RO BERT BETZ

Nori bti normalus ar laimingas?

Naujai suvokime gyvenim ir meil

I vokiei kalbos vert Angel Barkauskien

R
G IM TA SIS O D IS

V i l n i u s , 201 2

UDK 159.94

Be389

V ersta i: Robert Betz

Willst du normal sein oder gliicklich?

ISBN 978-9955-16-422-7

Copyright 2011 by Wilhelm Heyne Verlag, Miinchen in der Verlagsgruppe Random House GmbH Vertimas lietuvi kalb, Angel Barkauskien, 2012 Gimtasis odis", 2012

Turinys

Pratarm ...................................................................... vadas .......................................................................... I dalis Kaip normalus mogus pasidaro nelaimingas.............. Normalus mogus miega, bet mano gyvens . . . . Kaip uo narve........................................................ Ivarymas i nekaltumo rojaus................................ Liaukis bti auka!..................................................... Kas negerai tavo gyvenime?................................... Baik kovoti su gyvenimu.......................................... Baim - normalaus mogaus gyvenimo eliksyras . . Be savo praeities tu ikart laisvas............................ Taip nedaroma!........................................................ Kaip tau ne gda!..................................................... Reklamantas ir usispyrlis................................... Normalus vyras........................................................ Visikai normali moteris..........................................

7 9

1 3 1 5 18 22 25 29 34 39 44 48 53 56 59 63

II dalis Transformuok savo gyvenim!...................................... Pagaliau susitvarkyk savo gyvenim......................... Tu - pats svarbiausias asmuo gyvenime.................. Sveikata - ne laimingas atsitiktinumas, o liga ne lik im a s ........................................................ Mylk savo jausmus - jie tavo vaikai......................... Plaiai atverk duris savo laisv................................ Panaudok savo nevidon angel taikai savyje. . . . Atleisk sau ir tapk taik dariu ................................... Kodl darai tai, k darai?.......................................... Igyvenk vyrikj bei moterikj prad ir rask saik Rpinkis savo reikalais.......................................... Motinos, tvai, pagaliau paleiskite savo vaikus! . . . III dalis Pirmyn nauj gyvenim ir m e il ............................... Nieko nelieka normalaus!...................................... Mylk pats save ir bsi laisvas!............................... Nurodymai, vedantys nauj laiming gyvenim . . Apie nor tenkinimo ir tikslo siekimo nesmon . . Isivaduok i savo dien streso ............................... Kaip tapti naujuoju vyru.......................................... Kaip tapti naujja m oterim i................................... Uuot mgdiojs, gyvenk savo gyvenim.............. Epilogas................................................................... Apie save................................................................... Padkos o d i s ........................................................ Apie knyg............................................................... Apie autori............................................................
6

65 67 72 78 83 89 94 99 103 108 114 118

125 127 133 137 160 163 168 173 179 183 186 188 190 191

Pratarm

i knyg raau visiems, jauiantiems savyje kitos kokybs gyvenimo ilges, gyvenimo diaugsmo, taikos ir pilnatvs, trumpai kalbant, laimingo gyvenimo ilges. Kai kam toks noras gali atrodyti ne visai realus. Tai suprantama, kai aplink gausu moni, patyrusi kani, dabar keniani ir su tuo susitaikiusi. Esu visikai sitikins, kad diaugs mas yra mogaus prigimtyje. Kiekvienas ios knygos skaitytojas supras, kodl jis gyve nime yra ten, kur yra, ir kaip atsiranda jo prasta bsena, kania, nelaisvs ir suvarymo jausmas. Tai knyga, su ku ria tu, miela skaitytoja, mielas skaitytojau, i esms gali pakeisti savo gyvenim ir jo kokyb, t. y. j transformuo ti taip, kaip tai jau daugel met skmingai ir rytingai daro vis daugiau mano paskait ir meditacij klausytoj ir mano seminar dalyvi. Esame io pasaulio radikalaus pokyio viduje, eroje, kai mes, mons, vl imsime suprasti jgas, kurios mumy se snaudia, kuri lig iol panaudojome tik ma dalel, nes jas esame pamir ir laikme normaliu dalyku tai, k aptikdavome tiek savo pai, tiek aplinkini gyvenimuo7

se. Kas iandien atrodo normalu, rytoj atrodys visika be protyb. Kvieiu atsisakyti normalaus mogaus gyvenimo ir pra dti gyventi smoningo, prabudusio ir laimingo mogaus gyvenim. i knyga ir rekomenduojamos meditacijos taps tavo patikimu vadovu ir draugu.
Robertas Betzas

vadas

I anksto noriu spti skaitytoj: jei i knyg skaitysi iti sai - o ne prabgom ar tik perversdamas, greiiausiai tai dabar ir darai - bk pasirengs alutiniam poveikiui. Tu turi teis ir privalai inoti, kad rytoj nebebsi tas mogus, koks esi iandien arba manai toks ess. Susitaikyk su tuo, kad rytoj bsi kitoks, kitaip galvosi, jausi ir veiksi, kitaip velgsi save ir pasaul. Tikriausiai po keli mnesi, v liausiai po met juoksiesi i savo ankstesnio gyvenimo ir i nuostabos kraipysi galv: viskas tavyje ir tavo gyvenime bus pasikeit. Vienas i alutini poveiki, apie kuriuos tave spju, skamba taip: Nelauk, kad tai, k darai ir kas esi, patiks tave supantiems monms. Prieingai: kai kurie i artimos aplinkos moni tave kritikuos, laikys kvailu, atgr tau nu gar vien dl to, kad tu nebenori aisti seno aidimo, kur mons aid por tkstani met ir kuriam dabar atjo galas. Jie tavs nesupras ir smerks (teis) u vengim kartu su jais sielvartauti ir atsisakym kitus mones teisti, suversti jiems kalt dl savo nemalonios psichins bsenos. T, kuris nuo neatmenam laik nelaimingas, kuris niekada nejaut ir nepatyr, k reikia bti laisvu, sava
9

rankikai sprendianiu mogumi ir manyti, kad kiekvie na diena domi ir jaudinanti, kasmet gyventi vis graesn ir vis didesni isipildym gyvenim, t apima baim, jei kiti liaujasi bti j panas, t. y. bti normals. Kadangi tu, gyvendamas pagal i knyg, auktyn kojomis apversi j supratim apie pasaul ir mog, nesvarbu, kokiame gyvenimo etape esi: ar sergi, ar esi prasiskolins, ar tavo santykiai nevyk, ar dirbi nemgstam darb. i knyg ne tik perskaityk, bet j perprask, suvirkink ir pritaikyk savo kasdienybje. Vien knyg skaitymas gy venim nekeiia. Silau daugiau negu vien drsinamus ir motyvuojanius odius. Tikrovikai ir suprantamai parodysiu, kaip ilsti i seno varanio kiauto, atsikra tyti sen proi ir atsisveikinti su ligioliniu gyvenimu. Tam nereikia sunkiai dirbti, svarbu pasidaryti velniam, pirmiausia velnios irdies, siela turi atsiverti tiesai, kuri visada slypjo tavo irdyje. Tu neiojiesi visas inias savyje, bet kritikas abejojantis protas vis dar netiki tuo. Gerai, bet skaitant viskas pasikeis. Skaityk i knyg irdimi ir galva. Vis pakeldamas akis nuo puslapio, kad stabteltum pajausti, k tavyje sukelia atskiri sakiniai ir kaip jie veikia. odiai ir sakiniai yra energija, kuri per akis teka subtilj kn ir suaktyvina ne tik mstym, bet ir jausmus, sukelia netgi fizinius poj ius. Atkeipk dmes, kas jaudina ird ir kas kne sukelia malon jausm. Visos teisingos mintys ms knui su kelia atsipalaidavimo, plytjimo, lengvumo ir atsivrimo jausm. Nuo neteising mini ms raumenys susitrau-

10

kia, knai susigia, sustingsta, sukietja ir savijauta su bjra. Taigi skaitydamas knyg neumirk kno. Knygos gali pakeisti gyvenimo keli, skaitydamas mogus sitraukia sakini energij ir tai, kas slypi tarp eilui. i knyga parayta su didiule meile. Jei atversi ir d, tu j pajausi ir priimsi. Ji gali padaryti stebukl tavo gyvenime, jei leisi. Mgaukis skaitymu, sitaisyk patogiai ir kiekvien skyri pasidaryk gyvenimo malonumu, kur bk pasirengs priimti. i knyga - mano dovana tau. Nuo tavs priklausys, ar priimsi i dovan. A jau dabar inau, kad tkstaniai moni paklus savo impulsams ir esmingai pakeis savo gyvenim. Kvieiu jiems priklausyti ir rytoj prabusti su diugia yp sena ir pasakyti: Gyvenimas yra graus - ir a esu!M

1 1

I DALIS

Kaip normalus mogus pasidaro nelaimingas

Normalus mogus miega, bet mano gyvens

Neinau, koks buvo tavo gyvenimas ligi iol ir su kokiu jausmu prabundi rytais. Bet spju, kad dar nepriklausai tiems, kurie neapsakomai avisi gyvenimu ir laiko j pa traukliu, jaudinaniu, didels pagarbos vertu dalyku. Kas bt, jei ryt prabustum su mintimi: Puiku - a galiu vl nugyventi dien itame kne emje! Kokios dova nos iandien mans laukia? Kokius susitikimus, lytjimus, patirtis, atradimus teks iandien patirti? Dkui, dkui, dkui u i nauj dien! Dkoju tam, kas mane sukr. Dkoju tiems, kurie mane pradjo ir uaugino. Dkoju vi siems, kurie iame gyvenime yra alia mans, mane lieia, kvepia ir pakumiuoja. Ir sau dkoju u jaudinam ke li, kur ir iandien turiu eiti ir tsti nuotyk, vadinam mogaus gyvenimu/4 Spju, kad tavo dienos pradia atrodo iek tiek kitaip. Kaip pradedi savo dienas, tokios jos ir yra. Mes miegame ne tik nakt. Kai rytais ms knai prabunda, sielos mie ga, nes nepastebime, kas i tikro vyksta ir k mes veikia me. Kasryt vyksta kakas nepakartojama. Gyvenimas tau aukia: A esu nauja diena ir nauj ryt dovanoju tau save. Esu nepriraytas lapas ir nekantriai laukiu istorijos,
15

kuri paraysi, arba paveikslo, kur nutapysi. Esu tavo ins trumentas ir ilgiuosi melodijos, kuri pagrosi. Esu balsas, kur tau dovanoju, ir diaugiuosi daina, kuri dainuosi. Diaugsmingai aukiu tau: Padaryk k nors su manimi! Padaryk k nors graaus su manimi. Padaryk su manimi graiausia, k sugebi. Bet neleisk man praeiti nesismo ninus, neigyvenus ir nemyljus. Nes a esu tik iandien, rytoj mans nebus. Igyvenk mane dabar." Tam gyvenimo auksmui ms ausys kurios, pojiai uverti. Kasdien prasidjusi nauja diena aukia, bet mes leidiame jai slinkti mieganiai, kad galtume gyventi savo menk normal gyvenim, nevert gyvenimo var do. Kodl mes gyvename ribotus, baugius gyvenimus, kuriuose daug spaudimo, pastang ir rpesi ir maai avjimosi, malonumo ir meils? Dl paprastos prieas ties: geriau nemokjome ir nemokame, o ir tie, kurie buvo prie mus, irgi taip gyveno. Karta po kartos lovino normalum. mogus prabunda ryt ir msto: Neturiu pasi rinkimo! Turiu keltis. Turiu dirbti, turiu stengtis, turiu tai daryti. Negaliu laisvai pasirinkti, kaip elgtis. Turiu susi imti/4Ir 1.1. Taip vyrai ir moterys keliauja per savo nepaprast gy venim, kuriame jie vien turi, privalo ir jiems reikia, jie stengiasi tenkinti kit lkesius mainais u mautl nor malij pripainim. i normalumo beprotyb baigiasi jam imu paskutin valanda. Stojo budinimo ir prabudimo metas. Auta naujas kitokio gyvenimo rytas, mes kvieiami i ties prabusti, prasikraptyti akis, kad galtume aikiai matyti ir irti. Ms karta igyvena tai, ko dar niekada nra buv. mo
16

ns briais atsisako normalaus mogaus tradicij ir apsi sprendia gyventi visai kitaip. Jie atsisako saugumo, kur kiti baugiai laikosi sitvr. Proto mogus tai vertina kaip naivum ir atitrkim nuo tikrovs. Mat jis tiki tik tuo, k mato, gali liesti ir imatuoti. Todl mokslas iki iol nieko nesupranta apie gyvenimo esm, neino, kas mums leidia kvpuoti, jausti, mylti ar kentti. Dabar net aliausio proto mogus raginamas perirti ligiolines dog mas ir pripainti, kad ir jo krtinje plaka karta irdis, kuri ilgisi mylti ir dainuoti i diaugsmo. Kol jis nepasi rengs atverti savo paties urakintos, nuo sen laik su eistos ir paniekintos irdies, tol klups u akmen, kuriais pats igrind savo sunkiai veikiam keli. Kai skausmai tampa gantinai dideli ir jis suvokia, kad mstymas nepa deda rasti ieities i labirint, prasivers durys su urau: Sveikas atvyks gyvenim!"

Kaip uo narve

Normalus mogus neino, k daro, mat jis neino, kas ess. Ar tau aiku, k veikei visus tuos metus? Kaip pavy ko savo gyvenim paversti sunkiai veikiamu varginaniu keliu? Kaip labai save nuvertinai ir blogai apie save ma nei mao netobulo mogeliuko, kuris vien stengsi veikti sunkumus ir gyvenimo ikius, smone? Paioje gyvenimo pradioje tau buvo sakoma, kad nesi geras, turi pasitaisyti, esi nevertas meils ir turi daug dirbti, kad btum nors iek tiek kit mylimas. Imokai, kad mei l gaunama tik u atlikt darb, ger elges ir prisitaikym. Ir kadangi buvai priklausomas nuo suaugusij, bandei daryti visk, k jie tau sak. Taip pat tu jais tikjai, k jie tau sak apie tave. Tavo mstymas apie tave pat, kaip ir milijon kit normali moni, paenklintas kritikos ir savs nuvertinimo. Sakiniai Su manimi kakas (ne vis kas) negerai", A nesu vertas meils", A nieko vertas" priklauso prie pai giliausiai internalizuot* mogaus mini apie save pat. Aplinkiniai, tvai arba seneliai, mo kytojai tuomet kitaip negaljo. Jie patys ilgai - kaip ilga* internalizacija (ang. internalization < lot. internus - vidinis) 18

me smegen plovimo procese - imoko apie save galvoti blogai. Kai vaikui sakoma, kad jis kvailas, jis kvailas ir tampa. Jei sakoma, kad jis niekam tiks, vargiai j bus irima kaip visavert bendruomens nar ir kain ar bus atskleisti jame slypintys lobiai. K mes galvojame apie save, kokius save matome, tai yra pagrindas to, kas ms laukia gyvenime. Ms min tys apie mus paius lemia ms likim. K tu manai apie save, toks ir tapsi ir taip su tavimi elgsis kiti. Ant daugelio moni kakt parayta: A nesu vertas meils. A per kvailas, per blogas, per bjaurus, esu nedalin gas." Arba: Vok man!" ir smulkiomis raidmis apaioje: A pats save plaku - kasdien!" - psichoanalizs svoka: kit moni poiri, nuomoni, standart, vertinim permimas; tai superego formavimosi mechanizmas. Normalus mogus kiekvien dien save pliekia. Taiau skirtumas nuo ankstyvj ami asket, kurie plakdavosi ryktmis iki kraujo (ir iandien pavieni dar pasitaiko), yra tas, kad jis t pat ir nesmoningai daro sielai. Visas aizdas mes pasidarome patys, net jei iorikai tai atrodo visai kitaip. Tikriausiai vis dar manai: kas gali bti toks paikas. Tai ne paika, tai nesmoninga. Nesmoningumas, tiksliau, nesmoningas mstymas, kalbjimas ir veikimas yra pirma prieastis ms vargano gyvenimo, kuriame daugyb sueidim ir nusivylim, tariamai mums suke liam kit arba gyvenimo. Normalus mogus pats susikuria gyvenim, kupi n kanios, skausmo, lig ir nepritekli, nes jam niekas nesak, koks gyvenimas ir jis pats yra. Tai gali suinoti
19

i ios ir daugybs kit knyg. Taiau mogus taip kietai migs, taip priprats prie savo nelaisvs, kad kiekvienam, bandaniam paaikinti, kad durys laisv jau seniai ati darytos, jis pasukioja pirt ties smilkiniu. Jis panaus paukt, daug met gyvenus narve, gavus kelet trupini ir dejuojant dl savo skurdios bties ir narvo priir toj, bet gyvenim narve laikant normaliu. Kad narvo durys jau seniai yra tik privertos, bet neudarytos, to jis nepastebi ir apie tai nenori nieko girdti. Taip pat su mu mis elgiasi ir mons. Normalus mogus kaip uo vri narve kasdien gauna daugiau ar maiau dalo, savaitgaliais arba per atostogas gali pabgioti. Net nereikia ilgai vilpti, kad sugrt u jam prast grot ma narvo pasaull ir daryt visk, k kiti jam liepia. Nes jis nori bti toks, kaip kiti, kad tik neisiskir t. Retsykiais pasvajoja apie gyvenim laisvje, kai nueina kin arba skaito roman, bet kad jis pats galt bti savo gyvenimo romano veikjas, i mintis jam kelia baim. Baim bejgikai laiko mones prast bgi kelyje. Normalus mogus jauia, ko i jo tikimasi, ir kaip galda mas stengiasi tai daryti: dirba, sudarinja draudimo su tartis, naudojasi kreditais, vartoja, atlieka pareigas ir nie kada neisioka. Nors pastebi, kad taip gyvendamas nra laimingas, taiau mano neturs pasirinkimo. Jis bando pabgti nuo susikurtos vidins tutumos ir nuobodulio, prasiblako usiimdamas daugybe veikl arba sprunka priklausomybes, stumia al kylanius jausmus: baim, nir arba lides, suserga ir mirta. I ties mogus mirta dl sudauytos irdies, kuri tik norjo mylti ir kuri jis ankstyvoje vaikystje usklen
20

d ir kurios bals nesiklausydamas gyveno. Normalaus mogaus, kuris taip niekada ir nerado drsos gyventi savo gyvenim ir atsiverti gyvenimui, mirties prieastis - sa vos irdies idavyst. Ar tu pasirengs baigti tok gyveni m ir liautis sudarinti kompromisus su savo irdimi arba visikai ignoruoti jos bals?

21

Ivarymas i nekaltumo rojaus

Mes, mons, ateiname gyvenim priklausydami nuo kit, bdami nelaisvi. Juk maas vaikas neturi jokios laisvs pasirinkti. Jis turi prisitaikyti prie t, kurie j val do. Gyvenimo pradioje ities mums reikia kit moni paramos ir atidos, patvirtinimo ir meils. Tas kitas mo gus - esantysis greta - savo gyvenime taip pat nepasisoti no meils ir turjo imokti, kad maistingsias mediagas: dmes, pripainim, meil - neva gausis tik tada, kai vykdys tam tikras slygas ir tada... tik maomis porci jomis. Taigi mus aukljo suaugusieji, kurie patys viduje dar yra mai, sueisti ir meils troktantys vaikai, nepa tenkinti savimi ir savo nelaimingu gyvenimu. Todl jie negali ms padaryti laiming, tik parodyti, kaip tapti nelaimingiems. Aukljimas iki iol yra instrukcija, kaip bti nelaimingam, net jei tvai savo vaikui nori paties ge riausio. i skausming vaikysts patirt u meil vykdyti kit lkesius ir slygas turime kiekvienas i ms. Tai buvo ms ivijimas i rojaus. Ir tai buvo kelias i ms ypatingumo smons. Tai buvo normos mokymas, ugdy mas bti normaliu mogumi, ir iandien j vis dar taikome savo vaikams. Mes manome in, kas jiems teisingiausia.
22

Anksti pradedame juos skatinti siekti rezultat ir norime didiuotis jais. Mes norime, kad jie anksti pradt bgio ti ir bt savarankiki ir veriame sdti tyliai ir daryti tai, ko i j tikims. Mes neleidiame jiems aisti tiek ilgai, kiek jie nori. Mes neskiriame jiems laiko aidimams kar tu ir nesidalijame j pasauliu: klausytis j istorij, baimi, svajoni ir lkesi. Ir mes jauiame meils alk, uaugome dideli ir ma nme, kad jau suaugome. Taiau ms viduje liko gyvas tas vaikas, kuris ilgisi saugumo ir meils pasaulyje, nori juoktis, aisti ir diaugtis gyvenimu. Tas vaikas gyvena kiekviename i ms ir kasdien prao odio, jei mums nesiseka. Kai kas nors mums sukelia pykt ar nir, li des ar baim, nevisavertikum ar bejgikum, vaikas mumyse jauia tuos jausmus. Tai ne suaugs mogus, bet vaikas mumyse, kuris mums primena, kad prarado roj, meils pasaul, kuriame myljo ir buvo mylimas. Jis vl nori tenai. Tenai nori ir ms irdis, nes ji ino: a ateinu i meils. Gimiau i meils ir tik mano irdies meil gali mane padaryti laiming. is sugrimas roj - ms gyvenimo programoje artimiausiu metu. Jis prasidjo daugelyje moni, kurie suvok: niekas ms neivaduos i pai pasistatyto ka ljimo, normalumo, prisitaikymo, savs smerkimo narvo tik mes patys. iandien mons vis daniau suvokia, kad kania ir nepriteklius, kur jie jauia, yra sukurti j pai. Todl isivaduoti galime tik patys - durys laisv atviros! Laisv mus kvieia: Ateik, pasikliauk, tu nieko neprarasi, tik laimsi/4 Liaukis sikalbjs, kad neturi pasirinkimo, ir neleisk kalbinjamas kit. Tu turi pasirinkim, gyve
23

nimas ir meil kvieia tave i naujo pasiryti gyvenimui, vertam jo vardo, gyvenimo diaugsmui ir pilnatvei, gy venti lengvai ir apsiai, taikoje ir laisvje. Tas, kas per iuos metus toliau bandys aisti sen pri sitaikymo aidim, gyventi santuokoje, partnerystje be meils, dirbti nepatirdamas diaugsmo ir veikti tai, ko kiti i jo tikisi, toks mogus dabar budinamas - ir tai danai bna skausminga. Ms irdis - pati meil - ima mums prietarauti ir primena, kad mes visi atjome pasaul neti meil. Meil - ms paveldas, ms gimtin ir ten link - dideli pokyi laikais - vl viskas sugrta. Vis daugiau moni yra papurtomi ir pabudinami, kad pri simint mogaus bties prasm ir esm: bti laimingam meilje. Niekas nesteng pabgti nuo sitvirtinusios tie sos, tik gali keliauti skausmingais aplinkkeliais. Ar esi pa sirengs baigti su tais lankstais ir pasiekti mogaus bties esm, branduol?

24

Liaukis bti auka!

Normalus mogus mano ess kit moni arba neteisin go gyvenimo auka. Kol jis taip mano, toliau semsis aukos patirties - ts, keniantis ir teisiantis. Jis nepastebi, kad yra tas, kuris sau kelia kani. Net galdami atrodyti kitaip, mes keniame nuo savs ir savo krini. Mes teisiame ir skundiams sunkia vaikyste, nemielais kolegomis, netei singu ekonomikos pasauliu, negabiais politikais, neitiki mais partneriais, nedkingais vaikais, priekabiaujaniais bendradarbiais ir dar daug kuo. Aukai kanios prieas tis - kiti. Tai klaida. Mes patys kasdien apsisprendiame i naujo kaniai ir skausmui. Smoningai taip nemano nie kas, bet nesmoningai tai daro beveik kiekvienas. Teisdami kit mes tampame jo auka: kas dar nesusi taik su savo vaikysts tvais, sako sau: Man taip blogai sekasi, nes mano vaikyst buvo tokia." Ar tai tiesa? Yra gantinai daug moni, kuri vaikyst buvo siaubinga, o iandien jie laimingi. Kieno patirtis su ekspartneriu skausminga, sako sau: iandien man bt geriau, jei jis bt buvs ne toks. Ar tai tiesa? Ne! Tai tik ms mintys apie tuos laikus ir ms seniai atmesti jausmai, nuo ku ri keniame ir vl patiriame nusivylim ir skausm. Pa
25

ilginame savo nelaiming vaikyst iki ms nelaimingo gyvenimo. Neatleidiame sau nelaimingos partnerysts ir buvusiam partneriui ir todl vl kartojame toki pai pa tirt, kol pagaliau prabundame ir suvokiame, k darome su savimi. Kas ir toliau skundiasi, apsunkina savo kn ir gyve nim nata, jo reikalai sunks. Milijonai normali mo ni ant pei tempiasi kuprines praeities, kuriai jie nieka da neatleido. Mes keniame pirmiausia nuo netaikingos praeities, isaugotos atmintyje, ir nuo savo teisimo. Tik mumyse paiuose vyksta karas, kur atrandame iorje, ms eimose, monse, organizacijose ir alyse. Tai karas su mumis paiais. Auka sako: Tai ne a. Kiti ir gyvenimas pasielg su ma nimi blogai." Auka viduje visada protestuoja ir mano, kad gyvenimas ir kiti jam skolingi, turi atlyginti. Patikrink ir siklausyk save, kokiomis aplinkybmis ituo skund, kaltinim, reklamacij tonu mstai ir kalbi, i artimj kako reikalauji, ko pats sau neduodi: meils. Normalus mogus jau ryt keldamasis demonstruoja jg nusprsdamas i gyvenimo k nors nuostabaus pada ryti: jis atsisako gebjimo kurti ir apipavidalinti. Kadangi jis nesuvokia tos krjo jgos, kuri jam duota gyvenimo, galvoja, kalba ir veikia kiekvien dien vis taip pat nema loniai. Jis smerkia ne tik pasaul ir kitus, bet ir save pat vertina neigiamai, kaip su juo buvo elgiamasi vaikystje, arba dar kieiau, jis mano: A nevertas bti mylimas. A nesu geras, esu pralaimtojas. Esu varg kiaul. Nesu nei protingas, nei avus, mans nelydi skm, trksta... dva singumo." Taip galvodamas jis save nuvertina ir kiekvie
26

n dien sustiprina menkumo, gdos, kalts ir skurdumo jausm, dl to darosi nirs, lidnas, j apninka depresija ir baim. Jei manai, kad ia perdta, tada retsykiais pa klausyk savs, kaip viduje kalbiesi pats su savimi, ir pasek, kaip elgiesi su savimi kasdienybje, ypa tomis akimirko mis, kai tau nelabai sekasi arba nepasiseka taip, kaip nor tum. Paimk paprast pavyzd, kur tikriausiai esi patyrs. Turi svarb dalykin susitikim, nerandi rakto. Kas vyksta tavyje, kaip t akimirk elgiesi su savimi? Dauguma mo ni ikart pradeda pykti ir sau prikaiioti netvark, u marum arba isiblakym. Mintyse jie save keikia, juos apima panika. Ar tokiomis akimirkomis sakai sau: Dabar ramiai igerkime puodel arbatos. Prisiminsiu, kur raktas." Tai tik vienas pavyzdys i daugybs nedideli kasdienybs vyki, kada mes patys save koneveikiame. Kas nori bti laisvas ir laimingas, tas nusprendia liau tis aisti auk ir bti atsakingas u savo gyvenim. Pali ks tv namus, esi laisvas mstyti, kalbti ir daryti tai, k nori. Taiau tu taip (vis dar) nemanai? Daniau siklausyk, k apie tave kalba tavo vidinis balsas, apie tave kaip moter arba kaip vyr, apie tavo ligiolinius pasiekimus gyvenime, tavo elges, tavo savybes. Jei tas mintis uraysi, paaiks, kodl turjai patirti tai, k teko. Rytingai inventorizuok visas mintis, k galvoji apie save pat, ir atrask, kaip giliai tavyje tno savs smerkimas, nuvertinimas ir kritika savo atvilgiu. ios mintys - tai skla, kurias tu deimtmeius beri pasaul. Dar stebiesi, kad i it skl neuaugo grai vaisi, nesusiklost dar ni santyki, laimingo gyvenimo, bet pirmiausia suvejo dygliuoti krmai, usnys ir riogso atrs akmenys, per ku
27

riuos eini klupdamas? Kiekviena ms mintis - tarsi bu merangas, kur sviediame pasaul ir kuris grta. Jei tai smerkianti mintis, ji siknys tavo gyvenime, tavo kne, tavo santykiuose, tavo darbo vietoje. Nes visa visata ir kie kvienas mogus girdi ir jauia, k tu galvoji, ir tinkamai tai reaguoja. Kol pats savs nemyli, tuo pasakai kitiems: Nemylkite mans, a taip pat savs nemyliu. A manau, kad nenusipelniau meils." Kas su savimi nesielgia atvirai ir garbingai ir nesiklau so irdies tiesos, su tokiu ir kiti nesielgia garbingai. Kas nejauia sau pagarbos, tas nesulauks jpkios pagarbos ir i kit. Vaikai, partneris, kolegos negerbs to, kuris pats sau neparodo pripainimo, pagarbos ir meils. Pasaulis elgiasi su tavimi taip, kaip tu elgiesi su savimi savo viduje. Ar jau pasirengs baigti meils nevert santyk su savimi?

28

Kas negerai tavo gyvenime?

Daugelis moni jau seniai jauia t negera savo gyve nime. Vidinis balsas jiems nuolat aukia: Prabusk! Tai, k darai ir kaip gyveni, nra gerai." Kas tavo gyvenime isiderino? Partneryst ar eima, viengungyst ar vieni o tvo, vienios motinos gyvenimas, darbas, draugai, el gesys su savo knu, butas, gyvenamoji vieta, santykis su tvais? Ar taikiai keliauji per savo gyvenimo dienas? Ar tenkina tai, kaip gyveni, kaip elgiesi su savimi ir kitais? Daugeliui moni ne viskas sekasi gerai, bet prieas i jie nesiaikina. Jiems atrodo paprasiau ir patogiau visk palikti kaip buvus, uuot udavus sau klausimus ir juos atsakius. Neatidliok tos uduoties, kaip ir m o kesi deklaracijos, kuri tikriausiai skubotai upildai tik po pirmo ar antro spjimo. Tu turi pasirinkim ir j priimsi. Tavo sprendimas gali skambti: Tegul viskas lieka kaip buv, nes a netikiu, kad galiu valdyti savo gy venim ir j keisti." Tai taip pat sprendimas ir jis nuves tave (kit) akligatv, kupin skausming patiri, ne svarbu, kok pajusi skausm: fizin ar psichin, nesvarbu, kur prieisi akligatv: partnerystje, profesijoje ar fizinia me kne.
29

Nra reikalo versti save priimti sprendim. Tu negali nepriimti sprendimo. Tu visada turi apsisprsti tarp nes moningumo ar smoningumo, tarp tariamai gyvenimo sunkum trankomos aukos smons ar savo gyvenimo tikrovs krjo; tarp baiktaus vengimo garbingai pavelg ti savo gyvenim ir j taisyti ar drsaus matymo to, kas yra; tarp sprendimo bti normaliam ar laimingam. Visada turi priimti sprendim, neturi pasirinkimo laisvs nesprs ti, nes buvai ir bsi kasdien kuriama btyb ir visada tokia bsi. Taiau visada turi laisv priimti nauj sprendim. Bet kokiu atveju po keleri met ar deimtmei tik rai baigsi gyvenim savo fiziniame kne ir - tikriausiai savo didelei nuostabai - nemirsi. Tu arba prie savo fizi nio kno mirt, arba bet kokiu atveju po jos aikia dvasia pavelgsi savo gyvenim - ir nebegalsi savs apgaudi nti. Kritolo skaidrumu kaip protokole galsi perskaityti ir matyti, kaip tai darei kiekvien dien, kiek pasikliovei savo protu ar irdimi, kaip danai tavo gyvenimas siunt signalus pagaliau prabusti ir suvokti, k norjo patirti tavo irdis ia ir kaip danai ignoravai tuos signalus. Daugiau jokia saviapgaul nemanoma, nes dvasinis knas, siela, kuri tu esi, nemirta. Bet tavo fizinio kno gyvenimas tada bus baigtas. Dabar dar ne. Taigi inaudok savo laik, verta! Carpe diem - negaik laiko! Viskas gyvenime sukasi ratu, apskritimais. Ir gamtoje, ir visatoje. Viskas sukasi ratu: em aplink Saul, energiniai centrai ms subtiliajame kne aplink save. Viskas, kas apskrita, mums dera. Rat sukti", N rat, n bat", sakoma. Prisimeni rutuliukus i savo vaikysts, tokius i
30

stiklo arba metalo? Nusipirk ir vl paaisk su jais. A visai rimtai! To nori tavyje tnantis vaikas. Vien apvalaus pavir iaus lietimas ms pirtams ir irdims teikia malonumo. Gali juos iaip ridenti arba kartu medituoti. Paleisk juos riedti ir kur laik stebk. Tai teiks diaugsmo ir ramins. Tada paklausk savs: Ar riedu taip velniai, lengvai ir ais mingai per gyvenim kaip mano rutuliukai? Kokia mano gyvenimo sritis yra tokia apvali kaip rutuliukas? O jei taip mano kne viskas bt apvalu ir darnu? Kas tada? Arba mano partnerystje? Arba firmoje?" Ar gali sivaizduoti firm, kurios visi darbuotojai riedt apvaliai ir ramiai kaip ie rutuliukai? O kart susidr, jie rieda ramiai toliau. Kokia tai bt grai firma ir darbas joje vykt skmingai! Ityrink kampus, briaunas savo gyvenime ir pajausk diaugsm riedti taip velniai ir lengvai kaip tavo ai dimo rutuliukai. Visi kampai ir briaunos, visi konfliktai, pykiai ir skausmai, ligos ir nepritekliai, kuriuos iandien jauti gyvenime, tau nuolat aukia: itaisyk tuos reikalus! Nereikia sau priekaitauti ir gdytis, kad kai kas ms gyvenime lig iol yra ne taip, kaip nortume. Galime sau atleisti, nes geriau nemokjome. Niekas mums tuomet nepasakojo apie smoning krybikum. Bet dabar nie kas nebegals teisintis nieko neinojs. Nes virbliai nuo stog irkia: didiulis gyvenimo ratas mus kvieia ily ginti atrius gyvenimo kampus, ilipus i nesmoningai sukurto baims rato ssti meils rat. Stojo prabudimo ir apsivarinimo metas. Nra n vieno gyvenimo, kuris nuo pradios iki pabaigos praeit darniai, be klii. Prieingai: po aprayto ivary
31

mo i nekaltos vaikysts rojaus mes metams nesmonin gumo (instinkt ir akcij) gyvenim. Normalus mogus anksti sismonina, kad turi veikti, ir kuo daugiau. Mes nusiteikiame kai k veikti iorje, dirbti, kad udirbtume pinig ir galtume apmokti sskaitas. Kadangi vaikyst je ir jaunystje gerai imokome teisti ir nesiklausyti savo irdies, pirmiausia darome tai, k daro kiti, ir tikims pri painimo arba norime bent neisiokti. Palik tv namus, manoms es laisvi, bet laisve nesinaudojame. I nelaisvs tv namuose sukrme nelaisv savo santykiuose ir darbo aplinkoje. ia mes patys for muojame kampus ir briaunas, trukdanius jausti darn, diaugsm ir mgautis gyvenimu. Stoka laisvs tv na muose apkartino tolesnius ms gyvenimo deimtmeius ir padar mus priklausomus nuo kit. Kivirai su motina, tvu, broliais ir seserimis iaugo pasidygjim partne riais, draugais, pastamais, vaikais, kolegomis, virinin kais, kaimynais. Kadangi beveik visi ms pastami patiria t pat, ma nome, kad tai visai normalu. Normaliam mogui prireikia keturi, penki ar daugiau deimtmei, kai po daugelio savo gyvenimo nusivylim ima suprasti, kad mogaus pri gimtis visai kitokia. Palikti partnerio po dvideimt, tris deimt bendro gyvenimo met igyvena dram su skaus mingais alutiniais reikiniais. I tikro tai gyvenimo spyris, kad mogus atsigodt ir pradt nauj gyvenim. Penkiasdeimties praradus patikim darb ities ne pyragai: apima niris, nusiminimas ir baim. Tik laikas leidia suprasti, kad gyvenimas buvo pastvrs mog u atlap ir smarkiai papurt, kad pasakyt: Tu dar nesuvo
32

ki, kas yra darbas. Kalbama ne apie sikibim darbo, ku rio nemgsti, viet, pensijos sulaukim, mokas pensij draudim, kad paskui galtum por met prie mirdamas tysotii lovoje,. Tai bt mogaus orumo paminimas." Jei eiasdeimties met knas paliegs, tai irgi ne normalu kaip katinui stuburo ivara. Tai ms pai nuopelnas, vien mes patys kalti dl vio, reumato, ir dies infarkto, diabeto, depresijos arba istins sklerozs. Klausimas Ar gali sivaizduoti, kad nesmoningai galjai tai pats sukurti?" kelia normalaus mogaus pasipiktinim. Jis to n girdti nenori, nes negali bti tiesa tai, kas neturi teiss bti tiesa. Ir klasikin normali medicina, ir normali psichologija padeda pagal igales, nes normalus mogus neketina savarankikai mstyti ir veikti. Dieve, apsau gok mus nuo mogaus, kuris pats rpinasi savo gyvenimu, sveikata, laime ir nenori sirgti", - tokia j rami kasdien ryto malda.

