Norman

Davies

EUROPA
ISTORIJA
I angl kalbos vert Leonas Tarnas ir Vytautas Petrukaitis

m
Vilnius

U D K 940 Da 461

Versta i: Norman Davies Europe: history Published by Pimlico, London, 1997

This edition published with the support from the Open Society Fund Lithuania Knygos leidim finansavo Atviros Lietuvos fondas

Specialusis redaktorius

Rimantas Zagreckas

Norman Davies, 1996 Vertimas lietuvi kalb, ISSN 1392-1673 ISBN 5-415-01578-7 L. Tarnas, V. Petrukaitis, 2008 Leidykla VAGA, 2008

Christianui, ms kalifornieiui

PRATARM

Originalaus ioje knygoje nedaug. Kadangi daugum rpimos temos aspekt jau inagrinjo ankstesni istorikai, pirmini tyrim prisireik maai. Knygos origina lum, kiek jo apskritai yra, sudaro mediagos parinkimas, pertvarkymas ir patei kimas. Pagrindinis tikslas sudaryti Europos istorijos laiko bei erdvs tinklel ir, pateikiant tuose rmuose pakankamai daug tem, sukurti visumos spd. Stengtasi, kad mokslinis aparatas bt minimalus. Knygoje nra pastab apie faktus ir teiginius, kuriuos galima rasti visuose pripaintuose inynuose. Tarp j ypa vertt paymti The Encycklopaedia Britannica 11-j leid. (1910 1911), kuris smarkiai pranoksta visus paskesnius jos leidimus. Pastabos knygos pabai goje turt patvirtinti tik maiau inomas citatas ir informacijos altinius, nemi nimus standartiniuose vadovliuose. Nereikt manyti, kad ioje knygoje visada pritariama cituojamuose veikaluose pateiktoms interpretacijoms: On ne s'etonnera pas que la doctrine expose dans le texte ne soit toujours d'accord avec les travaux auxquels il est renvoy en note Akademiniai samprotavimai, kuriais remiantis buvo raoma i knyga, idsty ti vade". Taiau struktr reikt iek tiek paaikinti. Knyga yra keli skirting lygi. Dvylika apvalgini skyri aprpia vis Euro pos praeit, nuo jos prieistors iki dabarties. Laipsnikai pereiname nuo vilgsnio i toli, bdingo I skyriui, aprpianiam pirmuosius penkis milijonus met, prie stebjimo i gan arti XI ir XII skyriuose, kurie apima dvideimtj ami, metams skiriant madaug po puslap. Kiekviename skyriuje yra specifikesni kapsuli". Tai lyg teleskopins fotonuotraukos, kurios iliustruoja siauresnes temas ir tarsi suskaldo chronologin tkm. Kiekvien skyri baigia panoramin momentin fotonuotrauka", apimanti vis Europos emyn, lyg irtume i kokio nors pato gaus stebjimo tako. Bendr spd galima palyginti su istorijos albumu, kuriame panoraminius vaizdus pavairina detales vaizduojantys intarpai ir vaizdeliai stam biu planu. Viliuosi, jog skaitytojai supras, kad tikslumas, kur galima pasiekti tuose skirtinguose lygiuose, labai nevienodas. I tikrj, juk negalima tiktis, kad apibendrinantis, sintetinantis veikalas atitikt mokslini monografij reikalavi mus, nes pastarj ir tikslai kitokie.
* Nesistebkite, jei pateiktoji doktrina tekste ne visada sutaps su darbais, kurie cituojami pastabo se"; Ferdinand Lot. La Fin du monde antique et la dbut du Moyen ge) (Paris, 1927), 3.

EUROPOS

ISTORIJA

Dvylika pagrindini skyri sudaryti laikantis tradicins Europos istorijos struk tros. Tai rykus chronologinis ir geografinis tinklelis, kuriame ras savo viet visos kitos temos ir klausimai. Orientuojamasi vykiais grindiam istorij": svarbiausius politinius darinius, kultrinius judjimus ir socekonomines tenden cijas. Tai leidia istorikams informacijos gausyb suskaldyti aprpiamus (taiau neivengiamai nenatralius) vienetus. Chronologikai akcentuojami Viduramiai ir Naujieji amiai, kuomet jau galima atpainti vis Europos bendruomen. Geo grafikai stengtasi tolygiai apimti visas Europos pusiasalio dalis nuo Atlanto ligi Uralo iaur, rytus, vakarus, pietus ir centr. Apraant laikotarpius stengtasi prieintis eurocentrizmo" bei Vakar civili zacijos" tendencijoms (apie tai r. vade"). Taiau tokios apimties veikale buvo nemanoma tiek praplsti pasakojimo, kad jis ieit u Europos rib, nors kny goje rasime uuomin apie toki joje nenagrinjam dalyk kaip islamas, kolo nializmas ar Europos ujrio teritorijos didiul reikm. Pakankamai dmesio skiriama ir Ryt Europos reikalams. Kur tik manoma, jie siejami su pagrindin mis temomis. Ryt elementas traukiamas nagrinjant tokius klausimus kaip bar bar siverimai, Renesansas, Pranczijos revoliucija, kurie pernelyg danai patei kiami kaip svarbs tik Vakarams. Kodl tiek daug vietos skiriama slavams, galima paaikinti tuo, kad tai pati didiausia Europos etnin eima. Paprastai apibendrinamos nacionalini valstybi istorijos, taiau dmesio skirta ir valstybi neturinioms tautoms. Nepamirtos ir maum bendruomens, pradedant ereti kais, raupsuotaisiais ir baigiant ydais, igonais, musulmonais. Paskutiniuose skyriuose nesilaikoma Sjunginink istorins schemos" (r. vad") prioritet, taiau dl j ir nepolemizuojama. Abu pasauliniai karai trak tuojami kaip vienos dramos du vienas po kito einantys veiksmai", pirmenyb teikiant svarbiausiam Europos emyno ginui tarp Vokietijos ir Rusijos. Paskuti niajame skyriuje apie pokario Europ nuvieiami 1989 1991 m. vykiai ir Soviet Sjungos subyrjimas. Ginamas teiginys, kad 1991 metais suiro geopoli tin arena, vadinama Didiuoju trikampiu", atsiradusi dvideimtojo amiaus pra dioje (r. III pried, 86), ir jos lugimas sudaro tam tikr trk" istorijos raido je. Artjantis dvideimt pirmasis amius suteikia galimybi kurti nauj Europ. Kapsulmis, kuri i viso yra apie 300 (r. 30 emlap ir I pried), siekiama keli tiksl. Jomiss atkreipiamas dmesys t didel specifini klausim vairov, kuri antraip neatsispindt sintetinanio istorijos veikalo apibendrinimuose ir ivadose. Kartais kapsulse atskleidiamos temos, perengianios pagrindini skyri ribas; jos taip pat iliustruoja tas domybes, keistenybes ir nenuoseklumus, kuriuos pernelyg rimti istorikai ignoruoja. Kapsuls pirmiausia buvo parenkamos taip, kad kuo geriau supaindint su iuolaikini tyrinjim naujais metodais, naujomis disciplinomis ir naujomis tyrim sritimis". Jose pateikti apie eiasde imties mokslo srii pavyzdiai imtyti po skyrius taip, kad apimt kuo plates n laiko ir erdvs diapazon bei tem rat. Dl knygos apimties, leidjo kantrybs ir autoriaus atkaklumo stokos pirminis kapsuli sraas buvo sutrumpintas. Nepaisant to, viliuosi, kad i puantilistin tapybos technika sukurs pakankamai taig spd, net jei tak bus kiek maiau.
8

PRATARM

Kiekviena kapsul tvirtinta tekste tam tikrame laiko ir erdvs take ir turi ant rat, atspindini jos turin. Jas galima skaityti kaip atskirus savarankikus vie netus, bet galima susieti ir su tuo kontekstu, kuriame jos pateikiamos. Momentins fotonuotraukos, kuri yra dvylika, turt pateikti kintanio Euro pos emlapio panoramini vaizd serij. Jos ualdo chronologinio pasakojimo tkm, paprastai svarbiausiais momentais, ir laikinai sustabdo verl lkim per didiules laiko ir teritorijos erdves. Jos pads skaitytojui atgauti kvap ir dmiau apirti gausius pasikeitimus, vykstanius vienu metu keliomis skirtingomis kryptimis. iuos pasikeitimus smoningai velgiama i vieno stebjimo tako, net nesistengiant vertinti daugybs kit nuomoni ir alternatyvi perspektyv, kuri neabejotinai bta. ia prasme momentins nuotraukos" tiesiog begdikai subjektyvios ir impresionistins. Kai kada jos pasiekia ginytin teorij ribas, sujungdamos inomus vykius ir dokumentais nepatvirtintas prielaidas bei iva das. Kaip ir kai kurie kiti ios knygos elementai, jos kai kam atrodys perengu sios prastines akademinio argumentavimo ir analizs ribas. Jei taip, tai jos atkreips dmes ne tik didel Europos praeities vairov, bet ir prizmi, pro kurias galima irti j, gausum. Didioji ios knygos dalis parayta Oksforde. A labai skolingas turtingai senajai Bodljaus bibliotekai (Bodleian Library), puikioms ir senoms jos aptarna vimo tradicijoms. iai knygai atsirasti padjo ir stipendijos, gautos i Moksl apie mog instituto (Institut fr die Wissenschaften vom Menschen) Vienoje bei i Harvardo universiteto Ukrainos tyrimo instituto. Jos raym pavairino keli apsi lankymai Europos emyne, o ypa spdiai, sukaupti Baltarusijoje ir Ukrainoje, kelionje i Bavarijos Bolonij, Pranczij, veicarijos Alpes, Olandij, Veng rij ir Vandj. Noriu padkoti u vieneri met atostogas moksliniam darbui, kurias suteik Londono universiteto Slav ir Ryt Europos studij skyrius su slyga, kad susira siu l i privai altini apmokti mane pakeitusiam dstytojui. Kitu metu, kai toki atostog neturjau, iai knygai tikriausiai ijo naud mano sugebjimas rasti kvpimo raymui paiose vairiausiose vietose traukiniuose, lktuvuose, valgyklose, ligonini laukiamuosiuose, Havaj papldimiuose, kit mokslinink seminar galinse eilse, net krematoriumo automobili stovjimo aiktelje. Taip pat esu dkingas u speciali Hainemano ir Mandarino" leidykl subsidij, skir t papildomos mediagos rengimui paspartinti. Noriu ireikti padk tiems kolegoms ir draugams, kurie perskait atskirus ios knygos skyrius ar poskyrius: Barry'ui Cunliffe'ui, Stephanijai West, Rietui van Bremenui, Davidui Morganui, Davidui Eltui, Faniai Oz-Salzburger, Markui Almondui ir Timothy'ui Gartonui Ashui. Dkoju ir daugybei pagalbinink ir konsultant: Tonyui Armstrongui, Sylvijai Astle, Alexui Boydui, Michaelui Branchui, Lawrencui Brocklissui, Carolinai Brownstone, Gordonui Craigui, Richardui Cramptonui, Jimui Cutsallui, Reesui Daviesui, Reginai Davy, Denisui Deletantui, Geoffreyui Ellisui, Roger Greene, Hugui Grynui, Michael'ui Hurstui, Geraintui Jenkinsui, Mahmudui Khanui, Marijai Korzeniewicz, Grzegorzui Kroliui, Janui

EUROPOS

ISTORIJA

McKellenui, Dimitrijui Obolenskiui, Laszlo Peteriui, Robertui Pynsentui, Martynui Rady, Mary Seton-Watson, Heidroonui Speedy, Christinai Stone, Athenai Syriatou, Evai Traers, Lukui Treadwellui, Peteriui Varey, Marijai Widowson ir Sergejui Jakovenkai. Dkoju visai sekretoriato padjj grupei, kuriai vadovavo Kings ley", redaktorei Sarahi Barrett, dailininkei Sally Kendall, paveiksl tyrintojai Gili Metcalfe, rodykli sudarintojui Rogerui Moorhousui, kartografams Kenui Wassui ir Timui Aspenui, iliustratoriui Andrew'ui Boagui, mano redaktoriams Oxford University Press" ir Mandarino" leidyklose, projekto menederiui Patrickui Duf fy, ypa dkoju savo monai, be kurios paramos ir pakantumo io projekto nieka da nebt apvainikavusi skm. U juodo katino radim premija nenumatyta*. Yra rimt prieasi manyti, kad Europos istorija tai akademin disciplina, tvirtai pagrsta praeities vykiais, kurie atsitiko i tikrj. Taiau Europos praeit galima prisiminti tik momentiniais vilgsniais j, daliniais tyrimais ir pasirinktais aikinimais. Visos jos atkurti niekada nepavyks. Todl i knyga yra tik viena i daugybs Europos istorij, kurias galima parayti. Tai tik tas vaizdas, kur pama t viena pora aki, perfiltravo vienos smegenys ir ura viena plunksna. NORMAN DAVIES Oksfordas, 1993 m. birelio 16 d.

Rengiant pataisyt knygos Europa: istorija leidim, buvo taisomos tik klaidos, susijusios su faktais, nomenklatra ir rayba. Nemginta vl grti istorini inter pretacij viepatij. Be pirmins konsultant komandos (dauguma j neatsisak patarti man ir antr kart), ypatingos mano padkos nusipeln dar ie asmenys: J. S. Adamsas, Anna Armstrong, Nealas Aschersonas, Timothy Bainbridge'as, Timas Blanningas, Timas Boyle'is, seras Raymondas Carras, Jamesas Cornishas, J. Cremona, M. F. Cullis'as, I . D. Davidsonas, Jo Ekscelencija Suomijos amba sadorius, Jo Ekscelencija Italijos ambasadorius, Felip Femandezas-Armesto, J. M. Forresteris, Robertas Frostas, Michaelas Futrellis, Grahamas Gladwellis, Richardas Hoftonas, Hughas Kearneyus, Noelis Makcolmas, Veliboras Milanoviius, B. C. Moberly, Janas Morrisas, W. Schult Nordoltas, Robinas Osborne'as, Stevenas Plffy, Rojus Porteris, Paulas Prestonas, Jimas Reedas, Donaldas Russellas, Davidas Selbourn'as, Andrew L. Simonas, N. C. W. Spenceas, Normanas Stone'as, Alanas H. Stratfordas, Richardas Tyndorfas, Johnas Wagaras, Michaelas Westas, B. K. Workanas, Philipas Wynnas ir Basilis Yamey'us. NORMAN DAVIES 1997 m. kovo 17 d.
* Juodojo katino" istorija tokia: raydamas i knyg, autorius syk savo jauniausiajam snui, deimt meiui Christianui (kuriam, beje, ir dedikuota i knyga) leido pasilyti ir savo idj. Taip originalo 865 puslapyje atsirado paslaptingasis Juodasis katinas". Dideliam autoriaus pasitenkinimui, jo nei brauk n vienas i daugelio redaktori, tad jis paliktas ir lietuvikajame vertime (vertjo past.).

10

TURINYS

emlapi s r a a s ........................................................................................ Europos leg e n d a ............................................................................................

13 1 7

v a d a s ...........................................................................................................21 I . Peninsula: Aplinka ir p rie is to r ............................................................... 67 I I. Heilas: Senovs G r a ik ija .......................................................................... 115 III. Roma: Senovs Roma, 753 m. pr. Kr. 337 m. po K r ............................. ..165 IV. Origo: Europos gimimas, apie 330800 m .............................................. ..229 V. Medium: Viduramiai, apie 7501270 m ...................................................303 VI. Pestis: Krikionybs kriz, apie 12501493 m ....................................... ..391 VII. Renatio: Renesansas ir Reformacija, apie 14501670 m ......................... VIII. Lumen: vietimas ir absoliutizmas, apie 16501789 m ....................... IX..Revolutio: Sumaitis emyne, apie 17701815 m .................................... X. Dynamo: Pasaulio jgain, 18151914 m ................................................ XI. Tenebrae: Europos utemimas, 19141945 m ......................................... XII. Divisa et Indivisa: Padalyta ir nepadalyta Europa, 19451991 m ........ Litratros sraas ...................................................................................... Kapsuli litratros s ra a s ........................................................................ I priedas. Kapsuli sraas ........................................................................ I I priedas. klij iliustracij paaikinim ai ir p a d k o s ................................. I I I priedas. Istorins s a n tra u k o s ............................................................... Asmenvardi rodykl ................................................................................ 475 581 679 759 897 1049 1129 1166 1196 1198 1206 1331

11

EMLAPI SRAAS

1 . Europos pusiasalis, apie 10 000 m. pr. Kr................................................ 16 2. Karalien Europa.................................................................................... 20 3. Ryt ir Vakar rib linijos Europoje....................................................... 38 4. Europa: fiziniai regionai..........................................................................68 5. Egjo jros regionas senovje: I I tkst. pr. Kr....................................... 109 6. Prieistorin Europa.............................................................................. 116 7. Roma Sicilija Kartagina, 212 m. pr. Kr......................................... 158 8. Romos imperija, I a. pr. Kr.................................................................... 166 9. Konstantinopolis.................................................................................... 222 10. Europa: migracijos................................................................................ 232 11. Popieiaus Stepono kelion, 753 m........................................................296 12. Europa apie 900 m.................................................................................306 13. Nyderlandai, 1265 m..............................................................................381 14. Europa apie 1300 m...............................................................................392 15. Maskvos stiprjimas.............................................................................. 464 16. Europa, 1519 m......................................................................................476 17. Roma, senovs ir iuolaikin..................................................................574 18. Europa, 1713 m......................................................................................582 19. Mocarto kelion Prah 1787 m............................................................673 20. Europa, 1810 m......................................................................................680 21. Revoliucinis Paryius: a) Paryiaus centras; b) 1814 m. kampanija............................................................................ 751 22. Europa, 1815 m......................................................................................760 23. Europa, 1914 m......................................................................................880 24. Europa per didj kar, 1914 1918 m....................................................898 25. Naujoji Europa, 1917 1922 m...............................................................936 26. Europa Antrojo pasaulinio karo metu, 1939 1945 m............................ 994 27. Pokario Vokietija, po 1945 m ;............................................................ 1041 28. Europos padalijimas, 1949 1989 m..................................................... 1050 29. Europa, 1992 m....................................................................................1122

13

EUROPOS

ISTORIJA

1 emlapis Pusiasalis, 10 000 m. pr. Kr.

16

EUROPOS LEGENDA

I pradi Europos nebuvo. Penkis milijonus met tysojo tik ilgas vingiuotas, panaus laivo priek puoiani figr pusiasalis be pavadinimo didiausio pasaulyje emyno vakaruose, ten buvo vandenynas, kurio dar niekas nebuvo per plauks. Pietuose dvi udaros susisiekianios jros, nustos salomis, su savo lankomis ir pusiasaliais. iaurje buvo didel poliarin ledo kepur, kuri amiams bgant ia pltsi, ia trauksi it kokia didiul ledin medza. O rytuose buvo sausumos tiktas, jungiantis j su likusiuoju pasauliu, i kur turjo atkeliauti visos tautos ir visos civilizacijos. Tarp apledjim pusiasalyje pasirod pirmieji naujakuriai moni gimins atstovai. Neandertalio paleoantropai ir Kromanjono urviniai mons tikriausiai turjo vardus, turjo savo veidus ir mintis. Tik nemanoma suinoti, kas gi jie i tikrj buvo. Galima tik susidaryti labai neaik vaizd i j palikt pieini, dirbini ir i j kaul. Kai ledynai atsitrauk paskutin kart vos prie dvylika tkstani met pusiasalyje pasirod naujos migrant bangos. Niekieno neapdainuoti pionieriai ir valgai i lto slinko vakar link, keliaudami pakrantmis, veikdami sausumos plotus ir jras, kol pasiek paias atokiausias salas. Didiausias iliks j edevras i akmens ir bronzos ami sandros laik buvo pastatytas paiame moni apgyventos teritorijos pakratyje, atokioje, tolokai nuo kranto esanioje saloje. Taiau jokios i dien hipotezs nepajgios atskleisti, kas i tikrj kvp tuos meistrikuosius akmentaius ir kaip vadinosi tas j didysis akmen ratas1 . Kitame pusiasalio gale kiti i t senovs moni bronzos amiaus apyauryje kr bendruomen, kurios taka isilaik iki i dien. Pasak padavimo, helenai siver i emyno vidaus trimis didelmis bangomis, antrojo tkstantmeio pr. Kr. pabaigoje uvaldydami Egjo jros pakrantes. Jie nukariavo vietos gyventojus ir susimai su jais. Pasklido po tkstanius sal, isibarsiusi vandenyse tarp Peloponeso pakrani ir Maosios Azijos. Jie absorbavo emyne dominavusi kul tr ir dar senesn Kretos kultr. J kalba skyr juos nuo barbar1 1 t, kurie nesuprantamai vapalioja". Jie ir buvo senovs Graikijos krjai,
[b a r b a r a i ]

Vliau, kai klasikinje epochoje vaikai klausindavo tv, i kur atsirado monija, jiems buvo pasakojama, kad pasaul sukrs kakoks neapibrtas opi fex rerum dievikasis krjas". Jiems buvo pasakojama apie tvan ir apie Europ.

17

EUROPOS

ISTORIJA

Europa buvo vienos i labiausiai gerbiam klasikinio pasaulio legend per sonaas. Ji Kretos valdovo Mino motina, taigi Viduremio jros civilizacijos seniausios akos pramot. Prabgomis j pamini ir Homeras. Taiau poemoje Europa ir jautis, kurios autoriumi laikomas Moschus Sirakzietis, ir ypa romn poeto Ovidijaus Metamorfozse Europa aminta kaip nekalta karalait, suvedio ta Diev Tvo. Bevaiktinjani su tarnaitmis gimtosios Finikijos pakrantmis j suavjo Dzeusas, pasiverts sniego baltumo jauiu:
Baim jau baig praeit, ir jautis duodas mergaitei Ir per krtin taksnot, ir nauj vainik ukarti Jam ant tvirt rag. Pagaliau karalait idrsta Sstis ant jauio kupros, neinodama, k ji prispaudia. O kai nuo em s sausos ir kranto tvirtojo dievas m vandenis brist, statydamas koj i lto, Jau drsjs galop pat vidur mari Leidos su savo grobiu. Ta valgos palikt krant, Dreba visa ir, viena ranka u rag sitvrus, Laikos u sprando kita, drabu kedena jai vjas2.

Taip atkuriama gerai inoma legenda apie Europ, toki, kokia ji buvo vaiz duojama ant graik vaz, Pompjos namuose (r. 1 pav. klijoje), o naujaisiais laikais Ticiano, Rembrandto, Rubenso, Veronezs ir Claude'o Lorraino. Herodotui, istorikui, raiusiam penktajame amiuje pr. Kr., i legenda nepa dar spdio. Jo nuomone, Europos pagrobimas buvo tik nuo seniausi laik dl moter grobimo vykstani kar eilinis epizodas. Finikiei i Tyro gauja pagro b Io, karaliaus Argo dukter; dl to graik i Kretos gauja nuplauk Finikij ir pagrob Tyro karaliaus dukter. Tipikas akis u ak" atvejis.3 Legenda apie Europ turi daug priereikmi. Igabendamas karalait Kret nuo Finikijos pakrani (dabar ia pietinis Libanas), Dzeusas, be jokios abejons, senesns azijins Ryt civilizacijos vaisius perdav naujosioms Egjo jros sal kolonijoms. Finikija priklaus faraon takos sferai, todl Europos kelion simbo lizuoja mistin ry tarp senovs Egipto ir senovs Graikijos. Sakoma, kad Euro pos brolis Kadmas, klajojs po pasaul iekodamas jos orbe pererrato atne Graikij rat,
[k a d m a s ]

Europos kelion taip pat simbolizuoja nerami dvasi t, kurie pasek jos pdomis. Skirtingai nei didiosios upi slni civilizacijos prie Nilo, Indo ar Meso potamijoje bei Kinijoje, nors jos ir egzistavo ilgai, bet j geografin ir intelektua lin raida buvo lta, Viduremio jros civilizacij stimuliavo nuolatinis judjimas. O judjimas kl netikrum ir nesaugum. Netikrumas neleido nurimti miniai, o nesaugumas skatino energingai veikti. Kreta buvo pirmoji galinga jr valstyb. Jos laivai gabeno mones, prekes ir kultr, skatindami paius vairiausius mainus su emmis, kurias jie nuplaukdavo. Kaip karalaits Europos drabuiai, taip ir t senovs jreivi protai buvo be paliovos kedenami vjo" tremulae sinuantur flamine vestes4 .
18

EUROPOS

LEGENDA

Europa keliavo Sauls marrutu i ryt vakarus. Pasak kitos legendos, Sau l buvo ugnies veimas, nematom irg traukiamas i slapt arklidi u sau ltekio krato poilsio viet u saullydio ribos. Ties sakant, viename i keli etimologini aikinim Azija, saultekio alis", suprieinama su Europa, sau llydio alimi"3 . Helenai pradjo vadinti Europa savo teritorijas, esanias vakarus nuo Egjo jros, kad atskirt jas nuo savo senesnij emi Maojoje Azijoje. Europos istorijos apyauryje inomas pasaulis buvo rytuose. Neinomyb lau k vakaruose, j dar reikjo atskleisti. Europos smalsumas galjo j praudyti. Taiau jis kvp nauj civilizacij, kuriai gal gale buvo lemta perimti jos vard ir paplisti visame pusiasalyje.

