II.

PRALAIMJUSIJ PRALAIMJIMAS
veikus sukillius, Lenkij trei kart pasidalijo Austrija, Prsija ir Rusija. Beveik visa Lietuva atiteko pastarajai, iskyrus tik teritorij kairiajame Nemuno krante Unemun, atitekusi Prsijai. Kaip rayta, Lenkijos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui carien Jekaterina II paskyr Gardin, o jai mirus (1796 m.), jis buvo perkeltas Petrapil prie caro rm ir ia mir 1798 m. Nemaai buvusi Lenkijos valstybs veikj ir sukilli, kurie nebuvo udaryti kaljimus, daniausiai emigravo Pranczij. Bet daugelis liko okupuotame krate. Jie, bijodami prarasti turtas privilegijas, dvarus, stengsi tikti carienei ir jos vietininkams, kaip anksiau kad stengdavosi tikti karaliui. Jis, pats bajoras, jo dvarelis, galima sakyti, jau nuo Liublino unijos laik daugeliui sulenkjusi lietuvi bajor buvo svarbiau u Lietuv, jau nekalbant apie lietuvi taut, kurios didioji dalis, nepriklausiusi j luomui, teturjo tik privilegijas dirbti savo ponui ir melstis, tikintis, kad u visas kanias ir neteisybes atlygins Aukiausiasis kitame pasaulyje. lugo valstyb? Bet ar tai svarbu? Svarbiau, kad ir toliau bt leista gyventi, kaip gyventa. Svarbu, kad okupantai nemanyt es prie emje. Ir tam patvirtinti 1794 m. gruodio 17 d. pas cariens Jekaterinos II paskirt generalgubernatori Repnin (Repnin), sikrus Gardine, atvyksta net 2500 Lietuvos bajor pareikti Rusijai ir jos valdovei itikimybs, tai patvirtino pasiraydami knygose. O kai 1795 m. kovo 1112 d. buvo paskelbta apie bajor delegacijos vykim pas carien Jekaterin II, vyko tarp j tiesiog varytins. Tiesa, emaitijos bajorai atsisak dalyvauti tose varytinse. Sudarytai i keliasdeimt bajor delegacijai vadovavo grafas Tikeviius. Jis vis LDK bajor vardu perskait j lovinant laik, kuriame pasiadta jai ir Rusijai itikimai tarnauti. Carien LDK bajorus gerai pavaiino ir, vykdant jos paad, 1797 m. rugpjio 12 d. okupuotos LDK generalgubernatoriaus buvein i Gardino buvo perkelta Vilni. Puota kapinse

84

II. PRALAIMJUSIJLIETUVI PRALAIMJIMAS TAUTA

Nemaai ypa Ryt Lietuvos bajor varsi dl teiss vykti Maskv sveikinti naujojo caro Pavelo I. Bti tarp sveikintoj itin norjo daug katalik vyskup. Ir nemaai j labai sielojosi, kai generalgubernatorius prane, jog caras nenori, kad j sveikint vyskupai, o po kiek laiko atsak ir bajorams, suinojs i generalgubernatoriaus, kad bajorai nori prayti palikti visame krate lenk kalb kaip pagrindin staigose, banyiose, vietim, nepanaikinti unit banyios, grinti visiems bajorams, kunigams ir vyskupams nusavintus dvarus ir t. t.1 Bet po vainikavimosi Maskvoje caras sugalvojo pervaiuoti per naujsias savo emes ir vaiavo per Minsk, Vilni, Kaun, Kdainius, eduv, iaulius, Jonik, Mintauj, Ryg ir kt. Ypa ikilmingai rus caras buvo sutinkamas lietuvikose gubernijose. Pakeliui bdavo irikiuojami baudiauninkai su glmis, kurie, kunig vadovaujami, pravaiuojant karietoms giedojo, sveikino car parpuol ant keli. 1803 m. rugpjio 30 d. veniant rus caro Aleksandro vardines, Vilniaus magistrato usakymu buvo nupaiytas didiulis caro paveikslas ir pastatytas prie rotus aiktje ant sosto. Vilniaus ir jo krato katalik vyskupai ir keliasdeimt kunig atlaik miias giedant galingam chorui. miias bajorai buvo suvaiav i visos buvusios LDK. Po mii vyskupui utraukus Te Deum paveikslas, lydimas didiuls procesijos, apsuptas daugybe banytini vliav, kryi ir altorli, lydimas vyskup ir kunig, skambant vis banyi varpams, buvo netas rotu ir pastatytas ant joje rengto sosto. inoma, rotu buvo leidiami tik kunigai ir vyskupai, bajorai. Prie paveikslo vl buvo giedamos giesms, lenk ir rus kalbomis, sakomos padkos kalbos Rusijos carui, o po to organizuota puota. Dvasininkija, bajorija ir okupacins valdios atstovai linksminosi rotuje, o miestieiai ir nekilmingieji aiktje. Caro vardini minjimo spektakliu ir puota buvo labai patenkinta rus valdia. LDK, atitekusi Rusijai, buvo padalyta Vilniaus ir Slonimo gubernijas, o vliau Vilniaus, Kauno ir Gardino. Tos gubernijos i pradi Rusijos valdios vadintos Lietuvos gubernijomis, o vliau Rusijos iaurs vakar kratu. Krat vald caro skiriamas Vilniaus generalgubernatorius, 3 gubernijas gubernatoriai ir prie j sudarytos valdybos, teism rmai. Kiekviena gubernija dar buvo suskirstyta apskritis, kuriose taip pat buvo atskiros valSava svetimj valdia

Liekis A. Lietuvi tautos prisiklimas. V., 2007. P. 19.