33

Baik kovoti su gyvenimu

Jei iandien gyvenimas tave vargina, jei kovoji ir kartligi kai bandai isiversti su turimais pinigais, tada tau draugi ja milijonai moni. Daug naudos i to negauni, iskyrus mint: Ir kitiems ne geriau." Ar tai guodia? Ar ir toliau nori bti vienas i bandos, bgantis paskui kitus, kad pasi dalytum su jais likimu? Pavelk savo artimj akis. Ko kios jos lidnos, rimtos, pagieingos, baugios ir negyvos. Net jaun moni akys nevyti. pasaul ir artimuosius jie velgia be atvirumo ir smalsumo. Tie veidai atspindi, k normalus mogus padaro su savo gyvenimu, jis paveria j lidnu ir varginaniu. Ms galva manosi inanti, kad gyvenimas tik kart ess varginantis. Ir kaip rodym jis pateikia: Stebk moni gyvenim: jis varginantis ir sunkus! Ir mano gyvenimas pastaraisiais de imtmeiais buvo sunkiai pakeliamas." Bet ar tai rodymas? Pasvarst, k mes, mons, ligi iol darome su savo gyve nimu, paklauskime, ar tai atitinka mogaus gyvenimo pri gimt. Mano irdis atsako: Visikai ne!" A manau, kad viena didiausi klaid ir nesusipratim yra laikyti, jog gyveni mas - tai kova, spaudimas ir vargas. Ne, mes, mons, j tok padarme, pats gyvenimas ia niekuo dtas. Kova ir spaudi34

mas su visomis neigiamomis pasekmmis knui ir sielai yra ms rank darbas. Pastaraisiais metais tai suvokia vis dau giau moni ir istoja i kovojanij ir kenianij bandos. Jei tu taip pat to nori, vadinasi, skaitai reikiam knyg. Tkstantmeius daugelio moni gyvenimas nebuvo saldus. Itisomis epochomis ms protvi gyvenim sudar darbas dl igyvenimo. Buvo grynas vargas. Dar prisiddavo karai, gainiojimai, maras ir kitos epidemijos, taip pat priespauda, ugniauimas, banyios ir pasauliei valdov manipulia vimas. Ms protvi istorija ir patirtys ligi ios dienos tno kno lstelse ir smonje. Jie neturjo galimybi, kokias turime mes. Daugelio ali moni materialin gerov ian dien tokia gera, kad galime skirti laiko pasirpinti mogaus bties esme, savo smone ir klausimu: kaip funkcionuoja gyvenimas? Kaip mogus msto ir veikia? Milijonai moni dabar atviri klausimui: Ar gali bti, kad a pats galiu kurti savo gyvenim, lengv gyvenim, kupin diaugsmo ir pil natvs?" Jie, pavyzdiui, pradeda tirti savo irdies norus ir savo nuostabai nustato, kad norai gali tapti tikrove. Ir nors protvi gyvenim nuo ms skiria amiai, dau gelio moni galvose vis gajus sivaizdavimas, kad gyveni mas - tai kova. Daugelis vaikystje girddavo: Pasistenk! Daryk k nors. Susigriebk. Neatsipalaiduok." Ir paklusda vo. Tada nieko kita nelikdavo daryti, nes vaikystje mes buvome nelaisvi ir neturjome pasirinkimo! Ir taip per mme teiginius apie gyvenim, kuriuos ms tvai ar seneliai nuolat kartodavo ir rodydavo pavyzd savo gyve nimu: Gyvenimas rstus, neteisingas, sunkus, trumpas
35

ir pasigailtinas, tai - egzaminas, kova." Nesvarbu, ar tu iandien dvideimties ar atuoniasdeimties, tu paskutinis begalinje eilje protvi, kurie gyveno iki tavs, ir pir masis, turintis pasirinkimo laisv, apie kuri anie negaljo net svajoti. Ir protviai iri iandien tave ir tikisi, kad esi protvi eils priekyje kaip j vliavneys ir pasitrauksi i tos savo paties sukurtos kani karusels. Tai ir jiems turs esmini teigiam padarini. Tavo protviai gyve na - tik ne fiziniame kne - ir tu gali savo gyvenimu labai daug nuveikti, kad jie gerai jaustsi. Per savo isilaisvini m i normalaus mogaus kaljimo ilaisvinsi ir protvius i j pai sukurt apribojim nesuskaiiuojamuose gy venimuose. Tu gali tai laikyti nesmone, nes tokios min tys ities neatrodo normalios. Jei vis dar manai, kad gyvenimas - kova, tai gyvenimas turi tau atsisti prie, su kuriuo galtum kovoti. Kitaip tariant, ant veikianio konvejerio tu sukuri pasiprieinimus, konf liktus, klitis, nusivylimus ir likimo smgius, kad turtum su kuo kovoti. Juos usisakai, nes tavo vidinis balsas sako: Gyvenimas yra rstus!" Ir gyvenimas atsiliepia: Teesie! Te bnie taip, kaip manai! Imk, tursi k dantis atksti." Ir jei manai, kad gyvenimas neteisingas, tai susikursi tokias situa cijas, kuriose tapsi tariamai neteisingo gyvenimo skriaudia ma auka. Pats gyvenimas yra absoliuiai teisingas ir nori, kad prabustum ir suvoktum dsningumus. Tai, k manai apie gyvenim, atsiveria tau prie akis. Nepaliaujamai siunti savo mintis, jausmus, odius ir veiksmus, ir gyvenimas deramai tau atsako. ia nra nie ko neteisinga. Tik nuoseklu. Visos mintys yra energijos,
36

kurias isiunti, ir kiekviena mintis, ypa tie giliai tnantys teiginiai ir sitikinimai, isikristalizuoja ir pasidaro mate rials. Jie yra grot strypai tavo paties pastatyto kaljimo, bdingo normalaus mogaus gyvenimui. Gyvenimas nra nei geras, nei blogas, jis formuojasi tau prie akis taip, kaip apie j manai. iandien patirta gyveni mo tikrov yra tavo smons padarinys. Btis - ar materi alaus kno, ar tavo gyvenimo vyki - seka paskui smon. Kadangi daugumos moni gyvenimas kyla i pasmons, jie nepastebi, k pridaro asmeniniame gyvenime. Jie neino, k daro, bet tai nieko nekeiia, jie lieka visikai atsakingi u savo nesmoningo mstymo, kalbjimo ir veikimo padari nius. Taigi gyvenimas yra visikai teisingas, nes jis tau kas dien teikia tai, k vakar ir uvakar pasjai. Dabar prabusti ir tapti smoningu krju - vadinasi, prisiimti atsakomyb u skl, u tai, k sukrei vakar, kad iandien galtum pra dti barstyti nauj skl, naujai galvoti ir atsiverti tam, k silo gyvenimas, kad i to ieit kakas nuostabaus, lengvo, pakylto. Tai vyks daug greiiau negu gali sivaizduoti. Tai netruks deimtmeius, jau po keli mnesi pajausi ir patir si, kas nauja vyksta tavyje ir aplink tave. Bet pirmiausia turi suvokti, kad aktorius ia esi tu. Tavo pirmas ir svarbiausias veiksmas yra ne tai, k veiki, bet k mstai ir kaip ilaikai savo mintis apie save pat, gyvenim ir savo artimuosius, su kuriais nuo ryto iki vakaro eini per gyvenim. Mes ia kalbame ne apie inom Pozityvaus mstymo" sro v. Nieko i to neieis, jei nepaliaujamai kartosi: Gyvenimas yra graus! Gyvenimas yra lengvas!" Tkstant kart tvir
37

tinti t pat nra jokios prasms, nes tavyje yra kakas, kuris toliau sakys: A netikiu. A manau kitaip." Tai tas pats, kaip daais dayti drgn pelsi apnikt sien. Po dviej dien pelsis vl prasimu. Dl tos paios prieasties lunga dau gelis moni, nepaliaujani manyti, kad pakanka panorti ko nors graaus, ir gyvenimas taps graus. Linkdamas k nors nauja savo gyvenime, mogus pirmiausia turi prisiimti atsakomyb u tai, k ligi ios dienos dar savo gyvenime ir savo kne, ir tai vertinti. Nor manija", tarpstanti tarp ms kaip ir pozityvus mstymas, palieka daug nusivylu sij, nes jie nesuvokia patys sukr nemalonias gyvenimo bsenas ir emocijas ir neprisiima atsakomybs. Jei norime i esms mstyti kitaip, turime labai gerai suprasti, kuo ligi iol tikjome. Kalbama apie inventoriza cij ms beveik visada nesmoning pagrindini mini ir kartu pasmons. Atlik inventorizacij ne tik savo iori nse gyvenimo srityse, bet pirmiausia ten, kur yra viso to prieastis, btent savo dvasioje. Jei jauti irdyje pritarim iam keliui, tada rykis atsi sakyti tkstani met senumo mstymo, kuriuo remda miesi gyvenim mes velgme kaip kov ir nuo ko dar kenia iandienins kartos. Ir pasiryk priimti nauj gy venimo sivaizdavim, kuris visada buvo saugomas tavo irdyje, nes irdis pasta gyvenim. Bet gali bti, kad vis dar netiki tuo. Tavyje yra saugomos visos inios ir visa imintis apie tave ir gyvenim. mogus - nepaprastai di del ini saugykla. Kaip tavo kraujo laelyje yra begalin informacija, i kurios ligi iol minta tik dalel, taip tavo irdies centras (ne biologiniu itikimu siurbliu vadinama irdis) turi visas inias apie tave ir tavo gyvenim.
38

Baim - normalaus mogaus gyvenimo eliksyras

Daugelis moni dejuoja: gyvenimas ess toks nesaugus, rizikingas ar net pavojingas. Kad tik ko neatsitikt. Kie kvien dien laikraiai ir ini laidos pilnos ini apie pasaulyje vykusius blogus dalykus. Tkstaniai moni kasmet va keliuose ir gatvse. Firmos pranea apie ne mokum ir atleidia bendradarbius. mons suserga vai riomis ligomis ir mirta nuo j. Vyrai ir moterys palieka savo partnerius, sukeldami nusiminim ir skausm. Mir ta vis senesni mons, prie tai met metus buv prikaus tyti prie lov. Ir jauni, ir seni suserga priklausomybs ligo mis ir nebeisivaduoja i j. Teroristai graso ipuoliais. Kas ino, kaip po galvij kempinligs, pauki gripo ir kiauli gripo vadinsis kita epidemija? Normalus mogus bijo i ir kit galim likimo smgi ir rpinasi savimi bei kitais. Baim tartum mogaus gyvenimo eliksyras, kurios didel taur jis geria kasdien, praddamas nuo rytini laikrai ir baigdamas vakaro iniomis. Apie daugel bt galima pasakyti, kad jie gauna nuolatin baims infuzij ir jiems kitas kateteris. Tai reikia, kad jie visk daro, kad baim neieit i j lsteli. Kasdien jie tuo maitinasi ir meldia
39

si: O Dieve, duok man kasdien baims porcij. Negaliu be jos. O protas sako: Taip, bet tai juk faktai. Ant kie kvieno kampo, kiekvienoje eimoje ir kiekviename biure tik irima, tik klausoma baisybi, itinkani mones. Galima ir isigsti." Ar tai tiesa? Nors tai tiesa, bet ar rpi tau, kodl tai vyksta. Kodl tai itinka vienus, o kit ne. Kodl vieni nuolat kaustomi baims, o kiti atsipalaidav, smags ir kupini pasitikjimo eina per gyvenim. Vis dlto yra toki, j spariai daugja. Tai vyrai ir moterys, kurie supranta, kad mogus pats su sikuria baimes arba jas perima i kit. Jie greitai imoksta rpintis savo baimmis nauju bdu ir jas paversti diaugs mu ir pasitikjimu. Jie supranta, kad baims nra blogis ir jos nra likimas, dl kuri reikt vis gyvenim ken tti. iandien dauguma moni gyvena pai sukurtame pragare, vis didjanti mauma - danguje emje. Tu gali rinktis tarp pragaro ir dangaus, tarp baims ir laisvs. Baims - tai energijos, kurias mes patys susikuriame ir kasdien maitiname savo normaliomis baim kelianiomis mintimis apie gyvenim ir savo artimuosius. Pradjome ankstyvoje vaikystje, kai mums teko konfrontuoti su savo tvais ir kitais suaugusiaisiais, kurie negaljo ms priimti ir mylti toki, kokie buvome. Kiekvienas dl to pasijuto me nesaugs ir patyrme ok. Prie to dar prisidjo, kad j mini pasaulis buvo prikimtas baim keliani mini. Kaip vaikai, bdami priklausomi nuo tv, turjome tik ti, k jie sak ir galvojo. Taip, permme j sivaizdavim apie gyvenim ir mones, kita vertus, gausyb j baimi. Nes vaikas negali apsisaugoti nuo emocij t, nuo kuri
40

yra priklausomas. Ms tv ir protvi baims, perduo damos i kartos kart, giliai siaknijusios mumyse. Kai vaikas girdi: Bk atsargus, nes tau gali tas arba anas atsitikti", kai jam kalama galv: Turi daryti t ir an", jis pradeda perimti tas mintis ir msto: A turiu bti atsargus, turiu tai padaryti, kitaip galiau..." Tokios ir panaios mintys kelia baim. Tai reikia, kad mintimis sukuriame ir dauginame savo baimes. Kadangi daniau siai galvojame nesmoningai, to krybos proceso visai ne pastebime. Tik rezultat, savo baimes, juntame vis labiau ir labiau, ir jos uklumpa paprastai naktimis. Normalaus mogaus vidin bsena yra persmelkta baimi. Todl jis visur ieko saugumo, apsidraudia, su daro vairias draudimo sutartis, nori daugiau kontroliuoti savo gyvenim. Kuo stipresnis mogaus noras visk ap skaiiuoti, kontroliuoti ir jaustis saugiam, tuo didesns jo baims, i kuri is noras kyla. Kas pabrtinai ieko sau gumo, tas kupinas baimi. Bet t nor galite suvaldyti ir imokti jas paversti teigiamais jausmais. Kaip tai padaryti, esu paaikins daugelyje savo kompaktini disk. Ar labai bandai kontroliuoti save, gyvenim, artimuo sius? Kiek rutinos tavo kasdienybje? Kaip reaguoji ne numatytus vykius: netiktus sveius, automobili spst kelyje arba vluojant traukin, kurio lauki? Ar labai r piniesi, k vis dien veikia tavo partneris, dukra ar snus, su kuo ir kur jie? Kaip danai tvarkaisi ir variniesi, ar tau svarbu nepriekaitingai sutvarkytas butas? Ar danai nerimauji tai dl to, tai dl ano? Pavyzdiui, dl savo mylimj? Ypa motinos rpest (j permusios i savo motin kaip tradicij) yra pavertusios savo svar
41

biausiu gyvenimo udaviniu ir nepastebi, k tuo jos daro partneriui, vaikams ir savo pai knui. is rpestis yra vienas beprotikiausi dalyk. Danai arba nuolat neri maujantis mogus daro taip, tarsi kurt saugum, ir ne mato, kad ieina prieingai ir kad artimuosius tuo labai prislegia, jei jie negali smoningai nuo to atsiriboti. Mo tinos savo rpinimsi vaikais, partneriu ir tvais laiko meils enklu. Ne, mielosios motinos! Tai tik js pai nepripaint baimi istmimas, kurias ukraunate ant savo artimj pei. Kiekvienas rpestis - tai energija, kuria prislegiame kitus ir apnuodijame savo pai dvasin kn. Nuolatinis rpinimasis - tai dvasin pasaulio tara, niekam nenaudinga, tik kenkianti. Taigi baim nra likimas, nukrits i dangaus. Baim yra imokta ir i kit perimta. O baims antipodas yra ne drsa, kaip daugelis nort manyti, bet meil. Kur baim, ten trksta meils, nemylima. Baims ir meils santykis yra toks, kaip tamsos ir viesos. Udegame tamsoje vak, tamsa dingsta. baims patalp leidiame meil, baim pasitraukia. Baim galima apibdinti kaip meils vakuu m, viet, kur dar nra meils. Kol nepripainsime savo baimi, bet jas istumsime, nuo j nusigrime arba nuslopinsime piliulmis, jas dau ginsime. I nuolat istumt baimi kyla panikos priepuo liai, kaip i nuolat istumto lidesio - depresijos. Medici na (dar) nenori to pripainti. Veriau ji atlieka brangius tyrimus iekodama, kokie cheminiai procesai vyksta de presija serganio mogaus smegenyse, kad galt gaminti vaistus ir juos parduoti. K domina, kad mes i ties s kmingai veiktume baim, panik ir depresij? Niek, i
42

skyrus pat sergantj. Normalus mogus nori kentti. Net kai it sprendim kentti priima nesmoningai, vis tiek tai sprendimas. Ir jei jis pats atsakingas u savo baimi krim, tai tik jis pats gali jas pakeisti. Baim normaliam mogui atrodo problema, kuri veikti jis jauiasi bejgis, taiau visk isiaikinusiam ir supratusiam mogui - tai vienos i didiausi dur laisv. Baimi ir kit jausm pakeitimas yra svarbiausias mano sukurtos transforma cijos terapijos dalykas. Nuo 2002 met rengiu terapeutus. is metodas labai paprastas, j lengvai gali imokti vaikai ir jaunuoliai. Mano pirmoji kompaktin ploktel jaunimui A bijau, bet jau nebeilgai" sukl j ir mokytoj, kurie nori savo mokiniams teikti praktin psichologin pagalb, susidomjim.

43

Be savo praeities tu ikart laisvas

K manai apie laik, praleist tv namuose, ir vlesnius me tus arba deimtmeius? Protas mums sako: Tai buvo seniai. Ko man ten iekoti, juk tai seni laikai, argi ne taip? Kodl tu riau vl arstyti pelenus? is poiris slepia didel tariamai normalaus mogaus proto klaid. Nes ta praeitis yra tavyje isaugota ir btent taip, kaip j tada igyvenai. Jos nra tavo nuotrauk albume, bet tavo lstelse. Ir kas (dar) nra pasi rengs pasirpinti, kad ta praeitis jame pasikeist, tas karto ja skausming patirt ir stebisi, jei ivis tai pastebi. Ypa atidiai vertink savo vaikysts patirt su motina, tvu, broliais ir seserimis. Kaip jau sakyta, kiekviena akimir ka, kuri igyvenai po pradjimo, yra gyva isaugota tavyje ir btent taip, kaip tada buvo igyventa. Bet koks neprimi mas, palikimas ir vienatv, kiekviena nusivylimo akimirka, kai buvai nemylimas, bet kritikuojamas arba net muamas, su visais tavo jausmais ir tavo mintimis yra isaugota tarsi dideliame standiajame diske ir gali bti ikvieiama. Ka dangi pirmieji metai, o danai ir deimtmeiai mums buvo labai skausmingi, - a tvirtinu, kad vaikyst - sunkiausias kiekvieno mogaus tarpsnis, - nenorime jos prisiminti, nes nenorime to skausmo dar kart igyventi. Mes esame ist
44

mimo pasaulio empionai. Taiau istmimas neapsaugo nuo naujos kanios, prieingai, kas tai nustumia savo tams pasmons kamp, tas nustato bsim krypt, kad jo vaikys ts patirtys nuolat kartotsi jo santykiuose ir darbovietje. Beveik visi mons ant nugaros velka didiul nat, ant kurios parayta: Mano praeitis." Kadangi iame neuly je labai daug nesantaikos, jis labai sunkus. Ne praeitis j daro sunk, bet ms konfliktai su ja ir mumis paiais. Visi tie priekaitai ir kaltinimai, kuriuos reikiame sau ir pirmiausia savo tvams, guli kaip sunkios plytos neulyje ant ms nugar. Niekas ms neveria vilkti t neul, bet tai darome, nes manome, kad praeities nepakeisi. Tai tinka ir kalbant apie faktus, konkreius vykius vaikyst je, jaunystje ir ms pirmj santyki metu. Bet netin ka tam, k mes ligi iol apie igyventus dalykus manome ir jauiame. Nesusitaik su praeitimi tv namuose arba santuokoje, apsunkiname savo gyvenim iandien. Todl kreipiuosi kiekvien atskirai: susitaikyk su viskuo praeityje, kad galtum dabar taikiai gyventi. Isilaisvink nuo nereikalingos natos praeityje ir sukurk pamatus laimingai ateiiai. Net jei vaikystje buvai muamas, prievartaujamas, paliekamas arba eminamas, niekas negali tavs sulaikyti nuo susitaikymo su iuo sunkiu tavo gyvenimo laikotarpiu. Bdamas vaikas negaljai laisvai rinktis ir bdamas penkeri pasakyti tvui: Seni, man nepatinka pas jus. A isikraustau." Vis vaik gyvenimas - ir geriausiuose tv namuose - paenklintas priklausomybe, taigi nelais ve. Kiekvienas vaikas turi prisiderinti prie tv lkesi ir reikalavim arba juos reaguoti. Net maitaujantis vaikas
45

inaudoja labai daug jg per mait, garsiai itart Ne, kad patraukt dmes ir ilaikyt susidomjim. Dmesys yra vaiko dvasinis penas, net neigiamas dmesys. Vis dlto svarbu pamau suvokti, kad nelaimingas arba nuo nemylini (vadinasi, nesmoning) tv keniantis vaikas irgi yra krjas. A nesakau, kad jis kuria gyvenim su savo tvais. savo tv pasisakymus ir elges jis reaguo ja mintimis, kurios turi didiul tak vlesniam jo, jau suaugusiojo, gyvenimui. Pavyzdys: danai muamas vaikas pats sau nesako: Mano motinai reikia kreiptis terapeut, jai kakas nege rai", bet mano: Matyt, su manimi kakas negerai, kitaip ji mans nemut." Vaikai msto kitaip negu suaugusieji, nes jie gyvenim velgia visai i kitos perspektyvos. K motinos ir tvai pirmaisiais metais sako savo vaikams, turi, kaip minta, neidildom poveik j savs sivaizda vimui. Muamas vaikas mano: A, matyt, nusipelniau bti muamas. Su manimi kakas negerai. A esu idyks, piktas, tingus..." Taip jis anksti pradeda pats save plak ti ir kaltinti tokiomis mintimis. Todl visikai nekeista, kad mergaits, kurios buvo muamos, vliau pritraukia smurtingus partnerius, kurie tik patvirtina j savs si vaizdavim, arba paios tampa muaniomis motinomis, nes muim vaikystje prim kaip normal dalyk. A tvirtinu: didiausi skausm mogus sukelia pats sau. Jis kenia pats nuo savs, nors atrodo, tarsi bt savo ar timj auka. Bet tai netiesa, jei sigilinsime dalyko esm. Kadangi vaikystje buvome priklausomi, turjome jaustis
46

aplinkybi ir savo tv aukomis. Palikdami tv namus, neatsisakme aukos smons kaip nereikalingo daik to. Metai po met puoselti sitikinimai sukr mumyse didel jg, kuri niekur nepragai. Nordami tapti akty viais savo gyvenimo krjais ir formuotojais, turime j sisavinti. aizdos, atsiradusios i sueidim, atmetim ir nusivylim vaikystje, neigyja savaime. Senas prieodis Laikas gydo visas aizdas" yra klaidingas. Laikas nieko negydo, tik leidia giliai nustumti tai, kas skauda. Taigi beveik vis moni praeitis pagaliau turi bti j pai isiaikinta ir perkelta taiking bsen. Seminaruose kartais pastatau ikab su urau: Igyventi laiming vaikys t niekada nevlu." Protas tai priima kaip absurd, bet ms irdis supranta. Nes pati nelaimingiausia ir skausmingiausia vaikyst, saugoma mumyse, pripainus, supratus ir atleidus gali bti pakeista taiking ir diaugsming. Po seminar patiriu, kaip per trump laik i tuomet kankint, mut, prievartaut vaik tampa laimingi suaugusieji, visikai susi taik su savo tvais ir savo vaikyste, jie tampa diaugsmingais, energingais savo gyvenimo tikrovs krjais. Normalus mogus nesirpina savo praeitimi ir tempia j per gyvenim kaip nat ant pei. Suvokiantis mogus, atsigrs praeit su meile, atvirkiai, patiria ess laisvas nuo praeities ir igyvena ia ir dabar. Tik dabar jis pradeda savo paties gyvenim. Sakinys, kuris mane labai jaudina: Tik tada, kai susitaikysi su tvu ir motina ir gyvensi san tarvje, kad jie tavyje dar kart susivienyt, tada ugimsi antr kart." is antras gimimas yra svarbiausias naujos smons gimimas mylinio, diaugsmingo mogaus, ku ris giliai ino: viskas turjo prasm ir viskas yra gerai!
47

Taip nedaroma!

Mes anksti imokstame paisyti kit nuomons apie tai, kas teisinga ir klaidinga. Tai vyksta, kai esame priklau somi nuo kit. Tuomet taip elgtis buvo protinga, kitaip to laiko btume neigyven. Per visus vaikysts ir jaunysts metus imokome vengti tv kritikos ir atmetimo, sten gms kuo daniau elgtis taip, kad jie mumis bt paten kinti, mus girt ar bent nekritikuot ir neemint. Tas prisitaikymo prie kit nor ir mstymo metas jau seniai prajs. Bet imoktas elgesys giliai mumyse sir ir le mia tolesn gyvenim su artimaisiais. Daugelis vaik kur laik maitauja prie tv, dar eli aukltoj, mokytoj ir kit suaugusij sakymus, draudimus ir primetamas elgesio normas. Toks elgesys apogj pasiekia ankstyvoje vaikystje, vadinamojo je usispyrimo fazje, ir lytinio brendimo metu. Tuo metu jie danai, net neigird, ko i j norima, sako ne. Maitaujantis vaikas i to gauna naudos, tokiu elgesiu sulaukia daugiau dmesio negu prisitaikliai. Be to, tai jiems padeda atrasti, ko jis pats nori. Daugumai moni to nepavyksta per vis gyvenim. Jie tik jauia, kad tai, k daro ir kaip gyvena, nekelia diaugsmo. Bet jie neran48

da savyje drsos isiaikinti, k patys gali nuveikti, kad bt laimingi. Taip atsiranda ris, kuri a vadinu normaliu mogumi. J dvasia i anksto prisitaiko prie to, k kiti i j nori pa matyti ir igirsti. Daugelis i ms gerai ino posak k kaimynai pasakys". Jis, kaip joks kitas, labai gerai parodo ms nenor isiokti. Niekas apie mus neturi galvoti blo gai ir nesuinoti, kaip mums sekasi. Taip mes tampame prisitaikliais, kurie pirm viet kelia ne savo impulsus, trokimus ir irdies polinkius, bet baugiai stengiasi nei siokti arba sulaukti kit pritarimo. Tai ms irdis labai lidina ir tas lidesys atsispindi daugelio moni veiduose. Normalus protas ia danai siterpia: Taip, bet iek tiek prisitaikyti juk reikia. Kur mes nueitume, jei kiekvie nas daryt k sigeids?!" Taip, kur mes nueitume? K pats apie tai manai? Mano irdis sako, kad pasiektume roj, jei kiekvienas mogus daryti tai, ko trokta irdis. A nesakau, ko jis nori, bet ko trokta irdis. Tai esminis skirtumas. Problema ta, kad daugelis moni (dar) nei no, nes neturi gyvo ryio su irdimi. irdis visada veikia i meils, o kai nra meils, tada elgesys irdiai atrodo nederamas. Proto valia veikia mumyse danai semdamasi i sueisto vaiko igyvenim pasaulio, kupino nirio, bai ms, lidesio ir vis kit iki ios dienos istumt jausm. Jei kiekvienas daryt, ko nori jo vidinis sueistas vaikas, atsidurtume madaug ten, kur dabar stovime: pai su sikurtame pragare, kuriame verda barniai, kyla traumos, daug prievartos, vagysi, apgavysi, udyni ir taip to liau. Kiekvienas laikratis mirga nuo viso to.
49

Nra jokios prasms derintis prie to, kas daroma arba ne daroma, nes nesijauiame laimingi nesmoningai daryda mi tai, ko mums norisi. Nes mumyse daniausiai slepiasi sueisti, baugtus, lidni arba lstantys mai vaikai, ska tinantys beirdikai galvoti ir elgtis. mogus, kuris nesu vokia savo vidinio vaiko, juo nesirpina ir jo nepamilsta, bna jo uvaldomas. i maa mergait moteryje ir maas berniukas vyre veikia ne i smoningos meils, bet i pa tirties, kad meils gauta per maai, kad buvai nuskriaustas, apviltas ar iprievartautas. Kol itos aizdos neigydytos, i moni gyvenimas su kitais bus labai skausmingas. Ir kol it sry suprasime, visada bandysime kitiems monms tikti, bet negyventi taip, kad patirtume diaugs mo, laims ir pilnatvs. ia nesunku atpainti pripaini mo, patvirtinimo ir meils paiekas ir liguist potrauk ir bandym ivengti kritikos ir neprimimo. Paklausk savs siningai: k savo kasdienybje darau, ko kiti nori i ma ns? Kur iduodu savo ird santykiuose su partneriu, t vais, draugais ir artimaisiais? Kur mano protas sako: A negaliu kitaip, a turiu..." itokios ries savs paties i davysts inventorizacija - pirmas ingsnis laisv. Prie to priklauso nuoirdumas, drsa ir laikas susiprotti. Skirk tam laiko ir atidiai patikrink, kokiose gyvenimo srityse ir su kokiais monmis bni ne pats savimi, kur apsime tinji, kada nepasakai savo tikros nuomons arba ne visai toki, koki nortum, ir kas daro tave nelaiming. Kas per gyvenim nori eiti linksmas ir teisingas, turi nusprsti bti teisingas savo atvilgiu. Kas nesirpina garbingumu savo atvilgiu, galiausiai apgaudinja savo artimuosius. Tai mogika ir suprantama, kad mes danai
50

deimtmeius apgaudinjame patys save, nes pritrksta pasitikjimo eiti savo keliu. Gali bti skausminga atsigr ti kelis deimtmeius, kai ms dmesio ir meils centre stovjome ne mes patys, kai rpinoms kitais ir danai jiems aukojoms. itokia auka niekada nra verta. mo ns po viso ito lieka nepatenkinti, t arba lidni ir tik gyvenimo pabaigoje supranta prarad gali mylti save ir eiti savo keliu. Reikia drsos eiti savo keliu ir islysti i plaios pri sitaikiusios moni mass, nes kiti u tai tavs nepagirs. Jei kas nebeaidia sen aidim, jiems tai kelia baim. Tikriausiai ir paiam yra tek girdti priekait: Tu ne normalus!" arba Tu kuokteljs!" Linkiu, kad ateityje be cinizmo ir irdingai galtum atsakyti: Ai u kompli ment!" iandien mums reikia daugiau toki iprotjusi, kurie pasitraukt i gerai ivainto normalumo kelio. Ir kitiems duot drsos ir vies pavyzd, kad tik itas ke lias veda diaugsm, susiavjim ir gyvenimo pilnatv. Mes tai darome ne dl kit, bet dl savs. Vis dlto tai ne egoizmas, kuris po tuo slepiasi, atvirkiai. mogus, kuris drsiai ir irdingai seka paskui irdies bals ir dl trupu io pripainimo liaujasi lankstytis, itokio mogaus reikia prasidedaniai naujai epochai. Jis itiesins keli tikrumui ir meilei ir bus laimingas pavyzdys savo artimiesiems. Taigi nusprsk smoningai, ar nori eiti tuo naujuoju keliu. Atlygis, kuris tau adamas, yra labai didelis. Jau keli tkstaniai moni per pastaruosius deimt met, padrsinti mano paskait ir meditacij, ileist kompaktinmis ploktelmis, kurias galima nemokami kopijuoti ir dovanoti, ir mano straipsni bei knyg, ryosi
51

palikti nesmoning ir nejauk miegani ir akl mo ni keli. Jie nustojo daryti kompromisus su savo irdimi ir su tuo, ko kiti i j laukia. Visi jie pastebi, kad ligioli niai draugai ir giminaiiai atsuka nugaras ir daro didiul spaudim, kad priverst juos grti sen keli. Kai kam tai buvo skausmingas patyrimas, es jei nori bti mylimas ir mgstamas, neprietarauk baugi, normali moni klubo taisyklms. Meils netekimas, atskyrimas, meii mas arba odiniai ipuoliai - tai prasti dalykai eimose, firmose, tarp kaimyn ir pastam. Pas mus mogus smerkiamas, jei jis, uuot js A keliu, kuriuo eina daugu ma, pasuka B keliu. Veanti tolerancijos stoka, kai puola mi drss mons, einantys savu keliu, rodo, kokia didel baim yra uvaldiusi tuos, kurie juos atskiria ir smerkia. Gera naujiena drsiesiems, kad po kurio laiko jie ima traukti mones, esanius panaiame kelyje ir suprantan ius kitus. Jie suvok, kad kelias tikr gyvenimo diaugs m, vidin taik, didel diaugsm ir laisv veda tik tada, kai apsisprendiama klausyti savo irdies ir kartu pasisa koma u teisingum, padorum ir meil, o ne u draudi mus ir sakymus normalaus, nesveiko, nes danai susipai niojusio ir prijaukinto, mogaus proto. Jie yra pionieriai naujo meils amiaus, ties kurio slenksiu mes dabar sto vime. Ar nori jiems priklausyti?

52

Kaip tau ne gda!