EUROPOS

ISTORIJA

2 emlapis. Karalien Europa (Regina Europa) Raiinys i Sebastianp Muntzerio leidinio Kosmografija (iCosmographia Universalis, VII kn.; 1550-1554)

VADAS
Istorija iandien
Raant istorij galimi vairiausi masteliai. Galima viename puslapyje sutalpinti visos Visatos istorij, bet galima ir apie karkvabalio gyvenim prirayti keturiasdeimt tom. Vienas patyrs ir ymus istorikas, ketvirtojo deimtmeio diplo matijos specialistas, para knyg apie Miuncheno kriz ir jos padarinius (1938 1939), paskui knyg Paskutinioji taikos savait", o treioji jo knyga vadinosi 1939 met rugpjio 31". Jo kolegos veltui lauk i serij vainikuojanios kny gos, tarkim, tokiu pavadinimu: Paskutinioji minut prie vidurnakt"1 . Tai atspindi dabartin tendencij suinoti vis daugiau apie vis smulkesnius dalykus. Po Pirmojo pasaulinio karo suplanuotas prancz leidinys L'Evoliution de l'humanite" (monijos istorija), kurio per 90 procent paskirta Europai. Turjo ieiti 110 pagrindini ir dar keli papildomi tomai . Ms knygoje prieingai usibrt t pai ir net papildom mediag sutalpinti tarp dviej vireli. Vis dlto n vienas istorikas nesugeba ireikti minties taip taupiai, kaip tai padaro poetai:
Jei Europ laikysime nimfa, Neapolis bus Jos akis rugiagli ydra. O Europos irdis Tai juk Varuva. Raktys jos kne Mintauja, Peterburgas, Azovas, Odesa, Sevastopolis. Paryius galva, o standi Jos apykakl Londonas. Roma kaplieriai venti3.

Dl tam tikr prieasi, istorinms monografijoms apimant vis siauresnes sritis, nespecializuotose apvalgose nusistovjo tokie masteliai, kad vienam amiui skiriama keli imtai puslapi. Pavyzdiui, The Cambridge Mediaeval History (Kembrido vidurami istorija; 1936 1939) laikotarp nuo imperatoriaus Konstantino iki Thomo More'o aprao atuoniuose tomuose4 . Vokiei Hand buch der europischen Geschichte" (Europos istorijos inynas; 1968 1979) dvy likos ami istorij nuo Karolio Didiojo ligi Graikijos pulkinink laik pateikia septyniomis ne maiau storomis knygomis5 . prasta daugiau vietos skirti dabariai, o ne senovs ar vidurami laikotarpiams. Angl skaitytojams skirtame pirmajame apvalginiame veikale Rivingtono Europos istorijos period" atuoniuose tomuose nuo senovs einant prie dabarties mastelis vis didja: 442 metus apimaniame Charleso Omano tome Dark Ages (Tamsieji amiai) 476 918" (1919) vie name puslapyje vidutinikai telpa 1,16 met, 104 metus apimaniame
21

EUROPOS

ISTORIJA

A. H. Johnsono tome Europa in the Sixteenth Century (Europa eioliktajame amiuje)" (1897), vieneriems metams jau skinama 4,57 puslapio, o 84 metus apimaniame W. Alisono Phillippso tome Modem Europe (iuolaikin Europa) 1815 1899", (1905) metams aprayti skiriama 6,59 puslapio6 . Panaiai daroma ir naujesniuose apvalginiuose veikaluose . Dauguma skaitytoj labiausiai domisi savja epocha. Taiau ne visi istorikai stengiasi jiems tikti. Paplitusi nuomon, kad einamieji reikalai" negali tapti istorija", kol nepraeina bent pusimtis met, kol netampa prieinami dokumentai ir laiko perspektyva nepraskaidrina moni prot8 . Tai pagrstas poiris. Taiau tai reikia, kad bet koki bendrj apvalg reikia nutraukti kaip tik ties ta vieta, kur ji tampa domiausia. i dien istorij gali ikreipti bet koks politinis spaudi mas. Nepaisant to, n vienas isilavins suaugs mogus negali tiktis veikti efek tyviai, jeigu neturi supratimo apie dabartini problem kilm9 . Prie keturis im tus met seras Walteris Raleighas, savo veikalus ras jau pasmerktas myriop, puikiai suprato gresiant pavoj. Jei kas raydamas naujausi laik istorij per daug painiosis Tiesai po kojomis, sak jis, tam gresia pavojus likti be dan4.

ii 1 0

Turint galvoje visus keblumus nereikt stebtis, kad Europos" ar Europos civilizacijos" objektas suprantamas nepaprastai vairiai. Skming mginim apvelgti vis Europos istorij ne daugiatomiame keli autori paraytame vei kale bta nedaug ir juos skiria nemaas laiko tarpas. Retas iimtis sudaro H. A. L. Fisherio A History of Europe (Europos istorija)" (1936)1 1 arba Eugeno Weberio A Modem History of Europe (iuolaikin Europos istorija)" (1971)1 2 . Abi jos tai iplsti es apie abejotin Vakar civilizacijos" koncepcij (r. toliau). Ko gero, labiausiai vykusios i didij apvalg bus tos, kuriose daugiausia dmesio skiriama vienai temai; tokia yra Kennetho Clarko Civilization (Civilizacija)"1 3 , kurioje Europos praeit irima per meno ir tapybos prizm, arba Jacobo Bronowskio The Ascent of Man (mogaus ikilimas)" (1973)1 , kurioje jis nagrinja mokslo ir technikos istorij. Abu ie veikalai buvo gausios televizins produkcijos atakos. Naujesniame es i tema paliesta remiantis materialistiniu poiriu, pagrstu geologija ir ekonominiais itekliais1 5 . Daugiatomi istorini apvalg vert neginytina, taiau jie pasmerkti likti inyn pobdio veikalais, kurie nra skaitomi itisai, juose tik iekoma informa cijos kokiu nors klausimu. Nei studentai istorikai, nei paprasti skaitytojai neskai tys deimties, dvideimties ar imto deimt Europos istorijos tom, kol prieis iki labiausiai juos dominani klausim. Tai nra gerai. Visumos struktra nustato parametrus ir prielaidas, kurios be joki paaikinim ikyla atskirose detalesni studij dalyse. Pastaraisiais metais btinyb perirti bendrj Europos istorijos struktr didja tiesiai proporcingai sigaliniai labai specializuot darb madai, kai objek tas itin ipleiamas. Kelios reikmingos iimtys, kaip antai Fernando Braudelio veikalas , tik patvirtina i taisykl. Taiau daugelis istorik ir student pasida v tai vis daugiau ir daugiau vis siauresniu ir siauresniu klausimu" tendencijai
22

VADAS

tiek, kad kartais net pamirta platesn perspektyv. Vis dlto humanitariniuose moksluose reikalingi vairs masteliai. Istorijai reikia ir plaios perspektyvos, analogikos planet skriejimui erdvje, ir sugebjimo nusileisti emyn iki papras t moni lygio, atsidurti j kailyje, velgti, kas vyksta po j kojomis. Istorikui reikia ir teleskopo, ir mikroskopo, ir encefalografo, ir geologinio zondo. Neginytina, kad istorijos tyrimus pastaraisiais metais labai praturtino nauji metodai, naujos disciplinos, naujos tyrimo sritys. Kompiuteriai atvr keli dau geliui statistini tyrim, kurie anksiau istorikams buvo neprieinami, d bei koncepcij panaudojimas,
[r e n t o s ]

Istoriniams tyrimams daug naudos dav socialini ir humanitarini moksl meto

[a r ic ij a i
ic e d r o s ]

[c h a s s e ] [ k o n d o m a s i [ e p a s ] [ f ie s t a i

[GENAI] [SEN GOTARDAS] [LEONARDAS] [LIETUVA] [NOVGORODAS] [PLOVUM] [PROPAGANDA] [SALIKORNIJA] [ v e n d a n g e ].

Tendencija, kuri 1929 metais pradjo prancz Annales mokykla,

[a n n a l e s ].

dabar jau beveik visuotinai pripainta, rija, paproi istorija,

sitvirtino ir naujos tyrim kripalia to, naujus istorinius

tys odins krybos istorija, istorin psichiatrija (psichoistorija"), eimos isto

[ v a i d u o k l i s ] [ m o r e s ] [g a r s a s ]
iz a d r u g a i.

metmenis gavo ir daugelis tem, atspindini ndienos aktualijas. Kova su rasizmu, gamtin aplinka, lyi santykiai, seksas, semitizmas, visuomens klass, taika tai temos, kurioms skirta daug ndienos publikacij ir diskusij. Nepai sant politinio tinkamumo" niuans, visos jos praturtina visum,
[KAUKAZO RAS] [EKOLOGIJA] [FEMME] [NOBELIS] [POGROMAS] [SPARTAKAS] [j u o d o j i
atn]

Vis dlto tyrimo srii gausjimas ir didjantis mokslini publikacij skaiius neivengimai sukl tamp. Profesionaliems istorikams kelia nevilt btinyb neatsilikti nuo literatros". Atsiranda pavojus vis giliau pasinerti ultraspecializacijos labirintus ir prarasti sugebjim bendrauti su plaiaisiais skaitytoj sluoksniais. Siauros specializacijos sigaljimas vyko apraomosios istorijos sskaita. Kai kurie specialistai dirbo vadovaudamiesi prielaida, kad bendrj isto rijos kontr perirti nereikia, kad vienintelis kelias, vedantis prie nauj atra dim gilintis kuri nors siaur srit. Kiti, pasiov tirti gilisias struktras", visai nusisuko nuo istorijos paviriaus". Jie visas jgas skiria ilgalaikms, pama tinms tendencijoms" analizuoti. Kaip kai kurie literatros kritikai, paodin teksto reikm laikantys beveriu dalyku, ir istorikai kartais link atsisakyti pras tini fakt" tyrimo. Jie ugdo studentus, net neketinanius aikintis, kaip, kur ir kada kas atsitiko. Faktais paremtos istorijos smukim lydi, ypa auditorijose, empatijos" vaid mens didjimas, t. y. pratimai, skirti istorinei vaizduotei ugdyti. Vaizduot, be abejo, yra esmin istorini tyrim sudtin dalis. Taiau empatinius pratimus galima pateisinti tik tuo atveju, jei jie paremti bent trupuiu ini. Pasaulyje, kur groinei literatrai, kaip solidiam istorins informacijos altiniui, irgi yra ikilu si grsm, studentams kartais kyla pavojus, kad praeiiai suvokti jie neturs kitos mediagos, iskyrus savo mokytoj prietarus1 7 . Ypa apgailtinas dalykas yra istorijos atitrkimas nuo literatros. Kai struktralistus" humanitariniuose moksluose i kai kuri srii pradjo stumti dekonstrukcionistai", istorikai ir literatros kritikai m stengtis eliminuoti ne
23

EUROPOS

ISTORIJA

tik prastines tradicines inias, bet ir vieni kitus. Laim, dekonstrukcionavus kra tutinius dekonstrukcionizmo aspektus, atsirado vili tokias ezoterines properas ugydyti1 8 . Nra jokios prieasties, kodl protingas istorikas negalt panaudoti literatrini tekst, kritikai juos vertins, arba kodl literatros kritikai negal t panaudoti istorini ini,
[g a t t o p a r d o ] [ r a it e l i
p ir m o j i]

Todl dabar atrodo, kad specialistai", ko gero, bus apsirik. Istorikai pro fesionalai visada buvo garbingai pasidalij darb: stropios bits darbininks ir bits karaliens, tos grands simplificateurs (didiosios supaprastintojos), tvarkan ios viso avilio tris. Jei avilio gyvenim lems vien tik bits darbininks medaus nebus. Negalima sutikti ir su nuomone, kad plats bendrosios istorijos" kontrai yra nekintami, nustatyti visiems laikams. Jie irgi keiiasi, priklauso nuo mados; ir tie, kurie buvo nustatyti prie penkiasdeimt ar imt met, jau yra pribrend perirti (r. toliau). Lygiai taip pat senj istorijos geologini sluoks ni tyrimo niekada negalima atskirti nuo to, kas vyksta ems paviriuje. Iekant tendencij", visuomeni", ekonomik" ar kultr", nereikia ileisti i aki vyr, moter ir vaik. Specializacija atvr duris nepripastantiems skrupul politiniams intere sams. Kadangi niekas nesijauia kompetentingas pareikti nuomon klausimais, ieinaniais u siauros specializacijos rib, likusioje erdvje laisvai siautja nie kieno netramdomi plrnai. Ypa ydingas yra solidi gerai dokumentais paremt tyrim pritaikymas akivaizdiai selektyvaus pobdio temoms, nes tai a priori paalina galimyb, kad bus apvelgti visi svarbs faktoriai. A. J. P. Tayloras apie vien i toki darb yra pasaks, kad jis devyniasdeimia procent teisingas ir imtu procent nenaudingas"1 . Protingas atsakas toki tendencij bt interpretacij pliuralizmas ir kliovimasis kiekybs saugumu". Kitaip sakant, reikt skatinti kuo didesn poiri vairov, kad bt galima ivengti kiekvieno i j ribotumo. Pasikliauti kokiu nors vienu poiriu rizikinga. Taiau penkiasdeimt ar eiasdeimt poiri ar net trys imtai kartu pamus gali bti patikimas pagrindas teisingam vaiz dui susidaryti. Nra vienos Tiesos; ties yra tiek, kiek yra sensityvum 2 0 . II skyriuje minimas garsusis Archimedo pasilytas problemos sprendimas, t. y. apskritimo ilgio ir jo skersmens santykio apskaiiavimas. Archimedas inojo, kad apskritimo ilgio reikm bus kakur tarp taisyklingo brtinio ir apibrtinio daugiakampi kratini ilgio sumos (r. brin). Kadangi nemokjo tos reikms nustatyti tiksliai, jam kilo mintis nustatyti j apytikriai priartjimo (aprok simacijos) bdu, apskaiiavus brtinio daugiakampio 96 kratini ilg. Kuo dau giau kratini turt toks daugiakampis, tuo labiau jis priartt prie apskritimo formos. Panaiai perasi mintis, kad kuo daugiau bus praeit nuvieiani alti ni, tuo maesnis bus skirtumas tarp praeities realybs ir istorik mginim j rekonstruoti. Vienoje knygoje toki nevykdom istoriko uduot palyginau su fotografo darbu: jo statiki dvimaiai atvaizdai negali tiksliai atkurti dinamiko trimaio pasaulio. Istorikas, kaip ir fotoaparatas, visada meluoja"
24

. Pratsiant palygi

VADAS

nim galima pasakyti, kad fotografas gali labai padidinti savo darb tikrovikum (jei tikrovikumas yra jo tikslas), didindamas to paties objekto fotografij skaii. Daug nuotrauk, padaryt i vairi stebjimo tak, naudojant vairius objekty vus, filtrus, juosteles, kartu pamus labai sumaina didel paviens nuotraukos selektyvum. Kino operatoriai pastebjo, kad greit rodant vien po kito daug kadr atsiranda visai nebloga laiko ir judjimo imitacija. Analogikai gyv isto rij" galima atkurti tik tada, kai istorikas sugretins kuo vairesni altini tyrimo rezultatus. Galutinis rezultatas niekad nebus tobulas, taiau kiekvienas papildo mas stebjimo rakursas ir kiekvienas naujas stebjimo bdas padeda geriau pavaizduoti atskiras dalis, kurios kartu ir sudaro visum. Ikraipymai yra neivengiamas vis informacijos altini poymis. Absoliutus objektyvumas yra nepasiekiamas. Kiekvienas metodas turi savo stiprisias ir silp nsias puses. Svarbu suvokti, kokie yra kiekvieno metodo privalumai ir kokie ikraipymai jam bdingi, kad bt galima kuo labiau priartti prie tikrovs. Kri tikai, kurie prieinasi, kad istorikai remtsi poezija, sociologija, astrologija ir 1.1., nes tie altiniai es subjektyvs", daliniai" ar nemoksliniai", konstatuoja aki vaizdius dalykus. Tai tas pats kaip prietarauti mogaus skeleto rentgenogra moms ar embriono sonografiniams tyrimams motyvuojant tuo, kad jie teikia labai neaik vaizd. Gydytojai naudoja visus manomus prietaisus mogaus kno ir psichikos paslaptims atskleisti. Istorikams irgi reikalinga ne maesn tyrimo prie moni vairov, kad galt siskverbti praeities paslaptis. Dokumentais pagrsta istorija, puoseljanti ilgametes tradicijas, yra vienas vertingiausi, taiau kartu ir vienas rizikingiausi tyrimo bd. Neatsargiai nau dojantis juo, galimos iurkios interpretavimo klaidos; be to, praeityje yra daug srii, kurios neatsispindi dokumentuose. Vis dlto niekas nepaneigs, kad istori niai dokumentai lieka vienu vaisingiausi ini altiniu,
[SMOLENSKAS] [h o s s b a c h a s ] [ m e t r i k a ]

Lordas Actonas, Kembrido istorijos mokyklos krjas, kadaise ipranaavo vien itin aling dokumentais grindiamos istorijos ypatyb. Ji teikia pirmenyb rodym kaupimui, maiau dmesio skirdama tam, kaip juos interpretuoja istori kai. Madaug prie 90 met Actonas ra: [Mes gyvename] dokument amiuje, kuris stengiasi padaryti istorij nepriklausom nuo istorik, siekti inojimo ray mo sskaita"2 2 . Apskritai istorikai daugiau laiko skiria savitarpio ginams negu problemoms, su kuriomis susiduria j nelaimingi skaitytojai. Mokslinio objektyvumo siekimas smarkiai apkarp ankstesnius fantazijos polkius, atskyr faktus nuo prasimany m. Taiau kartu jis sumaino instrument, kuriais istorikai gali pasinaudoti nor dami supaindinti visuomen su savo atradimais, skaii. Juk geram istorikui negana tik nustatyti faktus ir surinkti rodymus. Kita jo uduoties pus yra si skverbti skaitytoj protus, susikauti su visais ikreiptais vaizdiniais, kuri nesto koja kiekvienas istorijos suvokjas. Tuos vaizdinius formuoja ne tik penki fiziniai pojiai, bet ir sudtingos i anksto uprogramuotos intelektualins grandins, pradedant lingvistine terminija, geografiniais pavadinimais bei simboliniais enk-

25

EUROPOS

ISTORIJA

lais ir baigiant politinmis nuomonmis, socialiniais paproiais, emocinmis nuo taikomis, religiniais sitikinimais, regimja atmintimi ir tradicinmis istorijos iniomis. Kiekvienas istorijos subjektas turi ankstesns patirties atsarg, per kuri filtruojama nauja informacija apie praeit. Dl to geras istorikas informacijos rinkimui ir tvarkymui turi skirti ne maiau dmesio negu jos perdavimui. iuo savo darbo etapu jis susiduria su panaiais udaviniais kaip ir poetai, raytojai, menininkai, turi nuolat sekti, k daro visi tie, kurie mums padeda formuoti ir perduoti vaizdinius apie praeit meno istorikai, muzikologai, muziejininkai, archyvininkai, iliustruotojai, kartografai, metratinin kai ir biografai, garso ra kolekcionuotojai, film krjai, istorini roman autoriai ar net apsukrs prekiautojai, silantys pirkjams Vidurami oro" bute lius. Kiekviename etape svarbiausia, kaip pirmasis nurod Vico, krybika isto rin vaizduot". Be jos istoriko darbas taip ir liks nepasiekusiu adresato laiku, neperskaityta per radij inute,
[ p r a d a s ] [s o n a t a ] [s o v k i n o ]

Ms tariamai moksliniame amiuje vaizduots vaidmuo istoriko profesijoje, be abejo, yra smuks. Pernelyg vertinami netinkami skaityti akademiniai straips niai ir neapdoroti tyrim duomenys. Lakios vaizduots istorikai, tokie kaip Tho mas Carlyle'as, ne tiktai cenzruojami dl poetinio laisvumo. Jie tiesiog pamirti. Taiau juk Carlyle'o sitikinimas, kad istorija susijusi su poezija, vertas bent jau apsvarstyti2 3 . Tikrinti, verifikuoti yra svarbu, ir Carlyle'as kartais tai pamirdavo. Taiau gerai papasakoti" irgi svarbu. Visi istorikai turi mokti savo mintis ds tyti tikinamai, nes antraip juos ignoruos. Pastaraisiais metais vis t, kurie teikia pirmenyb ne praeities, o istorik tyrinjimui, mgstama pramoga tapo postmodernizmas1 1 . Tai mada, atsiradusi sekant dviem prancz guru Foucault ir Derrida. Postmodemistai kritikuoja ne tik vis pripaintus istorijos mokslo kanonus, bet ir tradicins metodologijos principus. Vieni j stengiasi paneigti dokumentins mediagos vert, panaiai kaip dekonstrukcionistai literatroje stengsi nuneigti literatrini tekst pras m1 1 . Kiti smerkia fakt tironij1 1 ir autoritarines ideologijas1 1 , kurios neva sle piasi kiekviename informacijos rinkinyje. Atkakliausi tokio poirio alininkai mano, kad visi teiginiai apie praeities realyb yra priverstiniai1 1 , o prie tos prie vartos vykdytoj jie priskiria ir visus istorikus, pasisakanius u itikimyb mogikosioms vertybms1 1 . Kritik nuomone, tai padar istorij tik istorik aisliuku1 1 ; ji tapusi politizuot radikal, siekiani savo tiksl, instrumentu. Nie kindami vis pripaintus duomenis, jie leidia suprasti, kad dalinis inojimas pavojingesnis u visik neinojim2 4 . Taiau is reikinys sukl daugiau problem negu j isprend. Entuziastin gus jo alininkus galima palyginti nebent su tais niriais mokslininkais, kurie, uuot pasakoj linksmus anekdotus, rao storiausius traktatus, skirtus humoro analizei. Reikt pagalvoti ir apie tai, ar tradicin liberalij istoriografij i ties dera vadinti modernistine1 1 ir ar postmodernistais1 1 nereikt vadinti t, kurie stengiasi subalansuoti sena ir nauja. Labai lengva aipytis i vis autoritet, taiau taip darant gal gale ateina eil pasiaipyti ir i Derridaos. Taigi tik laiko
26

VADAS

klausimas, kada dekonstrukcionistus sunaikins j pai metodai. Pergyvenome Dievo mirt" ir mogaus mirt". Taigi tikrai pergyvensime ir Istorijos mirt" <...>, ir postmodernizmo mirt"2 5 . Taiau grkime prie masteli klausimo. Bet kuris pasakojimas apie istorijos vyksm per ilgus laikotarpius privalo atrodyti kitaip negu panorama, suderinanti visus konkret etap ar moment apibdinanius bruous. Pirmasis, chronologi nis, poiris turi ikelti naujus vykius bei judjimus, kurie, nors ir netipiki tada, kai pasirodo pirm kart, taps reikmingi vliau. Antrasis, sinchroninis, traktavi mo bdas turi sujungti tai, kas nauja, su tradiciniais dalykais ir iekoti j svei kos. Pirmasis traktavimo bdas slepia anachronizmo, o antrasis sstingio, sustabarjimo pavojus. Naujj laik pradioje Europa tapo viena i laboratorij toms problemoms sprsti. Kadaise ia vyravo istorikai, tyrinj humanizmo, protestantizmo, kapita lizmo, mokslo ir nacionalini valstybi aknis, vliau ji patrauk dmes t spe cialist, kurie visai teisingai parod, kaip iliko ir klestjo Vidurami ir pago nikj laik elementai. Visapusik tikrovs vaizd kuriantis istorikas turi rasti pusiausvyr tarp t dviej tendencij. Pavyzdiui, raant apie XVI ami bt skaitytojo klaidinimas kalbti tik apie raganas, alchemikus ir fjas, kaip neteisin ga kadaise buvo rayti beveik vien apie Luther, Kopernik arba Anglijos parla mento susikrim. Visapusika istorija turi atsivelgti specialist ginus, bet ji taip pat turi sugebti pakilti aukiau kasdienini trumpalaiki aktualij.

