Viktoras Amenskas

DIDIOSIOS TAUTOS AUKOS

Pataisytas 3-ias leidimas

UDK 947.45.081 A 15

A u t o r i u s d k o j a r m j a m s , p a d j u s i e m s ileisti i k n y g : Europos parlamento nariui prof. Vytautui LANDSBERGIUI Lietuvos pramoninink konfederacijos prezidentui Bronislovui LUBIUI Ponui Broniui MARKELINUI

ISBN 978-9986-23-155-4

Viktoras Amenskas, 2009

TURINYS
PRATARM LIETUVA VYKI SKURYJE LIETUV UPLSTA NELAIMS Lietuva priversta priimti Lenkijos ultimatum 1938 m Klaipdos krato praradimas 1939 m Molotovo-Ribentropo paktas Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Soviet Sjungos savitarpio pagalbos sutartis 1940 m. soviet ultimatumas Lietuvai Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis (1940 06 14-15) Prezidento A n t a n o Smetonos ir X X I vyriausybs nari biografijos Atsistatydinus prezidentui Smetonai Justo Paleckio vyriausyb J. Paleckio vyriausybs sudtis RINKIM SEIM FALSIFIKACIJA IR LIETUVOS JUNGIMAS SOVIET SJUNG LIETUVA P R A R A N D A NEPRIKLAUSOMYB LIETUVOS DIPLOMAT PASIPRIEINIMAS IR ATGARSIAI Sinchronin Baltijos ali nepriklausomybs praradimo lentel Papildomi duomenys apie Latvijos Nepriklausomybs praradim Papildomi duomenys apie Estijos Nepriklausomybs praradim LIETUVA PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS METAIS 1940 M. LIETUV UPLSTA SOVIET PARTINIAI IR VYRIAUSYBINIAI PATARJAI BEI PERKELTIEJI VALSTIEIAI GENOCIDO PRADIA IR POTENCIALS SOVIET PRIEININKAI ANTRASIS PASAULINIS K A R A S IR VILTIS ATGAUTI NEPRIKLAUSOMYB LIETUVOS AKTYVIST FRONTAS SUMIMAI, KALINIMAI, MASINS TREMTYS PIRMOSIOS OKUPACIJOS METU LIETUVI TAUTOS NUOSTOLIAI 1940-1941 M 51 60 49 50 46 47 40 41 42 43 44 45 46 14 14 16 17 28 30 31 7 11 11 11 12 13

PABALTIJO ALI TARPUSAVIO SANTYKIAI PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS PADARINIAI LIETUVOJE REPRESIJOS IR TRMIMAI PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS PADARINIAI LATVIJOJE PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS PADARINIAI ESTIJOJE PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS AUK LIKIMAI PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS AUKOS KAZIO SKUO BIOGRAFIJA AUGUSTINO POVILAIIO BIOGRAFIJA ISTORIKO DOC. SIGITO JEGELEVIIAUS NUOMON LIETUVOS VALSTYBS PAREIGN KAZIO SKUO IR AUGUSTINO POVILAIIO AUKA KAS BT BUV, JEI LIETUVA BT PASIPRIEINUSI GINKLU SSRS INVAZIJAI? PAPILDOMA ARCHYVIN MEDIAGA APIE KAZIO SKUO IR AUGUSTINO POVILAIIO ARETUS Kauno m. Policijos Rezervo vachmistro Jono Juospaiio raportas Kauno m. Policijos Rezervo virininkui Augustino Povilaiio laikas monai i Kauno karo kaljimo Nutarimas pateikti kaltinim Kaziui Skuui ir Augustinui Povilaiiui Kazio Skuo tardymo protokolas Nutarimas skirti kardomj priemon Kaziui Skuui Augustino Povilaiio tardymo protokolas Nutarimas skirti kardomj priemon Augustinui Povilaiiui NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VEIKJ LIKIMAI SUAUDYTI, NUKANKINTI, MIR KALJIME, LAGERYJE AR TREMTYJE VYRIAUSYBS NARIAI IR SIGNATARAI GR I TREMTIES KARINIO SUKILIMO TABO TIS 1941 M. VILNIUJE KALTINIMO IVADOS KALTINAMIEJI KARO TRIBUNOLO TEISMO NUOSPRENDIS CHARAKTERINGOS BYLOS - NEKALTI NUBAUSTI CHARAKTERINGA ATUONIOLIKOS ASMEN GRUPIN BYLA KALTINAMJ BIOGRAFIJOS IR TARDYMAI

64 64 66 69 73 77 77 78 86 89 92 93 96 96 100 102 107 109 110 113 114 114 146 163 163 168 175 178 178 183

LIUDININK PARODYMAI IR J AKISTATOS PENKIASDEIMT DVIEJ ASMEN BYL ISKYRIMAS KALTINIMO IVADOS, PATVIRTINTOS 1942 05 12 TARDYTOJ NUOMON APIE KALTINAMUOSIUS KRASLAGO PROKURORO IVADOS (1942 02 23) JON VILEI PALEIDIA LAISV SSRS KGB VIRININKO ABAKUMOVO LAIKAS SSRS MINISTR TARYBOS PIRMININKUI J. STALINUI TARDYTOJO PAYMA. SILOMA VISUS SUIMTUOSIUS NUTEISTI 20-25 METAMS NUTRAUKTA BYLA DEIMIAI ASMEN OSO TEISMAS ATUONIOLIKOS ASMEN BYLOJE 1952 02 27 KGB MINISTRAS SILO OSO SPRENDIM UPROTESTUOTI SSRS AUKIAUSIOJO TEISMO KARINS KOLEGIJOS 1954 04 02 D. NUTARTIS KRASLAGAS SILO NUTRAUKTI 18-OS ASMEN BAUDIAMJ BYL LIETUVOS KGB TEISINA NUTEISTUOSIUS LIETUVOS SSR PROKURORAS SEPTYNIEMS ASMENIMS NUTRAUKIA BYL KRASNOJARSKO KRATO KGB VALDYBOS IVADOS 1961 M LIETUVOS SSR KGB ATUONIOLIKOS BYLOS TREMTINI TRMIM TEISINA, O KALINIM PRIPASTA NEPAGRSTU KRASLAGAS SILO NUTRAUKTI ATUONIOLIKOS ASMEN BAUDIAMJ BYL LIETUVOS SSR KGB PROKURORO 1988 10 20 (pagal Bb Nr. 42880/3) NUTARIMAS ATUONIOLIKOS ASMEN BYLOS SUVESTIN GRUPIN P E N K I O L I K O S ASMEN B Y L A SEVERURALLAGE KURIAMA BYLA KALTINAMJ PAGAL PENKIOLIKOS ASMEN BAUDIAMJ BYL N R. 1655 SRAAS TARDYMAI TARDYMAS IR KALTINIMO IVADOS 1956 M LIETUVI T A U T O S SUKILIMAS LAIKINOJI V Y R I A U S Y B IR JOS LIKIMAS

204 210 210 211 215 216 217 218 219 219 220 221 223 225 226 227 229 229 230 235 237 237 240 241 251 256 259

SUKILIMO AUKOS KALINI SLYGOS KALJIMUOSE PASITRAUKIANI RAUDONARMIEI SUAUDYTI RAINI MIKELYJE, PRAVIENIKSE, PANEVYJE, JINTUOSE, ERVENJE, PRIE MINSKO ANTROJI VOKIEI OKUPACIJA IVADOS PRIEDAI Priedas Nr. 1. 1939 m. Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Soviet Sjungos savitarpio pagalbos sutartis Priedas Nr. 2. Papildomas protokolas tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistini Soviet Respublik Sjungos Priedas Nr. 3. Molotovo-Ribentropo paktas Priedas Nr. 4. Slaptasis papildomas protokolas Priedas Nr. 5. Lietuvos, Estijos ir Latvijos Santarvs ir bendradarbiavimo sutartis Priedas Nr. 6. RTFSR baudiamasis kodeksas SANTRUMPOS PAGRINDINIAI BAUDIAMOJO KODEKSO STRAIPSNIAI, J IAIKINIMAS PAVARDI RODYKL

263 263

268 272 276 279

279 281 286 287 287 290 292 293 294

PRATARM
Raydamas knyg Didiosios tautos aukos" galvojau: kuo kalta buvo lietuvi tauta, kad turjo ikentti 120 met trukusi carins Rusijos ir 4 metus vokiei okupacij ir, bdama Europos krykelje, nuolat tapdavo savo kaimyn grobiu. Apverkusi T. Kosciukos 1794, 1831 ir 1863 m. sukilim, 1893 m. Krai skerdyni aukas, ikentjusi spaudos draudim ir trmimus, tauta nepalo. 1915 m. rus okupacij pakeit vokiei okupacija - nors trumpa, bet palikusi kraujo pdsakus. Nepaisydami i sunkum, Lietuvos viesuoliai, dar tebevykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1917 m. sugebjo suaukti Didj Vilniaus seim, kur i a m e b u v o irinkta Tautos Taryba. Pastaroji, v a d o v a u d a m a s i Ruzvelto deklaracija, kuria tautoms suteikiama apsisprendimo teis, 1918 m. vasario 16 d. paskelb Lietuvos Nepriklausomyb, vliau sudar Ministr Taryb, isirinko Prezident, sukr visas valdios struktras ir vietos savivaldybes, pati viena apsigyn nuo Lietuvos prieinink: raudonarmiei, bermontinink, lenk, tapo Taut Sjungos nare ir buvo pripainta pasaulio valstybi. Nors ir netekus Vilniaus ir Vilniaus krato, sugebjo suklestti visos valstybs kio akos. Taiau nuo 1938 m. Lietuv viena po kitos itinka nelaims: lenkai paskelbia ultimatum, 1939 m. vokieiai uima Klaipdos krat, t pai met ruden sovietai grina Lietuvai Vilni ir Vilniaus krat, bet sudaroma savitarpio pagalbos sutartis, kuria isiderama vesti Lietuv ribot soviet kariuomens vairi dalini kiek su j technika. 1939 m. rugpjio 23 d., prie pat L e n k i j o s - V o k i e t i j o s kar, V. Molotovas su J. R i b e n t r o p u pasira pakt - slapt protokol, kuriuo Lietuva, Lat7

vija ir Estija buvo priskirtos Soviet S j u n g o s takos sferai. Tuo metu apie i sutart niekas Lietuvoje neinojo. Vokietija, iuo paktu p e r d u o d a m a Pabaltijo kratus Soviet takos sferai, i tikrj galvojo prieingai - pasilikti juos sau. Tai rodo vokiei urnale Der schwarce Korps" paskelbtas straipsnis, kuriame teigiama, kad em, kurioje nors vienas vokietis myn savo pd, yra vokiei nuosavyb. urnalas, kuriame buvo lietuvi kalb iverstas straipsnis, vokiei tutuojau buvo k o n f i s k u o t a s 1940 m. birelio 14 d. Soviet S j u n g a paskelbia Lietuvai ultimatum, reikalaudama pakeisti vyriausyb, suimti vidaus reikal ministr gen. K. Sku ir s a u g u m o departament o direktori A. Povilait ir vesti papildom Raudonosios armijos dalini tose vietose, kur Maskvos buvo nurodyta. Tai buvo mirtinas smgis Lietuvai. Sudarius sovietams palanki vyriausyb, falsifikavus seimo rinkimus ir jungus Lietuv Soviet S j u n g o s respublik sudt, ji vl p r a r a d o nepriklausomyb: su ja buvo galima elgtis, kaip norima. Naujai sudaryta prosovietin Lietuvos vyriausyb aklai vykd Maskvos reikalavimus: Prasidjo Lietuvos genocidas: Lietuv kviet partinius vadovus, vairius specialistus. Prasidjo masiniai valstybs veikj, partijos vadov, potenciali soviet prie sumimai, teismai, kalinimai, kankinimai, trmimai. Toks likimas itiko ir Latvij, Estij (r. sinchronin Baltijos ali Nepriklausomybs praradimo sinchronin lentel 41 p. ). Nepaisant soviet iaurum, Lietuvos patriotai prieinosi okupantams. Pulkininkas Kazys kirpa 1940 m. kr Lietuvos aktyvist front (LAF) Berlyne, o Kaune aktyvist front subr vietos viesuoliai. Tuo paiu metu Vilniuje buvo kurtas V. Bulviiaus karinis tabas, kurio tikslas buvo apginti Tvyn nuo okupant. Prasidjus karui, 1941 m. birelio 22 d., nors lugo karinis tabas, aktyvist fronto daliniai sukilo prie okupantus ir pagal iankstin karinio tabo ir Kauno L A F tabo susitarim turjo kovoti savarankikai pagal susidariusias slygas. Tarp kit viesuoli smarkiai nukentjo valstybs veikjai. Soviet vykdyta genocido politika - kaljimai, tremtys - sukl tautos pasipiktinim. Kas gali udrausti tautai gintis nuo prie?! Nors ir inojo, kad soviet statymai baud kiekvien mog, kuris odiais ar veiksmais paeisdavo juos, reikdamas antisovietik nusistatym, bet jie tvirtai buvo pasiry kovoti iki galo.

Taip atsitiko su V. Bulviiaus L A F karinio tabo dalyviais, kurie iki karo pradios buvo suimti ir iveti Soviet Sjungos lagerius ir po dviej mnesi tardymo nubausti grieiausiomis bausmmis u tai, kad palaik radijo ryius su Vakarais. Man paiam bnant Mordovijos sustiprinto reimo lageriuose 1948-1955 m., teko sutikti tarp kit ten esani lietuvi viesuoli visuomens veikj, kariki, buvus Lietuvos vietimo ministr prof. Juoz Tonkn, kuris jau kaljo lageryje be teismo, kaltinamas vien tuo, kad buvo vietimo ministras ir tuo paiu tapo potencialiu Soviet Sjungos prieu. Jis kaltintas 18-os asmen grupinje byloje. Lietuvai atgavus Nepriklausomyb, krus Genocido centr, susidar galimyb susipainti su Lietuvos ypatingj byl archyvais (LYA), kuriuose, be savo asmens bylos, susipainau su valstybs veikj, soviet ultimatumo auk Skuo ir Povilaiio, L A F ties, dviem charakteringomis politinmis (atuoniolikos ir p e n k i o l i k o s ) g r u p i n m i s bylomis, su iaurumais, kuriuos kaljimuose, lageriuose, tremtyje patyr ie mons pirmosios soviet okupacijos metais, nors jie buvo be teismo iveti ir kalinti. Charakteringa atuoniolikos asmen byla - tai pavyzdys, kuris rodo, kaip galima nuteisti niekuo nekaltus mones vien u tai, kad savo Tvynje siningai atliko savo pareigas. Gal gale patys kaltintojai pripaino kaltinimo nepagrstum. Penkiolikos asmen byloje u tuos paius nusikaltimus" keturiolika asmen buvo nuteista suaudyti ir tik vienas gavo 10 met. Bylose teko aptikti dokument, kuriuose nuslepiami svarbiausi faktai, netgi visai nekaltiems pritaikyti bet kurie SSRS BK straipsniai. Pavyzdiui, generolo V t r o s (kap. Jono Noreikos) grupinje byloje kariuomens teismo protokole n e b u v o ufiksuoti teisiamojo itarti paskutiniai odiai: A, kaip katalikas ir karininkas, esu davs priesaik Dievui ir tautai kovoti u Lietuvos laisv ir Nepriklausomyb ir savo priesaik noriu itesti iki galo." A p i e tai teismo protokole buvo nutylta, norint sumenkinti generolo Vtros patriotikum. Ruoti i knyg daug p a d j o Genocido tyrimo centro Lietuvos Ypatingojo skyriaus darbuotojai, V. Landsbergis, Moksl akademijos, M. Mavydo bibliotekos d a r b u o t o j a i , kratiet Dalia Parnarauskien, E. uravinait-

Kavolinien, padjusi apibendrinti mediag, Elena Algimanta Kryanauskait, prof. A. Tyla, dr. A. Anusauskas, Viktoras Alekna, Kondratas Algirdas Baneviius. Dkoju jiems.

altiniuose veikj gimimo, areto ir mirties datos kartais nurodomos skirtingos, jos tokios ir paliekamos, nekoreguojamos. Autorius atsiprao u galimus nesutapimus. Viktoras AMENSKAS

10

LIETUVA VYKI SKURYJE

LIETUV UPLUSTA NELAIMS Lietuva priversta priimti Lenkijos ultimatum 1938 m. 1938 m. kovo 14 d. Lietuvos-Lenkijos pasienyje vyko incidentas, kurio metu buvo nuautas lenk pasienietis. Lietuvos vyriausyb tutuojau pasil Lenkijos vietins valdios atstovui sudaryti miri komisij incidento aplinkybms itirti. Lenkai, prajus 4-ioms dienoms, vietoj pasilymo taikiu bdu sprsti incident teik Lietuvai labai griet ultimatum. Angl laikraio Daily Express" paskelbtomis iniomis, lenkai reikalavo: 1. Umegzti santykius tarp abiej valstybi; 2. Garantij, kad lenk mauma Lietuvoje, apie 200 000 moni, ateityje nebsianti apribojama; 3. Lietuva visiems laikams tursianti atsisakyti Vilniaus; 4. Atnaujinti normalius prekybos ryius tarp abiej valstybi; 5. Kompensacij dl lenk kareivio mirties ir bausms kaltam lietuviuipasienio sargybiniui. Dar buvo pareikalauta, kad bt leista naudotis Nemunu ir Klaipdos uostu, iskiriant Lenkijai atskir uosto plot, uosto valdymo Taryb traukti Lenkijos atstov lygiomis teismis. Lietuva sil Lenkijai paskirti atstov Taline, kur galt tsti derybas, taiau lenkai t pasilym atmet. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir ministeris Petras Klimas informavo Pranczijos vyriausyb apie susidariusi padt. Laikraiai pastebi, kad Pranczija norinti padaryti visk, kad konfliktas kuo greiiau bt likviduotas taikiai" (Lietuvos aidas, 1938 m. kovo 18 d.). Angl spauda Lietuvos-Lenkijos konfliktui taip pat skyr ypating dmes, raydama, kad Lietuvos-Lenkijos santykiai dabartinje Europos politikos krizje - galbt pats aktualiausias momentas." Lietuvi tautai - auliams, skautams, jaunimui, ypa studentijai, moksleiviams - vykdyti lenk ultimatumo visus punktus, ypa atsisakyti sostins Vilniaus ir Vilniaus krato buvo didiausias moralinis smgis. auliai, gyven Trak 11

apskrityje, nelaukdami savo valstybs sakymo, patys pradjo kasti gynybai apkasus. Lietuvos savanori sjunga, nordama suvelninti tautos skausm, parm atsiaukim lietuvi taut: Lietuviai! Senos, garbingos, teisingos tautos sns ir dukros! Nusteb skaitysite praneim apie Lenkijos vyriausybs pateikt js vyriausybei reikalavim. i rimt valand Tvyns ir ventosios Lietuvos ateitis reikalauja i ms visiko ramumo. Ms valia mums aiki ir vieninga" (Lietuvos aidas, 1938 m. kovo 18 d.). Ar tuo Lietuva be kalts kalta? iuos atsiaukimus po Lietuv autoriui teko i lktuvo paskleisti JonavosUkmergs, Utenos kryptimis, o laknui Jonui Dovydaiiui - Alytaus kryptimi. Autoriui grtant prie vj, sutemus teko priverstinai nusileisti ties Karmlava prie pat plento. kio savininkas rusas, savanoris krjas, suinojs atsiaukim turin, susijaudins suuko: Duokit man autuv, a eisiu vl kovot u Lietuv."

Klaipdos krato praradimas 1939 m. Lietuvos usienio reikalo ministras Juozas Urbys g r o i Berlyno, kur dalyvavo susitikime su Vokietijos usienio reikalo ministru J. Ribentropu. I jo buvo pareikalauta, kad Lietuva atiduot Klaipdos krat Vokietijai, tuo patenkindama Klaipdos krato vietini gyventoj - vokiei nor. Jeigu is reikalavimas bus patenkintas, vokieiai suteiks Lietuvai galimyb naudotis uosto dalimi ir prieigomis uost. Ministras J. Urbys 1939 m. kovo 21 d. Ministro Taryboje ir Seime padar praneima apie vokieio reikalavim Klaipdos krat atiduoti Vokietijai. Geruoju atidavus Klaipdos krat, vokieiai atsivelgs tai ir suteiks kini lengvat (Lietuvos aidas, 1938 m. kovo 22 d.). Ikilus akivaizdiai grsmei visos Lietuvos egzistencijai, vyriausyb prim Vokietijos ultimatum, reikalavus atiduoti jai tuoj pat Klaipdos krat." Kartu vyriausyb neileido i aki greitos anuometins tarptautins padties kaitos, kuri leido Lietuvai irti tos savo teritorijos dalies netekim kaip laikin atsitraukim. Taip ir atsitiko. Vokietija jos paios sukelt kar pralaimjo, ir Klaipdos kratas bei uostas prigludo vl prie Lietuvos, savo natralaus kamieno. Kartais Lietuvos Nepriklausomybs prieininkai (toki pasitaik ir tarp pai lietuvi) sak: Js norite ieiti i Soviet Sjungos? Kaipgi bus su Klaipdos kratu? Juk Soviet armija atmu j nuo vokiei, jis yra Soviet Sjungos karinis laimikis. Jei skiriats nuo Soviet Sjungos, atsisveikinkite su Klaipdos kratu." Tai nei teise, nei morale nepagrsta nuomon. Pirmiausia - kar laimjo ne viena Soviet Sjunga, o visa antihitlerin koalicija. Be tos didiuls koalicijos 12

Soviet Sjunga vargu ar bt kar laimjusi. Antra, vykstant karo veiksmams, kariaujanios alys danai siveria svetimas, net ir neutralitet paskelbusi valstybi teritorijas. Karui pasibaigus, itaip karo veiksmams panaudotos teritorijos grinamos toms valstybms, kurioms priklauso. Taip ir su Klaipdos kratu. Jis buvo ir yra Lietuvos teritorija Antrojo pasaulinio karo metu, jau vokieiams umus Austrij ir ekoslovakij, 1939 m. A. Hitleris t teritorij atpl nuo Lietuvos. 1945 metais Soviet Sjungos kariuomen, kurios veiksmuose dalyvavo ir Lietuvikoji 16-oji divizija, ivijo hitlerininkus i Klaipdos krato. Jis dsningai, teistai gro Lietuvai visiems laikams. Lietuvai likti nuo Soviet Sjungos priklausoma ar pasidaryti nepriklausoma valstybe, pasinaudojant visuotinai pripainta, skaitant Soviet Sjung, laisva taut apsisprendimo teise - tai pai lietuvi ir kit ms krate gyvenani Lietuvos patriot reikalas" (Urbys J. Atsiminimai, 1990, p. 4) Jau 1938 m. kovo 20 d. Klaipdoje buvo nuimtos Maosios Lietuvos vliavos, prie autonomini vokiei staig nam ikeltos vliavos su svastika, nutrauktas mokslas Klaipdos mokyklose. Nuo 9 val. ryto Klaipdos gatvmis trauk vairios vokiei organizacijos, Klaipdos krato gubernatorius centrini staig virininkus informavo apie padt: nutrauktas telefono ryys, patas apstatytas smogikais, prie jo ikeltos vliavos su svastika. Smogikai jau sdi Klaipdos radiofone. Prie Klaipdos atskrido vokiei lktuvai, uimta uosto valdyba. Prie gubernatros sdi krato policija, bankas udarytas: nedaro nei mokjim, nei imokjim (Lietuvos aidas, 1939 m. kovo 22 d.). Vokiei kariuomen eng Klaipd. Klaipdos kratas, kaip Lietuvos dalis, nustojo laikinai egzistuoti, vokieiai inuomojo Lietuvai Klaipdos uosto dal devyniasdeimt devyneriems metams. Ms administracija, mokslo staigos pasitrauk Lietuv. MolotovoRibentropo paktas Dar 1934 m. Lietuva, Latvija ir Estija, pasiryusios plsti tarpusavio bendradarbiavim, nusistaiusios prisidti prie taikos palaikymo ir nujausdamos, kad Soviet Sjunga ieko keli prisijungti Pabaltijo alis, sudar Lietuvos, Latvijos ir Estijos Santarvs ir bendradarbiavimo sutartis (r. pried Nr. 5, p. 287). 1939 m. rugpjio 23 d. Maskvoje, prie pat prasidedant Lenkijos-Vokietijos karui, buvo pasiraytas tarp Soviet Sjungos ir Vokietijos Molotovo-Ribentropo paktas bei slaptasis protokolas, kuriuo Lietuva buvo priskirta Soviet Sjungos takos sferai. A p i e io protokolo turin Lietuva suinojo ymiai vliau (apie slapt protokolo turin r. prieduose Nr. 3 ir Nr. 4). 13

Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir LietuvosSoviet Sjungos savitarpio pagalbos sutartis 1939 m. lapkriio 10 d. Soviet Sjunga pasil Lietuvai grinti Vilni ir Vilniaus krat, kuris 1939 m. rugsjo 1 d. Vokietijos-Lenkijos karo idavoje atiteko Soviet Sjungai (priedas Nr. 1, p. 279). Sutart pasira J. Urbys ir V. Molotovas. Kartu buvo pasiraytas 1939 m. spalio 27 d. Papildomas protokolas dl sien, kurios jau buvo apkarpytos, palyginti su 1929 met Soviet Sajungos-Lietuvos sutartyje numatytomis sienomis, be Gardino, Lydos, Amenos ir kit vietovi (priedas Nr. 2, p. 281). Protokol pasira L. Natkeviius, V. Molotovas.

1940 m. Soviet ultimatumas Lietuvai 1938 m. kovo 24 d. pasitraukus i einam pareig Ministrui Pirmininkui J. Tbeliui, buvo suformuota nauja - V. Mirono vyriausyb, kurios sudt jo usienio reikal ministro pareigas eins J. Urbys. ias pareigas jis atliko ir vliau J. erniaus ir A. Merkio vyriausybse (J. erniaus nuo 1939.03.28-1939.11.21, A. Merkio - 1939.11.21-1940.06.17). Jam teko vesti derybas su J. Ribentropu ir V. Molotovu, igyventi skaudiausias Lietuvos gyvenimo peripetijas. Soviet Sjungai umus Lietuv, 1940 m. J. Urbys ir jo mona buvo itremti Soviet Rusijos Tambovo srit. Nuo 1941 m. birelio 22 d. ibuvo kalintas (mona kalinta atskirai) trylika met Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vladimiro kaljimuose. Paleido i kaljimo 1954 m. ruden, po J. Stalino mirties, tuo metu, kai N. Chruiovas pasmerk J. Stalino kult. 1956 m. J. Urbys gavo leidim grti Lietuv. (Urbys J. Atsiminimai. 1990, p. 12). Tautai grs pavojus ir i Ryt, ir i Vakar. Tai jaut ir Vyriausyb, ir Tauta. Net kavinse ir restoranuose buvo svarstoma: kuriems geriau patekti? Vokieiams ar rusams? Buvo daug simptom, jog Soviet Sjunga ruoiasi didiam smurtui prie Lietuv. Sujudo, subjuro, kaip niekuomet, komunist spauda prie ms vyriausyb, ypa prie Ministr Pirminink A. Merk ir Vidaus reikal ministr K. Sku, pranaaudama greit smetonins valdios gal ir laiming Lietuvos sijungim Soviet Sjung." (Smetona A. Pro memoria. 2000, p. 8). Sovietai pradjo skleisti igalvotus meiikikus prasimanymus, kad Lietuvos vyriausybs organai kiasi Raudonosios armijos gul vidaus reikalus, grobia kareivius, juos antauoja, nordami igauti ini apie Raudonosios armijos sudt, gulas. 14

Prezidentas A. Smetona ne kart, net po Lenkijos vyki, kreipsi Gynimo taryb, k daryti, jei ateit rimtas pavojus Valstybs saugumui. Sprendiamoji valanda atjo 1940 m. birelio 15 d. Kilus grsmei tarp Ryt ir Vakar, prasidjus Lenkijos-Vokietijos karui 1939 m. rugsjo 1 d., Lietuva nutar laikytis neutraliteto. Slaptuoju 1939 m. rugpjio mn. protokolu tarp J. Ribentropo ir V. Molotovo Baltijos alys (iskyrus Suvalk krat) buvo paskirtos sovietams. Suvalk krat vliau sovietai atpirko" i vokiei - umokjo u tai tris milijonus aukso rubli (7 300 000 doleri). Apie iuos susitarimus oficialiai suinota tik po karo. Sovietai, iekodami preteksto apkaltinti Lietuv, pareikalavo nutraukti provokacinius veiksmus prie soviet kariuomens karius, nes j grobimas gals turti pavojing pasekmi. 1940 m. gegus 25 d. V. Molotovas kvieia pasiuntin L. Natkevii Maskvon, Kremli. Priima Lietuvos atstovus altai, ima nuo stalo rat ir paduoda L. Natkeviiui. Tikrai tragikas momentas! V. Molotovas Soviet Sjungos vyriausybs vardu pareikia: 1. Neseniai i Lietuvoje esani karini dalini vl ding du kareiviai; 2. Soviet Sjungos vyriausybei es tikrai inoma, jog kari dingim organizuoja asmenys, esantys Lietuvos vyriausybs organ globoje - jie nugird tarybinius karius, trauki juos nusikaltim ir paskui paruoi j pabgim arba juos sunaikin. L. Natkeviius persptas, kad imtsi priemoni dingusiems kariams surasti. Anot J. Urbio, spdis toks, kad J. Stalinas su V. Molotovu, anot prieodio, kliaui ieko" (Urbys J. Atsiminimai, 1990, p. 84). Lietuvos vyriausyb paved Krato apsaugos ir Vidaus apsaugos ministerijoms patikrinti faktus, bet nieko panaaus iuos faktus nebuvo aptikta. Nutarta kreiptis Soviet Sjungos vyriausyb ir prayti, kad ji suteikt papildom ini apie inkriminuojamus nusikaltimus, kurios duot silo gal paiekoms kvot pradti. Lietuvos not Sovietai atsak, kad ji nesudaro rimto spdio, jos turinys netenkina. Buvo aikiai matyti, kad Sovietai stengiasi bet kokiomis priemonmis sitvirtinti Pabaltyje, iekodami tam preteksto. Tai patvirtina soviet-suomi karas, kurio pabaigoje Sovietai sugebjo nukelti savo iaurines sienas 150 km nuo Leningrado iki Vyborgo imtinai. engusi Lietuv, 1940 m. birelio 15 d., po ultimatumo teikimo, Soviet armija patrauk Bukovin ir Moldavij. itaip buvo ubaigtas formuoti soviet Vakar frontas prie hitlerin Vokietij. Lietuvos pasiuntinys Maskvoje L. Natkeviius 1940 m. birelio 7 d. pranea apie V. Molotovo pageidavim, kad Maskv atvykt Ministras Pirmininkas 15

A. Merkys. Jam atvykus, pareikiamas kaltinimas apie Baltijos ali karo konvencij, nukreipt prie Soviet Sjung. I tikrj Lietuva tokios konvencijos nebuvo sudariusi. Birelio 11 d. A. Merkiui pagalb ivyksta J. Urbys. T pai dien J. Urb prim V. Molotovas. ms teigin apie Lietuvos draugikum Soviet Sjungai, pagrst lojalumu ir itikimybe, V. Molotovas nereagavo. Usienio reikal komisaro pavaduotojas V. Dekanozovas (po Antrojo pasaulinio karo suaudytas kartu su L. Berija) teisinosi io klausimo negals svarstyti, is klausimas dabar ess vyriausybs inioje. Tuos paius odius Lietuvos Ministras igirdo ir teiks nuo Lietuvos Prezidento laik M. Kalininui, kuris taip pat klausim neatsak, pareikdamas, kad i tem sprendia Ministr Taryba. Prezidentas Antanas Smetona laike paymjo, kad Lietuvos vyriausyb visada djo, deda ir ds pastangas geriems tarpusavio santykiams palaikyti. (Urbys J. Atsiminimai. 1990, p. 89). Soviet Sjungos usienio reikal ministras teik J. Urbiui ultimatum, papildydamas j savais odiais. J. Urbys paskambino Lietuvos vyriausybei ir prane, kad isiuniamas svarbus dokumentas - ifruota telegrama - ultimatumas su Soviet reikalavimais atiduoti teismui vidaus reikal ministr K. Sku ir Valstybs saugumo departamento direktori A. Povilait, kad tuojau bt suformuota Lietuvoje Sovietams priimtina vyriausyb, kad bt leisti Lietuvos teritorij Soviet kariuomens daliniai.

Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis (1940 06 14-15) 14-tos dienos nakt Ministr Tarybos direktorius M. ilinskas Prezidento nurodymu telefonu sukviet Ministr Tarybos narius: A. Merk - Ministr Tarybos Pirminink, K. Bizausk - Ministr Tarybos pirmininko pavaduotoj, J. Urb - Usienio reikal ministr, K. Sku - Vidaus reikal ministr, K. Musteik - Krato apsaugos ministr, A. Tamoait - Teisingumo ministr, E. Galvanausk - Finans ministr, J. A u d n - e m s kio ministr, J. Masilin - Susisiekimo ministr, K. Jokant - vietimo ministr, J. Indriin finans ministr, K. aken - Valstybs kontrolieri ir Seimo pirminink, V. Vitkausk - Kariuomens vad, S. Pundzevii - Kariuomens tabo virinink, E. Turausk - Politinio departamento direktori, V. Maalait - Ministr tarybos generalin sekretori. Ministr tarybos direktorius M. ilinskas prane jiems, kad i Maskvos gauta nemaloni telegrama. Kalba trumpa, aiki, bet dalykai paslaptingi" (Smetona A. Pro memoria, A u d n a s J. Paskutinis posdis, p. 39).

16

Prezidento Antano Smetonos ir XXI vyriausybs nari biografijos ANTANAS SMETONA gim 1874 m. rugpjio 10 d. Ukmergs aps. Taujn vls. Uulnio k. Baig Taujn pradin mokykl, privaiai moksi Ukmergje ir Liepojoje (Latvija), 1893 m. baig Palangos progimnazij, ilaik egzaminus emaii kunig seminarij Kaune, bet persigalvojo ir stojo Mintaujos (Latvija) gimnazij. I jos paalintas u tautinius reikalavimus. 1897 m. baig Peterburgo gimnazij. stojo Peterburgo universiteto teiss fakultet, du kartus i jo alintas, suimtas, trumpai kalintas. Baig 1902 m. Dirbo Vilniaus ems banke. 1905 m. gruodio 4-5 d. dalyvavo Lietuvi suvaAntanas Smetona iavime Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvi draugijos nukentjusiems dl karo elpti Centro Komiteto I vicepirmininkas, pirmininkas. 1917 m. rugsjo 18-22 d. dalyvavo Lietuvi konferencijoje Vilniuje, kur buvo irinktas Lietuvos Tarybos, vliau Valstybs tarybos pirmininku (1917-1919). 1918 m. vasario 16 d. pasira Lietuvos Nepriklausomybs akt. 1919.IV.4-1920.VI.19 buvo pirmasis Lietuvos valstybs prezidentas. 1921-1924 m. redagavo vairius leidinius. 1923 m. lapkriio mn. buvo valdios kelias dienas kalintas u A. Voldemaro straipsnio spausdinim savo redaguojamame Vaire". 1923-1927 m. Lietuvos universitete dst etik, senovs filosofij, lietuvi kalbos stilistik, 1926 m. - docentas. 1926 m. gruodio 17 d. vienas karinio valstybinio perversmo vadov. 1926.XII.17 irenkamas Lietuvos Respublikos prezidentu, juo perrenkamas 1931 ir 1938 metais. Prezidentu ibuvo iki 1940.VI. 15. 1941 m. birelio mn. pasitrauk Vokietij, vliau - veicarij ir pagaliau JAV 1902-1907 m. buvo Lietuvi demokrat partijos narys. 1920-1924 m. - Lietuvi tautos paangos partijos vadovas. Iki 1924 m. dalyvavo Lietuvos auli sjungos veikloje. 1924 m. vienas Lietuvi tautinink sjungos organizatori, jos pirmininkas (1925-1926). 1932 m. Vytauto Didiojo universitete suteiktas filosofijos garbs daktaro laipsnis. 17

1924-1940 m. Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas, vairi draugij ir bendrovi steigjas bei vienas vadov. Bendradarbiavo Vilniaus iniose". Redagavo Lietuvos kinink", leido Vilt", leido ir redagavo Vair", Lietuvos aido" leidjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbs originali ir verstini filosofijos ir kit moksl darb. uvo 1944 m. sausio 9 d. gaisre Klivlende (JAV). ANTANAS MERKYS gim 1887.02.01 Bajoruose (Skapikio vls.). Mir 1955.03.05 Melenkai (Vladimiro sr.), visuom. ir valst. veikjas, karininkas. Teisininkas. Pulkininkas l e i t e n a n t a s (1922). 1909 m. eksternu baig Aleksandro gimnazij Rygoje. 19081909 m. savanoriu tarnaudamas Rusijos kariuomenje ilaik egzaminus atsargos praporiko laipsniui gauti. Studijavo teis Tartu universitete. 1914.07 mobilizuotas Rusijos kariuomen. 1917.11 Rumunijos fronto VI armijos lietuvi suvaiavime irinktas armijos lietuvi komisaro pavaduotoju. 1918 m. ruden baig Kijevo universitet. 1919.01 savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, paskirtas Krato apsaugos ministerijos Juridinio skyriaus virininku. 1919.03-04 Antanas Merkys ministerijos valdytojas (ministras), 1919.10-1920.02 krato apsaugos ministro padjjas (pavaduotojas), 1919.04-08, 1920.02-06, 1926.12-1927.08 krato apsaugos ministras. 1920.08-1922.11 Vietins kariuomens brigados vadas. Vienas Lietuvi tautinink sjungos krj (1924), jos veikjas. 1927.08-1932.05 Klaipdos krato gubernatorius. 1933-1939 m. Kauno miesto burmistras, 19341939 m. Lietuvos miest sjungos pirmininkas. 1936.05-1940.07 Seimo atstovas. 1936-1939 m. Atsargos karinink sjungos pirmininkas. 1939.10-11 Lietuvos vyriausybs galiotinis Vilniui ir Vilniaus kratui. 1939.11.21-1940.06.17 ministras pirmininkas. 1940.04 jo teikimu Lietuvos kariuomens vadu paskirtas divizijos gen. V. Vitkauskas. 1940.06.15-17 dar j o Prezidento pareigas (1918-1940 laikotarpiu vienintelis js abejas pareigas). Tikdamasis isaugoti bent formal valstybs suverenitet 1940.06.14 posdyje pas prezident A. Smeton sil priimti SSRS ultimatum. Vykdydamas SSRS vyriausybs ypatingojo galiotinio Lietuvai V. Dekanozovo nurodymus ir paeisdamas LR Konstitucij 1940.06.17 ministru pirmininku paskyr J. Paleck, patvirtino jo sudaryt (faktikai SSRS emisar padiktuot) vyriausyb ir atsistatydino. 1940.06-07 du kartus neskmingai band ivykti i Lietuvos. 1940.07.17 su eima itremtas Saratov, apgyvendintas soviet saugumo prieiroje. 1941.06.26 suimtas, galintas Saratovo, Kirovo, 18

Ivanovo, Maskvos Butyrk ir Vladimiro kaljimuose. 1954.08 paleistas i Vladimiro kaljimo be teiss grti Lietuv. Mir Melenk invalid namuose. Vyio Kryiaus 5 laipsnio (1927), Gedimino 2 (1928) ir 1 laipsnio (1938) ordinai, keli usienio valstybi aukti ir aukiausi apdovanojimai. KAZYS BIZAUSKAS gim 1891.02.14 Pavilostoje (Kuldigos apskr., Latvija). Mir 1941.06.26 prie Byhosavo st. (netoli ervens, Minsko sr.). Lietuvos valstybs veikjas, diplomatas. Vasario 16 Aklo signataras. Nuo 1909 m. aktyviai bendradarbiavo lietuvi k a t a l i k s p a u d o j e . 1913 m . b a i g s K a u n o gimnazij stojo i Maskvos universiteto Teises fakultet. 1913 m. Maskvos lietuvi katalik student draugijos Rta vienas steigj. 1914 m. Rygos garso redaktorius. 1915 m. Panevio lietuvi gimnazijos inspektorius. 1917 m. Lietuvi konferencijoje Vilniuje irinktas Lietuvos Tarybos nariu ir gen. sekretoKazys Bizauskas riumi ( b u v o iki 1920). 1 9 1 9 - 1 9 2 1 m. L i e t u v o s atstovybs Londone patarjas. 1920 m. Lietuvos delegacijos taikos deryb su Soviet Rusija gen. sekretorius. 1920-1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas, vietimo ministras. 1922-1923 m. Lietuvos atstovas Vatikane, 1923-1924 m. - JAV. 1924-1927 m. nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras JAV, 1927-1928 ir 1939.01-03 Latvijoje, 1928-1930 m. D. Britanijoje, 1930-1931 m. Olandijoje. 1925 m. Kaune steig knyg leidimo bendrov inija. X X V I I knygos mgj draugijos (k. 1930) ir Lietuvi-brit draugijos (k. 1938) vienas steigj. 1931 1932 ir 1938-1939 m. galiotasis ministras prie Usienio reikal ministerijos, 1932 1938 m. ministerijos Teiss ir admin. departamento direktorius. 1933 m. Naujosios romuvos biiuli sjungos centro valdybos, 1935 m. Ateitinink federacijos vyr. valdybos pirmininkas. 1939-1940 m. ministro pirmininko pavaduotojas, galiotasis ministras Vilniuje (po Vilniaus kr. atgavimo). 1940.07 N K V D suimtas, 1941 m. nuudytas. Para vadovl Ratijos bei literatros teorija (d. 1 1918, 3 ir 4 leid. Literatros teorija 1922-1923), ivert J. Spielmanno apysak Ipainties paslaptis (1912), V. Sirokomls knyg Nemunas nuo versmi iki ioi (1933-1991). JUOZAS URBYS gim 1896 m. vasario 29 d. ateniuose, Kdaini aps. Nuo 1905-1907 m. gyveno Ciruose. 1914 m. skmingai baig Panevio realin mokykl, kuri baigs 1915 m. studijavo Rygos politechnikos institute. Pirmojo pasaulinio karo metais perkeltas Maskv. 1916 m. J. Urbys mobilizuojamas Ru19

sijos kariuomen. 1917 m. baig iugujevo karo mokykl. Po Spalio revoliucijos Petrograde dirbo Soviet Rusijos Darbo liaudies komisariate. 1918 m. grta Lietuv. Iki 1922 m. tarnauja Lietuvos kariuomens Panevio batalione. Vliau dirba Generalinio tabo Operacij skyriaus virininko padjju. 1922 m. ijs atsarg dirbo Lietuvos Usienio reikal ministerijoje, 1922-1927 m. - Berlyne konsulinio skyriaus vedjas, 1927-1932 m. Paryiuje, 1933 m. Latvijoje nepaprastuoju pasiuntiniu ir galiotu ministru. 1934 m. dirbo Lietuvos Usienio reikal ministerijos politikos departamento direktoriumi, o nuo 1936 m. ios ministerijos generaliniu direktoriumi. 1938 m. - usienio reikal ministru dirbo iki 1940 m. birelio mn.

Juozas Urbys

1940 m. Urbiai iveti Tambovo kaljim, vliau Saratovo, Gorkio, Ivanovo kaljimus. 1943-1944 m. iem J. Urbys rao J. Stalinui du memorandumus, kuriuose teigia, kad reikia atkurti Lietuvos Nepriklausomyb. J. Urbys su mona paleidiami i kaljimo be teiss grti Lietuv, todl apsigyvena Viarnikuose, Vladimiro srityje. Lietuv gro 1956 m. J. Urbys buvo ne tik puikus diplomatas, bet ir geras vertjas. Jau nuo 1981 m. bendradarbiavo spaudoje, ivert G. Duhamelio Salaveno dienorat", P. Bomar Figaro vedybos", F. Eria Paged vaikai", G. Flobero Jausm ugdymas". Vliau para atsiminim knygas Atsiminimai" (1988-1990, Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais"). J. Urbys apdovanotas Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino II ir IV laipsnio ordinais, Vytauto Didiojo IV laipsnio ordinu. Jam suteikti 1991 m. - Kauno m., Kdaini krato garbs pilieio vardai. 1995 m. Kauno 29 mokykla ir 1997 m. Tiskn (Kdaini r.) pagrindins mokyklos pavadintos J. Urbio vardu. Mir Juozas Urbys 1991 m. balandio 30 d. Palaidotas Petrain kapinse (pasinaudota straipsniu i Vikipedijos laisvosios enciklopedijos (http://wikipedia.org/wiki/Juozas_Urbsys). Lietuvos ypatingajame archyve bylos nra. Archyvai iveti Maskv. KAZYS SKUAS (r. K. Skuo biografij, p. 78) KAZYS MUSTEIKIS gim 1894.11.22 Stui k., Tauragn vls., Utenos aps. Moksi Utenoje ir Zaras progimnazijoje. 1915.04 mobilizuotas Rusijos kariuomen. 1915.10.20 baig Oranienbaumo karo mokykl. 1917.11-1918.07 Atskirojo lietuvi bataliono Rovne (Ukraina) adjutantas. 1918.08.04 gro Lietuv, 20

12.01 s a v a n o r i u s t o j o L i e t u v o s k a r i u o m e n , 1918.12.21 p e r k e l t a s Vilniaus k o m e n d a n t r . 1919.01.04 Lietuvos kariuomenei pasitraukus i Vilniaus, 01.11 paskirtas Kauno komendantros kulkosvaidi komandos virininko padjju. 1919.03.23 paskirtas Karo mokyklos lektoriumi. 1920.07.1312.01 dalyvavo nepriklausomybs kovose su lenkais. Performavus arvuot br 1921.08.01 paskirtas arvuoto autodiviziono vadu. 1924.10.03 paiam praant paleistas atsarg eiti auktojo mokslo. 1928 m. baig Vienos auktj prekybos mokykl Austrijoje.

1928.01.12 i atsargos priimtas karin tarnyb, paskirtas Karo aviacijos virininko padjju rikiuotei ir taktikai, 03.01 - Karo mokyklos inspektoriumi. 1928.11.23 pakeltas ininerijos plk. leitenantus, 1929.11.13 - pulkininkus. 1930.02.17 paskirtas Vytauto Didiojo karinink kurs etatiniu lektoriumi ir mokymo dalies vedju. 1930.03.01 pasistas mokytis Belgijos gen. tabo akademij. 1932.09.01 j baigus paskirtas eiti Gen. kariuomens tabo I (Mobilizacijos) skyriaus virininko pareigas. 1934.10.25 paskirtas Karo mokyklos virininku. 1937.02.16 pakeltas brigados generolus. 1938.12.05 paskirtas krato apsaugos ministru. 1940.06.14-15 paskutiniame Lietuvos Vyriausybs posdyje pasisak u Soviet Sjungos ultimatumo atmetim ir ginkluot pasiprieinim ginant Lietuvos nepriklausomyb. 1940.06.15 su Respublikos Prezidentu A. Smetona ir kitais vadovybs nariais pasitrauk Vokietij, gyveno Berlyne. Kilus Vokietijos-SSRS karui gro Lietuv. 19421944 m. dirbo Verslo kio inspekcijos Kaune direktoriumi. 1944 m. pasitrauk Vokietij, 1944-1949 m. gyveno Augsburgo pabgli stovykloje. 1949 m. emigravo JAV, gyveno ikagoje. Karinink ramovs seninas, ileido atsiminim knyg Prisiminim fragmentai" (1970). Mir 1977.06.06 ikagoje, palaidotas v. Kazimiero lietuvi kapinse. 1995 m. gimtinje Stui k. buvusios sodybos vietoje pastatytas uolinis paminklas. Apdovanotas Vytauto Didiojo 3 laipsnio (1935), DLK Gedimino 3 laipsnio (1929), Sauli vaigds (1938), Jaunosios Lietuvos" Trij liepsn 1 laipsnio (1938) ordinais, Savanori (1928), Lietuvos nepriklausomybs (1928), auli vaigds ordino (1939) medaliais, Latvijos Trij vaigdi 3 laipsnio ordinu (1937) ir Aizsarg nuopeln kryiumi (1940); Rusijos kariuomenje - v. Anos 4 laipsnio ordinu, v. Georgijaus kryiumi su uolo akele. mona - Graina Rudvalyt (1911), dukt - Marija Graina (1937-1974) (LCVA, f. 930, ap. 5, b. 1889; f. 384, ap. 1, b. 2, 1 7; BLE, c. 19, p. 424; LKKAS archyvas). 21

Kazys Musteikis

A N T A N A S TAMOAITIS g i m 1894.VIII.13 Smukui k., Jurbarko vls., Raseini aps. 1912 m. baigs Taurags keturklas mokykl, moksi emaii kunig seminarijoje Kaune. Vokiei okupacijos metais, 1915 m. ruden, steig Smukuiuose pradios mokykl. 1916 m. vasar Kaune baig vokiei steigtus pedagoginius kursus ir paskirtas Jurbarko pradios mokyklos vedju, ia dirbo iki 1918 m. U slapt veikim prie vokieius, okupacins valdios itremtas i Jurbarko Rokikio aps., kur buvo edas pradios mokyklos mokytoju. Nuo 1919.IX.21 Zaras aps. pradios mokykl inspektorius. 1921 m. eksternu ilaik egzaminus b r a n d o s atestatui gauti. 1920 m. Lietuvi valstiei sjungos kandidat sraAntanas Tamoaitis u irinktas Lietuvos Steigiamj seim. ia buvo vietimo komisijos sekretoriumi. Steigiamojo seimo bibliotekos komisijos narys, dirbo pradios mokykl statym ruoiant ir j svarstant. Lenk invazijos metu stojo savanoriu organizuojam Geleinio Vilko pulk. Lenk pavojui prajus, gro Seim, Bermontiados metu veik partizan eilse. Buvo Himanso projekto prieininkas ir daug prisidjo prie io projekto atmetimo. Nuo 1922.VIII.22 Kauno yd realins gimnazijos lietuvi k. ir literatros mokytojas, 1922.IX.20-1925.VII.1 Liet. mokytoj profesins sjungos suaugusi gimnazijos mokytojas. Nuo 1921 m. rudens, lank Auktuosius kursus Kaune, o 1922 m. sisteigus Lietuvos universitet, studijavo teiss mokslus, kuriuos baig 1925.VI.2. Lietuvos universiteto teisi fakulteto taryba paliko Tamoait prie teiss filosofijos katedros profesrai ruotis. Gavs vietimo ministerijos stipendij, studijas gilino V i e n o j e ir Paryiuje. 1928.V.16 Lietuvos universitete apsigyn disertacij Istorikoji teiss mokykla Vokietijoje" ir gijo teiss moksl dr. laipsn. 1928 m. irinktas teiss katedros docent, bet i pareig atsisak ir m dirbti prisiekusio advokato padjju, vliau advokatu Jurbarke. 1930.IX.1 pradjo dstyti romn teis V D U teisi fak. docento teismis. 1933.IX.21 - gijo teis ginti bylas Vyr. Tribunole, 1935.X jo paties praymu atleistas i advokatros. 1939 m. ruden buvo V D U teisi fakulteto doc.; 1932-1935 m. teisi fak. sekr. Dirbo Valstybs Taryboj, kaip bendradarbis-inovas. Buvo Klaipdos krato teisininkams egzaminuoti komisijos narys. 1937 m. kartu su dr. D. Krivicku dalyvavo tarptautiniame teisinink kongrese Paryiuje. 1939 m. kartu su Tadu Petkeviium ir D. Krivicku Lietuvos vyriausybs deleguotas Hagon ginti Lietuvos interes Tarptautinio Tribunolo byloje su Lenkija. 1939X1.21-1940.VII. 17 teisingumo ministras A. Merkio paskutiniame nepriklausomos Lietuvos respublikos ministr kabinete. Eidamas tas 22

pareigas ypa rpinosi teism santvarkos reforma, civilins metrikacijos vedimu; piliei teisi ir laisvi patikrinimu. Priklaus Lietuvos mokytoj profesinei sjungai nuo pat jos steigimo. 1923.XII.6 kartu su Juozu Toliuiu, Birute Novickiene, A d o m u Kairiu, Jurgiu Kasakaiiu steig student Varpo" draugij ir buvo jos veiklus filisteris. Kauno vartotoju bendrovs Parama" narys. Nuo 1921 m. Lietuvos kininko" ir Lietuvos ini" bendradarbis. Be to, rainjo pedagoginiais ir mokytoj organizaciniais klausimais Mokykloj ir Gyvenime", vietimo darbe. 1940.VII. 12 u tai, kad X X I Antano Merkio vyriausybje buvo teisingumo ministras, nakt Kaerginje N K V D pareign suimtas ir ivetas Kaun ir met gale nukankintas (LE, 1964, t. 30). ERNESTAS GALVANAUSKAS gim 1882.11.19 Zizonyse (Vabalo vls.). Mir 1967.07.24 Aix-les-Bains (Pranczija), politikas. Ininierius. G. Galvos brolis. 1902-1907 m. Sankt-Peterburge studijavo Kasybos institute. 1902-1903 m. LDP narys. 1905 m. iaurs Lietuvoje kr Valstiei sjungos brelius. Didiojo Vilniaus Seimo (1905) atstovas. U dalyvavim 1905 m. vykiuose 1906 m. suimtas ir kalintas. 1908 m. ivyko Belgij. Ljee 1912 m. baig Technikos universitet, 1913 m. - Elektrotechnikos institut. 1913 1914 m. S e r b i j o j e t i e s g e l e i n k e l i u s . 1918 m. Paryiuje su kt. kr Lietuvi informacin biur. Nuo Ernestas Galvanauskas 1919.02 Lietuvos delegacijos Taikos konferencijoje sekretorius ir reikal vedjas. 1919.08 vadovavo Lietuvos delegacijai Europos socialist suvaiavime Liucernoje. 1919.10-1920.06 ir 1922.02-1924.06 LR ministras pirmininkas, kartu - 1919.10-1920.06 finans, prekybos ir pramons ministras; 1923.02-06 laikinai gud reikal ministras, 1922.11-1924.06 - usienio reikal ministras. 1920.06-1922.02 buvo finans, prekybos ir pramons ministras, laikinasis susisiekimo ministras. Bdamas vyriausybs vadovu ir ministru, E. Galvanauskas prisidjo prie Lietuvos kio pagrind krimo, finans tvarkymo ir lito vedimo, padjo organizuoti bermontinink sutriukinim, Klaipdos krato prijungim prie LR. 1924.09-1927.01 Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras Londone. 1927-1929 m. Klaipdos uosto direkcijos pirmininkas, vliau verslininkas, 1934-1939 m. Prekybos instituto rektorius. 1939.111940.06 vadinamosios Bendro darbo vyriausybs finans, prekybos ir pramons ministras. SSRS 1940.06 okupavus Lietuv 1940.06-07 vadinamosios Liaudies vyriausybs finans ministras, laikinasis susisiekimo ministras (sutiko tapti mi23

nistru, tikdamasis sumainti SSRS spaudim). Atleistas u nelojalum. 1940.08 nelegaliai pasitrauk Vokietijos valdom Klaipdos krat. 1940.09 tapo Romoje kurto Lietuvi tautinio komiteto pirmininku. 1941.06.22 kaip to komiteto pirmininkas pasira K. kirpai adresuot rat, pavedant sudaryti Laikinj vyriausyb. 1941-1945 m. policijos priirimas gyveno Berlyne, vliau persikl Pranczij, kur laik gyveno Madagaskare. JUOZAS AUDNAS, iki 1939 m. Audickas gim 1898.09.25 Rumpiknuose (Panevio aps.). Mir 1982.10.10 Niujorke, Lietuvos pasiprieinimo okupant reimams veikjas, ekonomistas. 1919 m. Lietuvos partizanas. 1920-1923 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje. 1931 m. baig V D U Teisi fakultet; 1926-1928 m. buvo universiteto Varpinink, 19261929 m. Student savialpos draugijos, 1927 m. - student atstovybs pirmininkas. 1930-1936 m. Kauno mokesi inspekcijos inspektorius, 1936-1939 m. miesto savivaldybs Finans skyriaus vedjas. 1939 1940 m. ems kio ministras. Per 1940.06.14-15 vyJuozas Audnas riausybs posd sil priimti SSRS ultimatum. 1940-1944 m. Lietkio finans administratorius, dst Profes. sjung institute. Nuo 1942 m. Lietuvos valstiei liaudinink sjungos CK narys, nuo 1951 m. jo pirmininkas. 1943.03-11 Vyriausiojo lietuvi komiteto, 1943-1944 m. VLIK narys. Nuo 1944 m. buvo gestapo iekomas. 1946-1948 m. gyveno Hanau lietuvi stovykloje Vokietijoje, buvo Lietuvi tremtini bendruomens centro valdybos vicepirmininkas. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Nuo 1951 m. Lietuvos laisvs komiteto narys, 1952-1956 m. komiteto urnalo Lietuva redakcins kolegijos pirmininkas. Nuo 1954 m. Pavergtj Europos taut seimo Lietuvos delegacijos narys. Nuo 1958 m. B ALF direktorius ir vicepirmininkas (1960-1964). 1961-1964 ir nuo 1967 VLIK vicepirmininkas, 1964 m. pirmininkas, 1965-1966 m. gen. sekretorius, nuo 1967 m. informacijos ir bendrj reikal vedjas. Suredagavo VLIK leidin Dvideimt kovos met dl Lietuvos laisvs 1963 (angl. k.). Svarbiausi darbai: Verslo mokesiai 1931, Paskutinis posdis (1966 Niujorkas, 1990 Vilnius). JONAS MASILINAS gim 1899.05.13 Gabul k., Ramygalos vls., Panevio aps. Moksi Panevio realinje mokykloje, vliau Pskove, Rusijoje. 1917 m. irinktas iaurs Kaukazo vyr. lietuvi tarybos Jekaterinodare sekretoriumi. 1918 m. Jekaterinodare baig 2-j gimnazij. Grs Lietuv, 1919.01.05 stojo Lietuvos kariuomen, paskirtas ypating pavedim valdininku prie KAM. 24

Vliau tarnavo Kretingos komendantroje ir 1-me atskirajame batalione. 1919.07.31 stojo Karo mokykl. 1919.12.16 j baigus (II laida) suteiktas pstinink leitenanto laipsnis ir paskirtas 4 pstinink pulko 7 kuopos jaun. karininku. 1920.01-04 dalyvavo nepriklausomybs kovose su lenkais. 1922.09.25 paleistas i kariuomens studijuoti auktojo mokslo. Iki 1926 m. su Finans ministerijos stipendija studijavo ekonomik Berlyno auktojoje prekybos mokykloje. 1926.06.02-1927.04.12 Lietuvos III Seimo narys, 1926.12.17 irinktas Seimo pirmuoju sekretoriumi. Nuo 1927.06.15 Susisiekimo ministerijos Komunikacij tarnybos praktikantas ekonomistas,

Jonas Masilinas

nuo 09.16 - Komercijos skyriaus virininkas, vliau Susisiekimo ministerijos Geleinkeli valdybos ekonomins direkcijos direktoriaus padjjas, vliau direktorius. 1931.01.01 pagal Karinink laipsni statym ats. leitenanto laipsnis pakeistas ats. j. leitenanto. Nuo 1934 m. LSS narys, Geleinkeli auli rinktins garbs aulys. 1935.11.23 pakeltas ats. leitenantus. 1939 m. atgavus Vilni paskirtas Geleinkeli valdybos galiotiniu. 1939.11.21-1940.06.14 LR susisiekimo ministras. Soviet Sjungai okupavus Lietuv atleistas, paskirtas Ekonomins direkcijos direktoriumi. 1941.06.14 N K V D Kaune suimtas, ivetas lager Belomorkanale, vliau lager Puksoje, Plesecko r., Archangelsko sr., K a r e l i j o j e , k u r 1942.12.28 s u a u d y t a s . e i m a 1941 m. i t r e m t a Karasuko r., Novosibirsko sr. Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio (1934) ir auli vaigds (1938) ordinais, auli vaigds ordino medaliu (1940), Latvijos Aizsarg nuopeln kryiumi (1939). mona - Kazimiera Motiekait (1905), snus Liutauras (1934). KAZIMIERAS JOKANTAS gim 1880.10.23 Valiukikyje (Kupikio vls.). Mir 1942.08.25 Sverdlovske, L i e t u v o s v a l s t y b s v e i k j a s , p e d a g o g a s . Gydytojas. 1908 m. baig Tartu universitet. 19091918 m. v. Jurgio ligonins gydytojas Senojoje Kalvarijoje. 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis ir organizacinio komiteto narys. 1918-1920 m. iburio gimnazijos direktorius Marijampolje. 1920-1927 m. Seimo atstovas (priklaus LKDP ir kinink sjun25

Kazimieras Jokantas

gos frakcijoms). 1922-1925 ir 1926-1927 m. oficiozo Lietuva vyr. redaktorius. 1925.02-1926.06 ir 1939.11-1940.06 vietimo ministras. 1927-1939 m .Auros mergaii gimnazijos Kaune direktorius. 1941.06.14 SSRS valdios suimtas, itremtas Sverdlovsko srit ir A l t a j a u s krat. 1942.06.27 Y p a t i n g o j o pasitarimo nuteistas mirti, suaudytas. Bendradarbiavo spaudoje. Ivert D. Kotopevskio Urvin mog (1905), J. Wagnerio I gyvuli gyvenimo (1911) ir kt. krini. Para Lotyn kalbos vadovl (1922), Lotynikai lietuvik odyn (1936-1995). Prezidentroje jauiama prislgta nuotaika. A p i e pirm valand nakties posdio sal atvyks Prezidentas pasisveikins kviet ssti ir susijaudins prabilo, kad i Maskvos gauta J. Urbio ifruota telegrama su joje idstytais naujais soviet reikalavimais. Ministras Pirmininkas A. Merkys perskait tris pagrindinius skirsnius su soviet idstytais reikalavimais: 1) kad tuojau bt atiduoti teismui buv vidaus reikal ministras K. Skuas ir Valstybs saugumo departamento direktorius A. Povilaitis, kaip tiesioginiai kaltininkai provokacini veiksm prie Soviet gul Lietuvoje; 2) kad tuojau bt suformuota Lietuvoje tokia vyriausyb, kuri sugebt ir bt pasiryusi laiduoti garbing Soviet Sjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties gyvendinim ir rytingai sutramdyt sutarties prieus; 3) kad tuojau bt laiduotas laisvas praleidimas Lietuvos teritorij Soviet kariuomens dalini, juos iskirstyti svarbesniuose Lietuvos centruose tokiu kiekiu, kurio pakakt, kad bt laiduotas Soviet Sjungos ir 1939 m. LietuvosSoviet Sjungos savitarpio pagalbos sutarties vykdymas ir ukirsti provokaciniai veiksmai prie Soviet gul Lietuvoje. Soviet Sjungos vyriausyb laukia Lietuvos vyriausybs atsakymo iki birelio 15 d. ryto. Negavimas Lietuvos vyriausybs atsakymo iki birelio 15 d. 10 val. ryto. bus vertinamas kaip atsisakymas nuo anksiau nurodyt Soviet Sjungos reikalavim vykdymo (Smetona A. Pro memoria, 2000, p. 40). Prisimintina akimirka, kai J. Stalinas Lietuvos delegacijai 1939 m. spalio 3 d. pasak, kad Soviet Sjunga susitarusi su Vokietija pasidalyti Lietuv, o V. Molotovas parykino, jog bet kuri imperialistin valstyb tokiomis aplinkybmis uimt Lietuv, ir viskas." Mes to nedarome. Nebtume bolevikai, jei neiekotume nauj keli" (Urbys J. Atsiminimai, 1990, p. 90). Kaip po atuoni mnesi viskas pasikeit! Maskva pateik Lietuvai iauriai suredaguot terminuot ultimatum - vykdyti sakym iki 1940 m. birelio 15 d. 10 val. ryto. Paskutiniame posdyje (apie 1 val. nakties) Prezidentas Antanas Smetona kategorikai pareik, kad atsisako iduoti vidaus reikal ministr K. Sku ir Valstybs saugumo departamento direktori A. Povilait, nes jie siningai vykd vyriausybs nurodymus ir vadovavosi Lietuvos konstitucija. O dl vyriausybs - sutinks pakeisti 26

Ministr Taryb, sak paruoti dokumentus A. Merk atleisti, o generol S. Ratik paskirti Ministr Tarybos pirmininku. Apie Ministr Tarybos pirmininko pakeitim tutuojau buvo praneta Maskvai. Taiau su S. Ratikio kandidatra Maskva nesutiko. Po A. Smetonos praneimo stojo mirtina tyla, vis akys buvo nukreiptos prezident. Niekas neidrso pirmas tarti od. Buvo jauiama tautos tragedijos pradia. Ministr Tarybos nari posdyje dalyvavo kariuomens vadas gen. V. Vitkauskas, kariuomens generalinio tabo virininkas S. Pundzeviius, o vliau buvo ikviestas ir S. Ratikis. Tautos gyvenimo pavojui gresiant, J. Urbys dar 1940 m. birelio pradioje, atsargumo dlei buvo paskyrs egzilin Lietuvos vyriausyb, S. Lozorait (pasiuntin - Lietuvos atstov Romoje) diplomatijos efu, o jo pavaduotojais Jurg aul (pasiuntin Berlyne) ir Petr Klim (pasiuntin Paryiuje). Apie paskyrim valstybs nariai nebuvo informuoti. Visi buvo pasimet (Smetona A. Pro memoria; Audno J. str. Paskutinis posdis"). Posdyje, deja, nedalyvavo E. Galvanauskas, ne kart buvs Ministru Pirmininku, geriausiai pains krato reikalus ir valstybs padt tarptautiniuose santykiuose. Po prezidento praneimo pasisak Kazys Bizauskas - Ministr Tarybos pirmininko pavaduotojas, pasils ultimatum priimti, Kaz Sku ir Valstybs saugumo departamento direktori A. Povilait atiduoti teisman, motyvuodamas tuo, kad juos kaltins Lietuvos tardytojai ir teis Lietuvos teismas. Jie galsi sprendim suvelninti. Panaiai kalbjo ir A. Merkys Buvo sunku priimti sprendim, nes tai buvo... sprendimas ne dl savo asmens, ne dl iaip ko nors, bet sprendimas dl visos tautos, dl savo valstybs ateities ir jos tolimesnio likimo, nes sileisti neribot Raudonosios armijos kiek be pasiprieinimo - bus okupacija, nesutikti sileisti - bus karas ir vis vien okupacija, nes kar laims sovietai... Ar verta toki didel auk atiduoti, kuomet prie akis stovi ne pergals viltis, bet aikus ir visikas pralaimjimas?" (Ten pat, p. 4). Tauta atsidr mirtinam pavojuje, nes tapo buferiu tarp dviej skirting ideologij, kuri tikslas buvo toks pats - ukariauti pasaul. Diskutuojant paaikjo daugumos nuomon: visa tauta, j paaukus, bt stojusi prie bolevikus, bet vilties apsiginti nuo gausaus prieo nebuvo, tam bt paaukota daugyb gyvybi, o rezultatas - pralaimjimas. Tuo metu pasaulin situacija buvo tokia: Vokietija um Lenkij, 1940 m. pavasar upuol Skandinavij, balandio mnes um Norvegij, pereng Maino linij, um Pranczij, Belgij ir Olandij. Nepaisant vokiei pasaulinio masto laimjim, susirinkusi Lietuvos prezidento A. Smetonos kabinete ministr neoficialiai isakytos nuomons sutapo - Vokietija pralaims kar. Bet baugino ir kita medalio pus - tai Soviet Sjungos-Vokietijos karo galimyb, visai tikra prielaida, nepaisant vis naci-bolevik draugik" ir nepuolimo" 27

sutari. Buvo neaiku tik tai, kiek Vokietijos ygis palies Lietuv. Pagrindinis io meto udavinys bt isaugoti krat nuo karinio sunaikinimo ir taut savoje emje" (Smetona A. Pro memoria. 2000, p. 50). Prezidento nuomone, pasiprieinus Sovietams, t galyb Lietuvos gyventoj, sunaikinta imtmeiais kurtas lietuvi tautos lobis". Lietuva - prie apsupta, v i d u j e esanios p r i e o p a j g o s p r a n a e s n s . Gali itikti tik iauri sunaikinimo galimyb, pradjus pralaimtin kar, nors tai bt apsigynimo karas." Lietuva negaljo efektyviai gintis prie Soviet Sjungos karin upuolim" (Smetona A. Pro memoria. 2000, p. 50). K. Musteikio nuomon, atitikusi Prezidento mintis, buvo ireikta taip: Jei Raudonoji armija engsianti per Lietuvos sien, turtume gintis ginklu" (ten pat, p. 51). vietimo ministras K. Jokantas ir Valstybs kontrolierius K. akenis man, kad vis tiek reikia pasiprieinti" (ten pat, p. 51). Susisiekimo ministro J. Masilino nuomon buvo tokia: Reikia sovietams pasisti protest dl sudaryt sutari lauymo ir visai vyriausybei pasitraukti i Lietuvos." Su ultimatumo tekstu buvo supaindinta, jis inagrintas, konstatuota, kad teiktas buvo iurkiai, pabriant, kad neirint tai, koks atsakymas bus gautas, Soviet kariuomen vis tiek engsianti Lietuv" (ten pat, p. 52). Ultimatum nutarta priimti. Kaip pasakojo generolas S. Pundzeviius, anksiau buvs karo aviacijos virininku, pastaruoju metu - karinio tabo virininku: savo pareikime, teiktame Ch. Kerstono tyrinjimo komisijai, vertinusi susidariusi padt, komisija nutar ultimatum priimti." 1941 m. birelio 15 d., kaip nurodyta notoje, rus kariuomen pereng Lietuvos sien. Gen. V Vitkauskas spjo ileisti sakym, kad soviet karius sutikt svetingai. Teisingumo ministro sakymu buvo suimti K. Skuas ir A. Povilaitis ir nuveti Kauno karo kaljimo VI fort. Atskrids Kaun V. Dekanozovas atvyko asmenikai patikrinti. Jis norjo sitikinti, ar kaitai Kremliui ir aukos Lubiankai tikrai suimti" (ten pat, p. 69). V. Dekanozovas buvo paskirtas ypatingu galiotiniu Lietuvai. Be jo inios, V. Molotovo odiais, Lietuva neturi teiss sprsti bet kokius tarpusavio santykius bei skirti nauj Ministr Pirminink (Urbys J. Atsiminimai, 1990, p. 97). Atsistatydinus prezidentui Smetonai Paskutiniame Ministr Tarybos posdyje, vykusiame Prezidentroje 1940 m. birelio 14-15 nakt, svarstant Soviet Sjungos ultimatum, Respublikos prezidentas kategorikai uprotestavo I ultimatumo punkt dl vidaus reikal ministro Kazio Skuo ir Valstybs saugumo departamento direktoriaus A. Povilaiio 28

sumimo, motyvuodamas tuo, kad jie siningai vykd savo pareigas ir dirbo pagal Lietuvos Konstitucijos reikalavimus. Prezidentas sutiko svarstyti tik vien i trij ultimatumo reikalavim: sudarym naujos vyriausybs, priimtinos ne tik sovietams, bet ir Lietuvai. Tik viena koncepcija bt galima padaryti: atsistatydinti esamajai vyriausybei ir pavesti nauj sudaryti gen. S. Ratikiui, kaip patikimam, V. Molotovo odiais, sovietams mogui. Taiau ir ta koncepcija nieko negelbt, nes atmetus kitus du reikalavimus, vis tiek jie pavartot prie Lietuv smurt. Vadinasi, norom nenorom turtume visomis priemonmis jam pasiprieinti. Ms pasiprieinimo ygis, nors ir neigelbt dabar Lietuvos laisvs, taiau parodyt, jog tauta nori laisva gyventi" (Smetona A. Pro memoria, 2000, p. 14). Ministras K. Bizauskas ireik savo nuomon, kad prieinimasis supykint Maskv, ir ji nusiaubt Lietuv: Ms kilnus gestas utraukt skaud smg, todl reikia nusileisti, sutikti." Balsuojant dauguma Tarybos nari pasisak u Soviet Sjungos reikalavim atiduoti K. Sku ir A. Povilait teismui, motyvuodami tuo, kad kaltins ms prokurorai, pritaikydami velnesn bausm (Kardas", 1992. Nr. 2, p. 13-15). Prezidentas pasil Ministr Tarybai Pirmininku paskirti gen. S. Ratik, turint Maskvoje ger vard. Gen. S. Ratikis atvyko 5 val. ryto. Tam tikslui ten pat buvo paruoti dokumentai atleisti Ministr Pirminink A. Merk i Ministr Tarybos Pirmininko pareig, pavedant generolui Stasiui Ratikiui sudaryti Ministr Taryb, p a s t a r a j a m tam prietaraujant. A p i e vyriausybs sprendim momentaliai buvo informuota Maskva. Maskva tutuojau dav atsakym, kad S. Ratikio kandidatra Maskvai nepriimtina. Prezidentas perduoda Prezidento pareigas Antanui Merkiui, kartu jam paliekant Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Ministr Taryba. Prezidentas nuo tolimesni ultimatumo punkt svarstymo pasitrauk, kadangi dauguma prietaravo jo isakytai nuomonei, ir ivyko usien. Matyt, Prezidento sprendimas buvo teisingas, nes su tais, kurie palaik ultimatumo reikalavimus, buvo soviet susidorota: Ministr Kabineto Pirmininkas A. Merkys, vykds visus Maskvos reikalavimus, 1940 m. buvo suimtas, kalintas, mir Milenk invalid namuose. Teisingumo ministras A. Tamoaitis, paruos K. Skuo ir A. Povilaiio sumimo formalumus, 1940.07.12 nakt Kaerginje NKVD pareign suimtas, ivetas Kauno kaljim ir met gale nukankintas. K. Bizauskas, ministro pirmininko pavaduotojas, pasils priimti ultimatum, gen. K. Sku ir valstybs saugumo departamento direktori A. Povilait atiduoti teisman, nes kaltin Lietuvos tardytojai ir Lietuvos teismas, kurie gals sprendim suvelninti, buvo 1941 m. suaudytas prie Minsko. A. Voldemaras, po nepavykusio puo itremtas usien, 1940 m. kuriantis Lietuvoje naujai valdiai, ikviestas Lietuv padaryti tvark. Bet grs ia pat valdios suimtas, itremtas, 1942 m. mir Maskvos 29

Butyrk kaljime (Baneviius A. 111 Lietuvos valstybs 1918-1940 m. politikos veikj). 1940 m. birelio 15 d. 15 val. soviet kariniai daliniai, susitarus SSRS ir Lietuvos Vyriausybms, Lietuv ved papildomus kariuomens kontingentus. Soviet \yriausyb patikino A. Merkio \yriausyb, kad ji visai nemano paeisti Lietuvos nepriklausomybs, kitis jos vidaus reikalus ir ksintis pakeisti vidaus santvark (Gaigalait R., Skirius J. ir kt. Lietuvos usienio reikal ministrai 1918-1940. Kaunas, 1999, p. 390). ymus teisininkas prof. M. Romeris 1940 m. birelio vykius vertina kaip tikr konstitucin perversm... ir i dalies svetimomis j g o m i s f o r m u o j a m o perversmo kryptis t u r j o orientuoti Lietuv Soviet S j u n g " (Gaigalait R., Skirius J. ir kt. Lietuvos usienio reikal ministrai 1918-1940. Kaunas, 1999, p. 389). Justo Paleckio vyriausyb 1940 m. birelio 15 d. Kaun atvykusio Kremliaus emisaro V. Dekanozovo udavinys buvo sudaryti marionetin vyriausyb, kuri maskuot komunist siviepatavim ir surengt savanoriko Lietuvos sijungimo SSRS spektakl. Svarbiausias V. Dekanozovo patarjas f o r m u o j a n t nauj vyriausyb buvo SSRS pasiuntinys Kaune N. Pozdniakovas, gerai orientavsis vietos gyvenime, asmenikai painojs daugel visuomens veikj, inteligent. Buvo iklausyta ir LKP vadov nuomon (birelio 16 d. LKP Centro komiteto sekretoriatas svarst naujosios vyriausybs sudt. V. Dekanozovo ir N. Pozdniakovo numatytas naujos vyriausybs nari sraas buvo patvirtintas Maskvoje" (Truska L. Lietuva 19381953 m. Kaunas, 1995, p. 59). Prie pasitraukdamas usien, A. Smetona paskyr A. Merk laikinai eiti Prezidento ir Ministr Tarybos pirmininko pareigas. A. Merkys, vadovaudamasis paskutinio A. Smetonos vadovaujamo Ministr Tarybos posdio nutarimu ir Maskvai nesutikus su S. Ratikio kandidatra, pasira du aktus, kuri pirmuoju J. Paleckis paskirtas Ministru Pirmininku, o antruoju pavesta sudaryti Maskvos pristatyt ir patvirtint naujj Ministr Taryb. Dar kovo mn. 20 d. Paryiuje js rus laikratis " tvirtino, jog K. Ulmanio, K. Patso ir A. Smetonos veikiai J. Stalinui nereiksi. Jam bus reikalingi kusinenai (Kusineno, kaip ir V. Kvislingo, vardas virto idaviko sinonimu). Tik 1940 m. birelio 19 d. J. Paleckio vyriausyb buvo pakviestas pirmas tikras komunistas M. Gedvilas, o k tik i kaljimo ijus A. Sniek paskyr Saugumo departamento direktoriumi. Dauguma naujosios valdios nari buvo monms gerai inomi: Justas Paleckis - liaudininkas, Naujo odio" redaktorius, ileids knyg Mano spdiai apie SSSR". 30

J. Paleckio vyriausybs sudtis 1. Laikinai einantis Prezidento pareigas Ministras Pirmininkas J. Paleckis. 2. Ministro Pirmininko pavaduotojas ir usienio reikal ministras V. KrvMickeviius. 3. Krato apsaugos ministras gen. V. Vitkauskas. 4. Teisingumo Ministras P. Pakarklis. 5. Finans ministras E. Galvanauskas. 6. ems kio ministras M. Mickis. 7. Sveikatos apsaugos ministras L. Koganas. 8. vietimo ministras A. Venclova. 9. Vidaus reikal ministras M. Gedvilas. Tos paios dienos vakar J. Paleckis ir jo vyriausybs nariai prisiek itikimyb Lietuvos Respublikos Konstitucijai" (Truska L. Lietuva 1953-1958 m. Kaunas, 1995, p. 59). Reikia pripainti, kad Konstitucija buvo paeista, nes pagal Konstitucijos nuostatus naujuoju Ministru Pirmininku turjo bti paskirtas buvusio ministro pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas. Birelio 19-j vidaus reikal ministru buvo paskirtas komunistas M. Gedvilas, o A. Sniekus - Valstybs Saugumo departamento direktorium, Antanas Venclova - vietimo ministru. Pateikiame trumpas biografijas. JUSTAS PALECKIS g. 1899.01.22 Teliuose. Visuomens ir valstybs veikjas, raytojas, urnalistas. 1910 m. baigs pr. mokyklos 3 skyrius, toliau moksi savarankikai. Nuo 16 met dirbo spaustuvje darbininku, buvo ratininku, sandlininku. Literatrin darb pradjo 1919 m. Rygoje kom. laikratyje Darbinink kova". 1994 m. baig suaugusij gimnazij. Vliau mokytojavo, vertsi urnalistika. 1925 m. pradjo leisti iliustruot urnal Naujas odis". 1926 m. persikl Kaun, studijavo Kauno universitete. Liaudininkams ir socialdemokratams laimjus seimo rinkimus, paskirtas Eltos direktoriumi. Po 1926.XII.17 faistinio p e r v e r s m o p r a d j o antifaistin veikl. 1927 m. irinktas liaudinink Jaunimo sjungos centJustas Paleckis ro valdybos pirmininku. Nuo 1929 m. Lietuvos urnalist sjungos valdybos narys. 1931 m. p r a d j o vis labiau b e n d r a u t i su komunistais, rm Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacij. 1931 m. ileido pirmj eilrai rinkin 31

Dien nelaisvj". Ivert latvi raytoj (R. Blaumanio, J. Rainio, E. Veidenbaumo ir kt.) krini. 1933 m. lanksi Taryb Sjungoje, grs savo spdius paskelb atskira knyga. 1936 m., bendradarbiaudamas su kai kuriais LKJS nariais, padjo redaguoti paangios krypties legal urnal Ms jaunimas". 1938.111.19 ryium su Lenkijos ultimatumu pasak kalb Valstybs teatre, pareikalavo paalinti Smetonos faistin reim. Prasidjus A n t r j a m pasauliniam karui, veikdamas ivien su komunistais, liaudies fronto idj dvasia 1939.X para Lietuvos liaudies demokratins respublikos (Lietuvos laisvos darbo respublikos") sukrimo program. Taryb Sjungai perdavus Vilni Lietuvai, 1939. X . l l Kaune dalyvavo demonstracijose prie faistin reim. U tai kalintas Dimitravo priveriamojo darbo stovykloje. 1939.XII itremtas Latvij, po mnesio Latvijos policijos grintas Lietuv. Policijos priirimas, gyveno Jonikio, Kdaini rajonuose. LKP CK rekomendavus, 1940.VI. 17 sudar Lietuvos Liaudies vyriausyb. Bdamas tos vyriausybs ministru pirmininku, kartu jo respublikos prezidento pareigas. Nuo 1940.VIII Komunist partijos narys. 1940.VIII vadovavo Liaudies Seimo delegacijai, teikusiai TSRS Aukiausiajai Tarybai Liaudies Seimo rezoliucij, kuria praoma priimti Lietuvos SSR Taryb Sjung. 19401967 m. Lietuvos SSR AT deputatas. 1940.VIII.25-1967.IV Lietuvos SSR AT Prezidiumo pirmininkas. Nuo 1940.IX LKP CK Biuro, paskui Prezidiumo narys. Nuo 1941 m. SSRS AT deputatas, 1941-1966 m. SSRS AT Prezidiumo pirmininko pavaduotojas. Nuo 1966 m. TSRS AT Tautybi Tarybos pirmininkas. Nuo 1952 m. kandidatas TSKP CK narius. Pokario metais J. Paleckis reiksi ir poezijoje, ileido 3 eilrai rinkinius. Pagrindiniai J. Paleckio poezijos motyvai praeities revoliucin kova, socializmo statyba, sovietini taut draugyst, paangij ir reakcini jg kova visame pasaulyje. J. Paleckio poezijai bdingas politinis aktualumas ir kovingumas, publicistin fraz, patetin intonacija. Iaugusi i ideologini socializmo statybos poreiki, jo poezija toliau tsia lietuvi revoliucines poezijos tradicijas. J. Paleckio poezijos knygos iverstos rus k. Aktyvus respublikins ir sjungins spaudos bendradarbis. Eils knyg autorius. Aklai vykd Dekanozovo nurodymus. VINCAS KRV, tikr. MICKEVIIUS gim 1882.10.19 Subartonyse (Merkins vls.). Mir 1954.07.07 Springfielde, palaidotas Filadelfijoje (1992 m. palaikai perlaidoti Subartonyse), raytojas, visuomens veikjas. Lietuvos MA tikrasis narys (1941). Latvijos universiteto garbs daktaras (1938). Romos armijos narys korespondentas. 1898 m. stojo Vilniaus kunig seminarij, joje moksi 2 metus. Nuo 1904 m. Kijevo ir Lvovo universitetuose studijavo filologij. 1908 m. studijas baig Kijevo universitete, jame para mokslin darb < . . . > Indoeuropiei protvyn < . . . > 1909-1920 m. gyveno Baku, priklaus eser partijai, dirbo rus k. ir literatros mokytoju, dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime, padjo organizuoti liaudies universitet < . . . > Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, 1918-1920 m. Lietuvos konsulas Azerbaidane. 1920 m. grs Lietu32

v buvo vietimo ministerijos Knyg leidimo komisijos sekretorius, redagavo urnal vietimo darbas (1920-1922). Prisidjo prie Lietuvos universiteto steigimo Kaune, nuo 1922 m. jame (nuo 1930 V D U ) dst, 1925-1937 m. Humanitarini moksl fakulteto dekanas, 1925-1927 m. redagavo (su kt.) fakulteto Ratus, 1926-1937 m. vadovavo (su kt.) leidyklai Universitas; prof. (1922). 1922-1924 m. Lietuvos auli sjungos pirmininkas (Krvs mginim j politizuoti vyriausyb vertino neigiamai, ir jis buvo priverstas atsistatydinti). 1922-1923 m. reng (su kt.) Klaipdos sukilim (Vokietijoje rpinosi ginklais ir tarpt, Vincas Krv-Mickeviius parama). 1924.08 krus Lietuvi tautinink sjung tapo jos pirmininku; dl nesutarim su A. Voldemaru ir A. Smetona 1926 m. buvo istumtas i LTS ir LR politinio gyvenimo. Redagavo tstinius leidinius < . . . > 1929-1940 m. buvo vienas Lietuvi draugijos SSRS taut kultrai painti vadov. 4 d-meio vid. suartjo su kairiaisiais inteligentais, siek glaudesni SSRS ir Lietuvos kultrini ryi. 1936 m. tapo nelegalios LKP legalaus urnalo Literatra oficialiu redaktoriumi. 1936-1940 m. buvo marksistins student draugijos Scientia vienas globj. 1939-1940 m. Lietuvos raytoj draugijos pirmininkas. 1940.06-08 buvo vad. Liaudies vyriausybs ministro pirmininko pavaduotojas ir usienio reikal ministras (teig, kad ji sudaryta teistai, kad SSRS ved savo kariuomen tik Lietuvos saugumui sustiprinti). 1940.07 parvyks i Maskvos (kur sitikino SSRS ketinimais) band atsistatydinti. V. Krv dalyvavo priimant Liaudies seimo rinkim statym, 1940.08 buvo paskirtas Lietuvos usienio reikal ministerijos likvidacins komisijos pirmininku. 1940-1943 m. dst VU. Prisidjo prie Lietuvos MA steigimo (1941), tapo jos prezidentu. SSRS AT deputatas (1941). Per SSRS-Vokietijos kar naciams okupavus Lietuv 1942 m. paskelb vie atsiaukim, kuriuo pasmerk SSRS veiksmus Lietuvoje 1940 m. 1944 m. pasitrauk Austrij. 1947 m. ivyko JAV, dst slavistik Pensilvanijos universitete, reng spaudai savo krinius. Para politinius atsiminimus apie 1940 m. SSRS vykdyt Lietuvos okupacij ir savo veikl vad. Liaudies vyriausybje. 1992 m. V. Krvs palaikai perlaidoti Subartonyse. VINCAS VITKAUSKAS eksternu moksi Marijampols, Vilkavikio ir Oriolo gimnazijose. Oriole 1914 m. ilaik eksternu gimnazijos kurs. Mokydamasis dalyvavo slaptuose rateliuose, nukreiptuose prie car. Vliau moksi Maskvos universiteto Matematikos fakultete. 1916 m. baig Karo mokykl, paskirtas p.p. atsargos pulko praporiku. 1917 m. baigs kulkosvaidinink kursus, dirbo 59ojo pstinink atsargos pulko kuopoje Kolt". Bdamas Rumunijos fronte, dalyvavo bolevik ratelyje. 1918 m. gro tvik. Nuo 1918 m. grs Lietuv, buvo Vilkavikio aps. virininku, Raseini
33

komendantu; su komendanto kuopa dalyvavo miuose su vokieiais bermontininkais. Kovodamas su eligovskio grupe, vadovavo 7-ojo pulko daliniui, Vilniaus-Ukmergs plento ruoe buvo sueistas. 1921 m. paskirtas ypating reikal karininku, vliau t a b o virininku. A u k t u o s i u o s e Karinink kursuose ilaiks teorin dal, dalyvavo Klaipdos sukilime ir paskirtas Klaipdos komendantu. Bdamas III apygardos tabo I skyriaus vadu, atliko ir divizijos virininko pareigas. 1923 m. paskirtas 9-o pstinink pulko vadu, sulaikytas kariuomens tabe dl kairij pair, bet greitai paleistas. V. Vitkauskas buvo kalbinamas, pereiti" tautinink pus, bet jam nesutikus, atleistas i vado pareig ir Vincas Vitkauskas pervestas Karinink kurs lektoriumi. Kalbant apie V. Vitkausko kai kuriuos biografijos momentus, istorik nuomons isiskiria. Kalbant apie jo brolio t minimi trys variantai: urnalisto I. Kaliejo nuomone, V. Vitkausko brolis 1919 m. tarnaudamas Raudonojoje armijoje, pasidav lietuviams ir per nesusipratim buvo suaudytas (Lietuvos aidas, 2003 10 23, Nr. 248). Gen. Vincas Vitkauskas savo knygoje Ratai" straipsnyje Mano ipaintis", nurodo, kad jo brolis Juozas tarnavs Raudonojoje armijoje 1919 m. gegus mn. pakliuvs prie Panevio nelaisv, buvo reakcionieri suaudytas (Lietuvos aidas, 2003, Nr. 249). i nuomon apie V. Vitkausko brolio suaudym ats. dimizijos plk. ltn. A. Navaitis atsako: ...gen. V. Vitkausko brolis buvo ne eilinis Raudonosios armijos karys, o Panevio srities karinis komisaras, labai iauriai elgsis su lietuviais, komunist vadinamais burujais. Juos ne tik suauds, bet ir kankins" (Dar kai kas apie generolo Vitkausko ipaint. Lietuvos aidas, 2003 10 23, Nr. 248). Baig auktj virinink kursus. Prie vykdamas Vokietij Kaune iklaus juridinio fakulteto kurs, bet jo nebaig dl stauots Vokietijoje. Poligonuose vadovaudavo kaip nuolatinis technini usimim dalyvis, vadovavo vairi dalini vad specialaus paruoimo kursams, kariuomens manevruose, para 12 statut. 1939 m. saugojo demarkacijos linij nuo internuot lenk siverimo, vadovavo rinktinei uimant Vilniaus srit, laikinai jo Kariuomens vado pareigas (Vitkauskas V. Ratai. Minskas, 1988). Gen. V. Vitkausko, ruoiant Lietuvos kariuomen, programa ilgai bus nagrinjama lietuvi spaudoje. Ne be V. Vitkausko inios, vos jus Raudonajai armijai Lietuv 1940 m. nakt i liepos 11 12 d. atsarg buvo atleisti 17 aukiausio
34

laipsnio karinink; birelio 2 7 - 5 pulkininkai, 1940 m. liepos 1-2 d. karo aviacija neteko 13 karinink, liepos 2 d. pateik kariuomens pertvarkymo statymo projekt. Prie 1941 m. vyko Valstybs gynybos posdis, kuriame nutarta gintis sovietams puolant Lietuv. Padtis buvo tempta, kariuomens tabo iniomis, sovietai koncentravo savo kariuomen prie Lietuvos sien, o kariuomens vadas nedav joki nurodym dl pasiruoimo gintis" (Lietuvos aidas, 2003 10 23, Nr. 248; Divizijos plk. ltn. A. Navaitis Dar kai kas apie generolo V. Vitkausko ipaint"). Paskutiniame prezidentros posdyje, vykusiame 1940 m. birelio 14-15 d. nakt gen. V. Vitkauskas prane: Kariuomen gintis nepasiruousi". Galbt dl tos prieasties kai kurie Lietuvos ministrai nutar priimti soviet ultimatum. POVILAS PAKARKLIS g. 1902.XI.23 Smilgiuose (Kupikio r.). Mir 1955.VII.28 Vilniuje. Istorikas, teisininkas, Lietuvos SSR MA narys korespondentas (1946), teiss moksl daktaras (1951). 1923-1927 m. studijavo istorij, 1928-1934 m. teis Kauno universitete, gydamas atitinkamas specialybes, vliau klaus paskait K a r a l i a u i a u s ir Miuncheno ( V F R ) universitetuose. 1927-1930 m. Taurags ir Panevio mokytoj seminarij mokytojas, 1934-1935 m. Apeliacini rm sekretorius, 1935-1940 m. Kauno apygardos teismo prokuroro padjjas. 1940 m. Liaudies vyriausybs teisingumo ministras, vliau teisingumo liaudies komisaras, irinktas Liaudies Seimo atstovu. 1940-1941 m. Vilniaus universitete dst baudiaPovilas Pakarklis m j t e i s i r b a u d i a m j p r o c e s ( n u o 1940 docentas). 1941-1943 m. dirbo Alma Atos Juridiniame institute, 1943-1944 m. Maskvos Juridiniame institute. Nuo 1943 m. profesorius. Nuo 1944 m. Vilniaus universiteto baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso katedros vedjas. 19461948 m. Istorijos instituto direktorius. Nuo 1931 m. P. Pakarklis savo darbuose kritikavo pseudomokslines teorijas, reikalingas germanizatoriams ir skelbusias, kad lietuviai Ryt Prsijoje ir Unemunje ne senieji gyventojai, o atvyk i emaitijos ir Auktaitijos X V - X V I I I amiuje. Pirmaisiais pokario metais P. Pakarklis suorganizavo svarbias archeografines paiekas, surado K. Donelaiio rankraius ir kt. Svarbiausia P. Pakarklio mokslo darb problematika lietuvi kova su kryiuoiais. P. Pakarklis ikl lietuvi tautos, kit Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts taut ir pskoviei bei novgorodiei istorijos vaidmen, sulaikant vokiei ekspansij Rytus, irykino svarb Romos kurijos vaidmen, organizuojant kryiaus ygius Lietuv, atskleid popiei politik, rmusi Kryiuoi ordino agresij prs, vakarini ir kit lietuvi emse. Daktaro disertacijos tema - lietuvi tautos kova su popieiais ir Kryiuoi ordinu u savo valstybingum. 35

MATAS MICKIS e m s kio ministras. Gim 1896.IX.15 Kuosiuose (Rokikio r.) Mir 1960.XII.12 Kaune. Agronomas, ekonomistas, ekonomikos moksl kandidatas (1954), 1911.15 gyvendamas Peterburge, dalyvavo p r o f s j u n g i n i a m e darbinink j u d j i m e . 1915.17 tarnavo Rusijos kariuomenje. Dalyvavo 1917 m. rev. vykiuose fronte. 1918 m. gro Lietuv. 1919 stojo LKJS. Mokydamasis Rokikio gimnazijoje (1919) ir Dotnuvos . . technikume (1920), kr ten LKJS kuopeles. 1920 m. dalyvavo LKJS Centro Biuro I plenume, atstovaudamas Rokikio ir Dotnuvos komjaunuoliams. 1923 m. u kom. veikl kalintas Panevyje ir paalintas i . . technikumo. Vliau nuolat palaik ryius su LKP CK nariais, danai atlikdavo j Matas Mickis pavedimus; rm Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacij. 1924 m. eksternu baig Dotnuvos . . technikum. 1925-1940 m. Kaimo apygardos agronomas. 1929 m. baig Kauno universiteto ekonomikos skyri. 1940.VI-VIII ems kio ministras, po to . . liaudies komisaras. 1942-1944 m. Lietuvos TSR Liaudies Komisar Tarybos galiotinis evakuotj Lietuvos TSR piliei reikalams Saratovo, Tambovo ir Stalingrado srityse. 1944 m. studijavo Timiriazevo . . akademijoje Maskvoje. 1945-1953 m. Lietuvos ems kio akademijos rektorius. Nuo 1945 m docentas. Nuo 1949 m. TSKP narys. 1953-1960 m. ems kio akademijos socialistini . . moni organizacijos katedros vedjas. Nuo 1959 m. profesorius. Vienas knyg Kolkins statybos klausimai" (1949), Priemons ems kio gamybai vystyti" (Lietuvos vidurio zona", 1958; Vakar Lietuvos zona", 1958) autori. Paskelb straipsni . . gamybos, ems reformos, tarybini . . kadr rengimo, komjaunimo veiklos klausimais. MOISIEJUS LEONAS KOGANAS gim 1894.11.20 iauliuose. Mir 1956.V30 Vilniuje, tarybinis gydytojas ftiziatras. TSKP narys(1947). 1919 m. baig Maskvos universitet. 1919-1920 m. Raudonosios armijos gydytojas. Nuo 1921 m. dirbo Lietuvoje. 1933 m. stojo Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacij. 1940.VI-VII Lietuvos Liaudies Vyriausybs sveikatos apsaugos ministras. Per Didj Tvyns kar gydytojas Mordovijoje, Kirgizijoje, Gorkio ir Maskvos srityse. 1945-1946 m. Tuberkuliozs instituto (Vilniuje) direktorius, 1947-1951 m. direktoriaus pavaduotojas; med. kandidatas (1946). ANTANAS VENCLOVA gim Trempiniuose (Kapsuko r.). Mir 1971.VI.28 Vilniuje, lietuvi tary36

Moisiejus Leonas Koganas

binis raytojas, LTSR MA narys korespondentas (1949), LTSR nusipelns meno veikjas (1954), LTSR liaudies raytojas (1965). TSKP narys (1950). 1932 m. baig Kauno universiteto humanitarini moksl fakultet. Mokytojavo, dalyvavo paangi antifaistini raytoj sjdyje, redagavo urnal Treias frontas" (19301931), bendradarbiavo Kultroje", Literatroje", Provaistje" (3-4 kn. ir redagavo), Dienovidyje". 1940 m. Liaudies seimo atstovas ir Seimo galiotosios delegacijos, vykusios SSRS AT prayti priimti LSSR SSRS, narys. 1940-1943 m. LSSR vietimo liaudies komisaras. 1941-1944 m. gyveno SSRS gilumoje (1942 Antanas Venclova 1944 Maskvoje). 1944-1946 m. Kauno universiteto docentas. 1949-1971 m. TSRS taikos gynimo komiteto narys. 1952-1964 m. LKP CK narys. 1940-1947, 1955-1959 ir 1963-1971 m. LSSR AT, 1941-1962 m. SSRS AT deputatas. 1954-1959 m. LSSR raytoj sjungos pirmininkas. Ankstyvojoje poezijoje (rink.: Sutem skersgatviuos", 1926; Gatvs vinta", 1927) simboliais, alegorijomis, groteskiniais hiperbolizuotais vaizdais reikiami jaunysts polki, miesto socialini kontrast motyvai. Didiojo Tvyns karo poezijoje (rink. Obelis kur augalota", 1945) vyrauja patriotiniai tvyns ilgesio, kovos su hitlerininkais motyvai, lyrizmas jungiamas su publicistiniu patosu. Pilietins lyrikos rinkiniuose alies jaunyst" (1948), Rinktin" (1950, TSRS valst. premija 1952), Kovoti, degti, nenurimti" (1953) A. Venclova vienas pirmj lietuvi poezijoje pltojo atkuriamojo darbo, taut draugysts, kovos dl taikos tematik, poetizavo tarybinio mogaus dvasin gro; kai kuriuose eilraiuose yra ir pavirutiniko aprainjimo, iliustratyvumo. Poezij o s rinkiniuose Ar tu inai t al" (1964), Vakarin vaigd" (1971) poetizuojamas tvyns grois, apmstomas savo kartos gyvenimo dramatizmas, rykesni emociniai ir refleksiniai pradai. A. Venclova para LSSR valstybinio himno tekst (1950). Pirmajame apsakym rinkinyje Berai vtroje" (1930) vyrauja socialin kritin, daugiausia kaimo gyvenimo, tematika, ymu ekspresionistinis stiliaus manieringumas. Romane Draugyst" (1936) gvildenamos inteligentijos ideologins diferenciacijos, paangi inteligent smons brendimo problemos, ryku realistins kritins tendencijos. Brandiausioje ikisovietini met knygoje - apsakym rinkinyje Naktis" (1939) taigiai realistikai vaizduojamos socialini aplinkybi slygotos psichologins kolizijos, atskleidiamas veikj vidaus pasaulio sudtingumas. Sovietinio laikotarpio epopjinio pobdio romane Gimimo d i e n a " (1959, LTSR valstybin p r e m i j a 1960; inscenizacija 1965) vaizduojami 1940 m. istoriniai politiniai vykiai, keliamos liet. inteligentijos ideologijos apsisprendimo problemos. Sovietiniais metais dar para apybrai ir apsakym (rink.; I karinio bloknoto", 1943; Medis ir jo atalos", 1947), 37

kelioni spdi (Kelion po Kinij", 1955; iaurs sidabras", 1962), jaunysts ir karo met atsiminim trilogij Pavasario up" (1964), Jaunysts atradimas" (1966), Vidurdienio vtra" (1969). Ikisovietini met kritikos straipsniuose, knygelse A. Vienuolio Paskenduol" (1929), A. Sinkleris" (1931), Audringas Fransua Vijono gyvenimas" (1934) propagavo paangios realistins literatros idjinius estetinius principus. Sovietiniais metais para straipsni apie sovietinius lietuvi raytojus, soc. realizmo, literatros ir kultros palikimo klausimais (rink.: Laikas ir raytojai", 1958; Epochos vjas", 1962). Ivert A. Pukino ( E u g e n i j u s O n e g i n a s " , 1947, B e l k i n o a p y s a k o s " , 1949, B o r i s a s Godunovas", 1955), . Dikenso, Gi de Mopasano, B. Kelermano, M. Gorkio, V. Katajevo krini. A. Venclovos knyg iversta rus, ukrainiei, latvi, lenk ir kitas kalbas. MEISLOVAS GEDVILAS gim 1901.11.11 Bubiuose (iauli aps.). Mir 1981.02.05 Vilniuje, sov. veikjas. SSKP narys (nuo 1934 iki 1940 priklaus LKP). U draudiamosios lietuvi spaudos platinim M. Gedvilo tvas su eima 1904 m. buvo itremtas Rusij. 1919-1922 m. M. Gedvilas studijavo Petrogrado technologijos institute. 1923 m. gro Lietuv. 1923-1927 m. mokytojavo, 1928-1930 m. redagavo laikrat emaitis, dirbo Laisvamani etins draugijoje. 1926-1931 m. Lietuvos valstiei liaudinink sjungos narys. Dalyvavo opozicinje tautinink valdiai veikloje, dl to 1927-1931 m. kelis kartus administracine tvarka kalintas. Suartjo su komunistais. R e d a g a v o n e l e g a l i u s kom. leidinius. 1931 Meislovas Gedvilas 1940 m. Teli apygardos ligoni kas direktorius. SSRS okupavus Lietuv, 1940.06-07 vad. Liaudies vyriausybs vidaus reikal ministras. 1940-1946 m. LSSR Liaudies komisar tarybos, 1946-1956 m. MT pirmininkas. Vienas Lietuvos inkorporavimo SSRS vykdytoj, prisidjo prie represij prie lietuvi inteligentij, politinis veikjus. Su kt. gyvendino SSRS politik - slopino pasiprieinim sovietiniam okupaciniam reimui, vykd prievartin valstiei kolektyvizacij, persekiojo katalikyb. Bolevikins M. Gedvilo politins pairos ilgainiui kito. A p i e 1950 m. su J. Paleckiu pradjo kritikai vertinti brutali rusifikacij, jai prieintis, i dalies pripaino X I X a. pab. - XX a. pr. lietuvi tautinio isivaduojamojo judjimo reikm, dl to ne kart kritikuotas LKP CK biure, plenumuose ir suvaiavimuose. 1956 m. i MT pirmininko pareig atleistas. 19571973 m. LSSR vietimo ministras. vietimo ministerijos darbuotoj veikiamas nepritar mokykl rusifikavimui, stengsi isaugoti lietuvi kalb kaip dstomj. 1940-1976 m. LKP CK narys, 1952-1956 m. kandidatas SSKP CK narius, 19401956 m. LKP CK biuro narys. Atsiminim kn. Lemiamas poskis (1975, rus k. 1979). 38

ANTANAS SNIEKUS gim 1903.1.10 Bbleliuose (aki r.) Mir 1974.1.22 Druskininkuose, SSRS valstybs ir partijos veikjas, Socialistinio darbo didvyris (1973). TSKP narys (1920; iki 1940.X priklaus LKP). 1915-1918 m. mokydamasis Voroneo lietuvi gimnazijoje, palaik ryius su marksistine visuomeninink organizacija. Po Vasario revoliucijos tapo bolevik partijos alininku. 1918 m. gro Lietuv. 1919-1921 m. Alytuje dirbo telegrafo priirtoju. 1920-1921 m. LKP Alytaus parajonio komiteto sekretorius. 1921.1III kaljo. 1921-1925 m. Smolenske dirbo LKP CK leidykloje, redagavo LKJS Centro biuro ir LKJS CK periodinius leidinius Jaunimo laAntanas Sniekus pelis", Darbinink jaunimas". 1925 m. baig Smolensko universiteto darbinink fakultet, 1925-1926 m. moksi Maskvoje Plechanovo liaudies kio institute, 1934-1936 m. Maskvoje - Tarptautins Lenino mokyklos aspirantroje. 19251926 m. Maskvoje dirbo LKP atstovybje prie Komunist Internacionalo (Kl) Vykdomojo komiteto. 1926.XII, po faistinio perversmo atvyko Kaun, LKP CK 1927.1.6 plenume kooptuotas CK, irinktas vienu CK Sekretoriato nari. 1927-1930 m. dirbo daugiausia organizacin ir propagandin darb, redagavo laikraius Tiesa", alin faizmas!". 1930-1933 m. kaljo (buvo nuteistas 15 met, bet pasikeitimo politiniais kaliniais tvarka ileistas. 1936-1940 LKP CK I sekretorius. 1937.V.21-VIII.8 buvo atvyks TSRS, Kl Vykdomajam komitetui padar LKP CK ataskait. 1938-1939 m. vadovavo LKP CK plenumams, nustaiusiems LKP politin linij dl antifaistinio judjimo pltots, patriotini jg telkimo prie vokiei faizmo grsm ir hitlerinink alininkus Lietuvoje. A. Sniekus vadovaujamas CK, ir neturdamas ryi su Kl Vykdomuoju Komitetu, 1938-1940 m. iplt LKP ryius su darbininkais, valstieiais, paangiaisiais inteligentais. 1940 pr. Kl Vykd. k-tas LKP CK politin linij tuo laikotarpiu pripaino teisinga. 1939.XII-1940.VI A. Sniekus kaljo (buvo nuteistas 8 metams). lugus faistiniam reimui, vadovavo LKP CK, be to, 1940. VI-VIII dar buvo ir Liaudies vyriausybs vidaus reikal ministerijos saug u m o d e p a r t a m e n t o direktorius. Irinktas Liaudies seim, jo I p o s d y j e 1940.VII.21 pasil nutarim, kad Taryb Lietuva sjungins respublikos teismis stot SSRS. Nuo 1940.VI1I.15 LKP CK I sekretorius; LKP V - X V I suvaiavimuose padar CK ataskaitinius praneimus. Gerai paindamas LKP kadrus, daug nuveik, formuodamas partijos aparat, valstybs valdymo organus, rpindamasis LTSR socialistinio liaudies kio pagrind krimu, socialistinio smoningumo ugdymu. Per Didj Tvyns kar buvo vienas Raudonosios armijos 16 lietuvikosios divizijos ir p a r t i z a n i n i o j u d j i m o L i e t u v o j e organizatori. 1942.XI.26-1944 m. ruden Lietuvos partizaninio judjimo tabo virininkas. Iki 1974 m. vadovaudamas LKP CK, daug prisidjo prie hitlerins okupacijos 39

padarini likvidavimo, socializmo Lietuvoje sukurimo, dar didel poveik visiems svarbiausiems LTSR kio, kultros, ideologinio darbo procesams. Nuo 1941 m. SSRS AT deputatas; 1970-1974 m. SSRS AT Tautybi Taiybos usienio reikal komisijos pirmininko pavaduotojas. 1922-1974 m. para > 1200 darb, kuriuose analizavo respublikos partins organizacijos veiklos problemas, LTSR ekonomikos ir kultros pltot, partijos kov su buruaziniu nacionalizmu, jos veikl, tvirtinania marksizmo-leninizmo, taut draugysts ir proletarinio internacionalizmo idjas.