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

85

dybos ir teismai. Beveik be pakitim buvo paliktos savivaldybs, kuriose kaip buvo, taip ir liko daugiausia valdininkai atvykliai lenkai. Ir toliau valdaniuoju luomu laikyta bajorija. Bajorijai vadovavo apskrii ir gubernij maralkos, kaip ir anksiau vyko bajor seimeliai, kuriuose buvo renkami atstovai apskrii ir gubernij staigas. Miestieiai ir toliau rinkosi magistratus ir teismus. Tik valstieiai, jau nekalbant apie baudiauninkus, kaip ir anksiau, neturjo savivaldybs organ. Nesumajo ir j engimas. Beje, 1803 m. rus caras paskelb statym, kuriuo dvarininkams ir bajorams suteik teis atleisti valstieius nuo baudiavos su eme, susitarus su jais. Bet Lietuvos bajor seimeliuose tas statymas, atrodo, taip ir nebuvo svarstytas. Tik keletas dvarinink (Karpis, Nagurskis) 1808 m. pasinaudojo ta teise. Didioji dalis dvarininkijos ir bajorijos, kaip ir buvusioje bendroje Lenkijos valstybje, taip ir jai patekus rus valdion, lietuvi tautos reikalams, Lietuvos savarankikumo klausimams kaip buvo, taip ir liko svetima. Bent bajor seimeli susirinkim dokumentuose nepasisek aptikti net uuomin dl Lietuvos savarankikumo. I pradi, atrodo, daug nesisielojo dl patekimo rus valdion ir Katalik banyios hierarchai, nes ir dvasininkijos, kaip ir bajor dvarinink, luominiai interesai i pradi buvo maai tepaliesti. Visi valdantieji vienodai pataikavo carui ir jo vietininkams, tikdamiesi pirmiausia sau maloni. Caro pasitikjim peln didikai kaip kunigaiktis A. artoriskis, grafas M. Oginskis, kun. Druckis-Lubeckis ir kiti. Beje, caras Aleksandras susitikime su Napoleonu 1807 m. Tauragje buvo pasils atkurti Lenk karalyst, organizuoti lenklietuvi kariuomen. Susitikimuose dalyvavo ir Lietuvos bajorai. Taiau domu, kad ir tame, ir kituose susitikimuose su Rusijos caru Lietuvos bajorai ir didikai rimiau nepareikalavo atkurti atskir Lietuvos valstyb. Lietuvikoji bajorija, taip pat Katalik banyios hierarchai nedjo didesni vili ir Napoleon. Pirmiausia, daug k baugino jo siekimas panaikinti luomus, baudiav. O luominiai interesai kaip ir Respublikos metais, taip ir patekus rus valdion Lietuvos bajorijai, ypa sulenkjusiai, buvo svarbiau u Lietuvos valstybs interesus. Tad, daniausiai vadovaudamiesi tik jais, savo gerove, Lietuvos bajorija ir Katalik banyios hierarchai 1812 m. birelio 16 d. organizavo kaip prie kelet met rus caro imperatoriaus Napoleono sutiktuves Vilniuje jo ygio Rusij metu. Bet Napoleonas, skirtingai negu carai, priiminjo sveikinimus ir i nekilmingj. Prarastos galimybs

86

LIETUVI TAUTA

inoma, tai labai nepatiko pasiptliams sulenkjusiems bajorams ir dvasininkams. Imperatorius, siekdamas gauti i uimto krato daugiau naudos, pasil atkurti savanorik LDK Vilniaus, Gardino, Minsko, Balstogs gubernij ribose, sudar ir Laikinj Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vyriausyb i graf, bajor ir dvasinink S. Soltano, J. Sierakausko, A. Sapiegos, P. Jelskio, A. Patockio, J. Sniadeckio ir kit. Taiau tos vyriausybs nariai visai nesidiaug Napoleono planu, o pra jo atkurti tik Lenkijos valstyb, net neusimenant, kokia vieta toje atkurtoje Lenkijoje tekt Lietuvai? Beje, tik apie Lenkijos atkrim, lenk tautos vali kalbjo ir didioji dalis bajorijos, Vilniaus universiteto profesra. 1812 m. liepos 14 d. Vilniaus universiteto profesra ir studentai Vilniaus katedroje pasirainjo ir ikilmingas priesaikas: kovoti, siekti tik unijins Lenkijos atkrimo Panaios priesaikos buvo priimamos ir sulenkjusi bajor seimeliuose ir perduodamos Napoleono valdininkams. Kitaip sakant, Lietuvos valdantysis luomas bajorai, dvasininkai i dalies ir didikai jau buvo ir moralikai supuv, ir sulenkj, kad atsisak Lietuvos valstybingumo atkrimo, suvokdami save tik kaip Lenkijos pilieius. Taiau prancz kariuomen prie Maskvos buvo rus smarkiai sumuta ir, bgdama atgal Vakarus, gruodio mnes vl upldo Vilni ir Lietuv. Bet dabar ibadjusi ir pakrikusi. Su ja Vakarus ibgo ir Lietuvos niekintojai Napoleono sudarytos Laikinosios vyriausybs nariai ir j bei kiti okupant prancz talkininkai, isigabendami ir vis id, daug brangenybi ir kitokio turto. I tos vyriausybs nepabgo tik vienas jos narys Vilniaus universiteto rektorius J. Sniadeckis, didelis lenk ovinistas. Atkurti tik Lenkijos valstyb prayta ir rus caro Aleksandro, kai jis 1814 m. balandio 14 d. Paryiuje susitiko su kai kuriais lenk emigrantais, tarp j, kaip anksiau rayta, su 1794 m. sukilimo vadu Tadu Kosciuka. Pastarasis carui sil atkurti Lenkijos karalyst, kurios monarchu pasiskelbt caras, visoje buvusioje LDK bt palikta tik lenk kalba, steigiamos tik lenkikos mokyklos, banyiose pamaldos tik lenkikos. U visa tai gen. T. Kosciuka vis lenk vardu adjo, kad sudaryta Lenkijos kariuomen gins carin Rusij ir lenk tauta bus aminai dkinga carui ir Rusijai.1 Kiek vliau, 1815 m. birelio mnes, Vienoje vykusio Napoleono nugaltoj kongrese caro silymu Lenkijai ir buvo suteikta savivalda kaip kunigaiktystei unijoje su Rusija. U tai carui labai dkojo T. Kosciuka.
1

Janulaitis A. Lietuvos bajorai ir j seimeliai XIX a. (17951863). K., 1936. P. 252.