Europos koncepcijos
Europa" yra palyginti nauja svoka. Sudtingame intelektualiniame procese, tru kusiame nuo XIV iki XVIII amiaus, ji pamau pakeit ankstesnij Krikioni kojo pasaulio" svok. Taiau lemiami buvo keli XVII ir XVIII ami sandros deimtmeiai, j po ilg religini konflikt laikotarpio. Toje ankstyvojoje vie iamojo amiaus stadijoje (r. VIII skyri) buvo tiesiog nepatogu priminti susiskal diusiai taut bendrijai vis jos nari krikionikj identitet, ir tada sigaljo odis Europa", geriau tenkins neutralesnio apibrimo reikalavimus. Vakaruose karai su Liudviku XIV kvp daugel visuomens veikj raginti griebtis bendr veiksm susiskaldymui likviduoti. Daug laiko praleids kaljime Pensilvanijos valstijos krjas kvakeris Williamas Pennas (1644 1718), anglo ir olands snus, propagavo visuotins tolerancijos ir Europos parlamento idjas. Prancz kunigas disidentas Charlesas Castelis de St. Pierre'as (1658 1743), traktato Projet d'une paix perptuelle" (Aminosios taikos projektas) autorius (1713) kviet sudaryti Europos valstybi konfederacij, kad bt utikrinta ilgalaik taika. Rusijos impe rijos atsiradimas Rytuose valdant Petrui Didiajam vert radikaliai pergalvoti tarp tautin padt. 1713 met Utrechto taika buvo paskutin reikmingesn proga vieai panaudoti termin Respublica Christiana Krikionikoji bendrija". Vliau vietoj krikionikosios bendrijos vis daniau vartojama Europos svo ka. 1751 m. Voltaire'as Europ apra kaip
27

EUROPOS

ISTORIJA

savotik didel respublik, padalint kelias valstybes vienas monarchines, kitas mirias <...>, bet visas bendraujanias tarpusavyje. Jos visos ipasta t pai religij, nors yra susiskaldiusios kelias konfesijas; visos pripasta tuos paius teiss ir politikos principus, neinom us kitose pasaulio dalyse .

Dvideimia met vliau Rousseau pareik: Nebra prancz, vokiei, ispa n ir netgi angl, yra tik europieiai1 1 . Pasak vieno autoriaus, Europos idja1 1 galutinai buvo suvokta 1796 m., kai Edmundas Burke'as ra: N vienas europie tis negali jaustis visiku tremtiniu n vienoje Europos dalyje"2 7 . Nepaisant to, Europos bendrijos geografiniai, kultriniai ir politiniai parametrai vis laik buvo gin objektas. 1794 m., kai Williamas Blake'as paskelb vien i nesuprantamiau si savo poem Europa: pranayst", kaip iliustracij jai jis pavaizdavo Visagal, velgiant i dangaus ir laikant rankose busol2 8 . Didij Europos kontr dal sudaro labai raiyta kranto linija. Taiau jos sie na emyno viduje buvo nustatinjama labai ilgai. Antikos autoriai Europ ir Azij skiriani linij br nuo Helesponto iki Dono ups; ten ji buvo ir Viduramiais. XIV amiaus enciklopedistas galjo pasilyti tai tok gan tiksl apibrim:
Sakoma, kad Europa sudaro tredal pasaulio, o jos pavadinimas kils i Europs, Libi jos karaliaus Agenoro dukters vardo. Jupiteris pagrob t Europ, atgabeno Kret, o didij em yno dal pavadino Europos vardu <...> Europa prasideda nuo Tanajo (Dono) ups ir tsiasi iilgai iaurs vandenyno ligi Ispanijos pabaigos. Jos rytins ir pietins dalys ineria i jros, vardu Pontus (Juodoji jra), ji visa liejasi prie Didiosios Viduremio juros ir pasibaigia prie Kadio (Cadiz) sal (Gibraltaras)..."
29

Popieius Pijus I I (Enea Piccolominis) savo ankstyvj Traktat apie Europos padt" (1458) pradjo Vengrijos, Transilvanijos ir Trakijos apraymu; vir j tuo metu buvo pakibusi turk grsm. Nei Antikos, nei Vidurami autoriai neturjo tikslesni ini apie rytinius Europos lygumos pakraius; kai kuriose jos dalyse nebuvo nuolat gyvenama ligi pat XVIII amiaus. Tik 1730 m. Rusijoje tarnavs ved karininkas Strahlenbergas pasil Europos rib vesti nuo Dono Uralo kaln ir Uralo ups link. XVIII amiaus pabaigoje Rusijos valdia prie kelio i Jekaterinburgo Tiumen pastat stulp, ymint Europos ir Azijos rib. Tada tarp caro tremtini, grandinmis sukaustyt ir varom Sibir, atsirado paprotys atsiklaupti prie to stulpo ir pasisemti sauj Europos ems. Vienas i io ritualo liudytoj ra: Visame pasaulyje nra kito tokio pasienio stulpo, kuris bt mats <...> tiek daug sudauyt irdi"3 0 . 1833 metais, kai pasirod Volgerio Handbuch der Geographie" (Geografijos inynas), Europos nuo Atlanto ligi Uralo" idja jau buvo vis priimta3 1 . Taiau sigaljs susitarimas nra nelieiamas dalykas. Europos ribos prats tos lig Uralo dl Rusijos imperijos ikilimo. Tok sprendim daug kas kritikavo, ypa geografai analitikai. Uralo rib maai pagrsta laik Halfordas Mackinderis, Arnoldas Toynbee, teiks pirmenyb aplinkos faktoriams, ar veicar geografas J. Reynoldas, ras, kad Rusija yra EuTopos geografin antitez. Rusijos galios susilpnjimas galt sukelti revizij, ribos perirjim. Tada pasitvirtint rus kilms Oksfordo profesoriaus nuomon apie potvyni ir atoslgi Europ", kurios ribos tai prasipleia, tai vl susitraukia3 2 .
28

VADAS

Geografin Europos svoka visada konfliktavo su Europos kaip kultrins bendrijos svoka; kai nra bendr politini struktr, Europos civilizacij galima apibrti tik kultriniais kriterijais. Paprastai ypa akcentuojamas vienijantis krikionybs vaidmuo, kuris iliko ir po to, kai buvo atmesta krikionikojo pasaulio etiket. Kreipdamasis per radij nugaltosios Vokietijos gyventojus, 1945 metais poetas T. S. Eliotas idst nuomon, kad Europos civilizacijai visad ikyla mir tinas pavojus, kai tik susilpnja jos krikionikoji erdis. Jis nurod Europos minties sien usidarym", atsiradus visikai sitvirtinus nacionalinms valsty bms. Politins ir ekonomins autarkijos kandin neivengiamai engia ir kult rin autarkija", aikino jis ir akcentavo organin kultros prigimt: Kultra yra tai, kas turi augti. Pastatyti medio nemanoma; galima j tik pasodinti, pri irti ir laukti, kada uaugs..." T. S. Eliotas pabr gausi Europos eimos sub kultr savitarpio priklausomyb. Tai, k jis pavadino kultrine prekyba", gali ma laikyti organizmo kraujo apytaka. Jis taip pat ikl ypating literat pareig. Taiau pirmiausiai akcentavo krikionikosios tradicijos svarb, nes ji jungianti Graikijos, Romos ir Izraelio paveld:
Kuriant taut, turini savitas kultras, bendr kultr, vyrauja religija <...> Kalbu apie bendr krikionybs tradicij, padariusi Europ tuo, kuo ji yra, ir apie bendrus kult ros elementus, kuriuos atne krikionyb <...> Krikionybs prieglobstyje pltojosi ms menas, dar visai neseniai krikionyb buvo suleidusi aknis visa Europos teis. Krikionybs fone reikmingi tampa visi ms minties laimjimai. Vienas ar kitas euro pietis gali ir nemanyti, kad krikionikasis tikjimas i ties yra teisingas, taiau prasm to, k jis sako ir daro <...>, kyla i krikionikojo paveldo. Tik krikionikoji kultra galjo pagimdyti Volter ir Nietzsch. Netikiu, kad Europos kultra galt atlaikyti visik krikionikojo tikjimo inykim33.

Europos svoka visomis prasmmis yra tradicin. Pagal j reikia matuoti visus kitus variantus, nukrypimus ir puikias idjas tuo klausimu. Tai yra ieities takas to, k Madam de Stal kadaise pavadino penser l'europenne" (mstyti euro pietikai). Svarbiausias Europos kultros istorijos specialist udavinys yra identifikuoti konkuruojanias sroves bendrame krikionikosios tradicijos sraute ir nustatyti j santyk su vairiais nekrikionikais ar antikrikionikais elementais. Pliura lizmas yra btinas. Nepaisant akivaizdaus krikionikojo tikjimo dominavimo iki pat X X amiaus vidurio, nemanoma nuneigti, kad daugelis i vaisingiausi naujj laik paskat, pradedant Renesanso avjimusi Antika ir baigiant roman tikams bdingu besaikiu gamtos garbinimu, i esms buvo pagoniko pobdio. Taip pat sunku nuginyti ir tai, kad ndieniai modernizmo, erotikos, ekonomi kos, sporto ar popkultros kultai stipriai susij su krikionikuoju paveldu. Svar biausia dabarties problema yra nustatyti, ar X X amiaus icentrins jgos suma ino to paveldo reikm, paversdamos j beprasmika griuvsi krva. Nedaug dabar teatsiras analitik, kurie tvirtint, kad apskritai kada nors egzistavo kakas panaaus Europos kultrin monolit. Vienas domesni yra sivaizdavimas, kad

29

EUROPOS

ISTORIJA

Europos kultrinis paveldas sudarytas i keturi ar penki vienas kit dalinai udengiani sukabint apskritim3 4 (r. III pried, 20). Raytojas Albertas Mora via Europos kultrin savitum palygino su audiniu, kurio viena pus yra mar gaspalv (...), o kita vienos intensyvios spalvos3 5 . Neteisinga bt manyti, kad Europos" svoka neturjo jokio politinio turi nio. Prieingai, ji danai buvo laikoma harmonijos ir vienybs, kurios taip trko, sinonimu. Europa" buvo nepasiekiamas idealas, tikslas, kurio turi siekti visi geri europieiai. Tok mesianistin ar utopin Europos vaizd galime pastebti jau diskusijose prie pasiraant Vestfalijos taik. J garsiai deklaravo Vilhelmas Oranietis ir jo sjungininkai, organizav koalicij prie Liudvik XIV, bei tie, kurie stojo prie Napoleon. Caras Aleksandras I pareik: Europa tai mes". Tuo vaizdiu nau dotasi ir XVIII amiaus retorikoje apie jg pusiausvyr bei XIX amiuje kalbose apie santarv Europoje. Jis buvo svarbus taikaus imperializmo amiaus argumen tas, traktuojant Europ kaip centr, i kurio valdomas visas pasaulis; 1914 met Didysis karas j smarkiai sukrt. X X amiuje Europos ideal atgaivino politikai, pasiry ugydyti dviej pasaulini kar aizdas. Treiajame deimtmetyje, po Pirmojo pasaulinio karo, kai ideal buvo galima propaguoti visose emyno dalyse, iskyrus Soviet Sjung, jo iraika tapo Taut Sjunga, taip pat Aristido Briando veikla (r. toliau). Ypa patraukli ji atrod naujosioms Ryt Europos valstybms, kuri poli tikos nevar u Europos rib esanios imperijos ir kurios norjo bendrai gintis nuo didij valstybi. Penktojo deimtmeio pabaigoje, atsiradus geleinei udangai, i idj pasigavo tie, kurie norjo sukurti Maj Europ Vakaruose; t savo krin jie sivaizdavo kaip kelis koncentrinius apskritimus, kuri centre bt Pranczija ir Vokietija. Kartu ji buvo ir vilties vyturiu tiems, kuriuos Rytuo se atkirto despotiki komunistiniai reimai. lugus sovietinei imperijai 1989 1991 metais, atsirado vili, kad bus sukurta visos Europos bendrija, apimsianti visas emyno dalis. Taiau Europos" idealo trapum pripasta ir jo prieininkai, ir alininkai. 1876 m. Bismarckas atmet Europ kaip geografin svok"; anksiau taip buvo pasielgs Metternichas su Italija. Po septyniasdeimties met Jeanas Monnet, Europos tvas", pripaino tokio paniekinanio Bismarcko poirio gali. Euro pa niekada neegzistavo, pareik jis. Europ tikrai reikia sukurti"3 6 . Daugiau kaip penkis imtus met svarbiausia problema apibriant Europ buvo klausimas, traukti ar netraukti j Rusij. Per vis naujj istorij ortodok sin, autokratin, ekonomikai atsilikusi, taiau besipleianti Rusija nepritapo prie jos. Rusai ir patys niekada gerai neinojo, nori ar nenori bti Europoje. Pavyzdiui, 1517 m. Jogailos universiteto Krokuvoje rektorius Maciejus Miechowita paskelb geografin traktat, kuriame isaugojo tradicin ptolomjik Sarmatia europaea (europietikos Sarmatijos) atskyrim nuo Sarmatia asiatica (azijietikos Sarmatijos); riba jo Dono upe. Taigi Lenkija ir Lietuva atsidr Europoje, o Maskvos kunigaiktyst u jos rib3 7 . Praslinkus trims imtams
30

VADAS

met tas aikumas dingo. Lenkija ir Lietuva buvo k tik padalytos, o Rusijos sie nos pasistmjo toli vakarus. Kai pranczas Louis-Philippe'as de Sguras (1753 1830) Prancz revoliucijos ivakarse keliavo per Lenkij, jam nekilo abejoni, kad ji esanti jau nebe Europoje. vaiavs Lenkij, jis ra: On croit sortir entirement de l'Europe, tout ferait penser qu'on a recule de dix sicles". (Atrodo, kad visai ivykai i Europos; viskas veria manyti, kad laikas pasislinko deimia imtmei atgal".) Jei pagrindiniu priklausymo Europai rodikliu laikytu me ekonomin paang, tai toks jo vertinimas tikrai atitiko to meto padt3 8 . O juk tai buvo laikai, kai Rusijos valdia atkakliai siek, kad j alis bt lai koma Europos alimi. Nekreipdama dmesio tai, kad jos valdomos alies terito rija drieksi per vis Azij ligi iaurs Amerikos, imperator Jekaterina 1767 m. kategorikai pareik, kad Rusija yra Europos valstyb". Visi, kas tik norjo turti reikal su Sankt Peterburgu, tai gerai sidmjo. Gal gale Maskvos vals tyb nuo X amiaus buvo neatskiriama krikionikojo pasaulio dalis, o Rusijos imperija auktai vertinama diplomatins sistemos nar. Mekos" baim nesu trukd stiprti bendrai nuomonei, kad Rusija tikrai priklauso Europai. T nuomo n XIX amiuje labai sustiprino Rusijos vaidmuo veikiant Napoleon ir nuosta bus rus kultros suklestjimas Tolstojaus, aikovskio ir echovo laikais. Rus intelektualai, susiskald vakarieius ir slavofilus, patys neinojo, kiek Rusija yra europietika, (r. X skyri, p. 817). Veikale Rusija ir Europa" (1871) slavofilas Nikolajus Danilevskis (1822 1885) tikinjo, kad Rusija turi savit sla vik civilizacij, esani pusiaukelje tarp Europos ir Azijos. O Dostojevskis prieingai kalbdamas paminklo Pukinui atidengimo ikilmse m liaupsin ti Europ. Europos tautos net neino, kaip jos mums brangios", kalbjo jis. Tik nedidel vostonik (rytiei) grupel man, jog Rusija visikai neeuropie tika alis, turinti daugiau bendra su Kinija3 9 . Po 1917 m. bolevik elgsena atgaivino daug sen abejoni ir neaikum. Usienyje buvo plaiai paplitusi nuomon, kad bolevikai yra barbarai (Churchillis juos pavadino bedionmogiais"), laukini azijat gauja, visk griaunanti ir sjanti mirt kaip kadaise Atila ar ingischanas. O paioje Soviet Rusijoje mark sistiniai revoliucionieriai danai buvo smerkiami kaip Vakar agentai, tarp kuri vyravo ydai, remiami Vakar pinig ir manipuliuojami vokiei valgybinink. Stipri buvo ir oficialiosios vieosios nuomons kryptis, tvirtinusi, kad revoliucija nutrauk visus ryius su dekadentine" Europa. Daugelis rus jautsi paeminti priverstins izoliacijos ir gyrsi, kad atgijusi Rusija greit uvaldys nepatikimus Vakarus. 1918 m. pradioje ymiausias revoliucijos met rus poetas para oki ruojani poem Skitai":
J milijonai. Ms pulk pulkai. Tik pabandykit ukliudyti! Taip, skitai mes! M es Azijos vaikai! Ms siauros akys godiai vyti!

31

EUROPOS

ISTORIJA Tas Sfinksas Rusija. Ji liks gyva, Nors jai irdin smeigsi peil. Ji velgia, velgia, velgia tave Su neapykanta ir meile!.. Pasauli senas, nepam esk galvos! puot brolik ir tyr, \ viesi puot darbo ir taikos Vl aukia barbarika lyra!
40

Ne pirm kart Rusija buvo tempiama dvi prieingas puses. Kai dl bolevik vadovybs, tai Leninas ir jo aplinka glaudiai siejo save su Europa. Jie man esantys Prancz revoliucijos tradicij paveldtojai; savo tie siogines aknis mat Vokietijos socialist judjime; galvojo, kad j strategija bus prisijungti prie revoliucij isivysiusiose kapitalistinse Vakar alyse. Treiojo deimtmeio pradioje Kominternas svarst Jungtini Europos Valstij (komunis t vadovaujam) galimyb. Tik valdant Stalinui, kuris iskerd visus senuosius bolevikus, Soviet Sjunga dvasikai atsiribojo nuo Europos reikal. Tuo paiu laikotarpiu takinga emigravusi rus intelektual grup, kurioje buvo kuni gaiktis N. S. Trubeckojus, P. N. Savickis ir G. Vernadskis, nusprend vl akcen tuoti azijietikus pradus Rusijos kultros miinyje. Pasivadin eurazijatais", jie buvo kategorikai prie bolevikus, kartu skeptikai irdami ir Vakar Euro pos teigiamas savybes. Be abejo, per septyniasdeimt totalitarinio sovietinio valdymo met Europoje atsirado didiuliai psichiniai ir fiziniai barjerai. Vieai rodomas sovietinio reimo veidas darsi vis labiau ksenofobinis; prie to daug prisidjo Antrojo pasaulinio karo patirtis, vliau uoliai kultivuota staliniei. Taiau irdies gilumoje daug rus, kaip ir didioji dauguma nerus Soviet bloke, puoseljo savo priklausymo Europai jausm. Tai buvo elgsena, padjusi dvasikai atsilaikyti prie komuniz m. Kai komunizmo grandins subyrjo, tai leido jiems pasveikinti, Vadavo Havelo odiais tariant, grim Europ". Nepaisant to, skeptikas poiris Rusijos tinkamum Europai iliko ir paio je Rusijoje, ir u jos rib. Rusijos nacionalistai, nuoirdiai nekeniantys Vakar ir pavydintys jiems, tapo savotiku traukos centru stalinietikam aparatui, kuris lugus sovietinei valdiai jautsi paemintas ir labiau u visk norjo atkurti buvusi imperij. Kaip pasiprieinimo postkomunistins demokratijos viltims branduolys, nelemtoji rus nacionalist ir nepersitvarkiusi ortodoksini komu nist sjunga nairai irjo didjant Maskvos suartjim su Vaingtonu ir su Vakar Europa. O Vakar lyderiams labiau u visk norjosi stabilumo. Nepavykus usitikrinti ilgalaiks partnerysts su Gorbaiovo sumogintu SSRS variantu, jie staia galva puol stiprinti Rusijos Federacij. Jie geranorikai atsiliep Maskvos praymus suteikti ekonomin pagalb ir pageidavim bendradarbiauti su NATO ir Europos Bendrija. Taiau netrukus kai kurie i j pradjo matyti ir trkumus. Juk Rusijos Federacija gal gale nebuvo vientisa nacionalin valstyb, pribrendusi liberaliai

32

J VA D AS

demokratijai. Ji vis dar tebebuvo daugianacionalinis junginys, apimantis Eurazij, vis dar smarkiai militarizuotas ir vis dar demonstruojantis imperines umaias. Ji vis dar aikiai nesipareigojo leisti kaimynams eiti savo keliu. Rusija negaljo tiktis, kad bus laikoma tinkama kandidate bet koki Europos bendrij, kol nesugebs rasti bd atsikratyti imperialistinio palikimo, kaip tai padar visos kitos eksimperialistins alys Europoje. Bent jau tokia buvo Europarlamento pir mininko kategorika nuomon, kuri jis isak 1993 m. rugsjo mnes,
[ e s t ij a ]

Kai kurie komentatoriai tikinja, kad Didiosios Britanijos tinkamumas Euro pai ne maiau abejotinas nei Rusijos. Nuo norman ukariavimo iki imtameio karo Anglijos karalyst buvo sivlusi emyno reikalus. Taiau didij naujj laik istorijos dal anglai iekojo skms kitur. veik ir asimiliav savo kaimynus Brit salose, jie leidosi keliones jromis, kad sukurt ujrio imperij. Kaip ir rusai, jie laik save tikrais europieiais, taiau svarbiausi j interesai buvo u Europos rib. Faktikai jie buvo pusiau atskirti. Angl protis irti emyn" tarsi i tolo pradjo nykti tik suirus j imperijai. Negana to, imperijos laik patir tis imok juos velgti Europ iskiriant didisias valstybes", esanias dau giausia Vakaruose, ir masias valstybes", esanias daugiausia Rytuose, kuri buvo galima ir nepaisyti. Tarp skulptr, supani Alberto paminkl Londone (1876), yra grup figr, simbolizuojani Europ". J sudaro tik keturios fig ros Didiosios Britanijos, Vokietijos, Pranczijos ir Italijos. Dl vis mintj prieasi istorikai danai laikydavo Didij Britanij ypatingu atveju" \ Pir mojo paneuropinio judjimo iniciatoriai treiajame deimtmetyje man, kad prie suvienytos Europos neprisijungs nei Didioji Britanija, nei Rusija. Bta daug mginim apibrti Europos kultrinius padalinius. XIX amiaus pabaigoje atsirado vokiei dominuojamos M itteleuropa (Vidurio Europos) svoka; jos ribos sutapo su Vidurio valstybi politine sfera. Tarpukario metais buvo vardyta Rytins Vidurio Europos" sritis, sutapusi su neseniai gavusiomis nepriklausomyb valstybmis pdinmis" nuo Suomijos ir Lenkijos iki Jugo slavijos. is pavadinimas buvo atgaivintas po 1945 met kaip atsidrusi sovie tiniame bloke nominaliai nepriklausom valstybi patogi etiket. Tuo metu atro d, kad padalijimas Vakar Europ", kurioje dominavo N ATO ir EEB, bei Ryt Europ", dominuojam sovietinio komunizmo, yra nepajudinamas. Devin tajame deimtmetyje grup raytoj, su ek romanistu Milanu Kundera priea kyje, ikl nauj Centrins Europos" versij, siekdama sugriauti sigaljusius barjerus. Taip atsirado dar viena konfigracija, dar viena dvasios karalyst" . Europos irdis" patraukli idja, turinti ir geografin, ir emocin atspalv. Vienas autorius jos ieko Belgijoje, kitas Lenkijoje, treias Bohemijoje, ketvirtas Vengrijoje, o penktasis vokiei literatros sferoje 3 . Kad ir kur ji bt, brit ministras pirmininkas 1991 m. pareik, kad jis ten apsilankys. Tiems, kurie mano, kad ta irdis yra centre, ji turt bti v. elemento (Allier) komunoje paiame Europos Bendrijos centre, arba geografiniame Europos centre, kuris pagal vienus skaiiavimus ess Varuvos priemiesiuose, pagal kitus kakur Lietuvos gilumoje.

