SILVIJA LAIR

ATMINTIES LAVINIMAS
Atminties naudojimo ir gerinimo principai, metodai ir pratybos

SOSMA

UDK 159.95 La-146

TURINYS
vadas P I R M A DALIS Nuo umarumo iki atsiminimo 1 SKYRIUS Umarumo privalumai Umirti yra gimta! Kodl umirtame? 2 SKYRIUS Geros atminties privalumai Atmintis Atmintis Atmintis Atmintis I prancz kalbos vei Audrius liaas Redagavo Kristina Pec ukonien kaip visuma ar slyginis refleksas? ir intelektas kaip tinklas 7 11

13 13 25

37 37 49 53 66

A N T R A DALIS Metodai ir strategija 3 SKYRIUS Suvokimo lavinimas Apsaugin suvokimo funkcija Suvokimo koncentravimas Menamo vaizdinio krimas Dmesys ir atsiminimo planas 4 SKYRIUS simename inias

67

69 70 73 78 83

91 92 95

ISBN 9986-00-305-9

1997 by Editions RETZ, Paris, France Leidimas ir sudarymas lietuvi kalba, leidykla Rosma", 2001

Kaip gauti naujos informacijos Kaip tvarkyti duomenis

Asociacij krimas Mnemotechnikos metod Keletas mnemotechnikos riuk 5 SKYRIUS Duomen atsiminimas Uuominos Kaip atgaivinti atmint TREIA DALIS Atmintis ir mogaus knas 6 SKYRIUS Atminties higiena Mityba Miegas Mokymosi ritmai 7 SKYRIUS Biologiniai atminties aspekt K inome apie smegenis Atmintis ir senjimas Individuals skirtumai Kai kuri pratim sprendiniai Bibliografija

102 105 114

VADAS
119 121 132 147

149 149 154 158 169 170 173 177 186 191

Visi turime atminties sprag: netiktai pamirtame vykius, nutikusius anksiau arba ir visai neseniai, sunkiai simename telefono numerius ir vairius kodus, i atmin ties mums inyksta vardai ir pavadinimai, netgi kai kuri ymi, garsi asmenybi vardai. Kiekvien dien patiria me, kad negalime ko nors prisiminti, ir tai mus erzina bei pykdo. Taiau kartais atsitinka prieingai - ms atmint vis grta tai, k mieliau pamirtume. Atmintyje gldi ne tik visos inios bei patirtis, bet ir su tuo susij jausmai. Taigi prisiminimai gauna ms sprendim bei nuomoni atspalv. J pagrindu ir susiku riame savit pasaulir. Atmintis padeda suformuoti asmenyb ir suvokti savo individualum asmenini igy venim grandinje. Galdami atsiminti prajus patyrim prisitaikome dabartyje bei numatome ateit. Sunerimstame, kai atmintis nuvilia, nes tariame prielaikius senat vs poymius arba koki sunki lig, kuri galt atimti gebjim atsiminti. . Paprastas umarumas visgi yra nereikmingas ir ne trukdo mums bendrauti su monmis. Be abejo, kalbjo ts su draugais apie film, kuris jums patiko... Taiau vel tui stengts prisiminti jo pavadinim ir aktori vardus arba reisieri. Ar tai reikia, kad js prasta atmintis? inoma, kad ne. Viskas bt buv kitaip, jei prie filmo perir btumte nusprend visk isaugoti atmintyje, o reikalui esant prisiminti. Nra prasms manyti, kad galima atsiminti visk, k mogus igyveno. Danai idealia laikome vadinamj au7

tomatin atmint, tiksl itkartojim to, kas kadaise buvo nutik. Tokia stebuklinga atmintis neegzistuoja. Gal ga le, argi jums patikt, jeigu atmintis fiksuot galvoje visk, kas atsitinka ar k jauiaic? Taiau galima imok i atmint gerinti. Jei norime i saugoti vis informacija, kuri gauname mokydamiesi, tiesiog reikia atmint m kreipti tikslingai. Kontroliuoti j - vadinasi, atsiminti tada, kai mums to reikia, kuo ver tingiau papildyti j naujo uis iniomis ir jas ilaikyti. Pirmoje knygos dalyje suinosite, kaip veikia atmintis. Suvok, kodl mogus simena, suprasite, kad umaru mas yra tik reliatyvi sveka. Juk i savo atminties danai reikalaujate to, kas realiai nemanoma. Keliolika psichologijos teorij kaip tik ir gvildena at minties etapus. Manoma kad yra keli glaudiai tarpusa vyje susij atminties tipai Antroje knygos dalyj< suinosite, kaip smegenys ap doroja informacij ir kaip galtumte pagerinti savo at mint. Gerai atminiai icikia ger slyg informacijai priimti. Tai toli grau nra vien tik mechaninis ufiksavi mas, bet priklauso ir nu > dvasins mogaus bkls. I mokti prisiminti gytas nias yra menas, kuris turi savo taisykles ir praktinius meiodus. Ms knygoje su jais susi painsite ir pasirinksite ti.os, kurie jums tinka. Treioje knygos dalyj; atmintis aptariama biologiniu poiriu, pabriamas fiz ologini mechanizm, amiaus, individuali skirtum, mi" /bos vaidmuo. i knyga skirta visiems, kurie nori tobulinti savo at mint: suaugusiems, siekiantiems pagerinti prisiminimo kokyb, studentams, besistengiantiems geriau mokytis, tvams, kad galt padti savo vaikams ir vyresniojo am iaus monms, kad turt maiau atminties problem. Pateikiame skaitytojams nemaai domi pratim. J tikslas dvejopas: suprasti, kaip dirba atmintis ir j lavinti. Pasiruokite raikl ir popieriaus, pasiymkite atsaky8

mus, kad vliau galtumte apvelgti savo rezultatus. Po kurio laiko vl grkite prie treniruoi, kad suinotum te, koki paang padarte. Ilavinta atmintis yra tarsi tolimesnio tobulinimosi priemon. Kai suinosite, kokiu bdu simenate, geriau lavinsite savo gebjimus. Jau galite pradti aisti su savo atmintimi!

PIRMA DALIS Nuo umarumo iki atsiminimo

1 SKYRIUS Umarumo privalumai Umirti yra jgimta

Kai umirtame, i galvos mums dingsta atsiminimai. Ar jie dingsta negrtamai, ar tai tiesiog tuo momentu atsirads nesugebjimas atsiminti kok nors vard, vyk ar viet? sivaizduokite, koks bt js gyvenimas, jei turtu mte atsiminti visk, k suinojote arba igyvenote per vis dien.
Pavyzdys Andrius dirba barmenu. Darbo metu jis sisavino ir netiktinai ivyst sugebjim atsiminti, ko kuris sve ias pageidauja. Kavinje vadovaujuosi daugiausiai regimja atmintimi. simenu, kur sdi kiekvienas klien tas, kiek jam gali bti met ir kaip apsirengs. Kai v liau prie baro ruoiu padkl su grimais, sudlioju juos pagal tai, kur kas sdi. itaip atsimenu net dvideimt usakym ir nesusipainioju". Laim, Andriaus umarumas yra nedaloma jo at minties dalis. K jis daryt, jei visa tai, k per dien sikala galv, atsimint ir po darbo?

Bet tiems, kuriems konstatuojama vadinamoji hi permnezija*, tai atsitinka. Visame pasaulyje toki mo^"nilfa"klios deimtys. Jie aistringai skaito, pavyzdiui, telefon knygas ir tiesiog sigyvena j skaii eili simini m. Skaiiai jiems yra kerintis pasaulis, kuris suadina fantazij. Visgi is fantazijos ir krybos perteklius jiems
* Terminas hipermnezija (perdtas gebjimas atsiminti), lygiai taip pat, kaip terminai mnemonika ir mnemotechnika yra kil i graik atmin ties deivs Mnemosins vardo. 13

tra nesuskaiiuojam ne; usipratim ir blogio prisitaiky mo prie realybs altinis. Rus psichologas A.R Lurija apra btent tok mo g - tl Venjamin, ku io atmintis buvo stebuklingai gera/l/*. Venjaminas atsimindavo kiekvien detal, at mintinai imoko ilgiausi.is odi sraus, didiausias skaii lenteles ir galjo tai atsiminti netgi po deimties met. Skaitydamas jis s vaizduodavo net menkiausias smulkmenas, kurios vlia J grdosi galvoje ir kliud su vokti tekst. Pateiksime jums kelet jo asociacij. Skai tydamas sakin: N buvo atsirms kamien," - apie tai sakydavo: Matau mog tamsiai mlynu apdaru, jis jau nas ir lieknas; N - graus /ardas, jis remiasi didel liep, po jo kojomis ol, o aplink yra mikas". Skaitydamas to liau, aptikdavo nauj dta i, kurios prietaraudavo iki tol buvusioms fantazijoms, todl nelikdavo nieko kito, kaip jas pakeisti: Aha, N dmesingai apirinjo parduotuvs vitrin, vadinasi, jis ne mi ;e ir ne sode, o gatvje. Tada..." Ar turtumm pavyd ;ti mogui tokios stebuklingos atminties, kuri yra nukreipta j vien siaur srit ir trukdo adaptuotis gyvenime? Pa briame, kad umarumas yra nedalomajiormaliai funkcionuojanios ir danai naudo jamos atminties, pvz., Krstupo, Agns ar Sabinos, dalis.
Pavyzdys Viena i garsi neeili ns atminties asmenybi buvo W.A.Mocartas. B damas keturiolikos, Sik: to kapeloje igirdo Allegi.o miserere. Po vieninte.io perklausymo jis be probsm ura vis krin j.atomis. * III Skaiiai, esantys amb uose skliausteliuose, nurodo bibliografij knygos gale. 14

Pavyzdys Kristupu darbe visada galima pasikliauti: nepamir ta laiku paskambinti, kur reikia, atvyksta visus susitiki mus. Trumpai tariant, jis neturi profesionalios atminties sunkum. Kasdieniame gyvenime, prieingai - netiktinai i siblaks. Niekada neino, kur jo raktai, umirta nueiti pas dant gydytoj, kai yra usiregistravs...

odis atmintis" yra pernelyg prastas, todl kalbsi me apie skirtingas jos ris. Dvi pgrindns,rtrumpalaik ir ilgalaik atmintis - bus tinkamas modelis, norint trumpai aptarti siminimo proces. Trumpalaik atmintis leidia mums akimirksniu panaudoti visus duomhiTP informacij, o ilgalaiks atminties dka visk, kas reik; linga, prisimename po keli minui, valand ar met.Laiko atvilgiu atmintis skirstoma tris stadijas: momen tin, vadinam sensorine arba tiesiogine, trumpalaik iF" ilgalaik atmint.

angin informacija Dmesys Kartojimas

ir

z' Specifinis elgesys: \ [ kodavimas, strategija, ) V restitucija, kartojimas /

1. Sensorin >- 2. Laikina trumpalaik momentin atmintis atmintis / Umarumas

^ Perklimas <

3. Nuolatin ilgalaik atmintis

t
Adaptuoti atsakymai

1 pav. Trys atminties stadijos 15

Jutimo receptoriams ufiksavus dirgikl, informacija kur laik lieka tam skirt; me jutimo registre: lytjimo, re gos, klausos, skonio ar uosls. Kitoje fazje ji gali pereiti (bet nebtinai) trumpalaik atmint. Banali, besikarto janti ar nedomi informa ij a atmint neraoma. Kitame skyriuje pamatysime, kad visai kitaip atsitinka tuomet, kai informacij sutelkiame dmes. Pirmiausia ji ufiksuoja ma trumpalaikje atmintyje, o vliau, j kartojant, perke liama ilgalaik.

Suvokimas Be suvokimo atsirnin i nemanoma. Taigi viskas prasi deda nuo suvokimo*. Akimis mes matome: o ausimis girdime. Taiau patys inote, kad blogesnis nei aklas yra tas, kuris nenori matyti, blogesnis nei kurias yra L;s, kuris nenori klausytis. Nordami k nors atsiminti, turime dmiai irti ir klausytis. Geriausias bdas norint k nors igirsti yra klausy masis," - sako Bomarr Lazerbniko, vieno i Sevilijos protagonist, lpomis. Taip i tikrj yra. I mus supanios aplinkos suvokia me tik minimum. Tai priklauso nuo dvasins bsenos, interes bei kit faktoriv. Suaugusieji danai si undiasi, kad juos apvilia atmintis^aiau daugeliu atvej tai nra neurologinis sutriki mas, o tik dmesio stoka* Suvokimas yra sensoriios atminties informacijos pasirinkimo ir primimo procesas. Suvokta ju'imo organais informacija paadina impul s, kuris nerviniais kanalais p rnca j smegenis ir toliau apdoroja. Suvokimo faz atitinka sensorh suvokimo analiz. 16

Svarbiausias raktas" ger siminim yra pakanka1 mai tvirti iankstiniai ketinimai*, susikaups vilgsnis art | ba siklausymas. Danai dl atminties problem kaltas tikros motyvacijos trkumas. siminimui didel reikm j turi ir psichologiniai veiksniai - dmesys ir emocijos. Bti dmesingam, vadinasi iskirti i eils dirgikli tuos, kurie dl kakoki prieasi yra svarbs. Jei to ne1 sugebtume, suvokiamas objektas neisiskirt i mus suI- panios erdvs. \:. .sivaizduokite, kad magnetofonas, stovintis konferenI cij salje, ufiksuoja visus be iimties garsus. Taigi girdite I kalbtojo bals, kakurio klausytojo kosiojim, popieJ riaus iugdjim... Tokios gars maialyns labai sunku tjj klausytis. Bet juk ir kasdieniame gyvenime danai elgiats taip pat. Klausote ir tuo paiu metu kalbats; kak darote, ir i valgots aplinkui... Taiau nesismoninate, kad atsimi1% nimas priklauso nuo js suvokimo kokybs.
Pavyzdys Povilas priekaitauja savo monai, kad i niekada nepamena, k jis jai pasako: Niekad mans nesiklau sai!" inoma, klausausi, taiau tu visada su manimi kalbiesi tuo metu, kai a k nors dirbu arba kalbu tele fonu. Kaipgi nori, kad tada tave girdiau?"

Atminties apimtis Trumpalaik ms atmintis yra ribota. Vienu kartu prisimename tik tam tikr kiek element; suvokiame tai,
* Ketinimai yra ateities numatymas, sumanymas ateityje panaudoti tai, ko imoksime arba ko nortume pasiekti. 17

ko tuo metu klausoms arba k skaitome. Informacijos kiekis, kur sugebame siminti, vadinamas atminties ap imtimi*. 2, 3 ir 4 pratimo tikslas - sitikinti, kokios apim ties yra js regimoji, skaitmenin ir odin atmintis. Pa siruokite painti ir ibandyti savo trumpalaik atmint. Pakalbkime apie jos pajgum apskritai. Jis svyruoja nuo penki iki devyni simint element, vidurkis yra septyni. is 1956 m. padarytas atradimas tapo garsaus amerikiei mokslininko Dordo Milerio 121 straipsnio tema. Jame autorius pabria, kad atminties pajgumo skaiius - septintukas - daugelyje civilizacij yra magikas skaiius - pradedant septyniomis savaits dienomis ir baigiant septyniais pasaulio stebuklais.

2a pratimas Penkiolikos prast odi siminimas: atminties pajgumas Atidiai perskaitykite kiekvien srao od: 1. laksi 2. narcizas 3. muilas 4. knyga 5. batas f), plunksna 7. kilimas 8. stalius 9. kek 10. cukrus 11. stalas 12. pauktis 13. grybas 14. up 15. saga

Udenkite s r a ir i karto pradkite sprsti pratim 2b. 2b pratimas Penkiolikos prast odi siminimas: ibandykite savo momentin atmint Bet kokia tvarka suraykite visus odius, kuriuos atsiminsite.

1 pratimas Ketinimai Stebkite mones aplink save. Kaip elgiasi mogus, prane damas k nors svarbaus? Kas atsitiks, jei klausytojas pasisuks j nugara arba neskirs jam dmesio usiim damas kuo kitu? Kiek toks nedmesingas klausytojas umir? Stebkite save. Kaip elgiats, kai jums k nors sako? Danai usiimate keliais dalykais i karto? Ar turite jau paruot atsakym, kai JSI partne ris dar nebaig kalbti? Ar daug umirtate, kai gerai nesiklausote?

1 2

ft 7

U 12

3 4 5

8 > 10
(

13 14 15

Kiek odi atsiminte pirm kait'.' Skaitykite toliau, bet nebekartokite savo srao ii negrkite atgal. Svarbu, kad savo klaidas itaisytumte vliau.

Informacija, ufiksuota trumpalaikje atmintyje, da niausiai pasmerkta umariai. Tik nedidel dalis pereina ilgalaik atmint. Perklimas i trumpalaiks atminties j ilgalaik priklauso nuo analizs, kodavimo, pasirinkimo ir sitvirtinusios informacijos kartojimosi. Visa tai galuti nje siminimo fazje ufiksuojama kaip engi ama* ir kon frontuoja su patirtais spdiais.
* vairios trukms pdsakas, kur smegenyse palieka vykis ar dirgiklis, lu

* Ribotas informacijos kiekis, kur sugebame isaugoti trumpalaik atmintyje. 18

Atlikite 2d pratim ir suinosite, kaip prisimenate tai, kas laikoma atmintyje. Kaip jau inote, vidutinis atmin ties pajgumas yra madaug septyni odiai. Kiek odi atsimintumte, jei srae j bt dvideimt? Vistiek bt septyni, nes atminties pajgumas ilieka nekintantis ir nepriklauso nuo informacijos kiekio. Perengus rib, si minimo veiksmingumas labai greitai krinta.
2c pratimas Penkiolikos prast odiu, siminimas. Ibandykite savo atmint po tam tikro laiko 2a pratime ibandykite savo momentin atmint. Neatversdami puslapio pabandykite prisiminti kuo daugiau odi i srao, kur jau perskaitte. Paraykite kuo daugiau odi, kuriuos atsimenate.

2e pratimas Penkiolikos prast odi siminimas: atsiminimo analiz sidmkite, kokias vietas uima atskiri odiai, kuriuos simi nte 2b pratime. Ar atsiminte pirm od kaip pirm, antr kaip antr ir t. t.? Kiek odi i srao pradios siminte? Kiek odi siminte i paskutini trij'.'

2f pratimas Penkiolikos prast odi siminimas: atsiminimo analiz Kiek odi i paskutini trij srao odi siminte 2c pratime?

Kiek odi atsiminte antr kart?

Kreiv 2-ame brinyje rodo penkiolikos imokt o di momentins atminties atgaminimo eig. I kreivs matome, kad pirmieji (ankstyvasis povei kis*) ir paskutinieji (vlyvasis poveikis**) odiai sime nami geriau, nei odiai viduryje.
Atsiminim 60 procentas
40 h

2d pratimas Penkiolikos prast odi siminimas. Testo rezultatai Pagal pirmj s r a (2a prat.) pataisykite savo rezultatus 2b ir 2c pratimuose, pasitikrinkite, ar juose kelis kartus nepasitaiko t pai odi. Palyginkite su pirmo atsiminim srao rezultatais. 2b pratimo rezultatai (momentin atmintis): Pratinu) 2c rezultatai (atmintis prajus laiko tarpui): 20 > i 1 I J ri

20

'

'

* . t

odi idstymas srae

1 Z 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1? 13 14 15

2pav. Kokia yra vidutin atminties apimtis9 * Ankstyvasis poveikis - kai atsimename odi srao pradioje esanius odius geriau nei tuos, kurie yra jo viduryj*:. ** Vlyvasis poveikis geriau simenami srao gale esantys odiai.

Atsiminim procentas
60

3 pratimas Ibandykite savo skaitmenins atminties apimt Pasiruokite lapel popieriaus tekstui udengti. Atidenkite pirm eilut. Perskaitykite vien po kito. Skaiius udenkite ir uraykite tuos, kuriuos siminte. Tski te nuo kitos eiluts.

40

odi idstymas
o
i *
* *

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1314 15

2,4,5
3 pav. Ilgalaiks atminties kreiv

3,6,0

Palygin odi srao momentin atsiminim su at siminimu po keliolikos minui, padarytume domi iva d (3 pav.). Trumpalaikje atmintyje reikiasi ankstyvasis poveikis. Kai turime sikalti daug odi, geriausiai sime name pirmus ir paskutinius odius. Taiau i ilgalaiks atminties geriausiai atsimename tik pirmuosius. Ankstyvojo poveikio faktorius yra veiksmingas publi cistikoje. Geriausiai simename t informacij, kuri yra pirmuosiuose puslapiuose, t. y. krinta akis i karto. Tele vizijos reklamos kaina taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kurioje laidos dalyje yra rodoma: pradioje, viduryje ar pabaigoje. Dabar ibandykite 3 pratim ir patreniruokite atmint su skaiiais. Sis pratimas yra puiki priemon patikrinti momentin ir trumpalaik atmint. Suprantama, kad to kiu bdu sikalta informacija po keli minui bus u mirta. Taigi umarumas turi ir teigiam pusi. Ketvirtame pratime pasiirsime, kokia gi js vizu alin atmintis. Toki test rezultatai paprastai bna ge resni nei kit atminties tip. Atsimint element skaiius svyruoja nuo septyni iki vienuolikos, vidurkis - devyni. Kitose dalyse kalbsime apie tokias informacijos ap dorojimo strategijas, kurios padeda mums kuo geriau at siminti.
22

2,9,0,6 8,1,5,9 6,9,2,4,3 1,8,2,4,7 3,6,9,8,4,5

2,6,7,5,9,3

7,3,2, 1,5, 1,0 4,1,6,3,8,9, 1 4.6.3.5.2.8.5.7 7.3.4.9.2.5.3.8 3,8,6,5,1,4,2,0,7 6,4,5,2,3,8,2,3,5 6,5,2,4,9,5,4, 1,3,7 0, 6, 9, 5, 2, I, 4, 9. 2, I

.'

Pasiymkite paskutin eilut, kuri upildte le klaidi), ir suskaiiuokite, kiek joje skaii. Jeigu pirm klaid padarte eilutje su atuoniais skaiiais, tai js skaitmenins atminties apimtis yra septyni skaiiai. Pasiymkite rezultat.

23

Kodl umirtame?
4 pratimas Kokia js regimoji atmintis? Pervelkite kiekvien paveiksll i kairs dein. Visus pa veiksllius udenkite ir paraykite atmintinai j pavadinimus.

Sakykime, kad gerai siminte nauj dat. Kaipgi at sitinka, jog vistiek j umirtate? ia galimi vairs pa aikinimai. Pirmiausia reikia pasakyti, kad atminties raomoji galia* silpnja, jei trksta pastiprinimo**. Umarumui takos gali turti ir sen spdi arba ini susikirtimas su naujomis. Kartais atsiminimai usikerta: inome, kad iekoma informacija yra kakur galvoje, taiau niekaip jos neatsi mename. Jei susimstvtumte, kodl viena ar kita mintis dingsta i atminties, galtumte geriau kovoti su umar umu. Nevertin prieininko," suteikiame jam nema pra naum. Visai kitaip atsitikt, jei mgintume gintis jo yd. Umarumas retai kada bna beprasmis: Tas mogus man primena kak, kas mane nuskriaud, ir matote btent su juo nueiti susitikim a ir pamirau". Tokios ivados yra psichoanalizs pagrindas. Tik retais atvejais umirtame todl, kad tokios infor macijos galvoje visai nra; daniau taip atsitinka dl neI pakankamai gerai sutvarkytos ar ufiksuotos informacijos. , Atsiradus atmintyje tokiai baltai dmei," jokiu bdu negalime norimos informacijos atsiminti, ir bet kokios pa stangos bus beprasms. Net ir geriausios atminties mogui tokios baltos d ms" atsiranda. Bet vis dlto repeticijos ir kartojimas padeda geriau sismoninti, kad pastatyt pjes galima bt vaidinti dar ir dar kart.
* Informacijos raas atmintyje. ** Pastiprinimas yra informacijos kartojimas, kuris tvirtina atmin ties ra.

Atidenkite paveiksllius ir patikrinkite rezultatus. Kiek daikt ivardijote teisingai? Pasiymkite rezultat. 24 I I

Taip pat inote, kad neidildom pdsak js atmin tyje palieka kai kurie vaizdiniai, tam tikri odiai ar kva pai, susij su stipria emocija arba oku. Js tai prisimenat ir visai to nenordami. Taigi matote - umarumas galt bti ir naudingas. Interferencija Dirbdami daniausiai pageidaujate ramybs ir tylos. Jei kas nors jus iblako, kartais umirtate tai, kuo iuo metu buvote usims. Toks destrukcinis reikinys vadi namas interferencija. Tarkim, jums k tik ov galv, kaip geriausiai suformuluoti svarb laik, ir staiga kas nors paklausia: Kur yra pato enklai?" Uteko akimirksnio, kad js mintis dingti). Pateiksime ir kit pavyzdi: Dana kinoteatre irjo tris filmus paeiliui. Atmintyje jai greiiausiai iliks pasku tiniojo filmo scenos ir dialogai, o pirmj i viso bus sun ku prisiminti. Tai vadiname retroaktyvia interferencija. Atminties raui tvirtinti reikia laiko, o umarumas aikinamas dviej panai spdi - senesnio ir naujes-

nio - susikirtimu, siminimas priklauso nuo to, k daro me ikart gav spdi. Todl retroaktyvi interferencija lengvai susieja dvi labai panaias situacijas, einanias vie na po kitos. Daugelis, be abejo, turite tokio tipo patirties. Dvejus metus mokts angl, o vliau pradjote studijuoti vokie i kalb. Atrodyt netiktina, bet vietoje naujai imok t vokik odi jums vis ikyla angliki, kakada kl tiek rpesi. io tipo interferencij vadiname proaktyvija interferencija. Taigi naujo spdio atsiminimas yra ublo kuotas" anksiau sikaltos to paties tipo informacijos. Abiej i reikini utekt umarumui paaikinti. Abu interferencijos tipai mums padeda susikurti indivi dual aplinkinio pasaulio vaizd. Naujausia informacija istumia pasenusi, iki galo neitrindama jos i galvos (retroaktyvioji interferencija). Visgi kai vliausiai gyta in formacija ima senti, jos vietoje atsiranda seniau atmintyje rayta informacija (proaktyvioji interferencija)"/3/. Vadinasi, vienas mokymasis daro tak kitam moky muisi. Teigiama io reikinio taka vadinama Iransferencija, neigiama - interferencija.
5 pratimas Form interferencija dmiai pavelkite tak paveiksllio viduryje ir pa sakykite, k matote. Kartais tai vaza, kartais - du profiliai. ie du paveikslliai pereina vienas kit, taigi j abiej vienu metu matyti negalite.

