Algimantas LIEKIS

LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOS APVALGA juodieji

lietuvos istorijos puslapiai

(IKI 1939 M.)

i-ii

M. K. iurlionis. Aukuras

ISSN 1392-8465 ISBN 978-9986-795-67-4

PRATARM
Apie Lietuvos ir Lenkijos valstybi santykius daug paskelbta mokslo ir populiari darb. Taiau iki iol beveik nenagrinti tie santykiai lietuvi Tautos ir jos sukurtos Lietuvos valstybs, lenk ir Lenkijos vaidmens lietuvi Tautai ir savarankikai Lietuvos valstybei poiriais lietuvi Taut ir jos Valstybs savarankikum laikant svarbiausiu visos veiklos matu. Daugeliui lenk istorijos tyrj, velgiani tuos laikus, kai Lietuva susijung su Lenkija, pro savo tautos ir valstybs prizm, tai klestjimo ir didybs laikai, o lietuviams j valstybs ir paios lietuvi tautos lugimo metai. Lietuvi beveik nenagrinta, ar Lietuvai tokia sjunga su Lenkija i viso buvo btina. Kas j nulm ir k i tos sjungos laimjo lietuvi tauta ir jos sukurta valstyb, kiek buvo ir yra pagrstos lenk ovinist pretenzijos Ryt Lietuvos emes? Ir daugel panai klausim atsako istorikas dr. Algimantas LIEKIS veikalo JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI pirmuose dviejuose tomuose (T. I: Lenk skriaud lietuviams istorija (iki 1921 m.). Vilnius, 2011. 506 p.; T. II: Lenk skriaud lietuviams istorija (1921 1939 m.). Vilnius, 2011. 458 p.), jau ileistuose mokslo knyg (kn. XIV ir XV) serijoje Lietuvi tauta. Knygos parengtos remiantis archyviniais ir literatriniais altiniais ir, be abejons, praturtins ne tik painim, bet ir pads mokslininkams, politikams, mokytojams ir visiems kitiems, kurie domisi lietuvi ir lenk santykiais, pads ir paiai lenk tautinei maumai suvokti, kas ji buvo ir yra lietuvi emse, Lietuvos valstybje. Kadangi knygoms nepasisek surasti rmj, jos ileistos tik po kelis imtus egzempliori tirau, todl daugelio skaitytoj pageidavimu ioje knygelje ir perspausdiname i mint pirmj dviej Algimanto Liekio knygos tom Baigiamuosius pamstymus, kurie, manytume, atskleidia veikalo turin ir atliktos lietuvi ir lenk santyki raidos tyrim esm ir vertinimus.
Leidjai 2

LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOS APVALGA (IKI 1921 M.)

Tv, broli, seser, kaip ir kaimyn, daniausiai nepasirenkame. Ir jie yra tokie, kokie yra. Tik galime nusprsti, ar bendrauti su jais ar ne. Kiek sudtingiau tautoms ir valstybms. Matyti, Praamiui kakuo nepatiko lietuviai, kad j, seniausios Europos tautos, kaimynystje leido sikurti slav geniai lenkams, turintiems unaro, ambicij daugiau negu, kaip sakoma, amunicijos. O gal Praamis man, kad gyvendami kaimynystje susibiiuliaus ir i t toki skirting taut gal kas gero ir ieis. Bene nuo X a. jis jau leido kartkartmis ir patiems vieni kitus daugiau painti. Lietuvi bta labai drsi neretai j raiteli briai perskrosdavo skersai ir iilgai lenk gyvenamas emes. Daug apsikriktijusi lenk nusprend keryti lietuviams ir 1226 m. pasikviet pagal sien su jais ir lietuvi bendrageniais prsais Mozrijoje, Kulmo emje sikurti Palestinoje gerokai sutalyt Kryiuoi ordin, kad gint lenkus ir i lietuvi grobt turtus. Kita vertus, lenkai vylsi, kad kryiuoi kardu jie ne tik sigals didiulse lietuviprs emse, bet ir pelnys Romos popiei malon. Popieius Inocentas II apkriktytoje Europoje 1141 m. paskelb bul, kuria kviet visus riterius kar prie pagonis prsus, lietuvius, o po keleto met naujasis Popieius Inocentas III savo bule pareikalavo i krikionik Europos valdov net neparduoti lietuviams, prsams geleies ir prane, kad ukariautas lietuvi ir prs emes paveda valdyti lenk Gniezno arkivyskupui (neaiku, kas ir kada popieiams suteik teis skirstyti, kam valdyti svetim krat emes). O ir vliau popieiai vos ne kasmet skelb vis naujus kryiaus ygius prie lietuvius ir prsus. Lietuvius i iaurs puol ir kitas krikioni ordinas kalavijuoi, sitaiss gentaini latvi emse. Taip i vienos puss spaudiami kalavijuoi, i kitos lenk ir kryiuoi, vis labiau jiems
3

pralaimint jotvingiams ir prsams, besikurianiai Lietuvos valstybei vienintelis talkininkas ir teliko ryt slav tautos, sikrusios buvusiose balt emse, kurioms taip pat teko kovoti su besiverianiomis i piet ir ryt mongol totori ordomis. Ir nors tos tautos, kaip ir lenkai, buvo jau X a. pabaigoje apsikriktijusios, bet suprato, kad tik vienoje valstybje su lietuviais pajgs apsiginti. Ir ne tik nuo mongol totori. Vis labiau gras ir Vakar Europos valstybs, klusnios Romos Popieiui, kuriam Konstantinopolyje sikrs atsiskyrusios vadinamosios Ryt krikioni Banyios patriarchas buvo prieas, kaip ir jam paklususios ryt slav tautos. O kadangi dalis j, kaip gud, rus, ukrainiei, buvo Ryt krikionybs staiatikybs ipainjos ir jo Lietuvos valstybs sudt, tai ji ir tapo klitimi Romos popieiams, kurie plt savo valdas ir tak ryt slav tautose. Ir nuo 1260 m. popiei bulse jau kvieiami riteriai kar ne tik prie pagonis lietuvius (prsus jau baigiant nukariauti), bet ir prie kitatikius rusus, o jau 1264 m. Popieius Urbonas IV net paada ekijos karaliui atiduoti jam visas lietuvi, rus emes, kurias tik jis nukariaus (koks dosnumas!). I dalies tai paaikina, kodl kryiuoiai versi Lietuv, ud ir naikino krat, bet niekur nepastat n vienos banyios jie siek tik sunaikinti, pavergti Lietuvos valstyb, nes tik jai lugus buvo galima tiktis Romos popiei valdion sugrinti ir ryt slavus. Lietuva buvo katalikybs raktas, o kartu ir Vakar valstybi takos pltros Rytus raktas. Tai puikiai suprato Lietuvos karalius Mindaugas, kuris nors ir prim krikionyb ir daug krato gyventoj apkriktijo, pastat banyi ir kr net atskir Lietuvos Katalik banyios provincij, bet dl to nesusilpnjo kryiuoi ir lenk verimasis Lietuvos valstybs emes katalikybs apatalus piktino, kad krate nepersekiojami kitatikiai, kad valstybs ryt emse klesti staiatikiai, kad daugelis lietuvi kunigaiki vietinink ypa rytini slav emse ir patys priima staiatikyb; dar neapsikriktij didikai ir bajorai, pirmiausia e4

maii, buvo nepatenkinti, kad karalius Mindaugas dav daug emi katalik vyskupui ir kunigams. Ypa emaiiai, bijodami, kad krate nesigalt svetimaliai kunigai, vyskupai, vienuoliai, ir organizavo smoksl prie karali Mindaug. Bet, pagal daugel istorini altini, uvus jam kaip smokslo aukai, krikionyb, pirmiausia staiatikyb, Lietuvoje plito ir toliau. Stiprjo ir Lietuvos valstyb. Tuo tarpu kaimyn Lenkija buvo draskoma vidini nesutarim, silpo. Maa to, ji nesulauk tiktos paramos i Kryiuoi ordino, kuris tik plt savo valdas, prisijungdamas Vyslos emup, daugel teritorij pagal Baltijos jr, m grasinti ir paios Lenkijos ilikimui. Nelabai gerai Lenkijai klostsi reikalai ir su ekija, Vengrija, nors su jomis ir turjo unijines sutartis, bet n viena j nesilaik ir elgsi taip, kaip pirmiausia tik joms paioms bdavo naudinga. Ypa tokia padtis jaudino lenk Katalik banyios hierarchus, kurie skelbsi Romos popiei atstovais kovoje prie pagonis ir atskilusius nuo popiei Ryt slavus. Popieiui ir lenkams ypa nerimo kl tai, kad 1317 m. Lietuvos Didiojo kunigaikio Gedimino ir jo snaus Liubarto pastangomis buvo steigta Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts staiatiki metropolija su centru Naugarduke. J 1353 m. atkr kiek pertvarks Didysis kunigaiktis Algirdas. Tuo metu jau per 40 LDK kunigaiki su pavaldiniais buvo prim staiatikyb. Taip Lietuvai baigiant islysti i Romos krikionybs sferos, pamaius, kad ginklu neveiks lietuvi, Popieiui laiminant lenk hierarchai msi vykdyti nauj iaurs ir ryt politik: siekti veikti stiprjani Lietuvos valstyb taikiu bdu, pajungti j savo ir popiei interesams, o kartu pajungti popiei valdiai ir ryt slav tautas, priklausiusias Lietuvai. Tam turjo pasitarnauti senbernis Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila jis apvesdinamas su dvylikamete Lenkijos karalaite Jadvyga, mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko i vengr dukra. Tiesa, ji nuo vaikysts buvo suieduota su Austrijos sosto paveldtoju Vilhelmu, bet tuo
5

metu lenk vyskupams ir ponams, taip pat Popieiui buvo svarbiau pajungti savo takon Lietuv. Atjojusi Vilni lenk vyskup ir pon pasist pirli silymas sudomino Jogail: jauna mona ir dar priedo Lenkijos karna Tiesa, u t monel, kaip buvusi austr princo Vilhelmo suadtin, teks sumokti 200 000 auksin netesyb, taip pat perduoti Lenkijai dal ukrainiei emi, sujungti Lietuvos Didij Kunigaiktyst su Lenkijos karalyste, leisti lenkams apkriktyti dar neapsikriktijusius lietuvius. Visa tai kiek baugino. Jogailai monas dar sil savo dukr Maskvos Didysis kunigaiktis. Taiau patarjai, tarp kuri buvo ir neseniai i Kryiuoi ordino sugrs pusbrolis kunigaiktis Vytautas, brolis Skirgaila ir kiti, labiau pritar lenk silymui: pirmiausia, sivaizduota kad, Lietuvai susijungus su katalikika Lenkija, Lietuva taip pat taps krikionika karalyste, tuomet jos nebegals pulti kryiuoiai kaip pagonikos ir valstyb taps dar galingesn (Jogaila sak: koks skirtumas kuri valstyb prie kurios prisijungia), nes karalius bus lietuvis ir t. t. Be to, kaip nemaai kas ir iandien sako, pagal an met paproius, mirus mariai jos turtai turdavo likti jaunikiui ir uovei. Kadangi Jadvyga buvo karalien, tai ir Lenkija, bent pus jos emi turjo atitekti Lietuvos valstybei Lenkijos uovei. Ar buvo pasirayta t vedyb sutartis, taip pat dl abiej valstybi sjungos, ar tik buvo Jogailos vedybiniai sipareigojimai Jadvygos motinai Vengrijos karalienei Elbietai, kol kas nerasta nei viena, nei kita patvirtinani dokument. Apie tai, kad Krvoje (1385 m.) buvo pasirayta ne tarpvalstybin, o tik personalin vedyb sutartis, iandien sutinka daugelis tyrj. Apie tariamai buvusi tarpvalstybin sutart lenk hierarchai ir ponai pradjo kalbti prasidjus Lietuvos lenkinimui, ypa Liublino unijos pasiraymo metais, kad pateisint Lenkijos siekim inkorporuoti Lietuv savo sudt. Kad Krvos unijos dokumentai surayti taip, kaip reikjo lenk vyskupams, kurie i tikro tuomet ir vald Lenkij, lyg patvirtint, jog kai kurios
6

uuominos apie juos rastos Krokuvos kapitulos, bet ne karaliaus, valstybs, kaip kiti svarbs valstybiniai aktai, archyve. Bet tai, kad Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogaila gavo Lenkijos karn ir monas karalien Jadvyg, kad sutiko, jog lenk kunigai ir vienuoliai apkriktyt (1387 m.) dar neapsikriktijusius kai kuriuos Lietuvos valstybs kratus, abejoni lyg ir nekelia. Kaip nekelia abejoni, kad ir pagonys lietuviai apie krikionyb gerai inojo dar nuo karaliaus Mindaugo laik, kad didioji j dalis jau buvo apsikriktij Ryt krikioni banyiose. Tik kai Jogaila sileido lenk dvasininkus Lietuv, jie ir j metratininkai, nordami ikelti savo svarb Europai ir Popieiui, m skelbti, kad es jie buvo pirmieji apatalai pagonikoje Lietuvoje, nutyldami, jog daugiau kaip prie imtmet, karaliaus Mindaugo laikais, daug karalysts moni buvo prim ir Romos katalik tikjim. Deja, ir popieiams, ir pasiglemti Lietuv svajojusiems lenkams tai prisiminti buvo nenaudinga. Ir jie stengsi falsifikuoti diding Lietuvos praeit, kad rodyt tuos tariamus savo nuopelnus apkriktijant lietuvius. Ir lenk hierarchai stengsi lietuvius popieiams ir Vakar valdovams pavaizduoti vos ne laukiniais, o save svarbiausiais katalikybs gynjais Ryt Europoje. Bet, n vieno nesurad nukankinto (ypa lenko) dl krikionybs, tuoj po Jadvygos mirties (1399 m.) msi j ventja, apatale, pagoni lietuvi kriktytoja skelbti. Nors ir teinoma bene apie vienintel jos apsilankym Lietuvoje. Karalien Jadvyg padaryti ventja pirmiausia msi arkivyskupas Zbignevas Olesnickis (Zbigniew Olenicki) (tas, kuris po trij deimtmei, spjama, organizavo Vytauto Didiojo karnos pagrobim). Jis Romon nugabeno reikalingus dokumentus, bet po jo, ypa Lenkijos valdovams toliau nepasirpinus, Jadvygos kanonizacija buvo umirta ir tik 1949 m. balandio 22 d. lenk kardinolas Adomas Sapiega, i dalies nordamas sovietams ir j sjungininkams priminti apie tariamai buvusios Lenkijos galyb, Romoje i naujo ikl karaliens Jadvygos, kaip Lietuvos
7

kriktytojos, kanonizacijos byl. Ir lenkas Popieius Jonas Paulius II dar pirmaisiais savo popieiavimo metais (1987 m.) paskelb Jadvyg palaimintja, o po deimtmeio vl tas pats lenkas Popieius (1997 m. birelio 8 d.) Krokuvoje paskelb j ir ventja. 2010 m. pabaigoje jos kaul gaballis atvetas ir padtas Vilniuje Prancikon banyios altoriuje. Lietuvos valdovai,tardamiesi Krvoje su lenkais, elgsi neapgalvotai: jie tarsi su jais ne kaip su Arkivyskupas lygiais partneriais, o kaip kuniZbignevas Olesnickis gaiktysts, tegu ir Didiosios, atstovai su karalysts atstovais. O tuo metu Vakaruose kunigaiktyst traktuota kaip karalysts dalis, vadinasi, ir Lietuva lyg sutiko eiti Lenkijos karalysts sudt; sutiko leisti ir savo krato apkriktijimu, vietimu rpintis lenk kunigams ir vienuoliams ir pan. Tad tok susitarim daugelis lenk, pirmiausia dvasinink, suprato kaip Lietuvos sulenkinimo susitarim. Todl ir Lietuv atvyk lenkai dvasininkai rpinosi ne tiek Kristaus mokslo skelbimu, kiek krato lenkinimu, sau turt kaupimu. Tkstanius hektar ems ir imtus valstiei Lietuvos valdovai dovanojo vyskupams ir kunigams. daugel kit ali katalikyb atjo kaip varg gynj religija, o Lietuv kaip pon, feodal lenk viera. Bet kadangi daug kur apie krikionyb jau buvo nuo seno inoma, tai, kaip ir emaitijoje, mons reng sukilimus ne prie krikionyb, bet prie jos skelbjus feodalus vyskupus, kunigus, vedanius dar iki tol neregto sunkumo baudiav. Vis didjant lenk katalik hierarch ir pon kiimsi Lietuvos valstybs vidaus reikalus mat ir Vytautas Didysis ir, jaus8

damas savo klaid, kad iki to reikiamai lenkams nepasiprieino, ypa po pergals algiryje, m iekoti bd, kaip atkurti Lietuvos nepriklausomyb, atskirti Lietuvos Vilniaus, emaitijos vyskupijas nuo pavaldumo lenk Gniezno arkivyskupui. Atkurti Lietuvos valstybs savarankikum Vytautas Didysis kai kuri Vakar Europos valdov silymu nutar vainikuodamasis karaliumi. Karalyst nebna pavaldi kitai karalystei. Ta inia sukl didel nerim lenk ponams, o ypa Katalik banyios hierarchams, Popieiui: Lietuvai atsiskyrus nuo Lenkijos, sustot staiatiki vertimas katalikais, o gal ir vl net imt plstis j taka Vakarus. Maa to, Lietuvos karalystje ir Katalik banyia turt bti paskelbta atskira provincija. Tada, itrkus i lenk hierarch valdios, liautsi ir krato lenkinimas, o ir pati Lenkija vl tapt nebereikminga nei Europai, nei Popieiui. Lietuvos savarankikumo atgavimas bt reiks tarsi rakto ryt slav emes praradim, Popieiaus plan lugim ir jo diplomatijos pralaimjim. Tad ir imtasi visokiausi intrig prie karali Vytaut Didj, Lietuv, bet pamaius, kad visos jos maareikms, tuomet, anot kai kuri istorini altini, mintasis Gniezno arkivyskupas, kardinolas Zbignevas Olesnickis (karaliens Jadvygos paskelbimo ventja iniciatorius), gavs Popieiaus pritarim ir organizavo karaliui Vytautui veamos karnos pagrobim. O jos neatveus, teko ataukti ir Vytauto Didiojo karnavimo ikilmes. Netrukus jis mir (1430 10 27). Karaliaus Vytauto Didiojo siek ilaisvinti Lietuv nuo ryi su Lenkija mgino gyvendinti naujasis Lietuvos Didysis kunigaiktis Jogailos brolis vitrigaila. Bet prie j buvo mesta Lenkijos ir unijai itikimos Lietuvos kariuomens dalis ir 1435 m. myje netoli Ukmergs (Pabaiske) buvo veikta vitrigailos savarankikos Lietuvos alinink kariuomen ir Didysis kunigaiktis buvo priverstas gelbtis jis pabgo savo pilis Gudijoje ir Ukrainoje. Daugelis t, kurie rm vitrigail, kurie prietaravo Lie9

Lietuvos Didioji Kunigaiktyst (13921430 m.).

tuvos sjungai su Lenkija, buvo nuudyti, itremti, udaryti kaljimus. Valdia Lietuvoje vl atiteko unijininkams. Kai Lietuvos Didysis kunigaiktis ygimantas Kstutaitis pamgino tsti Vytauto Didiojo Lietuvos savarankikumo atkrimo politik, jis 1440 m. kovo 20 d. 1enk smokslinink buvo nuudytas besimeldiantis Trak pilies koplyioje (pagal kai kuriuos altinius prie smokslo ypa daug prisidjo lenk Katalik banyios hierarchai). Sustiprjus Maskvos kariuomens verimuisi rytines Lietuvos emes, buvo vis sunkiau apginti jas. Lenk ponai ir hierar10

