I.

LDK LUGIMAS
Archeologijos, taip pat ir kit taut raytiniai altiniai liudija, kad lietuvi protviai baltai nuo neatmenam laik gyveno nuo Baltijos iki Vyslos, iki VolgosOkos ir Maskvos upi, iki Pripets ir anapus jos. Ir gyveno ne urvuose, ne vien luotas mokjo riti, bet net su Romos imperijos kratais prekiavo ir savo ginkluote, rankiais bei gyvenimo lygmeniu nenusileido kaimyninms tautoms ir valstybms. Nuo penktojo amiaus po Kr. lietuvi geni balt emes m vertis slavai, kuri ypa daug sikr emse tarp Kijevo, Pskovo, Naugarduko. ia i balt ir ateivi slav susiformavo krivii, dregovii ir kitos gentys, X a. sikrusios ernigovo, Polocko, Pskovo, Naugarduko ir kitose kunigaiktystse. T kunigaiktysi pltimuisi Vakarus prieinosi lietuvi gentys, ypa sitvirtinusios apie Gardin, iusin, Lyd, Krv, Breslauj ir kitur.1 Su pietvakari slavais lenk protviais pirmiausia susidr lietuvi gentis jotvingiai (sduviai) daugiausia Krokuvos (vliau vadintos Maja Lenkija) ir Gniezno (Didiosios Lenkijos) kratuose. German gentims ypa atkakliai pradjus vertis lenk geni emes, daugel j nuo X a. msi jungti Gniezno Piast gimins kunigaikiai. Vienas pirmj i j minimas kunigaiktis L. Mieka (963992 m.). Jo valstyb buvo tarp Oderio ir Vyslos upi. Vliau prie jos dar buvo prijungta Maoji Lenkija (Krokuvos kratas), iki tol valdyta ekijos kunigaiki. 966 m. kunigaiktis L. Mieka, vesdamas ekijos kunigaiktyt Dobrov, sutiko vis krat apkriktyti, ir pirmuoju vyskupu buvo paskirtas Dobrovos kapelionas ek vienuolis Jordanas. Vyskupijos centru jis pasirinko Poznan. Beveik tuo paiu laiku krikionyb prim ir didel dalis ryt slav Kijevo ir gretim kunigaiktysi. Gerokai anksiau, nuo VII a., kriktijosi slavai Balkanuose, bulgarai. Nuo XI a. vidurio Kijevo kunigaiktyst m silpnti dl vidini nesutarim ir prasidjusi mongoltotori antpldi. Pirmoji paintis su lenku
1

1993.

Zinkeviius Z. Pietryi Lietuva nuo seniausi laik iki i dien // Lietuvos Rytai. V.,

10

LIETUVI TAUTA I. LDK LUGIMAS

Balt gentys XIII a. pradioje.

Lenk kunigaikiai vieni pirmj Ryt Europoje msi pajungti krikionyb savo interesams. Tam tikslui jie pasisteng atskirti Lenkijos banyi nuo Magdeburgo (kryiuoi) ir kr Gniezno arkivyskupij, kurios arkivyskupas 1025 m. be Popieiaus ir imperatoriaus Henriko II pritarimo vainikavo kunigaikt Boleslov pirmuoju Lenkijos karaliumi. Tuo Lenkija pasiek savo politin ir banytin nepriklausomyb nuo Vokietijos imperijos. Lenkija m silpti po to, kai karalius Boleslovas III 1138 m. padalijo al savo snums ir testamentu nustat sosto paveldjimo tvark. Tuo testamentu jis sukr ir atskiras Silezijos, Mazovijos, Vakarins Didiosios Lenkijos ir Rytins Maosios Lenkijos (su Sandomeu) paveldimas kunigaiktystes, valdomas jo sn ir bsim j pdini, o Centrin Lenkij (nuo Krokuvos iki Pamario) paskyr valdyti vyriausiajam amiumi Piast eimos nariui, kuris turjo bti laikomas ir vyriausiuoju visos Lenkijos kunigaikiu (dux totius Poloniae). Taiau po alies padalijimo prasidjo nesantaika tarp valdov, dl to ji toliau skaldsi vis smulkesnes kunigaiktystes. Po keleto deimtmei nuo Lenkijos atskilo Pamario (su

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

11

Lietuvi geniprs sukilimas 12601274 m. (Gustaitis A. Kunigaikio Radvilos emlapis. 1990. P. 89).

sostine ecinu), Silezijos kunigaiktysts, kurios pateko vokiei takon ir buvo germanizuotos. O Mozr kunigaiktis Konradas (11911247 m.), svajodamas apie savo sigaljim lietuvi geni prs ir jotvingi emse, bet dangstydamasis pagoni apkriktijimo ir krikionybs platinimo skraiste, pasikviet Pavysl Kryiuoi ordin (tuo metu po pralaimt kar Palestinoje sikrus Vengrijos Transilvanijoje, Srebenbrge) ir pasil jiems sikurti prslietuvi pasienyje, atiduodamas j inion vis Kulmo srit ir j nukariautas prs emes, kaip jo, Mozr kunigaikio, len. Ta idavikika lenk valdovo Konrado sutartis su grobikuoju Vokiei ordino magistru Hermanu fon Zalca (Hermann von Salza) buvo sudaryta 1226 m. Taiau Ordinas apgavo ir lenkus: sutartyje nebuvo usiminta apie Mozr kunigaikio suverenitet ir pavaldum jam. Tuo pasinaudodamas Ordino magistras tais paiais metais pasira sutart su Vokietijos imperatoriumi Frydrichu II. Ta sutartimi pripaino jo valdi ir gavo privilegij valdyti visas nukariautas prs, tarp j ir lenk kunigaikio Konrado emes, Kulm. Kitaip sakant, pagal t sutart prs ir mozr ems

12

LIETUVI TAUTA

Kryiuoi keliai emaiius XIV a.

turjusios priklausyti Vokietijos imperijai (ventosios Romos imperijai). Maa to, privilegij Ordinui valdyti nukariautas pagoni prs emes suteik ir Popieius. Kitaip tariant, lenk iniciatyva ir buvo sukurta kryiuoi vokiei valstyb, j verimosi rytus, lietuvi ir slav emes atramos baz. 1230 m. kunigaiktis Konradas, vilLenk suokalbis su kryiuoiais damasis didesns Ordino paramos, pats patvirtino Kulmo ir jo emi perdavim jam. Vokieiai siek naujose gautose ir nukariautose prs emse sitvirtinti statydami naujas pilis, i kuri, dangstydamiesi apkriktijimu, nuo 1230 m. m vertis toliau prs, jotvingi emes. Vokiei kryiuoi ordino riteriams, puolantiems Prsij, Lietuv, talkino Mozr kunigaiktis Konradas, lenk Pamario kunigaiktis Sventopolkas. Bet po keleto met, kai Ordino riteriai m pulti ir lenk vyskupo Kristijono valdas, udyti ar ivaryti nelaisvn ir apsikriktijusius prsus, lenkus, kai Ordinas ugrob lenk Pamar su Vyslos iotimis ir tuo atkirto Lenkij nuo Baltijos jros, lenk kunigaikiai suprato, kad kryiuoi sileidimas buvo klaida. Bet buvo vlu. 1247 m. mi-

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

13

Lietuvi ir kryiuoi kov laukas XIIIXIV a.

rus Konradui, jo valdytas emes pasidalijo sns, dl to kratas dar menkiau bepajg prieintis vokieiams. Padt dar labiau sunkino stiprjani lietuvi kunigaiki puldinjimai, o XIII a. viduryje krat labai nusiaub siverusios mongoltotori ordos (buvo sudeginti Sandomeo, Krokuvos ir kiti miestai). XIV a. pabaigoje ekijos karalius Vaclovas II um dar laisv Lenkijos dal ir 1300 m. vainikavosi jos karaliumi, prisijungdamas Lenkij kaip ekijos provincij. Taiau neilgam. 1305 m. mirus ekijos ir Lenkijos karaliui Vaclovui II, o po met ir sosto paveldtojui jo snui Vaclovui III, lenk Kujavijos kunigaiktis Vladislovas Lokietka (Wadysaw okietek) um Maj Lenkij, Silezij ir pasiskelb didiuoju kunigaikiu. 1314 m. jo valdion pateko ir Didioji Lenkija. 1320 m. jis vainikavosi Lenkijos karaliumi. Lenkija vl tapo nepriklausoma valstyb.

14

I. LDK LUGIMAS LIETUVI TAUTA

Naugarduko pilies griuvsiai.

Nordamas sustiprinti savo ir Lenkijos padt, karalius Vladislovas Lokietka 1320 m. savo dukr Elzbiet ileido u Vengrijos karaliaus Karolio Roberto Anu (dAnjou), o 1325 m. sudar sjung ir su Lietuvos Didiuoju kunigaikiu Gediminu. Gediminas, savo dukr Aldon ileisdamas u lenk karaliaus Vladislovo Lokietkos snaus Kazimiero, Lenkijos sosto pdinio, pagal kai kuriuos altinius, t vedyb proga paleido ir kelet tkstani lenk belaisvi, paimt vairi mi metais.1 Tai bene pirma inut istorijoje apie lenkus Lietuvoje (tik neaiku, kiek t lenk belaisvi buvo ir liko). Beje, lietuvi susidrimas su lenkais prasidjo tik kryiuoiams pavergus prsus, o ypa po 1283 m., kai kryiuoiai ir lenkai galutinai veik jotvingius (sduvius) ir j krat pavert dykra prsai ir sduviai iki tol lietuviams buv tarsi skydas nuo lenk ir german. Apie lietuvi protvius sduvius (jotvingius) Kryiuoi ordino kronininkas Petras Dusburgietis Prs ems kronikoje (Chronicon terrae Prussiae) rao, kad sduviai buv ypa taurs ir garsj ne tik savo kilLenk belaisviai Lietuvoje
1

Liekis A. Lietuvi karyba ir ginkluot (iki 1940 m.). V., 2002. P. 31.

ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI JUODIEJI LIETUVOS

15

niais paproiais, bet ir turtais, savo galybe. Jie greitai galj sukviesti net 6000 gerai ginkluot raiteli.1 J gyventa teritorija dabartin Unemun (Sduva), taip pat dalis Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos. Stambiausia j buvein Naugarduko pilis. Lietuvius nuo savo gentaini prs, jotvingi (sduvi) likimo igelbjo tai, kad jie gebjo sudaryti centralizuot savo valstyb, kurios valdovas Mindaugas 1253 m. buvo karnuotas karaliumi. Taiau ta valstyb dar nepajg igelbti nuo vokiei, lenk savo giminaii prs ir sduvi (jotvingi). Taiau Lietuva, nordama atsispirti dviej vokiei ordin Kryiuoi (i prs ir lenk emi) ir Kalavijuoi (i giminaii latvi emi) pastangoms, prisidengus krikionybs platinimu, pavergti j, buvo priversta iekoti paramos savo protvi balt emse, pleiant valstybs ribas jau apkriktytus ryt slav kratus, kuriems Lietuva buvo isigelbjimas nuo totorimongol ord. Tad karaliai Mindaugas ir Gediminas taip lengvai iplt Lietuvos valstybs ribas gud, ukrainiei ir kit ryt slav emes. Karalius Mindaugas I ryt ir iaurs Lenkij juosianti vis stiprjanti pagonikoji Lietuvos valstyb gsdino ir kartu ramino Lenkij. Gsdino, kad gali patekti jos valdion, ramino, kad saugo nuo totori ir mongol ord, kad drsiai gindamasi nuo vokiei ordin laik sukausiusi j jgas ir tuo saugojo Lenkij. Taiau paioje Lenkijoje padtis buvo nerami, ypa po to, kai 1370 m. mirus karaliui Kazimierui III Didiajam, naujuoju irinkus Vengrijos karali Liudvik I Anu, Lenkija sudar personalin unij su Vengrija. Bet naujasis karalius beveik nesidomjo Lenkija, palikdamas jos valdym savo motinai Elzbietai ir jos lenk ponams bei bajorams. ie tuo pasinaudojo ir m stiprinti savo gali valstybje. Tuos j siekius teisino savo privilegijomis ir karalius vengras, bijodamas, kad nebt jo atsisakyta. 1382 m. mirus karaliui Liudvikui I Anu, po ilg gin Lenkijos sosto pdine buvo pasirinkta mirusio karaliaus jauniausia dukra dvylikamet Jadvyga (g. apie 1371 m.). Pirmosios lenk unijos
Tautaviius A. Jotvingiai, dainaviai, sduviai, poleksnai // Lietuvos sien raida. Sud. A. Liekis. V., 1997. T. 2, p. 143.
1

16

LIETUVOS VALDOVAI LIETUVI TAUTA

Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas. Gim apie 1200 m., mir 1263 09. Lietuv vald 12511263 m. Jo vaikai: Vaielga, Daumantas, Ruklys, Rupeikis. Dail. A. akalys.

