EMAII KANKINIAI

R A I N I M I K E L I O

TRAGEDIJA 1941.VI. 2 4 - 2 5

HAMILTONO D.L.K. ALGIRDO AULI KUOPA

Dalis p a j a m skiriama Raini kankini atminimo aminimui.

Pirmoji 1942 m e t . Antroji

laida Ileido "emaii e m " laida

1977 m e t . I l e i d o D . L . K . A l g i r d o a u l i Kuopa H a m i l t o n , Ont. 48 Holton S. C a n a d a . Kaina $ 3 . 0 0

Treioji U V O S KNYGOS DRAUGIJA L I E T laida

Nuo Raini mikelio tragedijos prabgo penki deimtmeiai. Nedaug beliko liudinink, tos kartos moni, vietoje ikirsto miko, kur vyko udyns, auga jaunos eglaits, nemaiusios tos baisios nakties. Bet nei emaitija, nei visa Lietuva niekada neumiro savo kankini ir savo skausmo. Kasmet udyni sukakties proga po nakties idygdavo kryiai, kuriuos raudonieji okupantai ir j pakalikai barbarikai isprogdindavo. J budrumas bdavo bejgikas. Prasidjus Atgimimui Rainiai vl nuskambjo kaip viena iurpiausi lietuvi tautos ir visos Europos tragedij. Apie juos daug rayta. Taiau knygel emaii kankiniai", 1942 Teliuose ileista vietos patriot, vliau pakartota Kanadoje, tapo bibliografin retenyb. Tai pirmutinis ir kol kas bene vienintelis dokumentinis tragedijos altinis. Atgimimo pradioje ji plito padauginta atspaudais. Dabar leidjai, suprasdami jos svarb, rytasi dar syk pateikti visuomenei. Teateina ji kiekvienus namus kaip venta Maldos knyga, teskamba kaip tautos skausmas ir neveikiamas jos rytas kovoje dl laisvs! Raimondas Kaauskas Vilnius 1991.VI.1

TAUTOS KANI KELIAS

angos vietoje
Ms tautai istorijos eigoj teko igyventi daug diding, bet ir daug sunki valand. Kitados turjusiai didiul valstyb, kuri anuo metu vaidino labai svarb vaidmen Europos gyvenime, jai buvo istorinio likimo lemta patekti piet ir ryt slav pinkles. Tose pinklse ji prarado ne tik s a v o valstybin nepriklausomyb, bet turjo labai daug pavoj s a v o tautinei egzistencijai. iaurus, maai kultringas, bet godus imperialistinis kaimynas i ryt daugiau imtmeio siek inaikinti ms taut. Dl i seno likusio lietuviko atsparumo ir dl taurij s a v o tautos sn pasiaukojimo mes ne tik isilaikme g y v i tautikai, bet ir atkrme s a v o v a l s t y b . Taiau pavojai neinyko. Vietoj carinio imperializmo rytuose, sugriuvus carinei imperijai, pasinaudodamas suirute, lykiausio teroro priemonmis sigaljo nuomusis bolevizmas, kuris rusus ir su jais suritas kitas tautas kankino daugiau 20 met. 19181919 m. mums p a v y k o s a v o jgom, palyginant, nesunkiai atsiginti ir retas pagalvodavome, kad panaus p a v o j u s gali kada nors mus vl itikti. Per 20 su virum met ramiai dirbome, krme, ateiiai tikjome. Kilus Europoj ir pasauly naujoms audroms, sisiautjus naujam pasauliniam karui, ms maa tauta ir v a l s t y b turjo pakelti y p a sunki bandym dienas. T didij grumtyni metu mes, neturj progos net parodyti ilgus metus organizuoto pasiprieinimo ginklu, staiga praradome s a v o brangiausi turt laisv. A t j su per dvideimt met didiuls tautos krauju ir prakaitu lietais ginklais, nuomieji bolevikai ipl i ms nepriklausomyb, sutrukd tautos paang. Skelbdami s a v o socialinius kius, ir bandydami juos praktikoj v y k d y t i , iard ms k. 3

S a v o usibrtiems tikslams v y k d y t i bolevikai naudojo kitur ir pas mus tokias baisias priemones, kokiu ligi tol istorijoj nebuvome pain. Po bolevikinio imperializmo slibino letena turjo padti g a l v a s deimtys milijonu tauri jo pavergt taut sn. Ir ms tauta ta labai skaudiai pa t y r . Palyginti per trumpa vieneri met siautjimo laik jie iud Lietuvoje 3.000 ms tautiei, kalino kaljimuose 12.000, ive neinomam likimui tolimuosius plotus ne maiau 45.000. Ir visa buvo daroma tokiu bdu, kur pavadinti vriku tikrai yra per maa. ms krat b u v o atsikraust budeliai ir smaugikai, kurie per ilgus s a v o praktikavimo metus b u v o tap tikrais to j sukurto meno" specialistais. Tai dar karta vaizdiai parod pasauliui, kad monikumas bolevikijon ne tik kad negrta, bet ir tikrai negri, kol tie monijos smaugliai nebus paalinti i ems paviriaus. Utat ms tauta, su tiek nuostoli ikentusi bolevikins invazijos metus, taip uoliai ir nuoirdiai prisidjo ir prisideda prie to slibino sulugdymo. Vienu tragikiausi bolevikinio siautjimo momentu be, abejo, buvo tas, kur turjo igyventi Teli kaljimo politiniai kaliniai, nukankinti nakt i 1941 m. birelio 24 25 d. Raini mikely. Neapraomas sadizmas, kuri vadinti vrikumu bt tikrai labai velnu, ia pasireik y p a kratutinm formom. Toki kankinimo bd ligi tol buvome girdj viena ar kita atskirai, bet ia jie visi buvo pavartoti i karto paiom atriausiom formom. Ir visa tai buvo daroma juk ne kieno kito, o j neamosios laisvs", darbo moni g e r o v s " vardan. Raini tragedija amiams liks vienu iurpiausi momentu ms tautos istorijoj. Kad ji nelikt ilgesni laika tik odinj atminty, kaip tai atsitiko su Krai skerdynmis ir kitais skaudiais mums vykiais, is leidinys ir y r a pirmas bandymas fiksuoti tuos vykius, paskelbti juos visai tautai. inoma, jis nra tobulas, taiau ateity plaiau surinktoji mediaga gals j patobulini. Visus, kurie gali kuo nors j papildyti ar pataisyti, ar koki pageidavim pareikti, praomi neatidliojant rayti io leidinio rengjams. ia skelbiamoji mediaga ne tik atskleidia ta nepaprast raudonj okupant siautjim paskutinmis valandomis prie ivejant juos i ms krato, bet kartu primena ir kelet skaudi dalyk. Vis pirma aikja, kad bolevizmas buvo rads, tiesa, labai maa, ir tarp ms tautiei s a v o pakalik, akl ir baisi s a v o darbo talkinink. Tai paaiks i Teli kaljimo istorijos. Be to, ji mums akivaizdiai primena, kad dalis ms tautiei mgo kaiioti lieuvi, sksti s a v o brolius, juos davinti. Tokiu nemaa ir iandien tebra. Jie raitosi, slapstosi, nori nuduoti padorius tautieius, bet j sin niekada nebus g r y n a . Ant j idavikikumo dalinai gula v i s a s ms tautiei praeitais metais pralietas kraujas ir tos nemonikos
4

kanios, kurios yra i g y v e n t o s ms kankini. Ne vienas gal s a v o p r a s t o lengvabdikumo v e d a m a s bgo sksti s a v o kaimyn ar brol nuomiems okupantams. Tai didel gda ir praeiiai neatitaisoma klaida. Ateiiai tai reikminga pamoka, kad reikia laikytis tautinio solidarumo ir savosios ems, savj broli meils. Mums reikia imokti daugiau vienybs, dar daugiau tautinio susipratimo. Taiau visa tauta didiulj daugumoj egzamin ilaik. Palikta viena be vad nuomiam likimui, ji parod labai daug susipratimo, kovingumo ir laisvs meils. Ji i s k y r i s a v o tarpo ir daug dvasios galin, kurie ir tomis tragikiausiomis valandomis kl laisvs vliavas ir kviet tautieius ruotis kovai, nebojant klii ir kani. Ir tai dar vis ms tautos sluoksni mons, be amiaus, isilavinimo ir profesijos skirtumo. Utat ir iam leidiny minim didvyrik kankini tarpe mes taip pat randame labai vairaus isilavinimo, amiaus ir verslo mones. Visi jie buvo bolevikins iaurios rankos surinkti viena viet i s a v o kasdieninio darbo ir tapo j sadizmo aukomis. Visi juos vadiname e m a i i K a nk i n i a i s. Ir tai teisinga. Tiesa, y r a tarp j ir i kit Lietuvos viet kilusi, bet visi prie sumim emaiiuose g y v e no, ia nelaisvn pateko, ia kanias ikentjo, ia mir. Vis j palaikus priglaud numyltoji emaii em. emaiiams nuo seno teko parodyti ypatingo atsparumo dl s a v o laisvs, pakelti daug kani, ilieti daug kraujo. Ir iuo kartu tai pasikartojo. Be abejo, kartu tai yra visos ms tautos didvyriki kovotojai, kankiniai, kuri kilnus p a v y z d y s , pralietas kraujas ir ikenttos kanios per amius kels kovos dvasi ir adins savosios ems meil, meil lietuvio lietuviui, meile ir pasiaukojim L i e t u v a i. K. Mockus.

EMAII KANKINIAI

K a d a n g i d a u g u m o k a n k i n i lavon n e b u v o g a l i m a atpainti, t o d l i k a r t o n e b u v o g a l i m a tiksliau n u s t a t y t i n u k a n k i n t j a s m e n . Vliau, k a l j i m betikrinant, b u v o rastas sraas, k u r i a m e rayti v i s o 76 a s m e n s . I atpaintj k a n k i n i t a m e srae b u v o visi rayti. Skaiius t a i p p a t atitiko, nes Raini duobse b u v o rasti 78 l a v o n a i ir 3 b u v o rasti prie Diuginn. T a r p Rainiuose n u k a n k i n t j b u v o du rusai. T r y s i polit. Teli k a l j i m o kalini b a n d bgti, ioko p e r tvor. Juos s a r g y b i n i a i v i j o s i Ir n u o v j a u u miesto. Jie b u v o rasti u k a s t i v i e n o j d u o b j prie Diuginn. Ligioliniai t y r i m a i n e s u k l a b e j o j i m dl to s r a o tikrumo, todl ir reikia t sra l a i k y t i t i k r u Teli polit. kalini n u k a n k i n t j a s m e n srau.

Antanaviius Juozas. Antanaviius Antanas. Antanaviius Jonas. Bachmanas Liudvikas. Baltrimaitis Kazys. Balseviius Povilas. Balseviius Stasys. Baltramiejnas Albinas. Beimaviius Juozas. Buius Kostas. B u m b l y s Juozas. Bubel Steponas. Butkeviius Adolfas. iuas Antanas. iurinskas Andrius. Dauka Jonas. Dakneviius Stasys. Dibisteris Antanas. Gailius Vaclovas. Gaudutis Augustinas. Galdikas Kazys. Glazauskas Henrikas. Gelinis Ignas. Guauskas Pranas. Jablonskis Juozas. Jaktas Jonas. Jagminas Adolfas. Jankauskas Aleksas. Jocys Stasys. Katkus Kazys. Kardelis Povilas. K a v e c k a s Vladas. Kavolius Petras. Kavolius Bolius. Kazlauskas Povilas. Korza Balys. Kriinauskas Bronius.

Kizeviius Karolis. K v e d a r a s Juozas. Kusa Leonas. Lengvinas Mikas. Lileikis Vytautas. Longinas Mikas. Lukauskas Pranas. Malakauskas Liudas. Maskolenka Petras. Motuzas Vladas. Montvydas Antanas. Milius Jonas. Norvaia Motiejus. Pakalnikis Liudas. Parafionaviius Zigmas. Paulauskas Kazys Pabarius Vaclovas. Petronaitis Vladas. Pukorius Kazys. Rakas Adomas. Rudokas Jonas. Rudokas Andrius. Sakelis Zigmas. Simutis Adomas. Simutis Julius. Stukas Feliksas. Sungaila Vladas. alkauskas eslovas. alius Edmundas. akenis Zenonas. leinius Jonas. Tarvainis Zenonas. Telinskas Jonas. Truska Juozas. Viius Jurgis. Vilinskas Povilas. virzdinas Herminegildas.

Paskutins dienos Teli kaljime

K apie tai byloja kiti

Prasidjus Vokietijos SSSR karui, Teli kaljime sdjusi politini kalini irdys, kaip almuo sauls, lauk isivadavimo. Birelio mn. 23 ir 24 dienomis Teliuose b u v o didelis kariuomens judjimas. vairs daliniai keliavo prie prieais ir sausakimai upild gatves. I 23 24 d. nakt i Teli ibgo kompartija, NKVD staiga, milicija... Kaljime tuo laiku joki rus nebuvo, priirtojai palaik prast tvark ir kaliniu nepaleido, nors buvo i lietuvikos visuomens puss kreiptasi ir reikalauta kalinius paleisti. Birelio 24 d. r y t atsirado rus s a r g y b o s , g a t v e pro kaljim buvo sustabdytas judjimas, o pats kaljimas buvo apstatytas kulkosvydiais. Kaljime buvo sudaryti politini kalini sraai ir nutarta juos, t. y. politinius kalinius, likviduoti. Dienos metu buvo ikastos Raini mikelyje 4 duobs, nakt i 24 i 25 d. kaliniai buvo i kamer vedami bstin, apklausinjami, pasmerkiami mirti, buvo suriamos upakaly rankos, uriamos burnos (paabojama), o i ia buvo vedami ir guldomi sunkveimius. Visi svarbesnieji tos pasibaistinos egzekucijos v y k d y t o jai yra pasialin arba uv, joks kalinys nra pabgs nei i sunkveimi, nei nuo duobs, taigi ir apie kankinimus kaljime joki tikr ini nra. ia paduodame itraukas i byl buvusi bolevik kaljimo priirtoj parodymus bei sdjusi kamerose kalini igyvenimus ir tikime, kad skaitytojas i ios mediagos gals susidaryti apytikr vaizd t baisum, kokie y r a v y k kaljime pirmomis io karo dienomis.
9

Buv.

kal.

tarn.

A.

utauto parodymai

KALINIUS ADA IVETI Pirmadien v a k a r e (23. VI.) apie 16 val. kaljimo v-ko pareigas eins Vaitkus, grs i miesto, mane sutiko prie kaljimo dur g a t v j e . Labai skubdamas papra, kad a duoiau valdik pinig, nes jam reikalinga duoti tabui, i kurio gauname mainas ir v a k a r visi ivaiuojame (reikia ir tarnautojai ir kaliniai). Es, gaunama 17 main. Ratinje Vaitkui pinigus atidaviau, net neskait paduot pinig, bet pasira pakvitavim, jog g a v s v i r 600 rubli. K tai dar su alimu pakalbjo ir tuojau vienas vl ijo miest. NAUJAS KALJIMO VIRININKAS Apie pus atuoni vakaro, kaljiman atjo Taurinskas NKVD v-kas, usira priirtoj p a v a r d e s ir einamas pareigas, paklaus k a s partiniai, o kas ne. Tuomet buvo tik vienas partinis. Raibuis taip pat paklaus gyd. Gutman, ar jis partinis, jisai atsak, jog kandidatas, berods, nepatvirtintas. Po to, paklaus, kas y r a dar i vyresni priirtoj; kas tai atsak, jog y r a Selenis, bet daro kaljimo patikrinim. Tuo tarpu Selenis gro ir drausmingai prie Taurinsk prisistat. Taurinskas Selen p a s k y r kaljimo virininku. Po to Taurinskas apie 21 val. ijo. Tuo sykiu rus ir saugumo tarnautoju nebuvo. IVYKSTA KOMPARTIJA, NKVD, MILICIJA Apie antr valand nakties (VI. 24) ijau gatv, pajau link kompartijos bstins, kur maiau stovint policinink Kadail. Taip pat maiau kompartijos sekretori Bau, Guisk, komjaunuoli, viso apie 20 moni juos visus maiau kompartijos I aukte, buvusioj Kurijos patalpoje. Mironovo nepainojau, Rociaus nemaiau. Man ten besant, nuo Plungs, a t v a i a v o 2 pilni sunkveimiai moni, v y r u ir moter, apie 1020 moni. Sprendiau, jog i Plungs kompartijos, nes painau Plungs kompartijos tarnautoj. A vl grau atgal ( kaljim). U koki 5 minui v l ijau gatv. Man ijus gatv, tuojau atsirado gyd. Gutmanas, ir pamatme, kad prie v y k d o m o j o komiteto k a s tai stovi. Prij ariau pamatme, jog stovi Rocius ir Korietka; jisai prie bolevik buvo politruku milicijoje, o dar vliau Alsdi valsiaus viraiiu. Po kiek laiko i autobus stoties i v a i a v o maina, kuri p r i v a i a v u s prie v y k d . komiteto sustojo, ar kas tai sustabd. Mainoje maiau buvo: L e s y s komjaunuolis ir ukauskien 10

 tarnavo v y k d . komitete. Kas daugiau buvo neinau, bet maina - autobusas buvo pilnas moni. Rocius main nesdo, o Korietka ar sdo, nepamenu. Maina privaiavo kaljim, tuojau sustojo ir i kaljimo, kurin tuo laiku buvo nuvyks Gutmanas, ijo su s a v o mona Gutmanien, kuri Gutmanas sodino main, o pats nesdo. Kur Rocius dingo neinau; j palikau prie vykdomojo komiteto. Mainai nuvaiavus, a ir Gutmanas grome kaljiman, bet tuo laiku pro kaljim p r a v a i a v o Rocius su mona, dar kas tai, viso keturi mons su oferiu. Jie nuvaiavo lengva maina miesto link pakaln. A sprendiu, kad autobusas ir Rociaus maina nuvaiavo link Tryki, nes Gutmanas apie tai sak. Prie kaljimo joki main nestovjo; taip pat nestovjo joki rus sargybini. Atj ratin praneme, jog i v y k o Rocius, komjaunimas ir kiti veikjai. Kas tai patar paskambinti saugum, pasiteirauti ar jie y r a ir k daryti. A paskambinau por kart, bet niekas neatsiliep. sitikinti, kam tai patarus, a su g y d . G u t m a n u nujome saugum, kur nieko neradome, bet radome duris visur atrakintas ir patalpose visik betvark. Dl visko ujome milicij Kstuio gatvje, ten taip pat radome t pai padt, kaip ir saugume. Grome atgal ir visk ratinje papasakojome.

