Fundamentalios tiesos - tai skms dur raktas. Stephenas Covey'us ias tiesas atsklei dia mums.

Btinai nusipirkite knyg Sep tyni skms lydim moni proiai, o svar biausia - perpraskite jos pamokas!
A nthony Roberts, knygos D id ieji ingsniai autorius

i knyga turi didel privalum: ji yra papras ta, bet nesupaprastinta.

- M .ScottP eck, knygos Neivaikioti keliai autorius

Septyniuose... jproiuose autorius patei kia mums septynis vertingus patarimus, kaip tapti savo gyvenimo eimininku ir darnia asmenybe. Knyga energizuoja, kvepia, pa deda siekti skms versle ir gyvenime ap skritai.
Roger Staubach, Nacionalins futbolo lygos aidjas

Stepheno R. Covey'aus knyga moko veiks mingai, taigiai ir jausmingai. Pateikiam princip turinys ir metodika padeda tvirtus efektyvaus bendravimo pamatus. Manau, i knyga puikiai papildys mano, vietjo, bib liotek.
- W illiam Rolfe Kerr, Jutos auktojo mokslo komisijos narys

Stephen R. Covey
7 SKMS LYDIM MONI PROIAI

n The
/ H abits o f H ighly E ffective P eople
Restoring the Character Ethic

Stephen R. Covey

FranklinCovey

Stephen R. Covey

skms lydim moni

proiai
charakterio etikos rekonstrukcija

UDK

159.9 Co-287

Versta i leidinio: Stephen R. Covey The 7 Habits o f Highly Effective People: Powerful Lessons in Personai Change

I angl k. vert Virginija ileikien Redagavo Andrius Rondomanskis

Copyright 1989, 2004 by Stephen R. Covey FREE PRESS A Division of Simon & Schuster, Inc. New York, NY 1002 ISBN: 0-7432 -6 9 51 -9 Franklin Covey ir FC logo yra Franklin Covey Co prekybinis enklas. Naudojimas tik su leidimu.

ISBN 9 9 55-599-34-0

Mijalba, 2006

T u r in y s

Padkos ................................................................................... anga ...................................................................................... I dalis. P aradigmos ir principai ................................... I vidaus j ior ................................................................... Septyni proiai: apvalga ................................................... II dalis. A smenins pergals ......................................... I protis. Bk proaktyvus ................................................. Asmenini vizij principai ........................................... II protis. Praddamas galvok apie pabaig ....................... Asmeninio lyderikumo principai ............................... III protis. Pradk nuo svarbiausi dalyk ....................... Asmenins vadybos principai ....................................... III dalis. V ieosios pergals .......................................... Tarpusavio priklausomybs paradigmos ...................... IV protis. Laimkime abu ............................................... Tarpasmeninio lyderikumo principai ......................... V.protis. Suprask, ir bsi suprastas .................................. Atjautaus bendravimo principai .................................. VI protis. Sinerginis veikimas ......................................... Krybiko bendradarbiavimo principai ....................... IV dalis. A tsinaujinimas ................................................ VII protis. Pagalsk savo pjkl ...................................... Pusiausviro atsinaujinimo principai ............................ Ir vl i vidaus ior .................................................... Autoriaus pastaba ..............................................................

9 11 17 19 52 71 73 74 103 104 155 156 195 197 217 218 248 249 273 274 297 299 299 321 331

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Pabaigos odis
P r ie d a s P r iedas

..................................................................... ..333

A. Kaip velgiame pasaul i vairi centr ........... ...345 B. II kvadranto diena js bendrovje .......................355

Apie FranklinCovey bendrov ............................................. ...365 Apie autori ........................................................................ ..367

Padkos

Tarpusavio priklausomyb yra kur kas didesn vertyb negu asmeni n nepriklausomyb. i studija yra sinergin, kitaip sakant, daugelio prot sveikos re zultatas. Ji prasidjo atuntojo deimtmeio viduryje, kai raydamas daktarin darb susidomjau per 200 met ileista literatra apie sk ms dsnius. Esu dkingas daugeliui mstytoj u j imint ir kvpi m - j darbai pergyveno juos paius. Dkoju daugeliui student, draug ir koleg i Brighamo Youngo universiteto ir Covey 'aus lyderikumo centro (Covey Leadership Cen tre), taip pat tkstaniams suaugusij, tv, jaunuoli, vadov, mo kytoj ir kit savo klient, kurie praktikai tikrino ios knygos idj vert ir mane skatino. Taip mediaga palaipsniui gavo i form ir kvp tuos, kurie nuoirdiai gilinosi j, o as sitikinau, kad septyni proiai - tai holistinis, integralus asmenybs ugdymo ir efektyvaus savitarpio bendravimo metodas ir kad svarbiau u tuos proius yra tik i proi santykis bei eilikumas. Taip pat esu dkingas monms, padjusiems man parengti ir i leisti i knyg: - Sandrai ir visiems ms vaikams, j vyrams ir monoms u tai, kad garbingai gyvena, tarnauja visuomenei, taip pat padeda man ir palaiko mane, kai turiu ivykti i nam. Nesunku mokyti princip, kuri laikosi mylimi mons. - savo broliui Donui u itikim meil, domjimsi mano veikla, jo valgum ir tyr siel. - savo viesios atminties tvui. - savo motinai u jos itikimyb 87 savo palikuonims ir u jos ami n meil. - savo brangiems draugams ir verslo kolegoms, ypa:

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Billui Marre, Ronui McMillanui ir Lexui Wattersonui u atsiliepi mus, padrsinim, pagalb ruoiant mediag spaudai ir ileidiant knyg. - Bradui Andersonui, ne vienerius metus rengusiam Septyni proi programos vaizdajuostes. Jam vadovaujant, i mediaga buvo patik rinta ir patobulinta, jo dka j vairiose organizacijose iband tstan iai moni. Beveik visi ms klientai nusprend i mediag paro dyti didesniam skaiiui savo darbuotoj, tuo patvirtindami jos veiks mingum. - Bobui Thele u pagalb organizuojant ms bendrovs darb, - tai sudar man puikias galimybes susikaupti ir parayti i knyg. - Davidui Conleyui - jis skait paskaitas vairioms bendrovms apie septyni proi veiksmingum, tuo labai paddamas man ir mano kolegoms Blaineui Lee, Roiceui Kruegeriui, Rogerui Merrillui ir Alui Switzeriui skleisti ias idjas visuomenje. - savo literatriniam agentui Janui Milleriui ir itin aktyviam partne riui Gregui Linkui, taip pat jo padjjoms Stephannei Smith ir Raleen Beckham Wahlin u j krybikum ir ryt platinant knyg. - Simon ir Schuster leidyklos redaktoriui Bobui Asahinai u profesio nalum, u daugel nuostabi pasilym ir u paaikinim, kuo itar tas odis skiriasi nuo urayto. - savo buvusioms asistentms Shirley ir Heather Smith ir dabartinei asistentei Marilyn Andrews u j ities nepakartojam lojalum. - ms Executive Magazine urnalo redaktoriui Kenui Sheltonui u tai, kad padjo tobulinti knygos rankrat, taip pat u jo garbingum ir kokybik darb. - Rebeccai Merrill u itin verting pagalb rengiant ir spausdinat ran krat, u tikjim ia mediaga, taip pat jos vyrui Rogeriui u imin ting ir sinergin pagalb. - ir Kay Swim bei jos snui Gaylordui u vertingus ir imintingus patarimus, padjusius ms organizacijai suklestti.

 a n g a

^ J u o to laiko, kai pirm kart buvo ileista i knyga, pasaulis neap sakomai pasikeit. Gyvenimas tapo sudtingesnis, jis reikalauja dau giau pastang ir kelia daugiau tampos. I pramonins epochos mes perjome informacijos ami ir susidrme su naujais udaviniais. Atsirado nauj iki, asmenini bei organizacini problem, apie kurias prie por deimtmei niekas net neinojo. Problem ne tik pagausjo - dabar jos yra visikai kitokio pobdio. Didiuliai pokyiai visuomenje ir kompiuterizuotoje pasaulinje rinkoje ragina mane atsakyti kelis svarbius klausimus, kuriuos nuo latos girdiu: Ar i knyga ir iandien tebra tokia pat veiksminga prie mon? Ar septyni proiai bus tokie pat veiksmingi po deimties, dvi deimties, penkiasdeimties ar imto met? Mano atsakymas toks: Kuo spariau keiiasi pasaulis ir kuo didesns ms problemos, tuo labiau ie proiai pads mums jas sprsti. Kodl? Ms vis gausjan ios problemos yra visuotins, todl sprsti jas visada tursime remda miesi tam tikrais aminais ir akivaizdiais principais, kurie yra bendri visoms klestinioms visuomenms. A neiradau i princip - ta garb priklauso ne man. As tiesiog paskelbiau, kad tokie principai egzistuo ja, ir sudliojau juos eilikumu paremt sistem. Esu perprats vien be galo svarbi ties: jei nori gyvendinti iki liausias savo svajones ir veikti didiausius sunkumus, paink ir pritai kyk principus, arba natralius dsnius, nuo kuri priklauso veiklos re zultatai. iuos principus galime taikyti labai skirtingai, atsivelgdami savo unikalum, gabumus, krybikum, taiau kad ir k darytume, be j skms nepasieksime. Danai mons to nepripasta, bent jau smoningai. Vis dlto velg dami atidiau pastebime, kad principais paremti sprendimai yra kur kas veiksmingesni. Leiskite kontrast pailiustruoti keliais bdingais ios dienos problem pavyzdiais:

10

SEPTYNI SKMS LYDIM M O N I PROIAI

Baim ir nesaugumas. Nepaprastai daug moni iandien gyven kankinami baims. Jie bijo dl ateities. Jie bijo pasikeitim. J e prarasti darb, drauge ir eimos pragyvenimo altin. mons b' rizikuoti, todl tampa priklausomi nuo kit - ir darbe, ir namuose* iuolaikin kultra i problem silo sprsti siekiant asmenins ne priklausomybs. Dabar rpinsiuos tik savimi ir savo nuosavybe. Ge rai atliksiu savo darb, o tada usiimsiu tais dalykais, kurie teikia man tikr diaugsm." Asmenin nepriklausomyb yra labai svarbi, netgi btina egzistencijos slyga. Taiau iuolaikiniame pasaulyje vyrauja tarpusaviopriklausomyb, todl, siekdami savo didiausi tiksl, turi me pasitelkti ir kit moni gdius bei gabumus, nes ms asmeni ns galimybs i esms yra menkos. Noriu dabar". mons nori turti daug ir dabar. Noriu pinig. Noriu didelio ir graaus namo, graaus automobilio, didiausio ir geriausio pramog centro. Noriu visa tai turti, nes esu to vertas. Nors dabartin bank kredito sistema leidia mums sigyti daiktus dabar, o sumokti u juos vliau, taiau ekonomins realijos tokios, jog vien dien paaikja, kartais net labai skausmingai, kad negalime pirkti daugiau, negu sugebame udirbti. i paprast ties mums ne gailestingai primena augantys procentai. Kad pasiektume tiksl, nega na vien sunkiai pluti. Kai iandien taip greitai keiiasi technologijos, o globalizuotoje rinkoje didja konkurencija, mes ne tik privalome bti labai isilavin - diena i dienos turime mokytis ir nuolat at skleisti vis naujas savo galimybes. Mums reikia nuolat mokytis, kad nesiremtume jau pasenusiomis iniomis. vairiausio rango vadovai rei kalauja vis geresni rezultat, ir tam yra svari prieasi, i kuri svarbiausia - iauri konkurencija. Auganti gamyba yra iandienin re alyb ir materialins gerovs pamatas, taiau tikra skm aplanko tuos, kurie puoselja dvasines vertybes. Galbt jums pavyks vykdyti ga mybos planus, taiau svarbiausia, ar js atliekamas darbas liks pra smingas po vieneri, penkeri ar deimties met. Ms pramonin kultra ir Volstritas siekia rezultat iandien. Taiau btina laikytis pusiausvyros principo: suderinti iandieninius poreikius ir pltoti g a li-

ANGA

11

jjiybes, kurios padt mums siekti skms rytoj. To paties principo turite paisyti rpindamiesi sveikata, santuoka, eima, bendruomene. Kaltinim ai ir aukos sindromas. Kai kyla problem, visuomet galite rasti kalt. Ms visuomenje prasta smerkti. Jei mano virininkas nebt toks usispyrs idiotas... Jei nebiau gims toks neturtin gas... Jei gyveniau geresnje vietoje... Jei nebiau paveldjs tokio temperamento i savo tvo... Jei vaikai nebt tokie maitingi... Jei anas skyrius nuolat nepainiot usakym... Jei ms pramon nesirist praraj... Jei ms mons nebt tokie tinginiai, be kvpi mo... Jei mano mona bt nors kiek supratingesn... Jei... Taip dl savo neskmi ir sunkum kitus mones ar aplinkybes kaltina da nas. Toks elgesys visai suprantamas, nes jis bent jau trumpam nura mina, numalina skausm. Taiau taip elgdamiesi mes daroms dar labiau priklausomi nuo savo problem. Parodykite man mog, ku ris nuolankiai prisiima atsakomyb u visk, kas su juo ar ja vyksta, ir drsiai imasi iniciatyvos krybikai keisti situacij, o a jums tada pa rodysiu, kokia didiul yra gero pasirinkimo galia. Neviltis. Kaltinimai gimdo cinizm ir nevilt. Jei pasiduodame ir ima me tikti, kad esame aplinkybi aukos, kad ms likimas nulemtas, mus apima neviltis ir apatija. Esu tik pastumdlis, marionet, maas didelio mechanizmo sraigtelis ir nieko negaliu pakeisti. Tiesiog pasa kykite, k turiu daryti, ir a padarysiu." Kiek daug gabi, talenting moni taip mano; jie nusivilia, juos apima depresija. Dabartin kul tra siekiantiems igyventi cinikai atkerta: Per daug tikiesi i gyveni mo. Neturk toki iliuzij ir niekada neteks nusivilti. Prieingas iam poiriui yra augimo ir tobuljimo principas: A turiu jg kurti savo gyvenim." Pusiausvyros nebuvimas. Mobilij telefon amiaus btis darosi vis sudtingesn, reiklesn, ji kelia vis didesn tamp ir isemia i ms visas jgas. Kyla klausimas, kodl mes, kad ir kaip stengiams racionaliai suskirstyti laik, padaryti daugiau, pasiekti daugiau, staiga

12

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

atsiduriame nesuskaiiuojam smulkmen nelaisvje ir esame priversti aukoti sveikat, eim, garb ir dar daugyb ities svarbi dalyk. Ta iau ne darbas dl to kaltas - darbas yra ms gyvenimo variklis. Ir ne sudtingas pasaulis ar pokyiai. Ydingas yra iuolaikins visuomens poiris, jis teigia: Anksiau ateik darb, ilgiau pasilik, dirbk naiau, dl iandienos aukok rytoj." Taiau toks gyvenimo bdas nesukuria dvasins pusiausvyros ir ramybs. Visa tai pasiekia tik tie, kurie suge ba nusistatyti aikius gyvenimo prioritetus ir tvirtai engia pasirinkto tikslo link. Kokia man i to nauda? Dabartin kultra kala mums galvas, kad gyvenime turime siekti tik pai geriausi" dalyk. Teigiama, kad gyvenimas tai aidimas, lenktyns, varybos, kurias privalu laimti". Bendramoksliai, bendradarbiai, netgi eimos nariai yra lai komi konkurentais - jei jie laimi, js pralaimite. inoma, mes sten giams atrodyti draugiki, ypsoms ir drsiname kitus siekti skms, taiau irdyje grauiams ir pavydime, kai jiems pasiseka. Civilizacijos istorijoje gausu pavyzdi, kai drss ir valingi mons pasiekdavo nuostabi dalyk veikdami vieni. Taiau iame informacijos amiuje didiausios galimybs atsiveria tiems, kurie ino, kas tai yra mes". Tikrai didi dalyk dabar pasiekia nesavanaudiki, plataus mstymo mons. Jie gerbia vieni kitus ir dirba bendram labui. Noras bti suprastiems. mons trokta bti suprasti, iklausyti, pagerbti ir vertinti. Kiekvienas nori daryti kitiems tak. Toki kar t trokim turime nedaug. Daugelis mano, kad mokjimas ben drauti - gebjimas aikiai reikti mintis, tikinti - yra svarbiausia poveikio priemon. Ar pastebjote, kaip danai panekovui kalbant, uuot klaussi jo, svarstote, k jam atsakyti? Taiau daryti monms poveik galite tik tada, kai tie kiti mons jauiasi js suprasti kai atidiai ir nuoirdiai iklausote j ir elgiats su jais atvirai. Deja, dau gelis moni emocikai yra pernelyg paeidiami ir klausytis nemoka. Jie skuba atlikti susiplanuotus darbus, jie nenori skirti tiek laiko, kad galt suprasti, kas jiems sakoma, todl i karto ima kalbti apie savo

reikalus. Ms kultra skatina, netgi reikalauja, kad mogus mokt daryti tak kitiems. Taiau takos darymo principas remiasi abipusiu supratimu, o abipusis supratimas atsiranda tik tada, kai bent vienas i kalbtoj igirsta kit. K onfliktai ir nesutarimai. Kad ir kiek bendrybi vienija mones, kiekvienas j yra skirtingas. Kiekvienas skirtingai msto, turi skirtin gas, kartais netgi konfliktuojanias vertybes, kitokius motyvus ir tiks lus. Todl suprantama, kad kartais kyla konflikt. iandienins kon kurencins visuomens silomos konflikt sprendimo taktikos ragi na laimti kuo daugiau". O kompromiso menas moko dertis tol, kol bus rastas visiems priimtinas sprendimas. Tai ities geras dalykas, vis dlto daniausiai n viena alis nebna visikai patenkinta toki dery b rezultatais. Kok nuostol patiria mons, kai dl nesutarim pri versti tenkintis menkais, taiau visiems tarsi priimtinais rezultatais! Kok nuostol jie patiria, kai krybikai nebendradarbiauja, kai ben dromis jgomis neieko geriausi sprendim. Apatija. mog sudaro keturi bties lygmenys: knas, protas, irdis ir siela. O dabar pavelkime dvi i lygmen traktuotes - kaip juos supranta iuolaikin ms kultra ir kaip skatina elgtis teisingi princi pai.
K nas :

Kultra: nekeiskite gyvenimo stiliaus; jei ikilo sveikatos problem, gydykits chirurgikai ir vaistais. Principai: kad nesirgtumte, keiskite gyvenimo stili, siekite vidi ns harmonijos, laikykits sen ir universali sveikos gyvensenos princip.
P rotas:

Kultra: be saiko irkite televizori, pramogaukite. Principai: skaitykite ir studijuokite vairi literatr, nuolatos mo kykits.

14

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

irdis :

Kultra: bendraudami su kitais monmis, vis pirma siekite tik savo asmenini tiksl. Principai: bendraukite nuoirdiai ir pagarbiai, girdkite, k jums sako mons, tarnaukite jiems; tegu tokie santykiai teikia jums pasitenkinim ir diaugsm.
S iela:

Kultra: bkite ciniki individualistai. Principai: pripainkite, kad gyvenimo prasms ir vis pozityvi dalyk siekti padeda tam tikri principai, kuri altinis, mano nuo mone, yra Dievas. Silau visada turti galvoje savo unikalius poreikius, taiau nieka da nepamirti bendr gyvenimo iki. Tada rasite prasmingus spren dimus ir pasirinksite teising keli. Taip pat imsite vis aikiau suvok ti, kad dabartin kultra visikai nesiderina su gyvenimo bdu, kuris remiasi esminiais ir aminais bties principais. Baigdamas ang noriau pateikti jums klausim, kur nuolat pa teikiu savo klausytojams: Kas i js mirties patale gailsis, kad per maai laiko praleido darbe ar prie televizoriaus?" Suprantama, toki neatsiranda. Prie mirt mons link galvoti apie mylimuosius, apie eim, - odiu, apie tuos, kuriems paskyr savo gyvenim. Netgi inomas psichologas Abraomas Maslou (Abraham Maslow) gyvenimo pabaigoje padar ivad, kad laim ir pasitenkinimas, ku riuos kelia palikuonys, yra svarbiau u saviraik (i jo garsiojo porei ki hierarchijos" srao). iuos poreikius jis pavadino savitranscendencija. A jam visikai pritariu. Didiausi pasitenkinim jauiu stebda mas savo vaikus ir ankus - juose a regiu knytus septynis proius. tai mano devyniolikmet ank enon nutar padti Rumunijos nalaiiams. Ji para man ir savo motinai, mano monai Sandrai, kad jos gyvenimo supratimas pasikeit, kai vienas sergantis vaikutis j ap-

ANGA

15

vm, o paskui apkabino. Btent t akimirk enon tar: Nenoriu gyventi tik sau. Ji gro Rumunij ir iki iol tarnauja monms. Visi ms vaikai turi eimas, pagrindinis j ir sutuoktini gyveni mo tikslas - tarnyst kitiems. Regdami, kaip jie gyvena vedami savo vizij ir princip, a ir mano mona ities diaugiams. Paadu, kad i knyga suteiks jums maloni pamok. Suinotais dalykais pasidalykite su mylimais monmis. O k bsite imok, pradkite taikyti praktikai. Prisiminkite tai k: jei mokots, taiau nieko nedarote, tai reikia, kad mokots visikai perniek. Jei turite ini, taiau j netaikote, tai visos js inios nieko vertos. Man paiam gyvenimas su septyniais proiais yra tarsi nuolatin kova - vis pirma todl, kad mums tobuljant randasi nauj gyveni mo iki. Galima sakyti, gyvenimas yra kaip sportas - slidinjimas, tenisas, golfas ar koks kitas. Kiekvien dien nuoirdiai stengiuosi gyventi taip, kaip diktuoja ie principais grsti proiai, ir kiekvien dien esu drauge su jumis. - Stephen R. Covey stephen.covey@franklincovey.com www.stephencovey.com Pronas, Juta 2004 met liepos 24 diena

I dalis

P a r a d ig m o s ir P r in c ip a i

I VIDAUS IOR
Nra tikros tobulybs, kuri bt atskirta nuo doros gyvensenos.
-

D a v id S t a r r J o r d a n

D i r b u su monmis jau dvideimt penkerius metus. Per t laik susipainau su daugybe verslinink, dstytoj, eim ir atskir su tuoktini, kurie visuomeniniame gyvenime pakilo j skms virnes, taiau jaut dvasin alk, troko vidins darnos, norjo geresni santy ki su artimaisiais. Ko gera, nesuklysiu pasaks, jog problemos, kuriomis man guo dsi ie mons, yra nesvetimos ir jums. tai: Susikriau karjeros planus ir miau juos gyvendintu Diaugiausi, kad man netiktinai sekasi, bet u visa tai sumokjau asmenine laime ir eimyniniu gyvenimu. Visikai sugadinau santykius su mona ir vai kais. Ar tai tikrai a? Turjau paklausti savs - ar buvo verta? miau laikytis naujos dietos jau penkt kart iais metais. inau, kad per daug sveriu, ir i ties noriu pasikeisti. Perskaitau visk, k randu ta tema, susikuriu tikslus, isiugdau teigiam poir ir tariu sau, kad galiu juo remtis. Taiau greitai paaikja, kad, deja, negaliu. Po keli savaii mano pasiryimas ima tirpti. Matyt, neturiu tiek valios, kad tesiau sau duotus paadus. Nordamas imokti efektyviai vadovauti, miau lankyti vairius kur sus. I savo darbuotoj tikiuosi daug, labai stengiuosi bti draugikas ir teisingasjiems. Vis dlto lojalumo ij nesulaukiu. Jei koki dien susirgiau ir neateiiau darb, manau, daugelisj dien praleist plepdami

20

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

prie vandens fontanlio. Kodl man nepavyksta j imokyti atsakingu mo ir savarankikumo, kodl negaliu rasti geresni darbuotoj? Mano paauglys snus pasidar labai maitingas. Vartoja narkotikus. Kad ir k jam pasakau, jis nenori klausytis. K man daryti? Turiu daugyb darb, kuri atlikti niekada nespju. Visas savaits dienas jauiausi sitemps ir ugultas daugybs rpesi. Lankiau vai rius seminarus, kuriuose mok organizuoti savo laik, ibandiau pustu zin vairiausi planavimo sistem. Kai kurios padjo, taiau mano gy venimas vis tiek nra toks laimingas, ramus bei vaisingas, kokio a nor iau. Stengiuosi, kad mano vaikai suprast, jog darbas yra vertyb, taiau nordama priversti juos k nors padaryti, turiu tikrinti kiekvien j ingsn... ir kaskart turiu iklausyti j protest. Daug lengviau visk padaryti paiai. Kodl vaikai negali savo pareig atlikti noriai, never iami? Esu uimtas mogus. B ties labai uimtas. Kartais net suabejoju, ar tai, k a darau, ateityje turs prasms. Labai noriau tikti, jog mano gyvenimas yra prasmingas ir kad mano pastangos nenujo veltui. Kai mano draugams ar giminaiiams pasiseka arba kai jie sulaukia pripainimo, a ypsausi ir garsiaijuos sveikinu, taiau irdyjepavydiu. Kodl taip jauiuosi? Esu valingas mogus. inau, kad visada galiu pasiekti tai, ko noriu. Daniausiai sugebu tikinti kitus pasielgti taip, kaip reikia man. Visuo met visk labai kruopiai apgalvoju ir neabejoju, kad mano sumany maipaprastai estigeriausi visiems. Bet danaijauiuosi nesmagiai. Danai svarstau, k kiti mons i ties mano apie mane ir apie mano idjas. Mano vedybinio gyvenimo laim baigsi. Mes net nebesipykstame tiesiog nebemylime vienas kito. Iekojome profesionalios pagalbos, iban dme daugyb priemoni, bet viskas veltui. Rodos, mes nebesugebsime jausti t jausm, kurie siejo mus pirmiau.

I VIDAUS i IOR

21

Tai didiuliai rpesiai, skausmingos problemos, ir j nemanoma isprsti greitai. Prie kelerius metus pana rpest turjome a ir mano mona Sandra. Vienas i ms sn igyveno labai sunk laikotarp mokyk loje. Jam prastai seksi mokslas. Jis ne tik nesugebdavo atlikti test, bet net nesuprasdavo uduoties. Be to, ms snus nemokjo ben drauti, todl artimiesiems danai sukeldavo keblum. Jis buvo ne auktas, kaultas, prastai koordinuot judesi. Pavyzdiui, aisdamas beisbol, lazda jis usimodavo anksiau, negu atlkdavo kamuoliu kas. Visi juokdavosi i jo. A ir Sandra labai trokome jam padti. Manme, kad mums, t vams, labai svarbu skmingai" auklti sn, todl stengms i pas kutinij. Mes norjome pakeisti savo poir berniuk, bandme su juo elgtis kitaip. odiu, remdamiesi pozityvaus mstymo" me todu, mes skatinome j keistis. Nagi, snau! Juk tu gali! Mes ino me, jog tu gali. Suimk beisbolo lazd truputl aukiau ir stebk kamuoliuk. Neusimok tol, kol kamuoliukas nepriarts prie tavs." Jei smgis pavykdavo gerliau, mes imdavome dar labiau j skatinti: Tai puiku, snau! Taip ir toliau daryk." Jei kiti i jo juokdavosi, mes jiems priekaitaudavome: Palikite j ramybje. Nekibkite prie jo. Jis dar tik mokosi." O ms snus verk davo ir tvirtindavo, kad jis nieko gera nepasieks, kad jis visai nemgsta aisti beisbolo. Visos ms pastangos, rods, jo perniek, todl mes dar labiau krimtoms. Mes taip pat pastebjome, kad toks ms aktyvumas pradjo eisti jo savigarb. Stengms padrsinti j, padti jam, bet po daugelio neskmi liovms tai dar ir pabandme visk pavelgti kitaip. Tuo metu vainjau po vis al ir mokiau savo klientus lyderiku mo princip. Viena i mano uduoi buvo parengti dviej mnesi mokymo program IBM administracijos personalui. Kurs tema bu vo komunikacija ir informacijos suvokimas. Rinkdamas mediag ir ruodamasis pristatyti program, labai su sidomjau, kaip i ties formuojasi mogaus suvokimas ir kaip jis

22

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

veikia ms pasaulvaizd bei elges. Tai paskatino mane studijuoti savaime isipildanciaspranaystes- vadinamj Pigmaliono efekt* Tuo bdu bendrovi vadybininkams siloma formuoti teigiamas pavaldi ni savybes. ios studijos padjo suprasti, koks galingas yra ms suvokimas. Supratau, kad regimasis pasaulis, be visa ko kita, dar pri klauso ir nuo akini", pro kuriuos irime - tie akiniai" interpre tuoja ms matom tikrov. A ir Sandra aptarme mediag, kuri dsiau IBM vadovams, paskui mes atidiai pavelgme snaus situacij ir tada abu suprato me, kad pastangos padti jam visai neatspindjo ms tikrojo poi rio j. Kai siningai ianalizavome tikruosius savo jausmus, pamat me, kad i ties savo sn laikme nevykliu, gal net atsilikliu". Todl bandymai pakeisti jo poir ir elges buvo bevaisiai, kad ir kaip mes nrms i kailio. Savo veiksmais ir odiais i ties jam kalme galv tai k: Tu nieko nesugebi. Tave reikia globoti." Paaikjo toks dalykas: jei norime i ties k nors pakeisti, vis pirma turime pasikeisti patys. O kad pokyiai bt veiksmingi, reikia kitaip suvokti pasaul.
C h a r a k t e r io
e t ik a ir v is u o m e n in e t ik a

Kai gilinausi suvokimo problemas, drauge isamiai tyrinjau ir skms" literatr, ileist Jungtinse Valstijose nuo 1776 met iki i dien. Perveriau tkstanius knyg, straipsni ir apybrai apie saviugd bei pagalb sau, taip pat domjausi populiariosios psicholo gijos darbais. odiu, surinkau vis informacij apie tai, k laisvi ir demokratiki mons laik skms prielaidomis. Analizuodamas daugiau negu 200 met laikotarpio skms" lite ratr, netiktai atkreipiau dmes vien netiktin dalyk: pastar j 50 met ios srities tyrinjimai yra pavirutiniki, jie pernelyg rpi nasi visuomeniniu mogaus vaizdiu, silo greitosios psichologins
* Pigmaliono efektas, arba savaime isipildanios pranaysts - (pagal B. Shaw Pigmaliono" siuet) psichologinis fenomenas: mogus tampa toks, kokiu j laiko aplinkiniai, ypa jei tarp j yra pavaldumo ryys (red.).

I VIDAUS IOR

23

pagalbos priemones, kitaip tariant, sunki lig nori gydyti paprasiau siais tvarsiais ir aspirinu. Toki ivad padariau remdamasis savo asme nine patirtimi, kuri sukaupiau bendraudamas su rpesi kamuoja mais monmis. Nors tokios priemons i pradi atrodo veiksmingos, negydoma chronika liga neinyksta ir vliau neivengiamai atsinaujina. Akivaizdus kontrastas buvo pirmj 150 met literatra. Ten d mesys buvo sutelktas j dalyk, kur pavadiniau charakterio etika. i svoka aprpia tokias skm lemianias savybes kaip principingumas, kuklumas, itikimyb, saikingumas, drsa, teisingumas, kantryb, darbtumas, paprastumas, taip pat sugebjimas vadovautis Auksine taisykle*. Tokio tipo literatrai priklauso Bendamino Franklino (Benjamin Franklin) biografija. I esms i knyga - tai pasakojimas apie mogaus pastangas tvirtai isiugdyti pasirinktus principus ir proius. Tokia literatra teigia, kad egzistuoja pagrindiniai prasmingo gyvenimo principai ir kad tikros skms bei ilgalaiks laims galima siekti tik tuomet, kai ie principai tampa integraliais asmenybs bruoais. Taiau po I pasaulinio karo pagrindiniu skms garantu tapo ne charakterio etika, o savybs, kuri visum galima bt pavadinti vi suomenine etika. Imta manyti, kad skm labiau lemia tokie dalykai kaip mogaus vaizdis, poiris, elgesys, gabumai ir bendravimo me todai. i literatra paprastai moko dviej dalyk: bendravimo bei viej ryi metod ir teigiamo poirio (TP). i tiksl kartais siekiama paiais vairiausiais motyvuojamaisiais ir maksimalistiniais kiais, pavyzdiui: Js poiris nulemia js padt"; Jei nesiraukysite ir ypsosits, susirasite daugiau draug"; mogus gali pasiekti visk, k suvokia protu ir kuo tiki". Kiti visuomenins etikos metodai moko manipuliuoti monmis, juos gsdinti, apgaudinti pavyzdiui, apsimestinai domtis j pom giais vien tam, kad bt galima ipeti i j kokios nors naudos sau. Kartais i literatra pripasta, kad charakterio etika yra vienas i skms element, vis dlto teigia, kad jis toli grau ne pagrindinis.
* Auksin taisykl nedaryk kitiems to, ko nenortum patirti pats (red.).

24

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Todl visos kalbos apie charakterio etik tra tuti odiai, nes svar biausia, pasak tokios literatros autori, yra greiti metodai, valdymo strategijos, sugebjimas bendrauti ir teigiamas poiris. miau suprasti, kad mudviej su Sandra poir pagalb snui pasmoningai formavo visuomenins etikos principai. Mes norjo me, kad snaus elgesys atitikt visuomenines normas, su kuriomis, ms supratimu, jis dabar nederjo. Mums vis pirma rpjo ms pai, kaip rpesting tv, vaizdis, o snus - tik paskui. Tikriau siai todl ms pastangos jam tik pakenk, o ne padjo. Socialiniai ios problemos aspektai, pasirodo, mus domino daugiau negu s naus gerov. Po ilg pokalbi a ir Sandra supratome, koki pragaiting tak snui turjo ms pai charakterio bruoai, elgesio motyvai bei su sidarytas snaus vaizdis. Mes lyginome j su kitais vaikais, o tai i esms prietaravo pagrindinms ms vertybms. Mes tarsi klme slygas, kurioms esant galtume j mylti, ir tokiu bdu menkinome jo savivert. Todl nusprendme vis dmes sutelkti save, giliau sius savo elgesio motyvus, o ne elgesio technikas. Uuot band pa keisti sn, nutarme pavelgti [j i alies, geriau pajausti jo indivi dualum, tapatum ir vert. Nuoirdus tikjimas ir malda padjo mums velgti snaus unika lum. Leid jam gyventi savo paties ritmu, pamatme, kiek daug i ties gabum jis turi. Nusprendme pasitraukti i kelio ir leisti reik tis jo asmenybei. Mes suvokme, kad ms naujasis vaidmuo yra pri tarti jam, diaugtis juo ir vertinti j. O pain tikruosius savo moty vus, pajutome iki tol nepatirt saugumo jausm - dabar ms pai savigarba nebepriklaus nuo socialiai tinkamo" snaus elgesio. Kai ms ankstesnius snaus vertinimo kriterijus pakeit kiti, grsti vertybmis, gim ir nauji jausmai. Dabar, uuot lygin sn su kitais vaikais ir smerk, mes juo mme tiesiog diaugtis. Mes liovms j gretinti su savo susikurtu ar visuomenei priimtinu vaizdiu. Mes nebeskatinome jo taikytis prie visuomens norm. O vliau, kai supra tome, kad i esms jis yra visikai normalus ir puikiai gali pats pasir pinti savimi, liovms saugoj j nuo paaip.

I VIDAUS IOR

25

Kadangi snus buvo nuolat saugojamas ir ginamas, dabar jis pasi juto apleistas. Tai buvo skausminga. Kaip buvo prats, jis atlkdavo skstis. Mes jo klausydavom, bet retai kada gindavome. Mes jam nebyliai pranedavome: Tavs nereikia nei saugoti, nei ginti, nes visa kas yra tiesiog nuostabu." Pamau, bgant savaitms, mnesiams, augo jo pasitikjimas ir sa vigarba. Gyvendamas savo paties ritmu, jis m tobulti. Jis, verti nant socialiniais matais, isiver priek", pradjo dalyvauti visuo meniniame gyvenime, o fiziniu pasirengimu m lenkti bendraam ius. Vliau jis ne kart buvo renkamas mokini komiteto pirminin ku, dalyvavo valstijos lengvosios atletikos pirmenybse, jo paymiai buvo tik patys aukiausi. Dabar ms snus puikus ir doras mogus, jis moka atvirai bendrauti ir yra vis mylimas. Mudu su Sandra manome, kad tokie socialiai spdingi" snaus pasiekimai yra jo saviraikos rezultatas. Negalima sakyti, kad jis siek tik visuomens vertinimo. Tai buvo nuostabus ms, kaip tv, po tyris, jis mums labai padjo auklti kitus vaikus bei atlikti kitus gyve nimo vaidmenis. Taip pat supratau, kaip smarkiai skiriasi charakterio etika nuo visuomenins etikos. Ms sitikinimus labai puikiai irei kia i psalm: Iekok savo irdies uoliai, nes ji yra viso gyvenimo altinis."
P ir m in
ir a n t r in d id y b

Snaus aukljimo patirtis, suvokimo problem tyrinjimas ir sk ms" literatros studijos staiga atvr man akis ir visk sustat savo vietas. Tikra Aha!" tipo valga. Netiktai supratau, kaip smarkiai mus veikia visuomenins etikos nuostatos, aikiai pamaiau t subtil, kartais smoningai ignoruojam skirtum tarp ms asmenini ties padiktuoto elgesio (a t ties buvau mokomas dar vaikystje ir jos sudaro mano vertybi sistem) ir iandienins greitosios psichologi ns pagalbos metod. Taip pat miau geriau suprasti, kodl mano dstomi dalykai, nors ir padeda daugybei skirting moni, kartais prietarauja paplitusioms visuomenje nuomonms.

26

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Jokiu bdu nesakau, kad tam tikri visuomenins etikos aspektai pavyzdiui, bendravimo gdiai, mokjimas daryti kitiems tak, po zityvus mstymas - yra beveriai. Kai kada jie yra btina skms sly ga. Bet tai yra antriniai, o ne pirminiai mogaus bruoai. Kartais sku bdami statyti gyvenimo nam mes pamirtame pakloti pamatus, o tie pamatai - tai ms tv ir protvi patirtis. I ties - bna, kad norime pjauti ten, kur nebuvome sj. Jeigu pats bsiu nedoras ir veidmainis, tai versdamas mones ge riau dirbti ar elgtis taip, kaip a noriu, bei siekdamas j meils nieko gera tikrai nepeiu. Mano dviveidikumas brandins nepasitikjim, ir visa mano veikla, visas elgesys, net jei ir taikyiau vadinamsias ger santyki technikas, monms atrodys tikr tikriausia manipuliacija. Nei gras odiai, nei geri ketinimai nra ilgalaiks skms pamatas, jei mons vieni kitais nepasitiki. Visos bendravimo technikos esti veiksmingos tik tada, kai jos remiasi irdies iluma. Svarbiausi dmes skirti technikai - tai tarsi kalti atmintinai pa mokas, uuot jas imokus. Galbt tokiu bdu ilaikysite egzamin, galbt netgi gausite neblog paym, taiau jei nestudijuosite nuola tos, jei neaukosite savo laiko, niekada nieko dorai neimoksite ir nei lavinsite mstymo. Pagalvokite, kaip juokingai atrodyt emdirbys, jei jis panaiai dirbt savo kyje. Jei pavasar umirs apsti laukus vis vasar pra mogaut, o ruden susiruot imti derli. emdirbio darbo grafik diktuoja gamta. Ir js, nordami geros pjties, turite atlikti visus btinus darbus laiku. Visuomet pjausi tik tai, k esi pasjs. Kitaip nebna. Tas pats principas valdo ir mogaus elges bei santykius. Tai tam tikras natralus vyksmas, kuriam galioja dsnis k passi, t ir pjausi. Kokioje nors visuomeninje institucijoje, pavyzdiui, mokykloje, js galite siekti savo tiksl laikydamiesi tam tikr ten galiojani tai sykli - js aidiate aidim'1 . Jei su vienu ar kitu mogumi susitin kate retai arba tik kart gyvenime, galite apsimestinai susidomti to mogaus pomgiais ar kitaip pelnyti jo palankum - tai yra visuome nins etikos metodas. Gana greitai galite imokti elgesio technikos,

I VIDAUS IOR

27

kuri padt pasiekti greit rezultat. Bet tai antraeils priemons, ku riomis ger ir patvari tarpusavio santyki nesukursite. Jeigu mogus nra tikrai doras, tai vien dien, kai uklumpa gyvenimo sunkumai, jo tikrieji motyvai iaikja, ir lengvai pasiekta skm gali virsti sulu gusiais santykiais. Danai antrins didybs kupini mons (tarkime, labai talentingi) stokoja pirmins didybs ir irdies ilumos. Bendraudami su tokiais monmis (bendradarbiais, draugais, sutuoktiniais, paauglysts kriz igyvenaniais jaunuoliais) ilgesn laik, anksiau ar vliau tuos j tru kumus pastebsite. Btent charakterio bruoai i ties parodo, koks yra mogus. Poetas ir filosofas Emersonas (Ralph Waldo Emerson) yra pasaks: Tu taip garsiai kalbi tiesiai man ausin, kad a nieko negirdiu.
J V K

Be abejo, esama moni, turini puikius bdo bruous, bet ne mokani gerai bendrauti, ir tai menkina bendravimo kokyb. Ir vis dlto mokjimas bendrauti yra antraeilis dalykas. Gal gale tai, kas mes esame, apie mus byloja kur kas ikalbingiau negu ms odiai ir veiksmai. Visi mes tai inome. Esama moni, kuriais mes beslygikai pasikliaujame, nes puikiai pastame j cha rakter. Mes tada nepaisome, ar turi jie ikalbos dovan, ar ne, ar re miasi kokiais bendravimo metodais, ar ne - mes tiesiog su jais ben draujame ir skmingai dirbame. Viljamas Dordas Dordanas (William George Jordan) sak taip: Kiekvienas mogus turi nuostabi gali daryti gerus ar blogus dar bus, ta galia nepastebimai veikia vis ms gyvenim. Ji nuolatos spin duliuoja ir iduoda, kas mogus i ties yra, o ne kuo jis dedasi."
P a r a d ig m o s
j g a

Septyni proiai aprpia daugel fundamentali mogaus veiklos efek tyvumo princip. Tai esminiai, pirminiai proiai. Jie padeda pasiekti ilgalaik laim bei garantuoja tikr skm. Nordami i ties suprasti, kas yra tie septyni proiai>pirmiausia turime isiaikinti savo paradigmas bei j keitimo galimybes.

28

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Ir charakterio etika, ir visuomenin etika yra socialini paradigm pavyzdiai. odis paradigma kils i graik kalbos. Kitados buvs mokslinis terminas, iandien jis vartojamas kasdienje kalboje ir turi ias prasmes: modelis, teorija, samprata, prielaida, poiri sistema. Pa prasiau kalbant, - tai, kaip mes matome pasaul ne akimis, o j pri imame, interpretuojame ir suprantame. Kad bt aikiau, pabandykime sivaizduoti paradigmas kaip e mlapius. Visi inome, kad emlapis, nra tikra vietov", o tik tam tikras vietovs atvaizdas. Taip ir paradigma. Tai yra tikrovs modelis, aikinimas, pateikimas. Tarkime, kad jums reikia nuvykti koki nors viet ikagos cen tre. Miesto emlapis jums labai praverst. Bet sivaizduokite, kad jums dav blog emlap. Ant Detroito emlapio per klaid buvo ispausdinta ikaga". Puikiai suprantate, kokios beviltikos bus js pastangos pasiekti reikiam viet, tiesa? Galite keisti savo elges: labiau stengtis, stropiau iekoti ir dvigubai paspartinti ingsn. Bet pasieksite tik tiek, kad spariau nukaksite ne t viet. Galite keisti savo poir ir imti mstyti pozityviau". Nors itoks poiris nepads jums pasiekti reikiamos vietos, jums galbt tai jau neberps. Js poiris bus toks pozityvus, kad jums nebus jokio skirtumo, kur esate. Vienu odiu, turdami blog emlap visada pasiklysite, kad ir kaip stengsits, kad ir koks bus js poiris. Tik jei tursite tikr ikagos emlap, js stropumas pads jums veikti klitis, o js poiris gals k nors pakeisti. Pirma ir pati svarbiausia skms slyga yra tokia: emlapis turi bti geras ir tikslus. Visi mes galvoje neiojams daugyb emlapi, kurie esti dviej ka tegorij: vieni rodo daiktus tokius, kokiejie yra itiktj, arba realyb; kiti rodo daiktus tokius, kokie jie turt bti, arba vertybes. Visk, k matome, interpretuojame remdamiesi iais mentaliniais emlapiais, retai kada abejodami j tikslumu. Mes net nenutuokiame, kad tokie emlapiai egzistuoja, todl daniausiai manome, kad daiktai yra to kie, kokius juos matome mes.

I VIDAUS IOR

29

30

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

I VIDAUS l IOR

31

Prielaidos formuoja ms poir, o poiris lemia elges. Dabar, prie pasakodamas toliau, silau jums atlikti vien inte lektualin ir emocin eksperiment. Kelet sekundi velkite piein 29 psl. Dabar pairkite piein, esant 30 puslapyje, ir detaliai papasa kokite, k matote. Ar matote moter? Kiek, js nuomone, jai met? Kaip ji atrodo? Kokius vilki drabuius? Kas ji tokia? Veikiausiai atsakysite, kad tai madaug dvideimt penkeri mergi na, labai miela, madingai apsirengusi, dailia nosyte ir neabejotinai a vi. Jeigu btumt vienias vyrikis, tikriausiai mielai pakviestumte j pasimatym. Jei btumt moterik drabui pardavjas, ko gera, pakviestumte j dirbti modeliu. O kas, jei paprietarauiau jums, jei paaikiniau, kad klystate? Jei gu pasakyiau, kad pieinyje pavaizduota eiasdeimtmet ar septy niasdeimtmet senut, lidna, su didiule nosimi ir n i tolo nepa nai model? Toki sutik turbt turtumt padti jai pereiti gatv. Katras, manote, i ms bt teisus? Pairkite paveiksl dar kart. Ar matote jame senyv moterik? Jei ne, pairkite atidiau dar. Ar matote jos didiul kump nos? O jos skar? Jei btume alia vienas kito, galtume padiskutuoti. Js papasako tumte man, k matote, o a papasakoiau, k regiu a. Bet kadangi to padaryti negalime, atsiverskite 51 puslap, aadiai siirkite jame esant paveiksl ir vl atsiverskite ms aptariam portret. Ar dabar matote senj moterik? Labai svarbu, kad prie skaitydami toliau j pamatytumte. eksperiment pirm kart pamaiau prie daugel met Harvar do verslo mokykloje. Dstytojas, pademonstravs j, norjo vaizdin gai parodyti, kad du t pat daikt irintys mons gali matyti skir tingus dalykus ir abu jie gali bti teiss. Tai nra logika. Tai yra psichologika. Dstytojas anuomet auditorij atsine krvel pieini. Pus j buvo su jaunos moters atvaizdu, kaip kad matte 29 puslapyje, kita pus - su senos moters atvaizdu, pavaizduotu 51 puslapyje.

32

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Studentams, buvusiems vienoje auditorijos pusje, jis idalijo kor teles su jaunos moters atvaizdu, o visiems kitiems - korteles su senos moters atvaizdu. Paskui papra vis student apie deimt sekundi atidiai irti j pieinius. Kai studentai grino korteles, dstytojas jung projektori, parod visiems jungtin t dviej moter portret (tok, koks yra 30 ms knygos puslapyje) ir papra papasakoti, k jie mato dabar. Bema visi studentai, turj jaunos moters korteles, ekrane mat jaun moter, o kiti, turj korteles su senja moterimi, j ivydo ir ekrane. Tuomet dstytojas papra vienos student grups, kad ie padis kutuot apie pieinius su savo kolegomis i kitos auditorijos puss. siieb ginas. - K turi galvoje sakydamas, kad tai sena moterik? Ar tu aklas? Ji juk jauna ir grai mergina. Jai ne daugiau kaip dvideimt ar dvideimt dveji. - Na, k tu! Tikriausiai juokauji. Jai septyniasdeimt, o gal ir a tuoniasdeimt met! - Ar tau protas pasimai? Ar apakai? Juk tai yra jauna ir grai moteris! Mielai pakviesiau j pasimatym. Ji - nuostabi. - Jauna!? Ji - sukriousi sen. Jie svaidsi replikomis, visi tvirtai tikdami es teiss. O jiems ne kart buvo aikinama, kad apie t pat dalyk gali egzistuoti daugiau negu viena nuomon. Vis dlto tik nedaugelis sugebjo pavelgti portret kito akimis. Studentai ilgai ir tuiai ginijosi, kol vienas i j prijo prie ekrano ir rodydamas pieinio linij tar: - tai, irkite, ia jaunos moters vrinys. Kitas atkirto: - Tai ne vrinys, tai sens burna. Galiausiai studentai aprimo, liovsi ginijsi ir pradjo aptarinti pieini skirtumus. Jie diskutavo tol, kol ir vieni, ir kiti pamat abi moteris viename paveiksle. Ramus ir pagarbus pokalbis padjo vi siems pamatyti kit vaizd. Taiau vos atsitrauk ir vl prisiartin ma tydavome t vaizd, kuris mums buvo teigtas pradioje, kai deimt sekundi irjome mums duotas korteles.

I VIDAUS IOR

33

Dirbdamas su paskirais monmis ir organizacijomis, danai atlie ku eksperiment, nes jis puikiai parodo, kad kiekvienas tikrov su vokia kitaip, ir tas suvokimas gali kisti tarpusavyje bendraujant. Jeigu ms suvokim taip slygojo deimt sekundi regtas pie inys, tai sivaizduokite, kaip j veikia visas gyvenimas. eima, mo kykla, banyia, darbo aplinka, draugai ir vairios socialins paradig mos, pavyzdiui, tam tikros elgesio normos, nepastebimai formuoja ms poiri sistem - ms asmenines paradigmas ir ms em lapius. Ms paradigmos formuoja ms pairas ir elges. Neturdami paradigm, nesugebtume nuosekliai elgtis. Jeigu ms elgesys bt neadekvatus regimai tikrovei, mes neisaugotume savo integralumo. Jeigu esate vienas i t 90 procent moni, kurie atitinkamai paska tinti iame sudtiniame portrete velgia jaun moter, jums, be abe jo, net galv neaus, kad jai reikia padti pereiti gatv. Js elgesys ir js poiris j priklauso nuo to, k js matte. Tai irykina esmines visuomenins etikos ydas. Bandymas iorikai pakeisti savo elges bei pairas vargu ar bus veiksmingas, jei pirmiau neisiaikinsime pagrindini paradigm, kurios t ms elges bei pa iras formuoja. Mintas eksperimentas taip pat parodo, kaip stipriai paradigmos veikia bendravimo pobd. Imame suprasti tai k: mes velgiame daiktus objektyviu ir aikiu vilgsniu ir regime juos tokius, kokie jie yra i tikrj (taip esame sitikin mes), taiau kiti mons tuos paius daiktus regi visikai kitokius, nors taip pat velgia juos objektyviu ir nesudrumstu vilgsniu (taip yra sitikin jie). odiu, kiek moni, tiek ties. Visi mes esame link manyti, kad matome daiktus tokius, kokie jie yra i ties, - mes tariams es objektyvs. Taiau, kaip aikja, taip nra. Mes matome pasaul ne tok, koks jis yra, bet tok, kokie esame mes, kitaip tariant, pasaulio vaizdas mums yra toks, kok j suforma vo ms individualios slygos. Pasakodami apie tai, k matome, i ties pasakojame apie save, apie savo supratim, apie savo paradig mas. Jei kiti nesutinka su mumis, mes darome ivad, kad ie kain

34

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

ko nesupranta. Taiau eksperimentas su pieiniais parod, kad supra tingi, nuoirds ir blaiviai mstantys mons mato daiktus skirtingus, nes kiekvienas juos velgia per savj asmenins patirties prizm. Tai nereikia, kad faktai apskritai neegzistuoja. Ms eksperimen te du mons, slygoti skirting paveikslli, kartu iri j trei por tret, objektyv fakt - juodas linijas ir baltus plotus - ir abu t fakt pripast. Taiau jie abu t pat fakt interpretuoja remdamiesi savo ankstesniu patyrimu, taigi tas faktas turi tik toki prasm, koki jam suteikia individuali interpretacija, ir jokios kitos. Kuo geriau mes pastame savo esmines paradigmas ir kuo labiau ms elges slygoja ms pai patirtis, tuo atsakingiau tas savo pa radigmas vertiname, analizuojame jas, tikriname j santyk su tikro ve, taip pat igirstame kit moni nuomon, imokstame vilgtelti j akimis. Tuo bdu ms akiratis tampa platesnis, o poiris ob jektyvesnis.
P a r a d ig m o s
p o s l in k io j g a

Svarbiausias dalykas, kur atskleid eksperimentas su portretais, yra tas, kad mes supratome, jog paradigmos kinta - pamat sudtin paveiksl kitaip, suunkame Eureka!1 1 . Kuo tviriau tikjome pir muoju suvokimo spdiu, tuo didesnis atrodo is atradimas. Jauia ms, tarsi kas bt apviets mums prot. Termin paradigmosposlinkis pirm kart pavartojo Tomas Knas (Thomas Kuhn) savo nepaprastai reikmingoje ir garsioje knygoje Moks lini revoliucij struktra ( The Structure ofScientijic Revolutions)., ku rioje jis teigia, kad kone visi moksliniai atradimai buvo padaryti su lauius tradicijas, paneigus pasenus mstym, sensias paradigmas. Didysis Egipto astronomas Ptolomjus visatos centru laik em. Kopernikas, visatos centr pastats Saul, pakeit paradigm ir usi trauk didiul visuomens nemalon bei susilauk baisaus pasipriei nimo. Taiau labai greitai jo interpretacij pripaino visi. Niutono mechanikos paradigmos buvo nepaprastai tikslios, jomis remiasi ir iandienin ininerija. Taiau ios paradigmos tik dalinai

I VIDAUS IOR

35

isprend ininerines problemas. Tikr revoliucij mokslo pasaulyje sukl Einteino reliatyvumo teorija, jo reliatyvioji paradigma. Ja pasir m mokslininkai pavelg ateit bei atsak daugel dabarties klausim. Kol nebuvo atrastos bakterijos, gimdymo metu mirdavo daug k diki ir gimdyvi, ir niekas negaljo paaikinti kodl. Daugiau karei vi mirdavo nuo menk brim ir lig, negu kad davo mio lauke. Taiau kai gim bakteriologija, radosi visikai nauja paradig ma, kuri reformavo vis medicinos moksl. iandienins Jungtins Valstijos - akivaizdus paradigm poslin kio rezultatas. Ilgus amius tradicikai buvo manoma, kad valdyti valstyb gali tik monarchai, kad toki vent teis turi tik karaliai. Taiau susiformavo kitokia paradigma - liaudies valdios valstyb, valdoma paprast moni ir tarnaujanti monms. Taip atsirado de mokratija, ji atpalaidavo didiul mogikosios energijos kiek, paa dino moni krybikum, sukr naujus gyvenimo standartus, dav monms nepriklausomyb, teis valdyti ir vilt. Pasaulis dar to nebu vo regjs. Ne visos naujos paradigmos bna geresns u sensias. Kaip jau sakiau, charakterio etik pakeit visuomenine etika, atitrukome nuo savo akn, nuo laims ir tikrosios skms itak. Paradigm poslinkiai, teigiami jie ar ne, sparts ar laipsniki, ne ivengiamai keiia ms poir pasaul. Kartais tie pokyiai bna labai ryks. Nuo ms paradigm - nesvarbu, teising ar klaiding priklauso ms poiris, elgesys ir santykiai su monmis. Atsimenu, kai vien sekmadienio ryt Niujorko metro patyriau mayt paradigmos poslink. Vagone buvo ramu. Kas skait laikrat, kas sdjo paskends savo mintyse, kas tiesiog snduriavo. Staiga vidun eng vyras su linksmai kleganiais vaikais. Aplinka aki mirksniu pasikeit. Vyras atsisdo alia mans, usimerk ir atsipalaidavo, nekreipdamas dmesio savo siautjanias atalas. O ie kavo, mt daiktus, netgi pl keleiviams i rank laikraius. Buvo ities nejauku, bet vyrikis, sdintis alia mans, elgsi taip, tarsi tie idykliai bt buv ne jo.

36

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Sunkiai tvardiausi. Negaljau patikti, kad mogus gali bti toks abejingas ir nesudrausminti tarsi nuo grandins nutrukusi savo ata l. Tariau sau, kad jis neturi jokio atsakomybs jausmo. Aikiai ma iau, kad ir kiti vagono keleiviai buvo suirz, todl grteljau j ir kiek galdamas ramiau tariau: - Pone, js vaikai labai trukdo kitiems monms. Gal galtum te juos numaldyti? mogus atsimerk, tarsi tik dabar suvoks, kas vyksta, ir manda giai atsak: - Atleiskite. Js teisus - turiau juos apraminti. Matote, mes k tik i ligonins, kur prie valand mir j motina. Pats nesusivokiu, k darau, tikriausiai jie irgi neino, kaip veikti sielvart. Ar sivaizduojate, kaip tuomet pasijutau? Staiga mano paradigma pasikeit. Visk miau matyti kitaip, o kadangi kitaip maiau, prad jau kitaip galvoti ir kitaip elgtis. Mano irzlumas igaravo. Nebesirpi nau savo manieromis ar elgesiu; irdyje pajutau io mogaus skausm. Nevalingai m piltis uuojautos odiai: - Js mona k tik mir? Labai jus ujauiu! Kaip tai atsitiko? Gal galiau kuo padti? Situacija pasikeit akimirksniu. Pana paradigmos poslink daugelis moni patiria atsidr mir tino pavojaus akivaizdoje, kai netiktai reikia keisti savo prioritetus, arba tada, kai jiems ateina laikas sigyventi kit vaidmen, pavyz diui: vyro, monos, tv, seneli, vadovo. Mes galime itisas savaites, mnesius, netgi kelerius metus tobu linti savo visuomenin etik ir stengtis keisti elges bei poir, bet tokie ms veiksmai n i tolo neprimins nuoirdaus poelgio, spon tanikai atliekamo tomis akimirkomis, kai staiga daikt ar vyk pa velgiame kitomis akimis. Todl akivaizdu, kad teisingas" elgesys ir poiris mums pads pasiekti tik nedideli pokyi, o jei norime i esms pakeisti gyveni mo kokyb, turime perprasti ir pakeisti savo pamatines paradigmas. XVIII a. amerikiei mstytojas Henris Toro (Henry David Thoreau)

I VIDAUS IOR

37

kalbjo: Blogio piktol geriau vien kart irauti su aknimis, negu tkstant kart nuskabyti jos lapus. I esms pakeisti gyvenim gali me tada, kai liaujams skabyti piktols lapus ir rauname j su akni mis - kai susirpiname ne savo elgesiu ir poiriais, o elgesio ir poi ri prieastimis.
M
atym as ir b u v im a s

inoma, ne visuomet paradigmos pasikeiia akimirksniu, ne vi suomet vyksta toks praregjimas, kok patyriau metro vagone. Kai aukljome sn, mano ir Sandros paradigmos keitsi ltai ir sunkiai. Pradin ms poir buvo suformavusios visuomenins etikos nor mos. Mes turjome kuo tviriausi poir tvyst ir vaik laim. Ir tik pakeit esmines paradigmas, pavelg dalykus kitaip, galjome i esms pasikeisti patys ir pakeisti situacij. Kad pamatytume savo sn kitok, kitokie bti vis pirma turjo me patys. Pakeisti senj savo paradigm nauja mes galjome tik m keistis patys. Paradigmos yra neatsiejamos nuo mogaus charakterio. Vis mo ni bt lemia gebjimas matyti. Nuo to, kaip mes matome dalykus, labai priklauso, kas mes esame. Nemanoma i esms pasikeisti, nepa keitus savo poirio, ir prieingai. Netgi greitas paradigmos poslinkis, kaip kad vyko man t ryt metro vagone, yra nulemiamas (beje, ir ribojamas) mogaus cha rakterio. Neabejoju, kad tokioje situacijoje skirtingi mons bt pasielg skirtingai. Vieni suinoj ties iek tiek sutrikt, taiau vis viena sd t kaip niekur nieko alia sielvartaujanio mogaus ir nejaukiai tylt. Kiti galbt bt jautresni ir tar, kad mogui nutiko nelaim, silyt pagalb ir stengtsi j paguosti. Paradigmos yra galingos, jos - tarytum akiniai, pro kuriuos regi me pasaul. Paradigm poslinkis - greitas ar ltas - yra pagrindin didij gyvenimo pokyi varomoji jga.

38

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

P r in c ip a is

p a r e m t a pa r a d ig m a

Charakterio etika pagrsta tam tikrais principais, nuo kuri priklauso mogaus veiklos efektyvumas. mogikojo lygmens dsniai tokie pat reals kaip ir nekintantys fizinio pasaulio dsniai, pavyzdiui, visuoti nis traukos dsnis. Kad ie principai i ties egzistuoja ir yra veiksmingi, iliustruoja kitas paradigm poslinkio pavyzdys. tai itrauka i Franko Kocho (Frank Koch) straipsnio, ispausdinto Karinio jr laivyno instituto Mokslini darb (Proceedings) urnale. Audringoje jroje vyko karinio laivyno pratybos. alia vienas kito plauk du laivai. Nakt turjau budti ant vieno j kapitono tiltelio. Dl tirto rko matomumas buvo prastas, todlgreta stovjo pats kapitonas ir atidiai stebjo budtoj veiksmus. Jau buvo tamsu, ir tai stebtojas prane: Matau viesas laivo deinje. mus ar pro al? - kteljo kapitonas. mus, kapitone, atsak stebtojas. Tai reik, kad galime susidurti su kitu laivu, todl kapitonas sak signalininkui: Perduokite laivui viesos signal: Mums gresia susidrimas. Nedelsdami pakeiskite kurs 20 laipsni. Taiau tuojau pat gavome atsakym: Greitai keiskite kurs. Pranekite jiems, kad a esu kapitonas ir kad sakau jiems pakeisti kurs 20 laipsni! A antrojo rango jreivis, - atjo atsakymas. - Primygtinai silau jums keisti kurs. Tada ts kapitonas ikopro dantis, o signalininkas perdav: Esu karinis laivas. Pakeiskite kurs 20 laipsniui Gavome atsakym: Esu vyturys. Mes pakeitme kurs.

I VIDAUS IOR

39

Paradigmos poslinkis, kur patyr kapitonas ir mes, skaitydami i istorij, netiktai priveria mus pamatyti situacij visikai kitoki. Tik rov kapitonui tampa svarbesn negu jo ribotas situacijos suvokimas. Mums tikrov suvokti taip pat svarbu kaip ir rk patekusiam laivui. Principai tai vyturiai. Natrals dsniai, kuri negalima pakeis ti. Puikiame Sesilio B. deMilo (Cecil B. deMille) filme Deimt Dievo sakym (The Ten Commandments) vienas herojus kalbjo: Mes ne galime paneigti dsni. Taiau nepaisydami j, galime paneigti save." Nors mons gyvenim ir vykius suvokia per paradigmas, arba em lapius, kuriuos suformavo j gyvenimo patirtis, ie emlapiai nra tikra teritorija. Jie tik subjektyvi tikrov", tik pastangos apibdinti teritorij. Objektyvi tikrov", kitaip tariant, pati teritorija, yra sudaryta i vyturio" tipo princip, nuo kuri priklauso moni tobuljimas ir laim - tai natrals dsniai, jie - neatskiriama kiekvienos civilizuo tos visuomens istorijos dalis, kiekvienos klestinios eimos ar insti tucijos aknys. Ms emlapiai, tiksls ar netiksls, tikrosios terito rijos nekeiia. Kad egzistuoja tokie principai, arba natrals dsniai, akivaizdu tampa tada, kai paanalizuojame monijos istorijos ciklikum. Mato me, kad nuo to, kiek mons pripasta iuos principus ir gyvena pa gal juos, priklauso, ar j visuomen yra stabili ir klestinti, ar naikina save ir ritasi bedugn. ia minimi principai nra kokios nors ezoterins, sunkiai suvokia mos, paslaptingos ar religins" idjos. Savo knygoje nemokau n vie no principo, kuris bt taikytinas tik vienos religijos (tarkime, ma nosios) monms. Tai pricipai, kuriais remiasi kone visi laiko iban dymus ilaik tikjimai, filosofins ir etins sistemos. Tai akivaizds principai ir jais gali remtis kiekvienas mogus. Galima teigti, kad ie principai, arba natrals dsniai, yra mogikosios bties dalis, jie for muoja mogaus sin bei smon ir nepriklauso nuo jo socialini slyg. Pavyzdiui, egzistuoja teisingumo principas, i kurio yra kilusios ms lygybs ir teistumo sampratos. Rodos, net mai vaikai, nors to

40

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI jPROIAI

ir nebuvo mokyti, turi teisingumo jausm. mons skirtingai apib dina teisingum, taiau pati teisingumo idja yra beveik universali. Taip pat egzistuoja padorumo ir siningumo principai. ie principai yra pasitikjimo pamatas - tokio pasitikjimo, be kurio nemanomas tarpusavio bendravimas ir asmenybs bei visuomens tobuljimas. Dar vienas principas yra mogaus orumo principas. JAV Nepriklau somybs deklaracija pripasta mogaus teis i vertyb. Mes pa reikiame kaip neginijam ties, kad visi mons yra sukurti lygs, kad Krjas jiems suteik neatimam teisi, kaip antai: teis gyventi, teis siekti laims, teis bti laisviems." Yra tarnysts principas, arba asmeninio indlio idja. Dar galiu pa minti kokybsyarba tobulumo siekio, princip. Kitas principas yra galimybi principas - mes turime galimyb augti i embriono, atskleisti savyje vis daugiau nauj galimybi ir vis dau giau talent. Su galimybi principu neatsiejamas augimo ir tobuljimo principas - tai yra atskleist talent ir galimybi realizavimas. Dar reikia paminti kantrumo, puoseljimo ir skatinimo principus. Principai nra praktika. Praktika - tai konkreti veikla, tam tikras veiksmas. Jei kokia nors praktika veiksminga vienu atveju, ji nebti nai bus veiksminga kitu atveju. Tvai, band savo antrj vaik auklti tais paiais metodais kaip ir pirmj, galt tai patvirtinti. Praktika yra slygojama aplinkybi, o tai principai yra gilios, fun damentalios tiesos, kurias galima taikyti visur. Jais gali remtis atskiri mons, eimos, vairios privaios ir visuomenins organizacijos. Kai ios tiesos virsta proiais, jos leidia mogui pasirinkti teising prakti k kiekvienu gyvenimo atveju. Principai nra vertybs. Vagi gauja gali prisigrobti vertybi ir isidalyti jas, bet jie bus paeid fundamentalius principus, apie kuriuos mes kal bame. Principai yra teritorija. Vertybs yra emlapiai. Paisydami princi p, mes paisome tiesos ir regime daiktus tokius, kokie jie yra i tikrj. Patikrinti, aminai vertingi principai yra tarsi mogaus elgesio va dovas. Jie - fundamentals, neginijami ir akivaizds. Yra vienas pui kus bdas sitikinti, kad ie akivaizds principai btini: ibandykite absurdik idj igyventi be i princip. Abejoju, ar atsirast moni,

I VIDAUS IOR

41

rimtai tikini, kad tokios neigiamybs kaip neteisyb, apgaul, niek yb, dykinjimas, degradavimas yra geras ilgalaiks laims ir skms pamatas. Galbt mons skirtingai apibria pai princip svok, skirtingai sivaizduoja t princip ugdym ir pasireikim, vis dlto galima teigti, jog kiekvienas pasmoningai suvokia, kad ie principai egzistuoja. Ir kuo tviriau remiams iais principais kurdami savo paradigmas, arba emlapius, tuo jie bus tikslesni ir vertingesni. Tiksls emla piai netiktinai keiia ms asmenyb ir ms gebjim bendrauti kur kas daugiau negu visos pastangos keisti savo poir ar elges.
T o b u l jim o
ir p o k y i p r in c ip a i

Tikdamiesi greitai ir lengvai pagerinti savo gyvenim - siekdami veiklos efektyvumo, kokybikesni ir nuoirdesni santyki - dauge lis moni nepaprastai susiavi visuomenins etikos spindesiu ir patiki, kad ji pakeis natral pastang ir asmeninio tobuljimo proces. Visuomenin etika tai simbolis be jokios vidins prasms. Tai praturtk greitai*1metodai, adantys gerov nedirbant". Nors kar tais i pradi tokie metodai esti veiksmingi, jie tra apgaul. Visuomenin etika yra iliuzin ir apgaulinga. Bandymas pasiekti ger rezultat remiantis tokiais metodais panaus bandym rasti rei kiam viet ikagoje velgiant Detroito emlap. Erikas Fromas (Erich Fromm), nuovokusis visuomenins etikos akn ir vaisi tyrintojas, rao: iandien susiduriame su mogumi, kuris elgiasi kaip automatas, nepasta ir nesupranta savs. Jis net nesivaizduoja, kadgalima elgtis kaip nors kitaip. Uuot nuoirdiai bendravs, jis taukia beprasmius dalykus, uuot nuoirdiaijuoksis, dirbtinai ypsosi, uuot nuoirdiai sielvartavs, jauia buk nusivylim. Apie j galima pasakyti du dalykus: pirma, jis neivengiamai kenia dl savo nemokjimo spontanikai bendrauti ir individualumo stokos; antra, jis niekuo nesiskiria nuo milijon eme vaikiojani moni.

42

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

mogus turi veikti visas augimo ir raidos stadijas. Pirmuiausia kdikis imoksta apsiversti, atsissti, liauioti ir tik paskui - vaik ioti ir bgioti. Kiekvienas etapas yra svarbus ir turi vykti savu laiku. Nemanoma perokti kurio nors i j. Gyvenime viskas vyksta pagal proces eilikumo dsn. Taip mogus tobulja, nesvarbu, ar jis mokosi skambinti pianinu, ar efek tyviai bendrauti su savo bendradarbiais. Tai pasakytina apie santuok, eim ir vairias organizacijas. Nors ir pripastame t fakt, danai manome, kad proces eiliku mo principas taikytinas tik materialiam pasauliui, o puoseljant jaus mus, mogikus santykius, ugdant charakterio bruous, jis negalioja. Net ir tie, kurie pripasta princip, danai jo nepaiso ir siekdami norim rezultat ieko lengvesni keli, bando perokti vien ar kit gyvybikai svarb raidos etap, taip bandydami sutaupyti jg ir laiko. Kas gi atsitinka, kai bandome sutrumpinti natral augimo ir rai dos proces? sivaizduokite, kad vos pramokote aisti tenis, taiau, nordami padaryti kam nors spd, nutarte aisti meistrikiau, negu i tikrj esate pasireng. Koki pasieksite rezultat? Ar manote, kad vien savo teigiamu poiriu veiksite profesional aidj? Arba sivaizduokite, jog jums pavyko tikinti draugus, kad galite skambinti pianinu koncert salje, nors esate tik pradjs mokytis mgjas? Atsakymai aiks. Nepaisyti natralaus raidos proceso ir perokti kok nors etap tiesiog nemanoma. Tai prietarauja gamtos dsniams. Bet koks bandymas paspartinti natral proces gali tik nuvilti mo g ir sukelti tamp. Kad ir kokia veikla usiimtumte, nordami pasiekti penktj meist rikumo lyg, vis pirm turite pasiekti pirmj, antrj, treij ir ket virtj. Tkstanio ingsni kelion prasideda nuo pirmo ingsnelio, ir jei norite pasiekti tiksl, reikia engti juos visus. Jeigu mokytojui nepraneite, k i ties inote - uduodami rei kiamus klausimus ar kitaip parodydami savo neimanym nieko neimoksite ir negalsite tobulti. Ilgai apsimetinti nepavyks. Anks iau ar vliau tiesa iaiks. Pripainti savo neimanym danai yra

I VIDAUS IOR

43

pirmas ingsnis tobulum. Filosofas Henris Toro ras: y y Ar sugebsi me vilgtelti savo neimanym, jei nuolat puikuojams savo inio mis? Ar kitaip manoma siekti tobulumo?" Prisimenu, kart mane kreipsi dvi jaunos merginos, mano drau go dukros, ir su aaromis akyse m skstis, kad tvai es j nesupran ta ir varo j laisv. Jos troko tv meils, supratimo ir patarim, taiau nedrso jiems atsiverti. Pasikalbjs su mergin tvu supratau, kad is mato, kas vyksta, jis net prisipaino, kad jo charakteris yra sunkus, vis dlto keisti savo elgesio jis nesireng. Ididumas neleido jam engti pirmojo ingsnio ir pagerinti santyki su dukromis. Kad bendravimas su mona, vyru, vaikais, draugais ar bendradar biais bt efektyvus, turime imokti j iklausyti. O iklausyti suge ba tik dvasikai stiprs mons. Sugebjimas iklausyti - kantryb, atvirumas ir noras suprasti - tai nepaprastai puikios mogaus charak terio savybs. Taiau daniausiai mons eina lengviausiu keliu: ne paiso emocini bendravimo aspekt ir bendraudami apsiriboja pro tingais patarimais". Taiau ms charakterio ar jausminio pasaulio nebranda danai nra toks akivaizdus dalykas kaip kad gdi ar talento neturjimas aidiant tenis ar skambinant pianinu. Ilg laik galime apgaudinti artimus mones ar bendradarbius ir dtis tuo, kas i ties nesame. Galime net priversti kitus, ypa maai pastamus mones, patikti visai nebtais dalykais. Vis dlto neabejoju, kad ties apie save mes inome, ir ne tik mes, bet ir ms artimieji, ms bendradarbiai. Ne kart stebjau, kuo baigiasi bandymai paspartinti natrali vy ki raid verslo pasaulyje. Verslo vadybininkai mokosi tikinti, tai giai ypsotis, vairiai manipuliuoti monmis, akcijomis ir gamybi niais itekliais, ir visa tai dl vieno tikslo - kad augt gamyba ir aptar navimas. ie verslininkai nesupranta, kad tokios manipuliacins prie mons sja nepasitikjimo sklas. Jeigu vieni metodai nepasiteisina, jie ieko nauj, tariamai veiksmingesni, ir visikai nepaiso natrali princip ir proces, nesistengia sukurti btinos pasitikjimo atmo sferos.

44

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kart prie daugel met a irgi nutariau sutrumpinti natrali vy ki raid. T dien buvo veniamas treiasis mano dukrels gimta dienis. Grs namo radau mayl pikt, ji kitojo priekambario kam pe su glbiu gaut dovan ir nieku gyvu nenorjo jomis dalytis. Prie kambaryje taip pat stovjo keli maj svei tveliai, mano dukters egoizmo liudytojai. Pasijutau nejaukiai, netgi ypa nejaukiai - mat tuo metu universitete skaiiau paskait cikl apie moni santykius ir supratau, ko ie tveliai dabar i mans tikjosi. Atmosfera i ties pasidar nemaloni - vaikai ropinjo aplink ma no dukrel su itiestomis rankomis, reikalaudami aisl, kuriuos k tik jai padovanojo, o mano usispyrusi mayl nieko nenorjo gird ti. Pamaniau, kad privalau imokyti j dalytis. Tai buvo neabejotina vertyb, ir privaljau j jai diegti. Vis pirma paprasiausiai papraiau: - Saulute, bk gerut, pasidalyk aisliukais, kuriuos dovanojo ta vo draugai. - Ne! trumpai atkirto maoji. Pabandiau darsyk: - Saulute, jeigu leisi draugams paaisti su savo aislais, tai ir jie, kai tu bsi sveiuose pas juos, leis tau paaisti su savaisiais. - Ne! - vl kategorikai atkirto dukrel. Pasijutau visai nesmagiai, nes visiems tapo aiku, kad a nieko ne galiu padaryti. Tada pabandiau j papirkti. Nepaprastai velniai ta riau: - Saulute, turiu siurpriz. Jei leisi draugams paaisti, duosiu tau kramtomos gumos. - A nenoriu gumos! - niro ji. Nebeinojau, k toliau daryti, todl miausi bauginim: -Jeigu nepasidalysi aislais, tavs laukia dideli nemalonumai! - Man visai nerpi! - suriko ji. - Tai mano aislai, ir niekam j neduosiu! Galiausiai miausi prievartos tiesiog atmiau i jos kelet aisl, padaviau laukiantiems vaikams ir tariau: - tai, vaikai, aiskite.

I VIDAUS IOR

45

Galbt prie pasidalydama su kitais, mano dukt norjo patirti nuosavybs diaugsm. (I ties - kaip galima dalytis tuo, ko neturi?) A, tvas ir emocikai brandus mogus (bent ji mane tokiu laik), turjau suteikti jai galimyb pasijusti savo aisl savininke. Bet tuo metu kit tv nuomon man buvo svarbesn negu mud viej - tvo ir dukters santyki raida. A taip pamirau, kad vis pirma turiu rpintis jos dvasine branda, o ne visuomens poiriu. Tiesiog nusprendiau, kad ji neteisi, o a teisus, todl ji turi daryti taip, kaip pasakysiu. Galbt tikjausi i jos brandesnio elgesio vien todl, kad pats bran diai pasielgti ioje situacijoje nesugebjau. Nebuvau pakankamai kantrus ir supratingas, todl tikjausi, kad ji pasielgs imintingai ir atiduos aislus. Bandydamas kompensuoti savo bejgikum ir priversti j elgtis taip, kaip a norjau, pavartojau savojg ir priveriau j paklusti. Taiau jgos vartojimas gimdo silpnum, nes tie, kurie pasikliauja jga, tampa priklausomi nuo iorini veiksni. Silpni tampa ir tie, kurie priversti paklusti kito valiai, nes tai trikdo j savarankik ms tym ir silpnina vidin drausm. Gal gale jgos priemons silpnina moni tarpusavio ryius. Kai draugik bendradarbiavim pakeiia baim, abu mons tampa kaprizingi ir agresyvs. O kaip toks mogus elgsis prarads savo jgos altin - didesn g, kno sudjim, socialin padt, valdi, nuopelnus, ivaizd, praei ties nuopelnus? Jei tuomet biau parods didesn brand ir pasikliovs savo vidi ne stiprybe, tai biau leids dukrelei paiai pasirinkti: ar dalytis su kitais, ar ne. Po pirmojo nepavykusio bandymo j tikinti, galjau atitraukti kit vaik dmes, sudominti juos kokiu nors aidimu tokiu bdu biau sumains ir taip per didel savo vaiko emocin tamp. Vliau maoji, patyrusi nuosavybs skon, bt pasidalijusi su kitais natraliai, spontanikai ir niekieno neveriama, kaip kad da ro visi vaikai. Tada supratau, kad yra laikas mokyti ir yra laikas susiturti. Suir zs vaikas mokym paprastai priima kaip priekait ar atstmim, tuo labiau kai situacija bna tempta. Panau, kad maieji mokiniai kur

46

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

kas geriau perprast vertybi pamokas, jei bt mokomi draugikai ir tyliai. Galbt tuo metu buvau emocikai nepakankamai subrends, todl man pristigo kantrybs ir a nesugebjau susitvardyti. Manyiau, mogus vis pirma turi isiugdyti nuosavybs jausm, o tik paskui mokytis nuoirdiai dalytis turimu geru su kitais. Su tuoktiniai, kurie nra isiugd saviverts pojio ir kurie yra nesava rankiki, nesugebs aukotis vienas dl kito ar dl kit eimos nari. Nordami i ties padti vaikams, turime kantriai ir imintingai leisti pajusti jiems nuosavybs skon, o tada savo elgesio pavyzdiais paro dyti, kad gebjimas dalytis taip pat yra vertyb.
P r o b l e m a yra p a ts p r o b le m o s v a iz d is

Daugel labai domina tvirtais principais besiremiani moni, ei m ar organizacij skm. Jie avisi t moni stiprybe ir dvasine branda, t eim vienybe, t organizacij sinergija ir jos nari gebji mu bendrai dirbti. Jie tiesiai sako: Kaip viso to pasiekte? Imokykite ir mane toki elgesio technik." tai toks praymas atskleidia j esmines paradig mas. I ties jie nori pasakyti tai k: Patarkite man, kaip greitai ir neskausmingai isprsti visas savo problemas." Jie btinai susiras specialist, kurie imokys j greit metod, gal bt tie metodai pradioje net bus veiksmingi. Galbt tokiomis prie monmis socialiniu aspirinu ir socialiniais tvarsiais - jiems pavyks atsikratyti vienos kitos skaudios problemos. Taiau negydoma liga ilgainiui taps chronika, o skausmai anks iau ar vliau atsinaujins. Kai rimtos problemos sprendiamos greito sios pagalbos priemonmis, jos paprastai dar labiau komplikuojasi. Problema vis pirma yra ms poiris situacij. Prisiminkime dar kart problemas, apie kurias kalbjome io sky riaus pradioje, ir pairkime, kaip jas silo sprsti visuomenin etika. Nordamas imokti efektyviai vadovauti, miau lankyti vairius kursus. Is savo darbuotoj tikiuosi daug, labai stengiuosi bti draugikas

I VIDAUS IOR

47

ir teisingasjiems. Vis dlto lojalumo ij nesulaukiu. Jei koki dien susirgiau ir neateiiau darb, manau, daugelis j dien praleist plepdamiprie vandensfontanlio. Kodl man nepavykstaj imokyti atsakingumo ir savarankikumo, kodl negaliu rasti geresni darbuotoj? Visuomenin etika teigia, kad panaioje situacijoje galima imtis ra dikali veiksm, sukelti triukm, tegul lekia galvos, tegul darbuoto jai vertina gal gale tai, k turi. Arba galima diegti koki nors skati nimo program, kad darbuotojams bti lojaliems apsimokt. Arba susirasti kit, darbtesni darbuotoj. Bet ar tokiu akivaizdiai nenuoirdiu savo elgesiu tikinsite dar buotojus, kad rpinats j interesais? Ar jie nepamanys, kad elgiats su jais ne kaip su monmis, bet kaip su daiktais? Argi jie nebus teiss? Pasvarstykite siningai, ar i ties apie juos taip galvojate? Gal problema jau yra pats js poiris mones, kurie jums dirba? Turiu daugyb darb, kuri atlikti niekada nespju. Visas savaits dienasjauiausi sitemps ir ugultas kalno rpesi. Lankiau vairius seminarus, kuriuose mok organizuoti savo laik, ibandiau pustuzin vairiausi planavimo sistem. Kai kurios padjo, taiau mano gyvenimas vis tiek nra toks laimingas, ramus bei vaisingas, kokio a noriau. Visuomenin etika pataria, jog turt bti koki nors nauj darbo organizavimo metod, dar neiklausyt seminar, kurie padt efek tyviau sprsti ias problemas. O gal ne efektyvumas ia svarbiausia? Ar gebjimas spariau pada ryti tai, k darote, tikrai isprs js problemas? Gal tie metodai pads jums tik dar spariau elgtis netinkamai su monmis, dar spariau klysti vairiose gyvenimo situacijose? Gal yra kain kas esminga, fundamentalu, k turite rasti savyje paradigma, kuri formuoja js poir laik, gyvenim, pai savo prigimt?

48

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Mano vedybinio gyvenimo laim baigsi. Mes net nebesipykstame tiesiog nebemylime vienas kito. Iekojome profesionalios pagalbos, ibandme daugyb priemoni, bet viskas veltui. Rodos, mes nebesugebsime atgaivinti t jausm, kurie mm kitados siejo. Visuomenin etika sako, jog turt bti naujo tipo knyg ar semina r, kurie mokyt jausti ir kurie padt js monai geriau suprasti jus. O gal jums reikia kit dalyk, kit santyki, kurie atgaivint meil? Ar tikrai dl visko kalta js mona? O gal js patys darote savo sutuoktin silpn? Gal js gyvenimas yra toks, kok j patys susikrte? Gal tikroji problemos prieastis yra js pagrindins paradigmos, js supratimas apie gyvenimo draug ar draug, santuok ir meil? Ar pastebjote, kaip visuomenins etikos paradigmos i esms keiia ms poir problemas ir j sprendimo bdus? Ar mato tuos dalykus, ar ne, dauguma moni nusivilia tuiais visuomenins etikos paadais. Keliaudamas po al ir dirbdamas vai riose organizacijose pastebjau, jog ateit velgiantys vadovai vis ma iau domisi psichologinio poveikio bei motyvavimo priemonmis ir j mokytojais, kurie, be linksm istorij ir banalybi, nedaug k turi pasakyti. Dabar vadovams svarbs tikri dalykai, jiems svarbus procesas. Jiems negana aspirino ir tvarsi. Jie nori isigydyti nuo chronik lig ir valdyti tuos principus, kurie padt siekti ger veiklos rezultat.
N aujas
m sty m o l y g m u o

Albertas Einteinas yra pasaks: Sudtingos problemos negalime isprsti mstydami tokiu bdu, kokiu mstme, kai ta problema kilo. Paanalizav aplink ir save pamatysime, kiek rpesi sukuria vi suomenins etikos normos. Tampa aiku, kad esmini, chronik pro blem nemanoma isprsti tame paiame pavirutinikame lygme nyje, kuriame jos atsirado.