Medaliai karaliui Mindaugui atminti.

LIETUVOS VALDOVAI JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

17

18

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

Pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas (sena gravira).

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

19

1384 m. i Vengrijos ji atvyko Krokuv ir ia buvo karnuota Lenkijos karaliene. Valdia ir toliau liko lenk pon rankose. Taiau jaunajai karalienei reikjo karaliaus. Dar vaikystje Jadvyga buvo suieduota su Habsburgo sosto paveldtoju Vilhelmu (tiems laikams tai buvo bdingos simbolins suieduotuvs) tvams siekiant sav interes. Suieduotuvi puota trukusi 14 dien. Po suieduotuvi Jadvyga buvo isiusta auklti Vienos dvar. Lenk ponai iekojo sau ir Lenkijai naudingesni vedyb. Ir ia daugeliui atrod naudinga itekinti savo karalien u galingiausio Lietuvos Didiojo kunigaikio Algirdo snaus Jogailos (g. apie 1351 m., mir 1434 m.). Metraiai byloja, kad Algirdas ir Kstutis buv susitar, jog po juodviej mirties j sns Jogaila ir Vytautas irgi brolikai valdys Lietuv, kaip ir jiedu. Taiau tas, kuris valdys sostin Vilni, bus ir Lietuvos Didysis kunigaiktis. O kadangi Jogaila gyveno Vilniuje, tai jis tuo metu, kai lenkai dairsi savo karalienei vyro, ir buvo vardijamas Didiuoju Lietuvos kunigaikiu. inia apie lenk pon sumanym itekinti u jo Jadvyg buvo maloni Jogailai. Bet tuo paiu metu atvyko ir pirliai i Maskvos su silymu vesti caro Dmitrijaus Donieio dukr Sofij. i inia Jogailai irgi buvo maloni. Juk ir jo tvas pagonis Algirdas net du kartus taip pat buvo veds rusaites.1 Lietuvos valstybs kelias bt buvs kitoks, jeigu Jogaila bt susigiminiavs su Maskvos caru. Taiau nerasta daugiau duomen dl t pirlyb. Be abejons, ta inia privert lenk ponus greiiau apsisprsti dl vyro Jadvygai parinkimo. Tartis dl vedyb su lenkais Krokuv 1385 m. sausio pradioje nuvyko Jogailos brolio Skirgailos (Jogaila turjo 6 brolius Skirgail, Karibut, Lengven, Karigail, Vygant, vitrigail ir 3 seseris Joan, Aleksandr, Teodor) vadovaujama delegacija, kurioje buvo ir i Ordino neseniai sugrs pusbrolis kunigaiktis Vytautas. Lenk ponai, pamat labai garbingus pasiuntinius, i Jadvygos apartament slapta ikraust jos vaikysts suadtin Austrijos princ Vilhelm Habsburg ir, pritariant Jadvygos motinai Elzbietai, susitar dl dukros Jadvygos itekinimo u Jogailos ir unijos tarp LDK ir Lenkijos sudarymo. Tik Jadvyga, anot kai kuri Jaunamart Jadvyga
1 Lietuvi enciklopedija. ikaga, 1956. T. 9, p. 4421; Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didiojo mirties / Amerikos lietuvi katalik mokslo akademija (toliau ALKMA). Roma, 1938. P. 230.

20

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

altini, ilgai spyrusis, kad j atskyr nuo jos mylimojo Vilhelmo ir veria itekti u gerokai senesnio pagonio i Lietuvos. Nakt es norjusi net pabgti i pilies. Tik sargyba vargel sugavusi. Taiau kai po kurio laiko su gausia palyda pilyje pasirod Jogaila, Jadvyga nustebusi koks auktas, dailus ir be kanop vyrikis. Tiesa, jau kiek ilsteljs, bet iaip aunus vyras. Jogailai patiko Jadvyga, bet labiausiai jos karna, kuria jis labai norjo pasipuikuoti prie savo brolius ir Maskv. Lenkija Jogailos, kaip ir daugelio jo patarj, nebaugino: ji ir gerokai maesn negu Lietuva, apimta netvarkos. Ir atrod, nebus jokio pavojaus Lietuvai, jeigu j apkriktys Lenkija. Tai juk ne vokiei ordinai, kurie krikionyb siejo su apkriktyto krato prisijungimu. Lenk pon reikalavimas u Jadvyg pasirayti unij nebaugino. Nepatiks nutrauks. Juk ir Lenkija jau daug kart toki unij buvo nutraukusi su ekija, Vengrija. Lenk ponus ileisti Jadvyg u Jogailos skatino viltis, kad Lietuva prisiimsianti pagrindin karo su kryiuoius, mongolaistotoriais nat, kad turs neaprpiamas erdves naujiems savo dvarams kurti, kad pagaliau ir pasauliui, ir Popieiui gals girtis, jog apkriktijo galingiausi Ryt Europos valstyb Lietuv, kurios jau daugiau kaip imtmetis negali veikti Kalavijuoi ir Kryiuoi ordinai. Galiausiai lietuviai ne vokieiai, ekai, kurie stengdavosi jiems atitekusius lenkus nutautinti, lietuviai dar ir savo rato, savo kunig bei vienuoli neturi. Jogaila diaugsi galimybe usidti Lenkijos karn ir priedo prie jos turti jaun mon Jadvyg. Ji tarp Lenkijos pon ir Jogailos buvo pasirayta 1385 m. rugpjio 14 d. Akt dar pasira jo broliai Skirgaila, Kaributas, Lengvenis ir pusbrolis kunigaiktis Vytautas. Sutartyje buvo nurodyta, kad Jogaila su visais kunigaikiais, bajorais ir visa tauta apsikriktys lotynikomis apeigomis (tok paad jis 1382 m. buvo davs Dubysos sutartyje ir kryiuoiams). Lietuva turjo grinti Lenkij visus jos belaisvius, sumokti Jadvygos suadtiniui Vilhelmui 200 000 florin dl netesyb, o Lenkijai sugrinti jos prarastas emes ir pan. 1 1386 m. sausio 12 d. Liubline Jogaila buvo irinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didiuoju kunigaikiu. Prie tai dar buvo Gniezno arkivyskupo pakriktytas Vladislovo vardu. Kartu tada buvo pakriktyti jo palydovai Krvos sutartis
1

Lietuvi enciklopedija. ikaga, 1938. T. 8, p. 93.

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

21

Kryiuoiai krikionybs skelbjai Lietuvoje. Dail. J. Kosakas.

Skirgaila, Lengvenis ir kiti, antr kart apsikriktijo ir Vytautas (prie metus jis buvo kriktytas kryiuoi). 1386 m. vasario 18 d. Krokuvos pilies katedroje vyko Jogailos ir Jadvygos vestuvs, o kovo 4 d. jis karnuotas Lenkijos karaliumi. Lenkai visur m skelbti, kad jie padar tai, ko nepajg kalavijuoiai ir kryiuoiai apkriktijo Lietuv. O kadangi jie apkriktijo, tai turjo bti iauktinta ir t kriktytoj svarba. Ir lenkas Popieius Jonas Paulius II

22

LIETUVI TAUTA

tokiu Lietuvos apkriktijimo apatalu nurod Jogailos pai Jadvyg, paskelbdamas j ventja. Ji taip pat paskelbta ir sujungtos Europos globja. 2010 m. pabaigoje i Lenkijos, i Vavelio, kur palaidota Jadvyga kartu su savo kdikliu po neskmingo gimdymo ir laikyta variniame karste, atvetas jos kaulo gaballis Vilni ir padtas saugoti Prancikon banyioje. Be abejo, istorikai itirs, kada ir kur ventoji Jogailos mona apatalavo tarp pagoni lietuvi. Krvos sutartimi pirm kart Lietuvos valstyb apribojo savo nepriklausomum, atvr duris paversti bejge valstybs krj lietuvi taut. Nors, beje, Krvos sutartyje tie apribojimai buvo ireikti tik paadu, kad LDK, t. y. Lietuvos ir Rusijos ems, amiams prisilies prie Lenkijos karalysts. Tas teiginys ir skyr Krvos akt nuo ankstesni Lenkijos unij akt su Vengrija, ekija: juose tebuvo dviej partneri susitarimas kovoti bendromis jgomis. Todl ir po daugelio met lenk teisininkai buvo link Krvos unij aikinti kaip savarankik Lietuvos prisijungim prie Lenkijos, kaip LDK sijungim Lenkijos karalyst, nes Vakar Europoje kunigaiktyst, kad ir didioji, laikyta emesne negu valdoma karnos. Taiau ir po Jogailos vedyb Lietuva dar kelet deimtmei buvo vardijama kaip savarankika valstyb ir viena kariavo su kryiuoiais, su totoriais, mongolais, pasiraydavo su kitomis valstybmis sutartis. Ir kryiuoiai tebeskelb, kad jie ne su Lenkija, o su Lietuva kovoja. Krvos unijos aktas nebemintas nei Lietuvos, nei Lenkijos valdov. Valdant Vytautui Didiajam Lietuva drauge su Lenkija kaip sjungininks algirio laukuose ne tik sumu kryiuoius, bet j imta vardyti kaip vien galingiausi Ryt Europos valstybi. T met Lietuvos ir jos valdovo Vytauto Didiojo galyb ir gars patvirtina 1626 m. Samuelio Daugirdo eils i jo Genealogijos, arba trumpo didij Lietuvos kunigaiki ir j didi bei narsi karo ygi apraymo: Eils Vytauto garbei Narsi tauta lietuvi, love idabinta, Lyg auksu lietos sienos kedro medio spindi, I kunigaiki kraujo veda savo kilm, Tauri, prakilni []. Gentis viena lietuvi, jotvingi ir prs [], Ir lenkas, ir mozras trauksi al, baiminos galios.

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

23

Kalba viena ir ribos bendros itai rod, Ir bdas, paproiai, ir apdaras vienodas, Tik kunigaikiai em taip pasidalino Viena tvyn. [] O Lietuva lovinga taip isipltojo, Kad sienos drieks ten, net kur Ugra plaioji. Nuo Kijevo Putivilis myli eiasdeimt, Nuo Polocko, Moaisko net atuoniasdeimt []. Lietuv vaiavo Perekopo skitai Ir nuolankiausiai pra jiems valdov skirti []. Su Lenkija narsioji Lietuva kovojo Ilgai, kol tai brolyst jai padovanojo []1 Beje, S. Daugirdas tas eiles XVII a. pradioje ra apimtas nevilties, matydamas taip sumenkusi ir svetimj, ir savj sulenkjusi bajor engiam lietuvi taut, jos sukurtos valstybs virtim Lenkijos provincija: 1629 m. Lenkijos karalius Zigmantas Vaza net buvo udrauds platinti tuo metu ispausdint Krokuvos universiteto profesoriaus Jono Inocento Petricijaus parayt ikikrikionikosios Lietuvos istorij kaip eidiani lenk irdis, griaunani abiej valstybi bajor vienyb.2 Dl lietuvi valdanij pasidavimo lenk kalbai ir kultrai mintasis S. Daugirdas taip kreipsi savo aminink: O nn, garbingas aini, aini vertas ito, Igirds, kokie dids protvi tie ygiai, Kaip j narsa, verlumas niekad nesiliov, Atne jiems ir garb, ir diding lov, Tu niekad nepraraski, savyje neioki T deimant skaiiausi, turt brang tok, Kur krauju savuoju protviai gijo Ir saugot tau paliko tvai mieli j, Paliko tau ir laisv, dor taip loving, Kad tik vieni pasauly buvo taip laimingi,
1 Daugirdas S. Genealogija, arba trumpas didij Lietuvos kunigaiki ir j didi bei narsi karo ygi apraymas. V., 2001. P. 129. 2 Ten pat. P. 8.