26

27

Form siminimo tyrimai rod, kad ir ia gali vyki i abiej tip interferencija. Tekste grafini interferencij prieastis gali bti piei nio daugiaprasmikumas. kai skirtingai suvokiami fonas ir forma (r. 5 pratim). Be akivaizdi skirtum visgi ga lima rasti vien bendrum: imokti nauj element, vadi nasi - b t i pajgiam analizuoti kiekvieno i j panaumus ir skirtumus. Pavyzdiui, besimokantis skaityti vaikas dar gerai neskiria vienod form, skirtingos erdvins orienta cijos ir todl, painioja raides p ir g, d ir b. iuo atveju t'i nra suvokimo sutrikimas, o tik patirties trkumas. Jei norite, kad vaikas neklyst, reikia imokyti j skirtum ir panaum analizs pagrindu atskirti smulkias grafines detales, bet tai jau yra mstymas, pranokstantis paprast suvokim. Distorsija Kiekvieno mogaus atmintis yra subjektyvi. Tai galite pastebti, pavyzdiui, sugr savo gimtsias vietas. Sta ga jums viskas atrodo menkiau, aliau ir pilkiau... Tu visikai skiriasi nuo prisiminim, kur viskas pagrsta jau: mais, todl atrodo rykiau ir spdingiau. mogus geriau simena tai, kas turi koki nors emocin krov, nesvarbu, ar ji bt pozityvi, ar negatyvi. Kiekvieno i ms prisiminimai paklsta sitikiu mams, poiriams ir nusistovjusioms tradicijoms, tokiu bdu vyksta vadinamoji distorsija tarp to, k mes i tikr j patyrme, ir to, k i t vyki isaugojome atmintyje. Distorsija mus veria labai atsargiai vertinti liudijimus teismo proces metu. Liudininkai danai net ir to neno rdami, pateikia ikreipt informacij. Atsiradusias at minties spragas jie upildo susikurtais vaizdiniais, nesivar ydami savo igyvenimus pagraina ar dramatizuoja.

Suprcsija Z. Froidas pirmasisrfrod", kad umarumas toli grau nra pasyvus procesas. Prieingai, lai yra aktyvus reiki nys, kuris priklauso nuo trij pagrindini ms asmeny bs lygmen (r. emiau). Jei ie lygmenys nesutaria tar pusavyje, kyla konflikt. Jei ego yra ublokuotas nervin gumo arba nemaloni poji, pvz., pasilyktjimo, gdos arba kalts, darb kimba apsauginiai mechaniz mai, kuri funkcija iuos pojius itrinti ir kovoti prie juos motyvuojanius norus. Kai kurie igyvenimai yra to kie nepakeliami, kad atmintis juos itrina i smons ir urakina pasmonje. is procesas vadinamas mpresija, arba slopinimu. .
TVys asmenybs lygmenys pagal Froid 1D gimti veiksniai. Ieko nedelsiamo poreiki patenkini mo, neatsivelgiant realyb aiba mo ralinius savo poel gi padarinius. Val domas malonum principo.

EGO (AS) valdo ir kontroliuoja mo gaus pojius ir po elgius. Koordinuoja santykius su ioriniu pasauliu. Valdomas realybs principo.

"N - Taigi n sakau, kodl visi) hiiki pumirltt nueisi pus dantt gydytoj.

SUPEREGO (VIR A) yra lygmuo, esantis vir visuomenini tai sykli ir vertybi. Valdomas etikos ir atitinka idealizuota vaiko paveiksl, kur susikib jo tvai.
2(>

Kartojimas ir atsiminimas laiko atvilgiu Ilgainiui viskas nuplaukia, su laiku viskas dingsta," dainuoja prancz dainininkas Leo Fer... Atsiminimo ir umarumo santyk jau 1885 m. tyrin jo vokiei filosofas Hermanas Ebinghauzas. Bandymus jis atliko pats su savimi. Kaldavosi galv beprasmikas skiemen grupes tol, kol sugebdavo jas pakartoti du kartus i eils nesuklysdamas. Mokslininkas prijo prie ivados, kad umirtama greiiau pirmsias dvideimt mi nui po imokimo, o vliau is procesas pamau ltja. Mokantis atmintyje ilgiau lieka ta informacija, kuri kartojama konkreiais ia pateiktais laiko intervalais.
Efektyviausio kartojimo grafikas Laiko intervalas Pirmasis mediagos mokymasis Pirmasis kartojimas Antrasis kartojimas Treiasis kartojimas Po dviej valand Tos dienos vakare Po dviej dien

Isaugojimo ioo procentas

85

eo is
20 60

simintos mediagos kiekis po kartojimo simintos mediagos kiekis > Laikas

Mokydamasis Hermanas Ebinghauzas pradjo nau doti bd ir vliau skaiiavo, kiek laiko sugaio moky damasis. Vliau ir kiti autoriai patvirtino ryi tarp kartojimo bei tam tikr laiko interval ir atsiminimo reikmingumo. i ini pagrindu silome jums laiko grafik, kuris geriausia stimuliuoja ir atnaujina atsiminimus (r. 4 pav.). Amerikietis Tomis Buzanas 1979 m. pareng ini reaktyvacijos* programas, leidianias ilaikyti informaci j ir baigus mokytis/5/. is autorius teigia: Nepakankama reaktyvacija kenkia atsiminimui plaiausia io odio prasme". Reaktyvacija sukelia sniego gnits efekt" ilaiko anksiau gytas inias ir palengvina j susijungim su naujomis. siminimas galimas ryi ir asociacij dka. Kuo maiau element yra atminties sandlyje**, tuo ma esn tikimyb, kad naujai gytos inios usifiksuos ir su sijungs su jau esaniomis." Alanas Liuri atliko tyrim su keturiolika mokini, kad nustatyt ry tarp imokto informacijos kiekio ir simini mo greiio/6/. Trys mokini grups turjo imokti atuo nis, eiolika ir dvideimt keturis Australijos miest pava dinimus. Uduot mokiniai pakartojo eis kartus i eils ir v liau dar kart po savaits. Atskiros grups pasiek toki rezultat: - Treioje grupje mokiniai i dvideimt keturi pava dinim simin dvideimt. - Antroje grupje - penkiolika i eiolikos. - Pirmoje grupje atsimin visus pavadinimus, taigi atuonis i atuoni.
* Reaktyvacija yra ini atgaivinimas arba atnaujinimas, t. y. atsimi nim ilaikymas. ** simint ini atsargos.
31

12

24

min. min. vai. vai. vai. 4 pav. Umarumo kreiv - 75% informacijos umirtame per pirmsias 24 vai. po mokymosi/4/ 30

Laiko ais
1. Kartojimas (po 10 min.) 2 Kari. 3. Kari. 4. Kart. (po 24 vai.) (po sav.) (po mn.) 5. Kart. (po puss met) Kitas kartojimas, jei btina

s<

st>

Kartojimas (informacijos atnaujinimas)

savo atmintimi ir diegiantis sitikinim, kad atmintis bloga. Todl prarandamas noras ir rytas toliau mokytis, (ateit pradedama irti su nepasitikjimu, atsisakoma studi j.. . mog uvaldo pesimizmas. Jei vadovausits ms patarimais, kaip atsiminti tai, k sidjote galv, susiformuosite pozityv pasiliki'jmjl^ Daugiau apie j suinosite treiame skyriuje. \ Prie umarum nra joki stebukling vaist

1 dienu

2 diena

Ilgalaikis sh, tinimas

f? K.ii
C'

5 pav. Kartojimas tam tikrais laiko intervalais padeda atnaujinti inias ir kovoti su umarumu.

Be abejo, pastate tok mog, kuris paskutin minu t susigrda" mokomj mediag, nordamas j i'aikyti, o vliau skundiasi, kad jam viskas idulkjo i pal vos. Ilaikius egzamin visos inios dingo. Tok reikin patvirtina kit tyrim rezultatai. Jei norime informacij ilaikyti ilg laik, btina j pakartoti prabgus savaitei po mokymosi. Mokiniai i treiosios Liuri bandymo grups umiro daugiausiai, i dvideimties element simin tik penkiolika. Tai beveik toks pat rezultatas kaip ir antrosios grups, kur mokiniai simin keturiolika element i penkiolikos. Pirmoj; gru p simin visus atuonis imoktus elementus. Mokslininkas prijo tokias ivadas: Laiko atvilgiu nra prasms stengtis greitai valdyti didel mokymosi mediagos kiek. Tada siminimas bus tik trumpalaikis. Jei visgi norime tai, k imokome, atsiminti ilgiau, geriausia mediagos kiek riboti ir daniau j pakartoti". Maa to, norint siminti pernelyg,daug ir nepavykus, atsiranda nepasitenkinimas savimi, keliantis nusivylim
32

Studijuojant, mokantis profesijos arba kokio nors eg zamino ivakarse mons neretai griebiasi mediag, Stimuliuojani nerv sistemos veikl ir susikaupim, gerinani budrum ir atgaivinani atmint. ios me diagos yra tam tikras dopingas, kuris sukelia trumpalaik smegen veiklos aktyvum. Ilg laik smegenys gali gerai dirbti tik teisingai mai tinamos" ir drkinamos". Btina slyga - s_uhala.ns.uota mityba bei ivdintos ir neprirkytos patalpos. Tik tokio mis slygomis kraujas nekliudomas tiekia smegenims pa kankam kiek maisto mediag ir deguonies. Sirguliuojant, sutrikusi kraujo apytak smegenyse ga lima pagerinti vartojant vaistus, dl to vliau pagerja budrumas ir susikaupimas. Taiau kol kas dar nra atras ta mediagos, galinios pakeisti pat mokymsi, c Qrn(<> Kai kurie sportininkai vartoja doping, siekdami geres ni rezultat, taiau tapti empionais vis tiek nepadeda. Reikia sismoninti, kad kaip ne visi vienodai gabs sportui, taip ne vis tokia pat atmintis. Genetikai mo ns skiriasi*, taiau visi yra apdovanoti tam tikrais gabiH. mais, kuriuos ateityje gali, bet neprivalo lavinti.
* Apie biologinius atminties aspektus kalbama septintame skyriuje.
}y

 Klinikins studijos Su tais asmenimis, kurie leidosi itiriami dl atminties sutrikim, buvo atliktos lyginamosios studijos*. Studij tikslas - isiaikinti, koki tak atminiai turi treniruots ir vaist vartojimas. Tiriamieji buvo suskirstyti keturias grupes: - I grup vartojo vaistus, - II grup vartojo placeb**, - III grup vartojo vaistus ir treniravo atmint, - IV grup vaitojo placeb ir treniravo atmint.
6a pratimas Kaip greitai umirtate? siminkite pavadinimus emlapyje. Udenkite emlap ir pereikite prie 6b pratimo.

6h pratimas Kaip greitai umirtate? Atsiminkite atskirus pavadinimus ir upildykite tuia emlap.

Teising duomen) kiekis Patikrinkite pratim ir po savaits pabandykite atlikti t pa i uduot (6c pratimas).

2
'3

[ \ Klaipda

Teliai

Jonikis

Bira

(o

N.

Rokikis\ .Raseiniai Anykiai

6c pratimas Kaip greitai umirtate?

Ji
/{Hut \ Kaunas

venionys. _

i,

Neirkite nei emlap 6a pratime, nei rezultat db prati me, bet upildykite emlap i naujo.

Vilnius/

Druskininkai/^ -

* l.ilianos Israel i (uitliko Datveilerio instituto darbas (Ciurichas, 1987). ** Tablet tokios paios formos ir spalvos kaip vaistas, taiau be veikliosios mediagos 34

Teising duomen kiekis po savaits.

35

Savaime suprantama, niekas neinojo, ar vartoja vais tus, ar placeb. Atmint treniruodavo kart per savait, o pratimai buvo pritaikyti stimuliuoti budrum ir dmes bei asociacijoms kurti. Visi tiriamieji atlikdavo pakartotinius testus. Buvo ly ginami pradiniai ir po trij mnesi gauti rezultatai. Abi grups, vartojusios vaistus ar tik placeb ir treniravusios atmint, pasiek geresni rezultat, nei grup, vartojusi tik vaistus. Taigi tyrim galima apibdinti ano de Lafon teno pasakios Kaimietis ir jo vaikai" pabaiga: Pinig nerado. Taiau kiekvienas i j visgi patyr, kaip imintin gai tvas jiems pasak: Darbas ir yra turtas".

2 SKYRIUS Geros atminties privalumai Atmintis kaip visuma

J atmint danai velgiama manieheistiniu* poiriu, kuris didel reikm teikia tokioms svokoms kaip Dievo dovana arba fatalikumas: Atmint arba turime, arba jos neturime". Pagal i koncepcij, mes i prigimties esame apdovanoti tam tikrais gabumais, kurie gali, nors neb tinai, tobulti. Tai, kas laikoma gera atmintimi, yra ge bjimas lengvai isaugoti gyt patyrim. Pakerti toki mini magijos nortume akimirksniu atsiminti visk, k kada nors esame igird ar perskait. iuo metu gyvenimo ritmas labai greitas ir mums sun ku rasti laiko susikaupti, siminti, eksperimentuoti ar kar toti. Taiau pamirtame, kad nordami k nors atsiminti, privalome tam skirti nemaai laiko ir atkakli dvasios pastang. Manydami, kad atmintis yra gimta vertyb, kartu tar si neigiame, kad galime j itin pagerinti. Visgi perskait i knyg neabejotinai pasakysite, kad tobulinant atmint galima bei t nuveikti. Ir bsite teiss. Jei norite engti toliau, turite mesti ligiolinius sustabarjusius stereotipus. Taip susikursite nauj poir bei pagerinsite savo atmint. Atmintis nra tik Dievo dovana, bei ji taip pat nra ir paprasiausias gebjimas. Ji turi nemaai tarpusavyje su sijusi metmen ir diferencijuot funkcij, i kuri yra sukuriama vientisa sistema. Todl apie atmint kalbsime daugiskaita.
Religinis-filosofinis mokymas, kuris pabriu prieingybes (gris blogis, viesa - tamsa).

37

Sensorin atmintis" Sensorin atmintis yra labai trumpa ir ilaiko sp dius keliolika milisekundi. Ji atitinka momentinio (tiesioginio) suvokimo atmin t, t. y. tai. k perduoda ms penkios jusls. Taip yra dl interferencijos**, kuri blako dmes ir kliudo pakartoti vykius mintyse. Sensorin atmintis yra ir labai trapi kiekvienas naujas sensorinis pojtis isisklaido per dvi minutes. Vis dlto sensorin atmintis kartais nustebina atsiminim tikslumu, kurie ikyla taip aikiai, tarsi bt nufotografuoti.
f ~ Taigi galime alsi- Sensorin Atmintis Laim, kad ga dirba nepertraukiamai minti visikai \tskq. kas tune lai ir umirti lyksta aplink mus. ir automatikai..

N u o sensorins atminties kokybs priklauso, ar atsi mename perbgusius" smegenimis spdius. Suadin ypating dmes ir sukl t a m tikras asociacijas, spdiai pereina trumpalaik atmint. Pavyzdys Petras k tik perskait telefono numer ura kny gutje ir gerai sikal j galv. Jis visikai pasitiki savo atmintimi. Taiau telefonas uimtas. Po keli minui Petras vl nori paskambinti, taiau numerio jau nebe atsimena. Informacija prarasta visam laikui, nes nebu vo rayta ilgalaik atmint.

Trumpalaik atmintis

&'<<*-("{/'<

Naujausi tyrimai rodo, kad trumpalaik atmintis susi deda i keli specializuot sistem, atliekani skirtingas funkcijas. ios sistemos yra vadinamos moduliais. Darbin atmintis
7 pratimas Stebkite ir treniruokits Atkreipkite dmes, kaip elgiats, kai norite paskambinti nu meriu, esaniu telefonu knygoje. Kokia js strategija? Skai tote skaiius paeiliui - pasiirite puslapi, nuspaudiale mygtuk, vl pavelgiate puslap, ar perskaitote numer kaip visum. simenate j ir vliau surenkate vis ikart? Ibandykite antrj metod ir pamatysite, kiek jis yra greitesnis ir efektyvesnis. * Dar vadinama momentine arba tiesiogine. '* Anksiau gytu gdiu trukdymas naujiems susidaryti mokantis. 38

Darbins atminties uduotis yra laikyti nauding in formacij darbo metu. Jam pasibaigus, visos inios pa mau inyksta. ia kalbama apie silpnai fiksuojani laikin atmint, kuri leidia dirbti kelis darbus vienu metu. Viena i jos funkcij yra priminti inias, kurios anksiau buvo dtos ilgalaikje atmintyje siekiant dabartinio darbo tikslumo. Taip pat leidia nekreipti dmesio tai. k matome ir girdime, jei ia tik prasti kasdienio gyvenimo reikiniai. Todl neatsimename vis nepastam moni, kuriuos per dien sutinkame, kiekvieno menkiausio garselio ar urmulio, lydini mus vis dien. 39

I
[ ', " Pateikdami i uduot, pasilme perskaityti odius atlikdami pralii 11b. Ar jie ikyla tokia paia tvarka, t tik vien kart, neleisdami j sudlioti tiksli sistem. kokia yra prati ne? Ar yra sugrupuoti pagal mstymo Pereikite prie 11c pratimo: prisiminkite, kaip atgamiasociacijas ar k; /.kokias kategorijas? Ar daug j trksta? fih'Ote atskirus odius ir pasiymkite rezultatus. Pama'^tysite, kad, sugrupavus odius tam tikras kategorijas, 1 la pratimas SlVengviau juos atsiminti. Utenka vien jau paminti kva. ; .p svok, o galv jau ateina atskiri ios kategorijos Kaip siminti odiu miin Pasistenkite siminti kuo daugiau odi i io surao. Kiekvie n od perskait kit lik vien karta. suktuvas puodas krokas bidonas irklutes auktas kartel Tunisas vazdiklis Belgija meta Pranczija prausykla dubenlis dild kmynas petraol repls teptukas vaza
B*;':': odiai.. ~

KT,

11c pratimas Kaip atsiminti odi miin: atsiminimo gerinimas

Neirkite ankstesn pratim, taiau pabandykite atsiminti kuo daugiau odi pagal tam tikr sistem. t : Ankstesniame srae buvo pateikti vairs prieskoniai. Ivar" dykite juos:

Udenkite s r a ir pereikite prie 1 lb pratimo 1 lb pratimas Kaip siminti odiu miin Suraykite visus odius, kuriuos atsiminsite, ir taip lavinkite
atminti.

s-Tcn buvo ir ranki. Koki?

i Atsiminkite indus, esanius ankstesniame srae.

Kokios alys buvo ivardytos ankstesniame pratime? Kiek duomen atsiminte'.'

Palyginkite su srau, esaniu 1 la pratime. Pasiymkite re. aliut.

42

- I to, k ia pateikme, perasi tokia ivada: jei turime atsiminti ilg bet kaip imtyt svok sra, reikia jas sugrupuoti pagal tiksli sistem ir taip ukoduoti is suriavimas, kur galima lyginti su kartoteka, pa ds atnaujinti svokas, jau anksiau sudtas ms ilga laik atmint.
<

llttjr-rfrl&tV-^

Pavyzdys Kaip i kartotckins atminties" itraukti kok anek dot arba atsitikim? Ibnis biiuli praomas turt prie stalo papasa koti kok nors pokt, taiau niekas neateina galv. Tik prisimink," - sako jam Monika. Zinai juk t apie belgus, banyi ir gyvnus...". Taip, jau inau. Viena kat, kuri..." Poniui galvoje tarsi nuvito, ir jis papasa kojo kur kas daugiau pokt nei t vien.

Alano Liuri darbo rezultatai Sudtingumo laipsnis

1

Vidutin momentins atminties apimtis

5,62 odio

2 3 4 5

5,07 odio 4,8(> odio 4,25 odio 3,29 odio

Ilgalaik atmintis I to, kas buvo kalbama ankstesniuose skyriuose, gal t atrodyti, kad ms atmintis yra labai primityvi. Viduti nikai jsimename madaug septynis odius ir lygiai taip pat neigriebiame" i atminties daugiau nei septyni trumpui frazi arba skaii. Primename, kad visus iuos odius turime inoti ir danai juos vartoti. Atsimini mo pajgumas maja, jei terminai yra maiau prasti, su dtingesni ir abstraktesni. Tai viena i Alano I.iuri, kuris tyrinjo odi atsarg sudtingumo ir j atsiminimo ry, ivad.*/6/ Jis pateik gimnazistams uduot atsiminti penkias odi grupes. odiai buvo sugrupuoti pagal sudtingum. Pirmoje grupje buvo palyginti prasti odiai, pvz., Kinija, Ceza ris, seniena..., o kitos buvo sudarytos i sunki odi, pvz., ksenofobija, valiuta, antefiksas... I pirmos grups moksleiviai atsimin madaug eis terminus, t. y. vienu maiau, nei paprasiausi odi atsiminim vidurkis. Gebjimas atsiminti vliau nuolat krito iki trij odi paioje sunkiausioje penktoje grupje. * Alain Lieury. lies mlhoclcs pout la ineinoire (Atminties metodai)/6/. 44

Magika septyniuk galioja tik tokiu atveju, kai kalba ma apie prastas svokas. I to galima padaryti svarbi ivad: atmint visikai pritaikome tik ten, kur kalbama apie gerai mums inomus dalykus. Nauj ini diegimas i esms priklauso nuo ankstes ni ini. Todl galite ivardyti septynis odius, kuriuos gerai inote. Jie yra ilgalaiks atminties atsarg dalis, ku ria galite naudotis dl trumpalaiks darbins atminties aktyvacijos. Septynis naujus odius - ar jie bt i kokios nors neinomos srities arba usienio kalbos - js visgi si menate kur kas blogiau. Taip yra todl, kad jie nra js visapusiko iprusinu) dalis. Norint sisavinti reikia juos apdoroti ir daug kart pakartoti. Tik tokiu atveju jie si aknys ilgalaikje atmintyje. Trumpalaik atmintis leidia atsiminti septynis ele mentus. Taiau jei suriuosime elementus tam fikTai grupes, susidarysime i j tam tikr ..kartotek," tai atsi mint element skaiius staiga labai padids. is metodas leidia mums itraukti" daugyb ini, jau anksiau re gistruot ilgalaikje atmintyje. Ilgalaik atmintis yra naujos informacijos registravi mo rezultatas. Kelias atsiminim eina pergrupuojant, organizuojant, perirint ir daug kart kartojant inias. /''/ / ^ - ' 45

i ingsni tikslas yra praplsti atminties apimt ir emo cijas, kurios buvo isaugotos atmintyje ilgiau nei tris mi nutes ir nepasidav interferencijai. Ilgalaik atmintis susidaro tiek i dabartins, tiek ir i senos informacijos. Dabartini vyki atvilgiu ilgalaik atmintis yra labai trapi, todl lengvai juos umirtame. Tik lyginant su ankstesniais vykiais j laikome ilgalaike (iimtis - patologines bsenos).

12 pratimas IRAKU PILIS Pabandykite paadinti atmintyje vien,-) inomiausi Maironio eilrai. Pelsiais ir kerpe apaugus auktai

Ilgalaiks atminties saugykla iek tiek primena bib lioteka - joje raytas atskir kategorij svokas galime lyginti su dalykiniu kataloguT i "Triimpiau tariant kuo daugiau inome, tuo lengviau kuriame asociacij ir pa jgiame odius suvaldyti. Puikus bdas viryti ribot trumpalaiks atminties pajgum yta sugrupuoti odius pagal giminyste ir reikme; apie lai dar bus usimini;). Alanas Kiuri* teigia: Joks gebjimas atsiminti kaip toks neegzistuoja. Visgi egzistuoja gebjimas mokytis, ku ris priklauso nuo ankstesni ini, gldini ilgalaikje atmintyje, gausumo'77/. Riuoti svokas galima ne tik pagal reikme, bet ir pagal tematik, pavadinimus arba kilus kriterijus... 13 ir 14 pratimuose galite pasitikrinti, kad atsimini mas yra efektyvesnis, jei vyksta pagal tam tikr fonetin princip, pavyzdiui pirmj raide.
\3 pratimas Kelion po Lietuvos Respublika. Pairkime, kaip veikia atmintis. Akimirksniu prisiminkite kuo daugiau I leluvos miest ii m u s lli pavadinim ir juos uraykite.

Trak

los auktus valdovus umigd kapai, O ji tebestovi dar vis. Bei amiai 2 3 Kai vejas pakyla ir d m m / d i a s vanduo, Ir eeras veri;is platyn, banga 4 Paplautas nuvirsta emyn. 5 (iiiaiidindamos autri;| irdj ne vien.
n

Ir liek mums davei milin! Iii Vytauto didio galybe matei, Kad jojo lai]) savo pulk' 7 Km ta senove, brangi atsiminimais? (I. t. I.) ' -" Sprendimus knvgos />ah: * Alain Licury, t a ntiooiie du ivivean ;i tetute ( d siminimai ii Rrocgcnyji mokykloje)/?/.

4b

47

14 pratimas Ivardykite kuo daugiau miest ir miesteli pavadinim pra sidedani raide A, vliau Ii, C it taip toliau abcls tvarka.
A B

Atmintis ar slyginis refleksas?

Pirmaisiais gyvenimo metais didels reikms turi mokymasis. Vaikai mokosi vaikioti, kalbti... Laikui bgant mogus gyja patirties, kuri slygoja jo proius, darbo bd ir egzistencij. Nors kai kuriais atvejais o dius atmintis" ir mokymasis" galima laikyti sinonimais, taiau tai du skirtingi terminai. ~( Mokymasis yra toks procesas, kuris padeda pakeist* savo elges. Tuo tarpu atmintis yra gebjimas atnaujinti.^ sen patyrim. Jau 1885 m. atminties tyrimo pionierius*, Hermanas Ebingbauzas pabr kartojimo reikm*. Jei nepakartosime, nesugebsime usiriti batraiio ar pri- siminti penkiolikos odi srao. Todl mokykloje mo kms atmintinai visokias gramatikos taisykles arba dau gybos lentel. Nors kartojimas svarbus atminiai, bet ar utenka vien tik daugyb kart pakartoti? iuo poiriu atmintis ne kas kita, tik slyginio reflekso rezultatas.
Pavyzdys Martynas diktante daro vis tas paias klaidas. Dl to mokytoja jam liepia dvideimt kart teisingai paray ti atitinkam itrauk. Ji yra sitikinusi, kad kartojam reikaling taisykl vaikas gal gale simins.

D E F
G I J K

L M N O P R S
T U

z
Pavyzdys Silvija negali prisiminti prancz kalbos profeso riaus vardo. ..Manau, kad prasideda raide T... kaip tomatai... topazas... Tomas... Aha, jau inau, jo vardas Tomazas. Visgi prisiminiau..." 48

Slyginiai refleksai pagal Pavlov 1903 m. prie mokymosi tyrim nemaai prisidjo I.Pav lovas**, atrads slyginius refleksus.
* Mediagos kartojimas rekomenduotais laiko intervalais yra tinka miausias bdas palaikyti vienod ini lygj. ** I.Pavlovas (1849-1936), rus fiziologas, apdovanotas Nobelio pre mija (1904) u kraujo apytakos ir virkinimo tyrimus.