I VIDAUS I IOR

49

Problemas privalome analizuoti ir sprsti i esms - surasti princi pais paremt paradigm, tiksliai ymini visaverio mogaus ir mo gik santyki erdv. Tokio mstymo moko i knyga. Ji kalba apie nauj asmenins veiklos bei santyki veiksmingumo samprat, kuri remiasi teisingais principais, charakterio savybmis ir i vidaus ior" filosofija. I vidaus ior" reikia, kad problemas turite pradti sprsti nuo savs. Ir ne tik nuo savs - nuo paios savo esms, nuo savo paradig m, nuo savo charakterio, nuo savo motyv. Ir dar i vidaus ior" reikia, kad jei norite turti laiming santuok, skleiskite teigiam energij ir slopinkite neigiam. Jeigu norite, kad js vaikas bt geresnis ir draugikesnis, elkits su juo geriau ir draugikiau, stenkits j suprasti ir mylkite. Jeigu norite turti daugiau laisvs darbe, bkite atsakingesni, paslaugesni ir darbtesni. Jeigu noriteis kit sulauk ti pasitikjimo, bkite verti j pasitikjimo. Jeigu norite, kad mons pripaint js antrin didyb ir garbint jus u js talentus, pirmiau sia pasirpinkite pirminiu ir svarbiausiuoju dalyku - savo charakteriu. I vidaus ior" filosofija moko pirma nugalti save, tik tada siekti vis kit, vieai regim pergali. Pirma imokite testi sau duo t paad, o tik paskui mokykits adti kitiems. Bergdias darbas rpintis savo asmenybs iore, kol nepasirpinote jos vidumi - savo charakteriu. Neverta bandyti gerinti santyki su monmis, kol prasti santykiai su savimi. I vidaus ior" - tai nuolatinio atsinaujinimo procesas, besire miantis natraliais mogaus augimo ir tobuljimo dsniais. Tai spira linis augimas - i pradi mogus pasiekia asmenins nepriklausomy bs lygmen, o paskui efektyvios tarpusavio priklausomybs. Man pasitaik dirbti su daugeliu nuostabi ir talenting moni, jie siek laims ir skms, jie turjo problem ir iekojo sprendim. Taip pat teko dirbti su verslo vadovais, studentais, religini ir pasau lietini bendruomeni nariais, eimomis ir sutuoktiniais. Per vis sa vo praktik nesutikau n vieno mogaus ar grups, kuri bt pasieku si ilgalaik laim ir tikr skm atvirki bdu - besiremdama i iors vid" filosofija.

50

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Taip pat sitikinau, kad paradigmos i iors vid rezultatas yra nelaimingi mones, bejgs aukos, dl savo nelaimi kaltinantys ne save, o kitus ir aplinkybes. Maiau daug nelaiming sutuoktini, ku rie norjo priversti partner keistis, kurie mat jo ar jos nuodmes, taiau patys keistis net neketino. Taip pat maiau, kaip vairi firm vadybininkai gaita marias laiko ir vaisto energij bandydami sukurti pasitikjimo atmosfer tokiomis priemonmis, kurios iam tikslui i esms netinka - tarnybinmis instrukcijomis bei kitokiais norminiais aktais. Mano eimos nariams teko gyventi trijose kariausiuose pasaulio regionuose - Piet Afrikos Respublikoje, Izraelyje ir Airijoje ir a neabejoju, kad vis i ali problem altinis yra dominuojanti i iors vid socialin paradigma. Kiekviena gino pus yra sitikinu si, kad kalti anie ir kad juos pakeitus" arba apskritai paalinus", problemos nebelikt. Daugumai moni sunku i esms pakeisti paradigmas - i iors vid" i vidaus ior - dl stipraus aplinkos poveikio ir visuome nje tuo metu dominuojanios ydingos etikos. Taiau asmeninio gyvenimo bei darbo su tkstaniais moni pa tirtis bei nuoseklus skmingai dirbani moni ir organizacij tyri njimas tikino mane, kad principai, kuriais grsti septyni proiai, eg zistuoja mumyse, jie - ms sins ir sveiko proto dalis. Kad juos atskleistume ir galtumte puoselti, kad galtume jais remtis siekda mi savo svarbiausi tiksl, turime pradti kitaip mstyti ir esamas paradigmas pakeisti naujomis, tikresnmis i vidaus ior" paradig momis. Bandydami perprasti iuos principus ir pritaikyti juos gyvenime, mes dar kart sitikinsime, kokie taikls yra amerikiei poeto T. S. Elioto (T. S. Eliot) odiai: Turime nesiliauti iekoj tol, kol gal gale grime ten, nuo kur buvome pradj, ir pavelgsime t viet kaip visai nematyt."

52

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

S eptyni

p r o ia i .

A p v a l g a

Mes esame visa tai, k nuolatos darome. Taigi tikras meistrikumas - ne veiksmas, o protis.
- A r ist o t e l is

M u s asmenyb i esms yra mus proi visuma. Ne veltui sako ma: Mintis gimdo veiksm, veiksmas gimdo prot, protis gimdo asmenyb, o asmenyb kuria likim." proiai - galingi gyvenimo veiksniai. Jie kuria elgesio ablonus, atspindi asmenyb ir lemia ms veiksm skm arba neskm. Didysis vietjas Horacijus Manas (Horace Mann) kart pasak: proiai yra tarsi virv, kuri kasdien piname po nauj gij tol, kol ji tampa nepertraukiama." Galiau ginytis dl antrosios jo posakio dalies. T virv pertraukti galima. A inau, kad proiai yra isiugdomi ir pamirtami. Taiau taip pat inau, kad proiai nra greitosios pagalbos metodai. proi ugdymas - tai ltas procesas, jis reikalauja didiulio ryto. Tikriausiai daugelis atsimena ,Apollo-11 kelion Mnul. Mes sulaik kvap stebjome, kaip pirmasis mogus eng pirmuosius ings nius Mnulio paviriumi, o paskui sugro em. odi fantasti ka", netiktina" t dien vykiams apibdinti yra maa. Kad atsiv plt nuo ems, astronautai turjo nugalti traukos jg. Kildami ir skrisdami pirmsias kelions mylias, jie sunaudojo daugiau energijos negu per kelias kitas dienas, kai nuskriejo pus milijono myli. proiai taip pat turi didiul traukos jg - daug didesn, negu daugelis sivaizduoja ir pripasta esant. Kad atsikratytumte sisen jusi proi ir polinki, trukdani jums skmingai gyventi, nepa

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

53

kaks vien noro ar keli nereikming pokyi. Kad nugaltumte trauk", jums prireiks didiuli pastang, taiau paskui pajusite iki tol nepatirt laisv. Traukos jga, kaip ir visos kitos gamtos jgos, gali bti mums naudinga arba ne. Esama proi, kuri dl j traukos sunku atsikra tyti - jie gali trukdyti mums siekti tikslo. Bet ta pati traukos jga saugo ms pasaulio vientisum, neleidia planetoms iklysti i savo orbit ir palaiko visatos struktr. Tai galinga jga, ir jei efektyviai ja naudosims, galime isiugdyti naudingus proius, padsianius mums veiksmingai tvarkyti savo gyvenim.
K as
t a i yra p r o ia i

protis - tai ini, gdi ir trokim sveika. v inios yra teorin paradigma - k daryti ir kodl darytu gdiai kaip darytu O trokimas - tai veiklos motyvas. Kad susiformuot protis, visi ie trys faktoriai btini. Galbt nesugebate sklandiai bendrauti su bendradarbiais, mona ar vaikais todl, kad nuolatos sakote jiems tai, k galvojate, bet nieka da j neiklausote. O jeigu nesistengiate rasti tinkamo tarpusavio ben dravimo modelio, galite net neinoti, kad iklausyti kit yra btina. O gal inote, bet nesugebate. Neturite klausymosi gdi. Galbt nuoirdiai klausytis kit moni js tiesiog nemokate. Taiau inoti, kad reikia klausytis, ir mokti klausytis negana. Jei nenorsite klausytis, tokio proio neisiugdysite. Kad sugebjimas i klausyti virst proiu, turi bti patenkintos visos trys slygos. Pasaulio matymo poslinkiai sukelia spiralin tobuljimo proce s. Pritaik inias, mes keiiams, pasikeit - daugiau suinome, o daugiau suinoj vl keiiams. Tokiu bdu mes nuolatos augame ir tobuljame. Kaupdami vis daugiau ini, nuolat ugdydami g dius ir puoseldami trokimus, mes nuolat tobuliname savo asme nins veiklos ir tarpusavio santyki efektyvum, taip pat lauome sensias paradigmas, kurios daugel met buvo ms tariamo sau gumo altinis.

54

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

EFEKTYVIOS VEIKLOS PROIAI Intemalizuotiprincipai ir elgesio modeliai Kartais is procesas vyksta sunkiai ir skausmingai. Nor keistis gali paskatinti svarbiausias js tikslas, dl kurio esate pasiruo paaukoti kitus, ne tokius svarbius tikslus. is procesas konstruoja vis ms bt ir kuria laim. O laimingi, bent jau i dalies, tampame tada, kai dl esmini savo tiksl imokstame aukoti vienadienes ugaidas.
B randos
tolydum as

Septyni proiai- tai nra elgesio formuli rinkinys. Drauge su natraliais mogaus raidos dsniais ie proiai formuoja labai nuosekl poir asmenins ir tarpasmenins veiklos efektyvum. Brendimo

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

55

procesas yra tolydus - i priklausomybs einama asmenin nepriklau somybyo paskui - tarpusavio priklausomyb. Kdikystje esame visikai priklausomu Esame priirimi, saugo mi ir puoseljami kit. Be prieiros neilgai igyventume, geriausiu atveju kelet dien. Pamau, bgant mnesiams ir metams, daroms vis labiau nepri klausomi - fizikai, protikai, emocikai ir finansikai - kol galiausiai imokstame pasirpinti savimi ir savarankikai daryti sprendimus. Augdami ir brsdami pradedame suvokti, kad gamtoje viskas tar pusavyje susij, kad gamta, kaip ir visuomen, yra tam tikros sistemos dalis. Ir pagaliau suprantame, kad mes i esms esame susij su kitais, kad mons sieja tarpusavio priklausomyb. I kdikio subrstame suaugus mog - toks gamtos dsnis. Taiau brendimo procesas yra daugialypis. Fizikai subrends mogus nebtinai yra subrends protikai ar emocikai. Kit vertus, fizikai nuo kit priklausantis mogus nebtinai yra nebrandus protikai ar emocikai. Kai brstame, priklausomybs paradigma nukreipta kit asmen, tu - tu rpiniesi manimi, tu aukojiesi dl mans, tavo padedamas siekiu tikslo, a kaltinu tave dl savo neskmi. Nepriklausomybs paradigma nukreipta save, a - a galiu tai padaryti, a esu u tai atsakingas, a galiu savimi pasikliauti, a galiu rinktis. Tarpusaviopriklausomybs paradigma nukreipta mes - mes gali me tai padaryti, mes galime bendradarbiauti, mes galime sujungti savo talentus bei gdius ir kartu siekti spding rezultat. Kad priklausomas mogus k nors sukurt, jam reikia kit moni pagalbos. Nepriklausomi mons gali tai pasiekti savo pastango mis. O tai tarpusavyje susij mons bendromis pastangomis gali pasiekti kur kas daugiau, negu jie pasiekt dirbdami po vien. Jeigu biau fizikai priklausomas - paralyiuotas ar kitaip nega lus be js pagalbos neisiversiau. Jei biau emocikai priklauso mas, mano savigarba ir saugumo jausmas priklausyt nuo js nuo mons apie mane. Jei nemgtumte mans, man tai bt pratinga.

56

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Jei biau intelektualiai priklausomas, laukiau, kol kas nors savo gal va isprst visas mano gyvenimo problemas. Bdamas fizikai nepriklausomas, be vargo isiversiau ir be j s. Bdamas protikai nepriklausomas, galiau nepriklausomai ms tyti ir tobulti kildamas nuo vieno abstraktaus mstymo lygmens kit, auktesn. Galiau krybikai ir analitikai mstyti, supranta mai ir aikiai reikti mintis. Bdamas emocikai nepriklausomas, a klausyiausi savo vidinio balso - tai jis man vadovaut. Mano savivert ir savigarba nepriklausyt nuo kit simpatij ir elgesio su ma nimi. Akivaizdu, kad nepriklausomas mogus yra kur kas brandesnis ne gu priklausomas. Nepriklausomyb yra didelis mogaus pasiekimas, vis dlto nepriklausomyb nra tobula bties forma. Taiau iuolaikinje visuomenje nepriklausomybs idja labai ver tinama. Nepriklausomyb yra daugelio moni ir socialini judji m tikslas. Dauguma saviugdos program nepriklausomyb nepa prastai iauktina, tarsi bendravimas, kolektyvinis darbas ir bendra darbiavimas bt maesns vertybs. Taiau toks nepriklausomybs vertinimas kyla i ms priklauso mybs, kitaip tariant, i baims, kad ms kas nors nevaldyt, ne sprst u mus ir mumis nemanipuliuot. Danai pasitaiko matyti, kaip savanaudiki mons, gerai nesu prasdami, kas tai yra tarpusavio priklausomyb, dl tariamos nepri klausomybs ardo eimas, palieka vaikus, vengia sipareigoti visuo menei. Toks ms elgesys, noras nusimesti panius", isilaisvinti", siekti pripainimo", elgtis, kaip nori" labai danai parodo ms vidin pri klausomyb, kuri yra kur kas stipresn u iorin. Leisdami kitiems monms ardyti savo dvasin pusiausvyr arba jausdamiesi kit mo ni ar vyki aukomis, rodote savo silpnum. inoma, gyvenimo aplinkybes ir situacijas reikia keisti, vis dlto priklausomyb yra asmenins nebrandos problema, visai nepriklau santi nuo aplinkybi. Net ir atsiradus palankesnms slygoms, mo gus ilieka nesubrends ir priklausomas.

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

57

Bdami ities nepriklausomi, mes patys kuriame aplinkybes ir ne leidiame, kad jos mus vienaip ar kitaip veikt. Nepriklausomyb mus ivaduoja, taiau nra svarbiausias gyvenimo tikslas. Kad usimegzt tarpusavio priklausomyb, negana mstyti nepri klausomai. Nepriklausomi mons, kurie nra pakankamai subrend ir nesugeba kartu su kitais galvoti bei veikti, galbt ir pasieks nemaai veikdami atskirai, bet jie niekada nebus geri lyderiai ar komandos aidjai. Tokie mons nesivadovauja tarpusavio priklausomybs pa radigma, be kurios nemanoma sukurti laimingos eimos ar organiza cijos. Gyvenime viskas natraliai tarpusavyje susij. Jei bandysite pasiek ti ger rezultat vieni ir nepriklausydami nuo kit, bsite panas tenisinink, kuris vietoje rakets turi golfo lazd, - visikai netinkam iam aidimui rank. Tarpusavio priklausomybs koncepcija yra kur kas brandesn, pa angesn. tai dirbdamas vienas a galiu pasiekti puiki rezultat, ta iau umezgs fizin tarpusavio priklausomybs ry pasieksiu kur kas daugiau. Tarkime, mano savivert nepriklauso nuo kit moni, ta iau man vis viena reikalingas emocinis ryys - a troktu meils, a noriu duoti monms ir i j gauti. Ir nors puikiai galiu pasikliauti savo protu, a inau, kad man reikia ir kit moni iminties - tokia yra intelektualin tarpusavio priklausomyb. Bdamas susijs su kitais, turiu galimyb pasidalyti turimais pra smingais ir naudingais dalykais, taip pat galiu remtis neisenkamu ki t moni iminties altiniu. Tarpusavio priklausomyb sugeba pasirinkti tik nepriklausomi mons. Priklausomi jos nesirenka. Jie neturi reikaling savybi ir nra savo pai eimininkai. Todl pirmieji trys proiai, apie kuriuos kalbsime kitame skyriu je, padeda valdyti save", skatina augti, i priklausomybs kilti ne priklausomyb. Jie veda asmenines pergales ir formuoja charakter. Pirma asmenins pergals, paskui vieosios. Js negalite pakeisti io proceso eigos, kaip kad negalite imti derliaus, pirmiau nieko nepasj. io proceso kryptis - i vidaus ior.

58

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

S E P T Y N I P R O I P A R A D IG M A

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

59

Tap i ties nepriklausomi, js paklojate efektyvios tarpusavio priklausomybs pamatus. O paskui jau galite siekti viej pergali, mokytis bendrauti ir bendrai dirbti. iuos dalykus aprpia ketvirtasis, penktasis ir etasis proiai. Taiau tai nereikia, kad prie praddami juos ugdytis btinai turi te bti tobulai isiugd pirmuosius tris. Jei laikysits tokio eilikumo, augimo procesas bus daug efektyvesnis, taiau nesilau jums atsiskirti nuo pasaulio ir kelerius metus ugdytis vien pirmuosius tris proius. Pasaulyje visa kas yra susij, ir js, kadangi esate pasaulio dalis, tas ssajas patiriate kasdien. Todl atriausios pasaulio problemos negali neveiku js asmenybs. Tai suprat turite elgtis nuosekliai ir harmo ningai - kaip diktuoja natralus tobuljimo dsnis. Septintasis yra atsinaujinimo protis. Tai nuolatinis ir pusiausviras pagrindini keturi gyvenimo lygmen atnaujinimas. Jis aprpia vi sus kitus proius. is protis skatina nuolat tobulti, kilti spirale vis naujus supratimo lygmenis ir remtis visais kitais proiais. Diagramoje grafikai pavaizduotas septyni proi eilikumas ir j tarpusavio priklausomyb. ia diagrama remsims ir vliau, kai nagri nsime tarpusavyje susijusi proi eilikum ir sinergikum - kaip proiai persipina tarpusavyje ir sukuria naujas ir kokybikesnes savo pai formas. Kiekviena svoka ir protis bus paaikinti atskirai.

K as

t a i yra efek ty v u m a s

Septyni proiai yra efektyvumo proiai. Kadangi remiasi teisingais principais, jie padeda siekti pai geriausi, ilgalaiki rezultat. pro iai, tap asmenybs pagrindu, formuoja itin tiksli emlapi centr, kuris padeda mogui nepaprastai efektyviai sprsti problemas, kuo geriau pasinaudoti galimybmis, sisavinti kitus principus ir nuolatos spiralikai tobulti. Efektyvumo proiais jie laikomi dar ir todl, kad j pagrindas yra efektyvumo paradigma, kuri harmoningai dera su natraliais dsniais, su principu, kur a vadinu produkto irjo gamybospriemoni (gamybos

60

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

itekli) pusiausvyros principu (P/GP). Daugeliui jis yra nesupranta mas. princip geriausiai iliustruoja Ezopo pasakia apie s ir auk sin kiauin. Taigi vien ryt vargingas valstietis rado savo mylimos sies lizde tviskant auksin kiauin. I pradi valstietis paman, kad kakas jam ikrt pokt, ir jau norjo imesti kiauin, taiau apsigalvojo ir nune j patikrinti. Kiauinis pasirod ess i gryno aukso! mogelis negaljo patikti savo skme. Bet kaip jis nustebo, kai ir kit ryt rado auksin kiauin. Nuo iol kas ryt atsikls ir nubgs prie sies gtos, jis rasdavo po auksin kiauin. Netrukus valstietis pasakikai praturtjo. Sunku net patikti tokia skme! Bet kartu su turtais augo jo gobumas ir nekantrumas. Valstietis nebenorjo laukti iki ryto, kol sis pads kit kiauin, todl nutar perskrosti paukt ir pasiimti visus kiauinius i karto. Bet kaip jis nustebo, kai perskrods s auksini kiauini nerado! Tad jis prara do ne tik auksinius kiauinius, bet ir galimyb j gauti. odiu, mo gus papjov s, djusi jam auksinius kauinius. Manau, kad ioje pasakioje yra ukoduotas natralus efektyvu mo dsnio apibrimas. Pasakia byloja, kad efektyvumui pasiekti reikia dviej dalyk: gaminio (auksinio kiauinio) ir gamybos priemoni (sies). Jeigu js rpinsits tik auksiniais kiauiniais, bet nesirpinsite si mi, kuri jums tuos kiauinius deda, galite labai greitai prarasti savo turt. Kit vertus, jei rpinsits tik simi ir nerinksite auksini kiau ini, greitai nebetursite k valgyti ir kuo lesinti s. Efektyvumo esm yra jau minta P/GP pusiausvyra. Produktas, arba auksinis kiauinis, yra norimas rezultatas. O gamybos priemons, arba sis tai ms norimo rezultato sukrimo priemon.
T r e jo p a s
turtas

Turtas, arba itekliai, i esms bna trij ri: materialus, finansinis ir mogikasis. Pakalbkime apie kiekvien atskirai.

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

61

Prie kelerius metus nusipirkau konkret material turt - moto rin vejapjov. Naudojausi ja gana danai, taiau visikai nesirpinau jos prieira. Por sezon vejapjov dirbo gerai, taiau treij pradjo gesti. Bandiau pataisyti, galandau, bet netrukus supratau, kad instru mentas jau visikai susidvjo ir prarado bet koki vert. Jei biau pasirpins GP (priirjs ir tinkamai naudojs vejap jov), tai dabar galiau mgautis P - nupjauta veja. Taiau a nesir pinau, todl turjau sugaiti daug brangaus laiko ir ileisti krv pini g, kad nusipirkiau nauj vejapjov. Viso to bt nereikj, jei b iau tinkamai priirjs senja. odiu, pasielgiau neefektyviai. Nordami visk turti greitai, danai niokojame savo material turt: automobil, kompiuter, skalbimo main ar plauk diovin tuv. Taip pat alojame savo kn, teriame aplink. Isaugoj P/GP pusiausvyr, galite netiktinai padidinti materialaus turto panaudoji mo efektyvum. Puoseldami toki pusiausvyr taip pat galite labai padidinti f i nansini itekli efektyvum. Prisiminkite, kaip danai mons pa grindin kapital painioja su palkanomis. Ar kada nors, nordami kilstelti gyvenimo standartus, buvote pradj vaistyti savo pagrindi n kapital, savo auksinius kiauinius? Sumain pagrindin kapital, mainate ir jo savyb kaupti jums procentus ar peln. Taip galite eik voti savo turt tol, kol galiausiai u j gaunam procent nepakaks net js btiniausiems poreikiams patenkinti. Didiausias finansinis turtas yra ms galimyb usidirbti. Jei nuolat netobulinsime savo GP, tas galimybes smarkiai sumenkinsime. Mes galime strigti situacijoje", tapti priklausomi nuo vairi aplinkybi, taip pat bsime priversti nuolat isisukinti ir teisintis, bijosime viri nink, ekonomikai priklausysime nuo kit. Toks elgesys visikai ne efektyvus. P/GP pusiausvyra svarbi ir mogikj itekli srityje, nes nuo io faktoriaus priklauso fiziniai ir finansiniai itekliai. Sutuoktiniai, kuriems kur kas svarbiau gauti kuo daugiau auksi ni kiauini, ipeti daugiau naudos sau, negu isaugoti gerus tarpu savio santykius, danai tampa bejausmiai ir nesupratingi. Jie nesistengia

62

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

vienas kitam parodyti n trupuio draugikumo ar pagarbos - savy bi, kurios btinos, kai du mons nori isaugoti tvirtus santykius. Jie ima manipuliuoti vienas kitu, rpintis tik savais interesais, jie ima smerkti partnerio trkumus, o savo ydas visada pateisina. Tokioje santuokoje meil ir velnumas ima nykti, kitaip tariant, sis suserga ir pradeda eiti silpnyn. Tas pat pasakytina apie tv ir vaik santykius. Vaikai, kol jie ma i, yra labai priklausomi ir lengvai paeidiami. Danai tuo metu u mirtama rpintis GP - mokyti savo vaikus, bendrauti, kalbtis su jais ir iklausyti j. Kur kas paprasiau pasinaudoti savo pranaumu ir vairiomis manipuliacijomis priversti vaik elgtis taip, kaip js norite. Esate didesni, protingesni, todl teiss/Kodl paprasiausiai nesakius savo vaikui, kaip jis turt elgtis? Jei neklauso, galima ir surikti, pa gsdinti arba jga priversti j paklusti. Taip pat galite pelnyti j palankum (auksin kiauin), nuolatos pataikaudami ir leisdami jiems daryti, k jie nori. Tuomet js vai kai iaugs neturdami n menkiausio supratimo apie elgesio standar tus, apie moni lkesius, jie bus nedrausmingi ir be atsakomybs jausmo. Abu ie atvejai - ar elgiats valdingai, ar pernelyg nuolaidiaujate byloja apie js auksinio kiauinio" mentalitet. tbt pasirytate gauti auksin kiauin - veriate vaik elgtis taip, kaip norite js. O kaip pati sis? Ar toks vaikas suaugs sugebs savarankikai gyventi, turs atsakomybs ir pareigos jausm, ar pasitiks savimi, moks tin kamai rinktis siekdamas savo tiksl? Ir kokie bus tuomet js santy kiai su vaiku? Ar pasieks kritin paauglysts ami arba igyvendamas asmenybs kriz, jis inos, kad bus iklausytas ir nepasmerktas, kad jums rpi jo asmenyb ir kad jis visada gali jumis pasikliauti? Ar js ryiai pakankamai stiprs, kad galtumte suprasti savo vaik, ben drauti su juo ir daryti jam tak? tai js norite, kad js dukros kambarys bt tvarkingas - tai P, produktas, arba auksinis kiauinis. Taip pat norite, kad dukt susi tvarkyt kambar pati - tai GP, gebjimas gaminti, veikti, duoti re zultat. Dukt - tai turtas, sis, kuri gali dti auksinius kiauinius.

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

63

Esant P/GP pusiausvyrai, js dukt savo noru, niekieno neveria ma susitvarkys kambar, nes ji ino savo pareigas ir jas drausmingai vykdo. Ji - tikras turtas, kaip ir sis, dedanti auksinius kiauinius. Taiau jeigu js paradigma yra rpintis tik rezultatu ir niekuo daugiau jeigu jums svarbu tik varus kambarys - tai veikiausiai pri versite savo dukr susitvarkyti priekaitaudami ir ragindami, galbt net aukdami ir grasindami. Tokiu bdu stengdamiesi gauti auksin kiauin js visai nesurpinate sies sveikata ir gerove. Papasakosiu jums dom atvej apie P/GP pusiausvyr. Su viena i savo dukter planavome dien, skirt specialiai jai. T a diaugsmin gai darydavau su visais savo vaikais. Pastebjau, kad tos dienos lauki mas jiems suteikdavo ne maiau diaugsmo kaip pati diena. Prijs prie dukrels tariau: - Saulute, is vakaras yra tavo. K nortumei veikti? - O, nieko ypatinga, tti, - ji atsak. - Kodl ne, pasakyk, gal ko nori? - Na, - galiausiai ji sutiko paaikinti, - tu tikrai nenorsi to, ko noriu a. - Kodl ne, saulute? Padarysiu visk, ko tu panorsi. - Noriau pairti vaigdi karus, - atsak ji, - bet inau, kad tau nepatinka is filmas, nes kai praeit kart irjome j, tu miego jai. Tu nemgsti fantastini film. Tiek to, tveli. - Ne, saulute, jeigu tu i teis nori pamatyti t film, a irgi su ma lonumu j pasiirsiu. - Tiek to tveli. Neupyksiu, jei neaisime io aidimo, - o kiek patyljusi, ji pridr: - Ar inai, kodl tu nemgsti vaigdi kar? Todl, kad nesupranti riterio Dedio mokymo ir filosofijos. - Ko nesuprantu? - Matai, tveli, riteris Dedis juk moko t pai dalyk, kuri mo kai tu. - Tikrai? Tuomet btinai eime pairti vaigdi kar\ Mes irjime vaigdi karus, o dukt sdjo alia ir aikino esmi n filmo paradigm. Buvau jos mokinys ir jauiausi tiesiog suavtas

64

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

jos pamokos. Suvoks visikai nauj paradigm, miau suprasti, kad riterio Dedio filosofija ir mokymas, kad ir kitaip ireiktas, i ties buvo panaus j manj. Taigi netiktai gavau P - neplanuot vaisi, kur iaugino GP. is epizodas suteik daug maloni akimirk, taip pat sustiprino mud viej santykius. Mgautis auksiniais kiauiniais galjome todl, kad sis - ms tarpusavio santykiai - buvo gerai palesinta.
O
r g a n iz a c ij

GP

Didiausia vis teising princip vertyb yra ta, kad jie veiksmingi vairiose situacijose. ia noriau jums papasakoti, kaip juos galt taikyti organizacijos, eimos ir paskiri mons. Darbuotojai, kurie turdami reikal su materialiu turtu nepaiso P/ GP pusiausvyros, maina organizacijos veiklos efektyvum, todl da nai visai nustekena s. sivaizduokite asmen, atsaking u kok nors verting daikt, pa vyzdiui, u stakles. Taigi tas mogus, nordamas padaryti vyresnybei ger spd ir gauti paauktinim (tikriausiai mon nauja ir spariai pltojasi, todl joje greitai galima pakilti karjeros laiptais), dirba dien nakt be jokio sustojimo ir visikai netausoja stakli. Tokiu bdu jis pasiekia netiktin rezultat. Tikras gamybinis fenomenas: ilaidos maos, o pelnas didiulis! Darbuotoj netrukus paauktina. Jis gavo savo auksin kiauin! Dabar sivaizduokite, kad js atjote dirbti to vaikino viet ir gavote jo palikim - paliegusi s. Surdijusios ir nepriirtos stakls ima gesti. Turite investuoti vis daugiau pinig, gaiti vis dau giau laiko, kad galtumte su jomis dirbti. Gaminio kaina labai auga, o pelnas beviltikai maja. Tad kas bus kaltas dl prarast auksini kiauini? Js! Nors turt, fizinius iteklius, sunaikino js pirmta kas, buhalterin sistema fiksuoja tik gamini kiek, gamybos katus ir peln. P/GP pusiausvyra be galo svarbi, kai ji lieia mogikuosius orga nizacij iteklius: darbuotojus ir klientus.

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

65

Atsimenu vien puik restoran, kuriame gamindavo nepaprastai skan moliusk trokin. ia papietauti kasdien usukdavo daugyb moni. Po kurio laiko restorano savininkas savo versl pardav. Ta iau naujam eimininkui rpjo tik auksiniai kiauiniai, todl jis pra djo skiesti trokin vandeniu. Gal kok mnes jo ilaidos majo, o pelnas didjo. Taiau nuolatiniai klientai m lankytis vis reiau. ei mininkas juos nuvyl, todl jo verslas beveik sunyko. Jis prarado mo gikuosius iteklius savo klient lojalum. Kitaip tariant, papjov s, djusi jam auksinius kiauinius. Danai organizacijose daug kalbama apie klientus ir visai pamirta mi savi darbuotojai, kurie tarnauja tiems klientams. GP principas savo darbuotojais rpinkits taip pat, kaip nortumte, kad tie darbuo tojai rpintsi geriausiaisjs klientais. Galite pasamdyti moni rankas, taiau negalite pasisamdyti j irdi. Galite pasisamdyti moni fizin jg, bet ne j prot. Kaip tik protas lemia darbuotojo krybikum, iradingum ir sumanum. Kart nugirdau tok brelio moni pokalb: - Kaip js susitvarkote su tinginiais ir blogais darbuotojais? - pa klaus vienas vyras. - Metu granat, atsak kitas. Visi m juoktis i tokio kategoriko poirio. Pavadiniau j pa klusk arba dink i aki. Taiau kakuris pasidomjo: - O kas renka lavonus? - Kad nebelieka k rinkti. - Kodl jums nepabandius taip pasielgti su savo klientais? - pa klaus dar kitas. - Tiesiog pasakykite: Klausyk, jeigu neperki, ne dinkis i ia. - Su pirkjais taip negalima. - Tai kodl manote, kad galite taip elgtis su darbuotojais? - Nes a juos nusisamdiau. - tai kaip. Ar darbuotojai jums lojals? Ar jie gerai dirba? Ar didel darbuotoj kaita?

66

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Tikriausiai juokaujate. iandien nemanoma rasti ger darbuo toj. Dabar mons danai keiia darbovietes, turi papildom darbe li, todl dirba nerpestingai. Toks poiris, tokia paradigma, kai visas dmesys sutelktas tik auksinius kiauinius, negali paadinti moguje slypinios didiuls j gos - jo irdies ir proto energijos. Savaime suprantama, btina, kad darbai bt atlikti laiku, taiau ne tai svarbiausia. Tikr efektyvum garantuoja P/GP pusiausvyra. Per daug dme sio skirdami P, galite prarasti sveikat, sunaikinti darbo rankius, i tutinti banko sskait ir sugadinti santykius su aplinkiniais. Antra vertus, kas pernelyg daug dmesio skiria GP, primena mog, kuris kasdien bgioja po tris keturias valandas ir giriasi, kad gyvens deimia met ilgiau, taiau jam net galv neateina, kad t deimtmet jis praleis bgiodamas! Arba js esate panas mog, vis gyvenim besimokant, nieko neudirbant ir gyvenant i kit moni auksini kiauini - tai yra aminojo studento sindromas. Isaugoti P/GP pusiausvyr - rpintis ir auksiniais kiauiniais (pro duktais), ir sies sveikata bei gerove (gamybos priemonmis, itek liais) - danai nra taip paprasta. Manau, kad tokia pusiausvyra yra svarbiausias efektyvumo garantas. Tai trumpalaiki ir ilgalaiki pla n, mokymosi ir mokjimo u moksl balansas. Vadovaujantis iuo principu, galima turti ir var kambar, ir isaugoti gerus santykius su vaiku, kuris, skatinamas pareigos jausmo, mielai susitvarkys ir ne veriamas. Kas nepaiso io principo, tas panaus mog, kuris, nordamas daugiau viesos, udega abu vaks galus. Jei itrok daugiau auksi ni kiauini persidirbsite, galite taip isekti, kad vliau nebegalsite i viso dirbti. O tai jei naktimis gerai isimiegosite ir pailssite, ryte tursite pakankamai jg pluti toliau. Kaip is principas veikia, galite pamatyti bendraudami su mon mis. Versdami kit elgtis taip, kaip js norite, viduje jauiate nepaai kinam tutum, ir prieingai - jei negailite laiko umegzti gerus san tykius, su malonumu dirbate, bendraujate, js santykiai klesti.

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

67

P/GP pusiausvyra - tai efektyvios veiklos esm. Tokia pusiausvy ra btina visur ir visada, kad ir koks js veiklos pobdis. is princi pas kaip vyturys. Tai efektyvumo paradigma, kuri yra vis septyni proi pagrindas.
K a ip
sk a it y t i i kn y g

Vis pirma silyiau jums pakeisti dvi savo paradigmas ir tik pas kui imtis ioje knygoje apraom septyni proi, bding monms, kuriems sekasi. Tokiu bdu i mediaga gaus didesn vert. Pirma, i knyga nra viena i t, kuri perskait turtumte uvers ti ir padti lentyn. Pirm kart galite j perskaityti nuo pradios iki galo, kad aprp tumte jos visum. Taiau i knyga taip sumanyta, kad bt drauge su jumis vis laik, jums tolydio keiiantis ir tobuljant. Mediaga joje idstyta nuosekliai - nuo paprast dalyk einama prie sudtin g. Kiekvieno proio apraymo pabaigoje pateikiami patarimai, kaip t prot pritaikyti, kai tam bsite pasireng. Skaitydami ir vis dau giau suprasdami, retkariais galite grti atgal ir pakartoti mediag tokiu bdu tvirtinsite gytas inias ir elgsenos gdius. Antra, silyiau jums pakeisti savo skaitymo paradigm - uuot buv skaitantys mokiniai, imkits skaitani mokytoj vaidmens. Pri taikykite i vidaus ior princip ir skaitydami sivaizduokite, kad u 48 valand tursite perskaityt mediag kam nors papasakoti arba su kuo nors aptarti. Pagalvokite, ar neskaitytumte knygos atidiau, jei inotumte, kad u 48 valand tursite skaityti paskait apie P/GP pusiausvyros princip? Pabandykite kaip mokytojas perskaityti paskutin io sky riaus dal. Skaitykite taip, tarsi perskaityt mediag iandien ar rytoj turtumte papasakoti savo vyrui, monai, vaikui, verslo partneriui, draugui, js pastebsite, kaip pasikeis js poiris. Jei taip skaitysite visus skyrius, js ne tik geriau siminsite dstom dalyk, bet ir pakeisite savo poir, supratim, isiugdysite stipr motyv pasinaudoti tuo, k perskaitte.

68

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Ir dar - jei ia gytomis iniomis nuoirdiai pasidalysite su kitais, nustebsite, kad j neigiama nuomon, jeigu tokia buvo, apie jus ims keistis. mons, matydami, kad js tobuljate, ims jums kuo galda mi padti, kad drauge su jumis padaryt septynis proius savo gyveni mo dalimi.
K O GALITE TIKTIS

Baigdamas skyrel, pasiremsiu poets Merlinos Fergiuson (Marilyn Ferguson) odiais: Mes negalime priversti kit keistis, nes kiek vienas i ms tarsi vart sargas sergsti savo individualyb. Pokyi vartai gali bti atverti tik i vidaus, todl vienintelis raktas yra tikin jimas, o ne jga. Taigi jeigu praversite savo pokyi vartus" ir nutarsite perprasti tuos principus, kuriais remiasi septyni proiai, js gyvenimas ims keistis. Noriu jums pasakyti tai k: Pirma, js augimas bus evoliucinis, taiau pasiektas rezultatas revoliucinis. Argi nesutinkate, kad vien jau P/GP pusiausvyros princi po paisymas gali nepaprastai permainyti daugelio moni ir organizacij gyvenim? Jeigu atversite pokyi vartus ir isiugdysite pirmuosius tris asmenini pergali - proius, js imsite tvirtai pasitikti savimi. Js giliau painsite save: savo prigimt, esmingiausias vertybes, unikalius sugebjimus. Gyvenimas remiantis asmeninmis vertybmis teikia diaugsm ir ramyb. Js savivoka kils i vidaus, o ne bus suformuo ta kit moni nuomons. Ir tik js patys sprsite, kas yra gera, o kas - bloga. Taip jau yra, kad m maiau rpintis, k mons galvoja apie jus, js imsite daugiau domtis, k jie galvoja apie save, apie savo pasaul ir apie savo ir js santykius. Js emocin sfera nebepriklausys nuo kit moni silpnybi. Be to, pain savo nekintani vidin esyb, nebijosite keistis iorikai. O kai pro pokyi vartus sileisite kitus tris - viej pergali proius, js gysite galios atnaujinti palijusius arba lugusius santykius.

SEPTYNI PROIAI. APVALGA

69

Js ryiai nuolat stiprs, taps domesni, krybikesni - tarsi malonus nuotykis. Septintasis protis, jei jis bus tvirtas, atnaujins eis kitus proius, sustiprins js asmenins nepriklausomybs ir efektyvios tarpusavio priklausomybs jausm. is protis pads jums pasikrauti teigiamos energijos. Noriu pridurti, kad js proiai ir js - nra tapats dalykai. Js galite atsikratyti sen, aling proi ir isiugdyti nauj, efektyvi, kurie padt jums skmingai bendrauti ir siekti laims. Nuoirdiai raginu jus praverti pokyi vartus". Bkite kantrs. Sa viugda - labai subtilus darbas. Js engiate vent em. Tai pati svarbiausia js gyvenimo investicija. Visikai akivaizdu, kad greit bd, kaip isprsti savo problemas, nra. Vis dlto a paadu, kad js pastangos greitai ims duoti vaisi, greitai js gysite daugiau drsos ir noro keistis. XVIII a. amerikiei mstytojas ir visuomens veikjas Tomas Peinas (Thomas Paine) sa k: Menkai tevertiname pigiai gyt daikt, nes vertinga mums yra tik tai, u k mokjome daug. Dievas teino, kas yra tikroji kaina."

I I dalis

A s m e n in s PERGALS

I PROTIS

Bk

pro a k ty v u s

74

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

A s m e n i n i

v iz ij p r in c ip a i

Niekas daugiau mans taip nediugina kaip nenuginijamas mogaus gebjimas smoningai keisti savo gyvenim.
- H e n r y D a v id T h o r e a u

kaitydam i i knyg, pabandykite atsisieti nuo savs. Pabandykite sivaizduoti, kad stebite save i alies, tarsi btumte viruje, kamba rio kampe. Ar galite sivaizduoti, kad esate paalinis stebtojas? Dabar pabandykite tai k: paanalizuokite, kokia iuo metu js nuotaika. Ar galite apibdinti dabartin savo mentalin bsen? K jauiate? O dabar patyrinkite, kaip funkcionuoja js protas. Ar msty mas greitas, budrus? Pastebjote, kad jus tarsi plia perpus, kai anali zuojate ir savo bsen, ir vertinate tos analizs duomenis? Taip elgtis sugeba tik mons. Gyvnai to negali padaryti. Mes tai vadiname savivoka, arba gebjimu analizuoti savo mstymo proces. tai kodl mogus yra viresnis u vis kit gyvyb, tai kodl kiekvie na kita moni karta tobulesn u savo pirmtakus. Todl mes sugebame vertinti kitus ir mokytis i j ir i savo patir ties. Todl galime isiugdyti norimus proius arba j atsikratyti. Mes nesame jausmai. Mes nesame nuotaikos. Netgi nesame min tys. Vien tai, kad galime analizuoti visus tuos procesus, atskiria mus nuo j ir pakylja virum gyvn pasaulio. Sugebjimas susivokti savivoka - leidia mums pavelgti save i alies, netgi analizuoti savi vokos paradigm, kuri i esms lemia ms veiksm efektyvum. Ji formuoja ne tik ms pairas ir elges, bet ir ms vilgsn kitus mones. Savivokos paradigma - tai emlapis, padedantis suprasti pa i mogaus prigimt.

I PROTIS BUK PROAKTYVUS

75

Tik vertin savo savivok, mes galime vertinti kitus mones ir pavelgti pasaul j akimis. Antraip klysime ir klysdami manysime, kad esame objektyvs. Tai smarkiai sumenkint ms bendravimo galimybes. Taiau mes gebame susivokti, todl galime tyrinti savo paradig mas ir nustatyti, ar jos atspindi tikrov ir pagrindinius bties princi pus, ar tra tik laikin slyg ir situacij rezultatas.

S o c ia l in is

v e id r o d is

Jeigu js, nordami ivysti save, pavelgsite socialin veidrod kit moni paradigmas ir nuomones - tai js atvaizdas bus ikreip tas tarsi kreivame veidrodyje atrakcion parke. Tu niekada niekur nespji." Kodl niekada nesusitvarkai?" Na, ir artistas tu esi!" di kaip koks arklys!" Negaliu patikti, kad tau pavyko laimti." Tai juk taip paprasta. Kaip tu negali suprasti?" Tokie atspindiai yra ikreipti. Jie veikiau yra paties vertintojo yd ir silpnybi projekcija jus, o ne tikrasis js atspindys. Socialin paradigma teigia, kad mus formuoja aplinkos slygos. Nors t slyg taka ities didiul, reikia pasakyti tai k: jei pripain sime, kad negalime j niekaip valdyti, tai ms gyvenimo emlapis bus visai kitoks. Toks poiris vadinamas determinizmu. Egzistuoja trys socialiniai emlapiai - trys populiariausios deter minizmo teorijos, taikomos atskirai arba kaip keli derinys. Jomis stengiamasi paaikinti mogaus prigimt. Genetinis determinizmas i esms teigia, kad tik nuo ms prot vi priklauso, kokie mes esame dabar. Savo temperament teisinama me paveldjimu. tai jei js seneliai buvo karto bdo, tai i savyb, kadangi ji yra ukoduota js gimins DNR, paveldsi te ir js. Be to, galbt esate airis, o airiai - temperamentinga tauta.

76

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Psichobginis determinizmas teigia, kad esate tv aukljimo kri nys. Js polinkius bei charakter i esms suformavo aukljimas ir vaikysts potyriai. Todl nedrstate bti lyderiai. Taip jus iaukljo tvai. Suklyd jauiats labai kalti, nes prisimenate emocin scenarij, pagal kur gyvenote tuomet, kai buvote lengvai paeidiami, priklau somi ir silpni. Js prisimenate, kai nepateisin tv lkesi bdavote emocikai baudiami, atstumiami, jus lygindavo su kitais, ir tie paly ginimai bdavo ne js naudai. Socialinis determinizmas teigia, kad jus formuoja js virininkai, sutuoktiniai, takingi draugai, taip pat js ekonomin situacija ir net js vyriausybs politika. Kiekvienas i emlapi remiasi stimulo ir atsako teorija, kuri dau geliui primena Pavlovo bandymus su unimis. Esmin ios teorijos idja tokia: kiekvien konkret stimul mes atsakome konkreia reakcija.

Kiek tiksliai ir praktikai ie mogaus vertinimo emlapiai nusa ko ms bties teritorij? Kaip aikiai ie veidrodiai atspindi tikrj mogaus prigimt? Ar jie grsti principais, kuri vert mes galtume patikrinti praktikai? O gal visa tai tra savaime isipildaniospranasysts mes esame tokie, nes mums pasak, kad mes esame tokie?
T arp
s t im u l o ir a tsa k o

Dabar noriu papasakoti spding Viktoro Franklio (Viktor Frankl) istorij. Ji atsakys mums rpimus klausimus. Austr psichiatras Viktoras Franklis buvo determinizmo alininkas, j stipriai veik S. Freudo mokymas, teigiantis, kad asmenyb vis pirma formuoja ankstyvosios vaikysts spdiai. Kitaip tariant, kiekvienam yra aikiai nubrtos jo galimybi ribos, kuri perengti nemanoma.

I PROTIS BUK PROAKTYVUS

77

Franklis buvo ydas ir Antrojo pasaulinio karo metais pakliuvo j naci koncentracijos stovykl, kur turjo iksti tok siaub, apie kur net pasakoti sunku. uvo beveik visa jo eima. Gyva liko tik sesuo. Pats Franklis buvo nuolatos kankinamas ir eminamas, jis neinojo, kas jo laukia kit akimirk: ar jis bus nuudytas duj kameroje, ar pateks tarp t laimingj", kuriems vliau reiks susemti auk pe lenus. Vien dien, sddamas nuogas maoje vienutje, jis pajuto neti kt laisv, kuri vliau pavadino paskutine mogaus laisve. Tai buvo laisv, kurios nacistai negaljo i jo atimti. Jie galjo daryti visk su jo aplinka ir su jo knu, taiau Viktoras Franklis buvo savivoki asmeny b, galinti pavelgti save i alies. Jo esyb liko nepaliesta. Jis turjo galios nusprsti, kaip reaguoti vykius. Taigi Franklis mintimis projektuodavosi visai kitas situacijas, pa vyzdiui, jis sivaizduodavo, kaip pasibaigus karui skaitys paskaitas studentams. Darydamas iuos protinius ir emocinius pratimus, pasi kliaudamas vien savo atmintimi bei vaizduote, jis i pradi pajuto mayt vidin laisv, kuri vliau pltsi ir didjo. Ir tai Franklis pasijuto laisvesnis net u savo kankintojus nacistus. Jie turjo daugiau galimy bi veikti savo aplinkoje, taiau jis turjo daugiau laisvs, daugiau vi dins jgos. Juo avjosi kiti kaliniai ir netgi kai kurie sargybiniai. Jis padjo nelaims draugams iksti kankinimus, rasti gyvenimo prasm ir isaugoti savigarb netgi mirties stovykloje. Net taip siaubingai niekinamas ir lugdomas Franklis pasinaudojo savivokos dovana ir atrado fundamental mogaus prigimties princi p: mogus visuomet turi laisv pasirinkti, kaip atsakyti stimul. Pasirinkimo laisv daro mus unikalius. Be savivokos, mums duota vaizduot- gebjimas kurti mintyse tuos dalykus, kuri nra tikrov je. Taip pat turime sin vidin instrument, kuris padeda nusta tyti, kas yra gera, o kas - bloga. Taip pat esame apdovanoti laisva valia- galime veikti taip, kaip mums diktuoja ms savivoka, galime atsispirti takai i alies. Netgi itin evoliucionav gyvnai neturi n vienos i i savybi. Kalbant programuotoj odiais, j elgesys uprogramuotas instinkt

78

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

arba dresros. Juos galima imokyti atlikti tam tikrus veiksmus, bet jie negali bti atsakingi u mokymosi proces; kitais odiais tariant, jie negali pasirinkti, k mokytis. Jie negali pakeisti programavimo. Jie to net nesuvokia. O tai mes, turdami tuos unikalius gebjimus, galime susikurti naujas programas, nepaisydami instinkt ir kalt mums galvas da lyk. Kaip tik todl, kad gyvnai neturi toki sugebjim, j galimy bs gana ribotos, o moni - neribotos. Bet jei pasikliaudami vien savo instinktais elgiams kaip gyvnai, lengvai pasiduodame kit mo ni ir aplinkos takai, mes taip pat tampame riboti. Deterministin paradigma atsirado tyrinjant gyvnus - iurkes, bediones, balan dius, unis - taip pat neurastenikus ir psichikai nestabilius mones. Nors i paradigma, ko gero, atitinka kai kuri tyrintoj kriterijus ja lengva ir paprasta remtis - taiau visa monijos istorija byloja, kad toks emlapis yra klaidingas! Unikals mogikieji gebjimai ikelia mus vir gyvnijos pasau lio. Ir kiek mes pltojame bei realizuojame ias savybes, tiek mes at skleidiame savo unikali prigimt. Mes turime didiul jg - laisv rinktis, kaip atsakyti stimul.

K as

yra pr o a k t y v u m a s

Suvoks esmin mogaus prigimties princip, Franklis nubrai tiks l savo bties emlap, kuriuo remdamasis pradjo ugdytis pirmj ir pagrindin skm lemiant prot. Tai yra proaktyvumo protis, kuris veiksmingas visose gyvenimo situacijose. Nors odis proaktyvus yra gana danas vadybos literatroje, taiau odynus jis traukiamas retai. Proaktyvumas nra vien iniciatyvu mas. Proaktyvumas - tai nuolatinis pasirengimas elgtis aktyviai. I esms proaktyvumas yra ms, moni, gebjimas atsakyti u savo gyvenim. Ms elges vis pirma lemia sprendimai, bet ne slygos. Mes ikeliame vertybes vir jausm. Taip pat mes galime imtis inicia tyvos ir prisiimti atsakomyb u savo veiksmus.

I PROTIS BUK PROAKTYVUS

79

PROAKTYVUMO MODELIS Paanalizuokime odio atsakomyb prasm. Atsakomyb - suge bjimas atsakyti reikia laisv pasirinkti savo atsak. Toki atsako myb prisiima proaktyvs mons. Savo elgesio jie neteisina susiklos iusiomis aplinkybmis, slygomis. J elgesys yra j pai smonin go, vertybmis paremto pasirinkimo rezultatas, o ne aplinkybi ar jausm nulemtas. Esame proaktyvs i prigimties, todl, jei patenkame vairi sly g ir aplinkybi valdion, vadinasi, smoningai pasirinkome, kad mus valdyt aplinkybs ir slygos, arba kito pasirinkimo tiesiog nebuvo. Pasirinkdami toki priklausomyb, tampame ne proaktyvs, bet reaktyvs. Reaktyvs mons daniausiai priklauso nuo savo aplin kos. Kai oras puikus, jie jauiais puikiai. Orui subjurus, pasikeiia j nuotaika ir elgesys. O tai proaktyvs mons ger or neiojasi su savimi. Jiems nesvarbu, ar lauke lyja, ar vieia saul. J gyvenimas priklauso nuo vertybi. Jei j vertyb - kokybikai atlikti savo darb, jie taip dirbs nepaisydami oro slyg.

80

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Reaktyvs mons taip pat priklauso nuo socialins aplinkos, nuo visuomeninio klimato". Jei aplinkiniai juos gerai vertina, jie jauiasi gerai, jei nevertina - jie puola gintis ir teisintis. Emocinis reaktyvi moni gyvenimas priklauso nuo kit moni elgesio ir silpnybi. Proaktyvs mons vis pirma vadovaujasi vertybmis, o ne jausmais. Reaktyvs mons lengvai pasiduoda jausmams, jie priklauso nuo ap linkybi, nuo slyg, nuo aplinkos. Proaktyvs mons priklauso nuo kruopiai pasirinkt vertybi. Suprantama, ir jie yra veikiami iorini fizini, socialini ar psi chologini stimul, taiau j atsakas, smoningas ar nesmoningas, j visus stimulus visuomet bna grstas vertybmis. Eleonora Ruzvelt (Eleanor Roosvelt) yra pasakiusi: Jei patys ne norsite, niekas js neskaudins. O Gandis kalbjo taip: Jie negali i ms atimti savigarbos, jei patys jos neatsisakysime." Galima saky ti, mes leidiame, kad mus skriaust - tai kas ities yra skaudu, o ne pati skriauda. inoma, su tuo teiginiu sunku sutikti, ypa jei daug met dl savo nelaimi kaltinome aplinkybes ar neva netinkam kit moni elge s. Vis dlto reikia siningai prisipainti, kad iandienins ms pro blemos yra vakaryki ms pasirinkim padarinys. O paskui jau galima sau itarti: A nutariau bti kitoks." Kart, kai Sakramente skaiiau paskait apie proaktyvum, viena moterik nei i io, nei i to atsistojo ir susijaudinusi m kain k kalbti. Sal buvo pilna, ir daugelis moni atsisuko j. Pajutusi dmes, moteris pasijuto nejaukiai ir atsdo. Taiau atsisdusi ji nenu rimo ir toliau br odius savo kaimynams. Ji atrod laiminga. Nekantriai laukiau pertraukos, nes labai knietjo suinoti, kas gi atsitiko. Pertraukai prasidjus, ikart prijau prie moteriks ir papra iau papasakoti, ko ji taip susijaudino. Js net nesivaizduojate, kas man atsitiko! - suuko ji. - A dir bu slauge, itisas dienas slaugau nelaimingiausi ir nedkingiausi pa saulyje mog. Kad ir k darau, niekaip negaliu jam tikti. Jis visada nepatenkintas. A jam esu niekas. Jis nuolat bamba, es visk darau ne

I PROTIS BK PROAKTYVUS

81

taip. is mogus mano gyvenim pavert tikru pragaru, o a, kai po darbo grtu namo, susikaupus apmaud ilieju ant savo eimos. Ki tos slaugs lygiai taip pat jauiasi. Mes net kartais linkime jam mir ties. O js tai ia stovite ir aikinate, kad niekas mans neskaudins, jei a to pati nenorsiu. odiu, a tarsi pati pasirinkau bti nelaimin ga. tai su tuo i pradi niekaip negaljau sutikti! Vis dlto nesilio viau galvojusi apie tai, k pasakte. A paklausiau savs: Ar i ties turiu galimyb pasirinkti savo reakcij?" Ir kai supratau, kad i ties galiu, prarijau kari piliul: juk esu nelaiminga savo noru! Taip pat supratau, kad galiu pasirinkti bti laiminga. tai tada ir paokau i vietos. Pasijutau tarsi ileista i San Kventino kaljimo. Man norjosi paskelbti visam pasauliui: A laisva! Isivadavau i kaljimo! Nebelei siu, kad anas mogus mane valdyt." Mus skaudina ne skauds vykiai, bet ms reakcija tuos vykius. Suprantama, kartais ekonomins ar psichologins problemos ities kelia lides, taiau ms esybs jos paliesti neturt. Ties sakant, skauds igyvenimai yra vertingiausi, nes jie formuoja ms charak ter, suteikia mums vidins stiprybs, kuri vliau padeda veikti sun kumus ir kvepia kitus mones. Franklis buvo vienas i daugelio, kurie siaubingomis slygomis pa siek vidin laisv ir tapo pavyzdiu kitiems. Vietnamo karo belaisvi pasakojimai taip pat liudija, kokia galinga keiiamoji jga yra vidin laisv ir kaip ta laisv gali pakeisti kaljimo gyvenim. Visi esame mat sunki ligoni, kurie sugebjo isaugoti nepaprast dvasios stip ryb. Kaip mes avims tokiais monmis ir j gebjimu veikti ne lemtas gyvenimo aplinkybes! Jie knija tas vertybes, kurios gyveni m daro or ir prasming. A ir Sandra ketverius metus bendravome su Kerol, viu sergania Sandros drauge. Ms vestuvse Kerol buvo Sandros pamerg - jied vi draugavo dvideimt penkerius metus. Kai liga pasiek paskutin stadij ir Kerol jau nesikl i lovos, Sandra sddavo alia ir uraindavo draugs odius - ji pasakojo savo gyvenimo istorij ir norjo perduoti j vaikams, kad ie mokt deramai elgtis vairiose situacijose.

82

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kerol, kad isaugot vies prot, beveik nevartojo skausm mal inani vaist. Ji tyliai diktuodavo j mikrofon arba Sandrai. Ji buvo nepaprastai proaktyvi, drsi ir rpestinga - tikras kvpimo altinis visiems artimiems monms. Niekada nepamiriu akimirk, praleist su ja dien prie jos mirt. velgiau skausmo ivargintas akis ir maiau nepaprast stipryb. Ma iau meil, rpest kitais ir pasiaukojim. Vliau ne kart klausdavau savo klausytoj, kam i j yra tek bu dti prie sunkaus ligonio, kuris iki pat gyvenimo pabaigos bt isau gojs vies prot, meil ir nor tarnauti kitiems. Paprastai gal ketvir tadalis auditorijos pakeldavo rankas. Tada imdavau teirautis, kam i j ie ligoniai paliko neidildom spd, k pakeit, kvp drsos ir paskatino imtis kilni darb. Ir vl tie patys klausytojai pakeldavo rankas. Viktoras Franklis teigia, kad esama trejop vertybi: vertybs, ki lusios i potyri, vertybs, kilusios i krybos, ir vertybs, kilusios i nuostat bei pair - tai yra ms reakcija gyvenimo sunkumus, pavyzdiui, mirtin lig. Franklis tvirtina, kad svarbiausios vertybs yra tos, kurias formuo ja ms nuostatos, poiris situacij bei situacijos interpretacija. Svar biausia yra tai, kaip mes reaguojame '\ vykius. Kad jis teisus, ne kart sitikinau bendraudamas su daugeliu moni. Sudtingomis akimirkomis danai vyksta paradigmos poslinkis, gyvenimo situacijos imamos vertinti visikai kitaip. Tada sivyrauja i nuostat bei pair kilusios vertybs, kurios mus pakylja ir kvepia.
I n ic ia ty v a

Prigimtis skatina mus veikti, o ne paklusti kit diktatui. Mes ne tik galime aktyviai reaguoti situacij - mes galime patys kurti gyve nimo aplinkybes. Bti iniciatyviam visai nereikia bti valdingam, ugauliam ir ag resyviam. Tai reikia prisiimti atsakomyb u savo veiklos rezultatus.

I PROTIS BUK PROAKTYVUS

83

Iekantiems geresnio darbo savo klientams a pirmuiausia patariu rodyti daugiau iniciatyvos: isitirti polinki ir gabum testais, paskui pasidomti konkreios organizacijos specifika ir jos problemomis, o tada parengti veiksming plan, kaip jie silyt tas problemas sprsti. Sprendimo pardavimas" - taip vadinasi i verslo pasaulyje gerai ino ma paradigma. mons paprastai atsako, kad tai ities puikus bdas, kaip gauti geresn darb, vis dlto daugelis nesugeba parodyti iniciatyvos, kad tai gyvendint. Neinau, kaip isitirti polinki ir gabum testais." Kaip ianalizuosiu tos bendrovs problemas, jeigu niekas man ne nors padti?" Visikai nenutuokiu, kok ger sprendim galiau jiems pasi lyti." Daugelis j laukia kokio nors stebuklo, nori, kad viskuo pasir pint kas nors kitas. Taiau mons susiranda gerus darbus tik tada, jei aktyviai j ieko, jei moka sprsti problemas ir jei sugeba j nesu kurti kitiems. Jie nepraleidia n vienos galimybs imtis iniciatyvos, kad pasiekt savo tiksl. Mano eimoje yra taip: jeigu kuris i ms vaik, netgi pats jau niausias, elgiasi neatsakingai ir laukia, kad kas nors jam padt atlikti jo pareigas, mes jam sakome: Pasikliauk savo S ir I (sugebjimais ir itekliais) ir veik." Danai mums nespjus itarti i odi, jie patys atsako: inau, inau: turiu pasikliauti savo S ir I!" Reikalaudami i moni atsakomybs, juos vertiname. Iniciaty vumas - tai prigimtin mogaus savyb, ir nors kartais i dovan pamirtame, j vis vien turime. Taigi jei gerbiame gimt mogaus iniciatyvum ir reikalaujame i jo atsakomybs, mes esame tarsi socia linis veidrodis, kuriame tas mogus regi neikreipt savo atvaizd. inoma, turime atsivelgti asmenybs brand. Sunku krybikai bendradarbiauti su mogumi, kuris yra valdomas savo emocij. Ta iau bent jau galime skatinti jo prigimtin aktyvum ir pasitikjim savimi, kad jis imokt nepraleisti savo galimybi ir savarankikai sprst problemas.

84

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

V e ik l u m a s

ir pasyvum as

Skirtumas tarp aktyvi ir pasyvi moni yra kaip tarp dienos ir nakties. Jei t skirtum skaiiuotume procentais, tai, inoma, bt ne 20 ir net ne 50 - ia reikia kalbti apie 500 procent, ypa jei tas aktyvus mogus yra sumanus ir draugikas. Norint gyvenime pasiekti P/GP pusiausvyr, reikia iniciatyvumo. Norint isiugdyti septynis proius, taip pat reikia iniciatyvumo. Skai tydami apie pirmuosius eis proius, suprasite, kad kiekvienas i j susijs su mogaus proaktyvumo raumenimis". Kad isiugdytumte nors vien i proi, turite bti veikls. Jei lauksite, kol kakas vis kuo pasirpins, o patys bsite pasyvs, taip ir vyks - kas nors jumis pasirpins ir privers jus tarnauti savo interesams. Savo galimybes js perleisite kitiems. Kart dirbau su grupe moni, kurie atstovavo pastat remonto verslui - i viso dvideimiai bendrovi. Mes rinkdavoms kas trys mnesiai, ir jie atvirai pasakodavo apie savo finansinius rezultatus bei problemas. Tuo metu al kankino ekonominis nuosmukis, ir j verslas ken tjo labiau nei kitos veiklos sritys. Per pirmj susitikim mons net neband slpti nusivylimo. Ms pirmosios dienos tema buvo tokia: Dabartin ekonomi kos bkl. Kas nusmukd versl". alyje buvo didiul bedarbyst, daugelio remonto bendrovi vadovai turjo atleisti net savo draugus, kad tik isaugot versl. Kai ms pirmasis susitikimas artjo prie pabaigos, visi atrod dar labiau nusimin. Kit dien diskutavome apie pastat remonto verslo ateit bei apie esamas rinkos tendencijas. Ir ia paaikjo, kad mano panekovai bu vo nusiteik reaktyviai: jie pasyviai lauk, kokia bus j verslo ateitis, uuot aktyviai j kr patys. Antrosios ms pokalbi dienos pabai goje dalyviai pasijuto dar labiau sugniudyti. Visiems atrod, kad rei kalai prasti ir kad ateityje jie tik blogs.

I PROTIS BUK PROAKTYVUS

85

Trei dien mes mms proaktyvumo temos: Koks ms atsa kas? K mes ruoiams daryti, kad pakeistume esam padt? Kaip ioje situacijoje mes galime bti iniciatyvs?" Ryte diskutavome apie tai, kaip turtume organizuoti versl ir sumainti ilaidas. Po piet kaip iplsti rink. Dalijoms idjomis, o tada isirinkome i j kelet praktikiausi ir mme analizuoti. Susirinkimo pabaigoje visi buvo susijaudin, atgav vilt ir pasiry veikti. Tos dienos susirinkim ubaigme dar kart vertindami dabartin verslo bkl. Nustatme trys dalykus: Pirma, dabartin situacija verslui nepalanki, o esamos tendencijos rodo, kad ateityje bus dar nepalankesn. Antra, ms pastangos geriau organizuoti versl, mainti ilaidas ir plsti rink i esms yra vaisingos. Treia, turdami visa tai galvoje, galime teigti, kad pastat remon to verslo padtis yra gera. K pasakyt reaktyvaus mogaus, matydamas tok ms elges? Turbt tai k: Atsipeikkit, pavelkit tiesai akis. Js teigiamas poiris ir gera nuotaika nepads. Anksiau ar vliau ta migla isi sklaidys." tai ia irykja skirtumas tarp vadinamojo pozityvaus" msty mo ir proaktyvumo. Mes, proaktyviai nusiteik mons, vis pirma pavelgme tiesai akis, isiaikinome dabartines slygas ir ateities ga limybes. Taiau mes taip pat suvokme, jog turime galimyb rinktis tok sprendim, kuris iomis slygomis bt optimalus. Jeigu nema tytumme dabartini slyg toki, kokios jos yra i tikrj, mes b tume priversti pripainti, kad ms ateitis priklauso tik nuo iorini veiksni. Proaktyviai gali elgtis visi: verslo bendrovs, bendruomens, ei mos. Derinant proaktyvi asmenybi krybikum ir profesionalu m, galima sukurti ities palankias vairiausi organizacij funkcio navimo slygas. Organizacijos neturi priklausyti nuo aplinkybi ma lons. Jos gali imtis iniciatyvos ir siekti gyvendinti vis savo nari tikslus.

86

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

P a k la u sy k im e

savs

Ms poir ir elges formuoja paradigmos. Jas patyrinj pama tome, kodl ms emlapiai yra tokie, kokie yra. Pavyzdiui, ms leksika danai atspindi ms aktyvum ar reaktyvum. Reaktyvs mo ns paprastai kratosi atsakomybs, todl danai kalba taip: Toks jau esu, ir viskas." Reikia suprasti: Tokia mano lemtis, ir nieko a negaliu pakeisti. Jis varo mane i proto!" Reikia suprasti: As neatsakau u savo jausmus. Dl mano pykio kaltas iorinis pasaulis, o ne as. Negaliu to padaryti! A visikai neturiu laiko." Reikia suprasti: Mano gyvenim valdo ioriniai veiksniai, pavyzdiui, laiko stoka. Jeigu tik mano mona bt nors truput kantresn..." Reikia su prasti: Efektyviai veikti man trukdo kito mogaus elgesys. Taip reikia." Reikia suprasti: Deja, aplinkybs arba kiti mons veria mane daryti tai, ko visai nenoriu daryti. Neturiu galimybs rinktis. Reaktyvios asmenybs odyno fragmentai: Nieko negaliu padaryti... Toksjau esu... Jis varo mane iproto... Jie man to neleis padaryti... Turiu daryti taip, kaip jie nori... Negaliu... Deja, privalau... Jeigu tik... Proaktyvios asmenybs odyno fragmentai Isiaikinkime, kokios ms gali mybs. Galiu elgtis kitaip. A valdau savo jausmus. Galiu jiems pasilyti veiksming problemos sprendim. Pasirinksiu tinkamiausi atsak. Renkuosi... Man labiau patinka.... Padarysiu....

I PROTIS BUK PROAKTYVS

87

Tok reaktyvi moni odyn kuria deterministin paradigma, kuri skatina atsakomyb u savo likim suversti kitiems: Ne a u tai atsakingas, a negaliu rinktis. Kart vienas studentas papra: - Leiskite nedalyvauti js paskaitoje. Turiu aisti teniso vary bose. A pasitikslinau: - Turi aisti ar pasirinkai aisti? - Tikrai turiu, atsak jis. - O kas bt, jei nenueitum? - Mane paalint i komandos. - Ar btum tuo patenkintas? - Ne, man tai nepatikt. - Vadinasi, tu pasirinkai eiti varybas todl, kad nori likti ko mandoje. O kas bus, jei tu praleisi mano paskait? - Neinau. - Gerai pagalvok. Kokie bus tavo sprendimo padariniai? -J s juk mans nepaalinsite i kurso, tiesa? - Paalinimas - tai socialiniai padariniai, slygika bausm. Jei ne dalyvausi varybose, tu, suprantama, taip pat negalsi likti komando je. Toks tai bt tavo veiksm rezultatas, jei nenueitum varybas. O kas bus, jei praleisi mano paskait? - Manau, kad neimoksiu kai kuri js dstom dalyk. - Tikra tiesa. Taigi tu privalai pasverti abu galimus rezultatus ir pasirinkti. A tavo vietoje pasirinkiau teniso varybas. Bet patariau tau niekada nesakyti, kad k nors turi daryti. - A nusprendiau eiti teniso varybas, - nuolankiai atsak jis. - Ir praleisti mano paskait? - paklausiau tarsi nustebs. Reaktyvi moni leksika ydinga dar ir todl, kad ji yra tarsi savai me isipildancios pranaysts kitaip sakant, toki moni problemos kyla vis pirma todl, kad jie apie jas kalba ir nori patvirtinti t kalb ties. Jie jauiasi es aukos ir yra nepasiruo atsakyti u savo likim. J supratimu, dl esamos padties kaltos paalins jgos: negeri mo ns, nelemtos aplinkybes, galbt netgi vaigds.

88

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kart per vien seminar, kuriame a kalbjau apie proaktyvum, prie mans prijo vyrikis ir pasak: - Stephenai, man patinka js paskaita. Sutinku su daug kuo, k sakote, taiau manau, kad kiekvienas atvejis skirtingas. tai a: mano santuoka lunga, mudu su mona nebejauiame vienas kitam t jaus m, kurie mus kitados siejo. Rodos, tiesiog liovms mylti vienas kit. Kaip a galiu k nors pakeisti? - Sakote, nebeliko jausm? - paklausiau. -Joki, - patvirtino jis. - Mes auginame tris vaikus, kuriais labai rpinams. K pasilytumte daryti? - Mylkite mon. -J s mans nesupratote. Meils nebra. - Vis tiek silau jums mylti savo mon. Sakote meils nebra" tai ir yra ta prieastis, dl kurios silau j mylti. - Bet kaip galiu j mylti, jeigu jos nemyliu? - Mielas drauge, mylti" yra veiksmaodis, jis apibdina vyksm. O meil - jausmas - yra to vyksmo rezultatas. Taigi tegu bna vyks mas. Vis pirma mylkite j: tarnaukite jai, aukokits dl jos, igirski te j, ir vertinkite, palaikykite j. Ar js pasirengs taip elgtis? Didiojoje dabartini kultr literatroje svarbesnis odis yra my lti" - vyksmas. Taiau reaktyvs mons padar i vyksmo jausm. Jie yra valdomi jausm. Holivudas bema tikino mus, kad u niek nesame atsakingi ir kad mes - savo jausm rezultatas. Taiau Holivu do scenarijai tikrovs neatspindi. Jei ms veiksmai priklauso nuo ms jausm, vadinasi, mes tiesiog vengiame atsakomybs, ukrau dami j kitiems. Proaktyvs mons meil" supranta vis pirma kaip vyksm, kaip tam tikr poelg, auk - pavyzdiui, taip aukojasi motina dl savo ateisianio pasaul kdikio. Jeigu norite imokti mylti, mokykits i t, kurie aukojasi, nesitikdami u tai padkos. Meil - tai vertyb, kuri sukuria ms veiksmai. O proaktyviems monms vertyb yra svarbesn u jausmus.

I PROTIS BUK PROAKTYVUS

89

I n ter es

ratas ir t a k o s ratas

Jei norime nustatyti savo proaktyvumo lyg, patyrinkime, kaip eik vojame laik ir energij. Kiekvienas i ms turi vairi interes: mes rpinams sveikata, vaikais, darbu, mus domina, kokios yra ms valstybs skolos, mums kelia nerim, kad pasaulyje sukaupta daugyb branduolini bomb. odiu, mes atskiriame dalykus, kurie mus ma iau ar daugiau jaudina, nuo t, kurie mums visikai nerpi - tokiu bdu formuojasi ms interes ratas.

90

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

irdami j savo interes rat, matome, kad vienus dalykus gali me valdyti, o kit negalime. Tuos dalykus, kuriuos galime valdyti, apibrkime maesniu takos ratu. Nustat, katro rato dalykams ieikvojame daugiau energijos ir lai ko, gana tiksliai galime nustatyti savo proaktyvumo lyg.

I PROTIS BUK PROAKTYVS

91

PROAKTYVAUS MOGAUS DMESIO ZONA (Teigiama energija pleia takos rat)

Proaktyvs mons vis dmes sutelkia takos rat ir stengiasi j plsti. T proces skatina teigiama j veiklos energija. Reaktyviems monms, prieingai, svarbiausia yra interes ratas. Jie rpinasi kit moni silpnybmis, vairiausiomis iorinmis ap linkybmis ir problemomis, kuri sprendimas nuo j nepriklauso. To rezultatas - kit kaltinimas, smerkimas, reaktyvi kalba ir aukos sindromas. Jie skleidia neigiam energij, jie nesirpina tomis veik los sritimis, kur jie i tikrj galt t nuveikti, todl j takos ratas siaurja.

92

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

REAKTYVAUS MOGAUS DMESIO ZONA (Neigiama energija siaurina takos rat) Kol rpinams tik interes ratu, mes leidiame, kad mus veikt tie veiksniai, kuri negalime kontroliuoti. Mes nesame aktyvs ir ini ciatyvs, kad lemtume pozityvius ms gyvenimo pokyius. Jau pasakojau jums istorij apie savo sn, kuris turjo rimt pro blem mokykloje. Tada mudu su Sandra ne juokais krimtoms, kad jis nesugeba pritapti prie aplinkos. Taiau mes rpinoms interes rato dalykais, kuri niekaip nega ljome pakeisti, - tai todl nieko ir nepasiekme, tik jautme vis didesn nevilt, o snus darsi vis labiau priklausomas nuo iors jg. Tik tada, kai pradjome rpintis takos ratu savo pai paradig momis - mes mme skleisti teigiam energij, kuri permain ir mus, ir sn. Kai liovms rpintis aplinkybmis ir mme keistis patys, aplinkybs taip pat pasikeit.

I PROTIS BUK PROAKTYVS

93

Kartais mogaus pareigos, turtas, svarbus socialinis vaidmuo ar pa intys lemia, kad jo takos ratas tampa didesnis u interes rat.

Tai yra savanorika emocin trumparegyst - tam tikras reakty vaus mogaus egoistinis gyvenimo stilius, orientuotas interes rat. Proaktyvi moni interes ratas yra bent jau tokio pat dydio kaip takos ratas. Tai reikia, kad jie, darydami kitiems tak, u iuos savo veiksmus visikai atsako.
T
ie sio g ia i v a l d o m i , n e t ie s io g ia i v a l d o m i

IR VISAI NEVALDOMI DALYKAI

Problemos esti trejopos: tiesiogiai ms valdomos (kai galime jas isprsti savo veiksmais, elgesiu), netiesiogiai valdomos (atsirandan ios dl kit moni veiksm, elgesio) ir nevaldomos (kuri mes ne galime isprsti jokiu bdu, pavyzdiui, tos problemos, kurios yra

94

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

sukeltos koki nors praeities vyki ar situacini realij). Kad ir ko kios jos bt, proaktyvus mogus visas problemas sprendia i savo takos rato. Tiesiogiai valdomas problemas galime isprsti keisdami savo pro ius, elges. Akivaizdu, kad ios problemos priklauso ms takos ra tui J sprendimas - tai ms asmenins pergals, pasiekiamos pir maisiais trimis proiais. Netiesiogiai valdomas problemas galime isprsti keisdami savo ta kos metodus. Toki problem sprendimas - tai ms vieosios per gals, pasiekiamos ketvirtuoju, penktuoju ir sstuoju proiais. Suskai iavau daugiau negu 30 bd, kaip daryti tak monms - tai ir atjauta, ir atvira konfrontacija, ir tikinjimas, ir poveikis savo pavyz diu... Dauguma moni isiveria vos vienu kitu i i metod pirmiausia bando tikinti, jei nepavyksta, ima kovoti arba tiesiog nu leidia rankas. Koks laisvas tampu, kai suinau, kad esama ir kit bd, kuriais a galiu veikti oponent! Kai kyla nevaldom problem, turime galimyb pasielgti adekva iai: ramiai, garbingai ir su ypsena pripainti, kad nieko negalime padaryti, nors mums tai ir nepatinka. Pripaindami problemas, mes atsikratome priklausomybs nuo j. Ms pozicija, kaip ir Anonimi ni alkoholik draugijos nari, yra tokia: Viepatie, suteik man dr sos pakeisti tai, k galiu pakeisti, kantrybs iksti tai, ko negaliu pa keisti, bei iminties atskirti viena nuo kita. Nesvarbu, su kokia problema mums pasitaikyt susidurti - tiesio giai valdoma, netiesiogiai valdoma ar apskritai nevaldoma - visada turime galimyb j sprsti aktyviai, i savo takos rato. Mes galime keisti savo proius ar elges, galime keisti savo takos darymo meto dus arba keisti savo poir problemas, kuri negalime valdyti.
tak os
r a t o pl t im a s

Mes galime smoningai keisti savo elges, rinktis, kaip reaguoti, ir tai i esms gali pakeisti kiekvien situacij. Pakeit vien chemins formuls element, gausime visikai kit rezultat.

I PROTIS BOK PROAKTYVS

95

Kelerius metus konsultavau vien bendrov, kuriai vadovavo labai energingas mogus. Visi sutiko, kad jis mokjo numatyti tendencijas, buvo krybikas, sumanus, talentingas ir protingas. Bet jo vadovavi mo stilius buvo labai despotikas. Su monmis prezidentas elgsi tarytum su daiktais, visai nepais j nuomoni ir pageidavim. Savo elgesiu jis atstm bema visus darbuotojus. O ie verkleno dl tokios padties bendrovje, tvirtino, jog nori, kad padtis pasi keist, kad mielai imtsi konkrei veiksm, taiau es tai ne j reikalas". -J s net nesivaizduojate, kas neseniai atsitiko, - kart pasiguod vienas i j. - Jau buvau visk paruos, o jis ateina skyri ir liepia daryti visikai prieingai. Mano dviej mnesi darbas nujo perniek. Nesivaizduoju, kaip galsiu toliau su juo dirbti. Kiek metu jam liko iki pensijos? Jam tik penkiasdeimt devyneri, - atsak kitas. - Manai, kad itversi dar eerius metus? Neinau. Tarp kitko, jis ne i t, kurie skuba pensij. Taiau vienas i tarnautoj uuot kalbjs m veikti. Jis vadova vosi vertybmis, o ne jausmais. Gerai suvokdamas situacij, jis dar tai, k galjo, kad j pakeist. Be abejo, jis nebuvo aklas ir mat ben drovs vadovo klaidas, taiau stengsi jas itaisyti. Taip pat jis stengsi inaudoti teigiamas vadovo savybes: toliaregikum, talent, krybi kum. Tas tarnautojas veik savo takos rate. Nors ir su juo buvo elgiama si kaip su daiktu", jis dar daugiau, negu i jo reikalavo. Jis velg priek, nes jaut, k reikia bti prezidentu, jis suprato jo rpesius ir atlikdamas savo profesines uduotis turdavo visa tai galvoje. Atsimenu, vien dien mons prezidentas (tada buvau jo konsul tantas) man tar: Stephenai, negaliu patikti, koks darbtus is mogus. Jis padar ne tik tai, ko praiau, bet ir surinko informacij, kurios man kaip tik reikjo. Netgi ianalizavo j ir pateik vis krv patarim. Ir visi jie paremti analize. Jis nuostabus! Kaip gerai, kad man nereikia rpintis iais reikalais paiam.

96

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Su savo darbuotojais prezidentas ir toliau elgsi kaip su daiktais" su visais, iskyrus t vien. Jo dabar jau klausdavo: O k apie tai manote js?" Taip aktyvaus mogaus takos ratas isiplt. Kiti darbuotojai negaljo tuo patikti. Jie svaid piktus ir kertin gus vilgsnius j aktyvj bendradarb. Tokia yra reaktyvi moni prigimtis - jie vengia atsakomybs. Kur kas saugiau pasakyti Ne mano reikalas". Jei jie prisipaint, kad esu u tai atsakingas", vliau gali tekti prisipainti, kad elgiausi klai dingai". Ities bna labai nemalonu, kai turdami galimyb rinktis pasirenkame netinkamai, todl reaktyvs mons veriau apskritai nie ko neveiks, kad tik nesuklyst. Taigi ie darbuotojai ir toliau iekojo vairiausi pasiteisinim, kodl jie elgiasi taip pasyviai. Taiau aktyvusis j kolega buvo iniciatyvus ir dar labiau plt savo takos rat. Jo taka taip sustiprjo, kad visi darbuotojai, netgi pats pre zidentas, kiekvien bent kiek svarbesn sprendim derino su juo. Taiau tai nekl grsms prezidentui, o tik stiprino jo pozicijas: anas proakty vus darbuotojas kompensuodavo vadovo trkumus ir pabrdavo pri valumus. Taigi dabar bendrovs prezidento galia tarytum padvigubjo. io mogaus skm nepriklaus nuo susidariusi aplinkybi. Dau gelis kit turjo tokias paias galimybes. Padt pakeit jo pasirinktas atsakas esamas slygas - sprsti savo problemas paiam ir plsti takos rat. Kartais mons proaktyvum supranta kaip valdingum, agresyvu m, nejautrum, taiau toks supratimas klaidingas. Proaktyvus mo ns yra sumans, j gyvenimas remiasi esminmis mogikosiomis vertybmis, jie adekvaiai suvokia tikrov ir puikiai ino, ko nori. Prisiminkime Gand. Oponentai kritikavo j u tai, kad jis nepri sijung prie j retorinio protesto prie Brit imperij (galima sakyti, neeng j interes rat), o Gandis tuo metu keliavo po Indijos kai mus ir ryi laukuose bendraudamas su monmis nepastebimai di dino savo takos rat. Visoje alyje mons tikjo ir pasikliov juo. Ir

I PROTIS BUK PROAKTYVS

97

Gandis, neuimdamas jokio oficialaus politinio posto, parklupd An glij ant keli savo atjauta, drsa, mokjimu tikinti.
J e ig u
b t ir

yra

Jei norime isiaikinti, katras ratas - interes ar takos- dominuo ja, atkreipkime dmes savo leksik. Jei dominuoja interes ratas, mes mgstame vartoti tariamj nuosak; Jeigu imokiau paskol u nam, biau laimingiausias mogus." Jeigu mano virininkas, nebt toks grietas..." Jeigu mano vyras turt daugiau kantrybs ..." Jeigu mano vaikai bt paklusnesni..." Jeigu biau gijs mokslin laipsn..." Jeigu biau galjs skirti sau daugiau laiko..." Jei dominuoja takos ratas, mes vartojame tiesiogin nuosak. Pa vyzdiui: As galiu bti kantresnis, galiu elgtis imintingiau, galiu stip riau mylti." Visas dmesys ia nukreiptas save. Kaskart, kai u esamas problemas kaltiname kitus mones, pats m s kaltinimas tampa problema. Jei taip galvojame, vadinasi, leidiame paaliniams monms daryti mums tak. Vadinasi, ms paradigma yra i iors vid" - kad pasikeisiau a, pirma turi pasikeisti kain kas kitas. Proaktyvs poiris skatina keisti i paradigm atvirki - i vidaus ior": galiu bti kitoks, o bdamas kitoks, galiu sukelti tei giam pokyi iorje", pavyzdiui, galiu bti iradingesnis, stropes nis, krybikesnis, galiu pasilyti savo pagalb. Vienas i mano mgstamiausi Senojo Testamento epizod yra pasakojimas apie Juozap. J, kai jam buvo septyniolika, broliai Egip te pardav vergij. Tikriausiai nesunku sivaizduoti Juozap, tapus Potifaro tarnu, verklenant ir besiskundiant savo blogais broliais. Taiau Juozapas buvo proaktyvs, dar visk, k galjo tokioje situaci joje, todl greitai tapo Potifaro prievaizdu. Taiau kart Juozapas pakliuvo bd: kadangi nesutiko negarbin gai elgtis, jis buvo trylikai met mestas kaljim. Taiau kaljime jis

98

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

taip pat elgsi proaktyviai ir greitai tapo kaljimo priirtoju, o gal gale m valdyti Egipt - tapo antruoju po faraono mogumi. inau, kad daugeliui taip staiga pakeisti paradigm bt pernelyg sunku. Kur kas paprasiau dl savo neveiklumo apkaltinti kitus mo nes, aukljim ar aplinkybes. Taiau mes esame atsakingi - mes gali me kontroliuoti savo gyvenim ir turime galimyb keisti aplinkybes keisdamiesi patys. Jei mano santuoka lunga, k a laimsiu visiems pasakodamas apie savo monos nuodmes? Sakydamas, kad ne a u tai atsakingas, darausi bejg auka. Jeigu aktyviai neiekau ieities, a tarsi sikalinu. Neigdamas atsakomyb, turiu maiau galimybi daryti tak savo mo nai. Mano priekaitai, kritika ir nepasitenkinimas tik sustiprins jos silpnybes. Kritikuodamas mon, i esms elgiuosi blogiau u j ir menkinu galimybes k nors pakeisti. Jei i ties noriu, kad ms santuoka neiirt, turiu keisti tai, k galiu pakeisti, o vienintelis dalykas, kur galiu keisti, tai esu a pats. Uuot stengsis pakeisti mon, galiu susirpinti savo trkumais. Galiu stengtis bti geras, mylintis ir itikimas vyras. Tikriausiai mona, ma tydama mano pastangas keistis, pati ims elgtis panaiai. Esama daugybs bd, kaip veikti savo takos rate. galime bti geresni klausytojai, uolesni studentai, kruoptesni darbuotojai, nuo irdesni sutuoktiniai. Kartais nieko daugiau negalite padaryti, kaip tik bti laimingi arba nusiypsoti. Bti laimingam ar nelaimingam - tai pasirinkimas. Ne visi dalykai gali priklausyti ms takos ratui. Kai kurie veiksniai, sakykime, klimatas, niekada nepriklausys nuo js. Taiau proaktyvus zmons ger or - ger nuotaik - gali neiotis su savimi. Jei koki nors aplinkybi negalime pakeisti, turime ramiai jas priimti ir domtis tais dalykais, kuriuos pakeisti galime.