RINKIM SEIM FALSIFIKACIJA IR LIETUVOS JUNGIMAS SOVIET SJUNG Antanui Smetonai pasitraukus usien, sudaryta sovietams palanki Justo Paleckio Vyriausyb, kuri organizavo Seimo rinkim fars. Seim buvo irinkti tik komunistai arba jiems prijauiantys mons. Kandidatai buvo parenkami ir tvirtinami apskrii partijos komitetuose. Kandidatais negaljo bti Lietuvoje veikusi partij ir lietuvik organizacij - auli, pavasarinink, ateitinink ir kit organizacij - nariai. Kai kuriose apylinkse buvo skelbiama, kad rinkimuose dalyvavo net 110 procent rinkj! 1940 07 14-15 irinktas Seimas i 79 atstov, tarp kuri 38 LKP nariai ir 41 nepartinis. 1940 07 21-23 pirmojoje sesijoje Liaudies seimas prim nutarimus apie soviet valdios Lietuvoje paskelbim, apie Lietuvos Socialistins Respublikos sukrim ir jos stojim Soviet Sjung, apie visos ems nacionalizavim ir dvarinink bei dalies buoi emi nemokam atidavim beemiams ir maaemiams valstieiams, apie stambios kapitalistins nuosavybs nacionalizavim. Antroje savo sesijoje (1940 08 2425 Kaune) Liaudies seimas prim LSSR Konstitucij ir sudar Soviet Lietuvos organus, nutar pasivadinti Lietuvos SSR Aukiausija Taryba. (Maoji LTE, t. 2, p. 383).

40

LIETUVA PRARANDA NEPRIKLAUSOMYB

Kaip ankiau minta, Seimas nutar kreiptis SSRS Aukiausij Taryb, kad priimt Lietuv SSRS. Tam tikslui buvo galiota Lietuvos Seimo irinkta delegacija, kuri sudar Justas Paleckis, Liudas Adomauskas, Matas Mickis, Antanas Venclova, Vincas Vitkauskas, Karolis Didiulis, Liudas Gira, Motiejus umauskas, Petras Cvirka, Kazys Petrauskas, Pranas Zybertas, Stas Vaineikien, Adomas Viktoras Ditkeviius, Pranas Petrauskas, Juozas Demokas, Marija Kutrait, Birut Apdulskait. Jau ankiau buvo ivykusi Salomja Nris. Drauge su delegatais ivyko atstovas Antanas Sniekus, vyriausiosios rinkim komisijos pirmininkas Vladas Niunka, spaudos atstovai Henrikas Zimanas ir Eugenijus Vicas. Kartu atvyko delegat monos Paleckien, Venclovien, Vitkauskien, Mickien ir umauskien ir Vytautas Paleckis. Delegacijos palydti stot buvo atvyks liks eiti Respublikos Prezidento pareig ir eins Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigas vidaus reikal ministras Meys Gedvilas, Liaudies kariuomens vadas generolas E emaitis, kiti Liaudies vyriausybs nariai, Liaudies kariuomens vadovybs nariai, SSRS pasiuntinybs nariai su galiotu ministeriu N. Pozdniakovu, Latvijos ministras Lietuvai, vietos ir usienio spaudos atstovai ir daug kit. Delegacijos vadovas, eins Respublikos Prezidento pareigas Justas Paleckis, pasisveikins su isirikiavusia garbs sargyba, tar atsisveikinimo od: Viename i eilrai buvo parayta: ieiname sauls parsineti, ivykdami i kelion mes, Liaudies Seimo atstovai, galime pasakyti: Ivaiuojame parveti Lietuvai sauls, naujajai Lietuvai Stalino Konstitucijos sauls. Tegyvuoja didioji taut draugyst! Tegyvuoja naujas SSRS taut eimos narys! Tegyvuoja didysis taut vadas Stalinas!" Respublikos Prezidento odius palydjo Internacionalo garsai. Ivykstantiems kartai palinkta laimingos kelions, ir jie buvo apdovanoti glmis. 1940 m. rugpjio 3 d. SSRS VII sesijoje Lietuva buvo priimta SSRS (Lietuvos inios, 1940 m. liepos 31 d., Nr. 173). 41

LIETUVOS DIPLOMAT PASIPRIEINIMAS IR ATGARSIAI Lietuv 1940 m. liepos 21 prijungus prie Soviet Sjungos, Lietuvos diplomatai Berlyne, Berne, Buenos Airse, Londone, Romoje, Stokholme, Vaingtone, Vatikane teik vyriausybms notas, protestuodami prie Soviet Sjungos agresij ir okupacij. Tai buvo pirmas formalus diplomatinis pasiprieinimas, nes Lietuvos vyriausyb nebuvo to padariusi, Soviet Sjungai okupuojant Lietuv. Savo protestais Lietuvos diplomatijos atstovai, kurie tada dar visi buvo savo diplomatiniuose postuose, viena vertus, parod visam pasauliui sovietinio okupanto mginim umaskuoti jau prie tai jo vykdyt agresij prie Lietuv, kita vertus - autoritetingai paadino pai lietuvi taut nepasiduoti neviliai ir ruotis visuotinai pasiprieinti jos laisvs udikams. Lietuvos diplomat protest teikiau Vokietijos usienio reikal ministerijai liepos 22 d. ir pasiuniau Kaunui atvir (neifruot) tokio turinio telegram: Dabartin seim, kaip rinkt po svetima militarine okupacija ir svetimos valstybs priespauda, uslopinant kitokios negu komunist partijos reikim, laikau nekompetentingu reikti bet kuriuo klausimu ms tautos tikrj vali. Protestuoju prie jau padarytus liepos 21 d. nutarimus vesti Lietuvoje soviet santvark ir Lietuv jungti Soviet Rusijos sudt, tuo panaikinant Lietuvos valstybin Nepriklausomyb. Sakytus nutarimus, kaip nekompetentingo organo priimtus, prieingus esaniai krato konstitucijai ir ms tautos ir valstybs interesams, laikau neteistais ms tautai, valstybei ir man, kaip teistam nepriklausomosios Lietuvos valstybs atstovui" (kirpa K. laisv, p. 27-64). Pasaulis suinojo, kad Lietuva okupuota, bet ne savo noru stojusi Soviet Sjung. Lietuvos protest pirmoji atsiliep Amerika. Valstybs sekretoriaus pavaduotojas Sumner Welles paskelb, kad Baltijos valstybi jungimo Soviet Sjung n e p r i p a s t a . Jo p r e z i d e n t a s F. R o o s e v a l t a s apsilankiusiai lietuvi delegacijai pareik: Sakoma, kad Lietuva neteko Nepriklausomybs. Y r a klaida taip sakyti. Lietuva nra praradusi savo Nepriklausomybs: Lietuvos nepriklausomyb tik laikinai sutrukdyta. Laikas ateis, ir Lietuva vl bus laisva." Kitos Vakar valstybs susilaik nuo vieo aneksijos pripainimo. Anglija, kaip ir Amerika, taip pat nepripaino Baltijos valstybi okupacijos, Italija ir Pranczija nuo formalaus pripainimo atsisak, bet atstovybes Soviet Sjungai perdav. Juozas Brazaitis-Ambrazeviius A. Martinonio knygos Sukilimas 1941 m. birelio 22-28 d." straipsnyje Tautin rezistencija" rao: veicarija atstovybs ir konsulato veikl suspendavo, o turt pati pam globoti. Iliko Lietuvos atstovybs dar Vatikane ir Buenos Airse, i kuri paskiau atstovybs persikl Montevidj, U r u g v a j . Tokiu b d u Lietuva tarptautins teiss poiriu iliko 42

o k u p u o t a , b e t s u v e r e n i v a l s t y b " ( M a r t i n o n i s A . S u k i l i m a s 1941 m . b i r e l i o 2 2 2 8 d., J . B r a z a i t i s - A m b r a z e v i i u s str. Tautin r e z i s t e n c i j a " , p . 7 - 8 ) . L i e t u v o s i n t e l i g e n t i j a , v i s u o m e n s u p a a i p a i r j o s o v i e t i n s v a l d i o s krim. Lietuvos mokytoj suvaiavime 1940 m. rugpjio 14-15 dienomis vietoj Internacionalo" m o k y t o j a i g i e d o j o Lietuvos Himn, per Vlines, r u s a m s draud i a n t , p u o k a r i k a p u s , b o i k o t a v o r a u d o n s i a s g u r g u o l e s . 1941 m . s a u s i o mnes p r i e r i n k i m u s d e m o n s t r a c i j o s v y k o m o k y k l o s e , V i l n i a u s universitete, kariuomens daliniuose. V i s o s p r i e m o n s n e p a d j o Lietuvai apsiginti. O k u p a n t a i ruosi didiajam tautos genocidui. S i n c h r o n i n B a l t i j o s ali n e p r i k l a u s o m y b s p r a r a d i m o lentel vykis Estija Savitarpio pagal- 1939.IX.28 (1) bos sutartys (i ali su SSRS) Bolevik oku- 1940.VI. 16 (2) pacija Latvija 1939.IX.5 (2) Lietuva 1939.IX.10 (3) Suomija 1939.XI.30 sovietai pradjo kar Karas baigtas 1940 III. 12 Maskvos sutartimi

1940. VI. 16 (2)

1940.VI.15 (1)

Sudaryta nauja vyriausyb Liaudies seimas irinktas Liaudies seimo nutarimas

1940.VI.21 (3) 1940.VI.14-15

1940.VI.20 (2) 1940.VII.1415

1940. VI. 17(1)

1940. VII. 14-15 1940. VII. 14-15 1940.VII.21 paskelb socialistine respublika ir kit dien nutar sijungti Soviet Sjung 1940. VIII.3 keturioliktja respublika (1) 1941.1.10(3) 52 000 34 000 1941.VI.8-25 d) 65 000

1940.VII.21 1940.VII.21 paskelb paskelb socialistine socialistine respublika ir respublika ir kit kit dien nutar dien nutar sijungti sijungti Soviet Soviet Sjung Sjung Priimta Soviet 1940.VIII.6 1940. VIII.6 Sjung eioliktja penkioliktja respublika (3) respublika (2) Sutartys dl re- 1939.X.15 (1) 1939.X.30 (2) patriacijos Repatrijavo 16 000 64 000 Pirmosios depor- 10 205 16 000 tacijos 1941.VII.8-X.21 1941. VII. 1-5 Vokieiai okupavo (2) (3) Grtant bolevi- 70 000 (MLTE, t. 3, 160 000 kams, 1944 m. p. 393,) (VLE, t. 11, daug pabgo p. 577)

1941.VII.8X.21 (3)

(Lietuvi tautos ir valstybs istorija. Lietuvi enciklopedija. Bostonas, t. 4, Chicago, 1977, p. 121). 43

I ios lentels matyti, kad Baltijos alys buvo okupuotos pagal MolotovoRibentropo pakt ir turjo patekti Soviet Sjungos takos sferon (soviet kariuomens daliniai vesti Lietuv 1940 m. birelio 15 d., Latvij, Estij - 1 9 4 0 m. birelio 16 d. ios respublikos jungtos Soviet Sjung: Lietuva 1940 m. rugpjio 3 d., Latvija ir Estija - 1940 m. rugpjio 6 d. Papildomi duomenys apie Latvijos Nepriklausomybs praradim altinis: , XX ." , , , , . JUMAVA, 2005. - 1940 m. birelio 17 d. 5 val. ryto SSRS kariuomen pereng Latvijos sien, vykd agresij, okupavo Latvij. - 1940 m. birelio 18 d. Latvij atvyko Stalino galiotinis A. Vyinskis, kuris, vaindamas i Latvijos Maskv pas A. danov, paruo Latvijos aneksijos plan (p. 232). - 1940 m. birelio 20 d. suformuota okupuotos Latvijos marionetin profesoriaus Augusto Kirchenteino vyriausyb (p. 232). - Maskvos kontroliuojama Kirchenteino vyriausyb" jau birelio pabaigoje pradjo totalin vis visuomenini ir politini organizacij likvidacij (p. 232). - Svarbiausias A. Vyinskio udavinys buvo aneksijai suteikti legalumo spd. Tam ir prireik liaudies parlamento" rinkim inscenizavimo. Sprendim apie j vykdym Maskva prim liepos 4 d. Skubta todl, kad rinkimuose nedalyvaut Demokratinio bloko, vadovaujamo buruazini politik, sraas. Balsavimo rezultatai buvo falsifikuojami. Rinkimuose balsavo ir soviet armijos kareiviai. - 1940 m. liepos 21 d. . Spur pasil paskelbti Latvijoje soviet valdi; V. Lacis - stoti Soviet vadovaujama Sjung (p. 234). - 1940 m. rugpjio 5 d. Liaudies seimo delegacija papra priimti Latvij brolik taut eim". Liaudies seimo praymas buvo patenkintas. Latvija buvo ne tik okupuota, bet ir aneksuota. - 1940 m. lapkriio mn. vedus Rusijos Federacijos Baudiamj kodeks, mons buvo aretuojami dl politini motyv (p. 236). - 1940 m. liepos mn. konfiskuota em (per 30 ha) be kompensacijos. Konfiskuojami bankai, mons, pinigai, vertybiniai popieriai, namai, privati prekyba. Tautin valiuta nuvertinta. vestas rublis. - 1941 m. nuo gegus 15 d. pradtos normuoti preks. Ekonomika perdirbta pagal Soviet Sjungos model (p. 238). - 1940-1941 m prasidjo Latvijos kolonizacija. Kolektyvizacij vykdyti sutrukd karas (p. 239). - 1941 m. pavasar kurtos main-traktori stotys (p. 240). 44

- partij stojo daugiausia kolonizatoriai. N K V D ir saugumo darbuotojai papildomi atvykusiais i Rusijos. - 1941 m. gegus 14 d. ileistas Liaudies Komisar Tarybos nutarimas apie socialiai svetim element deportacij i Baltijos ali. Per nakt i birelio 14 15 d. i Latvijos itremti 15 424 mons (p. 245). - 1940 m. suorganizuotos antisoviet grupuots. Papildomi duomenys apie Estijos Nepriklausomybs praradim altinis: , 1940-1981". , Kirjastus Ilo, 2005. - 1939 m. rugsjo 1 d. Estija pareik neutralitet Antrajam pasauliniam karui, todl buvo izoliuota. N viena valstyb nepadjo Estijai. Todl Estija sutiko steigti soviet bazes, kad ivengt kraujo praliejimo ir est tautos sunaikinimo. Sutart sudar 1939 m. rugsjo 28 d. Maskvoj. Spalio mnes bazes buvo vestas SSRS karinis kontingentas (p. 910). - 1939 m. Soviet Sjungos Generalinis tabas sudar slapt Baltijos ali okupacijos plan (1940 m. birelio 9 d. direktyva Nr. 02662) (p. 10). - 1940 m. birelio 17 d. Estija okupuota ir faktikai nustojo vis savarankikos valstybs poymi. Visus alies reikalus tvark specialus soviet vyriausybs galiotinis Andrejus danovas (p. 11). - 1940 m. birelio 21 d. A. danovo nurodymu vyko darbinink demonstracija, reikalaujanti suformuoti nauj vyriausyb (p. 11). - 1940 m. liepos 14, 15 dienomis buvo inscenizuoti Valstybs dm rinkimai, kurie prietaravo Estijos 1937 m. Konstitucijos nuostatoms. Rinkimai vyko, sovietinei armijai priirint, (p. 12). - Po rinkim, 1940 m. liepos 22 d., Valstybs dma prim sprendim prisijungti prie Soviet Sjungos (p. 12). - 1940 m. rugpjio 6 d. SSRS Aukiausioji Taryba teisino Estijos aneksij. Estija tapo Estijos SSR (p. 13). - Masin est deportacija prasidjo 1941 m. birelio 14 d. (p. 14). Buvo veami visi: vyrai, moterys, vaikai, seneliai. Per 1941 m. birelio 14 d. akcij buvo numatyta deportuoti 14 471 mog. Faktikai iveti 9267 mons (p. 14). - Vokiei okupacijos metais veikusio ivetj paiekos centro duomenimis, i viso Estijoje per 1941 m. birelio mn. buvo represuota 14 890, liepos mn. 30 429, o rugpjio mn. 8146 mons (p. 14). - 1989 m. Estijos SSR Aukiausioji Taryba, remdamasi akademiko A. Kiorno praneimu, pripaino visus 1940 m. Valstybins dmos priimtus sprendimus juridikai negaliojanius. 45

LIETUVA PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS METAIS

1940 M. LIETUV UPLUSTA S O V I E T PARTINIAI IR VYRIAUSYBINIAI PATARJAI BEI PERKELTIEJI VALSTIEIAI

1920 m. liepos 12 d. Lietuva sudar su Rusija taikos sutart, sigaliojusi 1920 m. spalio 14 d., registruot Taut Sjungoje 1921 m. kovo 8 d. Nr. 94, kurios I str. paymta: Remdamasi Rusijos Federacijos Socialistins Soviet Respublikos paskelbtja vis taut teise laisvai apsisprsti ligi joms visikai atsiskiriant nuo valstybs, kurios sudtyje jos yra, Rusija be atodairos pripasta Lietuvos valstybs savarankikum ir nepriklausomyb su visomis i tokio pripainimo einaniomis juridinmis skmmis ir gera valia visiems amiams atsisako nuo vis Rusijos suvereniteto teisi, kuri ji yra turjusi lietuvi tautos ir jos teritorijos atvilgiu (irykinta autoriaus), kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neudeda lietuvi tautai ir jos teritorijai pareig Rusijai." 1939 m. spalio 10 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos respublikai perdavimo ir Lietuvos-Soviet Sjungos savitarpio pagalbos sutartis, kuria pripastama kad siekiame" plsti 1920 m. liepos 12 d. sutartimi nustatytus draugikus santykius, pagrstus nepriklausomo valstybingumo nesikiimu antrosios alies vidaus reikalus." Taiau vos Lietuv aneksavus, Soviet Sjungos vadovyb tuojau m ne tik kitis Lietuvos valstybs vidaus reikalus. Per patiktinius V. Dekanozov ir N. Pozdniakov buvo duodami nurodymai ir patarimai i esms pertvarkyti valdios struktras. Ivaiavus vokieiams repatriantams Vokietij, j paliktuose kiuose buvo apgyvendinami rus valstieiai. Lietuv upldo soviet paskirti patarjai, galiotiniai, vidaus reikal ir saugumo organ pareignai bei kiti vairs specialistai", kurie kiosi Lietuvos vidaus reikalus. Prasidjo daugelio politini prieinink kaltinimai, kalinimai ir trmimai.

46

GENOCIDO PRADIA IR POTENCIALUS SOVIET PRIEININKAI A p i e Soviet Sjungos baudiamojo kodekso sandar, N K V D sukurtas struktras vykdyti aretus ir j darbo metodus vaizdiai rao Arvydas Anuauskas savo knygoje Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m.", ileistoje 1996 m. 30 000 tirau. Pateikiame knygos itrauk (p. 6, 7, 8). Y p a pamintinas Ypatingasis pasitarimas (OSO teismas), kuriam priklauso tik N K V D darbuotojai. Jis galjo pritaikyti kiekvienam mogui bet kur baudiamojo kodekso straipsn. Nuo 1940 m. lietuvi tauta patyr dideli sukrtim: nepriklausoma valstyb buvo okupuota, vienas kit keit okupantai vykd Lietuvos gyventoj naikinimo politik. Naci nusikaltimai buvo vertinti ir tarptautiniu mastu pasmerkti, o tai sovietinis moni naikinimas dar nesusilauk vieo teismo. Po Rusijos 1917 m. spalio 26 d. perversmo bolevik sukurta proletariato diktatros valstyb rmsi jga ir neig visuotinai pripaintas teiss normas. Pradtas moni naikinimas buvo grindiamas komunistine ideologija ir pavadintas nuverst klasi slopinimu". Oficialiai tokio slopinimo" (raudonojo teroro") objektu turjo tapti buruazija ir jos pagalbininkai", taiau i tikrj kiekvienas kaip nors savo nepasitenkinim reiks mogus tapdavo tokios slopinimo" politikos auka. Buvo naikinami ne nacionalistai", buos" ar dar kaip nors kitaip vadinti mons, - o btent lietuviai (latviai, estai ir kt.). Sovietins teiss apologet nuomone, tokia politika buvo objektyvi btinyb", ir ji buvo gyvendinta trimis bdais: kariniu, ekonominiu ir politiniu-teisiniu. Tik buvo nutylima ta aplinkyb, kad, kai baudiamieji statymai trukdydavo vykdyti baudiamj politik", buvo pleiamos kitos teroro vykdymo galimybs, vadinamosios neteismins funkcijos. Bet kuriuo bdu persekiotam mogui visada buvo formaliai pritaikomas koks nors Baudiamojo kodekso (toliau - BK) straipsnis. Sovietin sistema tuo ir buvo unikali, kad savo nusikaltimus grind savo paios nusikalstamais statymais" (Anuauskas A. Ten pat, p. 8). 1922-1934 m. Soviet Sjungoje susiklost savotika valstybini nusikaltim" ir bausms samprata. Bausms virto socialins gynos priemone", kuri buvo galima taikyti kiekvienam mogui ir ne tik dl veikimo prie sovietin santvark, bet ir dl giminysts ryi bei atgaline data. Rusijos SFSR BK58-la straipsnis leido tvyns idaviko eimos narius itremti penkeriems metams tolimiausius Sibiro rajonus. U tokius valstybinius ar kontrrevoliucinius nusikaltimus kaip tvyns idavimas (58-1), ginkluotas sukilimas (58-2), susiinojimas su usienio valstybe (58-3), pagalbos tarptautinei buruazijai teikimas (58-4), skatinimas paskelbti kar ar ginkluot sikiim (58-5), nipinjimas (58-6), kenkimas (587), teroristinis aktas (58-8), diversija (58-9), kontrrevoliucin propaganda ir 47

agitacija (58-10), dalyvavimas kontrrevoliucinje organizacijoje (58-11), nepraneimas (58-12), aktyvi kova su darbinink klase ir revoliuciniu judjimu (5813), sabotaas (58-14) buvo numatytos paios grieiausios socialins gynos priemons: suaudymas, laisvs atmimas iki 25 met, teisi apribojimas iki 5 met, privalomas apgyvendinimas arba draudimas gyventi tam tikrose vietose. Tokiomis bausmmis buvo siekiama spti nusikaltim padariusio asmens naujus nusikaltimus, paveikti kitus neatsparius visuomens narius ir nusikalstamus veiksmus padariusius asmenis pritaikyti prie darbo moni valstybs bendro gyvenimo slyg." tai tokius BK iprotavimus", taip pat valstybs institucij teisinius ir normatyvinius aktus turjo gyvendinti specialiai sukurti prievartos organai. Buvo suformuota inybin prokuratros ir tribunol sistema: Jungtins valstybins politins valdybos (OGPU) Karin prokuratra (1932 m.), Specialij byl prokuratra (1933 m.), Vidaus reikal liaudies komisariato (toliau NKVD) kariniai tribunolai (1934 m.). Pagaliau 1934 m. lapkriio 5 d. buvo kurtas NKVD Ypatingasis pasitarimas, kuriam priklaus tik NKVD darbuotojai. Nuo tol visas baudiamasis procesas, pradedant tardymu ir baigiant bausms skyrimu, atsidr NKVD rankose. NKVD galjo ne tik kalinti bet kur mog, bet ir sunaikinti kiekvien jam netikusj. Tardymas galjo trukti tik 10 dien, o byla buvo inagrinjama, nedalyvaujant teisiamajam. Paskelbus mirties bausm,
pasmerktasis turdavo bti suaudytas per 24 valandas.

Nedert pamirti, kad mons buvo naikinami ne tik sovietiniams prievartos organams sudarius formalias bylas. Trmimai, Genocido konvencijoje apibdinti kaip smoningas genocido veiksmas, buvo sankcionuojami pai aukiausi soviet valdios pareign. Trmim motyvai nuolat kito: tai etninis principas pakeisdavo politin (Kaukazo ir Krymo taut trmimas), tai politinis susipindavo su etniniu. Taip buvo sukurta moni naikinimo sistema, turjusi specialias struktras, statymus, nusikaltim slpimo metodik (Anuauskas A., p. 8). Buvo sudaromi sraai, kuriuos traukiami potencials soviet valdios prieai: - Prezidentai; - Ministrai Pirmininkai, ministrai; - auli sjungos vadovai; - ateitinink ir pavasarinink, skaut sjung vadovai; - tautinink partijos atstovai; - krikioni demokrat, socialdemokrat, valstiei sjung vadovai; - buos, naudojantys samdomj jg (bernus, tarnaites, piemenis); - banyios kulto atstovai, verslininkai, fabrikantai.

48

ANTRASIS PASAULINIS KARAS IR VILTIS ATGAUTI NEPRIKLAUSOMYB

Lietuvi tauta, savo kailiu pajutusi savo kaimyn - potenciali soviet prieinink trmimus, blaksi, iekodama keli isigelbti. Kad isigelbt nuo ios nelaims, sukr Lietuvos aktyvist front (LAF), kurio tikslas buvo sukilti prie valdi, o ia vienintelis atvejis buvo karas. Tauta inojo, kad prieingos santvarkos Vokietija ir Soviet Sjunga, nors ir biiuliavosi" tarpusavyje, bet kiekviena j turjo prietaraujanius vienos kitai tikslus. Buvo jauiama, kad jos ruoiasi bsimajam karui. Bolevikai Lietuvos-Vokietijos pasienyje skubiai ruo tvirtinimus ir gynybos bunkerius. Lietuvi karinis (mjr. V. Bulviius) tabas 29-o korpuso ribose palaik betarpikus radijo ryius su Berlynu ir net inojo karo pradios dat - karas prasids gegus mnes, taiau dl vyki Balkanuose i data buvo nukelta birelio mnes. Vokiei karin vadovyb palaik ryius su LAF'o ir karins vadovybs vadovais. Buvo sudaryta Pogrindio Laikinoji Vyriausyb, vadovaujama karo ata Berlyne Kazio kirpos. Tuo tikslu Berlyn buvo pasistas LAF'o atstovas M. Naujokaitis, kuriam buvo pavesta susitikti su K. kirpa ir suderinti bsimosios Ministr Tarybos sudt. M. Naujokaitis, skmingai pasieks Berlyn, susitiko su K. kirpa, kuris padkojo LAF'o vadovybei u pasitikjim pavesti jam vadovauti vyriausybei. K. kirpa kartu prane karo pradios dat. Taiau M. Naujokait, pereinant Lietuvos-Vokietijos sien, pastebjo pasienieiai ir mgino suimti. M. Naujokaitis atsiaudydamas suspjo nuauti un ir pats sueistas sugebjo pasislpti krmuose. Tik kitos dienos ryt pasienieiai, rad j sueist, nuve Taurags ligonin. M. Naujokaitis ryosi rizikuodamas per medicinos seser praneti Kauno LAF'o tabui karo pradios dat. Medicinos sesuo jo pavedim siningai vykd. Vliau Mykolas Naujokaitis buvo pervetas Kauno kaljim, i kur pirmomis karo dienomis buvo LAF'o sukilli-partizan ilaisvintas. Artjant antrajai soviet okupacijai, M. Naujokaitis pasitrauk Vakarus (i M. Naujokaiio pasakojimo autoriui). 49

LIETUVOS AKTYVIST FRONTAS 1940 m. Berlyne kurtas LAF'as, kuriam vadovavo buvs Lietuvos karo ata Berlyne pulkininkas K. kirpa. Tai buvo pirma rezistencin organizacija okupacijai paalinti ir Lietuvos Nepriklausomybei atkurti. Ji veik 1940-1941 m. i organizacij galjo stoti bet kuris lietuvis, kovojs dl Lietuvos Nepriklausomybs. Nebuvo paisoma religijos ar politini pair. 1940 m. bolevikams ugrobus valdi, pradjo kurtis slapti pasiprieinimo breliai. 1940 09 09 Vilniaus aktyvist fronto atstov pasitarime Kaune buvo sumanyta sutelkti slaptus brelius. Lietuvos atstovo K. kirpos pastangomis Berlyne susidar ta pati organizacija, pasivadinusi LAF. Vliau ir visa centralizuota pogrindio organizacija pavadinta LAF. Kai kur ios organizacijos breliai vadinosi kitaip: Lietuvos apsaugos gvardija - Taurags aps., Geleinis vilkas - aki aps., Lietuvos laisvs armija - iauli aps., Juodoji svastika - iauli aps. LAF turjo du tabus: Kauno tabas rpinosi ryiais su provincija, organizaciniais reikalais, Vilniaus tabas rpinosi ryiais su usienio LAF ir politika. usien buvo siuniami ryininkai, kurie ten kartais bdavo iduodami ir davo. Tikras inias apie padt alyje perduodavo skmingai atkeliav ryininkai, nurodydami susidariusi Lietuvoje padt ir nuviesdami pasiruoim sukilimui. LAF broira I bolevikins vergijos nauj Lietuv" pateik informacijos apie numatomo Soviet Sjungos ir Vokietijos karo pradi, organizuojam sukilim ir Lietuvos Vyriausybs paskelbim. Berlyno LAF veikla skyrsi nuo L A F veiklos Lietuvoje. Berlyno L A F veikla pasiymjo vieumu, ryiais su svetim atstovybi organizacijomis ir spauda, Vokietijos kariniais sluoksniais. Programoje Lietuvai ilaisvinti matomos madingos totalitarins tendencijos ir rasizmo uuominos. Kadangi L A F buvo antikomunistinis ir antisovietinis, vokieiai rm LAF, bet jis netiko dl Lietuvos Nepriklausomybs trokimo. Todl tarp lietuvi pabgli vokieiai pradjo proteguoti nacionalsocialist partij. Bet ie klausimai LAF'ui nerpjo: jis domjosi sukilimo organizavimu, vyriausybs sudarymu, perdavimu jai krato valdym. LAF tinkl apard 1941 06 07 sumimai Vilniuje, 1941 06 14-22 masiniai trmimai. Todl abu tabai buvo sujungti ir bendromis jgomis paruot sukilimo plan vykd: Kaun ir Vilni pam savo rankas, paskelb Lietuvos vyriausyb, sukl vis al kovai u Nepriklausomyb. LAF organizacija, ijusi i pogrindio, pradjo vieai veikti. Kaune, Kdainiuose, Biruose, Teliuose leido laikraius, informuojanius al apie padt. Tai buvo aktyvus unugaris ir ryys tarp vyriausybs ir neorganizuotos visuomens. LAF savo priemonmis susisiekdavo su provincija, vokiei valdiai sukliudius v y r i a u s y b s r y i u s s u k r a t u . V y r i a u s y b j e L A F g a l i o t i n i s b u v o 50

L. Prapuolenis. Bet L A F ' e buvo moni, kurie pasidav gestapo valiai, ypa voldemarininkai, manydami, kad lietuviai turi pasitikti A. Hitlerio dosnumu po karo. Stabas nepasidav kalbinjimams ir grasinimams. Gestapo suorganizuota nacionalsocialist partija turjo paveikti visuomens nuomon. Nepavykus taikiems veiksmams, LNP (Lietuvos nacionalsocialist partija) sureng liepos 24-osios nakt prie vyriausyb ir LAF' pu. LNP ir LAF skyrsi principais: L A F reikalavo Nepriklausomybs, o LNP - atsisakymo nuo Nepriklausomybs. Rugpjio 5 d. Lietuvos Vyriausybs veikimas buvo nutrauktas, o L A F nutrauk skyri ir karinio dalinio veikim. Paliktas tiktai Kaune tabas, kuris para memorandum Vokietijos vyriausybei dl Lietuvos laikinosios vyriausybs veiklos nutraukimo ir Lietuvos Nepriklausomybs paneigimo. Rugsjo 20 d. L A F memorandum pasiunt patu. LAF galiotinis L. Prapuolenis buvo suimtas ir ivetas Dachau stovykl. Rugsjo 22 d. vokieiai oficialiai paskelb, kad L A F udarytas ir turtas konfiskuotas. L A F ' a s perjo pogrind. Pirmasis L A F ' o veikimo etapas susijs su plk. K. kirpos vardu, o antrasis - su L. Prapuolenio, kuris dirbo kaip L A F ' o galiotinis, vardu.

SUMIMAI, KALINIMAI, MASINS TREMTYS PIRMOSIOS OKUPACIJOS METU Likus deimiai dien iki masini sumim, 1940 m. liepos 1 d. Lietuvos aide" ispausdintame straipsnyje Krato demokratizacija" buvo paskelbti okupant ir j statytini tikslai: Krato demokratizacija - tai kova be pasigailjimo su visais liaudies prieais [...]. Sutriukintos reakcijos pakalikai dar ne visai ivaryti i valstybs aparato. J dar yra ir kariuomenje. vairs liaudies prieai, kuri vieta kaljimuose, laisvai dar vaiktinja gatvmis. Tokiam liberalizmui turi bti padarytas galas" 1 . gyvendinant naujj tvark", kartu turjo bti apsaugotas Seimo rinkim inscenizavimas. Liepos 6 d. VSD direktorius A. Sniekus sak: Destruktyv, prievalstybin element, agituojant prie liaudies vyriausyb ir ardant rinkim tvark, sakau vietoje aretuoti ir pravesti tardym laike 3 d i e n " 2 . Bet tai tebuvo fonas masiniams sumimams, numatytiems kitame A. Sniekaus sakyme. Liepos 7 d. jis patvirtino Prievalstybini partij: tautinink, voldemarinink, liaudinink, krikioni demokrat, jaunalietuvi, trockinink, socialdemokrat, eser, auli ir kt., vadovaujanio sstato likvidacijos

1 2

Nemunaitis S. Krato demokratizacija II Lietuvos aidas, 1940 liepos 1. VSD direktoriaus 1940 m. liepos 6 d. sakymas Nr. 1 // LCVA. F. R-756. Ap. 6. B. 479. L. 217.

51

paruoiamj darb ir operatyvins likvidacijos plan" . Jame numatyta iki liepos 10 d. parengti suimtin asmen sraus ir, pasitelkus SSRS NKVD pasienio kariuomens dalinius, neleisti n vienam persekiojamam asmeniui pabgti Vokietij. Operacij organizavo vien VSD darbinti okupant parankiniai komunistai A. Sniekus, J. Zdanaviius, A. Gaileviius, I. Demba, F. Krastinis, J. Komodait, A. Maceviius, A. Slavinas, E. Rozauskas, D. Todesas. J veiksmus kontroliavo ir slapta reguliavo Soviet Sjungos NKVD instruktoriai. Vien Kauno kaljime buvo numatyta paruoti 200 viet naujiems kaliniams. Lietuvos kaljimuose viet skaiius buvo ribotas (dar nesilaikyta sovietini j talpumo standart), tad buvo nutarta laisv paleisti dal kriminalini nusikaltli. I septyni kaljim buvo paleisti 525 kriminaliniai nusikaltliai. Kai kurie i j tapo naujais kaljim priirtojais. Nepaisant kriminalins praeities, jie buvo patikimesni enkavedist parankiniai. Nuo liepos 9 d. SSRS NKVD pasienio kariuomens daliniai sustiprino pasienio apsaug, o nuo liepos 11 iki 16 d. visikai udar Vokietijos sien. Tuo metu kiekvien nakt nuo liepos 10 iki 17 d. naujieji VSD darbuotojai kartu su ginkluotais milicininkais 4 (kai kada ias grupes bdavo prievarta traukiami policininkai ar kriminalins policijos valdininkai 5 ) ir NKVD instruktoriais vykd pirmuosius masinius aretus. mons paprastai buvo suimami nakt, pirma atlikus j but ir nam krat. Suimtj artimiesiems pranedavo, kad vliausiai po keli dien visi bus paleisti. Bet tos apgauls enkavedistai danai griebdavosi, siekdami, kad aukos pirma laiko nesuinot savo likimo. 1940 m. liepos 5 d. NKVD rezidentas i Kauno Maskv prane pirmuosius sumim rezultatus: liepos 11-14 d. suimti 373 mons, daugiausia suimta liepos 10-12 d. - 250. Nakt i liepos 12-osios 13-j kaljimus kitas dar 91 mogus (Vilniaus valstybs saugumo apygardoje - 42 mons, iauli - 33, Ukmergs - 9, Marijampols - 4, Panevio - 2, Kauno - 1 mogus), nakt i 13-osios 14-j - 32 mons 6 , ir vliau kasnakt buvo suimama po keliasdeimt moni. Taip buvo iki liepos 19 d. ios akcijos eig kontroliavo ne tik L. Berija. Apie sumim rezultatus buvo informuoti J. Stalinas ir V. Molotovas (Anuauskas A. Valstybs ir tautos naikinimas pirmosios sovietins okupacijos metais 1940-1941).
r. 14 pried. Prievalstybini partij vadov operatyvinis likvidacijos planas, sankcionuotas A. Sniekaus LCVA. F. 378. Ap. 10. B. 23. L. 153. 4 Milicija steigta 1940 m. birelio 26 d., kad padt policijai palaikyti viej tvark, rimt ir valstybs saugum". Ji turjo pakeisti policij ir galutinai likviduoti buvusi teistvarkos sistem. 5 Valuckas A. Kolektyvin tironija. K., 1943. P. 37. 6 NKVD rezidento Jefimovo (Efimov) 1940 m. liepos 14 ir 15 d. praneimai Nr. 47 ir 50 // KGB ADS. 1 sk. f. B. Pl-66. L. 82, 84. 7 Ratifikuota 1939 m. spalio 14 d. sigaliojusi 1939 m. spalio 16 d. Tekstas publikuojamas pagal: Lietuvos okupacija ir aneksija 1939-1940. Dokument rinkinys. Vilnius: 1993. P. 95-98.
3

52

Sovietai 1941 m. birelio 14, vykdydami genocido politik, sum ir itrm Sibir per 30 000 Lietuvos piliei i anksiau mint potenciali" soviet prieinink. Kartu pradta suiminti pavieniai asmenys ir grups i potenciali" soviet prieinink. Nuo 1940 m. lietuvi tauta patyr dideli sukrtim, vieni ir kiti okupantai vykd lietuvi naikinimo politik. Soviet Sjunga moni naikinim grind komunistine ideologija pavadinta Nuverst klasi slopinimu." ios klass - buruazija, bet taip pat mons, kurie reik nepasitenkinim. Tokia politika buvo objektyvi btinyb", gyvendinta kariniu, ekonominiu ir politiniu-teisiniu" bdais. Baudiamiesiems statymams trukdant vykdyti baudiamj politik", buvo griebiamasi neteisini priemoni, imamasi SSRS BK straipsni (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 6.). Bausmes buvo galima taikyti ir dl giminysts ryi, ir atgaline data. Buvo sukurti ir prievartos organai. 1934 m. lapkriio 5 d. buvo kurtas NKVD Ypatingasis pasitarimas. Nuo iol visas baudiamasis procesas, pradedant tardymu ir baigiant bausms skyrimu, atsidr NKVD rankose. NKVD galjo ne tik kalinti bet kur mog, bet ir sunaikinti kiekvien jam netikus (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 7). 1918-1919 m. sovietams nepasisek sovietizuoti Lietuvos. Vliau sudaromos tarp Lietuvos ir Soviet Sjungos sutartys rod, kad, susidarius patogiam momentui, jos bus ignoruojamos dar iki Molotovo-Ribentropo pakto sudarymo. 1935 m. NKVD vyriausias Valstybs saugumo valdybos IV sektorius nustat, kad tarp buruazijos paplito nuomon, jog soviet valdios vedimas Lietuvoje neivengiamas. Lietuva turjo tapti politiniu satelitu dar iki okupacijos pradios. 1939 m. rugsjo 28 d. draugysts ir sien sutarties slaptame protokole" Lietuva vokiei buvo perleista SSRS takai. Soviet Sjungai umus Vilniaus krat, prasidjo aretai, sumimai ir kratos: suimami gydytojai, prekybininkai, tarnautojai. 1939 spalio 28 d. Lietuvos galiotinis jau turjo 352 suimtin ir ivetin moni sra. 1939 m. Soviet Sjungos aneksuot teritorij gyventojai - lietuviai igyveno tris masinius trmimus: 1940 m. vasario 9 d., balandio 9-14 d. ir birelio 23 (epkait R. Vilniaus istorijos atkarpa. Vilnius, 1990, p. 27; Lietuvos gyventoj genocidas, 1.1, p. 17). 1940 m. liepos mn. pradta antisovietini element apskaita. Buvo rpinamasi okupacinio reimo potenciali prie sra sudarymu, registruotin moni skaiius numatytas per 300 tkstani. Buvusi partij ir organizacij nari turjo patekti 16 000 tautinink, 80-100 tkstani auli, 39-40 000 jaunalietuvi, 2 tkstaniai valdinink, 160 vairi katalik organizacij nari (NKVD Vyriausiosios saugumo valdybos 2 skyriaus 1-ojo poskyrio virininko s/s ltn. Zaldeniurmo payma, LVOA. F. A 71 ap. 2 B 225 L L). 53

1940 m. NKVD perm savo inion visus Lietuvos kaljimus. Taip jie atsidr Soviet Sjungos sistemoje, o tai reik, kad kiekvienas lietuvis gali atsidurti bet kuriame SSRS lageryje ar kaljime. Padidintas kaljimo priirtoj skaiius, pvz., Vilniuje 240 kalini turjo priirti 62 enkavedistai. Kaljimo slygos prastinamos: ant lang tvirtinami mediniai skydai arba ds, kad nepatekt viesos spindullis, kaljimai perpildomi kalint moni; ineami stalai, tualet atstoja kibiras be dangio, nesilaikoma maitinimo norm, maitinimui naudojami indai neplaunami, maistas verdamas tirtas, atskiediamas vandeniu. Ant pirties grind - storas ledo sluoksnis. Joje urakintus laik 24 valandas, net knai pamlynuodavo. 1940 kaljimuose padidjo tardom kalini skaiius. Rugsjo 11 kaljo 4125 kaliniai, i j 2047 nuteisti, 2070 tardomi. Kas mnes kaljimus papildydavo apie 500 moni.
Kalini sk. 1524 902 109 Tardyt kalini sk. 778 645 24 Tardyt kalini priklausomyb NKVD 436 473
-

Eil. Nr.

Kaljimas Kauno Vilniaus-1 Vilniaus-3

Milicijai
-

TardyProkuratrai tojams 79 64 9 77 2 5

Teisjams 180 102 10

1.
2. 3.

4
-

(LCVA. F. P. 756. Ap. 6. B. 38. L. 2, p. 5).

1940 m. lapkriio 20 steigtas Pravieniki kaljimas, kuriame laikomi mons u maus nusiengimus, bet turj atlikti sunkiausius darbus - kasti durpes. Kaljimo tarnautojus lietuvius keit atvyk i Soviet Sjungos. I 924 etat 540 um nauji, daugiausia i soviet kariuomens demobilizuoti kariai. Sumim mastas didjo. 1940 m. tardom kalini buvo padaugj iki 3076 (rugsjo mn.), o 1941 m. vasario mn. iki 3481 mogaus. I Vilniaus m. 256 kaliniams iki 1941 m. gegus 13 nebuvo pareikta joki kaltinim. NKGB tardymo skyrius 1941 m. gegus 19 d. (Vilniaus kaljimas) turjo 828 tardomuosius, i kuri 517 buvo kalinami, nepratsus sumimo ir tardymo termin. Kai kuri kalini paleidimas i sumimo buvo vertinamas kaip priirtoj nesugebjimas dirbti. 1940-1941 paleista 270 kalini, kai kurie vl suimti ir nuudyti. mons, mgin bgti nuo teroro, aliojoje zonoje" buvo udomi. O jeigu bgantieji bdavo pagaunami, juos kaltindavo pagal 58 straipsn, j neileisdavo laisv, kad nepapasakot apie kalinimo slygas. Ko nepavykdavo gauti, pasitelkus slaptuo54

sius agentus, inias igaudavo kankinimais. Tai NKVD vadino fiziniu poveikiu" arba aktyviu tardymu", kur laik visikai teistu ir tikslingu. Jei i virininko kabineto per lang ioko sueistasis, tai buvo pagrindas ant lang pritvirtinti grotas. Kankinam moni saviudybs buvo danos (LCVA. F. P. 756. Ap. 6. B. 38. L. 2, p. 56). 1941 m. pavasar vykdyti slapti sumimai, apie kuriuos nesuinodavo net artimieji. Tardydavo po 16-24 valandas, kartais kelias paras be pertraukos. Buvo suimtas laikraio Laisva Lietuva" vienas pagrindini nari, i kurio suinojo apie leidj Malinausk, po kurio buto kratos suimtj skaiius paoko iki 10ties. Gulbinas, nepriklauss jokiai antisovietinei grupei, igirdo tokius odius nesvarbu, ar priklausai grupei, ar ne, vis tiek turi prisipainti". Visi lietuviai nacionalistai, prieingi sovietizacijai, anksiau ar vliau visus lietuvius sunaikinsi. (Lietuva bolevik okupacijoje. ikaga, 1979, p. 10-59). Kalinius mu lazdomis, revolverio vamzdiu bad krtin, lazdomis mu per sprand, koj blauzdas mu iki nualpimo, revolveriu dau per veid, galv trank sien. Dokument apie kankinimus nepalikdavo. 1941 m. birelio mn. Petrain kapinse rastas 41 vasario-kovo mnes nuudyto kalinio lavonas. Jau 1940 m. i Lietuvos kariuomens buvo paleisti auktesnieji karininkai, kurie atsidurdavo suimamj srauose. Kariuomenei reorganizuoti atsiuntus politinius vadovus, padaugjo karinink paleidim atsarg arba sumim. atsarg buvo ileista 4 0 % divizijos generol, 50% brigados generol, 26,5% pulkinink, 16,7% pulkinink leitenant, 9,6% major, 3,8% kapiton, 1,5% leitenant, 2,7% jaunesnij leitenant (Lietuva bolevik okupacijoje, 1979, p. 61). Soviet Sjungos gynybos liaudies komisaras 1940.08.17 direktyvoje nurod i Pabaltijo respublik kariuomens ivalyti nepatikimus elementus. steig Ypatingj skyri, kuris turjo vykdyti represin NKVD politik, organizuojamas 29jo auli korpuso karinis tribunolas, sura 107 kontrrevoliucini partij narius, kovojusius prie soviet valdi. iame korpuse apie 150 kari protestavo prie sovietins priesaikos primim ir reikalavo teiss eiti banyi, kareivinse pasikabinti kryi (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 64). Okupantai poelg vertino, kaip mginim sukelti greta dislokuotus dalinius ir surengti mieste demonstracijas. Prasidjo sumimai, iekoma udraust organizacij. Tarp 29 teritorinio auli korpuso nari rasti 195 karininkai, aktyviai gyn Lietuvos Nepriklausomyb. Tarp 12 000 kareivi ir karinink buvo 3200 udraust organizacij nari, labiausiai isilavinusi. Tikrinami j laikai dl antisovietinio turinio" pateko Ypatingj skyri. Masikai suimami karininkai, 1941 m. i tarnybos atleisti 64 kariai. NKVD struktros persekiojo ir naikino Lietuvos gyventojus. 55

Prasidjo visuotinis sekimas ir pasiruoimas masiniams gyventoj trmimams. Peririmi udraust organizacij archyvai, traukiami sraus j vadovai ir aktyvesni nariai, vykdomas totalinis sekimas. Kiekvienas NKVD skyrius turjo savo agentr. jos tinkl pakliuvs mogus itrkti negaldavo. Agentai susitikdavo su saugumo darbuotojais slaptuose butuose. Bet ir apie agentus buvo renkami kompromituojantys duomenys. Jiems pradedamos darbo bylos, kurias ddavo j ranka rayt agentrin mediag, kuri met gale sudegindavo. Tarp kalini sukurtas informatori tinklas. Vilniaus kaljime lapkriio mnes tarp 919 kalini buvo 12 informatori. Aktyvi pagalbinink tam tikslui rasta tarp kriminalini nusikaltli. Vien NKGB apskrii skyriuose 3672 agentai ir informatoriai sek tariamus mones. 1941 m. sausio mnes 4452 kalinius sek 261 informatorius (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 68). Auk dal atrinkdavo NKVD ir NKGB darbuotojai. L. Berijos sakymai nurod, kaip sudaryti moni sraus. Numatyta sunaikinti didel lietuvi tautos dal. Nusprsta pradti organizuoti masinius trmimus. Prie didesnes ventes (gegus 1) buvo sakyta patikrinti bylas asmen, ireikiani sukilimines nuotaikas, ir juos suimti, patraukti baudiamojon atsakomybn. Vilniaus kaljime Nr. 2 per 1941 m. gegus dienas kalini padaugjo nuo 1368 iki 1494. Tuo paiu metu NKGB sek 1234 asmenis: karininkus, aulius, policininkus, kuriuos tar rengiant sukilim, suimta daugyb moni. Kai Vokietija u 7,5 mln. aukso doleri atsisak Lietuvos pietvakarins teritorijos (Suvalkijos), rusai leido Lietuvos vokieiams repatrijuoti Vokietij. Ta proga pasinaudojo keli imtai kalini vokiei arba artimi j giminaiiai, kurie taip pat ivyko Vokietij. I 800 metr pasienio zonos ikeldino visus gyventojus. aliojoje zonoje" ikirto mikus, 30 metr zona liko be medi, o i 1634 ki 7771 gyventoj ikeldino. sra dar traukdavo kius, esanius u 900 m ribos, nes jie neva priklaus kontrrevoliuciniams elementams. Iki 1941.04.18 ikeldinti 1544 kiai. Daugeliui j gyventoj teko OSO sprendimu vykti etapu lagerius. 1941 kovo mn. Kauno kaljimo 141 politinis kalinys nuteistas 3-8 m. laisvs atmimu ir grupmis siuniamas lagerius. Lietuvos kaljimas kalinius sisdavo savo nuoira. Prie iveim bdavo surenkami Kauno IX forte (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 75). 1939-1941 m. itremti 3639 lietuviai, 7872 estai, 15012 latvi. Lenkai, atsisak priimti SSRS pilietyb, turjo bti suimti pagal sraus, nes pateko lenk kontrrevoliucini element" sra - 5808 mons. Metus skurdinant ir griaunant Lietuvos valstyb, NKVD pastebjo moni nepasitenkinim. Bet lietuviai lauk patogaus momento, neketino stoti atvir 56

kov, laiksi laukimo taktikos. A p i e patriotikai nusiteikusius mones tiktasi gauti ini i partij ir valstybini staig archyv. Gauta tkstaniai byl apie buvusius politikus, teisjus, prokurorus, kaljimo tarnautojus, fabrikantus ir stambius dvarininkus. 20 komunist ir komjaunuoli paskirta archyvams priirti, nes N K V D darbuotojai nemokjo lietuvi kalbos. 1941 m. gegus 21 d. NKGB sukvieiamas pasitarimas aptarti masiniams trmimams ir aretams. Ileistas slaptas sakymas Nr. 0037 apie iveimo operacijos parengim: Kaune sudarytas respublikinis tabas trmimo organizacijai gyvendinti. Deportacijoms vykdyti paskirti trejetai, nustatyta tremtin moni gyvenamoji vieta, sudarytos jiems bylos taip pat vykdyti pai operacij. V. Merkulovas sak u kontrrevoliucin agitacij paruoti sraus moni trmimui tolimsias SSRS vietas. 1941.06.04 ileista slapta instrukcija apie tremiam asmen apskait ir trmim: um auktas valstybs pareigas, priklaus auli sjungai, tarnavo policininku, nusiteiks antisovietikai, vykd faistin agitacij, nuosavybs ir Lietuvos Nepriklausomybs alininkas. Buvo leidiama brautis bsim tremtini butus, nustatyti j gyvenam viet. Valsi vykdomieji komitetai pateik inias apie socialin kilm ir turimo turto paymjimus, eimos sudt, gyvenamj viet, partin priklausomyb. Likus 10 dien iki tremties, numatyti perveimo marrutai, kiek reiks vagon (1202 vagonai, po 25 mones vagone). Trmim vykdytojai negaljo palikti tarnybini patalp, kad lietuvi tautos naikinimo planas bt ilaikytas paslaptyje iki trmim dienos. 1941 m. deportacijos vykdymo trejetai turjo bti pasireng. Trmimai buvo vykdomi pagal N K V D ir NKGB plan L. Berijos 1941 m. birelio 14 d. nurodymu, pagal vyriausybs nutarim. is nutarimas skirtas Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Moldavijai (Zemskov V. N. Prinuditelnyje migracii iz Pribaltiki v 1940-1950-ych godach. , 1993, t. 1, c. 54). Buvo vykdoma smulki viso prieiko kontrrevoliucinio elemento apskaita. Operacij nutarta vykdyti po galutins tikslios apskaitos, kiekvienam represuojamam sudarius byl, kiekvienoje byloje pateikus individuali ivad (Anuauskas A. Lietuvi tautos naikinimas 1940-1958 m.). Dabar dmesys buvo sutelktas ne atskir moni, o eim naikinim. 1941 m. birelio 13 d. L. Berija nurod, kiek tremtini ir kur veti i Lietuvos, Latvijos ir Estijos. I Lietuvos - 21 114 moni (7498 lagerius ir 13616 tremt) (Pelkis K. Genocide, p. 81-83, 92). Nuo tol lietuvi tautos naikinimo organizatoriams i genocido akcija tapo didels politins svarbos udaviniu, kur buvo pasirengta tiksliai vykdyti birelio 14 d." (Merkelis A. Masinis lietuvi iveimas SSSR", p. 46). Ruotasi trmimams: akcija suplanuota, parengtos vykdymo instrukcijos, 57

grups aprpintos transportu ir apsauga, parengtas trmim vykdymo planas, nurodytas apskrities trmim organizatori trejetas. Operacijai vadovauti numatytas trejetas turjo organizuoti atveim punktus ir sulaipinim vagonus. Trmimus vykd visos Lietuvos SSR vidaus reikal, valstybs saugumo pajgos, kolaborantai ir darbuotojai i Rusijos, Gudijos. Vykdyti operacij be triukmo ir panikos, veiksmus reguliuoti turjo Serovo instrukcija Dl prievalstybinio elemento iveimo tvarkos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje", kurioje nurodyta tremtini saugojimo, suimam vyr atskyrimo nuo eimos, moni sulaipinimo vagonus tvarka. Trmimai prasidjo 1941 m. birelio 14 d. 3 val. ryto. I Lazdij apskrities iveta 531 mogus. Tremiamj namuose padaroma krata, patikrinama eimos sudtis, perduodama vyriausybs nutarimas apie iveim. bganius audoma. Leidiama pasiimti 100 kg ugyvento turto (Merkelis A. Masinis lietuvi iveimas SSSR, p. 95). Kolaborantai vairiai elgsi su iveamaisiais. Kartais net neleisdavo pasiimti pagrindini daikt. LSSR galiotinis P. Gladkovas gavo V. Merkulovo telefonogram, kad eimas su vaikais sugrdo gyvulinius vagonus, laipinimo vietose grstis, vagonai-parduotuvs dirba menkai, nra medicinos personalo. Ikeldinamieji pakraunami be reikaling daikt, o kai kurie - ne pagal taisykles. Taip pat yra ini, kad daugelyje viet i ikeldinamj atimamos buitins vertybs (laikrodiai, portsigarai, iedai ir kitkas) (V. Merkulovo 1941 m. birelio 15 d. telefonograma P. Gladkovui, ir: Lietuvos trmimai 1941, 19451952 m., p. 40-41, 96). Tremtini vagonai buvo nuolat udaryti, vagonai stotyse stovdavo 3-1 dienas, kol sutalpindavo visas eimas. Medicinos personalas maai rpinosi veamaisiais. Nios moterys ir maameiai vaikai troko nuo oro trkumo, vagonai padalinti dviem auktais, vagono gale indas gamtos reikalams, vagonas be lang, tik su plyiais, prie kuri mons stengsi priartti, kvptelti oro, per vis laik atsigerti gavo tik vien kart. Tremtini turtas apipliamas, i jo nieko neliko. Likus namuose turt (drabuius, patalyn), mones, namus, ems kio inventori, grd atsargas, vis turt, priklausius tremtini eimoms, vertinti ir perduoti pavesta finans skyriams, kad realizuot valstybins prekybos tinkle. Pastatus perduoti vykdomj komitet inion (V. Merkulovo 1941 m. birelio 15 d. telefonograma P. Gladkovui, ir: Lietuvos trmimai 1941, 1945-1952 m., p. 40-41, 98). Saugumieiai, milicininkai ir j parankiniai visk igrobst, tad pinig tremtiniams persisti neliko. Trejetai raginami surinkti visus trmimui numatytus mones, bet birelio 16 d. aptikta, kad trksta tremiai numatyt moni: 842 nerasta namie, 199 pasislp prie operacij, 26 pabgo per operacij, 145 nepaimti dl ligos, 201 nepaim58

tas dl kit prieasi. I viso trko 1413 moni. Skirtumui ilyginti juos papild 2000 moni. Atskiriant vyrus nuo eim, addavo grinti atgal, bet jie bdavo perkeliami kit traukini eelon, neatsisveikin su eimomis. Genocido auk vardynas registravo 14 595 tremiamuosius (1941 m. birelio 14-18 d.) ir 2957 atskirt nuo eim vyr". Pagal vardyn lietuvi paskirstymo ir tremties ir kalinimo vietas pakliuvo 10 250, o Gulag 13 170, i viso 24 420 moni. (Lietuvos gyventoj genocidas, t. 1. X X X V I , p. 99). Karo ivakarse 12-je Lietuvos kaljim talpumas 7910, kalini skaiius 5713, galima buvo patalpinti papildomai 14 230 moni. Kils karas sutrukd gyvendinti lietuvi tautos naikinimo planus (Lietuvos gyventoj genocidas, t.1, X X X V I , p. 118). Kaliniai buvo veami Soviet Sjungos gilum. Iki liepos 20 dienos iveta apie 25% Lietuvoje kalint moni. Kalini vagonus saugojo 240-to pulko kariai, bet po aviacijos antskrydio ir sukilus lietuvi sukilliams, apsauga pabgo, o lik 3 sargybiniai traukini mainisto viet pasodino stoties budtoj, liep veti eelonus. Geleinkelieiams atkabinus daug vagon, eelonas ivyko, isilaisvino daugiau kaip 500 kalini ir teko enkavedistams ivaiuoti tik su 20-ia vagon, o Vilniaus stotyje, pabgus mainistui, apsauga privert eelon veti kit geleinkelinink. iuo eelonu buvo veami 16 grandinmis surakint Lietuvos aktyvist fronto tabo organizatori, kuriems nedav gerti 6 paras, jie gelbdamiesi lapinosi ant pirt ir lapimu brauk per lpas. Trko oro, maisto, mons mir, du lenkai iprotjo. Tik po ei dien dav atsigerti. Nuo alinanio darbo lageriuose daug moni mir, kiti isivadavo, dar kiti buvo nuudyti. Pirmiausia numatyta nuudyti kalinius, nusiteikusius prie soviet valdi, visai nesvarbu, ar kalinys nebuvo teistas, o tik tardomas. I Minsko ivesti psiomis 2 tkstaniai kalini, atvesti erven, kur apie 500 kalini, nusiteikusi prie soviet valdi, ivyko pagal 1 kategorij". Pagal pirm kategorij reikia - suaudyti (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 105). Pavarg ir pradj atsilikti kaliniai buvo dviem viais nuaunami. Lietuviai plk. J. Petruit, ats. plk. B. Giedrait, plk. J. arausk pakaitomis ne ar ved u paranki. Visoms nioms moterims liep ieiti i voros dein plento pus ir jas suaud. Kalinius atsiskaitymo telegramose vadino kilogramais", blankais". Prie Bobruisko suorganizuotos masins kalini udyns, lik gyvi pribaigti viu galv. Kitas egzekucijas vykdydavo tiesiog kaljim rsiuose, ten pat kalinius ukasdavo. Atkasus duobes, paaikjo, kad prie nuudant kaliniai buvo kankinami: nupjautos ausys, ibadytos akys, sualoti lytiniai organai, sutriukintos galvos, kiti subadyti durtuvais. 59

Pravienikse, kur kalini priirtojai buvo lietuviai, iudyti ne tik visi kaliniai, bet ir j priirtojai lietuviai su eimomis. Iud 21 lagerio tarnautoj, 6 moteris, 13 ir 16 met mergaii. Kai kuriose Lietuvos vietose kaliniai buvo udomi kartu su civiliais gyventojais. tarus mog padedant partizanams, jis bdavo sunaikinamas. Net radijo klausymas buvo pretekstas nuudyti mog. Ypa iauriai buvo elgiamasi Raudonosios armijos pasitraukimo keliuose. Zarasuose, likviduojant partizan br, kaljim atvaiavo kaljimo maina ir sunkveimis, pilnas ginkluot kareivi; mainos sustojo prie ikastos duobs. Paskui du ekistai, atidar kaljimo main, j ok ir i jos met duob mones. metamuosius i pistolet aud ekistai ir vyresnieji politrukai. T darb atlik labai greitai: madaug per 10-15 minui (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-58 m., p. 131). Taip komunistai, pasinaudoj karu, naikino visus kitoki pair mones. I 6000 kaltinam moni, pasinaudoj sukilimu ir pareinamojo laikotarpio smyiu, isivadavo 4000.

LIETUVI TAUTOS NUOSTOLIAI 1940-1941 M. 1940-1941 metai paliko vien tragikiausi pdsak Lietuvos istorijoje. Sovietiniai okupantai ir vietiniai kolaborantai naikino visk, kas Lietuvos valstybs buvo sukurta. Lietuvi tautos kultra, vietimas, kis atsidr komunistins ideologijos gniautuose (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 133). Pirmiausia buvo naikinamas politinis ir karinis elitas: naikinimas perjo masin: kalinim, trmim, sudaromos nepakeliamos gyvenimo slygos, kuri rezultatas - sunaikinimas. Mginant bent apytikriai nustatyti trmimo auk skaii, imtasi slygini skaiiavim. Gautas tremtini skaiius 30 485 buvo laikomas apytikriu, bet tapo neginijama aksioma" (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 136). Dalis moni dingo be inios. Skelbiami nauji skaiiai, nors ir pagrsti dokumentais [.... Neinoma, kiek kalini repatrijavo Vokietij, paleisti i kaljim, nra suskaiiuoti pirmomis karo dienomis uv partizanai. Vien tai, kad trm mokytojus, kunigus, rodo, kad buvo numatyta sunaikinti lietuvi kultr, vietim, banyi, karius, kuri dauguma uvo be inios. Gautas naikinimo planas sugriuvo prasidjus karui ir genocido vykdytojams pabgus Soviet Sjung" (Anuauskas A. Ten pat, p. 139). 23 000 tremtini, 1939-1941 m. patekusi lagerius, vadinti tremtiniais i Lietuvos, kaliniai nebuvo skirstomi tautybmis. 60

1941 m. birelio 21 d. atvyk Komi tremt i emaitijos, dirbo druskos diovykloje, plytinse, medienos ruoimo monse, gaudami tik po 400 gram duonos. Nuo sunkaus darbo ir badavimo daug mir, o nusilpusius tremtinius, i darbo draug parvestus namo, i ryto rasdavo negyvus. I 1549 Komij ivet i Lietuvos tremtini Tvyn gro tik 490. Altajaus krate tremtinius apipldavo vietiniai enkavedistai, atimdavo pinigus, fotoaparatus ir kita. I Altajaus krato dalis iveta Jakutij. I j po 15 met i 2785 moni Lietuv gro 1157. Tremtini gyvenimo slygos vairiose vietose buvo skirtingos. Prie Laptevo jros tremti lietuviai net pagal korteles skirt produkt neturjo pinig isipirkti. Nuo bado mir seni ir jauni. Krasnojarsko krat tremti mons: mokytojai, medicinos seserys per dien turj paruoti 8 m 3 medienos, tik ketvirt normos sugebjo paruoti. Daugelis uvo. NKVD skelb netikrus duomenis apie tkstani moni sunaikinim. Atskirt nuo eimos vyr padtis buvo sunkesn, nes viskuo jie turjo apsirpinti patys. Kiek i tikrj buvo tremtini, sunku pasakyti, trukdo dokument painiava. karo akademijos tobulinimosi kursus isisti karininkai, patek prie Laptev jros, prisimena sunkias gyvenimo slygas: guljo ant gryn lent, arti vienas kito, net verstis ant kito ono turjo kartu. Uoste krov baras plytas, cement, statybines mediagas. Daugelis mir. Lik gyvi pateko Norilsko lagerius (Anuauskas A. Ten pat, p. 142). 1941 m. isist lietuvi kanios padidjo 1941-1942 m. iem, pradjus tardymus. Bylas, sudarytas atgaline data, isisdavo OSO teismui. Kaliniai bdavo nuteisiami u aki 5-25 metams laisvs atmimo. Kai kuriems buvo u aki paskirta mirties bausm - suaudymas, tarp j prielktuvins apsaugos pulkininkui A. Sidabrui. I 604 Gorkio kaljim 1941 m. liepos 14 d. isist kalini tik 114 buvo nuteisti Lietuvoje. Kaljimo kameros buvo perpildytos: vietoj 27-i moni ten sutalpindavo 50, guldavo ant gult ir po gultais, patalo nebuvo, alk malindavo sdytu vandeniu, nuo kurio tremtiniai tino. I 96 000 kalint moni 1087 OSO buvo nuteisti mirties bausme. 1941-1944 m. kai kurie, bdami kaljime, lauk OSO nutarimo ne mnesiais, bet metais, kai kurie net daugiau kaip 10 met. Gulago kaljimuose toks naikinimo bdas buvo vadinamas: a) kalini izoliavimo stiprinimu ir kova su antisovietinmis apraikomis; b) kalini fizins bkls ilaikymu ir visiku darbiniu j panaudojimu (Anuauskas A. Ten pat, p. 149). Kalini naikinimo rezultatai 1940 m., NKVD vertinimu, buvo tokie: 35,6% kalini tiko sunkiam darbui, 25,2% vidutiniam, 15,6% lengvam ir 23,6% buvo invalidai, o 1941 m. pasikeit atitinkamai: 19,2%; 17%, 38,2 ir 25,5% (Anuauskas A. Ten pat, p. 149). 61

Atvyk sveiki mons, perj ias kategorijas, retai likdavo gyvi. Per 3 metus i kalint lageriuose 4 milijon moni daugiau kaip ketvirtadalis mir, bet NKVD slp tikrj kalini miri skaii. Lietuviai buvo kalinami lageriuose, kuriuose darbai buvo sunkiausi ir mirtingumas didiausias. Kai kuriuose lageriuose imirdavo visi kaliniai nuo bado, pelagros. Panaus mirtingumas buvo ir kituose lageriuose. Kaljimuose lietuvi buvo laikoma palyginti nedaug. Taiau juose vairiomis ligomis persirgdavo 21-31% vis kalini. Daugiausia mirdavo nuo tuberkuliozs: 1941 m. - 30,6%; plaui udegimo - 7,3%; arnyno lig - 6,2%; cingos 1,8%; viduri iltins - 9,14%. Lageriuose bdavo suraomi fiktyvs duomenys, siekiant nuslpti tikrj padt, tikrsias mirties prieastis (enkavedist nukankint kalini skaii) lageriuose. NKVD dokumentuose viename akte nurodoma kalini utltumas 100%, odos ligomis serga 50%, iduodama 100 g. duonos. Didiausias isekimas (Anuauskas A. Ten pat, p. 154). 1941-1944 m. mirusi lietuvi laidojimo vietos taip ir liko neinomos. NKVD mirties lageri vietos - tai miliniki kapinynai, kuriuose 1941-1944 m. sugul apie 8 tkstaniai pirmj lietuvi kalini (Anuauskas A. Ten pat, p. 155). Maai kas itverdavo kaljim kanias, mirusi vietas papildydavo naujai kalinti tremtiniai, kuriems buvo sudaromos bylos. Lik gyvi kaliniai tremiami. Tik 1/10 dalis pirmj kalini gro Lietuv. 7,5 tkstanio Altajaus krat atvykusi tremtini Bijske ir Barnaule pasiskirst statyb ir gamykl atstovai, apgyvendino barakuose, kuriuose galima gyventi tik vasar. Tremtin A. Vederait pasakojo: Dl antisanitarini slyg pradjo plisti dezinterija ir maliarija, igul pus moni. Beveik kasdien k nors laidojom" (Vederait A. Kaip jie mus ve..., p. 103). 1942 m. birelio mn. Jakutijos ASSR i 2785 lietuvi Lietuv po 15-os met gro tik 1157 mons. Prie Lenos ioi iveti lietuviai u udirbtus pinigus nieko negaljo nusipirkti. Net t maisto produkt, kuriuos mums skyr pagal korteles, neturjom u k nusipirkti. ...Mes nieko neudirbdavom. ...Prasidjo badas. Mirti pradjo ne tik seni, bet ir jauni" (Svitkauskas K. Laims vaikai..., p. 41-42). Novosibirsko srityje apgyvendinti 4 tkstaniai lietuvi, 40% vaikai. Narymo srityje dirbo feodalizmo laik darbus: irov kelmus, plt pasli plotus, atliko miko darbus, mediojo, uvavo. Novosibirsko srities valdyba sil iems tremtiniams patiems pirktis duonos. I 4000 moni Lietuv gro tik 535 mons (SSRS Novosibirsko srities valdybos virininko Kovuno-Bekmano praneimas, ir: Lietuvos gyventoj trmimai 1941, 1945-1952 m., p. 73). Likvidavus lagerius, kalinius psiomis varydavo kitus lagerius, imtai davo pakeliui. 62

Dokumentai tremtini kieki rod vis kit, todl i painiava paddavo NKVD nuslpti tikrj genocido auk skaii. 1941 m. Soviet Sjungos lageriuose kalinti lietuviai buvo laikomi tardomaisiais, jiems nepritaik BK skaiiaus. 1941-1942 m. iem prasidjus tardymams, atgaline data sudarytos bylos nusistos OSO, kaliniai pagal 58 straipsn u aki nuteisti pagal 58 str. iki 25 m. laisvs atmimo, aukiausia bausme - suaudymu. Kamerose gyveno (stovjo ir sdjo) 50 kalini, nors vietos buvo skirtos 27-iems monms. Alk malino sdytu vandeniu, nuo kurio baisiai itino. Nakt guldavo ant gult ir po gultais. Kai kurie pasmerktieji iki sumimo mgino pasiprieinti: tie buvo suaudyti Gorkio kaljime (tarp j gen. tabo majoras V. Bulviius, kpt. J. Kilius, teisininkas A. Kamantauskas, karo laknas L. emkalnis ir kt. (V. Bulviiaus ir kit baudiamoji byla. KGB AOS. B. 3422 9. T. 3. L. 437). Ypatingasis pasitarimas (OSO, p. 148) nuteis 96 006 lageriuose kalintus mones, i j 10087 mirties bausme. Lietuvi buvo nuteista apie 5 tkst., i j apie 800 suaudyta. Kalini fizinio naikinimo rezultatai jau 1942 m. buvo ryks. NKVD vertinimu, 1940 m. 35,6% kalini tiko sunkiam darbui, 25,2% vidutiniam, 15,6 lengvam ir 23,6% buvo invalidai. 1941-1944 m. ...buvo kalinta daugiau kaip 4 mln. moni, bet daugiau kaip ketvirtadalis atgul Gulago lageri ir kolonij kapinse." Buvo 56 dideli lageriai ir 69 kolonijos, juos sudar 910 maesni lageri (lagerio punkt) ir 424 kolonijos. 1941-1944 m. NKVD ataskaitose lietuvi skaiius lageriuose buvo toks: 1941 m. - 1245; 1942 m. - 3074; 1943 m. - 3125; 1944 m. - 2048 (inios apie kalini skaii, judjim ir sudt, RF. VA. F. 9414. Ap. 1. B. 1155. L. 1-2, 11). Lietuvi, kalint NKVD kolonijose, 1943 m. sausio mn. buvo 293; 1943 m. liepos mn. - 453; 1944 m. sausio mn. - 359; 1944 m. liepos mn. - 519. I i skaii galima sprsti, kad tikrieji duomenys slepiami, i tikrj i 1941 m. 8000 kalint lietuvi apie 4 tkstanius buvo sunaikinta. Lietuviai buvo kalinami tuose lageriuose, kur darbai buvo sunkiausi, o mirtingumas didiausias. Didiausias mirtingumas bdavo balandio-gegus mnesiais. Kaliniai mirdavo nuo distrofijos, diarjos (viduriavimo), demencijos (silpnaprotysts), kai kuriuose lageriuose imirdavo visi kaliniai. Numatyt maisto kalorij kaliniai negaudavo, daugiausia - tredal j, vietoj kiaulienos - pavinkusi rykli ms, todl viduriavo, j maist pasiimdavo sargybiniai, priirtojai, virininkai. Ligos paversdavo juos invalidais. Todl ataskaitose buvo ymima, kad lageriuose daugiausia mirta invalidai: Kraslage - 65 %, Siblage - 66, Temlage - 85, Karlage 1941-1942 m. gegus mnes mir 1869 mons, i j 1526 invalidai. I Lietuvos iveti kaliniai mir: Krasnojarske - 2158, Komijoje -1069, Sverdlovsko srityje - 233, Archangelsko srityje - 118, Kazachijoje - 107. 63

Ligos, nuo kuri daugiausia mirdavo lietuviai

Ligos pavadinimas Tuberkulioz Plaui udegimas arnyno ligos Cinga Viduri iltin 1941 m. 30,6 % 7,3 % 6,2% 1,8 % 9,14% 1943 m. 21,7% 5,1 % 3,3 % 25,8 % 1,18 %

Ataskaitose buvo suraomi fiktyvs duomenys, tikrieji - deimteriopai didesni. Mirusius morge upildavo 2 0 % kalki tirpalu, laidojo po kelis lavonus vienoje duobje, be karst, mirusius ukasdavo bet kur, kartais ir neukasdavo. Milinikuose N K V D kapinynuose atgul apie 8000 pirmj lietuvi kalini. Mirusi vietas uimdavo kiti lietuviai. Jei likdavo gyvi, pasibaigus kalinimo laikui, papildydavo tremtini gretas. Lietuvon grdavo vos deimtadalis tremtini, perj vis Golgot (Anuauskas A. Ten pat, p. 155). PABALTIJO ALI TARPUSAVIO SANTYKIAI Atkrusi 1918 m. savo nepriklausomyb, Lietuva stengsi palaikyti draugikus santykius su kaimynais, ypa su Baltijos valstybmis: Latvija, Estija, Suomija. 1934 m. rugsjo 12 d. enevoje buvo sudaryta tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos santarvs ir bendradarbiavimo sutartis, kuria jos pasiadjo tartis usienio politikos klausimais, teikti savitarpio politin ir diplomatin pagalb tarptautiniuose santykiuose, bet ji nebuvo nukreipta prie kitas valstybes, tarp j ir prie Soviet Sjung, kuri i sutart irjo nepalankiai (priedas Nr. 5). PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS PADARINIAI LIETUVOJE Sovietai 1941 m. birelio 14 d., vykdydami genocido politik, sum ir itrm Sibir per 20 000 Lietuvos piliei i anksiau mint potenciali" soviet prieinink. Atvykus Lietuv Soviet kariniams ir politiniams darbuotojams, ekonominis gyvenimas sutriko - prie parduotuvi nusidriek eils, parduotuvs buvo 64

beveik tuios, trko produkt, o paklausa iaugo, nes atvyk soviet kadrai" puol apsipirkti, prasidjo grobstymas ir spekuliacija, grybs gabenamos kitas soviet alies vietas. Pakrikimas vyko todl, kad 64% kadr" - lengvosios pramons vadov - buvo baig tik pradios mokykl. Buvo nacionalizuota visa pramon. 1940 m. gegus mnes jau buvo nusavinta daugiau kaip 1000 moni, ruden prasidjo prekybos moni ekspropriacija, 1941 m. birelio mnes privatininkams liko tik 10% krato parduotuvi. Pakeista vert Lietuvos lito, kurio kursas buvo nuo 3-5 rubli nuvertintas iki 0,9 rub., o tai buvo paranku politiniams ir kariniams darbuotojams, disponuojantiems didelmis pinig sumomis. 1940 m. Lietuvos valiuta panaikinta. Bankai konfiskuoti, indliai aldyti, juos atidarius, i sskaitos galima buvo iimti tik 1000 lit., kiti pinigai buvo konfiskuoti. Algos padidjo maai apmokamiems darbininkams, kainos pakilo, preki kainos sumajo, preki inykim aikino gyventoj perkamosios galios padidjimu. But paklausa padidjo. Pensininkai, daugiausia turto savininkai, turjo persikelti priemiesius, kad uleist viet atvykusiems. Vartotoj kooperatyvai suvalstybinti, profsjungos naudojamos drausmei stiprinti, o ne kovoti u darbinink teises. Kolektyvizacijai Seimas pasiprieino, neleido varyti valstiei kolektyvinius kius. Vis dlto 1940 m. vyriausyb paskelb, kad didesni negu 30 ha ems plotai bus atimti. Tai liet 28 000 kinink, praradusi 604 000 ha ems. Atimtos ems plotai dalinami beemiams ar maaemiams madaug po 10 ha. Tikslas buvo valstieius suprieinti. Smuko darbo naumas. 1941 m. atsirado privalomos duokls. Buvo kurti keli kolchozai, pirmasis steigtas 1941 m. Akmens rajone ir pavadintas Lenino vardu (Misinas R., Taagepera R. Baltijos valstybs. Priklausomybs metai 1940-1956 m., p. 43). Po ekonomini pasikeitim prasidjo vietimo ir kultros pokyiai. Pradinis ir vidurinis mokslas turjo sutrumpti ligi 11 met. Daug raytoj imesta i mokyklos program. Kiti pridti. V. Kudirka liko programoje, bet jo ratai demonstratyviai ibraukti. Lietuvos vietimo ministras i kai kuri vadovli sak imesti kai kuriuos puslapius, nes taip greit pakeisti paius vadovlius nebuvo galima. Bendras laikrai kiekis sumajo. Liko svarbiausi, bet j tonas ir pavadinimai pakeisti. Dmesys kreipiamas politinius leidinius. Per vienerius soviet valdios metus ileista daug masins-politins literatros leidini ir 37 periodiniai leidiniai. Ileistas draudiam knyg katalogas. Kai kurios knygos surinktos i knygyn ir net deginamos. Sukurta Raytoj sjunga, teatruose rodomi stalininio stiliaus spektakliai. Kai kurie raytojai atsisak savo ankstesni krini. S. Nris para Poem apie Stalin". Taiau kiti raytojai krinius djo stali" arba vert usienio autori krinius. 65

Prasidjo pamald trikdymas, tikinij persekiojimas, ateist brigados" sunaikino 70 000 tom teologins literatros. Dvasininkai prarado pensijas (Misinas R., Taagepera R. Ten pat, p. 45). REPRESIJOS IR TRMIMAI Labiausiai nukentjo verslininkai. 1941 m. prasidjo masiniai trmimai, kurie buvo numatyti i anksto. NKVD atvyko Lietuv drauge su kariuomene 1939 m. ruden, bet veikti pradjo 1940 m. birelio mnes, kai atvyko papildomi daliniai. I pradi suiminjo trockininkus, ymesnius senosios santvarkos mones. Didesni sumimai vyko 1940 metais, pirmj rinkim ivakarse. Birelio 11-12 d. suimta apie 2000 moni. Be teismo dauguma j buvo sukiti kaljim 8-iems metams ir vliau iveti. Met gale kas mnes ivedavo 200-300 moni. Nakt pasibelsdavo lang - ir mogus inykdavo. Lietuvoje buvo suimtas ir ivetas iaur M. Beginas - bsimasis Izraelio ministras. 1940 m. pasklido gandai, kad galima deportacija, kuri padsianti surinkti reikaling rinkj skaii per Seimo rinkimus. Jeigu nepasiseks rinkimai, buvo numatyta deportuoti 50 000 moni. Todl mons labiau simpatizavo J. Paleckiui, kuris dar nebuvo stojs komunist partij, negu pretendentui i Rusijos. Kalbos apie deportacij privert mones, bet kokius ryius turinius su vokika kilme, iekoti galimybi evakuotis i SSRS, ir vokieiai susitar dl vokikos kilms asmen repatriacijos 1939 m. Kai kurie vokieiai jau buvo repatrijav, dabartine galimybe pasinaudojo 1941 m. 16 000 moni. Repatrijavo i viso 80 000 vokiei, nors buvo skelbta, kad i viso Lietuvoje vokiei yra tik 78 000. Kai vokieiai taip netiktai puol, o sovietai greitai pasitrauk, buvo aiku, kad Kremliui buvo svarbus masinis gyventoj evakavimas, nes Lietuva buvo Vokietijos pasienyje. Deportuoti turjo bti kairij antisovietini partij nariai, andarai, kaljim priirtojai, caro ir baltosios armijos karininkai, Lietuvos karininkai, baltj rus savanoriai, asmenys, paalintieji i partijos ir komjaunimo, visi politiniai emigrantai ir nestabils elementai, visi usienio pilieiai ir individai, turintys ryi su usieniu, visi, palaikantys asmeninius ryius su usieniu (pvz., filatelistai, esperantininkai), auktieji valdios tarnautojai, Raudonojo Kryiaus darbuotojai ir pabgliai i Lenkijos, dvasininkai, buvusieji dvarininkai, nekilnojamojo turto savininkai, pramonininkai ir pirkliai. Tokias instrukcijas N K V D galjo vykdyti, tik pasinaudodama gera nipinjimo sistema, vietiniais informatoriais. Archyvai jau buvo iveti Maskv, bet surayti lietuvi kalba. Trko moni, galini vykdyti N K V D udavinius. A b e jotina, ar NKVD pareignai savo uduotis vykd rpestingai, kvalifikuotai atliko 66

darb. Uoliausieji uduot stengsi atlikti kuo greiiau, rpjo srauose rayti tam tikr moni skaii, nors pagrindas iam mogui suimti ir bt abejotinas. Masiniai trmimai vyko 1941 m. birelio 13-14 dienomis pagal sudarytus sraus. Taiau ne visus numatytus mones rado, kai kurie slapstsi, nes buvo spti arba nujaut likim, keit buvimo viet. Manoma, kad i Lietuvos 1941 m. birelio 14-18 d. iveta 34 200 moni. Birelio 14-osios ryt mons buvo surinkti i vienkiemi, kaim, savo but, veimais, mainomis nuveti stotis, patalpinti gyvulinius vagonus. Naujojoje Vilnioje stovjo gyvuliniai vagonai su monmis i visos Lietuvos. Vagonai ukalti, j tarpduriuose palikti tik siauri plyeliai orui eiti, pro juos blizgjo baimingos nelaimingj akys, girdimi tyks praymai vandens, maisto. Bolevikai enkavedistai ir rus kariuomens kariai sargybiniai su parengtais auti autuvais ir durtuvais piktai vijo atjusius atsisveikinti. Vyrai, moterys, vaikai - visi sugrsti gyvuliams skirtus vagonus, vagonai ukalti. Trksta vandens ir oro, bet didiausias smgis - suskald ms eimas. Birelio viduryje ve karius i Varnos poligon. Batalion, kuop ir kai kuri bri vadai buvo sukviesti prie pulko tabo. ia jiems buvo paaikinta, kad vyks pratybas, susodinti sunkveimius ir iveti. Vliau nuginklavo, Varnos stotyje sodino ukaltus vagonus. Iveimo nakt lietuvikojo korpuso stovyklos buvo saugomos Soviet tank. Lietuvi ginklai buvo urakinti. I Lietuvos ive 330 kari, tarp j 276 karininkus. Kauno kaljimuose buvo laikoma 3,7 tkst., Vilniuje 3,2 tkst., iauliuose 800, Marijampolje 750, Pravienikse 500, o visoje Lietuvoje 12 000 kalini... Kai Raudonosios armijos karininkai pradjo veti savo eimas i pasienio, vietos gyventojai suprato, kad karas artja. Taurags miesto langai Pabaltijo karins vadovybs sakymu buvo utemdyti. Paskutiniai tremtini eelonai iriedjo i Naujosios Vilnios. Pulkininkas Vinogradovas, komisaras Kovaliovas ir specialaus skyriaus virininkas Kovalionokas raporte vadovybei pasil i tarnybos paleisti 630 lietuvi kareivi ir puskarininki, kadangi jie priklaus auli, pavasarinink, jaunalietuvi organizacijoms, nenorjo mokytis rus kalbos, turjo usienyje gimini, todl nra verti tarnauti Raudonojoje armijoje. Nakt prie karo pradi Kaunas buvo apviestas, tai raminaniai veik karikius ir sovietinius darbuotojus, o vintant Vokietija upuol Soviet Sjung. Utenos partinio komiteto sekretorius prane A. Sniekui: ikeldinant prieikus elementus, pabgo 47 eim galvos: policijos darbuotojai, auliai, tautininkai. Visi jie ginkluoti pistoletais, kiti net autuvais, ir jie suorganizavo bandas". Ms apskrityje yra 4 bandos, kurios plia praeivius ir terorizuoja vietin aktyv. LKP(b) Utenos apkomas prao leisti apginkluoti aktyvistus, iskiriant tam reikalui 25 pistoletus." 67

I Lietuvos buvo itremta i viso 30 000 moni. Pasitaik kurioz. Primim metu i iauli k. Usalio v. atvaiavusi komanda, kuri buvo atsakinga u tremtini iveim, turjo iveti buos Upali eim (tvai turjo 28 ha ems), auginusi 9 vaikus: 4 berniukus ir 5 mergaites. Komandos vadovas nusistebjo vaik gausa ir pamat motinos dokument, kad ji yra apdovanota Motinos Didvyrs" medaliu. Operacij sustabdykit, - sak komandos virininkas, - ir eimos nelieskit" (Amenskas V. I buvusio vairuotojo, dabar gyvenanio Vilniaus Gerontologijos ir reabilitacijos centre, pasakojimo). Tremtys - iauriausias Lietuvos istorijos puslapis: iardytos eimos, vyrai atskirti ir itremti lagerius kaip potencials soviet valdios prieininkai. Moterys gimd vagonuose, kai kuriose vietose nebuvo leista pasiimti net gyvybikai reikalingiausi daikt. Kadangi daug moni buvo iveta anksiau, matyt, ivetj skaiius turjo bti ymiai didesnis. Kai kurie kaliniai buvo nuudyti iki birelio 22 d. Kiek moni uvo dl deportacij, mobilizacij, udyni, dingim, ne visai nustatyta. Manoma, kad Lietuvoje jis siek 34 000 moni, Lietuva neteko 2% gyventoj. Lietuvos SSR susisiekimo ministras J. Genuauskas tvirtino, kad jo matytame dokumente nurodyta represuoti 700 000 moni. mons buvo labai sukrsti trmim: be inios dingdavo pavieniai mons ir didels j grups. Kelions Rusij ir Sibir metu taip pat uvo daug moni, nes gyvuliniai vagonai buvo pergrsti, maisto trko, silpnesnieji neatlaik. eimos buvo iskirtos: moterys su vaikais siuniami vien, vyrai - kit viet. Kai kurie vyrai, patek darbo lagerius, neatlaik, uvo. Moterys ir vaikai liko tremtyje. Apie j likim gimins suinojo tik po karo. Dl t prieasi Lietuvoje pasirod vokieiai neatrod tokie baiss. ie siaubingi trmimai padidino neapykant sovietiniam reimui. Spontaniko prasiverimo prie vokieius nebuvo ufiksuota. Tik vliau, pajut vokiei iaurumus, lietuviai m prieintis ir jiems (Misinas R., Taagepera R. Ten pat, p. 49). Pasiprieinimas sovietizacijai. Gyvenimo lygio smukimas, pareign savavaliavimas, teroras nuteik lietuvius prie soviet valdi. Didels reikms iuo atvilgiu turjo ir laukimas SSRS-Vokietijos konflikto sprendimo. Pasyvi rezistencija reiksi rinkim ijuokimu, udraust veni ventimu, per Visus ventus papuotais Nepriklausomybs kovose uvusi kari kapais, Kald ventimu. Kartais pasyvi laikysen perengdavo spontanikas pasiprieinimas: kai pedagog suvaiavime buvo sugiedotas Tautos himnas, net keli prezidiume sdj nariai instinktyviai pakilo, bet atsipeikj vl sdosi. 1940 liepos mn. pradjo formuotis ir organizuotas pasiprieinimas, pasirod atsiaukimai, raginantys boikotuoti rinkimus. 1940 m. susikr pirmosios 68

L A F ' o kuopels, umezgusios ryius su Vokietijoje organizuota kuopele, vadovaujama Berlyne buvusio Lietuvos ministro K. kirpos. LAF'as numat pagrindines veiklos gaires, svarst sukilimo galimybes ir Laikinosios vyriausybs sudarym. Vokietija nepritar Laikinosios vyriausybs sudarymo galimybei. L A F ' o nari susidar apie 30 000. 1941 m. LAF'as suorganizavo sukilim.

PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS PADARINIAI LATVIJOJE 1940 m. birelio 15 d. 5 val. ryto SSRS kariuomen pereng Latvijos sien ir per tris valandas, iki 8 val. ryto, perjo sien madaug penkiolikoje viet ir okupavo Latvij. Taip Soviet Sjunga paeid nepuolimo sutart su Latvija. Respublikos prezidento K. Ulmanio nutarimas nesiprieinti sovietams rmsi tuo, kad jis bet kokia kaina norjo ivengti dideli auk dl ymiai gausesni soviet armijos jg. Latvij atvyko SSRS statytiniai S. Rusakovas, J. Stalino emisaras A. Vyinskis, A. danovas. Po okupacijos - aneksija. A. Vyinskio udavinys buvo suformuoti marionetin vyriausyb, vadovaujam profesoriaus A. Kirchenteino. J sudar komunistikai nusiteik asmenys, tarp j: V. Lacis, palaiks ryius su nelegalia kompartija. Politins policijos virininkas buvo soviet agentas V. Liatkovskis, Latvijos armijos vadovas R. Klovinis, jau nuo 1929 m. palaiks ryius su sovietine valgyba. Maskvos kontroliuojama A. Kirchenteino vyriausyb birelio mnes msi visuomenini ir politini organizacij likvidavimo. Taip buvo suvedamos ir asmenins sskaitos. Likviduota spaudos veikj sjunga. 156 mons i jos paalinti, beveik pus buvo vliau r e p r e s u o t a (Bleire D., Butulis I., Zunda A., Stranga A., Feldmanis I. Latvijos istorija. XX a., p. 232). A u g o Latvijos KP, kurios veikl kontroliavo SSRS pasiuntinyb. Maskvos emisarai dalyvavo Latvijos KP CK posdiuose ir nurodinjo vietini komunist veiklos krypt. Bet svarbiausias A. Vyinskio udavinys buvo suteikti aneksijai legalumo vaizd. Tam tikslui reikjo inscenizuoti naujo liaudies seimo rinkimus. Nutarimas dl rinkim priimtas liepos 4 d., o patys rinkimai turjo vykti liepos 14-15 d. - tik po deimties dien, tokiu bdu rinkimin kampanija paeid Seimo statym. Tai buvo padaryta smoningai, kad laimt Darbo liaudies blokas". Svarbiausia buvo taip organizuoti rinkimus, kad nepatekt Seim Demokratinis blokas, jungiantis populiariausius buruazinius politikus, visuomens ir kultros veikjus, kurie mgino isaugoti nors truput Latvijos Nepriklausomybs. Udrausti kiai, skelb Latvijos Nepriklausomyb. Rinkimai vyko kariuomens apsuptyje. 69

Rezultatai - beveik 100% u Darbo liaudies blok". Tai buvo lemiamas ingsnis Latvijos aneksij. Prie pirm Seimo posd daugiau nei 70 moni buvo suimta ir deportuota Rusij. Liepos 16 d. buvo deportuoti vis Baltijos ali (Lietuvos, Latvijos, Estijos) premjerai, liepos 30 d. Estijos prezidentas Konstantinas Patsas. Stambiausi trmimai Latvijoje vyko liepos 19-20 d. Pirmajame Seimo posdyje liepos 21 dien iaikjo visas prierinkimins kampanijos melas. . Spur pasil Latvijoje paskelbti soviet valdi; V Lacis stoti Soviet Sjung. Tuo dar kart buvo paeistas Latvijos Seimo 77 straipsnis, kuris skelb, kad valstybins santvarkos pakeitimas ir alies nepriklausomybs klausimai turs bti sprendiami visos liaudies balsavimu (Bleire D. ir kt. Latvijos istorija. XX a., p. 235). Liepos 30 d. 20-ties deputat delegacija ivyko Maskv prayti Latvijos SSR priimti Soviet Sjungos sudt. Rugpjio 5 d. Maskvoje vyko paskutinis aneksijos aktas. Liaudies Seimo praymas buvo patenkintas, Latvija buvo priimta Soviet Sjungos sudt: ji buvo ne tik okupuota, bet ir aneksuota. Okupacinis reimas parod savo veid. Rugpjio 5 d. prasidjo yd, politini veikj aretai ir deportacijos. Rugpjio 7 d. nacionalizuotos visos leidyklos odio laisvs neliko. Leidyklos sujungtos vien Valstybin leidykl, kuriai vadovavo latvi komunistai. Visi studijavo Stalino konstitucij". Raytojas V. Lacis tapo ministru pirmininku. Nuo 1940 m. lapkriio, sigaljus baudiamajam Rusijos kodeksui, madaug 1500 moni buvo suimti. Rygos Vidaus reikal ministerijos pastate rengtas poeminis kaljimas. Jis tapo latvi patriot kankinimo vieta. Amiais sukaupta latvi asmenin nuosavyb buvo naikinama, grobstoma. Liaudies seimas nacionalizavo be kompensacijos em. Po to pradti konfiskuoti bankai, prekybos, pramons ir transporto mons, asmeniniai namai. Gyventojus ivarius i nam, juose apsigyveno okupacinio reimo alininkai. Net maos mons buvo konfiskuotos. 1941 m. gegus mn. privati prekyba buvo panaikinta. Stabili valiuta ir pinigin sistema lugo. Pinig vert sumajo, gyventojai supirkinjo visk, k galjo. Nustatytos normos visoms prekms. Prekybininkams udedamos baudos, milicija turjo teis tikrinti atsargas namuose, prasidjo skundai. Stebimas parduotuvi darbas: pastebjus k nors tartino, parduotuvi darbuotojai galjo bti pavadinti liaudies prieais. Vietoj vieno lato - vienas rublis. Sumajo lato vert. Produktai Latvijoje kainavo ymiai maiau negu Rusijoje. Reikjo pasirayti vidaus paskolos ratus tai savotika ekspropriacija. Imta gausiai spausdinti rublius. mons i kas pradjo atsiiminti pinigus; 1941 metais asmeninse sskaitose buvo palikta tik po 70

1000 rubli, likusius konfiskavo. Imti i kas galjo tik po 100 rubli. Parduotuvse eils. Pramons preki kainos iaugo. Rugpjio mnes palt galima buvo nusipirkti u 68 latus, o gruod - jau u 600 rubli. Eils parduotuvse, blatas", juodoji rinka, specialus aprpinimas, partins ir soviet nomenklatros maisto ir pramons preki normos vedimas tapo bdingas sovietinio reimo reikinys. Stambiausios mons paskelbtos sjunginmis, integruotos bendr SSRS sistem, nutrko j ryys su Latvijos ekonomika, produkcij gamino Soviet Sjungai ir priklaus nuo atsiuniamos i Sjungos aliavos. Taip panaikino okupuotos Latvijos savarankikum. Gamyklose vestos stalinins darbo normos, plito stachanoviei judjimas. Sudaryti specials skyriai, stebintys darbininkus. 1941 m. buvo 27 000 tarnautoj, kuri didesn dal sudar atvykusieji, daugiausia nekvalifikuoti darbininkai. Labiausiai nukentjo kaimas. Liaudies ministras Vanags garantavo, kad kolchozai nebus organizuojami, bet 1940 m. konfiskuotos liaudies prie ir spekuliant" ems. Sudaryta 51 762 nauj ki, turini po 10 ha ir 23 321 ki, turjusi maiau negu 10 ha, pridta papildoma em. Tokios reformos tikslas sunaikinti stambius kius ir sukelti nesutarimus kaime. VKP(b) CK sekretorius A. Andrejevas su komisija 1940 m. gruod apsilank Latvijoje, grs Maskv, rekomendavo J. Stalinui kurti Latvijoje kolchozus ir sovchozus ir imtis masini represij prie buoes, buvusius partinius darbuotojus, fabrikantus, prekeivius ir dvasininkus, juos btina deportuoti, reikia ivalyti Lietuv, Latvij ir Estij nuo t prieikai nusiteikusi niek. Po jo atvykimo, 1941 m. saus, Lietuvoje prie Akmens buvo sukurtas pirmas kolchozas su nedideliais plotais emi, 250 ha ir pavadintas Lenino vardu (Latvijos istorija. XX a., p. 240). Kovo 3 d. VKP(b) CK ir SSRS SNK nutarimas skelb, kad reikia steigti kolektyvinius kius, kooperatyvus, kuri pagrindas buvo nacionalizuoti ir konfiskuoti stipri kinink kiai. Jauiama tendencija nuskurdinti valstieius mokesiais ir priversti stoti kolchozus ir sovchozus. 1941 m. gegus 14 d. buvo priimtas LKP CK ir sovietins vyriausybs sprendimas sukurti 17 sovchoz, likviduojant 134 valstiei kius. Latvijos prokuroro E. Soldnieko odiais, Buoes agituoti neapsimoka, jiems reikia taikyti represijas." Po didelio teroro birelio 14 d. buvo steigtas Abre rajone kolchozas Stalino artel" su 250 ha ems. Jos kininkams buvo leista turti 0,5 ha ems, 2 karves, 2 kiaules, 10 avi. Prie kar buvo sukurtas vienas kolchozas ir 15 sovchoz. 1940 m. lapkrit i bibliotek buvo surinkta ir sunaikinta apie 4000 knyg ir broir. Raytojas A. Grinas ir L. Breik nuteisti mirti, A. Keninas - deportuotas. Prasidjo kova prie religij, liaudies prieus. Kai kurie latviai dalyvavo represijose prie Latvijos gyventojus, sudarinjo spekuliant" sraus, praneinjo apie tai represiniams organams, sudarinjo sraus asmen, kuriuos reikia 71

itremti. 1941 m. birelio 14 d. Vidaus reikal komisariatai, prokuratra, Aukiausiasis teismas skyr atsakingus postus atvykusius i Rusijos rusus, ydus, Rusijos latvius. Liaudies saugumo departamente vis vadovyb sudar atvyk i Rusijos. Maamoksliams atvykliams organizuoti 3 mnesi juridiniai kursai. iauriausias baudiamojo kodekso straipsnis 58-1? skyr iauriausi bausm u tvyns idavim". U tai grs turto konfiskacija ir trmimas. Didiausias teroras vykdytas po Liaudies komisar tarybos 1941 m. gegus 14 d. nutarimo Apie trmim i Pabaltijo respublik socialiai kenksming asmen." Jo gyvendinimu ir paruoimu rpinosi SSRS valstybs saugumo ir jam priklausantys respublikiniai komisariatai. Nutarim deportuoti prim Maskvoje, okupuotos Latvijos staigos neatsakingos u j, bet atsakomyb u iaurias pastangas j vykdyti gula btent ant j pei. Sudarant deportuojamj sraus, aktyviai dalyvavo ne tik represiniai organai, bet ir partiniai-sovietiniai aktyvistai. Nakt i birelio 14 15 d. i Latvijos buvo deportuoti 15 424 mons, tarp j beveik 100 vaik iki vieneri met ir daugiau negu 3000 vaik iki 16 met, proporcingai labiausiai nukentjo ydai - 11% represuot. Tarp deportuot buvo tautos iedas: valstieiai, pramonininkai, politikai, inteligentai, tarp j 1345 valstieiai, 616 prekybinink, 171 mokytojas. Daugelis mir pakeliui Sibir nuo bado, ypa nuo trokulio ir nepaprasto kario. Tokio masto teroro Latvija per vis savo istorij nebuvo patyrusi. Gyventojus apm okas, baim, nepaprastai greitai plito gandai apie artjani antrj deportacijos bang. Ir kart ne be pagrindo: i tikrj buvo ruoiama antroji deportacija, ir ji bt palietusi valstieius buoes". Tai turjo paruoti pagrind masinei kolektyvizacijai pagal A. Andrejevo rekomendacij. Nauji sraai trmimui jau buvo ruoiami, ir vl iame darbe aktyviai dalyvavo apskrities KP(b) partiniai komitetai. 1948 m. Latvijos SSR prokuratra pripaino, kad tik vokiei puolimas neleido galutinai likviduoti Latvijos SSR kontrrevoliucini element (Latvijos istorija. XX a., p. 245). Deportacijos baisenybs pakeit gyventoj nuomon apie vokieius (juoduosius riterius"), j viet um komunistai, todl vokieius latviai sutiko kaip igelbtojus. Uuot organizav pasiprieinim, sovietai rpinosi vykdyti antr udyni etap. Apie 349 politini kalini suaudyti kaljimuose, udyns vykdytos Rygos centriniame kaljime ir Baltezerio eere. I viso suimtj buvo 3592, i j 3458 - 96,73% politiniai. Jie evakuoti Rusijos gilum, kur dauguma buvo sunaikinti. Aretai tssi. 1941 m. liepos mnes, kai vokieiai um Latvij, aretuotj buvo ne maiau kaip 7292 moni. Svarbiausi udikai: S. ustems, kurio sakymu deportuota 6636 mons ir kelios deimtys suaudyt, Z. Krivicki, kurio pastangomis deportuota 1915 moni, A. Brezginas - kaltas dl 1938 moni deportacijos (ie 3 mons - ydai), J. Cinis - dl 2479 moni. 72

Tais metais prasidjo pasiprieinimo judjimas. 1940 m. rugpjio mnesi suorganizuojami pasiprieinimo breliai. Skautai I. Grundis, A. Freibergs, Z. Kuaks ir Ch. Urbans organizavo nelegali veikl. 1940 m. suburta CSIVA - slapta organizacija kovoti su okupantais I Jelgavos vidurinje mokykloje ir valstybiniame technikume, Daugpilio mokykloje, Jelgavos valstybiniame technikume. Ir suaug sijung i kov: sudarytos kelios grups Tvjas Sargs", Jaunlatviei", latvi nacionalinis legionas, kuriam vadovavo Edgaras Ruja, Janis Tamanis, Laimonis Sala. 1941 m. gegus 13 d. organizuota antisovietin akcija - iplatinta 5000 antisovietini atsiaukim. Ir nors ekistams pasisek stabilizuoti pasiprieinimo judjim, jo dvasia nebuvo palauta ir stipresne j g a pasireik prasidjus karui - 129 valsiuose kilo kova prie okupantus. Jos tikslas - atstatyti Latvijos Nepriklausomyb (Latvijos istorija. XX a., p. 68).

PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS PADARINIAI ESTIJOJE 1939 m. Estijai teko pajusti didij Valstybi, besiruoiani karui, spaudim, po kurio vykdyta agresija ir okupacija. Estija buvo sudariusi nepuolimo su Soviet S j u n g a ir V o k i e t i j a sutartis, kurios d r a u d a g r e s i j . M o l o t o v o Ribentropo paktas padalijo Europ dvi takos sferas, SSRS teik Estijai ultimatum, reikalaudama kurti joje karines bazes. Kad Estija neatsakyt neigiamai reikalavim, sovietins karins jr jgos ublokavo est uostus, prie Estijos sien sukoncentravo Raudonosios armijos dalinius, o Narvos lankoje paskandino savo pai laiv Metalist". Estija buvo izoliuota, kitos alys atsisak jai padti. Todl Vyriausybei ir Seimui teko sutikti su Soviet reikalavimais, kad ivengt dideli auk. Spalio mnes Estij vestas Soviet armijos kontingentas virijo Estijos karines jgas. Estija neteko Nepriklausomybs. Spalio 12 d. suformuota nauja vyriausyb, vadovaujama Juru Ulotso. Estai labai skrupulingai vykd savo sipareigojimus, o soviet pus didino kari skaii bazje ir reikalavo papildom teritorij kariniams daliniams. iemos karo su Suomija metu soviet lktuvai startavo i Estijos bazi. Sovietiniai lktuvai mt bombas Estijos teritorij, apaud est lktuvus. 1939 m. gruodio 10 d. nuskandino prekybin laiv Kassari". Bet est daliniai ilaik drausm, neisioko. Tuo metu, kai Paryi um vokieiai, Soviet Sjunga Estij ublokavo i sausumos, jros ir oro. Pagal pateikt 1940 m. birelio 16 d. ultimatum, kaltinant Estij pakto nesilaikymu, pareikalauta sileisti Estij prie jos sukoncentruotus soviet dalinius. alies gilum kariuomen perjo, net negavusi atsakymo. Estija buvo okupuota, ir nauji ekonominiai, politiniai pakitimai alyje vyko pagal soviet atstovybs ir specialaus galiotinio A. danovo reikalavimus bei nurodymus. A. danovas prezidentui 73

nurod, kad Ministru Pirmininku turi tapti J. Vares-Barbarus, kuris jau sutiko sudaryti nauj vyriausyb, dl kurios net kelis kartus jo tartis Sjungos atstovyb. M. Untas A. danovo birelio 21 d. sakymu organizavo Vyriausybs perversm. I kaljimo paleido nusikaltlius, pristatydamas juos politiniais kaliniais. Tarp j valstybs idavik, buvus karinink, pardavus sovietinei valgybai Narvos politini objekt sraus. Rinkimai Seim vyko kariuomens apsupti. Prie rinkimus kreipimosi liaud tekstas buvo suderintas su J. Stalinu. Tautins jgos pristat Seim savo 78 kandidatus, patvirtintus 7000 moni paraais, bet jie nebuvo rayti sraus, vliau aretuoti, tik valstietis Razikas Jur, Rajur Lijvak srae liko. Bet vliau pastarasis suimtas ir ibrauktas i kandidat sra. Nutarimas vesti soviet valdi ir prisijungti prie Soviet Sjungos buvo priimtas liepos 17 d. A. danovo iniciatyva. Rinkim rezultatai paskelbti liepos 22 d. Kad jie buvo falsifikuoti, rodo faktas, jog buvo paskelbti Londono spaudoje dar prie baigiant rinkimus. Su atitinkamu pareikimu Aukiausij SSRS valdi Maskvon nuvyko J. Vareso vadovaujama vyriausybin delegacija. Ji pra priimti Estij Soviet Sjung. J. Vareso vyriausybs udavinys - demokratins respublikos panaikinimas. Masinis teroras, prasidjs po rinkim, buvo nukreiptas prie iniciatyviausi ir labiausiai isimokslinusi est tautos dal. Per eis 1940 met mnesius buvo suimta apie 1082 mons, tarp j - kariuomens vadas generolas J. Laidoneres ir respublikos prezidentas K. Patsas. A b u 1940 m. liepos mnes itremti Rusij. Vienas svarbiausi kaltinink dl deportacij, taip pat dl Estijos valstybins santvarkos griovimo pirmais okupacijos metais buvo M. Untas, paskirtas A. danovo sakymu vidaus reikal ministru. Soviet valdia atlygino M. Untui u jo paslaugas, kaip jai buvo prasta. 1941 m. gegus mn. M. Untas NKVD suimtas. Kadangi pilietinio karo metu jis u aki buvo nuteistas mirties bausme dl vykdyto kriminalinio nusikaltimo, komunistai pasmerk j mirti. Bausm vykdyta 1941 m. liepos mnes (Jak Kangilaski, Virve Kask, Kalev Kukk, Jan Laas, Cheino Noor, Aigi Rachi-Tamm, Rein Ratas, Anto Raukas, Enn Sarv, Peep Varju. Baltoji knyga apie okupacijos al Estijos liaudiai 1940-1991 m. 2005, p. 13). Estijos genocidas pridar alos: iveti visi paskutins vyriausybs nariai, iskyrus J. Unuots, bet nuosprendis j ir jo eim itremti buvo priimtas 1941 m. Represuoti 10 buvusi valstybs vadov, Prezidentas K. Patsas, 68 buvusio parlamento nariai, 36 i j suaudyti, 28 Rigikogo nariai bgo usien, i 65 buvusi Estijos ministr nerepresuoti tik 3. Masinis gyventoj trmimas prasidjo 1941 m. liepos 14 d. Tkstaniai moni prievarta iveti mirti Kirov ir Novosibirsk, tarp j nios moterys, vaikai, seneliai. Estijoj 1941 m. birelio 14 d. 14 471 mogus buvo numatytas deportuoti, bet faktikai deportavo 9267. Geleinkelio stotyje atskyr vyrus nuo eim. Neteismins trejuks u aki 74

nuteis mirti tkstanius nekalt moni. 1941 m. buvo uregistruota 1622, o balandio-gegus mn. - 787 nuteisti mirti." Vokiei okupacijos metu dirbusio paiek ir ivetj grinimo Centro duomenimis i viso Estijoje birelio mnes buvo represuota 14 890, liepos mn. 30 429, rugpjio 8146 mons." 1941 m. pirmj okupacijos met auk skaiius siekia ne maiau kaip 59 967, dar 2600 moni arba bgo, arba evakuoti Rusij, kai prasidjo karas. Sovietin okupacin valdia lugo, prasidjus karui. Jau 1941 m. rugpjio mnes, sovietiniai okupantai pasitrauk i Estijos, likusios salose dalys kovsi dar rugsjo ir spalio mnesiais. Prasidjus karui, sovietai vykd mobilizacij ir Rusij prievarta ive 33 304 vyrus. Tok vyr veim prievarta enevos konvencija traktuoja kaip karin nusikaltim. ios akcijos tikslas buvo mobilizuoti visus kariuomenei tinkamus vyrus, net rezervo karininkus. Su jais i pradi elgsi kaip su suimtaisiais, o Rusijoje sugrdo lagerius. Juose, neatlaik sunki slyg, bado, NKVD represij, uvo apie 10 440 vyr. 1858 jrininkai, geleinkelieiai ir gamykl darbininkai, laikomi NKVD prieiroje, tapo represij aukomis. J. Stalino sakymo vykdytojai - naikinimo batalionai - taik Estijai sudegintos ems taktik. Dl skubaus atsitraukimo numatytus iveti Rusij mones, kuri dar nespjo iveti, ud be teismo vietoje. Tartu kaljime birelio mnes uvo 192 aukos, rugsjo mnes Kuressaaro pilyje - ne maiau kaip 90. Per pirmus okupacijos metus nuudyta 2446 mons. Daug vyr pasislp mikuose. Juos estai pradjo vadinti miko broliais. Ginkl jie neturjo, tad teko sigyti i prie (Jak Kangilaski ir kt. Baltoji knyga apie okupacijos al Estijos liaudiai 1940-1991 m. 2005, p. 21). Molotovo-Ribentropo paktas suteik leidim trij Baltijos ali vokieiams grti istorin Tvyn. Pirmieji vokieiai paliko Estij jau spalio 18 d. Estijoje gyveno 16 346 vokiei tautybs moni. Vliau papildomai ivyko 7000 moni. Est sumimai prasidjo dar prie formal Estijos inkorporavim SSRS. SSRS Vidaus reikal komisaras 1940 m. spalio 28 d. vizavo potvark, kuriuo reikjo sudaryti kontrrevoliucinio ir antisovietinio elemento kartotek. I pradi svoka antisovietiniai elementai" buvo tik buvusieji vyriausybs nariai, mons, dirb teisme ir administracinje sistemoje. Vliau reikjo sistemingai tikrinti archyvinius fondus. Gauta 27 597 asmen paklausa. Aretavo 8000 asmen, i j 1950 nuudyti Estijoje. Daugjo moni, mirusi nuo kankinim. Kai kurie veikjai nusiud, 4 mir kaljime, vienas - psichiatrinje ligoninje. Danai tremtuosius kaltino suokalbiu. I 1940-1941 m. suimtj igyveno tik 200-600 moni (2-8%). 1941 m. birelio mnes Estijoje nukentjo 10 861 asmuo. sraus rayti eimos vyrai, vaikai, gim tremtyje, i viso 143 416 asmen. Mir pus nuteistj. Atsakas sovietin okupacij buvo vasaros karas, prasidjs iki vokiei kariuomens atjimo. Maskva sudar naikinimo batalionus, 75

kurie laiksi idegintos ems taktikos. Jiems leista organizuoti baudiamsias operacijas. Masins udyns vyko Tartu ir Kuressaare. Ten suimtuosius aud. Vietos spauda skelb 179 nuteistj ir 2199 nuudyt be teismo pavardes. Dauguma j buvo paprasti mons. 1941 m. 22-me Raudonosios armijos teritoriniame korpuse tarnavo 5573 mons. Daug est karinink suaudyta arba isista lagerius Rusijoje. Daugel est karinink siunt darbo batalionus, priklausiusius NKVD. Dalis sist darbo batalionus perjo kolchozus arba mones. Igelbti nuo darbo batalion galjo frontas. Dalis isistj uvo ties Velikije Luki (2000 est kareivi). Raudonosios armijos eilse estai neteko iki 20 000 moni. Artjant frontui, Rusij evakuotos pramons mons kartu su darbininkais ir privaiais asmenimis. Evakuot piliei buvo apie 25 000. 20% j uvo unugaryje arba evakuojantis. 1939 m. Estijoje gyveno 1 133 917 gyventoj, 1941 m. Estija neteko 100 000 moni (Jak Kangilaski ir kt. Baltoji knyga apie okupacijos al Estijos liaudiai 1940-1991 m. 2005, p. 13).

76

PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS AUK LIKIMAI

PIRMOSIOS SOVIET OKUPACIJOS AUKOS 1940 m. birelio 14 d. ultimatumas Lietuvai teiktas usienio reikal ministrui Urbiui Maskvoje (Smetona A. Pro memoria). SSRS Vyriausyb pareikalavo, kad Lietuvos Vyriausyb tutuojau atleist i pareig ir suimt vidaus reikal ministr Kaz Sku ir Saugumo departamento direktori Augustin Povilait ir kad juos teist, nes dl j kalts es nuolat dingsta soviet gul kareiviai. Paskutiniame Lietuvos Vyriausybs posdyje, kuriame dalyvavo ir Prezidentas Antanas Smetona, buvo sutarta paklusti Soviet reikalavimams - atleisti ir suimti mintus asmenis, nors Respublikos Prezidentas kategorikai tam prietaravo. Ministr Tarybai nepritarus jo nuomonei, Prezidentas ijo i posdio, savo pareigas pavesdamas Ministrui Pirmininkui A. Merkiui. Prie ivykdamas usien, A. Smetona K. Skuui ir A. Povilaiiui sil irgi pasitraukti i Lietuvos. Ministras pirmininkas A. Merkys, pabgs atsakomybs, jeigu K. Skuas su A. Povilaiiu pasitraukt Vokietij, dav nurodym teisingumo ministrui A. Tamoaiiui paruoti j sumimo dokumentus. Juos sankcionavs, paved Vidaus reikal ministerijos generaliniam sekretoriui, atsargos plk. B. Giedraiiui juos vykdyti (XXI a. JAV, 2007). Suinoj apie atleidim i pareig, K. Skuas ir A. Povilaitis ivyksta A. Povilaiio tvik - Pavenio kaim netoli Jurbarko, prie Vokietijos sienos. Birelio 15 dien atvyks i Kauno apsaugos policijos vachmistras 19 val. sum K. Sku ir A. Povilait, o 16 dien juos pristat VI forte esant karo kaljim. 1940 m. birelio 21 d. juos perkl Kauno sunkij darb kaljim. Rugpjio 17 d. j bylos buvo perduotos Saugumo departamentui.

77

Kaljimo paymjimas (nuoraas)

Vidaus Reikal Valdybos Visuomens Reikal Departamentui. Praneu, kad Skuas Kazys, kaljiman patalpintas 1940.VI.25 d., 1940.VIII. 23 d. perduotas Valstybs Saugumo Departamento kvot skyriaus V-ko inion. 1943 m. gegus mn. 13 d. Nr. 2735-40 m. (paraas) U Kauno S. D. K-mo Virinink (V. A.). Kaunas, 1943 m. gegus 24 d. Rejestro 2331 Nr. A Jonas ilius, Kauno Notaras, turs savo kontor Kaune, Laisvs al. 52 Nr. iuomi paymiu, p. Biruts Skuaits praomas, kad is nuoraas odis od atitinka original, kuriame joki ypatybi nebuvo. Antspaudas: Kauno Notaras Jonas ilius (paraas) 1940 m. liepos 23 d. K. Skuas ir A. Povilaitis iveti Maskv, Lubiankos kaljim. 1941 m. liepos 8 d. SSRS Aukiausiojo teismo karin kolegija prim mirties nuosprend K. Skuui. Jis suaudytas 1941 m. liepos 30 d. Butirk kaljime. A. Povilaitis sulaikytas tvikje, kalintas Kaune, iauriai tardytas ir ivetas Lubiank, kur po met nuteistas aukiausia bausme. Jis irgi tapo viena pirmj sovietins okupacijos auk.
K A Z I O S K U O BIOGRAFIJA

KAZYS SKUAS gim 1894.III.3 Maurui k., Marijampols aps. Nuudytas 1941 m. Maskvoje, Butyrk kaljime. Brigados generolas. 1912 m. baigs Veiveri mokytoj seminarij, mokytojavo Lietuvoj. 1914 m. stojo Mokytoj institut Sankt Peterburge. 1915 m. paauktas rus kariuomen ir pasistas ugujevo karo mokykl, kuri baigs buvo paskirtas 249 pst. pulk Rumunijos fronte. 1918.VI gro Lietuv. Organizavo Daug ir Alytaus aps. milicij. 1919.1.15 stojo Lietuvos kariuomen 1 pst. pulk ir buvo paskirtas Alytaus miesto komendantu, po 2 mn. - Marijampols miesto ir aps. komendantu. 1921.V.5 perkeltas 10 pst. pulk ir paskirtas pulko vado padjju, IX 1 - pulko vadu. 1924 m. baig auktuosius karinink kursus ir nuo IX. 12 paskirtas gen. tabo operacij skyriaus vir. 1925.1.15 ileido karininkams laikrat Kardas", buvo jo pirmuoju redaktoriumi 1925.XI.1 paskirtas Vytauto Didiojo auktj karinink kurs mokymo dalies vedju. 1926.IX. 1 paskirtas Kauno miesto ir aps. komendantu, 1928.13 - II pstinink divizijos vadu ir Kauno gulos virininku. 1930-1934 78
Kazys Skuas

Karinink ramovs pirmininku. 1934.V. 1 paskirtas karo atstovu Soviet Sjungai Maskv, 1938.XII.23 - karo mokyklos virininku. 1939.11.16 pakeltas brigados generolu. 1939.III.26 ijo atsargon ir paskutiniuose dvejuose ministr kabinetuose buvo vidaus reikal ministru (1939.III.28-1940.VI.13). Soviet vyriausybei ultimatyviai reikalaujant, i vidaus reikal ministro pareig buvo atleistas. Skuas buvo energingas, darbtus ir gabus vadas ir administratorius, ilg savo tarnybos laik praleids atsakingose pareigose, daug nusipeln Lietuvai (LE, 1963, t. 28). 1940.VI. 15 suimtas ygaiiuose - pasienyje, pervetas Kaun ir laikomas soviet saugumo organ inioje Kauno sunkij darb kaljime. I Kauno pervetas Maskv, Butirk kaljiman, ten 1941.VII buvo teisiamas ir nubaustas mirties bausme. Suaudytas 1941 m. liepos mn. Maskvos Butirk kaljime (Baneviius A. 111 Lietuvos valstybs 1918-1940 politikos veikj. Vilnius, 1991, p. 116).
Papildomi duomenys:

1916.03.01, baigs ugujevo karo mokykl, paskirtas 249-j pstinink pulk Rostove prie Dono, tarnavo jaunesniuoju ir vyresniuoju karininku, Karo mokyklos virininko padjju. 1917 m. pakeltas poruikus. 1917.08-1918.01.03 tarnavo 126-ajame Rylsko auli pulke 3-iosios kuopos vadu ir ryi komandos virininku. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare Galicijoje, Karpatuose. Kautynse kontzytas. 1919.11.18 suteiktas pstinink kapitono laipsnis. 1920.08.14 paskirtas Suvalk komendantu. Komendantr likvidavus liko Marijampols komendantu. 1919.09.20 dalyvavo Nepriklausomybs kovose su lenkais Suvalkuose. 1919.11.18 suteiktas pstinink kapitono laipsnis. 1920.08.14 paskirtas Suvalk komendantu. 1919.09.20 dalyvavo Nepriklausomybs kovose su lenkais Suvalkuose. 1922 m. baig Auktj Karinink kurs 2-j laid. 1923.05.18 pakeltas majorus, 1923.12.20 perkeltas kariuomens gen. tab, paskirtas III operatyvinio skyriaus virininku. 1925.05.15 pakeltas pulkininkus leitenantus. 1926.08.12 paskirtas Kauno Karo srities virininku ir Kauno gulos komendantu. 1926.12.17 dalyvavo valstybiniame perversme. 1927.12.30 paskirtas II Karo apygardos (nuo 1931.03.31 II pst. divizija) virininku. 1928.02.23 pakeltas pulkininkus. 1934 m. paskirtas karo atstovu Maskvoje. 79

1935.03 ir 10 dalyvavo SSRS kariuomens pratybose Gorkyje, iaurs Kaukaze, Krasnodaro-Krymo rajone, 1936.08 - Ukaukazs manevruose, 1937.09 Oriolo 6 auli divizijos techninse pratybose ir Baltarusijos apygardos kariuomens manevruose. 1939 m. - generolas. (LKK, 7 tomas) Tolimesnis K. Skuo likimas dl Soviet reikalavimo j iduoti glaudiai susijs su A. Povilaiio likimu. Turint omenyje, kad Skuas galjo pasislpti nuo tardymo ir teismo, tardytojas nutar, K. Skuui paskirti kardomj priemon - laikym kaljime be slyg (LCVA. F-R. 475. A p . 1. B. 1. L. 130). 1940.06.26 Ypatingasis tardytojas Krygeris, perirjs K. Skuo ir A. Povilaiio byl, nustat, kad 1940.05.18 ir 05-24 buvo vykdyti soviet kari gul pagrobimai. Dalis kari gro dalinius, o vienas j (Butilovas) nusiov (LCVA. F-R. 475. A p . 5. B. 1. L. 126). K. Skuas apdovanotas Vytauto Didiojo 3 laipsnio (1930), DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Savanori (1928), Lietuvos Nepriklausomybs (1928), auli vaigds (1939) medaliais, ugniagesi Artimui pagalbon" 1 laipsnio Kryiumi (1934), Latvijos isivadavimo karo 10-meio medaliu (1929), ekoslovakijos Baltojo lito" 3 laipsnio su kardais ordinu (1931), Vyio Kryiaus ordino Didiuoju Kryiumi (2006, po mirties). I Stefanijos Skuiens ir dukters Biruts prisiminim
(Kalba netaisyta)

(I A. Sodaiio straipsnio, spausdinto urnale Karys", p. 308-313) < . . . > Paklausta, p. Stefanija Skuien smulkiai nuviet t ypating vyk, lieiant Lietuvos tragedijos pirmsias valandas ir dienas. - A ir mano eima, - sak p. Skuien, - esam beveik vieninteliai liudytojai to vykio, kada buvo suimtas mano vyras, o su juo kartu ir Augustinas Povilaitis. Apie vyk ms spaudoje nekart buvo rayta, bet ne visai tiksliai j atvaizduojant. I kai kuri apraym galima susidaryti vaizd, ne visai atitinkant paio vykio faktus, o tai galjo bti pagrindas klaidingom ivadom: es Skuas nepainojs soviet klast, buvs nerytingas ir per savo neapdairum pateks soviet spstus. - Mano vyras pergyveno 1917 met revoliucij Rusijoje, - ts p. Skuien, vliau buvo Lietuvos karo ata Maskvoje. T keleri met laikotarpyje jis turjo progos ariau painti sovietus ir todl niekad jais nepasitikdavo. Kada 1939 m. Lietuvai gro" Vilnius ir ms kratas turjo duoti rus guloms bazes, tai ma80

no vyras jau tada, kaip ir kiti giliau velgi i nepaprast padt, galvojo, jog su Raudonosios armijos gul atsiradimu prasideda Lietuvos okupavimas. < . . . > - Atsimenu, kai 1940 met pavasar, Maskvai apkaltinus Lietuv raudonarmiei tariamu grobimu, atsilankva su vyru ministerio pirmininko Antano Merkio k netoli Kauno. Galjo bti kokia pora savaii prie A. Merkio ir J. Urbio, usienio reikal ministerio, iaukim Maskv. Tada su Merkiais, apirint j kio laukus, Skuas, kaip pastebjau, kiek susijaudins, Merkiui rodinjo, kad soviet priekabs Lietuvai gali labai lidnai baigtis. Su tokia mano vyro nuomone Merkys nenorjo sutikti. Kai i lauk sugrom namus, Merkys tar: - O vis tik, Kazy, tavo rodinjimams a netikiu, bolevikai jau dabar kitoki. Tragedija artjo dideliais uoliais. Ji jau buvo ia pat ir greitai pamatme, k rengia sovietai Lietuvai. - Kai birelio 12 d. gro Kaun i Maskvos Merkys, mano vyras tuoj buvo ikviestas prezidentr. I Merkio parneimo paaikjo, kad Maskva reikalauja Skuo atsistatydinimo i vidaus reikal ministerio pareig ir Povilaiio, saugumo departamento direktoriaus, atleidimo i tarnybos. ia pat tie soviet neoficials reikalavimai buvo vykdyti. Bet is ms vyriausybs nusilenkimas ar nuolaida Maskvai n kiek nepalengvino bkls. Nakt i birelio 14 15 d. susilaukme Soviet Rusijos ultimatumo. Jo pirmasis punktas kaip tik liet mano vyr ir Povilait: buvo reikalaujama abudu patraukti atsakomybn. - Kada Js patyrte apie soviet reikalavim? - Suinojom t pai nakt. Apie 2 val. vyras telefonu buvo Merkio ikviestas. Sugrs papasakojo apie sunki padt. Apie 7 val. ryto jis vl ikviestas prezidentr. Po koki trij valand gro namus. ia pat lauk ini ir Povilaitis. Vyras tuoj papasakojo, kad ms vyriausyb nutar priimti visus soviet reikalavimus, taigi tuo paiu sutiko j ir Povilait atiduoti teismui. Gana ramiai mano vyras aikino toliau: Dl ultimatumo primimo Antanas Smetona labai susijaudins, bet jis nieko negaljs padaryti prie ministr tarybos daugumos nusistatym - patenkinti visus soviet reikalavimus. Jauiau, kad mans jau dabar gali nebeileisti, tuomet praiau, kad leist man ir Povilaiiui vykti prie Vokietijos sienos ir daviau garbs od, kad be vyriausybs inios nepasialinsiu. Pokalbyje su prezidentu dl mano ir Povilaiio likimo kartu dalyvavo ir A. Merkys bei S. Ratikis, kuriam yra pavesta sudaryti nauj vyriausyb. Prezidentas jiems pareiks: vyrai, irkite, jog it moni nekaltas kraujas nekrist ant ms ir ms vaik. Ratikis atsaks, kad visk padarysis ir laiku mums bus praneta, kada reiks pasialinti. Merkys tyljo. Dabar mums leista vykti pasien. Jie priadjo praneti, kada bus laikas pasitraukti ar pereiti sien. A priadjau be j praneimo niekur nesialinti, net papraiau, kad duot policijos rezervo apsaug," - madaug tokiais odiais tada mano vyras, grs i prezidentros, nuviet siaubing bkl. 81

- Kada ir kur pasitraukte i nam? - Nusprendme vaiuoti pasien, ten, kur ygaiiuose, u Jurbarko, arti Lietuvos ir Vokietijos sienos, Povilaitis turjo savo k. Jau ruoiantis apleisti namus, suskambjo telefonas. Mano vyrui atsiliepus, igirdau, kaip i telefono sklido rykus balsas: Kalba Merkys. Ar Povilaitis pas tave? Atiduodu Povilait tavo atsakomybn. Dar kart sakau: nepadarykite kvailysts ir per anksti nepasialinkite i Lietuvos, bus laiku praneta, kada reiks pasitraukti." - Apie pietus pajudjome i nam ygaiius, buvo birelio 15 d. Vienu automobiliu vyko vyras, a pati, ms dukros Birut ir Jrat. Kitu automobiliu vaiavo Povilaitis. Vyras buvo susirpins, bet laiksi ramiai. Jis buvo sitikins, jog kritiku momentu jam bus leista pereiti Lietuvos-Vokietijos sien. Vaiavome be joki nuotyki, niekas nei lydjo, nei saugojo. A p i e 3 val. po piet pasiekme Povilaiio k ygaiiuose. ia per radij tuoj igirdome, kad soviet kariuomen perjo sien ir ygiuoja Lietuvos teritorij. Vyras, nordamas patirti, k jam toliau daryti, telefonu mgino susiriti su Kaunu, bet nepasisek. Tada kartu su Povilaiiu nuvyko Pavenio sienos perjimo punkt, i kur vl mgino telefonu pasiekti Merk, Ratik ar nors prezidentr, bet ir kart nepavyko. Sugrs Povilaiio k, pam mus ir visi ivaiavome Pavent, ariau sienos. Atvyk pastebjome vis pasien tankiai apstatyt sargybiniais. Apsistojome Pavenio mokykloje. Vyras, nordamas atsiimti duot od be vyriausybs inios i Lietuvos nepasialinti, dar kart i Pavenio pasienio punkto skambino Kaun. Nors kart su Kaunu buvo susiris, bet nei i Merkio, nei i Ratikio buto, nei i prezidentros niekas neatsak. Punkte i pasienio policininko patyrs, kad apie 2 val. po piet, vadinasi, tada, kai mes buvom i Kauno pakeliui ygaiius, buvo gauta i Kauno telefonograma udaryti sienos perjimo punkt ir sustiprinti sienos apsaug. Be to, suinojs, kad mums ivykus i ygaii Pavent, i Povilaiio kio pasienio punkt telefonu moterikas balsas pranes: Pas mus policija!". Tolesnis pasikalbjimas staiga buvo nutrauktas. Gal atvykstanti policijos apsauga, kurios praiau Merkio Kaune" - taip dar band samprotauti gen. Skuas, bet Povilaitis siterp: Ir tamsta, generole, vis dar jiems tikite?" - Toliau ms nerimas didjo, - sako p. Skuien, - pradjo aikti, kad esam pakliuv, kaip mai. Taip mums nerimaujant, staiga pamatme kiem sukant automobil, kuriame sdjo vidaus reikal ministerijos policijos rezervo 5-6 policininkai, vienas visai nepastamas, o visi kiti matyti vyrai. Povilaitis greitai dings i kiemo. Iok i mainos policininkai tuoj apsupo gen. Sku ir atstat j autuvus, bet jis ramiai tar: Vyrai, nuleiskit autuvus, niekur nebgsiu". - Tuo metu i pasienio puss mus pasiek vio garsas. Pamatme, kaip du pasienio sargybiniai atved kiem Povilait ulautom u nugaros rankom. 82

Paaikjo es Povilaitis mgins perbgti sien, bet buvo sargybinio viu sptas ir sulaikytas. - Nepastamas policijos vachmistras perskait Skuo sumimo sakym, surayt paprastame lape, kuriame nebuvo nei kertinio, nei kitokio antspaudo, bet po sakymu buvo keliolikos asmen paraai. Skuas itars, jog kai kurios pavards neskaitomos, taiau kas buvo pasira areto sakym, man neteko patirti. Sumimas buvo vykdytas birelio 15 d. apie 5 valand vakaro. Kauno radiofone jau viepatavo nauja dvasia ir toje nejaukioje bei lemtingoje bklje radijo garsintuvas kyriai kartojo: Skuas kraugerys". Matyt, to jau reikjo okupanto propagandai - nekalt padaryti kaltu. Sumimo sakyme nebuvo nurodyta, k daryti su suimtaisiais: ar juos veti Kaun, ar laukti vietoje tolesni nurodym. Todl vachmistras vis bginjo pasienio punkt ir i ten mgino telefonu susisiekti su Kaunu. Tik 10 val. vakaro jam pasisek susiriti su Kaunu, i kur buvo paliepta suimtuosius apnakvydinti sumimo vietoje. Abudu suimtieji buvo patalpinti mokykloje atskiruose kambariuose. Nakt sargyba juos saugojo viduje ir i lauko puss. Nejauki naktis prajo aki nesudjus. Birelio 16 d., sekmadienio gra ryt, apie 10 valand i Jurbarko atvyko pasienio policijos baro virininkas Simas Bobelis (vliau itremtas Sibir) su keliais policininkais. Jis prane, kad Raseini apskrities virininkas Rozmanas laukis Jurbarke suimtj pristatymo. Gen. Skuas paklaus: Kodl pats Rozmanas ia neatvyko?" etadien, tuoj po gen. Skuo ir Povilaiio sumimo, sustiprintas sienos saugojimas buvo nuimtas ir perjimo punktas Vokietij vl buvo atidarytas. Tada i Vokietijos puss, Smalinink, Pavent pas mus gro Pranas Mekauskas-Germantas, Lietuvos saugumo departamento tarnautojas. Jis Vokietij buvo nuvyks kiek anksiau, prie kelias valandas, pasiteirauti apie gen. Skuo ir Povilaiio perjim per sien. Grus Mekausk-Germant vachmistras taip pat sum ir per nakt ilaik su Skuu ir Povilaiiu. Tik sekmadienio ryt Simas Bobelis, patikrins sumimo sakym ir jame nerads raytos Mekausko-Germanto pavards, j paleido, ir jis sugrs Kaun. Bobeliui patikrinus sakym, suimtieji buvo susodinti main tarp ginkluot sargybini. A dar paklausiau Bobel, k daryti mums? Jis atsaks, kad mes galim grti namus, bet vyras tylomis panibdjo: Kai tik bus galima pereiti sien, tai ir pasialinkit". Po to jie buvo iveti Jurbarko kryptimi. Mes vis dar turjom vili. Manm, gal Lietuvos pareignai paleis suimtuosius, ir jie gals ivykti i Lietuvos kitu keliu. Bet tos viltys mus apvyl. Tada dar nenujautm, kad tai buvo mano vyro paskutinis atsisveikinimas su manim ir dukterimis. Atsiskyrimo dien apie vyro likim nepatyriau joki ini. Tik pirmadien suinojau, kad suimtieji buvo nuveti Jurbark, o i ten Kaun ir perduoti 83

saugumo departamentui. Jurbarke gen. Skuas matsi su Raseini apskrities virininku Rozmanu. Vyras dar buvo paras kelet odi ir pra perduoti laik man. Bet kiek pagalvojs, laik atsim sakydamas: Geriau ne" ir ia pat j supl." Skaudi atsiminim paliesta ponia Skuien susimst. Kiek patyljs, paklausiau: - Generolas Stasys Ratikis savo atsiminim tome, mgindamas atsakyti klausim, kodl generolas K. Skuas nepabgo, remiasi vieno vokiei kapitono pasakojimu, teigianiu, kad Skuas buvs jau prie pat sienos, bet nesirys pereiti. js prie sienos per daug atsargiai ir svyruodamas. Tuo laiku vienas netoli buvs lietuvis pasienio policininkas iovs. Tada gen. Skuas es apsisuks ir grs atgal. Vokieiai buvo nusteb gen. Skuo nerytingumu ir svyravimu. Sakykite, ar teisingas is faktas? - Reikia manyti, kad gen. Ratikis vyk nuviet taip, kaip vokiei kapitonas jam papasakojo. Bet tokiu pasakojimu visai klaidingai atsakoma klausim, dl ko gen. Skuas nepabgo. Jei vokiei pareignas sako, kad mats gen. Sku artjant prie sienos ir po sargybinio iovimo jis sugrs, tai ia galjo bti tas momentas, kada mgino per sien Vokietij bgti Povilaitis, bet, kaip jau minjau, jis buvo sptas viu ir pagautas. Mano vyras n nemgino eiti per sien. Jis, suritas savo garbs odiu, lauk ms dar tebeveikianios vyriausybs adto leidimo pasialinti. Bet vieton adto leidimo pasialinti jis sulauk sumimo. Jei gen. Ratikis vokiei kapitono pasakojim bt patikrins pas mane, manau, kad to neteisingo atvaizdavimo apie gen. Skuo nebgim autorius savo atsiminimuose bt ivengs. - Ar neteko vliau patirti, kas dav sakym suimti gen. Sku ir Povilait? - Tiesiogini ini neturime, bet daug vliau patyrme i p. Jankausko, buvusio Kauno miesto policijos vado, kad birelio 15 d. j pasikviets B. Giedraitis, vidaus reikal ministeris, ir jam pasaks, jog reikia parinkti patikimus vyrus vykti pasien ir atgabenti Sku su Povilaiiu. Paiam Jankauskui pasisilius vykti pasien, B. Giedraitis pasaks, kad juo nepasitiks, ir pasaks, jog tamsta liksi ia. Po to buvo parinkti kiti vyrai. I j tik vienas inojs, kuriuo tikslu vykstama pasien, kiti policininkai nieko neinoj, kok udavin jie tursi vykdyti. - Dar vienas klausimas: ar gavote vliau bet koki ini apie gen. Skuo tolesn likim? pateikt klausim atsak Birut Skuait-Rimgailien, dalyvavusi pasikalbjime. - Mums visada rpjo tvelio likimas, todl daug kur teiravoms ir daug ygi padarme, kad k nors apie j suinojus. Karo pradioje, tik ivijus i Lietu84

vos sovietus, iekojome apie j ini pradjusiose veikti lietuvikose staigose. Kauno sunkij darb kaljime pasisek aptikti dokumentini duomen, i kuri matyti, kad gen. Skuas kaljim patalpintas 1940 m. birelio 25 d. T pai met liepos 23 d. buvo perduotas valstybs saugumo departamento kvot skyriaus virininko inion. Prie perveant kaljim, jis buvo laikomas bene etame forte. Tolesni ini, kada ir kaip jis buvo ivetas Rusijon, neaptikome. Taiau vokiei okupacijos metu Lietuvoje leidiamame laikratyje Ateitis" 1942 m. vasario mnesio kakurios dienos numeryje aptikome ini, kad Berlyn yra atvyks buvs Lenkijos usienio reikal ministeris p. Kozlowskis, kuris Maskvoj Butirk kaljime buvo susitiks su K. Skuu - buvusiu Lietuvos vidaus reikal ministeriu. Todl, gavusi reikiamus leidimus, i Kauno nuvaiavau Berlyn pasimatyti su Kozowskiu. Sutikusi pamaiau, kad Kozowskio ivaizda atrod, kaip kokio senelio, nors tada jis buvo tik 49 met amiaus. Jis jau neturjo dant ir viena akimi buvo aklas. Kozlowskis paaikino, kad dant, akies ir sveikatos neteks bolevik kaljime. Es tai paskos tardym ir kankinim. Vliau Kozlowskis uvs Berlyne, bombardavimo metu. Ms pasikalbjimas buvo labai nuoirdus, atviras. Pradioje jam parodiau gen. Skuo fotografij, ir jis patvirtino, kad tai yra tas pats asmuo, su kuriuo matsi 1941 metais liepos mn. Maskvoje, Butirk kaljime teismo laukiamajame. Kozlowskis su mano tvu kalbjosi apie dvi valandas, kol buvo paauktas teismo sal. inot, kai lenkas ir lietuvis susitinka, tai visuomet palieiamas Vilniaus klausimas" - lyg juokaudamas Kozlowskis pradjo kalbti. I ivaizdos gen. Skuas jam atrods stiprus ir moraliai nepals. Po teismo juodu daugiau nebesusitik, bet t dien teisti kaliniai visi buvo pasmerkti myriop. Kozlowskis po teismo pateks vien kamer su 40 toki pat kalini, nuteist miriai. Jiems visiems buvo pasilyta paduoti malons praymus, bet kai kurie atsisak. Neirint to, visiems kaliniams, kurie toje kameroje sdjo, mirties bausm buvusi pakeista kaljimu nuo 10 iki 20 met. T dien mirties bausme buvo nuteista apie 400 kalini, bet es visiems mirties bausm buvusi pakeista ilg met katorga. Todl Kozlowskis mans, kad ir gen. Skuui mirties bausm galjo bti pakeista kaljimu. A p i e Augustin Povilait Kozlowskis nieko neinojo, nes jo nebuvo sutiks. Tai visos ms inios, kokias mes turime apie savo tv, - baig p. B. Skuait-Rimgailien, nedama daugiau viesos Lietuvos pavergimo dien istorin epizod. ios dvi nekaltos aukos i Lietuvos buvo Maskvos ireikalautos jos grobuonikiems tikslams pridengti. Lietuvos vyriausyb paskutinje agonijoje, negal85

dama prieintis, bet dar vildamosi gelbti bkl, imtu nuoimi patenkino visus soviet reikalavimus. Taiau tas nei palengvino jos bkls, nei sulaik soviet Rusijos suplanuotos ir pradtos vykdyti ms krato okupacijos. I dr. K. Pautienio prisiminim
(Kalba netaisyta)

(I straipsnio Generolas Kazys Skuas, savanoriai, auliai ir ultimatumas", spausdinto urnale Karys", 1973, Nr. 6, p. 201-313) < . . . > A tuo metu bdamas Marijampols gimnazijoje mokiniu, matydavau j gatvje ir daug apie jo veikl girdjau i vietini miesto gyventoj. Komendantas K. Skuas miesto gyventoj tarpe turjo ger vard. Bdamas patriotas ir drausmingas karys, jis siningai irjo, kad prievalstybiniai gaivalai nekelt riaui ar revoliucijos, ir kad rams gyventojai bt saugs. Skuas ne tik jo komendanto pareigas ir rpinosi gyventoj saugumu, bet rpinosi ir kad daugiausia bt suorganizuota savanori besikurianiai to meto silpnai Lietuvos kariuomenei. Marijampols gimnazistai kartais ueidavo komendantr pasiinformuoti apie stojim savanoriais Lietuvos kariuomen. K. Skuas juos labai maloniai priimdavo, savo velniu kalbos tonu taip paveikdavo jaunuoli jausmus ir irdis, kad tie jaunuoliai tikinti greitai usiraydavo savanoriais kariuomen. < . . . > Komendantas K.Skuas sakydavo: Besikurianios Lietuvos ateitis ir likimas priklauso nuo js jaunuoli savanori, nes jei js neisite ginti Lietuvos, tai Lietuvos jokios nebus". AUGUSTINO POVILAIIO BIOGRAFIJA AUGUSTINAS POVILAITIS gim 1900.02.24 Paventyje, Jurbarko r. Suaudytas 1941.07.12 Maskv o j e . Lietuvos valstybs s a u g u m o d e p a r t a m e n t o direktorius, kapitonas. 1919-1941 m. su pertraukomis gyveno Kaune. Moksi Jurbarke. Savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, dalyvavo nepriklausomybs kovose. 1920-1927 m. saugumo policijos valdininkas, 1927-1931 m. - Kriminalins policijos valdybos direktoriaus asmeninis sekretorius. 1931-1934 m. Valstybs saugumo policijos virininkas. 1933 m. eksternu baig Kauno suaugusij gimnazij ir stojo V D U . 1939 m. baig Teisi fakulteto Ekonomikos skyri. 1934-1939 m. buvo Valstybs saugumo depar86

Augustinas Povilaitis

tamento direktorius. Ra straipsnius periodiniams leidiniams Lietuvos kis", kininko patarjas", Lietuvos aidas", Vairas", redagavo Kriminalistikos inyn". 1940.06.13 A. Povilaitis buvo atleistas i pareig. Duotas sipareigojimas sutrukd jam pasitraukti Vakarus. Neatlaikiusi Maskvos spaudimo, Lietuvos Vyriausyb sutiko, kad birelio 15 dien K. Skuas ir A. Povilaitis bt suimti. Tvikje A. Povilaitis sulaikytas, kalintas Kaune, iauriai tardytas ir ivetas Lubiank. A. Povilaitis, bdamas Kauno sunkij darb kaljime, 1940 m. birelio 18 d. slapta perdav laik monai Kotrynai (Kastelei), kuriame su optimizmu irjo ateit ir tuo paiu guod mon (LCVA. F-R. 475. A p . 1. B. 1. L. 01). Po met nuteistas aukiausia bausme. Jis tapo viena pirmj sovietins okupacijos auk. 1993 m. buvo reabilituotas. 2006 02 16 apdovanotas (po mirties) Vyio Kryiaus ordino Didiuoju Kryiumi. Ileista A. Povilaiio knygel Neramios dienos: sukilimai Lietuvoje nuo nepriklausomybs atgavimo iki i met [1939] sausio mn. 1 d." (Kaunas, 1996) (gauta internetu). 1998 m. jo tvikje pastatytas paminklinis akmuo. 1992 07 12 d. aliakalnyje ant namo (Perkno alja 55) atidengta memorialin lenta su bareljefu ir urau: iame name 1939-1940 m. gyveno Lietuvos valstybs Saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis, bolevik suaudytas Maskvoje 1941.VII.12" (Kauno mero potvarkis Nr. 2039; skulptorius J. Zalensas, architekt D. Vilinskien). 1994 m. Veiveriuose, Prien raj., Kani kalnelyje, atidengtas ir paventintas stogastulpis K. Skuui ir A. Povilaiiui atminti. ikagos v. Kazimiero lietuvi kapinse A. Povilaiio garbei pastatytas simbolinis atminimo paminklas (skulptorius R. Mazoliauskas) I Augustino Povilaiio snaus odontologo dr. Romualdo Povilaiio prisiminim (kalba netaisyta) (I Audrons V. kiudaits straipsnio Amerik - iekoti Lietuvos", skelbto internete www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/atodangos! (irta: 2007 12 10) < . . . > A buvau atuoneri met, kai sum mano tv, - pasakoja Romualdas Povilaitis. Mes buvome atvaiav tvelio gimtin Paventyje (Jurbarko raj.). Ten buvo ir Skuai su dviem vaikais. Atvaiavo automobilis i Kauno, kuriame buvo vietini pareign. Tarp j - ir policinink, kurie buvo tiesiogiai pavalds mano tvui. Jie inojo, kur yra jo gimtin. Paventys buvo prie pat Lietuvos-Vokietijos sienos. A atsimenu, kaip mano motina garsiai suuko: Augustinli, bk, atvaiavo tave aretuot". Tvas gimtinje inojo kiekvien med... 87

Jis bgo Vokietijos sienos, iki kurios buvo gal tik koks kilometras, link. Reikjo perbristi ventosios up, kuri buvo labai negili. Tvas visada su savimi neiojosi darbo pistolet, bet j vijosi lietuvis policininkas, ir tvas neturjo drsos iauti savo pavaldin... Pakl rankas, ir j sum." Kaip inoma i gen. Kazio Musteikio prisiminim ir kitos literatros, Povilaiiui ir Skuui pats prezidentas Antanas Smetona buvo nurods pasitraukti Pavent, kad, pavojui ikilus, jie galt pereiti Vokietijos sien. Todl klausiu Romualdo Povilaiio, kodl tvas taip nepadar ir lkuriavo. - Tvas inojo situacij, inojo ir rusus. Jis nepasitrauk todl, kad Lietuvos vyriausyb buvo pasakiusi: jeigu Povilait ir Sku iduos rusams, tai jie neokupuos Lietuvos. Tvas lauk iki paskutins minuts. Po sumimo buvo kalintas Kaune. Neinau, kiek ilgai ten buvo. Mano motina jo daugiau nemat. kaljim kelis kartus buvo nujusi motinos sesuo. Jis pra balt markini, dar kako... Ir mamai perdav laik. Turiu laik isaugojs. Paskui, kaip suprantu, j ive Maskv. Maskvoje tais paiais metais buvo suaudytas, bet mes to neinojome. Mes kokius 20 met galvojome, kad jis gyvas ir yra kur nors Rusijoje. Buvo moni, neva maiusi, kad jis buvs atvetas Vilni, pasodintas kakur ant scenos. Tuo norta parodyti, kad sovietai ne udikai, nes Povilaiio nenuov. Bet tvas neitars n vieno odio. Gal ten buvo pasodintas koks panaus tv mogus. A buvau kreipsis Rusijos Raudonj Kryi, praydamas praneti ini apie tv, bet man atsak, kad tokio nebuvo ir nra. Apie tvo mirt suinojome labai vlai, praktikai perkaitme Lietuvi enciklopedijoje". Po vyro sumimo Kotryna Povilaitien tuojau pat perbrido upel, kaip sako Romualdas, buvs dant gydytojas, dabar jau pensininkas. - Tai buvo pirmas kartas, kai a su batukais ir kojinmis bridau per vanden. Kitoje pusje gyveno tvo sesuo Kairien, kuri labai graiai prim ir mus, vaikus, priirjo geriau negu savo vaikus, kuri turjo keturis. Mes ten buvome neilgai. Vokieiai mus nukl toliau Vokietij, nes mus galjo pagrobti. Kai sovietai pagrobia vaikus, mon, mons pripasta visk, k tik prikia. O mano tvui kaltinimas buvo toks. Du soviet pasienio kareiviai buvo dezertyrav Lietuv, vienas buvo susidjs su mergina ir pas j gyveno. Rusai perjo sien ir band pasiimti dezertyrus. Vienas j ikart nusiov, nes inojo, koks likimas jo laukia. Rusai sak, kad kareiviai buvo pagrobti Lietuvos saugumo. Dl viso to kaltino tv. Vokietijoje, Smalininkuose, kurie tada buvo Vokietijos pusje, ibuvom vienerius metus. A jau vokiei mokykl. Imokau laisvai kalbti vokikai, painau raides. Buvau priglaustas pas kunig. Kelet mnesi teko gyventi ir Bitnuose. Giliai Vokietij nesitraukm. Kai vokieiai ivar rusus ir okupavo Lietuv, mes grome ir gyvenome tol, kol rusai vl Lietuv um. 1944 m. mes 88

i tv kio Jurbarko rajone, Giedri kaime, traukms su arkliais, kaip pionieriai Amerikoje. Man buvo 12 met. Nubgom iki Rytprsi. Meklenburge mus okupavo rusai. Ten ibuvome gana ilgai, gal dvejus metus. Ten buvo lenk, lietuvi, jugoslav. Tuomet jau nebeveik tarptautin pabgli organizacija UNRR A , j a u b u v o susikrusi kita - IRO. Ji ms neprim. Mes su seserimi stovdavome prie valgyklos dur ir laukdavome, gal kas savo lkts neivalgys. Kai kurie savo maisto liekanas ddavo maiiuk, kad parnetume motinai, kuri nedrso eiti. Mes buvome tikri ubagai. Paskui mus ta IRO prim ir paskutiniu transportu ive i Meklenburgo Kassel Vakar zonoje. Gyvuliniuose vagonuose buvome perveti prie pat Berlyno sienos udarym. Per plyius matme, kaip rusai vaikiojo su kulkosvaidiais. Mes bijojom net sukosti, kad neatkreiptume dmesio. Tikriausiai buvome paskutiniai, pereng sien Vakarus. Pirmuose dviejuose monms skirtuose vagonuose vaiavo ydai, o mes visi kiti - gyvuliniuose. Kasselyje ms klaus, kur taip ilgai buvome, nes visi ia jau sdjo gana seniai. Po dvej met emigravome Amerik, vieni pirmj, nes ten gyveno keturios tvo seserys. Viena i j buvo statyb rangovo mona ir gyveno pasituriniai. Ji sudar mums ikvietimo dokumentus ir paskui prim gyventi pas save. ikagoje atsiradom 1949 m. vasario 16-j. < . . . >

ISTORIKO DOC. SIGITO JEGELEVIIAUS NUOMON Antanas Smetona 1940 m. birelio 15 d. SSRS ultimatumo akivaizdoje Lietuvos likim 1939 m. nulm ne tikrai buvusios ar menamos Lietuvos vyriausybs politins klaidos ar Reicho intrigos, bet SSRS siekis kokiu nors bdu pajungti Lietuv savo valiai bei priklausomybei. Maskva buvo suinteresuota, kad prasidjs karas tstsi bei plstsi ir nesimatyt aikesns jo baigms perspektyv. Tokioje aplinkoje sovietams atrod realiau brandinti Europos taut ivadavimo" planus. Stalinui turbt atrod, kad t plan gyvendinimo ieities pozicija yra prijimas prie Rusijos imperijos 1914 m. sien. Taip visi Baltijos kratai, o ypa Lietuva, turj atsidurti SSRS politinje karinje orbitoje. Baltijos valstybi, ypa Lietuvos, ugrobimas buvo bene vienas pirmj Stalino ingsni, siekiant parklupdyti susiskaldiusi Europ, paversti j bolevizmo pltros regionu ir taip pasiekti pasaulinio viepatavimo. Smetona bei Lietuvos vyriausybs padar politini klaid, bet ne jos nulm Lietuvos likim susiklosiusioje geopolitinje situacijoje, kai Lietuva kapituliavo prie soviet agresij. Ne Lietuva inicijavo, bet Maskva j vert pasirayti vienokius ar kitokius susitarimus. 89

Tuo metu SSRS usienio politika suaktyvjo, tapo nuosekliai agresyvi ir agresyviai iniciatyvi. Spalio 10 d. Lietuva buvo priversta pasirayti soviet padiktuot Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos Soviet Sjungos savitarpio pagalbos sutart". Lietuvai buvo grintas Vilnius ir madaug ketvirtadalis tos teritorijos, kuri 1920 m. sutartimi Maskva buvo pripainusi Lietuvai. Utat Lietuva buvo priversta sileisti 20 tkst. kari Raudonosios armijos gulas, tariamai skirtas ginti Lietuvai. Taip Lietuvai buvo primestas netiesioginis SSRS protektoratas, sulauytas Lietuvos deklaruotas neutralitetas. Lietuva buvo izoliuota nuo Vakar demokratij: Baltijos jra ublokuota Vakar valstybi laivams, susisiekti sausuma geleinkeliu galima vien su veicarija ir tai tik per Reicho teritorij. Prezidentas Smetona ir vyriausyb i atvir Stalino bei Molotovo pasisakym per 1939 m. spalio pradios derybas Maskvoje inojo, kad Lietuva palikta SSRS valiai ir diktatui. itai buvo laikoma grieiausioje paslaptyje. Visuomen tai jaut tik intuityviai. Lietuvos vadov viei raminantys pareikimai slopino tautos budrum. Valdantysis elitas guodsi mintimi, kad Maskva laikysis 1939 10 10 sutarties. 1940 m. pradioje Lietuv buvo atsisti papildomi Raudonosios armijos daliniai, o tai i esms jau buvo mintos sutarties dvasios paeidimas. Lietuvos valdaniosioms virnms inant reali SSRS grsm Lietuvos nepriklausomybei, dar 1940 m. vasar slaptame vyriausybs posdyje buvo nusprsta, k daryti, jeigu paatrjus santykiams su SSRS, susidaryt Lietuvai grsminga padtis: kritiniu atveju vyriausyb turinti palikti Kaun, o vliau, priklausomai nuo aplinkybi, pasitraukti Vokietij. Vyriausybei tuomet buvo referuota, jog Lietuvos kariuomen pajgi vykdyti keli dien stabdomsias kautynes. Utat buv nutarta perdislokuoti kariuomen taip, kad ji galt pridengti vyriausybs pasitraukim. Perdislokavimas soviet karini bazi akivaizdoje buvo sudtingas ir rizikingas ingsnis. Nei krato apsaugos ministras gen. Musteikis, nei saus laikinuoju kariuomens vadu paskirtas gen. V. Vitkauskas realiai nieko nepadar realizuoti iam nutarimui. Smetona nepaskatino mint pareign vykdyti nutarim. Gegus pradioje Valstybs gynimo taryba nutar atviros soviet agresijos atveju imtis toki priemoni: 1) prieintis ginklu; 2) Prezidentui ir Vyriausybei su kariuomene pasitraukti Kudirkos Naumiest ir ten laikytis, kol leis aplinkybs; 3) blogiausiu atveju Prezidentas ir Vyriausyb tur internuotis Vokietijoje. Kariuomens tabo virininkas gen. Pundzeviius svarst kariuomens pasitraukimo Unemun SSRS agresijos atveju plan, jos tolesnio pasiprieinimo ir internavimosi Rytprsiuose galimybes. ie nutarimai buvo priimti posdiuose, kuriems pirmininkavo Smetona. Visa tai rodo, kad Lietuvoje buvo suvokiama reali sovietins okupacijos grsm ir iekota bd bent minimaliai pasiprieinti agresijai, suprantant, kad nepavyks 90

atsilaikyti prie SSRS ginkluot invazij, kuri parems krato viduje kurdintos Raudonosios armijos bazs. Manytina, kad SSRS vadovai tik 1940 m. gegus 24-25 d. nusprend daryti stipr politin spaudim Lietuvai, o paskui ir kitoms Baltijos valstybms, jas okupuoti ir prijungti prie Soviet Sjungos. Tai nebuvo esminis soviet politikos poskis, nes jau pasiraant 1939 m. sutartis su naciais, sovietai ketino aneksuoti Baltijos kratus. Tik sulauk patogaus momento agresijai, kai Vakar valstybi dmesys buvo sutelktas Diunkerko katastrof" - gegus 24 d. vokieiai visikai prispaud sjunginink pajgas prie Lamano iaurs Pranczijoje ir Belgijoje. Gegus 25 d. Molotovas per Lietuvos pasiuntin Maskvoje teik Lietuvos vyriausybei itin griet pareikim dl lyg tai vykdom provokacij prie soviet karines bazes Lietuvoje. Po keli dien Soviet Sjunga jos paios sukurt ir ipst konflikt ikl vieum. Gegus pabaigoje Smetona dav nurodym usienio reikal ministrui Urbiui praneti Lietuvos pasiuntinybms usienyje, jog Lietuv itikus katastrofai, diplomatijos efu reikia laikyti pasiuntin Romoje Stas Lozorait, o jo pavaduotojais pasiuntin Paryiuje Klim ir atstov prie v. Sosto aul. Birelio pradioje vykusiame Valstybs gynimo tarybos posdyje vl buvo nutarta, kad gresiant tiesioginiam SSRS puolimo pavojui, kariuomen turinti gintis, o i kariuomens stabdomj kautyni priedangoje vyriausyb turinti pasitraukti Kudirkos Naumiest, o blogiausiu atveju - Vokietij. Visi itie vienas kit kartojantys nutarimai vyriausybs ir krato laikysenos klausimu tiesiogins agresijos atveju rod Smetonos, kaip valstybs vadovo, tvirt nusistatym gintis ir kratutiniu atveju su Vyriausybe pasitraukti usien. Smetona, stebdamas vyki raid, birelio 13 d. paliep monai grti Uulnio k ir susidti reikalingiausius kelionei daiktus, kadangi mums su vaikais, vyriausybei ir daug kam teks, galbt netrukus, trauktis i Lietuvos drauge su ms kariuomene". Nakt i birelio 14 15 d. Kremliuje Lietuvos atstovams buvo teiktas ultimatumas, kur sovietai vardijo tik kaip labai rimt Soviet vyriausybs pareikim", taip siekdami dezinformuoti pasaulio visuomen. Ultimatume buvo pakartoti anksiau kelti meiikiki kaltinimai Lietuvai ir padiktuoti reikalavimai, reik grub kiimsi Lietuvos valstybs vidaus reikalus, pareikalauta laisvai sileisti Lietuv neribot soviet kariuomens kontingent. Atsakymo reikalauta iki birelio 15 d. 10 val. ryto. Molotovas pabr: jeigu jo [ultimatumo] reikalavimai nebus priimti laiku, tai Lietuv nedelsiant pajuds sovietin kariuomen". Ultimatum svarsts vyriausybs posdis pasibaig 7 val. ryto. Posdio rezultatai nulm tolesn vyki raid. Posdyje prezidentas Smetona, laikydamasis ankstesni nutarim, sil soviet invazijai prieintis ginklu, o Vyriausybei 91

kartu su besiprieinania kariuomene trauktis Vokietij. Prezidento silym prieintis parm tik krato apsaugos ministras gen. Musteikis ir vietimo ministras Jokantas. Premjeras Merkys ir jo pavaduotojas Bizauskas nevienareikmikai pasisak u ultimatumo primim. Vyriausybs atsisakymui prieintis takos turjo kariuomens vado gen. V. Vitkausko bei generol Ratikio ir Pundzeviiaus pozicija. Motyvas: kariuomen neparengta kovai. Vyriausyb atsistatydino. Po posdio Prezidentas lyg tai pasaks: Lietuvos okupacija prasidjo 1939 m. lapkrit, kai prie ms vali buvo vesti pirmieji sovietins kariuomens daliniai. Nauj dalini vedimu Sovietai nori mus visikai okupuoti". Paskutinis jau atsistatydinusios Vyriausybs neformalus posdis vyko birelio 15 d. popieiu. Posdio metu Smetona prane pasitraukis usien. Savo apsisprendim motyvavs madaug taip: A krate pasilikti negaliu, nes, kaip respublikos prezidentas, bsiu j prievartaujamas pasirayti tokius aktus, kurie bt Lietuvai alingi". Kartu su prezidentu pasitraukti i Lietuvos neskmingai mgino tik plk. Gauo vadovaujamas 9 pstinink pulkas, dislokuotas Marijampolje. Tokioje situacijoje atsidrusiai Lietuvai krato gynyba buvo gana problematika. Atsisakiusi prieintis, Vyriausyb privaljo bent vieai vardinti soviet agresij ir pareikti protest. Toks dokumentas bt buvs labai svarbus orientyras susiklosiusioje situacijoje krato monms ir vertinga politin informacija pasaulio valstybms. Tokiu atveju Vyriausybei nebt lik kitos ieities kaip trauktis usien, o Maskvai bt apsunkinta politikai uvaldyti krat. Prezidentas Smetona pasielg apdairiai, spjs laiku pasitraukti usien ir dideliam Maskvos nusivylimui netaps Lietuvos Nepriklausomybs naikinimo rankiu, bet ivykdamas taip pat nepadar atitinkamo politinio pareikimo tautai ir pasauliui. Smetonai ivedus Vyriausyb usien ar usienyje suformavus egzilin vyriausyb, bt atriai ikilusi Lietuvos vyriausybs rezidavimo usienyje problema. Kur jai sikurti? Vokietija kol kas buvo SSRS sjunginink ir nebt ryusis konfliktuoti su Maskva dl leidimo Lietuvos vyriausybei sikurti Vokietijoje. Kita vertus, apsistojimas Vokietijoje bt sukompromitavs Vyriausyb Anglijos akyse. Abejotina, ar Anglija bt ryusis priimti Lietuvos Vyriausyb Londone, vengdama usitraukti Maskvos rstyb.

LIETUVOS VALSTYBS PAREIGN KAZIO SKUO IR AUGUSTINO POVILAIIO AUKA Sovietams eskaluojant absurdikus ir meiikikus kaltinimus Lietuvai, Maskv pasiaikinti ikviestam premjerui Merkiui birelio 7 d. Molotovas aikiai dav suprasti, kad prie raudonarmiei grobim" Lietuvoje nagus priki" vidaus 92

reikal ministras Skuas ir Valstybs saugumo departamento direktorius Povilaitis, kurie Soviet Sjungai prieikai nusiteik". Lietuvos pasiuntinys Maskvoje i to padar ivad, jog viena veiksmingiausi priemoni, gerinant santykius, bt abiej i pareign pakeitimas kitais asmenimis. Lietuvos atstov pasiaikinim Kremliuje metu birelio 1 1 d . Molotovas atvirai pasiteiravs, ar Skuas ir Povilaitis tebesdi savo vietose ir neatiduoti teismui? Tai rod, jog Maskva siekia pai lietuvi rankomis susidoroti su ypatingai svarbi valstybs institucij vadovais. Darydamas Maskvai dalines nuolaidas, Smetona birelio 13 d. atleido i pareig vidaus reikal ministr Sku ir saugumo departamento direktori Povilait. Neirint to, Lietuvai teikto ultimatumo pirmame punkte pareikalavo, kad Skuas ir Povilaitis, kaip provokacij prie tarybines gulas tiesioginiai kaltininkai, bt atiduoti teismui". Ultimatumo teikimo metu Urbys, kalbdamas apie ultimatumo reikalavimus, pasak, kad jis nemats straipsnio, pagal kur Sku ir Povilait bt galima atiduoti teism. tai Molotovas atrs tuometins sovietins teistvarkos dvasia: pirmiausia reikia juos aretuoti ir atiduoti teismui, o straipsniai atsiras. Netgi ir soviet teisininkai ia gal padti, inagrinj lietuvi kodeks". Tai buvo enklas, kad j likimas jau nulemtas, ir Maskva neatsitrauks nuo reikalavimo susidoroti su niekuo savo Valstybei nenusikaltusiais pareignais. Birelio 15 d. ryt prezidentas patar Skuui nedelsiant su eima pasitraukti i Lietuvos. tai Skuas atsaks: Nebgsiu. Ibgus man, kiti turs atsakyti. A ir Povilaiiui pasakiau, kad nebgt. Kaip bus, taip - pasilieku". Taip itikimas savo Valstybei atstatydintas pareignas, kurio likimas jau buvo nulemtas Maskvoje, pats atsidav okupanto malonei". Atsistatydinusios Merkio vyriausybs teisingumo ministro Tamoaiio sakymu, birelio 16 d. Skuas ir Povilaitis buvo suimti ir udaryti kaljim. is pai lietuvi veiksmas nepalengvino jau okupuotos Lietuvos padties, bet tiesiog idav sovietams buvusius savo pareignus, pasmerkdamas juos kankinimams Lubiankos poemiuose bei miriai. KAS BT BUV, JEIGU LIETUVA BT PASIPRIEINUSI GINKLU SSRS INVAZIJAI? Tokio klausimo svarstymas Lietuvoje laikas nuo laiko vis atsinaujina. Apskritai galima tok klausim svarstyti ne tik visuomenei, bet ir istorikams. Iki iol neprieita prie vienareikmiko atsakymo. is klausimas ir iekojimas atsakymo j dar ilgokai audrins lietuvi protus. Prezidento ir Vyriausybs pareiga rpintis krato gynyba, Nepriklausomybs isaugojimu. Kariuomens priederm - atlikti savo pareig Tautai ir Valstybei, kaip tai numato kario priesaika. Kita vertus, kariuomen privalo vykdyti auk93

iausiosios vadovybs sakymus, paklusti jiems. Tai irgi iplaukia i kario priesaikos raids bei dvasios. Lietuvos kariuomenei nebuvo sakyta prieintis ginklu SSRS agresijai. I esms buvo sakyta kapituliuoti prie okupant. Kodl? Kokios galjo bti tokios kariuomens vadovybs bei vyriausybs pozicijos prieastys? Neretai manoma buvus smoning kariuomens vado gen. V. Vitkausko idavyst. Vyriausyb kaltinama nerytingumu. Jos vadovas Merkys tikrai buvo nerytingas mogus. Ikeliamas didvyrikas suomi tautos y g d a r b i s 1939-1940 m. i e m o s kare. sidmtina, kad Suomijos reljefas, gamtins slygos buvo itin palankios ilgalaikei gynybai. Krato politin padtis tuo metu buvo labai sudtinga, netgi kritika. Tai ino kiekvienas moksleivis. O kokia buvo karin padtis? Alytuje, Prienuose, Gaiinuose, Naujojoje Vilnioje buvo sikrusios Raudonosios armijos karins bazs. Jose buvo per 20 tkst. kari. Tai beveik tiek pat, kiek visa Lietuvos kariuomen. Lietuvos kariuomen sudar dvi divizijos. Karininkai gerai parengti, kariai apmokyti. Kariuomen drausminga. Buvo gera, nors negausi aviacija. Turta puikios prielktuvins ir prietankins artilerijos, bet jos bta nedaug. Labai maai turta arvuoi. Kariuomens daliniai buvo isklaidyti po vis Lietuv. Tai buvo taikos meto kariuomen. 1939 m. rugsjo pavyzdys parod, kad Lietuva sugeba spariai ir tvarkingai mobilizuoti atsargos karius. Bet mobilizuotuosius reikia ekipuoti, paskirstyti ir pristatyti dalinius. Visam tam buvo reikalingas laikas. Kita vertus, sovietai, panaudodami savo gulas, neabejotinai nebt leid atlikti mobilizacij ir kitus parengiamuosius darbus. Artilerijos pulkai buvo sutelkti poligonuose audymo pratyboms. Ten pat buvo sutelkta ir pstinink pulk turta artilerija. Rengdamiesi okupuoti Lietuv, sovietai tikjosi kariuomens ir auli pasiprieinimo. Dl to, kaip ir pridera puolimo atveju, sovietai prie Lietuvos sien sutelk ymiai gausesnes savo pajgas, turjusias aiki persvar kai kuriose ginklo ryse. Konkrets nurodymai dl pasirengimo karo veiksmams prie Lietuv Raudonosios armijos vadams buvo duoti birelio 1 d. Kremliuje aukiausiu lygiu, dalyvaujant paiam Stalinui. Lietuvai uimti buvo skirti 3-oios ir 11-osios armij junginiai. Pirmoje proverio bangoje turjo pulti 3-iasis ir 6-asis kavalerijos korpusai, turj ir nemaai sunkiosios ginkluots. Prie sienos buvo dislokuota ir 22-oji NKVD auli divizija. Kariuomens telkimas prasidjo birelio 4 ir iki 10 d. buvo ubaigta prie sien telkti kariuomen, skirt karui su Lietuva. Pirmajam smgiui prie dvi Lietuvos kariuomens divizijas, kuri pulkai beveik tolygiai buvo idstyti visoje Lietuvos teritorijoje, sovietai sutelk prie sienos 4 kavalerijos divizijas ir 3 auli divizijas. Vien tik pasienyje soviet pajgos 94

kavalerija, pstininkais bei artilerija 3,5 karto virijo Lietuvos kariuomens pajgas. Prie sienos buvo sutelktos gausios tank ir arvuoi pajgos: tank brigada, 4 tank pulkai kavalerijos divizij sudtyje, 3 tank batalionai auli divizij sudtyje. Tie tank daliniai nebuvo visikai sukomplektuoti, bet jie vis tiek kelias deimtis kart virijo lietuvi arvuoi pajgas. Apskritai abejotinas kai kuri divizij kovingumas, bet moni mas turjo padaryti savo. Birelio 15 d. 8 val. ryto puolimui buvo pasiruota - kariuomen stovjo ieities pozicijose. Lietuvai uimti buvo skirtos 4 dienos. Kapituliavus, Raudonosios armijos junginiai, bdami kovinje parengtyje, sien pereng 15 valand. Lietuvos kariuomen stabdomosiose kautynse neabejotinai bt buvusi sutriukinta. Per savait kratas bt patyrs didelius moni ir materialinius nuostolius ir vis tiek bt buvs okupuotas. Svarstant toliau: kas bt buv, jeigu bt..., gali kilti papildom politinio ar teritorinio pobdio klausim. Gal Vilnius bt buvs vl atpltas nuo Lietuvos ir atiduotas Baltarusijai, kuri man j gausianti dar 1939 m. ruden. O kam 1945 m. bt atiduota Klaipda? Galima svarstyti klausim kas bt, jei bt?", bet niekuomet nerasime realaus atsakymo - kas bt buv. O gal tokioje politinje ir karinje situacijoje tikrai vienintel ir garbinga ieitis buvo ne tik Prezidento, bet ir Vyriausybs pasitraukimas i Lietuvos, prie tai vieai pareikiant protest dl SSRS ginkluotos agresijos?

95

PAPILDOMA ARCHYVIN MEDIAGA APIE KAZIO SKUO IR AUGUSTINO POVILAIIO ARETUS Kauno m. Policijos Rezervo vachmistro Jono Juospaiio raportas Kauno m. Policijos Rezervo virininkui (LCVA. F. R-475. Ap. i . B. I. L. 100)

96

97

98

99

Augustino Povilaiio laikas monai i Kauno karo kaljimo

( L C V A . F. R-475. A p . 1. B. 1. L. 109)

100

101

Nutarimas pateikti kaltinim ir Augustinui Povilaiiui (LCVA. F. R-475.

Kaziui

Skuui

Ap. i . B. i. L. 126)

102

103

104

105

106

Kazio Skuo tardymo protokolas

(LCVA. F. R-475. Ap. i . B. i. L. 129)

107

108

Nutarimas skirti kardomj pemon Kaziui Skuui

( L C V A . F. R-475. A p . 1. B. 1. L. 130)

109

Augustino

Povilaiio

tardymo protokolas

( L C V A . F. R-475. A p . 1. B. 1. L. 131)

110

Ill

112

Nutarimas

skirti

kardomj priemon Augustinui

Povilaiiui

( L C V A . F. R-475. A p . 1. B. 1. L. 133)

113

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VEIKJ LIKIMAI

SUAUDYTI, NUKANKINTI, MIR KALJIME, LAGERYJE AR TREMTYJE VYRIAUSYBS NARIAI IR SIGNATARAI JONAS ALEKSA, PRANO, gim 1879.XII.25. Kalvarijos aps., Jonavos vls., Kumetiki k. Baigs Marijampols gimnazij, studijavo Maskvos universitete fizikos-matematikos fakultete gamtos mokslus ir agronomij. U politines pairas kalintas. Vliau studijavo Maskvoje sociologij, Varuvoje agronomij ir zootechnik. Grs Lietuv, nuo 1920 m. ems kio ir valstybs turt ministras, nuo 1929 m. vl ems kio ministras. Priklaus Santaros" ir kinink partijai. Po 1926 m. perversmo veikjus, jusius Voldemaro vyriausyb, kinink partija atauk. J. P. Aleksa i partijos buvo paalintas u nepaklusim iam sakui.

Jonas Aleksa

1940 m. liepos 13 d. valstybs saugumo organai sum Aleks Jon u kontrrevoliucin veikl Pravestas bylos tyrimas nustat, kad Aleksa nuo 1920-1928 m. ir 1926 iki 1935 m. buvo ems kio ministras, gyn dvarinink ir buoi interesus, tuo paiu skriausdamas kaimo maaems varguomens interesus (a.b. 26, 32, 34). Be to, leisdamas knygas, spaudos puslapiuose ra meiikikus straipsnius, nukreiptus prie Lietuvos ir Soviet Sjungos darbo moni judjim (a.b. 32, 36, 37). Apklaustas kaip kaltinamasis, J. P. Aleksa parod, kad jis ra spaudos puslapiuose prie komunist partij meiikikus straipsnius (a.b. 32). Remiantis idstyta mediaga, kaltinamas: Aleksa Jonas, Prano, 1879 m. gimimo, kils i Kumetiki k., Kalvarijos vls., Marijampols aps., i dvarinink, lietuvi tautybs, SSRS pilietis, auktasis 114

agronominis moksl., iki areto dirbo Vilniaus universiteto docentu, tuo, kad bdamas ems kio ministras gyn dvarinink ir buoi interesus, spaud maaemius valstieius, spaudoje ir knygose publikavo meiikikus straipsnius prie Soviet Sjungos komunist partij, revoliucin judjim, t. y. nusikaltimu, numatytu str. 58c-13bk RSFSR. Skaitydamas, kad tyrimas numatytoje byloje atliktas ir nusikalstamoji Aleksos kalt rodyta, v a d o v a u d a m a s i s RSFSR str. 208, kaltinamaj byl Nr. 260, kaltinani Aleks Jon, nukreipti SSRS vidaus reikal liaudies komisariat OSO nuosprendiui. Kaltinamoji ivada sudaryta 1941 m. gegus 29 d. Kaune. Lietuvos SSR N K V D tardymo bylos tardytojas Trinknas. Sutinku: Lietuvos SSR N K V D tardymo sk. virininkas (Rozauskas) Payma: Kaltinamasis J. P. Aleksa nuo 1940.VII. 12 sdi Kauno kaljime. Lietuvos SSR N K V D tardymo bylos tardytojas (Trinknas) (Lietuvos Ypatingasis archyvas, F. K - l ap. 58, Bb - 80 19 L 40-41) 1942 m. su K. Griniumi ir M. Krupaviiumi, vokiei gen. komisarui Kaune teik memorandum, kuriame protestavo prie Lietuvos kolonizavim, Lietuvos piliei (t. p. yd, lenk) udym. 1942 m. gestapo suimtas ir itremtas Vokietij (gyveno gestapo priirimas) (VLE, t. 1, p. 306). Frontui slenkant, 1944 m. pateko Soviet valdios rankas. 1948 m. itremtas Tomsko sr. Svetlozelionaj. Mir 1956 m. balandio 24 d. tremtyje, Tomsko srities Svetlozelionaja gyvenvietje. 1990 m. jo palaikai parveti Lietuv. PETRAS ARAVIIUS gim 1887.VI.29. Sein aps., Seirij vls., Aviieni kaime. 1907 m. baigs Suvalk g. 1907-1914 m. Sankt-Peterburge studijuoja teis, fizik, matematik. I pasaulinio karo metu tarnavo rus kariuomenje. Spalio revoliucijos nubloktas Sibir, 1920 m. gro Lietuv, dirbo Alytaus apskrities valdybos skyriaus vedju, Alytaus apskr. virininku. 1929.IX.23-1931.IV.01. Vidaus reikal ministras. 1931-1946 m. buvo ems banko direktorius. Priklaus tautinink sjungai. 1941 m. birelio 14 d. Lietuvos SSR NKVD organai aretavo P. P. Aravii u kontrrevoliucin veikl ir ive Sibir. Kalintas Sverdlovsko lageryje.
Petras Araviius

Ypatingojo pasitarimo nutarimu suaudytas (VLE, t. 1, p. 707) Kaltinamoji ivada: 115

Inagrinjus byl nustatyta, kad P. P. Araviius, prieikai nusistats prie komunist partij ir revoliucin judjim Lietuvoje, aktyviai kovojo su jais. 1927-1929 m. P. P. Araviius dirbo Alytaus apskrities virininku; u aktyv dalyvavim ir darb buruazin-faistin" vyriausyb 1929 m. apdovanojo j Gedimino III laipsnio" ordinu ir Vyties Kryiaus III laipsnio" ordinu. 1929 m. P. P. Araviius buvo paskirtas Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministru; tose pareigose dirbo iki 1931 m. (LYA, asm. b. ap. 8, 9, 10, 12, 13). Apklaustas P. P. Araviius kalt pripaino. Be to, tai patvirtino archyvins mediagos payma (asm. b. 13). Remiantis iais duomenimis: Araviius P. s. Prano, gims 1887 Lietuvos SSR, Alytaus apskr., Aviieni k., kils i vidutiniok valstiei. Lietuvis, SSRS pilietis, veds, nepartinis, auktasis mokslas, iki areto gyveno Lietuvos SSR, Kaune, kaltinamas, tuo, kad Bdamas prieikai nusistats prie Lietuvos komunist partij ir revoliucin judjim nuo 1927-1929 m. dirbo Alytaus apskr. virininku, u aktyvi veikl Smetonos vyriausybs buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio" ordinu ir Vyties Kryiaus III laipsnio" ordinu. Be to, 1929 m. paskirtas Vidaus reikal ministru, t. y. nusikaltimu numatytu RSFS R b. K str. 58-13. Remiantis 208 str. RSFSR P. Araviiaus kaltinamj byl N 06713 nukreipti perirai SSRS NKVD OSO, skiriant Araviiui P. P. aukiausi bausm suaudyti. Kaltinamoji ivada sudaryta 1942 m. kovo 15 d. Sverdlovske. Lietuvos SSR Panevio m. operatyvinis galiotinis Kirjanovas. Sutinku: Tardymo sk. prie LSSR N K V D vir. pavaduotojas Suchovas. Ivados tvirtinamos: Pasira Sverdlovsko srities N K V D virininkas Saugumo majoras (Borev), 1942 Kaltinamj ivad tvirtinu Silau suaudyti Srities prokuroro pavaduotojas (paraas neperskaitomas) Byl perduoti OSO posdiui Pasira SSRS prokuroras (paraas neiskaitomas), 1942.05.06 (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb P. 140 20, L. 16, 17). Payma 1. Kaltinamasis Araviius P. P. Lietuvos SSR N K V D organ aretuotas ir yra Severurallage N K V D apsaugoje. OSO, perirjs byl, prim nutarim P. Aravii suaudyti. LSSR NKVD Panevio operatyvinis galiotinis Kirjanovas. (5 n-B) Suaudytas 1942 m. rugpjio 25 d. Sverdlovsko lageryje (VLE, t. 1, p. 707). 116

KAZYS BIZAUSKAS (r. sk. Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis" p. 19)

JULIUS APLIKAS gim 1888 m. liepos 30 d, Rylikiuose. Suaudytas 1941 m. liepos 30 d. Maskvoje. Lietuvos politikos ir karinis veikjas. Brigados generolas (1935). 1909 m. baig Sankt Peterburgo dvasin seminarij, 1915 m. - Vilniaus karo mokykl. 1915-1917 m. tarnavo Rusijos 6 grenadieri Taurids pulke, poruikas. Dalyvavo kovose su A u s t r i j a V e n g r i j a . 1 9 1 7 - 1 9 1 8 m . t a r n a v o V i t e b s k o liet. batalione. 1918.11 stojo savanoriu Lietuvos kariuomens 1 pstinink pulk (vado adjutantas, tabo virininkas). Dalyvavo Alytaus kautynse. uvus pulko vadui A. Juozapaviiui, jo jo pareigas. Nuo 1919.10 Ukmergs bataliono, vliau 8 pstinink pulko vadas; pulkas 1920.02.23 malino Kauno gulos maiJulius aplikas t, d a l y v a v o k o v o s e su R a u d o n o s i o s a r m i j o s ir Lenkijos kariniais junginiais. 1920 m. trumpam pateko lenk nelaisv. 1921 m. Generalinio tabo operacij skyriaus virininkas. 1921-1922 m. Kdaini, Trak aps. karo komendantas. 1922-1923 m. buvo 7 pstinink pulko vadas. 1923 m. ijo atsarg, mokytojavo. 1925-1927 m. Trak aps., 1927-1928 m. Kauno miesto ir apskr. virininkas. Nuo 1928 m. buvo 2 pstinink pulko vadas, nuo 1934 m. 2 divizijos vadas ir Kauno gulos virininkas. 1930 m. baig Auktj kariuomens virinink kursus. 1935-1938 m. Vidaus reikal ministras. 1936-1940 m. Seimo narys. Vienas Savanori sjungos steigj, 1927-1928 valdybos pirmininkas. Su kitais steig Lietuvos aeroklub (1927). 1940.07.23 N K V D suimtas, kalintas Kauno kaljime, vliau Maskvos Butyrk kaljime, ten ir suaudytas 1941.07.30. Apdovanotas Vyio kryiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Gedimino 3 laipsnio (1928), Vytauto Didiojo 3 laipsnio (1933) ordinais (Lietuvos Karininkai, t. 4, p. 262). VO LDEMARAS ARNECKIS (1888-1941) (r.Grupin penkiolikos asmen byla", p. 243) PRANAS DOVYDAITIS gim 1886.12.02 Runkiuose (Viakio Rdos vis). Mir 1942.11.04 Sverdlovske (dab. Jekaterinburg). Valstybs veikjas, filosofas, pedagogas, Vasario 16 A k t o signataras. Jurgio Dovydaiio brolis, Jono Dovydaiio tvas. Lietuvos Tarybos narys (1917), LR ministras pirmininkas (1919.03.0904.12). LKMA akademikas (1933). Dr. (1935). 1908 Marijampolje eksternu ilaik g-jos baigimo egzaminus. 1912 baig Maskvos universiteto Teiss fakultet. 117

1913 m. Vilniuje redagavo dienrat Viltis". 1916 1922 m. lietuvikos Kauno gimnazijos direktorius. 1922-1940 m. dst VDU (iki 1930 - Lietuvos universitas), Religij istorijos katedros vadovas; prof. (1927). Vienas katalik organizacij (pavasarinink, ateitinink, kataliki-studeni) krj; vadovavo Lietuvi katalik mokytoj sjungai (1920-1924), ateitininkams (1921-1927), Lietuvos darbo federacijai (1928-1940). 40-ties laikrai ir urnal leidimo iniciatorius; gamtos moksl urnalo Kosmos", teologijos ir f i l o s o f i j o s urnalo L o g o s " bei Soter" steigjas ir redaktorius. Lietuvi enciklopedijos" rePranas Dovydaitis daktorius (1931-1940). 1941 m. suimtas NKVD, kalintas lageriuose; nuteistas suaudyti. 2000-aisiais metais popieiaus paskelbtas kankiniu. Pr. Dovydaiio filosofija pagrsta katalikikja pasaulira. Pabr, kad religija ir mokslas vienas kit papildo ir prasmina. J atskyrimas sumenkint mogaus painimo galimybes. Veikaluose akcentavo tomistin tikjimo kaip proto, o ne valios akto koncepcij. Religij laik viena pagrindini kultros dali. Pritardamas neovitalist koncepcijai, Pr. Dovydaitis teig, kad gamtos mokslas patvirtina neotomistins filosofijos svarbiausius teiginius. Pabr materializmo ir idealizmo prieprie filosofijos istorijoje. Kritikavo K. Markso ekonomin materializm. Socialini problem prieastimi laik dorovs nepaisym, nutolim nuo religijos, sekuliarizacij. Neig darvinizm (str. is tas apie darvinizm ir p. Avionio principus", 1910). mogaus kilms, genetikos klausimus aikino remdamasis Tomo Akvinieio filosofija ir popieiaus Leono XIII enciklika Aeterni patris. Analizuodamas Jzaus Kristaus istorikumo problem, tikjimo ir inojimo, filosofijos ir teologijos santyk pabr krikionybs svarb istorijai. Istorijos filosofij skirst metafizik ir determinizm. Pastarajam priskyr koncepcijas, pripastanias vairi aplinkybi ir atskiro asmens lemiam tak istorijos raidai (str. Istorijos filosofija ir jos problemos", 1914). Pritar poiriui, kad egzistuoja tautin filosofija (str. Ar esama tautins filosofijos", 1921-22). Analizavo pedagogikos problemas (str. Guyau morals mokslo kritika", 1926). Pr. Dovydaitis paskelb 100 straipsni ir studij i religijos, religij istorijos, hagiografijos, filosofijos, kultros istorijos ir pedagogikos (Biblija ir Babelis" 1911, Kristaus problema" 1914, mogaus isirutuliojimas ir paleontologija" 1914, Kultra, religija ir mokykla" 1930, Pedagogikos istorijos paskaita" 1931, v. Augustinas" 1933 ir kt.).

118

KALTINIMO IVADOS Pateks Sverdlovsko lager. P. Dovydaitis ten rado daugiau lietuvi, su kuriais umezg ryius. Lagerio tardytojai pradjo P. Dovydaiio apklaus. Tardomasis Dovydaitis Pranas kaltinamas tuo, kad 1918 m., bdamas Lietuvos Ministr tarybos pirmininkas (III ministr kabinete), o vliau kontrrevoliucini organizacij Krikioni Darbinink S j u n g o s , Katalik sekcijos, Ateitinink sjungos narys, aktyviai kovojo su revoliuciniu judjimu Lietuvoje. Bdamas Severurallage, dalyvavo antisovietinje organizacijoje Lietuvi igelbjimo draugija" ir praved antisovietin agitacij. Taiau Severurallage grupin penkiolikos asmen lietuvi byl Dovydaitis nebuvo trauktas, o buvo teisiamas atskirai. Tardytoj nuomone, P. Dovydaitis nusikalto pagal RSFSR baudiamojo Kodekso straipsnius 58-6, 58-11. Pateiktu kaltinimu Dovydaitis prisipaino ess kaltas. 1942 m. Dovydaiio Prano byl nutarta perduoti OSO. SSRS NKVD OSO 1942.X.17 d. apkaltino Dovydait Pran, kad bdamas Lietuvos Ministru pirmininku, vliau vairi Krikioni organizacij nariu, organizavo Severurallage Lietuvi igelbjimo draugij", ved anititarybin agitacij; u tai jam paskyr mirties bausm. Taiau Pran Dovydait nespjus suaudyti, jis mir savo mirtimi 1942 m. (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb. 1229/3. L. 103, 104, 105, 110). 1968.VI. 11 Dovydaiio Prano snus Dovydaitis Jonas kreipsi LSSR Saugumo ministerij prie Ministr Tarybos, praydamas reabilituoti jo tv, kuris buvo nuteistas mirties bausme 1942.X.17 (mir 1942.11.04). Lietuvos Saugumo tardymo skyrius prane J. Dovydaiiui, kad OSO nuosprendis teisingas. Nutarim pasira LSSR MT KGB tardymo skyriaus tardytojas kapitonas (ekalin). Pasira tardymo skyriaus virininkas pulkininkas - Kisminas. LSSR saugumo komiteto prie Ministr Tarybos generolas-majoras - Petkeviius (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb. 12293. L. 105). Lietuvos KP CK Partijos istorijos duomenimis Dovydaitis 1917 m. buvo irinktas, Vilniaus m. Tarybos sudt, po to kartu su kitais jos nariais 1918.11.16 pasira akt apie nepriklausomo buruazins Lietuvos paskelbim, 1919 kovobalandio mn., buvo Lietuvos Ministr Tarybos pirmininkas. Vliau aktyviai dalyvavo Lietuvos Krikioni demokrat partijos veikloje. V. Kapsuko paymoje apie Lietuvos buruazins vyriausybs, suformuotos Dovydaiiui vadovaujant, sudt, pastarasis charakterizuojamas kaip Lietuvos Krikioni demokrat reakcinio bloko atstovas. 1959-1969 m. byloje buvo surengtas patikrinimas, ir prieiros skyriaus 119

prokuroras prie SSRS prokuratros valstybs saugumo organ nustat, kad perirai pagrindo nra (a.b. 93-94). Bylos mediaga ir papildomu patikrinimu nustatyta, kad P. Dovydaitis, bdamas buruazins Lietuvos Ministr kabineto pirmininku, o po to eils kontrrevoliucini organizacij aktyviu nariu, kovojo prie darbinink ir revoliucin judjim Lietuvoje. Bdamas NKVD Severurallage, dalyvavo antisovietinje organizacijoje ir aktyviai ved tarp nuteistj antisovietin agitacij (LYA. F. K-l. A p . 58. Bb. P. 12293. L. 105). Remiantis iuo, manau, kad: OSO prie SSRS NKVD 1942.X.17 Prano Dovydaiio, s. Motiejaus, nuteisim laikyti pagrstu. LSSR SM KGB tard. sk. vyr. tardytojas kapitonas ukalin. Sutinkame: Lietuvos SSR SM Valstybs Saugumo komiteto valgybos sk. virininkas kapitonas Kisminas. Lietuvos SSR Ministr Tarybos Valstybs saugumo pirmininkas generolasmajoras Petkeviius." Kaltinimo ivadas patvirtino Lietuvos SSR prokuroras Valstybinis justicijos patarjas 3 kl. B. J. Barauskas, 1942.VIII.17. Areto data: 1941.VI.15. Byloje pateiktas kaltinimas: 1942.X.17 O S O prie SSRS N K V D pasitarimu 1942.XI.17 OSO prie SSRS N K V D Dovydait Pran apkaltino padarius nusikaltim pagal Bk. 58-2, 58-4, 58-6, 58-10; II d. 58-11, OSO nutar Dovydait Pran suaudyti. 1942 m. mir be turto konfiskacijos. Pateikto kaltinimo esm: gyvendamas buruazinje Lietuvoje buvo aktyvus eils buruazini organizacij narys (LYA. F. K-l. Ap 58. Bb-1229/3. L. 103, 104, 105, 110). ANTANAS ENDZIULAITIS (1895-1948) (r. Grupin penkiolikos asmen byla", p. 244) BALYS GIEDRAITIS, MARCIJONO, gim 1890 01 14 Rygoje. Ten 1909.09.01 baig gimnazij. 1910-1915 m. dirbo draudimo kompanijoje. 1915.11 mobilizuotas Rusijos kariuomen, pasistas karo mokykl. 1916.05.01 baig Aleksiejaus karo mokykl Maskvoje, jam suteiktas praporiko laipsnis. Jis paskirtas 151 atsargos pulk jaun. karininku. Nuo 1916.11.01 pulko adjutantas. 1917 m. dalyvavo I pasaulinio karo kautynse su vokieiais ir austrais. 1917.04.12 pakeltas paporuikus, vliau - poruikus ir tabskapitonus. 1918.01.23-1918.04.10, for120

muojant lietuvi dalis Smolenske, buvo komisijos sekretorius. 1918.07.01-1918.11.11 Lietuvos Valstybs Tarybos ypating reikal valdininkas, vliau dirbo Krato apsaugos komisijoje. 1919.01.13 savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, paskirtas ypating reikal karininku prie KAM. 1919.03.11 paskirtas laikinai eiti I b r i g a d o s t a b o virininko p a r e i g a s . 1919.09.15 perkeltas II brigados tab (vliau II pstinink divizijos tab). 1919.10.08 suteiktas kapitono laipsnis. 1920.02.20 paskirtas divizijos tabo virininku, 1922.01.06 pakeltas majorus. 1923.10.15 baig A u k t u o s i u s karinink kursus (III laida).
Balys Giedraitis 1924.01.10 paskirtas II karo apygardos tabo I skyriaus virininku. 1924.08.01 paskirtas Lietuvos karo ata ekoslovakijoje. 1925.05.15 pakeltas pulkininkus leitenantus. 1927.05.30 paskirtas Lietuvos karo ata Baltijos valstybse. 1928.11.23 pakeltas pulkininkus. 1930.01.23 paskirtas ypating reikal karininku prie Vyriausiojo kariuomens tabo virininko. 1930.06.28 paskirtas Krato apsaugos ministru. 1934 m. Respublikos Prezidento karikosios rm tarnybos karinio kabineto virininkas brigados vado teismis. 1934.06.13, paiam praant, paleistas atsarg, kuri ijo 1935.01.01. Dirbo Vidaus reikal ministerijos generaliniu sekretoriumi. Soviet Sjungai okupavus Lietuv, 1940.11.05 suimtas, kalintas Kaune, paleistas 1940.11.26.1941.05.07 vl suimtas, 1941.06.21 ivetas Minsko link ir 1941 06 27 NKVD suaudytas ervenje (Baltarusija) (LYA. T. I. L. 76).