Seili liauk sekrecijos tyrimo metu Pavlovas band rasti impulsus, i kuriuos gyvnai reaguoja padidjusiu sei li isiskyrimu; Jis pastebjo, kad unims seils ima tekti vien pamaius mog baltu chalatu, nes juos res prii rtojas taip pat tok dvjo, nors maisto jie dar nemato ir neuuodia. Todl Pavlovas atliko trij etap bandym: 1) Priirtojas paskambina skambuiu uniui, kuris jo nemato. 2) Neilgai trukus po to duoda gyvnui msos ir tuo paskatina seili liauk sekrecija. 3) Bandym nuolat kartoja. Po keliolikto pakartojimo uniui pradeda skirtis seils i karto po skambuio, daug anksiau nei gauna msos. Bandym uteko pakartoti penkis kartus, kol susidar refleksai". Pakartotin garsin impuls susiejus su dalu, tiesiogi niu stimulu seilms isiskirti, uniui ima skirtis seils jau po jo. Taigi atJratk) slyginis refleksas. Skambuio tilin diavimas yra impulsas, kuris skatina seili liauk veikli}. Visgi jei skambinama pakartotinai, taiau msos nedujodama, sajygiiiis refleksas pamau silpsta, kol dingsta visikai. |vyksta vadinamasis ugesimas. Tikrai stebtina, kad po tam tikro ramybs periodo refleksai spontanikai atgyja, vadinasi, jie neinyksta, bet vyksta j inhibicija*. Visi ie dalykai vyksta pasmonje. I i tyrim buvo ivesti tam tikri psichologiniai ds ningumai, kurie prilaikomi kasdieniame gyvenime, pa vyzdiui, reklamoje. Pirmoji taisykl" - apie suvokim;}. Reklama turi bti gerai matoma arba girdima, kad mo gus j atsimint. Antra taisykl" - asociacij krimas tarp vaizdo ir enklo. Virj su balta kepure lengvai su* Sustabdymas, blokavimas.

siesimc su sriub arba pada enklu, rpestingas mo iutes - su vairiomis jogurto rimis, turk su turbanu su kava, sen juod verg - su kokia nors ryi firma... Geras reklamos agentas privalo sukelti vartotojui slygin refleks. Daugeliu atvej reklama bna tokia taikli, kad kai ku ri firm enklai istumia gamini pavadinimus. Nesvar bu, ar mes reklamos gerbjai, ar prieininkai, visgi kas dieniame gyvenime danai prabylame frazmis, igirsto mis reklamoje. Skinerio slyginiai refleksai arba operacinis mokymas Esant klasikiniams, arba Pavlovo, refleksams, atsaky mas dirgiklius yra refleksai, vadinasi veikia pasmon je, kai tuo tarpu reakcija j Skinerio rejleks dirgiklius yra laisvi atsakymai. Pagal B. F. Skinerio* refleks teorij, subjektas s moningai pasirenka atsakym, kur vliau tvirtina, o is tvirtinimas yra naujos motyvacijos altinis. mogus turi pltoti konkrei veikl, luo sukeldamas refleks. Veikla yra laisva, vykdoma su tam tikra atlyginimo perspektyva (pozityvus skatinimas) arba su bausms ivengimo per spektyva (negatyvus skatinimas). Atsirad refleksai, anot Skinerio, yra operacinio, arba aktyvaus, tipo/8/. Subjektas smoningai prisideda prie vy ki eigos. Pavyzdiui, norint imokti vaiuoti dviraiu, reikia sugebti ilaikyti pusiausvyr. Mokomasi bandym ir klydim metodu - kaip reakcija j kno pojius, kurie apsaugot, kad nenukristume nuo dviraio (negatyvus
* H. Y. Skinner, The tk'liavior of (ip.;iiiisriius/H/.

51

50

skatinimas). Jei mums gerai sekasi, stipriname tinkam kno reakcij pusiausvyrai ilaikyti (pozityvus skatinimas). Skinerio refleksais remiasi ir gyvn dresra, laisvais refleksais ir toliau tvirtinami vairs proiai, kurie, beje, patvirtinami ir prietarais. Pavyzdys Negatyvus skatinimas Prietarai gimsta i baims ir suteikia mistikos reikms kai kuriems ritualams. Kai kas, pavyzdiui, beldia med, kad ko nors neukalbt, viebu iuose ir ligoninse (rksta trylikt kambari... Tai, kad mieliau neiname po kopio mis, yra slyginio reflekso prie astis. Juk mums ant galvos galt nukristi kad ir da ki birlis. Pozityvus skatinimas Alicijai padeda mokytoj pagyros, kurios skatina j ge riau mokytis. Pagyrimai veikia kaip pozityvus skatinimas, jie tvirtinami asociacijomis, susietomis su pasitenkini mu dl gerai atlikto darbo ir dt pastang.

Kartojimas yra procedri ns atminties pagrindas".

Atsimenate, pavyzdiui, kaip atidaryti butel, kaip nu lipti laiptais, kaip vaiuoti dviraiu... Tai yra gyt geb jim, kurie tapo refleksiniais proiais, atmintis. Procedrin atmintis turi didele tak mokantis at mintinai ir susikuriant vidinius automatizmus. Kalbame apie implieitin (numanom) atminties ge bjim, nes jau umirome, kokiu bdu mes vieno ar kito veiksmo imokome. Atmintis ir intelektas Atmintis palyginti su intelektu danai nevertinama. Nemaai teorij, kalbani apie sugebjim gijim, taip pat apie atminties pajgumo treniravim, apsiriboja tik mechaniku mokymusi atmintinai. ger atmint kartais velgiama kaip kvaili savyb. Atmintis danai siejama su kvailumu ir priklauso nenuo vokiesiems," - sako atobrianas*. * Fransua Ren de atobrianas, prancz poetas, raytojas ir politi kas (1768-1848). 53

Procedrin atmintis Procedrin atmintis, arba kai kuri poelgi ukodavi mas (dinamini stereotip krimas), yra sensomotorikos* gebjimai arba gebjimai pasiekti rezultat kartojant. * Proces, apimani pojius ii atsakomj judesj, visuma.
52

Kai k nors pavadiname intelektualiu, galvoje turime gebjim logikai mstyti ir svarstyti, kuris praktikai at meta atminties galimybes. Paprastai sakoma, kad tai, k mes suprantame, lengviau atsimename. Ar tai reikia, kad gerai atminiai tereikia visk suprasti? Bkime teisingi, patys sau! Nors viskas atrodo aiku, visgi turime stengtis, kad sikaltume ilgalaik atmint. Mokslininkas, sukrs koki nors idj, turi aikiai ir tiksliai ireikti savo atra dim, kad jo darbas nenueit umartin. Vien tik svars tyti ir nepalikti pdsako yra laikina," - ra S. Malarm*. 1%8 m. veicar psichologas anas Pja kartu su savo bendradarbe Barbela Inhelder rod ry tarp atmin- j ties ir protins veiklos, dl ko mogus gali adaptuotis L aplinkoje/9/. Pja tyr vaiko intelekto raid. J domino, kaip sprendia problemas individas, kuris su jomis susi- duria pirm kart. Aptiks nauj daikt, vaikas jo ypaty- bes tiria pamau. Jo veiklos tikslas - painti ias ypatybes. Vaikas sigilina esm ir taip konstruoja savo dvasin gy venim. Jis siurbia ir apdoroja tai, kas j supa. Natralu, kad kiekvienoje identikoje situacijoje vaikas panaudoja \ tai, k jau yra suinojs. Jis moka apibendrinti, o tai pa deda prisitaikyti prie naujos aplinkos. 15 pratime skaitytojas suinos pradins informacijos minimum. Maas vaikas vadovaujasi akivaizdiu msty mu, todl skaiiuoja tik tas kaladles, kuriasmato nupie- L tas. Visgi teisingai jis gals isprsti uduot tik tada, kai j sivaizduos kaladles, kurios nematomos. Suaugusiems,: kurie jau ino apie daiktus erdvje, utenka menkuts; nuorodos, kad mintyse sukonstruot vis paveiksll. ios f ries uduot galima isprsti ir dedukcijos bdu, bet tam reikia ankstesni ini. Erdvin suvokim lavina vaizdin atmintis.
" Stefanas Malarm. pranczu poetas (1842 - 1H98). 54

Pavvzdvs Natalija visa vasara (tarnavo: ..I et ii Iv, k"t ii be " nors dar nemoka angl) kalinis Taigi i gali siminti o dius, kuriu visikai nesupranta, vien lik lodei, kad jai patinka dainuoti inom;) melodija.

15 pratimas
i

Konstrukcijos i kaladli Pervelkite kiekviena paveiksll. Nurodykite paveiksllius, sudaranius atskira konstrukcij. Atsivelkite ir tai, kad suskaiiuoti reikia ir tas kaladles, ku ri nesimato. Pavyzdys: Q kaladles. .? i jii turime nuspti.

Matematikams arba architektams is pianinas gali atrodyti lengvas, taiau neprat prie erdvinio muMvmo ios uduoties neatliks taip greitai Jei lai yra ii usu atu'jis. nepasiduokite ir patikrinkite, kiek paengte. Sprauhnuis knygos gale,

SS

Apibendrinimas
16a pratimas

sivaizduokite, kad est.te zoologijos sode ir pirm kar t gyvenime matote l. Jums pasirodys, kad ji panai didel kat ir tik vliau suvoksite, kuo ie gyvnai skiriasi. Pamau atrandate vis Jaugiau ir daugiau bding to vrelio bruo ir taip ga'ite palyginti j su gerai jums i nomu gyvnu - namine kit. K bendra turi kat ir lis, ir prieingai - kuo skiriasi. Lygindami abu gyvnus juos geriau painsite. Naujos inios atsiranda palyginus jau turimas su kokiu nors nauju spdiu. I pradi atpainsite bdingas kats ypatybes, vliau jas apibendrinsite ir susiesite nauj ob jekt su kai gimine, j panaumus, raytus atmintyje. Kiekviena nauja informacija taip susijungia su kokiu nors ankstesniu patyri/nu. Ryiai nenutrksta. Pagal seniau susikurt koncepcij kiekvien rit atspausdint lap ryul pavadinsime knyga ir be problem j at kirsime nuo laikrai. Apibendrinant galima pasakyti: viskas, k inome, vi sada susieta su didesniu ; r maesniu element, siakni jusi atmintyje igyvent patyrim pagrindu, kiekiu. Pairkime, kaip sim nate 16 pratime. Pervelgdami kiekvien paveiksll, pasi :ymitc, kokie bendri gyvnli bruoai. I pradi perve igte paveiksll kaip visum ir tik po to mts detali? Nesvarbu, k darte pirmiau js tikslas buvo iekoti skirtum ar panaum lyginant. Siekdami geriau suvokti nauj reikin, kiekvienas elg ts savaip - lyginote arba skirtumus, arba panaumus. Kai vliau norsite rayt; atsiminim vl ikelti, minty se atgaivinsite mokymosi situacij ir kod, kur panau dojote.

Panaumai ir skirtumai VGerai pervelkite kiekvien gyvn, kad galtumte ivardyti jo bdingiausius bruous.

m
tM

ocelotas-

lis

kat

Udenkite paveiksll ir pereikite prie kito.

16b pratimas Panaumai ir skirtumai Ibandykite atmint. Ivardykite visus eis gyvnus.

Kuo isiskiria ocelotas?

Kuo skiriasi puma nuo jaguaro?

56

57

Ikalimas" a r mokym? is pagal loginius ryius? Nuo atuntojo deimtmeio atsirado kognityvios psi chologijos* atminties teorijos. Taip atmint studijuojame semantiniu** ir vaizdiniu*** bdu, kurie leidia paskirsty ti ir atnaujinti informacij. Gera atmintis nra vien tik mechaninis atkartojimas, bet apima login dedukcij bei problem sprendim. Galima ir nesutikti su tokia plaia svok apimtimi, taiau ia remiamasi Pja atminties, plaiausia ir siau riausia io odio prasme, teorija. Daugelio speciali darbi 1 pagrindu psichologas Endelis Tulvingas**** apra tris atskiras ilgalaiks atminties sistemas/10/. Kalbama apie epizodin, semantin ir pro cedrin atmint: - Epizodin atmintis registruoja asmenin patyrim laiko ir erdvs atvilgiu. - Semantin atmintis padeda mums painti aplinkini pasaul. Ji padeda ilaikyti bendras inias ir leidia jomis naudotis. - Procedrin atmintis padeda mums gauti ir auto matizuoti vairius sen; omotorinius gebjimus, kaip pavyzdiui, plaukim, lipim laiptais***** ir pan. Taip pat ir automati -.'.avim mintyse, pavyzdiui, daugybos lentel. Epizodin atmintis Epizodin atmintis veikia specifinius igyvenimus. Ji padeda ilaikyti vairius asmeninius igyvenimus ir patirt. * Psichologin kryptis, ku i pabria paintini proces ir vis jos form reikm - dmes, atmint , suvokim, mokymsi. ** Element iriavimas ii sudjimas stulpeliais (svok, daikt, btybi) pagal kategorijas nuo papr siausi iki specifikiausi. *** Vaizdini beodis informacij apdorojimas (vadinamasis pa veiksl). **** EndclisTulvingas, Sema;.;ins atminties vaidmuo.../10/. ***** r. 52-53 psl.
58

Tai yra tarsi ms auto 17 pratimas biografija: atsimename sa Sekmadienio rytas vo praeit ir vairius kas dienius epizodus. Todl, Atsiminkite: pavyzdiui, inome, kad i - kai kuriuos atsitikimus i vaikysts; einant i nam reikia ura sekmadienio ryto ritualus; kinti duris. laimingas atostog dienas. Epizodin atmintis nra svarbi vien tik del to, kad galtume atsiminti, k padarme, bet ir padeda mums suvokti, k turtume daryti ateityje: Kiekvien dien pus penki turiu eiti pasiimti vaiko i darelio..." Epizodins atminties dka gebame orientuotis laike ir erdvje: Tai vyko ten ir ten, tada ir tada". Igyvenimai vliau rikiuojasi tiksli chronologin eil mums nesuvo kiant, kada tiksliai tai atsitiko: Atsimenu, nes prie tai susilauiau koj". Dar daugiau - epizodiniai prisiminimai atnaujina ir ms painim bei papildo semantine atmintimi gytas inias. Pavyzdys Prarasto laiko iekojimas Mama pasiunt vienos tokios maos putluts spur gos, kurios atrodo taip, tarsi savo form bt gavusios rantuotoje kriauklytje. Netrukus a, prislgtas apsi niaukusios dienos ir niri mini apie rytdien, pak liau prie lp puodel arbatos, kuriame buvau paliks suminktti ksnel spurgos. Taiau t akimirksn, kai gurknelis io gardsio paliet lpas, mane tarsi kakas nupurt ir a pasidaviau nuostabiausiems dalykams, ku rie vyko manyje. Mane upldo pasitenkinimo jausmas, visikai izoliuotas, be jokios aikios prieasties. (...) Ir pamau panirau prisiminimus. Tai buvo meduo lio skonis. J man ankst sekmadienio ryt (nes t ryt neidavome^! lauk prie Miias), pamirkiusi arbat ar 59

liepiedi nuovir, duo iavo teta Leonija, kai ateida vau jos kambar palink i labo ryto. (...) - . Ir kai tik vl pajutau pamirkyt liepiedi nuovire meduol, kur man duoc ivo teta (nors dar neinojau, * kodl mane tas atsiminki. as taip pamalonina ir t suvo kiau daug vliau), senas j ilkas namas, kuriame buvo jos kambarys, kaip teatro dekoracija prisijung prie atskiro, atsukto sod namelio, k.ir man pastat mano tvai (t [ t, ma plotel vienintel ik: iol atsimindavau); o su namu ir miestas, nuo ryto iki v ikaro ir bet kokiu oru, aikt, ""ftfk "i kuri prie pusryius i ;ane pasisdavo, gatv, kuria tiek kart eita, takeliai, ki riais vaiktinjau graiu oru."* Semantin atmintis
(

Teoriniai modeliai semantin atmint vaizduoja kaip tank kertini tak tinkl su daugybe tarpusavio ryi. 18 pratime sitikinkite, jog utenka ir nereikmingos detals, kad suvoktumte, apie kur paveiksll kalbama. 18 pratimas Kokia js semantin atmintis? 1. Pervelkite paveiksllius pirmoje eilje. Ivardykite kiekvien i j. Udenkite juos.

Daug svarbesn u epi odin yra semantin** atmin tis, kuri padeda mums suskurti plai ir kompleksik ini baz, formuoja ms kultrin ir socialin esm, jungia bendrj isilavinu i ir visokeriopas inias apie mus supant pasaul. j c: na odi ir svok valdymas, teikiantis prasm ms p otui. Ji ir ivardija visk, kas musspa. P; vyzdys Marijai ant lieuvio alo" kabo konkretaus daikto pavadinimas, taiau atsiminti negali. - Zinai, tai tas rankio kuriuo arsto anglis idiniuo se. Panaus grbl. -Turi galvoje arstek ? -Puiku, taip ir yra! Marija moka rank ; oibdinti, taiau neprisimena jo pavadinimo. Taigi akr idu, kad egzistuoja tiek o din atmintis, vadinama uksine, tiek kita atminties r is, susijusi su daikto reik me ir jo funkcij suvokimu semantin atmintis. * Marselis Prustas. Prarasi laiko iekojimas I; Savan pasaulis. Odconas, 1979. ** Semantinis - prasminis, su es su odio reikme. 60

2. Pagal supaprastintas pieinli formas nurodykite j pava dinim. V! j uos udenkite.

3. Atsiminkite, kuriems pradiniams paveikslliams priklauso ie trichai. &

U
61

Semantin atmintis skirsto odi reikm j tam tik ras kategorijas* (r. 6 pav.). Juk daugum ini mes gy jame hierarchiniu bdu. S-mantins (reikmins) kate gorijos yra iriuojamos p gal temas, sudtas atskirus atminties skyrelius, kuriuos mes anksiau lyginome su biblioteka.
GYVNAS -jo knas ; iadengtas oda -juda - kvpuoj?

pvz.: ikasenas ir metalus bei akmenis, o ie pogrupiai j tolesnes kategorijas (pvz.: retieji mineralai, prasti mine ralai ir liejiniai; r. 7 pav.). Pagal urnal: Journal of Verbai Learning and Verbai Behavior.

metalai retieji platina sidabras auksas paprastieji aliuminis geleis alavas

akmenys brangakmeniai safyras smaragdas rubinas deimantas statybins mediagos marmuras riedulys klintis

-da
pauktis I - turi sparnus - skraido - turi plunksnas kanarl - gieda geltona strutis I - turi ilgas kojas - nemoka skraidyti uvis I turi pelekus plaukia su vynais ryklys I kanda pavojingas I laia I - roins spalvos - valgoma

7pav. Semantin ikasen grup

Rezultatai buvo neeiliniai," - sako Alanas Liuri. Palyginti su kontroline grupe, kuri moksi tuos paius odius vairiai sumaiytus ir pirm kart atsimin vidu tinikai tik dvideimt i j, pirmosios grups dalyviai at simin septyniasdeimt odi. Po treio pasikartojimo buvo tikrinami tie, kurie moksi odius pagal kategori jas, ir jie pajg atsiminti visus 112!"/11/.
simint odi skaiius i bendros 112 odi sumos
100 80 6C 40 20 0

6pav. Semantins atminties i mktra

Prancz psichologas A I anas Liuri kalba apie milinik semantins atmintie; pajgum. Jis remiasi savo kolegos G. Bauerio i Star fordo universiteto patyrimu. G. Baueris dav uduot ba domiems asmenims, kad atsimint 112 odi s r a , sugrupuot logines grupes. odiai buvo i mineral, <yvn, ranki ir augal srities. Kiekviena grup buvc suriuota du pogrupius,
Pagal Kolin Kviljan, cituoja na i C.Floreso knygos Atmintis"/4/. 62

Mokymasis pagal kategorijas Laisvasis mokymasis

Bandym skaiius

8 pav. Jei sugrupuosime odius grupes ir pogrupius, atsiminsime kur kas didesn j kiek nei be jokios sistemos. 63

Informacijos suskirstymas i im tikras kategorijas labai pagerina atminties pajgum. " isgi inome, kad trumpa laik atmintis sunkiai perengia magik septyni ele ment rib, todl aiku, kad ir :taip sutvark informacij negalsime pasiekti geresni re ultat.

Pavyzdys Pateikiame jums itrauk. Kiekvienam klausimui galimi keturi atsakymai: vienas teisingas, du klaidingi, o ketvirtasis atsaky mas - neinau".
Istorija Apsid yra Alyro kalnas musulmon religija banyios dalis neinau Lietuvi k. Klgrinda yra D ragana D grindys i stor Sent grstas kelias po vandeniu neinau Geografija Camcas yra D automobilio kbulas papgos pagrindinis Venesuelos miestas neinau . Biologija Mycelium yra D grybo dalis ungurys D iev D neinau Angl k. Picture yra D paveikslas D bausm injekcija D neinau Matematika Vertikalus reikia D pasvirs D prieingas sudarantis 90 kamp neinau

19b prati: :as Ms keli use Atkreipkite dmes, kad kiekvien enklo reikmei svarbi ir forma. - Informaciniai enklai yra keturk, ..npiai. - spjamieji enklai yra trikampia:. - Draudiamieji enklai yra apvali ;. Atsiminkite ankstesnio pratimo I nklus ir suriuokite juos pagal form.

Kokia atmintis naudojama mokykloje? Alanas Liuri teigia, kad mokymuisi mokykloje didel reikm turi ilgalaik atmintis/7/. Paskutiniai jo darbai nurodo ini saugyklos ilgalaikje atmintyje reikm ir pabria verbalins (leksins ir semantins) atminties svarb. Kartu A. Liuri remiasi prancz vadovli (skirt m s penktos-devintos klass bendro lavinimo mokyklos mokiniams) odi atsargomis. J pagrindu jis pareng test, kuriame mokiniai turjo pabraukti vien teising atsakym i keturi galim. Rezultatai atskleid didiulius skirtumus tarp ger ir blog mokini ir buvo labai naudingi mokyklai. Jei mo kinys surinko maai bal, vadinasi, savo atminties sau65

64

gykloje jis neturi pakankam informacijos kiekio, todl ir mokytojas daniausiai pastebdavo jo ini spragas. iuos mokinius galime palyginti su bibliotekos, kur jcrjtf t r k s t a knyg, lankytojais, kurie dl to negali surasti in formacijos. Mokiniai, kurie skminga susidorojo su testu, mokjo apie 4000 odi ir svok, o silpniausieji mokjo tik 1000 ar 2000. Po analogik uduoi Pitsburge Jungtinse Valstijose buvo padaryta ben ira ivada: kiekvienas moki nys per mokslo metus turt;; valdyti vidutinikai 2500 nauj svok. Seka ivada, kad odiu, atsargas galima praplsti skaitymu. Kuo daugiau skaitome ir laviname leksin atmint (pleiame odi atsargas), tuo lengviau suprantame, kas >.,,v. mus supa, ir taip geriname semantin atmint. Atmintis ki ip tinklas Atmint galime sivaizduoti kaip milinik mozaik, sudt i daugybs tarpusavyje susiet dali. Seras Laroas, Centrinei nerv sistemos tyrim cen tro psichofiziologijos skyriaus vedjas, apie tai sako: Atminties terminas yra bendras daugelio sistem, kurios normaliomis slygomis tarpusavyje glaudiai ben dradarbiauja, pavadinimas. Tas pats vykis gali turti tiek semantin, tiek epizodin turi ir dauguma informacijos, kuri simename, ir turi tiek procedrin, tiek semantin pavidal. Smegenys nesusideda i eils kaimynini nepri klausom moduli. Prieingai, - kiekvienas atsiminimas paadina daugybs smegen srii veik, kuri apdoroja vairius poirius pasaul. ios sritys kuria laikin arba pastov tinkl, kuriame ra^ tas atsiminimas kaip visuma'712/.
* 66

3 SKYRIUS Suvokimo lavinimas

Js nuolat gaunate informacijos i aplinkos, kuri jus supa. Js sensorini receptori uduotis yra pagauti kuo didesn signal kiek ir sisti juos toliau - smegen iev, kurioje jie apdorojami.* viesa, atsispindinti akies tinklainje, ten pat paveriama elektrinius signalus, o ie vliau optiniu nervu keliauja toliau - j regimuosius smegen ievs centrus; garsai ir triukmas, kuriuos gir dite, sukelia vibracij, per aus bgnel plintani vidin aus, kur sudirgintose lstelse virsta nerviniu signalu, plintaniu garso nervu kaip potencial skirtumas iki sme gen. Panaiai dirba ir kitos jusls. Kai apirinjate kok nors daikt arba klausots ap linkini gars, jums tikriausiai atrodo, kad kiti mons ufiksuoja tokius paius pojius, kaip ir js. Patirtis i tikrj teigia, kad vaizdas, garsai ir kvapai mums ateina kaip pasyviems primjams. Taiau tai nra visikai tiesa! Pojtis yra tam tikra informacija, perkelta smege nis. ia ji lyginama su ankstesniu patyrimu ir tik vliau i to gimsta suvokimas. Informacija, gauta tarpininkau jant jutimo organams, visgi apdorojama nesmoningai. (Apdorojimo laikas yra toks trumpas, kad jo netgi nepa stebime.) Suvokimo pasirinkimas, arba selekcija, priklauso nuo motyvacijos, poreiki paia plaiausia io odio prasme ir asmens interes tam tikroje situacijoje. Taigi gyvenimo vaizdai nra susting paveikslai, o veikiau subjektyvi dva sin konstrukcija.
* r. 37 psl. 69

mogiki poreikiai ir suvokimo mechanizmai Percepcin veikla (suvokimas) matuojama reakcijos laiku - tarpu, kuris praeina nuo impulso iki paprasiausio atsakymo, susidedanio i konstatavimo suvokiu" arba nesuvokiu". Laik, reikaling atpainimui, galima anali zuoti dar subtiliau: pvz., galima vertinti reakcijos laik, t.y. laik nuo diapozityvo projekcijos atsiradimo aki mirksnio iki bandymo atsakymo (atitinkamo mygtuko nuspaudimo). Tame bandyme* suaugusiems monms buvo rodytos skaidrs su vairiais patiekalais. I anksto buvo paprayta, kad tiriamieji bandym atvykt nevalg/14/. Pirmas keturias periros valandas tiriamieji patieka l paveiksllius atpaindavo lengviau, taigi ir reakcijos laikas buvo trumpesnis nei kit.
- Nuo to laiko, kai nutariau pirkti nauj automo bil, gatvse vis laik matau t pat automobili en kl. Niekada nebiau pasakiusi, kad jis toks prastas.

P; vyzdys Paveiksll galime su\ >kti dviem skirtingais bdais. Sukaupkite dmes l altas iliustracijos dalis. O dabar susikaupki c velgdami juodas dalis. Kiekviena spalva gali ku ti tiek atskir paveiksl, tiek fon prieingos spalvos dc ralei.

