K I P R A S

B I E L I N I S

TERORO IR VERGIJOS IMPERIJA SOVIETU RUSIJA

Ileista Amerikos Lietuvi Socialdemokratu Sjungos Literatros Fondo lomis New Yorkas 1963

Spaud Lietuvi Enciklopedijos spaustuv 265 C Street, So. Boston 27, Mass. U. S. A.

Tiraas 3000 egz.

 V A D A S Paskutinysis dvideimtmetis, pradedant 1940 metais, Lietuvos valstybs ir lietuvi tautos gyvenime pasireik iskirtinu tragizmu, nelygintinu su buvusiais praeityje. Bolevikin Rusija ir faistin naci Vokietija, alys su skirtingomis diktatrinmis valdymosi sistemomis ir su grietai nesuderinamomis ideologijomis, kaimyninms valstybms plti, j mones grobti darniai brolikai ir visikai slaptai susitar: 1939 m. rugpiio 23 d. Maskvoje pasiraytu protokolu Lietuva turjo atitekti Vokietijai, o antru t pai met rugsjo 28 d. susitarimu Lietuva jau buvo atiduota bolevikinei Rusijai. kart susitariusieji begdikai pasidalino Lietuvos teritorij: jau tiktai plotas nuo eups vakarus (Suvalkijos trikampis) turjo atitekti Vokietijai, o visa kita Rusijai. Visikai slaptai susitarusi su Vokietija, Maskva pradjo jau atvir klasting yg pasigrobti Lietuv: 1939 m. spalio 10 d. Maskva privert Lietuvos vyriausyb pasirayti vadinamj Draugikumo ir abials pagalbos susitarim", pagal kur Lietuvai perleidiamas i Lenkijos atimtas Vilnius, bet Lietuva savo krat neva jam apginti turjo sileisti bolevik raudonosios armijos gulas. Taip buvo pasiruota galutinai Lietuv okupuoti. Kas dl slaptai paadto Vokietijai Su5

valkijos trikampio, tai Maskva, okupuodama Lietuv, ir trikamp pasilaik, sumokdama Vokietijai 7.500.000 doleri, iuo bdu buvo vykdytas nepriklausomos, taikingos, visikai neutralios valstybs Lietuvos ugrobimas, deja, net pinigais sumokant antrjam grobikui u jo teis" taip pat Lietuv okupuoti. Ir tatai vyko nesiprieinant didiosioms pasaulio valstybms, kurios savo laiku pripaino Lietuvos nepriklausomyb de facto ir de jure. Maskva, pagal vadinamj draugikumo" susitarim 1940 m. birelio 15 d. galutinai okupavusi Lietuv, vykd nesivaizduojam kini vertybi grobim, organizavo gyventoj valios klastojim, suiminjo, kankino, ud ir trm tkstanius vadinam liaudies prie". Kai kratas okupuojamas karu, yra karo meto statymai, kuri okupantas privalo laikytis. Maskv, be karo okupavusi Lietuv, nesilaik joki statym. 1941 m. birelio 22 d. prasidjus Rusijos su Vokietija karui, Lietuvos okupantus bolevikus pakeit Vokietijos naciai, buv bolevik bendrininkai. Dabar Lietuv ir jos mons turjo mokti duokl faizmui. Ir is okupantas grob Lietuvos turt ir mones karo pramonei, reikalavo kari savo karo frontui saugoti bei stiprinti. 1944 m. antroje pusje, karui baigiantis, gr Lietuvon bolevikai vykd jiems prastas iaurybs. 1948 m. kai i valstiei buvo atiminjami j kiai ir kininkai buvo varu varomi kolchozus, is masinis teroras virto partizaninio pobdio karu. Bolevik teroras, trmimai, planingas gy6

ventoj naikinimas sudar lietuvi tautai net keleto imt tkstani moni nuostol, taiau iam nuostoliui kad ir apytikriai aikinti bei konkreiau nustatyti nebuvo atitinkam duomen. 1959 m. sausio 15 d. vyko visuotinis Soviet Sjungos gyventoj suraymas. Pagal paskelbtus suraimo duomenis Lietuvoje rasta 2.713.000 gyventoj. Krito akis, kad Lietuvos gyventoj skaiius per 19 met, skaitant nuo 1940-j met sausio 1 d., ne tik kad nepaaugo, bet katastrofikai sumajo. Suraymo duomenys taip pat, tik kiek maesn gyventoj sumajim rod Latvijai ir Estijai. iuos faktus pastebjo ir laisvojo pasaulio statistikai. Tais paiais 1959 m.ir i eilui autoriui dl Lietuvos gyventoj sumajimo teko pasisakyti (r. Penktieji Metai", skyrel Kolchoz kumeiai Lietuvoje", 348-350 p.). 1940 m. sausio 1 dienai tame Lietuvos plote, kuris dabar sudaro Soviet okupuotos Lietuvos teritorij, Nepriklausomos Lietuvos oficialiosios statistikos duomenimis buvo 3.214.271 gyventojas. Skaitant prieauglio tiktai 1% -metams, iki 1959 met, taigi, per 19 met Lietuvos gyventoj skaiius turjo padidti 458.698 asmenimis. Prieaugliui nustatyti paimta tiktai 2.414.271 gyventoj skaiius, nes bolevik deportacijos, naci audymai, repatracijos, pagaliau panikas moni i Lietuvos bgimas bolevikams artjant, gyventoj skaii 539.000 sumaino. Tad gyventoj suraymo, bolevik vykdyto 1959 met sausio 15 dienai, duomenimis Lietuvoje turjo bti (3.214.271 + 458.698) = 3.672.969 gyventojai. Betgi bolevikinis 1959 m. sausio 15 d. gyventoj suraymas 7

Lietuvoje rado tiktai 2.713.000 gyventoj. Taigi susidar (3.672.969 2.713.000) 959.969 gyventoj Lietuvoje trukumas, o tatai reikia, kad per 19 (bolevik, vokiei ir vl bolevik) okupacijos met Lietuvos gyventoj skaiius net nepasiek priekarinio lygio. Kurgi tad bus ding trkstamieji Lietuvos gyventojai ir j prieauglis? klausim atsako emiau pateikiamieji daviniai. 1. 1940-41 m. repatriavo Vokietij 2. 1940-41 m. bolevikai suaud 50.000 1.114 85.374

3. 1941 m. Baisiojo Birelio 1 4 15 d. bolevikai deportavo . 34.260 (Pastaruosius du skaiius nustat Lietuvos Raudonasai Kryius anketos bdu per vali savivaldybs. Ieivijoje turime ivetj vardin sra) 4. Vokiei naci (1941-1944 metais suaudyta apie . . . . 5. Karui baigiantis, 1944 m. gale nuo artjani bolevik teroro pasitrauk vakarus . 64.000

300.000

6. Bolevikams susitarus su Lenkija, repatriavo Lenkijon apie 90.000 154.000 8

7. Antrosios bolevik okupacijos (1944-1959) metais iki gyventoj suraymo dienos, bolevikai: a) mobilizavo prievarta karui su vokieiais, b) vykd teror prie tuos, kurie buvo j kurias nors pareigas kolaborav su vokieiais karo metu, c) sunaikino kolchozinant ems k ir d) uvo partizan kovose su NKVD kariuomen, su stribais" ir buvo iveti verg stovyklas viso apie . .

420.595 I viso 959.969

Bolevikams tenka: 85.374+154.000+420.595 =659.969; Vokietijos naciams 300.000. Dl pasitraukimo Vakarus tremt ir dl repatriavimo Vokietijon ir Lenkijon yra atsakinga tiktai Soviet Sjung dl okupacijos ir bolevik teroro. Jei Lietuvos gyventoj suraymo duomenis skaityta bolevik okupacin kariuomen, tai tikrj krato gyventoj sumajimas bus kur kas didesnis. ia paaikjo netiktinai baisus Lietuvos gyventoj trkumas ir io trkumo prieastys sudaro padt, dl kurios kiekvienas lietuvis yra veriamas susirpinti kurios ateities Lietuv susilauks? Miliniko Lietuvos gyventoj sunaikinimo reikalu yra pasisak ir io sunaikinimo bendrininkai 9

 Soviet Rusijos agentai, deja lietuviai, tai Lietuvos komunist partijos Centro komiteto pirmasai sekretorius A. Sniekus 1959 m. gegus 30-j dien Kauno 9-jame forte faistinio teroro aukoms paminklinio akmens ir muziejaus atidarymo proga pasak:
Didiojo Tvyns karo metais (1941-1945) IX forte vokikieji faistai ia suaud ir sudegino daugiau kaip 70 tkstani gyventoj ir 10 tkstani tarnybini karo belaisvi. . . Ypatingosios Valstybins Komisijos paskelbtais duomenimis vokikieji faistai Lietuvos teritorijoje suaud, sudegino ir nukankino daugiau 300 tkstani gyventoj ir 165 tkstanius karo belaisvi. . . Taiau Ypatingoji Valstybin Komisija nustaiusi iuos hitlerini grobik nusikaltimus Lietuvoje, paskelb iuos duomenis 1944 met pabaigoje, kai dar ne vis Taryb Lietuvos teritorij buvo ivaduota, kai visoje emaitijoje dar siautjo okupantas. Ivadavus vis ms krat, paaikjo daugelis nauj vokikj faist nusikaltim. Utat 1946 metais sausio-vasario mn. Rygoje vykusiame teismo procese, kuriame buvo nagrinjama byla dl vokikj faistini grobik piktadarybi Pabaltijo tarnybinse respublikose, buvo nustatyta, kad Taryb Lietuvos teritorijoje jie nuud apie 700 tkstani taiki tarnybini piliei bei karo belaisvi. Ta proga tenka paymti, kad dl itos prieasties, gyventoj skaiius Lietuvoje i k i i o l n e p a s i e k p r i e k a r i n i o l y g i o " (m. p.) (r. Tiesa" 1959 m. gegus 31 d. Nr. 125;.

A. Sniekus, toki kalb sakydamas, be abejo jau inojo gyventoj suraymo duomenis ir nepaprast j trkum Lietuvoje, inojo apie tai ir susirinkusieji, tad pirmasis kompartijos sekretorius io klausimo apeiti negaljo. Jei, anot Sniekaus, vokikieji faistai nuud apie 700 tkstani, tai atmus i to skaiiaus 165.000 nuudyt karo belaisvi, vokikiems faistams beliko nuudyti 535.000 Lietuvos gyventoj. Visi duomenys rodo 10

ir pats Sniekus teigia, kad vokikieji faistai iud apie 300.000 Lietuvos piliei, atseit, kitus 235.000 ka kas kitas pribaig. Sniekus nuslp bolevik ideportuotus ir nuudytus, nes tuo metu Sibiro ir kitose verg stovyklose lietuvi jau buvo ne vienas imtas tkstani. A.Sniekus nebt bolevikins dresros ir j kaustymo" padaras, jei ia pat po mint fakt akipliko klastojimo, nesigriebt susirinkusij taigojimo, kad tai u gyventoj trkum atsakomyb tenka dar ir lietuviams. Jis pasak:
U nuudytus mones, u likusiu gyv aaras ir kanias atsakomyb tenka netik vokikiems faistams okupantams, bet ir lietuvikiems buruaziniems nacionalistams, kurie itikimai tarnavo savo hitleriniems eimininkams". . .

Arba, anot Sniekaus:

lietuvikus buruazinius nacionalistus vienyjo neapykanta darbo monms". . . Visos lietuvikos partijos, toliau nekjo Sniekus, baigiant liaudininkais ir socialdemokratais vienokiu ar kitokiu bdu rm vokikuosius faistus". .

Pasakyti, kad visus lietuvius, iskyrus Sniek ir jo geng, jungia neapykanta bolevikams-okupantams, A. Sniekus, aiku, nedrsta; utat jis ion bruka: buruazini nacionalist neapykant darbo monms". Menkas bt Soviet bernas Sniekus, jei jis, meidamas kovotojus u Lietuvos laisv bolevik ir naci okupacij laikais, neisitiest prie bolevizmo sost sakydamas:
partija nuosekliai vykd leninin nacionalin politik, Visos tautos ms alyje (suprask Maskvos satrapijoje) turi lygias teises; . . . lietuvi tauta brolikj tarybini taut eimoje yra rami dl savo rytojaus".

11

Taip niekikai nuiulbo vyriausias Sovietinio okupanto agentas Lietuvai. Pagal A. Sniek bolevikai lietuvi tautos naikinime nedalyvavo. Bet kaip itikrj Lietuvi tautos genocidas buvo vykdomas, tai antrojo boleviko pasisakymas:
Lietuvos komunistu partijai paaukus, kaimuose, kur vyko klok puolimai, dirbantieji sudarinjo liaudies savisaug. 1948 m. respublikoje buvo sudaryta daugiau 300 bri ir 800 grupi su 15.000 dalyvi. Lietuvos dirbantieji po iaurios klasi kovos, komunist partijai vadovaujant (m. p.) dar 1948 m. sutriukino kulok-nacionalist pagrindines pogrindio bandas" (rao: P. I. Oleka Lietuvos kompartijos kov u ems kio socialistine pertvarkym". Voprusy Istoriji". 1959 m. Nr. 5, 51 p.).

Ar ir po io konstatavimo A. Sniekus drs bolevik nekaltyb ginti? Leninin nacionalin politika", o itikrj taut genocidas kompartijos vykdoma organizuotais sribais", kai yra reikalas pridengiama klasi kova" t. y. organizuotu plimu ir udymu. Panai nacionalin politik bolevikai pritaik Pavolgio vokieiams, Krymo totoriams, Kaukazo tautoms, na ir Pabaltijo kratams. is lietuvi tautos udymas bei naikinimas didija dalimi buvo vykdytas taut tvo" Stalino metais stalininio siautjimo laikais. Negalima nepaminti, kad iam tvui" 1953 m. kovo 5 d. mirus, naujai besireikiantis Soviet diktatorius Nikita Chruovas, 1956 m. 20-jame kompartijos suvaiavime, atvirai pasmerk Stalin u sav partiei udym, Stalino siautjim pavadindamas asmens kulto" laikotarpiu. Stalino pdinis Nikita, pasmerkdamas Stalino iaurybs ir niek12

ybes, nieko peiktino ar taisytino nerado ir nepareik dl paties Sovietijos reimo, virtusio teteoro siautjimu. Tiesa, i sovietins kasdienybs ir i spaudos inyko ekos NKVD, ekisto, gepeuniko ir pn. Stalino laik pavadinimai. Vyksta Stalino nuudyt bolevik vad byl perirjimas. Yra ir rehabilituot. Bet Stalino ir jo satrap nutremt katorgas, verg darbo stovyklas, ivet Sibiro tremt politini neamnestuojama, nerehabilituojama, negrinama. Jau deimt met nuo Stalino mirties prajo, bet Chruiovas dl i moni nieko nesako laukia vis itremtj mirties, kad amnestijos klausimas savaime inykt. Kas dl Stalininio siautjimo laikotarpio asmens kultu" pavadinimo, tai ir iuo velnutliu pavadinimu bolevikai dangsto, paties Stalino despotizm ir atpalaidoja Soviet Sjungos komunist partij su jos staigomis nuo atsakomybs u visk, kas tuo laiku vyko. Kompartijos virn Sekretariatas ir C. k-tas, gelbdami paios partijos vard, iauriam Stalino siautjimo tarpsniui sugalvojo asmens kulto" pateisinim. Asmens kultas" prigijo bolevik galvose bei spaudoje. Tamsias moni mases kultai" veikia; utat dabar ir Lenino asmens kultas sigali. Stalino nra, bet jo sbr dauguma tebesdi Politbiure, C. k-te ar partijoje, pavyzdiui, M. Suslovas, turs Lietuvos rekonstruktoriaus" titul ir kt. Chruiovas yra pasmerks ir atkaklj stalinist Molotov, bet jam nesudaroma vieojo teismo, kad bt nubaustas u slaptj protokol pa-

13

sirainjim su vokikaisiais faistais. Chruiovo bolevikai turt pagaliau nuo faist atsiribuoti! Viskas, kas dabar Sovietijoje vyksta yra tiktai milion moni krauju pasriuvusio Stalininio pastato ilaukini sien perdainjimas, paliekant vid, kaip buvus. Paskutiniaisiais metais yra vyk ir tebevyksta reikmingi pasaulyje pasikeitimai: kolonijas valdiusios valstybs kita po kitos suteikia kolonij tautoms, tautelms, daugumai net primityvj, patriarchalin gyvenim gyvenanioms, nepriklausomybes, paddamos sukurti savarankias valstybes. Atrodo kolonializmo likvidavimas greit pasibaigs ir pasiliks vienintel kolonijin valstyb Soviet Rusija, okupavusi ir laikanti iauriausioje vergijoje nepalyginimai kultringesnes u paius rusus tautas. Deja, is Soviet Rusijos imperialistinis svetim krat grobimas ne tiktai nemaja, bet plinta rykusis pavyzdys ia yra Kuba. Savajai, skurde ir vergijoje skendaniai, papavergtajai liaudiai apgaulingai paguosti Kremliaus mokslingieji bolevikai pakio mint, kad Soviet santvarkoje ugdomas laimingasis sovietinis mogus". Bet i kurios aplinkos ir kokiomis priemonmis itasai laimingasis tarybinis mogus" turs ikilti ir gals bti iugdytas? ia pateikiamoje knygelje skaitytojas ras atsakymus pamint klausim, kai susipains su Stalininio bolevizmo epochos tardytojais, knomechaninkais", monmis, kurie audo, malina sukilusius vergus, udo ir visaip i pavergto mogaus tyiojasi. Tik i tokio bolevikinio elito tegali ikilti tarybinis mogus", nes kitos aplinkos jam 14

nra. Be to, sovietins veisls mogui", nepavergianiam kit, nra gyvenimo. iame leidinlyje vardintos ir parykintos verg stovyklos su trmimo vietovmis dar nra visos, kurias okupantas tremia Lietuvos gyventojus. Beabejo yra moni ir dar gyv liudinink, kurie galt daugiau pasakyti bei parayti, tad odis priklauso ir jiems. Kipras Bielinis New York, N. Y. 1963 m. vasaris.

15

BOLEVIKINIO TERORO SISTEMA Teroras valdiai ilaikyti priemon. 1917 m. lapkriio 7 (spalio 25 d. sen. kai.) d. bolevik vykdytas perversmas nebuvo revoliucija prie dar jaun, atuoni mnesi neigyvenusi Rusijos demokratij, k dabar visais balsais skelbia bolevikai, bet pasiruousi Petrogrado smokslinink ginkluotas valdios ugrobimas, neturjs nei Petrogrado darbinink, nei platesni gyventoj sluoksni pritarimo bei paramos. Perversmo ruojai ir planuotojai Leninas su Trockiu tatai gerai inojo, tad planuodami perversm be kit veiksm numat ir teror demokratinei visuomenei ir jos vadovybei desorganizuoti bei moralei palauti. Petrogrado darbinink ir kareivi taryba (sovietas), tuomet dar be bolevikins daugumos, posdiavs perversmo metu, dl perversmininkbolevik teroro girdjo ne vien protest ir reikalavim liautis udyti i pasal. Taiau teroras buvo bolevikinio perversmo lemiamoji priemon ir paties bolevizmo sigaljimo pirmaeil slyga. vairiausi bd teroras gldi bolevizmo prigimtyje. Pagal laik ir padt vairavo teroro danumas ir bdas, pagal tai, kas tam tikru laiku buvo naudinga bolevik partijai. 1917 m. lapkriio 18 ( X I - 5 ) d. Sovnarkomu (Soviet Narodnych Komisarov) Liaudies Komisar Taryba pasivadinusios perversminink vy-

riausybs pirmininkas V. Uljanovas-Leninas ileido atsiaukim dirbaniuosius; kviet juos imti valdia savo rankas, be kitko taip prabildamas: Atsiminkite, kad dabar js patys tvarkote valstyb. Js sovietai (tarybos) nuo dabar valdios organai, visateisiai sprendiamieji organai. . . Suimkite ir atiduokite liaudies teismui kiekvien drstant kenkti." (m.p.) Lenino liaudies teismai" reik Lino teism tamsioms masms pirim. Teroro, anarchijos ir betvarks bei chaoso skatinimas bolevizmo vadams buvo realiausios priemons valdiai ilaikyti. Todl per vis bolevik valdymo laik raudona gija tsiasi udymai, smurtas, neapykanta liaudies prieams ir tatai bolevikai vadina pilietiniu karu bei klasi kova". Arba klasikas Lenino kis: Grobk, kas pagrobta!" Beratis, vos tik i caro jungo ir jo andar globos isinrs ir visuomeniniuose reikaluose aklas kaimas ir plaiosios mass k suprato tiesiogine prasme be komentar. Klausydami Lenino, kaimiei briai grobst dvar turtus. Ko negaljo pasidalinti, naikino, naikino ir brangias gamybos priemones.

Teroras virsta pastoviai organizuotu Veka 1917 m. gruodio 20 (XII. 7) d., eioms savaitms praslinkus nuo spalio mnesio perversmo, Sovnarkomo nutarimu buvo sudaryta Rusijos kovai su kontrrevoliucija ir sabotau ypatingoji komisija" (Vserosijskaja rezvyainaja komisija) Veka. Rusijos mons pavadinim sutrum18

pino ek, igarsindami j ne tik savybje, bet ir plaiausiame pasaulyje. Dabar nra kalbos, kuri nesibraut ek", ekistas teror bei udym reiki odeliai. steigus ek, Revoliucinis karo komitetas buvo panaikintas, per ias eias savaites be kontrols vykds teroro aktus, siuntinjs savo instruktorius provincij, dars, k tik norjo, vykdydamas perversmo vad bei vaduk sauvalikus sakymus. iandien nieks nepasakys, kiek pirmu po perversmo laiko tarpu buvo iudyta moni. steigtos ekos pirmininku buvo paskirtas Feliksas Dzerinskis, Petrogrado Revoliuciniame karo komitete kovai su kontrrevoliucija sekcijos buvs narys ir vadas; tad ios srities specialistas, veiks Revoliuciniame Komitete kartu su J. DiugaviliuStalinu. steigtoji eka to pat Sovnarkomo nutarimu kart aikesn gavo pavedim: sekti ir likviduoti kontrrevoliucinius ir sabotao pasireikimus viso krato plotu, atiduodant kaltuosius Revoliuciniam karo tribunolui. Toliau tuo pat nutarimu, Ypatingosioms Komisijoms-ekoms buvo pavesta pirminiai tardymai su teise bausti, o bausms buvo numatytos sekanios: konfiskacijos (spekuliacijos daikt), atmimas maisto korteli, skelbimas vieumai soviet valdios prie sra. I pamint ekoms suteikt teisi iauriausia buvo teis atiminti maisto korteles. Tatai buvo spekuliacij skatinamoji priemon, atseit, patiems ekistams naudinga. Taiau Sovnarkomo nutarimas ekist nevar, nes eka buvo atsakinga tiktai komunist partijai ir jos vadams. . . Suimti 19

atskirus asmenis danokai pats Leninas sakindavo, pavyzdiui, 1918 m. vasario mn. ekos vadai (ne be partijos inios) buvo pareik, kad kontrrevolicininkams, nipams, spekuliantams, vagims, chuliganams, sabotuotojams ir kitokiems parazitams nugalti ekoms teksi imtis pamint gaival naikinimo. Partiniai fanatikai nesugebjo suprasti, kad pasitikjimo neturinti ir kin gyvenim be atodairos griaunanti bolevik-perversminink vyriausyb pati yra vis t negerovi suklja ir kaltinink. 1918 m. kovo mn. perversminink vyriausyb i Petrogrado persikl Maskv. Veka su pirmininku F. Dzerinskiu j pasek, gavusi Maskvoje nuo ugnies draudimo draugij modernikiausius su rsiais rmus Liubiankos aiktje. Lubianka su rsiais, virtusi bolevizmo prie skerdykla, igarsjo visame pasaulyje. Petrograde pasiliko Vekos skyrius su jo virininku M. Urickiu priekyje. Spalio perversmo pasekm buvo ir toji, kad sudaryton liaudies komisar vyriausybn jo kairieji socialistai revoliucnnkai (eserai), individualaus teroro alininkai. Vekos terorui stiprjant, kairieji eserai uolesniems ekistams sutramdyti pavartojo asmenin teror, o tai savo keliu sukl bolevik prieakcij. Bet nesutarim koalicijoje buvo ymiai daugiau. Nesutarimams rykjant, eserai, nors ir valdioje bdami, pradjo kov su bolevikais. Jie penktajam soviet suvaiavimui pasil rayti darb tvark: 1) jav i kinink rekvizicij sustabdym, 2) Raudonosios armijos reformavim, 3) ekos neatidliotini panaikini20

m, 4) partizanins kovos su vokiei okupacine kariuomene Ukrainoje organizavimo klausim svarstym. I pasilym matyti, kad bolevikai nesivar, vykdydami jav rekvizicijas (savo ries teroras), ir kietai laiksi ekos ilaikymo. 1918 m. rugpiio 30 d. Petrograde (jau Leningrade) buvo nuautas vietins Vekos virininkas Urickis. Maskvoje Fanja Kaplan sueid Lenin. Pasiksintoja pareik laikanti Lenin revoliucijos idaviku, negalinti atleisti jam Steigiamojo Seimo ivaikymo. F. Kaplan jau caro teismo buvo pasmerkta katorgon 11 met. Pasikesintoja pasisak esanti i darbinink eimos: Mano tvai emigravo Amerikon. A turiu keturis brolius ir dvi seseris, visi jie darbininkai." Urickio nuovimas sukl masin teror kait ir suimamj audym. Vien Petrograde eka suaud 500 kait. pavyzd pasek kitos ekos. Kai 1918 m. rugpjio mn. po nepavykusio sukilimo Penzoje, Leninas telefonu pareikalavo vykdyti masin teror kulokams", popams ir baltgvardieiams, o tariamus varyti koncentracijos stovyklas u miesto rib", Penzos sovieto pirmininkas, suprats tikruosius Lenino norus, prane, kad 152 baltj" u vien bolevik suauds ir kad pasiada ateityje imtis dar grietesni priemoni. 1918 m. rugsjo 5 d., kait audymams vykstant, Sovnarkomas paskelb igarsjus dekret Apie raudonj teror", kuriuo eka buvo galiota darbinink klass prieus talpinti koncentracijos stovyklas (m. p.), o visus kitus smokslininkus, sukillius, priklausanius baltagvardiei organizacijoms", audyti. Kiek dl io 21

teroro siautjimo buvo auk danai be jokios prasms, niekas niekados tiksliai negals pasakyti; bet gi skaiiuojama deimtimis tkstani, jei ne daugiau. Teroro siautjim be to skatino ekos ypatingieji teismai", vadinam troik" trijuli sprendimai. O rugsjo 3 d. Izvestijos" paskelb Stalino telegram Apie sisteming masin buruazijos ar jos agent teroro priemonmis naikinim". Netrukus po Urickio nuovimo, viename kareivi susirinkime anuometinis Petrogrado bolevik bosas Zinovjevas pagarsjo savo pareikimu: Buruazija gali nuudyti vien asmen, o mes vis klas inaikinsime", is posakis teisingas. Bet Zinovjevas iuos odius tardamas dar nenujaut, kad ir pats bus du kartus teisiamas, iniekintas, paverstas nipu bei idaviku ir suaudytas. Tik gyvulika bolevik baim diktavo jiems niekieno nekontroliuojam prie naikinim. Tokioms nuotaikoms sigaljus, kiekvienas ekistas buvo laisvas nustatinti burujams" paymius ir bausti j pagal savo imanym ir skon. Provincijos sovietai prisisteig sav ekos skyri ir savo nuoira juos tvark; kad patys suimint, kvost ir baust tariamj prie, ia prie niek atsakydamos, rod savo valdi ir gali kiek tik imanydamos. ios ries sauvaliavimams sutrukdyti 1918 m. kovo 18 d. Veka centrui buvo suteikta teis siuntinti galiotinius vietines ekas, suteikiant jiems teis dalyvauti ek kolegij posdiuose sprendiamuoju balsu; be to Veka galjo savo vietos organ sprendimus pakeisti, o lapkriio 2 d. Sovnarkomas nutar 22

leisti vidaus reikal ir teisingumo liaudies komisarams sisti savo atstovus Vekos centrin kolegij ek teroras ypa ypatingj komisij troik" sprendimai piktino ne tik eilinius nepartinius darbininkus ir pilieius bendrai, bet ir kompartijos jautresniuosius narius. Kai kurie komunistai atvirai reikdavo savo nuomon (anuomet tai dar buvo galima), kad komunist kis Visa valdia sovietams!" dabar ess virts Visa valdi ekai!" kiu. Pilietinio karo ir vadinamo karinio komunizmo" laikais nemanomai ipurts ekos aparatas daug kam krito ak. Anuomet dar neiguitas usien socialdemokratas internacionalistas I.Martovas 7-me soviet suvaiavime, 1919 m. gruodio mn., ijo su protestu dl ekos aparato ipumpimo. Paaikjo, kad ios staigos etatus sudaro 37,000 ekist, kai tuo paiu laiku vidaus reikal komisariate ministerijoje buvo 2823 tarnautojai. Anuo laiku toks ekist skaiius darsi grsmingas patiems ekos steigjams komunist partijos virnms ir j sudarytai soviet vyriausybei. Pradta varyti ekist sauvaliavimus, draudiant jiems suiminti asmenis dl gand bei tarim", reikalaujant, kad sumimai bt pagrsti rodymais. Bet buvo dar ir kit prieasi, skatinusi bolevikus paaboti sismaginusius teroro vykdytojus, btent: pilietinis karas jo pabaig; karikojo komunizmo metais vykdytas kaimiei apiplimas galutinai parov ems k, nuvairuodamas pat sovietin reim iki bedugns. Dl atviro 23

valstiei apiplimo 1921 metais pasireik badas, apms Pavolgio ir Ukrainos gubernijas, paliesdamas 27 milionus gyventoj. I buruazini usieni teko prayti pagalbos, priiminti aukas ir dovanas maistu. Tj pat met vasario mnes vyko Krontadto karo laivyno jrinink sukilimas. Sukilimas, kaip sukilimas, bet jis rmsi kiu U sovietus, be bolevik!" Sukilimai kaikuriuose pakraiuose vidurinje Azijoje privert bolevikus keisti bendrj politik ir reorganizuoti ek. 1921 m. liepos 30 d. Sovnarkomas nutar leisti laisv prekyb, atstat kapitalistinius santykius visame krate, kad igelbt nuo gresianio bado. Nevaroma iniciatyva greit dav netiktai ger vaisi. is ir visi kiti pakeitimai sudar Naujosios ekonomins politikos laikotarp, vadinta NEPO vardu. Be kitko buvo atstatyta teis pilieiui gintis teismuose, leidiant kviestis teism gynj teisinink advokat. Bet F. Dzerinskis, patvirtintas Vekos pirmininku (1918 m.), buvo pasaks tokio turinio kalb: Nemanykite, kad a iekosiu revoliucinio teisingumo form, revoliucin justicija mums netinka. Mes neprivalome kalb kalbti. A reikalauju tik vieno organizacijos revoliucijos prieams sudoroti". Kakas apskaiiavo, kad F. Dzerinskio anuometiniai organizuoti ekistai 1917 1923 met tarpe sudorojo 1,861,568 asmenis. U tai i dien bolevikai F. Dzerinskiui suteik bolevizmo ventojo vard.

24

GPU OGPU

(1922-1934 metai)

Bolevizmo vadai vieose kalbose pasisakydavo prie slaptosios politins policijos staigas, tvirtindami, kad ekos esanios laikinos. Zinovjevas, patikimiausias Lenino ginklaneis, 1918 m. ekist susirinkime Petrogrado ekos staig patalpose, adjo steigti vaik darelius, o Leninas skelb, sovietuose, naujojo tipo valstybje, nebsi biurokratijos, nuolatins kariuomens ir policijos. Taiau tatai buvo prasti bolevik vad tuiaodiavimai visuomenei apgauti. 1922 m. vasario 6 dienos dekretu eka buvo panaikinta, steigiant jos vietoje Valstybin politin valdyb (Gosudarstvennoje Politieskoje Upravlenje) GPU Vidaus reikal komisariato (ministerijos) NKVD sudtyje. F. Dzerinskis tuo laiku buvo dar ir liaudies komisaras vidaus reikalams ir kartu GPU virininkas, is pertvarkymas siejosi su Lenino paskelbtj Naujj ekonomine politika Nepu. GPU pasiliko buvusios ekos Lubiankos patalpose, i kur tvark skaitlingas GPU agentras, buvusias visuose svarbesniuose Rusijos kampuose. Ano meto Rusija vadinosi Rusijos socialistin federatyvin respublika (RSFSR), bet toks valstybs pavadinimas jau nebeatitiko faktin padt. Maskv jau buvo ukariavusi besiformuojani demokratin Ukrain, buvo okupavusi nepriklausom demokratin Gruzij ir pavergusi kitas besiformuojanias tautines valstybes; tad alia RSFSR, bolevik terminologija tariant, buvo sovietin socialistin Ukraina, Gruzij ir kt. nepri25

klausomosios" respublikos, i kuri ruotasi sudaryti valstybi sjung. Bolevikai surado nepaprastai centralizuotos, anot j nepriklausom valstybi " sjungos form, pavadindami i sjung Sojuz Socialistieskich Sovietskich Respublik" (SSSR), itokiai Rusijos valstybs santvarkai reikjo pritaikyti saugumo-slaptosios policijos organizacij. Todl nuo 1923-j met GPU buvo ijungta i NKVD, pavadinta Apjungtoji valstybs politin valdyba, prikergiant prie buvusio pavadinimo od objedinionnoje" (apjungtoji) ir iuo bdu sudarant OGPU pavadinim, ios valdybos virininkas pasiliko F. Dzerinskis. Nors ekos (GPU ir OGPU) priklausomybs ir pavadinimai keitsi, bet jos pasiliko, kuo buvusios valstybinmis teroro staigomis, priklausiusiomis komunist partijos vadovybei, savo veikloje besivaduojaniomis ios vadovybs sakymais bei nurodymais. Nauja buvo tik tatai, kad OGPU buvo priskirta prie Sovnarkomo (komisar tarybos) atskiro komisariato (ministerijos) teismis. Rusijos komunist partijos vingi vingius ateiiai suprasti tenka bent kiek grti praeit. Kompartijos 8-sis suvaiavimas, vyks 1919 metais, pakeit partijos organizacin statut. Be veikusio partijos Sekretoriato statuto pakeitim buvo numatytos Centro komiteto visumos susirinkimo renkamos dvi naujos staigos: Politbiuras ir Orgbiuras. Pirmojo kolektyvo Politbiuro inioje buvo visi be iimties politikos, o antrojo partijos organizacijos reikalai. J. Stalinas jau nuo 1922 met buvo partijos 26

C. Komiteto sekretorius, o Leninui 1924 m. sausio 24 d. mirus, Stalinas jau buvo Politbiure ir Orgbiure. Politbiuro atstovas sdjo slaptosios policijos ekos centrinje kolegijoje, tvarkiusioje ios staigos kasdienin veikim. Stalinas be to buvo komisaras Darbinink ir valstiei inspekcijos, irjusios gamybins srities reikal. Jau kaipo C. K. sekretoriui Stalinui priklaus nepaprastai svarbios pareigos: partijos pareign, vairi padi sekretori skyrimai, kilnojimai, paalinimai ir bendrai partijos aparato asmenins sudties tvarkymas; tad i sumintas partijos staigas, sijungusio Stalino rankas pateko visos raktins partijos pozicijos. Paymtini ia geri Stalino santykiai su pastoviu slaptosios policijos virininku F. Dzerinskiu, kurio rankose buvo OGPU su agent kadrais ir su specialios paskirties ginkluotja karika jga. Tatai padjo Stalinui sigalti partijoje ir sovietinje valstybje. Pati komunist partija atsidr Stalino saujoje vyko tai, ko siek bolevik partijos krjas ir ideologas Leninas, paalindamas i partijos organizacijos demokratinius pradus, sukrs kvalifikuot profesionali ir kartu smokslinink bolevikin organizacij. F. Dzerinskiui, vyriausiajam ekistui, tapus dar ir Vyriausios kio tarybos pirmininku, alies kio vairuotoju, OGPU policini reikal tvarkymas perjo jo padjjo Henricho Jagodos, kilanios ekizmo vaigds, rankas; tad sidmtina, kad ir kio sritin sibrov ekistas. Paioje bolevik partijoje nebuvo sutarimo, jai vertinant bendrj padt bei planuojant alies 27

vidaus gyvenimo pertvarkym einamam metui ir artimiausiai ateiiai. itie klausimai jaudino bolevizmo vadus, susisdusius rusikojo socializm o " veim. L. Trockis galvojo, kad klimpus bolevizmo veim igelbs permanentin revoliucija, iplsta kitus Vakar Europos kratus. Trockis, savo svaiiojimams turjs nemaai pritarj, sudar kairij bolevizmo nukrypim, susiformavus trockinink srov. Deinieji vadai: Bucharinas, partijos teoretikas, komunizmo Abcls autorius; Tomskis, profesini sjung bosas, atstovavs deiniajam sparnui, laiksi nusistatymo, kad nebt radikaliai lauomi santykiai ems kyje. Centre pasiliko Stalinas su socializmo vienoje alyje teorijomis. Stalin ir jo generalin linij rm esamo reimo valstybs valdininkai, ;r kompartijos biurokratai, jautusieji reikal palaikyti virinink.

Bolevikinio socializmo statyba Nors bolevik tvarkomoje valstybje neatidliotinai sprstin problem net perdaug buvo, bet tariamos darbinink ir valstiei" valstybs vairuotojams ypating galvosuk sudar socialistins santvarkos gyvendinimas reikjo gi pagaliau paadai tsti. Kaip ir kuo pradti, tai kur buvo klausimai. Jau minjome, kad dl to komunist partijos vad galvose vieningo ir ilyginto nusistatymo nebuvo. 28

Socializmui statyti btiniausios slygos isivysiusios, pajgios industrijos Rusijoje nebuvo; j reikjo sukurti. Vakar krat pramonjimas jo natralios raidos keliu; j vyst privatus kapitalas. Rusijos industrializacijos turjo imtis patys bolevikai, nes po perversmo Rusijos pramon buvo nacionalizuota bei suvalstybinta, taigi pateko bolevik tvarkamos valstybs rankas. Antros slygos normaliai brendusios, laisvai savo noru susiorganizavusios, kovoje usigrdinusios, savit visuomenin klas susiformavusios darbininkijos taipgi nebuvo. Tad Rusijoje nebuvo stipriai organizuot ir tikr socializmo statytojproletar. Genialusis" kliedtojas Leninas, vis laik trynsis emigrant sluogsniuose usienyje, proletar ypa Rusijos darbinink gyvenimo nepainojs, kartu su panaia j emigrantine utve fantazijomis vertsi, negalvodami apie caro reimo nuskurdint, ems itrokus valstiet, muik, mobilizuot karui ir tvynei ginti vaidmen bsimoje revoliucijoje. Demokratin 1917 met Vasario mnesio revoliucija Rusijos proletarams, kininkams ir bendrai plaiausiems visuomens sluogsniams suteik laisv. Laisv organizuotis, dalyvauti politiniame, kiniame ir kultriniame savo krato gyvenime. Pats Leninas, grs demokratin Rusij, pripaino vieai j bvus laisviausia Europoje. Per atuonius demokratijos gyvenimo mnesius uguitieji visuomeniniai sluogsniai nepajg sismoninti savo udavini, branginti laisvs. Atjs perversmo keliu valdi Leninas pirmon eiln ugniau laisves, tuo bdu bolevik perversmas 29

buvo reakcingas savo ygiais ir vliau savo darbais; tad ir treij socializmui statyti slyg laisv bolevizmas panaikino. Deja, ia pateiktas tris slygas laik socializmui gyvendinti btinomis ir patsai K. Marksas. Europos kratuose ikils, masinis socialdemokratinis darbininkijos sjdis, i trij princip neatlaidiai laikosi. Taip, pavyzdiui, Anglijos Darbo partija, atjusi valdi tuojau po karo, sunkiausiais visam kratui laikais, kada plaiosios mass, nepasitikdamos buruazija, laisv balsavimui pasitikjim pareik darbieiams, sudariusiems dl to parlamente daugum ir Darbo partijos vyriausybei, kur, taipgi nusavino kapitalist nuosavybs, nacionalizuodama Anglijos bank, geleinkelius, kasyklas. Dl i milinik patvarkym gyvendinimo darbieiams nereikjo steigti koncentracijos stovykl, imtis teroro udyti, odiu, niekam dl vis t patvarkym galva nenusirito. Smoningas, laisvas, drausmingas, aprpintas gamintojas vertybi krjas, tiktai jau ne vergas pajgs sukurti tobulesn socializmu vadinam santvark. Demokratin 1917 m. Rusijos revoliucija su demokratinio socializmo kovotojais mint keli skyn Rusijos darbininkijai ir kratui, bet Leninui atrod, kad smokslo bdu ugrobus krate politin valdi, socializmas gals bti gyvendintas valdios dekretais. Rusijos revoliucij bolevizmas pasuko vad diktatros ir teroro pusn. Tokiai bolevik socializmo teorijai ir j socializmo praktikai nuolatos prieinosi socialdemokratai. Dabar, kai Soviet Rusijoje jau 45 metai 30

vyksta klumpanti bolevikinio socializmo" statyba, neapykanta demokratiniam socializmui neatslgsta. Kad save nuraminti bei pateisint, bolevikai danai prapliumpa, kad socializm jie es jau pastat ir Sovietija jau einanti komunizm. Danai savj sovietine vergij proletarine bei liaudies demokratija ivadina, nors tatai tik liaudiai apgaudinti priemonl. Suvalstybinus pramon, kredit, amatus ir prekyb, kaikam atrod, kad iuo bdu socializmas jau gyvendintas. Nesunku buvo pramons mon, kur gamybos rankiai ir dirbantieji mons sutelkti po vienu stogu, dekreto bdu nusavinti, statant savus valstybinius direktorius. Svarbiausij gamybos veiksn darbininkus bolevikai taip supaniojo, kad kito tokio pavyzdio pasaulyje nra, kur darbininkija su jos organizacijomis profesinmis sjungomis, bt paimta visikon valdios kontroln, draudiant darbininkams siekti kasdieninio bvio pagerinimo. Kai partiniai draugai bei iaip diktarins valdios diriguojamieji biurokratai uvaldo pramons mons ar kitokias kikojo gyvenimo sritis, tai tatai anaiptol nereikia socializmo kio srityje gyvendinimo. ems kis ypatingai sunkiai leidosi bolevik kontroliujamas. Milionai isklaidyt ems kio kiem su milionais juose nekontroliuojam darbinink bolevikams buvo baisus sfinksas. Palikus valstieius-kininkus su savo inventorium ir rankiais dirbti kad ir nacionalizuotj jau valstybei priklausani em, pavojus nemajo, nes skaitlingas kikai savarankus kinink luomas tik vienu suderintu krusteljimu galjo palaidoti bol31

evizm. Lenino laikais kaimas jau buvo suskaldytas ir maiau bolevikams grsmingas, kai i valstiei bendruomens bolevikai iskyr vadinamuosius biedniokus nepasituriniuosius, sudarydami j interesams atstovauti biedniok komitetus", kad sukurstyt biedniokus prie vadinamuosius kulokus" ir net pasituriniuosius kininkus vidutinokus. Bet bolevik sukurstytoji, skatinamoji ir suatrintoji klasi kov" kaime pagrindinio bolevikams pavojingo valstiei klausimo neisprend. Kaimas, karinio komunizmo laikais, iauri maisto rekvizicij lugdamas, privert pati Lenin pereiti Nepa naujosios kins privaios iniciatyvos politikos vykdym. Nors nra socializmo teorijos, propaguojanios socializm gyvendinti atsilikusioje ems kio alyje, bet bolevikai pasiryo ir ems kyje vykdyti perversm, atimant ems kio darbininkuikininkui priklausant kio inventori, jo darbo produkt duon, maisto gaminius ir ems kio aliavas. Pamus tatai visikon kontroln, soviet valdi bei komunist partijos virns galjo niekeno nekliudomos grobti i kaimo visk, kas buvo reikalinga miestams aprpinti ir teroro aparatui riebiai maitinti skurdinamo kaimo sskaita. Be to i smurto reforma" bolevikai siek visikon savo globon ir kontroln paimti ir pat ems darbo mog, o reikalui esant, semtis ir kaimo darbo jgos miestui pramonei. Taigi, nuo 1928 met bolevikai jau be jokios savos opozicijos pradjo lemiamj savojo socializmo statyb". Buvo paruotas Pirmojo Penkmeio planas pramonei atstatyti ir alies industri32

alizacijai vykdyti. Antruoju, ki sukolektyvinimo ir valstiei kolchozus prievarta suvarymo planu bolevikai siek galutinai pavergti jiems prieing kaim. Bolevikai suprato, k ito plano vykdymas reikia. Bolevik partijos visas aktyvas buvo pastatytas ant koj, NKVD kadrai ir ginkluotosios jgos ijo yg prie beginklius kaimo mons. Grandiozinio kaimiei kolchozus suvarymo plano vykdymas Rusijos kaimui apsijo 3 milionus auk: nuudyt, sugrst katorg ir tremt. iom teroro iurpumui nra lygaus, bet kiekvienas teprisimena, kad su ia mint plan vykdymu plito pilnutin visika vergija su prievartos darbo stovyklomis ir valstybs organizuot ir kontroliuojamu neribotu teroru.

Verg darbo koncentracijos stovyklos. 1918 metais, pirmajai masinio teroro bangai Sovietijoje upldus, Leninas ir teisingumo komisaras teinbergas galiojo ek, kad i klass prieus telkt koncentracijos stovyklas". Koncentracijos stovyklos buvo steigtos ir veik vis deimtmet, bet kaljimus ir kalinamuosius jungiant Pirmojo Penkmeio plano vykdym, 1930 m. balandio 30 d. buvo paskelbti Pataisos darbo stovykl nuostatai. Koks i nuostat turinys ir kur tos stovyklos anuomet buvo steigiamos, ia netenka aikinti. Taiau yra visikai tikra, kad pirmosios stambesns stovyklos buvo steigtos Solovk staiatiki vienuolyno patalpuose. Vienuolynas, plaiai sikrs Baltosios jros izoliuo33

tose salose, stovykl paskiriai labai tiko, nes buvo gerai sigyvens; buvo ia daug ger pastat, pavyzdingas vairi ak kis, daug imtmeiais sukaupto turto. Vienuolynui apvaldyti tur bt nereikjo atskiro dekreto; pakako paprasto sakymo perimti vienuolyn su visa manta valdios inion, paliekant vienuolius eiliniais darbininkais bei patarjais. Solovkus buvo nutremta vairiausio plauko politini, kurie ia pradjo gyventi ir dirbti. Gal i patirties Solovkuose ekistai buvo susidar nuomon, kad kontrrevoliucininkai, sabatuotojai ir spekuliantai ir neaudomi gali ne tiktai save ir sargybas ilaikyti, bet savo darbu gali valstybei ir partijai patarnauti. Ir senovje, prie tkstanius met, vairi padermi kariautojai buvo suprat, kad paimt nelaisvn prie udyti neverta, nes paversti vergais ir paimti darbams buvusieji prieai daug naudos padaro. O Leninas su draugais ne i ekist, bet i K. Markso ekonominio mokslo inojo, kas sukuria vertybes su j virvertmis ir kas pastarasias pasisavina; inojo, kad darbininkai streikais kovoja dl kapitalist pasisavint virveri bent dalinio atgavimo. Gal bolevikai jau tuomet suprato, kad sovietin valstyb, vis darbo priemoni savinink, be pastang gali visas moni darbu sukuriamas virvertes pasiimti, taigi atstoti inaudotojus kapitalistus, draudiant darbininkams prie valstyb kelti streikus. Kiek vliau statymais betvarkydami bausmes", verg stovyklas pavadino pataisos darbo stovyklomis" ispravitelnyje trudovyje lageri ITL, o kasdienybje tebevadindavo koncentraci34

jos stovyklomis". Nors stovykl steigimas, verg ilaikymas ir prieira priklaus NKVD ekistams, bet, dl nuolat vykstanio teroro kalinamj skaiiui nepaprastai didjant, atsirado reikalas verg darbo inaudojimui sudaryti atskir staig.

GULAG Vyriausioji stovykl valdyba (Glavnoje upravlenije lagerei). Gulag buvo steigtas 1930 metais prie Vidaus reikal liaudies komisariato (NKVD); taigi, prie to paties komisariato, kurio globoje ir inioje veik slaptoji politin policija. Vyriausias Gulago udavinys buvo rpintis sutelktos prievartos darbo stovyklas milinikos darbo jgos darbinimu bei darb koordinavimu viso krato plote ir vis stovykl apimtyje. Jau 1922 metais veikusiose 65-se prievartos darbo stovyklose sutelkt darbo jg reikjo racionaliai inaudoti, iam udaviniui vykdyti buvo steigta speciali valdyba. Bet verg skaiiui vis didjant, ikilo reikalas ir buvo sudaryta visuotin organizacija Gulagas. Be jau minto udavinio Gulagui buvo pavesta: 1) steigti darbo stovyklas bei darbo kolonijas" nepatikimiems gaivalams izoliuoti; 2) organizuoti darbo stovyklas tokiose vietovse, kur jos valdiai bus reikalingos, ypatingai Soviet Sjungos iaurinse sritvse; 3) vykdyti nusmerktj transportacij; 4) inuomuoti stovyklininkus sovietinms statvb ir verslo monms; 5) pavojingiesiems politiniams" sudaryti atatinkamas darbo slygas, kuri jie negalt testi, patys be ekist kulk t. 35

Paties Gulago organizacija buvo nemaiau sudtinga, pavyzdiui gamybos prieiros padalinyje buvo pagrindini statybos moni valdyba" (upravlenje kapitalnych sooruenij) su skyriais: statyb, mik eksploatacijos, ems kio, keli tiesimo ir kt. administracijos bei pagelbini organ darb apimt eidavo asmenins sudties, vidujins stovykl tvarkos, sanitarijos, veterinarijos, transporto, atskaitomybs ir kiti poskyriai. . . I i pastab matyt, kad patsai Gulagas buvo milinika staiga, tarnautoj skaiiumi praokanti betkuri sovietins valstybs ministerij. Amerikos Darbo Federacijos 1951 metais ileistoje apie Soviet Rusijos darbo stovyklas knygutje utinkame ini apie 175 prievartos darbo stovyklas ir kelis imtus darbo kolonij" (trudkolonji) buvusi Gulago inioje. Prievartos darbo stovyklose anuomet buvo 14 milion verg. Kiti altiniai teigia, kad Gulago inioje buvo daugiau kaip 15 milion verg, i skaii iki iol niekas neginijo, prieingai buvo ir yra tvirtinim, kad Soviet Rusijoje u spygliuot viel buvo kur kas daugiau verg, nei ia nurodoma. Vyriausias Gulago tikslas buvo ir yra su stovykl administracijos ir N K V D pagalba ispausti i verg kuo daugiausiai produkcijos. Vykdavo nuolatinis spaudimas, kad nustatytieji planai su darb normomis bt vykdyti. Soviet diktatoriams ir kompartijos virininkams nauda i verg darbo stovykl buvo net dviguba: jos tariamai atpalaiduodavo reim nuo vadinamj prie, be to visokeriopai atsilikusio soviet valstybs kiui 36

verg darbas buvo labai naudingas pusveliui vykd didiules moni ir susisiekimo statybas. Soviet valstybs biudete kasmet paskiriems komisariatams (ministerijoms) vairiausiems darbams buvo skiriamos didels pinig sumos, danai jusios pro Gulag. Toki sum kasmet susidarydavo bilionai rubli, pavyzdiui, pagrindinms statyboms: geleinkeli, sauskeli tiesimui, vairiausi ri kasykl rengimams, speciali moni statybai, kanal kasimui Rusijos iaurje, Sibire, Tolimuose Rytuose skiriamos budetins los be iimi eidavo pro Gulag. Pamintose iauriausio klimato neapgyventose vietovse laisv darbinink nebuvo. Nugabentiems bei gabenamiems laisviems darbininkams tokiose vietovse visu pirma reikt pastatyti ir rengti, kad ir paprastas, bet tinkamas gyventi patalpas ir mokti keleriopai didesnius atlyginimus. Toki darbinink transportui ir kt. susidaryt daug ilaid ir pan., o verg darbo stovyklose slaptosios ir vieosios policijos priirim darbo verg net perdaug buvo. Darbo vergams laikyti utekdavo paprasiausi barak, j mitybai pakakdavo duonos su kaikuriais btiniausiais maisto priedeliais. Tatai buvo svarbiausioji vergui ilaikyti ilaida. U ltai miriai pasmerkt beteis verg valstybei nereikdavo mokti net socialinio draudimo mokesi. Be to darboviets administracija su vergais galjo elgtis be joki vart, o su laisvais" darbininkais kartais tekdavo kiek pasivaryti. Kaip ios operacijos bdavo atliekamos? Gulagas pasilydavo verg darbo stovykloms imtis kurio nors darbo vykdymo, sudarindavo su jomis 37

atitinkamas sutartis, iuo visam reikalui bdavo duodama eiga. M. Rozanovas panai Gulago operacij pavaizduoja tokiu konkreiu pavyzdiu. 1936 metais Uchtos-Peioros prievartos darbo stovykla apsim pastatyti tam tikr baidok (bar) skaii. Valdios smatose buvo numatyta mokti darbininkams po 12 rubli u 8 val. darbo laik, o Peioros verg stovykla apskaiiavo, kad darbininkui-vergui ilaikyti uteksi 4 rubli darbo dienai dar ir su priedu sau. Atuoni rubli darbo dienai skirtumas nuriedja Gulago kas. I i skirtum isilaik patsai Gulagas, NKVD politins policijos aparatas, o soviet valstybs ide pasilikdavo stamboka neinaudota sumel, padedanti pat Sovietijos skylt biudet subalansuoti. 1938-39 metais Soviet Rusijoje buvo 15 milion verg, sutelkt darbo stovyklas; tad galima sivaizduoti Gulago solidum. Joks kapitalistas ar kapitalist trestas tokios darbo jgos niekados nenaudojo ir nenaudos. Ir niekas ir niekados neinaudojo darbo mogaus taip, kaip tatai daro bolevikinio socializmo" statytojai, sovietins diktatrins, vadinamos darbinink ir valstiei" valstybs vairuotojai, i pavergto ir iniekinto mogaus iulpdami paskutinius jo gyvybs syvus. Gulagas ir paskiros stovyklos praktikavo alutinms monms verg inuomavim u tam tikr mokest. i operacij vykdym patvirtina liudininkai, patys buv vergai. Tokios operacijos tik Sovietuose tra galimos, kur mogus yra nuvertintas emiau gyvulio. Vien tik u badmirio maist soviet vyriausyb 38

verg rankomis ikas Baltosios-Baltijos jr, Volgos-Dono, Maskvos-Volgos kanalus; ties Maskvos poemin geleinkel, stat metalurgijos ir chemijos fabrikus Magnitogorsk, Kuzneck; vykd karinio pobdio tvirtinimus, stat aerodromus, uostus, Taieto-Komsomolsko ir kitus strategins reikms geleinkelius ir plentus. Gulagas vykd mik kirtimus ir medienos apdirbim iaurinje Rusijoje; stat ir eksploatavo plytines, reng rdos ir anglies kasyklas ir kt. Be NKVD politins policijos ir be komunist partijos talkos Gulagas jam skirt udavini vykdyti netest. Verg stovykl vadinamieji politiniai skyriai" atstovavo verg karalijoje komunist partij, kuri savo ruotu agent lpomis tikinjo vergus siningai atlikinti bausmes, intensyvinant darb. Bet baudiamoji lazd stovyklose buvo NKVD 3-jo skyriaus rankose, is skyrius baudomis, karceriais papildomais nutrmimo laiko pratsimais net iki 25 met iaurioje saujoje laikydavo stovyklininkus, neatlaidiai reikalaudamas darbo naumo ir plan vykdymo. 1926 m. liepos 20 d. mir F. Dzerinskis didysis ir dar dabar su pamgimu bolevik liaupsinamas ekistas. OGPU virininku paskirtas V. Meninskis, patyrs, patikimas ir daug bolevikams pasitarnavs ekistas, bet liguistas, tad savo pareigose nepasiymjs. Kai kas samprotauja, kad Stalinas savais sumetimais tok asmen pasirinko, kad jo eelyje paruot OGPU lemiamai kovai. Meninsk danai pavaduodavo jo padjjas, buvs farmacininkas Henrikas Jagoda. 39

NKVD kariuomen Teroro sistemoje be NKVD politins policijos aparato i liaudies prie" gaminusio stovykloms vergus, be Gulago, tikslingai vergus inaudojusio, buvo dar vienas teroro mainos krumplinis ratas NKVD kariuomen. Raudonosios armijos vyriausias udavinys ginti Soviet Sjung nuo iorini prie bei, progai pasitaikius, ios armijos pagalba grobti svetimas teritorijas ir ugruobtuose kratuose armijos guliomis saugoti okupant grob. Bet sovietinei nesibaigianio teroro sistemai nuo vidaus prie apsaugoti laikoma dar speciali NKVD kariuomen. i kariuomene dar eina valstybs sienas saugantieji daliniai, vadinamoji milicija (policija), kuriai priklauso vieosios tvarkos palaikymas. NKVD politin vidaus kariuomen tvarko atskira Vyriausioji vidaus kariuomens valdyba" (Glavnoje upravlenje vnutrennich voisk), sutrumpintai vadinama GUVVO. ioji, kaip ir visos kitos vidaus reikalams kariuomens (sien apsaugos) yra vidaus reikal ministro pavaduotojo inioje, taiau operatyviniu atvilgiu GUVVO priklauso Valstybs Saugumo Komitetui KGB (Komitet Gosudarstvennoj bezopasnosti), veikianiam prie Ministr tarybos. NKVD kariuomen vidaus reikalams savo ruotu suskirstyta ias specialias dalis: 1) kariuomen specialiems udaviniams, 2) saugojanti specialus rengimus , 3) kariuomen konvojams lydinti suimtuosius ir 4) saugojanti geleinkeli svarbius rengimus, ios kariuomens subordi40

nuotos GUVVO, bet visais kitais atvilgiais tvarkosi nuosavais tabais su aprpinimo staigomis, apmokym ir kt. Speciali udavini soviet valstybje yra daug ir vairiausi: tenka malinti sukilimus, vykdyti masins deportacijas, kovoti su partizanais ir pan. GUVVO kariuomens gerai paruotos, aprpintos vis ri ginklais, skaitant oro pajgas. Kariai geriau aprpinti ir soiau maitinami nei regularios armijos kariai; tik tarnybos laikas ioje kariuomenje vienais metais ilgesnis. Kariuomen vidaus reikalams kruopiausiu bdu papildoma. Naujokai, pasireik partijoje, komsomole (jaunimo organizacijoje), rekomenduojami vietos soviet, moni vadovybi ir net kolchoz, skiriami ios kariuomens dalinius. Visi, kam teko susitikti su ios kariuomens dalyviais, konstatuoja, kad ji sudaryta i protu atsilikusi ir net atbukusi gaivali, aklai vykdani virinink sakymus. NKVD kariuomens apmokymas vyksta dviem kryptim: ginkl naudojimo, karik statut ir karikos tvarkos painimo, bendrajai kariuomenei nustatyt. Taiau specialios paskirties dalykams kreipiama daugiausia dmesio, pavyzdiui, politiniam, iprusinimui skiriama visas ketvirtadalis laiko. Kareiviai mokomi dievinti komunist partij, soviet santvark ir vyriausyb; mokomi painti liaudies prie" ir usienini nip veikimo bdus. Etap bei geleinkeli kariuomens padaliniai mokinami dar i srii tarnyb ypatumus painti. Militarizuota verg darbo stovykl apsauga tvarkosi savais nuostatais; ji priklauso Gulagui. 41

Ypatingos vidaus kariuomens daliniai naudojami karikiems veiksmams: kovai su partizanais ir masinms deportacijoms. Kaukazo taut deportacijas ir Pabaltijo gyventoj iveimus vykd NKVD karikoji jga. Kalbama, kad ios ries kariuomen sudaro nemaiau 15 divizij; tatai bt maiausiai apie 500.000 ginkluot vyr armija.