Nedaugelis moni didiuojasi tuo, kas jie yra ir k yra gyvenime pasiek ir patyr. Retam i ms yra tek gird ti: Vaike, a didiuojuosi tavimi. Tu puikiai tai padarei!" Ms visuomenje buvo ir yra teikiamas didesnis dme sys tam, kad reikia vaik pataisyti, sukritikuoti, palauti jo vali. inoma, viskas vaiko labui, tvai, aukltojai ir mokytojai kitaip negali, kol jie patys nevertina savo pai kelio. Vaikams iki ios dienos tv namuose, vaik dare liuose ir mokyklose menkinamas savigarbos jausmas. Re aguodamas begal menkinani, eminani pamoky m ir sankcij vaikas, o vliau jaunuolis pradeda prarasti savigarb ir ididum. Kas nesididiuoja savimi ir negali savs pagirti, suprantama, nepajgus pagirti ir kit, net jei tai bt jo vaikas. mog, nesididiuojant savimi ir savo pasiekimais, ka muoja gdos ir kalts jausmas. itie jausmai sukeliami dau gybs mini ir jie toliau maitinami. Prisimink, kaip danai vaikystje buvai gdijamas, nuvertinamas ir pajuokiamas. Prisimeni klas mokykloje, prie kuri bdavai statomas ir tada bendraklasiai juokdavosi i tavs? inai sakinius: G dykis" arba K manai sau, kas tu toks esi"? Vaik gyve
53

nime apstu skausming akimirk, kai jie mielai skradiai em prasmegt arba pasprukt, nes suaugusij nuomon juos sukreia, paniekina ir paemina. Pasekm yra ta, kad mes, mstydami apie save, pradedame negerbti ir neksti savs. Kit pasmerktas vaikas ima smerkti save. Jei mums nemalonu, tada mumyse ima gamintis g dos energija ir gana danai gdos raudonis imua veid ir kiekvienas gali pamatyti, kas mums yra. Mes mielai usimauklintume gobtuv arba pasislptume, nes ry kiai raudona galva visiems aikiai rodo mumyse degani gdos ugn, ir mes patys negalime save irti. Kadangi is gdos jausmas labai nemalonus, darome visk, kad t jausm istumtume. Todl daugelis suaugusij net nesu pranta, kaip smarkiai gdijasi savs. Neperdedu, daugeliui net nemalonu, kad jie yra. Ms laikais daugelis moter ir vyr jauia, kad j gy venime apstu neskmi. Jie mano praleid prog ir visk turj daryti daug geriau. Normalus mogus mano pri dars daugyb klaid ir negali sau to atleisti. I vidaus j slegia didiul kalt ir gda, todl jauiasi menkavertis ir blogas. Moterys ir vyrai priekaitauja sau dl nutrkusi meils ryi ir skyryb, pinig praradim, neskmi arba konflikt darbe, savo netaiki santyki su tvais, ligoto ir nebe tokio liekno ir graaus kno, nepageidaujamos vaik raidos ir dar daugelio dalyk. Jie neatleidia sau, kad gy venimas susiklost kitaip, negu kakada troko. I vidins danai nesmoningos pozicijos kyla vaidai, neapykanta ir agresija prie mus paius. Joks mogus neitvers nuolat lakstyti su tokiu suvoki mu, jis neatlaikyt, todl tokius jausmus mes istumiame,
54

kol jie virsta agresyvia vidine nuostata. Tai galime visur matyti, ypa visuomeniniame transporte, firmose ir mo kyklose, eimose ir organizacijose, net politikoje. Kadangi baiminams vl apsijuokti ir bti kit atmesti arba ijuok ti, i anksto pasirenkame slptuv ir vengiame ikiti galv ir pasirodyti, kokie i tikro esame. Paprastai slepiame tai, kas mumyse ypatinga. Mums valia rinktis, kaip mes velgsime ligiolin savo gyvenimo keli ir kaip j vertinsime. Normalus mogus aklai perima masi, tikini klaidomis, nuomon. Uuot kalbj apie klaidas, mes galime kalbti apie patirt. Esa me ia, kad semtums vairios patirties, ir visos patirtys yra vertingos. Ms protas ilavintas vertinti malonias patirtis, o nemalonias links pasmerkti ir manyti, kad j neturjo bti. Tai nesmon. Vienos be kit bt nema nomos. Ininieriai, kurdami nauj prietais, ar tai bt iPhone, ar automobilis, vadovaujasi skirtingais iankstiniais duo menimis, kuri dauguma bna atmesti. Bet jie nesmerkia j u tai, kad nepavyko sprendimo rasti paioje pradioje. Jei irdami futbolo varybas visus netikslius perdavimus vertintume labiau negu paius varius, tai bt taip pat kvaila, kaip daugumai moni vertinti savo gyvenim. Kiekviena ms patirtis ms sielos poiriu yra vertin ga ir brangi, ji nori bti priimama ir vertinama. Smerkiantys nemalonias patirtis ir norintys j ivengti i esms gyvena ne savo gyvenim, galima sakyti, praleidia prog gyventi.

55

Reklamantas ir usispyrlis

Kai mons kalbasi apie tai, kas jiems nutiko kasdienyb je, ne tik i odi, bet ir i balso intonacijos girdti, kad jiems prasta nuolat skstis kitais asmenimis ir gyvenimu. Jie mano, kad gyvenimas su jais - skirtingai negu su ki tais - pasielg neteisingai. itie reklamantai danai kalba iekovo tonu, kaip antai tas, kuris pasipiktins grina ne veikiant prietais parduotuvei. Jie sitikin es nukentj ir gyvenimas turs j atsiprayti, nes pateiks jiems kak negera. Danai jie pradeda sakin Bet... Atkreipk dme s balso aukt, kokiu mons skundiasi dl tariamos ne teisybs ir gyvenimo klaid. Jie mielai plstasi ir keikiasi, taiau nepastebi, k daro sau. Jie mano, kad gyvenimas jiems kak skolingas, kelia jam pretenzijas ir i jo reikalauja. Jie dar negali velgti sryio tarp to, k savo mintimis, savo bendra gyvenimo nuostata save paius ir kitus ispinduliuoja ir k gy venimas jiems siunia atgalios. Daniausiai jie n girdti nenori, kad patys atsakingi u savo gyvenim. J pagrin dins emocijos yra pyktis, tis, danas usispyrimas, ne apykanta ir vaidai. Jie elgiasi kaip mai vaikai, nirtingai reikalaudami i savo tv paklusti j nuotaikoms ir ipil
56

dyti norus. Jie vaidijasi su gyvenimu, bet nepastebi, kad i tikrj tai jie patys su savimi vaidijasi ir viduje kariauja su savimi. Gyvenimas negali mums atrodyti kitoks negu yra. Jei msmal dsi kiaulienos, verienos dereli negausi. Ko kie duomenys vedami, tokie ir gaunami, k sji, t ir pjau ni. Apie vestus duomenis, mini kokyb ir krypt, vidin nuostat ir sitikinimus mes jokios ataskaitos sau nedaro me. Jei suvoktume, k nuo ryto iki vakaro galvojame apie save, savo artimuosius ir gyvenim, tada inotume, kad po kurio laiko turtume laukti atitinkam gyvenimo atsaky m. Nes gyvenimas teka pagal aikius dsningumus. Nra jokios laims, neskms ar likimo, tik prasmingi sryiai, kuriuos atpainti gali kiekvienas, jei yra smalsus, atviras, be iankstins nuomons ir pasirengs priimti, pripainti tai, kas kaip tik dabar yra. Patirties prasm galime atpainti tik tada, jei sau at rasime, kad gyvenime viskas turi prasm, nes ia veikia prieasties ir poveikio principas. Daugelio proces pras m galima pamatyti santykinai greitai, kitiems imanyti prireikia laiko. Jei mons tavs nemyli, tada paklausk sa vs, kaip pats elgiesi su savimi, ar myli save, gerbi ir verti ni. Jei prarandi darb, paklausk savs: su kokia nuostata tu t darb dirbai ir k manei apie firm ir savo darb, o gal dabar pats metas pradti nauj savo gyvenimo etap, nes per ilgai dirbai ligiolin darb. Jei serga tavo knas, pagal vok, k apie j galvoji ir jauti, kaip su juo elgeisi pastaruoju metu. Jei tave palieka partneris, paklausk, ar tu j myljai tok, koks jis yra. Gal bandei j pakeisti arba inaudoti savo
57

poreikiams. Ar js santykiuose sivyravo rutina ir nuo bodulys? Ar sutarte, ar tik pakentte vienas kit? Ko mes nemylime, turime prarasti. Nes meil yra jun giantis elementas, susiejantis visus daiktus. K tu myli, tas lieka, auga ir tarpsta kaip augalai tavo bute. Skirk vienam augalui por mnesi tik po minut dmesio, jam pad kodamas ir pagirdamas jo gro, o kitus tik palaistyk van deniu ir daugiau nieko. Nustebsi ivyds augal po trij mnesi smarkiai isiskiriant i kit. Be plaiai paplitusi teisybs iekov, tarp ms apstu usispyrli. Jie taip pat mano, kad gyvenimas neteisin gai su jais pasielg, bet j laikysena kitokia. Uuot garsiai skundsi ir reikalav, usispyrliai mieliau atsitraukia su sirauk, sitaiso vidinje tvirtovje ir galvoja: Gyvenimas gali mane... Tai neteisinga ir nedora, ir a nusprendiau ant jo supykti. Galt kas nors mane ia, u stor tvirto vs sien, ir aplankyti, bet a inau, kad niekas neateis." itokia laikysena vaikystje buvo prasminga, nes su teikdavo vaikui tariam saugum nuo alto ar beirdio pasaulio. Taiau sienos, kurios tariamai mane saugo, kar tu nepraleidia ir meils bei dovan, kurias man nori do vanoti gyvenimas. Niekas kitas, tik mes patys galime nu griauti itas sienas. Tik mes galime idrsti vl bti atviri ir paeidiami ir leisti senoms aizdoms ugyti. Nustatyk, kokia nuostata kiekvien dien tu pasitinki gyvenim ir k manai apie gyvenim. Jei remdamasis lig ioline patirtimi manai, kad gyvenimas neteisingas ir ne doras, tada gyvenimas ir toliau sis panaias patirtis, nes nieko kita ir nelauki. Tu neeisi gyvenimo blogai apie j galvodamas. Sueisi pats save.
58

Normalus vyras

Dauguma vyr dabar yra pasidar tokie normals, taip ge rai prisitaik ir auns, kad moterys danai savs klausia: Ar toks turi bti vyras?" Jie eina per gyvenim nuobodiais, baugiais arba lidnais veidais, susigau, negalintys atvirai velgti akis ir nepajgs kalbti apie savo jausmus. Rytais vaiuoja neaikios spalvos automobiliais darb ir, lind uniform su baltais arba mlynais uniformos markiniais ir daniausiai dryuotu kaklaraiiu, veria save siekti skms. Jie nemgsta daryti to, k daro, ir retai daro tai, k nort. Nuo vaikysts jie slopina baim, lides, nir, bejgi kum, kalt ir gd, pavyd ir pavyduliavim ir kartu su sigriebia. J knuose matyti pdsakai ir aizdos. Skauda snarius, sutrikusi rgi ir arm pusiausvyra, stuburo diskai kelia skausm, ausyse spengia, silpnjanti klausa skelbia pavoj, maudia ird, reikalauja kito ritmo ir gre sia infarktas. Vyro kania - lidna arba nelaiminga irdis. Suman tariamai k nors gera nuveikti sau, normals vy rai bga treniruokli sales ar nopuodami laksto miesto parkuose, ieko malonumo maratonuose arba kitose eks tremalaus sporto ryse, kad suvaidint tariam vyriku m, kuris suteikt pasitikjim savimi ir param.
59

Vyrai imoko savo silpnum ir skausm istumti ir tai pake lia tol, kol knas arba (ir) psichika juos parklupdo. Vis da niau tarp vyr pasitaikantis emocinio isekimo sindromas, depresijos ir panikos priepuoliai veria juos atsigrti savo vidin pasaul. Bet net ir tokios bkls dauguma j bando paalinti tuos trukdius ir vl grti sekinani kasdienyb. Per dien jie eina pareigas ir dirba, kas sakoma, ko tikimasi, kiek tik stengia geriau, o vakarais prie savo buto dur pa virsta arba maais berniukais, drambliais porceliano par duotuvje, arba tironais, kurie, atsidr tarp savo keturi sien, ileidia nuslopint t. mon priekaitai ir reika lavimai daro juos bejgius ir kaltus, jie giasi i baims ir sprunka tyldami bei rezignuodami rs, gara, prie tele vizoriaus arba kompiuterio arba slepiasi panirdami kuri nors i priklausomybi. Ten jie veltui stengiasi upildyti tutum, isikerojusi juose. Ir kadangi per vis dien negali pasakyti, kas juos jaudina, nakt garsiai knarkdami apie tai pranea pasauliui. Savo viduje jie labai susivaidij su savo motinomis, kenia iki ios dienos, kad vaikystje neturjo tvo arba jis buvo vyraujantis, kurio pripainimo ir meils jie nie kada nesulauk ir bdami keturiasdeimties ar penkias deimties danai jauia susigadin gyvenim. To jie negali atvirai pripainti ir slepia nuo savs. Nejaukumo ir gdos jausmas susimaio su pykiu ir pasipiktinimu, jie pasidaro agresyvs iorinje aplinkoje, keli eisme arba ginuose su mona, vaikais arba kolegomis. Taiau j agresija rodo tik susikaupus pykt. Kiekviename vyre slypi maas berniukas, kuriam vargiai buvo leidiama bti guviam, jausmingam, ku
60

riam niekas nesak, koks turi bti tikras vyras. Retorinis klausimas Argi tu nenori bti tikras berniukas?" aikiai signalizavo, kad aismingas, paeidiamas, baugtus, li dnas arba svajingas berniukas nepageidaujamas. Ir be aa r. Todl jau anksti jis usklend ird, sustabd jausm ir aar tkm ir pradjo sukti galv, kaip galt pasiekti pripainimo ir patvirtinimo, gal iek tiek ir meils. Toks buvo daugumos vyr tapsmas normaliu vyru. Jie kibo darb, kad gyt pripainimo ir patvirtinimo, kurio nie kada nebuvo gav i tvo. Vyras, patenkintas savimi ir kartu tuo, kad jis vyras, einan tis per gyvenim myldamas save, bdamas tiesus ir atviras su savo artimaisiais, aikaus proto ir mielairdingas, yra reta ris, todl turi bti saugomas. iandien normalus vyras yra remiamas prie sienos ir jis klausia pats savs, kas jo gyveni me nepasisek. Juk stengsi visk daryti kaip manydamas geriau. Instrukcija, kaip bti vyru, skambjo: Stenkis, bk dalingas, gerai udirbk, susirask mon, apsidrausk, paimk paskol ir isimokk u but ar nam." Daugyb vyr vado vavosi tokia programa, bet laimingi dl to netapo, atvirk iai. Jie nepaliaujamai siekia tikslo ir veikia kaip bedvass btybs, robotai, kaip sraigteliai didiuliame mechanizme, kurio nekenia ir nesijauia es laisvi vyrai. Net lovoje ka muojami spaudimo dl pajgumo, jei mano tur patenkinti moter. Todl vis daugiau vyr isigand pripasta, kad j maasis draugas atsitiesia taip pat retai kaip jie patys ir vis daniau susimauna - daugeliui tai tikra katastrofa. Didel dalis vyrikos lyties gyventoj iandien yra labai isek ir pavarg nuo vienpusio kelio, kupino spaudimo,
61

pastang ir abejojimo savimi. Ir kadangi jie niekada nei moko atverti savo irdies ir isikalbti i irdies, vis dau giau nusiminusi u stor irdies mr neranda ieities, kol knas ar psichika priveria juos atsigulti, kad pagaliau atsigrt vid ir prabust. Arba vyrai visikai nusivilia ir nusiudo (tris kartus daugiau nei moterys). Net jei dar ne visi pateko it akligatv, nemanoma nepastebti ios normalaus vyro krizs, kuri kasmet atrja. Vyras stovi ties dideli pokyi slenksiu monijos isto rijoje ir vis amiaus grupi vyrai suvokia: senasis kelias, kuriuo jie jo, nebetinka. Atsidrs laik sankryoje vyras turi apsisprsti, kuria kryptimi eiti. Usimerkti ir pirmyn, itverti, istumti ir usiiaupti nebemanoma. Ir varomoji jga yra ne moterys, bet irdis ir meil jame paiame, kuri dabar susitelkia ir jam suunka: Pakaks, vyre!" iandien itam irdies raginimui vyrai vis daniau pa klsta. A neabejoju, vyrai prabunda. Vien tik per 2010 metus mano seminaruose dalyvavo daugiau kaip 2000 vyr ir i j daugiau kaip 800 seminaruose tik vyrams. Ir beveik kasdien mane pasiekia vyro upildytas klausimynas, pateiktas mano knygoje Taip vyras tampa vyru!", kuriuo avisi tiek vyrai, tiek moterys. ia vyras atpasta save ir supranta, kodl jis stovi ia, kur stovi, vyrai daug k suvokia ir tai, k suvok, pritai ko naujiems sprendimams ir poelgiams. Dauguma moter diaugiasi tokiu vyro pokyiu, kai kurios i j nustemba, kad vyras, kuriuo taip ilgai skundsi, jas aplenk kelyje iekant gy venimo diaugsmo bei meils sau ir gyvenimo laim imant j savo rankas.

62

Visikai normali moteris

Moterys kaip ir vyrai turi daug bendra: senus nusistovju sius pavyzdius, elgesio ir mstymo bd. Jei tu, moteris, suvoksi, kad esi traukta vakarykios dienos normalum, savs nuvertinim ir udaryta baimi narv, kad tu kasdien silieji moter skausming patiri chor ir da lyvauji j kovose u tai ar su tuo, tik tada pamatysi atviras duris, vedanias visai kitok laisvs ir meils gyvenim. Maa mergait, simyljusi save pai, avdamasi savimi sukinjasi prieais veidrod nerpestingai pritp dama ir dainuoja, svajoja ir myli, o suaugusi moteris jau yra praradusi diaugsm ir moterik ididum. Ji norjo padaryti visai kitaip negu jos motina, kuri kasdien jai de monstravo, kad, jei galt rinktis, niekada nepasirinkt bti moterimi. Motinos dejons, skundai ir kanios skam ba moterims vis gyvenim ausyse ir kalts jausmas jos at vilgiu ir nesutarimai su ja moter laiko didelje nelaisvje. Daugelio sprendimas jaunystje buvo toks: A noriu daryti kitaip negu ji! A nenoriu kentti nuo vyr, bti priklausoma, jausti bejgikum ir skausm." Nuo atuntojo deimtmeio daugelis moter pradjo i silaisvinti i vyr priklausomybs ir savo profesine veikla
63

usitikrinti ekonomin nepriklausomyb. Pilka pelyt virtuvje prie puod, vyrui paduodanti lepetes ir atsi duodanti jam vilpteljus - praeitis, ypa tarp jaunesns kartos moter.

64

II DALIS

Transformuok savo gyvenim!

Pagaliau susitvarkyk savo gyvenim

Tvarkymosi metas. 2012 metai i tavs reikalauja susitvar kyti gyvenim - tiek vidin, tiek iorin. Nes gyvenimas tik ribot laik toleruoja netvark. Tavo nepasitenkini mas, neisipild santyki ir profesijos lkesiai, skaus mus keniantis knas, diaugsmo, vidins ir iorins ge rovs stoka, auganti baim, tis, lidesys, likimo sm giai ir nusivylimai - visi tie enklai nori tave supurtyti ir paadinti i normalumo miego, kad pagaliau imtum gyvenim rankas. Nes paiame gyvenime - gamtoje, visatoje - viepatauja darna ir tvarka. Tik mogus itrko i natralios tvarkos tuo sukel damas sau skausm. Jis umiro, kodl ir kokiam tikslui atjs pasaul. Jis atjo, kad net meil emei, nes yra kils i altinio, vardu meil. Mes gimstame i meils ir ms esyb yra gryna meil, nes ms altinis yra meil, meili meil. Taiau mogui, vieninteliam visatoje, buvo suteikta laisva valia, ir jis paliko dievik natrali tvar k ir savo smonje atsiskyr nuo meils. Nors i ties atsiskyrimo negali bti, viskas susij. Ir tai, kas jungia, vadinasi meil.

67

Isiskyrimo patirt, tariam padalijim per nuteisim, jis sukaup per eon*, bet dabar is laikas baigiasi. Tuo poiriu mes esame laik pabaigoje. Ne pasaulis baigiasi, bet baigiasi senoviko mogaus laikas, kuris nesmonin gai, miegodamas ir kupinas baims blaksi po pasaul ir man turs kaip nors igyventi arba pasirpinti savo kai liu. mogaus laisva valia yra suvaryta. Kodl? Likti bai ms, atskirumo ir miego patirtyje bt pusiaukel. Viskas mumyse yra meil, ji energingai skubina mus pra busti ir prisiminti, kas mes i ties esame. Kietai migs ir apimtas normalaus mogaus skausmo tokius sakinius at mes kaip nesmon. Tegul. mogus, prarads ry su savo irdimi ir meile, nieko (dar) nenori girdti apie egzistuo jani meil jame. Jo protas nepajgia to sivaizduoti. Bet meilei tai netrukdo. Nes ji ino ir kteli tau: A esu tavo viduje! Pamatyk pagaliau mane! io laiko ikis skamba: apirk kiekvien savo namo kertel, i vidaus ir i iors, ir uduok klausim: Kas ne gerai? Kas ne taip? Kas nutiko?" Nes darna, ratas (apskri timas) ir nuolatin tkm yra pagrindiniai gyvenimo kri terijai. Visatoje, kaip ir tavo gyvenime, daiktai sukasi ratu. Sakoma: planetos sukasi aplink Saul, em sukasi, taip ir akros**, tavo kno energijos centrai. Kvpavimo, krau
* eonas - kelias eras apimantis geologijos laikotarpis. ** akra (skr. akra - ratas) - pagal Tibeto ir Indijos medicin ei gyvybins galios centrai, pro kuriuos iteka energija; kartais jie vadinami lotoso centrais4 * . Vert. Mokslo poiriu nra rodym, kad akros egzistuoja. 68

jo, limfos meridian apytaka tavyje teka ratu. Kai mums kas nors pasiseka, sakome: laim kaip kepur. Rad iei t: ijome i uburto rato. Taigi pirmiausia atvirai savs paklausk: Kas mano gyvenime negerai, kas nedera, kas nebeteka, kur usitvenk, kur ublokuota?" Tu tiksliai inai, kur negerai, kas nedarnu, gal tai darbas, santykiai su partneriu ar su savimi. Ms irdis - harmo nijos barometras, ir ji visada mums pranea, kur kakas negerai. irdies bals daugelis nesiklauso ir atsako protu: Kaip nors." Arba: Yra kaip yra." Mano patarimas: ramiai apirk savo rs ar palp. Ar inai, k laikai visose tose dse? Ar greitai randi ko iekai? Kieno rsys priverstas lamto, tas jauiasi pras tai ir vis pagalvoja: Reikt kada nors imti ir sutvarky ti." Negera jausti netvark. O moterys turt savo pilnas spintas apirti ir savs paklausti: Kuris i t drabui man vis dar patinka? K i j mielai apsivilkiau? Kaip apsirengusi jauiuosi gerai?" Antras klausimas: Kas i j man vis dar tinka?" Arba pasiirk mokesi ir asmeninius dokumentus, stalius ir spinteles. Ta iorin netvarka, kuri verta bti pavadinta chaosu, yra niekas kitas kaip tavo vidins ne tvarkos ir painiavos veidrodis. Tavo mini, jausm, tavo santykio tarp galvos ir irdies. Kaip viduje, taip ir iorje. Prie imdamiesi chaoso ir konflikt iorje, turime pra dti nuo savo vidini nam. Tas vidinis namas turi pirm aukt. Netvarka ten mums greiiausiai krinta akis. Tai nemalons ir skausmingi fiziniai pojiai. Tuo lygmeniu danai jauiame nerim, suvarym ir sunkum, spaudi m, tamp, sustingim ir pastyrim, leiktul ir svaigul,
69

silpnum ir paralyi, alt ir deginim ir kaskart vis danesn skausm. I pradi nemalonius poymius ignoruojame, paskui prasiblakome arba norime j atsikratyti. Manome, kad ms knas turi problem, bet tai ne visai tiesa. Ms knas tik nori parodyti, kad virutiniuose auktuose ka kas negerai. Fizinis knas negali jausti darnos, jei kituose auktuose, jausm, mini ir irdies lygmeniu, dvasiniu lygmeniu, kakas negerai. lamtas ir lauas nuo viraus rieda laiptais ir tuneliu emyn. Todl knas yra nuostabus signal skleidjas. Jis parodo, kad kitu lygmeniu seniai kakas negerai. Nor dami kne sukurti tvark, aikum, lengvum ir sveika t, turime pradti nuo virutini aukt, visk ikuopti ir susitvarkyti. Kiekvienas i ms kasdien kuria kno bsen ir gyveni mo tikrov. Mes tai darome - kaip jau minta - mintimis, nuostatomis, sitikinimais ir dogmomis. Pastarsias retai suvokiame, nes jos sitvirtinusios ankstyvoje vaikystje. Jos sukelia mumyse tokias emocijas, kaip baim, niris, lidesys ir t. t., kurios mums bna nemalonios, todl jas istumiame ir norime j atsikratyti. Taiau ms jaus m istmimas sukelia sunkum, suvarym, spaudim ir kitus neigiamus pojius fiziniame kne, kuriuos mes ignoruojame tol, kol jie tampa pastebimi kaip skausmas, ir pagaliau i j kyla ligos. Visose savo gyvenimo srity se: partnerystje, eimoje, profesijoje ir draug bry anos emocijos sukelia trintis ir konfliktus, kai kiti savo elgesiu mus iveda i pusiausvyros ir taip atkreipia save ms
70

dmes ir mus tariamai sueidia. Bet mes sieidiame patys ir keniame nuo savo pai sukurt nesismonint krini. Ms gyvenimo netvarka ir chaosas, kania ir skaus mas visada yra pasekm nesismoninimo, istmimo ir savs smerkimo, nesutvarkyt, netaiking santyki su monmis praeityje, i kuri kyla niris, kalt, gda, lidesys ir baim. Antrame ir treiame knygos skyriuose pateiksiu, kaip galima susitvarkyti savo vidinius namus, savo gyvenime ir fiziniame kne sukurti darn, diaugs m ir laim. Kaip jau sakyta: laimingas gyvenimas - tai ne laimingas atsitiktinumas, o smoningos krybos, ku rioje svarbi viet uima meil, pasekm. Jei nori turti laimingo gyvenimo lkesi, tada pasiraitok rankoves ir apsisprsk dabar tapti myliniu, smoningu, nuoirdiu mogumi, kuris meil ir myljim paverst savo gyveni mo centru, apie kur viskas suktsi.

71

Tu - pats svarbiausias asmuo gyvenime

Beveik visi i ms imoko kitus mones laikyti svarbes niais u save. Deja, tai sukelia kani ir nelaim. Tu juk prisimeni vaikystje ir jaunystje girdtus sakinius: Nesusireikmink!u arba Kaip manai, kas tu toks?" Tuomet negaljome atsakyti: A? A - pats svarbiausias gyveni me!" U tai btume gerokai usidirb. Iugdyti ger mo g pirmiausia reik j imokyti rpintis kitu mogumi ir paiam likti nepastebimam. Taiau tai nebuvo koks nors pasiaukojimo, nesavanaudikumo aktas, bet tylus susita rimas. Jei su kitais bdavome malons, paslaugs ir geri, u tai bdavo atlyginama. Sulaukdavome dmesio ir pa gyrimo - tai mogui i ties nesuteikia nei laims, nei pa sitenkinimo. Kai mogus save laiko svarbiausiu ir rpinasi savimi, jis visada apaukiamas egoistu, nors i ties tai reikia my lti save. Tu pats atsakingas u savo laim, isipildius gy venim ir i diaugsmo dainuojani ird. Egoizmas - tai naudos gavimas kit sskaita ir atkaklus siekimas sav in teres. Todl nieko neieina, niekas, iskyrus tave, neturi galios ir gebjimo padaryti tave laiming. Tai tavo paties darbas. Ir kas save pastato rpesiu apsupt dmesio cen
72

tr ir prisiima atsakomyb u savo gyvenim, tas sukuria prielaid nuostabiam gyvenimui. O kartu jis yra geriau sias pavyzdys savo artimiesiems. Tik save mylintis ir u save smoningai atsakingas mogus prisideda prie kylan ios taikingos ir laimingos moni bendrijos. Kas gerai nesirpina savimi, ukrauna savo nedali artimiesiems. Motina, kuri lidna, prislgta ir patirian ti frustracij, nelaiminga, savo vaikams gali tik perduoti, kaip pasidaryti nelaimingiems ir kad gyvenimas - negra us ir negeras. Suprantama, jokia motina to nenori, bet ji nieko kita negali savo vaikams pasilyti. Tvas, kuris pa nirs darbus atlieka savo pareigas, bet viduje tik tramdo save ir todl iseks eina per gyvenim, rodo savo snui, kad vyro gyvenimas yra nelabai patrauklus. Tokie tvai, demonstruodami vaikams savo savijaut, silo kasdien instrukcij, kaip bti nelaimingam, ir ukrauna jiems savo vidin nat. Vaikai dl to isiugdo kalts jausm, nes yra sitikin: Jei mans nebt, tvams bt geriau." Jie jauiasi nata motinai ir tvui. Reikalavimas siekti savimeils, atrodo, prietarauja daugeliui Ryt ir pirmiausia budizmo krypi, gydani moni sielas. Per meditacij ir kitus pratimus mokinys bando atsikratyti savo ego ir gyventi atsisaks savasties. ie mokymai, kad ir kokie patraukls bt, per pasta ruosius trisdeimt met daugel, ypa jaun moni, nu ved bejausm frustracij sukeliani bsen. Nusivyl tariamu krikionik banyi atstov ventumu, kurie monms ant pei ukrauna kryi, kad ie per kani pasiekt dang, daugelis j atsigria Ryt mokytojus ir bando imokti atsiskirti nuo pasaulio ir pasiekti nuviti
73

m. Jie taip pat mokosi nelaikyti savs svarbiu ir i akira io ileidia gyvenimo esm. Imokti priimti ir mylti save - tai prielaida galti my lti kit mog. Kas su meile nesirpina savo dvasine b sena ir kurio irdis neveriama okinti i diaugsmo, tas savo artimiesiems neturi pasilyti nieko diugaus. Tuo jis tik ragina kitus stoti klub: Bk toks pat nelaimingas kaip mes! itas mogus, nors medituoja dvi tris valandas per dien, nra didelis gris savo broliams ir sesms. Kas vis dlto nori sau bti geriausias draugas, patarjas ir mylimasis, turi priimti sprendim suteikti sau pakan kamai laiko ir erdvs ir tai kasdien inaudoti protingai ir rpestingai. Tai jo pirmoji dovana sau paiam. Dauguma moni didij dal dienos praleidia dirbdami, kit di del dal uima partneris, eima arba draugai. Bet regulia riai skirti laiko sau, bti su paiu savimi, daugeliui atrodo nenormalu. Tai pamau pradeda keistis. Kas aktyviai ne puoselja vidinio ryio su savimi ir juo nesimgauja, tas pasidaro nata savo aplinkai ir nemielas kitiems, pamau jis ima kentti ir nuo savs. Normalus mogus neino, k su savimi veikti, jis bga nuo savs, panyra daugyb veikl: skaito, sdi prie kom piuterio, dirba virvalandius arba daug sportuoja, ar kak daro dl kit, ar trnija su bulvi trakuiais prie televizoriaus. Reguliariai sau skirti laiko, kad galtum susivokti arba pasimgauti savimi niekur neskubdamas, yra viena svarbiausi dovan, kurias galime sau pado vanoti reguliariai, geriausia kasdien. Tam nereikia skirti daug valand. Trumpas pusvalandio pasivaikiojimas vienam yra aukso verts dalykas tavo sielai, dvasiai ir k
74

nui. Prie ilkdamas i nam ir jssdamas automobil ar troleibus, maiausiai dvideimt minui skirk smo ningai dienos pradiai. Usimerk. is trumpas laikas tavo dienai suteiks kit vert, tavo dvasiai - aikumo ir vidins ramybs. Tas su savimi paiu praleistas laikas nelyginant garveys dienos pradiai. Savimeils pagrindas - skirti dmesio sau ir savo vidi niam gyvenimui, jei manoma tyloje su paiu savimi. itas vidinis gyvenimas susideda i keturi lygmen, kuriuos turime atkreipti dmes: 1. 2. 3. 4. Ms fizinio kno pojiai. Ms emocinio kno emocijos (jausmai). Mentalinio kno mintys. Dvasinio kno irdies impulsai.

ie keturi knai nuolat mums siunia signalus, kaip jiems sekasi. I savo artimj norime supratimo, jie taip pat tikisi, jog mes juos suvoksime ir laikysime svarbiais, i girsime j signalus ir praneimus, suprasime ir suprat k nors darysime. Vis dlto kas sau neskiria laiko, tas nra savo energijos eimininkas. Tas greitai jauiasi persitem ps, prislgtas, draskomas gabalus, sumis. Kas nori atsisakyti normalaus gyvenimo, tas turi pradti sistemi kai rpintis itais savo keturiais knais. Dovanodami d mesingum, engiame pirm meils ingsn, nes energija teka tenlink, k sutelkiame dmes. Pradk tvarkyti savo energijos namus ir skirk irding dmes savo kno poj iams, jausmams, mintims ir irdies balsui - i krjo ir apipavidalintojo pozicij.
75

Ligi iol ias keturias dideles savo mogikosios bties sritis formavai nesmoningai, todl kenti dl j netvarkin gos bkls. Nesmoningumas yra pirma kanios prieas tis. Jei nori bti laimingas, tada pradk sistemikai ir su meile rpintis iais keturiais savo energijos namo auktais. Tai nra sunkus darbas, tai savotikas meils ryys, kurj gali susikurti ir puoselti. Prisiimk krjo atsakomyb u savo kn, jausmus, dvasi ir siel, ir jau po keli dien pamatysi, kaip ims keistis tavo gyvenimo kokyb. Tu - nepakartojamas brangakmenis, kito tokio niekur nesutiksi tarp beveik atuoni milijard moni. Atrasti t brangakmen ir padaryti taip, kad tas deimantas, koks esi tu, imt vytti, tai tavo gyvenimo uduotis. Todl da bar atsigrk save ir skirk sau laiko ir erdvs, dmesio ir meils. Jei neturi atskiro kambario bute, tai susikurk bent vie t, kurioje gerai jautiesi ir gali nurimti. T viet paskirk kasdieniam susivokimui, meditacijai ar maldai. Nesvarbu, kaip tai pavadinsi. Svarbiausias dalykas: toje vietoje rasti ramyb, pasirpinti svarbiausiu dalyku savo gyvenime paiu savimi. Jei nenorime nenaudingai ivaistyti gyvenimo, tada negalsime isisukti nuo sprendimo save pripainti svar biausiu asmeniu. Tarp savo prioritet pirm viet paskirk sau! Danai tuo klausimu monms kyla vidinis pasi prieinimas, nes jie mano, kad svarbu save skirti kitiems: vaikams, vaikaiiams, vyrui, seneliams ir ligoniams, arba svarbu daryti gera. Noriau paaikinti: nuostabu, ir tai graiausi dalykai gyvenime suteikti diaugsmo kitiems monms; dovanoti pasauliui tai, k esi gavs: talent, ge
76

bjim mylti, suprasti, iklausyti, bti ir t. t. Tai i ties teikia laims. Bet tik su viena slyga: pirmiausia pasti ir labai rimtai priimi save pat, savo poreikius, savo no rus, irdies bals ir rpiniesi savimi. Kas per maai jau ia diaugsmo, susiavjimo gyvenime, bet daug daro dl kit, tas nesmoningai laukia, kad kakas ir jam atitekt. Jei savo gyvenime patiri per maai diaugsmo (tu puikiai jauti, ar tai apie tave), tada tu pats tuo nepasirpinai. itas gyvenimas duotas tam, kad patirtume diaugsm. Visas gyvenimas sumanytas kaip diaugsmo aktas, itas gyvenimas yra mums dovanotas, kad j vstume! Jei nori padti pagrind diaugsmui savo gyvenime, tada pasirink i naujo ir tark: A priimu didesnius sipareigojimus savo atvilgiu. Nuo iol pasiadu labiau rpintis savimi!" Tik trykdamas diaugsmu, nes labai gerai rpinosi savimi, mogus turi pakankamai diaugsmo kitiems, tad jauia natral poreik j idalyti, kitiems dovanoti. Kas viduje nra laimingas ir tik mano turs arba gals daug duoti, tas drasko save ir ilgainiui pajus kartl. Kodl? Nes vis laukia apdovanojimo diaugsmu ir meile. itas laukimas nieka da neisipildo. Tik kas imoksta mylti save ir suteikti sau diaugsmo, tas jo gaus i kit.