K it a s

l a z d o s galas

Prie sutelkdami vis dmes takos rat, pirma turime nuodug niai itirti du dalykus interes rate. Tie dalykai yra klaidositpadariniai.

I PROTIS BK PROAKTYVS

99

Nors turime laisv rinktis veiksmus, mes negalime pasirinkti t veiksm rezultat. Rezultat visada lemia tam tikri pastovs gamtos dsniai. tai mes galime nusprsti iokti prie lekiant traukin, taiau kas bus toliau, jau sprsime ne mes. Mes galime pasirinkti elgtis negarbingai su verslo partneriais. Eko nominiai tokio pasirinkimo padariniai bna vairs - jie, matyt, pri klausys nuo to, ar iaiks ms negarbingas elgesys, ar ne, o tai m s garb tikrai nukents, nes toks yra natralus dsnis. Ms elgesys paklsta principams. Jei gyvenime j paisome, su laukiame teigiam rezultat, jei nepaisome - neigiam. Mes visada turime galimyb rinktis, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju, taiau pasirinkdami mes pasirenkame ir neivengiamus savo pasirinkimo pa darinius. Kai keliame vien lazdos gal, kyla ir kitas." Suprantama, visiems mums gyvenime buvo pasitaik pakelti vie n lazdos gal", o paskui gailtis, kad pakilo ir kitas". Jei kas suteikt galimyb bandyti antr kart, itaip n u k nepasielgtume. Vliau tokius savo pasirinkimus vadiname klaidomis - tai antrasis dalykas, vertas didesnio ms dmesio. Tiems, kurie link labai griautis dl savo klaid, pravartu inoti, kad visos klaidos vyksta interes rate. Toks yra proaktyvs poiris. Mes negalime ataukti savo klaid, taip pat negalime pakeisti t klaid padarini. Vienas i mano sn aid koledo futbolo komandoje. Jis, kai suklysdavo, tempdavo rieo elastin rait ir paleisdavo j taip, kad is skaudiai pliauktelt jam per deln - taip jis pasijausdavo psicholo gikai nubaustas, ir klaida jam netrukdydavo toliau aisti. Proaktyvs poiris skatina pripainti klaid, tuojau pat j itaisyti ir i jos pasimokyti. Tokiu bdu neskms virsta skmmis. Kaip kart pasak IBM krjas T. D. Vatsonas (T. J. Watson): Skm yra tolima neskms giminait." Jei klaidos nepripastame, jos neitaisome ir i jos nepasimoko me, tai suklysime dar kart. i klaida veria mog meluoti (toks melas vadinamas racionaliuoju), teisintis, stengtis kakaip pagrsti sa vo elges. Antroji klaida - pirmosios slpimas - tik pasunkina pirmes ns klaidos padarinius ir dar labiau jums pakenkia.

100

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Vis pirma mums kenkia ne kit blogi darbai, netgi ne ms pa i klaidos, bet ms nenoras tas klaidas pripainti. Jei, uuot skub j pas gydytoj, vaikysits jums glusi gyvat, nuodai greitai pasklis po vis organizm. Kur kas imintingiau pasirpinti, kad nuodai kuo spariau i organizmo bt paalinti. Nuo reakcijos nuosavas klaidas priklauso kitos ms gyvenimo akimirkos kokyb. Klaidas pripainti ir taisyti reikia tuojau pat, kad jos netrukdyt mums ateityje ir nesekint ms energijos.
s ip a r e ig o jim a i
ir j vykdym as

Paiame takos rato viduryje yra ms gebjimas sipareigoti ir tuos sipareigojimus, arba paadus, vykdyti. vykdyti sipareigojimai bylo ja apie ms proaktyvum. Pasitelk savivok ir sin, mes galime isiaikinti savo trkumus, kuri turtume atsikratyti, savo talentus, kuriuos turtume puoselti, ir visa kita, kas gyvenime mums trukdo ar padeda. Tada, pasitelk vaizduot ir laisv vali, mes nusibriame tikslus ir sipareigojame j siekti tokiu bdu ugdome asmenybs jg ir keiiame savo bt. Mes valdome savo gyvenim dvejopai: galime duoti paad ir testi j arba galime usibrti tiksl ir siekti jo. Tesdami paadus, netgi pa ius maiausius, ugdome savo integralum, pasijauiame nepriklau somi, gyjame drsos ir stiprybs imtis dar didesns atsakomybs u savo gyvenim. Visada tesdami sau ir kitiems duotus paadus, ugdoms savigarb, kuri mums tampa daug svarbesn u ms nuotaikas bei emocijas. Sugebjimas testi sau duotus paadus yra esmin savyb, be ku rios nemanoma isiugdyti pagrindini efektyvios veiklos proi. i nios, gdiai ir trokimai - tai dalykai, kuriuos mes galime kontro liuoti. Mes galime tobulinti kiekvien i i dalyk atskirai, kad pa siektume j pusiausvyr ir kad j sankirtos laukas, kuriame formuo jasi proiai, bt kuo didesnis. Tokiu bdu mes didiname savo veik los efektyvum.

I PROTIS BK PROAKTYVUS

101

r is d e im t ie s d ie n p r o a k t y v u m o t esta s

Kad taptume proaktyvs, nebtinai turime atsidurti mirties sto vykloje kaip Viktoras Franklis. Proaktyvum ugdo paprasti kiekvie nos dienos vykiai. Svarbu viskas: kaip vykdome sipareigojimus, kaip stengiams itrkti i automobili kamio, kaip bandome nuramin ti nepatenkint klient, numaldyti neklusn vaik. odiu, kur ma tome savo problemas ir kaip telkiame energij joms sprsti. Svarbu net koki renkams leksik. Silyiau jums atlikti proaktyvumo test. Pabandykite trisdeimt dien aktyviai sprsti visas problemas ir pamatysite, kas i to ieis. Trisdeimt dien veikite tik savo takos rate. sipareigokite atlikti ne didelius dalykus ir tuos sipareigojimus vykdykite. Ne teiskite, o vieskite, ne kritikuokite, o rodykite pavyzd. Padkite monms sprsti problemas, uuot jas kl. Pabandykite tai daryti bendraudami su vyru ar mona, su vaikais, su bendradarbiais. Neteisinkite nei kit moni, nei savo silpnybi. Jei suklydote, tuojau pat pripainkite klyd, itaisykite klaid ir pasi mokykite i jos. Nevaistykite laiko kaltinimams ir priekaitams. Da rykite tai, k galite padaryti. Dirbkite ir siekite rezultato. moni silpnybes velkite atjauiai. Svarbu ne tie dalykai, ku riuos jie privaljo padaryti ir kuri nepadar. Svarbu tik tai, kaip js nutarte pasielgti vienu ar kitu atveju. Jei manote, kad kas nors kitas kaltas dl susidariusios situacijos, tuojau pat imeskite tai i galvos. inokite, kad pati tokia js mintis yra problema. I pradi mons patiria laisvs uuomazgas, taiau ta laisv ple iasi ir auga tarsi embrionas. Kita vertus, mons, kurie isilaisvinti nesistengia, netenka ir laisvs, ir gyvenimo, nes u juos gyvena ir j gyvenimo scenarij rao kiti: j tvai, bendradarbiai, visuomen. XVIII amiaus angl literatas Samuelis Donsonas (Samuel Johnson) yra pasaks tai k: Laims srov pirmuiausia turi i trykti irdyje, todl kas nesuvokia mogaus prigimties ir ieko lai ms ne savyje, veltui vaisto laik ir gausina savo sielvart, kur norjo isemti."

102

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Suvokime savo atsakomyb - tai kas btina mogui, kuris nori isiugdyti skm lemianias savybes, apie kurias ia mes ir kalbame.
P a t a r im a i

1. Vis dien klausykits savo ir aplinkini moni kalb. Ar daug girdjote reaktyviems monms bding posaki, pavyzdiui: Jei gu biau..."; ito a negaliu"; Gerai bt, jeigu..."? 2. sivaizduokite situacij, kurioje js veikiausiai pasielgsite reakty viai, nes tokioje pat situacijoje reaktyviai jau buvote pasielg. Pa svarstykite, k galtumte padaryti savo takos rate. Kaip tokiu atve ju pasielgt aktyvus mogus? Paskui pabandykite galvoje susikurti situacij, kurioje js elgiats aktyviai. Prisiminkite, kad turite lais v rinktis, kaip atsakyti kiekvien stimul. sipareigokite ta laisve pasinaudoti. 3. Prisiminkite koki nors asmenin ar profesin problem, kuri se niai neduoda jums ramybs, nes negalite jos isprsti. Vis pirma nustatykite, ar galite tiesiogiai kontroliuoti t problem suklusias aplinkybes. Tada suplanuokite, koks bus pirmasis js ingsnis sprendiant i problem savo takos rate, tada t ingsn enkite. 4. Adik test, atkreipkite dmes savo takos rato pokyius.

I I PROTIS P raddam as
a p ie galvok

P a b a ig

104

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

A s m e n in io

l y d e r y k u m o

p r in c ip a i
Kas slypi praeityje ir ateityje, vieni niekai, palyginti su tuo, kas slypi mumyse.
- O liver W e n d e l H o l m e s

P ries skaitydami iuos puslapius susiraskite nuoali vietel, kad jums niekas netrukdyt. Pamirkite visk - skubius darbus, reikalus, ei m, draugus - ir galvokite tik apie tai, k skaitote. Bkite su manimi ir nuoirdiai atverkite savo prot. sivaizduokite, kad vykstate savo mylimo mogaus laidotuves. sivaizduokite, kad privaiuojate laidojimo namus ar banyi, pastatote automobil ir ilipate. j arvojimo sal, pamatote gles, girdi te velni vargon muzik. Einate prie velionio, matote jo artimj bei draug veidus. Kaip ir jie, js lidite dl ios netekties, taip pat diaugiats, kad painojote mog. Js igyvenate panaius jausmus kaip ir visi ie lidintys mons. Prisiartinate prie karsto ir pavelg velion staiga atpastate save. sivaizduokite, kad tai js laidotuvs po trej met. Visi tie mons i ties atjo ilydti js. Pritardami js gyvenimo bdui, jie atjo js pagerbti. Paskui js sdats ant suolelio ir laukiate ceremonijos pradios. Programlje, kuri laikote rankose, praneama, kad kalbs keturi mo ns. Pirmasis atstovaus js eimai ir visai giminei: vaikams, broliams, seserims, snnams, dukterioms, tetoms, ddms, pusbroliams, pus seserms, seneliams, jie ia suvaiavo i vairiausi alies viet. Pas kui kalbs vienas js draug ir papasakos, koks js buvote mogus.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

105

Treiasis bus bendradarbis, js profesijos atstovas. Tada jus prisi mins js banyios ar bendruomens mogus. Dabar gerai pagalvokite, k nortumte i kiekvieno j igirsti. Koks js buvote vyras, mona, tvas ar motina? Koks js buvote snus ar dukra, pusbrolis ar pusseser? Koks buvote draugas? Bendradarbis? Kokius js charakterio bruous jie turt paminti? Kokius js ge rus darbus prisiminti? Pavelkite tuos mones ir pagalvokite, k no rtumte savo gyvenime pakeisti? Prie skaitydami toliau, usiraykite kilusias mintis ir vaizdinius. Tai pads jums perprasti antrj prot. K
r e i k ia

P raddam as

g a l v o k a p ie pa b a ig "

Jei rimtai atlikote aukiau aprayt psichologin eksperiment, js trumpam prisiliette prie pai esmingiausi savo vertybi, pajutote savo vidin vadov, kuris slypi paiame ms takos rato centre. Apmstykite iuos XVII XVIII a. angl poeto Dozefo Adisono (Joseph Addison) odius: Kai skaitau uraus ant didi moni antkapi, manyje nuslopsta visaspavydas; kai skaitau uraus ant grauoli kap, mane liaujasi kamav nenumaldomi trokimai; kai matau sielvart tv, palinkusi prie savo vaik kap, mano irdis suminktja i gailes io; kai matau tv kapus, suprantu, kaip beprasmika lidti t, paskui kuriuospatys netrukus ieisime. tai valdovai, nuvert vienas kit, tai iminiai ir ventieji, kurie savo darbais ir kalbomis buvo sudalij pasaul, a lidnai velgiu j kapus ir svarstau, kokios beprasmikosyra monijos kovos, vaidai ir nesutarimai Matau vakar supiltus kapus ir prie eis amius pastatytus kap rsius ir imu tada galvoti apie Didij Dien, kai mes visi bsime Amininkai, kai visi bsime drauge. Nors antrojo proio taikymo sfera labai plati (vairios situacijos, vairs gyvenimo lygmenys), jis pirmuiausia skatina susikurti savo gyvenimo pabaigos paveiksl, vaizd ar paradigm, - tai bus pagrindas,

106

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

kriterij sistema, kuria remdamiesi galsite vertinti visa kita. Kad ir koks bt js veiklos pobdis, kai galvoje kaip tam tikr atskaitos tak tursite aik jos pabaigos vaizd, tada galsite neabejoti, kad nepaeidiate pai svarbiausi savo kriterij, kad siekdami tikslo kas dien nuveikiate k nors prasminga. Kas praddamas galvoja apie pabaig, tas puikiai ino, kokie yra jo tikslai. Kitaip tariant, inodami, kur einate, js inote, kur esate, to dl kiekvienas js ingsnis vis labiau artina prie tikslo. Danai mo ns staia galva puola verslo skurius, jie tarsi kopia skms laiptais ir tai vien dien pamato, kad j laims kelias tra paprasiausias akligatvis. Sunkus ir temptas darbas ne visada esti rezultatyvus. Danai pasiek savo tiksl mons staiga suvokia, kad j pergals yra menkaverts, kad dl jos paaukoti dalykai buv kur kas vertinges ni, negu kad atrod i pradi. mons - gydytojai, aktoriai, politikai, verslininkai, sportininkai siekia pinig, garbs, pareig, taiau paskui danai nusivilia, nes vien dien netiktai paaikja, kad pergals viesa utemd visa tai, kas i ties jiems gyvenime buvo svarbu. O turdami galvoje aik ateities paveiksl, kasdien js darote tai, kas jums svarbiausia, bnate ten, kur turite bti. Gyvenimas tampa kitoks. Jei pasukome ne tuo keliu ir neinome, kas jo gale, tai kiek vienas ingsnis tik priartins mus prie tos vietos, kurion net neketino me vykti. Vien ms pastang neutenka - skms tiktis galime tik tada, kai inome, koks yra ms kelions tikslas. Rimtai pasvarst, k nortumte igirsti per savo laidotuves, js taip pat persvarstysite savo skms samprat. Gali bti, kad dabar ji bus visai kitokia nei turtoji. Pinigai, garb, padtis ir dar daugyb kit dalyk, kuri k tik taip trokome, dabar gali pasirodyti visai beveriai. Kai turite galvoje savo kelions pabaig, gyvenim imate velgti kitaip. Du mons taip kalbjo per savo seno draugo laidotuves: domu, ar daug jis paliko? paklaus vienas. - Visk! - atsak kitas.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

107

V isa

kas yra k u r ia m a d u k a r tu s

protis pradti turint galvoje pabaig remiasi principu visa kas yra kuriama du kartus. Pirmiausia daiktus sukuriame galvoje kaip vaizdi nius, o paskui, kurdami antr kart, juos materializuojame. Pavyzdiui, prie praddami statyti nam, mes i pradi visk nuo dugniai apsvarstome ir tik tada kalame pirm vin. Pirmuiausia susi kuriame galvoje norimo namo paveiksl. Jeigu name gyvensite su ei ma, tikriausiai svetain suplanuosite tokioje vietoje, kad visiems bt patogu susirinkti. Galbt suplanuosite slankiojamas duris, o kieme vaik aidim aiktel. Savo idjas js tobulinsite tol, kol galvoje gims aikus busimojo namo vaizdas. Paskui sukursite tikslius namo brinius. Kiek darbo net neen gus sklyp, kuriame stovs namas! Bet jei to nepadarysite, antrasis krimas - statymas i tikr plyt - gali labai brangiai kainuoti, netgi dvigubai, jei persigalvosite ir sumanysite k nors pakeisti. Kaip sako siuvjas, devynis kartus pamatuok, deimt kirpk. Pir ma turite sitikinti, kad briniai - pirmasis sukrimas - tiksliai at spindi js idjas. Tik tada galite imtis plyt ir skiedinio, tik tada galite ingsniuoti statybininko namel, isitraukti brinius ir pai rj juos duoti kitiems nurodymus, k iandien jie turi daryti. o diu, pradedate darb jau inodami, kaip j ubaigsite. Taip pat organizuojate ir versl - jeigu norite skms, jums bti nas aikus veiklos planas. Turite gerai itirti rink, nusprsti, k ga minsite ir kokias paslaugas teiksite, tada pasirpinti visais kitais bti nais dalykais: finansais, valdymu, rinkodara, personalu, nekilnojamuoju turtu, ir panaiai, ir visa kita. Nuo js gebjimo sivaizduoti galutin rezultat labai danai priklauso visos veiklos skm. io principo turi paisyti ir tvai. Nordami vaikus iauginti atsa kingus ir drausmingus, tvai, turdami tok tiksl galvoje, turi kas dien to j mokyti, o vis pirma ugdyti j savivert. is principas galioja visur kur. Jei leidiats kelion, pirma pasiren kate kelions tiksl, o paskui marrut. Prie apsdami dar, pirmiau sia mintyse ar ant popieriaus nusibraiote jo plan. Prie sakydami

108

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

kalb, pirma suraote j ant popieriaus. Prie keisdami kratovaizd, pirma sutvarkote j mintyse. Kuo geriau mes suvokiame krimo dviem etapais princip ir kuo didesn atsakomyb jauiame u kiekvien i t etap, tuo labiau ipleiame savo takos rat. O nepaisydami io principo, takos rat siauriname.

Savo

a r p r im e s t a s

Nors principas teigia, kad viskas yra sukuriama du kartus, ne vi suomet pirmasis sukrimas esti smoningas. Jei neturime tvirtos savi mons ir nesijauiame atsakingi u pirmj sukrim, mes leidiame, kad kiti mons ar vykiai - ne ms takos rato veiksniai - stichikai formuot ms gyvenim. Mes klusniai vykdome scenarijus, paray tus mums tv, sutuoktini ar iaip pastam, mes taikoms prie kit moni gyvenimo plan ar kitoki aplinkybi, kurios yra ne ms takos rate. Mintieji scenarijai - moni kryba, ji ne visada paremta prin cipais. ie scenarijai gimsta todl, kad jauiams paeidiami, ne savarankiki, troktame bti pripainti ir mylimi, svarbs ir reika lingi. Ar suvokiame mes, ar ne, ar valdome proces, ar jis vyksta be ms inios, visi ms gyvenimo aspektai i pradi bna sukuriami pirm kart. Paskui mes arba sukuriame visa tai antr kart patys (proaktyvios veiklos rezultatas), arba mus sukuria kiti mons, aplinky bs, seni proiai. Pasitelk unikali savivok, vaizduot ir sin, anksiau ar vliau mes imame suprasti, kad esame kakieno sukurti. Tada prisiimame atsakomyb u savo gyvenim ir paraome nuosav scenarij. Dar ga lima sakyti, kad pirmasis protis leidia mums pasijusti, jog esame k rjai, o antrasis skatina sukurti savo unikali asmenyb.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

109

V a d o v a v im a s

ir vadyba

d u k r im a i

Antrasis protis remiasi asmeninio vadovavimo, arba lyderikumo, principais. i savyb lyderikumas - yra pirmojo krimo veiksnys. Vadovavimas nra vadyba. Vadyba - tai antrasis krimas. Apie tai kalbsime kitame skyriuje. Vis pirma turime isiaikinti, kas tai yra vadovavimas. Mokti valdyti (vadyba) - tai rpintis darbo procesu. O mokti vadovauti (lyderikumas) - tai tiksliai atsakyti klausim Ko as ap skritai siekiu?". inomi moni valdymo specialistai Piteris Drukeris (Peter Drucker) ir Vorenas Benis (Warren Bennis) sak: Valdyti - tai inoti, kaip dirbti, o vadovauti - tai nutuokti, k dirbti." Vadybos menas padeda rasti kopias, kuriomis kopsime skms virn, o vadovavimo - atremti tas kopias ten, kur reikia. Kad geriau suprastumte skirtum tarp i dviej svok, pateik siu jums tok pavyzd. sivaizduokite grupel medkiri, tiesiani keli per diungles. Tie medkiriai yra gamintojai, problem spren djai. Jie kerta problem salyn ir tiesia keli. Vadybininkai eina i paskos, galanda ir remontuoja rankius, ren gia programas ir strategijas, nustato darbotvarkes ir grafikus, domisi moderniomis miko kirtimo technologijomis. O vadovu, arba lyderiu, pavadiniau t mog, kuris, silips auk iausi med, stebi, kad medkiriai nenuklyst on. Kai taip vyks ta, jis suunka: Js ne ten kertate!" Bet k daniausiai tokiais atvejais atsako i peties trisiantys darbi ninkai ir j vadybininkai, besirpinantys vien darbo naumu? Jie at auna: Nutilkite! Juk mes taip toli pasistmjome priek!" Mes, pavieniai mons ar verslo bendrovs, danai taip skubame kirsti medius, kad net nepastebime, jog kertame ne tuos. Dabar, kai gyvename tokiame sudtingame ir greitai besikeiianiame pasaulyje, mums, siekiantiems asmenini ir savitarpio bendravimo pergali, kaip niekad reikia veiksmingo vadovavimo. iandien mums trksta ateities vizij, tikslo ir kompaso (tikr prin cip, krypties enkl), ne vien kelio emlapio. Danai neinome, kas

110

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

laukia u artimiausio poskio, kokias klitis teks veikti, tai tada daug kas ima priklausyti nuo ms sugebjimo vertinti situacij, o ms vidinis kompasas niekada neleidia iklysti i kelio. Veiklos efektyvumas, kartais net ms ilikimas, nepriklauso vien nuo pastang - labai svarbu, kad kirstume ten, kur reikia. i taisykl taikytina visur. Rezultat padeda pasiekti vis pirma vadovavimas, lyderio savybs, o tik paskui - vadybos gdiai. Verslas ir rinka taip spariai pltojasi, kad produktai ir paslaugos, dar vakar tenkin vartotojus, iandien jau yra pasen. Todl geri vado vai privalo nuolatos stebti rink, tirti vartojimo tendencijas bei mo tyvus ir tokiu bdu tobulinti savo veikl. Verslo aplinka nuolatos kinta. J be perstojo veikia patys vairiausi veiksniai, pavyzdiui: oro linij privatizavimas, nepaprastai spariai kylanios gydymo paslaug kainos, vis gerjanti importuojam JAV automobili kokyb, ir panaiai, ir visa kita. Jei bendrovi vadovai neatsivelgs pokyius ir slygas (taip pat ir savo darbuotojus), jei jie nebus krybiki ir nematys, kur link reikia vesti savo komandas, tai nepads jokia vadyba, kad ir labai profesionali. Efektyvi vadyba be efektyvaus vadovavimo, kaip pasak vienas mo gus, yra tarytum vjo blakomos suskleidiamos kds Titaniko" denyje. Jokia vadyba, kad ir pati skmingiausia, vadovavimo nepa keis. Taiau bti vadovu nra lengva, nes vadybos paradigma nepa prastai gaji - uuot vadovav, mes danai usiimame tik vadybos da lykais. Sietle metus laiko buvo vykdoma bendrovi vadov rengimo pro grama. Per paskutin susirinkim prie mans prijo vienos naftos ben drovs prezidentas ir tar: Stephenai, kai antr programos mnes js iaikinote, kuo ski riasi vadyba nuo vadovavimo, a, bendrovs prezidentas, supratau, kad niekad nebuvau vadovas, o tik vadybininkas. Buvau pasinrs grynai vadybos dalykus, sprendiau begal skubi kasdieni reikal, rpinausi netgi tiekimu. Taigi nutariau perduoti visas ias pareigas kitiems, kad galiau ities vadovauti organizacijai. Nelengva man buvo

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

111

tai padaryti. Nesmagiai jauiausi inodamas, kad nesirpinu skubiais reikalais, kurie tiesiog bad akis, tarsi ragino j imtis. Taiau a vis dmes sutelkiau verslo strategij, miau iekoti nauj galimybi. Aiku, kolegos, u kuriuos anksiau atlikdavau daugel j uduoi, buvo nepatenkinti. Jie vis dar tikjosi, kad padsiu jiems sprsti kas dien ikylanias problemas. Bet a buvau usispyrs. N trupuio ne abejojau, kad privalau bti tikras vadovas. Ir nuo tos dienos bendro vs reikalai m klotis kitaip. Dabar mes esame moderni mon. Pasi keit ms verslo strategija. iandien kur kas geriau matome rinkos poreikius. Ms metin apyvarta padvigubjo, o pelnas padidjo net keturis kartus. Dabar esu tikras vadovas. Tvai, varomi vadybos paradigmos, danai nebna tikri savo vai k vadovai. Jie tegalvoja, kaip veiksmingiau kontroliuoti savo atalas, kuria jiems taisykles, uuot nurod pagrindinius gyvenimo tikslus ir kryptis. Dar reiau bname savo gyvenimo vadovai. Danai puolame veik ti, kurti tikslus ir juos gyvendinti netgi neisiaikin, koki vertybi esame vedami.
S c e n a r ija u s
perr a y m a s :

T a pim a s

p ir m u o ju k r ju

Kaip jau minjome, proaktyvumas remiasi unikaliu mogaus geb jimu susivokti. Tai yra savivoka. Kiti du gebjimai, lemiantys ms proaktyvum, yra vaizduot ir sin. Vaizduot skatina vizualizuoti savyje gldinius dar nesukurtus pa saulius, o sin leidia vertinti visuotinius dsnius ir principus, uni kalius talentus, kuriais esame apdovanoti - mes imame suprasti, kaip efektyviai visa tai puoselti ir panaudoti. ie du gebjimai ir savivoka yra tie instrumentai, kuriais mes raome savo gyvenimo scenarij. Kadangi turime daug kit, mums primest scenarij, tiksliau b t sakyti perraome1 1 , tai yra klaidingas ir neveiksmingas svetimas paradigmas keiiame savomis, savo pai sukurtomis. Nuostabus scenarijaus perraymo pavyzdys yra Anvaro Sadato, bu vusio Egipto prezidento, gyvenimas. Sadatas nuo pat vaikysts buvo

112

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

aukltas didiuls neapykantos Izraeliui dvasia. Savo politins karje ros pradioje, dar gerokai prie tapdamas pirmuoju alies pareignu, jis pareik visai tautai: Nepaduosiu n vienam izraelieiui rankos tol, kol j valstyb bus umusi bent vien arab ems pd. Nieka da, niekada, niekada!" i jo kalba buvo transliuojama per nacionalin radij, o tuo metu minios moni pritariamai skandavo: Niekada, niekada, niekada!". Sadatas savo scenarijumi suvienijo vis al. Tas scenarijus - labai nacionalistinis, skatinantis siekti nepriklau somybs - adino giliausius moni jausmus. Taiau taip elgtis buvo neimintinga, ir Sadatas ilgainiui t suprato. Jis perra savo scenarij. To jis imoko dar jaunystje, kai sdjo Kairo kaljimo vienutje u smoksl prie savo alies karali Faruk. Vliau Sadatas ra, kad tik kaljime suprato, jog, nordamas pakeisti tvark alyje, jis pirmuiausia privalo pasikeisti pats. Ir tai Anvaras Sadatas tapo Egipto prezidentu. Susidrs su realy be, jis pakeit poir Izrael ir perra savo senj gyvenimo scenari j. Jis apsilank Izraelio Knesete ir ta kelione pradjo netikinamiausi pasaulio istorijoje taikos judjim rytingi Sadato ingsniai baigsi Kemp Devido taikos susitarimais. Pasitelks savivok, vaizduot bei pasikliaudamas sine, Sadatas msi iniciatyvos ir pakeit savo esmin paradigm. Jis veik savo ta kos rato centre. Perraytas scenarijus ir pakitusi paradigma lm kitok jo elges ir poir - tokiu bdu pasikeit milijon moni gyveni mas kur kas platesniame jo interes rate. m ugdyti savivok, daugelis i ms suprantame, kiek daug tu rime niekam tikusi scenarij, sen sustabarjusi proi, nevert ms ir neatspindini ms vertybi. Antrasis protis teigia, kad ne privalome gyventi pagal tuos scenarijus. Turdami vaizduot ir bda mi krybiki, mes galime senus scenarijus pakeisti naujais, efektyves niais, geriau atspindiniais ms didisias vertybes bei principus. Tarkime, a pernelyg jautriai reaguoju vien kit savo vaik idaigl. Sakykime, a nuolatos bijau, kad jie pasielgs netinkamai". Jau iu, kaip manyje kyla pasiprieinimo banga a pasiruoiu kovai.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

113

Uuot galvojs apie prasming aukljim, duosiant ateityje rezultat, rpinuosi tik tuo, kad jie dabar elgtsi klusniai. Noriu vaisi, bet ne noriu laukti, kol jie prinoks. Panaudoju visas manomas priemones - didesn g, autoritet, taip pat aukiu, grasinu, baudiu juos - ir galiausiai laimiu kov. Tai gi a laimjau, nors ir sugrioviau tarpusavio pasitikjim. Vaikai, nors i pirmo vilgsnio paklusns, viduje maitauja, ugniauta nuoskauda vien dien prasiver, ir, ko gera, itin bjauria forma. Taigi jei per mano sivaizduojamas laidotuves, kurias aptarme pir miau, kalbt vienas i mano vaik, noriau, kad jis atsimint, jog drausmindamas j myljau, taip pat noriau, jog jis nejaust t nuos kaud, kurias paprastai vaik irdyje palieka ginai su tvais. Ir dar noriau, kad irdyje jis isaugot prisiminimus apie ms prasmin gai kartu praleist laik, kad jis prisimint mane kaip dor tv, su kuriuo augdamas galjo dalytis diaugsmais ir vargais. odiu, a, kad ir bdamas netobulas, stengiausi jam duoti visk, k galjau, o svar biausia - myljau j labiau u visk pasaulyje. Noriu visa to todl, kad mano vaikai man nepaprastai rpi. A juos myliu, a noriu jiems padti. Tvo vaidmuo man labai svarbus. Taiau iomis vertybmis vadovaujuosi ne visuomet. Kartais iki aus usiveriu nesvarbiais darbais. Slegiantys rpesiai, netiktos pro blemos ir ioriniai veiksniai danai ugoia tai, kas man svarbiausia. Tampu priklausomas. O mano kasdienis elgesys su vaikais visai neat spindi mano meils jiems. Pasitelks savivok, vaizduot bei pasikliaudamas sine, galiu pa sitikrinti savo svarbiausias vertybes. Galiu isiaikinti, kad scenarijus, pagal kur gyvenu, raytas ne mano, kad priklausau nuo kit moni ar aplinkybi. Jeigu tai yra tiesa, a galiu pasikeisti. Galiu gyventi tok gyvenim, kur kuria mano vaizduot, galiu itrinti i atminties sveti mus scenarijus. Galiu pats pasirpinti savo pirmuoju sukrimu. Pradti galvojant apie pabaig, vadinasi, turti aik tiksl ir gaires. Tai pasakytina apie visus ms atliekamus gyvenimo vaidmenis, ypa apie vaik aukljim. Tai yra atsakomyb u savo pirmj sukrim, u scenarijaus perraym, idant ms paradigmos atspindt tikrsias

114

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

bties vertybes. Tai taip pat reikia, kad kiekvien dien turime gy venti garbingai, nepasiduoti jausmams, nepriklausyti nuo atsitikti num.
A s m e n in ia i
g y v e n im o m is ijo s t e ig in ia i

Veiksmingiausias bdas pradti veikti galvojant apie pabaig - su formuluoti savo gyvenimo misijos teiginius, gyvenimo vizij, savo filo sofij, deviz. Taip js ireikite pagrindinius gyvenimo tikslus ir b dus, kaip ketinate j siekti. Kiekvieno mogaus gyvenimo misijos teigini turinys ir forma turi atspindti jo asmenybs unikalum. tai kaip savo gyvenimo tikslus sivaizdavo mano draugas edukologas Rolfas Keras (Rolfe Kerr): Vis veikl pradk nuo savo nam. Iekok dievikosiospagalbos, pasikliaukja. Niekada nesiderk su savo sine. Rpinkis monmis, su kuriais bendrauji. Prie teisdamas, visuomet iklausyk abiej pusi. Nevenk klausti patarim. Apgink tuos, kuri nra ia, kaijuos puola. Bk nuoirdus, taiau rytingas. Kasmet isiugdyk bent vien nauj gd. Rytdienos darb planuok iandien. Laukdamas skubk. Puoselk teigiam poir. Puoselk humoro jausm. Bk tvarkingas namuose ir darbe. Nebijok klaid bijok, kad nesugebsij krybikai ir veiksmingai itaisyti. Padk savo pavaldiniams siekti skms. Daugiau klausyk, maiau kalbk. Visasjgas ir talent skirk tai uduoiai, kuri atlieki dabar, nesirpindamas kitais darbais ar paauktinimu.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

115

O tai viena moteris gyvenimo misijos teiginius suformulavo ki taip. Ji stengsi suderinti eimynines ir profesines vertybes: Kiek manydama stengsiuosi suderinti eimyninius reikalus su sa vo karjera, nes ir viena, ir kita man labai svarbu. Namai bus vieta, kur mano eima, draugai ir sveiai visuomet ras diaugsm, uuojaut, ramyb ir laim. Taip pat sieksiu, kad na muose visada bt ne tik varu ir tvarkinga, bet ir linksma beijau ku. Imintingai rinksiuosi, k valgysime, skaitysime, kokim filmus irsime ir k veiksime. O ypa sieksiu, kad mano vaikai imokt mylti, mokytis, bti linksmi, taip pat kad bt darbts ir puoselt savo talentus. Gerbiu ms demokratins visuomens vertybes, as menin laisv ir asmenin atsakomyb, todl bsiu lojali, supratinga piliet, visada domsiuosi alies reikalais, dalyvausiu politiniame gy venime, idant mano balsas bt igirstas. A bsiu iniciatyvi ir pati sieksiu savo gyvenimo tiksl, iekodama galimybi ir prog, o ne laukdama kit mabns. Vengsiu kiek manydama vis netikusi ir aling proi. Vei kiau isiugdysiu tokius proius, kuriepads man atsikratytipasenusio mstymo ar ribotumo, kurie ipls mano galimybes ir pasirinkimo laisv. Nebsiu pinig verg tai pinigai man tarnaus. Sieksiu finansi ns nepriklausomybs. Norsiu ne daugiau, negu man reikia. Ilgalai k paskol imsiu tik bstui ir automobiliui. Joki kit pirkjo skol netursiu. Pinig leisiu maiau, negu sugebsiu udirbti. Taupysiu ir dal santaup investuosiu. O svarbiausia, visomis savo igalmis finansinmis ir krybinmis stengsiuosi kit moni gyvenim padaryti domesn irprasmingesn. Gyvenimo misijos teiginius galite laikyti savo asmenine konstitu cija. Te ji bna fundamentaliai nekintanti - kaip ir Jungtini Ameri kos Valstij Konstitucija. Per du imtus met JAV Konstitucijoje buvo padarytos tik dvideimt eios pataisos. Jungtini Amerikos Valstij Konstitucija yra standartas, pagal kur vertinamas kiekvienas alies statymas. Tai dokumentas, kurio laikytis

116

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

ir kur saugoti prisiekia prezidentas. Jame slypi ta dvasia, kuri padjo monms usigydyti Pilietinio karo, Vietnamo, Votergeito skandalo paliktas aizdas. Tai raytinis standartas, esminis kriterijus, kuriuo ma tuojama visa ms socialin ir teisin btis. Konstitucija iki i dien iliko gyvybika todl, kad ji pagrsta teisingais principais ir neginijamomis Nepriklausomybs Deklaraci jos tiesomis. Tomas Defersonas (Thomas Jefferson) sak: Mes jau iams saugs todl, kad esame para savo Konstitucij." Panaus kiekvieno mogaus standartas yra jo gyvenimo misijos teiginiai, paremti teisingais principais. Tai yra jo asmenin konsti tucija, kuria remdamasis jis daro ne tik esminius ir lemiamus gyve nimo sprendimus, bet ir sprendia kasdienines problemas. Tie tei giniai padeda mogui isaugoti stipryb net dramatik pokyi aki mirkomis. mons, jei neturi tvirt ir nekintam vertybi, keistis nepajgia. Nes visus pozityvius pokyius skatina nekintanti savivoka ir pasto vios vertybs. Turdami tvirtus gyvenimo misijos teiginius, nebijome nuolat kin tani situacij bei aplinkybi - mes lengvai prie j prisitaikome. Mums nereikia remtis kit moni nuomonmis, mes neturime t bt siekti j pritarimo. Aplinkui viskas kinta. Kas akimirk vis spariau. Ir daugelis mo ni, vaizdiai tariant, sudega - jie beviltikai vejasi gyvenim, taiau nuolatos atsilieka. Jie, uuot buv aktyvs, tampa reaktyvs ir pasi duoda tkmei, tikdami, kad galbt j reikalai susitvarkys patys. Taiau gyventi galima ir kitaip. Viktoras Franklis naci koncen tracijos stovykloje suvok, kaip svarbu yra turti didel gyvenimo tiksl. Jo sukurta logoterapija - ypatingas psichoterapijos metodas - moko, kad dauguma vadinamj neurozi ir kit psichikos lig atsiranda dl tariamos gyvenimo beprasmybs, dl dvasins tutumos. Logote rapija padeda pripildyti t tutum prasms, skatina suformuoti savo gyvenimo misijos teiginius. Kurdami gyvenimo misijos teiginius, kuriate proaktyvumo pagrin d. Js gyvenimas ima priklausyti nuo to, kaip js suvokiate savo

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

117

misij ir savo vertybes. Js usibriate svarbiausi tiksl ir turdami j galvoje inote, k turite padaryti iandien, o k - vliau. Jums padeda js asmenin konstitucija, pagrsta teisingais principais, todl visada galite pasitikrinti, ar js sprendimai yra veiksmingi.

C entras

Nordami surayti savo gyvenimo misijos teiginius, turime prad ti nuo takos rato centro, kur sudaro paios esmingiausios ms para digmos, galima sakyti, akiniai, pro kuriuos velgiame pasaul. Btent tame centre kuriame savo vizijas ir vertybes, analizuojame savo emlapius ir tikriname, ar tie emlapiai tiksliai atspindi terito rij, ar ms paradigmos pagrstos teisingais principais ir tikrove. Ta me centre mes isiaikiname, kokiais talentais esame apdovanoti ir k galime nuveikti. Tame centre, pasitelk vaizduot, mes nusistatome tikslus ir kelio krypt. Ir pagaliau tame centre mes suraome savo as menins konstitucijos tekst. Veikdami savo takos rato centre, mes drauge t rat pleiame. Ten mes realizuojame asmenins konstitucijos nuostatas ir tobuliname vi sus savo gyvenimo aspektus. I takos rato centro kyla ms saugumas, i ten gauname nurody mus (vidinis vadovas), kaip elgtis visose gyvenimo situacijose, ten se miams iminties ir jgos. Saugumo pojt formuoja ms savivoka ir savivert, ms emo cij stabilumas, ms identitetas (su kokiomis vertybmis tapatinams) ir gal gale - ms sugebjimas tas vertybes apginti. Vidinis vadovas mus veda per gyvenim. Jo diktuojami nurody mai - tai emlapiai ir poiri sistema, interpretuojanti iorin pa saul. Tai standartai, principai ir akivaizds kriterijai, kuriais remda miesi darome kasdieninius sprendimus. Imintis- tai ms gebjimas suvokti pasaul, jausti jo harmonij, atskirus pasaulio elementus susieti visum ir ja pasinaudoti. Tai nuo vokumas, valgumas, supratingumas. Tai visuma, integralumas.

118

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Jga- tai ms gebjimas veikti ir siekti tiksl. Tai dvasin energi ja, be kurios nieko nemanoma pasiekti. Taip pat tai yra gebjimas keistis, atsisakyti sen proi ir ugdytis naujus.

ie keturi faktoriai - saugumas, vidinis vadovas, imintis ir jga tarpusavyje susij. Saugumas ir aikus inojimas (vidinis vadovas) gimdo imint, imintis iebia kibirkt, yra tarsi katalizatorius, kuris atpa laiduoja ms jg. ie keturi faktoriai - didiul jga, ji formuoja garbing ir kilni asmenyb. Keturiais faktoriais remiasi visi ms gyvenimo lygmenys. N vie nas i i faktori negali atstoti kit trij, taip pat n vienas i j negali bti nereikmingas. J stiprum ar silpnum galima paymti grafi kai kaip tam tikr tolydi ties. Maiausia tiess reikm rodo, kad ie faktoriai silpni ir neilavinti - i esms priklausote nuo kit mo ni, aplinkybi ir dalyk, kuri negalite pakeisti. Didiausia reikm rodo, kad absoliuiai valdote savo gyvenim, patys kuriate jo aplinky bes ir situacijas.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

119

Saugumo tiesje js saugumo pojtis gali svyruoti nuo visiko nesaugumo (iors jgos jus svaido tarytum apel) iki visiko saugu mo ir auktos saviverts. Vidinio vadovo ties ymi js vidinio vedlio stiprum. Viename tos tiess gale yra js nuostata remtis tik visuomeninmis elgesio normomis, velgti socialin veidrod ir nieko daugiau nematyti, o kitame - tvirti asmeninmis vertybmis bei principais grsti sitikinimai. Iminties tiess apaioje, galima sakyti, sudti visi klaidingi ir tik rov ikraipantys js bties emlapiai, o jos viruje - tiksls emla piai, kuriuose kiekviena detal dera su tikrove. emiausiame jgos tiess take - visikas neveiklumas, js esate u virvuts tampomos marionets, o jos viruje - proaktyvumas, gebji mas veikti savarankikai ir nepriklausyti nuo iorini veiksni takos. Taigi js keturi faktori padtis (aukta ar ema), j tarpusavio sveika, j pusiausvyra ir poveikis visiems js gyvenimo aspektams formuoja js takos rato centr ir esmines paradigmas.

G a l im i

cen tra i

Kiekvienas i ms turi centr, apie kur danai net nenutuokia me. Taip pat danai net netariame, kok poveik centras daro visiems ms gyvenimo aspektams. Todl trumpai panagrinkime kelet bdingesni centr, arba es mini paradigm, kad geriau suvoktume, kaip jie veikia k tik pami ntus keturis faktorius ir drauge - vis ms bt. Santuokiniai ryiai yra ypa inty ms, tvirti, nepaprastai skatina tobulti, jie - ilgalaikio pasitenkini mo altinis. Todl visikai suprantama, kad sutuoktinis danai yra tas centras, apie kur sukasi visi pagrindiniai ms gyvenimo vykiai. Taiau daugelio moni patirtis ir mano stebjimai, deja, rodo k kita. Daug met dirbdamas su problem turiniomis eimomis at kreipiau dmes, kad itin tvirtos santuokos (sutuoktinis - gyvenimo
G y v e n im o c e n t r a s - s u t u o k t i n i s .

120

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

centras) danai turi vien neigiam bruo: sutuoktiniai pernelyg pri klauso vienas nuo kito emocikai. Jeigu ms emocin bsen i esms lemia eimyniniai santykiai, mes tampame labai priklausomi nuo sutuoktinio nuotaikos, jausm, veiksm bei elgesio, taip pat nuo iorini veiksni, tarsi keliani grsm santuokos stabilumui: dar vienas kdikis, sutuoktinio tvai, pinig stygius ir panaiai. Kai kyla nenumatyt rpesi, kai padidja atsakomyb, mes esa me link grti prie senj savo scenarij, mums primest dar vaikys tje. Senj scenarij imasi ir js sutuoktinis. Taiau tie scenarijai paprastai bna skirtingi. Sutuoktiniai nesutaria tarpusavyje dl ei mos biudeto, dl vaik aukljimo, taip pat abu jie nesutaria su savo uoviais. Tokiomis akimirkomis irykja vadinamj tvirt san tuok" trkumai. Kai susipykstame su mogumi, nuo kurio vienaip ar kitaip esame priklausomi, priklausomyb ir pyktis vienas kit stiprina. Tokiu b du kyla meils ir neapykantos protrkiai, eimynin konkurencija, sutuoktiniai tampa udari. O kai tai atsitinka, mes dar labiau atsiduo dame seniems proiams ir, stengdamiesi pateisinti savo elges, imame smerkti sutuoktinio proius. Kai jauiams pernelyg paeidiami, neivengiamai stengiams ap sisaugoti nuo dar didesnio skausmo - tampame sarkastiki, kritiki, kands ir bet kokiomis priemonmis bandome paslpti savo velnu m. Abu sutuoktiniai viliasi, kad partneris pirmasis prads taikytis, taiau, kai taip atsitinka, jis ar ji danai dar skaudiau nusivilia ir dar tviriau ima tikti savo teisumu. Toki santyki, netgi jei i pairos jie puiks, skm danai bna iliuzin. Sutuoktinius valdo akimirkos emocijos. O imintis ir jga ieikvojama tarpusavio vaidams. Danai gyvenimo centras bna eima. Toks prioritetas, atrodyt, yra visikai suprantamas. eimynins ver tybs - tai puikus prasming santyki, meils, dosnumo ir daugelio kit nuostabi savybi pamatas. Net keista, kad per stipri orientacija eim iuos btiniausius laimingos eimos elementus naikina.
G y v e n im o c e n t r a s - e im a .

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

121

Orientuot eim moni saugumas bei savivert priklauso nuo eimos tradicij, nuo kultrins aplinkos, nuo vieosios nuomons. Jie skaudiai igyvena iorinius pokyius, todl yra lengvai paeidiami. Toki eim tvai neturi jausm laisvs ir jgos, reikalingos aukl ti vaikus. Danai jie stengiasi tikti savo vaikams, uuot skatin juos savarankikai tobulti. Danai jiems svarbu tik kad vaikas elgtsi de ramai dabar, i akimirk. Netinkamas vaiko elgesys, kaip jie yra siti kin, kelia grsm j saugumui. Jie kremtasi, sielvartauja ir spontani kai reaguoja kiekvien tariamai netikus j poelg, o prarad kantry b baudia. Jie myli su ilygomis, todl j vaikai danai tampa arba pernelyg emocikai priklausomi nuo savo tv, arba ima maitauti. Kitas savaime suprantamas ir ypa po puliarus moni gyvenimo centras yra pinigai. Ekonominis saugu mas, daugelio moni nuomone, yra pagrindas, kuriuo remdamiesi jie siekia vis kit dalyk. Poreiki hierarchijoje svarbiausia jiems yra fizinis ilikimas ir finansinis saugumas. Kol ie poreikiai nepatenkinti, joki kit net neatsiranda. Kiekvienam i ms kartais tenka patirti ekonomini sunkum. vairs nuo ms nepriklausantys veiksniai gali turti ir turi takos ms ekonominei bklei, todl pasmons lygmenyje mes danai jau iams nesaugs. Kartais mons siekia usidirbti pinig tikrai dl kilni prieasi, pavyzdiui, dl savo eimos gerovs. Tai labai svarbi prieastis. Taiau kai pinigai tampa gyvenimo centru, jie ima kenkti to paties gyvenimo kokybei. Apsvarstykime dar kart keturis faktorius, kuriais remiasi ms btis: saugum, vidin vadov, imint ir jg. Sakykime, a jauiuosi saugus todl, kad turiu darb arba kitok pajam altin. Vis dlto mano ekonominiam saugumui - taigi ir saugumui apskritai - nuola tos kelia grsm daugyb iorini veiksni, tad a nerimauju ir ban dau visomis manomomis priemonmis apsaugoti savo turt. Jei ma no savivert priklauso nuo mano turto, a imu bijoti visko, kas kelia jam grsm. tai kodl pinigai ir darbas nesuteikia mums iminties,
G y v e n im o c e n t r a s - p in ig a i .

122

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

nra ms vidiniai vadovai. Tokio gyvenimo centro trkumas iry kja tada, kai jus ar js mylim mog itinka kriz. Orientuoti pinigus mons eim ir visas kitas vertybes danai nustumia al - juk jiems savaime aiku, kad ekonominiai poreikiai yra svarbiausi. O tai a pastu vien tv, kuris kart, kai jam pa skambino ir papra ateiti darb, nesutiko, nes t vakar buvo paa djs vaikus nuvesti cirk. Kai mona papriekaitavo ir pasil eiti darb, jis atkirto: Darbas nepabgs, o vaikysts negrinsi.*1 Vis likus gyvenim vaikai prisimin, kaip j tvas vien vakar surikiavo savo prioritetus. Tai buvo ne tik puiki pamoka, bet ir ne ginijamas meils rodymas. ios kategorijos mons vadinami darbo maniakais", jie dl darbo aukoja sveikat, gerus santykius ir apskritai visa k. Savo identitet ir vert jie tapatina su profesine veikla: a gydytojas", a raytojas", a aktorius"... Dl tos prieasties viskas, kas tariamai ar i tikrj trukdo dirbti, tiems monms kelia grsm. J vidinis vedlys juos skatina tik dirbti. J imintis ir jga reikiasi tik ribotoje profesinje aplinkoje, todl visose kitose gyvenimo srityse jie yra pasyvs, j veikla neefektyvi.
G y v e n im o c e n t r a s - d a r b a s .

Daugelio moni varomoji jga yra nuosavyb. Tokie mons trokta ne tik materiali dalyk - mading drabui, nam, automobili ar brangenybi - jie taip pat visomis jgomis siekia garbs, lovs, padties visuomenje. Daugelis ms i patirties inome, kokia ydinga yra tokia orientacija, nes nuosavyb pri klauso nuo daugybs faktori, ir tai, k turime, greitai galime prarasti. Jeigu ms saugumo jausmas priklauso nuo vieosios nuomons ar nuo koki nors materiali dalyk, mes nuolat bijosime j netekti vieoji nuomon keiiasi, daiktai nuvertja. Kai atsiduriame alia tur tingesnio ar garbingesnio asmens, pasijuntame prastai. Gerai jauia ms tada, kai bendraujame su menkesniais u save - menkesniais, inoma, visuomens akimis. Ms savivert nuolatos kinta, mes tik ir tegalvojame, kaip isaugoti savo turt ir padt. Esama daugybs
G y v e n im o c e n t r a s - n u o s a v y b .

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

123

gyvenimik pavyzdi, kai dl infliacijos prarad turt ar dl politi ni intrig netek lovs mons nusiudo. Danai gyvenimo centru tampa malonumai ir pramogos. Dabartiniame pasaulyje manoma akimirks niu patenkinti bema visas ugaidas. Tok elges vis pirma skatina kinas ir televizija mes verste uversti graaus ir nerpestingo" gyve nimo vaizdais. Taiau lidnus tokio gyvenimo stiliaus padarinius (lun ganti asmenyb, menkjantis produktyvumas, nutrk ryiai) kinas ir televizija rodo itin nenoriai. Saikingos pramogos atpalaiduoja kn ir prot, padeda puoselti eimyninius ir kitokius santykius. Taiau malonumai negali suteikti tikro, ilgalaikio pasitenkinimo nei prasms. Tokiems monms seni malonumai greitai nusibosta, jie puola iekoti nauj, didesni, ge resni". Jie yra apimti Narcizo bsenos" ir visas situacijas bei mones matuoja i gebjimu tuojau pat suteikti jiems malonum. Per danai ir per ilgai atostogaudami, irdami per daug kino film, neplanuodami laiko ir visuomet pasirinkdami lengviausi ke li, mons pamale ivaisto savo gyvenim. J talentai taip ir lieka neinaudoti, o snaudiantis protas ir apatika siela vien dien liaujasi diugin ird. I kur tokiam mogui semtis saugumo, patarim, i minties ir jgos? iuolaikinis angl raytojas Malkolmas Mageridas (Malcolm Muggeridge) Dvideimtojo amiaus liudijime (A Tiventieth-Century Testimony) ra:
G y v e n im o c e n t r a s m a l o n u m a i .

Kai mstau apie savo praeit (mgstu kartais tai daryti), mane neapsakomai priblokia tai kas: dalykai, kurie kitados atrod svarbiausi gyvenime ir taip viliojo, dabar yra tuti ir absurdiki. Ir skm vairiausiais savo pavidalais, ir lov, ir diaugsmai, kuriuos anuomet teik moterys, pinigai ir kelions (o trankiausi po pasaul skersai iilgai kaip tonas), ir visa kita, k tik galjau sigyti tutybs mugje, iandien atrodo menka. velgiu atgal ir matau, kad visa mano malonum kupina praeitis yra vieni niekai kaip kad sak Paskalis, tik ems lyteljimas".

124

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Danai jaun moni (kar tais tai pasakytina ir apie vyresniuosius) gyvenimo centr uima drau gai. Priklausyti kokiai nors bendraami grupei jiems gali bti nepa prastai svarbu. Ikreiptas bei nuolatos besikeiiantis socialinis veidro dis yra pagrindini keturi gyvenim palaikani faktori altinis, to dl draug orientuotas mogus nepaprastai priklauso nuo kit drau g nuotaik, jausm ir elgesio. Toks gyvenimo centras kartais skatina mog domtis iskirtinai vienu asmeniu tai iek tiek primena santuokines vertybes. Draugys t danai virsta emocin priklausomyb, randasi neigiamas, konflik tais paremtas bendravimo modelis. Na, o jei mogaus gyvenimo centras yra jo prieai? Daugelis apie tai net nepagalvoja, tikriausiai niekas smoningai itaip nesielgia. Vis dlto tokia orientacija pasitaiko danai, ypa tuomet, kai smarkiai konfliktuojantys mons priversti danai bendrauti. Jei su jumis kas nors - koks brangus ar iaip svarbus mogus negarbingai pasielg, visikai suprantama, kad jausite nuoskaud. Jei ilgai negalime pamir ti skriaudos, tai tikras ar tariamas skriaudikas greitai uima ms gy venimo centr. prie orientuotas mogus, uuot aktyviai gyvens savo gyvenim, ima rpintis savo prie elgesiu, j poiriais.
G y v e n im o c e n t r a s - d r a u g a i ir p r ie a i .

Vienas mano draugas, universiteto dstytojas, labai nesutar su universiteto administratoriumi. J siaubingai erzino pastarojo silpny bs. Tarsi apsstas, jis negaljo liautis galvojs apie t mog. Gal gale i manija m neigiamai veikti jo eimyninius santykius, truk dyti bendrauti su banyios bendruomene ir kolegomis. Tuomet mano draugas nutar palikti universitet ir sidarbinti kitoje moky mo staigoje. - Ar liktum dstyti universitete, jei jame nebt to mogaus? paklausiau jo. - inoma, likiau, - atsak draugas. - Bet jis yra, taigi a privalau ieiti. - Kodl leidi, kad is administratorius bt tavo gyvenimo cen tras? - kamantinjau toliau.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

125

Draugas sutriko igirds tok klausim ir m tvirtinti, es taip nra, es jis pats nieko dtas, o visa atsakomyb tenka anam mogui. Taiau a jam paaikinau tai k: jis leido vienam silpnybi kamuojamam ko legai visikai sujaukti savo gyvenimo emlapius, dl to susilpnjo jo pasitikjimas savo jgomis, palijo santykiai su artimais monmis. Pagaliau mano draugas pripaino, kad tas nelemtas administra torius i ties jam daro toki tak, vis dlto tvirtino, kad pats jis ia negali nieko pakeisti. Taiau kai kartu ianalizavome i situacij, jis pagaliau suprato, kad u visk, kas jam nutinka, i esms turi atsakyti pats, ir jo elgesys ioje situacijoje yra tiesiog bgimas nuo atsakomybs. Panaiai elgiasi ir daugelis isiskyrusi sutuoktini. Kiekvienas i j jauiasi teisus ir dl lugusios santuokos kaltina partner. Psicholo gikai tokie mons yra tarsi susituok jiems vis dar reikia partnerio silpnybi, kad galt pateisinti savsias. Paaugliai danai gyvena atvirai ar paslapia neksdami savo tv. Jie kaltina juos u tariamas skriaudas, u meils ir ilumos stok ir dar u daugel kit dalyk, todl vliau, kai patys suauga, gyvenimo cen tru pasirenka neapykant. draugus ar prieus orientuoti mons yra itin nesaugs. J pasiti kjimas savimi nuolat svyruoja, jis priklauso nuo kit moni emoci ns bsenos ar poelgi. Vidin vedl jiems atstoja kit moni reakci ja, imint - vieoji nuomon arba prie orientuota paranoja. Toks mogus yra silpnas, nes j nuolatos kas nors tampo u virvui1 1 . Manau, kad kiekvienas, kuris rimtai dalyvauja banyios veikloje, sutiks su manimi, kad banyios lankyv mas ir asmenybs dvasingumas - tai du skirtingi dalykai. mons kartais nepaprastai uoliai dalyvauja vairiuose religiniuose renginiuo se, taiau visikai nemato aplinkui keniani artimj. Tokiu savo elgesiu jie paneigia pai ipastamo tikjimo esm. Bna ir atvirk iai: banyi mons neskuba, taiau j elgesys byloja apie kur kas nuoirdesn poir judj ir krikioni etikos principus.
G y v e n im o c e n t r a s - b a n y ia .

126

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kadangi vis savo gyvenim priklausau religinei bendruomenei ir dalyvauju jos veikloje, gerai inau, kad jimas banyi nra tas pats, kas gyvenimas pagal jos skleidiamus principus. Js galite aktyviai lankyti banyi ir visikai nepaisyti Evangelijos mokymo. Kai mogaus gyvenimo centre atsiranda banyia, didiausiu to mogaus rpesiu tampa jo vaizdis ir vieoji nuomon, - o tai ska tina veidmainiauti, menkina pasitikjim savimi bei saugumo jaus m. mogus, orientuotas banyi, danai links dirbtinai skirstyti visus kitus tikinius" ir netikinius", laisvamanius" ir griet pair". Kadangi banyia yra formali organizacija, turinti savas sistemas, programas, taisykles ir mones, ji negali suteikti tikro ir ilgalaikio saugumo jausmo. Tie dalykai randasi ne i banyios kaip instituci jos, o i jos skleidiamo mokymo. Taip pat banyia negali atstoti mums vidinio vedlio. banyi orientuot moni gyvenimas yra tarsi tvarkingai sud liotas staliukus. Sekmadieniais jie elgiasi vienaip, kitomis savaits dienomis - kitaip. Tokiomis taisyklmis grsta savivoka kelia grsm j saugumui, todl jie priversti vis daniau teisintis ir klijuoti kitiems etiketes. Banyi pasirinkdami kaip savo galutin tiksl, o ne priemon tikslui pasiekti, mons nesinaudoja savo imintimi ir praranda har monijos pojt. Pati banyia nra ms vidins jgos altinis. Ji tik parodo, kame ta jga slypi ir kaip mes galime jos pasisemti. iandien daniausiai gyvenimo centras yra savasis a". Pati akivaizdiausia tokios orientacijos iraika - savanaudikumas. Savanaudikumas nepaiso daugelio mogikj vertybi, vis dlto matome, kad daugyb saviugdos program gyvenimo cen tru silo pasirinkti save. Taiau maame, save orientuotame centre vargu ar rasite saugu mo, iminties ir jgos altin. Toks centras primena Negyvj jr Izraelyje - ji visk save sutraukia, bet gyvyb joje netarpsta. Tokia orientacija - tai asmenybs sstingis.
G y v e n im o c e n t r a s a ".

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

127

Antra vertus, ugdydami savo asmenyb, mes gyjame galimyb ge riau tarnauti monms, geriau atliekame savo pareigas darbe, ms naas bendruomens gyvenim tampa prasmingesnis, - visa tai labai stiprina visus keturis bties faktorius. Gyvenimo centr esama daugiau. Danai kur kas lengviau paste bti kit moni centr negu savo. Tikriausiai turite ne vien pasta m, kuris pinigus vertina labiau u visk. Tikriausiai pastate ir to ki, kurie vis gyvenim teisinasi, kodl jie su kuo nors nesutaria. Jei stebsite mones atidiau, pradsite suprasti, kok centr slepia vie noks ar kitoks j elgesys.
K a ip
n u s t a t y t i savo c e n t r

Kas svarbiausia yra jums? Kokios vertybs sudtos js gyvenimo centre? Isiaikinti tai ne visuomet bna paprasta. Paprasiausias, ko gera, bdas nustatyti centr - tai paanalizuoti, kuo remiasi js keturi esminiai gyvenimo faktoriai. Lentelje, kuri pateikiama emiau, perskaitysite vairius galimo elgesio apibdinimus. Rad, kas tinka jums, js nustatysite, kokios vertybs sudtos js gyvenimo centre, o drauge galbt pavelgsite prieastis, kurios truk do jums siekti gyvenimo tiksl. Daniausiai konkretaus mogaus gyvenimo centr sudaro keli k tik pamint centr derinys. I tikrj - kiekvien ms silpniau ar smarkiau veikia daugyb iorini ir vidini faktori. Todl tam tikru gyvenimo periodu gali dominuoti vienas centras, o vliau, kai gyveni mo slygos ir aplinkybs pasikeiia, sijungia" kitas. Nuolat besikeiiantys gyvenimo centrai ms gyvenim daro pa na pasivainjim linksmaisiais kalneliais atrakcion parke. Vien akimirk jauiams laimingi, kit - imame krimstis ir iekome stip rybs kit silpnybse. Danai neturime gyvenimo krypties, mums stin ga iminties, jgos, pasitikjimo. Idealu susikurti vien centr, kuris bt nuolatinis saugumo, i minties ir jgos altinis, kuris skatint ms proaktyvum, leist mums bti harmoningiems.

128

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Centras

Saugumas

Jei js centras Js saugumas priklauso nuo sutuoktinio. yra sutuoktinis Esate lengvai paeidiami sutuoktinio nuotaikos ar jausm. Jei sutuoktinis nesutinka su jumis ar nepateisina js lkesi, nusiviliate, usidarote savyje arba supykstate. Visk, kas turi neigiamos takos js santykiams, suvokiate kaip grsm.

Jei js centras Js saugumas priklauso nuo to, kaip jus vertina yra eima eima, kaip pateisinate eimynyki lkesius ir nuo eimos stabilumo apskritai. Js pasitikjimas savimi priklauso nuo eimos re putacijos. Jei js centras Js savivert priklauso nuo js pajam. Jus gsdina viskas, kas kelia grsm js ekonomi yra pinigai niam saugumui.

Jei js centras mones vertinate pagal j uimamas pareigas. yra darbas Gerai jauiats tik tada, kai dirbate.

Jei js centras Js saugumas priklauso nuo js socialins pad yra ties, vieosios nuomons ir materialins nuosavybs. nuosavyb Savo nuosavyb nuolatos lyginate su kit nuosavybe.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

129

Vidinis vedlys

Imintis

Jga

Visada vadovaujats Jums domu tik tai, Js jg riboja js savo ir sutuoktinio kas kokiu nors bdu sutuoktinio arba j norais bei poreikiais. teigiamai ar neigia s pai silpnybs. Darydami sprendi mai veikia js san mus, renkats tik tai, tuok ar sutuoktin. kas, js manymu, naudinga santuokai arba patinka js su tuoktiniui. Js pairas ir elge Vis pasaul matuoja Js jg riboja ei s formuoja eima. te eimos interesais, myninio gyvenimo Renkats tik tai, kas tuo ribodami savo i modeliai bei tradici yra gerai js eimai. mint ir skatindami jos. eimynin narcisizm. Svarbiausias js spren Pinig siekis yra aki Siekiate tik to, k ga dim matas yra pelnas. niai, ikreipiantys j lite gauti u pinigus, s matom ir suvo tuo labai apribodami savo siekius. kiam pasaul. Visi js sprendimai Jums rpi vien darbas. Js veiklos galimy priklauso nuo js Js darbas yra js bes riboja pareigins instrukcijos ir js gyvenimas. darbo poreiki. virinink nuomon. Kai darote sprendi Svarbiausia jums eko Js jg riboja js mus, jums svarbiau nominiai ir socialiniai galimybs sigyti daik t. sia apsaugoti ir pa ryiai. gausinti savo nuosa vyb.

130

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Centras

Saugumas

Jei js centras yra Saugiai jauiats tik tada, kai esate pasinr pra malonumai mogas. Js saugumas, kaip ir raminamj vaist veiki mas, yra trumpalaikis. Jei js centras yra Js saugumas priklauso nuo socialinio veidro draugai dio. Labai priklausote nuo vieosios nuomons.

Jei js centras yra Js saugumas trapus, jis priklauso nuo js prie prieai elgesio. Nuolat spliojate, kaip pasielgs js prieai. Iekote pasiteisinimo ir bendramini pritarimo.

Jei js centras yra Js saugumas priklauso nuo js iorinio religi banyia nio aktyvumo. siprasminate klijuodami kitiems etiketes ir ly gindami juos su savimi.

Jei savo gyvenimo centre esate js pats

Js saugumo pojtis nuolat kinta.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

131

Vidinis vedlys

Imintis

Jga

Js apsisprendimas Pasaulis jums svarbus Js beveik neturite j priklauso nuo to, kas tiek, kiek jis teikia gos rytingai veikti. jums suteiks dau jums malonum. giausia malonum. Js apsisprendimas Pasaul matote visuo Jus riboja socialinio priklauso nuo to, k mens akimis. komforto zona. pagalvos kiti?. Js pasaulira ri Js veiksmai tokie pat Danai jauiats ne bota ir ikreipta. nenuosekls kaip ir j s kintanti nuomon. jaukiai.

Js veiksmus lemia Mgstate teisintis, Ta nedidel jga, kuri

prieo veiksmai.

Apsisprsdami pasi
renkate tai, kas veik t js prie.

visk reaguojate jaut riai, danai parano jikai.

turite, kyla i js pykio, apmaudo ir kertingumo - eikvo jate energij neigia miems dalykams, todl kitai veiklai jos nelieka.

Jums labai svarbu, Pasaulis suskirstytas Js jga priklauso

kad js veiksmai bt gerai vertinami banytinio mokymo kontekste, js sten giats pateisinti ba nyios bendruom e ns nari lkesius. tikiniuosius4 4 ir ne tikiniuosius", pri klausanius" js banyiai ir priklau sanius" visoms ki toms. nuo js vaidmens ar pozicijos banyioje.

Vadovaujats kriterijais: Darydami sprendimus Kadangi pasikliauja

Jei tai man malonu..." Ko a noriu... Ko man reikia.. Kokia man i to nau da?" pirmuiausia galvoja te apie save. te tik savimi, js ga limybs yra ribotos, js atsisakote bendra darbiavimo teikiam privalum.

132

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

P r in c ip

cen tra s

Pasirink savo gyvenimo centru teisingus principus, mes sukuria me tvirtus keturi faktori pamatus. I teising princip centro kyla ms saugumas, nes mes inome, kad tie principai, skirtingai negu kit centr vertybs, niekada nesi keiia, taigi jais visada galime pasikliauti. Principai yra nepajudinami. Jie negali iprotti. Negali pakeisti sa vo nuomons. Negali iduoti ir pabgti su geriausiu draugu. Negali mums keryti. Taip pat principai negali sutrumpinti kelio skm. Jie nepriklauso nuo kit elgesio, slyg ar mados. Principai yra ami ni - nebna taip, kad vien dien jie egzistuot, o kit ne. J negali sunaikinti ugnis ar ems drebjimas. J niekas negali pavogti. Principai - tai fundamentalios, aminos tiesos, bendrasis bties var diklis. Tai ms gyvenimo audin austi silai tankiai, graiai, tvarkingai. Netgi bdami tarp moni, kurie t princip nepaiso, mes galime jaustis saugs, nes principai yra stipresni u mones ar nuolat kintan ias aplinkybes. J vert liudija visa monijos istorija. Taiau turime suprasti, kad nesame visainiai. Princip painim riboja netobulas gamtos ir mus supanio pasaulio painimas, taip pat principus ikraipo gausyb mading vienadieni filosofij bei teorij, neatspindini princip esms. Nors i ties esame riboti, tas painimo ribas galime praplsti. Mes turime gimt galimyb tobulti, mes galime iekoti nauj princip, nes kuo daugiau painsime, tuo ms akiniai, pro kuriuos velgiame pasaul, bus skaidresni. Principai nekinta - kinta ms supratimas apie principus. Kai gyvenimo centre yra tvirti ir teisingi principai, imintis ir vidi nio vedlio balsas sklinda i tiksli emlapi, rodani daiktus tokius, kokie jie i ties yra. Geras gyvenimo emlapis tiksliai parodo viet, kurioje iuo metu esame, ir krypt, kuria mums reikia keliauti. Ms sprendimai paremti tikslia informacija, todl yra prasmingi ir gyven dinami.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

133

I i . * -M

g - N l l i l l l

J U - i s s i | f = 8 * 3 .1

i i j l i l l l

I l i l l l i l t t l * I ^ ,3 H,

l i f l i !

1 >w H H

i l rSH^ -Cl ^s lrt l P M '5 i > s J i 3" rvH -8 s i 1 n, s 8 S ,3 -u s r e ,2 e 3* cuW a. S e 2 E c 5 il -3 S c c \s u> 3 i -g - jr 6 2.8 ^- 4 1? 9 -n '3 ^ ^ j E rt 8b * l u | j ! | g -s -| s *g 3 > s ^ 3 1 -f i ^ 3 s j & Jl a * s -a 1, '3 s s . < 3 I ' l f 1 8*11 II* H . 'M i i i l l l f i l l i l l 1 g 1 i l l i l i n i i i i - i . a n i * S .b 2 | o =rH ^ ! * s 4 a. a i J & I 1 1 A 1 1 & 1-1 i J * ^ s ^ ^ ^ * s & | tf '1 a I 3 1 | i l -. 1 . O &-1 ' HM 8 ; S | J S ^ S . "Pr .-h > i 5 rrt C L C ^ Y \ > fs J . y ; I 5"9 > r ! r* ' 3 . H :^-8 B *8 s 1 1 i -I & ^ :a S- 2 I 5 g fr'g 1 1 1 i i s 3 u -se "2 v | J a p- - tiT , S i ' M .S s 1 e :s 1 1 - 2 i f | % 1 1 | | j I ii-4 r i ! 1 i ! s.'= I o - I i 1 'i l l l l f -g ^ . . , .3 S . > rt u & q o i -S 9< O E !; g > S -C 3 ^ c 1 -^.3. ^ _f g -C 5 5 ? -g S e o-.l .a -a ^ Z .2 Jj ^ .S 2 ^ <r 5 a S P 1 .2 2 2 -u -^# > ts -O O C v,.5 2 -o $ P E *$ O *d G .ft cL-fi c 3 , 0 g| O y O 1 ^3 ,S S p-aQ 2 V ) 1 > - 9 - 2 .J U > (/) U X ^ . 2 > 1 3s E is -3 a O " -r s S i7 S .3 1 rt C rt C 0 < u~ 3 3 g 2 g< d c >c 2 >2 :s 3 . 8 .u g -?2 ^ s & g a. 1^3 i s B 3 ^ a . s a a J .- -a 8 * S 0 2 3 > p * "9 -a '3 - 8 c - I S ^ - 12! g*.!* S ^ ! 13 -8 :5 8 . l ' f 2. >0 0 i 50 y'>f3 j Tut S y c .n a < S - - g _ g a r t g i s - ^ s a f> s| i .2* ,g -i 5 8 .3 -g .! 8 . * fH 5 5 L T J J* C ! O h. C ^ ^ QhXW) ^G u g C3 H " T 3 -2 T 3 -D n ?
,1

i
$

d c/3

& a u U

6.x
1 1

I i

a . fe I i

134

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Vidin jga tada kyla i savivokios, imintingos ir proaktyvios as menybs, kurios neriboja aplinkini nuomons, poelgiai ar veiksmai, slygos ir aplinkybs - visa, kas taip danai valdo kitus mones. Vidin jg riboja tik pai princip veikimo rezultatai. Mes gali me rinktis veiksmus ir pagrsti juos principais, taiau mes negalime rinktis padarini. Atsiminkite: keliant vien lazdos gal, kyla ir kitas. Principai visada susieti su tam tikrais rezultatais. Rezultatai bus pozityvs, jei princip paisysime, ir negatyvs, jei principus ignoruo sime. Kadangi principai yra visuotiniai, todl veikia visur ir visada, be to, j veikimas nepriklauso nuo ms ini apie juos. Todl kuo geriau juos painsime, tuo laisviau ir imintingiau galsime veikti. Pasirinkdami laikui nepavaldius ir nekintanius principus savo gy venimo centru, sukuriame fundamentali efektyvios gyvenimo veik los paradigm. Tai centras, kuriuo remdamiesi galite vertinti visus kitus centrus.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

135

Prisiminkite, kad js pairos ir elgesys priklauso nuo js para digm. Paradigma - tai tarsi akiniai, pro kuriuos velgiate j pasaul. Galima sakyti, kad teising princip ir jais grst paradigm pasaulis dramatikai skiriasi nuo tos tikrovs, kurios pamat sudaro visomis kitomis vertybmis paremtos paradigmos. Knygos gale pateiktame A priede rasite lentel, isamiai analizuo jani, kaip kiekvienas anksiau apraytas centras veikia vis ms pa ir sistem. O dabar paanalizuokime konkrei problemin situacij, vadovau damiesi vairiomis paradigmomis. Skaitydami pabandykite usidti vis kitus akinius", pabandykite sivaizduoti, kaip elgtumts, turda mi vien ar kit gyvenimo centr. sivaizduokite, kad vakar pakviette mon koncert ir jau nupirkote bilietus. mona labai apsidiaug. Ketvirt po piet js kabinet netiktai ueina efas ir paprao vakare padti jam pasiruoti rytdienos devintos valandos susirinkimui. Jei js gyvenimo centras yra sutuoktinis ar eima, ivyka koncer t jums bus svarbesn. Veikiausiai atsakysite efui, kad padti jam, deja, negalite. Js norsite tikti savo monai ir nuvesti j koncert. Net jei ir liktumte darbe, gr namo visais manomais bdais ban dytumte pasiteisinti. Jei js gyvenimo centras yra pinigai, svarbiau sias js apsisprendimo kriterijus bus ta suma, kuri gautumte u virvalandius. Veikiausiai paskambinsite monai ir tiesiog praneite, kad negalite eiti koncert. Jums toks sprendimas savaime supranta mas, be to, js neabejojate, kad ir mona turi suprasti, jog materialin gerov yra vis svarbiausias dalykas. Jei js gyvenimo centras yra darbas, veikiausiai pagalvosite apie savo karjer. Galbt nutarsite, kad tai puiki proga daugiau suinoti apie darb, pasimokyti i savo efo, taip pat parodyti, koks uolus dar buotojas esate. Js mona turt jumis didiuotis! Jei js gyvenimo centras yra nuosavyb, tikriausiai pagalvosite, k galsite nusipirkti u papildomai udirbtus pinigus. Be to, rytoj visi suinos, koks geras, lojalus darbuotojas esate.

136

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Jei js gyvenimo centras yra malonumai, turbt spjausite darb ir nueisite koncert, nors js mona galbt noriai paaukot kon cert dl js darbo. Js manysite, kad tikrai nusipelnte auniai pra leisti vakar! Jei js gyvenimo centras yra draugai, js apsisprendim veikiau siai nulems galimyb koncerte sutikti vien kit biiul. Jei js gyvenimo centras yra prieai, galbt pasiliksite dirbti vien tam, kad pasijaustumte pranaesni u savo bendradarbius - kol jie nerpestingai pramogaus, js pasiaukojamai plusite bendrovs la bui. Jei js gyvenimo centras yra banyia, js apsisprendimas gali priklausyti nuo kit banyios nari nuomons. Kartais sprendim gali padiktuoti ir koncerto programa: jei tai Hendelio Mesijas", o ne rokas, veikiausiai rinksits koncert. Taip pat svarbu, kaip toks poel gis - virvalandinis darbas - vertinamas js banytinje aplinkoje: ar tai yra uoli tarnyst", ar pinig vaikymasis"? Jei savo gyvenimo centre esate pats, js irsite, kas jums yra nau dingiau. Ar ne geriau iandien pailsti ir kur nors nueiti? O gal pasi naudoti proga ir siteikti efui? Patyrinj skirtingus poirius t pat dalyk, galime geriau su prasti, kodl monms bendraujant danai ikyla jaunos ar senos moters" problema. Ar pastebjote, kaip smarkiai keiia poir ms centrai? Taip pat ir motyvus, sprendimus, poelgius (atsakus) bei interpretacijas? tai kodl taip svarbu inoti, kokias vertybes esame sudj savo gyvenimo centre. Jeigu tuo metu turimas js gyvenimo centras neskatina veikti proaktyviai, js keiiate paradigm ir kuriate kit centr. Kai js gyvenimo centre yra principai darydami sprendimus js nepasiduodate jausmams nei ioriniams veiksniams, o stengiats blai viai vertinti situacij. vertin visk (pavyzdiui, profesinius porei kius, eimos interesus...) js bandote rasti geriausi ieit. Ar nusprsite eiti koncert, ar ne, abu ie sprendimai vargu ar gali bti geri, jei juos padarysite nepaisydami princip, tai yra neturdami

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

137

j savo gyvenimo rato centre. Principais grsti sprendimai keliais as pektais skiriasi nuo vis kit - nuo t, kurie daromi turint centre kitas vertybes. Pirma, jums nedaro takos kiti mons ar atsitiktiniai veiksniai. Js aktyviai pasirenkate geriausi alternatyv. Js sprendimas yra s moningas ir imintingas. Antra, kadangi js sprendimas yra grstas principais, kuri rezul tatai yra numanomi, tai tas sprendimas bus veiksmingiausias. Treia, js sprendimas gausina esmines js gyvenimo vertybes. Kai dirbate virvalandius nordami nuluostyti nos savo bendradar biui, yra viena, o kai nuoirdiai vertinate efo tris ir norite padti savo bendrovei - visikai kas kita. Sprendim motyvai daro tak viso js gyvenimo kokybei. Ketvirta, ir su mona, ir su virininku galite bendrauti kaip nepri klausoma asmenyb, kuri sismonino tarpusavio priklausomybs prin cipus: esate laisvas mogus, todl nebijote konstruktyvios priklauso mybs nuo kito mogaus. Ir galiausiai, jei darydami sprendim remsits tvirtais principais, tai tuo savo sprendimu visada bsite patenkinti. Kad ir k pasirinktum te, darysite tai nuoirdiai ir su malonumu. Kai js gyvenimo centre yra principai, visk matote be galo ai kiai. Matydami aikiai, galvojate ir veikiate taip pat aikiai. Js jauia ts visikai saugs, galite pasikliauti savo vidiniu vedliu, jga bei i mintimi, - tai kas yra proaktyvaus gyvenimo ir efektyvi veiksm pamatas.
G y v e n im o
m is ijo s t e ig in i suraym as

Gilindamiesi save, analizuodami pagrindines savo paradigmas ir derindami jas su teisingais principais, mes susikuriame efektyv, ga ling centr, skaidrius akinius", pro kuriuos velgiame pasaul ir regime j kiekvienas savaip, unikaliai. Viktoras Franklis tvirtina, kad savo gyvenimo vizij mes ne suku riame, o atrandame. Sutinku su juo. Manau, kad kiekvienas i ms

138

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

turi vidin veidrod, jausm, sin, kuri atspindi ms unikalum, ms ypatingas galimybes. Franklis sak: Kiekvienas turi savo pa aukim, savo misij... Ir niekas u j jos neatliks, o jo gyvenimo nie kas nenugyvens. Kiekviena gyvenimo misija yra unikali, taip pat uni kali ir galimyb j gyvendinti." Nordami tiksliau apibdinti mogaus unikalum, dar kart prisi minkime, kaip svarbu aktyviai veikti savo takos rate. O kas ieko abstrakios gyvenimo prasms" interes rate, tas vengia atsakomybs u savo likim ir atsiduoda aplinkybi ar kit moni malonei. tai k sak Franklis: mogus neturt laukti, kol kas jam pasa kys, kokia jo gyvenimo prasm, nes klausim atsakyti gali tik jis pats. Uduoda klausim gyvenimas, ir mogus atsako savo gyveni mu, kai yra u j atsakingas." Proaktyvumas ir asmenin atsakomyb yra kuriamieji asmenybs rankiai. Metaforikai galima pasakyti taip: pirmasis protis skatina tapti savo likimo programuotojais, o antrasis-sukurti program. Kai ima me suprasti, kad u savo gyvenim atsakome tik mes patys (tampame programuotojais), tada pradedame kurti program: suformuluojame galutin gyvenimo tiksl ir gyvenimo misijos teiginius, paraome as menin konstitucij. Gyvenimo misijos teiginiai nra iaip rainlis, kur galima sukurpti per nakt. Tai kruopti savianaliz, gerai apgalvotos mintys, kurios, kol gauna galutin iraik, daugyb kart perraomos, persvarstomos. Gali prireikti savaii, net mnesi, kol sukursite glaust ir isa m tekst, atspindint tikrsias js vertybes ir gyvenimo krypt. O vliau, kai bgant metams keisis aplinkybs ir js poiris, skaityda mi tuos teiginius galbt norsite t pakeisti. Fundamentals gyvenimo misijos teiginiai bus js asmenin kon stitucija, patikima nor ir vertybi iraika, ypatingas saikas, kuriuo visk matuosite ir vertinsite. Neseniai vl perskaiiau savo gyvenimo misijos teiginius - tai da rau gana danai. Vienas sdjau papldimyje, paiame dvirai tako gale, ir redagavau sra. Utrukau kelet valand, o kai baigiau, pasi jutau rytingesnis, sutelktesnis, laisvesnis.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

139

Manau, kad raymo procesas lygiai toks pats svarbus kaip ir patys teiginiai. Raydami ar perraydami misijos teiginius, js analizuojate savo prioritetus ir keiiats. Jus supantys mons pradeda suvokti, kad js veiksmai ne atsitiktiniai, kad js turite gyvenimo vizij, ku ri stengiats gyvendinti, ir tai jus pakylja.
INAUDOKITE SAVO SMEGEN GALIMYBES

Kai pasitelk vaizduot ir sin kuriame savo gyvenimo misijos teiginius, funkcionuoja deinysis smegen pusrutulis. Ir jeigu moka me tas funkcijas optimizuoti, ms pirmojo krimo (projektai, pla nai) galimybs smarkiai padidja. Po kelis deimtmeius trukusi sme gen tyrinjim gim pusrutuli dominavimo teorija, i esms tei gianti, kad mogaus smegen pusrutuliai - kairysis ir deinysis - turi skirtingas paskirtis ir funkcijas, apdoroja skirting informacij ir spren dia, jei taip galima pasakyti, skirtingas problemas. Kairysis pusrutulis, manoma, susijs su logine bei odine informa cija bei jos apdorojimu, o deinysis kontroliuoja intuicij, kryb. Kairysis pusrutulis - tai odiai, o deinysis vaizdiniai. Kairysis - tai sudtins dalys ir j ypatumai, deinysis - t dali ssajos ir j visu ma. Kairysis - tai analiz, deinysis - sintez, dali jungimas visum. Kairysis tai nuoseklus mstymas, deinysis - apibendrinimai, iva dos. Kairysis - ribojamas laiko, deinysis - neribojamas. Nors smegenys funkcionuoja kaip visuma, paprastai dominuoja vienas i dviej pusrutuli. Suprantama, idealu bt, jei mes turtu me ilavintus abu smegen pusrutulius. Deja, daniausiai mons n ra link trauktis i savo patogios bties bsenos", kitaip sakant, jie nieko nenori keisti, jiems gerai taip, kaip yra. inomas JAV psichologas Abraomas Maslou (Abraham Maslow) yra pasaks: Tas, kuris moka gerai kalti plaktuku, visur aplinkui ma to vinis." Du pusrutuliai ir vieno i j dominavimas - tai dar vienas faktorius, lemiantis dvejop jaunos ar senos moters" paveikslo maty m. mons su dominuojaniu deiniuoju pusrutuliu ir mons su dominuojaniu kairiuoju pusrutuliu pasaul supranta skirtingai.