NKVD-GUGB (1934-1936 metai). V. Meninskiui mirus, Stalinas 1934 m. liepos 10 d. panaikino OGPU, steigdamas jos vietoje Vyriausij valstybs saugumo valdyb (Glavnoje Upravlenje Gosudarstvennoj Bezopasnosti) GUGB, paversdamas j NKVD (Vidaus reikal komisariatui). Meninskio padjjas H. Jagoda avansavo NKVD liaudies komisarus, tad slaptajai policijai prigijo NKVD pavadinimas, o jos agentams enkavedist vardas. Vidaus reikal liaudies komisariatui tada priklaus: vieoji policija (milicija), sien apsauga, prievartos darbo stovykl centras Gulag" ir kt. maesns reikms staigos, vyriausij valdyb steigtos, veikusios liaudies komisariato pasparnje. OGPU laiku veikusi teisi kolegij panaikinus, buvo steigta Ypatingoji taryba (Osoboje soviesanje OSSO) su teise bausti kaljimu bei tremti prievartos darbo stovyklas 5 metams, taipgi sakyti ivykti usienius. Mintoji taryba naudojosi aretavimo teise be apribojim ir be kontrols. ia teise pagrstus veiksmus ji galjo taikyti visuomenei pavojingiems asmenims", o piliei pavojingum nu42

statinjo kiekvienas enkavedistas, partietis ir visi, kas su kaimynu ar pastamu turjo sskaitas. Ypatingoji Taryba (OSSO) virto neriboto teroro vykdytoja, stovykloms verg tiekja. Panai ruoa vyko ir kitomis kryptimis. Komunist partijos Centro Komiteto ir partijos kontrols komisijos bendrame visumos susirinkime 1933 m. sausio 12 d., Politbiuriui pasilius, buvo steigta Centrin Valymo komisij, kuri nariu jo N. I. Jeovas, bsimasis slaptosios policijos virininkas. Komunist partijos 17-sai suvaiavimas, 1934 m. sausio-vasario mn., pritardamas iems nutarimams, Stalinui reikalaujant, prie partijos sekretariato, t. y. prie paties Stalino, nutar sudaryti Ypatingj Sekcij", nepriklausani nuo NKVD, su Poskrebyevu priekyje. sekcijos sudt jo ir aktingai joje dalyvavo Malenkovas, Molotovas, Kaganoviius, Chruiovas ir kt. Ypatingosios Sekcijos" steigimas rodo, kad Stalinas nepasitikjo veikiantiems slaptosios policijos organams, pats asmenikai ruosi partijos valymui, bendradarbiaudamas su ypatingos sekcijos" patikimaisiais. Pamintieji pakeitimai, slaptosios policijos pertvarkymui, suteikiant jai neribotos galios suimti ir bausti, reik ne k kit, kaip paties Stalino kopim diktatorius. Nuostabu, kad kompartijos 17-sai suvaiavimas iai jo ruoai nesiprieino. NKVD aparatas su OSSO prievartos darbo stovyklas jau buvo suvars imtus tkstani. Kolchozinamas ir sukolchozintas kaimas virto neisemiama darbo jgos versme. Sutelktus etapuose nusmerktuosius transportavo darbams 43

vairiausias vietas. Numatytose darbo vietovse plyname lauke danai iemos metu mones ikraudavo, kur jie patys privaldavo pasistatyti sau ir pavergjams pastoges. Dabar narkomas H. Jagoda, aprpintas darbo jga, msi Pirmojo penkmeio plan vykdyti. Jo laiku pradtas kasti Bielomoro" (Baltosios-Baltijos jr) kanalas; itai buvo pirmasis didiojo projekto vykdymo bandymas. Prie i darb buvo sutelkta 300.000 kalinamj, skaitant technikj personal. Visiems, skmingai ubaigus darbus, priadta amnestija. Taiau tik dalis iais paadais pasinaudojo; likusius vergus ir vl susodino gyvulinius vagonus gabenti prie kit panai darb. Kasant Maskvos-Volgos kanal arba tiesiant Baikalo-Amuro geleinkel, verg darbo inaudotojai vis adjo amnestijas, bet iuos paadus tesdavo tik tiems, kuri bausms beveik atliktos; kaikuriems pasilikdavo tiktai keletas neatliktos bausms mnesi. Jagoda kartu su Stalinu organizavo Kirovo 1934 m. gruodio 1 d. nuudym. Kas bent k nors apie nuudym inojo, ar jame dalyvavo, ar buvo Kirovui artimas, dingo be inios arba uvo dirbtin susisiekimo priemoni katastrofose. Artimiausieji Kirovo bendradarbiai, inomi komunistai, buvo likviduoti slaptosios policijos rsiuose. Visi Kirovo udymo pdsakai buvo sunaikinti, kad nepasilikt inani, kad Kirov nuud Stalinas. udymai ir masiniai sumimai nusiaub vis krat. Naujai suimtj etapus senieji stovyklininkai Kirovo rinktinmis" vadindavo, tokie gausus tie etapai bdavo. 44

1935 m. sausio 15-16 d. Leningrade vyko byla Zinovjevo, Kamenevo, i viso 19 kaltinamj komunist; tai taip pat buvo didiausiojo valymo ivakarse. H. Jagoda, profesijos vaistininkas, skmingai naudojo medicinikus udymo bdus". Bet visa tai buvo tik pradia.

N. Jeovo laikotarpis (1936-1938 metai) H. Jagodos pradt didj valym ts ir ubaig Jeovas. Jeovas buvo partijos kontrols komisijos pirmininkas, artimas valymo akcijai. Stalinas, Inaudojs Jagod iki galimos ribos, 1936 m. rugsjo mn., kaip daug paslapi inant, paalino i N K V D liaudies komisaro pareig, o po septyni mnesi, 1937 m. balandio mn., sum ir jung trockinink byl, kad Jagoda visas paslaptis palikt ekos rsiuse. Nualinus Jagod, NKVD liaudies komisaru tapo N. Jeovas, vykds igarsjus 1936-1938 met komunist partijos valym ir masin teror. is tarpsnis jo istorij Jeovinos" vardu. Kaip tik Jeovas atsisdo NKVD virininko kdn, prasidjo slaptosios policijos valymas. Daug ymi Jagodos laiko ekist buvo suimta ir likviduota. Kai kurie, jausdami artjant gal, patys udsi. Sunkiai Jeovui klojosi su usienyje dirbusiais ekistais, nepaklaususiais sakvmo grti. Neklauadoms likviduoti usien buvo pasisti atitinkami agentai. Tuo laiku Vakar Europos miestuose policija surasdavo gatvse nakties metu 45

nuautus neinomus asmenis. Greit paaikjo, kad tatai bta NKVD agent, nepanorjusi grti. Bet masinius udymus reikjo kuo nors pridengti, kad visuomen bt apviesta", kodl visa taip vyksta, kas tie sovietins santvarkos prieai. iuo tikslu imtasi vie parodomj byl organizavimo. Toki byl jau buvo, pavyzdiui, menevik (socialdemokrat), inineri-kenkj (1931) m. su fantastiniais ir igalvotais kaltinimais. Visi prisipaindavo kalti ir tatai turjo pateisinti toki kenkj" audym. Bet reikjo ivalyti ir kitaip galvojantieji komunist partijos prieakiniai mons, Stalino prieai. Juos reikjo ne tik ivalyti, bet ir nuudyti. Geriausiems i geriausi nuudyti reikjo atitinkamos prieasties. Jau minta, kad tokia prieastis buvo 1934 m. gruodio 1 d. Kirovo nuudymas. Maa to, reikjo, kad buvusieji vadai bt teisiami vieam teisme, ir ia patys dstyt vieumai savo nusikaltimus. ias bylas sprend ypatingas teismas su igarsjusiu prokuroru Viinskiu. Bylos ir sprendimai: 1) 1937 m. rugpiio 9-24 d. Trockio-Zinovjevo teroristinio centro" byla su Zinovjevu, Kamenevu ir kt. kaltinamaisiais; suaudyta 16 kaltinamj; 2) 1937 m. sausio 23-30 d. Antisovietiniotrockist centro su Piatakovu priekyje"; suaudyta 14 kaltinamj; 3) 1938 m. kovo 2-13 d. Antirevoliucinio deinij ir Trockist bloko" su Bucharinu, Rykovu, buv. NKVD liaudies komisaru Jagoda ir kt."; kaikuriems kaltinamiesiems buvo prisektas Ukrainos, 46

Vidurins Azijos, Gruzijos, Armnijos, Azerbaiano respublik nuo Rusijos atplimo kaltinimai; kaltinamieji, visi save juodindami ir meidami, prisipaino kaltais; kaltinimai igalvoti, pramanyti: idavyst, nipinjimas svetimj valstybi naudai ir pan.; suaudyta 18 kaltinamj; 4) 1937 m. birelio 11 d. karo vad, maralo Tuchaevskio ir kt. taip pat generolu M. Uboreviiaus ir M. Putnos teismas; pastaruosius bolevikai danomis progomis prisimena, bet iki iol aikiai nepasako j uvimo tikrj prieasi. Tai tiktai rykesns Jeovo laikotarpio bylos. J buvo visuose Rusijos kampuose. Visi kaltinamieji, prokuroro Viinskio teigimu, pasiut unys" su vieais prisipainimais iose parodomose bylose i tikrj buvo pirmos eils bolevizmo idj skelbjai, kaikurie j buvo bolevikinio perversmo dalyviai ir vadai, itikimiausi ir geriausi Lenino draugai ir jo bendradarbiai. Parodomose bylose juos kaltino, buvusius kapitalistini krat valgybi agentais, kenkjais, idavikais, ariausiais liaudies prieais ir kitokiais nusidjliais soviet santvarkai. Susidaro ivada, kad rusikj komunizm kr paskutiniosios ries niekai. I t nekadj sambrio kolkas tik vienas Leninas pai bolevik dar nepasmerktas. Tai kurgi tikrasis bolevizmas ir bolevikai?! Bet ir apie Lenin reikia inoti, k bolevikai nutyli. 1917 m. liepos mn. laikinoji Rusijos vyriausyb ikl Leninui byl u kyi i kaizerins Vokietijos vyriausybs mim, santykiavim su ja. Leninas nuo teismo pasislp, nors Trockis ir kiti bolevikai reikalavo, kad Leninas teismo neveng47

t, kad gint bolevik paeist garb. Leninas inojo k daro. Kokiomis priemonmis NKVD igaudavo prisipainimus, iandien jau ne paslaptis. Yra rodym net perdaug. Kaip bdavo igaunami prisipainimai pavaizduoja M. Boikovo didiojo konvejerio" ir kit tardymo priemoni ioje knygelje talpinomi apraymai. Rusijos Komunist partijos 18-jame suvaiavime, 1939 m. kovo 10-21 d. pats Stalinas prane, kad ivalyta 500,000 partijos nari. Ir ia ne viskas buvo pasakyta Stalinas nuslp suaudyt ir stovyklas bei izoliatorius nutremtuosius. I 17-jo komunist partijos suvaiavime (1934 m.) irinkto Centro komiteto nari Jeovo laiku likviduota 80%, o i tame suvaiavime dalyvavusi delegat daugiau puss 1100 buvo suaudyta. NKVD NKGB. (1939-1945 metai). nualinto ir neinia kokio galo susilaukusio Jeovo viet, atjo Lavrentijus Berija, ekos veteranas, Stalino tautietis. Prie Berijos Jeovina masiniai udymai bendrai ir komunist partijos valymai laikinai sultjo, bet slaptoji policija pasiliko kaip buvusi. Prievartos darb stovyklose darbo jga greit susidvdavo, stovykloms reikjo papildym; juos sudarinjo NKVD. Tad i teroro staiga virto btinybe bolevikiniam komunizmui gyvendinti. 1939 metais, karui prasidjus ir Lenkijai nepajgus atsispirti vokieiams, Soviet Rusij smog 48

Lenkijai unugar, uimdama rytins jos sritis, okupuodama vadinam Vakarin Ukrain ir Gudij kartu su Lietuvai pripaintomis teritorijomis. Be to keletas imt tkstani lenk kari pasidav nelaisvn. Okupuotose srityse skmingai prisivejota tkstaniai sovietams nepatikim moni. Neplanuotas verg darbo stovykl naujais vergais papildymas netiktai gerai isisprend 1941 m. vasario 3 d. buvo steigtas specialus Valstybs Saugumo liaudies komisariatas (Narodnyj Komisariat Gosudarstvennoj Bezopasnosti NKGB) su Merkulovu komisaru, o Berija buvo ir pasiliko N K V D liaudies komisaru; kartu vald NKGB ir pakilo Valstybs Saugumo generalinius komisarus. Merkulovo padjjas I. A. Sierovas pagamino ir pasira Pabaltijo gyventojams 1941 metais deportuoti instrukcij. Siautdami Pabaltijos kratuose, enkavedistai, bolevik partijos nariams padedant, sum ir ive prievartos darbams apie 60,000 pabaltiei. Visa tatai vyko rusikj bolevik ir vokikj faist didiosios draugysts ivakarms baigiantis, nes 1941 metais birelio 22 dien ie du draugai susikibo, kaip du kruvini unys. Pakeisdamas NKVD vokikasis Gestapas eng Lietuv. Karo metu NKVD ir NKGB udaviniai padidjo; slaptoji policija iplt savo veikl Raudonojoj armijoj, sudarydama Smero organizacij (Mirtis nipams). Ypatingai stropiai reikjo sekti ir stebti Raudonosios armijos unugaris, kad jos daliniai fronte nepasiduot prieui. Nors karo metu NKGB virininkai kaiteliojosi, bet L. Berija, pelns karo maralo titul, bdamas ministro pirmi49

ninko Stalino pirmuoju pavaduotoju, irjo saugumo organ ir prievartos darbo stovykl veiklos. Karo metu verg darbo stovykl skaiius labai paaugo. Kaikurios verg stovyklos gavo udavin atlikinti usakymus karo reikalams, kitos vykd bendruosius soviet valdios planus. Patekusi rus nelaisvn Lenkijos armij kari sudtyje buvo nemaai lenk inteligent, kvalifikuot visuomeninink, kurie, karui pasibaigus, sprendiant Lenkijos ateities klausimus, galjo bolevikins Rusijos politiniams usimojimams sudaryti nemaai grsms, itai matydamas Stalinas su jo aplinkoje buvusiais didiarusikos politikos alininkais nusprend bsimam pavojui sumainti ir lenk tautai nusilpininti laikomus nelaisvje kvalifikuotus karius ir inteligentus iudyti. Iriuoti belaisviai buvo sugabenti Katyn netoli Smolensko ir, grupmis suaudyti. I viso suaudyta apie 11 tkstani. Eilinius lenkus sugrdo prievartos darbo stovyklas, kur daugelis j taipgi uvo. dymus Katyne atliko NKGB. Karui einant gal, frontui artjant prie Lietuvos ir ms kratas patyr NKGB teroristin veikim. Rus partizanai, atitinkam staig nurodomi, pradjo puldinti vokieius arti kaim ir gyvenviei. U partizan nuautus vokieius Gestapas iud kelet kaim nuo kdikio iki senelio. Tokio likimo susilauk kaimas prie Lentupio, venion apskrityje, ir Pirupis, netoli Valkinink. Tikslas buvo aikus: vokiei terorizuojami vietos gyventojai turjo sukelti Lietuv prie vokieius, i bolevik provokacija buvo be reikms, nes Lietuvoje visi gyventoj sluogsniai ir be 50

ekist provokacij kovojo su vokiei okupacija. ios provokacijos rezultatas u kelet vokiei ir net ne kari, bet civili, lietuvi tauta sumokjo tkstanio gyventoj gyvybmis. U ias iprovokuotas betikslias udynes atsakinga Maskva ir tik ji. Karo pradioje, 1941 m. rugpiio 28 d., Stalinui sakius, Sibir ive 300,000 pavolgio vokiei, likviduojant Autonomin vokiei respublik". i operacij organizavo Berijos padjjas Sierovas. Iveus visus iki vieno vokieius Sibir, j tvarkingas sodybas atskubjo bolevik paruoti rusai kolonistai, plikikai pasinaudoj paliktu turtu. Kiek vliau toks pat likimas itiko Krymo totorius, kalmukus, iaurs Kaukazo tauteles. Ir iai operacijai vadovavo Sierovas. I viso deportuota vir miliono moni. Ivetj sodybas pripild kolonistai rusai.

Karui pasibaigus (1945-1953 metai) Sovietins politins policijos veikimas nepaprastai iplito Ryt ir Vidurio Europos kratuose: Lenkijoj, Vengrijoj, Rumunijoj ir kt. Skubiai reikjo organizuoti slaptosios policijos agentras. Vakarinje Vokietijoje imtai motorizuot enkavedist zujo po vis krat, sekdami ivetj Vokietij rus darbinink (Ostarbeiteri) atskiras stovyklas surinkim, kad grint juos Rusij. Reikjo grinti ir soviet karius, patekusius vokiei nelaisv; j buvo milionas, antras. 51

Surinktus darbininkus ir karo belaisvius Rusijon grino NKVD. Paskesnmis iniomis daugeliui j trojk" sprendimais teko keliauti tiesiog darbo stovyklas. Soviet valdia t moni negaljo palikti j kilms vietose ir laisvje, nes jie bt buv jai pavojingi, kaip mons, kurie mat Vakarus. Vienu atveju ekistams nepasisek. Vakar Vokietijoje jie ukliuvo u pabaltiei, ukrainiei ir kazok stovyklose pasiprieinimo. Ypatingai atspariai laiksi pabaltieiai, atsisakydami santykiauti su enkavedistais. ia vakarieiams ir kar laimjusiems santarvininkams daug kas paaikjo, ko anksiau jie apie bolevikus neinojo. Kai kur lietuviams tremtiniams palauti enkavedistai naudojosi kaikuri lietuvi-bolevik paslaugomis (Bambergo ir Seligenstadto stovyklose), bet ir iems nepavyko; kaikur enkavedistus ir j agentus i stovykl ipraydavo ir tatai juos tikino, jog ia bus tuias darbas. Stovykl archyvuose ir tremtini atmintyje daug yra iai temai mediagos, kuri dabar reikalinga vieumos. Kas iuo reikalu susirpins, neturt pamirti ir UNRRA sulindusi enkavedist veiklos dl vakariei santykiuose su Maskva vis dar besikartojanio libumo. Grusi Pabaltij sovietin valdia nedelsdama pradjo tremti vietos gyventojus, kaltindama juos bendradarbiavus su vokiei staigomis, nors vieni ir antri iems kratams buvo iauriausi okupantai. Grusieji rusai be jokio teisto pagrindo paskelb vyr mobilizacij naujok rus kariuomen mim. 1948/49 metais prasidjs Pabaltijo kratuose ems kio kolchozinimas sukl pasiprie52

inim ginklais. Lietuvoje pasiprieinimas virto atviru partizaniniu karu su specialios paskirties NKVD-MGB kariuomenmis. Karui pasibaigus, Sovietins Rusijos vadinamieji Liaudies Komisariatai" su komisarais buvo pavadinti ministerijomis su ministrais; tad 1946 m. kovo mn. NKVD vietoje atsirado MVD (vidaus reikal ministerija), o NKGB virto MGB (valstybs saugumo ministerija). Pokariniais metais Soviet Sjungos prievartos darb stovykloms darbo jgos nestigo: vokiei ir japon karo belaisviai (j skaiius virija milion ir net antr tiek vyr), vokiei deportuotieji Vokietij darbininkai ir rus antrj okupacij patek Pabaltijo kratai su Vidurio Europos valstybmis (Vengrija, Rumunija, ekoslovakija ir kt.) papild karo metu bado ir lig iretintas verg eiles prievartos darbo stovyklose. 1946 metais Vidaus reikal ministeriu (MVD) vieton Berijos buvo paskirtas NKVD generolas S. Kruglovas, Centro komiteto kandidatas, o sausio 18 d. MGB virinink V. Merikulov pakeit armijos generolas Abaknovas. Stalinas ir vl ruosi antrajam masiniam valymui. Kai kas i partijos ul jau buvo likviduotas, bet 1953 m. kovo 5 d. vakare Stalinas mir, nevykds savo sumanym. Pertvarkyton vyriausybn Berija jo Vidaus reikal (MVD) ministru. Malenkovas um ministro pirmininko viet su Berija pirmininko pavaduotoju; taiau 1953 m.birelio mn. Berija buvo suimtas ir nra tikr ini, kada ir kokia mirtimi baig savo karjer. Oficialiai skelb, kad Berij teis specialus teismas, o plepusis Chruio53

vas yra pasigyrs, kad Berijai uteko kakurio generolo kulkos. Po Berijos MVD ministro pareigas gro S. Kruglovas su I. Sierovu ministro pavaduotoju. 1954 m. kovo 13 d. vietoje MGB buvo steigtas, iki i dien veikiantis, Valstybs saugumo komitetas (KGB) prie Ministr Tarybos, io komiteto pirmininku buvo paskirtas L Sierovas, N. Chruiovui artimas, pagarsjs iaurusis ekistas. statymas numat, kad KGB pirmininkas yra SSSR Ministr Tarybos narys. Pakeitimus soviet valdios virnse sek Berijos bendradarbi likvidavimas Rusijoje ir Gruzijoje. Likviduotj skaiiuje buvo ir V. Dekanozovas, Stalino 1940 .metais paskirtas nepriklausomos Lietuvos vyriausybei likviduoti ir bolevik slaptai sudaryt jos vieton pastatyti. Su Berija pasielgta taip pat, kaip su visais bolevik suaudytais vadais kad elgtasi. Niekas i soviet ir komunist partijos dignitori nebuvo pelns tokios garbs, koki bolevikai suteik Berijai. Tai, anot oficial valdios ir partijos pasisakym, buvs garbingiausias ir kilnusis soviet valstybs vyras, dekoruotas net penkiais augiausio laipsnio sovietiniais ordinais ir septyniais medaliais. Sovietins Valstybs gynimo komitetas savo nar Berij paskelb socialistinio darbo didvyriu, jam buvo suteiktas Soviet sjungos maralo titulas. Berija buvo komunist partijos Centro Komitete ir Politbiure. Nuo pirmosios bolevik Lietuv engimo dienos (1940 m. birelio 15 d.) iki i dien okupuotoje Lietuvoje vyksta vienaip ar kitaip vairuojan54

tis nesustabdomas teroras, ia jis buvo vykdomas Lietuvos TSRS Valstybs Saugumo Liaudies komisaro NKVD majoro Gladkovo pagal I. Sierovo instrukcij (1941 m.) arba pagal L. Berijos ir S. Kruglovo sakymus, M. Suslovui, komunist partijos centro komiteto nariui, priirint (1945-1949 m.). Visi ie teroro veiksm sakytojai su generol ir maral laipsniais priklauso NKVD kariuomenei. iuos veiksmus laimino ir laimina LeninoStalino-Chruevio partija. Teroru vadiname ir Lietuvos jaunimo savanorikas" keliones plinines ems ir visa kita, ko imasi bolevik partija Lietuvai surusinti. Bt klaidinga manyti, kad su Stalino mirtim teroras liovsi. Tik 1956 metais nuo komunist partijos 20-jo suvaiavimo prasidjo kaikurie poskiai. Pripainta: Klaidos-sprendimai dl valstybini, tarnybini ir kini nusikaltim; ios bylos peririmos; priimami sprendimai paleisti i kaljim tuos asmenis, kurie buvo neteisingai nuteisti, o taip pat i tuos, kuri toliau laikyti kalinimo vietose nra btina. . Taip kalbta mintame suvaiavime. Bet kurgi tie grusieji itremtieji lietuviai? siskaitykime pacituot posak. Jame kalbama apie tarnybinius ir kinius nusikaltimus ir apie mones kuri toliau laikyti kalinimo vietose nra btina", t. y. turta galvoje paliegusieji, mirtantieji, soviet smurto reimui nepavojingi. Toki byl sovietiniai budeliai neperirinja. Taiau atmain Sovietijoje esama. J reikia kopianiam ir kopusiam diktatorius paiam N. S. Chruiovui. 55

Valstybs saugumo Komitetas (KGB) prie Ministr Tarybos veikia, kaip veiks. ekistai ir toliau seka kiekvien Sovietijos mog, registruoja visk, kas ekistui sakyta ar jam nepatinka. Ir jei soviet valdiai grst, kad ir maiausias pavojus, visi tariamieji atsidurt nepavojingose valdiai vietose. Teroras bei prie udymas ir toliau vyksta. Nuo 1958 m. KGB pirmininku Chruiovas paskyr savo mog A. N. elepin, o 1959 metais jo ekistas Bochdan Stainskis nuud Ukrainos laisvs kovotoj Stepon Bander. Prie tai jis nuud dar ir kit Maskvai prieing ukrainiet L. Rebet. Kai u udynes ordinais apdovanotam agentui paiam grs pavojus, jis pabgo V. Vokietijon ir ia prisipaino, kuo buvs ir k padars. 1962 m. spalio 20 d. V. Vokietijos teismas j nubaud 8 metus kalti. Dabartiniai Sovietijos vadovai nuudyt komunist partijos vad rehailitacija tariamai atitaiso praeities klaidas. Bet gi svetim krat okupacijos, gyventoj apiplimai ir milion iudymai jiems ne klaidos. Atsiskaityti u tai ir atsiteisti reiks anksiau ar vliau.

Soviet Rusijos Baudiamasis Kodeksas Rusijos socialistins federatyvins soviet respublikos (RSFSR) baudiamasis kodeksas veikia visoje Soviet Sjungoje nuo 1927 met, o Lietuvoje paskubomis atspausdintas ir paskelbtas 1940 met ruden. Visi i Lietuvos trmimai ir baudimai buvo at56

likti pagal statym; jo suglaustas tekstas ia duodamas. RSFSR Baudiamojo kodekso 58 straipsnio santrauka. Kontrrevoliciniai nusikaltimai. 581 str. Kontrrevoliuciniu pripastamas kiekvienas veiksmas nuversti, kenkti, silpninti darbinink-valstiei sovietinei valstybei arba Soviet Sjungos bei autonomins respublikos darbininkvalstiei vyriausybms, arba Soviet Sjungos ioriniam saugumui arba proletarins revoliucijos pagrindiniams kiniams, politiniams ir tautiniams ukariavimams. 582 str. Kontrrevoliuciniais tikslais ginkluotas sukilimas ar Sov. Sjungos teritorij sibrovimas, tais pat tikslais valdios ugrobimas. 58:! str. Kontrrevoliuciniais tikslais susiriimas su svetima valstybe ar atskirais atstovais bei padjimas atskirai valstybei. 584 str. Betkuri parama tarptautinei buruazijai, nepripastaniai komunistinei sistemai lygi teisi, taip pat parama ios buruazijos takoje esanioms ar jos steigtoms organizacijoms, vykdant Sov. Sjungai prieik veikl. 585 str. Nuteikimas svetimos valstybs ar jos kurios visuomens grups skelbti Sov. Sjungai kar, griebtis ginkluotos intervencijos. 586 str. nipinjimas. Perdavimas, vogimas ar rinkimas perdavimui vasltybini karini paslapi. 587 str. Kenkimas pramonei, transportui, ems kiui, valiutai, prekybai, kai tas daroma sovietinei valstybei silpninti. 57

588 str. Teroro veiksmas sovietinei valdiai kenkti ar jai silpninti. 589 str. Susisiekimo priemoni ar kito valstybinio ar visuomeninio turto kontrrevoliuciniais tikslais alojimas. 5810 str. Propaganda ar agitacija, kvieianti nuversti ar silpninti soviet valdi. 5811 str. Organizuotas veikimas ypatingai pavojingiems valstybiniams nusikaltimams ruoti ar vykdyti arba sudarymas tokiems nusikaltimams vykdyti organizacijos. 5812 str. Nepraneimas valdiai apie ruoiamus kontrrevoliucinius nusikaltimus. 5813 str. Veiksmai prie darbinink klas, vykdyti caro valdios laikais esant slaptoje tarnyboje. 5814 str. Sabotaas, kuri nors pareig nevykdymas. 5815 straipsniui prikergtos pastraipos 58 la , 58 lb lieianios nipinjim, karini paslapi idavim, perjim pas prie, pabgim usienin. Kario pabgimo ar perskridimo usienin atveju jo eimos pilnameiai nariai (18 met sulauk), 1) kurie kuo nors tam padjo ar bent apie tai inojo ar neprane valdiai, baudiami laisvs atmimu nuo 5-10 met, konfiskuojant turt, 2) kurie nei padjo, nei inojo, tik drauge gyveno ar buvo jo ilaikomi, baudiami rinkiniu teisi atmimu ir itrmimu Sibiro tolimsias sritis 5 metams. Sovietini tardytoj-ekist praktika sukr posak: By tik bt mogus, straipsn mes jau pritaikysime!" iuos ir dar kitus straipsnius tar-

58

dytojai-enkavedistai pritaik nekalt moni milionams. Visi 58 str. vardintieji nusikaltimai, iskyrus 58 n -58 1 2 baudiami mirtimi, velninani aplinkybi nusikaltimai baudiami laisvs atmimu nemaiau 3 metams.

TARDYMO

PRAKTIKA

IR

MOKSLAS

Sovietini kaljim mons" (Liudi sovietskoj tiurmy), Michail Matvejevi Bojkov, 1 - 2 dalys, 383+400 psl. knygos; ileido Siejatel", Buenos Aires, 1957 m. ios knygos autorius aprao NKVD tardymo bdus, priemones ir moksl. iaurs Kaukaz ir vis Soviet Sjung 1936 m. pabaigoje krt jeovinis drugys" (Jeovas Vidaus reikal narkonas ministras). Partijos centro komiteto politbiuro sakym vykdydamas, Jeovas pradjo eilin valstybs nuo nepatikim gaival" valym iaurs Kaukaze. is kratas seniai bolevikams buvo nepalankus. Nepatikimo gaivalo ia buvo daug. NKVD agent kulkos guld tkstanius, o kaljimus ir verg stovyklas ygiavo milionai. Pirmieji smgiai teko komunistams, sekantieji nepartiniams ir visiems, kas tik uklidavo. 1937 m. rugpiio 5 d. M. Boikovas nakties metu buvo suimtas Piatigorske savo bute ir juoduoju krankliu" nugabentas NKVD srities valdybos 59

komendantr-kontrvalgybos skyri. Netrukus suimtasis buvo pristatytas tardytojo Zacharo Ivanoviiaus Ostroverchovo kabinet, kur po trumpo panekesio paaikjo, kad Boikovas kaltinamas neva dl jo feljetono Sporto spekuliantai", tilpusio laikratyje Jaunasis Lenininkas". Bet feljetonas buvo tik taip sau. Ostroverchovas greit jam pakio kaltinim kad santykiavo su svetimaliais Piatigorsko sanatorijose ir dalyvavo kontrrevoliucinje organizacijoje, kad kenk, nipinjo ir tvyn idavinjo. M. Boikovui toks kaltinimas netilpo galvoje. Tardytojas paaikino, kad neseniai suimtas redaktorius laikraio, kuriame dirbo M. Boikovas, prisipaino buvs kontrrevoliucins nipinjimo organizacijos nariu kartu su M. Boikovu ir kitais. Bet tai melas! Niekas mans kontrrevoliucin organizacij netrauk! . . . Taiau js padtyje geriausiai prisipainti, kitos ieities nra pareik tardytojas. Bet kaip ir kodl? Tai reikalinga ms bolevik partijai. Ji to reikalauja. Reikalauja i js. . . Tai reikalinga. Suprantate?. . . Na, prisipainkite! nekjo tardytojas. Negaliu. Argi js netikite Lenino-Stalino partijai? Tikiu, bet negaliu pats savs kaltinti laukinius nusikaltimus dars. . . Paklausykite, privalote prisipainti, gausite du tris metus stovyklos. . . Susitarkime. Atsiminkite, mes usispyrli nesigailime, mes juos iki

60

kulkos arba iki didiojo konveijerio nuvedame. Ar girdjote apie tai? Tardytojo velns tikinjimai ir malonios ypsenos Boikovo nepalenk. Tardytojas j pasiunt kamer N 3, kad jis joje sitikint, kaip atrodo usispyrliai", praj pro konvejer. Bet ir is bandymas Boikovo nepalenk prisipainim. Kameroje N 3 M. Boikovas mat daug mut ir kankint neprisipainusi kaltais usispyrli". Bet ir is bandymas Ostroverchovui nepavyko. Atvestas pas tardytoj Boikovas nesidav tikinamas pasirayti prikiam jam kaltinim prisipainim. Tardytojas, pakeits velnum, piktai paspaud skambuio mygtuk. Du stiprs enkavedistai bgo tardytojo kambar. Vieno rankose buvo nedidelis ilgokas emodanas, panaus smuiko futliar. Nusiramins Ostroverchovas galva pamoja mano pusn, sakydamas: Paimti konvejer! Enkavedistai oko prie mans. . . Bandau gintis kumtimis, bet enkavedistai mane sulamdo, parmeta .ant grind, ulaudami rankas u nugaros. Girdiu rankas surakinani apyranki spyn iaukteljim. Guliu sukaustytas veidu emyn". Nuo ko pradsime, drauge tardytojau? Pabandykite kds kojele. Pasiirsim, atsako Ostroverchovas. Pasiveriu onu ir bandau nutraukti trump rank sukaustymo grandinl, bet be rezultato. Prie mano galvos guli emodanelis-futliaras. Pakls galv matau jame medini ir metalini vairi dydi ir savotik form ranki rinkin.

61

Dideli savo rank pirtais enkavedistas ima i futliaro dvi nupjautas kds kojeles. tai. Prasids Didysis konvejeris", apimtas baims pagalvojau". Nespjau isigsti. emiau sprando pajutau tok smg, nuo kurio atrod, netekau galvos. Smgiai kartojosi viens po kito ir vis daniau. Nustodamas smons lyg per sapn girdjau Ostroverchovo bals: Nemukite per galv, tik per sprand. Jam dar nelaikas mirti nuo irdies smgio. . . O dabar apdorokite kojas. . . Dabar per pilv. . . Kaip ilgai tssi muimas, a tikrai neinau. Atrodo, kartojosi nemaiau trejeto par. . . Mane mu kdi kojelmis, storais gumos vamzdiais, metaliniu metru ir linuotmis, vini prismaigstytomis. I skausmo vaitojau, verkiau, aukiau ir staugiau. Danai nustodavau smons, bet, kai ji sugrdavo, Ostroverchovo veide matydavau ypsen ir girddavau jo malon bals": Prisipaink, mielasis. Ar pasiraysi prisipainim, geruti? Pradioje atsakinjau Ne", Nekaltas" ir panaiai. Po to, nustojs jg, purtydavau galva neigiamai. Nustojau galvojs apie eim. Naktys ir dienos keitsi, keitsi muusieji mane mones. Ostroverchovas ieidavo kelioms valandoms. Jam esant skaudiau mudavo. Bijojau, kad prisipainus" suaudys. Spyriaus, kiek bepajgdamas. Pagaliau atjo momentas, kada nebejauiau skausmo. Man darsi bloga, ipyl altas prakaitas. Mano smon kakur nugrimzdo neinioje";. (104-106 p.). 62

Po koveijerio Boikovas atsipeikjo betoniniame maie" kameroje be lango, kur galima buvo gulti surietus kojas iki keli, atrmus galv to maio geleimi apkaltas duris. Atri elektros viesa rai akis. Kiek laiko ibta ioje vienutje, negalima buvo nustatyti. Dienas galima buvo skaiiuoti pagal maisto r, duodamo pietum ir vakarienei. Antr kart iveto tardymui Boikovo Ostroverchovas paklaus ar jis galvojs apie keliam jam byl. Jei galvojate, inoma, nutarte prisipainti. Tsti nra jokios prasms. Neturiu kuo prisipainti. Soviet valdiai nenusikaltau. Nejaugi js ios valdios alininkas?. . . Po areto a apie j turiu atskir savo nuomon. . . U atskiras nuomons mes audome. Neumirkit ito, mielasis, atsak tardytojas..." Boikovas ir kart neprisipaino. Ostroverchovas reikalavo prisipainimo ir kontrrevoliucins organizacijos nari srao. nirs tardytojas telefonu pareikalavo Kravcovo knomechaniko. Kravcovas, petingas NKVD uniforma su seranto enklais vyras. Ostroverchovas, neslpdamas pykio, sak: Paimk j. . . spint, postoviui! Kaip sakysite, drauge tardytojau? Su apyrankiais ir vinimis , ar be j? Su apyrankmis, be vini. Jis bus reikalingas tardymui, kiek pagalvojs atsak Ostroverchovas. . . 63

Atvestas special kambar ir Kravcovo stumtas spint karst N 36 Boikovas pradjo stovjim. Stovjim kalinamieji laikydavo baisiausia NKVD kankinimo priemone. Praslinko kelios valandos. Iauo diena. spint-karst kambar nieks neateidavo. Retkariais pasigirsdavo duslus vaitojimas. Atrod, kad paonj, kitame karste, stovi mogus. Vakarop pradjo skaudti nugara tarp meni, turbt dl to, kad mano rankos buvo atlautos u nugaros ir sukaustytos. Jauiau alk ir trokul. Dl kario pylsi prakaitas. Jei neskyl po kojomis, ia galima buvo utrokti. . . ketvirtj par nutirpo knas, skausmai liovsi, atslinko nuovargis. Lenk mieg. Prisispaudiau prie spintos sien ir usndau. Bet numigti nepavyko. Svygaus oro srov ir driai nos ir aki vokus paadino mane. Pavelgiau. Prie languio stovjo Kravcovas; nusmailintu pietuku atsargiai smaigst mano veid, monotonikai kartodamas": Nemiegok, nemiegok, nemiegok! Ir tau, uns snuki, patinka is darbas? A atlikinju tarnybines pareigas. Ir tau, atrodo, jos patinka? Nelabai. Bet vis geriau, nei biau mulu kolchoze arba stoviau tokioje, kaip i, dje. Knomechanikus ia brangina. Ir kodl tu save vadini knomechaniku? Tu gi budelis. . . budelis! Pas mus budeli nra. Yra knomechanikai. O is karstas ir audymai, kas tat?

64

 Tai fizinio taigojimo bdai tardomiems ir sprendim vykdymai. . . Kravcovas nusmailintu pietuku stropiai adino usndus kankinamj. ,, trei ar ketvirt par patyriau, kad turiu kaimyn". Spintoje, deinje pusje, pasigirsdavo moters verksmas. . . Po to greit nustojau smons ir lioviaus skaiiavs laik. Nejauiau koj; atrod, kad jas nupjov ir knas pakibo ore. Galva buvo lyg ir svetima sunki ir skaudanti. Atrod, kad ant jos kakas umauklino ilt gauruot kepur. Norjau j numauti, bet rankos buvo sukaustytos. . . Burnos gleivins, lpos, lieuvis susproginjo nuo kario; aizdels kraujavo, jauiau kraujo skon burnoj. iulpiau ir rijau nuosav krauj, maindamas trokul. . . Po nakties kledjim i ryto atjo Ostroverchovas, Kravcovas ir mogus baltame chalate. . . Kravcovas atidar duris, itrauk mane i spintos. Negaldamas stovti, ia pat ivirtau. . . mogus chalate klpiomis tikrino mano irdies ir plaui veikim. . ." Sakyk, daktare, ar ilgiau gals ilaikyti? klaus Ostroverchovas. Taip, duokit jam valgyti. . ." Toliau Kravcovas su tardytoju prievarta maitino kankinamj. Smoningai nedav jam vandens, trokulio kamuojamam. . . Pagaliau Boikovas ir vl atsidr spintoje. Galiucinacijos, smons netekimas kartojosi. . . Kakuri nakt Kravcovas itrauk mane i spintos. Kambary buvo daugiau deimties NKVD 65

uniformuose jaun vyr. Jiems vadovavo storas, ididus akiniuotas virininkas, tipingas sovietinis ponas su nusmailinta barzdele. Jo rankos aid lazdele, naudojama pedagog mokyklose". Tai buvo NKVD knomechanik kurs lankytojai. Knomechanikos profesorius" NKVD kursantams pirmj demonstravo Boikov. Kravcovas itemp j i spintos, pastat kambario vidury, bet Boikovas neivirto i koj, atrod augs kojomis grindis. Draugai, prabilo profesorius, kreipkite rimt dmes tardomj. Ms mokslo poiriu, ypa jums, bsimiems knomechanikams, tiriamasai pakankamai domus subjektas. Tai vidutinio atsparumo ir valios asmuo. Ir stovjimo laikas jam vidutinis. Jis beveik prinoks prisipainimui; po 10-12 valand jis neteks valios. . . Beje, vilgterkite jo kojas. Jos panaios dramblio kojas, ar ne taip? Visi suiuro mano kojas. Ir a nepainau savo koj. Jos buvo storos, panaios du rstus. Koj msos buvo sudribusios ant liuri, isiverusios per sils ir kaikur jas sudraskiusios". is turiamasis subjektas, ts lektorius, gali ilgokai be atramos taip stovti. is reikinys kyla i to, kad jo kno svoris persimet kojas. Kad sukrist, reikia j stumtelti. Profesorius pats pastm Boikov; is gi, nesulenks keli, ivirto kaip pagalys. Visi garsiai nustebo". . . Tai efektingiausias bdas paveikti mogaus organizm, iuo bdu Maskvos knomechanikai privert Zinovjev ir Kamenev prisipainti. . . 66

Paskui prijo prie kitos spintos, kur bandymui be kaltinim buvo udaryta mergait. Dabar, draugai, ia js matote 18 met mergait, fizikai stipri ir geros sveikatos. Ji stovi ketvirt par, bet i jos skruost spalvos dar neinyko. Daug reiks laiko iki ji nustos valios. Aplamai itvermingiausias pasaulyje gyvulys moteris kaljime. Moterys panaios kates. tai i moteris, tardant, atrod mirusi, bet lig tik knomechanikas pertemps j kiton vieton, ji tuojau atgis. Kas i mergait? Kuo ji kaltinama? paklaus vienas kursant. Tai kakuri kolchozinink. Aikaus kaltinimo jai nepateik. spint j pastat tik bandymo tikslais, kad knomechanikai pasekt jaunos ir stiprios moters organizmo mirimo eig. . . Profesoriaus kalb nutrauk pravirkusios moters balsas. . . Paleiskite mane! A nenoriu mirti! . . . Nenoriu. . . Enkavedistai suiuro. Profesorius" mosteljo Kravcovui. Knomechanikas kaip kok daikt stm mergait spinton. I spintos buvo girdti verksmas. Lektorius grsinaniai praneko: Gailesio jausmo knomechaniko darbe nra. Atsiminkite visiems laikams. Mano praktikoje buvo atsitikim, kad gailesio jausmai knomechanikus nuvesdavo spint. Jums turi bti vistiek kas bandomas: kolchozininkas, ar Centro Komiteto Politbiro narys, nipas, darbininkas-stachanovininkas, moteris ar vaikas. Js tikslas fizin taiga palauti tardomj ar supratote?

67

 Supratome, drauge profesoriau, pasigirdo balsai. . . O i treiosios spintos Kravcovas itrauk sukruvint, mog nepanai btyb. . . Spintoj buvo prismaigstyta vini. . . Drauge profesoriau, kreipsi dstytoj storas, aptuks, jaunas enkavedistas, kiek laiko bandomasai buvo spintoje? Lygiai 25 paras, sek atsakymas. O kitas studentas" paklaus, kiek ilgai jis dar pajgs stovti. Nedaugiau dvejeto par. Po to jis .mirs. Ms terminologija tai bus mirtis nuo irdies smgio. NKVD kolegija pasmerk j miriai spintoje. Specialiam bandymui. is js dmesiui skiriamas eksponatas dar gyvas, bet jo organizmo irimas jau prasidjo. Jo nusmuko plaukai, ikrito dantys, nuo rank ir koj pirt nukrito nagai. Jis apako, nejauia skausmo. Jo nervai galutinai atbuko. tai a paspausiu kuri nors jautriaus kno viet, pavyzdiui, ak, ir jis nereaguos. Jis lazdele smaigsteljo kankiniui ak ir vyko tai, ko nei lektorius", nei jo klausytojai nelauk. mogus konvulsyvinmis pastangomis pakilo alknmis ir, irdamas vir aklomis akimis, virpaniu, bet aikiu balsu itar: Viepatie! Skirk ir jiems mano kentjimus!" mogus susvyravs sukrito. Visi momentui nustojo orientacijos. Enkavedistai susigdo. Lektoriaus barzdel virpjo. Atsikvojs jis piktai ukteljo Kravcovui:

68

 Udarykite spint. . . O , rodydamas mane, umirote, ar k? Pamoka baigta. Kravcovas ir vien, ir kit udar spintose. Vakare Boikov itrauk i spintos. Jis lyg per sapn nugirdo mogaus chalate pasakym: Nutraukite stovjim, drauge tardytojau, jis neilaikys. . . Pairkite jo akis. Tardomasai ltai iprotja. Jis gi, jei neklystu, jums dar reikalingas? Nepaisydamas Ostroverchovo pikt grsinim, Boikovas galvos linkterjimu buvo sutiks pasirayti, bet dl visiko nusilpimo to padaryti nepajg. Jis istovjo spintoje 8 paras. Juoduoju krankliu" be smons buvo nuvetas kaljim. Boikovas buvo grstas t pai vienut, i kurios buvo paimtas". (I d. 113-136 p.). * Atsigavus Boikov nugabeno Piatigorsko miesto kaljim ir patalpino kriminalini kameroje. Ir tai buvo padaryta smoningai kerto sumetimais politiniam. Soviet valdia kriminalinius laik sau socialiai artimu elementu", o politinius savo klasei svetimu, socialiai pavojingu ir kenksmingu". Kriminaliniai buvo sukr prieod: Kam kaljimas katorga, mums gimtoji pastog". Bet nuo 1936 met prasidjus jeovinei", NKVD pairos kriminalinius pasikeit. Ir jiems kaljimas virto tuo, kuo jis yra tardant, kriminalinius pradta kankinti. Buitininkai ir kriminaliniai pradjo gerbti politinius, kaipo itvermingiausius tardant ir kankinant. 69

Majoras Dreizinas, kontrvalgybos virininkas iaurs Kaukazo NKVD valdyboje, buvo vyriausioji konvejerio ir kankinim figra. Svarbesns politins bylos, konvejeris su knomechanikais priklaus jam. Kaljimas prikerg jam taikl Rups" pavadinim. Rup" mog paversdavo skuduru" kalbdavo kaljimo kamerose... M. Boikovas pasakoja: Vienos nakties tardyme a atsistojau prie Dreizin. Virpjo keliai prisiminus, kad ir vl bsiu kankinamas. Dreizino knas, vilktas NKVD mundur su dviem ordinais, nugrimzds Ostroverchovo kdje, o jo iokusios paviri be judesio akys atydiai mane stebi. Jo rankose mano byla alsvame aplanke. Prie stalo kampo sdi Ostoverchovas". Kaip ilgai jis stovjo, kvakseniu balsu paklaus Dreizinas. Atuonias paras. Kodl ne daugiau?. . . Tamsta, tardomasai, ar galvoji kada nors prisipainti? Man pradjus ilg aikinim, kodl a nekaltas, Drezinas nutrauk mano kalb": Baikite nekalto praioklio vaidyb. . . A sakau teisyb. . . Tokios teisybs mums nereikia. Sakykite kit. Kita bus melas... NKVD darbuotojai geriau u jus ino, kas yra melas ir kas teisyb. Tardytojas Ostroverchovas reikalauja i ma-

70

ns melaging liudijim. Ir tamsta to paties nori?. . . Tardomasai, prisimink, kad NKVD visuomet i suimtj reikalauja tiktai tiesos. . . Visokiausiomis priemonmis. . . I mans jos nereikia reikalauti. A tardytojui kartoju teisyb jau kelintas mnuo. K js kartojate? Kad a nekaltas, mane suimdama NKVD suklydo. NKVD niekad neklysta. . . i cinika, ablonika enkavedistams prasta pastaba imu mane i pusiausvyros. Nesusilaikydamas pradjau aukti Dreizino rupin snuk": Plepi, prakeiktas rupe! Js kaljimuose sdi tkstaniai nekalt. Svetimu krauju ordinus sigijate, niekai! Ostroverchovas paoko, pribgo prie mans, bet Dreizinas j sulaik. Sustingusiose iokusiose virininko akyse akimirkai siieb greit dings smalsumas. Taip! kvakteljo virininkas. Js rimtai galvojate, kad mus galima aprkauti? Js norite aisti su mumis, rodyti tukas? A nieko nenoriu jums rodyti! Taip, taip; ar js inote, kas yra manikiras? Ne tas, kuris kirpyklose daromas moterims, bet msikas. Specialus. Liaudies prieams. Baims spazmai atm man kalb". . . Kuris knomechanikas j aptarnauja? Kravcovas, drauge virininke, isitemps atsak tardytojas. 71

 Kuris gydytojas? Bergeris. Ikvieskit Kravcov ir Bergerj. iems atjus, Dreizinas sak": Padarykite jam manikir. Kok manikir sakysite, drauge virininke? Dreizinas, kiek pagalvojs, atsak": Kart manikir! Pirmai pradiai rankiai vidutinio didumo" (191-195 p.). Dar prie manikir" Ostroverchovas parod Boikovui kambar, kur buvo sudtos NKVD kankinim priemons ir vyko manikirai, manydamas paveikti kaltinamj, kad is pagaliau prisipaint. Truputis psichologijos" Erdvus kambarys, primens rankiams laikyti sandl. Palei vien sien lentynos su idstytais ant j rankiais, o palei kit sustatytos spintos su stiklo durelmis, pro kurias matyt lyg ir atsargins main dalys. Drebulio kreiamas iriu treij sien: nuo grind iki lub i sien puoia" sukabinti prie jos kaniai, autuv valomieji virbalai, trumpi, stori gumos vamzdiai, kdi kojos, botagai su geleiniais kabliais galuose, adatomis nusagstytos liniuots, plieniniai metrai, lankai su sraigtais, virvs su kilpomis ir kitoki panas dalykai. Visi ie daiktai sukabinti ant vini grieta tvarka. Cementinse grindyse kojelmis tvirtinti keturi ilgi stalai. Vir j kabo keisti metaliniai taisymai, su metalinmis apyrankmis, odos kilpomis ir vir72

vagaliais. Stal lentose prigrta vairaus dydio skyli. Pastalje ir tarp spint pristatinta nedideli elektrini motor, ant kuri tiksliai sudti guljo laid ritiniai. Daugiau tuzino kdi papildo io kambario keist vaizd; kaikurios j metalins su spiruoklmis, mygtukais ir sraigtais. Kdi kojels camentuotos grindis. Grindys kambario vidury ketvirtadaliu metro augtesns, nei palei sienas. Nuo stal ir metalini kdi sien link grindyse duobti loveliai. Ir palei sienas yra tokie pat loveliai, tik kiek emiau nuleisti. Jie sujungti su vamzdiais, einaniais rs kambario kertse. Grindys, stalai ir kds perdm padengtos rusvomis dmmis, tiksliau dmi sluogsniais. Rykesns tamsiai raudonos spalvos dms dengia senesnes, tamsesnes. Tokios pat ries dmmis tik kiek maesnmis aptakytos sienos, durys, spintos ir lentynos. Dusinantis, salsteljs kvapas vyrauja kambary. Apsidairs i karto supratau, kur a patekau. Mano mintis patvirtino mane kandin seks Ostroverchovas". . . Kaip jums, mielasis, patinka is jaukusis kambariukas? Ar inote, kur jus atved? Spju, burbteljau. Ar spjate, kad Kravcovas jus taip ia aptvarkys, kad i js nieko nepaliks, nei plksn, nei kaltinim? tai a nieko neatsakiau. Ostroverchovas, draugikai pams mane po ranka, nusived prie spint. Jam pamojus, Kravcovas atidar vien spint. Dabar a pamaiau, kas man i tolo irint 73

buvo panau main dalis. Spintos lentynose buvo sudtos vairaus didumo pirtins, padarytos i plonyi metalo plokteli; kaikuriose ploktelse kyojo sraigtai. Tardytojas cinikai mirkteljo". toki pirtinait mes galim mauti js letenait, vien po kito usukant iuos sraigtelius. Kuo, mielasis, pavirs js rankut po pusvalandio? Kotletu, ar ne? Didesniam efektui sujung pirtinait su ita royte paleisime srov. Kaip js tuomet atrodysite? Siaubingas pasibaisjimo drebulys ireik mano jausmus. itai pastebjs Ostroverchovas nusikvatojo. Jums ios pirtinaits nelabai patinka! irkite ion, gal itai patiks? Jis parod metalin kd. Js ia matote dvi sdynes: virutin skylta, apatin su vinimis. sivaizduokite, kad jus pasodino i kdut ir kietai dirais pririo. Js draugas Kravcovas jungia srov. Apatin sdyn ant spyruokli pakyla, jos vinys skverbiasi virutins sdyns skyluts. . . Js sdynei darosi nemalonu? Bet tai menkniekis. Kreipkite dmes vinis. Kiekviena j sudaryta i trij kietai susiglaudusi dali. Paspaudus tai it mygtuk, vini dalis isiskeia. Jos rauna js kn. Tuomet js jauiate, koks ia skausmas? Po tokio bandymo, js ilgai negalsite sdti. . . Ostroverchovas nutemp mane prie lentyn. Ant j buvo pridta daugyb peili, pjkliuk, ilg virbal, grt, ied, repli ir vairiausi form spaustuk. Jis sugrieb puss metro ilgumo platok amen plienin plokt be rankenos su

74

dviem skylm galuose ir teik daikt Kravcovui". Pademonstruokite, drauge Kravcovai, i giljotinuk. , Knomechanikas tyldamas pam plokt, tais j buvus ant stalo mechanizm. Po to, paspausdamas mygtuk, motor jung laid. Plokt besisukdama pradjo judti, pakildama ir nusileisdama. Kartu i lengvo judjo stalo lenta. is mechanizmas pjausto mog, kaip der, plonytmis riekutmis kartu su kaulais". Mano praktikoje, ts tardytojas, buvo toks atsitikimas. Pakliuvo nipas. Tikras ir labai usispyrs. Kds kojel, plieninis metras, prideginimai nedar jam takos; pastayti spint nebuvo laiko. Padjome j tai ant ito stalo. Pradjome nuo deins kojos nykio. Po 32-os riekuts jis praneko. . . Nejaugi, mielasis, io nipo lidnas likimas jus neveikia?. . . Ostroverchovas temp mane nuo vieno stalo prie kito, nuo lentynos prie lentynos, su pasitenkinimu smulkiai apibudindamas kambary buvusi dalyk paskirt. Kravcovas tyliai ir niriai sek tardytoj. Laisvje bdamas skaiiau apie biaurius kankinimus, vykdytus vairiais laikais ir vairiuose kratuose, bet tai buvo tik menki eeliai, k a dabar ia maiau ir girdjau. . . Tardytojo paskait" nutrauk duryse pasirods Bergeris. Jis vilkjo balt chalat, jo rankose buvo odinis krepelis, kokius paprastai naudoja gydytojai medicinikiems rankiams sudti. Ostro-

75

verchovui prijus, jiedu kak tyliai aptarinjo. Nugirdau kelet posaki": Manikiro nereiks. Jis jau paveiktas. Vietoje fizinio a panaudojau psichin tikinimo bd. Kok btent? paklaus mogus baltame chalate. Atlikau trumput paskaitl tai apie tai, akimis apvelgs lentynas ir spintas, pasak tardytojas. Bergeris mirkteljo ir viegiamu, nelabai panaiu mogaus juok, balsu pridr": Akivaizdins, taip sakant, psichologijos truputlis, drauge tardytojau. Gerokas truputlis, patvirtino Ostroverchovas. Kravcovas abejingai pavelg mane. Jis neigiamai pakrat galv ir tyliai pasak: Beveik paruotas, bet nevisikai. Reikia dar paspausti. Nedaug!. . . Tuo metu a tikrai buvau beveik paruotas visokiems prisipainimams". Kankinimams skirtas kambarys mane sukrt; siaubas nusiaub, palaudamas ryt prieintis. Dar vienas, kad ir maiausias fizinio taigojimo" metodo pakartojimas ir a pasirayiau betkur tardytojo man pakit prisipainimo popiergal. Bet Kravcovo pasakymas prie mano nor mane paveik ir paskatino prieintis. Ostroverchovas, pribgs prie mans, nuspaud mano alkn. Tu paruotas prisipainti? Ar ne taip, mielasis? A su neapykanta itariau: Ne! Tardytojas pradjo mane velniai tikinti. 76

 Prieintis neprasminga, mielasis! Vistiek prisipainsite! Kam tsti?. . . Atsigrs knomechanik jis paklaus: Pasakyk, drauge Kravcovai, kiek moni atlaik . . . kambar? Knomechanikas ltai ir tyliai atsak: Nieks. . . ia. . . mano kabinete prisipasta arba. . . mirta nuo irdies smgio. Js matote, ts tardytojas. Usispyrimui nra tikslo, mielasis. Paskutin kart patariu pasirayti! Ir vl atsakiau: Ne! Ostroverchovas susierzins nusispjov, mosteljo ranka sakydamas": Drauge gydytojau! Paruokite rankius! Drauge knomechanikai! Veikite!" Manikiras" Ostroverchovo sakym Kravcovas tuojau bematant vykd. Greitais, prastais ir tiksliais judesiais pastm mane prie vieno stal, plaiu savo delnu prispaud mano rankas prie virutins lentos, koja pastm mane kd su augtoka atrama. Knomechanikui nereikjo nei puss minuts, kad pririt mane prie kds ir rankas prikaustyt prie stalo lentos. Kravcovui paspaudus vien ant stalo buvusi mygtuk, i stalo skyli i abiej mano rank pusi ioko eios apyranki pusels. Sujungus galus, apyranks prispaud mano rankas delnais emyn prie lygaus poliruoto medio. Viena apyrank prispaud mano keturi pirt antruosius vidurinius narius, antra nykt 77

ir rankos rie prie delno, treioji pat rie. Po to knomechanikas dirais priver prie kds mano peius, kakl, alknes ir kojas, ie veiksmai taip greit buvo atlikti, kad a nespjau pagalvoti apie pasiprieinim. Prikaltas prie stalo ir priritas prie kds a beveik negaljau pajudti. Stalai buvo siauri pusmetrio ploio. Mano rank pirtai per 2-3 centimetrus buvo siki i kitos stalo lentos puss. Prieingai Kravcovui, Bergeris dirbo ltai. Jis ltu ingsniu prijo prie stalo, pastat ant jo ir atidar savo emodanl. vilgterjs j nustebau, kad neturiu baims. Tai k pamaiau, atrodo, turjo mane nukrsti, bet manyje buvo tik nuovargis ir atbukusis visam kam apatikas jausmas. Mano nervai visk, kas kankinim kambary buvo matyta ir girdta, nereagavo. Bergerio emodanlis buvo perpilnas vairi komplekt adat, smeigt medio gaballius. Buvo adat plauko plonumo ir skrybli pilk storumo, ir pagaliau panai gramofono adatas, plokiai nusmailintas. Ten pat tam tikrame lizdelyje buvo spirito lemput su dagtim. Balto chalato mogus, itrauks lemput, ieb j, pradjo iiminti adatas vien po kitos. Jis m ne ploniausias ir ne storiausias, bet vidutines. Pasilenks per mano pet, Ostroverchovas kvpuodamas man veid, saldiu balseliu nekjo: Pradkite prisipainim! Nelaukite manikiro. Juk baisiai skauds. . . Na, kaip? Spazmikas pasiprieinimas, susijauks su apatija, dar neprajo; a neigiamai pakraiau galv".