Apdovanotas Vyio kryiaus 5 laipsnio (1923), DLK Gedimino 2 laipsnio (1938) ir 3 laipsnio (1928) ordinais, Savanori medaliu (1928), auli vaigds ordinu (1931), Lietuvos nepriklausomybs medaliu (1928), Trij liepsn I laipsnio ordinu (1938), Belgijos Karnos I laipsnio ordinu (1931), ekoslovakijos Karo kryiumi (1926) ir Baltojo Lito 3 laipsnio ordinu su kardais (1925), Estijos Erelio kryiaus 3 laipsnio ordinu (1931), Kaitselito kryiaus 3 laipsnio ordinu (1931), ugniagesi Didiojo darbtumo vaigde (1935), Latvijos Trij vaigdi I (1932) ir 3 (1930) laipsnio ordinais ir Isivadavimo karo 10-meio medaliu (1929), Pranczijos Garbs legiono 3 laipsnio ordinu (1933), vedijos Kalavijo 2 laipsnio ordinu (1933). mona - Kazimiera Bugailikait, snus - Vytautas Kazimieras (1926) (LCVA. F. 930, Ap. 2G, B. 57; LCVA. T. 3. P. 288). 1940.XI.21 Lietuvos SSR N K V D tardymo skyriaus tardytojas, Valstybs saugumo jaun. leit. Gorodkov, perirjs Giedraiio Balio, Marcijono, gim. 1890 m. Rygoj, Latvijoje, kilusio i tarnautoj, nepartinio, su auktuoju mokslu, jo odiais neteisto, lietuvi tautybs LSSR pilieio, nuo 1935 m. birelio iki 121

1940 m. dirbusio Lietuvos Vidaus reikal ministerijoje generaliniu sekretoriumi, o nuo 1940 m. birelio iki areto dienos nedirbusio, gyvenusio Kaune, Parodos g. 9, tardymo byl Nr. 1255 pagal bk RSFSR str. 58-4 ir 58-11, rodo, kad 1940.XI.5 Giedraitis Lietuvos SSR NKVD 2-o sk. aretuotas u jo praeityje buvusi aktyvi kontrrevoliucin veikl. Turint omenyje, kad kaltinimo pateikimo laikas jau prajo, kad pakankamai duomen j apkaltinti nra, todl, vadovaujantis kodeksu UPK str. 161 ir 204, nutar: Bylos N 1255 tardym nutraukti ir atiduoti LSSR NKVD pirmj spec. skyri, o kaltinamj Bal Giedrait nuo tolimesnio kalinimo paleisti. 1940.XI.25 OSO priimtas nutarimas apie bylos nutraukim. Nutarim pasira LSSR NKVD tardymo skyriaus virininkas Rozauskas Patvirtino Lietuvos SSR Vidaus reikal Liaudies komisaras Guzeviius 1940.XI.25. Nutarimas. Lietuvos SSR KGB tardymo skyriaus prie Ministr Tarybos jaunesnysis tardytojas jaun. leitenantas Urbonas, perirjs tardymo bylos Nr. 45191/3 Giedraiio Balio, Marcijono, kaltinamj mediag pagal RSFSR b.K straipsn 58-13, nutar Lietuvos SSR NKGB organ 1941 m. V.7 antr kart sulaikytas ir aretuotas Giedraitis B. M. karo metais buvo ekoslovakijoje, nuo 1927 karo etae Latvijoje ir Estijoje. 1930.VI.28. B. M. Giedraitis paskirtas ypating reikal karininku prie vyriausiojo kariuomens tabo virininko ir ibuvo tose pareigose iki 1934 m. Nuo 1935 iki 1940 m. liepos, t. y. iki Soviet valdios vedimo, buvo buruazins Lietuvos Vidaus reikal ministerijos generaliniu sekretoriumi. Be to, nuo 1935 iki 1940 m. birelio B. M. Giedraitis buvo faistins tautinink organizacijos" nariu. Nuo 1937 iki 1940 m. buvo Kauno I rajono tautinink organizacijos valdybos narys. Ryium su Didiojo Tvyns karo pradia pavirutinikas tardymas nebuvo ubaigtas. Kadangi Giedraiio nebuvo kaljimuose tarp kit i pafronts ruoo evakuot kalini, byla atiduota archyv. Vliau Giedraitis B. patrauktas atsakomybn pagal kit kaltinim Nr. H-02307 byloje tokiu str. 58-4 ir 58-11 BK RSFSR. Jam inkriminuota jo veikla buruazins Lietuvos vyriausybs naudai. I esms apklausus Giedrait B. M. byloje N 45 191/3,1940 m. lapkriio mn. baudiamojoje byloje Nr. 11-02307, trkstant davini, pakankam perduoti teismui, byla buvo nutraukta. 1940 m. lapkriio 26 d. Giedraitis B. M. buvo i apsaugos paleistas. Neiai122

kinta, dl kokios prieasties prie bylos Nr. 45 191/3 nebuvo prijungta Nr. 11-02307 mediaga. Pastaruoju metu B. M. Giedraiio gyvenamoji vieta nenustatyta, duomen apie jo nusikalstam veikl tiek faistins Vokietijos okupacijos metu, tiek ir pokario metu nebuvo gauta. Pagal nurodytus duomenis Giedraiio B. M. patraukimas baudiamojon atsakomybn pagal RSFSR BK str. 58-13 buvo pagrstas. Taiau, turint omeny, kad RSFSR baudiamosios bylos 58-13 1959 m. vasario 14 d. str. SSRS Aukiausios Tarybos prezidiumo nutarimu Apie baudiamosios atsakomybs teisinimo tvark" pagal II dal str. 7 BK, Lietuvos SSR statymas gijo prieing reikm, vadovaujantis str. 149 ir Lietuvos SSR 23 II , nutar: 1. Baudiamosios bylos II02507 mediag prijungti prie baud. bylos Nr. 45191/3. 2. Baudiamj byl N 45191/3, apkaltinani Giedrait pagal Lietuvos SSR punkt 58-4 str. 58-5, nutraukti, byl perduoti archyv T" Lietuvos KGB prie Ministr Tarybos. Nutarimo kopij perduoti Lietuvos prokurorui KGB prie LSSR Ministr Tarybos, jaun. tardytojas Urbonas Suderinta: KGB tardymo skyriaus virininkas prie LSSR Ministr Tarybos Kisminas Saugumo komiteto Pirmininkas prie Lietuvos Ministr Tarybos pulkininkas A. Randakeviius 1941. 06. 21 B. Giedraitis ivetas Minsko link ir 1941.VI.23 NKVD suaudytas ervenje (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 45 191/3. L. 16; Lietuvos kariuomens karininkai", t. 3, p. 176). JULIUS INDRIINAS, IGNO, gim 1901 m. rugpjio 6 d. iauli aps. Pavitinio vls. Peluodi k. 1919 m. nutrauk mokslus ir stojo savanoriu Lietuvos kariuomen ir j o j e tarnavo iki 1923 m. 1927 m. baig teiss fakultet Kaune. 1933 m. buvo finans ministerijos generalinis sekretorius. 1936 m. - Seimo narys ir pirmasis vicepirmininkas, Lietuvos aeroklubo narys - labdarys, 1938-1939 m. buvo finans ministras. 1940 m. N K V D suimtas, kalintas Komi ASSR Kirovo srities lageriuose, 1941 m. nuteistas. Pasinaudojs teise visai isekusiems kaliniams, atsiradus tvikj gimini, kurie galt globoti, bti paleistiems laisv, ijo i kaljimo. Taiau, nors ir buvo ia proga pasinaudojs ir paleistas, KGB greitai j vl sum, iseks pateko lagerio ligonin ir 1943.1.4 mir Kirovo lageryje (Lietuvi enciklopedija, t. 8, p. 114). 123

Kaltinimo ivados: Lietuvos SSR Vidaus reikal liaudies komisariatas, vadovaudamasis 1940 m. liepos 6 dienos paruoiamojo pagrindo duomenimis, aretavo Indriin Juli, Igno. Sumimo metu Indriinas buvo privatus advokatas. Tardymo ir paties kalinamojo pripainimu nustatyta, kad J. Indriinas, Igno, nuo 1925 iki 1940 m. birelio buvo vienas aktyviausi kontrrevoliucins faistins tautinink partijos, vadovaujamos faizmo Lietuvoje lyderio Smetonos, narys. Nuo 1920 m. birelio mn. iki 1940 m. buvo tos partijos vadovybje Julius Indriinas svarbiausias narys, o nuo 1936 iki 1940 m. liepos irinktas tautinink galiotinis Lietuvos Seime, kuriame um vicepirmininko post. iuo metu Indriinas kartu su faizmo lyderiais Smetona, Tbeli ir kitais ariai kovojo su Lietuvos darbo masi revoliuciniu judjimu ir komunist partija. Apie kontrrevoliucin Indriino veikl kalinys Augustaitis V. M. paliudijo: Indriin pastu nuo 1923 m. Tautinink partijos vyriausioje vadovybje Indriinas buvo madaug nuo 1933 m. iki pastarojo laiko. Nuo 1936 m. jis buvo Seimo vicepirmininkas ir um post iki 1940 m. Eidamas ias pareigas, jis aktyviai gyvendino Lietuvoje tautinink ir Smetonos reim (a.b. 63). Kalinys V. J. Rastenis apie Indriin dav iuos parodymus: Bdamas Seimo vicepirmininku nuo 1936 m. iki iol, Indriinas buvo arus kovos prie Lietuvos komunist partij ir dirbanij masi judjim alyje alininkas (a.b. Nr. 58). Kaltinamasis J. J. Indriinas prisipaino kaltu (a.b. Nr. 25-25,75-77). Patvirtinta bendraygi: V. Rastenio (a.b. 36-58), I. B. Navako (a.b. 59-61), V. I. Tikaus (a.b. 62), Augustaiio V. M. (a.b. 63-64), D. J. Stankno (tard. a.b. 65-68), A. P. Kaulno (a.b. 69-70), I. P. Dikinio (a.b. 71), Skaisgirio I. (a.b. 72-74) parodymais. Remiantis iais daviniais KALTINAMAS: Indriinas J., Igno, 1901 m. gims iauli raj. Pavitinio vals. Peluodi k., lietuvis, SSRS pilietis, iki areto privatus advokatas, kaltinamas tuo, kad nuo 1926 iki 1940 m. birelio priklaus faistinei tautinink partijai, nuo 1936 iki 1940 m. birelio buvo Lietuvos seimo nariu, viceprezidentu. Atlikdamas mintas pareigas, nurodytu anksiau laikotarpiu intensyviai kovojo su Lietuvos darbo moni revoliuciniu judjimu ir komunist partija, t.y. kaltinamas numatytais str. 58-4, 58-13, bK RSFSR. Byla iuo klausimu nutraukta, esam duomen pakanka pateikti teismui. Todl, vadovaujantis paruoiamojo RSFSR Kodekso 208 straipsniu, kaltinam124

j byl Nr. 17 Indriino J. I. apkaltai pateikti OSO prie Soviet Sjungos Vidaus reikal liaudies komisaro. Kaltinamoji ivada sudaryta 1941 m. sausio 14 d. Kaune. Kaltinamj ivad patvirtina LSSR NKVD tardymo sk. vyr. tardytojas (Mironoviius). Sutinku: LSSR NKVD tardymo sk. virininkas (Rozauskas). LSSR saugumo liaudies komisaras majoras Guzeviius. Sutinku byl perduoti OSO Pasirao prokuroras (1941.5.14). (Paraas neperskaitomas). SSRS komisariato atstovas (paraas neperskaitomas) (1941.1.16). Kalinys Indriinas J. I. laikomas Kauno kaljime nuo 1940 m. liepos 6 d. Daiktini duomen prie bylos nra. Iraas i protokolo N 42. OSO prie SSRS Vidaus reikal liaud. komisaro 1941 m. balandio 19 d. Iklaus: Lietuvos SSR NKVD byla K-17 kalt. Indriin J., Igno, 1901 m. g. Peluodi k., lietuv, i valstiei, SSRS pil., iki sumimo advokat. Nutar: Indriin Juli, s. Igno, kaip socialiai pavojing element, pasodinti pataisos darb lager, skaiiuojant laik nuo 1940 m. VII. 6. Nuteistas 8 m. darbo pataisos lagerio. Lietuvos SSR 1941.IV.28 9/10-27257 Indriinui J. SSRS saugumo organ surengta byla dar kart parodo, kaip brutaliai ir neteisingai Soviet Sjunga paeid 1920 m. liepos mn. Taikos Sutart bei 1939 m. SSRS-Lietuvos savitarpio pagalbos sutart, kurioje buvo straipsniai, garantuojantys, kad Soviet Sjunga nesiki Lietuvos vidaus reikalus. SSRS Vidaus reikal prie Lietuvos Vidaus liaudies komisariato OSO sekretoriato virininkas. Mir 1943 m. sausio 4 d. Kirovo lageryje. J. Indriinas, bdamas Lietuvos tarnautojas, atliko savo pareigas pagal Lietuvos statymus, vadovaudamasis savo Tvyns Konstitucija (LYA. F. K-l. Ap. 58-Bb 374 65/3. L. 79). JUOZAS JANKEVIIUS gim 1880.XI.2 Rokikio aps. Panemunlio vls. Vlini k. Baig 1915 m. Kijevo politechnikos statybos fakultet. Dst Kijevo auktesniojoje hidrotechnikos mokykloje. Dirbo Kijevo keli apygardoje, stat tilt per Dniepr. 1917-1918 m. Ukrainos lietuvi tautos tarybos Kijeve pirmininkas. Jo pastangomis Rovne pradtas formuoti lietuvi batalionas. 1918 m. gro Lietuv. Grs Lietuv, dirbo Kaune geleinkelyje ruoo virininku iauliuose, 125

Juozas Jankeviius

Kaune (LYA. K-l. Ap. 58. T. 7. Bb 37465/3. P. 516, 517). Nuo 1926 m. susisiekimo ministras, vliau jo susisiekimo ministerijos direktoriaus sekretoriaus ir geleinkeli direkcijos vyr. direktoriaus pareigas, Vytauto Didiojo universitete skait paskaitas technikos fakultete, buvo privatdocentas, docentas. Ra apie geleinkelius. 1940.XI. soviet valdios kalintas Lukiki kaljime, itremtas Vorkutos koncentracijos lager. Mir 1945.IV.22 Vorkutoje (LYA. F. K-I .Ap. 58. Bb P-13499. L. 71). Kaltinimo ivadas patvirtino Lietuvos geleinkeli NKVD DTO Valstybs saugumo vyr. ltn. Gladyev.

KALTINIMO IVADA Asmens byloje N 51 kaltinamas Jankeviius Juozas, Jono, pagal RSFSR.BK str. 58-4, 58-11. Jankeviius Juozas, Jono, 1919 m. buvo paskirtas komisijos transportui tvarkyti virininku ir nepageidautin buruazinei vyriausybei asmen valymui. 1926 m. po karinio perversmo Lietuvoje, kada valdi atjo Smetona, Jankeviius, kaip reakcingai nusiteiks elementas, Smetonos buvo paskirtas Susisiekimo ministru, o 1927 m. kinink partijos, kurios nariu buvo Jankeviius, sprendimu, i ministro buvo atauktas. Bet neirint tai, jis liko vyriausiojo susisiekimo direktoriaus poste ir susisiekimo viceministru, ministerijos generaliniu sekretoriumi, o nesant susisiekimo ministr pavadavo juos. Eidamas susisiekimo keli ministro, viceministro ir vyriausio geleinkeli direktoriaus pareigas, Jankeviius dl aktyvios kovos su komunistiniu revoliuciniu judjimu buvo tampriai susijs su Vidaus reikal ministerija (Saugumo departamentu, kurio pavestas komunistams ir revoliucingai nusiteikusiems darbininkams iaikinti vairius darbus darbindavo slaptos politins policijos agentus ir vairiuose objektuose turjo patiktinius, kurie buvo provokatoriai). Skirdamas atsakingus postus asmenis, Jankeviius duodavo jiems uduotis aktyviai kovai su komunistais ir darbininkais pravesti ir apie visus iaikintuosius pareigojo praneti policijai aretams, o taip pat pats atleisdavo juos i darbo ir atleidimo i areto atvejais trkstant rodym neleisdavo j priimti atgal darb. 1931 m. Jankeviius stojo pusiau karin nacionalistin auli organizacij, o 1934 m. stojo faistin Tautinink partij, kurios pagrindiniai udaviniai buvo aktyvi kova su komunistiniu ir revoliuciniu judjimu Lietuvoje (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb P-13499. L. 71). 126

Juozas Jankeviius kaltas tuo, kad vadovavo pusiau karinei nacionalistinei auli organizacijai ir Tautinink partijai, kurios pagrindiniais udaviniais laik nirting kov su Lietuvos komunistiniu ir revoliuciniu judjimu. Bdamas ministru, viceministru, Susisiekimo ministerijos generaliniu sekretoriumi ir vyriausiu Lietuvos geleinkeli direktoriumi, kontakte su Vidaus reikal ministerijos politine milicija, praved aktyvi kontrrevoliucin veikl prie komunistin ir revoliucin Lietuvos darbinink judjim, leido sakus, verianius darbininkus stoti auli ir Tautinink eiles, o taip pat skirdamas asmenis vadovaujanius postus, teikdavo konkreias uduotis aktyviai kovoti, iaikinant komunistinius revoliucionierius, kuriuos pareigodavo perduoti policijos rankas ir atleisdavo i darbo, pagal RSFSR BK str. 58-4 ir 58-11. Kaltinimo ivadas patvirtino Lietuvos geleinkelio NKVD DTO Valstybs saugumo vyr. leitenantas Gladyev (LYA, F. K-l Ap. 58 Bb P-13499 L. 71). Kaltinimo ivadose 1941.III.6 priimtas nutarimas, kad i byl reikia perduoti OSO SSRS NKVD perirai. Kaltinimo ivadas pasira Lietuvos geleinkelio NKVD DTO tardymo dalies tardytojas, Valstybs saugumo jaunesnysis leitenantas Burlakov, paymdamas, kad prie Jankevii daiktini rodym nra; jis laikomas kaljime. Sutinku: NKVD tardymo dalies virininkas, Valstybs saugumo leitenantas Ivanovas. Kaltinimo ivadas patvirtino Lietuvos geleinkelio NKVD saugumo leitenantas Gladyevas 1941 m. vasario mn. A n t dokumento rezoliucija: byl perduoti OSO, pareigyb nenustatyta, 1941.111.18. Suderinta: pasira prokuroras Loovskis, 1941.111.21 (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb P-13499. L. 71-74). OSO NKVD prie SSRS vidaus reikal komiteto 458 byla N 118 DTO Lietuvos NKVD Jankevii Juoz, Jono, gimus 1880 m. Rokikio ap. Vebri k., lietuv, SSRS piliet, kaip socialiai pavojing element, kalinti darbo patais lageryje, skaitant laik nuo 1940 m. lapkriio 12, 8-iems metams. Baudiamosios bylos Nr. 51/DPO NKVD Lietuvos SSR. Dokument pasira OSO sekretoriato virininkas prie SSRS Vidaus reikal komiteto (Paraas neperskaitomas). 1941 m. balandio mn. ivetas Vorkutos koncentracijos stovykl. Mir 1945 m. balandio 22 d. Vorkutoje.
KAZYS J O K A N T A S (r. sk. Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis", p.25)

127

Pranas Liatukas

PRANAS LIATUKAS gim 1876.01.29 Padievaiio k., Kvdarnos vls., Taurags aps. Palangoje baig progimnazijos 4 klases, vliau imperatoriaus Nikolajaus gimnazijos 7 klases Rygoje. Mokydamasis dalyvavo slaptuose moksleivi rateliuose. 1902 m. savanoriu stojo Rusijos kariuomen. 1905 m. baig Vilniaus karo mokykl. Jam suteiktas paporuiko laipsnis. Tarnavo 199-ajame Svyri pstinink pulke, 318-ajame ernojarsko pstinink pulke ir pstinink pulke Penzoje. I pasaulin kar pradjo kuopos, baig pulko vadu. 1909.02.20 pakeltas poruikus, 1913.11.25 - tabskapitonus, u pasiymjim I pasaulinio karo kautynse prie Krokuvos 1915.03.23 - kapitonus, 12.11 - papulkininkius, 1917 m. - pulkininkus.

1915, 1916 ir 1917 m. sueistas. Grs Lietuv, 1918.12.05 savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, paskirtas 2 pulko vadu, pats formavo pulk. 1918.12.24 paskirtas KAM tabo virininku. 1919.03.04 vl paskirtas 2 pstinink pulko vadu, 05.04 - 3 pstinink pulko vadu, pavedant j suformuoti Raseiniuose, 07.18 I pstinink brigados vadu. 1919.10.07 jam suteiktas gen. leitenanto laipsnis. Prezidento paskirtas KAM valdytoju, tuo paiu metu einant vyriausiojo kariuomens vado pareigas. 1920.02.23 paskirtas Vietins kariuomens brigados vadu, 07.15 - ypating reikal generolu prie vyriausiojo kariuomens vado. 1920.08.05 paleistas atsarg. 1920.09.03 paskirtas Valstybs ido Kaune vyriausiojo idininko pavaduotoju, 1922.10.29 - Lietuvos banko Emisijos skyriaus vedju, 1924.11.22 - aki aps. virininku. 1926 m. ijs pensij, gyveno tvikje, vliau savo, kaip savanorio, sigytame kyje Kurniki k., asli vls., Kaiiadori aps., nuo 1933 m. - Kaune. Apdovanotas Vyio kryiaus 5 laipsnio ordinu (1919), Savanori medaliu (1928); Rusijos kariuomenje - v. Anos 3 laipsnio su kalavijais ir kaspinu (1914) ir 4 laipsnio (1914), v. Stanislavo 2 (1916) ir 3 (1914) laipsnio su kalavijais ir kaspinu ordinais. mona - Vanda Baranauskait (1903-1946, susituok 1923), snus - Vytautas Fortnatas (1924-1989), dukt - Vanda Eleonora ernien (1926). 1945.01.31 kartu su snumi Vytautu suimtas, kalintas Kaune, perkeltas Vilniaus Lukiki kaljim, kur 1945.09.02 saugumiei nukankintas uvo. Snus itremtas Seveldorlag Komijoje. 1990.04.09 LR prokuratros reabilituotas. P. Liatuko baudiamosios bylos Bb P-16117 1945.02.01 pateikti kaltinimai pagal SSRS baudiamojo kodekso str. str. 58-1% 58-11 (LCVA. F. 930. Ap. 5. B. 1546; LGG. T. 2. D. 2. P. 331; LKK archyvas; Lietuvos kariuomens karininkai, t. 5, p. 62). 128

DONATAS MALINAUSKAS gim 1869 03 07 Latvijoje Latgalos Krslaukyje. Visuomens veikjas, Valstybs Tarybos narys. Moksi Vilniuje, Minske, vliau Galicijoje ir ekijoje. 1890 m. stojo ems kio akademij Taboro mieste (ekijoje), kur dalyvavo jaunj ek sjdyje ir j suvaiavimuose. Baigs agronomijos mokslus, gro savo dvarus Trak aps., ir danai gyvendavo Vilniuje. lietuvyb D. Malinauskas linko i jaunums, nes jo motina ir jos dd Bernardas Kstutis Gediminas yra buv A. Mickeviiaus mokiniai. Danai gyvendamas Vilniuje, susipaino su A. Domaeviiumi, Povilu Matulioniu ir sudar slapt Vilniaus lietuvi kuopel, Donatas Malinauskas kuri 1895 m., turdama jau 12 nari, pavadinta 12 Vilniaus apatal", pradjo reikalauti Vilniuje lietuvik pamald ir norjo gauti joms v. Mikalojaus banyi. Po ilgos kovos, D. Malinauskui vadovaujant, 1901 m. vysk. Zveraviius t banytl paskyr lietuvikoms pamaldoms. Nuo to laiko, ta banytle naudojosi lietuviai. Tos kovos metu 1900 m. i vietos cenzoriaus Ploanskio igavo leidim ispausdinti lotyn raidmis atsiaukim vyskup lietuvi pamald reikalu, tuo sulauydamas spaudos draudim; taiau tuo nespta pasinaudoti, nes rus valdia visa ugniau, nubausdama kelis savo tarnautojus ir spaustuv. 1905 m. su J. Basanaviium, M. Davainiu-Silvestraviium ir kun. J. Ambraziejum pasira igarsjus memorandum ministrui pirmininkui g r a f u i Vittei, k u r i a m e reikalauta Lietuvai autonomijos. 1905 m. D. Malinauskas dalyvavo organizuojant Didj Vilniaus seim. D. Malinauskas buvo silomas per rinkimus Rusijos Valstybs Dm kandidatu, taiau dl vysk. barono Roppo intrig nepateko. 1906 m. su kitais lietuviais Vilniuje suorganizavo Lietuvi sjung lietuvi kalbos teisms ginti banyiose ir jai pirmininkavo iki 1915 m. 1906 m. kartu su J. Basanaviium paruo memorandum popieiui Pijui X apie lenk kalb Lietuvos banyiose (isp. lietuvi ir lotyn k. 1906). Nuo 1907.IV.7 Lietuvi Mokslo draugijos Vilniuje narys. 1909 m. buvo vienas i Rtos" draugijos Vilniuje steigj ir pirmosios valdybos idininku, 1913 m. vienas i steigj Ryto" vietimo draugijos. 1914 m. su kitais organizavo Lietuvi kinink bendrov ir buvo jos pirmininkas. 1914.VIII.il irinktas Laikinojo lietuvi komiteto sekretoriumi, o 1914.XII.4 Lietuvi draugijos nukentjusiems dl karo elpti centrinio komiteto nariu, kur jam teko vadovauti maitinimo skyriui ir rpintis skl fondu. Kartu jis buvo ir senatoriaus Zubaninovo komisijos karo nuostoli atlyginimo ir evakuacijos nariu, taiau traukiantis rusams pasiliko Vilniuje ir ia nuo 1915 m. dalyvavo slaptame Vilniaus lietuvi politikos 129

ratelyje, kurio rpesiu 1917 m. buvo suaukta Lietuvi konferencija. 1917.IX.1822 Vilniaus konferencijoje irinktas Valstybs Tarybos nariu, 1918.11.16 pasira Nepriklausomybs akt ir ibuvo Valstybs Tarybos nariu iki Steigiamojo Seimo, veikliai kovodamas Vilniuje su vokiei ir lenk geidiais. 1920.X.9 lenkams umus Vilni, per prancz misij Varuvoje sakyta D. Malinauskui isikraustyti, nes lenkai negaljo jam atleisti u litvomanij" ir jo kov dl lietuvi teisi Vilniaus krato banyiose. 1921 m. buvo Lietuvos delegatu Prahoje, kur igavo ekoslovakijos pripainim de jure. 1922.III.7-1923.VI.20 buvo Lietuvos charg d'affaires ekoslovakijai, nuo 1923.VI.20 dirbo usienio reikal m-jos centre; 1931.111.16X1.16 charge d'affaires Estijai. D. Malinauskas ilgai kovojo su Vilniaus katedros administratoriais, kurie, jo manymu, yra paslp Vytauto Didiojo kaulus (plg. jo straipsn Kur yra Vytauto karstas?" N. Romuva, 1935). Jis savo lomis padirbdino ekoslovakijoje brang sarkofag Vytauto kaulams ir 1933 m. atgabeno Vilni. Bendradarbiavo Vilniaus iniose", Viltyje", Draugijoje", Lietuvoje", N. Romuvoje" ir kt. U nuopelnus Lietuvai 1928 m. apdovanotas Gedimino II laipsnio ordinu. 1941.VI.14 i Alvito dvaro bolevik ivetas Sibir. Mir tremtyje. Atkrus Nepriklausomyb, palaikai parveti Lietuv ir palaidoti Trak aps. Onukio banyios ventoriuje (Lietuvos Albumas 1922, 353354; A. Merkelis, D. M. (Lietuvos aidas, 1938, Nr. 114). A.M. (LE. 1959,1.17, p. 185). Lietuvos nacionalinis muziejus.
JONAS MASILINAS (r. sk. Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis", p. 24) A N T A N A S MERKYS (r. sk. Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis", p. 18)

Vladas Mironas

VLADAS MIRONAS gim 1880.VI.22 Kuodiki k., Panemunio vls., Rokikio aps. Mir 1953 m. Sibire, kunigas, visuomens veikjas, politikas. Panemunyje, 1892 m. stojo M i n t a u j o s gimnazij, bet 1896 m. ruden, drauge su kitais atsisaks rusikai melstis, i IV kl. paalintas. 1897 m. stojo Vilniaus kunig seminarij; j baigs, 1901 m. pasistas Petrapilio dvasin akademij, kuri 1904 m. baig teologijos kandidato laipsniu. Buvo ventintas kunigu ir vysk. Roppo paskirtas Vilniaus privatini mokykl kapelionu, nuo 1907 m. Koroo klebonu, 1910 m. Valkinink klebonu ir Merkins dekanu, 1914 m. Daug klebonu, paliekant ir Merkins dekanu. 130

1928.1.1 paskirtas tikybos reikal referentu, 1929.V.15 vyr. kariuomens kapelionu, kur ibuvo iki 1938. 1938.III.24-1939.III.27 ministras pirmininkas. 1940 bolevikams okupavus Lietuv, suimtas. 1941 m. kilus vokiei-rus karui, partizan ivaduotas. Vokiei okupacijos metu gyveno savo kyje prie Daug. Antrosios bolevik okupacijos metu itremtas ir mir Sibire. lietuvikj veikl Mironas sijung jau Mintaujos gimnazijoje, pritapdamas prie Kdikio draugijos, kur paprastai tepriimdavo tik auktesnij klasi mokinius. Smoningu lietuviu reiksi ir Vilniaus kunig seminarijoje. Vysk. Roppas, skirdamas j Vilniaus privai mokykl kapelionu, tikjosi paramos organizuojamai lenk katalik partijai, kuri trumpai buvo jungtas ir Mironas. Taiau Mironui rpjo lietuvikieji reikalai, 1906 m. jis pakviet Vilni kun. J. Tum ( Vilniaus inias") ir organizavo lietuvi kunigus tautinei veiklai. 1906 m. jo I lietuvi dails parodos komitet. 1907.IV. 11 priimtas Lietuvi Mokslo draugijos nariu. U lietuvikum Mironas buvo nutremtas gudik Koroo parapij (netoli Baltstogs), i kur aktyviai rm Vilt". 1910 m. perklus Miron Valkininkus ir dar paskyrus Merkins dekanu, jo veikla isiplt: jis gyn lietuvi kunigus, skiriamus gudikas parapijas, ir visaip stengsi suvelninti savo dekanate lenk klebon antilietuvik nusiteikim, remdamas lietuvius vikarus. Siekdamas sulietuvinti Vilniaus krat, 1911.III su kunigais A. Petruliu ir Novickiu steigia sitikjimo draugij" lietuvi knygoms ir laikraiams leisti. 1911 m. jis buvo ir tikrasis daug kur nemokamai platinamos Auros" leidjas. 1912 m. Valkininkuose subr kauniks Lietuvi blaivybs draugijos skyri, kuris turjo ir savo arbatin. Djosi prie v. Kazimiero draugijos ir uoliai br Valkininkuose jos narius. Vliau prisidjo kuriant Ryt" ir kt. lietuvikas vietimo bei jaunimo organizacijas. Vokiei okupacijos metu Mironas rasdavo bd prieiti ir prie vietos okupacini organ ir uoliai gyn lietuvi reikalus ir mones. Jo pastangomis steigta apie 90 lietuvik pradios mokykl. 1917.IX. 18-22 dalyvavo Vilniaus lietuvi konferencijoje, irinktas Lietuvos taryb ir buvo jos vicepirmininkas. 1918.11.16 pasira Nepriklausomybs akt ir toliau pasiliko Tarybos prezidiume, atstovaudamas viltinink-paangiei linkmei. Mironas bendradarbiavo Vilniaus Auroje",,,Lietuvos aide" ir kt. Spausdino daug pamoksl Tiesos kelyje". Jis buvo laikomas potencialiu Soviet Sjungos prieininku, nes nepriklausomoje Lietuvoje buvo sijungs Tautos paangos partij ir 1926 m. irinktas III Seim tautinink srae. Apsigyvens Kaune, aktyviai veik tautinink sjungoje, 1930.IX buvo vienas i Lietuvos tautinink sjungos fondo steigj, dirbo pirmoje jo valdyboje vicepirmininku ir 1932 m. tapo fondo mecenatu. Taip pat buvo steigju, nuolatiniu akcins Paangos bendrovs valdybos nariu ir 131

vliau pirmininku. 1934 m. buvo Kauno miesto taryboje, nuo 1939.1.5 Lietuvi tautinink sjungos pirmininku. Nuo 1934 m. Vytauto Didiojo ordino tarybos narys. U nuopelnus Lietuvai 1938 m. apdovanotas D.L.K. Gedimino I laipsnio ordinu. Sovietams okupavus Lietuv, 1940.09.13 suimtas, kalintas Alytaus ir Kauno sunkij darb kaljimuose. Kilus SSRS-Vokietijos karui, ilaisvintas. II sovietins okupacijos metu 1944.12.19 kontrvalgybos Smer suimtas, vliau perduotas NKVD, kalintas Kaune, Vilniuje, 1945.02.27 paleistas. Gyveno Vilniuje, klebonavo Jzaus irdies banytlje. 1946.03.05 suimtas, kalintas Lukiki kaljime Vilniuje, buvo veriamas bendradarbiauti su MGB, 1946.03.23 paleistas. U vengim b e n d r a d a r b i a u t i 1947.01.03 sovietinio s a u g u m o vl suimtas. 1947.08.23 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nuteistas 7 metams, ivetas SSRS MGB Ypatingj kaljim Vladimire, kuriame 1953.02.17 uvo (LYA. F. 930. Ap. 2 k. b. 419; LGG. T. 1. P. 573; BLE. T. 19. P. 21, 22; LKK archyvas; LKK. T. 5. P. 261, 2005), (BB N P. 16211,1.1(1). JUOZAS PAPEKYS (r. Grupin penkiolikosasmen byla", p. 242) VYTAUTAS PETRULIS gim 1890.II.3 Kataliki k. 1942 m. Rusijoj suaudytas. Ekonomistas, ministras pirmininkas ir finans ministras. Vyresniojo brolio kun. Alfonso remiamas, baig Mintaujos gimnazij ir Maskvos prekybos institut. I paskutins gimnazijos klass buvo paalintas u revoliucin pareikim prie car, todl baigiamuosius egzaminus ilaik atskirai. Bdamas institute, aktyviai dalyvavo lietuvi student organizacinje veikloje. Politikai reiksi Santaroj, jai atstovavo Vyriausioj lietuvi taryboj. Trumpam laikui, baigs studijas, buvo persik l s Vorone ir ten prie lietuvi g i m n a z i j o s Vytautas Petrulis suorganizavo sskaitybos kursus. Grs Lietuvon, sijung valstybs atstatymo darb. 1918.XI.27 buvo kooptuotas Lietuvos Valstybs Taryb. Pr. Dovydaiio ministr kabinete 1919.III.12-IV.12 buvo finans ministerijos valdytojas. 1920 m. jam buvo pavesta suorganizuoti Prekybos ir pramons banko skyri Klaipdoj, kaip lietuvik mon. 1922 m. vasar labai atriai pasisak savosios valiutos sukrimo klausimu. Dalis politik, J. Dobkeviiaus vadovaujama finans, prekybos bei pramons ministerija ir didiuma verslo moni buvo u tolimesn pasilikim prie vokiei marks, nors jos vert tolydio smuko. Tokiomis aplinkybmis Petrulis buvo direktorius, vliau finans ministras E. Galvanausko kabinete. Petrulis parod didel drs ir ryt nugalti visas 132

klitis savai valiutai vesti. Neveltui jis laikomas lito tvu" E. Galvanausko liudijimu, V. Petrulis msi pai grieiausi bd kovoti prie spekuliantus. Tuo bdu jis sigijo daug prie. Valdydamas finans ministerij per trejus metus (1922.VIII.23-1925.IX.25), jis j faktikai perorganizavo ir ved reikiam drausm. Jo finansinius gabumus rodo ir tas faktas, kad jis nepaprastai sunkiomis aplinkybmis subalansuodavo Lietuvos valstybs biudet. Trump laik (1925.II.3-IX.25) buvo ir ministru pirmininku, kinink sjungos vardu buvo irinktas II Lietuvos Seimo nariu; 1925.IX.25-1926.II.9 buvo jo prezidiumo pirmininku. 1925 m., bankrutuodamas Prekybos ir pramons bankas, padar nuostoli ir Lietuvos idui, nes finans ministerija jame laik valdios pinig. Nuostoli turta ir dl vieno Klaipdos banko bankroto. Ryium su tais vykiais vliau buvo ikelta Petruliui byla (nubaustas pusantr met kaljimo, nuo dalies bausms buvo atleistas). Pasitrauks i vieojo gyvenimo, Petrulis vis laik gyveno Julijanavos k., prie Aleksoto, savo kyje, kur buvo paverts pavyzdiniu pieno kiu. Buvo kvieiamas dstyti ems kio akademij, bet atsisak. 1937 m. buvo vienas i eksporto prekybos bendrovs krj ir direktori. 1940 m. gal geriausiai Petrulis pains E. Galvanauskas j laik didelio masto, greitos nuovokos ir veiklos vyru". Nebuvo vien siauras ekonomistas. Vertino men ir j rm. Kai vietimo ministerija atm paalp literatros urnalui Baras", V. Petrulis jam paskyr atskir finans ministerijos paalp. Nepriklausomybs pradioj trump laik leido urnal Tauta". 1940.07.31 bolevik suimtas ir pasodintas Kauno kaljim, o 1941.V.25 ivetas Komi srit. 1942 m. suaudytas Uchtos apylinkse (Kira E V. P. prisiminus (Draugas 1959.1.10); Galva G. Suaudytas Uchtos apylinkse. V. P. (t. p. 1960.11.26-27). (LE, 1960, t. 22). AUGUSTINAS POVILAITIS (r. sk. Pirmosios Soviet okupacijos aukos", p. 86). STASYS PUTVINSKIS-PUTVYS gim 1896.VIII.25 iauli aps. aukn vls. ilo Pavupio dvare stambaus dvarininko eimoje. Jam priklaus 350 ha ems, dvaras su visais pastatais, vairus ems kio inventorius ir mainos, 40 karvi, 36 arkliai, kiui samd 27 samdinius. Namuose gavo ger isilavinim. Stojo Lietuvos kariuomen. Dalyvavo miuose su lenkais. Mals universitet baig diplomuotu agronomu. Buvo Seimo narys, ems kio ministras, pareng mikams eldinti fond. Tautinink partijos narys, auli sjungos centro komiteto narys. Iki areto gyveno savo dvare aukn vls., ilo Pavupio dvare, iauli aps. Dvaras ir turtas soviet nacionalizuoti. 1940.07.12 iauli aps. NKVD suimtas ir ten pat kalintas. 1941.06 ivetas SSRS gilumon. 133

KALTINIMO IVADOS Kaltinamsias ivadas paruo Lietuvos SSR iauli aps. NKVD tardymo skyrius. 1941 m. kovo mn. j a s pasira iauli aps. NKVD skyriaus tardytojas Skvorcovas ir laikinai einantis pareigas iauli NKVD skyriaus virininkas Maceviius, LSSR tardymo skyriaus vir. Rozauskas. Kaltinimo ivadas patvirtino LSSR NKVD liaudies komisaras Guzeviius 1941.04.09. U Guzevii pasira B. Baranauskas. 1940.07.12 LSSR apskrities NKVD buvo suimtas stambus dvarininkas, buvs Seimo narys, Lietuvos emdirbysts ministras, o taip pat Tautinink partijos ir faistins auli sjungos narys Putvys-Putvinskis Stasys, Vlado.

Stasys Putvinskis-Putvys

Byloje pravestu tyrimu nustatyta, kad Putvinskis Stasys, Vlado, nuo 1935 iki 1936 m. buvo Lietuvos emdirbysts ministru. 1936-1939 m. buvo Lietuvos Seimo narys (a. b. 27). 1937-1939 m. buvo faistins Tautinink partijos narys. Nuo 1929 ir 1938 m. priklaus karinei faistinei auli sjungai, kurioje pastarj dviej met bgyje buvo Centro komiteto narys. Bdamas faistins Lietuvos vyriausybs nariu ir karins faistins auli sjungos krju ir jos vadovu, Putvys-Putvinskis savo jgas skyr faistiniam reimui Lietuvoje sustiprinti. Savo veikoje, nukreiptoje faistins Lietuvos vyriausybs gynyb, PutvysPutvinskis nurod, kad, dirbdamas 1936-1939 m. Lietuvos Seimo darbe, jis dalyvavo svarstant dalykinius klausimus Lietuvos vyriausybje. Bdamas Lietuvos Seime, jis, kaip ir visi Seimo nariai, kovojo tvirtinant Smetonos valdi Lietuvoje (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb P-12841. L. 35). Kaltinimo ivadas apie Putvio-Putvinskio nusikaltimus pagal RSFSR Baudiamojo Kodekso 58-4, 58-11 str. tvirtinu. LSSR prokuroro pavaduotojas (paraas neperskaitomas) 1941.04.04. Byl pasisti OSO perirai Pasirao SSRS prokuroras (paraas neperskaitomas) 1941.V.20 OSO prie Vidaus reikal liaudies komisariato 1941.05.24 nutarimu Putv-Putvinsk Stas, Vlado, kaip socialiai pavojing element, kalinti pataisos darb lageryje 8-iems metams, skaitant bausms atlikimo pradi nuo 1940 m. 12 mn. OSO nuosprendio nutarim pasira atsakingas OSO sekretorius Putvys-Putvinskis mir 1942.06.04. Gorkio lagerio ligoninje (LYA. F. K-I. Ap. 58. Bb P-12841. L. 41). 134

MEISLOVAS REINYS gim 1884.II.5 Utenos aps. Daugaili vls., daugiavaikje eimoje. Baig kunig seminarij ir Peterburgo dvasin akademij, gavo magistro laipsn. Studijas gilino Liuvene; studijavo filosofij, gamtos mokslus, apologetik Strasbro universitete. Grs Lietuv, dirbo vikaru, kapelionu, V i l n i a u s kunig s e m i n a r i j o s p r o f e s o r i u m i . 1919 m. soviet valdios kalintas, 1922 m. lenk itremtas i Vilniaus Kaun. 1922 m. teologijos ir filosofijos profesorius. 1922 m. teologijos ir filosofijos fak. ekstraordinarinis profesorius, 1940 m. privatdocentas. Nuo 1925 m. Usienio reikal ministras, 1926 m. ventintas vyskupu. Reiksi ateitinink, pavasarinink veikloje.

Meislovas Reinys

1947 m. soviet valdios itremtas SSRS gilum. 1953 m. mir Vladimiro kaljime. KALTINAMOJI IVADA (Kaltinamojoje byloje N 10723) Reinys Meislovas, Jeronimo, kaltinamas tuo, kad vykd nusikaltim, numatyt RSFSR BK str. 17-58-1 a" 58-10 II d ir 58-11). Lietuvos SSR Valstybs saugumo organai 1947.06.12 sum kaltinamj ioje byloje Rein Meislov, Jeronimo. Tardymo metu nustatyta: Reinys buvo vienas Lietuvoje egzistuojanios krikioni demokrat partijos organizatori ir nuo 1917 iki 1926 met buvo ios partijos Tarybos narys. 1917 m. rugsjo mn. dalyvavo Lietuvos Tarybos rinkimuose, kuriuose buvo priimtas nutarimas atskirti Lietuv nuo Soviet Rusijos. 1925 m. 7 mnesius Lietuvos buruazins vyriausybs usieni reikal ministras. Nuo 1926 iki 1940 m. vadovavo nacionalistinei reakcinei katalik organizacijai Katalik akcija", nacionalistinms jaunimo organizacijoms Pavasarininkai" ir Ateitininkai" ir teik jiems materialin pagalb. Aktyviai reiksi, skleisdamas prieik Soviet Sjungai propagand, spausdino antisovietinius meiikikus straipsnius (a.b. 31-35, 37, 40, 41, 55 ir nusikaltim patvirtinantys daiktiniai rodymai). Lietuvos SSR vokiei okupacijos metais sistemingai spausdino antisovietinius straipsnius. Banytiniuose pamoksluose ragino kovoti prie soviet valdi (a.b. 37-39, 46-48, 51-52, 102, 103 ir nusikaltim patvirtino daiktiniai parodymai). 135

1943 m. IV mn. oficialiu laiku prane vokiei okupant statytiniui pirmajam Generaliniam patarjui Kubilinui, kad jis, Reinys, i vis jg stengiasi propaguoti spaudoje ir pamoksluose kov prie bolevizm (a. b. 96-67 ir daiktiniai rodymai). Teik materialin param Lietuvos kariniams daliniams, vokiei suformuotiems kovai su soviet armija, u tai 1943 m. rugsjo mn. nuo ios formuots vadovybs gavo vie padk (a.b. 106-108 ir daiktiniai rodymai). 1943 m. spalio mn. dalyvavo Lietuvos vyskup konferencijoje, kuri nutar 1944 m. VI mn. sukviesti vyskup konferencij, 1944 m. VI mn. Kaune II tautin Kongres, kurio tikslas lietuvi liaud mobilizuoti kovai prie bolevikus ir Soviet valdi. trauktas komisij, kuri paruo antitarybinio pareikimo Romos popieiui projekt (a.b. 62-64, 119-121, 123-124 ir daiktiniai rodymai). 1944 m. rugsjo mn. Ukmergs m. dalyvavo nelegaliame vyskup pasitarime, kuriame buvo nutarta gauti leidim dstyti Lietuvos SSR tikyb ir Soviet armijos lietuvikuose daliniuose paskirti kapelionus (a.b. 74-78). 1945 m. gruodio mn. savo bute mgino tikinti vyskup Borisevii nebendrauti su Soviet valdios organais (a.b. 58-61) (i tikrj, Giliaus odiais, vysk. Boriseviius nebendravo ir u tai buvo nuteistas ir suaudytas). 1947.VI Vilniaus katedroje M. Reinys sak pamoksl, nuteikiant prie straipsn Vatikanas - tarptautins reakcijos idinys", atspausdint laikratyje Soviet Lietuva". (LYA. BK I. Ap. 58. 1 d. Bb P-14999. L 10). Reinys prisipaino kaltu (a.b. 54-57, 74-78, 102-103, 106-108) rodyta daiktiniais rodymais ir mediaga prijungta prie bylos atskiru paketu. KALTINAMAS: Reinys Meislovas, Jeronimo, 1884 m. gimimo, Lietuvos SSR, Utenos aps., Madagaskaro k., nuo 1917 iki 1926 m. buvs Lietuvoje egzistuojanios krikioni demokrat partijos narys, kaltinamas: Kad vykd nusikaltim RSFSR BK str. 17-58-l A 58-10II d. ir 58-11). (LYA F K-l Ap. 58 RSFSR BK L 9, 10) Manau: Tardomj byl 10723, kaltinani Rein Meislov, Jeronimo, nukreipti perirai prie Lietuvos SSR Saugumo ministerijos OSO per Lietuvos SSR apygardos NKVD kariuomens karin prokuror. Kaltinamajam skirti 10 m. kaljimo, konfiskuojant jam priklausant turt. Suimtj Rein laikyti apsaugoje ir SSRS Valstybinio saugumo ministerijos OSO inioje. Kaltinamoji ivada sudaryta 1947 m. rugsjo 20 d. Vilniaus m. kaltinamojoje byloje Nr. 10723, kuri pasira LSSR MGB tardymo III skyriaus vir. pavaduotojas vyr. leitenantas Golycinas. 136

LSSR MGB 1 tyrimo dal. B skyriaus pirmininkas vyr. leitenantas (Golycinas). Sutinku"- LSSR MGM tardymo d. 1 sk. vir. papulkininkis (elnokov). LSSR MGB tardymo sk. virininkas papulkininkis (Soloid). Payma: 1. Kaltinamasis Reinys M. J. aretuotas 1947 m. birelio 12 d., aretas sankcionuotas Lietuvos SSR karins apygardos prokuroro, kalinamas LSSR MGB kaljime. 2. Daiktiniai rodymai pridedami prie bylos atskirame pakete. Lietuvos SSR MGB patvirtino 3 tardymo skyriaus vir. pav. vyr. leitenantas Golycinas. Iraas i protokolo N 45 OSO nuosprendis OSO prie SSRS Valstybinio saugumo 1947 lapkriio 15 Iklaus: Lietuvos SSR MGB Byla N 10723 Reinys Meislovas, Jeronimo, 1884, Lietuvos SSRS pilietis, lietuvis, nepartinis. Kalt. str. 17-58-la, 58-10 d. 2 ir 58-11 bK) Nutar: Rein Meislov, Jeronimo, u param tvyns idavikams, dalyvavim antisovietinje nacionalistinje organizacijoje ir antisovietin agitacij kalinti 8-iems metams, bausms pradi skaiiuojant nuo 1947 m. birelio 12 d. Jam priklausant asmenin turt konfiskuoti (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb P-14999. L. 10). Ira i protokolo N 45 pasirao OSO sekretoriato virininkas (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb P-14999. L. 16). Lietuvos SSR respublikin teismin baudiamj byl kolegija nustat: sutinkamai su RSFSR 1926 m. BK 4 str. pagal Soviet Sjungos baudiamuosius statymus usienieiai atsak tik u nusikaltimus, padarytus jos teritorijoje. RSFSR 1926 m. BK Lietuvos teritorijoje sigaliojo nuo 1940 m. gruodio 1 d., todl M. Reinys u veikas, padarytas kitos suverenios valstybs - Lietuvos respublikos teritorijoje (iki 1940 m. rugpjio 3 d.) - neatsako pagal RSFSR baudiamuosius statymus, jeigu jos ir bt nusikalstamos. Taiau Reinio veika priklausymas suverenios valstybs - Lietuvos respublikos krikioni demokrat partijai, jos vadovaujaniam centrui ir dalyvavimas jos veikloje yra nenusikalstamas. Bylos rodymais nustatyta, kad M. Reinio veikla 1940-1947 m. nukreipta tai, kad apgint tikinij ir dvasininkijos teises, garantuotas Lietuvos SSR Konstitucijos. Todl ir jo veikla nebuvo nusikalstama. Dl to, kas idstyta, prokuroro protestas tenkintinas. 137

Teismin baudiamj byl kolegija, vadovaudamasi Lietuvos SSR BPK 5 str. 2 p. ir 425 str. 2 p., nutar: Lietuvos SSR prokuroro prieirin protest patenkinti, ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybs saugumo ministro 1947 m. lapkriio mn. 15 d. nutarim panaikinti. Baudiamj byl prie Rein Meislov, Jaronimo, nutraukti, nesant jo veikoje nusikaltimo sudties. Pirmininkaujantis J. Burneikis Nariai L. ilien, T. iknas, St. etrauskas. Prasidjus Lietuvoj politiniam atilimui, Lietuvos SSR Aukiausiojo teismo teismin baudiamj byl kolegija vieajame teismo posdyje prieiros tvarka inagrinjo baudiamj byl pagal Lietuvos SSR prokuroro prieirin protest dl ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybs saugumo ministro 1947 m. lapkriio 15 d. nutarimo, kuriuo Komisija, inagrinjusi Reinio Meislovo, Jeronimo, g. 1884 m. Utenos apskr. (Zaras r.) Madagaskaro k., turinio auktj teologin isilavinim, iki sumimo gyv. Vilniaus m. Pilies g. 8-1 pagal RSFSR 1926 m. BK 17 str. ir 58-l A str., 58-10 str. II d. ir 56-11 str. kalinto atuoneriems metams u tai, kad priklaus (iki 1926) Lietuvos Respublikoje veikianiai krikioni demokrat partijai ir jos vadovaujaniam centriniam organui. Ved aktyvi kov prie SSRS - ra ir skelb antisovietinius melagingus straipsnius. Didiojo Tvyns karo metais antisovietiniais straipsniais ir pamokslais kviet Lietuvos gyventojus kovai prie SSRS. 1944 m. rugsjo mn. dalyvavo Lietuvos vyskup pasitarime, kuriame svarst Soviet valdiai prieikus klausimus. 1945 m. gruodio mn. tikinjo vyskup K. Borisevii nebendrauti su valdios organais. Lietuvos SSR prokuroras, laikydamas, kad M. Reinio veikoje, u kuri jis kalinamas, nra nusikaltimo sudties, numatytos RSFSR 1926 m. BK 17 str. ir 58-l A str., 58-10 str. ir 2 d. 15-11 str. prao panaikinti Ypatingojo pasitarimo nutarim, o baudiamj byl prie M. Rein nutraukti. Taiau jis j a u buvo 1953.XI.8 mirs Vladimiro kaljime. STEPONAS RUSTEIKA gim 1887.VII.5 Rygoje. Mir 1941.06.23 Kaune. Pulkininkas leitenantas, teisininkas. 1908 m. baig Rygos Aleksandro gimnazij, 1914 m. Tartu universiteto teisi skyri. I pasauliniam karui prasidjus, stojo Kazans karo mokykl, kuri baigs buvo pasistas front. 1918 m. grio Lietuv. 1919 m. stojo Lietuvos savanori kariuomen. 1919-1920 m. iauli miesto komendantroje jo teisi skyriaus virininko pareigas, 138

Steponas Rusteika

protarpiais eidamas ir karo komendanto pareigas. 1920-1930 m. buvo Teli miesto ir aps. karo komendantu. 1930-1931 m. Kauno Kriminalins policijos depart a m e n t o d i r e k t o r i u s . 1929.X.23 - 1934.VI.12 v i d a u s reikal ministras. 1935-1940 m. Kauno viceburmistras. Teliuose Vilniui vaduoti sjungos vienas steigj, 1938 m. Gyvuli globos draugijos vicepirmininkas. Bolevikams okupavus Lietuv, 1940.VIII Rusteika buvo suimtas ir laikomas Kauno sunkij darb kaljime. Jame ibuvo iki 1941.VI.22. Karui prasidjus, drauge su keletu kit kalini i kaljimo buvo ivetas. Suaudytas 1941.VI.24 Minsko kaljime. KAZYS SKUAS (r. sk. Pirmosios Soviet okupacijos aukos", p. 78) JOKBAS STANIAUSKAS (r. Kaltinamj biografijos ir tardymai", p. 188) ZIGMAS STARKUS gim 1892 Sein aps., Rudaminoje. 1917 m. baig Maskvos gamtos fakultet, 1918 m . L i e t u v o j e d i r b o V i d a u s r e i k a l ministerijoje, vliau viceministras, Steigiamojo (I, II, III) Seim narys. Nuo 1924 m. vidaus reikal ministras. Buvo ems reformos valdybos pirmininkas. Nuo 1936 m. - banko valdybos direktorius, valdytojo pavaduotojas. Priklaus krikioni demokrat partijai, Ryto" redaktorius. 1941.VI.14 soviet valdios suimtas ir itremtas Sibir. KALTINAMOJI IVADA Starkus Zigmas Pranas, Simono snus, 1892 m. Zigmas Starkus gims Lietuvos SSR Rudaminos aps., lietuvis, nepartinis, auktasis mokslas, gims emesnij klasi mokytojo eimoje, neteistas, veds. Kaltinamas tuo, kad nuo 1930 iki 1935 m. buvo banko sekretoriato vedju, nuo 1930 iki 1935 m. buvo ministr tarybos kodifikacins komisijos narys, dirbo valstybs kontrolje, nuo 1972 iki 1940 m. Katalik veiklos centro" komiteto valdybos narys, katalik veikimo centre vykd aktyvi veikl, nukreipt prie darbinink klases revoliucin judjim Lietuvoje, t. y. kaltinimas, numatytas pagal RSFSR BK str. 58-13. 1. K a l t i n a m j ivad tvirtinu. K a l t i n a m a j a m skirti mirties bausm. 1942.111.17. (Paraas neperskaitomas). Severurallago tardymo skyriaus virininkas (paraas neperskaitomas) 1942.V.29. 139

2. Tvirtinu: Sverdlovsko srities NKVD virininkas, Saugumo majoras Boriov 1942.111.25. 3. Byl perduoti OSO teismui 1942.V.29. Pasira prokuroras. (Paraas neperskaitomas). Payma 1. Kalt. Starkus Z. P, S., suimtas Lietuvos NKVD organ ir laikomas NKVD Severurallago apsaugoje. 2. Tinka lengvam darbui (LYA. F. K-I. Ap. 58 Bb P-12082. L. 17). IRAAS I OSO PROTOKOLO N 51 prie SSRS Vidaus Reikal Liaudies Komisaro 1942 m. birelio 27. Iklaus 374. Byla Nr. 09624 Sverdlovsko srities NKVD valdyba (LSSR NKVD) kaltinanti Stark Zigm Pran, Simono, 1892 m. g. Lietuvos SSR, lietuv, SSRS piliet. Nutar Stark Zigm, Pran, s. Simono, u priklausym kontrrevoliucinei partijai suaudyti. Asmenikai priklausant turt konfiskuoti. Nuosprendis vykdytas 1944.11.24. Aktas saugomas OSO, t. 86, p. 387, ar 0154985. OSO prie SSRS Vidaus reikal liaudies komisariato virininkas (paraas neperskaitomas). (LYA. F. K-I. Ap 58. Bb 12082. P. 16, 17, 17 a ). JONAS SUTKUS (r. Grupin penkiolikos asmen byla", p. 241)
A N T A N A S TAMOAITIS (r. sk Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis" p. 22)

Jokbas Vygodskis

JOKBAS VYGODSKIS gim 1857 m. birelio 3 d. Bobruiske (Baltarusija). Moksi Jeibote, baig Peterburgo karo medicinos akademij. Lietuv atvyko apie 1885 metus, vertsi gydytojo praktika - buvo ginekologas Vilniuje. 1908 m. kr yd gydytoj sjung ir buvo jos pirmasis pirmininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Pagalbos ydams dl vokiei okupacijos komiteto narys. Okupacins valdios buvo persekiotas, itremtas (1917 m.). I Augustino Voldemaro (1918.XI.11-1918.XII.26) Ministr kabinete buvo ministras be portfelio yd reikalams. 140

II Mykolo Sleeviiaus (1918.XII.26-1919.III.12) Ministr kabinete buvo ministras be portfelio yd reikalams, bet vyriausybei persiklus Kaun, jis liko Vilniuje. 1919 m. sausio mn. buvo V. Kapsuko vyriausybs suimtas Vilniuje, bet po keli dien paleistas. Vilniuje organizavo mokyklas hebraj ir idi kalbomis. Buvo Vilniaus sionist organizacijos pirmininkas, Vilniaus yd bendruomens valdybos pirmininkas, Vilniaus miesto savivaldybs narys. 1922 m. irinktas atstovu Lenkijos seim. Bendradarbiavo spaudoje, yra paras knyg. 1941 m. rugpjio mn. vokiei okupacins valdios suimtas, perduotas gestapui, kalintas Lukiki kaljime Vilniuje. uvo 1942 m. AUGUSTINAS VOLDEMARAS gim 1883.IV.16 venioni aps. Tvereiaus vls. Dysnos k. 1897 m. baig apskrities mokykl. Tarnavo Dauglikio valsiaus ratinje, vliau buvo taikos tarpininko reikal vedjas. 1904 m. aukso medaliu baig Peterburgo gimnazij, o 1909 m. Peterburgo universiteto istorijos ir filologijos fakultet. 1910 m. ilaik magistro egzaminus. U disertacij apie Adriano agrarinius statymus gavo aukso medal. Dst graik ir romn literatr Peterburgo moter auktuosiuose kursuose ir Imperatorikoje teiss mokykloje. Tai pirmas lietuvis, kuriam buvo suteiktas docento laipsnis. 1917-1918 m. Perms universiteto ekstraordinarinis profesorius. Rus taut kongrese Kijeve dalyvis. Brest-Litovsko taikos deryb tarp Soviet Rusijos ir

Augustinas Voldemaras

Vokietijos dalyvis. 1918 m. grs Lietuv, kooptuotas Valstybs Taryb. 1918 m. vadovavo XI ir XII Ministr kabinetui. Buvo Usienio reikal ir Krato apsaugos ministras. Vadovavo delegacijai Versalio taikos konvencijoje. Dst Auktuosiuose kursuose, 1922-1926 m. profesoriavo Lietuvos universitete. U politin straipsn mnes kalintas Varni darbo stovykloje. Vliau tautininkai irinko j III Seim. 1929 m. studentai ksinosi jo gyvyb. 1929 m. itremtas Platelius, vliau Zarasus. 1934 m. organizavo karin pu, kuriam nepavykus kalintas, vliau itremtas usien. Tautos paangos" ir tautinink sjungos krjas. Ra originalius krinius. Vert groin literatr, 1940 m. grs Lietuv, soviet valdios suimtas ir itremtas. Mir Butyrk kaljime Maskvoje 1942.XII.16. 141

KALTINAMOJI IVADA Pagal kaltinamj byl N 344 kaltinant Augustin Voldemar, Juozo, ir Matild Voldemaras, Augusto, pagal RSFSR Bk str. st 58-10. 1941 m. birelio 26 u veiksmus, nukreiptus prie Soviet valdi, buvs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir usienio reikal ministras Augustinas Voldemaras, Juozo, buvo kaltinamas, kad, bdamas Lietuvos Respublikos visuomenins veikju ir orientuodamasis savo veikloje faistin Vokietij, ilg laik dirbo jos naudai. Bdamas faistins organizacijos Geleinis vilkas" vadas, inspiruotas Vokietijos valstybs vadov, Voldemaras 1934 m., bdamas opozicijoje, ikl lietuvi nacionalist vliav, mgindamas organizuoti Lietuvoje faistin perversm, paimti valdi savo rankas, bet kadangi suokalbis nepavyko, Voldemaras buvo aretuotas, o vliau nuteistas 12 m. kalti. Amnestuotas ir itremtas i Lietuvos, 1938 m. Voldemaras laiksi nacionalsocializmo pozicij, nukreipdamas savo veikl faizmo Lietuvoje gyvendinimui. Vadovaudamasis faistins Vokietijos valdios nurodymais, veikdamas iimtinai Hitlerio ir Musolinio nurodymais, Sovietams okupavus Lietuv, gro Tvyn ivaduoti lietuvi taut nuo Soviet valdios". Soviet valdios suimtas, imtis kokio nors veiksmo Lietuvai ilaisvinti" negaljo. vedus Soviet valdi Lietuvoje 1940 m. Voldemaras itremtas SSRS. Gyvendamas Ordonikidzs m. kartu su savo mona Voldemaras Matilda sistemingai artim jiems asmen aplinkoje ved kontrrevoliucin propagand, nukreipt partijos ir Soviet valdios priemonms diskredituoti. Girdamas Vokietijos faistin reim, Voldemaras rodinjo, kad gyvendinus SSRS faizm, gyvenimas gali susitvarkyti (LYA. B. 97-100 ir ypatingos bylos mediaga). Jo mona Voldemaras M. inojo apie savo vyro politin veikl, kartu su juo dalyvavo kelionje Vokietij, Italij. Bdama faistini sitikinim, pastaruoju metu gyvendama Osetijos ASSR, Ordonikidzje, ved prieikus Soviet valdiai pokalbius, girdama hitlerin Vokietij (OSO mediaga). ia idstyta mediaga ir buvo pasinaudota suimant 1941.VI.26 Voldemar Augustin ir Voldemar Matild. Suimti ir neigdami jiems pateikt kaltinim, sutuoktiniai Voldemaras teig, tartum jie visada buvo Soviet valdios alininkai, bet, neirint tai, j kalt rodoma OSO mediaga. Vadovaujantis idstyta mediaga, KALTINAMI: Voldemaras Augustinas, Juozo, gims 1883 m. Lietuvoje, Dysnoje, nepartinis, lietuvis, be pilietybs, buvs Lietuvos Respublikos pilietis. Teistas, iki areto gyveno Ordonikidzs mieste Osetijos ASR, pastovaus usimimo neturjo, kal142

tinamas tuo, kad skleid kontrrevoliucin propagand prie soviet valdi ir komunist partij ir grjosi faizmu, tai yra nusikaltimu pagal RSFSR Bk kod. str. 58-10.1 d. Voldemaras Matilda, Augusto, 1879 m. gimusi Den-Dalja m. Pranczijoje, prancz, be pilietybs, iki areto gyveno Ordonikidzs m., neturjo pastovaus darbo. Valdemaras mir 1942 m. gruodio 16 d. Maskvos Butyrk kaljime. Mir nesulauks bausms vykdymo (LYA. F. K-l. Ap. 58 Bb. 47528. L. 115-119). Vadovaujantis tuo, kad Voldemaro J. ir jo monos Voldemaras Matilda antisovietin veikl patvirtina neoficialaus pobdio mediaga, kuri juridikai rodyti nebuvo galimybs, ir tokia mediaga negali bti svarstoma atvirame teismo posdyje, todl nutarta, pristaius j Siaurs Osetijos ASSR prokurorui ivadoms padaryti, po to nukreipti t byl OSO nuoirai. Kaltinimo ivadas sudar: Osetijos ASSR NKVD II skyriaus vyr. tardytojas saugumo jaun. leit. Korolko, 1941.XI.13. Sutinku: ASSR SO NKVD 2 skyr. virininkas Saugumo vyresnysis leitenantas Gorodnienka Payma: Voldemaras Augustinas, Juozo, aretuotas 41.VI.26, sdjo saugumo Osetijos ASSR SO NKVD vidaus kaljime. Daiktini rodym nra. Pasai paimti apsaugai. Tvirtinu: ASSR SO Vidaus reikal liaudies komisaro pavaduotojas Valstybs saugumo kapitonas (paraas neiskaitomas) OSO teismas Voldemar nuteis kalti. Jis sdjo Osetijos kaljimuose. A. Voldemaro baudiamojoj byloj yra mirties aktas, kuriame paymta, kad A. Voldemaras, atvetas Butyrk kaljimo ligonin labai iseks, labai nusilpusia irdimi. 1942.12.16, bdamas beviltikoj padty, mir nuo irdies paralyiaus. Akt pasira kaljimo ligonins I rango gydytojas Finaevas (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb. 47528/3. L. 129). ALEKSANDRAS ILINSKAS gim 1885.IX.15 Marijampols aps., Veiveriuose. Baig Tartu teiss fakultet, studijavo Heidelbergo universitete. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenje. Atostog metu domjosi lietuvi kultriniu gyvenimu. Dainos" draugijoje dalyvavo chore, reisavo vaidinimus ir pats vaidino. Dalyvavo lietuvi spaudoje, pasiraydavo Nabagliu". Pirmojo pasaulinio karo metu pirmas ikl lietuvi kariuomens suorgani143

avimo reikal. Pirmininkavo Petrapilio komitetui, kuris 1917.VI.7 suauk rus kariuomens lietuvi kari suvaiavim ir buvo irinktas iame suvaiavime steigtos Lietuvi karinink sjungos valdybos vicepirmininku. Vliau irinktas Smolenske sudaryt Lietuvi pulk steigimo komitet. U nuopelnus Lietuvos laisvei buvo apdovanotas II laipsnio Vyio Kryiumi. I Rusijos sugrs Lietuvon, buvo Marijampols apskrities virininkas ir Marijampols teismo tardytojas, Kauno taikos teisjas, Lietuvos valstybs Ypatingasis galiotinis Gardino sriiai, vliau Teisingumo ministerijos tardytojas svarbioms byloms (tarAleksandras ilinskas d lenk organizacijos POW ir OSN bylas), nuo 1919.XI.7 kur laik buvo vidaus reikal viceministras. Nuo 1920 m. pavasario buvo Kauno apygardos teismo valstybs gynjo padjjas, nuo 1924.1 - Kauno apygardos teismo narys, 1927.11.12-X.l piliei apsaugos departamento direktorius, vliau vl gro Kauno apygardos teism. Teisingumo ministras 1928.11.31 1934.VI.12; vykd teism organizavimo reform. Pasitrauks i ministro pareig, buvo Kauno notaras. Veik emdirbi, vliau tautinink sjungoje. 1938 m. buvo tarp Lietuvos kariuomens pirmn sjungos steigj. Ujus sovietams, 1941 m. buvo suimtas ir itremtas Soviet Sjung prie Archangelsko. Suaudytas 1942 m. tremtyje. Reikia paminti, kad apart valstybs veikj didij auk buvo A. Sniekaus patvirtintas ir 1940 07 07 prievalstybini partij vadovaujanio sstato likvidacijos planas Sumimas politini veikj buvo vykdomas 1940 07 i 11 12 d. Prie didij auk skaiiaus prisidjo 2000 moni. Pateikiame plano faksimil.

144

145

GR I TREMTIES LEONAS BISTRAS, MYKOLO, gim 1890 m. spalio mn. 18 d. Liepojoje. Studijavo medicin enevos ir Tartu universitetuose (1912-1914 m.). 1920 m. studijavo Fribre (veicarijoje), 1921 m. apgyn filosofijos daktaro disertacij. ( V L E , t. 3, p. 247). 1914 m. buvo priimtas Kauno kunig seminarij, bet mobilizuotas Rusijos kariuomen, iki 1918 m. tarnavo feleriu. 1918.10 gro Lietuv. 1919 m. Lietuvos vyriausybs spaudos biuro vedjas, oficiozo Lietuva" vyr. redaktorius. 1922 m. ir 1928-1940 m. LKDP CK pirmininkas. 1922-1927 m. Seimo atstovas. 1922-1923 ir 1925.01-06 Seimo pirmininkas. Nuo 1925 m. vadovavo XII ministr kabinetui ir buvo krato apsaugos ministras, nuo 1926 m. balandio usieLeonas Bistras nio reikal ministras, A. V o l d e m a r o ministr kabinete vietimo ministras. J. erniaus ministerijoje - vietimo ministras. Prisidjo prie katalik banytins provincijos krimo, 1938-1939 m. rm ygininkus. 1938 m. pab. Tautinink valdios suimtas ir trumpam itremtas Alytaus apskrit. L. Bistras dalyvavo vairi draugij veikloje: 1922 m. Pavasario sjungos pirmininkas, Ateitinink sendraug sjungos steigjas, 1921 m. Tiesos valdybos vicepirmininkas, 1937 m. Caritas centro valdybos idininkas, laikrai Ateitis" (1921-1923), Laisv" (1921-1922), odis" (1931) redaktorius, 19261939 Ryto" faktikasis redaktorius. 1940 m. NKVD suimtas, kalintas Kauno kaljime. 1941 m. nuteistas ir ivetas Komi ASSR iki 1943 ir 1945 m. kalintas. 1945-1950 m. gyveno Vilniuje, 1950-1954 m. vl tremtyje Suchoburine (Krasnojarsko kr.). Payma 1. Bistras suimtas 1950 m. rugpjio 14 d laikomas LSSR KGB vidaus kaljime. 2. Aretas sankcionuotas Lietuvos SSR prokuroro. 3. Daiktini rodym nra. LSSR MGB tardymo skyriaus virininkas Gomyraiovas. Kaltinimo ivadas tvirtinu: Lietuvos Saugumo ministras, 1950 lapkriio 15 Generolas majoras Kapralovas. Sutinku: (paraas, pareigyb ir laipsnis neperskaitomi), 16/X1.50 Perduoti SSRS OSO posdiui, 1950.XII.28. Gro Lietuv 1956 m. Mir 1971.10.18 Kaune. 146

KALTINAMOJI IVADA L. Bistras, Mykolo, 1890 m. gim. Liepojos m., Latvijos SSR, lietuvis, SSRS pilietis, buvs Krikioni demokrat lyderis, su auktuoju mokslu, 1941 m. teistas pagal str. 58-4,58-11 ir 58-13 BK RSFSR, 8 m. Darbo pataisos lageryje (DPL) tremties laik atsdjo. Iki areto be nuolatini usimim gyveno Vilniuje, Noi g. b. 2. Kaltinamas tuo, kad: Nuo 1921 m. priklaus kontrrevoliucinei buruazinei nacionalistinei Krikioni demokrat partijai. Nuo 1922 iki 1926 m. buvo CK narys ir tos partijos pirmininko pavaduotojas, po to iki 1940 m. pirmininkas. Eil met Krikioni demokrat buvo renkamas buruazins Lietuvos vyriausyb ir aktyviai dalyvavo kovoje prie Lietuvos komunist partij ir revoliucin darbinink judjim, t.y. vykd nusikaltimus, baudiamus BK RSFSR str. 58-4, 58-11, 58-13. Vadovaujantis tuo, tardytojai silo: Kaltinamj byl Nr. 18599, kaltinani Bistr Leon, Mykolo, sisti OSO prie SSRS krato apsaugos ministro perirai. Iki teismo sprendimo itremti Bistr Leon Soviet Sjungos tolimuosius rajonus. Kaltinamoji ivada sudaryta 1950.XI.11 Vilniuje. Pasira SSRS MGB tardymo dalies virininko pavaduotojas vyr. leitenantas Tomiranovas. Sutinkame". Pasira LSSR tardymo dalies vir. pavaduotojas Demenka. Lietuvos SSR MGB tardymo dalies virininkas papulkininkis Soloid. SSRS MVD tardymo skyriaus pavaduotojas pulkininkas (Paraas neperskaitomas) 1. Bistras L. M. laikomas Lietuvos SSR MGB vidaus kaljime. 2. Aretas sankcionuotas Lietuvos SSR prokuroro. Daiktini rodym byloje nra. Kaltinimo ivadas patvirtino: Lietuvos saugumo virininkas generolas majoras Kapralovas, 1956 lapkriio mn. 15. Suderinta 16.X (nei pareigyb, nei laipsnis neperskaitomi). Perduoti OSO Prokuroras 1950.XII.28 (Pavard neperskaitoma) (LYA. F. K-l. Ap. 58 RSFSR Bb. P-12189. L. 154-156). 1956 m. grio Lietuv. Mir 1971 m. spalio 18 d. Kaune (VLE, t. 3, p. 246, 247).

147

VLADAS JURGUTIS, RAFAELIO, gim 1885.11.17 Joskauduose, Palangos vls. Mir 1966.01.09 Vilniuje, palaidotas Palangoje. Politikas, ekonomistas Lietuvos finans mokslo pradininkas finans terminijos krjas. Lietuvos banko organizatorius, pirmasis jo valdytojas. Tvai kininkai. 1888-1902 m. lank Palangos progimnazij ir, j baigs, stojo Kunig seminarij. 1906 m. baig seminarij, 1908 m. ventintas kunigu. Kaip vienas gabiausi klierik buvo pasistas Petrapilio dvasin a k a d e m i j . Tenai, be teologini studij ypa gilinosi socialinius mokslus ir didiai pamgo prof. kun. Matuleviiaus dstom sociologij bei j pat. Jis pirmasis ikl mint sudaryti atgimstaniai Lietuvai katalikikos inteligencijos Vladas Jurgutis kadrus ir faktikai tapo ateitinink organizacijos sumanytoju bei pradininku. 1908 m. vasar, pasikviets talk kun. Galdik, Takinait, kun. Vaitk, paruo organizacijos statut ir msi draugus traukti ateitinink organizacij. Tarp kit trauk ir Pr. Dovydait - bsimj ateitinink veteran. Akademij baig 1910 m. teologijos magistru, paraydamas diplomin darb apie K. Markso santvarkos teorij - vertim rus kalb. Kun. prelato Kuraiio elpiamas, 1910-1913 m. studijavo socialinius-ekonominius mokslus Miuncheno universitete. Tuomet Vokietijoje vyravo ekonomikos mokykla, kuri nulm jo kaip ekonomisto ir dstytojo likim. 1916-1917 m. Saratovo, 1918-1920 m. emaii kunig seminarijos profesorius, pastarosios ir prefektas. 1920-1922 m. Seimo atstovas (nuo LKDP; 1922 m. i jos istojo). 1922.02-09 Usienio reikal ministras. 1922.09-1929.11 Lietuvos banko valdytojas, faktikasis pinig emisijos politikos vadovas. 1925-1940 m. dst V D U (iki 1930 m. Lietuvos universitetas), nuo 1929 m. Finans katedros vedjas; prof. (1925). 1929-1940 m. Valstybs Tarybos narys. 1940-1943 m. dst VU, 1941-1943 m. Ekonomikos fakulteto dekanas. 1941 m. Lietuvos MA narys. 19421943 m. Lietuvos MA pirmininkas. Per naci okupacij su kitais igelbjo nuo sunaikinimo Lietuvos MA bibliotek. 1941.10-1942.03 krato kio gen. tarjas, prieinosi naci kio politikai Lietuvoje, pateik savj kio tvarkymo koncepcij. 1943 03 dl antinacinio pogrindio agitacijos prie lietuvi mobilizacij Vokietijos kariuomen kaip vienas kait suimtas ir kalintas tuthofo konc. stovykloje (vadovavo ia kurtam slaptam vietimo breliui). 1945 m. pavasar, stovykl umus SSRS kariuomenei, grintas Lietuv, 2 mnesius tardytas ir kalintas Vilniuje, NKVD pastato rsyje. Nuo 1945.07 dst VU, finans ir kredito kated148

ros vedjas. 1946.07 u buruazini teorij skleidim per paskaitas atleistas (tik nuo 1957 m. gavo pensij). Svarbiausi veikalai: Finans mokslo pagrindai. Pinigai (abu 1938), Bankai (1940), Lietuvos finans istorija (rankratis Lietuvos MA bibliotekoje). Apdovanotas Gedimino 2 laipsnio (1928), Vytauto Didiojo 2 laipsnio (1934) ordinais (VLE, IX t., p. 56, 57). PETRAS KLIMAS gim 1891.02.23 Kulikiuose, Kalvarijos vls. Mir 1969.01.16 Kaune. Lietuvos diplomatas, istorikas, visuomens veikjas, publicistas. Adolfo Klimo brolis. Vasario 16-osios A k t o signataras. Teisininkas. 1914 m. baig Maskvos universitet. 1910 m vienas rn. Aurin krj. 1914 m. dirbo Centriniame lietuvi pabgliams elpti komitete Vilniuje. 1917 m. komiteto Lietuvi konferencijai rengti narys. 1917-1918 m. Lietuvos Tarybos narys, sekretorius. Diplomato gabum parod 1918 m. taikydamas suskilusi Lietuvos Taryb. 1917-1918 m. Lietuvos aido faktinis redaktorius. Nuo 1918.11 dirPetras Klimas bo Usienio reikal ministerijoje; 1919 m. ministerijos valdytojas, 1919-1923 m. viceministras. Kartu su B. K. Baluiu nustat ministerijos darbo stili, subr gabius diplomatus. 1917 m. mokslikai pagrind etnografines ir politines Lietuvos Respublikos sienas ir jas apgyn 1920 m. Maskvoje sudarant Lietuvos-Soviet Rusijos taikos sutart (buvo Lietuvos delegacijos narys). 1920-1923 dst Auktuosiuose kursuose ir Kauno universitete. 19231925 m. nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras Italijoje, 1925-1940 m. Pranczijoje. Lietuvai dar atstovavo Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge. 1940.08 Pranczijos ir Portugalijos vyriausybms teik notas dl SSRS vykdytos Lietuvos aneksijos. 1943.09.18 Pranczijoje gestapo suimtas, 1944.03 grintas Lietuv ir paleistas. 1945.09 soviet saugumo suimtas. 1976.03-04 kelis mnesius kartu su ios knygos autoriumi kaljo Vilniaus KGB rsiuose, 36 kameroje, vliau ivetas ir kalintas eliabinsko srities lageryje. Lietuv grio 1954.01. Soviet valdia neleido Klimui ivaiuoti Pranczij, kur buvo likusi eima ir surinkta daug mediagos pabaigti rayti Lietuvos istorijai. Tyrinjo Lietuvos istorij. Svarbiausi veikalai: Lietuva, jos gyventojai ir sienos (1917), Lietuvos ems valdymo istorija, Lietuvi senobs bruoai, Lietuvos valstybs krimas iki laikinosios vyriausybs sudarymo (visi 1919), Istorin Lietuvos valstybs apvalga (1922), Ms kovos dl Vilniaus (1923). Pareng vadov149

lius mokykloms: Lietuvi kalbos skaitymai, Lietuvi kalbos sintaks (abu 1919). Ileido knyg: I mano atsiminim (1979 Cleveland - 1990 Vilnius), Lietuvos diplomatinje tarnyboje 1919-1940 m. (1991), Dienoratis. 1915.XII.1-1919.I.19. (1988, ikaga). Lietuvi visuomenei jos buvo ypa svarbios 1988-1990 m. atkuriant Lietuvos nepriklausomyb ir kelerius metus po jos atkrimo. Nemaa istorini rat liko rankraiuose. Reikmingi P. Klimo atsiminimai apie O. Milai. Klimas ivert G. Sand roman Indiana (1963). Apdovanotas Vytauto Didiojo 2 laipsnio (1934), Gedimino 2 ir 1 laipsnio (1928 ir 1938) ordinais. Lietuvos Ypatingajame archyve apie Klim Petr, gimus 1891.02.23, yra ie dokumentai: BB Nr. P-15617. 1945.10.2 suimtas (p. 236). KALTINAMOJI IVADA pateikta 1946.03.15 (p. 211-216). Bendrabyliai Petkeviius Tadas, Justo, g. 1893 m., para memorandum dl Lietuvos neteisto aneksavimo sovietams umus Lietuv, o Lastien Petronl tarpininkavo, kad Klimas Petras iverst memorandum prancz kalb. Memorandumo tikslas buvo supaindinti pasaul su neteista Lietuvos aneksija. 1946.03.15 LSSR NKVD karinis tribunolas nuteis 10 met darbo pataisos lagerio ir 5 metams be teisi. Mir 1969.01.16 Kaune (VLE, t. 3, p. 26). SILVESTRAS LEONAS gim 1894.01.05 Leskavos k., Gudeli vls., Marijampols aps. Baig Vilniaus 2 vyr gimnazij. Paauktas Rusijos kariuomen, 1916.09.01 baig iugujevo karo mokykl Kijeve, suteiktas praporiko laipsnis, paskirtas 28 atskirojo pulko 3 kuopos jaun. karininku. 1917.07.23 pakeltas paporuikius, paskirtas Geleinkeli bataliono 2 kuopos vadu. Grus Lietuv, 1919.07.01 mobilizuotas Lietuvos kariuomen, paskirtas 2 ats. bataliono karininku, 08.18 - Ukmergs bataliono (vliau 8 pst. pulkas) mokomosios kuopos vadu. 1919.11.18 jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1919.07.02-1920.01.05 dalyvavo nepriklausomybs kovose su bolevikais, 1920.08.28-11.30 - su lenkais. Silvestras Leonas U pasiymjim Kaune malinant sukilim 1920.05.12 pakeltas kapitonus. 1923.10.15 baig Auktuosius karinink kursus (III laida). 1923.12.01 pakeltas majorus. 1925.10.19, paiam praant, paleistas atsarg. 1925 m. baig LU Teisi fakulteto teisi skyri. Dirbo teisju Biruose, Teliuose, iauli apygardos teismo nariu. 1933.09.06 paskirtas Apeliacini rm teisju. 1934.06.16 i atsargos priimtas karin tarnyb, paskirtas Kariuome150

ns teismo pirmininku, pakeltas teismo plk. leitenantus, 1936.07.23 - pulkininkus. 1938.03.26 paskirtas vidaus reikal ministru, vliau valdininkas ypatingiems reikalams. 1939.03.31, paiam praant, paleistas teismo karinink atsarg. 1940.05 paskirtas Vyriausiojo tribunolo teisju. Apdovanotas Vyio kryiaus 5 laipsnio (1921), Vytauto Didiojo 3 laipsnio (1937), DLK Gedimino 3 laipsnio (1931) ordinais, Lietuvos Nepriklausomybs (1928) ir Latvijos isivadavimo karo deimtmeio (1929) medaliais. mona - Stefanija Ambrozeviit (susituok 1937 m.), dukt - Silvija (g. 1938 m.) (LCVA. F. 930. Ap. 21. B. 77; Ap. 5. B. 1 518; BLE. T. 14. P. 462). Soviet Sjungai okupavus Lietuv, 1940.07.11 suimtas. Kalintas Kauno sunkij darb kaljime, vliau Lubiankos kaljime Maskvoje, po to vl Kauno sunkij darb kaljime. Prasidjus karui, 1941 m. ilaisvintas. Vokiei okupacijos metu dirbo Kaune advokatu. Antrosios sovietins okupacijos metu 1944.11 suimtas, kalintas Vilniuje, 1945 m. ivetas lager Abezje, Komijoje. Vliau itremtas Irkutsko srit, 1956 m. gro Lietuv. Mir 1959.11.17 Kaune, palaidotas tviks parapijos kapinse Plutikse (LE, t. 14 p. 462). JUOZAS SKAISGIRIS gim 1901.03.09 Banytgirio k., Jank vls., aki aps. 1919 m. pradioje stojo Kauno karo mokykl. Liepos mn., baigs I laidoje sutrumpintus karybos mokslus, ivyko pstinink pulk. Vadovavo raitinink valg komandai. 1920 m. vasar gro Vilni, dalyvavo miuose su bolevikais, vliau kovose su eligovskio legionieriais. Pasitrauk su pulku iemarius, vliau apsistojo U k m e r g j e , po to Anykiuose. 1923 m. 1-majame savanori sukilli pulke dalyvauja ivaduojant Klaipd (valg brio vadas slapyvardiu Adolfas Balsys"). 1923 m. vyr. leitenanto laipsniu Juozas Skaisgirys ieina atsarg. 1930 m. baig Dotnuvos A, tapo diplomuotu mikininku. Dirbo atsakingose pareigose. 1933 m. paskirtas Mik departamento inspektoriumi. XVIII vyriausybje, susirgus ems kio ministrui Tbeliui, faktinis ems kio ministerijos valdytojas ministro pavaduotojo pareigose. XIX vyriausybje (1938.12.5-1939.111.28) um ems kio ministro post. Buvo tautinink sjungos valdybos narys, auli sjungos tarybos narys. 1939-1940 m. Jaunosios Lietuvos" vadas. Aretuotas 1940 m. liepos 11-os 12-t nakt. kalintas saugumo rmuose; 151

Lietuvos SSR ypatingojo archyvo paymos

152

vliau perkeltas Kauno sunkij darb kaljim. Atsiminimuose J. Skaisgiris rao Naktimis tardymas ikankindavo. kamer grdavau su dideliu malonumu ir ten vienas usikniaubs negaldavau sulaikyti aar. Vos ilstantys plaukai nubalo visai" (J. Skaisgirio prisiminimai. Kauno diena", 1996 balandio 23 d., Nr. 94). 1941 m. J. Skaisgiris su didele grupe kalini buvo nuvetas Kauno geleinkelio stot (Stolypino tipo vagono geleiniame narve). Maskvoje perkl prekin vagon, kuriame buvo 40 moni, ive iki naujai statomo Kotlaskas-Vorkuta geleinkelio stoties, i kur nukreip Kasju ups medinius barakus ir brezentines palapines. 1943 m. J. Skaigiris kaip negalintis dirbti sunki darb itremtas Bakirij. Vliau grintas Kaun, dirba mikotvarkos brio vedju. Stengiamasi j priversti bendradarbiauti su KGB. Jam nesutikus, vl tremiamas. 1948 m. su mona ir 3 vaikais itremtas Krasnojarsko krat, kur daugiau kaip 10 met dirbo miko sakinimo baro meistru. Kaun sugro 1958 m., dirbo mikotvarkoje. Apdovanotas Didiojo Lietuvos Kunigaikio Gedimino ir Didiojo Lietuvos Kunigaikio Vytauto III laipsnio ordinais, krj savanori, Klaipdos bei Lietuvos nepriklausomybs deimtmeio medaliais. Mir 1977 m. sausio 26 d. nuo irdies kraujagysli aterosklerozs. Palaidotas Kaune, Romaini kapinse (Kauno diena", 1996 m. balandio 23 d., Nr. 94). 153

ALEKSANDRAS STULGINSKIS (r. Kaltinamj biografijos ir tardymai", p. 183) KONSTANTINAS AKENIS gim 1881 m. lapkriio 27 Bir aps. Vabalninko vls. Veleniki k. 1900 m. stojo Peterburgo universiteto Fizikosmatematikos fakultet. Paalintas u dalyvavim riause. Peterburgo technologijos instituto Mechanikos fakulteto studijas nutrauk. Lietuvoje 1915 m. organizavo amat mokyklas. Buvo III Seime Ateitinink atstovas. 1910 m. baig Sankt Peterburgo technologijos institut. Mokytojavo Vilniuje, Voronee. Vienas Lietuvos technik draugijos (1918-1919) ir Auktj kurs (1919) krj. Paangos" partijos, vliau tautinink sjungos veikjas. 1919-1925 m. dirbo susisiekimo ministeKonstantinas akenis rijoje, 1925-1926 m. Panevio gimnazijos direktorius. Pareng fizikos vadovl vidurinms mokykloms (Fizika" III d., 1920), ivert lietuvi kalb A. Mickeviiaus Pon Tad" (1924), para knygas Aura ir jos gadyn" (1933), Vabalninkas ir jo apylinks" (1935). 1929-1934 m. vietimo ministras. Nuo 1934 m. valstybs kontrolierius. 1936 m. buvo Seimo narys ir jo pirmininkas. V i e n a s i Tautinink d r a u g i j o s ir tautinink f o n d s t e i g j . Dalyvavo spaudoje. Mir 1959.07.07 Troknuose (LTE, t. 10, p. 52). 1941.05.14 Soviet valdios ivetas Angarlag (Sibire, i ten perkeltas Krasnojarsko sr.), 1956 m. gro Lietuv. KALTINAMOJI IVADA: Pagal kaltinamj byl N 145. Kaltina Konstantin aken, Prano Operatyvinis ekist NKVD Kraslago skyrius gavo akenio Konstantino, Prano, kaltinimo mediag. Pagal byl N 145 nustat, kad jis nuo 1926 iki 1927 m. buvo III Lietuvos Seimo narys. 1927-1934 m. akenis Konstantinas buvo vietimo ministras ir vyriausybs narys, o 1934-1936 m. ir Lietuvos Vyriausybs kontrols ministras. Nuo 1936 iki 1944 m. buvo kontrrevoliucins faistins Tautinink partijos Centro komiteto narys ir dalyvavo faistins Tautinink partijos centro komiteto darbe ir partijos centro suvaiavim darbe. Centro komiteto nurodymu dalyvavo apskrities partijos suvaiavimuose, kuriuose darydavo ataskait apie kontrrevoliucins faist partijos Tautinink centro komiteto pravedamas priemones ir t.t. 154

Tokiu bdu visa jo praktin veikla pasireik aktyviu darbu, stiprinant buruazin santvark Lietuvoje, u tai yra apdovanotas 1930 m. II laipsnio Vytauto ordinu, 1937 m. Gedimino I laipsnio ordinu, 1931-1932 m. I laipsnio Latvijos vaigde ir t.t. Anksiau mint fakt pagrindu akenis Konstantinas, Prano, gims 1881 m. Lietuvos SSR Vabalninko ir Bir apsk. Veileniki k., paskutin darbo vieta Kaune Lietuvos Seimo pirmininkas, i valstiei-buoi, turjo 43 ha ems, veds, auktasis m. - baig technologini institut, ininierius technologas, neteistas, armijoje netarnavo. Kaltinamas, kad 1926-1940 m. buvo Lietuvos vyriausybs narys", kontrrevoliucins-faistins Tautinink partijos centro komiteto narys, kurioje aktyviai dalyvavo, u aktyvi ir nuoirdi veikl triskart apdovanotas, t.y. padars nusikaltim, numatyt RSFSR gk str. 58-4. Pateiktu nusikaltimu prisipaino ess kaltas (LYA. F. K-l. Ap. 58 BK P-13441. L. 22). Vadovaujantis SSRS NKVD sakymu 1941.XI.21 N-001613 tardomja byla, kaltinania aken Konstantin, Prano, nukreipti SSRS NKVD OSO perirai. Remiantis bylos mediaga, vykdyto nusikaltimo sunkumu, manyiau: ia byla kaltinamam akeniui Kostui skirti aukiausi bausm SUAUDYTI, konfiskuojant asmenin jam priklausant turt. Kaltinamoji mediaga paruota 1942.IV.28. Krasnojarsko geleinkelio Reet stotyje. Pasira: Kraslago NKVD operatyvinio CK skyriaus tardytojas (A. Petriakovas). SUTINKU Kraslago NKVD K operatyvinio skyriaus virininkas (Dogadin) 1942.V.7. SUTINKU Kraslago NKVD prokuroras arov 1942 m. gegus 9

PAYMA: 1. Kalt. akenis K. P. suimtas 1941.VI.14, laikomas NKVD Kraslago prieiroje. 2. Asmenini dokument ir daiktini rodym nra. Kraslago NKVD EKA operatyvinio sk. tardytojas Petriakov, 1942.05.09. Kaltinimo ivadas tvirtina: Krasnojarsko krato NKVD Saugumo virininkas (pasira kapitonas Lasenas) 1942.05.21. Nukreipti OSO 1942.XI.11 (paraas ir pareigyb neperskaitomi) Tvirtina Kranojarsko krato prokuroras pas. Dorogov. 26.05 (metai neperskaitomi). 155

Nukreipti OSO NKVD SSSR 1946.II.8 (paraas ir pareigyb neperskaitomi) (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb P-13441. L. 21). IRAAS I PROTOKOLO N 10 OSO SSSR Vidaus reik. komisaro 1946 kovo 4 AT. Klaus 8 Byla (NKGB Lietuvos SSR) YNKVD Krasnojarsko krato Nr. 1451, kaltinanti aken Kost, Prano, 1881 g. Lietuvos SSR Bir r., i valstiei-buoi, lietuvis, SSRS pilietis, ininierius technologas, nepartinis. Kalt. RSFSR YK str. 58-4. Nutar akenis Kostas, Prano, u priklausym faistinei partijai pasodinti darbo-pataisos lager deimiai met, skaiiuojant laik nuo 1941.VI.14.

Pasira OSO pasitarimo prie SSRS Vidaus reikal Liaudies komisaro komisariato virininkas (paraas neperskaitomas) (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bk. 13441. L. 23). Tvirtinu Lietuvos SSR 3-ios kl. justicijos valstybinis patarjas prokuroras J. Barauskas, 1989.07.21. (LYA F. K-l, ap. 58 Bk 13441 L 28) IVADA akeniui Kostui, Prano, pagal kaltinamj byl (arch. N 417 9913). Pavard, vardas, tvo vardas akenis Kostas, Prano Gims 1881 m. Gimimo vieta: Bir aps. Veleniki k. inios apie partikum (tame tarpe ir part. b. N) - nepartinis. Darbo vieta ir pareigos iki areto - be nuolatinio darbo. Gyvenamoji iki areto: Bir aps. Vabalninko vls. Veleniki k. Duomenys apie gimines - (nerayta). Areto data - 1941.VI.14. Kada ir koks neteisminis organas nustat sprendim byloje - SSRS NKVD OSO 1946.III.4. Bausms nutartis: 10 m. laisvs netekimas be turto konfiskavimo. Atleistas i kalinimo vietos - 1951.IV. 18. Buvo itremtas. Kaltinimo kvalifikacija (1926 m. red.) RSFSR gK str. 58-4. Kaltinimo esm: nuo 1926 iki 1940 m. buvo Lietuvos Vyriausybs narys ir kontrrevoliucins faistins partijos Tautininkai" narys. Mir 1959 m. liepos 7 d. Troknuose. (Baneviius A. 111 Lietuvos valstybs 1918-1940 m. politikos veikj. Vilnius, 1991, p. 131). 156

STASYS ILINGAS (r. Kaltinamj biografijos ir tardymai", p. 186) PETRAS NIUKTA gim 1877.XI.12 Raseini aps. iluvos vls. Zopelski k. 1903 m. baig Maskvos universiteto Teiss fakultet. Itarnavs Rusijos kariuomenje metus, baig karo tarnyb karininko laipsniu. Dirbo advokato padjju apygardos teisme. Gydsi veicarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo lietuvi draugijos nukentjusiems nuo karo elpti pirmininkas. 1919 m. Kaune dirbo armijos teisPetras niukta mo pirmininku. 1934-1935 m. Krato apsaugos ministras. 1935-1936 m. Valstybs tarybos narys. Prisidjo prie karini statym rengimo, teisini akt sudarymo. 1940 suimtas, kaljo sunkij darb kaljime ir IX forte iki 1941 m. birelio 23 d. 1941 m., ileistas i kaljimo apsigyveno savo kyje Kretingos aps. Mir 1952.XI.22 (Baneviius A. 111 Lietuvos valstybs 1918 1940 m. politikos veikj. Vilnius, 1991, p. 140). 1940 m. Valstybs saugumo organ u aktyvi veikl prie lietuvi darbo liaud suimtas buvs Lietuvos Respublikos gynybos ministras Petras niukta, Tomo. Kaltinimo ivados pagal byl Nr. 974. Tardymo nustatyta, kad 1919.VII.7 niukta stojo savanoriu Lietuvos armij, organizavo karin teism ir buvo jos pirmininkas. Kaip teismo pirmininkas taik represyvines priemones, net suaudym komunist ir revoliuciniai nusiteikusi darbinink (a.b. 17, 23, 25, 27). Nuo 1934 iki 1935 bdamas karo ministru, ts pagalb buruazijai kovoje prie revoliucin judjim (a.b. 17, 22). Apklausos metu niukta dav parodymus. A tikrai buvau karo teismo pirmininkas ir teisiau asmenis u komunistin veikl. Be to, nuo 1934 iki 1935 m. buvau karo ministras ir Lietuvos Valstybins tarybos pirmininkas" (tuo aktyviai palaikydamas buruazij kovoje prie revoliucin judjim Lietuvoje (a.b. 17). 1941 kovo 27 per apklaus niukta parod: Kariuomens teismo pirmininku buvau nuo 1919 iki 1934 m., aiku, kad per 15 m. komunist ir revoliucinio nusistatymo mones teko teisti daug kart (a.b. 25). Kalinys E. Balbachas 1941 m. kovo 4 d. dav parodymus: Apie niukt Petr, kaip apie teisj, galiu pasakyti tiktai tai, kad jis buvo iauriausias teisjas, jis visada darydavo iauriausius sprendimus. Su iuo kaltinimu niukta sutiko. Vadovaujantis iais parodymais: 157

niukta Petras, Tomo 1877 m. gimimo, gims Zapelski kaime, iluvos vls., Raseini aps., nepartinis, SSRS pilietis, auktasis mokslas, juridinis, kils i valstiei, tvas nuomavosi 30 ha ems, prie sumim gyveno savo dvare (80 ha ems) Natikiai, Kartenos vls., Kretingos r., kaltinamas tuo, kad nuo 1919 m. aktyviai kovojo prie Lietuvos darbo mones; bdamas karo teismo pirmininku skelb iaurius nuosprendius komunistams ir revoliucingai nusiteikusiems monms, t.y. nusikaltimu, numatytu str. 58-13 RSFSR Bk. Vadovaujantis RSFSR BPK str. 208, P. T. niuktos kaltinimo byl per spec. byl prokuror persisti armijos kariniam tribunolui perirti. Kaltinamoji byla sudaryta 1941 m. balandio 16 d. Kaune. LSSR NKVD tardymo dalies vyr. tardytojas (Trinknas). Sutinku: LSSR NKVD tard. sk. virininkas (Rozauskas). PAYMA: 1. Kaltinamasis niukta Petras, Tomo, suimtas, patalpintas Kauno kaljim 1940 liepos 13 d. 2. Daiktini rodym byloje nra. Pasirao: LSSR NKVD tardymo sk. vyr. tardytojas (Trinknas). LSSR Valstybs saugumo liaudies komisaras, valstybs saugumo vyr. mjr. (pasira) Gladkovas, 1941.IV.17. Sutinku. LSSR NKVD tardymo skyriaus virininkas Rozauskas. NUOSPRENDIS Sovietini socialistini respublik vardu 1941. VI. 12 niuktos Petro kaltinimo ivadas pagal RSFSR BK 58-13 tvirtinu (paraas neperskaitomas), 1941 m. balandio 22 d. NUOSPRENDIS Nr. 0096 XI Soviet Armijos Karinis Tribunolas 1941.07.12, susirinks Kaune, pirmininkaujant 1-mo rango kariniam juristui Viniakovui ir nariams: 2-o rango kariniam juristui einmanui ir kariniam juristui Kuzmenkovui, sekretoriaujant Augustovui, udarame teismo posdyje perirj kaltinamj mediag byloje Nr. 00122, niukt Petr, Tomo sn, gimus 1877 m. Raseini aps. iluvos vls. Zopelski k., pastaruoju metu gyvenant Kretingos aps. Kartenos vls. Notiki vienkiemyje, lietuv, nepartin, su auktuoju juridiniu isilavinimu, buvus lietuvi armijos brigados generol, vedus, prie Soviet valdios neteist, kaltiname nusikaltimu, numatytu RSFSR BK str. 58-13. Perirjus tardomj mediag nustatyta: Kaltinamasis niukta nuo 1919 iki 1934 m. 15-kos met bgyje buvo Lietuvos kariuomens teismo pirmininkas ir iame poste aktyviai kovojo prie revoliucin judjim Lietuvoje, nuteisiamas u antirevoliucin veikl net iki gyvos galvos. Vadovaujantis ankiau idstyta mediaga, niukta Petras pripastamas 158

kaltu nusikaltimais, numatytais RSFSR Bk str. 58-13, vadovaujantis str. 319 ir 320 RSFSR . NUTEIS niukt Petr, Tomo, vadovaudamiesi RSFSR BK str. 58-13, 58-2 nuteis 10-iai met laisvs atmimu Darbo Patais lageriuose, konfiskuojant jo asmenin turt ir atimant teises pagal RSFSR BK str. 31 penkeriems metams. Nutarimas gali bti apskstas 72 val. laikotarpyje, skaitant nuo nuosprendio teikimo kaltinamajam. Pirmininkas (pasira) I rango karinis juristas (Viniakovas) Sekretorius (paraas) (Augustovas) (LYA. F. K-l. A p . 58. Bb 41614/3. L. 55). JUOZAS TONKNAS (r. Kaltinamj biografijos ir tardymai", p. 189) JUOZAS URBYS (r. sk. Paskutinis Lietuvos Ministr Tarybos posdis" p. 19) MYKOLAS VELYKIS gim 1884 m. Panevio aps. Mir 1956 m. Sibire. Generolas. Moksi Panevyje. 1909 m. baig Vilniaus karo mokykl ir tapo karininku. Ilg laik dirbo karo administracijos kio srityje. Pirmojo pasaulinio karo metu dalyvavo kovose su vokieiais ir austrais. 1918 m. gro Lietuvon. Lietuvos kariuomen stojo savanoriu 1918. Vilniuje (specialiai pakviestas). Pradioje dirbo krato apsaugos komisijoje ir pasireik pareigingumu, ruodamas vairius projektus kariuomenei organizuoti. Antrame M. Sleeviiaus ministr kabinete 1918.XII.24-1919.III.12 krato apsaugas ministras. Organizavo kariuomen i savanori, steigdamas nauj dali uuomazgas, kurios Mykolas Velykis vliau isivyst batalionus ar pulkus. 1919.IV vainjo Lenkijon kaip krato apsaugos ministerijos narys ir parsikviet gen. S. ukausk. 1919.V.29 - .7 vyriausiojo (generalinio) tabo virininkas. 1920. buvo paskirtas 5 pstinink pulko vadu. 1921.11. II pstinink divizijos vadas, 1925 II karo apygardos virininkas. Ieinant atsarg 1927.11, pakeltas generolu ltn. Gyveno A. Panemunje. Trump laik tarnavo Lietuvos banke, buvo Ekonomins kari bendrovs vedju, vliau vertsi likeri gamyba. 1944 m. antr kart bolevikams umus Lietuv, M. Velykis buvo suimtas, laikomas Kauno sunkij darb kaljime ir itremtas Sibir, kur laik ios knygos autoriui teko sdti su juo Vilniaus Ras lageryje. Bendradarbiavo Lietuvos iniose", Karine", Karo Archyve" (II t. isp. Griunvaldas"). Mir 1956 m. pai pirmj dien, grs i tremties (LE, 1965, t. 33). 159

Grusi i tremties Lietuv sraas

Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. Pavard, vardas Bistras Leonas Gimimo data Einamos pareigos 1890.10.20 vietimo ministras. Krato aps.ministras Us. reik. ministras Usienio reikal ministro pav. Vidaus reikal ministras ems kio ministras r. 18-os byloje vietimo ministras r. 18-os byloje 1952.11.22 Kretingos aps., savo kyje 1991.04.30 1956 mir grs Lietuv, Vilniuje Mirties data ir vieta 1971.10.18, Kaune 1966.01.09 Vilniuje 1969.01.16, Kaune 1959.11.17, Kaune 1977.01.26, Kaune 1959.07.07, Troknuose

Jurgutis Vladas, Rafaelio 1885.11.17 Klimas Petras Leonas Silvestras Skaisgiris Juozas Stulginskis Aleksandras akenis Konstantinas ilingas Stasys niukta Petras Tonknas Juozas Urbys Juozas Velykis Mykolas 1891.02.23 1894.01.05 1901.03.09 1885.02.26 1881.11.27 1885.11.27 1877.11.12 1894 1896.02.29 1884

Krato aps.ministras r. 18-os byloje Us. reik. ministras Krato aps.ministras

Pasitraukusi Vakarus sraas

Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. Pavard, vardas Audnas Juozas Birika Mykolas ernius Jonas Daukantas Teodoras Dirmantas Stasys Draugelis Eliziejus Gimimo ir mirties data Pareigos Vieta Niujorke Los Andele Los Andele Argentinoje ikagoje San Paule

1898.09.25-1982.10.10 ems kio ministras 1882.08.12-1962.08.24 vietimo ministras 1898.01.06-1977.07.03 Prezidentas 1884.09.20-1960.04.10 Krato aps. ministras 1887.11.02-1975.01.26 Krato aps. ministras 1888.04.11-1981.10.08 Vidaus reikal ministras

Galvanauskas Ernestas 1882.11.20-1967.07.04 Finans ir pram. ministras Aix-les-Bains (Pranczija) Charles (JAV) 1897.10.09-1980.04.18 Susisiekimo ministras Germanas Kazys Grinius Kazys Gudauskas Jonas Yas Martynas Kairys Steponas 1866.12.17-1950.06.04 Ministras pirmininkas 1890.02.02-1980.04.04 Teisingumo ministras 1885.11.13-1941.04.05 Susisiekimo ministras ikagoje ikagoje Rio de Zaneire

1878.12.26-1964.12.16 Tiekimo ir mait. ministras Niujorke

160

Eil. Nr. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38.