77

Sveikata - ne laimingas atsitiktinumas, o liga - ne likimas

Ar kada klausei savs, kodl iandien tiek daug moni turi problem dl savo fizinio kno, kodl jie kenia nega lavimus, skausm ir ligas. Laikais, kai materialin gerov puiki ir i ms reikalaujama visai maai fizini pastang. Tas, kurio itas klausimas nedomina ir mano, kad sveikata arba liga yra laims ir likimo dalykas, rizikuoja vien die n irgi susirgti. Savo knus mes laikome tartum atsietus. Mes atsiskyrme nuo jo irdyje, taigi dvasikai, ir ibrauk me i nedalomos trij dali vienovs, kuri sudaro knas, dvasia ir siela. Nebegyvename savo kne nesmoningai ir su meile. Nemylime jo, nesigrime juo ir neprisiimame at sakomybs u jo bsen. Skausmas ir ligos - tai nenatralu. Jie daniausiai su kurti kno savininko. Taiau normalus mogus apie tai, kad jis pats sukr ligas, nenori nieko girdti. Jam nesma gu apie tai galvoti. Todl daugelis ligot moni klausim: Ar gali sivaizduoti, kad tu pats t lig prisiaukei?" - re aguoja agresyviai. Jau po nedaugelio met kiekvienas vai kas inos, kokiomis aplinkybmis knas lieka sveikas arba suserga. Ir tas inojimas pakeis visk, k vadiname ms sveikatos sistema, kuri tik ir siekia kaip nors ilaikyti ligas
78

ir kanias ir dar gausinti jas, kad ioje lig sistemoje kaip nors ilaikyt savo darbo vietas. Simptomai, skausmas ir ligos, pasireikiantys kne - ma terijoje, prie tai turi bti paruoti ir sukurti auktesniu lygmeniu. Ms knas kaip veidrodis tiksliai atvaizduoja tai, k mes, moterys, vyrai, mons, manome apie save ir savo gyvenim. itos dvasinio lygmens mintys nepaprastai krybingos, nepriklausomos nuo to, ar esame smoningi ir k galvojame. Mintys sukuria mumyse subtilias bse nas, pirmiausia emocijas: baim, lides, t, gd arba kalt, ir ios emocijos, jei jos nra smoningai priimamos ir igyvenamos, jei joms nepritariama, tai yra jei jos negali toliau tekti, susiranda viet ms kne. ia jos pirmiau sia juntamos kaip fiziniai pojiai: sunkumas, spaudimas, verimas, tampa, sstingis arba altis. Jei ir tie nemalons pojiai ignoruojami, i j susiformuoja skausmingos b senos, kurios pereina ligas. I dvasios kyla ms emocijos, i j pasireikia materija. Tokia beveik vis lig pradia, nors ligi iol medicinos studentai universitetuose mokomi iek tiek kitaip. Todl nieko nuostabaus, kad iandien pa cientai sprunka nuo gydytoj ir domisi alternatyviaisiais gydymo metodais. mogus, sitikins ess nieko vertas ir pridars per nelyg daug neleistin klaid, tokiomis mintimis sukuria gdos, kalts, maumo ir menkavertikumo jausmus. To kios emocijos kne sukelia sunkumo, varymo ir tampos bsenas. Nuolat savimi nepatenkintas, save smerkiantis mogus deda kertin akmen ligoms, nors jis to, supranta ma, visai nenori ir daro tai nesmoningai. Jis jauia nuga
79

ros, stuburo, snari arba vidaus organ skausmus ir nori j kuo greiiau atsikratyti. Bet kol nesuprasime juos patys sukr, joks gydymas nepads - nepasveiksime, tik bkl nepaliaujamai blogs. Kiekvienas mogus nuo vaikysts patiria situacijas, ku rioms jis negali pritarti ir kurios jam kelia pykt. Mes pykstame ant kit ir ant gyvenimo, bet i ties labiausiai pykstame ant savs. Ms kultra neleidia nei vaikui, nei suaugusiajam garsiai reikti pykio. Ne, pas mus taip neprasta. Uuot tai dar, tramdome save, susiimame, ne pasakome to, kas ant lieuvio galo, ir nuryjame pykt. Pa sekm - pargtjusi organizmo vidin terp, padidjs skrandio rgtingumas, dl to atsiranda skrandio ude gimas ir opos, supliav kaktiniai ir prienosiniai sinusai, migrena, tulies akmenys ir ltinis raumen sitempimas. I pykio, kuris nuolat istumiamas, kyla vis sunkesns energijos: apmaudas, pasipiktinimas, tis ir neapykan ta, ios emocijos materializuojasi atrius tulies psls ir inkst akmenis, dvokianius sinus plius arba druskas ms snariuose. Nes ms sukurtas ir pagaliau atmestas tis turi rasti viet organizme, mat mes ublokuojame jam keli tekti. Moterims atsisako veikti skydliauk, susiaurjusios galvos kraujagysls sukelia migren, vyr andikaulio ir rank raumenyse sukietjs tis ir neapykanta sukelia ltin sitempim. Tada nakt prireikia apsaugini dant kap. Arba dantenos slenka emyn, nes vyras ar moteris joms signalizuoja, kad kramtyti ir dantis rodyti, - ne j reikalas. Anksti pradeda kristi dantys: Mes ieiname, nes
80

tau ms nereikia." Jie tik iorje kopijuoja tai, kas mo gaus viduje seniai viepatauja - nuolat nuslopintas ir at mestas tis auniame bedaniame moguje, manania me, kad tti yra blogai. Fizinis knas yra puikus smons veidrodis, t. y. ms vidins (dvasins) laikysenos savo pai, artimj ir gy venimo atvilgiu. Kas vis dar mano, kad gyvenimas i prigimties sunkus, neteisingas, kad tai - kova arba sunki mokykla, tas fiziniu lygmeniu pajaus i neteising min i pasekmes. Gyvenimas nra atsakingas u tai, kad mes i jo darome sunki nat. Kiekvieno vyro ir moters kno lstel kasdien, kiekvien valand, sekund, labai tiksliai girdi, k tu galvoji apie pat save, savo gyvenim, apie savo buvim vyru ar moterimi. Jei ne visa irdimi nori bti mo terimi ir nemyli savo moteriko kno, visa tai girdi tavo krt, kiauidi, gimdos lstels ir atsako: Tai mes jau eisim!" Jos negali kitaip, jos reaguoja neigiamas mintis ir i j kylanius jausmus. Negali vyro falas noriai likti sustandjs, jei pat vyras mano: Esu nevyklis, nieko man neieis!" Tavo knui pirmiausia reikia trij vaist, parduodam be recepto ir neturini alutinio poveikio. Tai meil, diaugsmas ir dkingumas. Kas myli save ir jauia meil gyvenimui, kas atleidia sau u nemeil sau, savs smerki m, ligi iol kariavo su paiu savimi ir susitaiko, tas sudaro geriausi sveikatos draudim pasaulyje. Kas rpinasi, kad tikras irdies diaugsmas ir mgavimasis gyvenimu turt deram viet jo gyvenime, tas savo knui suteikia veiks ming maisto papild.
81

Kas nevengia savo knui ir gyvenimui reikti dkin gumo, kurio mstymas tampa dkojimu, nes juk kiekvie n dien jis uveriamas begale dovan - to kno lstels atitinkamai reaguoja virpesius ir padkoja sisdamos sveikat. Kieno gyvenime tkm stringa, kuris atsiskiria nuo sa vs ir savo artimj per atsiskyrim skatinant mstym ir prisipasta ess auka, tas blokuoja savo kno apytak taip pat kaip ir tas, kuris vengia ijausti savo jausmus jiems pritardamas. Kai energijos tavo kne yra ublokuotos, pa klausk savs: Kur mano dvasioje neprateka, kas neteka ratu? Koks mano mini ir jausm santykis su paiu savi mi ir gyvenimu?" Turdamas laisvo laiko, deimiai minui atsistok nuogas prie veidrod, ramiai apirk savo kn ir pa klausyk, k apie j mano tavo mintys ir kokie dl to kyla jausmai. Jei to nedarai, tada tariamai (dar) nedrsti su sitikti su savo vidine teisybe. Meiliai paliesk savo kn rankomis, palepink geriausiais aliejais ir prayk vidinio atleidimo u visus tuos metus, kai su juo elgeisi kaip su automatu, nesmoningai, be meils ir smerkdamas. Jei nori savo knui padovanoti didel dovan ir pasidiaug ti juo kaip mylimu draugu ir partneriu, tai susitik su juo ir dvasiniu knu per meditacijas: Harmonija ir balansas manyje", jei jis serga arba yra nusilps - Pagydyti kn meile". Ir pagydyti save galime tik mes patys". Isames nes nuorodas apie fizinio kno esm rasi mano praneime Laimingas sveikame kne - vis gyvenim".

82

Mylk savo jausmus - jie tavo vaikai

iandien mes naudojams imanaisiais telefonais. Naro me po internet, kartu su imtais moni pasitikdami sdime tonas sverianiame lktuve, gauname nuotrauk i Marso, atrandame naujas vaigdes ir galaktikas - bet su savo jausmais elgiams ne k kitaip kaip viduramiais. Nuo nieko mogus taip nekenia, kaip nuo savo paties emocij: baims, lidesio, tio, pavydo, gdos, kalts ar bejgikumo. Pirmos dalies dviejuose skyriuose Ivary mas i nekaltumo rojaus" ir Baim - normalaus mogaus gyvenimo eliksyras" paraiau kelet esmini dalyk apie ms jausmus. Kas nori bti laimingas, turs pervelgti i tem, kad suprast, i kur kyla jausmai ir ko jie i ms nori. Kas tam nepasirengs, bus bejgikai atiduotas savo paties sukurtiems jausmams. iuo metu taip atsitinka daugeliui. mogus yra emocij btyb, gebanti jausti jausmus. Ir mes kadaise atjome i em, kad sukauptume intensy viausi jausm patirt, taip pat toki, kurie nra malons. Ms siela neskirsto j gerus ir blogus, jai visi jausmai vertingi, nes sudaro jos patirties lob, kurio ji niekur ki
83

tur negali taip gerai ipltoti, kaip mogaus kne. Maas vaikas savo jausmus reikia gyvai ir stipriai ir, jei u nir nebus baudiamas, gali labai greitai j pakeisti diaugsmu, Ms jausmai nenukrinta atsitiktinai i dangaus kaip rgtus lietus, jie ms pai kriniai. Priskirtini prie ms mogikosios bties esms jie nori bti suprasti ir teigiamai ijausti, kad galt i ms kn itekti ir ke liauti toliau. Pats odis emocija* rodo, kad jausmai nori ju dti. Emocija perkeltine prasme reikia judani energij. Atmesdami jausmus, juos ugniaudami, istumdami ir kovodami su jais, trukdome savo jausmams judti ir tek ti. Ilgainiui tai sukelia neigiamas pasekmes, mes tampame nelaimingi, o knas suserga. Kiekvien ryt milijonai vaik eina mokykl bijo dami klass darb ir blog paymi, mokytoj kritikos, bendraklasi diskriminavimo ir agresijos. Tas pat bna j tvams darbe ar eimoje. Vaikai, jaunuoliai ir suaugusieji eina per pasaul lidnais veidais, pilni pykio ir tio. Jie jauiasi bejgiai kit moni atvilgiu ir tariamai prievar tai, pavydi tiems, kuriems sekasi, pavyduliauja suinoj, kad partneris myli ne tik j, bet ir kit mog. Tvai jau iasi kalti, nes mano es nevykliai. Vaikai jauiasi kal ti, nes mano es tvams nata. Ir beveik visi gdijasi, nes mano es neverti meils. Tokie jausmai dar ne nelaim. Jie priklauso prie mogikosios patirties. Ms jausm nedo mina, kad mes nuo to keniame. mogus dabar - artimiausiu metu - bus raginamas smoningai perirti savo jausmus ir nebeslpti j po ki
* M otion (ang.) - judjimas 84

limu, nebelieti pykio ant artimj, nenaudoti kit vietoj iukliads savoms nepriimtoms (atmestoms) emocijoms. 2012 metais stipriau negu kada nors anksiau paviri i kils baim, depresija, tis, lidesys. Nebebus manoma j istumti arba dtis tartum tai liest nedidel j turini labai jautri asmen mauma. Todl patariu kiekvienam mogui, moteriai ir vyrui, skubiai i naujo atsigrti savo jausmus ir, jei nori rasti keli laiming gyvenim, radika liai keisti savo nuostatas ir elges j atvilgiu. Visada reikia pabrti: mes esame tie, kurie kuria savo jausmus. Ir darome tai kasdien nuo gimimo, greiiausiai esame tai dar visus devynis mnesius dar motinos sio se. Pirmiausia tai ms mintys, i kuri kyla jausmai. Jei mogus mano: Turiu tai padaryti" arba Man nepasi seks", kyla baim. Mintys: Esu vienas" arba Niekas ma ns nemgsta" kelia lides. I mini: Neturiu pasirin kimo! Negaliu laisvai rinktis" kyla tis ir bejgikumas. Pavydintys kaimynams, kolegoms ar bendraklasiams j gerovs augina savyje pavyd. I mini, kurias ilg laik mintijame, kyla kita energija, ms juntama emocija. Mini - mentalins energijos jausti negalime, bet emocin energij, kuri kyla i netei sing mini, - emocijas: baim, t arba lides - gali me jausti labai gerai. Nors jauiame jas, taiau atmetame, nes nenorime to jausti. Jos jau yra, o mes vis dar sakome: Ne, a nenoriu to jausti, k jauiu!" Taip elgdamiesi suku riame kanios spiral, kurios pabaigoje beveik visada yra mirtis, jei mogus prie tai nepabunda ir nesuvokia dars nesmon. Js visi mirtate nuo sudauytos irdies! - pa
85

sak mano mokytojas, vardu Ptaahas. Jei kart drstum usukti seneli namus ir prieglaud, ikart suprastum jis teisus. Gebjimas jausti jausmus priklauso prie mogaus bties turt ir ypatybi. Normalus mogus nori jausti diaugs m ir atmeta lides, jis ilgisi darnos, bet atmeta t, jis ieko pasitikjimo, bet atmeta baim. Atmets lides ir nenordamas jo jausti neranda ir diaugsmo. Kas atmeta deimtmeius slopint ir augint t, negali rasti taikos nei su paiu savimi, nei su kitais. Kas, leisdamasis vid, nra pasirengs irdingai ir priimdamas susitikti su savo gda, menkumu ir menkavertikumu, tas negals eiti gy venimo keliu gerai sutardamas su savimi. Mes negalime atskirti to, kam lemta bti kartu. Suvokdami ir priimdami bsen pasiekiame jos antipod: per lides - diaugsm, per t - darn, per baim - meil, per nelaisv - laisv, per nesantaik - taik. Nuslopintais jausmais esame prikim savo dvasin kn, rs ugriozdin lauu ir lamtu, o galv - absur dikomis neteisingomis mintimis, vadinasi, metas tvar kytis. Kas nesusitvarkys vidaus ir nepalaikys tvarkos, tas sks ioriniame chaose. Kiekvienas i ms pajgus baim, t, lides ir kita paversti diaugsmu. Daugeliui tai padaryti padeda mano vedama meditacija, kitiems - transformacijos terapeut seansai. Jausm keitimas nra sunkus fizinis darbas, bet vyksta jis labai irdingu velniu bdu. Kaip sutvarkyti savo jausmus? Skirkite laiko sau, pa vyzdiui, pusvaland. Ir prie j prieikite smoningai. Nie kas vienu metu nekenia nuo deimties skirting emocij,
86

daniausiai vyrauja dvi trys. Gali atsissti, usimerkti, mi nut lengvai pakvpuoti ir panirti vidin pasaul. Pasa kyk sau mintimis: Visas lidesys (arba niris, baim ir 1.1.) gali bti manyje. iandien a pasirengs tave, lides, smoningai ijausti." Tai tik pradia. Kvpuok ir tyrink, kas vyksta kne. Lidesys daniausiai bna kartu su sun kumu. Jei pajauti j, pasveikink tardamas: Tu, sunkume manyje, taip pat gali bti! A iandien pasirengs tave i jausti." itas viduje arba balsu itartas: Taip! jausmui ijausti yra svarbus pirmas ingsnis isprsti po deimtmeius sa kyto: Ne! Medituok dvideimt trisdeimt minui atidiai ir smalsiai tyrindamas ir kartu priimdamas. Negalvok apie jausmus, tik jausk juos jiems pritardamas, smonin gai suprasdamas, kad jie yra tavo kriniai, tavo paties vai kai, tavo kdikiai, seniai tavo sukurti. Jie i tavs nenori nieko kita, tik kad ijaustum pritardamas ir su meile, kad galt keliauti toliau, apleisti tavo kn. Nes tik meil yra tas transformatorius, kuris keiia jausmus. Penkias deimt minui patyrinjs savo jausm, o kar tu su juo susijusius fizinius pojius ir ijauts j pritarimu, ubaik medituodamas su trimis spalvomis. Pirmiausia leisk savo knui panirti sidabrin vytini vies (sida bras itirpina senus dalykus, ivalo ir ilaisvina). Po minu ts sivaizduok violetin vies (violetin atlieka transfor macijos funkcij, perkeitim). Po keli minui paklausk savo irdies (arba vidinio balso), kokia spalva gerai veikt tavo kn ir jo lsteles. Prajus kelioms sekundms vi duje pamats t spalv panirk j. Jei dar pasiklausytum jausmingos ird atverianios muzikos, tada ia meditacija
87

irdingai bsi pagelbjs pats sau, savo jausmams ir jausi palengvjim. Taip, kaip visos energijos nori tekti, nenori bti ublo kuotos, taip ir tavo jausmai nori tekti ir neslgti tavs. Bet jie to negali, kol tu nori juos paalinti ir nevertini j taip, kaip jie verti. Nes tavo jausmai tau tarnavo kaip tavo kri niai. i paprasta pritariamo suvokimo ir poji bei jaus m primimo meditacija yra vartai sutvarkyt aikumo, taikos, diaugsmo ir laisvs bsen. Meditavimo instrukcij rasi kompaktinje ploktelje Neigiamus jausmus paversti diaugsmu", Pykt, t ir neapykant paversti taika", Susitaikyk su savo nevidonu angelu" ir Ilaisvink ir pagydyk vaik savyje".

88

Plaiai atverk duris savo laisv

Be atmest, istumt, savo paties susikurt emocij, mo gus labiausiai kenia nuo savo praeities, su kuria daniau siai vis gyvenim nesutaria. Tai ypa pasakytina apie vai kyst, prisimenam paskirais vaizdais. Tai ne nuo ms atminties sprag, bet nuo to, kad tai, kas mums nutiko, mums nepatiko. Raktas laiming gyvenim yra motinos ir tvai, su kuriais tau teko gyventi kartu vaikystje. A juos vadinu didiaisiais vartais ms laisv. Kas nra pasirengs engti pro tuos vartus, tai yra su jais visk iki panagi isiaikinti, susitaikyti ir isilaisvinti, tas vis gy venim nuolat kartos savo vaikysts patyrim. Tradicin i ligoni kas apmokama psichologija sitiki nusi, kad toks isiaikinimas prasmingas tik tiems mo nms, kurie igyveno itin sunki vaikyst. Didel klai da. Kadangi kiekvieno vaiko santykiai su motina ir tvu (net su nesaniu) bna pains, nes jis nuo j priklauso psichikai ir fizikai, irdyje prie savo vali turi juos reaguoti palankiai, kad nors iek tiek sulaukt dmesio ir palankumo. Kiekvienas vaikas (per se) savaime yra ne laisvas, nes jis negali pasakyti: Man tai nepatinka. A
89

kraustausi kit but." Sunkios i nesutarim pasekms suaugus pereina vyro ir moters santykius, bet taip pat jas galima jausti ir darbo aplinkoje, ir bendraujant su monmis. Galiu suprasti, kad kai kurie mano, jog turime paga liau palikti praeit ramybje, o ne kapstytis po j. Kas taip mano, neturi supratimo apie tai, kad praeitis, su kuria irdyje nesusitaikyta, ms gyvenimo tikrov siveria kasdien ir kas valand sukeldama kanias ir pratsdama jas. Ms praeitis egzistuoja ne albumuose, bet mumy se, ir btent taip, kaip mes tuomet j igyvenome, o ne taip, k dabar apie tai manome. Kiekviena sekund nuo ms pradjimo yra mumyse isaugota kartu su patirtais kno pojiais, jausmais, mintimis ir visais vykiais: nuo maiausi iki didiausi. Kaip bdami vaikai mintyse ir elgesiu pradjome reaguoti kitus, taip mes artimiausiais deimtmeiais galvojame ir elgiams tap suaug. Dau gelis mano atleid savo tvams ir motinoms, taiau da niausiai tai mentalinis atleidimas. Rekomenduotos medi tacijos beveik kiekvienam parodo, kad dvasinje plotmje jo santykiai su abiem tvais gantinai pains. Tik kas rpinasi vidiniu praeities isiaikinimu ir mokosi savyje priimti ma mergait arba ma berniu k ir mylti kartu su jo jausmais: baime, lidesiu, tiu, menkumu, bejgikumu ir t. t., tik kas yra pasirengs i visos irdies atleisti savo motinai ir tvui - nepaisant skausmingos vaikysts - tik tas eina keliu laiming ir laisv gyvenim. Kas to nedaro, visada trauks partne rius, neisigydiusius aizd, ir vaikystje prasti elgesio modeliai atsinaujins ar kartosis.
90

Kas vaikystje turjo skausming patirt bti paliktas, tas, didel tikimyb, vl bus paliktas. Kas vaikystje imo ko ujausti, palaik t tv pus, kuri silpnesn, arba jai pagelbjo, tas, prajus keliems deimtmeiams, pasijaus bess vyr arba moter gelbtojas. Kas vaikystje patyr smurt, tas suaugs jaus bejgikum ir nevilt bendrau damas su agresyviais partneriais arba artimaisiais ar i aukos pavirs nusikaltliu. Moterys, kurios vaikystje buvo muamos, traukia agresyvius partnerius arba paios mua vaikus. Tuos sryius isamiai apraiau knygoje apie san tykius Tikra meil nevaro!" ir knygoje vyrams Taip vy ras tampa vyru!". Kas iki ios dienos nesutaria su savo tvais, vaikais, broliu, seserimi arba su buvusiu partneriu, efu, nuomi ninku, kaimynu, kuris links tai priskirti praeiiai, bet vienintelis sakinys Jis neturjo teiss taip mane eisti" akivaizdiai rodo kiekvienam, kad jo irdyje (jei jis tuo metu usimerks) didelis skausmas, kuris lig iol jo kne slepiasi po ia mintimi. I tikrj nra joki eks, nes tikro vje nra jokio isiskyrimo. Mes irdyje susij su kiekvienu io pasaulio mogumi, suprantama, ypa su tais, su kuriais keliai susikryiavo arba su kuriais kur laik gyvenome kartu. Yra tik skir tumas tarp taikingo ryio ir netaikingo buvimo piktuoju. Tokio dalyko kaip isiskyrimas visatoje ivis nra. Viskas su viskuo susij. Tai galima neigti arba laikyti absurdu. Gamtos mokslininkai tai jau suvok, bet psichologai ir medikai dar ne. Visos galaktikos susijusios taip, kaip tavo fizinio kno lstels, kuri daugiau kaip imtas trilijon, vienos su kitomis. Taip ir monijos kne viskas su viskuo
91

susij kaip kiekvienoje alyje, eimoje, firmoje, mokykloje. Taip veikia ir kiekvienos eimos, ir protvi sistemos. Tai nereikia, kad mes esame prakeikti bti nelaisvje ir nesantaikoje, nes tu visada gali pasirinkti, kuo save lai kyti kit atvilgiu, k manyti apie juos ir apie save ir kaip dera elgtis. Ar nori ilaikyti savo senas, smerkianias ir todl atskirianias mintis, kuriomis mes prat mstyti apie kiekvien mog, neva suklus mums skausmo, arba susiruoi su jais susitaikyti irdyje - tai tavo laisv rinktis. Jei nori, gali rinktis pastarj. Niekas negali tavs nuo to sulaikyti. A labai patariu eiti tuo keliu, jei nori bti lai mingas. Karui reikia bent dviej moni, o taikai pakan ka vieno, ir juo gali bti tu. Kai kuri patarimo knyg patarimas pagaliau paleisti praeit praktikai neveikia. Nes u t mini slypi noras paleisti praeit kartu su nemaloniais jausmais, su kuriais ji susijusi. Tu negali nieko paleisti, su kuo nra taikos. Jei su kiekvienu mogumi ir kiekvienu vykiu savo praeityje - o tai reikia ir su paiu savimi ir savo ligioliniu, daniau siai nesmoningai gyventu gyvenimu - visikai susitaikai, gali vertinti, branginti ir pripainti save ir kitus, tada tavo praeitis tave paleis. Paleisti i ties reikia ne k kita, kaip priimti. Kiekvienas vidinis ne, tnantis tavo mintyse apie praeit, ilaiko it skausming praeit tavyje gyv. Ir tu perkeli skausm, i neugijusi aizd kaskart naujus santykius, nauj darbo viet, kiekvien nauj paint su mogumi. Kas savo praeities dur neudaro taikiai ir ne pripasta, kad kitas kitaip negaljo, kaip ir tu pats kartais
92

kitaip negali, tas savo gyvenime kaskart pateks skaus mingas situacijas ir jausis pikt moni, tariamai netei singo gyvenimo arba likimo auka. Kas i ties nori isilaisvinti nuo savo praeities, tam pa tariu pradti nuo vaikysts, nuo motinos ir tvo, irdingai ir ujauiant susitikti su jais ir vidine maa mergaite arba berniuku ir patirt netaiking praeit pagaliau paversti taikinga. Taip, kaip skamba Beno Furmano knygos pava dinimas Niekada nevlu turti laiming vaikyst". Tam gali pasinaudoti dviem mano meditacijomis Mano vai kysts motinos (tvai)". Per tas meditacijas galsi susitikti su savo motina arba tvu ir ilaisvinti save bei juos i kartu sukurt nesutarim.

93

Panaudok savo nevidon angel taikai savyje

Daugelis savo artimuosius dalija dvi arba tris kategori jas. Yra moni, kurie ms visikai nedomina, palieka mus abejingus. Kiti mums malons arba verti meils. O dar vienos daugiau ar maiau didesn aplinkini grups negalime paksti arba nuolat dl j susijaudiname, nes jie, mums atrodo, yra nemanomi, blogi, ls, kvaili, agre syvs, usispyr, egoistiki, inaudojantys, ugauls arba dar kokie nors. Pastarajai grupei daniausiai priklauso vienas ar keli ms eimos nariai, neretai ms partne ris arba vaikas, brolis arba sesuo, neumirtant garsiosios anytos ar uovs. Tokius mones randame kaimynystje, monje, tarp pastam arba koleg, draugijoje arba ba nyios bendruomenje. Nebt toki moni, gyvenimas galt bti ities graus, mano daugelis i ms. Bet tai yra kita didel normalaus mogaus klaida. Net jei nega lime t moni paksti, nes jie mus siutina arba tariamai eidia - nemylimi aplinkiniai i ties yra svarbiausi mons kelyje laim ir taik su savimi ir gyvenimu. Mes dar nepatyrme j verts ir reikms mums. Ms galva neretai juos vadina nevidonais, a juos vadinu angelais. Ir kol mes dar nesuvokme, kodl btent tie idiotai, kvaios,
94

ikniai, okos arba unsnukiai turi bti angelai, laikinai pavadinkime juos ms nevidonais angelais. Kai suvok sime, kad tariamas nevidonas mums buvo angelu, tada nevidonas atkris ir liks angelas. Prieingai ms suvokimui, tai ne tie mons, kurie sukelia pykt, t, bejgikum ir nusivylim, taiau jie ilaisvina tokias ir kitokias nemalonias emocijas, seniai tnanias mumyse. Jie tik paspaudia mygtuk, ir tai nra jokia tragedija, o prieingai - laim. i pagalb galime at painti ir priimti tik tada, kai gerai visk apgalvojame. Keletas pavyzdi: tavo agresyvus vaikas tau prime na uslopint t; tavo netvarkinga dukra - kad tavyje didel netvarka; tinginys snus - kad gyvenimas - tai ne tik darbas, darbtumas ir drausm ir kad tu pats kaip t vas pakliuvai prast padt. Vaikai yra veidrodis to, ko dar nepripainai, neprimei ir taip dar negyveni. Sveti maujantis partneris arba tave paliekantis partneris nori tau priminti apie tavo neigydyt palikimo aizd ir apie tai, kad tu pati save danai palikdavai ir ne kart save iduodavai. Triukmingas kaimynas atkreipia dmes lig iol tavyje ignoruot triukm. mogus, kuris elgiasi su tavimi nedraugikai, parodo tau, kaip tu beirdikai elgie si su savimi ir kaip maai pagarbos jauti sau. Tave psicho logikai terorizuojantis bendradarbis arba bendraklasis nurodo tavo menkavertikum. Vadovas, apsunkinantis tau gyvenim, parodo, kad tu dar nesusitaikei su savo vai kysts tvu ir nesmoningai nori jo pripainimo ir meils. mona, nuolat tave kritikuojanti ar norinti pakeisti, ne smoningai skatina tave prisiimti atsakomyb ir suaugti. iuos pavyzdius bt galima tsti.
95

Kuo daugiau pyksti ant savo artimj, tuo daugiau pykio, tio, apmaudo, irdglos arba neapykantos, su miusios su bejgikumu ir silpnumu, yra susikaup per pastaruosius deimtmeius. Kuo labiau jautiesi artimj aisliuku ir esi priklausomas nuo j nuotaik, tuo neteisingesniu ir netiesesniu keliu eini per gyvenim. Ms protas atkakliai laikosi skirstymo aukas ir agre sorius ir pasipiktina, jei imama ksintis i nuostat ir tvirtinti, kad skirstymas: juoda-balta, gera-bloga, klai dinga teisinga - yra klaida. Galiausiai bt galima suabe joti net ir tos personos pasaulira. Btent tai vyks ir turi vykti iais dideli permain metais. Nes ms sivaizdavimas apie gyvenim ir mog yra sumis. Mes darome ivadas apie daiktus ir atskiria me tuos, kurie turi bti kartu. Mes irime iorin mo gaus elges ir klijuojame jam etiketes: piktas ar blogas, ir nematome prieasi, aplinkybi, dl kuri toks elgesys galt gyti prasm. N vienas tavo gyvenime sutiktas mogus nebna atsi tiktinis. Tu niekada neturjai netinkamo partnerio, nuo motojo, kolegos, vadovo arba kaimyno. Tuo laiku, kai jie pasirod tavo gyvenime, jie buvo patys tinkamiausi, net jei be galo jais piktinaisi, mat jie elgsi ne taip, kaip norjai. Gyvenime atsitiktinum nebna. Viskas, kas tau nutinka, turi prasm, net jei tai prasmei suvokti reikalingas laikas. Jei nori gyvenime taikos, diaugsmo, draugysts, mie los bendrijos ir jaustis laimingas sveikame kne, patariu pasidomti tais artimaisiais, kurie tave dirgina ir tavyje sukelia nemaloni poji. Jei tai darysi neusimerks i baims, drsiai ir mielai, nordamas isiaikinti ties, o
96

ne patvirtinti iankstin nuomon, tavo gyvenimas per trump laik virs kakuo labai graiu. Man paiam tai teko patirti su daugybe moni; tai didelis ingsnis i pa i susikurto pragaro roj emje. Kiekvienam savo nevidonui angelui skirk irdyje laiko ir ramiai atsakyk tokius klausimus: Kokius jausmus manyje jis sukelia? (Tie jausmai: tis, bejgikumas, menkavertikumas arba pavydas seniai tno tavyje ir tik laukia, kada gals i tavs isiverti, r. sk. Mylk savo jausmus, jie - tavo vaikai") Kada a pats su savimi elgiuosi taip (mintyse arba kas dienybje), kaip kiti su manimi elgiasi? Kur pasielgiu su savimi ugauliai, beirdikai arba grietai? Ar gali bti, kad tai, k daro kiti, a sau udraudiau dar vaikystje, nes to i mans reikalavo motina arba tvas? Ar kitas gyvena taip, kaip a niekada nenorjau arba negaljau? Kas i mano praeities (pirmiausia tvas, motina, brolis, sesuo vaikystje) elgsi taip ar panaiai kaip dabartinis mano nevidonas angelas? Gal tam asmeniui nuo tada iki dabar a neatleidau ir tuomet nusprendiau niekada nebti toks, kokie yra jie? Praeityje danai bgtaudavai, kad tau tai nenutikt, kas nutinka su tuo nevidonu angelu: pavyzdiui, da nai galvodavau: Viliuosi, nebsiu daugiau palikta, su eista, paeminta, apgauta...

97

Ms protas laikosi sitvrs minties, kad kitas mus su eid. O tiesa yra tokia: mes patys save sueidme ir tai nuolat darome toliau. Tik tai suprat, galime pakeisti i tok mstym ir elges savo atvilgiu. Nevidono angelo pasirodymu gyvenimas tave ragina tai padaryti. Norma lus mogus iri veidrod, mato dm ant nosies ir puola valyti veidrod. Jis kaltina kitus ir smerkia juos, galiausiai toliau nuo j kenia. Pagaliau nusprsk sileisti vies savo iuos nemyli mus ukaborius ir pripainti (suvokti), kad vis t laik save skaudini tu pats. Atleisk sau suklydim ir pradk susitaikymo proces su paiu savimi ir savo artimaisiais. Tik susitaik su savimi, savo praeitimi ir tuomet sukurtais, atmestais ir nustumtais jausmais, galime pasiekti taik su savo sunkiais - links juos vadinti reikliais - aplinkiniais, vadinamaisiais nevidonais angelais. Jei esi tam pasiren gs, pasinaudodamas kompaktine ploktele Taika su nevidonu angelu" gali pasiekti darn ir taik santykiuose su monmis, kurie tave kursto. Daugiau informacijos r. paskaitoje mogau, nepyk!"

98

Atleisk sau ir tapk taikdariu

Normalus mogus nesutaria su paiu savimi ir per tai savo gyvenime nesmoningai prisidaro bd: vairi krizi, tamp ir konflikt. Vis gyvenim jis kenia nuo savo pa ties krini. io proceso beveik niekas nesupranta. Tai ne dl to, kad mes kvaili, tiesiog gyvename ne visai smonin gai. Nepastebime, k i ties darome savo kasdienybje, k ir kaip mstome ir veikiame. Daugelio moni mintyse daug priekait ir savikritikos. Tai prasideda - kaip aprayta pirmoje dalyje - dar vaikystje. I suaugusij reakcijos turjome padaryti iva das, kad su mumis kakas negerai, kad nesame nuostabios meils vertos btybs. Dar ir iandien kasdien daugeliui vaik tvai, darelio aukltojos ir mokytojai nurodo blog j elges, k jie turi keisti arba ko atsikratyti. Dl daugelio svetim moni isakyt nuomoni vaikystje kiekvienas mogus pradeda neivengiamai smerkti ir atmesti save ir tampa pikiausiu savo prieu. Tai skamba beprotikai ir ne tikimai. Ar ryt pasiirjs save veidrodyje gali pasakyti: Labas rytas, tu, nuostabioji moterie, tu, nuostabusis vyre! A myliu tave ir tu esi geriausia, k turiu4 ? Jei to negali, tada isiaikink, kas vietoj tavs apie tave pat galvoja.
99

Praau atkreipti dmes, kaip danai isisuki nuo mei ls sau ir elgiesi su savimi iurkiai ir ugauliai, nesiklau sai savo irdies ir savo kno, kuris danai tau aukia: Pra au, nereikia, mano mieloji, mano mielasis, a keniu nuo tavs! A juk geriausias tavo draugas ir tarnas!" Skubjimas, stresas, kuris tsiasi valandas, dienas ir sa vaites, yra nemeil sau. Kas vakarais kaskart iseks krin ta nusikamavs lov, be to, dar ir patiriantis frustracij ir nepatenkintas, mano neturs jokios alternatyvos arba kad toks gyvenimas. Taip jau yra! Lig iol neudavei sau klausimo isiaikinti, kodl dalyvauji toje stres ir iseki mo programoje. Ms galva prikimta daugybs sakini: a turiu, a turiau, a privalau. Pagaliau a privaliau... Tai dogmos, kuriomis labai seniai pradjome tikti ir ku riomis tikime. Nuolat mintyse tuos sakinius kartodami uauginame juos iki tokio lygio, kad jie ima veikti savaran kikai ir tampa galinga jga mumyse. Galiausiai pamirta me, kad tai mes patys padjome toms mintims tapti jga, nes niekada j neklausinjome, tik leidome joms atkakliai mumyse tarpti. Normalus mogus nemsto savarankikai, tai i jo reikalauja pernelyg daug jg. Jis leidia galvoti. Ilgainiui maias sunkja nuo slegiani, emyn trau kiani mini, kur kasryt usiveriame ant pei ir tem piame. Jis kupinas priekait: Praeityje turjau padaryti geriau. Tiek daug klaid pridariau. A nepakankamai ge ras. Esu idiotas ir nevyklis. Esu negraus, nepatrauklus, mane aplenkia skm ir nesu vertas meils." Tokios min tys kelia nepasitenkinim, prislgtum, gd ir kalt, taip pat pykt ir neapykant sau paiam. Kada pagaliau mesi savs eidinjimo aidim?
100

Pagaliau pripaink, kad viskas, k apie save manai, yra netiesa. Tai neteisingos, visikai ikreiptos mintys. Lig iol tau trko ini, todl negaljai kitaip elgtis. Nes normalus mogus paprasiausiai nesmoningai atlieka visa tai, k daro kiekvienas. Jis negailestingai kritikuoja save, vis u sikrauna kalts kryi ant pei ir patiria kanias. Jei vis dar taip darai, gali liautis. Pasiryk atsiimti savo vertinimus apie save ir i naujo mstyti apie save ir savo ligiolin keli. Pradk suprasti, kodl lig iol negaljai kitaip elgtis su savimi. Dabar inai, kad turi gali i naujo apsisprsti. Geriausia bt, kad pa sidarytum sra vis priekait ir vis klaid, kuriomis lig iol save varginai. Jame yra amunicijos, kuri tu kas dien savo mintyse nukreipdavai save ir provokavai kitus mones tave atmesti ir apsunkinti tavo gyvenim. Atleidimo darbas vyksta ne vien galvoje. Galva gali su prasti vis eig, bet tik irdimi gali sau atleisti. Nes kie kviena irdis nori priimti, branginti ir mylti. Atverk savo ird sau ir skausmui, kur suklei pats sau. is kanios kelias prasidjo vaikystje ir dabar gali baigtis. Niekas ne gali neleisti tau susitaikyti su paiu savimi ir mylti save tok, koks esi, kaip lig iol gyvenai, su visomis ligiolin mis mintimis, istumt jausm ir visais tariamais likimo smgiais, kurie i tikrj buvo tavo paties smgiai, nu kreipti prie tave pat. Medituodamas itark mintyse: iandien a pasiruos prisiimti vis krjo atsakomyb u visas mintis, nukreip tas save. U gd, kalt, lides, t, irdgl ir neapy kant, kuriuos sukriau savyje ir auginau. iandien pasi
101

rytu atversti nauj savo gyvenimo puslap ir priimti save, vertinti ir mokytis mylti tok, koks esu ir k esu padars. Atveriu ird meilei sau. Galiu save mylti, noriu save my lti ir myliu kaskart vis labiau." Tai daugiau negu malonus ketinim paaikinimas, tai sprendimas, kur supranta visata, ir jos atsakas yra ener gija. Vadinasi, praddamas save mylti gauni palaikym, kurio prireiks kelyje vidin susitaikym su savimi, sie kiant darnos ir vidins ramybs, o kartu taikos su savo artimaisiais. Vis atidiau stebk savo elgsen su savimi mintyse ir tikrovje. Pastebjs beirdik, griet poelg savo atvil giu, ikart pasitaisyk ir tark: Stop. A nenoriu taip elgtis su savimi. A i naujo pagalvosiu apie save. A myliu save, priimu save su visais jausmais ir rpinuosi savo vidine ir iorine gerove." Rekomenduoju dvi kompaktines plokte les su mano vedamomis meditacijomis: Atleisti sau, pri imti save" ir Isilaisvinti nuo sen suvarym". Meils sau tema yra puiki paskaita pavadinimu Mokytis save mylti". ios kompaktins ploktels pads tau susitvar kyti su savo praeitimi ir ubaigti kar su savimi. Mano knygos ir meditacijos pads rasti tinkam rank, iekant atsakymo klausim, kas yra mil sau.