24

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

LDK Vytauto Didiojo laikais.

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

25

Lietuvos karalius Vytautas Didysis Gim 1350 m., mir 1430 10 27. Tvas Kstutis, motina Birut. mona Ona Vytautien, Julijona Alnik. Vaikai: dukra Sofija. Vald 14011430 m. Dail. A. akalys.

Ir diaugs jie, fortnos sns numylti, Ji myje neleido niekad pralaimti. Dabar, deja, jai prie didel galyb, Kiek ant galvos plauk tau, tiek visur j slypi, Iplti i tavs jie nori laisv brangi, Tironik vergij tau udti rengiasi []. Ir dargi negarbingai, vogiomis jis kenkia, Vis stengiasi paemint, lov tavo menkint, Kodl tu vis dar lauki, ssk ant irgo, vykis, aibu priok prie jo taip, kaip tavasis Vytis. Tu pamatysi: veikiai pakratys jis kaulus

26

LIETUVI TAUTA

Ir galas bus jam regzti pinklms ir apgaulei. Tu alis plaisias n nesidairyki, irk tik savsias vliavas meilingas []. Tikiu: suteiks tau Vytis dvigubo narsumo, Daugiau nei leidia jgos prigimtins kno []1 Taiau daugelis savarankikos Lietuvos patriot jaudinosi dl 1569 m. Liubline tarp Lietuvos ir Lenkijos pasiraytos unijos, pagal kuri Lietuva nebeturjo teiss net rinkti savo valdovo. Po jos pasaulyje Lietuva imta minti jau tik kaip viena i Lenkijos provincij. Naujoji unija lenkams sudar slygas kurtis lietuvi emse (iki tol lenkai dvarininkai Lietuvoje galjo dirbti tik valstybs staigose), pirmiausia sostinje Vilniuje. teisinti Krvos unijos idj sudaryti bendr Lietuvos ir Lenkijos valstyb lenk ponai, j valdoma Katalik banyia siek nuo Jogailos karnavimo dienos. Taiau daug lietuvi didik, bijodami prarasti savarankikum, didesnio valstybi suartjimo veng ir dar mgindavo rodyti, kad Lietuva ir Lenkija tik bendraygs prie bendrus prieus. Tai ypa mginta pagrsti dar Vytauto Didiojo po algirio pergals 1413 m. Horodlje bendrai su Jogaila pasiraytu aktu, kad Lietuva yra savarankika valstyb, kad karalius ir didysis kunigaiktis gali bti renkamas tik abiej valstybi bajor sutarimu, kad abiej valstybi bajorai turi tokias paias teises ir pan. Taiau lenk ponai visaip neig t lygyb, didino savo tak Lietuvai ir, kai Vytautas Didysis prie mirt nutar usidti karaliaus karn (o tai bt reik Lietuvos savarankikum), pagal kai kuriuos altinius lenkai pagrob j, o Vytautas Didysis netrukus mir nesulauks naujos karnos atgabenimo. Ant lenko eafoto su savo virve Po Vytauto Didiojo mirties (1430 10 27) isivaduoti i lenk takos ir atsikratyti nuo vis su jais sudaryt sutari mgino Jogailos brolis vitrigaila, pasiskelbs Didiuoju Lietuvos kunigaikiu. Jis, susitars su Vokiei ordinu (1431 m.) ir remiamas pirmiausia rusikj emi kunigaiki ir didik, m siekti Lietuvos karaliaus karnos ir atgauti lenk pagrobtus Podols, Volyns kratus. Tai Lenkijos ponams ir Katalik banyios hierarchams vitrigailos ygis
Daugirdas S. Genealogija, arba trumpas didij Lietuvos kunigaiki ir j didi bei narsi karo ygi apraymas. V., 2001. P. 130.
1

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

27

sukl didel nerim: laimjus vitrigailai, Lietuva gali ne tik atsiskirti nuo Lenkijos, bet ir priimti staiatikyb. Tad jie visur m raginti Lietuvos Didiuoju kunigaikiu rinkti Vytauto Didiojo brol septyniasdeimtmet ygimant. is, kalbtas lenk pon, remiamas j kariuomens ir dalies Lietuvos didik, pradjo kar prie vitrigail. 1435 m. lemiamame myje prie Ukmergs vitrigailos kariuomen pralaimjo ir jis buvo priverstas pasitraukti savo valdomas slaviksias emes (Kijevo, Polocko, Vitebsko, Smolensko, Lucko ir kitas). ygimantas, bijodamas staiatiki nepasitenkinimo, paskelb, kad teiss bsianios sulygintos su katalik, kad Lietuvos Didiuoju kunigaikiu bus renkamas tas, kur pasilys Lenkijos karalius ir kt. Ivarius vitrigail valdyti slavikj Lietuvos emi, lenkams pagaliau pavyko suskaldyti Lietuvos valstyb dvi dalis, kad lengviau galt j valdyti, paversti savo provincija. Vliau karalius ygimantas, suprats lenk pon ir Katalik banyios hierarch klast, m tartis su vitrigaila, su Livonijos valdovais dl paramos, kad galt atkurti Lietuvos savarankikum ir vientisum, bet lenk nipai, tai suod, atuoniasdeimtmet Lenkijos karali ir Lietuvos Didj kunigaikt ygimant 1440 m. kovo 20 d. nuud Trakuose, besimeldiant koplyioje. ygimantas su didelmis ikilmmis buvo palaidotas Vilniaus katedroje alia Lietuvos Didiojo kunigaikio Vytauto. Karaliaus ygimanto tis Savarankikos Lietuvos alininkai, neatsiklausdami Lenkijos karaliaus Vladislovo, nauju Didiuoju kunigaikiu 1440 m. irinko jaunesnj karaliaus Jogailos (jis buvo mirs 1434 m.) sn Kazimier. Jis Lietuvos didik, ypa Gotaut, reikalavimu vald Lietuv nepriklausomai nuo Lenkijos, bet, uvus karaliui Vladislovui (1444 m.), lenkai, bijodami prarasti tak Lietuvai, karaliaus karn pasil vieninteliam likusiam Jogailos snui Lietuvos Didiajam kunigaikiui Kazimierui. is 1447 m. buvo karnuotas Krokuvoje, bet lenkams nedav joki paad dl Lietuvos valdymo ar jos priklausomybs nuo Lenkijos. Kazimieras buvo prisieks Lietuvos didikams saugoti ir ginti Lietuv Vytauto Didiojo Lietuvos teritorijos ribose. Vietininku Lietuvai jis paskyr savo sn Aleksandr, kur, 1492 m. mirus karaliui, Lietuvos didikai, neatsiklausdami lenk, isirinko Didiuoju Lietuvos kunigaikiu, pasil Lenkijos ponams isirinkti Bgimas nuo lenk brolybs

28

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

savo karaliumi vyresnj Aleksandro brol Jon Albert. Jiems j isirinkus, juridiniu poiriu Lietuva atsiskyr nuo Lenkijos ir tapo savarankika valstybe. Lietuvos ponai privert Aleksandr pasirayti privilegij: pasiadti saugoti Lietuvos savarankikum ir visus sprendimus priimti tik pasitars su Pon taryba ir kt. Taiau Aleksandras, iaukltas lenkikoje aplinkoje, buvo unijos su Lenkija alininkas. Amiaus pabaigoje pradjus Lietuvos emes vertis labiau agresyvjaniai, isivadavusiai i mongol totori jungo Maskvos kunigaiktystei, vykstant karams su totoriais, Lietuva kreipsi lenkus karins paramos, bet ie pareik, kad sutiksi paremti Lietuv, jeigu ji atnaujins unij su Lenkija. 1501 m. mirus Lenkijos karaliui Jonui Albertui, Lietuvos Didysis kunigaiktis sutiko su lenk pasilymu uimti karaliaus sost, kiek vliau, 1503 m. spalio 23 d., Melnike pasira su lenkais ir sutart, pagal kuri Lietuva ir Lenkija vl turinios susijungti vien nedalom valstyb, kuri valdys vienas valdovas karalius, renkamas abiej valstybi atstov, turs bti sudarytas ir bendras abiem valstybms seimas. Buvo numatyta, kad viena valstyb rems kit kariuomene ir kitokiais bdais. Taiau Lietuva, kovodama su Maskva, jokios paramos i lenk ir po tos eminanios sutarties pasiraymo taip ir nesulauk. Lietuva tik gavo i lenk pon pasilym susitaikyti su Maskva. Be to, lenkai silsi atsisti savo atstovus tas derybas su maskvieiais. Dar kart nusivyl lenkais, Lietuvos ponai t sutart su lenkais buvo paskelb negaliojania. Aleksandras mir 1506 m. Kartu su juo Vilniaus katedroje buvo palaidota ir viltis bti Lietuvai savarankika valstybe. Vis labiau spaudiama stiprjanios Maskvos, Lietuva vl buvo priversta iekoti paramos pas lenkus, kurie, lyg neblogi biznieriai, paaddavo padti kovojaniai Lietuvai tik siekdami egoistini sumetim prisijungti Lietuv, paversti j savo provincija. Dalis Lietuvos valdanij toms lenk umaioms dar ilgai prieinosi. Po Aleksandro mirties Lietuvos didikai, patyr lenk dviveidikum ir savanaudikum, vl j neatsiklaus, Didiuoju Lietuvos kunigaikiu isirinko jo brol ygimant II (Senj). Lenkai, baimindamiesi Lietuvos savarankikumo, j irgi isirinko savo karaliumi. Lietuviai su tuo sutiko, gav i jo paad, kad jis karaliaudamas saugos ir gins Lietuvos savarankikum. Taiau nesiliaujantys karai su Maskva ir totoriais dl rytini Lietuvos emi sekino Lietuv, kuriai teko pagrindin t kar nata. Nusenus karaliui ygimantui II, nors dar tebesant jam gyvam, Lietuvos Didiuoju kunigaikiu 1544 m. buvo irinktas jo snus Augustas, o po

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAI ISTORIJOS PUSLAPIAI

29

Lietuvos Didysis kunigaiktis Treniota, g. 1210 m., mir 1264 m., vald 12631264 m. (sena gravira).

30

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

Lietuvos Didysis kunigaiktis Vaielga, g. 1223 m., mir 1267 m., vald 12641267 m.

Pastaba. Nerasta toliau valdiusio (12671268 m.) LDK varno paveikslo.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAI ISTORIJOS PUSLAPIAI

31

Lietuvos Didysis kunigaiktis Traidenis, mir 1282 m., vald nuo 1268 ar 1269 iki 1283(?) m.

Pastaba. Nerasta toliau valdiusio kunigaikio Daumanto (12831285 m.) , Butigeidio (12851291 m.) ir Butvydo (12911295 m.) paveiksl.

32

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

Lietuvos Didysis kunigaiktis Vytenis, g. 1260 m., vald 12951315 m.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAI ISTORIJOS PUSLAPIAI

33

Lietuvos Didysis kunigaiktis Gediminas g. 1275 m., mir 1341 m. mona Olga Smolenskait. Vaikai: Algirdas, Kstutis, Liubartas, Jaunutis, Montvydas, Narimantas, Karijotas, Elbieta, Marija, Eufenija, Aldona. Vald 13161341 m. Pirmtakas Vytenis. Dail. A. akalys.

