SMEGEN MANKTA

KAIP NAUDOTIS GALVA

Pareng Frank Schirrmacher

I vokiei kalbos vert Vilija Gerulaitien

GIMTASIS

ODIS

UDK fg-rrc

Versta i:
Gehirn Training ber die Benutzungdes Kopfes

Herausgegeben von Frank Schirrmacher

ISBN 978-9955-16-437-1

Copyright 2010 by Karl Blessing Verlag, Mnchen, in der Verlagsgruppe Random House GmbH Vilija Gerulaitien, vertimas lietuvi kalb, 2013 Gimtasis odis", 2013

Pradkime gerai manyti apie savo smegenis

Suformuoti galima ne tik prot: apie galimyb tre niruoti atmint.

Knygos sudarytojo Franko Schirrmacherio pratarm

r sulauk senatvs galime pagerinti atmint? Ar galime valdyti prisiminimus? Ar mintys gali per tvarkyti smegenis? Kas vyksta galvoje, kai medituoja me? Ar lavindamiesi galime smegenis perkonstruoti? Ar galime neurodidaktikai padti vaikams iugdyti j mstymo aparat? Ar mstymas padaro mus laimin gus, o jeigu taip, kaip reikt mstyti, kad taptume laimingi? Tai tik keli i klausim, kuriuos nagrinja i knyga: praktikiau, ne teorikai. Jos objektai nuo ka dai kadi yra dvasios buveins: literatra, dail, mu zika. Dabar patyrinkime materialj dvasins veiklos pagrind - smegenis ir naujausias, i mokslini tyrin jim gautas inias. Matome, kad vaikai ir paaugliai vis maiau skaito, o iuolaikins technologijos atpratina kaupti dmes 5

dl to kinta mstymas ir gebjimas mstyti. Jeigu ti ktume smegen tyrim rezultatais, kyla grsm kul tros technikai, mat ji yra smegen technikos padari nys. Tai pasakytina apie kai kurias senas, veikiausiai intuityvia patirtimi paremtas aukljimo ir pedagogi kos taisykles: eilrai mokymsi atmintinai, daina vim ir grojim muzikos instrumentais. Beje, nra jo kios prieasties smerkti ms jaunj kart, kad ji, sa kykim, neatsiplianti nuo kompiuteri. Jeigu tai, k ioje knygoje suinosime apie veidrodinius neuronus, tiesa, vadinasi, smegenis keiia socializojantis pirm tak elgesys. Stebint pirmtakus aktyvuojami veidro diniai neuronai ir stebtojo smegenyse susidaro tokios paios schemos, lyg jis pats atlikt matomus veiksmus. Tai prasideda valgant spageius, vaiuojant dviraiu, baigiasi skaitant, mstant. Muzikos ir muzikavimo svarba vystantis smegenims yra bene geriausiai i tirta neuropedagogikos tyrinjim sritis. Mums jau inoma, kad net ir nemuzikuojant, o vien tik sivaiz duojant es muzikuoji, gali pasikeisti smegen dydis. Regis, smegen tyrimai - greta biotechnologij tapo pirmaujaniu ms laik mokslu. J pateikiamos hipotezs svarbios ne vien pedagogikai; svarbios ir sprendiant klasikinius filosofijos klausimus - pavyz diui, diskutuojant apie valios laisv. inoma, daug tei gini kol kas tra hipotezs, ir tokie rimti mokslinin kai kaip Wolfas Singeris i Frankfurto Maxo Plancko smegen tyrim instituto pataria neskubti velgti
6

prieastingumo (pavyzdiui, vaikas veriamas moky tis skambinti pianinu, kad tapt genijumi). Vis dlto turim ini pakanka, kad sukeltume lygiai toki pai sampratos apie galv revoliucij, kaip kadaise, kai 1970 metais Hansas Mohlis paskelb judjim Sportuok ir bk valus" (Trimm didi fit), sukeltas kno galimybi perversmas. Lidna matyti, k senstanti visuomen vis dar mano apie smegenis: mons tiki tuo, ko juos kadai se imok mokykloje - kad smegenys, kaip ir skeletas, sulaukus dvideimt nustoja kisti. iandien jau ino me, kad - kaip ir treniruojami raumenys - jos gali lik ti pajgios, neuroanatomikai ir funkcikai padidti ir net atjaunti. Be to, sukauptos patirties poiriu smegenys nepaprastai stabilios. Tai nereikia, kad smegenys nesensta ir informacijos apdorojimo greitis nesultja, bet tikrai ne tiek, kaip daniausiai vis dar manoma. Prieingai, iandien inome, kad negatyvs savivaizdiai t pat sukelia ir smegenyse: umaru m, smegen vingi suploktjim ir krybingumo praradim. Mstymas, skaitymas ir smegenys yra labai intri guojantis derinys, mat per j - remdamiesi smegen ty rinjimais - bent i dalies atitrkstame nuo i grynai filosofijos klausim, taiau biologijos poiriu kartu jie gyja nauj prasm. Vien i optimistikiausi pasta rj met tyrim rezultat gavo Sara Lazar i Harvar do. Jos vadovaujama mokslinink grup nustat, kad
7

meditacija - o prie jos priskiriami ir eilraiai, ir mal dos - smegen dyd ir j aktyvum veikia materialiai. Ms tyrimai rodo, - sako Lazar, - kad meditacija kei ia tas moni smegen sritis, kurios atsakingos u ko gnityvj ir emocin informacijos apdorojim bei ger savijaut." Lazar teigia, kad suaugusi moni nuolat lavinam smegen struktra gali kisti, pavyzdiui, kai medituojama, temptai skaitoma arba muzikuojama. Savivaizdiai, meditacij praktika ir skaitymas veikia ne tik psichik, bet ir pai smegen struktr. Tai yra svarbus atradimas, ir galbt jo svarba vis dar nepakan kamai suvokiama. Ko siekia i knyga? Paadinti supratim, kad sme genis galima keisti, pagerinti, kad diskriminacin nuo stata dl sen moni gebjimo mstyti atgyvenusi tad senstanti visuomen ia prasme bus revoliucin. T rodo Japonija su neatsitiktinai ten irastu sudoku aidimu: visuomen neprivalo susidti i vis labiau sa vimi nbepasitikini moni, nes jie nebepasikliauja savo smegenimis - kalbdami nukrypsta nuo temos, alinasi nuo gyvenimo ir menkina savo gebjimus. i nia tokia: turime k nors veikti gindami mstym. Jei gu veiksime tikslingai, stabi rezultat pasieks ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Po pratarms rasite papras t pratim atminiai lavinti. Tai vadinamasis Stroopo testas. Jo esm - garsiai itarti odius, bet ne perskai tyti, o vardyti spalv, kuria jie parayti. T darydami suvokiame, kaip dirba smegenys.

Smegen mankta sulaukia vis daugiau sekj liau dies universitetuose, nemaai ir internete, tad esama vili, tik jas, inoma, neurobiologai dar turi patikrinti technikai vis tobuljaniais metodais. Mat mokslas, naudodamas tomograf, elektroencefalograf ar pozitronin tomograf, milinik Visat velgia pro ma us ironus. Vis dar nemanoma tiksliai ir isamiai atsakyti, kas vyksta atskirose nerv lstelse, kiek j susidaro i naujo, kokie ryiai tarp j susikuria arba nutrksta. Bet nebelieka abejoni, kad smegenis gali ma formuoti labiau, negu vos prie kelet met sivaiz davome.

RAUDONA ALIA GELTONA RAUDONA ALIA GELTONA MLYNA GELTONA RAUDONA MLYNA RAUDONA ALIA MLYNA RAUDONA ALIA GELTONA RAUDONA GELTONA ALIA RAUDONA GELTONA MLYNA JUODA GELTONA RAUDONA MLYNA GELTONA RAUDONA ALIA RAUDONA MLYNA GELTONA RAUDONA MLYNA JUODA GELTONA RAUDONA GELTONA ALIA RAUDONA ALIA GELTONA JUODA RAUDONA ALIA GELTONA RAUDONA JUODA MLYNA MLYNA RAUDONA GELTONA RAUDONA JUODA RAUDONA ALIA RAUDONA ALIA GELTONA RAUDONA GELTONA GELTONA GELTONA RAUDONA GELTONA ALIA ALIA MLYNA GELTONA ALIA RAUDONA JUODA GELTONA RAUDONA MLYNA RAUDONA ALIA MLYNA RAUDONA ALIA GELTONA RAUDONA GELTONA ALIA GELTONA MLYNA GELTONA
Tai ne popartas, o mokslinink naudojama atminties lavinimo lentel. Uduotis: pasakykite garsiai spalv, kuria odis uraytas, ta rk ite odius vien po kito. Kadangi reikia itarti spalvas reikianius odius, kyla konfliktas tarp vaizdinio spalvos suvokimo ir odio reikms. Tai vadinama Stroopo efektu.

Kad girdtume, turime jausti

Muzikant smegenys atrodo kitaip, negu muzikos nesimokiusij: kodl verta groti muzikos instru mentais. Julia Spinola

oks kitas jutimo organas nenaudoja tiek maai ju timo lsteli kaip ausis. Akyje yra madaug imtas milijon viesos receptori, o vidinje ausyje - vos 3500 vidini plauk lsteli. Bet muzikos klausymasis, kaip rod Kanados mokslininkai, gali stimuliuoti laims jausm sukeliani endorfin iskyrim - paprastai taip bna usiimant seksu arba vartojant narkotikus. Muzikin veikla laikoma ne tik teikiania daugiausiai diaugsmo, bet ir kompleksikiausia i vis galim. Vien tam, kad apdorotume spdius, kylanius besi klausant muzikos, naudojams madaug imtu milijar d nerv lsteli. Muzikavimui reikia sudtingo vairi gebjim de rinio: klausos, gerai iugdytos subtiliosios motorikos, ilavint fizini poji, btina puikiai suvokti nuo
11

sekliai besirutuliojanio krinio visum ir apdoroti emocijas. Tad nenuostabu, kad iekodami smegen sri ties, atsakingos u muzikos apdorojim, mokslininkai nustat, jog apskritai nesama jokio muzikinio centro". iuolaikiniai vaizdiniai metodai, pavyzdiui, funkcin tomografija, rodo, kad muzika aktyvuoja vairias sme gen sritis: ir tas, kurios atsakingos vien u garso suvo kim, ir tas, kurios valdo motorik arba erdvin vizu alj suvokim. Be to, naujausi tyrimai atskleid, kad muzikos apdorojimo procese dalyvauja ir vadinamasis Brok centras - vienas i dviej kalbos centr. Atrodo, kad muzikuojant dalyvauja visos smegenys. Dar svarbesnis tyrim rezultatas: muzika ne visas galvas veikia vienodai. Kai vlyvuoju Beethoveno k rybos laikotarpiu sukurto kvarteto klausosi mogus, neturintis muzikinio isilavinimo, aktyvuojamos kitos smegen sritys, negu profesionalaus muzikanto, ir j bna maiau. Skirtumai pasireikia net ir struktri kai: Jenos universiteto mokslininkai, bendradarbiau dami su Harvardo medicinos mokykla Bostone, atrado, kad profesionali muzikant smegenys anatomikai gerokai skiriasi nuo nemuzikant smegen. Tos sritys, kurios atsakingos u klausymsi, erdvin matym ir judjim, muzikant smegenyse gerokai didesns. Be to, trij matavim smegen paviriaus nuotraukos, pa darytos magnetinio rezonari^ tomografu, rodo, kad didioji j smegen jungtis tarp deiniojo ir kairiojo smegen pusrutulio, vadinamasis corpus callosum, ge

riau isivysiusi. Galiausiai, muzikant smegenyse yra daugiau pilkosios mediagos. O Heidelbergo neurobiologas Peteris Schneideris aptiko, kad tam tikras profe sionali muzikant didij smegen ievs klausos regionas, inomas kaip Helo vingis, skirtingais ins trumentais grojani muzikant yra kitoks. Jis teigia, kad muzikant klausos korteksas yra iki 130 procent didesnis, o j nerv lstels dvigubai aktyvesns negu muzikaliai neilavint moni. Tiesa, Schneiderio sp jimams, kad veikiausiai tai esanios gimtos ir nekin tamos struktros, kiti mokslininkai nepritaria. Juk tyrim metu btent muzikos srityje nustatomas nepa prastas smegen plastikumas. Eckhardas Altenmlleris, Hanoverio muzikos psi chologijos ir muzikant medicinos instituto direkto rius, netgi teigia, kad muzika yra stipriausias mums inomas dirgiklis, suadinantis neuron restruktri zacij. Drauge su Marcu Bangertu jis parod, kad jau tada, kai muzikos nesimokiusieji pirm kart skam bina pianinu dvideimt minui, atsiranda jungtis tarp klausos sistemos neuron ir judesi. Po penki savaii pratyb susikuria tam tikra smegen sritis, kuri tikriausiai atitinka pianino garso ir klavi savy bes. Gal gale, ilavinto muzikanto smegenyse igirsti garsai ir pirt judesiai pasireikia kaip dvi tos paios neuron reprezentacijos savybs. JAV muzikos tera peutas Michaelis Thautas i Kolorado valstybinio uni versiteto Fort Koline pasinaudoja ryiu tarp klausos

bei judjimo centr ir pasitelks muzik i naujo moko vaikioti pacientus, patyrusius insult ar serganius Parkinsono ir Hantingtono liga. Neurologas ir puiki knyg autorius Oliveris Sacksas savo naujoje knygoje Musicophiliay kuri kol kas ileista tik angl kalba, pa sakoja apie skming demencijos, amnezijos ir afazijos gydym muzika. Mokslininkai atsak, ar muzika padaro mus protin gus: 1993 metais vadinamasis Mozarto efektas" suk l sensacij. Tiesa, pastaraisiais metais kilo abejoni. Anuomet buvo nustatyta, kad klausantis jaudinanios muzikos geriau atliekami erdvinio suvokimo testai. Bet netrukus paaikjo, kad Mozarto efektas" pasireikia po bet kurio malonaus dirgiklio. 2002 metais Altenmlleris nurod, kad vien muzi kos klausymsi galima vadinti muzikiniu lavinimusi, mat tai skatina garsin pavyzdi atpainim ir lavi na atmint. Kinijos mokslininkai nustat, kad ir suau g muzikantai, ir muzikuojantys vaikai geriau u nemuzikantus simena odius. 2004 metais kanadietis Glennas Schellenbergas rodjcad vaik, kurie mokosi skambinti pianinu arba dainuoti, bendrasis intelektas auktesnis u vaik, kurie mokosi aktorinio meistri kumo. 2005 metais Stefanas Koelschas ir Sebastianas Jentschke i Leipcigo Maxo Plancko kognityvistikos ir neurologijos instituto nustat, kad tok kompleksin gebjim, kaip sintakss apdorojimas, galima pagerin ti muzikiniu lavinimu. Jie testavo smegen reakcijas
14

sintakss klaidas kalbos ir muzikos sekose. Paaikjo, kad muzikos pratybos pagerina ne vien muzikos, bet ir kalbos sintakss apdorojim. Be to, Koelschas ityr, kad mons itin jautriai reaguoja muzik, kol suauga net ir tada, jeigu to nesismonina. EEG parod, kad tiriamieji, kurie vadina save nemuzikaliais, per kelias milisekunds dalis kuo tiksliausiai sureaguoja akord sekos klaidas". Nepaisydami i rezultat* apie skmingus perkli mo atvejus mokslininkai kalba atsargiai ir bendromis frazmis, mat tai susij su metodikos problemomis: juos sunku patikimai imatuoti. Muzikinis lavinimas pagerina gebjim ikart grei tai perprasti sudtingus darinius, pagerina mstymo paslankum, kaip sako Altenmlleris, takum, o tai reikia gebjim tuoj pat pereiti nuo vienos minties prie kitos ir atverti duris t didel, dar taip maai itirt srit, kuri iuo metu apibendrintai vadiname emocine kompetencija, arba emociniais gebjimais. tai ir Williamas Forde Thompsonas drauge su bendradarbiais rod, kad muzikos besimokantys vaikai geriau skiria lidnai, linksmai, baimingai arba piktai itartus saki nius negu nemuzikuojantys. Todl tstinis Altenmllerio projektas skirtas tyrinti muzikos ir emocij s ryiui. Belaukiant jo rezultat mums visiems reikt gana rimtai imtis pianino.

15

Pianistu tam p am a..

Pavyzdio panaumas

iki 0,98

20
met

20

+2 ,4 0 + 0 ,3 4 + 0 ,2 9

dien

H + 0 ,2 3 +0,17 +0,10 + 0 ,0 6 0 ,0 0 -0 ,0 6 -0,10 -0,17 -0 ,2 3 -0 ,2 9 -0 ,3 4 -2 ,4 0

20
minui

0 _
Pratyb trukm

Ausis

Ranka

Kaip kinta smegen region aktyvumas klausantis skambinimo pianinu (ausis) ir skambinant paiam (ranka).

Mokykims vis gyvenim taip, kaip treniruojame raumenis

Joachimo Mllerio-Jungo .pokalbis su Angela Friederici.

ngela Friederici - viena i vienuolikos ymi neu rolog, pasiraiusi Smegen manifest ir sufor mulavusi sakin: Hansas puikiai gali imokti t, ko neimoko Hansiukas. Net ir skeptikai jau randa tam daugyb rodym.

Vis daugiau smegen tyrj teigia, kad mogaus smegenis galima ir reikia treniruoti. Jie kalba apie neuroplastikum. Kas tai yra? Plastikumas reikia pasikeitim. Turima omenyje tai, kas galvoje kinta - tiek smegen struktra, tiek funk cijos, kai, pavyzdiui, smegenys treniruojamos. ino me, kad gaunama informacija - ir akustin, ir vaizdi n - smegenyse apdorojama. Kyla klausimas, ar sme genys, gerai itreniruotos priimti kok nors specifin
17

impuls, gali apdoroti j daug veiksmingiau ir greiiau nei netreniruotos. Ar galtumte pateikti toki pavyzdi? Galima palyginti mones, kurie nuo vaikysts buvo mokomi muzikos ir imoko atitinkamo struktrinio klausymosi, su muzikaliai neilavintais, kad nustaty tume, kiek greiiau jie apdoroja informacij ir kokie smegen afeal^i tai traukiami. Kas vyksta, kai tokie smegen procesai apdorojami efekty viau? Ar tada muzikos klausomasi smoningiau? Esama poymi, kad mons, kurie mokosi muzikos, labiau naudojasi kairiuoju pusrutuliu, o kiti muzik ap doroja kaip global igyvenim. Muzikuojantys mo ns imoksta priimti muzik - panaiai kaip kalb frazmis, sakinio dalimis. Muzika juk nra nenutrks tamas srautas, o turi ir struktr: pradi, pabaig ir terptas vidurines dalis. Bet juk simfonijos skamba visikai kitaip negu, pavyzdiui, sambos muzika. Struktrizuotai klausytis galima tik tada, jeigu tos struktros anksiau bent kart buvo iaikintos. Tik dabar pradedama tirti, kaip smegenys apdoroja vairius
18

anrus. K tik pradjome tyrimus su dviem grupmis: viena labiausiai mgsta sunkj metal, o kita - liau dies muzik. Norime atskleisti, kas vyksta smegenyse, kai klausomasi kitokio, nemgstamo muzikos stiliaus. Gal prie t smegen areal, kurie dalyvauja apdorojant akustinius dirgius, prisideda dar ir emociniai centrai, pavyzdiui, migdolinis knas (amygdala) - ms emo cinio centro dalis. Ar esama toki srii, kuriose smegen tyrintojai gali ste bti treniruoi efektyvum iki smulkiausi anatomini detali? Tirdami gyvnus neabejotinai matome treniruoi poveik. Bet atlikdami tyrimus su monmis dar, deja, negalime imatuoti smegen, kaip reikt, nei prie, nei po treniruots. Gal vis gyvenim palaikomas ms smegen plastikumas kada nors pasirodys bess tik fantomas, tik vaizduots darinys? Nemanau. Gyvn tyrimai vienareikmikai rodo, kad tai realu. Garsiausi eksperimentai, kuriais viskas pa remta - tai Hubelio ir Wieselio bandymai su maais ka iukais. Jie parod, kad pasaulio suvokimui svarbiausi sinapsi ryiai susidaro esant tam tikram socializavimosi etapui.