Pavard, vardas Karvelis Petras Krikinas Jurgis Krupaviius Mykolas Lozoraitis Stasys Masiulis Boleslovas Jonas Musteikis Ignas Musteikis Kazys Oleka Kazimieras Paknys Juozas Pola Vladas Ratikis Stasys

Gimimo ir mirties data

Pareigos

Vieta Baden Badene (VFR) Hamburge ikagoje

1897.06.29- 1976.08.10 Finans ministras 1894.04.22-1947.03.24 ems kio ministras 1885.10.01-1970.05.12 ems kio ministras

1898.09.05-1983.12.24 Usienio reikal ministras Romoje 1889.01.21-1965.04.18 Teisingumo ministras 1890.07.22-1960.02.05 Vidaus reikal ministras 1894.11.22-1977.06.06 Krato apsaug. ministras 1880.03.04-1971.12.13 Vidaus reikal min-isras 1883.09.10/231948.01.03 1879.04.04-1960.03.21 1896.09.13-1985.05.01 Darbo ir soc. apsaug. ministras Vidaus reikal ministras Krato apsaug. ministras Miigane (JAV) Klivlende (JAV) ikagoje Miunchene Roitlingene Adelaidje Los Andele Tel Avive ikagoje Brukline Klivlende (JAV) Tel Avive Lugane (veicarija) Lugane (veicarija) ikagoje

Rozenbaumas Simanas 1859.08.03-1935 Skipitis Rapolas Sliys Balys Smetona Antanas Soloveiikas Maksas aulys Jurgis aulys Kazimieras imolinas Jonas Tumnas Antanas Vailokaitis Jonas Variakojis Jonas Varonko Juozapas adeikis Povilas alkauskas Karolis ukas Konstantinas

Ministras be portfelio yd reik. 1887.01.31-1976.12.22 Vidaus reikal ministras 1885.11.13-1957.07.20 Krato apsaug. ministras

1874.08.10-1944.01.09 Prezidentas 1883 M-tras be portf.yd reikal. 1879.04.23-1948.10.18 Nepaprastasis pasiunt. ir galiotas ministras Vokietijoje Popieiaus rm prelatas 1872.01.10/281964.05.06 1878.05.01-1965.02.11 Susisiek, min. valdytojas 1880.05.01/13Teisingumo min-tras 1946.02.08 1886.06.25-1944.12.15 Steigiamojo Seimo narys 1892.05.05-1963.10.31 1891.04.04-1952

Bachmanninge (Austrija) Blankenburge (Vokietija) Krato apsaug. ministras Ilijonaus valst. (JAV) M-tras be portf.gud reik. ikagoje (JAV) Vaingtone (JAV) Vaingtone (JAV) Klivlende (JAV)

1887.03.14/16Krato apsaug. ministras 1957.05.11 1892.05.29-1961.09.16 Vidaus reikal ministras 1884.12.17-1962.01.22 Krato apsaug. ministras

161

Nuo Soviet nenukentj Vyriausybs nariai

Eil. Pavard, vardas Nr. 1. Banaitis Saliamonas 2. Basanaviius Jonas 3. Bruckus Julius 4. epinskis Vincas 5. iurlionis Stasys Dobkeviius Jonas 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. Tomaeviius Benediktas Tbelis Juozas Vileiis Petras Vileiis Jonas Vileiis Vytautas Zaunius Dovas 1879.09.04 1882.02.25 1851.01.03 1872 1887.11.29 1892.06.19 Fridmanas Bernardas Yas Jonas Janulaitis Augustinas Juodakis Petras Karoblis Vincas Leonas Petras Matulionis Povilas Narutaviius Stanisl. Noreika Liudas Norus-Narueviius Tomas Petrulis Alfonsas Purickis Juozas Rimka Albinas Semaka Domininkas Soloveiikas Maksas Sleeviius Mykolas Smilgeviius Jonas Stainskas Vladas Staugaitis Justinas ernas Jokbas imkus Jonas Gimimo data 1866.07.15 1831.11.23 1870 1871.05.03 1887.04.18 1866.12.06 1859.10.01 1880.07.21 1878.03.19 1866.07.21 1866.09.20 1864.11.06 1860.09.05 1862.09.08 1884.08.17 1871.02.17 1873.08.04 1883.04.19 1889.02.16 1878.08.16 1883 1882.02.12 1870.11 1874.10.10 1866.02.14 1888 1873.04.28 Einamos pareigos Signataras Signataras Min.be portfelio Sviet. ministras Susisiekimo min. Fin.prek.pram.min. Min. be portfelio vietimo min. Us. reikal min. vietimo min. Teisingumo min. Teisingumo min. ems kio val. Signataras Teisingumo min. galiot.min. D. Brit., Danijoje, Prancz. Pasira Nepriklaus. akt Us.reikal min. Finans min. Min.be portfelio Min.be portfelio Min. kab. vad. Signataras Vidaus reikal min. Signataras Ministr.be portfelio Prekybos ir pramons ministras Susisiekimo ministras Z.. ir valst.turt Susisiek, ministras Vidaus reikal Susisiekimo ministras Usienio reikal ministras Mirties data ir vieta Mir Kaune 1933.05.04 Mir Vilniuje 1927.02.16 Mir Tel Avive 1951 Mir Kaune 1940.08.22 Mir Kaune 1944 Mir Akmens vls. Medemrods dvaras 1934.07.23 Mir Panevyje 1929.10.22 Mir Kaune 1931.12.17 Mir Kaune 1950.05.22 Mir Kaune 1940 Mir Panevio aps. Subaiaus v. 1939.05.25 Mir Kaune 1938.05.12 Mir iauli v. 1932.03.15 Mir Kaune 1932.12.31 Mir Kaune 1928.05.30 Mir Kaune 1927.09.16 Mir Musninkuose 1928.06.28 Mir Kaune 1934.10.25 Mir Vilniuje 1944.02.27 Mir Kaune 1932.11.27 Mir Tel Avive Mir Tel Avive 1939.11.11 Mir Kaune 1942.09.27 Mir Kdainiuose 1944.03.11 Mir Teliuose 1944.07.08 Mir Kaune 1926.07.31 Mir Kauno aps. Raudondvario vals. Maironiki k. 1944.06.04

Mir Kaune 1939.09.30 Mir Palangoje 1926.08.12 Mir Kaune 1942.06.01 Mir Kaune 1937.07.05 Mir Kaune 1940.02.22

162

KARINIO SUKILIMO TABO TIS 1941 M. VILNIUJE

1941 m. kovo 19 d. buvo suimtas pirmasis karinio tabo narys Jonas Morknas, ekonomistas. Sumimai tssi iki birelio 21-os, kai buvo suimtas paskutinis tabo narys juristas Vladas Noseviius. Soviet organai ne kart pastebjo karik manier vyrik su alsvu lagaminu, kurio asmenyb paaikjo vliau. Tai buvo aviacijos leitenantas Leonas emkalnis, ne kart keits neiojamos radijo stoties buvimo viet. Tai Vytauto Landsbergio pusbrolis.

KALTINIMO IVADOS NKVD organai Lietuvos SSR teritorijoje aptiko nacionalistin kontrrevoliucin karinio sukilimo lietuvi organizacij, kurios tikslas - soviet valdios nuvertimas Lietuvoje padedant Vokietijai. Organizacijai priklaus daugiausia buv karininkai, policininkai, yms A. Smetonos valdios politikai, buos ir kiti antisovietiniai elementai. Konspiracijos tikslais organizacija sudaryta i nedideli (3-5 mons) grupuoi, susijusi tarpusavyje, ir apm savo kontrrevoliucine veikla tiek visuomenines organizacijas, tiek karinius dalinius, ypa Lietuvos 29 auli korpus. Kontrrevoliucin organizacijos veikla buvo koordinuojama ir Lietuvos vadovaujanio centro valdoma, kur ir per kurjerius ir nelegali trumpabang radijo stot susisiek su lietuvi nacionalistinmis organizacijomis Vokietijoje. Ruodama Soviet valdios Lietuvoje nuvertim, organizacija usim kariniu-politiniu pionau vokiei valgybai, leido ir platino kontrrevoliucin laikrat Laisva Lietuva". Suimti ioje byloje Bulviius V. I., Kamantauskas A. J, Skripkauskas A. A., Kilius J. J., Noseviius V. V., emkalnis L. A., Sadzeviius J. J., Valkinas J. J., Guobis J. A., Vabalas J. M., Vainoris A. J., Puodinas B. A., priklausantys iai organizacijai. 163

Bylos tyrimas padar ivad: majoras V. Bulviius ir kapitonas J. Kilius dirbo operatyviniame tabe 29 auli korpuso 179 auli teritorinje divizijoje. 1940 m. gale nutar steigti slapt lietuvi nacionalistin organizacij, siekdami pasiruoti ginkluotam sukilimui ir nuversti Soviet valdi Lietuvoje su faistins Vokietijos pagalba (a.b. 10 06 43/o6 77,103/ 06 211/o6). inodamas, kad yra sukurtos tokios paios organizacijos piliei tarpe ir siekdamas umegzti su jomis ry, V. Bulviius msi atstovauti valdymo centre visoms slaptoms organizacijoms pradedant 29 lietuvi auli korpusu, o J. Kilius, likdamas jo padjju, apsim imtis kontrrevoliucins veiklos tarp lietuvi korpuso kariki (a.b. 10, 06 11.43/o6 44,66,77/o6). Vykdydamas sipareigotas funkcijas, V. Bulviius susirio su buvusiu advokatu, dirbusiu Vilniaus miesto taryboje, A. Kamantausku, kuris miesto ininieriaus Civinsko uverbuotas organizacij jau usim kontrrevoliucine veikla. A. Kamantauskas ir V. Bulviius susitar sukurti visoms lietuvi nacionalistinms org a n i z a c i j o m s v a d o v a u j a n t c e n t r . iam r e i k a l u i 1941 m . p r a d i o j e A. Kamantausko bute vyko pasitarimas, kuriame, be V. Bulviiaus ir A. Kamantausko dalyvavo organizacijos nariai, dirb Vilniaus miesto taryboje - Petkelis ir Morknas, uverbuoti aktyvaus organizacijos nario Jono Griauzds. V. Bulviiaus vadovaujamame pasitarime nutarta sukurti vadovaujant centr i 10-ies nari, j tarpe 5 veikiantys nariai ir 5 atsarginiai. Ten pat jie apsvarst klausim apie iskirstym organizacijos veiklos apygardomis didesniuose miestuose, kaip Vilnius, Kaunas, iauliai, Panevys ir Marijampol. Kiekvienoj apygardoj turjo bti organizacijos centras i 2-j asmen, kurie palaiko ry su vadovaujaniu centru per vien i atsargini centro nari. Kandidatus vadovaujanius centro narius nutar surasti. Tokiu bdu pasitarimo dalyviai tapo organizaciniu centru, o V. Bulviius jo iniciatoriumi (a.b. 10/ 06,105,106,110,114,223,224,402,403/ 06). Vykdydamas organizacinio centro nutarim, A. Kamantauskas susirio su aktyviu auli mirties batalijono" organizacijos nariu, vidurins mokyklos mokytoju, literatu A. Skripkausku, uverbuotu organizacij jos instruktoriaus Petrakos. Pranes apie sprendim sudaryti organizuojant centr, A. Kamantauskas pasil A. Skripkauskui dalyvauti jame, su kuo pastarasis sutiko ir msi vadovauti nelegalios radijo stoties darbui (a.b. 107, 112, 117, 178, 181/ 06). Kartu V. Bulviius susisiek su Vilniaus universiteto studentu V. Noseviium, kuris pats pareik iam reikalui iniciatyv. V. Noseviius prane V. Bulviiui, kad j aplank kurjeris i Berlyno nuo Skipiio, buvusio Lietuvi gyvenani usienyje bendruomens palaikymo" pirmininko. Nuvyks pagal sutart su Skipiium slaptaod trikartin Rapolas", kurjeris prane, kad karas tarp Vokietijos ir SSRS neivengiamas, ir pra papasakoti, k daro iuo metu lietuviai ir kuo jie gali padti Vokietijai kare su SSRS. V. Bulviius papasakojo V. Noseviiui 164

nors steigti vadovaujant centr. Dl konspiracijos V. Noseviius nepatar kurti centro Lietuvoje, o geriau umegzti ir palaikyti ry su lietuvi nacionalistini organizacij usienio centru Vokietijoje ir pasil sudaryti plan, kaip nusisti Lietuv vokiei lktuvais ginklus ir numesti juos kariniais politiniais tikslais Lietuvos teritorijoje. Su iuo pasilymu V. Bulviius sutiko ir msi vykdyti. Tolimesni Bulviiaus ir Noseviiaus susitikimai buvo nustatomi slaptaodiais (a.b. 14/ 0 6 , 15, 137 ir 138). 1941 m. balandio mnes V. Bulvii aplank Vilniaus universiteto studentas Armalis, pasak slaptaod Kumpis 23", nurodyt V. Bulviiaus i M. Naujokaiio, bgusi Vokietij, ir perdav du laikus. Viename j M. Naujokaitis prane, kad karas tarp Vokietijos ir SSRS artja, ir nurod, kad reikalingas vadovaujantis centras Lietuvoje. Antrame laike bgantis Vokietij kapitonas Micheleviius pra ini apie Raudonosios armijos sudt ir vykimo krypt, (a.b. 18, 269). 1941 m. balandio gale pas V. Bulvii dalyvaujant V. Noseviiui atvyko nuo M. Naujokaiio kurjeris L. Prapuolenis su sutartu slaptaodiu Liavas 113" bei Kumpis 23" ir prane, kad karas tarp Vokietijos ir SSRS prasids 1941 m. tarp 1-10 gegus, kad slaptosios organizacijos turi tuo metu ikabinti plakatus Lietuvi aktyvist frontas" ir organizuoti apsaug su baltais raiiais ant rankovi ir raidmis T. D. A" (tautinio darbo apsauga) (a.b. 73/ 06, 14, 20, 139/o6 268/o6, 347, 348). Tuo paiu metu pas V. Bulvii atvyko kurjeris Taunys su slaptaodiu Kumpis 23" ir Saga 23", suderintu su pulkininku epeiu, repatrijavusiu Vokietij. Taunys prane, kad karas tarp Vokietijos ir SSRS prasids greitai, apie k bus praneta prie 24 valandas iki karo pradios ir kad vokiei lktuv numetimo punktus btina pasisti ryininkus ir instruktorius jiems. Pastariesiems vokiei vadovyb duos konkreius nurodymus, o i viso sukilliai neturi leisti, kad atsitraukdami Raudonosios armijos daliniai gadint geleinkeli, tilt, gamykl rengimus. Slapt kontrrevoliucini organizacij darbui Taunys gavo J. Kiliaus informacij (a.b. 14, 20/o6, 21, 45, 65, 66). A. Skripkauskas per aktyv organizacijos nar student Blekait susitiko su kurjeriu Vytautu", kuris perdav LAF centro vadovo Berlyne K. kirpos (buvusio lietuvi pasiuntinio Vokietijoje) nurodymus atgaivinti antisovietin lietuvi darb Kaune. Pas V. Nosevii nuo Skipiio 1941 m. kovo pabaigoje ir birelio pradioje atvykdavo kurjeriai. Taip pat, kaip ir kiti kurjeriai, jie prane apie karo pradi (a.b. 138/ ?, 139). V. Bulviiaus ir J. Kiliaus paruoti vokiei lktuv ginkl numetimo Lietuvos teritorijoje planai su sulygtais 77 punkt atymjimais buvo nukreipiami per 165

kurjerius usienio organizacijos centr, kad juos patvirtint vokiei armijos vadovyb. Du egzempliorius tokio plano V. Bulviius perdav V. Noseviiui, vien i kuri Skipitis pasiunt Berlyn, o kit laik kopijavimui ir persiuntimui karinms sukilli organizacijoms atitinkamus punktus vykdymui po jo patvirtinimo (a.b. 15/ 06, 63/o6, 138 06, 139/o6, 141/ 06). Trei plano egzempliori saugojo organizacijos narys - 179 auli teritorinio tabo byl skyriaus virininkas Vainoris. plan V. Bulviiaus nurodymu J. Kilius pasiunt usien per kurjer Svetlausk, perdavs jam odiu susitartus signalus vokiei lktuvams ir lietuviams sukilliams (a.b., 16, 50, 64, 76, 287, 289). Ketvirt plano egzempliori V. Bulviius teik A. Kamantauskui, kad j perduot Vokiei repatriacin komisij. A. Kamantauskas nerado tinkam asmen iam nurodymui vykdyti ir grino plan V. Bulviiui, kuris perdav j jo uverbuotam organizacijos nariui ems kio komisarui I. P. Andrinui saugoti ir, esant patogiam momentui, persisti Vokietij. Jam V. Bulviius perdav saugoti ir penkt plano egzempliori (a.b. 16/ 06, 17, 105/o6, 350/o6, 351,354/o6). Su vokiei lktuv numatytu ginkl numetimo planu Lietuvos teritorijoje A. Kamantauskas supaindino A. Skripkausk, kuris pra duoti plano kopij Kauno organizacijos grupei. Kaip aikino A. Kamantauskas, tai reikjo vykdyti tinkamu metu (a.b. 107/ 06 108,112/ 06 187). V. Bulviiaus iniomis, ginkl numetimo vokiei lktuvais Lietuvos teritorijoje plano kopij J. Kilius pasiunt per jungt organizacij 179 auli teritorins divizijos fizinio parengimo virinink Vabal 215 auli 619 artilerijos pulko organizacijos nariams Gainuiui ir Bruzgiui (a.b. 21/ 06, 74, 78/o6, 395, 397). Be kurjeri, organizacija palaik ryius su usienio centru ir per nelegali trumpabang radijo stot, A. Kamantausko gaut, padedant Civinskui ir organizacijos nariui Viaeslavui Bartukai, nuo vokiei repatriant komisijos pirmininko Klauso drauge su ifru ir kodu radijo ryio organizacijai. Radijo ryio tarnyba buvo pavesta A. Skripkauskui ir V. Bulviiaus uverbuotam organizacijos nariui L. emkalniui, dirbusiam techniku-normuotoju geologinio tyrinjimo valgyboje. A. Skripkauskas su L. emkalniu trauk organizacij darbui su radijo stotimi ir jos saugojimui lietuvi korpuso ryi skyriaus virininko pavaduotoj J. Valkin, Vilniaus miesto geleinkelio stoties budtoj J. A. Guob, mokytoj Krikin. Radijo ryio kodas buvo Keha", o Vokietijos YRF". Per radijo ry isista keletas ifruot telegram ir viena i j: ar gavo praneim su nuoroda, kuriose vietose imesti Lietuvoje ginklus prasidjus karui, antra prane apie vykus soviet pareign pasitarim Rygoje. Nujausdami, kad organizacijos veikla gali bti iaikinta, vilnieiai karinio tabo pasitarim ikviet kaunieius. Gautas 166

telegramas iifruodavo L. emkalnis ir J. Valkinas, dalyvaujant A. Skripkauskui. Jomis perduodavo vokieiams inias apie kariuomens judjim bei j krovini kiekius, valgybinius davinius, apie gegus mnesio ventes, kariuomens dalini dalyvavim ventse ir apie lietuvi nuotaikas, surenkamas A. Skripkausko per J. Guob, S. Mockait, uverbuot Petrak, Pakevii ir kitus organizacijos narius Vasait ir al (a.b. 186,189,191,193/ 06, 194, 224,227,228,244,249,319/ 06, 326/o6). A. Skripkauskas ir A. Kamantauskas vadovavo Kauno organizacijos grupei, o pirmasis taip pat mgino suderinti ry su iauli apygarda ir Paneviu, kur buvo leidiamas nelegalus kontrrevoliucinis laikratis. A. Skripkauskas per S. Mockait dav nurodym apie Vilijampolje ir aliajame kalne giliai ukonspiruot organizacijos grupi po 3-5 mones sukrim. Perdav direktyv, gaut per Blekait i usienio centro apie tai, kad organizacijos stebt Raudonosios armijos ygiavimo krypt, iaikint, kur yra ginkl sandliai, ar neuminuoti tiltai ir kaip juos iminuoti, o karo tarp Soviet Sjungos ir Vokietijos atveju uimt radijo stotis, pat ir didelius tiltus. Per organizacijos nar Bizevii A. Skripkauskas rinko duomenis apie padt ir darb organizacij iauli ir Panevio apygardose (a.b. 109, 103/o6 179-181, 186, 187/o6, 189, 223, 224, 230, 248/o6, 249). Ryium su Kauno grups prasidjusiu aktyvumu ir signalais apie galim organizacijos pralaimjim A. Skripkauskas su A. Kamantausko inia per S. Mockait pakviet Vilni du organizacijos Kauno grups atstovus pasitarti. iame pasitarime, vykusiame 1941 m. gegus mnes tralio" kavinje, o po to ir restorane Valgis", A. Skripkauskas ir A. Kamantauskas, iklaus praneim apie bsimus veiksmus, sankcionavo juos, bet perspjo, kad bt atsargs, kad nelugt organizacija (a.b. 110/ 06, 111, 113, 06, 183, 190/o6,191, 193/o6 212, 230/ 231). V. Bulviius, i M. Naujokaiio suinojs apie kontrrevoliucins organizacijos lietuvi jaunimo tarpe egzistavim, mgino per j susisiekti su j atstovais, bet neatliko to dl nepriklausani nuo jo aplinkybi (a.b. 13). Karin sukilli organizacija svarst ir paruo 29 auli lietuvi korpuso veiksm plan, jei prasidt Vokietijos su SSRS karas. J. Kilius, V. Bulviiaus pavestas, trauk iam tikslui 194 auli teritorins divizijos kapiton Guait, 179 auli teritorins divizijos 234 auli pulko baterijos vad J. Sadzevii ir kitus. Guaitis ir J. Sadzeviius pasil lietuvi korpuse pradti sukilim ir imtis iedinio apsigynimo nuo Raudonosios armijos iki vokiei kariuomens atvykimo, o po to bendromis jgomis pulti Raudonj armij. Kelis kartus apsvarst klausim, prim V. Bulviiaus pasilym, kurio esm ta, kad lietuvi korpuso daliniai karo pradioje turi savanorikai ieiti mikus ir laukti vokiei atjimo,
06,

167

o po to prisijungti prie j bendriems veiksmams prie Raudonj armij ir sukurti bsimosios Lietuvi armijos uuomazgas (a.b. 19.20.60-63, 75/ 06, 78, 371, 373, 374, 376). V. Bulviius, A. Kamantauskas ir A. Skripkauskas inojo apie Vokietijoje sudaryt Lietuvos vyriausyb su K. kirpa prieakyje; kandidatu j buvo numatytas A. Kamantauskas. A. Skripkauskas pasakojo apie tai, kad i Baltijos ali ir dalies Bielorusijos bus sudaryta didel Lietuva, kuriai reikia sugalvoti politin ekonomin plan, ir sil jam tame darbe dalyvauti (a.b. 6,108/ 06 113, 114,193,
I88/06).

Organizacijos narys A. Skripkauskas buvo Petrakos pakviestas specialiai dalyvauti io laikraio redakcijoje. Jame ra straipsnius slapyvardiu Diugas", ileidiant ir platinant nelegal kontrrevoliucin laikrat Laisva Lietuva". Pirm io laikraio numer, atspausdint mainle, dav skaityti S. Mockaiiui. Kontrrevoliucin laikrat Laisva Lietuva" skait ir platino organizacijos nariai A. Petkelis, J. Morknas ir B. Puodinas, uverbuotas Griauzds. Be to A. Petkelis pagal Griauzds uduot rinko pinigus kitam antisovietiniam laikraiui ileisti. A. Petkelis, J. Morknas ir B. Puodinas usim antisovietine agitacija (a.b. 177, 178, 184/ a.b. 185, 246, 247 ir 3 tomas, a.b. 23, 24, 26, 38, 39, 108, 109, 61,62,63,68,94,95, 97, 98,107,108) (LYA. F. K-l. A p . 58. Bb 3429. L. 367-373).

KALTINAMIEJI VYTAUTAS BULVIIUS, JUOZO, gims 1908 m., Kunigiki k., Bartinink vls., Vilkavikio sr., Lietuvos SSR, nepartinis, veds, auktasis mokslas, lietuvis, buvs Lietuvos armijos karininkas, prie Soviet valdios dirbo 179 auli teritorins divizijos operatyvinio tabo skyriaus virininko pavaduotoju. Iki sumimo gyveno Vilniaus m. Kaltinamas tuo, kad buvo lietuvi auli 29 korpuso lietuvi kontrrevoliucins karins sukilli org a n i z a c i j o s v a d o v a s , k o n t r r e v o l i u c i n i o lietuvi nacionalistini organizacij vadovaujanio centro iniVytautas Bulviius ciatorius ir organizatorius, per specialius kurjerius ir nelegali trump bang radijo stot organizavo ry su lietuvi nacionalistini organizacij centru usienyje, o per j su vokiei armijos vadovybe, kuriai sisdavo karines-politines pionao inias, Lietuvos SSR tipografinius karinius emlapius su planu, nurodaniu vokiei lktuvams ginkl imetimo Lietuvos 168

teritorijoje vietas kariniams sukilimo tikslams, vadovavo 29 lietuvi auli korpuso sukilimo plano paruoimui, t.y. nusikaltimu, kuris numatytas RSFSR BK str. 58-2, 6 ir 11. Prisipaino kaltas, be to, prie j liudijo kaltinamieji Kilius, Kamantauskas, emkalnis ir kt. (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb 342 99/3. L. 73). JUOZAS KILIUS, JONO, gims 1909 m., Poeviki k., Rokikio aps., lietuvis, buvs aulys, nepartinis, auktasis mokslas, veds, lietuvis, buvs lietuvi armijos karininkas. Prie Soviet valdios dirbo 179 auli teritorins divizijos operatyvinio tabo virininko padjju, kapitonas, gyveno Vilniuje. Kaltinamas tuo, kad buvo V. Bulviiaus padjju ir 29 lietuvi auli korpuso kontrrevoliucini karini sukilli tiesioginiu vadu, ruo verbavimui ir verbavo naujus organizacijos narius, dalyvavo plano vokiei lktuv ginkl imetimo Lietuvos teritorijoje sudaryme. Kariniams-politiniams tikslams susiJuozas Kilius tikinjo Vilniuje su lietuvi nacionalistini organizacij usienio centro kurjeriu ir perduodavo politines nipinjimo inias ir duomenis apie organizacijos darb, ruo lietuvi korpuso sukilimo plan, inojo apie veikiani radijo stot ir jos ryius su Vokietija, t.y. nusikaltimu, numatytu pagal RSFSR BK str. 58-2, 6 ir 11. Kaltinamasis pripaino kalt, be to, patvirtino liudininkai V. Bulviius, Juozas Sadzeviius, Jonas Vabalas (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1, Bb. 342 99/3. L. 74). ALEKSAS K A M A N T A U S K A S , J O N O , g i m s 1906 m., Laigi k., Vilkijos vls., Kauno aps., lietuvis, buvs auli sjungos narys Lietuvos atgimimo sj u n g o s " narys, nepartinis, auktasis mokslas, prie Smetonos santvarkos buvo advokatas Vilniaus m., prie Soviet valdios dirbo juridinj konsultacijoj Vilniaus m. taryboje, gyveno Vilniaus m. Kaltinamas tuo, kad buvo vienas i LAF vadov, kartu su Bulviium dalyvavo vadovaujanio centro organizavimui ir lietuvi nacionalistini organizacij centro sudarymui, gavo nuo vokiei repatriacins komisijos vadovo Klauso trump bang radijo stot, kod ir ifr nustatyti ryiui su nelegaliu usienio centru, mgino perduoti vokiei repatriacinei 169
Aleksas Kamantauskas

komisijai plan Lietuvos teritorijoj imesti i lktuv ginklus sukilliams, t.y. nusikaltimu numatytu pagal RSFSR BK str. 58-2, 6 ir 11. Prisipaino kaltas, be to, jo kalt patvirtino liudininkai V. Bulviius, Ant. Skripkauskas, Jonas Morknas ir kt. ( L Y A F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 342 99/3. L. 75). ANTANAS SKRIPKAUSKAS, ANTANO, gims 1904 m., Ritaks k., Nikeli vls. Maeiki aps., Lietuvos SSR, buvs lietuvi tautinink partijos narys 1926-1934 m., nepartinis, nebaigtas auktasis, dirbo literatros dstytoju, prie Soviet valdios nepilnos vid. mokyklos pedagogu, gyveno Vilniuje. Kaltinamas tuo, kad buvo vienas i karins sukilli nacionalistins lietuvi organizacijos vadov, msi priemoni tokiai organizacijai iauliuose sukurti, t.t. Panevyje, Ukmergje; aliakalnyje betarpikai vadovavo ios organizacijos Kauno grupei, Antanas Skripkauskas verbavo Vilniaus grup naujus narius, bendradarbiavo nelegaliame laikratyje Laisvoji Lietuva" slapyvardiu Draugas". Pats ir per kitus organizacijos narius rinko valgybin mediag ir perdav j usienio centrui, palaik ryius su usienio centro kurjeriu, pats organizavo radijo stoties apsaug, perdavinjo per j Vokietijai inias, t. y. nusikalto pagal BK str. 58-2,6 ir 11. Prisipaino ess kaltas, be to, jo kalt pripaino liudininkai Aleksandras Kamantauskas, Jurgis Guobis, Stasys Mockaitis (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb 34299/3. L. 75). VLADAS NOSEVIIUS, VLADO, gims 1909 m. Rygoje, lietuvis, nepartinis, anksiau buvo Draugijos usienio lietuviams remti" sekretorium, Vilniaus universiteto studentas. Dirbo tarnautoju vairiose Vilniaus staigose. Gyveno Vilniuje. Kaltinamas tuo, kad buvo vienas i lietuvi karins sukilli nacionalins organizacijos vadov, dalyvavo vis nacionalistini organizacij vadovaujanio centro krime, per kurjerius palaik tiesiogin ry su Lietuvos nacionalistini organizacij centru, perdav plan, kuriuo nurodyta, kur Lietuvos teritorijoje vokiei lktuvai numes ginklus kariniams sukilli tiksVladas Noseviius lams, t.y. nusikaltimo pagal RTSFR BK str. 58-2,6 ir 11. Prisipaino kaltas, be to, nusikaltim liudija V. Bulviius ir Juozas Kilius (LYA F. K-l. Ap. 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 76). 170

STASYS MOCKAITIS J O N O , gims 1907 m. Lietuvos SSR Naudi k., Marijampols aps., lietuvis, p r a e i t y j e Tautinink partijos narys nuo 1931 iki 1939 m. nepartinis, vidurinis mokslas, mokytojas. Prie Soviet valdios dirbo pradios mokyklos vedju Lentvaryje, Trak rajone. Kaltinamas tuo, kad buvo kontrrevoliucins karins sukilli nacionalistins organizacijos narys, ruo nauj organizacijos nari verbavim, skait ir platino nelegal laikrat Laisvoji Lietuva", buvo vadovaujanio centro kurjeriu ryiams su Kauno o r g a n i z a c i j o s grupe, rinko karines, politines slaptas inias usienio centrui, dalyvavo nelegalios radijo stoties saugojime, t.y. nusikaltimu, numatytu str. RTSFR BK str. 58-2, 6 ir 11. Pripaino savo kalt, be to, nusikaltim liudijo A n t a n a s Skripkauskas ir A l e k s a s Kamantauskas (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 76). LEONAS EMKALNIS, ADOMO, gims 1911 m. Leningrade, lietuvis, nepartinis, veds, vidurinis isilavinimas, atsargos leitenantas, buvs laknas, dirbo techniku normuotoju Geologijos valgyboje prie Lietuvos SSR. Gyveno Vilniuje.
Leonas emkalnis

Stasys Mockaitis

Kaltinamas tuo, kad buvo aktyvus kontrrevoliucins karins lietuvi sukilli nacionalistins organizacijos narys, pats verbavo naujus organizacijos narius, asmenikai organizavo ry su usienio lietuvi nacionalistini organizacij centru per nelegali radijo stot ir perduodavo ten karines, politines, valgybos inias, msi priemoni, kaip isaugoti nelegali radijo stot, t.y. vykd nusikaltim, numatyt pagal RSFSR BK str. 58-2,6 ir 11. Pripaino savo kalt, jo nusikaltim patvirtino liudininkai Vytautas Bulviius, Antanas Skripkauskas ir kt. (LYA. F. K-l. A p . 58. T.l. Bb. 34299/3. L. 77). ALEKSAS VAINORIS, JUOZO, gims 1915 m. Dubingiuose, Teli aps., Lietuvos SSR, lietuvis, 171

Aleksas Vainoris

nepartinis, isilavinimas auktasis, veds, buvs Lietuvos armijos jaunesnysis leitenantas, prie Soviet valdios dirbo 179 auli teritorins divizijos operatyvinio tabo gamybos skyriaus vedju. Kaltinamas tuo, kad buvo Lietuvos nacionalistins kontrrevoliucins karins sukilli organizacijos narys, pas save saugojo emlapius plano su paymtais vokiei lktuv Lietuvos teritorijoje ginkl imetimo punktais karinio sukilimo tikslais, t.y. nusikalto pagal RSFSR BK str. 58-2,6 ir 11 (LYA F. K-l. Ap. 58. T 1. Bb. 34299/3. L. 77). JONAS VALKINAS, JURGIO, gims 1907 m. Medeiki k., valsius ir apskritis Bir, Lietuvos SSR, lietuvis, vid. mokslas, buvs Lietuvos armijos karininkas, prie Soviet valdios dirbo Lietuvos ryi skyriaus virininko pavaduotoju, leitenantas, gyveno Vilniaus m. Kaltinamas tuo, kad buvo nacionalistins kontrrevoliucins karins-politins lietuvi organizacijos narys, sumontavo nelegali radijo stot ir per j nustat ry su Vokietija, dalyvavo perduodant ifruotas telegramas usienio centr, t.y. organizavo primim i ten uduoi organizacijai, t.y. nusikalto pagal straipsn, numatyt RSFSR BK str. 58-2,6 ir 11.
Jonas Valkinas

Pripaino savo kalt, be to, parodymus dav em-

kalnis (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 78). JURGIS GUOBIS, ANTANO, gims 1905 m. Leningrade, lietuvis, auktasis mokslas, nuo 1925 iki 1940 m. buvo aulys, veds, prie Soviet valdios dirbo Vilniaus geleinkelio stoties budtoju. Gyveno Vilniaus mieste. Kaltinamas tuo, kad buvo kontrrevoliucins nacionalistins karins lietuvi sukilli organizacijos narys, savo bute laik nelegali radijo stot, kuria palaik ry su usienio lietuvi nacionalistini organizacij centru ir perduodavo Skripkauskui valgybos inias apie kariuomens judjimo krypt ir apsiginklavim, t.y. nusikalto pagal straipsn, numatyt Jurgis Guobis su eima RSFSR BK str. 58-2,6 ir U. Pripaino savo kalt, be to, parodymus dav A. Skripkauskas ir Leonas emkalnis (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 81).

172

IZIDORIUS ANDRINAS, PETRO, gims 1902 m. Dumblyns k, Zaras aps., Lietuvos SSR, lietuvis, nepartinis, buvs Lietuvos armijos kavalerijos kapitonas, pastaruoju metu prie Soviet valdios Lietuvos SSR ipadrom liaudies komisariato zon direktorius. Gyveno Kaune. Kaltinamas tuo, kad buvo nacionalistins karins lietuvi sukilli organizacijos narys, saugojo savo bute du egzempliorius vokiei lktuv imetimo ginkl Lietuvos teritorijoje plan kariniams sukilli tikslams ir inojo, kad egzistuoja nelegali radijo stotis, t.y. nusikalts, numatytu RSFSR BK str. 58-2,6 ir 11.

Izidorius Andriunas

Prisipaino kaltas, be to, parodymus dav Vytautas Bulviius ir Aleksas Kamantauskas (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 79). JUOZAS SADZEVIIUS, JUOZO, gims 1910 m. Jukiki k. Smilgi vls. Panevio aps., Lietuvos SSR, lietuvis, nepartinis, veds, vidurinis isilavinimas, buvs lietuvi armijos karininkas, prie Soviet valdios 179 auli divizijos, 234 pulko baterijos vadas, vyr. leitenantas, gyveno Vilniuje. Kaltinamas tuo, kad buvo kontrrevoliucins nacionalistins karins lietuvi sukilli organizacijos narys, dalyvavo 29 auli korpuso sukilimo plano sudaryme, t.y. kaltas nusikaltimu, numatytu BK str. str. 58-2,6 ir 11.

Juozas Sadzeviius

Prisipaino ess kaltas, be to, parodymus dav Juozas Kilius ir Vytautas Bulviius (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 79). JONAS VABALAS, MOTIEJAUS, gims 1908 m. Dauglaii k., Kybart vis,. Vilkavikio aps., Lietuvos SSR, auktasis isilavinimas, nepartinis, prie Soviet v a l d i o s d i r b o 179 auli divizijos fizinio paruoimo virininku, kapitonas, praeityje Lietuvos armijos fizinio paruoimo virininkas, gyveno Vilniaus m. 173

Jonas Vabalas

Kaltinamas tuo, kad buvo kontrrevoliucins lietuvi sukilli organizacijos narys ir, inodamas apie Lietuvos teritorijoje vokiei lktuv ginkl imetim kariniams sukilli tikslams, gaudavo tokio plano kopij 215 auli ir 6118 artilerijos pulko nariams, t.y. vykds nusikaltim, numatyt RSFSR BK str. 58-2,6 ir 11. Prisipaino ess kaltas, be to, tai patvirtina liudinink Juozo Kiliaus ir Vytauto Bulviiaus parodymai (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 34299/3 L. 78). ANTANAS PETKEUS, JUOZO, gims 1905 m. Keini k, Dkto vls., Zaras aps., Lietuvos SSR, lietuvis, buvs aulys, nepartinis, veds, nebaigtas auktasis mokslas, prie Soviet valdios dirbo Valstybini mokesi finans sk. Vilniaus miesto taryboje. Gyveno Vilniuje. Kaltinamas tuo, kad buvo kontrrevoliucins lietuvi organizacijos narys, dalyvavo pasitarime, kuriant lietuvi k o n t r r e v o l i u c i n i nacionalistini organizacij vadovaujant centr, rinko pinigus organizacijai antitarybiniam laikraiui leisti, t.y. kaltas pagal str. RSFSR BK str. 58-2,6 ir 11 (LYA F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 80). JONAS MORKNAS, PETRO, gims 1892 m. Kiei k, Bir rajone, Lietuvos SSR, lietuvis, nepartinis, buvs Tautinink partijos narys, veds, vidurinis mokslas, prie Soviet valdios dirbo Ekonomikos mokyklos kvediu, gyveno Vilniuje. Kaltinamas tuo, kad buvo kontrrevoliucins lietuvi organizacijos narys, dalyvavo pasitarime, kuriant k o n t r r e v o l i u c i n n a c i o n a l i s t i n i lietuvi organizacij vadovaujant centr, gaudavo ir platindavo ios organizacijos leidiamus antisovietinius laikraius, t.y. nusikalto RSFSR BK str. 58-2,10 ir 11 (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 1. Bb. 34299/3. L. 81). Jonas Morknas Prisipaino kaltas, be to, tai paliudijo Vytautas Bulviius, Griauzd ir kt. BALYS PUODINAS, ANTANO, gims 1913 m. Anykiuose, Utenos rajone, Lietuvos SSR, lietuvis, nepartinis, buvs aulys, nebaigtas auktasis isilavinimas, neveds, buvs lietuvi armijos jaunesnysis leitenantas. Prie Soviet valdios dirbo Vilniaus autobus stoties sskaitininku, gyveno Vilniuje. Kaltinamas tuo, kad buvo nacionalistins kontrrevoliucins karins sukilli 174

Antanas Petkelis

organizacijos narys, gaudavo ir platindavo ios organizacijos leidiamus antisovietinius laikraius, t.y. nusikaltimu, numatytu RSFSR BK str. 58-2,10 ir 11. Prisipaino kaltu, be to, dav prie j parodymus Petkelis, Morknas ir kt. (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 34299/3. L. 81). Vadovaudamasis RSFSR UPK str. 208 tardymo byla Nr. 1258/842-41 m., kaltinania Bulvii V. J., Kili J. J., Kamantausk A. J., Skripkausk A. A., Nosevii V. V., emkaln L. A., Mockait S. J., Valkin J. J., Guob J. A., Andrin I. P., Sadzevii J. J., Vabal J. M., Vainor A. J., Morkn J. P., PuodiBalys Puodiunas n B. A., Petkel A. J., pagal str. 58-2, 6, 10 ir 11 BK RSFSR nukreipti karin M V D prokuratr apkaltinti. KALTINAMOJI IVADA - sudaryta Gorkio m. 1941 m. spalio 21 d. Kaljimo skyriaus UNK VD GO. KARO TRIBUNOLO TEISMO NUOSPRENDIS 1941 m. lapkriio 26, 27, 28 dienomis Maskvos karins apygardos tribunolas udarame teismo posdyje Gorkio mieste, pirmininkaujant 3-io rango karo juristui Zapolskiui ir dalyvaujant nariams: kariniam juristui Stasiuliui ir drg. Vlackiui, perirjo V. Bulviiaus karinio tabo byl Nr. 3077. Vadovaudamasis idstyta mediaga, kaltinamuosius pagal UPK str. 319, 320 ir 326 ir str. 31, 47 ir 48 karinis tribunolas nuteis: 1. Bulvii Vytaut, Juozo 2. Kili Juoz, Jono 3. Kamantausk Aleks, Jono 4. Skripkausk Antan, Antano 5. Mockait Stas, Jono 6. emkaln Leon, A d o m o 7. Guob Jurg, Antano 8. Sadzevii Juoz, Juozo dl daugybs j vykdyt nusikaltim, vadovaujantis RSFSR baudiamojo kodekso 58-2 str., taikyti aukiausi bausm - suaudyti, konfiskuojant vis jiems priklausant turt. 9. Valkin Jon, Jurgio, u vykdytus nusikaltimus pagal b.k. 58-6 str. 1 dal kalinti 20 m., atimti rinkimines teises 5 m. iki atliks bausm konfiskuojant vis asmenikai priklausant turt. Bausms laik taikyti nuo 1941 m. birelio 12 d. 175

10. Nosevii Vlad, Vlado, u jo vykdytus nusikaltimus, vadovaujantis RSFSR baudiamojo kodekso 58-6 str. 1 d., kalinti darbo pataisos lageryje penkiolikai met, konfiskuojant vis asmenikai priklausant turt. Bausms laik taikyti nuo 1941 m. birelio 21 d. 11. ir 12. Vabal Jon, Motiejaus, ir Andrin Izidori, Petro, u vykdytus nusikaltimus pagal RSFSR b.k. 38-2 str. kalinti darbo pataisos lageriuose po 10 m. kiekvienam, atimant rinkimines teises kiekvienam po 5 m. su konfiskacija viso jiems priklausanio turto. Bausms laik taikyti nuo 1941 m. birelio 14 d. 13. ir 14. Petkel Antan, Juozo, ir Morkn Jon, Petro, u jo vykdytus nusikaltimus, vadovaujantis RSFSR baudiamojo kodekso 58-9 str., kalinti darbo pataisos lageryje po 8 m. kiekvien, atimant rinkimines teises 5 m. kiekvienam, konfiskuojant vis jiems priklausant turt. Bausms laik A. Petkeliui priskaiiuoti nuo 1941 m. balandio 16 d., J. Morknui nuo 1941 m. balandio 19 d. 15. Puodin Bal, Antano, u visus nusikaltimus pagal RSFSR baudiamojo kodekso 58-2 str. kalinti septyneriems metams ir konfiskuoti vis jam asmenikai priklausant turt. 16. Vainor Aleks, Jono, teismas nutar iteisinti, nuimti apsaug. Pasirao Teisinga: teismo sekretorius paraas neperskaitomas karo juristas Revane (LYA F. K-l. A p . 58. T. I. Bb. 34299/3. L. 99-105). LAF Respublikinio karinio tabo nari, nuteist u kontrrevoliucin veikl, srasas
Eil. Nr. 1. 2. 3. Laipsnis, vardas, pavard Gen. tabo mjr. Vytautas Bulviius Kapitonas Juozas Kilius Vyr.ltn. Juozas Sadzeviius Aviacijos Itn. Leonas emkalnis Gimimo metai 1908 1909 1910 179 divizijos 234 baterijos vadas Pareigos 179 divizijos oper.sk. v-ko pavad. Sumimo data 1941.06.13 1941.06.12 Ved kontrrev. veikl tarp kariki 1941. 06.14 Kaltinamas (pagal 58-2) visi 1941.11.26-28 karo tribunolo nuosprendis Suaudytas Suaudytas Suaudytas

4.

1911

Atsargos ltn., 1941. 06.11 dirbo techniku geologinje valgyboje

Suaudytas

176

Eil. Nr. 5. 6. 7.

Laipsnis, vardas, pavard Jurgis Guobis Advokatas Aleksandras Kamantauskas Mokytojas Stasys Mockaitis Mokytojas Antanas Skripkauskas ltn. Jonas Valkinas Juristas Vladas Noseviius Kapitonas Jonas Vabalas Kapitonas Izidorius Andrinas Mokytojas Antanas Petkelis Ekon.-buhal. Jonas Morknas Arm.jaun. ltn. Balys Puodinas Ekon., j. ltn. Aleksas Vainoris

Gimimo metai 1905

Pareigos

Sumimo data 1941.06.16 1941.06.03 1941.05.22

Kaltinamas (pagal 58-2) visi

Vilniaus gele. stoties budtojas 1906.08.04 Advokatas 1907 Nebaigtas aukt. pedagoginis isilavinimas Literatros mokytojas 29 Liet. korpuso ryi tarnybos v-ko pavad. Tarnautojas 179 divizijos fizinio paruoimo virininkas Valst. irgyno direktorius, inomas sportininkas Dirbo mokesi inspekcijoje (lenk 2 k. teistas) Ekonomikos mokyklos kio dal. v-jos

Nelegaliai savo bute laik radijo stot Pams saugoti i Suaudytas vokiei radijo stot ir kod Suaudytas Ryys su Kauno LAF tabu

1941.11.26-28 karo tribunolo nuosprendis Suaudytas

8. 9.

1904 1907

1941.06.03 1941.06.12

Verbavo civilius Suaudytas gyventojus organizacij 20 met Padjo paruoti radijo stot Palaik asmeni- 15 met kus ryius su Skipiium (TOK) Artimai dalyvavo 10 met kontrrevol.veikloje. Iraas i archyvo Saugojo fonograf. 10 met emlapius, kur imesti ginklus Dalyvavo kontrrev. susirinkimuose 8 metams

10. 11.

1909 1908

1941.06.21 1941.06.14

12.

1902

1941.06.14

13.

1905

1941.04.16

14.

1892

1941.04.19

15. 16.

1913 1915

Vilniaus aut. 1941.04.16 stotyje apskaitininkas 1941.06.14 179 diviz. operat. tabo ratins vedjas

Dalyvavo pasita- 8 metams rime kuriant pogrindio organiz., platino literatr Artimai dalyvavo 7 metams kuriant pogrindio organiz. Iteisintas Nerodyta, kad slp topografin. emlap

177

CHARAKTERINGOS BYLOS - NEKALTI NUBAUSTI

ios bylos charakteringos tuo, kad sufabrikuotos pai lagerio saugumo darbuotoj pasirinkt liudinink. Nors itremtieji buvo traukti veamj sra kartu su eimomis, bet ia pat etapo vietose geleinkelio stoty dalis j buvo atskirta nuo eim. Vieni nugabenti tremties viet, kiti kaljimus: Kraslag Krasnojarsko sr., Temlag Mordovijos ASSR, Severurallag Sverdlovsko sr. ir kt.

CHARAKTERINGA ATUONIOLIKOS ASMEN GRUPIN BYLA Kraslage lietuviai kaliniai organizuoja savitarpio pagalbos komitet Soviet Sjungai 1941 m. birelio 15 d. okupavus Lietuv ir j jungus Soviet Sjung, prasidjo masiniai aretai, kaltinimai, sumimai, tardymai. Pirmiausia aretuoti valstybs veikjai, buv ministrai pirmininkai, ministrai, karikiai, visuomens veikjai, partij vadovai, verslininkai, fabrikantai, dvarininkai ir stambs kininkai. Prasidjo masinis tautos genocidas. Skubiai sudaromi masini trmim sraai, pagal kuriuos kandidatais buvo potencials Soviet sjungos prieai. Prie pat kar, 1941 m. birelio 14 d., itremta apie 20 000 moni. Trmimo metu daugumos eim vyrai buvo atskirti nuo eim ir veami lagerius. 1941 m. liepos mn. pirmomis dienomis Kraslago N K V D atvyko i Lietuvos SSR etapas suimt lietuvi, tarp kuri buvo socialiai pavojingas kontrrevoliucinis elementas." Nuo pat pirm etapo atvykimo dien tarp io kontrrevoliucinio elemento" buvo tokie, kurie skleid profaistin agitacij ir melagingas inias apie Soviet Sjungos pralaimjim kare. Pagal socialin klasin sudt i grup daugiausia sudar dvasininkai, kininkai, stambs savininkai, tarp j buv Lietuvos vadovai, Lietuvos vyriausybs ministrai, aukiausio laipsnio karininkai ir policijos valdininkai. 178

Be to, didel j dalis praeityje buvo organizacij lyderiai ir aktyvs Tautinink, Krikioni demokrat, Valstiei sjungos, auli sjungos nariai. Nuo pirm atvykimo lager dien tarp i grupi asmen, kurie vadovavosi prieikomis antisovietikomis pairomis, usimezg glauds tarpusavio kontaktai ir bendradarbiavimas. i veiksm kvpjai buvo buv valstybs veikjai: teisingumo ministras S. ilingas, Valstybs Prezidentas A. Stulginskis, susisiekimo ministras J. Staniauskas, vietimo ministras Juozas Tonknas, propagandos ministras Tamoaitis. Sudarydami iniciatyvin grup, ie asmenys savo siaurame rate svarst tarptautins padties klausimus, Soviet Sjungos-Vokietijos padt fronte, bsim tvark Lietuvoje, taip pat savo poir karo veiksmus ir savo elges lageryje. Toki pasitarim metu pasisakym dalyviai ireik prieik Soviet Sjungai poir (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 117). Kalbant apie karo veiksm eig, buvo jauiama provokika tendencija. I dalies pasitarimo metu, dalyviai parod, kad jie ino apie pogrindio veikl Lietuvoje ir organizacin pogrindio centr - Berlyno komitet, kuris skleid tarp lietuvi to komiteto atsiaukimus. Aktyviausi vaidmen, nukreipt organizuojam prieikos veiklos formavim lageryje, vaidino buvs justicijos ministras Stasys ilingas, kuris panaudojo tiems tikslams savo autoritet tarp kalinto lietuvi kontrrevoliucinio nacionalistinio" elemento, taip pat ir savo oratoriaus gabumus. 1941 m. liepos mn. viduryje Kraslago punkte, lagerio zonos lietuvi susibrime, kuriame dalyvavo iki imto lietuvi, Stasys ilingas pasak kalb, kuria tikino, kad sovietai kar pralaims ir lietuviai gr Lietuv, kviet lietuvius organizuotis, ia visi es lygs, reikia vieni kitiems padti. Stasys ilingas taip pat aikino, kad anketose, kurias turjo upildyti kaliniai, nurodyt, jog yra Lietuvos, o ne Soviet Sjungos pilieiai. iam susirinkimui talkininkavo Jokbas Staniauskas ir Juozas Tonknas. Panaiai jie kalbjo tame paiame lagerio punkte su atsitiktinai susirinkusiomis lietuvi grupmis. Vliau, vadovaudamiesi nuomone, kad Soviet santvarkos lugimas jau aikus, pasinaudodami lietuvi asmeniniais trokimais greiiau grti Tvyn, Aleksandras Stulginskis, Izidorius Tamoaitis, Jokbas Staniauskas, Juozas Tonknas ir j artimiausi bendraminiai vykd prieik veikl, br organizacij, kurios tikslas - ivaduoti lietuvius ruoiant sukilim, jeigu SSRS bus nugalta. Organizacijos brimo klausimais Stasys ilingas, Jokbas Staniauskas, Aleksandras Stulginskis, Izidorius Tamoaitis ir kiti lagerio punkto zonoje daug kart slaptai tarsi. Tuo pat metu tame paiame lagerio punkte, lagerio zonos kieme, tokios or179

ganizacijos sukrimo klausim specialiai svarst trise: Stasys ilingas, Jokbas Staniauskas ir Juozas Tonknas. Jie padar ivad, kad btina sukurti nelegal komitet, renkam kalint lietuvi antisovietins organizacijos. I tikrj organizacija vadinosi savitarpio pagalbos komitetu, tik provokatoriai ir tardytojai pavadinim ikraip. Komiteto sukrimo organizatorius - buvs susisiekimo keli ir ryi ministras Jokbas Staniauskas. Jis sil suformuoti komitet, io suimtj lietuvi lagerio poskyrio bendrame susirinkime irenkant atstovus. Kiti organizacijos, KGB nuomone, dalyviai sil sudaryti komitet, renkant atstovus barakuose. Buvo svarstoma galimyb irinkti komitet, dalyvaujant atstovams i vis lietuvi lageri. Ateityje platesn Komiteto su centru Krasnojarsko mieste veikla buvo projektuojama, Soviet Sjungai pralaimjus kar. Komiteto sukrimo klausim svarst ne tik iniciatyvins grups, bet ir platesni bendramini sluoksniai. 1941 m. liepos mn. tame paiame lagerio punkte darbo metu ir kit kart lageryje Jokbo Staniausko iniciatyva klausimai, susij su komiteto organizavimu, buvo svarstomi jo brigadoje. Tuo paiu metu dl gausi Soviet Sjungos pralaimjim pranaaujani gand, paplitusi lagerio punkte apie vokiei kariuomens laimjimus Soviet Sjungos-Vokietijos fronte, apie Maskvos umim, suaktyvjo prieikai nusiteik lietuviai, ypa praeityje yms karikiai, pavyzdiui, pulkininkai, majorai ir buv policijos valdininkai. Dl pralaimjimo 1941 m. liepos mn. tame paiame lagerio punkte, lagerio zonoje, S. iling, kaip autoritet, kreipsi lietuvis Kedys J. J., nordamas isiaikinti S. ilingo nuomon, k turi daryti lietuviai, numatydami greit vyki atomazg. Kedys J. J. buvo urnalistas, Lietuvos armijos savanoris ir Lietuvos armijos generalinio tabo valgybos skyriaus valgybininkas, vyresnysis ratininkas, priklauss socialdemokrat ir Darbinink federacijos, Lietuvos jaunimo, Pavasarinink religinms organizacijoms, auli sjungos, Savanori organizacijoms. iame pokalbyje Stasys ilingas dav nurodym savo atsakomybe organizuoti lageryje lietuvi organizacij ir skleisti antisovietinio pobdio atsiaukimus, ruoti kalintus lietuvius aktyviems veiksmams. Su J. Kedio suredaguotu atsiaukimo tekstu i anksto supaindintas S. ilingas. Jis su atsiaukimo turiniu sutiko. Be to, su atsiaukimu i anksto taip pat supaindintas A. Stulginskis, kuris sutiko su teksto turiniu. Be platinam atsiaukim, nurodyta buvusi karinink grup, kurioje aktyviai dalyvavo J. Kedys, numat organizuoti barakuose atstov rinkimus komitetui sudaryti. Apie tai informavo buvs majoras Pranculis, kurio kandidatra buvo numatyta vadovauti lietuvi komitetui iame lagerio punkte. 180

Tolimesn vyki eig ir formuoi veikl lagerio vadovyb nutrauk. Deimties proklamacij platinimo dalyviai su J. Kediu buvo suimti. Be to, ios grups byla buvo irykinta atskiro tardymo metu. Dauguma junginio dalyvi ir buvusi kvpj ioje byloje kalinami. Tai Aleksandras Stulginskis, Stasys ilingas, Izidorius Tamoaitis, Juozas Tonknas ir Jokbas Staniauskas. Jie 1941 m. liepos gale ir rugpjio pradioje buvo perkelti kit lagerio punkt. Bdami kitame lageryje, i formuoi dalyviai savo veiklos nenutrauk, palaik vieni su kitais asmeninius ryius, ts organizacin darb, tikindami kalintus lietuvius. Nelegaliuose susirinkimuose ir pasitarimuose aptariami klausimai apie karo pralaimjim: Maskva vokiei uimta, Novosibirskas bombarduojamas, neramumai alies viduje, sukilimas Krasnojarske. Svarst greit sugrim Tvyn Lietuv. Susirinkimai vyko vairiose lagerio zonos vietose: barakuose, pirtyje, diovykloje, kitose lagerio vietose rugpjio-rugsjo mnesiais 1941 m. vairiose grupse. Suaktyvjo buvusios karininkijos grup. I dalies buv policijos valdininkai, buvusio majoro Kazio Pomornacko vadovaujami. Jis telk apie save lietuvius, pltojo komiteto veikl. Dar bdamas pirmajame lagerio punkte, K. Pomornackas palaik ry ir bendravo su kaltinamuoju Stasiu ilingu, Juozu Tonknu ir kitais, dalyvavo susirinkimuose, kuri metu greta vairi svarstom klausim komentavo Lietuvos sukilli komiteto veikl. Bdamas iame lagerio punkte, Kazys Pomornackas i formuoi susirinkim-pasitarim metu pasisakydavo Stasio ilingio nurodym dvasia. Tuose susirinkimuose kai kada dalyvaudavo kaliniai Aleksandras Stulginskis, Stasys ilingas, Juozas Tonknas. 1941 m. rugpjio 17 d. sambrio barake metu Kazys Pomornackas kviet dalyvaujanius organizuotis: sabotuoti lagerio darbus, kad isaugot moralines, fizines jgas, ir bti pasiruousiems itrkti i lagerio ir po to sugrti Tvyn. iame susirinkime dalyvavo kaliniai Juozas Tonknas, Povilas Dundulis, Petras Amontas, Kazys Atkoinas, eslovas Vabalas, Pranas Vizgirda, Antanas Poinas, Adolfas alkauskas. Reaguodamas Kazio Pomornacko kalb, vienas i sambrio dalyvi, Petras Amontas, ireik neapykant bolevikams ir grasino atsiskaityti su jais, kai tik atsiras galimyb. Tame paiame sambryje Kazys Pomornackas ir Petras Amontas komentavo A. Hitlerio knyg Mein Kampf" (Mano kova") ir ireik, kad jie sitikin A. Hitlerio plan gyvendinimu ir aibiku SSRS kariniu sutriukinimu. 181

Panaios ries sambriai, bet dalyvaujant maesniam moni skaiiui, vyko ir darbo vietoje. Tais atvejais Kazys Pomornackas atliko aktyv vaidmen, diegdamas nuomon, kad Soviet Sjunga pralaims. Kazys Pomornackas vykd antisovietin agitacij ir skelb inias, kuri klaus daug suimtj, kalbjosi su atskirais asmenimis. Kazys Pomornackas paskelb ini apie kalinamj sukilim artimiausiame lagerio punkte, neramumus Krasnojarske. Stasys ilingas, Aleksandras Stulginskis, Juozas Tonknas, Izidorius Tamoaitis, Jokbas Staniauskas ikl Komiteto sudarymo klausim, bet nutar, kad dar anksti, nes padtis Soviet Sjungos-Vokietijos fronte nepakankamai aiki, nors jie buvo sitikin, kad SSRS pralaimjimas garantuotas. Tolimesn veikla buvo nutraukta, nes suimti pagrindiniai komiteto organizatoriai (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 112-16). Aretai, tardymai, kaltinimas
Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. Pavard vardas Stulginskis Aleksandras ilingas Stasys Tamoaitis Izidorius Staniauskas Jokbas Tonknas Juozas Auktuolis Jonas Pranculis Jonas Pomornackas Kazys Vileiis Juozas Gedgaudas Mykolas Dundulis Povilas Amontas Petras Matelis Jonas Atkoinas Kazys Vabalas eslovas Vizgirda Pranas Poinas Antanas alkauskas Adolfas Gimimo metai 1885 1885 1894 1892 1894 1885 1885 1888 1895 1885 1894 1897 1898 1885 1906 1889 1896 1894 Areto data 1941.06.07 1942.01.20 1942.01.27 1941.06.14 1942.01.02 1941.06.08 1941.06.09 1942.01.21 1941.06. 1941.06.14 1941.01 1941.06.06 1941.06.06 1941.06.12 1941.06.09 1941.06.10 1941.06.16 1941.06.16 1941.07.09 1941.06.14 1941.06.12 1942.02.19 Straipsnis, pagal kur nuteistas BK str.str. 58-4, 58-10; 2 d ir 58-11 B K str.str. 58-10, 2 d; 58-11 ir 58-13 BK str.str. 58-10,2 d; 58-11; 58-13 BK str.str. 58-4; 58-10, 2 d ir 58-11 BK str.str.58-4; 58-10, 2 d ir 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d. 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10. 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 BK str.str. 58-10, 2 d; 58-11 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13 ir 58-13

Vilnietis lenkas, KGB agentas, suskubo praneti kmui" apie lietuvi susibrim. ekistai sukluso. Prasidjo tardymai ir KGB greitai nusprend, kad lietuviai ruoia smoksl prie soviet valdi. Po to prasidjo aretai. Spalio 9-t pasirod saugumiei nutarimas aretuoti atsargos pulkinink M. Gedgaud, spalio 13 d. - atsargos major Kaz Pomornack, lapkriio 9 182

atsargos pulkinink Povil Dundul. Gruodio 9 d. aretuotas iauli geleinkelio depo mainistas Petras Amontas, 1942 m. sausio 2 d. - buvs kriminalins policijos valdininkas Adolfas alkauskas, atsargos leitenantas eslovas Vabalas, Lietuvos Nepaprastasis pasiuntinys Jonas Auktuolis, susisiekimo ministras Jokbas Staniauskas, tautinink partijos ideologas Izidorius Tamoaitis, pulkininkas leitenantas A n t a n a s Poinas, atsargos m a j o r a s Jonas Pranculis, buvs vietimo ministras prof. J. Tonknas, teisingumo ministras Stasys ilingas ir buvs Lietuvos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. 1942.02.13 aretuoti atsargos majoras Jonas Matelis, policijos nuovados virininkas Kazys Atkoinas, o 03.23 karo gydytojas Juozas Vileiis. Visiems kaltinamiesiems uduoti tie patys klausimai: 1. Ivardyti artimiausius draugus Lietuvoje. 2. Su kuriais artimaisiais, pastamais vaiavote Kraslag? 3. Kokie js ketinimai ir su kuo draugaujate iame lagpunkte? 4. Kas organizavo nelegalius susitikimus ir kas juose kalbjo? 5. Kas kalbjo papildomai ir apie k kalbjo? 6. Ar priklauste auli sjungai, tautinink partijai, kitai visuomeninei organizacijai ar partijai, kokios buvo pareigos? kalius" greit surado, nes vieni buvo vyriausybs vadovai, ministrai arba tarnavo kariuomenje ir buvo isitarnav karinink laipsnius, tarnavo Lietuvos vidaus ar kriminalinje policijoje. Be to, dar buvo stambs emvaldiai, samd darbininkus, vadinasi, buvo inaudotojai - buos, arba priklaus Lietuvos auli sjungai, kitoms partijoms ar buvo inomi visuomens veikjai. Taigi visi minti asmenys, kuriems pateikti kaltinimai, es potencials soviet santvarkos prieai ir nusikalt pagal RTFSR baudiamojo kodekso str. 58-2; 58-4; 58-6; 5810 2 d; 58-11. Kaip matyti i areto dat, visa byla sudaryta, atlikus vos kelis tardymus. Taigi apie koki ties galime kalbti?

KALTINAMJ BIOGRAFIJOS IR TARDYMAI Supaindiname su kaltinamj biografijomis, areto ir tardomja mediaga bei BK straipsniais, teism spektakliais. ALEKSANDRAS STULGINSKIS gim 1885 m. vasario 26 d. Raseini aps., Kaltinn vls., Kutali kaime, smulki kaimo nuominink gausioje eimoje. Vyresnij JAV gyvenani Stulginskio tvo vaik padedami, tvai nuomojo nedidel k. Mokytis Stulginskiui padjo vyresnieji broliai. Jam tokiu bdu buvo suteikta galimyb mokytis Kaltinn pradios mokykloje, Liepojos progimnazi183

joje ir emaii dvasinje seminarijoje Kaune, kuri baigs neskubjo bti ventintas kunigu, bet pra seminarijos vadovybs atidti ventinimus. Draugai kunigai parm Stulginsk, suteikdami jam galimyb mokytis Insbruko universitete filosofijos ir gilinti teologijos studijas. Po met stojo Hals Agronomijos institut, kur baig 1913 m., ir nusprend likti pasaulieiu. Dmos atstovo M. Yo padedamas, sidarbino Alytaus rajono agronomu. Studij Halje metu ra vairiais ems kio klausimais Vienyb". Dabar jau gyvendamas Lietuvoje, redagavo Vienybs" pried Viensd", skirt ems kio klausimams sprsti, ileido broir apie vereli auginim. VoAleksandras Stulginskis kieiams okupavus Lietuv, apsigyveno Vilniuje, sijung visuomenin ir kultrin veikl, suorganizavo pradios mokyklos mokytojams ruoti pedagogikos kursus, vadovavo vietimo draugijai Rytas", komitetui nukentjusiems nuo karo elpti. Savo sigytame sklype organizavo 10 ha dydio dar-k, i kurio teik maist prieglaudoms ir mokykloms. Pradjo leisti kinink", kininko kalendori". Priklaus krikioni demokrat partijai, j steig ir buvo irinktas tos partijos centro komiteto pirmininku. Kartu su kitais ymiais Vilniaus lietuviais kreipsi JAV prezident Vilson pagalbos Rusijos pavergt taut klausimais. Buvo irinktas Lietuvi Tautos Taryb. Pasira 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akt. Grtant nuo karo nubloktiems lietuviams Tvyn, vadovavo kalini ir tremtini komisijai. Iklus Uracho kandidatr Lietuvos karalium, A. Stulginskis balsavo prie monarchij. Kartu su grusiais i Rusijos krikionimis demokratais kr partijos program. Kilo nesutarim dl ems reform vykdymo, nes A. Stulginskis pageidavo j keisti liau, skirtingai nuo M. Krupaviiaus (LE, t. 29 p. 83). Prezidentas A. Stulginskis Lietuvos prezidento pareigas po A. Smetonos jo iki pat Lietuvos Konstitucijos primimo 1922 m., kurioje buvo pabriama, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, todl Prezidentas pavadintas Lietuvos respublikos Prezidentu, renkamu slaptu balsavimu ir absoliuia bals dauguma. Prezidentas buvo ir ginkluot pajg virininkas, jis turjo teis paleisti Seim, bet, susirinkus naujam, j vl perrinkdavo (Lietuvos aidas", 1993 vasario 17, Nr. 30). Bdamas 35 m. irinktas Prezidentu, labai stengsi siningai tas pareigas atlikti, buvo darbtus ir rpestingas, kontroliavo ministr darb. Tai um daug laiko, todl suvaiavimuose ir ventse retai pasirodydavo. M. Krupaviius 184

A. Stulginsk pavadino prezidentu - lietuviku kininku, tai nusako jo privat gyvenim. 1927 m. apsigyveno Jokbavo dvare, tvarkingame, apsodintame glynais. Vienas svarbiausi apie Jokbavo dvar ir jo eimininko veikl atgars tarp kaimo gyventoj buvo progresyvaus ir kultringo kininkavimo pavyzdys (Voruta", 1939 m. spalio 30 d., Nr. 38 (416), p. 6). Kartu su eimyna visus darbus dirbdavo, gyvuliams pats vaistus suleisdavo, vaiingai priimdavo sveius, patys maitinosi paprastai. 1941 m. birelio 14 buvo ivetas su eima. Grintas Lietuv, neturjo galimybs sidarbinti Jokbave, jam buvo pareikta, kad drumsis vies ir diaugsming kolkin gyvenim. 1942.01.20 aretuotas antr kart. 1957-1959 m., grs i tremties, dirbo Vytn sodininkysts-darininkysts stoties moksliniu bendradarbiu. Mir 1969.09.22 Kaune (Lietuvos Prezidentai, Lietuvos rytas", 1993 m. vasario 17 d., Nr. 30). Sudarant tremtinu Sibir moni sraus, dokumentas turjo bti paliudytas trij asmen parodymais apie j antisovietin veikl. Vienas i liudijani to kaimo gyventoj paliudijo, kad A. Stulginskis kaip mogus buvo labai geras darbininkams. Susirgus nuvedavo pas gydytoj arba parvedavo gydytoj namus. Bet kokiu atveju visokeriopai rm neturtingus mones. (Mediaga i Ypatingojo Archyvo). A. Stulginskis aretuotas 1941.06.07 (nutarim aretuoti pasira Kretingos aps. operatyvinis galiotinis serantas Popov, sutikim aretui dav Kretingos aps. KGB virininkas, laikym lageryje sankcionavo 1942.06.29 Kraslago prokuroras. Orderis aretui pasiraytas LSSR VR komisaro 1941.06.14. Serantas Popovas savo nutarime rao: A. Stulginskis - stambus buo, vald 173 ha ems, turjo 15 arkli, 37 karves, gyvenamasis namas turjo 1038 m 2 , svirnas - 1624 m 2 . Antrasis nutarimas aretui A. Stulginskiui pasiraytas lageryje Kraslago operatyvinio galiotinio j. ltn. Anciperovo 1942.01.02. iame nutarime A. Stulginskis k a l t i n a m a s , kad b u v o b u o , p r a e i t y j e b u v s y m i a u s i a s b u r u a z i n i nacionalistini pair veikjas, prieikai nusiteiks prie soviet valdi, lageryje usiminjo nelegalia antisovietine veikla, grupiniuose pasitarimuose kalbjo apie numatom vokiei faist pergal. Jo antisovietine veikla patvirtinta liudinink Poloso ir Gaidamaviiaus (KGB agentai) parodymais. Pirmoji A. Stulginskio apklausa atlikta 1942.01.12. Tardomasis sak nebeprisimens, kad kas nors i jo pastam bt saksis, jog yra nepatenkintas soviet valdia, nieko neins apie antisovietin veikl. Pats asmenikai mans, kad sovietai kar pralaimsi, bet ia nuomone su kitais nesidalijs. 185

A. Stulginskis lageryje ra dienyn, kur i jo 1942.09 kratos metu atm, kartu atm ir paslptus 925 rb. Per i lagerio paleidiam lenk Rased A. Stulginskis perdav Marijon vienuolyno vadovo, gyvenanio usienyje vyskupo Buio (ryt apeig vyskupas), adres, kad is usienyje tarpininkaut prie soviet valdi dl jo ilaisvinimo. 1942.02.04 Kraslago KGB operatyvinis galiotinis j. ltn. Anciperov, perirjs A. Stulginskio byl, pateik kaltinim, kur patvirtino Kraslago ekist skyriaus vyr. operatyvinis galiotinis ltn. Dogadin ir nustat: A. Stulginskis, bdamas aretuotas, usim kontrrevoliucine veikla, kuri pasireik taip: a) buvo aktyvus kontrrevoliucins formuots dalyvis, lageryje usiminjo nelegalia prieika veikla (tekstas sutrumpintas); b) dalyvavo grupiniuose susibrimuose, ragindamas lietuvius aktyviai kovoti prie soviet valdi; c) kaltinamasis dalyvavo lietuvi slaptuose susirinkimuose ir laikomas j dalyviu; d) kartu su S. ilingu, J. Staniausku, J. Tonknu ir kitais svarst klausim dl lietuvi savialpos komiteto sukrimo; e) skleid provokacinius gandus: Maskvos pamimas, Novosibirsko bombardavimas, suirut SSRS viduje ir pan., ra dienorat, kuriame fiksavo lagerio gyvenim, lagerio apsaugos pajgas, kalbjo apie vokiei pergal. To uteko A. Stulginsk pagal RTFSR UPK 128 ir 129 str. t.y. pagal str. 58-4; 58-10; II d., 58-11 nuteisti. Kaltinimo ivados A. Stulginskiui buvo paskelbtos 1942.02.12. Ivados persistos Kraslago prokurorui (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 128). STANISLOVAS ILINGAS gim 1885.11.11 Vilniuje. Mir 1962.11.13 Lietuvoje. Kils i dvarinink, gyveno Paeerli vls., aki aps., 1912 m. baig Maskvos universiteto teiss fakultet, juristas - advokatas, 1914-1917 m. Lietuvi draugijos nukentjusiems nuo karo elpti sekretorius. 1917 m. - vienas i Santaros" partijos krj, lietuvi nacionalini dalini Rusijoje organizatorius, Nepriklausomybs Akto signataras, 1918-1920 m. Lietuvi tarybos narys, jo prezidiumo vicepirmininkas, vienas i Lietuvos kariuomens organizatori, 1920-1926 m. seimo atstovas nuo Lietuvos kinink sjungos, 1914-1925 m. Stanislovas ilingas Lietuvos auli sjungos valdybos vicepirmininkas, 1926.12.17 prisidjo prie faistinio vyriausybs perversmo, 1926 m. pabaigoje ir 1934-1938 m. teisingumo ministras, 1928-1938 m. Valstybs tarybos pirmininkas. 186

Stasys ilingas aretuotas aki aps. KGB (orderis aretui 1941.06.10 Nr. 10972) ir isistas Kraslag. Kraslago vyr. operatyvinis galiotinis KGB j. ltn. Anciperov, 1942 m. sausio 2 d. prim nutarim aretuoti Stas iling. Nutart sankcionavo Kraslago prokuroras arov, tvirtino Kraslago ekist sk. KGB ltn. Dogadin. S. ilingas kaltinamas tuo, kad buvo Santaros" lyderis, praeityje ymiausias, labiausiai reakcingas nacionalistini grupi atstovas. Karininkai bei valstybs veikjai, tokie kaip A. Stulginskis, J. Staniauskas organizavo kalini antisovietin agitacij, kovojo prie soviet valdi. 1941 m. liepos mn. kalini susirinkime kontrrevoliucine kalba kviet visus lietuvius vienytis, pasitarimuose aktyviai svarst soviet valdios pralaimjimo galimyb ir kviet burtis, ruoiantis kovai. iuos nutarimus patvirtina liudininkai Gaidamovi ir Polesa bei patys aretuotieji. S. ilingas kaltinim neig. Jis inojo apie platinam atsiaukim, kur gavo i nepastamo mogaus (LYA. F. K.-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 129). IZIDORIUS TAMOAITIS gim 1889.08.24 Raseini aps., Jurbarko vls. Antakalniki k., valstiei eimoje. Mir R e o t u o s e (Krasnojarsko kratas) 1943.11.06. Tvai turjo 14,5 ha ems. 1903-1907 m. moksi Raseini mokykloje, 1908-1912 m. Kauno kunig seminarijoje, 1916 m. baig Sankt-Peterburgo dvasin akademij, 1920 m. Freiburgo universit e t e f i l o s o f i j o s f a k u l t e t . 1917 m . k a r t u s u A. Smetona dalyvavo filosof kongrese usienyje. 1924-1940 m. dirbo Kauno universitete (nuo 1930 m. ordinarinis profesorius). 1936 m. dalyvavo filosof Izidorius Tamoaitis kongrese Prahoje, 1937 m. - Paryiuje, 1934-1939 m. urnalist sjungos pirmininkas. 1924-1937 m. Tautinink partijos narys - partijos ideologas. Artimai bendradarbiavo su A. Smetona, S. ilingu, J. Tonknu, mokjo vokiei, prancz, lenk, rus, graik kalbas; sovietinio paso neturjo, saksi ess nepartinis, buvo klerikal, vliau tautinink veikjas, apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. Nutarimas aretuoti pasiraytas Raseini KGB ltn. Pariadin 1941.06.09, patvirtintas Raseini KGB virininko Golovkin 1941.06.13, o prokuroras sutikim sankcionavo tik Kraslage 1942.01. Nutarimas kardomajai priemonei parinkti pasiraytas 1942.01.02. Apklaustas liudininkas (dar Lietuvoje) Pranas Puiys, 1903, nepartinis, saksi nieko blogo apie Tamoait pasakyt negals. 1942.02.07 pateiktas kaltinimas panaus Stulginskio ir kit: buvo tautininkas, Kraslage usiiminjo kontrrevoliucine veikla, platino gandus... I. Tamoaitis

187

prisipaino kaltu tik i dalies, tikjo vokiei pergale ir ilaisvinimo i lageri galimybe. Mes tikjoms isilaisvinti dar vokieiams neatjus, bet vykus SSRS vidaus suirutei" (LYA. F. K.-1. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 129). JOKBAS STANIAUSKAS gim 1892.01.24. Mir 1943.04.14. Kils i Palimi k., vknos vls., Taurags aps., tvai turjo 25 ha ems, gyveno Dotnuvoje. 1917 m. baig Maskvos matinink institut. Lietuv i Rusijos gro 1920 m. 1922-1927 m. Dotnuvos ems kio technikumo vicedirektorius, 19261927 m. - ems tvarkymo departamento direktorius, 1927-1934 m. Kdaini auktesniosios kultrtechnikos mokyklos direktorius, 1934-1938 m. - susisiekimo ministras, 1939 m. spec. Mokslo departamento direktorius, 1940 m. - ems kio akademijoje geodezijos katedros vedjas-docentas, 1938-1940 m. Jokbas Staniauskas Lietuvos auli sjungos komiteto narys. Para du vadovlius kultrtechnikams, spaudoje paskelb kelet straipsni geodezijos ir kultrtechnikos klausimais, apdovanotas Latvijos ir Estijos ordinais. Nutarim aretuoti pasira Kdaini KGB vyr. ltn. Kuznecov 1941.06.08 nustats, kad J. Staniauskas yra tautinink partijos narys, buvs susisiekimo ministras (tai paliudija liudytojai Minkeviius ir Mikalauskas), orderis aretui Nr. 19631 iduotas 1941.06.18. Po areto kartu su mona buvo iveti Sibir. Pakeliui N. Vilnioje atskirtas nuo monos ir isistas Kraslag. 1942.01.02 Kansko operatyvinio ekist skyriaus KGB j. ltn. Anciperov perirjs J. Staniausko byl, nustat, kad J. Staniauskas yra buvs susisiekimo ministras, Lietuvos auli sjungos (LS) narys, Vilniui vaduoti sjungos narys, dalyvavo lietuvi spaudoje, buvo ivyks usien (Vokietij, Italij, Pranczij), apdovanotas Gedimino 2-ojo ir 3-iojo laipsnio ordinais, Jaunosios Lietuvos ordinu, auli vaigds ordinu, Latvijos 3-vaigdi, Estijos Juodojo erelio" ordinais. 1942.01.16 pateiktame kaltinime buvo: - kartu su karikiais ir lietuvi visuomens veikjais kviet prisijungti prie bendro mitingo, tai liudijo KGB agentai Gaidamovi ir Polesa; - siek atstatyti buruazins Lietuvos nepriklausomyb su kontrrevoliucine faistine santvarka. Tai gyvendinti bt galima tik tuo atveju, jeigu SSRS pralaimt kar. Buvo nutarta sudaryti savialpos komitet. Vienas i tokio komiteto iniciatori buvo J. Staniauskas. Komiteto udavinys - suagituoti visus lietuvius kalinius organizuotai grti Lietuv. J. Staniauskas kartu su S. ilingu, J. Tonknu ir kt. usiminjo antisovietine agitacija, komentavo karo eig, tikinjo 188

rus pralaimjimo versij. 1943.04.15, susirgs diova, jis mir Kraslage, 10 lagpunkte. Mirties akt pasira Kraslago med. skyriaus virininkas Starodubov ir spec. skyriaus virininkas Baturis (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 131). Papildomai: Baig Liepojos komercin mokykl 1910 m. Vadovavo Dotnuvos matinink kursams. 1925-1926 m. Dotnuvos . . akademijos lektorius, vliau ems reformos valdybos pirmininkas. Jam dirbant ministru, pradtas tiesti emaii plentas, steigtas Energetikos komitetas ir pusiau valstybin Elektros akcin bendrov Lietuvai elektrifikuoti. Pastatytas Panevio-Joniklio siaurasis geleinkelis. Kai A mik skyrius buvo perkeltas VU, Staniauskas profesoriavo Vilniuje. 1941.VI Soviet ivetas Sibir, kur ir mir 1943.IV.14 d. tremtyje (LE, t. 28, p. 440). JUOZAS T O N K N A S gim 1894.05.06. Mir 1968.05.06. Kils i Stain k., Pasvalio vls., Bir aps. Tvai turjo 24 ha ems, tvas mir 1922 m., eimoje buvo 3 broliai ir sesuo. 1936 m. eima gyveno Dotnuvoje. J. Tonknas, inomas pievininkysts specialistas, 1934 m. paskirtas vietimo ministru. J. Tonknas jaunystje dirbo su tvais kyje, 1905 m. stojo Mintaujos gimnazij, j baigs stojo Maskvos ems kio institut, kur baig 1918 m. Grs Lietuv, iki 1923 m. dirbo administracin darb Kaune, Marijampolje agronomu, 1921-1922 m. ems reformos komitete. 1924 m. dst Kauno universitete (docentas), 1924-1941 m. Lietuvos . . akademijos emdirbysts katedros vedjas Dotnuvoje, profesorius (1927 m.), 1927 m. prorektorius, 1928-1934 m. - rektorius. 1934-1939 m. Ministro pirmininko Tbelio kvietimu - vietimo ministras. 1926 m. priklaus krikioni - demokrat partijai, vliau perjo tautinink partij. 1928-1940 m. Lietuvos Sauli sjungos narys, apdovanotas 3-iojo laipsnio Gedimino ordinu, buvo prancz takos alininkas ir todl apdovanotas Prancz Garbs legiono, latvi 3-j vaigdi", ir est Juodojo erelio" ordinais. Grs i lageri ir tremties, 1955-1956 m. dirbo Dotnuvos selekcijos stoties vedju, nuo 1956 m. - mokslinis bendradarbis. Dar prie kar ir jau grs i tremties, para kelet veikal: Lauk bandymai" (1940), Lauko bandymo metodai" (1957), Paarins ols, pievos ir ganyklos" (su Kadziuliu 1966, II leid. 1977).
Juozas Tonknas

Juozo Tonkno ir jo eimos vargai prasidjo, kai 1941.06.09 Kdaini KGB vyr. ltn. Kuznecov pasira nutarim j aretuoti. Apkaltino, kad buvo Smetonos reimo vyriausybs narys - vietimo ministras, tai patvirtino vietinis liudininkas 189

Minkeviius (LKP narys nuo 1935 m.). Liudinink Minkeviien 1946.01.03 apklausoje paliudijo: Juozas Tonknas Dotnuvoje apsigyveno 1929 m., 1936 m. paskirtas vietimo ministru". Po sumimo traukinyje atskirtas nuo eimos, pateko Kraslag 1941.07.08, po to pervestas Tugainsko lagpunkt, ibuvo ten iki 1941.10.02 ir vl grintas 7-t lagpunkt (Niepomensko skyrius). 1942.01.02 Kraslago KGB j. ltn. pasiraytas nutarimas antr kart aretuoti Juoz Tonkn, parenkant jam kardomj priemon - laikyti Kansko kaljime. Nutarim tvirtino Kraslago virininkas Dogadin, suderino prokuroras arov. Juozas Tonknas kaltinamas, kad dalyvavo karinink ir kit prieikai nusiteikusi soviet valdiai asmen pasitarimuose (tai patvirtino liudininkai Gaidamovi, Polonskis ir kt.). Buvo tardomas 1942.01.12, t pai met 01.23, 01.27, 1942.01.24 suvestas akistaton su J. Staniausku. 1942.01.28 Kraslago operatyvinis galiotinis, KGB j. ltn. Anciperov pateikia kaltinim: - bdamas faistinje vyriausybje, teik pagalb buruazinms vyriausybms; - dalyvavo kalini pasitarimuose, kuri tikslas buvo paruoti lietuvius aktyviems veiksmams, jei vokieiai laims kar. J. Tonknas neprisipasta ess kaltas. A sakiau, kad galbt nugals vokieiai, o tai yra ne tas pats, kad nugals. A dalyvavau susirinkimuose, bet kas jiems vadovavo - neinau" (LYA. F. K.-1. Ap. 48. T. 4. Bb. 42880/3. L. 132). i eilui autoriui daugiau kaip metus teko buvoti Mordovijos lageriuose (14 lagpunktas, 1950-1952 m.). Kartu buvo poetas Antanas Mikinis, Petras Girdzijauskas, laivo Vilnius" kapitonas, partizanas Antanas Kulikauskas - Daktaras". J. Tonknui tame lageryje buvo pavesta tvarkyti apeldinim - sodinti ir priirti glynus. Jis su dar dviem seneliais paruodavo em olynams, laistydavo gles, ruden rinkdavo, diovindavo gli sklas. Tuomet Juozas Tonknas dar nuo 1941 m. nebuvo teistas, todl pasirodius valstybinei komisijai lageryje, jis buvo slepiamas. JONAS AUKTUOLIS gim 1885 m. Kadnagali k., Valbalninko vls., Bir aps. Mir 1949.10.27 Dubravlage (Mordovijos ASSR). Baig Tomsko universitet. Moksi Sankt P e t e r b u r g o universiteto Teiss fakultete. 1905-1918 m. priklaus RSDDP - menevik partijai, 1908-1909 m. kaip menevikas u dalyvavim streike isistas i Tomsko vieneriems metams. 1912-1915 m. dirbo Kauno apygardos teisme. 1915 m. pasitrauk Rusij. 1916 m. - lietuvi galiotinis nukentjusiems nuo karo remti. CK galiotinis Pavolgyje. 1917 m. lietuvi k o n f e r e n c i j o s 190

Jonas Auktuolis

dalyvis Stokholme, 1920-1915 m. aktyvus propagandistas nepriklausomai Lietuvai sukurti, 1920-1939 m. Lietuvos diplomatas. Dirbo pasiuntinybse vedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Latvijoje, Estijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje. Rezidavo Buenos Airse. 1922 m. dalyvavo konferencijose. Tvas mir 1878 m. Motina - 1929 m., mona Birut liko veicarijoje. 1939 m. Usienio ministerijos protokolo direktorius (LYA, t. 2 p. 239). 1941 m. birel Panevio KGB J. Auktuol aretavo (orderis Nr. 11150, data - 1941.06 - nepilna). 1941.07.08 atvetas Kraslago 7-t lagpunkt, po to ivetas Bolaja rk", i ten grintas vl 7-t l/p; 1942.01.02 aretuotas antr kart (nutarim pasira KGB j. ltn. Anciperov). 1942.03.12 jam pateiktas kaltinimas. Prie tai, 1941.03.13, suvestas akistaton su P. Amontu, kuris tvirtino, kad J. Auktuolis dalyvavo tremtini pasitarimuose. Tada J. Auktuolis jam atr: ...parsidavei u pietus!" ir paneig P. Amonto duotus parodymus, kad jis tarytum saks, jog Novosibirskas uimtas vokiei. 1949.04.11 persistas Dubravlag (Mordovijos ASSR), 2-t lagpunkt. Mir 1949.10.28. Mirties akte paymta, kad mir nuo atviros plaui tuberkuliozs. A k t pasira 2-jo l/p virininkas kpt. Pulkovnik, sanitarins dalies virininkas ltn. Naumov, budintis feleris Bojanov, spec. skyr. virininkas ltn. Vasiljev (LYA. E K-l. Ap. 58748. T. 4 Bb. 42880/3. L. 133). JONAS PRANCULIS gim 1885.01.27 Malavn k., iauli vls., valstiei eimoje. Iki 1915 m. moksi iauliuose, vidurinje mokykloje, 1913-1915 m. dirbo iauli mokyklos inspekcijoje, 1915 m. mobilizuotas rus kariuomen, tarnavo praporiku, 1917 m. perkeltas lietuvi batalion, kuriame ibuvo iki 1818 m. gegus, po to gro Lietuv. 1918 m. paauktas Lietuvos kariuomen, dirbo gen. tabo rik i u o t s s k y r i u j e . 1919 m. p e r k e l t a s V i l n i a u s batalion kuopos vado pareigoms, dalyvavo kovose su b e r m o n t i n i n k a i s , lenkais, b o l e v i k a i s . 1 9 2 0 1923 m. dirbo gen. tabe, 1927 m. teis 7 komunisJonas Pranculis tus, i kuri penkiems buvo paskirta mirties bausm, turjo 3 apdovanojimus. 1935 m. ijo atsarg turdamas majoro laipsn, dirbo komunaliniame banke kvediu, buvo auli sjungos narys. Nustatyta, kad J. Pranculis per Vokietijos emigrantus - repatriantus inojo apie ruoiam Berlyne (ir Lietuvoje) 1941 met birelio sukilim. ias inias jis platino tarp Lietuvos gyventoj. Aretuotas 1941.06.14 iauli KGB (orderio Nr. 141506). Liudininkas Bronius Babianskas (g. 1902 m.) apie iauliet J. Prancul 191

parod, kad 1927.05.24 j (Babiansk) ir kai kuriuos kitus nuteis vairiausiomis bausmmis. Po teismo J. Pranculis jam pasaks: Gaila, kad tavs nesuaud". Kitas liudininkas iaulietis Bajarskas (g. 1915 m.) 1941.06.04 parod, kad mjr. Pranculis dirbo banke. 1941.06.14 J. Prancul ive Kraslag, kur jis su kitais atvyko liepos 8 d. Bdamas Kraslage, skaitsi su A. Stulginskio, S. ilingo, J. Staniausko, J. Tonkno nuomonmis, jo organizacinio kontrrevoliucinio komiteto sudt, kviet lietuvius kalinius jungtis bendrai kovai prie soviet valdi. Antr kart aretuotas Kraslage (orderio Nr. 14150, pakeista tik met data - 1 9 4 2 ) . Jonas Pranculis kaltinamas tuo, kad 1941.12.24, t. y. per Kias, susitars su kun. Maon, organizavo masines maldas; j metu saks kontrrevoliucin kalb apie galim SSRS karo su Vokietija pralaimjim. Prie aret palaik ryius su repatriantais Maelskiu, germanofilu Kalvaiiu, dalyvaudavo su jais antisovietinse grupuotse - pasitarimuose, kurie vyko jo bute, susipaindavo su gautais i Vokietijos nelegaliais lapeliais, dl to jam 1942.02.28 buvo pateiktas kaltinimas (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. P. 13-134). KAZYS POMORNACKAS gim 1888 m. Meidn vienk., elvos vls., Kauno aps., dvarininkas (75 ha), veds, baigs gimnazij, karo mokykl, karinink kursus, buvs rus karininkas - podporuikas, husar pulko kometas, Lietuvos kariuomens atsargos majoras. 1927 m. lietuvi kariuomens teistas u valdios virijim dviems metams kaljimo, gyveno Meidn vienkiemyje. 1941 m. birel aretuotas Ukmergs NKVD (orderio Nr. - 11537 be datos), po areto pasodintas kaljim, o 1941.06.14 isistas Kraslag; mona Lidija (g. 1896 m.) ir dukt Natalija (g. 1926 m.) itremtos Sibir

Kazys Pomornackas

1941.07.08 Kazys Pomornackas komandiruotas kartu su lietuvi kalini kontingentu Kraslago Nie-Poimensko skyriaus 6-to lagerio punkt Bolaja rka". ia jis aretuojamas. 1941.10.15 j a m pateikiamas kaltinimas (pasirao Kraslago operatyvinis galiotinis j. ltn. Anciperov, tvirtino Kraslago N K V D KGB ltn. Dogadin). Kaltinamas tuo, kad buvo aktyvus kontrrevoliucins grupuots dalyvis, kviet ruotis sukilimui, kartu su kitais aptarinjs rus-vokiei karo eig, pagal RTFSR BK 58-10, 2-ji dalis, 59-13 str. K. Pomornackas apklausoje prisipaino, kad dalyvavo lietuvi kalini kontrrevoliucinje veikloje Kraslage, kalbjosi apie SSRS-Vokietijos kar, jo eig vokiei naudai, komentavo provokacinius gandus apie soviet valdios lugi192

m. S. ilingas savo kalbose kviet lietuvius kalinius burtis. Nelegaliuose susirinkimuose vis laik dalyvavo tie patys mons: A. Stulginskis, J. Tonknas, Gedgaudas, Vizgirda, Atkoinas ir kiti (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 133-136). JUOZAS VILEIIS gim 1895.08.21 Medini k., Pasvalio vls., Bir aps. Visa j eima turjo 150 ha ems, tvai 25 ha (vliau jiems padidinta iki 37 ha). 1921-1929 m. gyveno Kaune, 1929-1940 m. Panevyje. 1935-1940 m. - tautinink partijos narys, 19361940 m. - Lietuvos auli sjungos narys, gydytojas. J. Vilei aretavo 1941.06.06 Panevio KGB, o 1941.06.14 itrm Kraslag. mon Aldon (g. 1909 m.), dukter Danut (g. 1922 m.) ir sn Algimant (g. 1936 m.), atskyr nuo tv, itrm Sibir. J. Vileiis Kraslag atvyko 1941.07.08, i ten persistas atskir l/p Bolaja Reka". Vl ruden gro 7-t l/p.