Apsaugin suvokimo funkcija Blogesnis nei kurias N ra tas, kuris nenori klausyti, ir blogesnis nei aklas tas, kur; s nenori matyti". Sis posakis tiksliai apibdina apsauginius mechaniz mus, kurie nesmoninga; mobilizuojami kaskart, kai mums nesiseka taip, kaip nortsi. Septintajame deimtme yje mokslininkai bandomiems asmenims rodydavo skaidre s su tachistoskopu - renginiu, kuris tkstantosios sekund :s tikslumu nustato reakcijos, reikalingos atpainti odiui, parodytam ekrane, laik/13/. Buvo demonstruojami i eutrals odiai, pvz.: namas, stalas, pauktis, ir kt., vairiai sumaiyti su okiruojaniais odiais, kurie susieti su st :su arba mirtimi. Atskir o di skaitymo greitumas b;vo takojamas efektyviu atsi liepimu. Tokius odius ka; p lavonas, saviudyb, ilgesys, meil tiriami asmenys atp; ino daug vliau nei jausmi niai neutralius odius.
70

* Bandym, kur atliko R.S.Lazaras, pateikia R.Francesas/14/. 71

Bdami alkani esame im; sni visiems spdiams, ku rie galt numaldyti pore^ . Visgi domu, kad kuo il gesnis demonstravimo laikas, mo labiau pailgja ir reakci jos laikas. Po keturi badavii 10 valand maisto produkt paveiksliuk stebjimas sukepa skausm. Akivaizdu, kad egzistuoja ir tam tikras apsai. inis mechanizmas prie po jius, kurie turi tendencij Kokuoti suvokim ir pailgina laiko tarp, reikaling atpai ti dirgikliui (impulsui). Suvokimas yra subjektyvi J Apirindami paveiksll . tai darote ne bet kaip, bet tarsi atsitrenkiate tam tikri i jo takus. Tai reikia, kad visas jo dalis suvokiate ne vii odai intensyviai, o atsirenkate tik kai kurias jo dalis. 20 pratimo iliustracija yra tarsi aidimas, skiriantis du profilius.
20 pratimas Profiliai Pervelkite piein. Ar moteris, esanti pieinyje, yra jauna? Ar vyresn? kur iri? Su smulkia nosyte ar, prie ingai - didiule?

apgauti, tai rodo vairios suvokimo iliuzijos. Keisiausia tai, kad tikrosios esms nesuvokiame net rimtai apsvarst.
Pavyzdiai Dvi horizontalios linijos yra vienodo ilgio, taiau virutin atrodo ilgesn.

Du viduriniai apskritimai yra vienodo skersmens, taiau kairysis mums atrodo didesnis.

o oUo
Suvokimo koncentravimas Suvokimas nra vien tik nevalingai prabgantis aikus vaizdas, prisitaikantis prie aplinkinio pasaulio, taiau gali bti ir smoningai sukeliamas bei skatinamas. Jei norime atsiminti ankstesnius pojius, turime prie tai juos dieg ti atmint.
73

<3

* Sprendimas knygos gale.

Pojiai mus apgauna Suvokimas kinta priklai. omai ne tik nuo individo poreiki, bet ir nuo aplinkyb .;. Pojiai gali lengvai mus
72

Dabar pakelkite akis ir p irkite, kokie mons ir daiktai jus supa. Matote benur vaizd to, kas yra aplink jus. Dabar pavelkite atidiai: kur yra padti atskiri daik tai, kokios jie spalvos, formos... ie konkrets vaizdai atitinka daikt, kuriuos mato; ne, suvokim. Taiau jei no rime engti jutim pasaul, .arime sukaupti sensorin d mesingum.
21 pra imas Suvokite aktyviai Susikaupkite, kad girdtumte n aiausi gars: kds girgtel jim, lango barkteljim, prav; iuojant automobil gatvje... Taip temptai klausydamiesi ibf;kite penkias minutes. pratim pabandykite pakarte ii kelet kart per keturiolika dien vairioje aplinkoje: pakeli :i darb, parduotuvje...

Uosl Gera nosis mums atskiria vairiausius kvapus. Paban dykite atgaivinti uosl ir mintyse sudarykite kvap skal nuo maiausiai patraukli kvap kairje pusje, visai neutrali viduryje iki pai maloniausi kvap deinje pusje. Atsiminkite, kokie igyvenimai ar daiktai iuos kvapus itraukia i atminties.
23 pratimas Kaip kvepia ro Kaip kvepia ro ankstyv ryt darelyje? Kokius suvokiate jos kvapo niuansus? Roi kvapas yra skirtingas - kai kurios veisls gali kvepti, pvz., citrinomis, mandarinais arba anyiais... Vliau pabandykite paiame iedo viduryje rasti kitus velnius, sodrius arba prieskoni kvapus.

Lytjimas Lytjimo tyrimui naudok te vairias mediagas: med viln, kempin, lin, vitrin popieri, keramik... Paly ginkite skirting j struktr ir pabandykite j aprayti (velni, grubi, gliti, alta...) Raydami pateikite ir savo pojius. Geriau sakykite: :.jauiu, kad yra...", negu yra..."
22 pra imas Lytjimo s ivokimas Paimkite rank penkis metali aus litus, du litus, penkiasde imt cent, dvideimt cent, deimt cent, penkis centus, du centus, vien cent. Pinigus ap jpinkite, apirinkite. Atkreipkite dmes bdingus s artumus. dkite monetas kien ir pasistenkite jas atskirti lytdami. Iimkite pinigus i kiens viena po kito ir sitikinkite, ar neap sirikote. 24 pratimas Kaip juslmis ityrinti obuol? vilgsniu Ar is obuolys geltonas, raudonas, alias..? Lietimu Yra velnus, gruobltas. Uosle Pauostykite j. Kvepia romis ar pamike..? Skoniu Yra minktas, kietas, grdtas, sutres..? Jauiate ksdami... med ar bananus..? Klausa K girdite, ksdami obuol? 75 74

Skonis Justi skon reikia suvoi -i pojius, kuriuos mums suteikia vairs maisto produktai. Valgant pamau jauia me kvapus, ilum ir maisto J ;on. Klausa Atsistokite arba atsisski J tiesiai prie garso altin, kad gerai girdtumte. Klausydamiesi kalbtojo dalyvau kite, skatinkite j galvos link jimu ar net kokiu odely iu. Mintyse tai, k girdjote, trumpai apibendrinkite, kad sitikintumte, jog teisingai s pratote. Sekite ir savo min tis, kurios klausymosi metu ; teis galv. Taip pat galtu mte atkreipti dmes tai kokiose situacijose geriau sukaupiate dmes, o kokiose esate nesusikaupe.

1 3

1 2

3 4

4 3

1 2

10 pav. Keletas bd regos laukui padalyti

Dvi minutes irkite paveiksll.

(S

26 pratimas Dlion

25 pn amas Jautrio i ausis Pasiklausykite koki nors detn: . Atkreipkite dmes - kada vienas dalyvis kiasi kito kalba - kada neka abu vienu metu, - kada vienas kito nesiklauso ir hiikosi savo... Po to pervelkite deimt detali i paveiksllio. Sudkite jas savo vietas.

Regjimas Nordami pagerinti regii j atmint, galite ibandyti vairius pratimus. Pavyzdiui pabandykite mintyse pada lyti regjimo lauk keturi:.s vienodas dalis, paymtas skaitmenimis nuo vieno iki keturi (10 pav.). Vis pirma kiekvienoje i j pasiymki z pagrindinius elementus ir tik po to atkreipkite dmes'. smulkmenas.
76

=N

i
Sprendimas knygos gale. 77

Menamo vaizdinio krimas Mintyse galime jsivaizd' oti vaizdus ir odius. sivaiz duojamus vaizdus vadinam paveiksliniais arba neverba liniais, sivaizduojamus oc :ius - verbaliniais vaizdiniais. Menami vaizdiniai apib eiami kaip vidinis ms juti m tsinys nesant realaus yuvokimo objekto. Tokiu bdu mintyse vykstantys proces leidia matyti ir suvokti tai, ko realybje suvokti negal ame. Anot Alano Paivios, informacija apdorojama dviem simboliniais bdais - odii ir vaizdu. Informacija pavaiz duota dviem formomis - realybs paveikslas ufiksuoja mas bendru pavidalu ir kartu apibdinamas odiais/15/. Jei, pavyzdiui, turtumte atsiminti paveiksllyje pa vaizduotas smulkmenas (r 26 pratim), mintyse nufo tografuotumte" jas tokias, kokios yra, kad vliau galtu mte atgaminti. Geriau jas aikyti atmintyje, kai vardijate odiais.
27a j: ratimas sivaizduo. ame mintyse Dvi minutes atidiai irkit. iuos devynis enklus ir atsi minkite juos. Vliau juos u lenkite ir pabandykite nupieti alia esanioje lentelje. Palik ite savo piein ir pereikite prie kito pratimo.

27b pratimas sivaizduojame mintyse Pervelkite i naujo devynis vienodus pieinlius ir perskaity kite j pavadinimus. Po minuts udenkite ir nupiekite tokius paius enklus alia esanioje lentelje.

mnuo

gelbjimo ratas

spyna

5?
lazda kampainis

magnetas

stalelis

pauktis

0
f i

c.p
J

t
' & >

27b pratime informacija buvo ukoduota tiek grafiniu pavidalu, tiek odiais. Vidutin odins atminties apim tis yra septyni, o jei odiams suteiksime dar ir grafin pavidal, svok kiekis padids iki devyni element*. Vaizdins priemons veiks mingumo prieastis yra ta, kad j galima akimirksniu vardy ti, tuo tarpu vien tik pavadini mas nesukelia automatiko uvis vaizdinio. Esant dvigubam kodavi U pav. Dvigubo kodavimo mui (11 pav.) - vaizdu ir o pavyzdys: uvis", paveiks diu geriau simenami ir pa llis ir odis. prasti odiai.
* r. 23 psl. 79

78

Jei norime siminti atskirus odius, reikia kaip gali ma labiau suadinti vaizdini atmint. Ji turi kilti i ms asmenybs ir nebti pernely ; banali ar stereotipin. 29 pratimas pads jums t ^stiprinti vaizdin fantazij. 28a p itimas Regimasis h vaizdavimas sivaizduokime mintyse, kas s cpiasi po kiekvienu i pateikt odi:
UO

gitara adintuvas laivas karv fortepijonas saul

kriaukl teptukas automobilis maudykl erdvlaivis fontanas plakatas

Udenkite ir pereikite prie kiu . pratimo. 28b p-atims Regimasis . vaizdavimas Ibandykite vaizdini krimo ,'ciksmingum ir paraykite o dius, kuriuos atsiminsite. Atsiminkite juos sivaizduodar .i.

Kurti vaizdinius mintyse galima nebtinai vizualiai: jie kyla i tam tikros jutimins konstrukcijos, papildytos tam tikra informacija. Jei norite atsiminti vynuogi kek, uduokite klausimus, siunianius impulsus sensorinei vis penki jusli atminiai: - Kokios spalvos yra vynuogi kek? - Kiek sveria, kokios temperatros? Kokios formos uogos? - Kaip kvepia? - Koks j skonis? - Kok gars skleidia kramtomos vynuogs? Gebjimas sidiegti atmint kasdienius vykius labai susijs su suvokimo kokybe. Suprat tai, imoksite kiek vien kart gav kok nors nauj impuls sutelkti dmes ir suvokti daugiau bding enkl. Svarbu skatinti ir savo intelektual smalsum bei ivengti nereikaling banaly bi, kuri vaizdas atmintyje pakankamai nesitvirtina ir lengvai isitrina. 81

80

Pavyzdys

30 prati ias P'ktogr; mos Nupiekite enklus, simbolizuojanius ias svokas: meil begalyb sveikata

jga

darbas

pasisekimas

draugyst

teisingumas

mintis

dosnumas

triukmas

valia

garbtroka

Menam vaizdini krim galima lavinti ir sutvirtinti. diegti atmint sivaizduojamus vaizdus yra veiksmin ga, nes daniausiai paveikslliai bna ukoduoti odiu. Svarbu priprasti, panaiai kaip 30 pratime, susikurti vaiz dus, nusakanius daiktus ir svokas. Vaizdiniais viename paveiksle galima tam tikra forma sujungti daugiau prasmingos informacijos, negu jos pa vaizduota enklais. Su fantazija aidia ir raytojai bei poetai. Sukurtos frazs bei eils persipina ir prapleia vaizdin kryb. Skatindami menamo vaizdinio kryb, kai nra kon kretaus pavyzdio, atgaiviname atsiminimus ir leidiams uliliuojami seniai patirt jausm. Pateiksime kit akivaizd pavyzd: sportininkai danai susikaup prie veiksm usimerkia, kad mintyse sivaiz duot teisingiausi judes, sijaust j, po to lengviau vykdyt. Dmesys ir a t s i m i n i m o planas

atmintis

sjunga

Daniausiai konkretaus o iio pagrindu lengvai ati mename atitinkam vaizd, tac lau su abstrakiais odiais sekasi kur kas sunkiau. Tokias vokas kaip meil, begalyb arba sveikata galime suvok i prastini inom simbo li pagrindu ir i grynai asmen lio patyrimo.
82

Filosofijos profesorius ir teorijos apie vadovavimsi vidiniais procesais krjas Antuanas de La Garanderas* penkiolika met studijavo gerai besimokani mokini dvasin kryb.
* i teorija kilo stebint dvasinius procesus mogaus, kuris studijuo ja, svarsto, sivaizduoja arba bando k nors siminti. 83

31 pratimas Jutiminis siva /davimas Perskaitykite Vinco Mykolaiio 'utino eilrat Saultekis kalnuose". sijauskite j ir pasis mkite sukurti kuo daugiau vaizdini kiekvienam apraomam epizodui. SAULTEKIS * vLNUOSE Tylij pakalne Padeng eli-, Melsvu kalno iniu Plaukia debes lis.

planavimo pedagogikos" svarb, kuri padeda kryptingai skatinti kiekvien vidinio proceso faz. Visuose moksliniuose darbuose apie atmint sutinka ma su tuo, kad galime atsiminti tik tai, k suvokme. Di diausias vadovavimusi vidiniais procesais teorijos indlis yra ketinim* sureikminimas. Btina turti tam tikr plan, sivaizduoti tai, k suvokiame. Vadovaujams pe dagogikos dmesingumo principu: imokti taip matyti arba klausytis, kad ms galvoje vl atgyt visa diegta informacija.
32 pratimas Lengvas palytjimas Atsiminkite, k jauiate paliet: - metal, - med, - plaukus, -od. Tortukas kaip svajon sivaizduokite, kaip lieuviu jauiate vairius skonius: saldu, kartu, sru, rgtu. Kaip kvepia laikas Prisiminkite kaip kvepia: - k tik nupjauta ol, - degantis medis, - kietai virtas kiauinis, - esnakas.

Nuaidjo varpas,Palkvas rkas '.renta, O baltoj virr j Saulta irven a.

Visi gerieji mokiniai" elgia i vienodai: mokydamiesi ar tai bt skaitymas, matematika arba kokia kita pamo ka - sukaupia dmes, o tai, 1 suvokia, j galvose aki mirksniu atgyja"/16/*. Mintyse i karto pakartojama sensorin informacija, kad j : .prast ir sidt galv. Tokia veikla i pradi vyks.a nesmoningai ir tik pa mau tampa smoninga. Vaizdi . i iklimas yra tarsi vidi nis paveiksl arba odi krim :s. Antuanas de La Garanderas kalba apie penkias io prcceso fazes. Tai yra dmesio sukaupimas, diegimas galv, supratimas, vertinimas ir krybin fantazija. Vadovavim i s vidiniais procesais nra metodas tikrja io odio prasme. Taiau su jais susipa inusiems jis leidia suvokti, k; s dedasi jo galvoje, ir ge riau inaudoti savo sugebjimus. is autorius pabria
* Antoine de La Garanderic, Prciils pdagogiues (Pedagoginiai profiliai)/16/. 84

* r. paaikinim 16 psl85

Prieinga situacija ikyla tada, kai, pvz., laukdami traukinio vartote urnalus Vadinasi, mechanikai sekate informacij popieriuje. A po to nepajuntate, kad nesiminle to, k skaitte? Taiau dl to jokiu bdu negalite kaltinti savo atminties! Turti tam tikr plan , vadinasi, pasirengti galvoje atgaivinti - odiu ar vai diniais - skyrel, kurj norime perskaityti.
P '.vyzdys Daugyb vaik ian iien yra tiesiog bombarduojami vairiausi spdi (.. .). Visgi veiksmingas mstymas turi bti grindiamas t spdi priminimu. I pirmo vilgsnio gali atrodyti, k. :d tie vaikai, kurie blogai mokosi, spdi nefiksuoja arba priima be tikslo (...). Jei nusprendme sukaupti d ;mes svarbi informacij, turime skirti laiko mintyse ai pakartoti. Turtume sukurti tariamas spuokles tarp i mesio objekto ir jo paveikslo ms mintyse. Visgi rea! bj danai elgiams kitaip".

Pavyzdys Karolina ir Dominykas turi atidiai perirti i detal ir mintyse tiksliai j sivaizduoti.

Karolina mintyse vis detal aprao, kad geriau si dmt. Atbulinje paveiksllio reprodukcijoje vliau pamau atsimena, k pati su savimi kalbjusi simini mo metu. Dominykas stebi detal kaip visum kur kas trum piau nei Karolina. Kai paveikslas ikyla atmintyje, atsi mena j kaip vientis vaizd ir jo padt erdvje.

F. Pae.
33 -ratimas Kaip p; odyti judes Suraskite rami vietel, kad ums niekas nekliudyt. : Ranka erdvje nubrkite tri nurodytas formas. Po to kelioms minutms usimerkite ir siv; izduokite i form judani. Dabar pavaizduokite visas ti. ; formas abiejomis rankomis vie nu metu. Po kiekvieno judesio usime. ite ir sivaizduokite k tik atlikt gest.

Trys apskritimai 86

iral

Smuiko raktas 87

Pav) lys Skaitydami i knyg, b, abejo, norite pagerinti at mint. Jeigu skaitymas jus skabia, sivaizduojate, kas yra ioje knygoje, vadinasi turi e plan, kaip naujoms i nioms suteikti prasm. Palydinate j su savo patirtimi, kad galtumte suprasti ir irtimiausioje ateityje pasi naudoti. simenant turite planuot informacij ilaikyti, v liau j atsiminti ir ja pasinau loti.

Taip pat tai reikia, kad j perskaiius teks skirti kelias minutes menamiems vaizdiams, kuriuos ta informacija mums sukl, ipltoti. dom pavyzd iam atvejui patei kia fonetikos specialist Frans Pa/17/. Prasmingiausio dmesingumo projektas susideda i suvokimo atgaivinimo. Vadinasi, reikia planuoti atsikra tyti papildomos informacijos, kad bt galima iaukti ir kurti nauj mint. Numatymas, arba planavimas, kaip prisiminti Kad padariniai bt skmingi, btina tinkama atsimi nimo bd ir tiksl motyvacija. Visgi yra daug moni, kurie turi vairi ambicij ir ilgalaiki tiksl, taiau j siekimo bdas bna nekonkre ts: Met gale baigiu vidurin". Nors egzamino ilaiky mas yra pagirtinas tikslas, taiau kaip is mokinys ketina elgtis, kad j pasiekt? Toks tikslas baigti mokslo metus tarsi lieka u mokinio"; kad j pasiekt, jis turt supla nuoti keiis trumpesnius ingsnius. ,/ Norint pasiekti vien didel tiksl, reikia suplanuoti kelet ma laipteli. Tikslas yra ms pastang pabaiga. J d j pasieksime, atlygis u tai mums bus auktojo mokslo diplomas, pinigi n premija arba sporto rekordas. Tikslas kartais nuo ms nepriklauso ir gali bti ne iki galo pasiekiamas. Planas yra vidinis procesas tikslui gyvendinti ar pa siekti padedant tam tikroms priemonms. Numatyti atsiminim reikia klausytis arba skaityti taip, kad kada nors ateityje galtume pasinaudoti tuo, k dabar suinojome. Antuanas de La Garanderas/18/ sako: atsiminim vedanti dvasin veikla susideda i tikslaus plano turti ateityje tai, ko iuo metu siekiama". Blogai besimokantys vaikai neretai pernelyg domisi dabartimi, danai net perdtai aktyviai ar liguistai, taiau 89

35 p ra imas ImokiU irti Dvi minutes stebkite pateikto paveiksllio formas, j simet rij, spalvas. Udenkite j ir kuo tiksliau atkarkite alia esant rmel.

menkai numato ateit. Mokhys nemoka sivaizduoti atei ties, negali nieko tvirtai ufiksuoti atmintyje. Todl svar bs yra pirmieji mokykliniai laimjimai: vaikas, kuriam sekasi, nusiramina ir visika' natraliai laukia kitos sk ms. Vaik, kuriam nesiseka, prieingai, veikia motyvacija, kaip isisukti nuo kit uduoi vykdymo. Daug jaun ir vyresni i loni skundiasi savo atmin timi, taiau daniausiai jiems trksta tam tikro ateities plano^Kaip. vaikas, taip ir suaugs, turi mokti projek tuoti ateit" - turi pasitikti savimi, bti valingas ir steng tis realizuoti tiksl. Pigmaliono efektas", ar >a pranaysts isipildymas Patirtis rodo, kad sklandiai simintos inios geriau gyvendinamos. Visgi atsitinka ir atvirkiai. Nordami k nors siminti ir tuo tikdami, galite ge riau ilaikyti atmintyje, negu manydami prieingai. Amerikiei mokslininkas Robertas Rozentalis*/19/ rod ir kitus domius dsningumus. Jei koks dstytojas laukia i savo mokinio teigia ,i rezultat, danai jam pa vyksta padaryti i jo ger student. Vieno bandymo metu mokytojai buvo informuoti, kad dvideimt procent j n okini puikiai ilaik stoja muosius egzaminus, taigi gali tapti puikiais studentais. Po atuoni mnesi vis: ie mokiniai padar didel paang ir buvo tarp paangiausi, nors mokytojai tvir tino, kad stojamojo testo -ezultatus visikai nekreip dmesio. I to galima padar ti ivad: tiksliai atpainkite savo neigiamas mintis, pakeikite jas teigiamomis viltimis. Kai tik pasirinksite priemonei tikslui pasiekti, patirsite, kad js atmintis diena i dienos ims gerti.
* Robcrt Roscnthal, Lcnorc Jac< >son, Pygmalion a l'cole/19/. 90

4 SKYRIUS
s i m e n a m e inias Perskaitte vadines knygos dalis, todl inote, kaip la vinti suvokim. Taiau visgi to nepakanka...
- Atsiminimo pagrindas yra infonnacijos primimas, tai reikia...

91

Kaip gauti raujos informacijos Kompiuteris pads n ums idealiai sivaizduoti. Jo atmintis atlieka tris pagrii dines operacijas: priima, registruoja, pateikia infomiacij '!. Informacijos primimo metu nauji du duomenys sudec ami [operacin*, arba gyvj atmint. Tai reikia, kad ji dar nra visos sistemos dalis rizikinga, nes gali isitrii ii, pvz., jei bus nutraukta elektros srov arba netinkan ai elgiamasi su prietaisu. Todl duomenis reikia sudti ,' ltj disk** - kartotek, kuri bet kada galime atsidar d ir iimti duomenis. Sudarant kartotek btina suklas ifikuoti ir paymti, nes kitaip pageidaujamos informa :ijos nesurasite. Elgiams taip, tarsi dtume vairiausius dokumentus aplankus ir paymtas lentynas. Kuo strc piau sudjome dokumentus, tuo lengviau juos galsime ra sti. Taip pat yra ir su rrgaus atmintimi: pirmoje fazje reikia j gauti, kitoje - c vegti ilgalaik atmint, o paskutinje fazje - atsiminti.
Trys mogaus atminties fazs

pavirutiniko, kuris siejasi su sensorine atmintimi, iki gi lesnio, kylanio i semantins atminties. Vieno bandymo metu mokslininkai pasil tiriamie siems eiasdeimt vien po kito einani odi. Kiek vienas odis priklaus vienam i trij klausim tip. - Dvideimt i j priklaus raidi raymo tipui (pvz., ar odiai parayti didiosiomis raidmis?). is klausim tipas siejasi su pavirutiniku apdorojimu simenant informacij. - Dvideimt j priklaus rimavimo tipui (pvz., ar rimuojasi odis meil" su odiu seil..."?). i klausim tipas siejasi su vidutinikai intensyviu in formacijos apdorojimu simenant informacij. - Ir galiausiai dvideimt paskutini klausim buvo pa teikta taip, kad iekom od bt galima rayti logikai sukonstruot sakin (pvz., kai lyja, pasi imu... lietsarg). Toks klausimas reikalauja intensy vaus informacijos apdorojimo siminimo metu. Kitoje bandymo fazje tiriamieji i imto atuoniasde imt odi srao turjo nurodyti iekomus eiasdeimt taigi imtas dvideimt odi pirmajam odi rinkiniui nepriklaus.
Atpaint odi kiekis %
80 60 -

siminimas (Primimas)

2 Ilaikymas
(Si jimas)

Atsiminimas (Atgaminimas)

Informacijos apdorojimo bdas

Informacijos atsimin anas priklauso nuo to, kokiu b du mes j gyjame. E Kreks /20/ ir E. rJ alvingas pabria, kad atminties kokyb priklauso nuo iniormacijos apdorojimo bdo: nuo
Ribota ir praeinanti tru npalaik atmintis, atitinkanti trumpalaik mogaus atmint. ** mogaus ilgalaiks atm uties analogija. 92

40 20 "

rjL-

Vizualinis (rato tipas)

Fonetinis (rimai)

Loginis (frazi papildymas)

12 pav. Apdorotos informacijos poveikis atminiaiUOI 93

12 paveiksllyje pateikti re oiltatai rodo rykius skirtu mus tarp odi grupi priklausomai nuo siminimo bdo. Apibendrin galime teigti: tikimyb atsiminti testo o dius tuo didesn, kuo giliau jie buvo apdoroti prie si dedant galv. Vizualinis kod tvimas maiau veiksmingas, fonetinis kiek veiksmingesnis, o veiksmingiausias yra se mantinis kodavimas. siminimas priklauso nuo gijamos informacijos gilu mo. O gylis yra ta reikm, ku i mes suteikiame naujoms inioms, susiedami jas su seniau gyta informacija. Yra trys pagrindins faz i, padedanios veiksmingai siminti informacij: 1. Dmesio mobilizacija skiriant pakankamai laiko vidinms asociacijoms k'irti. 2. Pakartojimas balsu (fonetinis informacijos apdoro jimas). 3. Pateikiant klausimus ir andant gytos informacijos prasm bei jos priskyrin- tam tikrai kategorijai.
Pavyz iys Eva turi akinius skaitym i. Kai iri tol, atideda juos, bet niekad neino kur. t.askart t daro visikai me chanikai, nesutelkdama dmesio. Todl neusikoduoja jos itmintyje ir sunkiai prisi mena, kur visgi tuos akinius r djo.