Ar manote, kad plastikumas ilieka ir vyresniame amiuje? Tie efektai, kuriuos lig iol pastebjome smegenyse, ne dideli, bet kai kalbame apie elgesio pokyius, jie labai veiksmingi. Matome, kiek daug galimybi atsigauti turi paeistos smegenys. Kodl toki atvir fazi neturt bti ir vlesniame amiu je? Daugelis patiria, kad tik suaug ar baig studijas tampa atviresni. inoma. Imkime kalb. ia nekyla joki problem. Ji taip gerai automatizuota, kad nauj dalyk imoksta ma ir vliau. Vyriausi ms tyrim dalyviai buvo sep tyniasdeimtmeiai. Suprantama, kartais jiems bna sunku parinkti tinkam od. Bet pagrindinis kalbos principas, sintaks, ilieka be klaid, kad ir koks senas btumte. Ar mums tai dta lop? Ne, to, aiku, reikia imokti - ir labai anksti. Tyrme ei mnesi kdikius. Jie galjo skirti kalbos impul s taisyklingum. Jis sitvirtina i lto. Tiesa, jeigu informacija gaunama tik viena kalba, tai tik ji viena ir sitvirtina. Kai kdikis girdi tris arba keturias kalbas, sistema ne tokia fiksuota, ji bna atviresn. Tad ir se natvje jis turs daugiau galimybi.

Kaip tai pasireikia smegen atvaizduose?

Kalbos gali bti visikai skirtingos, net jeigu tai ir en kl kalba, bet visuomet traukiami tie patys smegen arealai. Genetikai nulemta, kur kalba apdorojama. Kai kalbame apie informacijos turin, pavyzdiui, o dyn, turime bti lanksts. K dar galime iskaityti i smegen atvaizdo? Ar manote, kad mokslas kada nors sukurs sav objektyvi testavi mo sistem, kuri parodyt, jog, nuolat irint internete smurto vaizdus, smegenyse lik pdsakai sukels baims reakcijas? inoma, bus galima nustatyti, ar aidiant kompiute rinius aidimus migdolinis knas smarkiai aktyvuoja mas. Bt domu suinoti, ar migdolinio kno reakcija sumaja ir smegenys tam tikra prasme pripranta prie smurto. Bet yra ir teigiam pavyzdi, kaip smegenys kinta gaudamos informacij. Koki? Stebjome Leipcigo v. Tomo banyios choro vaik darelio aukltinius, kurie labai anksti pradeda moky tis muzikos. Daugelis j paskui gieda tame chore. Pa lyginome juos su tokio paties intelekto vaikais i ei m su tokiomis paiomis socialinmis ekonominmis

slygomis. v. Tomo banyios darelio vaikai ne tik geriau atliko asmenybs testus, bet, pavyzdiui, ir grei iau reagavo klaidingus sakinius. Jeigu pairtume, kokie smegen arealai ia dalyvauja, pamatytume, kad tie, kurie apdoroja kalb, ir tie, kurie apdoroja muzik, daugiausia persidengia. Taigi, kai lavinu smegenis mu zikuodamas, tuo pat metu tobulinu ir galimybes apdo roti kalb. Vadinasi, js rekomenduotumte intensyviai ir anksti pra dti mokytis muzikos? Btinai; taip pat ir dvikalbysts; ten, kur manoma. Mai vaikai iki puss met, augantys dvikalbje aplin koje, pastebimai judresni. Pavyzdiui, bandym metu jie daug greiiau pavelgia ten, kur kas nors sujuda. Smegenys apskritai darosi paslankesns. O gal vaikams keliami per dideli reikalavimai? Daugyb tv savo darelinio amiaus vaikus tampo i vieno brelio kit. Argi nebt svarbu, kad mayliai turt laiko ir erd vs paprasiausiai atsissti ir pusantros valandos vartyti knygeles? Jeigu versime vaikus daryti t, ko jie nenori, tikrai ne bus jokios naudos. Paprasiausiai reikia jausti, ko jiems reikia. Kai vaikas nebenori gauti informacijos, jis nuo jos protikai usisklendia.
22

Ar kai vaikas aidia vienas - tai nra informacijos gavimo forma? Tai priklauso nuo amiaus. Mai vaikai nemgsta vieni aisti su aislais, nebent neilgai. Paprastai jiems bti nas kito asmens dmesys. Tarkime, mama yra kamba ryje, bet nesirpina nei vaiku, nei aislais. Netrukus vaikas ims prayti mamos, kad jiedu kartu paaist su aislais. Tai apra Mike. Tomasello i Maxo Plancko evoliucins antropologijos instituto. Jis vadina tai joint attention, abipusiu dmesiu. Matome, kad smegenys - labai konservatyvus organas, evo liucikai skirtas tam tikroms uduotims atlikti. Gal yra j apkrovos ir ipltimo galimybi ribos, kalbant apie nauj sias iniasklaidos priemones internete ir virtualij tikrov? Yra tokia svoka kaip mokymasis vis gyvenim. Jeigu smegenys nuolat ko nors mokosi, tai ir vliau, senatv je arba veikiamos vairi sudting aplinkybi, jos bus daug paslankesns, negu daugelis sivaizduoja. Bet ribos, inoma, ilieka. Kas dl galimybs treniruoti ms sme genis, jas galima bt palyginti su raumenimis. inome, kad ilgiau nenaudojam raumen daug sunkiau ijudinti. Sulauks keturiasdeimt a, be abejo, imokstu maiau, negu maas vaikas. Bet argi ir vliau neimokstama neti ktinai daug, tik kitu lygmeniu?

Senjimo tyrintojas berlynietis Paulius Baltesas skyr daug jg vienam klausimui: iminiai. Tai viena i sri i, kurios senatvje pranaesns negu jaunystje. Bet tai kitos sritys. Kitos, bet ne maiau svarbios. Gal smegen tyrimai turt tapti dinamikesni, o mokslininkams reikt pasistengti, kad ir imint bt galima imatuoti? Jeigu bus susidomta imintimi, tai tikrai bus padary ta. domu, kaip bus eksperimentuojama. Ar yra kokia nors technika, galinanti atlikti tokius ekspe rimentus? Deja, lig iol turime ribotas matavim galimybes. Sme gen aktyvum matuojame i miliniko neuron ansamblio. EEG prietaisais galime imatuoti j akty vum per milisekundes, bet vis dar tiksliai neinome, i kur tas aktyvumas kyla. Arba imkime magnetinio rezonanso tomograf. Juo galime matyti atskir sme gen areal aktyvum. Bet smegen signalai prietais pasiekia tik po ei sekundi. Suinoj, kurioje sme gen vietoje tai vyksta, neinome, kaip tai vyksta. T ingsn dar tursime engti. Ar dl to reikia abejoti ligioliniais tyrim rezultatais?

24

Kartais i ties nedideli rezultatai pervertinami, bet tokias apibendrinanias interpretacijas ne visada su kuria smegen tyrjai. Aiku, eitume klaidingu keliu, jeigu ki k nors valgytuv pasakytume, kad trum pam patikt Diev, o paskui aktyvuotus arealus apra ytume kaip tikjimo Dievu arealus.

25

Judkite ir tapsite protingesni

Naujos pilkosios" smegen lstels ilgai buvo tik mitas. Bet jos i tikrj yra. Smegenims reikia re zerv ir kai mokoms, ir kai ongliruojame. Apie vien i naujausi smegen tyrj atradim. Gerdos Kempermannas

augelis moni intuityviai arba paveikti kultri ns aplinkos vis dar laikosi nuostatos, kad smege n galimybs nuo pat vaikysts ritasi nuokalnn, o kie kvienas bokalas alaus arba galva atmutas futbolo ka muolys naikina nerv lsteles, kol j ima nebepakakti, o tada mes ir ikvtame. Tiesa, kad smegenys beveik negeba regeneruotis, todl dauguma nerv ir psichikos lig tampa ltins ir negrtamos. Taiau netiesa, kad tuo i tema ir isemta. Mat vis gyvenim smegenys geba nenusakomai gerai prisitaikyti ir it gebjim galima netgi matyti. Neurologai Bogdanas Draganskis ir Arne May, magne tinio rezonanso tomografu ityr medicinos studentus prie pirmj fizikos egzamin ir po jo, nustat, kad
26

smegen dalyje, kuri vadinama hipokampu - jis yra

itin svarbus mokymuisi ir atminiai, - po mokymosi etapo aptikta daugiau pilkosios mediagos, taigi rasta ir didesn smegen struktra. Hipokampas - tai cen trinis valdymo pultas, jis svarbus orientuojantis erdv je, leidia laike sugrupuoti vykius ir yra btinas, kad

informacij susietume su emociniu kontekstu. Danai sakoma, kad judjimas ir fizinis aktyvumas naudingi ms smegenims bet kodl? Kad taip yra i tikrj, esama daugybs poymi - net ir sins grauatis, jeigu per maai skiriame tam dmesio. Ak tyvumas laikomas viena i slyg, veiksmingai ap saugani nuo silpnaprotysts. Deja, is principas ne visuomet pasiteisina: efektyvumas pasireikia tik sta tistikai vertinant visus gyventojus. Bet j galima ima tuoti ir jis yra labai konkreti provaist, turint omenyje smegen pajgumo ilaikym. Bandydami isiaikinti, kodl aktyvumas teigia mai veikia smegenis, atkreipme dmes kamienines suaugusij smegen lsteles. Apie kamienines bran di smegen lsteles suinojome vos prie penkiolika met, bet dauguma j funkcij mums vis dar lieka ms l. Taiau jau inome, kad tai, k vadiname aktyvu mo slygotu plastikumu", tai yra smegen struktros ir funkcijos sveika, yra viena i kamienini lsteli uduoi. ios kamienines lstels hipokampe ir dar viename areale vis gyvenim palaiko nauj nervini lsteli rezervuar. Nauj neuron susidarymas - neu27

rogenez - neabejotinai yra iimtis, kai kalbama apie suaugusij smegen pokyius. Tai nra taisykl. Ne paisant to, kaip tik ji galt atlikti ypating vaidmen veikiant demencij ir kuriant naujas prevencines stra tegijas ir gydymo bdus. Smilkini skiltyse visi mes turime du hipokampus. Esant silpnaprotystei dl Alzheimerio ligos, hipokampas anksti paeidiamas. Pacientams sutrinka dme sys, daugelis j nebesiorientuoja aplinkoje, sutrinka praeityje vykusi vyki sekos suvokimas. Antra ver tus, btent hipokampe randasi - spjama, kad iki pat senatvs - naujos nervins lstels. Bet j atsiranda la bai nedaug ir, regis, su paeist areal regeneracija jos visai nesusijusios. Tad kam tiek snaud? Ms nuo mone, hipokampe vis gyvenim nesiliauja smegen vystymasis, o isaugoj gebjim vystytis, galsime graiai pasenti. Kita smegen dalis, regis, struktrinio prisitaikymo poreik tenkina ryi tarp nervini lsteli lygmeniu. Jas treniruojant susidaro papildomos sinapss. Taip yra ir hipokampe, bet, regis, esama tam tikro savitu mo, dl kurio naujos lstels ia btinai turi susidaryti. Vien tik naujos lstels negali paaikinti pritrenkian i skirtum, nustatyt tiriant medicinos studentus, tiesiog j per maa. Bet nepaprasta tai, kad kaip tik toje smegen dalyje, kurioje matomi tokie didiuliai struktriniai prisitaikymo procesai, vis gyvenim esama nauj nervini lsteli.

K konkreiai naujos nervins lstels daro hipokampe>mes ^ar neinome, bet j funkcija turt bti tokia, kurios nemanoma gyvendinti sinapsinio plas tikumo priemonmis. Antraip mogaus evoliucijos metu is metodas nebt atlaiks atrankos. domu, kad naujos nervins lstels aptinkamos ssmaukoje, butelio kaklelyje", per kur - labai ma tinkl - reikia praleisti labai daug informacijos, kad ji bt sismo ninta ilgam laikui. Keli imtaLnauj nervini lsteli ioje ssmaukoje galt gyti toki funkcin reikm, kokios tiek pat lsteli tarp milijard subrendusi smegen ievs nervini lsteli, susiet kur kas difuzikiau, niekada negyt. Viena vertus, hipokampas turi greitai prisitaikyti prie vis nauj situacij, su kuriomis susiduria indi vidas. Kita vertus, jau imokti dalykai turi bti patiki mai tvirtinti. Tai sunkiai suderinama, tad esant itai stabilumo ir plastikumo dilemai, kaip teigia sistem teoretikai, nuolat tenka iekoti kompromiso. Visa sis tema turi dirbti kuo stabiliau, bet kartu ir gebti pri sitaikyti pagal poreik. Hipotez, kuri iklme mes, Laurenzas Wiskottas i Berlyno Humboldt univer siteto ir a, tokia: naujos hipokampo nervins lste ls galina i dilem kuo geriausiai isprsti. Naujos nervins lstels vis gyvenim leidia vykti prisitai kymo procesams, bet juo daugiau mes esame patyr anksiau, tuo maiau bgant metams mums reikia prisitaikyti.

Tirdami peles nustatme, kad suaugusij neurogenez stimuliuoja kompleksins patirtys ir judjimas. Paprastai nauj nervini lsteli susidarymas anks ti nuslopsta (spjama, kad jaunystje) iki minimumo. Jeigu sena pel pirm kart gyvenime patenka nauj aplink, neurogenezs rezervai aktyvuojami iki galo. Peli judjimas yra kasdien j kova dl maisto. Taigi laukini gyvn pasaulyje fizinis aktyvumas si gnalizuoja smegenims, kad gali pasitaikyti daug situ acij, kai gali prireikti ko nors imokti. Kol dar nebu vo televizoriaus, mons irgi inojo: jeigu nori k nors patirti, turi pakrutti. is evoliucinis argumentas tai ms paaikinimas iaip jau priblokianio fak to, kad vien tik judjimo turt pakakti suaugusij neurogenezei sustiprinti. Bet taip i tikrj nra. Mat is efektas maja. Taiau dl fizinio aktyvumo, trun kanio daugel mnesi, kaip rodo bandymai su pe lmis, ne taip nyksta kamienini lsteli aktyvumas, kas paprastai pastebima senstant, o neurogenezs potencialas ilaikomas jaunuoliams bdingo lygmens. Jeigu stinga adekvai intelektini stimul (kuri narvelyje besisukantis ratas nesuteikia), i aktyvuo tj kamienini lsteli naujos nervins lstels nesusiformuoja. Taigi potencialas neinaudojamas. Reikia manyti, kad btini abu dalykai. Televizoriaus ekranas prieais bgimo takel sporto studijoje pa suktas tinkama kryptimi, bet i kognityviosios puss nra btinybs judti.

Taigi judjimas reikalingas smegenims dar ir todl, kad susidarant naujoms nervinms lstelms jis yra kaip fiziologinis stimulas nuteikti hipokamp pri mimui" ir plastikumui. Hipokampas, vis gyvenim ilaikantis gebjim prisitaikyti, palaiko svarbi dali n smegen funkcij, net jeigu kitose smegen dalyse neuron degeneracija ir paengusi. Naujos nervins lstels tam tikra prasme yra kakas panaaus neurogenin rezerv. _ Apraytasis mechanizmas galt paaikinti, kodl daugyb ini ir imokt dalyk savotikai apsaugo nuo demencijos. Taiau ie rezervai tra vienas i dau gelio dmen, lemiani demencijos atsiradim, todl i valg negalima naudoti ukraunant pacientui at sakomyb u jo likim (Jeigu btum daugiau judjs"). Demencija ilieka daugiafunkcin ir, deja, vis dar itin ka kaip likimas. Taiau judjimas ir dvasinis aktyvu mas vis dlto duoda galimyb bent kiek priverti vien i nedaugelio varteli, kuri ryys su visa mainerija inomas.

Ar smegenys - raumuo, kuriuo skaiiuojame?

Ar matematika padeda ilikti jaunam? Jeigu klausim atsakote teigiamai, tai nutolstate nuo bandymo vaizduoti smegenis kaip kompiuter - juk skaiiavimo mainos netampa ilgaamikesns dl to, kad jomis naudojams. Jrgenas Kaube

as yra skaiius, kad mogus gali j suvokti, ir kas yra mogus, kad gali suvokti skaii?" tok klausim viename straipsnyje ikl amerikiei neurofiziologas Warrenas McCullochas prie daugiau negu keturiasdeimt met. Jis pats pateik tok at sakym: inantis mogus yra skaiiavimo maina, jo smegenys - kompiuteris, kuris susumuoja vestus duo menis ir gautas sumas palygina su nustatytais slenks iais. Technikos istorikas Erichas Horlis i Bochumo neseniai paskelbtame labai domiame straipsnyje apie smegen vaizdavimsi kaip kompiuter reziumavo: jei gu tiktume McCullochu, kiekvienai galimai miniai

32

turt susikurti atitinkamas neuron tinklas, val dantis" t mint*. Taiau tokia analogija ribota. Pavyzdiui, skaiiavi mo maina nebtina naudotis, kad ji ilikt funkcio nali, o gebjimui mstyti - kad nekalbtume vislaik tik apie smegenis - nuolatins uduotys duoda naudos. Taip pat ir mogaus gebjimui skaiiuoti. Iradus kom piuter ir apskritai technik, smegenys nebeapkraunamos skaiiavimo darbu. Skaiiuoti mes pavedame ma inoms. Sudoku ir daktaro Kawashimos smegen manktos, kompiuterizuoto testo su mstymo ir skaiiavimo u duotimis, skm rodo, kad mons jauia, jog yra per maai apkraunami. Bet gal u to slypi tikjimas, kad smegenys - ne maina, o raumuo, kuris auga patirda mas apkrovas. Kawashima, kuris dirba neurologu Tohoku universitete, ved kompiuterini aidim rink pagyvenusius mones. Kai kuriose pradinse kotijos mokyklose, remiantis Dandi atliktais tyrimais, prie pamokas su vaikais irgi atliekama smegen mankta aidimo forma. Teigiama, kad tai skatina koncentracij ir vaikai greiiau skaiiuoja. Kad ir kaip ten bt, u retorinio klausimo, ar sme genims geriau tinka raumens, ar kompiuterio metafo ra, slypi mokslinis klausimas, kokiu mastu matema
* I Ericho Horlio straipsnio Das kybemetische Bild des Denkens" Michaelio Hagnerio ir Ericho Horlio knygoje Die Transformation des Humanen, Frankfurt am Main, 2008.

tika grindiama neuron veikla, o kokiu - monijos kultros vystymusi. Prie pirmo fakto veda, sakytum paprastas klausimas: Ar galite padalyti 264 i 6? i noma, galite, gal ir ne atmintinai, bet popieriuje tai neturt bti sunku. Bet apie 1450-uosius Niurnbergo arba Amsterdamo pirkliai daug bt dav u tokius gebjimus. Anais laikais jie sisdavo savo snus to i mokti Italij. Kodl? Na, padalykite CCLXIV i VI, nepakeit skaii arabikus. Mokjimas skaiiuoti susi js su pojiais ir sivaizdavimais. Romnikoji skaii sistema, kuri anuomet dominavo, primena laikus, kai skaiiai buvo rantos lazdose: I, II, III. Bet, kaip teigia prancz kognityvistas Stanislas Dehaene as, sulig IV romnika skaii rayba peroka abstrakcijas. Etrus kai ketvert raydavo IIII. Taiau bent jau nuo 5 ir kinai, ir indai, ir majai visus skaiius uraydavo abstrakiai. Bet kodl? Todl, kad smegenimis paremtas ms suvokimas vienu vilgsniu aprpia iki trij arba ketu ri daikt, o toliau yra priverstas skaiiuoti arba apyti kriai palyginti dydius. Smegenys atskiria, ar klausia ma kiek?, ar koks kiekis?" Tas, kuris renkasi trum piausi eil i keleto, ino: niekas neskaiiuoja moni, laukiani eilje, o tiesiog jas palygina. Bet arabikam skaii uraymo bdui neinomas toks uolis nuo re gimos prie abstrakios notacijos: 1 nuo 2, 3 ir 4 simbo likai tiek pat nutols kaip nuo 5 ir 6. Arabikas skaii ymjimas tam tikra prasme geriausiai atitinka skaii homogenikum.