Juozas Vileiis

Juozas Vileiis 1942.03.23 antr kart aretuojamas, kart jau Kraslage. Tardymas pradtas 1942.03.24, o po dienos, t.y. 03.25, jam pateikiamas kaltinimas: dalyvavo formuojamoje antisovietinje grupuotje, kurioje dalyvavo buv Lietuvos vyriausybs ministrai, karininkai, visuomens veikjai, skleid meiikikus gandus ir agitavo prie soviet valdi, pranaavo karo prie Vokietij pralaimjim, tuo nusikalsdamas pagal RTFSR BK 58-13, 58-11, 58-10 2 dalis. Juozas Vileiis tardymo metu prisipaino, kad bendravo su J. Staniausku, antisovietinmis t e m o m i s . i pasitarim tikslas - soviet armijai pralaimjus kar prie vokieius, atkurti laisv nepriklausom Lietuv. J. Vileiis dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose, lageryje siek tarp lietuvi kalini irinkti savialpos komitet, kuris, atjus momentui, bt pasiruos sukilimui. Praeityje Juozas Vileiis buvo tautinink partijos narys Panevio apskrityje. Taip pat priklaus auli organizacijai (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 133-136). MYKOLAS GEDGAUDAS gim 1885 m., Raseini aps., buvusioje Kauno gub. Tvai turjo 65 ha ems ir miko. Baig gimnazij ir Vilniaus 2-j matinink mokykl. 1905 m. stojo savanoriu Rusijos kariuomen. 1906.08.15 baig Michailo artilerijos karo mokykl Sankt-Peterburge, pakeltas praporikus, paskirtas II baterij. 1911-1914 m. dirbo ems tvarkymo komisijoje. 1914 m. mobilizuotas Rusijos kariuomen, paskirtas brigados jaun. karininku. 1914 m. u pasiymji193

m myje su vokieiais prie Novgorodo pakeltas praporikus. 1905 m. buvo menevikas, caro armijos karininkas - tabo kapitonas. 1916 m. pakeltas tabskapitonus, vadovavo artilerijos baterijai. 1918 m. myje prie Baranovii sunkiai sueistas. 1917 m. u drs ir sumanum myje prie Galio pakeltas papulkininkius. 1917.12 i Rusijos kariuomens demobilizavosi, centrinio kareivi komiteto nurodymu organizavo lietuvi dalinius Rusijoje. 1918.02 pabgo nuo bolevik Ukrain ir ten organizavo lietuvi dalinius. 1919.01.01 savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, paskirtas KAM Tiekimo skyriaus artileriMykolas Gedgaudas ns dalies virininku. Lietuvos kariuomenje plk. ltn., kavalerijos pulko vadas, priklaus tautinink partijai. Nuo 1919.05.30 perkeltas Generalin kariuomens tab, su karine misija deleguotas Pranczij. 1919.12.10 paskirtas artilerijos pulko vadu. 1920.01.27 jam suteiktas pulkininkoleitenanto laipsnis. 1921 m. brigados vado padjjas. 1922 m. Dragn pulko vadas. 1924 m. Lietuvos kariuomens teismo nuteistas u valdios teisi virijim 6 mn. kaljimo. Pasitrauks i kariuomens, gyveno Kulvertiki k., Ervilko vls., Taurags aps. ir vertsi ems kiu. Mykolas Gedgaudas aretuotas 1941.06.08 Taurags NKVD (orderis aretui pasiraytas vienu parau). Kraslag, Nie-Poimensko skyri 7-t l/p, atvyko kartu su lietuvi kalini grupe 1941.07.08. Liepos mn. gale siuniamas su grupe lietuvi Tugaensko atskir l/p (ALP) Bolaja reka", i ten vl sugrinamas 7-t l/p. 1941.10.09 Kansko NKVD operatyvinis galiotinis j. ltn. Anciperov pasirao nutarim aretuoti Mykol Gedgaud. 1941.08.28 jam pateiktas kaltinimas, kad: - praeityje tarnavo carinje armijoje kapitono laipsniu ir Lietuvos kariuomenje um vadovaujani viet; - bdamas Kraslago kaliniu, usiminjo nelegalia kontrrevoliucine veikla, kuri galima bt apibdinti taip: - buvo vienas i kontrrevoliucins veiklos dalyvi kartu su buvusiais Lietuvos vyriausybs atstovais, karininkais, kaip Aleksandras Stulginskis (prezidentas), S. ilingas (ministras), mjr. K. Pomornackas ir kiti. Jie visi, bdami antisovietini pair, lageryje usiiminjo prieika veikla ir faistine dvasia ruo aktyvi kov prie Soviet Sjung; - 1941 m. liepos mn. masiniame lietuvi kalini susirinkime 7-ame lageryje buvs ministras Stasys ilingas kviet kovoti su soviet valdia, Gedgaudas taip pat dalyvavo iame susirinkime; -1941.08.17 Tugaensko lageryje Bolaja reka" grupinio susirinkimo metu 194

mjr. Pomornackas kviet lietuvius sabotuoti darbus ir tausoti fizines jgas tam, kad, priartjus vokieiams, galt sukilti kovai prie soviet valdi jos unugaryje. M. Gedgaudas iame susirinkime solidarizavosi su K. Pomornacku. Sistemingai usiminjo kontrrevoliucine agitacija, skleid igalvotas inias ir gandus. ie faktai patvirtinti liudinink Poloso, Gaidamoviiaus parodymais (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 136-137). POVILAS DUNDULIS gim 1894.03.22 ekoni k., Debeiki vls., Utenos aps. Tvai turjo 82 ha ems. Buvs caro armijos karininkas, Lietuvos kariuomens pulkininkas, veds, tautinink ir LS narys. eima: mona Janina (g. 1906 m.), dukt Julyta (g. 1927 m.), snus Jurgis (g. 1931 m.), snus Jonas (g. 1939 m.). Gyveno Tausnuose, Jonikio vls., iauli aps. ir usiminjo emdirbyste. Baig Angerno jr mokykl ir Rygos tolimojo plaukiojimo mokyklos vien kurs. I pasaulinio karo metu tarnavo Rusijos kariuomenje. 1915.04.13 baig 2- praporik mokykl. Tarnavo 147-ajame SaPovilas Dundulis maros pulke, K i j e v o tvirtovs ir k o m e n d a n t r o s tabe, 431-ajame Tichvino pulke. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kautynse. 1915 m. f r o n t e sueistas. 1917-1918 m. V i t e b s k o bataliono kuopos vadas. 1919.11.22 savanoriu stojo Lietuvos kariuomens I pstinink pulk, paskirtas 1-os kuopos jaun. karininku. 1919.01.15 paskirtas 9-os kuopos vadu. Dalyvavo nepriklausomybs kovose su bolevikais. 1919.10.18 jam suteiktas kapitono laipsnis. 1920.11.17 paskirtas 3-o bataliono vadu. 1921.03.16 pakeltas majorus. 1922 m. baig auktuosius karinink kursus (II laida). 1924.03.14 paskirtas pulko vado padjju. 1927 m. paskirtas pstinink pulko vadu. 1928.02.16 pakeltas pulkininkus. 1930 m. perkeltas Vyriausij tab ir paskirtas ypating reikal karininku prie vyr. tabo virininko. 1932 m., paiam praant, paleistas atsarg. Kur laik vadovavo Taurags Maistui", vliau sigijo k Maldeni kaime, iauli aps. Povilas Dundulis aretuotas iauli N K V D 1941.06.12, orderis aretui Nr. 14187 iduotas 1946.06.15 (orderis su vienu parau, prokuroro sankcionuotas tik 1941.11.09 Kraslage). Kraslag atvetas 1941.07.08 ir mnesio gale perkeltas Bolaja reka lager, ten usiminjo antisovietine kontrrevoliucine veikla, kaip ir Kraslage. 1941.11.09 Kansko N K V D KGB j. ltn. Anciperov para nutarim (nutarim patvirtino Kraslago virininkas ltn. Dogadin, sankcionavo Kraslago prokuroras arov), kuriame nurodoma, kad Povilas Dundulis: 195

- 1941.06.12 buvo Lietuvoje aretuotas, o jo eima itremta i Lietuvos; - bdamas prieikai nusiteiks prie soviet valdi, gyvendamas Bolaja reka lageryje, usiminjo nelegalia antisovietine veikla, priklaus kontrrevoliucinei grupei, kurioje buvo Lietuvos kariki. Be to, su lietuviais, nusiteikusiais prieikai, dalyvavo grupiniuose pasitarimuose, kuriuose buvo kalbama antisovietinmis temomis, susietomis su SSRS-Vokietijos karu. Grupiniuose pasitarimuose P. Dundulis asmenikai dalyvavo ir pasisak (1941.09.08-09) prie soviet valdi. Jo kalba buvo labai atri, kontrrevoliucinio pobdio, sakoma slapta, t.y. buvo slepiama nuo lagerio administracijos. P. Dundulio veikla patvirtinta mjr. K. Pomornacko liudijimu (LYA. F. K - 1 . A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 137-138). PETRAS AMONTAS gim 1897 m. Rietave, Teli aps. Tvas buvo dvaro ordinatorius. Jaunas bdamas, 1915 m. kartu su tvais patrauk Donbas, 1918-1922 m. dirbo garveio mainistu, 1922 m. baland gro Lietuv, dirbo mainisto padjju, o ilaiks mainisto egzaminus - mainistu. Iki 1925 m. gyveno Klaipdoje, po to pervestas iauli geleinkelio dep, kur dirbo iki 1941 m. Gyveno iauliuose, mgino su vokieiais emigruoti Vokietij, palankiai atsiliepdavo apie Hitlerio politik. 1941.06.09 aretuotas iauli N K V D (sumimo orderis Nr. 11415, 1941.06 be datos), apkaltintas ini tiekimu (buvo Kulturferbando narys), eima suimta ir 1941.06.14 itremta Jakutsk: mona Jul, g. 1908 m., snus Adolfas, g. 1925 m., dukt Aldona, g. 1934 m., dukt Irena, g. 1933 m. P. Amontas Kraslag atvyko 1941.07.08 ir apsistojo 7-ame l/p, po to isistas Tugainsko skyri Bolaja Rka l/p. 1941.12.09 Kansko operatyvinis galiotinis j. ltn. Anciperov paruo nutarim, kur tvirtino KGB ltn. Dogadin), sankcionavo Kraslago prokuroras, apkaltindamas P. Amont, kad buvo prieikai nusiteiks prie soviet valdi lageryje, usiminjo antisovietine veikla, dalyvavo lietuvi kalini kontrrevoliucinje grupuotje, dalyvavo pasitarimuose, svarst antisovietinio pobdio klausimus, susijusius su vykstaniu karu, ir ved prieik agitacij. Susirinkimuose kviet organizuotis, paruoti lietuvius kalinius aktyviai kovoti prie soviet valdi, stengtis ilaikyti fizines ir moralines jgas, sabotuoti darbus lageryje ir, esant kritinei padiai fronte, pasiruoti sukilimui, nuginkluoti lagerio apsaug ir prisijungti prie artjanios vokiei kariuomens, tsti b e n d r kov u n u g a r y j e . P e t r a s A m o n t a s , anot t a r d y t o j o Anciperovo, aktyviai pasireik iuose sambriuose, imituodamas lig, var kontrrevoliucin sabota, atriai pasisak prie soviet valdi ir grasino susidoroti 196
Petras Amontas

su ja. Sistemingai usiiminjo karo pralaimjimo agitacija. Tardant prisipaino, kad klaussi lietuvi kalini pokalbi. Juose dalyvavo Pocinas, ernius, Rimaviius, Gaiauskas, Paulauskas, Dapkus, Stulginskis, Stankeviius, Dailid, Janukeviius, Peiukaitis, o u stalo sdjo Pomornackas, Gedgaudas, Vabalas, Atkoinas, aplikas, Peka, Dundulis, Janueviius. P. Amontas kartais net per daug nusinekdavo apie nereikalingus dalykus, pamindamas daug pavardi: Dapkus, buvs kriminalins policijos virininkas, lyg ir pasakojs, kad ne kart yra buvs Vokietijoje ir girdjs kaip vokieiai i ms lietuvi tyiojosi. - Jonas Pranculis, Rukys, Kurtaitis gerai inojo vokiei ginkluot ir apie tai pasakojo kaliniams; - Aleksandras Stulginskis valydavs stalus; - 4-ame barake gyvens gyd. Juozas Vileiis, kuris, suinojs, kad nuo vieno ruso galima u 200 rb. pirkti laikrat, surinko pinigus, bet, laikraio negavs, grino pinigus; - su lietuviais grupavosi ir vambarys, Danileviius, erniauskas, mjr. Svotelis, buvs muitins virininkas Vizgirda, Janulis, kpt. Balnas, Rukys, teismo tardytojas Stakeviius, policijos vachministras Peka, Klebanovas, plk. Rudin k a r i u o m e n s teismo tardytojas, kpt. Peiulaitis (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880. L. 138). JONAS MATELIS gim 1898 m. Platakos k., Balnink vls., Ukmergs aps. Baigs 4 gimnazijos klases, karo mokykl ir auktuosius karinink kursus. 1919 m. dalyvavo kovose prie bolevikus, apdovanotas dviem medaliais: 10 met Lietuvos Nepriklausomybs" medaliu, ir Sauli vaigds" medaliu. 1927-1936 m. buvo Sein aps. (dabar Lazdij) Lietuvos auli sjungos rinktins vadas, usitarnavo majoro laipsn, buvo tautinink partijos narys, veds, mona Veronika, g. 1900 m., sns Kstutis, g. 1926 m., Algimantas Teodoras, g. 1929 m. Ijs i kariuomens, dirbo Rokikio aps. paruo kontoroje vedju, nuo 1940.07 iki 1941 sausio - Rokikio karo komendantu.

Jonas Matelis

1941.06.10 Rokikio NKVD KGB operatyvinio galiotinio nutarimu aretuotas (orderis Nr. 14604) 1941.06.11. 1941.06.14 ivetas Kraslag, ten atvyko 07.08. Bdamas lageryje, sijung antisovietin veikl, dalyvavo lietuvi kalini nelegaliuose susirinkimuose, kuriuose dalyvavo ir kiti buv Lietuvos valdios atstovai: prezidentas Stulginskis, ministrai S. ilingas, J. Staniauskas, mjr. J. Pranculis 197

ir kt. Bdami antisovietini pair, tikjo vokiei pergale ir organizavo antisovietin veikl. 1942.03.13 Kraslago operatyvinis galiotinis KGB j. ltn. Anciperov para nutarim (jau antr kart) aretuoti Jon Matel. 1942.03.18 prasidjo tardymai, o kovo 20 d. pateiktas kaltinimas, kur 1942.03.21 patvirtino Kraslago KGB ltn. Dogadin. J. Matelis kaltinamas: Praeityje aktyviai dalyvavo prierevoliuciniame judjime, 1919-1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje; - 1919-1920 m. dalyvavo kovose prie Raudonj armij; - dalyvavo sukuriant nelegal lietuvi kalini komitet sukilimui lageryje paruoti; - usiminjo agitacija, aikindamas vokiei kariuomens pranaum prie Raudonj armij, ir platino gandus, kad rus armija pralaims kare su vokieiais. J. Matelis prisipaino, kad praeityje buvo aktyvus kovotojas prie revoliucin judjim, dalyvavo kovose prie Raudonj Armij. Kraslage platino prieikus soviet valdiai gandus. J. Matelis mir 1944.05.30 (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 139). KAZYS ATKOINAS gim 1885.05.12. Mir 1949.04.06. K. Atkoinas kils i Nebalas k., Ukmergs vls. valstiei eimos - tvai turjo 12 ha k. 1914 m. teistas u kov prie car. 1907-1917 m. tarnavo caro andarmerijoje priirtoju, 1908 m. gruzin p u l k o m u z i k a n t u , 1918 m. - R a u d o n o j o j e armijoje muzikantu. Tvas ir motina mir 1916 m. eimos sudtis: mona Juzef g. 1898 m., snus Edmundas, g. 1910 m., dukt Tekl, g. 1913 m., dukt Janina, g. 1921 m., snus Alfredas g. 1927 m. Grs Lietuv, 1918-1940 m. dirbo policijoje: 1921 m. vyKazys Atkoinas resniuoju policininku, 1921-1940 m. - nuovados virininko p a v a d u o t o j u , n u o v a d o s v i r i n i n k u P a b a i s k e , U p y n o j e , R i e t a v e , arnuose, Varniuose, Teliuose. Buvo aktyvus aulys: 1928-1932 m. arnuose LS skyriaus vadas, 1932-1934 m. arnuose LS valdybos pirmininkas, 1934 m. Rietave LS skyriaus vadas. 1941.06.15 Teli KGB operatyvinio galiotinio nutarimu (orderis Nr. 15746) Kaz Atkoin aretavo. 1941.06.16 itrm Kraslag, o eimos narius - mon Juzef, dukter Janin ir sn Alfred itrm Sibir (1941.06.14). K. Atkoinas Kraslage painojo Janul, alkausk, K. Pomornack, P. Dundul, P. Vizgird, A. Amont. Bdamas Bolaja reka" lageryje, dirbo batsiu198

viu, 7-tame lageryje dirbo bendrus darbus. 1942.03.13 Kraslago KGB galiotinis j. ltn. Aneiperov pateik nutarim vl aretuoti K. Atkoin, o 1942.03.28 tas pats Aneiperov jau pateik jam kaltinim: - Lietuvoje veik prie revoliucin judjim, dirbo Lietuvos policijoje; - bdamas LSS narys, dalyvavo kontrrevoliuciniame judjime; - Kraslage dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose ir usim antisovietine agitacija. Kazys Atkoinas prisipaino dalyvavs tik dviejuose susirinkimuose. Aretuotas 1941.06.16 Teliuose (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 139, 140). ESLOVAS V A B A L A S g i m 1906 m. M i r 1942.07.20 Kraslage. . Vabalas kils i Pari k., Jurbarko vls., Raseini aps. Jo tvai turjo 42 ha k Budziki k., Ariogalos vls. mona Albina Petrauskait-Vabalien g. 1908 m., mokytoja. eslovas Vabalas buvo tautinink partijos narys. 1932 m. baig Kauno Auktesnij technikos mokykl, 1933 m. Karo mokykl. Aspirantas, pakeltas j. ltn. laipsniu, ir toliau dirbo Kauno miesto savivaldybje. 19331935 m. LSS kuopos vadas, 1935 m. stojo ginklinink kursus, ir juos baigs, paskirtas 2-t DLK Biruts kavalerijos pulk, pakeltas vyr. ltn. laipsn, eslovas Vabalas vliau kariuomens ginkl dirbtuves Linkaiiuose 1-mo rango techniku. Gyveno Radvilikyje, Vaidoto g. 7. 1941.06.16 iauli KGB nutarimu aretuotas, aret tvirtino KGB virininkas, mjr. (orderis aretui - Nr. 11973, be datos). Nutarimas aretuoti sankcionuotas Kraslago prokuroro 1942.02.16 (ar ne paradoksas?). Kuriama byla: 1942.01.02 KGB operatyvinis galiotinis j. ltn. Aneiperov parao nutarim antr kart aretuoti . Vabal; kartu - parinkti jam kardomj priemon ilaikyti Kansko kaljime kaltinant nusiengus pagal RFSRS BK-10 2-ji dalis, 58-11 str., nes jis, dirbdamas 508 karinje gamykloje Linkaiiuose, buvo LS organizatorius, bdamas cecho virininku vykd gamykloje diversinius aktus. U iuos nusiengimus ir suimtas. Tardymo metu . Vabalas prisipaino, kad 7-ame l/p susitiko pastam: kpt. Digr, ltn. Dambrav, Sibarsk, buhalter Pakn, sandlio virinink kpt. epul, dir. Nork (jie visi dirbo Linkaiiuose karinje gamykloje Nr. 508). Neprisipaino, kad dalyvavo antisovietinje veikloje, taip pat susirinkimuose. Joki ryi su A. Stulginskiu, S. ilingu neturjau", - sak . Vabalas. Girdjau provokacinius gandus apie vykstanius Soviet Sjungoje sukilimus." 199

Nepaisant pasiaikinim, 1942.03.30 j. ltn. Anciperov pateikia kaltinimus: - bdamas antisovietikai nusiteiks, Kraslage tarp lietuvi kalini usiminjo prieika veikla; - aktyviai dalyvavo grupiniuose pasitarimuose, kurie buvo antisovietinio pobdio, su vokikos - faistins agitacijos bruoais, ruoiant prieikus elementus kovai prie soviet valdi; - iose kontrrevoliucinse grupuotse . Vabalas dalyvavo ir konsolidavosi su K. Pomornacku ir kt., platino provokacinio turinio gandus; - prie itremiant i Lietuvos, dar dirbdamas gamykloje Nr. 508, buvo pogrindio kontrrevoliucins organizacijos narys; - 1933 - 1935 m. buvo LS narys ir vadovavo auli kuopai (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 140, 141). PRANAS VIZGIRDA gim 1889 m. Ietarks k., Darbn vls., Kretingos aps. Tvai - darbininkai, pastaruoju metu nuomavo em. Iki 1909 m. Vizgirda dirbo tvo nuomojamame 6 ha kyje. 1914-1917 m. mobilizuotas caro armij, tarnavo eiliniu, 1916 m. pakeltas praporiku, 1917-1919 m. dirbo valgykloje. 1920-1928 m. tarnavo Lietuvos pasienio tarnyboje, turjo vyr. ltn. laipsn, 1929-1933 m. - pasienio apsaugos tarnyboje, kur paskutiniaisiais metais um rajono virininko post. 1933 m. atleistas, o po to vl priimtas atgal vachmistro pareigoms iki 1939 m. Pranas Vizgirda 1939.03.06-1940.05 dirbo pasienio muitinje, buvo aulys, nuo 1940 m. LS kuopos vadas, turjo caro vyriausybs ir Lietuvos vyriausybs apdovanojimus, gyveno Kybartuose, Vytauto g. 24, turjo mon, g. 1899 m., sn Pran, g. 1920 m., dukter Iren, g. 1922 m., sn Algimant ir sn Gedimin, g. 1930 m. 1941.06.08 Vilkavikio N K V D KGB galiotinio seranto Loginovo nutarimu Pran Vizgird aretavo (orderio Nr. 19224), kaltindami, kad 1929-1940 m. buvo LS narys ir aktyvus tautinink partijos veikjas, 1920-1928 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, vliau pasienio policijoje 2-ame rajone, be to, tarnavo caro armijoje praporiku. Kraslag itremtas 1941.07.08, ten ibuvo iki 08.28, po to perkeltas Bolaja reka l/p iki gruodio mn. Kraslage KGB j. ltn. Anciperovo nutarimu vl aretuojamas ir tardomas, prisipasta (pagal KGB kurpal"), kad ia i atvetj lietuvi pasta A. Poin, mjr. Rimkevii, plk. Matuln, policijos vad Dailid, lageryje paino mjr. K. Pomornack, plk. ltn. M. Gedgaud, plk. Dundul, aplik, Aleksandr Stulginsk, Juoz Tonkn, plk. Kazlausk, 200

kriminalins policijos virinink alkausk, kpt. Peiukait, mjr. vambar, prokuror Ruk, vyr. ltn. Janukevii, garveio mainist A. Amont. Visi ie lietuviai buvo nusiteik antisovietikai, tikjo greita vokiei pergale, platino gandus. P. Vizgirda prisipasta, kad jis buvo sitikins greita vokiei pergale ir kad po to Lietuva gals atstatyti turt nepriklausomyb. Taiau jis tvirtina, kad antisovietins veiklos nra buv. 1942.03.03 jis kaltinamas, kad: - Kraslage buvo antisovietins grups, kurioje dalyvavo inomi Lietuvos vyriausybs bei kariki vadovybs atstovai: Aleksandras Stulginskis, Stasys ilingas, mjr. Jonas Pranculis, kurie taip pat man, kad rusams pralaimjus kar prie Vokietij, bus atkurta Lietuva. - usiminjo nelegalia prieika soviet valdiai veikla; - dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose, kuriuose tartasi organizuoti aktyvi kov prie valdi; - usiminjo antisovietine agitacija ir skleid provokacinius meiikiko turinio gandus, tuo bdu vykdydamas nusikaltim pagal RTFSR BK 58-13, 58-10 2-ji dalis str. Petras Vizgirda jam primest kaltinim nepripaino, pareikdamas: - caro armijoje tarnavau, nes buvau mobilizuotas; - Lietuvos kariuomenje tarnavau taip pat mobilizuotas; - tarnaudamas pasienyje, niekam nesu padars blogo; - LS - ne politin organizacija; - lageryje apie antisovietin veikl nieko neinojau; - agitacija ir gand skleidimu neusiminjau ir todl neigiu man primestus kaltinimus ir neprisipastu ess kaltas (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 2880/3. L. 141). ANTANAS POINAS gim 1896.04.17 Modini k., venioni vls. ir aps., vidutinio valstieio eimoje. Tvas turjo 9 ha ems. Tvas mir 1935 m., motina - 1930 m. eimos sudtis - mona Eugenija, g. 1895 m., snus Vytautas, g. 1922 m., snus Jaunutis, g. 1934 m., dukt Janina, g. 1941 m. 1915 m. baig venioni keturklas mokykl. 1917 m. Poltavoje ilaik gimnazijos 6 kl. egzaminus. A. Poinas nuo 1915 m. tarnavo caro kariuomenje, 1917.08.01 baig Vilniaus karo mokykl, evakuot Sibir, praporiko laipsniu. Iki 1917.03.01 tarnavo Sibiro telegrafo batalione. Tarnavo pstinink pulke nuo 1917.08.05 ats. pstinink pulko nuo201

Antanas Poinas

dingj duj komandos virininku. 1918.12.02 savanoriu stojo Lietuvos kariuomen, kurioje ibuvo iki 1936 m., jo bataliono vado, pulko vado, 1-mos karo apygardos virininko pavaduotojo pareigas. Lietuvos kariuomenje paskirtas I pstinink pulko jaun. karininku. 1919.09.07 irvint komendantas. 1919.02.05 perkeltas I pstinink pulk, paskirtas ryi komand. 1921 m. pakeltas kapitonus. Ijo atsarg pulkininko laipsniu. 1919 m. dalyvavo kovose su bolevikais, vliau su bermontininkais ir lenkais. 1920 m. apdovanotas Vyio kryiaus 2-jo laipsnio ordinu ir 3-iojo laipsnio Gedimino ordinu. 1925 m. eksternu baig Ukmergs gimnazij. 1936.04.27-1940.07.02 aki, Ukmergs, Vilkavikio karo komendantas. I kariuomens buvo atleistas 1940.07.02 tada ir apsigyveno savo kyje Radecki k., Taujn vls., Ukmergs aps., kur buvo sigijs 57 ha k (sovietai dal atm, paliko tik 30 ha) (Lietuvos kariuomens karininkai", t. 6, p. 150, 151). 1941 06 12 Antanas Poinas Ukmergs NKVD aretuojamas u tai, kad: 1919 m. bdamas Lietuvos kariuomenje, dalyvavo kovose su bolevikais; - nuo 1936.04.27 iki 1940.07.02 buvo karo komendantas. Orderis aretui Nr. 11445 be datos ir be parao. Isistas Kraslag 1941.06.14, atvyko 1941.07.08, eim itrm Sibir taip pat 1941.06.14. A. Poinas Kraslage 1942.01.02 aretuojamas antr kart. Po keli apklaus 1943.03.13 jam pateikiamas kaltinimas, kad - bdamas komandiruotje Bolaja reka, usim antisovietine veikla, kuri pasireik taip: - lietuvi kalinius agitavo prieintis soviet valdiai; - aktyviai dalyvavo grupinje veikloje, kalbjo antisovietinmis temomis apie karo eig; - pasikalbjimai buvo kontrrevoliucinio pobdio siekiant paruoti lietuvius kovai prie bolevikus; - skleid provokacinius gandus apie bolevik pralaimjim kare; - bdamas karo komendantu, veik prie revoliucin judjim. A. Poinas paneig Pomornacko parodymus, sakydamas, kad joki gand apie vokiei laimjimus neskleids. Akistatoje su Staniausku Poinas prisipasta, kad gyvendamas Bolaja reka komentavo girdtus gandus apie tai, kad uimta Maskva ir kad vokieiams nugaljus - grime nepriklausom Lietuv. Bet tai buvo tik gand komentavimas", sak A. Poinas. Akistatoje su mjr. Kaziu Pomornacku Antanas Poinas teig, kad su juo pastami i Lietuvos laik, su juo kalbjosi. Yra girdjs, jog vokieiai bombardavo Novosibirsk, sukilliai upuol transport, kuris ves maist lager. Bet tai buvo ne gand skleidimas, o tik komentarai. Antanas Poinas buvo apkaltintas pagal RTFSR BK 58-13,58-10II dalies ir 58-11 str. A. Poinas kategorikai paneig savo dalyvavim kare su bolevikais (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 141,142). 202

ADOLFAS ALKAUSKAS gim 1894 m. Mir 1943.05.31 Kraslage. Kils i iemari miestelio, Trak aps. Tvai turjo 4 ha ems. eimoje augo 5 broliai, motina mir 1922 m. A. alkausko eim sudar: mona, g. 1908 m., snus Algirdas, g. 1922 m. A. alkauskas 1908 m. baig 5 klases, 1917-1918 m. tarnavo Raudonojoje gvardijoje praporiku, 1919-1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, turjo vyr. ltn. laipsn, 1921 m. dirbo kyje iemariuose, 1921 m. stojo kriminalin policij, nusikaltim skyri, 1922-1926 m. pasistas Adolfas alkauskas dirbti Vilkavik, vliau Kybartus, 1926-1936 m. dirbo Alytuje kriminalinje policijoje virininku, kartu moksi auktesniojoje policijos mokykloje, 1936 1940 m. pervestas iauli aps., o i ten Maeiki aps. Aretavs yra apie 300 moni ir uverbavs apie 100 agent, 19341936 m. buvo tautinink partijos narys, 1928-1940 m. - LS narys. 1941.06.14 aretuotas Maeiki N K V D KGB skyriaus, aret patvirtino 1941.06.11 (orderis aretui 1941 be datos. Nr. 14904). Tard serantas Jutkeviius. alkauskas Kraslag atvyko 1941.07.08, i ten perkeltas Bolaja reka. 1942.01.02 Kraslago KGB j. ltn. Anciperovo nutarimu A. alkauskas vl aretuojamas. Po neilgo tardymo A. alkauskui 1942.03.17 pateikiamas pasiraytas to paties Anciperovo kaltinimas. Kaltinimo nutarim tvirtino Kraslago KGB ltn. Dogadin, kaltindamas A. alkausk dl prieiko nusistatymo prie soviet valdi, lageryje Bolaja reka usiminjus antisovietine veikla, btent: - buvo vienas i veikianios kontrrevoliucins grups nari kartu su buvusios Lietuvos valstybs veikjais ir karikiais. A. alkauskas ir kiti nusikalstami elementai grupavosi aplink mjr. Pomornack; - dalyvavo grupiniuose pasitarimuose, kur aptardavo karo tarp SSRS ir Vokietijos eig; - grupiniuose pokalbiuose vyravo bolevik karo pralaimjimo konstatavimas ir tikslas paruoti prieikas jgas aktyviai kovai su Soviet Sjunga. Tardymo ivados: A. alkauskas prisipaino, kad jis Kraslage priklaus lietuvi kalini grupei, kuri ruosi sukilimui. Dalyvavo susirinkimuose kartu su Pomornacku, S. ilingu, A. Stulginskiu ir kitais, usiminjo prieika antisovietine agitacija ir skleid kontrrevoliucinius gandus, dalyvavo grupiniuose pasitarimuose, solidarizavosi su Pomornacku ir kitais nelegaliai veiklai slapta nuo lagerio administracijos (LYA F. K-l. A p . 58. T. 5. Bb. 42880/3. L. 266).

203

LIUDININK PARODYMAI IR J AKISTATOS TOMAS POLOSA gim 1902 m. Kremeno m., Liublino srityje, gyveno Vilniuje. 1941.09.17 apklausoje KGB tardytojui Archipovui liudijo: Kraslag atvykome i Naujosios Vilnios 1941.07.08 ir patekome 7 lagpunkt (l/p), dirbome 4-ojoje brigadoje, kurioje buvo 89 mons prie keli remonto darb. Ten ibuvome iki 07.18. Painojau tik Abor. Po to buvau perkeltas Bolaja reka l/p. Dirbau Stakeviiaus brigadoje, kurioje buvo 26 kaliniai, tarp j 5 0 % lenk ir 5 0 % lietuvi. Lietuviai laiksi atokiau nuo kit ir lauk greitos karo pabaigos..." Grays pasakojo, tarsi lietuviai u 250 rb. nusipirko laikrat, i kurio suinojo, kad uimtas Charkovas ir Maskva." K. Pomornackas pasakojo, kad A. Stulginskis inias gauna per radij. Peiukaitis, S. ilingas, ulga kalbjosi tarpusavyje, kad greit ateisi vokieiai ir visus ilaisvinsi..." 1941.08.17 po piet susirinko K. Pomornackas, J. aplikas, K. Atkoinas, A. alkauskas, Janukeviius ir kalbjo, kad vokieiai sumu Raudonj armij, um Maskv, o generolas Semionovas (buvs baltagvardietis, pasitrauks i Rusijos), surinks Sibiro sukilli armij, ygiuoja Irkutsk." 1941.08.31 lietuviai J. Staniauskas, K. Pomornackas, A. alkauskas, Danileviius, Aboris (vilnietis, lenk okupacijos metu turjo lenk pilietyb) susirinko pas batsiuv K. Atkoin ir tarsi..." 1941.09.05, atjus prie ulinio plauti ind, Poinas pasak Pranculiui: Mane pasodino lager u tai, kad buvau dvarininkas", o Pranculis: A turjau iauliuose dvejus namus ir kad buvau nacionalsocialist partijoje." Toliau pareik, jog, jo manymu, NKVD kvieiasi lenkus pas save, kad uverbuot" (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4 Bb. 42880/3. L. 1-13). PETRAS DUBANEVI gim 1895 m., lenkas (tardytojas Nikiforovi 1941.09.23): Amont ir Gyl pastu, jie nusiteik prieikai, sako, jus, lenkus, NKVD apgaus ir nepaleis Lenkij stoti kariuomen, netikkite rusais" (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 13-17). IVAN GAIDAMOVI gim 1893 m. Andrieni k., venioni vls., lenkas. 1918-1920 m. Simferopolyje revoliucijos metu dirbo milicijoje. Grs tvik, dirbo prekybininku, 1941 m. mon su vaikais itrm Sibir. 1941.09.24, bdamas 7 l/p, Gaidamovi para pareikim KGB galiotiniui, kad lietuviai lageryje usiima kontrrevoliucine veikla, nukreipta prie Soviet Sjung: 1941.07.18 ar 19 d. prie barako susirinko 50 lietuvi. Susirinkime S. ilingas pasak kalb: Broliai, mes turime organizuotis, esame toli nuo tvyns, turime umirti praeities skriaudas ir visi vienytis, padti vieni kitiems, patarti, nepulti dvasioje laukdami vokiei ivadavimo." Pomornackas ir Gedgaudas, kalbj po ilingo, palaik j ir be to, juodu skelb provokacinius gandus apie 204

SSRS karo su vokieiais neskm. Pastarj kalbas palaik J. Tonknas, pridurdamas, kad Ukraina ir Maskva jau uimtos, kad usienyje jau suformuota Lietuvos valdia, ir jai vadovauja prof. Paktas. Mjr. Pomornackas, plk. M. Gedgaudas ir prof. J. Tonknas, kalbdamiesi tarp savs, paminjo, kad SSRS gyventojai nepatenkinti valdia ir sukilo prie j: vyksta sukilimas, uimtas Krasnojarskas. Ariau prijus Polosai, jie nutilo. Papildomoje apklausoje Gaidamovi dav parodymus: Su lietuviais artimai susitikdavau (moku lietuvi kalb), maiau ir girdjau ir gerai painojau iling, Tonkn, Gyl, nes jie buvo mano brigadoje." Gedgaudas saksi, kad gyvendamas netoli vokiei sienos, nespjo ivaiuoti Vokietij. Tonknas palaik artimus ryius su generaliniu tabu (apie tai J. Tonknas nebuvo usimins, V. A.), jis taip pat norjo ivaiuoti Vokietij, bet nesuspjo. K. Pomornackas, apie kur daugiausia spietsi lietuviai, ne kart perspjo savuosius, kad reikia bti labai atsargiems ir gerai organizuotis, kad neisiduot. Perkelti Bolaja reka l/p, lietuviai, gr i darbo, rinkdavosi kalini daikt sandlyje, kaptiorkoje", pas Linevsk; ten ateidavo buhalteris Rukys, i ten jie eidavo bat siuvykl pas Atkoin, kur usirakin slaptai tardavosi. Gr barak, usukdavo pas K. Pomornack, kur ateidavo Gedgaudas, Vabalas, aplikas, sorius" (tikriausiai - Staniauskas V. A.). 1941.08.21 maiau, - sako Gaidamovi - kaip lietuviai rinko pinigus, turbt laikraiui. 1941.08.31 priirtojai, sugrupav lenkus vien brigad, ruosi isisti juos front, taiau 09.02 grino atgal, todl lietuvi tarpe pasklido gandai, vairs spliojimai, btent, kad Sibiro sukilliai upuol kolon, todl nutrko ryys su Novosibirsku, kur atrodo, bombardavo vokiei aviacija, kad vokieiai jau perjo Ural, ir lietuviai greitai bus laisvi." 1941.09.08 vakare M. Gedgaudas, P. Dundulis, A. Stulginskis, K. Pomornackas kalbjo, kad lageryje Bolaja reka buvo ikviesti keletas lenk, atseit, juos norjo laisv paleisti, bet greitai vl grino miko kirtimo darbams. 09.08 ryte, lagerio diovykloje susirinko K. Pomornackas, M. Gedgaudas, P. Dundulis ir A. Stulginskis ir, kalbdami apie Lenkij, pareik, kad Lenkija niekada nebus savarankika valstyb." Ivan Gaidamovi tardytojui daugel lietuvi charakterizavo taip: K. Pomornackas - majoras, buvs caro armijos karininkas, prieikas sovietinei santvarkai, neslepia savo sitikinim, populiarus lietuvi kalini tarpe. sas" (J. Staniauskas) - tai tamsi, udara asmenyb. Linevskis - ininierius, pagal dokumentus baltgudis, arus nacionalistas. Juozas Rukus, buvs tardytojas, du kartus tards komunistus. M. Gedgaudas, pulkininkas, dvarininkas, arus nacionalistas. . Vabalas, vyr. ltn., Linkaii gamyklos cecho virininkas. J. aplikas, A. Poinas, P. Vizgirda, K. Atkoinas, P. Amontas, P. Dundulis, 205

A. Stulginskis - nacionalistai ir palaiko tarpusavy artimus ryius (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4 Bb. 42880/3. L. 14-38). JUZEF SOVA gim 1898 m., kils i Chotysovo, Bielopoliansko, lenkas. 1941.10.20 savo parodymuose, kaip liudininkas, sak: Kraslag atvyko 1941 liepos mn., o po mnesio 100 moni grupje ivyko Bolaja reka l/p, kur dirbo sskaitininku. iame lageryje lietuviai pasiymjo gand skleidimu. Normuotoju dirbs B. Linevskis sistemingai skleid gandus apie vokiei kariuomens artjim. 1941.09.15 J. Gaidamovi, atjs kontor, pastebjo, kad Linevskis neiojs karikas kelnes, nes jis buvs aulys, kuopos vadas. Juzef Sova, pasistas l/p Bolaja reka", dirbo kontoroje, kur buhalteriu dirbo kalinys Juozas Rukus, buvs teismo tardytojas, LSS narys, antisovietikai nusiteiks, girdjo, kaip jis saks, kad Rusijoje organizuojasi baltagvardieiai, nordami sudaryti nauj valdi, taip pat girdjo, kad vokieiai um Odes, Leningrad, artja prie Maskvos. Liks vienas, pldo Smeton, kam jis pasiprieino vokiei pasilymui eiti kartu su jais. J. Rukus anksiau gyveno kontoroje ir draugavo su Linceviium. P. Amont, - sak Sova, - taip pat painojau, jis dirbo batsiuviu, koneveik sovietin valdi, kuri nesugeba pagaminti vini batams taisyti" (LYA. F. K-l. A p . 58. Bb. 42880/3. L. 39-50). VACLAV IKO gim 1908 m., lenkas, kils i Vinicko srities, 1942.01.25 apklausos metu savo parodymuose liudijo: K. Pomornack pastu, nes dirbome vienoje brigadoje. Jis yra prieiko soviet valdiai nusistatymo; igirds, kad lenkus paleidia, nusijuok: Jus - lenkus - jau paleidia, bet mes, lietuviai, grime anksiau u jus." Kart apsauga grino kalinius anksiau nustatyto laiko, ir Pomornackas pasak: Matyt, tarp kalini kilo maitas, turbt ms apsauga pasista to maito malinti" (LYA. F. K-l. A p . 58. Bb. 42880/3. L. 51-53). KAZIMIERAS ULGA gim 1914 m., Juodiki k., Svyri vls., Vilniaus sr., lietuvis, 7-ame l/p buvo 43-je ir 45-oje brigadose, gyveno 3, 9 , 1 2 ir 13 barakuose. 1941.10.01 apklausoje liudija, kad K. Pomornack pasta. Kart barako palpje K. Pomornackas, kalbdamas su Polosu, pasak, kad bt gerai turti radij, tada, atseit, visk inotume, taiau apie radijo sigijim lageryje negaljo bti jokios kalbos (LYA. F. K-l. A p . 58. Bb. 42880/3. L. 53-55). ALEKSANDRAS POLONSKIS gim 1890 m. Maskvoje, lietuvis, brigadininkas. 1941.11.01 ir 11.04 apklausoje (tardytojas Sergejevas) liudija: Januk, Zalp, Bikman, Gudel, Kaplan, Suruevii pastu, be to, pastu dar M. Gedgaud, A. Poin, J. aplik, P. Dundul. Su K Pomornacku teko dirbti vienoje brigadoje. Tai buvs Lietuvos armijos majoras, dvarininkas. Turi autoritet tarp lietuvi. Pokalbiuose karine tematika aikiai palaiko vokiei pus. Skleidia gandus, kad Maskva jau uimta, kad jau kuriama nauja rus valdia i buvusi baltagvardiei, gyvenani Lietuvoje. Pokalbiuose dalyvavo Sadauskas, A. Po206

inas, A. Gedgaudas, . Vabalas, Gylys. K. Pomornackas mano, kad naujoji rus valdia su vokieiais susitars. Jis saksi girdjs, jog bombarduotas Novosibirskas, nes ten buvo siklusi soviet valdia, Krasnojarske girdjosi sprogimai, kilo betvark. Tai patvirtino P. Amontas, pridurdamas, kad kariuomens dezertyrai upuol automainas su maisto produktais (girdjo Peka, Dapkus), soviet armija perkirsta dvi dalis, o kad 08.17 buvo susirink M. Gedgaudas, J. aplikas, A. Poinas, . Vabalas, P. Dundulis, J. Auktuolis, P. Vizgirda, J. Staniauskas, P. Amontas, Rimkus, A. alkauskas, K. Atkoinas, tokio vykio neins. ino, kad su K. Pomornacku bendradarbiavo M. Gedgaudas, J. aplikas, S. Poinas, . Vabalas, P. Dundulis, J. Auktuolis, P. Vizgirda, J. Staniauskas, P. Amontas, Rimkus, A. alkauskas, S. ilingas. Abor pasta maai, lietuvis, taiau laiko save lenku, kad galt isilaisvinti i lagerio ir ivykti Lenkij. Jam tai patar Gaidamovi. 1941.11.01 Polonskis para paaikinim, kad Aboriui jis upilds anket, kurioje paymjs, kad Aboris yra lenk pilietis, tarnavo kariuomenje, turjo 7 ha ems. (Aboris neratingas) Aboris i tikrj lietuvis, bet j uraiau lenku tam, kad j, kaip lenk, paleist i lagerio. Kedys (buvs gimnazijos mokytojas Tauragje), atjs barak, paauk Polonsk ir po to kreipsi susirinkusius pareikdamas: Su mumis skaitosi kaip su internuotais, o ne kaip su kaliniais". Tai jis girdjo i S. ilingo ir moni, esani u zonos. Tutuojau minia, apsupusi Ked, mt j i diaugsmo vir. Ked apsupo Januka, Bikmanas, M. Gedgaudas, Skrickis, Polonskas. Kedio paruotame atsiaukime lietuvius kalinius visi lietuviai kvieiami jungtis, ateis laikas, sakoma jame, visi grime Lietuv, tad turim susiburti kaip Vytauto laikais. Atsiaukim es paruo ilingas ir paved j perskaityti Kediui, ir pra, kad Januka, Bikmanas, Gedgaudas pranet apie tai kitiems lietuviams kaliniams odiu. Tai gali patvirtinti Gudelis, arinevskis, Kaplanas, Bermanas, Abramaviius, Erteinas. Januka (dirbo Tauragje kaljimo priirtoju) - tai piktas ovinistas, pataiknas. Pasitrauks i kaljimo, dirbo ratvediu, buvs LS narys. - Bikmanas - tai 7 pst. pulko kpt., vliau dirbo Tauragje karo komendanto padjju. - Aboris - moksi gimnazijoje, vliau paalintas, po 1940 m. dvjo milicininko uniform. - K. Pomornackas, - sak Polonskis, - dalyvavo pokalbiuose, bendradarbiavo su Sadausku, A. Poinu, M. Gedgaudu, . Vabalu, P. Dunduliu, J. Auktuoliu, P. Vizgirda, P. Amontu, S. ilingiu. P. Amontas yra saks, kad kariuomenje dezertyrai upuldinja automainas, netgi geleinkelio traukinius. Kalbant apie ankiau minim liudinink Abor, - sak Polonskis, - turiu pridurti, kad jis, nordamas greiiau isikraptyti i lageri, usira lenku, nors 1940 m. gavo Lietuvos pilietyb. K. Pomornackas, nra soviet valdios alininkas, nes plati207

no gandus apie tai, kad vokieiai, pralaudami Stalino gynybos linij, paleido 320 tkst. sviedini ir kad Rusijoje valdi pam Timoenko ir Voroilovas. Maisto nepritekli prieastis yra ta, kad rus dezertyrai upuol transport su maistu. Lagerio komitet sudaro: A. Stulginskis, S. ilingas J. Tonknas, I. Tamoaitis, K. Pomornackas, J. Staniauskas, J. Giedraitis, J. aplikas, P. Dundulis, mjr. Rimkeviius" (LYA. F. K-l. A p . 58. Bb. 42880/3. L. 56-65). PETRAS DAPKUS gim 1904 m., kils nuo Sedos. 1941.11.17 tardytojui Sergejevui paliudijo: S. iling ir K. Pomornack pasta, bet apie j veikl lageryje nieko neino. Dl brigad Nr. 1 ir Nr. 2 neijimo darb taip pat nieko neinojo (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 65-68). ANTANAS STANKEVIIUS gim 1892 m., kils i imkaii vls., Raseini aps., dirbo Raseini apskrities valdyboje. A p k l a u s o j e parod: S. ilingas k a l b j o apie vokiei p e r g a l iame kare, bet netiki, kad M a s k v a j a u uimta. Vokieiams pirmiausia reikalingas Donbasas, Baku." A p i e kit dalyvavim susirinkimuose nieko neino (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 69-71). LIUDAS KUNAUSKAS gim 1919 m., kils i Suvalk Kalvarijos. Tardytojui Rozental 1942.01.26 pareik: Su Pranculiu pastamas nuo 1934 m. A, baigs mokytoj seminarij ir po to bdamas karinu-aspirantu, staavausi 8 pstinink pulke, kur Pranculis draugavo su K. Pomornacku, S. ilingu, J. Tonknu, Kalpukeviium, Vversiu. 1941.12.25 Pranaitis agitavo t dien neiti darb ir tausoti jgas kovai su prieu" (LYA. F. K-l. A p . 58. T.4. Bb. 42880/3. L. 72-79). Be aukiau mint kaltinamj, pradta kaltinti ir urnalist J. Ked, neva ir jis dalyvavo lietuvi susibrimuose. J. Kedys 1942.02.28 savo parodymuose pripasta: Kai kurios slygos veria mane prisidti prie 7 l/p veikusi grupuoi, kurios usiminjo antisovietine agitacija." A, - sako KEDYS, - nei Lietuvoje, nei lageryje nebuvau prieikas soviet valdiai ir noriu susipainti su ia antisovietine veikla. Bdamas brigadininku, turjau pakankamai rpesi ir darb, ir man nebuvo laiko usiminti kitais klausimais. Kaip tik tada ir prasidjo 7-ame l/p visokie gandai. Juos skleid Januka ir Pabinis lozungu: Organizuokims, organizuotai grkim Lietuv". 1941.07.10-15 susirinko brys moni (apie 10), tarp j buvo Stakeviius, Buia, J. Staniauskas. Laikydami anketas, patar neusirayti anketose nei LSSR nei SSRS pilieiu, bet tik Lietuvos. Mums tarp savs reikia bti draugikiems. Pranculis, buvs iauli apygardos inspektorius, pasak: Greitai vaiuosime namo. Dokumentus iduos ms komitetas." Tarp susirinkusij buvo S. ilingas, A. Ostaeviius, V. Maonas. S. ilingas kviet sudaryti lietuvi komitet, o man, J. Kediui, pavesta paruoti atsiaukim" (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 90). 208

1942.03.24 J. Kedio-Janukos akistata iaikina S. ilingo, kaip vieno i io komiteto steigj, vaidmen. ALFONSAS JANUKA, gims 1941.09.29, savo parodymuose patvirtina: Juozas Kedys - urnalistas (1938-1940 m. Tauragje buvome kartu Savanori sjungoje). Paruotame atsiaukime atsispindjo mintys, kad Lietuva dar caro laikais kentjo nuo caro ir gerai prisimena gubernatori Muravjov. Daug teko pergyventi 1918-1920 m. atgimimo laikotarpyje: 1941 m. prasidjo karas, ms eimos tremtyje paliktos likimo valiai; lietuviai vietoj susibrimo kelia ginus, reikia umirti neapykant ir jungtis, kad Lietuv grtume naujomis jgomis. atsiaukim Kedys perskait ir pra, kad patikriniau ir niekam nerodyiau" (LYA F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 89, 90). KAZIO RABAIAUS ir Kedio akistata 1941.11.19 protokole parod: J. Kedys usiminjo antisovietine agitacija. Girdjau, kad organizuoja lietuvi brel. Btina gauti, - sak J. Kedys, - i laisvosios zonos ini ir laikrai ir vesti propagand, rayti atsiaukim". J. Kedys: Apytikriai tokie pasikalbjimai buvo ir apie atsiaukim" (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 90-96). AKISTATA KEDYS - JANUKA (Akistatos protokolas 1942.03.24). Kedys: Su Januka pastamas nuo 1938 m. Vliau a buvau izoliatoriuje Nr. 12, Januka Nr. 13, ir jis kalbjo mane prisiimti vis atsakomyb sau ir neipsti bylos. A sutikau. 7-ame l/p gyvenome vienam barake Nr. 10. Artimiausi kaimynai - Zauka, Rabaius, Bikmanas. Kalbta, kad reikia sudaryti komitet ir bendrai, kartu grti Lietuv. Maiau grup lietuvi, tarp j S. iling. Kalbta dl pilietybs anketos upildymo, Pranculis sak: vaiuojant namo dokumentus paruo komitetas". J. Kedys: A, guldamas ant nar, primeiau atsiaukimo tekst, mane utiko ltn. Sabotaitis. Jaunimui atsiaukimas patiko. Gavs i Sabotaiio popieriaus, paraiau jam atsiaukimo nuora." Januka: J. Kedys kituose barakuose skait atsiaukim, nune atsiaukim Vikneliui ir dar parod S. ilingui, A. Stulginskiui, J. Pranculiui, kurie su tekstu sutiko". J. Kedys: S. ilingui atsiaukimo nerodiau". Januka: J. Kedio parodymus patvirtinu: apie gandus girdjau, bet apie lietuvi susigrupavim - ne; maiau, kad J. Kedys kak ra, bet su turiniu nesusipainau" (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 102-110).

209

PENKIASDEIMT DVIEJ ASMEN BYL ISKYRIMAS Keletas pamint asmen atskiromis nutartimis buvo i S. ilingo ir kit (i viso 18 moni), iskirstyti atskiras bylas: 1942.01.02 nutartimi Antan Janukevii pagal 1942.04.17 Polosos parodymus patraukti kaip kaltinamj, dalyvavus Kraslage ruoiant atsiaukim. 1942.01.15 nutarimu Viktor aplik ir J. Peiukait, kaip Lietuvos valgybos darbuotojus, iskirti atskir byl. 1942.02.20 nutartimi, paaikjus, kad kaltinamasis Pranculis slp 1941.12.24 nusikaltlius - kun. Maon, mokytoj Gaun, buvus geleinkeliet Kotnovi ir Gomalick, organizuojant masin susibrim Ki vakar, patraukti atskiron atsakomybn. 1942.03.10 perirjo atuoniolikos asmen, S. ilingo, A. Stulginskio byl ir rado antraeilius dalyvius: Rinkevii, Luk, Petkevii, erniausk, Stakevii, Katausk, Christausk, Gaiausk, Pudmin, Markevii, Takevii, iton, Turs, Pek, Danilevii, Abor, Vievern, Dailid, Daulausk, vambar, Svate, . Vitkausk, Vitkevii, Janul, Bein, Gasin, Klebanov, Kri, utait, Timokevii, Moten, Durii, Svetl, Savick, utaut, Giedrait, erni, Dvin, Dak, Ruk, Linevsk, Rusevii, Brod, Rasad, Narumn, Suiko, Kavalin, Sadausk, Gyl, Kalist ir kitus - i viso 52 mones ir, vadovaudamasi Pomornacko, Giedraiio, A. Amonto, Staniausko, Pranculio, Vizgirdos, liudinink Polosos 1941.09.27, Geibutovi 1941.09.24 ir Polonsko 1941.11.06 parodymais, nutar juos iskirti atskiras bylas (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 111-115).

KALTINIMO IVADOS, PATVIRTINTOS 1942 05 12 Kaltinimo ivadas pasira 1942.04.13 operatyvinio ekist skyriaus vyr. operatyvinis galiotinis KGB j. ltn. Aneiperov, tvirtino 1942.05.12 Krasnojarsko srities KGB valdybos virininkas mjr. Semionov, Krasnojarsko srities prokuroras. 1942.05.16 pagal baudiamj byl Nr. 2564 (dabar Nr. 42880/3) apkaltinta 18 lietuvi, padariusi nusikaltim pagal RTFSR BK str.: 1. Aleksandras Stulginskis pagal 58-4, 58-10, 2d 58-11 BK RSFSR. 2. Stasys ilingas pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 3. Izidorius Tamoaitis pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 4. Jokbas Staniauskas pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 5. Juozas Tonknas pagal 58-4, 58-10, 2d 58-11 BK RSFSR. 6. Jonas Auktuolis pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 210

7. Jonas Pranculis, ats. majoras, pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 8. Kazys Pomornackas, ats. majoras, pagal 58-4,58-10,2d., 58-11 BK RSFSR. 9. Juozas Vileiis, gydytojas, pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 10. Mykolas Gedgaudas, plk. ltn., pagal 58-4, 58-10, 2d 58-11 BK RSFSR. 11. Povilas Dundulis, plk. mjr., pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 12. Petras Amontas pagal 58-4, 58-10, 2d 58-11 BK RSFSR. 13. Jonas Matelis, majoras, pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 14. Kazys Atkoinas, polic. nuovados vadovas, pagal 58-4, 58-10, 2d., BK RSFSR. 15. eslovas Vabalas, vyr. ltn., pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 16. Pranas Vizgirda, vyr. ltn. pasienio policijoje, pagal 58-4, 58-10, 2d., 58-11 BK RSFSR. 17. Antanas Poinas, pulkininkas, pagal 58-4, 58-10, 2d 58-11 BK RSFSR. 18. Adolfas alkauskas, policininkas, pagal 58-4,58-10,2d., 58-11 BK RSFSR. Povilas Dundulis kaltinimo ivad nesulauk. Mir 1942.05.02 (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 116, 117). Atuoniolikos bylos kaltinamj mediag Kraslago prokuroras persiunia Krasnojarsko srities prokurorui: Byla forminta pagal nustatytas normas, ir kaltinimas visiems byloje yra pagrstas... siloma visus nuteisti aukiausia bausme suaudyti. i byl nukreipti Krasnojarsko srities N K V D valdybai ir srities prokurorui patvirtinti ir nukreipti N K V D SSRS OSO perirai." Pasirao Kraslago prokuroras arov (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L 116, 159).

TARDYTOJ NUOMON APIE KALTINAMUOSIUS ALEKSANDRAS STULGINSKIS. Nuo 1918 met pastamas su buvusiu teisingumo ministru S. ilingu, kuris buvo kartu Tautins Tarybos narys, painojo teisiamj diplomat J. Auktuol ir inojo jo diplomatin veikl. A. Stulginskis tardytojui pareik, kad Kraslage jokia politine veikla nei jis pats, nei kiti jam inomi lietuviai neusiminjo. Neatsimena ir neino, kad kas nors i j bt pareiks nepasitenkinim tarybine valdia. Net neatsimena, kad kas nors i jo vienmini bt kalbjs ia tema. Grupiniuose susirinkimuose nedalyvavs ir apie j prieik veikl nieko neins. Lageryje ras dienorat, kuriame tik fiksavs antisovietines nuotaikas, provokacinius gandus, ras iimtinai tik savo prisiminimams ir kitoki tiksl neturjs. Painojs Marijon ordino vadov, lietuv vyskup Bu, kaip krikioni" partijos krj ir mgins nelegaliu bdu prayti j, kad pastarasis tarpininkaut soviet valdiai, kad ileist Stulginsk i lageri (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 121, 122). 211

STASYS ILINGAS. Vienas i partijos Santara 1917 metais krj. Aktyviai dalyvavo prie vis krypi revoliucinius judjimus. Bdamas Teisingumo ministru, usiminjo statym paruoimu buruazinei tvarkai isaugoti ir priimant atitinkamas priemones, nukreiptas prie revoliucin judjim, palaik buruazins tautinink partijos politik, buvo Lietuvos auli sjungos nariu. Bdamas Kraslage, kontrrevoliucine veikla neusiminjs ir kontrrevoliucinje veikloje nedalyvavs. Buvs supaindintas su nelegalaus lietuvi komiteto veikla. Ne kart kalbjs su kaltinamaisiais J. Staniausku ir kitais lietuviais apie j kaltinim ir yra pareiks apie komitet neigiam savo nuomon. inojs apie lageryje platinam atsiaukim, bet jo nevertins, lietuvi susirinkimuose nekalbjs (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 121, 122). IZIDORIUS TAMOAITIS. Buvo tautinink partijos CK narys. Aktyviai dalyvavo prie revoliucin judjim. inojo apie lageryje organizuojam lietuvi komitet. Ne kart dalyvavo antisovietinio pobdio pokalbiuose su A. Stulginskiu, J. Staniausku, S. ilingu, J. Tonknu. iuose pasitarimuose ne kart perdav provokacinius gandus, tikjo faistins Vokietijos pergale (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L 122). JOKBAS STANIAUSKAS. Lietuvoje J. Staniauskas priklaus Lietuvos tautinink partijai, buvo LS nariu. Kraslage priklaus lietuvi grupuotei, kuri, bdama antisovietini pair, rpinosi atstatyti Lietuvoje nepriklausomyb, o tai gyvendinti bt galima tik tuo atveju, jei SSRS pralaimt kar. Buvo iniciatoriumi lageryje sukurti lietuvi savitarpio pagalbos komitet, kuris sujungt visus lagerio lietuvius. Nelegaliuose pasitarimuose dalyvavo S. ilingas, J. Tonknas, A. Stulginskis ir kt. Ved antisovietin agitacij ir skleid provokacinius gandus. (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 123). JUOZAS TONKNAS. Lietuvoje um vietimo ministro post, buvo tautinink partijos narys, prancz takos Lietuvoje alininkas. Bdamas Kraslage, inojo apie lietuvi kalini pastangas sukurti nelegal komitet, bet pats jame nedalyvavo. Su S. ilingu, J. Staniausku ved antitarybinio turinio pokalbius Rusijos pralaimjimo dvasia (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 123). JONAS AUKTUOLIS. Nuo 1920 met be pertraukos usiminjo diplomatine veikla, buvo Lietuvos respublikos atstovu vedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Brazilijoje, Argentinoje. Kraslage jokia antisovietine veikla neusiminjo, apie kontrrevoliucin veikl lageryje neinojo. Antisovietins S. ilingo kalbos metu susirinkime nedalyvavs. Gand neplatins. Lietuvos kariuomenje usitarnavs majoro laipsn. Kraslage buvs aktyvus lietuvi kalini grups narys ir dalyvavs j antisovietiniuose pasitarimuose. Buvo vienas i antisovietini grupuoi iniciatori (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880. L. 123). 212

JONAS PRANCULIS. Lietuvos kariuomenje turjo majoro laipsn, ne kart dalyvavo karo tribunolo posdiuose, kai buvo teisiami komunistai, i kuri penkiems buvo paskirta bausm iki 5 met. Kraslage prisijung prie kontrrevoliucins grups veiklos. Susisiejo su buvusiais Lietuvos ministrais, karikiais ir kartu su jais usiiminjo propaganda prie soviet valdi (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 123-124). KOSTAS POMORNACKAS. Pareik, kad lietuvi armijoje usitarnavo majoro laipsn ir caro armijoje podparuiko laipsn. Bdamas Kraslage, buvo antisovietikai nusiteikusi moni grupje, su kuriais grupini sujim metu kalbjosi apie Soviet Sjungos-Vokietijos karini veiksm eig ir komentavo provokacinius gandus antisovietine dvasia. Sambriai vykdavo danai, slaptai dalyvaujant beveik tiems patiems dalyviams. Kartais ir ne visiems dalyvaujant. Dalyvaudavo Tonknas ir kiti buv karikiai, policininkai: Vizgirda, Atkoinas ir kt. Sambryje, vykusiame 1941 rugpjio 17 d. barake, buvo kalbama antisovietine dvasia apie Soviet armijos pralaimjim. Lietuviai kviet tautiniam susivienijimui, laikytis organizuotumo, isaugoti moralines ir fizines jgas. Kadangi vokiei laimjimai teik galimyb greitu laiku grti Tvyn, kilo mintis kurti organizacij; sukilimui ruotis nekviet. Grups dalyvi jungimosi prieastis buvo prieikas poiris Soviet valdi: asmenins skriaudos, tremiant lietuvius i Tvyns, turto nusavinimas ir atskyrimas nuo eim, trmimas lager, kuriame buvo nemanomai baisios slygos, neinia apie eimos likim. Antisovietine jo paties ir grups dalyvi veikla buvo sutelkiama nuotaikos formavim, tikjim, kad Soviet Sjunga bus nugalta, Vokietijai ir vokikajam faizmui simpatijos reikim, tikjim tuo, kad su vokiei pergale artja isivadavimo i lagerio valanda ir lietuvi grimas Tvyn. Pagrindinis kaltininkas ir pirmasis antisovietins veiklos lageryje kaltininkas (tardytoj nuomone) - ilingas, savo kontrrevoliucine kalba kviets organizuotis, vadovaujantis greito grimo Tvyn lozungu, kuriuo apsvaigino lietuvi tremtini protus" (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 124-125). JUOZAS VILEIIS. Buvs LS narys, tautinink partijos narys. Kraslage bendradarbiavo su J. Staniausku ir kalbjosi antisovietinmis temomis. Pasitarimo metu kalbta, kaip reiks atkurti nepriklausomyb, rusams pralaimjus kar (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 123-124). MYKOLAS GEDGAUDAS. Buvs caro armijos karininkas, Lietuvos kariuomens plk. ltn., tautinink partijos narys. Kraslage aktyvus kontrrevoliucins lietuvi kalini g r u p s narys. A k t y v i a i dalyvavo pasitarimuose, kur vyravo antisovietins nuotaikos, ypa Vokietijos-SSRS karo eigos vertinime. M. Gedgaudas kartu su K. Pomornacku kviet lietuvius bti organizuotais, isaugoti moral ir dvasin pusiausvyr, stengtis lageryje sabotuoti darbus (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L 136). 213

POVILAS DUNDULIS. Buvs caro armijos karininkas, Lietuvos kariuomens pulkininkas, tautinink sjungos ir LS narys. Kraslage priklaus kontrrevoliucinei grupei, sudarytai i buvusi karinink ir asmen, prieik sovietinei santvarkai, kurie tikjosi vokiei pergals iame kare (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 137). PETRAS AMONTAS. iauli garvei depo mainistas, 1940-1941 m. norjs pasitraukti Vokietij, buvs A. Hitlerio politikos alininkas, prieikai nusiteiks SSRS atvilgiu, Kraslage aktyviai dalyvavs nelegaliuose lietuvi kalini susirinkimuose, veiks prie Soviet Sjungos valdi, platins provokacinius gandus (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 138). JONAS MATELIS. 1919 m. dalyvavo kovose prie bolevikus, buvo LS Sein aps. (dab. Lazdij) rinktins narys, majoras. Kraslage dalyvavo lietuvi kalini kontrrevoliucinje g r u p j e , kurioje buvo Lietuvos valstybs veikjai ir karikiai: Respublikos prezidentas A. Stulginskis, ministras S. ilingas, susisiekimo ministras J. Staniauskas, mjr. Pranculis. Agitavo prie Soviet Sjung (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 139). KAZYS ATKOINAS. Caro laikais dirbo caro policijoje. Buruazinje Lietuvoje irgi dirbo policijoje. Paskutiniuoju metu buvo policijos nuovados virininkas, LS narys. Kraslage dalyvavo nelegaliuose lietuvi kalini susirinkimuose (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 139). ESLOVAS VABALAS. Buvs Lietuvos kariuomens leitenantas, nuo 1940 m. perkeltas ginkl dirbtuves Linkaiiuose kaip 1-mo rango technikas, dirbo cecho virininku, kartu jo LS auli kuopos vado pareigas. Kraslage turjo ir daugiau pastam i Linkaii ginkl gamyklos (karins gamyklos Nr. 508). Tuo metu vyko lietuvi kalini tardymas dl grupini antisovietini kalb apie galim rus armijos pralaimjim fronte. Girdjs apie sukilim Soviet Sjungoje. Tardymo metu nustatyta, kad . Vabalas irgi dalyvavo kontrrevoliucinse grupuotse (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 139, 140). PRANAS VIZGIRDA. Buvs Lietuvos pasienio policijos tarnybos vyr. leitenantas, tautinink partijos ir LS narys. Kraslage susipaino su mjr. K Pomornacku, plk. ltn. M. Gedgaudu, plk. P. Dunduliu, prezidentu A. Stulginskiu, buv. ministrais S. ilingu, J. Staniausku, J. Tonknu (dauguma j tikjosi vokiei pergals), dalyvavo bendruose lietuvi kalini pasitarimuose (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 141). ANTANAS POINAS. Buvs caro armijos praporikas, Lietuvos kariuomens pulkininkas leitenantas. Nuo 1936 m. karo komendantas. Kraslage neusiiminjo antisovietine veikla, bet prisipaino, kad platino provokacinius gandus (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 141, 142).

214

ADOLFAS ALKAUSKAS. Buvs apskrities kriminalins policijos virininkas. Prisipaino, kad persekiojo revoliucikai nusiteikusius gyventojus. Kraslage ne kart kalbjo antisovietinio turinio temomis su K. Pomornacku, M. Gedgaudu, A. Poinu, . Vabalu ir P. Amontu, platino gandus, kad uimta Maskva. Vadovaudamiesi SSRS NKVD 1941.11.21 sakymu, tardymo mediag apie aukiau ivardintus kaltinamuosius (18 moni), nusisti SSRS NKVD perirti OSO - Ypatingajam pasitarimui. Manoma, kad kaltinamiesiems pagal kaltinam mediag A. Stulginskiui, S. ilingui, I. Tamoaiiui, J. Staniauskui, J. Tonknui, J. Auktuoliui, J. Pranculiui, K. Pomornackui, J. Vileiiui, M. Gedgaudui, P. Amontui, J. Mateliui, K. Atkoinui, . Vabalui, P. Vizgirdai, A. alkauskui galima taikyti aukiausi bausm suaudyti, konfiskuojant turt (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 142, 143). KRASLAGO PROKURORO IVADOS (1942 02 23) 1942 02 23 N K V D Kraslago prokuroras arov, perirjs baudiamj byl A. Stulginskio, I. Tamoaiio, J. Staniausko, J. Tonkno, S. ilingo, J. Auktuolio, J. Pranculio, J. Vileiio, M. Gedgaudo, P. Dundulio, J. Matelio, K. Atkoino, P. Vizgirdos, A. Poino, A. alkausko, P. Amonto, . Vabalo byl (dabar Bb. Nr. 42880), gaut i Kraslago operatyvinio ekist skyriaus, nustat, kad aukiau minti aretuotieji yra buv Lietuvos buruaziniai nacionalistiniai kontrrevoliuciniai elementai. Bdami N K V D Kraslago Nie-Poimensko skyriaus 7-ame l/p, artimai tarp savs susij, organizavo nelegali kontrrevoliucin grup ir pradjo prieik veikl, kurioje atsispindjo vokikos-faistins veiklos kryptys. ios prieikos veiklos iniciatoriai buvo inomi Lietuvos aretuotj kontingento kaliniai: 1. S. ilingas - praeityje Santaros partijos organizatorius, buvs teisingumo ministras; 2.1. Tamoaitis - faistins tautinink partijos narys, Respublikos prezidento A. Smetonos patarjas; 3. A. Stulginskis - faistins Krikioni demokrat partijos ir Valstiei sjungos narys, buvs Respublikos prezidentas; 4. J. Staniauskas - tautinink partijos lyderis, buvs susisiekimo ministras; 5. J. Tonknas - buvs vietimo ministras. Iniciatoriai savo eiles trauk: dvarininkus, fabrikantus, buoes ir kt. savininkus bei kitus i karinink ir policijos pareign tarpo ir organizavo 18 moni grup. 215

Kontrrevoliucin sukilimo grup, tikjusi soviet pralaimjimu kare, siaurame rate aptarinjo klausimus, susijusius su tarptautine padtimi, karo fronto padtimi, bsimu Lietuvos nepriklausomybs atstatymu ir savo pareigomis lageryje. Savo kontrrevoliucins organizacijos nariams paved udavin suaukti iplstin susirinkim, organizuoti sabota, grasindami susidoroti, vesti dienorat. Taip kalbjo S. ilingas dalyvaujant imtui kalini. Kiti kalbjo maesniuose susibrimuose, atskirose lagerio vietose. Tuoj po S. ilingo pasisakymo sek K. Pomornacko, Amonto ir kit kalbos, kuriose buvo skelbiami igalvoti prasimanymai, gandai apie Raudonosios armijos pralaimjimus. Kiti kontrrevoliucins grups nariai - J. Auktuolis, J. Pranculis, K. Pomornackas, J. Vileiis, M. Gedgaudas, P. Dundulis, J. Matelis, K. Atkoinas, P. Vizgirda, A. Poinas, P. Amontas, C. Vabalas komentavo anksiau kalbjusi pasisakymus. Visa tai liudija liudininkai ir kaltinamj prisipainimas. Prokuroras arov mano, kad nesutaikoma prieika esamai Soviet Sjungos santvarkai veikla yra akivaizdi. U kontrrevoliucin veikl socialistins tvyns nenaudai, btina sutikti su tuo, kad visiems kaltinamiesiems reikia skirti aukiausi bausm - suaudyti, konfiskuojant j turt. i byl prokuroras arov per Kraslago operatyvin ekist skyri pasiunt Krasnojarsko krato NKVD valdybai ir Kraslago prokurorui patvirtinti ir persisti perirai pagal priklausomyb ypatingajam pasitarimui OSO N K V D SSSR (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4 Bb. 42880/3. L. 159).

JON VILEI PALEIDIA LAISV 1946 m. balandio 8 d. Amro Bamo 500-osios statybos (GUL-ZDI) prokuroras, justicijos patarjas Kondraov, perirjs teisiamojo Juozo Vileiio, kalinto NKVD N. Amursko darbo pataisos lageryje, baudiamj byl, rado: 1943.03.01 J. Vileiis Kraslage buvo aretuotas, kaip vykds nusikaltim pagal RTFSR BK, 58-11 ir 58-10 2 dalis str. Nustatyta, kad jo byla ubaigta ir persista LSSR NKVD spec. skyri. Atsakius prokuratrai specialaus LSSR N K V D virininko ir SSRS NKVD A" skyr. virininko uklausimus, gautas atsakymas, kad tardomojo kalinio J. Vileiio, kaipo tokio, bylos nra. Vadovaudamasis iomis ivadomis, NUTAR: Tardomj kalin Juoz Vilei i areto tutuojau paleisti. i nutart kartu su byla persisti O U R Z N. Amursko lagerio virininkui vykdyti. Paleistas laisv Amursko ir Statybos 500 prokuroro nurodymu (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 148).

216

SSRS KGB VIRININKO ABAKUMOVO LAIKAS SSRS MINISTR TARYBOS PIRMININKUI J. STALINUI Nors, kaip inome, 1941.06.14 kai kurie tremtiniai be teismo buvo veami Sibiro lagerius, daugelis j, taip pat ir minti 18 moni, buvo kaltinami vairiais igalvotais kaltinimais. Ms minti 18 kaltinamj buvo kaltinami es lageryje organizavo Lietuvos ilaisvinimo komitet, skleid meiikikus gandus prie Soviet Sjung ir rengsi, atjus patogiam momentui, isilaisvinti ir grti Lietuv, atkurti senj buruazin-faistin santvark. Tuo laiku buvo mgstama vakar demokratin santvark perkriktyti buruazin-faistin santvark. Sukrus" atuoniolikos asmen byl Kraslage, j patvirtino 1942.05.12 Krasnojarsko krato N K V D valdybos virininkas KGB mjr. Semionov ir Krasnojarsko krato prokuroras Dorogov. Byla pasista SSRS N K V D ypatingai komisijai silant taikyti visiems aukiausi bausm - suaudyti. SSRS valstybs saugumo ministras Abakumovas 1947 m. birelio mn. kreipsi ratu SSRS Ministr tarybos pirminink J. Stalin laiku, kuriame aikinama: 1941 met birelio mnes Lietuvos NKGB, (Maskvai sakius) nordamas apsivalyti nuo socialiai pavojingo elemento, itrm i Lietuvos Krasnojarsko pataisos lagerius Aleksandr Stulginsk, kuris 1917-1920 m. buvo Lietuvos Valstybs Tarybos narys, ministras be portfelio, o 1920-1922 m. jo Respublikos prezidento pareigas, 1922-1926 m. irinktas Respublikos Prezidentu. Tuo metu jis priklaus Krikioni demokrat partijai ir Valstiei sjungai, bdamas t partij CK nariu. Nuo 1926 m. gyveno savo dvare. 1942 m. saus, jau bdamas lageryje, buvo p a t r a u k t a s a t s a k o m y b n kaip antisovietins g r u p u o t s dalyvis. Kaltinamj tarpe buvo dar 17 buvusi politini ir visuomens veikj. Grup ruosi sudaryti Lietuvos komitet, kuris, vokieiams priartjus, turjo ilaisvinti lageryje esanius lietuvius, ved tarp kalini karo pralaimjimo agitacij ir platino provokacinius gandus. A. Stulginskis prisipaino, kad jis pasisaks apie rus pralaimjim, ras lageryje antisovietinio charakterio dienorat, taiau aktyv dalyvavim neig. Tardymas, lieiantis A. Stulginsk, ubaigtas 1942 m. balandio mn. Pranedamas Jums, - raoma laike, - apie tai, kas aukiau idstyta, SSRS KGB randa galimyb, svarstant byl SSRS KGB ypatingame komitete - OSO, bausms dyd A. Stulginskiui numatyti 10 met, skaitant atsdt laik, kitiems paliekant aukiausi bausm. Prao nurodym pats Abakumovas (LYA. T. 5. P. 5-6). Taiau ir po io laiko Stalinas tyli, o nuo areto jau buvo praj 6 metai. Niekas nenujaut ir netikjo, kad j bylos svarstymas prasids dar po 5 met. Tuo metu, ypa po karo pabaigos, dauguma kaltinamj ra skundus vairiausioms instancijoms. Deja, visur buvo tyla. Kaltinamuosius imt po vairiausius 217

Sjungos lagerius. i eilui autoriui teko aptikti pdsakus diplomato J. Auktuolio Mordovijos udaruose lageriuose ir prof. J. Tonkno, su kuriuo metus srbme bendr ko. Tada prof. Tonknas pasakodavo, kad SSRS Vyriausybinei komisijai pasirodius lageriuose, j vyriausyb teisiamj slpdavo nuo komisijos. Ir taip tssi iki 1952 m. vasario 27 dienos, t.y. prajus 10-iai ir daugiau met be teismo! Tai manoma tik demokratikiausioje" pasaulio alyje - Soviet Sjungoje. Nemanau, kad taip bt pasireiks vadov sins grauimas! Jie pasiek savo - per t lageriuose j buvimo laik i 18 moni 10 kalini jau buvo pasitrauk i gyvj tarpo, mir toli nuo savo Tvyns, atskirti nuo eim, artimj, neturdami duonos ksnio, isek. Taip bolevikai elgsi su savo krato pilieiais. Genocido politika turjo sunaikinti lietuvi taut.

TARDYTOJO PAYMA. SILOMA VISUS SUIMTUOSIUS NUTEISTI 20-25 METAMS Prie pat kar, norint ivalyti Lietuv nuo socialiai pavojingo elemento, Krasnojarsko lagerius buvo iveti: 1. Aleksandras Stulginskis, g. 1885 m., eil met buvs Lietuvos Valstybs Tarybos narys, buruazins Lietuvos respublikos prezidentas; 2. Stasys ilingas, g. 1896 m., 1926-1933 buvs buruazins Lietuvos teisingumo ministras; 3. Juozas Tonknas, g. 1894 m., eil met buvs vietimo ministras; 4. Jonas Pranculis, g. 1895 m., buvs Lietuvos kariuomens mjr. pulko vado pavaduotojas; 5. Pranas Vizgirda, g. 1888 m., buvs rajono policijos virininkas; 6. Antanas Poinas, g. 1896 m., buvs Lietuvos kariuomens ltn. pulkininkas; 7. Petras Amontas, g. 1887 m,, buvs iauli geleinkelio depo mainistas. Tardytoj nuomone, minti asmenys, bdami lageryje, organizavo ir sukr kontrrevoliucin organizacij, kurios tikslas - padti vokiei okupantams ir restauruoti Lietuvoje kapitalizm. Todl jie buvo aretuoti. Siloma, kad bt tikslinga ypatingojo pasitarimo (OSO) sprendimu mintus asmenis teisti po 20-25 metus kaljimo, skaitant ibt lageryje laik. Paraas neperskaitomas. Si payma parodyta KGB ministro pavaduotojui Selivanovui 1951 m. gegus mnes, t.y. po to, kai i 18 moni 10 jau buvo mir, vienas (J. Vileiis) paleistas, buvo lik ir kaltinami tik 7 asmenys (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 42880/3. L. 154-159). 218

NUTRAUKTA BYLA DEIMIAI ASMEN 1952 m. balandio 13 d. pasiraytas nutarimas nutraukti deimiai asmen byl dl j mirties. tai tie, kurie paaukojo savo gyvyb u Lietuv: 1. Izidorius Tamoaitis (mir 19 43.02.06, plaui udegimas); 2. Jokbas Staniauskas (mir 1943.04.15 SSRS Kraslage); 3. Jonas Auktuolis (mir 1949.10.27, isekimas, Mordovijos l/p); 4. Kazys Pomornackas (mir 1945.05.10 TBC, UITLK 4 l/p); 5. Mykolas Gedgaudas (mir 1942.11.21, irdies priepuolis, Kansko kaljime); 6. Povilas Dundulis, mir 1943.05.02; 7. Jonas Matelis, mir 1944.05.30, TBC, UITLK 4 l/p; 8. eslovas Vabalas, mir 1942.07.20, isekimas, Kansko kaljime; 9. Kazys Atkoinas, mir 1949.04.06; 10. Adolfas alkauskas, mir 1943.05.31. 1949, 1950,1951 metais J. Tonknas, S. ilingas, A. Stulginskis ne kart pra SSRS prokuratros perirti j bylas, tvirtindami, kad prajo daug met nuo j areto. Tardymas seniai ubaigtas, pateiktas kaltinimas, taiau jie be teismo laikomi darbo pataisos lageriuose. SSRS prokuratra ne kart dav nurodymus SSRS KGB organams pagreitinti bylos ubaigim ir duoti atsakym A. Stulginskiui, J. Tonknui ir S. ilingui, taiau vis laik byla buvo vilkinama. Matyt, laukta j mirties. Ir tik 1952 m. gal gale paskirtas OSO posdis.

OSO TEISMAS ATUONIOLIKOS ASMEN BYLOJE 1952 02 27 KGB ir Karo tribunolams nepajgiant suspti susitvarkyti su politinmis bylomis, SSRS Ministr taryba, nutaria prie KGB steigti ypatingus teismus (OSO), vadinamus troikomis". iuose teismuose moni likimai buvo sprendiami kaltinamiesiems nedalyvaujant, gavus i prokuratros kaltinamsias ivadas. Kaltinamasis negaljo tarti savo paskutinio odio. Paruoiamj tardym atlieka paskubomis. Pavyzdiui, A. Stulginskio ir kit paruoiamasis tardymas utruko 2-3 mnesius, o kai kuriems ne vis mnes. 1952.02.27 ypatingos trijuls teismas (OSO) prie SSRS KGB, perirjs A. Stulginskio ir kit kaltinamj mediag ir kaltinamsias ivadas, nustat, kad: 1. A. Stulginskis, 2. S. ilingas, 3. J. Tonknas kaltinami u aktyvi veikl prie darbinink valdi ir revoliucin judjim, dalyvavim kontrrevoliucinje grupje ir u antisovietin agitacij, tuo nusikalsdami pagal RTFSR BK str. 58-10, 2 dalis, 58-11, 58-4, 4. P. Vizgirda, 5. J. Pranculis, 6. A. Poinas kaltinami padar 219

nusikaltimus pagal RTFSR BK str. 58-10, 2 d., 58-11, 58-13, 7. P. Amontas, padars nusikaltimus pagal RTFSR BK str. 58-10, 2 d., 58-11 (58-4 str. u nusikaltimus talkininkaujant). Pastaba: 58-13 u nusikaltimus prie darbinink klass judjimus, 58-10, 2 d. - u nusikaltimus skleidiant prieik propagand, 58-11 - u nusikaltimus, padarytus grupinje veikloje. OSO NUSPREND: Visus minimus kaltinamuosius A. Stulginsk, S. iling, J. Tonkn, P. Vizgird, J. Prancul, A. Poin nuteisti kalti po 25 metus, kiekvienam skaitant atsdt laik, ir po to itremti 5 metams. P. Amont nuteisti 10 met lagerio ir 5 metams tremties. OSO teisme, kaip minta, nedalyvauja nei teisiamieji, nei liudytojai. Joki teismo apklaus, suprantama, negali bti nei dl teismo sudties, nei dl pareikim bei kaltinimo paneigimo. Tikra demokratija! Kiekvienam nuteistajam atskirai O S O teismo prie KGB 1952.02.27 iraas, kuris ablonikai upildytas: iklausytas Kraslago N K V D operatyvinio ekist skyriaus galiotinio praneimas, kaltinant (nurodoma pavard) vykdius nusikaltim pagal RTFSR BK str., nurodomas nutarimas aretuoti, nutartis apkaltinti, kad padjo tarptautinei buruazijai, aktyviai vykd agitacij, ir nuteisiamas 25 metams kaljimo, skaitant bausms atlikimo pradi (nuo areto dienos). Prof. J. Tonknas, bdamas Vladimiro kaljime, 1953.06.09 vl rao skund SSRS KP Centro komitetui, kad perirt byl. Rao skund ir J. Pranculis. Ir tik 1954 metais skundai pasiekia tiksl. KGB MINISTRAS SILO OSO SPRENDIM UPROTESTUOTI 1953 m. liepos 4 d. J. Tonknas para pareikim SSRS KP CK, praydamas perirti jo byl ir patikrinti jo paaikinimus. Panaiai padar ir J. Pranculis. KGB komiteto pirmininkas prie SSRS Ministr tarybos generolas pulkininkas J. Serovas 1954.05.07 patvirtino ivadas, kurias paruo KGB komiteto tardymo valdybos 2-o skyriaus virininko pavaduotojas mjr. Serovas ir suderino su KGB komiteto prie SSRS Ministr tarybos tardymo valdybos pavaduotojais pulkininkais Kalistovu ir Kozirevu. Perirj buvusio Lietuvos vietimo ministro J. Tonkno ir buvusio mjr. J. Pranculio archyvin tardymo byl Nr. 101091, nustat: J. Tonknas ir J. Pranculis kartu su kitais kaltinamaisiais A. Stulginskiu, S. ilingu, P. Vizgirda, A. Poinu, P. Amontu, ryium su j ankstyvesne kontrrevoliucine veikla, 1941 m. buvo aretuoti ir i Lietuvos etapuoti SSRS V R M Kraslago lagerius. 220

SSRS KGB ministras pasil tarpininkauti prie generalin prokuror, uprotestuoti O S O 1952.02.27 nuosprend ir kaltinamiesiems sumainti bausm pagal faktin ibuvimo laik, bet udrausti jiems gyventi Baltijos ali reiminiuose miestuose (LYA. T. V. P. 162-164). S. iling, P. Vizgird, A. Poin, kaip atlikusius bausm, i areto paleisti, P. Amont paleisti i tremties. SSRS AUKIAUSIOJO TEISMO KARINS KOLEGIJOS 1954 04 02 D. NUTARTIS 1954 06 02 SSRS Aukiausiojo teismo karin kolegija, pirmininkaujant justicijos gen. ltn. epsovui ir nariams justicijos pulkininkams Semikai ir Lebetkovui, svarst SSRS vyriausiojo prokuroro protest, lieiant 1952.02.27 OSO nutart, pagal kuri nuteistieji Aleksandras Stulginskis ir Juozas Tonknas padar nusikaltimus pagal RTFSR BK 58-4, 58-10 2 d., 58-11 str ir abu nuteisti 25 metus kaljimo kiekvienas. Jonas Pranculis, Stasys ilingas, Pranas Vizgirdas ir Antanas Poinas padar nusikaltimus pagal RTFSR BK 58-10 2 d., 58-11, 58-13 str. ir nuteisti kalti kiekvienas atskirai po 25 m. Pranas Amontas, vykds nusikaltimus pagal RTFSR BK 58-10 2 d., 58-11 str. nuteistas laisvs atmimu darbo patais lageryje 10 met, 4 mn. ir 20 dien. Iklaus Lebedevo praneim ir vyriausiojo kariuomens prokuroro justicijos mjr. Kouro ivadas, NUSTAT: teisiamieji A. Stulginskis, J. Tonknas, J. Pranculis, S. ilingas, P. Vizgirda, A. Poinas ir P. Amontas kiekvienas atskirai prisipaino padars iuos nusikaltimus: A. Stulginskis, praeityje buvs Krikioni demokrat ir Krikioni sjungos partijos organizatorius ir buvs CK narys, buvs Valstybs Tarybos narys, ministras ir Lietuvos Prezidentas, kovojo prie revoliucin judjim Lietuvoje. Bdamas Kraslage A. Stulginskis ved antisovietin agitacij, kartu su savo bendraminiais norjo kurti lageryje nelegal Lietuvos komitet, savo asmeniniame dienoratyje ra antisovietinius uraus. 2. J. Tonknas nuo 1934.07 iki 1939 m. kovo mn. buvo prie A. Smetonos Ministr Tarybos narys ir um vietimo ministro post, aktyviai kovojo prie revoliucin judjim Lietuvoje. J. Tonknas Kraslage - antisovietins veiklos dalyvis, t.y. aktyvist grupje, sudarant Lietuvos komitet, var antisovietin agitacij. 3. Juozas Pranculis - caro armijos praporikas, nuo 1918 iki 1935 m. tarnavo Lietuvos buruazinje kariuomenje - kariuomens tabe, buvo kuopos, bataliono vadas. 1923-1935 m. ne kart dalyvavo karo lauko teisme, teisiant komunistus u j veikl. vedus soviet valdi Lietuvoje ir vliau bdamas Kraslage, palaik nusikalstam ry su prieikais elementais, var antisovietin agitacij. 221

4. Stasys ilingas 1917-1938 metais buvo buruazins nacionalist partijos Santara (Demokratin sjunga) narys, LS narys. 1920-1938 m. um ymius vyriausybinius postus - Valstybs tarybos pirmininkas, teisingumo ministras. Kovojo prie darbinink judjim, ruo statymus buruazinei valdiai isaugoti. Bdamas Kraslage, palaik nelegalius ryius su soviet valdios kenkjais, tarp lietuvi ved antisovietin agitacij. 5. Pranas Vizgirda 1914-1917 m. tarnavo caro kariuomenje praporiku, 1920-1928 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje vyr. leitenantu, 1928-1939 m. tarnavo pasienio policijoje rajono virininku. Kraslage umezg nusikalstam ry su prieikai nusiteikusiais soviet valdiai asmenimis ir kartu su jais usiminjo antisovietine agitacija. 6. Antanas Poinas, tarnavs caro armijoje praporiku, 1918-1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje pulko vado pavaduotoju ir karo komendantu Ukmergje, Vilkavikyje, akiuose. Kovojo prie revoliucin judjim. Kraslage umezg nusikalstam ry prie soviet valdi ir kartu ved antisovietin agitacij. 7. Petras Amontas praeityje buvo kontrrevoliucins vokiei-faist organizacijos Kulturferband narys, buvo prieikai nusistats prie Soviet Sjung. Kraslage kartu su kitais vienminiais ved agitacij, ruo lageryje sukilim. SSRS generalinis prokuroras pasil bausms dyd A. Stulginskiui, J. Tonknui, J. Pranculiui, S. ilingui, P. Vizgirdai, A. Poinui sumainti iki faktikai ibtojo laiko, P. Amont i tremties paleisti. Proteste nurodoma, kad vis kaltinamj nusikaltimas abejoni nekelia, taiau vertinant, kad socialistinis kelias Lietuvoje jau sustiprjo ir visi minimi asmenys yra ibuv aretuoti beveik 13 met, tolimesnis j laikymas arete nra btinas. Patikrinusi bylos mediag ir kaltinimo ivadas, nurodytas proteste, SSRS Aukiausiojo teismo karin kolegija NUSPREND: SSRS generalinio prokuroro protest patenkinti. Ypatingojo teismo - OSO 1952.02.27 nuosprend dl A. Stulginskio, J. Tonkno, J. Pranculio, S. ilingo, A. Poino, P. Amonto pakeisti. Paskirt bausm sumainti kiekvienam iki faktikai atbtojo laiko, t.y. A. Stulginskiui, J. Tonknui, J. Pranculiui, S. ilingui, P. Vizgirdai, A. Poinui iki 12 met 4 mn. A. Stulginsk, J. Tonkn, J. Prancul, S. iling, P. Vizgird, J. Poin, kaip atlikusius bausm, paleisti, P. Amont paleisti i tremties. Nutart pasira pirmininkas Cepsovas ir nariai Semika ir Letkovas (t. 5, p. 166-169). Gr Lietuv, J. Tonknas ir A. Stulginskis kreips valdi ir partines struktras, kad bt grintos i tremties j eimos. 1955.08.16 SSRS V R M Kruglovas tvirtina tardytojo Kuliabos dokument, tarpininkaujant LSSR KP sekretoriui A. Sniekui ir Ministr Tarybos pirmininkui M. Gedvilui, paleisti i tremties nuteistj A. Stulginskio ir J. Tonkno eimas. J praymas buvo patenkintas. 222

KRASLAGAS SILO NUTRAUKTI 18-OS ASMEN BAUDIAMJ BYL 1961.09.16 Krasnojarsko krato KGB valdybos vyr. tardytojas kpt. Melnikovas, perirjs archyvin baudiamosios bylos Nr. 42880/3 mediag, apkaltinani A. Stulginsk ir kitus (i viso 18 moni), taip pat nuteistj P. Amonto, J. Pranculio, A. Stulginskio ir A. Poino skundus, nustat, kad 1952 m. vasario 27 d. Ypatingojo teismo OSO prie SSRS KGB nutartimi, kiekvienas i j buvo nuteistas 25 metams DPL. Anksiau mintose 18 asmen bylose, buvo ie teisiamieji: 1. A. Stulginskis, g. 1885 m. Jokbavos dv., buv Lietuvos Prezidentas, iki areto kininkavo savo dvare. 2. S. ilingas, g. 1885 m. Vilniuje. 1926-1938 m. buvo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, prie aret kininkavo Mikin k. aki aps. 3. I. Tamoaitis, g. 1890 m. Antakalniki k., Jurbarko vls., Raseini aps. 1934-1937 m. tautinink partijos narys, 1934-1939 m. urnalist sjungos pirmininkas, 1924-1940 m. dirbo Kauno universitete. 4. J. Staniauskas, g. 1892 m. Paliuimi k., vknos vls., gyveno Dotnuvoje, buvo Kdaini auktesniosios kultrtechnik mokyklos direktorius, 19341938 m. - susisiekimo ministras, LS ir tautinink partijos narys. 5. J. Tonknas, g. 1894 m. Strain k., Pasvalio vls., Bir aps. 1924-1941 m. Lietuvos .. akademijos Dotnuvoje katedros vadjas, 1928-1934 m. - rektorius, 1934-1939 m. - vietimo ministras, LS ir tautinink partijos narys. 6. J. Auktuolis, g. 1885 m. Kaduogali k., Vabalninko vls., Bir aps. 1917 m. Lietuvi konferencijos Stokholme dalyvis, 1920-1939 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybje vedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Latvijoje, Estijoje, Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje. 7. J. Pranculis, g. 1895 m. Udulnuose, 1919-1935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, usitarnavo mjr. laipsn, ne kart dalyvavo kariuomens teisme teisiant komunistus. 8. K. Pomornackas, g. 1881 m. Madn vnk., elvos vls. Ukmergs aps., dvarininkas, Lietuvos kariuomens majoras. 9. J. Vileiis, g. 1895 m. Medini k., Pasvalio vls., Bir aps., turjo k (150 ha), LS ir tautinink partijos narys, gydytojas. 10. M. Gedgaudas, g. 1885 m. Raseini aps., turjo 65 ha ems, Lietuvos kariuomens plk. ltn., kavalerijos pulko vadas, tautinink partijos narys. 11. P. Dundulis, g. 1894 m. erkoni k., Debeiki vls., Utenos aps., turjo 82 ha ems, Lietuvos kariuomens pulkininkas, LS ir tautinink partijos narys. 12. P. Amontas, g. 1897 m. Rietavo miest., Teli aps., 1922-1941 m. dirbo iauli geleinkelio depo mainistu, buvo Kulturferbando organizacijos narys. 223

13. J. Matelis, g. 1898 m., Platakos k., Balnink vls., Ukmergs aps., 1919 m. kovojo prie bolevikus, 1927-36 m. Sein aps. auli sjungos rinktins vadas, atsargos majoras. 14. K. Atkoinas, g. 1885 m. Nabalas k., Ukmergs vls., 1918-1940 m. policijos nuovados virininko pavaduotojas, nuovados virininkas Pabaiske, Upynoje, Rietave, ernuose, Varniuose, Teliuose. 15. . Vabalas, g. 1906 m. Par k., Jurbarko vis, Raseini aps., ats. j.ltn., 1935 m. stojo ginklinink kursus, o vliaus dirbo Linkaii karinje gamykloje cecho virininku, LSS kuopos vadas. 16. P. Vizgirda, g. 1889 m. Jetuks k., Darbn vls., Kretingos aps., 19201928 m. Lietuvos pasienio tarnyboje vyr. ltn., 1928-1939 m. pasienio policijos rajono virininkas, LSS narys. 17. A. Poinas, g. 1896 m. Medioni k., venioni aps., 1918-1936 m. Lietuvos kariuomens plk. ltn., 1936-1940 m. karo komendantas aki, Ukmergs, Vilkavikio apskrityse. 18. A. alkauskas, g. 1894 m. iemari m., Trak aps., 1919-1921 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, 1922-1940 m. kriminalinje policijoje, LS ir tautinink partijos narys. Be to, reikt priminti, kad A. Stulginskis ra dienorat, kuriame jis urainjo girdtus lageryje gandus, kuriuos jis pats nelaik provokaciniais. I tikrj io dienoraio raai nra provokacinio charakterio. Beje, jei ir bt ie melagingi gandai kaip nors vertinti kaip blogyb, jie nebuvo platinami tarp gyventoj, o apsiribojo tik tuo paiu lageriu. Byloje paminta per 60 lietuvi, susijusi su teisiamj veikla. J mediaga iskirta atskir byl, bet baudiamojon atsakomybn jie patraukti nebuvo, nes Kraslage, KGB valdyboje toki ini nra. Tokiu bdu byloje nra objektyvi rodym, kurie ioje byloje paliudyt apie Kraslage veikiani nacionalistin organizacij. Atskirus nesveikus kai kuri kaltinamj pasisakymus lagerio reimo slygomis nra pagrindo kvalifikuoti pagal RTFSR BK 58-10 str. kaip antisovietin agitacij. O aretuotj apkaltinim pagal str. 58-4 ir 58-13 mediag turt patikrinti Lietuvoje, nes ia, Kraslage, j objektyvus patikrinimas nemanomas. Vadovaujantis aukiau idstyt mini pagrindu ir RTFSR UPK - Baudiamojo kodekso 2 p. 5 str., vyr. tardytojas kpt. Melnikov samprotauja, kad 1952.02.27 OSO nutarimu-nutartimi, lieiania A. Stulginsk, S. iling, J. Tonkn, J. Prancul, P. Vizgird, A. Poin, P. Amont, o taip pat 1952.02.21 SSRS prokuroro pagal spec. byl nutart, lieiani I. Tamoait, J. Staniausk, J. Auktuol, K. Pomornack, M. Gedgaud, P. Dundul, J. Matel, . Vabal, K. Atkoin, A. alkausk (jie visi mir), j byl, apkaltinant pagal RTFSR BK str. 58-10, 224

58-11, nutraukti trkstant kali. Nutarim pasirao vyr. tardytojas kpt. Melnikov, KGB valdybos virininkas kpt Sorokin, patvirtino - Krasnojarsko srities KGB virininkas prie KGB ministr tarybos plk. Bulan (t.5. lap. 261-272). LIETUVOS KGB TEISINA NUTEISTUOSIUS 1988 m. rugpjio 30 d. to meto Lietuvos Valstybs saugumas, jau prasidjus politiniam atilimui, rado reikal susidomti prie 47 metus nuteistj buvusi Lietuvos valstybs veikj ir Lietuvos kariuomens auktesnij karinink, tuo metu patekusi byl fabrikavimo ministerijos glob, likimu ir perirti i archyv itraukt baudiamj byl Nr. 42880/3 (i viso penki tomai). LSSR KGB tardymo poskyrio virininkas, justicijos papulkininkis R. Rainys, suderins su KGB tardymo skyriaus virininku papulkininkiu T. Lazaraviium ir LSSR KGB saugumo pirmininku generolu E. Eismontu, perirjs gaut archyvin byl, nustat: - minti 18 asmen, kurie suimti 1941 m. birelio mn. 1-14 d. ir kaltinami, kad praeityje buvo kontrrevoliucini partij (Krikioni demokrat, Tautinink) vadovai, karins faistins LS nariais, vyriausybs vadovais (prezidentas, ministras, seimo atstovas), dvarininkais, tarnavo Lietuvos kariuomenje ir vadovavo pulkui, batalionui ar kuopai, um karo komendanto post, atseit, teik pagalb tarptautinei buruazijai, dalyvavo kontrrevoliucinse organizacijose, buvo prieikai nusiteik prie SSRS ir soviet valdi, grupiniuose pasitarimuose aptarinjo SSRS-Vokietijos karo eig, palaik karo eig vokiei pusje. Dauguma kariki tarnavo senosios Rusijos caro armijoje, o 1919-1940 m. - Lietuvos kariuomenje. 1941.07.08 atvyk Krasnojarsko krat, minti Lietuvos pilieiai lageryje organizavosi i savj sukurti kontrrevoliucin organizacij - lietuvi komitet, skleid Soviet Sjungos atvilgiu prieikus gandus, igalvojimus, buvo kontrrevoliucins grups dalyviai, tarp kuri, kaip minta, buvo Lietuvos kariuomens atstovai, labiausiai prieiki soviet valdiai. Vadovaujantis gauta mediaga, justicijos papulkininkis R. Rainys mans: 1. Itrmimus socialiai pavojing element A. Stulginskio, S. ilingo, I. Tamoaiio, J. Staniausko, J. Auktuolio, P. Vizgirdos, A. Poino, A. alkausko laikyti to laikotarpio veikianiomis normomis. 2. Nuteistuosius A. Stulginsk pagal RTFSR BK str. 58-10 2-ji dalis, 58-11 ir 58-4, J. Tonkn, 58-4,58-10 II d., 58-11, Vizgird - 58-10, II d., 58-11 laikyti nuteistus nepagrstai, o J. Prancul pagal 58-13 str. nuteistu pagrstai. 3. J. Tonkno itrmim, kaip socialiai pavojingo elemento dl jo uimamo buruazinje Lietuvoje vietimo ministro posto - laikyti nepagrstu. 225

Dokument pasira: LSSR KGB tardymo skyriaus poskyrio virininkas plk.ltn. R. Rainys. Suderintas LSSR KGB su tardymo skyriaus virininku plk. T. Lazareviium. LSSR KGB pirmininkas generolas majoras E. Eismontas (t. 5. 452^167). LIETUVOS SSR PROKURORAS SEPTYNIEMS ASMENIMS NUTRAUKIA BYL 1988 m. spalio mn. 20 d. KGB tardymo prieiros skyriaus prokuroras, valstybs 3-os klass justicijos patarjas A. Kirienko, perirjs A. Stulginskio, I. Tamoaiio ir kit (i viso 18 moni) Bb. Nr. 42880/3, nustat: LSSR NKVD - saugumo organ potvarkiu 1941 m. buvo aretuota 18 asmen, kurie buruazins Lietuvos vyriausybinse struktrose buvo um vadovaujanias vietas: A. Stulginkis buvo R e s p u b l i k o s prezidentas, S. ilingas, J. Tonknas, J. Staniauskas, I. Tamoaitis - ministrai, kiti buvo karikiai, policijos pareignai. Visi jie buvo laikomi SSRS pataisos darb lageriuose. Dl J. Tonkniens pareikimo (J. Tonknien skundiasi, kad jos vyras yra neteistai suimtas, itremtas ir teistas) buvo tikrinta vis bylos dalyvi mediaga, patikrinta, ar teistai buvo jie aretuoti, itremti, laikyti pataisos darb lageriuose ir nuteisti. Patikrinus paaikjo, kad A. Stulginskis, J. Tonknas ir kiti buvo aretuoti ir kalinami nepagrstai. Todl yra paruotas SSRS KGB ypatingo teismo, vykusio 1952.02.27 ir 1954.06.02 SSRS Aukiausiojo teismo karins kolegijos nutari projektas. ioje nutartyje svarstomas areto ir laikymo pataisos darb lageriuose pagrstumas i asmen: A. Staniausko, g. 1892 m. buvusio susisiekimo ministro, aktyvaus Tautinink partijos veikjo (kaltinamasis mir tardymo metu, byla dl jo mirties buvo nutraukta). Areto metu minti asmenys jau nebuvo vadovaujaniose pareigose ir dirbo savo kiuose arba kitose valstybinse pareigose (pav., J. Vileiis). Konkrei duomen apie jo veikl, kovojant prie revoliucin judjim, nra. J. Matelio dalyvavimas kovose prie Raudonj armij dokumentais nepatvirtintas, kad jo tuo laiku ten nebuvo, nepaneigta. Naryst buruazinje Tautinink partijoje ir Lietuvos auli sjungoje, tarnyba policijoje, trkstant konkrei fakt kovoje su revoliuciniu judjimu, negali tarnauti pagrindu patraukti baudiamojon atsakomybm, be to, inkriminuojam aplinkybi visapusiko iaikinimo nebuvo. Vadovaudamiesi LSSR BK str. 45 ir tuo, kas paminta aukiau, NUTAR bylos nutraukimo pagrind, lieiant 226

Jokb Staniausk, g. 1892 m., Jon Matel, g. 1898 m., Izidori Tamoait, g. 1889 m., Kazimier Atkoin, g. 1895 m., Jon Auktuol, g. 1885 m., Juoz Vilei, g. 1895 m., Adolf alkausk, g. 1894 m., pakeisti, baudiamj byl prie juos nutraukti, trkstant j veiksmuose nusikaltimo sudties. Nutart pasira KGB tardymo prieiros valstybs justicijos patarjas 3-os klass A. Kirienko, nutart tvirtino Lietuvos SSR prokuroras valstybinis 3-os klass justicijos patarjas L. Sabutis 1988.10.25 (t.5, p. 469-474).