33

EUROPOS

ISTORIJA

Per tuos septyniasdeimt penkerius metus, kai Europ buvo padalijs ilgiau sias jos istorijoje pilietinis karas, Europos vienybs svokai neleido inykti tik mons su plaiausiu kultriniu ir istoriniu akiraiu. Ypa per keturiasdemt al tojo karo met reikjo nepaprastos intelektualins drsos ir itverms atsispirti ne tik kyriam nacionalizmui, bet ir provincialiam poiriui Europ, orientuotam vien tik klestinius Vakarus. Laim, atsirado keli tokio lygio mons, kuri pali kimas, idstytas j veikaluose, netrukus m skambti tiesiog pranaikai. Vienas i toki moni buvo Hughas Seton-Watsonas (1916 1984), Ryt Europos tyrim Didiojoje Britanijoje pradininko R. W. Seton-Watsono (1879 1951) vyresnysis snus. Maas bdamas jis aid ant Tomo Masaryko keli; ser bkroat, vengr ir rumun kalbomis kalbjo taip laisvai kaip ir pranczikai, vokikai bei italikai. Gim Londone, ten vliau tapo Rusijos istorijos profesorium Slav ir Ryt Europos tyrim mokykloje; pats save laik kotu. Jis niekada nepa sidav sigaljusioms ano meto pairoms. Savo testament, skirt Europos svo kai, idst straipsnyje, paskelbtame jau po mirties. Jo argumentai irykino tris pagrindinius dalykus: Europos idealo reikalingum, tai, kad Ryt ir Vakar Euro pos tautos viena kit papildo, bei Europos kultrins tradicijos pliuralizm. Kiek vien i j verta pailiustruoti ilgesnmis citatomis. Seton-Watsonas pirmiausia smarkiai kritikuoja siaur akirat t, kurie tikjosi sukurti Europos vienyb remdamiesi tik NATO saugumo ar EEB ekonominiais interesais:
Nesum enkinkim e bendro reikalo poreikio, siekimo kako labiau jaudinanio negu svies to kaina, kako konstruktyvesnio negu gynybos kontrakt pasidalijimas kakokios Europos m ystique poreikio
44

Antroji jo strl buvo nukreipta tuos, kurie dl Vakar civilizacijos norjo atsiriboti nuo rytins Europos dalies gyventoj:
\ Europos kultrin bendrij eina ir tautos, gyvenanios u Vokietijos ir Italijos rib, <...> to jokiu bdu negalima ignoruoti tik todl, kad jos iandien nepriklauso Europos ekono minei ar politinei bendrijai <...>. Niekur kitur pasaulyje tikjimas Europos kultrinio bendrumo realumu ir svarba nra taip paplits kaip alyse, esaniose tarp EEB ir Soviet Sjungos <...>. T ali gyventojams Europos idja reikia kultr bendrij, apimani ir kiekvienos i t taut specifines kultras ar subkultras. N viena i j negali igyventi be Europos, o Europa negali igyventi be j. inoma, tai mitas <...>, savotikas tiesos ir fantazijos miinys. Taiau fantazijos absurdai neturt ugoti tiesos
45

Treioji strl buvo nutaikyta tuos, kurie mato supaprastint ar monolitin Europos kultros vaizd.
Europos svokos susipynimas su krikionikojo pasaulio svoka yra istorijos faktas, kurio nepajgi paneigti net pati iradingiausia sofistika <...>. Taiau ne maiau teisinga ir tai, kad Europos kultroje esama ir nekrikionik gij: tai romnikosios, helenisti ns, tikriausiai persikosios ir (naujaisiais amiais) ydikos gijos. Sunkiau atsakyti klausim, ar joje esama ir musulmonikj elem ent
46

Pabaigoje apibdinami europins kultros tikslai ir vertybs:

34

{VADAS [Europos kultra] yra ne kapitalizmo ar socializmo rankis; ji yra ne EEB eurokrat ar dar kieno nors m onopolin nuosavyb. Priklausymas jai nereikia, kad galima preten duoti pranaum palyginti su kitomis kultromis <...>. Europos kultros vienyb paprasiausiai yra tik ms vairiausi pirmtak 3000 met darbo produktas. Tai yra palikimas, kur atmet tume patys; bt tiesiog nusikaltimas atimti j i jaunosios ir i busimj kart. Geriau jau manyti, kad mus udavinys isaugoti ir atnaujinti j
47

Seton-Watsonas buvo vienas i t ilg distancij bgik, kurie ne Europos vienybs degl per Europos utemimo nakt. Jis buvo vienas i t negausi Vaka r mokslinink, kurie pereng barjerus, skyrusius Rytus nuo Vakar, ir kurie sovietin komunizm mat tok, koks jis ir buvo. Jis mir vyki, kuriems buvo lemta patvirtinti tiek daug jo vertinim, ivakarse. Jo intelektualinis palikimas toks vertingas, kad ios knygos autorius laiko garbe kuo tiksliau juo remtis4 8 . Europos istorijos nebuvo galima rayti tol, kol nenusistovjo pati Europos svoka ir kol istoriko darbas negavo analitins pakraipos. Jau pirmaisiais XIX amiaus deimtmeiais is procesas buvo tolokai pasistmjs. Pirmj skming sintez atliko prancz raytojas ir valstybs veikjas Franois Guizot (1787 1874). Jo veikalas Histoire de la civilisation en Europe (Europos civilizacijos isto rija) (1828 1830) remiasi paskaitomis, kurias jis skait Sorbonoje. Dl apibrimo sunkum dauguma istorik tikriausiai pritars miniai, kad Europos istorijos turin turt sudaryti ta bendra patirtis, kuri galima rasti kiek vienoje i didij Europos praeities epoch. Dauguma tikriausiai sutiks ir su tuo, kad btent Antikos pabaigoje Europos istorija liovsi buvusi tarpusavyje nesusijusi vyki kratiniu ir gijo rilesnio civilizacijos proceso bruo. Svarbiau sia io proceso ypatyb buvo klasikinio pasaulio susiliejimas su barbar pasauliu ir i to kils smoningas krikionikojo bendrumo suvokimas kitaip sakant, krikionikojo pasaulio krimasis. Vliau vairiausi skilimai, maitai, ekspansi jos, evoliucijos, dauginimasis skilimo bdu ir sukr t nepaprastai vair ir pliu ralistin reikin dabarties Europ. Niekada nebus dviej visikai vienod svarbiausi Europos civilizacijos sudtini dali sra. Taiau daugelis t dali vis laik yra matomiausioje vietoje nuo krikionikojo pasaulio uuomazg Graikijoje, Romoje ir judaizme iki toki naujiesiems laikams bding reikini kaip vieiamasis amius, modernizacija, romantizmas, nacionalizmas, liberaliz mas, imperializmas, totalitarizmas. Nevertt pamirti ir lidno kar, konflikt ir persekiojim, lydjusi kiekvien istorijos epoch, srao. Bene geriausiai tikt palyginimas i muzikos srities. Europos istorijos tyrintojai neaptinka kokio nors paprasto libreto. Jiems tenka atkurti sudting partitr su visa gars kakofonija ir nepakartojamais informacijos perdavimo ifrais: Europ <...> ne kart mgin ta lyginti su orkestru. Bna moment, kai vieni ar kiti instrumentai tampa antra eiliais ar net visai nutyla. Taiau bendras ansamblis vis tiek ilieka"4 9 . Reikia pripainti, kad teisingai sakoma, jog Europos muzikin kalba yra viena universa liausi europins tradicijos gij.
[m o u s i k e ]

Kadangi Europa niekada nebuvo suvienyta politikai, vairov akivaizdiai visada buvo vienas i patvariausi jos bruo. vairov pasireikia ir tuo, kad

35

EUROPOS

ISTORIJA

bendr patirt reaguojama labai skirtingai. Nuolatos ilieka bendroje Europos civilizacijoje egzistuojani nacionalini valstybi ir kultr vairov. Ji matoma ir kintaniuose ikilimo bei smukimo ritmuose. Europos istorijos pradininkas Gui zot nebuvo vienintelis, laiks vairov pagrindiniu Europos bruou.

Eurocentrizmas
Raanius Europos istorij negalima kaltinti eurocentrizmu vien u tai, kad jie sutelkia dmes Europos reikalus, kitaip sakant, kad laikosi pasirinktos temos. Eurocentrizmas yra poirio, nuostatos, o ne turinio aspektas. Jis susijs su tra dicine europiei autori tendencija laikyti savo civilizacij auktesne, iskirtine ir ignoruoti neeuropietiko poirio svarb. Nereikia stebtis ar apgailestauti, kad Europos istorij daugiausia ra europieiai ir europieiams. Kiekvienam rpi iekoti savo akn. Gaila tik, kad Europos istorikai danai artindavosi prie savo temos kaip Narcizas prie altinio tik pasigrti savo atspindiu vandeny je. Guizot susilauk daug pasekj, kai sutapatino Europos civilizacij su Visa galio norais. Jis ra: Europos civilizacija eng <...> aminosios tiesos srit, Apvaizdos erdv. Ji pltojasi taip, kaip to nori Dievas"5 0 . Jam, kaip ir daugeliui panai j, Europa buvo paadtoji em, o europieiai irinktoji tauta. T savigyros ton pasigavo daugelis istorik, tvirtinusi, danai visai atvirai, kad Europos istorija tai pavyzdys, kuriuo turt sekti visos kitos tautos. Dar visai neseniai jie beveik nekreip dmesio Europos ir jos kaimyni Afrikos, Indijos ar islamo kultr sveik. inomas amerikiei mokslininkas 1898 metais, Europos civilizacijos itakomis pirmiausia laikydamas teuton geni" veikl, Europ traktavo kaip universal model suprantamas dalykas:
Antikinio pasaulio palikimo paveldtojomis tapo teuton gentys, kurios <...> ant klasi kinio pagrindo palaipsniui sukr nauj vientis civilizacij; naujaisiais laikais ji pradjo plisti visame pasaulyje, suartindama visus ems gyventojus, pajungdama juos savo ta1 kai 51 .

tai jam buvo aksioma, savaime

Kai Oxford University Press pagaliau sidrsino ileisti vienatom Europos istorijos knyg, jos autoriai angoje idst labai pana poir:
Nors vairiais amiais gyvavo daug dideli civilizacij, taiau tik Europos civilizacija padar giliausi ir plaiausi poveik ir dabar ji (tokiu pavidalu, kokiu susiformavo abie jose Atlanto pusse) yra pavyzdys viso pasaulio monms .

Taiau toks mstymas ir mini dstymas pamau netenka patrauklumo, ypa tarp neeuropiei. Rudyardas Kiplingas (1865 1936) kartais laikomas ymiausiu eurocentristins tradicijos reikju, net brit kolonijins ekspansijos civilizacins misijos apologetu". Jo garsioji Balad apie Rytus ir Vakarus buvo parayta turint galvoje Indij:

VADAS Oh, East is East, and W est is West, and never the twain shall meet Till Earth and Sky stand presently at God's great Judgem ent Seat. But there is neither East nor West, Border, Breed nor Birth, W hen two strong men stand face to face, though they com e from the ends of the Earth53. (Rytai ne Vakarai, j kelias visad bus kitoks, Kol em ir Dangus prie Dievo teism stos. Bet nr Ryt ir Vakar, nei sien nei rib, kilm ir ras nesvarbu, Kai viens prie kit stoja stiprs vyrai du i ems prieing kamp.)

Kiplingas nedaug teturjo tos arogancijos, kuria paprastai kaltindavo jo laik europieius. Tiesa, jis neveng t dien frazeologijos, kalbjo apie viepatavim palmms ir puims" arba emesnes ris, kurios neturi teiss norm". Vis dlto ind kultra j labai trauk taip atsirado jo nuostabioji Diungli knyga ; be to, jis buvo giliai religingas ir kuklus mogus:
The tumult and the shouting dies The captains and the kings depart Still stands Thine ancient sacrifice, An humble and a contrite heart. Lord God of Hosts, be with us yet, Lest we forget, lest we forget
54

(Nutils ir triukmas, ir auksmai Valdovus nusine mirtis, Tik mes aukosim nuolankiai Tau atgailaujanias irdis. O Dieve, gelbk mus ir vesk, N es mes prasim be Tavs.)

Tie odiai skamba tarsi gyvas priekaitas kiekvienam, kas mgint visus Vakar imperialistus" sugrsti vien ir t pai pasiptli kompanij. Pasiprieinimas eurocentrizmui iuo metu iplaukia i keturi pagrindini al tini. iaurs Amerikoje jis kilo i tos juodaodi bendruomens dalies (bei jos politini utarj), maitaujanios prie vietimo sistem, kurioje neva dominuoja baltj pranaumo vertybs", kitaip sakant, europins kultros liaupsinimas. Tas maitas atsispindi ir Juodj musulmon judjime, o intelektualinje srityje jis pasireikia vairiuose mokslo apie negrus (afrologijos) darbuose, nukreiptuose prie tradicines amerikiei mokslinink pairas5 5 . Karingiausios jo atmainos siekia eurocentrizm pakeisti afrocentrizmu tikjimu, kad naujausioje istori joje svarbiausias vaidmuo tenka afrikieiams"5 6 . Tai grindiama sitikinimu, kad europin civilizacija pavog" monijos, ypa afrikiei, pirmgimysts teis5 7 . Isla mo pasaulyje, ypa Irane, pana pasiprieinim skatina religiniai fundamentalis tai, kurie Vakarus" laiko tono karalyste. Kitose Treiojo pasaulio vietose pasiprieinim palaiko intelektualai, danai marksistini pair, kurie eurocen trizm laiko neatskiriama kapitalistins ideologijos dalimi5 8 . Europoje toks pasi prieinimas labai paplits, nors ir ne visada aikiai ireiktas, toje kartoje, kuri, truput pagalvojusi, giliai susigsta daugelio vyresniosios kartos sitikinim.
37

EUROPOS

ISTORIJA

c i ^V 3 S< > .2 U T3 - > 'o ' E z3 C .2co* <

C cS m C

> N

38

VADAS

Vienas i keli istorikams engti priek bt didesnio dmesio skyrimas europiei ir neeuropiei sveikai,
[g o n c a l v e z ]

Kitas kelias Europos problem

[r u s ia ]

aikinimui panaudoti neeuropinius altinius,

Treiasis kelias stengtis

Europ siningai palyginti su jos kaimynais, o tokie palyginimai daugeliu atve j ir daugeliu aspekt bus ne Europos naudai. O pirmiausia reikt suvelninti ton. Juk per pastarj imtmet t teuton geni" bei kit europiei elgesys buvo ne toks, kokiu bt galima labai didiuotis. Galiausiai kaip ir bet kuri moni veikl, taip ir Europos istorij reikia ver tinti pagal jos paios nuopelnus. Siningai velgiant, jos niekaip negalima traukti Didij knyg1 1 sra, kur patenka tik genialiausi kriniai, atme tant menkaverius (r. toliau). j galima irti su pasigrjimu ar pasilykt jimu, o gal ir su jausmu, kuriame bt ir viena, ir kita. Vieno pranczo nuomon iuo klausimu skamba optimistikai: Gal gale nusikaltimas ir Vakar istorija nra vienas ir tas pats dalykas. Tai, k Vakarai dav pasauliui, smarkiai pranoks ta tai, k jie padar blogo viarioms visuomenms ir asmenims1 '5 9 . Taiau ne visi tam pritart.

Vakar civilizacija
Beveik 200 met Europos istorija danai buvo tapatinama su Vakar civilizaci jos" palikimu. Ir i tikrj buvo sukurtas spdis, kad visa, kas tik vakarietika", yra civilizuota, o visa, kas civilizuota, yra vakarietika. Implikacijos ar papras iausio papildymo dka visa, kas tik turi kak rytietiko, imta laikyti blogesniu, atsilikusiu, nevertu dmesio. is sindromas aikiai atsispindi europiei poiry je islam ir arab pasaul, kitaip sakant, vadinamojo orientalizmo tradicijoje . Taiau nesunku rodyti, kad ne maiau stipriai is poiris veikia ir kai kuriuos paios Europos regionus (ypa rytinius). Apskritai kalbant, Vakar civilizacijos svoka apima ne vis Europ (nors kartais ji taikoma ir toli nuo Europos esan tiems regionams). Kaip tik tie istorikai, kurie labiausiai link laikyti save Vakar" atstovais ypa anglai, pranczai, vokieiai, amerikieiai retai temato reikal aprainti Europos praeit kaip visum. Jie nelink tyrinti Ryt Europos ali, maai jiems terpi ir toliausiai vakarus esanios Vakar Europos dalys. Galima nurodyti dau gyb veikal, pavadint Europos" ar Krikionikojo pasaulio" istorijomis, nors i tikrj jie tokie nra. Dauguma Vakar civilizacijos" tyrinjim apsiriboja temomis, susijusiomis tik su kai kuriomis Europos pusiasalio dalimis. Daugelyje toki darb nerasime Portugalijos, Airijos, kotijos ar Velso, Skandinavijos, juose taip pat nra Lenkijos, Vengrijos, Bohemijos, Bizantijos, Balkan, Baltijos ali, Baltarusijos ir Ukrainos, Krymo ir Kaukazo. Rusija juose kartais yra, o kartais nra ir jos. Taigi kad ir kokia bt Vakar civilizacijos svoka, ji neutikrina siningo visos Europos istorijos apibendrinimo. Kad ir kaip Vakarus" apibdintume, tai vis tiek nebus Vakar Europos sinonimas6 1 . Tai labai keistas reikinys. Kyla tari mas, ar tik Europos istorijos specialistai nesielgia kaip Grejers srio gamintojai: tame j gaminyje skyli ne maiau kaip paties srio.

39

EUROPOS

ISTORIJA

Pavyzdi galima pateikti begales, taiau ia apsiribosime tik keliais. Vidur ami Europos istorija, parayta vieno ymaus Oksfordo dstytojo, ilg laik buvo laikoma standartiniu vadu i tem. Taiau paskaits ios knygos vad ne vienas nustebs pamats, kad knygos turinys neatitinka jos pavadinimo:
Stengdamasis ilaikyti temos vientisum <...> a tikriausiai kai k per daug supaprasti nau <...>. Vidurami Bizantijos istorija taip skiriasi nuo Vakar Europos istorijos visu savo pobdiu, kad man pasirod, jog bus protingiau net nem ginti jos sistemingiau apvelgti, juo labiau, kad nesijauiu ess pakankamai kom petentingas tokios apvalgos imtis. N ieko nekalbu ir apie vidurami Rusij ji per daug nutolusi nuo tem, kurias pasirinkau tirti. Ir apie Ispanij kalbu tikriausiai maiau negu reikt62.

Taigi knygos tema i tikrj apibriama kaip Vakar Europa (lotyn krik ionikasis pasaulis) ie terminai daugiau ar maiau analogiki" . Tokiu atve ju atrodyt, kad viskas bt gerai, jei iai knygai bt parinktas pavadinimas, atitinkantis jos turin. Pavyzdiui, ji galt vadintis Vidurami Vakar Euro pos istorija" arba Lotyn krikionikojo pasaulio istorija viduramiais". Taiau beskaitant i knyg paaikja, kad jos autorius nelabai stengiasi aptarti visas net ir lotyn krikionikojo pasaulio dalis. Pavyzdiui, joje net neusimenama apie Airij ir Vels. Apie Jogailaii valdom Lenkijos ir Lietuvos karalyst, kuri nag rinjamojo periodo pabaigoje tikrai buvo didiausia lotyn krikionikojo pasau lio valstyb, rasime tik por trump uuomin. Vienoje kalbama apie Vokietijos imperatoriaus Otono III politik, kitoje apie sunki Kryiuoi ordino padt. Didiulei daugiatautei Vengrijos karalystei, kuri drieksi nuo Adrijos jros iki Transilvanijos, skiriama maiau dmesio negu Bizantijai ir graikams, kuriuos autorius i anksto atsisak nagrinti. i knyga turi daug privalum, taiau, kaip ir daugelis kit, analizuoja tik kai kurias temas, susijusias tik su privilegijuotomis vienos Europos dalies sritimis. Labai populiari knyga Handbook to the History of Western Civilization (Vaka r civilizacijos istorijos vadovas) sudaryta laikantis panaaus keisto principo. Didiausioji i trij jos dali Europos civilizacija" (nuo apie 900 m. iki i dien) pradedama skyriumi Europos civilizacijos teritorijos geografin padtis". Jame aikinama, kad perjimas nuo Ryt prie klasikins ir nuo klasikins prie euro pins civilizacijos kaskart buvo susijs su pasistmjimu senesniosios visuomens periferijos link". Europos civilizacijos pirmin tvyn" apibdinta kaip lyguma, besitsianti nuo Pirn <...> Rusijos gilum", atskirta nuo Viduremio jros ali" netaisyklingu kaln barjeru". Tolesniuose skyriuose net nebandoma nors bendrais bruoais aprayti tos tvyns istorijos. Kalbama, kad buvusias Romos imperijos emes pasidalijo trys civilizacijos islamo, Staiatiki banyios ir Lotyn banyios", taiau nepateikiama tokio Europos pasidalijimo sistemingos analizs. Tik vienas sakinys skirtas pagonikai Skandinavijai ir n vieno kitoms pagoni alims, kurios vliau buvo apkriktytos. Yra maas poskyris apie Vaka r Europos tautas" senaisiais laikais (p. 129), apimanias nekonkretizuotas indo europiei gentis", taiau net neusimenama apie to laikotarpio Ryt Europos gyventojus. Esama uuomin apie slavus" ar slav kalbomis kalbanius

40

{VADAS

mones", taiau niekur nenurodoma, kad btent jie sudar didiausi Europos indoeuropiei grup. Yra dideli skyriai apie Vakar krikionikj pasaul 900 1500 m.", taiau n vieno skyriaus apie Ryt krikionikj pasaul. Skyreliuose apie Europos ekspansij" kalbama apie vokiei kolonizacij arba apie jr keliones u Europos rib. Dviem sakiniais netiktai skaitytojui praneama, kad Vakar krikionikasis pasaulis XIV amiuje faktikai apm ir Skandinavij, Baltijos alis, Lenkij, Lietuv ir Vengrij" (p. 345). Taiau detalesni paaikinim apie tai nra. Didiausiame i vis skyri Naujj laik pasaulis nuo 1500 met iki i dien" klausimai nagrinjami visikai neminint joki rytini" dalyk, kol pagaliau pasirodo Rusija (ir tik ji viena), jau susiformavusi valdant Petrui I. Nuo tada Rusija jau laikoma visateise Vakar pasaulio nare. Autorius i anksto atsi prao u savavalikus mediagos atrinkimo ir tvarkymo principus", deja, nepa aikindamas, kokie gi tie jo principai . Dar vienas tos paios ikagos mokyklos krinys yra Didij knyg sva das". Jo tikslas pristatyti svarbiausius autorius ir veikalus, kurie btini norint suprasti Vakar civilizacij. i idja kilo Kolumbijos universitete 1921 m., nuo 1930 m. j perm ikaga ir ji tapo universitetuose skaitom istorijos kurs pavyzdiu visoje Amerikoje. Niekas ir nesitiki, kad tokio svado autoriai visus Europos regionus ir visas jos kultras traktuos kaip visikai lygiaverius. Taiau iankstiniai nusistatymai ir preferencijos tiesiog ria ak. Papildytame ir pataisy tame svade i 151 pamint autori 49 yra anglai arba amerikieiai, 27 pranc zai, 20 vokiei, 15 klasikini laik graik, 9 senovs Romos atstovai, 6 rusai, 4 skandinavai, 3 ispanai, 3 ankstyvieji ital autoriai, 3 airiai, 3 kotai, 3 Ryt Europos atstovai (r. III pried, p. 13)6 5 . Panaus alikumas danai bdingas ir politikos teoretikams. Pavyzdiui, labai bdinga europin nacionalizm skirstyti du prieingus tipus rytin" ir vaka rin". Vienas ymus Oksfordo mokslininkas, akcentuojantis nacionalizmo kult rines aknis, taip aikino savj tokios schemos versij:
Tai, k a vadinu Ryt nacionalizmu, klestjo tarp slav, kaip, beje, ir Afrikoje bei Azi joje <...>, taip pat Lotyn Amerikoje. N egaliu vadinti jo neeuropiniu ir man atrodo, kad geriausia j vadinti rytiniu dl to, kad jis pirmiausia pasirod rytus nuo Vakar Europos66.

