1

1 TEMA. ADMINISTRACINS TEISS DALYKAS IR SISTEMA 1.1.ADMINISTRACINS TEISS DALYKAS IR SVOKA. Pagrindin teiss paskirtis reguliuoti visuomeninius santykius. Todl teiss reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsivelgiant i santyki ypatumus bei j reguliavimo metod, teis skaidoma savarankikas akas. Norint apibrto administracin teis, reikia irykinti jo reguliavimo dalyk. Administratio (lot.) valdyti, vadovauti. Administracin teis valdymo teis, teiss apie valdym aka. Ivada: administracins teiss dalykas yra visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybinio valdymo procese. Teiss teorijoje valstybinis valdymas yra viena i pagrindini valstybs veiklos ri. Siaurja prasme valstybinis valdymas vadinamas vykdomja veikla. Vykdomj veikl atlieka valstybs valdymo institucijos (valstybs vykdomieji organai). J pagrindin paskirtis organizuoti atstovaujamj organ priimt akt gyvendinim. Ivada: administracins teiss dalykas visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybs organ vykdomojoje veikloje. Administracins teiss reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto: 1. Valstybs valdymo organ veikloje (sudaro pagrindin grup); 2. Savivaldybs vykdomj institucij veikloje; 3. Kit valstybs organ (Seimo, teism, prokuratros) vidinje veikloje. Pvz., Seime Seimo valdyba, vidini vykdomj funkcij institucija. 1.2. ADMINISTRACINS TEISS IR GRETIM TEISS AK SANTYKIS Administracin teis glaudiausiai siejasi su konstitucine teise. Konstitucin teis ireikia visuomens ir valstybs santvark, valstybins valdios, aparato principus, santykius su savivaldos organais, pagrindines piliei teises ir laisves, subjekt teisin padt ir pan. Tai pagrindin teiss aka, nes jos svarbiausios normos yra ir kit teiss ak pagrindas, aukiausios juridins galios altinis. Konstitucin teis yra teiss sistemos ris, kuri yra pagrindas atsirasti ir vystytis kitoms teiss akoms. iuos visuomeninius santykius reguliuoja ir konstitucins teiss normos, ir administracins teiss normos. Konstitucin teis nustato bendrus teiss subjekt pradmenis, j veiklos principus, o administracin teis realizuoja juos detalizuodama, nustato konstitucins teiss numatyt princip gyvendinimo tvark. Pvz., vietimo ir mokslo sistema kaip diegti konstitucines nuostatas sprendia Vyriausyb. Administracins teiss nuostatoms artimos ir ems kio, finans teiss nuostatos. Dar: odio, demonstracij laisv priklauso konstitucinei teisei, bet yra numatyta miting tvarka, reikalavimai tai susij su administracine teise. Konstitucins teiss normos reguliuoja atstovaujamosios valdios funkcij vykdym, o administracins teiss normos vykdomj (valstybs valdymo) organ funkcijas. Bet yra ir neteising dalyk, pvz., administraciniai teismai nagrins bylas kylanias i administracini teisini santyki bei dl rinkim teiss paeidim pastarasis dalykas priklauso prie konstitucins, o ne administracins teiss norm (rinkim komisija ne valdymo organas). 1.3. ADMINISTRACINS TEISS SISTEMA Pagal taikymo mat ir administracins teiss norm pobd administracins normos skirstomos tokias pagrindines grupes: 1. Normos, taikomos visoje valstybs valdymo sferoje universalios, bendro pobdio normos, j visuma sudaro bendrj administracins teiss dal; 2. Normos, taikomos tik konkreiuose valstybinio valdymo akose, srityse, sferose i norm taikymo matas daug siauresnis. Specialiosios dalies normos taikomos tik specifinse srityse. Bendrosios dalies normos sudaro tam tikrus administracins teiss institutus, pvz., valstybs tarnybos, drausmins atsakomybs, administracins atsakomybs, kontrols ir t.t. Specialiosios dalies normos reguliuoja valstybs valdym tam tikrose administracins teiss akose, sferose. Todl specialioji dalis suskirstyta tam tikras valdymo sritis ir akas, pvz.: a. Socialins, kultrins srities valdymas eina tokios valdymo akos: kultros, vietimo ir mokslo, socialins apsaugos, sveikatos apsaugos, fizins kultros ir sporto. b. kins srities valdymas eina akos: pramon, statyba, transportas, ryiai, ems kis, prekyba, komunalinis kis ir t.t. c. Politin - administracin valdymo sritis tokios akos: krato apsaugos, valstybs saugumo, vidaus reikal, teisingumo, usienio politiniai bei ekonominio valdymo klausimai. 1.4. ADMINISTRACINS TEISS ALTINIAI, J RYS Teiss altinis iorin iraikos forma, teiss aktai. Administracins teiss altiniai tie teiss aktai, kuriuose yra administracins teiss norm. Visuomenini santyki vairov slygoja akt vairov. Administracins teiss altiniai pagal teiss aktus leidianius subjektus skirstomi : 1. Aukiausios teisins galios aktas Konstitucija; 2. statymai; statym form gali turti ir kit pavadinim aktai, kurie tvirtina ir administracins teiss normas kodeksai. Kodeksas vieningas teiss aktas, kuriame idstytos normos, keiianios tam tikr visuomeninio gyvenimo srit. Pvz., LR ATPK, LR Muitini kodeksas, LR Keli transporto kodeksas, LR Vidaus vanden transporto kodeksas. Statutai, pvz., Vilniaus universiteto statutas. 3. LR Seimo norminiai nutarimai; 4. Prezidento norminio pobdio dekretai; 5. LR Vyriausybs nutarimai;

6. Departament, inspekcij vadov sakymai; 7. Apskrii virinink ir apskrii administracijos vadov sakymai; 8. Vietos savivaldos institucij aktai; 9. staig administracij vadov norminiai aktai 10. Tarptautins sutartys. 1.5. ADMINISTRACINS TEISS MOKSLAS (MOKSLO DALYKAS, ALTINIAI) Administracins teiss mokslas teoriniu poiriu nagrinja administracins teiss normas ir teisin visuomenini santyki reguliavimo mechanizm, remdamasis teoriniais apibrimais formuluoja bendras administracins teiss svokas ir mokslo kategorijas, tiria valstybinio valdymo dsningumus ir administracini teisini santyki tarpusavio ryius, tiria administracins teiss norm realizavimo praktik ir valdymo organ funkcionavimo klausimus, rengia teiss norm raidos prognozes, teikia rekomendacijas tobulinti normas ir santykius, rengia kodifikavimo programas, norm aikinimo teorinius pagrindus, padeda tobulinti valstybs valdymo mechanizm. Administracins teiss mokslas vykdo 3 pagrindines funkcijas: 1. Teorin funkcij padeda pltoti bendrj valstybs ir teiss teorij; 2. Taikomj funkcij rengia pasilymus tobulinti valdymo reguliavim, sudaro slygas mokyti teiss dalyk programos, vadovliai; 3. Aukljamj funkcij propaguoja teisines inias, formuoja teisin gyventoj smon. Tyrimai atliekami mokslo tiriamuosiuose institutuose, auktosiose mokyklose. Yra ir praktinio pobdio institucijos. Yra ir mokslinio tyrimo metodai sociologinis, istorinis, statistinis, lyginamasis ir t.t. Administracins teiss mokslas susijs ir su kitomis teiss akomis, ypa su BVTT mokslu, valdymo mokslu tiria socialines valdymo problemas ir pan. Administracins teiss mokslas svarbus ir organizuojant bei tobulinant valdymo mechanizm. altiniai: konstitucija, Seimo, LRV nutarimai, prezidento dekretai ir t.t. 1.6. ADMINISTRACINS TEISS SISTEMINIMAS IR KODIFIKAVIMAS Administracins teiss norm vairov lemia btinyb jas sisteminti tai padeda ir jas tobulinti. Yra 2 pagrindins sisteminimo formos: 1. Inkorporacija 2. Kodifikacija. Inkorporacija yra paprasta teiss norm sisteminimo forma; tai galiojani normini akt idstymas rinkiniuose pagal temas, laik ar alfabet. Kodifikacija sudtingesnis sisteminimo bdas; tai ne mechanikas idstymas, o norm jungimas bendr, logikai pagrst sistem, kai alinami norm prietaravimai, upildomos teiss spragos ir pan. Kodifikacijos procese kuriamos naujos akt formos kodeksai. Lietuvoje taip pat vyksta administracins teiss norm kodifikavimo ir sisteminimo darbas, pvz., sudarytas muit kodeksas, ATPK, transporto kodeksas. Administracin teis labai plati, todl vieningo kodekso nra, nes nemanoma visko kodifikuoti; tai galima daryti tik pagal atskiras norm grupes (institutus). Be to, administracins teiss normos danai keiiamos. 2 TEMA. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS 2.1. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS SVOKA IR STRUKTRA Administracins teiss normai bdingi bendri teiss normos poymiai. Tai valstybs nustatytos ir saugomos bendro pobdio privalomos elgesio taisykls, apibrianios reguliuojam visuomenini santyki subjekt teises ir pareigas, t.y., galimo ir privalomo elgesio ribas. Bet yra ir skiriamj administracins teiss normoms bding bruo. Administracins teiss normoms bdingi ypatumai: 1. Specifinis reguliavimo dalykas - jomis reguliuojama valstybs specifin statym vykdomoji veikla, t.y. valstybs valdymas. Reguliuojami valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio bei vidinio valdymo procese; 2. Administracinio - teisinio reguliavimo metodo iraika - administracins teiss normos, nustatydamos reguliuojam santyki subjekt teises ir pareigas, valstybinius valdingus galinimus valdymo procese suteikia tik valstybinio valdymo organams; 3. Valstybinio valdymo pobdis slygoja administracins teiss norm imperatyvum, kuris gali pasireikti trejopai: a) tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu bdu; b) galimyb rinktis vien i keli numatyt alternatyv; c) suteikimas teiss subjektui elgtis savo nuoira neperengiant tam tikr rib. Taigi, administracins teiss norma tai teiss norma, kuri administracinio - teisinio metodo pagalba reguliuoja visuomeninius valdymo pobdio santykius, atsirandanius valstybinio bei vidinio valdymo procese. Administracins teiss normos turi struktr, daniausiai susidedani i i element: 1. Hipotez normos dalis, nurodanti konkreias aplinkybes ar slygas, kai norma turi bti vykdoma arba taikoma. Kitaip tariant, hipotezje nurodomos aplinkybs yra juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda atitinkami administraciniai - teisiniai santykiai. Pagal apibrtumo laipsn hipotez gali bti absoliuiai apibrta, santikinai apibrta arba visai neapibrta; jos gali ir visai nebti. Pvz., ATPK 17212 str. Neteistas slaptos informacijos apie mokesio moktoj paskleidimas utraukia baud nuo vieno tkstanio iki penki tkstani lit. ia hipotez suprantama taip: jei neteistai paskleidiama informacija apie mokesi moktoj. 2. Dispozicija svarbiausia administracins teiss normos dalis, nustatanti tam tikr elgesio taisykl. ia ivardinamos reguliuojamo visuomeninio santykio subjekt teiss, galinimai, pareigos, leidiamas elgesys, draudimai, apribojimai. Dispozicija gali bti tiksliai apibrta, santykinai apibrta arba blanketin (kai yra nukreipiama kit teiss norm, kurioje nurodyta tam tikra elgesio taisykl).

Pvz., aukiau mintame ATPK 17212 str. dispozicija suprantama taip: draudiama neteistai paskleisti slapt informacij apie mokesio moktoj. 3. Sankcija nurodymas valstybinio poveikio priemoni asmenims, nevykdantiems teiss normoje nurodytos taisykls ar j paeidusiems. Pvz., aukiau minto ATPK 172 12 str. sankcija suprantama taip: utraukia baud nuo vieno tkstanio iki penki tkstani lit. Sankcija plaija prasme suprantama kaip vairaus poveikio priemons drausminio, civilinio, ekonominio. Sankcija siaurja prasme suprantama kaip priemon, kuria siekiama nubausti spjimas, bauda, nualinimas nuo pareig, administracinis aretas. Administracinje teisje labiausiai paplit drausmins ir administracins sankcijos, taiau kai kuri norm reikalavim vykdymui utikrinti nustatomos turtins (ypa materialins finansins) sankcijos. Pagal poveikio tikslus ir pobd administracins teiss norm sankcijos gali bti skirstomos : a) Kardomsias administracins kardomosios prievartos priemons; b) Atstatomsias numato priverstin nevykdytos arba netinkamai vykdytos pareigos vykdym bei neteist valdymo akt panaikinim; c) Baudiamsias administracins ir drausmins nuobaudos; d) Baudiamsias - atstatomsias. Pagal apibrtumo laipsn sankcijos gali bti apibrtos, santykinai apibrtos, blanketins arba nenurodomos visai pvz., atsako pagal statymus. Sankcijos skirstomos: Pagal vidin sandar a) paprastos kai numatoma viena poveikio priemon u elgesio taisykls nevykdym pvz., bauda ATPK 212 str. <> utraukia penki imt lit baud. <>; b) sudtins gali bti alternatyvins (kai numatoma galimyb rinktis vien i keli galim poveikio priemoni pvz., bauda arba aretas ATPK 174 str. utraukia baud nuo vieno imto iki trij imt lit ar pataisos darbus nuo vieno iki dviej mnesi, iskaitant dvideimt procent darbo umokesio, arba administracin aret iki trisdeimties par.) ir kumuliatyvins (kai prie pagrindins sankcijos pridedama ir papildoma sankcija pvz., bauda ir konfiskavimas ATPK 173 6 str. utraukia baud nuo deimties tkstani iki dvideimties tkstani lit su i preki konfiskavimu). 2.2. ADMINISTRACINS TEISS NORM RYS Administracins teiss normos skirstomos dvi grupes: 1. Normos, taikomos visoje valstybs valdymo sferoje jos yra universalios ir sudaro bendrj administracins teiss dal. Tai tokios administracins teiss normos, kurios tvirtina valstybs valdymo principus, reglamentuoja administracins teiss subjekt teisin padt, valdymo organ formavimo tvark, valstybs tarnyb, valstybs valdymo veiklos formas ir metodus, administracins procesins veiklos pagrindus, teistumo utikrinimo valdymo srityje bdus ir kt. 2. Normos, taikomos konkreiose valstybs valdymo sferose ar akose. i norm pobdis toks, kad jos nra universalaus taikymo, taikomos konkreiose akose konkreiais atvejais, taikymo matas siauresnis, jos atspindi valdymo organizavimo ypatumus konkreiose akose. ios normos skirstomos 3 stambias grupes: a) normos, veikianios kio valdymo srityje finansai ir kreditas, statistika, transportas, ems ir mik kis, aplinkosauga, statyba, prekyba, energetika ir t.t. b) normos, veikianios socialins-kultrins veiklos srityje vietimas ir mokslas, kultra, socialin apsauga, kno kultra ir sportas, sveikatos apsauga ir kt. c) normos, veikianios politins administracins veiklos srityje vidaus reikalai, teisingumo valdymas, valstybs saugumas, usienio reikalai, krato apsauga ir kt. Administracins teiss normos gali bti grupuojamos ir pagal vairius kitus kriterijus. Svarbiausieji kriterijai ir skirstymai: 1. Normos turinys pagal tai skiriamos: a) materialins nustato subjekt teisin padt, teises ir pareigas valdymo sferoje; b) procesins reglamentuoja materialini norm taikymo tvark (pvz., bauda turi bti skiriama pagal protokol ir pan.). 2. Taikymo sfera pagal tai skiriamos: a) bendrosios reguliuoja vis grup vienari santyki arba nustato bendrus teisinio reguliavimo pagrindus; b) specialiosios konkretizuoja bendrj norm taikym atsivelgiant tam tikros ries visuomenini santyki ypatumus (pvz., ems kis, finansai ir t.t.); c) ypatingosios taikomos tik iimtinais, ypatingais atvejais, kai susidaro ypatingosios aplinkybs pvz., epidemijos, stichins nelaims ir pan. atvejais. 3. Subjektai skiriamos normos, reguliuojanios: a) valdymo organ teisin padt, veiklos formas ir metodus; b) tarnautoj administracin - teisin status; c) vietos savivaldos organ teisin padt; d) visuomenini organizacij teisin padt valdymo sferoje; e) piliei, kit fizini asmen administracin teisin status valdymo sferoje. 4. Norm tarpusavio santykis pagal tai iskiriamos: a) Normos - statymai turi aukiausi teisin gali, jomis remiantis leidiamos postatymins normos; b) postatymini akt normos leidiamos norm - statym pagrindu. Gali bti savo ruotu toliau skirstomos pagal jas ileidusius organus nuo priklauso j juridin galia.

Taiau nepriklausomai nuo skirtingos juridins galios ir tarpusavio subordinacijos, visos normos vienodai privalomos adresuojamiems subjektams. 5. Normos poveikio subjektams pobdis pagal tai iskiriamos: a) pareigojanios reikalauja i subjekt atlikti tam tikrus, normoje numatytus veiksmus; b) galinanios suteikia teiss subjektams galiojimus tam tikrus atlikti tam tikrus veiksmus arba elgtis savo nuoira normos dispozicijos nurodytose ribose; c) draudianios nustato tam tikrus apribojimus, t.y. draudia atlikti normoje nurodytus veiksmus; d) rekomendacins rekomenduoja atlikti tam tikrus veiksmus teiss subjektams, kurie yra nepavalds, arba nereikalauja kategorikai atlikti tam tikr veiksm. 2.3. ADMINISTRACINS TEISS NORM GALIOJIMAS Pamintinos norm galiojimo ribos pagal tai norm galiojimas skirstomas : a) galiojim laiko atvilgiu jei norma numato subjekto atvilgiu negatyv poveik, tai ji netaikoma laike atgal (tuo tarpu kitose teiss akose gali bti ir taikomos, pvz., baudiamojoje teisje bausm u genocid, masin teror ir kitus nusikaltimus monijai ir mogikumui) b) galiojim erdvje gali galioti visoje teritorijoje, arba jos dalyje, arba tik viename administraciniame teritoriniame vienete; c) galiojim asmen atvilgiu. Paymtina, kad visos administracins teiss normos tvirtinamos atitinkamuose teisiniuose aktuose ir pradeda galioti nuo t akt galiojimo pradios. Normos nustoja galioti kai: 1. pasibaigia galiojimo laikas, arba 2. panaikinus teiss akt, arba 3. vykus tam tikrai slygai. 2.4. ADMINISTRACINS TEISS NORM REALIZAVIMAS Administracins teiss normos savo socialin paskirt atlieka tada, kai jos realizuojamos kai visuomens elgesys atitinka j reikalavimus. Atsivelgiant administracins teiss norm turin ir jose tvirtint elgesio taisykli formulavim, teiss teorijoje skiriamos 4 i norm realizavimo formos: 1. Laikymasis; 2. Vykdymas; 3. Panaudojimas 4. Taikymas. ATN laikymasis paprasiausias bdas - teiss subjekt savanorikas paklusimas teiss normos reikalavimams. ia daniausiai realizuojamos draudianios normos (pvz., draudiama vieoje vietoje rodyti pimpal). Vykdymas realizuojamos pareigojanios normos. gyvendinamos aktyviais subjekt veiksmais, kurie atitinka normos reikalavim (su pimpalu niekaip nesusij, nes niekas niekada nra pareigotas rodyti pimpal, todl ir pavyzdio nra). galinanios normos realizuojamos jas panaudojant. Tai subjektyvini teisi gyvendinimo forma naudojama galimyb (pvz., savo namuose prie veidrod galima sau rodyti pimpal). Sudtingiausias ATN realizavimo bdas taikymas. Jas taikyti gali tik kompetentingi teiskros subjektai. Tokias teises suteikia valstyb. Taikant ATN, turi bti priimtas specialus valdymo organo pareigno aktas arba atlikti tam tikri veiksmai (pvz., jei vieoje vietoje rodysi pimpal, tai mentai pagaus ir pritaikys tau norm, prie tai auliniais batais tau per j pavaikioj). 3 TEMA. ADMINISTRACINIAI TEISINIAI SANTYKIAI (ATS) 3.1. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI SVOKA, STRUKTRA IR YPATUMAI ATS tai administracins teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, susiklostantys vykdomosios valdios, kit subjekt tos ries veikloje. BVTT yra teisini santyki bruoai, yra ir bdingi ATN reguliuojamiems santykiams: 1. ie santykiai atsiranda valstybs valdymo organams arba vykdomosioms ar savivaldos institucijoms gyvendinant joms pavestas funkcijas ar udavinius vieojo valdymo srityje; 2. iame santykyje vienas subjektas paprastai yra privalomasis paprastai tam tikras valstybs organas arba jo pareignas, arba organas, turintis valstybs valdingus galinimus (valstybs deleguot kompetencij) tai slygoja ATS reguliavimo metodas. 3. Administraciniai teisiniai santykiai paprastai atsiranda vienos alies iniciatyva, kitos alies sutikimas nebtinas. Gali bti ir dviej ali iniciatyva (pvz., 2 ministerij bendras aktas). 4. Danai tarp ATS dalyvi kyla gin. Tokiu atveju ie ginai sprendiami administraciniu bdu sprendia valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) organas (pareignas). Atskirais atvejais, numatytais statyme, administraciniai ginai sprendiami teismo keliu (bendrosios kompetencijos ir administraciniuose). Teismas paprastai sprendia tokius ginus, kurie lieia gyvybikai svarbias piliei ar kit subjekt teises. Ginas dl administracins nuobaudos sprendiamas teisme. Teismin gin nagrinjimo tendencija platja. 5. Administracini teisini santyki alis, paeidusi ATN reikalavimus, atsako ne antrajai gino aliai (kaip CT), bet valstybei, jos organams tai lemia valstybinis valdymo pobdis. ATS struktra. Btini ATS elementai: 1. TS subjektai (t.p. r. 3.2). ATS dalyviais gali bti: valstybs valdymo organai; prezidentas;

valstybs tarnautojai (pareignai); savivaldybs institucijos ir pareignai; vairios nevalstybins organizacijos ir j vadovai; fiziniai asmenys: pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs. 2. i subjekt subjektyvins teiss ir pareigos alis, veikianti valstybs vardu, turi daugiau teisi, bet ir jos pareigos atsakingesns; 3. TS objektas tam tikri veiksmai asmens, kurie reguliuojami AT norm. Valdymo objektas veiksmai, nes TN reguliuoja ne subjekt, o jo veiksmus. ATS dalyviai teiss normose nustatytas pareigas realizuoja veiksmais, kurie priklauso nuo materialini vertybi, dvasini vertybi. Kitos teoretik grups nuomon objektas yra daiktai. 3.2. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI DALYVIAI. J ADMINISTRACINIS TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS ATS dalyviais gali bti valstybs institucija, pareignai, savivaldybs institucijos ir pareignai, nevalstybins organizacijos ir j vadovai, pilieiai, kiti fiziniai asmenys. Kad subjektai bt ATS dalyviais, jie privalo turti btin savyb - administracin teisnum turti tam tikras teises valstybinio valdymo sferoje ir administracin veiksnum sugebjim realizuoti teises ir pareigas valstybinio valdymo srityje. Jie atsiranda nevienodu metu ir apimtimi. Kolektyvini subjekt - valstybini institucij ir nevalstybini organizacij teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo j suformavimo. Pareign teisnumas ir veiksnumas atsiranda jiems pradedant eiti atitinkamas pareigas ir j diapazonas priklauso nuo uimam pareig. Fiziniai asmenys pilieiai turi teisnum nuo gimimo, o veiksnumas dalin nuo 16 met, piln nuo 18 met. Panaiai ir nepilieiai, nors j teisinis teisnumas ir veiksnumas siauresnis. Fizini asmen teisnumas priklauso nuo vairi faktori (ypa amiaus) gali plstis, siaurti. Pvz., studentai dieniniame skyriuje gali studijuoti tik iki 35 met. Pareig jimas priklauso nuo kvalifikacijos, sveikatos bkls. Tarnautoj teisnumo apimtis priklauso nuo pareig pobdio. 3.3. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI RYS ATS rys skiriamos pagal vairius aspektus. Pagal ryi tarp santykio ali pobd: 1. vertikals (subordinaciniai) bdingi tiems, kurie pavalds vieni kitiems organizacine tvarka; 2. horizontals susiklosto tarp tiesiogiai vienas kitam nepavaldi subjekt (pvz., ministerijos viena kitai nepavaldios); Pagal santyki paskirt: 1. Pozityvs (teigiami - sprendiami teigiami klausimai) susidaro siekiant geidiam vertybi; 2. Deliktiniai (neigiami) - santykiai dl padaryto teiss paeidimo; Pagal turin: 1. Turtinio pobdio santykio objekto prieastis materialins vertybs; 2. Neturtinio pobdio mokslas, literatra ir pan. Pagal santyki apsaugos bd: 1. Ginami administracine tvarka ir 2. Ginami teismine tvarka. Pagal subjekto pobd: 1. Tarp vykdomj organ ir pareign; 2. Tarp vyriausybini organ?; 3. Tarp piliei; 4. Tarp usieniei. 3.4. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI ATS atsiranda, pasikeiia ir pasibaigia juridini fakt pagrindu. Juridinis faktas toks faktas, aplinkyb, kuri numatyta teiss normoje. (studentas ateina egzamin teisinis faktas). JF skirstomi veiksmus (priklauso nuo mogau valios) ir vykius (nepriklauso nuo mogaus valios). Veiksmai gali bti teisti ir neteisti (teiss paeidimai). Teisti veiksmai skirstomi: 1. Juridinius aktus tokie veiksmai, kuriais tiesiogiai, smoningai siekiama teisinio rezultato; 2. Juridiniai poelgiai neturi aikaus kryptingumo, subjektas savo veiksmais nepretenduoja kok nors tiksl (pvz., pastebto teiss paeidimo pareikimas policijoje). 4 TEMA. VALSTYBINIO VALDYMO SVOKA, STRUKTRA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI 4.1. BENDROJI VALDYMO SVOKA Ji naudojama vairiose visuomens ir gamtos moksl akose. Valdymo svoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. Valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje sistemoje. Sistema tai organizuota, tarpusavyje susijusi ir atliekani tam tikras funkcijas struktrini element visuma. Jai bdinga jos element vienyb, darnumas. Visa tai utikrina tiksling ir krypting poveik, darom sistemos elementams. Valdymo procesus, kurie vyksta tam tikroje sistemoje, galima paaikinti taip: sistema susideda i dviej pagrindini pusi: 1. Valdaniosios (valdymo subjektas) 2. Valdomojo (valdymo objektas).

