You are on page 1of 30

AntanasNavaitis

dimisijospulkininkasleitenantas

KAROLAKNAI,KOVOJDLTVYNS LAISVS

Vilnius 2003

Pratarm
Mespasiliktumemankurtais,kokiaisperokupacijosmetuskomunistpartija stengsipaverstiLietuvosmones,mesnebtumepilnaveriaimons,jeiguleistume i tautos atminties ibraukti ms kanias, paniekinim, ms motin, seser, mylimj aaras, praliet krauj ir t kov, kuri atved galutin laimjim Nepriklausomybsatkrim. Prie kalbant apie pasiprieinimo kov, noriu priminti, kad pirmaisiais okupacijosmetais19401941aisiaisokupantaiiauriaiirnegailestingainaikino karolaknusiraviacijostarnautojus. Suaud: brg.gen. Antan Gustait, mjr. Jon pokevii, kpt. Albert varplait, ltn. Leonemkaln,psk.Aleksadeik,psk.DionizSkrini,j.psk. PranIgnatait. Nukankinovairiuosekaljimuoseirlageriuose:plk.JuozGrigik,kpt.Juoz Andriu, kpt. Kost Bikni,kpt.VladMork,kpt JonPaliej,ltn.gyd.Antan Janul, ltn. Antan Masiul, ltn. Medard Vasiliausk, j.ltn. Juoz Martus, psk. akin,civ.tarn.gyd.KazGogel. vairiuoseiaurslageriuose,bepoilsiodiendirbdaminepakeliamomisdarbo slygomisirmarintibadu,itvr:kpt.AndriusNaujokas,kpt.ViktorasSakalauskas, kpt. Simas Stanaitis; ltn. Balys Morknas, ltn. Antanas Navaitis, ltn. Stasys etokaitis,ltn.PetrasUrbietis,j.ltn.JonasValys,virilaBalysDabuis,psk.Jurgis Markeviius,psk.BalysNorknas. Gen.t.plk. Juozas Narakas, kpt. Antanas Audronis, kpt. Ignas Vylius, ltn. KostasLiakasilaisvintiikaljimo1941m.sukilimometu. Kpt.StasysJasiunskasstebuklingaiisigelbjoervenskaliniskerdynse. 1940metrudenneaikiomisaplinkybmisnuudytasmjr.JuozasNamikas (inomatiktiek,kadjisbuvokvieiamaskomunistinsaugumpokalbiamsA.N. pastaba). Antrkarodienuvomjr.JurgisKovas,kpt.AlbinasBulviius,ltn.Juozas Kalsinasirj.ltn.AleksasMorkus. Lietuvikuose saugumo daliniuose uvo: kpt. Alfonsas Pupelis, ltn. Juozas Radinas,virilaMotiejusGarunktis.

Generaliniotabopulkininkasleitenantas JuozasJankauskasJankus 1900030419670803 TaipaskutinisKaroAviacijostabovirininkas,pradjseitiiaspareigas1940 metliep. J.Jankauskas gim Teli apskrityje, Rietavo valsiuje, Jaupn kaime. Jo biografija panai daugelio Lietuvos karinink biografijas. 1918 metais Rusijoje baigs 7 klases sugro Lietuv. 19181919 metais moksi Kauno kunig seminarijoje. 1919 m. birelio 20 d. mobilizuojamas Lietuvos kariuomen ir skiriamasmokomojonkuopon.1920lapkriio15d.siuniamasKaromokykl.1921 m.baigiaKaromokyklosIVjlaidirskiriamas7emaiiButgeidiopulk. 1923m.dalyvavoKlaipdossukilime.1925m.rugpjio28d.perkeliamasKaro Aviacij.1927m.birelio10d.,baiguskaroaviacijosmokslus,jamsuteikiamaskaro laknovardas,irjisskiriamas3ieskadril.1928vasario16d.jamsuteikiamas kapitonolaipsnis. 1932m.pabaigojebuvosteigtaskarolakngarbsenklasPlienosparnai. 1933m.gruodio30d.juoapdovanojamasirkpt.J.Jankauskas. 1934.09.03J.Jankauskasperkeliamas4teskadrilirpaskiriamasjosvadu,o lapkriio 23 d. jam suteikiamas majoro laipsnis. Kitais metais siuniamas ekoslovakijos Karo Akademij. 1937 m. j baigus, jam suteikiamas gen. tabo karininkovardas,irjisskiriamasdirbtikariuomenstabe,kurvairiosepareigose dirboikipaskyrimoKaroaviacijostabovirininku(1940birelio30d.). Tikpradjussusipaintisutabovirininkopareigomis,19400712paalinus LAK(LietuvosAeroklubo)pirmininkprof.Z.emaitipareig,gen.taboplk.ltn. J.Jankauskas skiriamas ir LAK turto tvarkytoju. Juo bdamas, kartu su LAK generaliniu sekretoriumi laknu Jonu Dovydaiiu, mgino isaugoti Lietuvos sportinsaviacijostradicijasirturt,paruoVyriausybeiirprezidentuiJ.Paleckiui memorandum,silydamikurtivienaviacijoscentr,kurisapjungtLAK,Orin susisiekim,iauliaviacijabeiOrinioSportosjung,veikusiprieKnoKultros irSportokomiteto,vienorganizacij,pavadintLiaudiesaviacijoscentru.Taiau, kaip inoma, komunistai okupuotoje Lietuvoje nebuvo link kurti. J pagrindinis tikslasbuvogriauti.TodlOrinissusiekimasperduotasAeroflotui,iauliaviacija LAK,opatsLAKturtotvarkytojaspakeistasaviacijoskapitonuJurgiuDraugeliu. 1940m.rugpjio30d.LietuvosliaudieskomisarpirmininkasM.Gedvilas pasiraoLietuvoskariuomenslaidojimoakt.Karoaviacijosvirininkas,brigados generolasA.Gustaitis,suinojs,kadimskariuomenslikuiorganizuojamas Raudonosios armijos 29tas teritorinis korpusas turs savo korpusin eskadril, ir nordamasgelbti,kasdargalima,19400907ileidiakaroaviacijaislaptsakym

Nr.9,kurio2rasstraipsnisskambataip:Eskadrilformuotiirtoseskadrilsvado pareigaseitiskiriugen.t.plk.ltn.J.Jankausk. Deja,rusai,arogantikairodydamisavogali,ignoruojamskaroaviacijos vadovybsveiksmusir1940m.spalio4d.ileidiasakymPabaltijoypatingajai karo apygardai Nr. 079, kuriame ivardinami karo aviacijos karininkai ir puskarininkiai, paskirti 29tojo korpuso eskadril. Gen. t. plk. ltn. J.Jankausko tame srae nra. Jis 1941 01 01 paleidiamas atsargon. Susiranda iok tok planuotojo darb Kauno Vykdomajame komitete, bet ten dirba tik iki 1941 m. balandio pradios. Prasideda neramus ir temptas laukimas, k atne artimiausia naktis, kuris baigsi 1941 m. birelio 23 d., igirdus gen. Pundzeviiaus sakym visiems Lietuvos karininkams registruotis komendantroje. Telefonu susisieks su buvusiu Imos aviacijos grups vadugen.t.pulk.ltn.NarcizuTautvila,dirbusiu sukilimotabe,gaunanurodympaimtisavoinionKaune,aliakalnyjesusikrusi karingrupirjaivadovauti. ianorisipaminti,kad1941m.bireliomn.sukilimeLietuvoskarolaknai labai aktyviai dalyvavo. Gen. t. plk. leitenantai Narcizas Tautvila ir Mykolas Maiokas darbavosi sukilimo tabe, gen. t. pulk. ltn. Juozas Jankauskas, mjr. JeronimasGarolis,kpt.JurgisDraugelis,ltn.JonasDenkaitisvadovavoatskiroms grupuotms Kauno mieste. Majorai Bronius Vaivada ir Alfonsas Svilas vadovavo sukilliams emaitijoje. Ltn. Bronius Norkus ikl Lietuvos Trispalv NepriklausomybssimbolPrisiklimobanyiosbokte.Irpagaliaureikiaatminti, kadtautinseskadrils(29tojokorpusoavioeskadrils)laknaineskridoRusij,o i Pabrads aerodromo gro atgal ir nusileido prie Siesik. Tuo pat metu j.psk. Juozas Astikas, skrisdamas lktuvu Anbo 41, Ukmergje apaud i Lietuvos sprunkaniusokupantus. Vokieiams likvidavus Laikinj Lietuvos vyriausyb, vadovaujam Juozo AmbrazeviiausBrazaiio,irudariusLietuvosAktyvistFronto(LAF)organizacij, josvietojesusikrpogrindinLietuviFronto(LF)organizacija.LFvadovybman, kadkaruibaigiantis,tiekpereinamuojulaikotarpiu,tiekprietaikosderybstalo,bus netiknaudinga,betnetbtinaturti,kadirmaas,betsavasginkluotaspajgas.IrLF pradeda organizuoti visoje Lietuvoje ginkluotus Kstuio brius. J vadu LF vadovyb,kaipprisimenateisininkasPovilasilas(P.ilasManokryiausodisja, 93puslapis)pakvietaviacijosgen.t.pulk.ltn.J.Jankausk. Kstutis visoje Lietuvoje organizavo karinius dalinius, rinko ir kaup ginklus,ruosikovaidlLietuvosnepriklausomybs.Kstuiokariniaidaliniai, komunistamsantrkartokupavusLietuv,tapopartizaniniokaroidiniu. 1944metais,kadajaubuvoaiku,kadvokieiaikarpralaimjo,gen.t.pulk. ltn.J.JankauskassuaukKstuiovadovybspasitarim,kurisnumatKstuio organizacijosudaviniusrusamsvlokupavusLietuv. Apie1944metaisLietuvojevyravusiasnuotaikastaspatsP.ilasrao(tenpat, 92 puslapis): 1944 metais gegusbirelio mnesiais mes ventai tikjome