Maskvos Didioji Kunigaiktyst (14251462 m.).

chai vis atkakliau m reikalauti i Lietuvos pasirayti sutart dl abiej valstybi su vienu valdovu sujungimo. Tik po tokio susijungimo lenkai adjo padti lietuviams kovoti su Maskvos rusais.
11

Apie abiej valstybi susijungimo btinum lenk hierarch nurodymu buvo skelbiama i katalik banyi sakykl. Skleisti ir gandai, kad tas, kas prie unij, tas ir prie katalikyb, tas Maskvos nipas. Katalik banyia negailjo pastang, kad Lietuva sijungt Lenkijos sudt ir todl, kad tai stabdyt spariai Lietuvoje plintant protestantizm. Daug moni, nepaisydami kunig ir vienuoli grasinim, pereidavo protestantizm, ypa Vilniuje ir emaitijoje, dl to, kad protestant kunigai ir ventj Rat skelb, ir vaikus mok lietuvikai, nebuvo tarp j toki feodal kaip tarp katalik kunig ir vyskup. Tas tikjimas viskuo buvo demokratikesnis u katalik, tai buvo paprast moni religija. Bet kartu su protestantizmu plito ir prieikumas Lenkijai, kaip lenk vieros prievartinei nejai, baudiavos gynjai. Ilaikyti Lietuv katalikik buvo galima tik esant stipriai jos sjungai su Lenkija. Toki nuomon rm ir popieiai. Tad tarp uoliausi Lietuvos (kurioje, be staiatikybs, m spariai sigalti ir protestantizmas) jungimo Lenkijos sudtin alinink ir buvo lenk Katalik banyia, jos agentai Lietuvoje vyskupai, kunigai, vienuoliai. Tad lenk hierarch, pon iniciatyva, panaudojus visus t laik propagandos ir papirkimo metodus, dl tariamai abiej valstybi sujungimo btinumo ir didels naudos, kuri po to patirs pirmiausia Lietuva, 1569 m. liepos 4 d. Liubline Lietuvos atstovai, spaudiami ir Lenkijos karaliaus ygimanto Augusto, buvo priversti pasirayti gding ir prating Lietuvos savarankikumui unijos akt, pagal kur Lietuva jau tapo Lenkijos provincija, neturinti teiss net savo valdovo rinktis, ir tebuvo tik Lenkija vadinama. Liublino akto 3 paragrafe nurodyta, kad po jo pasiraymo Lenkija ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst tapo vienalytis knas, taip pat viena bendra neiskiriama valstyb, kuri i dviej valstybi ir taut susidar ir susijung vien taut... 5 paragrafe tvirtinta, kad LDK panaikinamas Didiojo kunigaikio rinkimas, klimas ar inauguracija. Negana
12

to, pagal akto 4 paragraf karaliaus rinkimai galjo vykti tik Lenkijoje ir jis vainikuojamas tik Krokuvoje. Kitaip sakant, Lietuva turjo tapti paprasta Lenkijos provincija. O 14 paragrafe nurodyta, kad vadovaujantis abipusika meile lenkai gali Lietuvoje sigyti emi ir kito turto, uimti bet kurias valstybines vietas, kaip ir lietuviai Lenkijoje (iki tol lenkams, kaip svetimaliams, dirbti ir sigyti ems Lietuvoje draud Lietuvos Statutas, nors formaliai jis liko veikti Lietuvoje ir po Liublino unijos pasiraymo). Ir t. t. Aktas baigtas grasinimais, kad jei kas nenort laikytis tos sutarties, tai prie toki al, prie tok asmen stosime kaip prie ms sujungt taut prie. Visa tai priesaika pareigojame save ir ms palikuonis daryti, laikytis ir ipildyti. O visi ia nutarti dalykai negali bti niekada lieiami, keiiami nei Jo Karalikosios Didenybs, nei pon taryb, nei vis luom ir emi pasiuntini, nei pagal bendr susitarim, nei atskirai, bet amini, nepakeisti ir galiojantys turi bti. Dar Liublino akto pasiraymo dienomis Lenkija ugrob ir dideles LDK teritorijas dabartins Ukrainos ribose. Liublino unijos aktas savo esme prilygo po keleto imtmei Lietuvos pasiraytai sutariai su hitlerine Vokietija dl pastarajai perleidimo Klaipdos ir jos krato ir su SSRS dl jos karini bazi, o vliau jungimo SSRS sudt dokumentams. Nuo Liublino unijos pasiraymo Lietuva kaip valstyb i tikro inyko i pasaulio emlapi ir tarptautini dokument. Ji buvo minima jau tik kaip Lenkija, nors dar kai kuri autonomini teisi isaugojo. Bet ir j bt netekusi, jeigu bt sigaljs Lenkijos seimo 1791 m. gegus 3-ij patvirtintas Valdymo statymas, vliau lenk ovinist pavadintas konstitucija. Jos paskelbimo data veniama Lenkijoje. Nuo 2010 m. ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tarp atmintin dien Lietuvoje irgi nurodyta minti vadinamj Gegus 3-iosios konstitucij ir t pai met spalio 20-osios Abiej taut sipareigojimus, nes tie dokumentai es reikmingi ir XXI a. Lietuvai, ir Europos
13

14

Pirmj galingosios Lietuvos valstybs emi apipjaustym padar broliai lenkai karalius ygimantas Augustas (15201572 m.), nors ir kils i gediminaii, bet gyn tik lenk interesus. Lenkai, pasinaudoj sunkiais lietuvi karais su rusais, 1569 m. liepos pradioje karalius leido lenkams okupuoti Lietuvos Ukrain ir privert Lietuvos atstovus Liubline pasirayti pratingj unijos akt, pagal kur Lietuva nebeteko net teiss rinkti savo valdovo.

15

Po Liublino unijos akto pasiraymo tik Lenkija benurodyta Europos emlapiuose ir tarptautinius santykius reglamentuojaniuose dokumentuose, ir istorijos darbuose. Galutin Lietuvos valstybingumo udusinim turjo teisinti vadinamoji 1791 m. gegus 3 d. konstitucija.

Sjungai, ir pasauliui. Taiau i tikrj daugeliui lietuvi tie dokumentai ir jiems atminti skirtos dienos tai tik savotikos Padkos dienos Aukiausiajam, kad tie dokumentai nebuvo gyvendinti, nes gegus 3 d. statymas praktikai turjo galutinai gyvendinti Liublino unijos sumanytoj tikslus: sulenkinti, itrinti i istorijos lietuvi taut, ugniauti dar dalies jos vaik siekius turti savo valstybingum. Gegus 3-iosios konstitucija buvo ingsnis atgal ir teisins minties poiriu, palyginti su daugiau kaip imtmetis senesniu Lietuvos Statutu (bt buv rimiau, jei ms Seimas atmintin dien sra bt trauks Lietuvos Statuto primim), su Vakar Europos ir pasaulio teisins minties paanga: toje lenk konstitucijoje toliau buvo teisinta luomin santvarka, bajor viepatavimas, tuo tarpu visame pasaulyje jau gana garsiai tada deklaruotos mogaus laisvs ir taut apsisprendimo teiss. Pavyzdiui, 1789 m. Pranczijoje paskelbta mogaus ir pilieio teisi deklaracija; Anglijoje jau prie imtmet buvo gyvendintos parlamentizmo idjos ir pan. Gegus 3-iosios statymu mginta valstyb vl sugrinti viduramius, skelbiant ir valdovo sosto paveldimum (iki tol, iki Liublino unijos jis bdavo renkamas Lietuvoje Didiuoju kunigaikiu, Lenkijoje karaliumi). Tai buvo ir vienas netolerantikiausi valstybini dokument ir kit religij atvilgiu. Pirmame jos straipsnyje Viepataujanti religija skaitome: Tautos viepataujanti religija yra ir bus Romos katalik ventas tikjimas su visomis jo teismis. Perjimas i viepataujanio tikjimo (suprantama, katalik A. L.) kur nors kit yra draudiamas ir baudiamas kaip apostaz. Antrame straipsnyje Bajorai ir emvaldiai parayta: [...] bajor luomui ikilmingiausiai utikriname visas teises, laisves, prerogatyvas bei pirmenybes privaiame ir vieajame gyvenime, o ypa patvirtiname, utikriname ir nelieiamais pripastame statymus, statutus ir privilegijas .
16

Tik bajor luomui buvo garantuojamos visos laisvs ir teiss. Skyriuje Valstieiai ir valsionys nurodyta, kad jei dvarininkas sudar kokias sutartis su savo emi valsionimis, jau niekas negals t sutari pakeisti. Ir toliau: Tokiu bdu dvarininkams garantav visokeriop naud, kuri jiems teikia valsionys, ir nordami veiksmingiau paskatinti krato moni skaiiaus gausjim, skelbiame visik laisv visiems monms, tiek naujai atvykstantiems, tiek tiems, kurie [...], vos eng lenk em, turi visik laisv usiimti savo amatu. Kitaip sakant, tik atvykliams amatininkams buvo adama laisv usiimti savo amatu. Kaip sakyta, prajusiais laikais dvelk ir straipsnis apie karali: [...] Lenkijos sost norime turti ir nusprendiame bsiant renkam i kilmingos gimins visiems laikams [...]. Bsimj Lenkijos karali dinastija prasids Frydricho Augusto, dabartinio Saksonijos elektoriaus, asmeniu, kurio vyrikos lyties pdiniams de lumbis (gimusiems) skiriame Lenkijos sost. Po tvo sostan turi engti vyriausiasis viepataujanio karaliaus snus. O jeigu dabartinis Saksonijos elektorius neturt vyrikos lyties palikuoni, tada vyrikos lyties pdinysts linij Lenkijos soste turi pradti vyras, kur elektorius, seimui sutikus, parinks savo dukrai [...]. Karaliaus asmuo yra ventas ir nuo visko apsaugotas. Pats savaime nieko nedarydamas, prie taut u niek negali bti atsakingas. Jis privalo bti ne patvaldiu, bet tautos tvu ir galva, ir tokiu j statymas bei i Konstitucija pripasta ir skelbia [...]. Visi vieieji aktai, tribunolai, teismai, magistrantros, monetos, antspaudai privalo eiti karaliaus vardu [...]. Ir t. t. Gegus 3-iosios vadinamoji konstitucija buvo priimta tik dalyvaujant maai daliai atstov i Lietuvos, ja, kaip rayta, siekta visikai panaikinti LDK kaip valstyb. Tai sukl didel pasipiktinim Lietuvoje, ir todl lenk seimas ir karalius Stanislovas Augustas, nordami kiek nuraminti Lietuv, t pai met spalio 20 d. prim mintj dokument Abiej taut tarpusavio sipareigojimai, kuriame nurod, kad kai kuriose centrinse
17

bendrosios valstybs institucijose dirbt po lygiai atstov i Lenkijos ir Lietuvos. Tai Ido, Karo komisijos, o Policijos tredalis i Lietuvos. Bet sipareigojimuose nebuvo n odio apie LDK savarankikum. Tik Lenkijos ir nurodyta, kad bus daroma tik tai, kas naudinga bendrai ir nedalomai Respublikai, ir kad unijos aktai yra nelieiami, kaip gegus 3-ij priimtas Valdymo statymas. Vadinasi, vl buvo patvirtinta , kad teisin gali teturi vadinamoji konstitucija. O pagal j visa statym leidiamoji galia priklaus tik Lenkijos seimui, o karaliui vykdomoji. Tad, nepakeitus anksiau priimtos konstitucijos, neapibrus LDK valstybingumo bendroje valstybje, nenurodius, kad tos valstybs suverenas yra ne tik lenk tauta, bet ir lietuvi, paskelbtieji spalio 20-osios sipareigojimai buvo tik pigus lenk pon ir hierarch triukas pagonims nuraminti. O tai, kad spalio 20 d. sipareigojimuose jau paadama ir LDK leisti kai kuriose valdios institucijose po lygiai su lenkais nari, parodo, jog jau tada lenkai irjo Lietuv kaip savo provincij, o ne kaip partner. Kokia nepriklausoma valstyb pakst kit valstybi nurodymus, kiek kurioje savo institucijoje turti darbuotoj? Net SSRS okupacij metais Kremlius neribojo daugelio valdymo institucij darbuotoj skaiiaus. Diskutuotini atrodo ir mintojo LR Seimo balsavimo mainos sutampuoti argumentai, jog t Gegus 3-iosios konstitucij btina teisinti, kad galtume pretenduoti LDK palikim, kaip tariamai buvus labai paang. Taiau kas tik rimiau susipasta su tuo dokumentu, pamato, kad jis daugiau rodo tuometin net valstybs valdymo sampratos atsilikim, moni beteisikum negu paang. Be to, dabar auktinami tie Gegus 3-iosios dokumentai ne sustiprina teisi LDK paveld, bet dar sumenkina, nes juk teisiniu poiriu, kaip minta, sudarius Liublino unij (1569 m.) Lietuva prarado nepriklausomyb, nepaisant, kad daugelyje srii dar ir tvarksi savarankikai. Kita vertus, kai kas mano, kad ms rinktieji atstovai, savo statymu paskelb18

dami Gegus 3-ij atmintina diena, kartu tartum prats tos unijos su Lenkija galiojim ir tuo idav ms Nepriklausomyb, paneig Vasario 16-osios Akt, jo nuorod, kad atkuriama Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje, kad Lietuva yra atskiriama nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis. Remiantis Vasario 16-osios nuostatomis buvo priimta ir patvirtinta ir dabartin Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tad ir girdti nuomoni, kad seimnai, nubalsav Gegus 3-iosios Valdymo statymo primimo dienos paskelbim atmintina, kaip ir jos propagandistai istorikai globalistai ir lenkintojai, paeid ir iandienin Lietuvos Respublikos Konstitucij ir todl turt bti baudiami, kaip ir tie, kurie Lietuvos isigelbjim mat tarybini taut eimoje, kurie auktino ir auktina 1940 m. liepos 21 d. ir vlesnius vadinamojo Lietuvos liaudies seimo nutarimus dl Lietuvos stojimo TSRS taut eim, LTSR konstitucijos paskelbimo ir pan. Kitaip sakant, pateisina savarankiko valstybingumo sunaikinim. Dl istorijos propagandos supolitinimo, jos pajungimo atitinkamiems globalikiems didij taut ir valstybi interesams, ES interesams, vis kartojant, kad tarsi mums didiausias pavojus vis tebegresia tik i Ryt, i dalies atbukina budrum prieintis ir pasitaikaniam blogiui i Vakar. tai ir iandien nemaai kas vaizduojasi vos ne patriotai es, nors j pastangomis ir buvo priimti globalistiniai mokslo, studij, vietimo statymai ir nutarimai, reikalavimai, kad mokslo darbai bt raomi usienio kalbomis, kad vaikai jau bt mokomi anglikai ar vokikai, perant mint, kad tautikumas, lietuvikumas, girdi, moderniajame iandieniniame pasaulyje yra atgyvena. Tad tokiems lietuviams, kuriems ateities Lietuva ES bern ir merg gimdykla, turgus, labai reikalingos ir naudingos tokios mintos atminimo dienos, propagandos skleidimas apie buvusi daugiakalb unijin, sjungin Lietuv, nors tos valstybs krja lietuvi tauta toje unijoje sjungoje ir buvo pasmerkta praiai.
19

Neteko girdti, kad pranczai, anglai, vokieiai, vedai, norvegai ar kiti gerbiantys save, savo Taut ir jos nepriklausom valstyb priimint statymus dl atmintin dien, susijusi su svetimomis tautomis ir valstybmis, nors kadaise kartu su jomis ir gyventa. Galingos Lietuvos valdov beslygikas susidjimas su Lenkija, savo kalbos ir kultros atmetimas, aklas lenk ir kit svetimtaui toleravimas, pataikavimas jiems i dalies ir lm, kad lugo galingoji LDK, o lietuvi tauta buvo atsidrusi ant ties ribos. Tad ir Gegus 3-iosios statym turtume prisiminti tik todl, kad ianalizuotume tas klaidas, kurias padar ms protviai savo valstyb Lietuv sujung su Lenkija, o ne skelbti vente lietuvi tautos ir jos valstybs sulugdymo dokument forminimo datas. Tegul tos atmintinos dienos tampa apmstym dienomis, kad praeities klaid nepakartotume iandien, bdami naujoje sjungoje ES, kad vl neprarastume Nepriklausomybs, svarbiausiojo Tautos aminumo garanto savo, lietuvi kalbos, neprarastume suangldami, sugermandami ar ir vlei sulenkdami, surusdami, o visur iandien ir aminai siektume, kad ms lietuvi tauta, ms nepriklausoma Lietuva bt istorijos krja, o ne tik jos stebtoja, svetimj valios vykdytoja. Gegus 3-iosios konstitucija tai beveik po pusantro imto met SSRS vykdytos Lietuvos okupacijos ir inkorporacijos akt preliudija. Lietuvoje tada viesesni moni nenuramino ir mintieji spalio 20-osios sipareigojimai, ir net valdios represijos prie j prieininkus. inoma, nemaai daliai valdanij atrod, kad tuo dokumentu suvaromos j teiss (buvo panaikinta seimuose veto teis, sugrta prie karaliaus sosto paveldimumo, iplstos miestiei teiss). Bet kai kurie dar visai nesulenkj Lietuvos didikai ir bajorai nenorjo sutikti su LDK savarankikumo panaikinimu, lietuvi tautos jungimu lenk taut ir valstyb. Tad daug toki nepatenkintj, sudar Targovicuose (Ukrainoje) kon20

federacij, naiviai patikjo Rusijos agentais, kad carien Jekaterina II yra pasirengusi apginti j teises, suteikti ir LDK savarankikum. Tariamai gindama sensias teises ir laisves, konfederatus, Rusijos kariuomen um Gardin, Lyd, Vilni ir daugel kit bendrosios valstybs krat, paskirdama didiuoju etmonu S. Kosakovsk, taip pat valdion Vilniaus vyskup I. J. Masalsk, Livonijos vyskup J. Kosakovsk ir kitus. Imperator, matydama didel alies nepasitenkinim dl jos kariuomens vedimo ir valdymo, 1793 m. sausio 23 d. Petrapilyje kartu su Prsijos ir Austrijos atstovais, pasira sutart dl antrojo Lenkijos (Lietuvos) pasidalijimo (pirmasis buvo 1772 m.). Didel Lietuvos dalis, beveik visa slavikoji, pateko Rusijai, nemaa Lenkijos teritorija apie 60 tkst. kv. km atiteko Prsijai, o Austrijai vliau paadta perduoti Pranczijos valdom emi. Be to, Rusija udraud Lietuvai turti daugiau kaip 5000, o Lenkijai 15 000 kareivi. Prie toki kaimynini valstybi savival 1794 m. iem prasidjo sukilimas. Lenkijoje jam vadovavo buvs JAV generolas Tadas Kosciuka, o Lietuvoje ininierius pulkininkas Jokbas Jasinskis. Vilniuje buvo sudaryta Tautin sukilimo taryba, i kurios ilikusi dokument matyti, kad ji visai nepritar mintai Gegus 3-iosios konstitucijai. Turta vilties atkurti savarankik LDK. Taiau tai atrod idavikika centrinei sukilimo tarybai Varuvoje ir ji birelio mnesio pradioje, pai kov prie okupacin rus kariuomen kartyje, ivaik Tautin sukilimo taryb Vilniuje, paalino i vado pareig plk. J. Jasinsk, nors jam sumaniai vadovaujant Vilnius ir jo apylinks buvo ivaduoti nuo rus kariuomens. Sukilimui vadovauti i Varuvos buvo atsisti lenkai. Sukilimas pralaimjo, nepaisant daug kur kovotoj rodomo tikro didvyrikumo. Pralaimta ne tik todl, kad teko kovoti prie daug galingesn prie, bet ir todl, kad sukilimo tikslai buvo svetimi dar nesulenkjusiems valdanij luomo nariams. Didiausi
21