140

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Ms visuomenje labiau vertinamas kairysis smegen pusrutulis logika, odiai, tikslumas yra vis svarbiausia. Krybinis, intuityvus ir emocinis ms prigimties pradas labai danai sumenkinamas. Dau geliui i ms atrodo kur kas svarbiau paadinti deinij savo smege n pus. Be abejo, toks smegen funkcijos suvokimas yra supaprastintas. Reikia tiktis, kad nauji tyrimai iuos klausimus atsakys isamiau. ia norjau tik pabrti, kad smegen galimybs yra neribotos ir mes naudojams tik labai menka j dalimi. DU BDAI, KAIP JUNGTI** DEINJ PUSRUTUL Remdamiesi smegen dominavimo teorija, galime daryti ivad, kad pirmojo krimo kokyb i esms priklauso nuo deiniojo pusrutu lio funkcijos. Kuo labiau j lavinsime, tuo lakesn bus ms vaizduo t, tuo geriau gebsime susieti atskiras tikrovs dalis visum, tuo laisvesni bsime nuo aplinkybi ir laiko, tuo geriau sivaizduosime savo ateit. Praplskime akirat Kai nenumatyti vykiai imua mus i vi, tada staiga sijungia" deinysis pusrutulis. Mylimo mogaus mirtis, sunki liga, finansins problemos ar kiti rpesiai kartais mus sustabdo ir priveria tarsi i alies pavelgti savo gyvenim bei atsakyti kelet sudting klausi m: Kas man i ties svarbiausia? Kodl darau tai, k darau?" Jei esame proaktyvus, nebtinai lauksime, kol kiti mons ar ap linkybs suteiks prog visa tai patirti. Tuos potyrius galime sukelti smoningai. Yra daug bd tai padaryti. Pavyzdiui, galite sivaizduoti savo lai dotuves - pana pratim atlikome io skyriaus pradioje. Arba para yti sau lovinamj kalb, - pabandykite, ivardykite savo nuopelnus ir visa kita. Galite sivaizduoti save per dvideimt penkeri, paskui per penkias deimties met sutuoktuvi jubiliej. Papraykite, kad jums padt

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

141

sutuoktinis. Pabandykite sivaizduoti eimyninius santykius tokius, kokius nortumte turti po daugelio met nuosekli js pastang. sivaizduokite, kad jus ileidia pensij. K gera nuveikte, k nepaprasta jums pavyko pasiekti? K planuojate daryti ij pensij? Ar norsite usiimti kokia kita veikla? Neapsiribokite mintimis. Kurkite vaizd su vairiausiomis smul kmenomis. sivaizduokite savo jausmus ir emocijas. Paadinkite vi sus savo pojius. Pana eksperiment esu atliks su keliomis universiteto student grupmis. sivaizduokite, - sakydavau, - kad jums liko gyventi vie nas semestras. Kaip j praleisite?" Taip velgiant pasaulis pasikeiia. Staiga irykja kitos vertybs, apie kuri egzistavim pirmiau nieko neinojote. Arba silydavau studentams savait gyventi taip, tarsi ta savait bt paskutin, ir savo mintis usirainti dienoratyje. Iaikjo domi dalyk: studentai imdavo rayti tvams laikus ir kalbti apie savo meil bei pagarb jiems; taip pat jie susitaik su bro liais, seserimis ir draugais, su kuriais buvo susipyk. Varomoji j gyvenimo jga tomis akimirkomis bdavo meil. si vaizdav, kad jiems liko maai gyventi, jie suprasdavo, kaip bepras mika yra pyktis, smerkti ir kaltinti. Esama daugybs technik, kaip jungus" vaizduot painti tikr sias gyvenimo vertybes. Ibandiau ne vien, taiau visuomet gaunu t pat rezultat. Kai mons nutaria isiaikinti, kas jiems i ties yra svarbu, jie tai daro pagarbiai. J akiratis isipleia, jie ima mstyti platesnmis kategorijomis, jie aprpia kur kas daugiau negu i diena ar rytojus. Vizualizacija ir tvirtinimas Asmeninis lyderikumas - nevienalytis potyris. i savyb formuo jama ne tik kuriant gyvenimo misijos teiginius. Veikiau tai nuolatin bsena, kai tuos teiginius bandoma realizuoti paisant svarbiausi gyvenimo vertybi ir visada galvojant apie pabaig. Nepakeiiamas instrumentas tam tikslui pasiekti yra deinysis smegen pusrutulis.

142

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Prisiminkime ankstesn ms pavyzd. Sakykime, esu tvas ir la bai myliu savo vaikus, todl raau tvyst gyvenimo misijos teigini sra. Taiau kad ir kaip stengiuosi bti geras tvas, danai susierzinu ir pratrkstu pykti. Tada pasiryim tapti geru tvu ir tokiu bdu realizuoti savo gyvenimo misijos teigin galiu tvirtinti jungs" deinj pusrutul, tiksliau, pasitelks vaizduot. Geras tvirtinimas turi penkis komponentus. Jis yra asmenikas, pozityvus, paraytas esamuoju laiku, vizualus ir jausmingas. Pavyzdiui, galiau sukurti tok tvirtinim: Diaugiuosi (jausmingumas), kad, kai mano vaikai elgiasi blogai, a (asmenikumas), mylintis tvas, el giuosi (esamasis laikas) imintingai, tvirtai ir kantriai (pozityvumas)." Paskui galiu tok savo elges vizualizuoti. Galiu visikai apsipalaiduoti ir mintyse susikurti vairias situacijas, kuriose vaikai, mano suprati mu, elgiasi netinkamai. Viskas labai gyva. Pavyzdiui, galiu sivaiz duoti net kds paviri, ant kurio sdiu, grindis po kojomis, savo megztin, matau, kokia suknele vilki prie mane stovinti dukra, regiu jos veido iraik. Kuo detaliau sivaizduoju, tuo labiau jauiuosi situ acijos dalyvis, o ne paalinis stebtojas. Ir tai mano vaizduotje dukra pasielgia netinkamai - tikrovje toks jos elgesys mane tuojau pat ivesdavo i kantrybs. Taiau dabar, uuot kaip paprastai supyks, sivaizduoju, kad elgiuosi kaip mylin tis, kantrus ir geras tvas - taip, kaip esu sau priadjs. Tokiu bdu galiu susikurti program, pasirayti scenarij, kuris atspindt mano svarbiausias vertybes, mano gyvenimo misijos tei ginius. Jei taip lavinsiuosi kasdien, mano elgesys galiausiai pasikeis. Uuot gyvens pagal scenarij, primest man tv ar visuomens, galiu gyventi ities nepriklausomai, vadovaudamasis tik savo vertybi sistema. Tokiu bdu tvirtinti gyvenimo misijos teiginius imokiau ir savo sn Syn. Tai jam labai padjo tapti geru futbolininku, kai jis aid vidurins mokyklos komandoje gynju. I pradi jis vizualizuodavo mano padedamas, o vliau taip lavintis jau galjo savarankikai.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

143

Jis atsipalaiduodavo ir imdavo giliai kvpuoti. Kai visikai nurim davo, paddavau jam vizualizuoti save kuo sudtingesnse situacijose, paiame aidimo kartyje. Snus sivaizduodavo, kad su kamuoliu artja varov komandos puoljas, ir jam reikia akimirksniu nusprsti, kaip apsiginti. Tada jis vizualizuodavo kelis situacijos variantus ir savo reakcij kiekvienu at veju. Kart jis pasiskund, kad nuolatos jauiasi sitemps. Kai iana lizavome tuos pojius, a supratau, kad tokios bsenos prieastys grynai psichologins - jis prie rungtynes imdavo nuogstauti, kad j sukaustys tampa, tiksliau, jis pats t tamp imdavo vizualizuoti. Taigi mano paskatintas jis m vizualizuoti sudtingas sportines situacijas, kuriose jauiasi atsipalaidavs. Darydami iuos pratimus supratome, kad vizualizacijos turinys ities labai svarbus. Jei sivaizduojate neigia mus dalykus, tai juos ir susikuriate. inomas vadybos specialistas daktaras arlzas Garfildas (Charles Garfield) atliko isamius ekstremaliai dirbani sportinink ir versli nink galimybi tyrimus. Jis susidomjo NASA programa ir m stebti, kaip astronautai, prie ieidami atvir kosmos, kiekvien savo ingsnel daugyb kart repetuodavo emje, dirbtinai sukurtoje kosmoso aplinkoje. Nors arlzas Garfildas jau turjo matematikos daktaro laipsn, jis nutar itirti ekstremaliomis slygomis dirbanius mons ir apsiginti psichologijos daktaro darb. Vis pirma jam pavyko nustatyti, kad jo tiriamieji turi puiki vaiz duot. Prie imdamiesi konkreios veiklos, jie j pamato, pajauia ir igyvena". Galima sakyti, jie pradeda turdami galvoje pabaig. metod galima taikyti visur. Kad ir kokia bt js veikla - gal js reklamuojate naujas prekes, gal js laukia sudtingos derybos, gal rengiats sprsti savo kasdienes problemas - pirmuiausia visa tai ai kiai, gyvai ir kruopiai atlikite vaizduotje. Susikurkite vidin sau gumo zon". Jei mintyse gerai ianalizuosite situacij, ji nebeatrodys jums tokia paini ir js nebegsdins. Js deinysis smegen pusrutulis yra nuostabus instrumentas, kuriuo js kuriate savo gyvenimo misijos teiginius ir juos vliau veiksmingai realizuojate.

144

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Vizualizuoti dalykus bei juos tvirtinti moko daugyb knyg, garsajuosi ir vaizdajuosi. Kuriami nauji saviugdos metodai, i j ver ta paminti pasmons programavim, neurolignvistin programavi m ir naujas savitaigos formas. ie metodai - tai t pai fundamen tali pirmojo sukrimo princip aikinimas, mokymas ir pateikimas. Tyrindamas skms1 1literatr, perskaiiau imtus knyg. Nors kai kurios j yra pernelyg pretenzingos ir remiasi ne moksliniais faktais, o pramanais, vis dlto i esms i literatra yra vertinga. Manyiau, kad daugelio ten aprayt princip altinis yra Biblija. Kai mogus turi lyderio savybi, jis taip pat moka ir vizualizuoti, ir savo vizijas tvirtinti - ie gebjimai atsiranda tarsi savaime, kai gy venimo centre yra sutelkti tikslai ir principai. Manau, kad vis pa grindini religij esm yra ta pati tai tik kitas formas vilkti saviug dos bdai: meditacijos, maldos, adai, Rato studijos ir dar daug kit. Taiau jei ias technikas, nepaisydami esmini bendrabvio prin cip, padarysite visuomenins etikos dalimi, tai jos tenkins tik ribotus js ego poreikius. Vizualizacija ir tvirtinimas yra mentalinio programavimo formos, todl prie programuodami pirmiausia turime sitikinti, kad progra ma dera su ms vidiniu centru, su teisingais principais, o nra orien tuota pinigus ar k kita. Pasitelks vaizduot ir siekdamas materialins naudos, mogus i ties gali pakilti skms virn, taiau danai greitai nusirita emyn. Todl a manau, kad vaizduots paskirtis kur kas kilnesn. Kai vaiz duot paklsta sinei, mogus perengia savojo ego ribas, ima gyven ti kit labui, jo bt pagrindia unikals tikslai ir bendros ms tik rovs principai.
T ik sl a i
ir v a id m e n y s

Kai deiniojo pusrutulio sukurtiems vizijos paveikslams reikia su teikti odin form - paversti juos gyvenimo misijos teiginius jums btina jungti" kairj smegen pusrutul, kurio funkcija yra apdoroti login ir odin informacij. Kvpavimo pratimai sutaiko"

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

145

prot su knu, o tai raymas padeda susieti smon su pasmone. Raymas igrynina mint, suskirsto j kaip visum atskiras sudeda msias dalis, galima sakyti, atskirus punktus. Mes gyvenime atliekame daug vaidmen. Pavyzdiui, a vienu me tu atlieku sutuoktinio, tvo, dstytojo, banyios bendruomens na rio ir verslininko vaidmenis, ir visi jie man yra svarbs. Didel skms siekiani moni problema yra ta, kad jie nemoka mstyti apibendrintai. Jie danai nejauia proporcij, neturi pusiau svyros jausmo bei ryio su aplinka - visa to, kas padeda siekti skms. Jie staia galva neria darb ir pamirta pasirpinti savo sveikata. Dl profesins skms jie gali paaukoti net santykius su brangiausiais mo nmis. Jei kurdami savo vizij suskirstysite j atskiras dalis, atskirus gyvenimo misijos teiginius, atskirus vaidmenis, ji bus labiau suba lansuota. tai js profesin veikla (nesvarbu, ar js prekybininkai, ar vadybininkai, ar gamintojai) - pagalvokite, ko norite pasiekti? kokio mis vertybmis vadovaujats? kaip ta veikla veikia kitus js vaidme nis: vyro, monos, tvo, motinos, kaimyno, bendruomens nario? Kokie norite bti, atlikdami savo vaidmenis? Kas jums svarbu? tai kaip vienos bendrovs vadovas sukonkretino savo gyvenimo misij - suskirst j atskirus teiginius bei vaidmenis: Mano gyveninio misija - garbingai gyventi ir padti kitiems Kad atlikiau i misij: Esu gerairdikas: myliu kiekvien mog, kad ir kas jis bt. Aukoju: vis savo talent, laik ir iteklius skiriu savo misijai. kvepiu: mano gyvenimas - tai rodymas, kad visi esame mylinio Dangiko Tvo vaikai ir kad visi galijotai gali bti veikti. Darau kitiems tak: mano darbai keiia kit moni gyvenim. Mano svarbiausi vaidmenys: Vyro: mona yra svarbiausias asmuo mano gyvenime. Mes kartu mgaujams harmonijos, triso, dosnumo, taupumo vaisiais.

146

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Tvo: stengiuosi, kad mano vaikai kasdien patirt vis didesn diaugsm. Snaus ir brolio: myliu savo tv ir brol; kai jiems reikia mans, visada esu alia. Krikionio: esu itikimas Dievo tarnas, pasirengs visada tarnauti kitiems Dievo vaikams. Kaimyno: mano bendravimas su kitais atspindi mano meil Kristui. Pokyi katalizatoriaus: esu tas, kurio dka bendrov dirba labai naiai. Mokinio: kasdien imokstu vis nauj svarbi dalyk. Jei js gyvenimo misija sudalyta atskirus teiginius, svarbiausius gyvenimo vaidmenis, pats gyvenimas tampa pusiausviras ir harmo ningas. Kiekvien vaidmen atliekate puikiai, nes visi jie jums yra vie nodai svarbs. Kai inote, kokie yra js pagrindiniai vaidmenys iandien, js numatote ilgalaikius savo tikslus - kaip tie vaidmenys atrodys po dau gelio met. junkite" deinj pusrutul - savo vaizduot, krybiku m, sin. Jei js gyvenimo misija pagrsta teisingais principais, tai ir tikslai bus teisingi, jie ders su natraliais gamtos ir visuomens dsniais ir juos bus paprasta gyvendinti. Jie bus tik js: atspinds esmines js vertybes, unikal talent, asmenyb. Siekiant tikslo svarbu yra galutinis rezultatas, o ne veikla. Kiekvie n akimirk js inote, ko siekiate ir kiek jau esate pasiek, - kokioje savo kelio atkarpoje esate. Js mokate susikaupti, esate proaktyvus, atsakote u kiekvien savo poelg, - tai tada js gyvenimo misijos teiginiai bus realizuoti ir visi vaidmenys atlikti puikiai. Vaidmenys ir tikslai gyvenimo misijai suteikia organizuotumo ir kryptingumo. Jei dar neturite gyvenimo vizijos, jei nenusistatte gy venimo misijos, pats metas tai atlikti. Kai apsibrite savo veiklos sritis ir prieais akis tursite kelis konkreius gyvenimo tikslus, js veiksmai taps prasmingesni ir tikslesni. Tikslai esti pagrindiniai, kuri siekiame vis gyvenim, ir artimiau sieji, kuri siekiame iandien, rytoj... Artimiausius tikslus aptarsime

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

147

kalbdami apie treij prot. iuo metu jums svarbiausia suformu luoti savo gyvenimo misijos teiginius, imokti savo vaidmenis ir nu sistatyti pagrindinius tikslus.
e im
m is ijo s t e ig in ia i

Antrasis protis veiksmingas visose veiklos srityse. Visi paskiri as menys, eimos, vairios visuomenins grups, bendrovs - pasieks kur kas geresni rezultat, jei savo veikl prads turdami galvoje pabaig. Daugelis eim, kilus nesutarimams ar krizei, ieko greit pagalbos priemoni, akimirksniu veikianio vaisto. Kai eimoje kyla tampa, santyki paviri iplaukia paios blogiausios sutuoktini savybs: jie tampa sarkastiki, link tuojau pat kritikuoti, bartis, o kartais bna atvirkiai usisklendia savyje ir tyli. Vaikai, matydami tok tv elges, susiformuoja nuomon, kad eimos problemas galima sprsti tik dviem bdais: ariai rodinti savo ties arba pasiduoti. eimos erdis - bendros vizijos ir vertybs, bendra gyvenimo misi ja - yra pastovi, ji nekinta. Raydami eimos gyvenimo misijos teigi nius, js paklojate jos pamatus. Tokie eimos gyvenimo misijos teiginiai, arba jos vizija, yra ei mos konstitucija, standartas, ypatingas matas, kuriuo bus vertinami visi bendri sprendimai. Ji suteikia eimos gyvenimui tstinumo, vien tisumo, kryptingumo. Jei atskir eimos nari vertybs neprietarau ja eimos vertybms, visa eima kartu gali siekti bendr tiksl. Pakartosiu, kad misijos teigini raymas lygiai toks pat svarbus kaip ir patys teiginiai. i veikla sutelkia eim, pagerina jos funkciona vim. Kartu kurdami eimos gyvenimo misijos teiginius, eimynyk iai stiprina savo GP (prisiminkite auksinius kiauinius). Jei eimos misijos teiginius kuria visi eimynykiai, jei kiekvienas pasako savo nuomon, ima formuotis j tarpusavio supratimas. Dirb dama kartu eima gauna kur kas geresn rezultat, negu gaut kiekvie nas jos narys dirbamas atskirai. Periodikai persvarstydama savo misi jos teiginius, plsdama poir, koreguodama interesus ir veiklos kryp tis, eima isaugo bendras vertybes ir ilieka vieninga.

148

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

eimos misijos teiginiai tampa eimos valdymo rankiu. Kai kyla problem, eimos konstitucija primena, kas kiekvienam eimos na riui yra svarbiausia, taip pat padeda rasti optimal problemos spren dim, pagrst teisingais principais. tai ms namuose eimos gyvenimo misijos teiginiai kabo sve tainje ant sienos, kad kiekvienas galt kasdien pasitikrinti. Nuolatos skaitydami odius apie meil, tvark, atsaking nepri klausomyb, paslaugum ir kitas bendro gyvenimo vertybes, mes su sikuriame kriterij, kuriuo vertiname, kaip mums - eimai - sekasi siekti svarbiausi ms tiksl. Planuodami eimos veikl, mes klausiame: Koki tiksl, atsivelg dami svarbiausius eimos gyvenimo principus, mes sieksime? Kaip sieksime? Kaip puoselsime savo vertybes?1 1 Savo misijos teiginius mes persvarstome ir tiksliname du kartus per metus - rugsjo ir birelio mnesiais, mokslo met pradioje ir pabaigoje. Mes juos tobuliname, tvirtiname ir patikriname, ar jie dera su tikrove. Tai darydami stipriname tikjim savo vertybmis ir savimi.
O
r g a n iz a c ij m is ijo s t e ig in ia i

Organizacijoms taip pat labai svarbu suformuluoti savo misijos teiginius, susikurti savo veiklos vizij. Kai dirbu su bendrovmis, su moni grupmis, svarbiausia mano uduotis yra padti joms susi kurti veiksmingus misijos teiginius. Kad bt veiksmingi, jie turi at spindti svarbiausius tos organizacijos tikslus, kurie kartu ireikia ir kiekvieno jos nario tiksl. Dar kart pakartosiu: misijos teigini kri mas lygiai toks pat svarbus kaip ir pati misija. is procesas sutelkia darbuotojus ir padeda siekti bendro tikslo. Ne kart esu stebjs, kaip apmokomi nauji IBM specialistai. Ma ne tai ities avi. Bendrovs vadovai kaskart susirink paskelbia, kad IBM trys svarbiausios vertybs yra ios: mogaus orumas, tobulumo siekis ir tarnyst kitiems.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

149

Tai sudaro IBM vertybi sistem. Visa kita gali keistis, bet ie trys teiginiai - niekada. ios vertybs susieja visus bendrovs narius, at spindi bendr tiksl ir garantuoja asmenin kiekvieno saugum. Kart konsultavau IBM ininieri grup Niujorke - apie dvide imt moni. Netiktai vienas i j pasijuto blogai. Jis paskambino monai Kalifornij, o i labai susirpino, mat vyras sirgo reta ltine liga ir jam reikjo specialaus gydymo. Atsakingi u kursus IBM vady bininkai nuve vyrik labai ger ligonin, kurioje buvo reikiam specialist. Taiau mona vis tiek bgtavo ir norjo, kad vyras grt namo, kur jo jau lauk asmeninis gydytojas. Taigi kolegos nutar isisti j namo. Taupydami laik, jie ma lnsparniu nuskraidino ligon oro uost, o i oro uosto specialiu reisu Kalifornij. Nesivaizduoju, kiek jiems tai kainavo, bet manau, kad ne vien tkstant doleri. IBM bendrov vertina kiekvien savo darbuotoj. Tokia j strategija, taip jie supranta bendras vertybes. O tai kitas pavyzdys. Kart atvykau vien viebut, kuriame tu rjau mokyti 175 prekybos centr vadybininkus. Mane nustebino aukta aptarnavimo kokyb. Viebuio patarnautojai elgsi natraliai, spontanikai, j nepriirjo joks virininkas. viebut atvykau gana vlai. Usiregistravs pasidomjau, ar ap tarnaujantis personalas dar dirba. Registratorius atsak: - Ne, taiau jeigu norite, galiu nueiti virtuv ir atneti sumutin, salot ar iaip ko uksti. Jam atrod labai svarbu pasirpinti, kad man ia bt jauku. Gal nortumte apirti posdi sal? - paskui paklaus jis. Jei turite koki pageidavim, sakykite, a viskuo pasirpinsiu. Stebtina, kad is darbuotojas nuoirdiai silsi man padti nie kieno nepriirimas ir neraginamas. Kit dien prie pat paskait susigriebiau, kad neturiu spalvot ra ikli tekstui ymti. Per pertraukl ijs hol pastebjau pasiunti nuk, bgant su kakokia uduotimi.

150

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Pakliuvau bd, - pasiskundiau. - Skaitau paskait ir man reikia spalvikli, bet neturiu laiko j iekoti. Jis atsisuko ir perskaits kortelje mano pavard atsak: - A viskuo pasirpinsiu, pone Coveyau. Uuot atsaks Neinau, kur j gauti" arba Kreipkits administ ratori", jis pats viskuo pasirpino, tarsi jam bt buvusi didiul garb man pasitarnauti. Kai koridoriuje apirinjau kabanius paveikslus, prie mans pri jo vienas viebuio tarnautojas ir paklaus: - Pone Coveyau, jei norite daugiau suinoti apie krinius, mes turime j katalog. Kaip viskas apgalvota! Koks paslaugumas! Vliau stebjau tok epizod: viebuio valytojas, ulips ant auk t kopi, val holo langus ir pamat, kad lauke, sodelyje, suklupo moteris su ramentais. Nors alia jos buvo moni, valytojas nulipo nuo kopi, ibgo lauk ir padjo moterikei eiti viebut, pas kui gro savo darbo viet ir baig valyti langus. Panorau isiaikinti, kaip viebuio vadovams pavyko iugdyti to ki puiki darbo kultr, imokyti savo darbuotojus tokio paslaugu mo. nekteljau su kvediais, padavjais, pasiuntinukais ir supratau, kad jie visi nuoirdiai tikjo savo organizacijos vertybmis. Kai pro upakalines duris jau virtuv, pamaiau dom plakat. Jame buvo urayta svarbiausioji j vertyb: Nepriekaitingas kiek vieno kliento aptarnavimas." Galiausiai kreipiausi viebuio vadybi nink ir tiesiai jam pasakiau: - A padedu bendrovms kurti grupin ypatum, grupin kultr. Esu suavtas js viebuio tvarkos. - Ar inote, kur ms skms paslaptis? - paklaus jis ir isitrauk suraytus viso viebui tinklo misijos teiginius. - spdinga! - atsakiau perskaits. - Vis dlto panaias spdingas vizijas ir misijas turi daugelis bendrovi. - Ar nortumte vilgtelti misijos teiginius, sukurtus specialiai iam viebuiui? - paklaus jis. - Norite pasakyti, kad js viebutis turi atskir vizij?

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

151

- inoma. - Kitoki negu viso viebui tinklo? - Taip. Nors neprietarauja bendriems teiginiams, ms misija sukurta specialiai mums, atsivelgiant ms slygas, aplink ir laik. Jis padav man kit popieriaus lap. - Kas kr iuos teiginius? - pasidomjau a. - Visi mes. - Visi? Tikrai kiekvienas? - Taip. - Ir kvediai? - Ir kvediai. - Ir padavjos? - Ir padavjos. - Ir administratoriai? - Ir administratoriai. Ar norite pamatyti, kokias misijas yra sura tie mons, kurie ia dirbo vakar, kai atvykote js? - ir jis parod man j suraytus misijos teiginius, kurie atspindjo ir bendrsias organizacijos vertybes. Kiekvienas tarnautojas dalyvavo kuriant bendr vizij. Viebuio vizija, misijos teiginiai, buvo tarsi ais, ant kurios sukosi visi kiti atskir darbuotoj teiginiai. Bendra vizija buvo kriterijus, kuriuo jie vadovavosi darydami savo profesinius sprendimus. Ji at spindjo darbuotoj santykius su viebuio sveiais, su bendradarbiais. Ta vizija pakeit vadybinink ir vadov darbo stili, ja remiantis bu vo samdomi bei apmokomi darbuotojai. Kai vliau nuvykau kit to paties tinklo viebut, pirmiausia pa praiau parodyti j raytin vizij, ir jie mielai sutiko. Kai iame vie butyje pamaiau j k Nepriekaitingas kiekvieno sveio aptarnavimas, supratau, kad tai ne iaip sau gras odiai. Tris dienas viebutyje dmiai stebjau vairiausias situacijas ir per sonalo elges. Klient aptarnavimas buvo ities nepriekaitingas, be to, visuomet individualus. tai, pavyzdiui, kai paklausiau vieno dar buotojo, kur yra geriamo vandens fontanlis, uuot tik nurods, jis nuved mane prie jo.

152

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Didiausi spd patyriau tada, kai suinojau, kad vienas patar nautojas savo noru vadybininkui prisipaino padars klaid. Tada mes usisakme pietus kambar. Mums prane, kada maistas bus patiek tas tuojau pat, taiau patarnautojas netyia ipyl kart okolad ir, kadangi jam reikjo pakeisti stalties ir vl pripilti grimo, vlavo gal penkiolika minui. Mums tai nebuvo labai svarbu. Mes nepareik me joki pretenzij. Vis dlto kit dien kambari aptarnavimo personalo vadybinin kas atsipra ir kaip kompensacij u patirtus nepatogumus pasil nemokomus pusryius. Kiek daug tai pasako apie viebuio kultr! Patarnautojas prane savo virininkui apie tarsi nereikming epizod, nes jam ities rp jo viebuio sveiai. Kaip sakiau pirmojo viebuio vadybininkui, esu mats daugyb bendrovi vizij ir j misij teigini. Noriu pridurti tai k: yra di diulis skirtumas tarp vizijos, paraytos vis organizacijos nari, ir vizijos, kuri kabinetuose u raudonmedio dur sukurpia keli vadovai. Didel organizacij (taip pat ir eim) problema yra ta, kad mo nms danai nerpi nei kit tikslai, nei visos organizacijos siekiai. Jie tiesiog tais dalykais nesidomi. Konsultuodamas bendroves danai sutinku moni, kuri indivi duals tikslai labai skiriasi nuo bendr tiksl. Taip pat pastebjau, kad danai bendrovi darbo apmokjimo sistema n kiek neatspindi j deklaruojam vertybi. Praddamas dirbti su bendrovmis, kurios turi vienoki ar kitoki raytin vizij, a pirmiausia klausiu: Kas i js darbuotoj ino, kad bendrov turite raytin vizij? Kas i js yra mats jos misijos teiginius? Kas juos kr? Kas i js jais tikrai tiki ir remiasi, kai spren dia svarbias profesines problemas?" Jeigu nedalyvaujate, kai suraomi js bendrovs misijos teiginiai, vadinasi, jie nra js profesins veiklos gairs. Usiraykite tai iuos odius, pasibraukite juos: Jeigu js nedomina bendros veiklos vizija, tai js dirbate blogai.

II PROTIS PRADDAMAS GALVOK APIE PABAIG

153

Tik k bendrov atjusiam darbuotojui (arba, sakykime, maam vaikui eimoje) i pradi tiksl galite nurodyti, brukti, ir veikiausiai jis paklus, ypa jei bendrovje (ar eimoje) darns tarpusavio santykiai. Bet mons brsta ir profesin veikla jiems gauna kit prasm - jie nori bti visaveriai savo organizacijos nariai. Antraip jie rimtai nepri ims joki tiksl, neturs stipri motyv j siekti. tai kodl misijos teiginius reikia rayti kantriai, nuoirdiai, atjauiai, negailint talento ir energijos. Pakartosiu dar kart: bendrovs misijos teiginiai nra greitosios pagalbos forma. Kad bendrovs veikla ir valdymas imt derti su strategine jos vizija ir vertybmis, reikia laiko, nuoirdi pastang, nuoseklumo, drsos. Organizacij misijos teiginiai atspindi vis jos nari trokimus ir vertybes, ugdo j vienyb ir pareigingum. Tokie teiginiai yra stan dartas, matas, kuriuo jie matuoja savo veikl. Kai bendrov turi veik los vizij, jos darbuotoj nebereikia kontroliuoti ar jais manipuliuoti, nes jie yra nekintanti bendrovs erdis.
P a t a r im a i

1. Uraykite spdius, kuriuos patyrte sivaizduodami savo laido tuves (pratimas, kur apraiau knygos pradioje). Kad bt leng viau sutelkti mintis, silau i lentel.
Veiklos pobdis Veiklos charakteris Indlis Pasiekimai

eima Draugai Darbas Banyia, Bendruomen

154

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

2. Skirkite truput laiko ir uraykite, kaip sivaizduojate savo vaid menis. Ar esate jais patenkinti? 3. Kasdien trumpam atidkite visus darbus ir pradkite formuluoti savo gyvenimo misijos teiginius. 4. Panagrinkite A priede pateikt lentel: kokie centrai formuoja j s elgesio model? Ar js patenkinti ios analizs rezultatais? 5. Pradkite rinkti ir usirainti pastabas, mintis, citatas, - visk, kuo remdamiesi galtumte suformuluoti savo gyvenimo misijos tei ginius. 6. Prisiminkite kok nors projekt, kur netrukus tursite gyvendin ti, ir pabandykite gyvendinti j mintyse. Uraykite, koki rezul tat troktate pasiekti ir koki veiksm ketinate imtis. 7. Aptarkite antrj prot su eima ar su darbo kolegomis, pasilykite kartu pradti kurti eimos ar darbo grups misijos teiginius.

III

PROTIS P radk
nuo

SVARBIAUSI DALYK

156

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

A s m e n in s

vadybos

p r in c ip a i
Svarbs dalykai neturi priklausyti nuo menknieki.
- G oeth e

ir atsakyti j du klausimus. Tai pads jums geriau suprasti treij prot.

SlU LY lA U SKIRTI iek t ie k laiko

1. Ar esama tokio dalyko, kurio iki iol nedarte, taiau kuris, jei nuolatos jj darytumte, i esms pakeist js asmeninio gyveni mo kokyb? 2. Koks dalykas galt taip pat pagerinti js profesins veiklos re zultatus ? Js atsakymus aptarsime vliau, o dabar apvelkime treij prot. Treiasis protis padeda siekti asmenins veiklos vaisi, jis kyla i pirmj dviej. Pirmasis protis padeda mums tapti krjais ir prisiimti atsakomy b u savo gyvenim. io proio pagrindas yra vaizduot, sin, lais va valia ir savivoka. Js galite sau pasakyti: Vaikystje primestas ir vieosios nuomons patvirtintas scenarijus man netinka. Jis neveiks mingas. Turiu galimyb j pakeisti." Antrasis protistai pirmasis, arba mentalinis sukrimas. J vykdo me jung" savo vaizduot, mes protu kuriame dalykus, kuri dar nematome akimis. Paskui ms sin nubria tam tikras moralines ribas, kuri turime paisyti, kad jaustums gyvenime laimingi. Antra-

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

157

sis protis glaudiai susijs su ms esminmis paradigmomis, svar biausiomis vertybmis, taip pat su ms ateities vizija, su viso gyveni mo misija. Treij prot galima bt pavadinti antruoju, arba materialiuoju, sukrimu. Tai natralus i pirmj dviej proi rezultat kylantis veiksmas - t rezultat suaktualinimas. Tai laisva valia savo gyveni m grsti principais. Tai tikslo siekimas, - nuolatos, kasdien, kiekvie n minut. Kad galtumte remtis treiuoju proiu, pirma turite isiugdyti pir muosius du. Js negalite savo gyvenimo centre turti tvirt princip, kol nepainote savo proaktyvios prigimties bei savo paradigm ir ne imokote j keisti. Tik pasikloj vis btin pamat, js, kasdien, kas valand, kas minut remdamiesi treiuoju proiu> savo gyvenimo centr galite kelti principus. Tada prasideda asmenins vadybos etapas. Prisiminkime: vadyba i esms skiriasi nuo vadovavimo, nuo ly derikumo. Pastaroji savyb - tai i esms deiniojo smegen pusru tulio veiklos rezultatas. Tai veikiau menas, paremtas filosofija, tai at sakymai pagrindinius gyvenimo klausimus. Kai tuos atsakymus turite, kai inote, kur reikia kirsti medius", galite efektyviai organizuoti savo veiksmus, kurie pads jums kurti tok gyvenim, kokio norite. Tai yra asmeninio gyvenimo vadyba. Ir, inoma, ji bus perniek, jeigu tiesdami keli ikirsite ne tuos medius". Efektyvi vadyba yra visumos dalijimas dalis, analiz, vyki eiliku mo numatymas, laiko skaiiavimas, - visa tai kairiojo smegen pus rutulio funkcijos. Skmingos asmenins veiklos slygas galiu apib dinti tokiu aforizmu: Planuok i deins, vykdyk i kairs.
L a isv o s

v a l io s j g a

Be savivokos, vaizduots ir sins, egzistuoja dar viena labai svarbi savyb laisva valia. Nuo jos priklauso mogaus asmenins vadybos skm: gebjimas rinktis, sprsti ir gyvendinti savo sprendimus. I esms tai yra gebjimas proaktyviai veikti ir vykdyti savo program.

158

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

mogaus valios jga yra netiktina, - kasdien gyvenimas pateikia vis nauj ios tiesos rodym. Taiau ia mes kalbame ne apie unika lius ygdarbius, o apie nuolatin ms veikl, apie gyvenimo rutin. Skm mus lyds tada, kai imoksime tempti vali darydami kasdie nius sprendimus. Jei norite imatuoti" savo valios stiprum, paanali zuokite, kaip vykdote paadus bei sipareigojimus. Mokjimas testi duot od - fundamentali mogikoji vertyb. Tai savigarba - esmi nis charakterio etikos komponentas, tobuljimo variklis. Efektyvi asmeninio gyvenimo vadyba skatina pirmiausia rpintis tuo, kas svarbiausia. Lyderykumo savyb padeda iaikinti, kas mums yra svarbiausia", o vadyba - kaip su tais dalykais elgtis kiekvien die n, kiekvien minut. Vadyba - tai drausm, ingsniai tikslo link. Galima pasakyti taip: jei esate geri savo gyvenimo vadybininkai, js elgiats valingai ir laikots tam tikros drausms, kurios skatina laikytis js vertybs. Jei esate valingi ir harmoningi, pirma rpinats savo vertybmis, o ne jausmais, nuotaikomis ar impulsais. Man labai patiko E. M. Grjaus (E. M. Gray) es Bendrasis skms vardiklis ( The Common Denominator ofSuccess). Autorius vis savo gyvenim iekojo skms elemento, kuriuo naudojasi visi laimingi mons. Jis prijo ivad, kad tai nra darbtumas nei laimingas atsi tiktinumas, nei koks ypatingas gebjimas bendrauti, nors visos ios savybs, be abejo, yra svarbios. Pasirod, kad daugiau negu kiti daly kai skm lemia sugebjimas pirmiausia padaryti tai, kas svarbiausia, tai yra treiasis skms lydym moni protis. E. M. Grjus teigia: Skms lydimi mons turi prot daryti tai, ko nevykliai daryti nenori. Jie taip elgiasi ne todl, kad jiems ta veik la patinka. inoma, ne visada patinka, taiau tikslas jiems yra svarbes nis negu nenoras atlikti vien ar kit darb." Kad galtumte nugalti savo nenor, jeigu jis kyla, jums reikia aikaus tikslo, vizijos - t susi kuriate antruoju proiu. Paskui js tariate ryting taip", kai reikia atlikti ities svarbias uduotis, ir tvirt ne" visiems antraeiliams da lykams. Js turite tempti vali, kad atliktumte nemalonius, taiau svarbius darbus, o ne tenkintumte vienadienius trokimus. Tokie yra proaktyvus pirmojo sukrimo veiksmai.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

159

K eturi

l a ik o v a d y b o s r a id o s e t a pa i

Kalbdami apie treij prot, mes paliesime daugel asmeninio gy venimo ir laiko vadybos aspekt. Ilgai tyrinjau i veiklos srit ir dabar tvirtinu, kad laiko vadybos esm geriausiai apibria i taisykl: Plamiodamas darb atlikimo eilikum ir tuos darbus atlikdamas, vi suomet atsivelk prioritetus. i taisykl atspindi laiko vadybos mode li raid, ia tema daug raoma ir diskutuojama. Asmenins vadybos principai evoliucionavo panaiai kaip ir dau gelis kit mogaus veiklos srii. Didiausi raidos postmiai - arba, kaip sako raytojas ir futuristas Alvinas Tofleris (Alvin Toffler), bangos - atsiranda vienas po kito, progresuoja ir suteikia modeliams vis nauj svarbi aspekt. Pavyzdiui, socialin raida: pirmiausia vyko agrarin revoliucija, paskui - pramonin ir galiausiai - informacin. Kiekvienas kitas etapas yra paangesnis, suteikia daugiau galimybi tobulti visiems visuomens nariams. Laiko vadybos samprata kinta tokiomis pat bangomis kiekviena suteikia vis daugiau galimybi valdyti savo gyvenimo aplinkybes ir situacijas. Pirmosios kartos laiko vadyba - tai ranka raytos pastabos, planuojam darb sraai, bandymai apskaiiuoti, kiek reiks laiko ir energijos savo planams gyvendinti. Antrosios kartos laiko vadyba - tai tvarkaraiai, urnalai, kuriuo se registruojami bsimi susitikimai. Tai bandymas pavelgti ateit, sudaryti bsimj vyki ir veiklos grafik. Treioji karta tai dabartiniai laiko organizavimo metodai. Jie silo svarbi naujov - rinktis prioritetus, isiaikinti vertybes ir veikti atsivelgiant jas. Treiosios kartos laiko vadybos metodai padeda tikslus suskirstyti iandieninius, tarpinius ir pagrindinius - atsivel giant vertybes, kuriomis tie tikslai grsti. Taip pat moko, kaip pla nuoti dienos veikl. Nors treiosios kartos laiko vadybos metodai ities nepaprastai ver tingi, vis dlto mons ima suprasti, kad efektyvus veiklos organiza vimas" ir laiko vadyba" kartais duoda visai kitus rezultatus, negu kad buvo tiktasi. Didesnio efektyvumo siekimas danai trukdo prasmin gai bendrauti ir spontanikai mgautis gyvenimu.

160

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Daugelis moni mano, kad laiko organizavimo ir planavimo pro gramos bei vairs tvarkaraiai pernelyg varo bei riboja laisv, todl j atsisako. Taiau grietai atmesdami treios kartos metodus, kartu su neigiamais dalykais jie atmeta ir teigiamus - kaip sakoma, su van deniu ipila kdik". Nordami normaliai bendrauti, tenkinti kitus savo poreikius, kasdien mgautis gyvenimu, jie vl grta prie pirmo sios ir antrosios kart metod. Dl mint prieasi iuo metu ima rastis ketvirtoji laiko vady bos metod karta. Ji visikai kitokia negu pirmosios trys. i metod alininkai mano, kad terminas laiko vadyba" i esms klaidingas, nes reikia organizuoti ne laik - organizuotis reikia patiems. Pasitenkini mas yra galutini konkreios veiklos rezultat ir j lkesi funkcija. O lkesiai (ir pasitenkinimas) yra ms takos rate. Uuot didiausi dmes skyr daiktams ir laikui, ketvirtosios kar tos laiko vadybos metodai rpinasi darniais santykiais ir veiklos rezul tatais- trumpai tariant, stengiasi isaugoti P/GP pusiausvyr.

II

KVADRANTAS

Ketvirtosios kartos laiko vadybos principai pavaizduoti lentelje. Kaip matome, laik mes paprastai eikvojame ketveriopai. Dvi veiklos sferos yra skubs ir svarbs dalykai. Skubs- tai vairs darbai, kuriuos turime atlikti nedelsdami!". Jie mus spauste spau dia". Pavyzdiui, skambantis telefonas - tai skubus reikalas. Daugelis moni nesivaizduoja, kaip galima nepakelti ragelio - jie visk meta ir puola atsiliepti. Jei kam nors paskambinote, vargu ar panekovas pakls ragel pra ys palaukti penkiolika minui. Bet jei ateisite priimamamj, vei kiausiai teks palaukti, kol jis jus pakvies ar baigs pokalb telefonu su kakuo kitu. Skubs reikalai yra akivaizds. Jie mus spaudia, reikalauja, kad jais pasirpintume. Jie - prie akis. Paprastai juos atlikti lengva ir malonu. Bet labai danai jie visai nesvarbs! Ar reikalai svarbs, pri klauso nuo siekiam rezultat. Svarbus darbas yra dalis ms vizijos,

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

16 1

LAIKO SNAUD SCHEMA

Skubs dalykai
I
VEIKLA: Krizi sprendimas Neatidliotinos problemos Terminuotos uduotys

Neskubs dalykai
II
VEIKLA: Parengiamieji darbai, veikla, susijusi su GP Santyki krimas Nauj galimybi iekojimas Planavimas, poilsis

.3 1
C/)

III
VEIKLA: Trukdymai, telefono skam buiai vairs laikai, ataskaitos vairs susirinkimai Einamieji reikalai Visokie kiti reikalai

IV
VEIKLA: Sm ulkm enos, kasdieniniai darbai vairs laikai vairs telefono skambuiai Laik gaiinantys lankytojai Pramogos

1
Z

.3

jis - tai ingsnis pagrindini tiksl link. skubius (taiau daniausiai nesvarbius) reikalus mes reaguojame puolame en, puolame ten, uuot konstruktyviai veik. Jeigu netursime isiugd antrojo proio, mes neinosime, kas mums ities svarbiausia, todl vaistysime laik tvarkydami skubius" (bet nesvarbius!) reikalus. Patyrinkime atidiau laiko snaud lentel. I kvadrantas - taLskubs ir svarbs reikalai. J rezultatai mums labai aktuals, atlikti tuos darbus btina tuojau pat. I kvadranto turin mes danai vadiname krizmis" ir problemomis". I kvadranto veikla, vaizdiai tariant, pa siglemia ne vien mog. Tai tie, kurie moka sprsti krizes, kuri protas sugeba inarplioti sudtingiausias problemas. Kol rpinsits tik I kvadranto veikla, jos vis gauss, ir galiausiai problemos bei krizs pasiglem vis js laik. Tarsi plauktumte ban glente - kad ir kaip stengiats pakilti, jus vis tiek ulieja vanduo. Esama moni, kurie nuolatos usivert rimtomis problemomis".

162

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Vienintel j paguoda - retsykiais usiimti neskubiais ir nereik mingais IV kvadranto darbeliais. Apie 90 procent savo darbo laiko jie skiria I kvadranto reikalams, 10 procent - IV kvadranto veiklai, o II ir III kvadrantams laiko beveik nelieka. tai kas laukia moni, kurie vis savo laik narplioja krizes: I REZULTATAI: Stresas Isekimas Krizi vadyba Gaisr gesinimas1 '

II IV

III
Kiti mons ieikvoja daugyb laiko skubiems, taiau visikai ne btiniems III kvadranto dalykams, manydami, kad atlieka I kvadran to darbus. Savo laik jie daniausiai eikvoja sprsdami skubias" pro blemas, be to, jie tvirtai tiki, kad jos ne tik skubios, bet ir svarbios. Vis dlto tiesa tokia, kad jie daniausiai dirba ne savo darb, pildo svetimus lkesius. tai j veiklos rezultatai:

I III
REZULTATAI:

II IV

Trumpalaikiai interesai Krizi vadyba Chameleono reputacija Plan ir tiksl nebuvimas Aukos sindromas, nesivaldymas Pavirutinikas bendravimas lug santykiai

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

163

mons, skiriantis savo laik beveik vien III ir IV kvadrant dar bams, i esms gyvena neatsakingai:

I III
REZULTAT jM:

II IV
Visikas ne atsakingumas Atleidimas i darbo Priklausonlyb nuo moni arba instituicij

Skmingai dirbantys mons nesidomi III ir IV kvadrant veikla, nes ji, kad ir skubi, yra nesvarbi. Taip pat jie stengiasi kuo maiau apsikrauti I kvadranto darbais ir kuo daugiau laiko skiria II kvadrantui.

II
REZULTATAI: Vizija, perspektyva Pusiausvyra Drausm Kontrol Maai krizi

t 1

II kvadranto turinys yra skmingos asmenins vadybos pagrindas. Tie reikalai nra skubs, taiau svarbs. Tai santyki puoseljimas, gyvenimo misijos teigini bei strategini tiksl krimas, kno prie ira, - odiu, visa tai, kas btina, taiau neskubu. (Kadangi nesku bu, tai mes, deja, tais dalykais daniausiai deramai nepasirpiname.)

164

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Perfrazavus inomo verslo vadybos specialisto Piterio Drukerio (Peter Drucker) odius, galima pasakyti, kad efektyviai dirbantys mons domisi ne problemomis, o galimybmis. Ir kadangi jie moka inau doti galimybs, tai ivengia daugybs problem. Uuot jas sprend, jie stengiasi j neturti. Jie isaugo P/GP pusiausvyr, nes pirmiausia rpinasi svarbiais II kvadranto darbais, o ne skubiomis problemomis. Turdami galvoje laiko snaud schem, prisiminkite, kaip atsa kte du klausimus, pateiktus io skyriaus pradioje. Kuriam kvad rantui priskirsite juose minim veikl? Kokius darbus nortumte at likti? Ar jie svarbs? O gal tik skubs? Manyiau, kad atsakymuose js paminjote dalykus, kurie priskir tini II kvadrantui - jie yra svarbs, bet neskubs. O kadangi nesku bs, tai js, matyt, iki iol dar prie j neprisiliette. Pana klausim udaviau ir grupei prekybos centro vadybinink: Kaip manote, kok vien darb reikt atlikti, kad js veiklos rezul tatai nepaprastai pagert?" Vadybininkai sutartinai atsak, kad pir miausia nort pagerinti santykius su savo klientais prekybos centre sikrusi parduotuvli savininkais. Tai buvo II kvadranto darbai. Paskaiiavome, kiek laiko jie skiria tokiems santykiams puoselti, ir gavome atsakym: penkis procentus bendr savo laik snaud arba dar maiau. Vadybininkai turjo ger pasiteisinim - es juos nuola tos kamuoja daugyb kit problem: ataskaitos, begal susirinkim, korespondencijos tvarkymas, skambuiai ir daugyb kit nenumatyt dalyk. Centro vadovai buvo iki aus usivert I kvadranto darbais. Ities jie labai retai susitikdavo su parduotuvli nuomotojais, o kai susitikdavo, nieko konstruktyvaus i to neieidavo. Todl vadybi ninkai tokius susitikimus rengdavo tik tada, kai prispirdavo btiny b: kai reikdavo pratsti kontrakt, surinkti mokesius, aptarti rekla m ir panaiai. Ta veikla visai neatspindjo prekybos centro puosel jam vertybi. Parduotuvs savininkai nuolatos kovojo u bv, jiems rpjo su laukti rytojaus, o k jau kalbti apie ateities planus! Jie turjo sprsti begal problem: personalo, ilaid, inventoriaus, ir taip toliau, ir

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

165

visa kita. Daugelis t moni neturjo vadybinio isilavinimo. Kai kurie i j buvo puiks prekybininkai, taiau vadovauti jie nemokjo ir jiems reikjo pagalbos. Nuomininkai netgi nenorjo matyti preky binio centro eiminink, nes ie jiems buvo tik dar viena problema. Tada prekybos centro vadybininkai nusprend imtis iniciatyvos. Jie apsvarst padt ir nutar santykiams su nuomininkais skirti tredal savo darbo laiko. Konsultavau juos madaug pusantr met. Kai jie m apie 20 procent darbo laiko (keturis kartus daugiau negu anksiau) bendrau ti su nuomininkais, j verslo slygos pasikeit. Be to, savininkai val d nauj vaidmen: dabar nuomininkams jie buvo mokytojai ir pata rjai. J bendravimas tapo pozityvus ir nepaprastai veiksmingas. Kai jie dmes sutelk santykius su monmis, j pelnas m augti, nes augo t moni - nuominink - pelnas. Be to, pastarj skaiius gerokai padidjo. Dabar prekybos centro vadovai nuomininkams buvo ne policininkai ar kontrolieriai, o j problem sprendjai ir padjjai. Kad ir kas js btumte - universiteto studentas, surinkimo lini jos darbininkas, statybininkas, mad krjas ar bendrovs vadovas silyiau jums pirmuiausia susidomti II kvadranto dalykais. Js veiklos efektyvumas nepaprastai iaugs, sumas problem, o ikilu sias js sprsite lengvai ir neeisite, kad jos peraugt krizes. Vadybos specialistai tai vadina Pareto*principu: 20 procent veiklos ir 80 pro cent rezultato!

A r s u n k u p a s a k y ti NE
Vienintel galimyb rasti laiko II kvadranto darbams - tai nevais tyti jo III ir IV kvadranto dalykams. Bent jau taip bna i pradi, kai imate planuoti savo laik. inoma, negalite visikai nepaisyti skubi ir svarbi I kvadranto darb, taiau, kai sutelksite dmes II kvad rant, j kiekis sumas tarsi savaime. Taigi daugiausia laiko galite sutaupyti maindami III ir IV kvadrant apimtis.
* Vilfredo Pareto (1843 - 1923) - ital ekonomistas (red.).

166

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kad adiktumte II kvadranto darbus, turite bti proaktyvs, nes I ir III kvadrant veikla tarsi pati priveria pasirpinti savimi. Norda mi atlikti II kvadranto darbus, turite imokti pasakyti ne visa kam, kas kartais atrodo skubu. Kart mano mon pakviet pirmininkauti ms bendruomens komitetui. Ji tuo metu turjo labai svarbi darb ir nenorjo imtis i pareig, taiau primygtinai praoma pagaliau sutiko. pagalb ji ketino pasikviesti vien draug. Mandagiai iklausiusi kvietimo, draug atsak: -Ai, Sandra. Man tai didiul garb. Manau, tai puikus darbas, ir tikrai mielai jo imiausi, jei neturiau atlikti daug kit dalyk. Vis dlto didiai vertinu tavo kvietim. Sandra, visikai nesitikjusi tokio malonaus ne, atsisuko mane ir atsidususi tar: - O, kad a taip biau mokjusi atsisakyti i pareig! Nesilau ignoruoti bendruomenins veiklos, taiau visada turite inoti, kas jums yra svarbiausia, ir, jeigu tik prireikia, rytingai, bet maloniai ir su ypsena pasakyti ne. Js vidinis taip" svarbiausiems dalykams turi priversti jus pasakyti ne" visa kam, kas maiau svarbu. Js neturt tenkinti geri rezultatai, jums reikia geriausi". Apskritai imant, gyvenime visada kakam sakote ne. Jei nesako te ne skubiems darbams, tikriausiai neigiate fundamentalias verty bes, ities svarbius dalykus. Netgi jei t skubi darb rezultatai bna geri", usiimdami jais tikriausiai praleidiate galimyb siekti geriau si" rezultat. Kai a dirbau viename universitete stambaus padalinio direktoriu mi, primiau darb iniciatyv ir krybik raytoj. Po keli mne si ujau jo kabinet ir papraiau atlikti kelet skubi darbeli, kuri pats padaryti nespjau. Jis man atsak: - Stephenai, padarysiu visk, tik pirmiau noriau parodyti, ko kius dar darbus turiu atlikti.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

167

Jis nusived mane prie lentos ant sienos ir baksteljo pirtu gal dvideimties darb sra, - visa tai jis privaljo atlikti iki tam tikro grietai nustatyto termino. Akivaizdu, kad visos uduotys buvo su planuotos ir suderintos i anksto. Jis buvo atsakingas darbuotojas, todl kreipiausi btent j. Ne veltui sakoma: jei nori, kad darbas bt atliktas, pavesk j uimtam mogui. Stephenai, - ts jis, - tavo darbui man prireiks keli dien, kuri a neturiu. Tad kain k i io srao reiks atidti arba suvis ibraukti. K silytum? Tokios atsakomybs prisiimti nenorjau. Supratau, kad savo pro blem versti ant produktyviausio padalinio darbuotojo pei nedera. Juolab kad darbai, kuriuos ketinau jam ukrauti, buvo skubs, bet ne svarbs. odelius taip" ir ne per dien pasakome daugyb kart. Katr i j rinktis, mums diktuoja ms principai, vertybs, prioritetai. Kai konsultuoju vairias moni grupes, pirmiausia pasakau, kad skmingos asmeninio gyvenimo bei laiko vadybos pamatas - tai prio ritet inojimas. Paskui pateikiu jiems tok klausim: Kokia, js nuomone, yra didiausia js yda i i trij: (1) nesugebjimas isi aikinti prioritet; (2) nesugebjimas ar nenoras organizuoti veiklos atsivelgiant tuos prioritetus; (3) nepakankama disciplina, kad atlik tumte tai, kas svarbiausia jums ir js bendrovei." Dauguma papras tai atsako, kad jie stokoja vidins drausms. Taiau isamiau paanali zavus situacij, paprastai paaikja, kad tai nra didiausias j trku mas. Didiausia bda ta, kad mons neturi tvirt prioritet ir yra neisiugd antrojo proio. Daugelis moni suvokia, kad II kvadranto uduotys yra ities svar biausios. Taigi jie tarsi stengiasi jas atlikti, taiau, kadangi neturi gyve nimo vizijos, jie taip pat neturi pagrindo, kuriuo galt remtis. Jie puoselja augalo virnles - rpinasi ioriniais dalykais - ir visai nesi rpina aknimis, kitaip sakant, esminmis paradigmomis, principais ir vertybmis, kurios tuos iorinius dalykus formuoja. II kvadranto veiklos motyvai kyla i principus orientuoto gyveni mo centro. Jei js gyvenimo centras yra sutuoktinis, pinigai, draugai,

168

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI {PROIAI

malonumai ar kiti ioriniai dalykai, js neivengiamai tursite nuolat sprsti I ir III kvadrant reikalus, reaguoti jgas, kurias orientuotas js gyvenimas. Netgi jeigu tas centras esate js pats, reaguodami momentinius impulsus, js vis tiek galiausiai usiversite I ir III kvad rant rpesiais. Architektai sako, kad pirma reikia issiaikinti paskirt ir tik tada kurtiformy o mes galime pasakyti taip: pirma reikia tapti savo gyve nimo vadovu, lyderiu, o paskui - vadybininku. Kai veiklos priorite tus diktuoja principai ir kai jie yra pagrsti gyvenimo misijos teigi niais, II kvadranto veikla jums taps savaime suprantamu dalyku, gali ma sakyti, ta sritimi, kuri verta investuoti savo laik. Jeigu neturite savyje vertybi, skatinani tarti ne III kvadranto smulkmenoms ar IV kvadranto malonumams, js niekada netursite laiko tarti taip" neskubiems, bet btiniems II kvadranto dalykams. Tik tada, kai imoksite analizuoti savo veiksm programas bei kurti naujas, js gysite valios su nuoirdia ypsena pasakyti ne" visa kam, kas nesvarbu.
P a s ir in k it e I I
k v a d r a n t

Jau inome, kad veiksmingos asmenins vadybos pamatas yra II kvadranto darbai pradk nuo svarbiausi dalyk". Toliau kyla klau simas: kaip organizuoti savo veikl, kad jie bt atlikti? Pirmosios kartos laiko vadyba apskritai nepripaino, kad egzis tuoja prioritetai. Ji tik pateikia mums k turime padaryti" sraus, i kuri vliau mes turime ibraukti atliktus darbus ir pajusti trum palaik palengvjim. Taiau is sraas nenurodo, kurie dalykai yra svarbs, o kurie ne. Mes neinome, ar tie darbai atspindi ms svarbiausias vertybes, ar atlikdami juos mes artjame prie savo galu tinio tikslo. Mes tiesiog darome tai, kas tuo metu mums atrodo btina. Daugeliui i pirmosios kartos paradigma yra vienintel. Toks ke lias yra pats lengviausias, jis nereikalauja dideli pastang. Tai tiesiog malonus plaukimas pasroviui. mons, kurie taip elgiasi, neprisiima

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

169

atsakomybs u savo veiksmus jie teisinasi, es viskas priklauso nuo jiems primetam darbo grafik bei darbotvarki. Pirmosios kartos vadybinink veikla i esms yra neefektyvi. Var omi iorini veiksni, jie danai yra priklausomi, j ema savivert, jie sitikin, kad beveik neturi galimybi kontroliuoti savo gyvenim. Antrosios kartos vadyba numato iek tiek daugiau galimybi. Ji silo rengti iankstinius planus ir grafikus, kalba apie tam tikr atsakomyb u savo gyvenim, nes moko mog bti ten, kur iuo metu jis yra reikalingas". Taiau ir ia veiksmai planuojami neatsivelgiant j svarb, pri oritetus, vertybes ir tikslus. Nors tokius metodus taikantys mons ir turi privalum, j gyvenimas pernelyg priklauso nuo grafik. Treiosios kartos metodai yra kur kas pranaesni. Jie padeda isiai kinti vertybes ir nubrti tikslus. Jie planuoja kiekvienos dienos veik l ir nustato prioritetus. Kaip jau sakiau, tai populiariausi i dien laiko vadybos metodai. Taiau ir jie turi rimt trkum. Vis pirma jie tramdo ms vaiz duot - planuodami kiekvien dien, mes danai nepastebime svar bi dalyk, kuriuos galtume pamatyti turdami galvoje aikesn at eities vaizd. Jau patys odiai kasdienis planavimas" rodo, kad pir muiausia rpinams skubiais darbais - tais, kuriuos turime atlikti tuojau pat". Nors treiosios kartos vadybos metodai padeda isiai kinti prioritetus ir veiksm eilikum, jie neatsako labai svarb klau sim: ar ta veikla apskritai atspindi ms vizij ir pagrindinius ms vaidmenis. Treiosios kartos kasdienis planavimas i esms skatina sprsti skubias I ir III kvadranto problemas bei krizes. Be to, treiosios kartos metodai neduoda atsakymo klausim, kaip racionaliai paskirstyti laik visiems savo vaidmenims. Itin per kraut darbotvarki bei dienotvarki danai nemanoma gyvendin ti, todl mons nusivilia savo veikla ir usiima IV kvadranto darbe liais. Taip pat reikia pasakyti, kad tokia laiko vadyba neigiamai veikia ms santykius - uuot juos kr, mes juos komplikuojame. Nors vis trij kart laiko vadybos metodai turi sav privalum, n vienas i j neskatina remtis teisingais principais, nesilo vis pirma

170

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

usiimti II kvadranto darbais. tai pirmosios kartos ura knygels neleidia pamirti einamj darb. Antrosios kartos susitikim re gistracijos urnalai ir kalendoriai primena mums apie ateities siparei gojimus. O gausyb treiosios kartos plan bei kitoki priemoni padeda isirinkti prioritetus ir skatina rpintis I ir III kvadranto dar bais. Nors daugelis darbo organizavimo specialist pripasta, kad II kvadranto tikslai yra itin svarbs, j siekti treiosios kartos vadybos priemons i esms nepadeda. Ketvirtosios kartos laiko vadyba i ankstesni trij pam visa, kas geriausia. Vis dlto vis pirma turime susikurti nauj paradigm ir gyvenimo centr pastatyti principus. Tada nusprsime, kas mums yra svarbiausia, ir tos veiklos imsims - engsime II kvadrant.

II

KVADRANTO INSTRUMENTAI

II kvadranto veiklos tikslas - efektyvi gyvenimo vadyba. Ji remiasi teisingais principais, padeda atsivelgti gyvenimo misij ir svarbius dalykus suderinti su skubiais, palaiko ms produktyvumo ir vidini itekli pusiausvyr. Tokie tikslai usivertusiems nereikmingais III ir IV kvadranto dar beliais monms gali pasirodyti nepasiekiami. Taiau pats bandymas juos gyvendinti nepaprastai padidins js veiksm efektyvum. II kvadranto veikla turi atitikti eis kriterijus. tai jie:
D a r n u m a s . Js darbai, vizija, gyvenimo misijos teiginiai, vaidme nys, tikslai, prioritetai, planai ir trokimai turi harmoningai derti tarpusavyje. Visada turkite po ranka savo gyvenimo misijos teigi nius, taip pat suraytus vaidmenis ir tikslus, kad galtumte pasitik rinti, jei prireikt. P u sia u sv y r a . Savo veikl turite organizuoti taip, kad ji padt jums isaugoti vairi gyvenimo aspekt pusiausvyr. Nuolatos turkite galvoje visus savo vaidmenis ir niekada nepamirkite svarbiausi gyvenimo ver tybi: sveikatos, eimos, profesinio pasirengimo, asmeninio tobuljimo.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

171

Daugelis moni mano, kad, pasiek skm vienoje srityje, jie kom pensuos neskm kitose srityse. Ar jie teiss? Ar profesin skm at stos jums prarast eim, sveikat ar savigarb? Tikrasis efektyvumas tai pusiausvyros isaugojimas, ir II kvadranto veikla pads siekti io tikslo. II k v a d r a n t o d a r b u s . Jums reikia taip planuo ti vis savo laik, kad daugiausia jo likt II kvadranto darbams, ne vaistykite jo nereikmingiems dalykams, kad vliau netekt sprsti krizi bei problem. Mano supratimu, racionaliausias metodas, lei diantis tai padaryti, yra planavimas savaitmis. B e abejo, galite susi kurti ir kiekvienos dienos darbotvarkes, numatyti prioritetines kiek vienos dienos uduotis, taiau apskritai pagrindinis planas turt ap rpti savaits laikotarp. Planuodami savaitmis kur kas lengviau isaugosite reikiam pu siausvyr, nei planuodami atskirai kiekvien dien. Atrodo, savait yra visuotinai priimtinas ir patogus laiko matavimo vienetas. Verslo bei mokslo staigos, vairiausios visuomenins organizacijos savo dar b organizuoja savaitmis, kurias suskirsto darbo ir poilsio dienas. Pagal judj ir krikioni tikjimo principus vien i septyni dien btina skirti dvasiniams dalykams. Savaitmis planuoja dauguma moni. O treiosios kartos laiko vadybos metodai paprastai silo tik dienotvarkes. Be abejo, dieno tvarks pads jums nusistatyti, kurias uduotis vykdyti pirma, taiau apskritai dienotvarks vis pirma padeda sprsti krizines situacijas. Nesistenkite i vis dienos darb iskirti prioritetini, o sudarykitepai prioritet tvarkarat- tuo atveju geriausia planuoti taip, kad tas tvar karatis aprpt visos savaits veikl.
B e n d r a o r ie n t a c ija m o g ik a sis f a k t o r iu s . Atlikdami

savo darbus ir uduotis, js nuola tos bendraujate su monmis. Jeigu js gyvenimo centre yra princi pai, jums svarbu ne tik efektyviai paskirstyti laik, bet ir efektyviai bendrauti. II kvadranto veikla taip subordinuota, kad bendravimo dalykai visada bus svarbesni u visus kitus. Todl neturtumt jaustis

172

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

kalti, jeigu rpindamiesi pagerinti santykius nevykdte kokio nors suplanuoto punkto.
L ank stum as.

Laiko vadybos metodai neturi varyti js laisvs. Jie turi bti pritaikyti prie js gyvenimo stiliaus, poreiki ir ypatum.
P o r ta ty v u m a s.

Js tvarkaraiai ir gyvenimo misijos teiginiai turi bti visada po ranka. Galbt norsite juos vilgtelti keliaudami, kad netiktai atsiradusias galimybes galtumte palyginti su seniau suplanuotais dalykais, jeigu aplinkybs veria j atsisakyti. Kadangi II kvadranto veikla - tai skms pamatas, mums reikia tam tikro instrumento, kuris t veikl skatint. A sukriau speciali metodik, kuri padeda atsivelgti visus aukiau pamintus eis kri terijus. Taiau iam tikslui tinka ir daugelis treiosios kartos metod. Tie metodai remiasi teisingais principais, ir kiekvienas mogus juos taiko individualiai atsivelgdamas savo vertybes.
B k it e I I
k v a d r a n t o v e ik l o s v a d y b in in k a i

Nors mano tikslas imokyti jus princip, o ne konkrei sk mingos veiklos metod, manau, jums bt pravartu pavelgti, kaip galima suplanuoti vienos savaits veikl remiantis principais ir ver tybmis. II kvadranto veiklos planavimas susideda i keturi dali.
V a id m e n n u s t a t y m a s .

Pirmiausia susiraykite savo svarbiausius vaid menis. Jeigu iki iol apie juos negalvojote, paraykite, kas pirmiausia aus galv. Galbt svarbus yra tas vaidmuo, kuris ireikia js nepa kartojam asmenyb. O gal tai yra vyro, monos, snaus, dukters, net dds ir tetos ar senelio ir senels vaidmenys. Taip pat svarbs vaid menys, kuriuos atliekate banyioje, bendruomenje, darbe. Turkite galvoje, kad kai kurie vaidmenys ne amini. Todl ia suraykite tuos, kuriuos nortumte atlikti kit savait.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

173

tai nedidelis pavyzdys, kaip mons paprastai sivaizduoja savo vaidmenis:

1. Savo individualumo vaidmuo 2. Sutuoktinio ir tvo (motinos) vaidmuo 3. Inovacij skyriaus vadovo vaidmuo 4. Rinkos tyrim skyriaus vadovo vaidmuo 5. Personalo skyriaus vadovo vaidmuo 6. Bendrovs administratoriaus vaidmuo 7. Bendrovs prezidento vaidmuo 8. Aktyvaus bendruomens nario vaidmuo
T ik sl p a s ir in k im a s . Toliau

1. Tobuljanios asmenybs vaidmuo 2. Sutuoktinio vaidmuo 3. Tvo ar motinos vaidmuo 4. Nekilnojamojo turto agento vaidmuo 5. Bendruomens aktyvisto vaidmuo 6. Simfoninio orkestro rmimo tarybos nario vaidmuo

sugalvokite vien ar du svarbius dalykus, kuriuos norite pasiekti per tas septynias dienas atlikdami kiekvien i pasirinkt vaidmen. Tai - js tikslas. Tam tikra i tiksl dalis turt bti II kvadranto darbai. Taip pat jie turt sietis su js gyvenimo misija. Jei gyvenimo misijos teigi ni dar nesuformulavote, tikriausiai vis viena intuityviai jauiate, kuo svarbus jums kiekvienas js atliekamas vaidmuo. Turdami galvoje visos kitos savaits uduotis, galite su planuoti laik, kada jas vykdysite. Pavyzdiui, jeigu ketinate sukurti savo gyvenimo misijos teigini metmenis, galbt norsite tam skirti pora valand sekmadien. Sekmadienis (ar kita diena - tai priklauso nuo js tikjimo ir konkrei gyvenimo aplinkybi) yra tinkamas laikas apmstyti svarbius gyvenimo dalykus, dar syk pamatuoti savo principus bei vertybes. Vienas uduotis js galsite atlikinti tik darbo valandomis, o kitas - tik savaitgaliais, kai vaikai namuose. Ar dabar matote, kodl savaitinis planavimas yra pranaesnis u kiekvienos dienos planavim atskirai?
P l a n a v im a s .

174

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

SAVAITS VEIKLOS PLANO PAVYZDYS: V A ID M EN Y S IR U D U O T Y S

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

175

Isiaikin savo vaidmenis ir nusibr tikslus, dabar galite nusprsti, koki savaits dien gyvendinsite vien ar kit uduot. Savaitinis II kvadranto darb planavimas ne tik padeda jums pasi rpinti svarbiausiais darbais, bet ir palieka laiko lanksiai organizuoti laik, prireikus sprsti nenumatytas problemas, keisti savo sipareigo jimus, isaugoti gerus ir malonius santykius su kolegomis, su artimai siais ir mgautis gyvenimu, - js inote, kad kit savait skmingai atliksite svarbiausius savo gyvenimo vaidmenis. Jei II kvadranto darbus planuojate savait mis, kasdienini darb planavimas veikiau tampa prasmingas grafiko patikslinimas, prioritet koregavimas, - tai padeda sprsti netiktas problemas ar krizes. Kiekvien ryt irdami savaits veiklos plan, js prisimenate svarbiausius vertybmis paremtus sprendimus, atsivelgiate nenu matytas aplinkybes. Galbt nutarsite, kad jums vis dar reikia treiosios kartos laiko vadybos metod, kurie skirsto darbus papunkiui (a, b, c ar 1, 2, 3). Tuo bdu galsite planuoti kiekvienos dienos veikl turdami galvoje visos savaits plan. Neveiksminga bt bandyti nustatyti prioritetus, jei nesiejate j su savo gyvenimo vizija. Tada gali atsitikti taip, kad prioritet su teiksite toms uduotims, kurios, apskritai imant, jums visai nereika lingos. Dabar akivaizdiai matote, kuo skiriasi savaitin principus orien tuotos II kvadranto veiklos vadyba (ketvirtoji karta) nuo atskir die n veiklos planavimo (treioji karta). Taip pat turbt imate suprasti, kad iskirtinis dmesys II kvadranto darbams vis js veikl daro efektyvesn. Itin efektyvi ji tampa tada, kai dera su tinkamais princi pais ir js gyvenimo misijos teiginiais.
K a s d ie n is p a t ik s l in im a s .

176

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

177

178

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

G y v en im a s

pa g a l pr o g r a m

Kalbant programuotoj odiais, galima pasakyti taip: pirmasis protis skatina jus tapti programuotojais, antrasis susikurti progra m, o treiasis - t program pritaikyti. Kad galtumte gyventi pagal t program, turite elgtis valingai, drausmingai ir garbingai. Js sipa reigojate paisyti princip ir vertybi - visa to, kas gyvenimui ir veiklai suteikia prasms. Vykdydami savo savaits program, turite bti tvirti ir nuosekls. Galbt kartais nutarsite padti kitiems monms atlikti nesvarbius III kvadranto darbelius, galbt imsits malonios IV kvadranto veiklos ir pamirite suplanuotus II kvadranto darbus. Tada pasikliaukite savi voka, sine ir imintimi - tai pads jums atskirti, kas i ties yra prasminga.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

179

Kad ir kaip stropiai planuotumte savait, bus atvej, kada js, orientuoti tvirtus principus mons, dl svarbesni vertybi tursite paaukoti kai kuriuos tvarkaraio dalykus. Tegu tokie atvejai nesudrumsia jums ramybs. Veiklos planavimu ir efektyvumu vienu metu buvo labai susiav js mano snus. Kiekviena jo diena buvo tiesiog uversta darbais, veikl jis planavo minuts tikslumu: kada pasiims knygas i bibliotekos, ka da nusiplaus automobil ir visa kita. Jis net suplanavo, kada isiskirs su savo mergina Kerol. Viskas jam klojosi kuo puikiausiai, tik tai atjo metas pasikalbti su Kerol. Juodu draugavo ilgokai, bet snus nusprend, kad j santykiai neturi ateities. Savo efektyvioje dienotvarkje jis buvo skyrs gal deimt penkiolika minui paskambinti jai ir praneti apie savo sprendim. Taiau i inia Kerol buvo labai skaudi. Juodu temptai kalbjosi pusantros valandos. Paskui susitiko, bet vieno susitikimo buvo maa. Abiem isiskyrimas pasirod sunkus ibandymas. Bendraudami su monmis negalite taikyti t pai efektyvumo princip, kuriais remiats dirbdami. Geriems santykiams apibdinti veikiau tikt bdvardis prasmingu o ne efektyvs. Ne kart bandiau isprsti problemas, efektyviai" bendraudamas su nemaloniais ar u sispyrusiais monmis, bet visada sitikindavau, kad tai - neefektyvu. Kartais vienam ar kitam darbuotojui skirdavau deimt minui savo brangaus laiko, kad isprsiau problem, taiau savo efektyvumu" problem sukurdavau dar daugiau. Danai matau, kaip tvai, ypa motinos, labai daug tikisi i savo vaik, taiau laikui bgant nusivilia, nes ie nepateisina vili, o reikalauti ima vis daugiau. Bet prisiminkite, kad viltys danai yra visuomens poreiki veidrodis, o ne j s svarbiausios vertybs ar prasmingi trokimai. Jei antrj prot simte irdin, js natraliai imsite vadovautis savo aukiausiomis vertybmis ir nebijosite dl j pakeisti savo tvar karaio. Js bsite lankstus. Jei reiks, jums bus nesunku prisitaikyti prie pakitusi aplinkybi, js nesikrimsite, kad nepadarte vieno ar kito suplanuoto dalyko.

180

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

K e t v ir t o s io s

k a r t o s v a d y b o s pr a n a u m a i

Viena i prieasi, kodl mons nemgsta treiosios kartos laiko vadybos, yra ta, kad taikydami iuos metodus jie praranda gyvenimo diaugsm, tampa nenuoirds ir nelanksts. Kad spt atlikti visas nusistatytas uduotis, jie aukoja gerus santykius su monmis, nes III kartos paradigma nepaiso principo, teigianio, kad mons yra svar besni u daiktus ar uduotis. Ketvirtosios kartos vadyba, kita vertus, pripasta princip ir ska tina vis pirma prasmingai bendrauti su monmis, o tik paskui siek ti veiklos efektyvumo. Ketvirtosios kartos metodai skatina jus dau giau laiko skirti II kvadranto darbams, gyventi pagal principus, aikiai suvokti savo tikslus ir vertybes, kuriomis nortumte vadovautis da rydami sprendimus. Js planuojate savo veikl savaitmis, uuot pla nav kiekvienos dienos darbus. Uuot naudojsi kelio emlapiu, js naudojats kompasu - jums nereikia smulki nuorod, jums reikia inoti tik krypt. Ketvirtosios kartos laiko vadyba yra pranaesn u treiosios kar tos vadyb penkiais aspektais: Pirma, ketvirtosios kartos vadybayra grstaprincipais. Tai nra vien II kvadranto darb atlikimas ios vadybos metodai padeda jums susikurti centrin paradigm ir ja matuoti vis savo veikl. Antra, js vadovaujats sine, kitaip sakant, nuolatos turite galvo je savo svarbiausias vertybes. Jomis remiats, kai veiklos plano uduo tys ima konfliktuoti tarpusavyje ir jums reikia rinktis. Treia, turdami galvoje savo vertybes, js suformuluojate unikali gyvenimo misij ir nusistatote galutinius tikslus. Kiekviena diena tam pa prasminga. Ketvirta, perprantate savo vaidmenis ir susiejate su jais savo veikl bei tikslus. Ir penkta, savaitinis planavimas prapleia js akirat (taip pat pa lieka galimyb esant reikalui kasdien koreguoti plan), todl yra kur kas pranaesnis u trumpalaik kasdien planavim. Visi ie privalumai skatina jus pirmiausia galvoti apie mogikus santykius bei rezultatus, o tik paskui apie racional laiko organizavim.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

181

S k ir st y d a m i u d u o t is , DIDINATE SAVO PRODUKTYVUM IR ITEKLIUS

(P/GP)

Savo uduotis paprastai atliekame patys arba pavedame jas kitiems. Tai vis pirma priklauso nuo ms pareig darbe bei nuo padties eimoje ir bendruomenje. Sprsdami, kaip suplanuoti laik, kad at liktume numatytus darbus patys, operuojame produktyvumo termi nais. Jei uduotis paskirstome kitiems - operuojame efektyvumo ter minais. Danai mons nelink savo darb pavesti kitiems, nes jais tiesiog nepasitiki. Taiau efektyvus darb paskirstymas yra puiki organizaci n priemon, ji nepaprastai didina veiklos efektyvum. Patikdami tam tikras uduotis gudusiems profesionalams, galite sutaupyti daug laiko svarbesniems savo reikalams. Darb paskirsty mas - tai mogaus ir organizacijos tobuljimas. Kai didiulio parduo tuvi tinklo krjas D. K. Pynis (J. C. Pennney) pamat, kad nebe spja suktis, jis darbus m skirstyti kitiems, ir tai, kaip jis pats sak, buvs imintingiausias jo sprendimas. Jei mokate uduotis pavesti kitiems, vadinasi, taip pat mokate ir bendrauti. Tai yra vieoji pergal ir j galima laikyti ketvirtojo proio dalimi. Slyginai mones galima suskirstyti dvi kategorijas: atlikjus ir vadovus. Gebjimas paskirstyti uduotis kitiems monms kaip tik liudija apie js vadovavimo gdius. Atlikjas siekia norim rezultat (kuo daugiau auksini kiauini) pats. Tvas, plaunantis lktes, architektas, braiantis brinius, sekre tor, spausdinant laik, visi jie yra atlikjai. Taiau tas, kuris nordamas auksini kiauini sukuria plan ir suskirsto darbus kitiems, jau yra vadovas. Tvas, paveds vaikams su plauti lktes, yra vadovas. Architektas, vadovaujantis braiytoj gru pei, yra vadovas. Sekretor, vadovaujanti kitoms sekretorms, taip pat yra vadov. Slyginai galime sakyti taip: atlikjas (gamintojas) per tam tikr laik pagamina vien produkcijos vienet (iplauna vien lkt, para o vien laik ir 1.1.).

182

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

O vadovas, efektyviai paskirsts darbus kitiems monms, per va land gali pagaminti deimt, penkiasdeimt ar imt produkcijos vie net (iplauti lki, parayti laik ir 1.1.).

Kaip matome, kai, uuot atlik uduotys patys, imame vadovauti, efektyvumo sverto atramos takas pasikeiia ir produkcijos ieiga pa didja.
P a s iu n t in u k o "
m etodas

I esms yra du darb paskirstymo bdai: pasiuntinuko" ir prie vaizdo". Arba liepiame atlikti uduot (padaryk t, padaryk an ir sugrs pranek, kaip pavyko"), arba liepiame kontroliuoti, kaip ta uduotis yra atliekama. Daugumai gamybinio produktyvumo kate gorijomis mstani moni bdinga pasiuntinuko" paradigma. Pri simenate istorij apie medkirius, diunglse tiesianius keli? Jie yra gamintojai, atlikjai. Pasiraitoj rankoves jie kimba darb. Jei tokie mons tapt vadovais, jie vis viena mstyt kaip atlikjai. Jie nemo ka paskirstyti kitiems darb taip, kad ie jaustsi atsakingi u rezulta tus. Kadangi atlikjai pirmuiausia rpinasi konkreiais darbo meto dais, u rezultatus jie atsako patys.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

183

Kart panaiai pasielgiau pats. Tada su eima slidinjome vandens slidmis. Mano snus, puikus slidininkas, buvo ant vandens, o a vai ravau valt. Padaviau Sandrai fotoaparat ir papraiau nufotografuoti sn. Pirmiausia pasakiau, kad ji nefotografuot atsitiktini akimirk, nes buvo lik nedaug juostos. inodamas, kad ji nra prityrusi paveiksluotoja, a iek tiek smulkiau paaikinau, kaip naudotis fotoapa ratu. Dar pridriau, kad ji palaukt ir fotografuot tik tada, kai saul nuvies ms valt, o ms snus oks per bang arba pasieks alkne vanden. Kuo daugiau galvojau apie besibaigiani juost ir monos nepaty rim, tuo labiau jaudinausi. Galiausiai pasakiau: Zinai, Sandra, bus geriau, jei a tiesiog pasakysiu tau, kada pa spausti mygtuk. Gerai? Paskui a kelias minutes kaliojau: Dabar! Fotografuok dabar! Ne! Palauk! Kol kas nefotografuokT Bijojau, kad jei kas sekund nenurodinsiu jai, nieko gera neieis. Toks mano elgesys - tai pasiuntinuko*1paradigma, arba tiesiogi ns prieiros metodas. Taip elgiasi daugelis vadov. Taiau ar toks bdas i ties padeda geriau adikti darbus? Keli moni darb vienu metu galite kontroliuoti, jei vis laik, kol jie dirba, turite bti alia? Yra kur kas geresnis ir daug efektyvesnis darb paskirstymo metodas. Jis remiasi pasitikjimu kito mogaus nuovokumu, vaizduote, sine ir valia.
P r ie v a iz d o "
m etodas

Paskirdami mog atsakingu u kok nors darb (prievaizdo metodas), js pripastate, kad jums svarbs rezultatai, o ne darbo metodai. Bdami atsakingi u rezultatus, mons patys laisvai ren kasi, kaip atlikti darbus. Galbt iekodami tinkam moni iek tiek sugaiite, taiau tokios laiko snaudos yra pateisinamos js perkeliate efektyvumo sverto atramos tak ir padidinate savo pro duktyvum.

184

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Skirdami mog atsakingu u vien ar kit darb, turite gerai numa tyti penkis aspektus, taip pat sitikinti, ar js patiktinis visa tai gerai suprato. tai penki prievaizdo1 1metodo aspektai, penki elementai: Suprantamai iaikinkite savo patiktiniui, ko i jo norite, pabrkite, kad jums svarbs rezultatai, o ne metodai. Ne gailkite tam laiko ir kantrybs. Aikindami pasitelkite vaizduot ir sukurkite norimo rezultato vaizd. Papraykite patiktinio apibdin ti, kaip jis sivaizduoj savo busimj darb.
N o r im i r e z u l t a t a i . G a ir s . Nubrkite bendrsias gaires, kuriomis remdamasis js pati ktinis turt veikti. J neturt bti daug, jos neturt tapti js primetamais darbo metodais. Js nustatote tam tikras neperingtinas ribas, kurias formuoja vertybs arba tos veiklos praktika, - t dalyk btina paisyti. Jei inote, kaip atliekant darb ivengti konkrei klaid, pasa kykite. Bkite garbingi ir atviri - spkite, kur gali bti seklumos, kur gali tykoti laukiniai vrys. Juk nenorite, kad kasdien i naujo bt irandamas dviratis. Leiskite savo patiktiniams pasimokyti i js ir i kit moni klaid. spkite apie klystkelius, patarkite, ko geriau nedaryti, bet nesakykite jiems, k daryti. Veikiau reikalaukite i j atsakomybs u rezultatus - kad pasikliaudami js gairmis jie padaryt visk, k gali. I t ek lia i . Nurodykite savo patiktiniui, kokiais mogikaisiais, finan siniais, techniniais ir organizaciniais itekliais jis gali naudotis, siekda mas js norim rezultat.

A tsak o m yb.

Nustatykite standartus, pagal kuriuos vertinsite patik tinio darb, ir grafik, kada jis turt pateikti jums ataskaitas. Informuokite patiktin, koks atpildas (pinigai, auk tesns arba emesns pareigos, moralinis paskatinimas, nuobaudos) jo laukia u gerai ar blogai atlikt darb.

A t l y g in im a s .