demokratini Vakar ir JAV skelbiama vis taut laisvo apsisprendimo teise. Tikjome j skelbiamais laisvs, lygybs, humanizmo idealais. odiu, mes tada tikjomeVakarvalstybivyrskelbiamaisidealais,patikjomejvariasinetada, kadamesjaubuvomeiduoti. PaskutiniameLietuviFrontoposdyjevisimesguodmsviltimi,kadgreitai baigsis karas ir kad Vakar valstybs taikos sutartimi su Vokietija atstatys nepriklausomLietuv,Estij,Latvij,Lenkij1944m.gegusbireliomnesiais mesvisitikjome,kadjeiguLietuvlaikinaiiruimsRusijosRaudonojiarmija,tai tiktrumpamlaikui,ikiTaikoskonferencijos,ilgilgiausiaipuseimet. Dauguma Lietuvi Fronto paskutinio posdio dalyvi ruosi trumpam, ilgiausiaipusmeiuipasitrauktiVakarEurop,kadatjustinkamamlaikui,galt tuojau sugrti Lietuv. A, Povilas Malinauskas ir pulkininkas Jankauskas pareikme,kadnorimpasiliktiLietuvoje. Gen. t. plk. ltn. J.Jankauskas,nutarspasiliktiLietuvoje,pasitrauksavo tvikemaitijoje,kurtuometuTeli,iauli,Raseiniapskritysebuvostipriausi Kstuioorganizacijosdaliniai.ApsistojsRietavejisdalyvavolietuvikarinink pasitarime. Sovietiniai armijai galutinai okupavus Lietuv pasidaro dokumentus Jankauspavardeirpradedanelegalgyvenim:dirbovairiosestaigoseirpareigose: tai pieninse, tai Taurags bei Paggi bankuose. 1950 m. spalio mn. sidarbina iauli taupomosiose kasose. ia 1952 m. pabaigoje Gubernijoje (iauliuose) jis susitikosuVLIKatstovu,senupastamuiKaunoJonuDeksniu,kurisjaubuvo tapsNKVDagentu.NKVD,nordamaiaikintiJ.Jankauskoryiussupogrindiu, darkeliskartussusitiktisujuosiuntsavoprovokatori.Irpagaliau19530203j aretavo. Nuteisia 25 metams katorgos. Jis kaljo Taieto lageryje, i kurio 1955 metaisiseks,sergantisaterosklerozeirirdiesnepakankamumu,buvoatgabentas Nevelskiocentrinligonin.PoStalinomirties1957metaisperirjusbyl,bausm buvo sumainta iki 10 met. 1960 m. grta Lietuv ir sidarbina Kauno Rajkopsjungosstatyboskolonoje,kuriaivadovavolaknassklandytojasV.Drupas, kurissavovadovaujamojestaigojedarbinonevienilagerigruslakn.Gen. tabo plk. ltn J.Jankauskas mir 1967 m. Palaidotas Garliavos kapinse (Jonui gyvenviet). Gen. tabo plk. ltn J.Jankauskas buvo apdovanotas DLK Gedimino 4ojo laipsnioordinu,LietuvosNepriklausomybsmedaliu,Klaipdosivadavimomedaliu, Plienosparngarbsenklu,ekoslovakijosBaltojolito4ojolaipsnioordinu, ekoslovakijoslaukopilotolaknogarbsenklu. 1999spalio7d.pomirtiesjamsuteiktaskariosavanoriovardas. Generaliniotabopulkininkasleitenantas MykolasMaiokasPuis 1899031719530324

MykolasMaiokasgimMarijampolsapskritiesPilvikivalsiausGudeli kaime.eimojeaugo7vaikai.BaigsVilniujeprivaigimnazijirmokytojkursus, kur laik mokytojavo. Kuriantis Lietuvos kariuomenei, stojo savanoriu. Besikurianioje Lietuvos kariuomenje trkstant emesniojo laipsnio karinink, pirmosiosKaromokykloslaidosbuvoparuoiamosperkelismnesius.Pirmojilaida, pradjusimoksl19190311,baigmoksl19190706.Tometosakymekariuomenei sakoma: baig atsakaniai Karo Mokykl ir tinkami bti karininkais Lietuvos Armijojepakeliamipirmkarininkokaruoslaipsn. SavanorisM.MaiokaskartusubroliuAntanu19190731buvopasistas KaroMokyklosIIjlaid.Jbaigsbuvopaskirtas2ats.batalion.Vliau perkeltas9pulk. Jamtekodalyvautikovosesulenkais.Nurimuskovoms,19241005pradeda ruotis tuo metu labai pavojingai karolaknoprofesijai.BaigsAukt.Karinink kursaviacijosskyri,tampakarolaknu.19270706pergyvenaskaudinetekt: skrisdamaslktuvumolik20uvojaunesnysisbroliskarolaknasvyr.leitenantas VincasMaiokas,baigsIIIKaroMokykloslaid. 1930 m. Mykolui Maiokui suteikiamas majoro laipsnis ir jis, kaip gabus, perspektyvuskarininkas,siuniamastobulintisItalijosKaroAkademij..Grsi Italijos, skiriamas Kariuomens tab. Karo aviacijoje atlieka tik skraidym minimum, kad nenutrkt karo lakno staas. 1937 m. baigia Lietuvos Karo akademijirtaispatmetaisjamsuteikiamaspulkininkoleitenantolaipsnis. Prie Lietuvos okupacij M.Maiokas dirbo Kariuomens tabo IVme skyriuje.LikviduojantLietuvoskariuomen,gen.t.plk.ltn.M.Maiokas1940m. ruden skiriamas Lietuvos karinio komisariato respublikos karinio rengimo inspektoriumi.1940m.pabaigojepaleidiamasatsarg.1941m.Maiokeima labaiaktyviaidalyvaujaBireliosukilime:M.Maiokasveiksukilimotabe,jo monaJuzMaiokienorganizavosukillimityb. 1987m.Bostone(JAV),minintBireliosukilim,vienaspagrindinisukilimo vykdytoj plk. Juozas Vbra sak: Atvykus Kauno radiofon skelbti nepriklausomybsatstatymodeklaracijos,L.Prapuolenisnesuradojossavokienje. Tekoinaujojskubiai,betjausutrumpintai,suredaguoti.Lietuvikaijperkait L.Prapuolenis,vokikaiA.Vaitieknas,opranczikaiplk.J.Vbra.Anglikaijisjos neskait,kaipspaudojedanaiminima,nesjisanglkalbostadadarvisainemokjo. Ponepriklausomybsdeklaracijospaskelbimoradijostotatskubjoirplk.ltn. M.Maiokas.Neirintkarinilaipsni,visivienodaijovalgybaplinkradijo stot.joirjis.PusvalandiuiprajusirM.Maiokuinegrus,kitasvalgasijojo iekoti.Igirdskrmuosekakrusikaibesikeikiant,pamatnumestusautuvusir M.Maiok besigrumiant su rusu. Atitemptas radijo stot rusas prasi tuoj pat nuaunamas,nesnorsmirtiuStalin.Pavalgydintasjaunenorjoujmirti,bet

prapaleistigyv,nesRusijojeturseim.Neturintvietosbelaisviamslaikytiir neturint jokio tikslo belaisvius udyti, jis buvo paleistas ygiuoti parodyta ryt kryptimi.(Karys,JAV,1987m.,Nr.2,p.80). Vokiei okupacijos metu M.Maiokas dirbo Kauno stiklo fabriko direktoriumi. Vokieiams udraudus Laikinosios Lietuvos vyriausybs ir LAF veikl, sikuria pogrindin LF (Lietuvi fronto) organizacija, kurioje gen. t. plk. ltn. M.Maiokasaktyviaidalyvauja,dirbaLFkariniamedalinyjeKstutis. 1943 m. kovo 1617 dienomis gestapas, kerydamas u lietuvi sulugdyt mobilizacijSSdalinius,suima46takingusLietuvosinteligentusirnugabenajuos tuthofokoncentracijosstovykl.Jtarpebuvoirgen.t.plk.ltn.M.Maiokas. 1945metpradioje,evakuojanttuthofokoncentracijosstovykl.gen.t.plk. ltn. M.Maiokas patenka rus rankas. Pavasar jis vos gyvas grta Lietuvon. eimoje prisiglausti negali, nes jo mon, kaip buvusi sukilli maitinimo organizator,terorizuojaNKVD.M.Maiokaspradedaslapstytis,umezgaryiussu partizanais. 1947 m. birelio 15 d. Marijampols mikuose vykusiame partizan vad pasitarimenutartaVyriausiojoginkluotpajgvadopostpasilytigen.t.plk.ltn. M.Maiokui. Pasitarime Marvelje (Kauno priemiestis A.N. pastaba) dalyvavo pulk. M.Maioko adjutantas, buvs Lietuvos kariuomens karininkas Povilas (Povilas MalinauskasvienasiLFKstuioorganizacijosvadov A.N.pastaba).Buvo svarstomas klausimas dl plk. ltn. M.Maioko paskyrimo Vyriausiuoju ginkluot pajg vadu. Su M.Maioku pavyko umegzti ry vejui per Kazimier Pypl Mayt.JissuM.Maiokususirainjo,taiaususitiktijiemsnepavyko,nes1947m. rugpjio 1516 d. paskirtsusitikimovietneatvykovejys,orugpjio20d. neatvyko M.Maiokas. Povilas Malinauskas perdav M.Maioko sutikim imtis vadovautipartizaniniamjudjimui,taiauporugpjio20d.jiskakurdingo,irryys sujuonutrko(LaisvsKovArchyvas,Nr.23,p.31). Mindaugas Bloznelis knygoje Lietuvos ilaisvinimo karyba, p.147, rao: Galima manyti, kad likvidavus LIK (Lietuvos Ilaisvinimo Komitetas A.N. pastaba),sumusgenerolusS.ZaskeviiirM.Peiulion,P.Malinauskas,nordamas isaugoti M.Maiok kaip svarb Lietuvos nepriklausomybs atgavimui mog, pasil iam persikelti Ryg ir parpino dokumentus svetima pavarde P.MalinauskaspalydjoM.MaiokRyg,taiautenpulkininkuibuvopavogtivisi dokumentai. Laim, jis sutiko latv, su kuriuo buvo kartu kaljs tuthofe, ir is parpino M.Maiokui dokumentus. Rygoje pulkininkas gavo darb ir per P.MalinauskreguliariaielpKaunegyvenanieimikijositrmimo1948m. gegus mn. Pulkininko pdsakai dingsta 1949 m. Spjama, kad gen.t.plk.ltn. M.Maiokasmir19530324Rygoje.

KadangiNKVDarchyvuosejisminimaskaipvienasiBendrojoDemokratinio PasiprieinimoSjdio(BDPS)tabonari,tiktina,kadNKVDprikionagusprie gen.t.plk.ltn.MykoloMaiokopaslaptingodingimo. M.MaiokoeimojeaugosnusMindaugasirdvidukros:LaurairSeverina. Gen.t.plk.ltn. M.Maiokasmokjorus,lenk,vokiei,pranczir angl kalbas. BuvoapdovanotasGediminoordinu,Kariuomenssavanorikrjmedaliu, LietuvosNepriklausomybsmedaliu. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu 2001 02 16 apdovanotas Vyio Kryiaus5ojolaipsnioordinu. Majoras ZigmasDrungaernas,MykolasJonas 1904010219460612 Gim Utenos apskrities Upali kaime. Vliau eima persikl Zaras valsi.eimojeaugoeivaikai.Zigmasbuvovyriausias.MokydamasisRokikio gimnazijojebuvoaktyvusaulys,skautas,ateitininkas.1928m.baigKaromokyklos Xlaidirpaskirtas4tL.K.Mindaugopulk.1931metaiskomandiruojamas VytautoDidiojoAuktjkarininkaviacijosskyri.JbaigusZ.Drungaisuteiktas karolaknovardas,irjispaliktasaviacijoje.19400101suteiktasmajorolaipsnis.Iki LietuvosokupacijosM.DrungabuvoKaroaviacijostaboIIjoskyriausvirininkas. Okupant paskirtas Lietuvos prezidentu, J.Paleckis, vykdydamas savo eiminink nurodymivalytiLietuvoskariuomennuookupantamsnepageidautinkarinink, majorZ.Drung19400702sakymuNr.901paleidoatsarg. Vokiei okupacijos metais Kauno ugniagesi komandoje susibr nemaai karolakn:mjr.ZigmasDrunga,kapitonaiStasysKrosninas,AntanasAudronis, Vladaslikas,PetrasVedeikairkiti.mjr.ZigmasDrungabuvodegazacijosskyriaus virininkas. Jis turjo savo atskir kabinet, todl degazacijos skyriuje buv karo laknai sireng spaustuv, kurioje spausdino pogrindin laikrat Baltija. Buvo ileista trys ar keturi io laikraio numeriai. Prie Kauno artjant komunistiniam slibinui,spaustuvsrangabuvoukastamike.Kaippasakojakpt.S.Krosninas, mjr.Z.Drunga,nusivedstvietsavosnSauli,liepsidmti,kurtaspaustuv paslpta. VokieisakymuKaunougniagesiaievakuotiVokietijon.Paskutiniumomentu mjr. Z.Drunga pasiliko Kaune. Ar jis pats apsisprend likti, ar gavo karins organizacijosKstutissakympasiliktiKaune,kpt.S.Krosninasneino. Prajusfrontui,mjr.Z.DrungadirbaKaunougniagesivirininku.1945m. pavasar NKVD pradeda j kviestis pokalbiams. Prisimindamas, kuo tie pokalbiai