102

Kodl darai tai, k darai?

Kas nori lengvo ir diaugsmingo gyvenimo ir j kurti, tas turi pasiryti bti smoningas, atidus ir siekti darnos. I aikinau, kodl nesmoningumas yra pirmoji kanios, ne pritekliaus ir nelaims prieastis. Normalus mogus, panirs gyvenimo rutin, eina pramintu keliu, ilgainiui jam darosi vis nuobodiau, beprasmikiau, j viskas ima slgti. Jis nebeino, kodl rytais keliasi, vaiuoja darb ar dirba nam ruoos darbus. Jis, kaip ir daugelis, tai daro visikai nesmoningai. Jis keliasi, nes visi keliasi. Jis dirba, nes visi dirba. Jis tampa nesmoningos minios dalimi, avimi tarp avi, kurios pamiro, kad i prigimties yra litai. Esant svarbiems reikalams ir darbams, visada kelk to kius klausimus: kodl darau tai, k darau. Ar tikrai noriu daryti tai, k darau. Darau tai, nes mgstu dirbti? Ir my liu tai, k kasdien darau ir kam atsidedu? Kitas svarbus klausimas: kaip, kokiu bdu darau tai, k darau. Tai es miniai klausimai, kuri daugelis net nedrsta uduoti, nes nujauia, kad garbingai juos atsak turt priimti naujus sprendimus. Kebloka prisipainti, kad gyveni gyvenim, kurio visai nenori. Daugelis nenori sau prisipainti tur silpn viet.
103

Kas nori bti laimingas, tas turi parodyti drs ir skirti laiko garbingiems atsakymams iuos klausimus. Ms protas neturi jokio supratimo, kas gali mus padaryti lai mingus. iuo atvilgiu jis visikai nekompetentingas. Ta iau i informacija isaugota ms irdyse. Tavo irdis tiksliai ino, kas tave padaryt laiming, kas tave domina iame gyvenime, bet tik nedaugelis moni pasitiki irdies balsu, kuris nuolat mums kalba. Igirsti ir suprasti bals galime tik tada, jei skiriame sau laiko tyloje ir sutariame su dabartimi. ioje vietoje protas nesutinka, nes tai nra visikai pa prasta. Pagaliau juk negali kiekvienas daryti, k nori. si vyraut didel sumaitis pasaulyje. i sumaitis jau dabar egzistuoja, pirmiausia daugelio moni viduje. Prisiimti atsakomyb u savo gyvenim reikia pirmiausia smonin gai pasiirti, kas daroma, kodl daroma ir kaip daroma, daugelis moni iais laikais skundiasi, kad profesinje veikloje jie daro tai, ko visai nenori. Bet jie mano netur kito pasirinkimo, ir baigta kalba. Kas rytais sdasi darbo viet, kuri jis viduje atmeta, tas sja nelaims ir trkum sklas. Isiaikink, kad darbas, kuriuo dabar usiimi, yra darbas, kur gali ir turi dirbti. Ar jis bus rytoj, iandien neinai. Daugeliui moni iais metais teks pakeisti darbo viet. Jei atrodo, kad tai gali itikti tave, dabartin darb u baik su dideliu dmesingumu, dkingumu ir smoningu mu. Bus lengviau keisti darb. Nes tavo tis dabartinei veiklai, tavo vidinis Ne sukuria barjer, ir naujai darbo vietai sunku tave rasti. Neiekok naujo darbo kartligi kai, teikdamas daugyb praym, bet tark sau viduje: A atsiveriu naujam darbui, kuris tinka man ir kelia diaugs
104

m. Taip, noriu dirbti diaugsmingai ir jau dabar dkoju u darb, kuris man tinka." Tokia vidin nuostata pads lengvai tave surasti, neprireiks dl to kovoti. Viduje atmetant veikl arba darb, galima tiktis i tie s j prarasti; kodl turt su tavimi likti tai, ko nemyli? Nes meil visa jungia. Rasti darb ir j dirbti - savaran kikai ar kaip tarnautojui, kuriame gali atskleisti savo ta lentus, vienam ar kolektyve sukurti kak prasminga, tai pltoti ar valdyti - yra kiekvieno mogaus pasirinkimas. Mes ia ne tam, kad tuiai leistume laik arba mgautums laisvalaikiu. Malonumas, kur teikia laisvas po darbo laikas, tik tada gali bti malonumas, jei darbas tenkina ir patenkina. Abu ie dalykai glaudiai susij. Kas nejauia darbo prasms, tam laisvalaikis ilgainiui taps beprasmis. Daugelis moni gyvena partnerystje, kuri seniai ap kerpjusi, ir, regis, yra apsiprat su sstingiu, rutina ir nuo boduliu. Vienas kit pasta vis aminyb ir susitaik su partneriu ir savo likimu. Dingusi teigiama tampa tarp abiej, lovoje nuobodulys arba truputis manktos, bet iaip neblogai. Geriau negu nieko, taip mano daugelis. Taiau bt klaidinga manyti, kad tokia partneryst liks be pase kmi. Nenustebk, jei kart grs namo ant stalo rasi ratel su iguldyta paprasta inia: Ijau, negriu niekada!" To ki nemaloni staigmen pastaruosius mnesius ir metus patiria vis daugiau vyr ir moter, kurie man, kad san tuoka arba partneryst - tai pakanta arba baim bti vie nam. Daugelis t ok jau igyveno. Bet toks okas reika lingas ir gydantis, kad mons prabust ir suvokt, koki nesmon itisus metus dar su savimi ir kitais.
105

Net jei kol kas yra skausminga arba kelia sumiim staiga likti be partnerio, daniausiai tai didel dovana, ko ki tik galjo padaryti ieinantis partneris kitam. Tuose odiuose n krislo cinizmo, kalbu rimtai. Pagaliau ka kuris i abiej turi kako imtis, kad prasidt kakas nau ja. Madaug po trej ketveri met po skyryb daugelis pripasta t dovan ir yra dkingi partneriui u drs ingsn. Bet jei kas nori jaustis palikto partnerio auka, te gul. Bet i aukos laikysena paliktj vers jaustis dar nelaimingesniam ir pritrauks kitus tokius pat mediotojus arba teks patirti nusivylimus. Kitose porose partneris neieina, bet pradeda eiti sa vais naujais keliais. Jis skaito naujas knygas, praleidia daug laiko su draugais. Lanko seminarus, klausosi kom paktini plokteli, ir ateina metas, kai vyras arba mote ris pastebi partnerio keitimsi. Dabar pasirinkim turi jis arba ji. Galima partneriui priekaitauti, kad jis nebess toks, koks buvo kadaise. Galima pradti niurzgti arba vienas kitam arstyti priekaitus. Arba atsiveriama par tnerio pokyiams ir jais pasinaudojama kaip dingtimi pa siirti, kas kur laik jau nebegerai. Pagaliau moterys ir vyrai turi priimti taip ilgai nustumt palikimo aizd ir leisti jai gyti. Kaip? Nurimkite ir atsiverkite baims, tio, lidesio ir skausmo jautimui, kur maas vaikas savyje lig ios dienos neiojasi savyje. Nesiekiu, kad poros isiskirt, bet noriu, kad pradt savo santykius kurti teisingume ir meilje ir liautsi kas dien save apgaudinjusios. Man nekelia nuostabos mo ns, priekaitaujantys, neva a sugriovs j santykius: jie
106

buv palikti po to, kai j vyras ar mona iklaus mano paskaitas. Kai kurie ateina padkoti u igelbt santuo k. Nei viena, nei kita nra mano galioje. A sakau tik tai, k man kaip ties liepia sakyti irdis. U tai, kaip panaudoji mano mintis ir patarimus, praau paiam prisiimti atsakomyb. Taip pat beprasmika tikti, gydyti, gelbti ir dar viso kiais kitais bdais keisti savo partner, staiga suvokus, kad pavyko rasti ties. Aiku, galima lyg iaip sau matomo je vietoje palikti gulti kompaktin ploktel arba knyg. Nes smalsumo, kuo kitas usiima, paakinti, kai kurie pasi domi. Taiau kiekvieno tempas nauj gyvenim, kupin atsakomybs, aikumo ir diaugsmingo savs ireikimo, yra individualus. Meils enklas - pripainti kito mo gaus keli laim ir greit, kokiu jos siekia. Taiau kas aikiai jauia ir mato, kad jo partneris tik usispyrs arba sieids atsiskiria, toliau bna nelaimingas ir su savimi kasdien elgiasi beirdikai, tas turi meiliai paklausti, ar jis ilgainiui nori praudyti tuos santykius. Likti beirdiuose santykiuose ir nepavelgti garbingai, kaip gyvenama, taip pat sprendimas, u kur kiekvienas prisiima atsakomyb.

107

Igyvenk vyrikj bei moterikj prad ir rask saik

Daugelis moni nelaimingi todl, nes maai arba ivis nra girdj apie vyrikj ir moterikj prad gyvenime ir neimoko, kaip su tais pradais gyventi. Tai pasakytina ir apie moteris, ir apie vyrus. Abi lytys turi ir vyrikj, ir mo terikj prad. N viena moters imtu procent nra mo terika ir n vienas vyras nra visikai vyrikas. N vienas i i dviej prad nra nei geresnis, nei blogesnis u kit. Viskas priklauso nuo saiko, nuo to, kaip moterys ir vyrai kasdienybje igyvena ias abi mogaus bties puses. Daugelis i ms vaikystje yra sikal galv, kad vyrika yra siekti tikslo, iekoti prasms, bti veikliam ir stropiam, ir visa tai svarbiau ir geriau u moterikj prad, sietin su nieko neveikimu, kuris suprantamas pasyviu buvimu ir svajojimu, mstymu, meditavimu, poilsiu, snduriavimu arba aidimu. Daugeliui dar skamba ausyse: Baik tinginiauti! Nesvajok! Daryk pagaliau k nors! Pasistenk!" Vakarieiams pastaruo sius deimtmeius tapo proiu didij dienos dal bti io rikai aktyviems ir maai skirti dmesio tam, kas vyksta j viduje. Taip vyrai ir moterys imoko labiau vertinti vyrikj prad nei moterikj ir apsieiti gyvenime be pastarojo.
108

Mes sudarome uduoi, turim atlikti, sra, esame darbts ir nuolat reaguojame iors signalus, kit l kesius, mobiliojo telefono skambuius, gaunamus elek troninius laikus, ms medij pasaulio programas: kom piuteri, televizijos, urnal arba gausyb rengini savo mieste. Nenorime nieko praleisti ir inome, kad galime pamatyti tik dalel viso to, kas t dien vyksta. Ilgainiui normalus mogus pasidaro skubantis, vis laik neinia kuo usims, taiau nesirpina savimi ir tuo, kas vyksta jo viduje. Todl daugelis ms praranda save arba niekada taip ir nesuranda. Pagrindinis dalykas pasidaro ne savo paties asmuo, o iorinio pasaulio reikalai, prikaustantys kone vis dmes ir siurbiantys energij. Taiau vyrikasis gyvenimo pradas irgi ne vien neigia mas. Jis padeda priimti sprendimus, pradti kak nauja ir veikti iki galo, imtis projekt: namo statybos, skmingos profesins veiklos. Tvarka, aikumas, struktra, sprendi m diaugsmas, atkaklumas, kvpimas, krybikumas ir atradim dvasia - tai tik keletas vyrikojo prado ger j savybi - be kuri mes niekada nebtume pasiek io nerealaus gyvenimo lygio, kuriuo mgaujams iandien, apie kur ms protviai negaljo net svajoti. Tik nereikia i adatos veim priskaldyti, smerkiant vyrikum ir sie kiant igyventi tik moterikum. Moterikasis pradas padeda mogui labiau susitelkti save, pajusti gyv ry su savo irdimi, knu ir intuicija. Tada mogus labiau skiria laiko sau, smoningai mgauja si maais arba kasdieniais dalykais: saultekiu, iltu duu, pirmu kavos gurkniu ar gaiviu rytmeio oru. Jis labiau igyvena dabart. Moterikasis pradas atskleidia mo
109

gaus vidin pasaul ir leidia jam smoningai bti savimi, siklausyti save, igirsti vidin bals ir juo vadovautis. Jis teigia klausymsi, primim, sijautim, mgavimsi, ir dies atvrim, rpinimsi, meil, intuicij, dvasingum, meditacij ir nuovok. Moterikasis pradas mus moko, uuot kontroliavus, pasitikti, leisti vykti ir priimti, taip pat gerbti tai, kas i pradi atrodo nemalonu. Jei strigtume tik iame moterikajame prade, nedaug testengtume ir gyvenimas bendruomenje vargiai bt manomas. sivaizduok, ryt ateini pas kepj, o duonos ir bandeli nra, nes kepjas iandien gyvena pagal moteri kj prad ir vartosi iltoje lovoje. Abu pradai svarbs tiek moteriai, tiek vyrui, ir ms uduotis rasti j derm ir juos abu igyventi. Daugelis vyr ir moter kenia nuo paskat, jg, valios, drsos ir dirausms stokos gyvendinant savo svajones ir vaizduotes. Daugelis j vaikystje turjo silpn tv arba ivis jo neturjo, kurio palaikymo iki iol nejau ia, bet nepataisomai yra susipyk, patys to neinodami. Taip pat ir tie mons, kurie, nusivyl krikionikojo paveldo atstovais, atsigr Ryt religijas, ypa budizm, ir tikdamiesi greito palengvjimo stebisi, kodl gyveni me ir profesinje veikloje j nelydi skm ir neisipildo l kesiai, o pinig vos pakanka pragyventi. Jie vienpusikai pasikliauja moterikuoju pradu, mogaus vidiniu pasauliu, o iorin pasaul smerkia kaip iliuzij. Kaip tau sekasi derinti vyrikj ir moterikj prad savo gyvenime? Ar esi vyrika moteris, ar jautrus mote rikas vyras, o gal atvirkiai? kur prad lig iol buvo nekreipiamas dmesys, gal net niekinamas, todl neger biamas ir neigyvenamas? Anksiau jau minjau, kad
110

dauguma moter pastaraisiais metais labiau atsigr vyrikum, nes man, kad taip jas lyds didesn skme nei j motinas, kuri gyvenimo bdo bet kokia kaina jos nenorjo priimti kaip pavyzdio savajam. Pasekm - dau gelis j pasidar rsios, usimov kelnes ir per gyvenim eina kovodamos. Jos jokiu bdu nenori bti priklauso mos ir labai nustemba pajutusios priklausomyb, kai pa milsta. Jos skiria daug laiko savo kno iorei, stengiasi atrodyti nepriekaitingai, rytasi chirurginms groio operacijoms arba kankina kn vairiausiomis dietomis, bet nemyli jo. Nesmoningai atmeta moterikum, nenori pasirodyti silpnos ar paeidiamos ir kaip vyrai nekreipia dmesio nemalonius jausmus ir pagalbos aukiani siel bei kno skausm. Uuot skyrusios laiko vidiniam pokalbiui su sa vimi, atsipalaidavimui ir apmstymui, be paliovos kalbasi su kitais, telefonu prakalba daugiau laiko negu vyrai ir, be to, dar yra aktyvios. J gyvenimo bdas panaus savo motin gyvenim, kurios gyvenim praleido sutelkusios dmes kitus. Net moterys, kurios daug kart per savait atlieka jogos pratimus, labai toli nuo vidins darnos ir ra mybs, nes jog jos supranta kaip sporto r pusiausvyrai atgauti po labai vyrikos savo kasdienybs. itas bandy mas padaryti sau kak gera taip pat kelia abejoni, kaip ir bandymai vyr, kurie po kasdienio deimties valand tnojimo biure vakarais alina savo kn liedami prakait jgos staklse arba ristele bgdami nuo savo jausm. Abu pradai - vyrikasis ir moterikasis - nori bti mo ters ir vyro gerbiami, teisingai ir saikingai igyvenami. itas abiej prad saikas, sveikas santykis tarp moter ir
1 11

vyr atrodo visikai skirtingai, nes moteriai i prigimties artimesnis moterikasis pradas, vyrui - vyrikasis. Ateityje mes vl tursime stiprias, bet kartu moterikas moteris, kurios inos, ko nori, jas lyds profesin skm, kita vertus, isaugos ry su savo knu, intuicija, jausmais bei siela ir myls save. Svokos: paeidiamumas, atsidavi mas, pasitikjimas ir atsisakymas nebesukels jose baims, nes tai neturs nieko bendra su bejgikumu, engimu ir priklausomumu. Tai bus moterys, kurios avsis savimi, myls save ir spinduliuos darn. Taip pat ir vyrai nebesigdys savo vyrikumo ir no rs padaryti moteris laimingas. Jie atras, nuo ko j, vyr, irdys udainuoja, ir patys pasirpins savo diaugsmu ir entuziazmu gyvenime ir usiims savo reikalais. Vyrai ne besigdys, neva vyrikasis pradas ess prastesnis u mote rikj, bet pripains savo vyrikum, gerbs ir mokysis j mylti. I ties stiprus vyras, teisingai ir padoriai einantis per gyvenim, paliks erdvs savo moterikajam pradui gy venime, rpestingai rpinsis savo vidiniu gyvenimu, turs ger ry su irdimi ir vl diaugsis darbu kaip aidimu. Jis nebijo savo jausm ir nebesusieja j su silpnumu, bet juos panaudos, kad tapt gyvybikesnis, autentikesnis, savimi ir gyvenimu besiavintis vyras. Vienpusikas vyrikas mstymo ir gyvenimo bdas su kl didelio isekimo bkl. Kadangi smonje vyras atsi sak ryio su irdimi, jausmais ir knu, jis virto negyvu, beveik mirusiu, veikianiu daug, bet neinaniu, ko dlei. Jis prarado veiklos prasm, gyvenimo prasm. i igyve nama beprasmyb sukelia tutumo jausm, kurio visomis
112

igalmis stengiamasi ivengti. ia slypi daugelio vyr priklausomybi prieastis. Ms irdis ir ms knas mumyse ir ms kasdienybje myli abi puses: ir vyrikj, ir moterikj. Taiau ateityje moterys kitaip knys ias puses ir gyvens kaip vyrai, nes lytys i prigimties yra labai skirtingos. Vidinis suvokimas ir pripainimas i skirtum suteiks energijos ir teigia mos tampos moter ir vyr santykiuose. Norintiems geriau pajausti, kaip mumyse veikia vyri kasis ir moterikasis pradas, rekomenduoju kart ar kelet kart atlikti mano meditacij Moteris ir vyras manyje".

113

Rpinkis savo reikalais

Ms tariamai krikionikuose Vakaruose jau daug im tmei mokoma, kad svarbiau yra rpintis kitais negu sa vimi. Tokiu mokymu sukrme daug netvarkos ir kanios. Nes mons, kurie visikai nesirpina tvarka, aikumu, taika ir diaugsmu savyje, amininkams tampa nata ir didina bendr chaos ir kani. men daugiau ar ma iau rpintis kitais, kai pats nesijauti laimingas, puikiai yra valdiusios moterys. Jos kiasi pagal daugelio moti n kart tradicij kit moni reikalus, nors nra susi tvarkiusios savo vidaus ir nepastebi daranios al sau ir kitiems. Tokio gyvenimo bdo rezultatas gerai matomas; senyvi mons sdi palikti vieni savo butuose arba seneli globos namuose ir neino, k su savimi daryti; mat vis gyvenim gyveno dl kit, todl laukia, kad kas nors jiems paskambint ir juos prisimint. Ar inai k nors i savo eimos, kuris nuolat rpinosi ir dar iandien tai daro? Beveik visada tai yra motinos, kurios puoselja nesveik pomg manydamos, kad taip rodo meil. Motinos, pagaliau liaukits dariusios itas nesmo nes ir prisipainkite, kad taip js bgate nuo savo baimi, jomis kaip rpesiu apgaubdamos savo mylimuosius. Joks
114

rpinimasis dar nra padars nieko gera arba kam nors i ties padjs, bet tik prislegia t, kuriuo rpinamasi. Dau gybs motin globa sunkia nata gula ant sn ir dukter pei ir sukelia jiems kalts jausmus, kai motinai ar tvui kada nors pasidaro negerai. Taip pat ir tvai, tik i pareigos ir be diaugsmo atliekantys savo darb, be darbo ir eimos neturintys erdvs sau ir nesirpinantys savimi, ilgainiui tampa emocine nata eimai arba vliau savo vaikams. Suprantama, eim reikia aprpinti, udirbti pinigus, ivirti valgyti, ilaidyti skalbinius ir tvarkyti nam k. Kalbama ne apie tai, kad reikia visk mesti ir artimiau sius metus, atsiskyrus nuo pasaulio, puoselti meil sau. Taiau viskas, k darome dl kit: savo vaik, partnerio ir draug, apkarsta ir nra meils tarnyst, jei dovanotojas kartu neapdovanoja ir nemyli pats savs. Nesmoningai jis atidaro sskait su skol daraniu kreditu ir laukia, kad u tai k nors gaut. Tai tylus sandris, kuris vliau kerija, jei davjas patiria frustracij ir lieka vienias su mintimis: ... ir visa tai po to, k jiems padariau." Jei mogus itisas dienas galvoja apie kitus, tai ia n kva po nra meils tarnysts nei sau, nei kitiems. Kas ilgai mintimis bna su kitais, tas kartu negali bti su savimi. Daugelis moter taip pajungia savo artimuosius, pirmiau sia partner, vaikus, tvus, kad nereikt dirbti su savimi. Jos isisuka nuo savojo nepasitenkinimo, vidins tutu mos ir vidinio chaoso. Kiekvienas turt rpintis savo rei kalais ir kitam palikti jo reikalus. Daugelis moter nuolat svarsto: K dabar veikia ar ko neveikia partneris?" Kieno reikalas, k valgai ir kiek geri? Tavo. Kieno reikalas, kiek
115

laiko su kokiu mogumi praleidi? Tavo. Kieno reikalas, kiek valand dirbi, ar sportuoji ir kok film iri? Tavo. Ar esi pasiruos sprendim, k kitam veikti arba neveikti, perleisti jam? Kai kitas akivaizdiai turi problem, kai jam negerai, norime skubiai jam padti ir imame kitis. Bet danai pa mirtame, kad pirmiausia tai yra jo problema, ne ms. Mes mielai savo artimj problemas padarome savas. Tai jokia artimo meil, nors norima gero. Tai nesmoningas upuolis, kuriuo kitam signalizuojame: A tavimi nepa sitikiu, nemanau, kad esi pajgus tvarkyti savo reikalus ir sprsti savo problemas." Taip mes silpniname artimuosius. Mes mielai galime pasilyti param ir pasakyti: Jei tau reikia pagalbos, kreipkis mane!" arba Jei nori apie tai pakalbti, a visada pasirengs tave iklausyti!" Tokia lai kysena rodo pagarb atstum. Kiekvieno mogaus gyvenime bna daugyb didesni ar maesni krizi: paauglystje, mokykloje, kai gresia perklimas, meils reikaluose, kai palieka partneris arba buvo neitikimas, kai kliba darbo vieta arba susergama, kai vienas i tv anksti mirta, kai esi kit nepriimamas ir nuo tavs atsiribojama ir dar visokie kitokie dalykai. Tokias krizes turi veikti kiekvienas mogus pats, nes tai procesai, per kuriuos augama ir psichikai stiprjama. Kai bandome artimajam i kelio paalinti visas problemas, panajame tyrj, padedant drugeliui ilsti i koko no. Rezultatas: drugelis sunyksta. Jis nepajgus iskleisti sparn ir skristi. Tas pats yra su besiritaniais viiukais. Jis pats turi pramuti kiauinio lukt. Nuo i pastang viiukas pasidaro pajgus igyventi.
116

Tas pats su kdikiu. Gimimas - labai stiprinantis pro cesas, kai tenka vertis per gimdymo kanalus. Taiau ne tik i natraliai sunki bsena stiprina kdik. Gleivin, apgaubianti vaik io proceso metu, padaro j labai ats par, stiprina jo imunin sistem. Tik vis daugiau moter rytasi ne natraliai gimdyti, o pageidauja cezario pjvio, tuo susilpnindamos vaik. Keniantis mogus ar gyvnas mums kelia uuojaut, mes pradedame drauge su juo kentti. Taiau uuojauta su meile neturi nieko bendra. Keniantis mogus mums pri mena, dl ko vis dar keniame viduje, primena neugijusias aizdas. Paliktas mogus, usigyds aizdas, gali ujausti kit, gali atvira irdimi sijausti jo padt, bet jo netemps emyn. Jis iliks aikaus proto ir alia esaniajam pads pa tarimais, jei bus to praomas. Taiau jis aikiai skirs, kas kitam pagalba yra savipagalba arba kas kit silpnina. Suprantama, kad itikus krizei mes ikart skubame pad ti, nordami mogui palengvinti situacij. Taiau i pagalba kenianiajam gali bti mekos paslauga, nes mes juo neti kime, kad jis pats galt veikti sunk met. Mums, taip pat kaip vikrui, viiukui arba kdikiui, tamsiu savo gyvenimo laikotarpiu reikia vadovautis kiu: Turiu tai veikti pats. Uuot norjus padti, geriau bt padrsinti: Tu tai gali." A tikiu tavimi." Tai, k vadiname krizmis, yra svarbs au gimo procesai, kuriuos siela nori patirti ir veikti. Taigi skir kime laiko ir ramybs savo reikalams, kad galtume pasksti savo mintyse, apmstyti, reflektuoti ir medituoti, nurimti ir atsipalaiduoti, jausti ir keisti savo jausmus. Tai didel dovana, ir tai mes darome ne tik dl savs, bet ir dl savo mylimj, drsiname juos su pasitikjimu veikti krizes ir ikius.
117

Motinos, tvai, pagaliau paleiskite savo vaikus!

Kas nori rytoj diaugtis savo suaugusiais ir laimingais vai kais, tas laiku turi juos paleisti ir po truput atiduoti jiems atsakomyb u j pai reikalus. Tai ypa pasakytina apie motinas, kurios per kelias kartas laiko sikibusios savo vaik. Kai tik moterys tampa motinomis, jos pradeda atsisakyti bu vimo moterimi ir buvim motina padaro pagrindiniu darbu savo gyvenime. Pagal k Kart motina, visada motina jos nebegrta moters vaidmen net tada, kai snui ar dukrai trisdeimt. Tai turi lemtingas pasekmes visiems dalyviams: joms paioms, sutuoktiniui ir vaikams. Motinos panaudoja savo vaikus nesmoningai, kad jaustsi svarbios ir demons truot valdi, taip pat kompensuot bejgikum, daniau siai gyt vaikystje. Maas nuo j fizikai ir psichikai pri klausomas vaikas yra idealus objektas noriniai pabgti nuo savs. Ar js kaip vita perekl nuolat tupinjate aplink vai k, baugiai arba perdtai rpinats, ar nuolat klausinjate, su kuo jis buvo, k ketina daryti ir kiek uduota nam darb, ar tyliai arba visikai atvira kania, aimanomis ir skundais parodote, kad iandien motinoms (dl vaik) sunku - visais atvejais savo vaikui uneriate virv ant kaklo, i kurios s nus arba dukra danai vis gyvenim nebeisivaduos.
118

Tikriausiai kai kas mano, kad perdedu. Galiu patikinti i savo patirties, kuri sukaupiau vesdamas seminarus ir gydydamas, tai nepakankamai vertinta. Todl vaikysts motin pavadinau didiausiomis durimis laisv. Kad iandieniniai sns ir dukterys, rytoj penkiasdeimtme iai, neit per gyvenim prisiri prie motin ir kad meil tarp moters ir vyro bt vieia, gyvybinga ir domi dau gel met, motinos jau dabar turi permstyti ir pavelgti motinos bv kaip praeinant laikin darb. Moteris, kuri save pirmiausia apibria kaip motin, sklei dia kitok spinduliavim negu ta, kuri motinos vaidmen priima kaip vien i daugelio kit. sijausk odi motina ir moteris energij. Motina savo gyvenim pirmiausia sieja su vaikais. Didiausi dienos laik jos mintys, jausmai ir veiks mai sukasi apie juos, o ne apie savo paios laim. Ir vyras gali tapti motinikos manijos auka. Daugelis nuo motin globos neisivadavusi vyr kaip dar vienas vaikas laisva valia palenda po perekls sparneliu. Ar teko kada girdti: Mama, kas valgyti?" Ir vakare su motina eina miegoti. Tai nelabai jaudina. Daugelis vyr skundia si, kad j mon seksualumas nepaprastai pasikeit joms tapus motinomis. Kai kurie jauiasi smarkiai apgauti ir sako: Anksiau mans reikjo lovoje. Gimus vaikui, ji i sisukinja ir a nieko nepeu." Nedarau priekait n vie nai motinai, nes ji tai daro nesmoningai ir mano daranti tai, kas geriausia. Kadangi motinos tai dar per kelias kar tas, reikia laiko persiorientuoti ir tapti smoningoms. Dabar is laikas atjo. Ne tik mes patys nuosekliai tu rime isivaduoti i priklausomybs nuo motinos ir tvo. Ir atvirkiai: i dien motinos ir tvai turi pasiirti
119

 viduje sukurtas virves, lynus ir grandines, kuriomis jie prisirio prie savo vaik, o juos - prie savs. Meditacijoje Tvai padeda savo vaikui" gali kiekvienas matyti tas pri klausomybes, pajusti ir ivaduoti i j save ir vaikus. Vaikas - nebaigta btyb, kad i jo iaugt geras mogus, jis turi bti suaugusij veikiamas (t. y. ugdomas). Kiekvie nas vaikas yra tobula, nekalta, dvasin btyb, turinti dau giau meils ir iminties, negu mes manome, todl motinos ir tvai turt i j imti pavyzd. Vaiko dvasia, siela nori vertinimo, pagarbos, kalbinimo ir meils. Uuot ugdomas jis nori pavyzdi, moni, nesusipykusi su savimi ir lai mingai gyvenani. Jis jauia vidin motinos ir tvo savi jaut, j tarpusavio bendravim ir kenia, jei jiems blogai. Nekyla klausimo, kad tavo vaikas tikrai mokosi i ta vs. Taiau ko mokosi? Tavo perspjimai, patarimai, norai, sakymai, kontrol - per tuos dalykus vaikas i tavs nieko neimoksta. Tavo vaikas mokosi to, k tu igyveni ir pir miausia kaip gyveni. Tavo vaikas mokosi i tavo elgesio. Ir i odi, derani su tavo elgesiu. Tavo vaikas mokosi i tavs gyventi melagingai ir vei dmainikai arba teisingai ir garbingai. Tavo vaikas mokosi i tavs sutarti su savimi arba paslpti kai kuriuos dalykus, kuri tu nemgsti. Tavo vaikas mokosi i tavs diaugtis gyvenimu taip, kaip tu tai darai, arba leisti sau diaugtis, nes didelis diaugsmas yra gimtas. Tavo vaikas mokosi riboti pasitikjim, patyrs nusivylim, nepasitikti gyve nimu ir monmis. Tavo vaikas mokosi i tavo gyvenimo bdo, o ne i tavo iankstini sivaizdavim ir taisykli, kurias jam ukrauni. Kiekvienas vaikas instinktyviai jau
120

ia tavo ties. Ir jei kartais gyveni kitaip nei kalbi, tada jis imoksta dvilypumo ir sugeba gudriu elgesiu prisitaikyti prie tavs ir situacijos, panaudoti sau vien i tv, apsi mesdamas ir paslpdamas savo tikrj veid ir ugniau damas tikruosius savo jausmus. Suaugs vaikas tampa vie nu i tavo veidrodi. Dievas j sukr kaip visikai tobul dievik meils btyb, o k i jo padarei tu? iuo metu vaikams vl reikia autoriteto ir vadovavimo. Taip, vaikams reikia vadovavimo, struktros ir rib, r pestingai nubrt i meils. Taiau pirmiausia jiems rei kia pavyzdi, kurie gyvent taip, kaip kalba, ir i vaik laukia to paties. Tai tvai, aukltojai ir mokytojai, kurie dorai elgiasi su savimi ir savo gyvenimu. Viduje silpni, su eisti ir su savo tvais nesutariantys mons negali bti geri vedliai ir ekonomikos, politikos ir administracijos inovai. Jie bando nuslpti savo vidin silpnum arba pa keisti ioriniu kietumu. Taiau savo pavaldiniams sukelia vien sumait, vidin prietar ir frustracij. Kai motinos ir tvai savo vaikams nuolat neduoda ra mybs su savo norais, lkesiais, reikalavimais, sakymais ir draudimais, kritika, pataisymais ir smalsiais klausimais, veria juos viduje ir iorje radikaliai atsiriboti nuo j ir gyventi prieingai, negu savo gyvenimo bdu pavyzd rodo tvai. Motinos, nuolat reikalaujanios tvarkos, nors j mintyse ir jausmuose labai didel netvarka, veda vaikus prie netvarkos ir chaoso. Dukterys dao plaukus, veriasi auskarus ir darosi tatuiruotes, kad parodyt: A kitokia negu mano motina." Tvai, bdami strops, uols, da lingi, darb padar savo gyvenimo centru, o savo snus
121

veria gyventi prieingai ir tapti keistuoliais, netikomis, nevykliais, kurie meta mokykl ir ima vartoti narkotikus. Kuo motin ir tv gyvenimas nedarnesnis, tuo dukterys ir sns elgiasi vienpusikiau. Jie sako sau: A jokiu bdu nenoriu bti panaus savo tvus." Tai aukiausio masto nesantaika ir nelaisv. Dabar reikia patikrinti ligiolines mintis apie vaikus ir pavelgti juos naujomis akimis ir itas nuostabias btybes priimti su meile, pagarba, mandagiu atstumu ir dideliu smal sumu. Vaik nereikia formuoti kaip automobilio kbulo, bet jiems reikia rpesting ir vertinam rib, kur jie galt at rasti ir vystyti tai, kas jiems duota. Ms laikysena vaik atvilgiu paenklinta didele arogancija, jei mes sivaizduoja me, kad juos galsime iauklti tikrais monmis. Kas vaik klausosi atviromis ausimis ir pagarbiai elgiasi su jais, kaip ir dera elgtis su savarankikomis asmenybmis, noriniomis atskleisti save, tas nustebs pamats juose iminties. Kokios tos inios, kurias kasdien perduodi savo vai kui - odiu arba ne odiu? Ar danai pastarosiomis sa vaitmis leidai savo vaikui pajausti arba jam odiu tarei: A myliu tave"? Pasakyk, kad juo labiau pasitiki negu jis pats savimi. Pasakyk, kad viskas gerai ir kad jis turi viso, ko reikia lai mingam gyvenimui. Pasakyk jam, kad jis protingas - ir jis bus protingas. Pasakyk jam, kad jis graus - ir jis kaskart darysis graesnis. Pasakyk, kad gyvenimas graus - ir jo gyvenimas bus graus. Pasakyk jam, kad gali pasikliauti tavimi ir gyvenimu. Pasakyk, kad jame slypi daug stebuk l, talent ir lobi, kurie laukia jo atrandami - ir jis atras juos ir bus dalingas. Pasakyk jam, kad kiekviename mo
122

guje labai daug meils, kad mogus nori bti mylimas ir pats mylti - ir jis turs daug draug gyvenime. Pasakyk ne kart per metus, bet leisk savo vaikui tai pajausti kiekvien dien ir tark jam: A myliu tave. Di diuojuosi tavimi. Diaugiuosi, kad esi! Tau bus viskas ge rai! Tu eini savuoju gyvenimo keliu!K

123

Ill DALIS

Pirmyn nauj gyvenim ir meil

Nieko nelieka normalaus!