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

185

Papasakosiu, k patyriau prie kelet met, kai pavediau atlikti vien uduot savo snui. Vyko eimos susirinkimas. Ant sienos tur jome pasikabin suraytus eimos gyvenimo misijos teiginius, kad nuo latos galtume savo planus derinti su svarbiausiomis bendromis ver tybmis. Ant raomosios lentos suraiau artimiausius ms tikslus ir kon kreius veiksmus, kaip j sieksime. Pakui miau klausinti, kas gali atlikti t ar kit uduot: - Kas nueis bank ir sumoks eilin mok u namo paskol? paklausiau ir ikart susivokiau, kad buvau vienintelis, pakls rank. - Kas sumoks u draudim? maist? automobilius? - rodsi, kad ios uduotys rpjo tik man vienam. - Kas maitins kdik? - susidomjimas iuo darbu buvo didesnis, taiau j atlikti galjo tik mano mona. Kai perirjome vis sra, paaikjo, kad mama ir ttis per sa vait turs dirbti ilgiau negu eiasdeimt valand. Taigi tapo akivaiz du, kad likusius darbus bus privalu atlikti kitiems eimos nariams. Mano septynmetis snus Stephenas pasisil priirti kiem. Prie paskirdamas jam i uduot, nutariau isamiai iaikinti jos specifik. Norjau, kad snus inot, kaip turt atrodyti gerai priirimas kiemas. Todl isiveds j laukan, parodiau kaimyn sklyp. - Pavelk, snau, - tariau. - Ar matai, koks alias ir varus kiemas? Kaip tik toks turi bti ir msikis: alias ir svarus. O kaip jis atrodo dabar? Ar matai, koks jis margas? O mes norime, kad ms kiemas bt alias ir varus. Kaip padarysi kiem ali, ia jau tavo reikalas. Daryk, k nori, tik nedayk ols aliai. Vis dlto galiau pasakyti, k daryiau tavo vietoje. - Tai k tu darytum mano vietoje, tti? - Laistyiau vej laistytuvu. Bet jei nori, gali laistyti arna ar kibi ru. Man visai nesvarbu. Svarbu, kad veja bt alia. Supratai? - Supratau. - Dabar isiaikinkime, kok kiem galima pavadinti variu. varus kiemas yra toks kiemas, kuriame neprimtyta joki iukli: popierli,

186

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

juosteli, ap, kauliuk ir panai dalyk. Gal imkime ir sutvarky kime kiem dabar, kad gerai inotum, kaip jis turi atrodyti. Tada mes pasimme po popierin maiel ir surinkome iukles vienoje kiemo pusje. - Dabar pavelk kit kiemo pus. Ar matai, kaip jos skiriasi? Viena vari, o kita - ne. - Palauk! - suuko snus. - Ten, u krmo, matau popieri! - aunuolis! Net nepastebjau ten numesto laikraio. Geras akis turi, snau. Dabar, prie nusprsdamas, ar imsiesi io darbo, paklau syk, k pasakysiu. Kai pradsi dirbti, a daugiau kiemu nesirpinsiu. Patiksiu darb tau. Patikti, vadinasi, tikti, kad tu tikrai visk atliksi gerai. Dabar atsakyk man, kas bus tavo virininkas? - Tu, tveli? - Ne, ne a - tu pats bsi savo virininkas. Argi tau patinka, kai mama ir ttis vis laik tau nurodinja, k turi daryti? - Visai nepatinka. - Mums taip pat nepatinka tave raginti. Dl to kartais susipyksta me, tiesa? Taigi, inok, kad esi pats sau eimininkas. Na, o dabar atspk, kas bus tavo padjjas? -Kas? - A, - atsakiau jam, - o tu bsi mano virininkas. -A r a? - Taip, tu. Taiau a turiu maai laiko, danai bnu ivyks. Bet kai bsiu namuose ir tursiu laiko, visada tau padsiu. Padarysiu vis k, ko mans papraysi. - Gerai! - Dabar spk, kas vertins tavo darb? -Kas? - Tu pats vertinsi savo darb. - Ir vl a? -T aip, tu. Du kartus per savait kartu apirsime kiem, tu man parodysi, kaip tau sekasi. Kokiais kriterijais vadovausiesi, vertindamas savo atlikt darb? - Kiemas turi bti alias ir varus.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

187

- Puiku! iuos odius a kartojau dvi savaites, kol sitikinau, kad jis jau pasiruos imtis darbo. Galiausiai atjo ilgai laukta diena. - Sutarta, snau? - Sutarta. - Koks bus tavo darbo tikslas? - Kad bt alia ir varu. - Kas, tavo supratimu, yra alia? Snus parod kaimyno kiem. - Tai to kiemo spalva. - O kas yra varu? - Kai nra joki iukli. - Kas tavo virininkas? - A pats. - O padjjas? - Tu, kai tursi laiko. - Kas vertins tavo darb? - A pats. Mes apirsime kiem du kartus per savait ir tu pama tysi, kaip man sekasi. - Ir pagal k vertinsi savo darb? - irsiu, ar kiemas tikrai alias ir varus. Tada nepasakiau, koks atpildas jo laukia u darb. Vis dlto ne abejojau, kad tokia atsakinga veikla tikrai verta atlyginimo. Por savaii mokms i dviej odi - alia ir varu", ir a nutariau, kad pagaliau jis pasirengs prisiimti atsakomyb. Taiau etadien snus kiemo netvark. Netvark nei sekmadie n, nei pirmadienin. Kai antradien, vaiuodamas darb, nuvel giau kiem, maiau netvarking vej ir nuo kaitrios liepos sauls pageltusi ol. Jis btinai pasirpins viskuo iandien, pamaniau. Galjau suprasti, kodl snus nieko nedar etadien - tai buvo ms galutinio susitarimo diena. Taiau buvo visikai neaiku, kodl jis netvark kiemo pirmadien. Na, o iandien jau antradienis. ino ma, iandien jis btinai pasirpins kiemu. Juk dabar vasara, ir laiko jis turi valias.

188

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Nekantravau grti namo ir pavelgti pasikeitus kiem. Taiau kai sukau ms gatv, jau i tolo pamaiau, kad kiemas nuo ryto n trupuio nepasikeit. O mano snus kaip niekur nieko aid parke kitoje gatvs pusje. To jau buvo per daug! Po dviej savaii pasirengimo, po vis jo paad nebuvo joki rezultat. Jauiausi labai nusivyls jo elgesiu. Kad kiemas atrodyt graus, buvo investuota nemaai pinig, dta daug darbo. Buvo skaudu irti, kaip ms pastangos eina perniek veja dista ir vysta. Lyg tyia kaimyno veja atrod nuostabiai. Suirzau ne juokais. Buvau netgi pasiruos grietai jam sakyti: Snau, eik ir tuojau pat surink iukles, ojei ne... Puikiai inojau, kad taip pasielgdamas gausiu auksin kiauin. O kaip sis? Ar taip skiepysiu snui pareigos jausm? Todl susilaikiau ir nutaiss dirbtin ypsen paaukiau j i kita pus gatvs: - Labas, snau. Kaip sekasi? - Gerai! - atsak jis. - O kaip tau sekasi tvarkyti kiem? - paklausiau ir ikart supratau, kad sulauiau mudviej susitarim. Ne taip tarms vertinti jo darb. Ne taip buvome sutar. Todl snus, pajuts, kad ir jis gali lauyti susitarim, sumelavo: - Puikiai, tveli. A net prikandau lp, o po piet tariau: - Snau, silau padaryti taip, kaip buvome sutar. Apirkime kartu kiem, ir tu man papasakosi, kaip tau sekasi tvarkytis. Kai pasukome dur link, pastebjau, kad jo smakriukas m vir pti, akys pritvino aar, o ijs kiem jis m verklenti. - Man labai sunku, tti! Kas ia sunkaus, pamaniau, tu ju k n pirto nepajudinai! Taiau puikiai supratau, k jis turi galvoje. Jam buvo sunku prisiversti atlikti savo pareig, sunku susidrausminti. Tada jo paklausiau: - Gal nortum, kad padiau? - Tikrai gali man padti, tveli? - niurkteljo jis nosimi.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

189

- Bet juk taip mes tarms, tiesa? - Tu sakei, kad padsi man, kai tursi laiko. - Na, dabar kaip tik turiu laiko. Snus nubgo nam ir gro neinas dviem maieliais. Vien pa dav man. - Ar galtum surinkti tas iukles? ir jis baksteljo pirtu eta dienio vakarlio liekanas. - Kai jas pairiu, mane ima pykinti! Nujau ir surinkau visas iukles - patenkinau jo praym. Manau, kaip tik tada jis perprato ms susitarimo esm ir m elgtis kaip tikras kiemo eimininkas. Snus m savarankikai rpintis kiemu - per vis vasar mano pagalbos jis papra gal tik por trejet kart. Kiemas tapo alesnis ir varesni, negu buvo tada, kai j priirdavau a. Jis net kartais pasa kydavo savo broliams ir seserims, kad ie nemtyt ant ols kramto mos gumos ir popierli. Pasitikjimas - pati veiksmingiausia motyvacija. mogus, kai juo pasitikima, atskleidia geriausius savo bruous. Taiau prie pelnyda mas pasitikjim, mogus turi pasiekti tam tikr profesionalumo ir imanymo rib. Neabejoju, kad tinkamai paskirsius uduotis, iloia abi puss - ir darbo vadovas, ir jo atlikjas. Mano nuomone, eimos gyvenimas yra gerai organizuotas tada, kai kiekvienas eimos narys turi savo pareigas, kurioms atlikti jis kasdien skiria madaug valand. Taiau kiekvienas turi jausti atsakomyb u padaryto darbo rezultatus, o ne tik rpintis, kad darbas bt atliktas. Svarbiausia kokyb, o ne kiekyb. inoma, js geriau sutvarkytumte kambar u savo vaik, taiau jums kur kas svarbiau imokyti vaik tvarkos. Mokymas uima daug laiko, taiau sugaitas laikas ateityje atsipirks imteriopai. Toks metodas - tai visikai nauja darbo paskirstymo paradigma, ji i esms keiia moni santykius: pavaldinys tampa pats sau virinin kas ir atsakingai bei siningai atlieka darbus taip, kaip buvo sutarta. Prievaizdo1 1metodas remiasi tam tikrais bendrais principais, kuriais vadovaujasi patiktinis. Nesubrendusiems monms js paprastai

190

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

neaikinate, koki norite rezultat, o tiesiog duodate konkreius nu rodymus, pateikiate daugiau pagalbos priemoni ir daniau tikrinate j darb. Brandesniems monms js galite skirti sunkesni uduo i, duoti maiau nurodym, reiau kontroliuoti. Mokjimas paskirstyti darb yra geriausias efektyvios vadybos ro diklis ir asmenybs bei organizacijos tobuljimo pamatas.
I I KVADRANTO PARADIGMA

Efektyvi vadyba pavedant dal darb kitiems - tai ne koks nors specialus metodas, technika ar dirbtina priemon. Tas gebjimas b dingas monms, kurie vis pirma dmes telkia II kvadranto veikl, kitaip sakant, jie organizuoja veikl atsivelgdami darb svarb, o ne skub. Knygos gale pateikiau pratim II kvadranto darbo diena", kur atlik akivaizdiai sitikinsite, kaip i paradigma gali i esms pakeisti js darbo efektyvum.* II kvadranto paradigma nepaprastai ugdo js veiklos organizavi mo gdius, js imokstate kiekvien savait planuoti atsivelgdami savo prioritetus, js odiai ima nesiskirti nuo js darb, o skm vis maiau priklauso nuo kit moni ar aplinkybi. domu, kad visi septyni proiai bdingi II kvadranto veikl orien tuotiems monms. Visi jie fundamentaliai svarbs; jei jais remsits nuolatos, nepaprastai pagerinsite savo gyvenimo kokyb.
P a t a r im a i

1. Pasvarstykite, koki II kvadranto veikl turtumte nuolatos vyk dyti, kad i esms pakeistumte savo gyvenimo kokyb. Usiraykite ir sipareigokite j vykdyti. 2. Nusibraiykite laiko organizavimo lentel ir pabandykite vertinti, kiek procent savo laiko skiriate kiekvienam kvadrantui. Tuomet
* Zr. B pried.

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

191

iskirstykite trij dien laik penkiolikos minui atkarpomis. Ar tiek, kiek mante? Ar esate patenkinti gautais rezultatais? K nor tumte pakeisti? 3. Sudarykite sra darb, kuriuos galtumte pavesti kitiems, taip pat susiraykite mones, kurie galt bti js patiktiniai. Isiaikinkite, k turite padaryti, kad pradtumte darb paskirs tymo proces. 4. Pasinaudoj 192-193 p. pateikiama lentele*, susiplanuokite kitos savaits veikl. Susiraykite savo vaidmenis ir tikslus. Savaits gale vertinkite, kiek js suplanuoti kasdieniniai darbai siejosi su js svarbiausiomis vertybmis ir tikslais. 5. sipareigokite planuoti savo darbus savaitmis, skirkite special laik tokiam planavimui. 6. Jei dar netaikote ketvirtosios kartos laiko vadybos metod, pasi stenkite juos valdyti. 7. Perirkite grafik II kvadranto darbo diena" (B priedas) ir pa analizuokite, koki tak js veiklai daro II kvadranto paradigma.

* Daugiau lenteli rasite iuo elektroniniu adresu: www.franklincovey.com (aut.).

192

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

p i l d y k i t e

l e n t e l

ir

s u p l a n u o k i t e

k i t o s

s a v a i t s

v e i k l

III PROTIS PRADK NUO SVARBIAUSI DALYK

193

Antradienis

Treiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

etadienis

ios dienos prioritetai

sipareigojimai

8
9

8
9

8
9

8
9

8
9

10 1 1 12 1 2
3 4 5

10 1 1 12 1 2
3 4 5

10 1 1 12 1 2
3 4 5

10 1 1 12 1 2
3 4 5

10 1 1 12 1 2
3 4 5

6
7

6
7

6
7

6
7

6
7

8
Vakaras

8
Vakaras

8
Vakaras

8
Vakaras

8
Vakaras

UPILDYKITE

LENTEL

IR S U P L A N U O K I T E

KITOS

SAVAITS

VEIKL

I I I dalis

V ie o s io s P ergals

a r p u s a v io p r ik l a u s o m y b s

PARADIGMOS
Be pasitikjimo negali bti draugysts, be garbingumo negali bti pasitikjimo.
- Sa m u e l Jo h n s o n

P rie praddami aikintis, kas tai yra vieosios pergals, prisiminki me, kad konstruktyviai vienas nuo kito priklausyti gali tik nepriklau somi mons. Pirmuiausia asmenins pergals, tik paskui - vieo sios. Pirma aritmetika, paskui algebra. dabartin savo gyvenimo etap neokome i neinia kur iki jo ved ilgas kelias. J reikia nueiti vis ir veikti visas klitis, jame nra apylank, jo niekaip nesutrumpinsi. O aplink save regime daugyb suduusi likim ir lugusi santy ki - taip vyksta todl, kad mons nori atsidurti skms stotelje neveik iki jos vedanio kelio. Tiksl galime pasiekti tik nukeliav vis keli, ir niekaip kitaip. Prie kelet met, kai vediau seminar Oregone, prie mans pri jo vyrikis ir tar: - inote, Stephenai, man js seminarai neteikia jokio malonumo. A suklusau. - Pavelkite dalyvius, - ts jis, - i nuostabi pakrant, jr... O a ia kitau ir galvoju apie tai, kaip vakare man paskambins mo na ir ims mane griauti. Ji man surengia tikr apklaus: Kur pusryia vau? Kas dar su manimi buvo? Ar vis ryt buvau seminare? Kaip

198

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

praleidau popiet? Kur linksminausi vakare? Kas buvo su manimi? Apie k mes kalbjoms? Taiau i ties ji nori suinoti tik vien dalyk, nors nedrsta to tiesiai paklausti - ar a jai nemeluoju, ar kas nors gali patvirtinti mano odius. Kaskart, kai bnu ivyks, ji nuo lat mane kankina tokiais savo skambuiais. O iaip man ia labai pa tinka. Jis i ties atrod labai nelaimingas. Kur laik tyljome. Paskui jis pasak labai dom dalyk. - Manau, kad visus atsakymus ji kuo puikiausiai ino, - tar jis nedrsiai. - Panaiame seminare susipainau su ja... na tuomet buvau veds kit moter! Kur laik svarsiau, k jis pasak, tada atsakiau: -J s tikriausiai iekote greit pagalbos priemoni, tiesa? - K turite galvoje? - Na, nortumt tiesiog pasiimti atsuktuv, atidaryti monos gal v ir pertvarkyti jos poir, tiesa? - Ak, bt puiku! - pralinksmjo jis. - Juk ji neteisi, kad taip vis laik mane tardo. - Mielas drauge! odiais, ko gera, neisprsite problemos, kuri sukrte savo elgesiu. Kalbame apie kardinalius paradigmos poslinkius. Be abejo, galima imokti tam tikr bendravimo ir socialinio elgesio technik, taiau to yra maa - btina isiugdyti atitinkamus bdo bruous. Js negalite uauginti vaisi, jei augalas neturi akn. Tai eilikumo principas: tik laimj asmenin pergal, js galite siekti viej pergali. Savikon trol ir drausm - tai ger santyki pamatas. Sakoma, kad mogus pirma turi patikti pats sau, o paskui - ki tiems. I dalies tas tiesa, taiau save dar reikia painti, antraip kaipgi mylsite mog, kurio nepastate". Tada meil sau galsite tik si teigti, o taigos poveikis bna nenatralus ir trumpalaikis. Savimeil (paia geriausia io odio prasme) ir savigarba atsiranda tada, kai mogus ima save painti ir tampa ities nepriklausomas. Tai yra pirmieji trys proiai. Nepriklausomyb - tai pergal. O tarpusavio

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

199

priklausomyb - tai pasirinkimas, kur gali padaryti tik nepriklauso mi mons. Nepasiekus tikros nepriklausomybs, neimintinga net bandyti mokytis prasmingo bendravimo meno. Vis dlto mons ban do, kartais jiems tarsi pasiseka, taiau kai kyla problem, jie neturi reikiamo dvasinio pamato, kad sugebt jas isprsti. Pagrindin bendravimo sudedamoji yra ne ms pasakyti odiai ir ne atlikti veiksmai. Jei odiai ir elgesys yra dirbtiniai bendravimo metodai {visuomenin etika) ir nekyla i ms savivokos (charakterio etika), kiti mons pajaus js dviveidikum. Mes paprasiausiai ne tursime pamato, btino efektyviai tarpusavio priklausomybei. Taigi nordami imokti bendrauti, turime pradti nuo savs ir nuo savo takos rato. Tik tap nepriklausomi - iniciatyvs, orientuoti teisingus pricipus, vedami vertybi, sugebantys planuoti ir gyvendin ti tai, kas mums svarbiausia, - mes galime pasirinkti savitarpio pri klausomyb, kitaip sakant, siekti turting, tvirt ir produktyvi san tyki su kitais monmis. velgdami ateit, mes regime visai kit bties lygmen. Asmenin nepriklausomyb suteikia mums galimyb umegzti naujus ir labai prasmingus santykius, siekti produktyvumo, tiesiogiai proporcingo dtam darbui, tarnauti kitiems, mokytis ir tobulti. Taiau iame kelyje skm ir laim ms laukia daugiausia klii, jame mes pa tiriame daugiausia skausmo ir nusivylim. Neturdami vizijos, nebdami lyderiai ir nemokdami organizuo ti savo gyvenimo, mes danai met metus keniame chronik dvasi n skausm. Nors kartais ir imams laikin priemoni skausmui nu malinti, gal gale prie jo prantame ir tokia bsena mums ima atro dyti normali. Kai ikyla bendravimo problem, is skausmas gali bti labai stip rus, netgi nepakeliamas. Tada bandote imtis greitosios pagalbos" prie moni ir metod - dirbtini bendravimo technik. Mes net nepagal vojame, kad skausmas atsiranda dl svarbesni prieasi, dl sen neisprst problem. Tol, kol gydysime vien simptomus, o ne lig, pastangos bus bergdios, netgi duos prieing rezultat prislopin dami skausm, mes tik dar giliau slpsime lig.

200

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kalbdami apie efektyv bendravim, prisiminkime ms anks tesn efektyvumo apibrim. Mes jau sakme, efektyvumas - tai P/ GP pusiausvyra, svarbiausias pasakos apie stebukling s dorovinis nurodymas. Esant savitarpio priklausomybei, auksinis kiauinis - tai efektyvu mas, nuostabus sinerginis efektas, nuoirdaus bendravimo su kitais monmis rezultatas. Nordami gauti auksini kiauini, privalome rpintis simi. Turime kurti ir puoselti santykius, nuo kuri pri klauso ms rezultatai. Taigi prie pereidamas nuo angini dalyk prie ketvirtojo, penk tojo ir sstojo proi, norjau pasilyti jums vien metafor, kuri labai tiksliai iliustruoja, kas tai yra P/GP pusiausvyra ir tarpusavio priklau somyb.
P a s it ik jim o
s sk a ita

Visi inome, kas yra pinigin banko sskaita: mes kaupiame finan sinius iteklius ir jais pasinaudojame, kai prireikia. Taiau esama ir emocini sskait. Tai metafora, ireikianti pasitikjimo kiek", kur mes investuojame" santykius. Jeigu esu paslaugus, malonus, siningas, jei laikausi odio, tai pervedu naus pasitikjimo bank - kaupiu pasitikjimo rezerv. Js vis labiau manimi pasitikite, todl, kai prireikia, js pasitikjimu galiu pasinaudoti. Galiu net kartais klysti - pasitikjimas, kur usi tarnavau anksiau, kompensuos mano klaidas. Galiu nemokti su prantamai paaikinti, ko noriu, bet js mane vis viena suprasite. Nesieisite dl vieno ar kito neapgalvoto odelio. Kai pasitikjimo re zervas didelis, bendravimas bna lengvas, malonus ir efektyvus. O tai jeigu esu nepaslaugus, nuolat pertraukinju jus, greitai usiplieskiu, nuolatos isisukinju ir panaiai, ir visa kita, tai sskaita ban ke, suprantama, bus tuia. Pasitikjimo nebus. Tad kokios veikimo laisvs galiu tada tiktis? Jokios! Toks bendravimas tolygus vaikiojimui po min lauk. Turiu gerai pagalvoti ir pasverti kiekvien od, prie j tardamas. Turiu

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

201

nuolat isisukinti ir saugotis. Deja, taip bendrauja daugelis sutuokti ni ir daugelio organizacij personalas. Jei nuolatos nepapildysite pasitikjimo banko sskaitos, js san tuoka ims silpnti. Turtingus, spontanikus santykius ir pasitikjimu paremt bendravim gali pakeisti slogus buvimas kartu, kai du mo ns i paskutinij stengiasi vienas kit paksti. Vliau sutuoktiniai ima pyktis, atsiranda btinyb gintis. Kyla odiniai karai, trankomos durys. Sutuoktiniai liaujasi kalbtis, ima gailtis savs. Tokiomis al tojo karo slygomis jie gyvena kartu tik dl vaik, dl sekso, i bai ms, kad kiti j nepasmerkt. Arba santuoka gali baigtis ilgais ir ne maloniais teismais, kurie danai bna panas dviej moni kar. O juk santuoka - tai galimyb umegzti itin prasmingus dviej moni santykius. Tai P/GP pusiausvyros principas, tai - vyturys. Taiau jis ne tik parodo keli, bet ir tampa klitimi, j kuri atsitrenk sudutame. Kad santuoka ir eima klestt, btina nuolat pildyti emocines sskaitas. Drauge gyvenant, reikia didesni dvasini investicij, kad santykiai bt tvirti. Kadangi sutuoktiniai tarpusavyje ir su vaikais bendrauja kas dien, kas minut, tai danai kyla vairi nenumatyt situacij, todl eimos nari pasitikjimo limitas, jei nepapildomas, gali nepastebimai isekti. Ypa tai pasakytina apie santykius su savo vaikais. Sakysime, js turite paaugl sn, su kuriuo paprastai kalbate taip: Susitvarkyk kambar. Usisagstyk markinius. Pritildyk radij. Nu eik parduotuv. Neumirk ineti iukli!" Taip bendraudami pa sitikjimo limit labai greitai ieikvosite. Dabar sivaizduokite, kad js snus ruoiasi daryti sprendim, tursiant takos visam jo tolesniam gyvenimui. Taiau vienas kitu js jau nebepasitikite, bendraujate nedaug ir mechanikai, i proio, tad vargu ar js snus ryis kreiptis jus patarimo. Galbt js ir turite pakankamai iminties bei patirties, kad padtumte, taiau, kadangi pasitikjimo balansas neigiamas, js snus veikiausiai pada rys trumparegikus ir netikusius sprendimus, nes vis pirma remsis emocijomis.

202

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kaip pildyti emocines sskaitas? Pasitaikius progai, padarykite s nui vien kit paslaug - nupirkite riedleni urnal, jei jis domisi iuo sportu, arba tiesiog pasisilykite padti adikti koki uduot. Galite nueiti kin arba kavin. Savo sskaiton pervesite nema pasitikjimo indl, jei kartais snaus iklausysite - nesmerkdami, ne mokydami ir nepasakodami, kaip btumte pasielg jo vietoje". Pa sistenkite tiesiog iklausyti ir suprasti. Tegul snus jauia, kad jis jums svarbus, kad laikote j asmenybe. Galbt ne i karto sulauksite norimo atsako. Galbt snus kur laik js pastangas irs tariai. Kas tam tiui pasidar? Kok metod kart ruoiasi pritaikyti mano mama? Bet jei js pastan gos nuoirdios, tuia sskaita pasitikjimo banke netrukus ims pil dytis. Prisiminkite: greitosios pagalbos priemons tai tik miraas. Geri santykiai atsiranda ne i karto, tam reikia laiko ir pastang. Jeigu nekantrausite ir nesulauk norimo atsako imsite priekaitauti dl tariamo snaus nedkingumo, savo pasitikjimo sskait kaipmat ieikvosite sunaikinsite visk, k gera buvote pasiek. Tiek aukojausi, tiek dl tavs padariau, o tu toks nedkingas! Mes stengms bti tau geri, o kaip tu mums atsidkoji? Tiesiog negaliu patikti, kad gali taip elgtis! Be abejo, sunku neprarasti kantrybs. Ir ne visada bna lengva ak tyviai veikti savo takos rate - puoselti dygstanius daigus ir nerauti gli vien tam, kad sitikintumte, ar sveikos aknys. I ties nra jokio greito bdo, kaip sukurti prasmingus santykius. Santyki raida lta, tad juos kurdami negailkite dvasini investicij.

ei

b d a i , k a ip p a p il d y t i s sk a it

Dabar kalbsime apie eis bdas, kaip papildyti pasitikjimo ban ko sskait. Supraskite kit mog Pastangos suprasti kit mog, ko gera, yra vertingiausias pasitik jimo sskaitos indlis. Danai tik neus indl galimi visi kiti. Jei

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

203

nesuprasite bendravimo partnerio, js net neinosite, k jis laiko in dliu". Kas jums atrodo prasminga, kitiems gali bti vieni niekai. Ir tada, uuot pasitikjimo sskaita papild, js j dar labiau ieikvosite. sivaizduokite, kad esate usim kokia nors be galo svarbia veikla (tiksliau, jums atrodo, kad ji svarbi), ir tai siveria eiametis snus. Jis nori, kad pasirpintumte kokia nors smulkmena (jums taip atro do), taiau i ties jam tai labai svarbus dalykas. Kito mogaus verty bes ia padeda suprasti antrasis protis, o treiasis protis skatina skirti joms laiko. Kai atkreipiate dmes eiameio snaus vertybes, js parodote, kad j suprantate, ir tai yra didiausias js pasitikjimo indlis. Vieno mano draugo snus labai avjosi beisbolu. O draugui beis bolas visai nerpjo. Vis dlto vien vasar jis su snumi aplank visas pagrindines lygos varybas. Tam jis sugaio eias savaites ir paklojo nemaai pinig, taiau jie nepaprastai suartjo. Kai draugas gro, paklausiau jo: - Ileidai krv pinig, ar tikrai taip myli beisbol? - Anaiptol, - atsak jis, - bet a labai myliu savo sn. Kitas mano draugas, koledo profesorius, siaubingai nesutar su snumi. Profesorius, vis gyvenim links mokslus, pyko, kad s nus vaisto laik dirbdamas rankomis, o ne galva. Snus jautsi at stumtas, pasmerktas, tad suprantama, kad tvu jis pasitikjo menkai, o is dl to labai krimtosi. Kart jam paaikinau, kad artimo mogaus prioritetai turt tapti ir jo prioritetais, jei jis nori isaugoti gerus tarpusavio santykius. Pro fesorius gerai perprato io teiginio esm. Jis sugalvojo pastatyti di diosios kin sienos model ir juo apjuosti savo nam. ne juokais sudting darb juodu su snumi dirbo daugiau nei pusantr met. Per t laik snus iaugo neigimo period ir panoro lavinti savo prot. Vis dlto svarbiausia buvo tai, kad bendra veikla juos labai suartino. Bendravimas, anksiau kls tiek rpesi, dabar snui ir tvui teik vien diaugsm ir malonum.

204

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Mes link manyti, kad kit gyvenimas panaus j ms - manome, kad kiti nori to paties, ko ir mes norime, kad tai, ko mes siekiame, turt siekti ir kiti. Tai ypa ydinga bendraujant su vaikais. Koks veiksmas laikytinas pasitikjimo indliu, mes sprendiame remdamiesi dabartiniais savo norais ar trokimais - arba norais, kuriuos turjome bdami j amiaus. O kai jie ms pagalbos nepriima, nelaiko jos ms indliu, mes skubame sieisti ir nuleidiame rankas. Auksin taisykl teigia: Su kitais elkits taip, kaip nortumte, kad jie elgtsi su jumis." I esms i taisykl moko pirmuiausia mo nes suprasti, ir tik tada stengtis jiems padti. Vienas puikus tvas kart pasak: Su visais vaikais elkits vienodai, taiau su kiekvienu skir tingai." Rpinkits maais dalykais Nepaprastai santykius suildo maos paslaugls. Ir atvirkiai nedraugikas ar nerpestingas poelgis, atrodyt, tikras mamois, kar tais visai itutina pasitikjimo banko sskait. Bendraujant su mo nmis svarbs yra net menkiausi dalykai. Gerai prisimenu vien vakar, kur prie daugel met praleidau su savo snumis. Mes susirengme vien t ivyk, kai eidavome ki n, gimnastikos ar imtyni varybas, valgydavome derainius ir ger davome apelsin sultis. Kai irjome film, ynas (jam tuomet buvo ketveri), usndo kdje. Film baigme irti dviese - a ir Stephenas, kuriam tuo metu buvo eeri. Kai filmas baigsi, pamiau yn ant rank, nune iau automobil ir paguldiau ant upakalins sdyns. Naktis buvo vsi, todl nusivilkau vark ir velniai j apklojau. Grome namo, a paskubomis neiau yn vid, paguldiau lovel, uklojau antklode ir stropiai ukamiau plyius. Stephenas ap sivilko naktinius markinukus, isival dantukus ir atsigul. Prisdau alia, nordamas pakalbti apie vakar, praleist drauge. - Na, Stephenai, ar tau patiko vakaras? Patiko, atsak is.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

205

- Ar smagu buvo? - Smagu. - Kas tau patiko labiausiai? - Neinau. Gal batutas. - Tiesa, batutas buvo domu. O tie akrobatai, kokius triukus jie dar ore, kaip vartsi, tiesa? Snus mano klausimus atsakinjo trumpai. Rodsi, kad kalbuosi pats su savimi. Nesupratau, kodl jis, paprastai mgstantis kalbtis apie tai, kas j jaudina, kart buvo toks udaras. Jauiausi iek tiek nusivyls. Maiau, kad kakas ne taip. Tada Stephenas staiga nusisuko sien. Nustebs pakilau ir pavel giau jam veid - jo akys buvo kupinos aar. - Kas atsitiko, mielasis? Vaikas dar smarkiau prisiliejo prie sienos - jis nenorjo, kad ma tyiau jo aaras. -Tveli, jeigu man bt buv alta, ar ir mane btum taip apklo js savo varku? Svarbiausias vakaro vykis jam pasirod mano velnus elgesys spontanikas meils maajam ynui proveris. is atvejis buvo puiki pamoka, kuri prisimenu iki iol. mons apskritai yra paiediami ir jautrs, tai, manau, nepriklauso nuo am iaus ar gyvenimo patirties. I pairos tvirta mogaus ior danai slepia velnius jausmus ir ilt ird. Teskite od sipareigojim paisymas ar paad tesjimas - tai didelis indlis pasitikjimo bank. O paad lauymas ir sipareigojim nepaisymas, kita vertus, sskait tutina. mons link tikti paadais, ypa tais, kurie susij su j pragyvenimo altiniu, todl sulauytas odis santy kius veikia pratingai. A, bdamas tvas, stengiuosi niekada neadti to, ko negaliu i pildyti. Todl adu nedaug ir atsargiai, pirmiau apsvarsts, kas galt man sukliudyti itesti paad ir k tuomet daryiau.

206

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Vis dlto pasitaiko, kai paado neitesiu: arba nestengiu, arba susi klosto tokios aplinkybs, kai imintingiau bna jo netesti. Kai taip atsitinka, visada stengiuosi paaikinti tokio savo elgesio prieastis. Kai mokate testi paadus, nutiesiate tilt per praraj, atsivrusi tarp js ir js vaiko. Tada visai paprastai sulaikysite savo vaik nuo ne apgalvot poelgi, nes galsite jam pasakyti: Snau, paadu tau, kad tavo poelgio padariniai bus tokie..." Jei snus prato tikti js o diais ir paadais, jis veikiausiai paklausys ir io js patarimo. Isiaikinkite, ko i js mons tikisi sivaizduokite, kiek kilt nesusipratim, jei bt neaiku, kas turi parengti js uduoi sra: virininkas mano, kad tai js pareiga, o js manote, kad tai vienas i js virininko vaidmen. - Kada duosite mano pareig sra? - klausiate js. - Laukiu, kol js j paraysite ir atneite man, kad galtumme kartu aptarti, atsako virininkas. - Argi ne js reikalas man skirti uduotis? - Anaiptol. Juk ne kart sakiau, kad js uduotys yra tik js kompetencijos sritis. - Man atrod, kad js kalbjote apie darbo atlikimo kokyb. A juk net neinau, kok darb turiu atlikti. Kai neinote, ko virininkai ir kolegos i js tikisi, rizikuojate prarasti j pasitikjim, pakenkti bendravimo kokybei. - Padariau tiksliai tai, ko prate. tai ataskaita. - Man nereikia js ataskaitos ir mans nedomina js rekomen dacijos. Turjote isprsti problem, ir viskas. - Maniau, kad turiu rasti bd, kaip isprsti i problem, o pas kui pavesti kitiems darbuotojams tai atlikti. Dabar prisiminkite, kiek kart jums teko taip aikintis. -J s juk sakte... - Ne, js klystate! A sakiau... - Ne, js taip nesakte! Niekada nekalbjote, kad turiu .. . - Tikrai sakiau! Atsimenu, kaip... -J s net neusiminte apie tai...

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

207

- O apie k gi mes tada tarms... Kai nra aiks ms ir koleg ar eimos nari vaidmenys bei kon kreios uduotys (kas turi parengti ataskait, kas sutvarkyti kambar, paerti uvytes, ineti iukles ir 1.1.), mes rizikuojame nepateisinti lkesi darbe ir namie. Dl ios prieasties beveik neivengiamai pra sideda konfliktai, mons pasijunta apvilti ir maiau ima mumis pasi tikti. Nors lkesiai kartais nebna ireikti odiais, o tik numanomi, ikilus konfliktui jie paprastai iaikja. Pavyzdiui, vyras ir mona paprastai tikisi vienas i kito visai konkrei dalyk, taiau danai t savo lkesi nevardija. Jei sutuoktiniai vienas kito atvilgiu juos pa teisina - puiku. Jei ne - pasitikjimo atsargos senka. tai kodl taip svarbu kiekvienoje naujoje situacijoje inoti, ko i ms laukia pavaldiniai, virininkai, eimos nariai. Jeigu manome, kad tie dalykai yra aiks savaime, tai kuriame slygas kilti nesusipra timams. Kad suinotumte kit moni lkesius, reikia laiko ir pastang, taiau i investicija vliau atsiperka. Mes ivengiame konflikt, gin ir vis kit prieasi, kurios lugdo santykius. Kartais i veikla reikalauja daug drsos. Kur kas lengviau apsimesti, kad nra nuomoni skirtumo, ir tiktis, kad reikalai susitvarkys sa vaime. Elkits garbingai Garbingu elgesiu pelnome pasitikjim ir papildome vairias kitas savo sskaitas, taip pat ir pinigines. Negarbingas elgesys visas pastangas usitarnauti daugiau pasitikji mo paveria niekais. Galime kuo puikiausiai suprasti kitus, pasir pinti nereikmingais dalykais, testi duot od, isiaikinti savo parei gas ir gerai jas atlikti, taiau jei veidmainiausime, pasitikjimo atsarg sukaupti nepavyks. Garbingumas - tai siningas elgesys ir is tas daugiau. Bti si ningam, vadinasi, sakyti ties - kitaip tariant, kalbti odiais, atitin kaniais tikrov. O bti garbingam - tai odius paversti tikrove, testi

208

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

duotus paadus, pateisinti lkesius. Taip elgtis gali tik dori, nuosek ls mons. Svarbiausia garbingumo apraika - tai lojalumas tiems, kuri iuo metu nra salia. Gindami mones, kuri nra alia, js pelnote j pasitikjim. sivaizduokite, kad js ir a esame vieni. Mes kalbams ir kritikuo jame savo virinink, ko jokiu bdu nedarytume, jeigu is stovt alia. Taigi kas bus, jei mes susipyksime? Js imsite baimintis, kad a galiu visiems paskelbti ano ms pokalbio turin - juk js inote, kad a, kai mogaus nra alia, galiu j apkalbti, nors iaip jo akivaizdoje elgiuosi visikai lojaliai. odiu, akis sakau graius odius, o kai mogaus nra alia, kalbu, kas ueina ant seils. Js savo akimis mat te, kad a taip elgiuosi. Toks mano elgesys tikra veidmainyst. Ar a sukaupiau pasitik jimo atsarg, jeigu mano pasitikjimo sskait tvarkytumte js? O dabar sivaizduokite, kad, jums pradjus kritikuoti virinink, a, pritars js kritikai, pasilyiau tuojau pat kartu nuteiti jo kabi net ir visk irti jam akis. Kaip tuomet vertintumte mano elges? Kitas pavyzdys: tarkime, nordamas jums tikti, atskleisiu kieno nors man patikt paslapt. Neturiau tau to sakyti... bet kadangi esi mano draugas..." Ar tokia idavyst kelt jums pasitikjim ma nimi? Ar nepagalvotumte, kad tai, k patikjote tik man, rytoj inos visi? I pirmo vilgsnio toks dviveidikas poelgis tarsi yra naas mud viej bendr pasitikjimo sskait, taiau i ties tai tik pasitikjimo ieikvojimas, tai mano garbingumo stokos rodymas. Kai iduodate mog ir atskleidiate jo paslapt, gaunate auksin kiauin, patiriate trumpalaik malonum, taiau smaugiate s, ardote santykius, kurie galt bti ilgalaikiai ir suteikti jums vairiopos naudos. Garbingas elgesys tarpusavio priklausomybs tikrovje yra toks, kai bendraudami visiems monms taikote tuos paius principus. Ta da pelnysite kit pasitikjim. Galbt i pradi monms gali nepa tikti js sakoma tiesa. Kad pasiprieintumte visuotinei nuomonei, reikia drsos, nors dauguma moni link pasirinkti lengviausi,

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

209

maiausiai pasiprieinimo reikalaujant keli - menkina ir kritikuoja kitus, iduoda pasitikjim arba sivelia apkalbas. Taiau mons galiausiai ims jus gerbti u js siningum, atvirum ir gerum. Jie matys, kad js sugebate apginti savo principus bei tiklsus. Sakoma, kad bti patikimam yra svarbiau, negu bti mylimam. Neabejoju, kad laikui bgant patikimas mogus taip pat tampa ir mylimas. Kai mano snus Doua buvo maesnis, jis mgdavo udavinti man painius klausimus. Bdavo, imu nekantrauti, supykstu ar pasa kau iurkt od, o jis, smeigs akis mane, i karto klausia: Tti, ar myli mane?" Jeigu a bendraudamas nusiengdavau savo principams, jis imdavo abejoti, ar nepasielgsiu panaiai ir su juo. Tada supratau tai k: su tuo vieninteliu akylai stebiniu js elge s ir temperament mogumi js elgsits taip pat, kaip elgiats su de vyniasdeimt devyniais artimaisiais, kolegomis, bendruomens nariais ir kitais. Kaip mylime ir drausminame vien mokin ar vien vaik, tiksliai atspindi, kaip mes mylime kitus vaikus ar mokinius. Elgesys su vienu mogumi rodo js elges su devyniasdeimt devyniais, nes visi devyniasdeimt devyni taip pat yra vieninteliai. Nuoirdiai atsipraykite, jei apvylte Jei pereikvojote pasitikjimo banko sskait, privalote nuoirdiai atsiprayti. Nuoirds atsipraymo odiai puikus dvasinis indlis. tai: A buvau neteisus." Buvau labai nedraugikas." Elgiausi su tavimi nepagarbiai." Man taip nederjo kalbti. Nuoirdiai gailiuosi." Sumenkinau tave draug akivaizdoje. Norjau rodyti savo ties, taiau toks mano elgesys nepateisinamas. Atleisk man." Gebjimas tuojau pat atsiprayti - nuostabi bdo savyb. Taip atsi prao tik tie mones, kurie remiasi principais ir vertybmis, todl jie yra nepriklausomi ir saugs.

210

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Jeigu mogus jausis nesaugus, jis taip pasielgti nesugebs, nes bijos pasirodyti itilis, silpnavalis. Jis bijos, kad kiti jo silpnumu nepa sinaudot. Toki moni saugumo jausmas vis pirma priklauso nuo vieosios nuomons, todl jiems be galo svarbu, k apie juos pagalvos kiti. Negana to, tokie mons mano, kad elgiasi gerai. Jie teisinasi, es blogai elgiasi kiti, tad jie patys, jei k ir padaro ne taip, yra niekuo dti. Net jei jie ir atsiprao u savo netikus poelg, daro tai nenuoirdiai. Jei lenkiesi kam nors, lenkis emai, - teigia rytietika imintis. O krikionika etika moko: Grink skol iki paskutinio skatiko.1 1 Tik nuoirdus atsipraymas yra tikrasis indlis. Ne veltui sakoma: Tik silpni bna iaurs. velnum sugeba pa rodyti stiprs mons.1 1 Vien popiet namuose, savo kabinete, raiau traktat apie kantry b. (Tik pamanykite!) Niekaip negaljau susikaupti, nes sns lakst auktyn emyn po vis nam ir kl didiul triukm. Jutau, kad mano kantryb baigiasi. Staiga igirdau, kaip snus Deividas m smarkiai dauyti vonios duris ir aukti i visos gerkls: - leisk mane! Greiiau leisk! Ilks i savo darbo kambario, grietai jam pasakiau: - Deividai, ar bent supranti, kaip man trukdai? Ar sivaizduoji, kaip sunku susikaupti ir krybikai rayti? Eik dabar savo kambar ir neieik tol, kol neimoksi elgtis padoriai. sieids jis nuingsniavo savo kambar ir piktai trinkteljo durimis. Tik jam nujus, atsisukau ir pamaiau, kas i ties atsitiko. Ber niukai aid futbol keturi pd ploio priekambaryje ir vienas ne tyia kitam trinkteljo alkne. Sueistas mano snus guljo priekam baryje kraujuojania burna. Dabar supratau, kad Deividas norjo i vonios atneti lapi rankluost ir udti kompres, taiau tuo metu vonioje buvo jo sesuo Marija - maudsi po duu ir nenorjo atidaryti dur.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

211

Buvo aiku, kad situacij vertinau klaidingai ir visai be reikalo supykau, tad nedelsdamas nujau atsiprayti Deivido. Nespjs atidaryti dur, igirdau jo odius: - A tau neatleisiu! - Kodl, brangusis? - Garbs odis, nesupratau, kad tu norjai padti savo broliui. Kodl nenori man u tai atleisti? - Todl, kad an savait tu pasielgei taip pat, - atkirto jis. Kitaip tariant, snus sak: Tti, tu jau ieikvojai pasitikjimo re zerv. Tau nepavyks odiais isprsti problemos, kuri sukrei savo elgesiu/4 Nuoirds atsipraymai - tai pasitikjimo indliai. Nuolatiniai at sipraymai, kurie kitiems neatrodo nuoirds, yra pasitikjimo sskait eikvojimas. Viena yra suklysti, visai kas kita - savo klaid nepripainti. mo ns noriai atleidia atsitiktines klaidas. Taiau kai klystame skatinami puikybs ar pikt ksl, atleidimo tiktis labai sunku. Turkime galvoje meils ir gyvenimo dsnius Myldami beslygikai, mes gyvename pagal svarbiausius meils dsnius, o kitus skatiname gyventi pagal svarbiausius gyvenimo ds nius. Kitaip sakant, nesavanaudikai myldami mes suteikiame myli miems monms saugumo jausm, leidiame jiems pajausti savo ver t, individualum, integralum bei skatiname juos tobulti. tai savo vaikams mes padedame gyventi pagal laimingo gyvenimo dsnius, kitaip sakant, mokome juos bendradarbiavimo, asmenins drausms, nuoseklumo. Taip pat suteikiame jiems pakankamai laisvs nepri klausyti nuo kit takos ir apribojim. Tai visai nereikia, kad esame silpnavaliai ir su viskuo sutinkame. Mes galime patarti vaikams, pra yti j ko nors nedaryti, prietarauti jiems ar juos spti, taiau kad ir kaip elgiams, mes vis pirma gerbiame j laisv ir nuoirdiai juos mylime. Jei nepaisome io svarbiausio meils dsnio - jei myldami kelia me reikalavimus ir slygas mes skatiname mylimuosius nepaisyti

212

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

esmini gyvenimo dsni. Tai vis pirma pasakytina apie ms vai kus. Versdami teisintis ir gintis, mes veriame juos elgtis reaktyviai kovoti dl savo nepriklausomybs, rodinti, kad jie gali isiversti ir be ms pagalbos. Bet i ties jie nra nepriklausomi. Kol jie brsta, j tariama nepri klausomyb tra viena i daugelio priklausomybs form. Jie tampa lengvai paveikiami, i dalies orientuoti prieus. Jiems svarbu apginti savo teises", rodyti savo ypatingum. Maitas gimsta mogaus ir dyje, bet ne prote. Todl nuslopinti mait galite tik nuolatiniais be slygikos meils naais. Turjau vien draug, labai prestiinio universiteto dekan. Jis pla navo, kad jo snus mokysis tame universitete, todl daugel met taup pinigus. Taiau, kai snui atjo laikas studijuoti, jo norai buvo kitokie. Tvas smarkiai dl to susikrimto. iame universitete gytas isila vinimas berniukui bt suteiks daug privalum. Be to, egzistavo savotika tradicija - tame universitete studijavo mano draugo tvas ir senelis. Jis band perkalbti sn, maldavo ir pyko. Pakui paband j igirsti, suprasti jo motyvus, vis neprarasdamas vilties, kad snus dar apsigalvos. Nors ir netiesiogiai, tvas savo elgesiu teig, kad savo sn myli su ilygomis. Snui atrod, kad tvas moksl toje institucijoje vertino labiau negu j pat kaip asmenyb, kaip savo sn, ir tai jaunuol gs dino. Jis kovojo dl teiss ilikti savimi, dl savo vertybi. Galiausiai tvas drauge su motina, savo mona, nusileido - jis nu tar, kad jiems dera mylti sn be joki slyg. Tai padaryti jiems buvo itin sunku, nes vos snui gimus jie m irti j kaip busim j to universiteto student. Tvas ir motina igyveno sunk laikotarp - jie turjo perrayti savo turimus gyvenimo scenarijus ir perprasti tikros, beslygikos meils prigimt. Jie pasak jaunuoliui, kad sutiks su bet kokiu jo sprendi' mu, ir paaikino kodl. Tai jie padar atvira irdimi, j poelgis buvo logikas j tobuljimo rezultatas.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

213

Berniukas j tok tv poelg i pradi beveik nereagavo, taiau beslygika tv meil buvo tokia stipri, jog jie abu visai nenusivyl. Po savaits snus prane, kad nusprend nestoti universitet. Ka dangi buvo tam pasireng, tvai neprietaravo. Taigi gyvenimas tie siog tekjo savo vaga. Taiau po kurio laiko vyko domus dalykas. Snus, pajuts, kad jam nebereikia ginti savo poirio, m labiau domtis, ko tvai i ties nori. Jis persvarst savo sprendim ir nutar, kad vis dlto jam reikia to universiteto isilavinimo. Jis para praym, stojo univer sitet ir prane apie tai tvams. Tvai ir jo sprendim prim bes lygikai myldami. Mano draugas, be abejo, diaugsi iuo vykiu, taiau tai jam jau nebuvo svarbiausia. Dabar jis mokjo mylti be joki ilyg. Nepaprastai valgi Dago Hamareldo (Dag Hammarskjold), bu vusio Jungtini Taut generalinio sekretoriaus, mintis: Kur kas pra smingiau i tikrj pasiaukoti dl vieno mogaus, negu stropiai tris ti visos monijos labui." jo posak suprantu taip: gali pluti atuonias, devynias, net dvy lika valand per dien kakur ten esani moni labui, taiau visa tai bus perniek, jei nesugebsi prasmingai bendrauti su mona ar vyru, su paaugliu snumi ar su alia dirbaniais kolegomis. Jeigu norite su kurti tikrai gerus santykius su tuo vieninteliu", jums prireiks kur kas ikilesni asmenybs savybi - nuolankumo, drsos ir stiprybs - ne gu kad reikalauja neapibrta tarnyst abstraktiems viso pasaulio mo nms". Per dvideimt penkerius savo darbo su organizacijomis metus daugyb kart sitikinau io teiginio vertingumu. Dauguma proble m organizacijose kyla dl vairiausio lygio tarpusavio nesusiprati m. tai bendrovs savininkas nesutaria su prezidentu, prezidentas nesutaria su viceprezidentu, is savo ruotu nesutaria su padalini vadovais, ir taip toliau. i problem gali isprsti tik ities talentin gas vadovas, kuriam rpi reals darbuotojai, o ne abstrakts neinia kur esantys mons.

214

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Pirm kart Hamareldo teigin perskaiiau, kai dirbau vienoje organizacijoje. A ir mano padjjas turjome skirtingus lkesius. Man stigo drsos atvirai pakalbti su tuo mogumi ir aptarti ms vaidmenis, tikslus ir vertybes, ypa ms skirting poir vadybos metodus. Kelet mnesi vengiau atviros konfrontacijos, o mudviej neigiami jausmai kaupsi. Kaip tik tada pirm kart perskaiiau Hamareldo odius: Kur kas prasmingiau i tikrj pasiaukoti dl vieno mogaus, negu stro piai tristi visos monijos labui." i mintis mane suavjo ir paskati no pataisyti santykius su savo pavaduotoju. Turjau sukaupti vis savo drs, kad engiau ingsn. inojau, kad nelengva bus idstyti visas susikaupusias problemas ir susitarti. Prisimenu, kaip laukdamas ms susitikimo tiesiog drebjau i tam pos. Mano padjjas mgo elgtis savaip ir n kiek neabejodavo savo teisumu. Taiau a turjau dirbti su juo, man reikjo jo talento ir paramos. Mintyse miau repetuoti, k sakysiu, kai mudu susitiksime. Ga liausiai nusprendiau bendrauti remdamasis tvirtais principais, o ne kokia nors elgesio taktika", ir man ikart palengvjo. Kai gal gale susitikome, labai nustebau: is mogus, mano pa vaduotojas, pasirodo, buvo draskomas visikai t pai abejoni kaip ir a. Taiau ms valdymo metodai i ties labai skyrsi, o dl i m s nesutarim kentjo visi bendradarbiai. Abu pripainome, kad dl ms neefektyvios vadybos atsirado problem. Mudu jas visas apta rme, paskui vien po kitos isprendme. Toje organizacijoje buvo puiki profesional komand, kiekvienas buvo atsidavs bendram tiks lui, tad nebeliko joki klii dirbti kartu. Kad sukurtumte moni sjung - bendrov, eim - reikia di diuls stiprybs ir drsos. Jokie dirbtiniai administravimo gdiai ar pastangos tarnauti monijos labui" niekada nepakeis nei pozityvi charakterio savybi, nei be galo svarbaus vienas su vienu" bendravi mo lygmens, nei esmini meils ir gyvenimo dsni.

TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBS PARADIGMOS

215

P ro blem os

ir g a lim y bs

K tik papasakotas atvejis taip pat imok mane kitos veiksmingos savitarpio priklausomybs paradigmos: svarbu yra ir tai, kaip mes su vokiame problemas. Mnesius keniau ir vengiau sprsti vien kon krei problem, laikydamas j didiuliu nesusipratimu ir klitimi, vildamasis, kad problema isisprs pati. Taiau atsitiko taip, kad i problema sudar galimybes atsirasti prasmingiems santykiams, kurie vliau padjo susitelkti visai ms komandai. Manau, kad tarpusavio priklausomybs slygomis kiekviena pro blema sukuria nauj galimybi kitaip tariant, kai kyla problema, mes gauname galimyb pervesti l savo pasitikjimo sskait. Jei tvai vaik rpesius iri kaip galimyb suartti su savo vaikais, o ne kaip nepasitenkinimo, nemalonum altin, tie patys rpesiai padeda sukurti nuostabius tv ir vaik santykius. Kai kyla problem, tvai paprastai noriau klausosi vaik, netgi diaugiasi gali mybe jiems padti. O vaikai savo ruotu jauia, kad tvai rimtai do misi j reikalais, ir sausi, dalykiniai eimos nari santykiai perauga stiprius meile ir pasitikjimu grstus ryius. i paradigma tokia pat veiksminga ir versle. Vienas universalij parduotuvi tinklas, kai m dirbti pagal i paradigm, peln didiu l pirkj pasitikjim. Kai pirkjai ateidavo dl ko nors skstis, kad ir dl visai nereikming dalyk, tarnautojai umegzdavo su jais gerus santykius ir nuoirdiai pasistengdavo kiekvien problem isprsti j naudai. Pardavjai padarydavo kur kas daugiau, negu buvo surayta j pareig instrukcijose. Dl ios prieasties pirkj skaiius m spariai augti. Parduotuvi tinklo vadybininkai problem vietoje velg gali mybes ir jomis pasinaudojo.
T a r pu sa v io
pr ik l a u so m y b s p r o ia i

Turdami galvoje pasitikjimo banko sskaitos paradigm, mes jau galime aptarti viej pergali proius (ketvirtj, penktj ir e tj), kuriais grindiamas skmingas bendradarbiavimas. ie proiai

216

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

sukuria efektyvi tarpusavio priklausomybs terp. Apie juos kalbs tolesni knygos skyriai. Taip pat pamatysime, kaip stipriai mus veikia i alies primesti elgesio bei mstymo modeliai. Konstruktyviai vieni nuo kit priklausyti gali tik i ties nepri klausomi mons. Viej pergali nemanoma pasiekti jokiais po puliariais elgesio korekcijos metodais - ia reikalingi esminiai asme nybs pokyiai. Dabar panagrinkime viej pergali proius.

I V PROTIS L a im k im e
abu

218

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

a r p a s m e n in io

LYDERIKUMO PRINCIPAI
Mes k tik siminme Auksin Taisykl. Dabar imkime jos laikytis.
- E d w in M arkham

J \a rt konsultavau bendrov, kurios prezidentas buvo susirpins dl to, kad jo darbuotojai maai bendradarbiavo. - Stephenai, didiausia bendrovs bda ta, kad ms darbuotojai dideli savanaudiai, - tar jis. - Jie tiesiog nenori bendradarbiauti. inau, kad jeigu jie bendradarbiaut, mes pasiektume kur kas dau giau. Ar galite rekomenduoti koki nors santyki program, kuri pa dt mums isprsti i problem? - Ar js problema yra mons, ar paradigma? - paklausiau jo. - Isiaikinkite patys, - teatsak jis. Taip ir padariau. Isiaikinau, kad darbuotojai i ties buvo sava naudiai, nenorjo bendradarbiauti, neklaus savo vadov ir apskritai elgsi nekolegikai. odiu, visos pasitikjimo sskaitos buvo tuios, o bendravimo kultra - ema. Tad a prezidentui pasiliau: - Paanalizuokime situacij isamiau. Kodl js mons neben dradarbiauja? Gal bendrov tok elges kaip nors skatina? -Anaiptol, - atsak prezidentas. - Mes skatiname tuos, kurie ben dradarbiauja. - Ar tikrai? - pasitikslinau. Jo kabinete u uuolaidos kabjo plakatas, vaizduojantis bgimo tras su lenktyniniais irgais. Ant irg galv buvo uklijuotos ben drovs padalini vadov nuotraukos, o trasos gale puikavosi idilika

IV PROTIS LAIMKIME ABU

219

kelions Bermudus reklama: porel simyljli, balta smlta pa krant, ydras dangus ir balti debesys. Kart per savait prezidentas sukviesdavo iuos vadovus ir moky davo juos bendradarbiauti: Dirbkime visi kartu. Taip udirbsime daugiau." Tada atitraukdavo uuolaidl, atidengdavo plakat ir reto rikai klausdavo: Na, kuris i js laims kelion Bermudus?" Kitaip tariant, jis rengsi palaistyti vien gl, o norjo, kad augt visos. Jis pageidavo, kad jo pavaldiniai bendradarbiaut, taiau vert juos konkuruoti. Vieno padalinio vadovo skm reik vis jo koleg neskm. ios bendrovs neskms prieastis buvo netikusios paradigmos. Prezidentas odiais ragino bendradarbiauti, taiau rmsi ydinga pa radigma. Bendradarbiavimo vaisi jis ketino uauginti ant konkuren cijos medio. Kai niekas nepadjo, jis, nordamas priversti mones veikti ivien, puol iekoti nauj metod, program, technik, - o diu, greitosios pagalbos priemoni. Jeigu norite konkrei vaisi, turite pasodinti tok med, kuris tuos vaisius veda. Todl a pasiliau tobulinti bendrovs vadyb visikai kitu bdu - sukurti informacijos ir atlygi sistem, kuri i ties ska tint bendradarbiauti. Ar js btumt bendrovs prezidentas, ar tos paios bendrovs du rininkas, kai js asmenin nepriklausomyb pakeiia tarpusavio pri klausomyb, js imats tikro lyderio vaidmens. Js pradedate veikti kitus mones. O efektyvi tarpusavio priklausomyb skatina siekti lai mkime abu rezultato.
e io s
t a r p u s a v io s v e ik o s p a r a d ig m o s

Laimkime abu - tai nra viena i daugelio elgesio technik. Tai itisa bendravimo filosofija. Taip pat ir viena i ei tarpusavio svei kos paradigm. tai jos: laimkime abu pralaimkime abu a laimiu, tu pralaimk telaimiu a tu laimk, apralaimsiu * laimkime abu, arba sandorio nebus

220

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

L a im k im e

abu

Laimkime abu - tai nuostata, kad bendravimas turi bt naudin gas visoms bendraujanioms alims. Laimkime abu - tai tokie spren dimai ir nutarimai, kurie tenkina visus. O kadangi jie tenkina visus, tai visi noriai vykdo savo sipareigojimus. Laimkime abu filosofija tai bendravimas, o ne konkurencija ir ne kova. Daugelis link operuo ti prieprieinmis kategorijomis: stiprus arba silpnas, grietas arba velnus, laimtojas arba pralaimtojas. Taiau toks poiris i esms ydingas, - jei jo laikoms, tai tarsi darome prielaid, kad gyvenime viskas paklsta jgai, o ne principams. Laimkime abu filosofija tei gia, kad kiekvienam iame pasaulyje yra vietos, kad vieno mogaus skm neatima galimybi i kito. Laimkime abu tai tikjimas, kad esama treiosios alternatyvos'. tai nei mano kelias, nei tavo kelias - tai bendras kelias.
A LAIMIU, TU PRALAIMK

Laimkime abu alternatyva yra as laimiu, tu pralaimk. Tai nemo kamo kelialapio Bermudus paradigma: kelialapis vienas, o preten dent daug. As laimiu, tu pralaimk - tai autoritarinis lyderiavimo stilius, to kie vadovai mgsta sakyti Padarysiu taip, kaip noriu". Jie mgsta rodyti jg, piktnaudiauja vardais, titulais, auktesne padtimi ar as meniniu avesiu. Dauguma moni nuo pat gimimo turi labai stipri as laimiu, tu pralaimk program. Programuotojo vaidmen paprastai atlieka ei ma. Tvai, jei jie skatina vaikus konkuruoti dl tvikos meils ir dmesio, turi as laimiu, tu pralaimk mentalitet. Myldami su ily gomis, reikalaudami i vaik usitarnauti js meil, js i ties tei giate, kad jie niekam tik ir tos meils nra verti, kad mylsite juos tik tada, kai jie pateisins kain kokius lkesius. K tada galvoja vaikai, dar tokie paeidiami ir priklausomi, ku riems vis dar reikia tv paramos ir pritarimo? Jie lipdomi pagal tam

IV PROTIS LAIMKIME ABU

221

tikr ablon, formuojamas j a laimiu, tu pralaimk elgesio mode lis: Jeigu bsiu geresnis u savo brol, tvai mane labiau myls." T vai seser myli labiau negu mane. Tikriausiai esu maiau vertas u j. Kitas galingas programuotojas yra bendraami grups. Kiekvienam vaikui labai svarbu sulaukti bendraami pritarimo - pametinuk broli ar seser, giminaii, draug. Visi mes gerai inome, kokie iaurs kartais bna bendraamiai. Danai jie gali negailestingai at stumti jaunuol ar vaik, jei is neatitinka koki nors j kriterij ar norm. Tada a laimiu, tu pralaimk modelis dar labiau sutvirtja. Vliau model tvirtina akademin aplinka, jei jaunuolis ten pa tenka. Deimties bal paymys byloja, kad esu geresnis tik todl, kad kitas buvo vertintas devynetu. Tokia paymi sistema mogaus vert nustato lygindama j su kitais, nepripaindama jo prigimtins verts. Kiek mogus vertas, nulemia ioriniai veiksniai. sivaizduokime to kius mokytojo odius: - Malonu, kad atjote tv susirinkim. aunuol js dukra Karolina. Turtumte ja didiuotis. Ji tarp deimties geriausij. - I ties mane pradiuginote. - Taiau js Doniui sekasi nekaip. Jis - vienas i blogiausi mo kini. - Tikrai? Kaip baisu! K gi mums daryti? Ir niekam n motais, kad galbt Donis stengiasi i vis jg, o Karolina inaudoja vos pus savo galimybi. Jaunuoliai vertinami ne pagal individualias pastangas - jie lyginami tarpusavyje. Negana to, paymiai yra tarsi bilietas laiming ateit: jie arba atveria galimybi vartus, arba juos utrenkia. vietimo sistema skatina varytis, o ne bendradarbiauti. Tiesa sakant, bendradarbiavimas danai net laiko mas sukiavimu. Taip pat tok yding poir formuoja sportas, ypa mokyklose ar koleduose. Dana jaun moni paradigma yra tokia: gyvenimas tai aidimas, kuriame vieni laimi, o kiti neivengiamai turi pralaimti. Sporte vieno mogaus pergal visada reikia kito pralaimjim. Kita sritis, kur vyrauja a laimiu, tu pralaimk modelis, yra teisin sistema. Ms laikais labai mgstama bylintis. Papuol bd mons

222

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

i karto kreipiasi j teism, tikdamiesi, kad jie laims" byl, o kiti j pralaims". Taiau besiginanio mogaus protas nra krybikas, jis nelinks bendradarbiauti. Be abejo, teisin sistema reikalinga, be jos suirt ms visuomens struktra. statymai j palaiko, taiau jie nekuria sinergijos. Geriausia, k galime pasiekti teisinmis priemons - tai susitarti dl kompromi so. Teisiniai sprendimai suprieina mones. Tiesa, pastaraisiais metais pastebima tendencija skatinti teisininkus ir teiss mokyklas iekoti taiki problem sprendim bd, siekti laimkime abu susitarim. Nors tai ir neisprendia vis problem, tokios tendencijos rodo, kad mons vis labiau suvokia teisins sistemos trkumus. Kur egzistuoja didiul konkurencija ir vyrauja nepasitikjimas, a laimiu, tu pralaimk poiris ir elgesio modelis kartais gali bti patei sinamas. Taiau gyvenimas nra konkurencija. Neprasminga kasdien kovoti su savo vyru ar mona, su savo vaikais, su bendradarbiais, su kaimynais ar draugais. Absurdikas klausimas: Kas ms santuokoje nugaltojas?" Abu sutuoktiniai turi laimti, antraip jie abu pralaims. Gyvenime maa tikros nepriklausomybs, daniausiai esame tarpusa vyje susij. Didiausi tiksl daniausiai siekiame tik bendradarbiau dami su kitais. O a laimiu, tu pralaimk poiris bendradarbiauti visikai neskatina. Tu laimk, o as pralaimsiu Taip pat yra moni, kurie gyvena pagal tu laimk, o apralaim siu program. Tiek to. Aplenk mane. emink mane. Visi juk mane emina." Esu nevyklis. Visada toks buvau." Mgstu ramyb. Sutiksiu su viskuo, kad tik bt ramu." is poiris ir elgesio modelis dar blogesnis u a laimiu, tu pra laimk, nes tai abejingo mogaus pozicija: jis nieko nenori, neturi joki lkesi, nepuoselja ateities vizijos. Tu laimk, o apralaim siu stiliaus mons link pataikauti arba greitai nusileisti. Stiprybs jie semiasi siekdami populiarumo ar vieo pripainimo. Jie nedrsta

IV PROTIS LAIMKIME ABU

223

atskleisti tikr savo jausm ir sitikinim, yra lengvai bauginami kategorik egoist. Derybas ie mons supranta kaip kapituliacij. J vadovavimo stilius - minktas. Turti tu laimk, o a pralaimsiu poir - tai visada visiems tikti. (Na ir kas, kad jis visada paskutinis, svarbu, kad jis - puikus vaikinas.") iuos mones labai mgsta a laimiu, tu pralaimk modelio opo nentai, mat pirmieji savo nuolatiniais pralaimjimais pastariesiems vis suteikia galimybi laimti. iems patinka laimk, o apralaimsiu moni silpnybs, jie mielai jomis piktnaudiauja. Pirmj trku mai irykina pastarj privalumus. Laimk, o a pralaimsiu stiliaus mons savo tikruosius jausmus daniausiai ugniauia. O slopinami jausmai niekur nedingsta: anks iau ar vliau jie vis tiek prasiveria, ir daug bjauresniu pavidalu. Da nas i moni palydovas yra psichosomatins ligos, pykio protr kiai, isterija, perdta reakcija nereikmingas provokacijas ar cinik elges. Pastarieji du elgesio modeliai bdingi silpniems monms, jie ro do, kad mogus jauiasi nesaugus. Vis dlto pirmasis elgesio modelis, jeigu jis paremtas mogaus sugebjimais, padeda siekti bent trumpa laiki pergali. O tai laimk, o a pralaimsiu stiliaus mons yra neorganizuoti, daniausiai jie, vos pradj veikl, bejgikai pasiduoda. Vadov ir tv pozicija danai keiiasi ia jie elgiasi kaip a lai miu, tu pralaimk mons ir nekreipia jokio dmesio kit norus, ia jie priima laimk, o apralaimsiu model ir bna be galo nuolaids. Nebegaldami daugiau paksti netvarkos, prastos drausms ir neatsa kingo elgesio, jie griebiasi a laimiu, tu pralaimk taktikos ir laikosi tol, kol juos ima griauti sin. Tada jie atlgsta ir grta prie laimk, o apralaimsiu modelio. O paskui nepasitenkinimas ir pyktis juos vl priveria tapti kompromis neiekaniais laimtojais... Pralaimkime abu Kai susiduria du egoistai arba du kietakakiai laimk, o apralai msiu stiliaus mons, jie daniausiai abu pralaimi. J elgesio modelis

224

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

tampa pralaimkime abu. U pralaimjim jie nori tbt atkeryti" arba atsilyginti1 1 , nesuvokdami, kad mogudyst yra taip pat ir savi udyb, kad kertas - tai dviamenis kardas. inau vien atvej, kai isiskyrusiam vyrui teismas priteis par duoti turt ir pus gaut pinig atiduoti buvusiai monai. Kertin gas sutuoktinis pardav 10 000 doleri verts automobil u 50 do leri ir monai atidav dvideimt penkis. Paskui jis panaiai pasielg su visu nekilnojamuoju turtu, kur teismas buvo pareigojs par duoti. Jeigu mogaus gyvenimo centr yra um prieai, jam rpi tik viena atkeryti, net jei tekt lugti paiam. Pralaimkime abu filo sofija - tai atvira konfrontacija, tai karas. Toks elgesio modelis bdingas priklausomiems, nepasitikintiems savimi monms. Jie jauiasi nelaimingi ir nori, kad visas liks pasau lis taip pat bt nelaimingas. Man patinka pralaimti, bet tegu pra laimi visi.

A laimiu Kita danai pasitaikanti alternatyva - tiesiog noras laimti. mo ns turintys laimiu mentalitet visikai nesuka sau galvos, ar kiti lai mi, ar pralaimi. Svarbiausia jiems yra j tikslas. Toks mogus galvoja tik apie save. Kiti, jo supratimu, turi patys pasirpinti savimi.
K rinktis Kuris i i aptart elgesio modeli yra efektyviausias? Tai pri klauso nuo aplinkybi. Jeigu komanda laimjo futbolo rungtynes, vadinasi, kita komanda jas pralaimjimo. Kartais bna taip, kad a laimiu, o tu pralaimk tipo konkurencija skatina jus iradingiau dirbti ypa tada, kai js ir koleg veikla tiesiogiai nesusijusi. Vis dlto ne galite surengti Kelialapio Bermudus" varyb ten, kur savo tiksl siekiate drauge su kitais monmis arba moni grupmis. Jei geri santykiai jums svarbiau u konkrei problem, jus, ko gera, visai patenkins apralaimiu, tu laimk sprendimai. Man svarbu,

IV PROTIS LAIMKIME ABU

225

kad mes gerai sutartume, o darbo rezultatai - paskui. Tebnie, kaip tu nori. Galbt nusprsite atiduoti pergal, jei jums paaiks, kad vienas ar kitas tikslas prietarauja js vertybms. Arba siekiama per gal neverta js pastang. Pasitaiko atvej, kai jums svarbiausia laimti ir nepaisyti, kaip ta pergal paveiks js santykius. Pavyzdiui, jeigu js vaiko gyvybei ikilt pavojus, aplinkini nuomon vargu ar jums rpt. Vis svar biausia tuomet jums bt igelbti vaik. Koks poiris geriausias, priklauso nuo aplinkybi, taiau labai svarbu visada adekvaiai suprasti situacij. Paprastai mons yra tar pusavyje susij, todl danai geriausias sprendimas i penki galim yra tas, kuris padeda laimti visiems. As laimiu, o tu pralaimk elgesio modelis i esms yra neperspekty vus, nes lugdo santykius. sivaizduokite, kad esu js mons tiek jas ir tarp mudviej kilo konkretus nesutarimas. tai a laimjau ir pasiekiau savo tiksl. Taiau ar kit kart js kreipsits mane? Juk a ne vienintelis tiekjas. Ir tai, k a visai neseniai laikiau pergale, staiga tampa pralaimjimu. Todl as laimiu, o tu pralaimk elgesio rezulta tas i ties yra pralaimkime abu. Na, o jeigu ms derybos pasibaigs aspralaimiu, tu laimk spren dimu? Galbt manysite, kad i ties laimjote, bet ar mano neigiama nuomon apie jus neturs takos kitoms ms deryboms? Veikiausiai prisiminsiu nuoskaudas ir bandysiu kaip nors atsilyginti. Galbt net imsiu skleisti vairi jums nepalanki informacij. Taigi rezultatas vl bus pralaimkime abu. odiu, tiesa yra tokia: jie abu nelaimime, abu pralaimime. tai kodl tarpusavio priklausomybs aplinkoje vienintelis deramas pasi rinkimas yra laimkime abu. Kart konsultavau didiulio parduotuvi tinklo prezident. Jis man Stephenai, aviuosi js laimkime abu idja, taiau, manau, ji yra idealistin. Verslo pasaulis iaurus. Jame galioja as laimiu, tu pra laimk statymas. Jei nelaimsi - lugsi.

226

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- sivaizduokite, kas bt, jei tokios taktikos laikytumts ben draudami su pirkjais, - nesutikau. - Ar manote, kad pasiektumte ger rezultat? - Manau, kad ne, - prisipaino prezidentas. - Kodl? - Nes greitai prarasiau visus savo pirkjus. - O jei laikytumts a pralaimiu, tu laimk taktikos idalytu mte pirkjams visk, k turite parduotuvje. Ar pasiektumte ger rezultat? - Kurgi! Be pelno darbas prarast bet koki prasm. Mes aptarme visas alternatyvas. Pasirod, kad laimkime abu yra vienintelis naudingas sprendimas. - Sutinku, kad tokia filosofija tinka bendraujant su pirkjais, pripaino jis. - O tai su tiekjais - ne. - Tuomet sivaizduokite, kad esate tiekjo klientas, - pasakiau. Kodl manote, kad negalite taikyti to paties principo? - Neseniai atnaujinome sutart su tinklo savininkais. Derdamiesi norjome, kad laimt abi puss: atskleidme savo tikslus, buvome draugiki ir paslaugs. Bet tok ms elges jie suprato kaip silpnum ir mus tiesiog apipl. - Vadinasi, js umte a pralaimiu, tu laimk pozicij, tiesa? paklausiau jo. - Visai ne. Mes pasirinkome laimkime abu. -Jei gerai jus supratau, js sakte, kad jus apipie". - Tikra tiesa: jie mus apipl. - Kitaip tariant, js pralaimjote? - Taip, mes pralaimjome. - O jie laimjo? - Taip, jie laimjo. - Kaip vadinasi toks elgesio modelis? Prezidentas nustebo: jis stengsi laikytis laimkime abu taktikos, o i ties pasiek apralaimiu, tu laimk rezultat. Kai mme analizuoti, kokie yra galutiniai tokio sandorio padariniai (nuoskaudos, pamintos vertybs, alti santykiai), padarme ivad, kad pralaimjo abi puss.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

227

Jeigu prezidentas i ties bt sieks laimkime abu rezultato, vei kiausiai bt ilgiau derjsis ir atidiau klauss oponent, taip pat rytingiau gyns savo pozicij. Laimkime abu, arba sandorio nra Jeigu dviem monms nepavyksta rasti tokio sprendimo, kuris tikt abiem pusms, jie gali sutikti su kitu, subtilesniu laimkime abu va riantu: laimkime abu, arba sandorio nra. Sandorio nra tai tokia ieitis, kai, nerad priimtino sprendimo, partneriai draugikai sutaria nesudaryti jokio sandorio. N viena pus neprisiima joki sipareigojim, nepasirao joki sutari. Galima pa sakyti taip: a nesamdau tavs arba nesutinku dirbti su tavimi tokio mis slygomis, nes akivaizdu, kad ms vertybs ir tikslai labai skir tingi. Kur kas geriau ikart visk isiaikinti ir nesipareigoti, negu sipareigoti ir vliau abiem nusivilti. Kai inote, jog esama tokios galimybs, js gyjate pasirinkimo laisv, todl neprivalote manipuliuoti monmis ir kovoti. Galite elgtis atvirai ir geriau isiaikinti situacij. Turdami galimyb pasitraukti, galime siningai pasakyti: No riu, kad sandoris bt naudingas abiem. A noriu laimti. Bet neno riu, kad mano laimjimas bt tavo pralaimjimas, nes anksiau ar vliau tai pakenkt ms santykiams. Kit vertus, nemanau, jog no rtum, kad tavo pergal tapt mano pralaimjimu. Todl iekokime kitokio sprendimo. Na, o jei vis dlto mums nepavyks jo rasti, mes galime nesudaryti jokio sandorio. Geriau nesudaryti jokio, negu su daryti tok, kuris netenkint ms abiej. Galbt pavyks susitarti kit kart." Vienos maos programins rangos bendrovs prezidentas man pa pasakojo atvej, kai jam atsipirko toks elgesys: Mes sukrme nauj program ir pardavme vienam bankui, su dar penkeri met sutart. Banko prezidentas diaugsi tokiu sando riu, taiau kiti jo darbuotojai buvo nepatekinti. Po mnesio bankas pakeit prezident. Naujasis prezidentas man pasak:

228

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Nesu sitikins, kad buvo verta pirkti js sukurt program. Turiu ir taip daug problem, be to, mano darbuotojai nenori jos mokytis, o a nenoriu j versti to daryti. Ms bendrov tuo metu turjo finansini sunkum. inojau, kad galiu nesutikti nutraukti ios sutarties, taiau taip pat tikjau, kad gera sutartis yra tik ta, kuri tenkina abi puses. Taigi atsakiau jam: - Mes sudarme sutart, pagal kuri js bankas sipareigoja diegti ms programin rang. Bet mes taip pat matome js problemas, todl sutinkame atsisakyti ios sutarties ir grainti jums na, tik no rtume, kad ateityje, jei iekosite program, kreiptumts mus. sivaizduojate, atsisakiau 84 000 doleri verts sandorio! Tai pri lygo finansinei saviudybei. Vis dlto jutau, kad tokia taktika galiau siai atsipirks. Po trij mnesi man paskambino tas pats prezidentas. - Manau, kad atjo metas mums pakeisti informacijos apdoroji mo sistem, - prane jis, - taigi noriau su jumis bendradarbiauti. Ir mes pasirame su banku 240 000 doleri verts sutart." Matome, kad vienintelis vertas dmesio pasirinkimas yra laimki me abu,. Visi kiti elgesio modeliai ir poiriai tarpusavio priklauso mybs slygomis yra prastesni, antrariai, jie neigiamai veikia ms santykius. Jeigu nepavyksta sutarti taip, kad abi alys bt laimtojos, kur kas daugiau iloite, jei apskritai nesudarysite sandorio. Pozicija laimkime abuy arba sandorio nra eimoje suteikia mo gui didiul emocin laisv. Pavyzdiui, jeigu eimos nariai nesutaria, kok film irti, jie visi gali sutarti daryti k nors kita. Turiu draug, kurios eima danai koncertuoja kartu. Kai jos vai kai buvo maesni, ji pritaikydavo jiems muzik, sidavo kostiumus, akompanuodavo pianinu ir reisuodavo j koncertus. Taiau laikui bgant vaik muzikinis skonis m keistis. Dabar jie norjo patys sprsti, k dainuoti ir kaip rengtis. Senas dainavimo sti lius j nebetenkino.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

229

O motina puikiai inojo, kad naujasis dainavimo stilius nepatiks klausytojams, vis pirma vyresnio amiaus monms. Antra vertus, ji taip pat suprato, kad vaikai nori sprsti patys. Todl ji nutar siekti laimkime abu (laimkime visi) sprendimo arba i viso atsisakyti idjos. Ji pasak vaikams, kad norinti isprsti problem taip, kad visiems bt gerai, o jei nepavykt, vaikai turs savo talent reikti kaip nors kitaip. Tada visi pasijuto laisvi ir m silyti savo idjas inodami, kad j pasirinkimas, kad ir koks bt, nieko neskaudins. Laimkime abu, arbajokio sandorio taktika ypa pasiteisina dalyki ni santyki pradioje. Taiau anksiau ar vliau sandori nebuvimas sukelia problem, todl reikia siekti, kad bendravimas peraugt lai mkime abu lygmen. Be reali sandori verslas ima silpti, kol galiausiai visai sunyksta arba j turi perimti profesionalesni vadovai. I patirties galiu pasakyti tai k: kad js santykiai nenukentt, prie praddami eimynin versl arba versl su draugais, pirmuiausia aptarkite, kaip elgsits tuo atveju, kai js nuomons isiskirs. Pasitaiko situacij, kai nra sandorio pasirinkimas netinka visai. Pavyzdiui, niekada ir jokiu bdu nepaaukoiau pagrindini savo mo nos ir vaik interes - jei kilt tokia situacija, iekoiau kompromi so, kitaip sakant, dalinio laimkime abu varianto. Taiau, apskritai imant, laimkime abu, arba jokio sandorio pozicija yra pozityvi. Ji su teikia jums didiul veiksm laisv.
P en k i

L a im k it ea b u

m o d e l i o ly g m e n y s

Laimkime abu modelis - tai lyderikumo principo realizavimas. Tai protis, reikalaujantis daugelio sugebjim: savimons, vaizduo ts, sins, laisvos valios. Tai protis, kur reikia ugdytis bendraujant, darant vienas kitam tak ir visiems laimint. ie ingsniai reikalauja drsos ir apdairumo, ypa kai bendraujame su a laimiu, tu pralaimk elgesio stiliaus monmis.

230

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

mogus, norintis isiugdyti laimkime abu elgesio model, turi puoselti vizij, bti iniciatyvus ir imintingas, jaustis saugus, vado vautis savo vertybmis ir bti stiprus, jo gyvenimo centre turi bti principai. Laimkime abu modelis yra btinas kiekvienos veiklos skms pa matas. Jis aprpia penkis tarpusavyje susijusius veiklos lygmenis. Pir mas lygmuo - charakterio savybs, antras - santykiai, treias - susitari mai Susitarimai vyksta tam tikrose struktrose ir sistemose (ketvirtas lygmuo), kurios funkcionuoja laimkime abu modelio pagrindu. Visa tai sudaro darn proces (penktas lygmuo). Mes negalime abu laimti, jei ms partneris konkreioje situacijoje nusiteiks laimti vienas. i diagrama parodo, kaip penki lygmenys siejasi vienas su kitu.

Dabar apsvarstykime kiekvien lygmen atskirai.

Charakterio savybs mogaus charakteris - tai laimkime abu modelio pamatas. Pami nsiu tris esminius charakterio bruous: siningum, dvasin brand, gausos smon.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

231

Siningumas - esmin ms vertyb. J puoselti padeda pirmieji trys proiai. Kai siekiame savo tiksl, duodame pras mingus paadus, kuri privalome laikytis - kitaip sakant, turime elg tis garbingai ir siningai. Mes negalime laimti, jei pirmiau neisiaikinome, k mums ap skritai i svoka reikia ir kaip ji dera su ms vertybmis. Taip pat jei nesugebame itesti sau ir kitiems duot paad, ms paadai ir si pareigojimai pasidaro beprasmiai. Mes tai inome. ino tai ir kiti, todl, jei sulauome od, jie ima tarinti, kad veidmainiaujame. To kiu bdu laimkime abu taktika isigimsta manipuliavimo technik. Pasitikjim kelia tik siningi mons.
S in in g u m a s .

Branda - tai drsos ir apdairumo pusiausvyra. Pirm kart tok brandos apibrim igirdau i nuostabaus mogaus, profesoriaus Hrando Sakseniano (Hrand Saxenian), kuris 1955 met ruden Har vardo verslo mokykloje skait paskait kontrolinei mano student grupei. Jo teiginys, kad emocin branda - tai sugebjimas ireikti savo jausmus ir sitikinimus atsivelgiant kit moni mintis ir jaus mus", mano supratimu, yra pats tiksliausias io dalyko apibrimas. Toki ivad Hrandas Saksenianas prijo po keleri met praktini ir teorini tyrim, kuriuos vliau pateik urnalo Harvard Business Review straipsnyje (1958 met sausio - vasario mn.). Nors Hrando brandos" samprata valgi ir tiksli, 7 proiuose ji vartojama kiek kita prasme brandos kontinuume" branda yra tobuljimo procesas, as menybs raida i priklausomybs nepriklausomybs, paskui - tar pusavio priklausomybs stadijas. Jeigu paanalizuosime psichologinius testus, kuriais tiriami nauji darbuotojai, pamatysime, kad dauguma j padeda isiaikinti b tent tokio pobdio mogaus brand. i savyb galime vadinti vai riai: egoizmo ir atjautos pusiausvyra, pasitikjimo savimi ir pagar bos kitiems pusiausvyra, man gerai, jeigu tau gerai" principu ar dar kaip nors kitaip - ia svarbu, kad visais iais testais bandomas isiai kinti asmenybs brandos lygis, vadinamoji drsos ir apdairumo pu siausvyra.
B randa.

232

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Tokia pusiausvyra - btina ger vadybinink ir lyderi savyb. Dar galima pasakyti, kad drsos ir apdairumo pusiausvyra yra P/GP pusiausvyra. Drsa - tai rpestis, kaip gauti auksin kiauin, apdairu mas - tai dmesys tiems, kurie tuos auksinius kiauinius deda. Svar biausias lyderio tikslas - gerinti vis proceso dalyvi gyvenimo kokyb. Daugelis moni msto kratutinmis kategorijomis, taip ir ter minais, jie mano, kad gerumas prilygsta silpnumui. Taiau i ties laimkime abu stiliaus mogus ne tik geras, bet ir tvirtas. Kur kas tvirtesnis u a laimiu tu pralaimk tip. Kad pasiekt tiksl, pirmasis turi bti drsus, atjautus, apdairus. Tai yra ta branda, apie kuri mes ia kalbame.

Koks bus mano poiris ir elgesio modelis, jei a bsiu labai dr sus, taiau neapdairus? Tikriausiai a laimiu, tu pralaimk Tai stip raus egoisto pozicija. A drsiai ginsiu savo nuomon net nebandyda mas suprasti jsiks. O brandos ir emocinio stabilumo stok, matyt, bandysiu kom pensuoti savo auktesne padtimi, valdia, titulais ar paintimis. Na, o jei bsiu apdairus, taiau nedrsus, mano pozicija bus a pralai miu, tu laimk. A pirmuiausia irsiu js interes, taiau siekti savo tiksl netursiu drsos.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

233

Treias laimkime abu stiliaus bruoas - tai tikji mas, kad pasaulyje visko visiems utenka. Daugeliui yra kalta galv - jie taip uprogramuoti mstyti kad pasaulyje esama tik vieno pyrago, kurio visiems neuteks. Jei vienas atsir didesn gabal, tai kitam, suprantama, liko maesnis. Tai pa radigma, teigianti, kad kiekvienas laimi tiek, kiek kitas pralaimi. Tokio mentaliteto mons sunkiai dalijasi pasiekimais, garbe, pri painimu ir valdia su kitais, net ir su tais, kurie jiems padjo visa tai pasiekti. Jie taip pat nemoka diaugtis netgi pai artimiausi mo ni pergalmis. Matydami svetim skm, jie jauiasi taip, tarsi ji b t atimta i j. Nors kartais jie pasveikina nugaltojus su pergale, irdyje labai griauiasi. J manymu, kito mogaus skm gimdo j neskm. Pirma sis" gali bti tik vienas. Laimti", vadinasi, sumuti visus kitus. Danai visiems neuteks mentaliteto mons slapta trokta kit ne skms - galbt nedidels - kad jie inot savo viet". Tokie mo ns nuolat visk lygina, nuolat lenktyniauja. Kad jaustsi ko nors ver ti, jie stengiasi gyti vairi daikt ar post. Jie nori, kad mons jiems pritart, todl paprastai bendrauja tik su tais, kurie nuolat sako taip", kurie niekada nesiginija ir yra silpnesni. Tokio mentaliteto monms sunku dirbti su komanda. Bet koks nuomoni skirtumas jiems reikia nepaklusnum ar nelojalum. Kita vertus, uteks visiems mentaliteto mons suvokia savo vert ir pasitiki savimi. J paradigma teigia, kad pyragas didelis, todl jo uteks visiems. Jie noriai dalijasi su kitais pasiekimais, garbe, pripai nimu, kartu su kitais daro sprendimus. Toks j elgesys sukuria dau giau galimybi, skatina krybikum. Vieosios pergals - tai ne pergals prie kitus mones. Tai sk mingas ir efektyvus bendradarbiavimas, duodantis visiems naudos. Tai pasiekti tikslai, kuri pavieniui pasiekti nemanoma. Galima sa kyti, kad vieoji pergal - tai uteks visiems elgesio idava. Garbingumas, dvasin branda, tikjimas, kad uteks visiems" tai tokios nuoirdaus mogaus savybs, kuri nemanoma pakeisti jokiomis imoktomis bendravimo technikomis.
G au so s s m o n .