Medalis ir pato enklelis Gediminui atminti. Pastaba. Lietuvos Didiojo kunigaikio Jaunuio (g. 1300 m., valdiusio 1341 1345 m.) paveikslo nerasta.

34

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

Lietuvos Didysis kunigaiktis Algirdas, g. 1296 02 11, mir 1377 05 24. Tvas Gediminas. monos Marija ir Julijona. Vaikai: su Marija: Andrius, Dmitrijus, Konstantinas, Vladimiras, Fiodoras, Fedora, Agrepina; su Julijona: Elena, Aleksandra, Jadvyga, Jogaila, Kena, Kaributas, Karigaila, Lengvenis, Marija, Skirgaila, vitrigaila, Vytautas, Vilgaid. Vald 13451377 m. Dail. A. akalys.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAI ISTORIJOS PUSLAPIAI

35

Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila g. apie 1351 m., mir 1434 06 01. Tvas Algirdas, motina Julijona. monos Jadvyga Anujiet, Ona, Elbieta Granovska, Sofija Alnik. Vaikai: Vladislovas Varnietis, Kazimieras Jogailaitis. Lietuvos Didysis kunigaiktis 13771392 m., Lenkijos karalius 13861434 m.

36

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila. Biustas jo marmurins statulos antkapyje Krokuvos katedroje.

Jogailos antspaudas.

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

37

Vilniaus emutins pilies rmai XVIII a. pabaigoje.

ketveri met jis irinktas ir Lenkijos karaliumi. Tai buvo paskutinis i Gedimino palikuoni Lietuvos ir Lenkijos valdovas. Jo motina karalien Bona buvo labai valdinga moteris, grietai auginusi ir bsim karali, kuriuo jis ir taps vengdavo reikti savo nuomon, nors iaip buvs isilavins, mokjs lenk, lotyn, ital, vokiei kalbas, bet ne lietuvi. Lietuvos didikai, ygimant August rinkdami Didiuoju kunigaikiu, vylsi, kad ygimantas Senasis grins lenk pagrobt Vytauto Didiojo karaliaus karn, kad ja galt karnuoti jo sn August. Taiau ygimantas Senasis, lenk ponai su tuo nesutiko, bijodami Lietuvos atsiskyrimo nuo Lenkijos. Tuo metu Lietuva ir toliau kovojo su Maskvos kunigaiktyste, taiau, nors Augustas buvo irinktas ir Lenkijos karaliumi, enklesns paramos lietuviai i lenk beveik nesulauk. Pamils lietuvait, bet ne Lietuv. Karalius ygimantas Augustas istorijos myltoj daniausiai prisimenamas kaip Trak vaivados St. Gotauto nals Barboros Radvilaits vyras, kuri paimdamas savo monas bene t vienintel kart ir pasirod ess karalius, turintis savo nuomon, o ne vien tik savo motinos karaliens Bonos ir lenk pon imperialist valios vykdytojas. Jis menamas ir kaip paskutinis Lietuvos Didysis kunigaiktis dar dl to, kad, naudodamasis ypa sunkia Lietuvos padtimi, privert Lietuvos didikus sutikti su 1569 m. Liubline su lenk padiktuotu Lietuvos prijungimo prie Lenkijos aktu. Lietuvai tuomet pasirinkimo nebuvo: puolama Maskvos ir Krymo totori, Lietuvos valstyb buvo atsidrusi prie praties ribos, o didel dalis kar nualint lietuvi bajor patikjo lenk nipais, kad

38

LIETUVI TAUTA

vienintelis isigelbjimas tai susijungti su Lenkija bendr valstyb, vieno lenk karaliaus valdom: tuomet jau tikrai lietuviams nebereiksi vieniems kariauti su Maskva. Jie to susijungimo m reikalauti i Lietuvos didik, kariuomens vad. Prijungti Lietuv prie Lenkijos labai stengsi pats karalius ygimantas Augustas, bijodamas, kad Lietuvos didikai neisirinkt naujo savo Didiojo kunigaikio. 1569 m. pradioje Liubline prasidjo mintos unijos projekt svarstymai. Bet lenkai lietuvi parengt unijos sutarties projekt atmet ir dl to lietuvi delegacija vasario mnesio pabaigoje paliko Seim ir gro Lietuvon, Liubline likus tik pakancleriui Eustachui Valaviiui. Lenkai, nordami priversti lietuvi delegacij sugrti Liublin, 1569 m. kovo 24 d. ugrob Lietuvos valstybs dal Volyns, Palenks, Kijevo emes ir pareikalavo i tenyki dvarinink ir bajor prisiekti itikimyb Lenkijai, pagrasinus, kad neprisiekusij bus konfiskuoti turtai. Ir daugelis prisiek. Prisiek ir net LDK pakancleris E. Valaviius, turjs Palenkje kelet seninij. Tik su pastaba, kad priLietuvos Statutas 1588 m. ir atminimui medalis. siekis vien kaip krato seninas, bet ne kaip Lietuvos pakancleris. Lenk ugrobimas dalies Lietuvos teritorijos sukl didel pasipiktinim. Lietuvoje Pon taryba paskelb apie numatom visuotin bajor aukim kar prie grobikus lenkus. Taiau daug kur bajorai, besirpindami tik savo interesais, diaugsi, kad ir jie kaip Lenkijoje (pagal Liublino unijos projekt), o ne tik didikai, gals valdyti valstyb, turs tokius pat kaip ir Lenkijoje

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

39

herbus. Raginimams kilti kar prie lenkus jie liko abejingi. Ypa prie kar su lenkais stojo jau sulenkjusi Katalik banyia. Jos hierarchai buvo ne tik bendros su lenkais banyios, bet ir valstybs alininkai, kaip Lenkijos hierarchai. Krokuvos vyskupas F. Podnevskis (Podniewski), vos prasidjus deryboms dl unijos, pareik, kad Lietuv Lenkijai padovanojs dar Jogaila ir kad Lietuva buvusi atskirai valdoma tik i lenk karali malons.1 Lietuvai teko susitaikyti su tuo, kad Lenkija ugrob dal jos teritorijos, nes grs naujas karas su Maskva. Be to, karalius ygimantas Augustas paskelb ataukis Lietuvoje bajor mobilizacij kar prie Lenkij. Lietuvos didikai pakluso, nes nesiryo kariauti dviem frontais: prie Maskv ir Lenkij. Be to, i lenk Seimo ir karaliaus atjo ini, kad Seimas pasirengs atsivelgti lietuvi reikalavimus. LDK delegacija, vadovaujama emaii senino Jono Jeronimo Chodkeviiaus, 1569 m. birelio pradioje vl nuvyko Liublin. Bet i pradi lietuviai njo bendrus posdius su lenkais, o tik karalius dalyvaudavo ia vien, ia kit posdiuose. Lietuviai reikalavo, kad lenkai i j ugrobt Lietuvos emi skubiai ivest savo karinius dalinius ir ten paskirtus savo vietininkus. Taiau lenk ponai ir karalius rodinjo, kad Seimas yra susirinks sprsti unijos, o ne seninij ar dvar klausim. Lietuvos delegacij karalius ramino, sakydamas, kad jam vienodai rpi tiek lenk, tiek lietuvi klausimai. Taiau atjus inioms, kad Maskvos kariuomen vl veriasi Ryt Lietuvos emes, lietuvi delegacija birelio pabaigoje pasidav karaliaus bei lenk pon spaudimui ir sutiko pritarti lenk pateiktam unijos aktui. Birelio 27 d. Seimo posdyje J. Chodkeviius pasak graudi kalb, maldaudamas karali ygimant August neskriausti savo tv krato, to paties maldavo ant keli suklupusi ir visa Lietuvos delegacija. Tai buvo bene pirmas ir toks gdingas Lietuvos istorijoje tarptautins sutarties pasiraymas. Net mongol totori ord vadams taip nesiemindavo j nukariaut taut vadai. Tad esant tokiai komikai graudiai scenai, kai tokios galingos valstybs atstovai lyg kokie elgetos, o ne kaip lygs partneriai, maldauja malons, pasimet ir karalius ir jis m raminti lietuvius, kad, girdi, visa tai daroma tik Lietuvos labui, rpinantis jos gerove ir galybe. Liepos 1 d. bendrame Lietuvos ir Lenkijos Seimo posdyje patvirtintas unijos aktas. Jame rayta: [] 3. Nuo iandien Lenkijos Karalija ir Lietuvos Didioji Kunigaiktija yra vienas nedalomas vienalytis knas, o taip pat vienalyt, viena ir bendra Respublika, kuri i dviej valstybi ir dviej taut susidjo ir susijung vien taut ir vien valstyb []. 4. Skelbiama, kad sujungtosios valstybs turs visada vien bendr valdov, abiej
1

Lietuvos istorija. Red. A. apoka. K., 1936. P. 224.

40

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

taut kartu renkam Lenkijoje ir karnuojam Krokuvoje. Jei kuri pus elekcij neatvykt, tai isirinkimo negali sutrukdyti. Per karnacij Krokuvoje naujasis valdovas turi bti paskelbtas ir Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didiuoju kunigaikiu [] 5. [] negali bti jokios elekcijos, joki didiuoju kunigaikiu paklimo ikilmi Lietuvoje. 6. [] Jei ygimantas Augustas turt kokias paveldjimo teises LDK, tai jos negali trukdyti elekcijos, nes tas teises jis perleido Lenkijos karnai []. 7. [] naujai irinktas valdovas abiej krat teises ir privilegijas turi tvirtinti vienu bendru aktu. 8. [] Seimas ir senatas turi bti bendras, koks dabar yra Lenkijoje. 9. [] Abiej valstybi luomai pasiada vieni kitus remti, kad valdovas nesumaint abiej valstybi privilegij, dignitorij, teism ir pan. 10. [] Vis dabartini Lietuvos urd bei dignitori priesaikos galioja, o ateityje jos turi bti duodamos karaliams ir Lenkijos karnai []. 14. [] Bet kokius Lenkijoje ir Lietuvoje ant keli imtus muitus Jo Karalikoji Didenyb panaikina. 15. [] Bet kokie Lietuvoje veik nuostatai, kurie draud lenkams sigyti ten dvarus, panaikinami kaip prieingi teisei, teisingumui, brolikai meilei bei unijai, kad toliau tiek lenkui Lietuvoje, tiek lietuviui Lenkijoje bt galima dvar laisvai sigyti bei valdyti pagal atitinkamo krato teises []. 17. [] Ateity karalius neauks atskir Lenkijos ir Lietuvos seim, bet tik bendrus Lenkijoje, tokioje vietoje, kuri karalius ir abiej valstybi senatoriai ras tinkamiausia. 18. Visi urdai ir dignitorijos ateity bus dalijamos Lietuvoje tik tiems, kurie prisieks karaliams ir nedalomam knui Lenkijos karnai [] Ir t. t.1 Liublino unijos aktas tai galutinis Lietuvos inkorporavimas Lenkijos sudtin, pavertimas jos provincija. Tai pabriama ir teiginiais apie vien valstyb, vien jos kn, kurio irdis tik Lenkija, nes tik jos sostinje ar teritorijoje turjo bti sprendiami ir visi Lietuvai svarbs klausimai. Aktas baigiamas teiginiu, kad nuo jo pasiraymo Lenkijos karalyst ir LDK yra tik viena valstyb ir kas ksintsi t sutart lauyti, bt abiej j prieas. Nutraukti, panaikinti tos sutarties negali vienaalikai nei karalius, nei joks luomas ir ji gali bti panaikinta tik abiem pusms susitarus. Vis t Lietuvos jungimo Lenkij akt savo paraais patvirtino Lenkijos ir Lietuvos atstovai, o j paraus patvirtino karalius. Nuo Liublino akto pasiraymo Lietuva kaip savarankika valstyb nustojo egzistavusi. Ir net Europos, pasaulio emlapiuose beymta tik kaip Lenkijos dalis, nes pagal Liublino akt ir visa valstyb su Lietuva turjo bti vadinama tik Lenkijos karalyste.
1

Lietuvi enciklopedija. ikaga, 1958. T. 16, p. 335, 336.