Dideli pokyiai, vykstantys iuo metu pasaulyje, ekono mikoje, visuomenje ir politikoje, daugeliui moni kelia baim. Pasaulis keiiasi greiiau ir radikaliau, negu ms protas pajgus sivaizduoti. Taiau patys didiausi poky iai dabar vyksta paiame moguje. Normalus mogus, kok apraiau pirmoje knygos dalyje, ioje emje pa smerktas imirti. Pokyiai iam mogui kelia baim, nes jis nori juos sulaikyti, pats sustoti ir nesikeisti. Taiau gyvenimas niekada nestovi vietoje, viskas nuo lat teka, juda ir kinta kaip visatoje, taip ir tavo vidinia me pasaulyje, fiziniame kne ir sieloje. Kas atsivers iam gamtos dsniui ir atpains nuostab dalyk, tam tas laikas bus ir geras, ir lengvas. Kas ignoruos ir ginsis nuo pokyi aplink save ir savyje ir prieinsis, tas skausmingai igyvens naujo mogaus gimim ir patirs dideli nesklandum. Tariamas iorinis saugumas dabar dingsta, kad atras tume nauj saugum, kuris gldi tik mumyse paiuose. Kas baugiai ieko saugaus iorinio pasaulio, nordami nebijoti, ateityje tai darys bergdiai. Tik tas mogus gaus pasitikjim ir saugaus gyvenimo jausm, kuris suvoks, kad tikr saugum gali rasti tik savyje. Jei tavyje, tavo s monje, mintyse, jausmuose ir kne viepatauja tvarka ir
127

palaikai gyv ry su irdies balsu, tada neramius laikus igyvensi ramiai, altakraujikai, kupinas pasitikjimo. Tas, kas stovi prie praeities, suduusios santuokos, taria mai buvusio saugaus darbo arba paliegusio kno griuv si, slegiani j, suunka pasipiktins: Tai nenormalu!" Ir jis teisus. Tai, kas vyksta daugelio moni gyvenime, tikrai nra normalu. Bet absoliuiai prasminga. Nauja gali atsirasti tik pasitraukus tam, kas sena. Esminis klausimas, kaip mes reaguojame pokyius savo gyvenime. Atsiverk tiesai, kad visa monija stovi prie lemtingo lio, tikslas vienas: nauja smon mogaus, kuris pagaliau supras ir prisimins, kas jis yra, i kur atjo ir ko atjo. Mes ia ne tam, kad gyventume mao normalaus mo gaus gyvenim ir iaip taip veiktume sunkumus. Mes ne tam, kad kaip nors pakstume vienas kit ir itvertume, kol knas suirs i silpnumo. Mes ne tam, kad smerktume vie nas kit ir atsiskirtume, jog gintums ir rpintums savimi. Mes ia tam, kad atrastume, jog esame viesos ir meils b tybs, kurios atjo skleisti meils emje ir j patirti. Mes ia tam, kad suprastume didiul skirtum tarp moters ir vyro, dl ko esame patraukls vieni kitiems, jog patirtume meil laisvje, nepriridami vieni kit grandin mis, leisdami kvpuoti ir neudusindami meils. Mes ia, kad atrastume vis savo pajgum ir suinotume, kas visa da buvo mumyse ir k lig iol panaudojome maiau kaip 10 procent (daugiau kaip 9 procent ms DNR pajgumo arba nuo 10 iki 12 DNR grandini lig iol yra neaktyvios ir ms proting mokslinink vadinamos iuklmis). Mes ia, kad pagaliau pabustume i ilgo monijos miego ir su128

voktume, jog mumyse yra lemiama jga, apie kuri visada daug kalbama, bet i ties niekada nebuvo irima rimtai. Kas lengvai nori atsiskirti nuo besibaigianio amiaus normalumo, tas turi atsiverti iai jgai, i kurios visi esa me kil ir kuri yra ms pirmoji tikroji prigimtis. Atsiverk tam, kad tavo, kaip kiekvieno kito mogaus, esm sudaro meil - be iimties. Tai meil, kuri tau ir kiekvienam i ms su didiule jga primena viduje egzistuojanius ds ningumus. Prie t dsni priklauso: Mes visi i to paties altinio ir visi ten sugrime. is altinis - tai meil, Dievas, dievyb, didioji dvasia, va dink kaip nori. Visi kriniai grta pas savo krj. Meil yra didioji jga danguje ir emje, vadinasi, ir tavo gyvenime. Ar jai atsiversi ir ja gyvensi - tavo ap sisprendimo reikalas. i meil saugo visk gyvenime ir yra kiekvienos vei kianios sistemos jungiamasis elementas. Trksta sis temoje (kne, partnerystje, verslo monje) ios mei ls, ilgainiui ji tampa nepajgi igyventi ir suyra. Viskas su viskuo susij. Nra atsiskyrimo. Kiekvienas isiskyrimas mogaus galvoje sukelia skausm. Visato je nra Taip ir Ne , yra tik Taip. Itartas Ne tam, kas dabar yra, sukelia kani. Viskas gyvena, nra mirusij. Ms protviai irgi gy vena. mogus yra aminai gyvenanti dvasin btyb mate rialiame kne. Materija, beje, ir ms knas, visada apibdinamas dvasia, kuri j valdo, smoningai ar ne smoningai. Todl kiekviena liga prasideda dvasioje ir tikras igijimas taip pat vyksta dvasioje.
129

Esm visada nematoma. Todl atsigrk vid. Kaip viduje, taip ir iorje. Laikas yra iliuzija, mogaus sukurta, ir dabar i iliuzija sklaidosi. Dabar yra aminyb.

Tu esi dabar ia, kad btum laimingas Daugelis moni vis dar mano, kad bti laimingam gy venime - laims dalykas. Gyventi pilnatvin, laiming gy venim, giliai irdyje jauiant taik, dkingum, diaugsm btimi ir mgaujantis kiekviena diena, nedera su nesk me, laime arba atsitiktinumu. Nuo ivarymo i vaikiko diaugsmo ir nekaltybs rojaus visi mes einame daugiau ar maiau akmenuotu keliu, nes ms siela norjo tokios patirties, nepaisant to, ji kvieia mus atsisakyti buvusio gyvenimo, atrasti meil gyventi ir gyvenimo diaugsm. Kieno peius slegia dvideimties, trisdeimties arba ilgesnio sunkaus gyvenimo tarpsnio patirtis, aiku, links j pateikti kaip rodym, kad gyvenimas negali bti lengvas. Taiau, kaip jau idsiau, sunkumai, vargai ir kanios yra ligioli nio krimo produktas, tiek atskir moni, tiek visuome ns. Ir itas kelias turi savo prasm, nes ms siela tuo keliu patrauk laisva valia. Gyvenimas dabar mus kvieia baigti su susikurtu skaus mu ir nelaime ir pabusti i ilgo nesmoningumo miego, smerkimo, atskirianio mstymo ir pasakyti tvirt Taip iam gyvenimui iame kne ioje emje. Kelias laim bus neskmingas be ms aktyvaus dalyvavimo ir atsako mybs prisimimo u ligiolinius krinius ir nepriteklius. Mes dabar esame laiko skalbykloje, kai kiekvienam atsi'
130

veria galimyb atsiskirti viduje nuo to, kas nra tikra jo prigimtis, ir vl atrasti nekalt meils prigimt. Dabar reikia sudaryti taik su savimi ir visais mon mis, udaryti ms nesantaikos dirbtuves, kuriose suk rme daug tio, irdglos ir neapykantos, nukreiptos mus paius ir kitus. Dabar turime suvokti mintis, kelian ias gd, kalts jausm, menkavertikum ir sitikinimus apie mus paius, kurie stumteljo emyn, suvokti juos kaip neteisingas ir pradti mstyti kitaip apie save ir mogaus prigimt. Jei milijonai moni apie save mano t pat, tai dar nebtinai tiesa. Ar ir toliau nori sekti paskui akl mini, ar gyventi savo paties gyvenim ir tapti savarankikas? Tu pats sprendi, ar nori manyti, kad mogus i prigimties yra piktas ir blogas, ar kupinas meils ir nekaltumo. Jei ir to liau laikysi, kad moni prigimtis bloga, matysi daug pikt ir blog moni, savo paties nemgstamus bruous smerksi ir save laikysi blogu, nuodmingu arba nevykliu. Kodl ilgiesi meils ir diaugsmo? Kadangi giliai savyje jauti, kad jie yra ir kad tu juos inai. Nes tu kakada atjai i grynos meils smons ir gryno bties diaugsmo ir ilgiesi sugrti. Ir da bar mes grinami keli, kuris veda meil, meils painim mumyse, kitame ir visur. Kaip? Per savo ird, per savo meil. Ms irdis ilgisi sugrti namo. Tie namai nra kakur atokiame visatos kampelyje, bet ms viduje. Tikras dan gus yra ne kur kitur, o mumyse paiuose. Ms gimtin irdyje, tikros meils vietoje. Iekokite dangaus karalysts, o visa kita bus jums pridta." is Jzaus kvietimas lig ios dienos neprarado aktualumo, prieingai. iais mnesiais ir metais vis daugiau i ms atsigria i karalyst.
131

Taigi, jei nori bti laimingas, to nepasieksi trokda mas vieno daikto, paskui kito arba juos demonstruoda mas. Kas tiki, kad pakaks tik to ar kito norti, nusivils ia nor manija, kaip ir milijonai moni nusivyl pozityviu mstymu. Itirti savo irdies norus, atrasti, nuo ko irdis udainuoja, ir gyventi - tai nuostabu. Bet be meils sau paiam, artimiesiems, gyvenimui ia, savo kne ir savo altiniui: tvui, motinai, krjui, Dievui, kuris tave apdo vanojo krybine jga, norai taps nusivylimu. Bus tas pats, kaip ir kitiems, kurie atsisako savo gyvenimo mogaus kne kaip iliuzijos ir tiki, kad ivengs savo krinio prisi mimo, tyliai sddami ant pagalvs ir medituodami arba susiavj prie tariamai nuvitusiojo koj klausosi jo o di, nordami gauti bent mauml jo spinduliavimo. Kas atvira irdimi neatsigr seniai slopinamus jaus mus ir j nepakeis, kas nra pasirengs atleisti savo t vams, seserims, broliams, buvusiesiems ir suprasti, kad ir jie - kaip jis pats - yra kelyje j meil, tas skaudiai atsi trenks emik mogikosios realybs pagrind. Kas nori patirti laim ir palaim io jaudinanio laiko, kai monija prabus ir transformuosis meils ir diaugs mo kupin monij, tas neivengiamai turs isiaikinti savo praeit ir vidin santaik su visais aplinkos monmis, taip pat rasti savyje t nekalt dievik vaik, koks kadai se buvo, kuris su visomis savo baimmis, lidesiu, tiu ir gdos jausmu laukia bti atrastas, priimtas, mylimas ir pakeistas. Tai - ms dvasin nam uduotis, kuri dabar reikia atlikti. Teks isiaikinti visa tai, kas buvo pridaryta, to niekas neivengs.

132

Mylk pats save Ir bsi laisvas!

Normalus mogus vaikystje, nuolat kak veikdamas ir dirbdamas, imoksta sutelkti dmes tai, ko kiti i jo laukia. Tenkindamas lkesius, norus ir reikalavimus partnerio, eimos, draug ir kit moni mano usitar naujs teis bti. Jei to nedarys, bgtauja bti atstumtas ir susilaukti kritikos, vadinasi, bti nebemylimas. Toks el gesio modelis, kaip aprayta knygos pradioje, kildinamas i vaikysts, kai jis i ties buvo priklausomas ir bejgis prie savo tvus ir turjo vykdyti j sakymus bei draudi mus, nordamas nors iek tiek gauti j dmesio ir bti pri imtas. Vaikas mumyse i ties jauia baim, jis negalt igyventi, jei kiti nerodyt jam palankumo ir dmesio ir nusigrt nuo jo. Kodl mons psichikai palta palik ti partnerio? Kadangi ankstyvoje vaikystje mes atpratome mylti save, vis dar manome negal veikti to, kas atitikt ms norus ir teikt mums diaugsmo. Mes troktame pripa inimo, vertinimo ir meils kaip narkomanas narkotik. i priklausomyb padaro mus nelaisvus, kalintus mones, ttanius ant viso pasaulio. Kadangi t t mes ne irime kaip savo pai vaikysts krin, kuris nori bti
133

pozityviai ijaustas ir meiliai priimtas, mes j nukreipiame vid, prie save paius ir ms knai ima raudoti. Daugelis i ms taip ir laksto t ir apimti frustra cijos dl savo gyvenimo, kupino darb, jausdami, kad ap skaiiavimas, uuot myljus, prisitaikyti ir siekti karjeros nepateisino lkesi. Susipykimo su monmis, i kuri viliams sulaukti meils, pasekm - jauiams viduje tu ti, sueisti ir palikti. Jeigu nori, gali pats isiverti i to kaljimo. Liaukis laukti i moni to, ko pats sau negali duoti. Ir pradk save apdovanoti tuo, ko lig iol laukei i iors. Nes tu visk turi savyje, kad padarytum pats save laiming. Laim - tavo prigimtin bsena, kuri pamirai, o raktas j - meil. Meil savo ruotu yra durys taik, diaugsm, kelias tavo laisv ir gyvenimo pilnatv. Tik save mylintis gali visur atpainti meil. Tik save mylintis tvirtai stovi ant ems. Tik save mylintis gali pasinaudoti laisve ir gyventi laisvas. iais audringais ir mus jaudinaniais dideli permain laikais daugumai gyvenimas atrodo kaip vibruojantis r tis, kuriame visa, kas kadaise buvo patikima: darbas, par tneris, pensija, euras, klimatas, sveikata ir 1.1., ima klibti. iuo laiku kiekvienas turs suprasti, kas teikia gyvenimui tikr saugum. Meil ir myljimas yra vienintelis saugus ir tikras pagrindas, teikiantis mums laisv ir laiming gyve nim. Kai viskas aplinkui lunga ir tau nieko nelieka i to, k iandien vadini savo ioriniu turtu, kas tada tau lieka ir kas tu toks? Pasigailtinas mogelis, mstantis apie savi udyb? Ar viduje ir iorje ramus mogus, inantis apie iorinio pasaulio laikinum ir prie jo nepririantis irdies, bet kupinas meils sau ir kitiems?
134

iuo laiku kiekvienas i ms turs atrasti, kas jam i ties teikia stabilumo ir saugumo. Tai gyvybingas ryys su savo irdimi - ini, iminties, diaugsmo ir meils alti niu. Kiekviena irdis siekia diaugsmo ir kiekvien dien, valand tau signalizuoja, kas blogai. Ji tiksliai parodo, kai imi tolsti nuo diaugsmo ir meils. irdis yra nesugadintas darnos barometras, kuris visada tau kumteli ir sunib da: Tai kas ia tau netinka! Apsisprsk i naujo!" Kai kurie mons mano, kad staiga imokti mylti es labai sunku, po to, kai kelet deimtmei buvo smerkta ir nemylta. A esu kitos nuomons. Daug sunkiau kiekvie n dien sau paiam apsunkinti gyvenim su kalts jaus mu, gda, tiu ir irdgla irdyje eiti per gyvenim, negu rytingai pradti tvarkyti savo vid ir baigti kar su paiu savimi. Kas nemyli savs, negerbia, nevertina ir nepalaiko pats savs, tas kariauja su savimi. Ir is karas mumyse ir su mumis paiais yra vis kar pagrindas: karo tarp moters ir moters, tarp vyro ir vyro ir tarp moters ir vyro; karas fir mose ir tarp firm; karas tarp region ir ali. i monija nuo seno kariauja daugelyje front, bet viso to aknys yra pavienio mogaus karas su paiu savimi, savo sitikinimu, kad jis ness geras, bet blogas. mogus mogui - vilkas*. Ms supratimas apie mog, drauge ir apie mus pa ius klaidingas. Mat apsunkiname savo gyvenim santy kiuose, eimoje, monse ir organizacijose, nes negerbia me, nevertiname ir nemylime vieni kit, prieprieiname vien kitam, lyginame, pavydime ir inaudojame arba net udome, manydami rad rodym, kad mogaus pri
* Homo homini lupus st. (Plautas) 135

gimtis bloga. Taiau mogaus prigimtis gera, ir jo irdis ilgisi meils. inojim apie savo kilm ir savo ventum (prigimtin) jis giliai nugrdo ir ilgainiui umiro. Labai daug moni m prisiminti i dievik meils prigimt ir busti po labai ilgo miego. mogus iais metais pradeda save ir pasaul velgti visai kitomis akimis. Jis adina mas ir budinamas ne iorini katastrof, o vidins jgos, kuri didesn u visas kitas jgas. Tai meils galia, mogaus natralus paveldas, kuri dabar mobilizuojasi ir nepapras tu greiiu, kurio niekas nelaik galimu, keiia monijos smon. Kas nori patirti io ypatingo laiko palaim ir tikr lai m, tas nebandys isisukti nuo ligiolins nemeils sau, u tai sau atleis ir mokysis save priimti, mylti, branginti ir vertinti. Kelias tavo laisv veda niekur kitur kaip per meil sau paiam. Ir tik tada, kai mylsi save ir gerbsi, be pdsak dings tavo gyvenimo netobulumai, galsi patirti didel diaugsm iame gyvenime savo kne. Kad kaskart lengviau galtum eiti iuo keliu, skaityda mas toliau rasi nuorodas, kaip isiaikinti savo praeit ir kaip gyventi mylint save - kaip tikrai laimingai gyventi.

136

Nurodymai, vedantys nauj laiming gyvenim

Toliau rasi apraytus ingsnius, kuriuos engdamas per kelis mnesius galsi savo gyvenim i esms padaryti lai ming. Nebandyk ikart gyvendinti vis nurodym, bet pradk nuo kai kuri. Eik ingsnis po ingsnio, neskubink ir neversk savs. Tai sultint proces. Jauiami pokyiai, atsirandantys po i ingsni, motyvuos tave nemesti io kelio, likti itikimam sau paiam ir sluoksn po sluoksnio nubraukti nuo savo senojo gyvenimo ir priprasti prie nau jos smons. Tau nereikia i naujo savs atrasti, nes naujas mogus, koks bsi rytoj, yra tavyje, nors tavo protas dar nenori tuo patikti. Tu i prigimties esi nekalta ir meils verta bty b ir tokia bsi. Atsivelgiant tavo ligiolines mintis apie save pat, tai gali nuskambti beprotikai, bet jei leisies gi lyn savo vid ir bsi visikai su savimi, vis labiau pajausi, kad tai tiesa.

i.

Skirk laiko sau ir kelionei savo vid

Jei tiesa, kad nuo ms vidinio pasaulio priklauso, k pa tiriame iorje, jog ms santykiai, ms gyvenimo vy
137

kiai ir ms fizinio kno simptomai yra veidrodis ir ms vidini bkli pasekm, tada i to galima daryti ivad, kad tik ms vidiniame pasaulyje vyksta lemiami poky iai ir galima nukreipti iemus iorin pasaul, kuriame jausims laimingais monmis. Kaip viduje, taip ir iorje, skamba vienas svarbiausi dsningum, kuriam paklsta ms mogikasis gyvenimas. Todl apsisprsk dabar padovanoti sau didiausi do van: reguliariai - bet k dirbdamas iorje - leiskis vid ir usiimk lemiamais dalykais, mintimis, jausmais ir praeitimi, kuri i ties nra prajusi, bet j gyv jauti viskuo, kas tave sulaiko nuo laimingos dabarties. Kiekvie n dien skirk laiko sau, maiausiai valand, galbt ryte dvideimt minui ir vakare keturiasdeimt. Savaitgal pus dienos skirk sau ir pasinerk tyl: gamtoje ar savo kambaryje. Skirk sau vien savaitgal per mnes ir i 52 savaii metuose skirk 2 savaites visikam atsidavimui esminiams dalykams, savo santykiui su savimi ir savo gyvenimu. Nes is gyvenimas yra nekainojama vertyb, lobis, brangakmenis, kuriam gali suteikti rjimo. Tu esi svarbiausias mogus savo gyvenime ir tas mogus vertas, kad skirtum jam laiko ir tylos, neblakomas aplinkini ir iors vyki. Pirmiausia patariu atlikti kelet mano meditacij, ku riomis pastaraisiais metais daugelis moni esmingai pa keit savo gyvenim. Jos priklauso prie veiksmingiausi, k iuo metu gali rasti, kad galtum suteikti savo gyveni mui nauj krypt ir palikti u savs praeit.

138

2.

Prisiimk atsakomyb u visus savo krinius ir veik bejgikumo jausm

Atsiverk miniai, kad visk, kas dabar yra tavo kne, san tykiuose, visame tavo gyvenime, nesmoningu bdu pats pritraukei ir sukrei. Tai padarei nesmoningai, nes nei nojai, k dars sau ir kitiems. Smerkianiu mstymu, tau bdingu nuo vaikysts, tapai aplinkini ir gyvenimo auka, ir kiekvienas smerkimas lig ios dienos stiprina jausm, kad kenti nuo moni arba savo likimo. Tai buvo tavo mintys apie tave pat, apie gyvenim ir apie kitus, tai buvo tavo odiai ir tavo veiksmai, kuriuos vakar pasjai savyje ir savo aplinkoje, o dabar pjauni. Kiekviena energijos forma, kuri isiunti, grta atgal tave, krj, ir pasirodo tavo gyvenime kaip sveikata ar liga, taika ar ne santaika, arba stoka, lengvumas ar sunkumas, laim ar ne laim. Jei t proces pripainsi ir apsisprsi nuo iol tapti s moningu krju, atsikratysi savo puoseltos aukos smo ns. Rykis itarti sakin: iandien kaip krjas prisiimu atsakomyb u visk, kas yra mano kne, jausmuose, santykiuose, u viso savo gyvenimo kokyb . Ir nuo dabar esu pasirengs smoningai ir su meile imti savo paties rankas savo gyvenim iuo pirmu ingsniu atidarysi duris, kad, pro jas i js, atsikratytum bejgikumo jausmo ir priklausomybs ir kaskart vis labiau pamatytum savo krjo jg, kuria sukurtum gyvenim, nuo kurio irdis udainuot.

139

3.

Pripaink ir gerbk visky kas iuo metu yra tavo gyvenime

Viskas, k lig iol esi patyrs ir dabar aptinki savo gyveni me, turi prasm, net jei to lig iol tau nebuvo duota supras ti. Mat ioje visatoje nieko beprasmika nra. Net patys skausmingiausi igyvenimai slepia dovan, ini, patirt, kurios vertei suprasti prireiks laiko. Kol niri ir pyki ant gyvenimo ar savo aplinkos moni ir auksi: ita nes mon beprasmika!", negalsi suvokti tos prasms. Klau simas tus kodl yra niekas kitas kaip priekaitas, ikel tas gyvenimui, ir aikus ne tam, kas yra dabar. mogus, keliantis tok klausim, kupinas tio ir nevilties, jis ne pajgus surasti prasm ir neatviras teisingam atsakymui uduot klausim Kodl?" Praradus darb, sveikat, pinigus arba mylim mog, suprantama, digauti nra ko. Bet jei vyk priimsi kaip prieast piktintis neteisingu ir visikai beprasmiu gyve nimu, tada ir toliau gyvenimas atrodys beprasmis ir savo gyvenim pritrauksi dar daugiau skausmo. Itartas taip tam, kas vyksta ms gyvenime, pirmiau sia yra nuolankus primimas gyvenimo, grindiamo ai kiais statymais ir niekada negalinio bti neteisingo arba netaktiko. Nusieminimas yra gyvenimo kalbos pripai nimas, o gyvenimas sako: Vyksta tai, kas - po to, kas vy ko prie tai - turjo vykti." Kai tik viduje nusilenkiame gyvenimui, mums ikart paaikja kontekstas ir sryis to, kas vyksta iandien. Gamtoje nra jokio ne tam, kas vyksta. Joks medis ne sako Ne!, jei yra nukertamas mogaus ar iveriamas
140

audros. Tik mogus turi laisv sakyti ne, nes be ito ne jis kaip krjas neturt laisvos valios. Ta laisva valia pri klauso prie didiausi didiojo Krjo dovan mums, po Eono panirimo pasmon ji vl mums primenama. Nuo aukos, kuri visada yra nesmoningas krjas, atsigrk atsaking ir apsisprendiant savo gyvenimo krj. Pasa kyk taip tam, kas dabar yra, ir atversi duris savo gyvenimo pokyiams. Nes tai, kas atmesta, lieka arba kartojasi. Taip atveria duris tkm, ne j blokuoja. Ieik i uburto rato, liaukis smerkti ir nepriimti. Tu tai gali, pirmiausia atsiver damas ioms esminms mintims.

4.

Tapk stebtoju to, kas vyksta tavo gyvenime

Pradk stebti, kas vyksta tavyje ir tavo gyvenime. Stebk ir pamatyk, kas tave jaudina ir kokie jausmai tavyje atsi randa. Pradk usirayti mintis, kurios neduoda ramybs: knas, partneryst, buvimas moterimi arba vyru, viena tv, seksualumas, pinigai, darbas ar dar kas nors. Kas visa da tam skiria laiko ir stebi savo vidin ir iorin gyvenim, tas ino ne tik viso to prasm ir ssajas, bet ir gyja gali veikti. Dauguma moni jauiasi bejgiai susidr su savo jaus mais, mintimis ir iors vykiais, reaguoja kartligikai, panikai, patirdami depresij arba nevilt. Stebtojas savo laikysena ilaiko sveik atstum su viskuo, tiek su vidiniu igyvenimu, tiek su tuo, kas vyksta iorje. Stebtoju tave padaro toks sakinys: Argi nedomu, kas ia (manyje arba iorje) vyksta? Gyvenimas ir jo sryiai gerai supranta141

mi ir suvokiami. Tai nra paslpta po septyniais uraktais. Taiau tam suprasti mums reikia gero vidinio atstumo, kuriuo gali pasirpinti pats. Tam skirk laiko ir nurimk. Pirmiausia visk iklok popieriaus lape, o paskui sur iuok. Tyla, umerktos akys ir kvpavimas pads geriau pajausti kno pojius ir su jais susijusius jausmus. Ypa pamokomas pasikartojim gyvenime suvokimas. Pasikartojantys dalykai tau sako: Na, atpasti rat, kur mezgi arba audi gyvenime?" Nestebdami savs ir nesi klausydami save, danai jauiams bejgiai gyvenimo akivaizdoje ir igyvename j kaip likim, kur reikia iks ti. Kas pradeda stebti savo mstysen, jausmus, elges ir aplinkini reakcij, tas greitai perpranta, k turi daryti, kad rytoj nepasikartot tas pat. Galbt rytoj sau tarsi: Argi nedomu, kaip greitai jauiuosi maas ir bejgis, kai esu kritikuojamas? Argi nedomu, kaip danai bandau visk kontroliuoti ir noriu bti saugus? Kaip danai klausiu savo partne rio, ar jis mane myli, kaip danai turiu patikrinti, ar viskas ijungta, kai ieinu i nam, kaip danai raau pirkini sra, kad nieko neumiriau? Argi nedomu, kad igrs visada jauiuosi tuias arba vienias? Argi nedomu pajausti, koks bnu vakarais iseks, nieko sunkaus neveiks?

Prie keisdamas gyvenim i esms, turiu suprasti, kaip dabar gyvenu. Stebjimas visk palengvins. Taigi tapk savo vidini ir iorini vyki stebtoju.
142

5.

Surayk savo svarbiausias mintis ir sitikinimus

Kadangi mintys ir sitikinimai atsispindi ir pasireikia ms gyvenime, santykiuose ir net kne, labai patariu juos sismoninti. Tik tada galsi smoningai nusprsti priimti nauj laikysen savo ir gyvenimo atvilgiu ir pradti nau jai mstyti. Skirk kelet vakar sau, kad galtum rasti at sakymus toliau pateikiamus keturis klausimus. Net jei lig iol neinai tiksli atsakym, usiimk tuo kiekvien dien. Pasiimk pietuk ir popieriaus lap ir atsakymui kiekvie n klausim skirk ne maiau kaip valand. 1 klausimas. K manai pats apie save? K manai pats apie save kaip moteris ar vyras, apie savo kn, vert, savo talentus? Kas tau patinka tavyje? K smerki, kritikuoji, nekenti savyje? K manai apie ligio lin savo biografij, darb ir reikm kit moni gyve nimuose? 2 klausimas. K i esms manai apie gyvenim? Atsakymai klausim tikriausiai panas tuos, kuriuos girdjai vaikystje i tv ir kit moni. Urayk visk, k apie gyvenim yra tek girdti ir kokie atsakymai tau auna galv spontanikai. Jei lig iol negali smoningai apsisprsti ir iskirti vien kuri nors mint, vadinasi, vi sos tos mintys lig ios dienos knibda tavo galvoje ir jos atitinkamai atsispindi tavo gyvenime. Pavyzdiui, priimi gyvenim kaip sunk, varginan t, kaip kov, egzamin, kanios keli arba gali atsiverti miniai, kad gyvenimas yra kupinas dovan ir silo daug
143

galimybi painti jo dsningumus. Ar gali sivaizduoti, kad gyvenimas - tai nuolatin kaita, jog jis - tkm, kuri niekada neteka atgal, jog kiekvien akimirk vyksta kas nors nauja? 3 klausimas. K manai apie aplinkinius mones? Pavyzdiui, tiki, kad yra ger ir pikt moni, kad gyve nime reikia vertis per kit galvas, nes visiems per maa vietos. K manai apie nevidon angel? Tiki, kad yra au kos ir mediotojai? O gal manai, kad mes visi sdime vie noje valtyje, kad visi esame kil i to paties altinio ir kad kiekvieno mogaus irdyje plaka irdis, kuri nenori nieko kita, tik mylti? 4 klausimas. K manai apie mirim ir mirt? Tiki, kad is gyvenimas yra vienintelis ir kad po tavo pa skutinio atodsio nieko neliks? Ar gali atsiverti miniai, kad i prigimties esi dvasin btyb, kuri nemirta, bet aminai gyvena? Gali sivaizduoti, kad tavo knas jau daug kart gyveno emje? Kad is gyvenimas ir jo pa tirtys turi slyt su kitais tavo gyvenimais, kad tavo kelias veda per daugel gyvenim ia, emje? Kuo aikesns tavo ligiolins mintys ir sitikinimai at sakant iuos klausimus, tuo smoningiau gali juos pati krinti ir ikelti klausim: Ar galiu bti visikai tikras ios minties teisingumu?" Jei nesi tikras, garsiai perskaityk po vien klausim, usimerk, pagalvok apie klausim ir paklausk savs: Kaip a viduje reaguoju, galvodamas apie klausim? Pastebk atsirandanias kno reakcijas,
144

ar tau ankta, ar erdvu, ar esi atsipalaidavs, ar sitemps, tau malonu ar nemalonu. Tada pajausk emocij, kuri atsi randa lygiagreiai su fizine reakcija. Ar tai geras jausmas kaip, pavyzdiui, diaugsmas, ar nemalonus - kaip bai m, tis ar bejgikumas? Tavo knas yra labai protinga energijos sistema ir geba tikras mintis atskirti nuo netikr. Mintys, nuo kuri tavo knas giasi, pasidaro anktas, atitinka neties, nuo teising mini knas atsipalaiduoja ir tampa lengvas. Itark tokius sakini pavyzdius ir pajausk, kaip tavo k nas juos reaguoja ir kokie jausmai inyra, kai pagalvoji: Gyvenime u visk reikia mokti. Myliu gyvenim ir gyvenimas myli mane. Gyvenime padariau daug klaid. Gyvenime sukaupiau didels patirties. mons turt geriau su manimi elgtis. Turiau labiau save mylti su visomis savo savybmis. Mano partneris turt geriau su manimi elgtis. Turiau geriau su savimi elgtis. mons neturi bti tokie agresyvs. Turiau meiliau su savimi elgtis. Kai numirsiu, mano gyvenimas baigsis. Kai ieisiu i savo kno, mano gyvenimas tsis.
145

6.

Atsiverk naujam mstymui apie save pat ir meilei sau

Tavo ligioliniai santykiai su paiu savimi, matyt, rmsi smerkianiomis mintimis, vaikystje perimtomis i kit. Niekas tau nesak, kad esi miela nuostabi btyb, kai gy venimo pradioje iame kne save atradai: smals, lais v, aisming, svajing, atviros irdies ir be iankstini pasmerkim savo ir kit atvilgiu. Ta nekalta btyb yra tikroji tavo prigimtis, ir niekas jos negali pakeisti. Tik mes patys negalime to suprasti, kol visikai nepakeisime ikreipt neteising mini ir smerkim apie save (ir ki tus). i laisv turi ir dabar, iuo jaudinaniu laikotarpiu, esi drsinamas ir skatinamas engti lemting ingsn. Mes galime smoningai nusprsti, k manome apie save ir kaip norime su savimi elgtis. Gali apsisprsti meilei, kuri yra tavo tikroji prigimtis. Jei iame kne nori patirti gra ir laiming gyveni m, tada neivengiamai teks atsiverti meilei ir myljimui ir pradti nuo savs - kito kelio nra. Meil, kaip ir tavo krybin galia, priklauso prie natralaus paveldo, tavo at sineto em. Ir tavo siela laukia, kad tu vl prisimintum t dievikj dovan ir tai, kad esi kils i meils tam, jog atnetum j em. Niekas negali tavs sulaikyti dovano ti sau meil ir atverti savo ird sau ir savo ligioliniams kriniams. Prie tavo krini, beje, priklauso mintys, jaus mai ir visa patirtis, kuri sukaupei savo gyvenime. Jei pra dsi save mylti, problemos i tavo gyvenimo ims pamau trauktis.
146

7.