netekt sukilimo metu patyr savarankikos LDK alininkai: daug j buvo iudyta pai sukilli, tariamai kaip Rusijos nipai. I toki buvo didysis LDK etmonas Simonas Kosakovskis (sukilli pakartas Vilniuje), Varuvoje buvo pakartas Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis (etmono brolis), taip pat Vilniaus vyskupas Ignas Jokbas Masalskis, kuris reikalavo ne tik LDK savarankikumo, bet ir sudaryti atskirai nuo Lenkijos nepavaldi jai Lietuvos Katalik banyios provincij. Kiek galima sprsti i inom altini, Lenkijos Katalik banyios hierarchai n odeliu neutar separatistini nuostat vyskup ir leido juos lyg kokius gatvs vagis pakarti. Nutyljo apie lenk vykdytas Lietuvos vyskup udynes ir Popieius. Po sukilimo jau retas kas ir i valdanij luomo beidrsdavo net usiminti apie galimyb atkurti savarankik LDK, nes tik tie, kurie kalbjo lenkikai, kurie rm vieningos Lenkijos atkrim, laikyti patriotais, tikrais ir Katalik banyios vaikais. Sulenkjusi Lietuvos didik ir bajor, inteligent idavyst rodo ir tai, kad kai Napoleonas, krs Lenkijos karalyst, 1812 m. ygio Rusij metu ums Vilni, pasil Lietuvoje atkurti LDK, tegu ir ne visose turtose emse, ms tautos ir valstybs tuometin grietinl, Katalik banyios hierarchai atsisak, pareikdami, kad jie neatsiskirs nuo savo broli lenk. Tik dl Lenkijos, dl lenk vieros kovojo ir uvo bajorikoji grietinl ir 1831 m. sukilimo prie al valdanius rusus dienomis. Tiktai jau 1863 m. sukilime naujos kartos kovotojai, daniausiai i lietuvyb ilaikiusi valstiei kilusieji, be socialini, m kelti ir lietuvi tautos, jos valstybingumo atkrimo klausimus. Svetimas lietuvi tautai ir jos valstybingumui buvo ir 1579 m. Vilniuje jzuit kurtas Universitetas (akademja). Jis pirmiausia ir buvo kurtas kaip kovos centras su plintania reformacija; kartu kovota ir su lietuvi separatizmu, skyrimusi nuo lenk, nuo j valdomos Katalik banyios. O kadangi ir Universiteto stei22

gjai ir profesoriai daugiausia buvo lenkai ar kiti atjnai, tai jie pirmiausia ir stengsi sigalti Universitete ir Lietuvoje, bet ne rpintis lietuvi tautos, jos valstybingumo ar panaiais reikalais. Ne Vilniaus, ne Lietuvos hierarchai, o Karaliauiaus universitetas, protestant dvasininkai buvo lietuvi kalbos dstymo, mokymo, ratijos pradininkai, lietuvi literatros tyrjai ir krjai. Ir tai lm, kad protestantai Dievo od pirmiausia stengsi skelbti gimtja moni kalba, kad Lietuv, ypa emaitij, protestantizmas atjo ne kaip pon, feodal, o vis moni religija. Ir ji tikriausiai bt istmusi katalikyb, jei valdovai nebt msi pastarosios ginti ir persekioti protestant, deginti j knyg ir nam. Kovotoj su protestantais vliav ne jzuitai. Su j kurdinimu Lietuvoje, sprendiant i dokument archyvuose, staiga krate atsiranda begals ragan, prasideda j teismai, daniausiai jzuit pirmininkaujami, o doriesiems vaikams ir seneliams ima rodytis ventieji ir ventosios. Bet viskas vlei baigiasi taip netiktai, kaip prasidj, kai protestantizmas Lietuvoje buvo veiktas ir kai Popieius apie XVIII a. vidur paskelb, kad jau reikia nutraukti ragan persekiojimus ir kankinimus. Taiau nerasime n vieno Universiteto mokslininko, kaip ir ymiausi veikj, pasisakymo prie t laik pasaulietini ir banytini feodal kvailybes ir neteisybes. Nepaisant Universitete nuveikt grai mokslo darb, iugdyt mokslinink ir kit veikj, jis buvo ir liko tik savo maitintoj staiga, labiau globalistin lenkika. Ir jame nebuvo kurta net lietuvi kalbos katedros. O bdamas atsakingas ir u vis krato vietimo sistem, jis j buvo paverts grynai lenkika, kaip ir leidyb. Tad dar iki Lenkijos lugimo beveik visose Lietuvos mokyklose, net parapinse ir tebuvo mokoma tik lenkikai, iskyrus kai kurias daugiausia emaitijos parapines mokyklas. Taip buvo ir Lietuvai patekus Rusijos valdion, tik dar nuomiau sulenkj mokytojai persekiojo net lietuvikai prakalbusius. Taip buvo ir kunig seminarijose.
23

Ypa plaios lenkintojams galimybs atsivr po pralaimto 1863 m. sukilimo, po to, kai rusai udraud lietuvik spaud, lietuvikas mokyklas. Lenkai, uuot padj lietuviams leisti savo spaud, lietuvikai mokyti, visur bruko tik savo, lenkik spaud, maldaknyges. Neinoma n vienos lietuvikos knygels, kuri tais sunkiais laikais bt ileid lenkai. Tik lenkikai kalbanius ir raanius vadino patriotais, o lietuvikai daniausiai rus nipais. Tad paioje Lenkijoje monms irdis drask vienas grobikasis erelis rus, o lietuvius persekiojo, be rus, dar ir lenk, ir sulenkjusios Katalik banyios kunigija. Ir tik kai rusai vis atkakliau m mones versti staiatikybn, rusinti, daugiausia emaii kunigai, suvok, kad staiatikyb tuo greiiau sigals, kuo daugiau moni perims rus kalb, m rpintis lietuviko odio, lietuvi spaudos ir mokyklos isaugojimu. Toki suvokiani daugjo tarp katalik kunig, nepraradusi tautins savimons. Vienas rykiausi pavyzdi buvo emaii vyskupas Motiejus Valanius, organizavs lietuvikos spaudos leidyb usienyje, Prsuose, ir jos atgabenim bei platinim po krat. Tai lm, kad pamau lietuvi kalba, lietuvika spauda, o ne lenk ir lenkika m tapti patriotizmo rodikliu. Baudiavos panaikinimas sudar slygas ir i lietuvi valstietijos kilusiems vaikams baigti mokslus, bti ir kunigais, ininieriais, o ne kaip iki tol vien tik i vieno luomo bajor, kuris ypa Ryt Lietuvoje buvo visikai sulenkjs, nebesuvokis, kad lietuvi tauta gali turti savo valstyb, kurti kultr. Ir ia adinat tautos atmint, tikjim ir pasitikjim ypa didelis vaidmuo teko Prsuose leidiamai ir po vis Lietuv platinimai lietuvikajai Aurai (nuo 1883 m.), jos redaktoriams ir leidjams dr. J. Basanaviiui, J. lipui ir daugeliui kit, suvokusi, kad lietuvi tautos ilikimas ir klestjimas tai jos savarankikas valstybingumas, kad unijos su galingesnmis, agresyvesnmis tautomis, leidimas joms kurtis ir pirktis emes (kaip vyko su lenkais ypa Ryt Lietuvoje) pratingas, kaip kad bt neperspektyvios ir
24

pastangos atkurti LDK, nes, be abejons, anksiau ar vliau imtsi kurti savo valstybingum ir j sudaranios tautos. Dl savo tautini valstybi sukrimo tada kovojo ir Balkan tautos. Nuo tada, kai nekilmingieji lietuviai m skelbti apie savo tautos lygiateisikum su kitomis tautomis, apie savo valstybs atkrim, j ypa dideliais prieais tapo lenk viesuoliai, lenk ar sulenkjusi bajorija ir dvarininkija, kunigija, vadindami tai litvoman imone ar net rus nip, Katalik banyios prie darbu. Lenkai kaip ir ankstesniais amiais skelbsi lietuvi broliais tol, kol jiems, lenkams, bdavo naudinga, kol tai sudarydavo geresnes slygas inkorporuoti Lietuv, sulenkinti lietuvi taut. Kurti Lietuvos valstyb tik lietuvi etninse emse, kurti tautin, demokratin valstyb, o ne federacij, ne atkurti Lietuv kaip Lenkijos provincij buvo didelis lietuvi tautos Prisiklimo adintoj ir vadov minties pasiekimas. Ta mintis buvo toliau pltojama rus draudiamoje lietuvi spaudoje, ypa Varpe, lietuvi politinse partijose ir organizacijose, Didiajame lietuvi seime Vilniuje (1905 m.), Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvi pabgli organizacijose Rusijoje, taip pat lietuvi ieivi susibrimuose JAV ir kitose alyse. 1917 m. rugsjo 1822 d. Vilniuje vykusioje Lietuvi konferencijoje buvo nuymtos gairs, kaip sukurti toki tautin, demokratin Lietuvos valstyb, buvo irinkta Lietuvos Taryba (vliau Lietuvos Valstybs Taryba), turjusi vykdyti Konferencijos nutarim: paskelbti nepriklausom Lietuvos valstyb nutraukiant bet kokius buvusius teisinius ir kitokius ryius su kitomis valstybmis (Lenkija, Rusija ir kitomis). Tai, kad lietuviai nebesidjo su lenkais, kl didiausi lenk pykt ir j veikjai dar visk, kad pasauliui ir okupantams vokieiams Lietuvoje rodius, jog lietuvi tauta yra ta pati lenk tauta, tik kiek kitaip kalbanti, kad Lietuva nuo ami neatskiriama Lenkijos dalis ir ji turi bti prijungta prie Vokietijos kaizerio ir Austrijos imperatoriaus 1916 m. lapkriio 5 d. sukurtos Lenkijos
25

karalysts. Tad lenkai grietai atsisak eiti Lietuvos Taryb. Beje, ilgokai veng j eiti ir yd bendruomens atstovai, nebdami tikri, ar Lietuva gals tapti Nepriklausoma. ydai visada galvodavo apie savo bizn, kur lengviau pltoti buvo didelje valstybje. Tai paaikina, kodl jie rm carins Rusijos, kaizerins Vokietijos okupacines valdias, o i pradi ir Lenkijos (kol ji nepradjo yd persekiojim). Pamau keitsi okupant vokiei poiris Lietuv, painus jos istorij ir kultr, o i dalies ir dl nusivylimo lenkais, Lenkijos karalyste: nors jai vokiei ir austr valdovai buvo leid sudaryti gana didel kariuomen, bet vos kart kit jie buvo ilind prie rusus, taiau stipriai nuo j gav kaulus toliau visaip m isisukinti nuo dalyvavimo kare prie Antant ir Rusij, o i tikrj lauk, kas laims kar Antant ar Vokietijos blokas? Tuomet prie laimtoj prisids lenkai ir pasiskelbs sjungininkais. Lietuvos Valstybs Taryba, prieingai negu Lenkijos vadukai, nesulaukusi i okupant vokiei sutikimo kurti savo nepriklausom valstyb, ryosi ir 1918 m. vasario 16-j paskelb Nepriklausomos Lietuvos Atkrimo Akt. Bet praktikai j gyvendinti galjo pradti tik Vokietijai kapituliavus Vakar frontuose. Tuomet, 1918 m. lapkriio vidury, tegaljo sudaryti savo Laikinj vyriausyb, pradti kurti valstybines struktras, organizuoti kariuomen. Tad nra mato, kuriuo bt galima palyginti tuometin Lenkij ir Lietuv: Lenkija jau turjo daugiau kaip puss milijono kariuomen (gro jos pulkai ir i Pranczijos), veik valdymo struktros, vietimo ir mokslo institucijos ir ekonomikai buvo maiau apiplta negu Lietuva, kurioje net pradinms mokykloms lietuvik vadovli neturta. Nepriklausoma pasiskelbusiai Lietuvai visose srityse reikjo, kaip sakoma, pradti nuo nulio. Taiau ir broliai lenkai, kaip jau daugyb kart buvo praeityje, uuot ities pagalbos rank, m iekoti bd, kaip smeigti peil Lietuvos nugar. 1918 m. pabaigoje Lietuv siverus Soviet Rusijos kariuo26

menei ir artjant prie sostins Vilniaus, Lietuvos Laikinoji vyriausyb papra Lenkijos padti apsiginti nuo tos kariuomens, o pirmiausia apginti sostin Vilni. Bet lenkai atsisak, nes planavo, kad raudonarmieius ivijus jiems, kaip ivaduotojams, atitekt ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva. Lenkijos virininkas Juzefas Pilsudskis (Jzef Pisudski) rengsi prie Lenkijos prijungti vis buvusi LDK iki padalijim (1772 m.), tariamai federacins Lenkijos atkrimui.Tiesa, jo planai kiek nesutapo su koleg lenk tautinink R. Dmovskio (Dmowski) ir kit, kurie planavo, kad visos tautos, taip pat ir lietuvi, toje federacijoje turt bti sulenkintos, J. Pilsudskis buvo kiek malonesnis ir sutiko su tuo, kad jungtos tautos turt ir ioki toki kultrins autonomijos teisi. Tik didvyrikomis lietuvi savanori pastangomis sulaikius raudonarmiei verimsi (jie buvo okupav jau vos ne 70 proc. nepriklausomos Lietuvos) ir pradjus juos stumti i Lietuvos, 1919 m. balandio antroje pusje J. Pilsudskio sakymu lenk kariuomen, net neinformavusi Lietuvos, veikusi raudonarmiei pasiprieinim, um Vilni ir didesn dal jo krato, m vertis toliau Lietuv, okupavo piet ir pietvakari Lietuvos dal Suvalkus, Seinus ir kt. Lietuviams baigiant istumti rus kariuomen u Dauguvos, prie Daugpilio turm, lenk kariuomen um j, siekdama, kad Lenkija, okupavusi Vilni ir jo krat, turt tiesiogin susisiekim ir su Latvija. T kruvin mi su bolevikins Rusijos, su imperialistins Lenkijos kariuomene laikais, 1919 m. vasar, i iaurs Lietuv i Latvijos siver beveik poros deimi tkstani gerai ginkluot vadinamj bermontinink rus baltagvardiei vokiei jungtin kariuomen, suformuota padti Rusijos baltagvardiei kariuomenei, vadovaujamai gen. N. Judeniiaus (Judeni), planavusio uimti bolevik valdom Petrograd, bet m veikti savarankikai, ketindama vl prijungti prie Rusijos nepriklausomas Baltijos alis; pagal kai kuriuos altinius prie Vokietijos ar net ... Lenkijos. I dalies tai patvirtint, kad kai
27

28

Lietuva papra Lenkijos paramos kovai su nauja grsminga jga, Lenkija sutiko su slyga jei Lietuva netrukdys lenk kariuomenei dl tariamos gynybos btinumo uimti Kaun ir kitus miestus. Lietuvai pasilius Lenkijai pirma pripainti Lietuvos valstybingum de jure, Lenkija atsisak. O be tokio pripainimo sileisti svetim kariuomen, tai sutikti su krato inkorporacija. Ir bermontinink planuose buvo Kauno umimas. Lietuvai neliko nieko kita, kaip rengtis lemiamam miui su bermontininkais. Bet Lenkijos virininkas J.Pilsudskis, pamats, kad nepriklausoma Lietuva ir toliau drsiai ir sumaniai ginasi nuo i vis pusi puolani vanag, sak vykdyti jo seniai rengt ginkluot POV (Lenk karini organizacij POW) sukilim prie nepriklausomos Lietuvos Vyriausyb, kad j ivaikius ir sudarius sau klusni valdi, kuri ir paprayt jo ir Lenkijos seimo jungti Lietuv Lenkijos sudt. Perversm Kaune ir visoje nepriklausomoje Lietuvoje lenkai planavo vykdyti 1919 m. rugpjio pabaigoje. Perversmininkams padti i Vilniaus krato turjo atskubti lenk kariuomen. Taiau dka okupuotojo Vilniaus lietuvi drsos ir patriotizmo, Lietuvos saugumo darbuotoj operatyvumo i lenk valgybos tarnyb Vilniuje buvo igauti visi to sukilimo dokumentai, net sukilli sraai, inios apie ginkl sandlius ir, likus dienai iki sukilimo, didel dalis jo rengj ir nari (dalis j spjo pabgti lenk pagrobt Vilni) buvo suimti, surasti ir j ginkl sandliai. Lenkijos virininko ir jo gaujos organizuoto nepriklausomoje Lietuvoje ginkluoto smokslo prie Lietuv ir jos Vyriausyb lugimas buvo ne tik jaunosios Lietuvos pergal prie lenk imperialistus, bet ir j senosios ideologijos unijins, luomins, nukreiptos prie lietuvi taut pralaimjimas. Tai buvo tautins ir demokratins Lietuvos krj pergal. Lietuva su lenk smokslininkais ir vietiniais j rmjais daugiausia bajorais ir dvarininkais pasielg gana humanikai: nesuaud kaip idavik ar udik, o tik nuteis po kelet met
29

Nepriklausoma Lietuva prie apsuptyje (1919 m. spalio mn.).

kalti. Kita vertus, daugelis nusikaltliais tapo patikj Lenkijos valdia ir jos virininku J. Pilsudskiu, tik jam vadovaujant, tik susijungus su Lenkija galimas laisvesnis ir geresnis gyvenimas visoje Lietuvoje. Lenk ovinistai dar ne kart mgino smokslais veikti Lietuv, bet neskmingai. Apsigynusi nuo Soviet Rusijos, kiek sustabdiusi lenk ginkluot ord verimsi i j okupuoto Vilniaus ir krato, i piet ir pietvakari, 1919 m. lapkriio mnes Lietuva, sutelkusi jgas, nugaljo ir bermontininkus prie Linkaii, iauli, Radvilikio ir privert juos evakuotis Vokietij. Lietuvi tautai, savanori krauju apgynusiai savo Nepriklausomyb (nors ir ne visoje Lietuvoje) nuo bolevikins Rusijos, imperialistins Lenkijos, nuo bermontinink ir lenk smokslinink,
30

prisireik dideli pastang, kad ir didiosioms, pirmiausia Pirmojo pasaulinio karo laimtojoms Antants valstybms rodius savo teis gyventi. Tai buvo ypa akivaizdu ir nuo 1919 m. sausio 18 d. Paryiuje vykusioje Antants valstybi Taikos konferencijoje, kurioje Lenkija, nepaisant, kad karo metais ji buvo Vokietijos Austrijos pralaimtoj sjunginink, gebjo sitrinti jau kaip nugaltoja ir joje turti sprendiam bals. Ta teise lenkai naudojosi ir mgindami rodyti, kad Lietuva neatskiriama Lenkijos dalis. Lietuvos delegacija konferencij buvo sileista tik kaip bebals stebtoja. Lenkams daug padjo ir JAV dviveidikumas, jos prezidento V. Vilsono (W. Wilson) 1918 m. sausio 18 d. paskelbta taut apsisprendimo deklaracija, kaip atsakas bolevik vado V. Lenino (Lenin) 1917 m. lapkriio 15 d. analogik Rusijos taut teisi deklaracij. JAV prezidentas savo deklaracijoje teis sukurti nepriklausomas valstybes numat tik Lenkijai ir Suomijai, o kiek vliau slaptuose savo pasitarimuose su Rusijos baltagvardiei atstovais pritar j reikalavimams, kad nugaljus bolevikus prie Rusijos bt prijungtos Latvija, Estija, Ukraina, o Lietuv, jeigu ji nenort, prijungti prie Lenkijos. Kad ir kaip bt keista, bet savo Nepriklausomyb ginaniai Lietuvai Vakar alys sudar tokias slygas, jog bolevikins Rusijos ilikimas tapo ir nepriklausomos Lietuvos ilikimu, prieingu atveju ji, kaip minta, pagal Vakar valstybi planus turjo grti ar Rusijos imperij, ar vl tapti imperialistins Lenkijos toliau virkinama provincija. Kadangi bolevik valdoma Rusija ne tik ne lugo nuo Antants ali remiam baltagvardiei smgi, bet m ir stiprti, daugelis Antants ali, pirmiausia Pranczija, m sutikti su tuo, kad reikia sukurti stipri Lenkij, jungus jos sudt ir Lietuv, kaip utvar Vakarams nuo sovietins Rusijos. Tad ir Lietuvos Vyriausybs skundai dl Lenkijos kariaunos okupuot Lietuvos Ryt ir sostins Vilniaus, dl bermontinink invazijos ir nauj lenk agresijos akt nesulaukdavo rimtesnio Antants ali dmesio. Daugiausia lenk imperialist interesus gyn ir atsiuniamos
31