Valdymo subjektas daro tam tikr krypting poveik valdymo objektui, atlikdamas t poveik naudojasi atitinkama informacija. i informacija reikalinga ne tik painti valdymo sistem, bet kad valdymo subjektas paint j supani aplink. Tokiu bdu valdymo procesas yra nuolatinis informacijos tarp subjekto ir objekto judjimas. Valdymui bdingi poymiai hierarchija ir pavaldumas. Valdymo subjektas yra auktesnje hierarchijos pakopoje. Objektas privalo vykdyti subjekto nurodytus sprendimus. Atsivelgiant sistemas, kuriose vyksta valdymo procesai, valdymas klasifikuojamas: 1. Mechaninis valdymas; 2. Biologinis valdymas (procesas vyksta gyvuose organizmuose); 3. Socialinis valdymas (procesas vyksta tarp moni). 4.2. SOCIALINIS VALDYMAS Socialinis valdymas kaip kategorija susiformavo visuomenei vystantis. Socialinis valdymas btina visuomens egzistavimo, jos vystymosi funkcija. Socialinio valdymo btinumas kyla i visuomenins darbo proceso prigimties. Visuomen be valdymo egzistuoti negali. Bendra moni veikla slygoja valdym. Tokioje grupje reikalingas bendras darbas, bendra veikla, todl reikalinga, kad ta veikla bt tikslinga, smoninga, t.y. ie moni veiksmai turi bti valdomi, koordinuojami, derinami, vienijami. Pvz., orkestro dirigentas yra valdymo subjektas, sugebantis valdyti orkestr. Valdymo subjektas turi bti autoritetas, sugebantis nukreipti moni eleges tam tikr linkme. Socialinis valdymas yra ten, kur yra ne vienas mogus. Socialiniam valdymui keliami tam tikri reikalavimai: 1. Subjektas turi bti autoritetas; 2. Valdymas vyksta tik moni grupje; 3. Valdymo veiksmams reikalingas planas; 4. Btinas pareig, veiksm paskirstymas dalyviams; 5. Btina informacija; 6. Kontrols funkcija; 7. Atskir individ veiksm vienijimas, derinimas; 8. Pastebt trkum alinimas. Valdymo struktra susideda i 3 element: 1. subjekto 2. objekto 3. funkcij. Valdymo objektas ne pavaldus asmuo, o jo veiksmai, elgesys. Veiksm prieastis tam tikros vertybs, daiktai. Funkcijos tam tikros veiklos, darbo atskiri veiksmai (??? nesmon, bet konspektuose yra). Veiklos kryptys: kontrol, apsauga ir pan. Socialin valdym gyvendina mons, j organizuoti kolektyvai, kurie siekia tam tikros veiklos rezultat. Taigi, socialinis valdymas: 1. Valdymas vyksta ten, kur yra bendra moni veikla; 2. Valdymas utikrina krypting veikl; 3. Valdymo tiksl pasiekia organizuot veiksm keliu; 4. Valdymas organizacinio pobdio veikla. 4.3. VALSTYBINIO VALDYMO PAGRINDINIAI BRUOAI, STRUKTRA IR SVOKOS APIBRIMAS Valstybinio valdymo svoka naudojama 2 aspektais plaija ir siaurja prasme. Valstybinis valdymas plaija prasme tai i esms valstybs valdymas, visa valstybin veikla, viso valstybs aparato darbas. Siaurja prasme valstybinis valdymas suprantamas kaip tam tikra valstybins veiklos ris. Reikia atsivelgti valdi padalijimo teorijos teiginius: valstybinis valdymas siaurja prasme suprantamas kaip valstybs valdymo vykdomj organ veikla. Reikia iskirti bdingus ios veiklos poymius: 1. Valstybin valdym gyvendina specials subjektai, arba valstybiniai valdymo organai (vykdomosios valdios institucijos); 2. Valstybinis valdymas yra vykdomojo pobdio veikla. i veikla reikalinga atstovaujamj valstybs valdios organ aktams gyvendinti; 3. Valstybinis valdymas tai postatymin veikla, nes vykdomieji organai savo darbe remiasi galiojaniais statymais. Jie priima ir savo aktus, bet jie yra postatyminio pobdio ir turi atitikti galiojanius statymus; 4. Valdymo veiklai bdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai; 5. Vykdomoji veikla, kuri atlieka valdymo organai, labai plati, aprpia socialin, kultrin, politin, kin gyvenim; 6. Vykdomoji veikla yra kasdieninio pobdio, organizacin, nepertraukiama; 7. Vykdomoji veikla yra operatyvi. Taigi, valstybinis valdymas valstybinio valdymo organ vykdoma postatymin veikla, skirta gyvendinti kultriniams, socialiniams, ekonominiams visuomens poreikiams. 4.4. PAGRINDINIAI VALSTYBINIO VALDYMO PRINCIPAI Valstybinio valdymo principai tai pagrindins idjos, nuostatos, kuriomis turi remtis ir bti sudaryta valstybinio valdymo sistema. Principais laikomi tik tie reikalavimai, kurie atspindi reali tikrov. Pagrindiniai valstybinio valdymo principai formuojami atsivelgiant visuomens vystymosi reikalavimus. Jie turi bti objektyvs, mokslikai pagrsti.

Valstybinio valdymo sferos platumas lemia ir princip vairov. Todl aktuali j klasifikavimo problema. Klasifikuojama atsivelgiant konstitucinius ir kitus statymus, kuri normos kalba apie valstybin valdym. Labiausiai pagrsta 2 grupi valdymo princip sistema. Pagal i sistem minti principai skirstomi: 1. Politinius teisinius organizacinius; 2. Organizacinius techninius. 1) ie principai yra universals, jais pagrstas valdymas visose srityse, sferose ir akose. iems principams priskiriami: 1. demokratikumas; 2. vieumas; 3. teistumas; 4. atskaitomumas atstovaujamiesiems organams; 5. kolegialumo derinimas su vienvaldikumu ir asmenine atsakomybe; 6. kontrol ir apskaita. Demokratikumas LR Konst. pasakyta, kad LR yra demokratin valstyb. Todl visi valstybins valdios ir savivaldos organai formuojami demokratiniais pagrindais, t.y. pagrindininius valstybs valdymo ar savivaldos organus formuoja atstovaujamieji organai. Valstybiniame valdyme dalyvauja visi pilieiai, jie turi vienodas teises neirint tautybs, lyties ir pan. LRK 29 str.: statymui, teismui ir valstybs institucijoms visi pilieiai yra lygs. Nra nepakeiiam darbuotoj, kurie dirba valdymo aparate. LRK 5 str.: valdios staigos tarnauja monms. Vieumas visi alies svarbiausi klausimai sprendiami vieai, iskyrus tuos, kurie sudaro valstybs paslaptis. Valstybs, vyriausybs, savivaldybi priimam akt projektai skelbiami spaudoje. Teistumas valdymo organai, j pareignai privalo laikytis statym, j veikla postatymin. LRK 7 str.: negalioja joks aktas, prietaraujantis K ar kitiems statymams. Negalioja nepaskelbti statymai. 8 str. numato teistumo utikrinimo garantijas: Valstybins valdios ar jos institucijos ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisti ir negalioja., t.p. LR Konst. teismas. Teistumo klausimus nagrinja prastiniai bei administraciniai teismai. Funkcionuoja valstybs kontrols, konstitucins kontrols institutai. Seimas vykdo parlamentin kontrol, kiekvienas Seimo narys turi paklausimo teis. Atskaitomumas atstovaujamiesiems organams tvirtintas LRK 96, 101 str. Lietuvos Respublikos Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr Vyriausybs veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui. Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl. Kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti. Vyriausyb privalo atsistatydinti taip pat iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta; 4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikjim juo slaptu balsavimu pareikia daugiau kaip pus vis Seimo nari. Vyriausybs ar ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Kolegialumo derinimas su vienvaldikumu ir asmenine atsakomybe visi svarbiausi valstybs valdymo klausimai Vyriausybje svarstomi kolegialiai, t.y. Vyriausybs posdyje esant kvorumui ir sprendimus priimant bals dauguma. Kitus sprendimus premjeras ar ministrai priima vienvaldikai. Atskir valdymo ak vadovai sprendimus priima vienvaldikai ir u juos asmenikai atsako. Kai kurie klausimai apsvarstomi kolegijose. Kolegijoje sprendimai priimami ministro ar kito vadovo aktu (sakymu). Asmenin atsakomyb: valstybinio valdymo vadovai u savo veikl atsako asmenikai - Lietuvoje dl to nra Ministro pirmininko pavaduotojo, nra ministr pavaduotoj tik viceministrai. Kontrols ir apskaitos princip gyvendina patys valdymo institucij vadovai, kiti pareignai. Taip pat valstybs kontrol, statistikos departamentas, finans ministerija ir t.t. 2) organizaciniai techniniai principai yra pritaikomojo pobdio. Juos formuluoja valdymo mokslas, remdamasis praktine analize ir apibendrinimu. Atsivelgiant iuos principus, formuojami valstybinio valdymo organai. Iskiriami ie organizaciniai techniniai principai: 1. teritorinis; 2. bendrojo vadovavimo; 3. akinis; 4. tarpakinis (funkcijinis). Teritorinis pagrindin idja valdymo organ steigimas ir j idstymas priklauso nuo respublikos teritorins struktros. Steigiami: 1. Organai, veikiantys visos respublikos teritorijoje; 2. Organai, funkcionuojantys administraciniame teritoriniame vienete. Bendrojo vadovavimo valstybs teritorijoje ar administraciniame vienete formuojami bendro vadovavimo, t.y. bendros kompetencijos organai (pvz., Vyriausyb). ie organai sprendia visus klausimus ekonominius, kinius, kultrinius, politinius. akinis sudaromi organai, vadovauti atskiroms valdymo akoms pramonei, prekybai, ems kiui, transportui ir t.t. Tokie organai yra respublikinio msto. Tarpakinis (funkcijinis) valdymo organai sudaromi sprsti t.t. funkcij, udavin ir atitinkamiems klausimams koordinuoti tarp vis tarpakini organ. Tas organas nustato tam tikrus normatyvus, standartus. 4.5. VISUOMENINIO IR VALSTYBINIO VALDYMO SANTYKIS

4.6. PAGRINDINIAI VALSTYBINIO VALDYMO UDAVINIAI DABARTINIUS LR LAIKOTARPIU 5 TEMA. VALSTYBINIO VALDYMO ORGANAI 5.1. VALSTYBINIO VALDYMO ORGAN SVOKA, TEISIN PADTIS IR VIETA KIT VALSTYBS ORGAN BEI ADMINISTRACINS TEISS SUBJEKT SISTEMOJE; 5.2. VALSTYBINIO VALDYMO ORGAN SISTEMA; 5.5. ORGANIZACIN VALSTYBINIO VALDYMO ORGAN VIDAUS STRUKTRA Ms valstybje egzistuoja valstybini organizacij sistema. Valstybins organizacijos: 1. staigos 2. mons 3. Valstybiniai organai: statym leidiamieji statym vykdomieji Seiminiai Valstybins staigos tokios organizacijos, kurios turi socialins, kultrins veiklos paskirt (mokyklos, ligonins, teatras, muziejai, kultros namai ir pan.). mons usiima kinio pobdio veikla, gyventoj buitiniu aptarnavimu ir t.t. (gamyklos, fabrikai ir pan.) Valstybinis organas turi valstybs teisinius galinimus, taiko teisin valstybs primat. Tai nebdinga monms, staigoms. Valstybs organai yra valstybs aparato sudtin dalis, jiems bdingi tokie poymiai: 1. Veikia valstybs vardu; 2. Taiko valstybs prievart, kad bt utikrinta statym leidiamosios valdios valia; 3. galiojim prerogatyva. Valstybs valdymo organai turi tik jiems bdingus poymius: 1. Valstybinio valdymo organai gyvendina konkrei valstybins valdios r valstybin valdym, t.y. priimt statym gyvendinim kinje, socialinje-kultrinje, politinje srityse. 2. Svarbiausius valstybinio valdymo organus formuoja statym leidiamieji organai tai nustatyta LR Konst. ir kituose statymuose. 3. Valstybinio valdymo organai atlieka veikl, kuri vadinama postatymine, ir tuo paiu valstybinio valdymo organai yra atskaitingi statym leidiamiesiems organams. Valstybinio valdymo organus priiri atstovaujamieji organai. 4. Valstybinio valdymo organ veikla labai vairiapus, reikiasi vairiomis formomis: Seimo veikloje dominuoja teiss kuriamoji veikla, o valstybinio valdymo organo visos: teiss kuriamoji, teiss vykdomoji, teiss apsaugos. 5. Valstybinio valdymo organai turi savo sudting struktr. Atsivelgiant j funkcijas, udavinius, sudaroma atskir organ struktra. Svarbiausias valstybinio valdymo organo sudties komponentas yra kompetencija. Ji apibdina administracinio organo teisin veiksnum. Kompetencij sudaro: 1. Udaviniai; 2. Funkcijos; 3. Teiss ir pareigos; 4. Veiklos formos ir metodai. Svarbiausi valdymo organui udaviniai nurodymas, ko jis turi siekti savo veikloje. Organo udaviniai apibrti statymuose ar kt. aktuose, kuriuose reglamentuojama institucijos veikla. Valdymo organ funkcijos tai pagrindins organo veiklos kryptys realizuojant jam ikeltus udavinius. Funkcijos parodo, i koki konkrei veiksm susideda jo veikla. Funkcijos paprastai atspindi valdymo specializacij. Funkcijos vairios, todl jos gali bti klasifikuojamos 3 grupes: 1. Bendros (universalios) bdingos visiems valdymo organams (pvz., apskaita, kontrol ir kt.); 2. Specialios bdingos tik t.t. valdymo organams (pvz., KAM, URM, Valstybs kontrols, Statistikos departamentas); 3. Pagalbinio pobdio bdingos kiekvienai valdymo institucijai, tik pagal savo pobd yra pagalbins pvz. Ratvedyba, vidaus kini reikal tvarkymas, turto apsaugos utikrinimas ir t.t.). Valdymo organ teiss ir pareigos parodo organo funkcij apimt ir j realizavimo ribas. Valdymo organ veiklos forma tai jo udavini, funkcij realizavimo bdas. Pagrindins valdymo formos yra teisins ir neteisins (organizacins). Teisins apibrtos statymu ar kt. teisiniu aktu. Neteisins veiklos formos nereikalauja teisinio veiksm apibrimo. Metodai kiekvienas valstybinio valdymo organas gyvendina savo veikl savais metodais. Pagrindiniais metodais laikomi: 1. tikinimas; 2. Prievarta; 3. vairs ekonominio pobdio veiksmai. 5.3. TEISINIAI VALSTYBINIO VALDYMO ORGAN FORMAVIMO PAGRINDAI IR TVARKA Valstybinio valdymo organai sudaromi teisine tvarka ir teisiniais pagrindais. Vis valstybinio valdymo organ formavimo tvarka ir pagrindai numatyti LRK, statymuose, LRV nutarimuose ir kt. aktuose. Pagrindai ir tvarka gali bti apibrti tiesiogiai ir netiesiogiai. LRV formavimo tvarka yra tiesiogiai nustatyta LR Konstitucijoje.

LRK numatyta, kad steigiamos ministerijos, bet rys ar kiekis nenustatomi. LRK nustatyta, kad LRV gali steigti sau pavaldias staigas ir departamentus. J pagrindas tiksliai apibrtas, o visa kita sprendia ministerijos. LRK numato ministerijas, departamentus, kiti nra tiksliai apibrti. Ministerij, departament, kt. tarnyb nuostatus tvirtina vyriausyb. Nuostatuose sakoma, kad ministerija ar departamentas gali steigti sau pavaldius organus. i tvarka numatyta teisiniame pagrinde; taiau nekalbama konkreiai, kaip steigiami tie organai. 5.4. VALSTYBINIO VALDYMO ORGAN KLASIFIKAVIMO PAGRINDAI Visi valstybinio valdymo organai klasifikuojami: 1. Pagal kompetencijos pobd; 2. Svarbiausi klausim sprendimo bdus; 3. Veiklos teritorines ribas; 4. Organizacijos formavimo tvark; 5. Finansavimo altinius ir kt. Pagal kompetencijos pobd: a) Bendros kompetencijos tvarka (tos institucijos, kurios sprendia politinius, socialinius, kultrinius klausimus, pvz., Vyriausyb); b) akins kompetencijos; c) Tarpakins kompetencijos valdymo organai udavini sprendim koordinuoja su kitais valdymo organais. Pagal svarbiausi klausim sprendimo bd: a) Kolegials klausimai sprendiami posdiuose, sprendimai priimami bals dauguma (pvz., Vyriausyb); b) Vienvaldiai vadovai klausimus sprendia vienvaldikai (ministerijos, departamentai, tarnybos), u juos asmenikai atsako. Pagal veiklos teritorij: a) Centriniai veikia visoje valstybs teritorijoje; b) Vietiniai pvz., savivaldos organai, globos, rpybos skyriai ir pan. Centriniai valdymo organai skirstomi: a) Aukiausieji valstybinio valdymo organai (vyriausyb); b) akiniai, tarpakiniai (ministerijos, departamentai). Pagal teritorin princip gali bti sudaryti tarpregioniniai, tarprajoniniai valdymo organai, kurie savo veikl ipleia keli rajon teritorijoje (pvz., geleinkelis Vilniaus ir iauli apygardos). Pagal formavimo tvark: a) Sudaromi (formuojami) tokie, kuriuos pagal LRK, kt statymus formuoja aukiausios institucijos pvz., vyriausyb; b) Steigiami kuriuos LRK, statym, kt. akt nustatyta tvarka steigiami; pvz., Seimas priima akt steigti t.t. ministerij; c) Skiriami pvz., gamyklos, staigos vadovas, administratorius. Priklausomai nuo finansavimo altinio: a) Biudetiniai (ilaikomi i valstybs biudeto); b) kiskaitiniai (ilaikomi i pelno). 6 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB 6.1. LRV SAMPRATA Pagal LRK ir LRV st., LR Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi Lietuvoje. Ji aukiausias vykdomosios valdios organas. Vyriausybs galias apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai. 6.2. LRV SUDTIS IR FORMAVIMO TVARKA Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posdyje. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo. Ministras turi teis atsistatydinti. Ministras yra atsistatydins, kai apie savo atsistatydinim ratu pranea Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui. 6.3. LRV KOMPETENCIJA, PROGRAMA, FUNKCIJOS Vyriausyb: 1) saugo konstitucin santvark ir Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, tvarko krato reikalus, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; 2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym bei nacionalini program gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, gyvendina Seimo pavirtint Vyriausybs program; 3) koordinuoja ministerij ir Vyriausybs staig veikl; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui valstybs biudeto vykdymo apyskait; 5) remdamasi statymais disponuoja valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark;

10

6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus; 7) teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo; 8) steigia ir panaikina Vyriausybs staigas bei staigas prie ministerij; 9) tvirtina ministerij, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij nuostatus; 10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis bei tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio reikal komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo; 11) statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose; 12) statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje; 13) turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 14) skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus bei savivaldybi veiklos administracin prieir vykdanius Vyriausybs atstovus; 15) sudaro komisijas bei komitetus; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir kiti statymai. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag, reikaling Vyriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos rengimo. Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti. 6.4. LRV STATYM LEIDYBOS INICIATYVOS TEIS Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime. Vyriausyb dl Seimui teikiam statym ar Seimo nutarim projekt priima nutarim. 6.5. LRV VYKDOMA MINISTERIJ IR KIT VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJ VEIKLOS KONTROL Vyriausyb koordinuoja ministerij veikl per ministrus. Vyriausyb turi teis panaikinti ministr ir ministerijoms pavaldi staig, taip pat Vyriausybs staig teiss aktus, jeigu ie prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, statymams, Lietuvos Respublikos tarptautinms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teiss aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams. Ministerij ir Vyriausybs staig teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja statym nustatyta tvarka. 6.6. LRV VEIKLOS ORGANIZAVIMAS. VYRIAUSYBS POSDIAI Vyriausybs darbo tvark nustato Vyriausybs patvirtintas darbo reglamentas. Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti pareignai, kuriems toki teis numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti statymai. Vyriausybs posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Svarbiausi klausimai gali bti aptariami prie Vyriausybs posdius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybs komitetuose, taip pat Vyriausybs sekretoriaus aukiamuose ministerij sekretori pasitarimuose. Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybs posdiuose Vyriausybs reglamento nustatyta tvarka. Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui svarstyti bei sprsti pateikiami klausimai, kurie priskirti j kompetencijai, taip pat klausimai, kuri negali isprsti ministerijos, Vyriausybs staigos (departamentai, tarnybos ir inspekcijos), rajon ir miest valdybos (tarybos) savarankikai arba kartu su kitomis ministerijomis, Vyriausybs staigomis, rajon ir miest savivaldybmis. Klausimus teikia ministrai, Vyriausybs staig vadovai (departament, tarnyb direktoriai, inspekcij virininkai), rajon valdytojai ir respublikos miest merai (taryb pirmininkai), o j nesant - ministrus laikinai pavaduojantys kiti Vyriausybs nariai, Vyriausybs staig vadov, rajon valdytoj ir respublikos miest mer (taryb pirminink) pavaduotojai, kuriems pavesta eiti j pareigas, taip pat Vyriausybs kanceliarijos struktrini padalini vadovai bei patarjai atskirais klausimais, o j nesant - pavaduotojai ir kiti darbuotojai, kuriems pavesta eiti j pareigas. Vyriausybs atstovai regionuose taip pat nustatytja tvarka gali teikti Vyriausybs nutarim ir Ministro Pirmininko potvarki projektus, kitus pasilymus. Vyriausybs posdiai rengiami prireikus, paprastai kart per savait, treiadieniais. Vyriausybs posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pus Vyriausybs nari. Vyriausybs narys, negalintis dalyvauti posdyje, privalo apie tai praneti Ministrui Pirmininkui ir gauti jo sutikim. Negalintys dalyvauti Vyriausybs posdyje Vyriausybs nariai gali ratu pateikti svarstomais klausimais savo nuomon, kuri turi bti paskelbta posdyje. 47. Vyriausybs posdyje negali bti svarstomas kurios nors ministerijos, Vyriausybs staigos, rajono ar miesto valdybos veikl lieiantis klausimas, jeigu jis iki posdio nebuvo su iomis institucijomis derintas ir jeigu posdyje nedalyvauja ios ministerijos, Vyriausybs staigos, rajono ar miesto