Tuomet a su Pliukiu ijau i kaljimo prie motociklo, kuris b u v o a t v a i a v s prie kaljimo skersgatvio. Tuo metu atjo gyd. Gutmanas, kuris papra Stonio nuveti j ligonin, bet Gutman beveant motociklas pergriuvo. Tuo metu atbgo Selenis, o kur Pliukis dingo, neinau. Mums besikalbant a t v a i a v o sunkveimis su kareiviais. I mainos ilips karininkas paklaus, k a s mes esame. A ir Gutmanas paaikinome, jog esame kaljimo tarnautojai; Gutmanas klaus k reikia daryti su kaljimu. Tas karininkas paadjo padaryti vark. Prijs prie kaljimo, karininkas sak stabdyti pravaiuojanias tuias mainas. Kareiviai sustabd 3 pravaiuojanias mainas. Viena i sustabdyt main buvo tuia, o kitos su kroviniais. Tada visi buv g a t v j e : karininkas, kuris vliau pasivadino garnizono v-ku, a, Gutmanas, Selenis, Milauius ir keli karikiai, palik apie 10 kareivi gatvje, ujome ratin. T a s pats karininkas liep, kad ratin susirinkt visi priirtojai. Susirinkusiems priirtojams, kuri, pamenu, buvo ie: Selenis, Gutmanas, Sungaila, Balnikait, Liaudanskait, Adomaitis, karininkas nieko nesak, tik vis laik kalbjo su Gutmanu. K kalbjo neinau, nors rusikai iek tiek suprantu. Vienas rus k a r y s k tai pasak Gutmanui ir Gutmanas man liep eiti parodyti kaljimo rs, kuris y r a u kaljimo virtuvs. A parodiau; rsio - sklepo rakt dav Bal11

voius ar Adomaitis. Rus karys, pairjs t sklep, pakraip galv ir a supratau, kad r s y s y r a maas politiniams kaliniams suaudyti, nes priirtojas Milauius kalbjo, kad kaliniai bsi suaudyti. I kur Milauius tai girdjo neinau. Grus ratin, koks tai k a r y s paklaus, kas turi i ratinje esani ginklus. A turjau ir pakliau rank. Ginklus i turini nepam. Moterims ir virjui Adomaiiui liep i ratins ieiti ir eiti namus, nes Adomaitis buvo virju, o Gutmanas apie tai tam kariui buvo pasaks. Ieidamas garnizono v-ku pasivadins karininkas, berods, majoras (turjo du pailgus enkliukus) sak, kad nieko i ratins neileist. Tai buvo apie 78 val. ryto. ATRENKAMOS POLITKALINI BYLOS Apie 910 val. ryto tas pats garnizono v-kas gro su keliais kariais ir atsisdo prie stalo, kur buvo sudtos politini kalini bylos. Bylos buvo sudtos pirmadien, nes Vaitkus norjo sudaryti sra politini kalini. Garn. v-kas pareik, kad nereikalingi priirtojai i ratins gali ieiti. Ratinje likome: a, Gutmanas, Selenis, Vaitkus. Rus kariai, susd prie byl, pradjo jas skirstyti pagal nusikaltimo straipsnius. Skirst dvi grupes. Kiek supratau, 43 kalinius i s k y r suaudyti, o kitus paleisti ar iveti. Sra darme Gutmanas ir a t 43 kalini. Kariai, pam sra, ijo. Ieidamas garnizono v-kas s a v o vietoje paliko kok tai kapiton i NKVD. IEKOMA KASTUV IR VIRVELI... Tasai kapitonas klaus Gutmano, ar y r a kaljime kastuv. Vaitkus, o paskui ir a ibgome paklausti priirtoj, nes liep Gutmanas. A paklausiau Balvoiaus, kuris su kitais priirtojais buvo s a r g y b o s bstinje. Balvoius, kaipo sandlininkas, atsak, jog ia kastuv nes, o es tik Siraii dvare. Vaitkus gro ir prane, a nieko nesakiau. Po to, i ratins rusai greit ijo. Apie 1112 val. ijs g a t v pamaiau, jog g a t v j e stovi rus sargybiniai su kulkosvydiais ir g a t v e civili moni nepraleido eiti. Main stovini nebuvo. Kublickas kalbjo Vaitkui, kad reikalingas ratas kastuv a m s i Siraii dvaro parveti. Vaitkus atsak, jog rat iduos ratinj. Kublickas, kiek inau, t kastuv pargabenti n u v y k s nebuvo. Apie 21 22 val. rusai pakeit kaljimo vart s a r g y b rusais. Apie 22 vai. kas tai sak visiems i bstins ieiti. Kas sak neinau, kur eiti nepasak. A ijau koridori, kuris eina kiem ir maiau, kad i kiemo pro mane ratins koridoriaus link nujo rusas saugumo tarnautojas Galkinas ir rankose laik virveles.
12

KALINIUS VEDA I KAMER Atjus Visagurskiui ir Budginui, prasidjo kalini vedimas i II aukto kamer emyn, nes buvo galima girdti, kaip Vaitkus auk kalinius po vien. Supratau, kad kalinius ved Vaitkus, nes buvo girdtis jo balsas ir kalini su klumpmis jimas. A koridoriuj prie lango prabuvau apie valand su virum. Man esant, vis laik buvo girdti kalini vedimas i antro aukto pirm. Kaliniai buvo vedami suritomis rankomis upakaly, kas netaip aikiai matsi, bet buvo matyti upakaly, galv balti raiiai. Kalinius ved pavieniui. Vedant kalinius, main motorai ne. Kalinius kareiviai keldavo main ir pastumdavo. Kalini prikrov 3 mainas; vien prikrovus pavaiuodavo ir privaiuodavo kita. prikrautas mainas sulipdavo 45 rus kareiviai. Kaliniai sunkveimiuose mainose buvo nesustatomi, o suguldomi ant kits kito. Ar vedami kaliniai buvo skaudiai muami neinau, bet eidavo patys, vedami dviej rus kareivi. Kai treia maina nuvaiavo, a Visagurskiui ir Budginui pasakiau, jog, tur bt, kalini veimas baigtas, nes buvo numatyti tik 43 kaliniai suaudyti ar iveti. Ar k atsak t mano kalb Visagurskis ir Budginas, pasakyti negaliu. Tai buvo apie 24 val. nakties i 24 25 d. birelio mn. Stovint man II aukte su alimu ir Kublicku, antr aukt ulipo Vaitkus ir 2 rus kareiviai, kurie nujo koridoriais link buvusios kaljimo koplyios. Jie atsidar kameros duris, berods, deimtos, ived nesurit vien kalin, kurio nepainau, ir nusived emyn. A tuo laiku nujau link ambulatorijos, kurioje kas tai buvo: kas buvo neinau, nes buvo tamsu. SURIA RANKAS, URIA BURNAS IR SUNKVEIMIUS SUGULDO

Stovdamas prie virtuvs laipteli maiau, kad kalinius ved ne ratin, bet bstin. Kai praved pro koridoriaus duris, a pajau prie bstins lango. Bstinje buvo silpna v a k s viesa, elektra nedeg. Tuo laiku bstinje buvo: NKVD-istas Roslanas ir Galkinas i saugumo. Prieais juos sdjo du ar trys nepastami karikiai. Prie dur maiau atvest kalin, jo nepainau, ir dar apie 4 mones. Tuo metu Rociaus nemaiau. Pro lang irti man niekas netrukd, nes su manimi irjo ir rusu sargybiniai, kurie stovjo kieme. Man pasitraukus nuo lango, tuojau ived, berods, t pat kalin, kur maiau pro lang s a r g y b o s bstinj. Pastebjau, kad kalinio rankos buvo suritos ir burna buvo urita kokiu tai baltu audeklu. Kalinys nei auk, nei verk. J ved du sargybiniai, pam u abiej rank, stovini main, kuri stovjo prie kaljimo kiemo vart. Sargybiniai kalin kl ma13

in ir stumdami paguld. A prijau prie rus sargybini, kurie stovjo prie lango ir papraiau papiros. Po to s a r g y bos bstin ved kalin Sakel. Tuomet stovdamas prie lango pamaiau greta Roslano besdint Roci. Kalin Sakel klausinjo: u k nuteistas, ar prisipasta kaltu. K jis atsak, a negirdjau. Jam tuo metu surio rankas. Po to, liep isiioti ir sakyti a", o tuo momentu jam umet ant burnos audeklo juost ir k tai dar upakaly galvos, matomai, rio. Tuomet a vl pasitraukiau nuo lango ir prijau prie dur, pro kurias Sakel urita burna ir rankomis ived prie sunkveimio ir pastm sunkveim. Sunkveimyje buvo, berods, t r y s rusai sargybiniai, kurie kilnojo kalinius main. Kurie spardsi ar prieinosi, tuos mudavo su kumtimi, nes autuv prie j nemaiau. Juos v e d vien po kito. Man bestovint t sunkveim suguld apie 15 kalini. Visi buvo suritomis rankomis ir uritomis burnomis. Vieni buvo vienmarkiniai, kiti su varkais, visi be kepuri; su paltais nei vieno kalinio nemaiau. Isyk kai kuriuos kalinius keldavo ir stumdavo sunkveim, o vliau i kur tai prie mainos pastat suol, ant kurio kaliniai palip buvo stumiami sunkveim. Ten kareiviai juos visaip sukindavo. Maiau, kad stmus main dviem kaliniam numov batus. Baigiant krauti ketvirt sunkveim, Kublickas (priirtojas) ine kelet glbi vairi rb ryuliu ir pamet prie virtuvs laipteli. alimas ir a numetme tuos rbus laipteliais emyn, o Budginas numet juos toliau virtuv. Tai daryti sak alimas. Mums metant tuos rbus laipteliais emyn, ijs rus kapitonas Jermolajev a s sak man kelet palt ir odejal numesti prie sunkveimio, k a ir padariau. Kareiviai, buv sunkveimyje, pam tuos rbus ir apdeng veamus kalinius. Apdengus kalinius, maina pavaiavo emyn Respublikos gatv. Po pertraukos vl atvaiavo sunkveimis, dengtas, su bda ir v l pradjo vesti kalinius. Ved i I aukto koridoriaus. Ved rusai ta paia tvarka, suritomis rankomis ir urita burna. Ivedus por trejet kalini, i koridoriaus ijo Vaitkus ir prijs prie alimo pasak, kad turs padti vesti kalinius. alimas atsikalbjo^ s a k y d a m a s sergs, ar panaiai. mane, nors buvau alia alimo, Vaitkus nesikreip. Taiau kada Vaitkus nujo, alimas liep man eiti padti vesti kalinius, bet a atsakiau, kad tai ne mano reikalas ir kalini nevediau. Po kiek laiko pamaiau, kad kalini su kokiu tai rusu ived priirtojas Kublickas. T a s kalini paskutin sunkveim vedimas truko apie pusvaland. A vis laik buvau prie v i r t u v s laipteli. Paskutinius kalinius vedant, kaliniai pradjo aukti pilnu balsu, matomai atsirio burnas. Tai dar jau susodinti mainas. Tada i koridoriaus ilk Galkinas ir nubgs prie mainos pradjo keiktis, grasindamas suaudy14

sis ir, pams i kareivi autuv, kalinius sunkveimyje pradjo muti su autuvo buoe. Kaliniai nutilo, bet buvo girdtis sunkus alsavimas. Rbu apkloti kaliniams nebereikjo neti, nes maina buvo dengta. Sutvarkius kalinius, maina pavaiavo ir sustojo prie kaljimo vart. Maiau, kaip paskutin main sdo Vaitkus, daugiau kaljimo priirtoj jsdant nemaiau. Maina vl pavaiavo Respublikos gatv ir vl sustojo. Nujs prie kaljimo kampo, pamaiau, kad g a t v j e buvo ir daugiau main - sunkveimi. I main pasigirdo vienas kitas riksmas ir u koki 1520 minui jos nuvaiavo. Mainoms nuvaiavus, maiau, kaip i ratins ijo Roslanas ir Duanskis, kurie k tai su savimi nesi. Grs kiem, kieme priirtoj, nei Kublicko, nei alimo, nei Budgino bei kit nemaiau. Kieme prie ulinio sdjo rus sargybiniai. s a r g y b o s bstin "dmesio neatkreipiau. jus I (pirmo) aukto kaljimo koridori, galjo bti po paskutins mainos ivaiavimo apie deimts minui, koridoriuje maisi daug kaljimo priirtoj, i kuri pamenu: Balnikait, elv, Basar, ir, berods, Ston, kit nepamenu. Nujs ratin radau Roci; kas daugiau buvo nemaiau. Rocius sdjo ir nieko neveik. Jis man nieko nepasak ir a jam nesakiau. Tuomet ijau vl kiem ir, pamats virtuvje vies, ujau tenai. Radau piln virtuv moni: rus ir kaljimo priirtoj. I kaljimo priirtoj pamenu: Budgin, alim ir, berods, Sungail. Rus kareivi galjo bti du. Jie tenai kniso baltinius, rbus ir kita. Ar jie k pam, neinau. Grau atgal I aukto koridori. I kiemo atjo daugiau rus. Jie su savimi k tai nesi ir klaus, kur galima pavalgyti. Ujome visi s a r g y b o s bstin, bet ten buvo tamsu. ieb degtuk, pamatme vak, kuri udegme. ia pradjome valgyti. Valgant ujo daugiau kaljimo priirtoj: Sungaila, Balnikait, elvys, Budginas, Raibuis, o vliau Selenis ir Rocius. Kas buvo daugiau nepamenu. A pavalgs s a v o viet uleidau Rociui ir atsigrs vandens ijau gatv.

Priirtojo

A.

Pilybaiio

parodymas

KANKINIAMS KASAMOS DUOBS Antradien apie 1112 val. Selenis Vincas paauk mane, utaut ir kitus, kuri pavardi nepamenu, ateiti ratin. ia mums pasak, kad i kaljimo niekur neieitumme buvome: Sungaila, Budginas, utautas, Heimanas, elvys, Mikuius, Vaitkus, alimas ir Raibuis. Apie 18 val., alimas mane 15

nurod rus karininkui, kuris usira mano pavard ir liep eiti s a r g y b o s bstin, drauge su ratinje buvusiu Heimanu. Greitai po to ujo tas pats karininkas ir sak man, Heimanui ir 8 rusu kareiviams eiti sunkveim. sd nuvykome i mik, ant Luoks kelio. Vaiuodami vems deimt lopet (kastuvu). Nuvyk mik, kuris nuo Teli y r a apie 45 km., radome tris ne visai ikastas duobes, aly stovjo umaskuotas tankas ir nuo duobi apie 30 metr stovjo suverstos mainos motorai. Kartu a t v y k s rus karininkas sak tas tris duobes pagilinti. Kasme: a, Heimanas ir tie atuoni kareiviai. Dirbome apie valand laiko ir kai pabaigme kasti, jau saul buvo nusileidusi. Po to, atsigulme ant ems ir iguljome apie 23 valandas. Paskui visi psti grome atgal kaljim. Mums bnant prie t duobi, i Teli kaljimo kaliniu atve nebuvo. Kuriam reikalui tas duobes kasme, neinojau. Kai grau kaljiinan, kaliniai jau buvo iveti. Daug sunkveimi stovjo Respublikos gatvje prie kaljimo.