KRASNOJARSKO KRATO KGB VALDYBOS IVADOS 1961 M. Vyr. leitenantas UKGB Krasnojarsko kratui kapitonas Melnikovas, perirjs archyvin baudiamosios bylos Nr. 42880/3 mediag, kaltinani Stulginsk Aleksandr, Dominyko, ir kitus (i viso 18 moni), taip pat Amonto, Pranculio ir Poino bylas, rado, kad 1952.12.27 (bylos iguljo KGB staliuose 10 m.) OSO prie SSRS UKGB buvo nuteisti 6 mons 25 m. darbo pataisos lagerio. Nuteisti ie asmenys: Aleksandras Stulginskis, Stasys ilingas, Juozas Tonknas, Jonas Pranculis, Pranas Vizgirdas, Antanas Poinas ir 10 m. 4 mn. tremiai Krasnojarsko krat Petras Amontas. Prajus 12 m. nuo kaltinimo ivad paskelbimo, SSRS Aukiausiojo Teismo kolegija SSRS generalinio prokuroro protestu 6-ms nuteistiesiems: Stulginskiui, ilingui, Tonknui, Pranculiui, Vizgirdai, Poinui 1954 m. birelio 2 sumaino bausm iki 12 ir 4 mn. (iki faktikai ibto lageryje laiko), o Amontas buvo paleistas i lagerio (LYA. F. K-l. Ap. 58. Bb. 42880/3. L. 261-263). Be aukiau ioje byloje mint asmen, 10 mir, nesulauk teismo: 1. Izidorius Tamoaitis mir 1943.02.06 Kansko kaljimo ligoninje; 2. Jokbas Staniauskas mir 1943.04.15 Kraslage; 3. Jonas Auktuolis mir 1949.10.27 Dubravlage; 4. Kazys Pomornackas mir 1945.05.10 tremtyje; 5. 6. 7. 8. 9. Mykolas Gedgaudas mir 1942.11.21 Kansko ligoninje; Povilas Dundulis mir 1943.05.02 Kansko kaljimo ligoninje; Jonas Matelis mir 1944.05.30 lageryje; eslovas Vabalas mir 1942.07.20 Kansko kaljime; Kazys Atkoinas mir 1949.04.06 Kansko kaljime; 227

10. Adolfas alkauskas mir 1943.05.31 Kansko kaljime. Juozas Vileiis Amro spec. statybos NKVD vadovybs ilaisvintas i lagerio (t. 1 a.b. 148) (LYA. F. K-l. Ap. 5. Bb. 42880/3. L. 261-266). 1941 m. birelio mn. A. Stulginskis ir kiti patraukti i byl asmenys, kaip socialiai pavojingas elementas, buvo aretuoti Lietuvos SSR ir etapuoti Kraslag, kur ir vyko bylos tyrimas iki 1942 m. gegus mn. Aretuotieji buvo pripainti kaltais tuo, kad, uimdami buruazinje Lietuvos vyriausybje, Lietuvos armijoje atsakingus postus, tuo paiu kovojo su revoliuciniu judjimu (pagal str. 58-4, 58-13 RSFSR), bdami Kraslage, vykd antisovietin agitacij, pranaavo neivengiam SSRS pralaimjim kare su faistine Vokietija, skleid vairius provokacinius gandus ir, laukdami hitlerinink pergals, msi ingsni sudaryti vadinamj lietuvi komitet, kuris turjo organizuoti itremtj lietuvi grim Lietuv (pagal str. 58-10 II d, 58-11). 10 met byla buvo laikoma OSO prie MGB SSRS ir sprendimas joje buvo padarytas tik 1952 m. iuo metu beveik visi kaltinamieji ra daug skund, kuriuose neig savo kalt jiems pateiktame kaltinime. Dauguma j praym nebuvo peririma. Perirdama bylos mediag, prokuratra padar ivad, kad kontrrevoliucins organizacijos Krasnojarsko DPL MVD SSRS tarp lietuvi nebuvo ir nuteistj kaltinimas antisovietine veikla bylos mediaga nebuvo rodytas. (Arch. byla Nr. 014982, tomas 3 a.b. 141) Bylos mediaga rodo, kad klaidingi gandai apie karo veiksmus soviet-vokiei fronte lageryje buvo skleidiami todl, kad tremtiniams neduodavo skaityti laikrai, klausyti radijo. Jie negaudavo teisingos informacijos apie padt fronte. Uraai A. Stulginskio dienoratyje nra antisovietinio pobdio. Be to, jeigu ir galima tuos melagingus gandus dienoratyje laikyti bent kiek kenksmingais, jie nebuvo platinami tarp gyventoj ir buvo skleidiami tik viename Kraslago punkte. ioje byloje traukta daugiau kaip 60 lietuvi, susijusi su nuteistj veikla. Mediaga apie juos iskirta atskir byl, bet baudiamojon atsakomybn jie nebuvo patraukti, taigi ir Krasnojarsko srities KGB toki ini nra (t. IV a.b. III-115). Ir bylos mediagoje objektyvi rodym, liudijani apie buvim Kraslage antisovietins nacionalsocialistins organizacijos tarp moni, patraukt baudiamojon atsakomybn, nra. O atskiri nesveiki kai kuri kaltinamj pasisakymai lagerio reimo slygomis neturi pagrindo bti kvalifikuojami pagal str. 58-10 BK RSFSR kaip antisovietine agitacija. Mediag apie suimtj kaltinimus pagal str. 58-4 ir 58-13 BK RSFSR reikia patikrinti Lietuvos teritorijoje, kadangi Krasnojarsko krate j objektyvus patikrinimas nra manomas (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 5. Bb. 42880/3. L. 266, 270, 271). 228

LIETUVOS SSR KGB ATUONIOLIKOS BYLOS TREMTINI TRMIM TEISINA, O KALINIM PRIPASTA NEPAGRSTU Tonknas J. M. iki sumimo ir po bausms atlikimo ne ym indl ems kio moksl, nuo 1956 m. buvo Lietuvos SSR MA narys-korespondentas. (t. 5 a.b. 395-398). Vadovaudamasis turima kaltinimo mediaga, manyiau: 1. Laikyti trmim socialiai pavojing element Stulginskio Aleksandro, ilingo Stasio, Tamoaiio Izidoriaus, Staniausko Jokbo, Auktuolio Jono, Atkoino Kazio, Vizgirdo Prano, Poino Antano, alkausko Adolfo, Pranculio Jono, Vileiio Juozo ir Matelio Jono atitinkaniu tuo metu veikusius normatyvinius aktus. 2. Apkaltintj: Stulginskio A. D. pagal str. 58-10 2 d, 58-11 ir 58-4 BK RSFSR, Tonkno J. M. pagal str. 56-4, 58-10 2 d, 58-11 BK RSFSR, Vizgirdos P. J. pagal str. 58-10 2 d, 58-11 ir 58-4 BK RSFSR, Poino A. V. pagal str. 58-10 2 d, 58-11 ir 58-13 BK RSFSR, ilingo A. V. pagal str. 58-13,58-10 2 d, ir 58-11 BK RSFSR ir Pranculio J. J. pagal str. 58-10 2 d, 58-11 BK RSFSR - kalinimus pripainti nepagrstais, o pagal str. 58-13 BK RSFSR pripainti Prancul J. J. nuteistu pagrstai. Itrmimas Tonkno J. M., kaip socialiai pavojingo elemento dl uimamo buruazinje Lietuvoje vietimo ministro posto, laikytinas nepagrstu. Perirjs byl, dokument pasira Lietuvos SSR KGB tardymo skyriaus virininkas justicijos papulkininkis R. Rainys. Sutinkame: /pasira/ Lietuvos KGB tardymo skyriaus virininkas T. Lazareviius. /pasira/ Lietuvos KGB pirmininkas, generolas majoras E. Eismontas. 1988 m. ruden (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 5. Bb. 42880/3. L. 468). KRASLAGAS SILO NUTRAUKTI ATUONIOLIKOS ASMEN BAUDIAMJ BYL Kraslagas, perirjs atuoniolikos asmen baudiamj byl, svarstyt OSO prie KGB SSRS 1952 m. vasario 27 d., prim sprendim: 1. Stulginsk Aleksandr, Dominiko; 2. iling Stas, Adomo; 3. Tonkn Juoz, Mykolo; 4. Prancul Jon, Izidoriaus; 5. Vizgird Pran, Juozo; 6. Poin Antan, Vinco; 229

7. Amont Petr, Juozo, o taip pat SSRS prokuratros spec. byl skyriaus prokuroro 1952.02.21 sprendim, lieiant: 8. Tamoait Izidori, Adomo; 9. Staniausk Jokb, Antano; 10. Auktuol Jon, Kosto; 11. Pomornack Kaz, Kosto; 12. Gedgaud Mykol, Otto; 13. Dundul Povil, Igno; 14. Matel Jon, Andriaus; 15. Vabal eslov, Antano; 16. Atkoin Kaz, Jono; 17. alkausk Adolf, Prano, j byl, kaltinani mintus asmenis pagal str. 58-10 ir 58-11 BK RSFSR, nutraukti nesant nusikaltimo sudties. Dokument pasira vyr. Kraslago KGB valdybos tardytojas, kapitonas Melnikov. Sutinku: Kraslago srities KGB valdybos tardymo skyriaus virininkas S. Rokin. Krasnojarsko krato KGB prie SSRS Ministr Tarybos valdybos virininkas, plk. Bulak (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 5. Bb. 42880/3. L. 272). LIETUVOS SSR KGB PROKURORO 1988 10 20 D. PAGAL BB N 42880/3 NUTARIMAS Tardymo prieiros skyriaus Lietuvos SSR valstybs saugumo Prokuratroje valstybs justicijos 3-ios klass patarjas A. Kirijenko, perirjs archyvin baudiamj byl N 42880/3 J. A. Staniausko, I. A. Tamoaiio ir kit (i viso 18 moni), nustat: Vadovaujantis Lietuvos SSR NKVD organ nutarimu, 1941 m. birelio mn. buvo aretuota 18 moni grup, umusi vadovaujanius postus buvusioje buruazinje vyriausybje ir kituose Lietuvos organuose laikoma SSRS darbo patais SSRS MVD lageriuose (t. 5, a.b. 372, 373). Dl Tonkniens J. V. pareikimo patikrinta, ar aretai pagrsti. (ITL taikymas ir nuteisimas asmen, kaltinam ioje byloje). Patikrinimas nustat, kad Stulginskis A. D., Tonknas J. M. ir kiti buvo nepagrstai aretuoti ir nuteisti, dl to j klausimu (i viso 5 mons) paruotas protestas OSO SSRS MGB 1952.02.27 ir bylos apibdinimas Soviet Sjungos Aukiausiojo teismo karinei kolegijai 1954.06.02 (r. protest). iame nutarime klausimas apie areto pagrstum ir laikym DPL peririmas: 230

JOKBO STANIAUSKO, Antano, gim. 1892 m., buvusio susisiekimo keli ministro, aktyvaus Tautinink partijos veikjo klausimas. Buvo kaltinamas pagal str. 58-4, 58-10 2 d ir 58-11 BK RSFSR (1926 m. redakcija). Kaltinamasis mir tardymo metu, byla nutraukta dl mirties (t. 5, a.b. 152, 284). JONAS MATELIS, Andriaus, gim. 1898 m., buvs Lietuvos aviacijos majoras, Sauli sjungos narys, kov prie Raudonj armij 1919-1920 m. dalyvis, kaltinamas pagal str. 58-10, 2 d, 58-11, 58-13 BK RSFSR. IZIDORIUS TAMOAITIS, Adomo, gim. 1889 m., neilgai buvo (1937) Propagandos ministras, Tautinink partijos narys, profesorius. Kaltinamas str. 58-4, 58-10, 2 d, 53-11 BK RSFSR. Byla nutraukta dl mirties. KAZYS ATKOINAS, Jono, gim. 1885 m. tarnavo apsaugininku 1909-1917 m. rus policijoje, buruazins Lietuvos policijos darbuotojas, auli sjungos narys, skyriaus vadas. Kaltinamas pagal str. 58-10 2 d, 58-11, 58-13 BK RSFSR. Byla nutraukta dl mirties (t. 5, a.b. 82, 152, 284). JONAS AUKTUOLIS, Kosto, gim. 1885 m., RS DRP menevik partijos narys, 1905-1918 m. diplomatas eilje ali, pasiuntinys. Kaltinamas str. 58-4, 58-10, 2 d, 58-11 BK RSFSR. Byla nutraukta dl mirties (t. 5, a.b. 82, 152, 284) JUOZAS VILEIIS, Kazio, gim. 1895 m., karo gydytojas, Tautinink, auli sjungos narys. Kaltinamas pagal str. 58-13, 58-11, 58-10, 2 d BK RSFSR. Byla nutraukta dl mirties (t. 5 a.b. 74, 130, 148, 152). ADOLFAS ALKAUSKAS, Prano, gim. 1894 m., srities kriminalins policijos virininkas. Kaltinamas pagal str. 58-10, 2 d, 58-11 ir 58-10, BK RSFSR. Mir tardymo metu, byla nutraukta dl mirties (t. 5, a.b. 86, 152, 130). vardinti asmenys, bdami ITL mir, ryium su tuo byla buvo nutraukta str. 4 BPK RSFSR (t. 5, a.b. 130, 282-284). Nutraukimo pagrindimas prietarauja bylos mediagai, todl reikalingas pakeisti. Byl reikia nutraukti, nes nra Staniausko, Matelio, Tamoaiio, Atkoino, Auktuolio, Vileiio ir alkausko bylose nusikaltimo sudties (p. 2 str. 5. BP? Lietuvos SSR) (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 5. Bb. 2880/3. L. 769, 770). Kaip matome i kaltinamosios ivados, ivardinti asmenys kaltinami tuo, kad, bdami SSRS M V D Kraslago tremtyje, dalyvavo kontrrevoliucinje grupuotje kaip buvusios buruazins Lietuvos armijos atstovai, ir kiti asmenys, dirb valstybiniame aparate, dalyvavo susibrimuose, vyst nelegali antisovietin veikl (str. 58-10 2 d ir 58-11 BK RSFSR). Kaip matyti i byloje traukt asmen parodym, lageryje sklido tarp aretuotj gandai apie galim Soviet Sjungos pralaimjim, kai kurie nuteistieji isivadavim i ITL siejo su faistins Vokietijos pergale, buvo skleidiamos 231

kalbos apie sudaryt i lietuvi komitet, taiau kokia nors antisovietine organizacija arba grup nebuvo sudaryta. 1. iuo klausimu Tamoaitis J. A. tardymo metu parod: Lageryje girdjau ir pats platinau vairius antisovietinius provokacinius gandus, taip pat pokalbiuose su savo pastamais reikiau viltis ir trokimus Vokietijai laimti. Rezultate mes tikjoms bti ilaisvinti i lagerio, kakas sil sudaryti kontrrevoliucin komitet. A asmenikai nedalyvavau, nieko neinojau. A kartoju, kad mes kalbjoms antisovietinmis temomis; tai buvo liepos-rugpjio mn. 1941 m. savo pokalbiuose mes kartojome gand, pavyzdiui, kad mobilizuoti kolkieiai ieina taig ir t.t. Be to, ms pokalbiai buvo atsitiktiniai, mes darme prielaidas" (t. 2, a.b. 248-551). 2. Auktuolis J. apklausoje pareik: A nedalyvavau jokiose kontrrevoliucinse formuotse, jokios veiklos lageryje nesimiau ir gand apie Novosibirsko bombardavim neskleidiau" (t. 3, a.b. 61). 3. Matelis J. tardytojo pasilym papasakoti apie antisovietin organizacij lageryje, dalyvaujant lietuviams, atsak, kad apie tai jam nieko neinoma (t. 3, a.b. 85). 4. Vileiis J. tardyme pareik: Kategorikai tvirtinu, kad klausimo apie lietuvi komiteto susikrim lageryje svarstyme nedalyvavau. Nieko apie komitet man neinoma..." (t. 3, a.b. 118). 5. alkauskas A. tardytojui parod: A dalyvavau eilje pokalbi, kurie buvo suvedami tai, kad pralaimjimas artja, artja ms grimas. Dar buvo pokalbiai, kad mikuose pasirod dezertyrai, kurie puola gurguoles. Bendrai gand buvo daug. Pokalbi prieastis, mano nuomone, nepasitenkinimas Soviet Sjunga u tremt i Lietuvos, nukreipimas lager..." tardytojo pasilym papasakoti, kas alkauskui inoma apie lageryje organizuojam kalini komitet, pastarasis atsak, kad jam apie tai nieko neinoma (t. 3, a.b. p. 141-144). 6. Atkoinas K., atsakydamas tardytojo klausim, paaikino: Savo kalboje S. ilingas, aretuotas toje paioje byloje, pasak madaug taip - mums lietuviams reikia bti organizuotiems ir susikoncentravusiems kaip vienas, branginti savo moralines ir fizines jgas, kadangi karas ilgai nesits, ir mes, lietuviai, greitai grime Tvyn." Toliau jis paaikino, kad susibrim jo niekas nekviet, jis atsitiktinai jo pro al, tapo pokalbio liudininku. tardytojo klausim jis atsak: Kontrrevoliucins formuots dalyviu a nebuvau ir jokia veikla prie SSRS ir Soviet valdi lageryje neusimiau" (t. 3, a.b. 205-207). 7. Staniauskas J. A. parod: Svarstymai ir pokalbiai susitikimuose buvo atsitiktiniai, o ne i anksto paruoti numatytu tikslu. Kaltu provokacini gand 232

platinimu neprisipastu... dalinausi su kai kuriais vienminiais gandais. Mintis sukurti komitet vykstant Kraslago NKVD - a dalinausi ia mintimi. Komitetas nebuvo sudarytas" (t. 2, a.b. 54-61). Nepatvirtino esant lageryje antisovietins organizacijos ir kiti traukti byl asmenys: Pranculis, Vizgirda, Gedgaudas ir kiti. Pasklidusiuose lageryje ganduose nebuvo kvietimo atlikti kokius nors kontrrevoliucinius veiksmus, nukreiptus Soviet valdios silpninim arba nuvertim. Tokiu bdu apkaltinti Staniausk J. A., Matel J. A., Tamoait J. A., Atkoin K. J., Auktuol J. K., Vilei J. K. ir alkausk A. P. pagal str. 58-10, 2 d ir 58-11 BK RSFSR nebuvo pagrindo. Tamoaitis, Auktuolis, Staniauskas kaltinami pagal str. 58-4 BK, t. y. suteikimu pagalbos tarptautinei buruazijai, grupms ir organizacijoms, gyvendinimu prieikos veiklos prie SSRS. Baudiamosios bylos mediagoje, papildomai tikrinant, nesurinkta duomen apie mint asmen koki nors prieik veikl, nukreipt prie Soviet Sjung, o ta aplinkyb, kad jie um ministr postus buruazinje Lietuvos vyriausybje, negaljo bti pagrindu patraukti juos baudiamojon atsakomybn pagal anksiau nurodytus straipsnius. Be to, juos aretuojant, pastarieji jau nebuvo buruazins valstybs tarnautojai. Visos ios aplinkybs patvirtinamos istorine mediaga (r. iraus i enciklopedijos, t. 5, a.b. 381,382, 403, 404, 411). Nepagrstai pateikiamas kaltinimas alkauskui, Vileiiui, Mateliui ir Atkoinui pagal str. 57-13 BK, t.y. aktyviais veiksmais arba aktyvia kova prie darbo liaud arba revoliucin judjim. alkauskas buruazins santvarkos Lietuvoje metu tarnavo policijoje, um apskrities kriminalins policijos virininko post Maeikiuose, Tautinink partijos narys. Vileiis buruazins lietuvi armijos gydytojas, Tautinink partijos ir auli sjungos narys. Atkoinas - buvs policijos tarnautojas, auli sjungos narys. Matelis - buruazins armijos majoras, buvo apskrities komendantas. Areto dien minti asmenys vyriausybinse pareigose nedirbo, dirbo savo kyje, valstybinse staigose (Vileiis), konkrei duomen apie jo veikl kovoje su revoliuciniu judjimu byloje nra. Matelio dalyvavimas kovoje su Raudonja armija i esms nepatvirtintas, jo tvirtinimas, kad tuo metu jo nebuvo dalinyje, nepaneigtas. Dalyvavimas Tautinink buruazinje partijoje ir auli sjungoje, darbas policijoje, nesant konkrei prie revoliucij kovos fakt, negali bti pagrindas patraukti baudiamojon atsakomybn, be to, inkriminuojamos aplinkybs byloje nebuvo itirtos. 233

Remiantis tuo, kas idstyta ir vadovaujantis str. BPK Lietuvos SSR, Lietuvos SSR KGB prokuroras NUTAR nutraukti baudiamj byl iems asmenims: Staniauskui Jokbui, Antano, 1892 m. gimimo; Mateliui Jonui, Andriaus, 1898 m. gimimo; Tamoaiiui Izidoriui, Adomo, 1889 m. gimimo; Atkoinui Kaziui, Jono, 1886 m. gimimo; Auktuoliui Jonui, Kosto, 1885 m. gimimo; Vileiiui Juozui, Kazio, 1895 m. gimimo; alkauskui Adolfui, Prano, 1894 m. gimimo; baudiamj byl prie juos nutraukti, nesant j veiksmuose nusikaltimo sudties. /pasira/ Skyriaus prokuroras prieirai ir tardymui prie Valstybs saugumo 3-ios klass justicijos patarjas A. Kirijenko.

234

Atuoniolikos asmen bylos suvestin

Gimimo ir mirties data 18851969 18851962 18891943 18921943 18941968 18851949 Areto data (pirm kart arba pakartotinai) 1942.01.29 Kaltinimo ivados. Siloma 1942.03.12 Kraslago prokuroro ivada 1942.04.23 Abakumovas silo 1947 10. skaitant atsdtus metus 25 OSO teismas 1952.II..27 Aukiausios karins kolegijos nutarimas 1954.04.02 Sumainta iki 12 m. 4 mn. Bausm sumainta iki 12 m. 4 mn. Mir 1943.02.02 Mir 1943.04.15 Bausm sumainta iki 12 m. 4 mn. Mir 1949.09.28 Byla nutraukta Byla nutraukta Krasnojarsko krato prokuroro ivados 1961.09.18 Lietuvos KGB sprendimas 1988 Itremtas be pagrindo Itremtas be pagrindo Byla nutraukta dl mirties Byla nutraukta dl mirties Itremtas be pagrindo Byla nutraukta Byla nutraukta. Baustas pagal to meto normas Itremtas be pagrindo Byla nutraukta Byla nutraukta dl mirties Byla nutraukta. Baustas pagal to meto normas Byla nutraukta dl mirties Byla nutraukta dl mirties

Eil. Nr. 1.

Pavard vardas

Pareigos

2.

Stulginskis Aleksandras, Dominiko ilingas Stasys, Adomo Tamoaitis Izidorius, Adomo Staniauskas Jokbas, Antano Tonknas Juozas, Mykolo

Lietuvos Prezidentas Teisingumo ministras Propagandos ministras Susisiekimo keli m-tras vietimo ministras

Suaudyti

Suaudyti

25

1942.01.29

Suaudyti

Suaudyti

25

3.

1941.01.28 1942.01.02 1942.01.02

Suaudyti Suaudyti Suaudyti

Suaudyti Suaudyti Suaudyti

25 25 25

Mir Mir 25

4. 5.

6. Auktuolis Jonas, Kosto 7. Pranculis Jonas, Izidoriaus Pomornackas Kazys, Kosto Vileiis Juozas. Kazio Diplomatas 1942.03.06 Suaudyti Suaudyti 25 Mir

1885 18881945 18951946 18851942 18941943

Karo teismo narys Majoras Gydytojas

1942.02.12 1941.10.03

Suaudyti Suaudyti

Suaudyti Suaudyti

25 25

25 Mir

Bausm sumainta iki 12 m. 4 mn. Mir 1945.05.10 1946.04.08 Atleistas nuo apsaugos

8. 9.

1942.03.23 Pulkininkas Pulkininkas 1941.11.02

Suaudyti

Suaudyti

25

Atleistas

10. 11.

Gedgaudas Mykolas, Antano Dundulis Povilas, Jono

1941.10.09

Suaudyti Mir nesulauks praneimo

Suaudyti Suaudyti

25 25

Mir Mir

Byla nutraukta Byla nutraukta

Eil. Nr. 13.

Pavard vardas

Gimimo ir mirties data

Pareigos

Areto data (pirm kart arba pakartotinai)

Kaltinimo ivados. Siloma 1942.03.12

Kraslago prokuroro ivada 1942.04.23

Abakumovas silo 1947

OSO teismas 1952.II..27

Aukiausios karins kolegijos nutarimas 1954.04.02

Krasnojarsko krato prokuroro ivados 1961.09.18 Byla nutraukta Byla nutraukta Byla nutraukta

Lietuvos KGB sprendimas 1988 Byla nutraukta. Baustas pagal to meto normas Byla nutraukta dl mirties Byla nutraukta dl mirties Itremtas be pagrindo Itremtas be pagrindo

Matelis Jonas, Andriaus

Majoras 18981944 18851949 19061942 1889 Rajono policijos virininkas Vyr. leitenantas Rajono policijos virininkas Pulkininkas leitenantas Kriminalins policijos virininkas 1942.03.18 Suaudyti Suaudyti 25 Mir

14.

Atkoinas Kazys, Jono Vabalas eslovas Vizgirda Pranas, Juozo Poinas Antanas, Vinco alkauskas Adolfas, Prano

1942.03.26 1941.06.16 1942.02.24

Suaudyti Suaudyti Suaudyti

Suaudyti Suaudyti Suaudyti

25

Mir Mir

15. 16.

25

25

Bausm sumainta iki 12 m. 4 mn. Bausm sumainta iki 12 m. 4 mn. Byla nutraukta

17.

1896

1942.02.19

Suaudyti

Suaudyti

25

25

18.

18941943

1942.03.12

Suaudyti

Suaudyti

25

Mir

Byla nutraukta. Baustas pagal to meto normas

GRUPIN PENKIOLIKOS ASMEN BYLA

SEVERURALLAGE KURIAMA BYLA I gautos N K V D Siaurs Uralo lagerio Operatyvinio ekist skyriaus ir Sverdlovsko srities valdybos mediagos tapo inoma, kad iaurs Uralo lagerio teritorijoje tarp sulaikytj i Lietuvos SSR asmen (buvusi buruazins vyriausybs aktyvist) veikia ir aktyviai dirba nelegali kontrrevoliucin sukilli organizacija. Remiantis gauta iaurs Uralo lagerio mediaga, i kontrrevoliucin sukilli organizacija buvo likviduota, o jos dalyviai: Biinas Vytautas, Jono, Sutkus Jonas, Antano, Papekys Juozas, Miko, arneckis Valdemaras, Antano, Endziulaitis Antanas, Mykolo, Slabys Ignas, Jono, Kalnnas Jonas, Kazimiero, Kubilius Jurgis, Petro, Perelteinas Gecelis, Lozoriaus, Pranaitis Antanas, Andriaus, Ignataviius Aleksandras, Vlado, Aleknaviius-Alekna Tadas, Vlado, Statkus Vitas, Silvestro, ilbajoris Povilas, Prano, ir Kacnas Otto, Juozo, buvo aretuoti bei patraukti baudiamojon atsakomybn (LYA. F. K-I. A p . 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 328). vykdius bylos tyrim, iaikinta, kad, vedus soviet valdi Lietuvoje, aktyviausi nacionalistini buruazini organizacij nariai - Biinas, Kalnnas, Kubilius, Statkus ir kt., bdami prieikai nusistat prie SSRS, vykd aktyvi 237

kontrrevoliucin veikl, nukreipt prie revoliucin judjim Lietuvoje ir Soviet Sjungoje. i veikla dar labiau sustiprjo, kada Lietuvos teritorijoje pagal atitinkam susitarim buvo organizuotos soviet karins bazs. Tuo metu buv buruaziniai veikjai - Slabys, Endziulaitis, Kalnnas, arneckis, Sutkus, Kubilius, Statkus ir kt. - buruazinje spaudoje atvirai mei Soviet Sjung, kviesdami visas Baltijos ali valstybes susijungti viening blok kovoje prie Soviet Sjung. vedus soviet valdi Lietuvoje (1940 m.) ir likvidavus kontrrevoliucines nacionalistines buruazines organizacijas - aulius, Tautininkus, Voldemarininkus ir kitas, egzistavusias prie faistinio reimo organizacijas, vadovai ir aktyvesni j nariai, pereidami pogrind, aplink save grupavo antisovietin element aktyviai organizuotai kovai prie soviet valdi, turdami tiksl atskirti nuo SSRS Lietuvos sovietin respublik ir atstatyti jos teritorijoje Vokietijos tipo faistin diktatr (t. Nr. 1, a.b. 119-122, 228-231; t. 2, a.b. 72, 73, 158-160, 297-299, 306-307; t. Nr. 3, a.b. 45-47, 94-97, 174-176, 295-297) (LYA. F. K-l Ap. 58. T. 4 Bb. P 12006. L. 329). I iblakyto io kontrrevoliucinio elemento likui 1940 m. Lietuvos sovietins respublikos teritorijoje vokiei valgybini organ agentai suorganizavo kontrrevoliucines grupes, kurios iki j sutriukinimo ruo ginkluot sukilim soviet valdiai nuversti, numatydami jo vykdym vokiei karinio puolimo prie Soviet Sjung metu (t. Nr. 2, a.b. 297-304). Prie karo tarp Soviet Sjungos ir faistins Vokietijos pradi tariamieji kontrrevoliuciniai elementai SSRS vyriausybs administracine tvarka buvo itremti tolimuosius Soviet Sjungos rajonus. Vykdami Ural ie kontrrevoliuciniai elementai dar kelyje pradjo organizuoti antisovietines grupuotes. Dalis j, atvyk iaurs Ural, Sverdlovsko srityje sudar sukilli komitet i i asmen: 1. Buvs Lietuvos Seimo urnalistas V. Biinas; 2. Buvs Lietuvos vyriausybs finans ministras, Lietuvos armijos divizijos generolas J. Sutkus; 3. Buvs Lietuvos karo ministras, valstybs Tarybos narys prie Lietuvos vyriausybs J. Papekys; 4. Buvs Lietuvos usienio reikal ministras, po to Lietuvos diplomatijos atstovas V. arneckis; 5. Buvs Lietuvos vidaus reikal ministras A. Endziulaitis; 6. Buvs Lietuvos armijos karininkas, vokiei valgybos agentas I. Slabys; 7. Buvs atsakingas karins organizacijos laikraio Trimitas" redaktorius, Socialist liaudinink centro komiteto narys J. Kalnnas (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 12006. L. 330). 8. Buvs Klaipdos srities gubernatorius, Valstybs tarybos prie Lietuvos vyriausybs narys J. Kubilius; 238

9. Buvs vietimo departamento direktorius, Lietuvos Seimo narys, tautinink partijos generalinis sekretorius Kviklys; 10. Buvs Lietuvos armijos karininkas A. Ignataviius; 11. Buvs Lietuvos vyriausybs komisaras lenk pabgli reikalams T. Aleknaviius-Alekna; 12. Buvs stambus Lietuvos prekybininkas G. Perelteinas (t. 1, a.b. 122, 232, 237, 238; t. 2 a.b. 74, 77, 78, 161, 166, 167, 307-311; t. Nr. 3, a.b. 47, 50, 51, 97, 142, 223; t. 4, a.b. 53, 168, 169). Sukrs tokiu bdu sukilli komitet, pasivadinus Lietuvi gelbjimo komitetu, sukoncentravs vis vadovyb kontrrevoliuciniam darbui savo rankas, organizacinis komitetas ivyst aktyv darb, sudarydamas galingesn sukilli organizacij, traukdamas savo organizacij naujus dalyvius i prieikai nusiteikusio soviet valdiai elemento. Pagrindinis sukilli organizacijos tikslas ir udavinys buvo, artinantis vokiei kariuomenei prie Uralo, organizuoti lageryje sukilim ir nuudyti lagerio karin apsaug, atimti ginklus ir maist, ivaduoti i lagerio suimtuosius ir su ginklu rankose pereiti vokiei kariuomens pus, suteikti jiems param kovoje prie Soviet Sjung (t. Nr. 1, a.b. 123, 233; t. Nr. 2, a.b. 75,162, 312; t. Nr. 3, a.b. 48, 98,143,176, 224; t. Nr. 1, a. b. 46,170,171) (LYA F. K-l. Ap. 38. T. 4. Bb. 12006. L. 331). Ruodamasis sukelti lageryje ginkluot sukilim, organizacinis komitetas sukr karinius sukilli brius i buvusi lietuvi milicijos bri ir karins faistins auli organizacijos nari. Sudaryti sukilli brius buvo pavesta aktyviam sukilli organizacijos nariui, buvusiam Lietuvos armijos karininkui Voitkeviiui (mir 1942 m. sausyje). Be to, per organizacijos aktyv sukilli komitetas ruo lagerio suimtuosius aktyviai kovai prie soviet valdi. Ginkluoto sukilimo vadovavim lageryje organizacijos komitetas paved buvusiam Lietuvos armijos divizijos generolui ir buvusiam Lietuvos ministrui, pulkininkui Papekiui, kuriam taip pat buvo pavesta sudaryti ginkluoto sukilimo plan (t. Nr. 1, a.b. 123, 234-237; t. Nr. 2, a.b. 76, 313-315; t. 3, a.b. 178, 179; t. Nr. 4, a.b. 43, 46, 56-58, 59, 95, 171, 172). Sukilli komiteto vadovaujami, kontrrevoliucins sukilli organizacijos dalyviai - Biinas, Sutkus, Papekys, arneckis, Endziulaitis, Slabys, Kalnnas, Kubilius, Perelteinas, Ignataviius, Aleknaviius-Alekna, Statkus, ilbajoris, Kacnas ir kt. - aktyviai vykd kontrrevoliucin darb. Praktin veikla nurodytos kontrrevoliucins sukilli organizacijos buvo tokia: 1. Tarp lagerio kalini vedama sustiprinta kontrrevoliucin propaganda, platinami kontrrevoliuciniai gandai apie Soviet Sjung ir Raudonj armij. 2. Ruoiamasi lagerio apsaug nuginkluoti, numatant galimyb gyti ginklus ir maist (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 332). 239

Manau, kad nereikia pateikti skaitytojui mediagos apie kiekvieno kaltinamojo tardym, nes visa tai bus parayta toliau Tardytoj ivadose". emiau pateikiu suvestin Kaltinamj sraai ir kaltinimai", kurioje nurodyti kalt. kodekso straipsniai pagal RTFSR baudiamj kodeks. I tikrj 15-os asmen byla Severurallage turi labai daug panaum Kraslage tuo metu sudaryt tarpusavio paramos organizavim. Jie taip pat susirinkdavo, nordami suinoti apie tikrj padt fronte. Tikr ini neturdami, negaudami laikrai, neturdami radijo, vadovavosi nuogirdomis, todl buvo KGB pakalik iduodami ir tardomi. Kaltinamj pagal penkiolikos asmen baudiamj byl Nr. 1655 sraas
Eil. Nr. Pavard, vardas Biinas Vytautas, Jono Sutkus Jonas, Antano Papekys Juozas, Miko arneckis Valdemaras, Antano Endziulaitis Antanas, Mykolo Slabys Ignas, Jono Kalnnas Jonas, Kazimiero Kubilius Jurgis, Petro Perelteinas Gecelis, Lozoriaus Pranaitis Antanas, Andriaus Ignataviius Aleksandras, Vlado Aleknaviius-Alekna Tadas, Vlado Statkus Vitas, Silvestro ilbajoris Povilas, Prano Kacnas Otto, Juozo Pareigos Mokytojas, urnalistas brigados generolas Fin. ministras Pulkininkas Diplomatas URM Leitenantas VRM Plk. leitenantas Trimito redaktorius K.a.m. kanc. virininkas Verslininkas Finansininkas Vyr. leitenantas Vidaus r. m-jos referentas Karininkas Vairuotojas mechanikas Policijos virininkas Pagal kok straipsn kaltintas Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 11 d, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 2 dalis, 58-1 l . B k RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-1 l , B k RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-1 l . B k RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-1 l , B k RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-4, 58-10 II d, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-10 II d, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-11, Bk RSFSR Pagal str. str. 58-2, 58-11, Bk RSFSR 58-4, 58-10 II d, 58-4, 58-10 II d, 58-4, 58-10 II d, 58-4, 58-10 II d,

1.
2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. U. 12. 13. 14. 15.

(LYA F. K-l Ap. 58 t. 4 Bb P 1 2006 L 332, 333).

240

Tardymai Pagal archyvin baudiamj byl Nr. 0209598 Sverdlovskas 1956 m. balandio 13 d.

A, Sverdlovsko srities vyresnysis tardytojas kapitonas Moskaliovas, perirjs 15 asmen i Lietuvos kaltinamj mediag N 0209596, padariau ias ivadas: iuo pagrindu kaltinami: VYTAUTAS BIINAS, JONO, gims 1893 m. Klovaini kaime, iauli apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas vidurinis, pagal specialyb mokytojas. 1921-1925 m. priklaus Krikioni demokrat partijai ir buvo laikraio Laisv" atsakingas redaktorius. 1923 m. kaip aktyvus partijos veikjas buvo irinktas Lietuvos Seim. 1929-1939 m. priklaus karinei faistinei auli organizacijai, o nuo 1935 m. buvo auli organizacijos srities Tarybos narys. U aktyvi veikl ioje organizacijoje 1932 metais buvo apdovanotas auli vaigds ordinu. 1941.06.14 itremtas u Lietuvos SSR rib ir yra Vytautas Biinas iaurs Uralo N K V D apsaugoje. Itremtas u Lietuvos SSR rib, praktins kontrrevoliucins veiklos nenutrauk, o prieingai, sustiprino ryius su buvusiais buruazins Lietuvos veikjais, su kuriais kartu vliau Severurallago teritorijoje sudar sukilli komitet, kuriame nelegaliuose susirinkimuose kl klausim apie kontrrevoliucins sukilli organizacijos sukrim. Galutinai formins lagerio sukilli organizacij, tapo jos pirmininku, kaip sukilli organizatorius, verbavo naujus narius organizacij, vykd antisovietin agitacij, nukreipt prie SSRS ir Raudonj armij, t.y. nusikalto str. 58-2, 58-4, 58-10, 2 dal ir 58-11 RSFSR Bb. Prisipaino kaltu (t. Nr. 1, a.b. 146), be to, kaltinim patvirtina kit kaltinamj parodymai - Slabio (t. 2, a.b. 306-309), Endziulaiio (t. 2, a.b. 165), Kalnno (t. 3. a.b. 50-51), Sutkaus (t. 1, a.b. 239), ilbajorio (t. 4, a.b. 53), Kacno (t. 4, a.b. 91-93), arneckio V. A. (t. 2, a. b. 77), o taip pat liudinink parodymai Kaplan (t. 4, a.b. 135), Kviliaus M. N. (t. 4, a.b. 148, 150, 156, 157, 170) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 12006. L. 334). JONAS SUTKUS, ANTANO, gims 1898 m. Zemliovkos kaime, aki apskrityje Lietuvoje, lietuvis, isilavinimas auktasis, nepartinis, kils i valstiei eimos, veds, neteistas. Baig Kauno gimnazij 1910 m. ir Pirmojo pasaulinio 241

karo metu Maskvoje Aleksiejaus Karo mokykl, stojs Lietuvos kariuomen, i pradi tarnavo I pstinink pulke (1919.III.13 sueistas ties Alytumi), paskui perkeltas Karo mokykl. Dalyvavo kovose prie sovietin armij, vliau baig Lietuvos Vytauto Didiojo karinink kursus, buvo ryi komandos virininkas. Vliau dirbo I Pstinink brigados virininku, o 1922-1924 m. moksi Prahoje (ekoslovakija) intendant akademijoje. Nuo 1924 iki 1925 m. buvo lietuvi kariuomens vyriausiojo intendanto padjjas, o 1926-1929 m. - vyriausiasis intendantas. 1929Jonas Sutkus 1937 m. jis buvo Lietuvos kariuomens tiekimo virininkas, 1937 m. pakeltas divizijos generolu. U ger tarnyb lietuvi kariuomenje buvo apdovanotas trimis ordinais ir keturiais medaliais. 1939 m. Sutkus buvo erniaus koalicinje vyriausybje Finans ministras. 1918-1922 m. jis priklaus kairij eser partijai, o 1938-1939 m. - Tautinink partijai. I jo straipsni paymtina Karo politikoji ekonomija". 1941 m. birelio 14 d. buvo itremtas i Lietuvos iaurs Uralo lager dl to, kad 1919-1937 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje aprpinimo skyriaus virininku, turjo divizijos generolo laipsn (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P12006. L. 334, 335). 1939 m. priklaus Lietuvos Vyriausybei, buvo finans ministras, 1918-1922 m. priklaus kairij eser partijai, o 1938-1939 m. Tautinink sjungai. Kaltinamas tuo, kad iaurs Urale 1941 m. rugpjio mnes stojo kontrrevoliucin sukilimo organizacij Lietuvi ilaisvinimo komitetas" ir buvo jos pagrindinis karinis vadovas, organizuojant kaljime sukilim. Be to, Sutkus tarp kalini ved antisovietin agitacij, mei SSRS ir Raudonj armij. Kaltinamas pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10 2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas, be to, jo kalt patvirtino kiti kaltinamieji: Endziulaitis (t. 2, a.b. 163), Kalnnas (t. 3, a.b. 50), arneckis (t. 2, a.b. 71), Slabys (t. 2, a.b. 309), Kacnas (t. 4, a.b. 91) ir ilbajoris (t. 4. a.b. 50), be to, liudytojai Gostkevi (t. 4, a.b. 106, 107), Stefan (t. 4, a.b. 118), Nevasinskis (t. 4, a.b. 125), Kravik (t. 4, a.b. 131-133), Kaplan (t. 4, a.b. 135-136) ir akistatos su Endziulaiiu ir Sutkumi (t. 4, a.b. 238-240) (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 12006. L. 335). JUOZAS PAPEKYS, MIKO, gims 1889 m. Puskepuri kaime, Marijampols apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, kils i turting valstiei, isilavinimas auktasis, neteistas. 1919-1921 m. jis dirbo karinje inyboje, pradioje teismo tardytoju, o po to karinio prokuroro padjju, 1922-1925 m. 242

buvo karo ministro padjjas. 1926 m. buvo Lietuvos Vyriausybs sudtyje, um Lietuvos Karo ministro post, 1926-1929 m. ir nuo 1939 m. dirbo advokatu. Nuo 1929 m. iki soviet valdios vedimo Lietuvoje buvo Valstybs tarybos pirmininkas. Smetonos valdia apdovanojo j dviem ordinais ir vienu medaliu (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 48. Bb. 12006. L. 374). 1941 m. birelio 14 d. itremtas u Lietuvos SSR rib ir kalintas Severurallage NKVD. Kaltinamas tuo, kad nuo 1919 iki 1921 m. dirbo Juozas Papekys karinj inyboj, o po to karinio prokuroro padjju ir 1926 m. buvo Lietuvos Vyriausybs sudtyje, Lietuvos karo ministru nuo 1929 m. iki soviet valdios paskelbimo. Atvyks Severurallag, stojo kontrrevoliucin sukilli organizacij, pasivadinusi Lietuvi igelbjimo draugija, jo sukilli komiteto sudt ir buvo kartu su Sutkum kariniu vadovu kariniam sukilimui pradti. Kaip sukilli organizacijos vadovas, verbavo naujus narius organizacij ir vykd aktyvi kontrrevoliucin ir meiikik agitacij, t.y. nusikalto str. 58-2,58-4,58-10 2 dal ir 58-11 BK RSFSR. Kaltu neprisipaino (t. 1 a. b 256), taiau pripaintas kaltu kit kaltinamj Biino (t. 1, a.b. 122), Sutkaus (t. 1, a.b. 234-239), Kalnno (t. 3, a.b. 50), Kubiliaus (t. 3, a.b 99), Pranaiio (t. 3, a.b. 176), Endziulaiio (t. 2, a.b. 160, 162), Slabio (t. 2, a.b. 309), Perelteino (t. 3, a.b. 143), ilbajorio (t. 4, a.b. 53), liudytoj - Kaplan (t. 4, a.b. 135-136), alkausko ir akistat tarp Endziulaiio - Papekio ir Sutkaus - Papekio (t. 4, a.b. 241-246, 275-271) (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. 12006. L. 336). VALDEMARAS ARNECKIS, ANTANO, gims 1893 m. Pajiesio kaime, Marijampols apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas nebaigtas auktasis, neteistas, veds, kils i tarnautoj eimos. 1918-1919 m. dirbo Finans ministerijoje valdytoju, 1919-1920 m. buvo susisiekimo ministras. 1921-1923 m. Lietuvos diplomatinis atstovas Amerikoje, nuo 1923 iki 1924 m. diplomatijos atstovas Anglijoje. 1925-1926 m. Lietuvos Usienio reikal ministras, 1926-1939 m. - Lietuvos diplomatijos atstovas Italijoje. Nuo 1939 iki 1940 m. - Usienio reikal ministerijos administracinio-juridinio 243

Valdemaras arneckis

departamento direktorius. 1919-1925 m. priklaus Valstiei demokrat partijai ir buvo jos komiteto narys. 1941 m. birelio 14 d. itremtas iaurs Ural N K V D u tai, kad 1919 1925 m. priklaus Valstiei demokrat" partijai ir buvo jos komiteto narys, 1919-1920 m. buvo Lietuvos susisiekimo ministras. 1920-1924 m. - Lietuvos diplomatinis atstovas Amerikoje, vliau - Anglijoje, 1925-1926 m. Lietuvos usienio reikal ministras ir 1926-1939 m. - Lietuvos diplomatinis atstovas Italijoje. Bdamas tremtyje iaurs Urale, jis buvo vienas Lietuvi ilaisvinimo komiteto organizacijos sukilimo vadov, buvo komiteto sudtyje ir ved aktyvi kontrrevoliucin agitacij, t.y. nusikaltimas pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10, 2 dal, 58-11 BK RSFSR (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 12006. L .337). Prisipaino kaltas (t. 2, a. b. 8), be to, kalt rodyta kit kaltinamj - Endziulaiio (t. 2, a.b. 162), Biino (t. 1, a.b. 122), Slabio (t. 2, a.b. 309), Sutkaus (t. 1, a.b. 235-237), Kalnno (t. 3, a.b. 50), Kubiliaus (t. 3, a.b. 99), Perelteino (t. 3, a.b. 143), ilbajorio (t. 4, a.b. 53), liudytoj - alkausko (t. 4, a.b. 143) ir akistatos tarp Slabio ir arneckio (t. 4, a.b. 257-258) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 12006. L. 337, 338). A N T A N A S E N D Z I U L A I T I S , M Y K O L O , gims 1895 m. Gaisri kaime, Marijampols apskrityj e , Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas auktasis, kils i valstiei eimos, neteistas, veds. 1920-1922 m. tarnavo leitenantu Lietuvos kariuomenje, vliau - Krato apsaugos ministerijoje adjutantu. 1923-1925 m. dirbo ems kio ministerijos departamento direktoriumi ir tuo paiu metu e m s r e f o r m o s valdybos valdytoju. 1925-1926 m. buvo Lietuvos usienio reikal ministras. Nuo 1925 iki 1928 m. jis priklaus Valstiei demokrat partijai ir buvo jos komiteto narys.

1941 m. birelio 14 d. itremtas i Lietuvos, nes 1920-1922 m. tarnavo leitenantu Lietuvos kariuomenje, 1925 iki 1928 m. buvo Lietuvos usienio reikal ministras. 1925-1928 m. jis priklaus Valstiei demokrat partijai ir buvo jos komiteto narys. Bdamas Lietuvos vidaus reikal ministras, aktyviai kovojo prie revoliucin judjim ir Lietuvos komunist partij. Tremtyje iaurs Urale jis umezg glaudius ryius su buruazins Lietuvos veikjais, stojo kontrrevoliucin Lietuvi ilaisvinimo komiteto organizacij, buvo jos komiteto narys. Bdamas vienas i organizacijos vadov, jis dirbo agitacin darb, jo dka organizacij stojo nauj dalyvi ir prie soviet valdi nusiteikusi asmen. Be 244

Antanas Endziulaitis

to, agitavo prie Soviet Sjung, nusikalto pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10, 2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas (t. 2, a.b. 181), be to, kalt patvirtina ir kiti kaltinamieji arneckis (t. 2, a.b. 71-74), Slabys (t. 2, a.b. 309), Kubilius (t. 3, a.b. 50), Sutkus (t. 1, a.b. 235-237), ilbajoris (t. 4, a.b. 53), Biinas (t. 1, a.b. 122), Ignataviius (t. 3, a.b. 223), liudytojai - Liasota (t. 4, a.b. 123), Neviasinskis (t. 4, a.b.), Kravik (t. 4, a.b. 132), alkauskas (t. 4, a.b. 139, 142, 143) ir Endziulaiio su ilbajoriu akistata (t. 4, a.b.) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 12006. L. 339). IGNAS SLABYS, JONO, gims 1899 m. Pazadojos kaime, Antazavs valsiuje, Zaras apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas auktasis, kils i valstiei eimos, neteistas, veds. 1919-1929 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, paskutiniais metais buvo Lietuvos technins kariuomens tabo techninio skyriaus virininkas. 1926 m. Briuselyje (Belgija) baig Karo ininerijos a k a d e m i j , nuo 1929 iki 1930 m. dirbo Briuselyje ininieriumi. 1935-1937 m. buvo Teli miesto burmistras. 1941 m. birelio 14 d. itremtas i Lietuvos SSR Ignas Slabys ir kaljo N K V D Severurallage dl to, kad 19191929 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, priklaus faistinei Voldemaro partijai, kurios tikslas vesti Lietuvoje faistin santvark. 1939 m. vokiei valgybininko Fogelio Slabys buvo trauktas valgybin veikl prie SSRS. Rinkdavo inias apie Soviet Sjung ir Raudonosios armijos dalinius, perduodavo jas valgybai. Lietuvoje sukr sukilli organizacij, kurios tikslas buvo, padedant Vokietijai, Lietuv atskirti nuo SSRS ir jos teritorijoje atstatyti faistin santvark. iaurs Urale Slabys buvo vienas kontrrevoliucins sukilimo organizacijos vadov, jos komiteto narys, verbavo organizacij naujus narius, ved aktyvi kontrrevoliucin pralaimjimo agitacij, t.y. nusikaltimai, priklausantys BK str. 58-2, 58-4, 58-10,11 d, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas, be to, tai rodyta kit kaltinamj parodymais - Biino (t. 1, a.b. 122), arneckio (t. 4, a.b. 75-78). Endziulaiio (t. 2, a.b. 166), Kalnno (t. 3, a.b. 47-50), Sutkaus (t. 1, a.b. 239), Ignataviiaus (t. 3, a.b. 225), Kacno (t. 4, a.b. 83-87); liudytoj - Kravik (t. 4, a. b. 128-130), Kviklio (t. 4, a.b. 147-156, 168), Bukaiio (t. 4, a.b. 161-163, 190-200, 215-218) ir akistat - Slabio su Kacnu, Slabio su Kvikliu, bei Slabio su Kalnnu (t. 4, a.b. 235-377, 261-263, 270-274) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 12006. L. 339, 340). 245

JONAS KALNNAS, KAZIMIERO, gims 1901 m. Antalgs kaime, Rims valsiuje, Zaras apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas auktasis, neteistas, veds, kils i valstiei eimos. Nuo 1929 iki 1931 m. dirbo Varpo" spaustuvje, nuo 1931 m. iki soviet valdios atjimo Liet u v o j e b u v o l a i k r a i o Trimitas" a t s a k i n g u o j u redaktoriumi. Trimitas" buvo Sauli sjungos laikratis. Nuo 1922 iki 1940 m. priklaus Socialist liaudinink partijai, buvo jos komiteto narys, taip pat nuo 1922 m. priklaus ir Sauli sjungai. 1941 m. birelio 14 d. buvo itremtas u tai, kad nuo 1922 m. iki soviet valdios atjimo priklaus Socialist liaudinink partijai, buvo jos komiteto narys, 1922 m. priklaus ir Sauli sjungai ir ilgai dirbo laikraio Trimitas" atsakinguoju redaktoriumi. Vis laikotarp aktyviai kovojo prie komunist partij ir SSRS.
Jonas Kalnnas

Bdamas tremtyje iaurs Urale stojo Lietuvi ilaisvinimo komiteto organizacij, buvo komiteto narys, sukr ios organizacijos status ir program. Tarp kalini ved aktyvi lugdymo agitacij, t.y. nusikalto pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10 2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas (t. 2, a.b. 19), be to, pripaintas kaltu kit kaltinamj Endziulaiio (t. 2, a.b. 165, 166), Slabio (t. 2, a.b. 309), Perelteino (t. 3, a.b. 142-144), ilbajorio (t. 4, a.b. 53); liudytoj - Kviklio (t. 4, a.b. 147, 156, 168172), Bukaiio (t. 4, a.b. 190-200, 217-218) ir akistatose tarp Slabio ir Kalnno (t. 4, a.b. 270-274) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 340, 341). JURGIS KUBILIUS, PETRO, gims 1890 m. Grumli kaime, Bir valsiuje, Bir apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas auktasis, kils i valstiei, neteistas, veds. 1919-1930 m. tarnavo Krato apsaugos ministerijos kanceliarijos virininku, nuo 1930 iki 1934 m. dirbo iauli apskrities virininku, 1936-1938 m. Klaipdos krato gubernatoriumi. Nuo 1938 m. iki soviet valdios atjimo - Valstybs tarybos narys. 1941 m. birelio 14 d. itremtas i Lietuvos iaurs Uralo lager, nes 1919-1930 m. tarnavo LietuJurgis Kubilius vos kariuomenje, nuo 1930 iki 1934 m. dirbo iauli apskrities virininku, 1936-1938 m. - Klaipdos krato gubernatoriumi, o nuo 1938 m. iki soviet valdios atjimo - Valstybs tarybos nariu. 1930-1940 m. jis 246

priklaus auli sjungai ir buvo auli sjungos komiteto pirmininkas, nuo 1931 m. - Tautinink partijos komiteto narys. Tremtyje, iaurs Urale, stojo Lietuvi ilaisvinimo komiteto organizacij, buvo sukilimo komiteto narys. Kaip aktyvistas jis dalyvavo sukilimo komiteto susirinkimuose ir usiiminjo prieika soviet valdios atvilgiu veikla, t. y. nusikalto pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas (t. 3, a.b. 153-154), be to, tai rodyta kit kaltinamj parodymais - Endziulaiio (t. 2, a.b. 163), Kalnno (t. 3, a.b. 28, 29, 30, 33, 51), ilbajorio (t. 4, a.b. 53) ir liudytoj - Nevasinskio (t. 4, a.b. 125), alkausko (t. 4, a.b. 142, 143) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P 2006. L. 342, 343). GECELIS PERELTEINAS, LOZORIAUS, gims 1889 m. Nemanin kaime, Alytaus apskrityje, Lietuvoje, ydas, SSRS pilietis, nepartinis, kils i valstiei, isilavinimas auktasis-komercinis, neteistas, veds. 1919-1925 m. dirbo Kaune angl firmoje A Fleming ir K " produkt supirkju. 1925-1930 m. tekstils gamini fabriko Klaipda" pardavimo atstovas. Nuo 1926 m. iki 1929 m. dirbo preki pirkimopardavimo SSRS atstovu Lietuvoje. 1929-1931 m. buvo firmos Rus silas" komersantas, o nuo 1932 m. iki soviet valdios atjimo ios firmos valdytojas. 1941 m. birelio 14 d. itremtas i Lietuvos iaurs Uralo lager.
Gecelis Perelteinas

Tremtyje iaurs Urale stojo sukilli organizacij Lietuvi ilaisvinimo komitetas, buvo komiteto narys. Be to, jis ved antisovietin kontrrevoliucin agitacij, t.y. nusikalto pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas (t. 3, a.b. 153-154), be to, jo kalt rod kiti kaltinamieji Kalnnas (t. 3, a.b. 28, 29, 30, 33, 51), Slabys (t. 2, a.b. 230, 309), ilbajoris (t. 4, a.b. 53) ir liudytojai Bukaitis (t. 4, a.b. 161-163, 190-209, 217, 218), Kviklys (t. 4, a.b. 147, 149, 156, 168, 170) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P/2006. L. 342, 343). ANTANAS PRANAITIS, ANDRIAUS, gims 1895 m. Panemuns kaime, Kauno apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas vidurinis, neteistas, veds, kils i darbinink eimos. Nuo 1919 m. iki soviet valdios vedimo dirbo Lietuvos Finans ministerijoje finansininku-inspektoriumi, 1933 m. stojo Tautinink partij ir nuo 1937 m. 247

Antanas Pranaitis

buvo ios partijos Panemunje pirmininkas, tuo paiu metu buvo apskrities skyriaus narys. Nuo 1926 m. priklaus Sauli sjungai. U sining darb Tautinink partijoje buvo apdovanotas Vytauto ordinu. 1941 m. birelio 14 d. buvo itremtas iaurs Uralo lager, nes nuo 1926 met iki soviet valdios vedimo priklaus auli sjungai, o nuo 1933 m. Tautinink partijai. Bdamas tremtyje iaurs Urale, jis buvo vienas i sukilimo organizacijos iniciatori. Jis tarp kalini ved agitacin propagand dl soviet valdios lugimo, t.y. nusikalto pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas (t. 3, a.b. 179, 192,195, 196,197). Be to, jo kalt patvirtino ir kaltinamasis Biinas (t. 1, a.b. 122) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P/2006. L. 343, 344). ALEKSANDRAS IGNATAVIIUS, VLADO, gims 1896 m. Ogini kaime, Bir apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas vidurinis, neteistas, veds. 1919-1932 m. tarnavo karininku Lietuvos kariuomenje. 1941 m. birelio 14 d. itremtas iaurs Uralo lager, NKVD apsaugoje, nes, 1919 -1932 m. tarnavo karininku Lietuvos kariuomenje. iaurs Urale stojo kontrrevoliucin sukilimo organizacij, pasivadinusi Lietuvi ilaisvinimo komitetu, buvo jos komiteto narys, dalyvavo nelegaliuose susirinkimuose, ved propagandin agitacij, todl jis nusikalto pagal BK str. 58-2, 58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR.
Aleksandras Ignataviius Prisipaino kaltas (t 3 a.b. 238). Be to, jo kalt atskleid kiti kaltinamieji - Endziulaitis (t. 2. a.b. 165), Slabys (t. 2, a.b. 309), Kalnnas (t. 3, a.b. 5), Kubilius (t. 3, a.b. 99), ilbajoris (t. 4, a.b. 53) ir liudytojai Gostkevi (t. 4, a.b. 106), Krim (t. 4, a.b. 116), Liasota (t. 4, a.b. 123), Kravik (t. 4 a.b. 131,132), Kaplan (t. 4, a.b. 136), alkauskas (t. 4, a.b. 139), ukauskas (t. 4, a.b. 145), Kviklys (t. 4, a.b. 147), Bukaitis (t. 4, a.b. 161-163, 150-200, 217) ir akistata tarp Kviklio ir Ignataviiaus (t. 4, a.b. 264) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P /2006. L. 343, 345).

TADAS ALEKNAVIIUS-ALEKNA, V L A D O , gims 1899 m. iauliuose, Lietuvoje, lietuvis SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas auktasis, kils i valstiei, neteistas, veds. 1922-1939 m. dirbo Vidaus reikal ministerijoje referentu. U ger darb Lietuvos Vyriausybs buvo apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu. 1939 m. septynerius mnesius dirbo komisaru lenk perbgli klausimu. 248

1941 m. birelio 14 d. isistas iaurs Uralo lager, nes, 1922-1939 m. dirbo Vidaus reikal ministerijoje referentu ir nuo 1939 m. iki soviet valdios vedimo buvo vokiei pabgli reikal komisaras. iaurs Urale 1941 m. rugpjio mn. stojo sukilimo organizacij, kuri vadinosi Lietuvi ilaisvinimo komitetas, buvo sukilimo komiteto narys. Kaip aktyvus organizacijos narys dalyvavo slaptuose susirinkimuose ir tarp kalini ved agitacin darb, mei komunist partijos renginius, tuo nusikalsdamas pagal BK str. 58-2,58-4,58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR.

Prisipaino kaltas, be to, kalt patvirtino ir kiti kaltinamieji - Endziulaitis (t. 2, a.b. 164), ilbajoris (t. 4, a.b. 53, 59), arneckis (t. 2, a.b. 78), Kubilius (t. 3, a.b. 99), Slabys (t. 2, a.b. 309), Ignataviius (t. 3, a.b. 226) bei liudytojai - Krim (t. 4, a.b. 116), Vinevskis (t. 4, a.b. 113), Stefan (t. 4, a.b. 118), Liasota (t. 4, a.b. 123), Kravik (t. 4, a.b. 133), Kaplan (t. 4, a.b. 135, 136), alkauskas (t. 4, a.b. 138, 139), ukauskas (t. 4, a.b. 145), taip pat akistata su Endziulaiiu, ilbajoriu ir Ignataviiumi (t. 4, a.b. 359, 266, 267, 263-269) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P 12006. L 345, 346). VITAS STATKUS, SILVESTRO, gims 1900 m. Veiveri kaime, Marijampols apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas auktasis, veds, neteistas, ekonomistas. 1919-1922 m. tarnavo savanoriu lietuvi k a r i u o m e n j e , buvo karininkas. 1929-1931 m. dirbo Lietuvos Valstybinio banko direktoriumi Klaipdos krate. Kai vokieiai um Klaipdos krat (1939 m.), toliau dirbo banke. 1939 m. buvo vokiei gestapo aretuotas dviem paroms, po to buvo paleistas. 1941 m. birelio 14 d. itremtas iaurs Uralo lager, N K V D apsaugoje, nes 1919-1922 m. buvo LieVitas Statkus tuvos kariuomens karininkas, priklaus Lietuvos kariuomens savanori organizacijai, Komersant sjungai, Verslininkams ir kt. iaurs Uralo lageryje 1941 m. rugpjio mn. stojo sukilimo organizacij ir dirbo agitacin darb, mei" komunist partijos veikl, tuo nusikalsdamas pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas tik i dalies (t. 3 a.b. 302), bet jo kalt atskleid kaltinamasis Kalnnas (t. 3, a.b. 60) ir akistata su j u o (t. 4, a.b. 281, 283) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 346, 347). 249

Tadas Aleknaviius-Alekna

POVILAS ILBAJORIS, PRANO, gims 1910 m. Rygoje (Latvija), lietuvis, SSRS pilietis, isilavinimas vidurinis, specialyb - vairuotojas-mechanikas, nepartinis, veds, kils i darbuotoj eimos. 1928 m. stojo savanoriu Lietuvos kariuomen ir iki 1933 m. tarnavo puskarininkiu tank batalione. 1939 m. tarnavo Vilniaus policijoje. 1941 m. birelio 14 d. itremtas iaurs Uralo lager, nes nuo 1939 m. iki soviet valdios vedimo dirbo Lietuvos policijoje. iaurs Uralo lageryje stojo sukilimo organizacij Lietuvi ilaisvinimo komiPovilas ilbajoris tetas". Buvo aktyvus organizacijos narys, tarp kalini ved propagandin, antisovietin agitacij, skleid gandus apie soviet kariuomens pralaimjim, mei sovietins vyriausybs ir Raudonosios armijos vadovus. Agitavo organizacij stoti naujus narius, t.y. nusikalto pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR. Prisipaino kaltas (t. 4, a.b. 62), be to, jo kalt atskleid ir kiti kaltinamieji Slabys (t. 2, a.b. 314) ir liudytojai - alkauskas (t. 4, a.b. 139), Bukaitis (t. 4, a.b. 203-204) ir akistata su Bukaiiu (t. 4, a.b. 253-254) (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 347, 348). OTTO KACNAS, JUOZO, gims 1910 m. Molt miestelyje, Molt valsiuje, Utenos apskrityje, Lietuvoje, lietuvis, SSRS pilietis, nepartinis, isilavinimas vidurinis, kils i tarnautoj, neteistas, neveds. 1928-1929 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje. 1930-1935 m. dirbo Kaune policijos nuovadoje virininko pavaduotoju, o vliau - valsiaus policijos virininku. Nuo 1939 m. iki soviet valdios vedimo Vilniaus apskrities kriminalins policijos atsakingas apskrities budtojas. 1941 m. birelio 14 d. buvo itremtas iaurs Uralo lager, nes 1928-1929 m. tarnavo Lietuvos kariuomenje, 1930-1935 m. buvo policijos nuovadoje pavaduotojas, 1939 m. atsakingas apygardos kriminalins policijos budintis.
Otto Kacnas

Siaurs Uralo lageryje stojo sukilimo organizacij, pavadint Lietuvi gelbjimo komitetas. Be to, tarp kalini ved kontrrevoliucin sukilli agitacij, tuo nusikalsdamas pagal BK str. 58-2, 58-4, 58-10,2 dal, 58-11 BK RSFSR. Dalinai prisipaino kaltas (t 4 a.b. 62), be to, jo kalt atskleid kit nusikaltusij parodymai - Biino (t. 1, a.b. 124,125), ilbajorio (t. 4, a.b. 45,57), Bukaiio 250

(t. 4. Bb. 193, 194, 203-204), Slabio (t. 2, a.b. 314) (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 348). Vadovaujantis RSFSR BK () str. 207, 208, visu 15-os kaltinamj kaltinamj byl Nr. 1655 isisti perirti Ypatingajam SSRS NKVD teismui. Manoma: pagal kaltinamj bausms dyd nustatyti: Biinui Vytautui, Jono; Sutkui Jonui, Antano; Papekiui Juozui, Miko; arneckiui Valdemarui, Antano; Endziulaiiui Antanui, Mykolo; Slabiui Ignui, Jono; Kalnnui Jonui, Kazimiero; Kubiliui Jurgiui, Petro; Perelteinui Geceliui, Lozoriaus; Pranaiiui Antanui, Andriaus; Ignataviiui Aleksandrui, Vlado; Aleksandraviiui-Aleknai Tadui Vladui, Silvestro; Silbajoriui Povilui, Prano; Kacnui Otto, Juozo, - skirti aukiausi bausm - SUAUDYTI, o Statkui Vitui - 10 m. kalti. Ivadas pasira saugumo leitenantas, LSSR NKVD tardymo dalies virininko pavaduotojas Suchov. Suderinta", Saugumo leitenantas NKVD skyriaus virininkas Fedorov. Payma: 1. Kaltinamieji laikomi Sverdlovsko kaljime Nr. 1. 2. Pagal byl daiktini rodym nra. LSSR NKVD tardymo dalies virininko pavaduotojas (pavard neperskaitoma). Kaltinimo ivadas TVIRTINU: NKVD valdybos virininkas, majoras Borev 1942 m. liepos 25 d. TVIRTINU: iaurs Uralo lagerio karinis juristas Bliumfeld 1942 m. liepos 25 d. Tardymas ir kaltinimo ivados 1956 m. IVADA Pagal archyvin tardymo byl N 02095988 Sverdlovskas 1956 m. balandio 13 A, vyresnysis tardytojas KGBV tardomojo skyriaus prie SSRS Sverdlovsko srities MT kapitonas Moskaliovas, inagrinjs archyvins tardomosios mediagos byl Nr. 0269596, kaltinani Biin Vytaut ir kitus, i viso 15 moni, Nustaiau: 1942 m. vasario-balandio mn. Sverdlovsko srities NKVD valdybos buvo aretuoti 1941 m. birelio mn. itremti u Lietuvos SSR rib ir laikomi apsaugoje SSRS NKVD iaurs Uralo lageryje: visi nuteistieji buvo pripainti kaltais, 251

nes buvo SSRS NKVD iaurs Uralo lageryje j sukurtos antisovietins organizacijos Lietuvi ilaisvinimo komiteto nariai, kuri tikslas buvo, priartjus vokiei armijai prie Uralo, nuginkluoti kaljimo apsaug, ugrobti ginklus ir maisto produktus, ilaisvinti kalinius ir pereiti pas vokieius, t.y. vykd nusikaltimus, pagal str. 58-2, 58-4, 58-10, 2 dalis, 58-11 BK RSFSR. Tardymo metu Biinas, Sutkus, arneckis, Endziulaitis, Slabys, Kalnnas, Kubilius, Pranaitis, Ignataviius, ilbajoris, Kacnas kaltais neprisipaino. Perelteinas, Aleknaviius-Alekna ir Statkus kaltais neprisipaino, bet j kalt buvo atskleista akistatoje su nuteistaisiais Endziulaiiu, Sutkumi, ilbajoriu, Ignataviiumi ir Kalnnu. (Tomas I - 146, 241, 256; tomas II - 81,181; tomas III - a. b. 19,101, 153-154,179,192, 197, 238, 302; tomas IV - a. b. 52, 97, 241-246, 275-276,147,149, 168,170,259, 260, 268-269,281-283) (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 377). Kaltinamj nusikalstama veikla patvirtinta parodymais apklaustj liudinink: Gostkeviiaus, Vinevskio, Krim, Stefan, Liasotos, Nevasinskio, Kaplano ir kt. (LYA. T. 4. L. 104, 163). Vadovaujantis UPK RSFSR str. 203, 208, tardomj byl Nr. 1655 nukreipti OSO sprsti (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 363). Po teismo 1951 m. vasario 6 d. V. Statkus nusiunt pareikim SSRS Ypatingajam teismui, kuriame ikl klausim dl bausms atlikimo pradios datos, t.y. ne nuo areto dienos, o nuo 1941 m. birelio 14 d., kada buvo itremtas i Lietuvos SSR iaurs Uralo lager. Dl bylos perirjimo joki skund nereik. Pasirao. Sutinku: Sverdlovsko srities KGB tardymo skyriaus vyresnysis tardytojas kapitonas Moskaliov. Suderinta: Sverdlovsko srities Y K G B valdybos virininkas papulkininkis Golub (LYA. F. K-l. A p . 58. T. 4. Bb. 12006. L. 377). 1951 m. Statkaus skundas OSO 1951 m. kovo mn. 13 d. atmestas (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 365). V. Statkaus ir Ignataviiens skundai atmesti O S O 1956 m. balandio mn. 13 d. (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P/2006. L. 365). Ypatingojo OSO pasitarimo prie SSRS Vidaus reikal Liaudies komisaro NUOSPRENDIS nuteistiesiems 1942 m. spalio 17 d., Vilnius, Bylos Nr. 270 Ypatingojo pasitarimo prie SSRS Vidaus reikal Liaudies Komisaro ir Urallago karins apygardos prokuroro 1942.07.30 15-os asmen byloje NUOSPRENDIS. Tardytojas reikalavo mirties bausms, prokuroras sutiko, O S O patvirtino 14-ai asmen mirties bausm, o Statkui Vitui 10 met kaljimo. emiau pateikiamas nuteistj sraas. 252

Eil. Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15.

Pavard, vardas Biinas Vytautas, Jono Sutkus Jonas, Antano Papekys Juozas, Miko arneckis Valdemaras, Antano Endziulaitis Antanas, Mykolo Slabys Ignas, Jono Kalnnas Jonas, Kazimiero Kubilius Jurgis, Petro Perelteinas Gecelis, Lozoriaus Pranaitis Antanas, Andriaus Ignataviius Aleksandras, Vlado Aleknaviius-Alekna Tadas, Vlado Statkus Vitas, Silvestro ilbajoris Povilas, Prano Kacnas Otto, Juozo

Pareigos urnalistas Intendantas Karo ministras Susisiekimo ministras Vidaus reikal ministras Techn.skyr.tabo virin. Trimito" atsak. redaktor. Krato apsaugos min. Verslininkas Finans ministras KAM karininkas Vidaus r. min. referentas Valst.banko direktorius Vilniaus polic.ratininkas Policijos nuovados v-kas

Sumimo data 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14 1941.VI.14

Dokument pasirao: OSO prie SSRS Vidaus reikal sekretoriato virininkas Nuosprendiai kiekvienam kaltinamajam teikiami individualiai, kaltinamieji posdyje nedalyvavo. Iraas tikras (LYA. F. 1. A p . 58. Bb. P 12006. L. 333). Bylos nutraukimas pagal Statkaus V. S., Sutkuts A. J. ir arneckiens E. J. skund NUTARIMAS Byl pagal Statkaus V. S., Sutkuts A. J. ir arneckiens E. J. skundus nutraukti 1958 m. sausio 6 d. Sverdlovskas Uralo karinio prokuroro pavaduotojas, justicijos kapitonas Meleenko, inagrinjs Statkaus V. S., Sutkuts A. J. ir arneckiens E. J. skundus dl apkaltinimo pagal byl Nr. 43270 Biino Vytauto, Jono; Sutkaus Jono, Antano; Papekio Juozo, Miko; arneckio Valdemaro, Antano; Endziulaiio Antano, Mykolo; Slabio Igno, Jono; Kalnno Jono, Kazimiero; Kubiliaus Jurgio, Petro; Perelteino Gecelio, Lozoriaus; Pranaiio Antano, Andriaus; Ignataviiaus Aleksandro, Vlado; Aleknaviiaus-Aleknos Tado, Vlado; Statkaus Vito, Silvestro; Silbajorio Povilo, Prano, ir Kacno Otto, Juozo, Konstatavo: SSRS NKVD OSO nuosprendiu 1942 m. spalio 17 buvo suaudyti: 253

1. Endziulaitis Antanas, Mykolo 2. ilbajoris Povilas, Prano 3. arneckis Valdemaras, Antano 4. Slabys Ignas, Jono 5. Pranaitis Antanas, Andriaus 6. Sutkus Jonas, Antano 7. Kubilius Jurgis, Petro 8. Perelteinas Gecelis, Lozoriaus 9. Papekys Juozas, Miko 10. Ignataviius Aleksandras, Vlado 11. Kacnas Otto, Juozo 12. Biinas Vytautas, Jono 13. Kalnnas Jonas, Kazimiero 14. Aleknaviius-Alekna Tadas, Vlado 15. Statkus Vitas, Silvestro, - 10 met kalti. Visi aukiau ivardinti asmenys kaltinami tuo, kad, bdami SSRS NKVD iaurs Uralo lageryje, priklaus j sukurtai antisovietinei sukilimo organizacijai Lietuvi ilaisvinimo komitetas, kurio tikslas buvo, vokieiams priartjus prie Uralo, nuginkluoti kaljimo apsaug, uimti ginkl bei maisto sandlius, ilaisvinti kalinius ir pereiti pas vokieius (LYA. F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P-12006. L. 379). is kaltinimas pagrstas kaltinamj prisipainimu ir liudytoj Rosikeviiaus J. E., Vinevskio A. A., Krim, Stefano J. ., Liasotos F. S., Kraviko V. L., Kaplano A. B. ir kt. parodymais. I dalies kalt pripaino Statkus ir Kacnas. Statkus Vitas prisipaino kaltas tuo, kad buvo prieikai nusiteiks prie soviet valdi ir komunist partij, tarp kalini ved antisovietin agitacij ir skleid pralaimjimo SSRS prie Vokietij nuotaikas, skleid provokacij ir gandus apie karo veiksmus tarp Vokietijos ir SSRS (LYA. T. 3, a.b. 302). Apie jo dalyvavim sukilimo organizacijoje liudijo kaltinamasis Kalnnas Jonas, Silvestro, (t. III, a.b. ir t. 4, a.b. 281-283). Kaltinamasis O. Kacnas prisipaino kaltas, kad 1930-1935 m. ir 1939-1940 m. tarnavo Lietuvos policijoje. Apie priklausym sukilimo organizacijai ir antisovietin agitacij neig. Bet apie jo dalyvavim sukilimo organizacijoje liudijo kaltinamieji ioje byloje ilbajoris P. (t. IV, a.b. 45-57), Slabys I. (t. II, a.b. 314), Biinas V. (t. I, a.b. 193-194) ir kaltinamasis kitoje byloje Bukaitis J. (t. 4, a.b. 198-194, 203-204). Tik kaltinamieji Papekys ir Aleknaviius-Alekna kaltais neprisipaino, bet j kalt savo parodymais patvirtino kaltinamieji Biinas (t. I, a.b. 135), Sutkus 254

(t. I, a.b. 234-235, t. IV, a.b. 275-276), Slabys (t. II, a.b. 309-311), Kubilius (t. II, a.b. 99), Perelteinas (t. III, a.b. 143), Pranaitis (t. III, a.b. 186), Kalnnas (t. III, a.b. 50), ilbajoris (t. IV, a.b. 53, 259-260), arneckis (t. II, a.b. 76-78), Ignataviius (t. III, a.b. 233, t. IV, a.b. 266-269) ir liudytojai Kaplanas A. B. (t. IV, a.b. 135-136) alkauskas (t. IV, a.b. 138-139, 143), Vinevskis A. A. (t. IV, a.b. 113), Krim (t. IV, a.b. 116), Liasota F. C. (t. IV, a.b. 123), Kravikas ir ukovskis H. F. (t. IV, a.b. 145). Savo skunduose arneckien E. J., nepateikdama joki argument, pra perirti jos vyro arneckio byl ir, jeigu jis nekaltas, j reabilituoti. Taiau kaltinimo mediaga rodo, kad arneckis prisipaino kaltas, kad dalyvavo sukilimo organizacijos, kuri veik NKVD iaurs Uralo lageryje, veikloje (t. 2, a.b. 81, t, IV, a.b. 257-258) (LYA F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 380281). Jo kalt patvirtino savo parodymais liudytojas alkauskas ir ios bylos kaltinamieji Biinas, Slabys ir kt. Nors pats Sutkus jam pareiktus kaltinimus pripaino, bet piliet Sutkut A. J. savo skunde nurodo, kad jos tvas Sutkus Jonas nuteistas nepagrstai ir prao j reabilituoti. Sutkaus kalt patvirtino savo parodymais liudytojai Gostkevi, Stefanas, Kravikas, Kaplanas ir kt., taip pat ios bylos kaltinamieji Endziulaitis, Kalnnas, arneckis ir kt. Statkus Vitas savo skunde SSRS Ministr Tarybos pirmininkui nurodo, kad jo kaltinimo byla buvo ikelta be rimto pagrindo ir prao byl perirti ir j nutraukti. Liudijime pats Sutkus prisipaino kaltas dl agitacins veiklos, o jo dalyvavim sukilimo organizacijoje atskleid ios bylos kaltinamasis Kalnnas. Vadovaujantis str. 428 RSFSR, nutarta: arneckiens Eleonoros, Jono, Sutkuts Aldonos, Jono ir Statkaus Vito, Silvestro, skund svarstym nutraukti ir praneti, kad SKUNDAI NEPATENKINTI. /pasirao/ Y P B O Uralo karinio prokuroro pavaduotojas, justicijos kapitonas Melenenko. Pritaria: Y P B O karinio prokuroro pavaduotojas, justicijos papulkininkis A. Seliankin. 1958 m. sausio 15 d. (LYA F. K-l. Ap. 58. T. 4. Bb. P 12006. L. 381).

255

LIETUVI TAUTOS SUKILIMAS

1940 m. spalio 9 d. Kaune vykusiame slaptame pasiprieinimo okupacijai pasitarime buvo nutarta sujungti taut rezistencijos tinklu, ruotis bsimam karui, juo pasinaudoti, kad atgautume Nepriklausomyb. Laikinosios vyriausybs vidaus reikal ministras lepetys dav nurodym apskrii komendantroms registruoti partizan dalinius, kelti briams udavinius, nustatyti ryius su kitais partizan daliniais. Nekalt moni trmimai, udyns skaudiai paveik moni nuomon apie Soviet Sjung. Dl tos prieasties vokiei pasirodymu buvo diaugiamasi. Vokietija siejama su arij, kultringa Europa, Vokiei armija vaizduojama didvyrika, aunioji, kultros ir Europos civilizacijos gelbtoja (1941 m. birelio sukilimas. Dokument rinkinys. Sudar Valentinas Brandiauskas. 2000, p. 13). Ir prieingai: raudonarmieiai - banditai, komunistai - kraugeriai, Garbingoji Vokiei Armija raoma didiosiomis raidmis, o rus kultra" maosiomis su kabutmis. Raudonj armij pradta irti kaip okupacin jg, Vokietij - kaip galimyb atkurti Lietuvos Nepriklausomyb. 1941 m. liepos, rugpjio mnesiais nuomon pasikeit - vokieius tik ilydti galima su glmis. Pogrindio rezistencij centralizuojant, pirmiausia reikia irti, kad bt galima ukirsti keli NKVD provokacijoms. Todl pasirinktas kovos kelias su jais ms vienet-penketuk sistema. Pats organizacijos centras nustatytas tarp Kauno ir Vilniaus. Vilniuje sutelktas karinis-politinis tabas, Kaune - organizacinis. Kai 1941 m. pavasar Vilniaus tab sulugd NKVD aretai, Kauno tabas buvo nedaug paliestas, galjo nedelsdamas perimti tolesn Vilniaus tabo udavini vykdym ir galutin sukilimo plano parengim. A b u tabai veik Lietuvos aktyvist fronto (LAF) vardu (Prapuolenis L. laisv, Nr. 25-69). Tarp Lietuvos ir Vakar susidarius geleinei udangai, ryiai buvo palaikomi per ryininkus. Pirm kart isamesns informacijos gauta per kap. Albert varplait. Bet, grdamas atgal, A. varplaitis apsistojo pas nerepatrijavus vokiet, NKVD uverbuot, kuris, sueids kirviu ryinink, perdav j NKVD. Nors ir kankinamas, ryininkas nieko neidav, o karui prasidjus - suaudytas. 256

Gyventojai, igird per radij Lietuvos Himn, ini apie Laikinosios Vyriausybs sudarym, organizavo partizan brius, ikl Lietuvos vliav, um buvusias vietins valdios patalpas, nuginklavo besitraukianius pavienius raudonarmieius. Kovos vyko spontanikai, briai organizavosi stichikai (1941 m. birelio sukilimas, p. 15). Bta ir savivals reikini, plim, kerto soviet valdios aktyvistams, nebaudiamo siautjimo. Savivalei buvo mginama ukirsti keli, taiau sprsti iuos klausimus efektyviau buvo nemanoma, nes sukilimui trko organizuotumo, o Laikinosios vyriausybs taka dar buvo per silpna. Sukilimas plito visoje Lietuvoje. Vienas svarbiausi udavini buvo pasirpinimas ginklais" (1941 m. birelio sukilimas, p. 34). Lietuvos pogrindins grups atsirado nuo to momento, kai tik buvo vesta sovietin santvarka. Patriotai ipltojo aktyvi antisovietin veikl, kovos metodu pasirinkdami antisovietini anonimini lapeli platinim (Sukilimas 1941 m. birelio 22-28 d. Sudar ir pareng A. Martinonis, 1995, p. 10). Lapeliai ragino nuversti soviet valdi, skelb ties apie komunist partijos vadus. Lapeliai platinti visoje Lietuvoje. Juos platino antisovietini politini partij nariai, tautikas jaunimas, studentai. Juos platino gatvse, mokyklose. Tuo usim antisovietine organizacija, vadinama LNP. Jos nariai buvo mokiniai. Prie Neinomo kareivio kapo Kaune buvo surengta demonstracija. Lapeliuose garbinama laisva Lietuva, raginama nepasiduoti maskoliams, lankyti banyias, kovoti prie ydus ir komunist partij. Nors sukilim nutarta pradti gegus mnes, nes man tada prasidsiant kar, bet, jam neprasidjus, sukilimo pradi teko atidti. Masiniai moni trmimai sukl tok tautos pasipiktinim, kad kai kurie pogrindininkai, net pasitrauk mikus, susikov su enkavedistais. NKVD komisaras Gladkovas 1941 m. birelio 21 d. slaptame rate prane valdiai, kad dalis prieiko elemento perjo nelegali padt ir prisijung prie banditini" grupi. Prasidjus masinms deportacijoms, suinota, kad karas prasids birelio 22 d. Nusprsta, kad Kauno aktyvist tabai paskelbs Lietuvos Nepriklausomyb ir Laikinj Vyriausyb. Tai nebuvo lengva, nes L. Prapuolen NKVD gaud, jo gyvybei grs pavojus, todl pasiruoimo darbus turjo vykdyti student grup su jos vadovu Pilypu Naruiu. tabo bstine LAF'as pasirinko seneli prieglaud (Damuis A. laisv, Nr. 25-12). 1941 m. birelio 22 d. aktyvistai pradjo vykdyti numatytus udavinius. j pus perjo net dvi milicijos nuovados, student medik grup, savo inioje turinti greitosios pagalbos mainas. Jie atve radijo stot specialistus, kurie bolevik sugadint radiofon sutais. Medikai teik pagalb sueistiesiems. Chemijos instituto aktyvistai susprogdino centrin karik telefono stot, prie 257

tai dar perdav klaidingas inias, neva vokiei desantininkai jau Kaune. Be to, jie ijung telefonus ir telegraf, sukl soviet panik. J pareignai bgo i Kauno. Birelio 23 d. 9 val. 20 min. LAF'o galiotinis L. Prapuolenis paskelb per radij Nepriklausomos Lietuvos atkrim ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybs sudt. Sugiedotas Lietuvos Himnas. Sukilimas uvir visame krate (Sukilimas 1941 m. birelio 22-28 d., p. 16). Paskelbus Nepriklausomyb, ginkluoti daliniai puol ginkl sandlius. Lietuvi kariuomens daliniai, buv rus priespaudoje, sukilo. Nepavyko jiems isaugoti Panemuns, Geleinkelio, A l e k s o t o tilt. Uuot isaugoj, j u o s susprogdino. Bet tuo sprogdinimu igelbjo Kaun nuo sunaikinimo. Taip buvo vykdytas laisvs kov veiksmas, kurio skausme daug Lietuvos sn ir dukter uvo ir aminam poilsiui atgul gimtj em" (Damuis A. laisv, Nr. 25-62). Sukilimas pasiek tiksl - Lietuva Nepriklausoma, valdoma savo tautins vyriausybs. Laikinosios Vyriausybs atstovas, laidojant kovotojus, tar: Nebe pirmas kartas ioje vietoje prasiveria duobs, kad priimt knus t, kuri kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei" (Sukilimas 1941 m. birelio 22-28 d., p. 17). Lietuvos atstovas Amerikoje sukilim paaikino, kaip lietuvi tautos pasiryim kovoti prie sovietin tironij. Sukilimas parod pasauliui bolevik propagandos melagyst ir kaip Lietuva nekenia bolevizmo. Lietuvi patriot krauju paliudytas prieikumas sovietinei okupacijai. Birelio 23 d. V. Molotovas, kalbdamas per Maskvos radij, paskutiniais odiais ikeik lietuvi tautos sukillius. Vicekomisaras Lizovskis paaikino, kad Lietuva pasiskelbusi nepriklausoma, nes nepriklausomybs paskelbimu tikisi apsisaugoti nuo naci. Sukilimas lietuvi tautai reikmingas tuo, kad tauta atgavo pasitikjim savo jgomis naujoms okupacijoms atremti. Algirdas Budrickas darbo The Lithuanian Nacional Revolt of 1941" ivadose ra: Per kelias kov dienas uvo per du tkstanius laisvs kovotoj. Tai didesnis skaiius negu aukos per trejus metus kovose dl Nepriklausomybs (1918-1921). Didesn dalis uvusij buvo jaunimas - jauni kariai, studentai, darbininkai, vaikai ir net auktesnij mokykl mokiniai. Tos aukos liudija lietuvi tautins smons intensyvum. Nors Nepriklausomybs metais buvo trkum, ios Nepriklausomybs aukos rodo, kad nepriklausomos Lietuvos jaunimas inojo, kaip mylti laisv ir savo krat ir kaip aukotis u tuos idealus (Sukilimas 1941 m. birelio 22-28 d., p. 18).

258

LAIKINOJI VYRIAUSYB IR JOS LIKIMAS

Pirmj karo dien prasidjo sukilimas prie soviet santvark. Sukilliai um Kauno radijo stot ir 23 birelio 12 val. paskelb per radij visam pasauliui apie Lietuvos Nepriklausomyb. Tai ir buvo numatyta LAF'o planuose. I vis politini priekarins Lietuvos srovi ad hoc sudaryta Laikinoji Vyriausyb skelbsi atstovaujanti lietuvi tautos valiai. (Misinas R., Taagepera R. Baltijos valstybs. Priklausomybs metai 1940-80, 1992, p. 52). Prie sovietinius vadus sukilo buvusieji Lietuvos kariuomens daliniai, jie pereidavo vokiei pus. Sukilime dalyvavo apie 100 000 moni, kurie puldinjo besitraukiani Raudonj armij. Daugum i upuolim suplanavo LAF'as, bet kai kur akcijos kildavo spontanikai. 1940 m. birelio 23 d. Laikinoji Vyriausyb atkr buvusi administracin struktr ir pradjo skirstyti pareigas. Vokiei karin valdia to nebuvo numaiusi ir tokiu veikimu nesidiaug. Pulkininkui K. kirpai - Laikinosios Vyriausybs vadovui - Ministrui Pirmininkui neleido grti Lietuv, todl nesant jo, pareigas laikinai atliko mokytojas J. Ambrazeviius, pirmininkavs posdiuose. Laikinoji Vyriausyb kontroliavo Kaun ir didel dal Lietuvos. Kai birelio 25 d. Kaun eng Vermachtas, rado Laikinosios Vyriausybs visikai kontroliuojam miest. Laikinoji vyriausyb stengsi bendradarbiauti su vokiei karine administracija, bet vokiei komendantui nebuvo suteikti galiojimai tartis su vyriausybe. Vokiei karins vyriausybs atstovas generolas Robertas von Pohlas, austras, suprato lietuvi siekimus ir nesim prie juos joki veiksm. Kai vokieiai suorganizavo civilin kontrol, padtis pasidar sudtingesn. Laikinoji Vyriausyb, manydama, kad tai vienintelis bdas ilikti, bendradarbiavo su vokieiais. Nors nepriklausom ir pusiau nepriklausom valstybi egzistavimas nebuvo numatytas vokiei planuose, taiau, ivaikius Laikinj Vyriausyb, kilt prieikas nusiteikimas vokiei atvilgiu, o tai kenkt vokiei politikai. Taigi nutarta vyriausyb alinti atsargiai, j iardyti ir paversti srities valdia. Jai udraud naudotis radijo, spaudos ir kitomis ryi priemonmis. Todl kontaktai buvo palaikomi su provincija per kurjerius. Nepavyko vokiei pastangos Lai259

kinj Vyriausyb klasta ir jga paversti civiline administracija. Nepasisek ir mginimas, pasinaudojus kratutini nacionalist pastangomis, suskaldyti LAF'. Buvo net paleisti Lietuvos armijos kariai su sovietinmis uniformomis, pasidav vokieiams. Lietuvos Vyriausyb siek Nepriklausomybs, o Reichas su tuo nesutiko. Kad ir negeisdama virsti vokiei rankiu, Laikinoji Vyriausyb neturjo nei noro, nei jg stoti kov su jais" (Misinas R., Taagepera R. Baltijos valstybs, p. 53). Laikinajai Vyriausybei pavyko pasiekti laimjim srityse, kuriomis vokieiai maiau rpinosi. Tai pirmiausia vietimas. Grinta Nepriklausomybs laik vietimo sistema: paskirti gimnazij, universitet, teatr vadovai. Mokomasis personalas perkomplektuotas. Prie universitet pridti nauji skyriai: prie Vilniaus universiteto - Mikininkysts fakultetas, prie Kauno universiteto - Filosofijos ir teologijos fakultetas. Paskyrus nauj pirminink, palikta sovietins santvarkos metu sukurta Lietuvos moksl akademija. Kitas svarbus udavinys - grinti privaias emes, nam kapital, moni nuosavyb. em denacionalizuoti. Sugrinti Nepriklausomybs laikais buvusi padt reikt idavim moni ir jiems duotos valdyti ems. Vyriausyb atskirais potvarkiais reguliavo susidariusi padt, 50 ha nuosavyb laikydama ems reformos pagrindu (LE, p. 372). Kaip buvo nusiteikusi vokiei vadovyb Lietuvos vyriausybs atvilgiu, nebuvo inoma, nes su K. kirpa susisiekti nebuvo galima. Birelio 24 dien Kauno radiofone pasirods vokiei karininkas leitenantas Flohret prane, kad jis um Kauno radiofon ir ant muziejaus bokto ikl Reicho vliav. Armijos vadas (vliau feldmaralas Vilhelmas von Kchler...) lietuvi sukilli ilaisvint Kaun galjo birelio 25 d. ygiuoti beveik paradins rikiuots tvarka" (Ivinskis Z. Lietuvi tautos rezistencijos reikmingieji momentai. laisv. 1962, p. 11). Palaikyti tvark Vilniuje buvo pavesta Vokietijos ir Lietuvos kariuomens daliniams. Bet birelio 26 d. gautas sakymas dl Lietuvos kariuomens veikimo nutraukimo. Kauno feldkomendantas Lietuvos vyriausybei pareik, kad jis neturs galiojim kalbti su Lietuvos Vyriausybe - tai nepriklaus karins valdios kompetencijai. Buvo vesta pato, radiofono, spaudos kontrol, kad nebt galima susisiekti su Laikinja Vyriausybe. Pato enklai su rau 1941.VI.23" konfiskuoti, pakeista rubli vert, vestos maisto ir pramonini preki normos, maisto ir kuro sandlius vokieiai perm savo inion, ydus liep kelti Vilijampol. 1941.VI.27 i Berlyno atvyks S. Ratikis perdav ini apie K. kirpos apkaltinim dl Lietuvos vyriausybs organizavimo. Jis ess izoliuotas ir nebus ileistas. S. Ratikio dka paleista dalis kari, kurie pasiliko Lietuvoje ir buvo 260

vokiei paimti nelaisv. S. Ratikio mginim utarti ydus buvo atsakyta, kad dl to nra ko jaudintis, nes ydai bus likviduoti, o tai priklauso ne nuo valdios, o nuo SS ir gestapo. Svarbiausias SS policijos ir gestapo udavinys buvo likviduoti ydus, bet i karto nesigriebta perdaug griet priemoni, kad tai nesukelt lietuvi ir net vokiei nepasitenkinimo. Vokieiai stengsi parodyti pasauliui, kad tai lietuviai msi prie ydus ios akcijos. Net idja suvaryti ydus get buvo aikinama kaip priemon apsaugoti ydus nuo lietuvi persekiojimo (Apie yd persekiojim, LE, t. 25, p. 292-294). Vokieiai aikino, kad K. kirpos vadovaujamos Lietuvos vyriausybs jie negal pripainti, kariuomens vadovyb su ja nekalbsianti, bet Laikinoji Vyriausyb turinti pati isiskirstyti, o jos vietoj turi bti kurta pasitikjimo taryba. Taigi vokiei buvo sugalvotas naujas variantas Vyriausybei likviduoti - Vyriausyb ne isiskirsto, bet tik persikriktija ar persitvarko taryb" (LE, t. 2, p. 229). Pirmosiomis karo dienomis Lietuv atvyko SS ir gestapas. Pradta akcija prie ydus. Taiau slaptajai policijai buvo nurodyta nesiimti griet priemoni i karto, j tikslas buvo parodyti, kad ydus persekioja lietuviai. Taiau tai suorganizuoti nebuvo taip lengva. Nutarta suvaryti ydus getus, aikinant, kad tai vienintel priemon apsaugoti juos nuo lietuvi. Vokieiai reikalavo, kad Lietuvos Laikinoji Vyriausyb pati isiskirstyt, o vietoj jos bt sudaryta Pasitikjimo taryba. Nepavykus iam pasilymui, buvo sugalvotas kitas variantas: Vyriausyb ne isiskirsto, bet persitvarko Taryb. Atmetus pasilym, buvo nutarta suskaldyti lietuvius ir Lietuvos Vyriausyb sukompromituoti. Klaipdietis gestapo karininkas ltn. Kurmius surado moni, paraiusi vokiei administracijai, kad jie nenori Lietuvos Vyriausybs pripainimo, tik grus A. Voldemarui Lietuvos Vyriausyb pripainsi, o tuo tarpu turt tvarkyti al karin valdia. Liepos 23-24 d. nakt gestapo organizuotas puas prie Lietuvos Vyriausyb, mginta uimti laikrat laisv", perimti Fronto tab arba j suskaldyti. Nepavykus ioms akcijoms, pakviet pas save katalikiko jaunimo voldemarinink atstovus ir ragino kovoti prie bolevizm. Bet pastangos buvo pavluotos - Lietuvos Vyriausyb nutarta pavadinti civiline valdia. 1941.VII.7 A. Hitlerio potvarkiu numatytos civilins valdios ir j vykdytojai: Reicho ministru uimtoms sritims valdyti paskyr A. Rozenberg, sritis padalino komisariatus. Ostlando komisariat sudar 4 generalins sritys: Estija, Latvija, Lietuva ir Gudija. Reicho komisaru paskirtas H. Lohse, Lietuvos generaliniu komisaru A. von Rentelnas. Veikti civilin valdia pradjo nuo VII.25. Kauno komisaras Cramer ydams udraud naudotis parkais, aligatviais, autobusais, liep neioti 261

Dovydo vaigd, persikraustyti Vilijampol. S. Ratikiui pasil bti tarju, pastarajam atsisakius, pasirinktas P. Kubilinas. VIII.5 audiencijoje A. von Rentelnas buvusius ministrus kreipsi kaip tarjus, j, kaip ministr, darbas turi bti laikomas baigtu. Tos dienos posdyje Lietuvos Laikinoji Vyriausyb nutar savo veikim laikyti sustabdyt prie savo vali, ir VIII.9 eins Ministro Pirmininko pareigas J. Ambrazeviius prane generaliniam komisarui, kad pas generalin komisar buvo atsilank ne tarjai, bet Lietuvos Vyriausybs nariai ir kad nei jis, nei kiti jo kolegos nesutinka prisiimti tarjo pareig" (LE, p. 374). Lietuvos gyventojai siek Nepriklausomybs. Jiems buvo skirta pasyvi rezistencija." (Misinas R., Taagepera R. Baltijos valstybs, p. 54). Laikinoji Vyriausyb, nesusitarusi su vokieiais dl tolimesns veiklos, nutar pasitraukti ir tolesn veikl suspenduoti. Tarjais buvo paskirti: pirmasis tarjas ir vidaus reikal P. Kubilinas (vliau J. Narakas), Krato kio - V. Jurgutis, Finans - J. Matulionis, ems kio B. Vitkus, Teisingumo - M. Mackeviius, vietimo - Pr. Germantas, Darbo P. Pauktys, Technikos ir susisiekimo - K. Germanas, Administracijos kontrols J. Puodius. Ne visi paskirtieji isilaik. Pirmiausia pasitrauk V. Jurgutis, daugiausia keitsi ems kio: po B. Vitkaus - J. Petronis, A. Ramanauskas. 1943 m. buvo suimti ir igabenti tuthofo koncentracijos stovykl ie tarjai: M. Mackeviius, P. Germantas, V. Jurgutis, J. Puodius ir J. Narakas (LE, t. 2, p. 272-274).