Psichologas kognityvistas Brianas Butterworthas i Londono universiteto koledo, 1999 metais ileids knyg r ^ie Mathematical Brain (Matematins smegenys), teigia, kad skirtumas tarp 3 ir 5 yra skirtumas tarp smegen ir kultros. Smegenys pritaikytos mate matikai paprasiausi skaii srityje. Butterworthas kalba apie skaii modul" kairiojoje momeninje skiltyje, kuri atsakinga u automatik ma skaii atpainim, paprastus sudties veiksmus ir kieki palyginim. Visus kitus laimjimus es slygojusi ci vilizacija ir ms gebjimas skaiiuojant remtis sim boliais. Tai reifcia, kad vairs matematikos gebjimai nra gimti*. Nekritikuoju smegen tyrim, prieingai. Juk pra jo tiek laiko, kol apskritai buvo nustatyta, kad mate matikos gabumai pagrsti neuroninmis struktromis. Klausimas, ar kdikiai sugeba skaiiuoti, buvo esmi nis bandant rodyti, kad matematikos gabumai gimti. Dehaeneas, kuris atlieka tyrimus Pranczijos kolegijo je, savo nuostabioje matematikos metais" privalomoje perskaityti knygoje La-hosse des maths (Skaii prasm, Bazelis, 1999) pasakoja apie daugyb eksperiment, kurie jau devintajame deimtmetyje teigiamai atsak klausim.

Butterwortho tyrim rezultat apvalg pateikia jo straipsnis apie aritmetikos gebjim vystymsi; jj galima perskaityti internete: www.mathematicalbrain.com/pdf/BUTTJCPP05.PDF.

Jeano Piaget raidos psichologijos mokykla ilgai tvir tino k kita. Skaii suvokimas, kaip ir kiti abstrakts vaizdiniai, susiformuoja per ilgalaik sensomotorin s veik su aplinka ir tik tada, kai jau turima elementari logikos gebjim. Matematikos reikia imokti - dl to net nekyla abejoni. Bet jau puss met kdikiai, kaip parod psichologi Elisabeth Spelke i Harvardo ir Pren tice Starkey i Berklio universiteto bandymai, nukreipia akis nuo paveikslli su trimis objektais, kuriuos rodant muami trys vairs bgneliai, paveiksllius su dviem objektais, kai muami tik du bgneliai. Smegenyse aki vaizdiai aktyvuojamas trejeto arba dvejeto vizualiza vimas, nesvarbu, ar tai trys daiktai, ar trys garsai. Straipsnyje Sudtis ir atimtis kdikystje Karen Wynn i Jeilio universiteto 1992 metais parod, kad vos keturi mnesi kdikis nutuokia, jog vienas ir vienas negali bti vienas. Kai kdikiui pirmiausia parodomas vienas objektas, paskui jis udengiamas ir parodomas kitas tos paios ries, o tada udengiami abu, may lis gerokai sutrinka, jeigu atidengus bna liks tik vie nas objektas, net jeigu objekt padtis pasikeitusi, tad ia ne regimoji atmintis. Pasak Dehaeneo, jeigu varls virsta princais, vaikai tai reaguoja abejingai, bet jeigu dvi varls virsta viena, jie nustemba. Si ivada apie gimt gebjim atlikti paprastus arit metikos veiksmus reikia, kad matematikos gabumai bdingi ne vien genijams. Bent jau lengvai apvelgia m skaii ir operacij srityje skaiiavimas buvo dtas

monijai lop. Taigi galima laikytis tezs, kad sme genys skaiiuoja ir yra pasirengusios skaiiuoti net ne sivaizduojant smegen kaip kompiuterio. Dehaene as eina dar toliau: dl aritmetikos gebjim smegenis jis labiau links vadinti svarstyklmis", tai yra ne skai tmenine, o analogine maina, kuri naudoja dydius skaiiams ireikti, o ne skaiius, kad ireikt dydius. Dehaene as pataria tvams, kurie nori imokyti savo vaikus skaiiuoti, eiti vaizdinio matematikos matmens link, aidiant su jais stalo aidim Kas pirmas". iaip ar taip,stnegenys neturi centrinio skaiiavimo procesoriaus. Eksperimentai, kurie paveria reikmes vaizdais, ir moni su paeistomis smegenimis tyri mai parod, kad jtaiiuojant dalyvauja visikai skir tingi sektoriai. Kikiai lyginami kitoje smegen srity je, negu atliekamas daugybos veiksmas. Kai mogaus klausiama, kiek bus 8 kartai 7, jie neskaiiuoja tikrja to odio prasme, o aktyvuoja odin atmint, nors kartais ir gana netvirtai: 54? 64? 56? Taiau jeigu tenka suskaiiuoti, kiek bus 68 kartai 76, to nebepavyks padaryti, pasinaudojant ilgalaike atmintimi, o reiks atlikti maiausiai septynias ope racijas: 70 kart 60, 6 kartai 60, 6 kartai 8, 7 kartai 8, 4200 plius 360, plius 48, plius 56, o tam ir vl prireiks vairi atminties gebjim, toki kaip tarpin atmin tis ir veiksm atlikimas. Yra moni, kurie dl paeis t smegen 7 laiko skaiiumi, kuris yra tarp 2 ir 4, bet be vargo susumuoja 2 ir 2 ir suskaiiuoja pagal form-

l (a+b)2. O kai od trylika* skaito sveikas mogus, matomos reakcijos ir kairje, ir deinje parietalinje smegen ievje, kaip teigia Dehaene as, lyg smegenys skaii spindulyje iekot reikiamos padties, kad ga lt nustatyti, ar trylika" apskritai yra skaiius". Tad smegenys vis pirma yra ne tik smegenys, bet ir organas, susijs su jutimo procesais ir besiremiantis (arba kaip tik nesiremiantis) kultrinmis techniko mis, o antra, smegenys yra aptakios. Skaiiuodamos jos galvoja, o kartais net ir svajoja.

v
sssssm\\%

s
N

lt, %' % ! ^ M Vvrnv^

****^V V V V V iSSiS#^
patrauksime u abiej virvs gal, kad ji jsitempt?

-su k rr\

Smegen gimnastika erdvje: ar usimegs mazgas, jeigu vienu metu taip

Kairje: paskirstykite skaiius nuo 1 iki 19 langeliuose taip, kad keturi kiek vienos trikam pio kratins langeli suma bt 23. Deinje: raykite j lentel skaiius nuo 1 iki 8. Dmesio: nei vertikaliai, nei ho rizontaliai, nei skersai negali greta atsidurti skaiiai, einantys vienas po kito. Atsakymus rasite priede.

Svaiginantis bgimas nuo mini srauto

Medituodami siekiame nuraminti ir atpalaiduoti prot. Bet naujausi tyrimai parod, kad ie prati mai duoda daug daugiau: jie tikslingai suaktyvina kai kuriuos smegen arealus. Britta Holzel

r galime sivaizduoti, kad ms smegenims nau dinga bti nuolat susitelkus vien vienintel tam tikr vidin smons bsen? Kad ramiai sdint jos brsta, o gal net ir didja? Kitaip tariant: ar gali bti, kad medituojant pasiekama kakas panaaus, kaip ir intensyviai mokantis arba atliekant judjimo prati mus? Juk sena ind filosofija moko, kad meditacija i ties gali padti ilaikyti sveik prot. Bet kalbama ne vien apie fizin atsipalaidavim. Vis pirma, svarbi imtmeius gyvuojanti praktika, kurios tikslas - pa sitelkus sisteming savistab geriau suprasti ir susti printi mogaus psichik. Kodl ir iuolaikin Vakar psichologija negalt pasinaudoti tomis seniausiomis valgomis ir j priemonmis patyrinti akivaizdiai

teigiam meditacijos poveik galvai? Jau ger deimt met smegen tyrintojai daug labiau gilinasi klau sim. Vienas i toki tyrim centr yra Gyseno univer siteto Benderio neurovizualizacijos institutas (Bender Institute ofNeuroimaging), kuriame nuo pat meditacijos tyrim pradios klme klausim, kaip meditacijos treniruots veikia smegen struktr ir funkcijas. Ko kius pdsakus, be laims pojio, aptinkame galvoje? Gysene daugiausia tiriame dmesingumo1medita cijos technik. Dmesingum tiriamieji lavina tokiu bdu: dmesys sutelkiamas esamu momentu spon tanikai kylanius jutimus. Medituojantieji mokosi visus jutimus priimti pktnkiai ir pritariamai. Susitel kimas ia ir dab^r neleidia nuklysti prisiminimus arba apmstymus: Daugelis t vald patiria, kad ima kitaip suvokti aplink ir save paius. Jie pasakoja, kad meditavimas pakeit j gyvenim, kad jie gali geriau kontroliuot dmes ir jausmus, giliau juos igyventi. Daugelis yra sitikin, kad pradeda intensyviau jausti fizinius pojius. Mokykloje ms to nemoko. ia tokie gebjimai ne lavinami. Todl tie, kurie rimtai susidomi meditacija, juo labiau priima j kaip ingsn tobuljimo link. Turint t galvoje, suprantama, kad meditacijos technikos vis skmingiau traukiamos psichoterapij. Bet kas tuo metu vyksta galvoje? Kai atliekame kok nors veiksm, ms smegenys bna aktyvios. Kuo daniau atliekame konkreius
41

veiksmus, tuo lengviau jie mums pavyksta, tuo dau giau atsiranda rutinos. Dabar mes jau inome, kad kar tojimas keiia reikalingas smegen struktras. T pat i esms galima pasakyti ir apie medituojanius mo nes. Pastaraisiais metais paskelbme nemaa studij, kuriose nagrinjami neurologiniai procesai, veikiantys tuos pakitimus. i studij rezultatai leidia teigti, kad smegen treniruots pagerina kognityvisias funkci jas ir sukelia tam tikr smegen areal architektros pokyi. Ms bendradarb Amishi Jha i Pensilvanijos universiteto rod, kad meditacij pratimai ilavina vairias dmesio struktras. Ji nustat, kad patyr medituojantieji geba maiau reaguoti blakanius dirgiklius nei meditacijos patirties neturintys tyrim dalyviai. Sustiprja medituojanij sugebjimas kon centruotis, jie lengviau siekia numatyto tikslo. Si d mesio funkcija priklauso nuo vienos smegen srities priekins juostins smegen ievs (anterior cingulate cortex). i srit veikiausiai galima suaktyvinti nuola tinmis treniruotmis. I ties, vienas Gysene atliktas tyrimas magnetinio rezonanso tomografu parod, kad medituojanij smegenys suaktyvja stipriau negu nemedituojani kontrolini asmen. Atrodo, tam tikromis meditacij treniruotmis ga lima sustiprinti psichologin atjautos pagrind. Nese niai buvo paskelbta domi Richardo Davidsono darbo grups i Viskonsino studija. Ji aikiai rodo: kai kurios

Tibeto vienuoli, kurie medituodami lavina atjautos pojt, smegen sritys gerokai suaktyvja, kai jie girdi lidn arba keniani moni balsus. Nuolatini meditacij treniruoi rezultatai ma tomi ne vien i atskir smegen areal suaktyvjimo nuotraukose, bet ir i struktrini smegen savitum. Palyginus medituojani ir nemedituojani moni smegenis, vairiuose medituojanij smegen area luose nustatyta daug didesn pilkosios mediagos kon centracija. Pilkoji smegen mediaga yra tas sluoksnis, kuriame, be kit ko, sutelktos nervins lstels. pras ta manyti, kad kuo is sluoksnis storesnis, tai yra kuo didesn pilkosios mediagos koncentracija, tuo geriau funkcionuoja atitinkamas smegen arealas. Tos me dituojanij smegen sritys, kurios, kaip nustatme, buvo pakitusios, yra arealai, kuri funkcijos ilavintos mentalini treniruoi metu. Pakitimai ypa matomi salos ievje (insular cortex), kurioje pasireikia kno siuniami signalai, ir hipokampe, kuris itin svarbus ilgalaikei atminiai ir - kaip limbins sistemos dalis - emocijoms. Be to, domi pakitim radome toje medituojani asmen smege n dalyje, kuri atsakinga u emocin reguliavim: tai orbitofrontalin smegen ievs dalis (orbitofrontal cortex). Dl io arealo galima imokti pakeisti vienas emocijas kitomis. Pavyzdiui, jeigu kuri nors situacija mogui paprastai sukelia baim, tai i sritis dalyvauja mokantis sukelti kit, teigiam jausmin reakcij t

pai situacij. Jau gauta duomen, kad ir iuo atveju meditacija sukelia struktrinius pakitimus. Konkre iai: kuo daugiau laiko skiriama praktikuoti medita cijoms, tuo didesn pilkosios mediagos koncentracija ioje smegen srityje. Tikriausiai kaip tik is apimties ir perdavimo pakitimas padeda medituojaniajam pa saul pamatyti kitomis akimis ir pakeisti sisenjusius emocini reakcij ablonus atvira, geranorika laikyse na - tai yra dvasinis lankstumas; senstant jis daniau siai nuslopsta. Degeneraciniai procesai senatvje i ties slygo ja pilkosios mediagos sumajim, vis pirma prie kins dalies frontalinje smegen srityje. Pilkosios mediagos netektis susijusi su kognityvini gebjim prastjimu. Pavyzdiui, pablogja sen moni darbi ns atminties gebjimai, sunkiau sekasi daryti logines ivadas. Tyrimai, kuriuos Harvardo medicinos moky kloje atliko Sara Lazar, leidia tiktis, kad tok nykim galima sustabdyti meditacij pratimais. Ityrusi dau gyb ilgus metus medituojani moni ji nustat, kad jiems nematyti, jog, senatvs veikiama, bt nykusi frontalin didij smegen iev. Tad gal meditacija yra tam tikra apsaugin siena nuo demencijos? Use it or loose it - naudokis arba prarask - t galima pritaikyti ir iuo atveju. Masasetso centrinje ligoninje Bostone atlieka me tyrimus, kaip meditacij pratimai tausoja senstan ias smegenis. Gauti rezultatai leidia spti, kad regu-

liarios tradicini meditacijos technik treniruots i ties gali sustabdyti kognityvij gebjim suprast jim senatvje. Kiek vairs meditacij pratimai, tokie kaip tai i, meditacija vaiktant, dzenas, vipasanos me ditacija arba kuri nors i daugybs kit koncentracijos technik padeda pasiekti specifini rezultat, bus to lesni tyrinjim objektas.

Tikslumas pasitelkiant panoramin smon: sutelkite dmes ir raskite simbolj, kuris yra abiejose lentelse.

Viltis patyrusiems insult

Ssajos su mainomis: Tiubingene mons moko si valdyti ymikl vien mintimis - padariniai knui stebtini. Nilsas Birbaumeris
<-

Prie penkerius metus populiarus aktorius ir televizi jos laid vedjas Peeras Augustinskis patyr sunk in sult. Kraujas isiilgo deiniajame smegen pusrutuly je ir kairioji kno pus buvo visikai paralyiuota, bet didesni psichikos paeidim jis iveng. Praslinkus metams po io katastrofiko vykio nedaug kas pasi keit, nepaisant intensyvaus medikamentinio gydymo ir fizioterapijos treniruoi. Nors jis galjo nueiti trum pus atstumus, daniausiai remdamasis mon, bet kairioji ranka, kuri gauna judesi komandas i deinio jo smegen pusrutulio, galima sakyti, buvo neveiksni. Peeras Augustinskis igirdo apie naujo gydymo me todo bandym, atliekam Tiubingeno universiteto ma gnetins encefalografijos centre kartu su Vaingtono Nacionaliniu sveikatos institutu (National Institutes of Health) ir Nacionaliniu nerv lig ir insulto institutu
47

(National Institute of Neurological Disease and Stroke). Insult patyr pacientai, kurie net ir po met negali at likti n menkiausio judesio, per ssaj tarp smegen ir kompiuterio vien mintimis, nordami judti, turi ir vl pradti judinti paralyiuot rank. Augustinskis ir dar deimt tos paios negalios itik tj, kurie taip pat visikai nebegaljo judinti paraly iuotos rankos, dalyvavo smegen ir kompiuterio s sajos treniruotse Tiubingene ir Vaingtone. Tai buvo vyresnio amiaus mons tarp eiasdeimt ir septy niasdeimt met, bet valios dvasios ir norintys akty viai veikti lig ir jos padarinius. Pacientai atliko dvideimt treniruoi, kuri metu elektrin smegen dalies ties paeista smegen sritimi aktyvum urainjo jutikliai, pritvirtinti prie galvos, o tuo laiku pacientai stengsi vaizduotje judinti pa ralyiuot rank. Magnetiniai smegen laukai sivaiz duojant judesius ir i ties atliekant judesius kyla tose paiose smegen srityse, centrinje didij smegen dalyje - toje smegen hemisferoje, kuri yra prieingoje pusje nei paralyiuota ranka, taigi kairiosios rankos atveju - deinje hemisferoje. Pacientai buvo mokomi sivaizduoti judesius - atgniauti ir sugniauti deln. Tuo pat metu ekrane jie stebjo, kaip sivaizduojant ju desius kinta magnetiniai laukai tose smegen dalyse, kurios valdo rank judesius. Tai vadinama neuroniniu grtamuoju ryiu (neurofeedback) - atsaku smegen aktyvum. Kintanios rodykls forma kompiuteris
48

informuodavo, ar pacientai sugeba sukurti smegen atsak ir magnetinius laukus, kurie reprezentuoja tai syklingus judesius. Vos tik pacientams pavyko vien vaizduots ir min i galia sukurti reikiamus magnetinius laukus, ranka pradjo judti, valdoma magnetini lauk. Ranka buvo pritvirtinta prie plastikinio protezo, mau laideliu su jungto su magnetiniu encefalografu arba elektroencefalografu, kurie fiksuoja smegen sroves. Kai pacien tai mintyse sukurdavo tinkam vaizdin, atsirasdavo reikiami magnetiniai laukai ir pajudindavo prie rankos pritvirtint prote, kaip buvo sivaizduota. Taip in sult patyr pacientai vl galjo valingai judinti para lyiuot galn. Kad beveik visi pacientai vos po dvideimt valand pratyb sugebjo t padaryti ir per t laik j gebji mas nuo atsitiktini judesi pagerjo 70-80 procent, rodo, jog ir senesni mons, net ir esant labai smarkiai paeistai smegen substancijai, sugeba imokti kom pleksines uduotis su neuroniniu grtamuoju ryiu. Nerv sistemos plastikumas paprastai ilieka ir se natvje, ir tik neurodegeneracins ligos, tokios kaip Alzheimeris, gali sutrikdyti stab plastin ms smegen gebjim. Princip, kuriuo pagrsta smegen ir kompiuterio ssaja, gydant insult patyrusius pacientus, psicho logai ir neurologai irado dar septintajame prajusio amiaus deimtmetyje. Jis vadinamas biologinio gr

tamojo (biofeedback) arba neuroninio grtamojo ryio terapija. is principas remiasi inomu skatinamojo mokymosi mechanizmu, kuris smegen ir kompiuterio ssajos metu taikomas ne mogaus elgsenai, o vien tik jo smegen aktyvumui. Kaip mokoms kartoti elgesio bdus ir lankytis tose vietose, kur patyrme arba tiki ms patirti teigiam spdi, taip galime imokti s moningai kontroliuoti savo smegen aktyvum - tiek elektrin, tiek magnetin, tiek chemin ar metabolin, jeigu u aktyvum bus nuolat atlyginama. Pavyzdiui, tokiu bdu buvo galima imokyti epileptikus, kuri negalima gydyti medikamentais, dar prie prasidedant epilepsijos priepuoliui taip paveikti smegen signalus, kurie sukelia priepuolius, ir sumainti jaudrum, kad jie pajgt priepuolius nuslopinti. Tiesa, kad epileptik smegenys imokt valdyti priepuolius, prireikia daug daugiau nei dvideimt valand treniruoi, nors insul t patyrusiems pacientams tiek pakanka. Dar 1969 metais vokiei kilms amerikietis Eberhardas Fetzas i Vaingtono universiteto Primat cen tro Sietle nustat, kad bedions gali imokti kontro liuoti atskir smegen lsteli ikrovos mechanizm. Nuolatinis atlygis u tam tikras nervini lsteli jau drumo ikrovas ilavina tok ypating savikontrols sugebjim. inoma, tai vyksta be smoning valdy mo ir mstymo proces. Po trisdeimt met laikratyje Nature buvo paskelbtas ms grups darbas, kuriame pirm kart rodme, kad visikai paralyiuoti, net ir
50

akimis bendrauti nesugebantys, bet budrios psichikos pacientai, sergantys amiotropine lateraline skleroze (ALS), apimti usisklendimo bsenos", naudodamiesi elektroencefalografu gali imokti atskiromis elektri nmis smegen bangomis parinkti raides kompiuterio meniu ir taip sudaryti odius. Prireik ilgalaiki tre niruoi ir mokymosi, kol pacientai per biologin gr tamj ry imoko valingai kontroliuoti savo smegen bangas. Nepaisant i spding eksperiment rezultat apie skatinimo poveik, mogaus ir auktesnij in duoli smegen^tfavireguliacijos gdiai ir gydomoji i gdi galia plaiai nepaplito. Nors potencialios tikslins grups kenia nfro toki tiesiog epidemikai iplitusi lig kaip Umesio sutrikimas, epilepsija, vi sokio pobdio paralyius, prasidedanti Alzheimerio liga, bet ie metodai iki iol maai pripastami. Li goni kasos vengia mokti u biologinio grtamojo ir neuroninio grtamojo ryio terapij, bet finansuo ja farmakologin ms vaik, turini dmesio ilai kymo problem, nuodijim tokiais stimuliuojaniais narkotikais kaip ritalinas, apmoka maai veiksmingas, brangias epileptik operacijas, kuri metu ties kaklo arterija siuvami nerv stimuliatoriai, vairiausius fi zikinius ir homeopatinius metodus, apie kuri poveik nra joki rodym. Taiau u joki alutini reikini nesukeliant neuroninio grtamojo ryio gydym nie kas nekompensuoja.
51