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

87

Ivijusi Napoleon Rusija vl um Lietuv. Jos bajorija, banyios hierarchai, Vilniaus universiteto profesra, bijodami prarasti iki karo turtas privilegijas, 1814 m. vasar kreipsi laiku car Aleksandr I, praydami jo audiencijos. Netrukus ji gauta su nuoroda, kad primim pas car gali atvykti bajor atstovai i buvusi LDK emi Kijevo, Podols, Volyns, Mogiliovo, Vitebsko, Minsko, Vilniaus, Gardino, Balstogs, taip pat Kuro. Peterburge LDK bajor atstovai buvo sutikti su visomis ikilmmis, po to susodinti u stal ir gerai pavaiinti rusikais valgiais ir grimais. Tos puotos metu bajorus pasveikino ir caras, pasidiaug, kad jie yra ir visada bus klusns Rusijos valdiniai. Paavo bajorai kaip reikiant ir tuo viskas baigsi. LDK bajor pasiuntiniai sugro savo dvarelius, net neteik carui savo rat su itikimybs pareikimais ir praymais. 1815 m. Vienos kongreso nutarimu kurtoji Lenkijos karalyst vietoje iki Napoleono kurtos Varuvos kunigaiktysts buvo gerokai sumainta: dalis kunigaiktysts emi Poznans, Toruns vl buvo perleista Prsijai, Krokuva paskelbta laisvu miestu (Krokuvos respublika), dalis Piet Lenkijos (Galicijos) perduota Austrijai. Ir Vienos kongreso, ir po jo Rusijos, Austrijos, Prsijos dokumentuose nra (bent nepasisek aptikti) n uuominos apie Lietuv. N karto tada Lietuvos klausimo neikl ir lenk veikjai jiems pirmiausia rpjo tik j pai kratas Lenkija. Kadangi nors ir gerokai apkarpyta Lenkijos karalyst turjo dar nema autonomij, palyginti su lietuvikomis gubernijomis, buvusiomis Rusijos valdioje, tai nemaai bajor, ypa sulenkjusi, m kelti vieningos Lenkijos (suprantama, vl prie jos prijungus lietuviksias gubernijas) reikalavim. Per banyias, mokyklas, savivaldybes smarkiai sustiprintas Lietuvos lenkinimas, aikinant, kad tikrieji patriotai tik lenkikai kalba, tik u Lenkijos valstybs atkrim tekovoja. 1825 m. mirus carui Aleksandrui I ir Rusijos sostan atsisdus Nikolajui I, is i karto msi rusinti naujsias lietuviksias gubernijas. Buvo atleistas caro Aleksandro I patarju dirbs kunigaiktis A. J. artoriskis, kartu buvs ir Vilniaus vietimo apygardos kuratoriumi (nuomus lietuvi lenkintojas). Naujuoju Vilniaus vietimo apygardos kuratoriumi paskirtas kitas ovinistas, bet jau rus M. Novosilcevas (Novosilcev). Jis m reikalauti, kad ne tik lietuvikose gubernijose, bet ir Lenkijos karalysts visose mokyklose bt mokoma tik rusikai (A. artoriskis reikalavo tik lenkikai), kad Ruso ir lenko grandins lietuviui