baigsimjr.Namikui(1940m.okupavusLietuv,mjr.Namikasirgibuvokvieiamas NKVDpokalbiams,neiaikintomistiesaplinkybmisjolavonas1940m.ruden buvorastasKaune,Nemunosaloje A.N.pastaba),itarnybospasitraukirm slapstytis, taiau sumimo neiveng. Keliaujant Suvalkij, buvo ilavoto strib suimtasirudarytasdabokl.Pokelipar,ilauslangeliogrotas,pabgo(r. LaisvskovarchyvoNr.34,p.24). Pabgs i dabokls, sijung partizan Geleinio Vilko rinktin, vadovaujamats.ltn.JuozoStravinskoiedo.Pasirinkoslapyvardernas.1945 1005LIK(Lietuvosilaisvinimokomiteto)posdyjemajorasZ.Drungadalyvaujajau kaipTauroapygardostabokarininkas. SumusTauroapygardosvad,aviacijoskpt.LeonTaun,mjr.Z.Drunga pradeda vadovauti Tauro apygardai, pasirinkdamas slapyvard MykolasJonas. Tapsapygardosvadu,energingaimsiatstatytidlsumimnutrkusiusryius, naujaiorganizuotiapygardostab,umezgglaudesniusryiussukitapygard vadais, pradjo su jais tartis dl vieningos, autoritetingos partizaninio karo Lietuvojevadovybs.Tuotikslu19460409LazdijapskritiesSamunikimike mjr. Z.Drunga susitinka su A apygardos vadu plk. ltn. Juozu Vitkum Kazimieraiiu ir nutaria A ir Tauro apygardas sujungti vien vienet, vadovaujam J.Vitkaus. jungin pavadina Piet Lietuvos partizanai. Mjr. Z.Drungatapoplk.ltn.J.Vitkauspavaduotoju. Tsdamastpartizaniniokarocentralizavim,Z.Drunga19460528susitinka su provokatoriumi, saugumo agentu, tariamuoju Auktaitijos partizan tabo galiotiniu dr. J.Markuliu Ereliu. Susitikime nutarta artimiausiu metu sudaryti bendrpartizanvadovyb.Veikiausiaiissusitikimasirprisidjopriegreitosmajoro ties.ProvokatoriuiJ.Markuliuipavykonustatytiapytikresmjr.Z.Drungosveikimo ribasirartimiausiusjoveiklosplanus.Mjr.Z.Drungaryiamssuusieniupalaikyti kr ir pasiunt Lenkij special partizan br, kuris turjo priimti korespondencijiVakarirpergabentipersienLietuv.Nordamaspaskatinti kovotojus, 1946 04 05 steig pasiymjimo enklus Narsumo ir Uolumo juosteles (Lietuvos naikinimas ir tautos kova (19401988), p.317). Turbt to partizan brio kovotojai ir atved i Lenkijos Lietuv atvykusius i Vakar Lietuvos diplomatini tarnyb galiotinius Andri (ltn. Vytautas Staneviius) ir Alfons (Jonas Deksnys vliau taps NKVD agentu ir labai pakenks rezistenciniam judjimui), su kuriais majoras Z.Drunga susitiko 1946 05 31. SusitikimoprotokolasatspausdintasLaisvskovarchyveNr.1,p.24. Po i pasitarim mjr. Z.Drunga nutar vykti emaitijon ir su vietiniais partizan vadais aptarti vadovybs centralizavimo klausimus. Vykdydamas sumanym,iruvo. Paskutiniosios mjr. Z.Drungos MykoloJono gyvenimo valandos apraytos Laisvs kov archyve Nr.34, p.26: MykolasJonas, lydimas ei partizan, ikeliavoemaitijsusitiktisutenyktepartizanvadovybe,aptartisusijungimoir

bendros kovos klausimus. Birelio 12 d. vintant MykolasJonas su vienuolikos partizan palyda atjo mike esant Agurkiks kaim (aki apskritis, Luki valsius).Radmelianikarvesmoter,jieprisipylgertuvespienoiratsigr. Moterisjuosperspjo,kadaplinkvisurrusai.Jieatsak,kadtaiino,iratsisveikin patraukmik.Tuojpatpasirodruskareiviai,ygiuojantystpaiakryptimi. Saulei tik pakilus, toje pusje, kur nujo partizanai ir juos persekiojantys kareiviai,pasigirdosmarkusaudymasirgranatsprogimai.Partizanai,pasiskirst maais breliais, atsiaudydami, stengsi atsipalaiduoti nuo persekiojimo. Du partizanaiuvolaukymje,kitidualksnyne.Bgdamasperplyn,uvopartizanas Saulius.SujuotrauksisMykolasJonasbuvosueistasirsusisprogdino.Rytojaus dienmonsjouvimovietojeradosmegenlikuiusirkaukolsnuolauas.Visk tenpatirpalaidojo.KautynseuvokuopvadaiMeka(VytautasPuiys)irSakalas (BroniusBrazauskas),arnorinktinsadjutantasBrangut(JuozasSidabras)ir partizanaiSaulius(?)irVaidila(JonasVilnonis). Mjr. Zigmas Drunga buvo apdovanotas Gedimino 4ojo laipsnio ordinu ir Nepriklausomybsmedaliu.Pomirtiesapdovanotas19501204LLKSPrezidiumo nutarimuNr.4LaisvsKovKryiumiIlaipsnio(sukardais).19980519Lietuvos RespublikosprezidentodekretuVyioKryiausIlaipsnioordinu. NepriklausomosLietuvosvyriausybmjr.Z.Drungaisuteikpulkininkolaipsn irapdovanojoVyiokryiausIojolaipsnioordinu. Majoras BroniusVaivadaAkmuo,Vilkas 1900052919460607 GimBirapskritiesVabalninkovalsiausadeikikaime.19181921m. moksiBirgimnazijoje.1921.10.19buvomobilizuotasLietuvoskariuomenirt patmetlapkriio12d.pasistasKaroMokykl.Bdamaskarinu1923m.sausio mn.dalyvavoKlaipdossukilime.1923.10.24baigVKaromokykloslaidirbuvo paskirtasKaroAviacijosvadovybsinion.1924m.jamsuteiktasIIoseilskaro laknovardas,irjispaskirtasIajeskadril.1930m.baigvakarinS.Daukanto mokytojseminarij,otaispaiaismetaisrugpjio2d.jamsuteiktasvyr.leitenanto laipsnis.1931m.ileidoknygAeronautikairmeteorologija.1932.07.01kaipKAM stipendininkaspasistasStrasbrouniversitetstudijuotigeofizikos.1936m.baig studijasirgijogeofizikosininieriausvard.Taispaiaismetaisrugpjio1d.jam suteiktas majoro laipsnis, ir jis paskirtas Karo Aviacijos meteorologijos tarnybos virininku. 19401201paleistasatsarg.PrasidjusSovietSjungosVokietijoskarui, 1941m.Bireliosukilimevadovavosukilliamsemaitijoje.Karometumokytojavo

PanevyjeirUtenoje.Gen.t.plk.ltn.J.JankauskonurodymuUtenojesukrLF Kstutis dalinius ir jiems vadovavo. Artjant sovietinei armijai Vakarus nepasitraukir19441023buvopaskirtasrezistencinipajgvirininku(slapyvardis Akmuo). Utenos, venioni, Zaras apskrityse, Kstuio vyrams buriantis partizan brius, tuos brius sujung Tigro rinktin ir jai vadovavo, pakeits slapyvardVilk.Vliaurinktinjeatsiradusprityrusiamrikiuotskarininkui1 p.pulkokpt.BenediktuiKaletkai,rinktinsvadopareigasperduodajam.Toliaumjr. Br.Vaivadabendradarbiaujaleidiantpogrindinspaud:Provaist,Laisvskov kelias.TuopaiumetuparuoPanterosplan. Panterosplanas,raopartizanplk.ltn.LeonasVilutis1995m.Kardo34 numeryje,31puslapyje,numatrinktinsveikimosrityjepirmiesiemspultiprieir, sutriukinusjobstines,ivaduotiapylinkimiestkaljimuosekankinamusmones. KitadalisPanterosplanonumatLabanorogiriojerengtidvidideliemsmiams skirtasstovyklas,savotikastvirtoves.VienatstovyklbuvopavadintaMargio vardu,kitaKauno.iosstovykloslemtingomis1945m.kovomn.911dienomis suvaidinosvarbvaidmen.JosesusitelkuspartizanjunginapsupoVetrovodivizija. Kautynsbeatvangostssitrisparas.TreijkautynidienVetrovodivizijai pagalbbuvomestasovietinsarmijosartilerijosirminosvaididaliniai.Artilerijos irminosvaidisviedinisprogimaiardtvirtinimsienas.Potrijnirtingoskovos parapsuptiesiemspartizanamsbaigsiaudmenys,ojpapildytinebuvogalimybs. Partizanai pasiryo pralauti apsupimo ied ir trauktis Baltarusijos mikus. KautynseLabanorogiriojeprieKiaunlikioMargiokurtojestovyklojeuvo39 partizanai,oKauno33partizanai. 1945m.enkavedistamspavykoterptisavoagentUtenosapskrityjeveikusi partizan eiles. Prasidjo masiniai aretai. Buvo suimti Tigro rinktins vadai, ryininkai.Suimtasirmjr.Br.Vaivada.Jomonatvirtino,kadpriesumimmjr. Br.Vaivada mokytojavo Panevio mokytoj seminarijoje ir suimtas 1945.06.07 Panevyje.(Kitaisduomenimissuimtas1945.06.22)Tpaimetlapkriio22d. Vilniuje Karinio tribunolo nuteistas suaudyti. Suaudytas 1946 06 07. BaudiamosiosbylosNr.18544(Tremtinys,1996m.,Nr.15). Mjr. Br.Vaivada buvo apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu, Nepriklausomybsmedaliu,KlaipdosvadavimomedaliuirPlienosparngarbs enklu. Kapitonas IgnasViliusVelaviius 1904032219460516