Medicinoje viepataujanti sveikatos sistemos ide ologija tiesiog draudia smegen manktos princip: kno ligas galima igydyti mokymusi ir treniruotmis. Nors kaip ukeikim mgstama kartoti mens sana in corpore sano (sveikame kne sveika siela), bet tai netai koma gyvenime. Gydytoj programose nerasime joki metodini ini, kaip mokytis reguliuoti organus ir atlikti tokias treniruotes. Psichoterapeutai, psicholo gai ir pedagogai - tos profesins grups, kuri veikla remiasi mokymosi ir smegen plastikumo princi pais, - profesijos pasirinkim paprastai sieja su antitechnologine dvasine nuostata: tariamas iuolaikins prietais medicinos nemonikumas" motyvuoja dva singai plepti, sitaisius patogiuose psichoterapijos ir atpalaiduojanio gydymo krsluose. N viena profesi n grup - nei medikai, nei psichosocialini profesij atstovai - nerengia ir nevykdo sunki, ilgai trunkan i, brangi ir tarpdisciplinini klinikini tyrim pro jekt, kuriuos jie, energingi ir kvalifikuoti specialistai, galt atlikti. Vokietijos mokslini tyrim institucij sjunga met pirm kart pritar daugelyje centr atliekamiems vaik hiperaktyvumo ir dmesio sutrikimo tyrimams, kuri metu bus lyginami vairs gydymo principai su neuroniniu grtamuoju ryiu. Susimstoma jau ir Jungtinse Valstijose: Nacionalinio priklausomybi nuo narkotik institutas (National Institute on Drug Abuse) direktors Noros Volkow, Levo Trockio anks,
52

iniciatyva kartu su mumis pareng daugelio milijon eur verts tyrim projekt, kurio tikslas yra imokti paveikti tam tikras smegen sritis, siekiant paalinti ekscesyvius serganij priklausomybs ligomis po reikius. i tyrim metu kaip metodas bus naudojama rezonansin tomografija, kuri leis pasiekti ir treniruoti smegenyse esanias poievio dalis, atsakingas u pri klausomybes. Pavyzdiui, tomografo ekrane tiriama sis stebi rodykl, kurios spalva ir dydis kinta. Rodykl rodo, kiek kraujo priplsta tuo metu j t smegen srit, kuri atsakinga u priklausomybes (esant priklausomy bei nuo nikotino - tai priekin salos sritis). Tiriamasis paraginamas sumainti rodykl mintimis arba sivaiz duojamais jausmais, f smegen struktr aktyvumo sumainimas veda pfie dirgikli poreikio tikrovje re dukavimo. Naudodamiesi atsakomuoju, rodykli gr tamuoju ryiu tiriamieji per kelias valandas imoksta valingai aktyvuoti arba deaktyvuoti t smegen dal. Kai jie valdo grtamojo ryio sistem, jiems patei kiami rkymo dirgikliai ir jie tuo pat metu turi deak tyvuoti savo salos srit. Taip isprendiamas siauras asociatyvus ryys tarp rkymo suklj ir geidiamo atlygio. Su ia magnetinio rezonanso tomografo biologi nio ryio sistema galima itreniruoti beveik kiekvie n smegen dal, taip pat ir giliai smegenyse esanias emocij ir motyvacijos sritis. is metodas itin patrau klus tuo, kad galima imokti paveikti ryius tarp dau-

gelio smegen dali, o juk elgsen visuomet veikia dau gelis srii. Pacientams su atminties sutrikimais dl Alzheimerio ligos tokios treniruots galt vien dien perkelti arba net sustabdyti degeneracinius procesus. Tad ar galime tiktis supratimo visuomens ir mokslo moni, kurie prot ir psichik vis dar laiko savaran kika pozityvia galia, galinia pakilti vir smegen fi zikos emum?

Fantom okis

Vien tik mums j k nors pavelgus, tam tikros sme gen sritys gerokai sukrunta: aktyvuojasi veidrodi niai neuronai. J uduotis - palengvinti mums mo kymsi taip, kad danai ir patys nusistebime.
t

Vera F. Birkenbihl t 9" aip js valgote spieius? Ar susukate juos aukte, ar tiesiai lktje, o gal visai nesusukate? Kaip ir kada to imokote? Atsakymas klausim veda prie vieno i stabiausi atradim smegen tyrim srityje. Pradkime nuo trij pavyzdi: mama nori, kad tryli kametis snus daniau pagelbt nam kyje. Ji kal ba savo vyr nuolat jai padti, kad berniukas turt tinkam pavyzd. Ar tai jai pavyks? Kitas atvejis: du eiameiai gauna dovan po pir mj savo dvirat. Pirmasis uoka ant jo ir jau netru kus vaiuoja, ttis tik prilaiko dvirat i ono, kol vai kas pats pajgia ilaikyti pusiausvyr. Kitam berniukui dar ilgas savaites reikia papildom ratuk. Kodl? Ar jums pastamas toks maitininko tipas, kuris nuo mokyklos laik nirtingai kaunasi su diktatori

55

kais mokytojais ir virininkais, o vien dien pats tam pa tokiu pat vienvaldiu virininku, su kuriuo kovsi? domiausia, kad jis - vienintelis, kuris to nepastebi. Vaikas kelet met mato, kaip tvai valgo spageius. Kai pagaliau imoksta laikyti rankoje akut, greitai i moksta juos valgyti - lygiai taip pat, kaip t daro tvai. Mat kai irdavo spageius valganius tvus, sme genyse aktyvuodavosi tam tikros spagei neuron" grups. Tikslus j pavadinimas - veidrodiniai neuro nai (jie atspindi visk, kas vyksta aplink). ie neuronai aktyvuojami, pirma, kai matome, kaip kiti, pavyzdiui, vynioja spageius, antra, kai patys darome t pat, ir treia, kai galvojame apie tai, kad kas nors galt val gyti spageius. Gal k tik pamatme mums t prime nant plakat, gal kas nors tik paminjo spageius, o ms spagei neuronai jau m veikti. Kad t suinojome, turime bti dkingi atsitikti niam vykiui, nutikusiam 1995 metais Italijoje, Giaco mo Rizzolatti ir Vittorio Gallese laboratorijoje Parmoj. Viskas prasidjo nuo bedioni: griebdamos rieut jos aktyvuoja tam tikrus neuronus, bet jie ybsi ir tada, kai bedion stebi bandym atliekant mokslinink, kuris paima rieut. Beje, visikai atsitiktinai buvo pa stebta, kad t akimirk rieuto griebimo neuronai" irgi ybteli. Netrukus tie ypatingi neuronai buvo ap tikti ir moni smegenyse. Veidrodiniai neuronai sudaro neurofiziologin ge riausio mokymosi metodo pagrind, jei kalbame apie
56

veiksmus. irint ir pamgdiojant jie padeda imok ti vis nauj dalyk. Veidrodiniai neuronai aktyvs ir tada, kai matome emocines moni reakcijas arba jaus mus. Tad iandien laikoma, kad jaunuoliai, kurie kilus konfliktui bemat paleidia darb kumius, net ne girdj apie daugel kit emocini bsen tarp ramios ir agresyvios, jeigu uaugo namuose, kuriuose skurdi emocin aplinka. Jie nesugeba i nuotraukos nustaty ti, ar mogus diaugiasi, ar ne, arba tai jiems pavyksta sunkiau negu kitiems. Su veidrodiniais ieuronais susij atradimai pateikia neurofiziologini rodym, kad mintys turi fiziologin, tai yra material, poveik d(tai buvo ilgai neigta). ie nauji duomenys paaikina ne vien tai, kodl gali vykti mentalins treniruots; jie padeda suprasti ir anksiau pateiktus pavyzdius. Pradkime nuo berniuko, kur mama norjo imo kyti daugiau dirbti nam kyje. Ar i strategija bus veiksminga, jeigu jis nuolat matys, kaip tvas luos to indus? Rutha Harris pasakoja apie reikin savo knygoje Ar aukljimas beprasmis? Ji atskleidia tai, k a vadinu udelsto veikimo bomba: mama i pradi nieko nepe i savo pavyzdio strategijos, nes brstant jaunuol labiau domina tai, k daro draugai ir kaimy n berniukai, o ne tvai. Bet kai jis sulauks tokio pat amiaus kaip ir jo indus luostantis tvas, taps labai svarbu, kok pavyzd jis anuomet mat. Kitaip sakant, veidrodinius neuronus galime suskirstyti tris katego
57

rijas. Viena vertus, jie gali imti veikti i karto arba ne trukus. Tada, kai norime imokti paprasto naujo veiks mo, kur lengviausia imokti irint, kartu j atliekant arba mgdiojant. Antra, veidrodiniai neuronai veikia ilg laik: ia tinka ir pavyzdys to eiameio, kuris jau dvejus metus ilgesingai nulydi akimis visus dviratininkus, nes taip trokta pats vaintis dviraiu. Didel dal savo veidro dini neuron jis parengia vainjimuisi dviraiu, dar pats jo neturdamas. Prie ios kategorijos priskirtini ir ms spagei neuronai", vaikystje palengvin mums mokymsi. Panaiai bna ir vliau, kai per ilg laik daug k nusiirime i meistro, guru ar globjo. Treia, veidrodini neuron padedami daug k imoks tame tarsi atsargai. Ms smegenys konkreias scenas isaugo ateiiai. Vienu atveju ilaikomi svarbs kurio nors gyvenimo etapo vykiai, kitais atvejais isaugoti veiksmai gali bti susiejami su konkreiomis aplinky bmis, pavyzdiui, atsissti virininko kd", tai tada udelsto veikimo bomba - veidrodiniai neuronai paleidia veikti tam tikrus elgesio modelius, nesvarbu, ar mums trisdeimt, ar penkiasdeimt met. Beje, tai paaikina ir vien reikin, kur aptiko Harvardo universiteto mokslininkai per ilgus metus trukusius tyrimus, tik anuomet negaljo paaikinti jo prieasi. 28 metus buvo stebimi absolventai ir kas pusmet jiems buvo pateikiami klausimai. Buvo gauta tokia ivada: mons vadovauja ir moko taip, kaip jiems
58

buvo vadovauta ir kaip jie buvo mokyti pirmaisiais metais. Udelstoji mokymo bomba tam tikra prasme utaisoma vaikystje, o tada met metus trunkantis didaktinis mokymas juo maiau vertas, kuo daugiau kalbama apie mokym (kaip ms pedagoginse mo kyklose). Tik nuoseklios treniruots, tai yra veiksmai, gali pakeisti tas udelsto veikimo bombas pasitelkus naujas patirtis ir panaudojant veidrodinius neuronus. Priminsiu apie jaunj maitinink, vis gyvenim kovojant su autoritetais - j kolegos, be kita ko, vertino dar ir u tai. Bet kaj. vien dien pats tampa j efu, be galo nustemba, nes per nakt jis bna persims paio mis blogiausiomis senojo pefo manieromis, prie ku rias anksiau kovojo. Tokio elgesio ilgai negalta paai kinti, bet veidrodiniai neuronai visk sudlioja vietas: t akimirk, kai naujasis efas sda didj efo krsl, sprogsta udelsto veikimo bomba ir aktyvuojami visi veidrodiniai neuronai, kurie atspindi efo elgsen. domu, kad asmuo pats nieko nepastebi. Jis lygiai taip pat save tebevertina nepaisydamas pasikeitim: manosi tebess maitininkas, bet niekas i aplinkini nesupranta, kaip galima taip nesuvokti realybs. Pana atvej matme amerikiei filmuose. mona sako vyrui: Jeigu kada nors tapsiu tokia kaip mano mama, nuauk mane! Vargas vyrukas netrukus turi susimstyti, ar nesigriebus autuvo. Jaunystje ji buvo i ties visikai nepanai savo motin, bet palengva udelsto veikimo veidrodins bombos ar bombiks
59

ima sproginti. Taip ji po truput darosi vis panaesn savo motin. Visi t mato: jos vyras, vaikai, tvas, kai mynai, tik ji pati ne. irjimas sukuria pirmuosius veidrodinius neuro nus. Berniukas, niekada nestebjs dviratinink ir ne sidomjs, kaip vaintis dviraiu, neturs veidrodini neuron pranaumo ir sunkiai imoks vaintis, o jei anksiau jam bt tek matyti kitus, bt daug len gviau t imoks. Taip bna ir kai mokykloje nurodo ma visiems vaikams tuo paiu metu ir tuo paiu tempu imokti t pat, nes to nori mokytojas, nesvarbu, kad vienas vaikas jau seniai pasirengs, o kitas - daniau siai i eim, kuri emas isilavinimo lygis - tokiems veiksmams atlikti neturi veidrodini neuron, nes na mie niekas jam to nerod. Psichoanalitikas Joachimas Baueris knygoje apie veidrodinius neuronus (Kodl a jauiu t pat, k ir tu) daro ivad, kad mokymasis nevyksta neaktyvavus veidrodini neuron. Tik pagalvokime, kad tkstant meius mokms elgsenos bd vis pirma stebdami, kol pradjome atlikti veiksmus kartu su kitais, o ga liausiai ir patys vieni.

Ms smons avantira

Ar meditacija tikrai duoda naudos? Jeigu taip, tai ar meditacija mums naudinga? Nuo tada, kai suti kau budist Matthieu Riard, esu tikras: afektus ir gerus jausmus galime imokti valdyti, tiesa, u tai sumokame tam tikr kain. ^ Wolfas Singeris

s smegenys pjktenka j pasaul jau turdamos daugyb ini. ios smegen architektros nu lemtos inios, sukauptos per evoliucij, vis gyvenim pildomos ir naudojamos suvokiant pasaul. Tad iuo poiriu suvokimas yra suformuluot hipotezi pa tvirtinimas. Tolimj Ryt kultros laiko meditacij itin tinkamu bdu, norint geriau suvokti save ir ap linkin pasaul. Ilgai kalbjausi apie tai su savo kolega, molekulins biologijos specialistu Matthieu Riardu, kuris jau trisdeimt met medituoja kaip budistas. Tai buvo nuostabus skirting ini pasauli susitikimas. Pretekst ms pokalbiui dav Viskonsino univer siteto mokslininko Richardo Davidsono tyrimai - jis analizavo medituojani vienuoli smegen sroves ir
61

nustat, kad pasiekus bsen, kuri medituojantieji nusako kaip nuvitus prot arba stipr empatijos jaus m, ms atrast gama osciliacij amplituds bna di diausios. Tai periodikas smegen ievs aktyvumas nuo 40 iki 80 herc - j aptikome tirdami aplinkos po veik smegen vystymuisi. Nustatme, kad smegenys sukuria didelio danio svyravimus, kai jutiminius dir giklius apdoroja itin dmesingai. Spjame, kad i osciliuojani nervini lsteli ak tyvumo sinchronizavimas galt isprsti ssaj pro blem: daugyb paskir operacij smegenyse savaime susijungia, tad, nors galvoje ir nediriguoja joks dirigen tas, manomas koherentikas suvokimas ir koherentiki sprendimai. Paryiuje buvo surengta konferencija, skirta Fran cisco Varelos atminimui. Sis mokslininkas kartu su Da lai Lama inicijavo dialog tarp Ryt ir Vakar; buvo ti riama, koks Vakar mokslo santykis su dvasingumu. I klaus praneim supratome, kad sinchronikos gama osciliacijos yra ne artefaktai ir kad meditacija yra ypa aktyvi bsena. Tai visai kas kita negu atsipalaidavimas. Po ios konferencijos Vaingtone dalyvavau susiti kime su vienuoliu, kuris vadovauja krikionikam vie nuolynui Kalifornijoje. I jo praneimo supratau, kad skirtingos dvasins praktikos yra labai panaios. Gama osciliacij susietus procesus, vykstanius smegenyse, galima palyginti su sakini konstravimu. Raids virsta skiemenimis, skiemenys - odiais, o ie grupuojami

i sakinius. Sakykime, kad grup nervini lsteli yra kaip skiemuo, ir norint gauti od akiniai reikia tas gru pes taisyklingai sujungti. O paskui dar reikia sakinio, kad tie akiniai guli, tarkim, ant juodos rankins. Tam reikia ssjos funkcij, sintakss operacij, kurios greitai ir lanksiai galt sujungti vienas su kitomis bet kurias neuron grupes. T manoma padaryti nau dojant sinchronizacij. Todl didij smegen iev dirba milisekundi greiiu stebtinai tiksliai. Neuronai, kurie koduoti tam paiam objektui, sinchronikai perduoda ikrovas to liau. Kitiems neuronams perteikiama vienareikm inia, kad ir jiems reikia sitraukti, mat sinchronikas aktyvumas itin stipriai veikia mitralines lsteles. Vi sos kitos smegen lstels suvokia, kad imtas arba tkstantis neuron, kurie vienu metu isikrauna, at lieka bendr veiksm. Bet kodl vyksta osciliacijos? Todl, kad lengviau sinchronizuoti osciliuojanius, o ne stochastinius pro cesus. Oland fizikas Christiaanas Huygensas, steb damas laikrod su vytuokle, nustat, kad greta kaban tys laikrodiai po tam tikro laiko ima vytuoti sinchro nikai. Laikrodiai susieja vytuokli judesius vibraci jomis, perduodamomis per sien. Taip viskas vyksta ir su nervinmis lstelmis. Neuronai, kurie tarpusavyje susij, link banguoti sinchronikai. Mokymuisi tai irgi labai svarbu. Neuronai, kurie skirti susijusioms inioms, sujungiami ansamblius.
63