88

II. PRALAIMJUSIJLIETUVI PRALAIMJIMAS TAUTA

rus kalba vietoj lenk bt vesta ir visas valdios staigas, teismus. Pradta labiau varyti ir bajorija, miestiei teiss. Visa tai sukl pasipiktinim pirmiausia Lenkijoje, 1830 m. pabaigoje peraugus ginkluot sukilim prie rusus ir j valdi. Sukilimas greitai persimet ir lietuviksias gubernijas, kuriose tautinis ir ekonominis engimas buvo dar didesnis negu vadinamojoje kongresinje Lenkijoje. Vilniuje irgi buvo sudarytas specialus komitetas sukilimui vadovauti. Ginkluotos kovos su rus kariniais daliniais vyko visoje Lietuvoje. Sukilime dalyvavo ne tik bajorija, bet daug kur ir valstieiai. Ir netrukus rus rankose tebuvo liks tik Vilnius ir Kaunas. Ginkluoton kovon pakilusiai Lietuvai pagalb i Lenkijos atjo gen. A. Gelgaudo vadovaujamos kariuomens daliniai. Taiau, nepaisant daug kur didvyriko pasiprieinimo Rusijos kariuomenei, sukilimas pralaimjo.1 Pralaimjim lm tai, kad sukilliai neturjo bendros vadovybs, kad nesulauk adtos paramos i usienio valstybi. Be to (rus valdia tiems, kurie nedalyvaus sukilime, adjo duoti ems), nieko gera lietuviams neadta, jei sukilimas ir laimt. Kovojant kiuose buvo keliama tik Lenkijos laisv. iaip jau sukilimas Lietuvoje buvo labai masikas: nustatyta, kad jame Vilniaus gubernijoje dalyvavo 47 proc. bajor, 36 proc. valstiei, 7 proc. duoninink ir kit apie 10 proc. Didel dal sukilli bri sudar savanorikai susijung valstieiai ir miestieiai.2 inoma, jei sukilimas bt ir laimjs, bt atkurta tik Lenkijos valstyb, nors jai isilaikyti bt buv sunku, nes n viena valstyb neparm sukilli. O Prsija net praleisdavo per savo teritorij rus kariuomen, kad ji, apjusi emaiius, galt sukilliams smogti i unugario. O jos teritorij pasitraukianius sukillius nuginkluodavo ir perduodavo Rusijai. 1831 m. pabaigoje rus kariuomen, numalinusi sukilim, tkstanius jo dalyvi nubaud mirtimi, itrm Rusijos gilum. itremtj, nuteistj vietas masikai atkelti carizmui itikimi rusai. Buvo udaryta ir daug katalik banyi, vienuolyn. Daug banyi pertvarkyta staiatiki cerkves. Buvo udaryta arba paversta rusikomis daug mokykl, konfiskuoti ir rusams perduoti bajor, dalyvavusi sukilime ar rmusi j, dvarai. 1832 m. rusai udar Vilniaus universitet, palik veikti tik Medicinos fakultet ir Dvasin akademij. Bet po deimtmeio ir tie padaliniai buvo udaryti, o akademija perkelta Petrapil. Beveik visas Vilniaus universiteto turtas perduotas rus kurtam Kijevo universitetui. 1840 m. nuPlaiau apie sukilim r.: Liekis A. Lietuvi karyba ir ginkluot (iki 1940 m.). V., 2002. P. 306317. 2 Lietuvos TSR istorija. V., 1985. T.1, p. 258.
1

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

89

trauktas ir Lietuvos Statuto galiojimas, o vietoj jo vesta Rusijos teis. Nuo 1850 m. ir Varuvos universitete tapo privalomas mokymas rus kalba. Rus kalba tapo privaloma ir Lenkijos valdios staigose, iskyrus savivaldybes. Po pralaimto 1831 m. sukilimo sugrietino valdymo sistemas Prsija ir Austrija Lenkijos teritorijose, patekusiose j valdion. Buvo panaikinta Krokuvos respublikos savivalda. Po sukilimo, vengdami represij, daug lenk ir lietuvi unijinink pasitrauk Pranczij, ypa palanki lenkams. ia jie steig politini ir kultrini organizacij, reng Lenkijos ivadavimo planus. Likusiems rus valdomoje Lietuvoje lietuviams, ypa ne kilmingj luomo, gyvenimas po sukilimo tapo dar sunkesnis ir dl to, kad jei anksiau juos eng tik daugiausia sulenkj bajorai ir dvarininkai, tik sulenkj kunigai, tai dabar dar prisidjo ir rusai, kurie reikalavo kalbti rusikai ir klausyti j valdinink. Taiau paklusti tiems reikalavimams reik sulaukti pasmerkimo i tariamai tikrj patriot lenk ar sulenkjusij. Ir kad bt parodytas patriotikumas, daugelis ir t, kurie iki sukilimo dar kalbjo lietuvikai ir savo vaikus mok lietuvikai, m kalbti, melstis ir vaikus mokyti lenkikai. Lietuvi lenkinimas darsi kur kas spartesnis negu iki sukilimo, negu iki Lenkijos padalijimo. Lietuv, be lenkikj, dar m smaugti ir rusikosios grandins. Po pralaimto 1831 m. sukilimo ir toliau teberuseno isivadavimo viltys, daugiausia kurstomos lenk ir lietuvi emigrant Pranczijoje. Bet, neturint didesni iliuzij greitai laimti Rusijos valdomoje Lietuvoje ir jos kontroliuojamoje Lenkijos karalystje, planuota pirma ivaduoti Prsijai ir Austrijai atitekusias Lenkijos dalis, kur reimas buvo nepalyginti velnesnis negu rus valdomuose kratuose. Taip pat daugiausia lenk, gyvenusi Pranczijoje, pastangomis 1846 m. Krokuvoje buvo organizuotas ginkluotas sukilimas prie austrus, po poros met prie prsus, bet abu sukilimai buvo palyginti lengvai veikti. Kiek kitok pobd, jau pradedant galvoti ir apie Lietuvos reikalus, turjo 1863 m. sukilimas prie rus valdi. Lietuvikosiose gubernijose sukilimo organizatoriai ir vadai kaip Kostas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas, V. Vrublevskis ir kai kurie kiti buvo tos nuomons, kad reikia kovoti ne tik dl Lenkijos, bet ir Lietuvos, Gudijos laisvs, kad tik isivadavusios ios tautos panorjusios gals sudaryti tarpusavy ar ir su Lenkija bendr federacin ar kitoki valstyb. Taiau tokioms nuostatoms grietai Pakitimai isivadavimo projektuose