78

 Drauge Bergeri! Pradkite! kteljo palei mano aus tardytojas. Gydytojas neskubdamas pakl spiritins dagt, pavilg vatos gabaliuk spiritu, akuratikai apluost mano pirtus, kiekvien atskirai. Po to spiritins ugnelje iki raudonumo kaitino vien adat ir klausiamai pavelg Ostroverchov. is nekantriai linkteljo galva. Bergeris pakl mano rankos smili ir i lto smeig po nagu adat. Dl nepakeliamo skausmo nesulaikiau isiverimo laukinio auksmo, trukteljau, kad pakiliau i kds, bet dirai su apyrankmis mane kietai laik. Antroji adata sismeig antrj pirt, paskui tret, ketvirt ir penktj. . . Baisus degantieji skausmai raust mano pirtus. Bet baisesnis u skausmus buvo lyktusis deganio kno kvapas, skverbisis mano uosl. Nuo to lyktaus kvapo man pasidar bloga, a nustojau smons. . . Atsipeikjau nuo alto vandens srovs, bgusios per mano galv ir veid. Kravcovas mane pilst vandeniu. U mano nugaros pasigirdo Ostroverchovo salsteljs nirusio gyvulio balsas": Tskite, drauge daktare! Nesigailkite jo nag. . . Ir vl viena po kitos skverbiasi adatos mano pirtus. Kiekviena po nagu sikverbdavo giliau centmetro. Nagai plaijo ir msos po jais spirginosi. Bergeris atsukinjo nuo adat kvadratlius akuratikai dliodamas juos ant stalo. A staugiau, vaitojau i skausmo. Visi mano pirtai buvo nusmaigstyti adatomis. Ostroverchovas tsdamas klaus: 79

 Ar prisipainsi? Ar prisipainsi? Atsakyti negaljau. Skausmas, kepinamo ir deganio kno kvapas atm man bals. A tyliai ir teigiamai lingavau galva. Pagaliau isiver verksmas: Taip! Taip! Dabar buvau palautas. Mane apm vienui vienas noras: greiiau pasirayti visk, kas reikalinga, kad tik isilaisviniau i raiani skausm ir lyktaus kvapo. Palinkusi mane Ostroverchovo fizionomija skendjo ypsenoje: Pagaliau, mano brangusis! Seniai taip reikjo! Be reikalo save ir mus kankinai! Skubdamas itariau: Nutraukite manikir, draugai! Gydytojas neskubdamas traukinjo adatas i mano panagi. Ir vl kartojosi raiantieji skausmai. Neilaikiau ir vl nustojau smons. . . altas vanduo ir ltai rimstantieji slinkstantieji nuo mano rank skausmai mane atgaivino. Adat panagse jau nebuvo. mogus baltame chalate spirite pavilgytos vatos gabaliuku rpestingai luost lykiai atrodanias mano pirt galnes. Jos buvo pajuodavusios nuo prideginim, nagai susproginj; i aizdeli kyojo apdegusi ir suangljusi ms gaballiai su sukrejusiu juosvu krauju. Kravcovas mane atrio. Ostroverchovas, idsts ant stalo prie mane kelet popieriaus lakt su amina plunksna", velniai sakomai pareik: Pasiraykite! Greiiau! 80

Kas buvo tuose lapuose prirayta, negaljau irti. Mano veidas skendjo aar ir vandens miinyje. Tardytojas bruko rankas plunksn. Prisiliets prie jos sueistais pirtais, a vl sugniuau nuo skausm. Plunksna ikrito i rank, nurieddama po stalu. Skausmas nebuvo toks atrus, kaip pirma, ir gal kiek pasirys biau j nugaljs, bet tuo metu iganinga mintis ov: Simuliuoti, panaudoti skausmus. Nepasirainti. Usikabins u ios minties, pradjau simuliuoti: imdamas plunksn vaitojau, grieiau dantimis, raiviaus paleisdamas plunksn i rank". Susitvarkyk, mielasis! Daugiau itverms, daugiau pasiryimo! Viena vienintel mayt pastanga ir galsite pasirayti, tikino Ostroverchovas. Atsakymui vaitojau:. . . Negaliu! Negaliu! Js mane sualojote! Mano rankos, mano rankos! Plunksnos nelaiko. . . Duokite poilsio mano pirtams, igydykite juos; pasiraysiu visk, k norsite. Vilties mintis apvald mano smegenis. Svarbiausia atsisakyti dabar. Paskui, gal kaip nors isisuksiu". Kada tamsta pasiraysi? piktai paklaus tardytojas. Kai tik sugebsiu ilaikyti rankose plunksn, atsakiau. . . Pavyko apgauti: tardytojas nustm nuo mans paruotus paraui popieriaus lapus. Bet apgauti patyrus knomechanik buvo sunku. smei81

gs mane drumzlinas akis, jis paaipiai palingavo galva ir vos girdimai itar": Netikkite jam, drauge tardytojau! Jei norite, a j priversiu pasirayti tuojau jis suka. Igirds posak, visu atkaklumu pradjau aukti: Ne, ne! Sakau teisyb! odis! Jis nori iloti laik. Netikkite! spyrsi Kravcovas. Bet Ostroverchovui, atrodo, mano bylos" reikalu atsirado savi, kitoki sumetimai". Gerai, pasak kiek pagalvojs tardytojas, duodu jums kelet dien poilsio ir tuo laiku papildysiu js prisipainim. Bet atsiminkite, mielasis, jei atsisakysite, js panags susipains su storiausiomis adatomis. . . Bergeris apirjo mano pirtus, dar kart juos apval spiritu, patep jodu, linkteljs, vengianiu balsu itar: Viskas tvarkoje, drauge tardytojau. . . Ikviesti palydovai ived mane i Kravcevo kabineto" koridori. jau pirmyn storais triukm suimaniais kilimais, iskts rankas, tyliai vaitodamas nuo besitsiani skausm su diaugsmo irdyje jausmu. Neinau, kodl a diaugiaus nepasiras nuosavo mirties sprendimo". (196-207 p.)
*

I atpasakot pavyzdi matyti, kad didiuosius konvejerius", stovjimas spintoje" ir manikirus" vykdydavo imiklinti ir kvalifikuoti knomechanikai. I kur ir kaip ie specialistai" atsi82

rasdavo, paslapt ir vl atskleidia M. Boikovas, papasakodamas sekant nuotyk. * Dvylikametis altkalvio Bortnikovo berniukas Mitia, pabgdamas i nam, tvams paliko ratel: Tti ir Mama! Neiekokite mans. Ieinu heroik ir garbing gyvenim. Griu ordinuotas, arba visai nesugriu. Pionierius D. Bortnikovas". Tvai susirpino. Prane milicijai. Dings vaikas, dviem metam praslinkus, i Tolimj Ryt para laik, kad jis armijoje. Gyvena gerai. Ordino dar negavs, bet gausis. Greit atjo dar pora laik ir siuntinukas. Tvas fabrike pasakojo apie sn draugams su pasididiavimu. Bet siuntinukas buvo pirmas ir paskutinis. Mitia i tv nam pabgo 1929 m. idjiniais" sumetimais. Jis buvo susiavjs sovietini pasieniei garbingais ygiais, gaudant tvyns prieus nipus. Anuomet tokiomis temomis ra sovietin spauda, teatruose, filmuose rod pasieni kareivius-didvyrius, apie tai pasakodavo pionieri susirinkimuose. Susirads pasienio sargyb punkto virinink Neipurenko, Mitia pareik jam, atjs ginti sovietin tvyn nuo nip ir prie. I io vykio Niipurenko ir jo brio kariai sivl didel rpest. Vis savait GPU tardytojai apklausinjo virinink, paskirus karius ir pat Miti, kuris, tardytoj nuomone, norjs pabgti pas prieus. Miti mu ir grsino, bet jis laiksi savo, tvirtindamas, nors bti pasienieiu ir nipus gaudyti. Vienas tardymo dalyvi gepeukas 83

(GPU agentas) atkreip vyr. tardytojo dmes, kad vaikas itvermingumu ir kietu savo bdu gali bti naudingas GPU. Po to GPU vaik pradjo globoti, paaikindami jam, kad ir muimas jam itirti buvs reikalingas. Miti pasiunt miesto skerdykl. nustebusio Mitios klausim buvo atsakyta, kad geri pasienieiai turi priprasti prie kraujo kvapo. Po to Mitia dalyvaudavo darant kratas, tardymus, sumimus ir vykdant audymus. Mokslas tssi por met. Pasienieio pareigos nip sekimas, gaudymas su unimi Mitiai labai patiko, iose pareigose Mitia buvo penket mnesi ir tuo laiku jis jau sugebjo pasisti tvams siuntin. Po to j paauk divizijos tab ir paskyr slaptus kursus, ruousius fizinio taigojimo tardytoj padjjus". Kursai Mitiai nepatiko. Apie tai jis teik raport. GPU majoras Podgainy, kurs virininkas, Mitiai tiesiog akis pasak: Be tuk, paliksi kursuose, prieingai kursantai mokysis i paties kailio". . . Kurs programa nesudtinga. Mok muti mones ir tvirtindavo: Privalote numoginti mog, paversti j mazgote, kad igautumt tardymui visk, kas reikalinga. Niekam maiausio pasigailjimo js filosofijos pagrindas." Po kurs Miti pasiunt Vladivostok GPU inion. Tris metus Mitia i moni gamino mazgotes". Bet budelio profesijos Mitia nepamgo. Jis gaudavo papeikimus u blogai einamas pareigas. Kart GPU valdybos virininko padjjas paskelb Mitiai: ia jus nedaug ko mok. Vyksite 84

iaurs Kaukaz, Piatigorsko knomechanik institut. . . Ar patenkintas? Piatigorske Dimitrijus Bortnikovas pateko patyrusi mokytoj", NKVD majoro Dagino instituto organizatoriaus, jo padjjo Dreizino ir Krylovo rankas. Institutas ruo augtos kvalifikacijos budelius, pagal Maskvos patvirtintas programas su kiu: Niekam jokio pasigailjimo! Instituto mokslo vyrai" sitikino, kad Bortnikovas ne tik netiks, bet gali tapti NKVD kenksmingu. Apsvarst padt pedagogai" nutar tsti mokym, po to padaryti bandym. 1936 m. lapkriio mn. Bortnikov tiesiog i pamokos pakviet Dagino kabinet. Ten buvo ir Dreizinas su Krylovu. Daginas, paspauds migtuk, kreipsi jaunuol: Tamsta, blogiausias ms instituto studentas. Mes sudarome jums prog pasitaisyti. I miesto, kur js praleidote vaiko dienas, atve liaudies prie Vasilij Bortnikov. Aptvarkysite j ms akivaizdoje. kabinet ved lies, trumpiausiai apkirpt sen. Jaunasis knomechanikas paino tv. Ir tvas paino suaugus enkavedisto mundure sn. Tai tu ia Mitia? paklaus nustebs tvas. Budeliu tapai! Muk, kankink, kaltas, kraujagr iaugins. Muk tv ir bk prakeiktas, pradjo verkti tvas, rankomis pridengs akis. Dimirtras Bortnikovas kumtimis puol mokytojus", bet prie tris enkavedistus neatsilaik. Daginas ia pat sak Dreizinui: Tv suaudyti, sn sunaudoti tyrimams!" Tv suaud t pai nakt, bet sn, kaipo parodamj mediag ilgiau 85

met kankino, instituto pamokose atlikindami studentams" parodomj knomechanik praktik. is subjektas, buvs knomechanikas, paeid pagrindin NKVD nuostat nesigailk tardomojo! Matote kaip jis nubaustas. Ir su jumis bus taip pat, jei kartosite jo klaidas. . . Kai Bortnikovas pasidar nebepanaus mog, j grdo mirtinink kamer. Visas jo knas buvo sumutas be sveikos vietels enklo. D.Bortnikov, talpinant kaljim, kaip buvus enkavedist menkai krt. Jo kelni upakalinje kienje atsitiktinai pasiliko keletas popieriaus lakteli, o tarp j slaptas NKVD dokumentas. J skaiiau mirtinink kameroje", rao Boikovas. Mainle raytoje violetins spalvos kopijoje buvo itoks tekstas: Slaptai. Instituto klausytojams nuoraas. NKVD iaurs Kaukazo srities Valdyba. Piatigorsko miestas. 1935 m. balandio 24 d. Piatigorsko knomechanik instituto mokslo programa 1. mogaus anatomija ir fiziologija teorijos 12 val. 2. mogaus kno oda 4 3. Nerv sistema ir jos funkcijos 8 4. Jautriausios mogaus kno vietos praktikos 36 v., 8 86

5. Knomechanikos teorijos ir praktikos pagrindai 6 6 Pradiniai veiksmai, bandant subjekt praktikos 26 v. 7. Svarbiausieji fizinio taigojimo ir jo pritaikymo metodai praktikos 112 v. 38 8. Knomechanikos nuo seniausi laik iki i dien istorija 22 9. Naujausios knomechanikos mainos ir j veikimas praktikos 84 v. 18 10. mogaus organizmo fizinis ir psichinis patvarumas praktikos 20 v. 6 11. Sprendim vykdymas praktikos 42 val. 8 I viso teorijos 130, praktikos 320 valand. Programai skiriama 10 mnesi. Piatigorsko knomechanikos institutas, virininkas profesorius Dreizinas Instituto virininko pavaduotojas docentas Krylov iaurs Kaukazo NKVD Valdybos virininkas majoras Dagin" Dokumento virutinje dalyje i kairs ir gale buvo iaurs Kaukazo NKVD Valdybos antspaudas. Po antspaudo kliiniai uraai: Tvirtinu. Narkomvnudiel G. Jagoda". Piatigorsko knomechanikos institutas nra vienintelis. Kalinamieji, kurie buvo tardomi NK VD valdybose ir skyriuose Maskvoje Leningrade, Kijeve, Tiflise, Minske, Rostove ir kt. didesniuose 87

miestuose, liudija kad ir ten veikusios panaaus tipo udaros mokyklos" (2 t. 39-48 p.) M. Boikovui teko stebti D. Bortnikov mirtinink kameroje ir matyti, kaip jis prieinosi penkiems budeliams, atjusiems paimti j suaudyti. Kova truko net penket minui. Atsisakius D. Bortnikovui paiam ieiti, bdingas enkavedisto posakis: Kaip tat neisi? nustebo enkavedistas. Tavs pats komendantas laukia! , M. Boikovas apibudina sovietin jo stebt budel taip: Tas, kuris audo. Dienos metu mirtinink kameras kartais ateidavo mogus, usimets ant pei su NKVD kapitono enklais karik milin. Atsisds ant kduts, jis pradeda kalbas su mirtininkais. Jo bat aulai blizga, papurts veidas variai nuskustas. . . Jo akys landios. . , Liepos mnesio kartos dienos, kameroje tvanku. mogus su umesta ant pei miline, aikiai tenoru tardamas kiekvien od, sako: alta pas jus, pilieiai mirtininkai!,,... Pokalbis tsiasi. . . mogus nepyksta u taikomus jam priekaitus. Kart, patalpintas kameron naujokas prasitaria, kad tasai gerasis mogus gal galt jam padti. Naujokui paaikina: Netenka j kreiptis. Tai tas, kuris audo". I nagano. pakau. Tatai ionyktis budelis, NKVD valdybos komendantas Kapranovas. . . Kapranovas patarinja mirtininkams, kad jie prie jo priprast,, jog jiems teksi su juo susitikti.. Jis turi Raudonosios vaigds Ordin"; jo kai-

88

rioji akis visuomet primerkta. Tai prasta aunant svetimus pakauius. Bendroje kameroje aretuotieji, buvusieji sargai-palydovai, pasakojo, kaip Kapranovas audo: Gaila man tamstos, pilieti, bet nieks nepads. Toks js likimas mirti nuo mano kulkos. Nesijaudinkite. A jus viena akimirka be maiausio skausmo. Jei audomasai aukia nenors mirti, Kapranovas j ramina: Visi mirsime. Tamsta, pilieti, iandie, o a, gal bt, ryt. Ir neinia, katras mudviej laimingesnis. . . Ir tai k a jums pasakysiu. Kartu su odiu pasakysiu" Kapranovas auna. . . Kapranovas neslepia, kad jam teko audyti moteris ir net vaikus. Jam j negaila, bet nes jokio noro audomas moteris jaudinti. . . Vis tik tai moterys. Jj visokios raudos, auksmai, netenka smons, a to nemgstu. Mano reikalas audyti, ne kankinti. Kiti tekankina! Visus daiktus Kapranovas j vardais vadina: kaljim kaljimu, kankinimus kankinimais. Jo filosofija mirties visuomet reikia bijoti. Jis klausim knomechanikos institute dsto". Kart, rao Boikovas, teko skaityti SS SR Aukiausios Tarybos sak (ukaz) apie NKVD veikj ordinais apdovanojim. J tarpe buvo ir Kapranovo pavard; jis buvo apdovanotas u svarbi valstybini udavini atlikim". Joki kit udavini be audym jis nevykd, atseit, ordinas teko u budelio darb. Be pagrindini" audymo pareig Kapranovo inioje buvo net keturi ri NKVD sargybi prieira. . . 89

 Mums, mirtininkams, buvo domu, kaip Kapranovas iki budelio nuygiavo. Pirmosios revoliucijos metais audydavau prieus, o dabar audau vairius, tai ir viskas. Bendrai, pilieiai mirtininkai, gyvenimas nejaukus. Nuolat alu ir ilgiuos. Toks ilgesys, kad nebesijuokiu, kartais noriu bti mirtininku. is jo noras greit isipild. Kapranovas didiavosi, kad j pastas pats Jeovas. U tuos pasigyrimus jis gavo kulk pakau. (2 t. 72-79 p.) M. Boikovo iurps NKVD veiklos apraymai reikalingi papildymo keliais momentais. Ikviest pas tardytoj Ostroverchova Boikov pasitiko Kravcovas, kadangi kambary Ostroverchovo nebuvo. Ssk! Palauk! Tardytojas tuojau ateis. . . Mudu su Kravcovu seniai tu" artim santyki nuo konvejeri ir manikir pasekm. Kravcovas vaikto po kambar. Bestebdamas i vaiktyn, pamaiau, kad knomechanikas beeidamas aplenkia didel tarakon, taipgi niekur neskubant. . . Kravcovo monotonika vaiktyn su tarakono aplenkimais erzina M. Boikov. Nuspausk j! Kravcovas sustoja, pagalvoja ir niru balsu atsako: Kam j spausti? Ir jis nori gyventi. . . Nustebs ir pyks rkiu jam: O mons? O a? Ar mes nenorim gyventi? Tarakono gailies, o mus kankini! Budeli! Ne savo valia kankinu! Man sako! Toks amatas!. . . Ar sakius tarakon nuspausi? 90

 Nuspausiu!. . . Na, tai nuspausk! Tu man ne tardytojas! sakinti neturi galios! pyks Boikovas rkia Kravcovui: Kad tave su tavo profesija velniai griebt!" Kravcovas nepaprastai susijaudino. I jo veido dingsta drumzlinas sustingimas, jo lpos virpa, visa jo btyb apimta nepaprastos, nesuprantamos baims. Tu nepliauk toki dalyk. . . Apie velnius... Argi tu tiki velniams? klausiu nesulaikydamas juoko. O kaip ms darbe netiksi? tyliai nusiramins atsako knomechanikas. Be j argi toki profesij bt? Gal tu ir Dievu netiki? Ne! Netikiu!. . . Taip, jei Dievas bt, viso to nebt! Ko nebt? NKVD, tardym, knomechanik. . . Atjus Ostroverchovui, is pokalbis nutrko. Esmins ivados i jo Boikovas nepadar, bet ji tai kokia bt: igujus i mogaus grio simbolio svokas, jame pasilieka visa, kas bloga. Knomechaniko Kravcovo susijaudinim Boikovas aikino vis enkavedist nepaprastu prietaringumu. Buvo praj 3 mnesiai, kai Boikovas buvo ikviestas pas tardytoj Ostroverchov akistatai su to paties laikraio, kuriame Boikovas dirbo, bendradarbiu Benjaminu. is , nors tik 27 met amiaus vyras tebuvs, atrod nepaprastai sunyks ir prails. Benjaminas patvirtino, kad buvo pa91

kviets Boikov kontrrevoliucinink, kenkj organizacij; kad sudars Piatigorske visam iaurs Kaukazui nip centr; kad Boikovas dirbo angl ir lenk valgyboms. Benjaminas, anot Boikovo, prisipains visais 58-jame str. vardytais nusikaltimais, iskyrus vien: tarnavim baltj armijose; mat, 1917 metais jo bta tiktai 10 met amiaus. Akistata baigsi tuo, kad Benjaminas, kurio pavard knygoje ymima T-vas, staiga pakilo ir itiess Boikov subintuotas rankas susijaudins suuko: Mykolai, tu suprask! Kitaip negaljau! Jie ilupo i mans prisipainim!" (1 t. 342248 p.) Kadangi ir akistatoje Boikovas neprisipaino, tai netrukus Ostroverchovas j ikviet; dienos metu ir pareik, kad kart tursis prisipainti ir pasirayti, prieingai i ia neieisis. Ir vl atsisakinji? Tai kvaila! Pagaliau pasiraysi, nes tamstos bendradarbiai seniai prisipaino. Bendroje parodym byloje trksta vienos grandies, be kurios negalima apsieiti. Tai js! Po utrukusio pasikalbjimo Ostroverchovas paoko i kds, trenk kumtimi stal, nesusivaldydamas irk: sakysiu suimti tavo mon ir motin! sakysiu Kravcovui jas tardyti taip, kaip pats buvai tardomas. Tu surakintomis rankomis sdsi ia pat! Ar nori to? A to nenorjau. Tardytojas pakio man lap popieriaus su iomis eilutmis: A, ia pasiras, prisipastu kaltas, dalyvavs ir aktingai veiks kenkj-nip kontrrevoliucinje organizacijoje". 92

Kaltinamasai papra leisti jam pagalvoti. Jis prisimin konvejerio kanias". . . Prisimin ir Kravcovo posak: ia. . . mano kabinete visi visame kame prisipasta. . . mirta nuo irdies smgio. . ." Prisimin Boikovas, kad prie kur laik redaktorius kaljimo telegrafu" prane jam: Kai nustosi jg, prisipaink!"' Visai neseniai bendroje tardomj kameroje Viktoras Goriago kalbjo: A maiau tkstanius kalinamj, bet j tarpe nebuvo neprisipainusij. Kodl? Visi neprisipainusieji numir tardomi. Po sunkios vidujins kovos Boikovas sutiko pasirayti su slyga: Mano motina, mona ir brolis mano kontrrevoliucinje veikloje nedalyvavo ir nieko apie j neinojo". Pagaliau! Paskutin grandis sijung grandin! Bet tai nebuvo viskas. Dabar tursime parodym patikslinti, pridr Ostroverchovas. Tardytojas dav pasiskaityti kit bylos dalyvi parodymus. Visi jie patys savo ranka ra prisipainimus, buv valstybs idavikai, priklaus antisovietinms organizacijoms ir nipinj beveik vis valstybi naudai. Mano idiotikoji prisipainimo kryba", Ostroverchovui vadovaujant, tssi tris dienas. Raiau visk, kas galv ateidavo, vairiausias nesmones. Priraiau 42 puslapius. Ostroverchovas buvo patenkintas. Kas mane dabar laukia? paklausiau nesidiaugdamas jo komplimentais. . . Mane pasmerks ilgiems metams? 93

 Visikai ne! Teismo nebus. Js parodymai reikalingi tam, kad Maskva juos patvirtint. Sprendimas tamstos byloje seniai paruotas. Atleisk man tamsta! Buvau uimtas ir pamirau jums j parodyti. Kok sprendim? Teismo dar nebuvo. . . Narkomo Jeovo potvarkiu NKVD valdyb ir skyri virininkams kaikuriose bylose suteikiama sprendim teis. Tad ms valdybos virininko draugo Bulacho sakymu, mandagiai ypsodamasis, aikina man tardytojas. . . Kiek met? susijaudins paklausiau. . . Virininkas pavarts popierius staliuje, itrauk popieriaus lapel, kuriame mainle buvo ispausdinti baiss ir nelaukti man odiai: N K V D srities valdybos sakymu suaudyti. . ." Ostroverchovo veide inyko ypsena, spausdamas migtuk dabar mane irjo iaurus ukietjs ekistas. kambar jo du vyrai. Tardytojas, pirtu rodydamas mane, burbteljo: Mirtinink kameron! Lydrat gausite komendantroje!. . . ( I d. 374-383 p.) M. Boikovas ilgai sdjo mirtinink kameroje. Daug nusikaltli" palydjs mirti, pagaliau ir Boikovas buvo paauktas be daikt", atseit, nuudyti. Du ginkluoti palydovai aplenk izoliuotas audymo komendanto duris, pristatydami Boikov Ostroverchovui. ia jis suinojo, kad Maskva pareikalavusi papildom paaikinim. Tardytojas aikino, kad tai bsi nesunku padaryti. Boikovas jaudindamasis grietai protestavo, kad nebuvs sptas, jog ne suaudymui bus vedamas. Gavs byl susipainti, kuri reikalaujama paaikinim, 94

Boikovas j sudrask. Boikovas buvo nugrstas nekrenam vienut. Pusgyvis i jos iimtas ir vl jo pro kaljim kameras. Atmaina vyko, jeovinai" baigiantis ir Berijai pradjus Jeovo skirt NKVD virinink likvidavim.

Okupuotoje Lietuvoje Okupav Lietuv (1940 m.), kiek apsidair ir sitais NKVD patalpose Kaune ir kt. kankinimo priemones, enkavedistai pradjo suiminti mones savo nuoira ir juos tardyti: kankinti, muti, reikalauti prisipainti be kalts rodym. Tardymai vykdavo naktimis, tsdavosi savaitmis; nustojusius smons apipildavo vandeniu, grsdavo karcerius atsipeikti. Kankinami buvo: 1) Viktoraviius, Juozas, suimtas 1941 m. balandio 29 d. Luokje. Kankintas Kauno kaljime ir NKVD patalpose; 2) Juodviris, Mykolas, suimtas Panevyje 1940 m. gruodio 7 d. Tard NKVD rajono virininkas Micknas; paskui sadistas Vilimas, reikalavo pasirayti jo sudaryt protokol; 3) lajus, Juozas, suimtas 1941 m. balandio 15 d. Tauragje. Tard ekistas Martaviius ir du rusai; 4) Strauskas, Edvardas, i Kuli; 5) Vaitieknas, Vladas, suimtas 1941 m. balandio 3 d., tardytas NKVD patalpose Kaune; 95

6) Musteikis, Meys, suimtas 1941 m. balandio 28 d. Teliuose, salakikis V. Tard saugumo virininkas Morozovas; 7) Vyniauskas, Kazys, suimtas 1941 m. gegus 21 d. Skuode. Du Raud. Armijos kariai smaigst panags adatas (manikiras); (Genocide. By K. Pelkis. 47-52 psl.)

Teroro klausimams studijuoti leidiniai 1. Borys Lewytzkyj, Vom Roten Terror zur Sozialistischen Gesetzlichkeit. Der Sovietische Sicherheitsdienst. Nymphenburger VerlagsBuchhandlung. Miinchen, 1961, 302 psl.; 2. The Soviet Secret Police. Edited by Simon Wolin and Robert M. Slusser. F. A. Praeger Publisher. New York, N. Y. 1957, 408 psl.; 3. The Soviet Revolution 1917-1939 by Raphael R. A!bramowitch. International Universities Press, Inc. New York, N. Y. 1962. 473 psl.; 4. M. M. Boikov. Lidi Sovietskoj Tiurmy (Sovietinio Kaljimo mons); I ir II tomai, 383 | 400 psl. Ileido Siejatel". Buenos Aires, 1957 m. 5. Genocide Lithuania's Threefold tragedy by K. Pelkis, edited by Rumaitis. Published by Venta", Germany, 1949. 286 DSI.

96

PRIEVARTOS

DARBO

STOVYKLOS

Soviet Rusijos statymai numato pataisos darbo (Ispravitelno-trudovyje lageri ITL) stovyklas; jos priklauso 6-tai i eils bausmi kategorijai, skaitant nuo pirmos maiausios. Pataisos darbo stovyklas danai koncentracijos stovyklomis vadina, nors joms jau prigijo verg darbo stovykl pavadinimas. Stovyklos ITL savo ruotu yra trij ri. 1-os ries tremiama: kriminalini ir tarnybini 60%, politiin 40% su bausmmis nuo 3 iki 5 met. ia bausms atliekamos velnesniame klimate; pasimatymus leidia stovyklos virininkas savo nuoira. Nusmerktieji dirba mikuose, durpynuose, keli tiesimo, kanal kasimo darbus, pavyzdiui, Maskvos-Volgos, arba stato apsaug kit stovykl imtiniams; dirba ems kyje, prie statyb ir kt. 2-sios ries stovykl sudtis: politini 60%, kriminalini-tarnybini 40%. Nusmerktieji laikomi europins Rusijos iaurje ir Sibire palei geleinkelius. Bausms nuo 3 iki 25 met. Nusmerktuosius saugo gamta. Buities slygos sunkios: patalpos anktos, nevara-parazitai, maitinimas nereguliarus. Pasimatymai su NKVD leidimais. Dirba mikuose, tiesia plentus ir geleinkelius, darbinami anglies ir kit. kasyklas, naftos gamyklas ir kt. 97

3-sios ries stovykl sudtis: politini 80%, kriminalini 20%, laikomi Sibiro iaurje ar Tolimuose Rytuose, vietovse, siekianiose Ledinuotj vandenyn. Bausms nuo 5 iki 25 met. Apsaugo gamta. Darbo ir buities slygos nemonikos. Dirbama aminos iemos ir ali slygomis. Susirainjimas ir siuntiniai draudiami. Dirbama aukso kasyklose; prie keli, tiesiam per tundr; gaminama miko mediaga eksportui; statomos prieplaukos pi iotyse, pakraunami ir ikraunami laivai ir kt. 7-ji i eils kategorija izoliatoriai. Juose laikomi ypatingai svarbs nusikaltliai" soviet tvarkai, dl kuri nors prieasi nesuaudyti politiniai-opozicininkai. Izoliatori pristatyta Uralo kalnuose arba netoli Maskvos, pavyzdiui, Vladimire. Bausms iki gyvos galvos. Prievartos darb nra; tai vienintel vieta, kur j nra; ia tai ir bus tikriausias bolevikinis komunizmas. I izoliatori, tur bt, nieks gyvas neijo; tad apie juos ini nra. I to, kas iki iol patirta apie ivetuosius lietuvius, galima teigti, kad visi jie priklaus ivardintoms pirmosioms trims prievartos darbo rims. Ivetieji, kad ir nelaikomi u spygliuot viel, kietai priirimi pelnsi sau duon. Nereikia umirti, kad stovyklose ir u j rib veikia vietiniai NKVD teismai su tardytojais, prokurorais,budeliais. Danas tremtinys trmimo vietoje u kok nors menkniek galjo gauti bausms papildym arba izoliatori, ar pagaliau kulk pakau. Kad nevienas i ivetj i vietos NKVD

98

trijuli" gavo bausms papildym, tenka.

abejoti ne-

Verg stovykl administravimas Pataisos darbo stovykl administravimas sudarytas i dviej padalini: stovyklos valdytojo jos virininko ir i stovyklos administracijos, 3-jo NKVD skyriaus. Stovyklos virininkai su gamybos ir aprpinimo skyri vedjais virinink padjjais priklauso dar: sanitarijos, buhalterijos-planavimo, kultrosaukljimo skyriai su i skyri virininkais. Virininko padjjui gamybos reikalams savo ruotu priklauso cech virininkai, o pastariesiems darb brigados su brigadininkais. Stovykl punktai bei atskiriems darbams vykdyti komandiruots" taipgi priklauso atitinkamiems stovykl virininkams 3-jo administracijos NKVD skyriaus virininkui priklauso NKVD galiotiniai stovykl skyriuose bei poskyriuose. 3-jo skyriaus virininkui priklauso visa apsauga: sargyb virininkai, etap apsaug komandos, stovyklins paskirties izoliatoriai, specialios nubaustj verg brigados, cenzra, stovykl komendantros ir apsauga nuo gaisr. Ginkluotosios jgos taipgi yra NKVD inioje. Bdinga, kad pataisos darb stovykl administracijoje ir gamybos skyriaus techniniame personale laisv moni neperdaugiausiai bdavo, ios pareigos pavestos specialistams i nusmerktj; jiems suteikiamos patalp ir valgio privilegijos; 99

tatai skatina ios ries vergus savo pareigas gerai atlikinti. Utat 3-jame NKVD skyriuje dirba savi ugrdyti bolevikai, buvusieji ar esami ekistai, paperkami i verg tarpo seksotai. Tai toks aparatas tvarko ir valdo tkstantines nusmergtj eilini verg mases, sutelktas prievartos darbo stovyklas Valdymo priemoni bei bd yra ir daugiau, bet apie tai kitoje vietoje. Prievartos darb stovykl administracijos sutvarkymas atitinka soviet valstybs santvark.

Europins Rusijos iaurs verg darbo stovyklos ioje Rusijos dalyje veikusi verg darbo stovykl danai buvo kaiteliojami pavadinimai. J istorija apytikriai bus itokia. Pirmoji bus buvusi Solovecko OGPU, ypatingosios paskirties stovykla. Ji buvo steigta ekos laikais, kai valdi pasigrob bolevikai, bijodami prieiko veikimo ir drebdami dl savo kailio, dorojo reimo prieus i kairs ir i deins. Tuos, kuri nespdavo ar dl tam tikr prieasi negaldavo suaudyti, trm labai izoliuot Solovk sal Baltojoje jroje. I M. Rozanovo apraym matyti, kad Solovecko verg darbo stovykla, prie j ia atitremiant, jau buvo apvaldiusi dideles teritorijas kontinente, kur vergai vykd nauj keli tiesim, dirbo mikuose ir gamino miko mediagos eksportui. Solovecko igarsjusi stovykl sutrumpintai vadindavo SLON. Pro j prajo imtai tkstani nusmerktj, o 1930-32 me100

tais SLONO stovyklose dirbo 120,000 nutremtj. 1929 metais soviet valdia, partija ir pats didysis" Stalinas susidomjo Peioros baseinu. Netoli Uchtos j iekota naftos, anglies, aukso ir kitoki ikasen. Uchtos-Peioros stovykla met metais didjo ir didjo. 1929 metais ikasamj vertybi jiekojo 120 asmen, o 1941 metais darbint verg buvo 750,000. M. Rozanovas, kiek papildydamas Uchtos-Peioros verg stovyklos istorijl, rao, kad pirmasis Peioros krate gamtos turt jiekojimo tvarkytojas buvo Jokbas Moisiejeviius Morozas: jis tat Uchtos-Peioros stovykl steigs ir buvs pirmasis jos administratorius. Morozas ankiau yra buvs ymus ekistas Ukaukazje. Pats likimas jam lms didias pareigas iaurj. Kart Morozui teko Tifliso smuklje nuauti darbininkas, udikas buvo beivengis bausms, bet, Tifliso proletariatui sujudus, Morozas buvo paskirtas Peioros krat tyrimo darbams vykdyti, atseit buvo itremtas. J. Morozas visa energija vykd naftos ir kit ems turt jiekojim. Statsi miestai Kova, Vorkuta ir kt.; buvo tiesiamas Vorkuta-Kotlas geleinkelis. Anglies Vorkutoje reikalas greit susitvark; anglies klodai buvo beveik paviriuje. Bet naftos rasti buvo kurkas sunkiau: ioriniai poymiai daug kur rod naftos bvim, bet grimai vis bdavo nesekmingi. Maskva Morozui pasitikdavo be rezerv, o is, kad neilkt i tarnybos ir pasiymt, mulkino ir valdi ir partij. Pagaliau, draugams Stalinui, Jagodai, Bermanui-Gulago virininkui nupikjo telegrama aibas: Vojos 101

grinys dav naft; jos Peioros krate bvimas rodytas". O naftos Ust-Vojos griny tai kaip atsirado: Morozui sakius, grimo virininkas grimo ang nakties tamsoje pyl vis statin geriausios naftos. 1939 metais visame Uchtos-Peioros verg stovykl rajone isemta tik apie tkstanties ton naftos, todl buvo sakyta tonas skaiiuoti pdais, kad daugiau atrodyt; mat, tkstantis sudarydavo 60.000 pd. is skaiius ir paiam Stalinui buvo kur kas aikesnis ir imponuodavo. Morozovas buvs plai usimojm organizatorius. Su Maskvos inia, Morozo pasilymu, verg stovyklos 1933 metais buvo pavadintos trestais. Uchtpelagas (Uchtos-Peioros stovykla) pavadinta Uchtpetrestu. Bet trestai vertsi laisvais darbininkais, ne vergais. vyko gdingas nesusipratimas. Morozo usimojimus vykdydavo rinktiniai specialistai, pasmerkti u nipinjim" ir kenkim" 10-iai met verg stovyklas. Morozas daug milion rubli sukio vairiausius tyrimus be rezultat, mokjo mulkinti Maskvos valdovus. Su kriminaliniais elgsi brolikai, bet ir kit neskriaud. Vykdydamas Maskvos sumanymus krat kolonizuoti pasisekimo neturjo dl nuo jo nepriklausom klii. Su Gulago virininku Bermanu Morozas buvo svainiai. Taiau, neirint nuopeln, giminysts ryi, ordin, Morozas sukrs iaurs verg stovykl sistem, buvo suimtas. M. Rozanovas Moroz tituluoja didiausi tuftininku. Deimtmeio laiku iki 1941 met nuolatos vyko stovykl persiorganizavimas, kol 102

pagaliau isiskyr sekanios savarankios stovyklos: 1. iaurs geleinkelio - Ryt krypties statyba (Sieveldorstroj): Kova-Vorkuta, skaitant mik eksploatacij su 400,000 kalinamj. 2. Geleinkelio Vakarai statyba (Kniayj Pogost-Kova): 150,000 kalinamj. 3. Uchtos-Imos stovykla: nafta, radis, helis, laiv (baidok) statyba 50,000 kalinamj. 4. Peioros stovykla: mik eksploatacija, ems kis, transportas baidok statyba, su 50,000 kalinamj. 5.. Ust-Vym su Kulomsko stovyklomis (palei dein ups Vyegdos krant): mik eksploatacija, plent tiesimas ir kt. su 40,000 kalinamj, ir pagaliau 6. Vorkutos stovykla: anglis, su 60,000 kalinamj. Visos ivardintos stovyklos isirutuliojo i Uchtos-Peioros (Uchtpelago) stovyklos. Vietini gyventoj tose vietovse buvo apie 300,000; jie paskendo verg jroje. Stovykloms pradjus veikti, buvo statomi miestai: ibju, Kova, Vorkuta. Nutiesta Ust Vymibju 300 km kelio, tinkamo automainomis vainti. Prie Peioros, Usos, Imos sisteig stovyklinio pobdio ems kiai; tkstaniai kalinamj kirto, rov mikus, ruodami vietas darams. Peioros emupyje, apsemiamuose lankose buvo statomos gyvulininkysts farmos, numatant ilaikyti 1500 meliam karvi. Laivininkystei Peioros upe reikjo bar: 1941 metais Uchtoje,

103

Kovoje ir Pokioje pastatyta bar 69,000 ton talpos.

Verg sudtis stovyklose Europins Rusijos iaurs stovykl kalinamj sudtis yra vairi ir savaip domi. 1930-1933 .metais stovykl sudties statistika politini kategorijon yra priskyrusi 60% verg; taiau ios ries politiniai nesugebdavo pasakyti, u koki politin veikl juos nutrm. J dauguma buvo visiki beraiai; pavards vietoje ddav kryiukus. Tikrj politini, neslpusi savo soviet valdiai prieiko nusistatymo, stovyklose nedaug tebuvo. Iki 1930 met tikrieji politiniai stovykl nepasisekdavo; juos NKVD jau areto vietoje naikindavo: juodaisiais krankliais" nuvedavo nuoalias vietas, kur j laukdavo ikastos duobs; kai kuriuos sodindavo politiniam skirtus izoliatorius. Pasodintieji izoliatorius soviet valdiai danai bdavo reikalingi parodomose politinse bylose, kaip liudininkai. izoliatorius grsdavo ir sklokininkus: Trockio, Bucharino ir kit buvusi bolevizmo paib alininkus; udraust politini partij dalyvius: socialdemokratus ir socialistus revoliucininkus, usilikusius i partij narius bei sumediotus anarchistus. Politiniai ia apraom viet stovykl jokioms partijoms nepriklaus, politini siekim neturjo, nes partijos, iskyrus bolevik, buvo udraustos; tad vadinamieji politiniai buvo pai bolevik sukombinuoti politiniai. 104

1930-1934 metais verg stovyklose buvo gauss nusmerktieji u dalyvavim ginkluotame sukilime prie soviet valdi" (58 str. 2 p). Tatai buvo vairiausi Rusijos vietovi kininkai ir buvusi kazok apgyvent srii kazokai, pasiprieinusieji sukolchozinimui. Sukil kininkai naikino ki kolektyvintojus; NKVD kariuomen vietoje aud buoes", o j gimines ir iaip t vyki stebtojus ioplius grdo verg stovyklas 10-iai met. Nuo 1935 met verg stovyklas pradjo plaukti nipai" nuo Rusijos pasieni, ypa nuo pasienio su Lenkija: I kur pas tave 5 zlotai, u k juos gavai, prisipaink". Arba: Apie k per sien kalbjai su savo anoj pusj gyvenania teta?" Daugel pasienio gyventoj kaltindavo, kad padjo nipams" pereiti sien; pagrindas: Tu inai visus pasienio takus!" O ir vietovse toli nuo svetim valstybi sien atsirado "nip lizdai" paios valdios puiama nipomanija. NKVD tokiems dalykams netikjo, bet tikti reikjo. 1936 metais Lenkijoje buvo ileistas Rusijos emlapis su MTS (main traktori stoi) paymtomis vietomis. Dl io menkniekio vyko sumim Traktorocentre" ir Soviet Rusijos ems kio komisariate (ministerijoje). Po 1934 met verg stovyklas pradjo plaukti agitatoriai", nusmerkti pagal 58 str. 10 punkt. i nusikaltli" r patekdavo soviet biurokrat kritikai, anekdot mgjai ir j pasakotojai. Pokoje, Uchtos-Peioros stovykloje, buvo raudonosios armijos tankistas, biednioko vaikas, Mik Chodajevas, susapnavs degant Kremli ir i jo 105

mainomis ivaiuojanius vadus. Mik buvo neatsargus savo sapn papasakojo draugams, o kai apie tai suinojo dalinio politinis komisaras, Mik gavo 5 metus u agitacij", nes Kremlius negals degti ir vadai i jo bgti. kininkas nuo Amro, mokytojos paklaustas, kodl jis savo vaik neleidis mokyklon, atsak: Matai, basi, neturiu i ko avalo nupirkti". Tja pat proga jis papasakojo mokytojai, k mons kalba: Seniau vaikus mokydavo sudties ir daugybos, o dabar pamoko dalybos ir atmimo". kininkas gavo 3 metus prievartos darb stovyklos, mokytojaikomjaunuolei praneus, kam tatai inotina. 1934 m. Kovoje, Uchtos-Peioros stovykloje, buvo vokietis, vos ne vos kalbs rusikai. Vokietis tarnavo Berlyno policijoje ir priklaus socialdemokratams. Pabijojs Hitlerio pabgo vis dirbanij tvyn". tartas nipu gavo 5 metus. Nuo 1937 met atsirado liaudies prie" kategorija. Dl io kaltinimo stovyklas pateko imtai tkstani: sovietini staig, komunist partijos, profesini sjung nari bei pareign, kolchoz pirminink, moni vedj, fabrik direktori, net liaudies komisar (ministr) ir sovietini didik. 1937-1938 metais siautjo komisaras vidaus reikalams Jeovas, suterorizavs vis Soviet Rusij. Vien tik Charkove tuo laiku buvo suimta ir nusmerkta daugiau kaip 30,000 asmen. Iki 1934 met 90% politini sudar kininkai ir darbininkai. Bet pradjus yg prie soviet inteligentij, padtis verg stovyklose grietai pasikeit. Anksiau stovyklos kalinamj tarpe nesurasdavo sskaitininko, o po didij valym 106

prive ininieri, ekonomist ir profesori. Nedaug kas i j galjo dirbti stovyklos kontorose ir ratinse. Didele j dauguma usidirbdavo sau duon kirviu, pjklu ar kastuvu; ie visi greit sunyko, slinkdami dochodiag" nusmukeli kategorij. Dochodiag" an laik stovyklose buvo perpilna. mogus, nustojs fizinio pajgumo ir moralins atsparos, vis slinks ir slinks emyn, netekdavo prast mogaus savybi. Jei kalinamasis nustoja prausiasis, gula nenusivilks, nekreipia dmesio savo ivaizd ir negirdi, k apie j neka jo kaimynai, tai jo nelaims draugai sakydavo, toks dool", nujo bei lietuvikai nusmuko. Nusmuklis prainja duonos, jieko maisto liekan, nerodo atsparos, virsta paliegusiu uniu. Urki" kriminaliniai, stovykl plrieji vilkai, dochodiag" prieyb. Paskutinis verg darbo stovykl mohikanas, Rusijos socialdemokrat partijos Centro Komiteto narys, Borisas Osipoviius Bogdanovas, su labai maomis pertraukomis ikaljo 38 metus. Bogdanovas 1917 metais buvo pirmojo Petrogrado darbinink soviet narys, buvo vienas demokratins Rusijos revoliucijos vad, bet drso reikti savo nuomon u tai bolevikai j sunkiai baud. Tai buvo tasai pats Bogdanovas, kuris 1917 m. balandio 14 d. sugrusiam i usienio Leninui, beskaitaniam garsisias savo bolevikins revoliucijos tezes, susijaudins suuko i vietos: Tai kledjimas, kledjimas beproio; gd jo klausyti ir jam pritarti. . ." ito bolevikai Bogdanovui nepamiro. Apie B. O. Bogdanov mano kitoje vietoje mi107

nimas Iksas pranea, kad jis 1949 m. buvo atvetas i kakurios Sibiro stovyklos Int. Po to jis kartu su Bogdanovu kaljs, Abezs stovykloje, o 1954 m. buvs nugabentas Potmos stovyklos invalid namus NKVD prieiroje. Nuo 1955 met jiedu Potmoje gyven viename kambary. Bogdanovas pasiliks grietas bolevizmo prieas ir kietai laikydavosi savo nusistatymo, be joki skrupul vadindavs save socialdemokratu, o tatai anuomet buvs negirdtos drsos dalykas. Prie jo mirt Potm buvo atvykusi jo dukt su 15 met amiaus mergaite, kuri Bogdanovas mats pirm kart. Kai iaurins Rusijos prievartos darbo stovyklose imir tikrieji politiniai, jose pasiliko tamsi vadinamj politini mas. 1940/41 metais ias stovyklas atve Rusijos ugrobt krat kitatauius politinius: lietuvius, latvius, estus, ukrainieius. ie naujieji, tautikai susidrausmin, danai stovykl administratorius sulaikydavo nuo beprasmi iaurum.

Tarnybiniai ion vis pirma priklauso socialistins nuosavybs grobstytojai"; tatai pasmerktieji 1932 m. rugpiio 7 d. statymu, imtai tkstani kolchozinink ir ma pareig kolchoz tarnautoj, saugojusi vent socialistin nuosavyb", patekdavo stovyklas tiktai dl to, kad paliet tai, kas anksiau patiems jiems priklaus. Pam brigadininkas i kolchozo darins veiml iaud savo 108

karvei 10 met; nera knygas kolchozinio verelio, bet j pamaitin suvalg 10 met; ra pien 3% riebumo vietoje 4% arba susidariusi sviesto ekonomij" pasidalino savo tarpe kiekvienam po 10 met, ir taip be galo ir krato. Kiekvienoje apygardoje organizuojamose parodomose bylose imtai kolchozinink, pagaut karpant prinokusi jav varpas, buvo pasmerkiami katorgon. Nusmerktuosius rugpiio 7 d. statymu stovyklose vadindavo kirpjais", imtai ir tkstaniai panai byl rodo, kaip linksmai ir pasituriniai gyvena kolchozininkai". Badas ir neturtas sovietinio teisingumo nejaudindavo; visi gaudavo piln 10 met norm. Antr nusmerktj grup sudarydavo apsileidliai tarnyboje. Surijo iurks deras sandly ar krautuvj vedjui 5 metai, nors krautuvs laiku reikalavo kai pelms, iurkms gaudyti, slasteli ar nuod; atsisdo baidokas ant seklumos kapitonui 5 metai; nenaudojo traktoriaus dl kuro laiku nepristatymo 4 metai; sugedo uvis be druskos, ukliuvusi kely, 10 met. Ir taip be galo. Toliau pinig arstytojai". Vienu laiku valdia smarkiai buvo sikabinusi ios ries nusikaltlius, kai kasininkms u 25-30 rubli trkumus duodavo 5 metus. U i preki operacij tarp sovietini staig susidariusius nuostolius visiems, kas tokias operacijas vykd, priklausydavo nuo 3 iki 7 met, nors i i nedatekli kaltieji asmenins naudos neturdavo. Privaiai santykiaujant ios ries bausmi n109

ra, bet ponas valstyb, pats leidis ir vykds statymus, ir darbu spaudia, ir katorg tremia. Popierius dekretams ir statymams valstybinis, teismas ir mons taipgi valstyviniai". Nuostoli nebus, mons dirbs katorgose be atlyginimo.

Kriminaliniai iai kategorijai priklaus naujos sovietins santvarkos igyditi vairi ri ir kategorij kriminaliniai: pilietinis karas, bolevik smoningai kurstomi klasi prieingumai, ypa kaime, soviet valdios organizuotas dirbtinis badas kolchozinant ems k, ir dl viso to, tvams uvus, pasilik imtai tkstani nalaii, sovietuose vadinam bezprizornik" be globos, benami vaik. J gyvenimas vyko gatvje, landynse, kartais nevykusiose sovietinio tipo vaik prieglaudose, pataisos namuose, kaljimuose iki neatsidurdavo prievartos darbo stovyklose. Stovyklose jaunieji kriminaliniai sudarydavo savit sluogsn, jausdavos vieningi ir bdavo nuostabiai susiklaus. Jie bendrai ar pavieniui vagiliaudavo: grobdavo kaimyno duon, gaut siuntinl, pakeisdavo geresns ries aval savo suplyusi, pralodavo savo duonos davin visam mnesiui pirmyn, o progai pasitaikius visu briu nakties metu upuldavo barakuose mieganius kalinamuosius, ypa politinius. Danokai niekieno nepastebti apgalvotai nuddavo jiems nepageidaujamus bei buvusius tardytojus, iems patekus stovyklon. Toki udym pa-

110

prastai administracija niekad neiaikindavo, taip gerai jie bdavo organizuoti. Prievartos darbo stovyklose, nelyginant akademijose, vis ri kriminaliniai isitobulindavo savo mene. Juos vadindavo urki", arba blatnoj". ie fanatikai nepaksdavo prievartos darb. Bdavo atsitikim, kad 50-100 blatnj atsisakydavo dirbti. Stovykl administracija turdavo su jais nesusipratim ir danai vienokiu ar kitokiu bdu su jais baigdavo geruoju, be didesni represij. Ieidami streik blatnyje" nereikalaudavo politini pagalbos; jie gerai inojo, kad politiniams, atsisakiusiems dirbti, grsdavo suaudymas. Urki" bei blatnyje" turdavo vad sakytoj ir sudrausmintoj, kurio aklai klausydavo; daniausiai tai bdavo i j pai tarpo ikils drsus, atkaklus ir sumanus vyras. Urki" turjo savj kalbos argon. Urki" banditinis elementas. Tai plrieji, kuriems spjauti visokias bausmes, j dyd bei terminus. Jie nuolat alkani, pasiry vogti, kautis, umuti. I blatnj" isiskirdavo dar ir kita kriminalini ris: stukai" ir suki" kals. Pirmieji pataikaudavo administracijai, bet ir antrieji toki pasitarnavim" nevengdavo, ios ries kriminalini nepaksdavo tikrieji urki" ir blatnyje". Kriminaliniuose buvo dar ir kitokios ries moni, taipgi sovietinio reimo auk: darbinink, pagaut vagiant mons rankius, mediagas bei kur kit inventori. Jei tokios ries vagis buvo bent tris kartus teisiamas, kelias verg darbo stovykl jam bdavo atviras. Danai atsitikdavo, kad visokias bausms atliks tokios ries krimi111

nalinis, ijs i laisv, kur nors ramiai gyvendavo, siningai pelnydamas sau duonos ksn, bet, jei N K V D prireikdavo darbo jgos, tad tok tuojau iupdavo, o NKVD tardytojai straipsn pritaikydavo ir mog vl nugrsdavo verg stovyklas prievartos darbams. i kriminalini ris atitikdavo kolchozininkus, patekusius u socialistins nuosavybs" grobstym. Tai buvo rams mons, nuolatos besistengi vykdyti uduotino darbo norm dl kiek didesnio duonos ksnio. Stovykl ir kaljim administracija urki" kategorijos kriminialiniams pataikaudavo. tai Krasnojarsko Skirstomajame" kaljime stebtas vaizdelis: Naujas 1000 vyr ir moter etapas, stiprios ginkluotos sargybos apsuptas, irikiuotas po keturis, sdinja ant savo mantos, laukia primimo. Tatai atvetieji pagal visus 58 str. punktus politiniai. Urki taipgi laukia, trindami delnus. Jie jaut, galsi atvetuosius nubuointi". Bet skirstomojo" virininko sakymas kart draud urkoms" artintis prie politini. Virininkli, auksinis, leisk mums tuos parazitus tik trupuiuk atvynioti! A tai neturiu baltini, visk praloiau, o pas tuos usieninius ir maskvinius velnius skudur kiek tik nori. Mes juos, balandlius, greit apvarinsime, nesurasi! Virininkas grietai atsisako, pagrsindamas kiekvien nuauti, kas neklausys sakymo. . . Virininkli, auksinis paprayk, kad jie duot ms chevrai" kokio nors rkalo. Ar supratai? kreipiasi virinink kitas. . . Prasidjus naujok etapo primimui, virininkas leidia keliems naujokams nuneti praom 112

tabak briui kriminalini. Su kavimais ir klyksmu urki" priima atnet tabak. Dvejetas urk", vilpinjant ir viegiant kriminaliems, atsidkoja atvetiems sudtingo okio keliais numeriais. Vienas t okj, prijs prie naujok netiktai pareikia: Nebijokit, faistai, mes nakt jums utaisysim monk" (apiplim). Vienas atvetj delegat norjo kak tai pasakyti, bet kakas i urk", atrodo, vienas vad, jam ukrainikai atr: Ar tu ir ia eisi prie soviet valdi? Ar Poltavos galukas tu kada kada nors valgei?. . . (K. Petrus,152-153 p.) Ten pat K. Petrus rao, kad kiekvienas urk" 2-5-10 kart baustas, nuo 5 iki 100 met u ne vien di ant savo sins". Jei kas tokio urkos" klausia, kas gi bus su tja tavo imto met bausme, gauna kvatojant atsakym: Tai NKVD pasyvas! Kadangi turiu 15 pavardi su 10 pravardiavim, tai kiekvienam man tenka po 4 metus, bet jei padarysiu 50% nuolaidos aliojo prokuroro" naudai (t. y. pabgsiu), pasiliks vieni niekai! tai kokia ia tau aritmetika! Blatnieji" ypa puldindavo gavusius siuntinius. Vorkutoje buvo atsitikimas, kad tik k atvet 120 latvi nakties metu puol blatnyje". Bet tuo paiu metu visi atvetieji, k sugrieb, atsak kontrataka. Po keli minui iauri kova buvo baigta, puolusis prieas pabgo, palikdamas vien umut. Tik tokiu bdu galima buvo apsiginti nuo administracijos tolerojam kriminalini. Vorkutoje keli latviai, pastoviai gaunantieji siun113

tinius, buvo nuudyti; kaltj nerasta. Kakas i administracijos veikdavo i vien su urkais", supirkdami pavogtus i politini danai didels verts, graios ir viliojanios ivaizdos daiktus, dl kuri kaikam i nuskurdli seil varvdavo. Urkams" utekdavo gauti tam kartui duonos, ar aplamai maisto bei pinig machorkai nupirkti. Karo padtis tarp i dviej kalinamj moni ri buvo naudinga tuo, kad skaitling vergais stovykl administracija jausdavosi saugiau. Kas bt, jei tkstantins kalinamj mass bt vieningos ir sutartinai veikt? Senosios kartos kriminaliniai turjo savas tradicijas ir pairas, tad su sovietins santvarkos bei bolevikins morals iaukltais naujais kriminaliniais nesugyvendavo. Stovykl sudtis nuolat keisdavosi. Jei vakar atjo socialistins nuosavybs graibstytojai", tai kit dien liaudies prieai"; po to eidavo nipai", chuliganai", trockininkai", buvusieji kilmingieji" komunistai su straipsniais ir be j. Bdavo ir toki, kuriuos suimdavo kur nors gatvse bei viebuiuose, kuriuos be teismo ir tardymo tempdavo vagon, prijungravo prie etapo ir kelyje eelono virininkas savo valia ir nuoira pranedavo jiems bausmes: kam 5, o kam 8-10 met stovyklos. M. Rozanovo sitikinimu, stovyklose nra nusidjli; ia vyrauja sovietiniai mons, kuriems lemta patekti katorgos darbams. Stovykl tikslas: vienus priversti tylti, kitus perkaustytus" priversti garbinti sovietin santvark.

114

Buitis verg stovyklose Patalpos. Vergai, atveti prievartos darb vykdymo vietas mikui kirsti, sauskeli ir geleinkeli per tundr, pelkes, raistus, taig ir kalnus tiesimo darbams negaudavo i anksto paruot gyventi patalp. Ileisti i vagon ar kitoki transporto priemoni plynose vietovse, vergai patys ruodavo statybines mediagas, vykdydavo barak statybas, isikasdavo sau gyventi urvus; bsim stovyklos rajon aptverdavo vielos tvoromis; ikeldavo vir aptvrim boktelius ginkluotoms sargyboms ir rengdavo karcerius baudiamiems vergams laikyti. Vergams gyventi barakuose be dviej aukt nar nieko daugiau nebdavo, nei menkiausi patogum. Koks tad grusiems i darbo vergams galjo bti poilsis? Tuo paiu metu vergai statydavo patalpas administracijai savo pavergjams jau su btiniausiais patogumais ir be nar.

Maistas 1930 metais prie sunkiausi darb atlikusiems uduotinio darbo 100% norm, skaitant ir tas prekes, kurias vergas sigydavo stovyklos krautuvlje u pinigus, numatyta maisto norma galjo siekti 3500 kolorij, o 1938-1941 metais t kolorij teliko apie 2000. Neatlikusieji sunkiausij darb normos arba atlikusieji jos 60% 1930 m. gaudavo 3000 kolorij, o 1938-41 metais tik 1200 kolorij, arba du ir pus kart maiau. 115

i sistema visu sunkumu slg inteligentus, silpnuosius ir senyvo amiaus mones, taigi, tokius, kurie geriausi nor kupini nesugebdavo atlikti darbo normos viso 100%. Per 2 ar 3 metus tokios ries mons imirdavo arba juos perkeldavo invalidams skirtus darbus, kur darbo slygos bdavo beveik tokios pat. Fizikai stipriausieji kartais ilaikydavo 6 - 7 metus. Kad sumaint greit moni mediagos susidvjim" (rusai-bolevikai taip sakydavo), stipresni darbinink brigadas administracija jungdavo silpnesnius darbininkus. Stipresniems reikdavo pasitempti, kad nudirbt visiems nustatyt bendr darbo norm. Tokios sudties brigadose ikildavo nesantaika, ko NKVD smoningai ir siekdavo. Planui vykdyti darbus ivarydavo hernija serganius ir senyvo amiaus mones. Maistas kiekiu ir kokybe vis blogjo. Ypatingai sunki darb vykdiusieji imt procent normas gaudavo: Metais 1930 1935 1941 Duonos rugins gram dienai 1300 1000 Kruop paprast 250 120 Dietini produkt (monai, makaronai) 100 40 Msa arba 100 80 uvis (viena i dviej) 160 200 Saus dien" per mnes nebuvo 5 Darovi gram dienai 1000 600 Riebal gyvulini 10 10 Riebali augalini 30 15 116 800 80 20 60 120 10 400 6 10

Cukraus nemokamai mnesiui gram 1500 Cukraus mnesiui u pinigus (i krautuvls) Machorkos mnesiui, nemokamai, pakeli 12 Machorks mnesiui, u pinigus (krautuvlj) ne

500 200 2 6

300 200 2 4

Per 12 met, nuo 1930-j prikepimas duonoje (t. y. vandens joje kiekis) nuo 40% pakilo iki 53%. Duona neteko duonos vardo. Visi be iimties nuo tokios duonos sirgdavo. Nuo 1933-j met riebios uvies vietoje duodavo sausos ir liesos. Nuo 1934 m. darovi svor skaitydavo j lapus. Bulves pakeit burokais. Dingo grikiai, proso: juos pakeit aviins ir mieins kos. Nugaiusi arkli neukasdavo, juos sisdavo virtuves. Nuo 1935 met 25% maisto davinio pried, kur vergai gaudavo gegus 1-sios ir lapkriio 7sios dienos (bolevik veni) prog pradjo davinti ne stovyklos, bet verg maisto normos sskaita. Per vien mnes prie ias ventes kasdien nuo vergams skiriamo davinio atskaitydavo: msos, riebal, duonos, krup gramus, kad veni proga" palinksmint vergus. GPU laikais bdavo visiems vienas virimas, bet NKVD maisto gaminim sukomplikavo, nustaiusi gaminti net 10-t maisto ri (katil): 1-ji rekordininkams ir stachanovininkams u darbo normos vir 150% vykdym; 117

2-ji smogiamoji" u 110-149% darbo normos vykdym; 3-ji bendroji sunki darb darbininkams; 4-ji bendroji gamybin, sunkij darb normos ne vykdiusiems; 5-ji technin cech ir dalini virininkams komandiruotse". . . 9-ji nedirbantiems, visikiems invalidams, persiuniamiems ir tardomiems; 10-ji baudiamoji atsisakiusiems dirbti, nubaustiems karceriu arba vykdiusiems maiau 60% normos. Vis katil virimai buvo sudaryti i gram, virim skirtumai buvo menkuiai, bet kiekvienas stengsi usidirbti geresn kategorij. Stovyklin darbo politik" vairavo pilvas. Bado baim suko visos gamybos rat, ikildindavo stachanovinink brigadas. Duonos tikr vert ir skon vergai paindavo sovietinse darbo stovyklose, kur j sunkiai usidirbdavo. Juo maesnis maisto davinys, juo lengviau bdavo priversti mog dirbti iki netekant jg. Tam ir buvo sugalvoti mintos gaminamo maisto rys. Panaiai suriuot viral sistem NKVD praktikavo ir Sibiro verg stovyklose. Paskutinij virim ri maistu besimaitindamas, nieks ilgiau 2-j met, nepateks invalidus, neisilaikydavo, jei nieko i alies negaudavo. Ir duonos davinys nevisiems bdavo vienodas, pavyzdiui, prie sunki darb darbininkas vyras, atliks vis imt darbo normos procent, gaudavo 900-800 gr. duonos, moteris u tok pat darb ir atlikt norm gaudavo tik 700 gram. ia jums moters ligyb! 118

Po 1953 m. streik stovyklose pradta praktikuoti atlyginim mokjimas pinigais. Pradioje atlyginimai nors ir mai buvo, bet vis is tas. K nors nupirkti buvo sunku, nes 1 kg sviesto reikjo 56 rub., 1 kg margarino 37 rub., 1 kg cukraus 12 rub. ir duonos 1 kg katavo 1 rub. 50 kap. Pagal sunormuoto udarbio atlyginim pinigais stovyklos verg darbas buvo vertinamas 50% emiau alg tarifo, nustatyto laisviems darbininkams. Pavyzdiui, jei laisvam darbininkui priklaus 800 rub., tai vergui 40% arba 320 rubli .mnesiui. I io udarbio stovykla atsiskaitydavo u maist, aprang, avalyn ir darbo pajam mokest; rezultatas: vergas gaudavo apie 100-80 rubli mnesiui; u i sum galdavo nusipirkti apie l 1 /2 kg sviesto. Toks inaudojimas niekuo nesiskyr nuo Egipto faraon laik verg inaudojimo. Ligos lyddavo kiekvien stovyklinink: cing, tuberkulioz, augtas kraujo spaudimas, reumatizmas, iijas, nuovargis, distrofija pastaraja sergantiems inykdavo raumenys, suplondavo rankos ir kojos, po to sekdavo mirtis. iaurs klimate vergai nualdavo veid, galnes, virsdavo invalidais. Stovyklinink mirtingumas danai pakildavo iki 20 ir net 3 0 % per metus.