234

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Mokydamas pralaimti nusiteikusius mones pergals filosofijos, pastebjau, kad juos labai pozityviai veikia laimkime abu stiliaus mo ni pavyzdiai. Kai mons uprogramuoti pralaimti ir nuolat ben drauja tik su panaiais j save, jie neturi galimybi patirti, k i ties reikia siekti abipusi pergali. Jiems a silau paskaityti Anvaro Sadato biografij Iekant tapatumo (In Search ofldentity), pairti fil m Ugniniai veimai {Chariots ofFire) arba spektakl Vargdieniai {Les Misrables) kad jie susipaint su laimkime abu elgesio modeliais. Turkite galvoje tai k: jeigu dmiai pavelgsime save, pamaty sime, kad laimkime abu elgesio modelis bei teisingi principai yra paioje ms prigimtyje. Santykiai Laimkime abu elgesys yra ms pasitikjimo sskaitos pagrindas. Kai sskaita tuia, negalime bti atviri, krybiki, mums sunku drauge mokytis, ir geriausia, ko galime siekti bendraudami, yra kompromisai. Kai i sskaita nuolatos papildoma, pasitikjimo klausimas nesvars tomas. Mes vienas kit gerbiame, mums nereikia aikintis santyki", mes vis dmes sutelkiame veikl. Nors ms nuomons gali skirtis, a inau, jog js, kai pasakosiu, kad pieinyje matau jaun moter, mans pagarbiai klausysits. Ir js inosite, jog a taip pat dmiai ir pagarbiai klausysiuos, kai js man pasakosite, kad pieinyje matote pagyvenusi dam. Mes abu norime suprasti vienas kito poir, kad vliau galtume dirbti kartu ir rasti sinergin sprendim, kuris bt naudingas abiem. Pasitikjimu grsti santykiai generuoja energij. Nors tai neapsau go nuo problem ar nesutarim, taiau padeda ivengti neigiam emo cij, kurios paprastai atsiranda tada, kai pernelyg didelis dmesys krei piamas partneri skirtumus. O jeigu tokie santykiai neumegzti? Kaip jums seksis bendradar biauti su mogumi, kuris net nra girdjs apie laimkime abu mode l, kuris siekia laimti vienas ar vadovaujasi kitokia ydinga filosofija? Toks bendravimas - tikras laimkime abu modelio ibandymas. Abipus pergal, apskritai imant, nebna lengva. Daniausiai partne-

IV PROTIS LAIMKIME ABU

235

riams reikia sprsti sudtingas problemas, veikti skirtumus ir pana iai. T tiksl kur kas paprasiau siekti, kai santykiai grsti pasitikji mu, kai nuomoni skirtumai isiaikinami atvirai ir nuoirdiai, kitaip sakant, kai partneri pasitikjimo sskaitos yra didels. Bendraujant su a laimiu, tu pralaimk poirio mogumi, svar biausia vis tiek ilieka tarpusavio santykiai. Tai yra takos rate ir pri klauso nuo js. Jei elgiats draugikai ir pagarbiai, jeigu sugebate igirsti jo nuomon, js pasitikjimo sskaita auga. Kad galtum te taip aktyviai bendrauti, turite remtis stipriosiomis savo charakte rio savybmis. Turite stengtis, kol mogus galiausiai patiks, kad esate nuoirdus ir norite rasti sprendim, kuris bt priimtinas jums abiem. Kuo js stipresni, tuo didesn tak darote tam mogui. Tai yra js lyderio savybi ibandymas. Js ne tik bendraujate - bendrauda mi js t mog keiiate. Vis dlto vienas kitas turi tok stipr a laimiu, tu pralaimk po ir, jo net neketina iekoti abiem pusms tinkamo sprendimo. To dl nepamirkite, kad visada egzistuoja galimyb pasirinkti laimkime abu, arbajokio sandorio ieit. Taip pat kartais galite sutikti su silpnes niu laimkime abu variantu - tai yra kompromisas. Kad ir kaip pasitikite partneriu, kartais laimkime abu sprendimas bna nemanomas. Bet ir tuo atveju svarbiausia yra js santykiai. sivaizduokite, kad mes kartu dirbame, ir tai js sakote: Stephenai, inau, kad tau mano idja nepatiks, be to, dabar ne turiu laiko apie j kalbti. Vis dlto praau mane paremti. Kadangi mudviej pasitikjimo sskaitos gana didels, a nedvejo damas sutiksiu. Tiesiog patiksiu, kad js inote, k darote. Bet jeigu mes vienas kitu nepasitikime, a js, inoma, neparemsiu. O jei ir paremiau, tai be jokio entuziazmo. Taip pat tiktina, kad imsiu jums trukdyti arba formaliai pritarsiu, taiau atsisakysiu prisiimti atsakomyb u js sprendimo padarinius. Penkerius metus gyvenau Didioje Britanijoje ir maiau, kaip traukini palydovai tokiu bdu du kartus parklupd al ant keli jie pikdiugikai paklusniai vykd popierini taisykli" reikalavimus.

236

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Jei nra garbing tarpusavio santyki, formals susitarimai nieko nereikia. Todl laimkime abu rezultato galime siekti tik tada, kai noriai investuojame gerus santykius, leidianius gyvendinti ben drus tikslus. Sutartys Geri santykiai gimdo geras sutartis. Jos kartais vadinamos darb vykdymo susitarimais arba partnerysts susitarimais. iuo atveju verti kalus bendravimo modelis virsta horizontaliu - tai yra uduoi vyk dymo kontrol virsta savikontrole. Laimkime abu sutartys aprpia daugel bendradarbiavimo sfer. (Prisiminkime alia ir varu" istorij skyriuje apie treij prot.) Vi s sutari pamatas yra tie patys penki elementai, kuriuos minjome tame skyriuje (penki aspektai). Kalbame apie sutartis, kurias sudaro tikslo siekiantys nepriklausomi mons. Prisiminkime jau mintus penkis prievaizdo" metodo aspektus: Nuo norim rezultat priklauso veiklos pobdis ir vykdymo terminai. Vidins gairs lemia, kokiais metodais (principais, politika ir kt.) sieksime savo tikslo. Paskui numatome itekliustai yra mons, finansai, technins ar organizacins priemons, - kuriais naudosims, siekdami tikslo. Paskui suderiname atskaitomybs klausimus - kas tikrins darb ir kokiais vertinimo standartais remsis. Kai uduotis atlikta, pagal rezultatus (gerus ar blogus) gauname atlyg. ie penki elementai sutartims kvepia gyvybs. Kai vis j paiso me, sukuriame tam tikr standart, kuriuo matuojame savo skm. Tradicikai didioji vadov dalis laikosi autoritarinio a laimiu, tu pralaimk elgesio modelio. Tokios paradigmos rezultatas - ieikvota pasitikjimo sskaita. O kai nelieka pasitikjimo, mones reikia pri irti, tikrinti ir jiems vadovauti.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

237

Na, o kaip elgsits, jeigu pasitikite monmis, su kuriais bendra darbiaujate? Tiesiog pasitrauksite jiems i kelio ir netrukdysite dirbti. Kadangi i anksto dl visko esate sutar, jie puikiai ino, ko i j nori te, todl js vaidmuo dabar yra jiems padti, jei jie prao, ir iklausy ti j ataskait. Suteikdami monms didesn ar maesn veiksm laisv, keliame j savivert. Kuo maiau formali ataskait, tuo tiksliau sutarties da lyviai (darbuotojai) gali vertinti savo darbo rezultatus. Asmenin val ga ia yra kur kas patikimesnis instrumentas negu iorin kontrol.

Laimkime abu stiliaus vadybinink rengimas Prie kelet met konsultavome vien stamb bank, turint dau gyb padalini. Banko valdyba norjo, kad mes vertintumme ir pa tobulintumme vadov rengimo program, kuriai jie jau buvo ileid 750 000 doleri. Pagal t program atrinkti koledo absolventai per pus met turdavo atlikti dvylika dvisavaitini praktik vairiuose banko skyriuose, kad susipaint su bankininkysts pagrindais. Dvi savaites jie dirbo komercini paskol skyriuje, dvi savaites gamybos pltros paskol skyriuje, dvi savaites - vadybos skyriuje, dvi savaites finansini operacij skyriuje ir t. t. Po ei mnesi juos skirdavo vadybinink padjj pareigas. Ms darbas buvo vertinti absolvent gdius, gytus per i for mali ei mnesi program. Vos pradj supratome, kad neturime joki aiki vertinimo kriterij, todl udavme banko vadovams ties ir aik klausim: K absolventai turjo imokti per t pusmet?" Sulaukme neaiki ir prietaring atsakym. Tada mes pasilme parengti bandomj mokomj program, pagrst visai kita paradigma, teigiania, kad patys mokiniai spren dia, kaip jie sieks rezultato". Tai buvo laimkime abu susitarimas buvo aikiai nustatyti specifiniai tikslai ir kriterijai, pagal kuriuos bus vertinami j pasiekti rezultatai, taip pat nubrtos svarbiausios gairs, nurodyti pagalbos altiniai ir numatytas atlygis u programos vykdym ar jos nevykdym. Teigiamas atlygis buvo vadybininko pavaduotojo pareigos ir alga u praktikos laik.

238

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Turjome gerokai pasistengti, kol banko vadovai sugebjo sufor muluoti konkreius praktikos tikslus. Tada mes drauge surame gal imt vairiausi tiksl (buhalterinio darbo gdiai, rinkos analizs gdiai, vairi paskol administravimo gdiai ir 1.1.), kuriuos v liau apibendrinome ir sutraukme galutin 39 punkt sra, taip pat surame kiekvieno punkto vertinimo kriterijus. Praktikantai turjo ger veiklos motyv: jie inojo, koks j laukia atpildas, todl nuoirdiai siek teigiam vertinim. Mes silme abi puss pergals variant: absolventai galjo pradti profesin karjer, o banko vadovai galjo tiktis gerai parengt specialist. Mes jiems paaikinome, kad grietomis taisyklmis apibrtas mo kymo procesas yra viena, o atsakomybs u proces suteikimas mo kiniui - visai kas kita. Mokiniams mes pasakme: tai tikslai, ku riuos turite gyvendinti, o tai kriterijai, pagal kuriuos jus vertinsime. tai pagalbos altiniai, kuriais galite remtis ir i kuri galite mokytis. Jei js atliktas darbas atitiks ms nurodytus kriterijus, gausite va dybininko pavaduotojo pareigas." Visas programos uduotis jie atliko per tris su puse savaits. Ugdy mo paradigmos poslinkis paskatino mones atskleisti netiktinas sa vo krybines galias. inoma, susilaukme pasiprieinimo. Taip atsitinka visada, kai rei kia keisti nusistovjusi tvark. Bema visi banko vadovai nenorjo tikti metodo veiksmingumu. Net ir tada, kai studentai skmingai atliko visas uduotis, jie nenusileido: Bet iems jaunuoliams stinga patirties. Jie neidirbo pakankamai laiko, kad galt daryti pavaduo tojo kompetencijos sprendimus." I ties, kaip mes vliau supratome, jie turjo galvoje tai k: Mes, savo laiku siekdami i pareig, iliejome kur kas daugiau prakaito, tad tegu prakaituoja ir jie." Bet kadangi garsiai jie to negaljo pasaky ti, tai tiesiog tvirtino, kad vaikinai nespjo pasisemti patirties". Gerai, - pasakme, - galbt js bgtavimai ir pagrsti. - Tuo met skirkime absolventams daugiau uduoi ir nustatykime grie tesnius vertinimo kriterijus, bet jokiu bdu nekeiskime paradigmos tegul mokiniai lieka atsakingi u savo darbo rezultatus.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

239

Taigi pridjome dar atuonias uduotis ir nustatme labai grietus kokybs reikalavimus, kad vadovams nelikt joki abejoni dl praktikant kompetencijos. Be to, spjome praktikantus apie galima vadovybs pasiprieini m, perskaitme jiems naujus reikalavimus ir pridrme: Kaip mes tikjoms, vadovyb nori jus dar kart ibandyti ir duoti jums dar sunkesni uduoi. kart jie priadjo, kad, jeigu ipildysite iuos j reikalavimus, tikrai gausite adtas pareigas. Jie kibo darb netiktinai uoliai. Kad geriau isiaikint reikala vimus, jie net kreipdavosi tiesiai skyri vadovus. Na, pavyzdiui: Pone, dalyvauju eksperimentinje programoje ir js skyriuje turiu atlikti eias uduotis, taiau man kilo klausim, todl prayiau kon sultacijos." Taip viename skyriuje jie sugaidavo pusdien, o ne dvi savaites, kaip kad i pradi buvo numatyta praktikos taisyklse. Praktikantai susivienijo, kr naujas idjas, todl papildomas u duotis atliko per pusantros savaits. ei mnesi programa sutrum pjo iki penki savaii, o rezultatai buvo nepalyginamai geresni. Toks poiris - jei mons turi drsos pakeisti savo paradigmas ir siekti laimkime abu rezultato - gali teigiamai paveikti bet kok ben dradarbiavim.

Laimkime abu darbo sutartys Jei norime sudaryti laimkime abu sutart, turime i esms pakeisti savo mstym. Svarbiausia turi bti tikslas, o ne metodai. Dauguma ms link kontroliuoti proces. Kitaip sakant, mes duodame pasiuntinuko pobdio nurodymus (kokius a daviau Sandrai, kai ji fotografavo vandens slidmis slidinjant ms sn). Laimkime abu sutartys skatina mones patiems save vertinti. pras tiniai vertinimo metodai yra netobuli, jie menkina moni savivert. O laimkime abu sutari kriterijus drauge kuria usakovai ir atlik jai. Kai yra tiksls kriterijai, mons sugebs tinkamai atlikti darb. Net septyneri met berniukas, jei tik su juo sudaryta laimkime abu sutartis, sugeba pasirpinti kiemu taip, kad jis bt varus ir alias".

240

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Geriausi rezultat universitete pasiekdavau tada, kai su savo stu dentais i anksto isiaikindavome, koki norime pasiekti rezultat. Js rezultatai bus vertinami A, B ir C. Mano tikslas, kad js vis darbas bt vertintas A. Dabar sukonkretinkite savo tikslus, tada vl susirinksime ir aptarsime, kok paym norsite gauti ir kaip ketinate tai padaryti." Jau mintas vadybos specialistas Piteris Drukeris rekomenduoja vien priemon, kuri padeda geriau rengti sutartis. Tai yra laikas vadovui". Kad bt isiaikinta, ar darbuotojo tikslai atitinka organi zacijos tikslus, po ilgo ir isamaus pokalbio apie lkesius, gaires ir pagalbos altinius darbuotojas parao laik vadovui, kuriame apiben drina vykus pokalb ir nurodo tolesnius savo ingsnius. Sudaryti laimkime abu darbo sutartis su darbuotojais vadovams ities pravartu. Remdamiesi tokiu susitarimu, darbuotojai gali nepri irimi atlikti savo darb. Vadovas bna pagalbininkas - pagalbos automobilis lenktynse, kuris, suteiks btin pagalb, kuo greiiau pasitraukia i kelio. Jo darbas tik rpintis, kad kelias bt varus, be degal dmi. Kai vadovas yra kiekvieno savo valdinio pagalbininkas, jo galimy bs vadovauti padidja. Be to, jam nebereikia visos armijos administ ratori ir priirtoj. Dabar jis, uuot vadovavs eiems ar atuo niems monms, gali vadovauti dvideimties, trisdeimties, penkias deimties moni grupms. Esant laimkime abu sutartims, darbo rezultatas (atlygis) bna na tralus ir logikas. I esms yra keturi skatinimo bdai (apdovanoji mai ar nuobaudos), kuriuos vadovai ar tvai gali taikyti: finansiniai svertai, psichologiniai svertai, atsakomybs suteikimas, galimybi su teikimas. Finansiniai svertai tai udarbis, galimyb sigyti akcij, priemokos ar iskaitymai. Psichologiniai svertai-ta i pripainimas, pa rama, pagarba, pasitikjimas arba vis i vertybi praradimas. Da nai psichologins paskatos mones motyvuoja labiau negu pinigai. Galimybi suteikimas - tai galimyb mokytis, tobulti, gauti paali ni pajam arba koki nors privilegij. Atsakomybs suteikimas tai galiojimai vienaip ar kitaip elgtis; jie gali bti didinami ar mainami.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

241

Kai yra sudarytos laimkime abu sutartys, darbuotojas i anksto ino, kokio rezultato jis gali tiktis: kiek pinig, kiek moralinio paskatini mo, kiek nauj galimybi ir kiek veiklos laisvs. Kai mano dukrai sukako 16 met, sudarme su ja laimkime abu sutart. Sutarties objektas buvo eimos automobilis, kuriuo dukra no rjo naudotis. Taigi sutarme, kad ji nepaeidins eismo taisykli, automobil tausos, priirs ir plaus. Taip pat sutarme, kad automo biliu ji naudosis tik tada, kada i ties reiks, be to, kai jo prireiks man ir motinai, ji, jeigu turs laiko, bus ms vairuotoja. Dar sutarme, kad visas kitas savo pareigas ji atliks noriai ir neraginama. A sipareigojau apmokti visas automobilio eksploatacijos sskai tas: u degalus, u draudim, u remont. Sutarme, kad kart per savait mudu susitiksime ir vertinsime, kaip jai sekasi vykdyti ms sutart. Atlygis, arba rezultatas, buvo visikai aikus - kol dukra laiky sis ms susitarimo, ji gals naudotis automobiliu. Jeigu nesilaikys, i teis praras ir atgaus tik tada, kai nutars elgtis atsakingai. i sutartis aikiai nustat abiej ali sipareigojimus. Ji buvo nau dinga ir mano dukrai, ir man: dukra galjo naudotis automobiliu, o man nebereikjo rpintis jo prieira. Taip pat sutarme dl atskaitomybs - vadinasi, man nereiks im tis joki kontrols priemoni, juolab kad visikai ja pasitikjau. Taigi sudar laimkime abu sutart, visi gijome daugiau laisvs. I tikrj - tokios sutartys neipasakytai ilaisvina. Taiau jei velg sime jas kaip bendravimo technik, jeigu nevertinsime asmenini sutarties dalyvi savybi, tos sutartys bus neveiksmingos. Tikra lai mkime abu sutartis gali atsirasti tik tada, kai sutarties dalyviai vienas kitu visikai pasitiki. Sistemos Laimkime abu sutartys manomos tik organizacijoje, kuri siste ma jas skatina. Jei kalbate laimkime abu kategorijomis, taiau veikia te kaip vienaalis laimtojas (pavyzdiui, silote per ma atlyg), visa sutartis bus perniek.

242

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

I ties gauname tai, u k sumokjome. Todl vadovas, skirda mas darbuotojams atlyg, privalo susieti j su savo tikslais ir vertyb mis. Antraip jis tampa panaus mano mint bendrovs prezident, kuris odiais kvieia bendradarbiauti, bet i ties rengia lenktynes Bermudus". Kelet met dirbau su didiuls nekilnojamojo turto bendrovs Middle West vadovais. Pirmiausia nuvykau ikilming apdovanoji m rengin. Jame dalyvavo 800 prekybos agent. vent buvo pom pastika, dalyviams koncertavo student ansamblis, - odiu, visiems buvo linksma. I 800 darbuotoj apdovanojo keturiasdeimt - u geriausi pre kyb", u didiausi peln", u didiausius komisinius". Visi nuga ltojai buvo diaugsmingai pasveikinti. Akivaizdu, kad ie keturiasde imt moni laimjo, bet pasmons balsas taip pat kudjo, kad lik 760 moni pralaimjo. Mes i karto pradjome mokomj ir organizacin darb, kad ben drovs sistema imt atspindti laimkime abu (laimkime visi) para digm. Kvietme eilinius darbuotojus, silme jiems kurti motyvavi mo sistem, skatinome juos bendradarbiauti. Ir tai po met vl vyko susirinkimas. Jame dalyvavo gal tkstan tis prekybos agent, i j apdovanojo apie atuonis imtus. kart pagrindinis vertinimo kriterijus buvo realizuoti pai darbuotoj ir j grupi tikslai. Ir nereikjo student ansambli, kurie dirbtinai ska tint dalyvi entuziazm. Pamintina, kad kiekvienas i 800 apdovanot nekilnojamojo turto agent buvo pasieks ne maesni rezultat kaip prajusi met nu galtojai. Laimkime abu poiris lm, kad atsirado daugiau auksi ni kiauini, o sis tapo sveikesn. Konkuruoti galima rinkoje, lyginant vien met rezultatus su ki t met rezultatais, galbt net vien mog ar skyri su kitu, jeigu j darbo veiklos rezultatai nepriklauso nuo bendradarbiavimo. Taiau versle bendradarbiauti lygiai taip pat svarbu kaip rinkoje konkuruoti.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

243

Laimkime abu poirio nemanoma isiugdyti aplinkoje, kur vyksta ari konkurencija. Laimkime abu sutartys manomos tik ten, kur organizacins sis temos juos skatina. Apmokymo sistema, planavimo sistema, bendra vimo sistema, atlyginim sistema, informacin sistema, kompensaci j sistema - visos jos turi remtis laimkime abu principu. Kart konsultavau vien prekybos bendrov, kurios vadovai nor jo imokyti savo darbuotojus bendravimo meno. Bendrovje vyravo nuomon, kad dl daugelio organizacijos problem buvo kaltas par davj personalas. Bendrovs prezidentas man skundsi: - Ueikite bet kuri ms parduotuv ir js pamatysite, kaip pardavjai bendraus su jumis. Jie tik vykdo nurodymus. Jie neturi n menkiausio supratimo, kaip pritraukti pirkjus. Jie nieko neimano apie prekes, nemoka j reklamuoti. Mes drauge aplankme kelet parduotuvi, ir a sitikinau, kad prezidentas buvo teisus. Vis dlto problemos akn a velgti nega ljau. - Suprantate, ios problemos mes mms rimtai, - aikino prezi dentas. - Mes paskyrme puikius skyri vadovus, kurie patys yra la bai geri pardavjai ir rodo kitiems pavyzd. Jiems pasakyta, kad du tredaliai j darbo turi bti prekyba, o vienas tredalis - vadyba. Ta iau kain kas stringa. Taigi nortume, kad su ms pardavjais pa dirbtumte js. odiu, savo pardavjams jis skelb kar. - Pirma turiu geriau isiaikinti situacij, - atsakiau. Maiau, kad prezidentui mano odiai nepatiko. Manau, jis ino jo, visas neskmi prieastis ir nenorjo analizuoti situacijos. Be to, jis buvo sitikins, kad visas problemas isprs pardavj apmokymas. Bet a usispyriau ir per dvi dienas isiaikinau tikrj bendrovs ne skmi prieast: parduotuvi darbas buvo suorganizuotas taip, kad vis premij grietinl nusigriebdavo skyri vadovai. Jiems buvo liepta du tredalius laiko dirbti prie kas - jie ir dirbdavo, bet pasirinkdavo

244

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

tok laik, kai pirkj srautai didiausi. O eiliniai pardavjai tuo metu dirdavo vairius pagalbinius darbelius, pavyzdiui, valydavo patalpas. Tokiu bdu skyri vedjai pelnydavo geriausi pardavj vardus ir, suprantama, pinigines premijas. Taigi pakeitme vien sistemos komponent, ir kit dien proble mos jau nebuvo. Po pertvarkos skyri vadov galimybs usidirbti tapo tokios pat kaip ir pardavj - j atlyginimai buvo susieti su pardavj atlyginimais. Ir nebeliko reikalo pardavj mokyti bendra vimo meno. T problem isprend atlygi sistema, paremta laimki me abu principu: laimi pardavjai, laimi skyri vadovai, laimi ben drov. Kit kart konsultavau vienos bendrovs valdytoj. Bendrovje ga liojo formali darbuotoj veiklos vertinimo sistema. Taigi valdytojas buvo nepatenkintas, kad pagal t sistem jis buvo priverstas labai gerai vertinti vien skyriaus vadov. -Jis nusipeln trejeto, o a turjau parayti jam vienet. (Vienetas toje sistemoje buvo aukiausias balas.) - Tai kodl gi jis gavo vienet? - paklausiau jo. - Todl, kad jo darbo rezultatai geriausi. - O kodl manote, kad jis vertas tik trejeto? - Man nepatinka metodai, kuriais jis siekia i rezultat. Jis nepai so kit nuomons, lipa per moni galvas, nuolatos kelia problem. - Manau, iam mogui svarbu tik rezultatai, kitaip sakant, P produktas. U tai j ir skatinate. O k, jei pabandytumte su juo pa kalbti apie i problem, padtumte jam suprasti, kaip svarbu rpintis produkto irjo gamybos priemoni, arba itekli, pusiausvyra (P/GP). Valdytojas atsak, kad band, bet, deja, veltui. - Tuomet manau, kad turtumte sudaryti su juo laimkime abu sutart: du tredalius udarbio jam mokti u P - u rodiklius, o vien tredal u GP, u lyderio savybes, u sugebjim vadovauti ir suburti komand, odiu, u tuos pasiekimus, kuriuos vertint kiti mons. - Na, tai galbt priverst j susimstyti, - pripaino mano pane kovas.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

245

Labai dana problem prieastis yra sistemos, o ne mons. Kai geras darbuotojas patenka blogai organizuot sistem, jo rezultatai irgi tampa blogi. Kad gls augt, jas reikia laistyti. Bendrovi vadovai turt kurti sistemas, kurios vienyt krybi kus darbuotojus. O ie savo ruotu, uuot konkurav tarpusavyje, imt konkuruoti su visuomens priimtais veiklos standartais. vieti mo darbuotojai taip pat gali kurti sistemas, kurios leist kiekvien mokin vertinti individualiai, pagal jo paties nusistatytus kriterijus, taip pat skatint mokinius prasmingai bendradarbiauti. eimos, t vai, uuot lenktyniav vienas su kitu, taip pat gali bendradarbiauti. Netgi aisdami aidimus - pavyzdiui, kgliais jie gali rayti eimos pasiekim dienorat ir lyginti dabartinius rezultatus su ankstesniai siais. Tvai gali paskirstyti vaikams vairius nam ruoos darbus suda rydami su jais laimkime abu sutartis. Draugas perpasakojo man trumput animacinio filmuko epizod. Vienas vaikas sako kitam: Jei mama ms tuojau pat nepaadins, pavluosime mokykl." Pamaniau, kad is epizodas puikiai iliustruoja problemas, kurios kyla, kai eimoje nra laimkime abu (laimkime visi) sistemos. Lai mkime abu sistemos skatina kurti tokius santykius, kurie padt su daryti ir vykdyti laimkime abu sutartis. Procesas Laimkime abu rezultato nemanoma pasiekti a laimiu, tu pralai mk arba apralaimiu, tu laimk priemonmis. Antra vertus, negalite mogui tiesiog sakyti: Privalai mstyti laimkime abu modelio ka tegorijomis, ir viskas." Tad kaip i ties siekti abiem pusms palan kaus rezultato? Harvardo universiteto profesoriai Roderis Fieris (Roger Fisher) ir Viljamas Uris (William Ury) para nepaprastai reikaling ir pamo kom knyg Susitarimo link (Getting to Ve). Juodu kalba apie deryb metod, kuris remiasi principais", o ne viresne padtimi". Nors jie nevartoja svokos laimkime abu, knygos filosofija labai panai abie j ali pergals filosofij.

246

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Profesoriai teigia, kad derybininkai turi sutelkti dmes interesus ir negalvoti apie autoritetus, siekti slyg, kurios bt naudingos vi siems, vertinti darbo rezultatus pagal objektyvius kriterijus - tam tik rus iorinius standartus ar principus, kurie bt priimtini abiem pusms. Kaip rodo mano patirtis, mes, siekdami laimkime abu rezultat, turime veikti keturis etapus: Pirma, turime isiaikinti kitos puss poir, suprasti jos pro blemas ir poreikius taip, kaip jie patys visa tai supranta, o gal net geriau. Antra, turime isiaikinti, kas jiems labiausiai rpi ir dl ko jie nerimauja. Treia, turime isiaikinti, kokie sprendimai leis siekti abiem pusms priimtin rezultat. Ir ketvirta, turime parengti alternatyv plan, kaip siekti t pa i rezultat. Pirmj ir antrj etapus veikti padeda penktasis ir sstasis proiai, kuriuos isamiau analizuosime kituose dviejuose skyriuose. Laimkime abu filosofija - tai ne elgesio technika. Tai itisa mo gik tarpusavio santyki paradigma. J formuoja garbingumas, nuo seklumas, dvasios branda, poiris, kad visiems uteks", abipusis pasi tikjimas. Laimkime abu sutartys atspindi vis lkesius ir numato, kaip juos gyvendinti. Tokios sutartys manomos, ten, kur sukurtos atitinkamos sistemos. Apie j gyvendinim mes kalbsime iek tiek vliau.

P a t a r im a i

1. sivaizduokite bsim susitikim, kuriame tursite dl ko nors tar tis. sipareigokite sau saugoti drsos ir apdairumo pusiausvyr. 2. Susidarykite sra klii, kurios jums trukdo sudaryti laimki me abu sutartis. Isiaikinkite, k galite pakeisti savo takos rate, kad paalintumte tas klitis.

IV PROTIS LAIMKIME ABU

247

3. Pagalvokite apie situacij, kurioje nortumte sudaryti laimkime abu sutart. Pabandykite sivaizduoti save savo partnerio vietoje, pasvarstykite, ko jis i js gali tiktis. Kodl jums svarbu, kad jam pasisekt? Kai prasids derybos, tiesiai paklauskite jo, ar jis pasirengs tartis tol, kol sudarysite abiem priimtin ir nauding sutart. 4. Prisiminkite tris svarbius savo partnerius. Ar jie pasitiki jumis? O js jais? Kaip galtumte pasitarnauti kiekvienam i t moni ir papildyti savo pasitikjimo sskait? 5. Kokia js elgesio programa? Ar laimkime abu? O gal a laimiu, tu pralaimk? Kaip js elgesio modelis veikia js santykius? Kaip i programa susiformavo? Ar dabar ji jums naudinga? 6. Ar pastate mog, kuris nuolatos msto laimkime abu ka-tegorijomis, ir net sudtingiausiomis slygomis ieko abiem pusms priimtin sprendim? Jeigu taip, mokykits i jo ir sekite jo pa vyzdiu.

V PROTIS Su pra sk , IR BSI SUPRASTAS

V PROTIS SUPRASK, IR BSI SUPRASTAS

249

A t ja u t o s

p r in c ip a i

BENDRAUJANT
irdies tiksl protas neaprpia.
-

P a sca l

sivaizduokite, kad jums sutriko regjimas ir js kreipts okulist. Gydytojas klausosi nusiskundim, paskui nusiima savo akinius ir pa duoda jums. - Pabandykite, - silo jis. - Deimt met juos neioju ir visk regiu kuo puikiausiai. Turiu dar kitus, todl galite ituos pasiimti. Js usidedate akinius, bet su jais matote dar prasiau. - O, siaube! - js suunkate. - Dabar visai nieko nematau! - Nesuprantu kodl? - nustemba gydytojas. - A juk matau. Tu rite labiau pasistengti. - Stengiuosi, - sakote, - bet vis tiek matau tik neaikias dmes. - Ko gera, nematote todl, kad neturite teigiamo poirio. Turite manimi tikti: tie akiniai tikrai puiks! - Tikiu, bet vis viena nieko nematau. - Na ir nedkingas esate! - upyksta daktaras. - A taip stengiausi jums padti, o js man itaip... Ar kit kart kreipsits pagalbos j t pat okulist? Vargu. Abejoju, ar pasitiksite mogumi, kuris rao recept nenustats ligos. Ar danai pirmiau isiaikiname problemos prieastis, o tik paskui imame dalyti patarimus? - Nagi, mielasis, pasakyk, kas atsitiko. Matau, kad tau nelengva, bet pasistengsiu tave suprasti.

250

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Neinau, mamyte, ar verta kalbti. Sakysi, kad tai kvaila. - Tikrai ne! Gali sakyti visk, mielasis. Niekas taip nemyli tavs kaip as. Man svarbu, kad tu btum laimingas. Pasakyk, ko toks nusi mins? -N a , neinau... - Nagi, mielasis, drsiau. - Na, man nepatinka eiti mokykl. - K?! - i karto usiplieskia motina. - K turi galvoje, sakydamas, kad tau nepatinka eiti mokykl? A visk darau, kad uaugtum mo kytas! Juk nuo isilavinimo priklauso tavo ateitis. Kiek kart sakme tau, kad pats laikas subrsti. Esi gabus mokinys, bet tinginys. Turi pasistengti. Turi isiugdyti teigiam poir. Tyla. -T a i ko nukabinai nos? Kaip danai mes skubame duoti gerus patarimus visikai nesupras dami problemos prieasi - tam reikalui pritrksta laiko. Jeigu reikt vienu sakiniu apibrti svarbiausi bendravimo prin cip, tariau taip: Suprask, ir bsi suprastas.
C h a r a k t e r is
ir b en d r a v im a s

Dabar js skaitote mano knyg. Skaitymas ir raymas yra bendra vimo formos. Taip pat bendravimo formos yra kalbjimas ir klausy mas. Ties sakant, yra keturios svarbiausios bendravimo formos. Tik pagalvokite, kiek valand praleidiate bendraudami bent viena i t form. Nuo js gebjimo bendrauti iomis formomis priklauso j s veiklos efektyvumas. Kai nemiegame, daugiausia laiko praleidiame bendraudami. Ar pagalvojote, kiek savo gyvenimo met mes mokms skaityti, rayti ir kalbti? O klausyti ar mokms? Ar mokms igirsti kit mog? it men valds vos vienas kitas. Daniausiai mus moko vadinam j elgesio technik, kurios yra visai atsietos nuo asmenybs bruo ir kurios jokiu bdu neskatina suprasti kito mogaus.

V PROTIS SUPRASK, IR BSI SUPRASTAS

251

Jeigu norite efektyviai bendrauti su mogumi (tai gali bti js sutuoktinis, vaikas, kaimynas, virininkas, kolega, biiulis), pirmiau sia turite gerai j suprasti, o ito jokia technika nepasieksite. tai a: pajuts nenuoirdum ir dirbtinum, ikart tarsiu, kad norite mani mi manipuliuoti. Imsiu svarstyti, kodl tai darote, kokie js moty vai, ir visa kita, - odiu, pajusiu grsm ir iki galo jums neatsiversiu. Mane gali tikinti tik konkrets js poelgiai. Tik jie pasako apie jus tikr ties. Jeigu vien akimirk esate rams, kit - pikti ir irzls, jei iandien elgiats draugikai, o rytoj - pagieingai, jei sakote viena, o darote kita, tai vargu ar a galsiu jumis pasikliauti. Galbt trokiu js mei ls ir paramos, vis dlto nesijausiu saugus ir irdies neatversiu. Kas ino, ko galiu i js tiktis? O kol a neatsiversiu, js neinosite, k man patarti ir kaip padti. Tai, kas jums atrodo puiku, gali man visai netikti. Taigi jei i ties norite suprasti kitus, taip pat jeigu norite, kad kiti suprast jus, negalite pasikliauti vien dirbtinmis elgesio techniko mis. Mokykits atjauiai klausytis. irkite, kad js pasitikjimo sskaita bt pilna.
A t ja u t u s
klausym as

Jei norite suprasti ir tiktis supratimo", turite i esms pakeisti supratimo paradigm. Kai bendraujame, mes pirmiausia norime, kad suprast mus, o paskui jau stengiams suprasti partner. Dauguma moni klausosi ne todl, kad suprast panekov - klausydamiesi jie tik svarsto, k jam atsakyti. Puikiai tave suprantu, ir a panaiai jauiuosi!" T pat patyriau ir a. Tu tik paklausyk." Mes nuolatos lyginame kit moni poelgius su savaisiais. Arba galima pasakyti taip: visiems silome velgti pasaul pro savo akinius. O kai vyksta nesusipratim - su snumi, dukra, darbdaviu, mo na ar vyru - mes mgstame skstis, es jie nieko nesupranta". Kart vienas tvas man skundsi:

252

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Nesuprantu savo snaus. Jis mans tiesiog nesiklauso. - Leiskite pasitikslinti, - atsakiau: - ar sakote, kad nesuprantate savo snaus todl, kad jis js nesiklauso? - Taip, btent t norjau pasakyti. - Dar kart noriau pasitikslinti: v ad in asi,^ n esu p ran tateto dl, kad jis js nesiklauso? - inoma! suirzs patvirtino jis. - O as manyiau, kad, nordamas suprasti mog, as turiu jo klau sytis, o ne jis mans, - tariau as jam. - Ak, tai kas, - atsak jis ir nutilo. O po ilgos pauzs, kai pagaliau m suvokti, k norjau jam pasa kyti, jis tar: - Atrodyt, inau visus snaus rpesius. Pats juk buvau jo am iaus ir visk esu patyrs savo kailiu. Tuo labiau nesuprantu, kodl jis neklauso mano patarim. Tas tvas neturjo n menkiausio supratimo, kas i ties vyksta jo snaus irdyje. Jis man, kad visas pasaulis, taip pat jo snus, yra toks, kok j sivaizduoja jis pats. Taip elgiams beveik visi. Esame sitikin savo teisumu, rpina ms tik savo reikalais ir norime bti suprasti. Todl ms pokalbiai veikiau primena dviej moni monolog, o ne dialog. Kai kitas mogus kalba, paprastai mes klausoms" vienu i i bd: negirdime, k panekovas sako; apsimetame, kad klausoms, pri tardami odeliais aha", inoma", k tu sakai" ir pan.; klausoms atsirinkdami -girdime tik t (taip daniausiai klausoms ma vai k tarkjimo); atidiai klausoms, sidmdami kiekvien pasakyt od. Ir itin retai klausoms atjauiau ia nekalbu apie vadinamj aktyvj" klausymsi, kai vis k nors panekovui atsakome. Atjautus klausymas, mano supratimu, pirmu iausia yra noras suprasti panekov. Js i pradi suprantate patys, o paskui stengiats, kad suprast jus. Tai visikai kitokia paradigma. Atjauiai klausydamiesi velgiate panekovo pasaul. Js dalykus regite taip, kaip regi jis. Js imate suprasti jo paradigmas ir jo jausmus.

V PROTIS SUPRASK, IR BSI SUPRASTAS

253

Atjauta - tai ne gailestis. Gailestis kartais yra smerkimo forma (jis toks ir anoks, man jo gaila), prie gailesio mons greitai pripranta, darosi nuo jo priklausomi. Atjautus klausymas - tai ne vien girdjimas ar odi registravi mas. Bendravimo specialistai suskaiiavo, kad odiais mes perduo dame tik deimt procent informacijos. 30 procent perduodame vairiais garsais ir net 60 procent - kno kalba. Taigi galima sakyti, kad atjautus klausymas - tai klausymas akimis ir irdimi. Js klauso ts ne tik odi, klausots jo elgesio ir darote tai abiem smegen pusrutuliais deiniuoju ir kairiuoju. Js jauiate, nutuokiate, spjate. Tik atjauiai klausydamiesi i ties pastame panekov, surenka me apie j tikslius duomenis. Klausots tam, kad suprastumte. Js siekiate rasti ry su to mogaus siela. Taip pat reikia pasakyti, kad atjauiai klausydamiesi panekovo, j suprasdami ir jam atsiverdami, mes didiname pasitikjimo sskait. Joks poelgis netaps dvasiniu indliu tol, kol kitas mogus jo teigiamai nevertins. Galite isinerti i kailio, besistengdami pelnyti pasitikji m, bet jei partneris manys, kad manipuliuojate juo, iekote sau nau dos ar net norite jam pakenkti, js pastangos bus perniek. Atjautus klausymasis - tai stebuklinga gydomoji priemon, tam tikromis aplinkybmis ji yra tarsi gryno oro gurknis. sivaizduokite, kad i kambario, kuriame js dabar sdite, kakas staiga isiurb vis or. Ar ir toliau skaitysite knyg? Ar ji bus domi? Manau, kad skaitymas jums tuomet maiausiai rps. Svarbu bus viena - kaip kvpti nors vien gurkn gryno oro. Jums svarbu bus igyventi. Taiau kai oro yra, apie j net negalvojate. tai labai valgi mintis, nusakanti motyvacijos prigimt: patenkinti poreikiai veikti neskatina. Veikti skatina tik stoka. Po fizinio ilikimo, antrasis svarbiausias mo gaus poreikis yra psichologinis ilikimas - btinyb bti suprastam, vertintam, pripaintam. Taigi atjauiai klausydamiesi js leidiate kvpti panekovui psi chologinio oro. O kai patenkinate svarbiausius moni poreikius, galite imtis kit j problem ir daryti jiems tak.

254

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kart, dstydamas i koncepcij viename seminare ikagoje, pa siliau dalyviams atlikti eksperiment ir pabandyti t vakar atjauiai iklausyti savo panekovo. Kai susitikome kit dien, vienas seminaro dalyvis tiesiog deg nekantrumu - jis norjo papasakoti savo sp dius. tai k jis kalbjo: Noriu papasakoti, k vakar patyriau. Atvykau ikag dar ir dl to, kad turjau sudaryti svarbi nekilnojamojo turto sutart. Kai susi tikau su klientu ir jo advokatais, netiktai paaikjo, kad esama dar vieno nekilnojamojo turto agento su alternatyviu pasilymu. Sutartis pakibo ore. Daugiau negu eis mnesius dirbau vien prie io projekto ir labai vyliausi gauti usakym, o dabar viskas galjo nu eiti uniui ant uodegos. Stengiausi kiek manydamas perkalbti usa kov, taiau be joki rezultat. Galiausiai tiesiog papraiau, kad jis neskubt daryti galutinio sprendimo. Vis dlto maiau, kad jie nori vis reikal kuo greiiau baigti, ir, deja, ne mano naudai. Tada tariau sau, kad vertt praktikai pritaikyti per seminar i girst teigin suprask ir bsi suprastas. Pasiliau usakovui: Isiaikinkime dar kart, kokie js lkesiai ir kodl jums ne tinka mano pasilymas. Kiek manydamas stengiausi sivaizduoti save j kailyje, bandiau savais odiais isakyti j norus ir abejones. Ms pokalbis buvo labai atviras. Ir tai usakovas atsistojo, prijo prie telefono ir paskambino savo monai. Girdjau, kaip jis, priden gs ragel ranka, tyliai pasak: Gali diaugtis, mes sudarme sandor." Negaljau patikti savo ausimis. Tiesa sakant, savo skme sunkiai tikiu net dabar." Davs savo partneriui psichologinio oro", vyrikis ne didiul indl j pasitikjimo bank. O kai partneriai vienas kitu pasitiki, visa kita ne taip svarbu. Spontaniki moni tarpusavio santykiai kur kas vertingesni u visus dirbtinius bendravimo metodus. Stengtis suprasti, o paskui dertis - pirma diagnozuoti, o tik tada gydyti - nra paprasta. Kur kas lengviau pasirinkti prastin keli pasilyti savo daugel met neiojamus akinius.

V PROTIS SUPRASK, IR BSI SUPRASTAS

255

Ilgainiui tokia pagalba labai pakenkia ir P, ir GP. Gerai nepain moni, su kuriais bendraujate, negalite tiktis vaising bendradar biavimo rezultat. Taip pat jei mons, su kuriais bendraujate, nesi jauia suprasti, js tarpusavio bendravimas nesukurs reikiamo GP nepapildys sskaitos pasitikjimo banke. Pridursiu, kad atjauiai klausydamiesi rizikuojate. Turite labai pa sitikti savimi, nes tuo metu atsiveriate, todl tampate lengvai paei diami. Paradoksalu, taiau kitiems galite daryti poveik tik tada, kaip kit poveikiui atsiduodate patys. tai kodl tokie svarbs yra trys pirmieji proiai - jie padeda su kurti principais grst gyvenimo centr, ir tada js ramiai veikiate visus iorje kylanius rpesius.
P r ie
s k ir d a m i v a ist u s , n u s t a t y k it e lig

Diagnozuoti lig, o paskui gydyti - vienintelis manomas gydyto j elgesio modelis. Taip elgiasi profesionalai. Jei tarsite, kad diagnoz nustatyta netiksliai, js jokiu bdu negalsite pasitikti ir gydymu. Kart, kai vyko labai svarbios futbolo rungtyns, susirgo ms vos dviej mnesi dukrel Den. Tdien visas miestas gyveno futbolu. stadion susibr madaug 60 tkstani aistruoli. Mudu su San dra taip pat planavome ten bti, bet tai maoji Den m vemti, viduriuoti, ir mes ne juokais susirpin nusprendme ikviesti gy dytoj. Gydytojas tuo metu sdjo stadione. Kai Sandra paskambino jam mobiliuoju telefonu, buvo pats varyb kartis. - Klausau? - dalykikai atsiliep gydytojas. - Kas atsitiko? - Kalba ponia Covey, daktare. Mes labai nerimaujame dl savo dukrels Dens. - Kas jai atsitiko? Sandra apibdino ligos simptomus, o daktaras atsak: - Paskambinsiu vaistin ir padiktuosiu recept. Kurioje vaistinje js lankots?

256

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Tik padjusi ragel, Sandra susigrieb, kad gydytojui pasak toli grau ne visk. Bet jam tarsi jos suteiktos informacijos pakako, kad galt skirti vaistus. - Kaip manai, ar jis ino, kad ms Den dar visai kdikis? paklausiau jos. - Ko gera, ino, - atsak Sandra. - Bet jis juk nra n karto jos gyds. - Vis dlto manyiau, kad jis visk ino. - Ar galsime duoti Denei jo skirtus vaistus, jeigu abejojame? Sandra tyljo, o po kurio laiko paklaus: - K dabar darysime? - Paskambink jam dar kart ir pasitikslink. - kart skambink tu, - pasil Sandra. Paskambinau daktarui ir dar kart sutrukdiau jam irti rung tynes. - Gydytojau, - pasiteiravau, ar skirdamas vaistus inojote, kad ms Denei vos du mnesiai. - Ne! suuko jis, - neinojau. Gerai, kad pranete. Paskambin siu vaistin ir pakeisiu recept. Jeigu abejosite, ar tiksli diagnoz, tai abejosite ir skirtu gydymu. Tas pats pasakytina ir apie prekyb. Apdairus pardavjas pirmiau sia stengsis suprasti pirkjo poreikius, norus, jo situacij. Prekiautojas mgjas pardavinja prekes, o profesionalas domisi pirkjo poreikiais bei problemomis. Tai visikai skirtingi metodai. Profesionalas mo kosi diagnozuoti, suprasti, isiaikinti, koki preki ar paslaug reikia klientams. Matydamas, kad prek netiks pirkjui, jis nebijo garbingai pasakyti: Mano prek (ar paslaugos) jums netiks." Arba tai teis: profesionalus teisininkas ruodamasis bylai pirmiau sia surinks visus faktus, kad isiaikint tikr padt, precedentus, sta tymus. O geras gamybos vadovas niekada nepasakys tokios frazs: Ku riems galams gaiti laik ir tirti kakoki paklaus. Reikia dirbti." Ki taip tariant, gaminti, neisiaikinus pirkj poreiki ir nor.

V PROTIS SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS

257

Geras ininierius prie projektuodamas tilt susipasta su visais aplinkos veiksniais. Geras mokytojas pirma vertina mokini ini lyg, tik tada moko. Geras mokinys pirmiausia supranta, tik tada su prast informacij pritaiko praktikai. Geras tvas pirma pasistengia suprasti savo vaik, tik tada j vertina ar baudia. Kad tiksliai vertin tumte, vis pirma turite suprasti. Suprask, ir bsi suprastas visuotinis principas, jis taikytinas visose gyvenimo srityse, taiau itin veiksmingas bendraujant, umezgant san tykius.
G y v e n im o
p a t ir t is

(a u t o b io g r a f ija )

ir k e t v e r io p a s atsakas

Klausydamiesi panekovo, danai jo odius matuojame savo gy venimo patirtimi, galima sakyti, savo autobiografija, ir reaguojame ketveriopai. Mes vertiname: pritariame arba nepritariame; mes tiria me: uduodame klausimus, remdamiesi savo poiriu; mes pataria me: duodame patarimus, remdamiesi savo pai patirtimi; mes inter pretuojame: remdamiesi savo pai motyvais ir elgesiu, bandome isi aikinti kit moni motyvus bei elges. Tai natrals ms atsako bdai. Mes taip uprogramuoti. Ta iau ia klausimas toks: ar tokios ms reakcijos padeda i ties su prasti kit mog? Sakykime, a kalbuosi su snumi ir vertinu kiekvien jo od, net nelaukiu, kol jis idstys savo nuomon - ar tada jis nors man atsi verti? Ar tokiu elgesiu a leidiu jam kvpti psichologinio oro? O kaip jis pasijaus, jeigu imsiu j tirti? Tyrimas - tai aidimas. Tai klausimai ir tam tikra logika. O kur yra logika, ten nra ilt jausm. Klausim aidim galite aisti vis dien, bet neisiaikinti, kas kitam mogui svarbu. Danai tvai su savo vaikais nesusikalba todl, kad nesistengia j suprasti - jie juos tiria. - Kaip sekasi, snau? - Puikiai. - Kas nauja vyko pastaruoju metu?

258

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Nieko? - Kas domaus mokykloje? - Nieko domaus. - O k planuoji daryti savaitgal? - Dar neinau. Kai snus kalbasi su draugais, jo nemanoma atplti nuo telefono ragelio, o tai js i jo net odio ipeti nesugebate. Namai jam tarsi viebutis ia jis tik miega ir valgo, o visos jo mintys, rodos, kain kur kitur. Jis jums neatsiveria. O dabar pasvarstykite, kaip jis dar turt elgtis, jei vos prasiiojs igirsta js iminting ir gyvenimo patirtimi paremt pamokym: Argi nesakiau, kad taip bus! - ir dramblys sutrypia vos prasikalus daigel. ia tema esu veds daugyb seminar. mons, pagaliau pamat, kaip jie i ties bendrauja, labai nustemba, ir tada j bendravimo mo delis ima keistis. Suprask, ir bsi suprastastai tas protis, kur dauge lis pamgsta, kai jiems reikia sprsti bendravimo problemas. tai tipikas tvo ir jo paauglio snaus pokalbis. Atkreipkite d mes, kaip tvas atsako vienu i keturi atsako bd, apie kuriuos k tik kalbjome. - Nesivaizduoji, tti, kaip man griso mokykla! Kema galv kakokias nesmones. - Kodl taip manai, snau? - Nes dar neimokau n vieno dalyko, kur galiau kur nors pri taikyti. - Na, tu dar negali visko suprasti, snau. A pats taip galvojau, kai buvau tavo met. Atsimenu, man rodsi, kad kai kurios pamokos tiesiog laiko gaiimas, taiau vliau supratau, kad jos buvo paios rei kalingiausios. Skirk daugiau laiko mokslams ir neskubk daryti iva d. (Jis snui pataria.) -Jau deimt met mokausi! Ar gali pasakyti, kuriems galams man matematika, jei a rengiuosi taisyti automobilius? - Taisyti automobilius? Tikriausiai juokauji. (Jis sn vertina.)

V PROTIS SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS

259

- Visai nejuokauju. Tik pairk Do. Jis met koled, dirba mechaniku ir ukala daug pinig. tai kur praktikas sprendimas. - Tai dabar tau taip atrodo. Bet pamatysi, Do po keleri met gailsis, kad met mokslus. Juk tu nenori vis gyvenim kraptytis garae, tiesa? Tau reikia isilavinimo, kad galtum pasiekti io to dau giau. (Jis snui pataria.) - Net neinau... Do labai gerai sekasi. - Klausyk, snau, ar tu stengiesi? (Jis sn tiria ir vertina.) - Kaipgi! inoma, kad stengiausi. Bet, sakau tau, tai tik laiko gai imas. - Tai ger vard turinti mokykla, snau. Turi tiesiog patikti ma nimi, kad jie moko ger dalyk. (Jis snui pataria ir j vertina.) - Bet ir kiti berniukai taip galvoja. - Ar bent supranti, kiek pastang mudu su motina padjome, kad tu galtum mokytis toje mokykloje? (Jis sn vertina ir jam pataria.) -A inau, tti, kiek js dl mans padarte. Bet is mokslas never tas js pastang. - Klausyk, jei btum stropesnis, jeigu uuot sdjs prie televizo riaus... (Jis snui pataria.) - Kokia i to nauda. Ai,... tiek to! Nematau prasms daugiau apie tai kalbti. Suprantama, tvas turjo pai geriausi ketinim. Suprantama, jis norjo tik padti. Taiau ar jis paband bent iek tiek suprasti sn? O k i ties jaut snus? Kokios mintys sukosi jo galvoje? Paana lizuokime: - Nesivaizduoji, tti, kaip man griso mokykla! Kema galv ka kokias nesmones. (Noriau su tavimi pasikalbti.) - Kodl, snau, taip manai? (Nuostabu! Tau rpi mano reikalai.) - Nes dar neimokau n vieno dalyko, kur galiau kur nors pri taikyti. (Mokykloje turiu problem ir noriau su tavimi jas aptarti.) - Na, tu dar negali visko suprasti, snau. A pats taip galvojau, kai buvau tavo met. (Ttis pradeda pasakoti savo biografij. Dabar man

260

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

tai visai nerpi. Man nedomu, kiek myli per sniegjis turdavo klam poti iki savo mokyklos.) Atsimenu, man rodsi, kad kai kurios pamo kos - tiesiog laiko gaiimas, taiau vliau supratau, kad jos buvo pa ios reikalingiausios. Skirk daugiau laiko mokslams ir neskubk dary ti ivad. ( Oy kaip noriau tau tiesiog irti, kad laikas mano proble m neisprs) -Jau deimt met mokausi! Ar gali pasakyti, kuriems galams man matematika, jei a rengiuosi taisyti automobilius? - Taisyti automobilius? Tikriausiai juokauji. Uis nenori, kad taisy iau automobilius. Jis nori, kad baigiau studijas. Privalau pateisintijo lkesius) - Visai nejuokauju. Tik pairk Do. Jis met koled, dirba mechaniku ir ukala daug pinig. tai kur praktikas sprendimas. - Tai dabar tau taip atrodo. Bet pamatysi, Do po keleri met gailsis, kad met mokslus. Juk tu nenori vis gyvenim kraptytis garae, tiesa? Tau reikia isilavinimo, kad galtum pasiekti io to dau giau. (Ir vl!.. Prasideda paskaita apie isilavinimo naud.) - Net neinau... Do labai gerai sekasi. (Jis aunus vaikinas. Na ir kas, kad met mokslus.) - Klausyk, snau, ar tu stengiesi? {Apie k mes kalbams, tti? Bent pabandytum iklausyti mans. A noriu pasakyti labai svarb dalyk.) - Kaipgi! inoma, kad stengiausi. Bet, sakau tau, tai tik laiko gai imas. - Tai ger vard turinti mokykla, snau. Turi tiesiog patikti ma nimi, kad jie moko ger dalyk. {Netiktina, dabar kalbsims apie pasitikjim. Visai ne apie tai norjau pakalbti su tavimi.) - Bet ir kiti vaikinai taip galvoja. (Yra moni, kurie tiki manimi. Nesu visikas silpnaprotis.) -A r bent supranti, kiek pastang mudu su motina padjome, kad tu galtum mokytis toje mokykloje? (O dabar kalbsime apie kalt. Gal a i ties silpnaprotis. Mokykla - puiki, ttis ir mama nuostabs mons, o apaprasiausias kvailys.) -A inau, tti, kiek dl js mans padarte. Bet is mokslas nevertas js pastang. (Tu nieko nesupranti, ir viskas.)

V PROTIS SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS

261

- Klausyk, jei btum stropesnis, jeigu uuot sdjs prie televizo riaus... (A ne apie tai kalbu, tti! Absoliuiai ne apie tai! Tikriausiai man niekad nepavyks tau nieko iaikinti. Kvailas buvau, kad pradjau pokalb.) - Kokia i to nauda. Ai,... tiek to! Nematau prasms daugiau apie tai kalbti. Ar pastebjote, koks siauras tampa pokalbis, kai kreipiame dmes vien odius ir vertiname panekov velgdami pro savo akinius? Ar pastebjote, kaip autobiografiniai atsakymai varo mog, norint at skleisti mums savo biografij? Niekada negalsite pavelgti kito mogaus vid, negalsite su prasti jo pasaulio, jei neimoksite atjauiai klausytis. Kalbjome apie ketveriop klausanio mogaus reakcij, dabar pa kalbsime apie keturis jo elgesio lygmenis. Pirmasis, maiausiai veiksmingas atjautaus bendravimo lygmuo yra turinio pamgdiojimas. Tai aktyvaus klausymosi" metodas. Jeigu taip elgiasi mogus, neturintis prasmingam bendravimui btin cha rakterio savybi, jis danai eidia panekov ir veria j usisklsti. Vis dlto iuo atveju bent jau igirstate, kas jums buvo norta pasakyti. Pamgdioti panekov labai paprasta - tereikia klausytis kito mo gaus tariam odi ir juos pakartoti, visai nesigilinant j prasm. tai: - Nesivaizduoji, tti, kaip man griso mokykla! Kema galv kakokias nesmones. - Taip, tau griso mokykla, snau. Tu manai, kad ten kema galv nesmones. Js i esms pakartojote t, k jums pasak. Js ne vertinate, ne tiriate, ne patariate ir ne interpretuojate. Js tik parodote, kad girdite panekovo tariamus odius. Bet jei norite juos suprasti, dar turite pasistengti. Antrasis atjautaus klausymosi lygmuo tai turinio perfrazavimas. Nors iek tiek veiksmingesnis, is elgesys tra odin supratimo irai ka. Pavyzdiui:

262

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Nesivaizduoji, tti, kaip man griso mokykla! Kema galv kakokias nesmones. - Matau, kad tu nebenori eiti mokykl. syk js savais odiais persakote jo odi esm. Js galvojate, k panekovas jums pasak - kitaip tariant, jungiate" kairj smege n pusrutul. Treiasis lygmuo - tai bendravimas jungus" deinj smegen pus rutul - js jauiate panekovo jausmus. tai taip: - Nesivaizduoji, tti, kaip man griso mokykla! Kema galv kakokias nesmones. - Tu atrodai labai nusimins. Dabar jums visai nesvarbs snaus odiai, o kur kas svarbiau, kaip jis jauiasi. Ketvirtasis lygmuo - tai antrojo ir treiojo lygmens elgesio sintez. Js suprantate turin ir jauiate jausmus. Pavyzdiui: - Nesivaizduoji, tti, kaip man griso mokykla! Kema galv kakokias nesmones. - Rodos, esi labai nusivyls mokykla. Nusivylimas - tai kalbtojo jausmai, mokykla - jo kalbos turinys. Nordami suprasti ir viena, ir kita - k kalba, ir k jauia panekovas turite naudotis abiem smegen pusrutuliais. Ketvirtasis atjautaus klausymo lygmuo suteikia jums netiktin pranaum. Siekdamas nuoirdiai suprasti ir perfrazuodamas sako m odi turin bei jausmus, js duodate savo panekovui psicholo ginio oro. Kuo labiau panekovas pasitiki jumis, tuo maiau jo o diai skiriasi nuo tikrj jo mini. Galvodamas vien, jis nebesako kita. Jis patiki jums paias slapiausias mintis ir jausmus. - Nesivaizduoji, tti, kaip man griso mokykla! Kema galv kakokias nesmones. (A noriu pakalbti su tavimi, atkreipti tavo d mes,.) - Tu, atrodo, esi tikrai nusivyls mokykla. {Taip! Btent taip a jauiuosi.) - Taip. Dar neimokau n vieno dalyko, kur galiau kur nors pritaikyti.

V PROTIS SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS

263

- Vadinasi, manai, kad mokykla tau nereikalinga. (Leisk man pa galvoti, ar i ties tai norjau pasakytir) - Ko gera, taip. Manau, kad nieko naudingo neimokstu. Visai nejuokauju. Tik pairk j Do. Jis met koled, dirba mechaniku ir ukala daug pinig. tai kur praktikas sprendimas. - Ar manai, kad Do gerai pasielg?.. (Na...) - Na, manau, i dalies. Jis juk daug udirba. Nors galbt po kele ri met gailsis. - Sakai, kad Do po keleri met ims gailtis? - Galimas dalykas. Tik pagalvok, ko jis neteko. Kain ar iais lai kais be mokslo daug pasieksi. - Taip, isilavinamas ms laikais labai svarbus. - inoma. Nebaigs mokyklos negausi tinkamo darbo, negalsi studijuoti universitete. K tuomet veikti? Manau, kad isilavinimas tiesiog btinas. - Taip, nuo isilavinimo priklauso tavo ateitis. - Tas tiesa, bet... inai k? inai, dl ko a taip nulids... Tti, ar nepasakysi apie tai mamai? - Nenori, kad mama apie tai inot? - Gal pasakyk. Vis tiek anksiau ar vliau ji visk suinos. Taigi iandien buvo greitojo skaitymo testas, ir mokytojas sak, kad skaitau kaip ketvirtokas. sivaizduoji: tuojau baigsiu mokykl, o skaitau kaip ketvirtokas! Netiktina, kaip tarpusavio supratimas gali pakeisti pokalb! Kad ir geriausi bt ms patarimai, mes net nepradsime i ties sprsti pro blem, jeigu j neisiaikinime. Jeigu mums rpi tik ms pai biog rafija, ms paradigmos, jei visk irime tik pro savo akinius, nie kuomet nesuinosime, k mato kiti ir kokios problemos juos slegia. - Tti, bijau, kad neilaikysiu egzamino. Jei neilaikysiu, tursiu palikti mokykl, o ito a nenoriu. - Matau, kad esi nusimins ir neinai, k daryti. - K man patartum daryti, tti?

264

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Kai tvas pasisteng suprasti" sn, j santykiai pasikeit. Pirmiau jie tik keitsi tam tikra informacija, o dabar jau gali bendromis jgo mis sprsti problem. Tvas sukr pasitikjimo atmosfer, dabar jis gali daryti tak snui. Neprimesdamas savo patirties, bet i ties i klausydamas, jis peln didiul snaus pasitikjim, todl is pamau atsivr ir gal gale atskleid savo nerimo prieast. Dabar tvas ir snus nebra prieininkai kovos lauke. Jie veikia ivien, kartu sprendia t pai problem. Snus dabar pats susidom jo tvo gyvenimo patirtimi ir klausia jo patarimo. Tvas turi elgtis jautriai. Kol snus jo odius reaguoja logikai, jis gali efektyviai patarti, taiau vos pajuts, kad snaus atsakymai darosi emocingi, jis vl turt tik atjauiai klausytis. - Manau, kad galtume t sugalvoti. - K sugalvoti, tti? - Galbt kas nors tau galt padti. Galbt js mokykloje yra koks papildomas greitojo skaitymo kursas, kur galtum sirayti. - A jau teiravausi. Vienas yra. Usimimai vyksta dukart iokia dienio vakarais ir vis etadien. Bet tiek laiko aukoti! Ar verta? Pajuts emocijas snaus balse, tvas vl sugrta atjautaus klausy tojo pozicij. - Sutinku, laiko sugaii daug. - Be to, tti, priadjau treniruoti etokus. - Suprantu, tu nenori lauyti paad. - Kita vertus, jei tie kursai tikrai padt, sutikiau juos lankyti. Galbt rasiau, kas mane pavaduot. - Jei gerai tave suprantu, tu nori pagalbos, bet abejoji, kad kursai tau pads. - O kaip tu manai? Snus vl kalba logikai ir atvirai. Dabar jis vl pasiruos klausytis tvo autobiografijos, o tvas turi dar vien galimyb paveikti sn. Kartais monms nereikia joki patarim. Gav galimyb atsiverti, jie patys supranta, kaip sprsti savo problemas.

V PROTIS SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS

265

Js nustebtumte pamat, kaip greitai atsiveria skaudintas mo gus, jei nuoirdiai stengiats j suprasti. mons trokta atsiverti. Pa vyzdiui, vaikui labai svarbu atsiverti savo tvams. Jei tvai beslygi kai myli savo vaikus, neteisia ir neijuokia j, vaikai tikrai bus atviri. Kai norite suprasti ir atjausti, ne visuomet turite kalbti. I ties odiai kartais gali net trukdyti. tai viena i prieasi, kodl bendravimo technikos kartais nepadeda. Atjauta reikalauja subtilesni mogaus savybi negu imokti vadinamieji efektyvaus bendravimo metodai". Apie atjaut klausym ia kalbu todl, kad jis yra vis kit proi dalis. Mes privalome men valdyti. Leiskite pakartoti, kad visi ben dravimo gdiai nebus veiksmingi, jeigu netursite nuoirdaus troki mo suprasti. mons nepaks n maiausio mginimo manipuliuoti jais. Beje, jei bendraudami su artimaisiais ruoiats pritaikyti koki nors technik, pasakykite jiems tai i anksto. Pavyzdiui: A perskaiiau knyg apie atjaut klausymsi ir supratau, kad da nai tavs neigirstu. A noriu girdti, k tu kalbi. Tai nra paprasta, bet a pasistengsiu. Tu man tikrai esi svarbus, a noriu tave suprasti ir tikiuosi, kad man padsi." Atskleisti elgesio motyvai yra didiulis dvasinis indlis. Jei neturite nuoirdi ketinim, bendravimo technikos taikyti net nebandykite. Atsivrs mogus tampa lengvai paeidiamas, todl jei supras, kad jis jums visai nerpi, kad visai nenorite igirsti jo odi, jis sieis. Dabar daugelis mano skaitytoj, ko gera, ims prietarauti - es toks atjautus bendravimas uima per daug laiko. Tas tiesa - pradioje tursite sugaiti daugiau laiko, bet vliau, manau, jo netgi sutaupysite. Tarkime, gydytojas efektyviai gydo tada, kai pirma tiksliai nustato ligos prieast, kad ir kiek laiko tai uimt. Juk jis negali pasakyti: Labai skubu, todl neturiu kada js apirti. tai vaistai, gal pads." Kart Havajuose, iaurinje Oahu salos pakrantje, sdjau savo kabinete ir raiau. Pt velnus vjelis, todl, nordamas leisti vses nio oro, pravriau langus. Ant didiulio stalo buvau sudliojs krve lmis suskirstytus popieriaus lapus.

266

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Staiga j kambar siver vjo gsis ir isklaid lapus po vis kam bar. Puoliau j rinkti. Siaubingai suirzau, kad perniek eina toks kruop tus mano darbas. okau ten, okau en, taiau tik po kurio laiko susi vokiau, jog pirmuiausia turiu udaryti langus. Tam sugaiau vos de imt sekundi. Tikra tiesa - atjauiai klausydamiesi sugaiite laiko, taiau nepaly ginamai maiau, negu tada, kai sukor didiul keli turite grti atgal ir sprsti problemas, kurios kilo todl, kad neleidote monms kvp ti psichologinio oro. Atjautus klausytojas gali nepaprastai greitai prasiskverbti pro iori n panekovo kiaut ir pavelgti pai jo rpesi esm. mons nori bti suprasti. Todl negailkite tam laiko. Kad ir kiek sugaiite atjauiai klausydamiesi, reikalus sutvarkysite kur kas greiiau, negu neigird panekovo.
S u pr a t im a s
ir su v o k im a s

Kai imoksite klausytis, suprasite, kaip skirtingai mons suvokia vairias situacijas, kaip tas suvokimas veikia bendravimo pobd. Js matote jaun moter, a sen. Vis dlto abu galime bti teiss. Galbt js esate orientuoti sutuoktin, o a - pinigus, todl pasaul mes regime skirtingai. Galbt js tvirtai tikite, kad pyragas didelis ir jo uteks visiems, o a - prieingai -manau, kad jis visai maas. Galbt js problemas sprendiate deiniuoju smegen pusrutuliu vizualiai, intuityviai, spontanikai, o tai a darau nuoseklius, logi kus, racionalius sprendimus - mano dominuojantis pusrutulis yra kai rysis. Situacijas ir daiktus mes galime suvokti visikai skirtingai. Vis dl to kiekvienas esame sitikin, kad btent mes suvokiame adekvaiai. Kit moni gebjimais suvokti tikrov" mes danai abejojame. Kaip mes, visi tokie skirtingi, bendradarbiaujame ir bendraujame su sutuoktiniais, su kolegomis, su bendruomens nariais? Kaip ben

V PROTIS SUPRASK, IR BUSI SUPRASTAS

267

dromis jgomis siekiame bendr tiksl? Kaip perengiame individua laus suvokimo ribas ir sudarome laimkime abu sutartis? Atsakymas toks: stengiams suprasti, o tik paskui tikims supratimo. Tai pirmas ingsnis laimkime abu sprendimo link. Jei kitas mogus pasaul mato kitaip, vis pirma turite stengtis j suprasti. tai k man papasakojo vienos bendrovs vadovas: Maa bendrov, kurioje tuo metu dirbau, derjosi dl sutarties su vienu stambiu banku. susitikim atskrido j teisininkai i San Francisko, konsultantas i Ohajo ir dviej padalini vadovai - i viso a tuoni derybininkai. Mes nutarme siekti abiem pusms naudingos sutarties arba apskritai nesudaryti jokio sandorio. Atsisds prie dery b stalo, ms bendrovs prezidentas pasak: - Mes nortume, kad sutarties projekte idstytumte savo porei kius ir pageidavimus, o mes juos ianalizuosime ir tada drauge aptar sime finansines slygas. Gavusi galimyb surayti sutart, derybinink grup nesitvr diaugsmu. Sutarties projekt jie ra tris dienas. Kai projektas buvo parengtas, ms prezidentas tar: - Dabar pairkime, ar mes gerai supratome js slygas. Prezidentas pradjo skaityti projekt, kiekvien punkt komen tuodamas ir tikslindamas. O ms partneriai atsakinjo: Taip. Ge rai. Ne, ia mes ne t norjome pasakyti... taip, js adekvaiai supra tote." Kai prezidentas pagaliau m dstyti ms pageidavimus, derybi nink grupei jau nebereikjo galvoti apie psichologin or. Puss viena kita pasitikjo. Susitikimas, prasidjs oficialiai, dav puiki ben dro darbo vaisi. Diskusijos pabaigoje derybinink komanda mums pasak: - Mes norime dirbti su jumis. Norime su jumis sudaryti sando r. Patikslinkite savo slygas, ir mes pasiraysime."

268

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

. . . I R BSI SUPRASTAS

Suprask, ir bsi suprastas. Tai antra penktojo proio dalis. Kai sie kiame abiem pusms palanki sprendim, ji tokia pat svarbi kaip ir pirmoji. Jau sakiau, kad branda - tai drsos ir apdairumo bei iminties pu siausvyra. Kai norime suprasti, turime bti imintingi, kai norime bti suprasti, turime elgtis drsiai. Senovs graikai turjo svokomis etosas, patosas ir logas ireikt filosofij. Ji kaip tik atspindi penktj prot. Etosas (paprotys, bdas) tai js patikimumas, moni tikji mas js odiu. Kitaip sakant, js pasitikjimo banko sskaita. Pa tosas (jausmai, aistra) - tai sugebjimas jausti ir atjausti. Tai js geb jimas bendraujant pateisinti kit pasitikjim. O logas (odis, mintis, protas) - tai racionalieji ms veiklos aspektai. sidmkite i svok eilikum: etosas, patosas, logas - dvasins vertybs, atjautus bendravimas, loginis mstymas. Tai dar viena esmi n paradigma, kuria turtumte pakeisti sensias. Dauguma moni savo pozicijas bei idjas puola rodinti pirmiausia remdamiesi logika, kitaip tariant, kairiojo smegen pusrutulio priemonmis. Jie nepaiso proceso eilikumo: pirma etosas, paskui patosas ir tik tada logas. Turjau tok pastam. Jis buvo labai nepatenkintas, kad jo efas nenori keisti netikusio vadovavimo stiliaus. - Kodl jis nenori keistis? klausdavo jis mans. - Kiek kart su juo kalbjau, rodinjau, kad jis elgiasi netinkamai - kaip irniai sien. - Pabandyk savo idj pateikti kaip nors spdingiau, suvyniok j gra popierl, - pasiliau. - Bandiau, - atsak jis. - Kaip supranti od spdingiau1 * ? Kai prekyba vyksta prastai, kas siuniamas mokytis prekybos amato - pardavjas ar pirkjas? sp dinga - tai efektyvu. Ar tavo idjos pakeit jo poir. Ar tavo patari mai dav norim rezultat?

V PROTIS SUPRASK, IR BSI SUPRASTAS

269

-Ja u sakiau: jis mano argument neklauso. - Argumentuok efektyviai. Pirma isiaikink, kas vyksta jo galvo je. Pasistenk suprasti jo poir. Savo poir turi pateikti vaizdingai ir paprastai, taip pat pateikti alternatyv variant. Tai padaryti gali tik i anksto gerai pasiruos. Ar nortum dar kart pabandyti? - Kuriems galams turiau tai daryti? - paklaus jis. - Supratau: tu nori, kad tavo vadovas pakeist vadovavimo stili, remdamasis tavo patarimu, o savo patarinjimo stiliaus keisti net ne ketini, tiesa? - Tiesa, - pripaino jis. - Tuomet nusiypsok ir susitaikyk su mintimi, kad niekas nieka da nepasikeis. - Kaipgi! Tai juk negarbinga! -Jei negarbinga, vadinasi, turi efektyviai iaikinti virininkui savo poir. Tai tavo takos ratas. Taiau tas pastamas neband daugiau perkalbti savo virininko. Permain kaina jam pasirod per didel. Kitas mano pastamas, universiteto profesorius, toki kain mo kti sutiko. Kart jis man pasiskund: - Stephenai, administracija atsisako finansuoti mano tyrimus, sa ko, kad jie ne visai atitinka ms veiklos krypt. Mes aptarme situacij, tada a jam pasiliau pasiremti etosu, pato su ir logu. Tiksliau, jis turjo savo pasilymus pateikti graiai supakuotus. Be to, jis turjo lsti savo oponent kail ir suprasti, kokie motyvai skatina iuos nefinansuoti jo tyrim. - Manau, kad pabandysiu tai padaryti, - atsak jis man. - Gal nortum, kad tau padiau? - paklausiau. Jis sutiko, taigi mudu mms kruopiai ruotis pristatyti jo pa silym. iek tiek vliau, kai atjo svarstym laikas, jis pasak administraci jos atstovams: - Pirma noriau isiaikinti, ar gerai suprantu js tikslus, o tada kalbsime apie mano tyrim kryptis.

270

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Draugas neskubdamas papasakojo, kaip jis puikiai supranta uni versiteto poreikius, paskui pateik savo idj. Jam net nebaigus, vy riausiasis komisijos narys pasisuko kit nar, pritariamai linkteljo galva, paskui vl pasisuko mano draug ir pasak: - Mes skiriame jums finansavim. mons kur kas mieliau tiki js idjomis, kai jas pateikiate vaiz diai, detaliai ir atsivelgdami j lkesius bei paradigmas, - pastaro ji aplinkyb itin svarbi. ia jums pads penktasis protis - js pristatote savo pasilymus aikiai ir suprantamai, ir js partneriai i karto atkreipia juos dme s. Jie mato, kad js nuoirdiai tikite savo idjomis, kad prie sily dami isiaikinote visus faktus ir poirius, todl neabejojate, kad jos pads laimti abiem pusms.
A k is
ak

Penktasis protis padeda siekti skms dar ir todl, kad js veikiate paiame savo takos rato centre. Daugelis faktori, kai akis ak ben dradarbiaujate su monmis, priklauso js interes ratui Tai vai rios problemos, nesutarimai, kit moni elgesys... Jei imsite rpin tis dalykais, kuri niekaip negalite paveikti, ivaistysite daug energi jos, o pasieksite labai nedaug. Suprasti partner galite visada. Tai js takos ratas, jame js turite visik veiksm laisv. Js gausinate savo pasitikjimo sskait ir duo date bendraujantiems su jumis monms psichologinio oro. Pradj veikti savo takos rate, pastebsite, kad kinta ir js intere s ratas. Jis ima plstis. Js imate geriau suprasti kitus mones, vel giate j siel tarytum vaikiojate po ventj em. Isiugdykite penktj prot tuojau pat. Kit kart, kai bendrausite su klientu ar su savo kolega, su virininku ar su savo vaikais, pamirki te autobiografij ir pasistenkite nuoirdiai suprasti, k kalba pane kovas. Galbt tie mons jums i karto ir neatsivers, bet svarbu bus tai, kad js parodte jiems dmes ir pagarb.

V PROTIS SUPRASK, IR BSI SUPRASTAS

271

Neskubinkite j atsiverti. Nebtinai jie turi bendrauti vien o diais. Daug k atskleidia elgesys. Jei esate valgs, galite imtis tam tikr prevencini priemoni. Pavyzdiui, galite i anksto pasirpinti, kad js dukrai ar snui ne kilt problem mokykloje. Pavelkite pasaul j akimis. Nelaukite, kol kas nors atsitiks, bendraukite su savo vaikais ian dien, akis ak. Iklausykite j. Supraskite juos. Domkits j proble momis. Nepamirkite pasitikjimo sskaitos. Pasirpinkite, kad vai kams utekt psichologinio oro. Aktyviai bendraukite su sutuoktiniu: drauge linksminkits, pie taukite savo pamgtam restoranlyje, stenkits suprasti vienas kit. niek neikeisiau laiko, kur praleidiu kartu su savo mona San dra. Mes ne tik stengiams visada suprasti vienas kit, bet danai net specialiai skiriame laiko tokiems gdiams lavinti. Tai mums, be visa ko kita, labai padeda bendrauti su vaikais. Danai mes pasiskirstome vaidmenimis ir bandome isiaikinti m s neva skirtingus poirius, iekome racionaliausi sprendim, kurie leist ivengti konflikt eimoje. Pavyzdiui, a sigyvenu snaus ar dukros vaidmen ir mes ima me analizuoti koki nors sudting eimynin situacij, kurios iki iol nepavyko inarplioti. Sandra tuo metu atlieka savo vaidmen - moti nos. Todl vliau mums daug lengviau bendrauti su vaikais. Kai investuojate laik siekdami geriau suprasti artimus ir mylimus mones, js gerinate bendravimo kokyb ir ukertate keli konflik tams, kurie lugdo eimas ir santuokas. Jei esate verslo moni vadovai, sudarykite slygas visiems verslo dalyviams - klientams, tiekjams, darbuotojams - pasakyti savo o d. Daniau bendraukite su jais akis ak. mogikasis faktorius bt toks pat svarbus kaip finansinis bei techninis. Jei jums pavyks paadinti vis verslo dalyvi krybik gali, sutaupysite netiktinai daug laiko, energijos ir pinig. Stenkits pirmiausia suprasti. Neskubkite vertinti ir silyti, ne skubkite pateikti savo idj, kol situacij nepavelgte partnerio akimis. Tai ities be galo veiksmingas bendravimo protis. Tokiu bdu

272

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

gimsta krybiki sprendimai ir geresns alternatyvos. Mus skirtumai jau nebe klitis. Prieingai - jie suartina ir skatina dirbti drauge.
P a t a r im a i

1. Prisiminkite kok pastam mog, kuriuo nepasitikite. Paban dykite sivaizduoti, k tas mogus mano apie js santykius. Usi raykite savo mintis. Kit kart, kai bendrausite su juo, stenkits j suprasti, o paskui palyginkite jo odius su savo uraais. Ar teisin gos buvo js prielaidos? Ar gerai isiaikinote jo poir? 2. Pasidalykite su kokiu nors artimu mogumi atjautaus klausymo idja. Pasakykite, kad norite valdyti bendravimo men. Papra ykite, kad jie kart per savait vertint js paang. Kaip jums pavyko? Kaip jautsi tas artimas mogus? 3. Kai yra galimyb, stebkite bendraujanius mones. Usikimkite ausis ir kelet minui juos stebkite. Kokius jausmus iduoda j kno kalba? 4. Kai bendraudami susivoksite, kad bandote panekov sprausti savo autobiografijos, arba gyvenimo patirties, rmus, i karto liau kits tai dar, prisipainkite ir atsipraykite. (Atleiskite, klausiausi nenuoirdiai Gal galtumt pakartoti?) 5. Kit kart, kai norsite deryb partneriams pateikti savo idj, pir miausia stenkits juos suprasti. Pavelkite savo pasilym j aki mis.

VI PROTIS
lNERGINIS VEIKIMAS

274

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

K r y b i k o BENDRADARBIAVIMO PRINCIPAI
( sin e r g in is
v eik im a s )

Mano gyvenimo vedlys tai ventojo viltys: Kur esminiai dalykai - vienyb, Kur svarbs dalykai - vairov, Kur visi kiti dalykai kilni dvasia.
-

D o r d o B u o i n a u g u r a c i n k a lb a

Seras Vinstonas erilis, kai buvo paskirtas vyriausiuoju Didiosios Britanijos armijos vadu, pasak, kad iai akimirkai jis ruosi vis gy venim. Panaiai ir etasis protis - jis atsiranda tada, kai mes jam pasirengiame ir isiugdome pirmuosius penkis. Sinerginis veikimas yra. tobula kiekvienos veiklos forma - vis kit proi suma. Aukiausia sinergijos forma atsiranda tada, kai sudtingiausius gy venimo udavinius mes sprendiame iekodami visiems palanki spren dim (laimkime abu) ir atjauiai bendraudami. Tokios sinergins veikos rezultatai stulbina. Gebjimas veikti sinergikai yra esmin principus orientuoto ly derio savyb. Sinergija - tai katalizatorius, atpalaiduojantis netikti nas moni galias. Tokiam sinergijos stebuklui mus subrandina visi kiti ms iki iol isiugdyti proiai. Kas tai yra sinergija? Paprastai tariant, sinergija - tai dsnis, teigian tis, kad visuma yra daugiau negu atskir sudtini dali suma. Nes ryys, siejantis dalis visum, taip pat yra visumos dalis. Ir ne iaip sau dalis - ji vienija, i jos kyla diaugsmas ir jga. Tai - kryba.