Atleisk sau paiam ir nebesmerk savs

Nedaugeliui moni aiku, kad tikroji j nelaims prie astis yra ta, jog jie nuo vaikysts save smerk. Kaip apra yta pirmoje knygos dalyje, mes patys vengiame meils, jei kiti mus kaip vaik kritikuoja, taiso ir aikina, kad turtu me pasikeisti, jei norime pelnyti meil ir pripainim. io savs smerkimo pradia - seni laikai, ilgainiui imokome save smerkti taip, kad nebesuvokiame patys tap didiau siais savo prieais. Pagrindin daugelio moni mintis apie save yra tokia: Toks, koks esu, nevertas meils. Turiu pasikeisti ir tapti geresnis." Tokia mintis adina mumyse kalt, gd ir menkavertikum. Kiekvien kart, kai kritikuoji kit arba esi sitikins, kad kakas tave eid ar neteisingai su tavimi pasiel g, darai al sau paiam. Visos mintys, kaip antai tokia: A nesu pakankamai geras, graus, protingas, dalingas, dvasingas" ieina pasaul ir veikia, kad mons tavs nepripaint ir su tavimi nesielgt meiliai. Suvokus vien i pirm vis kani, savs smerkimo, prieast, j ima mati, nes jos atpastamos kaip neteisingos mao vaiko mintys - taip rankas patenka raktas diaugsm, taik, laisv ir laiming gyvenim. Svarbiausia ne tai, kad bsi me pakeisti, bet tai, kad pasikeis mus paius smerkianti mstysena. Gali pats sau atleisti, jei supranti, kad vis savo gyvenim darei gera pagal savo supratim. Praeityje daug ko nei nojai ir negaljai geriau. iandien esi kitoks ir geriau su pranti sryius. Kas veikia, msto ir kalba nesmoningai
147

ir neino, k daro, tas negali bti i tikro kaltas. Nesvarbu, ar pinigus praradai per kitus, ar tavs nelydjo profesin skm, galbt esi nemokus, gal tavo dvi ar trys santuokos buvo trumpalaiks, gal knas pasiligojs, niekas negali tavs sulaikyti atleisti sau u t nesmoning keli, pripa inti savo nekaltum ir atversti nauj gyvenimo lap. is atleidimo aktas vyksta ne tik galvoje, mstysenoje, bet tam reikia irdies atvrimo, pasirengimo save pripainti mei ls verta nekalta btybe ir tok save priimti. irdis, taigi meil, niekada nekaltina, nesmerkia ir nebaudia. irdies meil apima visk, ji kaip austr apgaubia save pateku si smiltel ir i to uaugina perl. Jei irdies akimis per velgsi savo ligiolin gyvenim, pamatysi, kaip kiekviena diena, kiekvienas vykis ir kiekvienas santykis tave tiksliai atved prie tako, kuriame esi dabar. Nieko nebuvo veltui, nieko beprasmika, nei tai, kas grau, nei tai, kas skaus minga, nei tavo juokas, nei aaros. Sau atleisti - ne vienkartinis aktas, bet pagrindin laikysena savo paties atvilgiu. Jai galima pritarti tokiais odiais: iandien esu pasirengs ir atsiimu visus smer kimus, kuri negailjau sau. Visada stengiausi daryti gera visomis savo igalmis. iandien naujai galvoju apie save ir atveriu ird meilei sau ir gyvenimui." Jei nori graiai sustiprinti savo pagrindin atleidimo laikysen, reko menduoju meditacijas: Atleisti sau, priimti save" ir Vl uimk savo sost".

148

8.

Isilaisvink nuo vaikysts nesutarim su tvu ir motina

Kaip rayta antroje knygos dalyje, tvai vaikystje - di diosios durys tavo laisv. Kiekvienas vaikas viduje smarkiai nesutaria su motina ir net su nesaniu tvu. i nelaisva praeitis su visais bejgikumo jausmais, tiu, kalte arba lidesiu tno mumyse visikai nepakit, kol neapsisprsime isilaisvinti ir vidujai sutarti su tvais. Dau gelis moni mano es seniai susitaik su savo tvais, bet tai neturi nieko bendra nei su i dien senais tvais, nei su taika mentaliniu mini lygmeniu. Santykis su tavo t vais iandien ir tvais vaikystje yra tavyje dviejose visi kai skirtingose filmo ritse. strig vaikysts nesutarimai su tvu ir motina nesietini nei su tavo tv nam kokybe, nei su paiais tvais. Ka dangi kiekvienas vaikas yra priklausomas nors nuo vieno i esam tv, tai per gana trump laik per savo dvasin kn su jais susipainiojame, susijungiame arba visikai suaugame ir taip einame per gyvenim, to visikai nesu vokdami. Kol i t pani neisivaduojame su meile, tol partnerystje, kitose gyvenimo srityse, pavyzdiui, darbe, patirsime pasikartojimus savo nelaisvo, netaikaus santy kio su vaikysts tvais. Todl primygtinai praau tavs ir kiekvieno mogaus svar biausius vaikysts asmenis, tvus, brolius, seseris priimti su irdies noru taikos ir susitaikymo, dkingumo bei mei ls dvasia. Ms tvai dar, k galjo, danai veikdami ne smoningai - kaip ir mes patys. Bet jie padovanojo mums
149

gyvenim, todl visada esame su jais susieti meile arba susipainioj nemeilje. Kas (vis) dar nepasirengs smo ningai engti isiaikinimo, isilaisvinimo ir taikos keliu, tas laksto su daugybe klii per gyvenim ir vis patenka konfliktus su savo tv projekciniais asmenimis: santyki partneriu, uoviais, virininku arba kitais autoritetais ir nesugeba rytingai paimti gyvenimo savo rankas. Patarimas: atuonias savaites kart per savait atlik me ditacij Mano vaikysts tvas" ir paskui atuonias savai tes - Mano vaikysts motina". Tikrai pamatysi ir pajausi, kaip kas savait tirpsta nesutarimai ir kaip tu ir tavo tvai isilaisvina i praeities. Bsi pribloktas tos ilaisvinanios patirties. I suvarytos praeities nersi ilaisvint dabart, kupin vertinimo, meils tvams ir paiam sau.
9.

Perkeisk mergait ar berniuk savyje

Be io veiksmo, vien du kartus per savait susitik su mau berniuku arba mergaite savyje, atlikdamas meditacij I laisvink ir igydyk vaik savyje", arba iklausyk kompak tin ploktel Aplankyk ir perkeisk ma mergait savy je". Tai pads per kelis mnesius atsikratyti sunkios natos, anksiau kasdien vilktos per gyvenim. Kaip jau buvo paaikinta, tai lidnas, vienias, sugdintas arba kalt jauiantis vaikas, koks kadaise buvai tu ir kuris iandien dar gyvena tavyje ir valdo tavo jausm pasaul ikilus konfliktinms situacijoms. Jei kas tave siutina, ta vyje nirta vaikas, jei kas tavyje sukelia lides, tai tavyje tnantis vaikas jauiasi lidnas. Ne suaugs mogus, koks
150

tu esi, bijo bti paliktas arba susimauti, o vaikas tavyje, kur kakada turjai palikti, kai reikjo suaugti ir prisi taikyti prie kit. aizda, atsivrusi, kai buvai paliktas, su miusi su baime vl bti paliktam arba likti vienam, yra viena didiausi aizd, kuri reikia gydyti, ir tik tu j gali igydyti. Atrask savyje mergait ar berniuk, pajausk j jausmus neneigdamas ir perkeisk vaik laiming vaik, kuris pagaliau ras tavyje primim, meil ir vertinim, kurio jo tvai negaljo jam duoti, nes savo viduje patys buvo su eisti vaikai. Meditacij metu tau nereikia nieko prisiminti, kas nuo tavo pradjimo yra nutik. Per meditacijas pajausi vaik kartu su jo jausmais ir tada galsi visus jausmus, kuriuos vaikystje bejgikai kentei, igyventi smoningai j ne neigdamas ir pakeisti juos. Teigiamas jausm igyveni mas - lemiamas transformacijos elementas, o ne vaizdi ni matymas. Vaikas tavyje nuo vaikysts ilgisi to, kas j beslygikai mylt ir suteikt jam saugum, padrsinim ir meil. Bk dabar pats savo vaikui mylinti motina arba mylintis tvas ir meditacijos pabaigoje priimk j savo ir d. Ten jo vieta ir tik ten jis jauiasi gerai ir gali augti. ios meditacijos - kartu ir susitikimai su tvu ir motina - pa darys tave nauju mogumi, kuris su diaugsmu, smonin gumu, dmesingumu ir meile sau eis per gyvenim, ino damas kas ess.

151

o.

Susitaikyk su visais buvusiaisiais, broliais ir seserimis

Kaskart vis labiau pamildami save, pamau imsite at sisakyti smerkimo praeityje ir dabartyje sutikt moni, kuri mes jauiams nuvilti, apgauti ar palikti. Kalbama apie buvusius partnerius, suaugusius vaikus, buvusius va dovus, bendradarbius, nuomotojus, mokytojus arba drau gus ir kitus. Kiekvienas pyktis arba neapykanta, jauiami j atvilgiu, yra sena ms energini kn aizda, kuri vargina, nors kartais to nesuprantame. Daugumos konflikt su buvusiaisiais itakos yra nesuta rimai su tvu, motina, broliais ir seserimis, nepaisant to, tavo ir j sielos laukia, kad su jais sudarytum vidin tai k. Tam nereikia ioriniame pasaulyje susitikti, pakanka pasinerti save ir irdyje susitikti taikos ir susitaikymo dvasioje. Tau pads meditacijos: Isiaikinti ir igydyti santykius su partneriu ir buvusiu partneriu", Taika su nevidonais angelais" arba Taika su broliais ir seserimis". Nesuskaiiuojama daugyb moni nuo seniausi laik su broliais ir seserimis yra susipyk arba nutrauk ryius. Tuo atveju vaikysts aizdos neleidia suaugusiems mo nms suprasti vienam kito ir gerbti. Nuo to laiko, kas nuti ko vaikystje, yra praj deimtmeiai, bet jausmai ir min tys laiko neino. Ir todl lig iol jauiame stipr vaikystje patirt skausm kartu su tiu, pavydu, pavyduliavimu, bejgikumu ir baime, tartum sueisti btume tik vakar. Varymasis tarp broli ir seser, pirmenybs teikimas vienam, kito nuskriaudimas, bejgikumas vyresnio brolio
152

ar sesers atvilgiu, pavydas jaunesnei ar jaunesniam, pri verstin lygiava tarp dvyni, dmesys serganiam ar ne galiam broliui ar seseriai, tokios ir panaios skausmingos patirtys su broliais ir seserimis dar ir iandien kaip krislas akyje. Gyvenimas primins t aizd, kol pats j igydysi.
ii.

Nemalonius jausmus pakeisk juos pripaindamas

Kai mums negerai, daniausiai keniame nuo savo jaus m: baims, tio, lidesio, bejgikumo, pavydo, pavy duliavimo, gdos ir kalts. Normalus mogus daug daro, kad nuo i emocij atsiribot. Jis nekreipia jas dmesio ir nori kuo greiiau j atsikratyti. Taiau tos energijos ne gali i ms kno ieiti, kol mes nepripastame j kaip savo krini, smoningai neijauiame ir nepriimame. Tik tada jos ima tekti ir gali juos pakeisti. Jei nors iek tiek domiesi savo vidiniu gyvenimu, tada inai, kokie jausmai susidarius vienokiai ar kitokiai situacijai uvaldo, nesvarbu, kas juos sukelia: partneris, vaikai, kiti mons ar tam tikri vykiai. Visada skirk laiko tokiems jausmams, kartais deimt minui, kartais pus valandos. Atsisek ramioje vietoje, umerk akis ir pakalbink jaus m: Visos baims gali bti manyje. Esu pasirengs tave, mano baime, jausti. inau, tu esi mano baim ir a tave sukriau. O iandien esu pasirengs tave jausti ir atverti tau ird. Dabar gali ia bti... Tada giliai ir velniai kvpk ir stebk, kur tno baim tavo kne, tikriausiai gniauianioje gerklje ar suspaus
153

toje krtinje. Vaikystje ir per gyvenimo deimtmeius i baim tu gindavai alin ir atmesdavai. iandien gali j jausti, itardamas taip ir itokiu bdu j pakeisdamas. sidmk pagrindin taisykl: jausmas yra jausmas ir jis nori bti jauiamas. Kaip ledinukas nori bti iulpia mas, taip jausmas - jauiamas. Galtum ledinuk sudau yti plaktuku arba kur nors kiti. Tai nebt teisinga le dinuko atvilgiu. Tokia pat nesmon jausmo nepriimti ar nuolat nekreipti j dmesio, nes jis tavyje liks tol, kol j ijausi jam pritardamas - tik tada pagaliau jis gals palikti tavo kn.

12.

Dar kart tark sau ir savo gyvenimui ryting taip

Jau paioje ms gyvenimo pradioje, neretai dar motinos siose ir labai danai pirmaisiais vaikysts metais, kai bu vome itremti i nekaltos vaikysts rojaus, skausmingomis situacijomis viduje danai itardavome ne savo gyvenimui. Patirdami baim arba u bei t nubausti nemeile arba kitomis priemonmis, irdyje sau pasakydavome: Mie lai ieiiau arba numiriau." Tos vaikikos mintys turi nuosprendio gali ir veikia ne silpniau nei suaugusiojo sprendimas. Tokiomis mintimis mes patraukme stovji mo stabdio svirt; jos ir po deimtmei neprarado savo stabdanio ir gyvenimo diaugsm slopinanio poveikio, nors patys seniai jas pamirome. ne daugelis moni spinduliuoja iki ios dienos, jis sukelia konfliktus, pralaimjimus, neskmes ir nelaimes j gyvenimo kelyje ir kartu su jais susijusias nemalonias emo
154

cijas. Nori gyventi laimingai iame savo kne, tada turi i laikysen gyvenimo atvilgiu panaikinti ir i naujo ry tingai itarti Taip". Tai padaryk turdamas laisvo laiko visikai smoningai tokiais odiais: iandien suvokiu ir pripastu, kad danai atmesdavau pats save ir savo gyve nim. Dabar esu pasirengs atsiimti t ne. iandien prii mu nauj sprendim. iandien apsisprendiu ia ir dabar ir tariu ryting taip sau paiam kaip vyrui (arba kaip mo teriai). Tariu taip savo knui, taip gyvenimui ioje emje. Taip, a noriu gyventi ir atveriu ird meilei sau paiam ir meilei gyventi. Tai mano noras ir valia. Tebnie/

13.

Isilaisvink i priesaik, paad ir sipareigojim

Jau bdami vaikai danai pagalvodavome arba pasaky davome sakinius, kurie prasiddavo taip: Niekada dau giau../4 Tokie sakiniai prilygsta priesaikai ir veikia vis ms gyvenim. Prie sakini, kurie ateidavo galv, pri skirtini ir tokie: Nenoriu niekada daugiau niekuo pasiti kti4 4 ir Niekam daugiau neatversiu savo irdies4 . Jie vei kia kaip klitis per vis tavo gyvenim, darko santykius, neleidia pasitikti, atsiverti ir mylti. O gal ijo prieingai nei manei: Niekada nenorsiu bti nuo ko nors priklausoma4 4 arba Niekada nenorsiu bti kaip mano motina arba tvas!4 4 , tada didel tikimyb, kad teks tti, kai partneris po trisdeimties met pareik: Tu visai kaip tavo motina (tvas)!4 4 Kuo toks pasakymas nemalonesnis, tuo jis labiau atitinka tikrov. Nes tai, k atmeti, pritrauki. Kitas sakinys, kuris danas prisiminus
155

vaikyst skamba taip: A negaliu bti laimingesnis negu mano tvai." Labai danai vaikai mano es prieastis savo tv neskmi, todl jie neturi joki pretenzij laimin gesn gyvenim, negu j tv gyventas ar gyvenamas. Priesaikos ir ikilmingi pasiadjimai ankstesniais lai kais bdavo dar daniau duodami negu iandien. Semi naruose ir individualiuose terapiniuose seansuose mons atranda, kad tokie asmeniniai sprendimai iki iol trukdo i esms pakeisti aklaviet patekusi gyvenimo situacij. Daugelis i ms nors kart yra dav skurdo, skaistybs ir itikimybs priesaikas, kuri saistomo poveikio nesuvo k. Daugel met vienoje firmoje ar organizacijoje dirb mons arba priklaus religinei bendruomenei ar ipain kuri nors religij dar ilgai negali isivaduoti i priimt dogm, net nebepriklausydami vienokiai ar kitokiai ben druomenei. Dvasinje plotmje esant labai susisaisius sunkiai sekasi gyventi laisvai ir jausti gyvenimo pilnatv. I toki apribojim galime ir turime isivaduoti. Tai veiksmingiausia padaryti atliekamu vidiniu ritualu, me ditacija.
14.

Smoningai pasirink i naujo, apsisprsk i naujo!

Pabandyk dabar atsiverti suvokimui, kad beveik visk, k igyvenai savo gyvenime po to, kai palikai tv namus, remiasi tavo nesmoningu sprendimu, u kur turi prisi imti atsakomyb kaip krjas. Praeityje tavo gyvenimas ir sutikti mons buvo tokie, koks tavo paties vidus. ios dogmos, kad patirta gyvenimo tikrov atspindi tavo vidi
156

n laikysen ir smons bkl, panaikinti negali, bet gali panaudoti savo gerovei. Dabar pats metas tavo mstymui, kalbjimui ir veiki mui suteikti aikumo ir smoningumo. Be praeities isiai kinimo, dar turtum priimti por esmini sprendim: Apsisprendiu tolesn savo gyvenim formuoti smo ningai, su meile ir atsakingai. Apsisprendiu gyventi taikoje su savimi ir aplinkiniais, diaugdamasis savo btimi, laisvas nuo sen apribojim, gyventi pasiturimai ir patirti dvasin pilnatv. Apsisprendiu kaskart vis labiau siklausyti vidin bal s, irdies bals, nuojaut, uuot klauss riboto proto baugi mini arba to, k paprastai galvoja normalus mogus, nesmoningas, smerkiantis mogus i mass. Apsisprendiu gyventi tik taip ir daryti tik tai, kam pritaria mano irdis, kas dera man ir suteikia diaugs mo. Daugiau neisiu kompromisus su irdimi. Pirmiausia apsisprsiu labai gerai rpintis savimi, susi tvarkyti vidinius bei iorinius reikalus. Apsisprsiu savo gyvenime vertinti meil ir myljim. Atsiversiu meilei sau, aplinkiniams ir gyvenimui.

Artimiausiomis savaitmis skirk laiko sau, kad galtum priimti savo paties suformuluotus sprendimus ir rasti at sakymus tokius klausimus: Koks noriu bti gyvenime? (nesmoningas arba smoningas mogus, mylintis ar smerkiantis, prisitaikantis ar autentikas, su savimi ir ki157

tais besipykstantis ar atleidiantis, kurstantis nesantaik ar skleidiantis taik ir 1.1.) Koks noriu bti pats sau kasdienybje ir kaip noriu elgtis su savimi? (meiliai, kantriai, velniai, padrsindamas, atlaidiai, gerbdamas save ir paremdamas ar kritikai, smerkdamas, nuvertindamas, versdamas, spausdamas, pagieingai ir bausdamas save) Kas bus svarbiausia mano gyvenime, k sutelksiu d mes? Pavyzdiui, noriu siklausyti : - vidin, jautr santyk su paiu savimi; - diaugsm ir savo veiklos prasm; - dmesingum, smoningum ir dabart; - dkingum u daugyb ma ir dideli gyvenimo do van; - mgavimsi visose gyvenimo srityse; - giliausi irdies trokim ir ilgesio isipildym. Arba : material igyvenim tariam nepritekli pasaulyje; pasiekt dalyk isaugojim; pasiaukojim kitiems ir kiimsi kit moni reikalus; paiekas ir priklausomyb nuo kit moni vertinimo; kit moni veikim arba neveikim; bet koki visuomens nuomon, tai, kas daroma arba nedaroma.
158

Skirk pakankamai laiko suformuluoti tokiems esmi niams sprendimams, kuriais pakoreguosi savo gyvenimo nuostatas. Surayk jas savo dienorat arba parenk ver ting asmenin dokument. Perskaityk jas garsiai atlikda mas nedidel ritual arba meditacij ypatingoje vietoje, pa vyzdiui, po galingu mediu arba ant kalno. T akimirk suvoksi, kad vyksta kakas itin svarbaus ir kad visa visata diaugiasi kartu su tavimi, prabunda mogaus krybiku mas ir paliekamas senas normalaus mogaus gyvenimas. Tokiu apsisprendimo ritualu paleisi proces, gaudamas di diul paties gyvenimo palaikym. Sutiksi moni, ran kas paklius knyg, film ir kitoki dalyk, kurie duos im puls ir nuorod, kaip engti tolesnius ingsnius augant ir isilaisvinant i savo seno gyvenimo.

159

Apie nor tenkinimo ir tikslo siekimo nesmon

Pastaraisiais metais labai daug moni, suformulav savo norus, tikjosi tapti graesni, dalingesni, sveikesni arba laimingesni. Daugelis j liko nusivyl, nes is bdas ne padeda suvokti, ko reikia krybikumui ir mogaus esmei. Todl prasminga kart per kelias savaites itirti slapiau sius irdies norus, jei j dar neinai, kad galtum juos skirti nuo nor, kuriuos diktuoja protas. Kelias, kaip itirti savo irdies norus, apraytas pirmoje knygoje Sveiki atvyk pilnatvs karalyst". Norai, kurie kyla i galvos ir nra su sij su meile ir irdies diaugsmu, veda mus aplinkkeliais ir klaidina. Taip atsitinka daugeliui moni, esani ie kojim kelyje. Sprendimai, kuriuos paskutiniame skyriuje patariau s moningai suformuluoti, ireikia ne norus, bet esmines kelio nuorodas, kas tu nori bti gyvenime ir nuo ko tavo irdis udainuoja. Jei seksi jomis ir taip gyvensi, jos pakeis tavo bt, smon, aves. Tai energija, kuri spinduliuo ji kasdien pasaul, i ko paskui formuojasi tavo iorinis materialusis gyvenimas ir tavo gyvenimo vykiai. Tavo s moninga btis, tavo smon numato, k gali patirti savo
160

gyvenime ir kuo mgautis. Ir jei ta smon nukreipta meil, meil sau paiam, visiems monms, emei, k rjui, tada ta smon duos grai vaisi. Turjimas kyla i smons. Taiau mes laimingi ne dl to, kad t ar an turime, o kad su meile priimame save tokius, kokie esame. Todl nepririk savo irdies prie materiali grybi, bet mgaukis jais su diaugsmu ir dkingumu. Didiausias ir pastoviausias diaugsmas kyla i meils tam, kas esi ir k veiki tuo bdamas. Pinigus, nam, vis nuosavyb tursi atiduoti, kai ieisi i savo kno, bet meils, kuri igyvenai, niekas i tavs neatims. Ji tikrasis turtas, kur gali isaugo ti, nes ji tavyje. Dl mylinios tikrovs su mumis paiais ir kitais, dl moters ir vyro meils realybs, dl meils bti mogumi ms kne, dl meils emei ir gamtos groiui, dl meils Dievui, dl meils talentams ir tam, k i to galime pada ryti, mus pagauna diaugsmas. Todl visada sutelk dmes laims pagrind, tai, kas esi, o kartu ir irdies ties - ir kiekvien dien gyvenk nuosekliau. Taip pat ir tiksl klimas bei j pasiekimas, k pataria be veik kiekvienas motyvacijos treneris, nesukuria tikro ir dies diaugsmo. Tavo irdis pasta tavo keli ir ino tavo paaukim. Kas turi ger ry su irdimi, girdi jos kvieti m, pagauna jos impulsus, gyvendina juos, tas diaugiasi tuo, kas i to ieina. Tokiam mogui nereikia joki tiksl. mons, kurie susitelkia tikslus, negyvena ia ir dabar, nes j smon nukreipta ateit, tiksl, bet ne mgavim si akimirka. Pasiekte tiksl, atsiranda kitas, paskui dar kitas ir taip be galo. Tokie mons drausme ir pastangomis
161

gali daug pasiekti gyvenime materiali dalyk, bet pabai goje jie savs paklaus: O kas dabar? Ar i ties a laimin gas?" Po daugelio met jie jauiasi tuti ir isek, nes vis t laik gyveno ne dl savs, o dl savo tiksl ir iorins skms. Jie praleido gyvenime tai, kas svarbiausia. Tikras gyvenimo turtas yra smoningai igyventa ir pasimgauta akimirka. Diena, kai i ties buvai su sa vimi, atidus vidiniams proveriams, irdies balsui, tam, kas i iors jaudino ir jaudina ird, pabaigoje pasirodys kaip trys, keturios ar daugiau dien. Eidamas tuo keliu gali aismingai lengvai pailginti savo gyvenim. Kas su kaupia jgas iam tikslui pasiekti, tas praranda akimirkos dovanas kaip keliautojas, kuris velgia kalno virn, bet nesustoja pasigroti atsivrusiu groiu kairje ir deinje kelio pusje ir patirti diaugsmo. Turima galvoje sakinys: Kelias yra tikslas." Mgaukis kiekviena savo kelio akimir ka, smoningu jimu, kvpavimu, jutimu ir myljimu, ir bsi gausiai apdovanotas pasibaigus kiekvienai dienai ir tavo dienoms iame kne.

162

Isivaduok i savo dien streso

Streso fenomenas taip giliai sitvirtino daugumos moni gyvenime, kad jie m manyti, jog be jo gyvenimas kone nemanomas. Taiau kiekvienas stresas yra pai darbas, nors tikriausiai manai, kad tau stres kelia gyvenimo tem pas ar nervingi aplinkiniai. Ne, tai darai pats. Jei nori, gali liautis ir ieiti i uburto rato. Giliausia streso prieastis tavo gyvenime yra ta, kad tu pats savs nemyli ir giliai irdyje savs nepriimi. To skausmo kasdien bandome ivengti ir j prislopinti. Jei tai suvoki, vadinasi, jau radai tinkam svert, kad ramybs tavo gy venime bt daugiau. Kaip tai padarysime? Vis daugiau dmesio skirdami sau ir kartu nuosekliai vengdami per dm dideli savo aplinkos dirgikli: moni, televizijos arba radijo laid, mobilij telefon, laikrai, urnal ir begalins interneto pasilos arba labai tikslingai i j pasirinkdami ir tik ribot laik smoningai juos naudoda mi. Pramogin io pasaulio programa - taip kaip iandien naudojama - yra skausm malinamoji programa. Kas kasdien dvi tris valandas ar ilgiau naro internete ir daro tai ne dl profesini paskat, tas pirmiausia nori pabgti
163

nuo savs, savo vidinio gyveninio. is virtualus dirbtinis pasaulis jo irdies nepamaitins, tik pagilins tutumo jaus m. ia slypi didiulis laiko ir energijos potencialas, kur galime dovanoti sau, kad i ties pabtume su savimi ir sau ir mgautums gyvenimo gelme. Nesirpink, tu nieko gyvenime nepraleisi, bdamas su savimi, nors kartais tavo galva ima taip manyti. I di diuls iorinio pasaulio pasilos reikia smoningai pa sirinkti tai, kas tau teikia peno ir neatitraukia nuo paties savs. Kad ir k per dienas darytum, btum smoningas arba klajotum kaip nakvia vis manydamas turs daug pa daryti, prie eidamas ilstis vakare po daugybs nudirbt darb valandl skirk sau. Nesvarbu, k veiki, visk at lik smoningai ir su begaline meile, kaip tik stengi, tada darbai neisekins. Nra nieko nesvarbaus tavo gyvenime: ar ruoi pusryius, ar valai tualet, ar vairuoji automobil. Nes kiekviena minut yra tavo vertingo gyvenimo dalel. Uuot automobilyje jungs radij, paleisk muzik, kuri sukelt sielos virpesius. Smoningai mgaukis trum po mis arba ilgesnmis pertraukomis ir sugrk save por kart giliai kvps ir trumpam umerks akis. Jei bsi neskaidrios sielos ir be tvirto taip, itarto sau ir tam, k darai, toks gyvenimas bus negyventas. O tai savo ruotu sukels frustracij, ir knas vakare bus iseks. Rekomenduoju tapti smoningu energijos vadybininku savo gyvenime. Nesvarbu, ar augini du vaikus, esi dirban tis ir vis dar turi nelaiming partner, kuris tampo tavo nervus. Kaip raiau anksiau, ms laim yra ne tai, kas aplink mus vyksta, ir ne tai, k kiti daro, bet tai, kaip s
164

moningai, aikiai ir velniai mes tai reaguojame. Man aiku, kad kai kurios motinos ia man priki neinojim, k reikia turti du ar tris zirzianius vaikus, be paliovos tampanius tv nervus. A labai gerbiu motin ir tv atliekam darb, bet ir jie turi garbingai savs paklausti, ar j nerams vaikai kartais neatspindi kai ko i j pai nerimo arba tio. Kas eina darb su aikiu vidiniu ne, boddamasis j atlieka, t taip dirbamas darbas isekina. Tas vakare ne gali su savo mylimaisiais mgautis laisvomis valandomis, o bando dienos tamp kompensuoti imdamasis prabla kanios veiklos. Net jei reikalavimai ir spaudimas dauge lyje moni pastaraisiais metais iaugo, tai neatleidia nuo pareigos iekoti tikr vidinio spaudimo ir streso prieasi, jas tyrinti ir rpintis vidine ramybe, ramumu ir taika. Pateikiau daugyb prieasi: nesantaika su paiais savimi, ms neteisingos mintys ir sitikinimai, ms atmesti ir nustumti jausmai, ms manija bti kit pri paintiems ir vertintiems, nuolatinis kiimasis kit rei kalus, aukojimasis dl kit, ms praeitis kaip vidinis ne ubaigtumas, ugriozdintas rsys ir 1.1. Kaip galima tuos veiksnius pakeisti, jau aprayta ioje knygoje. Kita kasdien patiriamo streso prieastis yra vaikystje pri imtas sprendimas: noras bti tobulam. is daugelio mo ni noras tapo nuolat skatinania savieiga. Tuometiniu poiriu is noras yra suprantamas. Vaikas sau pasak: Jei bsiu tobulas, nebebsiu kritikuojamas, taisomas ir sueidiamas, tik giriamas. Tada mano pasaulis bus su tvarkytas/4Jei ir tu priklausai prie perfekcionist, tada i
165

laisvink save nuo vaikysts priesaikos ir apsisprsk priimti save su visomis ydomis ir atriais kampais ir save mylti, girti ir remti. Perfekcionizmas - viena didiausi norma laus mogaus vidini kani, mons pasidaro nuolat sku bantys, nepatenkinti, nelaimingi ir isek. Noriau atkreipti dmes dar vien dalyk, kuris tau pads pasiekti vidin ramyb. Daugiau stebk, kaip dirbi. Ar dirbi, nes manai, kad turi dirbti ir neturi pasirinkimo? Ar dirbi smoningai, teigdamas ir su didiule meile, visas atsiduodamas darbui? Tik tai, kas atliekama su meile, su kelia prasmingumo ir isipildymo jausm. Ir tik tu vienas gali nusprsti, ar nori mylti tai, k darai, ir save pat, ku ris tai daro. Kai ryt prabundi ir keliesi, daryk tai smoningai ir su dkingumu u nauj dien. Ji tau dovanoja daugyb prog rodyti, kad myli save. Kai lendi po duu, daryk tai smo ningai ir mgaukis tuo. Kai pusryiauji, bk smoningas ir mintimis neklaidiok kitur. Kai vairuoji automobil, dkok u tai, kad turi automobil, ir vaiuok su meile ir pagar ba sau ir kitiems vairuotojams. Daryk visus dalykus, tiek maus, tiek didelius, vis smoningiau, labiau atsipalaida vs ir jausdamas vis didesn malonum. O veikl, kurios nelabai mgsti, pavyzdiui, mokesi deklaravim, irgi gali pasilengvinti, pasirpindamas savimi, sukurdamas jaukesn aplink, usidegdamas vak ir papraydamas vidinio balso, kad tau padt. Jei mokesius mokdamas jauti pasiprieinim, pagaliau suvok, kad gyveni ne tre iojo pasaulio alyje ir gali mgautis pakankamu gerovs lygiu, apie kok milijonai moni gali tik svajoti.
166

Tik tu vienas nusprendi, koki energij ateityje ispin duliuosi pasaul, tai reikia, kokios dvasios vaikas esi, ko kias sklas sji savo mintis, odius ir darbus ir koks bus j derlius, ne anapus, bet ia ir dabar, rytoj, poryt ir vis tolesn tavo gyvenim. Taigi atidiai patikrink, kaip nori eiti per kasdienyb, per gyvenim, kaip kovotojas, kriti kas, reklamos agentas ir visus smerkiantis, ar pasitikintis, atleidiantis, gerbiantis ir mylintis smoningas krjas. Niekada nepamirk, kad svarbiausia - meil. Nes be mei ls visa kita yra niekis.