V i r j o J. Adomaiio parodymas
BUDELIAI BGA I TELI bgau s a r g y b o s bstin iekoti s a v o kepurs. Bstinje radau iurpu vaizd: ia buvo be jokios tvarkos priversta politkalini drabui ir apavo. I ia greitai nubgau virtuv, nes ten buvo padtas mano portfelis. Ten dar labiau radau visa suversta ir piln virtuv visoki drabuiu. I virtuvs per kaljim ijau gatv. ia radau veik visus priirtojus (iskyrus Lukoi, Gaili, Petrul, Jas ir Dausin). Gatv j e buvo didelis kariuomens judjimas. I ms tarnautoju kakur nujo Stonys, Selenis ir Balvoius. Tuo paiu laiku prie ms prisidjo du milicininkai, du rus karininkai, o vliau i kakur atsirado ir Roius. Du rus karininkai, Roius ir ms valdininkai sak nuo j neatsilikti ir skubiau eiti paskui juos. . I miesto visi greitai jome Luoks g a t v e ir pasisukome Tryki viekeliu. Apie du kilometrus pajus viekeliu, rus karininkai ir Roius sustabd vien pravaiuojant sunkveim, kur liep ir mums ssti. main sulipome: du milicininkai, du rus karininkai, Rocius, kaljimo tarnautojas alimas, Raibuis, elvys, Balnikait, Baua, Kabaila jr a. Daugiau ssti oferis neleido. Pasiliko: priirtojas ilinskas, Bazaras, Jakaviius ir veikas Samoka su s a v o mona. Maina mus nuve Tryki mik u miesto ir ten ilaipino. Tarnautojas alimas ir Raibuis liep mums eiti su
16

jais toliau, gi priirtojas Baua kakur mike dingo. Rocius taip pat liko mike, priirtojai kalbjo, kad Rocius ia turi lengv main, o mes toliau turim eiti psti. Einant pastebjau, kad Vaitkaus kelns ir batai buvo aptakyti kraujais. Heimanas buvo apsiavs politkalinio rudos spalvos kelnes. Eidami kalbjo, kad jie eis iki iauli ir paskiau link Latvijos. A su Kabaila pradjome po truputi atsilikti. Visai pasilikti bijojom, kad nenuaut. Toliau su jais eiti taip pat bijojom. Kabaila man papasakojo, kad Vaitkus ir Heimanas buvo prie politkalini udymo. Taip pat, kad Vaitkus kaljimo bstinje antradienio v a k a r e uriinjo politkalini burnas ir rio jiems rankas.

J. Tikiens parodymas
Birelio 24 d. antradienio ryt, pastebjau, kad s a r g y b a yra padvigubinta. Ms kamerai pradioje lietuvikai, o vliu rusikai buvo sakyta udaryti langus ir neirti pro juos. T dien i priirtoj maiau tik Vaitk. Kit nemaiau ir neinojau, kur jie yra. Tos dienos p a v a k a r y , eidama ruo, pamaiau, kad daugumas priirtoj, rus sargybini priirimi, buvo susodinti ant laipt virtuv. Tada supratau, kad buvusieji kaljimo priirtojai buvo suimti. Apie 34 val. po piet. Vaitkus drauge su gydytoju ydu, ariu komunistu, dirbusiu kaljime jau apie mnes laiko, vaiktinjo po kameras ir rankiojo visus politkalinius 7-t kamer. Po vakariens, apie 1011 vai., buvo mums vl grietai sakyta nelaikyti atidar lang, neirti pro j, nes prieingai bus aunama. Mes sakym pildme. Greit po to, brktant pasigirdo i koridoriaus Vaitkaus balsas: Vyrai, pasiruokite daiktus". Pagalvojome, kad visus politkalinius ivea Rusij. Politkaliniai pavieniui pavardmis buvo aukiami i 7-tos kameros ir vedami laiptais emyn. Kalinio nuvedimas truko apie 5, min. ir i viso juos vesta apie kelet valand. Atrod, kad kalinius ved rus sargybiniai, o Vaitkus sdjo v i r u j ir aukdavo pavardes. Vedant politkalinius, buvo girdti kalini balsai: Jzus Marija! Kur js mus v e d a t ? " kieme tuo tarpu jokio riksmo nesigirdjo, tik supratau, kad kaliniai varomi sunkveimius, kurie protarpiais labai urzg, ir y r a iveami. Nei viena i ms tuo tarpu pro lang neirjo. Baigiant vesti kalinius i 7-tos kameros, kur buvo apie 4243 mones, kai kurios kalins atsigulusios verk. Kalinms aprimus, po valandos atsikliau, pravriau truput lang ir pro ply pamaiau, kad kieme stovi dviejose eilse irikiuoti rus 17

kareiviai. Prie atidar vart stovjo sunkveimis i v i r a u s pridengtas eglaitmis ir upakaly nuleistu udaru. Maiau, kaip pro rus kareivi gretas buvo a t v a r y t a s vienas kalinys, kuris, man pord, turjo raiti ant burnos. Prie sunkveimio buvo pristatyta l y g kduk, ant kurios pasistojo kalinys ir palindo po eglaii veim. Po keli min. buvo a t v a r y t a s antras kalinys, kuris taip pat lindo sunkveimi. Ar jis turjo urit burn, nemaiau. Per t laik jokio riksmo kieme negirdjau. Matydama, kad rus sargybinis v i d u r y kiemo stovi atkis autuv i mano lang, pabgau, pridariau lang ir atsiguliau.

M.Radzeviiens parodymas
Teli kaljimo kieme rus sargybinius pamatme i birelio mn. 23 24 d. A kaljime sdjau 6 kameroj antrame aukte. T nakt antrame aukte deuravo priirtojas Kavaliauskas ir koks tai kitas priirtojas, kuris y r a kils, berods, i Varni miestelio. Birelio mn. 24 d. apie 4 val. ryto Kavaliusk pakeit Kabaila, o antrojo to priirtojo visai nesimat ir bendrai jis t dien ir v a k a r e nebuvo matyti. Kai sarg y b o j e stojo Kabaila, prie jo buvo 2 rus sargybiniai. Rytmetinio patikrinimo nebuvo. Ryt kieme matsi 56 rus sargybiniai, matsi ir lietuvi priirtoj. Ms kameros moter y s prame Kabailos vandens, maisto, ir, kad ileist ruo". Bet ms praymai nebuvo ipildyti. Apie 1011 val. ryto Vaitkus ir g y d y t o j a s y d a s atsirado antrame aukte prie 5 kameros. Jie kalbjosi tarp s a v s rusikai; atrodo, kad su jais lietuvio priirtojo nebuvo. I 5-tos kameros 9 kalinius perkl 7 kamer, o 3 gimnazistus 10 kamer. Visi jie buvo politiniai. Tuoj pat atved i apaioj esani kamer, greiiausia i 2-ros, 7, 9 ir 11 kameras. Tas vediojimas tssi apie valand laiko. Perkeliamieji kaliniai i kamer kameras ir vedamieji i I aukto II-r neauk. Buvo ramu. Jiems burnos nebuvo uritos, sprendm i to, kad kai kurie kaliniai net klaus ar reikalinga paimti valg ir s a v o rbus. Vaitkus atsak, kad kiekvienas paimt tik s a v o nuosavus daiktus. Po to, kur laik buvo tylu. Mums valgyti nieko nedav ir oran neleido. Kieme stovjo rus s a r g y b a ir neleido prie lango prisiartinti. Ms kamer ruoai" paleido po 67 moteris apie 7 valand vakaro. Grtant atgal maiau, kad prie virtuvs laipteli stovjo apie 10 priirtoj lietuvi, prie j ant laipiuk sdjo priirtojas Raibuis, o Vaitkus su rus sargybiniu sto18

v j o prie kaljimo jimo dur. A Vaitkaus papraiau valgyti ir u poros valand, apie 9 val. atne vakarien. Sutemus, apie 11 nakties, i 7-tos kameros Vaitkus pradjo aukti politkalinius. Pirm iauk Korz ir tas paklaus, ar imti valgi ir rbus. Vaitkus pasak, kad visk nuosav pasiimt. U koki poros minui iauk kit, berods, Antanavii. auk ir kitus, skubindami, jog maai laiko. Vaitkus sak, skubkite, nes liko laiko tik viena minut. Vedant kalinius, mainos vis laik smarkiai ir i apaios kaljimo girdjosi duslus v e r k s m a s ar stenjimas. Kalinius neant nei vedant sunkveimius nemaiau. Ar kaljimo priirtojai, be Vaitkaus ir Kabailos, prisidjo prie kalini gabenimo ir kankinimo neinau. Kuomet kameros duris kas tai i v y r ilau, ms kameros kalins ijome laisv. Kaljimas buvo tuias ir jokio tarnautojo ar rus priirtojo nebuvo matyti. Priirtoj a s Kavaliauskas, man paklausus, por dien prie iveim kalini, k a s bus su jais, pareik, kad ratinje peririmos kalini bylos ir kalinius visus leis laisv.

J.Bertaiaus parodymas
A buvau pasodintas kaljim u pervedim moni Vokietij. Teko sdti kartu su politkaliniais nuo 1941 m. balandio mn. 15 dienos iki birelio mn. 25 dienos. Birelio 22 dien pasigirdo patrank garsai. Nuo tos dienos kaljime buv o m e laikomi be maisto. Birelio mn. 24 d. i ryto patikrinimo kameroj nebebuvo ir priirtoju nesimat. Palaukme iki 10 val. Pro lang matme, kaip a t v a i a v o viena rus maina pilna ginkluot kareivi. Maina prie kaljimo buvo sustabdyta kaljimo gydytojo. Jis ilgokai kalbjosi su rus karininku ir buvo girdti, jog is pra duoti nurodym, k daryti su kaljimu, nes kompartijoj ir NKVD valdinink nebes. Pats g y d y t o j a s buvo pasiruos bgti. Rusai sustojo, ilipo i mainos, apsupo kaljim ir pastat s a r g y b . S a r g y b a i buvo sak y t a sustabdyti judjim pro kaljim. Tuo paiu momentu rusams prisistat kaljimo valdininkas Vaitkus. Netrukus atjo b u v s valdininkas alimas ir buvo matyti g a t v e ateinant priirtojus Gaili ir Kavaliausk, bet juos sargybiniai nuvijo. B u v o matyti, kaip priirtojas Milauius nujo prieais esant nam, atsived Balnikait ir abu jo kaljim. Po to, susirinko visi priirtojai: Stonys, Sungaila, Raibuis, Balvoius, dar du (pavardi neatsimenu) ir priirtojas y d a s Joselis. 19

Ruoos metu buvau pastebjs, kad priirtojas Joselis su kriminaliniu kaliniu Tuliuiu ne rbus i kaljimo sandlio sargybin. Taip pat buvo renkami visi kaljimo rankiai ir dedami prie dur. Priirtojas Balvoius stovjo prie duru. Apie 11 val. atv a i a v o lengva rus maina su vienu NKVD tarnautoju. Ratinj buvo girdti Vaitkaus balsas: Sunekit v i s a s politkalini b y l a s " . Taip pat dav priir. Balvoiui sakym, kad visus politinius kalinius i 2 ir 3 kamer s u v a r y t antr aukt kamer 7. s a k y m a s buvo v y k d y t a s . Kameros Nr. 1 kaliniai, kurioj ir a buvau, pradjome prayti valgyti. Tada jo Vaitkus su vienu rusu. Vaitkus rankoj laik du pistoletus, o rusas lengvj kulkosvyd. Vaitkus suriko: Svolaiai, smetonininkai, raminkits, o kitaip bsite vietoj suaudyti". Po to, visus suguld ant cemento. Apie 1 val. pasiprame, kad leist atlikti ruo. Matme t pat rus, kuris grasino su kulkosvydiu, sdint ant ulinio ir sekant priirtojus. V a k a r e patikrinimo kameroj nebuvo. Patikrinimo nesulauk sugulme. Madaug po valandos laiko pasigirdo baisus bildjimas 7-toj kameroj. Kadangi bildesys nesiliov, buvo jungti trij sunkveimi motorai ir t r y s traktoriai. Netrukus pasigirdo skauds vaitojimai ir aikiojimai apaioj. Ir g a t v j e girdjome auksmus: Jzus Marija! mons gelbkite!". Tuo metu i 1 kameros, kurioj a buvau, iauk politkalin Motuz i Teli. Po keliu minui Vaitkus ikviet tardom politkalin Joci i Luoks. Jocius paklaus Vaitkaus, ar reikia pasiimti v i s u s s a v o daiktus. Vaitkus atsak, kad usivilk tik virutinius baltinius. Vedant kalinius i kamer, Balvoius, kuriam t dien buvo uvilkta sovietika uniforma, atrakinjo duris. Dar prie dur stovjo vienas NKVD tarnautojas. Taip pat maiau vaikiojant rus kareiv su kulkosvydiu. (Dabar jis suimtas ir sdi kaljime). Vaitkus kalinius i kameros kviet labai velniai; i jo kalbos neatrod, kad t v a k a r v y k t u udymas. Matyt jis tai dar, kad nesukelt panikos kalini tarpe, taiau kriminaliniai kaliniai suprato, jog udymas v y k s t a . Kriminaliniai kaliniai man kalbjo: Lsk po naru ir gerai usimaskuok, nes t a v o byla surita su politika, gali jie nuudyti ir t a v e " . Tada mes su politkaliniu ilinsku pasilindome po naru ir usimaskavome. Po keli minui a buvau iauktas Vaitkaus, bet krim. kalinys Galdikas, i Kartenos, atsak jo ia nra, jis y r a iv e t a s su kitais kaliniais arba y r a kitoj kameroj". Tada Vaitkus nujo. Po kokios valandos pasigirdo smarkesnis main e s y s ir visos mainos su vaitojaniais monmis nuvaiavo. B u v o gir20

dti ir baisiai iaurs keiksmai. Mainoms nuvaiavus, pasidar tylu. Po kokios valandos umigau. Kai pabudau, saul jau buvo patekjusi, madaug buvo pusryiu laikas. Tada prie kaljimo stovjo rus pasienio kareiviai. Ms kameroj esantieji 3 rus kareiviai kaliniai pradjo su sargybiniais kalbtis per lang. Rus kariuomens daliniai klaus, kas ia y r a . Kaliniai rusai atsak, kad ia y r a kaljimas ir sdime jau tris dienas nevalg ir pra pairti ar y r a kieme s a r g y b a . Kareiviai pasak, kad jokios s a r g y b o s ir jokio mogaus nra. Po to, prie kaljimo prijo vienas vyrikis, apsirengs pilku kostiumu, ir paklaus, kokie esate, ar politiniai ar kriminaliniai. Atsakme, kad esama ir politini ir kriminalini. Tada jis pasak: Vyrai, nesilaukit, nes tuoj ygiuoja vokieiai ir jumis paleis, o a pats einu kaljimo ratin". Viruj kaljimo pasigirdo baisiausias triukmas. Ms kameroj sdintieji kaliniai rusai, igird, kad ateina vokieiai suuko: iaip ar taip, vistiek mirtis", ir pradjo lauti duris. I lauko puss padjo j vienas draugas, kuris sdjo kameroj nr. 10. Durys buvo ilautos, spyna nusukta. Kaliniai vieni bgo ratin, kiti bgom kiem. Ibgus kaljimo kiem, a pamaiau pas skalbykl atplt vien lent, pro katr ilindau gatv.

21

Pasmerktj Testamentas
domiu ir vertingu radiniu reikia laikyti vienoje kaljimo kameroje rast aliuminin bliudel (maisto), kurio onuose ir dugne (atriu daiktu) irtas is politkalini testamentas, puikiai vaizduojs nukankintj nuotaikas ir vali pirmomis karo dienomis. Blidelio krato sienelse rayti ie odiai: Atskrido pirmos seniai lauktos i v a k a r krato plienins padangi kregds, vokiei auns laknai v i r Teli miesto 1941 m. birelio mn. 22 d. Mes, trylika politkalini, bolevik aukos, sddami Teli kaljimo 10-je kameroje, beviltikai mukiame iganingos laisvs, kaip briediai, itrok altinio vandens. Drasko mano em plrs azijatai, kankina tikrus lietuvius tvynainius, suki tamsius kaljim rsius, bendraudami su gobuoliais ydais. iandien, 1941 m. birelio mn. 23 d. ryt nuvito ms veidai, i r d y s ugnimi suliepsnojo, pamaius vokiei bomboneius, sprogdinant Teliuose bolevik karinius objektus. Sadistikas priirtojas Kabaila, mus ilg laik persekiojs neijimu i kameros ruoon ir mane prie trejet dien trimis kumio smgiais ivietje daus veid, nuleido ausis. V y r i a u s i a s kaljimo politrukas aklas bolevikas Vaitkus, ketins nuneti Berlyn 58-t straipsn, kuriuo nuomiausiai kaltinami mes visi Lietuvos politkaliniai, bgioja n e s a v a m e kailyje ir pajuodavusiu bekoniku snukiu, tyli. I kaljimo buvusios banytls politk. Tarvainis, ms Elta, per sien pranea diuginani naujien, Raibuis apipiautas, ydai vilkstinm bga rytus, Kaunas laisvas, pasipuos tautikom vliavom. Viens kit sveikiname su laisva Lietuva. iandien, 1941 m. VI mn. 24 d., graus saultas r y t a s : pro plieno lango grotus matosi spindintis mlynas Masio eeras. Mes pakeltom nuotaikom laukiame bolevik lugimo galo, suinoj i ms geriausio priirtojo Visagorskio apie ms nauj tiksli v y r i a u s y b . Heil S i e g ! Deutschland ber alles! Tu igelbjai ms t v y n Lietuv i azijatik grobuonik bandit bolevik, nag ir pastatei ms pai moni, tikr lietuvi nauj v y riausyb ant stipri plienini pagrind". Teli kaljimo 10-tos kameros 1941. VI. 23 politk.: 1. Antanaviius Juozas, 2. Baltramiejunas Albinas, 3. Baltrimaitis Kazys, 4. Buius Kostantas, 5. Gaudutis Augustinas, 6. Jagminas Adolfas, 7. Katkus Kazys, 8. Kizeviius Karolis. 9. Kvedaras Juozas, 10. Lileikis Vytautas, 11. Pukorius Kazys, 12. R a k a s Adomas, 13. Rudokas Andrius, 1941. VI. 23, Teliai". 22

Raini

Mikelio T r a g e d i j a

Kelias Rainius (irint i T e l i ) .