Jeigu jie ilgliau banguoja sinchronikai, sustiprja si napsiniai ryiai. Taip padidja tikimyb, kad kit kart btent tie patys neuronai banguos drauge. Tai asocia tyvaus mokymosi pagrindas. Tiek mokymosi procesui, tiek meditatyvi bsen vertinimui svarbu tai, kad sinchronizacija dalyvauja ir valdant dmes. Kai dmesys atkreipiamas regim objekt, vizualieji smegen arealai ima skleisti sin chronikas bangas. Tokiu bdu informacija greitai su vokiama ir apdorojama. Tai pasakytina ir apie ssajas tarp kit smegen are al. Kai matome objekt, kuris skleidia garsus, ir tuo pat metu j lieiame, signalai, apdorojami auditorins sistemos, turi bti susiejami su taktilins ir vizualio sios sistemos signalais, kad galtume juos koherentikai suvokti. Tuo pat metu sinchronizuojamos atitin kamos aktyvavimo schemos. Taigi reprezentacija nra sutelkta kurioje nors smegen vietoje, o veikia kaip iskaidyta aktyvumo bsena - aktyvumo debesis, ku riam bdingas sinchronikumas. ie duomenys leidia manyti, kad smegenyse vykstanius procesus medituo jantieji fiksuoja itin dmesingai, aktyvuoja sukaupt informacij ir stebi j vidine akimi". Atlikome kelet tyrim su neuroniniais smonin gos informacijos koreliatais, j rezultatai sietini su me ditacij praktikomis. Tiriami asmenys turjo atpainti paraytus odius, trumpam parodomus ekrane. Kon trastas buvo nustatytas taip, kad tiriamieji tik kartais

pamatydavo tuos odius. Po keli sekundi jiems ir vl bdavo rodomi odiai ir klausiama, ar ia tie pa tys. Jeigu odius jie jau anksiau bdavo mat, tuoj pat paspausdavo reikiam mygtuk. Tais atvejais, jeigu t odi nebdavo mat, j prayta atspti. Paaik jo, kad net ir tada, kai smoningai jie nieko nebdavo mat, smegenys vis tiek atpaindavo dirgikl ir j deko duodavo. Kai odiai sutapdavo, reakcijos laikas bda vo trumpesnis. Vadinasi, kakur smegenyse bdavo atpastama raidi sekos reikm, nors mogus to ir nesismo nindavo. Matme, ffad tie dirgikliai, kuriuos i tikrj bdavo smoningai reaguojama, esant ankstyvajai ko davimo fazei, madaug po 150 milisekundi, sukelda vo stipri osciliacini aktyvumo schem sinchroniza cij. Susidarydavo platus sinchronikai banguojani neuron grupi tinklas, apimantis daugyb centrini smegen srii. Jeigu odiai nebdavo smoningai apdorojami, osciliacijos likdavo vietins ir nesusijung davo. Taigi smons prielaida reikt laikyti neuron tin kl didiosiose smegenyse dinamikum, pasireikian t ypatingu koherentikumu. Atrodo, kad medituo jantieji, sutelk dmes vidinius procesus, tikslingai sukelia toki bsen, tarsi smons platform laikyt parengt informacijai priimti. Kartu jie stengiasi ap saugoti i erdv nuo konkretaus, vis pirma, konflik tiko turinio.
65

Spekuliatyviai aikiniau, kad tai susij su neuro nini sprendim koreliatu. Smegenys nuolat apdoroja informacij ir kartu ieko sprendim. Bet skaiiavimo procesus jos turi atskirti nuo rezultat, ir tik tada, kai neuron tinklai jau bna rad sprendimus, gali bti mokomasi, ir sistema gali keistis. Niekas kol kas nei no, kokia yra neuronin i sprendim signatra. Visai tiktina hipotez: sprendimai pasiymi tuo, kad gana daug neuron pakankamai nutolusiuose regionuose bna gantinai ilgai sinchronikai aktyvs. Sprendimus rasti gerai, nes vos tik radus sprendi m pasiuniamas signalas atlygio sistemoms, kurios sukuria jausm Eureka!" tariu, kad centrins nerv sistemos bkl, kuri sukelia medituojantieji, atitin ka bsen, kai randamas sprendimas. O is jausmas geras. Tuo pat metu informacija, pasiekianti smon, suvokiama kaip tinkama. Viskas tarpusavyje dera, viepatauja harmonija. Galbt medituojant pavyks ta itaip aktyvuoti atlygio centrus ir pajusti vidin darn. Kiekvienas suaugs mogus geba atlikti toki s mons treniruot. Lygiai taip pat, kaip imokstama motorini gebjim, vidin bsen irgi galima valingai valdyti ir stabilizuoti treniruoi metu. Taiau reikia turti vadov, gebti save smarkiai kontroliuoti ir bti disciplinuotam, mat btina valingai kontroliuoti sme gen viduje vykstanius procesus ir sutelkti juos vis dmes. Vaikai to dar nesugeba.
66

Valios pastangomis atsiriboj nuo pasaulio, medi tuojantieji siekia itirti vidin savo pasaul, be to, pa daryti save geresniu mogumi. Mes dmes paprastai kreipiame ior, kad gautume nauj ini. Stengia ms analitikai perprasti pasaul. Tuo ir skiriams no medituojanij. Bet proto treniruots ne tik skatina smegen ak tyvum atliekant pratimus, o ir visam laikui pakei ia kai kurias smegen funkcijas. Meditacij patirties sukaupusiems monms bdingi trumpesni tarpsniai tarp sutelkto dmesio fazi. Jie daug greiiau geba sutelkti dmes dienas po kito einanius dirgiklius. Mums senstant, dmesys^, vis ilgesniam laikui nu krypsta. Prireikia vis^daugiau laiko perkelti dmes kit dirgikl. Medituojantieji geba atsilaikyti prie to ki senatvs apraik. Septyniasdeimtmeio, kuris usiima meditacija, tarpsniai tarp sutelkto dmesio fazi gali bti tokie pat trumpi kaip ir trisdeimtme io. Be to, buvo nustatyta, kad tose smegen srityse, kurios skirtos dmesiui valdyti (r. p. 40), padaugja pilkosios mediagos. Treniruojantis pakinta smegen jungtys. Ir dar: atsiranda gebjimas geriau atpainti emoci jas. Kai kas nors bando apgauti mus ir nutaiso atitin kam veido iraik, kad atrodyt malonus, o i tikr j yra supyks, visuomet atsiranda mikroekspresij. Trump akimirksn mimika iduoda pykt. Tada pas mon mums signalizuoja, kad kakas ne taip. mons,
67

sukaup didel meditacij patirt, itas itin trumpai trunkanias ekspresijas pastebi daug geriau. Juos sun kiau apgauti. Dar neaiku, ar mikroekspresijas jie ge riau fiksuoja todl, kad j dmesys tenukrypsta daug trumpesniam laikui, ar dl to, kad bna ypa gerai ila vin emocij kontrol. Abi kultros - tiek Ryt, tiek Vakar - pltojosi viena kit papildydamas. Veikiausiai dl mums b dingo ekstravertikumo per maai puoseljame savo vidin pasaul. Bet lieka neatsakytas klausimas, ar konfliktus galima isprsti vien leidiant jiems rastis ir vl nuslopti, stengiantis ilaisvinti savo smons platform nuo neigiam afekt, kai smegenys dl to pereina bkl, atitinkani sprendim. Neginyti na, kad svarbu stengtis painti vidin savo pasaul, imokti geriau kontroliuoti savo afektus, ilavinti ir puoselti gerus jausmus, pavyzdiui, empatij. Ver tingas ir patyrimas, kad tokius gebjimus galima ila vinti. Meditacijos praktika yra itin veiksmingas prie nuodis prie pasidavim svetimai valiai, ekstraversij ir sumait.

/ z / / /

/
/ / / / / / y /

/ /

'

----------

ios figros susaistytos viena su kita kaip ms smegen nerv tinklas. Kiek atskir trikam pi slypi ioje figroje? Naudingas patarimas: suskaiia v iki 20, nesustokite. ia tikrai daugiau nei 3 0 trikampi.

Ir aklieji sapnuoja graius sapnus

Vienu sykiu ms smegenys gali bti priverstos persitvarkyti. Daniausiai joms tai pavyksta be di deli trikdi. Vaizdiniai konstruojami kitaip, o kal bos praradimas kompensuojamas. Taiau vis dlto visur gali laukti netiktum. Ernstas Poppelis

kla ponia, kuriai prie daugel met buvo paalintos abi akys, paklausta patvirtino, kad dar regi sapnus. K gi ji sapnuoja? Daniausiai tai, k neseniai igyveno. Bet juk ji nieko nemato? Jos manymu, tai, kas j pasie kia per kitas jusles, sapnuose pavirsta vaizdiniais. K ji girdjo ar uiuop, tampa matoma - tiesa, tik sapne. Nors ji jau daugel met nieko nebemato, vaizdini pa saulis jai neusivr. Tai reikia, kad atskiros sistemos ms smegenyse glaudiai susipynusios, juk antraip i to, kas girdta ar uiuopta, negalt rastis vaizd. Igyvenimai iliustruoja, kas apie daugybs nervini lsteli ssajas inoma i smegen sandaros. Neuroni ni sistem savitarpio priklausomyb lemia, kad sutri
70

kus j veiklai vienur, tai gali turi turti atgarsi kitur. O kadangi ms smegen ssajos tokios komplek sikos, negalima tiksliai numatyti, koki sutrikim rasis, jeigu, tarkime, po insulto nebeveiks viena kuri struktra. I ia, savo ruotu, kyla ypatingi udaviniai gydant ligonius - btina matyti kiekvieno paciento unikalum. Taiau ar tokie sutrikimai leidia netiktai pavelgti ir j ms smegen veikl? Pirmoji valga: evoliucija ukodavo mumyse, kad savaime suprantama matyti, kai esame atsimerk, ju dti, kai to norim#, ar kalbti, kai norime k nors pasa kyti. Gamtos dovana, kad galime daryti t be pastang, tokia savaime suprantam, kad j vertiname tik pra rad. Paeidus smegenis netenkama ne tik tam tikr funkcij, bet ir galimybs atlikti jas be pastang. ia reikt papasakoti apie ypating atvej: prie trisdeimt met sykiu su kolegomis paskelbiau pacien to H. H. stebjimo uraus - jais, mano iniomis, pir m syk buvo pademonstruota, kad sistemingos treni ruots leidia pagerinti regjim, kai is paeistas po sunkaus insulto. Kartais insultas paeidia abi smege n puses. Tuomet pacientas aklas abiejose regos lauko pusse, taiau pasitaiko, kad neuronins vilgsnio li nijos aklumas nepalieia. Tuomet regjimas tunelinis. Regos laukas ne didesnis, nei itiestos rankos nuotoliu esanio delno skersmuo. Pirm kart imatavs akiplot, kuris buvo liks pa cientui, nusprendiau regos tunel praplsti. Intensy

viais pratimais t padaryti pavyko: taigi terapija buvo skminga. Po kurio laiko pacient ileido i ligonins. Gerokai nustebau, kad po keli mnesi jo akiplotis gerokai susiaurjo. Mginau tais paiais pratimais vl j praplsti, taiau pirmosios skms pakartoti nepa vyko; antruoju mginimu akiplot praplsti pavyko tik neymiai. Ko moko is atvejis? Turbt manoma pagerinti po insulto sutrikusias funkcijas, jei intensyviai treniruojamasi. Reikia, kad pats pacientas bt aktyvus, taigi, kad turt pakankamai motyvacijos gerinti tas funk cijas. Bet jeigu pagerjusia funkcija aktyviai nesinau dojama, ji vl prarandama. Kai pacientas buvo nebe ligoninje, kur j kasdien kiti motyvavo pasitelkti savo regjim, atgautoji funkcija vl inyko. Dar viena val ga: kuo didesnis intervalas tarp smegen paeidimo ir reabilitacijos pradios, tuo menkesn galimyb atkurti funkcij: tad terapij pradti reikia kuo greiiau po in sulto ar smegen traumos. Greta i teigiam dalyk supratau ir tai, kad tikrai nereikjo mginti plsti regos lauko. Smegenys buvo paeistos per stipriai, tad pasiekti tokio regos rezulta to, kuris bt buvs naudingas kasdieniame gyvenime, vis vien nebt pavyk. Tokiais pratimais buvo tik a dinamos viltys, kurios niekad nebt isipildiusios. Svarbiausia yra vertinti dar turimus paciento re sursus - tik tada galima usibrti funkcijos atkrimo tikslus. Dirbant su pacientu H. H. tai padaryta nebuvo;

vietoj regos atitaisymo bt buv prasmingiau pagal voti apie regos kompensavim techninmis priemon mis, kad pacientas galt geriau orientuotis aplinkoje. Taiau vertinti likusias paciento galimybes tikrai nra paprastas udavinys. Ar verta stengtis pasiekti kiek galima daugiau, kai pacientas tuo tarpu pasieks savo galimybi ribas, o gal veriau n nesiartinti prie j ir itaip palaikyti paciento motyvacij ivengiant frus tracijos? ia ir yra branduolys problematikos, kuri pranoks ta smegen plastikum. Neuron tinklo paeidimas pakeiia vis informacijos apdorojimo struktr sme genyse, mat vairios sritystruktrikai susipynusios, tad palieiamas ir asmenybs vientisumas, netgi socia lin aplinka; po patirto insulto per pirmuosius metus iyra beveik pus santuok. Nepakanka pagerinti in formacijos apdorojimo vienoje paeistoje srityje. Tikra sis klausimas toks: kaip sukurti atsvar, kai neuroni niai procesai ikrypsta i vi? K daryti su netiktais pastebjimais? Kaip apsaugoti asmens tapatum? tai dar vienas atvejis: po sutrikimo deinje sme gen pusje pacientas B. M. nebegali orientuotis. Tarsi bt dings galvoje laikytas emlapis, leids jam su sigaudyti pasaulyje. Tai, kas atrodo savaime supranta ma - sivaizduoti keli, kuriuo pasieksi tiksl - tampa nebemanoma. Klausiu paciento, ar jis tebeturi regi mj atmint - ar gali matyti praeities vaizdinius. Pa cientas atsako teigiamai. Epizodin atmintis, kurioje

saugomi praeities vaizdai, nepaeista. Tad belieka pa klausti lemiamo klausimo: Ar atmintyje galite sivaiz duoti, kaip namie nueinate iki kokios nors konkreios vietos?" Pacientas pats savs ito dar nebuvo klauss. Nustebs jis konstatuoja, kad dar gali. Jis gali rasti pra eityje tai, kas dabartyje nebemanoma. I tokio visai paprasto klausimo kyla hipotez, kad gal dingo ne pats smegenyse laikytas emlapis, gal tik nebemanoma pasiekti navigacijos sistemos. Tad gerinant orientavi msi aplinkoje reikia pradti ne nuo emlapio, o nuo to, kaip j rasti. vairias smegen sritis siejanios gijos nukertamos ities danai, o daugelis sutrikim yra strategikai svarbi srii atkirtimo rezultatas. Nedideli sutriki mai tinkle gali turti netikt padarini, juk subyra visa vienos su kita suderint funkcij struktra. Dl nedidelio paeidimo pacientas gali nebesugebti atlik ti visai paprastos uduoties - pavyzdiui, skaiiuoti sekunds taktu: kai kurie skaiiuoja dvigubai greiiau, kiti dvigubai liau. Tas naujas skaiiavimo ritmas do mus tuo, kad parodo, kaip smegenyse sitvirtins skai iavimas. Mes mokoms i pacient. Kad neuroniniai procesai yra patiriam dalyk ir veiksm vientisumo pagrindas, labai gerai iliustruo ja epizodin atmintis. Kiekvienas gali leistis kelion laike - sivaizduoti, kas vyko neseniai arba vaikystje. ia atrandame ir tai, kas susij su ms tapatybe: pra eities vaizdiniuose mogus ikyla kaip veikiantysis as-

muo, tarsi pats save velgt. Mes tampame tarsi savo pai antrininkais. Fizikos poiriu tai nemanoma: juk vaizde, kur matau ir kuris siria mano atmint, mans paties nra. Taigi, vaizdas apdorojamas - mo gus tarsi terpiamas" atminties vaizdinius. Umegz damas ry su savo paties vaizdiniu a patvirtinu savo tapatyb. Todl atminties praradimas ir tampa didiule-katas trofa - prarandama ioji tapatyb. tai kodl prasmin ga stengtis ilaikyti t tapatyb asmeniniais prisiminimais, ia nemenkai padeda ir technins priemons. Esame tas, kas esame, nes galime bti savs pai an trininkai. Tad vien neuroiflns atminties treniruoi terapijai neutenka. % Stebdami pacientus matome, kad labiausiai akis krinta visai ne tai, dl ko reikt taikyti neuronines treniruotes. tai dar vienas pavyzdys: dl paeidim kairiojoje smegen pusje kartais prarandama kalbos kompetencija, ir pacientas nebesugeba be pastang su prasti, kas sakoma. Ar tokiu atveju prasminga taikyti vien kalbos terapij? Yra ir dar vienas poiris: kalba yra procesas laike, o smegen paeidimas visada rei kia, kad sultja ir neuroninis informacijos apdoroji mas. Perasi hipotez, kad su kalba susijusi sunkum kyla, nes sultja smegen veikla - tai, k girdime, taip veikianioms smegenims jau yra per greita. Norint pa gerinti kalbos supratim, reikt greitinti ir informa cijos apdorojim smegenyse - kai kur tai jau daroma.

Tad ne visuomet neuronins terapijos tikslas turi bti aikumas ar kuri viena funkcija. Ypatinga neuro n plastikumo ir i to atsirandani galimybi svarba tampa itin ryki, kai dar esantys gebjimai smonin gai nebepasitelkiami: kai smegenys paeistos ir turime reikal tik su implikuotomis, esamomis, bet tik numa nomomis, iniomis. Prie kur laik su kolegomis at radome reikin, kuris tapo inomas kaip aklojo ma tymas". Nustojus veikti vizualiosioms smegen sritims pacientai yra visikai akli srityse, susietose su regos lauku - bent jau tokia nuomon vyravo. Taiau mes sugebjome pademonstruoti, kad jie vis dlto apdoroja vaizdin informacij, nors to ir nesismonina. Sme genys ino daugiau, nei disponuoja smon. Pacien tai mato, bet to neino. Tad svarbu ms smegenyse atrasti dar neinom dalyk ir pasitelkti juos ne vien atskiriems pacientams - tai leidia ir naujai pavelgti ms smegen veikl.

Pratimas susikaupimui ir reakcijai gerinti. Neleiskite, kad dmes blakyt simboliai ir akimis raskite raides abcls tvarka. Dar viena alternatyva: kuo greiiau sujunkite abcls raides nuo Z iki A.

mogaus smegenyse intelekto centro nra

Ar gali genai ukirsti keli intensyvios smegen manktos poveikiui? klausim elgsenos gene tikos srities amerikiei mokslininkas Robertas Plominas atsako neigiamai. Jis - vienas i pirmj, siekusi isiaikinti genetin intelekto kod. Joachimo Mllerio-Jungo pokalbis su Robertu Plominu

Js ne vien deimtmet paskyrte mogaus paveldt in telekto altini paiekoms. mogaus genomas jau seniai atskleistas. Ar pavyko jums aptikti intelekto ir gebjimo mokytis genus? Js klausiate apie labai kompleksin poym. Pradioje dert apsistoti prie keleto paprastesni klausim. Yra inomos 282 monogenetins ligos, lemianios raidos sutrikimus arba tik iek tiek ltesn protin vystymsi. ias ligas sukelia vieno geno defektas. Sutrikimai pa prastai bna susij su ribotu intelektu. Tokiais atvejais gen defektai slygoja tai, kad smegenys dirba ne taip
78

efektyviai, kaip galt. Monogenetines ligas suprasti nra sudtinga; inome, kad jos yra paveldimos. O kie kybin genetika, kuri tiria kompleksinius poymius, privalo vienu metu atsivelgti daugyb gen. Jos ita k dert iekoti dar devynioliktojo amiaus pradio je, kada ivedant gyvn veisles pagrindinis dmesys buvo skiriamas tam tikriems j poymiams. Pavyz diui, mons inojo, kad pieningumas yra paveldimas, savaime suprantama, visikai nieko nenutuokdami apie genus. Ar iandien apie smgen procesus inome daugiau?

r
Bent jau inome, kac daugum plaiai paplitusi lig, taip pat ir su protiniu atsilikimu susijusi negalavim, lygiai kaip ir intelekt, veikia daugyb gen. Veikia, taiau nereguliuoja, ir i genetikos taka yra akivaizdi. Vis dlto nra n vieno rodymo, kad egzistuoja atskiri dominantiniai intelekto genai. Greiiausiai intelektas yra veikiamas imt gen. Tai reikia, kad identifikuoti iuos genus nepaprastai sunku. Panekkime apie ivadas. Js kalbate apie paveldimum, ir is rodiklis nra neginytinas, nes daugeliui moni jis tarytum nustato kvot, kuria genai riboja ms vystymosi galimybes, o kartu ir ms intelektines laisves. Ilg laik paveldimumui buvo skiriama nuo 30 iki 80 procent. Ar ie skaiiai galioja ir iandien?