Kai mokoms atmintinai, kartojame ir deklamuojame iki begalybs. Vadinasi, mes niekada aktyviai nesivaizduo jame ateities tikslo. Vienintelis toki pratim tikslas yra patvirtinti sen sitikinim, kad neturime i viso jokios atminties. Aktyvus kartojimas nra vien tik mechanikas balbatavimas. Kaip tik prieingai. Kiekvieno kartojimo metu btina tempti dmes ir visada i naujo susikaupti ties tuo, ko imokome prie tai, kokias asociacijas ar vaiz dinius mums tai sukelia. Aktyvusis siminimas pagrstas supratimu, taigi siejasi su semantine* atmintimi, mokantis atmintinai simena me atskirus odius, taigi siejame su leksine** atmintimi. Nors ir inome, k reikia tam tikras odis, turime j kelet kart pakartoti, kad jis galt gerai sitvirtinti at minties saugykloje. Paprastas imokt duomen kartojimas toli grau ne utikrina ilgalaikio j siminimo. Tai, k imokome, turime kelet kart atgaivinti ir pakartoti (t. y. reaktyvuoti)***. Puiks kartojimo pratimai yra vairs apibendrinimai bei santraukos, konspektai, grafin apvalga, diskusijos su draugais ir praktinis imoktos mediagos panaudojimas. Kaip tvarkyti duomenis Grupavimas Pirmas ingsnis tvarkant duomenis yra juos tarpusavy je sugrupuoti. Pavyzdiui, telefon numerius simintume daug leng viau, jei sugrupuotume juos poromis.
* r. 60 psl. ** Leksin atmintis reikiasi grafiniu odiu arba fonetiniu pavidalu. *** Reaktyvacija yra skirta anksiau imoktos informacijos ilaikymui. 95

Mokoms kartodami Kokia bebt informacijos gijimo strategija, sitikino me, kad btina ipakartoti*. J :i norime imokti pasakl, apylinks apraym arba dar k nors, vargu ar tai pavyk t, perskaiius tik vien kart. Mokymasis mintinai iraktyus kartojimas paprastai lai komi dviem skirtingomis svokomis.
* r. 15 psl. 94

P;: yzdys Jei telefono numeri; skaitmenis sugrupuosime, lengviau juos atsiminsime Tai gali bti penkios g ups po du skaiius: 05-17 24-68-45 arba keturios grups skau : po du ir po tris: 0 5 - 1 : 246-845 Abu ie variantai da> j paprastesni, nei deimt at skir skaii: 0-5-1-7- 2-4-6-8-4-5

Klasifikacija Antras bdas sutvarkyt duomenis yra j riavimas j vienares visumas. Jei, avyzdziui, norime prisiminti penkiasdeimt element, n udinga juos padalyti daugiau sia septynias grupes. domiai elgiasi Patrikai Jei reikia k nors imokti, ke lis kartus garsiai perskaite (kartojimas), vliau raudonu raikliu pabraukia pavad nimus, o mlynu - svarbius punktus (sukuria spalvot uslapio fotografij atmintyje). Taic irykina mokymosi p in, kuriuo vliau vadovauja si. iuo metodu mokytis 1 ir kas lengviau negu mokytis atmintinai didiul puslapi: kiek. Patriko metod galima ::t pagerinti atskirai pabrau kiant ir spalvotai paymint is eilut.
Pr yzdys skaitymas yra vaikysi s siaubas, ir tai beveik vienin telis dalykas, kuriuo geban uimti vaikus.V'drgu ar dvyli kos met Emilis inos, k'is visgi yra knyga? Tikims, bent jau skaityti imoks. Jrerai; galt imokti skaityti, jei skaitymas jam bus na dingas; taiau jam vis laik buvo nuobodu. 96

Kaipgi atsitinka, kad tokia naudinga ir maloni veikla vaikui tampa kankyne? Todl, kad j veriame skaityti prie savo vali, ir pratiname j prie to, ko jis visai nesu pranta. Vaikas n kiek nesuinteresuotas tobulti tuo, kuo j kankiname. Suorganizuokime visk taip, kad jam i veikla bt pasitenkinimo altinis ir greitai jis ims to siek ti ir prie ms vali. Suteikiame didiul reikm geriausiems metodams. kaip mokytis krybingai skaityti.. Svarstome, koks turt bti stalas ir popierius; jo kambar veriame vos ne spaustuve. Lock mano, kad skaityti reikt mokytis aidiant kaladlmis. Argi tai ne gera idja? Jokiu bdu! Kur kas geresn priemon, nei visos i vardytos, yra toji, kuri visi daniausiai pamirta, - tro kimas mokytis. Paadinkite vaikui trokim ir nebe galvokite apie raomuosius stalus ir kitas pagalbines priemones. Vienintelis tikrai veikiantis mechanizmas yra susidomjimas darbu." Emilis arba Apie aukljim anas akas Ruso

Taip apdorotas ir sutvarkytas tekstas lengviau atsime namas. Spalvotai irykin fraz: Skaitymas yra vaikysts siaubas", paklausime, kas privert Ruso itaip teigti. At sakymus rasime pagrindiniuose reikminiuose odiuose, kuriuos pabraukme. Tai vienintelis dalykas, kuriuo gebame uimti", jei skaitymas jam bus naudingas", nuo bodu..." Atsakym klausim: Kaip atsitinka, kad tokia naudinga ir maloni veikla vaikui tampa kankyne?", rasime kituose pagrindiniuose odiuose: vaikas", veriame", prie savo vali" ir pan. Baigdami paminsime tris veiksmingas skaitymo fazes, lengvinanias suvokim: 1. Perskaitome vis tekst nieko nesiymdami. 2. Spalvotai iskiriame pagrindines mintis. 3. Iskiriame odius, kurie apibdina minties esm.
97

36 pratimas Sudliol i te od Sudliokite kiekvien raidi smingas odis: 1. ETASRAT 2.NIRMASKI 3. VOYSL 4. EAGUDO 5. SURUBBLA Argi ne lengviau atsiminti raid t grupes?
<s

38 pratimas Tbrinys Analizuokite ios knygos turin, padalyt tris dalis: Pirma dalis Antra dalis Treia dalis Nuo umarumo iki atsiminimo Metodai ir strategija Atmintis ir mogaus knas

rup taip, kad atsirast pra

Tskite perskaityc ami skyri pavadinimus: Dalys I. II. Skyriai Umarumo privalumai Geros atminties privalumai Suvokimo lavinimas simename inias Duomen atsiminimas Atminties higiena Biologiniai atminties poymiai

" Sprendimas knygos gale.

37pra imas Pabriame ir nuspah name svarbias datas Pasirinkite kok nors tekst arb i skyrel. Kart j vis perskai tykite. Spalvotu pietuku pasibraukite pagrindins minties eilutes.Vliau pabraukite esminius odius. Dar kart perskaity kite vien tik paymtas vietas ii pamatysite, kad kur kas leng viau atsiminti iskirt informaci a.

III.

39a pratimas Sugrupuojame svokas Perskaitykite kelis kartus trisdeimt c di ir pabandykite juos sugrupuoti, kad geriau a tsimintumte. rieas balandin brak nagas avilys kastuvlis kelis kepsnys ola salotos triuid kepiniai iurna bda pirtas jogurtas alkn lizdas nosis bamba sviestas ausis avid sausainis arklid sriuba apelsinas okoladas

Kad geriau suprastume r simintume teksto esm, pirmiausia perskaitome turii i. Taip susikuriame bendr vaizd apie knyg, suprantan i, kaip siejasi tarpusavyje ir i ko kyla pagrindins idjos. Pabandykime istudijuoti ios knygos turin (38 pratimas). Siame pratime pastebsite kiek kart lengviau simin site duomenis, kurie tinkama sutvarkyti ir suriuoti. Taiau taip yra ne visada tokiu atveju turime padti patys sau. Pergrupavimu ir atokiu bdu sutvarkydami duomenis susikuriame tinka i kategorij. is metodas veria veikti semantin atmint, kuri, kaip sitikinome, svarbiausia gerai atminiai.
98

pda ridiklis

Udenkite srao grupes ir pereikite p rie kito pratimo.

99

gyvn skleidiamus garsus, galsite iuos odius leng 39b praimas Sugrupuojame svokas Paraykite kuo daugiau odi kuriuos atsiminte. viau siminti. Jei norite savo sistemoje rasti koki nors prasm, galite t a i p p a t vadovautis m n e m o t e c h n i n i a i s bdais, apie ku riuos j u m s t p a p a s a k o s i m e k i t a m e skyrelyje. 40a pratimas uo, kuris loja, nekanda Atsiminkite, kokius garsus leidia kai kurie gyvnai, -okamekena - sis gagena - kiaul kriuksi - lokys urzgia - papga kalba - kat kniaukia Jei ankstesnes svokas padalysi: - tris grupes (mogaus k nas, vairios gyvenamosios patai os, maisto produktai), galite atsiminti iki dvideimties odi. Ianalizuokite savo klaidas - ga ; bti, kad urate odius, kuri srae n nebuvo - taigi atsakykite iuos klausimus: - Ar atidiai perskaitte kiekvien od ir skyrte pakankamai laiko, kad galtumte susikurti atitinkam vaizdin? - Ar veikte pagal tam tikr stra; cgij? - Ar umirti arba pridti odi; i kelia jums kokius nors jaus mus? Yra malons? Ar nemalons? -uo skalija - pel cypia - gaidys gieda gyvat nypia - bit dzgia -jautis baubia

Udenkite pratim ir pereikite prie kito. 40b pratimas uo, kuris loja, nekanda sitikinkite, k siminte, upildydami kryiaod. 10. nypia 1. mekena 4. urzgia 7. skalija 11. dzgia 8. cypia 5. kalba 2. gagena 12. baubia 9. gieda 6. kniaukia 3. kriuksi
71

<
101
6 - 31 152l

Prasms iekojimas
4

Prisiminkime, kad nauj informacij priimame daug geriau, jei galime susieti su v\ kiais, kurie ms atmintyje rayti ilgalaik atmint. P rskaiius veiksmaodius bliauti", vengti'1, kriuksti", inkti", urgzti", kal bti", kniaukti", loti", gie Soti", nypti", zvimbti", trimituoti" paaiks, kad tai > j turite rasti jungiani grand, kuri palengvint siminim. Pvz., kuo jie pana s, kuo skiriasi. Suvok, kac visos ios svokos reikia
100

12-

11-

Asociac j krimas

41c pratimas Asociacijos Dabar prisiminkite du pradini asociacij odius remdamiesi juos jungiania svoka; nurodykite abu ankstesni por odius (pvz.; feniksas - pele nai ir pauktis)

odiai frazje simenami kur kas lengviau, nei iimti i konteksto. Jei norime atsiminti du i pirmo vilgsnio tarpusavyje nesusijusius odius kaip, pavyzdiui, pauk tis" ir pelenai", prisimink nie tok vaizd: pauktis Fenik sas susidegina ir atgimst; i pelen. O vliau tereiks ilaikyti atmintyje vieninte i od: Feniksas.
41a oratimas Asociacijos Pabandykite sukurti asociaci as tarp dviej odi. ugnis aliejus meil bit pauktis popierius lna degtukai actas neapykanta gl poetas irkls vasarnamis

gaisras skystis jausmas medus eilratis karpinys bstas

ir ir ir ir ir ir ir
42a pratimas Pranczik nrini detals

dmiai perirkite vestuvinius galvos apdangalus i vairi Pranczijos vietovi ir siminkite juos.

Udenkite pratim ir pero kit prie 41b pratimo. 41b pratimas As( : iacijos Atsiminkite ugnis aliejus meil bit pauktis popierius lna visada t antrj :od i ankstesni por. ir ir ir ir ir ir ir Overn Normandija Burgundija

Elzasas

Bretane

Beri

Limusenas (alia Limoo miesto)

Udenkite abu pratimus ir pc eikite prie 41c pratimo.

Puato (alia Puatj miesto) Udenkite pratim ir pereikite prie kito.

Nicos miesto apylinks

Savoja

103 102

Mnemotechnikos metodai
421' pratimas Pranczi! nrini detals Sudarykite poras, kurios pri lauso viena kitai. i

Pagerinti atminties gali mums pads kai kurie mne motechnikos* metodai, kuriems priklauso asociacij ir suvokimo stiprinimas bei informacijos pervedimas j ko duot pavidal. Suvokimo stiprinimas Rekomenduojantys mnemotechnikos metodus silo sukurti savo asociacij paveiksl, kuris gali bti sumogintas. Tokios asociacijos yra labai stiprios ir gerai siria atmint. Geriau simenamos asociacijos, kurios yra: - spalvotos: spalvos pagyvina ir patikslina asociacijas; - juokingos: vidines asociacijas sustiprinsime, pabr dami j absurdikum bei humor. - maesns arba, prieingai, didesns nei realybje. Mintyse paveiksl galime padidinti taip, kad uimt vis ploktum**; - gyvos: asociacijas pagyvinsime judesio arba veiklos veiksmaodiais. Stebuklingos atminties mons*** neretai uvaldomi turting fantazij, kurios danai yra spalvotos, deformuo tos ir iek tiek vulgarios. Juk atsimename iraikingus ir jausmingus vaizdus, kurie i pirmo vilgsnio prikausto ms dmes. Ir prieingai, prasti vaizdai, susiliejantys su kasdiene realybe, mums lengvai dingsta i atminties. Geriausiai i vis simenami didelio emocinio utaiso gyv vaizdiniai.
* siminimo ir atsiminimo bd sistema. ** Usimerkite ir pabandykite sivaizduoti balt ploktum, ant ku rios apvelgsite mintyse kilusius vaizdinius. *** r. 13 psl.

104

105

Pa, yzdys Vien dien nortume te nupirkti laikrodl dovan, bet bijote, kad galite pan -irsti. Taigi susikurkite vidines laikrodio asociacijas ir p; stiprinkite jas.

od su jo vaizdu, kita - su kai gimins plrnais. Prie ingai, jei igirsite od - kotulas, neinodami nei kokiai gyvn grupei priklauso, nei kaip atrodo, bus beveik ne manoma prisiminti vienos i bedioni pavadinim. 43 pratimas Fantazij ipltimas Po kiekvienu i pateikt odi pabandykite sivaizduoti kuo spalvingesni ii vairesni form paveiksl.

sktis vaistas

vduokl adintuvas

futbolas apykakl

plunksna kaklaraitis

Asociacijos gali bti fonetins, logins, semantins, metaforins ir netgi visikai banalios. Gerinant atmint tinkamiausios tos, kurios sukelia emocinius atgarsius. Sis metodas veiksmingas tuomet, kai pakankamai gerai suvo kiame sugretintas asociacijas. Skirtinga forma .' Atgaivintas vaizdas Pavyzdys Fonetin asociacija Login asociacija Semantin asociacija Metaforin asociacija Banali asociacija pauktis ir auktis vita ir kiauiniai lna ir dangoraiis unikas oras degti aistra

Poji asociacijos Kitas mnemotechnikos metodas - bendras vaizdini A J g| m .^_:JrCaip jau min jome, asociacijos yra gimtas mstymo reikinys. Kaska r, kai turite siminti k nors nauja, susikurkite asociacij su kuo nors inomu, t. y. su jau inoma asociacija. Tarkime, kad neinote, kas yra ocelotas*. Susikurkite asociacijas su kitomis ka/ gimins plrnmis - taip sidsite galv nauj svc K . Pirmoji asociacija sujungs
u un

Fonetins asociacijos Kai kurie mnemotechnikos metod alininkai pataria prisiminti vard pasitelkiant pagalb fonetines asociaci jas su to mogaus veidu. Silva moko kalb kursuose. Kiekvienos naujos grups narius ji atsimena j vardus su107

* r. 16 pratim. 106

'H
siedama su tuo, kaip atrodo j galva, pvz., Jurga - apvali kaip spurga, Adas - vadas ir pan... Kai jums k nors pristato, sitikinkite, kad gerai si minsite jo vard ir pakartol ite j balsu. Vliau j atgai vinkite" ir pakartokite mintyse. Pamginkite atsekti jo kilm, susikurkite asociacija s tarp vardo ir jo asmens, i vaizdos. Kai, pavyzdiui, sutinkate Andri, pasveikinkite j: Laba diena, Andriau", ir gal pastebsite, kad i jo tie siog spinduliuoja verlumas ir energija, kurie atitinka jo vard. Visgi nesitikkite, kt d susitikimo, vakarlio arba kokio kito renginio metu atsiminsite daugiau nei tris ar penkias naujas pavardes. Kartais tai visikai beprasmiki odiai, o js trumpalaik; atminties pajgumas greitai persipildo. Semantins asociacijos Kartais pasitaiko, kad pi reikia - egzaminui, konkur sui ar darbo reikalais - atsiminti odius, kurie mums neturi jokios prasms. Jei r orite sidarbinti pate, grei iausiai jums bus sunku atsiminti daugyb geografini pavadinim. Mnemotechnikos metoc u alininkai iuo atveju pa taria sudti tokius odius sakinius, kuriuos patys igal vojome,. ... ~~~ T panaudoj galime at; minti, pavyzdiui, Operos ir baleto teatre pastatyt spektakli pavadinimus ir sukurti i j trump apsakym. Dar vienos mnemotech tikos pagalbins priemons pavyzdys gali bti odis, padedantis atsiminti vitaminus, tirpstanius taukuose - kedn s (vitaminai K, E, D, A).

44a pratimas Sujunkite vard ir veid

m
f

siminkite kiekvieno asmens ivaizd kartu su vardu. Udenkite pratim ir pereikite prie kito.

108

44b i ratimas Sujunkite ard ir veid Atsakykite klausimus: Kas yra viebuio efas? Kas dvi minkt skrybl? Kas yra su sais? Kas turi lazd? Kas yra virjas? Kas nea padkl su maistu? Kas neioja akinius? Kas ryi kaklarait? Kas turi alm? Kas plaiai ypsosi?

Metamoifins, arba logins, asociacijos Norint prisiminti ilgus i >di sraus patariame susi kurti metafor grandin" ;:rba parayti apsakym, sujun giant atskirus odius. Grandinje atskiri od ai yra nepriklausomi. Asocia cijos kuriamos tarp pirmc ir antro odio, vliau tarp antro ir treio, tarp treio i: ketvirto ir 1.1. Perskaitykite penkiolka odi: vokas, muzika, pauktis, teptukas, palet, ] onservai, suktuvas, telefonas, gaisrininkas, laiptai, iukl td, dviratis, vita, pinigai, salotos. Atskirus odius sujungiame taip, kad sukurtume aso ciacij grandin, jungiani; du vienas po kito einanius odius; prie kiekvieno suju gimo visada mintyse susikur110

kit tinkam asociacij: atidarau vok ir, mano nuostabai, i jo pasigirsta melodijos itrauka. Kelis muzikos tonus nusinea pauk ti ^ tis, kurio vie n plunks nel ipea tapytojas, padaro i jos teptuk ir padeda j ant pa lets krato. Jo atelj netvarka. Ant ems m tosi konserv dut, kuri jis atsidar suktuvu. I jos ikrenta te lefonas, kur tempia gaisrininkas, li pantis laiptais. Jis pila vanden ant iukliads, kuri pririta prie dviraio. Ant jo tupi vita, kuri vietoj kiauini peri pinigus ir lesa salotas. Grandins pradioje sivaizduo kite save kaip pirmj grand. Kuo odi grandin bus juokingesn ir absurdikesn, tuo geriau j atsiminsite. Pa tariame joje naudoti judjimo veiksmaodius, suteikian ius pasakojimui dinamikos. Pasakojime taip pat galite kiekvien dal, sujungt su duotu terminu, sunumeruoti sukurti asociacij tvark. Kai susigalvot pasakojim ge rai ufiksuosite, nebebus sunku ivardyti nuo pradios iki galo ir atskirus odius. Kitas metodas, padedantis atsiminti eil tarpusavyje nesusijusi odi, yra scenarijaus krimas. Tam reikia sukurti kok nors apsakym. Jis neturi bti logikas, bet turi apjungti visus odius bet kokia tvarka. Atsiminti paveikslli rinkin daug lengviau, kai susi kuriame asociacij grandin ir taip sujungiame vien pa veiksll su kitu.
111

45a pr ;timas Asociacij grandin Sukaupkite asociacij grandin i pateikt odi ir naudoda miesi ja per 10 min. sudkite visus odius galv. naujienos ragelis (ddel) valstietis sai sausainis vaigd skrybl kamtis uodas luota plunksna rkas kabliukas puodas vandens lelija

Asociacijos yra ryiaij tarpusavyje jungiantys nevienarius elementus ir padedantys geriau juos atsiminti. Visgi ie metodai nra universals ir nebtinai turi tikti visiems. Gali atrodyti, kad sugalvoti istorij sunku, taiau u tikriname jus, kad fantazij galima treniruoti. Skaitykite toliau ir pabandykite tuos paius pratimus po keturioli kos dien. Tuo tarpu reguliariai bandykite kurti odi poras ir nepamirkite, kad js atmintis bus geresn kuriant origi nalias asociacijas.

46a pratimas Imokite perlenkti lazd" (perdti) sivaizduokite kiekvien i pateikt odi. Dabar perkratykite pradin vaizdin taip, kad bt kuo spalvin gesnis, juokingesnis, ikreiptas ir gyvas. Sujunkite fraze pirm ir antr poros od. (Pavyzdys: uvis, erdvlaivis - Apvali spal vota uvis isipuoia, kol tampa didiul kaip erdvlaivis, ir pakyla dang.) akut 45b pr: irimas Asociacij grandin pilis arklys dulks garlaivis mintis pakalnut vaigd

Atsiminkite visus penkiolika o ii i 45a pratimo.

blynelis irafa vys megztinis karamel tigras Kiek jums juos atsiminti padjc asociacij grandin? Udenkite pratim ir pereikite prie kito. 113

112

461) pratimas Imokite ,.perlenkti lazd" Visada atsiminkite antrj p ros od.

akut pilis arklys dulks blynelis vys karamel

ir ir ir ir ir ir ir

Skaii kodavimas odiuose Isiaikinsime XIX imtmeio mokslininko Greguaro de Feinaiglo ir pakoreguot Aimo Pario (1825 m.*) ko d. Jo principas yra skaii nuo nulio iki devyni pakeiti mas kokia nors priebalse. Raids parenkamos grafins arba fonetins asociacijos pagrindu (r. lentel).
A.. Pario kodas Skaiiai Asocijuotos raids 1 n, z m, t k S, V , r, J B, p, f 8. h c, , d Panaumai Raid 1 grafikai primena vienet. Raid n turi dvi kojeles, z panai 2. Raid m turi tris kojeles, t odio trys" pirmoji raid. Raid k odio keturi" pirmoji raid. S grafikai panai 5, o V - romnik V. Raid odio ei" pirmoji raid, ta riasi panaiai kaip . Raytins r ir J grafikai panaios 7. Atuoniuk grafikai primena B, jai fo netikai artimos p ir f. Raid g grafikai primena 9, h abclje yra greta g. Nulis grafikai primena raid c, greta jos yra ir d

1 2

Keletas mnenotechnikos triuk Pateikiame jums kelet senesni idj. vairios in strukcijos, kaip isiugdyti vpating atmint, sudarytos jau ilg laik inomais principais. Skaiiai ir skaiiuots Sis pavyzdys padeda gi riau siminti skaiius: Skaiiaus n (pi), apsk; itimo skersmens ir ilgio santy kio, suapvalinta reikm y; a 3,1416. Kitiems skaiiams po kablelio siminti vartojama baz, kurios odi raidi skaiius visada atitinka reikiam skaitmen eilje. Skaiius JI (pi) Eik i nam, o tenai spintelj ir stovs knyga, bus tenai parayti 3 1 4 1 5 9 2 6 5 3 5 8 padavimai graiai surimuoti - tai pijau urayta. 9 7 9 3 2 3 8 114

3 4 5 6 7 8 9 0

kod geriausiai suvoksime praktikuodami. Ibandy kite 47 pratime.

* io kodo istorij galima atsekti net iki 1648 m. Mnemotechnikos tod alininkai j danai vardija kaip skaii-raidi kod. 115

Tarpus tarp priebalsi upildome balsmis, kad atsi rast prasmingas odis. Pavyzdiui, odyje paras, turime priebalses p, r, , s, ir j gali.ne iifruoti kaip skaii 8765. Pasimanktinkite keisdami odius j uifruotus skai ius 48 pratime.
47 pratimas Kodavimas Ibandykite aprayt kod ir pakeiskite skaitmenis j raides. 0 1 6 4 5 7 3 4 4 9 8 3 2 0 8 5 48 pratimas Kodavimas Sukurkite i odi skait menin kod: avinas seninas romas skalbiniai vapsva makaronai koala uptakis arklys mikas jovaras
c3

Todl skaiius 3 3 pakeit atitinkamas raides t - 1 , t - m, m - t, arba m - m ir sukr i j odius teta, Tomo, mato, mama. Lygiai taip pat pasielg su 87: p - r, b - r, atitinka odiu pora, bara. Iveta nusprend, kad jos kombinacija bus teta ba ra" ir nuo to laiko be problem atsimena nauj buto kod 3387.

49 pratimas Kodavimas Suraskite maiausiai vien od, kuris tikt kaip kodas pateik tai skaii porai: 11 62 ...\ 21 70 34 81 46 90 50 02
c3

~ Sprendimas knygos gale.

50 pratimas Lietuvos istorijos datos Pasirinkite kelias datas i Lietuvos istorijos. Kiekvien dat u koduokite raidmis. Mnemotechnikos principais susikurkite atitinkam odi jungin. Data odi junginys

* Sprendimas knygos gale.

i sistema skirta tiems, k a m s u n k u prisiminti skaiius ir d a t a s . G a l i m a elgtis, pvz.. tokiu b d u : Pavyzdys Iveta turi nauj skaitmenin dur numeravimo ko d - 3387 - ir negali jo atsiminti. Kodai keiiasi kas pusmet ir Iveta supaini.vja sen su nauju, todl nu sprendia pasinaudoti A. :iariso metodu. 116

117

5 SKYRIUS
D u o m e n atsiminimas Atmintyje saugome milinik atsiminim virtin. J siminimo problemos* kyla i kiekvienos atskiros informa cijos siminimo kokybs ir gebjimo j i naujo atgaminti. Jei norime geriau suprasti atsiminim atgaivinim, tu rime suvokti skirtum tarp duomen, kuriais galime nau dotis, ir pasiekiam duomen. Tam tikra informacija gali bti dta atmint, teorikai ja galime naudotis, taiau ji nepasiekiama. Tipikas pavyzdys yra odiai, kartais esantys ant lieuvio galo, nors tuo momentu nesugebame atsiminti.
Pavyzdys Agn serviruoja stal valgomajame. Akimirksniui nutraukia darb ir eina virtuv. Viduryje kambario staiga sustoja: Ko gi ia atjau? Kodl gi ia esu?" Akimis ieko paskutinio daikto, kur pastat ant sta lo, kad nereikt grti valgomj: Alaus butelis. Aha, neturiu kuo atidaryti!"

Kartais atsitinka, kad einame kit kambar, o kai ja me atsiduriame, niekaip negalime atsiminti, ko visgi ten norjome (taip atsitiko Agnei ms pavyzdyje). Viskas vyksta taip, tarsi ms reakcijos sugebjimas priklausyt nuo to, ar mokame pakartoti pradin patyrim. Ms pavyzdyje stalo serviravimas yra virtin atskir veiksm, kuriais darbin atmintis** disponuoja tik tuo
* Arba su tuo, kaip juos rasti. **r. 39psl. 119

metu, kai jie vyksta. Alaus butelis yra uuomina, kurios dka Agn atsimins, k no- jo daryti virtuvje. Naudojantis laisvais atsiminimais, t.y. tokiais, kai mums nepadeda jokia in! ;rmacija, paprastai taip gerai nesiseka. Visgi tai nereikia, kad mes t ar kit papras iausiai umirome. Pairj nuotrauk, inoma, prisi minsite didesn vard skili, nei i galvos. Maa to, matant senus draugus, be jokios abejons kuo aikiausiai ikils su jais susij atsitikinai ir istorijos. Laisvojo atsiminimo gc bjimai yra riboti, informacija lieka nepasiekiama, nepaisant to, kad turite j savo at minties saugykloje. Ir prieingai, atsimenant su pargalke", saugoma informacija yra pasiekiama.
51a pratimas Klass fotografij;:: laisvas prisiminimas Atsiminkite sen klass fotografij, kuri turite kur nors na muose (taiau dar jos neiekokite). Atsimenate savo klass draugus, kurie stovi alia mc kytojos? Pabandykite atsiminti vis kass draug vardus.