Netiktai atrastos aukos

Pasakoja gaisr. p. Peckus
Birelio 26 d. Teli apylinkj jau buvo nutil karo viai. Nujau pasiirti, kas dedasi Teli miesto ugniagesi komandoje, nes virininkas su visais s a v o padjjais, pams geriausi main, buvo ibgs. Auto radau mieste. Jame sdjo traktori stoties vedjas ir pradjo aikinti, kad automobiliui trksta vaks, kuri galima gauti traktori stoty. A sdau prie jo ir nuvaiavau traktori stotin Raini dvar. Raini mikelio kairj pusj stovjo rus palikta auto priekaba, o netoli kaimieiai krov s a v o veimus karik mediag. Apie tai praneiau Teli policijos vadui. Man d a v pistolet ir liep paiam tvarkytis. Birelio 28 d. reikjo pakeisti Raini mikely sargybinius, kuriuos buvome pastat prie auto priekabos. Taiau nujus nebuvo kuo iuos sargybinius pakeisti ir nutariau palikti tuos paius, kol gausiu arklius priekabai parveti. Mike pamaiau du v y r u s , kurie i vienos mainos leido benzin. Patikrinus pasus pasirod, kad jie broliai i netolimos apylinks. Juos paleidau. Netoliese pamatm main rat, kelis kibirus kopst, rusik popieri. Taip pat pamatm sukastas emes, kurios 23

buvo dalinai samanomis umaskuotos, taiau buvo aikiai matomos kasimo yms. Spjome, kad gali bti pakasta ginklai a r b a stambesns main dalys. Sargybiniui buvo s a k y t a atkasti vien duob. Jis atsisak, nes nebuvo kastuv. Lopeta tuoj atsirado ir pakasus 30 cm pradjo jaustis, kad y r a k a s tai minktas drabuis. Padaviau peil. Perpiovus drabuius, pasirod mlyna v y r i k a krtin. Nutarm, kad karikis negali bti, nes kariki laidojant niekas neirengia; o ia buvo matyti melsvos spalvos baltiniai. sakiau itraukti ir itraukus pamatm bais regin. Duobje buvo be skaiiaus koj, galv, rank . . . Paliks sargybin, nuvykau praneti Teli policijai, kad duobje rasta daug lavon, kurie ar tik nebus Teli kaljime sdj politiniai kaliniai. Policijos v a d a s sak lavonus ikasti. Grs mik, radau jau tris lavonus ant kranto, o duobje buvo matyti kiti lavonai. Taip pat ir kitose duobse, prakasus 1520 cm., buvo lavonai. Tada jau buvo aiku, kad tai kaljime sdj v y r a i . Gavs paramos i Raini dvaro, pradjau darb. Duobse buvo baisiai sualoti lavonai. Jie buvo atkasami ir guldomi ant ems eilmis. J galvos buvo sudauytos, rankos suraiiotos upakaly, knai subadyti ir juodomis dmmis padengti. Reikia manyti, kad rasti kopstai buvo panaudoti utinimui rank ir koj. iaurumas buvo didiausias. Tai buvo birelio 28 d. apie 14 val. Iki v a k a r o buvo atkastos visos duobs, kurisoe rasta 73 lavonai...

Raini mikelis, kur v y k d y t o s iauriosios emaii udyns.

24

Kaip j i e mir

Jie b u v o taip sualoti, k a d j atpainti niekas negaljo.

Kaip jo kankinimas, kol kas ini nra. Visi kankinimo dalyviai y r a pabg, visi kankinamieji y r a nukankinti. Taiau matydami nukankintj lavonus, galime suprasti ir sivaizduoti, kokias kanias ms kankiniams teko igyventi ir su kokiu ikrypliku iaurumu igamos azijatai ir ju pakalikai juos nukankino. Vaik neatpaino motinos, monos neatpaino s a v o vyr, broliai ir s e s e r y s broli, draugai d r a u g , nes taip baisiai lavonai b u v o sualoti. Yra faktai, kad monos apraudojo ne s a v o v y r u s u savus, palaidojo juos, i g y v e n o baisiausi pragar kani, o j vyrai, b u v iveti kitus kaljimus, po kiek laiko isilaisvin grio g y v i ir sveiki. ia skelbiame teismo medicinos protokol. Deja, jis nra detalus. Taiau i jo aikiai galima suprasti, koks nepaprastai iaurus ir nemonikas bolevik nusikaltimas ia, Raini mikelyje, y r a padarytas. Visais amiais, kol g y v e n s ms tauta, kol g y v e n s doroji monija, itas darbas bus minimas su pasibaisjimu. (Lavonai y r a tirti tarptautins medik komisijos, bet jos duomen kol kas neturime, jie bus paskelbti tarptautinj spaudoj.)
25

Teismo medicinos

protodolo

itraukos

1. Lavonas neatpaintas. Epiteli lupasi. Kair koja iki puss blauzdos sumuta. Krtin sumuta. Sprandas sumutas. Galvos oda nulupta, kraujas isiliejs. Deinys skruostas ir smilkinys sumuti. Kaktikaulyje v i r antakio 2 cm. aizda atriais kratais, 3 cm. gilumo. Kraujas isiliejs. 2. iuas Antanas i Teli. Pilvo ir krtins sumuimo yms. Ant kairs kojos emiau snario smgio aizda, kraujas isiliejs. Abi rankos upakaly suritos. Viso galvos kiauo sils sutrkusios, trkimai pusiau ovalins formos, zonduojant (aizd gilum matuojant) matyklis laisvai eina per vis kaukol, smegenys sumaiyti. Paakiuose mlyns.

Jie b u v o atkasti ir eilmis s u g u l d y t i n u u d y m o vietoje.

3. Kavolis Petras (atpaino brolis Matas). Visas galvos kiauas sutrekintas, deformuotas. I galvos deins puss, tarp kaktikaulio ir smilkinio kaul y r a nelygiais kratais aizda. I nosies itekjs kraujas. Oda nulupta. Smegenys itryk. Ties deiniu lp sujungimu y r a durtos dvi aizdos, 10 cm. gilumo. Apatinis andikaulis sutriukintas. one i deins puss po ranka y r a muimo yms. Lyties organai sumuti, kraujas isiliejs. Rank galns nuutintos ir nubruuotos. Lavono dms stipriai ireiktos. 4. Stepas Bubel i Alsdi. Lavondms stipriai ireiktos visame kne, lupasi ir maceruojasi abiej koj sumuimo

yms. Lyties organas sumutas, kraujas isiliejs, mana pilna krauju. Ant varpos galo sumuimo yms. Smakras priverstas prie kaklo, paabotas raiiu, lieuvis ikitas, apatinis andikaulis nuverstas emyn, kairioji akis atdara. Tarp virukaulio, pakaukaulio ir smilio kaulo y r a atriais nelygiais kratais aizda, 8 cm. Smegenys bga. 5. Neatpaintas. Lavondms apatinse kno ir galvos dalyse stipriai ireiktos. Pilvas, kojos ir lyties organai sumuti, kraujo isiliejimas. Deins kojos pirtai kruvini, pado v i d u r y s perdurtas iki kaulo, aizda 1,50,5 cm. Kaklas paritas audekliniu raiiu, galva kiaura, kakta i deins puss muta dubus, galvos kaulai sutrekinti, skyl 128 cm., smegenys imaiyti.

S u d a r k y t i e m s l a v o n a m s stengtasi grinti m o g a u s ivaizd.

6. Neatp. Lavono dms stipriai ireiktos su puvimo ymmis. Paabotas audekliniu raiiu, tarp pakaukaulio ir smilkinio y r a atriais nelygiais kratais 58 cm. drio aizda, pro kuri bga smegenys: visi smegenys sumaiyti. Rankos suritos upakaly, lyties organai sumuti su kraujo ymmis. 7. Neatp. Lavondms ir puvimo yms stipriai ireiktos. Kiauo ir veido kaulai sumuti ir deformuoti. Kair akis idurta, akies duob tuia. Kiauo kaulai suskil. aizda durta nuo vidurinio akies kampo statmenai vir, 10,4 cm., i jos teka s m e g e n y s ; rankos stipriai sudauytos, kair koja sumuta su kraujo isiliejimu, be odos sualojimo. 8. Povilas Balseviius i Kuli vals., Kumaiiu km., atpaino brolis. v a i r a u s dydio sumuimai ant liemiens ir apatini 27

galni pilvo srityje, kairje krtins pusje puvimo yms. Visa kaukol deformuota, deinje kiauo pusje s k y l 15,10 cm., apimanti deins puss kaktikaul, smilkini ir virukaulio sritis. Smegenys ibg. 9. Neatp. Viso kno oda ireikta lavondmmis ir puvimo ymmis. Visas veidas ir knas sudauytas buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas po oda ir kituose audiniuose. Tarp pakauio ir virukaulio y r a skyl 15,8 cm. Smegenys ibg. Lyties organai sumuti buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas. 10. Milius Jonas i A l s d i u valse. Viso kno lavondms ireiktos stipriausiai. Galvos ir kiauo kaulai sumuti ir deformuoti. aizdos kairj pusj u ausies 2 ir 4 cm. skruostai sumuti, rankos suritos upakaly, oda nubruinta. 11. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos, sumuimo yms krtins, veido bei viso kno srity. Antakiai apdauyti, mlyni. Rankos suritos linine v i r v e . Lyties organai sudauyti buku daiktu, stiprus kraujo isiliejimas i kairs puss. 12. Neatp. Puvimo y m s ireiktos iki keli. Sumuimo y m s ant abiej pusi po oda, per pakaui eina zigzagu plta aizda, i kairs ausies teka kraujas. Stiprus rank sumuimas buku daiktu, rank oda nubruinta. Stiprus lytini organ (varpos) sumuimas. 13. Neatp. Lavondms ir puvimo dms stipriai ireiktos ant viso kno. Lieuvis ikitas. I abiej pusiu kairje pusje tarp skruosto kaul ir virukaulio y r a skyl, pro kuri yra itryk smegenys. S k y l s kratai nelygs, atriais kratais, imuti. Rankos suritos, kairs rankos kaulai sumuti ir sulauyti. Lyties organai sumuti buku daiktu. Kraujo isiliejimas audiniuose bei odos sualojimuose. Kair koja sumuta buku daiktu. 14. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Visa veido oda subraiyta ir sumuta. Kraujo isiliejimai pakauio srityje. Deinys statikaulis permutas. Krtin sumuta 18,8 cm. Rankos suritos upakaly, visa oda maceruota. 15. Neatp. Viso kno oda lygi. Iki keli ireiktos puvimo yms. Kiauas ir veidas deformuotas. Dein akis idurta. Dein ausis nutraukta, nuplta. Visi deins rankos kaulai sutriukinti trumpa lazda. Lieuvis ikitas. Rankos suritos per liemen v i r v e . Oda nulupta. Deinj kojoj puvimo yms. 16. Pabarius V a c y s i em. Kalvarijos. Lavondms ymiai ireiktos, apatinse kno dalyse puvimo yms, galvos s r i t y j e taip pat. Kiauas deformuotas; skersai pakauio s k y ls; akis i v e r s t a ; lieuvis ikitas; visa galva kraujuota; rankos suritos upakaly, maceruotos.
28

17. Butkeviius Adolfas i Kaunatavo. Paabotas arkliniu raiiu, dein akis idurta, galvos kiauas ir visas veidas deformuoti, kaktoje ir p a k a u y j e durta aizda 2.3 cm. aizdos kratai nelygus, atrs, zonduojant eina. Sumuimo y m s pastebimos ypa kairs akies smilkinyje, kairs krtins one ir kairs kojos srity. 18. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos apatinje kno dal y j e ir galvos kiauas ir veidas deformuoti. Rankos lenkmenyje y r a skyl 8,5 cm. nelygiais kratais, muti kaulai. Apatinis andikaulis sutrekintas be jokios aizdos. Lieuvis nuplautas. Atvira aizda, einanti nuo deins ausies 4.5 cm. Rankos upakaly suritos virve, oda nubraiyta. Lytiniai organai sumuti buku daiktu su dideliu kraujo isiliejimu. Kojos paduose dvi aizdos. 19. Neatp. Odoje stipriai ireiktos lavondms. Galvos virgalvio srityje y r a aizda per od ir kaulus 2.1 cm. su atriais nelygiais kratais. Abiej koju stambs sumuimai su dideliais kraujo isiliejimais. 20. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos apatinje kno dalyje. Tarp pakauio ir virugalvio skersai kaukols susiuvim y r a skyl, pro kuri veriasi smegenys. Oda piauta skersai smilkinkaulio, kuris sulauytas. Isiliejs sukrekintas kraujas. I priekio puss y r a auta aizda 0,65 kalibro kulka. Lytiniai organai sumuti su stipriu kraujo isiliejimu. 21. Neatp. Lavondms stipriai kaulio kairs puss, virugalvio puss vio nra. Kaukolje smegen nra. muimo yms labai didels, lavonas ireiktos. Viso kaktiir kairs puss virugalKair akis idurta. Suvisikai kruvinas.

22. Kriinauskas Bronius. Visas veidas sudauytas. Dideli kraujo isiliejimai. Virugalvio kiauas sudauytas. Tarp virugalvio ir kaktikaulio y r a 2cm. diametro skyl, pro kuri veriasi kraujas ir smegenys. Galnse reikiasi lavondms. 23. Guauskas Pranas i Teli. Lavondms stipriai ireiktos apatinje kno dalyje. Rankos suritos upakalyje. Galvoje tarp smilkinkaulio ir kairs ausies y r a skyl 8,8 cm. pro kuri veriasi smegenys. Kaulai sulauyti. Apatinis andikaulis sudauytas. 24. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos apatinje ir virutinje kno dalyje. Vidurinje kaktikaulio dalyje y r a skyl, pro kuri k y o smegenys. Kiauo kaulai sulauyti ir deformuoti. Galvoje 15,10 cm. skyl lygiom linijom atriais kratais. Lytiniai organai sumuti. 25. Neatp. Ant krtins puvimo lavondms. Lytiniai organai sumuti. Kairysis spynakaulis sumutas, kraujo isilie29

jimas. Abiej koj blauzdos sumutos. Rankos suritos upakalyje. Paabotas su virvins mediagos kaspinu. Visa kaukol sutriukinta, taip pat kaktos kaulas ir virgalvis. Odoj skyl 10,12 cm. 26. Neatp. Markiniai visi kruvini. Ant kaklo ir pilvo lavondms. Lyties v a r p o s ir viruvarpio sumuimas su kraujo isiliejimu. Ant kairs kojos letenos aizda 4.7 cm. aizdoje kaulai sutriukinti. aizda atrodo kirsta. Rankos suritos upakalyje. Deinj rankoj ant alkns ir v i r alkns sumuimo yms. Dein akis ir nuo jos krato iki pakauio kaulo i kairs 2 cm. vir antakio kaukol ir oda visai sunaikinta. Kaukolje smegen visai nra. Virutinis andikaulis visai sudauytas. 27. Neatp. Ant pilvo ir ant krtins lavondms. Ant pilvo oda maceruota, y r a puvimo ymi. Lavonas pradjs pti ir ant kno smuimo ymi negalima pastebti. Galvos virukaulis ir andikaulis perkirsti kiaurai iki kaukols gilumos. Visi kaukols kaulai sutriukinti gabaliukus. 28. Neatp. Lavondms ant pilvo, knas maceruotas. Lyties organai sumuti, ant varpos kraujo isiliejimai. auta aizda i deins puss tarp onkauli, i kairs puss sunkiasi kraujas. 29. Sakelis Zigmas (atpaintas Sakelio Jono ir dr. ilyts). Ant pilvo ir ant lyties organ lavondms. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Ant abiej blauzd sumuimas su ymmis. Dein krtis, onas ir nugara sumuta su kraujo isiliejimu. Galva kairj pusj virugalvio ir pakauio kaulo visikai sutriukinta. aizda 12 cm. 30. Neatp. Kno ir pilvo sumuimai su kraujo isiliejimu. Ant kno lavondms, oda maceruojasi. Rankos suritos upakalyje. Visa kaukol sutriukinta, i s k y r u s deinj virutin andikaul ir ausies kaul. Oda nuo deiniojo kampo lup iki deins akies ir iki virugalvio kaulo susiuvimo paalinta kartu su galvos kaulais. Kaukol be smegen. 31. Motuzas Vincas i Gaudikaii, atpaintas Motuziens. Ant kno ir ant pilvo lavondms maceruojasi. Ant nugaros ir ant deiniojo ono sumuimo yms. Lyties organai sumuti, maktis sutinusi. Ant kairs kojos blauzdos sumuimo yms su kraujo isiliejimu. Per apatin lp ir dantis medvilnins drobs raiiu smakras prilautas prie kaklo. Kair akis iokusi i orbitos. Deinj pusj virugalvio aizda 16,8 cm. aizdos ikauli nra. Kaukolje smegen nra. 32. Buius. (Amat mokyklos mokinys). Atpaino Avelis St. Ant abiej on dms. Lyties organu sumuimai su kraujo isiliejimu. Rankos suritos upakalyje. Ant abiej on