Skatinamosios priemons Nuo 1931 met rugpiio mn. OGPU nustat stachanovininkams ir spartuoliams dvi darbo dienas prilyginti trims bausms dienoms. Keturiems metams praslinkus, is potvarkis buvo panaikin119

tas, nes maino dirbanij stovyklose verg skaii; kitaip tariant, griov NKVD stovykloms verg parpinimo plan. Apgautiems verg darbo spartuoliams paakino, kad soviet konstitucija darbo reikalauja i vis, o suimtiems darbas yra vyriausioji prievol. iaurs darbo stovykl virininkams buvo suteikta kolonizacijos" teis leisti pasiymjusiems specialistams ir darbininkams gyventi u stovyklos rib, atsigabenti eimas, mokti didesnius atlyginimus su slyga, jei atlikusieji bausm pasiliks gyventi iaurje. Bet prasta, kad bolevik valdia be apgauls neapsieina. Ir iuo atveju virininkams buvo palikta teis ataukti kolonistui" suteiktas privilegijas, be to, i gaunamo atlyginimo iskaitymai valdiai buvo nemanomai dideli; tad i algos maai bepasilikdavo pragyvenimui. Jei kas ia lengvata pasinaudodavo, jausdavosi dvigubas belaisvis, nes kiekvienu metu galjo bti priverstas atsiskirti nuo eimos ir sugrti vergams skirtus barakus. Bdavo ir absurd, kad u nipinjim ir kenkim" nusmerktas ininierius gaudavo special enkl prisisegt prie atlapo, bet tatai nesisiedavo su bausms sumainimu. Paskatinimo ri bdavo daug: Geriausius" atymdavo vadinamasis aukso ratas, pavardes raydami stovyklos garbingj" knygas; keldavo brigadininkus ir deimtininkus; davindavo igarsjusi stachanovinink atvaizdus ikabinti stovyklose; pakeisdavo sudvtus bulatus naujais arba skirdavo lovai baltinius; virtuvse, kur sddavo garsieji vergai-lagerininkai", papuodavo 120

lang. Skirdavo geresnes vietas barakuose, kad paskatint dirbti. Mirusij stachanovinink lavonus ddavo raudonai daytus karstus; virininkai sakydavo kalbas, o pats 3-jo skyriaus galiotinis be kepurs stovdavo ermen ceremonij metu. Eilini verg mirusij lavonus rogutmis nutempdavo kapini viet; palaidodavo be karsto, mat, karstas priklaus stovyklos inventoriui, kurio nuraymas nuostolius buvo grietai draudiamas. Tokiais primityviais prasimanymais NKVD apramindavo primityvj vergu paverst rus, skatino j dirbti ir kartu pamirti, kad ir jam priklauso monikos teiss. Nuo 1941 m. u darbo norm virijim buvo vestos premijos kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbininkams. Neatlikusieji darbo normos viso 100%, premij negaudavo. Jei vieno mnesio tarpe suimtasis tris dienas netesdavo atlikti viso 100% darbo normos, tokiam vis kit dien virnormis nusibraukdavo automatikai, nors idirbinio vidurkis mnesiui bravo, pavyzdiui, 140%. NKVD sugalvotieji paskatinimai verguose pasdavo pavyd, kas taipgi apsimokdavo. 1933 metais, Stalinui apirjus Bielomoro kanalo statyb, buvo paskelbta amnestija. I 300,000 suimtj amnestija pasinaudojo apie 60 tkstani: bejgiai gavo laisv trmim; kaikam trmimo laik sumaino, ypatingai tiems, kuriems bausms tepaliko 1 - 6 mnesiai. Nuo 1935 met stovyklose atsirado virijusi" bausm kategorija. ios kategorijos monms pakidavo pasirayti lapel, kad NKVD Ypatingoji 121

komisija paskyr jiems tris metus papildomos bausms. Tai ir iuo bdu verg bosai subalansuodavo darbo jgos stovyklose trkumus.

Propaganda. Propagandos pagalba siekiama pakelti verg darbo naumas, juos sukirinti ir suskaldyti, pagaliau apgaulingais argumentais pateisinti verg stovyklas. Stovyklose ir j skyriuose sienini laikratuk lentose ikabindavo kilmingj verg" atvaizdus. Diena i dienos raudonos ir juodos spalvos lentose raydavo kilmingj" idirbio duomenis; vykdavo gamybiniai ir apyskaitiniai pasitarimai, spartuoli sskrydiai. Gamybos duomenis skelbdavo ir per vietos radij. Verg vienybei skaldyti socialiai artimi" (kriminaliniai) bdavo kvieiami kelti gamyb, suartti savo tarpe, nepasiduodant liaudies prie agitacijai", kas bus pastebta praneti kam priklauso". Politinius savo ruotu kalbindavo moraliai veikti kriminalinius, priimannt juos savo brigadas, prijaukinant juos dirbti. Socialiai artimiems" kriminaliniams kad ir su lubuojaniomis darbo normomis teikdavo privilegij, parduodant machork ar dalinant aprangos pakeitim. Nuolatos kalte kaldavo, kad stovykla tai kalv asmenims perkaustyti smoningus socialistins visuomens narius, kad vienintelis kelias laisv naus darbas ir pagaliau stovyklos esanios ne baudimui, bet izoliavimo ir 122

pataisymo tikslais steigtos. Kiekvienas kalinamasis privals didiuotis savo darbu, bolevizmo naudai dirbami kartu su visu kratu. Bet kai tik kalinys nenordavo,, didiuotis", jam tuojau bdavo taikomos visos kitos stovykins tvarkos priemons. . . Propagand stovykloje tvarko aukltojas". Ankiau t viet skirdavo politikai isiprusinusius, neirint kuriuo kodekso straipsniu nusmerktas. Vliau ias vietas statydavo laisvus arba kriminalinius, ar net buitininkus, negalinius net keli odi suderinti. Aukltojai" rpestingai traukdavo stovyklos juodojon gamybos lenton darbo normos neatlikusi politini pavardes. Jei ikviestas pasiaikinti nepasitaisydavo, aukltojas" neklauad sksdavo NKVD galiotiniui. Netrukus apskstasis i stovyklos dingdavo, atsidrs baudiamj stovyklon, kad neardyt darbo disciplinos. Jei aukltojas" stovyklai geras, jis kenksmingas vergams; aukltoj" veikla pasiteisindavo neapykantos kurstymu tarp politini ir kriminalini.

Sunaikinimo bdai Kaljimai, aprpinantieji verg darbo stovyklas darbo jga, nesivaduodavo nusmerktj sugebjimais dirbti, bet j galjimu tsti kelion iki paskyrimo vietos. Vadinamoji stovyklos Medicinos komisija, vaduodamosi gausiomis instrukcijomis, pati skirstydavo atvetuosius darbingumo kategorijas: pirmj arklin", antrj maesnio 123

darbingumo, treij lengviems darbams prie stovyklos ir ketvirtj invalid, kurion skirdavo mones vos pajgianius neioti galv ant pei". Invalidus NKVD skirdavo prie papildomosios gamybos" darb: grybavimo, uogavimo, vy pynimo, aprangos lopymo ir kitus, panaius darbus. Stovyklose ir j skyriuose itokie mons dirbdavo virtuvse, avalyns, aprangos remonto darbus, saugodavo sandlius. Ir ie privaldavo usidirbti davin. ligonines priimindavo tik tokius, kuriuos buvo galima per 2 savaits kiek pataisyti. Visikai isekusius, su tbc ir su chronikomis, stovyklose gytomis ligomis, bei visikai nedarbingus talpindavo sanitarines stovyklas ar nuskirdavo ligonines, esant laisvam lavonininko etatui. Stovyklose, kurioms maist pristatydavo jros keliu, daug moni imirdavo dl maisto stokos arba dl kalinamj tik duona ir milt buiza maitinimo. Dl vitamin nebuvimo prasiddavo masiniai susirgimai cinga, kruvinja su visiku fiziniu isekimu. Vasaros metu nusmerktieji puldavo rinkti uogas, nors tatai bdavo grietai draudiama. Visiems inotina, kad paiose stovyklose mirim nedaugiausia bdavo. Mirtanius itremdavo, ivedavo sanitarinius punktus ir ligonines, kad dirbantieji ienaujanios mirties nematyt, nes jiems reikdavo skelbti, kad stovykla darbingj kalv". Tik Gulago paskirstymo-atskaitomybs skyrius inojo, kiek ir nuo ko stovyklose mirdavo verg be t, kurie mirdavo trmime, paleisti i stovykl. 124

Dl nuolatinio maisto norm mainimo ir tuo paiu metu darbo norm didinimo, nepaisant vis kit sveikatingumo slyg, serganij, nusilpusij ir cinginink skaiiai net trejopai pakildavo, o mirusij procentai savaime didjo. 1933 metais Uchtos-Peioros stovyklos, 6 km nuo ibju, sanitariniame miestuky" kasdien ukasdavo 5 mirusius. Miestuko" rajono stovykloje buvo apie 7000 nusmerktj, tad dl tokio mirtingumo per 4 metus visa stovykla turjo imirti. M. Rozanovas iuo klausimu taip samprotauja: Sachaline iki revoliucijos grandinmis sukaustyti katorgininkai dirbdavo 5, 10 ir 15 met. Soviet stovyklose beveik niekas neitveria 10 met. I tkstanio suimtj a sutikau tik du, toki bausm atlikusius: buhalter Samocviet, dispeer eltnev i Usos, o tretysis laimingasis, ias eilutes raantysis. Tatai patvirtina UchtosPeioros stovykl statistika, kuri kartais paslapiomis galdavau velgti."

Kuo suimtieji ginasi? Vieni darbo metai stovyklose yra lygus normalaus gyvenimo deimiai met. Jei stovyklininkai nesinaudot dviej ger burtinink paslaugomis, stovyklos virst kapinmis. Tos dvi burtininks tufta ir blatas padeda suimtiems kovoti su reimu. Blatas paintys ir geri santykiai stovyklose, panaudojimas prog sunki darb ivengti. Turintieji blat tik retkariais rankose laiko kirv, pjkl, kastuv ar take". Kartais iltesni kampe125

liai" perkami siuntiniais bei pinigais, bet bendrai nedanai praktikuojami, nes greit iaikina. Blatas neapmokamas, tai geros irdies reikalas. Tufta kas kita. itai vairiausiu bd stovykl apgaudinjimas maiau padaryti, daugiau gauti pinig ir maisto produkt. Madaug pus kalinamj isilaiko i tuftos. Jos laikydamiesi daugelis stoviniauja ir maitinasi i stachanovini ir spartuoli katilo. Nra stovyklos be tuftos. Populiariausia tuftos forma, kai brigadininkai atlikto darbo inias raportus rao duomenis i oro". Tufta bendras reikalas ir niekas apie j neprane 3-jo Skyriaus galiotiniui. Kova su tufta nemanoma. GPU labai stipri," isireik vienas ios staigos kolegijos narys, bet tufta stipresn". Gulagas", sekdamas sovietini staig didiuosius laimjimus", nuolat kelia gamybos normas tuftos nuostoliams ilyginti. Bet ir tufta nemiega. Nuo 1930-j met miko mediag paruoimo normos pakilo 40%, ems darb 25%. Keli nuo sniego valymo norma pakl nuo 15 kub. metr iki 50- Bet tufta ir su naujomis normomis konkuruoja. Nra manoma visur statyti kontrol. Deimties kalinamj darb praktika rodo, kad faktikojo mik kirtimo ir keli tiesimo darb idava nepakilo, nors mechanizacijos ir idirbinio norm procentai buvo pakelti. mons nori valgyti. NKVD juos maitina pagal gamybos normas. Tufta vienintel i tokios padties ieitis.

126

Bausms Kai badas prievartavimui nepaddavo, pagalb ateidavo bausms. Bausdavo u darbo norm netesjim, u blog darbo r, u pamest, parduot ar sugadint aprang, u mediag bedirbant didesnio kiekio, nei nustatyta, sunaudojim, u vagiliavim, administracijos bei stachanovinink eidim ir kt. Sunkiausiais nusidjimais buvo laikomi: atsisakymas dirbti, badavimas, agitacija" ir sabotaas. Grupini atsisakym, pabgim ir badavim organizatoriai bdavo audomi, kitus dalyvius su padidintomis bausmmis iblakydavo po kitus sugrietintos tvarkos kaljimus. U visus ia vardintus nusikaltimus sunkiausiai bausdavo politinius. Taikyta 8-ios baud rys: 1) bauda pinigais ir sumainant maisto norm; 2) darbo dien bei premij neuskaitymas; 3) karceris nuo 1 dienos iki 2 savaii, btinai ieinant darb; 4) izoliatorius nuo 2 savaii iki 1 met; 5) perklimas baudiamsias komandiruotes darbui kartu su kriminaliniais, ginkluotos sargybos saugomais; 6) Perklimas specialus kaljimus bei baudiamsias stovyklas, pavyzdiui, Temnikovo (Potmos) stovyklas palei Maskva Vorkut upoliarje; 7) Papildoma nuo 1 iki 10 met bausme, taikant 5 arba 6 p. reim; 8) Suaudymas.

127

Pirmj bausm taikydavo stovyklos buhalterija ir administracinis-technikinis personalas. Kitais sekanias keturias skirdavo 3-jo NKVD skyriaus virininkas arba stovyklos punkto kolon virininkai. Visas kitas bausmes taikydavo nuo 1935 met pradj veikti specials stovykl teismai, prokurorui ir net gynjui dalyvaujant. Kriminalines bylas teismai sprsdavo vieuose posdiuose, politines u udar dur. Tardymas ir teis pavesti bylas teismui priklaus NKVD. Iki 1935 met i staiga vykdydavo visas bausmes, iskyrus sprendim suaudyti, kur OGPU kolegija tvirtindavo. Po 1935 met tas paias bausmes didele skuba, iimtinu iaurumu ir cinizmu skirdavo vadinamieji stovykl teismai. J teistumas tebdavo tiktai odiai. Ir stovyklose NKVD terorizuodavo ir laikydavo mones nepaprastoje baimje. Nusmerktas verg stovyklas niekados nebuvo saugus nuo papildomo iauraus sprendimo bei bausms. Kiekvienoje komandiruotje (stovyklos punkte) nuolatos bdavo NKVD 3-jo skyriaus galiotinis politinei prieirai vykdyti. Stovyklose toji prieira bdavo kur kas iauresn nei NKVD laisvje. galiotinis, seksot (slaptj sekli) i verg tarpo padedamas, vykdydavo tardymus ir laik bei siuntini cenzr. galiotinio inioje buvo ginkluotoji sargyba, ugniagesiai su stovyklos komendantra; jie priklaus vien tik 3-jo skyriaus virininkui. gamybiniai kin stovyklos srit galiotiniai nesikidavo, laikydamiesi cinikos ekist taisykls: Js dirbkite, kaip imanote, mes gi pasiirsime, kas i to js darbo ieis"; taiau tuo paiu metu jie rinkdavo skundus su vairiais ro128

dymais" ir visa tai pasibaigdavo blogu rezultatu, nes galiotinis apskusdavo gamybos administracij, kaltindamas j apsileidimu bei kenkimu. NKVD 3-jo skyriaus organai ypatingai skatindavo laisvj ir kalinamj skundimus; todl ekist bijodavo visi, neiskiriant partijos nari. Bausms baim kiekvienas atsinea i laisvs" ir be to maitinimo politika milionus kalinamj, vistiek kokias pareigas jie beeit, paveria klusniais vergais. Atsisakym nuo darbo nedaug, bgim ir bado streik europins Rusijos iaurs stovyklose veik nebdavo. Atsisakanius vykdyti arba sistematingai neatliekanius darbo norm kriminalinius kidavo karcerin arba skirdavo paskirus darbus, dirbamus sargyboms prieirint, arba perkeldavo izoliatorius, kol tokie neklauados dl skurdaus maisto davinio visikai nusilp, patys papraydavo darbo. Pakartotinai atsisakius dirbti byl sprendia teismas. Protestuoti prie i iauri sistem stovyklose bt tikra nesmon. Protestai reikia tiek pat, kiek atskiros kibirktys po nuslopinto gaisro, mons suprato, kad protestai ne reimui, bet jiems kenkia. Protestuoti gali stiprios valios mons, bet tokie nepasiekdavo stovykl, jie ilsdavosi kapinse, sddavo izoliatoriuose bei ypatingos paskirties kaljimuose. NKVD ino, kad i valingj verg nepasipelnysi.

129

Verg inaudojimo finansins pajamos Bolevikai i savo praktikos su kalinamaisiais patyr, kad j darbas kur kas pigesnis u laisvj darbinink darb, o kaikuriuose atvejuose jis dar ir naesnis. Gal todl nuo 1931 met kaljimus pavadino pataisomomis darbo staigomis", pateikdami kalinamj ir inaudojamj darbo monms lyg ir ideologin pagrind. M. Rozanovui priklauso didel pagarba u tai, kad jis, kaipo patyrs ekonomistas, velg stovyklini moni inaudojimo esm, atskleisdamas paslapt kiek sovietai turi realios naudos i pasmergtj verg stovyklose darbinimo. Laisvieji stovyklose dirbdavo 8 valandas, o nusmerktieji 10 valand. Laisvasis dirbdavo 275 dienas, arba 2200 valani, o kalinamasai 308 dienas, arba 3,080 valand per metus; taigi, kalinamasai dirbdavo 880 valand daugiau. tai ia gldi pirmoji ir svarbiausioji prievartos darbo stovykl Rusijoje steigimo prieastis, (m. p.) ie skaiiai paimti i europins Rusijos iaurs stovyklose darbo vykdymo plano. Taiau kalinamj dauguma verg darb dirba 330 dien per metus su 11 valand darbo dienos vidurkiu. Taip yra, kai vyksta sezoniniai vasaros meto darbai statybos, arba darbai, vykdomi turmu", kai faktinai dirbdavo dviem pamainom po 12 valand. Be to, bdavo ataukiamos ieigins", laisvos dienos; iuo bdu (330X11) gauname 3630 darbo valand; taigi, 65% daugiau, nei laisvieji darbininkai kad dirbdavo, itoks darbo dienos vergams pailginimas stovykloms labai nedaug tekatuodavo. Ir tai kodl! U virnormin produkcij kalinamieji gaudavo priedo tik kelis procentus tos sumos, kuri jiems 130

priklausydavo u 10 valand dirbt darb, arba u virnormin produkcij vergui bdavo suteikiama produkt krautuvlje pirkimo teis prastai 20-30 kapeik ribose u kiekvienas dvi virnorminio darbo valandas. Joki kit ilaid, iskyrus ia mintas kapeikines, vergo naudai stovykla neturdavo nei aprangos, nei maisto, nei kitoki, koks bebt buvs darbo dienos ilgis. Laisvas darbininkas u 8 val. darbo dien gaudavo 10 rubli, o u papildomas 4 valandas 4 rub. priedo, i viso 15 rubli. Kalinamasis u 10 valand faktino darbo gaudavo 5 rublius, o u tokio pat darbo 12 val. i viso 5 rub. 20 k., arba 5 r. 30 kapeik. 1938-40 metais laisvieji iauries stovyklose mik kirtimo ir keli tiesimo darbuose udirbdavo apie 10 rubli dienai. Kalinamj darbo vert susidarydavo i stovyklos vergui ilaikyti ilaid: aprangai, maistui, apsaugai, butui ir u premijas nuo 15 iki 70 kapeik dienai; tatai faktinai ir sudarydavo tuos 5 rublius. Taigi ilaidos vergui sudarydavo tik pus to, k gaudavo laisvasis, neskaitant t dviej valand, kurias vergas dirbdavo ilgiau. Apyskaita, kiek valstyb ileist metams vienam laisvam darbininkui u t pat darbo laik, kur ji pagal plana nustat darbininkui vergui:
Darbui apmokti ilaidos Suimtam: Laisvam: Metams rubli
t/3 W

U 8 valand darb 5 1540 U 8 valand darb 5 1540 U 2 val. papildomo darbo U 2 val. papildomo darbo U papildomas dienas papildomas dienas U Kartu vienam mogui 1540 Kartu vienam mogui I viso 4 mil. moni 6.160.000.000 I viso 4 mil. moni 6.160.000.000

s C r" .2 Q u

m a > ^

10, 10, 2,50 2,50 10, 10,

"g 3 C u . 2 t u & Q h S

Dienai rubli

Dienai rubli

2750 2750 685 685 330 3565 15..000.000.000 15.060.000.000

Metams rubli

131

iuo paprastu skaiiavimu laisviems bt imokta du ir pus kart daugiau. Bet laisvj darbas siejasi dar ir su papildomomis ilaidomis: socialinis draudimas, mokjimai nedirbant, mainoms sugedus, atostogoms, persiklimo ilaidos, vaik dareliai, klubai, biurokratinio aparato ilaidos ir kt. Suskaiiavus ias papildomas ilaidas, laisvj darbinink 4 milionams susidarys papildomieji miliardai (bilioniai) rubli. Darbininkams-vergams tokios ries ilaid visikai nra arba, jei pasitaiko, jos tilpsta mintus 5 rublius. NKVD trestai, naudodami 4 milionus verg darbinink teoretikai sutaupo beveik 9 miliardus rubli (15 miln. 060 milion 6 mln. 160 milion). Verg darbo stovykl statistika nustat, kad darbininko-vergo metinis darbo naumas savo vidurkiu beveik atitinka darbo naum laisvo darbininko, dirbanio 8 valandas arba 275 darbo dienas. Kitaip tarus, kalinamasai per 3080 valand pagamina tiek pat, kiek laisvas per 2200 valand per metus. Valandin darbininko vergo produkcija gerokai maesn, taiau ji kompensuojama papildomuoju darbo laiku. Tokia tvarka leidia soviet valdiai i nekvalifikuoto belaisvio ispausti tiek pat produkcijos, kiek i laisvojo met laiku. Bet faktinj verg darbo peln skaitykime ne 9 miliardus, bet tik 4 miliardus 840 milion rubli. i sum gausime, kai i 4 milion laisvj darbinink, dirbani 8 valandas, gaunamos metams 11 miliard rubli sumos, atimsime faktikas tokio pat skaiiaus verg darbo 6 miliard 160 milion ilaidas. Beveik penki miliard rubli rezultatas, 132 tai

grai ir svari pajam" sumel. Rusijos gyventoj vienai galvai ji sudaro 28 rublius 50 k. metams. Soviet Sjungos profesini sjung 20 milion nari i tos sumos igyvent apskrit mnes, nes 1938-1940 metais imokam per mnes atlyginim darbininkams suma yra maesn u darbinink-verg udirbtus miliardus. Tok pelningum pasiek prievartos darbas, kai bolevikai suorganizavo istorijoje neutinkamo iauriaus mogaus inaudojim. Ar laisvieji", profesines sjungas organizuoti Rusijos darbininkai, nusimano, kas vyksta darbinink valstybj e " ? Jei kas ir nusimano, tai imoko tylti, kaip tyli vergai prievartos darbo stovyklose. io skyrelio pabaigai skaitytojui tenka prisiminti, kad visi skaiiai ir skaiiavimai imti i europins Rusijos iaurje stovyklose buvusi verg ulaikymo duomen, ioje Rusijos dalyje 1941 metais vis ir vairi ri verg ir itremtj buvo 5,080,000 asmen, bet antr tiek j turjo bti Azijos Rusijos plotuose; tad i viso verg darbo stovykl pajamos sudarys apie 10 bilion rubli per metus. Tai labai didelis naas vadinamj tautos k ir valstybs biudet. Manytina, kad ie skaiiai galt skaitytoj paskatinti pagalvoti dl Soviet Sjungos valstybinio biudeto realumo. Anuomet ir neperseniai soviet vyriausyb metin valstybin biudet subalansuodavo privalomomis vidaus paskolomis. Visi be joki skirtum, ir verg stovyklose esanius skaitant, privaldavo paskolinti valstybei vieno mnesio alg, atskaitom ido naudai i tarnautoj atlyginimo per 10 mnesi lygiomis dalimis. Jei, pa133

vyzdiui, algoms imokti mnesiui reikdavo 4 bilion rubli, tai Rusijos idas turdavo 4 bilion rubli deficito, dengiamo privalomais i tarnautoj alg atskaitymais. Rozanovo skaiiavimu europins Rusijos iaurs verg stovyklos idui sutaupydavo kitus 4 bilionus, tai biudeto nedaklius sudarydavo 8 bilijonus rubli metams, neskaitant Sibiro ir Turkestano verg stovykl ido naudai sudarom skirtum. Toks milinikas biudeto deficitas rodo did Soviet Rusijos gyventoj skurd ir nepaprast bolevikinio kio susmukim. Kita vertus i biudeto nesubalansavimo fakto kyo dar ir kita aplinkyb, btent: k soviet mogus laisvas ir vergas pagamina, t jis pats, Soviet valstybs ir partijos biurokratai suvalgo, sunaudoja ir valstybs biudetui pajam duoti jau nebegali. Ivada i tokios padties viena Sovietin valstyb be verg darbo nepajgia gyventi vergija su nepaprastu verg inaudojimu jai yra btinyb.

Pabaigai Kas kada nors dirbo soviet planavimo staigose, ino, kad penkmei planams vykdyti Soviet Sjungoje reikia verg darbo stovykl, kaip oro. Stovyklos pramua beveik vis pramons srii stipriausias utvaras. Bolevikinis kis vergijos pagalba vairuojamas. Sovietin verg stovykla skmingai vykd visk, ko netesjo trestai, vairi statym bei susitarim varomi. Utenka verg stovykl gamybos tvarkytojui 134

Gulago virininkui brktelti plunksna, o jau sekani dien i vis pusi ygiuoja iaurs ukariautoj pionieri" kolonos su ryuliukais ir skardinukmis ant nugaros. O dar diena, kita deimtys ir imtai tkstani verg, sausakimiai sugrst gyvulinius vagonus, jau rieda reikalinga kryptimi. Nereikia nei savaits, kai vergai jau kerta, vea, pjauna, nea miko mediagas. Kai 1939 metais, rao M. Rozanovas, pagal Soviet Sjungos medienos paruoimo plan buvo teatlikta tiktai 60% udavinio, kai medio apdirbimo mons pradjo netesti statyboms medienos teikim, genialusis Stalinas klausim isprend jis ikviet Berij, NKVD virinink. Nereikjo poros dien, kai atsirado vyriausybs sprendimas, kuriuo Gulagas ir NKVD buvo jungti medienos paruoim ir galioti 2-jame ir 3-jame mint met kvartale (balandio-rugsjo mn.) paruoti 25 milionus kubini metr mik mediagos. Pasipyl Gulago sakymai, pajudjo suimtj eelonai i piet mik rajonus iaurje. Per svait susitelk ginkluota kirviais ir pjklais visa armija. Garbingas vyriausybs ir Stalino udavinys" buvo vykdytas: per 150-180 dien 75 .milionai mogaus darbo dien; jas atidirbo pus miliono verg! Virininkams spaud rankas, kabino ordinus, o suimtuosius ir vl suvar gyvulinius vagonus ir urakino. Naujose vietose juos ikrov, kaip ikrauna aliavas fabrikams ir gyvulius skerdykloms. Toki pavyzdi daug. Juos ino kiekvienas vergas-lagerninkas. Verg stovykl laikymas pagrindiamas tokiais 135

argumentais: suimtieji dirba ilgesnes valandas, jie tyls, lengvai kilnojami i savo darb, pavaduoja proletarus masiniams ir sunkiausiems darbams, ilaiko valstybs prievartin sistem NKVD, padeda subalansuoti verg valstybs deficitin biudet. tai kodl verg stovyklos kietai augo Soviet Rusijos socialistin kio sistem". Juo daugiau kalinamj, juo is kratas spariau ygiuoja komunizm". Stovykl produkcija vertinama bilionais. Nra kio akos, kuriai Gulagas neturt savo filijos. Stovyklos tiekia miko mediagas, rad (radium ) , angl, uv, asfalt, naft, auks, stato tiltus, bunkerius pasieniuse, tiekia uran, gamina vaikams aisliukus ir kt. ir kt. Bolevikai sitikin, kad pasaulis ygiuoja socializmo link, ir jie bijo, kad naujoji tvarka nesigyvendint kitur, ne bolevikinio teroro bdu, bet pavyzdiui, Anglijos socialist pasirinktu ir einamu keliu be diktatros, be staigaus revoliucinio esamos sistemos lauymo, be koncentracijos stovykl ir be verg. Tai bt akivaizdus smurto ir neriboto teroro sistemos bankroto rodymas, tai kodl bolevikin klika labiau bijo ir nemgsta demokratini socialist nei kapitalist. Ir ne be iskaiiavimo bolevikai meiia socialdemokratus socializmo idavikais", kai proletar revoliucijos idavim vykd patys bolevikai. Socialistai eina tiksl, pasilikdami monmis. Stovykl likvidacija bus bolevikins diktatros galo pradia. Kompartijos Politinis biuras suprato, kad ataukus diktatr, mons atsisakys statyti komunizm". Kita vertus, isilaisvinusi i bai136

ms ir vergijos darbo liaudis atsidkos Kremliuje sriniai kompartijos virnlei u ilgamet vergij. Baimei liaudyje palaikyti bolevizmas yra priverstas varyti milionus verg stovyklas. Baim imok soviet piliet reikti ne savo, bet propagandos jam brukamas mintis. Baim suvar kininkija kolchozus, baim nutrauk darbinink streikus priemon j buiiai pagerinti ir panaikino odio laisv. Baims siaubas visus be skirtum nusiaub. Bolevizmas sdi ant verg darbo stovykl aizdro. Politinis biuras puikiai ino stovykl laikymo al bolevizmui usieniuose, bet jis negali io aizdro likviduoti. Torezas, Toglijati, Grotevolis, Ulbrichtas nedrsta prayti eiminink, kad savo vergams suteikt laisv. Jie puikiai ino, kad kartu su vergija grit pasaulins tvirtov bolevizmas su Kremliaus brukamomis jiems paalpomis. Deja, diktatros esm supranta tik tie, kurie stovi prie jos vairo. Likusieji ir ypatingai usienieiai pavirutinikai ir ne i to tako vertina verg stovykl problema; kai kas galvoja, kad stovyklos ess rusikas padaras. ia visi taip galvojantieji klysta vergijos ir stovykl sistema yra pergalvota ir ibandyta praktikai. Ji veiks visuose bolevizmo jungan patekusiuose kratuose. Dabar jau pradedama suprasti, kad taip bus.

137

PABALTIJO TAUT MONS VERG STOVYKLOSE EUROPINS RUSIJOS IAURJE Pavieni asmen, lietuvi, latvi ir est, iaurs stovyklose bta iki 1941 m. masini i Pabaltijo krat deportacij. Yra, pavyzdiui, tikras dalykas, kad Feliksas emeta, drsusis 1919 met iauli partizanas, pasiymjs kovose su bermontininkais, 1923 m. lapkriio 27 d. pateko Soviet Sjungon, kaipo politinis pabglis. ia buvo suimtas ir laikytas viename Maskvos kaljim; 1924 m. rugsjo mn. be kurio kito pagrindo, o bene tiktai dl nelegalaus sienos perjimo, buvo nutremtas Solovk koncentracijos stovyklon. Atkaljusj skirt laik, F. emet antruoju sprendimu itrm 10-iai met Sibir. 1936 m. Jeovo agentai F. emet Kaukaze suaud. Antr smark lietuv mini M. Rozanovas savo knygoje. Ust Usoje Rozanovas susipaino su vietos aerodromo komendantu Abrasoniu, smarkiu pabaltieiu apie 35 met amiaus. Abrasonis kakada vadovavo eskadrilei prie Leningrado, bet 1929 metais j i ten perkl" koncentracijos stovykl 10-iai met pagal 58-j straipsn u piona. nipas, rao M. Rozanovas, Abrasonis, inoma, nebuvo, bet nelaimei turjo gimini kapitalistiniam Pabaltyje ir i ia jis kartais gaudavo laik, ito uteko, kad Abrasonis, itikimiausias komunistas, patekt verg stovykl. Iki 1935 met Abrasonis skraidydavo verg stovyklos lk138

tuvais, bet budri vyriausyb prisimin: O jei jis iskris Pabaltijo valstybes ar Lenkij? Kas atsakys? Mes! Kas nipui leido atsissti prie lktuvo vairo? Mes!" Abrason nuleido i augtybi" paskirdami j aerodrom. Aerodromas pasisamd laisvus laknus, bet ir jie gali neinia kur nukristi. Buvo prileidiama, kad ne kiekvienas laisvas" laknas mgins pabgti. Kitas reikalas kalinys Abrasonis. Laisviems laknams brangiai mokdavo; be to jie buvo link avarijas. Uchtos-Peioros stovykl vyriausias virininkas Morozas iais laknais nepasitikdavo. Jis keliaudavo valdios lktuvais arba imdavo arklius ir varydavo po 200 km per dien. I pavards Abrasonis ms tautietis. ia nra abejoni, i pavard miniu todl, kad gal kas nors dl jos atsilieps. Antra vertus Abrasoniu, komunistu, jo vyriausyb nepasitikdavo tiktai todl, kad jis buvo ne rusas; tad buvo papildomai tariamas. 1939 metais bolevikai ilaisvino" Lenkijai priklaususius pakraius: Vilnij, baltgudi ir ukrainiei gyvenamas sritis. Ir i Vilnijos, ir kit mint srii bolevikai deportavo gyventojus; j tarpe buvo nemaai lietuvi-vilniei. Apie tai ir spaudoje anuomet bdavo ini. Anot M. Margolino, i mint, Lenkijai priklaususi srii, 1940j met pradioje ive apie 50,000 vairi tautybi moni, patekusi Europins Rusijos iaurs verg stovyklas. Bet ir M. Rozanovas skyrelyje Atve buru139

jus" plaiai apra deportuotj latvi etap, io skyrelio turin, kiek j sutrumpins, ia atpasakosiu. Atve burujus". Klampiu rudens keliu i Ust-Usos Usos persiuniamj punkt slinko etapas, ia, Usoje, imtiniams naujokams paruo stovyklinius pasus" (anketas ir korteles), nustatys darbingumo kategorijas, imokys stovti rikiuotje, o svarbiausia pravarys pro t muykl, kur atsivetos nudvs, nepalietusios vietini stovyklini t uimt pozicij. Praslinkus savaitei, atvarytuosius iskirstys pagal ami ir sveikat: jaunus ir pajgius achtas ir mikus, paliegusius stovyklinius selchozus. Met darb, mes ijome transporto skyriaus, netoli persiuniamojo punkto vart, priestato verand". Tvarkykits! Neatsilikite! girdjome komand. ia jums taukus nuleis! Maskviniai", pagalvojome, bet nugird svetim kalb, supratome pabaltieiai". tai, Michailai Michailoviiau, pairk an odiniame apsiauste! Kokia prek, koks pasiuvimas, a? I karto matyti: usieninis darbas. I ties, ir u 2000 rubli nepirksi. Na, bet nekelkite kain, Ignatijau Andrejeviiau. Guldau galva, kad ryt j nuplukdys UstUs ir ten jis apsiaust u 300 atiduos. Neumirkite ketvirtame barake laukia etapo 50 kriminalini. pana (kriminaliniai) nepraiopsos tokios 140

retai pasitaikanios progos. Nakt i io etapo pasipils plunksnos. Teatsisveikina su apsiaustu. . . Bet kokia skrybl! Grynas fetras! O fasonas! Tai bt gera ir tikt mano vyrui. Michailai Michailoviiau, mielasis, js gi gyvenate stovykloje. Nueikite etapo barak, paklauskite, gal bt tasai pilietis sutiks skrybl parduoti. A pasiryus duoti visk: pinigus, sviest, cukr. Tokia skrybl!. . . Pasiadkite, tuojau ia pat pasiadkite! Veronika Aleksandrovna! atsakau ms teisi patarjo, buvusio kalinio, monai. I kur jums atjo galv mintis, kad a imiaus tokio darbo? ioje srityje nesitoblinau. Bet, palinks prie jo ausies, vos girdimai pridjau: Kas dl tokio jautraus" pavedimo visiems girdint neka?! Kokia js neatsargi! Gerai. Paruokite svar sviesto ir kepalait baltos duonos. Sutvarkysiu, nors ir nemgstu toki kombinacij. Prislinkau prie priestato turkli. Etapas, ms poiriu, tikrai burujikai atrod: gausyb geros ries kailiais pamut apsiaust, vilnoni eilui, geltonos spalvos solidik batuk, odini pirtini! Kokie puiks emodaniukai! Teisyb, ant kaikuri pei jau kabojo msikiai sovietiniai demisezoniniai", vieno i pavarks idavikikai lindjo msikos vata pamutos kelns. Preki apyvarta su duonos kepaliuko priedu aikiai buvo prasidjusi. . . etapo maisto duokl nepratusieji vilkais staugia ir su dideliu diaugsmu u duonos riek paskutines kelnes nusimauna. Matyt, pasi-

141

baig pabaltietiki taukai. Ir sovietika duonele dabar diaugiasi. Persiuniamojo vartai usidar. Etapas prajo. Mes ir vl buvome prie darbo. Niekas negalvojo savo tarpe mintimis pasikeisti apie iuos i kito pasaulio atjusius. Visi buvome seni nemaos patirties stovyklininkai, isimiklin ir visam kam atsargs. Kiekvienas ms gyveno savo galva, o u visus mus rk barako radijas: Pabaltijo gyventojai entuziastingai pasitiko raudonj sovietini divizij atjim. Skaitlinguose mitinguose Talline, Kaune, Rygoje priimtos sveikinimo rezoliucijos taut vadui draugui Stalinui". . . kalbama: Jei kam nepatinka, nesiklausyk, o meluoti nekliudyk! Etapo barake nra vietos, kur utlei nukrsti. Ant grind, po stalu, visur susitelk burujai", besikeisdami pirmais spdiais, susidariusiais i painties su praktikais naujos jiems santvarkos pasiekimais. Matytas vaizdas! Buvau ir a pats tokioje padtyje. Atsargiai perengdamas mones, pasiekiau tiksl. Skrybls savininkas sdomis, prisiliejs prie atramos, kramto duonos davinio likuius, pasitiess ant keli nosinait, kad trupinliai nenukrist ant grind. Anais laikais taip elgdavosi varos sumetimais, o ia kitoks iskaiiavimas neprarasti n vieno trupinlio. Etapinis duonos davinys iais 1940 metais sumaintas iki 400 gram, o badaujaniam jis atrodo dar maesnis, tai kodl mones vertina kiekviena trupinl. Skrybl", pastebjusi, kad a ia ne taip sau stabteljau, pavelg mane: 142

 Ar tamsta kalbi rusikai? O ko jums reikt? su lengvu akcentu paklaus mans. I kur jus atve? I Latvijos. Ryg girdjote? I Rygos. Skrybl" nutilo, uimtas trupinli mediojimu. darb jis atlikinjo technikai". Suspauds tarp pirt pirmuosius trupinius, jis juos prispausdavo prie kit ir ie prilipdavo prie pirmj. Duona buvo minkta ir skrybl" greit surinko visas liekanas. Etapinio maisto primimo operacija" taip oficialiai vadindavo pusryius ir vakarienes, pasibaig. Stovyklose piet nebdavo; piet metu privalu dirbti! Ar ilgai keliavote? pradjau nutrukus pokalb. eias savaites. Bet kodl tai jums domu? Kas js? Privaljau tenkinti pagrsta smalsum, sujungta su atsargumu: A r ne agentas kartais?" A senas stovyklininkas! Po 3-j mnesi bus 10 met. Nepasitikjimo ledas itirpo. Deimt met? Ir tesjote? Kaip matote. Man pavyko. O kitiems? Kaip kam. Dirbant kontoroje, jei organizmas kietas, galima priprasti. O dirbant bendrus darbus? ia kiek sunkiau, kiek sugudravau. Kaip js manote, nejaugi mus ilaikys kiekvien po 10 met? Apsidairiau, Visi ia ms aplinkoj buvusieji 143

irjo mane su slepiama baime. Atrod, kad mano atsakymai gali kvpti jiems pasitikjim ilikti gyvais arba prieingai prarasti j. Ir vl visiikai smoningai sugudravau: Jus pam, kad apsisaugot. tvirtins Latvijoje naujj vyriausyb. Kai visk pertvarkys sovietikai, tuomet ir jus paleis. Kiek ilgai teks laukti? Gal por, gal bt tris metus? Kas ino? Jus gi nepame su ginklu js rankose? K js?! Ar tai manoma?! Su ginklu?! Mus lovose atrado ir sum. . . Tokiu atveju tikrai jums neteks ilgai laisvs laukti. . . A ir vl apsidairau. Kokie jie naivus, jei ne kvaili, tokie visi padors mons! Patikjo! Nusiminusiais ir nulidusiais veidais prabgo kakurios vidinio pagyvjimo nuotaikos. Lyginai taip kadaise ir a tikjau, kad mano bausms terminas tik popieriuje. Dar prie 7 metus viltis varsi su blaiviu protu. Gal bt, tik todl a dar gyvas. Tegu ir jie viltimi guodiasi! I js iorins ivaizdos ia galvota, kad js kapitalistai, burujai, taip ia apie jus kalbama. Kokia nesmon! Ms tarpe nra deimties savinink. Parinkta inteligentija: gydytojai, teisininkai, architektai, ininieriai. Turtingieji, iki atjo js armijos, pabgo Vokietijon arba iplauk vedijon. Manytina, kad darbinink ir kinink NK VD neliet? Tatai jums taip atrodo i ms etapo sudties. Darbininkus ir kininkus ive kitais ealo144

nais. Pasak, kad vyksta tremt prie kakurio naujo geleinkelio iaurje, bet i tikrj niekas nieko neino. Tai nuo ia netoli. I viso 120 kilometr. Ten itikrj statomas naujas geleinkelis ir sudaromi naujokynai i atitremtj i Vakar. Bet u k darbo mones vagonus udar? U t pat, u k ir mus. Vieni priklaus kinink sjungai, kiti panoro atkurti socialdemokrat partij, kuri udar Ulmanis. Galvojo. . . Kai daug galvojama, maa naudos, pertraukiau j kalb. ia dar prie jus prajo vakarini ukrainiei etapas i Galicijos. Jame buvo dvarininkas ir jo bernas, klausiu darbinink: Na, kaip, ar tu patenkintas soviet valdia? Nieko sau, sako, valdia atitinkama. Atm turi emes ir vargams padalino. aukia mus susirinkiuus ir prao balsuoti. Vieno negaliu suprasti, kodl ponui dav tris metus, o man atuonis? Nors pus tiek bt dav, skriaudos ir apmaudo neturiau. Bet u k gi atuonis metus? klausiu. Mat, susirinkimas pas mus buvo. Atvyko tanku raudonasis ir pradjo soviet valdi girti. Visko, girdi, pas mus perpilna: visur technika, visur mainos, traktoriai, dirbti linksma ir lengva, ir pas jus, girdi, taip bus. O a, imk tu man, ir pasakyk: Mums, sakau, porino, kad pas jus nieko nra, nra net kuo parazitus naikinti. Mes juos, atsako kalbtojas, traktoriais traikinome. Ir sutiko mons tj oratori juoku, is atsikvojs pradjo apie ukas kalbti,

145

kad j es pakankamai ir kad jis kako nesuprats. Vakarop mane pam. . . Tai matot, kaip kartais nutinka: dvarininkas tyljo, gavo 3 metus, bernas ne vietoje paklaus atuonius metus. . . Js dar turite laiko visk siirti ir prisitaikyti naujoms slygoms. Mokykits be reikalo nepakliti. Stengkits, kol js nesuskirst, ginti kits kit, o jei ne, po savaits neteksite savo mantos. Nejaugi administracija atima? Ne, administracija veikia statym rmuose. Ji grobimo nepraktikuoja. Bet kriminaliniai, ie progos nepraleis. ia pat greta j pilnas barakas. K gi daryt? Laikykitis drsiai. Naudokite jg prie jg. Mes ne chuliganai, kad mutums! Kitoki priemoni nra. Bet, o jei administracijai pasiskundus? Nebus naudos. Kol jiekos vagi ir aikinsis, js daiktai bus u stovyklos rib. Pabandykite, pagaliau, pakeisti daiktus produktais. Tai bus is tas u juos. (251-257 p.)

+
Grdamas i barako u kito kampo pastebjau besinabdani kriminalini brel. Brolija" nemiegojo, vykd organizacini pasiruoim", skirstydami roles" savo tarpe. I savo patirties Pokioje ir Solovecko etapuose inojau, kaip visa tai vyks. Vidunakty slinks barak penketas su peiliais rankose ir pusbalsiai pasakys: Nebijokit. 146

Gulkite. Neliesime. Mes tik apirsim . . ." ir visikoje bendros baims tyloje prads graibstyti, pasiimdami visk, kas jiems patinka. Prie dur dvejetas su peiliais, nelyginant NKVD sargai, akylai seks kiekvien judes. Jei tik kas idrs pajudti? Netruks valandos, kriminaliniai dings, o j padjjai, smulks vagiliai, apsikrov vogtais daiktais, perlips tvoras ir paryiu sugr i UstUsos su pinigais, vodka ir dalu". Stovyklos komendantra gaus savo dal. Skundai? Komedija! Tik apie pietus prasids kratos be rezultat. Visi pdsakai jau bus ulyginti. Kam reikia patepta, kur pastebjo, tas dings i stovyklos. Stovyklini apiplim technika yra pasiekusi augiausia tobulybs laipsn. Kiekvienas tatai ino ir tyli. Kriminalini 20% terorizuoja 80% moraliai vari moni. Ir kriminalini vad 3% laiko likusius 97% visikame klusnume. Kuo itai ne kopija bolevikins valstybins santvarkos? Argi ne taip partijos Politinis biuras laiko pavergs partij, o partija su NKVD laiko vis krat baimje? * Gerbiamieji bendradarbiai kalbu a ms barake Brolija" ruoia naujok puolim. Ir tegu. Kuris ms ia reikalas! Ir ms niekas negyn! pasigirdo balsai. , Bet ir reikia juos nuvarinti! pasigirdo kameros budtojo, bakyro i Ufos kolchozininko balsas:

147

 irk, kaip isipuo! Burujai! su neapykanta ispjov ir suuko senis. Dvideimt met jie valg, gr ir vilkjo, kas jiems patiko, o mos vyuoti nugaras lankstme! Kokie ten tau burujai"? Tokia pat beveik inteligentija kaip ir mes ia. Tokia pat! kreiviai nusiypsojo Koriukinas, malk paruoos deimtininkas. Kada tu vilkjai tok apsiaust, ar eilut, ar avjai batukus, kokie j? Beje, tu gi tos paios palauks uogel, usieninis, kinietikas, todl juos utari. Mes tokios aprangos dar nesapnavome! Inteligentija!" Mes taipgi inteligentai, bet sovietiki, kukls. Jei eilut laikosi ant pei, nesidraikome prisitaikome. O pas juos prabanga. Galvojo jie apie save, o ne apie tai, kaip mes gyvename. Negaila! Negaila pakiliai irk visuomet nirus Koriukinas. A supratau: prasiver skurdo tulis prie gerov. Atsistojo piestu pavydo kuinas, kuriuo atjojo Spalis su savo biedniok komitetais, su pramons darbinink kontrole. Senas, labai senas nerdijantis ginklas, nukreiptas kurstym vien prie kitus! Ir taip ilgai visa tai monse laiksi! Treioji jau met deimtis! Kaikas gal ir utart naujuosius, bet visi tyljo. Ms inteligent dauguma, tatai a jauiau be odi, sielos gelmse neapkent bolevizmo ir tuo pat metu neturjo simpatij savo kolegoms i kito pasaulio. sivyriavusi slegiani tyl nutrauk ininieriaus Burtasenkovo balsas nuo nar. Eikite geriau miegoti, Michailai! Be ms 148

apsieis. inai, a iandie truputl pamiau" (igriau) Ust-Ustoje pas pastam zirn (vietin gyventoj paderm). Ne, a j truputl paguodiau. . . Nuobodu. O js, sako ji man, it ios dienos partij kontor nesodinkite! Nutuk, kaip meitliai! Tegu, sako, pabando ms ali ir ms darbo. O snukiai, itai, kaip teatre, burujiki ir apsireng taip, kad ir paveiksluose toki nesurasi. A, rkia ji, 400 darbadieni atlikau, krtyse vaikui pieno neturiu, vis gyvenim plakuos, o jie pas save, matyt, oko ir su mergomis dko. Kodl tok lamt veioja? K jie ia nudirbs? Juos tik maitink! Matai, kaip liaudis samprotauja? gulk ir itai apmastyk guldamas. Bet tu privaljai jai pasakyti, kad ne visi jie fabrikantai. . . Nepatiks! U jok pinig! O jei patiks, atsakys, kaip Koriukinas, tik tokiu skirtumu, kad atsakys su matais" (rusikas keikmas). Nueikim pas j ryt, pats pamatysi. inojau, kad Bartusenkovas neklysta. Ir a savyje jauiau: deimt met verg stovykloje mano siela pavydo nuodais jau paeista. Gal tik dl t pavydo nuod liaudis laikoma skurde, kad reikiamu laiku panaudot varg pavyd pasaulins revoliucijos tikslams. * Savaitei praslinkus pabaltieiai iygiavo Int, tundr. kart mes neijome, bet pro langus visk matme. Kriminaliniai padirbjo". Dabar jau nebuvo ko pavydti. I iors jie jau 149

pasikeit palau juos ir i vidaus, jei pagyvens 2-3 metus. Ne tokius perkaustydavo". . . Bet apie skrybl! Tevadina mane be sins tie, kurie neino, kas yra stovykla. Veronika gavo skrybl. Deportuotj latvi etapas Usos persiuniamj atjo 1940 m. rudeniop. Latvijos okupantas j sudar i pirmaisiais okupacijos mnesiais pavieni suimtj. 1941 m. birelio mn. ivetj M. Rozanovas sutikti negaljo; jis jau buvo baigs skirt jam 10-ties met bausm ir i ia minimos vietos jau buvo ivyks. I to ivada okupantas i pavergto Pabaltijo, i pirmj dien grob ne tik turt, bet ir mones verg stovyklas darbo jga papildyti, nelaukdamas jo paties suplanuotj 1941 met Birelio mnesio didij deportacij vykdymo. Ir Lietuvoje ir Estijoje bolevikai panaiai verg stovykloms darbo jga vejojo. sidmtina ir tai, kad stovykl administracija politiniams terorizuoti ir apiplti veik susimokiusi su kriminaliniais. Verg skaidymo ir kirinimo darb ji vykd sistematingai ir smoningai, nes tkstaniams verg vieningai laikantis, stovykl administracija su NKVD ir su esama ginkluotja jga neatsilaikyt. Taiau M. Rozanovo pasisakymo treioji ivada ypatingai svarbi: i kultrini gyvenimo slyg irauti vadinamieji burujai" stovykl inteligentuose ir vietos uguituose monse sukl nepaprast pavyd savo ivaizd. Koriukinai, Burtasenkovai su berate kolchoznikezirne i pavydo neparod naujai atvetiems sovietiniams vergams maiausios uuojautos. Pabaltijo tautos laisv ir geresn buit ginklu sau ikovojo, 150

bet ir i aplinkyb sovietinio stao vergai buvo umir. Ir tenka sutikti su Rozanovu, kad bolevik savame krate sudarytas skurdas naudojamas masms kurstyti prie materialiai pasiturinius kratus. Pavyzdi jiekoti netenka Maskvos nepaliaujama propoganda prie Vakarus ir Amerik yra ir pavydu pagrsta.

Kitas buruj" pasirodymas Sovietins verg stovyklas, buvusios Karelijoj, netoli Suomijos sienos, prie Murmansko geleinkelio Medvieegorsko Stoties rajone, karui prasidjus ir Suomijai stojus kar, reikjo ikelti kitur. Medvieegorsko stovykl, kur vergavo I. Margolinas, imtini etapas jau buvo kely. Podporoje senieji, jau ugrdyti vergai, turjo progos stebti tik k atvetus tremtinius, kart lietuvi etap. Tai buvo 1941 m. Baisiojo birelio aukos, nes birelio 21 dien i Lietuvos dviem traukiniais 67 vagonais stot Medveja Gora (Karelijoj) iveta 2,346 asmenys; tad i tremtini dal bus mats ir apras I. Margolinas. Trei dien .mes apleidome Podporoje. Palei keli isirikiavo karikos apsaugos grandys. Pro mus slinko naujai atvetieji kalinamj transportai. Bet tai visi, buvusieji kelyje, sujudo. Jie pirtais rod vien viet, tuos paius sandlius, i kur mes ijome. Var naujus transportus; i tikrj tai buvo fantastinis vaizdas. Tatai buvo partija lietuvi tiesiog i Kauno: paskutinmis prie kar dienomis i ten ive de151

imtis tkstani politini tremtini, vis lietuvi elit inteligentij, valdininkus ir bendrai tartinus". I pirmojo vilgsnio tatai buvo naujokai mons be nuovokos, kur ir kodl juos vea. Nors jie suprato savo vert, bet j ivaizdos buvo paymtos baime. ygiavo patricijai ir senatoriai; rabinai kailinmis kepurmis, advokatai, bankininkai, ididus ir nutuk; ydai ir neydai, nepasakomai geruose, kailiais pamutuose, apsiaustuose, su puikiausiomis skryblmis, o juos sek veimai su niekur nematytos juokingos ivaizdos kuparais"dmis, su graiausiais odos emodanais; atrod, tarsi, jie Rivjer atvyko. J atvykimas sudar sensacij. Apsaugos kareiviai, urki" (kriminalini ir zeka (kalinamj) briai stebjo juos nekdami: Lietuviai atvyko! irk, nesivaizduojami turiai! Toki dar nebuvo! tai anas, barzduotas, ministras! Mes irjome j barzdas, auksinius akinius, bagao kaln ir sivaizdavome, kas i to viso bus ryt, kai juos varys etapu psius imtus kilometr. Kokie jie buvo vaikikai naivus tokio pavidalo atkeliav Podporoje!. . . Vliau gavome ini, kad nedaug kas j atlaik stovyklas. Olandijos ir Belgijos ydus Osvencimo gazo kameras ve keleiviniais traukiniais; tur bt, jie taip pat irod, kaip ie lietuviai. Osvencime pasibaig j kanios tj pat dien, kada jie atvyko, i gi lauk stovyklos met metai. Kuriems mirtis buvo lengvesn kas ino?. . .
*

152

Ir mes, 800 moni partija, pajudjome, alimis ygiavo varovai su nusvirdintais autuvais. . . Kelyje vieni savo skurdios mantos ryulius kaiteliodami nesi ant pei, kiti juos met. . . Po savaits jau ygiavome be savo skurdios mantos. Bagaai itirpo. Kelyje palikome aprang, suimtj daiktams sudti medines duts . . .

Vorkuta baltj verg sostin Apie Vorkutos verg darbo stovyklas mes, lietuviai, iki iol daugiau inojome, nei apie kitas bolevikinio komunizmo moni udymo mones. Apie Vorkuta usimenama kalbose ir spaudoje, bet tik usimenama, taiau viso to maa. Todl apie Vorkut ia pateikiame platesni ir konkrei ini. Vorkuta yra Komi autonomins sovietins socialistins respublikos ribose iaur nuo Uralo kalnyno, 60 myli (90 km) iki iaurs Ledinuotojo vandenyno, isidsiusi palei ups Vorkutos krantus; anuomet um daugiau 30 kv. km. plot. Vietiniai klajokliai save vadina komi; i ia tos respublikos pavadinimas. Kitos ioje respublikoje gyvenanios klajokli paderms neskaitlingos. Bendrai is iaurs kratas menkai apgyventas. Vasaros metas ia trunka apie 3 mnesius, iemos aliai bna 40 iki 140 F (40-60 C). Poliarin naktis trunka apie 20 par. Vorkut i vis pusi supa tundra. 1932-1934 metais ia buvo menkas verg stovyklos padalinys ir 1936 metais jis dar buvo ma153

as ir bereikmis. Bet, kai ia buvo utikti gauss, negiliai gulintieji, patogs kasti, geros ries anglies klodai, prasidjo didesn juodojo aukso" gamyba. Anglis buvo labai reikalinga Leningradui, bet jos pristatymas buvo labai komplikuotas, nes vyko jros ir vandens keliais upmis; kitokio susisiekimo nebuvo. Verg stovyklas stat patys vergai. Bolevikai jau buvo patyr, kaip i laisv, nieko soviet tvarkai nenusidjusi moni, pasigaminti darbinink verg. Tad ir Vorkutoje vergai kas anglis, patys stat sau lnas-barakus, ties siaurj geleinkeliuk pajr; ikast angl gabeno ir Vorkutos miest ildyti iauriam klimatui pritaikytus pastatus, skiriamus bolevik administracijai, NKVD ir vairioms kitoms staigoms. Kadangi ilumos versm anglis buvo ia pat vietoje, tai tj pat verg buvo pastatyta elektrin ir plytins. Paskutinmis 1956 met iniomis Vorkutoje jau buvo apie 60 paskir verg stovykl, o i viso gyventoj skaiius bus buvs uaugs net iki 250,000, inoma, vergus skaitant. Darbininkverg skaiius ia buvo smarkiai padidjs tuo metu, kai vyko geleinkelio Vorkuta-Kova-Kotlas 1100 km ilgio tiesimas bei statyba, is geleinkelis, suritas su seniau statyta linija, dabar jungia Vorkut su Leningradu. Vorkutos stovyklos yra apvestos 12 pd augio spygliuotos vielos tvora. Kas imtas ar kiek daugiau jard vir tvoros ikelti sargyb bokteliai su sargybiniais ir kulkosvaidiais. Stovyklos utvar vidaus pusje 18 pd ploio draudiamoji zona stipriai apviesta. U tvoros papildomo154

Tipinga verg stovykla. Verg stovyklos sargybos boktelis. Tvoros vida us pusje mirties juosta". Nakties metu stovykla gausiai apviesta. Kolkosvaidiais ir automatais ginkluotos sargybos budi dien ir nakt. I A. ilds The Profits of Slavery"

ji sargyba saugoja stovykl su dresiruotais unimis. Latv tremtin, valiusi stovyklos kiem, neapsiirjusi eng mirties zonon; buvo nuauta be spjimo. Apie Vorkut, baltj verg sostin, kokia ji buvo 1940-1941 metais rao M. Rozanovas. Kaikurios jo apraymo vietos aikesniam Vorkutos vaizdui ia atpasakojomos.