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

275

Krybinis procesas taip pat ir gsdina, nes kas ino, kokios staig menos laukia u kito kelio vingio, kokie tyko pavojai ar ibandymai. Norite gyventi krybikai - palikite ilt uuovj ir leiskits nei nomus tyrus. Js bsite pirmtakas, kelrod vaigd kitiems. Js atra site niekieno nematytas emes ir pakviesite ten mones. Gamtoje sinergija egzistuoja visur kur. Du alia vienas kito paso dinti augalai persipina aknimis, suteikdami vienas kitam stiprybs, todl kartu auga geriau, negu augt atskirai. Sujunkite du rstus, ir jie ilaikys daugiau svorio, negu ilaikyt atskirai. Visuma yra didesn negu j sudarani dali suma. Vienas ir vienas yra trys ar net daugiau. Sinergijos dsnis ypa akivaizdiai reikiasi eimoje. Moteris ir vy ras gali pasauliui padovanoti kdik, ir tai yra sinerginis vyksmas. Si nergijos esm eimoje - vertinti skirtybes, naudotis vienas kito stipry bmis ir kompensuoti silpnybes. Mes vertiname moter ir vyr fizinius ypatumus, fizines skirty bes. Taiau ar vertiname socialinius, protinius ir emocinius lyi as pektus? Ar ios skirtybs negali sukurti nauj bties form - pavyz diui, aplinkos, kurioje kiekvienas mogus klestt, pasitikt savimi ir jaustsi svarbus, kur kiekvienam bt sudarytos slygos brsti ir siekti asmenins laisvs, o paskui - efektyvios tarpusavio priklauso mybs? Argi tokia sinergija negalt sukurti naujo ateinani kart bties scenarijaus, pagal kur kiekvienas stengtsi bti kuo naudinges nis kitiems, kuris mokt beslygikai mylti, vertint velnum ir rpestingum. Argi negalime tiktis tokio scenarijaus, kuriame neb t savanaudio, pagieingo, nuolat besiginanio, kariaujanio ir smer kianio mogaus vaidmen?
S in e r g in is
b e n d r a v im a s

Sinergikai bendrauti - tai atverti prot ir ird naujoms galimy bms, naujoms alternatyvoms. Galbt jums pasirodys, kad is protis paneigia antrj prot (pradkite galvodami apie pabaig), taiau taip nra. Veikiau prieingai - js pelnote i jo kuo didiausi naud. Si nergikai bendraudami tiksliai neinote, kaip viskas vyks, kokia bus

276

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

js kelio pabaiga, taiau neinomyb js negsdina, o vilioja ir jau dina. Js tikite, kad ateitis bus kur kas puikesn u i dien. tai ta pabaiga, kuri js turite galvoje, kai pradedate veikl. Js pradedate tikdamiesi, kad mons, su kuriais veiksite ivien, palaipsniui tobuls, o js patys gausinsite savo valg bei inias. Esama moni, kurie niekada savo eimyniniame gyvenime net i dalies nepatyr tikro sinergijos poveikio. Nuo pat gimimo mokyti ir uprogramuoti nuolat gintis ir nepasitikti visu pasauliu, jie niekada tiek nesubrsta, kad isiugdyt etj prot. Tokie mons gyvena skurd ir beprasm gyvenim, jie neatsklei dia net maos dalies savo talent, kuriais visi esame apdovanoti. Tai tikra tragedija. Jie stumia dienas ir vaisto brang gyvenimo laik nuo bodiaudami, nepastebdami jiems teikiam galimybi. Galbt j gyvenime buvo akimirk, kada jie veik sinergikai pavyzdiui, jaunystje sportavo ir ino, k reikia komandos dvasia". Galbt kakada jie buvo patek ekstremali situacij, kai mons, pamir savo egoizm ir ididum, buvo priversti veikti ivien, kad igelbt kieno nors gyvyb ar ibrist i krizs. Daugelis tokius atvejus prisimena kaip iskirtinius, netgi stebuk lingus, ir mano, kad kasdieniniame gyvenime to nebna. Bet jie labai klysta. Sinergijos poveik galima patirti nuolatos, beveik kasdien. Ta iau rytis taip gyventi gali tik labai atviri ir drsus mons. Krybiko darbo rezultatas danai esti sunkiai nuspjamas. Jo siek dami klystame, einame tarsi uritomis akimis, kol pasiekiame tiks l. Jei mons nra tolerantiki, jeigu jie nesivadovauja tvirtais prin cipais ir vertybmis, jeigu jie jauiasi nesaugs, jiems taip dirbti labai sunku. Juos tokia veikla slegia. Jiems kur kas labiau patinka dirbti gerai sutvarkytoje struktroje, kur uduotys aikiai apibrtos ir su prantamos.
A u d it o r ijo s
s in e r g ija

Esu dstytojas ir ne kart sitikinau, kad paios domiausios pa skaitos bna tos, kurios vyksta beveik chaotikai. Paskaita yra tarsi

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

277

sinergini gebjim testas - ji rodo, ar dstytojas ir studentai yra pasi reng tapti visuma, didesne u sudtini dali sum. Bna akimirk, kai nei dstytojas, nei studentai neino, kas bus toliau. Taiau jie turi jaustis saugs, turi mokti atsiverti naujoms idjoms. Tada vyksta lis, spontanikai prasiveria krybikumas, nebelieka dstytojo ir student subordinacijos. Prasideda netiktini dalykai: auditorija sujaudinta, j uvaldo naujos idjos, naujos gali mybs, kurios, rodos, yra visai alia. Auditorijos sinergija - tai visos grups noras kartu atsisakyti seno jo scenarijaus ir parayti nauj. Niekada nepamiriu vienos student grups, kuriai dsiau lyde rikumo filosofij. Kursas truko jau tris savaites, a skaiiau eilin pa skait, ir tai vienas studentas netiktai mane pertrauk ir papasakojo labai skausming ir prasming savo igyvenim. Auditorijoje staiga tapo labai tylu, visi buvo nepaprastai suavti bendrakursio drsa. Tada ir kiti studentai m spontanikai pasakoti visa tai, kas tuo metu juos jaudino ar kl abejoni. Pasitikjimo atmosfera ir saugu mo jausmas pastmjo daugel atsiverti. Jie m dalytis savo valgo mis bei idjomis. Gim visikai naujas paskaitos scenarijus. Jauiausi tarsi uhipnotizuotas. Regjau tikr krybikumo stebukl. m rastis naujos, i anksto nenumatytos galimybs. Tai nebuvo atsitik tinis fantazijos proveris - jis kilo todl, kad studentai jam buvo su brend ir pasitikjo savimi. Naujas paskaitos turinys pasirod ess nepa lyginamai vertingesnis u t, kur buvau numats savo mokymo plane. Mes atsisakme senos mokymo programos bei sen vadovli ir sudarme naujus planus, suformulavome naujus tikslus ir uduotis. Po trij savaii nusprendme savo spdius aprayti ir ileisti knyg. Studentai prie io projekto dirbo nepalyginamai uoliau, negu atlikda mi prastines uduotis; dabar j motyvai buvo visai kiti. is netiktas vykis vliau peraugo unikali sinergin bendravimo kultr, kuri neiblso ir pasibaigus semestrui. Netgi iandien, po dauge lio met, kai susitinkame vienas kit, mes prisimename t nuostabi paskait, bandome isiaikinti, kas vyko ir kodl vyko.

278

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Iki iol stebiuosi, kiek nedaug laiko reikjo, kad atsirast tokia nuostabi atmosfera, skatinanti sinergin bendravim. Manyiau, jog tai priklauso nuo moni brandos. Mano studentams tas semestras buvo paskutinis universitete, ir jie, sakyiau, norjo kako daugiau, negu kad jiems sil prasta mokymo programa. Jie norjo visikai nauj, prasming potyri ir buvo jiems visikai subrend. Vis dlto esu igyvens toki beveik sinerginio chaoso akimirk (manau, kad toli grau ne a vienas), kai bendravimas dl vien ar kit prieasi neduoda nieko prasminga - jis nugrimzta t pat chaos. Labai gaila, kad mons tokias neskmes ima laikyti dsningomis ir vliau vengia bendrauti sinergikai. Toks elgesys tolygus kokios nors bendrovs administratoriaus sprendimui nustatyti grietas vidaus taisykles, varanias vis darbuo toj krybin laisv vien todl, kad keletas nedrausming koleg pa sielg neatsakingai. Daug met konsultuoju vairiausio rango vadovus ir galiu pasaky ti, kad geriausi rezultat pasiekdavau tada, kai tarp mans ir audito rijos usimegzdavo sinerginis ryys. Sinergija paprastai atsiranda tada, kai reikia pasakyti ties apie mog, apie bendrov, apie eim, kai kas nors parodo didiul drs ar nepaprast meil, tuo paskatindamas taip pat atvirai ir siningai elgtis kitus klausytojus. Tada gimsta nau jos valgos, kuriami nauji planai, apie kuriuos anksiau niekas nebu vo pagalvojs. Psichologas Karlas Rodersas (Carl Rogers) yra pasaks: Vis mo ni paslaptys panaios/4Kuo tikresnis js elgesys, kuo nuoirdesni js odiai, ypa tada, kai kalbate apie savo patirt ar net abejones, tuo labiau mons jumis pasitiki ir noriau atsiskleidia. Savo ruotu t moni atvirumas sujaudina kitus grups dalyvius - taip ugimsta krybinis procesas, leidiantis atsirasti naujiems poiriams ir id joms, o visuotinis entuziazmas, noras patirti nauja dar labiau skatina proces. v mons ima suprasti vieni kitus be odi. Atsiveria nauji paauliai, idjos, poiriai, pradedamos svarstyti naujos paradigmos, naujos

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

279

alternatyvos. Nors ir ne visos idjos bna vaisingos, toks bendravimas beveik visuomet duoda vienokios ar kitokios praktins naudos.
V erslo
s in e r g ija

Atsimenu viena labai prasming sinergin bendradarbiavimo atve j, kai kartu su kolegomis rame ms bendrovs veiklos vizij. Mes nuvykome kalnus, kur nuostabios gamtos fone mme kurti pirmi n ms vizijos tekst; jis, daugelio nuomone, ijo tiesiog nuostabus. I pradi bendravome nedrsiai. Visi kalbjo atsargiai, apgalvodami kiekvien od, i esms sak bendrsias tiesas. Taiau kai pradjome kalbti apie savo tiklsus, apie sprendim bdus, mons tapo daug atviresni, nuoirdesni ir m drsiau dstyti savo slapiausias mintis. is bendras darbas suteik galimyb susiburti ir spontanikai pasidaly ti savo idjomis. Mes supratome ir gerbme vienas kit, buvome dr ss ir atjautus. Tarp ms m megztis sinerginis ryys. Visi t juto ir visus tas jaudino. Pagaliau pradjome rayti vizij. Kiekvienas odis buvo reikalingas ir prasmingas kiekvienam ms grups nariui. tai ms vizijos tekstas: Mes stengsims imokyti atskirus mones ir bendroves efektyvi veiklos metod, kad remdamiesi lyderikumo principais visi galt siekti ities prasming tiksl. is sinerginis vizijos krimo procesas paliko pdsak kiekvieno ms irdyje, taip pat padjo mums isiaikinti, kas mes esame ir ko siekiame. tai kitas simintinas sinerginio bendravimo atvejis. Vyko didels draudimo bendrovs metinis susirinkimas, kuriame buvo svarstomi veiklos planai. A turjau bti tarsi katalizatorius ir skatinti dalyvius diskutuoti, teikti daugiau pasilym. Gerokai prie susirinkim susi tikau su komisijos nariais, atsakingais u dviej dien rengin. Jie man papasakojo, kad paprastai per tokius susirinkimus bna svarstomi

280

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

keturi ar penki klausimai, o paskui bendrovs vadovai silo, kaip juos sprsti. Dalyviai mandagiai apsikeiia nuomonmis, kartais, tiesa, pa diskutuoja atriau, imasi as laimiu, tu pralaimk taktikos, taiau i esms susirinkimai vyksta nekrybikai ir nuobodiai. Kai papasakojau komisijos nariams apie sinergijos gali, jie susi domjo. Nors ir smarkiai abejodami, jie sutiko pakeisti nusistov jusi tvark: papra vis skyri vadov anonimikai i anksto para yti savo nuomon apie kiekvien svarstyti parengt klausim. Paskui jie turjo susipainti su koleg atsakymais. odiu, susirinkim jie turjo ateiti pasiruo sinergikai diskutuoti, o ne vien gintis ar pro testuoti. Krybins energijos antpldis buvo netiktinas! prastin nuobo di atmosfer pakeit entuziazmas. Susirinkimo dalyviai noriai vie nas kito klaussi ir kr naujas idjas. Susirinkimo pabaigoje bedrovs vadovai nubr visikai kitas veiklos gaires. mons pradjo vertinti ir toleruoti savo skirtybes, m formuoti nauj bendr vizij. Kart igyven tok sinergin ry, mons pasikeiia visiems lai kams. Jie ino, kad panai mint ilaisvinani akimirk gali patirti ir ateityje. Nors tokios stiprios sinergijos akimirkos nedanos, krybik dar bo aplink susikurti galima beveik visada. Be to, prisiminkime, k sako Ryt imintis: Nemgdiokite mokytoj, o iekokite t pai dalyk, kuri iekojo jie. tai taip - nesistenkime atkartoti praeityje igyvent potyri, kad ir labai spding, o siekdami savo tiksl kur kime naujus, ir galbt jie bus dar nuostabesni.
S in e r g ija
ir b en d r a v im a s

Sinergin veikla pakylja dvasi. Taip pat ir kryb. Netiktina, kiek daug galima pasiekti atvirai bendraujant. Nors atsiverdami mo' ns visada rizikuoja, vis dlto skms galimybs kur kas didesns. Po Antrojo pasaulinio karo JAV buvo kurta Atomins energijos komisija (Atomic Energy Commision). Jai vadovauti paskyr Deivid

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

281

E. Liliental (David E. Lilienthal). Lilientalis surinko grup gerai ino m moni - tikr profesional, daug pasiekusi savo veiklos srityse. ios labai skirting moni komandos lauk dideli darbai, todl visi skubjo kuo greiiau pradti. Be to, juos ragino spauda. Taiau Lilientalis, nepaisydamas vieosios nuomons, skyr kelet savaii, kad jo mons geriau paint vienas kit, galima sakyti, dav jiems galimyb atidaryti savo pasitikjimo sskaitas. Jie galjo isiai kinti vienas kito interesus, viltis, tikslus, rpesius, motyvus, poi rius ir paradigmas, idant tarp j usimegzt tvirti ryiai. Daugelis tuo metu kritikavo vadov es jis neleistinai vaisto laik ir elgiasi neefektyviai". Lilientalio pastangos dav rezultat. Jo mons labai suartjo ir m veikti krybikai bei sinergikai. Komandos nariai vienas kit gerb, todl, jei kildavo nenutarim, jie imdavo iekoti visiems pri imtin sprendim. Grupje vyravo tokia nuostata: Jei kolega, kurio kompetencija bei sipareigojimai prilygsta maniesiems, su manimi ne sutinka, vadinasi, a kako nesuprantu ir todl turiu stengtis pavelgti savo veikl jo akimis." Tokiu bdu susiformavo nepaprasta bendra vimo kultra: niekas nepuol ir niekas neturjo gintis. tai schema, iliustruojanti, kaip pasitikjimas veikia vairius ben dravimo lygmenis.

282

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

emiausi bendravimo lygmen, kai partneriai nepasitiki vienas kitu, rodo toks j elgesys: gynybin pozicija, apsidraudimas, oficiali leksi ka, ypa jei reikalai klostosi prastai. is bendravimo lygmuo gali duo ti tik as laimiu, tu pralaimk ar pralaimkime abu rezultat. Tai ne efektyvus bendravimas, nes jis nesukuria P/GP pusiausvyros, o kai jos nra, poreikis gintis stiprja. Tarpinis lygmuo - tai pagarbus bendravimas. Taip bendrauja ger biantys vienas kit mons. Jie vengia nemalonios konfrontacijos, to dl elgiasi mandagiai, taiau jiems trksta atjautos. Jie nesistengia su prasti vienas kito pozicij, todl neinaudoja vis veiklos galimybi. is modelis tinka, kai bendrauja nepriklausomi mons (kartais tarp j gali net bti tam tikras priklausomybs ryys), taiau toks bendra vimas neskatina krybikumo. Tarpusavyje priklausomi mons su sitaria dl kompromiso. Kompromis galim bt ireikti formule 1 +1= 1V2. Abi puss duoda ir abi puss gauna. Iekantys kompromi so nekovoja, nesipyksta ir nemanipuliuoja vienas kitu, o nuoirdiai, siningai, gerbdami vienas kito nuomone bendradarbiauja. Taiau j bendravimas nra krybikas, nra sinerginis. Tai tik silpnas laim kime abu variantas. Sinerginis bendravimas reikia, kad 1+1 gali bti 8,16 ar net 1600. Kai partneriai pasitiki vienas kitu ir umezga sinergin ry, jie gauna kur kas geresn rezultat, nei tikjosi i pradi. Be to, toks krybinis procesas abiem pusms yra malonus. Formuojasi bendravimo minikultra, kuri tenkina visus to proceso dalyvius. Net jei tokie partne riai bendrauja neilgai, jie visuomet sukuria P/GP pusiausvyr. Kartais sinerginio ryio umegzti nepavyksta, taip pat nepavyksta pritaikyti laimkime abu, arbajokio sandorio modelio. Taiau jeigu abi puss nuoirdiai stengiasi, jos gali pasiekti visai neblog kompromis.
T r e io s io s
a l t e r n a t y v o s pa ie k a

Kad geriau suprastumte, kaip vienas ar kitas bendravimo lygis veikia ms bendros veiklos efektyvum, sivaizduokite tok sce narij.

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

283

Atostogos. Vyras nori su eima vaiuoti atostogauti j gamt prie eero ir pavejoti. Jam tai labai svarbu. iai kelionei jis ruosi itisus metus. Jis i anksto usak namel prie eero, susitar dl valties nuo mos. Jo sns taip pat nekantriai laukia kelions. Taiau mona, deja, tuo metu nort aplankyti savo sergani mo tin, gyvenani u 250 myli. mona neturi galimybs danai matytis su motina, todl jai labai svarbu dabar, per atostogas, t padaryti. Kyla konfliktas. -Ju k seniai planavome vykti prie eero. Ir berniukai to labai nori. Mes turime vaiuoti vejoti, - sako vyras. - Bet mes neinome, kiek dar gyvens mano motina, todl dabar noriau pabti su ja, - atsako mona. - Tai vienintel metuose gali myb tai padaryti. - Visus metus planavau, kaip praleisime i savait. Abejoju, ar berniukams patiks vis savait dykinti senels namuose. Jie ives vi sus mus i proto. Be to, tavo mama nra jau tokia silpna. Ir netoliese gyvena tavo sesuo. Manau, ji gali pasirpinti motina. - Bet juk ji ir mano motina. A noriu pabti su ja. - Galsi jai skambinti kiekvien vakar. Tarp kitko, tikriausiai pa mirai, kad vaiuosime pas tavo motin per Kaldas, kai susirinks visa js gimin? - Kaldos bus tik po penki mnesi. Kas ino, ar ji tiek igyvens. Juk ji pasiilgo mans ir nori, kad atvaiuoiau. - Bus kam ja pasirpinti. Mums irgi reikia tavs. - Man motina svarbiau u vejyb. - O turt bti svarbiau vaikai ir vyras! Keisdamiesi tokiais odiniais driais, jie galiausiai pasiekia iok tok kompromis: tarkime, nutaria vaiuoti katras sau. Jis su berniu kais gali vaiuoti prie eero vejoti, o ji pas motin. Vliau veikiau siai jie jausis kalti ir nelaimingi dl tokio savo sprendimo. Berniukai tai irgi jaus, o tai, be abejo, temdys jiems atostog diaugsm. Jei vyras nenoromis nusileis monai, vliau jis smoningai ir nes moningai stengsis, kad vienag pas uov visiems virst pragaru, kaip jis ir buvo pranaavs.

284

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI {PROIAI

Jei nusileis mona, vliau ji prads krimstis, galbt usiskls ir ims pernelyg jautriai reaguoti kiekvien inut apie motinos sveikat. Jei motinos sveikata i ties labai pablogt ar ji mirt, mona vyrui niekada neatleist, ir pats vyras aminai jaustsi kaltas. odiu, kad ir koks bt kompromisas, vliau jie nuolat priekai taut vienas kitam, es kitas yra nejautrus ir nerpestingas. Toks spren dimas gali temdyti j santykius daugel met. Tokiu bdu lugo dau gyb grai santuok. Vyras ir mona, vakar dar velniai mylj vie nas kit, staiga tampa prieais. Sutuoktiniai skirtingai suvokia esam padt. Tie skirtumai j san tykiams - tarsi pleitas. Antra vertus, tie patys skirtumai juos gali suartinti, pakylti juos auktesn bendravimo lygmen. Isiugd efek tyvios savitarpio priklausomybs proius, jie visikai kitaip ims ver tinti nuomoni skirtumus. Jeigu j pasitikjimo banko sskaitos didels, tai jie gali bendrauti atvirai ir iekoti treiosios alternatyvos - laimkime abu sprendimo, kuris bt geresnis u visas diskusijos pradioje silytas ieitis. Jie klau sosi vienas kito atjauiai ir pirmiausia siekia vienas kit suprasti, taip jie turi galvoje vienas kito vertybes ir rpesius. Visi ie faktoriai drauge paimti sudaro idealias sinerginio ryio slygas. Budizmo filosofijoje tai vadinama viduriniu keliu." Vidurys, kaip teigia i filosofija, nra kompromisas. Tai geresnis variantas, tai tri kampio virn. Iekodami vidurio", geresnio kelio, vyras ir mona imt suprasti, kad sinergija kursto j meil ir stiprina j ryius. Tuomet vyras geriau suprast monos nor pabti su savo moti na. Jis suprast, kad mona taip pat nori padti savo seseriai. Ir dar: jis suprast, kad niekas negali inoti, kiek motinai liko gyventi, ir kad motina i ties yra svarbesn u vejyb. O mona geriau suprast vyro nor praleisti atostogas kartu su eima, su snumis. Juk jos vyras tiek laiko ruosi iai ivykai, be to, toki kelioni spdiai bna nepamirtami.

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

285

Sutuoktinai iekodami ieities netapt prieininkais. Isiaikin vienas kito poreikius, jie kartu galt iekoti treiosios alternatyvos sprendimo, kuris bt priimtinas abiem. Gal galtum aplankyti savo motin kit kart, pavyzdiui, po mnesio, - silo vyras. A tada pasirpiniau namais. inau, kad tau labai svarbu aplankyti motin. Arba paiekome vejybos vietos ariau tavo motinos nam. Gal ten nebus taip grau, bet svarbu, kad gamtoje... Kad berniukams nereikt sienomis laipioti i nuobodulio. Toks ieities iekojimas yra sinerginis. Vyras ir mona bendradar biauja tol, kol randa abiem priimtin sprendim - tok, kuris daug geresnis u visus i pradi silytus variantus bei kompromisus. Si nergin sprendim, kuris sukuria P/GP pusiausvyr. Tai ne iaip sau susitarimas, tai - transformacija. Sutuoktiniai gau na, ko i ties nori, ir drauge sustiprina savo santykius.
N
e ig ia m a s in e r g ija

Treioji alternatyva - tai visikai nauja paradigma, tai atsisakymas regti pasaul tik juod arba tik balt. Nauja paradigma - kitokie re zultatai! Ar kas matavo, kiek energijos ivaistome sprsdami tarpusavio pri klausomybs erdvje kilusias problemas? Kiek laiko sugaitame ipa indami vieni kitiems savo nuodmes, kurdami intrigas, kovodami, isisukindami ir tarindami. Viena koja mes spaudiame greiio pe dal, o kita - stabdome! Uuot nukl koj nuo stabdi, daugelis moni juos mina dar smarkiau. Jie pasitelkia ikalb, logik, kad tik sustiprint savo pozicijas! Tokiems monms tarpusavio priklausomybs erdvje paprastai nesiseka, nes jie yra nelaisvi ir silpni. Bendraudami jie arba piktnau diauja savo padtimi {a laimiu, tu pralaimk), arba stengiasi kitiems tikti {apralaimiu, tu laimk). Kartais jie prabyla apie abiem pusms naudingus sprendimus, taiau i ties net nebando suprasti partneri, koleg ar artimj. J tikslas - manipuliuoti monmis. Tokiais bdais sinergijos paadinti nemanoma.

286

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Nesaugiems monms atrodo, kad visi kiti turi taikytis prie j paradigm. Jiems patinka manipuliuoti aplinkiniais, formuoti j nuo mon. Jie nesuvokia, kad bendradarbiavimo esm - painti poiri vairov. Nes vienodumas yra nuobodus, o sinerginis ryys usimezga tik vertinus skirtybes. Manyiau, kad bendradarbiavimo, arba interpersonalin, sinergij gali sukurti tik sinergiki mons. Vidins sinergijos, arba intrasinergijos, erdis - tai pirmj trij proi principai, suteikiantys monms vidinio saugumo pojt - jie nebijo atsiverti, nebijo, kad juos tada kas nors ims pulti. Perprat iuos principus, mes paadi name savo gausos smon, siekiame visiems nauding rezultat ir vis pirma stengiams suprasti, o tik paskui laukiame supratimo i kit. principus orientuotas gyvenimas, be visa ko kita, suteikia vien privalum: mogus tampa integralus, vientisas. mons, kurie u programuoti naudotis vien kairiuoju smegen pusrutuliu, ima su prasti, kad logikai mstydami vis problem isprsti jie negali - kai kurios problemos reikalauja krybik sprendim. Tada jie jungia" ilgai snaudus ir visaip slopint deinj pusrutul ir ima kurti naujus veiklos scenarijus. mogus yra integralus, kai jis naudojasi ir intuityviu, krybiniu, vizualiniu deiniuoju smegen pusrutuliu, ir analitiniu, loginiu, odi niu kairiuoju pusrutuliu. tai tada galima sakyti, kad ms protas funkcionuoja sinergikai ir mes patys tampame sinergiki. Kart Floridoje, vienoje Orlando bendrovje, vediau seminar te ma Valdyk i kairs, vadovauk i deins". Per pertrauk prie mans prijo bendrovs prezidentas ir tar: - Stephenai, js seminaras labai domus, taiau iuo metu man kur kas labiau rpi eimynins problemos. Mudu su mona labai ne sutariame. Leiskite pakviesti jus papietauti, kad pats sitikintumte, kaip mes bendraujame. - Puiku, taip ir padarykime, - sutikau. Kai susdome prie stalo, pasakme kelet prastini mandagumo frazi, paskui prezidentas kreipsi mon:

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

287

- tai, brangioji, pasikvieiau j sveius Stephen, kad jis pamoky t mus bendrauti. inau: tu nori, kad biau jautresnis ir rpestingesnis. Gal dabar patikslintum, k tau reikia ie odiai? Buvo akivaizdu, kad io mogaus dominuojantis kairysis smegen pusrutulis reikalavo fakt, skaii ir specifini detali. Na, jau tau sakiau, kad a nenoriu joki nepaprast dalyk. Tie siog man nepatinka tavo gyvenimo prioritetai. Jos deinysis pusrutulis skatino kalbti apie sunkiai apiuopiamus dalykus: jausmus, visum, ssajas. - K turi galvoje, sakydama nepatinka prioritetai"? Pasakyk tiks liau, k turiau daryti, kad tau tikiau? Tai tik jausmai, kalbjo ji deiniojo pusrutulio kalba. - Atro do, kad tau ms santuoka nebra tokia svarbi, kaip kad nuolatos tvirtini. Ir k gi turiau padaryti, kad manimi patiktum? Klok atvirai. - odiais nepasakysi. Jis uvert auktyn akis ir pavelg j mane, tarsi sakydamas: Stephenai, ar galtum paksti savo mon, jie ji bt tokia kvaila?" - A kalbu apie jausmus, - ts ji, apie labai gilius jausmus. Brangioji, jausmai - tavo problema. Tokia buvo ir tavo motina. Ties sakant, visos mano pastamos moterys panaios. O paskui jis j m tardyti tarsi teisme: Ar ne tokiame name norjai gyventi? - A ne apie tai, - atsiduso ji. - Visikai ne apie tai. inau, - atr jis bandydamas susiturti, - atrodo, kad norda mas suinoti, ko tu nori, a pirma turiu isiaikinti, ko tu nenori. Kitaip nieko nebus. Taigi ar ne tokiame name norjai gyventi? Taip, manau, tokiame. - Brangioji, Stephenas pas mus usuko tik kelioms minutms, kad padt mums, todl geriau atsakyk taip arba ne. Taigi ar gy veni tokiame name, kokiame norjai gyventi? - Taip. Gerai. Tas dalykas jau aikus. Ar turi visk, k norjai turti? - Taip.

288

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

- Puiku. Ar darai tai, kas tau patinka? Jis tard savo mon, kol j j pertraukiau: - Ar js visuomet taip bendraujate? - Kiekvien miel dien, atsak jis. - Toks ms vedybinis gyvenimas, atsiduso ji. irjau j juos ir galvojau: po vienu stogu gyvena du pusproiai. - Ar turite vaik? - dar paklausiau. -D u . - Tikrai? - pasitikslinau. - Kaip jums pavyko j susilaukti? - K turite galvoje, klausdamas kaip mums pavyko"? -Js veikte sinergikai! paaikinau. - Vienas ir vienas paprastai yra du. Taiau js bendravimo rezultatas buvo vienas plius vienas yra keturi". Tai ir yra sinergija. Visuma yra didesn nei sudtini dali suma. Kaip jums tai pavyko? -Ju k inote, kaip tai daroma, - atsak mano pastamas bendro vs prezidentas. - Matyt, anuomet js vertinote vienas kito skirtybes! - baigiau ms pokalb.
S k ir t y b i
vert

Sinergijos esm yra sinergin ry umezgusi moni skirtybs mentalins, emocins, psichologins. Jei norime tas skirtybes ities vertinti, turime inoti tai k: mons pasaul mato ne tok, koks i ties jis yra, bet matuoja j pagal save. Jei pasaulis yra tik toks, kok j matau a, tad kodl turiau ver tinti kitokias nuomones? Kodl turiau rpintis, k mano kitas, klystantis" mogus? Mano paradigma tokia: a esu objektyvus ir matau pasaul tok, koks jis i ties yra. Vis kit supratimas ribotas, mano - daug platesnis. Todl ir esu virininkas, nes visk regiu i viraus". Turdamas toki paradigm, niekuomet nepasieksiu nei efekty vios tarpusavio priklausomybs, nei asmenins laisvs. A bsiu ribo jamas savo paties susikurt paradigm.

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

289

I ties imintingas mogus sugeba nuolankiai pripainti savo tr kumus. Jis supranta, kokiais dvasiniais itekliais gali pasinaudoti pa indamas moni protus ir irdis. Jis vertina skirtumus, nes jie praple ia jo painim, jo asmenin tikrov. Kaip paaikinti, kad du skirtingas nuomones turintys mons gali bti teiss? To nemanoma paaikinti logikai, bet tai manoma pa aikinti psichologikai. tai js matote jaun moter, a - senut. Mes abu irime t pat piein ir abu esame teiss. Mes matome tas paias juodas linijas ir tuos paius baltus plotus, bet visum konstruo jame i j kiekvienas savaip priklausomai nuo daugybs slyg. Kol neimoksime vertinti kit nuomoni, kol nepripainsime, kad kitas mogus taip pat gali bti teisus, kol pasaul regsime tik juod arba tik balt, tol neperengsime savo suvokimo rib. Tarkime, a matau tik senut, taiau puikiai inau, kad js galite matyti kak kita. A vertinu js poir ir noriu j suprasti. A sakau jums: Puiku, tu matai visai kitus dalykus! Padk juos ivys ti ir man. Jei du mons turi vienodas nuomones, viena i j nereikalinga. Nra btinybs diskutuoti su mogumi, kuris, kaip ir a, mato senu t. Man nedomu bendrauti su mogumi, kuris nuolat su manimi sutinka. Kur kas domiau diskutuoti su jumis, nes js mstote kitaip negu a. A vertinu js kitok poir. Bendraudamas su jumis a ne tik pleiu savo akirat - a patvirti nu, kad js esate taip pat teiss. A leidiu kvpti jums psichologi nio oro. Kuriu erdv, kurioje gimsta sinerginis ryys. tai k apie skirtybes sako garsus vietjas R.H. Ryvsas (R.H. Reeves) pasakioje vri mokykla (The Animal School): Kart, paptus pokyi vjams, vrys nutarpadaryti t nepa prasta. Taigi suman jie kurti mokykl. trauk vrys program iuos dalykus: bgim, kopim, plaukim ir skraidym. Ir dar jie nutar, kad i dalyk privals mokytis visi vrys. Antis buvo nepralenkiama plaukik. Ties sakant, ji geriau plau kiojo net u pat mokytoj. Taip pat j i gaudavo gerus paymius u

290

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

skraidym., o tai bgimasjai seksi sunkiai, todlj danai palikda vo po pamok mokytis bgioti. Vargel tiek daug bgiojo, kad jai visai nebeliko laiko plaukiotu Be to, lakstydamaji supl tarp pirt esanias plvels, todl u plaukim m gauti tik pa-tenkinamaiu . Bet mokykloje patenkinami paymiai buvo priimtini, todl niekas dl to nesuko galvos, gal tik pati antis. Zuikis buvo geriausias bgikas klasje, taiau jau per pai pirm plaukimo pamok j itiko baisi neskm. Vover puikiai laipiojo po medius, bet tai skraidymo pamokos ja i buvo tikra nelaim: mokytojas liepjai pakilti nuo ems pai medio virn, oji buvo pratusi atvirkiai okinti emyn. Nega na to, nuo pervargimo j m traukyti mlungis, todl ir paymiai u kopim tapo prastesni. Sunkiai sukalbamas erelis puikiai skraid, taiau kitais dalykais visai nesidomjo ir elgsi taip, kaip jam patiko. Mokslo met pabaigoje paaikjo, kad geriausi paymi vidurk turi ungurys:jis mokjo puikiai plaukti, iek tiek laipioti ir skraidyti kai isirangydavo i vandens. Buvo nutarta, kad jis, kaip geriausias mokinys, sakys ikilming atsisveikinimo kalb. O prerij unyspamok nelank, be to, jie atsisak mokti mokslo mokest, nes program nebuvo trauktas urv rausimas. I pradi jie mok savo vaikus pas oprus, o vliau kartu su kurmiais ir lauko iurkmis nutar atidaryti privai mokykl.
Jg
l a u k o a n a l iz

Tarpusavio priklausomybs terpje sinergija yra galingas instrumen tas, kuriuo galime veikti paias vairiausias tobuljimo ir pokyi klitis. Psichologas Kurtas Levinas (Kurt Lewin) sukr jg lauko analizs model, kuris grafikai vaizduoja tam tikr stabili situacij struktr: situacija stabili, kai pasiekta ribojamj ir varomj jg pu siausvyra.

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

291

Varomosios jgos yra pozityvios, argumentuotos, logikos, smo ningos, ekonomins. Ribojamosios jgos, prieingai, yra negatyvios, neargumentuotos (kilusios i emocij), nelogikos, pasmoningos, socialins-psichologins. Abiej i jg grups yra visikai realios, jas btina atsivelgti siekiant pokyi. tai js eimoje vyrauja tam tikras mikroklimatas, kur formuoja eimos nari santykiai, interesai, emocijos. Tarkime, js nuoirdiai norite t klimat pagerinti. Js manote, kad eimoje reikia daugiau pagarbos, pasitikjimo, atvirumo. Js nuomon argumentuota - tai yra varomoji jga, skatinanti pokyius. Taiau drauge esama ir ribojamj jg: vaik konkurencija, skir tingi js ir monos poiriai, sisenj proiai ir panaiai. Kai siekiate pokyi, negana suadinti varomj jg - kartu turite slopinti ribojamsias jgas. Stiprindami varomsias jgas, inoma, pasieksite rezultat, taiau jie bus trumpalaikiai. Kol veiks slopinamosios jgos, js veikla pri lygs spyruokls spaudimui: kuo daugiau pastang, tuo sunkiau spaus ti, o kai atleidiate, spyruokl grta pradin padt. Toks pagerjimas ir vl pablogjimas, jojo aidimo efektas, veria jus patikti, kad tokie jau tie mons" ir kad j pakeisti nemanoma".

292

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Ribojamsias jgas slopina sinerginis ryys. Kitaip sakant, js su kuriate toki bendravimo nuotaik, kai visiems pasidaro saugu kalb ti apie eimos neigiamybes. O paskui gimsta nauji poiriai, kaip tas neigiamybes transformuoti j varomsias jgas. Js skatinate eimos narius velgti j problemas, painti j prieastis, gilintis j jas tol, kol jie supras, kad tai j problemos ir kad isprsti jas turi jie patys. Taip bendraujant kuriami nauji tikslai, todl problemos spren diamos kur kas efektyviau. Bendradarbiaujantys mons tampa daug stipresni, nes jie remiasi vienas kito vertybmis, idjomis, krybikais sprendimais ir galimybmis. Kart dalyvavau derybose, kai susipykusios alys buvo pasikvietu sios teisininkus, kad ie gint j pozicijas. Taiau teisinink sikii mas, rodos, tik dar labiau sukirino partnerius. Pasitikjimo lygis bu vo toks emas, jog abi puss nemat kitos ieities, kaip tik kreiptis teism. Ar nortumte laimkime abu sprendimo - tokio, kuris ten kint ir jus, ir juos? - paklausiau ir vien, ir kit. Nors sulaukiau i esms teigiamo atsakymo, vis dlto jie netikjo, kad toks sprendimas apskritai manomas. Tada a jiems pasiliau: Jeigu tikinsiu deryb partnerius, ar sutiksite su jais bendradarbiauti pozityviai?" Ir kart abiej pusi atsakymas buvo teigiamas. Bema visus klausimus isprendme netiktinai greitai. Susipynu sios teisins ir psichologins problemos, nedavusios jiems ramybs ilgus mnesius, itirpo per kelet dien. Negana to, rasti sprendimai buvo kur kas geresni, negu i pradi ali silyti kompromisai. Be visa ko kita, nepaprastai pagerjo abiej ali santykiai, nors visai ne seniai atrod, kad jie sugadinti nepataisomai. Vienos bendrovs vadovas papasakojo istorij apie tai, kaip mon usakov padav tiekj teism dl nekokybikos produkcijos. Abi alys buvo sitikinusios savo teisumu ir kaltino viena kit neetiku bei nevertu pasitikjimo elgesiu. Kai jie m stengtis vieni kitus suprasti (penktasisprotis), paaikjo du dalykai. Pirma, seni nesusipratimai virto kaltinimais ir galiausiai peraugo konfrontacij. Antra, abi puss nenorjo teisini proces ir su jais susijusi ilaid, taiau nemat kitos ieities.

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

293

Kai abiej ali atstovai isiaikino iuos dalykus, jie m iekoti laimkime abu sprendimo (ketvirtasis protis), paskui umezg sinergi n ry (sstasis protis) ir netrukus problema buvo isprsta. O tai kitas atvejis. Kart anksti ryte man paskambino vienas prekiautojas ems sklypais ir papra skubios pagalbos jis laiku nesumokjo paskolos procent ir bankas ketino anuliuoti jo keisto turto ipirkimo teis. Nenordamas prarasti nuosavybs, tas mo gus jau rengsi bylintis teisme. I esms jam reikjo dar iek tiek investuoti vien sklyp, sutvarkyti j, paskui parduoti ir grinti skolas bankui. Tam reikalui jam reikjo dar vienos paskolos. Ta iau bankas papildomai skolinti nesutiko. Galima sakyti, kad mogus pasiskolino kiauin, o paskui skolon papra vitos, kad ji t kiauin padt. Kol alys ginijosi, verslas m smukti. Netvarkomas sklypas virto piktoli lauku, o savininkai, kurie buvo pasistat namus alia, pikti nosi, nes ir j nuosavybs vert m kristi. Prekiautojas sklypais ir bankas jau buvo ileid deimtis tkstani doleri teisiniams gin ams, o j pabaigos net nesimat. Nevilties apimtas prekiautojas nenoromis sutiko pasinaudoti ket virtuoju, penktuoju ir etuoju proiais. Jis susitar su banko val dytojais, kurie, nors ir dar prieikiau nusiteik, irgi nutar paban dyti. J susitikimas prasidjo 8 valand ryto banko konferencij salje. Bankinink advokatai, nenordami, kad j klientai sukomplikuot savo padt teisme, patar jiems tik klausytis, bet nieko nesakyti. U juos kalbsi advokatai. Pusantros valandos aikinau visiems susirinkusiems i proi es m. 9 val. 30 min. prijau prie lentos ir, remdamasis savo kliento turimomis iniomis, suraiau bankinink interesus. I pradi banko atstovai tyljo, taiau kuo daugiau mes kalbjome apie laimkime abu sprendimus, tuo labiau jie m atsiverti ir tikslinti savo pozicij. Deryb atmosfera m keistis, nes galimyb taikiai isprsti gin visiems suteik optimizmo. Bankininkai, nepaisydami savo advokat

294

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

draudimo, tapo visai atviri. Jie kalbjo: Kai ieisime i ios sals, ms prezidentas pirmiausia paklaus Ar atgavote banko pinigus?. K mes jam atsakysime?". 11 valand bankininkai vis dar buvo sitikin savo teisumu, taiau jau kalbjo kur kas ramiau, nes mat, kad deryb partneris juos kuo puikiausiai supranta. Jie sutiko pavelgti prekiautojo sklypais interes sra - jis buvo kitoje lentos pusje. Pamau m rastis savitarpio supratimas, abi derybinink puss padar ivad, kad pirmiau jie ben dravo nevaisingai. Bankininkai ir prekiautojas taip pat suprato, kad, rad laimkime abu sprendim, jie ivengt tolesnio savo problem pltojimo. odiu, derybos vyko, nes dabar jas skatino bendri rpesiai. Apie vidurdien, kai pagal bendr darbotvark susirinkimas jau turjo bti pasibaigs, tarp derybinink m megztis sinerginis ryys, jie elgsi krybikai ir buvo nusiteik derybas tsti. Jau pirmas prekiautojo sklypais pasilymas buvo vis priimtas kaip laimkime abu susitarimo pradia. Visi sinergikai j patobulino, o 12 val. 45 min. prekiautojas su dviem banko tarnautojais ivyko prista tyti bendro plano Nam savinink asociacijai ir miesto valdiai. Nors vienas kitas neisprstas klausimas liko, taiau abi alys nutrauk teis minius ginus ir sklypo tvarkymo darbai buvo skmingai baigti. Netvirtinu, kad visada manoma isiversti be teism. Kartais jie i ties btini. Vis dlto manyiau, kad teismas turt bti paskutin galima ieitis, o ne pirmoji. Jei per anksti kreipts teism, kad ir prevenciniais tikslais, js skatinate nesinerginius procesus.
G am tos
s in e r g ija

Ekologija - tai odis, kuriuo apibdinamas gamtos sinergizmas: visa kas gamtoje yra susij. Ssajos skatina krybines galias, todl tik kartu taikomi, o ne atskirai, septyni proiai bna veiksmingi. Ssajos tarp atskir dali savaime yra jga, kuri gimdo sinergin kultr eimose ar organizacijose. Esu sitikins, kad btent sinerginiai

VI PROTIS SINERGINIS VEIKIMAS

295

ryiai yra skmingo japoniko verslo modelio pagrindas. O tas mode lis pakeit viso pasaulio rink. Sinergija yra veiksminga. protis veikti ivien - svarbiausias i vis septyni. Tai efektyvios tarpusavio priklausomybs rezultatas: koman dos subrimas, komandos darbas, krybik veikl skatinanti vienyb. Js vidin sinergija priklauso js takos ratui. Js galite puoselti abi savo prigimties puses - analitin ir krybin. J ryys kuria sinergij. Galite isaugoti vidin sinergij net ir labai nepalankioje aplinkoje: nepaisykite vairiausi ugauli, venkite neigiam emocij, vis pir ma stenkits inaudoti teigiamas moni savybes, gausinkite savo i nias ir piekite akirat, elkits drsiai, atvirai, skleiskite savo idjas ir skatinkite taip pat elgtis kitus. Vertinkite skirtybes. Jei kas nors su jumis nesutinka, tarkite: Pui ku! Js tai suprantate kitaip.*1Jums nebtina visada sutikti su kit nuomone. Tiesiog j toleruokite ir stenkits suprasti. Uuot regj dvi alternatyvas - savo pasilyt ir klaiding** - gali te iekoti treio, sinerginio sprendimo. Jeigu vadovausits laimkime abu filosofija, beveik visada rasite sprendim, kuris bt tinkamas visiems.

P a t a r im a i

1. Prisiminkite mog, kurio nuomon paprastai skiriasi nuo js. Pasvarstykite, kaip galtumte tuos skirtumus paversti treija al ternatyva. Galbt to mogaus pozicija padiktuos jums kokios nors dabartins js problemos sprendim. 2. Pasidarykite sra moni, kurie jus erzina. Ar i js nuomoni skirtum galt kilti sinerginis ryys, jei tik js abu moktumt vertinti skirtybes ir jaustumts saugs? 3. sivaizduokite situacij, kurioje nortumte pasiekti geresni ben dro darbo rezultat. Koki slyg reikia, kad usimegzt sinergi nis ryys? Kokiu bdu galtumte tokias slygas sukurti?

296

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

4. Kit kart, kai kils konfliktas, pabandykite suprasti, kokia gi i ties yra js oponento pozicija ir kokios prieastys j suformavo. Elkits krybikai, kad laimt abi puss.

IV dalis

A t s in a u j in im a s

V I I PROTIS P a g a l sk
s a v o p j k l

P u s ia u s v ir o ATSINAUJINIMO PRINCIPAI
Kartais, kai regiu, kokius padarinius sukelia smulkmenos, imu manyti, kad smulkmen nra apskritai.
-

B ru ce B a r to n

sivaizduokite, kad mike sutikote mog, kuris kartligikai bando nupjauti med. K darote?" - klausiate js. - Argi nematote? - suirzs atauna is: - pjaunu med." - .Atrodote labai pavargs! - ktelite jam. - Ar seniai pjaunate?" - Jau geras penkias valandas - atsako mogus. Jauiuosi visikai iseks! Tas darbas ne juokas." - Kodl nepailsite kelet minui ir nepagalandate pjklo? - kamantinjate js. At resniu rankiu kur kas greiiau nupjautumte med." - Neturiu laiko galsti pjkl, - atria mogelis. - Juk reikia pjauti med!" Septintasis protis skatina negailti laiko ir pagalsti pjkl. is protis aprpia vis kit proi paradigmas, daro juos manomus.
K eturi
a t n a u jin im o ly g m en y s

Septintasis protis susijs su asmeninmis GP. Jis skatina tausoti didiausi turt - save. Tai keturi js bties lygmen fizinio, dvasinio, protinio, socialinio-emocinio - atnaujinimas.

300

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Nors ir skirtingais odiais, apie iuos lygmenis tiesiogiai ar netie siogiai kalba daugelis bties problemas nagrinjani mstytoj. Pa sak filosofo Herbo epardo (Herb Shepherd), harmoninga ir sveika gyvensena priklauso nuo i keturi vertybi: perspektyvos (dvasinis lygmuo), autonomijos (protinis lygmuo), ryi (socialinis lygmuo) ir sveikatos (fizinis). Bgantis*1guru Dordas yhanas (George Sheehan) iuos keturis aspektus vadina vaidmenimis: gerogyvno vaidmuo (fizinis lygmuo), gero amatininko vaidmuo (protinis lygmuo), gero draugo vaidmuo (socialinis lygmuo) ir ventojo vaidmuo (dvasinis lyg muo). Motyvus ir veiklos organizavim gvildenanios teorijos skirsto taip: ekonomin veiklos sfera (fizinis lygmuo); elgesys (socialinis lyg muo); mogaus ugdymas (protinis lygmuo); tarnavimas visuomenei, darbas, organizacinis indlis (dvasinis lygmuo). Pagalsk savopjkltai imintingas ir pusiausviras vis i ketu ri lygmen lavinimas. Nordami pagalsti pjkl", turime bti proaktyvs. Tai yra svarb i II kvadranto veikla, o ne skubios ir ramybs neduodanios I kvadranto

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

301

uduotys. Btina puoselti asmenines GP tol, kol toks gyvenimo b das taps ms antrja prigimtimi. O kadangi i veikla yra paiame ms takos rato centre, niekas u mus jos neatliks tik mes patys. Investicija j save yra pati prasmingiausia. sivaizduokime, kad esa me rankis, kur reikia priirti. Taigi jei norime efektyviai siekti savo tiksl, turime painti keturis savo bties lygmenis ir juos lavinti galsti pjkl1 . Fizinis lygmuo Rpintis fiziniu lygmeniu, vadinasi, rpintis savo knu: sveikai maitintis, tinkamai ilstis ir nuolatos manktintis. Kno mankta tai vienas i II kvadranto darb, kurio danai tinkamai neatliekame vien todl, kad jis nra skubus. O kadangi deramai neatliekame io darbo, anksiau ar vliau tursime griebtis I kvadrato veiklos - rpin tis sutrikusia sveikata arba narplioti krizes, kilusias dl ms nerpes tingumo. Daugelis galvoja, kad manktai mes neturime laiko. Tai labai klai dinga paradigma! I ties reikt sakyti taip: mes neturime laiko nesimanktinti. Juk mankta teatima 3 - 6 valandas per savait - tai yra maiau nei trisdeimt minui kasdien. Manyiau, kad tai visikas mamois, jei vertinsime t naud, kuri mes jausime kitas 162-165 savaits valandas. iam reikalui nereikia joki speciali priemoni. Jeigu norite spor tuoti gimnastikos salje su treniruokliais arba aisti tenis ar badmin ton - nuostabu. Taiau pagalsti pjkl1 ' galite ir paprasiau. Utenka manktintis namie. Susidarykite manktos program, trau kite tokius pratimus, kurie lavint kno itverm, lankstum ir jg. Itverm ugdo aerobika: ie pratimai gerina irdies ir kraujagysli sistemos funkcijas. Nors irdis yra raumuo, jos nemanoma manktinti tiesiogiai. ir d galime manktinti tik treniruodami dideles raumen grupes, ypa koj raumenis. tai kodl greitas jimas, bgimas ristele, vaiavimas dviraiu, plaukimas ir slidinjimas yra tokie naudingi.

302

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Lankstumus lavinamas raumen tempimo pratimais. Daugelis eks pert rekomenduoja prie atliekant aerobinius pratimus apilti, o atli kus atvsti. Apilimas parengia raumenis fiziniam krviui, o atvsi mas isklaido pieno rgt, kuri susikaupia manktinantis - tokiu b du raumenys po treniruots nesustingsta ir j negelia. Stiprumas ugdomas atsispaudimais, prisitraukimais, pritpimais ir svorio kilnojimo pratimais. Kiek stiprus norite bti, priklauso nuo js situacijos. Jeigu dirbate fizin darb arba sportuojate, tursite dau giau manktintis, taiau jei js darbas sdimas, o gyvenimo stilius nereikalauja daug jgos, galbt jums uteks aerobins manktos ir vie no kito jgos pratimo. Kart su vienu savo draugu, sporto fiziologijos daktaru, sportavo me gimnastikos salje. Draugas dar jgos pratimus. Jis papra, kad stebiau j ir nuimiau tang jam nuo krtins, kai tik jis paprays. - Tik jokiu bdu nenuimk tangos anksiau, negu liepsiu, - grie tai spjo jis. irjau, kaip jis kilnojo tang, ir laukiau jo nurodym. tanga ia kilo auktyn, ia leidosi emyn. Maiau, kad jam darsi vis sun kiau, taiau jis vis kilnojo. Kaskart prie jam pakeliant tang, pama nydavau: Na, dabar tikrai nebeikels. Bet jis ikeldavo, ltai nuleis davo emyn ir vl keldavo. Auktyn emyn, auktyn emyn. Jo veidas nuo tampos isikreip, ioko kraujagysls, taiau jis vis kilnojo. Baiminausi, kad tanga gali nukristi jam ant krtins, svars iau, ar nereikt jos nuimti. Vis dlto nutariau, kad jis ino, k daro. Kad ir kaip bgtavau, draugas kaskart saugiai nuleisdavo tang ir vl j pakeldavo. Negaljau patikti savo akimis. Kai jis baig manktintis, paklausiau: - Kodl nepraei nukelti tangos? - Naudingiausia bna manktos pabaiga, - paaikino jis man. A noriu sustiprinti raumenis, o raumenys nesustiprja tol, kol j skai dulos nepradeda trkinti. Mat tada nerv sistema gauna praneim apie skausm, ir gamta per 48 atuonias valandas su kaupu kompen suoja i netekt.

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

303

Supratau, k norjo pasakyti mano draugas. Pagal tuos paius prin cipus veikia ir emociniai raumenys, pavyzdiui, kantryb. Kaskart b dami vis kantresni, paeidiame savo emocines skaidulas, taiau gam ta jas vis atstato ir daro stipresnes. Mano draugas norjo sustiprinti savo raumenis ir inojo, kaip tai padaryti. Bet ne visiems mums reikia toki stipri raumen. Taisykl be skausmo nra naudos'1 , kad ir taikytina manktinantis, taiau ne visada jos btina laikytis. Stiprindami kn galandate savo pjkl" - kad galtumte sk mingai dirbti, prisitaikyti prie aplinkos ir mgautis gyvenimu. Turime susidaryti iminting manktos program. Danai mo ns, ypa tie, kurie anksiau nesimanktino, persistengia. Pernelyg in tensyviai manktindamiesi jie gali susialoti ar net pakenkti savo svei katai. Manktos intensyvum reikia didinti palaipsniui. Be to, dera at sivelgti naujausi ios srities informacij, gydytojo patarimus, savo fizin bkl. Jeigu iki iol nesimanktinote, js knas i pradi veikiausiai prieinsis, jums aktyvi fizin veikla nepatiks, taiau nepasiduokite. Jei suplanavote bgioti, bgiokite, net jei lauke lyt. Tarkite sau: Na ir kas, kad lyja. Dar geriau. Tai puiki proga ne tik manktinti kn, bet ir stiprinti vali!" Mankta tai ne greitosios pagalbos priemon. Tai II kvadranto uduotis, kurios rezultatai fenomenals ir ilgalaikiai. Paklauskite mo ni, kurie nuolatos manktinasi, ir sitikinsite. Nuo manktos js pulso danis ne fizinio aktyvumo metu sumas, nes irdies ir krauja gysli sistema ims kur kas efektyviau skirstyti kno audiniams de guon. Kasdienius savo darbus dabar atliksite greiiau, jie taps malo nesni. Didiausia manktos nauda, ko gera, yra ta, kad js lavinate ne tik kn, bet ir proaktyvumo raumen". Kai nepaisydami iorini veiks ni nuolatos manktinats, ne tik stiprinate kn, bet ir keiiate savo paradigm imate labiau pasitikite savimi ir keliate savivert.

304

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Dvasinis lygmuo Dvasinis atsinaujinimas susijs su antruoju proiu. Jis padeda jums bti lyderiais. Dvasinis lygmuo - tai visikai privati js gyvenimo sfera, pati js erdis, js bties centras, js tikjimas savo vertybi sistema. lygmen atnaujinti galite semdamiesi i toki altini, kurie sutei kia jums kvpimo, pakylja dvasi bei susieja su aminosiomis mo nijos tiesomis. Kiekvienas mogus t daro savaip. A pats dvasikai atsinaujinu kasdien medituodamas ventj Rat, nes Ratas atspindi mano vertybi sistem. Tokiu bdu kasdien at gimstu, atjaunju, sustiprju bei randu savyje jg tarnauti monms. Kitiems dvasikai atsinaujinti padeda gera literatra, muzika, ben dravimas su gamta. Gamta laimina tuos, kurie pasineria j. Rad galimyb, nors trumpam palikite miesto urmul ir susiliekite su gamta paskui galsite mgautis dvasine ramybe, kol jus vl sutrikdys triuk mingo pasaulio garsai. Nuostab dvasinio atsinaujinimo atvej trumpame, labai subtilia me apsakyme Banga nuplaus ( The Tum o f the Tide) aprao Artras Gordonas (Arthur Gordon). Jis pasakoja apie sudting savo gyveni mo period, kai viskas jam rodsi beprasmika ir lkta, ir tas jausmas kasdien stiprjo. Gal gale Gordonas nutar pasitarti su gydytoju. Gydytojas j ap irjo ir, nerads jokios ligos, paklaus tai ko: ar jis, Gordonas, ne sutikt vien dien tiksliai vykdyti visus gydytojo nurodymus. Gordonas sutiko. Gydytojas tada pasil jam vien dien praleisti ten, kur vaikystje jis jautsi laimingiausias. Gordonas galjo pasiimti maisto, taiau turjo bti visikai vienas, su niekuo nesikalbti, nieko nerayti ir nesiklausyti radijo. Gydytojas taip pat para nurodymus ant keturi lapeli ir liep pirmj i j perskaityti devint valand, antrj - dvylikt, treij - trei ir paskutin - et valand. -J s tikriausiai juokaujate, daktare? - paklaus Gordonas. Kai gausite sskait, pamatysite, kad nejuokauju! - atsak jam gydytojas.

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

305

Taigi kit ryt Gordonas nuvyko pajr, ilankst pirmj ratel ir perskait:,Atidiai klausykis." Tikriausiai gydytojas i proto ijo, pagalvojo Gordonas. Kaip galima klausytis tris valandas ir nieko ne veikti? Vis dlto Gordonas paklaus gydytojo patarimo ir m klau sytis. I pradi jis girdjo tik jros oim ir pauki klyksm. Ta iau greitai jo ausis pasiek kiti garsai, kuri pradioje jis negaljo iskirti. Ir jis prisimin pamokas, kurias vaikystje jam suteik jra jis tada imoko kantrybs, pagarbos ir suprato, kad iame pasaulyje visa kas yra susij. Gordonas stengsi siklausyti garsus - taip pat ir tyl - ir j staiga upldo netiktina ramyb. Vidurdien jis ilankst antr ratel ir perskait: Pabandyk grti atgal." Kur grti, nusistebjo jis. Gal vaikyst? Gal turiu prisiminti laimingiausias savo dienas? Gordonas m galvoti apie praeit, apie trumpas diaugsmo akimirkas. Jis stengsi jas prisiminti kuo tiksliau, ir pamau j uliejo maloni iluma, kurios altinis buvo kakur giliai viduje. Trei valand jis ilankst treij ratel. Iki iol visi daktaro nurodymai buvo suprantami ir lengvai vykdomi, taiau is buvo visai kitoks: Isiaikink savo motyvus." Gordonas sitemp, paskui m galvoti, ko jis i ties trokta: gal skms, pripainimo, saugu mo?.. Visa tai jis jau turi. Tada jam ov galv mintis, kad galbt jo motyvai nra geri, kad btent dl to jo gyvenimas toks nuobodus ir beprasmis. Prisimins, kad praeityje buvo laimingas, Gordonas m stropiai analizuoti savo motyvus. Ir tada jam ov galv atsakymas. Toliau jis rao: Staiga suvokiau tai k: jei motyvai negeri, tai visa kita taip pat yra negera, Nesvarbu, kas esi - pastininkas, kirpjas, draudimo agentas, nam seiminink ar dar kas nors bet kol inai, kad tarnauji ki tiems, tol darb atlieki gerai. O jei rpiniesi vien tik savo gerove dirbi prastai. Tokia gyvenimo taisykl. Ji negailestinga kaip traukos dsnis.

306

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

etos valandos nurodymas buvo labai paprastas: Surayk ant sm lio visa, kas tau neduoda ramybs." Gordonas pasilenk ir kriaukls uke keliais odiais ant smlio para savo rpesius, tada atsistojo ir neatsigrdamas nujo - jis inojo, kad visk nuplaus banga. Dvasikai atsinaujinti reikia laiko. Tai II kvadranto veikla mes neturime tiek laiko, kad galtume jos nepaisyti. Didysis reformatorius Martinas Liuteris sakydavo: iandien turiu atlikti nepaprastai daug darb, todl dabar valand ilgiau paklposiu ant keli. Malda jam nebuvo tik mechanikas protis, o altinis, i kurio jis semdavosi dvasins energijos. Vienas garsus dzenbudizmo mokytojas garsjo gebjimu neprarasti savitvardos net ir sudtingiausiomis akimirkomis. Paklaustas, kaip jam tai pavyksta, jis atsak: Niekada nepalieku savo meditacijos vietos." Jis medituodavo kiekvien ryt, ir tos dvasins ramybs, kuri su teikdavo meditacija, jam utekdavo visai dienai. Galima sakyti, kad apmstydami svarbiausius egzistencinius daly kus mes tarsi pakylame virum vis kit tem. Tokiu bdu, ypa jei tai darome nuolatos, atgaiviname savo dvasi. tai kodl tokie svarbs yra gyvenimo misijos teiginiai. Kai ino me, kokios vertybs sudtos ms gyvenimo centre, mes galime nuo lat tikrinti, analizuoti ir koreguoti savo tikslus. Vieno religinio judjimo vadovas Deividas Makjus (David O. McKay) mok: Didiausios pergals yra tos, kurias pasiekiame gi liausiose savo sielos kertelse." Kai laimsite ias vidines kovas, kai isprsite vidinius konfliktus, pajausite dvasios ramyb ir suprasite, ko norite i gyvenimo. O paskui ateis viej pergali metas: js i moksite bendradarbiauti, imsite rpintis kit moni gerove ir nuo irdiai diaugtis j skme. Protinis lygmuo Daniausiai mes mokoms ar studijuojame vairiose vietimo sis temos staigose. Ir kai baigiame mokslus, taip pat baigiame lavinti savo protinius gebjimus. Neskaitome rimt knyg, nebesigiliname

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

307

savo profesijos naujoves, liaujams analitikai mstyti ir rayti, todl retas kuris i ms sugeba kritikai analizuoti vykius, retas kuris su geba savo mintis reikti aikia, logika ir glausta kalba. Uuot lavin iuos gebjimus, mes itisas dienas kiurksome prie televizoriaus. Apklausos rodo, kad dauguma moni televizijos laidas iri 35 45 valandas per savait. Tiek pat laiko mes praleidiame savo darbo vietose; vaikai mokyklose - maiau. Televizijos poveikis didiulis. Jos peramas vertybes mes nedvejodami priimame kaip tikr ties. Treiasis protis moko mus irti televizori imintingai - atsirenkant tas informacines, dvasines ar pramogines programas, kurios ge riausiai atspindi ms vertybes ir padeda siekti savo tiksl. Pavyzdiui, a ir mano eimynykiai televizori irime ne ilgiau kaip septynias valandas per savait - vidutinikai valand kasdien. Kart mes surengme eimos taryb ir aptarme visus su televizija susijusius reikalus. Mes kalbjome nesigindami ir nepuldami, ir kiekvienas su prato, kokia ydinga yra priklausomyb nuo televizins dietos" - muilo oper ar koki nors nuolatini program. Kaip ir ms knas, televizija - geras tarnas, bet prastas vadovas. A jai dkingas u daugel vieiamj ir ities ger pramogini laid, taiau labai danai sddami prie televizoriaus tik gaitame savo bran g laik. Todl turime pasiremti treiuoju proiu, susidaryti optima li dienotvark ir kuo efektyviau naudotis visais itekliais - taip pat ir televizija. Nuolatin savivieta ir proto mankta - gyvybikai svarbs daly kai. Kartais galima pasiremti vairiomis mokymo programomis, nors proaktyvs mons tokias programas susikuria patys. Ilavinkite mstym taip, kad sugebtumte vilgtelti save tarsi i alies ir vertinti t ar kit program. Mano nuomone, ito dalyko moko liberaliojo vietimo sistema - kaip pasitikrinti vairias progra mas, palyginti jas su savo vertybmis, tikslais ir paradigmomis. Jei to nedarote, js mstymas tampa labai ribotas ir siauras - js neanali zuojate jums teigiam ties ir niekada jomis neabejojate. tai kodl, manau, taip svarbu skaityti vairiausi literatr ir domtis didiausi pasaulio mstytoj darbais.

308

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Nra geresnio proto lavinimo bdo kaip protis skaityti daug ge ros literatros. Tai dar vienas II kvadranto darbas, kuris vliau gali jums sutaupyti daug laiko. Skaitydami knygas suinote, kaip dirba geriausi pasaulio protai. Taigi patariau prasti nuolatos skaityti - i pradi perskaitykite po knyg kas mnes, paskui - kas dvi savaites ir galiausiai - kas savait. mogus, kuris neskaito, yra nek daugiau isilavins u visik berat. Kokybika literatra - Didij knyg ( Great Books), Harvardo klasikos (Harvard Classics) serijos, autobiografijos, Nacionalins geograjijos urnalas (National Geography) ir kiti kultriniai leidiniai, taip pat vairi srii periodika - prapleia ms akirat, keiia ms para digmas ir atrina proto pjkl", ypa jei skaitydami remiams penk tuoju proiu - siekiame pirma suprasti. Jei knyg skaitome tartum savo biografij ir nebandome suprasti, k i ties norjo pasakyti au torius, i jos bus menka nauda. Raymas - tai dar vienas bdas, kaip pagalsti proto pjkl". Fik suodami popieriuje savo mintis bei valgas, geriau suprantate imok tus ar suinotus dalykus, protas tampa atresnis, skaidresnis. O ray dami gerus laikus - apie kilnius tikslus, jausmus ir mintis - mokots aikiau galvoti, analizuoti ir pateikti save taip, kad btumte kuo ge riau suprasti. Organizuodami ir planuodami (tai proto lavinimo formos, labai susijusios su antruoju ir treiuoju proiais) pirma galvoje sukuriate savo darbo rezultat ir suplanuojate, kaip jo sieksite. Tokia yra vaiz duots galia - pavelgti galutin savo kelions tak; gal kiekvieno ingsnio nesuplanuosite, taiau pagrindinius etapus - taip. Sakoma, kad visi karai laimimi generol palapinse. Taigi galsdami savo pjkl1 *mes kasdien siekiame asmenini pergali. Todl raginu jus iai veiklai kasdien skirti valand. Po vien valand kasdien vis likus gyvenim. Nra kitoki bd, kaip prasmingiau galtumte praleisti valan d, nei siekdami kasdienini asmenini pergali, kurios nulemia vi sus js tos dienos sprendimus. Ta viena valanda visas kitas valandas padarys kokybikesnes - netgi praleistas miegant ir ilsintis. Js fizin,

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

309

dvasin ir protin galia tiek sustiprs, kad be vargo sutiksite visus gy venimo ikius. v inomas XIX a. amerikiei dvasininkas Filipsas Bruksas (Philips Brooks) ras: Iaus diena, kai susiremsite su didiulmis pagundomis, kai vir psite nuo nepakeliamo sielvarto. Taiau tikroji gyvenimo kova vyks ta dabar. Tik i akimirka nulems, ar sielvarto ir pagundos dien garbingai nugalsite, ar niekingaipralaimsite. Taurs bdo bruoai randasi po ilg pastang. Socialinis-emocinis lygmuo Fizinis, dvasinis ir protinis lygmenys siejami su pirmaisiais trimis proiais:, su principais, vizija, asmeniniu lyderikumu, gyvenimo ir laiko vadyba. O socialinis-emocinis lygmuo labiau siejasi su ketvir tuoju, penktuoju ir etuoju proiais', su tarpasmeniniu lyderikumu, su tarpusavio priklausomybe, su atjauiu bendravimu ir krybiku bendradarbiavimu. Socialinis ir emocinis lygmenys yra smarkiai tarpusavyje susipyn, nes ms emocijos, daniausiai (bet ne visada) kyla, kai bendraujame su kitais monmis. lygmen atnaujinti laiko reikia nedaug. Tiesiog turime kasdien bendrauti su monmis. Taiau bendrauti taip pat reikia mokytis, nes ne visi esame pasiek asmenini pergali lyg, ne visi isiugd ketvirt j, penktj ir etj proius, kurie padeda siekti viej pergali, tai yra efektyviai bendrauti. sivaizduokite, kad esate svarbus mano aplinkos asmuo - efas, pavaldinys, bendradarbis, giminaitis ar iaip mogus, su kuriuo priva lau ar noriu bendrauti. sivaizduokite, kad mes turime kartu veikti, narplioti vairius nesusipratimus, siekti tiksl, sprsti problemas. Ta iau mes velgiame pasaul pro skirtingus akinius. Js matote jaun mergin, o a - senut. Tada a pasiremiu ketvirtuoju proiu. Ateinu pas jus ir tariu: Ma tau, kad mes skirtingai suvokiame i situacij. Silau sussti kartu ir

310

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

diskutuoti tol, kol rasime abiem priimtin sprendim. Ar sutinkate?" Manau, kad daugelis neabejodami atsakys taip". Toliau remiuosi penktuoju proiu ir sakau: Pirmiausia noriau isiaikinti js pozicij." Paskui klausots panekovo ir i ties stengiats suprasti jo esmin paradigm, uuot suk galv, kaip ia jums atsikirtus. O paskui pasi stengiate perpasakoti jo poir taip gerai, kaip tik jis pats j supranta, gal net geriau. Gerai suprat vienas kito pozicijas ir iekodami ieities, mes remia ms etuoju proiu- iekome treiosios alternatyvos, sprendimo, ku ris bt geresnis u visus pradinius variantus. Ketvirtasis, penktasis ir etasis proiai duos naudos tada, kai remsi ms ne intelektu, o jausmais; taip pat turime jaustis saugs, antraip ie proiai veikiau bus alingi. Kodl jauiams saugs? Saugumo jausmas nesusijs su kit mo ni nuomonmis ar elgesiu. Jo nesukuria nei kit mums primesti scenarijai, nei aplinkybs, nei ms socialin padtis. Tas pojtis kyla i vidaus, i teising paradigm ir teising mini i paios irdies ir sielos. Saugs esame tada, kai gyvename i vidaus ior", kai ms kasdieniniai proiai atspindi ms svarbiausias vertybes. Manyiau, kad savivert kelia garbingas elgesys. Netikiu jokia po puliaria skms" literatra, kuri teigia, kad ms savivert priklauso vien nuo poirio ir nuostat, netikiu, kad dvasios ramyb galime siteigti. Ms saugum stiprina efektyvi tarpusavio priklausomyb, kry bikas bendradarbiavimas, laimkime abu sprendimai, tikjimas, kad daniausiai turime ne dvi, bet daugiau alternatyv. Saugs jauiams tada, kai tarnaujame ir prasmingai padedame ki tiems. Labai svarbus saugumo altinis yra darbas veikla ir kryba, indlis visuomens gerov. Ir anonimin veikla geri js darbai, apie kuriuos niekada niekam nepasakojate, nes js tikslas yra ne i garsti, o teikti monms laim ir diaugsm. Siekiate ne garbs, o norite pakeisti pasaul.

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

311

Viktoras Franklis inojo, kaip svarbu mogui turti gyvenimo tiksl ir prasm tai svarbiau u pat gyvenim, tai - visos ms stiprybs altinis. Daktaras Hansas Selj (Hans Selye), streso teorijos krjas, sak, kad ilg, sveik ir laiming gyvenim gyvena tie mons, kurie tarnauja kitiems, prasmingai keiia j gyvenimus. Jo paties gyvenimo principas buvo usitarnauk savo artimo meil. Dordas Bernardas ou (George Bernard Shaw) ra: Tikras gyvenimo diaugsmasyra paklusti vidineijgai ir atsiduoti monms. Bti gamtosjga, o ne ems dulke savanaudika ir besiskundiancia btybe, kuri verklena, es gyvenimas nepasirpino jos likimu ir payktjo ja i laims. A aukoju savo gyvenim kitiems, ir tol, kol bsiu gyvas, i tarnyst laikysiu didiausia savoprivilegija. Noriu bti iki galo inaudotas, iki man ateis laikas mirti. Kuo sun kiau dirbu, tuo prasmingiau gyvenu. A lovinu gyvenim dl gyve nimo. Gyvenimas nra greitai tirpstanti vak, o didingas deglas, kur man dav palaikyti ir kur tursiu perduoti ateinantiems. No riu, kad is deglas degt kuo skaisiau. inomas religinis veikjas N. Eldonas Teneris (N. Eldon Tanner) yra pasaks: Tarnyst - tai mokestis u teis gyventi ioje emje." Tarnauti galime vairiopai. Galime dalyvauti banyios ar labdaros organizacijos veikloje arba dirbti kitok prasming darb kad tik nebt tokios dienos, kai nepadjome nors vienam mogui, kai neskleidme savo beslygikos meils.

P rogram uok

k it u s

Daugelis moni gyvena pagal kit paraytus scenarijus, priklauso nuo kit nuomoni ir paradigm. Galima sakyti, kad jie yra tam tikras socialinis atspindys. I esms mus, tarpusavyje susijusius mo nes, formuoja paradigma, teigianti, kad visi esame socialinio atspin dio dalys. Mes taip pat atspindime vieni kitus.

312

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Galime atspindti mones tokius, kokie jie i ties yra. Galime patvirtinti proaktyvi j prigimt, galime juos uprogramuoti orien tuotis principus, remtis vertybmis ir prisiimti atsakomyb. Tikda mi, kad pasaulyje visiems yra vietos" ir savo elgesiu atspinddami juos pozityviai, mes nekenkiame sau. Prieingai - sukuriame daugiau galimybi efektyviai bendradarbiauti su kitais proaktyviais monmis. Manau, esate sutik moni, kurie pasitikjo jumis tomis akimir komis, kai savimi netikjote net patys. Jie jus programavo". Ar tas scenarijus, kurio tie mons skatino jus laikytis, nepakeit js toles nio gyvenimo? Ar nenortumte bti tokie patys programuotojai, pozityvi sce narij krjai? Kai mons, regdami ikreiptus socialinius atspindius, pasirenka klystkelius, js galite kvpti juos ir parodyti tikr keli. Js galite j klausytis ir juos atjausti. Tuo bdu js neatleidiate j nuo atsakomybs, o tik skatinate gyventi proaktyviai. Tikriausiai matte miuzikl mogus i Lamano. Tai puiki istorija apie vidurami riter, kuris sutiko gatvs moter, prostitut. Visi tos moters gyvenime sutikti mons vert j gyventi tok gyvenim. Taiau is poetikas riteris ivydo nepaprastai grai ir miel mote r. Jis velg jos vertybes, jis jas patvirtino. Jis dav jai nauj Dulsinjos vard vard, kuris atspindjo visikai kitoki paradigm. Pradioje moteris nirtingai prieinosi, nes buvo stipriai uprogra muota kitokiu scenarijumi. Riter j laik tiesiog pamiliu svajotoju. Taiau is buvo labai atkaklus ir nesiliov rods jai beslygikos mei ls. Galiausiai jis palau moters usispyrim, paneig jos senus scena rijus ir padjo jai atskleisti savo tikrj prigimt. O ji atsak tuos jausmus ir pamau m keisti gyvenimo stili. Ji patikjo, kad i ties yra tokia, koki j norjo matyti riteris, pradjo elgtis pagal naujj paradigm ir nustebino visus senus pastamus. Vliau, kai ji gro prie senosios paradigmos, riteris, guldamas mirties patale, padainavo nuostabi dain Neisipildiusi svajon" ir pavelgs jai akis sunabdjo: Niekada nepamirk, kad esi Dulsinja."

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

313

tai klasikin istorija apie savaime isipildaniaspranaystes. Vieno je Anglijos mokykloje kompiuterin programa klaidingai ianalizavo mokini pasiekimus - akademikais terminais kalbant, klaidingai su skirst mokinius {protingus1 1ir kvailus". Remdamiesi ia klaidinga kompiuterine analize, mokytojai mokslo met pradioje susikr klaidingas paradigmas apie mokini gabumus. Kai po puseto mnesio klaida iaikjo, mokyklos administraci ja, nieko nesakiusi apie tai mokiniams, nutar patikrinti j inias. Gauti rezultatai visus apstulbino. Paaikjo, kad gabi vaik intelek to koeficientas smarkiai smuko vien todl, kad jie buvo laikomi inte lektualiai ribotais, nesugebaniais bendradarbiauti ir sunkiai imoko mais. odiu, mokytoj susikurta paradigma tapo savaime isipilsian ia pranayste. Kita vertus, kvail" vaik rezultatai smarkiai pagerjo. Mokyto jai, manydami, kad moko gabiuosius vaikus, tikjo jais, kartai vylsi ir lauk daug puiki atsakym. Kai mokytoj paklaus, k jie jaut mokydami pirmsias semest ro savaites, ie atsak: Dl kain koki prieasi ms metodai pa sirod neveiksmingi, todl nutarme juos pakeisti". Matydami, kad neva protingi" vaikai mokosi prastai (protingi" jie tapo dl kom piuterio klaidos), mokytojai padar ivad, kad j mokymo stilius tikriausiai yra neveiksmingas, todl m j keisti ir tobulinti. Moky tojai buvo proaktyvus mons, jie veik savo takos rate, taiau buvo nelanksts, todl iki io vykio nesugebjo mokyti vis vaik veiks mingai. Kok savo atspind mons regi mumyse? Ir kokiu bdu tai keiia j gyvenim? Esama daugybs bd, kaip galime padti monms papildyti j pasitikjimo sskaitas. Kuo daugiau velgiame neatskleist moni galimybi, tuo labiau bendraudami su jais su sutuoktiniais, vaikais, bendradarbiais remiams vaizduote, o ne atmintimi. Mes liaujams kabin jiems etiketes ir imame matyti juos kaskart kito kius. Ms padedami jie tampa nepriklausomi, imoksta realizuoti savo galimybes, ima turiningai ir produktyviai bendrauti.

314

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Gt mok: Priimk mog tok, koks jis yra, tuomet jis ir bus toks, koks yra. Priimk mog tok, koks jis galt bti ir turt bti, tada jis ir bus toks, kok j nortumte matyti."
P u sia u sv ir a s
a t s in a u jin im a s

Atsinaujinti reikia fizikai, dvasikai, protikai ir emocikai. Nors labai svarbus kiekvienas lygmuo, optimali rezultat galite tiktis tik esant j pusiausvyrai. Jei nesirpinate vienu, kenia visi kiti. Manau, kad tas pats principas taikytinas ne tik monms, bet ir orga nizacijoms. Fizin organizacij lygmen galima bt ireikti ekono miniais terminais. Protinis, arba psichologinis, lygmuo - tai pripai nimas, pltra ir talent panaudojimas. Socialinis-emocinis lygmuo tai tarpusavio santykiai. O dvasinis lygmuo - tai organizacijos tikslai, tarnyst visuomenei ir garbinga verslo praktika. Jei organizacija nesirpina kuriuo nors vienu i keturi lygmen, tai neigiamai veikia vis organizacij. Krybin jga, uuot peraugusi pozityvi sinergij, tampa ribojamja jga ir ima stabdyti organizaci jos pltr bei produktyvum. Esu mats daug organizacij, besirpinani vien ekonomika kaip ukalti kuo daugiau pinig. Nors paprastai tokie organizacij vadovai kalba apie kitokius tikslus, taiau irdyje jie trokta tik pelno. Be to, pastebjau, kad tokioms organizacijoms danai bdinga nei giama sinergija: darbuotoj ir atskir padalini konkurencija, intri gos, protekcijos. Savaime suprantama, be pinig negali efektyviai eg zistuoti joks verslas, taiau pinigai negali bti vienintel prieastis or ganizacijai atsirasti. Mes negalime gyventi nevalg, bet mes gyvename ne tam, kad valgytumme. Esama organizacij, linkusi kit kratutinum. J vadovai rpi nasi vien socialiniu-emociniu lygmeniu. Tokios organizacijos savo ver tybi sistemoje neturi joki ekonomini kriterij ir egzistuoja kaip savotikas socialinis eksperimentas. Jos nesinaudoja jokiais efektyvios veiklos kriterijais, neudirba pinig ir greitai lunga.

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

315

Taip pat maiau organizacij, kurios puoseljo net tris lygmenis: stengsi tarnauti visuomenei, mokjo udirbti pinigus ir rpinosi sa vo darbuotoj tarpusavio santykiais, taiau neskatino ir nepanaudojo moni talent. Kai nepaisoma psichologinio lygmens, organizacijos valdymo stili galima pavadinti geranorik autoritariniu, jo rezulta tas - vairaus pobdio kolektyviniai protestai ir prieikumas, didel darbuotoj kaita ir daugelis kit tokiai darbo kultrai bding pro blem. Paskiri mons ir organizacijos efektyviai veikti gali tik tada, kai visi keturi j lygmenys yra ir imintingai atnaujinami, ir pltojami. Antraip veiklos efektyvumas mta. Jei keturi lygmen painimas ir puoseljimas numatytas organizacij ir moni gyvenimo misijos tei giniuose, tai yra geras pusiausviro atsinaujinimo pagrindas. Nuolatinis atsinaujinimas - auktos kokybs valdymo siekiani bendrovi devizas ir Japonijos ekonominio stebuklo altinis.
A t s in a u jin im o
s in e r g ija

Pusiausviras vis lygmen atnaujinimas yra optimaliai sinerginis. Kai galandate vien pjkl", atrja ir kiti trys, nes jie tarpusavyje artimai susij. Nuo kno sveikatos priklauso js dvasios bsena, o kai stipri dvasia, js taip pat stiprs emocikai ir socialiai. Atnaujin vien savo lygmen, drauge gerinate visus kitus savo gebjimus. Septyni proiai sukuria optimali i lygmen sinergij. O vieno ku rio nors lygmens atnaujinimas padidina js galimyb naudotis visais septyniais proiais. Nors proius turite ugdytis i eils, ugdydami vie n, lavinate ir visus kitus. Kuo esate proaktyvesni (pirmasis protis), tuo stipresni js asme ninio lyderikumo bruoai (antrasis protis) ir tuo efektyviau js tvar kots savo gyvenim (treiasis protis). Kuo efektyviau organizuojate savo gyvenim, tuo daugiau II kvadranto darb sugebate atlikti (sep tintasis protis). Kuo geriau suprantate mones (penktasis protis), tuo skmingiau iekote sinergini laimkime abu sprendim (ketvirtasis ir penktasis proiai). Kuo labiau ugdots asmenins nepriklausomybs

316

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

proius (pirmasis, antrasis ir treiasis) tuo efektyviau galite taikyti tar pusavio priklausomybs proius (ketvirtj', penktj ir etj). O at sinaujinimas (septintasis protis) aprpia visus proius, juos stiprina. Atnaujindami fizin lygmen, stiprinate savo gebjim kurti asmenin vizij (pirmasis protis), taip pat stiprja js savivoka, laisva valia ir proaktyvumas - js inote, kad galite laisvai veikti, o ne pasiduoti kit valiai. Tai didiausia nauda, kuri jums gali duoti kno mankta. Kiekviena kasdien asmenin pergal yra indlis js asmeninio sau gumo sskait. Atnaujindami dvasin lygmen, stiprinate asmeninio lyderikumo prot (antrj). Imokstate gyvendinti savo svajones, klausots si ns balso, imate gyventi savo susikurt gyvenim, o ne taip, kaip esate uprogramuoti, js gyvenimo centre atsiduria teisingi principai, js suformuluojate gyvenimo misijos teiginius. Visa tai yra dar vienas di diulis indlis asmeninio saugumo sskaita. Atnaujindami protin lygmen, js skatinate savo asmenin organi zuotum (treiasis protis). Js sutelkiate dmes II kvadranto darbus ir nusibriate prioritetinius tikslus. Nuolat mokydamiesi ir kaupda mi inias, didinate savo galimyb rinktis. Nes dabar js ekonominis saugumas priklauso ne nuo js turimo darbo, o nuo js gebjimo gaminti: galvoti, mokytis, kurti, pritaikyti inias. Js gyjate tikr fi nansin nepriklausomyb. Ne paius turtus, bet gebjim juos kurti. Kasdiens asmenins pergals - bent valanda, skirta atsinaujinti fizi kai, dvasikai, protikai ir emocikai - yra btinos mokantis septyni proi, tai - js takos rato uduotys. Septyni proi integravimas savo gyvenim bei orientacija principus yra II kvadranto veikla. Atsinaujinimas taip pat yra viej pergali altinis. Atsinaujinda mi stipriname asmenin saugum - galandame socialin-emocin pjk l". Imokstame veikti savo takos rate, isiugdome gausos smon, imame nuoirdiai vertinti skirtybes, diaugtis kit moni skme, iekoti laimkime abu sprendim.

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

317

A u k t y n

k y la n ti spir a l

Atsinaujinimas yra principas - taip pat ir vyksmas - skatinantis mus nuolatos tobulti, kilti pokyi spirale auktyn. Kad prasmingai ir nuolatos tobultume, kiltume auktyn spirale, turime atsivelgti dar j vien labai svarb aspekt, mogikj savyb, savo sin. Kaip yra pasakiusi XVII - XIX a. prancz raytoja ma dam de Stael: Sins balsas labai subtilus, todl j j lengva uslopinti, taiau jis pernelyg garsus, kad likt neigirstas." Sin - tai ms gebjimas pasitikrinti, ar vadovaujams teisin gais principais. Sportininkas turi lavinti nerv sistem ir raumenis, geras moksli ninkas - intelekt, o skms siekiantis mogus - sin. Tam reikia nuoseklumo, vidins drausms ir garbingumo. Semkits kvpimo i geros literatros, te js mintys bna taurios ir te tylus sins balsas visada bna igirstas. Kaip prastas maistas ir fizinio aktyvumo stoka menkina sportinin ko form, taip vairios nevankybs, pornografija ir emos mintys utemdo dvasi ir nustelbia vertybes. Tada mes imame vadovautis socialine sine (Gal niekas nesuinos") ir pamirtame dievikj s in, kuri panabda mums, kas i ties yra gera, o kas bloga. Dagas Hamareldas sak: Negalite aisti su savyje tnaniu vrimi irjuo netapti. Negalite apgaudinti kit ir neiduoti savosios tiesos. Negalite ilikti jautrs viduje, jei esate iaurs iorje. Jei kas svajoja turti gra sod, pikt oli neveista. Isiugd savivok, mes privalome pasirinkti tikslus, kuri sieksi me, ir principus, kuriais vadovausims, antraip atsiradusi tutum greitai upildys kiti dalykai tapsime primityviais ir nuomiais gyv nais, kuri vienintelis tikslas yra ilikti ir daugintis. mons, kurie vegetuoja tokiame emame lygmenyje, negyvena savo gyvenimo - u juos gyvena kiti. Jie yra reaktyvs, jie nesuvokia, kiek daug juose snau dia unikali talent.

318

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Nra jokio greito bdo, kaip isiugdyti sin. ia galioja derliaus dsnis: k passi, t ir pjausi - nei daugiau, nei maiau. is dsnis nekintantis, todl kuo tviriau vadovaujams teisingais principais, tuo tiksliau suvokiame, kaip sutvarkytas pasaulis, tuo tikslesns yra ms paradigmos ir tikslesni tikr teritorij emlapiai. Neabejoju, kad spiralikai tobuldami taip pat privalome mokytis igirsti sins bals. Sin yra asmenins laisvs, saugumo, iminties ir stiprybs altinis. Spiralikas tobuljimas yra mokymasis, sipareigojimas ir veiksmaskaskart vis auktesniame lygmenyje. Apsigausime, jei manysime, kad gana vieno lygmens. Tobuljimais yra laipsnikas kilimas - moky masis, sipareigojimas ir veiksmas, mokymasis, sipareigojimas ir veiks mas ir t. t.