11

valdybos atstovas. Vyriausybs sprendim slaptais klausimais projektai pateikiami svarstyti Vyriausybs posdiuose darbui su slaptais dokumentais nustatyta tvarka. Vyriausybs nutarimai (kiti sprendimai) priimami Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma. Balsuojama atvirai ir tik tada, jeigu dl tam tikro nutarimo (sprendimo) nesutampa nuomons ir jeigu to reikalauja bent vienas Vyriausybs narys. Balsus skaiiuoja Vyriausybs kanceliarijos darbuotojas, forminantis posdio protokol. Vyriausybs sekretorius, atsivelgdamas Vyriausybs kanclerio ivadas, teikia Ministrui Pirmininkui silymus dl Vyriausybs nutarimo ar kito teiss akto projekto nagrinjimo Vyriausybs posdyje. Gavs Ministro Pirmininko pritarim traukti projektus darbotvark, Vyriausybs sekretorius sudaro Vyriausybs posdio darbotvarks projekt, nurodo pranejus ir pateikia Ministrui Pirmininkui. Kai Ministras Pirmininkas pasirao posdio darbotvark, Vyriausybs sekretorius ne vliau kaip prie 3 dienas iki posdio isiunia posdio mediag Vyriausybs nariams, pranejams ir kitiems posdyje dalyvausiantiems asmenims. Ministras Pirmininkas turi teis Vyriausybs posdio metu pasilyti traukti darbotvark ir naujus klausimus. Pasilyti Ministrui Pirmininkui traukti klausim darbotvark turi teis ir ministras. Vyriausybs posdyje iklausomas praneimas ir Vyriausybs nari nuomon. Jeigu posdio pirmininkas leidia, savo nuomon gali pareikti ir kiti posdyje dalyvaujantys asmenys. Vyriausybs posdiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posdio eils numeris, posdyje dalyvaujantys asmenys, svarstom klausim pateiks pranejas bei nuomon iuo klausimu pareik kalbtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokol pasirao Ministras Pirmininkas. 6.7. LRV AKTAI IR J PRIMIMO TVARKA Vyriausybs nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posdio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarim pasirao Ministras Pirmininkas ir projekt pateiks ministras. Vyriausybs nutarimus, kuriais keiiami ar pildomi anksiau priimti nutarimai, pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasiras ankstesnj nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo projekt. Vyriausybs nutarimai pasiraomi per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenustato kitaip. Vyriausybs nutarimai sigalioja statym nustatyta tvarka. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, forminamus rezoliucijomis. Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. statym ir kt Seimo akt projektai, svarstomi Vyriausybje, turi bti suderinti su LR Teisingumo ministerija. 6.8. LRV ATSAKOMYB IR ATSKAITOMYB Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui Vyriausybs programos gyvendinimo ataskait. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui. 6.9. LRV PIRMININKO IR MINISTR TEISIN PADTIS, J NELIEIAMUMO GARANTIJOS Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, taip pat negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. Vyriausybs nari ir politini pareign atlyginimo u darb dyd nustato valstybs politik darbo umokesio statymas. Iki sigalios is statymas, tarnybinis atlyginimai nustatomi: Ministro Pirmininko - 60 procent Respublikos Prezidento atlyginimo, ministr - 50 procent Respublikos Prezidento atlyginimo, o politini pareign - Vyriausybs nutarimu pagal alies vidutinio darbo umokesio koeficient. Politiniai pareignai yra politinio ar asmeninio pasitikjimo pagrindu paskirti valstybs tarnautojai (A lygio valdininkai). Atlyginim Vyriausybs nariams moka Vyriausybs kanceliarija. Vyriausybs atstovavimo alyje ir usienyje ilaidoms finansuoti Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybs kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybs biudete numatyt bendr reprezentacijos l, kiekvien mnes skiriama trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio suma. i l naudojimo tvark nustato Vyriausyb. Nedidinant ministerijai skiriam bendr reprezentacijos l, Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromi ministr fondai. J naudojimo tvark nustato finans ministras. Ministras Pirmininkas gali turti rezidencij, ilaikom i Vyriausybs kanceliarijai valstybs biudete numatyt l. Pasibaigus Vyriausybs nari ir politini pareign kadencijai, taikomos ios socialins garantijos: 1) perdavus pareigas, imokama Vyriausybs nario ar politinio pareigno dviej vidutini mnesini darbo umokesi dydio kompensacija, o iems pareignams atsistatydinus arba atleidus juos i pareig Vyriausybs (kai tai numatyta statym ar kit teiss akt), Ministro Pirmininko ar ministro iniciatyva, - vieno vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio ieitin paalpa; 2) Ministro Pirmininko, ministro ar Vyriausybs bei Ministro Pirmininko skiriam politini pareign, kurie uvo eidami tarnyb, eimai imokama vienkartin dvej su puse met tarnybinio atlyginimo dydio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis imokama uvusiojo sutuoktiniui, tvams bei ilaikytiniams. iuo atveju ilaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo uvusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym; uvusiojo vaikai, gim po jo mirties; nepilnameiai vaikai - iki jiems

12

sukaks 16 met, o besimokantys nustatyta tvarka registruot mokymo staig dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks 24 metai; invalidai - invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras ar Vyriausybs bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareignai, kurie uvo eidami tarnyb, laidojami valstybs lomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami tarnyb, buvo sualoti, jiems imokama nuo vieneri iki dvej su puse met tarnybinio atlyginimo dydio kompensacija atsivelgiant sualojim sunkum. io straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos socialins garantijos netaikomos asmenims, kai ie asmenys paskirti arba irinkti kitas pareigas valstybinje staigoje, organizacijoje, valstybs ar savivaldybs monje. Los iame straipsnyje numatytoms socialinms garantijoms skiriamos i valstybs biudeto. Vyriausybs nariai ir j skiriami politiniai pareignai negali turti socialini privilegij. Ministras Pirmininkas, ministrai bei politiniai pareignai negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig (iskyrus galimyb Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kit atlyginim, iskyrus jiems nustatyt pagal pareigas Vyriausybje ar politinio pareigno atlyginim bei umokest u krybin veikl. Atlyginimu u krybin veikl laikomas autorinis honoraras u paskaitas, meno krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas, u dalyvavim radijo bei televizijos laidose bei i laid raus, taip pat atlygis u pedagogin darb valstybinse mokslo staigose. 6.10. LRV KOMISIJOS Vyriausyb prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinsias komisijas. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybs skiriamas Vyriausybs narys ar kitas asmuo. Komisij udavinius, funkcijas, galiojimus, veiklos tvark ir finansavim nustato Vyriausyb. Los nuolatinms komisijoms finansuoti turi bti numatytos valstybs biudete; nenumatytiems atvejams j gali bti skiriama i Vyriausybs rezervo fondo. Ministras Pirmininkas vairiems klausimams nagrinti ir pasilymams rengti gali sudaryti darbo grupes. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo. Konkreius darbo grups tikslus ir udavinius nustato Ministras Pirmininkas. L darbo grups veiklai skyrimo klausim prireikus sprendia Vyriausyb. 6.11. LRV KANCELIARIJA Vyriausyb turi kanceliarij (toliau - Vyriausybs kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausyb, Ministr Pirminink ir Ministro Pirmininko aparat. Tai pagalbinis aparatas, kuris susideda i struktrini padalini: juridinio, kontrols skyri, paslapi apsaugos sektoriaus ir kt. Kanceliarijoje dirba vyriausybs patarjai (specialistai) ekonomikos, finans ir ido, pramons ir prekybos ir kitais klausimais. Vyriausybs kanceliarijai vadovauja Vyriausybs sekretorius. Ministro Pirmininko aparat sudaro politinio ar asmeninio pasitikjimo pagrindu skiriami valstybs tarnautojai, padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybs vadovui, priimti ir gyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybs kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacin sudt ir darbuotoj funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybs kanclerio teikimu. Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginim moka ir kitas veiklos ilaidas finansuoja Vyriausybs kanceliarija. Darbo sutartis su aparato darbuotojais pasirao Vyriausybs kancleris. Vyriausybs kancleris Ministro Pirmininko pavedimu gali skirti ir atleisti i pareig Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikjimo pagrindu skiriamus valstybs tarnautojus. Vyriausybs kanceliarijoje karjeros valstybs tarnautojai sudaro slygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Vyriausybs kanceliarijos sudt Vyriausybs sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras Pirmininkas. Vyriausybs kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos statymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybs nutarim ir Ministro Pirmininko potvarki projektai bei originalai, taip pat Vyriausybs posdi protokolai. Vyriausybs sekretorius pagal savo kompetencij gali leisti pavedimus - rezoliucijas ministerijoms (ministerij sekretoriams) ar staigoms prie Vyriausybs. Vyriausybs sekretorius yra Vyriausybs antspaudo saugotojas ir atsako u antspaudo naudojim. 6.12. LRV IR VIETOS SAVIVALDYBI SANTYKIAI Vyriausyb: 1. kontroliuoja skiriamus Vyriausybs atstovus, kaip jie vykdo statymo nustatytus galiojimus priirdami, ar savivaldybs laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs nutarimus ir sprendimus; 2. teikia rekomendacijas savivaldybms socialins apsaugos, sveikatos, vietimo ir kultros pltojimo bei kitais klausimais. Vyriausyb valdym apskrityje - Lietuvos Respublikos teritorijos auktesniajame administraciniame vienete - organizuoja per apskrities virinink, ministerijas bei Vyriausybs staigas. Vyriausybs teikimu Seimas nustato ir keiia apskrities ribas bei centr, suteikia ir keiia apskrities pavadinim. Ar savivaldybs laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai. Apskrities virininko administracijos sudt ir jos nuostatus tvirtina Vyriausyb. Apskrities virininko ir Vyriausybs atstovo galiojimus nustato statymai. 7 TEMA. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR KITI CENTRINIAI VALSTYBINIO VALDYMO ORGANAI

13

Ministerijos (M) tai akinio valdymo institucijos. J yra 14: aplinkos apsaugos, finans, socialins apsaugos ir darbo, vietimo ir mokslo, kio, URM, VRM, Valdymo reikal (?), M, KAM, Sveikatos apsaugos, teisingumo, susisiekimo ir dar kakokia. Jas skiria ir naikina Seimas, priimdamas atitinkam nutarim (statym). Ministerijos vykdo jom pavestas funkcijas ir gyvendina valstybs politik savo srityje. Vadovauja ministras. M vadovaujasi konstitucija, savo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausyb. Ministerijos turi savo administracij, vadovaujam jos sekretoriaus (M vidaus administratorius. M turi savo struktra: Departamentai Skyriai Ir kiti padaliniai Prie M dali bti: Departamentai (muitins dep.) Kitos tarnybos (Konkurencijos ir Vartotojo teisi gynimo tar) Inspekcijos (mokesi inspekcija) Jos vidaus struktr neeina, tik veiklos sfer. Departamentui prie M vadovauja direktorius. Ministras pirmininkas (MP), ministro teikimu skiria viceministrus. J skaiius vairus. J funkcijos apibrtos ministro sakymu, turi savo veiklos srit. Prie kiekvienos M yra kolegija patariamasis organas, padeda ministrui sprsti jo klausimus. Nariai: 1. Ministras 2. Viceministrai 3. Sekretorius 4. Gali bti ir kiti vadovai 5. Gali bti ir kit institucij atstovai. Ministras asmenikai atsako u M darb. Savo sprendimus jis formina savo sakymais. Ministras gali ir nesutikti su kolegijos sprendimu. Ministras gali svarstyti vairius klausimus su kitomis M ir priimti bendr sakym. Yra ir kit centrini institucij grup, kurias steigia Seimas, jos ataskaitingos ne vyriausybei, o Seimui. Jos: Vadovauja tam tikrai sriiai ar Vykdo tam tikr funkcij Tai: 1. Valstybs kontrol 2. Valstybinis Bankas (gal grieiau Centrinis) 3. Valstybinis saugumo departamentas 4. Ir kt. Jos yra valstybs institucijos toks j statusas tai nra vykdomosios valdios institucijos. Nors jos vykdo valstybinio valdymo funkcijas. Jos pagal savo prigimt ir pobd priklauso valdymo institucijoms. Tai vykdomoji valdia (ne statym leidiamoji ir ne teismin) 8 TEMA. APSKRITIES VALDYMAS Yra apskrities valdymo statymas V 94-101 Apskritis (A) LR teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas ir kitas institucijas organizuoja vyriausyb. Apskrities valdymas sudtin valstybs valdymo dalis. A ribas nustato Seimas savo statymu. A virininkas vadovauja administracijai. Jis remiasi: Konstitucija statymais Kitais aktais Vyriausybs nutarimais Yra 10 apskrii. Vyriausyb patvirtino tipin A valdymo struktr. A administracij eina. 1. Virininkas 2. Pavaduotojas 3. Sekretorius 4. Virininko patarjai A valdymo aparatas turi struktrinius padalinius: 1. Kaimo reikal departamentas 2. ems tvarkymo dep 3. Apskaitos ir finans dep 4. Socialini reikal ir vietimo dep 5. Socialins saugos d 6. Regionins pltros d 7. Teiss d 8. Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija 9. A gydytojo tarnyba 10. Ir kt.

14

Kiekviena A turi i struktr. Departamentai susideda i skyri. Teiss departamentas: a) Juridinis b) Turto valdymo c) Konkurencijos ir vartotoj teisi prieiros specialistai A virininko kompetencija : Juos skiria ir atleidia vyriausyb. Jis turi bti: LR pilietis, negali kitur dirbti, turi auktj isilavinim. Atsiskaito vyriausybei. Jo udaviniai: 1. gyvendinti valstybs politik: 1.1. Socialinio aprpinimo srityje 1.2. vietimo srityje 1.3. Kultros 1.4. Sveikatos prieiros 1.5. Teritorij planavimo 1.6. ems kio 1.7. Aplinkos apsaugos 1.8. Paminklotvarkos 1.9. Kt. srityje 2. Koordinuoti vyriausybs, staig veikl 3. Numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis Funkcijas nustato taip pat statymai Virininko galiojimai: 1. vietimo ir socialini reikal srityje 1.1. Steigia ir likviduoja vietimo, kultros, sporto, globos staigas ir tarnybas 1.2. Atsako u t staig formavim ir ilaikym 1.3. Priiri bendrosios politikos vykdym vietimo, kultros, socialins apsaugos srityje 1.4. Kartu su darbo biromis sprendia gyventoj uimtumo problem 2. galiojimai sveikatos srityje 2.1. Dalyvauja nustatant sveikatinimo kryptis 2.2. Ilaiko, steigia ir likviduoja sveikatos prieiros staigas 2.3. Analizuoja gyventoj sveikatinimo bkl 2.4. Silo vyriausybei skelbti apskrities teritorij pavojaus ar alos visuomens sveikatai rajonu 3. Teritorij planavimo ir paminklotvarkos srityje 3.1. Rengia bendrojo ir spec planavimo dokumentus 3.2. Kaupia ir tvarko teritorij planavimo duomenis 3.3. Atlieka pastat, statini ir rengim projektavim, teisin registravim (v-bini) (?). 3.4. Atlieka kultros vertybi ir paminkl apsaugos apskait 3.5. Atlieka objekt statybos usakovo funkcijas 3.6. Ir kt. 4. ems kio srityje 4.1. Tvarko laisvos valstybins ems fond, iskyrus, kur perduoda savivaldybms 4.2. Organizuoja valstybin kadastr 4.3. gyvendina ems reform. 4.4. Organizuoja valstybin melioracijos ir hidrotechnini rengini prieir ir kt. 5. Gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos srityje 5.1. Nustato limitus, kontroliuoja, kaip j laikomasi 5.2. Organizuoja veikl saugomose teritorijose 5.3. vertina kins veiklos poveik, analizuoja padt 5.4. Kontroliuoja mik bkl, j naudojimo ir apsaugos padt 5.5. Organizuoja vandens telkini apsaugos zon tvarkym. 6. Nagrinja fizini ir juridini asmen praymus, skundus, priima sprendimus 7. Registruoja visuomenines organizacijas 8. Atlieka keli prieir 9. Registruoja vairias mainas 10. Registruoja pastatus, statinius, gyvenamj plot. 11. Organizuoja stichini nelaimi, avarij padarini likvidavim statymas numato ir virininko teise: 1. Teikia vyriausybei pasilymus 2. Dalyvauja vyriausybs posdiuose, kit institucij posdiuose, jei lieia apskrities veikl 3. Gali kviesti apskrities ministerijoms pavaldi institucij vadovus pasitarti 4. Kooperuoti savivaldybi las bendriems darbams vykdyti 5. Valdyti, naudoti valstybs turt 6. Rengti konkursus, konferencijas ir kt.

15

Virininkas priiri vis jam pavaldi ir nepavaldi veikl, kad neprietaraut statymams: Viej tvark Sanitarij, higien Kov su gyvn infekcijomis, augal kenkjais ir pan. Virininkas, rads paeidim, informuoja vyriausyb. O tai pat: 1. Virininkas atleidia i pareig pavaldi staig vadovus 2. Leidia sakymus ir kitus teiss aktus, juos kontroliuoja Prie A virininko sudaroma taryba: Virininkas Jo pavaduotojai Savivaldybi merai Taryba sprendia svarbiausius A klausimus. 9 TEMA VALSTYBINIAI TARNAUTOJAI !!! 9.1.VALSTYBINS TARNYBOS SVOKA IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI. 9.2.VALSTYBINI TARNAUTOJ SVOKA IR J TEISINS PADTIES PAGRINDAI. Valstybins tarnybos institutas. Jo teisinis reguliavimas labai sudtingas: aprpia ne tik Administracins teiss,bet ir kit teiss ak sfer: Konstitucin, Darbo, Civilin teis. Toliau nagrinjami tik pagrindai, detals bus Darbo teisje. Klausimas sudtingas, ne visos normos g.b. gyvendinamos, iuo metu yra pereinamas laikotarpis. Tarnybos statymo taikymo praktika vieias reikalas ir nra didel. Mokslinje literatroje Valstybs Tarnybos svoka: - siaura prasme: Valstybs Tarnyba kaip jos tarnautoj veikla. - platesne prasme: Valstybs Tarnyba kaip jos tarnautoj veikla + Valstybs Tarnybos organizavimas, jos teisinis reglamentavimas, tarnautoj teisi ir pareig nustatymas, j atsakomybs ir kt. klausimai. L.R. VALSTYBS TARNYBOS STATYMAS 1999 m. liepos 8 d. is statymas nustato pagrindinius valstybs tarnybos principus, valstybs tarnautojo status ir valstybs tarnybos valdymo teisinius pagrindus. 2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos 1. Valstybs tarnyba - teisini santyki tarnyboje visuma, reglamentuojama valstybs teiss aktais, nustataniais valstybs tarnautojo statuso gijim, pasikeitim ir praradim-Tai plaioji Valstybs Tarnybos prasm,jos esm-tarnautojo statusas. Svokos turinys-2 klausimai: 1)kas yra Valstybs tarnautojas. 2) kas yra Valstybs tarnautojo statusas 2. Valstybs tarnautojas - fizinis asmuo, gijs io ir kit statym nustatyt valstybs tarnautojo status ir valstybs (valstybinse ir savivaldybi) institucijose ar staigose atliekantis vieojo administravimo, kines ar technines funkcijas arba teikiantis viesias paslaugas visuomenei. 3. Valstybs tarnautojo statusas - io ir kit statym apibrt tarnybini teisi ir pareig visuma, nustatoma teiss aktais, reglamentuojaniais valstybs tarnautojo primim ir atleidim i valstybs tarnybos, jo teises, pareigas, atsakomyb, darbo umokest ir socialines bei kitas garantijas. 4. Valstybs tarnautojo statuso praradimas - io statymo ir kit teiss akt nustatyt vieojo administravimo funkcij valstybs ar savivaldybs institucijose ar staigose atlikimo teiss, kit teisi, pareig, atsakomybs, darbo umokesio ir socialini bei kit garantij netekimas ir i asmen atleidimas i valstybs tarnybos su teise ar be jos io statymo nustatyta tvarka grti valstybs tarnyb. 5. Vieasis administravimas - statym ir kit teiss akt reglamentuojama valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta valstybs ar vietos savivaldos institucij aktams gyvendinti bei numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti. 6. Vieojo administravimo valstybs tarnautojas - valstybs tarnautojas, dirbantis valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje ir atliekantis statym ir j pagrindu priimt teiss akt nustatytas vieojo administravimo funkcijas. 7. Karjeros valstybs tarnautojas - vieojo administravimo valstybs tarnautojas, konkurso bdu priimtas tarnyb neterminuotam laikui, prisieks valstybei ir turintis galimyb nustatyta tvarka siekti auktesni ar kit pareig tarnyboje. 8. Statutinis valstybs tarnautojas - vieojo administravimo ar paslaug valstybs tarnautojas (muitininkas, policininkas, kontrolierius, diplomatas, civilins krato apsaugos tarnybos tarnautojas, Lietuvos banko ar auktojo mokslo staigos darbuotojas ar kitas tarnautojas), kurio status nustato atskiras statymas ar statutas.

16
9. Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas - vieojo administravimo valstybs tarnautojas, priimtas tarnyb pareigoms, raytoms Seimo patvirtint politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi sra. 10. staigos vadovas - valstybs tarnautojas, konkurso bdu ar politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybs ar savivaldybs staigai nustatytos kadencijos laikotarpiui. 11. Pakaitinis valstybs tarnautojas - valstybs tarnautojas, atliekantis laikinai nesanio karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojo funkcijas. 12. Vieoji paslauga - valstybs ar savivaldybs steigt staig veikla, teikianti visuomenei socialines, vietimo, mokslo, kultros, sporto ir kitas statym nustatytas paslaugas. 13. Paslaug valstybs tarnautojas - valstybs tarnautojas, dirbantis valstybs institucijoje, staigoje ar savivaldybje ir atliekantis kines ar technines funkcijas arba teikiantis viesias paslaugas visuomenei. 14. Pareignas valstybs tarnautojas (valstybs saugumo, policijos, muitins, mokesi inspekcijos ar kitas tarnautojas), turintis administracinius galiojimus pagal pareigas pavaldiems ar nepavaldiems asmenims. 15. Privalumai - privalomi ar papildomi administraciniai gebjimai, profesiniai gdiai ir dalykins savybs, kurie gali bti svarbs palyginti su kito pretendento valstybs tarnyb gebjimais, profesiniais gdiais ir dalykinmis savybmis. 16. Nelojalumas valstybs tarnautojo veiksmai ar elgesys, perengiantys teistumo ribas ir prieiki Lietuvos valstybei bei jos konstitucinei santvarkai. 17. Nealikumas siningas tarnybini pareig atlikimas nepaisant valstybs tarnautojo ir interesanto lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim, politini pair ar narysts politinse partijose ar politinse organizacijose. 18. Asmenys, su valstybs tarnautojais susij artimais giminysts ir svainysts ryiais - valstybs tarnautojo tvai, tviai, broliai, seserys ir j vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j sutuoktiniai ir j vaikai, taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir j vaikai. 19. Valstybs ar savivaldybi institucijos - atstovaujamosios valdios (Seimas ir savivaldybs taryba) institucijos, valstybs vadovas Respublikos Prezidentas, vykdomosios valdios (Vyriausyb, ministerija, apskrities virininkas, meras (valdyba), teismins valdios (Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Auktesnysis administracinis teismas, Apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai, prokuratra), kontrols (valstybs kontrolierius, Seimo kontrolieriai, Vyriausybs atstovas, Vyriausioji tarnybins etikos komisija, moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius, savivaldybs kontrolierius) institucijos, taip pat kitos institucijos, apibrtos Vieojo administravimo statymo. 20. Valstybs ir savivaldybi staigos - Seimo kanceliarija, Prezidentra, Vyriausybs kanceliarija, Vyriausybs staigos ir staigos prie ministerij (komitetai, departamentai, tarnybos, agentros, inspekcijos ir kt.) bei joms pavaldios staigos, Vyriausybs atstov tarnybos, apskrii virinink administracijos ir apskrii staigos, savivaldybi sudarytos administracijos, staigos, tarnybos ar seninijos, taip pat kitos valdios, teisingumo ar kontrols staigos, turinios statym joms suteiktus galiojimus ir atliekanios joms pavestas vieojo administravimo funkcijas. 21. Valstybs politikai - asmenys, pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai irinkti Lietuvos Respublikos piliei arba atstovaujamosios valdios paskirti politinei programai vykdyti Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, merai, savivaldybi taryb nariai. 22. Politin veikla - fizinio asmens dalyvavimas politini partij ar politini organizacij veikloje, j organizuojamuose mitinguose, susirinkimuose, demonstracijose ar kituose renginiuose, kuriais padedama formuoti ir ireikti bendrus piliei interesus ir politin vali, taip pat kiti veiksmai, kuriais remiama politin partija ar politin organizacija. Valstybs tarnybos pagrindiniai principai 1. Lietuvos Respublikos valstybs tarnyba grindiama statymo virenybs, lygiateisikumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principais. 2. Pagal statymo virenybs princip: 1) valstybs tarnautojo statusas, reglamentuotas io ir kit statym, negali bti keiiamas kitaip negu statymu; 2) niekas neturi teiss dl politini ar kit interes versti valstybs tarnautoj atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, virijanius jo galiojimus; 3) valstybs tarnautojui garantuojama teis ginti savo teistus interesus visais statym nustatytais bdais.