Veikiausiai apie 50 procent moni intelekto skirtu m lemia genai. Tad 50 procent intelekto nra pavel dima. Nauja yra tai, kad genetikos veiksnys per gyveni m kinta ir metams bgant gyja vis didesn reikm. Reikia pripainti, i mintis nra prasta. Nuojauta lyg ir sakyt, kad i pradi svarbesnis vaidmuo turt tekti genams, o vliau, gyvenime nuolatos gyjant nau jos patirties, vis svarbesns turt tapti aplinkos taka, patirtos nelaims, ligos ir kt. Taiau i ties yra btent prieingai: gen taka kdikiams sudaro 20 procent, jaunuoliams ji iauga iki 40 procent, o vidutinio ir vy resnio amiaus monms sudaro 60 procent. Atme tus senatvs silpnaprotyst ir Alzheimerio lig, senyvo amiaus moni intelekt 80 procent lemia genai. Sa vaime suprantama, tai yra statistins reikms, indi viduals atskir moni duomenys gali nuo j skirtis. Vadinasi, senatvje tarsi grtame prie genetini akn arba protas ima pats save riboti? Ar is reikinys turi biolo gines prieastis? Prieastys mums nra inomos. Taiau tai reikia, kad jeigu mums pavykt aptikti visus intelektui svarbius genus, vaikystje jie neturt didels reikms; ir prie ingai - remiantis gen deriniais galima bt tiksliau nuspti suaugusij intelektin pajgum. Ms sme genims yra gimta tai, k a pavadiniau tiktinais po linkiais. Jie gali mus pakreipti viena ar kita linkme. Tai

priklauso nuo daugybs iorini veiksni. Gyvenimui bgant ie nedideli skirtumai nuolatos vis stiprja ir kryptis tampa vis aikesn. Taigi, visgi galima bt kalbti apie tam tikr uprograma vim? Kiek erdvs is uprogramavimas palieka intelekti niams nuotykiams, nauj gebjim vystymui? Intelektas nra ukoduotas genetinje mediagoje, tai yra DNR. Ukoduota yra motyvacija. Todl sakome, kad paveldimas veikiau apetitas, nei gebjimai. Tai rodo ypa matematikai gabi vaik pavyzdys. ie vai kai msto matematikos kba, jiems tiesiog smagu t daryti. Jie pasakoja ^/ieni kitiems matematinius juo kelius, bendrauja su kitais matematika besidominiais vaikais. Kas t lemia: genai ar aplinka? Sakyiau, stipri gen taka. Taiau tai, kas padaro vaikus tokius, kokie jie yra, lemia ne genai, o gen ir aplinkos tarpusavio sveika. ioji sveika skatina vaikus vis labiau domtis matematika. Jie tiesiog turi tam apetit. Medicinikai tai vadintsi predispozicija, gimtu polinkiu, ar taip? Net ir i svoka man atrodo pernelyg grieta. Polinkiai nra tarsi genetiniai algoritmai, kokiu nors bdu deter minuoti smegenyse. Juos netgi labai paprasta nutrauk ti. Monogenetini lig, kaip antai Hantingtono cho-

rjos prieastys aikiai gldi smegenyse, ko negalima pasakyti apie polinkius. Ar tai reikia, kad galime daugiau dmesio skirti klausimui, kuo ir kaip intensyviai uimti savo smegenis? Aiku, kad genomas pats savaime neveikia. Tam jis turi patekti, kaip mes sakome, evoliuciniu poiriu dera m aplink. Jeigu pai protingiausi tv vaik au ginsime tamsiame kambarlyje, jo kognityvioji raida, savaime aiku, dl to nukents. Intelekto skirtumus galime imatuoti ir paaikinti genetikos prieastimis. Taiau tai nieko nepasako apie tai, kas galt bti, tai yra kaip kiekvienas i ties inaudos savj potencial. Jeigu vaikas turi didelio gio genus, tai anaiptol nerei kia, kad jis btinai uaugs didelis. Tam gali sutrukdyti ligos ir prasta mityba. Taigi genai neukerta kelio smegen manktos skmei? Prieingai, mes visuomet turtume imginti k nors, kas yra u ms prastos aplinkos rib, pamatyti ir pa tirti dalykus, su kuriais anksiau neteko susidurti. Pri valome keisti aplinkybes. Jeigu visi t daryt, ar evoliuciniu poiriu tai nelemt ne ivengiamo kolektyvinio intelekto tobuljimo?

Jau esame patyr, kad intelektas, kuris buvo matuoja mas intelekto koeficiento (IQ) testais, i kartos kart augo, ypa iki praeito amiaus deimtojo deimtmeio. augim - po tris intelekto koeficiento balus per de imtmet - vis pirma, matyt, reikt aikinti t tes tuojamj rezultatais, kuri IQ buvo emiau kaip im tas. Tik ar is reikinys yra kintanios, kompleksins aplinkos idava, neinome. Vieni mano, kad tai susij su geresne mityba, kiti - kad su geresniu isilavinimu ir informacijos priemoni naudojimu. Vis dlto esame beveik tikri, kad uo metu is augimas yra sustojs. Tai yra statistika, taiau koliajos nauda tiems, kurie imsis smegen manktos irors spartinti savo gebjim raid? ! Jiems tai, be jokios abejons, bus naudinga. Antra vertus, visuomet galima uduoti sau klausim, kam reikia lavin ti tokius gebjimus. Bt klaidinga teigti, kad atlikdami pakankam neprast pratim kiek galsime ijungti" savo genus. Pateiksiu pavyzd: ms svoris yra 70 procen t paveldtas. Kaip tai gali bti? - klausia mons. - Juk laikydamiesi dietos netenkame svorio!" Tai yra tiesa ir parodo, kas yra manoma. Vis dlto svoris yra paveldimas. Dauguma svorio skirtum slypi genuose, o ne mityboje. Jeigu, bdamas trisdeimties, mogus pradjo intensyviai lavinti atmint ir smegenis, kas jo smegenyse vyks vles niais metais?
83

Individuals skirtumai neinyks. Geras pavyzdys yra muzika. Jeigu lavinsite imt vaik, tai i j atsiras gal du, kurie, atlikdami tas paias uduotis kaip ir visi, taps vaigdmis; o i kit ios uduotys pareikalaus milinik pastang. Pastarieji vaikai ne tik nenors mokytis groti, jie galbt net neks ios veiklos, nes ji jiems prasiau seksis. Realiame gyvenime mes visuo met esame link daryti tai, kas mums gerai sekasi. Pats faktas, kad smegen mankta i principo gali bti efek tyvi, nereikia, jog bus pasiektas pageidaujamas rezul tatas. Daugelis proto manktos specialist tvirtina, kad ankstyvuoju gyvenimo etapu investavus deimt tkstani valand tam tikro gebjimo lavinim, tar kim, achmatus ar muzik, to visikai pakanka, kad ioje srityje galima bt pasiekti labai ger rezultat. Taiau visuomet dert prisiminti, jog daugumai vaik tos deimt tkstani j gyvenimo valand yra nepa kartojamos. Ar intelekto skirtumai atsispindi nuskaitytuose smegen vaizduose? ia susiduriame su iuolaikini smegen tyrim pro blema: tiriant smegenis vis dar danai linkstama ms tyti moduli principu. Bet dauguma gen yra aktyvuojami ne viename smegen regione, o visose smegen zonose. Atminties genai kartu yra ir odinio komunikavimo kompetencijos arba erdvinio mstymo genai.
84

Manome, kad intelektas, lygiai kaip ir gen ekspresija, yra pasiskirsts po visas smegenis. Nra vieno intelek to centro. Ar toli js pasistmjote savo tyrimuose, kuriais siekiate isiaikinti, kokie genai veikia smegenis? iuo metu, naudodamiesi gen mikroschemoinis ir biocheminiais testais, tiriame itin protingus ir proto negali tuririius mones, siekdami isiaikinti, kokie genai ir kada aktyvuojami smegenyse. Kokiu bdu gaunate i informacij? Juk negalite jos paim ti tiesiai i mogaus smgen? Naudojams netiesioginiais signalais, mediagomis, kurios lieka kraujyje kaip gen veiklos pdsakas ir ku rias galima imatuoti. mons perskaito tekst, o mes palyginame gen ekspresij prie skaitym ir po jo. Ar manote, kad taip pavyks isiaikinti daugybs atskir gen poveik? Kol kas to dar neinome. Ypa veria susimstyti paty rimas, gytas nagrinjant vieno geno slygotus defek tus, kaip antai fenilketonurij. Mums greitai pavyko nustatyti, k daro esminis genas, turime eksperimen tinius peli modelius. Taiau ligi iol neinome, kaip

is genas keiia smegenis ir lemia protinio vystymosi sultjim. Nepaisydamas to, kaskart, atrads nauj gen, diaugiuosi. Neseniai aprame eis kandidatus intelekt veikianius genus. Genai - svarbi organizmo dalis. Juk neatsitiktinai vaikai visame pasaulyje pra deda lankyti mokykl sulauk penkeri eeri met. Matyt, tuo metu smegenyse vyksta molekulinio lygio pokyiai. Mane domina klausimas, kokie yra i poky i ypatumai, kuo individai skiriasi vienas nuo kito ir, inoma, koks vaidmuo tenka aplinkai. Visikai aiku, kad aplinka mums danai nra primetama priverstinai. Mes patys aktyviai iekome dirgikli ir kontakt, pa tys susikuriame savo aplink. Atrad kelet intelekt veikiani gen, galsime kur kas detaliau panagrinti i gen ir aplinkos tarpusavio sveik.

Atsikratykite i laik poirio 1 mokymsi!

Kalbos apie smegen veiklos dsningumais pa grst mokymsi" priskirtinos prie niekaip nesens tani mit apiejieurologij. Tai puikus pavyzdys, kaip danai viefi tik nuorodos j smegen tyrimus pakanka tvirto fakto iliu^jai sukurti. |
t

Nicole Becker

abar apie smegen veiklos dsningumais pagrst mokymsi" kalba visi. Mokytojai tikisi i smege n tyrim nauj impuls pamok vedimo metodikai, tvai susirpin ieko informacijos apie smegen vys tymosi jautrius etapus", kad tik nepraleist tinkamo momento suteikti savo vaikams tam tikr mokymosi patirt. Net su pedagogika niekaip nesusij ms ami ninkai kartais susiduria su poiriu, kad jie es kur kas geriau inaudot savo smegenis, o kartu ir savo tik ruosius pajgumus", jeigu mokydamiesi paisyt smege\ n veiklos dsningum. Knygynus utvind patariamoji literatra apie sme gen veiklos dsningumais pagrst mokymsi. Prisi

87

dengus (neurologijos) mokslu, pateikiami pratimai ir patarimai, neva ne tik galinsiantys smegenis optima liai vystytis, bet ir padsiantys veikti tokias problemas, kaip skaitymo ir raymo arba dmesio sutelkimo sutri kimai. Tiek pateiktosios rekomendacijos, tiek j aikini mai priskirtini prie jau seniai egzistuojanios mit apie neurologij karalysts, kuri dl nuolatos vieai aptari njam smegen tyrim rezultat gavo naujo avesio. Kai kurie smegen tyrintojai netiesiogiai remia i tendencij, savo tyrim rezultatams suteikdami kritikos neatlaikani vietimo teorijos ir vietimo po litikos dimensij. tai, pavyzdiui, psichiatro i Ulmo Manfredo Spitzerio praneimai, skirti neva neurologi jos mokslo valgoms apie mokym ir mokymsi, viso je alyje pritraukia pilnas sales klausytoj, nors jis ge riausiu atveju tik atkartoja tai, kas ir iaip jau yra intui tyviai aiku: mokytis geriausiai sekasi, kai esame gerai nusiteik; mokytojai turt bti savo dalyko entuzias tai ir 1.1. Kitas tikinamas pavyzdys - tai neurobiologas i Getingeno Geraldas Htheris, kuris, remdamasis deprivacijos ir vietimo tyrimais, svarsto apie frontalins smegen srities veiklos dsningumais paremt auklji m, o atsakomyb u visokio pobdio psichines ir so cialines problemas veria ger pavyzdi stygiui ir vis pirma didjaniam save orientuot tv" skaiiui. Tad nenuostabu, kad, nurodydami smegen tyri mus, patariamosios literatros autoriai jauiasi es saugs; juk i nuoroda sukuria tvirt fakt regimyb.

Dauguma pateikt rekomendacij, atmetus galim pla cebo efekt, skaitytojams bus greiiausiai visikai ne naudingos, nes smegen veiklos dsningumais pagrs to mokymosi koncepcija tiek teoriniu, tiek praktiniu poiriu yra klaidinga konstrukcija. Galima bt uduoti sau klausim, ar apskritai prasminga vartoti termin, mat smegenys, kaip save referuojanti sistema, yra pajgios apie save mstyti, taiau negali paios nulemti savo veiklos, tad ir neturi galimybs veikti informacijos apdorojimo arba jos taip parengti, kad bt lengviau apdoroti. Keista, kad, vie na vertus, vis dar diskutuojama apie tariamai egzistuo jani valios laisv, antrarvertus, kalbai pakrypus apie mokymsi, vadovaujamasi poiriu, jog smegen (savi) manipuliatyvumas1 yra kone beribis. Pagrindins konstrukcins smegen veiklos ds ningumais pagrsto mokymosi" klaidos - neurologijos mokslo ivad atranka ir interpretavimas. Kaip pavyz d galima bt pateikti tiek mokytoj, tiek tv ypa pamgt vadinamj edukinestetik, adani isprs ti vairias pedagogines problemas. Edukinestetik va dovaujasi nuostata, kad dl vis mokymosi sunkum kalta sutrikusi komunikacija tarp deiniojo ir kairiojo smegen pusrutulio. Edukinestetikos teiginys byloja: kai kairiajam, ra cionaliajam smegen pusrutuliui mokykloje nuolatos tenka per didelis krvis, deinysis pusrutulis su visais jame esaniais krybiniais ir emociniais gebjimais
89

apskritai nra inaudojamas. Dl to es abu smegen pusrutuliai liaujasi komunikav tarpusavyje, o tai le mia nenor mokytis ir susilpnjusi atmint. Ieitis smegen pusrutuli integravimo pratimai", geriau inomi smegen gimnastikos" (brain-gym) pavadini mu; tai - gimnastikos pratimai, kuriuos atliekant es pereinama smegen vidurin linija", priveriant abu smegen pusrutulius ir vl tarpusavyje sveikauti. Edukinestetikos atstovai tvirtina, kad j koncepcija yra paremta neurologijos mokslo iniomis, taiau tos nedaugelis nuorod, kurias jie pateikia, yra teoriniu poiriu alios", o dalykiniu - neteisingos. Kai kurie ie atstovai remiasi neurologo Rogerio Sperry o per skirt smegen pusrutuli veiklos tyrim ivadomis, siekdami pagrsti savo teiginius apie autonomikai veikianius smegen pusrutulius ir i to plaukianius integracijos sutrikimus. Problema yra ta, kad Sperry pats yra spjs, jog jo tyrim rezultat nevalia api bendrinti: septintajame deimtmetyje jis sunkia epi lepsijos forma sergantiems pacientams perpjaudavo abu smegen pusrutulius jungiani didij smegen jungt, siekdamas taip ukirsti keli, kad priepuolis i vieno smegen pusrutulio nepersimest kit. Paskui, atliekant tyrimus, paaikjo, kad iems pacientams sti go tam tikr kognityvi gebjim. Perpjauta didioji smegen jungtis smegen anato mijos poiriu nra prastas reikinys: mons, taip pat ir tie, kuriems sunkiai sekasi mokytis, turi veikiani

didij smegen jungt. Galimas daiktas, smegen gimnastikos pratimai, kaip ir kiti judjimo pratimai, pradini klasi mokiniams patiks, taiau teoriniai edukinestetikos spjimai nra pagrsti, todl i kon cepcij bumas, ypa mokytoj kvalifikacijos tobulini mosi programose, yra abejotinas. Kit patariamosios literatros autori konstrukci nes klaidas yra sunkiau rodyti, nes jie subtiliau taiko neurologijos mokslo inias tam tikriems poiriams pagrsti. Bet tai anaiptol nereikia, kad j daromos ivados yra maiau klaidingos. Tipika patariamosios literatros, skirtos ankstyvajam vaik ugdymui, tema yra Hansas, kuris niekuomet'nebeimoks to, ko nei moko dar bdamas H|nsiuku. Akcentuojant jautrius etapus", raidos tarpsnius" ir sinapsi plastikum", raginama taikyti intensyv ankstyvj ugdym. Es svarbiausi smegen vystymosi ingsniai vyksta pir maisiais trejais gyvenimo metais ir ateityje j nebus manoma pasivyti. Rekomenduojam ankstyvojo ug dymo priemoni repertuaras labai platus - nuo tam tikr aisl ir muzikos krini pateikimo iki angl kalbos kurs kdikiams. Siekdami savo ivadas pagrsti neurologijos mokslo iniomis, minti autoriai danai remiasi deprivacijos eksperiment rezultatais. Toki eksperiment metu bandomiesiems gyvnams ukertamas kelias gyti tam tikros patirties arba jie leidiami maai dirgi kli turini aplink. Daugeliu studij buvo rodyta,

kad ankstyva deprivacija arba maai dirgikli turinti aplinka daro neigiam poveik gyvn smegen vys tymuisi. Taiau perkelti ias ivadas monms keblu: tokiuose eksperimentuose galima tirti tik palyginti paprastus vystymosi procesus, kurie, tiesa, leidia da ryti ivadas apie vystymuisi trukdanius veiksnius, bet jokiu bdu nesuteikia galimybs daryti atvirktini i vad apie tai, kurie veiksniai itin teigiamai veikia sme gen vystymsi. iame kontekste pravartu skirti mokymsi siekiant gyti patirties nuo mokymosi i patirties, kaip tai daro raidos psichologas Johnas T. Brueris. Kai mokoma si siekiant gyti patirties, kritiniams etapams i ties tenka svarbus vaidmuo (pavyzdiui, kai kalbama apie binokulin regjim arba kitus esminius jutiminius procesus). O mokymasis i patirties vyksta vis gy venim. Panaiam poiriui atstovauja ir psicholog Elsbeth Stern, kuri iskiria privilegijuotus ir neprivi legijuotus mokymosi procesus. Suaugusiam smegen naudotojui" patariamosios literatros asortimentas taip pat yra parengs rekomendacij, kaip optimizuo ti smegen veikl, tik jos yra kitokio pobdio ir ki taip pagrstos. Akcentuojant vis gyvenim iliekant smegen neuron plastikum, suaugusieji skatinami treniruoti savo mstymo organ, atliekant smegen mankt ir sprendiant galvoskius. Ypa gerai inoma ioje srityje autor Vera Birkenbihl tvirtina dar 1973 metais sukrusi svok pagrs

tas smegen veiklos dsningumais" (vok. gehirn-gerecht). Pasak Birkenbihl, smegen veiklos dsningu mais pagrstas mokomosios mediagos pateikimas padeda j spontanikai suprasti ir nedelsiant perkelti atmint (Kart igirdai arba perskaitei = siminei!"). Pagrstas smegen veiklos dsningumais" ia vis pir ma reikia, kad tai, ko mokomasi, turi teikti diaugsm. Mginant i smegen tyrim ivesti smegen vei klos dsningumais pagrst mokymosi ir aukljimo strategij, atkakliai nepaisoma fakto, kad ligi iol nra prieita prie joki neurologijos mokslo ivad, atve riani i esms nauj poir vietimo ir aukljimo procesus. Galbt dl ios prieasties tam tikros pata riamosios koncepcijos ^?er trisdeimt met kone visi kai nepakito. iuo metu smegen tyrimai gali aprayti neuropsichologines ssajas su keletu pedagoginiu po iriu svarbi fenomen, kurie ligi tol buvo tirti tik elgsenos lygmeniu. Tai, be abejo, domu, nors i to ir negalima ivesti joki nauj pedagogini strategij.

Ar grois keiia ms smegenis?