GimTeliapskrityjeVarnivalsiujePavandenskaimokininkoeimoje, kuriojeuaugo10vaik. MokydamasisTeligimnazijojebuvoauliuirdalyvavo1923m.Klaipdos sukilime. BaigseiasgimnazijosklasestojoKaromokykl.19260907baigKaro mokyklosVIIIlaidirpaskirtas8DLKVaidotopst.pulk.1927102buvo perkeltas Karo aviacij. Mokomojoje eskadrilje lktuvu Albatros B II su instruktoriumiatliko62skrydius.19280906iskridosavarankikai.1310930baig auktojopilotaoapmokymus.19320101jamsuteiktasIeilskarolaknovardas,o tpatmetlapkriiomn.kapitonolaipsnis. Kpt.Viliusbuvolabaidrsus,verlus,geraspilotas,nekreipiantisdmesio jokiuspavojusrabuvskarolaknaskpt.SimasMocknas(Plienosparnai JAV.1973,Nr.4). Aviacijos ventse plk. ltn. Maiuika, mjr. Pyragius ir kpt. Vilius demonstruodavoauktojopilotaonumerius. 1933 m. naikintuv eskadril Gaiin poligone praktikavosi pulti ems taikinius. Pikiruodami imesdavo bombas ir staigiai kildavo auktyn. Kpt. Vilius skrisdamasitalgamyboslktuvuFiatperdaugpriartjoprieemsirkylant virjoimestobombosskeveldrospaeidlktuvovaldymotrosus.Nebevaldomas lktuvas i inercijos pakilo apie 100 metr. Kpt. Vilius altakraujikai patrauk paraiutoatidarymorankenirbesiskleisdamasparaiutasitraukirj.embuvo ia pat. Lktuvas suduo. Jis isigelbjo. Tuo metu atskrido kitas lktuvas ir bombardavotpaiviet.Jamatsigulusumediobombosskeveldrosjonesueid prisimenamjr.A.Kutka(Karys1984,Nr.40). Po1934m.bireliomn.sukilimokpt.I.Viliusbuvopaemintaseiliniusir paleistasikariuomens.VliauRespublikosPrezidentaslaipsnjamgrino. AtleistasikariuomensI.ViliussidarbinoSkuodomuitinje.1936m.perjo dirbtiLietuvosaeroklubNidossklandytojmokyklosvirininku.1937m.pradeda dirbtiKlaipdosmuitinjeirvlsitraukiapolitinveikl.TampaaktyviuLietuvos Aktyvist Sjungos (LAS) nariu (voldemarininku). 1939 m. vokieiams umus Klaipd, persikelia Jurbark ir toliau tsia veikl LAS. Apkaltintas sukilimo ruoimu19400529kpt.V.Viliusaretuojamas.SovietiniaiarmijaiokupavusLietuv jaunaujiejieimininkaijkalinakaipvisuomeneipavojingasmen. Antrj Soviet Sjungos ir Vokietijos karo dien ieina laisv. Laikinoji LietuvosvyriausybpaskiriajKaunokaljimovirininku. Pabuvspusantromnesiokaljimovirininkukpt.I.Viliuspradedavadovauti Lietuvos Nacionalist partijos (LNP) kariniam sektoriui ir Geleinio vilko organizacijai. Po Lietuvos Laikinosios vyriausybs udarymo, 1941 m. ruden grietai atsiribojo nuo Pyragiaus, Taunio,Sliesoraiiobendradarbiavimosuvokieiais,bet ryio su LNP nenutrauk, nes vokiei okupacijos metu tai buvo vienintel

organizacija turjusi legalias ryio priemones, kuriomis buvo galima pasinaudoti susiekiant su provincija. Be to LNP priedangoje buvo kaupiamos spausdinimo priemonspogrindineispaudaileisti. 1941 12 26 susikuria pogrindin organizacija Lietuvos Laisvs Kovotoj Sjunga(LLKS).Kpt.I.Viliusnuo1942m.balandiomn.pradedavadovautiLLKS kariniamsektoriui. 1943 m. ruodamasis kovai prie komunistin invazij kpt. I.Vilius sigijo dokumentusIgnoVelaviiausvardu. 1943 m. pabaigoje Kaun buvo atsistas Abvere (Vokietijos karin valgyba)tarnaujantiskpt.ViktorasVilkutaitis.JisbuvogavsAbverovadovybs nurodymus tartis su lietuvi pogrindio organizacijomis, silyti joms apmokyti lietuvipartizanuskarotaktikos,sprogdinimo,radijoryipalaikymoirvalgybos pagrind. Kpt. I.Vilius umezg ryius su kpt. V.Vilkutaiiu ir Abvero oberleitenantuNissenu.iuobduusitikrinosaugalimyblaisvaivaintivokiei okupuotojeteritorijojeirkirstiVokietijossien,kuribuvoudarytaspecialileidim neturintiemspilieiams. Po 1944 m. LLKS vadovybs aret organizacijai vadovauti msi karinio sektoriausvadovaskpt.V.Velaviius.Buvorengtasradijosistuvaspalaikytirysu dr.AlgirdoVokietaiiogrupevedijoje. 1944m.sovietarmijaigrsmingaiartjantprieLietuvoskpt.I.Viliusvainjo poemaitijkurdamasvanagbrius. Liepospradiojegen.tb.plk.ltn.MatasNaujokas,kpt.I.Vilius,kpt.Klemas Martinkus ir kpt. Antanas Petrukeviius tarsi dl tolesni veiksm prieinantis sovietinei okupacijai. Jie svarst lietuvi dalini steigim ir vadovavim jiems. Nusprend pasinaudoti vokiei silomomis galimybmis apmokyti ir aprpinti vanagus ginklais bei audmenimis. Tam tikslui sukurtas vanag tabas, vadovaujamasj.ltn.JonoJurkno.PartizaniniamjudjimuiLietuvojeturjoliktiir kpt. I.Vilius. Jo vadaviete turjo tapti Kazl Rdos apylinks, kuriose jau veik partizanbrysvadovaujamasPranoeponio. Apsvarstytilietuvikarinidalinikrimoproblemasirtolimesnioveikimo gaires19440905TauragsapskritiesKaltinnmiestelyjebuvoruoiamasplatus vairi pogrindio organizacij atstov pasitarimas. Pasirengimas jam vyko labai skubotai,nesilaikantjokioskonspiracijos.Apiepasitarimsuinojonetikvokieiai, betirsovietinvalgyba.19440903kpt.I.Viliussupagalbininkaisdviemmainomis vykdamasKaltinnusrengtipasitarimouvaiavoantsovietinidiversantpadtos minos. Ir kpt. I.Vilius, ir dr. J.Pajaujis, ir gen. T.Daukantas buvo sueisti. Jie nugabentiTeli,oitenKlaipdosligonin,ovliauRytprsius.Pasveiks kpt.I.ViliusmoksiFAK203valgyboskursuose. 1945 01 18 FAK203 ileido paskutiniuosius kursantus. ie suprato, kad lungantiVokietijanegalsjnuskraidintiLietuv.Reikjoiekotinaujkeli.Kpt. I.ViliuipavykosusitartisulaivynokarinsbazsvadovybedlnugabenimoLiepoj.

LaukdamilaivodesantininkaiSvinemiundsuostepraleidoseptyniasdienas.Taiau laivo nesulaukir pasiskirst grupelespo23asmenis,nutarkeliautiLietuv psiomis.Pereinantfrontolinij19450503tetinoapygardojeBliumintaliokaime kpt.I.Viliuskartususavobendrakeleiviaissovietinskontravalgybosbuvosuimtas. Poiaurausirilgotardymo19460516VilniujeLTSRVRMkarinistribunolas kpt.IgnVilinuteissuaudyti. Kapitonas VytautasDigrys 1903051419450109 1934 pavasar keturi karo laknai buvo pakviesti Karo mokykl eksternu laikytiiosmokykloskurs.JiemskartusuXVIlaidoskarinaisilaikiusegzaminus 1934m.rugsjo15d.suteiktijaunesnijleitenantlaipsniai.Vienuijbuvo1os eskadrilsvirilaVytautasDigrys. 1936m.gruodio1d.jamsutektasleitenanto,o1940m.sausio10d.kapitono laipsnis. Kpt. V.Digrys iki Lietuvos okupacijos vadovavo Kauno Aviacijos tabo informacijos skyriui. Prasidjus okupacijai i skyriaus virininko pareig buvo atleistasirpaskirtas2oseskadrilskarolaknu. LikviduojantKaroAviacij1940m.gruodio31d.paleistasatsarg. Gyvendamas savo tvikje Baavals kaime (Raseini r.) 1944 m. organizavoLietuvosLaisvsArmijos(LLA)daliniusemaitijoje. 1945 m. sausio 6 d. V.Digrys buvo suimtas ir per tris dienas Girkalnyje nukankintas. Kapitonas LeonasTaunysKovas 1894??19460721 Gim Pakruojo rajono, Pavitinio valsiaus Buin kaime. 1921 m. gruodio 18 d. baig Karo Mokyklos IV laid ir iki 1925 m. tarnavo 2jame pstininkpulke.1926m.baigkarolaknamsruotikursus,o1927m.auktojo pilotao mokym. 1930 m. pakeltas kapitonus. 1932 m. paskirtas 1mos eskadrilsvadu. Po nepavykusio 1934 m. birelio 7 d. sukilimo daug lakn, aktyviai dalyvavusiiamesukilime,buvopaleistiatsarg.Tarpjir1osiosnaikintuv eskadrilskapitonaiKlimaviiusirVilius(pastarasispaemintaseilinius).Kpt.

L.Taunys,protestuodamaspriedraugatleidimatsargonirpaeminim,padav praymatleistijikariuomens.Ijsatsargonirpadirbjsmonostvokyje, sidarbino Lietuvos aeroklube instruktoriumi, o nuo 1938 m. iki 1940 m. buvo aeroklubo eskadrils vadu. 19401941 metais Dariaus ir Girno sklandymo mokyklosvirininku. Vokieiams likvidavus Lietuvos Laikinj Vyriausyb ir Lietuvos aktyvist front (LAF), 1941 m ruden legaliai galjo veikti tik Lietuvos nacionalist partija (LNP). Daug lietuvi, pasinaudodami LNP, galjo tapti savivaldosdarbuotojais.LNPlikovienintelorganizacija,kurigaljonaudotis susiekimo priemonmis, leidusioms pogrindiui palaikyti ir plsti ryius tarp susikrusipogrindioorganizacij.Taiaumjr.M.Pyragiusirkpt.L.Taunys vienaiparkitaipkolaboravosuvokieiais. 19411945metaisgyvenomonostvikjeMarijampolsapskritiesKalvarij valsiausPasudoniokaime.AktyviaidalyvavoLietuvospolitiniamegyvenime. 19441945metaiskrsivairspartizanbriai,kurieveikbejokioplano, savarankikai,nederindamikovoveiksmsukaimynais.Ikilobtinybpajungti atskir bri veiksmus bendrai vadovybei ir telkti naujas partizan jgas. Tam tikslui 1945 07 19 Marijampols apskrityje, Skardupi klebonijoje vykusiame pasitarimebuvosukurtasTauroapygardostabas.tabovirininkuirinktaskaro laknaskpt.LeonasTaunys. Kpt. L.Taunio vadovaujamas Tauro apygardos tabas umezg ryius su atskirais partizan briais, pareng laikin partizan statut, sukr apygardos ir rinktini organizacin struktr ir 1945 08 15 per atlaidus Skardupi klebonijoje surengpartizanvadpasitarim,kuriamebuvosteigtapartizanTauroapygarda. Josvaduirinktaskpt.L.Taunys. Pasitarimo metu ne tik sudaryta apygardos vadovyb, bet nutarta, kad apygardosteritorijsudarysMarijampols,Vilkavikio,akiirLazdijapskritys bei dalis Kauno ir Alytaus apskrii, esani kairiajame Nemuno krante. Apygardos ribose veikiantys partizan briai suskirstyti penkias rinktines, patvirtintirinktinivadai. Neilgai kpt. Leonas Taunys vadovavo Tauro apygardai. 1945 10 22 Marijampols apskrities Kalvarij valsiaus Pasudoni kaime, pasitarnavus lietuvikajamJudui,buvosuimtasir19460726suaudytas(bylosNr.32065/3). Atkasant Tuskuln parkekomunistnukankint Lietuvospatriotpalaikus, kpt.L.Tauniopalaikaibuvoidentifikuoti(LietuvosAidas,19980304,Nr.43). Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis 1998 11 18 po mirties apdovanotasVyioKryiausIIlaipsnioordinu. 20000331jamsuteiktaspulkininkolaipsnis.