Siautjo purga. varbus nirs vjas suko sniego debesis. Tokios purgos danai siautjo dvi, tris dienas ieiti labai pavojinga. akis kaip ieirbos, krito nesuskaitomos snaigs. Akimirkas ir tampi aklas, ingsnis, kitas. . . menkas poskis al ir nebeinai, kur beeiti, kur durys. Aplinkui staugia ir vilpia vjas ir sniegas. U trij metr itisas baltas sniego verpetas. Bat uauls, kiens, sils kietai pritrombuojamos sniego. Purgai siauiant, gyvenimas Vorkutoje visikai sustoja. Net kurapkos, pakilusios reikiam augt, akmeniu krinta emyn, kad snapu ir krtine prasikirst duobel pasislpti. Seniau, 1932-34 metais, kai Vorkuta buvo maytis stovyklos skyrelis, kalinamieji, purgai siauiant, eidavo virtuvn, laikydamiesi itemptos virvs. Tuos, kurie ios tvarkos nepaisydavo, nesinaudodavo virve, purgai nurimus, rasdavo ia pat kiemo pusnyse palaidotus. Su purga neaidiama. Dabar Vorkuta miestas su deimtimis barak, isikast gyventi urv, daugybe palapini; ia ir sandliai, dirbtuvs, geleinkelis, elektrin, aero156

dromas su rengtomis stovyklos virininkui naudotis tikromis voniomis ir su bokteliuose kulkosvaidiais, skiriamais io miesto gyventojams. Dabar, kad ir purgai siauiant, sunkoka paklysti tarp mass pastat ir elektros laidams nutiesti stulp. Trei dien purga liovsi. Nusival padangs. Toli pietuose lifuotu sniegu spindjo Uralas. Neatlaikydamas viesi kristal aismo, aarojo akys. Termometras sustojo ties 40 alio. Oras sustingo. Vorkuta pakilo i miego. mons atsidusdami jo i barak ivaryti dirbti atvirame lauke dirbti statybose ir valyti snieg. Tkstaniai moni, sisupusi bulatus, flanels kaukmis pridengtais veidais, pradjo kov su gamta ir jos padariniais. Jie val statyb aikteles, stovyklos kelius, takus achtas. . . Visu geleinkelio ilgiu atkasinjo traukinius ir val kelius. Po siautjusi purg tekdavo nuvalyti ir kiton vieton nugabenti imtai tkstani kubini metr sniego. Po dviej, trij dien tempto dideliame altyje darbo ligonins ir barakai prisipildydavo apaliusiais. Anksiau visose stovyklose darbus lauke dirbdavo 35 laipsni altyje. Nuo 1936 m. sausio 1 d. Vyriausioji stovykl valdyba (Gulag) paskelb sakym nutraukti darbus, esant vir 40 laipsni alio, nes, Maskvos galvojimu, stachanoviko darbo tempas ilds dirbaniuosius. Traukiniams pajudjus, iki sekanios purgos mons imasi kirvi, pikl, delb deimtimis pakyla nauji barakai. Anglis, nepaisant ali ir purg, be pertraukos veama i acht. Nuo augtos estokados i vagonli vis pilasi ir pilasi juo157

das auksas. Du kilometrus tssi anglies krvos. Geleinkelis per dien paima 500 ton, o ikasama iki 1500 ton. I vakar puss, i Kotlaso, 1100 kilometr iki kasykl; tkstaniai tremtini ia jau tiesia nauj plaiavio geleinkelio linij. Dar dvejetas meteli Vorkutos anglis be perkrovimo pasieks Maskvos, Leningrado ir Archangelsko krosni kryklas. 1934 metais anglims iveti projektuota aminai sualusia eme (tundra) nutiesti 200 km geleinkelio linij iki Berenco jros. Tyrimo briai dirbo visame Nenecko tundros plote. Berenco krant Gulag'as jros keliu ve mediagas iam udaviniui vykdyti. Bet partijos centro komitetas suabejojo sumanymo realumu, jo nebevykd. Kalbjo, kad gerai maitinimus mones kas pus met reikt pakeisti naujais. Atviroje tundroje, kurioje sigaljs aminas altis, be patalp ir kuro t imtai tkstani; o kadangi vadas pareik mogus brangiausias ms kapitalas kelio iki Kotlaso statybai to kapitalo" kiek maiau tereiks. Ir u tai dkui. . . iuo metu Vorkutoje paruotos naudoti dvi pagrindins achtos su miliono ton anglies produkcija per metus; statomos dar trys achtos. Bet tai tik pradia. Vorkutos ateitis dar prie akis. Anglies ris gera. Jos sluogsniai beveik paviriuje. Atsargos miliardai ton. Darbo jga centai. Nei atostog, nei socialinio draudimo; nereikia patalp eimyniniams, nra 8 val. darbo dienos. Dabar suvaro barak pora imt, kad iliau bt. Pastat bokteliuose ginkluotus aulius su kulkosvaidiais. pila darbininkui samt sriubos, ant vart 158

ikl ikab su Stalino posakiu: Darbas garbs dalykas, dalykas drsos ir didvyrikumo". tai ir viskas. Darbai vyksta. Viskas ia paprasta ir pigu. 1939 metais, Morozo laikais, Vorkutos darbininko vergo produkcija 20% virijo Donbaso produkcij. Bnie visas kratas koncentracijos stovyklose, tai komunizmo statyba kur kas spariau vykt. * Bet ne vien anglimi Uchtos-Pieioros beseino verg stovyklose garsja Vorkuta. Ji ne maiau garsi savo plytine; tiek pat garsi, kiek ir Solovecko Sekir Gora". Plytin laikoma baudiamj komandiruote baudiamoje Vorkutos stovykloje. ia laukdavo pakartotino sprendimo kaltinamieji agitacija, kenkimu ir nipinjimu. Plytinje deimteriopai blogiau, nei baudiamoje Pokos komandiruotje. ia kalinamieji ir 6 mnesi neigyvendavo. Kas grdavo i plytins, jau nekandidatavo gyvuosius iame pasaulyje. Cinga ir achtos per 2 - 3 mnesius pribaigdavo reimo sualot mogaus organizm. Jeovo (generalinio valstybs saugumo komisaro) laiku Vorkuta pergyveno iauriausi tragedij i t, kokios tiktai yra buvusios Peioros stovykl istorijoje. Atsistas Maskvos enkavedistas Grigoroviius su komisija vykd tardymus, teis ir ud kiekvien, kur NKVD stoykloje laik pavojingu. Tuo laiku ia buvo 6000 suimtj, j tarpe daug ymi trockinink, soviet partijos didin ir paskutini 1935-36 metais iem buvusi ia masini bado streik dalyvi. Barakuose prato 159

nemiegoti, kas minut laukdami iki kuris bus pakviestas pas Grigorovii. Vis nervai sitemp iki galimos tempti ribos. Po kitas kito stipriai saugomi briai ygiuodavo plytin. Kaikuriuos orlaiviais gabendavo Maskvon pakartotiniems tardymams ir galutiniam atsiskaitymui Lubiankos rsiuose. Laukdamas verg sukilimo, Grigoroviius i Ust-Usos isikviet papildom ginkluotos sargybos br. Plytin virto milinika mirtinink kamera. Nors nedaug kas laik save kaltu, bet beveik visi lauk pasigailjimo. Kaip tatai vyko, apie tai tinkamai negaliu papasakoti, net ir dviem metam praslinkus. An dien siaubinga baim ir iandie dar neisisklaid. odiai yktus: Paauk su daiktais. Irikiavo kieme, pareikdami, kad kasyklas. sak. Ijome u vart. Nuleido daub. . . Pasakotojas baimingai apsidairo, nors stovime itutjusiame kely ir tyliai, tyliai tsia: I karto i abiej pusi nuo pakilesns vietos viai. I kulkosvaidi ir i autuv. . . Visus paklojo. Kiek? Kas juos skaiiavo! Sargybos tris dienas juos ukasinjo. Tikrai keliolika imt. tai ana ten, kiek deinn . . Kaip viskas paprasta! Ived ir nudjo! Viskas! i nelaimingj tarpe buvo mano pirmasis stovyklino planavimo mokytojas" Natanas Isakoviius Levinas, iki stovyklos buvs RSFSR Narkomzemo (ems kio komisariato-ministerijos) ekonominio planavimo valdybos virininkas, 1934 metais pasmerktas neva u nipinjim. 1935 metais mes drauge 160

dirbome Usos vandens grupje. 1935 m. iem, atsisveikindamas su manimi, a tada kliaus Pok, o Levinas Vorkuton planavimo skyriaus virininku jis tar: Js itai visk pergyvensite, o mano sskaitos baigiamos. Kodl? Js sveikata nebloges manosios. Ne tasai reikalas, pertrauk kalb Levinas, a i stovyklos neieisiu. Mane ia pribaigs. A labai daug inau, kad gyveniau. Kam jiems rizikuoti? Jie klydo jie klaidas atitaisys. Likite! Pagal sisenjusi stovyklin taisykl a vengiau klausinjim. Bet i buvusi pokalbi atskir posaki a seniai supratau, kad Levinas, kaipo europikai iprusintas specialistas, ne kart bus dalyvavs valdios komisijose, sprendusiose vairias valstybines problemas daugeliui met pirmyn. Vien jo prasitarim a iki iol neumirau: Na, tai ia tiktai iedeliai!" (reikia suprasti, kad uogos dar bus). Po poros met Levino nuojautos isipild: jis daug inojo! Pavelgiam Uralo kalnus. Dauboje baltame sniego fone juodavo krauju pasruvusios mons pastatai. Ar ir man bus lemta ten atsidurti? I Vorkutos nepabgsi. Iki pirmojo medelio 200 km., iki pirmosios stoties tkstantis imtas. . . U nepereinamos tundros neieinama taiga. Kur kas lengviau i Solovk nuplaukti iki sausumos, nei i Vorkutos psiomis pasiekti geleinkel. Saugus kaljimas be sien! Prajusi iem trys ryosi bgti. sitais slides, apsirpino pro161

duktais, kompasu ir purgai siauiant, pabgo i stovyklos. Bet kur bgsi? Orlaiviai surado tris juodus takus Uralo pakalnse. Sargybini brys slidmis pasivijo bglius ir ia pat juos nuov. Vasaros metu bgimas kur kas sunkesnis. Kur brisi, visur vanduo iki keli. Isigandusi ir pakilusi tundros pauki briai i karto parodo, kur mogaus esama. Uod, maal debesys iiulps krauj per kelet dien. Uklups miegant ir neatsikelsi. I ia niekur nepabgsi. Moroz likvidavus, reimas Vorkutoje pagrietjo. Per por mnesi treiasis skyrius keturis kartus krt naktimis ms valdybos techninius barakus. Kad plytinei pagelbt, Vorkuta pasistat nuosav kaljim su geleimis aptvarstytais langais, paraomis" ir su kilimais koridoriuose, kad ingsni nesigirdt. 1938 metais rudeniop Vorkut atvar pirmj etap 15-25 met kaljimu nubaustj, kart pasirod partijos, administracijos ir sovietinio kio vadov eil sritinio ir net sjunginio laipsnio. Profesoriams ir vairiems specialistams neuteko kastuv!. . . Net Boguslavskis, maojo sovnarkomo pirmininkas, ion atsidr, gavs ger prog prisiminti buvusio darbininko profesij. Nuostabu buvo tai, kad dauguma inom veikj", sivilkusi kalinamj bulatus, vienu balsu reik pasipiktinim: Baisu! Tokios slygos!. . . Mes apirinjome Maskva-Volga kanalo statyb, tai ten buvo tikra sovietin stovykla, o ia. . . Mes sksims! (Buvusieji soviet dignitoriai mat specialias parodom-

162

sias stovyklas, taisytas NKVD saviems ir usieni sveiams pademonstruoti). Kas supras tuos mons! Gal ia vaidyba, vis kalinamj neapykantai ivengti, o gal jie gyveno aplinkraiais ir vad kalbomis. Ir viena, ir kita, gal bt, atitinka dabartines j nuotaikas. 1937 met pavasar du buvusieji partijos C. K. nariai kelyje i Vorkutos kit stovykl Ust-Usoje nakt pabgo nuo palydov, pagrob Ucht-Pelago orlaiv, buvus prie Ust-Usos, ir nuskrido Maskv (vienas j kadaise vadovavo eskadrilei). Maskvoje i orlaivio tiesiog C. K. su skundu dl Vorkutos ir Peioros stovykl reimo. Ir kas gi? Juos su specialiu konvojum grino; Morozas gavo grieiausi spjim dl apsileidimo. Ai Dievui, kad stovyklos betarpikai nepriklauso partijos C. K. jis ne taip sraigtus privert! Vorkutoje susitikau su Komi respublikos Aukiausios tarybos pirmininko pavaduotoju, pas kur buvau 1937 m. komandiruotas Syktyvkare reikalais. Dabar likimas mus suvienodino abu kenkjai. . . A nesu prie fizin darb. Atpratau ir nusilpau. Jums gi pastamas tardymas. . . taip aikinosi is buvs mogus, emai man nusilenkdamas!. . . Savaitei praslinkus antroji Komi respublikos asmenyb paluodavo ms barako koridori. * Paryiu pro ms barak su rankiais ant pei tyliai rikiuotje praeidavo nesuskaitomomis bri163

gadomis angliakasiai, statybininkai ir keli tiesjai. Po j baltame sniege pasilikdavo ruavos spalvos dms. Tai cinga sergantieji i pamlynavusi dant smegen kartu su seilmis ispjaudavo krauj. Tik sunkiai cinga serganiuosius priimdavo ligoninn, kai kojos sutindavo, pasirodius dvokianioms dmms. Visi kiti dar gali dirbti! iandie Vorkutos kaljim, ginkluotos sargybos saugomus, nuvar apie 20-t suimtj. Vis nakt po stovykl zujo 3-jo skyriaus bendradarbiai su sargybiniais, ikviesdami i barak mones, pagal sudaryt sra. Sklido kalbos, kad 3sis skyrius susek projektuojam stamb diversin akt, elektros stoties isprogdinim; dl to iki vasaros sustot visi montao ir kasykl eksploatacijos darbai. Pasakojo, kad elektrins rajone ir stovyklos valdybos pastato pastogje rado paslptus kelius maielius amoniako ir pirokselino. Ir valdyboje buvo nevisai ramu. Kas ino, gal bt, ims ir ateis 3-sis skyrius, kad paimt parinktus asmenis. Daugumas netikjo tokiai bylai". Pernelig fantastikai atrod: Vorkutoje diversija". Argi NK VD sileis stovyklon tokios ries pasirylius? Ji tartinus sutvarko staigos rsiuose. Nejaugi tariamieji diversantai tokie beproiai ir lengvabdiai, kad rytsi panaiai diversijai!? Dvideimt diversant!. . . Kada gi jie sugebjo tuo reikalu susitarti, jei ia geriausiam draugui nepasitikima ir slapt dalyk neatskleidiama. Visi, j pai nuosav pogrind suvaryti, bijo i jo pasirodyti. Grigoroviiaus dvasia vis dar plas164

dena ant Vorkutos. Dabar mes vakarais klausoms radijo praneim apie soviet-suomi kar. Klausome ir tylime. Nors vien od kas nors ispaust! Atrodome balvonai, o ne mons. J dauguma simpatizuoja iai neskaitlingai tautai ir niekas netiki, kad ji ksinosi soviet teritorij. Kiekvienas saugojasi (seksot--sekli ir stukaiskundik). ia j perpilna: NKVD apmokam, pasist i t niek, kurie skundimais galvoja save igelbsi. A ypatingai apsikriau tarimu. Po ms bylos Pokoje man visuomet vaidenosi pigios ries sovietins dels Azefai. Informatori Vorkutoje nestigo. Yra j Kovoje. 1935 metams keturiems imtams suimtj Kovoje buvo 18, beveik 5 % ! NKVD paslaptis ijo aiktn gana paprastai. grs 3-jo skyriaus galiotinis Tulinsky, lipdamas i rogi, pamet ura knygut, o jo palydovas, laiv statybos virininkas Uchlin, buvo nekvailas, j pakl ir vakarop gerai istudijavo. Uchlino odiais, jis ten rads 18 pavardi sral; sralio antrat buvusi itokia: 1935 m. vasario 1 d. padtis". Tik aklas bt abejojs . . . Dvideimt diversant!. . . Rykus absurdas! Pats treiasis skyrius savo iniciatyva arba i viraus sakytas, sugalvojo bei iprovokavo diversij, kad pelnyt padk u budrum, arba kad susidaryt pagrindas naujiems suvarymams ir vrikumui vykdyti. Senas bdas! Vienok dirbti tokioje atmosferoje nebemanoma: velniai ino, k ikeps 3-sis skyrius! Sielos atspara kas diena silpnja. Sunkiai veikia purgos, nyki tundra, tos ruavos dms sniege, suminji165

mai naktimis. Ir vl, kaip Pokioje po teismo sprendimo, neapykanta reimui virto jo baime. Baim, matyt, nustelbia neapykant, kai pastaroji negali pasireikti. Baims parbloktas nesugeba prieintis. Nyksta valingumas, o kartu ir organizmas. Matyt, teks palikti kaulus Vorkutoje. Bet reikia isinedinti i jos. Kasdiena tikinjame virininkus, kad i tundros, u 1000 kilometr, nemanoma vadovauti mik prie Peioros kirtimams. tikinome. Mik skyri perkl Ust-Us. 1940 metais vasario 26 dien mes atsisveikinome su ia 3-jo penkmeio nykia ir iauria Vorkutos statyba. * Praslinko pusmetis. Rugpiio mnes, kai ms mik skyrius Ust-Usoje ramiai varinjo apyskait skaitmenis, i Vorkutos atjo radijo telegrama aibas. Jos tekstas buvo toks: Nesiaikinant 2-j savaii bvyje paruoti miko mediagos Vorkutai, remiantis perspektyviniais anglies ikasimo skaiiais Vorkutoje. 1940 metais vienas milionas ton, 1942 trys milionai, 1944 atuoni milionai, 1946 penkiolika milion, 1948 dvideimt penki milionai ton". Dvideimt penki milionai ton per metus!!! Tiek gamina Belgija. Tatai reikia po 75,000 t. kasdien, o kas valand po tris traukinius. . . A klausydamas, k apie sakym kalba bendradarbiai, galvojau: i kur tokiems darbams su166

ras milion moni? Tokios moni mass jokiais pyragais neatviliosi. I Vorkutos pabgo visi laisvai samdomieji anglies kasjai. ia tik lazda galima atvaryti. O pas k to ji lazda? Pas NKVD. Jei taip, tai planas realus, moni bus. . . vykdys. K tatai katuos nesvarbu. Prakaitas, aaros ir kraujas neplanuojami. Dviem dienom praslinkus, mus krt planavimo drugys. Kad paruous Vorkutai imtus tkstani kubometr ramsi kasykloms, reiks kasmet ikirsti apie milion kb miko. Kas daryti su kit ri mediena? Radijo stotis, veikdama kiaur par, teikdavo mums miglotus duomenis. O mes dar neinojome kas svarbiausia: kur tie milionai kb miko auga? Bet bolevizmo esm ir yra toji, kad jis nepakenia moniko darbo: kart sakyta, netenka nekti! Paskirtas terminas mirk bei prak jame. Tiksliai skirtu laiku plan suredagavome. Visk tiksliai suskaiiavome ir kikai pagrindme. Neumirome ir Lem-j upje (Peioros kairysis takas apie 200 km ilgio) liuz. Rugsjo mnes (1940 m.) apkrautais planais Tarchanovas (planavimo skyriaus virininkas) iskrido Maskv. Netrukus mums prane: Virininkas kartu su Berija buvo pas eiminink". Stalinas anglies ikasimo ir statyb Vorkutoje plan patvirtino". Dabar NKVD pasistengs, kad vado patvirtinti skaiiai sigyvendint. Pagal tuos planus Vorkuta 1948 metais virs miestu su 200,000 gyventoj" kalinamj. Vorkuta bus verg valstybs so-

167

stin patikimiausia ir gigantiskiausia katorga pasaulyje. Lietuviai Vorkutoje. Antroji rus bolevik Lietuvos okupacija daug lietuvi dav Vorkutai. Neteko girdti, kad kas nors i j bt plaiau atsilieps, o jei ir yra i ten itrkusi, tai tyli, nes vieai pasisakyti nra slyg. Taiau apie Vilniaus universiteto profesori Antan viron ini iek tiek turime. A. viron bolevikai pasmerk ir itrm 1945 metais vasario 10 dien; grino 1954 m. liepos 10 d. visik invalid, sergant inkstais ir plaui diov. Gro A. vironas drobs baltumo, gemoglobin teturdamas Prof. Antanas vironas vos 28%. Buvo nepaprastai isiilgs savo krato. Neilgai pabuvs laisvje, greit atsigul ligoninn, o i jos jau nebeijo. Profesorius mir Vilniuje 1954 metais spali 30 d. palaidotas Upaliuose. Lietuvoje ir ia, tremtyje, daug kas buvo nuomons, kad prof. viron itrm Sibir ir kad jis, kaip ymus fizikas, bus pateks kuri nors mokslo tyrimo institucij, nes naikinti ret tos mokslo srities inov bt beprotyb. Bet rusai168

bolevikai A. virono asmenyje naikino ym socialdemokrat, griet demokratinio socializmo alinink ir kovotoj dl Lietuvos nepriklausomybs. Be to, profesorius okupantui buvo pavojingas dar ir tuo, kad buvo Lietuvos kariuomens atsargos karininkas artileristas. Vokiei okupacijos laiku prof. A. vironas buvo aktingas sjdyje prie vokieius-hitlerininkus ir j okupacij. 1942 m. A. vironas para socialdemokrat atsiaukim Susiorientuokime", kuriame LSDP, prisidengusi Naujosios Lietuvos" organizacijos vardu, dezorientuotai lietuvi visuomenei pateik aikius demokratijos laimjimo kius; mat, anuomet buvo daug politikai pasimetusi, o ir naivi hitlerins Naujosios Europos" kio alinink. atsiaukim patsai jo autorius A. vironas savomis priemonmis sugebjo multiplikuoti, kad plaiai Lietuvos visuomenje paskleist. Nra jokios abejons, kad apie A. virono veikl vokiei okupacijos metu bolevikai inojo. Todl 1945 metais, karui dar nepasibaigus, j sum, kad itremt. Rus kalba ieinaniame New Yorke Novoye Russkoje Slovo" dienratyje jo vyr. redaktorius M. Veinbaumas, pasirms jam inomo Ikso suteiktais duomenimis, straipsnyje: Apie sovietines stovyklas ir kalinamus jose politinius katorgininkus" (59 m. XI. - 11 d.) paskelb itoki ini: Stovykloje Abez laikomas ymus mokslininkas ir profesorius Lev Platonovi Karsavin, kuris buvo apsigyvens Lietuvoje, imoko lietuvi kalbos ir ten profesoriavo. Soviet valdia Karsavin sum 1947 metais, ive Maskv, 169

o i ten nutrm upoliars stovykl Abez, kur jis mir 1952 m. liepos 12 d. Upoliars stovyklose buvo laikomi ir gal dar ten tebra, jei neimir, arba jei po . m. vasario mn. amnestijos neijo laisv, skaitlingi Pabaltijo ir satelitini valstybi inteligentijos ir dvasininkijos atstovai". Ikso mediagoje tarp kit utinkame iuos asmenis: lietuvi vyskup Ramanausk, latvi vyskup Dulbinsk, cech kardinol Javork, lietuv fizikos profesori viron, lietuv gydytoj Majausk, kakur Matulion. . . cech armijos iki komunist perversmo, gen. tabo virinink generol Voiciechovsk. Visi ie asmenys, iskyrus Voiciechovsk, buvo laikomi Intos ir Abezs stovyklose ir buvo administracijos iauriausiai persekiojami, nes savo drsa ir itverme buvo tkstaniams pavyzdys". Ikso minimas kakuris Matulionis bene bus Steponas Matulionis, kooperatininkas, Utenos apskrities ems kio draugijos pirmininkas ir kit apskrityje veikusi kikj organizacij vairuotojas. Kitas Antakalnio kaimo, Utenos vals. kininkas, Kazys Matulionis, taipgi 1945 metais suimtas, bet kaipo turs Amerikos pas, greit paleistas. K. Matulioniui dideli rpesi 1947 metais pavyko gauti leidimas ivykti su eima Amerik. i Matulioniu eima, ivengusi Vorkutos, dabar gyvena Racine, Wisc. siskaits ias netiktas informacijas, nujau pasimatyti su redaktorium M.Veinbaumu. Malonusis redaktorius paaikino, kad apie man domius 170

asmenis turiau ratu idstyti, kas man reikalinga, nes Iksas tik per j, redaktori, duosis papildom ini. Netrukus laikraty (1959 m. XII-26 d.) ir vl telpa redaktoriaus paskelbtas platokas straipsnis Apie sukilimus stovyklose ir apie kaikuriuos kalinamuosius"; jame tarp kitko buvo itoks pasisakymas: Apie lietuvius. Atsakydamas gaut vieno lietuvio visuomenininko paklausim, Iksas suteik i ini: Stovykloje kartu su juo (Iksu) buvo vyskupas Matulionis, 1956 metais dar buvo gyvas. Gydytojas imknas, atliks 10-ties met bausm, paliktas laisvame trmime, Abez kaimelyje, kur praktikavo. Profesori viron Iksas labai artimai painojo, kadangi kur laik dirbo vienoje brigadoje. Jo plauiai buvo nesveiki, jis danai sirguliavo. Mano informatorius prane, kad stovyklose buvo tkstaniai lietuvi kinink, daug jaunimo ir student." (m. p.) Bet ir itos apie prof. A. viron inios mans nepatenkino. Antr kart Iksas para: "Visuotin pagarb peln lietuviai-gydytojai, kalinamieji: Majauskas, imknas, Jaktas, Montvydas. . . Gydytojai-kaliniai Bu, estas, ir neider, latvis, baisiais 1946-47 bado metais gelbdavo mones Viatlagoje (Kirovo sritis). (N. R. S. 1960 m. 11-20 d.) Pagaliau pasiliks man neinomas Iksas per t pat laikrat apie prof. A. viron dar kart pasisak: 171

Prof. A. vironas, nubaustas 25 metais, kaljo 6-7 metus. Dirbo Vorkutoje prie angli pakrovimo ir ikrovimo. Aplamai dl liguistumo fizin darb neilgai tedirbdavo. Jam pavykdavo 2 - 3 mnesius dirbti KV (kultros vietimo dalis), kur jis skaitydavo paskaitas i fizikos. Mielas ir avingas mogus, puikus draugas". (N. R. S. 60 m. 111-28). Tai tiek ini apie mums inomus lietuvius, nutremtus Vorkut. Bet ia proga dar keletas pastab apie Antan viron. Gim 1899 m. spali 30 d. Upaliuose ir ten pat palaidotas. I maens Antanas pasiymjo iimtinu darbtumu ir tokiais pat gabumais. Jis skmingai ijo Upali penkmetins pradins mokyklos kurs ir, kiek privaiai pasiruos, 1914 metais stojo Vinogradovo gimnazijos Vilniuje 5-j klas. Artjant vokiei okupacijai, 1915 m. ivyko Tomsk pas dd ir ten baig gimnazij. 1921 m. vasar, grs Lietuvon, stojo karo mokyklon, kuri baig artilerijos karininko laipsniu. Tarnavo karininku Lietuvos artilerijos daliniuose, laisvu laiku lankydamas Kauno universitete fizikos, matematikos kurso paskaitas. Universitet baig, bene, 1927 metais, prie tai ijs i karo tarnybos. Po 1926 m. gruodio 17 d. perversmo A. vironas ir Leonas ereka abu gamtininkai, buvo suimti ir patalpinti Kauno kaljime. Perversminink valdia kaltino juos smokslu prie j. Juos teis karo lauko teismas 6-jame forte, pulk. Brazuleviiui pirmininkaujant. Dl ios bylos Kaune buvo daug jaudintasi, nes kaltinamiesiems grs 172

mirties bausm suaudant. Trkstant rodym ir teisme paaikjus, kad kaltinimas buvo dalinai paremtas slaptos policijos agent provokaciniais parodymais, A. vironas, Leonas ereka ir kt. buvo iteisinti. Aiku, kad teism ir perversminink valdi stipriai veik grietas visuomens nusistatymas prie egzekucijas. Ijs i kaljimo, A. vironas tiktai kelet mnesi buvo laisvas. Jis ir vl buvo patalpintas Kauno kaljiman. J vl bandyta kaltinti perversmo ruoimu, ir antr kart pateko karo lauko teism. Po keli kalinimo mnesi A. vironas buvo paleistas, bet itremtas Grikabd, aki apskrit. kart karo lauko teismui pasiprieino generolas Tadas Daukantas. Grikabdio tremtyje A. viron ilaik apie pus met. Grus Kaunan, tsti moksl, A. viron valgybos agentai nepaliko ramybje. Po kiek laiko jis ir vl jau trei kart buvo suimtas, bet kart dl rodym nebuvimo buvo paleistas. 1935 metais Vytauto Didiojo universitetas pasiunt A. viron veicarij pasitobulinti fizikoje ir ruotis profesrai. veicarijoje A. vironas studijavo gyvsidabro gar spektro sudt ir para rimt mokslo darb, itisai paskelbt Didiosios Britanijos fizikos moksl urnale. Taigi A. vironas fizikas jau buvo engs pasaulinio garso fizik eiles, buvo laikomas ios mokslo akos kylania vaigde. A. vironas kur laik buvo prof. Vinco epinsko asistentas. Prof. A. vironas, grs i Vorkutos Norvaii kaim, buiavo em, diaugdamasis savo gimtuoju kratu. 173

Prof. A. vironas angins ir agrarins Lietuvos Socialdemokrat partijos 1931 m. programos dali autorius. Studentaudamas priklaus Vytauto Didiojo universiteto socialdemokratinei student aizdro" organizacijai. Bendradarbiavo s. d. spaudoje, pasiraydamas A. Smlinu. Grusieji vokieiai yra pareik, kad Vorkutos kasyklose jie susitikdavo gan daug lietuvi. Moterys dirbo plytinse ir prie vagon ikrovimo. 1955 m. buvo atidarytos dvi naujos achtos. Viso acht buv apie 60. Prievartos darbo stovyklose prie acht verg skaiius bdavs nuo 2000 iki 2500 asmen. Lietuvi ia buvo nevienodi skaiiai nuo 100 iki 150, bet stovykloje Nr. 5 buv apie 2,500, kuri 1952 metais pus buvusi pabaltiei ir j didij dal sudar lietuviai; taigi lietuvi stovykloje N 5 buvo daugiau 700, kuri daugelis buvo jauno amiaus vyrikiai. Grs vokietis Bernhard von Mutius, artimas usieni reikal ministerio Dertingerio bendradarbis, apkaltintas nipinjimu, buvo igabentas Vorkut, kur jis painojo lietuv architekt Maknevii, nubaust 25 metais, buvus akting 1953j met Vorkutos smyio dalyv. Jo pusbrolis, ininierius elektrikas, sukilim malinant, uvs, o architektas Makneviius, gavs papildom 10 met bausms u dalyvavim sukilime ir buvs ivetas Vladimiro izoliatori. Anot Bernardo von Mutius, bausmes Vorkutoje atlikusiems lietuviams neleidiama grti tvynn. Jie sikr u stovyklos rib, bet dirbo achtose ir atj darb painformuodavo savo tautieius, kas vyksta tvynje. Vienoje Vorkutos stovykloje pa174

siliks Lietuvos kariuomens majoras, vadovavs sukilimui, pastaruoju metu buvs paliegs. Grusieji i Vorkutos vokieiai paliko ten daug biiuli lietuvi, tiktai j pavardi dabar neatsimena. Daugelis grusij atsimena vardus (daugiausiai vardais kits kit vadindav), bet buvo grusij vokiei, prisiminusi ir ias pavardes: 1. Laurinaviiaus Henriko, Kauno fotografo snaus, 2. Kalinausko Stepono, 3. Morkno Jono-Stepono, 4. Kakaus, girininko, 5. Atikausko Viktoro, 6. Budgino Petro, 7. Slickio Juozo (tuo pat vardu ir pavarde buvo du asmenys), 8. Garmaus, Dr. A. Garmaus snaus, 9. Laumakio, Vytauto, gydytojos Laumakiens snaus; nustojusio sveikatos, rpinosi, kad atleist. I Vorkutoje mirusi lietuvi mintinas Juozas Venslova, Liubavo valsiaus, Trampini kaimo kininkas vidutiniokas, madaug 40 met amiaus, geros sveikatos inteligentikas mogus. Su J. Venclova teko susitikti 1944 m. Suvalkijos pafrontje. Nepriklausomojo Lietuvoje J. Venclova buvo renkamas Liubavo valsiaus viraiiu. Tose pareigose jam teko bti ir vokiei okupacijos laiku; dl to Venclova buvo rus nubaustas itremiant Vorkut. Jei viraitis vietos monms bt buvs blogas, jie patys bt j nualin; bet rusams-okupantams buvo reikalingi vergai; tai 175

ia ir visa kalt. Venclova buvo suimtas 1944 m. spalio mn., mir Vorkutoje 1948 m., mirties data neinoma. 1945 m. suimtas Petras ileikis, Zaraz aps. kininkas, mir t pai met lapkriio mn., neatlaiks iauri Vorkutos darbo slyg. ia proga tenka paymti, kad Petro ileikio motina, 86 met amiaus, 1949 m. iveta Irkutsko apygard, buvo apgyvendinta kolchoze, kur netrukus mir. Ypatingo iaurumo pavyzdys, bet toki daug. Iki 1953 met tik kriminaliniams, atlikusiems bausm, buvo leidiama Vorkutoje sikurti. Kitus, atlikusius bausmes, NKVD kurdindavo" savo nuoira (bolevikins sauvals pavyzdys). Atlikusius bausmes lietuvius, uuot sugrinus Lietuv, i kur jie buvo pagrobti, sisdavo Karagand, Krasnojarsk, Novosibirsk. Toki pat pakartotin bausm taikydavo latviams ir estams. Patirtos i laisvai kurdint" lietuvi pavards: 1. Gustyts Elenos, mokytojos nuo Jurbarko, 2. Jaiens (Jaciens), vilniets, 3. emaityts Biruts, nuo Kybart (pasmerkta mirti, bausm pakeista prievartos darbais) ( 4. Grybaits Danuts (i Kauno mokinuk. Gavo mirties bausm, kuri pakeit 25 metais. Buvo paleista, bet palikta Vorkutoje). 5. Kulbio Petro i Bir, grti neleido, 6. Kulikausko Juozo, 7. alkausko Broniaus, 8. Mackeviiaus Juozo. 1955 m. ruden paskelbtoji amnestija karo me176

tais bendradarbavusiems" su vokieiais paliet nemaai lietuvi. Kaikas i Vorkutos sugro Lietuv, taiau lietuviams buvo prikergta dar ir kit maskoliams nusikaltim; jie tad mintja amnestija negaljo pasinaudoti. Yra amnestija pasinaudojusi lietuvi, vykstani Sibir pas itremtuosius artimuosius. Tai Sibirui kolonizuoti priemon. Lietuvos kolchozuose pablogjusi padtis daugel nuo grimo sulaiko. Kaikas stovyklinink padeda kolchozininkams. Iki Lietuvos ems kio sukolchozinimo Vorkutos vergai gaudavo gerus siuntinius i Lietuvos, bet paskutiniu laiku ateidavo prastos ries milt ir kartais pasitaikydavo surdijusi laini gaballis. Laisvieji" lietuviai kuriasi: Karagandoje, ia yra 1941 m. tremtini lietuvi; Krasnojarsko srityje, Novosibirske, Vorkutoje ir kitur sikuria neyms skaiiai. Grusieji vokieiai su pasigerjimu pasakoja apie prievartos darb stovyklose sutiktus lietuvius ir j darn sugyvenim. Stovyklose lietuviai isirenka patiktin, kuris kas mnuo parenka auk sergantiems. Lietuviai stovyklose venia savo tautikas ventes. Apie Vorkuton nutremt moter bkl pasakoja V. -t, patekusi i stovykl 1950 metais. Stovykloje buv 1500 moter, nuteist nuo 1025 met. Lietuvs ir ukrainiets, nuteistos u partizanavim: bendradarbiavim su partizanais, j elpim ir veikl pogrindyje. Nuteistj amius nuo 15 iki 30 met. Moterys laikydavosi sav tautini grupi. Lietuvs ruodavo savo veni, Kald, Velyk prie bendro stalo sutikimus. Kita177

tautms tokie paproiai buv svetimi. Bet nuo 1953 met bendri Nauj Met sutikimai virt vis tradicija. Religines insignijas leitenantas Gaenko, politvadovas, savarankikai nuo lietuvi nupldavo. Moterys buvo apgyvendintos po 75 asmenis. Lov juose nebuvo. Kiekvienai kalinei buvs skirtas 3-j lent ploio naras ir mayt spintel, kuria naudodavosi 3 - 4 moterys. Stovykla prikeldavo 3 val. 30 min. ryto. Iki 5 val. ruoa su patikrinimais ir darb paskyrimais. darbus rikiuotje ieidavo 6 val.: iki 6 kilometr eidavo psiomis, o vir 6 km vedavo sunkveimiais. I darbo grdavo 4 val. 30 min. Piets ir vakarien 5 val. p. p. darb lyddavo ginkluotos sargybos. Kalbtis ir dairytis buvo kietai draudiama. Davinys: 750 gr. aviins duonos; 350 gr. sriubos; 250 gr. kos ir 15 gr. riebal. Vakare, grus i darbo, gaudavo: 450 gr. sriubos; 300 gr. kos ir du ar tris kartus savaitje po 50-60 gr. bulkut. Taiau netesjusios darbo normos atlikti negaudavo riebal, kos, o duonos davin tokioms sumaindavo net iki 300 gr. (inaudojimas ir dar badu marinimas). Darbo brigadas sudarydavo i 28 iki 100 kalinamj. Iki 1951 m. pabaigos kalinms ant rankovs buvo usitos OR (Osobyj Reim) raids. Nuardius raides, kalins gaudavo numerius; tada inyko kalinamj pavards. V. -t dirbo prie keli tiesimo ir j remontavimo, prie Vorkutos gatvi grindimo, vagon ikrovimo ir kt. Visk atlikdavo rankomis ir tempdavo peiais primityvikiausiu bdu. Pavyzdiui, 178

50 ton vagonui ikrauti per 4 valandas statydavo 26 moteris. Tokios normos negalima buvo atlikti. Darbo diena tsdavosi 12 valand, o po streiko 8 valandas . Vorkutos stovykloje be tautybi ir kalb babilono" buvo dar buvusi ir vairi padi moni 'miinys: armijos karinink, sovietini diplomat, daktar, ininieri, raytoj, meninink, student, moksleivi ir kt. V. -t patvirtina kalinamj nuomavimo" fakt. Tuo reikalu ji yra pareikusi: Stovykla kalinius inuomuodavo" u stovyklos rib esanioms soviet inyboms. Kalini darbo jga naudodavosi siuvyklos, geleinkeli stotys, plytins. U vienai dienai inuomuot kalin stovykla imdavo 25 rublius. Pinigus mokdavo stovyklos administracijos kason. I tos sumos stovykla imdavo sau u kalinio ilaikym (.maist, aprang, patalpas, kur, vies, darbo rankius) ir tik labai maa udarbio dalis atitekdavo kaliniui". Po streiko ir kruvin auk, metams praslinkus, 1954 m. rugpiio mn. buvo paskelbti kaikurie palengvinimai i t, ko reikalavo streikininkai. paskelbim paaikino iais odiais: Lengvatos suteikiamos ne dl streiko, bet pati rus tauta norinti taikaus sugyvenimo; ji turinti visoms tautoms draugik jausm; be to kalinamieji pakankamai pasitais, suprato socializmo statybos reikal. . ." Leninizmo pavyzdys! V. -t apie Vorkut yra daugiau pasisakiusi, bet ia suminjome bdingesnius jos pasisakymus. Ji pateik eil lietuvi pavardi, nepamint kitoje vietoje, btent: 179

Lauceviits Izabels i Kauno, Simonaviiuts Onos, Zarickaits Aldonos, Timofejevos Katrs, buvusios geros brigadininks, 5) Pairiens Onos, 6) Lidits, 7) Paulauskaits 8) Kaskelaityts Albinos, i Kauno. Nubausta u religin propagand. 9 Praliens Petrs, suimtos Ryt Vokietijoje. Pasmerkta 10 met. Dingo be inios. Itekjo u vokieio ir turjo grti Vokietijon. 10) Martinovaits, darbininks. Turjo Vokietijos pilietyb, turjo grti, bet kelyje dingo. 11) Dumbliens Onos ir 12) Kontautiens Onos. ios abi lietuvs buvo Vorkutoje, bet nuo 1952 met jas perkl Potm. V. -t painojo: 13) Dainaviiut Levut i Taurags, 14) Milaeviien Marine, Butkeviiaus dukter ir 15) Pyragait eslav i Mariampols. Ir ios yra buvusios Potmoje, paliegusij stovykloje. Vorkutoje lietuvi buvo labai daug. Skaiiumi jie buvo antroje po ukrainiei vietoje. Dr. J. Scholmer, pats Vorkutos vergas, knygoje Die Toten kehren zurck", (Mirusieji grta) rao, kad acht stovykloje 9/10 imtini buvo 3,500, i j: ukrainiei 1700; lietuvi 800; latvi 300; est 200; rus 300; vokiei ir kit. Autorius suskaiiavo vis tautybi vergus iki vieno (122-123 psl.) Ms vis didioji pareiga iaikinti kuo180

1) 2) 3) 4)

daugiausiai pavardi lietuvi, pasmerkt Vorkuton, ten kaljusi ir be maiausios kalts uvusi, ar ten dar vargstani. Dr. J. Scholmerio Vorkutos verg statistika tautybmis neapima vis acht. Tenka manyti, kad kitose achtose ir prie kit darb lietuvi buvo kita tiek; taigi vyr skaiius siek 1600 asmen. A. ilds duomenyse utinkame liudininks, dirbusios Vorkutos plytinje No I pasisakym: I ms stovykloje kalinamj 1800 moter, puse sudar ukrainiets, 150 vokiets, likusios pabaltiets, ypatingai lietuvs ir latvs. Panaus tautybi santykis buvo plytinje No. 2 ir vadinamoje predachtos stovykloje". Skaiiuodami, kad likusios 950 moter priklaus pabaltietms, ypatingai lietuvms ir latvms ir skaitant, kad lietuvi moter buvo po 400 kiekvienoje plytinje, gausime 800 lietuvi, arba Vorkutoje buvo 2500 lietuvi vyr ir moter. Bet per Vorkut bus perjusi daugiau lietuvi, atsist i kit stovykl. Ta paia proga tenka paymti, kad Vorkutos sanitarin dalis Sangorodok" buvo 20 km. nuo Vorkutos. ten buvusi ligonin ligonius kartais varydavo psius; kelyje buvo mirusi. Ilaikymas ligoninje buvs nemanomai blogas, derinamas prie bolevikinio principo: kas nedirba, nevalgo". Ligoninje sutalpindavo 800 ligoni. Joje dirbusi liudinink tvirtina, kad pastovus ligoni pabaltiei vidurkis buvo: 100 est, 100 lietuvi ir 60 latvi vyr ir moter.

181

Sukilimas Vorkutoje. Apie prasidjusius neramumus verg stovyklose niekas nebt suinojs; mat, bolevikai juos visais bdais slpdavo, bet 1955 m. grusieji i Sovietijos karo belaisviai papasakojo Vakarams, kas vyko verg stovyklose, kurias jie patys buvo nutremti. 1953 m. liepos 21 d. 7-ji achta pradjo streik neieidama darb. Streik palaik achtos: 1, 3, 8, 12, 14, 16, 29 ir 40. Pasiprieinimas iauriam Vorkutos reimui buvo dvejopas: kaikurios achtos neijo darb, o kitos, kad ir ijo, bet achtose nieks i nujusi nedirbo, panaudodami italikojo streiko bd. Streiko metu kaikurios stovyklos ikl raudonos spalvos su juodais krat apsiuvimais vliavas. Tik achta N. 8 vyr. leitenanto Melniko ir jaun. leitenanto Kolesniko, neseniai i viryl pakelt NKVD leitenantus, iauriai terorizuojama, prie streiko neprisidjo. I ios achtos tkstanio kalinamj niekas neidrso pradti atvir yg. Dl neramum Vorkutoje pradios yra dvi skirtingos nuomons. Vieni teigia, kad i Karagandos atvetus du imtus verg, dalyvavusi tenykiame streike, patalpino 7-sios Vorkutos achtos stovykloje; ie tad sukl nuotaikas ir, es, buv streiko pradininkai. Mano jau minto Ikso teigimu nei Karagandos, nei Norilsko vykiai takos vorkutieiams nepadar. Dar prie minimus vykius Vorkutoje buvusieji raudonosios armijos karininkai buvo steig slaptus ginkluotam sukilimui vykdyti komitetus, 182

kad sukelt iaurins Rusijos stovyklas su imtais tkstani kalinamj ir j pagalba pradt yg Maskv. Planas Maskvai, bk, buvo buvs inomas. Vorkutoje pirmojo streiko laiku jau buvo apie 60 stovykl. Bene i 7-sios achtos ikilo pirmieji bolevik valdiai pateikti reikalavimai: 1) byl ir sprendim perirjimas, 2) nuimti nuo barak dur uraktus, 3) nuo lang paalinti apkaustymus, 4) nuimti nuo verg aprangos numerius, 5) teis rayti laikus kas mnuo, vietoje dviej per metus, 6) nors kart per metus leisti pasimatymus su giminmis. Reikalavimai buvo minimaliniai, bet Sovietijoje u streikavim baudiama net 25 metais katorgos; tad patsai streiko vykis var bolevikams daug baims. Maskva pasiunt Vorkuton vidaus reikal ministro pavaduotoj, armijos generol Maslianikov, du kartu didvyr" ir Soviet Sjungos generalin prokuror Rudenko, t pat, kuris dalyvavo naci teisme Niurenberge. Maskvos pasiuntinius, atvykusius Vorkut liepos 31 d., supo skaitlingas brys palydov. Po pasikalbjimo su streiko komitetu Maslionikovui pavyko 7-j acht apraminti kalbinjimais ir paadjimais patenkinti streikinink reikalavimus. Derybos ir pasikalbjimai su 29-tja achta pasiliko be rezultat. Nei Maslianikovui, nei Vorkutos stovykl virininkui gen. majorui Derevenko su jo padjjais, achtos komendantu kapitonu Golikovu ir 3-jo skyriaus galiotiniu majoru Tupalkinu, nepavyko tikinti vergus pradti dirbti. Rugpiio 1 dien, prie atvir stovyklos vart 183

susirinko kalinamieji ir visa Vorkutos valdia, apsupta kareivi su kulkosvaidiais ir automatais. Pakartojus reikalavim pradti darb, Derevenkai grasinant po penki minui imtis griet priemoni iki ginkl panaudojimo, kalinamieji atsak visika tyla. Palaukus papildomas penkias minutes, buvo duota komanda: liaudies prieus ugnis!" audomieji vergai instinktiviai sukrito, bet ir emje juos pasiek sargyb kulkosvaidi kulkos i bokteli. Per kelias akimirkas buvo nuauta 65 ir apie 200 sueista. Ir 12-je achtoje buvo nuauti trys liaudies prieai", iais ygiais bolevikai likvidavo pirmj streik Vorkutoje. Dalis reikalavim buvo patenkinta. Streike irykjusius liaudies prieus" sugrdo reimines stovyklas ir isiuntinjo Int, Kirov ir Vladimiro kaljim-izoliatori. Ir garsiosios plytins stovyklose buvo paskelbtas bado streikas. 1953-j met rugpiio 1-jg vorkutininkai pamindavo juodais skudurliais, prisisegtais prie aprangos. 1955 metais vasar vyko antras streikas. Reikalauta karo teism sprendim anuliavimo, io streiko bdas buvo savotikas: streikininkai niekur nesirinko ir nesirod. Administracija su NK VD neinojo, k bedaryti ir kaip tok streik malinti. Lsti achtas buvo pavojinga, audymui nebuvo taikinio. Administracija kart atidar barak vartus, bet streikininkai, samprotaudami, kad ia provokacija, ija laisve nesinaudojo. Tatai buvo savotikai sukta NKVD strategija. 12sios achtos barakus sibrov i Kirovo atgabenti kareiviai su unimis; apsiginklav lazdomis, jie 184

puol barakuose buvusius mons, trauk juos nuo nar ir mu kiek tik pajgdami, itame organizuotame pogrome keturi buvo umuti, i kiekvienos puss po du. streik pradjo ir jam vadovavo lietuviai, kaimynams latviams ir estams padedant. Po i streik ir Vorkutoje reimas suvelnjo. Bet bolevik vykdytas organizuotas streikuojani lazdomis muimas ir dresiruotais unimis piudymas, kvalifikuotinas jau kaipo iimtinos ries chuliganizmas, kompartijos centro sugalvotas, nes darbinink-verg audymo atgarsiai Maskvos ekistams ir kompartijai buvo ne tik nemalonus, bet ir pavojingi atitinkamos reakcijos atvilgiu visuomenje. Apie milinik mirtinink kamer Vorkutos plytin, kur sistematingai udydavo kalinamuosius, M. B., pats toje plytinje vergavs, pasakoja, kad 1938 m. kovo-gegus mn. senojoje plytinje, apie 30 kilometr nuo Vorkutos kasykl, audymus tvark ir juos vykd specialiai i Maskvos atsisti trys NKVD leitenantai su Kaketovu priekyje. Prie j prisidjo ir Komi respublikos prokuroras. Tuo laiku suaud 1200 kalinamj, kuri tarpe buvo socialdemokrat ir socialist revoliucinink: Rainskis, Malinovskis kvalifikuoti darbininkai, mokytojas Rudenko ir kt. (Soc. Vestnik, 1961 m. N 8 / 9 ) . ia ioje vietoje tenka paminti ivetus i Lietuvos gydytojus, kuri kalinimo stovyklos neinomos. Lietuvos kariuomens gydytoj iveta 17 asmen: A. Baiulis, Stanionis, Januleviius, Potaius, Daugirdas, K. Nasvytis, D. Kizlauskas, likusij pavards neinomos. Privaios praktikos 185

bei valdios tarnybos iveti gydytojai: Stasys Molis, i Raseini tremtyje mir; vieta neinoma. Gydytojas Ksgaila, Lietuvos Raudonojo Kryiaus ligonins Kaune direktorius, bk, ess i tremties graintas Lietuv. Oficialios soviet statistikos duomenimis 1961 m. sausio 1 d. Vorkutoje buvo 60,000 gyventoj. Kotlas. Nutiesus geleinkel Vorkuta-Kotlas, i vietov virto reikmingu geleinkelio mazgu susisiekti su Leningradu ir Maskva. Be to Kotlas, navigacijai iaurs Dauguv ir Vyegda prasidjus, turi reikms vietiniam susisiekimui laivais. Todl ia veik ir baroms statyti mon. Tundros vietoje ia jau mikai ir tatai sudaro pagrind miko apdirbimo monms tarpti. Amnestuotas, bet tvynn negrinamus vergus bolevik vyriausyb apgyvendina Kotla-Uchtos-Peioros apylinkse, atseit, skaito juos itremtj (ssylnyje) kategorij su aikiu tikslu krat kolonizuoti tsiama sena car vykdyta rusifikacijos ir kolonizacijos politika. Dl tokios patogios Kotlaso padties vietos kaljimai virto verg persiuniamomis bazmis net keliomis kryptimis. J. Margolinas, kaljs ir sirginjs Kotlaso persiuniamajame, rao: Kotlaso persiuniamojo kaljimo 9-sis korpusas (skirtas ligoninei) 1944/45 buvo nepaprastos ivaizdos medinis barakas, kurio durys ir sienos buvo plau austiniais apkaltos. Sergantieji patys save aptarnaudavo. ia tj ligoni tiek daug buvo, kad nesptas mogus, js barak, bgt i jo, baims kreiamas. Bet ia buvo ligonin. Pa186

sieniais dviej augt narai. Patalpa 56 monms, bet joje gyvena 120, o ia pat atitvertame 2 X 3 metr kampe gydytojas, jo padjjas ir skaiiuotojas patalpos seninas. Patalpose be pertraukos juddavo 120 moni mas. Vir ms guljo lietuviai. skelet panaus Jonaitis, mokytojas i Kauno, be atvangos juda ir vis tvarkosi. Pro lent plyius i virutini nar ant mus krinta dulks, purvas, ienik iaudai. . . Gydytoj tarpe nemaai ymi specialist rygiei, lietuvi, lenk su europiniais diplomais kiense; jie atveti i teritorij, raudonosios armijos uimt; nubausti po 10 met kalti. Blaks neleidia miegoti. Blaki umuinti negalima, nes jos tampa vriksns. Ligoninje" yra nakt nemiegani; jie, laukdami ryto, baladojasi. Tik duryse pasirods kareivis-aulys, (jo uniformoje spindi penkiakamp vaigd) priveria mus nurimti. Neramusis ms kaimynas Jonaitis neilgai mus trukdo. Neseniai dar nekus ir judrus, mgs padirbti, laipsnikai atsisakinjo nuo vieno, kito darbo, pasidar ramus ir ms nepastebtas mirta taip, kaip prieblandoje inyksta lange viesa. Apie j pasilieka tik i viena jo mirties lidnoka ioje knygoje mano atsiminim eilut. Apie kitus ir to nepasilieka vis neprisiminsi. . . alia mans mirta tik 20 met amiaus Vasia su 20-ties met katorgos sprendimu. K tasai Vasia nuud ar idav? Palatos kampe guljo 72 met amiaus senis kolchozininkas, girtas bdamas sukapojs savo mon; nubaustas 2 me187

tam, o Vaia 20-iai met tik u tai, kad vokieio policininko kambar paluodava. . . N viena mirtis io korpuso gyventojams nepadar tokio spdio, kaip mirtis vieno lietuvio, kuris ia su mumis iguljo apie ketvert mnesi. Persiuniamajame lietuvi buvo daug. ia susitiko dvi masini trmim i Lietuvos bangos: 1941 ir 1944-j met prie kar ir po antrojo io krato ugrobimo. Visuose Kotlaso persiuniamojo kaljimo korpusuose mir lietuviai (m. p.). is buvo geleinkelietis i Pakauns; vidutinio amiaus, labai solidus, dars ramaus mogaus spd. Jis buvo gan stiprus. Sanitarins ligoni apiros metu jis savanorikai pasiaudavo nuprausti ligonius. Jis buvo labai nekalbus, laikydavosi flegmatikai, kaip mogus, ins savo vert. Kartais jis nakties metu pabusdavo, atsissdavo ant lovos briaunos (tai buvo penktame korpuse) ir valand kit irdavo vien tak, kaip suakmenjs. Po to nueidavo prie krosnies parkyti (rkym dienos metu ms gydytojai smarkiai drausdavo) ir be odio sugrdavo savo vieton. ito mogaus mirtis mums buvo staigmena. Jis greit itino ir mir per por dien. Mirtis buvo sunki ir be prastins tokiu atveju laikysenos: jisai augtu vaikiku balsu rkavo, ko i jo niekas nesitikjo. Jo agonija sujaudino vis ms palat. prastiniai mirtantieji laipsnikai nutildavo, o is elgsi prieingai: vis iem tyljo savyje susikaupdamas ir tiktai paskutinmis savo gyvenimo valandomis sukl tok triukm. Vien dien jis kledjo, kavo ir dainavo. Jis dainavo prie mirt,

188

jis mir su daina. Iki iol mano ausyse skamba jo kavimas: Mano Lietuvle! Mano Lietuvle! Korpuso lietuviai man paaikino, kad ie odiai reikia Mano Lietuva, mano Lietuva". Visi mes buvome sitikin, kad is mogus mirdamas ilgjosi savo krato. Ne vienas ms prisimin turs savo tvyn, kuri jam gal ir nelemta pamatyti". Kolkas tik i J. Margolino suinome, kad Kotlaso persiuniamajame kaljime buvo mirusi ir mirtani lietuvi. O kiek lietuvi bolevikai buvo jung ios stovyklos darbus, ini Margolinas nesuteikia; jis para tik apie tuos, su kuriais susitiko Kotlaso kaljimo ligoninse". Bet lietuvi ir Kotlase ir prie statomo geleinkelio darb bta iki 1941 m. birelio deportacij, pavyzdiui, dr. Ignas Skrupskelis, buvs ,,XX-jo Amiaus" redaktorius, 1941 m. kovo m.. 29 d. nusmerktas 8 metams, balandio 22 d. jau buvo Kotlase ir dirbo prie geleinkelio. I. Skrupskelis mir 1942 m. Rusikas okupantas, nelauks didiojo iveim i Lietuvos plano birelio 14-15 d. vykdymo, pavienius suimamus Lietuvoje ir Pabaltyje grdo verg stovyklas, kur verg darbams stigo sveik darbinink. Ininieri Jon Avion, profesoriaus Petro Avionio sn, siaurj geleinkeli dirbtuvi direktor, sum 1940 m. spalio 4 d. Ivetas Sibir. Yra duomen, kad Kotlas 1941 metais nugabeno 3600 lietuvi. Atrodo, kad toks skaiius derinasi su B. Margolino pasisakymais. ia proga prisimintina, kad Viatkos gubernij buvo tremiami knygneiai, Vilniaus LSDP organi189

zacijos nariai darbininkai, o 1900 m. balandio 8 d. Kotalnie mir dr. Petras Matulaitis, 37 m. amiaus, suimtas Seinuose dl Sietyno" bylos. Intos ir Abezs stovyklos yra apie 100-120 myli pietvakarus nuo Vorkutos, bet dar Arkties srityje, tad gamta ir klimatu nedaug tesiskiria nuo Vorkutos. Intos stovykla pradjo veikti nuo 1942 met, nutiesus pro i viet Vorkuta-Kova geleinkel. Intos ir Abezs apylinkse kasama anglis; kasyklose dirba vyrai, plytinse ir lentpivse moterys, bet nuo 1946 m. Inta pradjo ikilti, prigabenus daugiau verg. Darbo slygos tos paios, kaip Vorkutoje. Stipresnius vyrus sisdavo Inton, o senesnio amiaus vedavo lengvesniems darbams Abez. Nuo 1953 met, Stalinui mirus, Intos ir Abezs kriminalinius amnestavo. Po to ios stovyklos virto politini kalinamj stovyklomis. Suimtieji gyveno mediniuose barakuose po 100-200 asmen kiekviename. Stovyklos buvo aptvertos spygliuotj viela su draudiamja zona ir sargais unimis. Kiekvienam imtui kalinamj laikyta po penkis sargybinius; j skaiius mane nesikeit. Nuo 1949 m. politiniai ( i kategorij buvo skaityti visi pabaltieiai) buvo iskirti i kriminalini. 1953 m. po Berijos nuudymo buvo paskelbta amnestija, bet sugrti savo krat neleido niekam; neleista vykti ir pas eimas, itremtas Sibir. Intelektualas vokietis, gyvens Intoje su pabaltieiais, patvirtino, kad latvi, lietuvi ir est grups buvusios skaitlingos, drausmingos ir susiklau190

susios, ir tatai stovyklos administratoriams sudarydavo nemaa tarim. MVD virininkas pulkininkas leitinantas Babikovas prie ias grups pradjo kontrakcija, kurstydamas tautybes prie kita kit arba katalikus prie liuteronus; tokia buvo io ekisto instrukcija stovyklos pareignams. MVD organizavo nipinjim, sekim, provokavim ir pabaltiei persekiojimus. Geguio pirmosios ar spalio revoliucijos ventm artjant, ymesnius kalinamuosius ir pabaltieius kelioms dienoms izoliuodava, kartais kaltindami juos sabotau. Anglies ikasimo 8 metrini ton dienos norma buvusi nemanomai didel (Vokietijos Rro srities kasyklose ji buvusi tik 3 su puse tonos). Anglies krovikai, kad paimt anglis, turdavo landioti emomis galerjomis kurias varvantis vanduo danai sudrkindavo aprang. Pabaigusieji darb angliakasiai su lapiomis drapanomis eidavo barakus 15-20F emiau nulio altyje. Jei brigada atlikdavo maiau 80% skirtos normos, administracija kaltindavo angliakasius sabotau, surasdavo kaltininkus", kaltuosius suimdavo, kad patys administratoriai galt pasiteisinti Maskvos akyse. Kaltais" padarydavo labiau parykjusius asmenis. Pabaltieiai buv surayti korteles su alios ar raudonos spalvos enklais, reikianiais pavojingumo laipsn. Intos ir Abezs stovykl pabaltieiai buv ypatingai solidars, elpiant senesnio 70 ar daugiau met amiaus savo draugus, surandant jiems prog dirbti barake varai palaikyt ar krosnis krent, ios ries darbai buvo atlyginami 191

po 60 rub. mn.; tatai buvusi didel senyvo amiaus monms parama. Nedirbantiems Abezs stovykloje nieko nemokdavo. Kurio iaurumo laipsnio pasiekdavo apsaugos taisykli vykdymas, pasako kad ir is Intos stovykloje 1952 m. buvs vykis. Ginkluotos sargybos i vis pusi apsupta ygiavo achtas verg kolona. Netoli kelio buvo iukli d, kuri stovyklos administratoriai sumesdavo maisto liekanas. Darbinink-latv, isiskyrusi i rikiuots, pribgo prie ds duonos plutai paimti. j, duonos plut rankose laikani, kareivis ov. Sunkiai sueista moteris band priliauti prie savo draug kolonoje, taiau kareivis, prijs ariau savo aukos, antru viu j vietoje nudjo. vyk papasakojs, buvs vergas tvirtina, kad mintais metais duonos trkumas vergams buvs labai didelis, bet patsai vykis rodo, kad stovyklos bonzoms duonos nestigo. Paymtini dar ir kiti iaurumai. Darbams vykstant u stovyklos tvoros atviroje vietoje, darboviets plot apjuosdavo virve, arba paymdavo ivesta emje linija, i utvar bei linij negalima buvo perengti; jas saugodavo ginkluotos sargybos. Pastoviose vietose dirbanius aptverdavo spygliuotos viel tvoros gardais, o be to dar kareiviai saugodavo i stovyklos bokteli. Ir galvijams ganyklas varyti keli tvoromis tvarstydavo, ia gi prievartos darb vergams keli achtas panaiai spygliuotja viela aptverdavo. 1945 m. Pabaltijo moteris (lietuves, latves ir estes), palikus j kelias deimtis vietoje, ive iaur, o j viet atgabeno Kursko apylinki 192

ruses. I Intos vergus transportuodavo tolimas vietas. Suvarydavo po 50 moni atvir sunkveim ir altyje vedavo juos net Centrin Azij. Tokios kelions tsdavosi po 40 dien. Ant sunkveim grind net iaud nepaklodavo, kad monms bt iliau. Veiamieji gaudavo po 800 gr. duonos, kartais diovintos ir iek tiek rkytos uvies. I Friedlando stovykloje apklaust grusi vokiei patirta, kad 1952-53 metais Int atve gan daug lietuvi jaunuoli. I anksiau ten buvusi vokieiai prisimin ias pavardes: 1) Ramokos Povilo, Ukmergs policijos virininko, 50 met; 2) Savicko Jono, raseinikio, apie 55 met amiaus; 3) Vaitelio Aleksandro, raseinikio, 25 amiaus; 4) Banio Kazio, studento Vilniaus universiteto; 5) Auktuolio Stasio, ukmergikio, apie 22 m. amiaus; 6) Broko Jono, ukmergikio, apie 25 m. amiaus; (atkeltas Intos kasyklas 1953 m. po vyki Vorkutoje); 7) Miliuko, Amerikos lietuvis, 1948 m. vykusio Maskv dokument kelionei Amerik, suimto, nubausto 25 metais tariamai u nipinjim. Dirbo vienoje Intos stovykl. Intos stovykloje buv nemaai lietuvi, kaltinam partizanavimu bei suimt u ryi su partizanais palaikym. Juos Int atve 1953-54 metais. 1953 metais Dubysos palaitse bolevik milicija upuolusi vien partizan dalin; kautyni metu partizan daug uvo. Drezdenikis Gerhard Hitz193

pon tose kautynse buvs sueistas ir suimtas; nuteistas 25 metams prievartos darbams. G. Hitzpon buvo pasiliks Lietuvoje nuo 1944 met pabaigos. 1960 m. lapkriio mn. Intoje mir 74 met amiaus Alma Ostra-Oinas, ymi Estijos socialdemokrat partijos veikj. Steigiamojo ir paprastojo parlamento narys. Vokiei okupacijos metu naciai j laik Tallino kaljime, bet pasitraukdami paleido. Atj bolevikai 1944 m. tujau j sum ir su eima itrm Vorkut. Almos vyras Aleksandras Oinas, vis Estijos parlament narys, nuolatinis socialdemokrat Alma Ostra Oinas su partijos C-kto. narys, anke Intoje buvs Valstybs Kontrolierius, pirmosios rus okupacijos metu tuojau buvo suimtas ir dingo be inios ir pdsak (spjama, kad buvo nuudytas). Pabaltijo valstybi socialdemokrat sjdiuose abu Oinasai buvo inomi. Pavyzdiui, Alma Oinas 1931 m. dalyvavo LSDP suvaiavime Kaune. Be to, Alma priklaus Pabaltijo Moterims ir Vaikams globoti organizacij sjungos valdybai ir protarpiais eidavo Sjungos pirmininks pareigas. Ust-Uchtos administraciniam rajonui, tarp Ust Vymo ir Peioros, priklaus 30 paskir stovykl 194

 darbaviei su 3000 kalinamj verg, prievartos bdu sutelkt naftos pompavimo, valymo ir medio apdirbimo monse. Stovykl Uchtoje rengimo pradia siekia 1926 metus. Pirmieji imtiniai dirbo akmens lauyklose. Pastaius geleinkel Kotlas-Vorkuta, Ust Uchta ir Ima pradjo smarkiai kilti. Kadangi iose vietovse klimatas kiek minktesnis, kaikurias Uchtos stovyklas buvo sutelktos moterys su vaikais, bet lietuvi, latvi ir est moter buv nedaug. Utat vyr stovyklose lietuvi, latvi ir est buvs gana ymus skaiius, ypa t skaii padidin 1955 metais palaisvintieji", kuriems neleista grti tvynn. Pabaltijo tremtini Uchtos regione koncentracija prasidjusi 1952 metais, bet tremtini skaiius ia diddavs bei madavs. Uchtai priklaus Jarego ir Vodny, specialios paskirties stovyklos, kuriose soviet valdia koncentravusi ypatingai jai pavojingus politinius, kuriems netaik amnestijos. Ust-Vymo administracinis verg stovykl rajonas apima plot palei geleinkel Vologda, KotlasVorkuta pietus nuo Ust-Uchtos; jam priklauso visa verg stovykl eil Arktyje. Politiniai ir kriminaliniai sutelkti 22-jose stovyklose. Politini daugum sudaro Pabaltijo taut ir Vakar Ukrainos deportuotieji. Pats centras, Ust-Vyms miestukas, yra tarp upi Vym ir Vyegdos, iaurins Dvinos (Dauguvos) tak. Vyriauja naftos pramon ir mik kirtimai, plukdymas, medienos apdirbimas, jos transportavimas ir visa kita. Ir tremtins moterys dirbo mikuose. Viena Ust-Vymo stovykla Vesliana pasiy195

mjo net 32-j tautybi miiniu, pradedant pabaltieiais, skaitant 2 amerikieius. Pirmieji Pabaltijo taut vergai ia atgabenti 1945 metais. Ust-Vymo ir Veslianos stovykyl reimas pabaltieiams suiaurjs 1951 metais. Netrukus juos perkl Karagand ir kitas stovyklas. Suimtiems daug paddavs gydytojas latvis kuriam mirties bausm buvusi pakeista 25 metais kaljimo ir moteris dant gydytoja. Pagal j diagnozes daug kas gaudavo administracijos atleidim i darbo. Ust-Vymo stovykloms priklaus Vozel baudiamoji stovykla su iimtinai iauriu reimu; stovykloje buv pabaltiei. Grs i Ust-Vymo austras tvirtina, kad Vozelio visos 12 stovykl buvusios aptvertos spygliuotj viela. Nuo 1951 m. politiniai buvo laikomi kartu su kriminaliniais. Pabaltieiuose gan daug buv itremtj ir paskesniais metais; tatai buv partizanai, prieinsi rus okupacijai; j dauguma buvo nubausti po 25 metus, atrodo, pakeitus jiems mirties sprendimus, kai bolevikams prireik papildomos darbo jgos verg stovykloms. MVD (ekistai) stovykloje sudarinjo savus teismus ir sprendimus, tad ia buvs nusikaltlis" net su 175 metais kalti bausme. Politiniai, politinio aukljimo kursuose" pareikusieji kitokias nuomons, danai gaudavo bausms papildymus. Be Pabaltijo taut nusmerktj ioje stovykloje buv ukrainiei, vokiei, austr ir rus-student, opozicinink soviet reimui. Kiekviena tautyb turjusi savo slaptai veikiani atstovyb ir, jei administracija suinodavo jos sudt, nieks bausms neivengdavo. 196

Pabaltieiai inteligentai dirbinjo ratinse, atskaitomybje ir sanitarijoje, bet daugumas kirto mikus. Prie i darb buvo daug nelaiming atsitikim, mat, sunkaus darbo kanioms ivengti daug kas alodavosi. 1953 metais vergai dl menkos aprangos darbe sualdavo. Gydytojams reikalaujant menkai apsirengusius didij ali metu palikdavo barakuose. Vozel stovyklos ligonin buvusi u 45 km, Ilgiems metams nusmerktuosius ligonius ir palieglius administracija vengdavo perkelti ligoninn. Politinius laikydavo atskiroje iauriausio reimo Simkos stovykloje, ios stovyklos 75 jard ilgio ir 18 ploio (70X18 metr) barakai buv pastatyti ant lavon, kast tik per pus metro (apie 2 pdas) emn. Ust-Vymo baudiamojoje, vadinamoje komendantinje stovykloje buvo laikomos pabaltiets moterys ir merginos, visos su 25 metais bausms. Daugeliu atvej ios bausms buvo i pakeist mirties bausmi sprendim. Dvideimt penkis metus ledo dykumoje moterims itverti nebuvo nei jg, nei atsparos. 1948 metais 60 moter nusiud. Po io tragiko vykio atvykusi soviet tardymo komisija nedaug rpesio teturjusi. Vokietis, itrks i ios baudiamosios stovyklos, prisimin MVD sargybini cinik bloga vokiei kalba pasakym: Wir nix Gestapo. Wir nicht erschiessen. Sie fallen selber um!" (Mes ne Gestapo. Mes neaudome. Jie patys krinta). Asmuo, gyvens baudiamj stovykl rajone pasakoja, kad nuo 1945 iki 1949 met apie 30,000 politini kalini uvo Ust-Vyms baudiamose 197

stovyklose. Soviet pareignai nesislpdami sakydav tiesiog akis: Mes jus visus sunaikinsime". Toks ess j udavinys: Sunaikintus sumesime ugn". Kadangi nukankintj ugn nesumet, Simkos stovyklos barakus pastat ant lavon. Syktyvkar'e, Komi autonomins sovietins socialistins respublikos sostinje, prievartos darb stovykl nebuvo, taiau kaip be j. Verg stovyklos veik Syktyvkaro-Pinigos geleinkelio statybos sektoriuje, kur be to buvo medio apdirbimo ir plyt gaminimo mons. ia buvo keletas latvi vyr ir moter, deportuot 1945 m. vasariokovo mn., karui dar nepasibaigus, kai bolevikiniai okupantai jau siautjo Latvijoje. Keletas latvi moter buvo perkelta Vilgorto stovykl, 4 kilometrai nuo Syktyvkaro. Pabaltiets moterys graiai savo tarpe santykiavo. vairus specialistai, menininkai, pirmos eils sportininkai i Pabaltijo krat atskirais soviet administracijos leidimais buv darbinti paiame Syktyvkare, atseit, respublikos sostinje. 1953 metais Syktyvkar atvyko i Maskvos Augiausiojo Sovieto komisija perirti atleistj" latvi nusiskundim dl latvi tautinei grupei taikom represij tautos naikinimo ir dl latvi kalbos persekiojim, nes tatai prieinga soviet konstitucijai, i komisij sudar rusai, keliems pakviestiems latviams-komunistams dalyvaujant. Komisija tyr atleistj" kalinamj gyvenimo slygas, o kviestieji i soviet Latvijos ir Estijos tardytojai latvi skund pavert pasityiojimu. Peticij pasirausieji buvo klausinjami: 198

Kodl js sijungte partizan sjd? Ar pripastate Soviet Latvij? Ar apgailestaujate savo veikl? Ar pasiadate atskleisti kenksmingus jums artimos aplinkumos asmenis? Ar turite gimini u Soviet Sjungos rib? Jei taip j pavards ir kur jie gyvena? Koki pair js ir js gimins buvote iki 1940-j met? Ar turite gimini Latvijoje ir kuo jie dabar veriasi? Ar js gimins palaiko santykius su komunist partija? Tokia kontrataka atsak Maskva latvi nusiskundim. i klausim pasekmi betgi nebuvo niekas nebuvo nubaustas. Tik 1954 metais Intos politiniams reikalams karininkas Lavrienko kaikuriuos latvius klausinjo apie j gimines Vakaruose ir norjs gauti j adresus. Viatlagas (Viatkos stovykla) yra u 450 km nuo Kirovo (buv. Viatkos) iaurs rytus Kajo rajone, itai seniausioji verg stovykla Soviet Sjungoje. miestuk Kai caro laikais buvo nutremtas garsusis ekos virininkas Feliksas Dzerinskis. Feliksui pavyko i Kajo pabgti, bet i Viatlago, pro kur bolevik laikais perjo imtai tkstani poros deimi .met laikotarpyje, niekas nepabgo. Viatlago administracija yra kaimelyje Liesnoje prie geleinkelio stoties VerchneKamskaja. Viatlagui priklauso 25 lagpunktai. Viatlage 1953-54 metais virininkavo pulkininkas Ogorodnikovas, iaurus, ilgos tarnybos ekistas. Penktame lagpunkte su 3000 politini kalini, vadinamame komendantiniu, rezidavo pats Ogorodnikovas. inios apie kalinamj neramumus Vorkutoje ir Norilske sukl Viatlago vergus, 1953 m. 199

gruodio mn. atsisakiusius dirbti. Viatlag i Maskvos atvyko speciali generolo Lunevo, vidaus reikal ministro pavaduotojo vadovaujama komisija. Penktj lagpunkt apsupo ir apaud. Nuovus 275 kalinamuosius, neramumai likvidavosi. Isamesni ini apie Viatlag beveik nra. Gal bt, kad ia buvo ypatingos padties baudiamoji stovykla. Anot Ikso, bandiusius i Viatlago pabgti nuaudavo arba paautus pusgyvius palikdavo prie stovyklos vart sargybos akivaizdoje, atvsti" gyvj pamokai ir spjimui.