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

41

Unijos akto nuostatos dar negreit buvo gyvendintos. Ir Lietuva tebesivadino Lietuvos Didioji kunigaiktyst, turjo savo kariuomen, daugeliu atveju savo nuoira skelb karus ir taik karuose su rusais, vedais, toliau savarankikai tvark savo vidaus ekonomik ir kt. Tad ir po Liublino akto pasiraymo nebuvo dar vienos valstybs. Seimuose ir senatuose Lietuvos ir Lenkijos atstovai daniausiai gindavo tik savo ali interesus. Lietuvoje ir toliau tebegaliojo Lietuvos Statutas. Statutas tai ne tik auktos teisins kultros, bet ir visos visuomens kultros, kio veiklos rezultatas. Jis padjo apsaugoti Lietuv nuo masinio lenk klimosi Lietuv, nuo lenk takos kiniam ir politiniam gyvenimui. Statuto pirmoji laida pasirod 1529 m. Jame bene pirm kart Ryt Europoje vairios valdios privilegijos, nutarimai buvo suvesti vien gerai apgalvot sistem. Visas Statutas turjo 13 skyri, o ie 282 straipsnius. Kiekvienam skyriui atskiras dalykas: vienas valdovas ir nusikaltimai jam, kitas valstybs gynimas, treias bajor ems teiss, ketvirtas paveldjimo teiss, penktas vairiausi kriminaliniai nusikaltimai ir t. t. Lietuvos Statuto parengimui vadovavo kancleris Albertas Gotautas. Statutas nuolat buvo papildomas naujais teiss aktais. Atsivelgus juos, 1566 m. parengtas ir ileistas antrasis jo variantas. Taiau po Liublino unijos (1569 m.), pasikeitus bajorijos teisms ir sumajus valstybs savarankikumui, 1588 m. ijo treioji, paskutin jo laida. Visos trys Statuto laidos paraytos senja gud kalba, tik vliau iverstos lotyn ir lenk kalbas. Statutas veik ir lugus Lenkijai ir Lietuvai patekus Rusijos imperijos sudt. Supaniota, bet nenugalta Lietuva Ir po Liublino unijos Lietuvoje toliau posdiaudavo bajor seimeliai, kad parengt silymus Seimui Varuvoje. Jie priimdavo daug nutarim, kurie labai nepatikdavo lenk ponams ir karaliui. Pavyzdiui, 1593 m. lietuvi bajor atstov suvaiavimas Vilniuje nutar: i kiekvienos vaivadijos paskirti ginkluotus brius Lietuvos sienoms saugoti; neleisti karaliui paskirti Vilniaus vyskupu lenko. Jei toks ir bt paskirtas, tai neleisti jam atlikti pareig.1 1638 m. tokiame suvaiavime Vilniuje buvo priimtas nutarimas udrausti Lenkijos kariuomenei perengti Lietuvos sienas, o 1655 m. nutarime aidimas bajor demokratija
1

Vanseviius S. Feodalins Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos. V., 1986. P. 67.

42

LIETUVI TAUTA

v. Onos ir Bernardin banyios Vilniuje (XVI a.).

nurodoma elgtis su lenk daliniais Lietuvoje kaip su plikais ir juos naikinti, jeigu tie nerodys, kad eina padti Lietuvai.1 Tokiais lietuvi bajor seimeli nutarimais, kaip minta, buvo nepatenkinti nei karaliai, nei Seimas Varuvoje. Ir jie pasiek, kad XVII a. antrojoje pusje Lietuvos bajor nutarimai neturt jokios teisins galios. Ir po Liublino unijos lenk ponai danai nesuteikdavo adtos paramos karuose su Maskva, inoma, neretai taip pasielgdavo ir Lietuvos ponai, kerydami lenkams u pagrobtsias LDK emes Volynje, Podolje.
1

Ten pat.

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

43

Karalius ir lenk ponai budriai sek Lietuvos didik elges, negaildavo pastang juos supjudyti ypa su bajorija. Juk nesant sutarimo lengviau valdyti. Antai karalius Jonas Kazimieras, paskyrs Jonu Radvil etmonu, lauko etmonu paskyr sau paklusn lenk V. Gasevsk (W. Gasiewski), kuriam suteik teis samdyti kariuomen ir jam perdav pinigus, skirtus tam reikalui. Lenk pastangas silpninti Lietuvos gali ir tak jaut daugelis kit Lietuvos kariuomens vad. Tad prasidjus Lenkijos karui su vedija, 1655 m. rugpjio 17 d. Jonuo Radvilos kariuomens stovykloje prie Kdaini Lietuvos senatoriai pasisil pasiduoti vedijos valdion, sudaryti su ja sjung. Ir 1655 m. spalio 20 d. Kdainiuose buvo pasiraytas Lietuvos sjungos su vedija aktas, kuriuo buvo nutraukiama unija su Lenkija. Lietuvos Didiuoju kunigaikiu pripaintas vedijos karalius. Akt pasira Vilniaus vaivada ir didysis etmonas J. Radvila, emaii vyskupas P. Parevskis, Vilniaus vyskupo galiotinis J. Bialozoras ir apie 1000 suvaiavimo dalyvi. Pagal akt Lietuvoje turjo bti palikta esama santvarka, luomins ir religins bajor laisvs.1 Lietuvos savarankikumo nuo XVIII a. pradios siek ir Lietuvoje sigaljusi didik Sapieg gimin. Kazimieras Sapiega buvo gavs etmono post, brolis Benediktas paidininkio, Aleksandras maralkos. Jie tarsi ir su kit valstybi valdovais dl Lietuvos atsiskyrimo nuo Lenkijos, apdjo mokesiais katalik vyskupus kaip lenkus vietininkus, grasino jiems Vyriausiuoju tribunolu dl neteisto turt sigijimo. Tai sukl nerim Lenkijos banyios hierarchams. Tad vyskupai Senato posdyje Varuvoje apkaltino Sapiegas separatizmu ir unijos idavyste. Kunigai ir vyskupai lenkai prie Sapiegas kovoti sukurst nemaai Lietuvos bajor. 1700 m. lapkriio 17 d. per m su bajorais, vadovaujamais Radvil, Sapiegos pralaimjo. Laimj bajorai prim nutarim atkurti LDK ir paskirti Didiuoju kunigaiki tuometin Lenkijos karali August II. nutarim pasira didikai Radvilos, Pacai, Vyniaveckiai. Bet karalius, bijodamas lenk pon ir netekti karnos, patariamas Rusijos caro Petro I, Vilniaus bajor nutarim panaikino.2 Apskritai kovotoj dl Lietuvos savarankikumo, dl pratingosios Liublino unijos akto panaikinimo buvo daugyb. Ir vairi mginim bta Nauji mginimai isivaduoti nuo savo grandini
1 2

Dundulis B. ved feodal siverimas Lietuv XVIIXVIII a. V., 1977. P. 4554. Ten pat. P. 77.

44

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

Lietuvos etmono Mykolo Radvilos (16251680) atvykimas Rom pas Popiei Inocent XI.

daug. Bet, nepaisant vis pastang, lenk Lietuvoje, ypa Vilniuje ir apie j, sikurdavo vis daugiau, vis labiau m sigalti ir lenk kalba, ypa tarp bajorijos, taip pat valstybinse staigose, teismuose, kariuomenje, Vilniaus akademijoje, jau nekalbant apie katalik banyias ir j mokyklas. Bendri abiem valstybms valdymo organai pradti steigti nuo XVIII a. antrosios puss, ypa po pirmojo Lenkijos padalijimo 1772 m. Tada ir buvo sudaryta bendra Edukacin komisija, po to, 1775 m., Nuolatin valdymo taryba, bendros kariuomens ir usienio reikal komisijos, taip pat bendros policijos, ido, usienio reikal ir kitos komisijos, buvo suvienodinti ir mokesiai. Taip Lietuva vis labiau virto Lenkijos provincija. Vis labiau menkjo ir lietuvi atstov balsas Seime. XVIII a. viduryje i 170 jo nari, tik 48 balsavo i Lietuvos emi; Senate i 140 tik 27 nariai i Lietuvos (5 ministrai, 2 vyskupai, 12 vaivad ir 8 katelionai). Tiesa, veik liberum veto teis kiekvienas Seimo narys, nepatenkintas vienu ar kitu Seimo priimamu nutarimu, galjo nutraukti posd. Pavyzdiui, i 16521763 m. vykusi 77 seim posdi Varuvoje 37 buvo nutraukti pasinaudojus ta teise.1 Tai sudar slygas valstybs valdym kitis ir usienio valstybms, papirkus Seimo narius, taip pat didik ir net bajor savivalei. Vieningos Lenkijos krimas
1

Vanseviius S. Feodalins Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos. V., 1986. P. 43.

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

45

Tuo tarpu kaimyninse valstybse Rusijoje, Austrijoje, Prsijoje kaip ir anksiau tebevyravo vienvaldikumas. Lenkijai (inoma, kartu su Lietuva) buvo vis sunkiau pasiprieinti agresyviems ir stipriems kaimynams, ginti savo emes. 1772 m. susitar kaimynai Rusija, Prsija, Austrija atsiriek po nema gabal nuo bendrosios Respublikos. Carin Rusija tuomet prisijung rytins Lietuvos slaviksias emes iki Dauguvos ir Dniepro upi; Austrija dal Maosios Lenkijos, Galicijos, o Rusija Pavysl ir Varmijos vyskupyst. Prie Baltijos Lenkijai buvo paliktas tik Dancigas (Gdanskas). Visoje alyje siautjo Rusijos, Austrijos ir Prsijos kariuomens. aliai valdyti Rusijos nurodymu buvo sudaryta Nuolatin taryba i 18 senatori ir 18 atstov (tarp j 2/3 Lenkijos ir tik 1/3 Lietuvos). Taryba vadovavo 5 departamentams (ido, karo, usienio, policijos, arba administracijos, ir teisingumo). Karaliui buvo palikta tik teis patvirtinti Tarybos bals dauguma priimtus nutarimus. Bet kadangi Tarybos daugum sudar lenkai, tai Lietuvos atstovai i tikro nieko nesprend savo valstybs naudai. Tas pat pasakytina ir apie 1772 m. kurt Edukacin komisij, kurioje 70 proc. nari irgi turjo bti i Lenkijos. Tad, nepaisant kai kuri ger darb pertvarkant valstybs vietimo, mokslo sistemas, apskritai Komisija tik sustiprino lenkinim, paversdama lenkinimo idiniu ir Vilniaus universitet. Pirmasis valstybs padalijimas Dl to, kad karaliaus, Seimo ir Nuolatins komisijos veikl kontroliavo ir vis klausim sprendim kiosi Rusija, i tikrj viskas priklaus nuo cariens Jekaterinos II malons. Tai kl ir lenk, ir lietuvi nepasitenkinim. 1787 m. Rusijai pradjus kar su Turkija, o po to su vedija, atsirado galimybi vl paimti valdi savo rankas, sustiprinti centrin Respublikos valdi. Jekaterina II, vykdama jos kariuomens uimt Krym, pakeliui susitiko su jai labai patikusiu meiluiu karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu (17321798) ir pritar jo praymui leisti sustiprinti Lenkijoje centrin valdi, pirmiausia padidinti jo, kaip karaliaus, vienvaldikum. Tam pritardama carien vylsi, kad Lenkija, valdoma jos karaliaus, taps visikai pavaldi jai ir sijungs kar su Turkija. Tad po susitikimo su savo meilue karalius leido Seimui Varuvoje pradti svarstyti valstybs valdymo sistemos pertvarkymo klausimus. Seimo dauguma atmet Jekaterinos II silym sudaryti su Rusija karin sjung. Svarstyta daugyb su valstybs valdymo pertvarkymu susijusi klausim, kuri sprendimai po Bajor demokratijos pasmerkimas

46

LIETUVI TAUTA

Lietuvos valstybs padalijimai.

ketveri svarstym met buvo surayti ir 1791 m. gegus 3 d. Seimo patvirtintoje Lenkijos konstitucijoje. Ta konstitucija siekta Lenkij paversti stipria, vieno monarcho valdoma lenk valstybe, dl to ir nebeminta Lietuva, o Lietuvos Didioji Kunigaiktyst turjo tapti tik viena i Karnos provincij, greta Didiosios ir Maosios Lenkijos provincij. Tad ir konstitucijoje tekalbama tik apie vien lenk taut feodal luom.