 Lietuv prancz, angl karins misijos. Tik tokiu poiriu Vakar imperialistini ali buvo svarstomi ir Maosios Lietuvos praymai susijungti vien valstyb su Didija Lietuva. M. Lietuv Konferencijoje pretenzijas m kelti ir Lenkija. Bet Vakarai apkarpydami Vokietij, nenorjo visai jos susilpninti, vildamiesi, kad ji galt tapti atsvara prie Soviet Rusij, tad ir stengsi isaugoti jai placdarm vadinamj Ryt Prsij, o Lietuvai sutiko grinti tik menk jos dal Klaipd ir jos krat. Ir tik po to, kai Lietuv pripains kitos alys, o iki tol perdav administruoti Pranczijai. Taigi Taikos konferencija i tikro neisprend n vieno Lietuvai, jos Nepriklausomybei svarbaus klausimo. Vakar imperialistins valstybs vadovavosi vien savo interesais. Tik Soviet Rusija, puolama ir ignoruojama pirmiausia Antants valstybi, buvo suinteresuota, kad jos pasienyje (nepajgus trij Baltijos valstybi vl jungti Rusijos sudt) bt kad ir nepriklausomos, bet jai draugikos Estijos, Latvijos, Lietuvos valstybs. Tad netrukus, kai Lietuvos kariuomen istm rus bolevikus u Dauguvos ir baig mius su jais, 1919 m. gruodio 31 d. buvo pasirayta sutartis dl mi nutraukimo tarp Lietuvos ir Soviet Rusijos, kuri tuo pripaino ir Lietuvos valstyb de jure. Soviet Rusija jau nuo 1919 m. lapkriio 11d. sil Baltijos alims taikos derybas. Estai pirmieji nuo 1919 m. gruodio 4 d. pradjo jas, o 1920 m. vasario 2 d. pasira Taikos sutart. Pagal j Soviet Rusija pripaino Estijai visas etnines emes, imokjo 15 milijon aukso rubli, grino karo metais igabentus archyvus ir bibliotekas, be to, leido isikirsti daugiau kaip 100 000 ha. miko Rusijoje ir kt. Bet Estija pasira ir slapt sutart, kad neleis savo teritorijoje telkti svetim valstybi kariuomeni, nukreipt prie Soviet Rusij. Lietuvos Vyriausyb ilgai svyravo dl Rusijos silymo pasirayti analogik sutart (vylsi, kad gal Vakar alys pasilys k geresnio, garant nuo Lenkijos agresijos), bet nesulaukusi, o lenkams dar agresyviau puolant, Lietuva nuo 1920 m. gegus 7 d. pradjo derybas su Soviet Rusija.
32

Soviet Rusijos atstovai paskelb ne tik pripast Lietuvos valstybingum, bet ir tai, kad jai, be Vilniaus ir Kauno, turi priklausyti ir Gardino, Suvalk, Balstogs ir kitos lietuvi etnins ems. Oficialios Lietuvos ir Soviet Rusijos atstov derybos prasidjo 1920 m. gegus 7 d. Dar prie j pradi Rusija pateik Lietuvos valstybs de jure pripainimo akt svetimj valstybi pirmj nepriklausomos Lietuvos valstybingumo pripainimo akt. Derybos baigsi ir Lietuvos RTFSR Taikos sutartis buvo pasirayta liepos 12 d., kuria buvo ne tik pripastamas nepriklausomos Lietuvos valstybingumas, bet ir didioji dalis lietuvi etnini emi, grinami pabgliai, turtas ir atlyginama Lietuvai u patirtus nuostolius ir kt. Sutartis buvo analogika su Estija pasiraytajai ir baigiamai pasirayti su Latvija (su ja pasirayta rugpjio 11 d.). Bet Lietuvai Soviet Rusija sutiko sumokti tik 3 mln. aukso rubli (penkis kartus maiau negu Estijai, Latvijai penkis milijonus aukso rubli). Beje, kad Soviet Rusija sutiko pripainti didel dal etnini lietuvi emi Rytuose, nemaos reikms turjo, kad delegacijose ir i vienos, ir i kitos puss buvo yd. Kai kurie Rusijos atstovai, taip pat j vadovas A. Jof (Joffe) m prietarauti P. Klimui dl Ryt Lietuvos sienos. Tuomet Lietuvos atstovas S. Rozenbaumas pasak: Na, o dabar pakalbkime, kaip ydas su ydu Po Sutarties pasiraymo Lietuva pasijuto jau nebe tokia vienia tarptautiniame plik, smokslinink ir melagi mike. Ta Sutartis ypa siutino J. Pilsudsk, toliau rezgus tinklus, kaip okupuoti vis Lietuv ir atkurti Lenkij su iki padalijim (1772 m.) jai priklausiusia LDK. Bet visos Lietuvos umimui, agresijai prie Rusij, Gudij, Ukrain prietaravo Lenkijos globja Pranczija ir kai kurios kitos Antants valstybs, jau praradusios nemaai savo kapital, remdamos M. Koliak (Kolak), A. Denikin (Denikin), N. Judenii, P. Vrangel (Vrangel) (kilus nuo Zaras) ir kitus baltagvardiei kariuomeni vadus, usimojusius bti Rusijos imperatoriais.
33

Patogi proga pradti agresij Rytus lenk ovinistui J. Pilsudskiui buvo vienas i bolevik ivaikytos ukrainiei vyriausybs vad atamanas, buvs Ukrainos karo ministras Simonas Petlira, kuris su negausiais savo kariuomens likuiais laiksi Ukrainos pietvakariuose prie Kamenec Padolsko. Susitiks su juo Lenkijos virininkas J. Pilsudskis paadjo jam padti ne tik ivyti bolevikus, bet ir gal atsissti Ukranos prezidento kd. Vyrai sutar ir 1920 m. balandio 22 d. pasira sutart dl Lenkijos ir Ukrainos sjungos. Mojuodamas ja J. Pilsudskis balandio 25 d. dav kariuomenei sakym pradti ivaduoti Ukrain ir gegus 6 d. lenk kariuomen, veikus raudonarmiei pasiprieinim, um Kijev, versi toliau siekdama okupuoti vis Ukrain, Gudij, uimti Maskv ir paskelbti, kad lenkai igelbjo pasaul nuo bolevizmo. Apie ikilusi nauj Lenkijos grsm suvok Soviet Rusijos vadai ir paskelb Vakar front (su Lenkija) svarbiausiu, paskirdami jam vadovauti jaun, bet labai talenting karved M. Tuchaevsk (Tuchaevskij), permetus Vakar front dalinius i fronto prie besitraukiani A. Koliako kariuomen. Birelio 12 d. raudonarmieiai ivijo lenkus i Kijevo, i kit Ukrainos miest. Lenkijos virininkas, pamats, kad prie Raudonj armij ilgai neatsilaikys, atsiunt Kaun savo patiktinius, kad kalbt Lietuvos Vyriausyb irgi paskelbti kar Soviet Rusijai. Taiau kai Lietuvos Vyriausyb pareikalavo, kad Lenkija pirma pripaint Lietuv de jure ir grint okupuotj sostin Vilni, lenkai atsak, jog tokioms deryboms netur galiojm. Bet nepaisydama to, Lietuvos Vyriausyb paskelb, kad Lenkijos Soviet Rusijos kare Lietuva laikysis neutraliteto. 1920 m. liepos 4 d. gen. M. Tuchaevskio vadovaujama kariuomen perjo kontrpuolim prie lenkus, okupavusius Gudijos ir Lietuvos emes, taip pat Ukrain. Antants ali atstovai, susirink Belgijos mieste Spa, pamat, kad okupuota lenk Ryt Lietuva gali atitekti sovietams, liepos 10 d. savo nutarime
34

nurod Lenkijos vyriausybei, pripainti Vilni ir jo krat nepriklausomai Lietuvai ir skubiai j uleisti tikriesiems eimininkams lietuviams. Taiau lenkai nutyljo t sprendim, o Raudonajai armijai ivejant juos i Lietuvos, trukd Lietuvai vesti savo kariuomen, o liepos 14 d. prie Vievio lenk kariuomen net puol lietuvi dalinius, ygiuojanius savo sostin Vilni. Pagal Taikos sutart su Rusija Vilnius, kaip ir kiti krato miestai bei gyvenviets, buvo pripaintas Lietuvos valstybei. Taiau raudonarmieiai visaip dels perduoti j uimtas vietoves Lietuvos kariuomenei. O kai Vilni net sugro daugiau kaip prie metus buvusios sovietins valdios veikjai V. Mickeviius-Kapsukas, Z. Angarietis ir daugelis kit, jie msi organizuoti sovietin valdi, bet mons jau kart buvo pajut, kas ji tokia, ir j rmj gretos nelabai didjo. Lenkams, kuriems padjo Pranczija ir kitos Antants alys, sumuus Raudonj armij prie Varuvos ir prasidjus jos traukimuisi, rugpjio 26 d. Raudonoji armija galutinai uleido lietuviams Vilni ir dar kai kurias vietoves. O tuo metu, rugpjio pabaigoje, lenk kariuomen priartjo prie Lietuvos sienos, prie Suvalk, Augustavo, Sein ir kit senj lietuvi etnini emi centr. Kadangi Lietuva karo metu laiksi neutraliteto, tai nedaug ir savo kariuomens tuose kratuose tebuvo sutelkusi. Taiau lenkai nepais Lietuvos neutraliteto ir m vertis nepriklausom Lietuv, atakuodami Lietuvos kariuomen Augustavo, Suvalk ir kituose rajonuose. Dl naujos agresijos Lenkijos vyriausyb nereagavo Lietuvos protestus ir, kai okupavo didel dal Piet ir Pietryi Lietuvos, tik rugsjo 14 d. sutiko dertis su Lietuva Kalvarijoje. I deryb nieko neijo, nes lenk atstovai m kaltinti Lietuv, kad ji, prasidjus karui su Soviet Rusija, praleidusi per savo teritorij Raudonj armij. Bet i tikrj raudonarmieiai pirma ivijo lenkus i j okupuotos Ryt Lietuvos ir laipsnikai grino Lietuvai didij to krato dal, nurodyto Lietuvos ir Soviet Rusijos
35

Taikos sutartyje. Po to lenkai agresoriai m reikalauti uleisti jiems vos ne visas Lietuvos pietines emes, nes tai, girdi, jos btinos strateginiams planams prie bolevikus vykdyti. Derybos nutrko. Lietuva kreipsi pagalbos Taut Sjung. Lenkija agresij ts, okupavo vis naujus Lietuvos rajonus. Bet kasdien lietuviams vis atkaliau prieinantis ir pasaulyje daugjant Lenkij smerkiani bals, Lenkijos virininkas J. Pilsudskis nutar griebtis savo dar prie Pirmj pasaulin kar, kai vadovavo traukini ir bank plik gaujai, naudotos taktikos vykusio fakto, t. y. pirma pagrobti, uimti, o paskui jau tegu kas nori aikinasi. Tad jis sutiko lietuvi ir usienio valstybi silymui sprsti ikilusias problemas derybomis: jos prasidjo rugsjo 30 d. Suvalkuose. Po keleto dien jas stebti atvyko Taut Sjungos Tarptautins kontrols komisijos nariai. Sutartis buvo pasirayta spalio 7 d. Vilnius ir jo kratas buvo pripainti Lietuvai. Sutartis turjo sigalioti nuo spalio 10 d. Tuo ir buvo numats pasinaudoti didysis vykusio fakto meistras J.Pilsudskis: jis jau anksiau buvo parengs plan (1919 m. vasaros pabaigoje lugus jo POV smokslui), kaip Vilni ir jo krat, o po to ir vis Lietuv okupuoti... pai lietuvi rankomis, t. y. suformavus karinius dalinius tariamai i to krato kilusi moni ir paskelbus juos sukilliais. Dar prie derybas Suvalkuose J. Pilsudskis su savo sbrais traukinyje Balstogje sireng bsimo ginkluoto sukilimo Lietuvos sostinje Vilniuje ir jo krate tab, jam vykdyti slaptai sutelk kariuomen, paskyrs jai vadovauti sen savo draug gen. Liucjan eligovsk (Lucjan eligowski), taip pat kilus i Ryt Lietuvos. Spalio 8 d. beveik 20 tkstani lenk kari, taip pat kavalerijos, artilerijos pulkai pradjo yg ugrobti Vilni, jo krat, o gal ir vis Lietuv. Kadangi lietuvi jgos krate buvo gerokai menkesns, jau kit dien lenk okupacin kariuomen ir um Vilni, versi toliau Lietuv. Tuo metu J. Pilsudskis ir visa lenk valdia Varuvoje melavo pasauliui, kad jie nieko dti
36

dl Vilniaus ir krato okupacijos, kad vyks tik to krato moni sukilimas ir nuverts nekeniam lietuvi valdi. Lenkai, okupav Vilni ir jo krat, visas valdios kdes susodino dar Varuvoje J. Pilsudskio, L. eligovskio pasirinktus asmenis, o virininko nurodymu kariuomen, kasdien papildoma vis naujais daliniais i Lenkijos, versi toliau Lietuv. Ir tik lapkriio mnesio antroje pusje lietuviai dideli savo auk kaina sustabd lenk grobik pulkus prie irvint ir Giedraii, perjo kontrpuolim ir lapkriio 21 d. privert okupantus lenkus su savo vadu J.eligovskiu bgti atgal. Taiau skming lietuvi puolim sustabd atvyk Taut Sjungos komisijos nariai, pareikalav taikiai isprsti Vilniaus klausim. Lietuva pakluso ir lapkriio 29 d. Kauno geleinkelio stotyje, reikalaujant TS, pasira su lenk atstovais paliaub sutart ir demarkacins linijos tarp kariuomeni nutiesim. Lietuvos kariuomens vadai ir Vyriausyb vl naiviai patikjo, kad lenkai ir be mi grins Lietuvai senj jos sostin Vilni ir vis ugrobt Ryt Lietuv. Lenkija ir negalvojo grinti Lietuvai jos sostins ir krato. Paliaubos jai buvo reikalingos, kad sustabdyt isivaduojamj lietuvi yg ir patys okupantai sitvirtint ugrobtame Gedimino mieste ir visame krate, o paskui galt trimituoti pasauliui, jog lenkai visada yra pasireng bet kokius klausimus sprsti taikiai, gerbiant kit taut teises. Bet i tikrj lenk ovinistams imperialistams moral, garb, teis ir teisingumas kaip ir senaisiais, taip ir naujaisiais laikais buvo ir liko n motais. Lietuvos valdovai, kurdami Lietuvos imperij, per maai galvojo apie jos ilgaamikum, apie tos imperijos sukrj lietuvi taut, jos kultros, takos stiprinim, per daug buvo tolerantiki kit kalboms ir religijoms. Tuo tarpu lenk valstyb, nors ir buvusi kur kas menkesn u Lietuvos, bet kurta kaip tautin, viena kalba kalbanij ir vien religij ipastanij, stiprjo vis daugiau pasiglemdama ir savo sjungininks Lietuvos emi, vis labiau lenkindama tos valstybs gyventojus, nors, rodos, turjo
37

bti atvirkiai Lenkijos karaliais daugiausia buvo renkami lietuvi kilms mons. Bet daugelis j, patek lenkik terp, supami lenk patarj ir dvasinink, imdavo labiau rpintis lenk, o ne lietuvi reikalais. Lietuvi valdantysis bajor luomas, prats toleruoti vis valstybje gyvenusij taut kalbas, lengvai patikjo lenk misionieriais ir kunigais, kad lietuvi kalba esanti pagoni, o kadangi visi norjo greiiau pasirodyti europieiais, perm ir lenk kalb, o pamau prarado ir Lietuvos valstybs savarankikumo isaugojimo svarbos suvokim. Unijins Lietuvos Lenkijos sukrju ir valdovu buvo bajor ir Katalik banyios dvasinink luomas. Bet jei Lenkijoje jis vis laik iliko lenkikas, kovotoju dl lenk ir Lenkijos valstybs, tai Lietuvoje, atsisaks savo kalbos, kultros, tapo abejingas ir paios Lietuvos valstybs savarankikumui. Kai valdantieji, inteligentija praranda savo tautin savimon, tokia tauta ir valstyb neivengiamai atsiduria ant praties ribos. Tik naujos kartos, kilusios i nekilmingj, daugiausia lietuvi valstiei, prisimindamos galingos Lietuvos valstybs laikus, vl ryosi atkurti savo valstybingum, bet, kaip sakyta, be buvusi prating unijini ryi. Taiau to nesuvok ir vl valstybingum atgavusios Lenkijos veikjai J. Pilsudskis, L. eligovskis ir juos panas, kurie, persim savo luomo lkt ideologija, msi atkurti unijin Lenkij (su Lietuva), nekreipdami dmesio lietuvi tautos siekius, umirdami, kad jau demokratijos, o ne feodalizmo, vieno luomo valdymo amius. Lenkijos vad ir j tarn pastangos sustabdyti istorijos rat ir dar j atsukti atgal susilauk patriotikosios lietuvi tautos visuotinio pasmerkimo. Jie smerkiami ir iandien, minimi kaip karo nusikaltliai, prisimenami kaip nuomiausi lietuvi Tautos ir nepriklausomos Lietuvos prieai. Laisv ir Nepriklausomyb nedovanojama, ji tik ikovojama, isaugojama kasdienine kova ir kiekvienoje vietoje, dirbant dl jos, saugant j nuo svetimj.
38

LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJA (19211939 M.)