Peiora. Pradjus Kotlas-Vorkuta geleinkelio statyb, atsirado Peioros regiono verg stovyklos. Darb vykdymas ia buvo pavadintas Peiorstroj, matyt, apms vis ri darbus. Geleinkelis buvo vedamas pelktomis vietovmis. Buvo statomi tiltai, geleinkeliui reikalingi trobesiai, gaminama miko mediaga kirtimuose, iuos sunkius darbus atlikinjo menkai aprpinti vergai. Kiek j i viso ia dirbo, sunku pasakyti, bet sivaizduoti galima. Kaikuri stovykl poskyriuose Pabaltijo valstybi mons ir ukrainieiai sudar verg daugum; tad kasdienika kalba ias stovyklas vadindavo Pabaltijo stovyklomis. Nuo 1948 met Peioros stovyklos sigijo persiuniamosios paskirstymo stovyklos paskirt. ia sukoncentruot darbo jga, transportuodavo Kov, Ucht ir Vorkut. Gyvenimo ir maisto slygos Peioroje buvusios labai blogos: mons 200

ir iemos metu gyven urvuose, menkai apildomuose. Kaip sovietai vertino vergus, visk pasako is pavyzdys: unims sargybiniams skirdavo 200 gr msos; unims-plriesiems po vien svar (400 gr), o sunk darb dirbantiems vergams po 22 gr dienai. Dl maisto ir vitamin stokos siautjo kruvinoji, cinga ir kitos bado ligos. Paioje europins Rusijos iaurje verg stovyklose lietuvi, latvi ir est taip pat bta. J skaiiai ir apytikriai neinomi. Archangelske iki 1950 met buvo lietuvi, latvi ir est tremtini vyr ir moter. Tatai ems kio kolchozinimo pasekms. Taiau nuo 1949 m. juos perkeldinjo Vorkuton. Tremtiniai buvo darbinti medio apdirbimo monse, uost ir bar statybose. Nustatytas darbo normas privaldavo atlikti visi, net ligoniai ir dirbti nepajgiantieji. Verg mirtingumas buvs didiausias, o serganij ypatingai daug buv. Narjon-Maros stovyklose, keletas imt kilometr, nuo Naujosios ems salos, netoli Peioros ioi, lietuvi skaiius buvs ypatingai didelis; tai buvo 1941 metais deportuotieji. Slygos buvusios labai vargingos ir vargu kas nors i j iliko gyvas. Kova. io pavadinimo kaimelyje prie Peioros soviet valdia nutar steigti miest rajono (apskrities) teismis. Miesto statymo darbai prasidjo 1940/41 metais. M. Rozanovas verg statomam Kovos miestui paskyr didesn atsiminim Miestas Kova ant lavon" skyrel. Bet dr. Mykolas Devenis, inomas lietuvis visuomenininkas, ilgus 201

metus gyvens Waterbury, Conn., 1941 metais vergo padtyje net 2 .mnesius gyveno Kovoje, kur tuomet veik tremtini paskirstymo punktas. Dr. M. Devenis buvo suimtas Lietuvoje 1940 m. spalio 22 d. savo kyje apie 5 km (2 1 / 2 mylios) nuo Ukmergs. Nugabent Ukmerg, daktar tard rusai enkavedistai ir neirint JAV paso imtin kaltino kaip nip. Rusams ekistams tarim kl daugyb vairi krat daktaro pase pristatyt viz. To jiems uteko, kad tokio paso savinink apkaltint nipinjimu. Suimtj Ukmergje ilaik apie 8 mnesius, tard naktimis kelias dienas i eils, ilaik stovint 8 valandas. 1941 m. kovo 22 d. Dr. M. Deven su Maskvos sprendimu itremt Rusijos iaur nugabeno Vilni. Birelio 16 d. i Vilniaus ijo traukinys su keliais tkstaniais tremtini, skirt Kovai; i tremtini tarpe buvo dr. M. Devenis. I Kovos daktar su kitais tremtiniais nuplukd Narjon-Mar, vietov Peioros iotyse, kur buvo 5000 imtini stovykla. Stovyklos imtiniai buv darbinti prie preki, skirt Vorkutai, ikrovimo. Pradjus bombarduoti Archangelsk, preki veimas jra Narjon-Mar liovsi, tremtinius iskirst po kitas vietoves, o dr. M. Devenis pateko sovchoz Novyj Bor prie Peioros apie 200 km pietus. M. Deveniui daug padjo ilikti gyvu gydytojo profesija, nors gydymo priemoni ia visikai nebuvo, bet gydytojas danokai turdavo pasisakyti dl vergo darbingumo. Baroje, kuria tremtinius plukd Narjan-Mar buvo apie 80 invalid: bekoj, beranki, su nualiusiomis nosimis, ausimis. 202

Buvo keista, kad nelaiminguosius ve iaure, kur jokios pagalbos jie negaljo susilaukti. Jei ne Alena Devenien, po vyro areto tuojau ivykusi Amerikon, Dr. M. Devenis ir su JAV pasu bt pasiliks iaurje. 1942 m. balandio 13 d., Amerikai pareikalavus, sovietai privaljo paleisti io krato piliet. Novaja Zemlia (Naujoji em), Arkties okeano sala, Barenco ir Karsko jr supama. Klimatas labai nepalankus, aliai 84F emiau nulio. Karui pasibaigus, 1945-46 metais i sal atveta net keletas tkstani latvi, lietuvi ir est. J kelias i sal js pro Kyrov, Int, Vorkut iki Andermos uosto; i ia tremtinius Naujosios ems sal ve jros keliu. i sal buvo nutremti latvi Kurems divizijos kariai; tie, kuri bolevikai nesuaud. Kurems divizijos tarnautojos moterys (vertjos, gailestingosios seserys, virtuvs darbininks) taip pat pateko i sal. Visi ie, apie 500 asmen, buvo paskirti suaudyti, bet rusams reikjo verg stovykloms pakaitalo; todl pasmerktieji buvo palikti gyventi. Latvis, partizan vadas, nusmerktas Naujj em, 1948 metais i sal siuniamas, keliavo su dviem imtais tremtini i Vorkutos; j tarpe buv pabaltiei. Verg stovyklos buvusios steigtos N. ems iaurinje ir iaurs vakar dalyje. 1946 m. iose stovyklose dar buvo 3000 vokiei karo belaisvi su sprendimais iki gyvos galvos. Kadangi dl iauri klimato slyg maist pristatindavo orlaiviais ir danai jo visai nebdavo, saloje buvo praktikuojamas kanibalizmas. Vergai kilpomis 203

gaudydavo iaurs elnius maistui. Vokieiai tvirtino, kad 1952 .metais, apleidiant jiems i sal, joje pasiliko lietuvi, latvi, est, lenk ir kit slav. Kaikuriuos deportuotuosius latvius, kad atskirt nuo pasaulio, isiuntinjo atskiras saliukes, kuri pavadinim latv gydytoja negaljo prisiminti. Murmansko stovyklose vergus darbino geleies ir nikelio kasyklas Kolo pusiausalyje. Ir ia buv deportuotj i Pabaltijo valstybi, tik nenustatytas j apytikris skaiius. Taiau inoma, kad 1949 m. ion buvo atveta pabaltiei politini. Molotovsk (dabar Sievero Dvinsk), tai Baltosios jros (Bieloje mor) pakrantje naujai steigtas miestas, netoli Archangelsko. Vokiei belaisvi teigimu ia buvo daug pabaltiei. Juos ia atgabeno dviem atvejais 1945 ir 1948 metais. Atvetieji priklaus tiems, kurie vokiei okupacijos metu jo kurias nors pareigas arba kininkai dl duokli vokieiams pristatinjimo. Atvetj tarpe buv sukolektyvint ki savininkai su monomis ir, tur bt, su vaikais. Visi atvetieji buvo 10 ar 20 met nubausti. kinink bei valsi viraii baudimas buvo aklas suvrjusi rus siautjimas, nes vokieiams maisto duokls buvo prievartos prievol, kaip ir patys rusai grob i Pabaltijo visk, k tik rado. Molotovsko stovyklas buvo atveta 6000 latvi, staiusi uost, jam rengimus, kanalizacij ir dirbusi mikuose. Visi jie buv nubausti 15-20 met. Be pabaltiei ia dar buvo Volgos ir Ukrainos vokiei ir Vlasovo armijos kari rus. 204

Medveegorske tremtiniai dirbo vario, nikelio ir anglies kasyklose. J bausms buvusios nuo 7 iki 15 met. Negalima nepaymti, kad iose vietovse buvo ir tokios stovyklos, kuri vergai kas garsiuosius, Baltj ir Baltijos jras (Bielomoro) jungianius, kanalus. ioje ir Paveneto stovyklose siautjo kruvinoji ir iltin. Dl bado mons sutindavo. Mirusius laidodavo pakalnje lengvoje emje; j litys greit nuplaudavo, nunuogindamos karstus ir lavonus. Pakartotinus mirusij laidojimus atlikdavo duobkasys-vergas, ginkluoto sargybinio priirimas. Fizins ir moralins kanios greit suardydavo gyvj sveikat, paversdamos juos apatikais invalidais. Povenete buvusias Bielomoro kanalo statytoj stovyklas, karui pasibaigus, prive lietuvi, latvi ir est kanalo remonto darbams ir popieriaus fabriko Segee statybai. Deportuotosios moterys ia dirbusios sunkiausius miko kirtimo darbus.

Kirovo Perms apygardose iose apygardose buvusias ir esamas verg stovyklas dengia paslaptis. Apie Uralo kalnuose buvusius ir esamus udarus izoliatorius laps neloja. ia minim apygard teritorijas eina vakarinio Uralo palaits. Rakovkos stovykloje, apie 16 myli nuo Kirovo, A ir B poskyriuose buvo apie 4000 pabaltiei. ia, anot buvusio kalinamojo, laike latvius legionininkus, partizanus ir pasiprieinusius ems kio sukolektyvinimui. Stovykl administratoriai 205

vadindavo juos banditais" (bolevik okupant terminas). Vergai dirbo mikuose ir kalkakmeni lauyklose. Nuo 1948 m. pabaltiei skaiius labai sumajs dl didelio j mirtingumo; bet 1953 m. j ten dar buvo. Politini kalinamj slygos buvusios labai sunkios; dirbdav po 12 valand. Soviet pareignai danai kalinamiesiems primindavo jus ion atsiunt baigti gyvenimo dienas; nesvajokite grti savo krat. Ne js, bet mes nusakome js likim.,, (m. p.) Solikamskas, prie Karnos, Volgos tako, Perms rajone. Solikamskas kontroliavs 50 paskiri stovykl su 1000 iki 1500 kalinamj kiekvienoje. Daugum sudar ukrainieiai, pabaltieiai ir kaukazieiai. Dirbo anglies, potao, druskos kasyklose. Moterys buvo darbintos kolchozuose, bet gyvena u viel; tad kasdien keliavusios darb sargyb lydimos, bet kelionje sugait valand darbo dien neskaitydavo. Ir Solikamsko chemijos fabrikuose dirb kalinamieji. Grs i Perms apygardos Rytprsi gyventojas S. liudija, kad iaur nuo Solikamsko prie Borovsko buvusios dvi verg stovyklos. Tarp Solikamsko ir Perms (Perm atkriktyta i Molotovo) 120 myli (180 km) ilgio juostoje, deinj pusj, buvusios nepaprastai iauraus reimo stovyklos politiniams: Kizel, esovskaja, Ninij Uralsk ir Verchnich Uralsk (prie ios dar ir kaljimas) , Polovinka Stvor; ia buvo Kizlago centras, o kairj pusje Berezniki ir Sisvetskaja Stvor. Pastarosiose stovyklose pabaltiei nebuvo. Lietuviai, latviai ir estai buvo kitose stovyklose sutelkti. Rytprsietis teigia: 206

Sisvetskaja Stvor stovyklas gerai painojau ir gerai inau, kuri tautybi mons ten Nr. 10, 12, 14, 15, 16 ir 24) buvo laikomi. Taipgi inau, kas vyko Kizel, Hubok ir kt. stovyklose. Nuo 1955 met pradios iki 1957 m. vasario mn. ten buvo apie 2200 latvi; 850 lietuvi;500 est; 1,400 vokiei ir 2100 ukrainiei. Sisvetskj vadindavo Mauoju Berlynu. . . inau, kad Kizel chemijos industrijoje, kur dirbo politiniai, 1948 ir 1949 metais apsinuodijo ir mir apie 820-830 latvi ir est. Dl blogo maisto ir sunkaus darbo tuberkulioz ir vairios ligos daug pareikalavo auk. 1953 m. kasdien mirdavo 20 moni. . . Maiau latvi partizanus su ekist sulauytomis rankomis; (m. p.) jas buvo prasta lauti trijose vietose. Kadangi gydytoj pagalba buvo draudiama, suaug lauym kaulai pasilikdavo kyoti. Dl panaios prieasties daugelis suimtj buvo be rank ir koj pirt. Ernestas K., latvis karininkas i Rygos, buvo su sulauytomis rankomis ir kojomis. Jo draugai pai darbo netuvais kartkartmis j inedavo i mirties barako saul ir gryn or. Panai invalid kaip is Sisvetskoje buvo imtai. J daugumas galjo tik gulti. Nuo guljimo j onai buvo pamlynav, kojos sustyrusios". ekist, kurie sulau rankas latvi partizanams, paslapt atskleidia NKVD leidinys Atsigynimas, nenaudojant ginklo" (Kurs samozayty bez oruija, sutrumpintai SAMBO). Tai yra vadovlis, skirtas NKVD bendradarbiams ir NK VD mokykloms, paruotas V P Volkovo (atsakingieji redaktoriai N S Zobov ir A L Stankevi; ti-

207

raas 18.000 egz.). Vadovlis turi 450 psl., 415 brini, nuotrauk ir lenteli. Vadovlio recenzuotojas rao: kiekvienas tos knygos puslapis moko puolimo. Jei knygos autoriai pavadint j Numatyt sunaikinti auk be triukmo likvidavimo vadovliu", tai toks pavadinimas visai atitikt knygos turin. Toliau jis tsia: Vadovlio angos odyje pasakyta: is vadovlis sudarytas, panaudojant didel patyrim. . . Sovietiniai SAMBO" mokytojai per 20 met sudar savo sistem". Vadovlyje dstoma, kaip usmaugti prie, kaip vartoti suomi trump peil ir kt. bdai. Vadovlyje, be to, pasakyta: lydint suimtj, kad is neitrukt, kuriame nors jo snaryje sudaromas geliantis skausmas", itasai sakinys, tur bt, turi galvoje mintus lauimus". (Socialistiesky Vestnik" N. 1. Irgizov Slaptas NKVD vadovlis", 1951 m., sausio N 1. 12-13 psl.) Galiu papasakot kaip elgdavosi ir su mirusiais. Pagal soviet sistema karst nenaudodavo. Laidotuvi procedra Sisvetskoje buvo paprasta. iemos metu mirusius paslpdavo sniege. Pavasar, sniegui nutirpus, chlorizuotus mirusius mesdavo upn. Kizel'io stovykl grupje iuo bdu buvo palaidota apie 6000, daugumas mirusij pabaltiei. Jei po 1953-j met Vorkutos ir Intos stovykl reimas politiniams palengvjo buvo leista gyventi u viel utvar (iki 1957 .met), nieko panaaus nebuvo Perms rajono stovyklose. Amnestijos ia niekam netaik; sprendim persvarstym beveik nebuvo. Prieingai ia bausmes pa208

didindavo. Asmuo atvarytas Perms stovyklas su 25 metais bausms, po penkeri met jos jau turdavo 35, 70 ar net 100 met. Kalinamuosius kartais sodindavo 3 pd ilgio, 2 pd 4 coli ploio vienuts, kuriose galima buvo stovti ar sdti, bet ne atsigulti. Po 1957 m. Perms apygardos stovyklas atvedavo nauj politini, bet i Pabalts atgabendavo nedideles pavieniui suimtj grupes". (A. ild. 83-85 psl.)

Uralo kalnuose Strateginiais sumetimais Soviet Sjunga pristeig vairi pramons moni Uralo kalnuose ir vakar bei ryt kalnyno atlaitse. Vis sumanytoj moni statytojai buvo Soviet prievartos darbams nusmerktieji politiniai, numatytieji, be to, paversti i srii kolonistais. Vienas ios ries moni centras buvo Fabrinoje prie Tavdos ups. Nuo 1947 met ion sutelk apie 50,000 tremtini, daugiausia ukrainiei, pabaltiei, totori, kaukaziei, kiniei, vengr ir lenk, atskiest tautinmis rumun, vokiei ir jugoslav grupmis. Nuo 1947 iki 1951 met iose vietose sisteig deimt individuali stovykl: 1) Fabrinoje su administracijos bstine (1953 metais su 5000-8000 kalinamj vyr, 2)Smytsk, 3) Jelosovo, 4) Novy Marken, 5) Stary Marken (iimtinai iauraus reimo su vienui kameromis); 6) Piatistenka (moterims), 7) arygyno (moter stovykla su dideliu latvi skaiiumi), 209

8) Podgornaja, 9) Okuniovo (vienos stovyklos pavadinimas neinomas). Sugrs austras W. pasakoja, kad stovyklos nr. 3, 5 ir 10 buvo skirtos politiniams ir kad iose stovyklose latvi buvo daugiausia. Visos stovyklos steigtos mikuose ir darbintieji neturj kontakto su ioriniu pasauliu. Tasai austras ininierius, patyrs statybininkas, buvo jungtas iuos darbus. Jo papasakojimais, kalinamieji dirbo mikuose ir statybose. Jie kirsdavo ir leisdavo medius nuo kelmo, pjaudavo lentas, gamindavo visk, kas reikalinga statybai ir vykdydavo barak statybas pagal sudarytus planus. Tokiems darbams vykdyti jie nebuvo paruoti. Atgabenti vietas jie statsi sau pastogs ir pastatus administracijai; pirmon galvon statydavo trobesius MVD karininkams net su patogumais. Pagal plan reikdavo per metus pastatyti ir rengti nemaiau tkstanio pastat, matyt, skiriam ir kolonistams. Kai numatytoje vietoje statyb darbai bdavo atlikti, kalinamuosius perkeldavo kiton visai tuion vieton naujoms statyboms vykdyti, kur jie neturdavo pastogs poilsiui nuo alio apsiginti: Juos atvirai ir cinikai sisdavo mirti. iuo bdu udyti, rusai parinkdavo pabaltieius ir vengrus; j mirtingumas 1948 m. pasiek 50%". Taip teigia mintas austras. Iki 1953 m. kalinamieji atlyginimo negaudavo. Dirbdavo po 11 valand. Daug laiko darbininkai sugaidavo kelionms darb ir i darbo. Tokios buvo verg darbo slygos Fabrinoje rajone. Netoli Fabrinoje buvo Turinsko verg stovykla, kur pabaltiei buvo maiau. 210

Pabaltiei politini dar buvo keturiose Sverdlovsko prievartos darbo stovyklose, darbint fabrikuose, kasyklose ir mikuose. J buvo dar Krasnoturinsko apylinki kolchozuose. 1954 m. i Kotlaso Krasnouralsk buvo atveta pabaltiei moter, kurioms buvo leista gyventi ribotam rajone, ne stovykloje. Kitas pabaltiei transportas, atvetas i Arkties, buvo nugabentas Pervouralsk. Daug pabaltiei politiini vyr ir moter buvo darbinta Karabae, netoli eliabinsko. Jie dirbo anglies, vario kasyklose ir chemijos pramonje. Be latvi, lietuvi ir est Karabae, karui pasibaigus, vergavo savanorikj suomi, vokiei, norveg dalini kari, kovojusi su rusais, i a buvo 1947 metais ved iduotieji rusams kariai-vokieiai. sidmtina, kad grusieji i Vokietijos pabaltieiai pabgliai, kuriuos sovietai kviet grti namo", taip pat atsidr Karabae su 25 metais bausms. Pabaltiei buvo Kunguro chemijos fabrikuose; ypatingai lietuvi ir kit pabaltiei buvo atveta Tavda, apie 300 km iaurs rytus nuo Sverdlovsko. ia buvo vyr ir moter, kuri dauguma su 10 met bausmmis. 1954-55 m. atlikusieji bausmes buvo i stovyklos paleisti, bet prievartos bdu apgyvendinti kitose Soviet Sjungos vietose kur ir vl dirbo mikuose ir sovchozuose. Tavdos rajono dalis yra taigoje, kita stepse lygumuose. Tavdos stovykla priklauso Urallago verg darbo stovykl sistemai. Nemaa latvi buvo nutremta Asank, kur i 1600 verg latviai sudar daugum. 211

 iaurs Ural Sverdlovo srityje (buv. Tobolsko gub.) buvo nugabenta apie 800 lietuvi, kuri iki 1942 met vasario mn. 20 d. nuo sunkaus darbo, bado ir lig imir apie 15%. Minti lietuviai buvo sutalpinti stovyklose N 35 ir 47; jos priklaus Sieverouralsko stovykl grupei. I spaudoje tilpusio LAIC praneimo suinome, kad stovykloje N 47 mir ie lietuviai (j mirties datos skliaustuose) : 1) 2) 3) 4) 5) Balaauskas ar Beloauskas, Pranas (41.9.24), Dauktas, Leopoldas (41. 10. 7), Dzikas, Leonas, mokytojas (42. 1. 15 d.), Gokas, mokytojas (42. 1. 18 d.), Jokutas ar Jakutis, Adolfas, teisininkas (41. 7. 21), 6) Liaudinskas (42. 1. 20 d.), 7) Luckeviius, Mikalojus, rusas, 41. 11. 21 d.), 8) Maknas (41. 12. 21 d.), 9) Manukeviius, Andrius (41. 11. 8), 10) Mataitis, Mykolas, teisininkas, Trib. Teis. (41. 12. 7 d . ) , 11) Migaviius, Juozas, i Babt (41. 11. 15 d.), 12) Podleckis, Vytautas i Kauno (41. 10. 15 d.), 13) Puskunigis, Jonas (snus), (41. 11. 10 d.), 14) Skinderis, Antanas i iauli (41. 10. 23 d.), 15) Smetona, Adomas, dailininkas (42. 1. 28 d.), 16) Strupas, Romas, studentas (41. 10. 25 d.), 17) Zavadzkis (41. VII. 24 d.), Stovykloje N 35 tarp 41 m. gruodio ir 42 m. vasario mir: 18) Eidrigonis, sporto mokytojas i Kauno; 19) Gorins, 20) Jasknas, 21) Kazlauskas, 22) Pau212

Kankini kapai. iem mirusiuosius dengia sniegas, tik vasar juos laidoja tundroje. Kapai paymimi em varytais kuolais. I A. ilds The Profits of Slavery"

lauskas, 23) Rasnas, 24) Steponaitis, urnalistas, 25) Saupas, 26) edis, 27) Tamoinas, 28) Vaitkeviius, 29) emaitis. mintas stovyklas buvo nutremti: 1) Alekna i Kauno, 2) Andriukeviius, 3) A. Endziulaitis, buv. ministeris, 4) Bakis, Juozas, buv. gusar pulko vadas, 5) Blo, 6) Biinas, Vytautas, literatas, 7) arneckis, Voldemaras, buv. ministeris ir pasiuntinys, 8) Dovydaitis, Pranas, buv. premjeras, 9) Dr. Jokantas, buv. ministeris, 10) Ignataviius, karininkas, 11) Kalnnas, Jonas, 12) Kubilius, Antanas, buv. Klaipdos gubernatorius, 13) Karvelis, 14) Matuleviius, 15) Mikolajnas, valdininkas, 16) Nausdas, radijo valdininkas, 17) Noreika, literatas, 18) Papekys, Juozas, pulk., buv. ministeris, 19-20) Pranaiiai broliai, vienas buv. mokesi inspektorius; 21) Pulkininkas, 22) Puskunigis (tvas), 23) Sakaviius, saugumo valdininkas, 24) Starkus, Zigmas, buv. Valstybs Kontrolierius, 25) Stankus, med. gydytojas, 26) Sutkus, Jonas, generolas, 27) ostakas, Aleksandras, Soc. Aps. direktorius, ivetas Kamatk, 28) Verbyla, 29) eglys, vienakojis violinelistas, apsigyvendino arti Tobolsko, 30) ygelis, Jonas, V. Kontrols valdininkas. Lietuvos pilieiai ydai: 31) Davidaviius, 32) Duboviius, med. gydytojas, 33) Falk, prekybininkas i Kauno, 34-35) Freimanai, 36) Izraelitas, fabrikantas i Klaipdos ir 37) epsenbaumas, studentas. Lietuvos pilieiai ydai mir: 214

1) Uljamperis, olochas 41 m,, 2) Vidukleris, Benjaminas, 41 m. Ne tik europins Rusijos iaurje, toli nuo moni aki, bet ir visikai arti Maskvos verg gamyklos ir iauriausio moni inaudojimo centro veikia igarsjusi Potmos stovykla. Potma yra prie Temnikovo, Mordvos autonominje sovietinje socialistinje respublikoje; respublikos centras Sarenskas, o Potma didokas kaimas. Savaime aiku, kad respublikoje eimininkauja rusai-bolevikai, o mordvn tauta ia nieko dta. Potmos prievartos darb stovykla veikia nuo 1929 met. 1950 metais i stovykla turjo 36 poskyrius atskiras stovyklas, bet kiek vliau is skaiius pradjo mati. 1955 metais Potm i Arkties atgabeno nemaai lietuvi, latvi ir est. I grusi vokiei belaisvi patirta, kad Potm gabendavo darbui netinkamus; tad atvetieji buvo palieg bei aikus invalidai. Vokieiai pasakojo, kad invalid ia perpilna: vienakoj, su ramentais, einani laikantis kds, ar kurio nors nesamo snario (kojos, rankos) vietoje prisiriusij bei prisitaisiusij pagelbinius medio gabalus, ie mons slankioja aplinkui be jokios, kad ir menkiausios, pagalbos i alies. Ypa sunku buv matyti mones su nugarkaulio paeidimais. Visi invalidai dar bais ir nepakeliam spd. Tok pat bais vaizd dar Potmos administracijos inioje buvusieji Javos stovyklos diovininkai ir invalidai. iose stovyklose buv moni su amputuotom iki alkni abiem rankom. Betgi ir tokiems stovykl administracija 215

surasdavo darbo. Diovininkus ir invalidus sisdavo mik kirtimus ir durpynus. Stovyklose veik lentpivs, bald ir vairios kitokios dirbtuvs, plytins ir kt. Moterys sidavusios baltinius raudonajai armijai. Motinos ir j vaikai gyveno stovyklose; kaikurios j dirbusios ems kyje ir taisiusios kelius. Laikytasi 10 val. darbo dienos, bet besistengiantieji vykdyti skirt darbo norm dirbo ilgiau. Atliktino darbo normas nuolat didindavo. Iki 1952 met vasaros vergams u atlikt darb pinigais nemokdavo; pasitenkindavo skurdaus davinio papildymu sriuba, duona bei pirmenybmis aprangai gauti. Taiau visikai nieko nemokti bt nepatogumas sovietikam idui, betgi imokam deimties ar kiek daugiau rubli u mnes nepakakdavo machorkai (tabakui) nusipirkti. Iki Pabaltijo valstybi kininkai gyveno kiuose ir patys juos tvark nutremtieji lietuviai, latviai ir estai gaudavo siuntinius ir maistu dalindavosi su vokieiais, karo belaisviais. Bet kai suvarytieji kolchozus pabaltieiai savj suelpti jau nebesteng, tuomet nuo 1950 met vokieiai belaisviai pradjo gauti siuntinius ir atsilygindavo su ankstyvesniais j elpjais. Atgabentieji Potm i Vorkutos sakydavo kad maistas Potmoje blogesnis, nei Vorkutoje, tik minktesnis klimatas ir ilgesns vasaros juos Potmoje kompensuodavo. Aprangos vasaros metui ar emai, taipgi avalyns ir baltini, kiek j reikdavo, negaudavo; skundikams ir provokatoriams, kad ir nedirbantiems, itai davindavo nesislpdami. Taip pat b216

davo skirstant maist ir gyventi patalpas. Invalidai ir visi kiti, net attikusieji darbo normas gaudavo sudvt ir beveik netinkam aprang. Vis kit stovykl pavyzdiu kuo nors ia nusikaltusius varydavo specialias nusikaltusij brigadas, kur jie gaudavo sumaint maisto davin; ia juos laik neildomose patalpose, bet reikalaudavo darbo tsjimo. Iki 1944 met siautjusios epidemijos masikai maino Potmos verg eiles. Dl to pasireiks katastrofikas darbo jgos trkumas privert bolevikus pagalvoti. O Malenkovo paskelbtoji amnestija kriminaliniams sumaino Sibiro ir Tolymj Ryt stovykl darbo jg; tuomet trkstam darbo jg papild Potmos politiniai, kuri ia buvo 95% vis kalinamj. Ir taut poiriu Potma buvo vairi. ia buvo: ukrainiei, bielorus, pabaltiei, vengr, rumun, jugoslav, kaukaziei, yd, turkmn ir rus. Nuo 1954 met Potm sisdavo bausm atsilikusius nepaleistus"; ia juos ir vl grindavo pirmin nubaustj padt. Potmos ir Javos stovyklose buvo nemaas pabaltiei invalid skaiius, pavyzdiui, stovykloje Nr. 11 latviai invalidai sudar daugum. Potmoje buvo stovykl, skirt jaunimui. 1956 metais i Potmos bgo trys jaunuoliai lietuviai. Juos gaud un pagalba. Gaudomieji sulipo medius. Gaudytoj apsupti jie pra neudyti, bet vienas buvo nuautas, antras umutas autuv buomis, treiasis nebuvo mirtinai nuautas dl to, kad ambiai praeidama kulka tiktai paliet kakt, iliko gyvas. Visi trys bgliai nebuvo dar 217

22 met amiaus, bet metus jau buvo gyven Potmoje. Jie buvo aktingi Lietuvos okupacijos prieai. Nuudytj pavardes reikt aminti. ie jaunuoliai buv Vilniaus universiteto ir Pedagoginio Instituto studentai. Nuo 1956 met politini skaiius Potmoje pradjo mati. Kaikuriuos amnestavo, kitiems sumaino bausmes. I Pabaltijo valstybi atitremtiems pagal 58 str. u agitacij buvo leista sugrti, bet kiti, pagal t pat straipsn nubausti sunkesnmis bausmmis, buvo iveti Centrin Azij. Kaikurie j pateko Karegandon. Iki 1957 m. pabaigos Potmoje vis dar buvo politini kalinamj i Pabaltijo. Kokia dabar ten padtis, ini nra. J. St., apklausinjs vokieius belaisvius Friedlande, patyr, kad vadinamoje Mordovijoje buvo 20 stovykl po 1500 iki 2000 imtini kiekvienoje, arba i viso 35,000 verg. Pagal tautybes pirmoji vieta priklausiusi ukrainieiams, antroji lietuviams, toliau latviai ir kt. Didesnius lietuvi transportus atgabeno 1953 metais; tatai buv jauno amiaus lietuviai ir lietuvs; j tarpe nemaai nepilnamei. Vokieiai lietuvius ariau painoj, bet daugelio pavardi neprisimena. Vienoje stovykloje buvo Kstutis Bartuka, nepilnametis; j liet amnestija. Bartuka, bdamas stovykloje gavs ini apie motinos ir sesers itrmim Sibiran. Stovyklose pasiliko: 1) Buinskis, Alfonsas, tauragikis, apie 30 met, 2) Butkus, Antanas, tauragikis, apie 50 m., 3) Malinauskas, Juozas, kaunikis, 218

4) Petrukeviius, vietov neinoma, 5) Kun. elvys, buvs v. Antano par. klebonas Kaune, 6) ilingas, Stasys, buvs iki 1953 m., vliau kitur nukeltas, 7) Vaiiulis, Alfredas, ilutikis, gro Vokietijon su vokieiais, kalbjs lietuvikai, bet bent kiek i kalb pamirs. Jo pavard buvo paskelbta Alfredas Vaischulies". Jo tvas mirs Sibire. Morfino, beveik Maskvos priemiestis. Prie 1953 metus ioje stovykloje buvo 300 kalinamj, kuri 10% buvo vokieiai, likusieji lietuviai, latviai, estai, ukrainieiai ir keletas kit tautybi. I j buvo iskirti specialistai chemikai, fizikai, elektros ininieriai ir matematikai. ia buvo steigtas N K V D slaptj transliacij institutas". Institut supo plati draudiamoji zona, kuri kalinamiesiems buvo draudiama perengti; dirbantieji turj specialius pasus. Visi jie buvo stipriai saugomi. Prie instituto buvusi preciziniams reikmenims gaminti dirbtuvl. Instituto udavinys buvs tirti ir gaminti naujas transliacijoms priemones. Vliau kalinamieji buv pakeisti atitinkamu laisv moni skaiiumi. 1952 m. lapkriio mn. Morfino stovykloje dirbo 24 latviai, penki ar ei estai ir penki lietuviai specialistai. 1953 m. visi kalinamieji buvo pakeisti laisvais. Kuino, kitoje Maskvos priemiesio stovykloje, taip pat buv Pabaltijo krato specialist, ia buvs Radaro ir Radijo tyrim institutas. 219

Nuo 1949 iki 1951 met Kuine buvo darbint 800 politini ir karo belaisvi, kuri daugiau kaip 200 buv pabaltieiai; j tarpe vien latvi 70-80. Atrodo, kad 1953 m. visi politiniai buvo i i darb iimti. Apie ia paymtas slepiamas vergoviets prane grusieji Vakar Vokietij. Paymtina, kad ir Maskvos metro-poeminio geleinkelio statybai buvo panaudoti vergai. O Maskvos kaljimuose (Liubiankos, buvusios eka ir NKVD rsiuose, Tagankoje, Butyrky ir kt.) nuolatos bdavo perpilna kalinamj; mat, ia masmis fabrikuota vergai darbo stovykloms. Nevisiems bdavo lemta patekti stovyklas; daugel ekistai pasisdavo an pasaul viais pakau; iuo ypa garsjo Lubianka jau nuo pirmj bolevik perversmo dien. Iskirtinai paymtinas Soviet sostins Maskvos kaimynas garsusis Vladimiro katorgos kalljimas, kuriame baig savo dienas Pabaltijo valstybi kaikurie buvusieji augti pareignai.

VAKAR

SIBIRAS

Salekharda. Rytinse Uralo kalnyno palaitse ir toliau rytus vadinamo Vakar Sibiro plotuose, Obs ir jos tako Irtiiaus baseine, pristeigta nemaai verg stovykl, bet apie buvusius jose pabaltieius ini nedaug utinkama. Taiau ilgainiui ir is reikalas paaiks, atsiliepus monms, kuri artimieji ias vietoves buvo itremti. iaurje prie Obs minimos Salekhardos sto220

vykios. iose stovyklose buvo ukrainiei, pabaltiei, rus, lenk, ech, suomi, vengr, rumun, mongol, kiniei ir vokiei bei japon karo belaisvi. Stovyklose, vadinamose Stroi N. 501", buvo apie 48,000 kalinamj ir belaisvi. Salekhardos politiniai ir karo belaisviai buvo jungti geleinkeli, elektrini ir pramons moni statybas. Salekharda turi geleinkelio ry su Vorkuta, atseit, yra Arkties srityje. Tomsko sritis. I 1949 m. masini trmim i srit pateko ypatingai daug pabaltiei. Dar 1948 m. Plotnikovo rajon atve latvi; ia jie susitiko su Krymo totoriais ir ukrainieiais i vakar Ukrainos. Atgabentus pabaltieius, suskirstytus grupmis po 50-150 vyr, iveiojo vairias krato vietoves. 1949 m. pabaltieius apniko epidemijos; j imir apie 20%. Pabaltieiai su eimomis buvo apgyvendinti Kolpaiovo, Parabelo, Asino, Koevnikovo, Kargasovo, Kologaevo, Molganovo, Luganovo, Korotinsko, Secharsko, Ziriansko ir Teguldeisko rajonuose. 1953 m. i atvetj Tomsko srit MVD atrinkinjo trmimui Intos anglies kasyklas, taiau buvo irta, kad naujoje vietoje jie nesusitikt su savo eimomis. 1955 m. latviams buvo pasilyta grti savo krat iomis slygomis: jei itremtojo eimoje nebuvo nubaust 58 str., jei trys Latvijos kompartijos nariai pasiims dl j atsakomyb ir pagaliau, jei Latvijos kolchozai ar mons su tremtiniu pasirays darbo sutart. Latviai pasilym

221

atmet, suprat, kad iuo pasilymu MVD vejoja sau agentus. Nors paskelbta, kad tremtini vaikai gali naudotis vis ri mokyklomis, bet tik 20% vaik galdavo ta teise naudotis. Nors oficialiai dirbdavo 8 valandas, bet priddavo papildomas 4 val. liaudies gerovei". 1941 m. birelio 16 d. i srit Parbig, buvo ivetas agronomas Tallat-Kelpa. J. Tallat-Kelpa, buvs ems kio Rm ir Maisto" direktorius, dideli organizacini gabum ir reto darbtumo mogus, nepartinis. 1943 m. jis buvo ivetas kit koncentracijos stovykl apie 300 km nuo Parbigo. 1946 m. kovo 4 d. stovykloje mir. ini apie J. Tallat-Kelpos mirt vietiniai tremtiniai-lietuviai gavo i kinieio, kuris mirusj savo rankomis palaidojo. Omsko sritis. Omskas prie Irtiiaus yra svarbus geleinkelio mazgas. Paties miesto aplinkumoje buvo pristeigta verg stovykl. Bet daugiausia pabaltiei buvo stovyklose Nr. 122/2 ir 122/3. Ir Omsko srity buvo sutelkta daug lietuvi, latvi ir est. Atveamus 1949 m. pabaltieius apgyvendino: Liubinsko, Iljanovsko, erbakulo, Tarsko, Bolerieensko, Pavlogrado, Nazivajevo, Mazinovsko, Krutinsko ir Tauriesko rajonuose ir sovchose Vostony, prie geleinkelio stoties Kaganovi. Lietuvi, latvi ir est partizanus koncentravo erlake ir apylinkse. 1948 m. j ten buvo: est 12,000; latvi 8,400 ir lietuvi 4000. Nutremtuosius suskirst darbo grupmis po 300 kiekvienoje tokioje grupje bdavo po 40 invalid bei nedarbing. Deportuotieji dirbo ems kyje ir 222

mikuose. 1949 metais pabaltieius, gimusius 1928-35 metais, ive Jakutsk, paaikindami, kad vieton karo prievols jie atliksi darbo prievol, nes politini kariuomen es negalima jungti. Jakutijoj iuos vyrus priskyr prie geleinkeli tiesimo. 1951 m. i erlako pabaltiei dal ir vl ive Irkutskan. MVD rinko viengungius, geros sudties iki 35 met amiaus vyrus. Pirm kart Jakutsk pabaltiei ive apie 2000 parinkt. erlako apylinkse buvo pristeigta 80-90 vadinam darbo kaimeli; i j tad pasirinkta darbo jgos siuntinti visas puses. Atrenkant vyrus Jakutsk, irta, kad jie bt nuteisti pagal 58/2, 58/4, 58/6 ir 58/8 straipsnius. Rinkdami darbininkus atskirdavo nuo tv vaikus ir atiduodavo juos prieglaud. Omsko kratas tinka ems kiui, bet derliai menki ir gyvenimo slygos buvo nemanomai sunkios. Misdavo duona ir margarinu. Kai vien kolchoz pavert sovchozu, kakuris partietis latviuivergui pareiks, kad dabar ess engtas dar vienas ingsnis ariau komunizm. Nors nauj pabaltiei transport neatvedavo, bet ion atvykdavo pavieniai latviai, besislpdami nuo skundim. 1953 metais trys moterys ir vienas vyras nelegaliai ivyko Maskv pasimatyti su Malenkovu. Juos grino stiprios sargybos saugomus, kaip didiausius nusidjlius. Novosibirsko (seniau Novonikolajevsk) sritis. Novosibirskas mazgine geleinkeli stotis. Obs upe patogus ir nebrangus trmimo kelias Narimo

223

krat, inomas i car laik. Nepertoliausiai nuo miesto veikia verg stovykla N. 199 (414). 1941 m. Omsko srit atveta daug lietuvi, latvi ir est. Po karo i tautybi nutremtj skaiius gerokai padidjo. Pabaltieius trm Narim, kur iemos tsdavosi eis mnesius ir gyvenimo slygos buvo sunkios. Nutremtieji buvo NKVD, o vliau MVD inioje ir prieiroje. Ir tremtini 1314 met vaikus versdavo dirbti. Jiems sistemingai skiepydavo komunizm ir lygiagreiai rusindavo. Ir Novosibirsko srities pietinse dalyse galjo gerai tarpti ems kis, bet vienas hektaras danai duodavo tik apie 100 kg (220 sv.) grd. Ir tremtiniai bgo i kolchoz mons lentpjvs, kad daugiau usidirbt. Altajaus kratas. 1941 m. ion lietuvi net labai daug atveta, bet apie i viet lietuvius inoma tiktai tiek, kiek j padt trumpai pavaizdavo H. Tautvaiien knygelje Taut kapinynas Sibiro tundroje". Bijsk 1941 m. buvo atvetas Adomas Brakas, inomas menininkas-tapytojas su snum Tautvydu. Hitleriui okupavus Klaipd, kaip aktingas visuomenininkas-malietuvis pasialino i savo krato, apsigyveno Kaune. Bijske tremtiniui Adomui Brakui teko dirbti plytinje, bet kiek vliau gavo Bijsko teatre butaforininko darb. Vietos teatro veikjams tremtinys-menininkas visukuo imponavo. Netrukus susidar geri teatre santykiai, kas, inoma, tuojau krito ak vietos NKVD. Kokiomis aplinkybmis A. Brakas gavo vokiei kalb knyg apie bolevizm, tikr ini nra. 224

Apie tokios knygos pas Brak bvim inojo kaikas i jo patikim"; io uteko, kad inia apie t vokik knyg, kuri Bijske tik vienas Brakas skaityti tegaljo, pasiek NKDV. Kai buvo padaryta krata ir rasta pavojinga, kad ir nesuprantamo turinio knyga, ekist trijul" nubaud jos laikytoj 10 met prievartos darb. Bausmei atlikti nusmerktj nugabeno Barnaulo kaljim.

Adomas Brakas

Kart i kalini, ivaryt dirbti ir dirbusi sekmadien, kaljimo administracija pareikalavo parao, kad jie dirb savo laisvu noru komunizmo naudai be atlyginimo. A. Brakas tokio rato nepasira ir u tai gavo 10 par karcerio, su duonos ir vandens daviniu be slyg atsigulti. Po to administracija dar savo kert Brakui padvigubino, ir jau palautos sveikatos katorgininkas Brakas neilgai laiksi. Tik kelet dien tesirgs, 1952 m. kovo 2 d. Brakas mir, palikdamas mums sektin dvasios stiprybs pavyzd. Bolevikai-kolonizatoriai Barnaul nugrdo daug Pavolgio vokiei; jie ia dirbo prie statyb. Barnaule buvo lietuvi tremtini ir katorginink. Bijsk deportuoto Konstantino Stasio su eima likimas panaiai klostsi. 1939 m. rugsjo pradioje, bolevikams umus 225

Vilni, K. Stasys buvo suimtas ir ivetas Baltstogs kaljim. Sta, Lietuvi Tautinio Komiteto Vilniuje pirminink, Lietuvos vyriausybei pavyko i bolevik iprayti. Iki bolevik Lietuvos okupacijos, Stays jo Vilniaus miesto burmistro pareigas. 1941 m., atvet Bijsk K. Sta, teis vietos NKVD trijul" ir neinia u k skyr jam 10 met prievartos darb Vorkutoje, be teiss susirainti. Dirbo prie geleinkelio statybos. Paliegus Sta igabeno Uralu stovyklas, kur jis ir dingo be inios. Kemerovo sritis. Kemerove reziduoja 14-kos verg stovykl administravimo centras. Nutremtieji vyrai dirba kasyklose, moterys kolchozuose. Pabaltiei nedaug, bet ir ie iskirstyti atskiras stovyklas. Rygietis-latvis, 1949/50 metais gyvens Novoivanovsko sovchoze, liudija, kad i mon buvusi kriminalini administruojama. Tremtiniai-darbininkai buv laikomi u viel. darb juos varydavo raiti sargybiniai, kuri vienas jodavs kolonos priekyje, antras jos gale. Kolon lyddavo dresiruoti unys. Bandanius bgti nuaudavo. Maistas buvs papuvs, vergai gyvendavo isikas urvus emje. Anglies kasyklos priklaus Uralo-Kuznecko kombinatui. Iki 1957 m. kasyklose prie StalinskAbakan geleinkelio linij dirbo pabaltieiai. Nuo 1958 m. Kuznecko kombinatui anglim aprpinti buvo steigtos anglies kasyklos Tomusinske. Mariinskas, prie Sibiro geleinkelio tarp Krasnojarsko ir Novosibirsko. Mariinsko verg stovykl administracija kontroliavo apie 20 paskir stovykl, bet Stalinui mirus ir po paskelbtos krimi226

naliniams amnestijos dalis j likvidavosi. Kriminaliniams ijus, stovyklose pasiliko Vakar Ukrainos ukrainieiai, pabaltieiai ir vokiei karo belaisviai. Prie stovykl Mariinsk-Ogorodniki grups priklaus vyrams skirtos stovyklos N 1 ir 4 ir moterims 2 ir 3. Stovyklose Suslovo-Rozovo, Marrazped, Marogorod, Berikul, Marotdelnoje pabaltiei buvo gana daug. Rusijos (Pavolgio) vokieius, atlikusius bausmes, apgyvendino u stovyklos rib, neleidiant jiems grti. Panaiai elgsi ir su pabaltieiais. Invalidus darbino siuvyklose ir audyklose. Darbas tsdavosi 12 val.; normai ipildyti dirbdavo virvalandius. Ypatingai sunkus gyvenimas buvo kolchozuose. darb reikdavo eiti sniego upustytais keliais apie 3-4 mylias (7-9 km.). U 2-j myli nuo Mariinsko buvo garsusis Raspred" skirstomasai kaljimas, pro kur prajo daug tremtini ir kalinamj. Nuo kriminalini apsiginti vairi taut kalinamosios politins moterys darniai savo tarpe santykiaudavo. Kolchozininkai rusai buvo suvarg; daugelis j avjo vyomis. Jie ateidavo darb 11 val. ir j baigdavo 4 val. popiet. ems dirbimas buvo menkas. Patys kolchozininkai sakydavo, kad darbas kolchozuose jiems nedomus. Prastos ries duonos kilogramui mokdavo 2 r. 40 kap., Msos 24 r. kilogramas, ir bulvs iemos metu tiek pat kainuodavo; sviest atstodavo saulgr aliejus, perkamas po 9 r. 50 kap. u kilogram. I normalaus darbo niekas nepirkdavo reikalingo maisto, todl dirbdavo po 16 valand. Norm neipildiusieji gaudavo 300 gr. duonos, 227

skystos be riebal sriubos su persdytos uvies gabaliuku. Moteris, kuriai pavykdavo gauti pieno pasuk, paprastai skiriam kiaulms, bdavo laiminga. darb ir i darbo kalinamuosius lyddavo MVD sargybos. Stovyklos apsaugos sistema nieku nesiskyr nuo vis kit. Daugelis moter-pabaltiei, kurios 1956 metais buvo atlikusios bausmes ir adjo grti savo kratus, io tikslo nepajg pasiekti dl diovos ir irdies sukrikim, sigyt bolevik stovyklose prie sunki darb.

Krasnojarsko kratas Iki bolevik perversmo (1917 m.) Krasnojarskas priklaus Jenisejaus gubernijai, kurios centras buvo Jeniseisko mieste apie 200 myli iaur nuo Krasnojarsko. Car laikais i gubernij teism sprendimais ir administracijos nutarimais tremdavo ir politinius, ir kriminalinius, bet dabartiniais, bolevikmeio laikais trmimai ir skaiiais, ir iaurumu ir beribiu sauvalikumu, beprasmiku inaudojimu praoko, visk, ko anuomet lakiausioji fantazija sivaizduoti nepajg. Tremtiniai, kuriems anuomet buvo skirta keliauti Jenisejaus gubernij, kiekvienas nerimaudavo, kad nebt paskirtas Turuchansk, tolimausi trmimo iaur viet. O dabar soviet valdovai deimtimis tkstani be joki skrupul tremia Arkties srit verg rankomis naujai kuriamas Igarkos, Norilsko, Dudinkos gyvenvietes. Anuomet 228

Krasnojarske veik tremiamj surinkimo-persiuntimo erdviausi patalp kaljimas, kuriame teko kelet nakt nakvoti. O dabar t patalp jau nepakanka. Mariinske, nepertoliausiai nuo Krasnojarsko, rengtas kitas kaliniams paskirstyti kaljimas, pavadintas Raspred'o" skirstytojo vardu. Dabar Krasnojarskas to paties pavadinimo oblasties" (apygardos) administracijos centras, nukonkuravs Jeniseisk, virto pirmos eils tremiamj skirstytoju. Pastaius Sibiro geleinkel Krasnojarsk, lengva buvo pristatyti imtus ealon su tremtiniais, o i ia vandeninga Jenisjaus upe galima buvo juos baromis transportuoti iki Ledynuotojo okeano. 1941 metais artimesnes Krasnojarsko apylinkes okupantai nutrm tkstanius lietuvi, latvi ir est, darbindami juos verg teismis'' mikuose, lentpivse ir ems kyje. 1945 metais, rusams sugrus Pabaltij, daug skaitlingesns sekanios pabaltiei tremtini mass atsidr Krasnojarsko krate. vakarus nuo Krasnojarsko naujai sukurtoji Razdolnoje gyvenviet beveik vien lietuvi tremtini pastatyta. Tarp Krasnojarsko ir Resot steigtos verg stovyklos yra pavadintos bendru Kraslag'o vardu; jo administracinis centras yra Kanske. i verg stovykl poskyrius administracija trumpu odiu olp pavadino, tur bt, i rusiko pavadinimo osobyj lagernyj post" pirmj raidi. inomi ie olpai: 1 iki 12, 14, 15, 18, 22 ir 24. Olpai savo ruotu susidaro i keturi ar net penki stovyklini punkt". Vieni t olp skirti moterims, kiti vyrams. I viso Kraslago stovyklose buvo sutelkta nemaiau 229

45,000 verg, iskirstyt olpais ir punktais didesniame plote. Skaitlingiausias grupes sudar lietuviai, latviai ir estai politiniai, priskiriant iai kategorijai ir ukrainieius. Kitos tautins grups vokiei, lenk, austr, vengr, rumun ir suomi buvo neskaitlingos. Karainske, apie 180 myli iaur, buvo nutremt pabaltiei, dirbusi mikuose. Jarcevo kaime, apie 500 myli nuo Krasnojarsko, buvo net keli imtai nutremt latvi, lietuvi ir est. J buvo Ainske ir Turuchanske, apie 750 myli (1100 km) iaur nuo Krasnojarsko; buvo j ir Jeniseiske, Udreiske, Ust-Jeniseiske ir kt I 1941 m. Birelio mn., ivetj i Zaras Krasnojarko apygard tik Dr. Aleksandro Nagliaus likimas tepaaikjo. Daktaras, kils i Stungi km. agars vls., dar prie pirmj kar ijo medicinos mokslus. Pirmojo karo met mobilizuotas rus kariuomen, vliau grs Lietuv, stojo Lietuvos kariuomen gydytoju. Pasitraukus i kariuomens, paskirtas Zaras aps. gydytoju. inoma, kad jam teko pereiti daug stovykl. Visai iseks ir ivargs, 1951 m. gruodio 28 d. mir kakur Sibire. 1941 metais birelio 14 d. kaikuri i Rygos ivetj latvi paymjimuose buvo rayta 20-ties met itrmimo bausm su prikergtu sakiniu, kad itremtajam, draudiama keisti itrmimo vietov. Bet po keli dien, birelio 22-23 d., atvetuosius Krasnojarsk latvius, apie 1000 asmen, susodino baras kelionei iaur Jenisejaus upe. Netrukus tremtinius, grupmis po 10-15 moni, 230

pradjo ikeldinti mikais apaugusius ups krantus, kur nebuvo nei moni, nei pastogi. Ups pakrantse esani mik mons dar niekados nebuvo liet. Tuiomis rankomis, neinios ir nevilties apimti, klaidiojame, neutikdami mogaus pdsak. Laimei buvo vasaros metas. Maitinoms surenkamomis uogomis. Po keli savaii susitikome su tunguzais, vietos gyventojais klajokliais ir su rusais, dirbusiais j vadovaujamoje faktorijoje". Dirbusieji paskolino mums kirvius ir pjklus, pamokino, kaip pasistatyti lnas. Vasara buvo trumpa, skubjome statydintis. . ." pasakojo tremtin, dabar gyvenanti Vakaruose (A. ild. 98-99 p.). Taiau didioji atvetj dalis nieko neinojo, kuriam laikui ir u k juos deportavo. Kaikas spliojo, ar j atveju nebus suklysta. ie ir daugelis kit rainjo soviet staigoms ministerijoms, praydami paaikinim. praymus atsakydavo trumpai: Nusprsta itremti, teisingai pasielgta". Panas atsakymai ateidavo iki 1956 met; taigi, 15 met praslinkus, tremtiniai vis dar neinojo, kuo jie nusikalto ir kada bus galas itrmimui. Soviet staigos ir oficialieji asmenys danai cinikai .melu dangstydavosi, atsakindami: Js ia esate js pai gerovei". Arba tiktai 1955 m. deportuot Krasnojarsko krat eim nariams specialiu sakymu buvo leista bendrai gyventi. I netoliausia buvusio Taieto paleistieji vergai jau galjo atvykti pas savo eimas. Toki pavyzdi buvo Sukovuzinsko rajone, MVD prieiroje buvusiame Mindalinsko sovchose. Tai tiktai keletas pavyzdi, kaip elgtasi su 231

234

tremtiniais. Tatai ne apsileidimo ir betvarks, bet smoningo sadizmo pavyzdiai. Vietiniai rusai, priklausiusieji komunist partijai, tremtinius laikydavo antros ries monmis. Krasnojarsko krate buvo gyvenviei, kuriose trij Pabaltijo taut tremtiniai sudarydavo daugiau 50% vis gyventoj. Visur, kur tik pabaltieiai gyvendavo vienoje kurioje nors vietoje, jie graiai sutardavo ir kiti kitiems kuo tik imanydami paddavo. Krasnojarsko krate buvo latvi legionieri, kuriems sovietiniai teismai u aki buvo paskyr po 10 met bausms prievartos darbo stovyklose. Atlikusiems ias bausmes neleido grti tvynn; juos pagal slaptus MVD potvarkius sisdavo ryt Sibir. Visus pasiskundimus valdios staigoms palikdavo be pasekmi. Ir su Rusijos vokieiais, atlikusiais nustatytas bausmes, panaiai kaip su latviais, pasielgdavo. Tai taip buvo Krasnojarsko krate, kur administracija atrod kiek monikesn. Smoningas ir planingas tremtini rusinimas buvo vykdomas vairiais bdais. Apie taut savj kalb, mokyklas nebdavo kalbos. Rusinimas vykdavo per jaunimo organizacijas. Tvai pagal prast tvark labai sunkiai ir ilgai dirbdavo; grusieji i darbo jie jau neitekdavo laisvos valandls su savo vaikais pabendrauti. Tremtini vaik danai nepriimdavo ir mokyklas, o priimtus ir kiek paaugusius skirdavo darbams. Nuo 1955 met pabaltieiams pradjo idavinti vidaus pasus su tautybs paymjimais. Nors toki pas turtojai neprivaljo rodytis milicijai, bet 235

MVD juos laik savo prieiroje ir, kiek manydami, juos sekdavo.