Kapitonas AlbinasTindiulisDd 1910091119490202

Kils i Rokikio apskrities Grinciki kaimo. 1933 m. baig PLP Karo mokyklosXVlaidirbuvopaskirtas4tpulkbriovadu. 1934metpradiojebuvoorganizuotikarolaknpapildymuikursai,taiaupo 1934 m. birelio 7 d. sukilimo daug ne tik lakn, bet ir kursant, kaip aktyvi sukilimodalyvi,buvopaleistiatsarg. Papildytiiretjusiomskursanteilms,tuoskursuslieposmn.buvopriimta nauj karinink. J tarpe ir j.ltn. A.Tindiulis. Po labai intensyvaus mokymo, baigiantis1934metams,jiemsbuvosuteiktikarolaknvardai,irjieiskirstyti eskadriles. J.ltn. A.Tindiulis paskirtas 4t eskadril iauliuose. ia jam buvo suteiktasleitenanto,kapitonoirIeilskarolaknovardas. I4toseskadrilsA.Tindiulisivyko1938m.KaunanstudijuotiAuktojoje karomokykloje,ruotisgeneraliniotabokarininkoprofesijai. Prasidjus Lietuvos okupacijai, Auktoji Karo mokykla likviduojama. Kpt. A.Tindiulis grinamas Karo aviacij ir skiriamas Karo aviacijos I skyriaus (operacij)virininku. Galutinailikvidavusaviacijatleistasikariuomens19401231. Aviacijosvirininkasbrg.gen.AntanasGustaitis,jausdamas,kadkomunistai ruoiasisujuosusidoroti,ryosipasitrauktiVokietij.Savobendraygiupasirinko kpt. A.Tindiul. Taiau kpt. A.Tindiulis pavlavo traukin, ir generolas ivyko vienas. 19410306pavlavstraukin,kuriuoturjosubrig.gen.Gustaiiuvaiuoti etokstot,kpt.TindiulislikoKaune.Igirdsapielidnbrig.gen.Gustaiio likim,kreipsivokieirepatrijacijoskomisij,praydamaspagalbos.Vokieiaij paslp veam repatrijant turto prekiniame uplombuotame vagone. Ir taip jis atsidrVokietijoje,atsiradoBerlyne. Kpt.A.Tindiulis,grsKaun,dirbolietuvikolaikraioadministracijojeir turjoplaiusryiussulietuvipogrindiu.1944m.ruodamasispasiliktiLietuvoje, usiaugino didok barzd. uvo partizan gretose Auktaitijoje rao 3ios eskadrilskarolaknasltn.JonasStrazdasKaryje,JAV,1978,Nr.4,p.149. Pokarosiautjantkomunistiniamgaivalui,kpt.A.TindiulisslapstsiPandlio apylinkseapieSalamiestilikaimepasseser. 1945m.pradiojeSalamiesioapylinkjesusikr5060partizanbrys.Jam vadovautimsikpt.A.Tindiulis, pasirinksslapyvardDd.Bryjejisved karik tvark ir drausm, suskirst br skyriais. Partizan brys slapstsi Salamiesiomikuose.

Kpt. A.Tindiulis, matydamas, kad dideliam briui sunku slapstytis ir apsirpintimaistu,1945m.vasarnurodbriuiisiskirstytiskyriais. Be to, tuo metu Lietuvos komunistin vyriausyb, nordama partizanus demoralizuotiirsukeltijtarpekonfrontacij,paskelbamnestij. Vieni partizan vadai, suprasdami komunist apgaul, draud registruotis NKVD,kitileido.Kpt.A.Tindiulisleidoregistruotistiems,kurieimostonori (Auktaitijospartizanprisiminimai,p.448). Briuiisiskirsiuskpt.A.TindiulistaboslptuvsirengBaknkaime priePyvsosupelio.1949m.pradiojesovietkariuomeneikreiantapylink,kpt. A.TindiulispasitraukatsarginslptuvOkinikaime. iaiduotasiruvo19490202. Kapitonas Albertasvarplaitis 1911050219410625 AlbertasvarplaitisgimakiapskritiesSintautvalsiausEeriukkaime. 1930m.baigRygikiJonogimnazijMarijampolje,o1932m.Karomokyklos XIV laid ir buvo paskirtas 7 pst. pulk. Vliau perkeltas 6 j Piln kunigaikioMargiriopulkKlaipdoje. PriekarinsLietuvossportoistorijojejisbuvoinomaskaiptrumpnuotoli bgikas. Jo pasiekti 100 m. ir 400 m. nuotolio bgimo rekordai Lietuvoje buvo pagerintitikpokariometais. Gerai mokdamas vokieikalbvertivokikkarini urnal,nemaai vertimispausdinoKaryjeirKarde. 1936m.komandiruotasKaroaviacijosmokykl,kuri19371231baigusjam sutektasIIeilskarolaknovardas,irjispaskirtas3ieskadril.19391231jam suteikiamas I eils karo lakno vardas ir kapitono laipsnis. 1940 m. pradioje paskiriamas III aviogrups ini karininku. Grups ini karininkas tai grups tabovirininkasgrupsvadoadjutantas.Jampriklausovisasgrupstaboturtas.Jis tvarkoratvedybbeislaptasusirainjim,skirstobudjimguloje. OkupavusLietuvirpradjusnaikintikariuomenkpt.A.varplaitis194007 02draugesukitkarolakngrupebuvopaleistasatsarg.Tprogaderapaminti kpt.A.varplaiioirapskritaivisLietuvoskarininksiningum,valstybsturto gerbimirtausojim.Prisimenukaipperduodamasemlapiusjispasak:Antanai, duokmanvienLietuvosemlapikomplekt.Beje,1:100000mastelioLietuvos emlapiaibuvolabaitikslsirgraiaiispausdinti.Ojuktkomplektjisgaljo pasiimtiirniekomannesaks,betnemogaussinirkarininkogarbneleidoto daryti.

Suinojs, kad bus aretuotas, kpt. A.varplaitis pasitrauk Vokietij. KapitonobrolisJonasKaryje(1973m.,Nr.1)rao:Albertasiauliuosenuomojosi kambarpasLietuvossaugumovaldinink,kurisdirbosaugumeirokupavusLietuv. Kart, parjus Albertui namo,tassaugumietispasikvietj savobutir pasak: Pasialinkdrauge,nesuporosdientursiutavearetuoti. Vokietijojekpt.A.varplaitissijungLietuvosAktyvistFronto(LAF)eiles. Jis buvo pasistas okupuot Lietuv nugabenti instrukcijas ir umegzti ry su VilniausirKaunoLAFskyriais.Atliksuduot,19401215grdamasVokietij, buvoiduotassavogiminaiio.Kpt.A.varplaiiobrolismintameKarionumeryje rao:Albertuibuvopranetaipogrindio,kadtogiminaiiosaugotsi,nesjisess komunistagentas.Albertassak,kadjamdargeriau,kadyratoks.Jismatjokiu bdunetikjo,kadtasmogusgaltjiduoti,nesAlbertasjambuvodauggero padars. Jispernakvojopastgiminait.Rytgiminaitisdavjammog,kurisinojo, kaipmikuprieitipriesienos.Abudupasimpokirv,tarsimikdirbtieina,o giminaitisivaiavodviraiu,atseitapirti,kurstovirussargybos. Taiaujiedu,tikjmiktenjauradobrrussukulkosvaidiuirunimis jobelaukianius.Kaitikrusaisuukostoj,Albertasgriebsiuginklo,taiaujo vadovaskirtokirviujamperrankirnubgoal.brolprapliupokulkosvaidisir tuometujisgriuvo,neskulkaperkirtojamrieokaul.Pargriuvsjisdarnuovun irruskarininkuipataikkeli. Sueistuosiusartimiausiusnamusturjonuvetivienasydas.Buvopaauktas daktarasPovilaitis,kurissutvarstsrus,norjoeitipriebrolio.Taiaurusaineleido, sakydami: Tam uniui nenado. Taip nesutvarstytas ir buvo ivetas Taurags ligonin,ovliauKaun. Kpt.A.varplaitKaunoenkavedistaiiauriaikankinoirtard.Sadistaijam lau rankas, suko sueist, pliuojani koj, degino lieuv. Kapitonas, ikents visus komunist budeli kankinimus, neidavs ryio ir draug, buvo NKVD nuteistassuaudyti.19410623naktkaliniaiiKaunokaljimobuvoevakuojami Minskokaljim.iabuvoatskirtinuteistiejimirti.Tarpjirkpt.A.varplaitis. Nepaprastai graus birelio 25 d. rytas, rao savo atsiminimuose plk. J.Petrulis,PrajusapiepenkiolikakilometrnuoMinsko,mumsudraudirti deinpus,betmespamatm,kastenyra.Puynopakratyjedviemeilmisguljo knibstisuguldytikaliniaiapietrysimtaimoni.Tarpjturbtbuvoirmsikiai iKaunokaljimo,sykiusumumisivetieji,nesMinskokaljimejiebuvoatskirai udarytiirdabarnevienojnebuvomsvoroje.[]Vliaumantekokalbtissu dviemkaliniais,nepaprastubduisigelbjusiaisitosmikesuguldytosgrups.Jie man sak, kad ia, mike, jiems buvosudarytas savotikasteismas: juosteisdu leitenantaiirtryseiliniaienkavedistai.Teismometujieturjogultiknibsti,nosis priglaud prie ems, n kiek nekrusteldami. Teismas juos auks po vien ir klausinjs, kuriuo straipsniu ir u k es kaltinami. I visos trij imt moni

grupsisigelbjmadaugapiedvylikmoni,t.ykasdvideimtpenktasmogus, kuris gerai inojo Baudiamojo kodekso straipsnius ir mokjo gerai sumeluoti, pvz:Pagal 153 str. Nubaustas u plim, bet ir tiems ne visiems pavyko isigelbti.Jiemsliepeitiplent.Tuos,kuriepakluso,onesprukomikogilum vltieenkavedistaisuiupoirsuaud.Visuskitus,tariamaiiapatnuteistus,po vien ved truputl tolliau mik ir aud dviem revolverio viais pakau. Kiekvien dvideimt penktj leido gyv plent, matyt, tik tam, kad gulintieji, turdamimavilieskibirktlisigelbti,ramiaugult,laukdamisavosprendimo eils. Ir ms, septyniolikos mirti nuteistj moni, kuriuos sykiu su mumis i Kaunokaljimoivebirelio23d.,pdsakaidingstaiojevietoje,apiepenkiolika kilometrnuoMinsko,einantMogiliovoplentu. Taip19410625komunistidresiruotidvikojaivrysnutraukLietuvoskaro laknokpt.Albertovarplaiiogyvenimokeli.