Smegen tyrimai turi sjunginink - estetik. Gi* Imdamiesi spalvas ir formas, iekodami idealumo, skatiname smegenis geriau dirbti. SemirasZeki

ienas i neuroestetikos tiksl - tyrinjant mo gui bdingas savybes geriau painti jo prigim t. Kalbti geba tik mogus ir tokius gebjimus, kaip gyti, kaupti ir dalytis iniomis, geriausiai ilavino tik mogus. Taiau nordami perprasti galingas ais tras, verianias mog elgtis didvyrikai, o kartais ir niekikai, pavyzdiui, kai jis siekia groio, mokslo, ilgisi meils, konstruktyviai ar destruktyviai kuria, ini apie tai neurobiologinje literatroje nedaug terasime. iam tikslui veikiau reikt imtis didij literat ros klasik ir prisiminti pastarj dviej tkstantme i filosof debatus, sykiu apvelgti didiuosius tapy bos, skulptros ir muzikos krinius. Dl to daugiau nei prie deimtmet sukriau neuroestetik, kuri siekia
94

panaudoti humanitarini moksl inias mogaus sme gen tyrinjimams. Yra keletas rimt prieasi, kodl visi gamtamokslininkai ir neurobiologai, ypa tyrindami mogaus smegenis, iki iol nedaug tesinaudojo humanitarini moksl laimjimais arba eksperimentikai nesigilino j keliamus klausimus. ios prieastys paaikint ir tai, kodl humanitariniai mokslai gali nagrinti temas, kurios neurobiologijai turi arba privalt turti fun damentins reikms, mat gamtos mokslai reikalauja objektyvi, kvantifikuot (kiekybikai ireikt) duomen. Neurohorni6no sankaupas tam tikroje smegen srityje galima rodyti objeljtyviai ir ireikti kiekybi kai, taiau nra - ar ^ent dar neseniai nebuvo - joki galimybi verifikuoti tokius pareikimus kaip A la bai noriu X" arba is paveikslas man labai graus". Hu manitariniai mokslai neriboja savs tokiais pretenzin gais kriterijais. Jie neman<>, kad j prielaidas ir hipote zes btina patvirtinti objektyviais, kvantifikuojamais duomenimis. Nesant tokio pobdio apribojim, humanitari niai mokslai gilinasi daugyb klausim, reikming neurobiologijai: groio ar meils esm, painimo prie astis ir jo ribas, poji poymius ir daug kit. Net ir vaizduojamojo meno atstovai savo darbuose eksperi mentuoja su temomis, kurios yra labai aktualios neurobiologijos mokslui. tai Picasso ir Braque as anksty vuoju analitiniu kubizmo tarpsniu intensyviai gilinosi
95

 klausim, kaip pavaizduoti formas, nepriklausomas nuo nuotolio, vilgsnio kampo ar apvietimo. O tai ne kas kita, kaip neurobiologijos keliama formos pastovu mo problema, taigi klausimas, kaip mes atpastame form, kai matome j visikai skirtingomis slygomis. Mondrianas gilinosi universalias sudedamsias vai ri form dalis arba j struktrinius elen^ntus. Neurobiologai vliau nagrinjo t pat klausim ir padare labai panaias (mano akimis, veikiausiai tokias paias neteisingas) ivadas. Anot j, ties yra esminis bet ku rios formos elementas. O Czanne ui esminis klausimas buvo formos mo duliacija pasitelkus spalv, - ia problema labai domi si neurobiologai, mat jie bando suprasti, kaip vairios formos ir spalv sistemos veikia viena kit smegenyse ir tarpusavyje susisieja ms smonje. Lengvai suras tum e ir daugiau pavyzdi. Kai menininkai ir humanitarai nagrinja temas, aktualias ir gamtos moksl atstovams, ne objektyviu ir ne kvantifikuojamu bdu, j darbas dl to netampa maiau reikmingas neurobiologijai. ie darbai - ir lite ratros, ir vaizduojamojo meno - yra smegen veiklos rezultatas, mankta; rimtai juos patyrinjus galima gauti domi ini apie smegen sandaros principus. Tyrindami kinetinio meno (nuo Marcelio Duchampo iki Jeano Tinguely ar Alexanderio Calderio) pltoji msi galime konstatuoti, kad ie menininkai ingsnis po ingsnio terp judes pat meno krin, o judjim
96

mgino ikelti aukiay^df form ir spalv. dmiau pastudijav kin^tmio^meno atstov darbus ir ekspe rimentus veikiausiai pripaintume, kad judjimas yra tam tikra/ vizualiojo suvokimo poymis ir turi atski r srit didiojoje smegen ievje, kurios lsteles aktyvueja vis pirma judjimo dirgikliai, o ne spalvos ir formos. Tokius iankstinius spjimus (t padaryti buvo ga lima, bet padaryta nebuvo) dabar patvirtina fizibloginiai eksperimentai: jie rodo, kad vizualiajai informaci jai apdoroti skirtose smegen dalyse i ties esama srii, kurios specializuojasi" vizualiai suvokiant judji m, bet nereaguoja form i^palv. Tai nereikia, kad mokslas turt sau leisti spekuliuoti be eksperiment, bet i meno jis gali gauti svarbi impuls. Menin vei kla, kaip ir visa smegen kryba, teikia fundamentali valg ir skatina tyrinjimus, kurie atitinka grietus gamtos moksl reikalavimus. Kitas pavyzdys - ypa uvaldanti varomoji jga - ro mantin meil. Pasigilinus pasaulin literatr, kuri nuo Platono laik visose kultrose nagrinjo i tem, galima rasti daugyb jos liudijim. Toki studij vert t atlikti ir neurobiologams, juk tyrimai pateikt pla i vairi visuomeni vairiausiais laikais meils sam prat. Neurobiologams vien to nepakanka, kad leistsi tyrinti meils literatr. Taiau svarbiausia yra tai, kad tokie tyrimai leist sukurti koncepcijas, patikrina mas eksperimentu.
97

Neuroestetika yra palyginti jauna disciplina, kelian ti sau tiksl panaudoti men ir humanitarini moks l tyrinjim rezultatus tiriant smegen sandar. Tai eksperimentin disciplina. Neuroestetika - ne meno istorijos ar meno filosofijos tsinys, ji neketina vertis ias sritis ir nra tokia arogantika, kad tartsi ga linti vadovauti humanitarini moksl atliekamiems darbams arba juos kaip nors veikti. Visikai prieingai. Neuroestetikai dabar labiausiai rpi klausimas, ar ji apskritai gali pasiekti nusistatytus tikslus, nesileisdama humanitarinius mokslus ir nesikidama me ninink darbus, nes jie jau kur kas seniau nagrinja neuroestetik dominanias problemas. Kitis ias sritis bt taip pat ne itin prasminga, kaip ir mginti suprasti muzikini arba kalbini smegen zon veikl neatsivelgiant muzikos teorij arba kalbotyr, o ios dvi sitvirtinusios humanitariniuose moksluose. Ankstesns neurobiolog kartos nedrso kelti klau sim, kaip idealus grois atsispindi smegen veiklo je, koks groio ir atlygio ar aistros ryys, koks groio santykis su skausmu, koks smegen aktyvumo ir k rybikumo ryys. iuolaikiniai neurobiologai sveiki na galimyb iuos klausimus nagrinti pagal grietus mokslinius kriterijus, ypa dl to, kad pastaraisiais deimtmeiais tiek daug suinojome apie smegenis, o kartu ir apie emocines smegenis. Emocinms smegenims spalva, kaip ir visi kiti suvo kimai, yra subjektyvus pojtis, ir filosofai jau anksiau
98

patvirtino egzistuojant spalvos ir kit subjektyviojo painimo ri (skaitant ir menin painim) ry. Veikalo Apie reg ir spalvas antro leidimo pratarmje Arthuras Schopenhaueris 1854 metais ra, kad ge resnis visikai subjektyvios spalvos esms painimas ir tvirtesn jos samprata padeda geriau suvokti Kanto mokym apie taip pat subjektyvias intelektualisias viso ms painimo formas ir kartu suteikia labai tin kam filosofin pasirengim". Daugelis naujesni laik darb rodo, kad iandien mes gebame subjektyvius suvokimus vaizduoti objek tyviai ir kvantifikuojamai. Mes inome, jog aktyvumo stiprumas bent kai k u rio j smegen srityse kvantifikuojamu bdu koreliuoja su bandomojo asmens nuro domu pojio stiprumu. Groio igyvenimas, sutam pantis su gerai atskirtos smegen srities, orbitalins skilties, aktyvumu, yra geras to pavyzdys. Kai bando mieji aikina, kad paveikslas jiems atrodo graus, ak tyvumas toje srityje stipresnis nei tais atvejais, kai pa veikslas jiems atrodo neutralus arba bjaurus. ia susiduriame su labai radikalia neurobiologijos pltra. Ji pirm kart leido patenkinti gamtos moks l reikalavim, kad mes turtume gebti ne tik stebti reikinius, bet ir juos kvantifikuoti ir tyrindami kai k numatyti. Tam tikra prasme smegen tyrimai yra filosofiniai tyrimai, kurie vis dlto vyksta eksperimen tikai. Visuomet maniau, kad viena i seniausi meno funkcij tikrai yra pagrindini smegen funkcij, b99

tent ini gijimo, prapltimas. Platonas, Kantas ir Schopenhaueris - daugelis taip man ir savo veikaluo se plaiai apie tai ra. Gamtos moksluose vienu metu kalbama apie dau gel dalyk: apie apibriamas problemas, matavim, tikslum, nealik empirini duomen patikrinim, galimyb prognozuoti. Bet bene daugiausia kalbama apie smalsum. Mgindama patenkinti smalsum ir duoti darbo intelektui, iekoti groio ir kartu itirti neurobiologinius ms mogikosios bties pagrindus, neuroestetika alia daugelio kit altini pasinaudos ir iniomis, kurias bgant tkstantmeiams sukaup me nininkai ir humanitarai.

Paskend groyje: atliekant j mstymo pratim iekomas antrininkas. Kiekvienai virutiniame laukelyje pavaizduotai grafinei figrai turt bti atitikmuo apatiniam e laukelyje. Taiau viena figra pradingo. Suraskite, kurios trksta. Pirmiausia vien akimis, paskui ir pietuku.

Du jr arkliukai ms atminiai

Ms mintys keliauja per giliausius smilkini skil i klodus, kurie yra lyg butelio kaklelis naujiems spdiams arba seniems prisiminimams atgaivinti. Kas ten vyksta? Christianas E. Elgeris

mogaus atminties ir jos sutrikim tyrimai neat skiriamai susij su epilepsijos tyrimais. Yra buv atvej, kai chirurgijos intervencijos toki pacient smegenis dav tragik rezultat, bet pateik nauj valg. Juk jau seniai buvo aiku, kad kompleksins mogaus atminties nemanoma perprasti pagal gyv n model. Svarb indl iuos tyrimus ne 27 met kanadietis, sirgs epilepsija. Jo inicialai H. M. kaip ypatingas atvejis jo mokslo apie mogaus atmint istorij. et prajusio imtmeio deimtmet Monrealio neurologijos institutas igarsjo pasaulyje epilepti kams atliekamomis operacijomis. Atliks isamius tyrimus, neurochirurgas paalindavo i smegen t

1 0 2 .

j dal, kurioje kyla epilepsijos priepuoliai. Iki iol itin danai operuojami pacientai, sergantys smilkini skil ties epilepsija. Jau tuomet inota, kad smilkini skilties epilepsija, kurios labai danai nemanoma kontroliuoti medika mentais, sukelia vadinamosios deklaratyviosios at minties sutrikim. ioji susijusi su visa ms biogra fine patirtimi - epizodine atmintimi, joje sukauptos inios, kurias gyjame per gyvenim - tai semantin atmintis. Tad aiku, kad smilkini skili struktros yra svarbios tokiai atminties formai. Taiau vadina moji procedrin atmintis n vienu smilkini skilties epilepsijos atveju nebuvo paeista. i atminties siste ma kaupia tokius gebjimus kaip plaukimas arba vaia vimas dviraiu. Procedrin atmintis, - prieingai nei deklaratyvioji, kuri senatvje, ypa sergant demencija, gali labai spariai sunykti, - yra nepaprastai atspari. Net ir sergant Alzheimerio liga procedrin atmintis ilgai bna nepaliesta. Jau anuomet mokta i smegen paalinti epilep sijos idinius taip, kad nekilt kalbos ar motorikos sutrikim, mat atitinkami smegen ievs regionai pirmiausia individualiai buvo nustatomi elektros dir gikliais ir operacijos metu nelieiami. Bet smilkini skiltis ilgai buvo terra incognita. Operacijos neturdavo esmini padarini atminiai. Skmingai operuojantys smegen chirurgai vis labiau sidrsino. Bet netrukus tam buvo lemta pasikeisti.

1953 metais Monrealio neurologijos institut atvy ko H. M. Nuo deimties met j kamavo eplepsija. Jis buvo intelektualus mogus ir todl ypa kentjo dl li gos sukeliam profesins veiklos suvarym. Gydymas medikamentais beveik negelbjo, tik skminga smege n operacija galjo pakeisti jaunuolio gyvenim. Nors chirurgin epilepsijos terapija buvo eksperimentin ir rmsi vien teoriniais svarstymais, motina su snumi nutar, kad jam reikia operuotis. Neurochirurgas Williamas B. Scoville as spjo, kad priepuoli idinys yra abiejose vidurinse smilkini skilties struktrose, tai yra hipokampe (hippocampus), migdoliniame kne ir aplinkiniuose smegen audiniuose. Hippocampus rei kia jr arkliukas. is pavadinimas kilo nuo savitos anatomins ios smegen dalies struktros, kuri ir for ma, ir paviriumi primena jr arkliuk. Jis yra abie juose didij smegen pusrutuliuose esani viduri ni smilkini skili gilumoje. Scovilleas, nepaprastai gabus ir sumanus neurochirurgas, msi sunkios u duoties: ilgos ir technikai sudtingos operacijos metu paalinti abi ias struktras, taikant vietin nejautr. Vliau atlikt tyrim metu padarytos H. M. smegen nuotraukos rodo, kad jam labai gerai pavyko. Po sun kios operacijos pacientas greitai gijo. Deja, netrukus j ir vl itiko priepuoliai, taigi operacijos tikslas - suval dyti priepuolius - nebuvo pasiektas, sugebta juos tik palengvinti. H. M. iki iol patiria retos formos epileptinius priepuolius.

Brenda Milner, savo darbui atsidavusi neuropsicholog, netrukus po operacijos nustat, kad H. M. itiko gerokai didesn katastrofa nei nevaldomi priepuoliai: jam visikai sutriko atmintis: nauj informacij arba vykius jis ilaikydavo atmintyje vos vien ar dvi minu tes. Paskui nelikdavo n menkiausio prisiminimo apie k tik patirtus dalykus arba gytas naujas inias. Nuo to laiko H. M. nebegaljo papasakoti autobiografijos. I pradi jis nebeturjo ir joki prisiminim apie ikioperacin laikotarp. Bet per kelet mnesi i deklaraty viosios atminties sritis atsigavo, iskyrus trij mnesi laikotarp prie operacij - j jis taip ir neatgaivino. Tolesni tyrimai rod, kad jf> intelektas nepakito, kalba liko i esms norma^, gebjimai atlikti gytus motori nius veiksmus ar imokti nauj nebuvo apriboti. Atminties tyrintojams is tragikas atvejis leido daug k suvokti. Paaikjo, kad vidurinei smilkinio skiliai tenka uduotis, apie kuri lig tol niekas n ne nutuok: saugoti deklaratyvij atmint. Trumpalaikei keli minui ir procedrinei atminiai - ja H. M. nau dojosi be klii kaip ir anksiau - ji nra tiek svarbi. Taip pat paaikjo, kad funkcijoms atlikti pakanka sveikos vienos puss, juk jau anksiau daugybei pacien t buvo ioperuota tik viena smilkini skilties pus. Vliau H. M. tyrinjo daugiau negu imtas mokslinin k ir apra rezultatus moksliniuose straipsniuose. Nuo to laiko i chirurgins epilepsijos praktikos gauta ir daugiau ini apie vidurins smilkini skilties
105

reikm, mat kai kuriems pacientams diagnostikos tikslais j buvo vedami elektrodai. Paaikjo, kad hipokampas turi lemiam reikm smoningiems prisi minimams. Hipokampas yra tarsi butelio kakliukas bet kuriai atminties - nuo biografins patirties atminties iki semantins ini atminties - susidarymo formai. Bent jau pirmaisiais mnesiais atminties konsoli davimo forma dar nestabili, tad tuo metu hipokampo reikia jau sukauptoms inioms ilaikyti. Manoma, kad po tam tikro laiko ilgalaikei atminiai hipokampo ne bereikia. Tad H. M. vis dar galjo prisiminti visk, kas vyko anksiau nei prie tris mnesius iki operacijos, nors hipokampo nebeturjo. Pacientai, sergantys demencijos ligomis, senus vy kius prisimena daug geriau negu naujus. Tokie ligoniai gali kuo smulkiausiai dstyti senus spdius, o per nykts atostogos skendi visikoje umartyje. Kai liga toliau paengia, jie net nebepasta artimj, nors tuos mones jaunysts nuotraukose puikiausiai vardija. Eksplicitinis, laisvai sukeliamas prisiminimas - tai ne vienintel deklaratyviosios atminties saugojimo forma. Gerai inomas dalykas" yra tam tikra pirmin garantuoto atpainimo pakopa. i aptaki prisiminimo forma nesusijusi su hipokampu. Taiau pakanka sua dinti gretim struktr, gyrus parahippocampalis, ir kyla jausmas, kad turima reikalo su gerai inomu dalyku. Abi smilkini skiltys specializavosi. Kaip daugumos moni kalba tvarkoma kairiajame smegen pusrutu
106

lyje, taip ir su kalba susijs atminties turinys priklauso nuo sveiko kairiojo hipokampo. Hipokampai nra taip nuosekliai specializuoti kaip pati kalba. Kalbos funkci jos po kairiosios puss insulto daniausiai negrtamai prarandamos, o epilepsija sergani pacient, kuri kairysis hipokampas paeistas, atitinkamas funkcijas perima deinysis hipokampas. Todl ioperavus tik vie n hipokamp - tokios operacijos danai atliekamos epileptikams - ilikusi atmintis ne kain kiek sutrik doma. Skmingai ioperuot vaik atminties raidoje kartais pasireikia iet teigiam pokyi. Hipokampas yra limbins sistemos dalis, o i atsa kinga u daugel esmini funkcij. Jam priklauso ir atminiai labai svarbas migdolinis knas, nervini ls teli kompleksas, isidsts prieais hipokamp ir iek tiek virum jo. Si smegen struktra anatomikai glau diai siejasi su hipokampu bei smegen atlygio sistema ir apdoroja emocijas. Koki tak tai daro formuojant at mint, nesunku suvokti atlikus bandym su savimi: u simerkite ir pabandykite prisiminti garsij 2001 met rugsjo 11-j. sitikinsite, kad labai gerai prisimenate, kur t dien buvote ir su kuo t bais vyk pirmiau sia aptarte. Bet prisiminti, kas vyko 2007-j rugsjo 3-ij, daugumai bus sunku, nors nuo to laiko bus pra bg vos metai. Ekstremals vykiai bna emocikai perpildyti ir beveik neidildomai siria atmint. Patirti dalykai geriau ilieka atmintyje ne vien dl emocij, bet ir dl spdi, susijusi su atlygiu. T
107

reikt suprasti ne vien i praktins puss, juk papil domi dirgikliai, kurie aktyvuoja atlygio sistem, gero kai sustiprina siminim. T sistem gali aktyvuoti ir pats mokymosi patyrimas, pavyzdiui, savarankikai isprendus kok nors udavin. Svarbiausias klausimas: kas vyksta, kai verta prisi minti informacija pereina butelio kakliuk hipokamp? Kaip atrodo ilg laik saugomas netiktinas kie kis duomen, sukaupt smegenyse per vis gyvenim? Kaip prisiminimai ukoduojami? Viena aiku - tai gali vykti tik pakitus nervini lsteli ssajoms. Kiekvie nas neuronas turi begal anten - dendrit, kurie pri ima informacij i tikriausiai iki deimties tkstani kit neuron. Jie kyo i dendrit it spygliai ant akos ir ieko slyio su aksonais, kit neuron knais, kurie transliuoja informacij. Ssajos kinta per kelias valan das, tai priklauso nuo to, kaip jos naudojamos, todl jos gali sudaryti neuron rezginius, kurie skirti ilga laikiam informacijos saugojimui. Dendrit ataug pa dtis nulemia ryio vert. Taiau sparti neuron ryi kaita leidia manyti, kad ne is procesas yra galutin ilgalaikio atminties saugojimo paslaptis. Darbins at minties stebjim duomenys leidia kalbti apie bio chemin informacijos kaupim, bent jau trumpalaiks atminties. Kaip tai konkreiai vyksta, tiksliai neino ma, gali bti, kad pakinta neuron membranos.