90

LIETUVI TAUTA

prietaravo sukilimo lenk vadai, kurie reikalavo, kad bt kovojama tik dl Lenkijos, kokia ji buvo iki pirmojo padalijimo (1772 m.). Tad pirmiau mint pair alininkus lenkai pavadino raudonaisiais, o save baltaisiais. Lenk vadai tebegyveno vieningos tik lenkikai kalbanios Lenkijos idjomis, Lenkijos, kurioje bebalse provincija buvo tapusi Lietuva. Beje, propaguojant baltj lenk ovinist nuostatas daug nuveik ir mokslo ventov Vilniaus universitetas iki udarymo (1832 m.). iek tiek apie tai. Nors jis kurtas 1579 m. tarptautinio jzuit ordino ir turjo tarnauti Lietuvai ir jos interesams, bet kadangi ir tarp jzuit vyravo lenkai, tai jie pirmiausia ir m rpintis, kad universitete dirbt, o ir mokytis bt priimami tik lenkai. Tai patvirtina ir vieno pirmj lietuvi kunigo jzuito i Kauno Lauryno Mankeviiaus 1595 m. vasario 6 d. skundas savo virininkams Rom. Jame rayta, kad nors Lietuvoje tra tik keletas lietuvikai mokani kunig, tvai jzuitai visaip trukd lietuviams jaunuoliams patekti mokytis akademij ir daniausiai mokytis priimami tik atvykliai lenkai.1 Kadangi jzuitams, kaip ir lenkjantiems valdantiesiems, tuo metu jau maai berpjo Lietuvos savarankikumas, lietuvyb, tai ir Vilniaus universitetas tapo labai lenkikas. 1773 m. panaikinus jzuit ordin, universitete vietoj lotyn kalbos ypa m sigalti lenk kalba, o kai Lietuva atiteko Rusijai, vietimo apygardos kuratoriumi taps anksiau mintasis lenk ovinistas A. J. artoriskis (nors ir kils i lietuvi, i Gedimino palikuoni) ved universitet, kaip ir mokyklas, privalom lenk kalb, teikiant pirmenyb ir lenk jaunuoliams mokytis. Imtos leisti beveik tik lenk kalba knygos, vadovliai. Ypa lenkikos literatros leidyba padidjo, kai Vilniaus universiteto spaustuvei nuo 1805 m. m vadovauti i Poznans atsikls lenkas Juozapas Zavadskis. Sulenkinti universitet stengsi profesoriai broliai Andrius ir Jonas Sniadeckiai, kurie i student reikalavo ir tarpusavyje kalbtis tik lenkikai. Privaloma lenkikai kalbtis tuo metu buvo ir kunig seminarijose, net pradinse mokyklose.2 Lietuvikai prakalbusieji bdavo vieai ijuokiami, Vilniaus universitetas lenkintoj ventov
1 Rabikauskas P. Lietuvikos apraikos Vilniaus akademijoje // LKMA suvaiavimo darbai. Roma, 1987. T. 11, p. 32. 2 Liekis A. Lietuvi tautos lietuvi kalbos likimas. D. 1: Lietuvi spauda tvynje ir svetur. V., 2004. P. 14.

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

91

Vilniaus universiteto kiemas XIX a. pradioje.

A. Vijko-Kojalaviiaus Lietuvos istorijos titulinis lapas (1650).

o kai kur tokiems ant kaklo bdavo pakabinama lentel su urau Pagonis. Mat lenkai ovinistai ne tik banyiose norjo visiems pirti mint, kad lietuvi kalba tai pagoni kalba, bet stengsi tikinti, jog ji esanti ir rus nip kalba. Beje, mintasis Vilniaus universiteto rektorius J. Sniadeckis buvo nirtingas Lietuvos savarankikumo atkrimo prieininkas. Kaip jau minta, Napoleono jis buvo paskirtas ir Laikinosios vyriausybs nariu. Taiau susitiks su imperatoriumi jis tikinjo, kad negali bti ir kalbos apie Lietuvos savarankikum, nes ji tai tik Lenkijos provincija, kad lietuvi ir lenk tautos niekuo nesiskirianios ir nuo ami drauge gyvenusios ir kovojusios. Prie A. J. artoriskio, rektoriaus J. Sniadeckio nurodymais vykdom nuom lietuvi lenkinim protestavo emaii vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1757 06 241838 07 05), bet dl to sulauk lenk vyskup, kunig, taip pat Vilniaus universiteto lenk profesori grieto pasmerkimo, skund Rom ir Petrapil. Antai mintasis rektorius J. Sniadeckis 1815 m. A. J. artoriskiui ra, kad [...] apie t vyskup (J. A. Giedrait A. L.) jis nieko gero negali parodyti [...].1
1 Rabikauskas P. Lietuvikos apraikos Vilniaus akademijoje // LKMA suvaiavimo darbai. Roma, 1987. T. 11, p. 39.