Leitenantas JuozasKasperasilas,Angis,Vivydas 1912081719470412

LabaidanaiminimasikiatlietuvinimoturtapavardeKasperaviius. Juozas Kasperas gimJurbarkorajonoJokbaiikaime. Baigs gimnazij, 19330918buvopriimtasPLPKaromokyklosIXkarinaspirantlaid.Paskirtas 2onaspirantkuopon,artilerijosbrin. 1934m.,kariuomensvadovybeinutaruspapildytiXVIIkaromokyklos laid,penkiolikaIXlaidoskarinaspirantbuvopriimtiIIkurs.Tarpj irJuozasKasperas. 1934m.rugsjo7d.Respublikosprezidentoaktuupavyzdingirsining tarnybapdovanotasVytautoDidiojoIIIlaipsniomedaliu. 19350915baigsKaromokyklXVIIlaidoje,buvopakeltasjaun.ltn.laipsn irpaskirtas2rartilerijospulk. 19360916Karoaviacijosmokyklojepradjoruotiskarolaknoprofesijai. 19371231baiguskaroaviacijosmokykl,suteiktasIIeilskarolaknovardasir paskirtas2reskadrilKaune.Vliauperkeltas6teskadrilPanevyje.193802 16pakeltasleitenantolaipsn. Komunistamslikviduojantkaroaviacij,1940m.spaliomn.buvopaskirtas 29tojo teritorinio korpuso eskadril (ms vadinam Tautin eskadril) Ukmergje.

PrasidjusSovietSjungosVokietijoskarui,19410623,Tautineskadril atskridoPabradsaerodromirruosiskristitolynSovietSjung. Ltn. J.Kasperas ragino karo laknus neskristi i Lietuvos. Dauguma jo paragintlakngroatgalirnusileidonetoliSiesik,kur19410624vokieibuvo internuoti. Reikt paaikinti, kodl eskadril nusileido prie Siesik. 1998 06 24 Lietuvos Aido numeryje buvs karo laknas virila Petras Kreivys prisimena: Nakteskadriljetarnavlietuviaikarininkaisusirinko,pasitarirnusprendskristi Siesikus.KarolaknasltnMeysBunas,gyvenantisJAV,ikagoje,savolaike mini, kad i birelio 22 23 nakt jis su keliais laknais maina i Ukmergs aerodromonaktpasprukSiesikmikus. TrylikainternuotlaknbuvolaikomiRytprsiuose,vliauAustrijojekaro belaisvistovykloje,ikuriosjie1941m.lapkriiomn.buvoatgabentiKaunir paleisti.Grsibelaisvistovyklos,ltn.J.KasperassidarbinoPanevioapskrities Subaiausmiestelyjekooperatyvovedju.1944m.rusamsartjantprieLietuvosjis grotvikJurbarkorajonoJokbaiikaime. 1945 m. pavasar ltn. J.Kasperas su broliu Antanu strib buvo suimti ir nugabentiJurbarkokaljim.JiedviemnesutikusbendradarbiautisuNKVD,buvo gabenamiRaseinisaugum.Stribai,privaiavimkaiimikeupeliotilt,liep broliamsilipti,nes,anotj,reikiapagirdytiarklius.Jiedviemstovintanttilto,stribai pradjojuosaudyti,broliuiperovrank.Jiedupasileidobgti.Antanstribai sueid mirtinai, o Juozui perov koj. Negaldamas toliau bgti, leitenantas J.Kasperas apsimet negyvu. Stribai, nureng baltinius, nutrauk aulinius batus, pasisavinlaikrodius,abubroliussumetveimirnuveRaseinisaugum. Saugumebudeliaipasak,kadnuovbganiusbanditus.LeitenantasJ.Kasperas atsigavssaugumieiuipasak:muspradjoaudytiirmesturjomebgti.Tai LaisvskovarchyveNr.18,p.302,VidosKasperaviitsprisiminimaiapiesavo tv. Matyt,stribaitokmoniudymobd(suimtj,ilaipinusiveimo,nuauti itolimesnioatstumo),praktikavovisojeLietuvoje.1947metais,grsiNorilsko lagerio, gyvendamas Alytuje, panorau aplankyti madaug u 18 km nuo Alytaus esanitvik.Draugaimaneperspjojeigupakeliuisulaikysstribaiir,gabendami saugum,paleis,liepdamiliptiiveimo,jokiubdunelipti.Paleistmogjiei toliaunuaunair,nuvesaugum,pasako,kadnuovbandit,kurisstabdomas nestojo.Unuautmogsaugumasstribamssumoka75rublius.(patvirtinimo,kad unuautjbuvonustatytatokiakaina,neutikauA.N.pastaba). LeitenatJ.KaspergydirtardRaseiniapskritiesBilinodvarormuose rengtojekarolaukoligoninje. Birelio mnes apie 20 partizan, vadovaujam 4o artilerijos pulko kapitono Juozo eponio Tauragnio (iki pavards atlietuvinimo buvusio epaviiaus),siverligoninn,nuginklavosargybiniusirleitenant J.Kasper ivadavo.

PartizanaijnuveRaseinimikuoseesanislptuv.Tenjdargyd Bilino ligonins personalas. Jo sveikatai iek tiek sustiprjus, kaip prisimena dukra,jisbuvoigabentaskitur.LeitenantasJ.Kasperasbuvonugabentasapie30 kilometr nuo Bilin dvaropas Lioli apylinks Liaudiki kaimo gyventojus Kost ir Elen Kueliauskus. ia jis praleido apie por mnesi, kol galutinai pasveiko. Pasveiks tapo Lydio rinktins operatyvinio skyriaus virininku (LaisvskovarchyvasNr.18,p.281). 19460912Ervilkoapylinkse,Sturoniosodyboje,Lydio,alio,ernoir Vytauto Didiojo rinktini atstov pasitarime nutarta kurti Kstuio apygard, vienijani Raseini, Taurags, iauli, Kretingos apskrityse veikusius partizan brius.KstuioapygardosvaduvienbalsiaiirinktasaviacijosleitenantasJuozas KasperaviiusAngis,Vivydas(ir.PasitarimoprotokolLaisvskovarchyve Nr.12,p.29). TaibuvovienasenergingiausiirsumaniausiKstuioapygardosvad. Iaikjus NKVDagentoJ.Markulioidavystei,reikjoskubiaiiekotibd sudarytinauj,kovojanipartizanvadovybbeinumatytibendruskovostaktikos principus. Tamtikslui 1947 01 15Tauroapygardojevykopartizanvadpasitarimas. Kstuio apygardos vadas J.Kasperas, negaldamas tame pasitarime dalyvauti asmenikai,atsiuntlabaikruopiaiparuotlaik,kuriameidstsavopairas laisvskov prasm, tikslusirbtinybsuvienytipartizanjgas,kuriantbendr vyriausijvadovyb.Taslaikasperskaitytaspasitarimodalyviams.Jameraoma: Laisvskovdraugai, Mesbuvomepriverstiieitigintisavojokrato,savjsodyb,boiirtv krauju aplaistytos ems, mes netroktame ir nesiekiame svetimos nuosavybs; mes, kaipo mons, pasiprieiname prie mogaus teisi mindiojim, prie aukiausiolaipsniovergij,mesnegalimesutiktisumelu,apgaule,klastairtaut udaniomis nedorybmis. Ms ingsniai yra taurs. Mes savo kovoje esame teisingi irteiss prieviskultringpasaul,oAukiausiojopalaimaremsir laiminsmsdarb.(Laisvskovos19441953metais,p.267). LietuvosLaisvsKovSjdio(LLKS)prezidiumopirmininkaskpt.Jonas emaitisVytautassak,kadiolaikoteiginiaitapopagrindu,formuojantLLKS vadovyb(tenpat,p.22). 1946m.rudenTauragsapskritiesBatakiapylinkje,Juknossodybojebuvo rengta 15 kv. m. ploio slptuv, kurioje sikr apygardos tabas ir laikraio spaustuv. 1947 m. kovo mnesio pirmosiomis dienomis Bataki geleinkelio stot atvykoNKVDagentasJ.MarkulisErelis.Jisreikalauja,kadjamparodytapygardos vado slptuv, taiau susitikim atvyks apygardos vado pavaduotojas Petras Paulaitis, gavs nurodym J.Markulio slptuv nevesti, aikina, kad patekti slptuv nemanoma, nes aplinkui siauia stribai ir enkavedistai. Matyt, NKVD

agentas slptuvs buvimo viet visgi suuod. Jam ivykus Vilni, Bataki apylinkselabaisuaktyvjostribirenkavedistpasalosirsiautjimas(Laisvskov archyvasNr.13,p.104105). Paskutinisiasltn.JuozoKasperogyvenimominutesaprabuvsKstuio apygardosvadopavaduotojasPetrasPaulaitis: 19470412pavakaryjeJuknossodybojeesaniKstuioapygardostabo slptuvapsupoNKVDkareiviaiirstribai.Slptuvjebuvotikapygardosvadasltn. J.KasperasAngis,Vivydasirjaunutis,tikkgimnazijbaigs,AlbinasBilinas Diugas.pasilympasiduotiatsakviai.Kaikareiviaiatplslptuvsdurisir isisklaiddmai,slptuvjepamatbaigianiasdegtipopierikrvasirdugranat sudarkytuslavonus(LietuvosaidasNr.142,1992m.liepos23d.). TaipubaigsavosunkirgarbingLietuvoskarolaknogyvenimmano Karo mokyklos, Karo Aviacijos mokyklos ir Tautins eskadrils draugas leitenantasJuozasKasperas. LLKSprezidiumas1949m.vasario16d.ltn.JuozKasparil,Ang, Vivyd,apdovanojo(pomirties)LaisvsKovKryiumisukardaisiruolo lapais. Nepriklausomos Lietuvos vyriausyb kaip 19491950 met laisvs kov karyg1997m.lapkriio19d.japdovanojoVytiesKryiausIlaipsnioordinu ir19980519suteikpulkininkolaipsn.