51b pratimas Klass fotografija: atsiminimas su uuomina Suraskite sen klass fotografij ir pasiimkite j rank. Pervelkite vien klass draug po kito ir atsiminkite j vardus. Visus vardus suraykite.

Kiek vard jums iniro i atminties?

Uuominos Tiksliausiai atsiminti informacij gali padti daugyb kuo jvairiausi sufleravim, kartais ir visai paprast, pvz., nosins mazgas. Visgi siekiant didesnio veiksmingumo, patariame in formacijos diegimo akimirkai sugalvoti toki uuomin", kuri turt tiesiogin ry su uduotimi. Kiekvienas iekojimas" atmintyje prasideda nuo uuominos. Nuo paprasiausios iki sudtingiausios - j uduotis yra padti mums atgaivinti informacij, gldin i atmintyje.
121

Kiek vard atsimenate? Tskite kitame pratime.

120

Aptarkime kelet uu min tip. Daniausiai nau dojamos leksins, fonetins, semantins, personifikuo tos (sumogintos)... P; vyzdys Alena djo vok pi ,!g ir perlaidos kvit, kad ne pamirt jo apmokti. Nosin paprastai naudoju keliskart per dien. Kai matau jos mazgus, greit prisimenu, kad turiu padaryti kai k ypatinga... ir prisimenu, kas tai yra." Sutrumpinimas - lksi ; uuomina Sutrumpinimas yra lel sin (odin) uuomina, kuri padeda atsiminti vis odi. Padeda greitai pasiymti in formacij ir tiems, kurie nemoka stenografijos. Dauguma sutrumpinin u yra visikai prasti ir supran tami*, kitus vartoja tam kros srities specialistai. Aso ciacija tarp santrumpos ir , iso odio turt bti sukurta
52; ;ratimas Atmintis i gastronomija Ivardykite kepin us, prasidt ianius iomis raidmis: M, S, T, R, V P, O, B. M S T R ; V P O B
<3P

t akimirksn, kai diegiama atmint. Jei aip nra, atsi menamas tik pats sutrumpinimas... Pavyzdiui, chemini element pavadinim sutrumpinimai, kai pirma raid tu ri asocijuotis su visu lotyniku elemento pavadinimu; atsi minsite tik tada, jei i anksto inote, kad K reikia kalium, t.y. kalis. Prieingu atveju raid K jums teprimins raid K. 53 pratimas Kelion po Lietuvos Respublik Kaip ir 13 pratime, pabandykite atsiminti kuo daugiau Lietuvos miest, miesteli pavadinim, kart prasidedani raidmis: Ba Be Bi Da De Di Do Du Ga Ge Gi Ja Jo Ju Ka Kiek miest ir miesteli ivardijote? I 1 Palyginkite rezultatus su 13 pratimo rezultatais ir inicialais B, D, G, J. Ibandykite ir su kitomis raidmis, pvz., Ke, Pa, Va. 123

Sprendimas knygos gale.

* 1.1. - taip toliau, pvz. - pavyzdys, ir pan. - ir panaiai, t. y. - tai yra, psl.-puslapis... 122

Fonetins uuominos Inicialai ir skiemenys Jau 13 pratime sitikinote, kad atsiminti yra kur kas lengviau, jei informacija yra vaktoma kokiu nors fonetiniu (garsiniu) principu, kuriuo gali bti, pvz., pirmoji raid. Pagal abcl atsiminsite vien;; po kito miest pavadini mus. Fonetin uuomin panaudokite ir 52 pratime. Dar geresnio rezultato gali e pasiekti vartodami visus skiemenis. Rimai Su rimais aidia poetai ir dain krjai. To paties skiemens kartojimas kiekvienos eiluts gale pads atsi minti kit eilraio arba daine s eilut. Rimai padeda prisiminti ne tik eilratukus, bet ir vairius posakius - sentencijas. 54 pratimas Eilratis Imokite Vinco Mykolaiio-Puuno eilrat mintinai. i uduot palengvins ritmas ir r mas. (Eilratis pagrstas rimavimu). Vytur ; Vos tik sauls spinduly.; Nutirpdino alt sniegu, tai parskrids vyturys Kelia iulbesiu msj[. Nuo pat ryto, Vos pravito, Jis per dien Vis t vien Skelbia linksm mums naujien irvir vir pavasa is! 124

Paprasta ta jo daina, Kas pavasar girdta, Bet kaskart tik ji viena Guodia ird suavt. Vos atilo Ir pakilo Tik saulut, Mes sukrut Laukiam suskambant dainut ir vir vir pavasaris! O igird j anksti, iedus ir gles sapnuojam, Ir, linksmumo apimti, Mes su vyturiu dainuojam: Bk sveikas, Meils laikas! Tu mums duotas Pumpuruotas, Giedrink ms jaunysts puotas ir vir vir pavasaris!

Semantins* uuominos E.Tulvingas ir Z.Pirlstonas/27/ atliko bandym, kuris padjo geriau suprasti, kas vyksta atsiminim metu. Dvi moni grups turjo atmintinai imokti odi s r a . Kiekviena grup susidar i trij pogrupi: pirmoji mo ksi dvylika odi, antroji dvideimt keturis odius, o treioji keturiasdeimt atuonis. alia kiekvieno odio buvo jo trumpa charakteristika, pvz.: smuikas - muzikos instrumentas, morka - darov, kalija - gl, arfa - mu zikos instrumentas, kamelija - gl... Taip buvo tiksliai
* Semantinis - prasminis, susijs su odio reikme. 125

atskiros kategorijos, taiau < diai nebuvo kaip nors su riuoti. Atsimenant odius, pirmoji grup juos pasiraydavo ant varaus lapo, kita ant lapo, kur jau buvo uraytos atskiros kategorijos. 55a pri timas Atsimename ; u uuomina I lto (po deimties sekundi ir atidiai skaitykite iuos odius ir prie kiekvieno mintyse i usikurkite vaizdin (fantazij), kad j geriau simintumte. Anglija oka afranas krslas puodas uvdra kupranugaris veicarija suadtuvi iedas skrynia starta muskatas antspaudo iedas Airija sietelis komoda banginis apyrank strutis anyius samtis
=

55b pratimas Atsimename su uuomina Atsiminkite 21 od i ankstesnio pratimo padedant uuominai. papuoalai induoliai

indai

alys

alis

= ::induolis prieskonis = = i) aidas =s n d a s T auktis = ;:induolis = ;,alis papuoalas = ^ldas = = u auktis prieskonis = >apuoalas = alis = ndas = maldas = induolis = apuoalas = auktis = irieskonis = 33 ads

paukiai

prieskoniai

baldai

Pasitikrinkite odius pagal 55a pratim. Kiek odi atsiminte?

I I I 1

Udenkite srao 21 od ir per i kit prie kito pratimo. 126

Tyrimai (r. 13 pav.) patvirtino, kad atsimenama geriau su semantinm uuominom (ia - padedant atskiroms kategorijoms). Antra grup pasiek geresni rezultat nei pirmoji; nurodytos kategorijos buvo reikminga uuomi na, kuri palengvino atsiminim, nors odi sraas buvo ilgesnis. 127

siminti odiai (%)

Laisvas siminimas (1 grup) siminimas su uuo mina (2 grup)

Menka uuomina gali jums padti atgaivinti atmintyje tam tikr informacij, o po j inirs ir kiti atsiminimai, panaiai kaip 56 pratime. Bandant prisiminti kok nors gyvenimo epizod, uuomina gali padti grti atgal (tarsi irtumte atbulin film) ir atgaivinti igyventas dienas, akimirkas ir patirtus vykius. Uuomina sunkiems" odiams atsiminti Kartais norite vartoti kok nors sudting arba jums nauj od ir negalite jo prisiminti. Viliats, kad jums pa ds pokalbio partneris, todl stengiats jam t od api bdinti. Eva, pavyzdiui, negali atsiminti termino amnezija". Tada paaikina, kad kalbama apie atminties praradim". Vliau prisimename, kad odis neilgas ir skamba panaiai kaip atminties deivs vardas Mnemosin. Vliau sukuria ma asociacij grandin mnezis, mnezija, o kai pridsime priedl a- reikiant paneigim, gal gale ieis terminas amnezija. Braunas ir Makneilas/21/ tokiais atvejais rekomen duoja keturias pakopas (r. lentel). Skaitydami danai susiduriate su sunkiais" odiais, t.y. su sunkiai simena mais odiais, kuriuos mielai atsimintumte. J atsimini mas yra puiki proga nuolat lavinti atmint. Keturios uuomin pakopos pagal Braun ir Makneil 1. Kiek raidi yra odyje, kur jums reikia siminti? 2. Kokiomis raidmis prasideda ir baigiasi? 3. Koks odis fonetikai panaus j? 4. Kuris odis yra panaios reikms? Norintiems sustiprinti atsiminim su uuomina, silo me dviej pakop plan:
129

odi, skirt siminti, kiekis 13 pav. simint odi pril iausomyb nuo uuominos 1611271 Uuomina tuo veiksmingesn, kuo didesnis kategorij skaiius. Jei i.i bt maa nebt didel problema atsi minti pavienius odius ir pirmos grups nariams. Kai stengiats k nors atsimini, inaudokite uuomin taip, kaip 55 pratime. K man \ ai primena? Kuriai grupei pri klauso? Pamatysite, kad a siminimas vliau bus aktyves nis ir veiksmingesnis. Ariadns kamuollis, arba personifikuota uuomina Kiekvienas i ms nintyse turi nesuskaiiuojam daugyb Ariadns kamuol li. Utenka menko enklo ir i karto ikyla koks nors gy enimo vykis ar epizodas. Sdite, pavyzdiui, pri; televizoriaus ir irite kok nors film. Jau po pirm k;.ir inyra atsiminim stebuk las: Taip, tai juk tas pats berniukas, o jo tvelis mokyto jas, kuris..." Galvoje jums ,^kyla ne tik visas filmas, bet ir viskas, kas vyko aplinkui, kai jj irjote: Tada sirgau ir mama man iimties tvarka ieido irti televizori..." Js atmintis fiksuoja asmenin gyvenimo istorij. Kai tik jums kas nors primins lok nors gyvenimo vyk, atsi minsite daugybe su tuo susi usi aplinkybi.
128

1. Apibrti uuomii jau jsiminimo momentu, mo kymasis vliau bus smoningesnis ir veiksmingesnis. 2. Sukurti personifikuot uuomin, kuri bt pagrin das atgaivinti atmint atsiminimo akimirksniu. Svarbu priminti, kad be pakankam ini, neturime k ir atsiminti.
5 " - pratimas Atb'ilinis kadras Pabandykite atsiminti, k - ^ikte 1991 sausio 13-os dienos va kar.

57 pratimas Kuris odis yra teisingas? Papildykite tris odi definicijas, vartojamas ioje knygoje. Jei od i karto atsiminsite, papildykite j. Jei akimirksniu neatsiminsite, naudokits Brauno ir Makneilo metodu. 1. Kaip vadinamas sensorins informacijos gijimo ir pasirinki mo procesas? Tai yra 2. Jei patirtis nemaloni, i smons ji perkeliama pasmon. Kaip vadinasi is Froido apraytas apsauginis mechanizmas, kuris padeda umirti? Tai yra 3. Kaip vadinama atminties ris, apimanti isilavinim, inias ir odi reikm?

Tai galjo bti tokia pati liena kaip ir visos kitos, taiau kai suvoksite, kokie vykiai tui metu vyko Lietuvoje, be abejo, pa mau jums ikils nemaai ] i siminim.

Tai yra
C3

' Sprendimas knygos gale.

58 pratimas Sunks odiai Raskite ioje knygoje odi, kurie jums atrodo sunks. Nurodykite alia kiekvieno j raidi skaii, raskite odius, kurie fonetikai juos panas ir odius, turinius panai reikm. Sunks odiai Raidi skaiius Fonetikai panas od. Panaios reikms od.

130

131

Kaip atgaivinti atmint Umir f ana todl, ki.d sunku atmint eiti". io sky riaus pratimai nurodo, kad su uuominomis atsimenama daug lengviau. Vaizdine uuomina - klass fotografija padeda atsiminti infomacij, kuri be ios pagalbins priemons bt nepasiekiama. Suriuodami uuominas, sukuriame atsiminimo >lan", kuriam danai priklauso ir vairs mne aotechnik. s bdai. Vietos uuominos b> !as is mnemotechnikos mdas kils i antikos. Simonidas Kejietis* vienintelis stebuklingai igyveno griuvus stogui puotos metu. Kai vliau vyko sumaitot lavon identifi kacija, Sime das mintyse atgaivino, kur kas sdjo prie stalo. Naudojant vietos ui.ominos bd, vienas po kito su jungiamos tam tikros vie os su atitinkamais vardais.
Pavyzdys inomoje vietoje Pilypas pasirenka deimt skirtin g daikt: stalo rinkin . knygyn, krsl, laikrod, sof, stal... Pamau stebi tuos iaiktus ir kiekvien i j susieja su kokia nors ymia aynenybe (muziku, politiku, akto rium...). Pirma asmenyb y: a Bethovenas. Pilypas padeda jj alia pirmojo daikto - e !alo rinkinio, kitas yra ekspyras ir jo vieta yra prie knyg no ir pan.

Kelioni planas Mnemotechnikos vietos uuominos bdas vaizdiai sudeda informacij, kuri turime atsiminti, strategines anksiau sudaryto plano vietas. ioje trasoje svarbu tiksliai apibrti stoteles, kurios bt lyg atramos takai naujai informacijai. Taip sukur sime viet ir skirtos siminti informacijos jungt. Pirmoje fazje mintyse sudarome tam tikr kelioni plan, apdorojame j ir aprpiname uuominomis. Jis taps mums va dovu - palengvins mini informacijos keli. Amerikiei tyrintojas Herbertas Krovicas/22/ publi kavo domios studijos rezultatus: dvi asmen grups - vie na mokyta pagrindini mnemotechnini metod, kita kontrolin - turjo atsiminti trisdeimt du tarpusavyje ne susijusius ir atsitiktinai parinktus odius nustatyta tvarka (pvz., valtis, puodelis, kalnas, apykakl...). odiai buvo skirstomi vienas po kito atuoni sekundi intervalais, o grup, kuri buvo mokyta mnemotechnikos metod, tur jo planel su eiolika paymt tak. ios studijos rezultatai buvo stulbinantys: imokyta grup ivardijo dvideimt septynis odius i trisdeimt dviej (85%), tuo tarpu kontrolin grup, kuri dar pra tim be asociacini vaizd ir vietos uuomin, nurod tik septynis odius, tai yra vidutinis atminties pajgumo rodiklis*.
59 pratimas Bendras aidimas eimoje arba draug rate nurodykite deimt asmen, kuriuos visi pasta. Naudodamiesi vietos uuominos metodu visus de imt vard siminkite. Pamau vien po kito atsiminkite. (Niekas jums nedraudia aidim paruoti i anksto).
* r. 18 psl. 133

* Pirmieji mnemotechniko.^ netodus naudojo jau antikos romnai. Pa gal sakm j atradjas yra graik : poetas Simonidas Kejietis (V a. pr. Kr.). 132

& :

Naudojantis kelioni j ianu", t.y. vietos uuomino mis, svarbu du dalykai: - tiksliai nustatyti sustojimo vietas; - tas vietas atsiminti ir s > jungti su duotais odiais. Jei iuo metodu pasinau losite 60 pratime, galsite si minti deimt garsi Europo.. paminkl. Kelioni plano bdas p, deda siminti odius, tarpu savyje neturinius jokio ry^ io. Skirtingai nuo asociacij grandins metodo ir scena jaus krimo, kuris atskirus elementus apjungia logine ; rba vaizdine grandimi, kelio ni plane kiekvienas odis, :urj uraysite tam tikr vie t, yra nepriklausomas nuo uvusio arba bsianio. Pabandykite iuo metodu reguliariai treniruotis ir at siminti deimtis odi. Ibandykime, pvz., kelio ic po Europ (60 pratimas). Kruopiai atsiminkite vi -;as deimt stoteli. Vliau u pildykite abu sraus 61a pr, time. Jei pirmame srae pir mj od pasirinksite laikra iis, galite sivaizduoti maj Sirenos skulptr, kuri yra pirmoji stotel, sukt laik ratin popieri; jei antras . odis yra spyns, sivaizduo kite, kad jos pakabintos pc atomiumu, kitu atsiminimo taku, ir taip toliau, kol atsiminsite vis pirmj s r a . Dabar pereiki te. prie am ojo srao. Taigi turite inoti ne vien tik visas deimt stoteli, bet ir deimt odi i pirmojo srao. Antras sr ias prasideda odiu sktis, todl galite sivaizduoti dic d skt, kok neioja gatvs pardavjai, apverst aukty] kojom, o jame dta Sirenos skulptrl, vyniota laikra tin popieri... Kai imoksite du od u sraus kartu su kelioni planu, sikalsite galv trisdeimt tarpusavyje nesusiju si svok. Vietos uuomin bdas yra labai veiksmin gas ir prabgus daugiau vai ind po siminimo. Pabandy kite atgaminti, k siminti, po dvideimt valand ir po savaits.
134

60a pratimas Kelion po Europ Keliolika minui siirkite iuos paveiksllius. Nustatykite, i kur kil, ir siminkite. Udenkite juos ir pereikite prie kito pratimo.

<

'"ik

60b i ratimas Kelion po Europ

Perskaitykite visk, k parate, po to pratim udenkite po pieriumi, kur priklijuokite juostele. Tskite pratim 61b. Pirmas sraas Antras sraas 1 1 2 2 3. 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9 9 10 10

emlapyje \ i- mkite viet; s, i kuri kil praeito pratimo paveikslliai. c5 " Sprendimas knygos gale. Visgi vietos uuominos rietodas nra universalus; yra moni, kuriems jis netinka. Kai kas labiau vertina kompleksin strategij ir veikia c r-.vo pasirinktu judu, kiti pasirenka kit metod, pvz., asociacin graudin. Nuo js pai priklauso, k pasi rinksite ir kas geriau atitiks situacij ir galimybes. Ir net jei esate labai skeptikai nusiteik prie meto d, visgi domumo dlei j ibandykite. 61a j-ratimas Vietos panau lojimo metodas Sudarykite du sraus po deint odi. iuos dvideimt odi turtui.ite siminti. Prie kiekvienos sto tels po Europ prijunkite vii : i od i pirmojo srao ir vie n od i antrojo srao (metodas smulkiau apraytas tekste). 136

61b pratimas Vietos panaudojimo metodas I naujo paraykite pradin s r a . Pirmas sraas Antras sraas 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9. 9 10 10 61e lentelje paymkite, kiek odi atsiminte. Udenkite pratim.

6: c pratimas Vietos panaudojimo metodas po 24 valand Paraykite i naujo pradin us sraus. Pirmas sraas Antras sraas 1 1 2 2 3 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9 9 10 10 Paymkite 61c lentelje, iek odi atsiminte. Udenkite pratim. 6, d pratimas Vietos panaudo imo metodas po savaits Paraykite i naujo pradini s sraus. Pirmas sraas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Antras sraas '..

61c pratimas simint odi skaiius Pirmas sraas T pai dien Po 24 valand Po savaits Antras sraas

Vietos panaudojimo metodas 1. Sukurkite kelioni plan ir tiksliai nustatykite sustojimo vietas. 2. Kiekvienoje stotelje kur laik utrukite ir pasistenkite kuo tiksliau sivaizduoti, kaip ji atrodo. 3. Atsiminkite keli visiems laikams. 4. Sukurkite iraiking ry tarp kiekvieno naujo elemento ir jo padties.

Pagrindiniai odiai Pagrindiniai odiai atsimenant atlieka uuomin funkcij ir padeda atgaivinti pradin tekst. Studentai, ku rie nori usitikrinti, kad j neimest" i egzamino, pasi ruoia pargalkes". Jei jas gerai padaro, egzamino metu puikiausiai apsieina be j. Juk jas bedarydami, jie ratu pakartojo esminius visos mediagos takus ir j tarpusa vio ry. ' I io pavyzdio galima padaryti ivad: jei norime geriau atsiminti, turime labai atidiai pasirinkti pagrindi nius odius. Kartojant pagrindines viso teksto mintis jos geriau simenamos. Tada pamau inyra ir teksto esm.
139

Paymkite 61c lentelje, Liek odi atsiminte. (Dabar gali te atidengti pradin s r a iv palyginti su kitais).

138

Uraai
Konferencij, darbii i susitikim arba koki nors kurs metu daniausiai uzsirainjame. Uraai nra paodii is visos pranejo kalbos ura ymas. Jis mus greiiau -upainiot negu padt. Ms tikslas ne atkurti od po odio, bet atsiminti pagrindi nes kalbt' o mintis. Kaip geriausiai usir :yti Usiraindami neturime pamirti dviej nuostat: - teisingos formuluota - tai, k girdime, usiraome savo odiais; nereikia skirtingais odiais kartoti t pat, bet btin? itsiminti tai, kas svarbiausia, ir nesikartoti; - erdvinis idstymas - urayti taip, kad vliau galtu me lengvai perskaityti, gerai suriuoti; uraai turi bti aiks, kad mums palengvint skaityti ir atsiminti.

Turime kuo tinkamiau sutvarkyti puslapi, atskirti ob jektyvi informacij ir subjektyvias pastabas, urayti dat, tem ir informacijos altin (paskaita, darbinis susitiki mas, seminaras...). Galima inaudoti vis atverstin lap kairje uraome pavadinim, pasiymime pagrindines mintis ir paraome kitas pastabas, deinje nubraiome schem. Sistema KKKKKKK (septyni K sistema) Mnemotechnikos bdas 7-ios K yra praktinis ura riavimo ir informacijos atsiminimo metodas. Kiekviena K yra pradin klausimo raid: Kas? K? Kur?Kada? Kaip? Kokiu tikslu? Kodl? Praktikai septyni io metodo klausimai padeda at skleisti: 1. Kas? 2. K? 3. Kur? 4. Kada? 5. Kaip? 6. Kokiu tikslu? 7. Kodl? Asmuo, gyvnas ar daiktas Veiksmas, akcija, poelgis ir kt... Vieta Laikas Priemons, bdai Ketinimai, tikslas Prieastis

Kaip pavyzd septyni K princip panaudokite vienam i Iliados* mit. Tais laikais, kai Homeras ra savo istorijas ( V I I I VII a. pr. Kr.), Trojos kar inojo tik i pasakojim, nes jis vyko trimis imtmeiais anksiau. Bet visgi kokia buvo jo prieastis?
* Georgs Chandon, Contes et recits tirs de l'liade et l'Odysse (Pa sakojimai i Iliados ir Odisjos), leid. Nathan, 1941 ir Pocket, 1994. 14 pav. Kaip usirayti 140

Pario eismas 62 pratimas Graikai nusprend atk .ryti karaliui Mcnelajui i kno trojictis Paris pagrobe jo mon, graij Elen. Ka.p byloja sakm, vaidmen ioje istorijoje atliko ir dievai. Bet pradkime nuo pradi. Nesantaikos deiv bris diev pokylyje met ten dalyvaujantiems obuol ir pageidavo, kad jie obuoi; atiduot graiausiai deivei Laimti lab.ausiai troko tr s deivs: pavydi ir kertinga d.cvo Dzeuso mona Hera iminties ir pergals deiv Atcnc ir meiles bei groio deiv Afrodit, taiau atsar gus ir nerytingi sveiai atsi akydavo kalbti. Dievas Dzeusas, ivargintas nuolatini ginu, gal gale papra Trojos princo Pario, kuris buvo laikomas graiausiu savo laikmeio v> ru, nusprsti, kuriai priklau so obuolys. Kiekviena i deivi stengsi Par papirkti viliojan iomis dovanomis ir jis gal ,-alc pasirinko Afrodit, ku ri jam paadjo graiausio; pasaulio moters - Spartos Elenos-meil. _ Paris i karto isiruo Spart, kur j su visomis privilegijomis prim Elcncs vyras, karalius Menclajas Visgi kai karalius ivyko, Pj.ris paver Elena ir igabe no savo rmus Trojoje. Mcnelajas troko savo mon susigrinti ir pasiun t Pano tevui, senajam kar i ui Priamui, pasiuntin. Bet jam nepasisek. Paris nusp, nd, kad Elen pasiliks o Trojos gyventojai pasikliov tuo, kad juos prie grai'k armij apsaugos galingi mrai. Artjo karas. Trojos karas Atsakyti klausimus. 1. Kas?

2. K?

3. Kur?

4. Kada?

Trojos karas

5. Kaip?

6. Kokiu tikslu?

7. Kodl?

cs

" Sprendimas knygos gale.