Po to autorius paaikino savo poir Vakar nacionalizm, pamindamas vokieius ir italus, kurie, jo nuomone, nacionalizmo formavimosi metu XVIII amiaus pabaigoje buvo gerai apsiginklav kultriniu atvilgiu":
Jie turjo kalbas, pritaikytas <...> sm oningiem s paangios civilizacijos, kuriai jie priklau s, poreikiams. Jie turjo universitetus ir mokyklas, diegianias sugebjimus, kuriuos civi lizacija vertino. Jie turjo <...> filosof, mokslinink, meninink ir poet <...>, garsjani visame pasaulyje. Jie turjo aukto profesinio lygio teisinink, medik ir kitoki specialis t <...>. Kad pasiekt tok pat lyg kaip anglai ir pranczai, jiems nedaug tereikjo papil dyti savo kultrin baga sisavinant tai, kas ligi tol buvo svetima <...>. Jiems atrod, kad labiausiai neatidliotinas j poreikis yra sukurti savo nacionalines valstybes <...>. Visikai kitaip buvo slav, o vliau Afrikos ir Azijos taut atveju67.

41

EUROPOS

ISTORIJA

Sunku bt sugalvoti labiau ikreipt Europos kultros istorijos, geografijos ir chronologijos komentar. Pasirodo, slav" analiz apsiriboja dalykais, susiju siais tik su ekais, slovakais, slovnais, serbais ir kroatais. Visikai nieko nekal bama apie tris didiausias slav tautas rusus, ukrainieius ir lenkus, kuri patirtis tiesiog prieinga tai analizei. Kyla klausimas, kas, profesoriaus Plamenatzo nuomone, buvo tie slavai ir kur jie buvo? Ar Ryt Europoje gyvena tik slavai? O lenkai, ekai ar serbai argi jie netroko savo nacionalini valstybi? Argi lenkai nesukr kalbos, vartojamos valstybs valdyme ir kultrai kurti, anksiau u vokieius? Ar Prahos (1348) ir Krokuvos (1364) universitetai priklauso Rytams"? Ar Kopernikas moksi Oksforde? Taip jau ieina, kad galima pateikti daug argument, patvirtinani toki nacionalizmo tipologij, kuri remiasi skirtingais kultrins raidos tempais ir skir tingais tautikumo santykiais su valstybingumu. Utat nra joki argument, kuriais bt galima pateisinti etikei Rytai" ir Vakarai" klijavim. O jei kas nors vis dlto taip daryt, tai pasirodyt, kad tinkamiausios pretendents Ryt tipo nacionalizm reikia iekoti toli vakarus nuo Vakar Europos Airijoje. Visiems gerai inoma, kad airiai yra tipikas Ryt Europos krinys (r. X skyri). Keliant abejones dl rm, kuriuos taip danai spraudiama Europos istorija ir kultra, nebtinai reikia abejoti ir pateikiamos mediagos kokybe. Paprasiau siai pakanka isiaikinti, kodl gi tie rmai taip keistai parinkti. Jei mogaus anatomijos vadovliai bt raomi vadovaujantis tokiais paiais struktros prin cipais, tai susidurtumm su padarais, turiniais tik vien galvos smegen pusru tul, vien ak, vien rank, vien plaut, vien koj. Pamokoma ir nagrinjamo klausimo chronologija. Vakar" idja sena kaip senovs graikai, kurie Laisvj Helad laik prieingybe pers valdomoms des potijoms Rytuose. Naujaisiais laikais j perm ir savo tikslams panaudojo dau gyb politini interes turini grupi, norini irykinti savo tapatyb ir atsi skirti nuo kaimyn. Dl to Vakar civilizacijos" terminas apaugo vairi prasmi ir prasmi niuans sluoksniais, susikaupusiais per ilgus imtmeius. Taip atsirado keliolika pagrindini variant: Romos imperija, nusidriekusi toli u Europos pusiasalio rib, vis dlto turjo ilgalaik poveik Europos raidai. Ligi iol iliko aikus skirtumas tarp ali, toki kaip Pranczija ar Ispanija, kurios kadaise sudar neatskiriam Romos imperijos dal, ir toki ali, kaip Lenkija ar vedija, kuri romnai niekada nebuvo pasie k. iame kontekste Vakar" svok imta sieti su tomis Europos dalimis, kurios gali pretenduoti Romos imperijos palikimo dal, skirtingai nuo t, kurios toki pretenzij turti negali (r. 3 emlap). Krikionikj civilizacij, kurios pagrindas buvo Europoje, nuo VII amiaus religin siena skyr nuo islamo (r. IV skyri). Krikionyb buvo Vakarai, isla mas Rytai. Katalikikasis pasaulis buvo sukurtas remiantis skirtingomis Romos ir graik banyi tradicijomis, ypa po 1054 m. schizmos ir lotyn kalb mus laikyti universalia kalba. iuo atveju Vakarai buvo tapatinami su katalikybe, o dani
42

VADAS

banytins ir pasaulietins valdi nesutarimai palengvino vlesni nekonformistini judjim atsiradim renesanso, reformacijos, mokslins revoliucijos, vie iamojo amiaus (r. VII skyri). N vienas i t judjim ankstyvuoju laikotarpiu nesulauk atgarsio staiatiki pasaulyje. Protestantizmas atvr Vakar civilizacijai naujas perspektyvas. Jis sitvirtino keliose iaurinse Europos alyse, XVI amiuje itrkusiose i Katalik banyios kontrols. Toki katalikikj jg kaip Ispanija ar Lenkija katastrofik nuo smuk lydjo Jungtini Provincij, Anglijos, vedijos, o vliau ir Prsijos ikili mas. J dominavimas jrose ir karin galia buvo paremti ekonomikos ir technikos laimjimais. Pranczikasis Vakar civilizacijos variantas ikilo XVII ir XVIII amiais. Jis pasireik vieiamojo amiaus pasaulietine filosofija ir 1789 m. revoliucijos idea lais; abu ie reikiniai ilgai turjo takos istorijai. Prancz kalb perm isila vins Vokietijos ir Ryt Europos elitas, ji tapo dar universalesn nei anksiau viepatavusi lotyn kalba. Imperinis Vakar civilizacijos variantas buvo grindiamas didij imperini valstybi beribiu pasitikjimu savimi per ilg taikos Europoje laikotarp, trukus iki 1914 met. T pasitikjim kurst sitikinimas, kad pats Dievas suteik impe rinms rasms" teis valdyti kitus ir kad kultrins, ekonomins ir politins rai dos srityse jos pralenk kitus. Aiks lyderiai tarp j buvo Vokietija, Anglija ir Pranczija, savo pavyzdiu ukrsdamos ir kitas alis. Kitos didesns imperins valstybs, pavyzdiui, Portugalija ar Nyderlandai, buvo tik antraeiliai lojai Europoje. Rusija ir Austrija spdingos imperins valstybs, taiau joms trko kit esmini bruo, reikaling lyderiams. Turtingosios imperins Vakar valsty bs isiskyr paangiomis pramoninmis ekonomikomis ir itobulintomis valdy mo sistemomis, o Rytuose vyravo valstietikos visuomens, savo valstybi netu rinios tautos, brutals autokratiniai reimai. Marksistinis variantas buvo imperinio varianto veidrodinis atspindys. Marksas ir Engelsas rmsi prielaida, kad imperialistins Vakar Europos alys pasiek auktesn lyg; taiau kartu jie tikjo ir tuo, kad per ankstyvas Vakar ikilimas baigsis greitu j smukimu ir revoliucija. I pradi ios pairos didesns takos neturjo, taiau j svarba nepaprastai iaugo, kai nelauktai marksizmas-leninizmas tapo oficialia Soviet imperijos ideologija. Pirmajam vokikam Vakar civilizacijos variantui postm dav Pirmojo pasaulinio karo pradia. Jis rmsi Vokietijos dominavimu Vidurio Europoje (Mitteleuropa), ypa Austrijoje, Pranczijos ir Rusijos karinio pralaimjimo vilti mis ir svajonmis apie bsim didyb kartu su anglosaks valstybmis. io varianto alininkai neabejojo Vokietijos civilizuojania misija Ryt Europoje, o jos lenktyniavimas su Pranczija, liberalizmo ir 1789 met idj" atmetimas tapo pagrindu oksidentinei (abendlich ) civilizacijai atskirti nuo vakarietikos (westlich) civilizacijos. ios schemos politinis formulavimas vis pirma siejamas su Friedrichu Naumannu. i koncepcij sulugd Vokietijos pralaimjimas 1918 metais, Spengleris j apverk savo veikale D er Untergang des Abendlandes (Europos sau llydis) (1918 1922). Pasaulietins kultros srityje Vidurio Europos etosui dide
43

EUROPOS

ISTORIJA

ls takos turjo stiprus ydikasis elementas, kuris nusisuko nuo Ryt ir kurio kultrin bei kalbin asimiliacija Vokietijoje sutapo su Vokietijos imperini ambicij kulminacija6 8 ,
[ w ie n e r
w elt]

Vakar civilizacijos W A SP * variantas atsirado dl JAV ir Brit imperijos ben dr interes, atsiskleidusi Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis buvo grindiamas to meto JAV elito anglofiliniais polinkiais, bendra protestantizmo tradicija, bend ru parlamentinio valdymo principu ir bendra paproi teise, pasiprieinimu vokiei hegemonijai Europoje, ypatingos strategins partnerysts perspektyva, angl kalbos pirmavimu iai kalbai netrukus buvo lemta tapti pagrindine tarp tautinio bendravimo priemone. Nors amerikieiai ir bjaurjosi tradicinmis impe rializmo formomis, is variantas rmsi prielaida, kad JAV yra lygiavert Europos imperini valstybi partner. Akivaizdiausias io varianto kultrinis paminklas buvo Didij knyg svadas" (1921) ir tai, kad Encyclopaedia Britannica leidi m perm viena amerikiei leidykla. Jo strateginius tikslus suformulavo pats geopolitikos tvas" seras Halfordas Mackinderis6 9 ; pirm kart jie pasireik Vaingtono konferencijoje 1922 metais. is variantas visa jga atgijo, kai JAV gro" Europ 1941 metais ir kai buvo pasirayta Atlanto Chartija. Variantas apm vis pasaul, centras buvo Vidurio Atlante". Jo reikm neivengiamai m mati lugus Brit imperijai ir stiprjant Amerikos interesams Ramiojo van denyno regione. Taiau ios doktrinos dka Didioji Britanija ilaik ypatingus santykius", kurie padjo sukurti NATO ir trukd suvienyti Europ; ji kvp ir charakteringj Sjunginink istorin schem", kuriai buvo lemta viepatauti vis likusi X X amiaus dal (r. toliau). Antrasis vokikasis variantas, kur sukr naciai, atgaivino daug pirmojo bruo ir papild naujais. alia senj karini bei strategini samprotavim, atsirado arij" rasizmas, didiavokikasis nacionalizmas, pagonikoji mitologija ir antibolevizmas. Juo remdamasi Vokietija antr kart pamgino siviepatauti Europoje; tas mginimas prasidjo 1933 m. ir baigsi 1945 met griuvsiais. Jo ypatyb buvo ta, kad jis visikai eliminavo ydus. Amerikietikasis Vakar civilizacijos variantas susiformavo po Antrojo pasau linio karo i grups ali, kurios pripaino JAV vadovaujant vaidmen ir ame rikietiksias demokratijos bei kapitalizmo idjas. Jis iaugo i ankstesniojo ang losaksikojo varianto, taiau ilgainiui m nebetilpti pirminiuose europiniuose rmuose. Dabar jis jau nebepriklauso nei nuo WASP dominavimo amerikiei visuomenje, nei nuo Didiosios Britanijos, kaip pagrindinio Amerikos agento Europoje, vaidmens. Ties sakant, jo svorio centras greit persikl i Vidurio Atlanto" regiono Ramiojo vandenyno pakrant". Be NATO nari Vakar Euro poje, j rm tokios Vakar" alys kaip Japonija, Piet Korja, Filipinai, Austra lija, Piet Afrika, Izraelis, netgi Egiptas, Sirija ir Saudo Arabija. Per keturiasde imt altojo karo met variant palaik visam pasauliui ikilusios komunizmo grsms suvokimas. domu, ar dar ilgai jis bus vadinamas vakarietiku".
* White Anglo-Saxon Protestant (baltieji anglosaksai protestantai) JAV formavimosi laikotarpiu socialinje ir kultros sferoje dominavusi grup.

44

{VADAS

Vakar civilizacijos eurovariantas atsirado penktojo deimtmeio pabaigoje, stengiantis sukurti nauj (Vakar) Europos Bendrij. Jo prielaidos buvo geleins udangos egzistavimas, Pranczijos susitaikymas su Vokietija, imperini vald ujryje atsisakymas, EEB materialin gerov ir noras apriboti anglosaks" ta k. velgdami praeit, io varianto alininkai mat Karol Didj, o velgdami ateit federacin Europ, suvienyt ir vadovaujam jos krj. Kol svarbiausia bendrijos veikla apsiribojo ekonomikos sfera, ji nebuvo nesuderinama su ameri kiei alternatyviu poiriu Vakarus ar su bendrij ginania amerikiei vado vaujama NATO organizacija. Taiau Didiosios Britanijos stojimas j, geleins udangos lugimas, glaudesns politins ir monetarins unijos planai, pltimosi Rytus perspektyvos sukl gili jos identiteto bei tiksl kriz. Visi ie pavyzdiai rodo, kad Vakar civilizacija i esms yra margas intelek tini vaizdini, skirt j autori interesams propaguoti, miinys. Tai sudting ideologini paiek, begalini savo identiteto iekojim, rafinuot kultrins propagandos atmain produktas. Vienos ar kitos koncepcijos alininkai visuomet gali j apibdinti taip, kaip usimanys. Jos paslankias geografines ribas galima brti vadovaujantis religij pasiskirstymu, liberalizmo ar imperializmo poreikiais, skirtingu modernizacijos lygiu, pasaulini kar ir Rusijos revoliucijos skaldomuo ju poveikiu, prancz filosof, Prsijos istorik, brit ir amerikiei politik ir pedagog, odiu, vis, kas turjo prieasi ignoruoti Rytus" ar neksti j, egocentrikomis vizijomis. Paskutiniuoju raidos etapu Vakar civilizacijos svoka labai sustiprjo dl Europos fizinio pasidalijimo, trukusio nuo 1947 1948 iki 199 1 met. Stovdami ant XXI amiaus slenksio, turime teis paklausti, kieno interesams ji tarnaus ateityje. Nuolat sugrtama prie vienokios ar kitokios prielaid visumos. Pirmoji i j teigia, kad Vakarai ir Rytai, nesvarbu, kaip juos apibrtume, turi maai k bendro ar net visai neturi; antroji pera ivad, kad Europos susiskaldym pateisina natrals, neveikiami skirtumai; treioji ikelia Vakar pranaum; ketvirtoji tvirtina, kad tik Vakarai verti vadintis Europa. Geografines prielaidas paremia atvirai politinio pobdio vaizdiniai. Pavyzdiui, manoma, kad bet kuriam Vakar civilizacijos variantui itin svarbus tos civilizacijos branduolys ir ne taip svarbu periferija. Didiosios valstybs visada atsiduria dmesio centre. O smunkanios valstybs, maosios alys, neturinios savo valstybi tautos, mao sios kultros, silpnosios ekonomikos ignoruojamos, net jei jos uima didel visos scenos dal. Norimam rezultatui pasiekti naudojami keturi mechanizmai. Redukuojant galima Europos istorij suspausti iki pasakojimo, kuris pailiustruot iandien mus dominani tem itakas. Atmetant galima atsikratyti visos ms norams prie taraujanios mediagos. Vienos epochos vykius priskiriant kitai, galima faktus taip suskirstyti kategorijas, kad susidaryt spdis, jog tos kategorijos egzistavo visada. Naudojant stilistines kalbos priemones, nesunku skaitytojui pirti nuo mon, kas girtina ir kas peiktina. Visa tai yra prastos propagandos priemons. Jos nuvertina Europos istorijos vairov ir nepastovum; eliminuoja interpretacijas,

45

EUROPOS

ISTORIJA

kurios manomos tik inant visus istorinius faktus; reikalo esms neinanius skaitytojus paveria vienas kitu besigrini draugija. Ypa klastingas yra anachronizmas. Jei koki nors laikin dabartin rib, pavyzdiui, gelein udang, laikysime Vakar" ar Ryt" apibrimo pagrin du, neivengiamai ikreipsime ankstesni laikotarpi Europos apraym. Lenkija vienu smgiu bus atkirsta nuo Renesanso, Vengrija nuo Reformacijos, Bohemija nuo industrializacijos, Graikija nuo Otoman jungo. Dar svarbiau tai, kad i dide ls Europos dalies bt atimtas jos tikrasis istorinis savitumas, o tai turt itin rimt pasekmi, bt diplomat, verslinink, mokslinink klaid prieastis. O kai dl Europos istorijos laimjim, kuriuos Vakar civilizacijos propaguo tojai taip mgsta ikelti, tai kiekvienas pateiks vis kitok j sra. X X amiaus pabaigoje daugelis nors akcentuoti religin tolerancij, mogaus teises, demokra tin valdymo form, statym valdi, mokslo tradicijas, socialin modernizacij, kultrin pliuralizm, laisvosios rinkos ekonomik ir aukiausias krikioniksias dorybes uuojaut, labdar, pagarb mogui. Kiek visi tie dalykai bdingi Europos praeiiai diskutuotina. Nesunku bt sudaryti sra, prasidedant religiniais persekiojimais ir usibaigiant visiku mogaus gyvybs paniekinimu. Nors dauguma Europos pranaumo pretenzij, be jokios abejons, jo i Vakar, nereikia pamirti, kad netrko ir kontrpretenzij i Ryt. Kaip Vokietija kadaise prieinosi prancz vieiamojo amiaus idjoms, taip Staiatiki bany ia, Rusijos imperija, panslavistinis judjimas ir Soviet Sjunga stojo prie galin gesnius Vakarus, kurdami teorijas, pretenduojanias tiesos monopol ir tvirti nanias, kad ateitis priklauso jiems. Jie nesiliov kartoj, kad, nors Vakarai turtingi ir galingi, taiau Rytai nepaliesti Vakarams bdingo moralinio ir ideo loginio supuvimo. Paskutiniaisiais komunist valdymo Ryt Europoje metais disidentai intelek tualai kr savas ios temos variacijas. Jie kategorikai atskyr sovietinio bloko politinius reimus nuo ten gyvenani moni sitikinim. Jie jautsi maiau usi krt bedvasiu Vakar materializmu ir rodinjo, kad komunistin priespauda tik sustiprino j prisiriim prie tradicins Europos kultros. Ir nekantriai lauk t laik, kai vl suvienytoje Europoje gals ikeisti savo europietikum" Vakar maist ir technik. Ar ne puikus trokimais paremto mstymo pavyzdys? Norint nustatyti skirtum tarp Vakar civilizacijos ir Europos istorijos, sunku atskirti realyb nuo iliuzij. Suvoks, i kur eina Vakar civilizacijos" svokos ikraipymai, istorikas turi kakuo pakeisti juos. Atrodo, kad geriausias io udavi nio sprendimas bt siekti visumos, kitaip sakant, aprayti Europos iaur, rytus, vakarus ir pietus; atsivelgti visus moni gyvenimo aspektus; atskleisti tai, kuo galima didiuotis, dl ko reikia apgailestauti, ir tai, kas paprasiausiai banalu. Vis dlto joks istorikas neims neigti, kad ities yra daug reali ir svarbi rib Europos emlapyje, pateisinani jos padalijim Vakarus" ir Rytus". Tikriau siai patvariausia i t rib bus linija, skirianti katalikikj (lotynikj) krikio nyb nuo staiatikikos (graikikosios). Ji egzistuoja jau nuo pirmj ms eros ami. Kaip parod vykiai Jugoslavijos lugimo metu, ji net paskutiniajame
46

VADAS

ms amiaus deimtmetyje vis dar gali bti galingu istorijos veiksniu. Taiau yra daug kit rib. Kad ir romn limes, riba, skirianti tas Europos dalis, kurios kadaise buvo Romos imperijos sudtyje nuo t, kurios nebuvo. emlapyje dar matome linij tarp vakarins Romos imperijos ir rytins. Vlesniais laikais atsi rado Osman linija, atskyrusi tas Balkan alis, kurias kelis imtmeius vald musulmonai. Dar vliau nusileido gelein udanga, isilaikiusi iki 1989 met (r. 3 emlap). Ne tokie tikimi yra padalijimai, kuriuos silo visuomens moksl specialistai, remdamiesi sav disciplin kriterijais. Pavyzdiui, ekonomikos istorikai iri lini j, skiriani pramonines Vakar alis nuo valstietik Ryt visuomeni,
l is t i n i s e m s k is ]

[ k a p it a

Antropologai nustat Sankt Peterburgo Triesto linij, kuri, j

[z a d r u g a ]

nuomone, skiria maj ir didij eim sritis,

Teiss istorijos specia

listai atseka rib, skiriani primusias vienokias ar kitokias romn teiss formas ir j neprimusias alis. Politins istorijos tyrintojai akcentuoja rib, skiriani liberali demokratini tradicij ir j neturianias alis. Kaip jau minjome, poli tikos moksl specialistai surado rib, skiriani vakarines" ir nevakarines" nacionalizmo formas7 0 . Visos ios ribos ir linijos, realios ir sivaizduojamos, giliai paveik Europos istorijos suvokim ir apraym. J taka tokia stipri, kad kai kurie komentatoriai drsta nepagarbiai kalbti apie Baltj Europ" Vakaruose ir Juodj Europ" Rytuose. Tad Europos padalijimas dvi prieinamas puses nra grynas prasima nymas. Taiau btina paymti, kad tas padalijimas Vakarus ir Rytus niekada nebuvo tvirtai nustatytas ar nekintamas. Negana to, jis ignoruoja daug kit ne maiau svarbi rib. Neatsivelgiama ir rimtus skirtumus pai Vakar ir Ryt viduje, nepaisoma ir stipriai istorijoje pasireikdavusio pasidalijimo iaur ir Pietus. Bet kuris nusimanantis istorikas ar geografas, atsivelgdamas visus fak torius, turt padaryti ivad, kad Europ reikia padalyti ne dvi, o penkias ar eias dalis. Be to, joks kompetentingas istorikas neims neigti, kad visais savo pavidalais Europa nuolatos turjo branduol ir kelet nusidriekusi periferij. Europos gyventojai plaiai pasklido po vis pasaul ir gan pagrstai galima teigti, kad Europos periferija tai linija, jungianti San Francisk ir Buenos Aires, Keiptaun, Sidnj ir Vladivostok. Taiau dar kart reikia paymti, kad nemanoma taip paprastai apibdinti, kas t branduol sudaro. vairios mokslo akos i pro blem sprendia vairiai. Vienos silo remtis geografiniais Europos pusiasalio kriterijais, kitos indoeuropiei europins akos etniniu palikimu, treios krikionikojo pasaulio kultriniu paveldu, politine bendrija, iaugusia i Euro pos susitarimo", na o ekonomistai silo remtis pasaulins ekonomikos raida. Norint visapusikai ir isamiai inagrinti klausim, reikia turti galvoje, kad visi apibrimai turi daug regionini aspekt. Nesvarbu, kaip apibdintume branduol ir kur j matytume, jis visada bus susijs su Ebru, Dunojum ir Volga, su Rona ir Reinu; su Baltijos ir Juodja jromis, su Atlanto vandenynu ir Vidur emio jra; su baltais ir slavais, su germanais ir keltais; su graikais ir lotynais;
47