dms. Ant abiej blauzd sumuimo yms. Galvoje i kairs puss nuo medijols linijos pailga aizda, durta 6,2 cm. Kaktos kaulas sutriukintas, apie kair ak kraujo isiliejimas. 33. Neatp. Pilvas, krtin ir kaklas padengta lavondmmis. Lyties organai sumuti. Kairs kojos galn sumuta. Deins kojos oda visikai maceruojasi. Nusilupusi abiej rank oda, visai maceruota. Galva sulig orbitomis visai ir virugalvis maceruojasi. 34. Neatp. Ant lavono pilvo y r a puvimo dms. Deinj pusj apendicito srity 4 cm. platumo durta aizda, i kurios ilinds arn galas apie 20 cm. ilgumo. Deinj pusj sdyns srity durta aizda 1 cm. Rankos suritos upakaly. Deins kojos kelys sumutas su kraujo isiliejimu. 35. Neatp. Knas apdengtas plaiomis kraujo isiliejimo dmmis. Jos y p a ymios ant visos krtins. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Ant rank oda maceruota. Galvoje v i r deins ausies 3 cm. didumo drio aizda. Ant kaktos sumuimas su kraujo isiliejimu. Abi a k y s iokusios i orbitos. 36. Antanaviius. Ant krtins, deinio peties, deinio ono plats sumuimai su kraujo isiliejimu. Ant kairs kojos letenos sumuimai su kraujo isiliejimu. Dein ranka sumuta su kraujo isiliejimu. Rankos upakaly suritos. Ant kairio ando aizda 4 cm. ilgumo ir 3 cm. gilumo. Vir kairiojo antakio ir i ono iki ausies piauta aizda 10 cm. ilgumo. Kairje pusje kaktos 3,3 cm. aizda. Virugalvy, prieky nuo duobuts truput kair durta 4,5 cm. aizda kiaurai smegenis. 37. Neatp. Ant pilvo ir nugaros lavondms ir puvimo y ms. irdies srity kairj ir deinj krtins pusj sumuimo yms. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Viso kno oda maceruojasi. Rankos v i r alkns sumutos su kraujo isiliejimu. Visas kairs puss kaktos kaulas ir virugalvio kaulas sutriukinti. Vir kairs ausies 6,7 cm. aizda, i kurios k y o smegenys. 38. Neatp. Ant pilvo ir ant kairiojo krtins klubo bei ant kairiojo peties sumuimo yms su kraujo isiliejimu. Deiniajame one lavono puvimo dms ir oda maceruota. Deins kojos blauzda sumuta su kraujo isiliejimu. Deinysis skruostas perautas. Akis ir kakta sumuta su kraujo isiliejimu. Kaktoje, kairje pusje, v i r kairiojo antakio aizda 6,6 cm. I aizdos k y o smegenys. 39. Antanaviius, (atpaintas ne visai tikrai). Ant krtins ir pilvo, ant kairiojo ono v i r klubo ir ant makties pavirutins aizdos. Ant v a r p o s kraujo isiliejimas. Deins kojos blauzda sumuta su kraujo isiliejimu. Apatins blauzdos i priekio upakal durta aizda 3 cm. gilumo. Rankos suritos 31

upakaly. Ant veido emiau kairs ausies 2 cm. durta aizda 4,3 cm. didumo ir 8 cm. gilumo. Apatinis andikaulis sutriukintas, apatinis ausies kaulas taip pat. Durta aizda i priek nuo deins ausies per 2 cm. 1,1 cm. didumo pavirutin aizda, kraujo isiliejimas apie akis. 40. Neatp. Ant pilvo ir krtins lavondms ir puvimo dms. Oda maceruojasi nuo viso kno. Per vidur raktikaulio deinio peties sumuimas su dideliu kraujo isiliejimu. Deins kojos blauzda sumuta su dideliu kraujo isiliejimu. Abi rankos suritos upakaly ir sumutos. Galvoje deinje pusje v i r antakio 2,2 cm. aizda. Deinje pusje kaklo durta gili aizda. Dein akis idurta. Visas kaukols v i r u g a l v i s sumaiytas. 41. Neatp. Krtins, pei ir lyties organu sumuimai su kraujo isiverimu. Ant nugaros lavondms. Kair koja per iurn durta aizda 4 cm. gilumo ir 3,2 diametro. aizdoje kaulas sutriukintas. Deinje kaktos pusje durta ir gili aizda. Kaktos ir virugalvio kaulai sutriukinti, aizda 20.8 cm. didumo. I aizdos k y o smegenys. 42. Neatp. Ant pilvo ir krtins lavondms. Ant nugaros oda maceruota. Deiniame one, emiau onkauli durtos dvi aizdos, apvalios 1 cm. diametro. Tam paiam one po paastim aizda 9,8 cm., pro kuria k y o plauiai. Galva, kaklas ir veidas padengti puvimo dmmis. Oda maceruojasi. Deinje pusje pradedant kaklu iki virugalvio 3,8 cm. aizda, i kurios k y o smegenys. 43. Neatp. Ant pilvo ir krtins lavondms. Galva per burn ir andikaulius priverta prie kaklo v i r v e . Kaukols virugalvis sunaikintas. Kaukolje s m e g e n y s sunaikinti. Prie deinio antakio aizda. Lyties organai sumuti. 44. Neatp. Ant pilvo ir krtins lavondms. onai ir paiai sumuti. Nugaros oda maceruota. Lyties organai sumuti. Koj blauzdos sumutos, oda maceruota. Kairioji akis idurta. S m e g e n y s imaiyti. 45. Neatp. Ant krtins ir pilvo lavondms. Oda maceruota. Ant nugaros ir krtins sumuimo yms. Abi rankos suritos ir sumutos. Veidas sumutas ir padengtas mlynm. Galvoje durta aizda. 46. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Akis sumuta, isiliejs kraujas. Pus cm. nuo ausies y r a aizda 15 cm. diametro. Ant alkns ir aukiau alkns aizdos 8 cm. diametro. 47. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Kaktikaulio viduryje, deinje pusje y r a auta aizda 15 cm. gilumo.
32

48. Neatp. Lavondms ireiktos visame kne. Galva sutriukinta, laisvai juda. Pakaukaulio tarpe y r a 22,5 cm. aizda atriais nelygiais kratais. Pro aizd veriasi kraujas. Po oda didelis galvos sualojimas. Lytiniai organai labai sualoti. Kair blauzda sualota. Kair koja per blauzd sualota. Rankos suritos upakaly. 49. Povilas Kazlauskis i Stalgn. Lavondms stipriai ireiktos emutinse ir virutinse kno dalyse. Visas galvos kiauas sutriukintas. Kairje pusje y r a skyl, pro kuri matomi smegenys. one durta aizda. Rankos suritos upakalyje. 50. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos. Kairje pusje rr v i d u r y j e durta aizda. Zonduojant siekia dugn. Rankos labai sumutos. Galvos kiauas sumutas. 51. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Visas galvos kiauas sudauytas. Ant aus aizdos. 52. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos. Oda sudraskyta. Ant kaklo suktos mediagos raiktis. vara burnos srityje. 53. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Lieuvis perpltas. Kairje pusje krtins y r a plta aizda 15.25 cm., kratais zonduojant 20 cm. Taip pat aizda i kitos puss. I kairs puss emiau duobels nelygiais kratais durta aizda 15 cm. gilumo. Antra aizda prie peties 5.10 cm., eina nuo peties snario i priekio. Treia aizda i upakalio 3.3 cm. 54. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos. Puvimo yms stipriai ireiktos pilvo srityje. Galvoje stiprs sumuimai epitelio nubruinimu. Didelis sumuimas kaktas. nosies aknies ir viso veido. Deinje kaklo s r i t y j e auta aizda 0.5 cm. Kulka upakalyje ijusi kiek didesniu diametru. Rankos sumutos su dideliu nudraskymu odos. Lytiniai organai sumuti iki kraujo isiliejimo. 55. Aleksas Jankauskas. Lavondms stipriai ireiktos. Galva sumuta pakauio srityje. Veidas ir kakta sumuta su kraujo isiliejimu. Rankos sumutos iki kraujo isiliejimo. Deiniojo peties s r i t y j e kraujo isiliejimas. 56. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos strn ir nugaros s r i t y j e puvimo dms. Veidas sumutas su veido odos epitelio sudraskymu. Paakiai su dideliu kraujo isiliejimu. Tarp kaktos 25 cm. aizda su atriais kratais. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. 57. leinius Jonas. Lavondms stipriai ireiktos visame kne. Abu andai sudauyti su dideliu kraujo isiliejimu. Dein akis sumuta ir isiliejusi. auta aizda 0,5 cm.

33

diametro. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Rankos suritos 58. Liudas Bachmanas. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Pakauis sumutas. aizdos plotis 3,8 cm. Krtins kair pus sumuta su kraujo isiliejimu. Keturis kartus autas i arti prie stuburkaulio. 59. Julius Simutis, atpaino Pikien. Lavondms stipriai ireiktos visame kne. Veidas sumutas buku daiktu. P a k a u y j e aizda su kraujo isiliejimu. 60. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos ant viso kno. Skruostas perautas, aizd zonduojant 0,5 cm. Pakauio srity yr a aizd su kraujo isiliejimu. Rankos suritos, veido oda nudraskyta. Lytiniai organai sudauyti iki kraujo. 61. Kusa Leonas i Alsdi. Kakta ir lpos sumutos iki kraujo, kaulai ioriai nesualoti. Kaklo srityje sualojimai su kraujo isiliejimu. Lytiniai organai sumuti. Rankos suritos. Deinysis petys sumutas. I nosies ibgs kraujas. 62. Korza Balys i Plateli. Lavondms stipriai ireiktos, visame kne. Tarpe kaktos kaul y r a dvi aizdos. Kiauas sutriukintas, aizd kratai nelygs, 20,5 cm. ir 11,05 cm. aizdos durtos. Kiauo dugno kratas sumutas. Rankos suritos 63. Baltramiejunas Albinas. Lavondms stipriai ireiktos ir visa oda maceruojasi. Puvimo dms krtinje ties irdimi. Apatinje kno dalyje auta aizda. Veidas sumutas buku rankiu, kair akis iokusi. Kaklas ir veido dalis maceruota. Vir deins ausies durta aizda smegenis 3.2 cm. Pakaukaulyje vir virugalvio durta aizda smegenis. 64. Neatp. Lavondms stipriai ireiktos galnse ir pilvo srityje. Kiauo nra. Tarp aus ir aki (linijose) nra kaulo. Lytiniai organai sumuti. 65. Simutis i Kretingos. Lavondms reikiasi ant pilvo. Lytiniai organai sumuti. Ant krtins ir kaklo sumuimai su kraujo isiliejimu. Nugaroje ir kairs puss nugarkauly auta aizda (i upakalio), kulkos ijimas prieaky per krtinkaul, 4 cm. prie krtins prenelio. 66. Jaktas i Tver. I kairs puss krtin perauta. Kulkos ijimas emiau menties. Kulka ijusi per krtin, aizda 15 cm. diametro. Veidas sumutas. Ant nosies ir veido kraujas. Rankos suritos upakaly. 67. Balseviius Stasys. Abiej klb ir krtins sumuimai ir yms. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu. Veidas sumutas. Durta aizda per kaire aus smegenis. Rankos suritos upakaly. 78. Neatp. Ant pilvo ir krtins lavondms. Kaklo ir lyties organ dideli sumuimai su kraujo isiliejimu. Koj oda visai maceruota. Galva sumuta. Kaul sualojimai.

69. Beimaviius Juozas i Teli. Viso kno oda maceruota. Veidas taip pat maceruotas. A k y s iokusios i orbitos. Ant deinio antakio aizda. 70. Tarvainis i Teli. Nugara meniu srityje sudauyta. Lyties organai sumuti. Rankos suritos. Ties krtinkaulio viduriu kairje pusje 1 cm. aukiau spenio dvi autos aizdos. Kulk ijimo angos nugaroje. Vir deinio antakio durta aizda. Deinje pusje per aus durta aizda smegenis. Veidas sumutas. 71. Neatp. Lyties organai sumuti su kraujo isiliejimu Prieky trys autos aizdos: ties irdimi ir vir bambos. Rankos suritos. Nugara sumuta. Kairje menty aizda 5.5 cm. plauius. I ios aizdos k y o plauiai. Kakle i kairs puss durta aizda. 72.Neatp. Lavondms stipriai ireiktos. Nugara ir peiai maceruojasi. Nugara smarkiai sumuta. Nuo rank lupasi oda. Nuo kairiojo kirknio piauta aizda 4.4 cm. Rankos suritos upakaly. Galva sudauyta, kaukol sutriukinta. Apatinis ir virutinis andikaulis supjaustyti. I burnos vidaus su durtuvu imaiyta gerkl. Lieuvio nra. Tarp aki ir nosies aizda. 73. Neatp. Ant krtins lavondms stipriai ireiktos. Lyties organai sudauyti. Dein akis idurta. Smegenys perdurti.

K a i kurie j rasti dar su raiiais

ant burnos.

35

N u u d y t j karstai Teli g a t v m i s a t v e a m i Katedr.

emaii kankini laidotuvs

I Raini miko Telius viekeliu slenka ilga 70 veim virtin. Kiekvienas veimas papuotas alumynais ir eglaitmis, tarp kuri guli karstas. Teli apylinki emaiiai palydi amino poilsio viet s a v o kankinius. I raudonj kraugeri kankinimo vietos visi buvo paimti. Visuomens pastangomis visiems padaryti karstai, ir tai dabar visi palydimi Teli kapus. O kapuose jau i vakar dienos eina darbas, kasama bendra duob, nes nusistatyta kartu kentjusius kartu ir palaidoti, kad kiekvienas praeivis per amius prisimint juos visus ia kartu gulinius, buvusiojo ms tvynje neimatuojamojo vrikumo auk. 1941 m. liepos 1 d. Antradienis, eilin darbo diena. Taiau Teli miestas atrodo ir jauiasi labai nepaprastai. Jau nuo isivadavimo valandos kabanios tautins trispalvs vliavos perritos juodais kaspinais. Vis moni veidai lidni ir rsts. Visi rengiasi laidotuvms, koki ne tik Teliai, bet ir v i s a s ms kratas niekados nra mats ir, Dieve duok. kad niekados ateity nebematyt. Gls, vainikai, kaspinai j nesuskaitoma daugyb. emaits, emaiiai pripyn j tiek, kad uteko apsupti ir kiekvien karst atskirai, ir vis 70 veimais veam karst procesij bendrai.
36

Katedros ventoriuje kankini karstai skendi g y v gli vainikuose bei alumynuose

Teli Katedros ventoriuje rengtas altorius, laikomos gedulingos pamaldos. Toks skaiius karst ir tokia daugyb palydini moni Katedros viduj juk jokiu bdu netilpt. Po geduling pamald vl karstai ir minia sujuda. Paskutin kelion amino poilsio viet. Prieky eina keletas kunig, vairi organizacij nariai, atstovai, mokykl mokiniai ir t. t O aplinkui g a t v s e moni minios. Choras ir orkestras pakaitomis traukia gedulingas melodijas. Teli katalik kapuose karstai vienas prie k duob. I viraus ant karst nepertraukiamai krenta gli puokts ir gailios aaros. Dvasininkas pasako graud atsisveikinimo od ir atlieka religines apeigas. Pasigirsta Amin atils", krenta ant karst smlis i artimj rank. Bendradarbi, artimj, organizacij, visuomens ir vietins valdios atstovai pasako "atsisveikinimo kalbas ir kankini a k y vaizdoje prisiekia visomis galiomis ginti tvyn, ginti jos laisv. Prie atviro kapo giedamas Tautos Himnas, kurio garsai susilieja su visos minios nesulaikomomis aaromis ir kkiojimais. Tai buvo i tikrj didelio dvasinio pakilimo momentas, kok gali igyventi tauta, paaukojusi ant s a v o t v y n s aukuro sunkiausias s a v o sn kanias ir g y v y b e s ir prie j kapo daranti nepalauiam pasiryim ateiiai. Po kiekvienos kalbos aidi tautins ir religins giesms. Visai miniai graudiai palydint, duob imama upilti em. Vl gli, aar, kkiojim lietus paskutin atsiskyrimo valanda. 37

Kankini karstai duobje.

Teli kap angoje idygo didelis, glmis ir alumynais apkrautas kapas, kapas toks, kokio neinojo dar ms tautos istorija. Brangus tautieti, lietuvi, emaiti. Bdamas Teliuose, aplankysi visada i kap. ia atsiminsi sunkiausius ms tautos gyvenimo metus, atsiminsi jos didvyrius ir pasisemsi jg s a v o darbui, s a v o valiai ir siekimams sustiprinti.

N a u j a i supiltas emaii kankini k a p a s Teli kapinse.