262

SUKILIMO AUKOS

K A L I N I SLYGOS KALJIMUOSE

Lietuvos valdios aparato sudtis, sovietams okupavus Lietuv, buvo pakeista. Valdia perduota kolaborantams. Policija pakeista milicija. Pirmieji sumimai paralyiavo lietuvi mginim organizuotai pasiprieinti. jungus Lietuv SSRS, lietuviams buvo taikomi soviet Rusijos statymai, pagal BK 58-j str. buvo galima teisti u nepriklausomos Lietuvos valdioje eitas pareigas. Prasidjo sumimai ir suimtj turto pasisavinimas: NKVD virn dalijosi nacionalizuotus butus, konfiskuotus automobilius, anksiau priklausiusius liaudies prieams". Ypatingi pasitarimai prie SSRS vidaus reikal liaudies komisariato veik nuo 1942 m., jie teis daugel Lietuvoje suimt moni. Galima buvo kalinti mog u tai, kad iki okupacijos buvo visuomenins organizacijos arba partijos narys. NKGB paskirtis buvo persekioti liaudies prieus", jos pareigos buvo ir masini trmim parengimas. Nuo 1940 m. liepos mnesio buvo ruoiami antisovietini element" sraai: niekieno neilaikom pensinink, neturini nuolatinio darbo valdinink, nacionalizuot moni ir nam savinink. Iplstos liaudies prie" paiekos trockist, lietuvi organizacij, kariuomens atsargos karinink, katalik susivienijimo. Numatytos sekam ir suimtin asmen kategorijos. Kiekvienas Lietuvoje suimtas mogus galjo patekti kaljim arba lager. Prie kameros lang buvo pritvirtinti mediniai skydai ar d, kalini nuomone, tam, kad udengt kiemo vaizd, didesn dal sauls spinduli ir ymi dal vieio oro (Anuauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., 1996, p. 48). Kamerose nebuvo stal, taburei, spinteli, sudarytos antisanitarins slygos. 1941 m. NKVD kaljim valdybos praneime nurodoma, kad dl kaljimo perpildymo kaliniai miega ant grind arba ant dviej aukt gult, po gultais. Drabuiai skalbiami nereguliariai, kaliniai utlti, nesilaikoma maisto norm, indai neplaunami, vaistai ir virta ko skiediami vandeniu. A. Tolis rao, kad 263

pirtyje ant grind - storas ledo sluoksnis, du tiek daug, kad, i vis kran leidiant alt vanden, nra kur nuo jo pasitraukti. Net kalini knai pamlynav nuo alio. Kas mnes buvo suimama madaug 500 moni. 1940 m. prie Kauno steigtas Pravieniki lageris, kuriame anksiau buvo Kauno sunkij darb kaljimo skyrius, vadinamas Durpyno gyvatynu. Jame kalino mones u nedidelius nusiengimus, pvz., nepristaiusius pyliav kininkus, sabotau apkaltintus darbininkus. Jie kas durpes. Kaljimo darbuotojai buvo pakeisti demobilizuotais raudonarmieiais, komandiruotais i Soviet Sjungos kaljim. Kalini skaiius vis didjo: jie buvo kaltinami ne veikla, bet priklausymu organizacijoms. Buvo kalini, kuriems nepareikta jokio kaltinimo. Ltn. Charenko nurodo 256 Vilniaus miesto kalinius, kuriems iki 1941 m. gegus mnesio nepareikti jokie kaltinimai. Jeigu NKGB paleisdavo mog i savo vart, tai buvo vertinama kaip tardytoj nemokjimas dirbti. Daugelis moni buvo teisiama u nelegal sienos perjim. Negalima buvo ieiti laisv ir pasakoti apie klaikias kalinimo slygas. Stengiamasi kalinius palikti mirti kaljimuose ir lageriuose. Leista naudoti fizinio poveikio metod kaip iimt, btin laikytis ir ateityje kaip visikai teising ir tiksling metod. Jeigu pro lang ioko kalinys - tai buvo pretekstas ant lang pastatyti grotas. Nuo nepakeniam slyg nemaai kalini nusiudydavo. Tardymus vykdydavo naktimis, kartais kelias paras be pertraukos, stengdavosi igauti kompromituojani prisipainim. Pvz., pogrindins Laisvos Lietuvos" leidj grups likvidavimas. Suinota apie Eltos darbuotoj D. Malinausk. Jo bute rasta pogrindins spaudos. Tardant atsirado vis daugiau suimtj, nors dauguma j jokioms pasiprieinimo grupms nepriklaus. Tardytojas padar ivad, kad visi lietuviai - nacionalistai, prieingi sovietizacijai, ir anksiau ar vliau sovietai visus lietuvius sunaikinsi. Vien kalin mu guminmis lazdomis, kit kumiais, treiam vamzdiu subad krtin, ketvirtam lazdomis mu per sprand ir koj blauzdas, dau iki nualpimo. Sueistiesiems nesuteikdavo gydytojo pagalbos. Prisipainus vykdius nusikaltim utekdavo nuteisti suaudyti ar 10 met katorgos. 1941 m. birelio mnes Petrainuose rastas 41 nuudyto kalinio lavonas, visi sualoti, suritomis rankomis, kojomis. Aukos mutos, badytos, kiekvienam padaryta po 4-12 aizd, nosis, lieuvis, pirtai, lyties organai nupjauti (Anuauskas A. Ten pat, p. 60). registravus sekam mog, buvo renkamos inios apie visus jo vadovus, peririmi organizacijos archyvai. Tai buvo totalinis sekimas, sudaromas agentros tinklas, i kurio itrkti nebuvo galima, i informacija negaljo nutekti. Darbuotojai turjo savo slapyvard, susitikdavo slaptuose butuose. Apie sekam asmen buvo surenkama kompromituojanti mediaga. 1940.V. 15 Lietuvos apskrityse 264

veik 352 agentai, asmen skaiius - 537, byl formuliar - 841, agent ir informatori - 3639 (Anuauskas A. Ten pat, p. 69). Net u gyventoj nuotaik skelbim buvo taikomas specialus baudiamasis straipsnis. L. Berijos 1940.X. 23 sakyme nurodoma, kad turi bti sudaromi sraai masikiems trmimams (Anuauskas A. Ten pat, p. 76). Pasirengimo tremti baigiamasis etapas prasidjo 1941.V.21. T pai dien respublikiniam tabui trmimo organizavimui gyvendinti saugumo liaudies komisaras ileido slapt sakym Nr. 0037 apie iveimo operacijos parengim. Sudaryti deportacij vykdymo trejetai, kurie turjo nustatyti tremtin moni gyvenamj viet, sudaryti jiems bylas, taip pat vykdyti pai operacij, paruoti itrmimui tolimsias SSRS vietas. 1941 m. birelio 4 d. I. Serovas apskrii skyri virininkams ileido slapt instrukcij, kad kart tremiami tik tie, apie kuriuos sukaupta kompromituojanti mediaga. sakyta bet kokiu pretekstu brautis bsimj tremtini butus. P. Gladkovas 1941 m. birelio 6 deportacij vykdymo trejetams sak bti pasirengusiems. Viename i dokument nurodyta, kad trmimai vykdomi draugo L. Berijos 1941 m. birelio 14 d. nurodymu, pagal vyriausybs nutarim - is nutarimas skirtas Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Moldavijai. (Anuauskas A. Ten pat, p. 83). Numatyti ie tremtinu moni skaiiai: 1. Pabgliai - 2075 2. Buruazinis Lietuvos valstybs aparatas - 2247 3. Kontrrevoliucins partijos - 216 4. Lietuvi nacionalistin kontrrevoliucija - 2860 5. Sauli sjungos vadovyb, vad - 2144 6. Lietuvos fabrikantai ir pirkliai - 365 7. Lenk nacionalistin kontrrevoliucija - 2010 8. Buvs buruazinis Lenkijos aparatas - 853 9. yd nacionalistin kontrrevoliucija - 453 10. Rus baltj emigrant junginiai - 25 11. Ukrainiei nacionalin kontrrevoliucija - 27 12. Baltarusi nacionalistin kontrrevoliucija - 28 13. tariami nipinjimu - 3670 14. Kriminaliniai elementai ir banditai - 1000 I viso: 17 973 mons. Priverstinai itremti: 1. Prostitutes ir j lankytojus - 500 2. Pabgli eimas - 808 265

3. Pabglius, atsisakiusius pilietybs - 774 4. Dvarininkus - 515 5. Dvarininkus be stambi ems vald, turjusius kit pajam - 882 6. Pabgusi usien eimas - 250 7. Aktyvi liaudies prie, pabgusi usien, eimas - 30 8. Suimam pagal visas kategorijas 9. Besislapstani kontrrevoliucini element - 8 I viso: 3767. Dmesys atkreiptas eim naikinim ir trmim. 1941 m. birelio 4 d. bendras tremtini skaiius sumajo nuo 22 564 iki 22 254, dmesys sutelktas ne atskir moni, o eim naikinim. Nuo 1941 birelio 13 d. lietuvi tautos naikinimo organizatoriams i genocido akcija tapo didels politins svarbos udaviniu, kur buvo pasirengta visikai vykdyti" (Anuauskas A. Ten pat, p. 62). Planui vykdyti parinkti trmim organizatori trejetai. Reikalauta trmimus vykdyti be triukmo ir panikos, taip, kad nebt joki demonstracij ar kitoki isiokim ne tik i iveamj puss, bet ir i tam tikros dalies aplinkini gyventoj, prieikai nusiteikusi soviet valdios atvilgiu" (Anuauskas A. Ten pat, p. 94). siverus but, buvo patikrinama eimos sudtis, atliekama krata ginklams rasti. Pareikiama, kad jie bus iveami kitas alies sritis (reikjo aprpinti Sibir nemokama darbo jga). Pasiimti leidiama ne daugiau kaip 100 kg visai eimai. Tkstaniai eim su vaikais sugrsti gyvulinius vagonus. Merkulovas telegramoje neva pareiks susirpinim apie prastai dirbanias parduotuves. Ikeldinami mons be reikaling daikt, grdami gyvulinius vagonus, atimamos vertybs. Vagonai nuolat udaryti, trksta oro. Vagone orui eiti tik plyiai, mons sugul ant dviej aukt gult, vagono grindyse skyl gamtos reikalams atlikti. Tremtini turtas atimamas. Tremiamj namus, gyvulius ir likus turt igrobst kolaborantai, milicininkai, vykdomj komitet sekretoriai. Birelio 15 d. paaikjo, kad kai kurios numatytos iveti eimos slapstsi, vieni pabgo trmimo operacijos metu, kiti palikti dl ligos. Dar kiti pateko tremt, net nesudarius byl, todl trejetai sudarinjo bylas atgaline data. Sibir vienos bylos atvetos be moni, kartais - mons iveti be byl. Naujosios Vilnios stotyje i vagon ivesti visi vyrai, dal j perkl kitus eelonus. moni atmintyje sir tragiki vaizdai: eina vyrai su maiais ant pei, o moterys su vaikais bga paskui ir verkia. Kareiviai autuvais jas stumia, bet jos vis tiek eina, veriasi prie savo vyr ir aukia, rauda. Taiau ivengti nemalonum trmjams 266

nepavyko, nes ateidavo daug moni i Vilniaus, i kitur atvaiuodavo eelonai, iekojo gimini, pastam, klausinjo vien ar kit pavardi. (Anuauskas A. Ten pat, p. 100). Iveta eim - 5862 moni - 10617 numatyta suimti - 4923 numatyta ikeldinti - 12 562 I viso - 33964 Pagal kitus altinius, per 30 000. Prasidjus karui, kai kuriems tremtiniams pavyko isivaduoti. I tremtini buvo tyiojamasi: vietoj maisto duodamas kartas ir altas vanduo. Pusantro tkstanio tremtini pavards dingo be inios, jos nepaymtos vardyne. Utenoje 47 vyrai susitelk ginkluot br ir prieinosi tautos naikintojams. Gladkovas sak persekioti nuo iveimo pasislpusius mones, tik karas padjo jiems isigelbti. Kai prasidjo karas, NKVD ir NKGB susirpino slpti nusikaltimus. Archyvai iveami. Pirmj karo dien buvo Lietuvoje paskelbta karo padtis. Politini kalini bylos perduotos kariniams tribunolams, kaliniai suaudomi. Suaudymas dokumentuose pavadintas evakuacija pagal 1-m kategorij." Numatyt veti planai pasikeit: iveti tik tardomus kalinius; moteris su vaikais ir nuteistus u nereikmingus nusikaltimus - paleisti, dezertyrus - suaudyti. Birelio 22 d. 20 val. pabgo okupantai, kolaborantai ir aukiausi pareignai, o birelio 23 d. NKVD vadovyb. Rusij iki liepos 20 d. iveta 20% kalini. Sargybiniai tyiojosi i kalini, 6 paras nedav gerti, maisto nebuvo, daug moni mir, 2 iprotjo, kaliniai pasmerkti mirti nuo alinanio darbo.

267

PASITRAUKIANI RAUDONARMIEI SUAUDYTI RAINI MIKELYJE, PRAVIENIKSE, PANEVYJE, JINTUOSE, ERVENJE, PRIE MINSKO

Teli kaljime dar birelio 23 d. ketinta kalinius iveti, bet vietiniai vadovai pabgo i miesto ir nebuvo transporto kaliniams iveti. Nutarta kalinius nuudyti. Birelio 24 d. kaljim apsupo raudonarmieiai. Visi kaliniai buvo nukankinti, nuudyti. Pravienikse genocido akcija isiskyr tuo, kad buvo udomi ne tik visi kaliniai, bet ir priirtojai ir j monos. Pravieniki lageryje, aptvertame trimis eilmis spygliuota viela, buvo kalinti 444-451 mons. ia kaljo jau nuteisti kaliniai. J bausms laikas nustatytas 2-4 metai, internuoti lenkai (8 mons) ir raudonarmieiai, nuteisti u vairius nusiengimus. Kaliniai atliko sunk darb kas durpes. Daugelis, neikent nepakeliamo darbo, bgo i lageri, u tai jiems grs iauriausias teroras. Sargybiniai ir priirtojai buvo lietuviai. Karui prasidjus, kaliniai raudonarmieiai buvo iveti. Prie lagerio udyni labiausiai prisidjo ltn. Kiseliovas, anksiau kalintas Pravienikse. Sugrs su 5 divizijos daliniu, kerydamas vadovybei, organizavo lietuvi priirtoj ir j eim suaudym. Nuudyta 21 lagerio tarnautojas, 6 moterys, 13-16 m. mergaits. Kalinius, ivarytus i barak, surikiavo kieme ir i kulkosvaidi bei automat aud. Kilo nesivaizduojamas baisus klyksmas, maldavimas ir sueistj dejons. Jie kruvinomis rankomis kabinosi spygliuotas vielas ir susmukdavo emje. Tuos, kurie liko gyvi, pribaig durtuvais ar rankinmis granatomis, numestomis sukritusi lavon ir sueistj krvas. Kai kuriais duomenimis, buvo nuudyta per 400 moni (Anuauskas A. Ten pat, p. 127). ios knygos autoriui teko susitikti su vienu i likusi gyv. kininkas i Kruonio valsiaus buvo perautas pet. Jis, parods savo aizdos rand, pasakojo: Mus irikiavus lagerio kieme, greta mans stovjo Kaiiadori pienininkas apyknis vyras. Pradjus audyti, a sueistas auktielninkas kritau ant ems, o ant mans ugriuvo knibsias labai kraujuojantis pienininkas, kuris savo krauju uliejo mano veid ir kakl. Po kurio laiko audymas nutilo, pasigirdo komanda: 268

 , , ." Kelios deimtys vyr mgino keltis, taiau vl pasigirdo automat viai, ir pasmerktieji krito emn. Pasibaigus antrajai vi serijai, kareiviai tikrino ir durtuvais subad dar likusius gyvus, aimanavusius. Jauiau, kaip pavert durtuvu vir mans gulint pieninink. Kareivis, pairjs mane, vis kruvin, kteljo: " ir paliko mane gulti. Po kurio laiko, nutilus kareivi ingsniams, i lavon lauko pakilo dar kelios deimtys." Kitose Lietuvos vietose kalini grups buvo udomos kartu su vietiniais gyventojais, juos ud sovietiniai ir partiniai darbuotojai (Anuauskas A. Ten pat, p. 130). Birelio 22-30 d. pagal soviet aktyvist skundus ir tarimus, kad padeda sukilliams, 22-ose apskrityse nuudyti 672 mons, daugiausia Saki apskrityje 100 (Anuauskas A. Ten pat, p. 127, 128). Pilieio namuose rastas aulio enklas, ikabinta tautin ar balta vliava, radijo klausymasis buvo pagrindas nuteisti mirti. Panevyje udyns truko tol, kol pasitrauk Raudonosios armijos daliniai. Birelio 26 d. Raudonosios armijos tabo rsyje buvo ypa iauriai nukankinti trys Panevio apskrities gydytojai: ats. plk. J. emgulys, A. Gudonis, S. Maiulis. Tame pat rsyje nukankinta ir ligonins gailestingoji sesuo Z. Kaneviien bei dar trys panevieiai (Anuauskas A. Ten pat, p. 131). Zaras kaljime birelio 23 d. suaudyti 3 politiniai kaliniai, kiti 24 pabgo. Sugr enkavedistai suaud likusius. ekistai duob met suimtuosius ir aud. Darbus" atliko per 10-15 minui. Zaras aretins kieme buvo suaudytas buvs apskrities virininkas plk. ltn. J. Pailys. Birelio 24 d. Rokikio apskr. Jint miestelyje vyko vienintelis Lietuvoje karo lauko teismas, kurio sprendimu penki vyrai apkaltinti partizan rmimu, nuveti Papartyns mik, iauriai nukankinti, o vienas nuautas (Anuauskas A. Ten pat, p. 132). Rokikio aps. Juodups valsiaus vietiniai komunistai sum ir vykdomojo komiteto kieme birelio 25-26 d. nukankino 11 lietuvi. Juos surio po kelis, gerkles ukimo pakulomis. Nukankintieji buvo nuveti mik ir vyrduobje ikastoje duobje netvarkingai sumesti (Anuauskas A. Ten pat, p. 132). Lietuvoje i 6000 kalinam Lietuvos kaljimuose, pasinaudoj sukilimu, isivadavo apie 4000 moni. Reikia pripainti, kad duomenys apie itremtuosius vairiuose dokumentuose skirtingi. Ivetj tremtini skaiius vienuose dokumentuose skelbiamas vienas - 30 425, kituose - 34 260. Dalis ivetj lietuvi buvo kalinta lageriuose. Juose mirtingumas buvo labai didelis. Daugiausia mir i bado ir nuo sekinanio darbo sukeltos podagros. Kaliniams numatyto koloringo maisto n e d u o d a v o . V i e t o j msos gaudavo 269

pavinkusios ryklienos, nuo kurios mons viduriuodavo. Be to, kaliniams skirtus produktus ivogdavo virininkai, tai paprasti kaliniai gaudavo tik pus numatyt kolorij. Duomenys apie kalini mirtingum klastojami. Didels dalies kalini kalinimo ir mirties datos neinomos. Mirdavo nuo tuberkuliozs, plaui udegimo, arnyno lig, cingos ir viduri iltins. Daugumos lietuvi palaidojimo vietos taip pat neinomos. Lavoninse kalinius apipildavo 20% kalki skiediniu. Daug moni palaidodavo po 5-6 vienoje duobje. Kartais mirusij visai neukasdavo, numesdavo bet kur. Isekinti kaliniai komunizmo krjams buvo tik darbiniai gyvuliai. Pasibaigus kalinimo laikui, retas gyvas gro Lietuv. Lik gyvi 1941 m. kaliniai dar papildydavo tremtini gretas. Ir tik perjus Golgot, Lietuv buvo lemta grti vos deimtadaliui pirmj kalini" (Anuauskas A. Ten pat, p. 155). 1940 m. liepos mn. 24 d. i Lietuvos Rytus ive 1363 kalinius. 1941 m. birelio 10 d. - 5900 kalini. Lagerio kalinius isekindavo alinantis darbas. Kiti buvo iudyti, treti isivadavo. Vadovai neskyr: ar kalinys nuteistas, ar tardomas. Pirmiausia numatyta iudyti kontrrevoliucionierius". Apie Raini udynes NKVD ir NKGB dokumentuose duomen neusiliko. Gladkovo (lag. Dubrovnyj ir Stepnoj virininko pavaduotojas) ataskaitose udyns nepaymtos. Tik gyvi po egzekucij lik kaliniai ir ekshumavimas liudijo kolaborant NKVD ir NKGB darbuotoj iaur elges. ervens udyns vienintels atitiko I kategorijos evakuacijos schem (Anuauskas A. Ten pat, p. 118). Gladkovas nurod, kad i Kauno kaljimo iveta 90 kalini, o liudininkai prisimena 118. Minske atskyr ir suaud ats. plk. S. Rusteik, V. Pranskonn, kpt. varplait, B. Kantausk. Lik kaliniai su kitais 2000 kalini i Minsko ivaryti psiomis erven. Apie 500 kalini kontrrevoliucionieri ivyko pagal I kategorij" (buvo suaudyti) (Anuauskas A. Ten pat, p. 118). Dl kaitros ir nuovargio silpnesni kaliniai pradjo atsilikti, kiti visai negaljo toliau eiti, - ra savo memuaruose toje mirties kolonoje js plk. J. Tumas, - ir komisarai jiems dviem pistolet viais audavo pakau" (Anuauskas A. Ten pat, p. 118-119). ygio metu enkavedistai iud apie 500-600 moni. Plk. Petruit, ats. plk. Giedrait, ats. plk. arausk, saugumo darbuotoj La kiti kaliniai ved u paranki arba ne. Birelio 26 d. jau udomi ne tik nusilp, nes neturjo nei vandens, nei maisto. I kolonos ivesti J. Zdanaviius, B. Bikinas nuudyti dviem viais pakau, o mike, liepus ieiti i eils dein pus nioms moterims, tuoj sutratjo automatai. Lik gyvi kaliniai suvaryti ervens kaljim. Prie ivykstant kaljimo valdybos virininkas Stepanovas siunt i ervens Maskvos kaljim valdyb telegram, kurioje nurod, kad juda i Minsko ervens miest, turi dviej tkstani kilogram krovin" (kalinius), prao atsisti vagonus Puchovii stot arba duoti nurodym dl krovinio". 270

Jau kitoje telegramoje - kilogramais" vadinami kaliniai (2000 kalini). Sargyba nuvargo; praoma 60 vagon evakuacijai. telegram atsakoma neigiamai: siloma rasti galimyb judti psiomis. ervens kaljime esantys kriminaliniai nusikaltliai sira Raudonj armij, o kit likimas buvo nulemtas ratu, datuotu birelio 26 d.: liepta atsikratyti ervens kalini, kitus isisti Mogiliov sunkveimiais. Nakt i birelio 26 27-j kaliniai padalinti dvi grupes ir paskirstyti vieni kair, kiti - dein. Likviduojamj grup paliko 57 lietuviai, kitoje, kuri turjo likti kaljime, liko 26 lietuviai. Mirti pasmerktiesiems traukiant i ervens Bobruisko link, pradta audyti atsiliekanius, o vliau vyko ir masikos udyns Mgins stotyje, sueistieji pribaigiami viais galv. Gyv liko apie 40 kalini. K. Bizauskas suaudytas Polocko rajone komisaro L. Berijos nurodymu: K. Bizausko ir kartu su juo vet kalini likim gaubia paslaptis. Po udyni ervens kaljimui nusista telegrama, kad kaliniams veti atvyko 50 vagon. Vagonai atriedjo, bet vetin kalini jau nebebuvo. Apie ervens kalini iudym plk. Vaniukovas melagingai aikino, kad kaliniai buvo pasisti Berezinos link kasti apkas. Pakeliui sargyb ir kalinius smarkiai bombardavo i oro. Kalintieji u kriminalinius nusikaltimus suaudyti, kiti - paleisti. Rainiai. Teli kaljimo kalinius birelio 23 d. politinis vadovas Vaitkus norjo iveti. Bet vietiniai NKGB ir NKVD vadovai i miesto pabgo, ir transporto kaliniams iveti nesurasta. NKGB darbuotojai suman kalinius iudyti. Lietuvoje vykusios udyns neminimos. Birelio 24 d. Raudonosios armijos mjr. Doncovo vadovaujami raudonarmieiai apsupo kaljim. Kadangi kaljimo rsys raudonarmieiams pasirod per maas, kad jame tilpt nuudyti ir ukasti kaliniai, Raini mikelyje buvo ikastos duobs ir Telius atvyk apskrities skyriaus virininkas P. Raslanas, Teli vykdomojo komiteto pirmininkas, 8-osios armijos politinio skyriaus darbuotojas, perirjs bylas, patvirtino mirties nuosprend. P. Raslanas, net nepatikrins sra, buvo sitikins, kad ten nebuvo n vieno nekalto. I kamer kalinius ved sargybos bstin, ukimo burnas, surio rankas, vien ant kito suguld sunkveimiuose, ir birelio 25 d. nuve Luoks link Raini mikel. Po i udyni neliko n vieno liudytojo. Egzekucijos vykdytojai sak, kad aud raudonarmieiai. Egzekucij vadovai buvo NKGB virininkas Petras Raslanas ir kaljimo priirtojas Poceviius. Atkasus duobes, paaikjo, kad kaliniai buvo iauriai kankinami: ibadytos akys, nupjautos ausys, lyties organai sualoti, sutriukintos galvos, knai subadyti. Tik 10 kalini nuauti. Knai taip sualoti, kad 45 lavonai net neatpainti. Rasti Rainiuose 73 moni palaikai, trys band bgti - nuudyti ir ukasti prie udyni vietos. NKGB ir NKVD darbuotojai neturjo nurodym, kaip evakuoti kalinius, bet vykd svarbiausi vadov reikalavim - nepalikti n vieno politinio kalinio gyvo. 271

ANTROJI VOKIEI OKUPACIJA

Vokiei nacionalist silymu, buvo numatyta itremti vokiei uimtas Rusijos sritis 50 % est, daugiau kaip 50 % latvi, 5 % lietuvi ir visus latgalius (Misinas R., Taagepera R. Baltijos valstybs, p. 55). Vokiei vadovybs tikslas - Pabaltijo respublikas jungti Reich, ikeldinti 2/3 gyventoj, kitus sumaiyti su vokiei emigrantais. Svarbiausias vokiei tikslas - laimti kar prie sovietus. Baltijos tautoms nebuvo adta nepriklausomyb. Svarbiausia - region panaudoti karo reikalams. Okupuotoms teritorijoms vadovauti paskirtas Reicho ministras A. Rozenbergas, kurio bstin Rygoje, o valdos - trys Baltijos respublikos, vliau - H. Himleris. Jose aktyviai veik nacist partija ir policija. Pirmasis generalinis patarjas po Laikinosios Vyriausybs atsistatydinimo buvo generolas P. Kubilinas. Lietuva pradta traktuoti kaip okupuota teritorija, todl ji turjo tiekti ems kio produktus ir darbo jg. Vokiei mark prilyginta 10-iai rubli, taip nuvertjo litas: u j galjai gauti tik 9 ostmarkes. Komunist konfiskuotas mones perm vokiei firmos, kiti pramons objektai atiteko akcinms bendrovms. Tik prasidjus neskmms fronte, 50-iai valstiei atiduotos ems, taiau rekvizicijos padidintos, o eksproprijuoti pramonininkai atgavo tik 4% nuosavybs. Pradta normuoti produktus. Iliko juodoji rinka, susidariusi sovietiniais laikais. Kultrinio gyvenimo sritis nesistengta suideologinti. i srit paliko valdios iniai. Ekonomikos smukimas turjo takos kultriniam gyvenimui. 1941 m. atidaryti Kauno ir Vilniaus universitetai buvo udaryti 1943 m. pradioje. jo tik keli laikraiai, periodiniai leidiniai. Teatrai veik karo slygomis. religijos reikalus vokieiai nesikio, nes nebuvo ginkluoto sukilimo, besiremianio religinmis organizacijomis. Represuoti tik pavieniai dvasininkai, sitrauk antivokik veikl. Dl nuolatini mobilizacij mons nesijaut saugiai. 1941 m. paskelbtas kvietimas savanorikam darbui. sira tik pavieniai individai, susikompromitav soviet metais ir pageidaujantys nutolti nuo gyvent viet. 272

Todl Rozenbergas paskelb visuotin mobilizacij asmenims nuo 14 iki 45 m. amiaus. Universiteto pirmakursiai, prie praddami moksl, turjo atitarnauti vokiei jaunimo darbo pajgose. Usiverbavo 1575 lietuviai. Pareikalauta, kad 15 ha ems dirbt 1 mogus, o kiti vykt Reich. mons sabotavo ias priemones, ir vietoj 100 000 moni buvo surinkta tik 5%. Direktoriai tvarkingus vokieius tikino, kad reikia sumainti privalom mobilizacij, kad nesutrikt vietos ekonomika. 1944 m. vietoj 100 000 moni net norm sumaino iki 80 000; surinko tik 8000. Didjant pasiprieinimui, gestapas apsupdavo pasirinktus kaimus ir ivedavo visus pajgius gyventojus, palikdamas tik nepilnameius. Rugsjo 10 d. apsuptoje iemari banyioje suimti visi darbingi vyrai. ios akcijos kartotos beveik kas savait. Taip priverstiniams darbams iveta apie 75 000 lietuvi. mons bgo mikus, slapstsi. Darbo jgos koncentravimo tikslas - surinkti vergus kariniams darbams, juos formindavo savanoriais. Vieni mons savisaugos dalinius stojo dl pronacik pair, kiti - atkeryti bolevikams u artimj nuudym, tvyns paeminim, nordami nuslpti ankstesn bendradarbiavim su komunistais. Priekarin Lietuvos kariuomen, paversta soviet daliniais, pasidav. Pasilius pasirinkti - savisaugos batalion ar belaisvi stovykl, pasirinkdavo batalion. Taip 1941 m. susidar 20 lietuvi batalion. Paado, kad batalionai veiks tik savo krate, vokieiai nevykd: isiunt Rytus padti vokiei unugariui. Jiems skirdavo udavinius kovoti su soviet diversantais arba kontroliuoti vietos gyventojus. 1942 m. kuriami tautiniai legionai Lietuvoje. Sukurti j nepavyko. Kerydami u tai, vokieiai koncentracijos stovyklas pasiunt 49 ymius mones (1943 03 25 tuthof atvyko 20, 1943.03.26 tuthof atvyko 29): valstybs ir visuomens veikjus, tarp j raytoj Bal Sruog, buvus karo technikos primimo pirminink, pulkinink Petr Masiul, buvus karo aviacijos tabo virinink, plk. Juoz Narak, pogrindio Lietuvos ginkluotj pajg vyriausij vad kapiton Noreik (gen. Vtr); udar auktsias mokyklas. Tik kai kurias j dalis pavyko isaugoti. Kad sukurt Lietuvoje karinius dalinius, organizuota vis lietuvi konferencija, kurioje irinkta Taryba, pavaldi P. Kubilinui. P. Plechaviiui pasiraius susitarim, buvo sudaryta Vietin rinktin, kurios veikla turjo bti nukreipta prie komunist diversantus. Daug kas palaik ias pastangas, nes tikjosi tuo pagrindu atkurti Lietuvos kariuomen. Raudonajai armijai artjant, Vietin rinktin stojo 30 000 vyr. P. Plechaviiaus batalionai buvo pertvarkyti SS pagalbins policijos tarnyb, dalis demobilizavosi, kiti pasislp mikuose. Gegus 15 d. P. Plechaviius ir jo tabas buvo suimti, 100 kareivi suaudyta, kiti pateko priverstin tarnyb Vokietijoje ir Norvegijoje (Misinas R., Taagepera R. Ten pat, p. 65). 273

yd likimas. Lietuvoje 1939 m. yd buvo daugiau kaip 200 000. Po vokiei puolimo vyko keletas yd udyni, vykdom ad hoc budeli. yd ir komunist likvidavim v y k d s p e c i a l u s vokiei dalinys i 1000 moni (Einsatzgruppe A). Prajus 4-ioms dienoms po vokiei siverimo, Kaune yd udynes vokieiai filmavo, norjo sudaryti spd, kad patys lietuviai pradjo pogromus. Pagalbiniai vietiniai briai taip pat raginami prisijungti. Kai kurie paklusdavo, bet vokieiai raportavo, kad tai padaryti buvo sunku. Iki spalio 15 d. Lietuvoje nuudyti 71 105 ydai. Buvo paskelbti antiydiki statymai. Pradioje riboti, bet vliau siekta suvaryti grietomis taisyklmis yd bendruomeni gyvenim. I pradi ydus emino, drausdami naudotis parkais, vaikioti aligatviais, sakyta neioti gelton Dovydo vaigd. Vliau steigti getai, jie likviduoti, gyventojai iveti ir nuudyti arba perkelti mirties stovyklas, kuriose uvo. Kaune masins udyns vyko IX forte, Vilniuje - Auktuosiuose Paneriuose. genocido politikos vykdym sitrauk padugns. I caro laik Lietuvoje buvo paveldtas antisemitizmas, bet A. Smetonos valdios negalima kaltinti antisemitizmu (Misinas R., Taagepera r. Baltijos valstybs, p. 66). komunist partij 1940 m. stojo daug yd, todl mons, nukentj dl trmim, ydus priskyr prie asmen, vykdiusi deportacij. Kai kurie lietuviai, stoj vokiei globojamus dalinius, buvo priversti vykdyti genocido operacijas, prieingu atveju jiems grs karo lauko teismas. Suaudyta 170 000 Lietuvos yd. (Misinas R., Taagepera R. Baltijos valstybs, p. 68). Pasiprieinimas vokieiams. Pirmaisiais vokiei okupacijos metais spaudoje buvo gausyb pagyrim, vokieiams reikiama padka u ivadavim nuo bolevik. Taiau tokios nuotaikos, kurios dominavo okupacijos pradioje, greit dingo, neliko draugiko nusiteikimo, vieni abejingai, kiti prieikai nusiteik. Neliko vilties atgauti nepriklausomyb. Vokieiai prieikai irjo lietuvi pageidavim turti formal valstybingum. Lietuviai jau aikiai kl klausim: naciai ar bolevikai yra didesni nekalt moni udikai? Ginkluoto sukilimo opozicija neskatino, bet sabotavo okupacines vokiei priemones, stengsi isaugoti lietuvi politinius organus, kurie po karo gint tautinius interesus. Lietuviai tikjo, kad Vakar alys, kurios pritar Atlanto chartai, pads apsiginti nuo bolevizmo, apginti tai, kas lietuviams brangiausia. 1941 m. Lietuvoje prasidjo organizuotas pasiprieinimas. LAF pristat A. Hitleriui memorandum dl Lietuvos nepriklausomybs, todl rugsjo mnes LAF galiotinis L. Prapuolenis itremtas Dachau koncentracijos stovykl. LAF buvo udrausta, o Kratutin deinioji lietuvi nacionalist partija, bendradarbiaudama su vokieiais, siek nepriklausomybs, bet ir ji buvo udrausta. Politinis gyvenimas pasitrauk pogrind.

274

Katalikikas Lietuvi frontas ir pasaulietika Lietuvos laisvs kovotoj sjunga leido pogrindio spaud. 1943 m. abi grups susijung Vyriausij Lietuvos ilaisvinimo komitet (VLIK), kuris egzistavo iki 1944 m. Stokholm vyks kurjeris buvo suimtas, po to buvo suimta daugiau moni Lietuvoje. j viet stodavo kiti. VLIK'as, matyt, ruosi tapti Laikinja Vyriausybe, bet jo veikla susilpnjo, nes nebuvo verta jo kurti vokiei okupacijos slygomis. Rezistencija Lietuvoje vyko, steigiant politines organizacijas ir sabotuojant okupant reikalavimus. Ginkluotas pasiprieinimas pasireik silpnai. Buvo iek tiek soviet diversant Ryt Lietuvos mikuose. Dalis j susidar i Soviet Sjung nespjusi pasitraukti komunist, prie j prisijung dalis yd, pabgusi i geto ir traukini, veani koncentracijos stovyklas. U soviet partizan veikl vokieiai atkerijo nieko bendra su jais neturjusiems lietuviams. U soviet diversant ipuol sudegintas Piriupiu kaimas su 119 gyventoj (Misinas R., Taagepera R. Baltijos valstyb, p. 74) (LVE. T. VI. P. 546).

275

IVADOS

Susipainus su Soviet Sjungos pirmosios soviet okupacijos vykdoma tautos naikinimo, t. y. genocido, politika, rykja sovietinis smurtas V. Bulviiaus, atuoniolikos ir penkiolikos asmen grupinse valstybs veikj bylose. Paaikjo, kaip lengvai KGB sugebjo sukurpti ipstas bylas ir kokie skirtingi tas bylas patekusi moni likimai. Kaip minta, vykdydamas Soviet Sjungos birelio 14 d. ultimatumo reikalavimus atleisti i darbo, suimti ir teisti Lietuvos vidaus reikal ministr gen. Kaz Sku bei saugumo departamento direktori Augustin Povilait, birelio 15 d. Ministras Pirmininkas A. Merkys sankcionavo j atleidim i darbo. T pai dien jie buvo Rezervo policijos suimti A. Povilaiio tvikje ir birelio 16 d. atveti Kaun ir perduoti karo kaljim Kaune, vliau Kauno sunkij darb kaljim, po to perkelti valstybin saugum, 1940 m. liepos 23 d. buvo perveti Maskv, kur buvo iauriai tardyti ir nuteisti mirties bausme (A. Povilaitis suaudytas 1941 m. liepos 12 d. Lubiankos kaljime, o K. Skuas - 1941 m. liepos 30 d. Butirk kaljime). Kaltinamieji daugiausia suimti, vos bolevikams okupavus Lietuv, t.y. 1940.06.15. Pirmiausia prasidjo masiniai potenciali Soviet Sjungos prie sumimai. potenciali Soviet Sjungos prie svok jo: 1. Valstybs vadovai: prezidentai, ministrai pirmininkai, ministrai, signatarai; 2. Lietuvos kariuomens karininkai, auliai; 3. Partij vadovai: krikioni demokrat, socialdemokrat, valstiei liaudinink, darbo federacijos ir kt.; 4. Visuomenini organizacij veikjai: jaunalietuvi, varpinink, ateitinink, pavasarinink, skaut; 5. Verslininkai, fabrikantai; 6. Dvarininkai, stambs kininkai, naudojantys samdomj jg. I tikrj, minti asmenys tik vykd savo pareigas. Reikia prisiminti, kad Soviet Rusija sudar su Lietuva taikos sutart 1920 m. ir 1926 m. savitarpio pagalbos sutart, kuriomis sipareigojo gerbti Lietuvos vals276

tybingum, nesikiti jos vidaus reikalus. Taiau 1940 m. okupav Lietuv, sovietai nevykd savo sipareigojim ir pradjo genocid. Atuoniolikos asmen byloje kaltinamieji savo bylos pirmo nuosprendio lauk 10 met. Tik po dvylikos met juos paleido, skirdami bausm toki, kiek met jie ibuvo kaljimuose. Prasidjus masiniams trmimams, daug moni aretuota, apkaltinta, atskirta nuo eim, itremta Sibir. Vien 1940 m. liepos 10-12 dienomis suimta 2000 asmen. Dalis itremtj pateko Kraslag Krasnojarsko srityje, kiti - Siaurs Uralo lagerius Sverdlovsko srityje ir kitur. Lageriuose susibr imtai lietuvi iekojo tarp itremt j artimj, pastam, draug. Nepastami susipaindavo, dalindavosi nuogirdomis, gandais, gyvenimo patirtimi. Jie suprato, kad lageryje visi lygs, vienodo likimo draugai. J tikslas - padti vieni kitiems visomis turimomis ir galimomis priemonmis. Prisimindami 1914-1918 m. pabgli i Lietuvos Rusij likimus, savitarpio pagalbos ir alpos komitet buvim, kurie i tikrj daugumai lietuvi padjo dirbti ir grti Tvyn Lietuv, kur saul viesesn, kur mediai ir pievos alesns, kur supa draugai artimieji, lageryje pradjo kurti savitarpio pagalbos komitet. Dauguma j netikjo soviet pergale. Nordami padti nelaims itiktiems draugams, galvojo sukurti kiekviename lageryje savialpos komitetus. Lietuviai briavosi, nekuiavosi, dalinosi kiekviena proga atsitiktinmis nuogirdomis apie karo eig frontuose, apie soviet armijos traukimsi Rytus. inios apie lietuvi susibrimus, pokalbius, suprantama, pasiekdavo lagerio virinink ausis. ia pasitarnavo km" patiktiniai, kurie apie lietuvi susirinkimus raportavo KGB pareignams. Greitai prasidjo sumimai, aretai, tardymai. Pastebtina, kad dauguma patekusi lagerius buvo jau suimti ir tardomi Lietuvoje. Vokiei ir soviet okupacijos metais valdios naudojami smurto aktai ir nemoniki iaurumai su karo belaisviais bei civiliais gyventojais, nesusij su karu, sukl viso pasaulio moni pasipiktinim, btinyb iekoti bd, kaip apginti tautas nuo genocido. Genocido Konvencijoje, priimtoje Jungtini Taut asambljoje 1948 m. gruodio 9 d., genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama visai ar i dalies vykdyti tautins, etnins ar religins moni grups sunaikinim. Todl Generalin Asamblja pagal tarptautin teis pripasta genocid nusikaltimu, kur smerkia civilizuotas pasaulis. mons, visuomens ir valstybs veikjai, vykd genocid rasiniu, politiniu ar kitu pagrindu, yra baudiami. Reikia daryti visk, kad tokie iaurumai nepasikartot (Lietuvos moni genocidas naci ir soviet okupacijoje", p. 3, 4, 5). 277

Pasinaudojs Ypatingojo archyvo (LYA), Valstybinio archyvo ir kita bibliografine mediaga, skelbta spaudoje, mginau atskleisti nekaltai nubaustj tikrj padt ir kokius teiss" metodus jiems taik KGB. Bene skaudiausia ioje knygoje vieta - K. Skuo ir A. Povilaiio paaukojimas: tai yra paaukojimas moni, siningai vykdiusi Vyriausybs jiems pavestas pareigas. Teneumirta Tauta j aukos niekada! Manyiau, kad K. Skuui ir A. Povilaiiui reikt pastatyti monument kaip atpild u j auk Tvynei. Toliau knygoje talpinami priedai - dokumentai, kurie pads irykinti kai kuriuos lietuvi tautos kov momentus ir j prasm, tautos prie klast ir j vykdyt genocido politik, kuri buvo nukreipta ne tik prie Lietuv, bet ir prie visus Pabaltijo kratus.

278

PRIEDAI

P r i e d a s Nr. 1 . 1939 m . V i l n i a u s m i e s t o i r V i l n i a u s s r i t i e s L i e t u v o s R e s p u b l i k a i p e r d a v i m o ir Lietuvos-Soviet S j u n g o s savitarpio pagalbos sutartis7

Maskva

1939 m. spalio 10 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas i vienos puss ir SSRS Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas i antros puss, siekdami plsti 1920 met liepos 12 dienos taikos sutartimi nustatytus draugikus santykius, pagrstus nepriklausomo valstybingumo ir nesikiimo antrosios alies vidaus reikalus pripainimu; pripaindami, kad 1920 met liepos 12 dienos taikos sutartis ir nepuolimo bei taikaus gin sprendimo 1926 met rugsjo 28 dienos sutartis tebra j savitarpio santyki ir prievoli tvirtu pagrindu; sitikin, kad abiej Susitariani ali interesus atitinka tiksli savitarpio saugumo utikrinimo slyg nusakymas ir teisingas isprendimas klausimo dl valstybins priklausomybs Vilniaus miesto ir Vilniaus srities, Lenkijos neteistai atplt nuo Lietuvos, pripaino esant btina sudaryti i Vilniaus miesto ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Soviet Sjungos savitarpio pagalbos sutart ir iam reikalui paskyr savo galiotiniais: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Juoz Urb, Usieni Reikal Ministr, AUKIAUSIOSIOS SSSR TARYBOS PREZIDIUMAS: V M. Molotov, Liaudies Komisar Tarybos Pirminink ir Usieni Reikal Liaudies Komisar, kurie galiotiniai, abipusiai pareik savo galiojimus, rastus esant sudarytus tinkama forma ir reikiama tvarka, susitar tai dl ko:

7 Ratifikuotas 1939 m. spalio 14 d. sigaliojusi 1939 m. spalio 16 d. Tekstas publikuojamas pagal: Lietuvos okupacij ir aneksij 1939-1940. Dokument rinkinys. Vilnius: 1993. P. 95-98.

279

I straipsnis

Lietuvos ir SSRS draugingumui sustiprinti Vilnius ir Vilniaus sritis Soviet Sjungos perduodami Lietuvos Respublikai, jungiant juos Lietuvos valstybs teritorijos sudt ir nustatant sien tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS pagal pridedam emlap, taiau smulkiau i siena bus nusakyta papildomame protokole.
II s t r a i p s n i s

Lietuvos Respublika ir Soviet Sjunga priada teikti viena kitai visoki pagalb, skaitant ia ir karin, Lietuvos upuolimo ar jos upuolimo grasymo atveju, o taip pat SSRS upuolimo ar upuolimo grasymo per Lietuvos teritorij i bet kurios Europos valstybs puss.
III s t r a i p s n i s

SSRS pasiada teikti Lietuvos kariuomenei palengvintomis slygomis pagalb ginklais ir kita karine mediaga.
IV s t r a i p s n i s

Lietuvos Respublika ir Soviet Sjunga pasiada drauge ginti Lietuvos sienas, kuriam reikalui Soviet Sjungai suteikiama teis savo lomis laikyti bendru susitarimu nustatytose Lietuvos Respublikos vietovse grietai aprt Soviet sausumos ir orini ginkluot pajg kiek. Tiksli ios kariuomens buvimo vieta ir ribos, kuriose ji gals bti pastatyta, jos kiekis kiekvienoje paskiroje vietovje, o taip pat visi kiti klausimai, kaip tai kinio, administracinio jurisdikcinio pobdio ir kitokie, kylantieji ryium su Soviet ginkluot pajg esimu Lietuvos teritorijoje pagal i sutart, bus tvarkomi atskirais susitarimais. iam tikslui reikalingi sklypai ir pastatai Lietuvos Vyriausybs bus teikiami nuomos teismis prieinama kaina.
V straipsnis

Grasant upuolimui Lietuvai ar SSRS per Lietuvos teritorij, abi Susitarianios alys tuojau apsvarstys susidariusi padt ir imsis vis priemoni, kurios bendru susitarimu bus pripaintos btinomis Susitarianij ali teritorijos nelieiamybei utikrinti.
VI straipsnis

Abi Susitarianios alys pasiada nesudarinti bet kuri sjung ir nedalyvauti koalicijose, nukreiptose prie vien i Susitariani ali.
VII s t r a i p s n i s

ios sutarties gyvendinimas jokiu bdu neturi paliesti Susitariani ali suvereni teisi, ypa j valstybins santvarkos, ekonomins ir socialins sistemos, karini priemoni ir bendrai nesikiimo vidaus reikalus dsnio. Sovietini sausumos ir orini ginkluot pajg buvimo vietovs (ios sutarties IV str.) visokiomis aplinkybmis pasilieka Lietuvos Respublikos sudedamja dalimi. 280

VIII s t r a i p s n i s

ios sutarties veikimo laikas dalyje, lieianioje Lietuvos Respublikos ir SSSR savitarpins pagalbos prievoles (str. str. IIVII), - penkiolika met, taiau jei viena i Susitariani ali neras reikalinga ataukti ios sutarties terminuot nuostat u met ligi ios sutarties pabaigos, tai ie nuostatai automatikai veiks dar sekanius deimt met.
IX straipsnis

i sutartis gyja galios ratifikacijos dokumentais pasikeitus. Pasikeitimas dokumentais vyks Kaune ei dien po sutarties pasiraymo bgyje. i sutartis sudaryta dviejuose originaluose, lietuvi ir rus kalbomis, Maskvoje 1939 met spali 10 dien. J. Urbys V Molotov (Svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys 1918-1995. P. 41^-3).

P r i e d a s Nr. 2 . P a p i l d o m a s p r o t o k o l a s t a r p L i e t u v o s R e s p u b l i k o s i r Socialistini Soviet R e s p u b l i k S j u n g o s 8

Maskva

1939 m. spalio 27 d.

emiau pasiraiusieji, Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir Socialistini Soviet Respublik Sjungos Vyriausybs atitinkamai tam galioti, vykdydami Vilniaus miesto ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir Lietuvos ir Soviet Sjungos savitarpins pagalbos Sutarties, sudarytos Maskvoje 1939 met spali 10 dien, 1 straipsn, susitar dl io: I Lietuvos ir SSR Sjungos valstybins sienos linija eina tokiu bdu: nuo buvusios Latvijos-Lenkijos sienos punkto, esanio Liudvinavo kaimo vakar pakratyje, siena eina tiesia sutarta linija pietus iki Drki (Drysviaty) eero Sosnoveco salos vakar galo, palikdama SSRS pusje Nurvn (Nurviance) kaim ir Sosnoveco sal, o Lietuvos Respublikos pusje - Mitaui (Mitovec) palivark ir Sorbains palivark. Nuo piet vakar Sosnoveco salos galo siena iek tiek krypsta piet vakarus ir eina sutarta tiesia linija iki Drki (Drysviata) ups ioi.

Ratifikuotas 1939 m. gruodio 5 d. sigaliojo 1939 m. spalio 27 d. Tekstas publikuojamas pagal: Lietuvos okupacij ir aneksij. 1939-1940. Dokument rinkinys. Vilnius: 1993. P. 118-124.

281

Nuo ia siena eina Drki (Drysviata) upe auktyn iki Apvardls (Opivardka) ups ioi, o toliau Apvardls (Opivardka) upe iki jos itekjimo i Apvard (Opivarda) eero. Nuo ia siena eina tiesia linija Apvard (Opivarda) eer iki pertako, jungianio it eer su ilmos eeru, o paskiau eina ituo pertaku iki ilmos eero. Nuo ilmos eero iaurs ryt kranto siena eina tiesia sutarta linija piet vakar kryptimi iki Alksnos (Olksna) eero, perkirsdama ilmos eer ir palikdama SSRS pusje Vilnaki (Vilnoki) kaim, o Lietuvos pusje Nagn kaim. Nuo Alksnos eero ryt kranto siena eina tiesia linija iaurs vakar kryptimi iki io eero iaurs vakar galo. Nuo ia siena pasuka piet vakarus ir eina sutarta tiesia linija iki in kaimo piet ryt pakraio, palikdama it kaim Lietuvos pusje, o Alksnos (Olksna) ir Alksnaits (Olksnaitis) kaimus SSRS pusje. Nuo in kaimo piet ryt pakraio siena eina sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi iki Disnos (Dzisnos) ups ioi, kirsdama Disnos eer ir Dzisnelio (Dzisnie) eer ir palikdama Lietuvos pusje Dailid kaim. Nuo Dzisnos ups ioi siena eina tja upe auktyn iki ioi bevardio upelio, tekanio iton upn apytikriai 1500 metr atstumu piet rytus nuo Navik kaimo, palikdama kaim Lietuvos pusje, o paskiau tuo upeliu auktyn iki jo itekjimo Jurgeliki kaimo piet rytuose. Nuo ia siena eina sutarta linija iki eminio eero piet vakar galo, iki tekanio t eer bevardio upelio ioi, o toliau auktyn tuo upeliu iki Degutiki II kaimo iaurs vakar pakraio, palikdama SSRS pusje eminio eer, Pleniki, Seniki II ir Degutiki II kaimus, o Lietuvos pusje - Jurgeliki, Paukt, Seniki I ir Kutnik (Chutniki) kaimus. Nuo Degutiki II kaimo iaurs vakar pakraio siena eina sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi iki Kuciki kaimo iaurs vakar pakraio, palikdama kaim SSRS pusje, o Beciki kaim Lietuvos pusje. Nuo ia siena eina sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi iki bevardio eero, esanio apytikriai 600 metr piet rytus nuo Becen kaimo, iaurinio galo. Nuo ito eero siena eina piet ir piet ryt kryptimi pertaku iki bevardio eero prie Velion (Veliance) kaimo iaurinio galo. Nuo ito eero iaurinio galo siena eina piet vakar kryptimi iki Koziino kaimo ryt pakraio, palikdama Zuikiks, Soboliks ir Koziino kaimus Lietuvos pusje, o Poniiki kaim ir dvar, esant vieno kilometro atstumu piet vakarus nuo Poniiki, SSRS pusje. Nuo Koziino kaimo siena eina sutarta tiesia linija pietus iki bevardio upelio itekjimo, esanio 1000 metr atstumu iaur nuo Velka Ves, palikdama Lydeli kaim Lietuvos pusje, o Rimoi kaim SSRS pusje. 282

Paskiau siena eina bevardiu upeliu, kuris yra betarpikai vakarus nuo kaimo Velka Ves, ir toliau sutarta tiesia linija piet vakarus nuo Novosiulk kaimo, palikdama amins ir Novosiulk kaimus Lietuvos pusje, o kaimus Velka Ves, Bojary ir Rusaliki SSRS pusje. Nuo ia siena eina piet vakar kryptimi Novosiulk kaimo ryt pakraiu, Munkuki kaimo ryt pakraiu, Pliauki kaimo iaurs ryt pakratin, palikdama Kuci kaim SSRS pusje, o Munkuk kaim Lietuvos pusje. Nuo Pliauki kaimo siena eina sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi iki Pakan kaimo iaurs vakar pakraio, palikdama SSRS pusje Verekals, Bezniak ir Pakan kaimus, o Lietuvos pusje Pliauki kaim ir Durscn (Drusciany) palivark. Nuo Pakan kaimo siena eina tiesia sutarta linija piet vakar kryptimi iki Romalduvkos kaimo, palikdama SSRS pusje Auraisio ir Meoni kaimus, o Lietuvos pusje Senadvario Boguciki kaimus. Toliau siena eina sutarta linija piet vakarus per Kisieliki kaimo ryt pakrat, Voickn iaurs pakratin, palikdama SSRS pusje Matusn (Matusiance), akali, Masliki ir Antesor kaimus, o Lietuvos pusje Kisieliki, Elkiki ir Rudaliki kaimus. Paskiau siena eina Voickn kaimo iaurs pakraiu, Pasos kaimo vakar pakraiu ir toliau pietus, Edunkos up, palikdama Voicknus ir Paso SSRS pusje. Nuo ia siena eina auktyn Edunkos upe iki jos susikirtimo su Pabradsvenionli keliu. Nuo to kelio siena eina sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi iki bevardio eero prie Perki kaimo, palikdama SSRS pusje Meranc kaim ir bevard eer, o Lietuvos pusje Perki kaim. Nuo aukiau minto eero siena eina sutarta linija piet vakar kryptimi ups Boloankos itekjim, o paskiau tja upe emyn iki jos tekjimo Neries (Vilijos) up ir ija pastarja emyn iki ukeliki kaimo vakar pakraio. Nuo ia siena eina bevardiu upeliu piet vakar kryptimi iki Ioriki kaimo iaurs pakraio, palikdama pastarj SSRS pusje. Toliau siena eina sutarta tiesia linija iki Kotluvkos kaimo ir toliau Novosiulk kaimo link, palikdama Lietuvos pusje Minduciki ir Bolovokins kaimus, o SSRS pusje Kotluvkos ir Novosiulk kaimus. Nuo Novosiulk kaimo siena kiek pasuka piet rytus ir sutarta tiesia linija ieina Vileikos up, iaurs vakarus nuo Krasnoborkos ups ioi, palikdama Jazavo II ir Jazavo I kaimus Lietuvos pusje. Nuo ia siena eina Vileikos upe auktyn iki j o s perkirtimo umskoCudzeniki keliu, o paskiau sutarta tiesia linija eina piet vakar kryptimi iki 283

Kurgan kaimo piet ryt pakraio, palikdama it kaim Lietuvos pusje, o Kimn kaim SSRS pusje. Nuo Kurgan kaimo siena eina piet vakar kryptimi iki Dainavls (Dainuvka) kaimo iaurs vakar pakraio, palikdama SSRS pusje Bajor ir Dainuvkos kaimus, o Lietuvos pusje Dainavos kaim. Nuo Dainuvkos kaimo siena eina bevardiu upeliu iki jo tekjimo Merkio up, palikdama SSRS pusje Pabeni, Skuj ir Grigi-Dalne kaimus, o Lietuvos pusje Dvorc palivark ir kaim Grigi-Zabenske. Nuo ia siena eina Merkio upe auktyn iki Sailiuk kaimo iaurs vakar pakraio, o paskiau eina sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi iki Jankn kaimo ryt pakraio, palikdama pastarj kaim Lietuvos pusje. Nuo Jankn kaimo siena pasuka piet vakarus ir eina sutarta tiesia linija iki Smaguri kaimo ryt pakraio, palikdama pastarj kaim Lietuvos pusje. Nuo Smaguri kaimo siena eina bevardiu upeliu emyn iki dvaro iaurs vakar pakraio, o paskiau sutarta tiesia linija vakarini piet vakar kryptimi iki Paskuviznos kaimo ryt pakraio, palikdama SSRS pusje dvar ir Zalamankos kaim, Lietuvos pusje Brunicos ir Paskuviznos kaimus. Nuo ia siena eina bevardiu upeliu emyn iki jo tekjimo Bs upn, o paskiau sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi iki Kanik kaimo piet ryt pakraio, palikdama kaim Lietuvos pusje. Nuo Kanik kaimo siena eina grioviu piet vakar kryptimi, o paskiau sutarta tiesia linija iki Malakus kaimo piet ryt pakraio, palikdama kaim Lietuvos pusje. Nuo ito kaimo siena eina Solicos upe auktyn iki jos itekjimo Mackiki kolonijos piet rytuose, palikdama SSRS pusje Kui palivark, Jundziliki kaim ir Mackiki palivark, Lietuvos pusje Narkuki palivark ir Mackiki kolonij. Nuo Mackiki kolonijos siena eina piet vakar kryptimi iki Dzitvos ups itekjimo prie Bratomeo palivarko. Nuo Bratomeo palivarko siena eina Dzitvos upe emyn iki jos susikirtimo su Eiiki-Sakaui keliu. Nuo ia siena eina sutarta tiesia linija vakarus iki Versokos ups itekjimo, esanio apytikriai 1300 metr atstumu piet vakarus nuo Dumbls kaimo, o paskiau tja upe emyn iki Kapkunkos ups ioi ir ia pastarja auktyn iki jos itekjimo, apytikriai 800 metr atstumu iaurs vakarus nuo Stameroviznos kaimo. Nuo ia siena eina sutarta linija vakar piet vakar kryptimi iki bevardio upelio itekjimo, apytikriai 400 metr atstumu iaurs vakarus nuo Grianiki palivarko, palikdama SSRS pusje Stameroviznos, Smilgins, Kaniaukos 284

kaimus ir Grianiki palivark, o Lietuvos pusje Paiki, Milekanc kaimus ir Klenc palivark. Toliau siena eina bevardiu upeliu emyn iki Gutos kaimo piet ryt pakraio. Nuo Gutos kaimo siena eina sutarta tiesia linija piet vakar kryptimi punkt, esant prie Ulos ups madaug 1800 metr atstumu piet rytus nuo Kat kaimo. Nuo ia siena eina Ulos upe emyn iki jos tekjimo Merkio (Mereanka) upn, o paskiau eina bendrja kryptim vakarus buvusia Lietuvos-Lenkijos administracijos linija iki punkto prie Igorkos ups, esanio prie bevardio upelio, tekanio nuo Petoko kaimo ir tekanio Igorkos up, ioi, apytikriai 2300 metr atstumu iaurs rytus nuo tos ups susikirtimo su ondov-Kapiamiesio plentu. Pastaba 1. Nelaivuojamose upse ir upeliuose siena eina t upi ir upeli svarbiausios akos viduriu. Pastaba 2. Apibrti sutartomis linijomis sienos ruoai bus tiksliau nustatyti ivedant sien. Pastaba 3. io protokolo nustatyta sienos linija yra nuymta juoda spalva pridedamajame rusikame emlapyje mastelio 1:100 000.
II

Nustatyta io Protokolo I dalyje sienos linija bus ivesta Lietuvos-Soviet mirios komisijos vietoje. Komisija nustatys pasienio enklus, sudarys itos linijos smulk apraym ir nuyms j 1:25 000 mastelio emlapyje. Komisija prads darb 1939 met lapkriio 1 dien. Aukiau mintos komisijos sudarytas smulkus sienos linijos apraymas ir tos linijos emlapis turi bti abiej Vyriausybi patvirtintas.
III

is protokolas, pakeiis Lietuvos Respublikos ir RSFSR 1920 met liepos 12 dienos Sutarties 2-j straipsn ir sigaliojs nuo jo pasiraymo dienos, turi bti ratifikuotas. Ratifikacijos rat pasikeitimas vyks Kaune kiek galima trumpiausiu laiku. is Protokolas sudarytas 4-iais egzemplioriais, kuri 2 rus ir 2 lietuvi kalbomis, ir abudu jo tekstai turi vienod gali. Pasirayta Maskvoje 1939 met spali 27 dien. L. Natkeviius Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiojimu V. Molotov SSR Sjungos Vyriausybs galiojimu

(Svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys 1918-1995. P. 44-49). 285

P r i e d a s Nr. 3. M o l o t o v o - R i b e n t r o p o p a k t a s

SSRS vyriausyb ir Vokietijos vyriausyb Nordamos stiprinti taik tarp SSRS ir Vokietijos ir laikydamosios 1926 metais balandio mnes sudarytos SSRS ir Vokietijos neutralumo sutarties pagrindini reikalavim susitar: I straipsnis Abi Susitarianios alys sipareigoja susilaikyti nuo visokiausios prievartos, nuo visoki agresyvi veiksm ir nepulti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybmis. II straipsnis Jeigu viena i Susitarianij pusi tapt treios valstybs karo veiksm objektu, kita valstyb jokia forma tai valstybei nepads. III straipsnis Abiej Susitarianij ali vyriausybs toliau palaikys viena su kita konsultacinius ryius, kad informuot viena kit klausimais, lieianiais j bendrus interesus. IV straipsnis N viena i Susitarianij pusi nedalyvaus jokioje valstybi grupuotje, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prie kit pus. V straipsnis Jeigu tarp Susitarianij ali kilt ginai ar konfliktai vienu ar kitu klausimu, abi alys iuos ginus ar konfliktus sprs tik taikiu bdu, draugikai pasikeisdamos nuomonmis arba prireikus sudarydamos komisijas konfliktui sureguliuoti. VI straipsnis i sutartis sudaroma deimiai met, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena i Susitarianij ali jos nedenonsuos, sutartis automatikai galios dar penkerius metus. VII straipsnis i sutartis turi bti kuo skubiausiai ratifikuota. Ratifikavimo ratais turi bti pasikeista Berlyne. Sutartis sigalioja tuoj pat j pasiraius. Sudaryti du originalai vokiei ir rus kalba Maskvoje 1939 met rugpjio 23 dien. SSRS vyriausybs galiotas V. Molotovas Suokalbis. Vilnius, 1939.08.23, p. 12. 286 Vokietijos vyriausybs vardu J. fon Ribentropas

P r i e d a s Nr. 4. S l a p t a s i s p a p i l d o m a s p r o t o k o l a s

Pasiraydami Vokietijos ir Soviet Socialistini Respublik Sjungos nepuolimo sutart, abiej ali pasiraiusieji galiotiniai itin konfidencialiai apsvarst abipusi interes sfer pasidalijimo Ryt Europoje klausim. Apsvarsius buvo nutarta: 1. Jeigu srityse, einaniose Pabaltijo valstybi sudt (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), vykt teritorinis ir politinis pertvarkymas, iaurin Lietuvos siena taps Vokietijos ir SSRS interes sfer siena. Tuo paiu abi alys pripasta Lietuvos interesus Vilniaus kratui. 2. Jei teritorinis ir politinis pertvarkymas vykt Lenkijos valstybei priklausaniose srityse, Vokietijos ir SSRS interes sfer siena eis madaug Narevo, Vyslos ir Sano upmis. Klausimas, ar abiej ali interesams pageidautinas nepriklausomos Lenkijos valstybs ilikimas ir kokios bus ios valstybs sienos, gali bti galutinai isprstas tik toliau rutuliojantis politiniams vykiams. Bet kokiu atveju abi vyriausybs klausim sprs draugiko susitarimo bdu. 3. Turdama galvoje pietryi Europ, soviet alis pabria SSRS interesus dl Besarabijos. Vokietija i savo puss pareikia, kad ji politikai visai nesuinteresuota iomis sritimis. 4. Abi alys protokol laikys visikoje paslaptyje. Maskva, 1939 met rugpjio 23 diena. SSRS vyriausybs galiotas V. Molotovas Suokalbis. Vilnius, 1939.08.23, p. 12. Vokietijos vyriausybs vardu J. fon Ribentropas

P r i e d a s Nr. 5. L i e t u v o s , E s t i j o s ir L a t v i j o s S a n t a r v s ir b e n d r a d a r b i a v i m o sutartis

(gijusi galios 1934-XI-3. Paskelbta V. ." 460 Nr., eil. 3212.) Lietuvos Respublikos Prezidentas, Estijos Respublikos Prezidentas ir Latvijos Respublikos Prezidentas, pasiry plsti bendradarbiavim, tarp trij ali ir skatinti glaudesn santarv tarp Baltijos valstybi, tvirtai nusistat prisidti prie taikos palaikymo ir garantavimo ir koordinuoti j usienio politik Taut Sjungos sandoros princip dvasia, nutar sudaryti sutart ir paskyr tam tikslui savo galiotinius, btent: 287

Lietuvos Respublikos Prezidentas: Jo Ekscelencij Pon Stas Lozorait Usieni Reikal Minister, Estijos Respublikos Prezidentas: Jo Ekscelencij Pon Julij Seljamaa, Usieni Reikal Minister, Latvijos Respublikos Prezidentas: Pon Vilhelm Munters, Usieni Reikal Ministerijos Generalin Sekretori, kurie, pasikeit savo galiojimais, gera ir tinkama forma sudarytais, susitar dl i nuostat: Pirmas straipsnis. Savo taikingoms pastangoms koordinuoti, trys Vyriausybs pasiada tartis usienio politikos bendros svarbos klausimais ir teikti savitarp politin ir diplomatin pagalb savo tarptautiniuose santykiuose. Antras straipsnis. Pirmame straipsnyje numatytam tikslui Auktosios Susitarianios alys nutaria nustatyti periodines trij ali usieni reikal ministeri konferencijas, kurios vyks reguliariai maiausiai du kartus per metus, i eils kiekvienos trij Valstybi teritorijoje. Vienai Auktajai Susitarianiai aliai papraius ir bendrai susitarus, gals vykti nepaprastos konferencijos kiekvienoje trij Valstybi arba u j teritorij. Konferencijoje pirmininkaus usieni reikal ministeris tos valstybs, kurios teritorijoje ji vyksta; taiau jei ji susirinks u trij valstybi teritorijos, tai jos pirmininkas bus usieni reikal ministeris tos valstybs, kurios teritorijoje vyko paskutin konferencija. Pirmininkaujantis pasirpins vykdymu jo pirmininkaujamos konferencijos priimt nutarim, ir, esant reikalui, jam bus pavesta irti, kad bt realizuoti tie nutarimai tarptautini santyki srityje. Periodins Estijos ir Latvijos usieni reikal ministeri konferencijos, numatytos Latvijos ir Estijos 1934 m. vasario mn. 17 d. Rygoje pasiraytos santarvei organizuoti sutarties 1 ir 2 straipsniuose, ios sutarties galiojimo metu bus pakeistos aukiau nurodytomis konferencijomis. Treias straipsnis. Auktosios Susitarianios alys pripasta buvim specifini problem, kurios galt apsunkinti suderinto j atvilgiu nusistatymo sudarym. Jos sutinka, kad ios problemos sudaro iimt i ios sutarties pirmame straipsnyje sutart pasiadjim. Ketvirtas straipsnis. Auktosios Susitarianiosios alys stengsis likviduoti geruoju ir teisingumo bei teistumo dvasia kiekvien klausim, kuris galt pastatyti j interesus vienus prie kitus, ir tai kiek galima trumpesniu laiku. Jos sutaria tartis tarpusavyje dl susitarim, kurie galt pasirodyti naudingi iam tikslui pasiekti. 288

Penktas straipsnis. Trys Vyriausybs duos instrukcij savo diplomatiniams ir konsulariniams atstovams usieniuose, taip pat savo delegatams tarptautinse konferencijose, kad bt sudarytas tinkamas kontaktas. etas straipsnis. Auktosios Susitarianiosios Salys pasiada nuo iolei praneinti viena kitai vienos j sudaryt su viena ar keliomis kitomis valstybmis sutari tekstus. Septintas straipsnis. Prie ios sutarties gali prisidti treiosios valstybs, taiau jos tegals prisidti, tik Auktosioms Susitarianiosioms alims bendrai susitarus. Atuntas straipsnis. ioji sutartis bus ratifikuota. Ji sigalios nuo ratifikacijos dokument deponavimo, kuris vyks Rygoje. Latvi Vyriausyb perduos kiekvienai kit dviej Auktj Susitarianij ali patvirtint ratifikacijos dokument deponavimo protokolo nuora. Devintas straipsnis. i sutartis galios 10 met. Jei sutartis nebus ataukta vienos i Auktj Susitarianij ali vienus metus prie ito termino ijim, ji bus pratsiama tyliu sutikimu, kol nustos galios, vieniems metams ijus po vienos Susitarianij ali atsisakymo nuo jos. Tam patvirtinti aukiau paminti galiotiniai pasira i sutart ir pridjo savo antspaudus. Sudaryta enevoje trijuose egzemplioriuose, 1934 met rugsjo mn. 12 d. (Pas.) St. Lozoraitis. (Pas.)./. Seljamaa. (Pas.) V. Munters.
Deklaracija

Pasiraydami i dien sutart, Lietuvos, Estijos ir Latvijos galiotiniai pareikia, kad j Vyriausybs buds, kad trij taut solidarika santarvs ir draugingumo dvasia augt ir plist j alyse ir tam tikslui jos pasiada imtis visoki nauding priemoni ir iniciatyv arba jas skatinti. Sudaryta enevoje trijuose egzemplioriuose, 1934 m. rugsjo mn. 12 d. (Pas.) St. Lozoraitis. (Pas.) J. Seljamaa. (Pas.) V Munters. (Lietuvos Valstybins sutartys su usienio valstybmis 1919-1939 m. -V.." 1934 m. Nr. 460 eil. 3212, p. 348-351). 289

P r i e d a s Nr. 6 . R T F S R b a u d i a m a s i s k o d e k s a s

Kad skaitytojai galt susipainti su SSRS baudiamojo kodekso straipsniais, kuriais buvo remiami kaltinimai Lietuvos pilieiams, pateikiu vis svarbiausi RSFSR Baudiamojo kodekso straipsni tekst.
RTFSR BAUDIAMASIS KODEKSAS

VEIKIS LIETUVOS SSR TERITORIJOJE Oficialus tekstas su pakeitimais 1951 m. liepos 1 dienai ir su pastraipsniui susistemintos mediagos priedu VALSTYBIN POLITINS IR MOKSLINS LITERATROS LEIDYKLA 1952
YPATINGOJI DALIS

PIRMAS SKYRIUS 9
Valstybiniai nusikaltimai

1. Kontrrevoliuciniai nusikaltimai 581. Kontrrevoliuciniu laikomas kiekvienas veiksmas, nukreiptas darbinink bei valstiei Soviet ir j pagal SSR Sjungos Konstitucij bei sjungini respublik konstitucijas irinkt SSR Sjungos, sjungini ir autonomini respublik darbinink bei valstiei Vyriausybi valdios nuvertim, pakirtim ar nusilpninim, arba nukreiptas SSR Sjungos iorinio saugumo ir pagrindini kini, politini ir nacionalini proletarins revoliucijos laimjim pakirtim ar nusilpninim. Dl vis darbo moni interes tarptautinio solidarumo tokie pat veiksmai laikomi kontrrevoliuciniais ir tada, kai jie nukreipti prie bet kuri kit darbo moni valstyb, nors ir nesani SSR Sjungos sudtyje. 58 la .Tvyns idavimas, t.y. SSR Sjungos piliei veiksmai, kuriais kenkiama SSR Sjungos karinei galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar jos teritorijos nelieiamybei, kaip antai: nipinjimas, karins ar valstybins paslapties idavimas, perjimas prieo pus, pabgimas ar perskridimas usien, baudiamas aukiausia kriminalins bausms priemone suaudymu su viso turto konfiskavimu, o lengvinani aplinkybi atveju laisvs atmimu deimties met laikui su viso turto konfiskavimu.
Pirmasis skyrius raytas nuo sigaliojimo Valstybini nusikaltim nuostat, priimt III suaukimo SSRS Centro Vykdomojo Komiteto 3-iosios sesijos 1927 m. vasario 25 d. (SSRS R 1927 m. Nr. 12, 123, str.).
9

290

58 . Tie patys nusikaltimai, padaryti kari, baudiami. 12 Kit piliei (ne kari) nepraneimas persekiojamas pagal 58 str. 2 58 . Ginkluotas sukilimas ar ginkluot gauj sibrovimas kontrrevoliuciniais tikslais sovietin teritorij, centrins ar vietins valdios ugrobimas tais paiais tikslais ir, atskirai imant, turint tiksl smurtu atplti nuo SSR Sjungos ar atskiros sjungins respublikos bet kuri jos teritorijos dal ar nutraukti SSR Sjungos sudarytas su usienio valstybmis sutartis, utraukia aukiausi socialins gynos priemon - suaudym arba paskelbim darbo moni prieu su turto konfiskavimu ir su sjungins respublikos ir tuo pat SSR Sjungos pilietybs atmimu ir itrmimu visam laikui u SSR Sjungos rib, leidiant, lengvinani aplinkybi atveju, sumainti socialins gynos priemon iki laisvs atmimo ne trumpesniam kaip trej met laikui su viso ar dalies turto konfiskavimu. 58 4 . Bet kuriuo bdu pagelbjimas vykdyti prie SSR Sjung nukreipt veikl tai tarptautins buruazijos daliai, - kuri, nepripaindama lygi teisi komunistinei sistemai, ateinaniai pakeisti - kapitalistins sistemos, siekia j nuversti, taip pat tos buruazijos takoje esanioms ar tiesiogiai jos suorganizuotoms visuomeninms grupms bei organizacijoms utraukia laisvs atmim ne trumpesniam kaip trej met laikui su viso ar dalies turto konfiskavimu, su padidinimu, itin sunkinani aplinkybi atveju, iki pat aukiausios socialins gynos priemons - suaudymo arba paskelbimo darbo moni prieu su sjungins respublikos ir tuo pat SSR Sjungos pilietybs atmimu ir itrmimu visam laikui u SSR Sjungos rib - su. turto konfiskavimu. 58 10 . Propaganda ar agitacija, savo turiniu skatinanios nuversti, pakirsti ar nusilpninti Soviet valdi arba padaryti atskirus kontrrevoliucinius nusikaltimus (io Kodekso 58 2 str.), taipgi tokio pat turinio literatros platinimas, gaminimas ar laikymas utraukia laisvs atmim ne trumpesniam kaip ei mnesi laikui. Tie patys veiksmai masini sambrzdi atveju, arba panaudojant masi religinius ar nacionalinius prietarus, arba karo aplinkybmis, arba vietovse, kuriose paskelbtas karo stovis, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 58 2 straipsnyje. 58 11 . Bet kuri organizacin veikla, nukreipta parengim ar padarym iame skyriuje numatyt nusikaltim, taip pat dalyvavimas organizacijoje, sudarytoje kuriam nors iame skyriuje numatytam nusikaltimui parengti ar padaryti, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas atitinkamuose io skyriaus straipsniuose. 58 13 . Aktyvs veiksmai ar aktyvi kova prie darbinink klas ir revoliucin judjim, pareikti atsakingoje ar slaptoje (agentra) pareigybje prie carins santvarkos ar pas kontrrevoliucines vyriausybes pilietinio karo laikotarpiu, utraukia socialins gynos priemones, nurodytas io Kodekso 58 2 straipsnyje. 291

lb

SANTRUMPOS Ap. aps. a.b. Auk.Teim. P-kas Av. sp. e. Bb. Bb. str. BK d.p.l. F. Fin. min. Gele.bat. gen. gen. ltn. gen. mjr. gen. t. plk. gen. t. plk. ltn. In.bat. j. ltn. KAM k. kpt. Kraslag L. l.e.p. LAK Liet. M. K. LYA LKK Lt. ltn. mjr. MT OSO . Pr. m. Aplankalas Apskritis asmens byla Aukiausiojo teismo pirmininkas Aviacijos sporto eskadril Baudiamoji byla Baudiamj byl straipsniai Baudiamasis kodeksas darbo pataisos lageriai Fondai Finans ministerija Geleinkeli batalionas Generolas generolas leitenantas generolas majoras generalinio tabo pulkininkas generalinio tabo pulkininkas leitenantas Ininerijos batalionas jaunesnysis leitenantas Krato apsaugos ministerija Kaimas Kapitonas Krasnojarsko srities lageris Lapas Laikinai eins pareigas Lietuvos aeroklubas Lietuvos Ministr kabinetas Lietuvos ypatingasis archyvas Lietuvos kariuomens karininkai Litas Leitenantas Majoras Lietuvos Ministr Taryba Ypatingasis pasitarimas ( ) Puslapis Pramons ministerija 292

Prez. prok. Ry. bat. Severurallag Sp. Pr. M. Sus. Min. V. M. t. T. 5. L. 260-267 Tard. tard. skyr. tech. skyr. v-kas Teis. Min-ja Temlag SSRS b.k RSFSR b.k str. us. reik. min. V.R.K vls. vyr. ltn. Valst, depart. VRM VSK (KTE) em. . ir fin. min.

Prezidentas Prokuroras Ryi batalionas Siaurs Uralo srities lageriai Spaudos ir propagandos ministerija Susisiekimo ministerija vietimo ministerija Tomas Tomas 5, lapas 260-267 Tardytojas Tardymo skyrius Techninio skyriaus virininkas Teisingumo ministerija Mordavijos ASSR grieto reimo lageriai SSRS baudiamasis kodeksas 58-10, II d. RSFSR Baudiamojo kodekso straipsniai 5810 str. Il-a dalis Usienio reikal ministras Vidaus reikal komisariatas valsius vyresnysis leitenantas Valstybs departamentas Vidaus reikal ministerija Valstybs saugumo komitetas ems kio ir finans ministerija

PAGRINDINIAI BAUDIAMOJO KODEKSO STRAIPSNIAI, J IAIKINIMAS 58l a Tvyns idavimas, taikomas eiliniams pilieiams b 58l Tvyns idavimas, taikomas karikiams 58-2 Ginkluotas sukilimas 58-3 Prieik ryi palaikymas su usienio valstybmis 58-4 Pagalba buruazinms valstybms 58-6 nipinjimas 58-8 Teroristinis aktas 58-10 Kontrrevoliucin propaganda ir agitacija 58-11 Dalyvavimas kontrrevoliucinje organizacijoje 58-13 Aktyvi kova su darbinink klase ir revoliuciniu judjimu (Anusauskas A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 m., p. 7). 293

PAVARDI RODYKL

Abakumovas 217 Aboris 204, 207, 210 Abramaviius 207 Adomauskas L. 41 Akvinietis T. 118 Alekna V. 10 Aleknaviius-Alekna T. 237, 239, 240, 248, 249, 251, 252, 253, 254 Aleksa J. 114 Ambrazeviius J. 259, 262 Ambraziejus J. 129 Ambrozeviit S. 151 Aneiperov 186,187,188,190,191,192,194, 195, 196, 198, 199, 200, 203, 210 Andrejevas A. 71, 72 Andrinas I. 166, 173, 175, 176, 177 Anuauskas A. 10, 47, 48, 52, 53, 55, 56, 57,59,60,61,62,64,263,264,265,266, 267, 268, 269, 270 Apdulskait B. 41 Araviius P. 115 Archipovas 204 Amenskas V. 68 Amontas A. 198, 201, 204, 205, 206, 207, 210, 211, 214, 215, 216 Amontas P. 181, 182, 183, 191, 196, 197, 218, 220, 221, 222, 223, 224, 227, 230 Atkoinas K. 181,182,183,193,197,198, 199, 204, 205, 207, 211, 213, 214, 215, 216, 219, 224, 227, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 236 Audnas J. (Audickas 24p.) 16, 24, 27,160 Augustaitis V. M. 124 Augustovas 158, 159 Auktuolien B. 191 Auktuolis J. 182, 183, 190, 191, 207, 210, 211, 212, 215, 216, 218, 219, 223, 224, 225, 227, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 235 Avionis 118

Babianskas B. 191 Balbachas E. 157 Balnas 197 Balutis B. 149 Banaitis S. 162 Baneviius A. 10, 30, 79, 156, 157 Baranauskait V. 128 Baranauskas B. 134 Barauskas B. 120 Barauskas J. 156 Bartuka V. 166 Basanaviius J. 129, 162 Baturis 189 Beginas M. 66 Beinas 210 Berija L. 16, 52, 56, 57, 265, 271 Bermanas 207 Biinas V. 237,238,239,240,241,243,244, 245, 248, 250, 251, 252, 253, 254, 255 Bikinas B. 270 Bikmanas 206, 207, 209 Birika M. 160 Bistras L. 146, 147, 160 Bizauskas K. 16,19,27,29,31,92,117, 271 Bizeviius 167 Blaumanis R. 32 Bleire D. 44, 69, 70 Blekaitis 165, 167 Bliumfeld 251 Bobelis 83 Bojanov 191 Bomar P. 20 Boriseviius K. 136, 137 Borev 116, 251 Boriov 140 Brandiauskas V. 256 Brazaitis-Ambrazeviius J. 42, 43 Breik L. 71 Brezginas A. 72 Brodas 210

294

Bruckus J. 162 Bruzgys 166 Buys 186, 211 Budrickas A. 258 Bugailikait K. 121 Bugailikis V. 121 Buia 208 Bukaitis 245, 246, 247, 248, 250, 254 Bulak 230 Bulan 225 Bulviius V. 49, 63, 8, 9,163,164,165,166, 167, 168, 169, 170, 171, 173, 174, 175, 176, 276 Burlakovas (Burlakov) 127 Burneikis J. 138 Butilovas 80 Butulis I. 44, 69 Charenko 264 Christauskas 210 Chruiovas N. 14 Cinis J. 72 Civinskas 164 Civinskis 166 Cramer 261 Cvirka P. 41 aplikas 197 aplikas J. 117,200,204,205,206,207,208 aplikas V. 210 arneckien E. 253, 255 arneckis V. 117, 237, 238, 239, 240, 241, 242, 243, 244, 245, 249, 251, 252, 253, 254, 255 ekalinas 119 elnokov 137 epinskis V. 162 epsovas 221, 222 epulis 199 erniauskas 197, 210 ernien V. 128 ernius J. 14, 146, 160, 197, 210 etrauskas St. 138 iknas T. 138 itonas 210 iurlionis S. 162

repsovas 221 ukalinas 120 Dailid 197, 200, 210 Dambrava 199 Damuis A. 257, 258 Danileviius 197, 204, 210 Dapkus P. 197, 207, 208 Dakus 210 Daukantas T. 160 Daulauskas 210 Davainis-Silvestraviius M. 129 Dekanozovas V. 16, 18, 28, 30, 32, 46 Demba I. 52 Demenka 147 Demokas J. 41 Didiulis K. 41 Digrys 199 Dikensas . 38 Dikinis I. P. 124 Dirmantas S. 160 Ditkeviius A. V. 41 Dobkeviius J. 132, 162 Dogadin 155, 186, 187, 190, 192, 195, 196, 203 Domaeviius A. 129 Doncovas 271 Donelaitis K. 35 Dorogov 155, 217 Dovydaitis J. 12, 117, 119 Dovydaitis P 117, 118, 119, 120, 132, 148 Draugelis E. 160 Dubanevi P. 204 Duhamelis G. 20 Dundulis P 181, 182, 183, 195, 196, 197, 198, 200, 205, 206, 207, 208, 211, 214, 216, 219, 223, 224, 227, 230, 235 Duriius 210 Dvinas 210 Eismontas E. 225, 226, 229 Endziulaitis A. 120,237,238,239,240,241, 242, 243, 244, 245, 246, 247, 248, 249, 251, 252, 253, 254, 255 Eria F. 20 Erteinas 207

295

Fedorov 251 Feldmanis I. 44, 69 Finaevas 143 Floberas G. 20 Flohret 260 Fogelis 245 Freibergs A. 73 Fridmanas B. 162 Gaidamaviius 185 Gaidamovi 1.187,188, 190,195,204, 205, 206, 207 Gaigalait R. 30 Gaileviius A. 52 Gainutis 166 Gaiauskas 197, 210 Galdikas 148 Galva G. 23, 133 Galvanauskas E. 16, 23, 27, 31, 160, 133 Gasinas 210 Gaunas 210 Gaua 92 Gedgaudas M. 182, 193, 194, 195, 197, 200, 204, 205, 206, 207, 211, 213, 214, 215, 216, 219, 223, 224, 227, 230, 233, 235 Gedvilas M. 30, 31, 38, 41, 222 Geibutovi 210 Genuauskas J. 68 Germanas K. 160, 262 Germantas P. 262 Gi de Mopasanas 38 Giedraitis B. 59, 77, 84, 120, 121, 122, 123, 210, 270 Giedraitis J. 208 Gylys 204, 205, 207, 210 Gira L. 41 Girdzijauskas R 190 Gladyevas (Gladyev) 126, 127 Gladkovas P. 58, 158, 265, 267, 270 Golycinas 136, 137 Golovkin 187 Golub 252 Gomalickis 210 Gomyraiovas 146

Gorkis M. 38 Gorodnienka 143 Gostkevi 242, 248, 252, 255 Grays 204 Griauzd J. 164, 168, 174 Grinius K. 115, 160 Grinas A. 71 Grundis I. 73 Gudauskas J. 160 Gudelis 206, 207 Gudonis A. 269 Guobis J. 163, 166, 167, 170, 171, 175, 177 Guzeviius 122, 125, 134 Guaitis 167 Himansas 22 Himleris H. 272 Hitleris A. 51, 13, 181, 214, 261, 274 Yas J. 162 Yas M. 160, 184 Ignataviien 252 Ignataviius A. 237,239,240,245,248,249, 251, 252, 253, 254, 255 Indriinas J. 16, 123, 124, 125 Ivanovas 127 Ivinskis Z. 260 Jankauskas 84 Jankeviius J. 125, 126, 127 Janulaitis A. 162 Janulis 197, 198, 210 Janueviius 197 Januka A. 206, 207, 208, 209 Janukeviius A. 97, 201, 204, 210 Jefimovas (Efimov) 52 Jegeleviius S. 89 Jokantas K. 16, 25, 28, 92, 127 Juodakis P. 162 Juospaitis J. 96 Juozapaviius 117 Jur R. 74 Jurgutis V. 148, 160, 262 Jutkeviius 203

296

Kacnas O. 237, 239, 240, 241, 242, 245, 250, 251, 252, 253, 254 Kairien 88 Kairys A. 23 Kairys S. 160 Kaliejas I. 34 Kalininas M. 16 Kalistis 210 Kalistovas 220 Kalnnas J. 237, 238, 239, 240, 241, 242, 243, 244, 245, 246, 247, 248, 249, 251, 252, 253, 254, 255 Kalpukeviius 208 Kalvaitis 192 Kamantauskas A. 63, 163, 164, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 173, 175, 177 Kaneviien Z. 269 Kangilaski J. 74, 75, 76 Kantauskas B. 270 Kaplan A. 206,207,241,242,243,248,249, 252, 255 Kapralovas 146 Kapsukas V. 119, 141 Karoblis V. 162 Karvelis P. 161 Kasakaitis J. 23 Kask V. 74 Katauskas 210 Kaulnas A. P. 124 Kavalinas 210 Kazlauskas 200 Kedys J. 180, 181, 207, 208, 209 Kelermanas B. 38 Keninas A. 71 Kerstonas Ch. 28 Kilius J. 63, 163, 164, 165, 166, 167, 169, 170, 173, 174, 175, 176 Kiornas A. 45 Kirchenteinas A. 44, 69 Kirienko A. 226, 227 Kirijenko A. 230, 234 Kirjanovas 116 Kiseliovas 268 Kisminas 119, 120, 123 Klebanovas 197, 210

Klimas A. 91,149 Klimas P. 27,11,149, 150, 160 Klovinis R. 69 Koganas M. L. 31, 36 Komodait J. 52 Kondraov 216 Korolko 143 Kosciuka T. 7 Kotnovi 210 Kotopevskis D. 26 Kovalionokas 67 Kovaliovas 67 Kovunas-Bekmanas 62 Kozirevas 220 Kozlovvskis 85 Krastinis F. 52 Kravik V. 242, 245, 248, 249, 254, 255 Krygeris 80 Krikinas J. 161,166 Krim 248, 249, 252, 254, 255 Krivickas D. 22 Krivickis Z. 72 Kryanauskait E. A. 10 Krias 210 Krupaviius M. 115, 161, 184 Kubilinas P 136, 262, 272, 273 Kubilius J. 237, 238, 239, 240, 243, U245, 246, 248, 249, 251, 252, 253, 2i 255 Kchler von Vilhelmas 260 Kudirka V. 65 Kukk K. 74 Kuliaba 222 Kulikauskas A. 190 Kunauskas L. 208 Kuraitis 148 Kurtaitis 197 Kusinenas 30 Kuaks Z. 73 Kutrait B. 41 Kuzmenkovas 158 Kuznecov 188, 189 Kviklys 239, 245, 246, 247, 248 Kvilius M. 241 Kvislingas V. 30

297

Laas J. 74 Lacis V. 69, 70 Laidoneres J. 74 Landsbergis V. 9, 163 Lasenas 155 Lastien P. 150 Lazaraviius T. 225 Lazareviius 226, 229 Lebedevas 221 Lebetkovas 221, 221 Leonait S. 151 Leonas P. 162 Leonas S. 150, 160 Letkovas 222 Liasota F. 245, 248, 249, 252, 255 Liatkovskis V. 69 Liatukas P. 128 Liatukas V. 128 Lijvak R. 74 Linceviius 206 Linevskis 205, 206, 210 Lohse H. 261 Lozoraitis S. 27, 91, 161, 288, 289 Loovskis 127 Lukys 210 Maceviius A. 52, 134 Mackeviius M. 262 Mackeviius P. 262 Maiulis S. 269 Malinauskas D. 55, 129, 130, 264 Markeviius 210 Marksas K. 118, 148 Martinonis A. 42, 43, 257 Masilinas J. 16, 24, 25, 28, 130 Masilinas L. 25 Masiulis B. 161 Masiulis P. 273 Maalaitis V. 16 Matelis J. 182,183,197,198,215,216,219, 224, 226, 227, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 236 Matulnas 200 Matulionis J. 262 Matulionis P. 129, 162 Mazoliauskas R. 87

Maelskis 192 Maonas V. 192, 208, 210 Melenenko 255 Meleenko 253 Melnikov 223, 224, 225, 227, 230 Merkelis A. 57, 58, 130 Merkiai 81 Merkys A. 14,16, 18, 22, 23, 26, 27, 29, 30, 77, 81, 82, 92, 93, 94, 130, 276 Merkulovas V. 57, 58, 266 Mekauskas-Germantas P. 83 Micheleviius 165 Mickeviius A. 129, 154 Mickien 41 Mickis M. 31, 36, 41 Mikalauskas 188 Milaius O. 150 Minkeviien 190 Minkeviius 188, 190 Mironas V. 14, 130, 131 Mironoviius 125 Misinas R. 65, 66, 68, 259, 260, 262, 272, 273, 274, 275 Mikinis A. 190 Mockaitis S. 166, 168, 170, 171, 175, 177 Molotovas V. 7, 13, 14, 15, 16, 26, 28, 29, 44, 52, 53, 73, 75, 90, 91, 92, 93, 258, 279, 281, 285, 286, 287 Morknas J. 163, 164, 168, 170, 174, 175, 176, 177 Moskaliovas 241, 251, 252 Motenis 210 Motiekait K. 25 Munters V. 288, 289 Muravjovas 209 Musteikis I. 161 Musteikis K. 16, 20, 21, 28, 88, 90, 92, 161 Musteikyt M. G. 21 Narakas J. 262, 273 Narumnas 210 Narutaviius S. 162 Narutis P. 257 Natkeviius L. 14, 15, 285 Naujokaitis M. 49, 165, 167 Naumov 191

298

Navaitis A. 34, 35 Navakas I. 124 Nemunaitis S. 51 Nris S. 41, 65 Nevasinskis 242, 245, 247, 252 Niunka V. 41 Noor Ch. 74 Noreika J. (Vtra) 9, 273 Noreika L. 162 Norkus 199 Norus-Naruseviius T. 162 Noseviius V. 163, 164, 165, 166, 170, 175, 176, 177 Novickien B. 23 Novickis 131 Oleka K. 161 Ostaeviius A. 208 Pabinis 208 Pakarklis P. 31, 35 Paknas 199 Paknys J. 161 Paktas 2045 Paleckien 41 Paleckis J. 18, 30, 31, 32, 38, 40, 41, 66 Paleckis V. 41 Papekys J. 132, 237, 238, 239, 240, 242, 243, 251, 253, 254 Parnarauskien D. 9 Pailys J. 269 Pakeviius 167 Patsas K. 70, 74 Pauktys P 262 Paulauskas 197 Pautienis K 86 Peiukaitis J. 197, 201, 204, 210 Peiulaitis 197 Peka 197, 207, 210 Pelkis K. 57 Perelteinas G. 237,239,240,243,244,246, 247, 251, 252, 253, 254, 255 Petkelis A. 164, 168, 174, 175, 176, 177 Petkeviius T. 22, 119, 120, 150, 210 Petraka 164, 167, 168 Petrauskait-Vabalien A. 199

Petrauskas K. 41 Petrauskas P. 41 Petriakovas A. 155 Petronis J. 262 Petruitis J. 59, 270 Petrulis A. 131, 162 Petrulis V. 132, 133 Pijus X, popieius 129 Plechaviius P. 273 Ploanskis 129 Poceviius 271 Pocinas 197 Pohlas von Robertas 259 Polesa 187, 188 Polonskas 207, 210 Polonskis A. 190, 206, 207 Polosa T. 195, 204, 205, 206, 210 Polosas 185 Pomornackas K. 181, 182, 192, 194, 196, 197, 198, 200, 202, 203, 204, 205, 206, 207, 208, 210, 211, 213, 214, 215, 216, 219, 223, 224, 227, 230, 235 Popov 185 Poinas A. 181,182,183,200,201,202,204, 205,206,207,211,214,215,216,218,219, 220,221,222,223,224,225,227,229,236 Povilaitien K. 88 Povilaitis A. 8, 9, 16, 26, 27, 28, 29, 77, 78, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 92, 93, 96, 100, 102, 110, 113, 133, 276, 278 Povilaitis R. 87, 88 Pozdniakovas N. 30, 41, 46 Pola V. 161 Pranaitis A. 208, 237, 240, 243, 247, 251, 252, 253, 254, 255 Pranculis J. 180, 182, 183, 191, 192, 197, 201, 204, 208, 209, 210, 211, 213, 214, 215, 216, 218, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 227, 229, 233, 235 Pranskonnas V. 270 Prapuolenis L. 51, 165, 256, 257, 258, 274 Pudminas 210 Puiys P. 187 Pulkovnik 191 Pundzeviius S. 16, 27, 28, 92 Puodinas B. 163, 168,174, 175,176,177

299

Puodius J. 262 Purickis J. 162 Pukinas A. 38 Putvinskis-Putvys S. 133, 134 Rabaius K. 209 Rachi-Tamm A. 74 Rainys J. 32 Rainys R. 225, 226, 229 Ramanauskas A. 262 Randakeviius A. 123 Rasadas 210 Raseda A. 186 Raslanas P. 271 Rastenis V. 124 Ratikis S. 27, 29, 30, 81, 82, 84, 92, 161, 260, 261, 262 Ratas R. 74 Raukas A. 74 Reinys M. 135, 136, 137, 138 Rentelnas von A. 261, 262 Revane 176 Ribentropas J. 7, 12,13, 14, 15, 44, 53, 73, 75, 286, 287 Rigikogas 74 Rimaviius 197 Rimka A. 162 Rimkeviius 200, 208 Rimkus 207 Rinkeviius 210 Rokin S. 230 Romeris M. 30 Roosevaltas F. 42 Roppas 129, 130, 131 Rosikeviius J. 254 Rozauskas E. 52, 115, 122, 125, 134, 158 Rozenbaumas S. 161 Rozenbergas A. 261, 272, 273 Rozmanas 83, 84 Rukys 197, 205 Rudina 197 Rudvalyt G. 21 Ruja E. 73 Ruseviius 210 Rusteika S. 138, 270 Rukys 197

Rukys 197, 205 Rukys 197, 201, 210 Rukus 205, 206 Ruzveltas 7 Sabotaitis 209 Sabutis L. 227 Sadauskas 206, 207, 210 Sadzeviius J. 163, 167, 169, 173, 175, 176 Sala L. 73 Sand G. 150 Sarv E. 74 Savickas 210 Seliankin 255 Seljamaa J. 288, 289 Semaka D. 162 Semika 221, 221, 222 Semionov 210, 217 Sergej evas 206 Serovas I. 220, 265 Sibarskis 199 Sidabras A. 61 Skaisgiris I. 124 Skaisgiris J. 151, 153, 160 Skipitis R. 161, 164, 165, 166 Skirius J. 30 Skrickis 207 Skripkauskas A. 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 171, 172, 175, 177 Skuait J. 82 Skuait-Rimgailien B. 78, 80, 82, 84, 85 Skuas K. 8, 9,14,16,20, 26,27, 28,29, 77, 78, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 92, 93, 96, 102, 107, 109, 139, 276, 278 Skuien S. 80, 82, 84 Skvorcovas 134 Slabys I. 237, 238, 239, 240, 241, 242, 243, 244, 245, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 254, 255 Slavinas A. 52 Sleeviius M. 141, 159, 162 Sliys B. 161 Smetona A. 14, 15, 16, 17, 18, 21, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 40, 77, 81, 88, 89, 90, 91, 92,93,124,134,161,163,184,187,189, 206, 215, 221, 274

300

Smilgeviius J. 162 Sniekus A. 30, 31, 32, 33, 39, 41, 51, 52, 67, 144, 222 Sodaitis A. 80 Soldniekas E. 71 Soloid 137, 147 Soloveiikas M. 161, 162 Sova J. 206 Spielmannas J. 19 Spur Z. 70 Sruoga B. 273 Stalinas J. 14, 15, 20, 26, 30, 41, 44, 52, 69, 70, 71, 74, 75, 89, 90, 94, 208, 217 Staniauskas 202, 204, 207, 208, 210, 212, 213, 214, 215, 226 Staniauskas J. 139,179,180,181,182,183, 186, 187, 188, 189, 190, 192, 193, 208, 219, 223, 224, 225, 226, 227, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 235 Staniauskas V. 205 Stankeviius A. 197, 208 Stanknas D. J. 124 Starkus Z. 139, 140 Stasiulis 175 Stainskas V. 162 Stakeviius 197, 204, 208, 210 Statkus V. 237,238,239,240,249,251,252, 253, 254, 255 Staugaitis J. 162 Stefan J. 242, 249, 252, 255 Stepanovas 270 Stranga A. 44, 69 Stulginskis A. 154, 160, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 192, 193, 194, 197, 199, 200, 201, 203, 204, 205, 206, 208, 209, 210, 210, 211, 212, 214, 215, 217, 218, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 226, 227, 228, 229, 230, 235 Suchov 116, 251 Suiko 210 Surueviius 206 Sutkus J. 140, 237, 238, 239, 240, 241, 242, 243, 244, 245, 251, 252, 253, 254, 255 Sutkut A. 253, 255 Svateis 210 Svetlauskas 166

Svetlis 210 Svitkauskas K. 62 Svotelis 197 akenis K. 16, 28,154,155,156, 160 alkauskas A. 181,182,183,198, 201, 203, 204, 207, 211, 215, 219, 224, 225, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 236, 243, 244, 245, 247, 248, 249, 250, 255, arauskas J. 59, 270 arinevskis 207 aulys J. 27, 91, 161 einmanas 158 epetys 165 ernas J. 162 ilbajoris P. 237, 239, 240, 241, 242, 243, 244, 245, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 254, 255 ilingas S. 157,160,179,180,181,182,183, 186, 187, 188, 192, 193, 194, 197, 199, 201, 203, 204, 205, 207, 208, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 218, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 226, 227, 229, 232, 235 imkus J. 162 imolinas J. 161 iko V. 206 kirpa K. 8, 49,50, 51, 24, 42, 69,165,168, 259, 260, 261 kiudait A. V. 87 niukta P. 157, 158, 159, 160 ulga K. 204, 206 umauskas M. 41 umauskien 41 uravinait-Kavolinien E. 9 ustems S. 72 utaitis 210 vambaris 197, 201, 210 varplaitis A. 256, 270 Taagepera R. 65, 66,68,259,260,262,272, 273, 274, 275 Takinaitis 148 Tamanis J. 73 Tamoaitis 93 Tamoaitis A. 16, 22, 29, 77, 140

301

Tamoaitis I. 179, 181, 182, 183, 187, 208, 210, 212, 215, 219, 223, 224, 225, 226, 227, 229, 230, 231, 234, 235 Tamoaitis J. 232, 233 Takeviius 210 Taunys 165 Tichvinas 195 Tyla A. 10 Timoenko 208 Timokeviius 210 Tikus V. I. 124 Todesas D. 52 Tolis A. 263 Toliuis J. 23 Tomaeviius B. 162 Tonknas J. 9,159, 160,179,180,181,182, 183, 186, 187, 188, 189, 190, 192, 193, 200, 205, 208, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 226, 227, 229, 230, 235 Tonknien J. 226, 230 Trinknas 115, 158 Truska L. 30, 31 Tbelis J. 14,124, 162, 189 Tumas J. 131, 270 Tumnas A. 161 Turauskas E. 16 Tursa 210 Ulmanis K. 30, 69 Ulotsas J. 73 Untas M. 74 Unuotsas J. 74 Urbans Ch. 73 Urbonas 123 Urbys J. 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 26, 27, 28, 77, 81, 91, 93, 159, 160, 279, 281 Vabalas . 163, 166, 169,173,175,176,177, 181,182,183,197,199,200,205,207,211, 214,215, 216, 219, 224, 227, 230, 236, Vailokaitis J. 161 Vaineikien S. 41 Vainoris A. 163, 166, 171, 175, 176, 177 Vaitkus 271 Valkinas J. 163, 166, 167, 172, 175, 177 Valuckas A. 52

Vaniukovas 271 Varesas J. 74 Vares-Barbarus J. 74 Variakojis J. 161 Varju P. 74 Varonko J. 161 Vasaitis 167 Vasiljev 191 Vederait A. 62 Veidenbaumas E. 32 Velykis M. 159, 160 Venclova A. 31, 36, 37, 41 Venclovien 41 Vermachtas 259 Vversis 208 Vicas E. 41 Vienuolis A. 38 Vievernas 210 Vygodskis J. 140 Vilinskien D. 87 Vileiis J. 162,182,183,193,197,211, 213, 215, 216, 218, 223, 226, 227, 228, 229, 231, 232, 233, 234, 235 Vileiis P. 162 Vileiis V. 162 Vilsonas 184 Vinogradovas 67 Vyinskis A. 44, 69 Vinevskis A. 249, 252, 254, 255 Viniakovas 158, 159 Vytautas Didysis 21, 130, 207, 248 Vitkauskas . 210 Vitkauskas V. 16,18, 27, 28, 31, 33,34, 35, 41, 90, 92, 94 Vitkauskien 41 Vitkeviius 210 Vitkus B. 262 Vitte 129 Vizgirda P. 181,182,193,197,198, 200, 201, 205,207,210,211,213,214,218,219,220, 221, 222, 224, 225, 227, 229, 233, 236 Vlackis 175 Voldemaras A. 17, 29, 33, 140, 141, 142, 143, 146, 261 Voldemaras Matilda 142, 143 Voroilovas 208

302

Wagneris J. 26 Welles S. 42 Zaldeniurma 53 Zalensas J. 87 Zauka 209 Zaunius D. 162 Zdanaviius J. 52, 270 Zemskovas V. N. 57 Zybertas P. 41 Zimanas H. 41 Zubaninovas 129 Zunda A. 44 Zunda A. 69 Zveraviius 129 adeikis P. 161 alys 167

alkauskas K. 161 alpis 206 arov 155,187, 190, 195, 211, 215, 216 danovas A. 44, 45, 69, 73, 74 eligovskis 34, 151 emaitis F. 41 emgulys J. 269 emkalnis 63,163,166,167,169,171,172, 175, 176 epkait R. 53 ilien L. 138 ilinskas A. 143, 144 ilinskas M. 16 ilius J. 78 ukas K. 161 ukauskas S. 159, 248, 249 ukovskis H. 255 utautas 210

303

UDK 947.45.081 A 15

Viktoras Amenskas

DIDIOSIOS TAUTOS AUKOS

Redaktorius prof. Juozas GIRDZIJAUSKAS

Knygoje

panaudotos

nuotraukos

Lietuvi .

enciklopedijos",

Visuotins

lietuvi

enciklopedijos", i knygos Lietuvos kariuomens karininkai' ir i A. Baneviiaus knygos 111 Lietuvos valstybs 19181940 politikos veikj

P i r m a j a m e virelio psl.: A. Povilaiio (kairje) ir K. Skuo nuotraukos.

Leidjas: UAB DIEMEDIO leidykla (neperiodins spaudos redakcija). Vyr. redaktorius Danas KAUKNAS. Tel. 2 73 53 44, 8 686 5 11 00, faks. 2 73 19 00. Pasirayta spaudai 2009 07 14. Tiraas 300 egz. Spausdino AB ,Aura", Vytauto pr. 23, 44352 Kaunas. Usakymo Nr. 640.