17

3. Pagal lygiateisikumo princip kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi vienodas teises stoti valstybs tarnyb, o valstybs tarnautojo statusas negali bti ribojamas dl jo lyties, rass, tautybs, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim, politini pair ar subjektyvi kit aplinkybi. 4. Pagal politinio neutralumo princip vieojo administravimo valstybs tarnautojas privalo nealikai tarnauti monms, nepaisydamas asmenini politini pair, tarnybos metu nedalyvauti politinje veikloje (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus). 5. Pagal skaidrumo princip bet kokia valstybs tarnautojo tarnybin veikla yra viea ir suprantama, atvira vertinti ir susipainti su jo rengtais tarnybiniais dokumentais, iskyrus statym ar kit teiss akt saugomas valstybs ar tarnybos paslaptis. Tai naujas principas, doc.P.P. nuomone moksle toks principas yra, tai kodl gi ia netaikyti:6. Pagal karjeros princip primimas valstybs tarnyb neterminuotam darbui ir auktesni ar kit pareig siekimas yra grindiamas pretendent konkurencija, objektyviai vertinant j profesin pasirengim, gdius ir privalumus konkurso metu. Svokos:Privilegijos-i prigimties.Lengvatos-epizodinio pobdio Deja statymo projekto autoriams teko susitaikyti su: 3. is statymas netaikomas: 1) valstybs politikams; 2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, kit teism teisjams ir prokurorams; 3) valstybs kontrolieriui; 4) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams; 5) Seimo kontrolieriams; 6) moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriui; 7) Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybini komisij pirmininkams, j pavaduotojams ir nariams; 8) profesins karo tarnybos kariams; 9) valstybs ir savivaldybi moni darbuotojams; 10) kines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos diplomatini atstovybi ir konsulini staig darbuotojams ne Lietuvos Respublikos pilieiams. 9.3. VALSTYBS TARNAUTOJ RYS 9.4. VALDININK TEISINIS STATUSAS Pagal akas: vietimo, Mokslo, Sveikatos apsaugos, etc. Pagal profesij: Teisininkai, Ininieriai, Gydytojai, Seniausios profesijos atst., etc. Pagal pareigas: vadovus, pavduotojus, kt. Pagal teisini galiojim apimt:(Labai svarbu teisiniu poiriu!): pareignus, ne pareignus. Valstybs tarnautoj grups: 1. Valstybs tarnautojai skirstomi ias grupes: 1) vieojo administravimo (tarp j statutinius valstybs tarnautojus); 2) paslaug. 2. Vieojo administravimo valstybs tarnautojai skirstomi : 1) karjeros;(priimtas konkurso bdu,neterminuotai,prisieks Valstybei ir turintis galimyb siekti auktesni pareig.) 2) politinio (asmeninio) pasitikjimo; (priimtas tarnyb pareigoms,raytoms Seimo patvirtint Politinio(asmeninio pasitikjimo)darbuotoj tarnautoj sra) 3) staig vadovus;( valstybs tarnautojas, konkurso bdu ar politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybs ar savivaldybs staigai nustatytos kadencijos laikotarpiui). 4) pakaitinius. (valstybs tarnautojas, atliekantis laikinai nesanio karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojo funkcijas. ) 3. Paslaug valstybs tarnautojai ( valstybs tarnautojas, dirbantis valstybs institucijoje, staigoje ar savivaldybje ir atliekantis kines ar technines funkcijas arba teikiantis viesias paslaugas visuomenei)skirstomi : 1) staig vadovus;( valstybs tarnautojas, konkurso bdu ar politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybs ar savivaldybs staigai nustatytos kadencijos laikotarpiui.) 2) viej paslaug (tarp j statutinius valstybs tarnautojus);iai grupei priklauso ir auktojo mokslo staigos 3) atliekanius kines ar technines funkcijas. Valstybs tarnautoj pareigybi lygiai ir kategorijos 1. Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 4 lygius: 1) A lygis - pareigybs, kurioms btinas auktasis magistro (auktasis universitetinis) arba jam prilygintas isilavinimas; 2) B lygis - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktesnysis (auktasis neuniversitetinis) isilavinimas; 3) C lygis - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis isilavinimas ir gyta profesin kvalifikacija; 4) D lygis - pareigybs, kurioms nebtinas vidurinis isilavinimas. 2. Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 20 kategorij . Jos apima visus lygius taip, kad 1-a yra emiausia D lygio kategorija, o 20-a - aukiausia A lygio kategorija. Kategorijos nustatomos remiantis Pareigybi apraymo ir vertinimo metodika.

18

3. Pareigybes tam tikram lygiui ir kategorijai priskiria: 1) statymas - Vyriausybei neatskaiting institucij ir staig politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybes. Jos priskiriamos A lygiui; 2) Vyriausyb - kitas pareigybes. Valstybs tarnautoj pareigybi sraai ir apraymai 1. Valstybs tarnautoj pareigybi srauose nurodoma: pareigybs pavadinimas, grup, lygis ir kateg orija. 2. Valstybs tarnautoj pareigybi pavyzdin sra tvirtina u valstybs tarnyb atsakingas ministras. sra neraomos politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybs, kuri sra tvirtina Seimas. Steigiant naujas pareigybes, valstybs tarnautoj pareigybi pavyzdinis sraas papildomas. 3. Valstybs tarnautoj pareigybi sraus pagal Valstybs tarnautoj pareigybi pavyzdin sra valstybs institucijose, staigose ir savivaldybse sudaro u personalo valdym atsakingi asmenys. 4. Valstybs tarnautoj pareigybi sraus valstybs institucijose ir staigose tvirtina: 1) Seimo kanceliarijos, Prezidentros, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo - i institucij vadovai ar j galioti asmenys; 2) kit teism (iskyrus Konstitucin Teism ir Lietuvos Aukiausij Teism) - teisingumo ministras; 3) prokuratr - generalinis prokuroras; 4) Valstybs kontrols, Lietuvos banko, Seimo kontrolieri staigos, Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnybos, Valstybs saugumo departamento, Vyriausybei atskaiting institucij ir staig - i institucij ar staig vadovai; 5) Seimo, Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento paskirt valstybini komisij personalo - j pirmininkai; 6) savivaldybs administracijos ir savivaldybi staig - meras (jei sudaroma savivaldybs valdyba, - valdyba). Savivaldybs kontrolieriaus tarnybos pareigybi sra tvirtina savivaldybs kontrolierius. 5. Valstybs tarnautoj pareigybi pavyzdinis sraas ir valstybs tarnautoj pareigybi sraus rayt pareigybi apraymai rengiami pagal Vyriausybs patvirtint Pareigybi apraymo ir vertinimo metodik bei patvirtint tvark. 9.5 PAREIG VALSTYBS TARNYBOJE JIMO IR ATLEIDIMO I PAREIG ADMINISTRACINIS TEISINIS REGULIAVIMAS Priemimas valstybs tarnyb 1. Asmenims, stojantiems valstybs tarnyb, taikomi ie bendrieji reikalavimai: 1) Lietuvos Respublikos pilietyb ir lietuvi kalbos mokjimas. ie reikalavimai netaikomi io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais; 2) amiaus cenzas: ne maiau kaip 18 met ir ne daugiau kaip Valstybini socialinio draudimo pensij statymo nustatytas senatvs pensijos amius. Reikalavimas dl senatvs pensijos amiaus netaikomas politinio (asmeninio) pasitikjimo ir pakaitiniams valstybs tarnautojams bei kines ar technines funkcijas atliekantiems paslaug valstybs tarnautojams; 3) isilavinimas, btinas atlikti tam tikro lygio valstybs tarnautojo pareigas; 4) Karo prievols statymo nustatytos pradins karo prievols atlikimas. is reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, statymo numatytais atvejais ir tvarka nuo ios prievols atleistiems, taip pat asmenis, kuriems ji atidta ar pakeista kitais tarnybos atlikimo bdais. 2. Asmenys, stojantys valstybs tarnyb ir siekiantys vieo konkurso bdu bti paskirti vieojo administravimo valstybs tarnautoj pareigas, kuri kategorija yra auktesn u emiausi tam tikro lygio kategorij, privalo bti ij valstybs tarnautoj vadinio mokymo program. 3. Asmenys, siekiantys aukiausi kategorij vieojo administravimo valstybs tarnautoj pareig, privalo bti ij atitinkam Lietuvos vieojo administravimo instituto mokymo program (ar jai prilygint). Pareigybes, kurioms keliamas is reikalavimas, nustato Vyriausyb. 4. Reikalavimas bti Lietuvos Respublikos pilieiu netaikomas paslaug valstybs tarnautojams Lietuvos Respublikos gyventojams ir i valstybi pilieiams: valstybi, priklausani Europos Sjungai, 2) NATO nars 5. Reikalavimas mokti lietuvi kalb netaikomas kines ar technines funkcijas atliekantiems paslaug valstybs tarnautojams. 6. valstybs tarnyb negali bti priimti asmenys: 1) teisti u sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus valstybs tarnybai; 2) u tarnybin nusiengim pagal statym atleisti i valstybs tarnybos, jei nuo atleidimo i valstybs tarnybos dienos neprajo 10 met; 3) buv SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai - pagal statymo Dl SSRS valstybs saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir ios organizacijos kadrini darbuotoj dabartins veiklos reikalavimus. Dokumentai, pateikiami stojant valstybs tarnyb 1. Pretendentas valstybs tarnyb privalo pateikti iuos dokumentus: 1) praym dalyvauti atrankoje; 2) asmens tapatyb liudijant dokument; 3) isilavinim liudijant dokument; 4) pretendento pilietyb ir ami rodanius dokumentus; 5) dokumentus, rodanius, kad karo prievolininkas atliko karo prievol arba kad statymo numatytais atvejais ir tvarka nuo ios prievols jis yra atleistas, arba kad karo tarnyba jam yra atidta; 6) asmenini privalum sra, kuriame pretendentas laisva forma nurodo savo gdius ir kitas dalykines savybes;

19

7) nustatytos formos anket, kurioje nurodomi io statymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti ir kiti duomenys. Pretendent valstybs tarnyb atrankos bdai 1. Priimant valstybs tarnyb, taikomi ie pretendent atrankos bdai: 1) egzaminai; 2) privalum vertinimas. Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisijos 1. Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisijos sudaromos paskelbus primim valstybs tarnyb. 2. Komisijos sudt ir darbo tvark nustato pretendent valstybs tarnyb atrankos komisij pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti u valstybs tarnyb atsakingo ministro. Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisijos nariais negali bti asmenys, kuriuos su pretendentais sieja artimi giminysts ar svainysts ryiai ar kitos neobjektyvum skatinanios aplinkybs. Karjeros valstybs tarnautoj primimas 1. Karjeros valstybs tarnautoj primimo valstybs tarnyb etapai yra pretendent valstybs tarnyb atranka ir j stauot arba bandomasis laikotarpis. Priimant karjeros valstybs tarnautojus, taikomas atrankos bdas - egzaminai. 2. Pretendentai karjeros valstybs tarnautojus atrenkami vieo konkurso bdu: 1) pareigas, kuri kategorija yra emesn u 20- kategorij; 3. Administratoriaus primim organizuoja savivaldybs meras (jei sudaroma savivaldybs valdyba, - valdyba). Primim Savivaldybs kontrolieriaus tarnyb organizuoja savivaldybs kontrolierius. 4. Pretendent valstybs tarnyb atrankos komisija: 1) pagal egzamin rezultatus ir, jei egzamin rezultatai vienodi, pretendent privalum vertinim atrenka pretendentus, o konkurso rezultatus idsto ratu ir skelbia vieai; Pretendentai negali bti silomi pareigas, kurias einant su tiesioginiu tarnybos vadovu juos siet artimi giminysts ar svainysts ryiai, jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba vieno teise kontroliuoti kit. sakymas sigalioja, kai asmuo, paskirtas pareigas neterminuotam laikui, prisiekia Lietuvos Respublikai. sakymui sigaliojus, is asmuo gyja karjeros valstybs tarnautojo status. Valstybs tarnautojui teikiamas paskyrimo valstybs tarnyb ratas, pasiraytas u valstybs tarnyb atsakingo ministro, ir valstybs tarnautojo paymjimas. Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj primimas 1. politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas asmenys priimami be konkurso - valstybs politik pasirinkimu. 2. Pretendent konkreias pareigas skiria: 1) Seime - Seimo Pirmininkas ar jo galiotas asmuo; 2) Prezidentroje - Respublikos Prezidentas ar jo galiotas asmuo; 3) Ministro Pirmininko aparate ir departamentuose prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs - Ministras Pirmininkas ar jo galiotas asmuo; 4) ministerijose - viceministro ar viceministro-departamento direktoriaus pareigas - Ministras Pirmininkas ministro teikimu; kitas pareigas - ministras; 5) savivaldybse - meras. 3. Vyriausybs atstovus ir apskrii virininkus skiria Vyriausyb, o apskrii virinink pavaduotojus - Ministras Pirmininkas apskrities virininko teikimu. 4. Asmuo, stojs valstybs tarnyb ir paskirtas politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojo pareigas, valstybs tarnautojo status gyja nuo paskyrimo dienos. Jam teikiamas nustatyto pavyzdio valstybs tarnautojo paymjimas. 5. Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj tarnyba baigiasi kartu su juos pasirinkusi valstybs politik kadencija ar pasibaigus i politik galiojimams. staig vadov primimas 1. staig vadov pareigas asmenys priimami vieo konkurso bdu arba be konkurso politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. staigas, kuri vadovai yra politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai, taip pat valstybs politikus, kurie turi teis skirti i staig vadovus - politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus, - nustato statymai. 2. Vieo konkurso bdu staig vadovai priimami staigos steigimo akto, kit teiss akt nustatytai kadencijai. Kadencija negali bti ilgesn kaip 5 metai ir nesietina su Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb kadencijomis. Priimant staig vadovus, taikomas pretendent vertinimo bdas - privalum vertinimas. Vertinama sugebjimas vadovauti, vadybos darbo ir profesin patirtis bei kitos dalykins savybs. 3. Pretendentai staig vadov pareigas, kurios yra raytos Vyriausybs patvirtint sra, privalo pateikti dokument apie Lietuvos vieojo administravimo institute ieit aukiausi kategorij valstybs tarnautoj mokymo program (ar jai prilygint). 4. staigos vadov tarnyb priima institucijos ar staigos, kuriai naujai paskirtas staigos vadovas yra atskaitingas, vadovas ar jo galiotas asmuo (savivaldybje - administratorius). vertins pretendent privalumus, jis nustato konkurso laimtoj ir skiria j staigos vadovo pareigas arba atsisako vis pretendent. 5. Asmuo, stojs valstybs tarnyb ir paskirtas staigos vadovu, valstybs tarnautojo status gyja nuo paskyrimo dienos. Jam teikiamas nustatyto pavyzdio valstybs tarnautojo paymjimas. 6. Pasibaigus kadencijai, staigos vadovas, paskirtas vieo konkurso bdu, gali pakartotinai dalyvauti vieame konkurse dl staigos vadovo vietos. Vieno asmens kadencij skaiius eiti staigos vadovo pareigas neribojamas, jei staigos steigimo ar kituose teiss aktuose nenurodyta kitaip. Pakaitini valstybs tarnautoj primimas 1. pareigas pakaitiniais valstybs tarnautojais priimama vieo konkurso bdu arba politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. 2. Asmenys, pakeiiantys laikinai nesanius politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus, priimami io statymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

20

3. Asmenys, pakeiiantys laikinai nesanius karjeros valstybs tarnautojus, priimami vieo konkurso bdu. Jiems taikomas pretendent vertinimo bdas - privalum vertinimas. 4. Pretendentus, priimamus vieo konkurso bdu, vertina, sprendim dl j tinkamumo karjeros valstybs tarnautoj pareigoms priima ir pareigas skiria: 1) Seimo kanceliarijoje ir Prezidentroje - karjeros valstybs tarnautojus - kanceliarij vadovai, politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus - i institucij vadovai ar j galioti asmenys; 2) Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukiausiajame Teisme - i teism kancleriai; 3) kituose teismuose (iskyrus Konstitucin Teism ir Lietuvos Aukiausij Teism), prokuratrose, Valstybs kontrolje, Lietuvos banke, Seimo kontrolieri staigoje, Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyboje, Valstybs saugumo departamente, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir staigose - i institucij ar staig vadovai; 4) Vyriausybei atskaitingose institucijose ar staigose - karjeros valstybs tarnautojus - u personalo valdym atsakingi asmenys, politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus - i institucij ar staig vadovai; 5) savivaldybse - karjeros valstybs tarnautojus - administratorius ar savivaldybs kontrolierius, politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus - meras. Savivaldybs kontrolierius sprendia dl pretendent tinkamumo karjeros valstybs tarnautoj pareigoms Savivaldybs kontrolieriaus tarnyboje. 5. Asmuo, stojs valstybs tarnyb ir paskirtas pareigas pakaitiniu valstybs tarnautoju, valstybs tarnautojo status gyja nuo paskyrimo dienos. Jam teikiamas nustatyto pavyzdio valstybs tarnautojo paymjimas. 6. Pakaitiniai valstybs tarnautojai valstybs tarnyb priimami laikinai, kol sugr negalintys eiti savo pareig valstybs tarnautojai, bet ne ilgiau kaip 4 metams. Pakaitini valstybs tarnautoj primimo slygas nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija (staiga). Paslaug valstybs tarnautoj primimas 1. paslaug valstybs tarnautoj pareigas priimama vieo konkurso bdu Vyriausybs ar jos galiotos institucijos arba statym ar statut nustatyta tvarka. paslaug staig vadov pareigas asmenys priimami pagal io statymo 16 straipsnio reikalavimus. 2. Asmuo, stojs valstybs tarnyb ir paskirtas pareigas paslaug valstybs tarnautoju, valstybs tarnautojo status gyja alims pasiraius darbo sutart pagal Darbo sutarties statyme nustatyt form ir tvark. Valstybs tarnautoj pareigos Valstybs tarnautojai privalo: 1) bti lojals Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 2) nealikai tarnauti monms; 3) gerbti mogaus teises ir padti ias teises gyvendinti; 4) tinkamai ir laiku atlikti tarnybos vadov uduotis ir pavedimus; 5) nedelsdami praneti tarnybos vadovui apie, j nuomone, neteistas uduotis ar pavedimus; 6) priimti sprendimus pagal j kompetencij nustatanius teiss aktus ir reikalauti, kad tie sprendimai bt laiku ir tiksliai vykdyti. Priimdami sprendimus, valstybs tarnautojai privalo vadovautis nuostata, kad visi asmenys yra lygs; 7) laikytis tarnybins etikos; 8) laikytis nustatyt taisykli ir darbo tvarkos; 9) garantuoti savo tarnybins veiklos skaidrum, nustatyta tvarka teikti informacij apie savo tarnyb; 10) kelti kvalifikacij; 11) ginti teistus valstybs ir savivaldybi interesus; 12) sprsdami vieas problemas, bendradarbiauti ir keistis informacija su savo ir kit institucij bei staig valstybs tarnautojais; 13) saugoti nuo praradimo ir neteisto atskleidimo valstybs ar tarnybos paslaptis. Nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su darbu susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato statymai ar kiti teiss aktai; 14) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir neleisti naudotis valstybs ar savivaldybi nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinei veiklai, jei valstybs institucijos, staigos ar savivaldybs vidaus tvarka ar kiti teiss aktai nenumato kitaip; 15) tarnybos metu nedalyvauti politinje veikloje (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus), kitaip nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, iskyrus pedagogin darb ir kit statym nustatyt darb bei dalyvavim profesini sjung veikloje pagal io statymo 21 straipsnio 1 dalies 10 punkt. i veikla neatleidia valstybs tarnautoj nuo j tiesiogini pareig atlikimo; 16) streiko atveju nustatyta tvarka saugoti ir priirti visuomenei svarbius objektus, renginius ir patalpas bei teikti visuomenei minimalias statym nustatytas paslaugas; 17) vykdyti kitas statym ar statut nustatytas pareigas. Valstybs tarnautoj teiss: 1. Valstybs tarnautojai turi teis: 1) real ir veiksming darb einant tam tikro lygio ir kategorijos pareigas, nepaisant valstybs ar vietos valdios politini pasikeitim. Politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojams i teis ribojama; 2) tarnybin karjer pagal savo profesionalum, turimus privalumus ir valstybs tarnybos galimybes. i teis garantuojama tik karjeros valstybs tarnautojams; 3) pareigin alg, atitinkani j kategorij, io statymo nustatyt darbo umokesio pried, priemokas ir kitas imokas; 4) mokymsi ir kvalifikacijos klim valstybs, savivaldybi ir kit biudet lomis, valstybs fond ir kitomis valstybs lomis; 5) gauti i savo vadov, bendradarbi ir kit valstybs tarnautoj informacij, btin veiksmingai atlikti uduotis ir pavedimus; 6) io bei kit statym nustatytas atostogas; 7) valstybs tarnautoj valstybin pensij, io statymo bei kit teiss akt nustatytas socialines ir kitas garantijas;