EUROPOS

ISTORIJA

su valstieiais ir su proletariatu. Nepaisant skirtum, visi Europos regionai turi labai daug bendra. Juose daugiausia gyvena giminingos indoeuropietikos kult ros tautos. Jas visas vienija bendras krikionikojo pasaulio paveldas ir vairiau si politiniai, ekonominiai ir kultriniai ryiai bei sveikos. Nepaisant vidini prietaravim, visos jos bijo poveikio i iors i Amerikos, Afrikos ar Azijos. Esminis j bendrumas ne maiau akivaizdus nei krintantys ak skirtumai. Vakar pranaumas yra viena i t dogm, kurios galioja vieniems Europos istorijos laikotarpiams ir negalioja kitiems. Negalioja seniesiems laikams, kai, pavyzdiui, Bizantija buvo kur kas toliau paengusi u Karolio Didiojo imperij (beje, kaip tik dl to Bizantija danai nutylima). Utat is teiginys galioja dauge lyje srii naujaisiais laikais, kai Vakarai buvo aikiai turtingesni ir galingesni u Rytus. Taiau daugelis tvirtina, kad nusikalstamas Vakar gyventoj elgesys X X amiuje sugriov vis ankstesni pretenzij moralin pagrind. Todl Europos", kaip anksiau krikionikojo pasaulio", pavadinim vargu ar gali savintis kuris nors vienas i jos region. Tai kas, kad Ryt Europa netur tinga, atsilikusi ar valdoma tiron dl to ji nesiliauja buvusi Europa. Kaip tik dl vis t nepritekli ji daugeliu atvej tapo netgi labiau europietika, labiau prisiriusi prie t vertybi, kurias turtingesnieji vakarieiai laiko savaime supran tamais dalykais. Negalima Ryt Europos atmesti ir dl to, kad ji kitokia". Visos Europos alys yra kitokios". Kitokios" ir visos Vakar Europos alys. Taiau visos jos turi ir svarbi vienijani jas panaum. Pavyzdiui, Lenkija gali labai skirtis nuo Vokietijos ar nuo Didiosios Britanijos, taiau Lenkijos patirtis daug artimesn Airijos ar Ispanijos patiriai, negu tai galt pasakyti apie savo kaimy nes daugelis Vakar Europos ali. Tarkim, Graikija laikoma vakarietika jau vien dl to, kad ji Homero ir Aristotelio tvyn, kad buvo priimta Europos Bend rij; taiau juk jos patirtis naujaisiais laikais formavosi staiatiki pasaulio dalies, atsidrusios osmanikosios Turkijos valdioje, slygomis. Taigi ji buvo nutolusi nuo Vakar Europos kur kas labiau negu kai kurios kitos alys, atsidrusios u geleins udangos. Tikrai ydingas beveik vis Vakar civilizacijos" apibdinim bruoas yra tai, kad jie pateikia idealizuot, taigi i esms neteising praeities vaizd. Jie irykina visk, k galima vadinti genialiu ar spdingu ir atmeta tai, kas atrodo kasdieni ka arba nepatrauklu. Negana to, kad visa, kas gera, priskiria Vakarams" ir juo dina Rytus", bet nepateikia ir siningo Vakar apraymo: i kai kuri vadovli galima susidaryti spd, kad Vakaruose visi buvo genijai, filosofai, pradininkai, demokratai ar ventieji, kad juose gyveno vien tik Platonai ar Marijos Curie. Tokia hagiografija jau niekas nebetiki. Nusistovjus Europos kultros kanon verkiant reikia perirti. Pompastikos kalbos apie Vakar civilizacij" kelia pavoj euro pinio paveldo, apie kur galima pasakyti daug ger odi, reputacijai. Jungtinse Valstijose gin dl Vakar civilizacijos centre atsidr kintantys Amerikos vietimo sistemos poreikiai. Atrodo, kad pastaraisiais metais tos siste mos raid lemia daugiaetnins ir daugiakultrins visuomens poreikiai bei rpi nimasis tais amerikieiais, kuri akn reikia iekoti ne Europoje ir ne Europos

48

VADAS

krikionikoje kultroje. Apskritai kalbant, Amerika dar deramai neperirjo tokio Europos paveldo, kok rinkoje pateikia vienokie ar kitokie Didij knyg svadai", ir jos ramybs dar nedrumsia kilusi i Europos amerikiei reikala vimai teisingiau pristatyti Europ. O kur Vakar civilizacijos kurs buvo atsisa kyta, tai tik dl tariamo j eurocentrizmo, o ne dl to, kad jie perteikia labai ribot Europos vaizd. Labai danai jie buvo pakeisti pasaulio istorijos kursais manant, kad pastarieji geriau atitinka dabartin amerikiei sivaizdavim, kas yra Vakarai". Viena i plaiai ireklamuot reakcij Vakar civilizacijos" kurso trkumus buvo mginimas atsisakyti jo. Lyderio vaidmen prisim Stenfordo universitetas Kalifornijoje 1989 m., vesdamas Kultros, idj ir vertybi" kurs vietoj anks iau privalomo visiems pirmakursiams Vakar kultros" pagrind kurso. Sklinda kalbos, kad universiteto vadovyb ryosi tokiam ingsniui nusileisdama student reikalavimams. Tad Vergilij, Ciceron, Tacit, Dant, Liuter, Tom Akviniet, Tom Mor, Galilj, Lok ir M il chrestomatijose pakeit Rigobertos Manchu, Frantzo Fanono, Juano Rulfo, Sandros Cisneros ir Zoros Neale Hurston itraukos (n vienam i i autori nebuvo galima prikabinti mirusio vyrikos lyties balta odio europieio" etikets7 1 ). I to bandymo per daug isityiota. Juk Stenfordo universitetas gali didiuotis tuo, kad velg problem ir pamgino j sprsti. Visa bda, kad vaistai gali bti pavojingesni u pai lig. Teorikai netrksta argument, kad Amerikos vietimo programas reikt vesti daugelio kultr ir etnins vairovs aspekt. Tik blogai, kad tibetieiai neturi savo Tacito, afrikie iai Tomo Akvinieio, o meksikieiai Milio, kuriuos studentai galt nag rinti. Ties sakant, n vienoje i rato pavidalu ilikusi neeuropini kultr nerasime nieko reikmingesnio, k bt galima laikyti tariamai liberali Ameri kos tradicij itakomis7 2 . Kilus triukmui dl Stenfordo universiteto Vakar civilizacijos" kurso, visi pamiro apie ten tuo pat metu skaitom Europos istorijos kurs. O juk abu tie kursai pasiti pagal vien kurpal. Tarkim, i 39 privalom itrauk pagal Europos istorijos I , I I ir III laipsni programas gerai matyti j parinkimo tendencingumas, i kurio galima daryti toli siekianias ivadas. Be Josepho Conrado (Korzeniovskio), tame srae daugiau nra n vieno autoriaus i Ryt Europos. (Ir Conradas buvo trauktas tik dl jo roman apie Afrik, toki kaip Tamsos irdis", o ne dl jo krini apie Ryt Europ.) Be Matthew Arnoldo, t itrauk srae nra n vie no autoriaus, kuris kaip nors bt susijs su kelt pasauliu. (Arnoldas sra trauktas kaip angl kritikas ir poetas, o ne kaip kelt literatros profesorius.) Sra e nra n vieno ital autoriaus, gyvenusio vliau u Baldassar Castiglion, kuris mir 1528 m. sra trauktas vienas prozininkas i Piet Afrikos, taiau nra n vieno raytojo i Airijos, Skandinavijos, n vieno i centrins Europos, neskaitant vokiei, n vieno i Balkan ali ir Rusijos. domiausia, kad istorijos fakulteto rekomenduotame srae nra jokio istorinio teksto nuo Herodoto laik7 3 . Suprantama, be atrankos isiversti nemanoma, o gerai atrinkti labai sunku ir rezultatai daniausiai bna nepatenkinami. Tad Stenfordo universiteto problemos
49

EUROPOS

ISTORIJA

nra kokia nors iimtis. Vis dlto i tos atrankos, kuri padar viena i brangiau si pasaulyje mokymo staig, perasi rimtesns ivados. Tokia atranka norima pristatyti Europ", o pristatoma tik nedidelis Europos emyno kampas. Norima pristatyti Vakar paveld" taip pavadintas vadovlis taiau didel Vakar dalis lieka nepaliesta. Ketinama ikelti Europos literatrinius ir filosofinius aspektus", o pristatoma tik nedidel Europos kultros dalis. Joje neminimas nei Joyce'as, nei Yeatsas, nra Anderseno, Ibseno ir Kierkegaardo, Kafkos, Koestlerio ir Kunderos, nra Solenicyno ir net Dostojevskio. Jokia kokybs inspekcija nie kada neleist pardavinti produkt, kurio sudties aprayme bt nenurodyta tiek daug sudtini dali. Nra tokio zoologijos sodo, kuris turt visus pasaulio gyvnus. Taiau joks save gerbiantis zoologijos sodas neapsiribos tik keliomis bedionlmis, keliais vanagais ar keliomis gyvatmis. Joks nealikas zoologas nepritars ropli paviljonui, pretenzingai pasivadinusiam safari parku, jei jame bus tik koks tuzi nas krokodil (abiej lyi), vienuolika drie, pauktis dodo ir penkiolika Piet Amerikos tingini. Taiau Stenfordo universitetas neliko vienias. 1991 m. Nacio nalinio humanitarini moksl finansavimo centro duomenimis, 78 procentuose JAV koled ir universitet studentai galjo gauti baigimo diplomus neiklaus Vakar civilizacijos" kurso7 4 . Kyla tarimas, kad problema slypi ne tiek Europos studij turinyje, kiek vadovaujanij toms studijoms poiryje. Daugelis Ame rikoje skaitom kurs, toki kaip Didij knyg svadas", buvo orientuoti konkrei jaunj amerikiei kart, kuri labiau u visk norjo susipainti su savo protvi imigrant prarastojo paveldo supaprastintu variantu. Savaime suprantama, kad dabar tuos kursus reikia modifikuoti, kad jie atitikt naujosios kartos, irinios pasaul kitomis akimis, poreikius. Skaitiniai apie Europ gal bt priimtinesni, jei juos parenkant bt vengiama pernelyg pikantik aspekt. Protingi studentai visada jauia paslpt prasm, kai norima, jog jie ne suprast, o tik grtsi. Kai kurios Amerikos maumos i ties turi pagrindo kovoti su eurocentrizmu. Taiau tokiu atveju Amerikos gyventoj dauguma, kuri yra daugiausia europins kilms, gali usimanyti mesti ik Vakar civilizacijai" dl kit prieasi. Daugelis didiausi Amerikos bendruomeni (airi, ispan, lenk, ukrainiei, ital, graik, yd) kil i t Europos region, kuriems skiriama labai maai vie tos dabartinse Vakar civilizacijos" apvalgose, tad jos turi rimto pagrindo tiktis, kad padtis pagers. Didiulis dabartinio Amerikos intelektualinio gyvenimo paradoksas, be abejo, yra tai, kad amerikietikojo Vakar civilizacijos varianto labiausiai vertinamus dalykus tolerancij, minties laisv, kultros pliuralizm dabar, atrodo, puo la kaip tik tie mons, kuriems jie atnea daugiausia naudos. Kritikai atkreip dmes amerikiei minties udarum"7 5 . Jie parod, kad apsiaukliai liberalai siekia neliberalaus vietimo ir mokymo" . Prajus eiasdeimiai met nuo Didij knyg svado" pasirodymo, jos autorius vis dar tebesididiuoja atv rs amerikiei protus" ir mieliau puola vanoti savo kolegas i ikagos universi

50

 VADAS

teto, uuot pataiss t svad7 7 . Tiesa, tie nesutarimai gal ir per daug sureikmin ti. Taiau istorinis Amerikos siekis unifikuoti kalb ir kultr, atrodo, nusileidia t lobistini grupi, kurios aukia garsiausiai, spaudimui. Reikia pripainti, kad istorija pltojosi ne visai taip, kaip to nort Vakar civilizacijos" alininkai. Visi jie tikjo vienokia ar kitokia Europos dominavimo forma. Spengleris buvo teisus, kalbdamas apie Vakar nuosmuk, taiau klydo tikdamas bsimu Rusijos pranaumu. Taiau senosios idjos vis dar gyvos ir galutinio pralaimjimo dar nepatyr, nors daugumai europiei jos jau prarado turt patrauklum. Jas smarkiai susilpnino du pasauliniai karai ir ujrio vald praradimas. Atrodo, kad paskutin j tvirtov bus Jungtins Valstijos. Mat tik Jungtinse Valstijose vis dar tebetrykta tikri Vakar civilizacijos" altiniai. Po Soviet imperijos lugimo 1991 metais, JAV liko vienintelmis Euro pos imperializmo paveldtojomis, kartu pavelddamos ir daugel jo poiri. JAV gali ir nebti seno raugo imperija, taiau kaip tik joms atiteko baltojo mogaus nata". Kaip imperins Europos valstybs anksiau, taip dabar JAV stengiasi palaikyti tvark pasaulyje, kartu kovodamos su etniniais bei rasiniais konfliktais savo viduje. Kaip ir ndienos Europai, joms verkiant reikia kokios nors vienijan ios mistins idjos, galinios viryti jau nykstant demokratijos ir vartojimo patrauklum. Taiau prieingai nei Europa, dabartins JAV gyventoj kartos nra savo kailiu patyrusios tiesiogini karo smgi alies teritorijoje. Absoliuios amerikiei daugumos aknys Europoje. Jie prim ir pritaik savo reikmms pirmj Anglijos kolonist angl kalb ir europietik kultr, danai t darydami krybikai. Tie euroamerikieiai niekada nelaikys savo didiausiu kvpimo altiniu Azijos ar Afrikos arba apskritai viso pasaulio patirties. Nordami pasiekti vidin harmonij, jie turi isiaikinti, k jiems reikia Europos paveldas. Kad galt tai padaryti skmingai, jiems reikia ilaisvinti savo poir Europos praeit nuo ankstesnio ribotumo. Jei Europos pavyzdys apskritai k nors rodo, tai pirmiausia tai, kad tikjimas Vakar civilizacijos" pasilymais k nors skaldyti ar dalyti yra tiesiausias kelias prat. ymiausi Vakar Europos protai praeityje veng dirbtinai atskirti Rytus nuo Vakar:
Gottes ist der Orient! Gottes ist der Okzident! Nord und sdliches Gelnde Ruht im Frieden seiner H nde78. Dievo rankose Rytai! Dievo rankoj Vakarai! iaurs ir Piet valstybs I jo rank gaus ramyb.

51

EUROPOS

ISTORIJA

Taut istorijos
Naujaisiais laikais beveik visos Europos alys daugiau energijos ir itekli skyr savo istorijoms negu visos Europos istorijai tirti. Dl labai gerai suprantam prieasi dalys buvo pateikiamos taip, kad jos atrod svarbesns u visum. Kalbos barjerai, politiniai interesai ir maiausio pasiprieinimo kryptys padjo tvirtinti viepataujanias nacionalini istoriografij tvirtoves ir su tuo susijusius poirius. Ta problema ypa opi Didiojoje Britanijoje, kur senj rutin niekada nesu griov politins suiruts ar alies pralaimjimas kare. Dar visai neseniai Didio sios Britanijos istorija apskritai buvo laikoma atskira disciplina, atsieta nuo Euro pos istorijos, reikalaujania atskir tyrinjim, atskir kurs, atskir dstytoj ir atskir vadovli. O alies isidstymas salose ir atskirumas yra parankus kitai paplitusiai nuomonei, kad Didiosios Britanijos ir Anglijos istorijos vienas ir tas pats dalykas. (Tik neklusniausias i istorik idrso nurodyti, kad jo Anglijos istorija tik apie Anglij7 9 .) Politikai net nepagalvoj perm t neteising nuomon. 1962 m. savo kalbo je, nukreiptoje prie Didiosios Britanijos stojim Europos Ekonomin Bendrij, opozicijos lyderis visikai neteisingai pareik, kad toks ingsnis padaryt gal tkstantmetei Didiosios Britanijos istorijai"8 0 . Anglai yra ne tik sal gyventojai; daugumos j niekas nemok net t sal istorijos pagrind. Panas poiriai vyrauja ir universitetuose. Be abejo, pasitaiko ir vert pagy rimo iimi, taiau net paiame svarbiausiame Didiosios Britanijos istorijos fakultete iki 1974 m. nebuvo dstomas Didiosios Britanijos istorijos" kursas; net ir vedus j, buvo kalbama beveik vien tik apie Anglij. Studentai retai tesuino k nors apie Airij, kotij ar Vels. Kai jie laiko Europos istorijos" egzaminus, gauna kelis neprivalomus klausimus apie Ryt Europ ir n vieno klausimo apie Didij Britanij. Dl to studentui gali susidaryti pasaulio vaizdas, kad viskas, kas tik u Anglijos rib, yra svetima8 1 . Vienas kitamintis rao, kad pagrindin ir klaidinga prielaida yra ta, jog visk, kas buvo svarbaus Didiosios Britanijos istorijoje, galima paaikinti britikomis prieastimis". Toliau jis tvirtina: Giliai siaknijs ir nesilpnjantis Didiosios Britanijos", o i tikrj Anglijos istorijos atskyrimas nuo Europos istorijos <...> taip susiaurina akirat, kad tai tampa stip riai varaniu kultriniu faktoriumi" . Kitas rstus kritikas tvirtina, kad tradici ni struktr, paslapting tyrinjim ir pernelyg didels profesionalizacijos deri nys Didiosios Britanijos istorij padar visai chaotika".
83

Dar

prie

apsisprsdamas emigruoti jis ra, kad Universitetuose ir mokyklose sitikinimas, jog istorija duoda issilavinim<...>, beveik visai inyko" . Kultros istorija, dstoma Didiosios Britanijos universitetuoe, danai apsiri boja siaurais nacionaliniais klausimais. Aikiai matyti, kad pirmenyb teikiama senamadikam tautini akn iekojimui, o ne platiems tarptautiniams palygi nimams. Pavyzdiui, Oksfordo universitete vienintelis visiems studentams ang listams privalomas tekstas yra anglosaks epas B eo w ulf 8 4 . Dar visai neseniai

52

{VADAS

Oksfordo universiteto Naujj laik istorijos fakultete (sic!) vienintelis visiems studentams privalomas tekstas buvo Bdos Garbingojo VII a. veikalas lotyn kal ba Angl Banyios ir tautos istorija85. Be abejo, panai keistenybi esama visose alyse. Pavyzdiui, Vokietijos uni versitetus kamuoja Humboldto suformuluoto akademins laisvs" principo atmainos. Visi mano, kad Vokietijoje istorijos profesoriai gali dstyti visk, k tik nori, o studentai mokytis tai, k patys pasirinks i to, k silo j profesoriai. Dau gumoje universitet galioja vienintel taisykl, kad kiekvienas studentas turi pasirinkti bent vien kurs i senj laik istorijos, vien i Vidurami ir vien i naujj laik. Tuo metu, kai universitetai patyr didel valstybs spaudim, prijauiantys oficialiai ideologijai profesoriai galjo traukti savo meniu labai daug Vokietijos istorijos dalyk. (Tai buvo dar vienas grimas prie teuton gen i.) Vliau, kai valstyb tuos reikalus kiosi labai nenoriai, jie galjo sudaryti ir tokias programas, kad nenorintis studijuoti Vokietijos nacionalins istorijos studentas galjo visikai jos ivengti. Tautin pakraipa istorijoje bene geriausiai atsispindi mokykliniuose vadov liuose ir populiariuose, plaiajai publikai skirtuose istorijos veikaluose. Juo labiau istorikui tenka kondensuoti ir supaprastinti dstom mediag, juo sunkiau jam nuslpti savo nuomon. Tai vertt aikinti detaliau. Vis pirma reikia pripainti fakt, kad istorijos mokymas daugumoje Europos ali nuo seno turjo stipr nacionalistin atspalv. XIX a. pradioje istorijos moky mas buvo pasitelktas patriotizmo ugdymui. Paiu primityviausiu pavidalu tai nek daugiau u paprasiausi valdaniosios dinastijos atstov vard, dat ir titul ivardijim. Vliau jis virto tautos didvyri, pergali ir laimjim rejestru, [l in a ]

Tokiu pavidalu jis smoningai turjo ruoti mokinukus bsimam udik ir

auk vaidmeniui ateities nacionaliniuose karuose8 6 . Kita vertus, bt neteisinga sakyti, kad nacionalistinis istorijos mokymas nesulauk pasiprieinimo. Nuo seno egzistavo ir prieinga tendencija siekimas praplsti mokini akirat. Mokymo praktika radikaliai pasikeit po 1945 met, bent jau Vakar Europoje8 7 . Vienas vertas dmesio Naujj laik istorijos" vadovlis, ileistas Austrijos Galicijoje 1889 m., atvirai konfrontavo su nacionalizmo amiaus teiginiais. is vadovlis buvo skirtas vidurinms mokykloms, kuriose mokoma lenk kalba. Jo autorius, istorikas i Varuvos, negaljs ileisti io vadovlio gimtajame mieste, tada valdomame rus, taip aikino prioritetus:
Naujj laik kovose ir laimjimuose tautos veikia ne po vien, o visos kartu. Jos pri klauso daugybei tarpusavyje susijusi grupi ir sjung. Todl esam e priversti naudotis sinchroniniu metodu", t. y. kalbti apie visas tautas ir valstybes, kurios dalyvavo to meto vykiuose. Tokia bendroji istorija negali duoti isamaus vis joje veikusi taut vaizdo; <...> j istorijomis <...> turi usiimti specialios, nacionalins istorijos .