38

Jie mir kankini mirtimi, kad mes gyventumm laisvi

i n i o s a p i e k a n k i n i u s b u v o r e n k a m o s oficialiu kaliu, padedant m s policijos pareignams, i kankini a r t i m j a t i t i n k a m o m i s anketomis ir i likusi vienoki ar kitoki dokument. A p i e vienus g a u t a d a u g i a u mediagos, apie kitus maiau, dar apie kelis nieko negauta. B i o g r a f i n m e d i a g a stengtasi duoti tokia, kokia gali tilpti m s nedidelio leidinio rmuose. O leidinio d i d u m a s ir p u o n u m a s y r a r i b o j a m a s io meto slyg. F o t o g r a f i j d a u g u m a y r a surinktos i g y v e n i m o laisvj, bet kuri i laisvs negavome, p a n a u d o j o m e rastas n u o t r a u k a s i kaljimo. Skaitytojas lengvai tai atskirs. R e d a k c i j a ioje vietoje dk o j a visiems, p a d j u s i e m s t mediag surinkti.

ANTANAVIIUS JUOZAS

vas. Kelet kart bolevik tardytas ir praeit met pavasari suimtas. Dirbo su kitais keliais Plungs gimnazijos mokiniais. Su jais kartu ir aretuotas.

ANTANAVIIUS ANTANAS

Antanaviius Juozas jauniausias i trij nukankintj broli. Gims 1921 m. Moksi Plungs gimnazijoj ir dirbo priebolevikini aktyv darb, organizavo kaimuose lietuvi jaunuoli ratelius, dar rinklia-

Antanaviius Antanas gim 1918 m. Jaunystj dirbo 39

tvo kyje. Stojo savanoriu kariuomen, tarnavo aviacijoj. I ten boleviku atleistas grio namo ir msi a k t y v a u s priebolevikinio darbo kartu su kitais broliais. Kadangi buvo tylus, ltas, galjo visur be didesnio tarimo lankytis. Perneinjo, kur reikdavo, i vienos vietos kit ginklus, juos rinkdavo, supirkindavo. Jo rankomis keliavo" apirografas ir ra. mainl. Boleviku suimtas praeit met pradioje.

ANTANAVIIUS JONAS

buvo tv ky, paskui atliks karin prievole tarnavo eiguliu Plungs mik urdijoj, o vliau pasienio policininku Kybartuose. Bolevik i karto buvo atleistas, paskui vl priimtas, bet po mnesio vl atleistas. Buvo a k t y v u s aulys, kaip ir kiti broliai. V y r a s ne labai kalbus, bet meilus. Veiklus, energingas. Jau Kybartuose pradjo priebolevikin veikl, surinktus i auli ginklus neatidav bolevikams, o atidav patiktiniams. Grs namo neilgai galjo dirbti, nes buvo skstas ir tvu k y j e 1940 m. spali 31 d. suimtas. Bolevik pareignai namuose ilg laika dar iauri krat ir y p a piktinosi sienoje rad kabant Vl. Putvio paveiksl, kur reikalavo tuoj nukabinti. I kaljimo daugiau nebeijo. Nukankintas kartu su jaunesniaisiais broliais.

BACHMANAS LIUDVIKAS

Antanaviius Jonas vyriausiasis trij broli. Gims 1912 m. ia pastebsime, kad i Antanavii broli yra dar lik g y v , nes eima buvo didel. Tvai iveti bolevik Rusij. kis Didvyi km., Plungs vls. I seser ir broliu tebra Lietuvoje: Anastazija, Alfonsas, Kazys, sesuo Genovait su tvais iveta. Jonas ligi karins prievols 40

Bachmanas LiudvikasPlun-

gs gimnazijos mokinys. Gims 1922 m. Anksiau jokioj organizacijoj nedalyvavs, bet bolevik laikais labai veiklus priebolevikinis darbuotojas, platins atsiaukimus ir perjs kelis kartus sien ryiams palaikyti. Suimtas 1940 m. vasario 24 d. Kaljime ypatingai buvo saugojamas, nieko neprileido. Laiksi labai atkakliai, vyrikai. Yra sunkiai patikrinamu ini, kad jau i karto buvo sunkiai kankinamas, net akis ilupta. Tvai dar visoki pastang ivaduoti, bet niekas negelbjo. Neturting tv vaikas. Su tvais g y v e n o Plungs mieste. T v a s dabar y r a mirs. Likusi y r a viena beturt motina.

kyje, o paskui moksi Klaipdos, vliau Teli amat mokyklose. Sumanus, gabus mokinys. Draug mylimas v y r a s . Buvo skaut a k t y v u s narys. Bolevik laikais turjo ryi su Kretinga, i kur gaudavo inias ir kit slapt mediag. Du mnesiu prie sumim buvo sulaikytas milicijoj ir sptas, bet neisigando ir dirbo toliau slapt lietuvik darb. 1941 m. vasario 16 d. Teli kapuose ibarst atsiaukimu. Kit dien buvo suimtas ir pasodintas kaljim, i kurio nebeijo. Kieno skstas, sunku nustatyti. BALSEVIIUS POVILAS

BALTRIMAITIS KAZYS

Baltrimaitis Kazys Teli amat mokyklos mokinys. Gims 1922 m. niuraiiu km., Radvilikio vls. Tvai gelkelieiai. Kelet met dirbo tv

Balseviius PovilasPlungs gimnazijos mokinys. Gims 1920 m. vidut. kinink eimoj, Kumaii km., Kuli vls. Darbtus, linksmas, mgs muzik v y r a s . Band ir eilraius rayti. Dirbo skaut organizacijoj. Kartu su kitais draugais spausdino ir platino slapt laik-

ratel Laisvs Varpas", kur boleviku laikais platino. Yra liks to laikratlio Nr.. datuotas 10. II. 1941. Tarnavo Plung s vls. v y k d . komitete. I ten tarnybos metu ir suimtas 1941. II. 22 d. Patalpintas Teli kaljime, kuriame ibuvo ligi mirties.

BALTRAMIEJNAS ALB.

BALSEVIIUS STASYS

Balseviius S t a s y s vidut. kininko snus, gims 1913 m. Kumaii km., Kuli vls. Dirbo, baigs pr. mokykl, kyje. Veds. Likusi mona. gyv. Kuliuose. Linksmas, tvirtos valios, kaimyn mgiamas v y r a s . Senas ir a k t y v u s aulys. Bolevik laikais palaik ryius su kitais priebolevikiniais darbuotojais ir platino atsiaukimus bei iaip palaik tarp kaimyn lietuvik dvasi. Suimtas savo namuose, k y j e 1941. II. 25. ir tuoj atgabentas i Teli kaljim, kuriame ir ibuvo ligi tragik ivyki. 42

Baltramiejnas Albinas - Gilbonis. Auktaitis kilme. Baigs 1928 m. gimnazij. Studijavo kelet met Kauno V. D. Universitete. Vliau tarnavo vairiose vietose. Mgo rayti eilraius, y r a ileids kelius rinkinius Gilbon'o pseudonimu. Bolevik laikais g y v e n o Kretingoj. Ten suimtas ir atgabentas Teli kaljim. Smulkesni ini tuo tarpu gauti nepavyko, nes gimins toli. o i bendradarbi ligi iol ir niekas smulkesni ini nesuteik.

BEIMAVIIUS JUOZAS Telikis mrininkas kilimo i Naujamiesio. Labai ramus ir jokiam visuomeniniam veikime n e d a l y v a v s mogus. Nei Nepriklausomybs nei nei bolevik okupacijos metais. Pateko kaljim kerto sumetimais skstas pastamj.

galjo. Tik vliau pateko amatu mokykl, kurioje ir pradioj nekaip seksi. Prie amato didelio patraukimo neturjo. Daugiau domjosi poezija., kitais meno dalykais. Buvo neblogas sportininkas. Labai religingas, Ujus bolevikams, su kitais draugais prisiek kovoti prie iauriuosius okupantus ir t priesaik tesjo. Kartu su kitais draugais vis laik dirbo a k t y v u lietuvika darb. Jo igyventi skausmai ir pasiryimai atsispindi ir to meto jo poetinj kryboj. Suimtas Teliuose 1941 m. vasario 15 d. Yra lik beturiai tvai ir 3 broliai bei 4 sesuts, visi maameiai. Suimtas 1941 m. vasario 12 d. BUIUS KOSTAS

BUMBLYS JUOZAS

Buius KostasTeli amat mokyklos mokinys. Gims 1922 m. Kairiki km., Tryki vls. Neturting kinink vaikas ir, nors labai norjo, mokytis ne-

Bumblys Juozas kininko snus i Lygi km.. Plateli vls. Paprastas kininkas, ned a l y v a v s jokioj organizacijoj ir jokiam veikime nei nepriklausomybs, nei bolevik okupacijos metais. Suimtas u meiim Soviet Sjungos" ir atgabentas Teli kaljim. 43

1941. I. 10. Matyt ir kokio nipelio skstas. Smulkesni ini neturime. BUBELE STEPONAS

Bubel Steponaskininkas, gims 1920 m. Alsdiuose. Tvai ir dabar ten g y v e n a . Su visuomene maai turjo ryi, anksiau d a l y v a v o eiliniu nariu pavasarinink organizacijoje. Bolevik okupacijos metu dirbo tv kyje. Buvo tartas, kad kartu su kitais d a l y v a v o tautins lietuvi vliavos iklime 1941 m. vasario 16 d. Kakieno skstas. Suimtas vasario 19 d. ir pasodintas Teli kaljim. BUTKEVIIUS A D O L F A S Smulkus, bet gana siningas prekybininkas i Kaunatavo, Luoks vls. Jo t v a s ten turi ma vandens maln. Liko mona ir snus. Organizacijose nedalyvavo. Bolevikams 44

nepalankiai nusistats, taiau konkreti veikla neinoma. tartas, kad laiko slaptai ginklus. Po smulkios kratos suimtas, nors nieko nerasta ir jokios kaltinimo mediagos nebuvo. Suimtas 1941 m. birelio 8 d. IUAS A N T A N A S

iuas Antanasmrininko snus, Teli amatu mokyklos mokinys. Gims 1922 m. Rieta-

ve neturtingoj eimoj. Nuo 1939 m. moksi Teli amat mokykloj, o grs paddavo tvui dirbti mrininko darb. velnus, malonus vaikinas. Dal y v a v o skaut, auli, jaunalietuvi organizacijoje. Bolevik okupacijos metu dirbo su kitais tos mokyklos draugais aktyv priebolevikin darb platino atsiaukimus, ved tautin propagand, tikjo isivadavimui. Pirm kart bolevik suimtas 1940 m. lapkriio mn. kartu su broliu Edvardu, bet kiek palaik paleido. Antr kart suimtas Kretingos gelk. stoty kartu su Tarvaini. Raku ir kitais. Ilaik savait Kretingoj, bolevikai juos atve Teli kaljim, i kurio ir nebeileido. Manoma, kad buvo tos paios mokyklos nipu skstas kartu su kitais bendradarbiais. IURINSKAS ANDRIUS

1907 m. Kaiiadori vls., Trak apskr. Buvo Teli miesto pr. mokyklos vedjas. Anksiau d a l y v a v s auli ir jaunalietuvi organizacijose. Smulkesn veikla bolevik laikais neinoma. Kaip susiprats lietuvis buvo sekamas ir suimtas boleviku revoliucijos sukaktuvi - minjimo i v a k a r s e 1940 m. lapkriio 6 d. Vis laika kalintas Teli kaljime ir i jo nebeileistas. Teli mokytojai atsimena j kaip rimt, miel, darbt koleg ir ger draug. Matyt, buvo kokio pakaliko skstas ir nebuvo priemoni igelbti.

DAUKA P R A N A S

iurinskas Andriuspradios mokyklos mokytojas. Gims

Dauka Pranas prad. mokyklos mokytojas. Gims 1914 m. vasario 23 d. uolins km., Skaudvils vls.. Taurags apskr. Moksi Krai ir Kretingos gimnazijose. Baig Taurags mokytoj seminarij 1938 m. ir aspirant karo mokykl 1939 m. Nuo tada paskirtas pr. 45

mok. vedju Janapole, Teli apskr. Ten v a d o v a v o auli briui ir d a l y v a v o visuomeniniam ir visokiam lietuvikam darbe. Ypa mgiamas jaunimo. Toj paioj mokykloj dirbo ir bolevik laikais. Palaik ryius su aktyvistais. Buvo persekiojamas, sekamas ir skstas poros parsidavli mokytoj: Jakeviiens ir ulkaus. Suimtas 1941 m. birelio S d. po labai iaurios kratos savo bute ir atgabentas Teli kaljim. Paliko mon Stefanij ir mayt dukrel, kurios dabar g y v e n a Teliuose.

DAKNEVIIUS

STASYS

jo i ten puskarininkiu. Anksiau d a l y v a v o pavasarinink, o vliau labai sitrauk i auli Sjungos darb. Ilgametis vietinio auliu brio v a d a s ir plaiai apylinkj inomas visuomenininkas. Pastaraisiais metais labai nusilps sveikatos atvilgiu, bet dvasia visada tvirtas. Ujus bolevikams, rytatasi daryti visa, kad tie plikai i ms krato kuo greiiau bt ivyti. Palaiko ryi su kitais tos apylinks darbuotojais. Sveikata vis silpnja. 1941 m. sausio 12 d. i jo but k v j e sibrauna ekist brys, padaro atri krat ir isivea. Paliko antrj mon, kuria tik prie pus met buvo vedes.

DIBISTERIS A N T A N A S

Dakneviius S t a s y s kininkas, visuomenininkas. Gims 1904 m. kovo 19 d. Vaiteli km., Gargd vls., Kretingos apskr. I g y v e n s daug sunki valand v y r a s , turjs nelaimiu eimos gyvenime, palaidojs pirmj mon ir kiek vliau ma vieninteli sn. T a r n a v o Lietuvos kariuomenj gusar pulke ir i46

Dibisteris Antanas pr. mokyklos mokytojas. Gims 1904 m. birelio 12 d. Griben km., Gargd vls., Kretingos apskr. didelje eimoje. Lik dabar g y v i du broliai ir penkios se-

s e r y s ir senut motina. Veds taip pat mokytoj. Paliko mon ir dvi jaunas dukreles. Moksi Kretingos gimnazijoj ir mokytoj kursuose, baig Teli mokytoju seminarija 1929 m. ir karin aspirantu kursus 1930 m. B u v o mokytoju pradioj Alsdiuose, paskui Virk, o nuo 1933 m. Kartenoj. Dalyvavo vietos visuomeniniame darbe. B u v o auli ir jaunalietuvi ilgameiu vadu. Suimtas tuoj bolevikams atjus, dar prie pirmuosius rinkimus 1940 m. liepos 13 d. po smulkios kratos, laike kurios nieko nerasta. Ilg laik b u v o kalinamas Kretingos daboklje, kurios pareignai pasiymjo ypatingu iurktumu, o nuo 1941 m. vasario 20 d. atv e t a s i Teli kaljim. Daboklje turjo leist pasimatym jo vyresnioji dukrel Nijol, o Teli kaljime vien kart leido per baisias grotas pasimatyti monai. Tai buvo jau 1941 m. pavasari. Atrod labai i v a r g s . Skundsi y p a avalins stoka. Maisto buvo leidiama pristatyti tris klgr. riebal per mnesi. Ar t maist kalinys tikrai gaudavo, neinia. Atrodo, kad suimtas kieno nors i artimj, gal mokytoju, skundimu pasiremiant, kaip kontrrevoliucionierius". Veikla boleviku laikais negaljo spti pasireikti, nes labai anksti suimtas. GLAZAUSKAS HENRIKAS Henriko Glazausko tvai kil i Gudijos, a t v a i a v o Lie-

tuv 1918 m. Gims 1918 m. birelio 15 d. Ber dvare, Kdaini apskr. Paskui tvai persikl gyventi Maeikius ir gal gale Sed. Sedoj moksi ir baig vid. mokyklos keturias klases. Tarnavo ratininku Sedos girininkijoje. Paskui atliko savanori karin prievol 8 pst. pulke. Po to tarnavo Tver vals. s a v i v a l d y b j ratininku ir paskutiniu laiku Teli apskr. s a v i v a l d y b j sskaitiniku. Veds. Paliko mon ir apie 2 m. dukrele. Veikliai dal y v a v o auli Sjungoj. Bolevikams ujus, aktyviai prie juos dirbo, platindamas prie juos atsiaukimus. Suimtas 1940 m. lapkriio 6 d. gatvje, kraustant staig. Daryta bute smulki krata. Rasta aulio knygut, tautik dain knygel ir ra. popierio, ant kurio buvo tariamas ras atsiaukimus. Pati krata buvo atri. eimos nariai tuo laiku buvo suv a r y t i viena ma kambarli. Bolevik pareign labai smarkiai kaltinamas. 47

GUAUSKAS P R A N A S

GAUDUTIS AUGUSTINAS

Guauskas Pranas Teli apskr. ipotek. st. ved. Fabriko darbininko snus. Neveds. Lik tvai ir viena sesuo, pr. mok. mokytoja Papilj. Ilg laik tarnavo Teli apskr. ipotekos itaigoj vedju. Veiklus skautas, aulys, jaunalietuvis. Religingas, priklaus v. Jzaus i r d i e s " brolijai. Ujus bolevikams, aktyviai dirbo prie juos: platino atsiaukimus, slp ginklus. Dirbo su mok y t . iurinsku ir kitais telikiais, kuri daugumas taip pat nuudyti. Suimtas nakti 1940 m. lapkriio 7 d. po smulkios kratos bute. Laike kratos nieko ypatingo nerasta. Taiau buvo kaltinamas veikimu prie soviet valdi" ir vis laik laikytas Teli kaljime. Pasimatyti artimiesiems ar maisto pristatyti nebuvo leidiama. Baltinius ir drabuius kaljimo administracija prim, bet suimtajam neatidav.
18