167

Kaip tapti naujuoju vyru

Kaip tikriausiai jau pastebjai, ioje knygoje nra patari m, kuriais galtum papudruoti savo nelabai graias gy venimo puses, kad galtum lengviau itverti. Tai ikis atsirasti radikaliai naujai smonei ir liui tavo gyvenime, santykiui su paiu savimi ir su kitais. Radikalus* todl, kad palieiamos paios aknys, i kuri sukrme i gy venimo tikrov kaip pavieniai asmenys ir kaip bendrija. Technologij poiriu pastaraisiais deimtmeiais pa darme didiul uol. Ir tiktina, kad artimiausiais me tais dar padaugs naujos technikos ir prietais, kuri kol kas nepajgiame sivaizduoti. Palyginti su tais mokslo ir technikos isivystymo uoliais, mogus, vyras ir mote ris, socialiniame, psichiniame ir dvasiniame lygmenyse yra darelinuk amiaus arba vidurami lygyje. Taiau dabar - 2012 metais, transformacijos metais, mogus ren giasi i gilios vidurami smons kokybikam uoliui tapti nauju mogumi, kuris su gamtos dovanomis elgt si dmesingai, jas brangint, kuris suvokt, kad mes visi ia sdim vienoje valtyje ir esam kil i to paties altinio
* lot. radice - ak nis. >

168

ir kad i ties nra jokio atsiskyrimo ir viskas su viskuo susij nematomu bdu. Tai suvoks mogus nebedarys skirtumo tarp asmenins ir bendruomenins naudos, ar tai bt kaimynysts, firmos, miesto, alies ar monijos bendruomen. Atsispyrimo lenta iam kokybs uoliui va dinasi meil. Proto mogus kol kas tai apibdina kratyda mas galv ir vertina kaip naivum, bet i didiausia i vis jg nuves j iki jo irdies, ir tada jis pagaliau suvoks savo paties sukurt akligatv ir leisis naujus mogaus bties krantus. Pirmoje dalyje minjau, kad dabar - po deimtmeius tru kusio itvrimo, kentimo ir isekimo - pabunda ir vyrai, j btis pradeda keistis. Senojo vyro kelias dabar greiiau baigsis negu daugelis gali sivaizduoti. Vyrai nebenori ir nebegali ateityje dirbti ir gyventi be meils sau ir nejaus dami atliekam darb diaugsmo ir prasms. J lig iol i baims uvertos irdys, keniantys knai ir skausm, ne vilt bei frustracij keliantys vykiai santykiuose ir darbo vietoje veria juos suklusti ir pabusti. Naujasis vyras atran da pats save ir savo vyrik bt kaip savo gyvenimo esm, kuriai lig iol neskyr dmesio. Jis prisiima atsakomyb u laim ir savo gyvenimo prasm, j apibrdamas aikiais atsakymais klausimus: Kodl noriu ia bti? Kaip no riu gyventi? Kas noriu bti iame gyvenime?" Jis pareik pretenzij savo bties ir darbo diaugsmui ir isipildymui ir savyje ras diaugsmo altin ir nebeiekos jo moteryje. Nuoirdiai surads meil savyje, atpains savo klaidas ir atleids sau savs smerkim, atsities ididaus ir mylinio vyro bties diaugsmui. Jis taps vyru, nelyginaniu savs
169

su kitais ir nekovojaniu su jais, bet ir brolyje atpajstantis, gerbiantis ir mylintis nepakartojam vyr. Jis atpains, kad daugyb vyr kart stovi u jo ir iri j kaip j vliavne ir digauja, kad jis pirmas toje ilgoje virtinje, kuris skelbia nauj vyro bt ir - gerbiant prot vi paveld - daro geriausia. Per tuos tvus ir gyvenusius protvius, kuriems meil sau, paeidiamumas, jausmin gumas ir egocentrizmas buvo svetimi odiai, kai ia gyve no j fiziniai knai, atiteka nepaprastai didel jga: vyri kos lyties protvi meil puoseljanti jga. Jis isilaisvins i nesveik nesutarim su savo motina ir irdyje atiduos j savo tvui. Dl to pirm kart pavelgs moter aikiu vilgsniu ir leis jai bti tokiai, kokia yra. Jis isivaduos i moter ukariautojo nelaisvs, moter avtojo, moter gelbtojo, moter rpintojo, taip pat paties susikurt var ani jausm: kalts, gdos, menkavertikumo. Ateities vyras yra laisvas vyras. Nes vyras, kuris nesijauia laisvas, dar nepasiek tikro vyro bties. Ta laisv pareika lauja naujojo vyro, j uvaldo, ilaisvina i vis susikurt nelaisvi viduje, kaskart vis labiau ir labiau atveria ird iam auksmui ir ilgesiui, diaugsmingai perkeiia jo irdies impulsus. Tos laisvs jis negauna dovanai, nes ji priklauso prie jo natralaus paveldo, ji niek nra nukreipta ir nevar o kito mogaus laisvs, taip pat ir j mylinios moters. Kas bgtauja io laisvo, mylinio ir krybingo vyro ar jauiasi jo suvarytas, tas dar pats nra pasieks savo laisvs. Per jg, gldini jo krybinje galioje, jo kryba pasau lyje bus konstruktyvi, grai, teikianti naud ir gydanti. Jis
170

ne tik pasieks jg vyriko stiprumo: aikumo, rytingu mo, krybikumo diaugsmo, atkaklumo, pastovumo ir dar daug kit savybi, bet visa tai sujungs su moterikumo pradu savyje. Prie moterikj gerj savybi priklauso uuojauta, gebjimas sijausti, pasitikjimas, netrukdymas vykti, bendruomenikumo jutimas, velnumas, kantryb, klausymasis, primimas. is vyras ino, kad jis stiprus tik tuomet, kai droviai neslepia savo silpnumo ir paeidia mumo nei nuo savs, nei kuo kit, kai atveria savo ird lig iol neigyventiems meils jausmams ir jo vyrikos bties jga remiasi meils pagrindu. Jis nustos bijoti moters, kurioje jauia visai kitoki jg, kurios jisai negali suvokti ir kuri j avi ir traukia. Jis vl avsis moterimi per pagarb atstum, besiavinia savo groiu ir savitumu ir suvokiania savo moterik prigim tin jg, pirmykt prigimt. Jis jai tarnaus gerja prasme, neemindamas savs ir palikdamas jai vietos, kur gyvai nesveikauja ir nedera moterikasis pradas su vyrikuoju. Tai bus ypa akivaizdu ms monse ir tokiose srityse, kaip politika, administracija, teis ir mokslas. Jis protingai paskirstys laik. Skirs laiko darbui, laiko sau, monai, vaikams ir bendrystei su kitais vyrais. Ypa pastaruoju ryiu mgausis ir puosels j kaip mylintis ir ger biantis draugas, brolis ir globjas, nes ino jo vyrik jg pasikraunant bnant kartu su jais, taip pat kaip ir moter energija pasipildo bendraujant joms su kitomis moterimis. io naujojo vyro su naujja moterimi santykiai bus grsti meile, pripainimu, sveiku atstumu, garbinimu, avjimusi ir dkingumu, ir is ryys kaskart atsinaujins, nes jis pats tolydio atsinaujins i meils mogaus biai ir i
171

smons, kad visi mes esame dvasins btybs patirties kelionje mogaus kne ir lig iol atradome tik dalelyt savo tikrojo tapatumo. Taiau vyras eis visikai savu keliu ir darys savo darbus. Jis nepaks kompromis su savo irdimi ir moter nebei rs kaip nuosavyb, o kaip laisv, savarankik asmeny b, einani savo keliu. Dviej smoning ir laisv mo ni keliai vis susikirs, ir ie sankirtos takai ir susitikimai pasidarys specifiniu j, kaip poros, keliu. Moters ir vyro santykis bus pagrindas ir arena trans formacijos, kuri dabar vyksta mumyse ir emje ir kurios niekas neivengs. Vyras pasieks nauj supratim ir nauj vyrikumo iraik, kurioje nema dal uims moteri kumas. Jis nebus nei mm, nesugebantis nieko iki galo padaryti, nei mao tipo vyras, griaunantis pasaul arvuo ta irdimi, protu ir be meils, nei udaros irdies darboholikas, nei niekuo nesidomintis ar nevyklis. Jis su diaugs mu ir meile, nuoirdus ir sijauiantis, teisingas ir ididus eis savo keliu ir tarnaus gerja prasme bendruomenei, mo terims ir vaikams, neiduodamas savo irdies.

172

Kaip tapti naujja moterimi

Daugelis moter, kurios analizuoja savo patirt, apie tai skai to daug knyg, usiima joga arba medituoja, laikosi nuomo ns, kad jau seniai laikas, jog ir vyrai sukrust. Jos teisios, dabar taip ir atsitiks. Kas vis dlto daro prielaid, kad mote rys laimingos paios su savimi ir igyvena meil sau, tas ap sirinka kaip ir tie, kurie sitikin, jog moterys turi tsti kov dl lygi teisi visuomenje. Kas nori kovoti, tas ieko prie ir sukuria prieybes, kurios jo nepaleidia i kovos lauko. Stipriausios moterys yra ne kovotojos, bet tos, kurios su vokia esminius vyr ir moter skirtumus ir atranda savo specifin moterik jg ir gersias savybes, jas vertina ir gyvena jomis. Stiprus mogus, ar bt vyras, ar moteris, niekada nekovoja, bet stovi ir ilsisi savyje ir ino, koks lo bis tno jame. is mogus myli pats save ir kitus ir spin duliuoja jg, atveriani jam duris gyvenimo lengvum, pasitikjim ir skm. Suprantu, kovoti pripratusios vy rikos ir kelnmis mvinios moterys nemgsta to klau syti, nes tai trikdo prast pasaulio suvokim. Vyras nra moters prieas, net jei dauguma j panaudoja kaip savo vi dins nesantaikos projekcij.
173

Moteris lig iol kovoja pati su savimi, su savo knu ir su moters btimi. Ji jauiasi labai nesaugi, nes neino, kokia ta tikroji moteris, ji kenia nuo didiulio nesutarimo su mo tina ir tvu vaikystje, nuo joje esanios maos, sueistos, lidnos arba pykstanios mergaits ignoravimo ir savs pa ios, prieiko elgesio su kitomis moterimis ir j smerkimo. Visu tuo moteris ukerta keli diaugsmui, isipildymui, sveikatai ir gyvenimo laimei su savimi ir vyru. Jai kaip ir jam galioja: kas nemyli, negerbia ir nevertina savs, nesusi tvarko savo praeities ir nesusitaiko, tas negals priimti kito mogaus meils, nes gilumoje mano jos nevertas. Patariu kiekvienai moteriai atlikti tok pratim: paimk veidrodl, atsissk patogiai fotelyje ir pavelk save. i rk sau akis. Nuo vilgsnio raukleles ar plaukus su grk prie aki. (inau, daugeliui moter tai nra lengva.) Kvpuok ramiai, atsipalaiduok ir atkreipk dmes, kokias vidines reakcijas sukelia veidrodio atvaizdas tavyje, ko kie kno pojiai pasireikia, kokias emocijas imi jausti ir kokios mintys tavo galvoje, kol velgi save. Penkiolika minui (taip, tiek ilgai) irk save veidrodyje nusista iusi adintuv. Jei i ties umegsi aki kontakt su savimi, per tas penkiolika minui labai tiksliai pamatysi savo iandienin santyk su savimi. Nenustebk, jei po keli minui tavo galva ims manyti, kad pakanka. Nenustebk, jei akys sudrks, apims lidesys ar pyktis ant savs. Nesvarbu, kas ikils io pratimo metu - pasakyk tam taip, smoningai ijausk pritardama tam, kad is pratimas tau tinka, ir tsk. Jei pratim darai pirm kart, tikriausiai apniko jaus mas, kad vargais negalais gali tai itverti.
174

Atlik pratim kasdien, savait arba mnes, ir nusteb si pastebjusi kait savyje. Pradsi i ties matyti save, ne tik itverti. Galsi atverti ird skausmui ir lidesiui dl to, kad vidin, tikr kontakt su savimi taip seniai vilkinai. Pradsi sau ypsotis, ypsena sklis i vidaus ir nuo to bus gera. Veidrodyje atpainsi lidn, sueist vieni mergai t savyje ir galsi atverti savo ird jai, tiesiog j irda ma ir mylinia irdimi likdama su ja. Aaros, kurios teks, virs i lidesio aar diaugsmo aaromis. engdama kit ingsn, bsi pasirengusi vietoj veidro dlio panaudoti veidrod miegamajame, kuris ten stovi ne tik tam, kad avtumeisi savimi, vilkinia naujomis su knelmis, bet kad galtum susitikti su savimi ir ilgliau apirtum vis savo kn ir btent nuog, be nieko, be to, kuo mielai j dengi ir slepi. Ne tik velk j, bet ir lepink paiais geriausiais aliejais. Greiiausiai t kn tu, kaip dauguma moter, atmetei ir smerkei, bet jis velka tik tavo vidinio elgesio su paia savimi pdsakus. Jis ilgisi tavo meils, asmeninio ukalbinimo ir padkos tau, nesvarbu, kaip iandien atrodo ir kaip toli nuo moter mad urna lo idealo bt. Normali moteris lieka strigusi smerkdama savo kn ir savo moters bt, laiminga moteris dkoja jam, laimina ir gerbia j, umezga meils ry su juo ir su moterimi savo viduje. Sutik t moter medituodama Vyras ir moteris ta vyje", Igydyti save mes galime tik paios - kaip moterys mokosi gydyti ir mylti savo kn". Prisimink, kaip kadaise tu, maa mergait, stovdama prieais didel motinos veidrod susisupusi skaras ar su kneles, staipeisi ir avjaisi. Tas avjimasis savimi ir tas
175

sukimasis i diaugsmo dl savo bties yra pagrindinis judesys moters, mylinios save, vertinanios save ir savo vid kaip kak ypatinga, visai nelyginant savs su kito mis moterimis. Ji neiri, ar kiti, pirmiausia vyrai, ja a visi, bet velgia vid, pai save. Lyginimas su kitomis moterimis ir priesaika bti kitokiai negu motina moteriai sukl daugiau skausmo, negu tis ar nusivylimas tvu vaikystje ir vyrais gyvenime. Tai, k sukeldavo pastarieji, buvo tik priminimas sau paiai padaryto skausmo. Naujoji moteris atsigr savs vertinim, meil sau ir avjimsi savimi, nepakartojamus moterikus gebji mus ir lobius ir atras save pai, o vyras gali atrasti moter tik tada, kai ji pati yra save atradusi. Dl tos prieasties moterys turjo anksiau pakilti savs paiekas, kad dabar moterys ir vyrai susitikt nauju gerbtinu bdu, kai kie kvienas pripasta kito savit keli ir lieka egocentrikas. Naujoji moteris savo seseryse atpains ir vertins nepri lygstamas moteriksias gersias savybes ir gro, liausis skausmingai konkuravusi ir skleidusi paskalas bei rodiu si oius viena kitai. Ji nebesinaudos savo (dar) kenianio mis seserimis kaip kenianiu gyvnu, kad ivengt savo paios skausmo, bet pripains: viskas, kas mane jaudina, yra dalis mano vidaus ir laukia, kad bt mano suvokta, pamatyta ir priimta. Moteris netaps laiminga, jei kaip vris kovos dl savo vie tos arba bandys bti triskart geresn nei vyras. Konkuruo dama su vyrais, moteris tolsta nuo savs. Naujoji moteris savo moterikumo smon pakyls aukiausi lyg ir ga
176

ls ramiai sdti skleisdama spindulius ir smon, es jai nereikia siekti skms, tai jos stiprus moterikas avesys pritraukia skm, isipildym ir vertinim, taip kaip vie sa traukia visk, kas ilgisi viesos. Ir vyras negali nieko kita, kaip ne tik pripainti moter, bet ir avtis ja, kuri yra visikai atradusi save ir ilsisi savyje. Moterie, atpaink, kad tavo viesos, avesio altinis yra tavyje, tavo mylinioje, inanioje ir viskam atviroje irdyje. irdies meil yra giliausias ir didiausias kiekvienos moters moterikumo lobis, kurio negali pakelti vyras, tik moteris pati artimiausiame ryyje su paia savimi ir savo seserimis moterimis. Moteris paaukta meilei, vyras atstovauja vie sai, kuria apvieia moter ir avi, o ji grsi savimi. Moterie, paimk didiausij dal savo dmesio, skiria mo vyrui, ir padovanok j sau. Neatimk i vyro patvirtini mo, kad tu avi, bet surask j savyje. Pirmiausia rpinkis savo paios reikalais (j turi apsiai) ir pasitikk kitais (ypa savo vaikais, vyru, tvais), kad jie prisiims atsako myb u likusius. Atpaink savo paios dal dl patirto skausmo ir pagaliau isivaduok i vaidmens pratingos aukos, kuri sijautusios moterys nuolat atkuria praeities kanias, nes aukai reikia mediotojo. Taip, labai daug vyr: tv, broli, sutuoktini ir vadov, yra prievartav, mu ir eng moteris ir merginas. Taiau moter kania inyks ne dl to, kad jos smerks vyrus, ne ks j, jais pasinaudos arba laikys idiotais, tai per pasta ruosius deimtmeius buvo tap daugelio moter proiu. Nes visi vyrai, sdintys teisiamj suole, buvo aukljami motin ir j prievartauti savo poreikiams tenkinti, ne tiek
177

fizikai, kiek psichikai. Todl iandien tiek daug vyr dar netapo vyrais, nes viduje jauia gili nesantaik su savo motinomis. Jei tau, moterie, vis ikyla sunkum su vyru ar vyrais arba sunku rasti tinkam, tada atkreipk dmes savo santykius su vaikysts tvu. Tai tinka ir vyrams ir j san tykiams su vaikysts motinomis. Tu visada traukei prie savs sau tinkam partner, nors tavo galva j atmeta ir jis tau lipa ant nuospaud. Moteris, kuri nuosekliai ir su meile isivaduoja i nesantaikos su tvu (nesvarbu, ar jis yra, ar jo nra, buvo piktas, silpnas ar buvote jo princes), pakeiia savo santykius su vyrais ir traukia tok, kuris j gerbia ir vertina kaip lygus lygi. Naujoji moteris nebus patenkinta vien dl to, kad jos vyras nuostabus, bet kad ji pati save laiko nuostabia ir santykiui su paia savimi teikia pirmenyb, o sau skiria pakanka mai laiko. Ir santuokoje ji eis savu keliu, lygiai kaip vyras eina savuoju, jie i naujo susitiks, nes moteris gyvena ir patiria moterikosios esybs gyvenim, o vyras - vyriko sios, taip jie nuolat auga, semdamiesi i savo patirties. Tie susitikimai taps j bendru keliu. Naujoji moteris ne dl to jausis laisva, kad pati udirba pinig, bet dl to, kad i meils ir pagarbos sau ino esan ti laisva klausytis savo irdies ir elgtis, kaip irdis liepia. Padedama meils sau, ji nejaus baims mylti ir atsiduoti meilei, dl to iandien dar daugelis moter jauia bejgi kum, atsiadjim ir ugaul, - iuos jausmus igyvenda vo kit kart moterys.

178

Uuot mgdiojs, gyvenk savo gyvenim

Miela skaitytoja, mielas skaitytojau, tikriausiai prie pirk damas i knyg nusprendei, kad nenori gyventi norma laus gyvenimo, kur lig iol gyvena milijonai moni. i knyga nori tave motyvuoti priimti tok sprendim arba palaikyti j priimant ir keiiant gyvenim tikrai ijaus t, isipildant ir laiming. iuo metu vis daugiau moni engia ingsnius visikai naujos kokybs gyvenim - ne tik pora keistuoli. Tai vairiausi amiaus grupi, visi kai normali profesij ir skirtingo socialinio sluoksnio mons, drstantys i dabartinio savo gyvenimo imti ir padaryti kak ypatinga ir vl pareikti pretenzij laim ir j patirti, nelaukdami paskat i pretenzij ipildyti kakam i iors. Nes jie vis labiau suvokia, kad viskas, ko reikia laimingam gyvenimui, yra juose. Tai mons, kurie po dvideimties ar daugiau met pa lieka saug darb su garantuota pensija, nes j vidinis balsas sako, kad tas kelias nueitas ir jiems nebetinka. Daugelis j artimj tai igird kraipo galv: Kaip taip galima?.." ir ne supranta (dar). Kiti po dvideimties ar daugiau met palieka sutuoktin, nes jauia, kad negali bti gyvenimo prasm iki galo ksti vienam kit ir kad gyvenimas juos aukia kit
179

krant ir patyrim. Daugelis moni dabar jauia nor keis ti gyvenamj viet ar but, nes viskas tap perdm prasta arba nebetinka tam, kas nauja ateina j gyvenim. Normalaus mogaus prieyb yra ne tas, kuris, patirdamas frustracij arba maitaudamas, kitiems ir gyvenimui atsuka nugar, bet tas, kuris suvokia, koki pilnatv, gro ir isi pildym teikia sekimas irdies balsu ir itikimyb jam. Nes gyvenimo up nesustoja ir neteka prie srov, bet nuolat pa sipildo, yra nauja ir vieia. Viduje budrs mons priima kvietim ir atsiveria naujoms erdvms, kurias juos nori pakviesti gyvenimas, kad bt daugiau intensyvumo, tikro diaugsmo ir pasitenkinimo santykyje su paiu savimi, su partneriu ir darbe, gilesniam poji patyrimui viskam, k jis daro, tikresniam ir autentikesniam gyvenimui. Gyvenim teigiantis mogus suvokia, kad gyvenimas yra nekainojamas turtas, kuris nori bti kasdien patiria mas. Kas ryt gyvenimas tau sako: Labas rytas, tai a. K nors daryk su manimi!" Jis mums paeria begal nauj aki mirk ir teiraujasi: Ar tu manyje? Ar tu i ties ia? Gyveni dabartimi?" Gyvenimo dovanas mes gauname ne tik savait galiais ar per atostogas, bet kiekvien smoningai pajaust ir pritariamai igyvent akimirk. Esamajame laike, dabar mes gauname maesnes ir didesnes gyvenimo dovanas. Kieno ia nra, kas miegodamas gyvena normalaus mogaus gyvenim, tas bus gyvens tuiai. Kas tik iorje yra aktyvus, nesurads viduje pats savs, tas nieko negaus. Kas aukojasi dl kit, uuot myljs ir apdovanojs pats save, tas nieko negaus. Ir tas, kuris bando su dvasiniu gar bs trokimu medituoti iki nuvitimo arba nubudimo, tas
180

taip pat nieko negaus ir vien dien, patirdamas frustracij, pareik, kad jo neisiaikinta netaikinga praeitis j pasivijo. Atjai pasaul su savo sielos planu, kurio protas neino. Bt pragaitinga per anksti suinoti apie pla n, nes tavo smon bt per trapi suvokti jo dyd. Tik ingsnis po ingsnio nueitas kelias gyjant patirties, i nesmoningumo tamsos ir i atskirianio, smerkianio mstymo aikum, suvokim ir meil lobio, lobio, koks tu esi, pamau isklaido rk ir tu pradedi nujausti: Kas lig iol maniau ess, neturi nieko bendra su tikrove." Tai buvo fikcija maos, susigdusios, save smerkianios bty bs, kuri man esanti bloga ir ydinga ir neverta geresnio gyvenimo. Galbt dar prisimeni vaikystje savo motinos ar tvo pikt ksn: K sau leidi, kas tu toks?!" Tai buvo geras klausimas, bet garsiai neitartas atsakymas tuomet skambjo taip: Tu esi niekas. Nesivaizduok. Atsitokk!" iandien pats gali uduoti klausim ir rasti teising at sakym. Kas a esu?" Tu esi - mano poiriu - i prigimties didinga, puiki, grai, nuostabi btyb, kupina viesos ir meils, ko negali sivaizduoti net drsiausiuose sapnuose. ios dievikosios, aminosios ir ventosios btybs smon gali augti, tik reikia prisiminti, kad turime priimdami, su diaugsmu ir nusieminimu klausytis savo irdies ir bti nuolat pasi reng pakilti ir ikeliauti savo gyvenimus. Tu nepakartojamas ir savitas, unikalus tarp atuoni mili jard siknijusi siel, nekainojamai brangus deimantas. Tu esi tikras originalas, tu nesi nei motinos, nei tvo kopija. Bet siekimas prisitaikyti ir nekristi akis, nesukelti nepasi
181

tenkinimo, poreikis bti kit moni priimtiems, kritikos ir atskyrimo baim pavert tavo gyvenim kopija. Dabar patikrink, kas negerai tavo gyvenime. Kur strin ga. Kur energija neprateka, ko nenea tkm. Gal tai tavo jausmai, diaugsmai, meil, pinigai, kraujas, kvpavimas arba kno skysiai lytikai susijaudinus. Kur tkm nu trksta, kur blokuojama, kur sustoja. Prieastis visada rasi dvasinje plotmje, kur jos buvo nesmoningu bdu sukurtos, kur priimti sprendimai buvo nukreipti prie gyvenimo tkm ir meil. Prisiimk atsakomyb u tuos krinius ir su meile, velniai keisk kurs. ioje knygoje radai glaust instrukcij, kaip ilipti i savo senojo gyvenimo, sen bat ir suteikti jam nauj krypt. Vien ios knygos skaitymas automatikai nepakeis tavo gyvenimo nauju. Labai rekomenduoju greta iorins vei klos atrasti laiko vidiniam keliui, sau j padovanoti ir siste mikai ir kantriai atlikti skyriuose nurodytas meditacijas. Pastebsi, kaip stipriai jos tave jaudina, ir isiaikindamas bet koki nesantaik ir nesmoningum patirsi smonin go mogaus diaugsm, kuris kiekvien savo gyvenimo akimirk, kiekvien susitikim, kiekvien patirt moka vertinti ir su atvira irdimi, atmerktomis akimis ir isks tomis rankomis eina pasaul, supranta, vertina ir myli savo artim, brol, seser. Tegyvuoja meil sau paiam, visiems monms, emei, Dievui. Linkiu Dievo palaimos, diaugsmo ir isipildymo jaudinamai graiame gyvenimo kelyje. Namast - dievyb manyje - sveikina ir susivienija su dievybe tavyje!
182

Epilogas

Mielosios skaitytojos, mielieji skaitytojai, i knyga parayta paprastai ir suprantamai - kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai. Galbt vis dar manai, kad gyvenimas sudtingas ir kitoks negali bti. Tai paskuti nis argumentas, kuriuo jis ginasi nuo atsivrimo naujoms mintims. A tave patikinu: gyvenimas yra kompleksikas, bet ne komplikuotas, jis paprastas. J lengva suprasti ir lengva pakeisti. Tik mes j padarome komplikuot ir save pat apsunkiname - per daugyb kart ir inkarnacij. Jei ir toliau nori priklausyti tiems, kurie rauko kakt ir abejo ja, tebnie, tai tavo sprendimas. Bet inok, kad tokiu elge siu sau kenki. Kiekvienas mogus ilgisi meils sau, visiems monms ir gyvenimui. iai meilei niekas kitas nepastoja kelio, o tik tavo senas mstymas, tavo kasdieniai prasti smerkimai ir tavo nemyltos istumtos emocijos. Jei knygos skaitymas tave apdovanojo graiomis valando mis ir stipriais impulsais, diaugiuosi. Jei perskaitei knyg iki io puslapio, dkoju u knygai skirt laik ir dmes. I tikrj tai dovana sau paiam. Jei nori priimti vis i di
183

diul dovan, kuri i knyga yra tau parengusi, tada nuo skaitymo pereik prie gyvenimo ir gyvendink tai, k sui nojai. Jei knyg perskaitei vyrikja maniera, pavyzdiui, per kelet dien, tada dar kartel perskaityk j moteri kuoju bdu, ramiai, po kelis puslapius, kad tai, kas per skaityta, veikt, skleistsi tavyje kaip raudonasis vynas. Antrame ir treiame skyriuje daug nuorod, kaip engti praktinius ingsnius, kuriuos gali gyvenime pritaikyti. Didiausius ir palaimingiausius pasikeitimus savo gyve nime pajausi po keli savaii ar mnesi, jei reguliariai atliksi mano rekomenduotas meditacijas, nes gyvenimas vystosi i vidaus ior. I pasikeitusios smons kyla nau ja btis, visikai kitokia gyvenimo tikrov. Dabar tam turi visas reikalingas priemones i savo gyvenimo padaryti nuostab meno krin. Nespausk savs, ramus ir pasitikdamas enk ingsn po ingsnio. Spaudimas arba garbs trokimas apsunkina keli. Tegul tavo ingsniai bna paprasti ir aiks, kasdien po vien. Jei pajausi, kad kai kuriuos dalykus nori pasiai kinti, kreipkis transformacijos terapijos terapeutus, gali ma ir telefonu - irgi veiksminga. Bk tikras, io laikotarpio energija paremia kiekvien, kuris pasirengs savo gyvenimo knyg imti savo rankas, su meile isiaikinti praeit ir atvira, mylinia irdimi su sitikti su paiu savimi ir su pasitikjimu eiti pirmyn. To kiems monms ie metai pasidarys lengviausi, kupini di diausio jaudulio ir groio. Kas vis dlto iam gyvenimui emje ir mogaus biai neatvira irdimi tyliai taria ne ir nra pasirengs sau ir artimiesiems atleisti skausmin
184

g ir sunk keli, tas ir toliau savo sielvartu, neapykanta, apmaudu ir smerkimu kels skausm. Neigiamos tokio atagareiviko seno mstymo, jausm ir elgesio laikymosi pasekms iais transformacijos metais bus jauiamos sti priau negu anksiau. Todl linkiu tau i visos irdies atverti savo ird mei lei. Nes mes esame meils vaikai, esame gim i Dievo meils ir i meil niekada negali ms apleisti. Kiekvie nas i ms ras keli sugrti. Ar tas kelias ateityje taip pat bus skausmingas ar kupinas aplinkkeli, ar lengvas ir velnus - tavo pasirinkimas. Priimk sprendim ir rodyk sau kasdienybje, kad rimtai iri save ir savo sprendim naujam gyvenimui. Taiau neumirk ir paprasto, ir lengvo dalyko savo ke lyje: okio, juoko, maesni ir didesni gyvenimo malonu m, ypsenos, kuri dovanoji sau ir kitiems, apkabinim, draugiko odio ir daugybs smoningai igyvent per traukli tarp visokios veiklos. Kiekvien dien dovanok sau malonum, nuo smoningo rytmeio oro kvpimo iki vakarini pasivaikiojim, sisupk patogiai nakiai, vienas ar su mylimu mogumi. Jei nortum man papasakoti apie pokyius, kurie tavo gyvenime vyko perskaiius knyg, mielai lauk siu elektroninio laiko arba atsiliepim svei knygoje: www.robert-betz.de

185

Apie save

Kai kurie mons uduoda man klausim, ar pats dabar esu laimingas mogus. Mano seminar arba paskait dalyviai daniausiai to mans neklausia, nes jie mato ir jauia. Taip, a esu labai laimingas. Taiau taip buvo ne visada. Bti laimingam nereikia, kad daugiau nebejauti ne maloni jausm ir jautiesi kaip septintame danguje. Lai mingas mogus gali bti lidnas, bet jis nesikankina dl to, j gali apnikti baim ar pyktis, bet jis priims iuos jaus mus ir pavers diaugsmu. Didel savo gyvenimo dal a taip pat save smerkiau, a dindamas savyje baim, gd, kalts jausm ir menkaver tikum. Nesutariau su savo silpna ir keniania motina ir ilg laik demonstravau ess moter gelbtojas. Smerkiau savo tv, kuris i baims neatvr irdies, todl negaljo bti nuoirdus. Tvo pakait iekojau virininkuose. Ban diau sulaukti pripainimo siekdamas nuopeln, kol dl naktimis apimani panikos priepuoli alpdavau ir buvau priverstas atsisakyti io kelio. 1994 metais, itiktas asme nins krizs, nieko taip kartai netrokau, kaip ieiti i io
186

gyvenimo, automobiliu trenkdamasis med. iandien dkoju savo angelams ir palydovams, neleidusiems taip nutikti. Prie penkiolika met neturjau n maiausio supra timo, koks nuostabus kelias mans laukia. jau ingsnis po ingsnio, pradjau rpintis savimi, susitaikiau su savo praeitimi ir pradjau skaityti praneimus apie tai, kaip a suvokiu gyvenim - pasiklausyti ateidavo tik deimt tris deimt moni, a tai dariau, nes man tokia veikla teik diaugsmo. Tai buvo ir lig ios dienos yra mano pagrin dinis motyvas, kodl tuo usiimu. Pirmiausia apdovanoju pats save ir mano irdis dainuoja, kai skaitau paskaitas, vedu seminarus, raau knygas, raau kompaktinius dis kus, o ypa kai rengiu mones savo sukurtos transforma cijos terapijos gydytojais ir palydovais. Gyvenimas mane ved tuo keliu, nes klausiausi irdies balso, ir kiekvien dien jam esu dkingas. Esu dkingas visiems savo paskait klausytojams, se minar dalyviams, savo kompaktini disk klausytojams, knyg skaitytojams u j pasitikjim sileisti ir atsiverti. iandien su diaugsmu mokau to, ko noriu mokyti. Ir i nau - mans laukia graus kelias, kuriame sutiksiu daug moni, gal ir tave, kuris skaitai i knyg. Taip pat ir ta vs, nesvarbu, kiek tau met, laukia graus kelias, jei klau sysi irdies balso.

187

Padkos odis

Po daugiau kaip deimties met, praleist dirbant dsty toju, noriau irdingai padkoti visiems tiems, be kuri is kelias bt neatsivrs. Tai mons, kurie suvok, kad naujo gyvenimo emje labui galime nuveikti daug dau giau bendruomenje negu pavieniui. Kartu dalyvaujame dideliuose ir palaiminguose pokyiuose, kurie dabar ry kja, taikos, diaugsmo ir meilaus sambvio tarp ms, moni, kryptimi. Pirmiausia dkoju Corneliai Hempfling ir Annai Ul rich u netiktin param ir meil, kuria vedinos jos dir bo bendr darb, taip pat visiems ms biuro Miunchene ir Achene bendradarbiams ir bendradarbms, kurie yra su mumis. Labai dkingas terapeutams, lankiusiems mano seminarus, i kuri daugelis su dideliu atsidavimu ir mei le monms mane palaik. Ypating dkingum noriu pareikti Monikai Gschwind, Uwei ir Ritai Martin, taip pat Beatrixei Rehrmann, moteriai ir angelui, u jos meil, kuria vedina ji tarnauja monms ir mane lydi. Visi jie jau tapo savarankikais dstytojais ir seminar vedjais. I visos irdies dkoju seminar vadovams ir terapeu tams, kurie kartu su manimi veda seminarus Lesbo saloje
188

ir Vokietijoje. Tarp j: Rene Tomme, Andrea Schirnack, Hanah Iversen, Bruno Brys ir brolis Siegfried i Botropo. Dkoju visiems, kurie platina inias apie mano darb, interpretuoja mano knygeles, kopijuoja kompaktinius dis kus ir idalija juos dovanai (tai sakmiai rekomenduoju), kad daug moni galt rasti keli i normalaus ities laiming gyvenim. Jauiu dkingum mane parmusiems i neregimojo pasaulio, bet utat labai veiksmingai, angelams ir arkangelams, ypa diaugsmo angelui ir mano dvasios mokyto jams, pirmiausia broliui Philippo ir pranaui Elijui, kuris labai artimas man ir kuriam skiriu i knyg. Dkoju visiems u pavyzd, u tarnyst, atsidavim ir diaugsm, k js darote ir kas js esate. Ir kasdien dkoju Dievui, padovanojusiam mums svarbiausi dalyk - gyve nim ir meil, kuri gyvena kiekvieno mogaus irdyje, net jei jis j ir pamiro, dkoju Tau, mano Dieve Tve. Galt mons prisiminti, kad tu gyveni mumyse, mus maitini, neioji, kvepi, myli ir vl grini keli pas save. inau, kiekvienas i ms ras tave, tik keliai kartais bna trum pesni, kartais ilgesni.

189

Apie knyg

Kiekvien ryt pabusti su diaugsminga ypsena ir siti kinus: Gyvenimas yra graus ir a gyvenu!" - neturi bti jokia utopija. Viskas, kas mus daro nelaimingus, palieka mus vos suvokiame, kad turime pasirinkim: galime jaus ti lengvum, uuot jaut sunkum ir tamp, galime save realizuoti, uuot prisitaik ir aukodamiesi. Kiekvienas mogus nesunkiai gali apsisprsti ir rinktis laiming gyvenim", - sako psichologas Robertas Betzas. Ir parodo, kaip kiekvienas gali paimti gyvenim savo rankas ir suteikti jam visikai nauj krypt - dabar! Kas btent dabar prads pagaliau susitaikyti su savo praeiti mi ir atrasti meil sau, tas sukurs pagrind dideliems po kyiams. is kelias, kuriuo engiant siklausoma irdies, (dar) laikomas nenormaliu, bet kaskart vis daugiau mo ni suvokia: laim ir isipilds gyvenimas galimi tik per ird ir meil.

190

Apie autori

Psichologas Robertas Betzas priklauso prie populiariausi gyvenimo mokytoj ir seminar vadov vokiei kalba kalbaniose alyse. Jo renginiais kasmet avisi daugiau kaip 30 000 moni. R. Betzo knygos: Raus aus den alten Schuhen!" (Atsisakyk seno poirio!), Wahre Liebe lasst frei! (Tikra meil paleidia laisv) ir So wird der Mann ein Mann! (Taip vyras tampa vyru) - vienos geriausi patarim knyg apie gyvenim.

191

Betz, Robert
Be389 Nori bti normalus ar laim ingas?: naujai suvokime gyvenim ir meil / Robert Betz ; i vokiei kalbos vert Angel Barkauskien. - Vilnius : Gimtasis odis, 2012. - 192 p. ISBN ISBN 978-9955-16-422-7 Kiekvien ryt pabusti su diaugsminga ypsena ir sitikinus: Gyvenimas yra graus ir a gyvenu! - neturi bti jokia utopija. Reikia tik suvokti, kad turim e pasirinkim: galime jausti lengvum, uuot jaut sunkum ir tamp. Galime save realizuoti, uuot prisitaik ir aukojsi. Paimti gyvenim savo rankas ir suteikti jam visikai nauj krypt - dabar! Atrasti meil sau ir su kurti pagrind dideliems pokyiams. Laim ir isipilds gyvenimas galimi tik per ird ir meil. UDK 159.94+159.98

Robert Betz Nori bti normalus ar laimingas?

Naujai suvokime gyvenim ir meil
Redaktor Zita Kutrait Maketavo Linas Vakeviius Virelio dailinink Agn Dautartait
SL 098 Ileido leidykla Gimtasis odis" Teatro g. 5-7, LT-03107 Vilnius EI. p. gimtasiszodis@takas.lt http://www.gimtasiszodis.lt Spausdino UAB Spindulio spaustuv" Vakarinis aplinkkelis 24, 48184 Kaunas www.spindulys.lt

flo (Z -\ p a r a y t a p a p r a s t a i .r s u p r a " a kiekvie nai m o te r i a i . G a l b t v_ s u d t i n g a s ir k ito k s n e g a s u p r a s t i ir l e n g v a p a k e i s . t ir sa v e a p s u n k i n a m e . k u rie rauko k a k t ir a b e j o j a , b u * *

_ k i e k v i e n a m v y ru i ir ^ k a d g y v e n im a s . ( nu; ^ ,e n gva rQme k o m p l . k u o p rik la u sy ti tie m s, Tai t a v o s p r e n d i m a s . Kiekvienas ilgisi

r * * wk is rp m * "k "k "n a s

m e ,ls s a u . tj |r rl k f c n a u j g y v e m m . n e s u n k i a i gali a p s is p r s e n i m o keli. a S a u s u d id e le

s t e b u k l t a v o g y v e n im e , jei leisi.