92

II. PRALAIMJUSIJLIETUVI PRALAIMJIMAS TAUTA

Lenkinimas, kaip ir iki Respublikos padalijimo, buvo skelbiamas kaip Katalik banyios gynimas. Tai pykino ir Vilniaus universitete besimokanius ar dirbanius lietuvius, t negaus brel lietuvi, daugiausia kilusi i laisvj emaitijos valstiei. Tarp toki buvo universiteto sekretorius Kazimieras Kontrimas, kils i iluvos bajor, bsimasis istorikas Simonas Daukantas, Dionizas Poka, Jokbas imkeviius, poetas Simonas Staneviius, Kajetonas Zabitis ir kiti, kurie ir sudar universitete labai veikli emaii grup, 1816 m. musi leisti laikrat Gatvs inios (Wiedomoci brukowe), steig slapt Nenaudli draugij, kuri kritikavo to meto negeroves, ragino domtis Lietuvos istorija, lietuvi kalba, steigti Vilniaus universitete lietuvi kalbos katedr, mgino atskirti ir lietuvius masonus nuo lenk, kurti atskir j lo Uolus lietuvis, kuri imtsi dirbti Lietuvai nauding darb. emaii intelektual mginimui atsiskirti nuo lenk, kelti lietuvi kalbos svarb grietai prietaravo lenkai Varuvoje, jie paskelb, kad Lietuvos masonai es pavalds tik Lenkijos masonams ir netur jokios savarankikumo teiss. Rusai, susek masonus, netrukus udraud j veikl ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, o caro atsistas vietininkas rus ovinistas M. Novosilcevas universitete ir kitose mokymo staigose ved policin reim, msi nuomiu smurtu rusinti Vilniaus universitet, mokyklas. Ne be jo iniciatyvos 1823 m. buvo suimti 108 Vilniaus universiteto studentai ar j baigusieji filaret ir filomat susivienijim nariai, apkaltinus juos revoliucine veikla; buvo suimta ir daug moksleivi i Krai, Kauno, Panevio, Kdaini gimnazij, irgi apkaltinus revoliucine veikla. Apie 20 suimtj student, tarp j ir poetas A. Mickeviius, ir keliasdeimt moksleivi buvo itremti Sibir; didel j dalis ten ir uvo. Apie juos A. Mickeviiaus Vlinse, Piligrim litanijoje, raoma: Per kani Lietuvos jaunuoli, umut lazdomis, mirusi kasyklose ir itrmime, igelbk mus, Viepatie! Netrukus po student ir moksleivi aret, M. Novosilcevas, paalinus i pareig A. J. artorisk, perm jo pareigas, ir universitetas, visos mokyklos pradtos oficialiai rusinti. I Vilniaus universiteto atleistas ir K. Kontrimas, u tai, kad jis dar anksiau buvo parengs lietuvi kalbos katedros universitete steigimo projekt; ypa atkakliai rusinti universitet ir vis vietimo apygard msi naujasis rektorius (nuo 1826 m.) i ekijos parsikviestas ydas V. Pelikanas. Jo sakymu universitete, kaip ir jo inioje esaniose mokyklose, buvo galima vartoti tik rus kalb; planuota universitete skaityti lietuvi kalbos kurs greta iki tol skaityt prancz, vokiei,

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

93

angl, ital kalb kurs. Bet jis skaityti nebuvo pradtas, nes, mirus carui Aleksandrui I ir sost permus jo broliui Nikolajui I, pareikalauta greiiau surusinti Lietuv, tad vietoje mintojo lietuvi kalbos kurso universitete kurta pers kalbos katedra (1826 m.). Apie senj Vilniaus universitet ypa paskutiniais jo veiklos deimtmeiais inomas nepriklausomos Lietuvos istorikas A. apoka ra, kad jis [...] pasidar lenk kultrin tvirtov, duodanti ton beveik visam Lietuvos gyvenimui. Jis var griet lenkinimo akcij beveik visose Lietuvos mokyklose, kurios tik buvo pavestos jo prieirai. Niekados Lietuvos istorijoje nebuvo tokios lenkinimo akcijos, kaip iame laikotarpyje. Kiekvienas pateks mokyklas, turjo virsti lenku.1 Prie lenkinimo ir toliau daug prisidjo sulenkj bajorai, didikai. tai 1856 m. grafas Tikeviius grietai udraud Darbn parapijos valstieiams leisti savo vaikus parapin lietuvik mokykl, o btinai leisti tik valdik, vietimo inybai pavaldi lenk mokykl.2 inoma, bta ir ger pavyzdi. tai kunigaiktis Kleopas Oginskis 1859 m. Rietave steig agronomijos mokykl, kurioje visi dalykai dstyti lietuvikai.3 Bet daug kur ir buv lietuviai nebesmerk, kad galt ne lenkikai kalbti. Tai matyti ir i 1854 m. Vydi klebono rato emaii vyskupui M. Valaniui: Js ganytojikoji malone pradjai valdyti parapij, tuojau gavau ir laik su instrukcija, kuri stengiausi visada ventai vykdyti, taiau kas dl lietuvi, tai jokiu bdu dar nepajgiu j palenkti lietuvi kalb. Danai juos prabylu lietuvikai, per parapijos vizitacij kalbinju, kad ir poterius senja kalba kalbt, nupirkau ir kelet lietuvik maldaknygi, bet n vienos nem, visi skaito lenkikai, sakydami: Kaip ms tveliai kalbjo ir mus mok, taip ir mes darome. I tikrj sunku kalbinti, nes j kalba yra labai suluointa, bet gal po kiek laiko ir pripras [...].4 Lietuvikas odis, lietuvikos mokyklos kl pykt tiek lenkintojams, tiek rusintojams. 1855 m. Kauno gubernijos mokykl inspektorius S. Vasiljevas (Vasiljev) savo rate generalgubernatoriui Vilniuje rao: emaii kalb namie vartoja visi Kauno gubernijos ir gretim vietovi gyventojai. Apskrityse, kurios sudaro tikrj emaitij, dvarininkai ir dvasininkai su
apoka A. Vilnius Lietuvos gyvenime. Torontas, 1954. P. 64. Merkys V. Motiejus Valanius. V., 2004. P. 206. 3 Ms senov. K., 1922. T. 5, p. 84. 4 Stakauskas J. Valaniaus lietuvi klausimas // idinys. K., 1939. Nr. 1. P. 52.
1 2