Santrauka Kokios nors paskaitos arba konferencijos santraukos susideda i individualios jos turinio formuluots. Santrauka yra planas, kaip atmintyje atgaivinti pagei daujam informacij. Tekstas turt ilaikyti originalum. Vadinasi, turt bti aikus, teikti informacij, komentuo ti ir aikinti pavyzdius. Norint sudaiyti ger santrauk, reikia veikti trimis etapais: - kart arba du perskaityti vis tekst, - padalyti j atskiras dalis, - kiekvienoje dalyje surasti esminius odius.
143

Pabandykite visada k n irs perskait uduoti iuos septynis klausimus. Kai lengviau suprasite oi iekt santykius, geriau atsi minsite vis istorij. Pateikt;; metod galite panaudoti ir pasakodami koki nors istoij, asmenin nutikim arba filmo veiksm.
142

 Schemos sudarymas Kita strategija, padedami geriau atsiminti, yra isia kojusios schemos sudarymas. Schema gali bti taisyklinga isiakojusi (15 pav.) arba euristin* (16 pav.) sandara. Isiakojusios struktrom schemoje mintys skirstomos i kairs j dein nuo papras t ilgesnes, tai leidia pama tyti bendr vaizd. Euristin schema lengvi tu apibria tam tikros min ties kontrus. Viduryje yra pagrindin mintis, aplink j spieiasi j apibdinantys esminiai odiai. T schem padeda sukurti mini asociacijos. Tonis Buzanas/5/ teigia, kad euristin schema stiprina dinamin atmint ir kryb. Sudarydami uristin sc lem elgiams itaip: - viduryje paraome pas. dndin mint; - ant kiekvieno spind aliuko paraome vien od spausdintomis raidmis (schema turi bti lengvai skaitoma); - iakojame struktr ^riddami naujas mintis pagal savo asociacijas. Si schema turi daug pri\ alum: - padeda aikiai apibrti pagrindin mint; - pabria pagrindinius takus, kurie raomi viduryje (pagrindin tema); - rodyklmis (asociacijc s) sujungia konspektus; - palengvina atsiminti V artojant; - sustiprina mstym ir krybikum.
neuronai * v
r

,vV-, .vy

Tema
.V-

w
,

15pav. Isiakojusios sandaros schema

&*.tfvv e.*kh, V 3ci >JU rft?

t^o^ lt0V s

sensorin atmintis ilgalaik atmintis semantin atmintis

asociacija

5%
j> (atmintis

^P'-Odn
S?/

procedrin atmintis ' ^ j \ epizodin atmintis

.<5 c: o a "5 u /1 5/ P/

/ /A

'H Vs nesmoningas

16 pav. Euristin atminties schema

>/:

* Euristika (gr.heurisko - rart iu) -specials krybos, atradim, ira dim metodai. 144 145

TREIA DALIS Atmintis ir mogaus knas

6 SKYRIUS
^s'!":"

Atminties higiena
f

m'
j|v

'4

JK

Visi pirmoje knygos dalyje aprayti atminties procesai siejasi tarpusavyje. Protiniam darbui btina energija, sme genims nuolat tiekiamos maisto mediagos ir reguliarus miegas. Organizmas yra funkcin visuma, todl ir atminiai takos turi daugelis veiksni. Gebjim mokytis ir atsi minti veikia amius, lytis*, miegas, mityba ir dvasins hi gienos** veiksniai. Mityba Sveika mityba patenkina pagrindines organizmo reik mes. Tai yra: - Energijos poreikis patenkinamas vartojant vair maist, turint daug glicid, protein ir lipid, kurie su teikia energijos, reikalingos gyvybei palaikyti ir papildo organizmo ieikvotj. - Plastikos poreikis, apimantis audini statyb, j atsi naujinim bei apsaug. poreik tenkina vitaminai, mi neralai, vanduo ir vairs maistingieji elementai. Nors smegenys suvartoja palyginti nedaug kalorij, bet joms reikia papildyti energij. Energijos poreikis skiriasi pri klausomai nuo amiaus, paros laiko ir kiekvieno asmens aktyvumo. Labiausiai vartojami angliavandeniai***.
* r. 178 psl. ** Higiena yra mokslas apie teising gyvenimo bd sveikatingu mo poiriu. *** Taigi glicidai. 149

S ve kas maistas Angliavandeniai Angliavandeniai yra grc itai mobilizuojamos energijos altinis prastam gyvenimui. Skh iame: - p prastuosius angliavandenius (monosacharidus), esanius saldiuose pa iekaluose, pvz., medus, uogie nes, vairs limonad, kai kurios vaisi ir darovi rys. J privalumai - gebjimas greitai perdirbti pakankam kiek ene. gijos, krakmolas; - sudtinguosius angliavandenius (polisacharidus), esanius daugiausia bulvse, ryiuose, grduose, ak ninse darovse. Jie perdirba energij pamau ir tolygiai. Taip pat yra mineral ir vitamin altinis. Baltymai Paprastieji baltymai, a h a proteinai, yra pagrindin statybin lsteli mediag;, leidianti joms atlikti savo funkcijas ir regeneracij. J yra msoje, pauktienoje, uvyse kiauiniuose, kai kuriose darovi ryse (sojoje, pupelse) ir pieno produkt :Ose. Riebalai Rk balai yra labai svarb ;s organizmo energijos altinis. Turi tik juose tirpstani vi amin (A, D, E, K). Saugo or ganizm nuo alio. Kalcis ir fosforas ie elementai svarbs smegen veiklai. Kalcis maina raumen dirglum, atsirandant dl natrio ir kalio svei kos. Fosforas reguliuoja kalcio kiek kraujyje.
150

* Magnis Lemia fosforo ir kalio pasisavinim. (Primename, kad organizmas yra vieninga funkcin visuma ir visa jo veikla susijusi.) Magnis palaiko nervini dirginim pusiausvyr. Jo trkumas organizme sukelia susierzinim ir nuovarg. Magnio yra darovse, diovintuose vaisiuose, kakavoje... Puikus nerv sistemos veikl skatinantis produktas yra okoladas (gaminamas i kakavos). Saikingai vartojamas dirbant protin darb yra labai naudingas. Vitaminai Smegen veiklai svarbiausi visi B grups vitaminai. Jie btini nervini impuls veiklai, padeda lstelms judti, pagerina mstym ir atmint. Be to, vitaminas B6 maina dirglum. B grups vitamin yra grd daiguose, miel se, kiauinio trynyje, kepenyse, lapinse darovse, jogur te, rieutuose. Vitaminas C tiesioginio poveikio smegen veiklai ne turi. Veikia organizm kaip visum ir padeda lengviau veikti pernelyg didelius fizinius arba dvasinius krvius. Vitaminas D yra btinas kalcio pasisavinimui. Jo yra kepenyse, trynyje, kakavoje. Pavyzdys Alberas Fransua Krcfas* rekomenduoja subalan suot maist pagal pavyzd 421 ABR". Kiekviename maiste turt bti: 4 dalys angliavandeni -A 2 dalys baltym - B 1 dalis riebal - R Autorius aikina, kad maistas turt bti vairus ir pabria: Visko po truput ir utektinai".
* Albcrt Francois Crcff, La dietetiquc/23/. 151

Pavyzdys: "Vaisi sultys Duona Sviestas Virtas kiauSinis Kompotas Jogurtas Cukrus Vanduo, arbata, kava I viso:

A 1 1

vartojant: sukelia nemig, stipr irdies plakim. Kofeino yra kavoje, arbatoje ir koloje. Nikotinas Greito poveikio mediaga. Trumpai stimuliuoja ir atpalaiduoja, taiau vartojant ilgiau sukelia sr ns ir at minties sutrikim. Rkymas maina deguonies kiek kraujyje, paeidia nerv lsteles ir slopina deguonies tiekim smegenims. Vienas i ilgalaikio rkymo padarini yra nuolatinis ner vingumas.

1 1 1 1 1 O 4 O 2 O 1

TVyg pagrindins sveikos mitybos taisykls 1. Soiai pusryiauti, kad susidaryt reikaling energijos atsarg. 2. Vblfyti visko po truput ir taip gauti subalansuot energijos porcij. 3. Pakankamai judti, kad knas sudegint su maistu gaut energij. 63 pratimas Kaip paruoti maist pagal 421 ABR pavyzd Sudarykite valgiarat pagal pavyzd. Porcijos dydis yra individualus. Kiekvien dien valgome ma daug tiek pat, suvartojame pana patiekal kiek. 4 angliavandeni dozs 1 doz viei darovi ir vaisi 1 doz virt patiekal 1 doz polisacharid 1 doz paprastj angliavandeni 2 baltym dozs 1 doz pieno baltym (pienas, sriai, jogurtai) 1 doz kit baltym 1 riebal doz (padalyta dvi dalis)

Atminties nuodai" Kiekvienas, kuris perkrauna savo mstym arba at mint, danai ieko mediag, skatinani ir dirginani nerv sistem, vadinamj stimuliuojanij, t.y. ekscitant. ios mediagos stimuliuoja intelektual pajgum, padeda susikaupti bei siminti. Raminamieji prieingai - maina nervin tamp, emocijas, nerim prie egzamin mokykloje arba sunk darb. Nuolat vartodamas ias mediagas mogus prie j pripranta, atsiranda poreikis didinti doz. Pateiksime jums kelias pavojingas mediagas. Kofeinas Gali bti geras smegen stimuliatorius. Maomis do zmis nepavojingas. Sveikatai grsti gali tik nesaikingai
152

Vi dozs gyvulini riebal Vi dozs augalini riebal

153

 Alkoholis Pavartojus alkoholio aikiai sumaja susikaustymas, tai ir bna dana grimo prieastis. Taiau visgi alkoholio vartojimas gerokai apsunkina bet kok fizin ar protin darb. Nesaikingai artojant alkohol, nesugebama priim ti naujos informacijos, atsiranda isiblakymas, laiko ir erdvs dezorientacijos ir konfabuliacija*. Raminamieji vaistai (trankviliantai) Tokie vaistai, kaip anksiolitikai (mediagos, mainan ios nerim) ir hipnotikai (migdomieji) turt bti var tojami tik priirim medikams. Tai veiksmingi vaistai, taiau tik tada, kai tinkamai paskirti ir naudojami pagal instrukcij. Trankviliantai turi sedatyv (t. y. velniai raminant) poveik ir keiia mogaus elges. Gydymui prasidjus su ltja judesiai ir pablogja koordinacija, atsiranda susi kaupimo ir atminties sutrikim. J vartojimas gali sukelti keliolikos valand amnezij**. Jei intensyviai studijuojate, visikai netinka tabletmis stimuliuoti arba raminti nerv sistem. ie vaistai sutrik do informacijos primim ir jos ufiksavim ilgalaikje atmintyje.

buvo isiaikinta, kad elektrinis smegen aktyvumas mie ganio ir pabudusio labai skiriasi. Jei tiriamasis asmuo atsibuds, EEG raytas pdsakas yra greitosios bangos. Prieingai, umiegant ir miegant bangos sultja ir isitie sia. EEG padjo atrasti dvi pagrindines miego fazes ir penkias miego stadijas. Pirmoji faz - ltasis miegas - yra keturi stadij: - I stadija - snaudulys; - II ir III stadija - pavirutinikas miegas (ltos ban gos); - IV stadija - gilus miegas. Madaug valand po umigimo encefalografinio mie go raas pirm kart rykiai keiiasi - bangos greitai suaktyvja, ilieka vis V stadij, arba antr pagrindin miego faz. Ji vadinama paradoksiniu (greituoju) miegu. Kaip sako pavadinimas, miego tarp lydi paradoksai. Prasideda intensyvi smegen veikla ir nerv bei raumen lstels, veikiamos taip pat, kaip ir budjimo bsenoje. Visgi vienintelis regimas judesys yra aki obuoli judji mas - pagal V miego stadij vadinama REM (sutrumpi nimas i angl k. - Rapid Eyes Movements, t. y. greiti aki judesiai). iai stadijai bdingas bendras raumen tempimo sumajimas. Jei i miego stadija itiks mog, sdint kdje, jis lengvai gali nuo jos nukristi. Vienos miego fazs metu isirikiuoja visos miego sta dijos. Fazs kartojasi keturis, penkis kartus per nakt. Gili miego stadij nakt maja, o paradoksinio miego, at virkiai, didja. Liaudies posakis sako: Ko neprimiegosi iki vidurnak io, po vidurnakio jau neatsimiegosi". Juk per pirmsias dvi miego fazes miegama giliausiai. io miego trukm nakt nenutrkstamai trumpja. Sapnuojama daniausiai paradoksinio miego metu. Jei vis nakt ms miegas
155

Miegas
Nuo 1953 m., kai buvo atrastas naujas tiriamasis ir bandomasis metodas elektroencefalografija (EEG)***, vis daugja mokslini darb apie mieg. iais metodais
* Atsiminimo sprag upildymas vairiomis mintimis, vaizdiniais ir pan. ** Atminties sutrikimas, kuris tam tikram laikui sukliudo siminti nauj ir atgaminti sen informacij. *** Tiriamasis metodas, galvos smegen bioelektrini potencial uraymas. Grafinis galvos smegen bioelektrini potencial uraas va dinamas elektroencefalograma. 154

buvo paradoksins stadijos pradioje, ryte skundiams, kad blogai miegojome, net jei miegas truko, pvz., dvylika valand. Jei REM miegas bna pertraukiamas periodi kai kelet dien, tiriamj asmen dirglumas padidja ir trinka atmintis. i tyrim rezultatai patvirtina, kad mie gas yra btinas visai per dien gautai informacijai fiksuoti ir integruoti Atrodo, kad studijuodamas mogus links miegoti ilgiau. Todl reikt perspti dl migdomj vaist vartoji mo. Mieg jie sukelia, bet dl to pablogja stadij koky b. Negerkite ir pernelyg daug kavos, nes ji blogina umi gim ir trumpina mieg. Atminkite, kad REM miegas daniausias bna paryiui.
Paradoksinis miegas
H

Jie galutinai sitvirtina miego pabaigoje. Tuo laiko tarpiu nauja informacija susijungia su anksiau gyta, esania ilgalaikje atmintyje. Danai koks nors sapnas ar komaras kartojasi keliskart per nakt. Miegas, kaip fiziologinis poreikis, btina^ poilsiui. Be to, jis btinas pasisavinti visiems naujiem- patyrimams, taigi prisideda kuriant kiekvieno i ms asmenyb bei identitet. Miego trkumas, prieingai, sukelia atminties sutrikimus ir asmenybs vienodjim.
Suaugusiojo hipnograma* Pastebta, kad IV miego stadija visos nakties metu atsiranda tik du kartus ir REM fazi skaiius paryiui didja.

'

M .

Atrodo, kad paradoksinis miegas turi didiul reikm sud tingiausios smegen veiklos - mstymo, mokymosi ir atmin ties - kokybei. Kdikio paradoksinis miegas sudaro 50% viso miego, tuo tarpu suaugusiojo tik 20-25%.

Miegas teigiamai veikia atmint Mokslininkai jau imtmeio pradioje suinojo, kad geriau iSmokstame tai, k simename prie mieg. Jei no rime k nors gerai siminti, pravartu perskaityti i vakaro prie mieg. Kitas miegas padeda k tik gautai informaci jai sitvirtinti. Pirmoje nakties pusje, ypa REM stadijose, smege nys i naujo permala" visos dienos pojius ir vykius. Jei miegantj paadintume REM stadijos viduryje, patirtu me aik ry tarp sapn ir igyvent vyki. Atminties juostels tvirtinimo metu smegenis isispaudia prisi minimai. 156

Grafinis vienos nakties vaizdavimas. 157

IWWWWHj4Wi

'm.mr'mr"':-'"

Kaip turtumte miegoti i. Miegoti kiekvien vakar eikite tuo paiu metu. 2. Po vakariens jokiu bdu negerkite kavos, taiau pasigar diuokite raminamj oleli arbata. 3. Venkite reguliariai vartoti migdomuosius. 4. Prie pat umiegant trumpai prisiminkite, ko per dien i mokote.

TVys geresnio siminimo bdai 1. Visiems spdiams skirti deram dmes ir rasti simintin ini prasm. Mintyse susikurti atitinkamas asociacijas. 2. Jei mokots ilgiau nei valand, btinai darykite pertraukas. 3. Po pertraukos atgaivinkite tai, ko k tik imokote.

Studijuojame miegodami, arba hipnopedija Kaip rao Aldasas Hakslis mokslins fantastikos ro mane Civilizacijos pabaiga", hipnopedija yra technika, k\v' reikiasi pasmoniniu mokymusi miegant. Mokslininkai prie mieganio tiriamojo asmens pade da jungt magnetofon. ie tyrimai rod, kad siminti galima tik pirmojoje miego stadijoje, t. y. umiegant. Giliai miegodamas mogus jokios naujos informacijos nepriima. Visgi ias ivadas reuvt vertinti atsargiai. Umigimo sta dija yra labai trumpa bei trapi. Ji gali bti sutrikdyta stipri gars ir vliau neigiamai veikia vis miego kokyb. Mokymosi ritmai Jei norite studijuoti efektyviai, turite inoti, kiek visgi turite laiko, kad apribotumte inias, kurias turite valdy ti, ir pasirinktumte geriausi strategij. Mokymosi laiko skirstymas Jei norime naujus spdius gerai pasisavinti ir pri jungti prie anksiau gaut ini, turime tam skirti pakan kamai laiko. Atminiai nenaudingas nei skubjimas, nei perdtas susirpinimas.
.158

Jau 1897 m. Dost (cituojama pagal /4/) pabr, kaip svarbu dirbant teisingai suskirstyti laik. Dirbant ilgiau nei valand bt pravartu j padalyti pertraukomis. T patvirtina ir daugelis kit mokslinink: simenama geriau, jei mokymsi pertraukiame poilsio minutmis (vadinamasispadalytasis mokymasis). Atminties raas sustip rinamas, jei po penkiasdeimties minui studijavimo de imt minui skirsite poilsiui. ios trumpos pertraukos metu smegenys suriuoja naujas inias ir registruoja jas ilgalaikje atmintyje. Visada po pertraukos pakartojame, k per prajusi valand imokome ir taip patikriname, k siminme - sustipriname atminties ra. Jei mokymosi mediaga yra nesunki, galime dirbti be pertrauki) (vadin. nepertraukiamasis mokymasis). Pertraukos padeda ivengti dmesio sumajimo. Ki tas j privalumas yra raumen ir vidins tampos suma jimas. Mobilizuojant atmint, negalima imtis darbo paskuti n minut ir nepasilikti jokit) laiko rezervo. Atsipalaidavimas Susikaupimo metu daniausiai tempiame raumenis, ypa kaklo, sukandame andikaulius... Norint geriau siminti, prieingai, naudingiau, kai rau menys atpalaiduoti.
15"

j
Visuotinis 64 pratimas Kaip atsipalaiduoti is pratintas yra trumpas. Neturt trukti ilgiau nei vien ar dvi minutes. 1. Susiraskite rami vietel ir patogiai apsirenkite. 2. Usimerkite - taip lengviau atsipalaiduosite. 3. Ilskits sddami krsle su plaiais ranktriais, jei tokio neturite, raskite patogi kd ir sitaisykite fiakro keleivio poza: kojomis atsiremkite eme, atpalaiduokite nugar, rankas padkite ant keli ir nuleiskite galv. Tokioje pad tyje jums turi bti patogu - js turite nurimti. Leiskite, kad jus uvaldyt mintis: kuo esu ramesnis, tuo labiau atsipalai davs... 4. Pamirkite visk, kas jus jaudina, ir pamau atpalaiduokite raumen grupes. - Pradkite nuo veido: jei jo nelieiate, suraukite kakt, u simerkite, sukskite dantis... ir visk atpalaiduokite. - Pamau nuo virugalvio atpalaiduokite kakt, antakius, vokus, akis, skruostus, lpas, andikaulius (taip atpalai duosite ir lieuv; nurykite besikaupianias seiles). - Pamau atpalaiduokite peius, rankas, nugar ir krtin. - Pagaliau atpalaiduokite ir apatin kno dal. 5. Baigdami tris ar keturis kartus giliai kvpkite ir pasiry kite taip, kaip darote atsibud ryte. Paiovaukite ir tada at simerkite. 6. Atnaujinkite buvusi judjimo raumen tamp, grkite normali budjimo ir tampos bsen. Mokymosi metodai Atsivelgdami mokymuisi skirt laik, taip pat u duoties svarbum bei sudtingum, turime susikurti atitin kam mokymosi strategij. Galime mokytis be pertrauk arba dalimis. 160 mokymasis Visuotinio (arba globaliojo) mokymosi metu moko m j mediag reikia pavelgti kaip visum. i mums pads suvokti dali ssajas. Suvoksime duomen strukt r, j viet sistemoje ir trumpalaik atmint i karto jsidsime pagrindins mintis. Globalusis metodas danai veiksmingas, nes i pat pradi padeda suvokti erdvin Visumos struktr. Studijuojama kelis kartus i karto pa kartojant vis mediag, kol gaunamas patenkinamas re zultatas. Cezaris Floresas/4/ nurodo, kad iuo bdu geriausius rezultatus pasiekia isimokslin ir inteligentiki mons, nes jiems ne problema riuoti ir sisteminti naujai priim t informacij. metod galite ibandyti, pvz., mokydamiesi ne daugiau eiolikos eilui eilrat. Jei jis bt ilgesnis, silome pasinaudoti dali metodu. Mokymasis dalimis Mokantis dalimis reikia uduot padalyti kelias dalis. atmint diegiama pamau ir maesnmis dalimis. Mokymasis atmintinai pasikartojant pozityviai nutei kia mokin ir suteikia jam drsos tsti toliau. Jei pakarto jama tik maa visumos dalis, lengviau j sikalti galv. Tai suteikia pasitenkinimo ir skatina tsti studij; ;. I pat pradi reikia susikurti konkret mokymosi plan, pvz.: pirmiausia perskaitysiu pirmus keturis pos melius, po tojuos pakartosiu atmintinai". Tikrumas, kad js pastangos nenujo veltui, yra puiki motyvacija tsti darb. Galima nustatyti konkreius tikslus, taiau nereik t supanioti j pernelyg grietu laiko planu. Nereikia stengtis rodyti savo gebjim pranokti trum palaiks atminties pajgum. Svarbiau pasikartoti me diag daug kart - taip bus lengviau pasiekti rezultatus.
161

Ubaikime drauge su C.Floresu: Patirtis rodo, kad patikimiausias yra mirusis metodas, kuris prasideda globaliai pavelgus uduot kaip visum ir vliau perjus atskir dali mokymsi atmintinai, nepametant i galvos visumos"/4/. Susimstykite, kiek gali js atmintis, ir pasinaudoki te kasdieniame gyvenime. sismoninkite, kokius turite ; proius jbr inaudokite veikdami sudtingiausi neprast uduot. Sukurkite savo mokymosi metod, kuris maint stres. vertinkite rezultatus ir raskite motyvacij studi joms. Kita anketa neturi vienintelio teisingo atsakymo...
Kokiu metodu naudotis mokantis? 1. Jei norite atsiminti pagrindines mintis, pasirinkite visuotin metod, kuris leidia pamatyti bendr problemos vaizd ir gerai isaugo ilgalaikje atmintyje. 2. Jei norite atsiminti k nors konkretaus pasirinkite dali metod. Sistemingas maesni dali kartojimas yra labiau motyvuotas ir d! to veiksmingesnis. 3. Sujunkite abu metodus; jie vienas kit labai gerai papildo. Vis pirma gerai susipainkite su visa mediaga ir isirinkite pagrindines mintis, o vliau padalykite j dalis, kad geriau atsimintumte.

65a pratimas Nevalgykite j! g

Smulks vaisiai iuose paveikslliuose nors ir panas val gomuosius kaip, pavyzdiui, serbentai arba agrastai, 6 d d mesio! Jais galima apsinuodyti, o kai kurie i j ir mirtinai nuodingi! Svarbu inoti, kad pavojingiausi yra ali, t. y. nepri nok vaisiai. Nuodingus augalus btina inoti! Per deimt minui pervelkite iuos paveiksllius:
paprastoji pakalnut (raudoni vaisiai)

dygioji < r unobel pC, (juodi vaisiai)

pelkinis inginys (raudoni vaiiju)

alcialunkis *** (juodos uogos)

lauras (raudonos uogos)

paprastasis /-v sausmedis jlC (juodos uogos)

paprastasis putinas (rySkiai raudonos uogos)

kukmedis (raudonos uogos)

ketu t lap vilkauog (tamsiai mlyni vaisiai)

karklavijas **v (rySkiai raudoni vaisiai;

Udenkite ir tskite pratim kitame puslapyje.

163

65b pratimas Nevalgykite j! Atpain augalus pagal lap form paraykite j pavadinimus. Irinkite ii j mirtinai nuodingus.

66 pratimas

Kok metod renkats studijuodami? Nurodykite jums labiausiai tinkant atsakym. Vliau pamsty kite ir apie kitus atsakymus. Kaip geriausiai motyvuoti? D Stengiats dirbti kuo greiiau ir neatidlioti nieki > rytdienai. D Studijuojate pasiry visk imokti. D Nustatote kok nors trumpalaik tiksl. Kaip keliate susidomjim mokymusi? D Iekote ryio tarp asmenini interes ir duomen, kuriuos reikia atsiminti. D Stengiats suinoti apie tem kuo daugiau ir remiats jau tu rimomis iniomis. (Naudojats septyni K metodu, apravtu 141 psl.) D Papildote mediag asmeninmis krybinmis idjomis. Kada geriausiai priimate naujas inias? Kada esate krybi kiausi ir pajgiausi? D Ryte. D Vakare. D Kitu metu: Kokios darbo slygos jums tinkamiausios?
i

D Nuolatin vieta (darbo kambario, virtuvs stalo, valgomojo stalo...). D Garsinio fono. D Duo. D Kit: Kaip organizuojate laik mokydamiesi? D Skirstote laik adintuvu. D Jei darbas trunka ilgiau nei valand, per trumpas pertraukas pailsite. D Visada po tam tikro laiko mediag pasikartojate,

Kok metod pasirinkote simindami augalus?

e3r

Sprendimas knygos gale.

164

165

Kaip ruoiats egzaminui, jei turite maai laiko? D Pasiruoiate pastab ir santrauk korteles. D Sutvarkote savo studij metod. D Mokots su kuo nors drauge. D Mokydamiesi stengiats bti geros formos. Gerai maitinats ir ilgai miegate. (Intensyviai studijuojant btina ilgiau miegoti nei paprastai.) Kaip ruoiats egzaminui per metus? Savo darbo ritm priderinate prie egzamin. Laik, skirt studijoms, kruopiai suplanuojate. Studij mediag pildote kitu skaitymu. Literatros skaitymas greiiau primena enciklopedijos nei ro mano skaitym. Kaip elgsits studijuodami specialij 200 pus lapi apimties knyg? D Skaitote tik atsirinktus raus, kuriuos turtumte imokti. D Pradedate nuo turinio arba nuo esmini svok srao. Jei tokio nra, randate tai, ko reikia, greitai pervert knyg. D Nesileidiate blakomi ir sistemingai iekote reikalingos in formacijos. Kaip elgiats simindami tekst? D Kalate inias sau galv, tikdamiesi, kad atsiminsite. D atmint raote antrates. Suvokiate loginius pastraip ryius. Kaip geriausiai simenate duomenis i aplinkraio darbe? D Atidiai perskaitote teksto pradi ir pabaig. Aplinkraio autoriai yra js kolegos, o ne profesionals redaktoriai. D Pasiymite, koki tiksl siekia autorius, kokios jo hipotezs ir mintys ir kokias jis daro ivadas. Kaip atsimenate vairius kodus, telefono numerius ir pan.? D Usiraote juos, kad jums nereikt visko atsiminti. D Ukoduojate juos naudodamiesi A.Pariso mnemotechnikos metodu (r. 115 psl.).

Kaip prapleiate svetimos kalbos odi atsargas, jei js lau kia egzaminas arba pokalbis? D Suplanuojate, kad imoksite 200-300 nauj odi. Vadinasi, odi skaii padalysite i likusi dien, kurios jums liko, skaiiaus. Jei imoksite septynis naujus odius kasdien, tai per mnes imoksite daugiau nei du imtus odi. Stengiats ia kalba kalbti kaip galima daniau. D Isiruoiate kino teatr pairti filmo originalo kalba su lietuvikais subtitrais. Kaip geriau simenate paskait arba referat? D Tiksliai atsimenate pavadinim, kuris glaustai apima paskai tos tem. D Atsimenate autoriaus pavard. D Usirainjate. Sutvarkote savo uraus, spalvotai paymite pagrindines mintis ir pabraukiate esminius odius. Kaip kovojate su jauduliu prie pasirodym vieumoje? D Net jei jaudinats, nevartojate pernelyg daug stimuliatori (kavos ir pan.), nes jie didina tamp. D Usiraote vairiausio pobdio informacij, kurios tik jums galt prireikti pasirodymo metu. D Imokstate savo pastabas atmintinai, naudodamiesi ioje kny goje pateiktais metodais. D Prie darb arba per pertrauk atsipalaiduojate. Kaip palaikote ger atmint? D Mokymosi pabaigoje pasikartojate tai, k prie tai imokote. D Pasikartojate mokymosi mediag prie mieg. O Visada i ryto pervelgiate tai, ko imokote vakar. Kaip mokots pasikliauti savo atmintimi? Nenuilstamai treniruojate savo trumpalaik atmint kurdami planus ir juos nuolat kontroliuojate. D vertinate sritis, kuriose js atmintis yra puiki.