AUKTYN KYLANTI SPIRAL

VII PROTIS PAGALSK SAVO PJKL

319

P a t a r im a i

1. Atsivelgdami savo gyvenimo stili ir pomgius, suraykite sra uduoi, kurias nortumte atlikti, siekdami isaugoti sveikat. 2. Isirinkite vien uduot - j atlikti bus js kitos savaits tikslas. Savaits gale vertinkite savo paang. Jeigu nepavyko, pagalvoki te: gal io tikslo atsisakte dl svarbesni vertybi. O gal nesugeb jote elgtis taip, kaip diktuoja js vertybs. 3. Susikurkite panaias dvasinio ir protinio lygmen atnaujinimo u duotis. Atnaujindami socialin-emocin aspekt, suraykite santy kius, kuriuos nortumte pagerinti, arba specifinius atvejus, kur pasiekta visuotin pergal padidint js veiksm efektyvum. Su sikurkite savaitinius kiekvieno lygmens tobulinimo tikslus. gy vendinkite juos ir vertinkite. 4. sipareigokite kiekvien savait susikurti specifines pagalskpjkl uduotis, atlikite jas ir vertinkite savo darbo efektyvum bei re zultatus.

I r v l i v i d a u s i o r
Viepats veikia i vidaus ior. Pasaulis i iors vid. Pasaulis itraukia mones i skurdo. Kristus itraukia skurd i moni, todlpatys mons gali ibristi i skurdo. Pasaulisformuoja mog, keisdamasjo aplink. Kristus keiia mog, todl mogus pats gali keisti aplink. Pasaulis keiia mogaus elges, o Kristus pai mogaus prigimt.
-

E zra T ap t B en so n

I''!oriau jums papasakoti istorij i savo gyvenimo, kuri, manau, atspindi ios knygos esm. Tikiuosi, kad suprasite, su kokiais princi pais siejasi mano pasakojimas. Universitete, kuriame dsiau, pasimiau metines krybines atos togas ir visam iam laikotarpiui su eima ivykau Havajus, Laj mies tel iaurinje Oahu salos pakrantje. Kai sikrme, suplanavome savo dienotvark taip, kad galtume efektyviai dirbti ir maloniai leisti laik. Rytais bgiodavome papldimyje, paskui du ms vaikai, basi ir vien su trumpomis kelnikmis, eidavo mokykl, o a usidarydavau savo darbo kambaryje nuoaliame vietinio koledo pastate alia nen dri lauko. Graioje ir tylioje aplinkoje galjau ramiai dirbti, netruk domas telefonini skambui, susirinkim ir kit darb.

322

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Tame paiame pastate, kitame jo sparne, buvo sikrusi bibliote ka. Kart apirindamas lentynas atkreipiau dmes vien knyg. Atsiveriau ir perskaiiau pirm pasitaikiusi fraz - ir ji pakeit vis tolesn mano gyvenim. T pastraip as paskui skaiiau daugyb kart. Jos mintis buvo tokia: tarp stimulo ir atsako egzistuoja tuia erdv, spraga, ir nuo to, kuo mes j upildysime, priklauso ms tobuljimas ir laim. Vargu ar galiau apsakyti, kaip smarkiai i idja pakeit mano mstym. Nors buvau aukljamas autodeterminizmo (bk savo li kimo eimininkas") filosofijos dvasia, spraga tarp stimulo ir atsako" suteik man nauj jg. Igyvenau tikr vidin perversm. Tai buvo idja, kurios laikas atjo." Kuo giliau a j analizavau, tuo labiau ji keit mano gyvenimo paradigm. Tarsi stebjau save i alies. Jauiausi ess toje erdvje tarp stimulo ir atsako. Jauiau, kad turiu vidin laisv pasirinkti savo atsa k, kad galiu netgi tapti stimulu arba bent jau j keisti, o gal ir apskri tai ignoruoti. Po io igyvenimo a ir Sandra pradjome bendrauti kitaip - gi liau. Prie pat vidurdien atvaiuodavau su savo senu raudonu moto ciklu Honda-90" pasiimti jos ir dviej dar nelankani mokyklos ms vaik, vienas sitaisydavo tarp mudviej, kitas - man ant keli, paskui mes vaiuodavome nendri lauk, alia kurio buvo koledas. Vaiuodavome neskubdami, gal valand, ir tiesiog kalbdavoms. Vaikams tos kelions labai patiko ir jie nekeldavo jokio triukmo. Kelyje retai sutikdavome kok automobil, o ms motociklas va iuodavo labai tyliai, todl puikiai girddavome vienas kit. Paskui, privaiav papldim, palikdavome motocikl ir psiomis eidavome gal 200 jard koki nuoali vietel, kur valgydavome atsivetus pietus. Vaikai mgaudavosi smltu papldimiu ir skaidriu tekaniu per sal upeliu, o mudu su Sandra kalbdavoms. Tikriausiai nereikia di~ dls vaizduots, kad suprastumte, kok pasitikjimo ir supratingumo lyg mes pasiekme taip prasmingai bendraudami kasdien po dvi valandas itisus metus.

IR VL I VIDAUS j IOR

323

I pradi mes kalbdavoms apie domius mones, idjas, vy kius, vaikus, mano raom knyg, ms eim, ateities planus ir pa naiai. Taiau po truput ms bendravimas darsi vis prasmingesnis, mes pradjome dalytis mintimis apie savo vidinius pasaulius - apie tai, kaip buvome iauklti, apie savo gyvenimo scenarijus, apie jaus mus ir abejones. Mes tarsi stebjome save i tarp stimulo ir atsako esanios erdvs ir tyrinjome savo pasaul - kaip j buvo suformavu sios ms elgesio programos. Mes pradjome jaudinani kelion savo vidines erdves, ir ten aptikti dalykai pasirod kur kas prasmingesni ir domesni negu iori nis pasaulis. Be abejo, ne viskas vyko kaip sviestu patepta. Kartais ukliudydavome jautriausias vienas kito stygas, tapdavome labai atviri bei paei diami. Vis dlto toki valg laukme daug met. Kai galiausiai i kalbjome paius skaudiausius ir subtiliausius dalykus, pasijutome tarsi pasveik nuo kain kokios ligos. Mes vienas kit rmme, drsinome, skatinome dar labiau gilintis tuos vidinius dalykus. Taip bendraudami mes laikms dviej nerayt taisykli. Pirma taisykl buvo niekada nezonduoti". Jei vienas i ms atverdavo sa vo giliausius ir paeidiamiausius klodus, kitas liaudavosi klausinjs ir tik klausydavo, nuoirdiai stengdamasis suprasti. Tokiomis aki mirkomis klausinti bt buv grubu, pernelyg logika ir valdinga. Bendraudami mes tyrinjome naujas ir klaidias dvasines erdves, jos gsdino ir kl abejoni. Kita nerayta taisykl, kuriai mes niekad nenusiengdavome, buvo ikart nutraukti pokalb, jei tema vienam i ms pasidarydavo per nelyg skausminga. Tada pratsdavome kit dien arba net po keli dien, kai jausdavoms saugs apie tai kalbti. Buvo daugyb neatsa kyt klausim, taiau mes neskubjome, nes inojome, kad anksiau ar vliau rasime visus atsakymus - galbt tada, kai ioje puikioje ap linkoje geriau painsime save ir savo santuok. Paios sudtingiausios - beje, ir vaisingiausios - ms bendravi mo akimirkos stodavo tada, kaip mes prisiliesdavome vienas prie kito

324

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

savo skauduliais. Kadangi situacij abu vertinome labai subjektyviai, tos neutralios erdvs tarp stimulo ir atsako nebeliko. Santyki pavir iun ikilo vienas kitas negeras dalykas. Taiau abu trokome isiai kinti nesusipratimus, todl pamau, nuolat grdami prie tem, apie kurias dar vakar negaljome kalbti, juos inarpliojome. Viena i toki sudting tem buvo kai kurie mano vaikysts po linkiai. Mano tvas buvo labai udaras mogus - santrus ir itin atsar gus. O motina, prieingai, buvo atvira, spontanika ir mgo bendrau ti. Jutau, kad manyje buvo susipyn abiej tv bruoai. Kai pasijau davau nesaugus, elgdavausi kaip tvas - usisklsdavau savyje ir sau giai stebdavau, kas dedasi aplinkui. Sandra veikiau primin mano motin - ji buvo labai draugika, nuoirdi ir spontanika. Per daugel kartu pragyvent met pasitaik atvej, kai jos atvirumas man kartais atrodydavo visikai netinkamas, o jai, prieingai, rodsi, kad mano santrumas ne tik kenkia man pa iam, bet ir eidia bei skaudina aplinkinius. Taigi kart pradjome kalbti apie ias ir kitas ms bendravimo problemas. Labai vertinau Sandros supratim ir imint bei jos nor padti man pasidaryti atvi resniam, dosnesniam, jautresniam ir draugikesniam. Kita sudtinga problema, kuri norjome isiaikinti, buvo San dros blogas protis" - jis man atrod nelogikas ir daugel met mane erzino: a niekaip negaljau suprasti jos usispyrimo pirkti tik Frigidaire bendrovs buitinius elektros prietaisus. Kit gamintoj preks jai tiesiog neegzistavo. Bendro gyvenimo pradioje, kai ms finansi niai itekliai buvo labai mai, ji versdavo mane vaiuoti 50 myli miest vien tam, kad galtume nusipirkti vien ar kit Frigidaire pre k, jei jos nebdavo ms maame universitetiniame miestelyje. Toks jos usispyrimas mane ities nervino. Laimei, kai t prek sigydavome, viskas grdavo savo vietas. Taiau kai ateidavo laikas iekoti kitos, reaguodavau labai jautriai. i problema man simboliza vo iracional mstym ir keldavo tikr neigiam jausm audr. Tokiais atvejais paprastai imdavausi beprasms usisklendimo tak tikos. Man tuomet atrodydavo, kad vienintelis bdas isprsti i pro blem buvo i viso jos nesprsti - mat bijojau prarasti kantryb if

IR VL I VIDAUS IOR

325

leptelti k nors nederama. Vis dlto kartais isprsdavo koks piktas odis, ir vliau turdavau u tai atsiprainti. Labiausiai mane erzino ne tai, kad jai patiko Frigidaire preks - jau pats jos pasirinkimas atrod visikai nelogikas ir nepagrstas. Maniau, kad jeigu ji prisipaint, kad elgiasi neracionaliai ir skatinama emoci j, a tokiam jos pasirinkimui nesiprieiniau. Taiau ji buvo sitiki nusi savo teisumu, ir tai mane dar labiau lidino. Apie Frigidaire problem prakalbome ankstyv pavasar. iam po kalbiui mus subrandino ankstesnis ms bendravimas. Mes grietai laikms savo nerayt taisykli - nezonduoti ir netsti pokalbio, jei vienam i ms ar abiem tema pasirodyt pernelyg skausminga. A niekuomet nepamiriu dienos, kai mudu pagaliau prakalbome apie Frigidaire. T dien papldimyje neubaigme io pokalbio ir ilgai tiesiog vainjome nendri lauku, nenordami pavelgti vienas kitam akis. Tai buvo sena ir ilgai slopinta problema, su kuria siejosi daugyb nuoskaud. inoma, tas dalykas nebt iards ms santy ki, taiau mes siekme harmoningai bendrauti, todl viskas mums buvo svarbu. A ir Sandra nustebome, kiek daug imokome. Mes i ties tapo me sinergiki. Sandra pagaliau pradjo aikinti ir tikriausiai pirm kart pati suprato tikrj tokio savo blogo proio" prieast. Ji papasakojo apie savo tv, apie tai, kaip daugel met jis dirbo istorijos mokytoju ir repetitoriumi, taiau labai maai udirbdavo. Gal gale jos tvas msi buitini elektros prietais verslo. Ekonominio nuosmukio me tais tas verslas bt lugs, taiau tv parm Frigidaire. Sandros santykiai su tvu buvo nepaprastai artimi. Kai jis grdavo namo po sunkios darbo dienos ir priguldavo atsikvpti, Sandra masa uodavo jam kojas ir dainuodavo. Ji prisimena daugel nuostabi aki mirk, praleist drauge. Jis atvirai pasakodavo apie savo rpesius, verslo planus ir kartais usimindavo, kad jauiasi dkingas Frigidaire bendrovei - jie sumokjo u jo inventori ir taip igelbjo versl. Tvas su dukra bendravo artimai ir spontanikai, o tokioje natra lioje aplinkoje mogus programuojamas stipriausiai, tada susikuriami vaizdiniai bei mintys giliai stringa jo pasmonje. Sandra i detal

326

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

atgaivino atmintyje tik dabar, kai prisimin saugumo jausm, kur anuomet jaut natraliai ir spontanikai bendraudama su tvu. Kad isiaikint keist ugaid pirkti tik Frigidaire prietaisus, San dra atliko netiktin kelion praeit. Pajutau jai didiul pagarb. Supratau, kad ne elektros prietaisai jai buvo svarbs. Ji tiesiog buvo itikima tvui ir jai buvo svarbs jo poreikiai. Atsimenu, kaip po io pokalbio abu apsiverkm. Ne todl, kad Sandra pagaliau suprato savo keisto elgesio prieast, bet dl vis did janios pagarbos vienas kitam. Mes supratome, kad kartais i pairos mai dalykai danai slepia sudtingus praeities igyvenimus. Kai rim tas problemas regime kaip smulkmenas ir jas sprendiame neinoda mi j prieasi, galime sutrypti veniausi kito mogaus em. Tie keli kartu praleisti mnesiai buvo nepaprastai turiningi. Ms ryiai taip sustiprjo, jog vienas kito mintis pradjome suprasti i pu ss odio. Ivykdami i Havaj, nusprendme ir toliau taip bendrau ti. Jau daugel met mes progai esant sdams ant motociklo arba, jei blogas oras, automobil, ir vaiuojame kur nors pasikalbti. Mes su pratome, kad mylti - tai nuolatos kalbti, ypa apie jausmus. Mes stengiams bent kelet kart per dien pabendrauti netgi tuomet, kai bnu ivyks nam. Bendravimas - tai tarsi prisilietimas prie nam pamato prie laims, saugumo ir vertybi altinio. Manyiau, Tomas Vulfas (Thomas Wolfe) klydo*. Galite sugrti nam o-)zig\i namuose yra puoseljami tarpusavio ryiai ir brangina ma draugyst.
K art
ryys

Po t nuostabi bendravimo su Sandra mnesi, kai abu imoko me imintingai naudotis spraga tarp stimulo ir atsako, pradjome keistis i vidaus ior".
* Thomas Wolfe (1900 - 1938) - amerikiei raytojas. ia turimas galvoje jo romanas Niekada nebegri namo ( You C ant Go Home Again) (red.).

IR VL I VIDAUS IOR

327

Pirmiau bandme bendrauti i iors vid". Myldami vienas kit, savo skirtybi problemas sprendme bandydami keisti vienas kito poirius, bandme mokytis bendravimo metod ir elgesio tech nik. Taiau tokie tvarsiai" ir aspirinas" paddavo neilgai. Kol ne perpratome ir nepakeitme savo paradigm, chronikos problemos niekur neinyko. Pradj elgtis i vidaus ior", mes mme pasitikti vienas kitu ir atvirai isiaikinome savo nesutarimus - tai niekada nebt pavyk, jei ir toliau btume bendrav i iors vid" metodais. I i akn iaugo nuostabi vaisi medis: laimkime abu santykiai ir abipusis supratimas. Mes perrame savo scenarijus ir pagrindin dmes m me skirti II kvadranto darbams. Ir dar mes supratome tai k: kaip tvai formavo ms gyvenim, taip ir mes veikiame bei formuojame savo vaik gyvenim ir kuriame jiems scenarijus, kartais smoningai to nesuprasdami. Todl troko me sitikinti, kad ms pamokymai ir priesakai, kuriuos mes per duodame ateinanioms kartoms, yra paremti teisingais principais. ioje knygoje vis pirma atkreipiau dmes mums primestus sce narijus, kuriuos mes nortume pakeisti savo proaktyvia gyvensena. Taiau atidiau juos tyrindami pastebsime, kad j esama ir puiki, mes juos aklai primme kaip savaime suprantam dalyk. Todl tu rime padkoti monms, kurie gyveno iki ms ir perdav mums teisingus principus. Tie mons tarsi veidrodis atspindjo mus to kius, kokie buvome, ir parod mums, kokie galime bti. Kiekvienoje eimoje tarp kart egzistuoja transcendentalus ryys. Kai eimos arba gimins nariai susij tarpusavio priklausomybs ry iais, tvai, seneliai, tetos, dds, pusbroliai ir pussesers gauna jgos suprasti, kas jie i tikrj yra, kok gyvenim gyvena ir koki tiksl siekia. Nuostabu, kai vaikai gali pasikliauti savo gentimi", kai jauia, jog jais rpinasi itisas brys artim moni, nors galbt ie yra isi barst po vis pasaul. Jeigu vienas i js vaik turi sunkum ir neno ri bendrauti su jumis, galbt jis gali kreiptis js brol ar seser, ir jie kuriam laikui gali tapti j tvu ar motina, patarju ar herojumi.

328

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Seneliai, kurie be galo myli savo ankus, yra patys brangiausi mo ns pasaulyje. Koks tai puikus teigiamas socialinis veidrodis! Tokia yra mano motina. Nors dabar jai beveik atuonios deimtys, ji nuo irdiai domisi kiekvienu savo vaikaiiu ir rao mums meils kupinus laikus. Vien toki a kart skaiiau lktuve, ir man skruostais ried jo aaros. Galiu jai paskambinti nors vakar ir neabejoju, kad ji pasakyt: Stephenai, a tave myliu ir manau, jog tu esi nuostabus." Ji nuolatos patvirtina savo meil man ir tikjim manimi. eimoje, kuri sudaro keli kart eimynykiai, klesti vaisingi ir prasmingi santykiai, jie - pasitenkinimo ir laims altinis. Daugelis moni supranta tokio bendravimo svarb. Prisiminkime, kaip mes patys neseniai didiavoms savo kilme. Kiekvienas i ms turi ak nis, kiekvienas gali nustatyti savo protvius. Svarbiausias taip elgtis skatinantis motyvas yra rpestis savo vai kais ir vaikaiiais, taip pat ir viso pasaulio ateinania karta. Yra tik du vertingi dalykai, kuriuos galime palikti savo vaikams - aknys ir sparnai."
T a pim a s
k e it ju

Be visa ko kita, a tikiu, kad duoti sparnus" savo vaikams - tai duoti jiems jgos atitrkti nuo neigiamo scenarijaus, kuris jiems buvo perduotas prajusi kart. Mano draugas ir kolega dr. Teris Vorneris (Terry Warner) tokius mones vadina keitjais". Uuot tiesiog per dav tuos scenarijus ateinanioms kartoms, js juos galite pakeisti. Tokiu bdu mes galime sukurti puikius santykius. Jeigu tvai jus vaikystje skriausdavo, tai dar nereikia, jog js turi te skriausti savo vaikus. Nors tiktina, kad js elgsits pagal tok pat scenarij kaip ir js tvai, taiau jei esate proaktyvus, t scenarij galite perrayti. Js galite pasirinkti ne tik neskriausti savo vaik - js galite perteikti jiems teigiamus scenarijus, kvpti pasitikjimo. raykite i uduot savo gyvenimo misijos teiginius, saugokite j mintyse ir irdyje. sivaizduokite, kad j kasdien atliekate - tai js kasdien asmenin pergal. Pamilkite savo tvus, atleiskite jiems, o

IR VL I VIDAUS IOR

329

jeigu jie dar gyvi, pasistenkite juos suprasti ir umegzkite su jais gerus santykius. Polinkis, keliavs i kartos j kart, gali pasibaigti. Js esate keitjas jungtis tarp praeities ir ateities. Ir js paties pasikeitimas gali paveikti daugelio moni gyvenimus ateityje. Galingas XX a. keitjas Anvaras Sadatas paliko monijai palikim jis atskleid pai pokyi prigimt. is politikas stovjo tarp arab ali ir Izraelio - ten, kur viepatavo tarumas, baim, neapykanta ir nesantaika, kur brendo neivengiamas konfliktas. ali derybos b davo lugdomos paiomis vairiausiomis dingstimis, netgi dl ne vie toje padt kableli ir tak rengiamose sutartyse. Ir tai tada, kai visi kiti band narplioti nesutarim kamuol skabydami piktoli lapelius1 1 , Sadatas, prisimins kaljimo vienut je praleistas dienas, msi blog rauti su aknimis. Tokiu bdu jis pakeit milijon moni istorij. tai k jis rao savo autobiografijoje: Tada beveik nesmoningai apaadinau savyje stipryb, gyt Kai ro kaljimo vienutje galite tai pavadinti talentu ar gebjimu keistis. Labai sudtingoje situacijoje supratau, kad negaliu tiktis sk ms, jeigu neapsiginkluosiu btinaispsichobginiais ir intelektualiais ginklais. Toje nuoalioje vietoje apmstydamas gyvenim ir mogaus prigimt, supratau vien ties: tas, kuris negaliperausti savo mini audinio, niekuomet negals pakeisti tikrovs dalyk, taigi niekada nepasieksjokiospaangos. Tikrieji pokyiai prasideda viduje ir baigiasi iorje. Js nieko ne pasieksite, jeigu imsite skabyti lapus", jeigu imsite naudotis visuome nins etikos technikomis. Pokyiai rasis tada, kai imsits akn, kai susirpinsite savo paties mintimis bei fundamentaliomis paradigmomis. veicar filosofas Henris Amielis (Henry Frederic Amiel) sak: Moralin tiesa gali bti suvoktaprotu. J taip pat galimajausti ir gyventi pagalj. Vis dlto ja i nusiengiame, kad ir kaip j i gitai yra siaknijusi mumyse. Po smons sluoksniu slypi pati ms esyb

330

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

ms substancija, esatis. Tik tos tiesos, kurios pasiek i sfer, kurios tapo mumis, kurios pasidar spontanikos ir kuri mes laikoms va lingai ir nevalingai, smoningai ir nesmoningai, yra tikra ms gy venimo dalis kitaip tariant, daugiau negu bdo bruoas. Ir tol, kol tarp Tiesos ir ms yra tuia erdv, tol mes liekame nuoalje nuo jos. Trokimas gyventi nra tas pats kas gyvenimas. Dievikumas tai kas yra tikslas. Tuomet galime pasakyti, jog tiesa tapo ms am inai. Ji ne kain kur nuoalje, j i netgi ne mumyse. Ji tai mes, o mes - tai ji. Gyvenimas santarvje su savimi, su mylimais monmis, su drau gais ir bendradarbiais yra geriausias ir pats saldiausias septyni proi vaisius. Daugelis i ms to vaisiaus yra ragav, taip pat daugeliui pasitaik ragauti kartaus nesantaikos vaisiaus, todl mes inome, ko kia brangi ir trapi yra santarv. Gyventi santarvje, mylti mones ir jiems tarnauti nra paprasta. Turime bti harmoningos asmenybs. To negalima pasiekti greitai. Taiau tai manoma. Tai prasideda trokimu savo gyvenimo centre turti teisingus principus, paskui sulauome paradigmas, orientuotas kitus centrus, ir atsikratome t proi, kurie laiko mus ribotoje komforto zonoje. Kartais klystame ir dl to vliau apgailestaujame. Taiau jeigu pra dsime nuo kasdieni asmenini pergali ir keisims i vidaus i or", mums tikrai pasiseks. Mes pasjame skl, kantriai ravime pik toles, priirime augal ir jaudindamiesi stebime, kaip jis auga, ir tai gal gale ateina diena, kai galime paragauti nepaprasto vaisiaus. Tas vaisius - darnus gyvenimas ir skm. Ir vl pacituosiu Ralf Vald Emerson: Jeigu mes nuoirdiai stengiams, galiausiai mums tampa lengviau - tai ne darbas palengv jo, o tapome gabesni." Orientuodamiesi teisingus principus ir savo veikl derindami su vis didjaniais gebjimais, mes kuriame savo skm, taip pat padeda me jos siekti savo vaikams ir vaikaiiams.

IR VL I VIDAUS IOR

331

u t o r ia u s pa st a b a

Baigdamas i knyg, noriau pasidalyti savo nuomone, kas gi yra teising princip altinis. Taigi a tikiu, jog tie principai - tai gamtos dsniai, taip pat tikiu, kad j altinis yra Dievas, vis ms Krjas ir Tvas, ir i Jo taip pat kyla ms sin. Ir dar tikiu tai kuo: jeigu mons gyvens pagal Dievo kvpt sin, jie tobuls, kol realizuos visas i prigimties gautas galimybes. O kas negirdi sins balso, tas yra panaus gyvul. Tikiu, jog yra mogikosios prigimties dalis, kurios nepalieia nei teisin, nei vietimo sistemos. J tegali pasiekti tik Dievas. Manau, jog mes, mons, negalime tobulti patys. Kiek mes paklstame tei singiems principams, tiek dievikj gebjim bus suteikta ms tiks lams vykdyti. Tejaras de ardenas (Teilhard de Chardin) sak: Mes nesame mons, turintys dvasi. Mes esame dvasios, gyvenanios moni gyvenim." A, siekdamas ioje knygoje aprayt dalyk, kovojau. Ir ne veltui. Mano gyvenimas prisipild prasms, a galiu mylti, tarnauti mo nms ir vl bandyti. Pakartosiu T. S. Elioto odius, kurie puikiai ireikia mano as meninius atradimus bei sitikinimus: Turime nesiliauti iekoj tol, kol gal gale grime ten, nuo kur buvome pradj, ir pavelgsime t viet kaip visai nematyt."

B a ig ia m a s is D

o d is :

a n ia u s ia i m a n

UDUODAMI KLAUSIMAI

/Ltvirai kalbant, kai kurie asmeninio pobdio klausimai mane trik do. Taiau mons taip danai juos uduoda, jog traukiau juos i knyg. Daugel i klausim ir atsakym juos taip pat sudjau kit savo knyg Gyvenimas su septyniais proiais (Living the 7 Habits). Savo knyg ileidote 1989 metais. Nuo to laiko prabgo daug met, js gijote daugiau patirties. K dabar pakeistumte, pridtumte ar ibrauktumte i knygos? Sakau jums atvirai ir atsakingai: nekeisiau nieko. Galbt kai ku rias temas labiau sigiliniau ir pateikiau praktini patarim, taiau t vliau padariau kitose knygose. Pavyzdiui, kai adikome apklausas, paaikjo, kad 250 000 ms respondent maiausiai paiso treiojo proio. Todl 1996 metais a ileidau knyg Pradk nuo svarbiausi dalyk (First Things First), ku rioje nuodugniai ianalizavau antrj ir treij proius, taip pat patei kiau papildomos mediagos ir apie kitus proius. Knygoje eimos, kurioms labai sekasi, ir septyni j proiai (The 7 Habits ofHighly Effective Families) apraiau, kaip remiantis septyniais proiais kurti laimingas ir tvirtas eimas. O tai mano snus ynas labai patrauklia, domia ir pamokoma forma septynis proius pritaik paaugliams: jis para knyg Paaugliai, kuriems labai sekasi, ir septynij proiai (The 7 Habits ofHighly Effec tive Teens).

334

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Mums rao deimtys tkstani moni. Jie pasakoja apie tai, ko k krybin potencial savyje atskleid, kai m gyventi pagal septynis proius. Septyniasdeimt eios j istorijos sudtos knyg Gyvenimas su septyniais proiais. Jos byloja apie tai, kaip teisingi principai gali pakeisti asmenin ir profesin gyvenim, beje, visai nepriklausomai nuo vairi situacij ar t moni patirties. K nauja suinojote apie septynis proius vliau, jau knygai pasirodius? Daug suinojau, daug kuo i naujo sitikinau. Paminsiu tik de imt dalyk. 1. Svarbu suprasti, kuo skiriasi principai nuo vertybi. Principai tai gamtos dsniai, nepriklausantys nuo ms, bet nuo j pri klauso ms veiksm padariniai. Vertybs yra vidiniai, subjek tyvs dalykai, kuriais mes tikime. Jie lemia vienok ar kitok ms elges. Puiku, jei principus laikome vertybe, leidiania siekti no rim rezultat dabar ir ateityje - tai kas, mano supratimu, yra efektyvios veiklos esm. Savo vertybi sistem turi kiekvienas mogus, netgi nusikaltli gaujos. Vertybs lemia elges, o prin cipai - to elgesio padarinius. Principai nuo ms visikai nepri klauso. Jie egzistuoja nepriklausomai nuo ms - ar mes juos pripastame, ar j nepripastame, ar tikime jais, ar netikime, ar paisome j, ar ignoruojame. Tikiu, kad aukiausia i vis verty bi yra nuolankumas. Nuolankumas - tai inojimas, kad ne vis kas nuo ms priklauso, kad daug k lemia principai, todl mes turime jiems paklusti. Ididumas - tai sitikinimas, kad viskas priklauso nuo ms, o kadangi ms elgesys priklauso nuo m s vertybi, mes galime elgtis, kaip mums patinka. Be abejo, mes galime pasirinkti, kaip pasielgti, taiau ms poelgio rezul tatas priklauso nuo princip, o ne nuo ms vertybi. Todl turime principus laikyti vertybe.

BAIGIAMASIS ODIS

335

2. Surinks apie savo mediag informacij i vis pasaulio kampeli padariau ivad, kad ie principai yra visuotiniai. Nors vairios kul tros juos interpretuoja skirtingai, taiau patys principai niekada nesikeiia. Septyniuose proiuose knytus principus aptikau visose pagrindinse pasaulio religijose ir mokydamas tuose kratuose ne kart citavau t religij ventraius. T dariau Tolimuosiuose Ry tuose, Indijoje, Azijoje, Australijoje, pietins Ramiojo vandenyno dalies salose, Piet Amerikoje, Europoje, iaurs Amerikoje, Afri koje, taip pat bendraudamas su Amerikos iabuviais ir kit taut gyventojais. Visi mes, vyrai ir moterys, turime panai problem, panai rpesi ir jauiame poreik laikytis t pai princip. Pa vyzdiui, turime vidin teisingumo jausm, suvokiame, kad dera taip elgtis, kad laimt visi. Taip pat mumyse ukoduoti moralins atsakomybs, tikslingumo, padorumo, pagarbos, bendradarbiavi mo, bendravimo ir atsinaujinimo principai. Jie yra visuotiniai. Ta iau j pritaikymo bdai yra skirtingi. Kiekviena kultra iuos visuo tinius principus interpretuoja savaip. 3. Maiau, koki naud duoda organizacijoms septyni proiai, nors, kalbant apie organizacijas, terminas proiai" gal ir netikt. Nor mos, paproiai, moraliniai ir socialiniai kodeksai tai organizacij proiai. Organizacijos taip pat turi sistemas, darbo praktik ir pro cedras. Tuos dalykus taip pat galima laikyti organizacij pro iais. Organizacijose dirba mons, ir kiekvienas veiksmas yra in dividualus veiksmas, nors jis ir yra dalis kolektyvinio darbo, atlie kamo tam tikroje struktroje, vykstant tam tikriems procesams ir esant tam tikrai darbo praktikai. Mes konsultavome tkstanius pai vairiausi bendrovi, dirbome su vairiausi profesij mo nmis ir sitikinome, kad organizacij efektyvum nulemia tie pa tys esminiai principai, siknij septyniuose proiuose. 4. Septynis proius galite ugdytis praddami nuo bet kurio i j. Taip pat galite pradti ugdytis vien prot taip, kad vliau galtumte pereiti prie kit ei. ie proiai tarsi holograma - visuma sudaryta i dali, o visos dalys sudaro visum.

336

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

5. Nors septyni proiai yra i vidaus ior" tobuljimo metodas, labai skmingai galite pirma priimti iorinj ik ir paskui eiti vid. Pavyzdiui, jeigu palijo js santykiai su artimu mogumi, jeigu atsirado bendravimo ir pasitikjimo problem, tai yra iori nis ikis, kuris skatina veikti i vidaus iore. Tada js laimite asmenin pergal, kuri vliau padeda jums siekti viej pergali ir skmingai isprsti problem. tai kodl kartais a i pradi silau isiugdyti ketvirtj, penktj ir etj proius, o paskui - pirmuo sius tris proius. 6. Tarpusavio priklausomyb pasiekti deimt kart sunkiau, negu tapti nepriklausomam. Turite kur kas laisviau mstyti ir bti daug sta bilesni emocikai, kad galtumte iekoti laimkime abu sprendi m, kai kita pus msto a laimiu, tu pralaimk kategorijomis, ir kad galtumte pirma suprasti partner ar panekov, kai visa js esyb trokta bti suprasta, kad galtumte iekoti treios, geres ns alternatyvos, kai bna daug paprasiau susitaikyti su kompro misu. Kitais odiais tariant, kad galtumte skmingai ir krybi kai bendradarbiauti su kitais, turite bti labai nepriklausomi ir jaus tis saugs. Antraip ioje knygoje aptarta tarpusavio priklausomyb gali virsti tarpusavio prietara, kai mogus prietarauja vien tam, kad rodyt savo nepriklausomyb; arba mogus gali tapti pri klausomas nuo silpnybi" - jam reikia turti alia savs kit, sil pnesn mog, kad galt pateisinti savo asmenin silpnum. 8. Septyni proiai - tai visikai nauja leksika, nors knygoje nauja pras me pavartojau ne daugiau kaip deimt frazi ar odi. Nauja pras me pavartoti odiai yra tarsi kodas, jie leidia sudtingas svokas pasakyti greitai ir trumpai. Pavyzdiui, galite paklausti: Tai ind lis pasitikjimo sskait ar jos pereikvojimas?"; Tai reaktyvu ar proaktyvu?"; Tai sinergija ar kompromisas?"; Koks tai sprendi mas: ar laimkime abu, ar a laimiu, tu pralaimi, ar apralaimiu, tu laimiT; Ar mes pradedame nuo svarbiausi dalyk?"; Tai pra dia, turint galvoje pabaig, ar pradia, neinant pabaigos?" Maiau,

BAIGIAMASIS ODIS

337

kaip transformavosi itisos kultros, kurios suprato bei pritaik principus ir idjas, ireiktas tais specialiais kodais. 9. Garbingumas ir padorumas yra didesn vertyb negu lojalumas. Arba galima sakyti, kad garbingumas ir padorumas yra aukiausia lojalumo forma. Bti garbingam - vadinasi, gerbti principus ir savo gyvenimo centre laikyti juos - ne mones, ne koki nors or ganizacij, netgi ne eim. Js pastebsite, kad mons, uuot klaus, ar tai yra teisinga?", daniausiai domisi ar tai priimtina?". Jei mes isaugojame lojalum kokiam mogui ar grupei, uuot pasielg taip, kaip mums atrodo teisinga, mes pasielgiame negarbingai. Taip pasielg trumpam galime tapti populiars, usitarnauti kit loja lum, taiau vliau tas negarbingas poelgis pakenks net ir tiems santykiams, dl kuri paaukojote savo garbingum. tai apkalb jote kol mog iam u aki. Tas, su kuriuo kartu apkalbjote, ino, kad veikiausiai kitur ir kitomis aplinkybmis apkalbsite ir j. Todl pirmuosius tris proius galima bt pavadinti garbingu mo proiais, o kitus tris lojalumo proiais. Jei taikysite juos ne i eils ir pirma rpinsits lojalumu, nepastebsite, kaip paminsite garbingumo principus. Geriau bti patikimam, negu mgstamam. O jei jumis pasitiki ir jus gerbia, netrukus usitarnausite ir meil. 10. Gyvenimas remiantis septyniais proiais yra nuolatin kova. Tas pasakytina apie kiekvien. Tam tikru konkreiu metu visiems mums nepavyksta deramai laikytis vieno ar kito proio, o kartais ir vis. proius lengva perprasti, taiau sunku nuosekliai taikyti. Remtis septyniais proiais mums liepia sveikas protas, taiau, deja, sveiko proto bals igirstame ne visada. Kokio i i proi jums laikytis sunkiausia? Penktojo. Kai esu labai pavargs ir neabejoju savo teisumu, a visai nenoriu klausytis kit. Kartais tiesiog apsimetu, kad klausau. inau, jog kartais mano elgesys prietarauja mano mokymams - klausausi, nordamas atsakyti, o ne suprasti. Bna dien, kai man sunkiai

338

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

pavyksta laikytis vis septyni proi. Turiu prisipainti, kad nesu iki galo valds n vieno i j. iuos proius a laikau gyvenimo princi pais, kuri niekada iki galo nemanoma imokti, ir kuo daugiau mes juos valdome, tuo aikiau suprantame, kiek dar daug liko imokti. Galima pasakyti taip: kuo daugiau suinome, tuo aikiau inome, kad nieko neinome. tai kodl vertindamas universiteto studentus, danai 50 procent paymio skiriu u j klausim kokyb, o likusius 50 procent u atsakymus j pai klausimus. Manyiau, kad tokiu bdu j inios vertinamos daug tiksliau. Panaiai valdomi ir septyni proiai - ciklais. Taikyti pirmj prot auktesniame lygmenyje yra visai kas kita, ne gu j taikyti emesniame lygmenyje. I pradi js proaktyvumas gali pasireikti vien inojimu, kad tarp stimulo ir atsako esama tuios erd vs. O auktesniame lygmenyje tai gali bti js pasirinkimas neker tauti, nesistengti suvesti sskait. Dar auktesniame - igirsti kit nuo mon. Kitame lygmenyje - paprayti atleidimo. Dar kitame galite atleisti patys. Auktesniame u ankstesn - atleisti savo tvams. Kita me - atleisti savo mirusiems tvams. Dar kitame - tiesiog nesieisti.

Js esate FranklinCovey bendrovs pirmininko pavaduoto-* jas. Ar bendrov remiasi septyniais proctaist Mes stengiams. Gyventi taip, kaip mokome kitus gyventi tai ms fundamentali vertyb. Taiau mes nesame tobuli. Kaip yra

BAIGIAMASIS ODIS

339

daugelyje verslo srii, privalome priimti nuolat kintanios rinkos ikius, todl turjome sujungti dvi skirtingas verslo kultras - Co vey Leadership ir Franklin Quest. Susijungimas vyko 1997 metais. Reikia daug laiko, kantrybs ir usispyrimo taikant iuos principus ir, manau, ateityje ms laukia dar didesni ibandymai. Vienu dviem odiais ms situacijos tiksliai apibdinti nemanoma. Kiekvienas lktuvas daugiausia laiko praleidia oro uosto angaruo se, taiau gal gale pakyla or - kaip jam ir numatyta. Tas pats principas galioja monms, eimoms ir organizacijoms. Svarbiausia - galvoje turti pabaig" ir nuolat tikslinti kurs. Kodl proi yra septyni? Kodl ne atuoni, deimt ar pen kiolika? Kuo ypatingas tas skaiius septyni? Niekuo neypatingas. Tiesiog taip jau yra - pirma isiugdomi trys asmenini pergali proiai (laisv rinktis, pasirinkimas ir veiksmas), paskui - trys viej pergali proiai (pagarba, supratimas, krybi kumas). Ir yra dar vienas protis, kuris padeda tobulinti visus kitus. Taigi i viso - septyni proiai. Kai mons man sako, kad nort kok nors bruo paversti pro iu, a silau jiems paprasiausiai priskirti j antrajam proiui, paversti j viena i savo vertybi. Tarkime, jei js norite, kad punktualumas tapt js proiu, tiesiog paverskite punktualum antrojo proio vertybe. Nesvarbu, kok bruo nortumte isiugdyti, priskirkite j pro i vertybi sistemai. Pirmasis protis teigia, kad galite turti savo ver tybi sistem. Antrasis protis padeda jas pasirinkti, o treiasis gy vendinti. Kaip patys matote, proiai yra tarpusavyje susij. Taip jau atsitiko, kad dabar, kai raau baigiamj ios knygos od, esu k tik ubaigs savo naujj knyg Atuntasis protis: nuo efektyvumo iki didingumo ( The S h Habit: From Effectiveness to Greatness). Kam nors gali pasirodyti, kad i knyga prietarauja mano ankstesniam atsa kymui. Taiau turime suprasti, kad pasaulis nuo 1989-j, kai buvo ileisti Septyni proiai> labai pasikeit. Sudtingas gyvenimas pateikia mums daug asmenini, eimynini ir profesini ibandym, taip pat

340

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

stambja organizacijos ir keiiasi j darbo stilius. Tiesa sakant, 1989 metai - metai, kada griuvo Berlyno siena - yra informacinio amiaus pradia. Tais metais gim nauja realyb ir vyko gausyb netiktinai svarbi pokyi... prasidjo visikai nauja era. iandieniniame pasaulyje funkcionuoti labai efektyviai- atskiriems monms ar organizacijoms - yra neivengiama btinyb, o ne pasi rinkimas. Toks starto mokestis. Ir kad galtume ilikti, klestti, dary ti naujus iradimus, tobulti ir engti nauj tikrov, turime padaryti kur kas daugiau, negu kad tiesiog efektyviai veikti. Didiausias naujos eros kvietimas yra ireikti savo asmenyb: optimizuoti savo gebjimus, neti didiul indl visuomens gerov ir siekti diding rezultat. Tai visai kita plotm, kitas pasiekim lygmuo. Jei norime paadinti savyje genij ir sukurti naujus motyvus - igirsti i pai savo esybs gelmi sklindant bals turime kitaip mstyti, kitaip derinti savo gdius, sigyti nauj ranki, - odiu, reikia naujo proio. Atuntasis protis tai nra dar vienas protis, kurio netraukme knyg, nes umirome. Tai naujas vilgsnis septyni proi jg ir tos jgos valdymas - toks informacijos amiaus ikis.
NAUJA SEPTYNI PROI REALYB - ATUNTASIS PROTIS

BAIGIAMASIS ODIS

341

Koki (tak jums daro js populiarumas? Populiarumas mane veikia vairiai. tai manasis egojauiasi glosto mas, o kaip mokytojas esu nuolankus, nes privalau pripainti, kad nesu sukrs n vieno i i princip, taigi nenusipelniau jokio pripa inimo. Sakau tai ne i kuklumo - a tuo sitikins. Esu tas, kas ir daugelis js iekantis tiesos ir besistengiantis j suprasti mogus. Man nepatinka, jei kas pavadina mane guru. Taip pat nesiekiu turti kuo daugiau mokini. Tenoriu paskatinti mones, kad jie paint tuos principus, kurie slypi j irdyje ir prote, noriu, kad kiekvienas gyvent pagal savo sin. Jei js, kaip verslininkas, turtumte galimyb pakeisti ko k vien dalyk, k darytumte kitaip? Daugiau dmesio kreipiau strateginius dalykus, proaktyvi dar buotoj atrank. Kai tave ugrina lavina darb, kai turi tkstanius neisprst problem, manai, kad geriausia ieitis yra paskirti atsakin gus mones, kurie, rodos, ino, kaip reikia tvarkytis. Vis dlto tokiais atvejais btina istudijuoti j darbo proius, isilavinim, biografijos detales. Taip pat reikia sukurti tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos darbuotojai bt skiriami eiti tam tikras pareigas ar atlikti uduotis. Esu sitikins, kad jei atranka atliekama strategikai, apsvarstant galu tinius tikslus, nekreipiant dmesio skubius poreikius, rezultatai bus daug geresni. Kakas yra pasaks: Ko kartai troktame, tuo lengvai tikime. Taigi i ties reikia kreipti dmes ir darbuotoj kvalifikaci j, ir j bdo bruous, nes jei laikui bgant iaiks trkumai vienoje srityje, jie paveiks ir kit srit. Neabejoju, kad darbuotoj atranka yra kur kas svarbesnis dalykas negu tolesnis j rengimas. Jei js, kaip tvas, turtum te galimyb pakeisti kolq nors vien dalyk, k darytumte kitaip? Daugiau laiko skiriau kiekvienam i savo vaik vairiais j gyveni mo laikotarpiais, stropiau, velniau ir laisviau siekiau laimkime abu

342

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

susitarim. Buvau labai uimtas, nes daug keliavau savo profesiniais reikalais, todl vaikams danai pataikaudavau ir tenkindavausi apra laimiuy tu laimk elgesio modeliu, uuot sumokjs reikiam kain ir investavs ms santykius. Kaip technologija pakeis ateities versl? Tikiu ymaus verslo vadybos specialisto Stano Deviso (Stan Davis) teiginiu: Kai keiiasi infrastruktra, aplinkui viskas dunda." Ma nau, kad infrastruktra yra visa ko esm. Ji skatina ger ir blog ten dencij raid. Taip pat esu sitikins, kad btent todl mogikasis faktorius tampa dar svarbesnis. Sudtingos technologijos gali egzis tuoti tik tada, kai jas priiri aukto lygio specialistai, tad kuo stipriau technologijos veikia visuomen, tuo svarbesnis tampa tam tikrais kri terijais besivadovaujantis mogus, kontroliuojantis tas technologijas. Ar js nestebina, kad i knyga tokia populiari ir kad ja do misi {vairaus amiaus vyrai ir moterys vairiose pasaulio a lyse? Stebina ir nestebina. Stebina, nes jokiu bdu nesitikjau, kad i knyga pasidarys pasauliniu fenomenu, o vienas kitas joje pavartotas odis taps amerikanistikos dalimi. Ir nestebina, nes i mediaga buvo tikrinama dvideimt penkerius metus, a inojau, kad ji veiksminga, nes remiasi principais, kurie nra mano igalvoti, - taigi visa garb priklauso ne man. Kaip pradtumte mokyti septyni proi maus vaikus? Manau, pirmiausia remiausi trimis Alberto veicerio (Albert Schweitzer) vaik aukljimo taisyklmis: pirma, mokyti savo pavyz diu; antra, mokyti savo pavyzdiu; treia, mokyti savo pavyzdiu. Tik iek tiek ias taisykles pakeisiau: pirma, mokyiau savo pavyz diu; antra, sukuriau draugikus ir pozityvius tarpusavio santykius;

BAIGIAMASIS ODIS

343

treia, mokyiau suprantamais vaikams odiais ir kalba - perteikiau jiems bendr supratim apie septynisproius\x ios srities odyn, taip pat parodyiau, kaip imti kaupti asmenin princip taikymo patirt; skatiniau juos atpainti iuos principus ir proius gyvenimo situaci jose. Manau, kad mano efui (sutuoktiniui, vaikui, draugui ar kam kitam) tikrai dert isiugdyti septynis proius. Kaip patarti jiems tai padaryti? monms nesvarbu, k js inote tol, kol nerodote jiems, kokie jie jums yra svarbs. Sukurkite gerus, atvirumu paremtus santykius, pelnykite j pasitikjim ir tada papasakokite, kaip septyni proiai padjo jums. Parodykite tai savo pavyzdiu. O kai ateis tinkamas me tas, galite juos pakviesti kartu lankyti mokymo kursus, padovanoti jiems knyg ar papasakoti svarbiausias jos idjas. Papasakokite, kas jus paskatino parayti knyg apie septynis proius ? eimoje visiems buvo savaime aiku, kad a turiau pasekti savo tvo pdomis ir imtis eimyninio verslo. O man kur kas labiau patiko mokyti ir ugdyti verslo vadovus, negu usiimti paiu verslu. Harvar do verslo mokykloje ypa susidomjau mogikuoju organizacij as pektu. Vliau verslo disciplin dsiau Brighamo Youngo universitete ir miau teikti konsultacijas bei patarimus, taip pat mokiau privaiai. Tuomet man kilo idja sukurti integruotas lyderykumo ir valdymo programas, kurios remtsi nuosekliais ir harmoningais principais. Taip susiformavo septyni proiai, kurie vliau, taikomi organizacijose, evo liucionavo principais paremto lyderykumo koncepcij. tai tada nutariau palikti universitet ir imtis organizacij vadov rengimo veik los. Po met darbo pagal stropiai sudaryt mokymo program verslas isipltojo ir mes galjome paskelbti savo mediag visam pasauliui.

344

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

K atsakytumte monms, kurie teigia, kad ino tikr sk ms formul? Pasakyiau du dalykus. Pirma, jei j skms formul remiasi prin cipais ir gamtos dsniais, noriau i j pasimokyti ir pagirti juos. Antra, jie veikiausiai tuos paius esminius principus ir gamtos dsnius apra kitais odiais. Ar js i ties esate plikas, ar skutats galv efektyvumo su metimais? Ei, klausykite, kol js diovinate plaukus diovintuvu, a tarnauju savo klientams. Ties sakant, kai pirm kart igirdau, kad plik gra u", ikart nuo makauls nusigramdiau gaurus!

A priedas

K aip v e l g ia m e i v a ir i CENTR

346

Js poiris ki tas gyvenimo sritiis Jei js Pinigai eima centras yra: Sutuoktinis Sutuoktinis Pagrindinis
pasitenkinimo altinis

Darbas

Nuosavyb

SEPTYNI SKM S LYDIM MONI PROIAI

Gerai, jei ne per Reikalingi, kad galtumte daug i js tinkamai rpintis; reikalauja sutuoktiniu Maiau svarbi prastinis dalykas Svarbiausias dalykas Reikalingi ilaikyti eimai

Reikalingas tam, Priemon daryti spd, manipu kad udirbtumt pinig, ku liuoti ar pra ri reikia sutuok diuginti tiniui ilaikyti eimos patogumas ir galimybs Geros materialins padties rodymas

eima

eimos dalis

eimos pragyvenimo altinis Btinas, kad bt galima udirbti pinig

Pinigai

Udirba arba vaisto pinigus

Ilaidos

Saugumo ir pasitenkinimo altinis

Darbas

Padeda arba trukdo dirbti

Antraeilis dalykas Svarbiausias savi Padeda arba raikos ir pasiten Sunkaus darbo trukdo dirbti kinimo altinis mons, kuriems rodymas Svarbiausia galite pavesti vertyb darbus

Priemon darbo efektyvumui pagerinti Darbo vaisiai, ap dovanojimas u darb

Nuosavyb

Svarbiausias turts* Nuosavyb, kuri galima inaudoti,, Padeda siekti nurodinti jai, j nuosavybs valdyti Galimyb pasipuikuoti

Pagrindin prie- Galimyb siekti Padties simbolis padties, valdios mon padidinti ar pripainimo nuosavyb Kita nuosavybs visuomenje forma, kuri ga lima kontroliuoti

Malonumai Tas, kuris kartu

Priemon, galinti Priemon tikslui Pramog objektai Priemon, Priemon, galinti pasiekti padedanti patirti suteikti daugiau linksminasi ir Jei malonus - tai suteikti daugiau pramogauja arba malonumus, arba malonum malonum vertyb trukdo trukdymas linksmintis ir pramogauti Tie, su kuriais Ekonominio ar gali usimegzti socialinio grio altinis draugyst, arba tie, kurie trukdo draugystei Socialinio statuso simbolis Galimyb bendrauti Priemon, pa dedanti nusipirkti draugyst Priemon, padedanti linksminti kitus

Draugas ar draugai

Draugas arba konkurentas Padties visuomenje simbolis

Js poiris j kitas gyvenuno sritis Jei js Prieas ar centras yra: Malonumai Draugas ar draugai prieai Sutuoktinis Usimimai, kurie Sutuoktinis yra Sutuoktinis
suvienija, arba visai nesvarbs vienintelisargeriausias draugas Yra tik ms" bendri draugai yra gynjas arba prieas

Banyia

Js pats

Principai
Visos idjos, kurios padeda kurti ir puoselti santykius su sutuoktiniu

SEPTYNI SKM S LYDIM MONI PROIAI

Js pasitik Veikla, kuria galima mgautis jimas savimi priklauso nuo kartu sutuoktinio

eima

Visos eimos eimos draugai veikia arba gana arba konku nesvarbs rentai Kelia grsm eimyniniam gyvenimui

Taisykls, eima nuspren Pagalbos altinis Esate svarbi, padedanios dia, kas yra prie*ii taiau tik viena isaugoti tvirt Padeda eimai eimos dalis santuok susivienyti Galimaeimos eimos interesai iirimoprieastis yra svarbiausi

Pinigai

Ilaidos ar aki Kriterijus ren Ekonominiai vaizdi ekono kantis draugus varovai mini sunkum ekonomin Grsm js prieastis nauda arba j ekonominiam padtis saugumui

Galimyb ma iau mokti mokesi Svetima ranka js kienje

Js savivert priklauso nuo js pajam

Svarbu tai, kas padeda udirbti ir investuoti pinigus

Darbas

Laiko gaiimas Trukdo dirbti

Pasirenkami i bendradarbi arba bendram ini brio Isesmsnebtini

Trukdo dirbti, Reikalinga dl vaizdio maina produktyvum Laiko gaiimas

Priklauso nuo js vaidmens darbe

Idjos, padedan ios siekti profesinsskms Juos btina pri taikyti prie darbo slyg

Nuosavyb Preki sigijimas, Asmenin

priklausymas kokiam nors klubui

nuosavyb Prireikus gali bti naudingi

Pasilinksminim dalyviai

Vagys ir Pasitikjimas savimi Idjos, kaip sigyti ,Alano priklauso nuo turi daugiau apgavikai banyia" nuosavybs mos nuosavybs Tie, kurie turi statuso simbolis daugiau nuosa Nepagrstos kriti Pasitikjimas savimi priklauso kos arba gprio vybs ar uima nuo visuomeni auktesn padt altinis ns padties Natrals po traukiai, instink tai, kuriuos reikia patenkinti

Malonumai Svarbiausias
gyvenimo tikslas Pagrindinis pasitenkinimo altinis

Tas, kuris turi Trukdo Btini asmeninei Tie, kurie gyvenim iri linksmintis atsipalaiduoti laimei pernelyg rimtai Veria jausti kalt Tie, kurie veria jausti kalt ir ga dina malonum

A PRIEDAS

Draugas ar Linksminats visuomet su draugai

draugais Svarbiausia visuotiniai renginiai

Tie, kurie nepri Vieta, kur galima Priklauso nuo Pagrindins Btinyb bendravimo su kit poirio priklausyti kokiai klauso js ratui susitikti su kitais taisykls Bijote bti at monmis Bendri prieai grupei, bti stumti ar ijuokti suvienija draugui pripaintam ir arba draugysts populiariam esm

349

350

Js poiris j kitas gyvenimo sritis Jei js eima Pinigai centras yra: Sutuoktinis Prieas ar prieai
alininkas ar atpirkimo oys Uuovja (emocin parama) arba atpirkimo oiai

Darbas

Nuosavyb
Kovos priemons Priemons, pade danios sigyti sjunginink Vieta pasislpti nuo prie, slptuv Laikinas ir visai nereikmingas dalykas Reputacija, geras vaizdis

SEPTYNI SKM S LYDIM MONI

Priemon, pade Vieta pasislpti danti kovoti arba nuo prie ar rodyti savo ties ilieti pykt

Banyia

Palydovas, padeda* tarnauti banyiai ar pakelti atsistus ibandymus

Pavyzdys, kaip reikia laikytis banytinio mokymo, arba atsistas ibandymas

Priemon, Laikina parama padedanti remti banyi ir eim Blogio altinis, jei jiems skiriama daugiau dmesio negu banyiai Poreiki tenkinimo altinis

PROIAI

Js pats

Nuosavyb Tai, kas teikia malonum ir pasitenkinim

Nuosavyb Poreiki tenkintoj a

Galimyb daryti siprasminimo priemon, k noriu apsauga, geresnis gyvenimas

Principai

Abiem pusms Draugai ' nauding Galimyb santyki partneris pasitarnauti kitiems, neti savo indl ir siprasminti Galimyb perrayti daugelio kart raytus scenarijus

Padeda atlikti prioritetinius darbus, siekti svarbiausi savo tiksl

Galimybi altinis Galimyb Atsakomyb, prasmingai rpestis pritaikyti savo talent ir Maiau svarbi u mones vertyb sugebjimus Materialini vertybi altinis Harmoningai paskirstytas laikas, prioritet ir vertybi darna

352

Js poiris { kitas gyveninno sritis Jei js Prieas ar centras yra:: Malonumai Draugas ar draugai prieai

Banyia

Jus pats

Principai
SEPTYNI SKM S LYDIM MONI PROIAI

Prieas ar Poilsis ir atsi Tie, kurie pa Neapykantos Priemon, prieai palaidavimas laiko ar objektas padedanti
prie kit kov atjauia Asmenini Kantais tie, problem kurie turi tuos altinis paius prieus Tie, kurie ver ia gintis ar teisintis

Esate auka Jums trukdo pateisinti savo prieai elges

Pasiteisinimas, kodl meiiate prieus rodymai, kad js prieai neteiss

Banyia

Nekalti malo Kiti banyios Netikintieji ir numai kaip ga nariai tie, kurie ne limyb ben priima bany drauti su kitais ios mokymo banyios nariais arba kurie jam Smerkiate kitus, smarkiai kad vaisto laik prietarauja malonumams, jauiats teiss ir j atsisakote

Aukiausias prioritetas, gyvenimo vedlys

Banytins Savivert priklauso nuo doktrinos Paklusnumas js veiklos banyiai banyioje, nuo nao banyi arba nuo js tikjim atspindini darb

Js pats

Nusipelnte malonum Mano teiss" Mano poreikiai4 4

Mano ilaikytojas, rmjas

Esate geresni, siprasminimo, Priemon, aunesni, teisin pasiteisinimo padedanti gesnis u kitus altinis patenkinti savo interesus Manote, kad teisingai elgia ts, rpinda miesi vien sa vais interesais Nra tikr prie" - tai mons, kurie turi kitokias paradigmas ir kitokius planus, js juos stengiats suprasti ir jais domits Institucija, kuri padeda painti teisingus principus Galimyb neti savo indl, tarnauti kitiems Unikalus, ta- lentingas, k rybikas as muo, esantis tarp daugelio unikali, ta lenting, k- rybik mo ni; bdami nepriklausomi ir bendradar biaudami, ga lite pasiekti dideli dalyk

Pasiteisinimo alintis Idjos, kurias galima pritai kyti mano poreikiams

Principai Visa veikla

Prasmingo bendravimo teikia diaugsm, nes partneriai Patiktiniai, su gyvenate kuriais prasming dalijats, gyvenim kuriems Tikras atsinaujinimas, tarnaujate ir kuriuos btinas harmoningam, palaikote integruotam gyvenimo bdui

Amini gamtos dsniai, kuri nepaisymas neivengiamai duos neigiam rezultat Jei paisote j, jie padeda tobulti ir siekti laims

A PRIEDAS

353

B priedas

II

KVADRANTO DIENA JS BENDROVJE

B PRIEDAS

357

o l ia u p a t e ik ia m i d a r b o d i e n o s p l a n a v im o p a v y z d ia i ir j ana liz - js pamatysite, kaip II kvadranto paradigma praktikai keiia verslo aplink. sivaizduokite, kad js esate stambios farmacins mons rinkodaros skyriaus vadovas. Netrukus prasids js eilin darbo diena. Taigi pirmiausia js isiaikinate, kokius darbus turite adikti, ir paskaiiuo jate, kiek laiko skirsite kiekvienam i j. tai sraas vis darb, nesuskirstyt pagal svarb:

1. Norite papietauti su generaliniu direktoriumi (valanda ar pusan tros). 2. Jums paved sudaryti viej ryi ilaid smat (2 ar 3 dienos). 3. Susikaup daug dokument, kuriuos turite perirti (valanda ar pusantros). 4. Su prekybos skyriaus vadovu (jo kabinetas koridoriaus gale) turite aptarti prajusio mnesio prekybos rodiklius (4 valandos). 5. Turite atsakyti kelet sekretors atrinkt skubi laik (1 valanda). 6. Nortumte perirti susikaupusius neperskaitytus medicininius urnalus (pus valandos). 7. Jums reikia pasiruoti prekybinink susirinkimui, vyksianiam kit mnes (2 valandos). 8. Sklinda kalbos, kad kokybs kontrol atmet paskutin X produk to partij. 9. Kakas i Maisto ir vaist administracijos (FDA) nori pasikalbti su jumis apie X produkt (pus valandos). 10. 14 valand vyks bendrovs valdybos susirinkimas, taiau js dar neinote, apie k bus kalbama (1valanda). Dabar skirkite kelet minui ir pabandykite efektyviai suplanuo ti savo dien - kaip moko pirmieji trys proiai.

358

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

Darbotvark (nuo 8 iki 17 val.)

8
9 10
11

12 13 14 15 16-17 Pasiliau jums suplanuoti tik vien dien, tuo bdu atmesdamas btinyb atsivelgti j kitus savaits darbus, kas nepaprastai svarbu tai kant ketvirtosios kartos laiko vadybos metodus. Taiau II kvadranto principus orientuot paradigm pranaumu galite akivaizdiai sitikinti netgi planuodami vienos darbo dienos devyni valand laikotarp. Visikai aiku, kad dauguma darb srae yra I kvadranto. Iskyrus et - perskaityti medicininius urnalus - visi kiti yra ir skubs, ir svarbs. Jei taikote treios kartos laiko vadybos metodus ir savo veikloje iskiriate prioritetinius tikslus, veikiausiai remdamiesi kokiu nors pla navimo ablonu sunumeruosite darbus skaiiais (1, 2, 3) arba raid mis (A, B, C). Taip pat apsvarstysite alutinius faktorius - kada kiti mons gals susitikti su jumis, paskaiiuosite, kiek laiko pietausite ir tada, atsivelgdami juos, susiplanuosite dien. Daugelis treios kartos laiko vadybinink prisipaino, kad jie pla nuoja savo darbo dien btent taip, kaip a ir papasakojau. Jie, atsi velgdami vairias aplinkybes, susiplanuoja, kada kok veiksm at liks, ir vykdo arba bent pradeda vykdyti daugum uduoi. Darbus, kuri nespjo atlikti, jie perkelia kitai dienai. tai daugelis atsak, kad ryte, tarp atuoni ir devyni, jie isiai kint valdybos susirinkimo darbotvark, kad galt pasiruoti, paskui

B PRIEDAS

359

susitart kartu papietauti su generaliniu direktoriumi, tada paskam bint Maisto ir vaist administracijos atstovui. Valand ar dvi jie skirt pokalbiui su prekybos skyriaus vadovu, tada atsakyt j skubius ir svar bius laikus, paskui patikrint, ar tiesa, kad kokybs kontrol sulaik X produkto partij. Likus laik iki piet jie arba ruotsi susitikti su generaliniu direktoriumi, arba dar pasigilint valdybos susirinkimo darbotvark, arba imt sprsti X produkto kokybs problemas, arba pradt analizuoti prajusio mnesio prekybos statistik. Po piet jie usiimt darbais, kurie, kaip anksiau minjome, va kar buvo nebaigti, ir/arba atsakyt paius svarbiausius ir skubiausius laikus, kad bent kiek sumaint j krv, taip pat atlikt kitus sku bius darbus Dauguma moni prisipaino, kad kit met viej ryi ilaid smat ir pasiruoim kito mnesio susirinkimui jie atidt tam lai kui, kai bus maiau I kvadranto darb. Akivaizdu, kad pastarosios dvi uduotys yra II kvadranto - jas reikia stropiai apsvarstyti ir suplanuo ti. Medicinini urnal skaitym jie taip pat atidt al, nes tai irgi yra II kvadranto darbas, bet ne toks svarbus kaip du pirmieji. Taip paprastai planuojama treios kartos laiko vadybos metodais, nors, inoma, uduoi atlikimo eilikum kiekvienas gali nusistatyti kitok. O kaip js planuojate savo veikl? Taikote treiosios kartos me todus? Ar teikiate pirmenyb II kvadranto darbams planuojate ketvir tosios kartos metodais? II kvadranto veikla Dabar paanalizuokime, kaip galima suplanuoti veikl teikiant pir menyb II kvadranto uduotims. Planas, kuri ia aptarsime, yra vie nas i galim variant; j gali bti ir daugiau. Kaip II kvadranto veiklos vadybininkas vis pirma turite inoti, kad didiausia dalis P (produktai) veiklos priklauso I kvadrantui, o didiausia dalis GP (gamybos priemons, itekliai) veiklos II kvadrantui. Todl, nordami efektyviai valdyti I kvadrant, turite r pintis II kvadranto dalykais: ubgti u aki daugeliui problem, ie koti nauj galimybi, tarti ne III ir IV kvadranto darbeliams.

360

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

14 v a l. T a r y b o s p o s d is . Tarkime, kad io posdio darbotvark nesudaryta, o jei ir sudaryta, js suinosite j tik atvyks viet. Taip, beje, danai bna. Darbuotojai tokius posdius paprastai ateina ne pasiruo, kalba, kas auna galv, o patys posdiai vyksta neorgani zuotai, daniausiai sprendiant I kvadranto problemas, skubias ir svar bias, apie kurias prie posd daugelis net nebuvo girdj. Tokios suei gos danai tra pirmininko ego demonstravimas, jos - tikras laiko vaistymas. Danai tokiuose susirinkimuose II kvadranto veikla priskiriama prie kit reikal". O kitiems reikalams" laiko nelieka, nes, kaip tei gia Parkinsono dsnis*, darbas, kad ir kiek jo maai, turi savyb pls tis ir upildyti vis darbo dien. (Darbu iuo atveju laikoma I kvad ranto veikla.) O jei laiko ir lieka, visi yra taip uimti, jog apie II kvad rant galvoti vis viena nepajgia. Nordami aprpti II kvadrant, galtumte pasilyti darbotvark traukti klausim, kaip efektyviau rengti valdybos posdius. Galtu mte skirti ryte valand ar dvi ir parengti ia tema kalb. Net jei jums duot kalbti vien kit minut, galite sudominti dalyvius, kad kita me posdyje jums leist idstyti savo idj isamiau. Savo kalboje galtumte pabandyti tikinti kolegas, kaip svarbu i anksto inoti posdio rengimo tiksl - tada kiekvienas valdybos narys turt gali myb isakyti savo nuomon ir pateikti pasilymus, o galutin dar botvark, kuri sudaro valdybos primininkas, bt galima traukti krybiko mstymo reikalaujanias II kvadranto problemas, o ne me chanikai sprendiamus I kvadranto reikalus. Savo praneime taip pat galtumte pabrti, kaip svarbu tuojau pat po susirinkimo isisti visiems dalyviams protokol su uduoti mis ir atsiskaitymo terminais. Visi ie nutarimai turt bti traukti ateities planus ir i anksto isisti, kad darbuotojai, kurie privals juos vykdyti, turt pakankamai laiko juos ianalizuoti.
* Cyril Northcote Parkinson (1909-1993) - angl istorikas, daugelio knyg autorius. iuo dsniu" jis paiep neefektyvi biurokratin valdymo sistem (red.).

B PRIEDAS

361

Tai tik vienas pavyzdys, kaip ruoiantis antros valandos valdybos susirinkimui sutelkti dmes II kvadranto veikl. Be abejo, turite bti proaktyvs ir drss, kad pasilytumte tokiu bdu keisti dar botvark. Taip pat turite elgtis apdairiai, kad nesukeltumte bereika ling gin, taip dan vairiausi valdyb posdiuose. Visus kitus darbotvarks punktus taip pat galite ianalizuoti ms tydami II kvadranto kategorijomis, galbt iskyrus telefonin pokalb su FDA atstovu.
A t s a k y t i m a is t o i r v a is t a d m in is t r a c ij o s a t s t o v o sk a m b u t. I

patirties inote, kad Maisto ir vaist administracijai geriau skambinti i ryto - jei kils problem, galsite skirti joms vis dien. Tokio po bdio uduot ne visada galite pavesti savo pavaldiniui, nes Admi nistracija, galimas daiktas, dirba I kvadranto stiliumi, ir jos atstovas gali nenorti bendrauti su js patiktiniu tik su jumis. Kaip valdybos narys, js galite bandyti pakeisti savo organizacijos darbo kultr tiesiogiai, taiau iuo atveju kai bendraujate su kita organizacija - js takos ratas nra toks didelis, todl paprasiausiai padarysite taip, kaip js pra - paskambinsite. Jei pokalbio metu paaiks, kad i problema nuolatin, galite persijungti" II kvadranto veikl ir pasistengti ateityje ivengti panai bd. Be abejo, turite elgtis apdairiai ir proaktyviai - tada, pasitaikius tinkamai progai, gal site pakeisti bendravimo su Administracija stili arba isprsti kon krei problem taip, kad ateityje ji nepasikartot. Kai pietausite su direktoriumi ramioje ir neformalioje aplinkoje, galite pasinaudoti proga ir aptarti kai kuriuos svarbius II kvadranto reikalus. Ryte galite skirti pusvaland ar valand ir tinkamai pasiruoti iam pokalbiui, nors taip pat galite tiesiog mielai pabendrauti su direktoriumi, igirsti j be jokio specialaus plano. Ir vienu, ir kitu atveju tai yra proga sukurti geresnius santykius.
P ie t s s u g e n e r a lin iu d ir e k t o r iu m i. V ie j r y i i la id s m a to s su d a r y m a s.

Sprsdami klausim, js galtumte pasikviesti por trejet bendradarbi, kurie paprastai rpinasi iniasklaida, ir paprayti j parengti rekomendacijas - paskui

362

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

galbt jums tereiks isirinkti vien i j ir padti savo para. Arba galtumte isirinkti vien kit gerai apgalvot pasilym ir ianali zuoti, kokie bt rezultatai gyvendinus kiekvien i j. Galbt sugai ite vis valand - reiks aptarti darbo gaires, iteklius, atskaitomybs ir atlygio klausimus. Taiau investav valand paskatinsite darbuoto jus krybikiau imtis darbo. Jeigu pirmiau to nedarte, galbt tursi te sugaiti daugiau laiko ir iaikinti, kad norite i j galutinio rezul tato", kad to pasiekti jie gali sinergikai vertindami vienas kito skirty bes ir iekodami geriausio alternatyvaus sprendimo.
D o k u m e n t tv a rk y m a s. Uuot staia galva puol tvarkyti dokument, js turtumte kasdien skirti pusvaland ar valand ir pradti mokyti savo sekretor tinkamai atlikti i uduot - tai gali trukti kelet savaii ar mnesi, taiau sekretor imoks dirbti galvodama apie darbo rezultatus, o ne apie metodus. Js sekretor turt imokti perirti atsistus dokumentus ir korespondencij, ianalizuoti juos ir, jei manoma, pati juos sutvarky ti. Korespondencij ar dokumentus, kuriuos galite sutvarkyti tik js, ji turt suskirstyti pagal svarb ir kartu su pastabomis bei pasily mais pateikti jums. Tokiu bdu per kelet mnesi sekretor imok t pasirpinti 80 - 90 procent jums siuniam dokument ir kores pondencijos, beje, t ji gali adikti daug geriau negu js, nes js d mesys nuolat sutelktas II kvadranto galimybes, todl I kvadranto dalykams js neturite laiko. P r e k y b o s s k y r ia u s v a d o v a s i r p r a ju sio m n e sio p rek yb a.

Sprsda mi i savo darbotvarks problem, vis pirma galtumte pasitik rinti, ar js santykiai su prekybos skyriaus vadovu paremti II kvad ranto filosofija. Nebtinai turite numatyti kiekvien savo od, esm tokia, kad, nordami veiksmingai sprsti chronikas I kvad ranto problemas, turtumte sutelkti dmes II kvadrant, o I kvad ranto veikla domtis tiek, kiek reikalauja neatidliotini klausimai. Galite imokyti savo sekretor, kad ji pasirpint daugeliu js u duoi, o jums perduot tik svarbiausias. Prie tai veikiausiai tursi te paaikinti prekybos skyriaus vadovui ir kitiems kolegoms (tai yra II kvadranto veikla), kad js darbas yra lyderiauti, o ne vadovauti

B PRIEDAS

363

ir nurodinti, kaip atlikti kiekvien darbel. Palaipsniui visi prads suprasti, kad su js sekretore jie gali daug racionaliau isprsti pro blem negu su jumis, ir suteiks jums daugiau laiko usiimti II kvad ranto veikla. Jei prekybos skyriaus vadovas sieist, kad turi tvarkyti reikalus su js sekretore, bet ne su jumis, turtumte pirma pasirpinti savo santykiais, usitarnauti jo pasitikjim ir tik tada idstyti tokio veik los organizavimo privalumus. Perirti dar neperskaitytus me dicininius urnalus - tai II kvadranto darbas, kur esate link atidlioti. Taiau naujausi savo veiklos srities literatr turite skaityti nuolat tik taip palaikysite profesin lyg. Todl skyriaus susirinkime galite pasilyti pavaldiniams domtis naujausia medicinine informacija. Kiekvienas galt skaityti vis kit urnal ir per susirinkim t infor macij paskelbti kolegoms. Taip pat js darbuotojai galt keistis vertingais straipsniais, kuri mediaga yra naudinga visiems.
P e r i r t i m e d ic in in iu s u r n a lu s . P a s ir u o t i k i t o m n e sio p rek y b in in k s u sir in k im u i.

velgdami punkt i II kvadranto veiklos pozicij, galtumte suaukti grupel sau pavaldi darbuotoj ir pavesti jiems kruopiai ianalizuoti pre kybinink poreikius. Js pavaldiniai iki tam tikro nustatyto laiko turt parengti problem sprendimo rekomendacijas, kad js gal tumte tinkamai pasiruoti susirinkimui. Papraykite, kad jie isiai kint kiekvieno prekybininko ar prekybinink grups poreikius ir pageidavimus - juos trauktumte darbotvark ir i anksto isiuntintumte dalyviams, kad ie turt pakankamai laiko pasiruoti su sirinkimui. Uuot pats sudarinjs susirinkimo darbotvark, galite paskirti t darb maoms grupelms pavaldi darbuotoj, atstovaujani skirtingoms prekybos sritims ir skirtingiems poiriams. Sudarykite jiems galimyb konstruktyviai ir krybikai bendradarbiauti, tegu jie tik pateikia jums galutines rekomendacijas. Jei js darbuotojai nra prat atlikti toki uduoi, motyvuokite juos per susirinkim. Galite paaikinti, kodl tai yra naudinga visiems. Js paskatinsite darbuotojus galvoti apie darbo rezultatus, krybikai bendradarbiauti tarpusavyje,

364

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

jie supras, kad patys atsako u vis organizacin darb, kad tik nuo j priklauso, ar bus pasiekti skyriaus tikslai. X p r o d u k ta s IR k o k y b s k o n t r o l . Dabar aptarkime, kaip galtu me isprsti atuntj darbotvarks klausim - dl X produkto koky bs. Vis pirma turtumte isiaikinti, ar tai nuolat besikartojanti ir dana problema. Jei taip, galite sudaryti speciali grupel, kuri ianali zuot tikr situacij ir problem prieastis bei pateikt jums reko mendacijas, kaip tas problemas isprsti - galbt, jei manoma, net patys isprst, o jus tik informuot. II kvadranto darbo dienos esm yra tokia: dauguma uduoi paskirstote pavaldiniams ir apmokote juos, pasiruoiate tarybos susirinki mui, paskambinate Maisto ir vaist administracijos atstovui, prasmin gai bendraudami papietaujate su generaliniu direktoriumi. Galvoda mi apie ateit ir besirpindami savo GP, galite tiktis, kad po keli savaii ar mnesi I kvadranto darb nebetursite planuoti apskritai. Jums gali pasirodyti, kad toks veiklos planavimas yra labai ideali zuotas. Js net galite paklausti, ar vadovams apskritai dera dirbti I kvadranto darbus. Sutinku - tai idealizuota. Taiau ioje knygoje a kalbu apie mones, kurie dirba labai efektyviai, o ne apie kitokius. Efektyvumas - tai ideali rezultat siekis. Be abejo, kada ne kada jums pasitaikys atlikti ir I kvadranto dar bus. Netgi ir geriausiai apgalvoti II kvadranto planai kartais lieka ne gyvendinti. Vis dlto taip planuodami labai smarkiai mainate I kvad ranto darb skaii, o turdami maiau darb, atliksite juos kur kas lengviau ir be prastins tampos, kuri taip neigiamai veikia js spren dimus ir sveikat. Suprantama, toks planavimas i js pareikalaus daug kantrybs ir usispyrimo. Galbt iuo bdu vienos kitos proble mos arba net daugelio j isprsti i karto negalsite. Bet jei jums pavyks taip adikti bent dal savo uduoi ir jei tikinsite kolegas dirbti taip pat, anksiau ar vliau jus aplankys didiul skm. Kaip jau sakiau, eimoje ar maoje verslo bendrovje tokiu bdu paskirstyti darbus galite ne visada, bet tai nereikia, kad turtumte atsisakyti II kvadranto mstymo, kuris padeda krybikai veikti savo takos rate ir sumainti krizini I kvadranto problem skaii.

365

A p ie Franklin C ovey
BENDROV
MISIJOS TEIGINYS Mes skatiname mones ir organizacijas visada siekti pai ikiliau si tiksl. MS ESMINIAI SITIKINIMAI Mes tikime, kad: 1. mons i prigimties turi gebjim siekti didi dalyk, jie taip pat turi galimyb rinktis. 2. Principai, nepavalds laikui ir universals, yra itin efektyvios veik los pamatas. 3. Lyderikumas - tai pasirinkimas, kur gali padaryti tik tvirto cha rakterio mogus. Didieji lyderiai skatina mones atskleisti savo ta lentus ir aistringai siekti kilni tiksl. 4. Efektyvios veiklos proius galite isiugdyti tik nuosekliomis, integruotomis pastangomis. 5. Produktyviai dirbti galite tik paisydami P/GP pusiausvyros: vienodai rpindamiesi ir rezultatais, ir savo pajgumu gaminti. VERTYBS 1. Itikimyb principams. Mes nuoirdiai tikime savimi, todl i vis jg stengiams visada laikytis ms skelbiam princip ir metod. 2. Itikimyb vartotojams. Mes be joki iimi duodame savo klientams tai, k esame paadj. Ms skm nemanoma be ms klient skms.

366

SEPTYNI SKMS LYDIM MONI PROIAI

3. Pagarba asmenybei. Mes vertiname vienas kit, taip pat ir kiek vien su mumis arba mums dirbant mog. 4. Pelnas. Pelnas ir tobuljimas - tai ms organizacijos kraujas. Pel nas suteikia mums galimyb vykdyti ms misij ir gyvendinti vizij. FranklinCovey (NYSE:FC) - moko paskirus mones, grupes ir or ganizacijas efektyvios veiklos metod. Ms bendrov - pasaulinis ios srities lyderis. Ms klientai - tai 90 procent bendrovi i ur nalo Fortune 100 srao, 75 procent bendrovi - i Fortune 500 srao, taip pat tkstaniai ma ir vidutinio dydio moni, vairi valstybini organizacij, vietimo staig. Mes rengiame kursus, vie us seminarus, konsultuojame bendroves, dirbame su atskirais mo nms, leidiame paslaug katalogus, turime 140 mamenini par duotuvi, kuriose prekiaujame organizacine technika; ms elektro ninis adresas - www.franklincovey.com FranklinCovey turi 2000 partneri, teikiani profesionalias paslau gas, produktus ir mediag dvideimt atuoniomis kalbomis trisde imt devyniuose padaliniuose devyniasdeimt penkiose pasaulio alyse. Programos ir paslaugos: xQ Apvalga ir apklausa (priemon, skirta vadovams vertinti savo organizacijos naumo koeficient) mons, kuriems labai sekasi, ir septyni j proiai (seminarai). Keturios vadov disciplinos (darbo sesija). FOCUS: Prioritet siekimas (seminarai). Keturi vadovo vaidmenys (seminarai). FranklinCovey planavimo sistema. Jei norite daugiau suinoti apie FranklinCovey sibmas prekes ir paslaugas, skambinkite telefonu: 1-888-868-1776 arba 1-801-817-1776, arba apsilankykite svetainje www.franklincovey.com

367

p ie a u t o r i

Stephenas R. Coveyus visame pasaulyje pripaintas valdymo ir vadovavimo specialistas, eimos ugdymo ekspertas, mokytojas, or ganizacij konsultantas bei knyg autorius. Organizacijas ir eimas jis moko lyderikumo meno ir gyventi pagal teisingus principus. Dakta ras Coveyus Harvardo universitete jgijo magistro laipsn, o Brighamo Youngo universitete - daktaro laipsnj; Brighamo Youngo univer sitete jis vliau buvo organizacij funkcionavimo ir verslo vadybos profesorius, taip pat universiteto ryi su visuomene direktorius ir prezidento padjjas. Daktaras Coveyus yra keli populiari knyg autorius. inomiau sia - Septyni skms lydim moni proiai (The 7 Habits ofHighly Effective People). i jo knyga - vienas i geriausi XX amiaus darb apie versl, ji traukta geriausi vis laik ios srities knyg deimtu k. Septyni proiai iversta daugiau nei trisdeimt atuonias kalbas ir ileista bendru 15 milijon tirau. Kiti jo literatriniai kriniai buvo parduoti 20 milijon tirau. Stephenui R. Coveyui, devyni vaik tvui ir keturiasdeimt trij ank seneliui, organizacija NationalFatherhoodInitiative suteik gar bing 2003 met Tvo vard. Kaip sako pats daktaras Coveyus, tai pats didiausias jo gyvenimo pasiekimas. Kiti jo apdovanojimai: Tomo Moro koledo medalis u itikim tarnyst monijai; 1999 metais - geriausio oratoriaus vardas; 1998 metais - tarptautinis sikh fondo apdovanojimas; 1994 metais - tarp tautinis verslininko apdovanojimas ir Nacionalinis apdovanojimas u viso gyvenimo pasiekimus verslo valdymo srityse. Taip pat daktaras Coveyus yra vienas i 25 urnalo Times irinkt takingiausi ameri kiei, jis apdovanotas septyniais garbs daktaro laipsniais. Daktaras Stephenas R. Coveyus yra vienas i bendrovs FranklinCovey krj ir jos vicepirmininkas. Bendrov turi padalinius 123 pasaulio alyse. FranklinCovey vadovaujasi daktaro Coveyaus vizija ir siekia kvpti bei paskatinti keistis ir tobulti viso pasaulio mones bei organizacijas.

Covey, Stephen R. Co-287

7 skms lydim moni proiai / Stephen R. Covey; i angl kalbos vert Virginija ileikien. - Kaunas: Mijalba, 2006. - 368 p. ISBN 99 55-599-34-0 Stephenas Coveyus pateikia holistin, integral, principais pa remt asmenini bei profesini problem sprendimo bd. Auto rius savo valgomis ir gyvenimikais pavyzdiais nuosekliai moko gyventi garbingai, oriai ir tarnaujant monms. Jo apraomi prin cipai padeda prisitaikyti prie pokyi, o i j kylanti imintis ska tina iuose pokyiuose iekoti nauj galimybi. i knyga - kiekvie no mogaus skms raktas, nesvarbu, koks bt jo gyvenimo tikslas. U D K 159.9

Stephen R. Covey 7 SKMS LYDIM MONI PROIAI

I angl kalbos vert Virginija ileikien Redagavo Andrius Rondomanskis Dailinink Daiva ulgait Tiraas 2200 egz. Ileido leidykla Mijalba, Kaunas, tel. 8 687 86760 EI. patas info@mijalba.com www.mijalba.com Spausdino Arx Baltica spaudos namai, Veiveri g. 142 b, 46353 Kaunas Tel. 8 37 465440, ei. patas kaunas@arxbaltica.lt Kaina sutartin

Nedaugelis taip ilgai, stropiai ir isamiai ty rinjo organizacij ir moni skmingos veiklos principus. Knyga Septyni skms lydi m moni proiai duoda mums reali ga limyb tobulti. Tai nuostabus krinys, ga lintis pakeisti ms gyvenim.
- TomPeters, knygos Tobulumo paiekos autorius

Stepheno R. Covey'aus knyga, be abejons, yra puikiausias deimtojo deimtmeio psi chologijos vadovlis. Knygoje dstomi prin cipai yra visuotiniai. Antra vertus, principais naudotis nra paprasta. Gyvenime kaip operoje - prie dainuojant scenoje, privalu ilgai repetuoti!
- Ariel Bybee, operos solist

Laimti yra protis. Pralaimti taip pat yra protis. Dvideimt penkeri apmstym ir tyrinjim metai padjo knygos autoriui suprasti, kad kiekvieno mogaus laim ir skm priklauso nuo proi, kuri skati namas jis daro savo sprendimus.
- Ron Zemke, rinkos tyrim ekspertas

Nepastu kito autoriaus, kuris bt tiek daug padjs ms visuomens lyderiams... Nra n vieno ratingo mogaus, kuris ne bt pasisms naudos, skaitydamas i knyg.
Senatorius Orrin G. Hatch

PARDUOTA

DAUGIAU

NEI

15

MILIJON

Stephenas Covey'us pateikia holistin, integral, principais paremt asmenini bei profesini problem sprendimo bd. Autorius savo valgomis ir gyve nimikais pavyzdiais nuosekliai moko gyventi garbingai, oriai ir tarnaujant monms. Jo apraomi principai padeda prisitaikyti prie pokyi, o i j kylanti imintis skatina iuose pokyiuose ieko ti nauj galimybi. i knyga kiekvieno mogaus skms raktas, nesvarbu, koks bt jo gyvenimo tikslas. Tai knyga, raginanti mstyti. - Edward Brennan, mamenins prekybos parduotuvi tinklo tarybos pirmininkas, prezidentas ir valdytojas Autorius kalba apie aminsias tiesas, jis prasm ina ja s ir apsaugo mus nuo tui psichologins savitaigos plepal, kuri gausu dabar tinje skms^ literatroje. Autorius nra nei optimistas, nei pesi mistas - jis tik i realiu mogaus gebjimu tobulti ir keistis. - Steve Labunski, radijo ir televizijos stoties direktorius Stephenas Covey uspara nuostabi knyg apie mogikj bt. Jis elegantikai ir valgiaipateik dalykus, kurie mums rpi labiausiai. M anau, j tiesiog btina padovanoti visiems savo draugams. - Waren Bennis, knygos Tapimas lyderiu autorius ... viena i populiariausi vis laik knyg. - urnalas Fortune
ISBN 9955-599-34-0

9789955 599340