94

LIETUVI TAUTA

valstieiais bendrauja vien emaitikai, pamokslams banyiose ir per ipaintis vartojama tik emaii kalba. Mokyti ratu ir tikybos pagrind yra pareigoti parapij kunigai, kurie vaik paruoim namuose tikrina per parapijiei lankym, vadinam kaldojimu, arba sukvieia vaikus mokytis mokyklose, kurios veikia prie banyi per gavni [...]1 Lietuvi tauta ir jos sukurta Lietuvos valstyb buvo unikali ne tik tuo, kad j idav jos valdantysis luomas bajorija, bet ir tuo, kad jos steigtos ir ilaikomos mokymo ir mokslo staigos tapo tik jos kraujo nuodytojomis. Atrodo, nedaug bt nusikalsta tiesai pasakius, kad nuo galutinio lietuvi, ypa valdaniojo sluoksnio bajorijos, sulenkjimo igelbjo bendros LenkijosLietuvos valstybs (tiksliau jau Lietuvos provincijos) lugimas XVIII a. pabaigoje, jai patekus Rusijos imperijos sudt. Rusija, nordama paversti lietuviksias gubernijas neatskiriama savo dalimi, msi drausti visa, kas lenkika, ir kuo labiau rusinti. Po pralaimto mintojo 1831 m. lietuvi ir lenk sukilimo Rusija ne tik nepasitenkino kuo iauriausiai susidorodama su jo dalyviais (udydama juos, tremdama Sibir, atimdama turtus), bet m udarinti ir katalik vienuolynus, banyias arba paversti jas cerkvmis, kolonizuoti krat rusais, nuomiai persekioti gyventojus. To neiveng ir krate gyven sentikiai rusai ir gudai, ypa unitai. Buvo, kaip sakyta, udarytas ir vienas i seniausi Ryt Europos universitet Vilniaus universitetas, o 1840 m. panaikintas ir Lietuvos Statuto galiojimas, vesti rus statymai, teismai. Caru tapus Aleksandrui II (18551881 m.), rusikasis ovinizmas buvo viena i svarbiausij vidaus ir usienio politikos krypi. Didiausiuose Rusijos miestuose steigti vairs rus ovinist komitetai, turj rpintis rusikumo skleidimu tarp kitataui, taip pat usienyje, ypa slav gyvenamuosiuose kratuose. Tam rus ovinizmui, nacionalizmui pritar didioji dalis ir Rusijos mokslinink, kultros veikj, net tokie raytojai kaip F. M. Dostojevskis (Dostojevskij), L. Tolstojus (Tolstoj) skelb, kad Vakar Europos kultra yra nieko verta, dekadentika ir bedievika ir tik tai, kas rusika, es paangu ir turi ateit. XIX a. viduryje Petrapilio universiteto Rusijos ir slav istorijos skyriaus vedjas prof. N. Ustrialovas (Ustrialov) suformulavo ir mokslin Naujieji gelbtojai rus ovinistai
1

apoka A. Vilnius Lietuvos gyvenime. Torontas, 1954. P. 64.

JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI

95

Rusijos istoriografijos pair Lietuv: tik rusai ir Rusija vis laik lm Lietuvos istorij, ir Lietuvos provincija istorikai buvusi tik rusika, bet ne lenkika. Tokia ji buvo tapusi tik dl lenk agresyvios veiklos. Bet visai buvo nutylimas paios lietuvi tautos vaidmuo kuriant Lietuvos valstyb. Nuo tada ir inomiausi rus istorik veikaluose nebeliko Lietuvos valstybs termino, o teminima tik Lietuvirus valstyb. is sukilimas skyrsi nuo 1831 m. sukilimo tuo, kad jo vadai ir dalyviai buvo ne tik bajorai, didikai, bet ir daugyb i paprast valstiei kilusij, daug student, moksleivi ir net kunig. Daugelis t nekilmingj ypa emaitijoje ir kl reikalavimus atkurti jau ne tiek Lenkijos, o Lietuvos savarankik valstyb. Tarp toki ypa mintini sukilimo emaitijoje vadai kaip kun. A. Mackeviius, A. Bitis, J. Puidokas, J. Dalkis ir daugelis kit. Daug lietuvi valstiei kovojo ir uvo turdami vilt, kad pasiseks isilaisvinti ir i baudiavos pani, bti laisviems nuo dvarinink ir bajor savivals. Tai rod, kad ne tik bajorai, dvarininkai, kunigai yra tauta, bet kad t teis jie tik neteistai buvo pasisavin smurtu priversdami paklusti. Nors sukilimas pralaimjo, bet laisvs, savo verts suvokimo nuostatos liko daugelio moni mintyse ir irdyse ir jas vis drsiau imta ginti, nepaisant rus smurto ir lenkintoj pastang. inoma, reiktis ne vien tik palaimintj luomui slygos atsirado ir dl to, kad caras buvo priverstas panaikinti baudiav, o kartu ir luomines grandines, smaugusias taut, variusias reiktis tautos tikrosioms krybinms galioms ir pastangoms bti ne tik savo, bet ir valstybs likimo sprendja. Rusai iauriausiais bdais susidorojo su sukilimo dalyviais. Lietuvoje per 10 tkst. moni buvo nuudyti, itremti, dar i keleriopai daugiau buvo atimtas turtas. Vien i emaitijos vyskupijos buvo itremti ir 66 kunigai. Net kai kurie itisi kaimai, dalyvav ar rm sukillius, buvo itremti Sibir, o paliktos sodybos sudegintos. Visoje alyje sustiprintas rusinimas, imta versti priimti staiatikyb. Sukilimo dienomis pastos lietuvi tautoje laisvs ir savo verts suvokimo sklos dygo ir j nesteng sumindyti rusintojai ir lenkintojai, Lietuvos prieai. Tai paaikjo, kai rus valdia 1864 m. udraud lietuvikj spaud ir lietuvikas mokyklas. Ir tai buvo tada, kai visoje Europoje spariai buvo steigiamos mokymo, studij ir mokslo institucijos, nuolat imta didinti nacionalins spaudos leidim ir t. t. Tuo tarpu lietuvikosiose 1863 m. sukilimo laimjimas ir pralaimjimas

96

II. PRALAIMJUSIJLIETUVI PRALAIMJIMAS TAUTA

Vienas i 1863 m. sukilimo Lietuvoje vad Zigmantas Sierakauskas (18261863).