Gaudutis Augustinas kils i vidut. kininko eimos iueli km., Kuli vls. Vedes. Liko mona ir dvi dukterys. Tarnavo Darbnuose valsiaus saviv a l d y b s sekretorium anksiau ir bolevik laikais ligi sumimo. Organizatorius, visuomenininkas. Buvo tautinink apyl. pirmininkas, auli vald. n a r y s . Suimtas Darbnuose s a v o bute 1940. VII. 13. Tris mnesius isdjo Kretingos daboklje, paskui perkeltas i Telius. Kieno skstas, tikrai neinoma. GAILIUS V A C L O V A S Tatai plungikis kininkas. Gims Didvyi km., Plungs vls. 1902 m. ir ten g y v e n s . Veds, paliko mon ir tris vaikus, v y r i a u s i a s berniukas 16 m. Jokiose organizacijose niekada nedalyvavo, nors iaip b u v o inomas kaip padorus, susiprats

lietuvis. Bolevik laikais turjo tik gin su seninu B. Bernotu dl kokokio vakarlio pelno. Suimtas turjo bti dl kokio skundo. Prie suimant daryta atri krata, iekota ra. mainls ir panaiu dalyk. Suimtas 1941 m. sausio 11 d. k y j e ir atgabentas i Teli kaljim. Artimieji neino jokios jo veiklos bolevik metu, taiau boleviku pareign buvo inkriminuojamas ir paleisti nesutiko, nei pasimatyti n karto neleido. GELINIS IGNAS Ilgesn laik b u v s Kretingos apskr. mokesiu inspektorius. Kils i altropi km., Krai vls. Likusi mona su dviem nepilnameiais vaikais dabar g y v e n a iauliuose. Brolis Tadas ivetas Rusijon. Buv. tautinink, auli darbuotojas. Suimtas 1940 m. liepos 13 d. Palangoj, kaip kontrrevoliucionierius. skund Kretingos y-

dai. mona dar ygi ivaduoti, bet dl to net j pai buvo aretav. Pasimatyti kaljime n karto neleista. GALDIKAS K A Z Y S Sm. ini negauta. S r a e paymta tik Plateliai. I kur buvo ir kuo vertsi, negaljome nustatyti. JABLONSKIS JUOZAS Prekybininkas-verslininkas.g. 1911 m. Udrali km.. Mosdio vls., Maaemiu kininku snus. Veds, likusi mona su keturiais vaikais, kuri vyriausias 5 m. am. Baigs 4 kl. gimnazijos. 19321938 m. tarnavo eiliniu policininku. Paskui ligi pat sumimo g y v e n o Mosdy, laik arbatin. A p y links moni gerbiamas v y ras. Bolevik laikais aktyviai veiks prie juos. Kursts mo49

nes vairiais bdais prie engjus. Ilgai persekiotas ir gaudytas. Slapstsis pasienyje, mans bgti per sien, bet nespjs. T v k y j e ir pas kaimynus Udrali km. tris kart daryta krata, nieko ypatingo nerasta, o jo paties vis nerasdavo namie. Po vienos kratos buvo sum jo mon ir sen tv, taiau par palaik paleido. Suimtas pas kaimyn Udrali km. 1941 m. balandio 27 d. nakt. Manoma, kad turjo sksti kas nors i artimj. Po keliu dienu areto Kretingoj 1941 m. gegus 2 d. perkeltas Teli kaljim. B u v o kaltinamas kaip nipas. JANKAUSKAS ALEKSAS Beturtis paprastas darbininkas ems ky. Jokioj visuomeninj veikloj niekada n e d a l y v a v s . Apie veikl bolevik laikais ir nieko neinoma. Neveds. Suimtas, matyt, dl kieno nors skundo i kerto,
50

bk kada tai davs policijai koki bolevikl. Aretuotas Brenki km., Alsdi vls. 1941 m. vasario 17 d. Ikviet seninas ir atidav milicijai. Vis laik sdjo Teli kaljime. J A K T A S JONAS

Jaktas Jonas kininkas, ilgametis Tver valsiaus viraitis. Kils i stambiu kinink eimos. Baigs 4 kl. gimnazijos.

Per D. Kar buvo ibgs Rusij. Grs stojo savanoriu Lietuvos kariuomene. Pradioj buvo virila, paskui baig karo mokykl ir pakeltas jaun. leit. laipsn tarnavo Geleinio Vilko pulke. Paskui palaistas dimisij, g a v o i tvo dal ems, kinikavo ir kartu buvo viraiiu. Sumanus,, s u g y v e n a m a s mogus. Veds. Turjo mon ir sn, kurie bolevik laikais g y v e n o Kaune. Kur jie dabar n e p a v y k o nustatyti. At rodo, kad bus igabenti Rusij. A k t y v u s visuomenininkas, Tver auli brio v a d a s ir tautinink pirmininkas. Suimtas s a v o k y j e Vincentavo km., Tver vls. 1940 m. liepos 6 d. dar senj policijos pareign, todl sumimas buvo korektikas. Vis laik sdjo Teli kaljime. Kadangi suimtas tuoj bolevikams ujus, todl veikla j laikais nespjo pasireikti.

Jocys Stasys kininko snus, kils i Pitkikio km., Endriejavo vls. Gimins ten ir g y v e n a . B u v s vargonininku, vliau vertsi smulkia prekyba, turjo krautuvle. Likusi mona ir jauna dukt. V y r a s jau buvo pagyvens, rus laikais baigs pradios mokykl. Suimtas s av o bute Luokje 1941 m. birelio 8 d. kaip tariamas laiks ginklus ir veiks prie komunistus. Krata daryta smarki apie 3 val. Anksiau jokiose organizacijose nedalyvavs, bolevik laikais turjo ry su Luoks partizanais. JAGMINAS ADOLFAS

JOCYS STASYS

Jagminas Adolfas gim 1911 m. vasario 11 d. Tryki miestely iauli apskr. smulki kinink eimoj. Kadangi eima buvo gausi, tvai negaljo jo mokyti, nors noro turjo. Tat baigus pradios mokykl toliau teko viestis paiam. Tarnavo ratininku Luoks vals. savivaldybj, paskui atliko kar. 51

prievol 7 pst. pulke. Vliau tarnavo Alsdi ir Varni vls. s a v i v a l d y b s e sekretorium, o nuo 1937 m. Teli apskr. s a v i v a l d y b s buhalteris. Gabus ir sumanus v y r a s . Veds. Paliko mona ir du vaiku maameiu. eima gyvena Teliuose. Kartu su kitais telikiais aktyviai veik prie bolevikus. Suimtas 1941 m. sausio 11 dien. tarnybos metu istaigoj. Bute padaryta smulki krata, bet diiausiu nusikaltimo irodymu rastas Vilniaus albumas. Kaljime buvo susirgs ir tam tikr laik guljo ligoninje. Tada eimai b u v o lengviau slapta palaikyti ryi. Turima ini, kad tardym metu buvo labai iauriai kankinamas. Koki konkrei kaltinim bolevikai jam turjo ir kieno buvo skstas, tiksliai nustatyti nepavyko. KATKUS KAZYS

km., Plateli vls. Veds, liko mona ir ei vaikai. B u v o a k t y v u s aulys, vietos auli brio vadas. Suimtas 1940 m. rugpiuio 13 d. s a v o ky. Dvi savaiti laikytas arete Kretingoj, o paskui perkeltas Telius. Kuo kaltinamas, nenustatyta. skund, atrodo, kaimynas i kerto. K V E D E R A S JUOZAS

Katkus Kazys kininkas, kaimo seninas, g y v . Paeeri

Kvederas Juozaskininkas, dirbo tvo kyje, Jodn km., Plungs vls. Susiprats lietuvis kininkas, bet prie joki organizacij niekada nepriklaus. Bolevik laikais platino atsiaukimus prie juos kartu su kitais plungikiais darbuotojais Antanaviiais, Pakalnikiu ir kit. Suimtas k y j e 1941 m. kovo 11 d. Ta pai dien apie 14 vai. a t v y k o enkavedistai tvo k. smulkiai ikrat ir rado ra. mainl, apirograf ir 12 lap kalk. popierio. Kieno skstas, negalima nustatyti.

KAVOLIUS P E T R A S

KAVOLIUS BOLIUS

Kavolius Petrasstambesnio kininko snus, kininkas. Rytingas, darbtus, siningas kininkas, jaunas v y r a s , neveds. Apylinkj visu gerbiamas. Drausmingas aulys. Bolevik laikais kartu su broliu moksleiviu ir kitais bendradarbiais spausdino laikratl Laisvs V a r p a s " ir atsiaukimus apirografu ir platino plaioj apylinkj. T atsiaukim ir laikratlio turi likusi j bendradarbis, spjs nuo bolevik pabgti Juozas Pokus. Kils i Karkln km., Kuli vals. Suimtas 1941 m. vasario 22 d. Karkln pradios mokykloj seninijos gyventoj sueigoj. P a r v e s t a s namus, padaryta smulki krata, kurios metu is k y r u s v a r popier daugiau nieko nerasta. Kalijme laiksi labai rytingai, nieko neidav, nors buvo atriai kankinamas. KARDELIS POVILAS Kaljime rastame srae paymta: Kretinga. Daugiau joki ini kol kas nepavyko gauti.

Kavolius Bolius Plungs gimnazijos mokinys, prie gal i mokyklos istojs. Prie suimant Plungs v y k d . komitete ratininkas apie dvi savaiti. Brolis Petro, veiklus, sumanus, energingas vaikinas. Veik labai aktyviai kartu su broliu. 1941 m. vasario 16 d. tautik atsiaukim buvo pilna ant vis stulp, net milicijos durys buvo atsiaukim apklijuotos. Suimtas Plungj vals. v y k d . komitete darbo metu 1941 m. v a s a rio 22 d. Kaljime sddamas taip pat labai vyrikai laiksi atrij bolevikini tardym metu. Konkreios rodomos mediagos ir prie ji nebta, nes kratos metu nieko nerasta.

KAZLAUSKAS POVILAS Bolevik paliktame ir kaljime rastame s r a e paymta: Teliai, kininkas. Taiau niekur kol kas n e p a v y k o surasti jo gimini ar artimj. Utat nei biografijos, nei foto neturime. 53

KIZEVIIUS KAROLIS

ir politiniam gyvenime. Buv. tautinink apskr. pirmininkas, senas aulys. Turjo ki Kuli vls., Palanio km. Likusi mona g y v e n a ky. Snus Kaune studentas, dukt g y v e n a Vilniuje. Suimtas 1940 m. liepos 13 d. Greitai atgabentas i Teli kaljim. Veikloj komunist laikais nedalyvavo, nes labai anksti suimtas. KORZA B A L Y S

Rastame s r a e paymtas: Kretinga, kininkas. Smulkesni ini negavome. Dedame tik jo fotografij, kuri buvo atrasta kaljime. KAVECKAS VLADAS

Kaveckas Vladas ilgametis notaras iauliuose. D a l y v a v s

54

Korza B a l y s Plateli pato virininkas. Gims 1902 m. gegus 5 d. Nevarnuose, Teli apskr. Moksi Teliuose. 19231925 m, atliko karin prievol. Nuo tada dirbo pate Varniuose, Tveruose. Nevarnuose, o nuo 1934 m. Plateliuose. Veds. Liko mona mokytoja, dabar Alsdiuose. Akt y v u s visuomenininkas, uolus lietuvikos spaudos platintojas. moni gerbiamas ir mylimas. Suimtas namie po kratos 1940 m. liepos 12 d. Kaljime arti-

mieji negavo n karto pasimatyti. Nuolat buvo tardomas ir kankinamas kaip kontrrevoliucionierius.

KRIINAUSKAS BRONIUS

KUSA LEONAS

Kusa Leonas buv. policininkas. Amatininko snus i Alsdi. Vienturtis snus, neveds. Anksiau tarnavo policininku, boleviku atleistas. Buv. tautininku ir auliu eil. narys. Gims 1909 m. liepos 30 d. Paplinks km., Sedos vls., Maeikiu apskr. Ligi kar. prievols dirbo su tvu odininko (pakinkt darb.) amat, paskui tarnavo. T a r n a v s ir Vilniuje sav i v a l d y b j e . Pastaruoju laiku g y v e n o Alsdiuose. B u v o sekamas ir tardomas. Norjo bgti per sien, bet nespjo. 1941 m. vasario 16 d. buvo susitars su draugais ikelti tautin vliav, bet susirgo ir iklime ned a l y v a v o . T dien ir suimtas s a v o bute.

Kriinauskas BroniusPlungs elektros stoties ratvedys. Gims 1922 m. Plungs vls. Tvai nuo seno g y v e n o ir tebeg y v e n a Plungje. Aktyvus, veiklus, jaunas v y r a s . Uolus lietuvis, patriotas. D a l y v a v o anksiau skaut organizacijoj. Veiklus sportininkas. Kartu su kitais plungikiais d a l y v a v o akt y v i o j veikloj prie bolevikus. Suimtas itaigoj, elektros stoties ratinj 1941 m. kovo 5 d. Laike kratos bute iekota atsiaukim ir ginkl. Kaljime sdjo kartu su kitais kankiniais 24 vienoj kameroj. LILEIKIS V Y T A U T A S Tatai jaunas, energingas v y ras, neveds, prie sumim tarnavo sskaitininku Teli apskr. ligoninj nuo 1940 mt. sausio 1 d. T v a s vargonininkas, anksiau buvo Pavandenj, 55

vliau g y v e n o pas kit sn Raguvoj. Vyt. Lileikis priklaus auli ir jaunalietuvi organizacijoms kaip eilinis narvs. Kuo buvo apkaltintas ir dl ko buvo suimtas, nepavyko gauti tikslesniu ini, bet aikiai turjo r y su kitais tuo metu suimtaisiais. Suimtas 1940 m. nakti i lapkriio 6 i 7 d. LENGVINAS MIKAS

Lengvinas Mikas kils i Girininku km., Gargdu vls., Kretingos apskr. Tvai ir dabar ten g y v e n a . kininkaitis, susiprats lietuvis. Pasiturini kinink snus. D a l y v a v s auli Sjungoj ir jaunalietuviuos. Bolevikams ujus, akt y v u s j prieininkas. Vieai pasireik odiais prie bolevikus prie rinkimus i vad. aukiausi taryb 1941 m. sausio mn. Laike mitingo buvo sukeltas triukmas ir agitatoriai visai negavo kalbti. Po to mitingo buvo skstas bk trukds ir suimtas 1941 m. sausio 11 d. Kaljime gimins buvo g a v teis pasimatyti. Atrod jau labai sunyks. Kitas brolis Petras taip pat buvo veiklus vietos aktyvistas, bet buvo spjs pasprukti ir dabar tebegyvena. LUKAUSKAS P R A N A S

Lukauskas Pranas kininkas, kils i Gorduvn km., Gargd vals. Gims 1909 m. 56

Vis ami dirbo kio darbus. Dabar ky g y v e n a motina ir ses e r y s . T v a s senai mirs. Dal y v a v o ir visuomeniniame darbe. Buvo uolus aulys, mgo dalyvauti audymo pratimuose. Mgo k, buvo velnaus bdo. Bolevikams ujus, dirbo kartu su Dakneviium tautini darb, platino atsiaukimus ir t. t. Suimtas 1940 m. sausio mn. i 11 i 12 d. nakt. Padaryta smarki krata, bet nieko ypatingo nerasta. Pradioj apie eias savaites sdjo Kretingos daboklj, o paskui atgabentas Telius. Kaljime gimins g a v o vien syk pasimatyti ir y r a g a v por laik i kaljimo slaptai. LONGINAS MIKAS Kaljime rastame s r a e paymta: Kretinga, kininkas. Smulkiau niekas neinformavo. MALAKAUSKAS LIUDAS

Malakauskas Liudas gims 1920 m. Kontauiuose. Tvai ir dabar ten g y v e n a . Prie bolevik atjim tarnavo puskarininkiu auto rinktinj ir tik nuo 1940 m. rugpiio 15 d. g a v o tarnyb Teli apskr. valdyboj. Jaunas, energingas v y r a s . Dirbo kartu su kitais telikiais, kurie platino priebolevikin spaud ir siek isivadavimo. Suimtas 1940 m. lapkriio 11 d. 2 val. nakt. Padaryta smulki krata bute, iekota atsiaukim, bet nieko nerasta. Visa laik kalintas Teli kaljime. MASKOLENKA P E T R A S

Maskolenka Petras kils i Parvaini km.. Luoks vls. Likusi mona ir tvai. Prie bolevik ujim turjo smulki preki krautuvl. 1941. VI. 8. suimtas Kaunatave. Luoks vls., kaip tariamas laiks ginklus ir veiks prie bolevikus. Nedalyvavs niekada jokioj organizacijoj ar iaip visuomeniniame darbe. 57

MILIUS JONAS

MOTUZAS V L A D A S

Milius Jonas batsiuvis, pastaruoju laiku g y v e n s Alsdiuose. Gims 1903 m. balandio 22 d. Plungj ir ten ilgai g y v e n s . Veds, liko mona. Veiklus, susiprats lietuvis, buv. auliu s-gos narys. Boleviku nekent, d r a s k y d a v o j atsiaukimus, trukdydavo mitingus, ikeldavo atitinkamomis progomis liet. tautines vliavas. Dirbo kartu su Kusu Leonu. Suimtas 1941 m. vasario 16 d. Kaltinamas liet. taut. vliavos iklimu.