21

8) streikuoti. ios teiss neturi vieojo administravimo valstybs tarnautojai, kurie eina institucijos ar staigos padalinio vadovo ar auktesnes pareigas, ir valstybs tarnautojai, kuriems tai draudia statymai ar statutai; 9) bti profesini sjung, organizacij ar susivienijim nariais, taip pat politini partij ar organizacij nariais, ne tarnybos metu dalyvauti politinje veikloje. i teis netaikoma valstybs tarnautojams, kuriems tai draudia statymai ar statutai; 10) valstybs tarnautojai profesini sjung atstovai ar rinkti valstybs tarnautoj atstovai - dalyvauti sprendiant valstybs tarnautoj tarnybos vertinimo, pareig paauktinimo, nuobaud skyrimo, darbo slyg klausimus, taip pat profesini sjung organizacinje veikloje, tam skiriant iki 10 valand darbo laiko per mnes; 11) ginti teisme paeistas savo teises ar teistus interesus; 12) atsisakyti atlikti uduot ar pavedim, jeigu, j nuomone, duota uduotis ar pavedimas prietarauja statymui ar Vyriausybs nutarimui. 14) pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus pasirinkusi valstybs politik kadencijai ar galiojimams arba staig vadov kadencijai, politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj arba staig vadov pareigas priimti karjeros valstybs tarnautojai turi teis Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka grti savo buvusias ar, jeigu nra galimybs, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas. Asmenys, kurie prie tapdami politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojais arba staig vadovais nebuvo karjeros valstybs tarnautojai, praranda valstybs tarnautojo status ir yra atleidiami i valstybs tarnybos pagal io statymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punkt. Jiems imokama 3 mnesi vidutinio darbo umokesio dydio kompensacija. Kai politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai praranda valstybs tarnautojo status dl jiems pareikto juos pasirinkusi valstybs politik nepasitikjimo, jie taip pat praranda valstybs tarnautojo status ir yra atleidiami i valstybs tarnybos pagal io statymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punkt. Jiems imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio kompensacija; 15) kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautini sutari ir kit teiss akt, kuriais Lietuvos Respublika yra susieta tarptautiniais sipareigojimais, garantuojamas mogaus teises ir laisves, taip pat kit statym ar statut suteikiamas teises. Su valstybs tarnyba nesuderinama veikla Valstybs tarnautojams neleidiama: 1) bti moni, ne pelno organizacij valdymo organ nariais, iskyrus statym numatytus atvejus, bei gauti atlyginim u darb i moni ir ne pelno organizacij valdymo organuose, iskyrus statym numatytus atvejus; 2) sudaryti sandorius institucijos ar staigos, kurioje dirba valstybs tarnautojas, vardu su personalinmis monmis, kinmis bendrijomis, kuri savininkais, tikraisiais nariais ar komanditoriais yra jie ar asmenys, nurodyti io statymo 2 straipsnio 18 dalyje, taip pat su akcinmis bendrovmis, kuriose jie ar asmenys, nurodyti io statymo 2 straipsnio 18 dalyje, turi akcij ar valdo pagal galiojim kito asmens akcijas; 3) atstovauti alies ir usienio valstybi moni, kit institucij ar staig interesams ar vykti moni lomis usien; 4) dirbti samdomu darbuotoju, patarju, ekspertu ar konsultantu privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kit negu io statymo nustatyt darbo umokest, iskyrus atlyginim u darb vis lygi rinkim, referendum komisijose bei pagal sutartis su rinkim arba referendum komisijomis, taip pat darb moni ir ne pelno organizacij valdymo organuose, jei tai numato statymai, u mokslin ir pedagogin darb mokslo, studij, valstybs tarnautoj kvalifikacijos klimo institucijose, u darb teiss akt rengimo grupse ir komisijose, jei is darbas nenumatytas pareigybs aprayme, taip pat u krinius, laikomus autori teisi objektais pagal Autori teisi ir gretutini teisi statym; 5) streikuoti, jei vieojo administravimo karjeros valstybs tarnautojas eina institucijos ar staigos padalinio vadovo ar auktesnes pareigas arba jei tai draudia statymai ar statutai; 6) bti politini partij ar politini organizacij, profesini sjung ar susivienijim nariais, dalyvauti politinje veikloje, jei tai draudia statymai ar statutai; 7) eiti daugiau nei vienas pareigas valstybs tarnyboje. Pareig paauktinimas 1. Karjeros valstybs tarnautoj pareigos paauktinamos vieo arba udaro konkurso bdu. 2. Asmenys, siekiantys pareig, kuri kategorija yra emesn u 20-, gali dalyvauti vieame konkurse kartu su stojaniais valstybs tarnyb asmenimis. Jei stojanio valstybs tarnyb asmens ir siekianio paauktinimo valstybs tarnautojo vertinimai yra vienodi, pirmum turi valstybs tarnautojas. 3. 20-os ir auktesni kategorij pareigas valstybs tarnautojai skiriami udaro konkurso bdu. Konkurse gali dalyvauti bet kurios institucijos ar staigos valstybs tarnautojai, kuri kategorija yra viena emesn negu siekiamos pareigybs kategorija. Konkurso metu atsivelgiama pretendent profesionalum, gebjim atlikti vairias tos paios kategorijos pareigas, einam pareig jimo trukm ir kvalifikacijos klim, susijus su naujomis pareigomis. Udarus konkursus Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja valstybs institucijos, staigos ir savivaldybs. 4. Pareigoms, kurias pagal io straipsnio 3 dal skiriama udaro konkurso bdu, gali bti skelbiamas vieas konkursas, kai: 1) paskelbus udar konkurs, valstybs tarnautojai ias pareigas nepretenduoja; 2) pagal udaro konkurso rezultatus nustatoma, kad tarp konkurse dalyvavusi valstybs tarnautoj nra atitinkani pareigybs reikalavimus. 5. io straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyti viei konkursai organizuojami io statymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Valstybs tarnautojai, siekiantys pareig, kuri kategorija yra auktesn u emiausi tam tikro lygio kategorij, privalo bti ij valstybs tarnautoj vadinio mokymo program. 7. Valstybs tarnautojai, siekiantys aukiausi kategorij vieojo administravimo valstybs tarnautoj pareig, rayt Vyriausybs patvirtint sra, privalo bti ij atitinkam Lietuvos vieojo administravimo instituto mokymo program (ar jai prilygint).

22

8. Valstybs tarnautojams, perkeltiems auktesnes pareigas, j turimus valstybs tarnautojo paymjimus Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka keiia valstybs institucija, staiga ar savivaldyb, kurioje valstybs tarnautojas pradjo eiti auktesnes pareigas. Tarnybins veiklos vertinimas 1. Tarnybins veiklos vertinimo tikslas - ugdyti valstybs tarnautojo profesionalum. Valstybs tarnautoj tarnybin veikl vertina: 1) valstybs tarnautojo tiesioginis tarnybos vadovas; 2) tarnybos vertinimo komisijos; 3) Personalo valdymo taryba; 4) Pareign tarnybos vertinimo komisija. 2. Valstybs tarnautojo tiesioginis tarnybos vadovas kasmet vertina valstybs tarnautojo tarnybin veikl atsakingo u valstybs tarnyb ministro nustatyta tvarka. 3. Tiesioginis tarnybos vadovas, vertins tarnybin veikl, institucijos ar staigos vadovui silo (jei institucijos ar staigos vadovas yra politikas, silymas teikiamas asmeniui, institucijoje ar staigoje atsakingam u personalo valdym): 1) skirti valstybs tarnautojui premij u labai ger tarnyb (valstybs tarnautojo veikl vertinus labai gerai); 2) perkelti j kitas tos paios kategorijos ar emesnes (valstybs tarnautojo veikl vertinus nepatenkinamai) pareigas. 4. Valstybs tarnautojo, einanio emesnes u institucijos ar staigos padalinio vadovo pareigas, tarnybin veikl tiesioginiam tarnybos vadovui vertinus labai gerai arba nepatenkinamai, j pakartotinai vertina institucijos ar staigos tarnybos vertinimo komisija. Tais atvejais, kai nepatenkinamai vertinama tarnybin veikla valstybs tarnautojo, einanio auktesnes pareigas, j pakartotinai vertina pagal kompetencij Personalo valdymo taryba arba Pareign tarnybos vertinimo komisija. 5. Institucijos ar staigos vadovas (ar asmuo, atsakingas u personalo valdym institucijoje ar staigoje, jei tos institucijos ar staigos vadovas yra politikas), atsivelgdamas valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo pasilym bei tarnybos vertinimo komisijos, Personalo valdymo tarybos ar Pareign tarnybos vertinimo komisijos ivadas, priima galutin sprendim, ileisdamas atitinkam sakym dl premijos u labai ger tarnyb skyrimo, valstybs tarnautojo paeminimo tarnyboje ar perklimo kitas pareigas. 6. Institucijos ar staigos vadovo sakym ne vliau kaip per 14 kalendorini dien nuo jo ileidimo statymo nustatyta tvarka valstybs tarnautojas gali apsksti teismui. Teismui panaikinus sakym, valstybs tarnautojui ne vliau kaip per 5 darbo dienas imokamas darbo umokesio skirtumas, kurio jis negavo dl pareig paeminimo. Valstybs tarnautojui taip pat imokami delspinigiai, apskaiiuoti Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. Mokymo rys 1. vadinis mokymas - asmen, siekiani tapti karjeros valstybs tarnautojais, ini gijimas ir gdi formavimas. vadinis mokymas yra privaloma primimo valstybs tarnyb karjeros valstybs tarnautoj pareigoms dalis, kuri baigiasi atsiskaitymu u vadinio mokymo turin. vadinis mokymas susideda i mokymosi pagal bendrsias programas, kuri turinys yra vienodas visiems to paties lygio valstybs tarnautojams, ir mokymosi pagal specialisias programas, kuri turin lemia konkrei pareig ypatumai. 2. Tstinis kvalifikacijos klimas - speciali profesini ini gilinimas ir gdi formavimas valstybs tarnautojo, institucijos ar staigos iniciatyva per vis tarnybos laik einant pareigas arba siekiant auktesni pareig. Tam tikra tstinio kvalifikacijos klimo program dalis yra privaloma. 3. Aukiausi kategorij valstybs tarnautoj mokymas - profesini ini gilinimas ir gdi formavimas, siekiant aukiausi kategorij valstybs tarnautoj pareig. 4. vadinio mokymo, tstinio kvalifikacijos klimo ir aukiausi kategorij valstybs tarnautoj mokymo program turinio reikalavimus, atsiskaitymo u mokymo programas tvark, valstybs tarnautoj mokymo program santyk su formaliojo mokymo programomis nustato Vyriausyb ar jos galiota staiga. 5. vadinio mokymo, tstinio (privalomojo) kvalifikacijos klimo ir aukiausi kategorij valstybs tarnautoj mokymo program turin nustato, mokymo programas rengia ir tvarko, atsiskaitym u mokymo programas organizuoja Lietuvos vieojo administravimo institutas. Mokymo finansavimas 1. Valstybs tarnautoj mokym finansuoja valstyb ir savivaldybs 9.6. VALSTYBS TARNAUTOJ SKATINIMAS 9.7. VALSTYBS TARNAUTOJ TEISIN ATSAKOMYB (DRAUSMIN, ADMINISTRACIN, CIVILIN, BAUDIAMOJI) Tarnybins nuobaudos 1. Valstybs tarnautojams u tarnybinius nusiengimus (Nauja svoka!!!-tai tarnybins atsakomybs pagrindas.Prilygsta svokai drausmin nuobauda.Diferencijuoja Sunkius-Vidutinius-Lengvus; apibrta nelabai teisinmis formuluotmis ), numatytus io statymo 40, 41 ir 42 straipsniuose, skiriamos tarnybins nuobaudos. 2. U tyinius nusiengimus taikomos grietesns nuobaudos negu u nusiengimus dl neatsargumo ar aplaidumo. 3. U vien nusiengim taikoma tik viena tarnybin nuobauda. U trei per 1 metus to paties sunkumo nusiengim taikoma nuobauda kaip u sunkesn nusiengim. 4. U t pat nusiengim pareignui taikoma grietesn tarnybin nuobauda negu valstybs tarnautojui, neturiniam pagal pareigas administracini galiojim kitiems asmenims. 5. Valstybs tarnautojui, tariamam padarius nusiengim, nuobaud skyrimo procedroje gali atstovauti advokatas ar kitas galiotas asmuo. 6. Sprendimas dl tarnybins nuobaudos skyrimo gali bti skundiamas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. 7. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas, iskyrus pareiktas odiu, raomi valstybs tarnautojo asmens byl ir pateikiami valstybs tarnautoj registrui. Sunks nusiengimai

23

1. Sunkus nusiengimas yra valstybs tarnautojo pareig neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kuriuo tiesiogiai paeidiamos mogaus konstitucins teiss, iurkiai paeidiami statymai ar kitaip iurkiai nusiengiama io statymo nustatytoms valstybs tarnautojo pareigoms: 1) nelojalumas Lietuvos valstybei; 2) iurktus elgesys su interesantais ar kiti veiksmai, tiesiogiai paeidiantys moni konstitucines teises; 3) netinkamas valstybs ar tarnybos paslapi naudojimas ar saugojimas; 4) dalyvavimas su valstybs tarnyba nesuderinamoje veikloje; 5) pareig neatlikimas ar netinkamas atlikimas, sukls sunkias pasekmes; 6) pasinaudojimas tarnybine padtimi, siekiant gauti neteist pajam sau ar kitiems; 7) reikalavimas (odiu ar ratu) i savo pavaldini atlikti neteistas uduotis ar pavedimus po to, kai pavaldinys buvo ratu pranes, jog, jo manymu, duota uduotis ar pavedimas prietarauja statymui ar Vyriausybs nutarimui; 8) nebuvimas darbo vietoje vien ar daugiau darbo dien be pateisinamos prieasties; 9) buvimas tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotini ar toksini mediag. iuo atveju valstybs tarnautojo vadovas nualina valstybs tarnautoj nuo pareig tos dienos likusiam darbo laikui ir u laik tarnybinis atlyginimas nemokamas; 10) moter ir vyr lygi teisi paeidimas ar seksualinis priekabiavimas. Atsakomyb yra didesn, jei teisi paeidimo ar priekabiavimo subjektas yra pavaldus asmuo; 11) treias vidutinis nusiengimas per 1 metus. 2. U iame straipsnyje nurodytus nusiengimus, atsivelgiant nusiengim padarymo prieastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena i i tarnybini nuobaud: 1) atleidimas i valstybs tarnybos; 2) pareigins algos sumainimas 1 ar 2 kategorijomis nuo 6 mnesi iki 3 met; 3) nualinimas nuo pareig nuo 1 iki 6 mnesi. iuo laikotarpiu valstybs tarnautojui darbo umokestis nemokamas, jis gali dirbti bet kok kit darb ne valstybs tarnyboje; 4) grietas papeikimas. Vidutiniai nusiengimai 1. Vidutinis nusiengimas yra valstybs tarnautojo pareig neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kuriuo iurkiai nusiengiama nustatytoms taisyklms ar darbo tvarkai: 1) pareig neatlikimas ar netinkamas atlikimas, jei tai sutrukd institucijai ar staigai laiku atlikti vieojo administravimo procedr; 2) alikas elgesys su interesantais ar kitais valstybs tarnautojais; 3) nemandagus elgesys su interesantais; 4) politin veikla tarnybos metu (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj); 6) nepagrstas atsisakymas teikti informacij arba inomai neteisingos tarnybins informacijos teikimas; 7) pakartotinis (daugiau negu 2 kartus per mnes) nebuvimas darbo vietoje daugiau kaip 1 valand be pateisinamos prieasties; 8) treias lengvas nusiengimas (iskyrus tuos, u kuriuos buvo skirtas spjimus odiu) per 1 mnes. 2. U iame straipsnyje nurodytus nusiengimus, atsivelgiant j padarymo prieastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena i i tarnybini nuobaud: 1) pareigins algos sumainimas 1 ar 2 kategorijomis iki 6 mnesi; 2)nualinimas nuo pareig nuo 10 dien iki 1 mnesio. iuo laikotarpiu valstybs tarnautojui darbo umokestis nemokamas, jis gali dirbti bet kok kit darb ne valstybs tarnyboje; 3) grietas papeikimas; 4) papeikimas. Lengvi nusiengimai 1. Lengvi 5) tarnybines pareigas einanio valstybs tarnautojo eidimas veiksmu ar odiu. Atsakomyb yra didesn, jeigu eidiamas pavaldus asmuo; nusiengimai yra valstybs tarnautojo veiksmai ar elgesys, kuriuo neymiai nusiengiama institucijoje ar staigoje nustatytoms taisyklms ar darbo tvarkai. 2. U lengvus nusiengimus, atsivelgiant j padarymo prieastis, aplinkybes ir sukeltas pasekmes, skiriama viena i i tarnybini nuobaud: 1) darbo umokesio sumainimas 3 dien pareigins algos dydio ar maesne suma; 2) papeikimas; 3) spjimas odiu. (Neapibrta!) Tarnybini nuobaud skyrimas 1. Tarnybini nuobaud skyrimo procedra pradedama tiesioginiam valstybs tarnautojo tarnybos vadovui gavus raytin informacij apie valstybs tarnautojo tarnybin nusiengim. 2. Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 1 mnes nuo nusiengimo paaikjimo dienos, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, prajus 6 mnesiams nuo nusiengimo. 3. Paaikjus, kad tarnybinis nusiengimas turi baudiamosios veikos poymi, nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir patikrinimo mediaga perduodama kvotos organui. Atsisakius ikelti baudiamj byl ar atleidus asmen nuo baudiamosios atsakomybs, nuobaudos skyrimo procedra tsiama, o tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per 1 mnes, jei po parengtinio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinjimo neprajo daugiau kaip 1 metai. Prajus daugiau kaip 1 metams, nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama. 4. Tarnybini nuobaud skyrimo tvark nustato Vyriausyb. Tarnybins nuobaudos inykimas

24

1. Valstybs tarnautojas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, kai: 1) po nuobaudos u sunk nusiengim (iskyrus nuobaud - atleidim i valstybs tarnybos) skyrimo prajo ne maiau kaip 2 metai; 2) po nuobaudos u vidutin nusiengim skyrimo prajo ne maiau kaip 1 metai; 3) po nuobaudos u lengv nusiengim skyrimo prajo ne maiau kaip 6 mnesiai. 2. Esant galiojaniai nuobaudai, valstybs tarnautojo asmens byloje ir valstybs tarnautoj registre yra galiojanios ymos apie valstybs tarnautojo padaryt tarnybin nusiengim ir jam paskirt tarnybin nuobaud. iuo laikotarpiu valstybs tarnautojas neturi teiss io statymo 52 straipsnyje nurodytas atostogas dl asmenini prieasi ir 47 straipsnyje numatyt premij u labai ger tarnyb. galiojani nuobaud gali bti atsivelgiama, valstybs tarnautojui siekiant paauktinimo. 3. Prajus io straipsnio 1 dalyje nurodytam laikui, ymos apie valstybs tarnautojo padaryt tarnybin nusiengim ir jam paskirt tarnybin nuobaud valstybs tarnautojo asmens byloje ir valstybs tarnautoj registre panaikinamos. 4. Tarnybin nuobauda, iskyrus nuobaud u sunk nusiengim, gali bti panaikinta valstybs tarnautojo praymu, jeigu jis gauna io statymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyt paskatinim. Sprendim panaikinti tarnybin nuobaud priima institucij ar staig vadovai, iskyrus Vyriausybei atskaitingas staigas. Dl j tarnautoj sprendim priima valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas. Sprendim panaikinti tarnybin nuobaud savivaldybse priima savivaldybs administratorius, o panaikinti tarnybin nuobaud savivaldybs administratoriui - meras (jei sudaroma valdyba, - valdyba). 5. Jeigu valstybs tarnautojas gauna Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padk ar valstybs apdovanojim, io tarnautojo tarnybin nuobauda panaikinama. Materialin atsakomyb 1. Valstybs tarnautojas turi atlyginti tiesiogin tikrj al, padaryt dl jo tyini neteist sprendim, pareig neatlikimo ar iurktaus aplaidumo atliekant pareigas, kai institucija ar staiga teismo sprendimu turjo atlyginti al, taip pat dl veiksm, kurie neatitinka suteikt galiojim ar prietarauja institucijos ar staigos, galiojusios j atstovauti valstybs ar savivaldybs kapitalui, vadovo sprendimams, bet ne daugiau kaip paskutinij 6 mnesi darbo umokesio dydio .(Ribota atsakomyb) ala, padaryta dl tyini neteist sprendim, pareig neatlikimo ar valstybs tarnautojo, su kuriuo sudaryta raytin sutartis dl visikos materialins atsakomybs, iurktaus aplaidumo, taip pat padaryta nusikaltimu ala atlyginama visu teismo nustatytu dydiu. (Pilna atsakomyb) Visika materialin atsakomyb taikoma ir tada, kai esant nusikaltimo sudiai atsisakoma ikelti baudiamj byl arba kai asmuo atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs. Paskatinimai ir apdovanojimai 1. Valstybs tarnautojai teiss akt nustatyta tvarka skatinami: 1) padka; 2) pinigine premija. i premija gali bti skiriama u vienkartin ypatingos svarbos labai gerai atlikt uduot arba u labai ger tarnyb per vienerius tarnybos metus; 3) vardine dovana. 2. Valstybs tarnautojai u ypatingus nuopelnus tarnyboje silomi valstybs apdovanojimui gauti. 3. Valstybs tarnautojo paskatinimai ir apdovanojimai raomi jo asmens byl ir ymimi Valstybs tarnautoj registre. Premija u labai ger tarnyb 1. Pinigin premija u labai ger tarnyb valstybs tarnautojui gali bti skiriama, jeigu jo tarnybin veikla per vienerius tarnybos metus vertinama labai gerai. Bendruosius labai geros tarnybos kriterijus nustato Vyriausyb. Valstybs institucijos, staigos ir savivaldybs gali nustatyti papildomus kriterijus pagal savo veiklos specifik. 2. Pasilymus dl premijos u labai ger tarnyb skyrimo institucij ar staig vadovams teikia tiesioginiai valstybs tarnautoj tarnybos vadovai, vertin j veikl io statymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Sprendim dl premijos u labai ger tarnyb skyrimo priima institucijos ar staigos vadovas, atsivelgdamas valstybs tarnautoj tiesiogini tarnybos vadov pasilymus bei tarnybos vertinimo komisijos ivadas. Nesutikimas dl i pasilym turi bti motyvuotas ratu. 4. Premijos u labai ger tarnyb skyrimo ir mokjimo tvark nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija. Valstybs tarnautojo statuso praradimo pagrindai 1. Valstybs tarnautojas, prarads valstybs tarnautojo status, yra atleidiamas i valstybs tarnybos, iskyrus io straipsnio 8 dalyje nurodyt atvej. Valstybs tarnautojas praranda valstybs tarnautojo status, kai: 1) atsistatydina savo noru; 2) pagal Valstybs tarnautoj pensij statym prie laik ieina pensij; 3) nesutinka su pareig paeminimu dl nepatenkinamo jo tarnybins veiklos vertinimo; 4) irenkamas ar paskiriamas io statymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytas politines pareigybes, irenkamas Seimo ar savivaldybs tarybos nariu (tai taikoma savivaldybs administracijos tarnautojams, irinktiems tos paios savivaldybs tarybos nariais), paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo ar kit teism teisju, valstybs kontrolieriumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku, jo pavaduotoju ar valdybos nariu, Seimo kontrolieriais, moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriumi ar kitas pareigybes, nurodytas io statymo 4 straipsnio 3 dalyje (iskyrus 8, 9, 10 punktus) arba skiriamas dirbti tarptautinse organizacijose, kuri nar yra Lietuvos Respublika; 5) praranda Lietuvos Respublikos pilietyb; 6) gauna tarnybin nuobaud - atleidiamas i valstybs tarnybos; 7) siteisja teismo nuosprendiu paskirta bausm u sunk nusikaltim ar nusikaltim valstybs tarnybai; 8) siteisja teismo nuosprendiu paskirta bausm, dl kurios jis negali eiti savo pareig; 9) paaikja, kad stojant valstybs tarnyb buvo pateikti suklastoti dokumentai;