Leitenantas Leonasemkalnis 1911051419411218 Ltn.L.emkalnis1935m.baigXVIIPLPKaromokykloslaid,betveltuitos laidossrauoseiekotumeemkalniopavards.TenyraLeonasLandsbergistai AtkuriamojoSeimopirmininkoV.Landsbergiopusbrolis. PoKaromokyklosbaigimojisbuvopaskirtasRyibatalion,o19360916 perkeltasKaroaviacijosmokykl.Karomokyklojejisimsniekuoneisiskyr. Buvotykus,ramus,altakraujiskarinas,oKaroaviacijosmokyklojetarpkursant pasiymjofenomenaliaklausatelegrafuojantMorzsabecl,priimdavodaugiau kaip100raidiperminut. 19371231jisbaigKaroaviacijosmokykl,gavoIIeilskarolaknovardir buvopaskirtas2eskadrilkarolaknu.19391231suteikusIeilskarolakno

vard, skiriamas Karo aviacijos mokyklos skraidymo instruktoriumi. Naikinant Lietuvos Karo aviacij 1940 11 11 atleistas i kariuomens. sidarbino Vilniuje, Geologijosinstitute.Gyvenokartususavosvainiugen.t.mjr.VytautuBulviiumiir tapovienuiVilniausLAForganizatori. 1941 metais vokiei repatriacijos i SSSR Vokietij metu Vilniaus LAF tabassigijoradijostot"KCHA".Japtarnavoltn.LeonasemkalnissusavoXVII laidos draugu, buvusiu Ryi bataliono ltn. Jonu Valkinu (ltn. Jonas Valkinas aretuotas19460611,kankintasirtardytasVilniaussaugume,Gorkiokaljime,1941 112627Maskvoskarinsapygardostribunolonuteistas20metkatorgos,1956m groTvynpasmonirsn.Itiktasinfarktomir19760715).Radijostotis buvoslepiamavairiosevietose.Ltn.L.emkalniuiirltn.J.Valkinuipavykoperduoti keliasifruotesLAFtabuiBerlyne. Deja,1941m.birelio11d.ltn.L.emkalnisbuvoaretuotaskartususavo svainiu gen. t. mjr. Vytautu Bulviiumi. Buvo kalintas ir tardomas Vilniaus SaugumorsiuoseirGorkiokaljime.1941m.lapkriio2627dienomisMaskvos karinsapygardostribunolosprendimuLietuvospilieiai:gen.t.mjr.Vytautas Bulviius, gen. t. kpt. Juozas Kilius, ltn. Leonas emkalnis, ltn. Juozas Sadzeviius, mokytojas i Lentvario Stasys Mockaitis, advokatas Aleksas Kamantauskas,PavilniogeleinkeliostotiesvirininkasJurgisGobisirmokytojas AntanasSkripkauskasnuteistisuaudyti.Nuosprendisvykdytas1941m.gruodio 18d. AtgimusiLietuvaneumirosavosnaus,uvusiokovojeuTvynslaisv. 19971119ltn.LeonasemkalnisapdovanotaspomirtiesVyiokryiausIlaipsnio ordinu. Leitenantas JonasDenkaitis 1906070919410625 GimVilkavikioapskritiesPaeerivalsiuje,Obelikaime.1928m.baig KaromokyklosXlaid,buvopaskirtas8tpstininkpulk.Nuo19310219iki 19320514moksiAuktjKarininkKursaviacijosskyriuje.Baigusiuoskursus jamsuteiktasIIeilskarolaknovardasirjispaskirtas2jeskadril.19320917 baigauktojopilotaoapmokymirperkeltasbesikuriani6jeskadril. Po1934m.bireliosukilimoatleistasikariuomens.Lieposmn.sidarbino prieSusisiekimoministerijossteigtojeOriniosusisiekimoinspekcijojeorostoties virininku. OrosusisiekimoinspekcijaisusitarussuVokietijosorosusisiekimobendrove "Lufthansa" 1937 m. ltn. J.Denkaitis ir kpt. Simas Morknas (atleistas i

kariuomenspo1934m.Sukilimo.A.N.pastaba)pasistiVokietijpraktikuotis skraidytiorotransportolinijose.JiedutadaskraidpopuliariaislktuvaisJu52/3m. (3m.trijmotorlktuvas).PoapmokymoSusisiekimoministerijateikiajiemsoro transporto pilot liudijimus. Taigi J.Denkaitis ir S.Mockus tapo pirmaisiais Lietuvojecivilioorotransportolaknais. 1938 m. Susisiekimo ministerija Anglijoje nupirko du transporto lktuvus "PercivalQ6"tipo(Q6reik,kadlktuveyra6keleivinsvietos).Pirmj,kuris buvopavadintas"SteponasDarius",J.DenkaitisLietuvparskraidino19380901,o jaurugsjo5jjuopradjoreguliarorosusisiekimKaunasPalangairatgal. RusamsokupavusLietuv,vienaspirmjjsekimoakiratpakliuvoltn. J.Denkaitisirjokarveliai. Netoliuaerodromoribkaroaviacijosvyr.ltn.J.Denkaitisturjobut,kurio priestatelaikkarvelius,raosavoprisiminimuosebuvsaerodromokomendantas plk.ltn.Ignaseplaukis("Plienosparnai".JAV.1971m.Nr.23,p.56). Rusai,patyrapiepauktyn,permskaroaviacijosvirininkpareikalavo, kadJ.Denkaitiskarveliuslikviduot,nesjiegalibtipanaudotiryiams,tuolabiau, kadtaspauktynasyraartiaerodromoirjnetgalimapavadintisekimopunktu(ltn. J.Denkaitis tuo metu gyveno Planet gatvje A.N. pastaba). Kad ir labai gaildamas,J.Denkaitiskarveliusturjolikviduotiiritobutoisikeltikiturgyventi, nesmat,jogyrasekamasirtarinjamas. Vengdamasaretoltn.J.DenkaitispasitraukVokietij,kurjau19401117 plk.kirposbuteBerlynedalyvaujasteigiamajameLAFsusirinkime. LikuskeliomsdienomsikiSovietSjungosVokietijoskaropradios,ltn. J.DenkaitisatsirandaKaunesuuduotimisutrukdytiAleksototiltosprogdinim, nes vokiei valgyba inojo, kad Kauno tiltai uminuoti. Atvyks Kaun prisiglaud buvusio Lietuvos karo lakno virilos Petro Kreivio bute Sietyno gatvjeNr.9,kurgyvenovirilosKreiviomonaBron.PatsvirilaP.Kreivystuo metutarnavoTautinjeeskadriljeirgyvenoUkmergje.Pirmadien,t.y.birelio 23 d., apie pietus, raudonarmieiai, negaldami evakuoti ginkl sandlio, kuris buvo Sietyno gatvs gale, j padeg. Pasibaigus didesniems ginkl sandlio sprogimams,ltn.J.Denkaiio1520monipartizanbryssibraunalikusias nesunaikintaspatalpasirapsirpinaginklaisbeiaudmenimis.Brys,sitvirtins Aleksotolaituose,atidengiaugnbesitraukianiusraudonarmieius.Apie1718 val. i unugario ltn. J.Denkaiio br puola raudonarmieiai su tanketmis ir arvuoiais, sunaikina palikt unugario apsaugai nedidel sargyb, ilip i arvuoi pradeda laite esanius partizanus apaudyti automatais. Per deimt partizan nukauna vietoje, o ltn.J.Denkait labai sunkiai sueidia perauna plaut ir kairij rank ( " laisv", 1941 09 05). Jis buvo nunetas virilos P.Kreiviobut.iajampirmjpagalbsuteikirpernaktslaugp.B.Kreivien. VykstantkautynmsdlAleksototilto,draugailigoninvaltelekeltisueistjper Nemunnedrso.

Aleksoto tilto apsaugoti nepavyko. Raudonarmieiai, manydami, kad juos upuol gauss vokiei desantininkai, tilt susprogdino kartu su gausybe besitraukianisavokari. Susprogdinus tilt ir aprimus kautynms, birelio 24tos ankst ryt ltn. J.DenkaitisbuvonugabentasKaunoydligonin.Deja,buvolabainukraujavs, todlgyvybsigelbtinepavyko.Jiugesobirelio25d.popiet.Ltn.J.Denkaitis buvoikilmingaipalaidotasKaunokapinseprieuvusikarolakn. 1959m.KaunokomunistinvaldianaikinoKaunokapines.Jailabainorjosi panaikintikarolaknkapusirDariausGirnomauzoliej.Ltn.JonoDenkaiioir jobrolioJuozopalaikaiartimjpastangomisbuvoperlaidotiTauragskapinse.

Jaunesnysispuskarininkis JonasBulotaAnbo 1917??19470924 JonasBulotagimMarijampolsapskritiesilavotovalsiausMielaiupio kaime. 1938metaisbaigKaroAviacijosmokyklosoroauliklasirbuvopaskirtas 3ibomboneieskadriliauliuoseIIeilskarolakn VykdydamasLietuvosKratoApsaugosministerijosVyriausiosLikvidacins komisijospirmininkosakymNr.29,KaroAviacijosvirininkasbrigadosgenerolas A.Gustaitis1940m.spalio27d.paskelbsakymKaroAviacijaiNr.96,kurio3ias str.sako:Visusliktiniuspuskarininkiusirciviliustarnautojus,nepaskirtus29to auli Teritorinio korpuso dalis, laikyti nuo . m. spalio mn. 28 d. i tarnybos atleistus. Taipnuo19401028visiKaroAviacijosliktiniaipuskarininkiaiirciviliniai tarnautojaitapobedarbiais.JtarpebuvoirjaunesnysispuskarininkisJonasBulota. J.Bulotapartizaninkarsuokupantaisirjpakalikaissijung1944metais. PasirinkoslapyvardAnbo.Partizanavosavogimtosiuoseilavoto,Veiveri,Prien apylinkse.19450525jispaskirtasGeleinioVilkorinktins8kuoposIIbriovadu (LaisvsKovArchyvasNr.34,p.18),o19451030GeleinioVilkorinktins vadoats.ltn.J.Stravinskoiedoadjutantu. 1947m.rugpjiomn.baigKazlRdosmikuoseorganizuotuspartizan vadamskursus.PartizanvadovybsuteikjamleitenantolaipsnirpaskyrIIos kuoposvadu,o1947m.rugsjopradiojeBirutsrinktinsvadu.

1947m.rugsjopradiojebuvosurengtikursaipartizanamspuskarininkiams. Partizan leitenantas J.BulotaAnbo paskirtas ne tik kurs dstytoju, bet ir mokomosioskuoposvadu. kursileistuvesatvykoTauroapygardosvadasvejysirkitipartizan vadai. Taiau ileistuvi organizuoti nepavyko. Stovykl upuol sovietin kariuomen.StovyklosgynybaivadovavomokomosioskuoposvadasAnbo.Vliau vadovavim perima apygardos vadas vejys. Su nedideliais nuostoliais, partizanams vykdant stabdomsias kautynes, pavyko isilaikyti iki vakaro, o temstantlaimingaiatsipalaiduotinuoprieo. 1947 09 21 Kaune pasal pateks rinktins tabo virininkas Stasys Jaktaviius Katinas, Diedukas, neatlaikkankinim ir nurod Biruts rinktins taboslptuv,buvusiVeiverikaimokininkoDaunorosodyboje.Rugsjo24d. gausios enkavedist ir strib pajgos puol slptuv. T dien joje buvo ei partizanai. Enkavedistai, nepajgdami slptuvs atkasti, band j susprogdinti granatomis: rio po 34 granatas ir mt ant slptuvs. I slptuvs vidaus besiverianiospartizanpaskutinigyvenimovalandgiesmsirmaldosmaisisu ruskeiksmais,komandomisirgranatsprogimais.Granatomspramuusslptuvje ang,dulkiirdmkamuoliuoseislptuvsiokpartizanaiSurvilairVaidila, audydami band prasiverti, bet uvo nuo krymins kulkosvaidi ugnies. RinktinsvadasJonasBulotaAnbo,TauroapygardoskapelionaskunigasJustinas LeleiusGrafas,partizanaiermuknisirMontvila,kadnepaklitkomunistiniams mogdromsnagussusisprogdino(pagalkun.J.Leleiausdienorat,p.15). uvusipartizanknaibuvonugabentiVeiveriusirnumestipriebuvusios klebonijostvarto. Atgimimo laikas uvusi karygi palaikai perlaidoti prie Kauno MarijampolskelioVeiveriSkausmokalnelyje.