1863 m. emaii sukilimo vadas kun. Antanas Mackeviius (18281863).

Vienas i 1863 m. sukilimo vad Konstantinas Kalinauskas (18381864).

JUODIEJI LIETUVOS ALGIMANTAS LIEKIS ISTORIJOS PUSLAPIAI

97

gubernijose lietuvius imta kiti kaljimus kaip valstybinius nusikaltlius u tai, kad jie ir toliau savo vaikus stengsi mokyti lietuvikai, kad m usienyje spausdinti ir slaptai po krat platinti lietuvikj spaud. Taiau kad ir keista, bet prie rus nemaai lietuvi pasijuto lyg ir lengviau, negu buvo tada, kai faktikai krat jau vald lenkai, bruk savo kalb bei paproius. Pirmiausia dl to, kad nekilmingoji lietuvi tautos dalis pasijuto jau nebe viena, besirpinania savo kalbos ir kultros isaugojimu, tuo m rpintis ir nemaa kita dalis lietuvi, ypa valstiei kilms kunigai, suvok, kad jei lietuviai bus surusinti, tai neivengiamai priims rus brukam staiatikyb. Katalik banyios likimas Lietuvoje priklaus ne tiek nuo rus jos engimo, o nuo lietuvi ilikimo lietuviais. ioje srityje ypa daug nuveik emaii vyskupas Motiejus Valanius (1801 02 28 1875 05 29), pirmasis lietuvi vyskupas, kils i valstiei. Jis rpinosi ne tik tikiniaisiais, bet ir lietuvi valstiei vietimu, j vaik mokymu lietuvikai ir kt. XVIII a. pabaigoje Lenkija ir kartu jos provincija tapusi sulenkjusi Lietuva lugo, pasidalyta trij kaimynini valstybi. lugo ne dl pralaimjim mi laukuose, o daugiausia dl vidins netvarkos, valdanij savivals. Daug kam iandien ypa Lenkijoje atrodo, kad isigelbjimo ratas galjs bti 1791 m. Gegus 3-iosios konstitucija. Taiau, kad ir labai keista, bet apie j nebuvo prisiminta nei 1831 m., nei 1863 m. sukilim metu. Jos nenorjo prisiminti ypa lietuviai patriotai, suvok, jog Gegus 3-iosios konstitucija, kaip ir Liublino unijos aktas (1569 m.), buvo tik ingsniai LDK valstybingumo praradim ir lietuvi tautos lenkjim. Tai jau nemaai kas suvok ir anais laikais. Su Lietuvos atitekimu Rusijai buvo siejama viltis, kad bus ivengta galutins Lietuvos ir lietuvi tautos ties, virtimo viena i Lenkijos tautini maum. inoma, daug kam praradusij tautin savimon jau ir nebebuvo svarbu, kas valdys lenkai ar rusai, svarbu, kad tik jie patys galt klestti ir turt privilegij valdyti. Tad jie, pirmiausia vadinamieji vitgaidiai (save vadin lietuviais, bet rpinsi tik Lenkija), net m tarp savs varytis, kad pasirodyt kuo itikimesni, klusns rus valdiai. O vliau ir Napoleonui, net atsisakydami atkurti savarankik Lietuvos valstyb ji jiems jau buvo kakas tolima ir netiko. Visai kas kita Lenkija ji lugusi dar taip neseniai. Ir jie, tie an laik kolaborantai, pra Napoleono atkurti tik Lenkij. O kai Lietuva vl atsidr Rusijos valdioje, tie vitgaidiai puol Pamstymas

98

LIETUVI TAUTA

padlaiiauti rus valdiai ir carams, kad tik nebt atimti j turtai ir nesuvarytos teiss bei laisvs. Jie sivaizdavo es tauta ir teistai sprendiantys jos vardu, umirdami, kad jie tik menka jos dalel, uzurpavusi suvereno teises. Tauta troko savo kalba ini, mokslo, troko melstis banyiose senja lietuvi kalba, bet jie apskelbdavo tokius idavikais, rus nipais, nes, girdi, tik visa, kas lenkika, ir es patriotika. Kai po baudiavos panaikinimo atsirado galimybi dalyvauti visuomens ir i dalies valstybs gyvenime ir nekilmingiesiems, jau ir 1863 m. sukilimo vadai daugiausia buvo valstieiai, kunigai, studentai, kariai, kurie jau m kelti ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos valstybs atkrimo, ems ir kit turt teisingesnio pasidalijimo klausimus. O tai jau reik ir valdaniojo luomo apsiaukimo tauta melo gal. Lietuvi tauta buvo dar prie Gegus 3-iosios konstitucij, Krvos, Liublino unijas, lietuvi tauta buvo tose emse kaip ir dabar, tik kur kas platesnse teritorijose. Bet tik keitsi jos valios reikjai vadai, kunigaikiai, karaliai. Taiau bta laik, kai t jos teis buvo pasisavin diktatoriai, svetimieji, pirmiausia lenk valdantieji, kurie primet savo vali pasitelk talkon ir banyi, mokyklas, valdininkus, papirko itis luom, sprend u pai lietuvi taut tai, k ji privalo, ko neprivalo daryti. Ilgas ir sunkus buvo lietuvi tautos kelias, kol vl imta suvokti save, savo gali ir vert. Gaila, kad tame tautos prisiklimo kelyje labai sunku surasti lenk, vadintin broliais. Lenkai, patys irgi bdami pavergti svetimj, stengsi ir rus priespauda pasinaudoti, kad galt gyvendinti lenkinimo tikslus, sukiavo. Kaip po daugelio met buvo kuriama SSRS, vieninga tarybin liaudis, valdoma rus, taip lenkai siek sukurti viening Lenkij, valdom lenk.