167

7 SKYRIUS Biologiniai atminties poymiai

Per pastaruosius dvideimt met smegenys tapo in tensyvi tyrinjim objektu. Pateikta nemaai nauj i ni. Vidini mechanizm, suvokimo, atminties, intelekto ir mokymosi studijomis usiima vadinamieji kognityvs mokslai*. Kas yra prisiminimas? Kaip jis atsiranda? Kur sme genyse yra prisiminim centras? Biologin atminties es m studijuoja neurobiologija**. inoma, kad atsiminimai ms smegenyse ukoduoti nervinse lstelse. Kiekvie nas prisiminimas palieka smegenyse pdsak, vadinam
engram.
Pavyzdys Marija sugeba su savo gydytoju kalbtis prasmingai. Nekyla problem nei reikiant savo mintis, nei paren kant odius, ji gerai atsimena prajusius vykius. Visgi neatsimena t gydytoj, kurie j apiri dl sutrikusios atminties, vard. Po hipokampo (smegen dalis, kuri perveda atmin ties raus kitas specializuotas smegen ievs dalis) operacijos Marija nebepajgia sidti galv nieko nau jo. i pacient jau nebeatsimena nieko, k suinojo po operacijos. Taip yra todl, kad sutrikdytas jos gebjimas i trumpalaiks atminties patyrimus perkelti ilgalaik atmint.

* is amerikietikos kilms terminas Europoje atsirado devintajame deimtmetyje. Jis ymi mokslini srii grupe - kognityvine psichologij, sritis, susijusias su dirbtiniu intelektu, neurologijos sritis - su tuo paiu interes objektu, kuris aikina vis painimo proces dalis (suvokimo, kalbos, mokymosi, atminties, problem sprendimo ir pan.). ** Biologin smegen studija. 169

K inome apie smegenis I neuroanatomini pacient analizs paaikja, kad daugum atminties sutrikim sukelia limbins sistemos sutrikimai*. Argi joje nebuvo atrastas atminties centras? Svarbiausia limbins sistemos dalis yra hipokampas. Jam sutrikus, mogus gerai atgaivina senus atsiminimus, taiau nra pajgus imokti nieko nauja. Juk kiekviena nauja informacija turi pereiti hipokamp. Ten analizuoja ma, ukoduojama ir tik po to pereina kitas smegen dalis. ios inios 1937 m. atved gydytoj Pape prie at minties sferos hipotezs (r. 18 pav.) sukrimo. Informa cija turi praeiti kelias spe. ,. . hipotalamas

17pav. Atminties emlapis

Kaip ukoduojamas atsiminimas? Nepaisant mokslins paangos daugyb klausim lieka be atsakymo. Kognity vs mokslai visgi tiksliai atskiria, kaip vyksta mokymasis ir kaip veikia atmintis - du procesai, kurie danai painiojami. Mokymasis yra nauj ini gijimas, tuo tarpu atmin tis gytas inias ilaiko ir sugeba atsiminti praeities igy venimus.
1.70

cianas smegen ieves sritis ' v ____ ir tik po to sispaudia atmint. smegenis patenka sensorinmis smegen ie vs sritimis, i ten vienu me tu patenka hipokamp ir amygdauT\ ^hipokampas amygdal (limbins siste mos dalis), i j hipotalam ir gal gale grta j sme18pav. Papeo ratas gen iev. Kita limbins sistemos funkcija yra emocij valdymas ir motyvacija. Kiekviena nauja patirtis sugrupuojama priimtin, t. y. vert pakartojimo, ir nepriimtin, skirt tam, kad mogus ateityje tokios patirties ivengt. Taigi limbins sistemos dka inome, kad verdaniu vandeniu galima apsiplikyti, o smeigtuku sidurti. Smegenys neturi vienintelio atminties saugojimo cent ro; i vienos puss ji siejasi su specializuotomis smegen struktromis, kurios ilgiau isaugo inias, i kitos - aso ciatyvias smegen sritis, veikianias ini isaugojim taip, kad atsirast atsiminimas.
* Limbin sistema yra nervins sistemos dalis, kuri vaidina pagrindin vaidmen mokantis. Siejasi su emocijomis, kurios gali blokuoti siminim ir atsi minim, jei tam tikras vykis nemalonus arba yra lydimas ko nors nemalonaus.

171

Neuronalins sferos Smegen augimo metu gali atsirasti labai daug ssaj tarp atskir neuron*. Kiekvieno i ms smegenyse yra nesuskaiiuojama daugyb galim nervini srii, bet daniausiai iauga tik tam tikromis asmens tobuljimo slygomis stimuliuoja mos ir veikiamos. Dl ios prieasties kalbininkas Noamas Chomskis teigia: Visi esame genetikai uprogramuoti imokti bet koki kalb, taiau gimtosios kalbos valdy mas apriboja ms sugebjim tobulai imokti kitas kalbas"**.
dendritas

neuromediatoriais, kurie prisijungia prie kit nervini lsteli receptori. iandien inome jau apie penkiasde imt neuromediatori. Daniausiai pasitaikantys yra acetil cholinas, gamaaminoriebal (GABA) rgtis, dopaminas, adrenalinas irgliutamino rgtis. Atmintis yra vis smegen funkcija, atstovauja visoms j sritims, todl ir mokslininkai skaiiuoja net keliolika form. Neegzistuoja vienintel atmintis, yra keliolika daugiau ar maiau susijusi sistem.

Atmintis ir senjimas Argi nuomon, kad atmintis senstant silpnja, yra tik mitas? Ar i tikrj bgant metams ji prastja? Nepaisant jos pagrstumo, i nuomon vis dlto provo kuoja kitus klausimus. Ar atminties pablogjimas senatv je yra fiziologinis reikinys? Ar is reikinys yra normalaus, ar patologiko senjimo padarinys? Klinikiniu poiriu btina skirti nekenksming u marum ir svarbesnius patologinius sutrikimus, kurie veikia atmint daug greiiau. Nekenksmingas umarumas Daugyb moni skundiasi gydytojams dl pablog jusios atminties. Vis daniau baltos dms" atmintyje jiems apsunkina prast kasdien gyvenim. Todl kai ku rios ligonins arba mokslins staigos kuria atminties sutrikim centrus, kuriuose dirba neurologai, gerontologai ir psichologai. Danai ia sprendiama vard ir pavadinim umar umas, sunkus neseniai atsilikusi vyki ar patyrim atsi minimas. Negaliu atsiminti kolegos, su kuriuo dirbau
17.1

Atminties mediatoriai (gyta informacija sukasi smegenyse ir palieka ten atmin ties pdsak, arba engram. Ta iau kokiu raalu" paymimi ms atsiminimai? Kaip rod elektrofiziologins studijos***, egzistuoja daugyb chemini mediag, tarpininkaujani ls teli sjungai. Nuo nervini ls teli galni atitrksta pslels su molekulmis, vadinamaisiais

lstelinis knas

aksonas

19 pav. Tipikas neuronas sudarytas i lstelinio kno ir dviej ri ataugti: trumpesnij dendrit, kurie sieja nervin lstel su ki tomis, ir vienos ilgesns - neurito, kuriuo perneamas dilginimas. I'ukstanei akson (centrini neurit sileli) ssajos sudaro nenus. * Neuronas, arba nervin lstel, yra pagrindin visos nervins ls tels statybin mediaga. Smegenyse i viso ji| yra apie imt milijard. ** Noam C'homskv, Kmnvledge of I.angnage/24/. *** ios studijos aprao nervins sistemos elektrin aktyvum.

172

penkiolika met, vardo..."; Jau nebeinau, koki knyg paskutin,kart skaiiau"; Neinau, ko visgi iekau ia me kambaryje". Kalbame apie tam tikrais tarpais pasi kartojanius umarumo atvejus. ias smulkias kasdienes problemas vadiname benignmis, arba nekenksmingu u marumu. Nordami rasti paaikinim iam umarumui, turime sivaizduoti kasdien pacient gyvenim. Ijus pensij, vaikams tapus savarankikiems, jiems sumajo darbo ir socialini kontakt, o j gyvenimas labai sultjo. Dvasi nis ar fiziologinis aktyvumas vyresniems monms trunka kur kas ilgiau. Besiskundiantys prastjania atmintimi objektyviais testais pasiekia ger rezultat. Testai vyksta idealioje tar si iltnamio aplinkoje, stengiamasi monms sukelti vaiz dinius ar dirginti klausos pojius, tiriamieji j kantriai klausosi. Jei vyresnis mogus prisiveria labai susikaupti, jis gali pasiekti patenkinam rezultat, danai prilygstan i ir daug jaunesni moni rezultatams.
Pavyzdys Gydytojas pasak Lidai, kad ji pasiek patenkinam rezultat atminties test metu, taiau jos visai nenuramino: Kuo labiau stengiuosi, tuo daniau pokalbio me tu negaliu atsiminti kieno nors vardo arba kokio nors pavadinimo". Lida kalba apie pavluoti} informacijos atsiminima: Labiausiai mane pykdo, kad visk atsimenu tada. kai man tojau nebereikia". Kiekvienas toks utrukimas jai nepakeliamas. Igy vena kaip neskm: Kai atsimenu kok nors vard, tai darau todl, kad galiau panaudoti j dabar, o ne po penki minui".

Patologinis umarumas Kai kurie mons kenia nuo beveik nenutrkstamo atminties sutrikimo, nors danai to net nesuvokia. Tokiu atveju tai jau patologinis umarumas, kuris daniausiai apima visai nesenus vykius ir sutrikdo vis paciento asme nyb. Suinojus apie tok sutrikim, btina atlikti isam neurologin patikrinim.
Pavyzdys

Kai Emilija gydytojams pasakoja kas jai gyvenime nutiko, kalba riliai, taiau nesugeba patikslinti detali ir pasakodama vykius nesilaiko laiko. .los atmintis daugiau sutrikusi, nei atrodo. Neinau, kodl ia esu". inote, kelinta diena iandien'" Ne". inote, kelinti melai?" Ne". Kiek jums met?" Gimiau 1930-ais metais." Taigi kiek jums met?" Neinau."

Smegen plastika Tyrim rezultatai liudija, kad jau po trisdeimties me t sumaja gebjimas mokytis ir prisitaikyti prie nauj aplinkybi, o apie septyniasdeimtuosius is pasikeitimas tampa labai rykus. Neurobiologai jau seniai teigia, kad gyvendami vis ne tenkame smegen lsteli. Tai reikt, kad mums nelieka nieko kito, kaip tik pasiduoti likimui. Visgi mokslininkai sutaria, kad daug svarbiau nei nervint lsteli kiekis yra tarplstelinio sujungimo kokyb, vadinamoji smegen plastika. Anot amerikiei psichologo D.O.Hebos, esant
175

174

atskiriems vykiams tarp neuron susidaro laikini ryiai. Taip sukurti lsteli tinklai veikia dl kontakt ant tarp lstelini jungi, vadinam sinapse. Sinapse reikia plastikai. Vadinasi, smegenys gali prisitaikyti prie tarp lstelinio perdavimo intensyvumo"/25/.

Individualus skirtumai Ms knygoje daniausiai mokslinink studij rezul-' tatus pateikiame procentais. ie duomenys yra lengvai su prantami ir leidia bendrais bruoais sivaizduoti popu- ^ tariausi grupi tyrimus. Kiekvienas skaitytojas pagalO juos gali pasitikrinti individualiai. Ir visgi du mons, ku-?rie pasiekt vienod rezultat, labai danai yra skirtingo . intelekto: vienas i j, pavyzdiui, geriau valdo odines atsargas, kito geresnis erdvinis suvokimas. domu palyginti, kaip skirtingi mons sprendia t, pai uduot. Kiekvienas i j supranta duomenis savaip, todl savaip atlieka uduot. Pabandykite isprsti pateik tas uduotis ir papraykite tai padaryti savo artimj ir draug. Stebdami, kaip jie stengiasi surasti sprendim, ko nors naujo imoksite ir js patys.
68 pratimas Kaladls is pavyzdys i kaladli atsirado atlikus kelias erdvines rotaci jas. Tarp i form raskite t, kuri analogika pavyzdiui.

67 pratimas
Veidrodinis atspindys Atidiai pervelkite ias formas. Nupiekite j veidrodinius atvaizdus. Pavyzdys Pavyzdys

'-' Sprendimas knygos gale.

Sprsdami 68 pratim, galite naudotis vairiais meto dais. Tinkamiausias tas, kuris remiasi erdviniu mstymu. Svarbu isilaisvinti nuo ploktuminio mstymo ir sivaiz duoti kaladles, judanias trimatje erdvje. Gebjimas
176 177

'

globaliai suvokti, t. y. bendras visapusikas poiris kon kret daikt, naudingas, kai turime orientuotis kokioje nors erdvje - emlapyje, plane arba vietovje. 69a ir b tipo pratimuose (Labirintas) vienas sprend jas paveiksll iri kaip visum, kitas uduot padalija dalimis ir sprendia vien po kitos, komentuodamas, k daro. (I ieities tako leidiuosi emyn, vliau pasuku dein ir pieiu vir...") is sprendjas veikia etapais n akimirksn nemato labirinto kaip visumos, taiau stebi ii dalimis. domu, kad kai kurias uduotis geriau atlieka mote rys, o kai kurias vyrai.

69b. pratimas Labirintas iame paveiksllyje yra toks pat labirintas, kaip ir pirmajame. Pabandykite ir v! rasti keli i tako S j tak T. Jei js bdas neveda tiksl, pamginkite j pakeisti. Isprsti test sunku monms, sergantiems klaustrofobija. Jei bus sunku sprsti j pratim, suvokite ir emocines prieastis.

69a pratimas Labirintas Atidiai pervelkite labirint. Pasiimkite pietuk ir paymkite t r nuo tako S (startas) iki tako T (tikslas). Jei atsiduriate aklavietje, sustokite. Paslpkite savo rezultat ir pabandykite kit pratim.

Londono Vakar Ontarijo universiteto ligonins neu rologinio skyriaus gydytoja profesor Dorin Kimur tiria vyr ir moter uduoi sprendim skirtumus (20 pav.). Statistika liudija, kad vyrai geriau orientuojasi erdvje bei suvokia krypt. Moterys, prieingai, skmingiau traukia detales konkrei schem (autobus stotels, charakte ringas namas, tam tikra parduotuv), sugeba geriau at skirti ir greiiau suvokia, pasiekia geresni rezultat sprendiant tokias uduotis, kaip 71 pratimas - surasti vienod nam... Statistikai teigia, kad moterys pastabes ns ir geriau atsimena daiktus vietovje.
178 179

\r~v
/L_N
A B C 20 pav. Kokios formos bus sulankstytas popierius pieinlyje po iilankstymo? iq uduot geriau sprendia \yrai.
,3

71 pratimas Namukai Kuo greiiau suraskite namuk, analogik apibrtajam.

^ Sprendimas knygos gale.

70 pratimas Ilankstykite lankstinuk Du kartus perlenktame popieriuje mes ikirpome skylutes ar ba apkarpme kratus. Kuris i keturi ilankstyto popieriaus variant atitinka sulankstytj kairje? A B C ' ' ' Sprendimas knygos gale.

1%
0

oo oo
A

o
O

oo

o o o
C

o o
D

o o

72 pratimas sibrovlis Daiktai abiejuose paveikslliuose yra perdlioti, bet antrajame yra vienu daiktu maiau. Kurio trksta? Atsakykite kuo greiiau.

o
B

(^t&=> C D Sprendimas knygos gale. Sprendimas knygos gale. IRO

f^-y 73a pratimas Kimo aidimas Dvi minuts apirinkite paveiksll.

Uduotyje K i m o a i d i m a s " (r. 73 p r a t . ) g a l i m e ras ti vairi s p r e n d i m o b d . Kai kas d a i k t u s palaipsniui kruopiai apiri, ieko p a n a u m ir lygina kiekvien element vien p o kito ( r m a s , d skryblms, m a n e k e n a s ) . S k i r t u m u s galima aptikti tik p a k a r t o t i n a i per velgus. Kitas m a t o vis sujungt daikt visum i karto. Pervelgs abu pieinlius vien p o kito ir i karto sugeba pasakyti, k u o jie skiriasi. 74 pratimas Kaip kovoti su umarumu Remdamiesi tuo, k suinojote ioje knygoje, atsakykite iuos klausimus: 1. Kas yra engrama? a) Svarbi atminties kategorija Ii) Raalo ris. c) Atminties raas smegenyse. d) Neinau. 2. Kokia funkcija atmintyje atlieka hipokampas? a) Paskirsto informacij vairias smegen dalis. b) Itrina nereikalingus atsiminimus. c) Kaupia spdius. d) Neinau. 3. Kokia sensorins atminties funkcija? a) Paskirstymo informacija. b) Isaugo kvapus, garsus, vai/dus... c) Tokia neegzistuoja. d) Neinau. 4. Sensoriniai spdiai a) Nereikalauja tolimesnio apdorojimo smegenyse, b) Yra labai traps: trunka nuo keli tkstantj iki trij se kundi. c) Yra neitrinami. d) Neinau.

Udenkite j ir pereikite prie kito pratimo. 73b pratimas Kimo aidimas Pervelkite paveiksll.

Kuri daikt, prieingai nei ankstesniame paveiksllyje, yra per daug ir kurie yra perkelti? <s " Sprendimas knygos gale.

182

183

5. Kokia trumpalaikes atminties unkcija? a) Kaupia dienos spdius. b) Leidia umirti tai, ko mums nereikia. c) Atgaivi a atsiminimus. d) Nein i. 6. Trump; laiks atminties apimti turi tam tikr rib, kuri: a) Yra miatis, kuri k tik ufiksavome. b) Aikin;, kad negalime imokti laug dalyk vienu metu. c) Toliau nustumia pasmon. d) Nein a. 7. Kokia ilgalaiks atminties fun! cija? a) Itrina atsiminimus. b) Paded;i mokytis atmintinai. c) Ilaiko asmenini atsiminim nokymosi mediag. d) Nein a. 8. Semantin sistema: a) Taikoma jau nuo sen senovs. b) Taikorra tik tada, kai turime pakankamai ini. c) Kalba ;-pie ms gyvenimo {vyli chronologij. d) Neinau. 9. Kai atmintyje yra baltoji dm :"': a) Tai sen -jimo poymis. b) Reikia tik palaukti ir su laiku a minsime. c) Uuominomis arba klausimais . cikia paiekoti atmintyje.
c3

" Sprendimas knygos gale.

ioje knygoje suinojote t apie atminties mecha nizmus. Tai turt jums padti labiau pasitikti savo at minties sugebjimais ir tobulinti siminimo strategij. Atminties esms btina iekoti biologijos ir psichologijos moksl sankirtoje, dl to ji tampa trapi ir laikina. Biologiniai mechanizmai sukuria komunikacinius tinklus tarp atskir lsteli ir taip skolina" smegenims galios apdoroti informacij ir pasiymti naujas inias. Smegenys jautrios nuovargiui, stresui ir maisto mediag trkumui, todl btina gerai miegoti bei sveikai maitintis. Atmintis taip pat yra psichologinis mechanizmas, pri klausantis nuo ms elgesio bei emocij. Kaip jau inote, trumpalaik atmintis riboto pajgu mo: nemanoma vienu metu siminti didelio informacijos kiekio. iuos apribojimus i dalies galima pranokti nau dojant konkreius metodus, ger strategij. Svarbiausias mokymosi principas - suriuoti ir sugrupuoti informa cij, kad vliau galima bt kuo geriau j panaudoti, ir sureguliuoti darbo laik taip, kad inios kuo tikslingiau sirayt ilgalaik atmint. Ariadns kamuollis, vairs uuomin tipai ir ini atgaivinimo planai palengvina at siminti informacij, kuri sistemingai prikimote" galv. Dirbdami naudokits vairiais metodais, pateiktais ioje knygoje. Isirinkite tok, kuris labiausiai jums tinka, ir pritaiky kite j savo kasdieniams poreikiams. Geriausios strategi jos tos, kurias susikuriate patys. Js patys ir galsite jas tikslingiausiai panaudoti. Sprsdami naujus testus patirsite, kad maloniau lavinti atmint vien tik dl pramogos. Nepriklausomai nuo js amiaus ir isilavinimo, isiruokite iekoti nuotyki pai nimo alyje ir pagerinkite savo atmint.
185

Kai kuri pratim sprendimai

2 SKYRIUS 8 pratimas Kokia js darbin atmintis? 245 + 651 = 200 + 600 = 800 40 + 5 0 = 90 5+ 16

3 SKYRIUS
20 pratimas Profiliai Paveiksllyje radote tik vien profil? Kair paveiksllio pus udenkite taip, kad matytumte tiktai ak, esani viduryje, nuleiskite vilgsn emyn ir pamatysite su iauptas lpas... Atsiras sena moteris su skarele. Udenkite dein pus ir pamatysite mergels veidelio profil. 26 pratimas Dlion
1 t \',>

iviso">90 i viso S96 10 pratimas Darbin odin atmintis

F-

1. p ( ap, pda) 2. gai i ragai, gaisras) 3. k (kauk, kktas) 4. tai (vartai, taikinys) 5. ga ()ga, galva) 12 pratimas TRAK PILIS 1. tai garbinga pilis! 2. bg . ir grivanios sienos 3. Kas dien nyksta, apleistos ir vienos!.. 4. gen i bang, ir bokto akmuo, 5. Tai; griva sienos, lidnesr.s kas dien, 6. Pili:.! Tu tiek ami praleidai garsiai! 7. Kui tavo galia, garsi palikimais?

, ' S f t V ' : ; \.

'j:;

..'.-. \

ISIS"
g
;/*

3 ' ^ ' 4 ^ A

"

: ^

mAm,

">; 'mmH n
::^

4 SKYRIUS
36 pratimas Sudliokite od 1. TEATRAS 2. KIRMINAS 3. LOVYS 4. UODEGA 5. BURBULAS 187

15 pratimas Konstruk ijos i kaladli A=2"t kaladls B=12 kaladli C=21 kaladls 186 D - 3 0 kaladli E = 30 kaladli

48 pr.itimas Kodavimas
avinas

seninas romas skalbinia vapsva makaron ii

525 5225 735 54182 5855 3472

koala uptakis arklys mikas jovaras 49 pntimas Kodivimas

- 41 - 8345 - 7415 - 3645 7575

3. Bigbenas, Londonas, Anglija 4. Atodsi tiltas, Venecija, Italija 5. Pasvirs boktas, Piza, Italija 6. Panteonas, Atnai, Graikija 7. Sv. Sofijos soboras, Stambulas, Turkija 8. Brandenburgo vartai, Berlynas,Vokietija 9. Fontanas eere, eneva, veicarija 10. Eifelio boktas, Paryius, Pranczija 62 pratimas Trojos karas

11-ll 62 - one 21 - Anel 70 - radau 34 - moku

8 1 - -pila 46- -ko 90- gedi 5 0 - -sdi 0 2 - -diena

1. Trojos princas Paris. 2. Graioji Spartos Elena. 3. Troja. 4. 1250 m. pr. Kr. 5. viliota spstus nesant karaliui Menelajui. 6. Kad tapt Trojos karaliene. 7. Todl, kad j paadjo dievai.

5 SKYRIUS
52 pratimas Atmintis ir gastronomija Galini atsakymai yra: maka onai, sausainiai, tortas, riestainiai, vafliai, pyragas, omletas, bandei i. 57 pratimas Teisin ;as odis 1. suvokimas 2. (suprosija) slopinimas 3. semantin atmintis 60b pratimas Keliont- po Europ 1. Undi ll, Kodanas, Danija 2. Atoniumas, Briuselis, Belgij.. 188

6 SKYRIUS
65 b pratimas Nevalgykite j! Norint atsiminti ias iliustracijas, galima panaudoti daugiau metod. 1. Galima pasinaudoti dvigubu kodavimu ir atsiminti paveiks ll kartu su atitinkamu tekstu. 2. Galima suriuoti augalus pagal j kriterijus odins infor macijos pagrindu. Pavyzdiui: - mirtinai nuodingi yra: - pavojingi yra: 3. galite juos iskirstyti pagal vaisi spalv: - mlyni ir juodi vaisiai: - balti vaisiai: - raudoni vaisiai: Pabandykite, jei jums pavyks, suriuoti juos ir pagal lapus. 189

7 SK/RIUS
68 pratimas Kaladls B 70 pratimas Ilankstykite lankstinuk l.A 2. A 3. B 4. A 71 pratimas Namukai 20 paveiksllis

Bibliografija
Baddeley, Alan: I*es mraoircs humaines, La Recherche, 7-8, 1994. 131 Brouchon, M., Noizet, G.; Infiuence conjugue dc la familiarit et de la rsonance affective s u r la perception des mota. Bulletin de psychologie, 1996. / 1 3 / Brown a Mc Neill in Journal of Verbai Learning and Verbai Behavior, 1966. / 2 1 / Buzan, Tony: Une tte bien faite. ditions d'Organisation, Paris, 1995. 151 Chomsky, Noam: Knoivledge of Language: ils nalure, origin and use. Greenwood Press, 1986. 141 Craik, Fergus I, M.: La profondeur de t r a i t e m e n t commc prdicteur des performances de la mmoire. Bulletin de Psychologie, numro spcial, 1976. 120/ Creff, Albert-Francois: La Diltiue.. P U F , Que Sais-je?, 1987. / 2 3 / Crovitz, Herbert: Memorylocy in artificial memory. Psychonomic Science, 1969. 122/ Flors, Csar: La Mmoire. P U F , Que Sais-je?, Paris, 1992. IM Fraisse, Paul; La psychologie exprimentale. P U F , Que Sais-je?, P a r i s , 1976. Frances, Robert: Le dueloppement perceptif. Paris, PUF, 1962. /14I Frgnac, Yves: Les mille et une vie de la synapse de Hebh, La Recherche, n" 267, 1994. 1251 Garanderie, Antoine de la: Pdagogie des moyens d'apprendre. Bayard, Le Centurion, Paris, 1982./18/ Les profils pdagogiues. Bayard, Le Centurion, Paris, 1985. /16V Kimura, Doreen: Lc sexe du cerveau. Science et Vie, n 181, 1992. /26/ Laroche, Serge: Toutes nos mmoires. Science et Vie, n" 177, 1991.1X21 Lieury, Alain: Des mithodes pour la mmoire, mais pas n'importe lesueUes. Dunod, Paris, 1992. 161 La mmoire du cerveau d l'cole. Flammarion, Coli. Dominos, 1993. III Savoirs et compctences. Sciences Humaines, Hors srie n" 12, 1996. 11V Luria, AJexandr R.; Uneprodigieuse mmoire. Neuchatel, Deiachaux et Nicstl, 1970. IV Miller, George: Information and Memory. Scientific American, 8, 1956. 121 Pages, France: Gestion mentale et orthophonie, in La gestion mentale en uestions, sous la direction de Charles Gardon. Ers, 1995. /17/ Paivio, Allan: Imageiy and mental process. New York, Holt Rcinhart a n d VVinston, 1971. /157 Piaget, J e a n , Inhelderova, Barbei: Psychologie ditite. Praha, Portdl 1997. Bl Rosenthal, Robert, Jacobson, Lenore: Pygmalion d l'cole. Paris, C a s t e r m a n , 1972. /19/ Skinner, B. F.: The Behauior of organisms. Nevv York, Appleton, 1938. IBI Tulving, KndeI: Role de la mmoire smanlique d a n s le stockage et l a rcupration de l'information pisodique. Bulletin de psychologie, 1976. /10/ Tulving, E., Pearlstone, Z.: Availability versus accessibility of information in memory for vvords. Journal of Verbai Learning and Verbai behauior, 1966. 1211

72 pratimas sibrovlis Gaublio.

73b pratimas Kimo aidimas Perkeli; daiktai: rmelis, stiklii 5, laikrodis, lempa. Pridti daiktai: susuktas kilim ^, sktis. 74 iratimas Kaip kovot; su umarumu

l.c 2. a
3. b

4. b 5. b 6. b 7. c 8. b 9. c

190

191