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

47

Ta konstitucija valstyb vl buvo mginta sugrinti ankstyvuosius viduramius: deklaruojamas valdovo sosto paveldjimas (iki tol monarchas buvo renkamas paprastai Lietuvoje Didiuoju kunigaikiu, Lenkijoje karaliumi). Dl to konstitucija buvo ir vienas netolerantikiausi valstybini dokument kit religij ir pair atvilgiu. tai pirmame jos straipsnyje Viepataujanti religija skaitome: Tautos viepataujanti religija yra ir bus Romos katalik ventas tikjimas su visomis jo teismis. Perjimas i viepataujanio tikjimo (suprantama, katalik A. L.) kur nors kit yra draudiamas ir baudiamas kaip apostaz [...] Kitame straipsnyje Bajorai ir emvaldiai parayta: [...] bajor luomui ikilmingiausiai utikriname visas teises, laisves, prerogatyvas bei pirmenybes privaiame ir vieajame gyvenime, o ypa patvirtiname, utikriname ir nelieiamais pripastame statymus, statutus ir privilegijas. Tik bajor luomui buvo garantuojamos visos laisvs ir teiss. Skyriuje Valstieiai ir valsionys nurodyta, kad jei dvarininkas sudar kokias sutartis su savo emi valsionimis, jau niekas negals t sutari pakeisti. Ir toliau: Tokiu bdu dvarininkams garantav visokeriop naud, kuri jiems teikia valsionys, ir nordami veiksmingiau paskatinti krato moni skaiiaus gausjim, skelbiame visik laisv visiems monms, tiek naujai atvykstantiems, tiek tiems, kurie [...], vos eng lenk em, turi visik laisv usiimti savo amatu. Kitaip sakant, tik atvykliams amatininkams buvo adama laisv usiimti savo amatu. Kaip sakyta, prajusiais laikais dvelk ir straipsnis apie karali: [...] Lenkijos sost norime turti ir nusprendiame bsiant renkam i kilmingos gimins visiems laikams [...]. Bsimj Lenkijos karali dinastija prasids Frydricho Augusto, dabartinio Saksonijos elektoriaus, asmeniu, kurio vyrikos lyties pdiniams de lumbis (gimusiems) skiriame Lenkijos sost. Po tvo sostan turi engti vyriausiasis viepataujanio karaliaus snus. O jeigu dabartinis Saksonijos elektorius neturt vyrikos lyties palikuoni, tada vyrikos lyties pdinysts linij Lenkijos soste turi pradti vyras, kur elektorius, seimui sutikus, parinks savo dukrai [...]. Karaliaus asmuo yra ventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savaime nieko nedarydamas, prie taut u niek negali bti atsakingas. Jis privalo bti ne pavaldiu, bet tautos tvu ir galva, ir tokiu j statymas bei i Konstitucija pripasta ir skelbia [...]. Visi vieieji aktai, tribunolai, teismai, magistrantros, monetos, antspaudai privalo eiti karaliaus vardu. Ir t. t. Gegus 3-iosios konstitucija Lietuvai pratis

48

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

Kstutis Gim 1297 m., mir 1382 08 15. Tvas Gediminas, mona Birut. Vaikai: Patrikiejus, Butautas, Vytautas, Tautvilas, Vaidotas, Vaivilas, ygimantas, Marija, Ona, Elbieta. Vald 13811382 m. Dail. A. akalys.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAI ISTORIJOS PUSLAPIAI

49

Birut

Kstutis

Kstuio antspaudas

50

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

Vytautas Didysis

Didiojo magistro antspaudas.

Vytauto Didiojo antspaudas.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAI ISTORIJOS PUSLAPIAI

51

Vytautas Didysis algirio myje (dail. J. Mateikos (Matejko) pav.).

52

LIETUVOS LIETUVI VALDOVAI TAUTA

vitrigaila Gim 1370 m., mir 1452 m. Tvas Algirdas, motina Julijona. Vald 14301432 m., Kijevo kunigaiktis 14351440 m.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAI ISTORIJOS PUSLAPIAI

53

ygimantas Kstutaitis Gim 1350 m., mir 1440 m. Tvas Kstutis, motina Birut. Vaikai: Mykolas ygimantaitis. Vald 14321440 m.

ygimanto Kstutaiio antspaudas.

54

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

Vytauto laik valstybs gyventojai: 1 lietuviai, 2 miriai lietuviai ir nelietuviai, 3 rytiniai slavai, 4 daugiausia klajokliai totoriai.

Tuose aktuose tebuvo Lietuvos valstybs inkorporavimo Lenkij valga. Gegus 3-iosios konstitucijoje tai jau pabriama kaip vyks faktas ir jau bekalbama tik apie Lenkijos karalystir lenk taut. Tai patvirtinama 2001 m. Vilniuje ileistos 1791 m. gegus 3 d. konstitucijos paaikinime Gegus 3-iosios epocha, kuriame skaitome: Danai teigiama, jog Gegus 3 d. Konstitucija panaikino Lietuvos valstybin atskirum, Lenkijos ir Lietuvos unij ir trauk Lietuv Karnos sudt. Ities n vienas Valdymo statymo straipsnis nemini Lietuvos, taiau taip Konstitucija Lietuvai buvo savotika Liublino unijos akt gyvendinimo rezoliucija

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

55

Lietuviai puola Narv (1358 m.).

Lietuviai turmuoja Polock (1563 m.).

pat n vienas straipsnis nekalba apie Lietuvos panaikinim. Tekste danai minima Lenkija, taiau taip pat kalbama ir apie Respublikos valstybes, bendr Tvyn ir krato konstitucij. Karalius turjo bti bendras: bendri turjo bti seimas ir pagrindins valdymo institucijos. Stanislovas Augustas taip pat buvo vieningos valstybs alininkas.

56

LIETUVI TAUTA

Tiesa, vliau lenkams ir sulenkjusiems Lietuvos bajorams pamaius, kad ta konstitucija gali visikai supjudyti dar tautini jausm nepraradusius Lietuvos bajorus ir didikus su lenkais, pastumti Rusijos glb, Lenkijos seime 1791 m. spalio 20 d. buvo patvirtinti Abiej taut sipareigojimai, kuriuose parayta: Mes, Stanislovas Augustas i Dievo malons ir tautos valios Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusijos, Mazovijos, emaii, Kijevo [...] Kunigaiktis, atsivelgdami nuolatin ms pareig savo tvynei, Lenkijos Respublikai, kuriai privalome garantuoti visokeriop orum [...] nutariame: lygiai kaip turime vien bendr viening Valdymo statym (konstitucij A. L.), tarnaujant vis ms valstybei Lenkijos Karnai ir Lietuvos Didiajai Kunigaiktijai, taip pat norime turti ir valdomus vieningu valdymu ms bendr kariuomen bei idus, sujungus juos viening nedalom id. Ir toliau buvo nurodyta, kad to ido komisij turi sudaryti po lygiai asmen pus i Karnos, o kita pus i LDK; taip pat buvo numatyta, kad ir kitose bendrose staigose turi bti po lygiai skiriama darbuotoj i LDK ir Karnos. Taiau pabaigoje ir sipareigojimuose pabriama, kad bus daroma tik tai, kas bus naudinga bendrai ir nedalomai Respublikai, kad unijos aktai yra nelieiami. O kas bus naudinga, teis sprsti lenkai pasiliko sau. Nepaisant, kad ta konstitucija buvo pirmoji Europoje, kad ja siekta sustiprinti Lenkijoje valdym, bet savo esme ji buvo ingsnis atgal jau ir tuometins socialins teisins minties poiriu. Tai buvo savotikos pastangos sustabdyti feodalizmo griuvim, sustiprinti luomin visuomen, bajor valdym tuo metu, kai visoje Europoje vis garsiau buvo deklaruojamos mogaus laisvs, taut apsisprendimo teiss. 1789 m. Pranczijoje buvo paskelbta mogaus ir piliei teisi deklaracija, Anglijoje jau net prie imtmet veik parlamentin valdymo sistema, o Gegus 3-iosios konstitucija norta sugrinti Lenkij paveldimos monarchijos laikus. Teisins minties poiriu Gegus 3-iosios konstitucija buvo ingsnis atgal ir nuo daugiau kaip prie por imtmei paskelbto Lietuvos Statuto. Bet svarbiausia Lietuvoje daugelis, ypa t, kurie dar nebuvo prarad lietuvikos savimons ir Lietuvos valstybs savarankikumo svarbos suvokimo, prietaravo Gegus 3-iosios konstitucijai. Gegus 3-iosios konstitucija mginimas sustabdyti istorijos rat

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAS ISTORIJOS IR LENKIJOS PUSLAPIAI KARALIUS

57

Kazimieras Jogailaitis Gim 1427 11 30 Krokuvoje, mir 1492 06 07. Tvas Jogaila, motina Zofija Alnik. Vaikai: Aleksandras, v. Kazimieras, Jonas Albrechtas, ygimantas Senasis, Vladislovas, Fridrikas, Jadvyga Bavar, Zofija Brandenburgiet, Pamario kunigaiktien Ona, Barbora Saks, Elbieta. LDK vald 14401492 m., Lenkijos karalius 14471492 m.

Kazimiero Jogailaiio antspaudai.

58

LIETUVOS VALDOVAS IR LENKIJOS LIETUVI KARALIUS TAUTA

Aleksandras Gim 1460 10 5 Krokuvoje, mir 1506 08 19. Tvas Kazimieras, motina Elbieta Habsburgiet. LDK vald 14921506 m., Lenkijos karalius 15011506 m.

Aleksandro antspaudai.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAS ISTORIJOS IR LENKIJOS PUSLAPIAI KARALIUS

59

ygimantas Senasis Gim 1467 01 01, mir 1548 04 01. Tvas Kazimieras Jogailaitis, motina Elbieta Habsburgiet. monos Barbora, Bona Sforca. Vaikai: Ona, Jadvyga, ygimantas Augustas, Izabel Jogailait, Ona Jogailait, Kotryna Jogailait. LDK ir Lenkijos karalius 15061548 m. Karnuotas 1507 m. sausio 24 d.

60

LIETUVOS VALDOVAS IR LENKIJOS LIETUVI KARALIUS TAUTA

ygimantas Augustas Gim 1520 08 01, mir 1572 07 07. Tvas ygimantas Senasis, motina Bona Sforca, mona Barbora Radvilait, Barbora Giza. Vaikai: Barbora. LDK ir Lenkij vald 15441572 m.

JUODIEJI LIETUVOS LIETUVOS VALDOVAS ISTORIJOS IR LENKIJOS PUSLAPIAI KARALIUS

61

Barbora Radvilait ir ygimantas Augustas

Barbora Radvilait ir ygimantas Augustas slapto pasimatymo metu (J. Mateikos pav.).

62

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

Liublino unijos pasiraymas 1569 m. (dail. J. Moteikos pav.).

Seimo rinkimai 1573 m. (dail. J. Moteikos pav.).