25

10) paaikja, kad stojant valstybs tarnyb buvo nuslpti ar pateikti neatitinkantys tikrovs duomenys, dl kuri jis negaljo bti priimtas valstybs tarnyb; 11) sukanka Valstybini socialinio draudimo pensij statymo nustatytas senatvs pensijos amiaus. () 12) nedirba dl laikino nedarbingumo daugiau kaip imt dvideimt kalendorini dien i eils arba daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutiniuosius dvylika mnesi, jei statymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesn laik; 13) pasibaigia staigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama staiga likviduojama (tai taikoma tik staigos vadovui); 14) pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pasirinkusio valstybs politiko galiojimai ar kadencija arba valstybs tarnautojas praranda valstybs politiko pasitikjim, jei prie praddamas eiti ias pareigas politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas nebuvo karjeros valstybs tarnautojas; 15) pasibaigia pakaitinio valstybs tarnautojo paskyrimo laikas; 16) per nustatyt termin nebuvo kreiptasi dl valstybs tarnautojo statuso atkrimo po atostog dl asmenini aplinkybi; 17) valstybs tarnautojo tarnybin veikla nepatenkinamai vertinama 3 metus i eils; 18) paaukiama btinj karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb. 2. Dl io straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos prieasties valstybs tarnautojo statusas prarandamas ne maiau kaip 10 met. Prajus 10 met, asmuo gali i naujo stoti valstybs tarnyb io statymo ar kit teiss akt nustatyta tvarka. 3. Dl io straipsnio 1 dalies 7, 9 ir 10 punktuose nurodyt prieasi valstybs tarnautojo statusas prarandamas visam laikui. Valstybs tarnybos bendrasis valdymas 1. Valstybs tarnybos bendrj valdym atlieka: 1) Vyriausyb; 2) u valstybs tarnyb atsakingas ministras; 3) valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas. 2. Vyriausyb atlieka ias valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas: 1) teikia Seimui tvirtinti politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi sraus; 2) teikiamame Seimui tvirtinti planuojam met valstybs biudeto projekte numato las valstybs tarnautoj darbo umokesiui pareiginms algoms, priedui u tarnybos sta, priemokoms, kitoms imokoms, taip pat las valstybs tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti; 3) nustato valstybs institucij, staig ir savivaldybi valstybs tarnautoj pareigybi lygius bei kategorijas, iskyrus Vyriausybei neatskaiting institucij politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybes; 4) nustato valstybs tarnautoj mokymo proceso organizavimo tvark; 5) atlieka kitas statym nustatytas valstybs tarnybos valdymo funkcijas. 3. U valstybs tarnyb atsakingas ministras atlieka ias funkcijas: 1) rengia ir teikia Vyriausybei su valstybs tarnyba susijusi teiss akt projektus, atlieka galiojani ir naujai parengt teiss akt projekt, susijusi su valstybs tarnyba, ekspertiz, teikia j rengjams ar Vyriausybei pasilymus dl j pakeitim ar papildym; 2) organizuoja io statymo bei su juo susijusi teiss akt vykdymo kontrol, silo sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksiau kaip prie 1 mnes priimtus valstybs institucij ir staig, iskyrus statutini staig ir savivaldybi institucij, vadov sprendimus, prietaraujanius iam statymui, kitiems valstybs tarnautojo status nustatantiems teiss aktams. Jeigu valstybs institucijos ar staigos vadovas per 1 mnes nepakeiia ar nepanaikina i sprendim, apskundia juos teismui; 3) tvirtina Valstybs tarnautoj pareigybi (iskyrus politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi) pavyzdin sra; 4) tvirtina Valstybs institucij, staig ir savivaldybi personalo tarnyb pavyzdinius nuostatus; 5) nustato valstybs tarnautoj priesaikos primimo tvark; 6) tvirtina tarnybos vertinimo komisij pavyzdinius nuostatus; 7) nustato valstybs tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo tvark; 8) atlieka kitas statym, kit teiss akt nustatytas valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. 4. Valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas: 1) organizuoja valstybs tarnautoj registro tvarkym; 2) atlieka kitas io statymo, kit teiss akt nustatytas valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. Vyriausybei neatskaiting institucij ir staig personalo valdymas 1. Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir staigose u io statymo ir su juo susijusi teiss akt vykdym bei personalo valdym yra atsakingi: 1) Seimo kanceliarijoje ir Prezidentroje - kanceliarij (staig) vadovai; 2) Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukiausiajame Teisme - i teism kancleriai; 3) kituose teismuose (iskyrus Konstitucin Teism ir Lietuvos Aukiausij Teism), prokuratrose, Valstybs kontrolje, Lietuvos banke, Seimo kontrolieri staigoje, Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyboje, Valstybs saugumo departamente, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir staigose - i institucij ir staig vadovai. Vyriausybei atskaiting institucij ir staig personalo valdymas 1. Vyriausybei atskaiting institucij ir staig personal valdo: 1) Vyriausyb; 2) u valstybs tarnyb atsakingas ministras; 3) valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas;

26

4) Vyriausybs kancleris; 5) Vyriausybs sekretorius ir ministerij sekretoriai. 5. Vyriausybs kancleris: 1) yra atsakingas u io statymo ir su juo susijusi teiss akt vykdym bei Ministro Pirmininko aparato personalo valdym; 2) atlieka kitas Vyriausybs statymo nustatytas personalo valdymo funkcijas; 3) personalo valdym organizuoja per Vyriausybs kanceliarijos personalo tarnyb, kurios veikl reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai. 6. Vyriausybs sekretorius atlieka ias Vyriausybei atskaiting institucij ir staig personalo valdymo funkcijas: 1) yra atsakingas u io statymo, su juo susijusi teiss akt vykdym, taip pat Vyriausybs kanceliarijos, Vyriausybs staig, apskrii administracij ir joms atskaiting institucij bei staig personalo valdym, organizuoja j personalo valdym; 2) personalo valdym organizuoja per atitinkam institucij ir staig vadovus, ministerij sekretorius ir personalo tarnybas, kuri veikl reglamentuoja personalo tarnyb nuostatai. 7. Ministerijos sekretorius atlieka ias ministerijos ir jai atskaiting staig personalo valdymo funkcijas: 1) yra atsakingas u io statymo ir kit su juo susijusi teiss akt vykdym bei atitinkamos ministerijos, staig prie ministerijos personalo valdym, organizuoja j personalo valdym; 2) personalo valdym organizuoja per atitinkam institucij ar staig vadovus ir personalo tarnybas, kuri veikl reglamentuoja personalo tarnyb nuostatai. Personalo valdymas savivaldybse 1. Personalo valdym savivaldybse atlieka: 1) savivaldybs taryba; 2) savivaldybs meras (jei sudaroma savivaldybs valdyba, - valdyba); 3) savivaldybs administratorius, (4)savivaldybs kontrolierius. 2. Savivaldybs taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas: 1) tvirtindama savivaldybs biudet, kasmet numato darbo umokesiui , kitoms imokoms, taip pat las skatinti mokyti ir kelti kvalifikacij; 2) kasmet nustato mokymo prioritetus. 3. Savivaldybs meras (jei sudaroma savivaldybs valdyba, - valdyba), atlikdamas personalo valdymo funkcijas: 1) kasmet nustato savivaldybs tarnautoj skaii pagal valstybs tarnautoj grupes, lygius ir kategorijas; 2) nustato priemok ir premijos u labai ger tarnyb dyd bei j skyrimo tvark; 3) tvirtina savivaldybs tarnautoj pareigybi sra; 4) tvirtina stojamj valstybs tarnyb egzamin papildomus klausimus, susijusius su savivaldybs veiklos ypatumais; 5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudt. 4. U io statymo reikalavim gyvendinim ir su juo susijusi teiss akt vykdym bei savivaldybs administracijos ir savivaldybs staig personalo valdym yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybs kontrolierius. 10 TEMA. SAVIVALDYBI INSTITUCIJOS Vietos savivaldos statymas V 94-55 is statymas nustato bendr veiklos organizavim, tvark. Vietos savivalda LR teritorijos administracinio vieneto gyventoj irinktas vietos valdios institucij teis ir reali galia pagal LR konstitucij ir statymus laisvai ir savarankikai savo atsakomybe reguliuoti ir tvarkyti visuomens reikalus ir tenkinti vietos gyventoj poreikius. Savivaldyb (S) valstybs teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventoj bendruomen turi valstybs laiduot vietos savivaldos teis. statymas numato savivaldos principus: 1) Savivaldybs ir valstybs interes derinimo 2) Tiesioginio piliei dalyvavimo S tarybos rinkimuose, apklausose, gyventoj sueigose ir peticijose principas 3) S institucij ir j pareign atskaitingumo gyventojams principas. 4) Vieumo ir reagavimo gyventoj nuomon principas 5) Teistumo ir socialinio teisingumo 6) Ekonominio savarankikumo 7) mogaus teisi ir laisvi gerbimo Savivaldos institucijos Savivaldybs taryba (renkama atstovaujamoji) Vykdomosios 1) S valdyba 2) Meras 3) Kontrolierius 4) Seninai Taryba renkama 3 metam. Ji gyvendina valstybs laiduot savivaldos teis ir turi juridinio asmens status. Ji sudaro komitetus, komisijas. Struktr ir veikl nustato Tarybos statutas. Tarybos veiklos formos: Tarybos posdis (pagrindin). Priima aktus sprendimus, vien kart per metus turi informuoti gyventojus apie savo veikl. Kaupia gyventoj pasilymus. Posdis teistas, kai dalyvauja dauguma deputat. Sprendimas teistas, jei balsuoja dauguma dalyvaujani. Sprendimas sigalioja po jo primimo, jei nenustatoma vlesn data. O sprendimai, kuriais keiiami

27

kiti sprendimai sigalioja kit dien po j paskelbimo spaudoje (jei nenurodyta kita data). Sprendimai protokoluojami. Tarybos posdiai ne reiau, kaip vien kart per ketvirt. Jie viei. Gali dalyvauti kiti savivaldybs pareignai, kit valstybs institucij atstovai ir kt. asmenys. Savivaldyb turi: Savarankik Valstybs deleguot kompetencij Savarankikoji kai pati S turi savo veikimo laisv: klausimus sprendia savarankikai. Deleguotoji reikalai, kuriuos padeda valstyb, jos institucijos sprsti: S atlieka Civilins metrikacijos funkcijas Tvarko S ir privataus kapitalo moni, visuomenini organizacij registr. Organizuoja S policij, civilin ir priegaisrin saug Organizuoja sveikatinimo veikl Tarybos savarankikoji kompetencija: 1. Renka ir atleidia i pareig mer ir jo pavaduotoj 2. Sudaro komitetus 3. Renka valdyb 4. Sudaro komisijas 5. Sprendia patarj steigimo klausim 6. Sprendia administracijos struktr, etatus 7. Priima sprendim dl savivaldybs suskirstymo seninijas 8. Tvirtina tarybos statut 9. Tvirtina mero, valdybos, kontrolieri nuostatus 10. Tvirtina biudet, jo vykdymo apyskait 11. Tvirtina kainas u S moni paslaugas 12. Nustato vietines rinkliavas 13. Steigia, likviduoja mones, organizacijas 14. Teikia finansines lengvatas savo sskaita mons, gyventojams 15. Iklauso valdybos, mero ataskaitas 16. Naikina statymams ir kitiems aktams prietaraujanius aktus ir pan. Valdyba sudaroma i tarybos nari. Valdybos gali ir nebti tik meras, kur maa S, maai gyventoj. valdyb eina: Meras Mero pavaduotojas Nariai Posdis teistas jei dalyvauja 2/3 nari. Sprendimai priimami dalyvaujani dauguma. Posdiai protokoluojami. sigalioja po pasiraymo, o kurie keiia kitus sprendimus (norminiai) paskelbus, jei pasirao meras (sprendimus) Valdybos kompetencija: 1. Tarybai pavedus nustato kainas u S paslaugas (moni). 2. Organizuoja program gyvendinim 3. Kontroliuoja statybos, kratovaizdio, paminkl apsaugos procesus 4. Sprendia socialins paskirties statyb kausimus 5. Teikia Tarybai tvirtinti biudet, jo vykdymo apskait 6. Kontroliuoja, kaip laikomasi Tarybos taisykli, u kurias numatyta administracin atsakomyb 7. Organizuoja gyvenamj patalp statyb, eksploatacij 8. Organizuoja kov su stichinm nelaimm, gaisrais ir t.t. 9. Valdo ir naudoj, saugo S turt 10. Rengia gyventoj susirinkimus, teikia informacij 11. Ir t.t. kas nurodyta statymuose ir kituose aktuose Meras Taryba i tarybos nari renka mer ir jo pavaduotojus. Jie ataskaitingi tarybai. Meras tvarko S klausimus, kuriuos numato statymai ir kiti aktai. Mero kompetencija numatyta statymuose ir kituose aktuose. Administracija Tarybos, mero, valdybos sprendimu gyvendinama administracija (ir technikas aptarnavimas(?)). Jos nuostatus tvirtina taryba. Vadovauja administratorius, j skiria valdyba, ataskaitingas merui. Jis rengia posdius, atsako u administracijos vidaus tvark, leidia sakymus. Administracija turi padalinius, jie yra pagal S poreikius: bendrasis, dokument, teiss, CMB, ekonomins pltros, turto valdymo, statybos, verslo, finans, rejestro, kno kultros ir sporto, socialins rpybos, vietimo, sveikatos apsaugos ir kiti padaliniai, tarnybos, skyriai. Seninas. Jis S pareignas seninijoje. Skiria ir atleidia meras. Jis turi savo kompetencij: 1. Rengia mero potvarki, valdybos sprendim projektus (jei nori). 2. Teikia merui rekomendacijas dl socialins globos, saugom teritorij prieiros 3. Renka statistikos duomenis 4. Iduoda paymas dl gyventoj socialins padties 5. aukia gyventoj sueigas 6. Priiri kapines

28

7. Tvarko kio knygas 8. Registruoja gimimus ir mirimus (iimtinu atveju) 9. Atlieka notaro veiksmus (iimtinu atveju) 10. Ir kitas funkcijas Kontrolierius. Priiri, kaip naudojamos S biudeto los, kaip jis vykdomas Ar teistai naudojama S nuosavyb Kaip laikomasi finansins drausms ir panaiai Jo veikl reglamentuoja kontrolieriaus nuostatai. Jis turi savo struktr institucij, jai vadovauja ir priima sakymus. Organizuoja patikrinimus, darbo revizijas, teikia i to savo ivadas, pasilymus. Jis atsivelgia ir tikslingum, ne tik formaliai akt vykdym. Valstybs institucijos savivaldybi veikl nesikia, nes jos nepavaldios. Kai S atlieka valstybs deleguotas funkcijas, valstyb gali nurodinti. S tarybos, valdybos, mero sprendimai, potvarkiai privalomi visiems S teritorijos gyventojams, pareignams. S priiri, ar laikosi Konstitucijos ir statym. Vyriausybs atstovas. Jie yra kiekvienoje apskrityje, jie priiri S veiklos teisingum. (9 neteisininkai (?)). Piliei skundus dl biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, t.p. administraciniai teismai, savivaldybs administracins prieiros statymas V 98-51. Seniau vietoj vyriausybs atstovo, prieiros funkcijas atliko apskrii virininkai (S prieirai). Tai ne visai pasiteisino. Konstitucinis teismas nusprend (ar apskrities virininkas gali priirti S), kad paeista Konstitucija, todl vl atkurta vyriausybs atstovo institucija. Administracin prieir m vykdyti vyriausybs atstovas: pagal 123 str konstitucijoje S administracin prieir vykdo vyriausybs atstovai. J po 1 apskriiai. Jis turi teis: 1. Tikrinim met gauti i S akt originalus, paaikinimus dl j. 2. Tikrina posdi protokolus 3. Dalyvauja taryb ir valdyb posdiuose 4. spja apie prietaravimus 5. Silo sustabdyti akto primim 6. Nagrinja S teiss aktus, sprendia j teistum. 7. Dalyvauja Seimo ir vyriausybs posdiuose, kitose institucijose, kai svarstomi savivaldos klausimai 8. Jei S pareign aktai neteisti tai imasi priemoni: 8.1. Rao motyvuot teikim institucijai, kuri prim neteist akt, silydamas akt sustabdyti. 8.2. Rao tarybai, valdybai, merui reikalavim, kad apie rezultatus pranet atstovui 8.3. Jei S taryba netaiso klaid (savo ar valdybos pareign), gali kreiptis teism, pranea vyriausybei 8.4. Prao vesti laikinj valdym. 11 TEMA. PILIEIAI Pilieio administracin teisin padtis. Tai teiss normomis sureguliuot ryi ir santyki tarp piliei, valstybs, jos institucij ir pareign visuma. Yra: Bendras (konstitucinis) Specialus (akinis) teisinis statusas Bendrj turin apibria konstitucija. Tai detalizuoja vairs statymai ir kiti aktai, vairiose teiss akose. Specialusis pagal atskiras teiss akas civilin, administracin, darbo ir kt. akos Taro bendro ir specialaus statuso yra glaudus ryys. Special status nustato ivestinis i konstitucini. Pavyzdiui konstitucin teis moksl: ivysto vietimo statym ir kitus statymus, bei teiss aktus. Tai ir yra ivestins teiss normos. Piliei administracinis teisinis statusas administracinmis normomis sureguliuota teiss normomis santyki valdymo sferoje visuma. Yra daug administracini norm. Daug piliei teisi ir pareig nustatoma savarankikai administracins teiss normomis, remiantis bendromis konstitucijos nuostatomis. Savarankikos teiss neturi tiesioginio ryio su konstitucijos nuostatomis. Pvz. teis vairuoti, medioti. Tos teiss tvirtintos bendromis konstitucijos ir statym nuostatomis. ias teises suteikia pilieiui atsivelgiant tam tikras slygas (pvz. ilaikius vairavimo egzamin). Piliei teisi pakopos: 1. Konstitucins 2. Ivestins 3. Savarankikos Tas savarankikas ir numato administracins teiss normos. Administracinio teisinio statuso elementai: 1. Teisnumas 2. Veiksnumas 3. Piliei teiss, laisvs, teisti interesai

29

4. Piliei pareigos 5. Teisi ir pareig realizavimo garantijos Administracinis teisnumas valstybs pripastama galimyb turti subjektyvines teises ir pareigas vykdomosios valdios veiklos srityje. Atsiranda pilieiui gimus, pasibaigia mirus.Turin nustato administracins teiss normos. Teisnumas priklauso nuo: 1. Pilietybs (pvz. pareigybi uimamumo teis) 2. Sveikata 3. Amius 4. Isilavinimas specialyb ir panaiai Administracinis veiksnumas galimyb asmenikais veiksmais realizuoti savo teises ir pareigas valstybinio valdymo srityse. Jis priklauso nuo: Amiaus Sveikatos ir panaiai Pilnas veiksnumas nuo 18 met, ribotas 16-18. Veiksnumas gali bti apribotas teismo sprendimu. Jei: Psichikos ligonis (tada skiriami globjai) Serga alkoholizmu (teismo sprendimu) Teisnumas ir veiksnumas priklauso nuo to, kokios teiss numatytos konstitucijoje, jos riuojamos: 1. Socialins ekonomins teiss (poilsis, sveikatos apsauga, socialinis aprpinimas) 2. Kultrins (mokslas, naudojami kultros laimjimai, kryba) 3. Politins (dalyvavimas tvarkant valstybinius reikalus, jungtis visuomenines organizacijas, odio, spaudos, miting laisvs, pareigos ginti tvyn). 4. Asmenins (asmens, buto nelieiamumas, sins laisv, teis teismin gynyb ir kt. Teiss ir laisvs santykis. Teis pilieio galimyb gauti i valstybs materialines, kultrines ar dvasines grybes (mokslas, socialinis aprpinimas ir kt.). Teiss turinio pagrindas reikalavimas, kad jam bt suteikta tam tikr grybi ris. Kad pareigota alis atlikt tam tikrus veiksmus ir patenkint piliei poreikius. Laisv pilieio galimyb elgtis vienaip ar kitaip, jo slygin nepriklausomyb nuo iorins prievartos priemoni tam tikroje statymais nustatytoje mogaus veiklos sferoje. Laisvs pagrindas nurodymas nedaryti klii jo veiklai tam tikroje sferoje, tam tikrose ribose. Teiss ir laisvs ne tik deklaruojamos, bet ir garantuojamos (santykinai). Teisi ir laisvi garantijos: 1. Ekonomins 2. Politins 3. Teisins organizacins Ekonomins slygos (materialins ekonomins), kurios padeda pilieiui patenkinti savo poreikius naudojantis teismis ir laisvmis tai valstybs kin ekonomin sistema (privatin nuosavyb jos pagrindas). Pilieiai gali naudotis ir valstybs ekonominiais pagrindais. Politins valstybs politin sistema LR nepriklausoma demokratin respublika Teisins organizacins valstybje yra statymai, kurie numato tas teises ir laisves bei pareigas, nustato tvark, slygas, kaip tas teises ir laisves realizuoti. Yra institucijos valstybinio valdymo ir panaiai, kurios privalo sudaryti pilieiams slygas gyvendinti tas teises ir laisves ir turi tas teises ir laisves ginti. Yra ir specialios institucijos ginti teises ir laisves: kontrols institucijos, vairios prieiros institucijos, vietins inspekcijos, taip pat teismai: bendros kompetencijos ir administraciniai teismai (nuo 0501). Usieniei administracinis teisinis statusas. Tai tie, kurie neturi pilietybs ar yra usienio valstybi pilieiai. J teiss nustatytos konstitucijoje, statymuose ir kituose aktuose, tai pat tarptautins teiss aktuose. Jie naudojasi visomis teismis, iskyrus tas, kurios susijusios su pilietybe. Jie turi ir pareigas. Yra iimtins j pareigos: Atvyksta tik turdami viz, kitus dokumentus Laikytis migracijos reikalavim ir panaiai. Gerbti konstitucij, laikytis statym ir t.t. Gerbt lietuvi tradicijas, bendro gyvenimo taisykles U paeidimus atsako pagal LR statymus. Tik diplomatai turi diplomatin imunitet (atsako pagal savo alies statymus). Yra statymas dl Usieniei teisins padties. Piliei skund teis (K30 str.), peticijos ir kitos teiss. statymais nustatomos piliei teiss skund tvarka. LR Vyriausybs 1992 m. X 16 d. nutarimas Nr.774 Dl gyventoj pareikim, skund ir pasilym nagrinjimo tvarkos. Jis detalizuoja konstitucijos nuostat, iki bus priimtas specialus statymas. ios tvarkos turi bti laikomasi nagrinjant visus skundus, pasilymus, iskyrus tuos, kuriuos nustato atskiri statymai ar kiti teiss aktai: 1. ATPK nustato administracini nuobaud apskundimo tvark 2. Seimo kontrolieri statymas piliei skund, pareikim nagrinjimo tvarka 3. BK 4. CK 5. Administracini teism teisenos statymas (nuo 990501) ir kiti aktai. Valstybs valdymo organ, staig vadovai privalo ios tvarkos laikytis ir numato terminais nagrinti iuos skundus ir atsakyti pareikjams.