Verg stovyklos Jenisjaus emupyje: Igarka, Norilskas, Dudinka Jau minta, kad car laikais tremiamuosius Jenisjaus upe plukdydavo iki Turuchansko, kur jie privaldavo apsigyventi paskirtose jiems vietose. Tremiamj partijas sutelkdavo Krasnojarsko persiuniamajame kaljime. Dabar, bolevik laikais, verg darbo stovykl ir paioje iaurje, netoli Jenisjaus ioi pristeigta: Dudinkoje, Norilske, Igarkoje su deimtimis tkstani kalinamj. Jei car laikais itremtieji (ssilnyje) tremties vietoje buvo laisvi gyventi pagal savo igale, o prajus, pavyzdiui, eiems mnesiams, apskrii virininkai leisdavo keliauti po vis apskrit, jiekotis darbo ir apsigyventi apskrities ribose, kur nori, bolevik laikais tremtiniai sprendimais u aki gaudavo paskyrimus prievartos darbus ir dl to virsdavo vergais pilna io odio prasme, nes neieidavo i slaptosios policijos prieiros ir sekimo iki mirties. Knygos Komunizmo kalinamieji" autorius K. Petrus, buvs pasmerktas prievartos darbams, 1936 metais birelio 9 d. i Krasnojarsko iplauk iaur. Karavanas i 13 bar ve 3000 verg ir vairiausios mantos: kelet traktori, arkli, maisto ir paar atsargas. Mint diena Krasnojarske ydjo jievos ir tirtai snigo. ketvirt dien karavanas pasiek Jeniseisk. Vietiniame laikratyje 236

apie plukdomj karavan buvo tilpusi inut, kad juo Karsko jr vyksts skaitlingas vej karavanas. Tai buvo aikus melas, pastebi K. Petrus, bolevikai netik iauriai elgdavosi, bet mokdavo savo iaurumus nuo paalini paslpti trij tkstani kalinamj etap jie pavert vejais". Su iuo pavadinimu etapininkai pasiek Dudink". Gulago patvarkymu Norilsk verg darbams pasisdavo sveikiausius ir darbingiausius. Tokios taisykls laikydavosi iki 1939 met. Bet, kai Norilsk pavert ypatingos paskirties reimo stovykla, kuri turjo atgabenti Jeovo rinktins" aukas, viskas pasikeit. Dudinka, menkas 50-60 sukrypusi ln kaimelis prie Jenisjaus. Birelio 23-j dien bar, kuria iaur transportavo ininierius ir technikus, slinko vietjas", pradjs pasakoti, kad Norilsko kalnuose aptiko vairiausi rd: sidabro, aukso, platinos ir anglies klodus. Soviet vyriausyb nutarusi pastatyti ia kombinat ir miest. Norilsk sujungsi geleinkeliu su Dudinkoje statomu uostu. Mums bsi teikiamos geriausios slygos: kareivikas davinys, vitaminai, gera apranga, laisvas judjimas statybos teritorijoje ir pan. Siningu darbu mes privalome ipirkti nusidjimus soviet emei, grti socialistin visuomen pirmnais, darbo didvyriais, o gal ir ordinuotais. Nebijokite joki sunkum, purg ir ali. Atsiminkite, kad statybai vadovauja draugas Stalinas!..." Taip plepjo bolevik agentlis veamiesiems katorgos darbus, dideliam vargui ir

237

miriai, aikiai inodamas, kad meluoja nerausdamas. rytus nuo Dudinkos tsiasi kalnuotos vietovs, vadinamos Norilsko kalnais. Nuo Dudinkos iki Norilsko kaln, kur buvo numatyta statyti miest ir kurti pramon, tiesia linija buvo apie 130 km. Norilsk pradjo statyti 1935 m. vasar. Vis pirma ikilo laikinojo kaljimo ir NKVD 3-jam skyriui skirti pastatai. Darbai vyko poliarinio klimato slygose prie 40-50 laipsni alio ir baisij purg metu. iauri apylinkin tundra saugojo kalinamuosius be spygliuotj viel. Atlikus tyrimo darbus, buvo pastatytas dviej augt namas stovyklos virininkams, nedidel elektros stotis, kelios lnos techniniam personalui, barakai suimtiems su patalpomis sanitariniam punktui. Vienu ir tuo pat laiku buvo statomas vairi metal kombinatas ir uostas Dudinkoje. Po poros met Norilsko stovykl pavert reimine: apipyn j spygliuota viela, paruo draudiamsias zonas, tais boktelius sargyboms stovykla virto tikru kaljimu. Politinius atskyr nuo buitinink, vesdami pirmiesiems kiet reim. 1939 met pabaigoje Norilske buvo: ivalyt i partijos, buvusi taurij" bolevik vir 20,000, paprast eilini sovietini verg ir vadinam laisvai samdom" apie 10,000. Kombinato tarnautoj buvo apie 5000. Prievartos tvarka vesta NKVD reikalaujant. 1938 metais rudeniop atplukdytj 20,000 taurij katorginink" tarpe po vykdyto kompartijos ir sovietinio aparato valymo buvo: Jagodos sesuo, Jeovo sekretorius, Voroilovo kakuris pa238

djjas, komandarmas Erlich, Liubenko, Ukrainos premjero" snus, daug paskutinio Kominterno kongreso delegat ir tarnautoj, brolikj partij" nari ir kt. Vis ia neiskaiiuosi. Tauriuosius" tuojau atskyr nuo buvusi ia eilini kalinamj; mat, kaikurie, seniau pasmerktieji, dabar atvetj, buvusij rykli" tarpe atpaino savo tardytojus. Tad keletas toki buvo i nakties rasti negyvi. Pirmasis Norilsko virininkas buvo pagarsjs Matviejevas, ibandytas ir patyrs bolevikas, suauds Turkestane 2000 basmai-sukilli prie bolevikus, to krato okupantus. Sukilliams patiems pasiduodant, bolevikai garbs odiu" pasiadjo juos palikti laisvje, taiau Matviejevas pasielg bolevikikai jis juos suaud, inoma, Maskvai mirkteljus. 1938 metais Matviejevas dl aki buvo suimtas" ir su deimtim met bausms" perkeltas i Norilsko Kolym virininkauti. Tokias tariamas bausmes patikimiems budeliams soviet valdia danokai taikydavo. 1931 met vasar buvo baigtas siaurojo geleinkeliuko i Dudinkos Norilsk tiesimas. Nugaljus pirmuosius sunkumus, prasidjo Norilsko kombinato (plytins, elektrins, gipsins su nedidelmis metalui tirpyti krosnimis) statymas. Pradjo darb kelios anglies kasimo achtos. Prasidjo izoliatoriaus (kaljimo), lentpivi su miko mediag diovyklomis, gyvenamj nam statybos. Milionai kubini metr statybinio miko rst ir jiems apdoroti verg plauk Jenisjum i Krasnojarsko Norilskan. Tuo pat laiku buvo sta239

tomas metalurginis fabrikas kombinatas. Atlikus ioms statyboms vykdyti paruoiamuosius darbus pagrietiejo reimas ir maitinimas pablogjo. 1938 metais Norilske pradjo veikti NKVD trijul". K. Petrus teigia, kad trumpu laiku suaud 700 verg. Polarini naki laiku trijuls" pasmerktuosius nedideliais breliais varydavo Rdos Kaln suaudyti. aud buvusius su svoriu", nemaai technik, rabin, pravoslav vyskup i Kijevo, gydytojus Sorok ir aikovsk, docent Drozdovskj ir imtus eilini moni, atvet i Lenkijos, Moldavijos, Pabaltijo. Matviejevo vieton i Maskvos atkl Zeveniagin. Norilske kalbjo, kad ir io karjera pagrsta 100,000 itremtj ir kalinamj Magnitogorsko statytoj kaulais . I kit altini patirta, kad Abraam Pavlovi Zaveniagin vliau buvo MVD ministro pavaduotojas ir be to Dalstrojo Ryt Sibiro stovykl atsakingasai priirtojas. Pirmieji pabaltieiai (lietuviai, latviai, ir estai) atsirado Norilske 1940 ir 1941 metais. J dauguma buvo Lietuvos ir Latvijos kariai. Grusieji vokieiai, 2-jo karo belaisviai, teigia, kad dl nepakankamo maisto, lig ir udym pabaltiei kari nedaug kas iliko gyvi. i vokiei yra tokia nuomon: Kas lenkams Katynas, tas pabaltieiams Norilskas" (m. p.) Kitas liudininkas, austras B., teigia, kad baudiamoje Kaerkan stovykloje, 12 myli nuo Norilsko, 2-je stovykl grupje skaitlingiausia tautin grup buvo ukrainieiai su pabaltieiais. I viso Norilske buvo 35-40 stovyk240

l. Pabaltiei daugum buvusi stovyklose N 4 ir 5. Nutremtos Norilsk moterys dirbusios sunkiausius darbus vejyboje. Kaikuriose stovyklose vyrai buv laikomi sukaustyti geleiniais paniais ir tokie varomi dirbti. Iki 1949 met ia bdavo mirusi badu. Duona bdavo nedakepta, aviin ko nemaistinga, o duodam persdyt uv tik dl ibadjimo ir nuolatinio alkio vergai valgydavo. Buvo didel gyvenimo atmaina, kai nuo 1947 met pradjo mokti atlyginim pinigais, bet i pradi atlyginimai buvo labai mai, pavyzdiui, moterims mokdavo 80 rubli mn., kai u kauel kasdienins sriubos reikjo mnesiui mokti 20 rubli. Maus atlyginimus ekistai tuojau panaudojo informatoriams ir agentams samdyti. Atskirose stovyklose buv sutelkta iki 12,000 verg; todl visame Norlisko plote turjo bti keli imtai tkstani verg. Tolimesnse apylinkse buvo nikelio, platinos, kobalto, vario kasyklos, anglies achtos; veik plytins, cemento gamyklos; buvo tiesiamas geleinkelis Karpi, taisomi vietins reikms keliai. Antrajam karui pasibaigus, atvetieji pabaltieiai rado pirmj 1941 met iveim kaikuriuos dar gyvus ilikusius savo tautieius. Norilsko ir bendrai kalinamj vertinimui bei padiai pavaizduoti ia pateikiu Norilske kaljusio ir dirbusio K. Petruso pasisakym. 1939 m. spalio 2 d. K. Petrus su kruvinja serganij etapu gro Krasnojarsko Kraslag, ibuvs Arkties srityje 1235 paras Dudinkos ir Norilsko statyboje. 1938 m. i Dudinkos j perkl 241

Norilsko plytin labai sunkiems darbams, kur blogai maitindavo, kur naktimis vergus ikviesdavo paskutin mirties etap". Naujai atvetieji, rao K. Petrus sirgo kruvinja. Ir niekas nieko nedar epidemijai sustabdyti. Mirusij buvo daug, nestigo nusilpusij, darbui netinkam; tad Gulago patvarkymu serganius ir nusilpusius pasiunt atgal Kraslag; verg valstybei jie buvo nuostolingi". K. Petrus rao, kad prie sodindami laiv, visus pagrindiniai ikrat ir visk atm. Paskui visus suvar laivo apai, kur buvo vietos imtui, bet sutalpino 300 sunkiai kruvinja sergani. Patalpos vidury pastat didels talpos statin para su udtomis lentelmis. Prie statins rikiavosi sergantieji. Kajuts duris urakino ir pastat prie j i iorins puss sargybin. Nuo dur iki paraos stovjo eil serganij, nulipusieji nuo paraos ir vl atsistodavo eiln, kad po 20-30 minui prie jos sugrt. Oras pasidar nepakeliamas. Udarytieji pradjo dauyti duris. Atsiliep sargybinis. Atidarykite duris, kvpuoti nra kuo!. . . Po protest atjo virininkas, kakuris Kuznecovas. . . Dur neatidarysiu. Jei kuris padvs, ryt ikelsiu krant. Jei dauysite duris ir triukmausite, sakysiu ginklu sutvarkyti! Sekanios dienos ryt ine 8 mirusius, o iki Krasnojarsko dar 19 lavon. iuo bdu NKVD nusikratydavo invalid ir sergani". (180 p.). K. Petrus dabar gyvena New Yorke, rus kolonijoje j galima rasti. 242

Streikai ir smyiai Norilsko verg stovyklose Stalinui mirus, Norilsko verg viltys atgijo. Tiktasi amnestijos, atmain Rusijoj, kur gyventojai suskirstyti trimis moni rimis: buvusieji, esamieji ir bsimieji vergai. Dta daug vili Vakarams, Atlanto Chartai ir daug kam. Taiau 1953 m. kovo 27 d. paskelbtoji amnestija liet vien tik kriminalinius. Politini lkesiai nepasiteisino; visi jie buvo skaudiai apvilti. 1953 m. gegus 7 d. i gretimos moter stovyklos N 6 mestas stovykl N 5 akmenukas su priritu prie jo laikuiu tik per ingsn nepakliuvo stovyklos kiem; nukrito draudiamoje zonoje. Kalin, paklus i zonos akmeniuk, sargybinis lengvai sueid. To uteko pritvinkusioms nuotaikoms isiverti protestu administracijai. Taiau stovykl N 4 ir 5 imtiniai, kuri daugum sudar pabaltieiai (lietuviai, latviai ir estai), pradjo streik neieidami darb. Sekani dien prie streiko prisidjo moter stovykla N 6, paskelbdama 14 dien badavim. Netrukus prie streiko prisidjo stovyklos N 1, 2 ir 3 su dauguma ukrainiei. Streikas greit persimet Karpiio stovyklas, keletas imt kilometr nuo Norilsko, kur geleinkelio tiesimo darbams buvo sutelktos milinikos verg mass. Streiko vadovyb, atsargiai veikdama, paruo administracijai reikalavimus, kuriuos stovykl N 4 ir 5 imtiniai apsvarst patvirtino. Reikalavimai buvo praneti kitoms stovykloms, kurios pritarimo enklui ikl juodos spalvos vliavas. 243

Reikalauta: 1) amnestijos politiniams, 2) maisto pagerinimo, 3) 8 val. darbo dienos, 4) kultrins programos pakeitimo, 5) ikelti stovyklininkus sveikesnius rajonus, pagerinti darbo slygas Norilske, 6) Suvienodinti darb tvark visose stovyklose, 7) paalinti stovykl komendant, 8) suprastinti buhalterij vietos kombinatuose, 9) nutraukti tautini maum diskriminacija (m. p.), 10) paalinti numerius nuo kalinamj drapan, 11) padidinti pinigini perlaid sumas, siuniamas giminms, 12) neurakinti barak nakiai ir 13) baigti represijas. Nors streik pradjo politiniai, bet prie j prisidjo trij stovykl neamnestuoti kriminaliniai. Streikui pritar laisvieji, informuodami apie j tas stovyklas, kurios prie streiko dar neprisidjo. Streikas virto visuotiniu. Stovykl N 3, 5 ir 6 imtiniai pareikalavo, kad i stovykl teritorijos ir pai stovykl pasitraukt administratoriai su sargybiniais. Sargybiniai buvo nedrass, nes jie nuov penkis streiko vadus, perkeltus i 4 ir 5 stovykl 3-j. Virtuvei ir maisto sandliams apsaugoti streikininkai pastat savo sargybas. Streikininkai ruosi pasiprieinti: stat barikadas, kal durtuvus, ruo sprogstamj mediag ir benzino atsargas. Buvo laukiama i Krasnojarsko kariuomens streikui malinti. Kaikurios stovyklos streikavo neieidamos darb, o ijusieji sdinjo, vykd ital streik. Komendantas grsino streikuojantiems 3 met papildomos bausms, bet jam atsakydavo, kad iam klausimui sprsti jisai neturi autoriteto. Panek244

siams su administracija streikininkai ieidavo breliais, i kuri tarpo administracija girddavo atsakymus, nepastebdama, kas i brio atsakinja. Prie pabaltiei ir ukrainiei prisidjo japonai, korijieiai, kinieiai, lenkai, cechai, vengrai, vokieiai ir italai. Greit i Maskvos atskrido MVD atstovas generolo-majoro laipsnio valdininkas; kalbta, kad jisai buvs vienas Berijos pavaduotoj. Pakviet streikininkus teikti jam skundus ir reikalavimus. Bet streikininkai streik vad nepainojo ir i viso neinojo, kas darytina, kad savs neatskleist. Jauno ukrainieio, prisistaiusio MVD atstovui streiko vadovu", generolas neprim, reikalaudamas, kad prisistatyt streiko vadovyb. Nerasdami kitos ieities, streikininkai irinko septynis asmenis, pavadindami juos derybininkais", bet ne streiko vadovais. teikusieji reikalavimus streikininkai atsakymo nesusilauk. Prieingai, gegus 20 d. i stovykl kit viet perkl kelet imt usieniei. I stovyklos N 5 pus kalinamj perkl N 4-j. Kakur toli buvo girdimi audymai i kulkosvaidi. Taip terorizavo streikininkus. Gegus 21 ir 22 d. sargybos pradjo urakinti barak duris; kalinamieji jas ilau. Atvyko ugniagesiai su visomis gaisrui gesinti priemonmis. Kalinamieji band visas j priemones paimti savo inion; ugniagesiai pasitrauk. Gegus 22 d. stovyklos N 5 imtiniai perm stovyklos valdym, atsisakydami sileisti sargybas. Streikininkai gavo reikaling i streiko vadovybs nurodym, bet i kur ir kas juos perteikdavo, niekas neinojo. Vakarop stovykl ygia245

vo brelis raudonarmiei. Streikininkai, apsup kareivius, klausinjo k jie darys. Tokia padtis sujaudino raudonj vad karinink. jo v or tolimesns sargybos atsak viais. Streikininkai sukrito emn, bet patyr, kad tatai tik grsinimai, griebsi plytgali ir akmen, kad paalint raudonarmieius i stovyklos teritorijos. Sekani dien stovyklon ygiavo raudonarmiei kuopa, bandydama pasislpti u pastat; paleido autuv ugn tiesiog streikinink mini; auk buvo daug. Gegus 23 d. vakarop stovyklos N 5 streik palau, bet neilgam. Auk buvo tiek, kad lavonams sukrauti reikjo net septyni didij sunkveimi. Administracija band streik parauti, keldama politini stovyklas MVD agentus kriminalinius, bet ir i priemon nepadjo, pvz. stovykloje N 2, kriminaliniams nedraugikai pasireikus, ei j gavo gal; tai buvo ukrainiei darbas. Ir stovykla N 2, buvusi nuo Norilsko u 30 km, streik baig dl informacij neturjim apie bendr padt. Betgi stovykla N 3 rimt kov pradjo birelio 4 dien. Kadangi Norilsko stovyklos nenurimo, sklido kalbos apie kariuomens dalini atvykim. Rugpiio 3 ir 11 dienomis i Krasnojarsko atvyko tkstantis raudonarmiei, nes vietine gula nepasitikta. Lemtingos dienos 3 v. ryto i garsiakalbi pasigirdo sakymas ieiti i stovykl. sakymo niekas nepaklaus. Stovyklos N 3 vergai, laukdami nepaprast vyki, um vietas u paruot barikad. vi triukmo lydimas kariuomens brys silau stovyklon ir supo mus i vis pusi. Mes 246

prieinoms. Nukaut draug neleido paalinti. Netekome 50 moni", pasakoja tos kovos dalyvis. Panaios ries kautyns vyko stovyklose N 1 ir 4; buvo uvusi. Latvijos Raudonasis Kryius turi konkrei ini apie kaikuriuos kovotojus-latvius. Vienas Friedlande apklaust liudinink suteik ini apie moter stovyklos N 6 tautin sudt, btent: pabaltiei buvo 150; rusi 150; bet ukrainiets sudariusios daugum; lenki 30, vokiei 6 ir japoni 2 moterys. Moterys vis neramum laik buddavo, kad apsaugot stovyklos barakus nuo sargyb sibrovimo. Signalizacijos bdu jos susiinodavo su stovykla N 5. Moterys buvo .apsirpinusios akmenimis ir sitaisiusios barikadas. Administracija inojo, kad tiktai kariuomens jga bt galima jas palauti. Liepos 11 d. 5 val. ryto sakyta ugniagesiams sibrauti stovyklon; jos sek kariuomen. Kirviais ir buomis ginkluoti kariai igujo moteris i stovyklos. Prie vart sustoj MVD agentai riavo maitininkes. Smyiams Karpie (keletas imt kilometr nuo Norilsko) malinti pasiunt orlaivius. Streikininkai masmis jau pastatytu geleinkeliu trauk Norilskan. sukilim ir sargybos sivl, yg sustabdius, ne vienas sargybinis nusiov. Yra nuomoni, kad Karpio geleinkelio statybinink ygis nulm streik. Neramumai Norilske tssi 96 dienas. Norilsko vykiai plaiai nuaidjo per vis Sibir ir Vidurin Azij. Soviet smurto tvarkai ir skelbiamoms melo doktrinoms buvo smogtas skaudus smgis. 247

Dl neramum Norilsko baudiamose stovyklose vyko ie pasikeitimai: 1) pakeit reimini stovykl tvark, 2) nakiai neurakinjo barak, 3) nuo lang paalino apkaustymus, 4) nuo aprangos num numerius, 5) leido rayti laikus kas mnuo vietoje 2-j per metus, 6) gero elgesio vergams leido vien pasimatym su artimaisiais ir iam reikalui reng atskir patalp, 7) vykdiusiems 130% normos viena diena atstoja dvi, o virijusiems 130% viena diena atstoja 3 dienas bausms, 8) laimta teis u atlikt darb gauti 300 rb. mn. (buvo tik 100 rubli), 9) laimta 8 film seansai, kuri 4 seansus apmoka verg mons, 10) priirtojams udrausti keiksmai, 11) leista rayti skundus, 12) geriems darbininkams leidiama atostogauti iki 3 savaii. 1954 m. buvo dar ir kit bendro pobdio patvarkym, lieiani moteris ir vaikus. Pabaltietieiams ir kitiems, ne rus tautybs kalinamiesiems, leido susirainti gimtja kalba (m.p.) Kaikuriuos vidujinius stovykl reikalus leido patiems kalinamiesiems tvarkyti. Maskva dar sil patiems kalinamiesiems sudaryti teismus neklauadoms ir darbo norm nevykdantiems. Nuo ios malonios teiss vergai atsisak, durdami bolevikams dl j morals tiesiog ak. Bolevikams pavyko gerok skaii aktyvist iaikinti. Juos perkl baudiamsias stovyklas ir kaljimus. Bet ir naujose vietose nubaustieji Norilsko aktyvieji sugebjo paadinti kovos nuotaikas. U Norilsko smyius bolevikai apkaltino generol major Smirnov, stovykl virinink, ke248

let jo padjj ir MVD virininkus. Juos pasmerk vienus mirti, kitus ilgus metus kalti. Kad sukelt simpatij bolevikams, ioje byloje paauk liudininkais: latvius, lietuvius, gudus, ukrainieius, rusus ir kaukazieius, kuri prieakinius mones teisiamieji ekistai buvo nubaud. Veidmainiavimo ir suktybi bolevikai niekur nevengia, jei tatai jiems naudinga.

Kazachstanas plinini emi kratas Masinis verg fabrikavimas ir j fizinis sunaikinimas stovyklose nebegaljo ilgiau tstis. Platusis pasaulis jau buvo patyrs apie i negirdt sovietins, pasivadinusios socialistine, Rusijos planingj vergij, iaurumu praokusi vis epoch ir ami vergijas ir j formas. Ir Stalino-Hitlerio sukurstytas karas pasibaig ne taip, kaip norjo Stalinas. Kare milionai uvo bei tapo invalidais. Vergams gaminti altiniai iseko, pritrko darbo rank. 1953 metais is trkumas patirta plininse emse. Maskva sugalvojo pemedioti verg savanori". Okupuotasis, krauju pasruvusis Pabaltijis taip pat privaljo duoti savanori" plininms emms. Sniek raginimais ir grasinimais rus okupuotieji nualintieji kratai siunt svj jaunim Maskvos Molochui nasrus, kad naudot j darb ir turt Kazachstanui kolonist. Kazachstano vietinius gyventojus kazachus rusikieji okupantai skmingai naikino. Ypa isai darbas rusams seksi, vedus kolchoz sistem. 1926 m. kazach buvo 3,986.000, o 249

1939 m. j buvo tik 3,099.000. Maskva suplanavo iaurin Kazachstano dal Akmolinsko, chalovo (Orenburgo) ir kt. artimas sritis paversti Sovietins Azijos aruodu, o tam reikjo puss miliono moni. Kas vyko ir vyksta plininse emse, kai ten bolevikai kvailiojo, galima patirti i atatinkam altini. Karaganda. ia verg darbo stovyklos yra smlingose lygumose; dl to jos vadinamos Peslago vardu. Stovykl sostin Karaganda. Stovykl ia pristeigta kelet tkstani kv. kilomtr. plote. Vergas ia kasa angl Kuznecko metalo kombinatui. Pabaltieius atgabeno Karagand 1941 metais, paskirstydami juos Dolinos, Dubovkos (16 myli vakarus nuo Karagandos), Aktos (8 mylios) ,Dumbeko ir Spasko (20 myli rytus nuo Karagandos) stovyklas. Spasko moter stovykloje pabaltiei 1953 metais buvo: lietuvi 200; latvi 120 ir esi 40, visos politins. Lietuvs buvo jaunos 18-20 met amiaus mergaits, latvs vidutinio amiaus moterys. Stovykla reimin. Spasko vyr stovykla atskirta nuo moter augta siena ir nuolat saugoma, bet ryys tarp stovykl bdavo palaikomas, permetant priritus prie akmenuko laikuius. Verg barakai krsti i molio ir iaud miinio. Tiktai tredalis Spasko moter dirbo ems kyje, likusios paliegusios dirbo lengvesnius darbus. Moterys suskirstytos brigadomis po 30 kiekvienoje, bet, jei brigadas jungiamos liguistos bei paliegusios, tuomet brigados sudaromos i 50 darbininki. Brigadininki dauguma russ, bet yra 250

latvi, lietuvi ir ydaii. darbus laukuose, 8nios mylios (12 km) nuo barak, einama psiomis, tik pjties metu ir serganias darbininkes nuvea. Darbas steps laukuose, saulei kepinant, sunkiai pakeliamas. Iki 1953 m. balandio mn. vergs atlyginimo negaudavo. Gimini i tvyns siuniamus pinigus raydavo asmenin sskait; u juos tad galima buvo nusipirkti reikalingiausi daikt. Gaunamus siuntinukus stropiai kontroliuodavo. Gavjai privaldavo pasakyti siuntjo pavard ir adres; prieingai adresats siuntinio negaudavo. Buvo leista tik du laikus per metus giminms rayti. Stovykloje kalinamieji bdavo danai muami ir vergams buvo primenama, kad ia jiems ne sanatorija". Tikrj gydytoj ia nebuvo. Administracija parinkdavo undaktarius", kurie su vergais elgdavosi iauriai. Iki 1949 m. vyr stovyklose buvo badu mirusij. Nusilpusij mirdavo po 12-14 kasdien. Moterys dirbdavo akmens lauyklose ir kolchozuose; vyrai tiesdavo kelius, stat namus ir fabrikus bei dirbdavo akmens lauyklose ir angli kasyklose. Kolchozuose augindavo darovs, ypatingai kopstus, burokus, bulves ir javus. Laukuose, kad ir kaip irtum, negalima buvo rasti paliktos varpos. Iki sukilimo Karagandos ir Spasko vergai buvo numeruoti ir su raide S", vieni galvojo, kad toji raid reikianti specstovykla" politiniams, kiti samprotavo, kad S " raid reikia suprasti socialiai pavojingas elementas". Prisitas lotyn skaitmuo I " reiks bausms r, btent: sovie251

t kriminalinio kodekso 58-jo straipsnio skirsn. Vyr ir moter stovyklose buvo rengti karceriaivienutes, kurias MVD sodindavo skstus ir bandydavo i toki tarpo prisivejoti nip ir informatori. Apie Karagandos kolchozus pasakoja pabaltiet vokiet, ibuvusi juose 10 met. Ji dirbusi kolchoze, 4 mylios nuo Karagandos, usidirbdama 70 kap. ir 2 kg darovi ir jav per dien. Jos kaimynas, dirbs kaip jautis, usidirbdavo 350 svar (165 kg) jav ir 440 svar (200 kg) kopst metams ir po 70 kap. darbo dienai. Tai buvo bado udarbis, i kurio reikdavo periodikai dar vidaus paskolos laktus sigyti. Jei kolchoznikas laik karv, kiaul ar vit, privaljo duoti valdiai: 175 svarus (75 kg) msos, 90 kiauini, apie 20 sv. sviesto ir sumokti u ganykl 20 rub. metams. Tosios moters vyresnysis 14 met vaikas, dirbs prie traktoriaus, menkai jai paddavs; tad reikjo darb statyti antrasis 11 met berniukas, liguistas ir nepajgus. Per didel rpest berniukas gavs kiauli piemenuko darbo; tatai buvusi paties dangaus sista jai laim, iame pasakojime nieko ypatingo nra, toks pat ir Lietuvos kolchozinink likimas. Daugumos vaik likimas labai lidnas jie neturi normali slyg ir vaikysts diaugsmo. Vaikai, nepriklausantieji komunist organizacijoms, mokyklose gauna blogus paymius, mokytojai juos mua ir tyiojasi, bet kai tik vaikas prisiria raudon kaspin, viskas tuojau pasikeiia. 1948-49 m. moter stovykloje atsilank Volgos vokietis liuteron pastorius. N K V D tuojau i252

Grupe pabaltiei prie j pai organizuoto bendro Kald stalo" kakurioje Kazachstano stovykloje. I A. ilds The Profits of Slavery"

kl byl visiems, kas su tuo mogumi religiniais reikalais santykiavo; sum ir sudar jiems teism. Teismas truko 4 dienas, apklaus 58 liudininkus, skirdamas kaltiesiems po 25 metus papildomos bausms. Sprendimas buvo paskelbtas 1951 m. gruodio 12 d. Prokuroras ioje byloje pasaks: Soviet Sjungoje veikia religin laisv, taiau pastorius nusidjs tuo, kad religines apeigas atliks, privaiame name. Tokiems reikalams reikia pasistatydinti banyi. Tatai, k veik pastorius, buvusi propaganda, nors visi buvusieji teisme inojo, kad pastorius meldsi ir jokios propagandos jo maldose nebuvo.

Sukilimas Karagandoje Tiksliau pasakius is sukilimas vyko vienoje i daugelio Kingiro stovykl, palei up Kingir, kur Dzeskasgano rajone buvo vario kasyklos, ioje ypatingo reimo stovykloje buvo apie 10,000 kalinamj (j tarpe 2500 moter); stovykla garsjo reimo iaurumu. Jos virininkas pulkininkas etev'as iauriausias suimtj kankintojas. 1954 m. gegus mn. 6-jo skyriaus kalinamieji pareikalavo: reimo suvelninimo, byl su 25 bausms metais perirjimo, paleidimo bausmes atlikusij, bet laikom stovykloje; maisto pagerinimo, ypatingai vaikams (mediniuose barakuose su motinomis gyveno vaikai iki 3-j met amiaus). Pulkininkas etev'as, gegus 16 d. atsakydamas suimtj reikalavimus, sak paleisti kelias kulkosvaidi salves i stovyklos sargybi 254

bokteli. Rezultatas: daug sueist ir 30 nuaut. iuo ygiu etev'as kalinamj neigazdino. inia apie vyk pasklido po kitas Karagandos stovyklas, sukeldama beveik visus 20,000 verg. Streikininkai, soviet aviacijos pulkininko Kuznecovo vadovaujami, isilaik iki 1954 m. birelio m. pabaigos. Kartu su Kuznecovu veik ir moterys, vadovaujamos Maskvos film aktors imanskos, igyvenusios stovykloje daugiau 20 met. 6-jo skyriaus stovykla atvyko vidaus reikal ministras generolas Kruglovas ir generalinis prokuroras Rudenko. 1954 m. birelio 27 d., sekmadien, vyko didiausios kruvinosios beprasmio iaurumo skerdyns. stovykl atsirito tankai, luodami barakus nuo ems paviriaus. Bganius i barak pasitikdavo kulkosvaidi ugnis. Motinos su vaikais ant rank griuvo po tankais. Besiblakanius po stovykl, proto nustojusius beginklius puol ekist briai, galiotinio vyr. leitenanto Bieliajevo ir ulgos vadovaujami; jiems talkino prokuroro padjjai Nikologorskis ir Koebokovas. Kruvinojo sekmadienio rezultatas: 530 umut ir beveik visi gyvi likusieji, apie 9,000 verg, sunkiai arba lengvai sueisti.

Ispanijos respublikonai Karagandoje Karagandos tyrlaukiuose, apie 150 km. nuo Balchao eero, stovykloje N 99 soviet valdia laik spanus respublikonus, 1937-1940 met pilietinio karo dalyvius. Ispanijos respublikonai ka255

re prie generol Franko, sukilusi prie respublik, ne be pagrindo pasitikjo Sjunga, nes generol Franko atvirai rm naci Vokietija ir faist Italija, demokratinms valstybms paskelbus gding neutralum. Soviet valdia savj param Ispanijos respublikai teik tiktai tiek ir todl, kad pati sitvirtint respublikos valdioje. Bolevik agentai danai net kenkdavo respublikonams j kare prie gen. Franko. Visi ispanai, pasisti Soviet Sjung, jei atvirai nepritar bolevizmui, atsidr Karagandos verg stovyklose. Soviet valdia buvo grieiausiai sakiusi stropiausiai irti, kad ispanams skirtas verg stovyklas, joks kitatautis imtinis nepatekt. ie ispanai panaiai, kaip po 2-jo pasaulinio karo imtai tkstani vokiei ir japon karo belaisvi, dingo Sovietijoje be inios, nes Soviet valdia dl atitinkam vyriausybi reikalavim grinti belaisvius arba tyldavo, arba pasitenkindavo pareikimais, kad reikalaujamo belaisvi skaiiaus neturi. Panaiai Soviet valdia atsakinjo ir Ispanijos respublikos ekzilinei vyriausybei. Taiau bolevik apgaul ir melas dl ispan paaikjo su skandalu, kurio patys nelauk. Soviet valdininkai ir ekistai dl kalb nemokjimo nepajg atskirti francz nuo ispan, tad Karagandon pateko francz. Karui pasibaigus, Franczija teik savo piliei, laikom Karagandoje sra, reikalaudama juos grinti. Bolevikams toks reikalavimas buvo nelaukta staigmena. Gr franczai atskleid Karagandos paslapt. Ininierius Francisque Bornet atve ilgiausius Karagandoje uvusij nuo bado, lig, kario ir 256

sunkaus darbo ispan sraus. Prasidjo sunki ispan-verg ilaisvinimo kova i bolevik smurto ir nelaisvs. Kovojant su bolevikais reikia turti paruot kiet kumt. Ispanijos respublikon vyriausyb tremtyje tokios jgos neturjo, tad jos kova u verg grinim pasiliko nelaimta. Utat dabar nra Karagandos neinanio ispano. Karaganda ispanams virto kovos kiu. Kai tik kas nors ispan aplinkoje pradeda girti bolevik tvark tuojaus pasigirsta replikos Karaganda. Ispanai emigrantai, atpain gatvje Franczijos komunist vadus, danai garsiai odiu Karaganda" pasveikina. (M. Gudelis. Karaganda kovotoj kapinynas" Darbas", 1949 m. Nr. 2 (6) ). Deskazganas. i igarsjusi verg stovykla yra 125 mylios vakarus nuo Karagandos; priklauso Steplago" verg stovykl grupei. Klimatas ia kontinentaliinis su temperatra vasarai 104F ( + 4 0 " C ) , o iemos metui 31F emiau nulio. ia kasama vario rda ir veikia vario pramons kombinatas. Darbo verg sudtis: ukrainieiai, latviai, lietuviai, estai, kazachai ir Volgos vokieiai; jie dirba vario kasyklose, akmens lauyklose, statybose ir ems kyje. Grusieji teigia, kad siautjusi 1948 metais dezenterija i 4000 verg numarino 800. Ir kitos ligos ia susuko sau patogius lizdus. 1947 metais Deskazgan atve ved iduot 1500 vokiei karo belaisvi; juos sutalpino stovykloje N 39; vokiei tarpe buvo ved sovietams iduot latvi kariki. Deskazganas tipika sovietin verg stovykla; ia vykdomas greitas prie sunaikinimas. 257

Itremt verg darbo stovyklas ir darbint jose buitis atsispindi lietuvi tremtini poezijoje. 1961 metais ijusiame Rda ir Rauda" poezijos rinkinlyje randame dmesio vert krinli. Kazachstanui ir Dezkazganui skirti Vygando eilraiai ypatingai stiprus ir vaizdingi; juos ia kartojome: RYTAS STEPJ

Auo rytas, toks kaip ir visi Kad auta stepj Kazachstano. Vilkai nir staug alkani, Veltui per nakt auk gan. Toli ant dunksani kalv, Lyg pirtas kruvinos lemties, Veiduos ivargint draug, Baltuos po nemiego nakties, Liesuos kaip barkantis skeletas, Nerimas antspaud udjo. Augtai vir steps nevaisingos Linksmai sau vyturys iulbjo, Mautis toks, nerpestingas, Lyg dainius ateities laimingos. Bijnais ir iedais alyv Jis kai ikankinto mogaus ird T rytmet ankstyv. O rankos kalini suskird Pamojo jam: bk sveikas, gyvas! Kasykl boktus ugnimi Nuda Azijos aura Ir skaudiai suibjo varis 258

Taip pat raudonai. Nerami, Atrod brktanti diena Ateis savo pjties bar. Prie kalno suverstos rdos Vienodai unkt garveiai Ir akmenys alsvi ravo. Toli ant steps negyvos Kupranugariai lyg viai keli tolim lingavo. Margam pasaulio skruzdlyne, Pilname melo ir klastos, Gyvenimas jau budo. Rankas ne vienas surakin, Girti palusiai kvatos Verg pirkliai gud, Ir nuo tribn ididiai Taikos balandius mlynus Pasauliui akis paleis, O minios kvailos atlaidiai Pagerbs juos laisvs vliavom Ir ypsniais vergikai aviais.

Sibiras, 1954

259

DZEZKAZGANAS Akmenai. Akmenuose skorpijonai ildosi prie saul onus. O po jais vorai nuodingi Siurbia tuos, kurie pradingo Net be karsto po eme. emn leidias sutema. Snaus ar sulauks mama? Po eme ten rd kasa U juodos duonels ksn. emj trekai purvini Lyg gyvats mog tyko. Ten vagonai dunda. Klykia Brigadierius. Jo lazda Tau rankas sulauys, kojas, Bet tu, nieko neatbojs, Rausi rd su rauda. Driekias skurdo okeanai, Blsta aros vakaruos Vl kolonos nulinguos vergijos darbo bar. Lidna irdiai, broli, daros, Kai kasdien draugus matai Su pamlusiais veidais. Graso acht pastatai, Staugia unes alkani: Broli, mirti juk eini! Rasi, igamos umu Ten nusilpusius draugus. Met eil pyktis kaupias, Vea rd, krinta, klaupias purvus mogus sunyks. 260

Badas iepia jam dantis, Paskui vaikioja mirtis, Tiktai lpos tyli skaudiai, Vien irdis krtinj rauda. O ekistai puot kelia. Vergas tyli, jis ramus: Kasa rd ir namus Stato karalystj smlio. Pastatys eme uvers, em prakait sugers, Ir lavonai nekalbs, Kad u ksn juodos duonos mog ved prie duobs. Tik nakia gimtom pakluonm, Ten, prie Nemuno vagos uvusio dvasia klajos Ir prays ksnelio duonos. Sodius jai duris atvers, Ilgai laukt od tars, O dvasia, dvasia klajn, Gr ir vl Dezkazgan Ir priglus prie alto kno. Sibiras, 1954 Kingir. Taip pat priklauso Steplagui" smlingoje vietovje. Europieiui klimatas visikai nepakeliamas: vasar termometras pakyla iki 122F ( + 5 0 C ) , iem 40F (40C) emiau nulio. Kingiras skirtas politiniams. Po 2-jo karo ia buvo apie 9000 vyr ir daugiau nei 4000 moter. 1954 m. ias politini stovyklas bolevikai atskied kriminaliniais, kad sukelt vidujinus vaidus. Krimi261

naliniams buvo sakoma, kad faistai juos terorizuosi. Pabaltieiai kriminaliniams iaikino tikrsias ion atgabenimo prieastis, tikinant, kad nra jokio pagrindo bijoti politini. Vyr stovyklos nuo moter buvo atskirtos augta mro siena, taiau sargybos nekliudydavo kriminaliniams landioti moter stovyklas. Nuo 1952 m. pradta mokti pinigais u darb; kalinamiems buvo leista pirktis reikalingo maisto stovykl krautuvlse, bet geriausi udarbiai nevirydavo 70 rubli mn. Tik po sukilimo padtis pagerjo. Kingiro stovykl imtinius pradjo mokyti marksizmo-leninizmo kursuose; kur politiniai pedagogai aikindavo: Js esate didiosios sovietins eimos nariai". Sovietinis liberalikumas" reiksi dar ir tuo, kad vergams leisdavo nesikirpti mainl plaukus. Net iki tokio cinizmo nusmukdavo bolevikiniai kreivadiai. Po sukilimo leista kas mnuo rayti laikus. Po 1954 m. vergams buvo leista su specialiais leidimais lankytis mieste. Amnestija politiniams buvo taikoma ne bendrai, bet atskirai individualiai. Bylas irdavo speciali komisija, prokurorui dalyvaujant. Ir ia bdavo administracijos nuoiros. Kaltinimai, kuriais remiantis mons buvo nutremti, daniausiai buvo NKVD igalvoti ir nepagrsti, bet, taikant bolevikik amnestij", dar kart i pasmerktj pasityiota, skirstant juos amnestijos vertus ir nevertus. Be suktybi sovietin santvarka negi ilikt. Ekibasto verg stovykla priklaus Dezkazga-

262

no-Kingiro stovykloms. Deportuotieji dirbo kasyklose. Pavlodaro, Akmolinskas-Barnaulas mazginje stotyje aliuminijaus kombinate buvo darbinta verg-pabaltiei. Nuo 1936 m. prie eero Balka yra to paties vardo gyvenviet. ia buvo steigti metalo fabrikai su darbintais vergais. Balkae buvo dvi verg stovyklos su 1941 metais deportuotais. Jose buvo ir lietuvi. Alma-Atoj, Kazach Sovietins Socialistins respublikos sostinje buvo verg stovyklos su 1941 m. deportuotais pabaleieiais, darbintais kasyklose ir uvininkystje. Molotovobadas Tadik sovietinje socialistinje respublikoje, prie Afganistano, Pakistano ir Kin sienos. Deimt myli nuo io miesto vairiems specialistams buvo rengta ypatinga stovykla. Specialistus vergus atgabeno i ankiau minto Kuino. Joje buvo ininieri latvi. Molotovobado kietai saugomos stovyklos neturjo viel utvar. Kaikurie specialistai-pabaltieiai buvo atgabenti i Intos ar Maskvos. Kai kam i j buvo leista Tadik respublikos ribose apgyvendinti eimas. Deportuot pabaltiei buvo Centrinje Azijoje prie Aralo eero, bet j apgyvendinimo vietovs neinomos.

263

RYT

SIBIRAS

Taietas, apie 800 km iaurs vakarus nuo Irkutsko prie Sibiro didiojo geleinkelio. Po antrojo pasaulinio karo tiesti geleinkelio atsiakojimui Taietas-Bratsk-Ust-Kut Taiete buvo sutelkta daug karo belaisvi ir naujai deportuot i Pabaltijo krat moni. Yra nuomoni, kad Taiete skaiiumi pirmavo pabaltieiai. Geleinkeliui Taietas-Bratskas, 320 km ilgio per neapgyventas vietoves, skaitant paios linijos tilt ir stoi statyb, reikjo daug darbinink. Kadangi darbai vyko visu ruou, tai ir verg stovykl palei t ruo pristeig tiek, kiek j reikjo darbams vykdyti. I pradi ia veik net 54 atskiros stovyklos (skyriai) vyrams ir moterims. ion buvo skaitytos ir stovyklos, skirtos invalidams vyrams ir moterims su darbo kolonomis. Dar neseniai buvo baigiami Bratsko prie Angaros hidroelektrins statybos darbai; tad verg stovyklos ia ibuvo iki dabarties laik. Karo belaisviams ivykus, pabaltieiai savo skaiiumi um pirm viet. Stovyklos supo taiga, saugojusi jas nuo sniego audr; bet vasar i taigos pakildavo aibs maal, nuo kuri puolim gamtins apsaugos nebuvo. Nebuvo tinkamo apsigynimo ir nuo iemos ali iki 55 laipsni Celsijaus emiau nulio, itokios slygos, be to blogas maistas sudar prog diovai plisti, kuri retinte retino verg eiles, nes ir sergani i darbo neatleisdavo. 264

Pabaltiei moter lietuvi, latvi ir esi daugiausia buvo darbo kolonoje 010. J tarpe yra buvusi Svietlana Tuchaevskaja, bolevik suaudyto maralo dukt. Jos motina mir Archangelsko kaljime. Moterys dirbo sunkiausius darbus mikuose. Neseniai maralas Tuchaevskis buvo reabilituotas. O kaip dl dukters ir jos motinos reabilitacijos bei kompensacijos u padaryt joms skriaud? Iki 1953 met vergai u darb gaudavo vadinamj ilaikym. Darbo norm atlikusiems, prie prasto davinio priddavo 100 gr. duonos ir 400 gr. putros. Atlikusieji 120% normos gaudavo dvigub duonos ir putros porcij. 1955 m. automain remonto dirbtuvse, kur dirbo gerokas brys latvi, i udarbio iskaitydavo u maist, patalpas, aprang ir leisdavo pirktis u 100 rubli preki, o likusius raydavo vergo asmenin sskait. Po 1954 m. buvusi sukilim ir Teieto stovyklose reimas suminktjo. Vergus nustebino tatai, kad buvo leista skstis dl stovykl pareign; kad administracija negaljo bausti verg jiems maisto davinio mainimu iki 300 gr. duonos dienai. Prie vesdama verg kolon darb, sargyba kas kartas skelbdavo: Kely nesikalbkit! Eikite kelio viduriu! Nesidairykit! Sugruvusio nepakelkit! Eidami nevalgykit! ausiu be spjimo!" I ios litanijos tepasiliko: Kas bgs ausiu!" Kolona mar! Buvo leista pasimatymai su giminmis; iomis progomis duodavo atostog iki trij par. Taieto stovykl stovyklininkai savo jgomis ikovojo Kald ir kit veni minjim, u k anksiau bausdavo karceriu. Laimta buvo teis 265

ant kapo pastatyti kryel su mirusiojo pavards rau. Anksiau visikai irengtus mirusius laidodavo po keliolika viename kape, kapo viet paymdami kaltu em kuolu. Mirusij irengim aikindavo tuo, kad apranga priklausanti valstybei. Po 1954 met sukilim buvo ir kitoki palengvinim. Taieto stovykl administracijai priklaus Bratsko stovyklos. Irkutsko platesnje apylinkje 1941 ir paskesniais po karo metais buvo daug nutremt lietuvi, bet kuriose vietose j buvo daugiausia sutelkta, tiksli ini nra. A. ilds knygoje yra toks pasakymas: Pavyko iaikinti, kad 1944 metais Lietuv pakartotinai okupavus, dal suimt lietuvi nutrm prievartos darbams plotus tarp Irkutsko ir itos, palei Mongolijos pasien". Tatai daug mums pasako. Kiti pabaltieiai ypatingai jaunuoliai po 1953-j met, buvo apgyvendinti Irkutsko srityse prie Baikalo. Irkutsko apylinkse buvo apgyvendinti paliuosuotieji" i Spasko. Ubaikalyje, UlanUdoje, Buriat-Mongol respublikoje taipgi buvo nutremt pabaltiei". I nutremt Irkutsko srit mintina Ona Kairien-Leonait, prof. Stepono Kairio mona. O. Kairien yra teisinink, socialdemokratinio leidinio Mintis" redaktor, visuomenininke. Buvo nutremta Taljano apylinks irokopad kaim pietus nuo Irkutsko. Itremta 1948 metais, gro 1956 m., mir Kaune 1958 m. birelio 11 dien. Neinios uuolaid apie itremtuosius Irkutsko srit bent kiek atskleidia B. Armonien Palik aaras Maskvoje" angl kalba knygutje. Autor mi266

ni Novostroikos, eremchovo, Userdos stovyklas ir Irkutsko kaljimus, kur jai teko susitikti su lietuviais. Lietuvi buvo ir ios srities kolchozuose. Bt svarbu, kad kas nors pasirpint mintos knygels lietuvikja laida; jos laukia kit krat lietuviai ieiviai. Knygel turt prasiskinti keli ir Lietuv, tokios knygels laukia Ona Kairien-Leonait naujosios lietuvi kartos. Jakutija ir Arkties sritis. Jakutsko miestas car imperijos laikais daugeliui tremiamj toliau rytus ir Kolym buvo savotikas etapo punktas. Anuomet trmimui Kolym kit keli kaip per Jakutsk nebuvo, bet ir dabar padtis maa kuo tepasikeitusi. M. Rozanovo atsiminimuose, teisyb, randame posak, kad ir i iaurs europins Rusijos verg stovykl darbo jg Kolymai gabendavo Ledynuotuoju okeanu; bet iuo keliu verg gabenimas buvo manomas tik trumpu vasaros metu. Dabar ir i ryt puss Beringo ssiauriu laivais vasaros metu galima pasiekti Arkt. Vien Lenos paupiais mik kirtimams buvo suvaryta tkstaniai vyr ir moter verg. H. Tautvaiiens iniomis 1945 metais paiame Jakutske buvo apie 200 lietuvi, atvet vairiems specialiems darbams. Kaip jiems ten klojosi, gal suinosime kiek vliau. 267

Kad paviliot vairi ri specialistus Jakutijon ir Kolymos srit, sovietins staigos naudojo dar ir tokias priemones: tremtiniams sudariusiems 5 met darbo sutarties ir termin tesjusiems, buvo pripainta teis pasirinkti apsigyvenimo viet visoje Soviet Sjungoje, iskyrus Pabaltijo kratus. Bet i Jakutijos ir Kolymos srii tremtiniams ivykti neleisdavo; mintoms sutartims nevykdyti prieasi bolevikai susirasdavo tiek, kiek jiems reikdavo. Jakutijos prievartos darb stovyklose be paties Jakutsko pabaltiei buvo ir srities sovchozuose. J buvo ichaiove, ounsko lankoje, Ledynuotojo vandenyno pakrantje ir Novosibirsko salose, toli iaurs jroje tarp 75-76 paralels. sidmtinas dar sekantis bdas liktinai laikyti politinius tremtinius iame iauriame krate: tremtinius ir prievartos darbams pasmerktuosius bolevikiniai verg mediotojai leisdavo laisvn", jei kuris verg susituokdavo su jakute, sovietinio paso" savininke. Patys nutremtieji pas negaudavo, bet po santuokos akto pasiraymo staigoje cermonijos nubaustasis tapdavo laisvas, betgi ir vl be teiss ivykti i Jakutijos. Iimties teis teikdavo ivykstantiems Kolym, taigi piktesnes klimato slygas. ios ries apgaudinjimai buvo su aikiu tikslu daromi laisv" tremtin palikti iame krate kolonist prievartos darbui, jau iki karsto, papildomais dar ir eimos saitais pririant. Buvo kalb, kad Kazys Jakubnas, popularus ir plaiai Lietuvoje inomas poetas antrjai okupacijai ujus, buvo ivetas. Poetas taikliais eilraiais paiepdavo maskolius-okupantus. Ir kaipo 268

kairysis socialistas liaudininkas, poetas buvo grietas bolevizmo prieas. Buvo ini, kad poetas Sibire sualo. Dabar tvirtinama, kad K. Jakubnas buvo igrstas Jakutij, kur j pasitiko mirtis. Sniegams nutirpus, buvo rastas jo lavonas. Poeto draugai turt pasirpniti jo i okupacij laik palikimu. Apie darbo stovyklas Arkties srityse, kur vejyboje bolevikai darbino tkstanius verg, Soviet vergijos tyrintojai ini neskelb, nes j neturjo. Veikiani Arktyje, u ledo uuolaidos slepiam stovykl paslapt tik prie metus atskleid H. Tautvaiien knygelje Taut kapinynas Sibiro tundroje". Autor tremtin apra Trofimovsko vejybos mon (rybozavod) ir iauriausi joje verg bsen, sumindama panaius rybozavodus" su skyriais ir poskyriais, nuovadomis ir atskira administracija. Tokie rybozavodai" buvo: Tit-Aruose, Stolby ir Bykove visi Lenos iotyse. Be to, dar josios yra pamintos stovyklos ups Janos iotyse. H. Tautvaiiens tvirtinimu Trofimovske vergavo daugiau tkstanio lietuvi ir kelios deimtys Lietuvos piliei yd. Jinai taip pat pasisako apie lietuvius ir Lietuvos ydus, nugabentas Bykov ir Jan. Dabar yra paaikj, kad Bykovo rybozavode" su skyriais Mastach, Ary, Barchaja, Kizam, Arzanastach vergavo apie 5000 moni, daugumos lietuvi, suomi ir kt. Slygos neapsakomai iaurios, pavyzdiui: Mis-Mastacho vejybos nuovadoje i 700 ia 1942 metais atitremtj pavasar pasiliko tik apie 300. ia mir:

1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9) 10) 11)

Linkeviien su posniu Kstuiu i iauli, Butikas, Vytautas, i Maeiki, Kazlauskas, Kostas, i Mariampols, Rakauskas ir jo dukt, Duleviiut, Regina, Zavestauskien, Staenis, Vytautas, Neajus, Richardas, Teierskis, Mikalojus, Araviius, Tadas, Trubien, Marija.

Ir Janos iotis 1942 m. nuveta apie 4000-5000 tremtini. Ir visose stovyklose lietuvi buvo daug. I i duomen reikia daryti ivad, kad lietuvi Arkties vejyboje buvo keletas tkstani. Lenos ir Janos upi deltose bene bus didiausi lietuvi tremtini kapinynai. Vergus vejybai Arktyje bolevikai atrinko i 1941 m. itremtj Sibir: Krasnojarsko, Altajaus, Irkutsko ir kit vietovi.

Tolimiausieji

Rytai

Nepaliestiems gamtos turtams Tolimuose Rytuose eksploatuoti soviet valdia sudar staig, pavadint Dalstroj", kuri verg darb panaudojo platinai, vinui, cinkui, geleies rdai, anglims, auksui ir kitiems metalams kasti. Maskvai ypatingai buvo svarbus auksas, nes u auks galima sigyti visk. Auksu galima papirkinti, samdyti nipus, informatorius, organizuoti sukilimus ir perversmus. Nuo 1930-j met pradios pradta 270

Kolymos aukso kasykl eksploatacija, iam reikalui tolimoje iaurje nuo upi Kolymos ir Indigirkos verg buvo nutiestas 1800 km ilgio sauskelis iki Ochotsko jros pakrants prie Magadano. Spjama, kad Kolymos kasyklose per metus ikasama apie 75000 kg aukso. 1941 metais itremtj pabaltiei dalis pateko Kolymon, o 1945 metais ivetieji krat lietuviai, latviai ir estai beveik visi dirbo aukso kasyklose. Kolymos kasykl vyriausias tvarkytojas buvo latvis Berzin, 1937 metais, valymo operacijoms" vykstant i pareig atleistas, o kiek vliau suaudytas. Berzin buvs kiek monikesnis vergams, bet jo vietininkas Pavlovas vierikumu praoks visk, k galima sivaizduoti.

Kolyma iemos ia iaurios su Celsiaus 60 laipsni alio; siautja sniego audros, vasara trunka tik tris mnesius. Verg mirtingumas virija 20%. Kaikas skaitliuoja, kad Tolimj Ryt plotuose Dalstrojo" inioje buvo apie 5 milionai verg vyr ir moter, paskirstyt po stovyklas, kuri tikro skaiiaus niekas neino. Vyriausioji stovykl valdyba, sikrusi Magadane, turjo dar ir skyri Dinginske, apie 450 km iaurs rytus nuo Magadano. Stovykl daugiausia pristeigta upi Kolymos ir Indigirkos ir j tak pakrantse. Vadinamame Barlucho stovykl bukiete, apie 40 km iaurs rytus nuo Magadano, kiek ariau ups Ko271

lymos pabaltiei buvo net labai daug. Verg stovykl pristeigta uchotsko pusiasalyje netoli Aliaskos. Verchniekolymsko ir Srednekolymsko stovyklose buvo ir yra lietuvi, latvi ir est. Specialiai moterims skirtoje Elgeno stovykloje, 538 km iaurs rytus nuo Magadano, buvo latvi. Viena vokiet liudija, kad moter stovykl buvo Magadane, Baloganoje ir Tolonoje; 23 kilometrai nuo pastarosios buvo rengta stovykla-ligonin. Mintoji vokiet vardintose stovyklose jau buvo buvusi, kai po keturi met po stovklas vazojimo j pagaliau atgabeno Elgen. Ant stovyklos pirmj vart buvo ikabintas kis Tegyvuoja didysis Stalinas"; o ant antrj parayta, kad engiame NKVD darbo pataisos stovykl. Toji vokiet nusikalto tik tuo, kad buvo laikoma usieniete. Elgeno stovykla apvesta spygliuota viela; jos kampuose ant suremt sij taisyti bokteliai sargyboms. Tvarka, kaip visur: laikomasi per metr nuo viel, nes engusius draudiamj zon audoma be spjimo. Kolymos verg stovyklas trm vadinamuosius legionierius ir tuos kontrrevoliucionierius", kuriuos soviet valdia kaltino bendradarbiavimu su vokieiais. ios ries nusikaltli" daugybes 1945/46 metais ve i Nachodkos, netoli Vladivostoko, ir i Vladivostoko uost Magadan ir ia juos skirst po stovyklas. Vadinamiesiems liegionieriams ia pat organizavo teismus; teisiamiems skirdavo nuo 10 iki 25 met, nors kiekvienam nusmerktj bdavo aiku, kad iose baisiose slygose vargiai kuris nors 272

por met teilaikys. ia kaikuriose stovyklose buvo su katorgos sprendimais. ie buvo sukaustyti sekant caro laik katorgos taisykles, grandinmis. Juos ir darb varydavo sukaustytus. ios ries nusidjlius" laik karo nusidjliais". Jiems buvo udraustas betkuris susirainjimas bei laik gavimas: taip tssi iki 1954 met. Aukso kasykl rajone, vadinamoje Delgolo" stovykloje buvo latvi, lietuvi ir est. Po karo rajon atgabena suomi, vengr, austr, rumun, cech. Aukso kasyklas vadindavo Zolotystyje". Stovyklos buvo visikai izoliuotos, draudiant paaliniams prie j priartti. 1954 m. gegus 27 d. Kolym nauju transportu atgabeno 210 latvi, lietuvi ir est. Atvetieji laik save nacionalistais"; juos nusmerk u partizanavim; visi jie dar buvo nepalauti. Sunkiausio reimo prievartos darbo stovyklos buvo idstomos apie Seiman, apie 650 km iaurs vakarus nuo Magadano. Seimanui priklaus stovyklos i pavadinim: Dnieprovskyj, Kasion, Laso; ion priklauso ir Elgeno vyr stovykla. Iki 1953 m. ir ia buvo sukaustyt verg. Skirtos darbo normos neatlikusiems maindavo maisto davin. Baudimai karceriu buvo prasti. Iki 1953 m. u darb nieko nemokdavo. Darbo diena 12 valand; vliau sumaino iki 8 valand, bet prie j reikia priskaityti dviej valand kelions gaiat. ia vergai vartodavo posak: Stalinui mirus, slygos palengvjo; Berij nuudius, galima buvo gyventi". Labai sunkios darbo slygos buvo dar ir iose stovyklose: Orotukano, Osjomik, Matrosov, Kin273

kane, Buchta Kristi, Buldviak, Arkagula, Berlag, Indigirkos stovykl grupje ir uchotsko pusiausalio stovyklose. Apie pastarasias trksta ini. iose stovyklose be pabaltiei buvo ir kit Rusijos tautybi darbo verg. Darbo verg transportavimui buvo naudojami transporto laivai: Sovietskaja Latvija", Feliks Dzerinsky", Nogin" ir Durma". Pasakoja, kad 1946 metais garlaivis Dalstroj" su sprogstamj mediaga, skirta kasykloms, ilk or. Laivas dar nebuvo pams verg, tad auk buvo nedaug. Dl laivo isprogdinimo apkaltino pabaltieius: lietuvius ir latvius i ypatingos kontrrevoliucionieri grups", dirbusios Nachodkos uoste. Apie vyk soviet valdia nieko vieumui neprane. Apie j inojo vietos gyventojai ir neskaitlingi vergai, ilik gyvi. Indigirkos nuovadoje priskaitome iki 30 verg stovykl; j centras Ust-Neroje. Grusieji liudija, kad pabaltiei grup buvusi skaitlingiausia. Be j ia buvo rus-vlasovinink, lenk, rumun, vengr ir vokiei. Indigirkos rajone dirbama trump vasaros met. iem dl iauraus klimato darbai nutraukiami, bet vergus tam laikui perkeldavo kitas Kolymos stovyklas. Aukso kasykl svarbiausieji darbai buvo: virutinio ems sluogsnio nukasinjimas bei sprogdinimas ir smlio skalavimas. Administracija irdavo, kad vergas surast bent 20 gr. aukso kasdien; taiau reikia prisiminti, kad is darbas galdavo tstis tik tris vasaros mnesius. Nors streikuoti Soviet Sjungoje draudiama, bet Kolymos stovyklose verg padtis buvo tokia 274

sunki, kad protestai savaime ikildavo. Pirmasis pasiprieinimas udikikai Kolymos verg stovykl .administracijai, anot vykio stebtojo, vyko 1946 metais. Streikas tssi tris dienas. Kai ugniagesiai nepadjo, pradta audyti i kulkosvaidi. Nuaut skaitoma 70, bet tikro skaiiaus niekas neino, nes nuudytj lavonus skubiai rinkdavo ir tuojau nuvedavo. Bolevik nirimas aikinant streiko vadus buvo toks didelis, kad i irikiuot verg eils m kiekvien etj suaudyti. Sekantieji neramumai vyko 1953-54 metais. Grs vokietis N. pasakoja, kad j palaik latviu; todl jam reikjo atlaikyti latviams taikytas represijas: sergani nepripaindavo ligoniais, udraud susirainjim ir pan. Kolymos plotas, skaitant nuo Magadano, tsiasi 1,500 km vakarus, tad apvelgti io ploto stovyklas nemanoma. Kitas sutiktas Friedlande liudininkas tvirtina, kad 1954 met Kolymos streikas buvs gerai organizuotas, apm daugel stovykl. Streiko idava buvo panaikintos baudiamosios ypatingo reimo stovyklos, vergus paskelb laisvais", darbinant juos buvusius darbus, nepakeiiant slyg. Kitas grusi liudija, kad streikams vadovavo pabaltieiai su ukrainieiais. Tretysis liudininkas, japonas karo belaisvis, tvirtina, kad 1954 m. Kolymos neramumuose dalyvavo apie 150,000 kalinamj. Neramumus sukls beprasmis drausmei palaikyti" kalinamj audymas. Sukilimo pradioje buvs paskelbtas streikas. Streiko komitetas pateik administracijai 20 reikalavim. MVD iaikinusi apie 150 streiko vadov; iskyrusi juos i barak suaud. 275

Tatai sukl stovyklas, kuri administracija nepajg nuraminti. I Maskvos atskrids specialus galiotinis pagaliau nuramins sukilusius vergus, patenkindamas svarbesniuosius j reikalavimus. Kolymos neramumai tssi vis mnes, darbai kasyklose buvo sustoj.