Motuzas VladasGaudikai valst. kio prie Teli darbininkas. Likusi mona su trim vaikais. D a l y v a v s anksiau auli Sjungoj. Suimtas s a v o bute gana anksti 1940 m. spaliu 31 d. kaip tariamas veikes prie bolevikus. Joki rodymo dokument nerasta ir dabar sunku patikrinti, kuo j bolevikai tar. iaip v y r a s buvo susiprats lietuvis ir bolevik, inoma, nemgo. Atrodo, kad i pasikalbjim kas nors skund. NORVAIA MOTIEJUS

MONTVYDAS A N T A N A S Kaljime rastame srae paymta: Kretinga, matininkas. I artimj niekas neatsiliep, todl biografijos ir foto neturime. 58

Amatininkas siuvjas, smulki kinink snus, kils i Pleini km., Tver vls. Visa gimin gana gausi ten ir dabar g y v e n a . Labai mielas, vis kaimyn mgiamas emaitis. Anksiau jokiam visuomeniniame darbe n e d a l y v a v s . Bolevik laikais ar turjo kokius r y -

ius su organizuota veikla, taip pat negalima nustatyti. Suimtas kaip tariamas v e i k e s prie bolevikus ir turjs ginkl, bet jokios rodomos mediagos laike kratos nerasta. Aretuotas 1941 m. vasario 27 d. s a v o namuose. Nustatyta, kad suimtas dl j pai tarnaits skundimo. PAKALNIKIS LIDAS

Pakalnikis Liudas gims 1910 m. i maaemiu kinink eimos Plungs vls. Anksiau dirbo apie 10 metu darbininku Klaipdoj. Paskutiniu laiku g y veno s a v o kely. Liko mona su dukrele. auli Sjungos nar y s . Bolevik laikais palaik ryius su Antanaviiais ir kitais plungikiais darbuotojais kartu su jais platino atsiaukimus prie bolevikus ir rinko, slp ginklus. Laike kratos pas j nieko nerasta, bet elgtasi labai iauriai su juo ir v i s a eima. Gimins tvirtina, kad dav s jo tikras brolis, kuris ten netoliese g y v e n s . Suimtas 1941 m. vasario 2223 d. nakt. Vis laik laikytas Teli kaljime ir niekas i artimj negaljo susisiekti nei k daduoti. Apylinkj mgiamas ir gerbiamas v y r a s . PARAFIONAVIIUS ZIGM.

Parafionaviius ZigmasDotnuvos ems kio akademijos studentas, skautas. Baigs Tel59

i gimnazij. Motina iveta Rusij, t v a s mirs, sesuo gail. sesuo Vilniuje. Akademij o j buvo Samogitia" korp. nar y s . Suimtas 1941 m. birelio 8 d. Pakalnikiu km.. Luoks vls., kaip itariamas turjs ginklu ir v e i k s prie bolevikus. Smulkesni ini apie veikl n e p a v y k o gauti, Gabus ir jaunas v y r a s . PABARIUS V A C L O V A S

ternu 4 kl. gimnazijos egzaminus. Nuo 1925 m. dirbo pienininku vairiose Lietuvos vietose, o nuo 1929 m. ligi sumimo 2. Kalvarijoj. Labai siningas s a v o profesijos pareignas, apylinkj mgiamas ir gerbiamas. Ilgametis aulys, b u v s Kraki auli brio v a d a s . Bolevik laikais nuoirdiai s a n t y k i a v o su kaimynais, palaik lietuvik dvasi. Suimtas dl vieno s a v o buvusio bendradarbio skundo i asmeninio kerto. Aretuotas 1941 m. sausio 12 d. ryt po smulkios kratos s a v o bute. Kaljiman mona pradioj dar galjo t i maisto ar baltini pristatyti, o paskui ir to neleido. Pasimatyti kaljime n karto neleista. Yra liks vienas monai slapta r a y t a s laikas i kaljimo, i kurio matyti, kad byla s u d a r y t a i skund. PUKORIUS K A Z Y S

Pabarius Vaclovas pienininkas 2. Kalvarijoj. Gims 1903 m. k o v o 3 d. Pakarkliu km., Kraki vls., Kdaini apskr. T v a s d a l y v i s 1905 m. vyki, susiprats lietuvis, rus persekiojamas turjs ivykti i Amerik, ten g y v e n s ir mirs 19312 m. Motina mir 1942 m. Likusi mona su dviem nedideliais vaikais t e b e g y v e n a 2. Kalvarijoj. Darbtus, gabus, veiklus, energingas lietuvis. Baig s pieninink kursus Gruzdiuose, prie tai ilaiks eks60

Pukorius Kazys Teli amatu mokyklos mokinys. Gi-

ms 1921 m. liepos 11 d. Meinart km., Rietavo vls.. neturtingoj eimoj. Gabus mokslui. Moksi Klaipdos ir Teli amat mokyklose. A k t y v u s skautas. Bolevik laikais kartu su kitais tos mokyklos draugais dirbo priebolevikin darb. Kartu ir suimtas 1940 m. lapkriio 67 d. nakt. PETRONAITIS V L A D A S

ninkas. Suimtas po kratos savo bute 1940 m. nakti i liepos 11 i 12 d. skstas vietini yd, kaip kontrrevoliucionierius. Pradioj laikytas daboklj Kretingoj, o nuo rugpiio mn. perkeltas i Teli kaljim. mona g a v o du kartu pasimatyti. Kaljime buvo visai nukamuotas, prails, sunkiai bepastamas. Laike pasimatymo jo su mona pastebtas ypating a s priirtojo Vaitkaus iaurumas. Kartais mona galdavusi baltini ir iek tiek maisto jam nusisti. Likusi mona su dviem vaikais. P A U L A U S K A S KAZYS kininkas, Teliai. Smulkesni ini negauta. RUDOKAS ANDRIUS

Petronaitis V l a d a s a d v o k a tas, atsargos karininkas. Nepriklausomybs kov dalyvis, V y io kryiaus kavalierius. Gims 1888 Panevio apskr., Rozalimo vls., Plauiki km. Moksis iauli ir Mintaujos gimnazijose, baigs Petrapilio universitet. 1921 m. b u v s Kretingos apskr. karo komendantu. Nuo 1923 m. ligi pat sumimo advokatas Kretingoj. Kaip advokatas labai populiarus vietos visuomenj. A k t y v u s visuomenininkas. auliu Rinktins Valdybos ir A t s a r g o s Karinink S-gos ilgametis pirmi-

Jono brolis, neveds. Abu rams kininkai, net visuomeninj veikloj n e d a l y v a v . Veikla boleviku laikais taip pat nei-

noma. Andrius b u v s kvediu Pakalniki dvare, Luoks vls. Ten ir suimtas 1941 m. birelio 8 d. kaip tariamas slps ginklus ir platins atsiaukimus. RUDOKAS JONAS

kartu su kitais draugais. Pajuts pavoj band pabgti, bet n e p a v y k o ir Kretingoj buvo suimtas ir p a r v e t a s i Teli kaljim. SAKELIS ZIGMAS

Stambus, pasiturs kininkas i Luoks vals., Naujj km. Likusi mona ir ei vaikai t r y s sns ir t r y s dukterys. V y r . snus jau 19 m. Visi g y v e na alions km., Luoks vls. Visuomeniniame darbe niekada n e d a l y v a v s . Ramus, tylus kininkas. ems turjo 40 su virum ha. Veikla bolevik laikais taip pat neinoma. R A K A S ADOMAS R a k a s Adomas Teli amat mokyklos mokinys. Gims 1923 m. rugp. 20 d. Rietave neturtingoj eimoj. Moksi Klaipdoj, paskui Teliuose, Veiklus, susiprats lietuvis jaunuolis. Veik boleviku laikais 62

Sakelis Zigmasdvarininkas, turjs dvar Pavandeny, Varni vls. Lik mona, dvi dukt e r y s ir vienas snus. Lietuvi

visuomeninj veikloj niekada n e d a l y v a v s . Suimtas tuoj bol e v i k a m s atjus 11940 m. liepos 12 d. s a v o namuose. Vis laik buvo Teli kaljime. Kieno skstas, neinia. A p y links moni daug j atsimena kaip neblogo bdo mog. SIMUTIS ADOMAS

SIMUTIS JULIUS

Simutis Adomas kils i Maeiki apskr., Vegeri vls., Sugenini km. Lik mona ir du sns. Gyvena Kaunatave, Luoks vls. Ten turi nuosav namel. iaip v e r t s i eidamas darbus kaip padienis darbininkas. Susiprats lietuvis, bet organizacijose niekada nedalyv a v s . Veikla bolevik laikais taip pat neinoma. Suimtas savo bute Kaunatave 1941 m. birelio 8 d. Atrodo, kda jis ir kiti kaunatavikiai buvo kakieno sksti ir ant greitj surankioti. Kaljime jiems visiems nebeilgai teko sdti, nes greitai atjo baisiosios kankinim dienos.

Simutis Julius laikrodininkas i Kretingos. Ilg laik g y v e n s Kretingoj. Anksiau buv s palankus komunistams, net platins j slaptus leidinius ir u tai teisme baustas keliais metais kaljimo. Atjus Lietuv Stalino saulei", matyt, jos iluma nebuvo s u a v t a s ir tapo bolevik prieu. Suimtas ir udarytas Teli kaljim. Smulkesn biografija negauta. STUKAS FELIKSAS Stukas Feliksas, gims 1905 m. spali 24 d. Vilimiki dvare, Palangos vls., Kretingos apskr., kumei eimoje. Veds mon, g a v o dalies nedidel kel ir ten vis laik dirbo, Primoni km., Kretingos vls. Liko mona ir 6 vaikai. Tarnav s kariuomenje 7 pst. pulke, ijs puskarininkio laipsniu. Organizacijose, visuomeninj veikloj n e d a l y v a v s . Suimtas 1941 m. sausio 14 d. bolevik 63

lys. Bolevik laikais palaik ryius su plungikiais ir platino atsiaukimus. Suimtas 1941 m. vasario 27 d. Per krat nieko nerasta. ALKAUSKAS ESLOVAS

karinink kaip tariamas nipinjime vokiei naudai. Po mnesio laiko atgabentas Teli kaljim. SUNGAILA V L A D A S alkauskas eslovaskininkas, anksiau tarnavs ems kio rmuose g y v u l i n i n k y s t s instruktorium, vliau kvediu Medemrods dvare. Kils i plaios gimins Jonikio vls., iauli apskr. Lik y r a mona ir t r y s dukt e r y s g y v e n a Naujik km., Luoks vls. Du broliu (Eugenijus, buv. Teli apskr. virininkas, ir Henrikas, buv. Kauno s. d. kaljimo vir.) iveti Rusij. Visuomeninj veikloj maai dalyvavs. Bolevik laikais palaik ryius su vietiniais partizanais. Suimtas Naujikuose 1941 m. gegus 9 d. po smulkios kratos. tariamas laiks ginklus ir veiks prie bolevikus. Laike kratos nieko nerasta.

Sungaila Vladas anksiau buv. policininkas, boleviku laikais dirbo Mikoliki girininkijoje. kininko snus. Likusi mona dabar tarnauja Kuli kooperat y v e . Ilgus metus b u v s au64

AKENIS ZENONAS

alius Edmundaspatininkas, pato valdininkas Palangoj. Buvo Jaunosios L i e t u v o s " Palangos s k y r i a u s v a d a s ir eilinis aulys. Uolus lietuvis, visuomenininkas. Bolevikams ujus, greitai buvo suimtas, kaip kontrrevoliucionierius. Aretuotas 1940 m. liepos 13 d. s a v o bute. Pradioj sdjo Kretingoj, paskui pergabentas i Teli kaljim. Smulkesni ini tuo tarpu negavome. LEINIUS JONAS

akenis Zenonas Plungs gimnazijos mokinys, kinink snus. Kartu su kitais plungikiais mokiniais d a l y v a v o priebolevikiniame veikime ir kartu buvo suimtas. Smulkesni ini negauta. ALIUS EDMUNDAS leinius Jonas kininkas, malnininkas. Gims ir g y v e ns Veitovn km., Plungs vls. Gim. 1905 m. Liko mona ir du jauni sns. Ramus, darbtus mogus. Dalyvavo auliu s j u n g o j eiliniu nariu. Boleviku nekent, bet konkreti veikla prie juos neinoma. Suimtas 1941 m. sausio 14 d. s a v o namuose Vainaii km., Plungs vls. po smulkios kratos, laike kurios nieko nerasta. Manoma, kad skund piktos valios kaimynas. 65

TELINSKAS JONAS

Telinskas Jonas kils i Kvietini km., Gargd vls. Vilimiks dvaro kvedis. Liko mona ir du vaikai, g y v e n a tame paiame dvare. Baigs ems kio mokykl. Susiprats lietuvis, anksiau daugiausia dirbs jaunj kinink rateliuose. A k t y v i a i pasireik prie bolevikus, pl prie rinkimus j atsiaukimus, agitavo kaimo mones nebalsuoti. Suimtas 1941 m. sausio 10 d. Sum kariai rusai. Sdjo Kretingoj, paskui Teliuose. skstas vieno bolevikuojanio pareigno. TRUKA JUOZAS

prats lietuvis, auli sjungos n a r y s . Veikla bolevik laikais neinoma. Suimtas s a v o bute 1941 m. birelio 8 d. kaip kontrrevoliucionierius. Norta ir mon suimti, bet buvo paskutines dienas nia, tai liko. Kas skund, neinia. Krata daryta labai iauri. TARVAINIS ZENONAS

Truka Juozas buv. policininkas. Kils i Eaii km., Gargd vals. Tarnavo ir pastaruoju metu g y v e n o Luokj. Ten dabar t e b e g y v e n a likusi jo mona su maa dukrele. Susi66

Tarvainis Zenonasbuv. Teli gimnazijos mokinys, neturting tv snus. Likusi senut beturt motina, sesuo ir brolis, kuris mokosi Teli gimnazijoj. Gims 1920 m. birelio 10 d. Uventy. Nors sunkiose slygose gyvendamas, visada buvo linksmas, rytingas. Mokykloje buvo a k t y v u s skautas. Mgo poezij, pats ra eiles. Bolevikams ujus, dirbo meteorologijos stoties vedju Teliuose. Vienas aktyviausi priebolevikini darbuotoj Teliuose, turjs s a v o bute apirograf. spaustuvl ir platins daug atsiaukim. Kelis kartus kvostas, kelis kartus jo bute daryta krata. Suinojs, kad norima j suimti, band slapstytis, bet buvo pagautas Kretingoj 1940 m. gruodio 12 d. ir atgabentas Teli kaljim. VIIUS JURGIS

kusi mona su penkiais vaikais, kuri vyriausias 14 m. am. Veiklus lietuvis kininkas, vietinio auli brio vadas, 5 metus b u v s Mosdio vls. viraiiu. Suimtas tuoj bolevikams atjus 1940 m. liepos 13 d. savo ky. Daryta smulki krata. Kaltintas bolevik valdios meiimu. Kaljime bnant niekas i artimj negavo leidimo aplankyti ar k nusiusti.

VILINSKAS POVILAS

Viius Jurgiskininkas. Gims 1899 m. Arslos km., Mosdio vls.. ten ir g y v e n s . Li-

Vilinskas Povilasbuv. Teli kaljimo priirtojas. Gims 1918 m. Plungs vls. Tvai ten ir dabar gyvena. Neveds. Tarnavo kariuomenj, o grs g a v o viet priirtoju. Atj bolevikai j atleido, nes pastebjo esant neitikimu ir i karto udar kaljim. Laikinai paleistas i kaljimo dirbo netoli Plungs plytinj. Kaltinamas buvo palaikymu ryi su suimtaisiais polit. kaliniais. 67

VIRZDINAS HERMINEG.

virzdinas Herminegildas Teli gimnazijos mokinys. Gims 1920 m. vasario 7 d. Darbtus, energingas, veiklus, pamaldus v y r a s . Mokydamasis k a r tu tarnavo meteorologijos stoty. Labai a k t y v u s ir geras sportininkas. Bolevikams ujus, kartu su Tarvainiu, su kuriuo g y v e n o vienam kambary, ir kitais telikiais dirbo priebolevikin darb. Kartu su kitais ir suimtas 1940 m. lapkriio 6 dVis laik laikytas Teli kaljime. Laiksi labai vyrikai. Yra paras slapta por laiku artimiesiems, i kuri spindi rytumas ir gili tvyns meil. Likusi motina ir brolis.

ioje vietoje 1941 m. birelio m. 24 d. nakt okupantai bolevikai negirdtu iaurumu nukankino 73 emaii ems snus.
rao lenta udyni vietoje Raini mikely prie Teli.

68

F o t o g r a f u o t i n a s leidinys SL 547. Ofsetin spauda. 4,5 sl. sp. 1. T i r a a s 30 0 0 0 egz. Us. 700. Kaina 3 rb. S p a u d Vilties" spaustuv, 2 3 2 6 0 0 Vilnius, Strazdelio 1.