Jaunesnysispuskarininkis VacysGirdnasVaitkus 1916122919460624 1938metaisbaigKaroAviacijosmokyklospuskarininkilaknklasir paskirtas3ieskadriliauliuose.BdamasIIeilskarolaknas,daugiausiai skraidAnsaldo120lktuvais.1940metpradiojepavardGirdauskaspakeit Girdnas.Atleistasikariuomens,likviduojantmsaviacij19401028. Per1941m.bireliomn.trmimusjaunesniajampuskarininkiuiV.Girdnui pavyko pasislpti ir likti Lietuvoje.Pokarogyvenomonostvikje. 1945met pradiojenamus,kurjisgyveno,apsupoenkavedistai,nordamijaretuoti.Laimei, tuometunamuosejonebuvo.Grdamaspamatapsuptusnamusirpasislppas

kaimynus.Suinojs,kadjoiekoenkavedistai,pasitraukpasGrainoskuopos arno brio partizanus, pasirinko slapyvard Vaitkus. Apie Troknus, Vieintus,Anykius,Kavarsk,Taujnus,Raguvveikusiejipartizanbriai1945 metaissausio mn. susijung arnorinktin.Rinktinsudarapie200vyr. Rinktinei vadovavo 5o pulko virila A.Sluka arnas, tabo virininkas buvo V.GirdnasVaitkus,laknas,kuriampartizanvadovybsuteikleitenantolaipsn. Idavus Anyki rajone, Trokn valsiuje buvusi tabo slptuv, V.Girdnas 1946 06 26 uvo kartu su kitais dviem partizanais. Palaidotas Andrionikiokapinse. Puskarininkis StepasSebastijonisSebastijonaviiusBedalis 191402181971?? PuskarininkisSteponasSebastijonisgimiraugoTauragje.Tenpatmoksi komercinje mokykloje. 1932 metais stojo Karo Aviacijos mokykl puskarininki lakn klas. 1934 m. lapkriio 1 d. ubaigus Karo Aviacijos mokykl,jamsutektasIIeilskarolaknovardas,irskiriamas4teskadril iauliuose. 1935m.birelio13d.joirleitenantoB.Braio(dabardimisijospulkininkas leitenantas)lktuvaisusidrore.Abulaknaiisigelbjo,pasinaudodamiparaiutais. PovykusiosavarijospuskarininkisS.Sebastijonisperjooroaulius.19380108 jambuvosuteiktasIeilskarolaknovardas.19390101savonorujisijoatsarg. Baigiantis karui, Soviet Sjunga vl okupavo Lietuv, prasidjo sovietini kari ir strib plikavimai, nekalt Lietuvos gyventoj terorizavimas bei kankinimas. Puskarininkis S.Sebastijonis neliko bejausmis moni kanioms. Jis stojo Lietuvos gyventoj gynj partizan eiles, pasirinkdamas slapyvard Bedalis. 19470216VytautoDidiojopartizanrinktinskautynsesuenkavedistaisir stribais Dukto mike (iauli apskritis) uvo 7 partizanai, o Bedalis (S.Sebastijonis) ir Daktaras (Stepas Steponaviius) sunkiai sueisti pateko enkavedistrankas.Poilgtardymiriaurikankinimjiebuvonuteistimirties bausme.Vliaumirtiesbausmpakeista10metlagerio.PuskarininkisS.Sebastijonis kaljo Balchao lageryje. Atliks bausm, gro Lietuvon, bet ia jam vl buvo sufabrikuota byla, ir jis nuteistas 5 metams lagerio. Grs po antrojo nuteisimo, apsigyvenoMaeikiuose,kur1971metaismir.

Virila KostasLiuberskisvainys 1913????? TaivienaspalvingiausiLietuvospartizanasmenybi.K.Liuberskraytoja A.GarmutlyginasugarsiuojupranczkarolaknuAntuanudeSentEgziuperi. Virila Kostas Liuberskis gim agars valsiuje, Stungi kaime, kininko eimoje,kuriojeaugodvidukterysirtryssns. KaroAviacijosmokyklospuskarininkilaknklasK.Liuberskaspriimtas 1932 m. balandio pabaigoje. 1934 11 01 baigus Karo Aviacijos mokykl, jam suteikiamasIIeilskarolaknovardasirjisskiriamas5t,tikksusikrusi, naikintuveskadril.1936ar1937metaisjamsuteikiamasIeilskarolaknovardas, o19390216pakeliamasvirilas.K.Liuberskasskraidvairaustiponaikintuvais: Letov20L,Smolik,FiatCR20,opaskutiniaisiaismetaisanglgamybos moderniaisGlosterGladiator.KomunistamsnaikinatLietuvoskariuomen,buvo paleistasijos19401028. Visi paskutin kart susirink angaruose slankiojom tarp lktuv rao K.Liuberskassavoprisiminimuose,paskutinkart.Paskutindejavokakasgiliai irdyje.PrieinupriesavobrangausdraugoGlosterGladiator712. Kiekmestenauktai,tyliojeerdvimlynjevartms,brolui?Kiek brangi,nepamirtamvalandliibuvometenauktaitarpdebesligirdjome klaikmirtiesjuokErdvmussujung,brolyti,odabar?Reikiaskirtis. I lto lips atsisdu kabinoje. Paskutin kart apiriu prietaisus. Patikrinubenzin,pilnasbakas.Taipvisuometdarydavauprieskridim.ydrj erdviplatybimsatm,ipluvaldraudonjvagigauja.Tvirtaispaudiu vairiraikinusavoerdvibiiuliui: Ateis, brolui, diena Raudonieji tarakonai vl turs grti savo plyius. Mes bsime laisvi! Susitiksime. Susijungsime. Ir vl lenktyniausime su vtromis! Pasilenkspabuiavauvairalazd. Vl okupavus Lietuv, K.Liuberskas ramiai gyveno Skaisgirio valsiaus Ramok kaime, bet stribams nepatiko, kad karo laknas negarbina pavergj ir nekuria jiems himn. 1948 metais trij strib jis buvo aretuotas ir varomas Skaisgir.Pakeliuidustribaiusukopasgyventoj,otreiasvararetuotj.Staiga K.Liuberskasiplistriboginkl,stmjgriovinirsdsantpasitaikiusioarklio pabgo. stojo Juozapaviiaus tvnijos partizan br, pasirinkdamas slapyvard vainys.Dirbotvnijostabe,rapartizanlaikratyjeviamsaidint. 1950metaissusirgoplauiudegimu.GydsipasDanylkaimogyventoj. Pasveiksvlpartizanavo.

ValstybinioGenocidocentrodirektoriusJ.Starkauskasnurodo,kadbuvusiame KGBarchyvevairiosebylosepartizanoK.Liuberskopavardminimanuo1953met (Karys,1993m.Nr.10). 1955 met partizan byloje,kuri yraKGBarchyve(3fondas, 66/2,p.154), nurodoma, kad Pataono br sudar trys partizanai: Pataonas (Stepas Ertikis, gim.1920m,partizanaujantisnuo1945m),vainys(KostasLiuberskas)irErdvilas (JuliusAdomaitis). 19550904patoonieiaiatnesavulaikytammoguipartizanlaikrat.Bet taibuvojauMGBuverbuotasagentas.Jispavaiinopartizanusdegtineirblynais utaisytaisspecialiupreparatuNeptun.Agentas,matomaipartizanspiriamas,ir pats turjo gerti degtin ir ukasti blynais, todl nepajg laiku praneti pasaloje laukianiamoperatyviniamdarbuotojuiapiepartizanus.Agentas,netekssmons, patekoligoninn,opartizanaispjopasialinti. Apietbandymnunuodytivainysrao:pabaigspausdintiTyreliomike laikratlio Partizan viams aidint 1955 m. Nr.3, susikrovme kuprines ir klampiaislieknais ibridomeLaumakikaimopalaukpriepakrypusios,lidnai krmokniuoserymaniosAdolioliaolnels.SusitikomeAdoltiekdaugkart mumskovojepadjuslinksmainekuiavomspaprame,kadjisatnetk norsukasti ilgai laukme.Pagaliauslaptavietskubiai,kiekpageltusiuveidu eng Adolis. Ilgai laukte, k? pervelg trumpu vilgsniu. Na, bet u tai blynelidariltirsaldiypsojosineprastaipaiepdamasOiadarirlael itraukspusbonkpylstiklinl.Niekoblogonetardami,mestuojaukareivikai: blynaiburn,olaelispoAdomoobuoliu. Taip pavaiino mus liaas Adolis, gimtosios ems brolis Jam nujus vandens,likvieni,pajutomebaisnuodveikim:,zvimbausyse,altisstingd irdiplakim,temoausyse,iburntekjoseils Suprat, jog esame apnuodyti, pasim ginklus, griuvindami, kiekvien sekundvislabiausilpdami,bgomegilynTyreliomik.Dukritomeapalp.Per Dievo pagalb tretysis i ms buvo suvalgs tik vien blyn. Todl jis, prie nustodamas jg, mus vilko, lyg kat savo vaikus, pakaitomis vis gilyn miko prieglobst. Keturias paras klajojome vienmarkiniai ir beginkliai, siaubing vaiduokli persekiojami, baisi nuod griauiami. Pagaliau prajo. Akys pradjo matyti kakaip keistai svyruojanius medius, giedr ir labai vies dang.(A.GarmutTvovasara,p.145). is apsinuodijimas buvo lemtingas S.Ertikiui mons mat j sualota galva, vliau jis dingo be inios. Kostas Liuberskas vos gyvas po keturi par klajoni atjo ReibinikaimpasryininkKleopDiugytVaidilut,kuriai pavykojislaugyti(A.Garmut,tenpat,p.152). IKGBarchyvsuinome,kad19551957metaisPataonobriopartizanai slapstsi Latvijoje, Dobels rajone ir dar 1957 metais leido laikratl Partizan viamsaidint.

1960m.MGBpaskelbS.ErtikioirK.Liuberskovisasjunginpaiek,o 1964m.K.Liuberskuiikeltabaudiamojibyla,kurinutraukta1965m.,neaptikus partizanoKostoLiuberskovainiopdsak. urnale Genocidas ir rezistencija (1997 m. Nr.1, p.17) raoma: Kostas Liuberskasvainys1958m.dingoiKGBakiraio.Yranepatikrintini,jogmir 1969m.Rygostuberkuliozinjeligoninje. Taigi, narsaus Lietuvos partizano, karo lakno Kosto Liubersko vainio paskutinisiasgyvenimovalandasdengianeinomybsrkas.