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

63

64 Konfederat paklydimas

LIETUVI TAUTA

Tuo metu Rusija, pabaigusi kar su Turkija, vl m regzti tinklus, kad juos tvirtai bt painiota atsigaunanti Lenkija. Tad ji msi remti ir Gegus 3-iosios konstitucijos prieininkus, kurie, 1792 m. gegus 19 d. susirink Targovic miestel (Ukrainoje), paskelb akt, jog jie pakils kov, kad susigrint Seimo pamintas laisves, ir jog j sjungininkai yra rusai, jog tik Rusija turi bti Respublikos globja1. Tuo metu Respublikos emes jau versi rus kariuomen, kuri greitai um Gardin, Lyd, beveik vis deiniojo kranto Ukrain. Birelio mnes buvo okupuotas Vilnius. Faktiniu krato valdovu rusai paskyr Livonijos vyskup J. Kosakovsk, o etmonu jo brol S. Kosakovsk. J pagalbininku tapo ir Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis. Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, rusams pareikalavus, pasmerk Gegus 3 d. konstitucij ir sutiko prisidti prie konfederat. Konstitucijos ir Respublikos savarankikumo gynj neparm n viena usienio valstyb. Atsisak padti ir Prsija, su kuria vos prie metus buvo sudaryta taikos ir draugysts sutartis. Mat Prsija tikjosi, kad Rusija jai leis uimti Gdansk ir Torun. Rusai savo durtuvais ikl valdion konfederatus, kurie panaikino beveik visus Ketveri met seimo nutarimus. Rusijos carien Jekaterina II, skelbdamasi Respublikos laisvi gynja, 1793 m. sausio 23 d. Petrapilyje pasira sutart su Prsija ir Austrija dl antrojo Respublikos padalijimo, sau pasiskirdama apie 250 tkst. kv. km Lietuvos emi, tarp j Kijevo, Braclavo, Podols, Bresto, Minsko vaivadijas ir Vilniaus vaivadijos rytines emes. Prsijai atiteko maiau 58 tkst. kv. km vakarini lenk emi su Gdansko, Toruns, Poznans rajonais, Austrijai, kuri tada kariavo su revoliucine Pranczija, buvo paadta atsilyginti vliau prancz emmis. Kad pateisint savo agresij, Rusija, kaip ir 1772 m., didel dal Respublikos seimo nari prievarta suveusi Gardin ir vos ne prie kiekvieno j pastaiusi po savo kareiv, pareikalavo vienbalsiai ratifikuoti nauj antrj Respublikos padalijim ir pareik, kad atkuriama ta valstybs santvarka, kuri buvo taip pat rus nurodymu Seimo patvirtinta po 1772 m. padalijimo. Be to, Respublikai buvo udrausta priimti bet kokius nutarimus, kol jiems nepritars Rusija. Leista jai turti tik ne daugiau kaip 15 tkst. kari, Lietuvoje buvo galima laikyti 5 tkst.
Lietuvos istorija. Red. A. apoka. K., 1936. P. 435; Lietuvos TSR istorija. Nuo seniausi laik iki 1917 met. V., 1985. T. 1, p. 224.
1

JUODIEJI LIETUVOS LENKIJOS KARALIUSISTORIJOS PUSLAPIAI

65

HenrikasValua, Lietuvos Didysis kunigaiktis ir Lenkijos karalius Gim 1551 09 19 Pranczijoje, mir 1589 08 08. Tvas Henrikas II, motina Kotryna Medii. Vald 15741589 m.

66

LENKIJOS LIETUVI KARALIUS TAUTA

Steponas Batoras, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1533 09 27, mir 1586 12 12. mona Ona Jogailait. Vald 15761586 m.

JUODIEJI LIETUVOS LENKIJOS KARALIUSISTORIJOS PUSLAPIAI

67

Zigmantas Vaza, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1566 06 20 vedijoje, mir 1632 04 30. Tvas Jonas III, motina Kotryna Jogailait, turjo 2 vaikus. Vald 15871632 m.

68

LENKIJOS LIETUVI KARALIUS TAUTA

Vladislovas Vaza, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1595 06 09 prie Krokuvos, mir 1648 04 20. Tvas Zigmantas Vaza, motina Ona Habsburgait. Vald 16321648 m.

JUODIEJI LIETUVOS LENKIJOS KARALIUSISTORIJOS PUSLAPIAI

69

Jonas Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1609 03 22, mir 1672 12 16. Tvas Zigmantas Vaza. Vald 16481668 m.

70

LENKIJOS LIETUVI KARALIUS TAUTA

Mykolas Kaributas Vinioveckis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1640 07 31 Ukrainoje, mir 1673 11 10.

JUODIEJI LIETUVOS LENKIJOS KARALIUSISTORIJOS PUSLAPIAI

71

Jonas Sobieskis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1629 08 17, mir 1696 07 17. Vald 16741696 m.

72

LENKIJOS LIETUVI KARALIUS TAUTA

Augustas II Stiprusis, Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaiktis Gim 1670 05 12, mir 1733 01 31. Vald 16971733 m.

JUODIEJI LIETUVOS LENKIJOS KARALIUSISTORIJOS PUSLAPIAI

73

Stanislovas Leinskis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1667 10 20, mir 1765 02 23. Vald 17041709 ir 17331736 m.

74

LENKIJOS LIETUVI KARALIUS TAUTA

Augustas III Saksas, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1696 10 17, mir 1763 10 05. Vald 17331763 m.

JUODIEJI LIETUVOS LENKIJOS KARALIUSISTORIJOS PUSLAPIAI

75

Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis kunigaiktis Gim 1732 01 17, mir 1798 02 12. Vald 17631795 m.

76 Vyskupo Igno Jokbo Masalskio klaida

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

Vilniuje ir Varuvoje buvo kurdintos rus kariuomens gulos laisvms ginti. Taiau daug kas vylsi, kad konfederatai pads atkurti Lietuvos valstybs savarankikum, bet pamat tikrj okupant veid, atsitokjo ir neskubjo vykdyti j sakym. Imta rengtis ginkluotam sukilimui, kad ivijus i krato gelbtojus. Tarp toki buvo ir mintasis Vilniaus vyskupas Ignas Jokbas Masalskis (g. 1729 07 22). Jo tvas kunigaiktis Mykolas Juozapas Masalskis buvo vyriausiasis Lietuvos kariuomens vadas (didysis etmonas), jis rm LDK savarankikum nuo Lenkijos, grietai kritikavo Liublino unij kaip nauding tik Lenkijai ir prating Lietuvai. Tad neatsitiktinai Lietuvos savarankikum visur rm ir snus Ignas Jokbas, kuris, vos taps vyskupu (1763 m.), m rodinti ne tik priklausomumo nuo lenk pratingum Lietuvai, bet dar ygi, kad ir Lietuvos Katalik banyia bt atskirta nuo Lenkijos, kurta atskira Lietuvos banytin provincija, kurios arkivyskupas turt Lietuvos primo titul ir bt pavaldus tik Popieiui. Ne kart jis savo projektus svarstyti buvo pateiks Lenkijos Lietuvos Seimui, taiau lenkai visokiais pretekstais jiems ukirsdavo keli. Nuo pirmj vyskupavimo dien I. J. Masalskis nurod parapij kunigams steigti parapines mokyklas, kad jose galt mokytis visi, nepaisant luom (tam jis paskyr savo 23 tkst. auksin), 1765 m. jis sak kad Vilniaus kunig seminarijoje bt dstoma Lietuvos istorija, o po deimtmeio jo pastangomis Vilniuje kurta mokytoj seminarija (jai ilaikyti vyskupas paskyr 25 tkst. auksin); tais paiais metais vyskupo iniciatyva steigta lietuvikiems vadovliams rengti draugija, kuri iki 1790 m. pareng ir ileido j daugiau kaip 15 tkstani egzempliori. Vyskupo pastangomis Vilniuje 1775 m. steigtos feleri ir akueri mokyklos v. Roko ligoninje (jai vyskupas buvo atidavs savo rmus Sereikikse). Daug l ir energijos paaukojo Vilniaus katedros perstatymui, vyskupo rm N. Verkiuose projektavimui ir statybai, savo lomis ilaik Lietuvos kariuomens pulk (apie 1200 kari) ir t. t. Tai buvo vienas rykiausi t met savarankikos Lietuvos patriot, tuo tikslu jis prisidjo ir prie konfederat, prietaravusi Gegus 3-iosios konstitucijai, bet patikjo, kad Rusija, remdama juos, nori ne dar labiau susilpninti bendr su Lenkija valstyb, o padti Lietuvai atgauti savarankikum. Tuo patikjusi, kaip minta, buvo daug. J nuostatas i dalies rodo ir stojanij konfederacij priesaika: A [...] stodamas konfederacij [...], prisiekiu, jog visomis jgomis neleisiu lenk karaliaus valdios ipltimo, naikinsiu tuos, kurie prie lktos laisves, u sosto paveldimum [...]

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

77

Prie rus gulas ir j vietinius talkininkus 1794 m. prasidjo generolo Tado Kosciukos vadovaujamas ginkluotas sukilimas. Jis gim 1746 m. vasario 12 d. Lietuvoje, Slomino apskrityje, Kosovsk parapijoje, Mereioviznos dvarelyje, neturtingo lietuvi bajoro eimoje. Moksi vairiose karinse mokyklose, ivyks JAV dalyvavo Nepriklausomybs karuose, peln ten brigados generolo laipsn. 1784 m. sugro Lietuvon, apsigyveno tv dvarelyje, po to vadovavo Respublikos daliniams kovose su konfederatais ir juos remiania rus kariuomene. Pralaimjus kuriam laikui buvo pasitrauks Saksonij, bet 1794 m. pradioje vl buvo pakviestas vadovauti ginkluotam sukilimui prie rus gulas ir jos rmjus.1 Lietuvoje sukilimui vadovavo ininierius pulkininkas Jokbas Jasinskis. Buvo sudaryta ir sukilli vadovyb Tautin aukiausioji taryba. Didis lietuvis, pasiaukojs Lenkijai Prasidjus sukilimui, Varuvoje buvo ir vyskupas I. J. Masalskis. Jis, kaip ir daugyb kit, nepritarusi tai konstitucijai, rmusi LDK savarankikum, buvo suimti, daugelis j be teismo nuudyti. Apie lietuvi vyskupo I. J. Masalskio nuudym 1794 m. birelio 28 d. (prie tai, gegus 9 d., Varuvoje taip pat be jokio teismo buvo pakartas Livonijos vyskupas Juozas Kazimieras Kasakauskas) Varuvos priemiestyje, vadinamojoje Krokuvoje, prieais Bernardin banyi, rus istorikas N. Kostromarovas (Kostromarov) ra: [] I laikinai steigto kaljimo Bruehlio namuose Varuvoje Masalsk ived skerdius, girtuoklis Klinovskis. Jo vadovaujama i pasitenkinimo klykianti lenk minia virvmis suraiiot vyskup temp kartuvi link, dauydami j pagaliais, kumiais, dl ko jis visas kruvinas apalpo dar iki kartuvi neprijs. Bet pakl vl dau pagaliais, kumiais, spard kojomis, kol ukl po kartuvmis ant suolelio, unr virv ant vyskupo kaklo. Tuomet mrininkas Dolgertas usliuog ant kartuvi, pririo virv ant j skersinio, o stovintieji apaioje kojomis imu suolel i po vyskupo koj ir jis pakibo... Susidorota su vyskupu kaip su tariamai valstybiniu ir banytiniu separatistu buvo inant paiam sukilimo vadui T. Kosciukai, taip pat, kaip atrodo, lenk Katalik banyios hierarchams pritariant (I. J. Masalskis, kaip Vyskupo I. J. Masalskio egzekucija Varuvoje
Liekis A. Lietuvi tautos lietuvi kalbos likimas. D. 3: Lietuvis Amerikoje. V., 2005. P. 1415.
1

78

LIETUVI TAUTA

Vytauto Didiojo pastatyta Kamenece Podolske pilis (Piet Ukraina, prie Moldavijos sienos).