Taip atsirado knyga, kurios I tome, apimaniame laikotarp nuo Renesanso iki 1648 m., Habsburgams skirta 71 puslapis, o Lenkijos vykiams 519. Autorius pre cizikai skiria Lenkij" nuo lenk lietuvi rus prs valstybs". Mokinys i ios knygos gali gan detaliai suinoti ir apie katalik ir liuteron reformacijas",
53

EUROPOS

ISTORIJA

ir apie islam bei Osman Turkij. Geografin knygos erdv nuo portugal jrini ekspedicij iekant nauj ali iki Kazans chanato nukariavimo Ivano Rsiojo laikais, nuo Marijos Stiuart nuvertimo nuo sosto Edinburge iki Karolio V ekspedicijos Tunis8 9 . is tomas pagal nenacionalistin skal turt atsidurti auktesnje vietoje negu daugelis Europos Bendrijos alyse dabar pasirodani leidini9 0 . Reikia tiesiai pasakyti, kad pastaraisiais metais bta suderint mginim apvalyti mokomj mediag nuo iurkiausi dezinformacijos form. Dvials vadovli komisijos ilgai ir atkakliai analizavo tokius dalykus kaip militarizmas, vietovardiai, istorijos atlasai ir vienpusikos interpretacijos. Mokslininkai ir mokytojai dabar tikriausiai geriau suvokia ias problemas negu anksiau9 1 . Galu tin analiz rodo dviej kratutinum buvim. Vienas i j yra vadinamasis glo balinis" poiris, kai tikimasi, jog istorikai rays, o studentai mokysis apie visas pasaulio dalis visais laikais. Antrasis kratutinumas provincialumas, kai visas dmesys sutelkiamas vien al ir trump laikotarp. Globalinis poiris yra pla tus, bet negilus. Provincialusis sudaro galimyb sigilinti, taiau jam trksta isa mumo. Idealas turt bti kakur per vidur: reikia ilaikyti pusiausvyr tarp platumo ir gilumo. iuo atvilgiu reikt pripainti, kad centralizuotai planuojamos mokymo pro gramos ir vadovliai Soviet bloko alyse kartais bdavo labiau nusisek negu j analogai Vakaruose. Nors j turinys danai siaubingai ovinistinis ir ideologizuo tas, chronologiniai ir geografiniai rmai neretai bdavo itin plats. Visi sovietiniai moksleiviai turjo veikti penkis istorins raidos etapus, gaudami iek tiek ini apie pirmykt bendruomen, klasikin senov, feodalizm", kapitalizm" ir 1917 m. prasidjus vadinamj socializm". SSRS istorijos kursuose buvo pri mygtinai teikiama pirmenyb Rusijos ir rus vadovaujaniam istoriniam vaidme niui. Kartu net baisiausiais stalinizmo metais visuose standartiniuose sovietiniuo se vadovliuose atsirasdavo vietos senovs graikams, skitams ir romnams, Kaukazo istorijai, ingischano ir Tamerlano imperijoms, Kazans ir Krymo musulmonikoms valstybms. Veltui iekotumm toki dalyk daugumoje ben drj Europos istorij. Anglijoje, kur istorijos mokymo programas daugiausia sudarinjo paios mokyklos ar mokytojai, buvo prieingai chronologiniai ir geografiniai rmai danai labai siauri. Net vyresni moksleiviai, kurie istorijos mokosi pagal auktes nio lygio programas, danai apsiribodavo standartiniais kursais, tokiais kaip Tiudorai ir Stiuartai" arba Didioji Britanija XIX amiuje"9 2 . Vietin istorija pateikia domi kai kuri dilem sprendim. Ji remiasi gerai pastamais ir emikais dalykais, skatina individualius tyrimus ir paiekas, yra gan atspari nacionalistiniam ir ideologiniam spaudimui. Ji gerai tinka tokioms temoms kaip eima", mokiniai j lengvai supranta, o specialistai gali naudotis ir kaip pagrindu platiems tarptautiniams teoriniams apibendrinimams9 3 . Kita vertus, ir mokyklose, ir universitetuose buvo mokoma ir pasaulins istorijos. Yra daug vairi argument, kad jos bt mokoma ta karta, kuriai lemta susirasti savo viet globaliniame kaime"9 4 . Pasaulins istorijos mokymo kritikai, panaiai kaip
54

{VADAS

ir dalis kritikuojanij Europos istorijos mokymo svarb, tvirtina, kad vien tik dl jos apimties visi dstytojai, iskyrus paius gabiausius, bus priversti apsiribo ti beveriais apibendrinimais. Suprantama, vieno aspekto susiaurinimas leidia praplsti kitus. Chronologi ni ir geografini parametr susiaurinimas leidia mokytojams praplsti metod ir perspektyv, kuriais galima tirti pasirinktj srit, vairov. Apskritai galima sakyti, kad angl mokiniai gan gerai nagrinja altinius, suvokia vyki prieas tis, velgia politini, socialini-ekonomini ir kultrini faktori ryius, moka savarankikai mstyti. Tai stipriosios j puss mokantis istorijos. Taiau, kita ver tus, kakas ne taip, jei tai, ko jie mokosi, apima vos 5 ar 10 procent to, kas sudaro tik tredal vienos i 38 nepriklausom paties maiausio emyno valstybi istorijos. Nacionalinio alikumo problema inyks tik tada, kai istorikai ir pedagogai liausis laikyti istorij valstybs politikos rankiu. Daugiau nei prie 1800 met graik raytojas Lukianas (apie 120 180 m.) patar, kad istorikas raydamas knygas pamirt savo tautyb". Tai geras patarimas. Kada nors pavyzdin Euro pos istorij parays, ko gero, koks nors kinas, persas ar afrikietis. Beje, ger pre cedent jau yra: vienas pranczas kadaise para geriausi karaliens Viktorijos laik Anglijos istorijos vad; vienas anglas dabar laikomas geriausiu Italijos isto rijos inovu, o vienintel Didiosios Britanijos apvalg, kurioje proporcingai atsivelgiama vis keturi taut indl, para istorikas, ivyks JA V 9 5 . Kol kas dar n vienas mginimas parayti istorij i europieio pozicij" nesusilauk visuotinio pritarimo. Kai kurie istorikai, pavyzdiui, Christopheris Dawsonas, paband tai padaryti pasiremdami Europos krikionikuoju pagrin du9 6 . Taiau Dawsono katalikikoji tez nepaaikino pastarj imtmei pliura lizmo ir netikino skaitytoj, tarp kuri dominavo WASP orientacijos mons. Kiti pasiov atsekti Europos keli vienijimosi link9 7 . Taiau visa bda ta, kad tuomet istorijos turinys tampa nepaprastai siauras. Nacionalins valstybs ir tautin smon buvo dominuojantys reikiniai tuo laikotarpiu, kai istorija pamau tapo sisteminiu mokslu. Nacionalinms istorijoms buvo leista sigalti ir dl to, kad nebuvo kuo jas pakeisti. Galima apgailestauti, taiau tai atspindi tikrj Europos padt pastaraisiais imtmeiais jos susiskaldymas buvo labai gilus. Nuo krik ionikojo pasaulio byrjimo pradios Renesanso ir Reformacijos laikotarpiu Europa neturjo vienijanio idealo ir istorikai neturi apsimetinti, kad tai netiesa. Kai kurie tyrintojai Jungtines Valstijas pavadino tigliu, kuriame susilydo visos tautos; t galima pasakyti ir apie susiskaldiusi Europ. Taigi atrodo, kad dar per anksti kurti ir priimti apibendrint Europos istorijos vaizd. Dar per daug gyvi nacionaliniai jausmai. Nacionalini istorij nevalia kaip niekur nieko atmesti; bt didelis ikraipymas, jei Europos taut skirtumus savavalikai paskandintume kakokioje negyvoje Euroistorijoje":
Europos istorija, ko gero, yra kakas daugiau nei jos sudtini dali suma; sukurti j galima tik inagrinjus visus iskirtinius t jos dali bruous <...>. Atrodo, kad <...> nacionalinmis istorijomis pasitenkinti negalime; taiau parayti paneuropin istorij nra taip lengva98.

55

EUROPOS

ISTORIJA

Tai protingi odiai. O ivada tokia, kad Europos istorijos perraymas i nau jo turi eiti kartu su platesns Europos bendrijos krimu. Ir viena, ir antra ne vienos dienos darbas. Deja, nacionalinis alikumas nyksta pamau. 1605 m. balandio mnes, netrukus po to, kai Anglija ir kotija sudar personalin unij, seras Francis Baconas ra lordui kancleriui, patardamas sukompiliuoti teising ir isami abie j taut istorij". Jo pageidavimas lieka neipildytas iki iol. Anot vieno i nedau gelio brit istorik, kuriuos domina brit identiteto problema, ir toliau ilieka giliai siaknijs nenoras kelti pamatinius klausimus apie Didiosios Britanijos

prigim ti

99

Dvi neisipildiusios vizijos

Nacionalizmo vyravimas X X amiuje neskatino rayti tarptautins istorijos. Nepaisant to, buvo du ryks mginimai veikti viepataujant susiskaldym ir sukurti ideologinius rmus naujai universaliai Europos praeities vizijai. Abu jie lugo, ir lugo pelnytai. Vienas i j marksistin-leninin arba komunistin Europos istorijos versi ja pasirod anksiau u antrj ir gyvavo ilgiau. Ji iaugo i marksizmo, kurio dvasios ir ketinim visikai nepais, ir bolevik rankose tapo vienu i valstybs politikos prievartos element. Jos pradiniame etape, 1917 1934 metais, propa guojama toki entuziast kaip M. N. Pokrovskis (1868 1932), i versija buvo itin internacionalistinio pobdio. Pokrovskis be ilyg prim teigin, kad istorija yra praeit nukreipta politika", ir su didiausiu entuziazmu stojo kov su ovi nizmu. Jis ra: Didioji Rusija buvo pastatyta ant nerusik taut kaul. Praei tyje rusai buvo didiausi plikai pasaulyje". Taiau Stalinui Rusijos imperini tradicij atmetimas buvo prakeiksmas ir nuo 1934 met, kai sigaliojo Stalino dekretai apie istorijos mokym, kryptis staigiai pasikeit. Pokrovskis mir, o dau guma jo mokini, nenorini isiadti savo idj, buvo suaudyta. J vadovliai buvo udrausti. Juos pakeit kakoks nuodingas jovalas i vulgariojo marksizmo ir rusikojo imperializmo, kur alies gyventojams kimo galvas visos SSRS ideologins staigos per likusius 50 met1 0 0 . Abu komunistins istorijos elementai-dvyniai i principo prietaravo vienas kitam. Juos siejo tik mesianistin ideologijos dogma, kuria vieai suabejoti niekam nebuvo leidiama. Pseudomarksistinis elementas buvo garsiojoje penki formacij schemoje, kuri apm laikotarp nuo prieistorini laik iki 1917 m. revoliucijos. Rusikasis elementas rmsi teze apie ypating rus tautos misij ji buvo laikoma sovietini taut vyresniuoju broliu" ir pasaulinio proletariato avangar du". Pats Leninas pripaino, kad Rusija atsiliko nuo Vokietijos bei kit pramoni ni ali. Taiau pirmoji pasaulyje socialistin valstyb" buvo sukurta tam, kad st pasaulins revoliucijos skl, gint socializmo tvirtov, kol kapitalizmas galu tinai lugs, ir gal gale paveldt vis em. Tuo tarpu pranaesni sovietiniai visuomens organizavimo ir ekonominio planavimo metodai leis per trump laik
56

{VADAS

aplenkti kapitalistin pasaul. Ir i tikrj, kaip bdavo pabriama vis istorijos vadovli paskutiniuosiuose skyriuose, Soviet Sjunga spariai versi pirmyn visose srityse, pradedant karine galia ir baigiant gyvenimo lygiu, technologija, aplinkos apsauga. Buvo tvirtinama, kad socializmo (taip visada buvo vadinamas komunizmas) galutin pergal yra mokslikai rodyta ir neivengiama. Nepaisant tui frazi apie socialistin internacionalizm", Sovietai visada ipaino eurocentrizm" ir, truput dviprasmiku bdu, Vakar civilizacij". J eurocentrizmas atsispindjo tuose europiniuose pavyzdiuose, kuriais rmsi j marksistiniai-lenininiai argumentai ir europinio stiliaus industrializacijos mani joje. Tai ypa aikiai pasireik tuo, kad jie pabr istorin rus misij. Soviet pretenzijos iuo klausimu j imperijos europini nari buvo traktuojamos kaip eidimas ir kl nerim komunistinio judjimo Treiajame pasaulyje atstovams. Tai buvo ir pagrindin Kinijos atsimetimo nuo Soviet bloko prieastis. Kin aki mis irint, sovietini patarj ir technikos specialist pulkai, upld Kinij etajame deimtmetyje, dar akivaizdiau pademonstravo europin arogancij (ir prast technik), negu bet kuri i ankstesni svetimali velni" bang, kurias jiems teko patirti. Kinams, kaip ir baltams, lenkams ar gruzinams rus sitikini mas savo pranaumu buvo keistas. Jei rusai buvo prat laikyti save vakarieiais" kin atvilgiu, tai daugumai europiei jie patys atrod rytieiais". Nekyla abejoni, kad sovietinis komunizmas paskelb Vakarus" ideologiniu prieu. Kartu jis neneig, kad jo paties aknys yra Europoje ir kad didiausias Lenino trokimas buvo susieti revoliucij Rusijoje su laukiama revoliucija Vokieti joje. Taigi toje Vakar civilizacijoje" ne viskas buvo taip jau bloga. Ties sakant, galima net grtis rykiausiais Vakar veikjais, jei tik jie jau mir. Trumpai tariant, poiris buvo toks: Vakaruose nuosmukis, dekadansas, o Rytai, vadovau jami didvyrikojo proletariato, iliko stiprs ir sveiki. Anksiau ar vliau kapita listiniai reimai visai nusilps ir socialistin tvyn juos galutinai pribaigs, sien nebeliks ir Rytai susijungs su Vakarais nauj revoliucin brolij, vadovaujam sovietins Rusijos. Apie tai svajojo Leninas, t turjo galvoje ir Leonidas Brene vas, kai kalbjo apie bendrus Europos namus"1 0 1 . is komunist mesianistinis poiris buvo eksportuojamas, pakoregavus pagal vietos slygas, visas Soviet Sjungos kontroliuojamas alis. Grynai istoriniu aspektu norta diegti dvi pagrindines dogmas visuomenini-ekonomini jg" pirmum ir veln Rusi jos ekspansijos pobd. Tok poir smarkiai sustiprino Soviet pergal kare prie Vokietij 1941 1945 metais, ir j, kaip koki Evangelij, kal galvas deimtims milijon moksleivi bei student dar ir devintojo deimtmeio pabai goje. Kaip tik komunizmo karjeros pabaigoje SSKP generalinis sekretorius Michailas Gorbaiovas atgaivino bendr Europos nam" k1 0 2 . J pasigavo ir palankiai sutiko daugelis usienio komentatori; taiau Gorbaiovas taip ir nespjo paaikinti, k, jo nuomone, tas kis reikia. Gorbaiovas buvo imperijos, nusidriekusios nuo Kaliningrado iki Kamatkos tokio tolimo ir tokio europinio pusiasalio kaip kaimynin Aliaska, diktatorius. O gal Gorbaiovas svajojo apie Didij Europ, apimani vis ems rutul?

57

EUROPOS

ISTORIJA

Kita, konkuruojanti faistin istorijos versija atsirado vliau ir gyvavo trum pesn laik. Tam tikra prasme tai buvo atsakas komunizm, naci rankose ji tapo vienu i Naujosios Tvarkos instrument. Pradiniame etape, 1922 1934 metais, ji ir Vokietijoje, ir Italijoje turjo socialistin atspalv; tada dominavo jos italikasis variantas ir Mussolinio svajon atkurti Romos imperij. Taiau nuo 1934 met, kai Hitleris pradjo pertvarkyti Vokietij, kryptis staiga pasikeit. Nacionalsocializmas buvo apvalytas nuo socialistinio elemento. sigaljo vokika sis faizmo variantas ir atvirai rasistins teorijos. Dl to atsirado nuodingas rasiz mo ir vokikojo imperializmo jovalas, kuriuo visos nacistinio Reicho ideologins staigos r gyventojus tol, kol veik paios1 0 3 . Nepaisant naci prieikumo Sovietams, j ideologija ne taip jau ir skyrsi nuo stalinizmo. Rasinis elementas iaugo i prielaidos apie ypating misij, taria mai tekusi vokiei tautai kaip stipriausiai ir sveikiausiai baltosios arij rass akai. Vokiei imperinis elementas rmsi teiginiu apie nusikalstam Versalio diktat" ir tariam Vokietijos teis atgauti vadovaujant vaidmen. Pamus kartu, tai sudar programos, pagal kuri naci valdia turt siviepatauti visoje Euro poje, o paskui ir u jos rib, pagrind. Bta rimt prietaravim tarp vokikojo faizmo ir faistini ideologij kitose Europos alyse, ypa Italijoje, kuri nacio nalizmui visada buvo bdingos stiprios antivokikos nuotaikos. Tik nepakako laiko joms irgti. Naci istoriniam mstymui buvo bdingos kratutiniausios kada nors egzista vusios eurocentrizmo" ir Vakar civilizacijos" versijos. Viepataujanti ras" buvo tapatinama su Europos arijais, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio daly je jie gyvent. Tik jie vieni buvo laikomi tikrais monmis, jiems vieniems buvo priskiriami visi didiausi praeities laimjimai. Visi nearijai (ne baltieji ir ne euro pieiai) buvo laikomi genetikai emesniais ir priskiriami vairioms submoni" (Untermenschen) kategorijoms. Analogika biologini privalum hierarchija buvo vesta ir paioje Europoje; aukti, liekni, viesiaplaukiai iaurinio tipo mons (aukti kaip Goebbelsas, liekni kaip Goeringas, viesiaplaukiai kaip Hitleris) buvo laikomi auktesniais u visus kitus. Rytiniai slavai (lenkai, rusai, serbai ir kt.), neteisingai priskirti atskiram rasiniam pogrupiui, buvo paskelbti emesniais u dominuojanias german tautas Vakaruose ir traktuojami kaip vairs ne arij rass submons. emiausiai Europos gyventoj kategorijai buvo priskiriamos neeuropins kilms tautos pirmiausia igonai ir ydai; jiems buvo veriama kalt u visk, kas tik buvo blogo Europos istorijoje, i j atimta teis gyventi. Naci strategij daugiausia sudar ie absurdiki teiginiai, o svarbiausias jos bruoas buvo Vakar" atskyrimas nuo Ryt". Be neklusni vyriausybi nua linimo, Hitleris neturjo joki ypating plan Vakar Europos atvilgiu, net laik save jos gynju. Jis niekino pranczus, kurie nedaug k teisaugojo i senovs frank tradicij ir kuriuos reikjo vienokiu ar kitokiu bdu igydyti nuo istorins neapykantos Vokietijai. Nemgo ital, kam tie save siejo su senovs Roma, ir laik juos nepatikimais partneriais. Gerb ispanus, kurie syk jau igel bjo Europ nuo juoduk, ir j stebino Franco nenoras bendradarbiauti. Grjosi
58

{VADAS

anglosaksais", iskyrus kai kuriuos isigimusius individus, ir j lidino j nuo latinis prieikumas jam. Laikantis jo mstymo stereotip, tok j elges buvo galima paaikinti nebent tuo, kad jie, kaip giminingos german gentys, ruosi varytis dl valdaniosios rass titulo. Norjo i j tik vieno kad palikt j ramybje. Visos radikaliausios naci ambicijos buvo nukreiptos prie Rytus. M e in K am pf aikiai identifikavo Ryt Europ kaip Vokietijos Lebensraum, kaip jos busimj gyvybin erdv". Ryt Vokietijoje gyveno emesns ries moni slav ir yd; j genofond turjo pagerinti masin vokiei kolonizacija. Ligoti elemen tai" turjo bti paalinti chirurginiu bdu, t. y. iudyti. Ryt Europa taip pat buvo Soviet valdios sfera ir t ydiko bolevizmo lizd" reikjo sunaikinti. Kai naciai pradjo invazij Ryt Europ, pirma Lenkij, o paskui Soviet Sjung, jie jautsi praded kryiaus yg". Ir aikiai kalbjo apie tai. I savj istorijos vadovli galjo suinoti, kad eina garbingomis Henriko I , Kryiuoi ordino riteri ir Frydricho Didiojo pdomis. Jie tvirtino nor pagreitinti galutin tkstantmets istorijos" vainikavim. Skirtingai nei komunizmas, nacizmas neturjo 75 met savo teorijai tobulinti ir gyvendinti. Jis buvo sunaikintas bendromis jo kaimyn pastangomis dar nespjus Didiajam Reichui sutvirtti. Nacizmas taip ir nepasiek tos stadijos, kada jo valdoma Europa bt priversta apibrti savo pozicij kit emyn atvil giu. Taiau jei Sovietai bt neatsilaik, o tai vos nevyko 1941 1942 metais, nacizmas bt taps milinikos eurazins valstybs varomja jga ir jam bt reikj ruotis globalinei konfrontacijai su konkuruojaniais centrais JAV ir Japonija. Konfliktas tikrai bt buvs neivengiamas. Taiau atsitiko taip, kad nacizmas nepereng Europos rib. Hitleriui taip ir neteko ibandyti savo jg tose pasaulio dalyse, kurios buvo u jo bendrageni arij apgyvent teritorij. Ir kaip teoretikas, ir kaip politinis lyderis jis iki galo taip ir liko europietis". Nors naci imperija vienu metu drieksi nuo Atlanto lig Volgos, nacistin istorijos versija turjo galimyb laisvai veikti tik labai trump laik. Paioje Vokietijoje jos karjera tetruko dvylika met ne ilgiau nei trunka vienos kartos mokymosi ciklas mokykloje. O u Vokietijos rib ji galjo sti savo unuodyt skl tik kelias savaites ar mnesius. Jos poveikis buvo didelis, bet nepaprastai trumpas. Kai naci ideologija gdingai lugo 1944 1945 metais, liko tutuma, kuri galjo upildyti tik nugaljusi valstybi istorin mintis. Ryt Europoje, nuo 1944 1945 m. okupuotoje sovietins armijos, be ceremonij buvo vesta sovietin versija. Vakar Europa, ivaduota angl ir amerikiei, atsivr Sjun ginink istorinei schemai".

Sjunginink istorin schema

Dabartinms pairoms Europ didels takos turjo dviej pasaulini kar emocijos ir patirtys, o ypa Didiosios Sjungos" pergal. Dl 1918, 1945 me-t pergali ir altojo karo pabaigos 1989 metais Vakar valstybms atsivr gali

59

EUROPOS

ISTORIJA

myb savo poir vykius skleisti visame pasaulyje. Ypa skmingai jos tai dar Vokietijoje, kurios imlum tokioms idjoms didino nacionalins kalts jausmas ir sjunginink vykdoma peraukljimo politika. Prioritetai ir teiginiai, kylantys i karo laik sjunginink pozicij, labai papli t X X amiaus apraymuose; kartais jie projektuojami ir praeit, ankstesnius istorijos laikotarpius. Preliminariai juos galima apibendrinti taip: Tikjimas unikalia pasaulietine Vakar civilizacijos atmaina, kurioje Atlanto bendrija laikoma monijos paangos virne. Anglosaks demokra tija, statym valdia, Didiosios laisvi chartijos tradicijos ir kapitalistin laisvosios rinkos ekonomika yra laikomos aukiausiomis Grio formomis. Prie kertini schemos akmen priskirtini Wilsono taut apsisprendimo princi pas (1917) ir Atlanto chartija (1941). Antifaistin ideologija, kuri 1939 1945 m. Antrj pasaulin kar laiko karu su faizmu ir pagrindiniu vykiu, kur pasireik Grio pergal prie Blog. Prieinimasis faizmui ar nuo jo patirtos kanios laikomi aukiausiu nuopeln matu. Faizmo prieininkai arba jo aukos nusipelno didiausio pasi grjimo ir uuojautos. Demonologikas avjimasis Vokietija du kartus nugaltu prieu. Vokie tija nusipelno pasmerkimo kaip svarbiausias piktybinio imperializmo, suklu sio Pirmj pasaulin kar, ir nuodingos faizmo atmainos, iprovokavusios Antrj, altinis. Asmenys ir tautos, kovoj Vokietijos pusje, ypa 1939 1945 m., paenklinti kolaboravimo" enklu. (N.B. Vokiei kultros nepai nioti su vokiei politika). Atlaidus, romantizuotas poiris carin imperij ir Soviet Sjung, stra tegin sjunginink Rytuose, paprastai vadinam Rusija". Akivaizdi Rusi jos nusiengim jokiu bdu negalima lyginti su prieo nusikaltimais. Juk Rusija nuolat artja prie Vakar. Rusijos, kaip antifaistinio" aljanso partne rs, kurios didiuls aukos parklupd faizm, nuopelnai nusveria visus neigiamus jos veiklos aspektus. Tylus susitaikymas su Europos padalijimu Vakar ir Ryt sferas. Tikintis, kad atlantins vertybs" dominuos paangesniuose Vakaruose, suprantamas Rusijos trokimas jaustis saugiai pateisina jos dominavim atsilikusiuose Rytuose. Vakar alims visikai natralu gintis nuo Rusijos tolesns ekspan sijos grsms, taiau jos turt nesikiti teist Rusijos takos sfer. Smoningas vis fakt, menkinani tikjim tuo, kas idstyta aukiau, ignoravimas. Sjunginink istorin schema natraliai susiklost i dviej pasaulini kar politini realij bei simpatij. Ji niekada nebuvo smoningai ar tiksliai suformu luota. Laisv visuomeni sumaityje i schema niekad neisikovojo monopolijos, taiau niekad nebuvo ir sistemingai sukritikuota. Nepaisant to, ir prajus pusei imtmeio nuo Antrojo pasaulinio karo ji vis dar aikiai reikdavosi akademinse diskusijose ir, ko gero, nesmoningai, abstrakiose svok, nuo kuri priklauso vyriausybi politiniai sprendimai, konstrukcijose. Tai buvo natrali atgyvena i

60

I VADAS

t laik, kai sjunginink kareiv buvo galima oficialiai aretuoti vien u tai, kad jis pasak, jog Hitleris ir Stalinas abu vienodai blogi"1 0 4 . Akademinje sferoje sjunginink istorin schema reikiasi institucij priori tetais ir struktromis, taip pat svarstant atskirus klausimus. Ji prisidjo prie to, kad istoriniuose bei politologiniuose tyrinjimuose sigaljo nacizmui skirtos arba su juo susijusios temos ir Vokietijos studijos, ypa Jungtinse Valstijose. Tai lei dia suprasti, kodl Ryt Europos reikal analizei ir toliau organizuojami atskiri sovietologiniai" ar slavistiniai" institutai ir kodl sovietologai lidnai pagarsjo nenoru parodyti Soviet gyvenimo realyb1 0 5 . Ji i dalies kalta ir dl pernelyg didelio rus vaidmens Soviet bloke ar tarp kit slav pabrimo, danai visai neusimenant apie nerusikas kultras. Ypa i schema irykja tose prielaidose ir iliuzijose, kurios supo Antrojo pasaulinio karo vertinimus. Prajus pusimiui met nuo to karo pabaigos, dauguma jo epizod, prietaraujani sjunginink schemos mitams, ir toliau buvo menkinami ar net atmetami,
[ keelh a u l ] [ a l t m a r k ta s ] [ k a ty n ]