Kamatka Kuryl salos. Kamatkos verg stovyklas administruoja Petropavlovsko centras, ia vergus inaudoja vejyboje ir kasyklose. Nemaas j skaiius dirba prie kariki tvirtinim ir aerodrom, ypa Kuryl salose; mat, i ia nepertoliausia Amerikos Aliaska. Tiesiogini liudinink, kad ia bt buvusi pabaltiei, nra. Bet kas kita Sachalino sala, kur ir vl Dalstroj'us inaudoja vergus. Nuo car laik Sachalinas garsjo katorgos darb kaljimais. Sovietiniai satrapai didiausius bolevizmo prieus izoliuoja ia; j tarpe buvo pabaltiei (latvi, est), totori, ukrainiei ir satelitini krat gyventoj. Vergai darbinti mik kirtimuose ir naftos siurbimo pramonje. ia ir vl sovietams daug pavoj, tad ir karo pramonje dirba vergai. Sunkiausi darbai vyksta aukso ir platinos kasyklose. I 400 metr gilumo kasyklas vergus nuleisdavo krepiuose pakulinmis virvmis. Kart trkusi virv palaidojo poemiuose eis vergus. Po to kitiems nepakakdavo drsos nusileisti krepy; jie lipdavo atsarginiais, blogai rengtais laiptais, kas trukdavo apie por valand, iaurs sargai i blogai matani atimindavo a276

kinius; juos u ger pinig parduodavo j reikalingiems. Tokiems vargams reikdavo du kartus tiek laiko, kad ilipt i acht.. Vergai trumparegiai, kad toki varging kelioni ivengt, danokai nakvodavo achtuose. achtuose buvo darbint akl verg; tiems akini problemos nebuvo. Verg maistas buvo tik ryiai diena i dienos. Apranga nuo galvos iki koj pamuta vata. Ligonius siuntindavo Nikolajevsk prie Amuro, kaljimo ligoninn. io miesto kaljime kas mnuo mirdavo po 2530 kalinamj. Sachaline buvo nutremt karo belaisvi-vokiei. Nikolajevsko ligoninje, kur dirbo vokieiai chirurgai, prisistos russ gydytojos praktikants" operacij metu be jokio atsiklausimo paios imdavosi operacij tsimo. Vienos sunkios operacijos metu patyrs vokietis chirurgas buvo praktikants" nustumtas ir ligonis tik vien dl to mirs. Vokieiai belaisviai gyveno urvuose, guldavo ant 15 om storumo iaud sluogsnio, neatsigindami blaki ir utli. Viena laim, pasakoja sugrs liudininkas, kad tuos urvus nesisuko iltin. Verg sukilimai 1954 metais paliet ir Sachalino acht urvus. Apie verg stovyklas Chabarovsko plotuose ini nra. Vienintel stovykla buvusi paiame Chabarovske. Be to, i Vorkutos ir kit stovykl ias sritis buvo deportuot latvi-politini. Sovietai stengiasi iame rajone organizuoti sovchozus ir, inoma, Pabaltijo buvusieji kininkai jiems bt naudingi, bet verg padtyje bdami jie ia tapdavo beveriais bolevikini biurokrat pastumdliais. 277

Amro apygardoje ia Dalstrojui" priklauso kasyklos, mik eksploatacija, kanal kasimo, uost rengimo darbai su steigiamais sovchozais. Amro aukso kasyklos su vergais darbininkais veikia Amro tak Zejos ir Brjos pakrantse. Amro auktupyje, kiek iaur, Niukos rajone nuo 1930 met veikia vadinamasai baudiamasis rajonas, kur suve nubuointus klokus". Vietov madaug 50 km pietus nuo Niukos, gavo pavadinim Kulakan". Buoes" atgabeno su j eimomis; apgyvendino juos 17-je barak. ia primityviausiu bdu jiekota aukso; jo kasikus leidia 12 metr gilumo achtas. Sualusius ems sluoksnius atildydavo kaitusiais akmenimis. Ikast sml perplauna, iskirdami auks. Taip vergavo buvusieji kininkai-rusai. 1949 m. lietuvius, latvius ir estus, kuri neprijung prie aukso kasinjimo, nutrm sovchozus. Kad patraukt apipltus Pabaltijo kininkus Amro krat, bolevikai skatino juos sitaisyti nuosavus namelius nuosavame ems sklypelyje". Nuosaviems nameliams pasistatydinti bolevikai veidmainikai silydavo po 5000 r. paskolos ir skatindavo veisti sav gyvuli. Po met, pasistaiusiems namel reikdavo paskolos dal grinti, o u ilaikom gyvul ar paukt mokti mokestis ir duokles. Paskol pagalba sovietikai laiko paabot kiekvien, kas iuo masalu bdavo paviliotas; toks neva laisvas nuo stovyklos vergas pats usimaudavo vergo kilp ant kaklo. Tatai ir vl naujas Lenino premijos vertas bdas paversti mog vergu. 278

Komsomolskas. Jo statyme dalyvavo suklaidinti komjaunuoliai, bet udavinio nevykd. Tatai buvo igarsjusi propaganda. Ir Komsomolsk prie Amro pastat vergai. Ne viena nauja iame krate gyvenviet verg rankomis pastatyta.

+
Naudota literatra

Adolfs ild. The profits of Slavery 58. Baltic forced laborer and deporties under Stalin and Khrushchev. Ileido Latvian National Foundation in Scandinavia, Stockholm, 1958, 302 p. Autorius nuo 1955 m. spalio mn. iki 1957 met pabaigos apklaus 2000 karo belaisvi, vokiei ir austr, grusi i Soviet Sjungos nelaisvs: i kaljim, prievartos darbo stovykl ir i deportuotiems skirt vietovi, kur jie sutikdavo pabaltieius politinius kalinius ir deportuotuosius, A. ilds pateiktoji mediaga yra ir pagrsta, ir patikrinta. J tad su dideliu autoriui dkingumu ia naudoju. A. ilds surinkt mediag, 1956 metais ispausdint latvi kalba Pa deporteto pdam" jau iiminta, gauti sunku. Joseph Scholmer. Die Toten kehren zurck. Bericht eines Arztes aus Vorkuta. Ileido Kiepenhenbera Witsch, Kln-Berlin, 1954 m. 292 psl. J. St. Vokieiai apie lietuvius Soviet Sjungos darbo stovyklose". Apklausinjimas grusij 1955 m. spalio 11-18 d. ir Vals -lys pasisakymas vokiei karo belaisvi Friedlando stovykloje apie Vorkut. Mediag rankratyje, 40 psl. 279

Papildymas emiau vardinam knyg autoriai, patys perj verg stovyklas, ia kalba skaitytojams kaikuriomis j rat itraukomis: M. Kozanov. Zavojeteli bielych piaten" (Baltj dmi ukariautojai). Ileido Posiev", 1951 m., 230 psl. su priedais. ios knygos autorius nuosekliau ir isamiau nei kiti pavaizduoja Europins Rusijos iaurs verg darbo stovyklas, pro kurias jis pats per 11 met jo. Kaipo ekonomistas-normuotojas ir buhalteris jis, kad ir vergu bdamas, priklaus prie t 5% pasmerktj, kurie, anot jo paties, iem nealo, vasar nepatyr maal ir uod antpuoli; jam neskaudjo strnos ir nuo sunkaus kartais nepakeliamo darbo ir nuovargio nelinko kojos; todl jis iliko gyvas. Kaipo mokslingam ekonomistui jam nebuvo sunku velgti verg mediaginius reikalus: vergams skiriamas darbo normas, j maitinimo ir bendrsias gyvenimo slygas, apranga aprpinim ir kt. Autorius sugebjo iaikinti, kuriais kikais sumetimais soviet valdia laiko prievartos darbo stovyklas, ir kiek ji i mogaus stovyklose inaudojimo turi lobio. Bolevikai, es giriasi apvald ir supramonin iaur. ias pagyras autorius atsako: Bolevik iaurje laimjim sskaitoje rayta: prakaitas, kraujas, lavonai, lavonai, kraujas, prakaitas!" Jei kalbama apie iaurs apvaldym, tai itai atliko vergai. 1930 m. gegus 11 d. M. Rozanovas i Tolimj Ryt buvo atvetas Murmansko geleinkelio stot Lauchi su OGPU trojkos" (trijuls) sprendimu 280

nutremti Solovecko specialios paskirties koncentracijos stovykl 10-iai met. Vetas tok ilg keli etapais, autorius buvo purvinas, apeps, vilkjo apdvta skrandute, kurios apikakl buvusi gyva dl judani joje parazit (utli). Ilaipintiems Louchi stotyje i vagon imtams verg, besityiodami ir nuolat keikdamiesi, varovai-NKVD kareiviai tuojau surikiavo, sakydami: ingsnis i rikiuots al ar priek laikomas pabgimu aunama be spjimo!" Suimtj kolon pavar atokiau nuo Louchi stoties. O kas vyko po to, autorius itaip vaizduoja: Suimtj kolona pasuko kairn platok aiktel, kur dar smilko buvs augniakuras. Ant prikalint prie pu lenteli tokie buvo uraai: Ruoo No. 6 komanda". . . Ko isiiojate? ia js stovykla, suuko palydovai. O kur nakvosime, pilieti sargybini? pasigirdo nevisai drsus balsas. Kambariai kolkas neparuoti. Kur stovi, ten ir pernakvosi. Negarsi asmenyb! Kaip tai, Sniege?! Nepatinka? O kam prie soviet valdi jai? Bet a jos blogu odiu neminjau. Sena dainel, inome. Visi tokiais apsimeta. Soviet valdia be reikalo nebaudia. ia jums agitacij varu ivarys. . . mons, atvarytieji i tui viet, laukdami, kas bus toliau, savo tarpe kalbjosi jiems rpimais klausimais.

281

 Kain kada mus aprengs? teiraujasi vienas, rodydamas savo apsiaust, kelnes ir batus. . . O duona kaip? Ar jos pakanka? klausia kitas. Pavalgydins, nebijok! U blog darb dinu" vaiina. . . Dinu? O kas tai? Suinosi, kai deimtininkas ar sargybinis ant tavs usiss. Nebus u k. A ramus, museles neskriaudiu. Mane kad tik valgydyt, o dirbti dirbsiu. Priprats. Durininkas a. . . Pasirodius keliems duona pakrautiems veimams, pasigirsta komanda: Rikiuok! Kepaliukas keturiems! irk, po atuonis imtus gram! Gyventi galima! Teisyb pasakojo, maitina pakeniamai. Daugelio veidai nuvinta. . . is autoriaus gyvai atpasakotas pokalbis apie duon labai yra bdingas uguitam Rusijos mogui. Autorius i kalb nevertina, bet mums jos atskleidia sovietins vergijos paslapties esm. Ji yra 800 gram duonos daviny. Viltis pasiildyti prie ugniakurio, pasakoja autorius, dingo. Jau antr par gyvename po atviru dangum. Stovinjome duonos ir kos eilje arba rikiuotje", mat, kuopos virininkas moko atvetuosius kariko su juo pasisveikinimo. ia padtis tokia, kad nepataikysi ir minuts numirti. Svyruodamas nuo apmusio snaudulio, kartu su kitais dlinu prie barako statybos. Trys imtai verg, kad ir

282

labai ltai dirbdami, privilko nemaai statybins mediagos. . . Solovecko verg stovyklai, kuriai ir mes buvome priskirti, priklaus Baltosios jros saloje, 100 km nuo Louchi, garsieji Solovk pravoslav vienuolynai. Solovk sala buvo Solovecko verg stovyklos N 4-sis, tad stovyklos teritorija, skaitant sausiaemio tundr ir pelkes, buvo nemaa. Isirikiavusieji eiln pagamintai koei gauti beveik visi neturjo indo jai paimti. Jie pakidavo kas skiedr, kas popieriaus gabal, kas puoduk arba kepur ir ia pat, nepasitrauk al, apsiplikydami godiai rijo kart valg. . . Gyvenimas tvarksi", imokome snausti prie ugniakur. Nieks neskaiiavo, kiek susirgusi moni per t trump laik nugabeno stot Louhi, kur buvo lazaretas. Po penki par pakilo barako pastatas darbininkams, kontora su izoliatorium stovyklos neklauadoms bausti ir sutalpinti. Buvo statomos patalpos ligoninei, kalvei, komadiruots (punkto, kur buvo trakto statybos valdyba) virininkui skiriamas trobesys. Nors pastatas darbininkams buvo be stogo, bet su lubomis; jo sienos saugojo mones nuo vjo ir sniego. Nereikjo kartoti, kad susirikiuotumme persikelti ias patalpas. Kuopos virininkas, atskaits pirmuosius 50 moni, sak jiems bgti barak. Kai barakas jau buvo pilnas, atjs kuopos virininkas inovo vilgsniu apvelg padt": Riebiai susitvarkte. Susiglaudinkite! Kur ia besusiglaudinsi? Sugrdai kaip silkes. . . 283

 Tylk! ia jums ne aidimas. A turiu sprausti dar 40 moni. Klausyk komandos: Pasisuk deiniu onu!" Komanda svarbus veiksnys, ypa, jei ji i valdios. . . Pasisukome, gulime ant ono ir laukiame, kas toliau." O dabar susiglauskite, ariau kitas prie kito! Sugirgd narai. mons sujudo glaudindamiesi". Dar glaudiau! Kad kaulai tratt! Ir vl sugirgdo narai. Pasigirdo vaitojimas. Stebuklas vyko. Prie dur i abiej on dviej augt naruose pasilaisvino mai ploteliai. Paskutinieji 40 moni ramiausieji ir sirguliavusieji gavo pastog. Suilo barakas. Kaimynai i kairs ir i deins spaudia ir spaudia, kad sunku beatgauti kvapas. . . Sanitarinis atvet moni aptvarkymas taip pat vertas didelio dmesio dl jo primityvumo. Vadinamoji pirtis buvo u 2-j km nuo komadiruots medinis pastatlis be lang, lentyn ir be patalp nusirengti. Ankta nusiprausti nra kur. Pirtis be tinkamos krosnies ir be rengim. Mes su baime stebjome higienos idin; drebjome, kad teks nusimesti skudurus gryn snieg po atviru dangum. Ko ia trypiate? Ar reiks kviesti? Kitus sulaikote. . . ia pat etape buvs kirpjas atbukusia parazit ir purvo priskretusi kerpamj mainle rov ms plaukus i visur, kur jie beaugt. Ten pat drebdami nuo alio, eilje stovjo negavusieji vandeniui pasiimti kibirli. 284

 Judkite! Pasakyta penkios minuts, reikia, prajo laikas. . . rk kuopos virininkas, atimindamas i ieinani i pirties" medinius kibirlius. Kalendamas dantimis, drebdamas nuo alio, turim kibirl gavau ne daugiau 2-j litr ilto vandens. Per tris mnesius tik du litrai!. . . Tatai buvo sanitarinis apvalymas",, kur prisiminus kartos vasaros metu iurpas eidavo visu knu. Kuopos virininkas, vidutinio amiaus viesplaukis vyrikis be uniformos, galif kelnmis, avs gerais batais ir vilks stovykliniu bulat" (puspaltis), pats buvs stovyklininkas, mgo rikiuotes ir karik pasisveikinim. Pats virininkas buvusius buoes ir kriminalinius mok mutro. Praeidamas pro irikiuot moni eil, jis savo bat kulnimis smogdavo kyani i rikiuots vyuot koj. A nejuokauju, rikiuot ne Riazans bob turgus. . . Mes turime bti pavyzdiu kitiems, mok virininkas. Poto sek ilgai usitsusi sveikinimosi pamoka su odiavimais, keiksmais, sakymais ir j kartojimais, kol pagaliau virininkui is darbas pabodavo". Atveto etapo mones, ilgai nelauk, iskirst briais madaug kas ei kilometrai. M. Rozanovas pasiliko prie brio kilometras N 6 su madaug 400 moni. Autorius buvo jungtas ei vyr grand ir, pradjus ems kasinjimo darbus, veikiai tapo grandies vyresniojo. Kadangi anuomet stachanovinink soviet valdia dar nebuvo iradusi, uduotin darb grandis iaip taip atlikdavo. * 285

Anuomet Solovecko stovyklose drino" sistemingo nutremtj muimo ir smurtavimo laikotarpis vis dar tssi. Tremtinius savo nuoira ir u visk bausdavo visi: palydovai, kuop virininkai, deimtininkai ir net varos barakuose priirtojai. Visi su suimtaisiais elgdavosi pikiau, nei su gyvuliais, tai koki bdavo bausmi: iem nuogai irengt nusikaltl statydavo ant kelmo ir laikydavo j tol, kol apals nenuvirsdavo snieg. Vasar i bausm pakartodavo vasarikai: irengt nusidjl statydavo ant kelmo iki uodai debesiu nepadengdavo jo kno ir iiulpdavo poros stiklini kraujo. Bausmi iaurumas skatindavo tremtinius nukirsti pirtus ir alotis, kad patekt ligoninn ar invalid kategorijon. I ligonins kit po kito gabendavo mirusij lavonus. Broliukai! K js darote? A dar gyvas!. . . Daktaras geriau ino. Sak, kad mirs. Ms reikalas maas sak ivilkti, tai ir velkame. Nutilk nors kart!. . . Tai ir toki scen Solovkuose bdavo. Baisus ir nieku nepateisinamas teroras tssi nuo 1926 iki 1930 met. iaurumo faktus patvirtindavo kiekvienas, pabuvs Solovecko stovyklose. ia minimu laiku i Archangelsko, Kemi ir Soroki uost angl laivai ivedavo apdorotas miko mediagas. Ant j, taigi, nutremtieji vergai savo krauju djo raus, praydami usieni pagalbos. Pagalba atjo i organizuotos Anglijos darbininkijos ir jos spaudos. Aptikti krauju ant lent uraai virto pasaulinio masto sensacija. Anglijos uost darbininkai-krovikai gabenamoms i Rusijos prekms paskelb boikot, atsisakydami jas 286

ikrauti. Tatai privert soviet valdia ir kompartij keisti elges su vergais-darbininkais iaurs Rusijos stovyklose. Soviet valdia ir kompartija apie vykstani Solovecko stovyklose sauval inojo, bet smoningai nieko nedar, nes ia buvo naikinami parazitinio j reimo prieai. Solovecko stovyklose anuomet buvo apie 120,000 verg. Kiekviename tos stovyklos skyriuje ir padalinyje kasdien apyskaitose buvo nuraomi imtai moni; tad manyti, kad valdia neinojo", kodl ir dl kieno kalts mons mirta kaip muss, arba alojasi, yra lyktus melas. Kai ikilo minta istorija, GPU kolegija kalt suvert buvusiems stovyklose baltagvardieiams, neva sulindusiems valdios aparat ir ten kenkusiems jos autoritetui. Kaip visuomet prasta, atsakomyb krito ne smurto kvpjams, bet jo vykdytojams. Artimo kaimelio gyventojai inojo, kas vyksta Solovecke, tiktai Kremlius ir Lubianka (NKVD centras Maskvoje) djosi nieko neinaniais", konstatuoja M. Rozanovas. Ms Louchi-Kestengos traktas, atrod, buvo vienintelis i vis Solovecko stovykloje buvusi padalini, kur tokio administracijos limo nebuvo. Ir ms komandiruotje", kilometras N 6, kartais paskaiiuodava dantis, nutraukdavo verg nuo nar, bet tai nedanai atsitikdavo. Tik kart, birelio pabaigoje, pavarg dlinome stovyklon, pasirinkdami sausesnes kelio vietas. Tuo metu pora rait enkavedist, risia pro mus pralkdami, arkli kanapomis imestu purvu mus aptak, ukteljo ms konvojui: Kas tatai, kokia ia tvarka? Kodl palaidai, ne rikiuotje ir ne keliu 287

vedate? Tepajunta stovykl. . . Konvojus suvar ivargusius i darbo grtanius atskiest moling kelio buiz, i kurios stovyklininkai vos nevos klimstanias kojas itraukdavo. Kart, birelio mn. pusjus, patikrinimo melu paskelb mums OGPU kolegijos, jos nario Gliebo Bokij pasirayt sakym, skelbiant Solovecko stovyklos revizijos rezultatus. Po akto skaitymo sek suaudytj pavards. Pirmoje vietoje buvo pagarsjusio Kurilkos, persiuniamojo punkto Popov Ostrov" komendanto, pavard. Toliau jo pavards baltj, o likusios kriminalini; sprendimas buvo vykdytas, imtas, kitas smurtautj" gavo nuo 3 iki 10 met bausmi papildymus". Bet istorija tuo nepasibaig, iemai prasidjus, autorius pateko nauj Solovecko stovyklos miko darbo padalin Treiosios distancijos N 11 stovykl, i stovykla buvo visai neseniai steigta ir pastatyta eero Vyg saloje, tarp Petrozavodsko ir Mai-Guba. io punkto virininkas teik M. Rozanovui krv rat, sakydamas: Pasirainti ratus mgstu, bet k nors parayti man peilis po kaklu". . . Gavs buhalterio pareigas, autorius tuose ratuose iskait, kad Valstybinis Murmansko geleinkeli mik trestas yra sudars su Solovecko stovykla sutart, pagal kuri stovykla sipareigoja iki 1931 met gegus 1 dienos paruoti trestui 3 milionus kubini metr medienos po 4 rub. 50 kap. kubometrui. irindamas pristatytinos mediagos slygas, gamini matavimus ir gamini kokyb, Rozanovas sitikino, kad tas mikas skiriamas eksportui Anglij, nes kaiku288

rios pagamintos medienos rys buvo anglikais terminais pavadintos. Slygos buvo vrikai nuostolingos. Buvo grieiausiai iakyta rstus ir mediagas ymti L-elles (geleinkeli mikas) kleimais, nors gamintojas buvo Solovecko stovyklos vergai. Pagamintas mikas reikjo pristatyti i Soroki uost, kur atplaukdavo angl laivai. Po tokio slyg aptarimo niekas negaljo tarti, kad tos mediagos yra verg gamintos ir kad jos skiriamos Anglijai. Taip komunist valdia prekiavo su Anglijos kapitalistais verg darbo gaminiais, apgaudindama savo mones ir darbininkus anglus, boikotavusius verg darbo gaminius. iuo atveju bolevikai neapgavo Anglijos mik mediagos importinink ir bankinink, su kuriais ji slaptai susiuost. 1931 met pradioje miko mediag gamybos paiame kartyje GPU sakymu i keleto deimi punkt, ruot palei Murmansko geleinkel, vienos paros laiku neinia kur dingo vergai-darbininkai ir darbiniai arkliai. Buvusieji barak spygliuota viela aptvrimai ir sargyb bokteliai buvo nuimti. Paaikjo, kad laukiama pravaiuojanios Anglijos darbinink delegacijos. Vietin valdia gavo sakym paaikinti anglams, kad itutjusieji pastatai priklauso Karelijos mik trestui, kad suimt moni ia nra, kad kaliniai dirba prie Baltosios-Baltijos jros kanalo trasos nustatymo, atseit, miko mediag gaminimo darb ia i viso nra. Ir izoliuotj komadiruot", kur dirbo M. Rozanovas, staiga buvo atveta 500 darbinink verg, kad jos paslpt nuo angl delegacijos aki. Savaitei prajus, viskas apsirami289

no; angl delegacija buvo sugrusi Maskv. Prie greit itutjusi barak vl gro spygliuotosios vielos, sargyb bokteliai, o barakus sugro suimtieji; geleinkeli stotis atgavo buvusi savo ivaizd. Aiku, kad ir angl darbinink delegatus bolevikai apgavo. ia minimoji sutartis buvo paymta neskelbtina". I viso jos buvo pagaminta imtas numeruot egzemplori. Ant mano rankose buvusio egzemplioriaus, rao autorius, ranka buvo raytas N 62". Autorius galvojo, kaip bt gera toki sutart paskelbti Londono Times", tuomet vakarieiai sitikint, kokius achermacherius bolevikai itaisinja, kad paslpt teroru ir verg darbu pagrst bolevikik k.

Skyrelyje I nelaisvs nelaisvn" M. Rozanovas pasakoja, kaip 1940 met rugsjo mnes navigacijos pabaigoje Usos ir Peioros augtup plauk bar karavanai. Ust-Usos prieplaukoje vyravo tikra Sodoma-Gomora, mat, visos prieplaukos buvo uimtos. I atplaukianio garlaivio pasigirdo auksmas, kad Vorkutos-Peioros stovykl atstovas priimt jam siuniam krovin. Autorius prisiskverb prie prieplaukos, kad pamatyt kok, krovin atgabeno atplukdytoji bara. Baroje buvo moni. J padtis buvo iauriai pritrenkianti. I keli imt tik keletas stovinjo, visi kiti sdjo arba guljo vairiuose padtyse: tpiomis, klpiomis, guliomis, pasisuk onu ar nugara. Daugumos veidai buvo kani ikrai290

pyti; kit veid iraikos buvo atbukusiai apatikos. I tos moni mass kilo lykiausi, nepakeniama smarv ir kaljim paras" taip nedvokdavo. Bar briaun apatins lentos buvo aptakytos gelsvos spalvos gleivmis su kraujo lopais. Buvo aiku, kad etapo mons serga kruvinja, bet nebuvo drsos klausti, mat, baros paskuigalyje ir priekyje ant dnio vaiktinjo ginkluoti NKVD sargybiniai. Su jais negaljo bti kalbos: nutukinti ir atbukinti jie kalb nepripaindavo; jie inojo tiktai savo virinink ir jo sakym. I vis ginkl ri kariuomens dali i buvo itikimiausi. Atvetieji buvo raudonosios armijos uniformomis. Vyravo eiliniai kovotojai, bet buvo ir leitenant. Kiek anksiau buvo nabdta, kad Peiora bus plukdomi raudonosios armijos kariai ir komandyrai, buv patek suomiams nelaisv, bet etapai su ios ries monmis praplaukdavo nesustoj; juos gabeno Kov geleinkelio tiesimo darbams. is gi transportas buvo skirtas Vorkutos-Peioros stovyklai. Pilieiai, pasitraukite nuo baros briaun. ia saugomi tvyns idavikai. Laukti sakymo pakartojimo buvo pavojinga. Atskubjs 3-jo skyriaus galiotinis panabdomis tarsi su konvojum. Greit atvyko ms stovyklos sargyba ir visi ei persiuniamojo kaljimo veimai. Prasidjo atvetj ikrovimas". Kas gali pats savo jgomis ilipti? I baros klausim niekas neatsak. Ilipusieji isirikiavo. Ijs galiotinis prabilo: Pagal gaut dokument js kaltinami kari291

kos priesaikos paeidimu; js pasidavte prieo nelaisvn. Iki teismo Vorkutos-Peioros stovykla jus laiko suimtais ir tardomais. statymui vykdyti pasilikusieji js kariki enklai paalinami... galiotinis, dar kart apvelgs rikiuot, pradjo enkl nualinim: trukteljimas ir leitenanto enklo-kvadratlio nra. i ceremonij tyldama nuo kalnelio stebjo susirinkusi minia; tyldama isiskirst. Tyljimo menas buvo suprastas ir sismonintas centre ir ia, Peioroje. Atvetj partijai nuygiavus kaljimo link, atjo sanitar eil. Nuo baros iki veim skubjo sanitarai su netuvais. Viet veimuose buvo maa, o ligoni daug. Taip ir penkiais vaiavimais nesusitvarkysime. Na, ar . . . .Sanitarams buvo liepta gyvus maius" krauti iilgai ir skersai veim. sakymas buvo vykdytas: Nusilpusios galvos ir bejgs kojos nusviro per veim onus. Veimai pajudjo girgddami; jiems pritar ligoni aimanos. Stovykla turjo rpesi dl darbinink papildym. . . . Vakare paaikjo etapo kruvinja sirgimo prieastis. Tuos vyrus ve jra i Archangelsko iki Narjan-Maros. Jie gaudavo 400 gram duonos, po 2 silkes ir po puoduk vandens dviem asmenim dienai. Jra buvo nerami, kelion vietoje 3-j dien tssi vis savait. Suvaryti laivo apai ir negaudami vandens, belaisviai, i aut nusivij virves, priri prie j indus, smsi jros vanden trokuliui nuslopinti, i aplinkyb ir buvo kruvinosios prieastis. Kasdien i lazareto ivedavo po veim lavon. 292

Ilikusius nuvar Int prie Ust-Usos jiekoti naftos ir anglies. Ten nebuvo barak ir miko. Inta tekjo tundra. 1940 m. lapkriio mn. atvyko teismas, kuris taip pat ivyko Int. Teismo sprendim blankai buvo i anksto pripildyti. Juose buvo tuios vietos teisiamojo pavardei ir vardui rayti, kuriuo straipsniu kaltinamas ir kiek met bausms teismas skyr. Tokios teism sesijos buvo inomos. Ir bausms 5 - 8 ir 10 met verg darbo stovyklos taipgi buvo inomos. Kitoki sprendim nebdavo. Tokiam sprendimui parayti teismas sugaidavo 10 minui.

Miestas Kova ant lavon Kovos kaimelyje, didiausiam prie ups Peioros, buvo 28 pirkios. Gyventojai vasar udarbiauja darbadieniais, iem medioja, rankinmis girnomis mala mieius, etadieniais geria vodk usikasdami uvim. Pats Stalinas emlapyje prie Kovos priseg raudon skrituliuk. Kova yra pirmoji u poliarins geleinkelio magistrals Leningradas-Kotlas, Knia-Pogost-Kova-Vorkuta mazgin stotis. Toliau numatyta statyti linij per Uralo kalnus visu iaurs Sibiru iki Ochotsko jros, viso 12,000 km tundra, taiga ir visados alusi eme . miliardai rubli, milionai darbinink, inoma, verg. Tokios aibs moni ir NKVD nesuvarys; todl pirmai pradiai is projektas vykdomas 1100 km ruoe: Kotlas-Vorkuta. Trys imtai tkstani stovyklinink trij met laiku 293

veik geleinkelio statyb Kotlas-Kova ruoe. Ikilms, puotos, garbinimas protingiausioj o Berijos, ordinai, telegrama Stalinui, o apie 300,000 verg umirta. M. Rozanovas iki laivo turjo 4 val. laisvo laiko. Jis susirado ininieri, su kuriuo bendravo Pokioje. Ininierius tarp kitko pasakoja: Nuo i met (1941) sausio mnesio pasiutusiu tempu anoj pusj Peioros pradjome statyti miest vyriausyb nutar Kov paversti rajono miestu, nors trobesio dar ne vieno. sakyta iki pavasario atlikti statybos darbus; visi numatytieji statyti trobesiai, mriniai ir mediniai 2-j augt. Iki gegus 10 d. pastatme 60 trobesi. Atsikraust prokuroras, rajono vykdomojo komiteto pirmininkas, NKVD rajono virininkas, visi su eimomis. Statybas vykdme iauriausiomis slygomis. moni prive apie 15,000. Sugrdo juos palapines; kuro skirdavo per maai prie ms 40-45 laipsni alio. Pasikartojo, kas nuolat kartodavosi. Kovo mnesiui jau nebuvo maisto produkt. Bulves, stinius, uv, ms sunaudojo vis. Pasiliko tik vien milt, mons maitino milt sriubele. Duonos 400-600 gr ir du kartu per dien toji sriubel, tai ir viskas. Ir pradjome nurainti po 200-300 moni kasdien. Mirdavo, kaip muss, vieni nuo cingos, kiti visai isism, o dar kiti nuo sunkaus darbo ir ali. Mirtis ienavo lenkus belaisvius; j iaur nemaiau 150,000 atvaryta". Atrinko kelias deimtis verg mirusij lavonams ukasinti. alusios ems neveikdavo net geleins dalbos. Darbas, kaip paprastai, uduo294

tinis kiekvienam vergui po 5 lavonus ukasti. Brigadas aprpino rogmis ir rankiais. Vietos kapinms nenumat ir nepaskyr. Brigados ukasdavo lavonus, kur atrod patogiau. Bdavo, atveria sualusias smanas, prikrapto ems apie suguldytus lavonus, tja eme apipila, pridengia juos smanomis ir skubiai grta sekant lavon veim atsigabenti, iuo bdu bsimojo miesto rajone ukas kelet tkstani mirusij. Iki geguiui pusjant, viskas vyko gerai. Vieni stat, kiti mirdavo, tretieji laidojo, o ketvirtieji naujieji vergai ateidavo mirusij pakeisti. Pasibaig aliai, saulei paildius inyko sniegas. Naujai pastatytuose namuose apsigyveno valdia. Bdavo, ieina kuris nors virininkas gatv, patraukia or ir sutraukia nos. Kasdien vis blogiau ir blogiau kvepjo". Kart rajono vykdomojo komiteto sekretorius prie staigos tvoros pamat kyanius i saman mogaus rankos pirtus. Numus smanas buvo rasta 50 lavon. I ia prasidjo visa istorija. Kovos stovyklos punkto komendant sum: mat, jis skaiiavo laidojimus, bet nepatikrino, kur ir kaip mirusieji pakasami. Brigadininkus-laidotojus itrm baudiamsias stovyklas. Band suinoti, kuriose miesto vietose lavonai pakasti, bet i to nieko neijo. Pakasimas vyko iemos metu visur, kur patogiau, o dabar tose vietose aliavo ol, o kaikur jau riogsojo statybos. . . Atrinko apie tris deimtis moni i paliegusi, paadjo jiems u surast lavon premijas po 200 gr baltos duonos ir truput sviesto. Tiktai dabar buvo paskirta kapinms vieta. ia sualusioje e295

mje kas naujas duobes broli kapams. Kitos brigados ivedavo i miesto lavonus; j jau iveta keletas tkstani. Prajusi savait .atvyks i paties miesto technikas pasakojo, kad eis namus rado pastatytus ant lavon. Reikjo ikelti gyventojus, ilauti grindis, lavonams paalinti. Naujoji Kova ant lavon pastatyta, mirusij lavon, u miesto rib ukast, dabar niekas netvarko. Dvokianio oro pakaks metams. Graus darbelis, miestas ant lavon, ar tu k nors panaaus esi girdjs? - baig ininierius. M taip!. . . Teisyb, apie tok .miest neteko girdti, bet inau ant moni kaul statyt trakt. Alrgi gyvendamas Solovecko stovyklose nieko negirdjai apie Uchtos trakt, statyt Suomijos sienos kryptimi? Ten 1929 ir 1930 metais atsigul nemaiau 40,009 verg. Kiekvieniem dviem metram kelio atitenka vienas lavonas. Tai tik tiek a inau. Bet gi ar mes k nors inome, kiek moni uvo Kolymos aukso kasyklose? Jau penkeri metai jra tenai vea vergus, bet ar bent vienas i ten gro? O Kovoje ikiiol ar maai uvo? Ten apie 15,000 ne maiau. . . Per du mnesius kasdien mirdavo po 250, apytikriai. Bet tai nedaug; 15,000 nedidelis jiems nuostolis! Bet ar inai, kiek dabar, iuo metu, 400 kilometr geleinkelio Kova-Vorkuta statybos ruoe dirba moni? Trys imtai tkstani! Kiekvienam kilometrui apie tkstantis! Apie 100,000 lenk, apie 30,000 i Suomijos grint karo belaisvi, ma296

daug tiek pat pabaltiei, daug besarabieei, ukrainiei ir baltarusi, i uimt buvusios Lenkijos teritorij, ie naujai atvetieji, o apytikriai j pus, dabar praktikai eina ms geriausios, tobuliausios pasaulyje sovietins konstitucijos kurs! Bet tu, draugui, po Pokos paleidai lieuv, pajuokavo autorius, atsisveikindama su savo buvusiu draugu ininierium. . . Visi inojo, ikad statomoje Naujoje Kovoje vergai mirta, kad nra jiems gyvenamj patalp, nra maisto produkt. Visi mat ir inojo, kad Kov vietoje darovi, msos, veltini rieda veimai su technikinmis statybos priemonmis. Kalta stovyklos valdyba ir pats Gulag'as, kuriems mirusieji ne nuostolis. Bolevikai dl praudyt moni neturjo prie k vaidinti teismo komedijos; viskas pasibaig be io prastinio triukmelio. Autorius i Ust-Usos Kov ivyko 1941 m. birelio 10 dien, navigacijai Peiora prasidjus; tad pasakojimai, kad Kova-Vorkuta geleinkelio ruoo statyboje buvo verg-pabaltiei nekelia abejons. Suimamieji Pabaltijo kratuose 1940/41 metais iki Baisiojo Birelio iki birelio 15 d. jau buvo ia iem mirusi verg pakaitalas. Buvo ia ir buvusios Lenkijos rytini emi 1940-41 metais ivetieji, bolevik ilaisvintieji" baltarusiai ir ukrainieiai. Keletas i i mintojo M. Rozanovo veikalo itrauk teikia pakankamai mediagos bei pagrindo patirti bei sitikinti, kokios buvo verg darbo stovyklos Rusijos iaurje 1930-1940 metais. 297

J. B. Margolin. Kelion Ze-k al". echovo vardo leidykla, 1952 m. New York, N. Y., 416 psl. Julius Borisoviius Margolinas gim 1900 metais gydytojo eimoje. Gyveno Jekatironslave (Dniepropetrovske) ir Pinske. Augtuosius mokslus jo Berlyne, sigydamas filosofijos daktaro laipsn. Baigs moksl apsigyveno Lodzje, kur para kelet knyg, o 1936 m. emigravo Palestinon. 1939 m., kaip Lenkijos pilietis, J. Margolinas gro Lenkijon, kur j uklupo Antrasis pasaulinis karas, prasidjs 1939 m. rugsjo 1 d. Aplinkiniais keliais Margolinas pasiek Pinsk, kur gyveno iki 1940 met. Rusams okupavus rytins Lenkijos sritis, kartu ir Pinsk, t pai met birelio mn. bolevikai vykd i srii gyventoj masinius iveimus europins Rusijos iaur. Kaip neturintis sovietinio paso, Margolinas pateko iveamj skaiiun. Palei Murmansko geleinkel, Baltosios-Baltijos jr (Bielomoro) kanalo statybos zonoje, buvo pristeigta darbo pataisos" (verg) stovykl su skyriais ir poskyriais. Ir ko tose stovyklose nebuvo: uzbekai, lenkai, kinieiai, ukrainieiai, totoriai, vokieiai. ias tad stovyklas pateko atvetieji i buvusios Lenkijos srii papildomieji lenk ir yd transportai. Autorius skaiiuoja, kad vien i Lietuvai artim Lenkijai priklausiusi Bielorusijos teriotorij buvo igabenta darbams verg apie 50,000 moni. Stovyklos, kuri pateko autorius, centras buvo prie geleinkelio stoties Pialma, Medvieegorsko kaiminystje; ia buvo kanalo kasimo administracjos centras. Atvetuosius patalpino stovyklos punkte, vadinamame 48-sis 298

kvadratas", kuriame sutelk 1050 verg, 40-ties kareivi saugom. Bielomoro" statybos zonoje toki punkt ir skyri, didesni ar maesni, buvo keletas deimi. Ilgiau kaip mnes laiko atvetieji i Pinsko neinojo savo likimo. Pagaliau visiems buvo pranetas NKVD Ypatingojo Pasitarimo Maskvoje nuosprendis, skyris kiekvienam po 3-5 metus trmimo kaipo socialiniai pavojingiems. Tame sprendime nebuvo jokios logikos; bausta i peties. Nors pinskieiai aimanav ir kl triukm, bet vergai rusai juos ramin, kad bausms esanios vaikikos ir nra reikalo jaudintis. Antras reikalas buvo kur kas sudtingesnis. Atvetam 48-j kvadrat" visam Lenkijos yd 1000-iui buvo paskelbta, kad jie per 3 savaites privalsi pakilti iki pilnaveri darbinink miko kirtik. Pirm savait jie privalo atlikti 25%, antr 50%, trei . 75% skirtos darbo normos. Juokingai atrodydavo, rao J. Margolinas ilgaskverniai Galicijos ydai, kai j 30 vyr brigada tesdavo atlikti vienos dienos vieno asmens darbo normas tiktai 90%. Dl to brigadininkas kiekvienm mogui paraydavo atlikto darbo normos tik 3% 90 : 30 = 3% asmeniui. Bet i pat pradi galicijieiai taip samprotaudavo: jei neatlikusiems 100% normos duodama 500 gr. duonos ir du kartu i ryto ir vakarais skystos sriubels, tai ar nevistiek, kiek tos normos atliksime 3 % , 15% ar net 50%, mes vistiek turtume gauti t pat maist, ir be to ie mons dar turjo savo at-

299

sarg jie darbo normos niekados pilnai netesdavo. 1933-37 metais i stovykl su j skyriais ir poskyriais statytojus-kalinamuosius apgyvendino palapinse, nors siautjo iaurs aliai su sniego audromis. Stipresns sveikatos ir sveikiausi statybinink imir 50%, o silpnj visas imtas. Ir i stovykl statym maiusieji pasakoja, kad jos ant statytoj kaul pastatytos. 1941 m. birelio 22 dien pasklido gandas apie Vokietijos kar su Rusija. Vergai apie tai jau inojo ir mat, kaip lakst ir jaudinosi kvadrato" administracija. Tik dviem dienom praslinkus, atsikvoj administratoriai atgavo drs. Punkto virininkas Abramenko kalinamiesiems pasak itok od: inome, nibdats savo tarpe! Js laukiate Soviet Rusijos subyrjimo! Mes js knus sudraskysime gabalus! Mes kraujo jras iliesime, bet valdios i savo rank nepaleisime!" Taip drsinosi grsindamas pats virininkas. K gi galjo pasakyti kalinamj budeliai, kai, karui prasidjus, susvyravo em po j kojomis. Netrukus karas ir ia prasidjo. Suomiai um Petrozavodsk, Karelijos sostin. Stovykla buvo perkelta Bobrov, o i ia kalinamuosius ivar etapu Ostric. Toliau juos baromis perplukd per Onegos eer Podporoje. Tolimesne autoriaus kelion vyko etapais Jercov, Kruglic, Ostrovnoje, kur buvo prievartos darbams stovyklos. Po keleto met Bielomoro statytojai pateko Vologd, o i ia Kotlas. Toks buvo J. Margo-

300

lino penkeri met kelias pro iaurins Europos Rusijos verg darbo stovyklas. Podporoje prie Oniego eero. Etapas, su kuriuo ygiavo J. Margolinas, 1941 metais mat kit etap naujok verg, atvet i Lietuvos; tatai buvo Baisiojo Birelio auk etapas. Kotlase Margolinas susitiko su lietuviais katorgininkais i okupuotos Lietuvos ir i raudonosios armijos uimt krat, jau karui baigiantis: Bielorusijos, Lietuvos, Rytprsi, ie katorgininkai, nubausti po 15-20 met katorgos, priklaus t moni kategorijai, kuri, raudonajai armijai ygiuojant pirmyn, NKVD sekliai vietoje nenuov. Jie iliko gyvi tik todl, kad karo metu aptutjusioms verg darbo stovykloms reikjo papildym. Kotlase J. Margolinas susitiko su tokios pat ries lietuviais. . . Apie tai anksiau paminta. J. Margolinas penkeri met savo keliones pro verg stovyklas pavaizdavo knygoje: Kelion ze-k al". Kas toji zeka" alis? Tai kalinamj zakliuionnych" . ze-ka alis. Pirmomis odio raidmis (z ir k ze - ka) soviet biurokratai savo ratuose sutrumpintai ymdavo verg z/k. Storokoje 416 puslapi knygoje autorius pateikia teising mini ir papasakoja ne vien zek itikusi sunkiai sivaizduojam tragediij ir pavaizduoja stovyklinio gyvenimo dyd varg ir skurd, pareinant i visiko mogaus nuvertinimo ir pavergimo. J. Margolino kelions pro verg stovyklas kelias skiriasi nuo M. Rozanovo tuo, kad Margolinas keliavo i stovyklos stovyklom kiek pietus, o M. Ro301

zanovas i Solovecko pateko Peioros-Vorkutos stovykl verpet, daugiau iaur. J. Margolino kelio galas Kotlaso persiuniamoji stovykla. Ir J. Margolinas paymi, kad atlikusieji 5 - 8 ar 10 met bausmes negaudavo leidimo grti savo krat. Jiems pasilikdavo tik viena ieitis apsigyventi kur nors netoli buvusios vergavimo vietos. ie mons bolevik samprotavimais turjo virsti vietos kolonistais; bet jie ia vis dlto neprigydavo, nes i stovykl varg ivargusij nedaug kas tikdavo kolonistus, kuriems ir slyg isilaikyti ia nebuvo. Dl to skirt bausm atlikusieji danai nauj karjer praddavo tose paiose stovyklose. Anot Margolino, j 48-jo kvadrato" virininkai, patys buv ze-kai, pasitarnaudami soviet valdiai buvo padar toki pat karjer. Ivykstantiems kitas vietas ze-kams NKVD pasuose ddavo sutartus enklus. Asmenys su enklintais pasais niekur gerai apmokamo darbo negaudavo. Maa to, NKVD visur ir visus su paenklintais pasais siregistruodavo, kad pirmai progai bei reikalui atsiradus, ios ries mog pirmon galvon paiupt ir pagal reikal vl itremt stovykl iki naujo vergavimo termino. K. Petrus. zniki komunizm" komunizmo kaliniai. echovo vardo leidykla, New York, N. Y. 1953 m. 235 p. Knygos autorius vado odyje sako, kad rays apie gyvuosius, mirusius ir i mirusij prisiklusius, su kuriais jam teko susitikti rsyse, kaljimuose, mirtinink izoliatoriuose, ekos, G P U NKVD, stovyklose vairiu laiku bei vietose: Kaukaze, Ukrainoj, Sibire Ledynuotojo okeano pa302

krantje milinik koncentracijos stovykl etapuose, bolevik vadinamoje SSSR. K. Petrus Sibiro stovyklas keliavo i pietins Rusijos. Kaljimuose ir etapuose sutiktus kaikuriuos kalinamuosius su jiem bruktais nusikaltimais autorius trumpai ir domiai pavaizduoja. Bet mums domios prievartos darbo stovyklos, tad i Petraus knygos ia pateikiami tiktai stovykl etap atvejai, nelieiant jo susitikim su vairiais asmenimis. Taiau K. Petrus vaizduoja ir tokius dalykus, koki pas kitus autorius neteko utikti, pavyzdiui ko bijo NKVD? tai ko ji bijodavo: Nepakeliamas vasaros kartis. Kurios nors geleinkelio stoties tolimame ukampyje stovi nustumtas etapo ealonas. Prekiniai vagonai aklinai udaryti. kiekvien vagon sugrsta po 50-60 tremiamj . Vagon sienos ir grindys nuo nepaprastos tvankos palapusios. Nra kuo kvpuoti. Idista burnos, mons udsta, nustoja smons, mirta. . . Ir tai toje mirtinoje tvankoje kakas surinka. I pradi viename vagone, paskiau kitame ir riksmas apima vis 20, 30, 50 vagon tremiamj ealon. ekistai pradeda blakytis, tuojau atsiranda vanduo. Tuojau, kad tik suimtieji nurimt. . . Kaljimuose ir stovyklose prasidjs laukinis riksmas, detonuodamas pagaudavo visus, ypa kriminalini zoologin pasmon, virsdavo masine psichoze. . ." Panas reikiniai, aikina autorius, bdingi pas raguoius. Pakanka vienam .aptikti kraujo pdsakus, kai vis band apima nerimas. Gyvuliai 303

mauroja, kasa kojomis, siaubas apima visus bandos raguoius. Panaus vykis buvs su monmis Mariinsko (netolo Krasnojarsko) centriniam skirstomajam kaljime. I Maskvos ir kit miest Mariinsk atjo Kirovo rinktins" moter etapas (1934. XII. 1 d. Leningrade buvo nuudytas S. M. Kirovas). To meto masiniai aretai buvo pavadinti Kirovo rinktinmis". iuo etapu atve 1500 moter, kuri tarpe buvo keletas imt kriminalini. Atvetas moteris suvar kelet barak ir ia susidar nepaprasta kamatis. Pasigirdo protest balsai. Sekani dien i ryto prasidjo maitas. . . Apie pora imt moter-kriminalini isirengusi ioko kiem. vairiausiomis pozomis briavosi jos prie sargyb, aukdamos ne savo balsais, verkdamos ir kvatodamos, keikdamos; priepuoli itiktos raiiojosi eme, pl plaukus, iki kraujo drask veidus, vl krisdavo emn, rkdamos ir aukdamos: ay ay ay. . . Tatai buvo baisi masin atkakli moter isterija bolevizmo padarinys. Tatai buvo moter kani audra sovietinio perkaustymo" rezultatas. Pora imt mogyst, bolevizmo mainos traikom, raitsi nuo nemonik kani. Mamyte, kodl tu mane nelaiming gimdei?! verk viena sukruvintu veidu maitinink, lindusi kamp tarp barak. Ji jau netriukmavo, bet, vaitodama su ikalbinjimais, dar sunkiausi spd. Prie kaljimo vart privaiavo ugniagesiai. Dvi alto vandens srovs tryko moter mas, kuri spiegdama su keiksmais atsitrauk, bet po keleto 304

minui su kiu ura" ir vl puol kaljimo vartus. Pirmosios maitininki eils, patekusios vandens srov, buvo parbloktos purv, kitos, besiverdamos pirmyn, krisdamos patekdavo t pat purv, o i ugnies gesinamj arn imtai vandens kibir buvo pilama ant lapi ir purvin moter. audykite, prakeikti budeliai! audykite! auk moter mas. Dvokiantieji kurtai!, girdti dusls auksmai i moter krvos. aukite Marlago virinink!. . . Kai kurios dainavo kaljimuose sukurtas baisaus moter gyvenimo ir skaudios dalies dainas, bet atakos, kad ir silpndamos, nesiliov. Neinia kuo visa tai baigtsi, jei nebt atvyks Marlago virininkas su vietos prokuroru. Maitininki liejimas vandeniu liovsi. lapios, purvinos moterys stovjo prie vart, piktai aukdamos: Atvyko augtieji banditai! Budeliai! Kraujageriai! Vampyrai! Stervininkai! Ir tiktai tada moterys nurimo, kai maitininkms buvo paadta patenkinti j reikalavimai. (89-92 p.) * Novosibirsko persiuniamajame brys 15-16 met amiaus paaugli nekasi, kas, kiek ir u k gavo. J vienas, Saka, moksi septynmetje. Pertraukos metu mokiniukai svaidsi petelikmis" (popieriaus kvadratliuos spaustos plunksnos). 305

Sakos petelik" pataik Stalino veid portrete. Apie vyk praneta, kam priklauso: teroristas" gavo penkis metus. Js nesistebkite, kad a mao gio, sako Saa. Prie dvi savaites pro ms kamer prajo lenk mokyklos mokiniuk apie 70 vaikai nuo 10 iki mano amiaus met. Moksi jie sau klasje, kakuriame Marchlevskio rajone, palei pai lenk sien. Mokykla buvo lenkika. Prie tos mokyklos pamok metu privaiavo dvi GPU mainos ir visus Sibir su visais mokytojais. Kalbjo, kad juos pam bene u nipinjim faist naudai, tai itie tai buvo vaikai! O a, kai tik ateis pavasaris! Saka pavasariop adjo atkeryti skriaudikams. Atkeryti taip, kaip Dievas atkerijs vliui. K. Petrus atvaizdavo tolimj kelion. I Krasnojarsiko etapu Jenisiejaus upe . baromis iki Norilsko, kur jis, kaip vergas, dalyvavo ios stovyklos statybos darbuose. * Bet klasiko bolevikinio teismo negalima nepaminti. tai kaip K. Petrus vaizduoja NKVD trijuls" teism: Raudonosios teisenos konvejeris pradjo darb 9 v. ryto. Pro "trijul turjo praeiti NKVD sumediotieji politiniai ir buitininkai, buv itomirsko kaljime. Trijuls" pirmininkas, petingas bernas, sdjo tarp dviej ekist teismo nari, o teismo sekretor-mainink raudonu pietuku rankoje ymjo isprstas bylas". Sprendimus i 306

anksto paruo NKVD ir Kriminalini Sekimas". Sprendimus atspausdino mainle ir siuvo kiekvieno byl. Didiul vairaus amiaus suimtj eil su keliomis deimtimis moter stovjo koridoriuje ir atydiai klaussi, kas vyksta teismo salje. Eils paaliais pirmyn ir atgal vaiktinjo keletas tardytoj; jie privaljo lydti teism j tardytus. Duryse i koridoriaus sal ir i sals kitas patalpas stovinjo sargybos, stebjusios suimtuosius. I sals buvo girdt teisj klausimai, kaltinamj atsakymai, tardytoj replikos ir stovini eilje vos sulaikomas triukmas. Prie utvaros, skyrusios teism" nuo patalpos, prijo iauktas kaltinamasis Dubovik. Kuo vardu? klausia i trijuls". Ivan Dubovik. Kada gimei? 1915. U k suimtas? Prisipasti kaltas? Tyla. U k pasodino? klausiu. U. . . priesovietin dainel. Trys metai stovyklos. Eik! Sekantis! Kuo vardu? Kada gims? Povilas Krasulia, gims 1918 metais. U k sdi? Prisipasti kaltas? Ne, neprisipastu. Suimtas dl js provokatori skundimo. Viskas aiku. Peniki metai su teisi paeidimu trims metams. Sekantis! Prie utvaros prieina vyras met 45-ki, plaukuotas, basas, bet inteligentiko ivargusio veido bruo. Sustojo, tyliai ir ramiai stebi sdinius ustalje teisjus. J kaltina valkatavimu, 35-ju 307

straipsniu. Jam gresia 3 metai koncentracijos stovyklos. Tamstos pavard? Aminas sovietinis kalinys, nuolatos troktantis isilaisvinti i velnikos eka GPU NKVD globos, nors tapti laisvu mogum ir pilieiu. . . Eile nujo pritariantis deimties kaltinamj nabdesys. Kakas nusijuok. Nutraukit kalbas ir juok! sujudo tardytojai ir apsauga. Pakartokite, pilieti, k pasakte? Esu tikintis, gyvensis aminai, teismus nevaiktantis. . . Kam js ion j atvedte? suriko pirmininkas, Paalinti ir perkvalifikuoti nusikaltim 58-ju str., 10-ju punktu (propaganda nuversti soviet valdi. . .) Kas toks esi? Jei js varinjate mane, varins ir jus. Eilje sivyravo tyla. Ir tardytojai mat tokios drsos mog. Iveskit j. Sekantis! (189-191 p.).

308

BAISIAJAM BIRELIUI neinomo autoriaus skirtas eilratis Paliko toli savo tviks stot, Gimtini lauk nematyti seniai, Ne turt, ne laims keliauja jiekoti Lietuvikos ems ugdyti vaikai. Idiuvusios burnos, pavargusios akys, Ir kdiki alkano klyksmo kania. . . Ir motin irdys kraujuodamos plaks, Ir geso gyvyb kovoj su miria, Toli pasiliko tvyns dirvonai, Sugriaut sodyb apleistos vietovs, Kur Stalino saul" suvito raudonai, Lietuvis neteko taikos ir gerovs. Plombuot vagon langai uu grot Ir bado, ir trokulio kupinos dienos, Netrumpina saul nakt nemiegot Pro altas, rasotas kaljimo sienas. Toli jau tvyns ms girios ir lankos, Ir laim, ir diaugsmas toli pasiliko, Tik rieda vagonai bilddami tvanks plai tvyn" raudono grobiko. Kada bus kelions kentjim galas, Nuvargusios akys velgt nemano: Ledinis Altajus, laukinis Uralas Ar nusiaubtos steps rstaus Kazakstano, Aptemo j vilgsniai nuo tvaiko ir ko, Aplink tutuma ir berib naktis. Susidrumst siela ir mintys nutrko, Ir alt dvelkim tejauia irdis. 1941. VI. 20. 309

TURINYS vadas Bolevikinio teroro sistema Bolevikinio socializmo statyba Verg darbo koncentracijos stovyklos N. Jeovo laikotarpis Soviet Rusijos baud. kodeksas Tardymo praktika ir mokslas Prievartos darbo stovyklos Verg stovykl administravimas, stovykl sudtis, maistas, bausms Verg inaudojimo finansins pajamos . . Pabaltieiai verg stovyklose V o r k u t a , I n t a , A b e z i r kt. Kirovo-Perms apygardoje Uralo kalnuose Vakar Sibiras Krasnojarsko kratas Jenisjaus emupyje Igarka, N o r i l s k s, Kazachstanas K a r a g a n d a , S pa s k Ryt Sibiras Tolimieji Rytai .. 5 17 28 33 45 56 59 97

130 138 205 220 228 236

Dudinka 249 ir kt. 264 270

Papildymai 280 Baisiajam Bireliui 309 Nuotraukos: 155, 168, 194, 213, 225, 253, 267 Briniai: 232, 233 ir 234

Amerikos Lietuviu Socialdemokrat Sjungos Literatros Fondas

silo sigyti ir platinti graiai ileistas, kietais vireliais ritas ias knygas: PROF. STEPONO KAIRIO LIETUVA BUDO Knygos autorius plaiai inomas politikas ir visuomenininkas mintoje knygoje idomiai pavaizduoja lietuviu tautinio smonjimo laikotarpi nuo 1897 iki 1905 metu, parykindamas j spaudos pasisakymais ir dokumentais. Knygoje 416 psl., kaina $5.50 KIPRO BIELINIO DIENOJANT Knygoje vaizduojamas spaudos draudimo metas, knygneiu laikai ir pasakojama apie inoma knyg platintoj organizacij Garviu kaime. Prieduose svarbs dokumentai, vaizduoj Kaunijos gyvenim prie 100 met, kaip vyko Krai skerdyns ir kt. Knyga iliustruota, 464 psl., jos kaina $6.00 KIPRO BIELINIO 1905-JI METAI Knvgoje vaizduojamas 1905-1907 met revoliucinis sjdis Lietuvoje: pirmieji revoliuciniai ..pamokslai" Lietuvos miesteliuose, savos valdios krimas, didieji dvar darbinink streikai ir kt. Knyga gausiai dokumentuota ir iliustruota, 592 psl., kaina $6.00 H. TAUTVAIIENS TAUTU KAPINYNAS SIBIRO TUNDROJE Knygelje atskleistas 1941 m. Baisiojo Birelio dienomis ivetj lietuvi likimas Sibiro iaurje, 136 psl. (laida isibaigusi), kaina $1.25 KIPRO BIELINIO TERORO IR VERGIJOS IMPERIJA SOVIETU RUSIJA Teroro sistema. Pabaltieiai verg stovyklose. 312 psl. Kaina $2.50 Usisakantieji knygas Fonde (adresu: K. Bielinis. 23 West 57th Street, 10 Fl., New York 19. N.Y.) ir prisiuntusieji u jas atitinkam mokest ekiais ar Money Orderiais, knygas gaus patu su 20% nuolaida. Literatros Fondo atstovas Kanadoje: Mr. J. Novog, 87 Windermere Ave., Toronto 3, Canada. Be to. knygas dar galima gauti laikrai Keleivio" ir ..Naujien" administracijose, knygynuose ir pas platintojus. Platintojams nuolaida. ****************************************