108

Pavyzdys

,5

+2

Gl padeda lavinti smegenis: kiekviena sudaryta pagal tam tikr login sistem. Nustatykite skaiiavimo ingsnius, pereidami nuo vieno iedlapio prie kito. Taip gausite skaii baltam e laukelyje. Atsakym rasite priede.

109

Ginklavimosi varybos, kelianios grs m ms mstymui

Treniruotos smegenys dirba gerai, taiau retai kada optimaliai ir itvermingai. Gal joms bt nau dinga atminties piliul? Tyrintojai irado nauj priemoni, kurios gali sukelti pavojing smegen dopingo bum. Christianas Behlis

audojant tinkamas mediagas, sveikas smegenis galima tiesiogine prasme paadinti" ir paversti netiktinai pajgiomis. Raumen dopingui daniau siai naudojami hormonai ir mediag apykait skati nantys vaistai, o smegen dopingas - neurologijos ir psichiatrijos medikamentai. Siekiant didesnio efek tyvumo, sveikos smegenys skatinamos vaistais nuo Alzheimerio ligos, miego, dmesio arba koncentracijos sutrikim. Bet smegenys - ne raumuo, o itin jautrus ir nuolat besikeiiantis organas. Kiekvienas beveik i imto milijard ms smegen neuron jungiasi sagutes panaiomis jungtimis - si

110

napsmis - su beveik deimia tkstani kit neuro n. Sinapss priartja prie kaimynini lsteli per keli nanometr ploio sinapsin ply. Signalo perdavimas nerviniame audinyje yra, viena vertus, fizika - elek tros impulsai sklinda lstels membran, kita vertus chemija. Nervinius impulsus perneanios mediagos, vadinamos neurotransmiteriais, veikia sinapsin ply ir sukelia nauj signal kaimyninje lstelje. Toks signalo perdavimas kompleksikame neuron tinkle i vienos smegen lstels kit kartojasi tks tanius kart vis laik - ir mogui bdraujant, ir mie gant. is tinklas smegenyse nra standus kaip, tarkim, sulituotos tranzistoriaus elektros grandins jungtys, o nuolat kinta ir yra plastikas. Kaskart gavus naujos in formacijos kinta sinapsi kiekis, j stiprumas ir dydis. Kdikystje kiekviena mogaus smegen lstel turi apie 2500 sinapsini jungi, trej met vaiko -15 ooo. Suaugus is atsinaujinimo ir rekonstrukcijos procesas i esms ilieka. mogaus smegenys vis gyvenim geba keistis. Manoma, kad j kintamumas yra pagrin din toki proces kaip mokymasis ir atmintis slyga. Kai irime, galvojame, suvokiame, jauiame ar vei kiame, susidaro naujos jungtys, kurios ilieka ilgesn ar trumpesn laik. Jau kelet met inoma, kad neurotransmiteris, prisijungdamas prie lstels, sukelia joje vairius biocheminius procesus ir pajungia enzimus molekuli sintezei lstelse. Tad perduodami signalai palieka tikslinje lstelje biochemin pdsak. An-

trinis nejas" laikinai sustiprina ry trumpalaikje mogaus atmintyje tarp signalins ir tikslins lstels. Suintensyvinus perdavim, i informacija ilieka ilgiau ir sujungianiu baltymu (CREB) aktyvuoja tam tikras genetines programas. Manoma, kad ie procesai ne tvar atminties turin ufiksuoja ilgalaikje atmintyje. CREB, kuriam vard dav Nobelio premijos laureatas Ericas Randelis, yra pagrindinis biocheminis ilgalaiks atminties jungiklis. Elektrofiziologinis sinapsse besi kartojanio signalo srauto atitikmuo yra vadinamoji ilgalaik potenciacija (LTP) - abipusiai stiprjanti s veika tarp ilg laik blyksini" neuron. Nepaisant isami iuolaikini ini, ms sme genys umena mums dar daug msli. Kas vyksta, pa vyzdiui, kai neurotransmisijos metu sutrikdoma i subtili molekuli sveika? Acetilcholinas, serotoninas, glutamatas, dopaminas, noradrenalinas - tai natrali neurotransmiteri pavadinimai. Jei j pakanka reikia moje vietoje, o svarbiausia tinkamu laiku, ms sme genys veikia puikiai. Jei ilgainiui j ima stigti, galima net susirgti nerv ligomis. Laimei, yra medikament, kurie pasiligojus bent i dalies gali kompensuoti neu rotransmiteri trkum. Taiau i mediag, sukurt paliegusioms smege nims, vis daniau griebiasi sveiki mons, jos tampa skms siekianios visuomens kasdienybe. Smegen veikl skatinanios mediagos, nekaltai vadinamos nerv stmokliais (neuropusher), smegen stimulia

toriais (brainbooster) arba atminties stiprikliais, tam tikruose visuomens sluoksniuose vis daniau tampa norma. Neseniai paskelbtos nereprezentatyvios moks linio urnalo Nature apklausos duomenimis, penkta dalis apklaustj mokslinink prisipaino vartoj me dikamentus, stiprinanius smegen veiklos efektyvu m. Net dvylika procent i ios grups pareik nuolat juos vartojantys. Tokias chemines mediagas kaip metilfenidatas (ritalinas), modafinilas (vigilas), fluoksetinas (prozakas, fluktinas) ir kokainas vis daniau vartoja vadinamasis ms visuomens intelektiis elitas ir moni vadovai. Laikomasi kredo: Es^ puikiausios formos!" Net stu dentai pradeda piktnaudiauti darbingum ir koncen tracij skatinaniomis piliulmis. Jungtinse Valstijo se iais laikais medikamentais nuolat stimuliuojasi nuo 16 iki 25 procent egzaminuojamj. Galimyb sigyti receptinius medikamentus visame pasaulyje veikian iose internetinse vaistinse tik didina i statistik. Bet kaip ios mediagos veikia neuronus? Panai amfetamin medikamentin mediaga ritalinas slopina dopamino ir noradrenalino pasisavinim. Dl to transportavimo sistemos i transmiteri po at likto darbo nepaalina, kaip turi bti sveikose smege nyse, jie ilgiau ilieka aktyvs ir siunia pakartotinius, ilgai trunkanius signalus. Medicinoje ritalinas da niausiai vartojamas dmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo arba narkolepsijos - staigaus mieguistumo

ar miego priepuoliams - gydyti; jis sustiprina koncen tracij. io medikamento, kur kontroliuoja narkotini ir psichotropini mediag statymas, alutinis povei kis reikiasi labai vairiai: tachikardija, nemiga arba pa didjusiu kraujo spaudimu. Modaflnilas - tai dar viena smegen piliul, neva padarysianti mog gudresn. Sukurtas narkolepsijai gydyti, kaip psichostimuliato rius, chemine sudtimi gerokai skiriasi nuo amfetamin. is atminties stimuliatorius vis labiau populiarja tarp sveik moni, mat es gelbsti, kai prireikia be atvangos dirbti itisas dienas ir naktis. Jo paklausa auga aibikai; nepaisoma daugybs alutini povei ki, nesuvokiama, kaip veikia i tariamai stebuklinga priemon, u kuri viena Amerikos bendrov kasmet susieria trienkles milijonines sumas. Be to, iandien, regis, svarbu ne vien nuolat siekti proto auktum, bet ir bti geros nuotaikos. Todl me dikamentus, skirtus depresijai gydyti, vis daniau var toja sveiki mons. Ypa paplitusi veiklioji mediaga fluoksetinas, Vokietijoje inoma kaip Suktinas, Ame rikoje kaip prozakas. Fluoksetinas slopina serotonino reabsorbcij ir neleidia jo paalinti i sinapsinio plyio. Fluoksetinas taiso pacient nuotaik, tad j noriai var toja net ir sveiki mons pui pakelti esant stresinms situacijoms, ypa j mgsta vadybininkai. 1975 metais patentuotas fluoksetinas vis dar intensyviai tiriamas. I dalies iekoma naujo poveikio, tikintis nauj pri taikymo patent. Mokslinis urnalas Science neseniai

paskelb domius rezultatus apie vien i toki nauj poveiki. Italijos mokslininkai nustat, kad i priemo n skatina peli neuron plastikum u regjim at sakingoje smegen srityje. Jeigu t bus galima pritai kyti monms, fluoksetinas bus svarbus gydant ne tik nusilpus regjim, bet ir degeneracines smegen ligas. Turint omeny ias naujas galimybes, ilgainiui tikrai ne bebus verta vartoti j sveikiems monms kaip laims stimuliatori*. Smegen gebjimus stiprinani mediag vis dau gja. Nauji medikamentai pirmiausia pateikiami kaip nepagydomai Alzheimerio ligai gydyti skirti vaistai arba kaip alutinis naujoj linijos produktas. Cinika, taiau taip yra. Kali|ornijos bendrovs Cortex Pharma ceuticals tyrim laboratorijose buvo sukurti ampakinai, kurie jungiasi prie glutamato receptori. Naujausias preparatas, kurio laboratorinis trumpinys CX717, pir miniais klinikini tyrim duomenimis, gerina dmes, suvokim ir atmint. Jei tai pasitvirtins, toks medika mentas, be abejo, bus labai reikmingas Alzheimerio liga sergantiems pacientams. Taiau neabejotina ir tai, kad jis ras daug platesn rink tarp sveik moni, no rini pagerinti smegen produktyvum. Kita naujov - tai mediagos, skirtos CREB kiekiui lstelse padidinti. Jau atliekami pirmieji klinikiniai tyrimai su Naujajame Dersyje steigtoje Randelio ben drovje Memory Pharmaceuticals sukurtomis mediago mis Mem 1414 arba Mem igiyf skirtomis Alzheimerio

liga sergantiems pacientams. Jos veikia nebe sinapsi niame plyyje, o paiuose neuronuose. Atmetus dirbtinai stimuliuojam sveik moni smegen pajgumo prasm, atmetus neuroetinius aspektus, iandien vis dar neaiku, koks ilgainiui bus tokio gydymo" poveikis. Beveik nra duomen apie ilgalaik toki atmint stiprinani preparat varto jim. Turint omenyje kompleksinius biocheminius pro cesus, vykstanius ms smegenyse, galima tiktis, kad sveik smegen utvindymas medikamentais turs rimt padarini. Juk biochemin neuron s veika nra vienpusika. Signalas smegenyse perduo damas visomis kryptimis. Smegenys - tai ne elektro nin skirstomoji dut, kurioje galima paprasiau siai montuoti stiprintuvo plokt. Kartu su sinapsi plastikumu vykstant evoliucijai susiformavo savas stiprus fiziologinio signalo stiprinimo mechanizmas, kurio ilgam tikrai nepergudrausi. Be to, sveikose sme genyse nuolat stimuliuojami neurotransmiteri recep toriai gali prarasti jautrum, gali atsirasti molekulin tolerancija ir priklausomyb nuo dirbtini stimuliato ri arba atsparumas jiems. Kada nors signalas nebe veiks - net ir tada, kai jo prireiks, kad vykt sveiki procesai. Net jeigu vartotojas subjektyviai kart pa siekia savo tiksl, galima sulaukti neigiam padari ni: smegen paeidim, asmenybs pakitim arba ilgalaiki socialini padarini.
116

Smegen dopingas, panaiai kaip ir raumen do pingas, yra negailestingos konkurencijos visais visuo mens lygiais vaisius, ypa mokantis ir dirbant. Kelia nuostab ir lidina tai, kad ms dienomis kompromi sams rytasi sveiki mons, kurie patiria spaudim, ir nebijo, nors ir netiesiogiai, aloti savo organizmo. Sur vival of the fittest - pagrindin evoliucijos tema, kurios esm: iliks geriausiai gebantys atsilaikyti prie iorin atrankos spaudim; dl toki manipuliacijos priemo ni kaip smegen dopingas ms skm visuomenje gauna nauj nemaloni priegaid.

Apie autorius

Nicole Becker dsto bendrj pedagogik Tiubinge no universitete. Jos knyga Neurologijos ikiai pedago gikai (Neurowissenschaftliche Herausforderung der Padagogik) laikoma pamatiniu veikalu, padedaniu aukltojams pritaikyti smegen tyrintoj gautus re zultatus. Christianas Behlis yra biochemikas ir senatvs bei Alzheimerio lig tyrintojas, dirba Mainco Johanno Gutenbergo universitete. Nilsas Birbaumeris - Tiubingeno universiteto Medi cinos psichologijos ir elgsenos neurobiologijos institu to direktorius ir vienas i biologinio grtamojo ryio tyrinjim pionieri. Vera F. Birkenbihi vadovavo Odelchauzeno Smege nims pritaikyto darbo institutui (Institut ftir gehirngerechtes Arbeiten). Nuo 1969 met i psicholog kr

mokymosi technikas, paremtas smegen tyrinjim rezultatais. Reng seminarus ir ra knygas.

Christianas E, Elqeris yra Bonos universitetins epileptologijos klinikos direktorius ir mons Life &Brain, kuri tyrinja smegenis, krjas. Angela Friderici kr Leipcigo Maxo Plancko kognityvistikos ir neurologijos institut, yra io instituto mokslo darbuotoja. Kartu su dar deimia ymiausi neurolog ji pasira Smegen manifest ir pagarsjo teiginiu: Hansas puikiausiai gali imokti tai, ko nei moko Hansiukas." Britta Holzel meditacijos tyrimus pradjo kaip Gyseno universiteto Benderio neurovizualizacijos instituto (direktorius D. Vaitlas) psicholog ir Ulricho Otto ben dradarb. Neseniai ji pradjo dirbti Bostone, Masa setso centrinje ligoninje kartu su Harvardo moksli ninke Sara Lazar. Jrgenas Ka u be nuo 1999 met yra Frankfurter Allgemeine Zeitung redakcijos narys, atsakingas u moks lo ir vietimo politik, puslapius Tyrimai ir mokymai. Dirba Humanitarini moksl skyriaus vadovu. Gerdas Kempermannas laikomas vienu i ymiau si Vokietijos kamienini lsteli ir smegen tyrinto
jo

j. Su dviem usienio bendradarbiais ileido tarptauti niu mastu reikmingiausi ios srities veikal apie su augusij neurogenez. Jis dirba Vokietijos mokslini tyrim institucij sjungos (DFG) Regeneracini tera pij tyrimo centre Dresdene. Jo knyg Nauj lsteli reikia mogui 2008 metais ileido Piperio leidykla. Joachimas Mlleris-Jungas vadovauja Frankfurter Allgemeine Zeitung Gamtos ir mokslo skyriui.
Robertas Plominas nuo 1994 met dirba Londono karalikojo koledo Socialins, genetins ir raidos psi chiatrijos centre. Jis laikoitas dvynuk tyrinjim pio nieriumi. | Ernstas Poppelis yra Miuncheno Ludwigo Maksimi liano universiteto Medicinos psichologijos instituto di rektorius. Jau daug deimtmei tyrinja informacijos apdorojim smegenyse, dirba mokslin darb. Yra ilei ds ir gausyb populiari knyg.

Wolfas Sinqeris yra Frankfurto prie Maino Maxo Plancko smegen tyrim instituto vadybos direktorius. Jis - vienas i ymiausi Vokietijos neurobiolog. I spausdino daugyb es ir knyg, viena i paskutini kartu su Matthieu Riardu Smegen tyrimai ir medita cija. Dialogas.

121

Julia Spinola yra Frankfurter Allgemeine Zeitung mu zikos redakcijos atsakingoji redaktor. Semiras Zeki vadovauja pirmajai neuroestetikos ka tedrai, neseniai kurtai Londono universiteto kolede. Naujausia jo knyga Splendours and Miseries of the Brain ileista 2008 metais.

Atsakymai

Psl. 39

Taip, patraukus u gal usimegs mazgas.

s m s u

3 5

1 8 2

4 6

123

P sl. 1 0 9

A
+

5 - 3 + 5 - 3 + 5 = 47

B - 13 - 7 - 13 - 7 -13 = 33 C
-

5- 4

5- 4-5

63

D
-!-2 -r2 -r2 -r2 -r2 = 2

E -1 8 -1 8 -1 8 -1 8 -1 8 = 13 F
x 3 - r 2 x 3 - r 2 9 x 3 = 27

Turinys

Pradkime gerai manyti apie savo smegenis

Frankas Schirrmacheris

Kad girdtume, turime jausti

Julia Spinola r'

Mokykims vis gyvenim -Aaip, kaip treniruojame raumenis

Pokalbis su Angela Friederici

Judkite ir tapsite protingesni

Gerdos Kempermannas

Ar smegenys - raumuo, kuriuo skaiiuojame?

Jrgenas Kaube

Svaiginantis bgimas nuo mini srauto

Britta Holzel

Viltis patyrusiems insult

Nilsas Birbaumeris

Fantom okis
Vera F. Birkenbihl

55

Ms smons avantira
Wolfas Singeris

61

Ir aklieji sapnuoja graius sapnus

Emstas Pdppelis

70

mogaus smegenyse intelekto centro nra

Pokalbis su Robertu Plominu

78

Atsikratykite i laik poirio j mokymsi!

Nicole Becker

87

Ar grois keiia ms smegenis?

Semiras Zekis

94

Du jr arkliukai ms atminiai
Christianas E. Elgeris

102

Ginklavimosi varybos, gresianios ms mstymui

Christianas Behlis

110

Priedai
Autoriai Atsakymai
119 123

126

Schirrm acher, F rank Sc35 Smegen mankta : kaip naudotis galva / Frank Schirrma cher ; i vokiei kalbos vert Vilija Gerulaitien. - Vilnius : Gim tasis odis, 2013. -128 p .: iliustr. ISBN 978-9955-16-437-1
Ar sulauk senatvs galime pagerinti atmint? Ar galime valdyti pri siminimus? Ar mintys gali pertvarkyti smegenis? Kas vyksta galvoje, kai medituojame? Ar lavindamiesi galime smegenis perkonstruoti? Ar galime padti vaikams iugdyti j mstymo aparat? Ar mstymas padaro mus laimingus, o jeigu taip, kaip reikt mstyti, kad taptume laimingi?

UDK 159.923+612.8+159.955

SMEGEN MANKTA
KAIP NAUDOTIS GALVA
Pareng Frank Schirrmacher Redaktor Bron Vineviien Maketuotojas Linas Vakeviius SL 0 9 8 . Tiraas 2 0 0 0 egz. Ileido UAB leidykla Gimtasis odis" Teatro g. 5 - 7 , L T - 0 3 1 0 7 Vilnius info@gimtasiszodis.lt | www.gimtasiszodis.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41a, L T - 0 8 2 1 7 Vilnius info@baltoprint.com | www.baltoprint.lt

Ar sulauk senatvs galime pagerinti atmint? Ar galime valdyti prisiminimus? Ar mintys gali pertvarkyti smegenis? Kas vyksta galvoje, kai medituojame? Ar lavindamiesi galime smegenis perkonstruoti? Ar galime padti vaikams iugdy ti j mstymo aparat? Ar mstymas padaro mus laimingus, o jeigu taip, kaip reikt mstyti, kad taptum e laimingi?

iandien jau itirta, kad treniruojamos smege nys - kaip ir raumenys - gali likti pajgios vis gyvenim ir net atjaunti. Neigiamai vertinant save, smegen vingiai suploktja, prarandamas krybikumas. O skaitant ir medituojant galima net pakeisti smegen struktr. Ar eilrai mokymasis atmintinai, grojimas muzikos instru mentais padeda tobulinti smegen veikl ir koki tak smegenims daro besaikis jaunosios kartos sdjimas prie kompiuteri? Apie tai ir dar apie daug k rasite ioje knygoje.

ISBN 978-9955-16-437-1

789955164371

www.gimtasiszodis.lt