30

Skundas 1 asmens ar keli ratu ar odiu kreipimasis dl valdymo institucij, pareign, organ, asmen piktnaudiavimo, kuriuo paeidiamos asmens teiss ir interesai. Skundu siekiama, kad teiss paeidimai bt nutraukti, atstatytos nukentjusi teiss, kad kalti bt sudrausminti, patraukti atsakomybn. Pareikimas toks asmens kreipimasis ratu ar odiu, tam tikru asmeniniu ar visuomeniniu reikalu, klausimu, susijusiu su teiss akt paeidimais, kurie nra susij su pareikjo teisi paeidimu, bet siekiama, kad tie trkumai bt paalinti. Pasilymas 1 asmens ar grups kreipimasis, nurodant, kad bt patobulinta valdymo tvarka, darbas. Praymas ratu ar odiu kreipimasis, kad bt patenkinta asmens subjektyvios teiss ir interesai. Tos kreipimosi formos institucijose grupuojamos. Valstybs valdymo organai ir kiti pareignai privalo tam tikromis valandomis privalo asmenikai priiminti pilieius. U skund, pareikim primim, nagrinjim atsako organizacij, moni vadovai. Ratiki pareikimai turi bti gyventoj pasirayti ir nurodyti pareikjo duomenys. Nepasirayti, anoniminiai nenagrinjami. Kai kuriose institucijose ir anoniminiai turi bti atskira tvarka registruoti ir patikrinti kai ikelti svarbs paeidimai ir panaiai. Danai jie pasitvirtina. Pareikimus, skundus, pasilymus gyventojai turi paduoti tik kompetentingam organui, pareignui. Pareignai, organai, kuriems nepriklauso tirti j, per 5 dienas turi persisti juos pagal priklausomyb, praneant apie tai pareikjams. Jie turi bti registruoti, vadovas per 5 dienas turi su jais susipainti ir duoti eig. Draudiama persisti skundus pareignams, dl kuri veiksm skundiamasi. U tai numatyta drausmin ar net baudiamoji atsakomyb. Vadovai privalo inagrinti skund esm, jei reikia papildomus dokumentus, sisti darbuotojus viet ir imtis kit priemoni skundams sprsti. Skundai turi bti inagrinti per 1 mnes nuo gavimo dienos. O kurie nereikalauja papildomo tyrimo nedelsiant ir ne vliau, kaip per 15 dien. Kai skundui inagrinti reikia patikrinimo, duomen, kai per 1 mnes nemanoma, vadovas gali termin pratsti dar 1 mnes, praneant apie tai pareikjui. Kontrols funkcijas vykdani organ vadovai (savivaldybs kontrolierius, seimo kontrolieriai, finans kontrols organai ir kiti) turi teis pratsti termin iki 6 mnesi, jei reikia revizijos. Skundai turi bti atidiai patikrinti ir apie rezultatus praneta pareikjams. Jei atsakymas nepatenkina pareikjo nurodyti motyvus. Nurodyti, kur pilieiai dar gali skstis dl tokio atsakymo. Jei skundai odiniai, jie taip pat turi bti registruojami, duodamas atsakymas pagal susitarim odiu ar ratu, bet laikantis mint termin. U nesilaikym drausmin atsakomyb (iimtinais atvejais baudiamoji). Peticij teis. ( bus paskui atskira tema) J nusako statymas, bet jo dar nra. Peticijos teis konstitucijoje laiduojama teis kreiptis statym nustatyta tvarka vyriausyb ar savivaldos institucijas. Gali kreiptis pilieiai, usienieiai, nuolat gyvenantys LR ar grup asmen. Peticija ratikas pareikjo kreipimasis su reikalavimu ar silymu sprsti ar nereikia priimti, pakeisti ar pripainti netekusiu galios statym, kit teiss akt ir panaiai. Vyriausyb ir savivaldybs sudaro peticij komisijas, kurios sprendia, ar tok kreipimsi pripainti kaip peticij ir pateikti svarstyti ar ne. Pilietis turi odio, spaudos, susirinkim, miting ir kitas laisves. Susirinkim statymas. V 93-69(54). is statymas nustato piliei teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus. Organizatoriai gali organizuoti vairius susirinkimus: 1. mitingus 2. piketus 3. demonstracijas 4. procesijas 5. eitynes ir t.t. is statymas nereglamentuoja susirinkim, kuriuos organizuoja valdios ir valdymo institucijos, deputat taryb susirinkimai, susitikimai su rinkjais, banyios tikybos apeigoms atlikti susibrimai kapinse, partijoms ir kitoms organizacijoms, kurios rengia savo nari susirinkimus, moni administracijos organizuot susirinkim, privai pasilinksminim, jaunimo rengini. Susirinkimus gali organizuoti asmenys: veiksns vir 18 m. Tokiems susirinkimams valdios leidimo nereikia, bet reikia i anksto suderinti su savivaldybe. Neleidiama organizuoti susirinkim valdios ir valdymo staigose, policijoje, kaljimuose, socialins reabilitacijos staigose, krato apsaugos, prokuratros, teism, kariniuose daliniuose, bankuose (valstybiniuose) ir kituose specialios ir strategini objekt patalpose. Prie Seimo, Prezidentros, Vyriausybs, teism u 75 m. O prie kit valdios ir valdymo staig (mint) ne ariau 25 m. nuo jimo. Laikas nuo 8 00 iki 2300 Draudiama: dalyviai ginkluoti dalyviai turi sprogmen turti alkoholio dalyviai su kaukmis Reikia laikytis tvarkos, padorumo, dorovs. Negalima kurstyti. Praneim dl organizavimo iduoda savivaldyb: per 3 dienas nuo gavimo ir likus ne maiau, kaip 48 valandom iki pradios. Savivaldyb gali ir neleisti, dl to, kad gali bti paeista vieoji tvarka, dorov, moni teiss, laisvs ir panaiai. Jei iduoda paymjim, jame yra pagrindiniai reikalavimai, slygos ir numatyta atsakomyb u paeidimus (organizatoriam). Jei negavo tokio paymjimo, per tris dienas gali apsksti teismui. Organizatoriai privalo utikrinti tvark. Tai padeda policija. Ji gali pareikalauti nutraukti susirinkim, jei nesilaikoma slyg (prie tai spjus). Jei organizatoriams jau buvo paskirta administracin nuobauda u tai, ar jei susirinkimai jau buvo nutraukti, materialins alos atlyginimo utikrinimui gali bti pareikalauta ustato: 10-50 tkstani lit

31

arba neleidiama organizuoti. Policija, vykdydama prieira, gali tikrinti dalyvius. Paeidjai gali bti traukiami administracinn ar baudiamojon atsakomybn. 12 TEMA. NEVALSTYBINS ORGANIZACIJOS (NO) J teisin padtis. Konstitucijos 35 straipsnis: teisiniai nevyriausybini organizacij organizavimo ir veiklos pagrindai. Administracins teiss normos detaliau reglamentuoja i organizacij ir valdymo institucij tarpusavio santykius. NO savanorikos organizacijos, kuriasi piliei iniciatyva, siekdamos skatinti savo nari veikl . J vairov lemia tikslai ir udaviniai. Valstybje vyriausyb privalo atsivelgti socialini grupuoi, turini svarbi tak valstybs formavimui, interesus. NO: 1. Politins kurios siekia dalyvauti valdios rinkimuose ir valstybs veikloje: 1.1. Politins partijos 1.2. Politins organizacijos 2. Nepolitins 2.1. Susietos su kine veikla 2.2. Negamybins sferos organizacijos (jaunimo, religijos, sporto, kultros, vietimo, mokslo, sveikatos, labdaros, socialins globos, profesins meno ir kitos). Politins partijos turi fiksuot nari skaii. Turi savo status, centrinius ir vietinius valdymo organus, organizuoja susirinkimus, turi materialin baz. Politins partijos ir organizacijos (PPO) bei visuomenins organizacijos (VO) steigiasi ir veikia statym pagrindais. Yra: PPO statymas, VO statymas, Profsjung statymas, religini bendruomeni statymas. NO steigimo ir veiklos pagrindai. Tvark nustato specials statymai. NO turi siregistruoti Teisingumo ministerijoj. Ji gali ir sustabdyti i organizacij veikl. Yra i NO administracinis teisinis statutas. 13 TEMA. VALSTYBINIO VALDYMO FORMOS IR METODAI 13-1. VALSTYBINIO VALDYBO FORM SVOKA IR RYS Valstybinio valdymo formos ( toliau VVF): Svoka-tam tikri vienariai , giminingi valstybini valdymo organ veiksmai. Tai veiklos bdai , kurie turi specifines formas ( pvz. valstybinio valdymo organ akt primimas, posdiai, pagrindins VVF nustatytos statymais ir kt. aktais) FORMOS: 1. Akt primimas a) aktai nustatantys teiss normas; b) aktai taikantys teiss normas; 2. Fakt registravimas ( pvz. santuoka, mirtis- teisinis veiksmas, iduodant dokument, registruojama spec. knygose). 3.Administracijos jurisdikcijos vykdymas ( Administracini byl nagrinjimas) 4.Kontrol ( kontrol yra ir valdymo funkcija ir forma). 5. Prieira ( vykdo spec organai- polisija, vyriausybs atstovas savivaldybi atvilgiu- Savivaldybi administracins prieiros statymas). 6. Posdiai ( tai organizacinio pobdio veiklos forma. Kai kurie privalomi pagal statym- taiau neeina visokie susirinkimai ir vadinamos penkiaminuts) 7. Statistikos ir apskaitos tvarkymas ( numato statymas, yra spec. organai ir etatai- pvz. buhalterija) 8. Ratvedybos tvarkymas 9. Kt. Materialinio techninio pobdio operacijos ( informacijos, t.t. ini rinkimas, kaupimas , apdorojimas) 1( Ir tradicinis) Darbo patyrimo skleidimas 13-2.VALSTYBINIO VALDYMO METOD SVOKA IR RYS Valdymo metodas- tai poveikio priemon, skirta subjektui efektyviausiu bdu paveikti jo smon, vali, elges, kad bt skmingai vykdomi valdymo udaviniai ir funkcijos. Metod rys: 1. tikinimas spauda, idealogija, TV, paskaitos, aukljamasis darbas, statym aikinimas. (t.y. vairios aukljamosios- skatinamosios priemons nukreiptos mogaus smon, elges) 2. Prievarta 3. Ekonominiai taikoma nepaklstantiems statymams, paeidiantiems teiss normas naudojamos tokios ekonomins kategorijos : konkurencija, kiskaita, pelnas, kaina, kreditas, ekonomins sankcijos, delspinigiai

32

14 TEMA. VALSTYBINIO VALDYMO AKTAI 14-1.VALSTYBINIO VALDYMO AKTO SVOKA IR JURIDIN REIKM Svoka: Valstybinio valdymo aktas ( VVA) tai teisini akt ris, kuriuos priima valstybinio valdymo institucijos ir j pareignai.( arba, VVA- tai teisini institucij pareign dokumentikai forminti sprendimai.) Juridin reikm: a)VVA ( valstybiniai valdymo aktai) priimami valstybs organ ar savivaldybs institucij vardu, ireikiama j valia. Tai valiai turi paklusti valdymo subjektai. Dl VVA atsiranda teisiniai padariniai - pasekms. b) VVA gali bti juridinis faktas- yra pagrindas atsirasti ar nutrkti administraciniams teisiniams santykiams. c) VVA gali bti kit valdymo akt pagrindas ( sakym ir pan.). d) VVA gali bti civilinio teisinio sandorio sudarymo ir galiojimo slyga. e) VVA gali bti pagrindas kitiems santykiams atsirasti, reguliuojamims kit ak ( ne administraciniams)- darbo, ems ir kt. VVA Bruoai: 1. Tai teisiniai valstybini valdymo organ veiksmai. 2. Tai postatyminiai aktai( atsiranda remiantis statymais , juos vykdant) 3. Tai valdingo , vienaaliko pobdio teisiniai sprendimai. Juos priima kompetetingas subjektas, remiantis valdios ir pavaldumo principu. 4. Tai juridiniai valdymo institucij sprendimai - jie privalomi adresatams 5. Tai teisiniai aktai , sukeliantys teisines pasekmes. 6. VVA igyvendinimas utikrinamas valstybs prievartos priemonmis. VVA ( formos)gali bti: 1.Raytiniai ( privaloma i forma , kai ji beslygikai numatyta statymu ar kitu teiss aktu) 2.odiniai( operatyvinje kai kuri organ ir pareign veikloje). 14-2. VALSTYBINI VALDYMO AKT IR KIT TEISINI AKT IR DOKUMENT CIVILINI SANDORI, TARNYBINI IR ASMENS DOKUMENT SKIRTINGUMAS. (
TEISMO, PROKURATROS, NOTARIATO AKT,

Valstybinio valdymo akt skirtumas nuo kt. : Nuo statym statymai turi aukiausi juridin gali ir yra kit akt pagrindas. Valstybiniai valdymo aktai galioja tada , kai neprietarauja Konstitucijai, statymams.Be to statymai patys slygoja VVA turin ir juridin gali. Nuo teismo akt Teismo aktai teiss taikymo aktai, priimti pagal BK, BPK, CK, CPK ir t.t. Teismo procesiniai aktai elgesio taisykli nenusako, o VVA- tvirtina elgesio taisykles., teiss normas.(Teismo pirmininko aktai yra ne teismo procesiniai , o administraciniai VVA.) Nuo prokuror akt Prokurar aktai procesiniai, jais nenustatomos elgesio taisykls, jie leidiami remiantis statymais. VVA- gali bti leidiami auktesni institucij nurodymu- nra savarankikumo. Nuo civilins teisins sutarties Sutartis sandoris , susitarimas tarp ali. VVA- vienaalikas aktas, neraikalauja kitos puss sutikimo. Nuo asmens dokumento Dokumentas patvirtina tam tikro subjekto tapatyb. Valdymo aktas nustato elgesio taisykles, normas. Nuo tarnybinio dokumento Tarnybiniai dokumentai tvirtina tam tikrus faktus, juose teiss norm nra. Nuo visuomenini organizacij akt Visuomenini organizacij aktai ne teisiniai, privalomi tik tos organizacijos nariams. Valdymo aktai privalomi visiems subjektams. 14-3. VALSTYBINIO VALDYMO AKT RYS Valstybinio valdymo aktai klasifikuojami pagal vairius kriterijus: 1. Pagal valdymo ris: 1.Valstybinio valdymo institucij ir pareign 2.Vietos savivaldos 2. Pagal juridines savybes: 1.Norminiai ( turin sudaro taisykls priimtos ilgesniam laikui) 2.Individuals (individualiems subjektams trumpalaikiam taikymui- teiss normos nenustatomos.( pvz. ileisti atostog.) 3. Pagal galiojim erdvje: 1. Visoje LR teritorijoje 2. Apskrities teritorijoje 3. Savivaldybs ( Jei priima vyriausyb, galioja visoje teritorijoje, jei ministerija- tam tikroje akoje).

33

4. Pagal aktus priimani organ kompetencij: 1. Bendros kompetencijos 2. akiniai 5. Pagal priimanius aktus organus: 1. Vyriausybs 2. Ministr 3. Premjero 4. Savivaldybi valdybos(tarybos) 5. Mero, Administratoriaus sakymai ir pan. 14-4. VALSTYBINIO VALDYMO AKTAMS (VVA) KELIAMI REIKALAVIMAI IR J NESILAIKYMO PADARINIAI Teistumas - svarbiausias principas. 1.Bendri teistumo reikalavimai: 1.VVA( Valstybinio valdymo aktas) turi bti priimtas kompetetingo organo ar pareigno suteikt galiojim ribose. 3. VVA t.b. priimtas valstybs ir piliei interesais. (nevaryti piliei teisi, nepaeisti statym). 3.VVA t.b. tam tikslui, kuris tiesiogiai numatytas statymo, nutarimo ir pan. 4. VVA t.b. priimtas statymo nustatyta tvarka, procedra. 5. VVA t.b. priimtas statymo numatytos formos. 2. Specials teistumo reikalavimai 1. Kai kurie VVA t.b. priimti tik tam tikram laikui (pvz. terminai nuobaudoms nebegalios) 2. VVA g.b. priimtas tik esant auktesnio organo sutikimui(pvz. parduodant turt) 3. VVA kai kada priimami suderinus su kt. organais (apskrities parengtas aktas vyriausybei suderinamas su ministru) 4. VVA g.b. tvirtinami auktesnio organo (ministerijos nuostatus tvirtina vyriausyb) 5. VVA g.b. priimti atvilgiu asmen, sulaukusi nustatyto amiaus (adm.atsakomyb nuo 16 m.) 6. VVA g.b. priimti remiantis kitais Valstybiniais aktais (ministro sakymu) 3. Juridins technikos reikalavimai 1995 05 02 LR statym ir kit normini akt rengimo tvarkos statymas (ir. trump statymo svad klausimo pabaigoje) T.b. primimo data, Nr., pavadinimas, sigaliojimo data, taisyklinga kalba ir t.t. Reikalavim nesilaikymo padariniai: Jei aktas prietarauja Konstitucijai, ar statymams- jis yra niekinis, negali bti taikomas. Jei dalinai neatitinka statym- jis ginytinas ar defektinis, vykdomas tiek, kiek yra teistas( o Nekroius sak , kad nebna dalinai nia- arba statymas veikia, arba ne.) statymai, Seimo nutarimai, Prezidento dekretai turi: Straipsnius, J dalis,Punktus Kit valdymo institucij VVA sudaro: Punktai; Pastraipos; Punkt papunkiai ( punktai -arabikais skaiiais, pastraipos nenumeruojamos, papunkiai- arabikais) Didels apimties aktai: Skyriai; Skirsniai (ymimi romnikais skaiiais i eils) Akto forma-: 1. institucijos , galiotos j priimti pavadinimas 2.teiss akto ries pavadinimas 3.teiss akto pavadinimas 4.primimo data, numeris, vieta 5.tekstas teiss akt pasiraaniojo pareigos, vardas, pavard. Nutarimas - apraomoji ir sprendiamoji dalys.1- konstatuojama padtis, antrojoje - pareikalaujama sipareigoti ir pan.) 14-5. VALSTYBINIO VALDYMO AKT RENGIMO, SVARSTYMO, PRIMIMO, PASKELBIMO IR SIGALIOJIMO TVARKA Tvarka: 1. Nustatyta statymu 1995 05 02 LR statym ir kit normini akt rengimo tvarkos statymas. 2. Vyriausybs reglamentas:1994 08 11 3. Teisingumo ministro sakymas dl statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacij(duoti akt pavyzdiai). T.p.ministerij, savivaldybi ir k.t. institucij reglamentuose. ( Vyriausybs nutarim projektai, statym projektai parengiami statymo ir reglamento nustatyta tvarka). Akt rengimo stadijos: 1. Akto paskirties ir jo rengimo uduoties nustatymas. 2. Akto rengjo nustatymas.(komisijos, darbo grups). 3. Akto teksto parengimas 4. Akto derinimas ar aprobavimas( tekstas t.b. suderintas su institucijonis , pareignais- tai nustato statymai ir kt. aktai, nes jie vieni siejasi su kitais ir kad nepadaryt alos reikia suderinti /pvz. su aplinkos apsauga, higienistatis, gaisrine ir pan.)-( 1995 05 02 LR statym ir teiss normini akt rengimo tvarkos statymas) 5. Pateikimas svarstymui.( Aktas gali bti priimamas kolegialiai ar vienasmenikai. kartais gali bti pridtas aikinamasis ratas)

34

6. Primimas ( Vyriausybje- nari bals dauguma.) 7. Paskelbimo ir sigaliojimo tvarka( Nustato statymas Dl LR statym ir kt. teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos. 1993 04 04 ( Norminio pobdio aktai sigalioja kit dien, paskelbus V.(Vyriausybs ir ministerij).Savivaldybi- vietinje spaudoje, sigalioja kit dien, jei nenurodyta kita data. VVA pakeitimo , panaikinimo ir pripainimo negaliojaniais tvarka: Nustato statymai: 1. Panaikinti, keisti gali , kas ileido. 2. Vyriausybs akt gali pripainti negaliojaniu Konstitucinis teismas. 3. Auktesnysis organas gali panaikinti emesniojo akt. 4. Apskrities virininkas turi teis sustabdyti apskrities monu- oprganizacij aktus. 5. Savivaldybi taryba gali naikinti valdybos nutarimus, Mero potvarkius, savivaldybi pareign sakymus, jeigu jie prietarauja statymams, teiss aktams 6. Teismas, statymo numatytais atvejais gali pripainti negaliojaniu VVA.( gals staigti administraciniai teismai ir bendros kompetencijos teismas.

(Atkreipti dmes naujLR Administracini byl teisenos statym 1999 sausio 14 .)

15 TEMA. ADMINISTRACIN TEISIN PRIEVARTA 15-1. ADMINISTRACINS TEISINS PRIEVARTOS ESM IR JOS YPATUMAI Esm: Administracin teisin prievarta (ATP)- savarankika prievartos ris ( alia baudiamosios, drausmins) ATP( administracin teisin prievart) sudaro tam tikr poveikio priemoni, nustatyt statymais sistema. Administracinmis teisinmis priemonmis siekiama sustiprinti ir saugoti teiss reguliuojamus visuomeninius santykius, nustatyt tvark, drausminti teiss paeidjus,traukti atsakomybn u paeidimus. ATP ( administracin teisin prievarta) pagalbin priemon , naudojama, kai nepakanka tikinimo metodo. Taikant ATP- , subjektams daromas psichinis, moralinis, materialinis ar organizacinis poveikis. ATP utikrina valstybs saugum, piliei interesus, priemon kovoti su nusikalstamumu. ATP ypatumai: 1. ATP- savarankika prievartos ris ( j sudaro statymais nustatyt poveikio priemoni sistema). 2. ATP priemoni taikymo tvarka ir subjektai, kurie turi teis taikyti prievart apibrti statymais. 3. ATP bdinga, kad ji naudojama tada, kai reikia nutraukti paeidim, nubausti paeidj, ir tuomet, kai paeidimo nra, taiau ATP siekiama i anksto ubgti teiss paeidimams atsirasti- paalinti slygas, aplinkybes, kuriomis teiss paeidimai gali atsirasti.( Tai daroma visuomens interesais, utikrinant saugum, viej tvark. (Pvz. praneimas apie padt sprogmen- Valinskas Unabomberis pranea ,kad sprogs arno viebutis- mons evakuojami, siekiant ivengti galim pasekmi.) 4. ATP taiko spec. organai ir pareignai.(Policija, inspekcijos) 5. ATP taiko subjektams ne tarnybinio pavaldumo tvarka.( Tarnyboje taiko ne paeidjo virininkas, o spec. tarnybos. o pavaldumo tvarka bt- drausmins nuobaudos). 6. ATP taikymas- operatyvaus pobdio.( Taikoma tuoj pat padarius paeidim, danai ir paeidimo vietoje 15-2 ADMINISTRACINI TEISINI PRIEVARTOS PRIEMONI RYS(PREVENCINS, KARDOMOSIOS, ATSAKOMYBS PRIEMONS Pagal AT prievartos taikymo tiesiogin paskirt , ir taikymo pagrindus visos ATP prievartos priemons skirstomos grupes. ATP priemoni GRUPS: 1. Administracins prevencins priemons (spjamosios) 2. Administracins kardomosios priemons. 3. Administracins nuobaudos( administracins atsakomybs priemon) 4. (Atstatomosios priemons- atstatoma paeista teisin padtis- atlyginama ala). 1. Administracins prevencins (APP)- - jos taikomos kai teiss paeidimas dar nepadarytas, bet siekiama ukirsti keli. Kita ypatyb - jos naudojamos ypatingomis aplinkybmis - stichins nelaims, gaisrai, epidemijos. Taip pat yra toks statymas - Kovos su organizuotu nusikalstamumu ukardymo statymas- numato eil administracini priemoni asmenims, kurie potencials nusikaltliai. Administracins prevencins priemons ( APP) yra 2 ri: a) naudojant kovoje su teiss paeidimais b) kovojant su kito pobdio negatyviais reikiniais ( Pvz. a) atveju policija paima automobil persekioti nusikaltl, o b) atveju nuveti sueist ligonin.) 2. Kardomosios priemons ( AKP) Tai tokios poveikio priemons, kurios naudojamos , kai daromas ar padarytas paeidimas. J paskirtis: prievarta nutraukti paeidim, jo aplinkybes. iaikinti teiss paeidim, jo aplinkybes, paeidj. patraukti paeidj atsakomybei. Administracins kardomosios priemons ( AKP) yra 2 ri: a) procesins

35

(procesins naudojamos traukiant paeidj administracins atsakomybn - asmens pristatymas, asmens sulaikymas, atvesdinimas, apira, daikt ir dokument tikrinimas, pamimas, savavalikos statybos nutraukimas - tai nurodyta ATPK. b) specialios ( jas numato kiti statymai - pvz. Policijos statymas. Tai fizinio poveikio priemons - ivesdinti, panaudoti spec priemones(pvz. bananas, antrankiai.) 3.Administracins nuobaudos Siekiama kaltj pataisyti.Taikomos pagal paeidimo laipsn - tai spjimas, bauda, atlygintinas daikto pamimas, konfiskavimas, suteiktos spec. teiss atmimas( vairuoti, medioti), pataisos darbai, administracinis aretas, nualinimas nuo darbo. 16 TEMA. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB 16-1. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS SVOKA,. JOS YPATUMAI Administracins atsakomybs SVOKA: Administracin atsakomyb - administracini nuobaud paeidjui taikymas siaurj prasme. Tai yra teisinis santykis tarp valstybs ir galioto organo, pareigno ir teiss paeidjo.( Valstyb smerkia paeidim, reikalauja atsakomybs , taikydama nuobaudas.Paeidjas atsako valstybei , institucijoms, atlikdamas nuobaud, ir tuo patiria neigiam pasekmi - netenka laisvs, teisi, kit vertybi) )tai plaija prasme suprantama administracin atsakomyb. Administracin ir teisin atsakomyb ( skirtingos svokos): Teisin atsakomyb (TA)- siejasi su valstybine prievarta. Teisins atsakomybs (TA) poymiai: TA- priemon kovoti su teiss paeidimais, utikrinti teistvark. Teisins atsakomybs pagrindas- teiss paeidimas. TA subjektas paeidim padars fizinis asmuo ar juridinis asmuo. Naudojamas teisini sankcij taikymas,- teiss paeidjas , atlikdamas nuobaudas, patiria moralinius, materialinius padarinius. Teisin atsakomyb- tai teiss paeidjui daromas poveikis statym sankcij taikymu. /Skiriasi Administracin ir Teisin atsakomyb: TA atsiranda kai asmuo jau pripaintas kaltu ir jam skiriama nuobauda. AA atsiranda nuo tada, kai padarytas teiss paeidimas , o nuobaudos skyrimas jau procesin procedra./ Kai kurie Teisins atsakomybs poymiai bdingi ir administracinei atsakomybei, bet yra ir tik ADMINISTRACINEI ATSAKOMYBEI (AA) bding poymi (ypatum): 1. AA pagrindas- administracinis teiss paeidimas. 2. Subjektas- fizinis asmuo, kuris darydamas teiss paeidim turjo 16 met ir buvo pakaltinamas. 3. Kalti asmenys- administracinn atsakomybn traukiami ne tarnybine tvarka ( tai ne drausmin atsakomyb). 4. Asmeniui skiriama administracin nuobauda. 5. Administracins nuobaudos taikomos statym nustatyta procesine tvarka. 6. Administracinei nuobaudai bdingas operatyvumas. 7. AA poveikio priemons svarbios kovojant ne tik su administraciniais paeidimais , bet ir su nusikaltimais. 16-2 ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS PRINCIPAI Administracins atsakomybs principai nuostatos , idjos teisins , moralins, socialins, kuriomis grindiama , taikoma, formuluojama administracin atsakomyb. PRINCIPAI: 1. Atsakomyb tik u elges , bet ne u mintis. 2. Atsakomyb tik u prieing teisei veikim ar neveikim, ir esant kaltu ( turi bti pakaltinamas ).Atsakomyb u elges , o ne u mintis. 3. Teisingumo principas. (traukiant administracinn atsakomybs turi bti laikomasi vis procesini reikalavim). 4. Atsakomybs teisingumo principas. Turi laikytis tie kurie taiko, ir tie , kurie leidia statymus. Nuobaudos turi bti prasmingos, realios, u paeidim 1 pagrindin nuobauda, atsivelgti reikia velninanias ir sunkinanias aplinkybes. 5. Atsakomybs tikslingumas. Jei administracins atsakomybs tikslas pasiektas kitomis priemonmis ,- AA gali bti netaikoma, prie laik gali bti atleistas nuo administracins atsakomybs. 6. Administracins atsakomybs neivengiamumas. 7. Administracins atsakomybs vieumo principas. AA taikoma vieai , taip pat teismuose ,- tai daro poveik. 16-3. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS IR KIT TEISS ATSAKOMYBS RI ( BAUDIAMOSIOS, CIVILINS) SKIRTINGUMAS 1.Skiriasi nuo Baudiamosios atsakomybs: a)Taikymo pagrindu. Administracins teiss atsakomybs taikymo pagrindas- administracins teiss paeidimas ( nustato statymai ir t.t. atvejais vietos savivaldybi tarybos valdybos.Baudiamosios atsakomybs taiktymo pagr. nusikaltimas ( poymiai numatyti statym- BK).