sakyta, norjo atskirti Lietuvos Banyi nuo lenk). Taip buvo pasielgta ir su kitais separatistais (Lietuvos kariuomens etmonu Simonu Kasakausku, lenk nuudytu kiek anksiau balandio 25 d. Vilniuje sukilli vado Jokbo Jasinskio sakymu), rmusiais Lietuvos savarankikumo atkrimo idjas. Beje, unijininkui T. Kosciukai ir jo vadovaujamiems daugiausia lenk ovinistams prieu greitai tapo ir jo paskirtas vadovauti sukilliams Lietuvoje pulkininkas Jokbas Jasinskis, jo sudaryta Laikinoji Lietuvos vyriausyb (Vyriausioji taryba, kurios vadovaujami lietuviai gana skmingai buvo ivadav Vilni i rus kariuomens). Beje, J. Jasinsk ir jo vadovaujam Vyriausij taryb lenkai i Varuvos apkaltino irgi separatizmu, siekimu savarankikumo Lietuvai, ir birelio 1 d. T. Kosciukos sakymu J. Jasinskis buvo atleistas i Lietuvos kariuomens vado pareig, jo vieton paskirtas lenkas ovinistas generolas Michalas Velhorskis (Micha Wielhorski). Buvo ivaikyta ir Vyriausioji taryba, paskelbus, kad bus tik viena Vyriausioji taryba Varuvoje. Visa tai gerokai pakirto lietuvi kovos dvasi ir pristabd tautikumo raid. Sukilliai Lietuvoje ir Lenkijoje pralaimjo ir daugiau nei por imtmei gyvavusi LenkijosLietuvos valstyb lugo; Lietuva atiteko Rusijai. Sukilimo metu daugelis glen lietuvybs elmen buvo sunaikinti ne tik prieo, bet bene daugiausia savj, lenk ovinist. Po sukilimo ir bet koki lietuvikumo iraik imta skelbti kaip talkinim okupantams rusams. Tik visa, Respublikos lugimas

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

79

Paminklas Ukmergs (Pabaisko) miui atminti.

kas lenkika, skelbta patriotika. Bet ar Rusija bt pripainusi Lietuvos valstybingum, jeigu konfederatai bt laimj? I inom archyvuose dokument nematyti, kad Rusija bt k nors rimta adjusi Lietuvai. Rusija kurst konfedaratus tik tam, kad dl vidini kov valstyb dar labiau nusilpt ir j bt lengviau okupuoti. Kita vertus, nebuvo aikiai nusistat dl Lietuvos ateities ir ymiausi to meto Lietuvos veikjai: daugelis j ir prieinosi Gegus 3-iosios konstitucijai tik dl baims, jog ji gali suvaryti j laisves, sumenkinti turim valdi daugelis tuometini valdanij i Lietuvos buvo prarad ne tik lietuvio tautin savimon (arba i viso jos neturjo), bet neturjo ir Lietuvos, kaip savarankikos valstybs, valgos.

80 Lenkijos karalius rus bernas

I. LIETUVI LDK LUGIMAS TAUTA

Sukilimui pralaimjus Respublik treij kart pasidalijo Rusija, Prsija ir Austrija. Beveik visa Lietuva atiteko Rusijai, iskyrus tik Unemun kairiajame Nemuno krante, kuri atiteko Prsijai ir ibuvo jos valdioje iki Napoleono laik. Karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui carien Jekaterina II atidav Gardin, o jai mirus (1796 m.) jis persikl Petrapil. ia ir mir 1798 m. Daugelis buvusi Lenkijos veikj, sukilimo organizatori, jei ne uvo ir nebuvo itremti, daniausiai pasitrauk Pranczij. Sukilimo vadas gen. Tadas Kosiuka i pradi buvo udarytas Petrapilio Petrapavlovsko kaljim. Mirus Jekaterinai II ir caru tapus Povilui II, jis i kaljimo buvo paleistas. Naujasis caras T. Kosciukai pasil dvar su 1500 valstiei, grino kard, bet didysis karvedys jam atsak, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebeturs tvyns, ir pasipra, kad leist jam grti JAV. Caras leido. 1796 m. pabaigoje T. Kosciuka iplauk ir 1797 m. pradioje apsigyveno Filadelfijoje. Taiau jis ia pasijuto svetimas nerads sen kovos draug, pamats, kad visur vietoje idealist sitais sukiai, kyininkai pradinis kapitalizmas. Nepakeldamas to 1798 m. gegus pradioje paliko JAV ir sugro Europ, Paryi, turdamas uduot atstovauti JAV Pranczijoje. Naujasis Pranczijos imperatorius Napoleonas Bonapartas kviet T. Kosciuk dirbti pas save, vadovauti jo kariniams daliniams. Bet T. Kosiuka atsisak, nesutikdamas su imperatoriaus planais sukurti viening Europ, inoma, tik jo, Napoleono valdom. Napoleonui pralaimjus kar su Rusija ir jos sjungininkais, T. Kosciuka 1814 m. Paryiuje susitiko su Rusijos caru Aleksandru I, tikinjo j grinti Lenkijai laisv. Po to su caru dar susitiks Vienoje, gavo i jo paad, kad bsianti kurta Lenkijos karalyst. T. Kosciuka vylsi, kad jis bsis paskirtas karalysts kariuomens vadu, bet caras savo vietininku paskyr brol Konstantin. domu, kad T. Kosciukos pokalbiuose su caru nerandame net uuomin apie savo tvyn Lietuv. Matyt, ir didiajam vadui Lietuva jau buvo nebeatsiejama nuo Lenkijos, nors visur pokalbiuose pats teigdavo ess lietuvis, to neumiro paymti ir jo biografai i JAV, Anglijos. tai 1883 m. JAV, Niujorke, leisto urnalo Extra 86 numeryje V. Evansas (W. Evans), kurio tvas Amerikos nepriklausomybs karo laikais tarnavo T. Kosciukos dalinyje, rao: T. Kosciuka gim 1746 m. vasario Caras T. Kosciukai sugrina kard

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

81

27 d. Lietuvoje, senoje ir garbingoje lietuvi bajor eimoje [] Panaiai rao ir New International Encyclopedia. 1920 m. Anglijoje ileistoje Monikos Gardner knygoje apie T. Kosciuk skaitome: [] Jei T. Kosciuka yra kam skolingas u suteikt jo tyram gyvenimui tak laikytis pastovumo ir pasiaukojimo, tai tik Lietuvos kaimo gyvenimui su jo laisvmis ir paproiais, kurie atsispindi iame moguje. Tautos vadovyb, karaliki titulai buvo T. Kosciukos rankose, bet jis visuomet likdavo paprastas Lietuvos kareivis, dvjo kaimikus drabuius ir draugikai sugyveno su kariais kaimieiais, visur juos laik sau lygiais broliais. Jo meil tvynei Lietuvai, lietuviams atsispindi ir jo laikuose. 1790 m. vasario 7 d. raytame laike generolui Mesiolovskiui (Miesiolowski) T. Kosciuka praosi perkeliamas Lietuv: [...] A praau js nusisti mane atgal Lietuv, jei nenorite visikai mane atmesti ar laikyti netinkamu tarnybai. A esu tik lietuvis. [] Jei js nepareikalausite Seime, kad mane grint, Dievas ino, k a galiu sau padaryti, nes mane ima pyktis, kai pamanau, jog a, lietuvis, tarnauju Karalystei (Lenkijai A. L.), kai ten, Lietuvoje, Js turite tik tris generolus1 T. Kosciuka mir 1817 m. spalio 15 d. veicarijoje nukrits nuo irgo ir sunkiai susieids. Jo knas buvo palaidotas Krokuvos Vavelio katedroje greta Jono Sobiesko ir kit garbingiausi LietuvosLenkijos valstybs moni. Gen. T. Kosciukos pavyzdys, kaip tikras lietuvis, didvyris tapo Lenkijos patriotui ir nebeatsiejo savs nuo jos, ne nuo Lietuvos, ne nuo besirpinanij jos valstybingumo atkrimu ir gynimu. Pirmiausia todl, kad prarado savo lietuvikj savimon, perm svetimj kalb bei kultr ir j valstybingumo krimo idjas. I dalies tai paaikina, kodl viena galingiausi Ryt Europoje valstybi Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, sudariusi sjunga su kur kas maesne ir silpnesne Lenkija, per kelet imtmei i partners tapo paprasta Lenkijos provincija ir lugo drauge su ja. Ir ne tik tai, bet ir t galingj LDK sukrusi lietuvi tauta pamau liko name savo valstybje ir buvo net nustumta prie praties ribos. O juk atrod, kad viskas turjo bti atvirkiai, nes nuo Jogailos laik Lenkijos karaliais daugiausia buvo renkami LDK didieji kunigaikiai. Tad, atrodo, ne Lietuva turjo bti Pamstymai
T. Kosciukos laikas. Kongreso biblioteka. Washington, Nr. DK-435-5 // Lietuva. 1941 m. sausis. Nr. 1, p. 9.
1

82

LIETUVI TAUTA

sulenkinta, o Lenkija sulietuvinta. Bet ne. Kunigaiki ir unijin Lietuv Lenkija savo takon pajung, polonizavo ne ginklu ir prievarta, o gudrumu ir agresyviu savo tautikumu. Tai, kad lenkai buvo ne tik savo tautos, bet ir valstybs patriotai, lm ir tokia aplinkyb, jog j valstyb formavosi tik pai lenk gimini emse, jog Katalik banyia buvo paversta valstybine Lenkijos banyia, lenk valdov nagiu, net pati religija tapo tarsi lenkika, jog lenk valdantysis luomas feodalizmo laikais bajorai, didikai iliko lenkikai kalbantys ir lenk kultros gynjais, tad ir lenkai, katalikai, Lenkija buvo tap sinonimais vis luom monms valdantiems ir valdomiems. Lenkija, kaip ir Rusija, kaip ir kitos didelmis tautomis ir valstybmis tapusios, vartojo tik vien kalb, vien Diev garbino ir vienam valdovui tarnavo. Lietuvoje toleruotos visos kalbos ir religijos, ir tai ved irgi pratin. Tad ir tas tolerantikasis lietuvis, pateks lenk terp, taps kad ir karaliumi, ypa sigalint bajor luomo demokratijai, bdavo priverstas, kaip sakoma, giedoti j giesm, tikti lenkams. I dalies dl to daugelis i lietuvi kilusi lenk karali, karo vad, mokslo vyr labiau imdavo rpintis Lenkija negu savo gimdytoja Lietuva. Kita vertus, daugelis lietuvi valdanij teturjo menk tautins savimons jausm. Daugelis j buvo drss kariai, bet dl to menko tautinio jausmo lengvai pasiduodavo svetimj takai. Tam turjo reikms, kad lietuvi tautos ikilieji, valdydami keliskart didesnes tautas, buvo priversti laviruoti, kalbti vietini kalba ir net perimti j tikjim. Tad Lietuvos valdantieji, susijung su Lenkija, nemat nieko pavojingo perimdami jiems jau gerai pastam lenk kalb, labai jau panai t pai slav gud, rus, ukrainiei kalb. Lietuvos valdantieji nesuvok savo lietuvi kalbos reikms, atidav svetimaliams lenkams ir banyias, nesukr savos, lietuvikos vietimo ir studij sistemos. Per kelet imtmei Lietuvos valdantieji prat, kad svarbiausia yra valstyb, jos dydis, i dalies ir sjung su Lenkija irjo kaip savotik savo teritorijos padidinim, siek bet kokiomis slygomis gauti sost, o nepais, ar dl to sustiprs Lietuvos valstyb ir jos branduolys lietuvi tauta; taut sivaizdavo tik kaip valdanij luom tai bajorai ir didikai, o visi kiti tik mas, baudiauninkai, bebalsiai j tarnai. Valstyb, kuri nesirpina savo sukrja ir ilaikytoja suverenu, neivengiamai eina praties keliu. Ir LDK lugo ne dl pralaimjim mi laukuose, o pirmiausia dl savo krjos lietuvi tautos, jos kalbos ir kultros nevertinimo, negynimo, dl abejingumo savoms vertybms lietuvybei, nepriklausomybei, masi gerovei ir laisvei.