Lenk ovinistai savo tariam teis okupuotsias emes neretai mgino pagrsti tuo, kad krate yra ar buvo daug lenkikai kalbanij, ar net tuo, kad, girdi, kapinse yra daug lenkikais uraais paminkl ir pan. Bet taip grindiant savo teises, galima rodyti, kad, pavyzdiui, Krokuva turt priklausyti Vokietijai ar Izraeliui, nes XVIIXIX a. tarp jos gyventoj vyravo ydai ir vokieiai, kad Volgogradas vokiei miestas, nes jo apylinkse palaidota keletas imt tkstani Antrojo pasaulinio karo metais uvusi Hitlerio kareivi ar pan. Vilniaus ir jo apylinki kapinse yra daug paminkl su lenkikais uraais, bet tame krate sigaljus lenkikai Katalik banyiai, jos kunigai ir neleido statyti lietuvik paminkl; kar metais daug uvusi lietuvi buvo laidojami j gimtinse, tik atjnai lenkai, kaip ir Napoleono kariai pranczai, rusai ir kiti laidoti ir Vilniaus bei jo apylinki kapinse. Kaip rayta pirmame tome, okupantai lenkai ypa stengsi pagrsti savo teis, igaudami tarptautini organizacij pritarim, pateikdami vienpusikus klaidinanius duomenis ar prisidengdami kokios svarbios ideologijos gynimu. LDK klestjimo amiais lenkai skverbsi Lietuv dangstydamiesi kovos prie pagonyb ir katalikybs gynimo, gelbjimo nuo staiatikybs, rusifikacijos, o po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos ar net visos Vakar civilizacijos gynybos nuo bolevik ir pan. skraiste. Neatsitiktinai lenk taut daug kas tapatina su yd, su rus tautomis, visais amiais sivaizduojaniomis atliekant pasaulio gelbtoj, mesij uduot, nors ir siekt egoistini, ovinistini tiksl. Tad net tarptautiniuose forumuose Lenkija, kai tik igirsdavo priekaitus ir dl Vilniaus ir jo krato okupacijos, skubdavo rodyti, kad tai tik pai lietuvi ir lenk reikalas, kad lenkai neokupav, o patys to krato mons pareikalav susijungti su motin39

le Lenkija (kaip iki tol aikindavo ir carins Rusijos politikai s matukoi Rasijei). Bet ypa lenk diplomatai stengdavosi, kad priimamose rezoliucijose bent nebt griet reikalavim nedelsiant ivesti okupacin kariuomen. Kad palenkus savo pus kit ali diplomatus, komisij narius, buvo negailima ir kyi, apdovanojim jiems. Ir nemaai kas tuo susigundydavo ir imdavo veikti Lenkijos naudai. Taip buvo ir su garsiuoju Taut Sjungos Tarybos pirmininko P. Himanso (Hymans) projektu dl Vilniaus problemos isprendimo. Lenkijai Suvalkuose pasiraius sutart su Lietuva ir nors jai pripainus Vilni ir jo krat Lietuvai, J. Pilsudskio sakymu L. eligovskio vadovaujama lenk kariuomen, okupavusi Vilni ir jo krat, visur susodino vietos ir krato valdios kdes savo patiktinius lenkus ovinistus, kurie ir paskelb apie Vidurins Lietuvos krim. Lietuvai nesistaikstant su tokiu okupant lenk melu ir reikalaujant ir per tarptautines organizacijas priversti lenkus okupantus palikti Vilni ir jo krat, Lenkijos virininkas J. Pilsudskis su savo draugu gen. A. Bobianskiu (Bobiaski), pritariant lenk Katalik banyios hierarchams ir, kai kuriais duomenimis, net Romos Popieiui, talkinant Vilniaus ir Kauno lenk dvarinink komitetui pareng Lietuvos pertvarkymo plan paversti j federacine valstybe veicarijos pavyzdiu i dviej autonomini kanton Vilniaus (Vidurins Lietuvos) ir Kauno, kuri i tikro vis darb turjo koordinuoti Lenkija. Savo esme tai buvo naujas Liublino unijos variantas. Bet lenk vadai kalbjo TS Tarybos pirminink P. Himans j paskelbti kaip savo parengt tariamai talkinant Anglijos ir Pranczijos diplomatams ir pareikalavo i Lietuvos Vyriausybs, kad ji t plan priimt, o prieingu atveju TS daugiau nebesvarstys Vilniaus problemos. Plikas siver svetimus namus ir ima reikalauti sprsti t nam priklausomumo problem. P. Himanso planas sukl pasipiktinim visoje Lietuvoje. Ir po to, kai P. Himansas su lenk
40

utve kiek patais j, iplsdami Lietuvos teises, buvo atsisakyta j pasirayti. Tada korumpuotoji imperialistins morals Taut Sjungos Taryba, besiskelbianti taut sine 1922 m. gegus 12 d. paskelb, kad Vilniaus problemos nebra, atauk savo Kontrols komisijos narius ir nurod tarp Lenkijos ir Lietuvos ivesti demarkacin linij. Tai patvirtino ir Ambasadori konferencija 1923 m. kovo 14 d. Tok sprendim bt galima sulyginti su Hitlerio ir Stalino, jiems okupavus Lenkij, kreipimusi koki tarptautin organizacij reikalaujant pripainti j okupacij teista. Lietuva pareik protest dl t nutarim ir atsisak juos vykdyti, nes Taut Sjunga ir neturjo teiss priimti tokio sprendimo ji galjo bti tik tarpinink sprendiant dl Lenkijos vykdytos dalies Lietuvos okupacijos. Tik vienintel Soviet Sjunga pasmerk TS Taryb, Ambasadori konferencijos nutarimus dl toki imperialistini j nutarim, o notoje Lenkijos vyriausybei aikiai nurod, kad Vilnius ir jo kratas priklauso tik nepriklausomai Lietuvai ir SSRS grietai laikysis Taikos sutarties su Lietuva nuostat, o tai reik, kad jei Lenkija pult Lietuv, SSRS j gint. Kaip bevertintume SSRS tuometin usienio ir vidaus politik, bet ji tada, kaip ir 1920 m., igelbjo nepriklausom Lietuv nuo naujo karo su Lenkija, nuo inkorporavimo jos sudt. Beje, kad TS Tarybos, Ambasadori konferencijos nutarimai, pripastantys okupantams lenkams j melu ir smurtu ugrobt Lietuvos sostin Vilni ir jo krat, buvo neteisti, neturintys teisinio pamato ir yra negaliojantys, 1928 m. gegus 1 d. paskelb Tarptautinis teiss institutas Paryiuje. Joks okupantas negyja teiss okupuotj krat, nepaisant kiek ilgai ta okupacija trukt, ir Vilnius, kaip ir jo kratas, kaip priklaus, taip ir toliau turi priklausyti tik vieninteliam suverenui lietuvi tautai ir jos sukurtajai nepriklausomai valstybei. Bet okupantams lenkams buvo n motais teis, teisingumas ir moral. Ir jie visomis priemonmis stengsi sitvirtinti lietuvi emse.
41

Lenk ovinistams vis laik labai viliojaniu ksneliu buvo ir Paryiaus Taikos konferencijos Lietuvai pripainta Klaipda ir jos kratas, bet laikinai pavesti administruoti Pranczijai. J. Pilsudskis dar Suvalk sutarties pasiraymo dienomis, rengdamas Vilniaus ir jo krato ugrobimo planus, tarsi ir su Lenkijos globjais pranczais, kaip atimti i lietuvi ir Klaipd ir jos krat. Ir sutar, kad uost ir krat reikia paskelbti laisvaisiais, valdomais ne tik prancz, bet ir lenk, o i nepriklausomos Lietuvos dar pareikalavo, kad ji leist Lenkijai Nemunu netrukdomai plukdyti savo prekes ir naudotis kai kuriomis geleinkelio linijomis. Lietuvos valgybai atskleidus lenk ir prancz rengiam nauj smoksl, kuriuo siekiama pagrobti Klaipd ir jos krat, nepaisant to krato suvereno valios, nepaisant ir Paryiaus Taikos konferencijos nutarim, Lietuva nutar paremti krato moni ginkluot sukilim, kad, bendromis jgomis isivadavus nuo prancz, bt susijungta vien nepriklausomos Lietuvos valstyb. Ginkluotas sukilimas 1923 m. pradioje laimjo, prancz kariuomen buvo priversta evakuotis. Klaipda ir jos kratas j tikrj gyventoj valia tapo nepriklausomos Lietuvos valstybs dalimi. Tai buvo didelis smgis lenkams i j nasr islydo toks skanus ksnelis. Ir vl, bdami ypa patyr intrigantai ir tarptautini vanden drumstjai, lenkai skundais uvert Taut Sjung, Ambasadori konferencij, Antants ali vyriausybes, kad ne Lietuvai turi priklausyti tas kratas, kad Klaipdos uostas turs bti laisvu, kad jo valdyme turinti dalyvauti ir Lenkija ir t. t. Taiau TS, Ambasadori konferencija, jau apsijuokusios sprsdamos Vilniaus ir krato grinimo Lietuvai klausim, kart Lenkijos pretenzijas pasiirjo objektyviau ir Klaipd ir jos krat pripaino neatskiriama nepriklausomos Lietuvos dalimi. Nepaisydami to, lenk imperialistai ir toliau nerimo: jie vl visose tarptautinse organizacijose skund Lietuv, pra j pa42

galbos prie j, mat ji skriaudianti juos, neleisdama Nemunu plukdyti savo preki, naudotis joms perveti Lietuvos geleinkeliais. Patenkinti lenk reikalavimus Lietuvai rekomendavo Taut Sjunga. J. Pilsudskio klika m grasinti Lietuvai ir nauju karu. Bet tarptautinio teisingumo teismas Hagoje 1931 m. spalio 15 d. paskelb nutarim, kad nei Taut Sjunga, nei Lenkija, nei jokia kita valstyb neturi jokios teiss reikalauti, kad nepriklausoma Lietuva praleist tranzitu kit valstybi prekes, kad leist joms naudotis savo geleinkeliais ir uostais. Hagos teismo sprendimas privert lenk imperialistus atsisakyti pretenzij Klaipdos uost. Nepriklausomai Lietuvai susidrus su save demokratinmis skelbusi Vakar valstybi abejingumu ir vienaalikumu, su j korumpuota politika ir Lenkijos ovinistiniu imperializmu, tik SSRS ir toliau rm Lietuv, kaip ir kitas Baltijos valstybs, laukdama patogaus laiko, kai gals pati jas praryti. SSRS, vaizduodama save maj valstybi gynja, stiprino savo tarptautin autoritet, taip pat neleido sigalti jai prieikai Lenkijai ir kitoms imperialistinms valstybms. Po 1926 m. gegus mnes Lenkijoje J. Pilsudskio vykdyto valstybinio perversmo ir pasiskelbimo diktatoriumi, j ir kitas lenk kareivas nuo ygio prisijungti nepriklausom Lietuv sulaik t met rugsjo 28 d. Maskvoje pasirayta Lietuvos ir SSRS Nepuolimo ir neutraliteto sutartis, kurioje vl buvo pripastamos Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi nustatytos sienos ir nepriklausomos Lietuvos sostine pripaintas Vilnius. Atald lenk imperialistus ir 1933 m. gruodio 14 d. Lietuvos pasirayta sutartis su SSRS upuolimo svokai apibrti, pagal kuri SSRS turjo ateiti pagalb Lietuvai, upuolus j treiajai aliai ir pan. J. PilsudskioL. eligovskio lenk ovinistini ord vykdyta Vilniaus ir jo krato okupacija ir inkorporacija lietuviams buvo daug sunkesn ir labiau udanti negu carins ir bolevikins Rusijos, vokiei: lenk okupantai stengsi ne tik inaikinti, itremti,
43

Lenk okupantai, 1924 m. spalio 28 d. upuol lietuvi nalaii prieglaud Vilniuje, Prancikon namuose, ugrob juos, ivar vaikuius ir imet j turt gatv.

udaryti kaljimus jiems nepalankiuosius, bet ir visus pavergti dvasikai, sulenkinti, veriant net umirti, jog jie lietuviai ir jog kratas lietuvi buvs. Tai matyti ir i knygoje spausdinamos lenk okupuotos Ryt Lietuvos kronikos. Beveik nebuvo dienos, kad okupantai nebt lietuvi aretav, kankin, itrm nepriklausom Lietuv, konfiskav j turto, lietuvikos literatros. O lietuvikos spaudos ir lietuvikojo odio, lietuvikj mokykl padt galima palyginti tik su padtimi, kokia ji buvo Muravjovo (Muravjov)-Koriko valdymo, o ypa lietuvikos spaudos ir mokykl draudimo metais. Okupantai lenkai Vilniuje ir jo krate ved nuomi lietuvikos spaudos cenzr, redakcijoms u maiausi tiesos odel apie okupant lenk niekybes ar teigiam inut i nepriklausomos Lietuvos gyvenimo tekdavo sumokti dideles baudas, lietuviai redaktoriai
44

neieidavo i teism dl jiems kurpiam byl; tarp pavojingiausi lietuviui darb buvo lietuvi mokykl mokytoj darbas: jie nuolat tardyti, persekioti ir mokiniai, ir kasdien dl menkiausi prieasi buvo udaromos lietuvikos mokyklos, pasitelkus kariuomen ir policininkus buvo ugrobiami ir lietuvikj mokykl pastatai, o paskui perduodami lenkikoms mokykloms ar kitoms j staigoms. Vykdyta ir sparti kolonizacija dl vien ar kit prieasi atmus i lietuvio valstiei em, ji bdavo perduodama pirmiausia i Lenkijos atsiklusiam lenkui, o nacionalizuot dvar ems irgi tik lenkams bdavo parduodamos. Pagal kai kuriuos altinius per beveik 19 okupacijos met Vilni ir vis Ryt Lietuv buvo atkelta per 100 tkst. lenk kolonizatori i vairi Lenkijos rajon. Okupantai Ryt Lietuvoje buvo sukr toki sekimo sistem kaip ir kagbist SSRS visur buvo paskiriami dirbti slaptieji lenk agentai, kurie periodikai informavo lenk saugumo staigas vos ne apie kiekvieno lietuvio veikl ir elges. Visose okupant staigose buvo galima tik lenkikai kalbti ir tik lenkikai raytus laikus tepriimdavo; masikai buvo lenkinamos ir moni pavards, vietovardiai lenkai okupantai Vilniuje ir jo krate elgsi taip, kaip po Antrojo pasaulinio karo SSRS okupuotame Karaliauiaus (Kaliningrado) krate: ukariautojai perkriktijo rusikais visus vietovardius, tuo nordami rodyti lyg tas kratas nuo ami buvs rusikas, o lenk ovinistai kad Vilnius ir jo kratas nuo ami tik lenk gyventas ir kad ne jie, o tarsi lietuviai bt buv atjnai. I dalies tai atspindjo ir okupant lenk organizuoti tariami rinkimai ir Vilniaus valdi, ir Lenkijos seimo narius. Lietuviai, taip pat tautins gud ir yd maumos atsisak juose dalyvauti. Bet tai netrukd lenkams okupantams pasauliui skelbti, kad demokratikai irinkta tariamos Vidurins Lietuvos atstovyb nusprendusi sijungti Lenkijos sudt, vadovautis tik Lenkijos valstybs aktais. Ir, girdi, Lenkija
45

nieko dta dl Vilniaus ir jo krato sijungimo vietos gyventojai nepanoro toliau bti valdomi Kauno valdios. Okupantai lenkai, neigdami visus jiems nepalankius faktus, vadovavosi vagi ir plik patirtimi: atkakliai kartojamas melas virsta lyg tiesa. Melagi melagiu buvo pirmiausia pats Lenkijos virininkas J. Pilsudskis. Jis, dana proga primindamas, jog kils i lietuvi, visur rezg pinkles, kad pasmaugt lietuvi taut ir nepriklausom Lietuv; priminimu, kad ess lietuvis, tas i tikrj lietuvi tautos igama siek pateisinti ne tik savo, bet ir lenk padarytus ir daromus nusikaltimus lietuvi tautai, kuri iandien turinti bti tik lenkika, Lenkijos sudtyje, nepaisant garbingos jos praeities. Tai matyti ir i jo 1922 m. balandio 20 d. kalbos lenk mitinge Vilniuje, skirtame Vidurins Lietuvos inkorporavimo imperialistins Lenkijos sudtin: [] Kalbsiu prie jus kaip Lenkijos valstybs vadovas ir kaip vilnietis []. Pirmiausia kalbsiu apie praeit. Kadangi laikausi principo, kad tas, kuris negerbia ir nevertina savo praeities, tas nevertas pagarbos dabar ir neturi teiss ateiiai []. Negaliu pamirti, kad tarp t sostini buvo ir brangus, mylimas Vilnius, ikeltas sostini rang galima tai pasakyti atvirai ne lenk rank, bet didij lietuvi tautos pastangomis, kai i tauta kovojo su visu j supaniu pasauliu, neiskiriant ir Lenkijos []. Trys ketvirtadaliai ms didiausio genijaus, kurio vard kartoja kiekvienas vos prabils lenk vaikas, darbo, sakau, trys ketvirtadaliai to darbo, yra susij su buvusios Lietuvos istorija, kovomis, kaniomis ir nelaimmis. O didiojo poeto genij iandien tolimuose Lenkijos vakar pakraiuose sisavina maas vaikas kartu su svetimai skambaniais vairi Grain, Aldon, Valenrod ir kitais vardais []. Negaliu pamirti, kad tose apylinkse kova buvo stipresn, kruvinesn, atkaklesn. Ir kai ne tik ia, bet ir karalystje, Varuvoje, kova pasibaig, emaii sukilimas vis dar tssi, savo galia patraukdamas vis naujas aukas ir naujus mius imtus moni, kurie lenkikai kalbti nemokjo []. Vilnius dabar eng nauj
46

gyvenim. gyvenim, kuris formuojasi kitaip, ne toks, kok lm jo istorin praeitis []. Taiau gerbdamas praeit, gerbdamas drauge praliet krauj, iandien didiojo triumfo, lenk triumfo dien, kuri visi ia susirink taip kartai igyvena, negaliu per mus skiriani sien neitiesti rankos tiems ten, Kaune, kurie galbt i dien, ms triumfo dien, laiko pralaimjimo ir gedulo diena. Negaliu neitiesti rankos ragindamas santarvei ir meilei. A negaliu j nelaikyti broliais Daug kas i J. Pilsudskio kalb prilygino krokodilui, kuris, prie prarydamas gazel apsiverkis i jo aki tariamai ima riedti aaros, kuri isiskyrim paskatina skrandis. J. Pilsudskiui ir jo utvei Lietuvos dalies okupacija tebuvo tik jo dvarelio emi ploto padidinimas. T okupant virininko kalb ir j pat, kaip ir vis imperialistin Lenkij, tuomet vertino inomas lenk teisininkas Mykolas Rmeris savo laike Lenkijos virininkui, kuriame jis ra i Kauno: Skaitau, Pone, Tavo kalb, sakyt Vilniuje. Perskaiiau j Kaune. Iksk, Pone, k Tau Lietuvos snus ir pilietis pasakys []. Savo kalba, Pone, Tu konstatavai, kad priklausai ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos istorijai, todl ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai priklauso Tavo veiksmai. Todl istorijos akivaizdoje Tu turi atsakyti ir prie Lietuv []. Tavo odiai negali bti suprasti kitaip, kad Vilnius buvo lietuvi ir Lietuvos iki ms, kol mes (suprask, lenkai) ia atvykome, ir bus ia Lietuva, kad ir k stengtume ia daryti (arba kai i ia ieisime). Kitais odiais, Vilnius Lietuvos krinys ir sostin yra ir lieka tuo, k sukr didiul kart ir tautos valia: visos kitos kombinacijos grius, visi spekuliatyvs mginimai sufabrikuoti kitoki Vilniaus prigimt per prijungimo akt, Seimo nutarim ir t. t. sugrius kaip nevyks iuolaikinis namas, iuolaikini lenk statytas dl pelno Varuvoje ar tame paiame Vilniuje. Nebus ms bus mikas: Vilnius atgaus savo pozicij, sugr prie ryi su Lietuva, kaip teista josios sostin, jos sukurta [...]. Taiau faktas, kad tai pasakyta Lenkijai minint Vilniaus atplim nuo Lie47

tuvos ir dar ikilmse, kuriose paneigiama toji gili tiesa apie Lietuv ir Vilni, ikilmse, kurios vainikuoja lenk tautini spalv atsiradim vir Vilniaus, be to, pasakyta Lenkijos valstybs vadovo! O tai ir Tavo kalbos pabaiga, kurioje Tu sveikini [...], neturi jokio loginio ir psichinio ryio su pirmja dalimi. Kaip galima laidotuvi akt, kas yra giliausioji Vilniaus esm, vadinti vardadieniu? [...]. Tavo kalbos, Pone, pabaiga, yra lietuvi idavysts aktas, paneigimas to, k pats suvokei ir ireikei pirmoje dalyje, yra Tavo elgesio pasmerkimo aktas: iksk, kad tai Tau sakau, Pone, nes jeigu Tu pasakei tos kalbos pirmj dal, Tu jau pasivadinai lietuviu. Antrj kalbos dal galjo pasakyti tik lenkas [...] ir jos negaljo sakyti lietuvis, kuris pasak kalbos pirmj dal [...]. Ir tai i lietuvio, patenkindamas Lenkijos valstybs vadovo pozicij, savo kalbos pabaigoje Tu tapai lenku. Ir tuomet, neigdamas tai, k Tu ireikei anksiau, Tu dar tiesi rank lietuviams, vadindamas juos broliais. Pirmosios kalbos dalyje atrod, jog esi j brolis, taiau pats pabaigoje Tu t brolyb nutraukei. Kaipgi Tu nori, kad ranka bt priimta juk Tu ne k kita tuo minjimu ventei, o Vilniaus atmim i Lietuvos. Ar tai tinkamas aktas brolybei skelbti! [...] Ir todl Tu, Pone, kuris buvai didingas, kurdamas nepriklausom Lenkij ir kuris turjai aukso rag Lenkij ygiui suburti, Lietuvos byloje esi silpnas ir amiams nugaltas. Tavo Ryt politika turjo lugti ir Tavo didiosios federacijos idjos vykdymas ne aro skrydis, o nyktuko trypiojimai [...]. Tu atsistoji lietuviu, o atsisdi lenku. Pradedi aro skryd, o trypioji eme kaip nyktukas [...]. Viso darbo rezultatas paprasiausio Lenkijos nacionalizmo krinys. Tai ne Dmovski krinys, o .... arkivyskup Teodorowiczi ir juos panai darbas, o Tu ar nori, ar nenori, esi j tarnas. Todl netinka Tau tie odiai, kuriuos sakei pirmojoje tavo Vilniaus kalbos dalyje, lietuvio odiai apie didij Vilniaus dram. A, Pone, kovojau Tau vadovaujant dl Lenkijos nepriklausomybs. Kovojau tikdamas, kad toji nepriklausomyb yra kelias
48

ir mano tvyns Lietuvos nepriklausomyb ir jos garantija [...]. Tavo veiksmai Vilniuje realizuoja Teodorowiczi spekuliacijas ir tik prisidengia aro plunksnomis [...]. Sakau Tau tai, nes pats pasivadinai lietuviu, lietuviku odiu kalbjai, taigi bsi teisiamas Lietuvos [...]. Kelias, kur pasirinkai, veda tik prie paprasiausio lenk nacionalizmo viepatavimo, mginim umuti Lietuv. Kaip teisingai ra M. Rmeris, J. Pilsudsk ir vis jo klik turi teisti kaip karo nusikaltlius, kaip lietuvybs naikinimo organizatorius ir vykdytojus Lietuvos teismas, tarptautinis teismas, kaip kad buvo teisiami kiti budeliai Hitleris ir jo pagalbininkai, Stalinas ir bolevik partija. Turt bti udrausti ir lenk ovinist okupant enklai, vliavos. Neinoma pasaulyje valstyb, kuri saugot savo okupant budeli palaikus, o Lietuva tebesaugo J. Pilsudskio ird vienoje i veniausi lietuvi tautai viet Vilniuje, Ras kapinse. Ir ta vieta yra tapusi lenk ovinist, tebesvajojani sulenkinti Lietuv, lankomiausia vieta, nesantaikos tarp lietuvi ir lenk kurstymo idiniu. Tokias mintis lyg patvirtina ir vos ne kasdien prie to betono luito su betonuota jame Lenkijos diktatoriaus irdimi besilankantys lenkai, j turist ir maldinink grups, iklusios danai ir Lenkijos vliavas bei herbus, giedanios Lenkijos himn, pamaldiai lyg apie kok ventj kalbanios apie J.Pilsudsk, jo mon, apie tai, lyg Vilnius buvs tik lenk miestas. Po savotik pamald prie to lietuvi tautos ir jos Nepriklausomybs budelio apeinami Ras kapinse palaidot lenk veikj kapai. Taiau io rainio autoriui, kaip ir daugeliui kit, nra tek matyti, kad lenk grups bent stabtelt prie dr. J. Basanaviiaus ar kito lietuvi tautos ar nepriklausomos Lietuvos krjo paminklo; neteko girdti, kad jiems gidai paaikint, kaip lenk imperialistai buvo okupav Vilni ir beveik vis Ryt Lietuv ar pan. Prieingai, daniausiai atvykliams ar vietos vitgaidiams (tiems, kurie, bdami lietuviai, vadino ir vadina save lenkais) aikinama, kad tas kratas nuo ami tik lenkams tepriklauss ir
49

pan. Tok spd dar mginama sustiprinti ir tuo, kad prie Ras kapini yra sitais tik lenkikos literatros pardavjai, tik lenk davatkos su lenkikais ventukais. Lenkija turt jausti gd, kad savo Vavelyje greta karali ir didik palaik saugo savo vado J. Pilsudskio palaikus be irdies ir smegen (jie buvo perduoti mokslininkams itirti). Kadangi pats J. Pilsudskis skelbsi ess lietuvis, tad tik lietuvi tauta ir turi nusprsti, kiek jis vertas prisiminti Lietuvoje. O kadangi nemaai daliai lenk jis didvyris, tad tegu jie ir isivea t savo didvyr Lenkij, dl kurios jis tiek daug blogo lietuvi tautai ir Lietuvai yra padars. Nemaai kas dl lenkinimo ir okupacijos kaltina ir lenkikj Katalik banyi, jos kunigus ir vyskupus, neretai palygindami juos su sovietmeio bolevikais ir kagbistais, turjusiais ilaikyti viening ir rusik SSRS. Ta dvasininkija siena stojo u nedalom Lenkij (su jungta sulenkinta Lietuva), nors kadaise formaliai lyg federacine buvusi valstyb. Ir tai lm, kad Lenkijoje hierarchais popieiai skyr valstybs valdov ir pon silymu daniausiai j snelius ar kitus artimus giminaiius, neretai tuos, kurie popieius apdovanodavo gausesnmis dovanomis. Postai Banyios hierarchijoje buvo taip pat perkami ar parduodami kaip ir mokslo, kariniai laipsniai ir vardai, kaip ir luominiai titulai. Lenkijoje ta prekyba turjo tik vien apribojim: perkantysis dar daniausiai turjo bti lenkas. Ir to mato laikytasi vis laik. Kai J. Pilsudskis atvyko J. eligoskio armijos okupuot Vilni, tai susipains su jame dirbaniu vyskupu J. Matulaiiu (Matuleviiumi) savo patarjams nurod: kadangi vyskupas ne lenkas, o lietuvis, btina, kad jis greiiau palikt Vilniaus vyskupij. 1925 m. Lenkijos pasiraytame konkordate su Vatikanu buvo nurodyta, kad vyskupai ir kiti hierarchai privalo prisiekti Lenkijos valdiai, kad vykdys jos politik. Tai lyg irgi patvirtina tas kalbas, kad Lenkijos Katalik banyia prilygo valstyb valdan50

iajam luomui. Tiesa, socialistinje Lenkijoje hierarchai jau nebegaljo bti valdios rankiai. Kaip matyti i kai kuri altini, lenk Katalik banyios hierarchai ir Popieius nulm, kad Lenkijos karalienei Jadvygai vyru buvo parinktas Lietuvos Didysis kunigaiktis senbernis Jogaila. Ir parinktas todl, kad pamat, jog pasinaudojusi Lietuva ne tik pati sustiprs, bet ir pelnys popiei malon, kaip jos kriktytoja, nors Lietuva jau ir paino krikionyb nuo karaliaus Mindaugo laik, nors didesn dalis kunigaiktysi jau buvo apsikritijusios tik Ryt krikioni banyiose (staiatiki). Popieiams ir j valios vykdytojams kryiuoiams ir kalavijuoiams buvo svarbu ne tiek dar pagonys prsai ir lietuviai, o ryt slav tautos, atitekusios Popieiaus prieininkui Konstantinopolio patriarchui. Bet kadangi didel dalis t Ryt slav taut priklaus Lietuvai, tai ir pirmiausia j reikjo sunaikinti. Susidrus su didvyriku lietuvi pasiprieinimu ir buvo nusprsta nugalti Lietuv taikiai paveriant j klusnios popieiams Lenkijos provincija, udjus ant Jadvygos vyro galvos Lenkijos karn, nors ir toliau paliekant vis valdi Banyios hierarch ir lenk pon rankose. Tarp didiausi klaid, kurias padar Lietuvos valdovai, sudarydami t vedybin sandr, buvo sutikimas leisti lenk kunigams ir vienuoliams, nemokantiems lietuvikai, kurtis Lietuvoje, suteikus jiems teis steigti ir mokyklas. Kituose kratuose Kristaus mokslas skleistas vietini taut kalbomis. Lietuvoje atvirkiai patys lietuviai pradti versti imokti svetimali misionieri kalb, jiems paskelbus, kad lietuvi kalba tai pagoni kalba ir ja kalbantieji yra prakeikti. Kitose alyse krikionyb plito kaip varg religija, teisingumo gynja, o Lietuvoje kaip karaliaus ir kunigaiki, kaip pon tikjimas (nesikriktijantys iauriai bausti) . Be to, visiems atjnams kunigams, vyskupams Lietuvos valdovai skyr daug ems ir jai apdirbti valstiei. Taip i karto Katalik banyios
51

piemenys tapo galingais feodalais, savo turtais neretai pralenkiantys ir didikus, jau nekalbant apie bajorus. O ir tapti tuo piemeniu, kaip minta, galjo pirmiausia lenkai ar bent lenkikai mokantys ir jau priklausantys valdanij luomui. Lenkinim skatino pirmiausia Gniezno arkivyskupija, kuriai pagal karaliaus ir Popieiaus vali buvo priskirtos ir naujos Lietuvos vyskupijos Vilniaus ir emaii, o ir j kapitul nariais buvo paskirti i Lenkijos atvyk dvasininkai. Taip dl Lietuvos valdanij abejingumo, nesuvokimo savo kalbos ir kultros, savo kalbos puoseljimo svarbos ir krikionyb lietuviams tapo ne j kultros, j mentaliteto ugdymo, o lietuvybs lugdymo religija. Ypa lenk vadinamieji apatalai lietuvi apkriktijim siejo su j sulenkinimu, vieningos sukrimu Lenkijos. I knygoje pateikiam vyskup srao, j biografij matyti, kad tik vienas kitas pateisino savo, kaip ganytojo pareigas. Tarp emaii toki vyskup pirmiausia mintinas i lietuvi valstiei kils Motiejus Valanius, organizavs spaudos draudimo metais lietuvikos spaudos leidyb Prsuose, jos slapt platinim po Lietuv tai buvo bene pirmas kartas istorijoje, kai imtai lietuvi valstiei ir bern buvo prisim mirtinai pavojing knygnei darb. Daug ko lenk okupant engiami lietuviai vylsi ir i 1918 m. pabaigoje Vilniaus vyskupu paskirto Jurgio Matulaiio. Bet jis stengs tikti tik lenkams, o ne paremti lenk persekiojamus lietuvius, veng dalyvauti lietuvi veikloje ir beveik nieko nedar, kad pamokslai bt sakomi lietuvikai, kad Vilniaus kapituloje nebeviepataut ovinistin lenk dvasininkija, kad bt leidiamos lietuvikos maldaknygs, o vaikai katekizmo mokomi lietuvikai ir pan. Taiau ir pataikaudamas, skelbdamas, kad jis nesikis politik (i tikro okupant lenk vykdom smurto politik prie lietuvius), nepeln okupant lenk meils ir daugeliu atvej j buvo niekinimas, vadintas lietuviku chamu. Dl to savo nekovingumo, rpinimosi tik Banyios reikalais ir tariama
52

santarve tarp aveli vyskupas J. Matulaitis netapo antruoju M. Valaniumi ir po eeri met (1925 m.) slapta, n lietuvi, n lenk nepalydtas paliko Vilniaus vyskupij ir ivyko Vatikan. Ten remiamas lenk klerk Popieiaus buvo paskirtas arkivyskupu, pareng Lietuvos konkordat su Vatikanu, rpinosi vienuolij Lietuvoje ir ieivijoje steigimu. Dl staigaus apendicito udegimo ir nepavykusios operacijos 1927 m. pradioje mir, palikdamas pirmiausia lenkuose atminim kaip ypa gero, nuolankaus jiems lietuvio. Tad ir vos irinktas Popieiumi lenkas Jonas Paulius II Romoje 1987 m. birelio 28 d. paskelb arkivyskup Jurg Matulait palaimintuoju. Tai, kad lenk dvasininkai turjo Vatikane ypating, sprendiam bals, galima pajusti ne tik i kandidat palaimintuosius ir ventuosius parinkimo, skelbimo, bet ir i Lietuvos valstybingumo ir panai klausim sprendimo Vatikane. To pavyzdys ir Vytauto Didiojo karna: lenk ponus ir hierarchus gsdino Vytauto Didiojo sprendimas karnuotis ir tuo paiu atskirti Lietuv nuo Lenkijos ir nuo jos banytins provincijos, nuo pavaldumo Lenkijos ponams ir Banyiai. Lenkijos hierarchai ir ponai, pritariant Popieiui, negaldami nieko kito padaryti, ryosi pagrobti Lietuv veam Lietuvos karaliui karn. Karalius Vytautas Didysis mir taip ir nebesulauks naujai pagamintos. Lietuva ir toliau liko kunigaiktyste, nors ir Didija, ir toliau su lenk valdoma Katalik banyia, o popieiai kaip visada buvo toli ir girdjo tik tai, k persakydavo tarnai. Tad ir n vienas popiei taip ir neigirdo lietuvi pagalbos auksmo dl lietuvi kalbos, lietuvik mokykl persekiojim, dl nuomaus lenk kunig ir vyskup vykdomo lenkinimo, draudimo banyiose, ypa Ryt Lietuvoje, lietuvikai sakyti pamokslus, net poteri, katekizmo lietuvikai mokyti. Pavyzdiui, kai 1893 m. lapkriio mnes rus andarai iauriausiai susidorojo su Krai banyios gynjais, buvo kreiptasis paguodos Popiei (kaip prie tai 1886 m. ir dl Kstutaii banyios
53

gynj), jokio atsakymo nesulaukta. Kaip nesulaukta ir dl nuomiausio lenkinimo per banyias. Tik vliau paaikjo, kad lietuvi laikai popiei nepasiekdavo, nes j kanceliarijoje sitais lenkai dvasininkai dar visk, kad popieiai apie lietuvius tebegalvot kaip prie daugel imtmei, manyt, kad tik lenk dka jie negrta pagonybn. T mel bt atskleidusi inia, kad net paprasti emaii valstieiai kovoja ir va dl katalik banyi isaugojimo, nors lenk kunigai draudia ir persekioja lietuvikai besimeldianius. Apie ypating lenk dvasinink kordon prie lietuvius Vatikane galutinai buvo suinota Pirmojo pasaulinio karo metais, kai JAV lietuvi bendruomen daug kart ra Popieiui, kad jis pasaulio katalik banyiose paskelbt Lietuvi dien u lietuvi taut, u Lietuv maldos ir aukos dien. Bet atsakymo nesulaukdavo. Taiau kai 1917 m. Rusijos dmos narys M. Yas drauge su Rusijos pasiuntiniu Vatikane pradjo domtis, kodl Popieius net neatsako praymus paskelbti Lietuvi dien, tik tada paaikjo, kad jokio lietuvi praymo Popieius nemats lenkai i kanceliarijos neperdav. Po to Popieius gana greitai 1917 m. vasario 17 d. paskelb pasaulio katalik banyiose Lietuvi dien. Nepaisant lenk kunig ir vyskup intrig, t dien JAV ir kit ali banyiose laikytos pamaldos u lietuvi taut ir Lietuv, darytos rinkliavos. Tik lenk kunigai ir tuomet vyskup pavadavs Vilniaus vyskupijos valdytojas K. Michalkeviius (Michakiewicz) nutyljo visose jo valdomose Ryt Lietuvos parapijose apie Popieiaus paskelbt toki Lietuvi dien. Negana to, t dien lenk kunigai ovinistai, vadovaujami mintojo vyskupijos valdytojo, teik Vilniuje okupacinei vokiei valdiai savo pasirayt (60 lenk kunig) reikalavim, kad Vilnius ir jo kratas bt prijungtas prie vokiei ir austr imperatori sukurtos (1916 11 05) Lenkijos karalysts, nes, girdi, tas kratas, kaip ir visa Lietuva, tik lenkams ir Lenkijai tepriklauss. Dar reikalavo, kad vokieiai sakyt, kad visose Lietuvos banyiose bt
54

giedamas lenk himnas Boe, co Polsk. Tas lenk kunig akiplikumas nepatiko ir vokieiams ir jie Vilniaus vyskupijos valdytoj kun. K. Michalkevii buvo keletui savaii pasiunt benediktin vienuolyn Vokietijoje. Daugiausia dl to, kad Lietuvoje krikionybs skelbimas buvo atiduotas beveik vien lenk ovinist misionieri rankas, steigiamos katalik banyios, klebonijos netapo viesos idiniais. Tai liudija, sakysime, ir net 1579 m. Popieiaus vizitatoriaus T. Pekulo ataskaitos i kelions po emaii vyskupijos parapijas, i jo ataskait matyti, kad niekur jis nerado prie banyi veikiani mokyklli, nemat didesnio pamaldumo, o visi surasti kunigai daniausiai buv svetimaliai, girtuokliai ir mergininkai, smukli savininkai ar yd smukli lankytojai. Ne k geresn vaizd 1595 m. pateikia ir kitas Popieiaus pasiuntinys vizitatorius vyskupas A. Kumuljus, kuris apie Vilniaus vyskupij Popieiui Klemensui VIII rao: [...] matme daug banyi, netekusi savo valdytoj; rad prie kai kuri banyi kunigus, pastebjome, kad jie, nemokdami lietuvi kalbos, banyioms ir monms buvo visai nenaudingi; dl j (kunig) stokos ir dl j nemokjimo kalbos mons yra ne tik be jokio iganymui reikalingo pamokymo ir be vent sakrament, bet net nepasta t sakrament ir paties Dievo, gyvena kaip neimintingi gyvnliai, daugelis j kdikli mirta be krikto Neatne lietuvi tautai didesns viesos ir kovoti su protestantizmu, su eretikais Vilniuje ir kitose vietose kurdintieji jzuit ordino vienuoliai. Ir j Vilniuje kurta akademija (universitetas), neskaitant mokslo tiriamj darb, ne k teprisidjo prie platesnio vietimo, nes didioji dauguma jo profesros buvo lenk dvasininkai ar pasamdytieji i kit ali. Universitetas buvo taps savotika lenkinimo spartinimo institucija Lietuvoje. Lietuvoje sikrus jzuitams, staiga Lietuvoje lyg pradjo raganos veistis. Prasidjo j mediokls ir teismai, danai jzuitams pirmininkaujami (nors n vienas Lietuvos Statutas nepri55

paino raganavimo). Ir taip vyko, iki buvo veiktas protestantizmas Lietuvoje. Beveik imtmet trukusi ragan mediokl pasjo tarp moni iki tol neregt prietaringum, nibdtasi apie visur tykanias raganas, kertojus, sulindusius net artimiausius mones velnius ir baim, kad kiekvienu momentu gali bti suimtas, kankinamas ir net nuudomas, jei nepaklausys pon, jei nevykdys kunig nurodym. Tik 1752 m. vyskupas A. D. Tikeviius paskelb, kad Popieiaus nurodymu turi bti baigtas ragan gaudymas, kankinimas ir udymas. Ir nuo to laiko teism knygose nebra duomen apie raganas ar velnio apsstuosius. veikus protestantizm lyg ir liovsi doriems katalikams, ypa seneliams ir vaikams, rodytis ir ventieji bei ventosios, ypa emse, kurias katalikai norjo atimti i protestant ar staiatiki. Tiesa, Lietuvoje nesigaljo inkvizicija, kaip Ispanijoje ar kitose Vakar alyse. inomas bene vienas jos veiklos atvejis. Tai susidorojimas su buvusiu jzuit vienuoliu, LDK Vyriausiojo tribunolo nariu Kazimieru Leinskiu (g. 1634 m. kovo 4 d.). Pretekstas buvo jo 1687 m. parayta knyga Apie Dievo nebuvim (De non existenta Dei), taip pat tai, kad jis kritikavo Katalik banyios hierarchus dl turt grobimo, savanaudikumo. Dl viso to Vilniaus vyskupas K. K. Bostovskis (Brzostowski) organizavo jo sumim. Vyskupas i pradi laik eretik savo kaljime, tard. Bet nesulauks i tardomojo prisipainimo, kad bendrauja su velniais ir raganomis, isiunt Varuv, kur lenkai ir vykd savo teisingum (1689 03 04): pirma nukirto galv, po to sudegino j kartu su knu, o pelenus iov i patrankos. Po to kunig ir vyskup komisija, nuvykusi jo dvarel netoli Naugarduko, visk sudegino, baudiauninkams sak sulyginti buvusi sodybviet su eme ir usodinti miku, kad niekas niekada nesurast ir vietos, kur tas velni tarnas gyveno. Tais metais ir mokslingiausi pretendavusio jzuit ordino nemaa dalis nari, kaip ir lenkikoji kunigija, nepasiymjo
56

didesne dora ar noru viesti, bet tik noru turtti svetimaliai jzuitai visur nukonkuravo net ydus pagal smukli skaii. Vien Vilniaus vyskupijoje 1629 m. jzuitai turjo per 440 karem ir ink, kuriuose mons girdyti degtine, alumi ir kt. Kaip kiti vienuoliai, kaip klebonai ir vyskupai, jzuitai irgi nesirpino, kad Vilniaus akademijoje, kunig seminarijoje mokytsi daugiau lietuvi. Prieingai, bdavo sudaromos slygos, kad vietini maiau stot, pareikalavus i j gerai mokti lenkikai, bti kilusiems i bajor ar didik ir pan. Net XIX a. pabaigoje Sein, Vilniaus, o i dalies ir emaii kunig seminarijose lietuviai seminaristai lietuvikas knygas skait tik slaptai, gresiant u tai net ivarymu i seminarijos. Kuo maiau lietuvi seminarist, kuo maiau lietuvi kunig, tuo lenk dvasininkija skmingiau galjo varyti savo juod lenkinimo darb. Lenk ponai ir hierarchai ypa daug pastang djo, kad vyskupais Lietuvoje bt skiriami tik lenkai ar sulenkj antilietuvik nuostat ir lietuvikai nemokantys veikjai. I ioje knygoje nurodom daugiau kaip 40 Vilniaus vyskup tik vienas buvo lietuvis Jurgis Matulaitis, taiau, kaip rayta, nepakankamai drsus ir rytingas tokioms pareigoms lenk ovinist valdomoje Banyioje. Menkai tra ilik duomen apie pirmuosius vyskupus Vytauto Didiojo laikais. Taiau kadangi vyskupais daniausiai buvo skiriami tik valdov, didik vaikai, tai jie jau nuo vaikysts ir auklti tokiai tarnystei, daniausiai lenk kunig mokytoj. Tik bene vienintelis vyskupas I. J. Masalskis rpinosi ir lietuvi vietimu, mokytoj rengimu ir kr planus atkurti Lietuvos valstybs savarankikum. Taiau jis buvo lenk Varuvoje nuudytas. Daugiau archyviniuose ir literatriniuose altiniuose nepasisek rasti duomen apie kitus Vilniaus vyskupus, kurie bt tarnav ne Lenkijai ir lenkams, o Lietuvai ir lietuviams. Ypa nuomiu antilietuvikumu buvo persunkta ir paskutinio i ioje knygoje apraom Vilniaus vyskupo (vysk. J. Matulai57

iui pabgus) Romualdo Jalbykovskio (Romuald Jabrzykowski), savotiko lenk faisto, veikla, irjusio savo aveles lietuvius tik kaip padarus sulenkinimui ir lenk galios didinimui. Tuo tikslu lenk kunigai lenkino ir lietuvi pavardes metrikuose. Vyskupo R. Jalbykovskio sakymu Vilniaus ir jo krato banyiose buvo pradta ir po ventj paveikslais ir statulomis lotynikus uraus keisti lenkikais, o Vilniaus Auros Vart Marija perkrikVyskupas tyta Lenkijos karalien. Romualdas Jalbykovskis Kiek maiau lktikoji lenk katalikikoji dvasininkija tepajg sigalti emaii vyskupijoje ir pirmiausia dl to, kad to krato mons kur kas atkakliau prieinosi tiek lenkinimui, tiek rusinimui, nuo seno buvo menkiau uguiti bajor, dvarinink ir banytini feodal (klebon, vyskup), geriau paino M. Lietuvoje sigaliojusi kur kas demokratikesn, lietuvikesn protestant banyi ir drsiau negu Ryt Lietuvos mons vert nuo sost per daug ponauti musius pasaulietinius ar Banyios feodalus. Sulenkintos Katalik banyios veikla Lietuvoje puikiai parodo, koki al Tautai ir jos valstybingumui gali padaryti svetimal dvasininkija, tapatinanti religij su politika, su savo tautos ir valstybs interesais, su tariama savo tautos ypatinga misija kitai tautai ir valstybei. Lenkikoji pagonyb katalikyb padar lietuvi tautai ir jos valstybei tiek, kiek nepajg padaryti nei totoriai mongolai, nei kalavijuoiai su kryiuoiais, nei rusai ar vokieiai ji su brolybs skraiste per kelet imtmei sunaikino Lietuvos valstybs
58

savarankikum ir prie praties ribos buvo nustmusi pai jos sukrj lietuvi taut. Ne veltui Biblijoje ydai skelbsi irinktja tauta tokia turi jaustis ir kovoti dl savo interes kiekviena tauta, tik savo kalba melsdamasi ir garbindama Aukiausij. Kad galingoji Lietuvos valstyb lugo, o jos sukrja lietuvi tauta buvo nustumta ant praties ribos, ypa didel kalts dalis tenka lenk Katalik banyiai, tapusiai lenk ovinistins valdios politikos rankiu. Visai apie kitok Katalik banyios vaidmen galima kalbti nepriklausomoje Lietuvoje (Kauno Lietuvoje), kurioje buvo stengiamasi isivaduoti nuo lenk arkivyskup diktato, o parapijose nuo lenk kunig siautjimo. Apgynusioje savo Nepriklausomyb Lietuvos dalyje, atribotoje demarkacijos linijos nuo lenk ugrobtosios Vilniaus vyskupijos, nepriklausomoje Lietuvoje liko 5 dekanatai su 63 banyiomis, 82 kunigais ir 220 000 tikinij. Jie buvo sujungti Kaiiadori vyskupij, vyskupu paskyrus okupant lenk i Vilniaus ivytj kan. Juozap Kukt (18731942). Vyskupijai dar priskirti Alytaus, Giedraii, Merkins, Molt, Saldutikio, Stakliki, irvint, asli, iemari dekanatai. emaii vyskupija kiek vliau buvo padalyta kelet nauj: Kauno metropolin arkivyskupij, valdom arkiv. J. Skvirecko (18731959). Jai priskirti Jonikio, Kauno, Kdaini, Kraki, Raseini, iauli, iluvos, Ukmergs, Veliuonos ir eimi dekanatai su 430 000 katalik; Teli vyskupij, valdom vysk. Justino Staugaiio (18661943) su Alsdi, Kaltinn, Kurn, Palangos, Rietavo, Sedos, Skuodo, vknos, Taurags, Teli, Varni ir Viekni dekanatais, turiniais 378 000 katalik; Panevio vyskupij, kurios vyskupu paskirtas Kazimieras Paltarokas (1875 1958). Jai priskirti Anyki, Bir, Kupikio, Panevio, Pasvalio, Raguvos, Rokikio, eduvos, Utenos ir Zaras dekanatai su 400 000 katalik; lenkams ugrobus Seinus ir didioji jos vyskupijos dalis liko okupant rankose. Lietuvos kariuomens apginti
59

nuo okupant Bartinink, Garliavos, Kalvarijos, Leipalingio, Marijampols, Kudirkos Naumiesio, Panemuns, Prien, Seirij, Simno, aki, Vilkavikio dekanatai, turintys 330 000 tikinij, buvo sujungti naujai steigt Vilkavikio vyskupij, kurios vyskupu paskirtas Antanas Karosas (18561947), o jo pagalbininku vysk. Meislovas Reinys (18841953). 1927 m. rugsjo 27 d. buvo pasiraytas konkordatas su Vatikanu ir po 667 m. Popieius pripaino Lietuv atskira banytine provincija. Tiesa, apie tai, kad karaliaus Mindaugo laikais tokia jau buvo pripainta, neusiminta. Pirm kart daugiau kaip per 600 met katalikybs istorij Lietuvoje Banyia tapo lietuvi tautos ir jos sukurtos nepriklausomos Lietuvos dalimi, o ne, kaip ypa Ryt Lietuvoje, prievartos, lietuvi nutautinimo, svetimos kalbos ir kultros gyvendintoja ir gynja. inoma, tai nesakytina apie vis katalik dvasininkij. Taiau kadangi i knyga skirta tik lenk ir j dvasininkijos antilietuvikai, prie Lietuvos valstyb nukreiptai veiklai, tai kai kam ir gali susidaryti nuomon, kad tokios politikos vykdymas buvo bdingas ir lietuvikajai katalik dvasininkijai. Nieko panaaus. Buvo deimtys lietuvi kunig, kurie ir lenk okupuotoje Ryt Lietuvoje kovojo ne tik su lenk civiline, bet ir banytine valdia, su jos vykdomu nuomiu lenkinimu, su lietuvik pamald ir vaikus mokyti lietuvikai katekizmo draudimu. Apie savos, lietuvikos Katalik banyios ir jos dvasininkijos vaidmen lietuvi tautos ir nepriklausomos Lietuvos gyvenime bus dar raoma kituose knygos Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai tomuose, taiau nortume priminti, kad ir didiulmis lietuvi katalik dvasininkijos pastangomis tarpukario nepriklausomoji Lietuva buvo tapusi ne tik viena labiausiai isimokslinusi ir tautikai susipratusi moni valstyb. Buvo iugdytas tvirt ne tik religini, bet ir tautini nuostat lietuvis, kurio per 50 m. nepajg veikti okupantai.
60

Ir tais okupacij metais daug lietuvi katalik dvasinink buvo pavyzdys, kaip reikia dirbti ir kovoti dl Tikjimo, Tautos ir jos nepriklausomos valstybs atkrimo. Jau pirmaisiais SSRS okupacijos metais 25 lietuviai kunigai buvo suimti ir udaryti kaljimus, 16 nuudyti karo pradioje. Deimtys lietuvi kunig gelbjo ydus nuomiais naci okupacijos metais, dalyvavo antinacinje kovoje. Soviet okupacijos metais jau apie 300 lietuvi kunig buvo nuudyti, kalinti, itremti Sibir. Buvo suaudytas Teli vyskupas Vincentas Boriseviius, kaljimuose nukankintas arkivyskupas Meislovas Reinys, daugel met kalinti arkivyskupas Teofilis Matulionis, vyskupai Prancikus Ramanauskas, Julijonas Steponaviius, kovodamas partizan bryje uvo kun. Justinas Leleius ir kiti. Tarp pirmj kovotoj prie okupantus, prie j ideologij buvo lietuvi katalik dvasininkija, ji tokia pat liko ir disidentins kovos prie okupantus metais. Lietuviai kunigai vieninteliai i okupuot krat buvo kr Tikinij teisi gynimo komitet, leido pogrindyje urnal Lietuvos katalik kronika ir kai kuriuos kitus leidinius (1979 m. Lietuvoje pogrindyje j jo 15 pavadinim). Rykius puslapius lietuvi tautos kovos dl Laisvs ir Tikjimo istorijoje ra kunigai: Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkeviius, Juozas Zdebskis, Karolis Garuckas, Vincentas Vlaviius, Alfonsas Keina, Bronius Laurinaviius, Vytautas Vaiinas ir daugelis kit. Kaljimuose ir lageriuose daugelis j praleido didesn savo gyvenim dal. Ms tautos sine vadinamas kun. Alfonsas Svarinskas. Jis dar 1946 m. kagbist buvo aretuotas i Kauno kunig seminarijos u partizan rmim. Kaljime jis 1954 m. kalinio vyskupo Prano Ramanausko ventintas kunigu. 1956 m. sugrs Lietuv, nepaisydamas grasinim ir persekiojim, kovojo dl tikinij teisi, dl lietuvybs ir Lietuvos. 1982 m. kunigas vl kagbist buvo suimtas ir nuteistas 7 m. kaljimo ir 3 m. tremties. laisv ijo jau tik Lietuvai isikovojus Nepriklausomyb.
61

Toki kunig kaip A. Svarinskas gyvenimas ir kova, j spausdintas ir i sakykl skelbtas odis teik stiprybs ir tikjimo Tautos ir Lietuvos rytdiena, Tiesos ir Teisingumo pergale. Jei tokie Katalik banyios dvasininkai kaip nepriklausomoje Lietuvoje, kaip kovose prie naci ir bolevikinius okupantus bt buv nuo Vytauto Didiojo laik, jei lietuvi tautos valdantieji ir Lietuvos valdovai bt suvok savo valstybins religijos (kaip suvok lenk, ruLenkijos imperializm smerkianti s, vokiei ir daugelio karikatra, ispausdinta nepriklausomos kit taut ir valstybi Lietuvos spaudoje. I kn.: Jacek Kiepiski, Adam Luks, Radosaw Rzeszotek Pogo za valdovai) svarb ir neleiLitw. Warszawa, 2010. P. 28. d atjnams lenkams ir kitiems valdyti vyskupij ir parapij, vietimo ir studij, mokslo ir valstybs institucij, Lietuvos istorija, kaip ir visos Europos istorija, bt buvusi visai kitokia, kaip ir lietuvi tautos reikm civilizacijos istorijai. Ryt Lietuvoje per vis lenk okupacij sulenkintos Katalik banyios vyskupai, kunigai dirbo ranka rankon su okupant policininkais, saugumu, karininkija, su Varuvos paskirta valdininkija, teismais ir gyvendino nuomiausi lietuvybs naikinimo politik. Tas savo broli kanias sek nepriklausoma Lietuva, taiau dl didij valstybi egoizmo ir abejingumo maie62

siems, dl deimteriopai menkesns kariuomens u agresori lenk Lietuva tik galjo stebti ir skelbti pasauliui apie okupant nusikaltimus, laukti, kai atpltoje lietuvi sostinje vl suplevsuos Lietuvos Trispalv. Daugelyje nepriklausomos Lietuvos miest, miesteli, parapij, taip pat usienyje, kur daugiau lietuvi gyventa, buvo sikrusios Vilniui vaduoti sjungos organizacijos. Tas laisvj tautiei dmesys teik stiprybs kovojantiems su okupantais lenkais Vilniaus ir jo krato lietuviams. Taiau nors ir jo laikas, bet Lietuvai vis nesusidar palankesni slyg ivaduoti nuo okupant lenk savo sostin Vilni. Labai tempti buvo pasidar santykiai su hitlerine Vokietija dl Klaipdos krate aretuot ir teisiam vokiei nacist partijos veikj. Lietuva pirmoji pasaulyje organizavo teism Kaune prie nacistus ir daug j nuteis. Todl hitlerin Vokietija atsisak pirkti i Lietuvos maisto produktus. Nerim kl ir tai, kad lenkai m biiuliautis su SSRS, su Stalinu (1932 m. vasar pasiraius Nepuolimo sutart); nuo 1934 m. Lenkijos diktatorius J. Pilsudskis vis labiau m laiytis ir su Hitleriu. Spauda ra, kad jiedu net slapta sutar, jei Lietuva ir toliau taip liai elgsis nepaleis nacist ir atsisakys toliau bendrauti su Lenkija (Lietuva reikalavo grinti okupuotj Vilni ir jo krat ir pripainti Lietuvos valstyb de jure), tai jiedu pasidalysi likusi Lietuv: vokieiai pasiimsi nuo Klaipdos iki Dubysos, Lenkija nuo Dubysos toliau rytus. 1935 m. gegus 12 d. mirus diktatoriui J. Pilsudskiui, pamau ta draugyst lyg ir m vsti, vokieiams pradjus reikalauti sau emi ir i lenk. Bet iaip lenk ovinistai ir toliau stengsi pamgdioti fiurer: 1938 m. kovo 12 d. jam paskelbus, kad Vokietija prisijungia Austrij, netrukus kovo 17 d. Lenkija teik Lietuvai ultimatum, reikalaudama umegzti su ja diplomatinius ir kitus ryius, prieingu atveju grasindama karu. Lietuvai neliko nieko kita kaip priimti ultimatum ir vl imti lenkus
63

LIETUVIAMS NEPAMIRTAMIEJI

Lietuvi korikas gen. Michailas Muravjovas, 18311835 m. Gardino gubernatorius, 18631865 m. Vilniaus generalgubernatorius.

Bolevikas Nr. 1 Vladimiras Leninas (1870 04 221924 01 21).

Kagbistas Nr. 1 Feliksas Dzerinskis (1877 09 111926 07 20).

Lietuvos Nepriklausomybs prieas Nr. 1, Lenkijos diktatorius, maralas Juzefas Pilsudskis (1867 12 051935 05 12).

64

Lietuvos Nepriklausomybs prieas Nr. 2 gen. Liucjanas eligovskis (1865 10 171947 07 09).

Nacis Nr. 1 Adolfas Hitleris (1889 04 201945 04 30), Vokietijos fiureris ir Reicho kancleris (nuo 1934 08 20).

Bolevikas Nr. 2, lietuvi naikintojas Josifas Stalinas (1878 12 181953 03 05).