36

b)Nuobaudos.Administracines nuobaudas skiria vairs valstybinio valdymo organai- pareignai ir t.p. teismas- teisjas.kriminalines bausmes skiria tik teismas. c) Poveikio priemons. Abiej poveikio priemoni tikslas bendras- perauklti. administracins poveikio priemons daug velnesns. d) Taikymas. Administracin atsakomyb taikoma procesine tvarka, nustatyta administracins teiss norm.Baudiamoji- pagal baudiamojo proceso normas. 2. Skiriasi nuo drausmins atsakomybs: a)Taikymo pagrindu. Drausminn atsakomybn traukiami asmenys u drausminius , o ne u administracinius teiss paeidimus.skirtumas nustatomas pagal tai , kas yra paeidimo objektas . b)Skiriasi paeidimo objektas. (Drausminio nusiengimo objektas - darbo, tarnybiniai santykiai. Administracinio nusiengimo objektas - teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai , paprastai valstybinio valdymo sferoje.) c) skiriasi subjektas. Administracins teiss subjektas - bet koks fizinis, pakaltinamas , 16 m. asmuo, o drausmins atsakomybs - tam tikro kolektyvo narys. d) taikymo subjektas.Administracin atsakomyb kaltiems taiko spec. valdymo organai pareignai, teisjas, o drausmin - T.t. organai , kuriems tie nusikalt asmenys tarnybikai pavalds. e) Taikymo priemons ir procesin tvarka.skiriasi terminai, atsirandantys teisiniai padariniai. 3. Skiriasi nuo civilins atsakomybs: a)Taikymo pagrindas.Administracins atsakomybs taikymo pagrindas - administracins teiss paeidimas, o Civilins teiss taikymo pagrindas - Civilins teiss deliktas. e) Paeidimo objektas. Civilins teiss paeidimo objektas yra teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai., ginami administracine ir teismine tvarka. Civilins teiss paeidimo objektas- turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai, ginami teismine tvarka, pateikus iekin pagal civilinio proceso norm reikalavimus. f) Subjektas. Administracins teiss subjektas g.b. tik fizinis asmuo.Civilins teiss atsakomybs subjektu g.b. fizinis ir juridinis asmuo. g) Teisiniai padariniai. Civilins atsakomybs pobdis paprastai turtinis, o administracins- gali bti ir moralinio pobdio. h) Skiriasi taikymo procesine tvarka ir senaties terminais. 16-4 ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMO SVOKA, JURIDIN SUDTIS ANALIZ OBJEKTYVUSIS IR SUBJEKTYVUSIS ASPEKTAI) (
PAEIDIMO OBJEKTAS, SUBJEKTAS,

Svoka - (ATPK 6 str,) Administracins teiss paeidimas-prieingas teisei , kaltas veiksmas ar neveikimas, kuriuo ksinamasi piliei teises ir laisves, viej tvark ir t.t. u kuriuos statymai numato administracin atsakomyb. Tai yra visuomenei pavojingas veikimas ar neveikimas. Administracins teiss paeidimo struktra. Administracins teiss paeidimo elementai : 1. Paeidimo objektas 2.Paeidimo objektyvin pus 3.Paeidimo subjektas 4.Paeidimo subjektyvin pus 1. Administracins teiss paeidimo objektas - tie visuomeniniai santykiai , kuriuos reguliuoja teiss normos (vis ak) ir saugo administracins nuobaudos. Pvz. Rinkim teis- reguliuoja Konstitucin teis, o u paeidimus taikoma administracin atsakomyb. Tai bendrasis objektas, o yra ir rinis objektas , pagal atskiras ris. 2. PAEIDIMO OBJEKTYVIN PUS (POP) Objektyviniai poymiai yra veiklos iorin pasireikimo forma. Ji parodo ,kaip padaromas Administracinis teiss paeidimas.( 107 str. ems savininkui. nesimus kovos su piktolmis Paeidimo objektyvin pus gali bti apibrta ir labai konkreiai ir slyginai. POP elementai: 1.ala 2.Tiesioginis ryys tarp veiklos ir pasekmi 3. Vieta 4. Laikas 5. Aplinkybs 6. Veikos padarymo bdas ir kt. 3. SUBJEKTAS Asmuo , padars administracin teisin paeidim.Administracinio teisinio paeidimo subjektas- tik fizinis asmuo.Jam turi bti: a) 16 met b) t.b. pakaltinamas Pakaltinamas- tai reikia , kad galjo suvokti savo veiksm pasekmes, kaip pavojingas visuomenei. Paeidjai gali bti asmenys: pilieiai, pareignai, asmenys be pilietybs, usienieiai

Eiliniams pillieiams taikomos velnesn bausm, nei pareignams.14 str. numato pareign , kaip spec. subjekt atsakomyb,- jie atsako statym numatytais atvejais, atsako numatytais atvejais ir u tarnybikai pavaldius iam pareignui asmenis ( pvz. restorano vadovas atsako u virjus, nes turi utikrinti tvark imonje) SUBJEKTAI g.b. ir tviai, tvai, globjai,kurie atsako u vaikus iki 16 met. Admin. teis numato atvejus, kai asmenys gali bti traukiami ne administracinn, o drausminn atsakomybs:- 15 str. u administracinius paeidimus karikiai atsako pagal drausms statutus, o kai kada bendrais pagrindais. adm. atsakomybn netraukiami diplomatai. PROJEKTAS kodekso,- numatyta atsakomyb ne tik fiziniams asmenims , bet ir juridiniams asmenims. Adm. TEISS PAEIDIMO SUBJEKTAS tai tas , kas padaro paeidim, o administracins TEISS PAEIDIMO ATSAKOMYBS SUBJEKTAS- G.B. tas pats, ir kitas asmuo pvz. diplomatas ir karikis paeidimo subjektu yra, o atsakomybs ne. Tvai- atsakomybs subjektu yra, o paeidimo subjektas j vaikai. 4.Paeidimo subjektyvin pus; Bet koks mogaus poelgis- smoningas ir valinis aktas.mogus turi kontroliuoti savo poelgius ir j padarinius. mogaus psichin veikla , susijusi su administracins teiss paeidimais ir yra administracinio teiss paeidimo subjektyvin pus- tai yra vidinis elementas , susijs su mogaus psichika ir valia. Paeidimo subjektyvins puss elementai: 1. Kalt 2. Motyvas 3. Tikslas 1 Kalt- TYIA arba NEATSARGUMAS. Tyia- kai asmuo siekia tam tikr padarini ir deda pastangas jiems pasiekti. Neatsargumas-kalts forma, kai asmuo neturi tikslo padaryti paeidim, bet darydamas veiksmus, lengvabdikai tikjosi, kad bus ivengta aling padarini , ar nenumat j, nors turjo ir galjo tas pasekmes numatyti. 2 Motyvas- kalts forma- ko siek? ( pvz. pavogti, praturtti, i kerto. pavydo) statymas numato aplinkybes, kurioms esant, veika nelaikoma teiss paeidimais: Btinoji gintis Btinas reikalingumas. Btinoji gintis- ginti save, kitus , turt,- tokiomis priemonmis, kurios leidiamos tomis aplinkybmis. Btinas reikalingumas- siekiamt paalinti pavoj, jei is pavojus negali bti paalintas kitokiomis priemonmis ir j ala padaryta maesn, nei galjo bti.

37

16-5 ADMINISTRACINI NUOBAUD ( ATSAKOMYBS PRIEMONI) ESM IR RYS. PAGRINDINS IR PAPILDOMOS NUOBAUDOS. Administracins nuobaudos/ ATPK-21-29 str. Nuobaudos: pagrindins papildomos Pagrindin-1. Papildomos g.b. kelios ( spec teisi atmimas) Nuobaud rys: 1. spjimas (velniausia nuobauda, tuomet, kai atitinkamas organas priima ratik nutarim priimti nuobaud spjim. 2. Bauda- ( daniausiai taikomos nuobaudos- pilieiams nuo 10-1000 Lt. Pareignams- nuo 20-2000 Lt.Kai kada gali bti didesns.) 3. Atlygintinas daikto pamimas-( daiktas realizuojamas, atskaitomos realizavimo ilaidos, likutis grinamas.) 4. Konfiskavimas 5. Spec teiss atemimas 6. Pataisos darbai 7. Administracinis aretas ( iki 360par. Netaiko moterims, auginanioms vaikus iki 12 m., nepilnameiams, invalidams.) 8. Nualinimas nuo darbo, pareig ( tai daro teismas) Yra lengvinanios ir sunkinanios aplinkybs Kodeksas 16-6 ORGANAI , NUSTATANTYS ADMINISTRACINS TEISS PAEIDIMUS 1. Administracins teiss paeidimus nustato ( ne taiko) statym leidjas (Seimas), priimdamas statymus 2. Ribotais atvejais leidiama nustatyti Savivaldybi Taryboms ir Valdyboms. 3. ( ATPK 5 str. gali nustatyti kovos su gaivalinmis nelaimmis atvejais, epidemijomis nustato 2 ri nuobaudas: spjim baud. 16-7. ORGANAI( PAREIGNAI), SKIRIANTYS ADMINISTRACINES NUOBAUDAS TEISS PAEIDJAMS. Administracins teiss paeidimus nagrinja daug pareign .( nes paeidimai padaromi vairiose valstybinio valdymo srityse).

38

Skiriami pareignai , kurie turi tam tikr spec. ini ir yra kompetetingi.Daniausiai tai vairios valstybins inspekcijos, administracins prieiros ir kt. ( pvz. transporto eismo taisykli paeidimus nagrinja policija, priegaisrins apsaugos taisykli paeidimus prigaisrins apsaugos inspekcija) Bdinga , kad atsivelgiant tai, kuriose akose padarytas nusiengimas- yra nustatyta byl nagrinjimo ynybin priklausomyb. Yra galiotas t.t. pareignas, tos ynybos, kuriai pagal pobd priklauso tirti administracin nusiengim. (Pvz. , kai paeidimai padaryti miko emje, bylas nagrinja- inspektoriai, apsaugos ininieriai, girininkai ir t.t. t.y. galioti pareignai pagal kompetencij. Administracins komisijos- kolegials organai nagrinti administracines paeidim bylas. Apibendrinimas: Miest, rajon apylinki teismai ( teisjai)( ir. Adninistracini byl teisenos statym), policija, valstybins inspekcijos ir kiti galioti organai ( pareignai)nagrinja administracini teiss paeidim bylas. ATPK:111 skyrius Organai (pareignai galioti nagrinti administracini teiss paeidim bylas. 216 str. administracini teiss paeidim bylas nagrinja: 1. administracins komisijos 2. savivaldybi seninij kaimo vietovse seninai 3. rajon (miest apylinki teismai)- apylinki teism teisjai 4. policija, valstybins inspekcijos ir kt. Lietuvos Respulikos statym galioti organai. toliau idstyti straipsniai pagal ynybikum: Jr transporto organai ( j vardu nagrinti bylas ir skirti nuobaudas turi teis uosto kapitonas, jo pavaduotojas Vidaus vanden transporto, Oro transporto organai, Lietuvos Respublikos muitin ir t.t. 16-8 ADMINISTRACINI ADMINISTRACINIUS TEISS SUNKINANIOS APLINKYBS
NUOBAUD SKYRIMO BENDROSIOS TAISYKLS: NUOBAUD SKYRIMAS PADARIUS KELIS PAEIDIMUS; NUOBAUD SKYRIMO SENATIES TERMINAI; ATSAKOMYB LENGVINANIOS IR

Nuobaud skyrimo bendrosios taisykls- nuobaudos turi bti skiriamos teistai ir teisingai., laikantis statym numatyt bendrj reikalavim (ATPK 30 str.sako , kad nuobauda u administracin teiss paeidim skiriama, neperiangiant norminio akto u esam padaryt paeidim rib, laikantis kodekso ir statym.) Lengvinanios aplinkybs- (ATPK 31 str.) kaltininkas nuoirdiai gailisi kaltininkas ukirto keli alingiems teiss paeidimo padariniams, savo noru atlygino nuostol ar paalino padaryt al paeidimas padarytas labai susijaudinus, dl susiklosiusi sunki asmenini ar eimynini aplinkybi teiss paeidim padar nepilnametis teiss paeidim padar nia moteris, arba moteris, turinti vaik iki 3 met. ( ATPK 31 str. sako , kad gali bti numatyta ir kitoki lengvinani aplinkybi- tai gali pripainti organas- pareignas, sprendiantis administracinio teiss paeidimo byl). Sunkinanios aplinkybs: tsiamas prieingas teisei elgesys, nepaisant galiot asmen reikalavimo j nutraukti pakartotinai per metus padarytas tos paios ries administracinis teiss paeidimas, u kur asmeniui jau buvo paskirta administracin nuobauda administracins teiss paeidim padar asmuo , kuris pirmiau buvo padars nusikaltim trauktas paeidim nepilnametis teiss paeidim padar grup asmen teiss paeidimas padarytas gaivalins nelaims slygomis arba kitomis nepaprastomis aplinkybmis teiss paeidim padar neblaivus asmuo Nuobaud skyrimas padarius kelis administracins teiss paeidimus: ATPK 33 str. Jame sakoma, jeigu vienas asmuo padaro du ar daugiau administracins teiss paeidim, administracin nuobauda skiriama u kiekvien teiss paeidim atskirai. Jeigu asmuo padar kelis administracins teiss paeidimus, kuri bylas nagrinja tas pts organas (pareignas), galutinai asmeniui nuobauda skiriama neperengiant sankcijos, nustatytos u sunkesn i padaryt administracini teiss paeidim. Tokiu atveju, prie pagrindins nuobaudos gali bti prijungiama viena i papildom nuobaud. Administracini nuobaud skyrimo terminai: Ypatumas: Administracins nuobaudos yra efektyvesns, kai skiriamos kaltiems asmenims, padarius teiss paeidimus. Pakeitimai termin Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso straipsni pakeitimo ir papildymo statymas. 1999m. vasario 2 d. Nr. VII- 1041 35 straipsnis Administracins nuobaudos skyrimo terminai: Administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo teiss paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui,- per eis mnesius nuo jo paaikjimo dienos. Administracin nuobauda u io kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus paeidimus taip pat u 85, 185 2, 193 2, 193 3, 209, 209 1, 209 2, 209 3, 209 4, 210, 214 11 straipsniuose numatytus paeidimus gali bti skiriama ne vliau , kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai. atsisakius kelti baudiaml byl arba nutraukus baudiamj byl, jei paeidjo veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl arba j nutraukti primimo dienos.

39

Jeigu teiss paeidjas neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga, arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi nagalima sprsti jo administracins atsakomybs klausimo, io stripsnio pirmojoje ir antrojoje dalyje nurodyti terminai pratsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin skaiiuojant nuo teiss paeidimo padarymo dienos arba nuo termino atsisakyti kelti baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. Administracini teiss paeidim kodekso dvyliktas skirsnis- Administracins teiss paeidimai prekybos, finans, apskaitos, statistikos srityje. 85- Mediokls taisykli paeidimas 185 2- Prekybos tabako gaminiais paeidimas. 193 2- Spalvotj metal, j lydini, lauo bei atliek supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos paeidimas. 193 3- Juodj metal lauo ir j atliek supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos paeidimas. 209- Muitins prieiros zonos paeidimas. 209 1- Muitinio tikrinimo tvarkos paeidimas. 209 2 Preki (daikt) deklaravimo tvarkos paeidimas. 209 3_ Preki (daikt) gabenimo tvarkos paeidimas. 209 4 _ Laisvj ekonomini zon, laisvj sandli, muitins sandli, laikinojo saugojimo viet ir neapmuitinam parduotuvi steigimo ir veiklos paeidimas. 210 Kontrabanda. 214 11 Specialij apskaitos dokument blank usakymo, gamybos, technologins apsaugos, platinimo. sigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos paeidimas. Terminai( trumpai): 1.Nuobauda skiriama per 6 mn. nuo paeidimo padarymo dienos. 2.Esant trunkamam paeidimui- per 6 mn. nuo paeidimo paaikjimo dienos. 3.Nuobauda u kodekso str.35 ( ir. pakeitim kodekso)per 6 mn., nuo paeidimo nustatymo dienosm, jei nuo paeidimo padarymo iki jo nustatymo praj ne daugiau kaip 1 metai. 5. Atsisakius kelti baudiamj byl ar j nutraukus, jei paeidjo veiksmuose yra administracinio paeidimo poymi, nuobauda gali bti skiriama per 2 mn. nuo nutarimo atsisakyti kelti baudiamj byl ar nutarimo j nutraukti , primimo dienos. 6. Jei paeidjas neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam laikui ivyks, gyvena usienyje, ilgai serga ar dl kit prieasi negalima sprsti jo administracins atsakomybs klausimo (35 str. I-II dalys)- nurodyti terminai pratsiami, bet ne ilgiau kaip 1 metams,. terminas skaiiuojamas nuo paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos ( trunkamas), ar sprendimo primimo atsisakyti kelti baudiamj byl dienos. 7. Jei asmuo, kuriam paskirta nuobauda , per 1 metus, kai pasibaig nuobaudos vykdymas, nepadar teiss paeidim, laikoma, kad jis nebaustas administracine nuobauda. 8. Gali bti skiriamos kelios nuobaudos vienoje byloje- pripaysta kaltu dl kiekvieno teiss paeidimo ir skiria nuobaudas galutinai ( ATPK33 str,)arba nuobaudas subendrina ir paskiria 1 grieiausi nuobaud, gali skirti ir papildom. 16-9 APLINKYBS, ALINANIOS VEIKOS PAVOJINGUM IR PRIEINGUM TEISEI. BTINASIS REIKALINGUMAS. BTINOJI GINTIS Aplinkybs: Laikas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas- ATPK 36 str. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracinio teiss paeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda. Aplinkybs , paalonanios veikos pavojingum visuomenei ir prieingum teisei: 1. Btinasis reikalingumas 2. Btinoji gintis 1. Btinojo reikalingumo svok apibria ATPK 17 str. administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veiksmas, kuris , kad ir numatytas iame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dl administracins teiss paeidim, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje, tai yra siekiant paalinti pavoj, gresiant valstybinei ar vieajai tvarkai, nuosavybei, piliei teisms ar laisvms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir jeigu padaryta ala yra maiau reikminga negu ivengtoji ala. Taigi,- BTINASIS REIKALINGUMAS tai situacija, kuriai esant padaroma ala, bet ivengiama daug didesns alos kokiems visuomens ar valstybs interesams, jeigu tokiomis slygomis esant, grsm negaljo bti paalinta kaip nors kitaip.( Jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga, palyginus su ivengtja, tai yra btino reikalingumo slygos, numatytos statymo). Btinoji gintis: Teiss moksle btinoji gintis laikoma teistu valstybs, visuomens interes, savo ar kito asmens teisi gynimu nuo pavojingo visuomenei ksinimosi, padarant alos besiksinaniam asmeniui, bet ne perengiant T.T. rib. (baud. teisje) ATPK (18 str,)btinj gint apibria taip: Administracins teiss paeidimu nelaikomas veikimas kuris , kad ir numatytas iame kodekse, arba kituose norminiuose aktuose dl administracini teiss paeidim , bet padarytas btinosios ginties bklje, tai yra ginant valstybin ir viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laives, nustatyt valdymo tvark nuo prieingo teisei ksinimosi tokiu bdu, kad padaroma pasiksintojui alos, jeigu tik nebuvo perengtosios btinosios ginties ribos.

40

(Daniausiai ksinimaisi pasireikia upuolimu asmens, chuliganikais veiksmais) Btinja gintimi gali bti atremiamas tik akivaizdus , realus ksinimasis., kuriuo jau pradta daryti ala teistiems interesams, ir kuris dar nra pasibaigs, toliau daroma ala.Ksinimasis akivaizdus ir tuomet, kai nra pradta daryti alos , bet jau sudaro tiesiogin grsm jai atsirasti.Jeigu ksinimasis pasibaigs, btinoji gintis neleidiama.Be to ala turi bti padaroma besiksinaniam, o ne kokiems tretiems asmenims. Gynyba neturi perengti btinosios ginties rib.( Btinosios ginties ribos , t,y. prie besiksinantyj naudojami tokie veiksmai ir priemons, kuri pakanka upuolimui atremti ir nutraukti. 16-10. TERMINAS, KURIAM PASIBAIGUS LAIKOMA, KAD ASMUO NEBUVO BAUSTAS ADMINISTRACINE NUOBAUDA Terminas: ATPK 36 str.- Jeigu asmuo , kuriam buvo paskirta administracin nuobauda , per metus nuo tos dienos , kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracinio teiss paeidimo , laikoma , kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda.