Mindaugas STAKVILEVIIUS

MINDAUGAS STAKVILEVIIUS

2 0 0 1 m. ABITURIENTUI

FIZIKA 2 0 0 1 M. ABITURIENTUI
MOKYKLINIO EGZAMINO TEORIJA

MOKYKLINIO EGZAMINO TEORIJA IAULIAI 2001

UUK 8 3 ( 0 7 5 . 3 ) S123

TURINYS
MECHANIKA KINEMATIKA Poslinkis, kelias Vektoriai ir skaliarai Vektori projekeijos Tiesiaeigis tolygiai kintamas judjimas Poslinkio, greiio, pagreiio grafikai (tiesusis j u d j i m a s ) Laisvasis kritimas Galiljaus reliatyvumo teorija Nuoulniai mesto kno j u d j i m o lygtys Kreivaeigis judjimas. Sukimasis DINAMIKA Pirmasis, antrasis, treiasis Niutono dsnis Jg rys Visuotinis traukos dsnis Inercijos jgos Kno svoris. Nesvarumas Skysio (duj) slgis. Archimedo j g a Impulso tverms dsnis Reaktyvusis j u d j i m a s Mechaninis darbas Galia Potencin energija Mechanins energijos tverms dsnis M O L E K U L I N FIZIKA Pagrindiniai molekulins teorijos teiginiai Temperatra. Absoliutin temperatra Izoliuot sistem pusiausvyriniai ir stacionarieji procesai Idealij duj bsenos (Klapeirono) lygtis Sotieji garai.Oro drgm Vidin energija iluminis judjimas. Savitoji iluma. ilumos kiekis Mediagos agregatins bsenos ir j virsmai Pirmasis termodinamikos dsnis iluminiai varikliai ELEKTRODINAMIKA Elektros krvi tverms dsnis Elektros laukas. Elektros lauko stipris Laidinink ir dielektrik laukas Elektros jg darbas. Potencialas, [tampa Elektrin talpa. Kondensatoriai 5 5 5 6 6 7 9 10 11 12 12 14 14 15 16 17 17 18 19 20 20 21 21 21 23 23 23 24 25 26 27 27 28 29 30 31 31 32 33 33 34

i knygel - ir n e i n y n a s , ir n e e g z a m i n u i reikalingu a t s a k y m rinkinys. Mediaga i d s t y t a taip, k a d j a u n u o l i u i , a p m s i u s i a m p e r s k a i t y t , d a u g e l i s p r i m i r t ar a n u o m e t n e p e r m s t y t fizikos s v o k , d s n i strigt t a r s i s a v a i m e . Visos fizikos d a r n i e k a s n e i m o k o , o m o k y k l o s e g z a m i n u i reikaling p a g r i n d ia r a s i t e . Kai k u r i e m e c h a n i k o s d s n i a i , k a d b t lengviau j u o s suvokti, iliustruoti pavyzdiais. Taiau tai - n e p a m o k y m a i k a i p s p r s t i k o n k r e i u s e g z a m i n o u d a v i n i u s . Besidomin t i e m s egzamino t e s t a i s ir u d a v i n i a i s r e k o m e n d u o j u iemet ileist Adomo Petro N e i m o n t o knygel "Fizikos b r a n d o s egzamino d i d a k t i n mediaga".

ISBN 9955-418-37-0

Mindaugas Stakvileviius, 2001 O K.J.Vasiliausko m., 2001

ELEKTROS SROV U. Elektros grandin. Omo dsnis H> Nuolatins srovs darbas, galia ?7 Elektrovaros jga. O m o dsnis udarai grandinei 37 Elektros srov metaluose 38 Elektros srov puslaidininkiuose 38 Puslaidininkinis diodes W Elektros srov skysiuose. Elektroliz 40 Magnetinis laukas. Magnetin indukcija 40 Faradjaus elektromagnetin indukcija 42 S V Y R A V I M A I IR B A N G O S 42 Laisvieji ir priverstiniai mechaniniai svyravimai 42 Slopinamieji svyravimai 44 Priverstiniai svyravimai. Rezonansas 45 Laisvieji periodiniai virpesiai kontre ir j periodas 45 Kintamosios srovs gavimas 47 Momentine srov 47 Kintamosios srovs galia 48 Transformatorius 48 Bangos 49 Bangos parametrai: danis, greitis, ilgis 49 B a n g sklidimo lygtis 50 Garso bangos, Akustika 50 Elektromagnetinis laukas. Elektromagnetins bangos 51 Radijo ryio principas 52 OPTIKA 52 viesos atspindio ir limo dsniai 53 Liai. Liu gaunamo atvaizdo braiymas. Optin geba. Didinimas .... 54 viesos interferencija, difrakcija, dispersija 56 Spinduliavimo ir sugerties spektrai. Spektrin analiz 57 K V A N T I N ( " M O D E R N I O J I " ) FIZIKA 58 Fotoefektas ir j o dsniai. Einteino fotoefekto lygtis 58 Fotonai 59 Planetinis atomo modelis 59 Boro postulatai 60 Atomo branduolio sandara 60 Radioaktyvumas, , , spinduliai. Radioaktyvieji virsmai 62 Urano branduoli dalijimasis 63 Grandinin branduoli skilimo reakcija 63 Termobranduolin reakcija 64

MECHANIKA
Mechanika y r a m o k s l a s apie k n j u d j i m , j p a d t i e s k i t i m k e i i a n t i s laikui. Yra t r y s m e c h a n i k o s padaliniai. Kinematika nagrinja judjim, nesigilindama prieastis. P a g r i n d i n s k i n e m a t i k o s svokos: m a t e r i a l i u o j u t a k u p r a m i n t o k n o p a d t i s , poslinkis, greitis, pagreitis, t r a j e k t o r i j a . Statika moko sudti a r b a skaidyti jgas, skaiiuoti j g m o m e n t u s , tirti p u s i a u s v y r o s s l y g a s ir j o s r i s . Dinamika tartum susieja statik su kinematika n a g r i n j a j u d j i m , a t s i v e l g d a m a jo p r i e a s t i s , j g a s , e n e r g i j a s . P a g r i n d i n s d i n a m i k o s svokos: jgos, m a s , Niutono d s n i a i , d a r b a s , p o t e n c i n ir k i n e t i n energija, galia. KINEMATIKA POSLINKIS, KELIAS Poslinkis y r a v e k t o r i u s , j u n g i a n t i s dvi materialiojo t a k o p a d t i s . Poslinki sudties taisykl: a n t r o j o poslinkio v e k t o r i a u s p r a d i d e d a m e a n t pirmojo smaigalio, treiojo p r a d i - a n t a n t r o j o smaigalio ir 1.1. Pirmojo p r a d i j u n g i a m e s u p a s k u t i n i o j o s m a i g a l i u . Taip r a n d a m a s b e n d r a s p o s l i n k i s - a t s t u m o n u o p r a d i n s iki g a l u t i n s p a d t i e s vektorius. Atimties taisykl: sutapatiname abiej vektori p r a d i a s ir s u j u n g i a m e s m a i g a l i u s , n u k r e i p d a m i t, i k u r i o a t i m t a (... r o d o n u s i a u b t ) . P a s t a b a : p o s l i n k i s u d t i e s ir a t i m t i e s taisyklei p a k l u s n s ir visi kiti vektoriai. Kelias y r a a t s t u mas, nueitas trajektorija ("keliu"); b e to, bendras kelias, net jeigu eini atgal, s u m u o j a m a s . Pvz., n o r s mokinys per dien s u k a r i a 10 k m kelio, jo p o s l i n k i s (grus t p a i lov) - n u l i s .

1 pavyzdys. Sraig n u l i a u 2 m pietus, 2 m ryt , po to 1 m s t u l p u a u k t y n . R a s k i m e j o s kelio ilg S ir poslink <:=> s 1 = 2 m ; s 2 = 2 m ; S 3 = I m . <?> S, s . Keli g a u s i m e s u d j poslinki d i d u m u s kiekvienu kryptimi (tiek p r i s u k s s r a i g s "spidometras"): S = 2 + 2 + l = 5 m . Poslinkis yra vektorius, j u n g i a n t i s p r a d i n sraigs viet su galutine (medyje). J o d i d u m r a s t u m e i Pitagoro teoremos: eme poslinkio k v a d r a t a s y r a Si2+S22. Prie jo p r i d e d a m e trei s t a t m e n S32. B e n d r a s poslinkio k v a d r a t a s s 2 =9. Poslinkio d i d u m a s s=3m. Taiau apie poslinkio vektori n e visk p a s a k m e : n e n u r o d y t a jo kryptis. G a n d a s : krypties k a m p a i s u piet kryptimi a= SOX1 rytais P=SOY, zenitu Y =SOZ i formuli: cosa=2/3, c o s P = 2 / 3 , C O S Y = 1 / 3 , n e s to v e k t o r i a u s projekcijos s x =2, s y =2, sz=l. VEKTORIAI ir SKALIARAI Kelias y r a skaliarinis dy dis, a p i b d i n a m a s tik d i d u m u (ilgas, t r u m p a s , dulktas...), o poslinkis - vektorius, n u s a k o m a s n e tik d i d u m u , bet ir kryptimi. ("Kur t a s kelelis pilkas m a n e nuves?") Kiti pavyzdiai: t e m p e r a t r a , t a n k i s , slgis, potencialas, galia, srovs stipris - skaliarai; bet jga, greitis, pagreitis, elektros a r magnetinio l a u k o stipris vektoriai. Skaliaras gali b t i ir teigiamas, ir n e i g i a m a s (karta, kai t>37C, alta, kai t<40C), o s u vektoriais p a i n i a u : p r i k l a u s o tai, k a i p p a s i r e n k a m e teigiam krypt (Amerikon? Azijon?). VEKTORI PROJEKCIJOS Tarkime, k a d s ilgumo poslinkio vektorius s s u d a r o k a m p su p a s i r i n k t j a (praminkime j OX) kryptimi. Tada s projekcija i a s x = s c o s a . Kai poslinkio ir OX k r y p t y s s u t a m p a (a=0, c o s a = l ) , s x =s, kai prieingos ( c o s l 8 0 = - l )

projekc ija s x =-s, kai s t a t m e n o s (a=90, cosa=0), s x =o " p u s i a u j o s t u l p a s vidurdien - b e elio". odiu, vektoriaus t e i g i a m u m a s ar n e i g i a m u m a s - k u r link pairsi... Ay Jeigu ploktumos XOY vektorius (ar bet k o k s kitas) t u r t s u Dekarto k o o r d i n a t m i s OX, OY, Ct=SOX, P=SOY k a m p u s , tai jo projekcijos t a s ais b t : s x = s c o s a , s y =scosp. 3. VEKTORIAUS S Taigi vektori galima n u s a k y t i PROJEKCIJOS dvejopai - a r b a jo d i d u m u ir kryptimi, a r b a jo projekcijomis koordinai ais. TIESIAEIGIS TOLYGIAI KINTAMAS JUDJIMAS Linija, k u r i a j u d a m a t e r i a l u s i s t a k a s , v a d i n a m a trajektorija, jei t r a j e k t o r i j a - ties, j u d j i m a s v a d i n a m a s tiesiaeigiu. jis v a i z d u o j a m a s vienoje koordinai ayje, pvz., ox. p r a d i n viet v a d i n a m e p r a d i n e k o o r d i n a t e X0, o bet k u r i kit - tiesiog k o o r d i n a t e x. jei n u s a k y t a , k a i p p r i k l a u s o t a k o p a d t i s n u o laiko t, s a k o m e , k a d tai y r a j u d j i m o dsnis, k a i k o o r d i n a t n u o laiko p r i k l a u s o tiesikai (x=Xo+v t), j u d j i m a s y r a tolygusis, o jo greitis y r a poslinkis s, p a d a l y t a s i to poslinkio laiko t: v = s / t . ia poslinkis y r a a t s t u m a s n u o p r a d i n s p a d t i e s X0 iki t a k o p a d t i e s x: s=xX0. tolygiojo j u d j i m o greitis n e p r i k l a u s o n u o laiko: per vienod laik n u e i n a m a s vienodas kelias. 2 pavyzdys. D u o t a s j u d j i m o X aimi dsnis: x=2+3t. Raskime poslink t a r p 1 ir 7 s e k u n d s ir greit po 5s. <:=> t i = l s ; t 3 =7s; t 3 = 5 s . <?> S=X2-X1; v 3 . Poslinkis: xi=2+3=5m; x 2 =2+21=23. s = 2 3 - 5 = 1 8 m (arba s=3*7-3*l = 18m). Greitis visada vienodas, kol j u d j i m a s tolygusis (slygos lygtis - tiesin), tad, sulygin slygos lygt x=2+3t s u b e n d r j a , teorine x=xo+vt, m a t o m e : xo=2m; v = 3 m / s . itoks ( 3 m / s ) y r a ir vidutinis greitis. 3 pavyzdys. Uraykime prieais Y a 2 m / s greiiu j u d a n i o t a k o lygt, jei pradioje jis buvo per 13 m n u o centro. Atsakymas: y=13-2t.

Tolygiai kintamas j u d j i m a s n u s a k o m a s koordinatm lygtimi x =Xo +v 0 t+at 2 /2 a r b a poslinkio lygtimi s = v 0 t + a t a / 2 ia V0 y r a p r a d i n i s greitis (greitis, k a i t=0); a - p a g r e i t i s greiio f o r m u l : v = v 0 + a t . K a d a n g i greitis s u l a i k u k i n t a , s k i r i a m o s dvi greiio r y s : v i d u t i n i s ir m o m e n t i n i s . V i d u t i n i s greitis y r a v i s a s kelias, p a d a l y t a s i viso l a i k o . M o m e n t i n i s greitis - p o s l i n k i o ir laiko s a n t y k i s p e r n y k s t a m a i m a l a i k - a k i m i r k s n . B t e n t m o m e n t i n greit r o d o a u t o m o b i l i o s p i d o m e t r a s , t a i a u n e SI s i s t e m o s v i e n e t a i s ( m / s), o k m / h . Beje, 10m/s=36km/h. Greiio kitimo s p a r t n u s a k o p a g r e i t i s : p a g r e i t i s a y r a V-V0 greiio v k i t i m o greitis ( s p a r t a ) . a ~ : p a g r e i t i s a y r a greiio p o k y t i s , p a d a l y t a s i to pokyio laiko t. si v i e n e t sistemoje pagreitis m a t u o j a m a s metrais per s e k u n d s kvadrat: [a]=m/s2. 4 pavyzdys. I d u o t o s j u d j i m o lygties x = - 2 + 2 t + 3 t 2 r a s k i m e p r a d i n k o o r d i n a t , greiio lygt, p a g r e i t ir greit po 2 s e k u n d i , t a i p p a t v i d u t i n greit t a r p 1 ir 3 s e k u n d s . <:=> t r 2 s ; t 2 = l s ; t 3 = 3 s . <?> v(t), vi, a i , v 2 3 . Sulygin teorin x= xo+vot+at 2 /2 s u ( p a s k u t i n i s n a r y s "kitaip"!) slygine x = - 2 + 2 t + 6 t 2 / 2 , m a t o m e : xo=-2m; v 0 =2 m / s ; a = 6 m / s 2 . r a o m e t a i greiio lygt: v=2+6t. I ia greitis, k a i t i = 2 s : v i = 2 + 1 2 ; vi = 14 m / s . V i d u t i n i s greitis y r a p o s l i n k i s , p a d a l y t a s i poslinkio laiko: v 2 3 =(x3-x 2 )/(t3-t 2 )=28/2; v 2 3=14 m / s . R e z u l t a t a s m a t y t a s : t a i p - v i d u t i n i s tolygiai k i n t a m o j u d j i m o greitis lygus m o m e n t i n i a m laiko v i d u r i o (t2+t3)/2=2s greiiui. 5 pavyzdys. T u r d a m i greiio lygt v=-3+2t, u r a y k i t e poslinkio ir j u d j i m o k o o r d i n a t e X lygt. <:=> v=-3+2t. <?> s (t), x(t). B e n d r o j i p o s l i n k i o lygtis: s = v o t + a t 2 / 2 , o i s l y g o s vo =-3 m / s ; a=2 m / s 2 , tad s = - 3 t + 2 t 2 / 2 ; s=-3t+t 2 . A n t r o s i o s u d u o t i e s g a l i m a ir n e s p r s t i - n e n u r o d y t a pradin koordinat. Pasirinkime j patys. Paprasiausias variantas: xo=0 ( p a j u d t a i centro) ir x = s = - 3 t + t 2 .

6 pavyzdys. D u o t a poslinkio lygtis s = 8 t - 2 t 2 . Koks t a i j u d j i m a s : tolygusis, tolygiai g r e i t j a n t i s a r l t j a n t i s ? Aiku: tolygiai k i n t a n t i s , n e s p o s l i n k i s p r i k l a u s o n u o laiko p a r a b o l i k a i , o greitis - tiesikai: v=8-4t. P r a d i n i s greitis vo=8 m / s , o p a g r e i t i s - p r i e i n g o enklo: a=-4 m / s 2 . I v a d a : j u d j i m a s tolygiai l t j a n t i s ? Pradioje - taip. T a i a u n e v i s a d a : po kiek laiko, b t e n t p o 2 s e k u n d i , j a u ir greitis b u s p r i e i n g a s p o s l i n k i o aiai s, t a d greiio ir pagreiio k r y p t y s s u s i v i e n o d i n s , o j u d j i m a s n u o t a d a b u s tolygiai greitjantis. Palygink: auktyn mestas kamuoliukas k i l d a m a s ltja, v i r u j e stabteli, k a d j a u g r e i t d a m a s k r i s t . POSLINKIO, PAGREIIO GRAFIKAI (tiesusis judjimas) Poslinkio, k a i greitis v i e n o d a s (tolygusis j u d j i m a s ) , g r a f i k a s ( f u n k c i j a s, a r g u m e n t a s t) y r a ties, n u s a k o m a lygtimi s - v t . Tai per koordinai centr e i n a n t i ties, k u r i o s k a m p s u t a i m i l e m i a greitis. Btent v=tga. Kai j u d j i m a s tolygiai k i n t a m a s , p a g r e i t i s n e 0, j u d j i m o lygt s = v 0 t + a t 2 / 2 grafikai v a i z d u o j a p a r a b o l , einanti per koordinai pradi. Greiio g r a f i k a s ir t o l y g i a j a m , ir tolygiai k i n t a m a m j u d j i m u i y r a ties, n u s a k o m a greiio p r i k l a u s o m y b s n u o laiko d s n i u : v = v 0 + a t . Kai pagreiio n r a (a=0), g r a f i k a s lygiagreti t a i a i ties; k a i a#0, g r a f i k a s - pasviroji, k u r i o s p r a d i n i s a u k t i s - p r a d i n i s greitis vo, galinis a u k t i s - galinis greitis. Pagreitis a p i b r i a m a s k a i p i laiko p a d a l y t a s greii V1Vjt s k i r t u m a s a= ~. G e o m e t r i k a i tai y r a grafiko p a s v i r i m o t k a m p o tangentas: a=tga. N u b r greiio grafiko t r a p e c i j , p a t i r i a m e , k a d j o s p l o t a s S (v 0 + v)t - p o s l i n k i o d i d u m a s : s=S. T r a p e c i j o s p l o t a s S= ~ , GREIIO,

p o s l i n k i s y r a v i d u t i n i s greitis v=(v 0 +v)/2, p a d a u g i n t u s laiko: s=v v t= (v o + ~ ^

v)t

is

Kadangi

bet

kokio

grafiko

plot

a p s k a i i u o s i m e , " s u l i p d y d a m i " j i b e galo d a u g t r u m p u i t r a p e c i j , t a s teiginys, k a d greiio g r a f i k u a p r i b o t a s p l o t a s y r a l y g u s v i s a m p o s l i n k i u i , galioja b e t k o k i a m j u d j i m u i net ir netolygiai k i n t a m a m . Tolygiai k i n t a m o j u d j i m o p a g r e i i o g r a f i k a s y r a h o r i z o n t a l i ties; grafiko p l o t a s - greitis. 7 pavyzdys. I 4 g r a f i k o " i s p a u s k i m e " k i n e m a t i n informacij. P r a d i n i s ir galinis greitis 3 m / s . Pagreiiai: I m / s 2 ; 2 2 m / s ; 0; l m / s 2 . P o s l i n k i s (ir kelias) - t r i j t r a p e c i j + vieno staiakampio plotas: s=(3+5) 2 / 2 + ( 5 + 1 ) 2 / 2 + 1 4+(1+3) 2 / 2 = 2 2 m . LAISVASIS KRITIMAS D a r G a l i l j u s t e o r i k a i ir e k s p e r i m e n t u p a r o d , k a d k a i m e n k a s oro p a s i p r i e i n i m a s , visi k n a i k r i n t a v i e n o d u p a g r e i i u g. i i d e a l i z a c i j a p a v a d i n t a l a i s v u o j u k r i t i m u . J o e m y n n u k r e i p t a s p a g r e i t i s Lietuvos p a v i r i u j e ( a u k i a u ir giliau j i s m a e s n i s ) y r a g = 9 , 8 1 m / s 2 ; p u s i a u j y j e g m a e s n i s (9,79 m / s 2 ) , aigaly d i d e s n i s ( 9 , 8 3 m / s 2 ) . J e i k n a s j u d a tik s u laisvojo k r i t i m o p a g r e i i u g vertikaliai, v e r t a j o k o o r d i n a t (kart OY) n u k r e i p t i a u k t y n , k a d u r a y t u m e k o o r d i n a t s y ir greiio v p r i k l a u s o m y b n u o laiko: y = y 0 + v 0 t - g t 2 / 2 ; v=v 0 -gt. i a yo=h - p r a d i n i s a u k t i s , vo - p r a d i n i s greitis (jei t e i g i a m a s - a u k t y n ! ) . 8 pavyzdys. "Laisvj" a k m e n svied a u k t y n 2 0 m / s greiiu i 2 5 m a u k i o . Kiek laiko jis kils, k i e k p a k i l s , k a d a nukris? <:=> v 0 = 2 0 m / s ; y 0 = 2 5 m ; g = 1 0 m / s 2 . <?> H; t ^ t 2 . A k m u o a u k i a u s i a i t a d a , k a i s t a b t e l i , n e t e k s greiio (vi =0): v 0 -gti=0; t i = 2 s . H=y1=y0+v0t,-gti2/2; H=45m. Nukritimo momentu t2 a u k t i s y 2 =0: yo+v0t-gt2/2=0. K v a d r a t i n s lygties a k n i s t = - l n e t i n k a . Lieka t2=5s.

GALILJAUS RELIATYVUMO TEORIJA A p r a y d a m a s m o k i n i o p o s l i n k i t r a u k i n i o , Mnulio, Sauls ar kitos j u d a n i o s atskaitos sistemos, nepasakysi, k a d jo p a r o s p o s l i n k i s l y g u s n u l i u i : t r a u k i n y s n u t o l o , e m p a s i s u k o , p a s k r i e j o . S v a r b u , i k u r p a i r s i , n e s v i s k a s , n e t ir vieta, greitis, p a g r e i t i s , s i n , y r a r e l i a t y v s . Pvz., vaiuojaniam atrodo, k a d n u o vagono ventiliatoriaus laas k r i n t a tiesiai e m y n , t a i a u i pylimo lineli i r i n t l a o t r a j e k t o r i j a - a p v e r s t o s p a r a b o l s a k a . Taigi Galileo G a l i l j u s d a r p r i e 4 0 0 m e t n u s t a t jo v a r d u p a v a d i n t reliatyvumo teorij, kuri dabartiniais terminais f o r m u l u o j a m a dviem postulatais: - l a i k a s ir a t s t u m a i n e p r i k l a u s o n u o i n e r c i n s a t s k a i t o s greiio; m e c h a n i k o s d s n i a i visose i n e r c i n s e a t s k a i t o s s i s t e m o s e y r a vienodi. Beje, n e i n e r c i n e v a d i n a m e t o k i a t s k a i t o s s i s t e m (koordinai sistem), kurios judjimas nesuteikia papildomo pagreiio. Kai toks neapibrtumas, n e p a m i r k i m e , n u s a k y d a m i viet, poslink, greit, n u r o d y t i , k i e n o t a i atvilgiu p a t e i k m e . P a p r a s t a i , k a i n u r o d y m nebna, tariama, kad atskaitos k n a s yra kuri nors ems vieta, pvz., k l a s , lova... 9 pavyzdys. Dviraio h o r i z o n t a l u s greitis 8m/s; vertikaliai k r i n t a n i o l a o 6 m / s . Koks l a o greitis ( d i d u m a s ir kryptis) p e r liet v a i u o j a n i o dviraio ir d v i r a t i n i n k o
atvilgiu? < : = > v , f 8 m / s ; V|=6m/s; VdTvl. < ? > v; tga.

5. RELIATYVUSIS LAAS

Dviraio atvilgiu visa, k a s e m j e , gyja j a m p r i e a i s greit Vd. Ne i i m t i s ir l a a s , k u r i a m p r i e k r i t i m o p r i s i d e d a ir p r i e i n i s h o r i z o n t a l u s i s greitis. Kadangi tiedu greiiai s t a t m e n i , j s u m o s k v a d r a t a s v 2 =(v d ) 2+ vi 2 ; v= l O m / s . t g a = v 1 / v d = 0 , 7 5 .

NUOULNIAI MESTO KUNO J U D J I M O LYGTYS Lineliui k r i n t a n i o lao lygtys: y = h - g t 2 / 2 , x=v x t; v x yra vagono greitis pylimo atvilgiu. O jeigu m e t a m e a k m e n , k u r i o p r a d i n i o greiio d i d u m a s v0, k a m p a s s u horizontalija a i m i OX y r a , o s u OY =90-? T a d a p r a d i n i o greiio p r o j e k c i j a V0x=V0Cosa, v 0 y =v 0 cosP=v 0 sinei ir koordinai lygtys: x=x<)+v 0 tcosa, y=y0+v0tsina6. NUOULNIAI MESTO KNO TRAJEKTORIJA ..., g t 2 / 2 . Greiio projekcij lygtys: POSLINKIS r, GREITIS v, v = v c o s a , v =v sina-gt. x 0 y 0 PAGREITIS a=g Ireik t p e r ir r a y lygt, g a u n a m e t r a j e k t o r i j o s - p e r k o o r d i n a i c e n t r (metimo tak) b r i a m o s a p v e r s t o s p a r a b o l s lygt. Pvz., kai xo=yo=0, y=xtga-gx2/2cos2a. KREIVAEIGIS JUDJIMAS. SUKIMASIS G a l b t Izaokas N i u t o n a s n e b t s u k r s m e c h a n i k o s , jei n e b t s u v o k s , j o g greitis y r a vektorius, n u k r e i p t a s pagal t r a j e k t o r i j o s liestin, o pagreitis a t s i r a n d a n e tik dl greiio d i d u m o kitimo: j l e m i a ir greiio k r y p t i e s k i t i m a s . Mnulio n e p r i s i t r a u k i a em, n e s j i s s k r i e j a beveik s t a t m e n a i j o s linkmei, o pagreit, p a k l u s d a m a s II Niutono d s n i u i , u t i k r i n a j u d j i m a s beveik a p s k r i t i m u s u vis kita greiio v e k t o r i a u s kryptimi. Bendroji pagreiio f o r m u l skiriasi n u o tiesiojo j u d j i m o pagreiio tik v e k t o r i k u m u : a= -
VV

Greiio

orbitos spindulys, tuo didesnis centrinis pagreitis (atvirkioji proporcija), o n u o greiio jis p r i k l a u s o tiesiogiai ir d a r k v a d r a t i k a i . Esant sukimuisi, visi kno takai j u d a apskritimais, pasisukdami vienodu r a d i a n a i s m a t u o j a m u k a m p u 9 = s / r (s - l a n k o ilgis, r - spindulys). Poskio k a m p o s a n t y k s u laiku v a d i n a kampiniu greiiu : a>=<p/t . Kadangi s=rcp, padalij i t, g a u n a m e : p a p r a s t a s (linijinis) s u k a m o j o j u d e s i o JUDJIMAS greitis lygus k a m p i n i o greiio ir spindulio s a n d a u g a i . r a v a n formul, t u r s i m e k i t a s centrinio pagreiio i r a i k a s : an=(o2r; a=ov. Laikas, per k u r t a k a s tolygiai a p e i n a a p s k r i t i m u , v a d i n a m a s p e r i o d u T. T=2nr/v=2rar/cor; = 2 / . A p s i s u k i m s k a i i u s - d a n i s v = l / T ( m a t u o j a m a s h e r c a i s Hz; [ v ] = H z = l / s ) . 10 pavyzdys. 20 c m spindulio r a t a s p e r 2 m i n . a p s i s u k a 3 0 k a r t . Raskite a p s i s u k i m o p e r i o d , dan, k a m p i n greit, spindulio galo greit, pagreit; greiio pokyi p e r p u s ir ketvirt periodo d i d u m u s . <:=> r = 0 , 2 c m , t = 1 2 0 s , n = 3 0 , t ^ T / 2 , t 2 = T / 4 . <?> T, v, , v, a, Av li Av 2 . Periodas T=t/n=4s; danis v=n/t=0,251/s; =2v= 1 , 5 7 r a d / s ; v = c o r = 0 , 3 1 4 m / s ; a = 0 , 4 9 3 m / s 2 . Per p u s periodo greitis pakeis krypt prieing, tad A v i = 2 v = 0 , 6 2 8 m / s ; per ketvirt periodo greiio k r y p t i s p a k i s s t a t m e n a i , t a d ( pagal u 7 j a u i u s i diev i m e l s t Pitagoro teorem) Av 2 =Vv 2 + v 2 = v V2 = 0 , 4 4 4 m / s . Atm d u vienodo d i d u m o greiio v e k t o r i u s nulio negavome! Tokios it vektori (skirtingai n u o skaliar) mantrybs.

ATIMTIS

krypties pagreiio d e d a m j , g a u t dl greiio d i d u m o kitimo, v a d i n a liestiniu (tangentiniu) a t pagreiiu; pagreit, n u k r e i p t a p s k r i t i m o s u r s p i n d u l i u (kreivumo) c e n t r a ^ v 2 / * centriniu (normaliniu). Kuo maesnis

DINAMIKA PIRMASIS, ANTRASIS, TREIASIS NIUTONO DSNIS Pirmasis Niutono dsnis: inercinje (tai y r a j u d a n i o j e be pagreiio ir n e s i s u k a n i o j e ) a t s k a i t o s s i s t e m o j e nieko neveikiami k n a i j u d a tiesiai ir tolygiai - b e pagreiio. is d s n i s kvieiasi a n t r j , k u r i s i a i k i n t , ko reikia, k a d j u d j i m a s k i t . T a m reikalingos dvi s v o k o s - j g a ir m a s . Jga F p a s i r e i k i a dvejopai: 1) tai d e f o r m a c i j o s p r i e a s t i s - n e t jei k n a s n e j u d a , p r i e i n g krypi j g o s j d e f o r m u o j a ( n e b t i n a i p a s t e b i m a i ) ; 2) j u d j i m o p a k i t i m o , n u s a k o m o pagreiiu, p r i e a s t i s . J g a - vektorius: j o s p a s e k m p r i k l a u s o ir n u o veikimo krypties. Mas m taip p a t d v e j o p a : 1) k u o d i d e s n m a s , t u o d i d e s n i s svoris - m a s y v e s n i u s k n u s s t i p r i a u t r a u k i a e m ir kiti k n a i ; 2) k u o d i d e s n m a s , t u o s u n k i a u p a k e i s t i j o s j u d j i m , n u s a k o m p a g r e i i u . Pirmoji savyb v a d i n a m a gravitacine, antroji - i n e r c i n e . Mass vienetas kilogramas. Tai pagrindinis, e t a l o n i n i s SI s i s t e m o s v i e n e t a s . M a s e s galima palyginti sveriant, pvz., lyginant s v e r i a m o k n o ir e t a l o n i n i svareli svorius, v a d i n a s i , ir m a s e s . J g , m a s ir pagreit sieja Antrasis Niutono dsnis: k n o p a g r e i t i s yra lygus j veikiani j g a t s t o j a m a j a i , padalytai i mass:a ~ ^
-

s u b u r t k n veikia vidins ir i o r i n s jgos. Antrojo Niutono d s n i o , u r a y t o s u d t i n i a m k n u i , lygtyje jo dali t a r p u s a v i o j g o s p a s i n a i k i n a , todl II N i u t o n o dsniu r a y t i n a tik iorini j g a t s t o j a m o j i . Jg atstojamoji. K a d a n g i j g o s - vektoriai, tai ir sudedamos jos pagal vektorines taisykles. Gautj (vektorin!) s u m v a d i n a j g a t s t o j a m j a . Tai labai p o p u l i a r u s v e k t o r i u s , k a d a n g i k n veikianti tik viena jga, k a i p ir b d a , r e t e n y b (pvz., kol laisvai krinti). 11 pavyzdys. 2 k i l o g r a m svarelis t e m p i a m a s virvute a u k t y n 2 m / s 2 pagreiiu. R a s k i m e virvuts tempimo jg. <:=> m , a, g. <?> T. Svarel veikiani j g a t s t o j a m j r a n d a m e i auktyn nukreiptos tempimo jgos T atm e m y n n u k r e i p t s u n k i o j g mg: F=T-mg. II Niutono dsnis: T-mg= m a => T=m(g+a) =24N. J G RYS Paminsime svarbiausias. e m n u k r e i p t a sunkio jga F = m g ( g 9 , 8 1 m / s 2 laisvojo k r i t i m o pagreitis; u d a v i n i a m s tiks ir g = 1 0 m / s 2 ) . Tai e m s t r a u k o s ir e m s s u k i m o s i slygotos i c e n t r i n s inercijos j g o s a t s t o j a m o j i . Tamprumo jga F=-kx (k standumas, pailgjimas) nusakoma Huko dsniu. Neapsirikime: kiekvienam k n u i tik savoji t a m p r u m o z o n a , stiklui maesn, spyruoklei didesn, u kurios "Hukui" nepaklstama. Prieinga greiiui slydimo trinties jga iurktokai i r e i k i a m a f o r m u l e F= ( - slydimo t r i n t i e s koeficientas. N - s t a t m e n a slydimo paviriui atramos jga). J o s d i d u m l e m i a p r a s l y s t a n i m e d i a g i u r k t u m a s ir s u s p a u d i m o j g a N. A n t r a s i s i u r k t u m a s - j a u formulje: joje n e v a r d y t a s m a r k i v a i r u o t o j n e k a r t p a t i r t a trinties p r i k l a u s o m y b n u o greiio.

(Galima

ir

taip:

F = ma.)

Pagreitis t u o d i d e s n i s , k u o s t i p r e s n j g a (tiesioginis p r o p o r c i n g u m a s ) , ir t u o m a e s n i s , k u o d i d e s n m a s (atvirkiasis p r o p o r c i n g u m a s ) . II Niutono d s n i u a p i b r i a m a s SI s i s t e m o s j g o s v i e n e t a s n i u t o n a s N: tai t o k i a jga, k u r i v i e n a m m a s s k i l o g r a m u i s u t e i k i a vieno m / s 2 pagreit: [F]=N=kgm/s 2 . Paprasiausia jg imatuoti dinamometru, kurio veikimas grstas Huko dsniu: spyruokls pailgjimas p r o p o r c i n g a s jgos d i d u m u i . Dinamometro skal tai (neypatingu t i k s l u m u , deja) ir p a r o d o . Treiasis Niutono dsnis: dviej k n s v e i k o s j g o s y r a vienodo d i d u m o , t a i a u p r i e i n g k r y p i . I d a l i

Rimties trinties jgos d i d u m a s < a r b a F=pN ( r i m t i e s t r i n t i e s k o e f i c i e n t a s , iaip k i e k d i d e s n i s n e i slydimo). e n k l a s "<" p e r s p j a : b n a , k a d veikia n e v i s a r i m t i e s t r i n t i s , o t i k tiek, k i e k r e i k i a p u s i a u s v y r a i p a l a i k y t i . Pavyzdiui, s t u m i a n t 150 N svorio s t a l 2 N h o r i z o n t a l i a j g a , k a i = 0 , 3 , s t a l p r i l a i k y s n e 45N, o tik 2N j g a . T a i a u j e i s t u m t u m e 6 0 . ga, r i m t i e s t r i n t i s " i s t e n t " tik 4 5 N. Pasiprieinimo skystyje ar d u j o s e j g a F 1 =Cv, k o l greiiai m a i , ir F2=IJV2, k a i greiiai dideli (c, b j u d a n i j "geometrija" diktuojami p a s i p r i e i n i m o koeficientai). Danos jgos g a n a sudtingos, o ia pateiktos yra uraytos s u p a p r a s t i n t a i , k a d lengviau b t jomis naudotis. 12 pavyzdys, m kg mass rogutes, kuri trinties su sniegu k o e f i c i e n t a s , h o r i z o n t a l i u keliu t r a u k i a k a m p u T d i d u m o nepakeliania rogui jga. R a s k i t e a t r a m o s , t r i n t i e s j g a s ir pagreit. <:=> m, T, , . <?> N, F a. Tempiani jg idstome (suprojektuojame) t r a u k i a n i (horizontali) T x = T c o s a ir k e l i a n i (vertikali) T y = T s i n a . A t r a m o s j g a N a t s v e r i a s u n k i o ir t e m p i a n i o s jgos vertikali d e d a m j : N=mg-Tsma, t a d trinties jga F t = ( m g - T s i n a ) . Pagreit h o r i z o n t a l i a k r y p t i m i r a s i m e i II Niutono dsnio: a = ( T c o s a ^ m g + p T s i n a ) / m . VISUOTINIS TRAUKOS D S N I S Izaokas Niutonas atrado: du takiniai k n a i traukia v i e n a s k i t j g a F, tiesiog p r o p o r c i n g a j m a s m s Iix1 , m 2 ir atvirkiai proporcinga a t s t u m o t a r p j r kvadratui m F=G V i s u o t i n i u v a d i n a m a s todl, k a d visi b e i i m i k n a i dl savo m a s i t r a u k i a v i s u s k i t u s . T a i a u i f o r m u l visai t e i s i n g a tik s i m e t r i k i e m s r u t u l i a m s a r t i e m s k n a m s , k u r i m a t m e n y s gerokai maesni negu a t s t u m a s t a r p j

c e n t r . F o r m u l s G y r a gravitacin k o n s t a n t a , n u s a k a n t i gravitacijos jgos d i d u m t a r p kilogramini masi, kai a t s t u m a s tarp j centr yra vienas metras. Pirmasis g a n t i n a i tiksliai G i m a t a v o a n g l m o k s l i n i n k a s K e v e n d i a s : G = 6 , 6 7 2 I O 1 1 N m 2 / k g 2 . Dl v i s u o t i n s t r a u k o s e m traukia m mass k n u s jga F = G . M - ems mas,

R - j o s s p i n d u l y s . Laisvojo k r i t i m o p a g r e i t i s aigalyje g = P / m =GM / R 2 = 9 , 8 3 m / s 2 . INERCIJOS J G O S Niutono dsniai p a r a y t i b e pagreiio j u d a n i o m s (inercinms) a t s k a i t o s s i s t e m o m s . T a i a u v a r g u a r t o k i o s b n a : m e s s u k a m s ir s k r i e j a m e a p i e S a u l s u e m e , k e i s d a m i j u d j i m o krypt, t.y. s u p a g r e i i u . Staigiai s t a b d a n t a u t o b u s m u s t a r s i p a s t u m i a p i r m y n ( a u t o b u s o atvilgiu): a u t o b u s a s j a u s u l t i n o greit, o m u s veria t o l i a u j u d t i inercijos dsnis v a d i n a m j a inercijos jga =-Oiae(ae p a g r e i t i s , a t s i r a d s dl a t s k a i t o s s i s t e m o s j u d j i m o ) . K a d a n g i dl s u k i m o s i k e i i a s i greiio k r y p t i s , l e m i a n t i centrin p a g r e i t a n =a) 2 r, b e s i s u k a n i o j e a t s k a i t o s s i s t e m o j e a t s i r a n d a n u o c e n t r o n u k r e i p t a icentrin inercijos jga =2. Icentriniai siurbliai, separatoriai, s k a l b i a m j main grtuvai, viesulai, kosmonautai - visiems praveria icentrin jga. KNO SVORIS. NESVARUMAS e m n e tik t r a u k i a p a g a l v i s u o t i n s t r a u k o s d s n , b e t ir v i s u r , i s k y r u s a i g a l i u s , s t u m i a s u k i m o s i i c e n t r i n e j g a . P u s i a u j y j e ji d i d i a u s i a ( d i d i a u s i a s a t s t u m a s n u o e m s s u k i m o s i aies) ir p r i e i n g a t r a u k o s jgai; k i t u r ji m a e s n ir neprieinga traukai. T jg atstojamoji s u d a r o sunkio jg F = m g . Laisvojo k r i t i m o p a g r e i t i s g m a j a t o l s t a n t n u o aigalio p u s i a u j o l i n k n u o 9 , 8 3 m / s 2 iki 9 , 7 9 m / s 2 . Gerai, k a d e m n e s k u b a s u k t i s , o t a i m u s n u t k t . Vis dlto ryi palydov, p a k a b i n t 3 6 0 0 0 k m vir e k v a t o r i a u s , i c e n t r i n j g a t s v e r i a j a u a p s i l p u s i gravitacijos j g a . N e s v a r s k o s m i n s s t o t i e s atvilgiu ir k o s m o n a u t a i - j dl

o r b i t o s k r e i v u m o i n e r c i j o s j g a (kaip ir v i s k a m laive) a t i m a e m s t r a u k o s j g . B s e n a , k a i gravitacijos j g a t s v e r i a i n e r c i j o s j g a , v a d i n a m a n e s v a r u m u . Jiii p a k a k t ir p a p r a s t o kritimo, pvz., s u liftu. Tik a r i l g a m ? K n s v o r i s y r a r e l i a t y v u s : t a i gravitacijos ir i n e r c i j o s (dl a t s k a i t o s s i s t e m o s s u k u r t o pagreiio a^ jg a t s t o j a m o s i o s P ^ m ^ g - S e ) d i d u m a s P. J e i a e r o d o a u k t y n (ima kilti r a k e t a , liftas, s p u o k l s p e r e i n a p u s i a u s v y r ) , svoris P=m(g+a); k a i p a g r e i t i s a e n u k r e i p t a s e m y n , P=m(ga); k a i a e h o r i z o n t a l u s (ledo k a r u s e l ) , svoriui p a s i t e l k s i m e "Pitagor" P = m j g 2 + a* . Svorio j g o s k r y p t i e s p a l i n k i m a s veria, k a i k e i i a krypt, n e tik g r e i t p a u k t e l , b e t ir didel lktuv pasvirti. SKYSIO (DUJ) SLGIS. A R C H I M E D O J G A Skystyje ar dujose S ploto paviri s p a u d i a virutinio s l u o k s n i o m a s . J i lygi t r i o V = S h (h - s l u o k s n i o a u k t i s ) ir t a n k i o p s a n d a u g a i : m = p S h . M a s s ir laisvojo k r i t i m o pagreiio s a n d a u g a y r a svorio j g a F=rng=pShg. Slgis y r a i ploto p a d a l y t a j g a : p = F / S . G a u n a m e s k y s i o a r d u j sluoksnio slgio f o r m u l : p=pgh. Slgis matuojamas 2 paskaliais: Pa=N/m . M s a t m o s f e r a ties ems pavirium slegia a p i e 1 0 0 0 0 0 p a s k a l i - m a d a u g k i e k 10 m e t r v a n d e n s sluoksnis ar 76 c m gyvsidabrio. Archimedo j g a u n a m a todl, k a d k n o a p a i a u k t y n slegia s t i p r i a u (ji - giliau) negu v i r . T a j g a lygi slgi s k i r t u m u i , p a d a u g i n t a m i ploto. O tai - p a g r a m z d i n t u k n u i s t u m t o s k y s i o (oro) slgis. T a d Archimedo dsnis: p a n a r d i n t k n kelia jga F=pVg, lygi j u o i s t u m t o s k y s i o (ar JGA F 2 -FI d u j ) svoriui. i a p - t a n k i s t o s m e d i a g o s , k u r i p a n a r d i n t a , V - t r i s to, k a s i s t u m t a .

Kai i s t u m t a s s k y s t i s s v e r i a m a i a u u p a n a r d i n t k U n , j i s g r i m z t a , kai d a u g i a u - kyla, o k a i i s t u m i tiek, k i e k sveri, p l d u r i u o j i ! IMPULSO T V E R M S D S N I S Treiuoju Niutono dsniu paaikinamas impulso t v e r m s d s n i s : j e i g u i o r i n i j g n r a , v i d i n s j g o s gali p a k e i s t i tik k i e k v i e n o s s a v o s i s t e m o s d a l i e s j u d j i m , t a i a u b e n d r a m a s i ir greii s a n d a u g s u m a - v i s a s i m p u l s a s m, v, +m2v2 + ... isilaiko. T a r k i m e , k a d y r a tik d u n u o kito p a s a u l i o izoliuoti k n a i , o s v e i k a - tik t a r p j . P i r m j veikia a n t r a s i s j g a F12, a n t r j - p i r m a s i s j g a F21; p a g a l III N i u t o n o d s n F12+F2, =0, n e s j o s v i e n o d o dydio, b e t p r i e i n g k r y p i . R a o m e k i e k v i e n a m II N i u t o n o d s n i o lygtis: F12 =In1S1, F 2 1 = m 2 a 2 . S u d e d a m e i a s lygtis, r a vietoj p a g r e i i j apibri_ y V v V m u s : F12 + F21 = m, - + m 2 - 1 20 . Kairioji p u s p a s i n a i k i n a , t s u p r a s t i n a m a s ; n e i g i a m u s n a r i u s (su p r a d i n i a i s greiiais) p e r k e l i a m e k a i r n : m, V10+Iii2V20=Hi1V1+In2V2. Tai ir y r a i m p u l s o ( j u d e s i o kiekio) t v e r m s d s n i s , r e i k a l a u j a n t i s , k a d b e paalini j g n e k i s t nei impulso d i d u m a s , nei jo kryptis. P a s t a b a : N i u t o n a s s a v o II d s n s u f o r m u l a v o n e t a i p , k a i p m e s j p a t e i k i a m e . t a i " n i u t o n i k a s i s " t i e s i a j a m j u d j i m u i : j g o s i m p u l s a s y r a l y g u s j u d e s i o kiekio p o k y i u i . M a t e m a t i k a i F A t = m A v d a l y d a m i i At " a t n a u j i n a m e " : F = m A v / A t ; k a d a n g i A v / A t = a (i laiko p a d a l y t a s greiio pokytis), vl g a u n a m e p r a s t F=ma. i u o m e t u teisinta teoretik argonyb: judesio kiekis m v pramintas impulsu. 13 pavyzdys. Kiek greiio p r i e k r e i k i a 8 0 k g m a s s v a r t i n i n k u i , k a d jis, s u g a v s h o r i z o n t a l i a i 3 0 m / s greiiu s k r i e j u s 0 , 8 k g m a s s sviedin, n u s i l e i s t tiesiai e m y n (o n e vartus)? <:=> m 1 = 8 0 k g ; m 2 = 0 , 8 k g ; v 2 0 = 3 0 m / s ; V 1 = V 2 = O . <?> v 1 0 . S u l y g i n k i m e p r a d i n ir galin h o r i z o n t a l j i m p u l s :
Vicrm 2 V 2 O =O => Vio= m 2 V 2 o / m i = 0 , 3 m / s .

REAKTYVUSIS J U D J I M A S Impulso tverms dsniu paaikinama atatrankos arba reaktyvioji j g a . I p e r t v a r k y t o i m p u l s o t v e r m s d s n i o m, v v 2~v2ov i-v10) matyti: m 2 m a s s k u n o (tarkime, m2 r a k e t o s ) g r e i t i s p a d i d j a , k u o greiiau ir k u o d i d e s n m a s III1 (lyginant s u p a g r i n d i n e m 2 ) i m e t a m a a t g a l ( m i n u s a s d e i n j e ) . T u o ir g r i n d i a m i r e a k t y v i n i a i bei r a k e t i n i a i varikliai; p a s t a r i e j i b e t i n k a t e n , k u r n r a , k "atsispirti". MECHANINIS DARBAS I II N i u t o n o d s n i o m a t e m a t i k a i i v e d a m a : A = A E K . Vis jg, v e i k i a n i k n , atstojamosios darbas A yra lygus to k n o kinetins energijos pokyiui. D a r b atlieka tik j u d j i m o k r y p t i m i v e i k i a n t i (lygiagreioji) j g d e d a m o j i F l , n e s tik ji, o n e s t a t m e n a greiiui j g a F. gali p a k e i s t i greiio d i d u m , p e r k u r i r e i k i a m a k i n e t i n e n e r g i j a Ek=Hiv2/2 D a r b o f o r m u l : A = F L S. i a F t = F c o s a - n e k i n t a n t i j g o s dedamoji judjimo kryptimi, ireikiama visos jgos s a n d a u g a s u k a m p o t a r p j g o s ir greiio k o s i n u s u . Kai k a m p a s t a r p j g o s ir greiio s m a i l u s i s , greitis d i d i n a m a s ir d a r b a s y r a t e i g i a m a s . Kai k a m p a s b u k a s i s , j g a y r a stabdanti ir j o s darbas neigiamas. D a r b a s , k a i p ir e n e r g i j a , y r a m a t u o j a m a s d a u l i a i s . [A]=N m = J : d a u l i s y r a l y g u s n i u t o n u i , p a d a u g i n t a m i m e t r o . 14 pavyzdys. 4 t o n m a s s a u t o m o b i l i o greitis s u m a j o n u o 7 2 k m / h iki 5 4 k m / h . Kok b e n d r d a r b atliko visos a u t o m o b i l v e i k u s i o s j g o s ( j g a t s t o j a m o j i ) ? <:=> m = 4 0 0 0 k g ; v 1 = 2 0 m / s ; v 2 = 1 5 m / s . <?> A , Visas d a r b a s A lygus kinetins energijos pokyiui m v 2 2 / 2 - m v i 2 / 2 . A = - 3 5 0 k J . D a r b a s n e i g i a m a s - j g o s greit pamaino. Klastos pavyzdys. K a d p a g i r d y t k a r v e s , e i m i n i n k a s i 4 , 7 m e t r gylio p a s m 9 k i b i r u s v s m d e n s ir s u p y l j girdykl. A p s k a i i u o k i m e v i s v a n d e n v e i k u s i j g d a r b .

N e s k a i i u o s i m e . Ir n e todl, k a d n e p a s a k y t a , k i e k v a n d e n s tilpo kibire, o todl, k a d t a s d a r b a s lygus n u l i u i , n e s v a n d e n s k i n e t i n e n e r g i j a ir u l i n y j e , ir girdykloje - n u l i s . GALIA V i d u t i n galia y r a viso d a r b o s a n t y k i s s u to d a r b o trukme: N=A/t. M a t u o j a m a vatais - W = J / s - dauliu per s e k u n d . Kilovatas - 1 0 0 0 k a r t d i d e s n i s . N e p a i n i o k i m e : k i l o v a t v a l a n d kWh y r a n e galios, o d a r b o a r e n e r g i j o s m a t a s . Tai 3 6 0 0 0 0 0 d a u l i - 3 6 0 0 v a l a n d o s s e k u n d i , p a d a u g i n t a i 1 0 0 0 v a t . M o m e n t i n galia - t a i v i d u t i n n y k s t a m a i t r u m p o laiko galia. J o s i r a i k a p e r greit ir j g o s p r o j e k c i j j: N = F l v. D a r v a r t o j a m a s galios v i e n e t a s arklio j g a (AJ) s u d a r o m a d a u g 0 , 7 3 5 kilovato. POTENCIN E N E R G I J A Potencialinmis vadiname tas jgas, kuri darbas p r i k l a u s o tik n u o p r a d i n s ir g a l i n s p e r k e l t o k n o p a d t i e s ir n e p r i k l a u s o n u o t r a j e k t o r i j o s . Tokios y r a svorio, t a m p r u mo, gravitacijos, elektrostatins jgos. Nepotencialini jg d a r b l e m i a ir t r a j e k t o r i j a . Tai t r i n t i e s , oro a r s k y s i pasiprieinimo, biologins jgos. Jeigu k a k keliame h a u k t , svorio j g a m g p r i e i n d a m a s i a t l i k s d a r b A=-mgh. Potencins energijos iraikos: svorio E p =mgh; t a m p r u m o E p = k x 2 / 2 ; g r a v i t a c i j o s j g a i Bp=-Gm1Ia2Jt. Svarbi savyb: jgos veikia taip, k a d potencin energija mat. tai k o d l g r a v i t a c i j o s p o t e n c i n e n e r g i j a , b a n d a n t i ilaikyti k n savo veikimo zonoje, y r a neigiama. MECHANINS ENERGIJOS TVERMS DSNIS Krintant atgal k n em p a s k a t i n s papildomu d a r b u , ireikiamu potencins energijos pokyiu AE p =mgh=-A. S u j u n g i a m e i f o r m u l s u A=AEik: A (E p +E k )=0. I v a d a : p o t e n c i a l i n i j g v e i k i a m o k n o p o t e n c i n s ir k i n e t i n s e n e r g i j o s s u m a , v a d i n a m a p i l n u t i n e m e c h a n i n e e n e r g i j a (E= Ep+Ek), n e k i n t a , o tik p e r e i n a i vienos r i e s k i t . T a i p b t , pvz., s u a u k t y n m e s t u k n u , jei o r a s n e s i p r i e i n t kylant kinetin energija mat, tiek p a t paaugant

potencinei, o krintant, atvirkiai, potencin pereit kinetin. Kadangi ems t r a u k o s potencin energija neigiama, o k i n e t i n - tik t e i g i a m a , tai i e m s t r a u k o s z o n o s i t r k t i m a n o m a tik t a d a , k a i v i s a m e c h a n i n e n e r g i j a E=E k +E p >0: teigiama kinetin atsveria neigiam potencin. 15 pavyzdys. P a s y v a u s (ijungti varikliai) k o s m i n i o laivo greitis 6 0 0 k m a t s t u m u n u o e m s y r a 10 k m / s . Kaip a u k t a i j o greitis b u s 6 k m / s ? <:=> R=6,4 IO6 m; g=10 m /s 2 ; h i = 6 1 0 5 m ; Vi=IOOOO m /s; v 2 =6000m /s. <?> h 2 . S p r e n d i m a s . I m e c h a n i n s e n e r g i j o s t v e r m s d s n i o
m v

MOLEKULIN FIZIKA
PAGRINDINIAI MOLEKULINS T E O R I J O S TEIGINIAI Mediag sudaro judanios ir sveikaujanios molekuls. J spindulys r10" 10 m , m a s m 0 10" 26 k g , greitis v 1 0 2 m / s . M e d i a g o s k i e k i u (moliais) v v a d i n a m e to k n o molekuli s k a i i a u s N santyk su Avogadro skaiium NA: v = N / N a . A v o g a d r o s k a i i u s (vieno molio m o l e k u l i s k a i i u s ) n u s t a t y t a s b a n d y m a i s : NA 6 ' 1 0 2 3 m o l 1 . Vieno molio m a s M y r a v i e n o s m o l e k u l s m a s m 0 , p a d a u g i n t a i m o l e k u l i s k a i i a u s N a molyje: M=m 0 N A . M e d i a g o s m a s m = N m 0 = v M . Tai, k a d m o l e k u l s j u d a c h a o t i k a i ir g a n a greitai, l i u d i j a d i f u z i j o s r e i k i n y s - m e d i a g o s m o l e k u l s greit p a s k l i n d a , y p a t a d a , k a i t a r p a i t a r p m o l e k u l i dideli (pvz., d u j o s e ) . D a r XIX a m i a u s p r a d i o j e p a s t e b t a s B r a u n o reikinys - smulkios negyvosios gamtos mediagos dalels skystyje "okinja" - m a t j a s chaotikai t r a n k o skysio molekuls. Beveik visi k n a i k a i t i n a m i p l e i a s i . V a d i n a s i , i l d a n t j c h a o t i k a s j u d j i m a s i n t e n s y v j a , ir t a m p r i r e i k i a d a u g i a u vietos. B o l c m a n a s a p s k a i i a v o , k a d d u j slgis - c h a o t i k o sieneli d a u y m o molekulmis p a d a r i n y s - ireikiamas f o r m u l e p = p v 2 / 3 ( p = m / V - t a n k i s ; v 2 - greiio k v a d r a t o vidurkis). J e i g u mediagos trio V vienete y r a n molekuli ( n = N / V d a r v a d i n a m o l e k u l i t a n k i u a r k o n c e n t r a c i j a ) , tai, p a s i n a u d o j vienos molekuls kinetins energijos formule E 0 =III 0 V 2 /2, g a u n a m e p a g r i n d i n k i n e t i n s t e o r i j o s lygt: p = 2 n E 0 / 3 - d u j slgis tiesiog p r o p o r c i n g a s m o l e k u l i k o n c e n t r a c i j a i ir v i d u t i n e i v i e n o s m o l e k u l s kinetinei energijai. TEMPERATRA. ABSOLIUTIN TEMPERATRA Temperatra apibdina bendr visos sistemos, s u d a r y t o s i d a u g y b s m o l e k u l i , b s e n . J e i y r a i l u m i n p u s i a u s v y r a - i l u m o s perdavimo nra, vis sistemos dali t e m p e r a t r a vienoda. Jei pusiausvyros nra, t e m p e r a t r a a u k t e s n t e n , i k u r i l u m a a t e i n a .

----G i

,. Mm

X1

=- - , L T2

mv j

Mm

laisvojo

pagreiio

iraikos

1 1 V i -V 2 g = G M / R 2 ir T1 =R+h x i v e d a m e - = - + - ^ - = 1 / 1 5 , 4 - 1 0 6 m ; T2= 1 5 4 0 0 m . K a d a n g i r 2 = R + h 2 , h 2 = ( 1 5 4 0 0 - 6 4 0 0 ) k m = 9 0 0 0 k m . Kai " d i r b a " ir p o t e n c i a l i n s , ir n e p o t e n c i a l i n s j g o s , m e c h a n i n s energijos tverms dsnis negalioja. Tada n e p o t e n c i a l i n i j g d a r b a s An n u s a k o , k i e k m e c h a n i n s e n e r g i j o s v i r s t a k i t o m i s e n e r g i j o s r i m i s ir a t v i r k i a i : A n =AE. 16 pavyzdys. Stabdydamos 2 kg grumst, p a s i p r i e i n i m o j g o s a t l i k o n e i g i a m 16 J d a r b . Kok greit turs grumstas, nukrits 8 metrus? <:=> m = 4 k g ; V0=O; A n = - I e J ; h = 8 m . <?> v . Nepotencini (pasiprieinimo) jg d a r b a s lygus visos m e c h a n i n s energijos pokyiui E-E0. E0= m g h + m v 0 2 / 2 ; apaioje E= mv2/2. A=mv2/2(mgh+mv02/2).
v = 2A |2gh+v 0 + - = i 2 m / s .

Beje, "laisvai" n u k r i s t 0 , 6 5 m / s d i d e s n i u greiiu. O kiek m e c h a n i n s energijos virsta ilumine, v a n d e n s l a a s n u k r i n t a i 5 k m a u k i o ?

kol

Temperatros m a t a v i m a s grindiamas mediag trio didjimu proporcingai temperatrai. Tuo grstas gyvsidabrinis ar spiritinis t e r m o m e t r a s tariant, k a d normali t i r p s t a n i o l e d o t e m p e r a t r a y r a O 0 C, o v e r d a n i o - IOO 0 C. Taip p r a k t i k a i n u s t a t o m a C e l s i j a u s t e m p e r a t r o s s k a l . Svarbi Bolcmano g a u t a molekulins - kinetins teorijos ivada: t e m p e r a t r a tuo a u k t e s n , k u o didesn vienos molekuls v i d u t i n k i n e t i n e n e r g i j a E0. B t e n t , jei mediagos molekul vienatom, tai E0=3RT/2NA. ia R8,31 J / K m o l - universalioji d u j k o n s t a n t a , T - kelvinais (K) m a t u o j a m a a b s o l i u t i n (Kelvino) t e m p e r a t r a p a r i n k t a t a i p , k a d k a i r i m t i s a b s o l i u t i (E0=O), a b s o l i u t i n t e m p e r a t r a taip p a t b t nulin. B a n d y m a i s nustatyta, k a d absoliutin t e m p e r a t r a T skiriasi n u o Celsijaus t e m p e r a t r o s t m a d a u g 2 7 3 K: T = t + 2 7 3 K. IZOLIUOT SISTEM P U S I A U S W R I N I A I IR STACIONARIEJI PROCESAI J e i g u d u j o s , s u d a i y t o s i l a b a i d a u g (milijard milijardai) m o l e k u l i , p a l i e k a m o s v i e n o s s a u , j o s e i l g a i n i u i t e m p e r a t r a ir kiti v i s a s d u j a s a p i b d i n a n t y s p a r a m e t r a i ( t a n k i s , slgis) s u v i e n o d j a , n u s t o j a k i s t i . T o k i a s s i s t e m a s v a d i n a u d a r o m i s (izoliuotomis), o n u s i s t o v j u s i b s e n p u s i a u s v y r i n e . J a i b d i n g a ir tai, k a d n u s t o j a p e r s i s k i r s t y t i i l u m a ; t o s b s e n o s v a r d a s - i l u m i n p u s i a u s v y r a . Tai, inoma, idealizacija, galinanti p a p r a s i a u s i a i m a t e m a t i k a i t b s e n a p r a y t i . is p u s i a u s v y r i n i s a p r a y m a s t i n k a ir n e n u s i s t o v j u s i e m s p r o c e s a m s , j e i g u jie p a k a n k a m a i lti ir d a r t u r i p r a s m tokie v i s a s d u j a s a p i b d i n a n t y s d y d i a i , k a i p t e m p e r a t r a , slgis, t a n k i s ir 1.1. i t o k i u s p r o c e s u s v a d i n a stacionariaisiais. Pastaruoju m e t u ypa perspektyvus darosi mokslas apie nepusiausvyrinius, neudar sistem p r o c e s u s . V a d i n a m a s j i s s i n e r g e t i k a , ir j y p a p a m g o d a l i s politolog, teigiani, kad tai pagaliau atrastas universalus, netgi politinius p r o c e s u s aikinantis mokslas. D a r v i e n a fizik i p e r t a m a d a . . .

IDEALIJ D U J B S E N O S (KLAPEIRONO) LYGTIS Ji gauta apibendrinant eksperimentu gautus dsnius Boilio ir M a r i j o t o , Gei L i u s a k o , D a l t o n o . T a i a u i v e d a m a ji ir t e o r i k a i . I f o r m u l i E0 = - ; N=vN A ir p = 2 n E 0 / 3 g a u n a 3 RT

ZNa

m e K l a p e i r o n o lygt:

pV

= R . Siam dsniui pavaldias dujas

v a d i n a m e idealiosiomis - n e dl j t o b u l u m o , o dl to, k a d j b s e n a u r a o m a n e s u d t i n g a i . Kita K l a p e i r o n o lygties forma: Pv = jyRT; jje vietoje v p a r a y t a m/M. Unikalus

d v i e j s a n d a u g - slgio i t r i o pV ir m e d i a g o s kiekio i t e m p e r a t r o s vT - santykis: jis visada ilieka vienodas! G a l i m a u r a y t i ir t a i p : = - ","-. Tai - universalioji duj v v ^ n*o lygtis. I i d e a l i j d u j u n i v e r s a l i o s i o s lygties g a u n a m e k o n k r e i p r o c e s d s n i u s . Kai d u j m e d i a g o s k i e k i s n e k i n t a ( v=vo ), i z o t e r m i n i a m p r o c e s u i (T=T 0 ) T ir s u s i p r a s t i n a , ir g a u n a m e Boilio ir M a r i j o t o d s n pV=p 0 V 0 a r b a p / V = V 0 / P 0 - k a i t e m p e r a t r a p a s t o v i , slgis a t v i r k i a i proporcingas triui; I z o b a r i n i a m p r o c e s u i (p=p 0 ) s u s i p r a s t i n a p ir ir g a u n a m e Gei L i u s a k o d s n V / T = V 0 / T 0 - k a i slgis p a s t o v u s , tris proporcingas absoliutinei temperatrai; I z o c h o r i n i a m p r o c e s u i (V=V0) V ir s u s i p r a s t i n a ir g a u n a m e arlio d s n p / T = p 0 / T 0 - k a i t r i s n e k i n t a , slgis tiesiog p r o p o r c i n g a s absoliutinei t e m p e r a t r a i . Kai p a s t o v u s ir slgis, ir t e m p e r a t r a (p=p0 T=T 0 ), g a u n a m e V/ V=V0/ Vo - i z o t e r m i k a i i z o b a r i n i o p r o c e s o t r i s tiesiog p r o p o r c i n g a s d u j m o l i k i e k i u i .
pV p V

p ir V a i sistemoje izotermin proces grafikai 14. IZOBARINIO PROCESO (GEI LIUSAKO DSNIO) GRAFIKAI vaizduoja hiperbol. V ir T a i sistemoje izobarin p r o c e s v a i z d u o j a t i e s s a t k a r p a ; ji eit p e r k o o r d i n a i p r a d i , jeigu p a v y k t p a s i e k t i a b s o l i u t n u l (teorija teigia, jog tai n e m a n o m a ; b e to, negali n e t ir s u s t i n g u s i o s m o l e k u l s likti b e trio).
P
V

I
-

\r

t r i o vienete) ps. J i s p r i k l a u s o n u o t e m p e r a t r o s : k u o a u k t e s n t e m p e r a t r a , t u o lengviau s k y s i o m o l e k u l s i t r k s t a , ir j t a n k i s p s ore didja. G a r t a n k i s (gali b t i ir slgis p) p ore v a d i n a m a s absoliuij drgme. Kai o r a s g a r p r i s o t i n t a s , absoliuioji drgm p prilygsta soij gar drgmei ps, k u r i s u temperatra didja. Santykine drgme vadina a b s o l i u i o s i o s d r g m s s a n t y k s u tos p a i o s t e m p e r a t r o s s o i j g a r a b s o l i u i j d r g m e : cp =100 %p/p s . J e i g u k y l a n t t e m p e r a t r a i absoliuioji d r g m n e k i n t a (pvz., n r a i ko g a r u o t i a r b a n e s p j a m a ) , s a n t y k i n d r g m m a j a dl p s didjimo. Atvirkiai, k r i n t a n t t e m p e r a t r a i , p, gali s u m a t i tiek, k a d ji s u s i l y g i n s s u a b s o l i u i j d r g m e . Toliau a t l a n t drgms perteklius k o n d e n s u o j a s i - pasirodo rasa. Ta t e m p e r a t r a , iki k u r i o s a t a l d i u s o r s a n t y k i n d r g m p a s i e k i a 100%, v a d i n a m a rasos taku. T u o ir p a g r s t a s vienas santykins drgms matavimo bdas: oras aldomas, kol p a s i r o d o r a s a , ir t a d a p a g a l s a u s o ir d r g n o t e r m o m e t r o p a r o d y m u s i lenteli n u s t a t o m a s a n t y k i n d r g m . VIDIN ENERGIJA K n o vidin energija U s u s i d e d a i j o m o l e k u l i s v e i k o s p o t e n c i n s energijos ir j c h a o t i k o j u d j i m o k i n e t i n s energijos. V i e n a t o m m s i d e a l i o s i o m s dujoms U = 3 v R T / 2 . Pvz., kol k u l k a skrieja, j o s s k r i e j i m o e n e r g i j a vidin U n e r a o m a , t a i a u , k a i ji s u s i d u r s s u a k m e n i u , j o s k a i t u s i o s m o l e k u l s p a d i d i n s vidin energij. J e i g u vidin e n e r g i j a d i d i n a m a k a i t i n a n t (ar m a i n a m a a l d a n t ) , s a k o m a , kad vyksta ilumos perdavimo procesas. ILUMINIS J U D J I M A S . SAVITOJI ILUMA. ILUMOS KIEKIS E n e r g i j o s kiek, p e r d u o d a m i l u m o s a p y k a i t o s b d u , v a d i n a ilumos kiekiu Q (arba tiesiog iluma). i l u m a , k a i p ir energija, m a t u o j a m a d a u l i a i s - [Q]=J. V a r t o j a m o s ir kalorijos: v i e n a k a l o r i j a - i l u m o s kiekis, p a i l d a n t i s v i e n k i l o g r a m v a n d e n s vienu l a i p s n i u .

15. IZOCHORINIO PROCESO (ARLIO DSNIO) GRAFIKAI

p ir T sistemoje izochorin p r o c e s v a i z d u o j a koordin a i p r a d i einanti, t a i a u j o s n i e k a d n e p a s i e k s i a n t i t i e s . U r a y k i m e Gei L i u s a k o V ( a r b a p) (ar arlio) d s n p e r C e l s i j a u s t e m p e r a t r t, p a r i n k p r a d i n i a m t a k u i t o =0C - C e l s i j a u s n u l (T 0 =273K): V = V 0 ( l + t / T 0 ) . io d s n i o grafiko ties j a u kerta t a -273C temperat r o s t a k e . P a n a i a i ir arlio 16. GEI LIUSAKO (ARLIO) dsniui: p=p0(l+t/T0). DSNIS "CELSIJUI" SOTIEJI GARAI. ORO D R G M G a r a v i m a s v y k s t a tol, kol i skysio o r p a t e n k a d a u g i a u m o l e k u l i n e g u i oro skyst. T a i a u , g a u s j a n t g a r ore, ilgainiui p a s i e k i a m a d i n a m i n p u s i a u s v y r a - a b u m o l e k u l i s r a u t a i susilygina. Toki b s e n v a d i n a soiaisiais garais. S o i u o s i u s g a r u s a p i b d i n a j t a n k i s (gar m a s

Keli i l u m o s p e r d a v i m o b d a i : k o n t a k t i n i s , arba ilumos laidumo, kai iluma pereina i vieno k o n t a k t u o j a n i o k n o k i t (i k a m b a r i o p e r s i e n - i e m o s lauko orui), spindulinis (nuo k a r t o lauo ugnies), konvekcinis, k a i k y l a n t i s o r a s (skystis) a t s i n e a ir i l u m . i l u m o s kiekis, r e i k a l i n g a s m m a s s k n u i paildyti t kelvin, u r a o m a s f o r m u l e : Q = c m t . ia c - savitoji i l u m a . Kiekvienai m e d i a g a i ji s a v a ir r a n d a m a specialiose lentelse. J o s m a t a v i m o vienetai - [c]=J/kgK. Savitoji i l u m a n u r o d o , kiek i l u m i n s energijos r e i k i a tos m e d i a g o s mass kilogramo t e m p e r a t r p a k e l t i vienu l a i p s n i u . Kietasis kristalinis knas, nekeldamas savo t e m p e r a t r o s , i m a i l u m o s p a v i d a l u energij, k a d jo m o l e k u l s i t r k t i t v a r k i n g g a r d e l i - k n a s i s i l y d y t . Lydymosi i l u m a a p s k a i i u o j a m a f o r m u l e : Q=Am. ia savitoji lydymosi i l u m a . Tai i l u m o s kiekis v i e n a m k i l o g r a m u i m e d i a g o s ilydyti b e t e m p e r a t r o s pakitimo. Analogikai s k a i i u o j a m a garavimo i l u m a : Q=r m . ia r savitoji garavimo i l u m a . Tiek j o s reikia v i e n a m virimo t e m p e r a t r o s skysio k i l o g r a m u i igarinti; r a n d a m a ji lentelse. MEDIAGOS AGREGATINS B S E N O S IR J VIRSMAI 1. Kietieji knai b n a a r b a kristaliniai, a r b a amorfiniai. Ma i a u s i o s e k r i s t a l l s t e l s e (monokristaluose) molekuls isidsiusios t v a r k i n g a r i k i u o t e - kiekvien a m e kristale savaip, taiau n e n u stovi r a m i a i - v i r p a apie p u s i a u svyros p a d t . Dl to, k a d vairiomis kryptimis monokristale rikiu ojam a s i savaip, tai ir toki k n s a v y b s ( l a i d u m a s , t r a p u m a s ir kt.) p r i k l a u s o nuo k r y p t i e s . Tai anizotropija. M o n o k r i s t a l a i j u n g i a s i k r i s t a l u s ir t a m p a polikristalais. Kristalai - tai d e i m a n t a s , k v a r c a s , d r u s k a , s n a i g ir 1.1. M o n o k r i s t a l a i t u r i t a i s y k l i n g a s b r i a u n a s , t a i a u i s m u l k i m o n o k r i s t a l s u k u r p t a m e polikristale (pvz., metale) b e gero m i k r o s k o p o to neirsi.

A m o r f i n i u o s e k n u o s e m a i a u grietumo, ir t v a r k a t e n tik artimoji. Amorfiniai k n a i (pvz., derva) lydosi k y l a n t j t e m p e r a t r a i , o kristalai, p a s i e k lydymosi t e m p e r a t r , tol neyla, kol neisilydo. 2. Skystuosiuose k n u o s e molekuls j u d a be tvarkos, n e t u r d a m o s savo n u o l a t i n s vietos. B t e n t t v a r k a i iardyti prireikia p a p i l d o m o s energijos - savitosios lydymosi i l u m o s . T a r p a i t a r p m o l e k u l i kiek d i d e s n i nei k i e t u o s e k n u o s e (iimtis - v a n d u o ) . Skysiai j a u neilaiko savo f o r m o s usipildo p a g a l i n d o geometrij, n e s v a r u m o b s e n o s t a m p a r u t u l i u . Difuzija - s k i r t i n g m o l e k u l i i s i m a i y m a s - d a u g spartesnis nei kietuose k n u o s e . 3. Dujose t a r p m o l e k u l i t a r p a i d e i m t e r i o p a i d i d e s n i nei skysiuose; s a n k a b o s potencin energija d a u g maesn u c h a o t i k o j u d j i m o k i n e t i n energij. D u j b s e n a p r a o Mendelejevo ir Klapeirono lygtis. 4. Plazma - t a i b s e n a , k a i m e d i a g o s m o l e k u l s tiek kaitintos, k a d b e s i d a u y d a m o s p r a r a n d a dal e l e k t r o n , kurie zuja tarp jonais tapusi molekuli ar atom. P e r j i m a s i v i e n o s b s e n o s k i t v a d i n a m a s a g r e g a t i n s b s e n o s v i r s m u . T a m reikia g a u t i ( a r b a atiduoti) p a p i l d o m savitj energij. PIRMASIS TERMODINAMIKOS DSNIS Duj darbas. J e i g u d u j o s pleiasi, s t u m d a m o s sienel, j o s savo vidins e n e r g i j o s s s k a i t a a t l i e k a d a r b . J u d j i m o k r y p t i m i m e c h a n i n i s d a r b a s A=Fs. r a o m e slgio j g F=pS: A=pSs. A t s t u m a s s, p a d a u g i n t a s i ploto S, y r a d u j t r i o p o k y t i s AV. T a d d u j pltim o s i d a r b a s A =pAV y r a lyg u s j slgio ir t r i o pokyio s a n d a u g a i . Kai slgis n r a pastovus, d a r b a s skaiiuojam a s s u d t i n g i a u , pvz., grafik a i - tai p - V p l o k t u m o j e p l o t a s t a r p p r o c e s o grafiko kreivs ir V a i e s .

D a r b a s n u s a k o , kiek vienos r i e s energijos virsta kita. Taiau galioja u n i v e r s a l u s energijos t v e r m s dsnis: energija pati s a v a i m e n e d i n g s t a ir n e a t s i r a n d a , o tik p e r e i n a i vienos ries kit. Tai ir yra nusakoma pirmuoju termodinamikos dsniu. AQ=AU+A. Pagal j - k n o vidins energijos pokyio ir jo d a r b o s u m a y r a lygi t a m k n u i s u t e i k t a i iluminei energijai AQ. P i r m a j a m t e r m o d i n a m i k o s d s n i u i y r a lygiavertis tvirtinimas: n e m a n o m a s a m i n a s i s variklis... K o n k r e t s atvejai d u j o m s : k a i i l u m a k n u i n e p e r d u o d a m a (pvz., n e s p j a dl proceso s p a r t u m o ) , AQ=O ir pAV= -AU - a d i a b a t i n i o proceso d a r b a s a t l i e k a m a s vidins energijos s s k a i t a . Tokio proceso grafikas p a n a u s izoterminio, tik s t a t e s n i s ; d u j izoterminio p r o c e s o vidin energija U = 3 v R T / 2 n e k i n t a (AT=O), ir d a r b a s A lygus g a u t o s i l u m o s kiekiui: pAV=AQ; jei d a r b a s n e a t l i e k a m a s - d u j o s n e i pleiasi, nei t r a u k i a s i - visa i l u m a e i n a vidinei energijai didinti: AQ=AU. Taip, pavyzdiui, s u n a u d o j a m a i l u m a tik k n a m s kaitinti. ILUMINIAI VARIKLIAI iluminiai varikliai (cikl) varikliui i alies garas; u d e g t a s viduje atlieka n a u d i n g d a r b i m e t a m a (auintuvas)

s u d a r y t dvi a d i a b a t s , s u s i k e r t a n i o s s u dviem izotermomis (ios lktesns), i d e a l u s i s n a u d i n g u m a s b t *= I-T 2 ZT 1 . ia T 1 - ildytuvo (priimamoji), o T 2 - aldytuvo (grinamoji) temperatra. Netgi t o k i a m idealizuotam naudingumui n e p a s i e k i a m i 100%, n e s variklio i m e t a m d u j t e m p e r a t r a - n e a b s o l i u t u s n u l i s . O k u r d a r kiti r e a l s ilumos ir d a r b o praradimai?

ELEKTRODINAMIKA
ELEKTROS KRVI TVERMS DSNIS Teigiamais p a v a d i n t i tie elektros krviai, k u r i u o s t u r i a t o m b r a n d u o l i a i , n e i g i a m a i s - k u r i u o s t u r i elektronai. iaip a t o m a i b n a n e u t r a l s : teigiam k r v i q=e s a v i n i n k p r o t o n (ymimi p simboliu) y r a tiek, kiek n e i g i a m k r v i q= -e n e j e l e k t r o n . S t e b t i n a , k a d visi p r o t o n a i t u r i vienod k r v - kiekvienas po e=l,6*10' 1 9 C (C - elektros krvio v i e n e t a s kulonas). T a s p a t ir s u elektronais, tik j krviai prieingi. J e i g u a t o m a s n e t e n k a dalies e l e k t r o n a r b a p r i i m a p a p i l d o m u s , jis t a m p a elektringu j o n u , elektrine j g a t r a u k i a n i u prieingo krvio s a v i n i n k u s ir s t u m i a n i u n u o s a v s to p a t i e s enklo k r v i n i n k u s . Vienos mediagos dalels virsta kitomis, s u s k y l a , p e r s i j u n g i a k i t a s s a n d a r a s , t a i a u n e p a s t e b t a , k a d b e n d r a elektros k r v i s u m a ( n e p a m e t a n t k r v i enkl) p a k i s t . Tai ir y r a f u n d a m e n t a l u s fizikos teiginys - elektros krvio t v e r m s d s n i s , k u r i a m lig iol n vienas eksperimentas neprietarauja. Elektros krvio vienetas y r a k u l o n a s C=6,25*10 1 8 e. Tai b e n d r a s m a d a u g 6 , 2 5 . 1 0 1 8 p r o t o n krvis. K u l o n a s n u s t a t , k a d t a k i n i elektros k r v i sveikos d s n i s y r a a n a l o g i k a s visuotins t r a u k o s dsniui: k r v i s q : s t u m i a n u o s a v s krv q 2 jga, tiesiog proporcinga t k r v i s a n d a u g a i ir atvirkiai p r o p o r c i n g a a t s t u m o r t a r p t k r v i kq,q 2 k v a d r a t u i : * = ^ r Proporcingumo koeficientas n u s t a t y t a s e k s p e r i m e n t a i s : k = 9 , 1 0 9 N m 2 / C 2 . Vietoje koeficiento k d a r r a o m a = 1 / 4 0 ; ia 0 y r a v a k u u m o dielektrin k o n s t a n t a 8(^8,8*10 12 F / m (F - talpos vienetas faradas). Kita Kulono

19. KARNO CIKLAS

veikia periodikai. Per vien p e r i o d suteikiamos ilumos (paduodamas d e g u s i s miinys) kiekio Q 1 dalis A, kita, "nedirbusi" dalis Q 2 <Qi, kart su atidirbusiomis dujomis: A=Qi-Q 2 . N a u d i n g u m o koeficientas yra darbo ir p a d u o t o s (ildytuvo) i l u m o s santykis: =/<2 1 ; n = l - Q 3 / Q 1 . Prancz mokslininkas Karno a p s k a i i a v o idealaus variklio n a u m o koeficient *. B t e n t , jeigu n e b t ilum o s n u o s t o l i (dl l a i d u m o ir 1.1.), o periodikai p a s i k a r tojant d u j proceso cikl

dsnio

iraika:

* - ^ r T2 2 . V a k u u m u i

=1, o m e d i a g o j e

t a n k i u (a =q /S), = / 0 . Dviej p r i e i n g a i p a k r a u t p l o k t u m i o r j e l a u k a i p a s i n a i k i n a , o viduje =/. LAIDININKU IR DIELEKTRIK LAUKAS Stacionariaisiais vadinami laikui nepavalds ( n e k i n t a n t y s ) l a u k a i . Laidininko v i d u j e E=O. J e i g u b t kitaip, E l a u k o v a r o m i k r v i a i j u d t , o t a i j a u b t pasikeitimas. Dar daugiau: laidininko vidus yra n e u t r a l u s ( a n t r a i p - vl a t s i r a s t l a u k a s ) , o j g a u b i a tik t a n k i o paviriniai k r v i a i - t a m , k a d jie laidininko viduje a t s v e r t iorin l a u k . K a d a n g i paviriniai k r v i a i g e n e r u o j a p a v i r i u i s t a t m e n l a u k , tai e l e k t r o s l a u k o s t i p r i s l a i d i n i n k a t e i n a (ir ieina) s t a t m e n a i . Iorinis l a u k a s poliarizuoja dielektriko m o l e k u l e s , k u r i pasistmj krviai s u d a r o aib ioriniam laukui statmen p l o k t u m p o r . J vidinis l a u k o stipris y r a p r i e i n g a s (bet vis dlto m a e s n i s ) n e i iorinis. T a i a u t prieing l a u k atstojamoji - elektros l a u k a s dielektrike E d <E. Mediagos s a n t y k i n d i e l e k t r i n s k v a r b a y r a t l a u k stipri s a n t y k i s E/Ed=e>l. ELEKTROS J G DARBAS. POTENCIALAS. TAMPA E l e k t r o s , k a i p ir svorio jgos, y r a p o t e n c i a l i n s : j d a r b a s n e p r i k l a u s o n u o krvio j u d j i m o trajektorijos. J e i g u e l e k t r o s l a u k a s y r a vienalytis ( p a s t o v u s ir dydiu, ir kryptimi), tai m e c h a n i n i s d a r b a s , p e r k e l i a n t l a u k o k r y p t i m i d a t s t u m u , A=Fd; A=qEd. Potencialas. Elektros lauko jg d a r b a s taip p a t a p i b d i n a m a s p o t e n c i n e e n e r g i j a E p . Elektros l a u k o sveikos s u k r v i u q p o t e n c i n s energijos E p s a n t y k s u t u o k r v i u q v a d i n a e l e k t r o s l a u k o p o t e n c i a l u : cp =E p /q. Potencialas, k a i p ir elektros l a u k o stipris, galina i n a n t s t a n d a r t i n i o krvio p o t e n c i n e n e r g i j (proporcing potencialui) d u o t a j a m e t a k e apskaiiuoti visokio kito krvio potencin energij. P o t e n c i a l a s m a t u o j a m a s voltais: [tp ]=V=J/C. I Kulono d s n i o

s v e i k o s j g a s u m a j a k a r t . k o e f i c i e n t , v a d i n a m dielektrine skvarba, slygoja mediagos elektrin poliarizacija; r a n d a m e lentelse. Kai k r v i e n k l a i skirtingi, K u l o n o d s n i o f o r m u l j e g a u n a m a s m i n u s a s poymis, k a d k a r t k r v i a i v i e n a s k i t t r a u k i a . Kulono, k a i p ir gravitacijos, d s n i s t i n k a a r b a t a k i n i a m s k r v i a m s , a r b a s i m e t r i k i e m s n e l a i d i e m s r u t u l i a m s . Kitais e l e k t r o s k r v i o isidstymo knuose atvejais e l e k t r o s sveikos jg apskaiiuoti keblu. ELEKTROS LAUKAS. ELEKTROS LAUKO STIPRIS Krvi y r a l a b a i d a u g . Kiekvienas t r a u k i a a r s t u m i a , tad bendr poveik kakuriame take apskaiiuoti n e m a n o m a . Veriau d u o t a j a m e t a k e i m a t u o t i s t a n d a r t i n k r v q s v e i k i a n i j g F s , i n a n t , k a d k i t k r v q ia veiks j g a F=UF s Zq,. j g o s s a n t y k s u jos v e i k i a m u k r v i u - F vadiname elektros l a u k o stipriu: E = . e a p i b u d i n a visus erdvs t a k u s vektorikai. J i s s u d a r o e l e k t r o s l a u k , p a p r a s t a i v a i z d u o j a m linijomis t a i p , k a d linij liestin r o d y t E l a u k o krypt, o apie E d i d u m s p r e n d i a m a p a g a l linij t a n k - k u r j t a n k i a u , t e n l a u k a s s t i p r e s n i s . T a k i n i o krvio elektros lauko stipr gauname i K u l o n o dsnio:

Bendras keli krvi elektros lauko stipris yra lygus vektorinei s t i p r i s u m a i . 20. PRIEINGAI PAKRAUTOS Kai t k r v i d a u g ir jie PLOKTUMOS plaiai paplit, stipr a p s k a i i u o t i k e b l u . T a i a u jei k r v i a i i s i d s t o tolygiai p l o k t u m o j e , arti j o s l a u k a s v i e n o d a s (homogeninis) ir s t a t m e n a s p l o k t u m a i . B t e n t q krvio ir S ploto p l o k t u m a elektros l a u k o stipr p a k e i i a dydiu arba, p a v a d i n u s krvio q ir ploto S s a n t y k p a v i r i n i u k r v i o
E=O =/0 E=O

r a n d a m a s p o t e n c i a l a s a t s t u m u r n u o t a k i n i o krvio: (p =kq/er. Potencial, k a i p ir p o t e n c i n energij, reikia inventorizuoti - n u r o d y t i , k u r jis lygus n u l i u i . S u t a r t a , pvz., n u l i n i u laikyti eminto l a i d i n i n k o p o t e n c i a l ; t a k i n i a m k r v i u i n u l i n i s p o t e n c i a l a s p a r i n k t a s taip, k a d labai toli, k u r j g a s u n y k u s i , ir potencialo n e l i k t . tampa. Mechaninis grtamasis d a r b a s ireikiamas p o t e n c i n i energij s k i r t u m u . Analogija: p o t e n c i a l t a r p dviej e r d v s t a k s k i r t u m a s <pi-(p2=u v a d i n a m a s t a m p a . J p a d a u g i n i krvio q, r a s t u m e to k r v i o p e r k l i m o i 1 2 t a k d a r b o d i d u m - n e s v a r b u , k o k i u keliu bt p e r n e t a ! t a m p a , k a i p ir p o t e n c i a l s k i r t u m a s , m a t u o j a m a voltais. Vienalyio l a u k o t a m p g a u n a m e i d a r b o f o r m u l s A=qEd => U=Ed. Arba: E = U / d - vienalyio elektros l a u k o stipris y r a lygus t a m p o s ir kelio l a u k o k r y p t i m i s a n t y k i u i . t a m p a t a r p dviej S ploto ploktum,, e s a n i d a t s t u m u , k a i d 2 S : u = q d / c 0 c S = o d / 0 . Tokia t a m p a yra, pavyzdiui, t a r p plokioj o k o n d e n s a t o r i a u s e l e k t r o d . ELEKTRIN TALPA. KONDENSATORIAI Talpa. Elektros lauko t a m p a tarp laidinink s u k r v i a i s q ir -q p r i k l a u s o ir n u o t k r v i , ir n u o t l a i d i n i n k f o r m o s bei m e d i a g o s t a r p j . P a p r a s t a i t a r p t a m p o s ir j s u k r u s i k r v i galioja p r o p o r c i n g u m o d s n i s : q / U = C . is p r o p o r c i n g u m o k o e f i c i e n t a s C - k r v i o ir t a m p o s s a n t y k i s , d e m o n s t r u o j a n t i s , kiek krvio r e i k i a t a m p a i p a d i d i n t i vienu voltu, vadinsimas t a l p a C. T a l p a m a t u o j a m a f a r a d a i s F: [C]=F=C/V. Tai b e g d i k a i didelis v i e n e t a s , ir p r a k t i k a i n a u d o j a m a milijonin j o dalis m i k r o f a r a d a s = I O e F a r n e t p i k o f a r a d a s pF=10" 12 F. Kondensatori s u d a r o d u atskirti p l o n u dielektriku laidininkai, v a d i n a m i e l e k t r o d a i s . Krviu q p a k r a u t a s k o n d e n s a t o r i u s t u r i E p = q U / 2 energijos. D v e j e t a s a t s i r a n d a todl, k a d p a k r o v i m o d a r b a s r e i k i a m a s p e r v i d u t i n t a m p U v - n u o U0=O iki U: U v = ( U 0 + U ) / 2 = U / 2 . P a s i n a u d o j t a l p o s f o r m u l e c = q / U , g a u n a m e d a r dvi k o n d e n s a t o r i a u s e n e r g i j o s i r a i k a s : Ep=CU 2 /2; Ep=q 2 /2C.

Plokiojo kondensatoriaus, s u d a r y t o i S ploto plokteli, t a r p k u r i y r a d storio ir s k v a r b o s izoliatorius, t a l p r a n d a m e , ra t a l p o s apibrimo f o r m u l C = q / U t a m p o s U i r a i k U=qd/8 0 sS: C=8 0 eS/d. T a l p o s f a r a d a i s m a u m l e m i a 0 8 ,8.10 12 F / m m a u m a s . P i r m j k o n d e n s a t o r i a t r a d o olandai (Leideno stiklin). G a u s u k o n d e n s a t o r i r i : pastovieji, kintamieji; popieriniai, rutiniai, elektrolitiniai... N e b n a r i m t o s m i k r o s c h e mos be gausybs mikrokondensatori. Nuosekliai sujungtos kondensatori grandins vidiniai k r v i a i i n i e k u r n e a t s i r a n d a - jie pagal 22. NUOSEKLUS KONDENSATORI ir REZISTORI JUNGIMAS krvio t v e r m s d s n tik (kairieji stulpeliai - tampos) perbga i vienos p l o k t s kit, p a l i k d a m i gretimo k o n d e n s a t o r i a u s e l e k t r o s deficit - prieingo enklo krv. Todl visi n u o s e k l a u s j u n g i m o krviai vienodi: q=qi=q 2 = <b, o b e n d r a t a m p a U lygi a t s k i r t a m p s u m a i : = + 2 + 3 . t a m p dalija23. KONDENSATORI m e i krvio: MIRUSIS JUNGIMAS A = > = M i A k . I k 3 . ,-. Ivada:
C q q q, q; ,

nuosekliai

sujungtiems

kondensatoriams
+

sudedamos

ne

talpos, o j atvirktieji dydiai: I ^ ! ^ ! +77

CJ

S u j u n g t kondensatori bendr talp skaiiuojame k a i p l a i d i n i n k l a i d u m u s - v a r o m s R a t v i r k i u s dydius. Sujung kondensatorius lygiagreiai, bendr talp s k a i i u o j a m e k a i p n u o s e k l a u s rezistori j u n g i m o b e n d r var. I t i k r j k a r t s u s u m u o j a m i krviai, o t a m p o s , e i n a n t k a d ir skirtingais keliais (potencialumas!), b e t t p a t altin, vienodos: q=qi + q 2 +q 3 , U=U 1 =U 2 =U 3 . Tad C=C]+C 2 +C 3 lygiagretaus jungimo talpa s u s u m u o j a m a .

ELEKTROS SROV. ELEKTROS GRANDIN. OMO DSNIS E l e k t r o s srov - tai tvarkingoji ir kryptingoji elektros k r v i s r a u t o dalis. B t i n o s srovs t e k j i m o slygos: y r a k n e t i (krvius), y r a k a s k r v i u s n e a (elektronai, jonai), y r a k a s varo (tampa) ir y r a t a m kelias - l a i d i n i n k a s . Taiau t a m , k a d srov t e k t n u o l a t o s , reikia n u o l a t i n s v e r s m s , altinio, o jeigu t e k a m a u d a r u keliu - elektros g r a n d i n e b t i n a s v e n t i l i a t o r i a u s a n a l o g a s - srovs altinis. Kitaip g a l u o s e s u s i k a u p krviai a n u l i u o t b u v u s i t a m p , ir srov u g s t a . E l e k t r o s srov a p i b d i n a m a stipriu I. Srovs stipris I = q / t - tai p e r n e t o krvio s a n t y k i s s u p e r n e i m o laiku t. Srovs stiprio v i e n e t a s y r a a m p e r a s A: [I]=C/s=A. Kaip ir m e t r a s , s e k u n d , k i l o g r a m a s , kelvinas, molis, a m p e r a s eina SI s i s t e m o s vienet p a g r i n d . N u o l a t i n s srovs g r a n d i n s u d a r o srovs altinis, generuojantis (kuriantis) nuolatin tamp, vadinam e l e k t r o v a r a S, ir laidininkai, s u j u n g t i s u t u o altiniu. T a s specialiai r e n g t a s l a i d i n i n k o dalis, k u r i o m s t e n k a d i d u m a tampos, vadina rezistoriais arba tiesiog varomis, j u n g i a m o m i s , k a i p ir altiniai, g r a n d i n n u o s e k l i a i ar lygiagreiai. Omo dsnis grandins daliai : srovs stipris y r a tiesiog p r o p o r c i n g a s t a m p a i t a r p j o s gal (gal tampai): =4. Vietoje l a i d u m o daniau vartojamas atvirkias dydis - v a r a R = I / , a p i b d i n a n t i r e z i s t o r i a u s (arba tiesiog laidininko) p r i e i n i m s i srovei: k u o d i d e s n vara, t u o d i d e s n s t a m p o s reikia vieno a m p e r o srovei gauti. T a d Omo d s n i s g r a n d i n s daliai:
1

NUOLATINS SROVS DARBAS, GALIA (Daulio ir Lenco dsnis) Krvio srove p e r n e i m o d a r b a s A=qU. I r e i k u s q i srovs stiprio apibrimo, A=PUt. Tai - Daulio ir Lenco dsnis: s r o v s d a r b a s (arba p a g a l p i r m j t e r m o d i n a m i k o s d s n i l u m o s kiekis Q) g r a n d i n s dalyje y r a lygus t a m p o s , srovs stiprio ir laiko s a n d a u g a i . Ireik U a r b a I i O m o d s n i o , t u r s i m e d a r dvi d a r b o f o r m u l e s : A=I 2 Rt; A=U 2 t/R. Gali g a u n a m e d a r b d a l i n d a m i i laiko. Galios f o r m u l s : P=IU; P=I 2 R; P=U 2 /R. Kaip ir m e c h a n i k o j e , darbas m a t u o j a m a s d a u l i a i s J, o galia - v a t a i s W. P a p i l d o m a s t vienet s r y i s : J=AVs; W=AV (vatas lygus ampervoltui). Srov s u k r sukolektyvintieji k r v i o n e j a i n e g o d s ir n e n u t r k t a g a l v i a i : jie dalimi energijos p a s i d a l i j a s u savo kristalo gardelmis, prisistabdydami jas. Tik s u p e r l a i d i n i n k u o s e , k a i t e m p e r a t r a e m a ir g a r d e l m s p a v y k s t a ivengti e l e k t r o n d u o k l s , srov toliau t e k a ir b e p a a l i n i o altinio. ELEKTROVAROS JGA. OMO DSNIS UDARAJAI GRANDINEI Elektrovara yra ne jga, o tamp, kurias sukuria srovs a l t i n i s j o viduje u ir iorje U, s u m a : =U+u. Ji, v a r y d a m a srov 24. NUOLATINES SROVS I, a t l i e k a d a r b A= . Var gali GRANDIN t u r t i ir iorin g r a n d i n (R), ir p a t s (nejungta!) altinis. P r a m i n k i m e j vidine v a r a 2 r. B e n d r a s d a r b a s A=I R+I 2 r. Sulygin s u A= , g a u n a m e

- s r o v s stipris y r a tiesiog

Omo

dsn

udarajai

grandinei

: I=

^ - udarosios

p r o p o r c i n g a s t a m p a i ir atvirkiai p r o p o r c i n g a s varai. Metal ir daugelio k i t m e d i a g v a r a a p s k a i i u o j a m a formule: R = . 1 - l a i d i n i n k o (rezistoriaus) ilgis, S s k e r s p j v i o plotas, p - savitoji (specifin) vara, lentelse. randama

g r a n d i n s s r o v s stipris lygus altinio elektrovarai , p a d a l y t a i i visos g r a n d i n s v a r o s - iorins R ir vidins r varos s u m o s . Ne vis t a m p altinis a t i d u o d a iorinei grandinei: j a i t e n k a U=IR => p a i a m altiniui lieka

- U= D . Kai g r a n d i n n e s u j u n g t a , t.y. R-oo, U= : altinio R+r e l e k t r o v a r a y r a lygi n e j u n g t o g r a n d i n altinio g n y b t

 t a m p a i , i m a t u o j a m a i v o l t m e t r u , jei jo v a r a , i n o m a , d a u g d i d e s n u altinio v i d a u s v a r r. Per u t r u m p i n t altin (R=O) t e k a I= / r stiprio srov. ELEKTROS SROV METALUOSE Metalai y r a polikristalai, k u r i a t s k i r o s e l s t e l s e monokristaluose atomai, paaukoj kolektyviniam n a u d o j i m u i p o vien a r kelis v a l e n t i n i u s e l e k t r o n u s ir itaip virt j o n a i s , t v a r k i n g a i i s i r i k i u o j a k i e k p a v i r p d a m i ( n u o ilumos!) ir t u o t r i k d y d a m i s u k o l e k t y v i n t u s e l e k t r o n u s . Dl i s u s i d r i m ir dl k o m p l i k a c i j , p e r o k a n t k i t u s monokristalus, a t s i r a n d a trikdym - kliva j o n a m s dalis k r y p t i n g a i e l e k t r i n i u l a u k u g e n a m e l e k t r o n energijos, ir jie n u o to yla - d a r s m a r k i a u virpa, d a r l a b i a u t r u k d o " p a s k o l i n t i e m s " e l e k t r o n a m s . Kuo ilgesn g r a n d i n , t u o daugiau klii; k u o storesnis laidininkas, tuo reiau kliva j o n u i . V a d i n a s i , m e t a l u i t i n k a f o r m u l R = p l / S , teigianti, k a d v a r a tiesiog p r o p o r c i n g a l a i d i n i n k o ilgiui 1 ir a t v i r k i a i p r o p o r c i n g a s k e r s p j v i o p l o t u i S. Savitoji v a r a p (skaliaras) ildama a u g a pagal dsn: p=p0(l+at); ia yra terminis varos k o e f i c i e n t a s . ELEKTROS SROV PUSLAIDININKIUOSE Kovalentin jungtis. Metalai s t i p r s t u o , k a d j kristal gardeli jonus sutvirtina monokristalliuose s u k o l e k t y v i n t i e l e k t r o n a i . Azotas, d e g u o n i s ir kt. j u n g i a s i dviej a t o m m o l e k u l e s (ozonas - trij), s u k o l e k t y v i n d a m i tai s s a j a i p a l a i k y t i po v i e n savo v a l e n t i n e l e k t r o n : t i e d u greiti e l e k t r o n a i s u k u r i a a p i e m o l e k u l t a r s i e l e k t r o n i n debesl, t r u k d a n t a t o m a m s a t s i j u n g t i . Toldo tipo j u n g t i s v a d i n a m a ko v a l e n t i n e . P u s l a i d i n i n k i a i y r a ketvirtojo Mendelejevo l e n t e l s periodo e l e m e n t a i : silicis, g e r m a n i s ir k t . J i e t u r i n e t po keturis valentinius elektronus - keturgubai kovalentinei jungiai. Gryniems puslaidininkiams beveik neatlieka krvius neani laisvj elektron, todl j stropiais l a i d i n i n k a i s n e p a v a d i n s i . T a i a u k u o jie iltesni, t u o d a u g i a u

e l e k t r o n u i s i l a i s v i n a ir l a i d u m a s , p r i e i n g a i n e g u m e t a l u o s e , su t e m p e r a t r a m a i kyla. alia silicio p e n k t a j a m e p e r i o d e y r a f o s f o r a s . P a t e k s k e t u r v a l e n i o silicio k o m p a n i j , j i s lieka s u vienu laisvu elektronu, lengvai tampaniu viso puslaidininkio p e r e i n a m j a t a u r e ir g e b a n i u , e l e k t r o s l a u k u i l i e p u s , t a p t i srovs n e j u . Tokia p u s l a i d i n i n k i o p e n k v a l e n t i n p r i e m a i a v a d i n a m a donorine, o laidumas, kur p a r p i n a neigiamo k r v i o n e j a i , v a d i n a m a s n (negatyviuoju, n e i g i a m o krvio) a r b a tiesiog e l e k t r o n i n i u l a i d u m u . Kairysis silicio k a i m y n a s a l i u m i n i s y r a trivalentis. J a m k e t u r v a l e n t e i j u n g i a i t r k s t a e l e k t r o n o ir j i s grobia j i k u r p a v y k s t a , p a l i k d a m a s a n a m t r k u m , - skyl - teigiamo k r v i o viet. T o k i a p r i e m a i a v a d i n a m a akceptorine, o j o s l a i d u m a s - skyliniu a r b a p (pozityviuoju, teigiamo krvio) l a i d u m u . I t i k r j ia j u d a n e skyl, o ji a t s i r a n d a vis kitoje vietoje, p a g r o b j a m s nugvelbus elektron.
Iorinis Iormis E

25. n - p KONTAKTO SLUOKSNI LAUKAI

domiausia ten, k u r susieina skirtingos priemaios. Koki reikini, gausiai ir efektingai pritaikom elektronikoje, ia neaptiksi!

PUSLAIDININKINIS DIODAS Tai n ir p tipo s a n d r o s s a v y b m i s g r s t a s e l e k t r o n i n i s p r i e t a i s a s . Dl difuzijos e l e k t r o n a i ir " s k y l u t s " s u s i k a u p i a kaimyn kaimynystje, sudarydami ten dvigub pavirini k r v i s l u o k s n s u savo e l e k t r i n i u l a u k u ir t a m p a , p r o p o r c i n g a d i f u z i n i k r v i t a n k i u i ir s l u o k s n i o storiui. Jeigu iorinis elektros laukas prieingas vidiniam, d i f u z i n i a m , is l a u k a s , p a s t u m d a m a s toliau n u o k o n t a k t o e l e k t r o n u s ir "skylutes", k o n t a k t i n p o t e n c i a l p a d i d i n a tiek, k a d srov t a k r y p t i m i n e t e k a . G a u n a m e vadinamj u t v e r i a m j s l u o k s n . Kai E s u t a m p a s u n -> p k r y p t i m i , " difuziniai pabgliai" grta i k u r p a b g ( r e k o m b i n u o j a ) , ir u t v e r i a m o j o s l u o k s n i o , a n u o k a r t s u t r j u s i o srov, n e l i e k a . Susidaro tarsi barjeras, pakopa, ant kurios kaip ant scenos

u o k s n e b e t k u r i s , o n u b i l d s kiekvienas, p ir n s a n d r o s r e i k i n y s - praleisti tik viena k r y p t i m i srov - r e a l i z u o j a m a s puslaidininki dioduose. Iradingai s u k u r t a s tranzistorius - j a m e papildomu k o n t a k t u t a i s y t a s t a r s i k i n t a m o s galios t r a m p l i n a s , i alies keiiantis b a r j e r o veikimo a n s ; itaip r e g u l i u o j a m a s p e r b g u s i k r v i kiekis, vadinasi, ir srovs stipris. ELEKTROS SROV SKYSIUOSE. ELEKTROLIZ G y v s i d a b r i u srov t e k a k a i p ir m e t a l u . Taiau elektrolituose - t e n , k u r dalis m o l e k u l i disocijuojasi (suskyla) j o n u s , b t e n t j o n a i p e r n e a srov. ia t a i p p a t galioja O m o d s n i s . Tik v a r a (ne k a i p m e t a l a m s ) i l d a n t m a j a dl j o n , k u r i e vieninteliai p e r n e a krv, d a u g j i m o . Srovs t e k j i m o elektrolituose y p a t y b : jie, atidav (ar privatizav ) k r v i u s , j a u n e u t r a l s p a s i l i e k a a n t elektrodo a r b a , jei tai d u j o s (pvz., b u v u s i o v a n d e n s d e g u o n i s ir vandenilis), i b u r b u l i u o j a . Pirmasis Faradjaus elektrolizs dsnis. N u s d u s i o s a n t elektrodo m a s s k i e k i s m p r o p o r c i n g a s pernetam krviui It: m = k l t . k elektrocheminis ekvivalentas, p a t e i k i a m a s lentelmis. Jungtinis Faradjaus elektrolizs dsnis. N u s d u s i o s a n t elektrodo m a s s k i e k i s m p r o p o r c i n g a s molinei m a s e i M, s r o v s stipriui I, Laikui t ir atvirkiai p r o p o r c i n g a s v a l e n t i n g u m u i n: m = c M I t / n . Daugiklio M ir daliklio n kilm p a a i k i n a m a srovs elektrolite modeliu: k u o d i d e s n vieno j o n o m a s M, t u o d a u g i a u j o s n u s s ; k u o d i d e s n i s j o n o v a l e n t i n g u m a s n, t u o d a u g i a u k r v i (ir srovs, laiko) jis s u r y j a n e u t r a l i z u o d a m a s i s . MAGNETINIS LAUKAS. MAGNETIN INDUKCIJA Magnetin l a u k s u k u r i a magnetai - n a t r a l s ar dirbtiniai - ir elektros srovs. Magnetinio l a u k o linijas, jeigu j neugoia ems magnetinis laukas ar artimi f e r o m a g n e t a i , f i k s u o j a k o m p a s o rodykl: ji p a s i s u k a iilgai linij. S u s i t a r t a , k a d m a g n e t i n s i n d u k c i j o s v e k t o r i a u s B krypt rodo i a u r i n i s k o m p a s o r o d y k l s polius. Tai, k a d elektros srov apie save s u k u r i a s k u r i n m a g n e t i n l a u k , 40

a p t i k o d a n c h e m i k a s E r s t e d a s . Bio, Savaro, Laplaso d a r b a i s p a r o d y t a , k a d apie l a i d i n i n k s u s i k u r i a iediniai m a g n e t i n i a i l a u k a i , k u r i m a g n e t i n i o l a u k o stipris H (H v e k t o r i u s ; j i s b t e l e k t r o s l a u k o stiprio E a n a l o g a s , jei m a g n e t i n i a i k r v i a i egzistuot). H = I / 2 - t e n , k u r a t s t u m a s iki l a i d i n i n k o r d a u g m a e s n i s u l a i d i n i n k o ilg. Magnetins indukcijos vektorius B= 0 p r i k l a u s o m a s n u o m e d i a g o s m a g n e t i n s s k v a r b o s . D i a m a g n e t u o s e kiek m a e s n i s u vienet, p a r a m a g n e t u o s e - k i e k d i d e s n i s , o f e r o m a g n e t u o s e - d a u g d i d e s n i s . Daugiklis 0=410"78/2 vadinamas v a k u u m o magnetine konstanta. Minto t i e s a u s m a g n e t i n i o l a u k o i n d u k c i j a (vektorius) 0! - Z ~ Tl . I n d u k c i j o s B k r y p t i s n u s t a t o m a p a g a l sraigto taisykl: B rodo, k u r i a k r y p t i m i r e i k t s u k t i r a k t , k a d s r a i g t a s j u d t s r o v s t e k j i m o kryptimi. M a t u o j a m a s B t e s l o m i s T: [B]=T=Vs/m 2 . Ampero dsnis: m a g n e t i n i n d u k c i j a B veikia j a i s t a t m e n L ilgio l a i d i n i n k , k u r i u o t e k a n i o s srovs stipris I, j g a F=BIL, k u r i s t a t m e n a ir srovei, ir m a g n e t i n e i i n d u k c i j a i . J g o s k r y p t i s n u s a k o m a kairiosios r a n k o s taisykle: jei s m i g t d e l n , srov t e k t n u o a l k n s , t a i a t l o t a s n y k t y s r o d y t j g o s krypt. Kai t a r p laidininko ir B k a m p a s n e s t a t u s i s , o a, A m p e r o d s n i s toks: F=BILsina. I A m p e r o d s n i o g a u n a m a , k a d m a g n e t i n i a m e l a u k e j u d a n t k r v veikia a n a l o g i k o s k r y p t i e s Lorenco j g a F=Bqvsina. J e i g u greitis v s t a t m e n a s p a s t o v i a m indukcijos vektoriui, tai k r v veikianti vis s t a t m e n a j g a veria j j u d t i B q v / m = v 2 / r c e n t r i n i u pagreiiu => r = m v / q B s p i n d u l i o a p s k r i t i m u , n u o greiio v n e p r i k l a u s a n i u k a m p i n i u greiiu co=qB/m. Magnetinio lauko srautas (skaliaras) O = B S s i n a . S i n d u k c i j o s linij k e r t a m a s p l o t a s , - k a m p a s tarp m a g n e t i n s i n d u k c i j o s v e k t o r i a u s ir p l o k t u m o s . Magnetinio l a u k o s r a u t a s m a t u o j a m a s veberiais Wb. []=Wb=Vs.

FARADJAUS ELEKTROMAGNETIN INDUKCIJA D a u g k a m r p j o : jei e l e k t r o s srov s u k u r i a m a g n e t i n l a u k , t a i gal ir m a g n e t i n i n d u k c i j a k u r i a s r o v ? 1 8 3 1 m e t a i s t a i a t r a d o F a r a d j u s . T a i a u p a t i k s l i n d a m a s - tik k i n t a n t i s l a u k a s ! Srov a t s i r a n d a ritje, k a i j s t u m i a m a s m a g n e t a s ; srov n u t r k s t a m a g n e t s u s t a b d i u s ; p r i e i n g o s k r y p t i e s srov t e k a m a g n e t i t r a u k i a n t . V i s k p r i e i n g a i gausime m a g n e t a p s u k . Reikinys b u s , kai j u d s ne m a g n e t a s , b e t rit. T u o s b a n d y m u s a p i b e n d r i n a Faradjaus elektromagnetins indukcijos dsnis: u d a r a m e l a i d i n i n k e s u s i k u r i a e l e k t r o v a r a , lygi l a i d i n i n k u r i b o t o m a g n e t i n i o s r a u t o k i t i m o greiiui: = - / A t . M i n u s a s n e b t i n a s , t a i a u jis t a r s i d e m o n s t r u o j a Lenco d s n : i n d u k c i n s e l e k t r o v a r o s srov dalinai kompensuoja t elektrovar sukrusio m a g n e t i n i o s r a u t o k i t i m ; p r i s t a b d o j - n y k s t a n t p a g a i v i n a , a u g a n t p a l t i n a . Po 4 0 m e t k i t a s a n g l f i z i k a s M a k s v e l a s , gims b t e n t 1831 metais, j a u matematikai, o ne b a n d y m u atrado, k a d apie kintant magnetin l a u k visuomet s u s i k u r i a s k u r i n i s e l e k t r o s l a u k a s , ir F a r a d j u i l a i d i n i n k a s p r a v e r t t i k t a m , k a d to s k u r i n i o l a u k o e l e k t r o v a r o s s u k u r t srov uregistruot. Taip buvo a t r a s t a s b d a s n e tik e f e k t i n g a i versti m e c h a n i n e n e r g i j e l e k t r i n e elektros g e n e r a t o r i a i s , b e t ir s u k u r t i bei p a n a u d o t i e l e k t r o m a g n e t i n e s bangas.

u r a o m a s X=XmCos rot tipo f o r m u l e , v a d i n a m a s h a r m o n i n i u s v y r a v i m u . J o d a n i s v - s v y r a v i m s k a i i u s p e r laiko v i e n e t - = / 2 ; p e r i o d a s T - vieno svyravimo t r u k m - = 2 / . Danis m a t u o j a m a s hercais: H z = l / s ; periodas - sekundmis. A p r a y t o m o d e l i a v i m o m e t o d o e s m : i v i r a u s (Y) a p v i e s t o apskritimu judanio A m p l i t u d x m =2m/s; periodas T=8s. k n e l i o e l i s svyruoja kaip tikras! Projektuojamo j u d e s i o greiio vektorius (jo didumas v=(or) kampu /2 lenkia spindul, tad svyravimo greiiui "O 5 1 0 1 5 2 0 2 9 . HARMONINI SVYRAVIM POSLINKIO Vx= roxjncos(rot+n/2). GREIIO ir PAGREIIO GRAFIKAI centrinis pagreitis, vlgi p e r n / 2 l e n k i a n t i s greit, y r a : a x =o) 2 x m cos(rot+n) a r b a a x =- ro2x, n e s cos(rot+n)=-cosrot, o X=XmCos rot. r a o m e II N i u t o n o d s n : F = - m ro2x. Fizikinis a p i b r i m a s : k n a s h a r m o n i k a i s v y r u o j a , k a i j veikia p u s i a u s v y r o s l i n k ( m i n u s a s - p r i e p o s l i n k x) p r o p o r c i n g a p o s l i n k i o d i d u m u i j g a . I ryio t a r p pagreiio a x ir p o s l i n k i o r a n d a m e ciklin dan =
a.

SVYRAVIMAI IR BANGOS
LAISVIEJI IR PRIVERSTINIAI MECHANINIAI SVYRAVIMAI Svyravimo modeliavimas sukimu. P r o j e k t u o d a m i XOY p l o k t u m o j e r spindulio apskritimu, kampiniu greiiu j u d a n t t a k OX a, gauname harmonin svyravim modeliuojani lygt: x = r c o s Qt. Tolygaus sukimosi k a m p a s cp=rot m o d e l i u o j a s v y r a v i m o faz, s p i n d u l y s 28. SVYRAVIMO OX AYJE r=x m - a m p l i t u d , k a m p i n i s greitis MODELIAVIMAS SUKIMUSI - ciklin d a n . P e r i o d i n i s j u d j i m a s ,

i Spyruoklin svyruokl sudaro k s t a n d u m o spyruokle l a i k o m a s m m a s s k n a s . P a t r a u k t a s n u o p u s i a u s v y r o s Xm a t s t u m u , j i s h a r m o n i k a i s v y r u o s , t u r d a m a s , II N i u t o n o -k d s n i u i r e i k u s t a m p r u m o j g F=-kx, p a g r e i t Tad . Periodas T - 2, . m Vk Pvz., a u t o m o b i l i s k r a t o l i a u , k a i s u n k i a u p a k r a u t a s , o lings "minktesns". s v y r u o k l s ciklinis d a n i s

Matematin svyruokl tai 1 ilgio silu p r i t v i r t i n t a s svarelis. Kuo d i d e s n i s svarelio a t l e n k i m a s x, t u o d i d e s n j o grinimo j g a F, g a u n a m a p r o j e k t u o j a n t P=mg g r i n i m o k r y p t i m i - s t a t m e n a i silui. I p a n a i t r i k a m p i k r a t i n i p r o p o r c i j o s : F:x = P:1 => F = - x m g / l ( a p y t i k s l u m a s : F ir - "ne visai lygiagrets") ir pagreitis a= -gx/l;
=

Jf

Periodas

= 2

]]^

padidja

dvigubai, silui p a i l g j u s keturgubai. Periodas visai n e p r i k l a u s o n u o m a s s , beveik - n u o a m p l i t u d s (tai p a t y r d a r p r i e 4 0 0 m e t Galiljus), t a i a u p r i k l a u s o n u o g: k u o sieninis vytuoklinis l a i k r o d i s a r i a u p u s i a u j o , t u o l i a u eina. Vis dlto m a t e m a t i n s s v y r u o k l s p e r i o d a s n e y m i a i d i d j a d i d i n a n t svyravim a m p l i t u d . Todl, s i e k d a m i p e r l a b o r a t o r i n i d a r b tiksliau n u s t a t y t i laisvojo kritimo p a g r e i t g, svyruokl a t l e n k i m e n e d a u g . SLOPINAMIEJI SVYRAVIMAI Svyravimus, k u r i neveikia kit o s (iorins) j g o s , vadina laisvaisiais, savaisiais. Kol veikia tik potencialins poslinkiui proporcingos jgos, visa m e c h a n i n svyravimo e n e r g i j a isilaiko, ir v y k s t a tik k i n e t i n s energijos v i r s m a s p o t e n c i n e (svyruoklei kylant) ir atvirkiai. Realiai v i s u o m e t veikia ir m e c h a n i n e n e r g i j n a i k i n a n i o s n e p o t e n c i a l i n s p a s i p r i e i n i m o jgos. T o k s s v y r a v i m a s v a d i n a m a s slopinamuoju J o a m p l i t u d An, skirtingai nuo harmoninio, kinta pagal majanios g e o m e t r i n s progresijos d s n : An=Aoq11.

PRIVERSTINIAI SVYRAVIMAI. REZONANSAS Periodins p a a l i n s j g o s v e i k i a m u s s v y r a v i m u s vadin a priverstiniais. Tos p a a l i n s p e r i o d i n s j g o s priveria s v y r u o t i p a g a l j dan, k o m p e n s u o d a m o s u p a k l u s n u m p e r s l o p i n i m p r a r a n d a m e n e r g i j t u o efektyviau, k u o p r i v e r s t i n i j g d a n i s v a r t i m e s n i s l a i s v j svyravim d a n i u i vr. Ryk priverstini A(v) -amplituds priklausomyb nuo svyravim padidjim, kai p r i v e r s t i n i s v y r a v i m danis v s u t a m p a su laisvj d a n i u vr, v a d i n a rezonansu. Rezonansu, ypa kai svyravimo t r i n t i s m e n k a ir 32. REZONANSIN KREIV s a v j s v y r a v i m energijos nuostoliai neyms, galima pasiekti didiuli, netgi k a t a s t r o f i k a m p l i t u d i , m e t o d i k a i p e r i o d i n e iorine j g a p a p i l d a n t svyravimo energij. Taip b n a , k a i blogai p a r i n k t o s variklio a p s u k o s ir j a s r e z o n u o j a k a k u r i o s a u t o m o b i l i o dalys; l a n g stiklai r e z o n a n s u p e r d u o d a g a t v s t r i u k m o dal. S a k o , n e t tiltas s u b y r j s n u o r i t m i n g kareivi i n g s n i . T a i a u n e b t gyvenimo be r e z o n a n s o : a u s y s n e s k i r t g a r s , n e g a l t u m e irinkti r e i k i a m o s r a d i j o a r televizijos stoties ir iaip nei m e s , n e i m s lstels neatsirinkt i miliniko signal srauto reikalingos i n f o r m a c i j o s . Be a k u s t i n i o r e z o n a n s o s m u i k a s grot k a i p a n t pagalio i t e m p t a styga. LAISVIEJI PERIODINIAI VIRPESIAI KONTRE IR J PERIODAS Virpesi g r a n d i n s u d a r o C t a l p o s k o n d e n s a t o r i u s ir L i n d u k t y v u m o droselis. Droselis - tai a n t s t i p r a u s feromagn e t o a p v y n i o t a vielos rit, a p i b d i n a m a s a v i i n d u k c i j o s koeficientu L ( a r b a tiesiog i n d u k t y v u m u L). Droseliui b d i n g a s saviindukcijos r e i k i n y s . J o e s m : k a i i m a didti rite t e k a n t i srov, j o s m a g n e t i n i o l a u k o i n d u k c i j o s s r a u t o d i d j i m a s s u k u r i a p a g a l Lenco d s n p r i e i n e l e k t r o v a r a tarsi su uduotimi - menkinti srauto pakitim. Srautas

ritje y r a p r o p o r c i n g a s s r o v s stipriui: =. I n d u k t y v u m a s =/1 p r i k l a u s o n u o f e r o m a g n e t o (erdies), vij s k a i i a u s n, r i t s m a t m e n ir m a t u o j a m a s j i s h e n r i a i s H: [L]=H=Wb/A. ra F a r a d j a u s e l e k t r o m a g n e t i n s i n d u k c i j o s d s n E= - /At droselio s r a u t o i r a i k =, g a u n a m e s a v i i n d u k cijos d s n : E=-LAI/At - droselio p r i e i n e l e k t r o v a r a p r o p o r c i n g a j o i n d u k t y v u m u i L ir s r o v s kitimo greiiui AI/At. I n d u k t y v u m o s a v y b - p r i e i n t i s s r o v s p a k i t i m u i analogika m a s s inertikumui: kuo didesn mas, tuo m a e s n i s greiio pokytis. Todl srovs s u k u r t o s m a g n e t i n i o lauko energijos formul p a n a i kinetins energijos E=Iiiv 2 /2: m >1, v->I: E = L I 2 / 2 . Elektromagnetiniai virpesiai grandinje yra analogiki m e c h a n i n i a m s . K o n d e n s a t o r i u j e e s a n t i s k r v i s q s u k u r i a e l e k t r o s l a u k o t a m p U g r a n d i n e i (kontrui), k u r i a p e r drosel b g a e l e k t r o s k r v i a i . T a i a u dl s a v i i n d u k c i j o s jie p r a b g a n e i k a r t ("inercija"!); p o to (vl "inercija") srov tol n e p a k e i i a k r y p t i e s , kol y r a droselio m a g n e t i n i s s r a u t a s . itaip p r i e i n g a i p e r k r o v u s k o n d e n s a t o r i a u s elektrod, procesas pasikartoja, bet j a u prieinga kryptimi. Svyruokls p e r i o d a s T = 2 7 t J ^ - Pagal a n a l o g i j m>L, k>1/C (i d s n i F=kx -> U=q/C) s u k u r i a m e T = I n J h C . Tai - T o m s o n o f o r m u l , teigianti, k a d k o n t r e l a i s v j v i r p e s i p e r i o d o k v a d r a t a s tiesiog p r o p o r c i n g a s g r a n d i n s i n d u k t y v u m u i L ir talpai C. Maos varos e l e k t r o m a g n e t i n i virpesi g r a n d i n su reguliuojamos talpos kondensatoriumi ypa pasiymi r e z o n a n s i n m i s s a v y b m i s ir t u o n a u d o j a m a s i i r e n k a n t tokiu i m t u v o s e l e k t o r i u m i p a g e i d a u j a m a s r a d i j o l a i d a s .

KINTAMOSIOS SROVS GAVIMAS Kai S ploto r m e l i s s u u d a r u S a b . laidininku sukasi magnetiniame l a u k e B, k a m p a s t a r p rmelio ir B dl s u k i m o s i a u g a : cp=cot ir srautas =88. Jo kitimo greitis AO /At=roBcos rot pagal Faradjaus dsn sukuria toki 33. KINTAMOSIOS SROVS e l e k t r o v a r kiekvienoje rmelio GENERAVIMAS vijoje. B e n d r a k i n t a m o s i o s srovs g e n e r a t o r i a u s e l e k t r o v a r a E=nroBScos rot. Tai ir y r a kintamosios tampos generavimas, veriant magnetiniame l a u k e B m e c h a n i n e n e r g i j elektrine. K i n t a m j srov g a u s i m e ir t a d a , k a i r m e l i vijos n e j u d s , o s u k s i s m a g n e t a s a r b a n u o l a t i n e srove m a i t i n a m a s e l e k t r o m a g n e t a s .
"L UR UC

V'

' . '

LOK

If

34. NUOSEKLAUS JUNGIMO KINTAMOSIOS SROVS GRANDINS ELEMENT TAMPOS

MOMENTIN SROV Momentin srov (kaip ir m e c h a n i n svyravim), kintani pagal harmonins funkcijos dsn (sinuso, k o s i n u s o grafikas), pvz., i=I m cosrot, v a d i n a p e r i o d i n e a r b a tiesiog k i n t a m j a (Ira y r a s r o v s a m p l i t u d i n , o i - m o m e n t i n s r o v s stiprio vert, rot - faz). P a n a i a i ir s u m o m e n t i n e t a m p a u=U m cos(rot +a); ia rot+a=(p y r a t a m p o s faz: j i n a i gali s k i r t i s n u o srovs f a z s - i r i n t , kokie e l e m e n t a i j u n g t i kintamosios srovs grandin. Kondensatoriaus t a m p a / 2 (jo v a r a RC=L/roC) atsilieka n u o srovs, droselio - ( j o v a r a RL=<dL) l e n k i a / 2 , o r e z i s t o r i u j e srovs ir t a m p o s f a z s n e s i s k i r i a . J e i g u n u o s e k l i a i s u j u n g t u m e rezistori, drosel ir

kondensatori,

tai

bendra

but

tokios

grandins

vara

j Z = R 2 + (O)L - -r-)2 V coC

fazi s k i r t u m a s

WL- ' = a r c t g ( n w C ). K

KINTAMOSIOS SROVS GALIA Momentin kintamosios srovs galia p=I m U m cosc)tcos(<Bt +a) y r a p u l s u o j a n t i . Kai s r o v s ir t a m p o s f a z s s u t a m p a , m o m e n t i n galia - p e r I m U m / 2 a u k t y n p a s t u m t a k o s i n u s o i d , t a d m o m e n t i n galia s v y r u o s a p i e v i d u t i n P= I m U m / 2 . i a f o r m u l e g a l t u m e i r e i k t i gali k a i p Im Um = ir n u o l a t i n e i srovei P=IU, j e i g u p a y m t u m e I = p a v a d i n t u m e e f e k t y v i o s i o m i s s r o v s ir t a m p o s r e i k m m i s . Tai " s u v i d u r k i n t o s p a g a l v i d u t i n gali" v e r t s . Kai f a z i s k i r t u m a s tp t a r p s r o v s ir t a m p o s y r a 90, m o m e n t i n galia p= ImUmCosrot sina>t=0,5I m U m sin2cot y r a p e r i o d i n - t a i t e i g i a m a , t a i n e i g i a m a . Ir j o s v i d u r k i s n u l i s ! T a d n e i d r o s e l y j e , n e i k o n d e n s a t o r i u j e , j e i g u j i e i d e a l s , srov darbo neatlieka, jos energija ten nevirsta ilumine. J e i g u k i n t a m o s i o s s r o v s g r a n d i n j e srov ir t a m p s k i r i a faz , g r a n d i n s v i d u t i n galia P=IUcostp. I n s t r u k c i j a e l e k t r i k a m s : s u d e r i n t i l i n i j t a i p , k a d cp->0. A n t r a i p ji v i r s t a s p y n a : n e i p a t i valgo, n e i k i t a m d u o d a - n e p r a l e i s d a m a srovs, n e l e i d i a j a i ildyti, s u k t i . TRANSFORMATORIUS Transformatoriaus paskirtis - padidinti arba sumainti tamp. Stengiamasi tai daryti be dideli nuostoli. Kadangi s r o v s galia, taigi ir n u o s t o l i a i linijose P=I 2 R p r o p o r c i n g i p e r d a v i m o linij v a r o m s , v e r t a R m a i n t i storinant p e r d a v i m o linijas. T a i a u y r a p i g e s n i s b d a s : s u m a i n t i srovs stipr, t i e k p a t k a r t p a d i d i n u s ( k a d galia P=IU n e n u k e n t t ) t a m p U, p a s k u i , p a s i e k u s v a r t o t o j , t a m p grinti. Tai d a r o t r a n s f o r m a t o r i a i . J v e i k i m a s g r i n d i a m a s t a r p i n s i n d u k c i j o s r e i k i n i u . Ant v i e n o s u d a r o s e r d i e s dvi apvijos: p i r m i n s s u Ji1 vij s k a i i u m i ir a n t r i n s s u n 2 vij. Kai p i r m o s i o m i s t e k a k i n t a m o j i srov, j o s m a g n e t i n i s

laukas sukuria priein elektrovar, kurios tampa U 1 =II 1 LAIZAt. A n t r o s i o s e s r a u t a s t a s p a t ( m a g n e t i n i s l a u k a s c i r k u l i u o j a v i s a erdimi), t o d l t e n U 2 =n a LAI/At. I v a d a : t a m p o s a p v i j o s e y r a p r o p o r c i n g o s j vij s k a i i u i U 2 IU 1 =Ii 2 :!!!. S u s r o v m i s a t v i r k i a i ( s a n d a u g a IU b e v e i k ilieka) - I 2 Il 1 =II 1 In 2 . Kad n u o s t o l i a i d l p e r m a g n e t i n i m b t maesni, erdims n a u d o j a special transformatorin plien, o k a d j a m e n e b t energij lugdani s k u r i n i srovi, erd m o n t u o j a i i z o l i u o t p l o k t e l i . Neapsirikite: transformacijos koeficientas k=n1/n2=I2/I1 apibrtas "unybikai" - jis n u s a k o , kiek k a r t t a m p a s u m a i n a m a (srov p a d i d i n a m a ) . BANGOS Bangavimu v a d i n a m a s svyravim sklidimas itisine m e d i a g a . S k l i n d a n e p a t i m e d i a g a , o j o s daleli s v y r a v i m a i , s u a d i n t i b a n g altinio, - s v y r u o j a n i o , v i r p a n i o k n o . Mechanizmas t o k s : k i e k v i e n a dalel s u s i e t a su artimiausiomis tampriu ryiu tarsi n e m a t o m a Huko dsniui pavaldia spyruokle. P e r d u o d a m a t a "spyruokle" savo e n e r g i j , ji i j u d i n a s v y r u o t i k a i m y n , ir p a t i n u r i m t , j e i a l t i n i s n u s t o t s v y r u o t i . Taip n u o k a i m y n o p e r k a i m y n kaip gandas bga svyravim kurstanti banga. Jeigu svyravimo kryptis yra s t a t m e n a sklidimo krypiai (jros b a n g a , viesa), b a n g o s v a d i n a m o s s k e r s i n m i s ; j e i g u t o s k r y p t y s lygiagreios ( g a r s a s ore, skystyje), b a n g o s y r a iilgins. BANGOS PARAMETRAI: DANIS, GREITIS, ILGIS A t s t u m a s , b a n g o s n u e i t a s p e r laiko v i e n e t , y r a b a n g o s greitis v = s / t , o a t s t u m a s , k u r i u o n u s k l i n d a b a n g a p e r v i e n p e r i o d T, y r a b a n g o s ilgis (pvz., a t s t u m a s t a r p a r t i m i a u s i b a n g o s k e t e r ) =. K a d a n g i d a n i s v = l / T , g a u n a m e v= : b a n g o s s k l i d i m o greitis l y g u s j o s d a n i o ir b a n g o s ilgio s a n d a u g a i . Kai b a n g a p a s i e k i a k i t m e d i a g , ji i d a l i e s a t s i s p i n d i (i oro v a n d e n " p e r o k a " tik p u s p r o c e n t o garso), d a l i m i p l i n t a n a u j o j e a p l i n k o j e , t e n t u r d a m a t p a t

dan, b e t k i t greit, v a d i n a s i , ir k i t b a n g o s ilg - d i d e s n i a m greiiui - d i d e s n . Ir atvirkiai. BANG SKLIDIMO LYGTIS Kol b a n g a v i m a s p e r k e l i a s a t s t u m u svyravim, p r a e i n a t * = s / v laiko - tiek n a u j a m e t a k e , l y g i n a n t s u altiniu, j i s vluoja. T a d n a u j o j e vietoje s v y r a v i m a s v y k s t a s u f a z s p o s t m i u ; j o lygtis x=x m cos[to(t-t*)] a r b a x = x m c o s [ o ( t - s / v ) ] p a p r a s t a i v a d i n a m a s k l i n d a n i o s b a n g o s lygtimi. J i r a o m a d a r taip: X=X m COS^n(Vt-SM)], n e s = 2 , o = . GARSO BANGOS. AKUSTIK Garsas y r a m e c h a n i n s b a n g o s m a d a u g t a r p 16 Hz ir 2 0 kHz danio. e m i a u y r a i n f r a g a r s a s (juo a u s i m i s "kalbasi" drambliai), a u k i a u - u l t r a g a r s a s ("delfin kalba"). G a r s o b a n g o s ore ir v a n d e n y j e y r a iilgins - s v y r u o j a m a b a n g sklidimo kryptimi, sudarant sklindanias periodines s u t a n k j i m ir p r a r e t j i m sritis. J sklidimo greitis ore, k a i 20C t e m p e r a t r a , apie 3 4 0 m / s (aibo g a r s a s - g r i a u s t i n i s k i l o m e t r u i s u g a i t a 3 s e k u n d e s ) . Kylant t e m p e r a t r a i , m o l e k u l i greitis, v a d i n a s i , ir j o m i s p e r n e a m b a n g greitis didja. G a r s o greitis v a n d e n y j e - apie 1 2 7 0 m / s , pliene - apie 5 km/s. Akustika - m o k s l a s apie g a r s . O r e ir s k y s t y j e g a r s o b a n g o s tik iilgins, o k i e t u o s e k n u o s e iilgins - p l i n t a n t tempimui ir spaudimui, o skersins - per lyties d e f o r m a c i j a s . G a r s o stipr n u s a k o b a n g o s a t n e t s v y r a v i m slgio p a k i t i m o a m p l i t u d . G a r s o gali l e m i a g a r s o e n e r g i j a ploto vienetui p e r s e k u n d ; decibelais Db i r e i k i a m a s i 10 p a d a u g i n t a s gali d e i m t a i n i l o g a r i t m s k i r t u m a s . G a r s o aukt lemia bangos svyravim danis v: auktis p r o p o r c i n g a s d a n i u i . K a l b d a m i s u p l a k a m e vairi d a n i virpesius, k u r i k i e k v i e n a s t u r i savo a m p l i t u d , ir tai l e m i a garso t e m b r , k u r g y v n a i (ir a!) a n a l i z u o j a , i t a i p s u v o k d a m i s i g n a l u s , k a l b ir 1.1.

ELEKTROMAGNETINIS LAUKAS. ELEKTROMAGNETINS BANGOS 1873 metais Maksvelas paskelb elektromagnetinio l a u k o teorij, k u r i a grietai m a t e m a t i k a i a p r a lig tol bandymais aptiktus elektromagnetinius reikinius. Taiau t u o s d s n i u s j i s "pagraino" dviem hipotemis. Pirmoji: apie kiekvien kintant magnetin l a u k B susikuria skurinis e l e k t r o s l a u k a s E. Pasirodo, F a r a d j u i u d a r o l a i d i n i n k o prireik tik t a m , k a d jis j j u n g t u a m p e r m e t r u to l a u k o p a s e k m - srov - p a g a u t . T a d e s a m a dviej e l e k t r o s l a u k : krviais s u k u r t potencialini, k u r i vektoriai, i t r k s t a t m e n i m i s i teigiamai p a k r a u t p a v i r i , s k u b a p r a s m e g t i n e i g i a m u o s e ; s k u r i n i , k u r i e m s nei pradios, nei p a b a i g o s nra. Antroji hipotez: m a g n e t i n i s l a u k a s B n e p r a s t e s n i s u elektrin E, t a d ir apie k i n t a n t elektros l a u k s u s i k u r i a s k u r i n i s m a g n e t i n i s l a u k a s . B t e n t itos h i p o t e z s prireik Maksvelui, k a d p a a i k i n t b e n d r elektros k r v i o t v e r m s d s n : k r v i o e r d v s dalyje s u m a j a lygiai tiek, k i e k jo i t e n iteka kitur. ie k e t u r i l a u k a i - v i e n a s p o t e n c i a l i n i s ir t r y s skuriniai sudaro elektrodinamin lauk, kurio "maksvelikoji" dalis pajgi a t i t r k u s i sklisti f a n t a s t i k u 3 0 0 0 0 0 k m / s greiiu. Tai Maksvelo i n t u i c i j a n u m a t y t o s , Herco b a n d y m a i s s u k u r t o s bei u r e g i s t r u o t o s ir Popovo " d a r b i n t o s " elektromagnetins bangos. Tegu y r a h o r i z o n t a l u s k i n t a n t i s elektros l a u k a s E. Apie j iedu vyniojasi v e r t i k a l u s m a g n e t i n i s B. J, k a i p g r a n d i n s g r a n d , a p s i k a b i n a h o r i z o n t a l u s elektrinis E ir 1.1. Taip 35. ELEKTROMAGNETINI susidaro viesos greiiu plintanti BANG PLITIMAS elektromagnetin banga. Savybs: skersin, poliarizuota - vektoriai B ir E s t a t m e n i ir v i e n a s k i t a m , ir sklidimo krypiai. Beje, a b i e j f a z s vienodos, ir energijos a b u po lygiai n e a .

RADIJO RYIO PRINCIPAS Sistuvas generuoja, stiprina elektromagnetinius virpesius, k a d a n t e n a j u o s p a v e r s t e l e k t r o m a g n e t i n m i s b a n g o m i s . S i u n i a m a s s i g n a l a s - g a r s a s , vaizdas, valdymo k o m a n d o s - v e r i a m a s k i n t a m a elektros t a m p a , kuri, p e r d u o t a m o d u l i a t o r i , a u t o m a t i k a i keiia g e n e r a t o r i a u s v i r p e s i u s - a r j a m p l i t u d ( a m p l i t u d i n moduliacija), a r dan (danin moduliacija), a r faz (fazin ) - sulig s i u n i a m o Signalas (garsas) Amplitudiniame signalo poveikiu generatoriui. Imtuvo anten p a s i e k i a d a u g radijo b a n g . Pageidaujamos irenkamos pagal krypt (kryptin 36. VIRPESIAI RADIJO SISTUVE IR IMTUVE a n t e n a ) ir p a g a l siunianios stoties dan (rezonansinis selektorius). Tai daroma reguliuojant imtuvo rezonansinio kontro talp C (daniausiai) ar induktyvum L. Irinktieji virpesiai d e m o d u l i u o j a m i (detektuojami) p a a l i n a n t a u k t o j o danio, k u r i u o b u v o apvilktas s i g n a l a s , d e d a m j , o a t s k i r t a s signalas, kurio danis b e n t t k s t a n t k a r t maesnis, s u s t i p r i n a m a s ir p e r d u o d a m a s vartotojui. OPTIKA N a g r i n j a tik s i a u r e l e k t r o m a g n e t i n i b a n g - n u o 0 , 4 0 p m (violetin viesa) iki 0 , 7 6 p m (raudonoji) b a n g ilgi d i a p a z o n - r e g i m u o s i u s s p i n d u l i u s . Prie i s p i n d u l i g e r i a u s i a i p r i s i t a i k i u s i o s m s a k y s , n e s toki n u o S a u l s a t e i n a d a u g i a u s i a ( d a u g i a u s i a energijos S a u l a t s i u n i a gelsvai aliai spinduliais). Kadangi ie s p i n d u l i a i labai t r u m p i (muilo plvels storumo), iki Frenelio n e p a v y k o grietai u f i k s u o t i , k a d tai b a n g o s . Po Maksvelo t e o r i n i a t r a d i m a b e j o n i neliko. Spalv ir n e m a t y m l e m i a b a n g i l g u m a s . Ilgesns u r e g i m s i a s e l e k t r o m a g n e t i n s b a n g o s (iki m i l i m e t r i n i radijo b a n g ) v a d i n a m o s i n f r a r a u d o n a i s i a i s , t r u m p e s n s - ultravioletiniais, d a r t r u m p e s n s - r e n t g e n o , o 52

trumpiausios - g a m a spinduliais. Infraraudonieji kukliausi. J i e pasiymi beveik vien i l u m o s p e r n e i m u , o k u o t r u m p e s n i , t u o agresyvesni: ultravioletiniai "virina" o d , r e n t g e n o atlaiko tik k a u l a i , o g a m a s p i n d u l i a i p e r s k r o d i a m u s , n e r e t a i gyvsias l s t e l e s s u d a r k y d a m i . VIESOS ATSPINDIO IR LIMO DSNIAI J e i p a v i r i u s n r a lygus, viesa atsispindi difuzikai vairiomis kryptimis. Veidrodinio atspindio n u o plokio p a v i r i a u s d s n i s : k r i t s , a t s i s p i n d j s s p i n d u l y s ir s t a t m u o p a v i r i y r a vienoje p l o k t u m o j e . Tai pirmoji d s n i o dalis. Antroji: kritimo k a m p a s , t.y. k a m p a s t a r p s p i n d u l i o ir 37. LAUTI (A-A, B-B) IR statmens paviri, yra lygus VISIKO ATSPINDIO (C - C) SPINDULIAI atspindio k a m p u i . Skirtingose m e d i a g o s e viesa s k l i n d a s k i r t i n g u greiiu. viesos greiio c v a k u u m e (ten j i s didiausias) s a n t y k s u j o s greiiu v mediagoje v a d i n a t o s m e d i a g o s lio rodikliu n = c / v . P e r e i n a n i i Ii 1 lio rodiklio m e d i a g o s kit, k u r i o s lio rodiklis n 2 , s p i n d u l i k a m p a i (X1 ir a 2 s u s t a t m e n i u lio p a v i r i s u s i e t i d s n i u Ii1Sina1=Ii2Sina2. I k u r viesa a t s p j a , k a d b t e n t tokiu keliu ji i p u n k t o A p u n k t B p a t e k s greiiausiai (Ferma principas)? Limo d s n i s : p e r m e d i a g r i b perj s p i n d u l i a i ir s t a t m u o lio p a v i r i y r a vienoje p l o k t u m o j e ; lio rodiklio n ir k a m p o s u s t a t m e n i u p l o k t u m s i n u s o s a n d a u g a a b i e j o s e m e d i a g o s e v i e n o d a (arba: kritimo ir limo s p i n d u l i o k a m p s i n u s a i atvirkiai proporcingi lio rodikliams). J e i s p i n d u l y s i t u t u m o s k a m p u k r i n t a n lio rodiklio m e d i a g , s i n a = n s i n p . Kuo o p t i k a i t a n k e s n m e d i a g a (kuo d i d e s n i s j o s lio rodiklis n), t u o s t a i a u j a s k l i n d a viesa. Kad spindulio, ijusio i " t a n k e s n s " mediagos, k a m p a s b t 9 0 ( s i n 9 0 = l ) , p a k a n k a lygtimi s i n a r = l / n i r e i k i a m o k a m p o . is k a m p a s v a d i n a m a s visiko atspindio k a m p u . Spinduliai, d i d e s n i u k a m p u

p a s i e k m e d i a g o s rib, j o s palikti negali. Kuo m e d i a g a optikai t a n k e s n , t u o ilgiau klaidioja j kliuvs s p i n d u l y s , y p a jei t a m e d i a g a t u r i k l a s t i n g s p i n d u l i u i b r i a u n i d s t y m - n a t r a l ar p a l i f u o t . Utat s u k o k i u s p i n d e s i u viesa p a l i e k a l a b a i optikai t a n k b r i a u n u o t deimant!

T i k r a s i s t a k o a t v a i z d a s A 2 y r a t a vieta, k u r i o j e s u s i k e r t a visi i duotojo t a k o A 1 ij spinduliai (galima ir atvirkiai). V i e n a s brimo b d a s : b r i a m e spindul lygiagreiai p a g r i n d i n e i aiai iki lio, toliau - p e r tolimj

39. TIKRASIS ATVAIZDAS GLAUDIANIUOJU...

40. A' - SKLAIDANIUOJU LIU GAUTAS A ATVAIZDAS

LIAI. LIU GAUNAMO ATVAIZDO BRAIYMAS. OPTIN GEBA. DIDINIMAS L s u d a r o s u j u n g t o s r u t u l i o n u o p j o v o s , ties, e i n a n t i per s i m e t r i j o s a, v a d i n a m a p a g r i n d i n e optine aimi, i d e a l a u s lio savyb: s p i n d u l i o k r y p t i e s lyje p a k i t i m o k a m p a s Aa y r a tiesiog p r o p o r c i n g a s a t s t u m u i n u o lio c e n t r o r: Aa=Dr. ia D y r a lio o p t i n geba, m a t u o j a m a dioptrijomis D (D= l / m ) . Kol k a m p a i nedideli ir r a d i a n a i s m a t u o t o k a m p o t a n g e n t a s m a a i skiriasi n u o p a t i e s k a m p o (tgAasAa=Dr), visi lygiagreiai p a g r i n d i n e i optinei aiai j spinduliai susikirs viename pagrindiniame take, v a d i n a m a m e idiniu F. A t s t u m iki j o F= l / D v a d i n a idinio a t s t u m u ; kiti p l u o t a i , lygiagrets tik s a u , b e t n e s i m e t r i j o s aiai, t a i p p a t p e r e i s p e r v i e n t a k idinio p l o k t u m o j e t u o p a i u a t s t u m u F n u o lio p l o k t u m o s . Tie (gaubtieji) liai, k u r i e s p i n d u l i k a m p n u o p a g r i n d i n s a i e s didina, v a d i n a m i s k l a i d a n i a i s i a i s (j idinys t a r i a m a s , a t s t u m a s F n e i g i a m a s , n e s s u s i k e r t a tik a t g a l p r a t s t i s p i n d u l i tsiniai); k a m p m a i n a n t y s (ikilieji) liai y r a glaudi a n tieji.

idin. A n t r a s i s s p i n d u l y s b r i a m a s per a r t i m j idin iki lio, o n u o t e n - lygiagreiai p a g r i n d i n e i aiai ligi s u s i k i r t i m o s u p i r m u o j u s p i n d u l i u . Ten ir y r a a t v a i z d a s . inia, t e n s u s i k i r s t ir visi kiti i pirmojo t a k o ij spinduliai. (Brinyje t r e i a s p a s i s t a s p e r lio centr.) Tikrieji ir d r a u g e apverstieji atvaizdai gaunami tik g l a u d i a n i u o j u liu ir tik t a d a , kai d a i k t a s n u o lio n u t o l s p e r idinio a t s t u m ; j e i d a i k t a s A y r a t a r p lio ir idinio, jo a t v a i z d a s A 1 g l a u d i a n i u o j u liu - t a r i a m a s , neap verstas, padidintas. S k l a i d a n t i e j i liai teikia tik s u m a i n t u s , n e a p v e r s t u s ir t a r i a m u s a t v a i z d u s : s u s i k e r t a n e spinduliai, o j t a r i a m o s tsos. Tariamj A atvaizd A' g a u n a m e F idin "grtant" s p i n d u l p e r k i r s d a m i optin c e n t r O brtu spinduliu. J e i d a i k t a s y r a d=DO a t s t u m u iki lio, o a t v a i z d a s f=OG a t s t u m u , j u o s sieja p a g r i n d i n lio f o r m u l : l / F = l / d + l / f . Atvaizdo a t s t u m o n u o a i e s A 1 D s a n t y k i s s u d a i k t o a t s t u m u iki a i e s A 2 G y r a v a d i n a m a s d i d i n i m u k. J i s pagal p a n a i t r i k a m p i k r a t i n i p r o p o r c i j y r a lygus atvaizdo ir d a i k t o a t s t u m o iki lio santykiui: k= f / d . I p a g r i n d i n s lio lygties ir didinimo f o r m u l s g a u n a m e g l a u d i a n i ) li tikriesiems a p v e r s t i e s i e m s a t v a i z d a m s : k > l , k a i F<d<2F; k < l , k a i d>2F; k = l , k a i d=2F.

VIESOS INTERFERENCIJA, DIFRAKCIJA, DISPERSIJA viesa y r a e l e k t r o m a g n e t i n s b a n g o s . T a r p j , kol j o s s k i r t i n g a i s keliais p a s i e k i a t p a t t a k , s u s i d a r o svyravim fazi s k i r t u m a s . Kai fazi s k i r t u m a s A(p =2nk (k sveikasis skaiius), s v y r a v i m a m p l i t u d s s u d e d a m o s , jei =(2 +1), a t i m a m o s . Tai ir y r a viesos interferencija. Kai v i e n a viesos dalis a t s i s p i n d i n u o p l o n o s plvels iors, o k i t a - n u o v i d a u s (kur, beje, b a n g o s faz d a r "apsiveria"), abi grta j a u skirting fazi. Kai vl s u s i j u s i s p i n d u l i o p t i n i keli s k i r t u m a s 2 + / 2 (pastarasis / 2 - dl "apsivertimo"; d - plvels storis, n - lio rodiklis) lygus s v e i k a j a m b a n g ilgi s k a i i u i k, grtanti viesa s t i p r i a u s i a , k a i p u s i n i a m ("fazs prieingos"), s u s i n a i k i n a n t i . Atspindio minimumo slyga 2dn=kA; maksimumo slyga 2 d n = ( k + l / 2 ) A . Tok reikin m a t o m e m u i l o b u r b u l u o s e , a n t alyvuoto vandens, stiklo. Jis pritaikomas optiniams p r i e t a i s a m s "skaidrinti" - k a d r e i k a l i n g i a u s i o ilgio viesa negrt, o eit vidun. Prietaisai, k u r i a i s s t e b i m a s s k i r t i n g a i s keliais vl s u j u s i b a n g p e r s i d e n g i m o vaizdas, v a d i n a m i i n t e r f e r o m e t r a i s . J a i s , pvz., tiriami p a v i r i n e l y g u m a i . B a n g savyb apeiti " m a a s " (lyginant s u b a n g o s ilgiu) klitis a r b a vl sklisti visomis k r y p t i m i s , p r a j u s " m a a s " a n g a s , v a d i n a m a difrakcija. viesos b a n g ilgis y r a m i k r o n dalies, todl d i f r a k c i j o s s t e b j i m u i toki s m u l k i klii a r a n g s u n k u s u r a s t i . T a i a u p e r gardel, k u r i o j e p e r i o d i k a i i d s t y t o s a n g o s , pvz., s m u l k i u u o l a i d , m a t o m e : t a r y t u m alia p a g r i n d i n i o viesulio a t s i r a n d a jo palydov; dl kristalli ore atrodo, k a d M n u l s u p a a u r a . viesos dispersija y r a b a l t o s viesos savyb dl lio rodiklio p r i k l a u s o m y b s n u o danio i s i s k a i d y t i s p a l v a s . Tai p i r m a s i s ityr N i u t o n a s , p r a l e i s d a m a s s i a u r s p i n d u l p e r stiklo prizm. itaip j i s gavo regimosios viesos s p e k t r o s p a l v a s : r a u d o n , o r a n i n , gelton, ali, m l y n , ydr, violetin. S u r i n k k i t a p r i z m e s p a l v o t vies, vl g a u n a m e b a l t . Dl dispersijos l i e t a u s laai (vaivorykt) ar veidrodio k a m p a i " n u s p a l v i n a " s a u l s vies.

O p t i n m i s s i s t e m o m i s , s u d a r y t o m i s i d i s p e r s i n i prizmi ir li, g a u n a m i d e t a l s viesos altini s p e k t r a i spinduliuojanios mediagos sudiai nustatyti. SPINDULIAVIMO IR SUGERT1ES SPEKTRAI. SPEKTRIN ANALIZ kaitinti a r k i t a i p s u a d i n t i k n a i skleidia v a i r a u s d a n i o vies. J i d s t a t s k i r u s d a n i u s (jie lemia spalv), g a u n a m e s p i n d u l i a v i m o (emisijos) s p e k t r . Trys p a g r i n d i n s s p e k t r r y s : itisiniai, j u o s t i n i a i , linijiniai. Beveik itisinis y r a s a u l s s p e k t r a s : j a m e y r a visos r e g i m o s spalvos ir n e r e g i m i s p i n d u l i a i - i n f r a r a u d o n i e j i , ultravioletiniai. Laimei, kol k a s a t m o s f e r a n e p r a l e i d i a p r a t i n g skvarbij spinduli... Juostiniais atskir danio zon s p i n d u l i a v i m o s p e k t r a i s p a s i y m i m o l e k u l s . Atskiri g a r b s e n o s a t o m a i s p i n d u l i u o j a tik t a m tikro danio b a n g a s , s u d a r a n i a s linijin s p e k t r - k i e k v i e n a m e l e m e n t u i tik s u j a m b d i n g u linij i d s t y m u . Pagal tai s p e k t r i n s analizs metodais n u s t a t o m a , kurios b t e n t igarintos mediagos viet. S u g e r t i e s (absorbcijos) s p e k t r savyb: m e d i a g a s u g e r i a to d a n i o s p i n d u l i u s , k u r i u o s ji p a t i s p i n d u l i u o j a . Pavyzdiui, s a u l s s p e k t r e esti ir j u o d linij, n e s b t e n t t d a n i b a n g a s ( F r a u n h o f e r i o linijas) s u g e r i a s p i n d u l i p a k e l i u i e m paliesti s a u l s d u j a t o m a i . itaip s u i n o m a n e tik tai, k a s s p i n d u l i u o j a (taip, pvz., b u v o a p t i k t a s "sauls" e l e m e n t a s helis), b e t ir k a s s u g e r i a s a u l s vies. P a p r a s i a u s i o a t o m o - vandenilio - s p i n d u l i a v i m o linijinio s p e k t r o m a t e m a t i n d s n i n g u m p e r k o n s t a n t R ir s v e i k u o s i u s s k a i i u s n, m a p t i k o B a l m e r a s : j u o daniai n u s a k o m i formule v = R ( l / n 2 - l / m 2 ) . Taiau net uuominos apie dsnio fizikin kilm ar p r a s m n e t u r t a iki 1913 m e t .

KVANTIN ("MODERNIOJI") FIZIKA FOTOEFEKTAS IR J O DSNIAI. EINTEINO FOTOEFEKTO LYGTIS Fotoelektrin efekt pastebjo Hercas. Jeigu t a r p k a t o d o ir a n o d o - n e i g i a m a i ir t e i g i a m a i p a k r a u t e l e k t r o d y r a t u t u m a , srov n e t e k a , n e s n r a k a s j n e a . T a i a u r a s t a t o k i o s m e d i a g o s k a t o d (cinkas...), k u r i u o s a p v i e t u s i m a t e k t i srov, p r o p o r c i n g a (kaip ir O m o d s n i u i ) t a m p a i , kol toji n e s t i p r i . Toliau k e l i a n t t a m p , srov s t i p r j a vis v a n g i a u , kol p a g a l i a u visai n e p a k l s t a t a m p a i . T a m a k s i m a l i s r o v s stiprio vert v a d i n a m a s o t i e s srove. P a a i k i n i m a s n e s u d t i n g a s : a p v i e t u s k a t o d , i m e t a l o i t r k v i e s o s energijos pasigav elektronai t a m p a n u v a r o m i prie anodo. Kai n e l i e k a k a m srov s t i p r i n t i - visi k r v i o n e j a i j a u d a r b i n t i - t a d a ir p a s i e k i a m a s s o t i n i m a s . T a i a u b u v o a p t i k t a s ir n e p a a i k i n a m a s e f e k t a s : k i e k v i e n a m k a t o d o metalui bdingas tas minimalus r a u d o n j a riba vadinamas viesos d a n i s , k u r i o n e p a s i e k u s f o t o e f e k t a s n e v y k s t a - k a i p n e v i t i n t u m k a t o d o , i j o e l e k t r o n a i n e i t r k s t a . M a a to: ilekiani elektron j u d r u m a s didja su krintanios viesos d a n i o d i d j i m u - p r i r e i k d a v o vis d i d e s n i o s t a b d a n i o potencialo elektronams s u t r t i , k a d jie i i n e r c i j o s nepasiekt anodo. i a s dvi k e i s t e n y b e s 1 9 0 5 m e t a i s p a a i k i n o E i n t e i n a s , r e m d a m a s i s 1900 metais Planko pasilyta hipoteze, jog spinduliuojanios mediagos dalels turi energij, p r o p o r c i n g d a n i u i v: E = hv. D a b a r h.=6,62,10" 3 4 Js v a d i n a P l a n k o k o n s t a n t a . E i n t e i n o h i p o t e z (taip p a t a p d o v a n o t a Nobelio premija): v i e s n e a d a l e l s f o t o n a i , o j e n e r g i j a ireikiama Planko formule. Jei elektronui pakanka p a s i g r o b t o s fotono e n e r g i j o s hv veikti m e t a l o p a v i r i a u s s t a b d a n i a s j g a s , r e i k a l a u j a n i a s d a r b o Ar, j i s p a s p r u n k a su energijos pertekliumi E k =hv=A r . M a i a u s i a s d a n i s , k u r i a m f o t o e f e k t a s d a r v y k s t a , b e t E k j a u n e l i e k a , V r =A r /h ir y r a tiek p r o b l e m p a t e i k u s i fotoefekto raudonoji r i b a vr.

FOTONAI J i e d e m o n s t r u o j a v i e s o s d u a l i z m : viesa, kol s k l i n d a , p a k l s t a b a n g d s n i a m s - difrakcijai, i n t e r f e r e n c i j a i , poliarizacijai. T a i a u k a i p r a s i d e d a j o s s v e i k a , p a s i k e i i a n t energija su atomais, viesa d e m o n s t r u o j a jos daleli - foton - s a v y b e s . ("Balti r k a i , p a d a n g n p a s i k l , e m grta a u k s o lietumi". V y t a u t a s Montvila.) F o t o n a i - n e s u s t o j a n i o s , tik v i e s o s greiiu c j u d a n i o s dalels. J o s n e t u r i r i m t i e s m a s s , t a d s t o v j i m a s j o m s - nebtis. J u d a n i o fotono mas, kai inoma jo energija E=hi, s k a i i u o j a m e i E i n t e i n o f o r m u l s E = m c 2 : m = h u / c 2 . P a d a u g i n i f o t o n o greiio c, s u i n o m e to f o t o n o i m p u l s hv/c; f o t o n o b a n g o s ilgis - A = h / m c . 1 9 2 4 m e t a i s Lui de Broilis genialiai n u s p j o , k a d f o t o n a i - n e i i m t i s : visos d a l e l s k a r t u y r a ir b a n g a , k u r i o s ilg l e m i a i m p u l s a s m v visoms taikytina A = h / m v . Taiau tos b a n g o s tiek t r u m p o s , k a d j o s realiai p a s i r e i k i a t i k m i k r o p a s a u l i o a t s t o v a m s , pvz., e l e k t r o n a m s . Bet t a i j a u b a n g i n (kvantin) m e c h a n i k a , kurios dsniai ypa skiriasi n u o klasikins m e c h a n i k o s tuo, kad bangin mechanika nusako ne mikrodaleli t r a j e k t o r i j a s , o tik b u v i m o t e n a r k i t u r t i k i m y b e s . PLANETINIS ATOMO MODELIS E l e k t r o n o a t r a d j a s T o m s o n a s spjo, k a d a t o m a s y r a p a n a u s la, k u r i a m e tarsi p l d u r i u o j a elektros krviai. Rezerfordo v a d o v a u j a m a l a b o r a t o r i j a m b a n d y m a i s tirti m a s s ir k r v i i s i d s t y m a t o m e . P l o n a u k s o plvel (folij) b o m b a r d a v o d a l e l m i s , t u r i n i o m i s 2 p r o t o n k r v ir kelis t k s t a n i u s k a r t d i d e s n n e i e l e k t r o n a s m a s . Tokiai i r a d i o a k t y v i o s m e d i a g o s i l e k i a n i a i dalelei m a a s e l e k t r o n a s - n e k l i t i s , ir ji gali s i s k v e r b t i a t o m o vid, k a d p a g a l tai, k a i p b u s i t e n i s v i e s t a , b t g a l i m a s p r s t i a p i e v i d i n e s a t o m o j g a s . B a n d y m o i v a d o s : a t o m a s t u r i teigiamo krvio b r a n d u o l , k u r i o m a t m e n y s a p i e 1 0 0 0 0 0 k a r t m a e s n i u viso a t o m o ir k u r i a m e s u t e l k t a b e v e i k v i s a a t o m o m a s . Tai n u s t a t y t a p a s t e b j u s , k a d k a i k u r i o s dalels a t s i t r e n k d a v o j o m s n e v e i k i a m klit. T a k l i t i s ir b u v o branduolys.

Ilgokai Rezerfordas t y r i m m e d i a g o s n e s k e l b , n e s j r e z u l t a t a s - p l a n e t i n i s a t o m o modelis: a t o m a s s u s i d e d a i m a s y v a u s b r a n d u o l i o ir apie j s k r i e j a n i e l e k t r o n - a t r o d n e t i k t i n a s . Mat b u v o i n o m a , k a d s u pagreiiu j u d a n t y s e l e k t r o n a i m a d a u g p e r i m t a m i l i j o n i n s e k u n d s dal savo e n e r g i j i s p i n d u l i u o t ir n u k r i s t a.nt j u o s t r a u k i a n i o b r a n d u o l i o . Taigi t o k s a t o m a s egzistuoti n e g a l t . Vis dlto 1911 m e t a i s b u v o vieai p r a n e t a apie S a u l s s i s t e m primenani atomo struktr. BORO POSTULATAI D a n mokslininkas Boras 1913 metais rado, kaip p a t e i s i n t i Rezerfordo a t r a s t o a t o m o s t a b i l u m . J i s p a s i l p o s t u l a t u s : 1) e l e k t r o n a m s s k i r t a j u d t i tik t a m t i k r o m i s orbitomis, k u r i o s e j i m p u l s o ir orbitos ilgio s a n d a u g a y r a sveikasis s k a i i u s , p a d a u g i n t a s i P l a n k o k o n s t a n t o s ; 2) e l e k t r o n a s p e r o k a i a u k t e s n s o r b i t o s e m e s n , i s p i n d u l i u o d a m a s e n e r g i j o s pertekli E 2 - E 1 =Iiv. Ir prieingai: e l e k t r o n a s , " s u g a v s " a t i t i n k a m kiek energijos, p e r o k a a u k t e s n orbit. Pirmasis postulatas drauge su mechanikos dsniais "teisina" tik t a s vandenilio elektrono o r b i t a s , k u r i visa e n e r g i j a E = - R / n 2 . ia n - b t i n a i s v e i k a s i s s k a i i u s . P a k e i t u s orbit, e n e r g i j a p a k i n t a dydiu hv = - R / n 2 2 + R / n 1 2 . T a s s k i r t u m a s ir t e n k a f o t o n u i su d a n i u v = R ( l / n 1 2 - l / n 2 2 ) . O tai - mslingoji B a l m e r o f o r m u l . Vandenilio a t o m o s p i n d u l i a v i m o d s n i a i n u o s t a b i u t i k s l u m u patvirtino Boro hipotezes, ir p l a n e t i n i s a t o m o m o d e l i s b u v o r e g i s t r u o t a s kaip tikras. ATOMO BRANDUOLIO SANDARA Iki 1932 m e t spliota, k a d v i e n a dalis a t o m o e l e k t r o n s k r i e j a apie b r a n d u o l , o k i t a s i k r u s i jo viduje, t.y. b r a n d u o l y s s u d t a s i p r o t o n ir e l e k t r o n , tik n e a i k u , k o k i a t v a r k a . Taiau a t r a d u s elektrikai n e u t r a l n e u t r o n , prigijo n a u j a s modelis: b r a n d u o l y j e y r a tik n u k l e o n (nuklon) - p r o t o n ir kiek m a s y v e s n i n e u t r o n . Nuo laisvs n e u t r o n a i po kokio t k s t a n i o s e k u n d i s u b y r a p r o t o n , e l e k t r o n ir a n t i n e u t r i n , bet d a u g u m o j e b r a n d u o l i jie 60

s t a b i l s . Atomo Mendelejevo lentels eils n u m e r i s Z n u s a k o p r o t o n s k a i i b r a n d u o l y j e (ir e l e k t r o n - orbitoje, jei a t o m a s n e u t r a l u s , n e j o n i z u o t a s ) . Kitas Mendelejevo lentels p a r a m e t r a s - m a s s s k a i i u s A - s u a p v a l i n t a i p a s a k o , kiek n u k l e o n y r a b r a n d u o l y j e . Tai i n o d a m i , r a n d a m e ir neutron skaii N=A-Z. Sutartas toks branduoli y m j i m a s : z X . Pvz., I i j v y r a 19 p r o t o n 3 9 n u k l e o n u s (20 n e u t r o n ) t u r i n t i s kalio b r a n d u o l y s . A t o m o c h e m i n e s s a v y b e s l e m i a jo e l e k t r o n (vadinasi, ir p r o t o n ) kiekis. B r a n d u o l i a i , k u r i u o s e v i e n o d a s p r o t o n s k a i i u s Z, b e t s k i r t i n g a s neutron kiekis N, v a d i n a m i izotopais. Kai k u r i o s m e d i a g o s , pvz., c i n k a s , t u r i d a u g izotop, ir dl to j suvidurkintas atominis skaiius A neartimas sveikajam. V a n d e n i l i s t u r i d u s t a b i l i u s i z o t o p u s - p r o t o n ir d e u t e r ( s u d a r a n t s u d e g u o n i m s u n k j vanden) ir n e s t a b i l - s u vienu protonu ir dviem n e u t r o n a i s - trit. E i n t e i n o r e l i a t y v u m o t e o r i j a teigia, k a d e n e r g i j a i r e i k i a m a p e r m a s : E=Jnc 2 I to, k a d e n e r g i j a p r o p o r c i n g a tokio didelio s k a i i a u s ( c = 3 * 1 0 8 m / s ) k v a d r a t u i , matyti, k a d mediagoje labai d a u g energijos. Tik k a i p j p a i m t i ? Tam, k a d nukleonai laikytsi branduolyje nesuardyti galing a t s i s t m i m t a r p teigiamai p a k r a u t p r o t o n , reikia ir t r a u k o s j g . Tokios t r a u k o s jgos tarp nukleon v a d i n a m o s branduolinmis. J o s s t i p r e s n s u elektrines, taiau veikia tik m a a i s a t s t u m a s - tik s u k a i m y n i n i a i s n u k l e o n a i s , ir t a i a t l i e k a m a p a s i k e i i a n t virtu aliaisiais m e z o n a i s , k u r i e gyvena t a i p t r u m p a i , jog toliau p e r d u o t i s v e i k n e s u s p j a . i o m s ryio j g o m s reikia d a u g energijos. S a n k a b p a l a i k a n t i ryio energija Er y r a n e i g i a m a . Vadinasi, tam, kad branduoliai kibiai laikytsi, s u n a u d o j a m a E i n t e i n o f o r m u l e n u s a k y t a m a s s dalis Am=E r /c 2 . Taip s u s i d a r o v a d i n a m a s i s b r a n d u o l i m a s s d e f e k t a s Am. Pavyzdiui, helio b r a n d u o l i o , s u d a r y t o i 2 p r o t o n ir 2 n e u t r o n , m a s y r a m a e s n n e g u t k e t u r i laisv n u k l e o n m a s i s u m a . Kuo e l e m e n t o n u m e r i s d i d e s n i s , t u o s t i p r e s n s j p r o t o n a t s i s t m i m o jgos, ir tokie y p a " s u n k s " b r a n d u o l i a i d a n a i b n a n e s t a b i l s .
A
39W

RADIOAKTYVUMAS, , , SPINDULIAI. RADIOAKTYVIEJI VIRSMAI Natralj radioaktyvum 1896 metais nejuiom aptiko c h e m i k a s Bekerelis - u r a n a s savaime, be iorini veiksni takos skleidia paslaptingus spindulius, pereinanius per vies izoliuojanias mediagas ir a p v i e i a n i u s f o t o g r a f i n p l o k t e l . Vliau a p t i k t a k i t radioaktyvi mediag, ypa daug tarp s u n k i j element: visi, t u r i n t y s d a u g i a u n e i 8 3 p r o t o n u s , y r a r a d i o a k t y v s . P r i e 100 m e t a p t i k t i t r i j r i s p i n d u l i a i gavo v a r d u s : , , . M a g n e t i n i a m e l a u k e a. s p i n d u l i a i n u k r y p s t a kaip teigiamo krvio dalels, - kaip neigiamo, o s p i n d u l i a i l a u k u s n e r e a g u o j a - j u d a tiesiai. R e z e r f o r d a s , s u k a u p s daleli, spektriniu m e t o d u n u s t a t , k a d tai helio b r a n d u o l i a i ; d a l e l s y r a e l e k t r o n a i . Tik y r a tikrieji spinduliai - rentgeno spindulius panaios aukto danio elektromagnetins bangos, pasiyminios ypatingu s k v a r b u m u . Pagal P l a n k o f o r m u l E = h v f o t o n a s n e a s i e n e r g i j o s , v a d i n a s i , ir s k v a r b u m o , p r o p o r c i n g a i jo d a n i u i . Deja, l s t e l e s s u b j a u r i n a n i o s k v a r b u m o - s u b a i s i o m i s p a s e k m m i s , jei t a s s p i n d u l i a v i m a s i n t e n s y v u s . B e to, u d o ir k i t o s b r a n d u o l i n i r e a k c i j i m e s t o s d a l e l s , n e s j t o l e s n i skilimo produktai yra nauji spinduliavimo altiniai. P a g r i n d i n a p s a u g a - m e c h a n i n : vino a r kiti s l u o k s n i a i . S u n k i a u apsiginti n u o n e u t r a l i j n e u t r o n , k u r i e m s a t o m e l e k t r i n i a i l a u k a i - n e k l i t y s ir k u r i e b a i g i a s u i r t i p o g e r o s valandos.' Tuo cinikai naudojasi militaristai: atseit n e u t r o n i n b o m b a s u n a i k i n t t i k tai, k a s gyva, o k i t o s (svarbiausios!) v e r t y b s i l i k t sterilios. ir s p i n d u l i a v i m u i galioja p o s l i n k i o t a i s y k l s . K a d a n g i p i r m u o j u a t v e j u i m e t a m a s helio b r a n d u o l y s s u 2 p r o t o n a i s , o viso 4 n u k l e o n a i s , i l i k u s i o b r a n d u o l i o r e i k i a t i e k atimti. z- 4 2 Y + 2 H e - t o k i a s p i n d u l i a v i m o p o s l i n k i o taisykl, spinduliavimui: A b i e m r e a k c i j o m s ir a p a t i n i s k a i i (krvio), ir a p a t i n i ( n u k l e o n s k a i i a u s ) s u m a isilaiko. P a s t a b a : i o n y k t i s e l e k t r o n o y m j i m a s neoficialus...

Radioaktyvieji virsmai p a s i y m i t u o , k a d jie v y k s t a s a v a i m e , s p o n t a n i k a i ir p a k e i s t i , p a r e g u l i u o t i j n e m a n o m a n e i k a i t i n i m u , n e i ltais e l e k t r i n i a i s a r m a g n e t i n i a i s l a u k a i s , n e i s m g i a i s , n e i c h e m i n m i s r e a k c i j o m i s . T a i p y r a todl, k a d v i r s m a i v y k s t a a t o m g e l m s e - b r a n d u o l i u o s e . Kaip gyvendamas ems paviriuje nesustabdysi gelmse sukelto e m s d r e b j i m o , t a i p ir s u b r a n d u o l i a i s : n e i k a r t s u g e b t a j u o s r i m t a i p a v e i k t i . Per b r a n d u o l i n e s r e a k c i j a s , l y d i m a s kurio n o r s energij neanio spinduliavimo, pasikeiia b r a n d u o l i u o s e p r o t o n a r n e u t r o n s k a i i u s ir jie t a m p a j a u k i t a t o m c e n t r a i s . Taip p e r m i l i j o n u s m e t s u 9 2 p r o t o n a i s uranas ilgiau ar t r u m p i a u usibdamas kit 92U; b r a n d u o l i p a v i d a l u (radis, polonis...), t a m p a stabiliu v i n u 2 M P b (su 8 2 p r o t o n a i s ir 124 n e u t r o n a i s ) . I s k i r t i n radioaktyvios mediagos savyb virsm skaiius proporcingas n e element amiui, o j skaiiui. Mediagos kiekio N p r i k l a u s o m y b n u o laiko u r a o m a d s n i u : N=N 0 2 t/T . ia T - k i e k v i e n a i m e d i a g a i s a v a s p u s k i e k i o p e r i o d a s : p e r l a i k t=T l i e k a "gyvi" p u s b u v u s i b r a n d u o l i . URANO BRANDUOLI DALIJIMASIS Vis d l t o 1 9 3 8 m e t a i s D a n a s ir t r a s m a n a s a t r a d o , k a d 235 T T urano 92 u i z o t o p gali "iderinti" j n e d i d e l i u greiiu s i s k v e r b s n e u t r o n a s , ir "2 U t a r s i s u s p r o g s t a k e l i a s skeveldras - n a u j u s m a e s n i u s Mendelejevo l e n t e l s elementus, kurie drauge su spinduliais isinea a t s i p a l a i d a v u s i ryio e n e r g i j . T a r p " s k e v e l d r " b n a ir keli n a u j i n e u t r o n a i - t a r s i k i t i e m s b r a n d u o l i a m s a r d y t i . Vienos t o k i o s r e a k c i j o s m e t u a t s i p a l a i d u o j a m a d a u g 2 0 0 MeV (milijon e l e k t r o n v o l t ) e n e r g i j o s . S u s k i l u s i o vieno g r a m o u r a n o e n e r g i j a p r i l y g s t a t r i j t o n a n g l i e s d e g i m o energijai. GRANDININ BRANDUOLI SKILIMO REAKCIJA U r a n o 2 ^ U b r a n d u o l i o s k i l i m o m e t u a t s i r a n d a keli n e u t r o n a i . J i e , kol p e r greiti, k i t b r a n d u o l i n e p a v e i k , iskrenda. Taiau yra tuos n e u t r o n u s sultinani (sunkusis

v a n d u o , grafitas) ar s u g e r i a n i (kadmis, boras) m e d i a g . Keiiant t mediag b r a n d u o l i n i a m e r e a k t o r i u j e kiek nuleidiant ar ikeliant jomis upildytus strypus, r e g u l i u o j a m a s n a u j a s skilimo r e a k c i j a s s u a d i n a n i "lt" n e u t r o n skaiius. T i n k a m n a u j a i skilimo r e a k c i j a i neutron skaiiaus santykis su tuos neutronus imetusi branduoli skaiiumi vadinamas neutron daugjimo koeficientu k. kai k < l , r e a k c i j a gsta, k a i k > l - stiprja, k a i k = l - r e a k c i j a stabili; kai k l - g r e s i a s p r o g i m a s . TERMOBRANDUOLIN REAKCIJA - b s i m o s i o s energetikos viltis, p u o s e l j a m a b e n e 5 0 m e t . Helio b r a n d u o l i a i ^He labai s t a b i l s : jie dideliu (neigiamos!) ryio energijos kiekiu s u p a k u o t i . Tad, s u j u n g u s d u p r o t o n u s ir d u n e u t r o n u s (arba d u d e u t e r i u s ) vien hel, t u r t isilaisvinti e n e r g i j o s - p r o p o r c i n g a i t m a s i s k i r t u m u i . Tokia y r a b r a n d u o l i s i n t e z s reakcijos n a u d a : s u s i j u n g u s lengviems b r a n d u o l i a m s , a t l i e k a d a u g energijos. i r e a k c i j a t a r s i p r i e i n g a s u n k i j e l e m e n t dalijimuisi: t e n energija isiskiria, k a i b r a n d u o l i a i s u y r a . Kad d u lengvi b r a n d u o l i a i s u s i j u n g t , j i e m s p r i e tai reikia veikti e l e k t r i n e s a t o s t m i o j g a s , tai y r a t u r t i didiulius greiius. Tokius c h a o t i k o j u d j i m o greiius t u r i iki i m t milijon l a i p s n i kaitinti p l a z m o s j o n a i . Toki t e m p e r a t r p a s i e k t i i m o k t a seniai - galingos e l e k t r o s ikrovos, a t o m i n s b o m b o s , lazerio y b s n i s s m u l k i a m objektui. T a i a u ilgai ilaikyti toki g a u s i a i s p i n d u l i u o j a n i ir j u d r i m e d i a g netgi y p a galingais m a g n e t i n i a i s l a u k a i s labai k e b l u . Todl valdomos t e r m o b r a n d u o l i n s s i n t e z s reakcijos, d u o d a n i o s d a u g i a u energijo,s n e g u j p a l a i k y m u i ieikvojama, d a r nepraktikuojamos. Kitas d a l y k a s termobranduoliniai sprogimai - jie seniai ir p r a t i n g a i gyvendinti. Vis dlto eksperimentin teigiamo naumo termobranduolin reaktori ITER (Internacionalin T e r m o b r a n d u o l i n E k s p e r i m e n t i n Reaktori), k a i n u o s i a n t per 15 milijard doleri, t i k i m a s i paleisti m a d a u g 2 0 0 7 metais.

MINDAUGAS STAKVILEVIIUS

FIZIKA 2 0 0 1 M. ABITURIENTUI
MOKYKLINIO EGZAMINO TEORIJA
Redagavo Vidita Lisien ***
2001 02 22. 3,5 leidyb.apsk.l. Usakymas 10. Ileido K.J.Vasiliausko mon, Lyros 14-25, iauliai. Tel./faksas 458734. Spausdino AB "iauli knygriykla", Tils 250, iauliai Kaina sutartin