65

mylti. Bet ir primus ultimatum smurtas prie lietuvius Vilniuje ir jo krate nesumajo: toliau buvo persekiojama lietuvika spauda, lietuvikos mokyklos, udarinjamos lietuvi organizacijos, kurpiamos prie lietuvius bylos, draustos lietuvikos pamaldos ir t.t. Nauj smg nepriklausomai Lietuvai sudav hitlerin Vokietija, 1939 m. kovo 22 d. privertusi pasirayti sutart dl Klaipdos ir jos krato perdavimo jai... laikinai. O po pusmeio susitar Hitleris ir Stalinas rugpjio 23 d. pasira vadinamj MolotovoRibentropo pakt ir slaptuosius protokolus dl Lenkijos ir Baltijos valstybi pasidalijimo. Lietuva buvo palikta Vokietijos takos sferoje, o Latvija ir Estija SSRS. Vokietija, pradjusi Lenkijos pasidalijim kar prie Lenkij, vylsi, kad Lietuva pasinaudos juo ir organizuos ginkluot sukilim ar puls tiesiogiai, kad ivadavus Vilni ir jo krat nuo okupant lenk. Taiau Lietuvos Vyriausyb parod neregt kilniadvasikum: nepuol parklupdyto prieo ir neatsim savo sostins ir krato, maa to, teik lenkams dar visoki param, apgyvendino tkstanius j karinink ir civilini veikj, atbgani i vokiei okupuojamos Lenkijos, taip pat besigelbstantiems i Lenkijos dalies, atitekusios SSRS, sudar slygas toliau keliauti Vakar alis. I dalies ir dl to, kad Lietuva atsisak bti Vokietijos sjungininke prasidjusiame Antrajame pasauliniame kare, nepuol lenk, rugsjo 28 d. Hitleris ir Stalinas pasira nauj slapt protokol dl Lietuvos perdavimo SSRS takos sferon. Vokietija dar pasiliko sau pietvakari Lietuvos dal vadinamj Suvalk trikamp, bet ir j vliau pardav SSRS. Gavusi savo takos sferon Baltijos alis, SSRS privert jas pasirayti bendradarbiavimo sutartis, dl karini bazi krimo, o Lietuv dar ir sutart dl jos sostins Vilniaus ir jo krato perdavimo, tarsi ji bt SSRS dalis. SSRS, krusi savo bazes Lietuvoje ir kitose Baltijos alyse, tik lauk patogaus momento, kad visas jas jungt savo sudt.
66

Ir tas momentas atjo 1940 m. vasar, kai vokiei kariuomen um Paryi. SSRS okupavo Lietuv ir kitas alis, bet kaip ir Lenkija po Suvalk sutarties sulauymo, paskelb, kad tik ved savo kariuomen, kad tariamai padt kovojaniai prie burujus Lietuvos liaudiai isirinkti savo valdi. Ir tokia buvo irinkta ir ji, vykdydama okupant vali, pasipra taut tvo draugo Stalino ir SSRS Aukiausiosios tarybos priimti Lietuv tarybini taut eim. Tai, kas vyko 1939 m., k patyr Lietuva ir visa Europa, i dalies buvo kalta Lenkija, jos imperialistin ovinistin politika, feodalizmo laik nuostatomis besivadovaujantys tokie jos vadai kaip J. Pilsudskis, L. eligovskis ir juos panas kareivos. Kalti lenk Katalik banyios hierarchai, pavert katalikyb lenkikojo ovinizmo ir imperializmo rankiu. Dl Lenkijos kalts Lietuvai bene vienintelei valstybei Europoje Pirmasis pasaulinis karas nesibaig su Antants valstybi Taikos sutarties pasiraymu Paryiuje jis truko iki naujo, Antrojo pasaulinio karo. Atsikurianios savarankikos Lenkijos vadai nesuvok, kad ir lietuvi, kaip ir lenk, tauta turi teis savo nepriklausom valstyb, teis kalbti savo kalba ir ja Aukiausij garbinti. Lenkai, uuot ities rank ir parm kylani savarankikam gyvenimui lietuvi taut, paiais niekingiausiais bdais stengsi Lietuvai pakenkti, suvaryti peil nugar. Taip lenkai padar okupuodami senj lietuvi sostin Vilni ir jo krat, melu ir apgaule t okupacij mgino teisinti ir tarptautinse organizacijose, patys nepripaindami ir visaip agituodami ir kitas valstybes nepripainti Lietuvos valstybs de jure. (Lenkija buvo vienintel Europoje valstyb iki Antrojo pasaulinio karo taip ir nepripainusi Lietuvos valstybingumo. Nors ir Popieius tepripaino Lietuv de facto ir de jure tik 1924 m. rugpjio 21 d.)
67

Jei ne lenk ovinizmas ir kvailas pasiptimas, ne inkvizicinio pobdio lenkinimo politika ir noras vl paversti Lietuv savo provincija, jei ne jos vykdyta Ryt Lietuvos okupacija, jei ir ne Vakar valstybi imperializmas, Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos alims, nebt liks vienintelis ilikimo garantas bolevikins Rusijos ilikimas; jei ne lenk Ryt Lietuvos okupacija, Lietuva bt tapusi Lenkijos bendrayg, bt buv galima sudaryti gan tvirt Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir kit Ryt ir Centrins Europos valstybi sjung, tuomet nebt buv ir Molotovo Ribentropo pakto ir slaptojo HitlerioStalino suokalbio, o kartu ir paiai Lenkijai nebt reikj pakelti tiek karo ir okupacij baisybi. Tik prisiminus t skaudi istorin praeit, tik organizavus vieus okupant lenk vad J. Pilsudskio, L. eligovskio, vyskupo R. Jalbykovskio ir juos panai nusikaltli ir j talkinink vieus teismus, kaip kad buvo organizuojami nacistiniams ir bolevikiniams nusikaltliams, bt galima pasiekti ne tik teisingo j vertinimo, bet ir geresnio susipratimo tarp lietuvi ir lenk, nuoirdesnio bendravimo. Lenk ovinizmo ir imperializmo ir jo alos lietuviams vertinimas yra ne maiau svarbus, kaip ir yd holokausto, kaip bolevizmo ir nacizmo vertinimas. Ir lenkams praeities inojimas ir drsus jos vertinimas, padaryt nusikaltim ms tautai ir nepriklausomai Lietuvai pripainimas bt nuoirdaus lietuvi ir lenk bendravimo laidas . iandien maosioms tautoms, j ilikimui didel pavoj kelia globalizmas, didij valstybi ir taut ovinizmas, taip pat ir lenk, dangstomas tariamu tolerantizmu, naujo tipo tautins tapatybs krimu, kalbos, kaip svarbiausio tautinio poymio, pripainimo atsisakymu ir pan. I tikrj tuo tik siekiama, kad maosios tautos nesiprieint, kad lietuvi tauta nesiprieint ir toliau lenk ar kit didij bti ryjama, uleist jiems savas emes. Kalba yra tikroji Tautos dvasia. Kol gyva kalba, gyva ir ja kal68

2011 m. liepos 13 d. Vilniaus rajono savivaldyb kartu su Lietuvos lenk sjunga atvent Armijos krajovos tariam jos vykdyt Vilniaus ivadavim i hitlerins Vokietijos 1944 metais.

banti Tauta. Ir ms Lietuva, ir ms lietuvi tauta dar iandien tebra, kad kadaise uguitoji ms Tautos dalis baudiauninkai sodieiai ilaik savo kalb. Galingoji Lietuva pasidav agresyviosios Lenkijos takai, kai tik Lietuvos valstybs krjos lietuvi tautos vienas luomas pam vis valdi savo rankas, kai tas valdanij luomas, vadovaudamasis tik savo interesais, m ir kalbti svetima kalba. i laik dar dalinai nepriklausomoje Lietuvoje, kaip ir prie Liublino unij ir po jos, Lietuvai prarandant savarankikum, pastebimos panaios tendencijos: valdi vis labiau praranda Tauta, valdi vis labiau savo rankas perima klanai, besirpinantys tik savo turtais ir galia, o ne Tautos, Nepriklausomos Lietuvos, lietuvi kalbos, mokslo paanga ir vis valstybs moni gerove.
69

iandien LR Seimo posdiuose beveik negirdima toki svok, kaip Tauta, Nepriklausomyb, Lietuva ir pan., nuolaidiaujama antilietuvikai, antivalstybinei veiklai, i paskutinij stengiantis tikti kitiems, bti internacionalistais, o ne rpintis lietuvi tauta; nepaisoma, kiek svetimj nurodym ir rekomendacij vykdymas gali sustiprinti ar susilpninti nepriklausom Lietuv, lietuvi taut. Tuo kai kurie veikjai tik rodo savo bukum, istorijos neimanym ir nenor mokytis i jos. Drsioji, darbioji lietuvi tauta ne kart buvo atsidrusi ant ties ribos, praradusi nepriklausom valstybingum tik dl savo valdanij idavysi, egoizmo ir kvailumo. Kaip ir galingosios Lietuvos lugimo metais, kartojasi, kad svarbiausieji valstybje postai atitenka ne Lietuvos patriotams, protingiausiems, o tiems, kuriems savas dvarelis svarbesnis u lietuvi tautos, savarankikos Lietuvos isaugojim, kuriems buvo ir yra visai nebesvarbu, kas valdys, kas ir kokia kalba kalbs, o tik ar netrukdys jiems turtti ir savo galia puikuotis, ilaikyti savo rankose valdi. Tokiomis tendencijomis abejingumu lietuvi tautai, jos kalbai ir kultrai, Lietuvos nepriklausomybei persunkti ir beveik visi iandieniniai vietimo, studij ir mokslo teisiniai aktai, daugiausia tik apie ES nutarim vykdym iandien bediskutuojama ir Lietuvos Seime, Vyriausybje, ministerijose ir kitose valdymo institucijose. Net Lietuvos auktsias mokyklas, jau norima paversti tarptautinmis internacionalinmis. Tai, kad gali sigalti tik vienas koks luomas, klanas, kad net tarptautiniuose forumuose gali meiti valstyb, jos suveren tomaevskiai ar juos panas, kaltas ir pats suverenas lietuvi tauta. Tai, kad galingoji Lietuva buvo paversta Lenkijos provincija, kad lietuvi tauta paversta bebalse baudiaunink tauta, kalta ir ji pati, kad susitaik ir taikosi su tokia baudiaunink, avinli padtimi. Tas pat pasakytina ir dl vadinamosios lenk maumos
70

Nors buvs Lenkijos diktatorius J. Pilsudskis palaidotas prie 76 metus Vavelyje be irdies ir smegen, bet vis esama toki veikj, kurie negaili pastang j reanimuoti. I toki spaudoje minimas Lenkijos usienio reikal ministras Radislavas Sikorskis (kairje) ir Lietuvos duona iaugintas, lenk maumos ir jos partijos nepakeiiamasis vadas Voldemaras Tomaevskis (deinje).

Ar ilgai atlaikys Vilniaus krato lenkiuko galvel lenkikosios atributikos svor, kraunam tomaevski ir autonominink?!

71

pretenzij, jos pastang pajungti savo interesams ir tarptautines organizacijas, diktuoti valstybs suverenui lietuvi tautai, priversti j vadovautis tik jos, maumos, interesais, umirtant, kad demokratijoje mauma turi paklusti daugumai, kad demokratinje valstybje tautinms maumoms sudaromos tik tos paios galimybs gyventi pagal valstybs Konstitucij, kitus teisinius aktus. Taiau jei taip nra, jei gali buv lenkai okupantai ar j vaikai bei vaikaiiai, apkrsti lenkikojo ovinizmo bacilomis, nebaudiami skelbti: nae Vilno, rengti buvusi nepriklausomos Lietuvos ir lietuvybs smaugj ar 19891991 m. bolevikini autonominink sskrydius su vliavomis, kuriomis mojuojant vykdyta okupacija ir smaugta lietuvyb (nors bolevik ir naci atributika Lietuvoje udrausta), jei gali nurodinti, kokia kalba reikia kalbti nepriklausomoje Lietuvos valstybje, o Vilniaus ir alinink savivaldybse tebenaudoti okupant lenk ikraipytus to krato gyvenviei ir vietovi pavadinimus, tai jau kalti mes patys, lietuviai, kalta ms ilaikoma valdia, nesiimanti griet sankcij prie to krato lenk ovinistus, kaltos ir ms, lietuvi, kultrins organizacijos, ms lietuvikoji akademin bendruomen, menkai teorganizuojanti tame krate lietuvik koncert, festivali, stovykl. Beveik neplatinama tenai ir lietuvika spauda. Vilniaus, alinink rajonai, jei norime ramiai gyventi ir rytoj, turi tapti vis lietuvikj organizacij kultrins ir politins veiklos svarbiausiais rajonais, tikrojo lietuvikojo patriotizmo pasireikimo arena. I esms turt bti kontroliuojama ir to krato lenkikj organizacij, draugij ir partij, mokslo ir vietimo institucij veikla, irima, kiek jos prisideda prie nepriklausomos Lietuvos stiprinimo. Kiekvienam nepriklausomos Lietuvos patriotui nerim turt kelti ir to krato tokio sambrio kaip Lenk rinkimin akci72

ja veikla. Tos partijos statuose ir programoje labai jau kyo buvusio Ryt Lietuvos okupanto J. Pilsudskio ir kit lenk ovinist ragai. Pavyzdiui, nurodoma, kad partija savo veikloje remiasi krikionikos etikos principais. O juk iame krate Katalik banyia buvo tapusi nuomiausia lietuvybs naikintoja, nes kunigai ir vyskupai privaljo vykdyti ir vykd lenk politins valdios nurodymus; ir kryiuoiai pjov lietuvius tariamai irgi vadovaudamiesi krikionikja etika, Eksponatas Grto parkui kaip ir naci Vokietija vykdiusi A. akalio pie. yd ir kai kuri kit taut genocid. Kadangi niekas nepaneig ir nepaneigs, kad nepriklausomos Lietuvos valstybs krja, valstybs suverenas (kaip nurodoma ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje) yra tik lietuvi tauta (praeities Lenkija ir lenk mauma Vilniaus ir alinink rajonuose visais laikais buvo tik nepriklausomos Lietuvos atkrimo ir lietuvybs nuomiausi prieininkai), tai ir teis atstovauti tiek valstybs valdymo institucijose, tiek tarptautiniuose forumuose turt bti suteikiama tik to suvereno atstovams. O i vadinamj tautini maum atstovais galt bti renkami tik ypatingais atvejais, tik jau nusipeln nepriklausomai Lietuvai ir jai prisiek mons, vertinus ir j pateiktus bsimos veiklos projektus. Aukiausiasis tik mums, lietuviams, paskyr ems lopinl prie Baltijos ir mes sulauktume jo pasmerkimo, jei tos ems neisaugotume lietuvika, nepaverstume klestinia, jei ne73

taptume rinktja tauta istorijos krja. Geras eimininkas gerbia ir globoja sveius tol, kol jie nesiksina jam priklausanias vertybes ar nereikalauja gyventi tik pagal jo, atvyklio, norus ir reikalavimus. Jei atvyklis tai umirta, eimininkas privalo priminti. Keista, kaip daugelis buvusi okupant lenk, skelbdamiesi ypa gerais katalikais, gali eiti ir vl eiti ipaini, kaip kunigai gali duoti jiems iriimus, jei iki iol neatsiprao lietuvi tautos u jai padarytas skriaudas, neatlygina j. Praeities Lenkijos imperializmo ir jo katalikikojo pagonizmo studijos turt bti privalomos ne tik buvusioms jo aukoms, bet ir kiekvienam, kuriam rpi ne tik lietuvi tautos ir nepriklausomos Lietuvos, bet ir visos Europos, monijos ateitis, taut sugyvenimas, kad nepasikartot tai, kas jau kart buvo blogo.

74

TURINYS
PRATARM 2 LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOS APVALGA (IKI 1921 M.) 3 Pagalbininkai kryiuoiai 3, Lietuviai kryiuoi ir kalavijuoi replse 3, Lietuva raktas katalikybei Rytus 4, Karaliaus Mindaugo tis 5, Lietuva Lenkijos uov 5, Karalien Jadvyga 7, Karaliaus Vytauto Didiojo karna 9, vitrigaila Lietuvos savarankikumo gynjas 9, Protestantizmo sigaljimas 12, Liublino unijos grandins 12, Gegus 3-iosios smokslas 16, Naujas Lenkijos padalijimas 21, Dl Lenkijos ir lenk vieros 22, Vilniaus universitetas lenkinimo idinys 23, Vyskupas M. Valanius 24, Auros patekjimas 24, Nepriklausomos Lietuvos gairs 25, Vokietijos ir Austrijos imperatori Lenkijos karalyst 25, Vasario 16-osios Aktas 26, Soviet Rusijos invazija 26, Lenkai pagrobia Vilni ir jo krat 27, Lenk smokslas (POV) 29, Bermontinink invazija 30, Vakar valstybi idavyst 31, Taikos sutartis su Soviet Rusija 32, Lenkijos ir Soviet Rusijos karas ir Lietuvos neutralitetas 34, Suvalk sutartis J. Pilsudskio niekyst 36, Lietuvos pralaimjim prieastys 37. LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOS APVALGA (19211939 M.) 39 Lenkikasis mesionizmas 39, Taut Sjungos abejingumas 40, Lenk pastangos ugrobti Klaipd ir jos krat 42, Hagos teismo sprendimas 43, Lenk smurtas prie lietuvius ir Vilniaus krato kolonizacija 44, Okupanto J. Pilsudskio aaros 46, M. Rmerio atsakymas okupantui 47, Vavelyje besmegenis ir beirdis J. Pilsudskis 49, Hierarchai okupanto tarnyboje 51, Vyskupas J. Matulaitis tik Banyios tarnas 52, Lenk kordonas Vatikane 53, Ragan mediokl 56, Vyskupas I. J. Masalskis 57, Lenkai perkriktija Auros Vart v. Marij 58, Katalik banyia nepriklausomoje Lietuvoje 59, Lietuvos banytin provincija 60, J. Pilsudskio, J. Stalino ir A. Hitlerio draugyst 63, Lietuviams nepamirtamieji 64, Lenkijos kalt dl MolotovoRibentropo pakto 66, Lenkija vienintel nepripainusi Lietuvos de jure 68, Kai nesimokama i praeities klaid 69, Gyvasis lenkikasis ovinizmas 70. 75

Petras Rima (18811961). Kova. 1920 m.

LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJOS APVALGA (IKI 1939 M.)

XIV
Li- 127 Algimantas LIEKIS

ISSN 1392-8465 ISBN 978-9986-795-66-7

juodieji lietuvos istorijos puslapiai i LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJA (iki 1921 m.)
Vilnius. 2011. 506 p. UDK 947.45.07

XV
Li- 127 Algimantas LIEKIS

ISSN 1392-8465 ISBN 978-9986-795-67-4

juodieji lietuvos istorijos puslapiai ii LENK SKRIAUD LIETUVIAMS ISTORIJA (19211939 m.)
Vilnius. 2011. 456 p. UDK 947.45.07

* * * Gerbiamieji Skaitytojai, jeigu Jus sudomino dvitomis JUODIEJI LIETUVOS ISTORIJOS PUSLAPIAI ir pageidautumte juos turti, bet neradote knygynuose, kreipkits mus ir mes atsisime JUMS ar perduosime kitu bdu. Raykite: Gedimino pr. 3, Mokslotyros institutas, Vilnius arba Algisl@rygveda.lt * * *