Daugelis karo meto stereotip, ypa susijusi su Ryt Europa, iliko iki iol. Galima matyti aiki poirio vairias tautas hierarchij, susijusi su j naudin gumu sjungininkams. Pavyzdiui, ekai ir serbai, turintys ilgas bendradarbiavimo su Rusija ir prieikumo Vokietijai tradicijas, gerai tiko sjunginink schemai. Taigi juos buvo galima vadinti narsiais", draugikais" ir demokratikais" bent jau iki kar Bosnijoje. Utat slovakai, kroatai ir Baltijos tautos, apie kurias susidar nuomon, kad jos atmet draugyst su Vakarais ar kolaboravo su prieu, toki kompliment nenusipeln. O lenkai, kaip visada, joki schem netilpo. Kadangi jie prieinosi vokiei agresijai, juos, savaime suprantama, reikjo laiky ti tvirtais kovotojais u demokratij. Taiau prieindamiesi sovietinei agresijai jie akivaizdiai buvo idavikiki", faistiniai", neatsakingi" ir antidemokratiki". Ukrainieiai irgi nepasidav klasifikuojami. Nors j civili gyventoj per kar uvo tikriausiai daugiau negu kurios kitos Europos tautos, taiau j pagrindinis politinis tikslas buvo itrkti i Soviet ir rus valdios. Geriausia taktika susid rus su tokia nepatogia tauta buvo apsimesti, kad jos apskritai nra ir priimti sen j carin prasimanym, kad ukrainieiai yra maarusiai". I tikrj jie nebuvo nei mai, nei rusai,
[u k r a i n a ]

Politikos srityje sjunginink schema tapo tariam JAV ypating santyki" su Didija Britanija kertiniu akmeniu, taip pat viena i dingsi nepriimti demokratins Vokietijos ir demokratins Japonijos tokius organus kaip, pavyz diui, JTO Saugumo Taryba. Ji aikiai pasireik, kai brit ministras pirmininkas ikoneveik Pranczijos prezident dl Didiosios laisvi chartijos ir mogaus teisi" santykini privalum, arba kai Europos supervalstybs" perspektyva buvo sukritikuota tonu, primenaniu Pitt ar Churchill. Ji nulm ir balsavimo rezultatus Didiosios Britanijos Bendruomeni rmuose, svarstant karini nusi kaltim statymo projekt: tokiais nusikaltimais laikyti tik nusikaltimus, padary tus Vokietijoje ar vokiei kontroliuojamoje teritorijoje", tarytum visus kitus karo nusikaltimus bt galima nekreipti dmesio. Tikriausiai vienas i tos sche
61

EUROPOS

ISTORIJA

mos pasireikimo atvej buvo ir nacionalinio Holokausto memorialinio muziejaus atidarymas Vaingtone1 0 6 . Taiau atrodo, kad sjunginink schemos taka stipriausiai pasireik tuo, kaip buvo reaguojama komunizmo lugim po 1989 m. Gorbimanijos" prasiverim, pirmenybs teikim karo meto sjunginink (pirmiausia SSRS, paskui Jugoslavi jos) vientisumui ir smoning patriotizmo suplakim su nacionalizmu Ryt Euro poje galima paaikinti tik iankstinmis istorinmis nuomonmis, nusistatymais. Tik ltai prisitaikydama Vakar vieoji nuomon suprato, kad Rusija" ir Soviet Sjunga" buvo ne vienas ir tas pats; kad Gorbaiovas vadovavo giliai nekenia mam reimui; kad Jugoslavijos federacija buvo komunistinio fronto organizacija; kad ekstremistikiausi nacionalizm skleid komunistin Serbijos vadovyb; kad Lietuva, Slovnija, Ukraina ar Kroatija buvo atskiros Europos tautos, teistai sie kusios valstybingumo. O suvokimas, kad Vakarai" klydo vertindami tiek daug ir toki svarbi dalyk, negaljo nesustiprinti reikalavim perirti Europos istorij.

Euroistorija
Judjim Europos vienybs link, kuris prasidjo Vakar Europoje po 1945 m., skatino idealizmas, turjs reikming istorini bruo. Jis siek paalinti daugy b ultranacionalistini nuostat, kurios praeityje sukeldavo daugyb konflikt. Visoms bendrijoms reikia dabarties identiteto ir bendros praeities pojio. Taigi reikalavimas perirti istorij buvo visai natralus. Pirmajame etape stengtasi irauti su aknimis t klaiding istorin informacij ir nesusipratimus, kuri tiek daug buvo Europos alyse. Antrajame etape reikjo susitarti, koks turt bti naujosios euroistorijos" pozityvusis turinys. Europos Taryba buvo tas forumas, kuriame prasidjo paios pirmosios disku sijos. Kaip organizacijos, remiamos dvideimt keturi Vakar Europos vyriausy bi, jos niekada nevar nei EEB, nei NATO politiniai horizontai; o kultros srityje su ja bendradarbiavo ir keturios jai nepriklausanios Soviet bloko alys Len kija, ekoslovakija, Vengrija ir SSRS. Europos Tarybos taka drieksi nuo Vatika no iki Kremliaus. Nuo pirmojo kolokviumo tema Europos idja mokant istorijos", vykusio 1953 m. Kalvo vietovje (Vokietija), Taryba keturiasdeimt met organi zuodavo kasmet bent vien stambesn tarptautin susitikim istorijos klausimais. 1965 m. Elsinore vykusiame simpoziume Istorijos mokymo" tema ir 1966 m. semi nare Viking amius" buvo akcentuojama, kad reikia plsti ir paias temas, ir j geografinius bei istorinius rmus. Be istorins didaktikos ir gdiais grindiamos naujosios istorijos" vedimo mokyklines programas, daugiausia dmesio buvo skiriama nacionalinio aliku mo ir iankstini religini nuomoni paalinimui i mokymo program. Ypatin gas dmesys buvo kreipiamas nacionalins istorijos vadovlius. steigta daug dviali komisij tirti klaidoms, kurias mokydami savo ali ir kaimynini vals tybi istorijos dar visi Europos pedagogai. ioje srityje vadovo vaidmuo atiteko

62

{VADAS

Georgo Eckerto tarptautinio vadovli tyrimo institutui, steigtam Braunveige (Vakar Vokietija)1 0 7 . Taiau susitarti Europos istorijos klausimu trukd daugyb klii. Vieni, vadovaudamiesi golist Europe des patries koncepcija, buvo link pasitenkinti nacionalini istorij miiniu, apvalytu nuo visko, kas galt eisti. Kiti stengsi sulydyti nacionalinius elementus vientisesn visum. Didiausia klitis buvo politini realij kaita ir (Vakar) Europos Bendrijos nari skaiiaus didjimas. Viena buvo sukurti toki istorijos koncepcij, kuri galt suderinti pirminio eeto" istorinius poirius, ir visai kita tikinti dvylika, devyniolika ar net tris deimt atuonis narius. Paskutiniajame io amiaus deimtmetyje Europos vieny bs svoka nebegaljo apsiriboti Vakar Europa. iuolaikins istorijos mokymo programos turs atsisakyti senosios dvipols Europos sampratos kokios nors visa apimanios koncepcijos naudai"1 0 8 . Taiau narsuoli tai neatbaid nuo mginim daryti nauj sintez. Vienas istorijos projektas, kur finansikai rm Europos Komisija Briuselyje (pati nebdama jo autore), sumanytas dar prie 1989 1991 m. politin tvan. Jis vadinosi Bandymas suprasti", o vykdyti j planuota trim etapais: pirmiausia parengti 500 puslapi Europos istorij, paskui 10 dali televizijos serial ir galiausiai mokyklin vadovl, kuris vienu metu turjo ieiti atuoniomis EB ali kalbomis. Projekto autoriai visai atvirai kalbjo apie savo politinius ketinimus": j tikslas buvo parayti toki istorij, kuri pakeist istorijas, paraytas pagal nepriklausom nacionalini valstybi etosus:
Nacionalizmas ir Europos susiskaldymas nacionalines valstybes yra palyginti neseni reikiniai; jie gali bti laikini ir tikrai nra negrtami. Imperij lugim ir nacionalizmo padarytus sugriovimus lydjo totalitarizmo pralaimjimas ir liberaliosios demokratijos triumfas Vakar Europoje, pasibaigs 19741975 m. Tai sudar prielaidas monms pakilti aukiau savo nacionalistini instinkt

109

Nacionalistiniai instinktai" gan nevykusi fraz. Taiau autorius, kuris anks iau ra ir apie ankstyvj krikionyb, ir apie L'ide de l'Europe dans l'histoi re (1965), buvo sitikins Europos vienybe vairovje": Rimti istoriniai argumen tai veria traktuoti Europ ne tik kaip kultr mozaik, bet ir kaip organin visum". Sumanymo laikas buvo pasirinktas nevykusiai, kadangi produktas pasirod rinkoje kaip tik tuo momentu, kai jos geografiniai rmai subyrjo. Projektas api br Europ" kaip EB nari teritorij, papildyt Skandinavijos alimis, Austrija ir veicarija; Suomijos, Lenkijos, Vengrijos ir ekijos statusas liko neaikus. Tai gi tai buvo dar vienas Vakar civilizacijos galvoskis. Kai kurie kritikai buvo labai grieti. J moralin ton vienas apvalgininkas vertino kaip primenant <...> Soviet bloko istoriografij". Kitur is projektas trumpai buvo vertintas jau paia straipsnio antrate: Pusiau tiesos apie pus Europos"1 1 0 . Labiausiai piktinosi graikai. Nors Graikija jau nuo 1981 m. buvo EB nar, Duroselle'is beveik neminjo senovs Graikijos ir Bizantijos indlio Europos istorij. Keli Europarlamento nariai i Graikijos, Atn arkivyskupas ir kiti y
63

EUROPOS

ISTORIJA

ms asmenys isiunt protesto laikus Europos Komisijai. Tekstas buvo lygina mas su tono eilmis. Atkreiptas dmesys prancz istoriko Ernesto Renano nuomon: L'Europe est grecque par la pense et l'art, romaine par le droit, et judo-chrtienne par la religion1 1 . (Europa yra graikika filosofine mintimi ir menu, romnika teise ir judjikai krikionika savo religija.) Laike i Didio sios Britanijos buvo primenama odi Europa ir Istorija graikika kilm. Laiko autorius klaus, kaip reikt pavadint t knyg, atmetani graik indl isto rij. Gal gale Europos Komisija buvo priversta atsiriboti nuo io projekto1 1 1 . Ikalbingiausia pastaba yra Atn Akademijos atsiliepime. Ji apie Duroselle'io silom europin Europos istorijos1 1 svok. Jei knyga, skirta beveik iimtinai tik Vakar Europai, buvo vadinama knyga apie Europ, tai i to pirosi ivada, kad likusi Europos dalis jau nebe Europa. Taigi nevakarinis1 1 tada turjo reikti neeuropin1 1 ; Europa1 1 prilyginama Vakarams1 1 visais aspektais, iskyrus pat paprasiausi geografin1 1 2 . Ryt Europai, nesvarbu, kokia ji bt Bizantijos Europa, staiatiki Europa, slavikoji Europa, Osman Europa, Balkan Europa ar Soviet Europa vis laik buvo lemta pasilikti u tikrosios Europos rib. Tai ir buvo pagrindin klaida, dl kurios ponas Duroselleis kalbjo apie senuosius Europos gyventojus1 1 , nepamindamas nei graik, nei slav. Jo mginimai atrem ti priekaitus ne visada buvo nusisek. kaltinim, kad savo knygoje nepamin jo Maratono mio, jis tariamai atsikirts, kad nepaminjs ir kautyni prie Verdeno; taiau jei taip buvo i tikrj, tai tik parodo, kad jo knyga silpna ne tik kaip visos Europos, bet ir kaip Vakar Europos istorija1 1 3 . iame projekte numatytas vadovlis, kur para dvylika istorik i dvylikos ali, pasirod 1992 metais. Tekstas buvo aprobuotas po kolektyvinio svarstymo. Prancz autoriaus barbar siverimai1 1 buvo pervadinti german geni si verimais1 1 . Ispan autoriaus pateiktas sero Franciso Drake'o apibdinimas kaip pirato buvo atmestas. Generolo de Gaulle'io ir kit portretai vadovlio virelyje buvo pakeisti karaliens Viktorijos portretu. Dl kakoki prieasi Europos istorijos vadovlis taip ir nesurado leidjo Didiojoje Britanijoje, taip pat buvo manoma, kad j vargu ar autorizuos Vokietijos Lnder (ems), kurios laiksi griet kriterij1 1 4 . Vis dlto pati euroistorijos idja nebuvo lengvabdikas, nerimtas sumany mas. Jo stiprioji pus iekojimas tokios Europos bendrijos dinamikos vizijos, kuri sugebt palaikyti savo paios mistik. Pradine forma ta vizija negaljo normaliai pltotis. Juk gal gale ji atsirado per pai altojo karo kulminacij. Taiau atrodo, kad jai pavyko suvokti vien svarbi ties suverenios naciona lins valstybs nra vienintel sveikos politins bendrijos forma. Nacionalins valstybs paios yra sivaizduojamos bendrijos1 1 : jos sukurtos remiantis galingais mitais ir politiniu istorijos perraymu savaip:
Visos bendrijos, didesns u pirmykius kaimus, kur visi gyventojai bendravo akis ak (o gal net ir jie), yra sivaizduojamos <...>, net maiausi taut nariai niekada nepainos vis savo tautiei <...>, taiau kiekvieno i j mintyse gyvas j bendrumo vaizdi-

64

VADAS

Toks sivaizdavimas reikalingas ir europieiams. Anksiau ar vliau reiks sukurti nauj Europos praeities vaizd, implikuojant naujus Europos ateities sie kius. Europos judjimas vienijimosi link paskutiniajame io amiaus deimtmetyje gali pavykti, bet gali ir nepavykti. Jei pavyks, tai bus nemaas nuopelnas ir t istorik, kurie padjo europieiams suvokti bendrumo jausm. Istorikai pads ras ti dvasinius namus tiems milijonams europiei, kuri tapatyb ir priklausomu mas jau dabar perengia egzistuojanias sienas.

Europos istorija
Paprayti apibdinti Europos istorij1 ', daugelis profesionali istorik negali duo ti aikaus atsakymo. Jie tokiais dalykais paprastai neusiima. Taiau smarkiau juos paspaudus, dauguma pradt gretinti praeities neabejotinum su dabarties sumaitimi. Istorinio urnalo 1986 m. surengta apklausa dav kelet domi atsa kym. Vienas ymus mokslininkas ra taip:
Kai ketvirtajam e deim tm etyje buvau m oksleivis Pranczijoje, atsakym as \ klausim < ...> Kas yra Europos istorija?" atrod paprastas ir akivaizdus < ...>; kiekviena vieta, k iek vie nas vykis, kiekvienas asm uo, susijs su Pranczija, priklauso Europos istorijai (netgi ne jai, o tiesiog istorijai, ir tiek) < ...> . [Taiau dabar] nebra vien os Europos istorijos, v ei kiau j yra d au g116.

Kitas respondentas atsiunt pamoksl apie tradicin Europos provincialum ir btinyb plsti horizontus:
Europos istorijos svoka, o i esm s ir pati Europos istorija buvo tik istorija, matoma Europos akim is ir pro europin istorijos prizm . < ...> Nnai toks pateikim o bdas jau nebeatlaiko kritikos117.

Atrodo, i to bt galima ivesti, jog klystani respondento pirmtak poi riai nuvertino ir pat tyrimo objekt. Autor i Vengrijos nurod ekscentrik brit prot atskirti Europos istorij" nuo Brit istorijos"1 1 8 . Todl europinis" reikia kontinentin", o britikoji isto rijos dalis atrodo kaip kakas visikai unikalaus. Dar vienas respondentas pasil ianalizuoti tris atskirus Europos istorijos api brimus: geografin", kultrin arba civilizacin" ir dar vien, kur jis apibdino kaip patog sutrumpinim, nusakant kapitalistin pasaulio ekonomik, kuri pltojosi nuo XVI amiaus"1 1 9 . Oksfordo universiteto Magdalenos kolede visada buvo prasta reikti kuo atresnes nuomones. Ponas A. J. P. Tayloras urnalo anketai pateik nepakarto jam atsakym:
Europos istorija yra tokia, kokios nori istorikas. Tai politini, karini, religini, pacifis tini, rimt, rom antik, artim, tolim , tragik, kom ik, reikm ing, bereikm i ar koki tik norite kitoki vyki ir idj suvestin. Yra tik vienas apribojimas: jie turi vyk ti ar bti kil i vietos, kuri vadinam e Europa. Taiau kadangi a nesu tikras, kokia i tikrj turt bti ta vieta, tai ir visa kita man nelabai aiku

65

EUROPOS

ISTORIJA

Mano buvs mokytojas, kaip visada, taip sakydamas buvo teisus daugiau nei penkiasdeimia, o smojingas visu imtu procent. Nepaisant to, jis prisijun g prie t, kurie mano, kad Europos istorija, net jei ji egzistuoja i tikrj, nra dalykas, dl kurio vertt kvarinti sau galv. Taigi gal gale pasirodo, kad moksliniai apibrimai ikelia daugiau klausim negu duoda atsakym. Su Europos istorija yra kaip su tuo kupranugariu: prak tikiau yra ne mginti sugalvoti jo apibrim, o tiesiog imti ir aprayti j.

PENINSULA
Aplinka ir prieistor

Daugeliui Europos aplinkos istorijos apraym bdingas rykus determinizmas. Netrksta europiei, manani, jog j emynas" taip dosniai apdovanotas, kad paios Gamtos jam skirta viepatauti pasaulyje. O neretam net atrodo, kad liki mas Europai bus palankus aminai. Klimato valdia, ra Montesquieu 1748 metais, pati svarbiausia i vis valdi" ir rodinjo, kad Europos klimatas neturi sau lygi. Montesquieu, kaip ir daugelis jo pasekj, Europ laik paan gos sinonimu1 . Nestokota ir riboto nacionalinio poirio, provincialumo. Net mogaus geo grafijos krjas, didysis Paulis Vidalis de la Blache'as (1845 1918), vienas i Annales mokyklos intelektualini pirmtak, neiveng galikojo ovinizmo. Jis pabrdavo, kad svarbiausias Pranczijos geografijos bruoas yra vairov. Visas j ugrivanias negandas, ra jis, Pranczija atremia savo force d'assimi lation asimiliavimo jga. Ji perdirba visk, k tik gauna". O apibdindamas Britanij Blache'as, prieingai, cituoja prastas eiles, jog tai skurdi maa sala, / nederlinga ir alta". Po imto met jam antrina ir Fernandas Braudelis.2 Puikio sios Pranczijos gamtins slygos i ties labai vairios. Taiau ta vairov nra Pranczijos monopolis, ji bdinga visai Europai. Ties sakant, Europos pusiasalis net ne emynas: jis nra savarankikas sau sumos masyvas. Uimdamas apie 10 milijon km2 , jis daugiau nei keturis kartus maesnis u Azij, tris kartus u Afrik ir du kartus u vien ir kit Amerikas. iuolaikiniai geografai Europ, kaip ir Indij, laiko tik Eurazijos subkontinentu senojo kontinento ikyuliu, vakariniu Azijos priedliu, apendiksu". Taiau net laikantis tokio poirio nemanoma nuneigti, kad Europai bdinga nepaprasta gamtini slyg vairov. Europos geomorfologini, klimatini, geologini fakto ri ir faunos derinys sudaro labai palanki aplink, kuri svarbu atsivelgti, norint suprasti io emyno raid. *** Europos sausumos formos ne tokios, kaip kit kontinent ar subkontinent. daubas iaur ir pietus nuo jos uliejo vandenynas, suformuodamas dvi lygia gretes jr virtines, giliai siskverbianias emyno vid. iaurje iaurs Bal tijos jr kelias nutss per 2500 kilometr nuo Atlanto vandenyno iki Rusijos. Pietuose Viduremio jros Juodosios jros sistema driekiasi 4000 kilometr

67

EUROPOS ISTORIJA

4 emlapis. Europos fiziniai regionai

nuo Gibraltaro ligi Kaukazo. Tos jros savo ruotu turi daug maesni lank ir gausyb sal. Dl to kranto linijos ir sausumos ploto santykis nepaprastai didelis. Bendras Europos kranto linijos ilgis apie 37 000 km, taigi beveik lygus pusiaujo ilgiui. Pirmykiam mogui tai, ko gero, dar emyn lengviau pri einam.

68

PENINSULA

Be to, Europos pusiasalio krantai yra Eurazijos vakarinio pakraio vidutinse platumose, tad ia vyrauja mogui palankus klimatas. Jr vjai daugiausia puia i vakar; kaip tik todl didij emyn vakarins pakrants turi daugiausia naudos i velninani jr oro masi. Taiau tik nedaugelis vakarus atgrt emyn pakrani iuo pranaumu pasinaudoja. Mat kitur, jei tik vakarini pakrani neatitveria aukt kaln grandins ar altosios jr srovs, iilgai j driekiasi dykumos, pavyzdiui, Sacharos, Kalahario ar Atakamos. Todl Europos klimatas, turint omenyje jos geografin platum, nepaprastai velnus. Apibendrinant galima sakyti, kad dl Golfo srovs poveikio iaurs Europos klimatas yra velnus ir drgnas, Piet Europos palyginti iltas, sausas ir saultas. Centrinei ir Ryt Europai bdingi kontinentinio klimato bruoai giedros, altos iemos ir kartos vasaros. Taiau visur orai nepastovs. Kratuti num paprastai ivengiama. Net europinje Rusijos dalyje, kur sausio ir liepos mnesi vidutini temperatr skirtumas gali siekti iki 45 C, jis vis tiek dvigubai maesnis, negu Sibire. Drgniausia Europos sritis yra vakarin Norvegija, kur metinis krituli vidurkis siekia 3500 mm, sausiausia prie Kaspijos jros; ten per metus ikrinta maiau kaip 250 mm krituli. aliausias takas yra Vorkuta, kur vidutin sausio mnesio temperatra 20C; dl kariausio tako varosi Sevi lija ir Astrachan, kuri vidutin liepos mnesio temperatra + 29C. Taiau ios temperatros neprilygsta toms, kurios fiksuojamos atitinkamose Azijos, Afrikos ar Amerikos emyn srityse. Vidutinis Europos klimatas palankus primityviai emdirbystei. Didioji jos teritorijos dalis yra tinkamoje olininkystei gamtinje zonoje. Gauss mikai aprpino pirmykt mog kuru ir teik jam prieglobst. Kaln ganyklos danai bna netoli derling slni. Vakarinje ir pietinje Europoje galvijai gali perie moti ir lauke. Vietins slygos danai skatino vairias prisitaikymo formas. Ilga kranto linija ir plati kontinentinio elfo juosta utikrino vejams gaus laimik. Atvirose lygumose, ypa Dunojaus baseine, ilgai isilaik Eurazijos stepi klajok li verslas arkli auginimas ir gyvulininkyst. Alpse, kurios savo vard gavo nuo ganykl, esani vir miko augimo ribos, sezoninis gyvuli perginimas naujas ganyklas buvo praktikuojamas nuo seniausi laik. Vyraujanti Europos gyventoj odos spalva tikriausiai irgi priklauso nuo jos klimato. Vidutinis sauls viesos, o kartu ir ultravioletinio spinduliavimo lygis nulm, kad Europos gyventoj genofonde buvo ukoduota vidutin pigmenta cija. Neabejotina, kad istoriniais laikais vyravo balti veidai, o iauriniuose regio nuose dar ir su viesiais (ar geltonais) plaukais bei mlynomis akimis. Dauguma europiei ir dabar aikiai isiskiria savo ivaizda. inoma, dar visai neseniai buvo manoma remtis tik labai pavirutinikais pri skyrimo kokiai nors rasei poymiais. Iki X X amiaus pabaigos buvo neinomi tokie tyrimo metodai kaip kraujo grupi, kno audini bei DNR kodo analiz; buvo neaiku, kiek visi mons turi bendros genetins mediagos. Dl to rasizmo teoretikai galjo daryti ivadas i iorini poymi, tarkim, i odos spalvos, stoto ar kaukols formos. Europos gyventoj rasinei struktrai visada buvo bdinga gan

69

EUROPOS

ISTORIJA

didel vairov. Aukti, mlynakiai, viesiaodiai ir viesiaplaukiai vadinamosios iaurins rass", sikrusios Skandinavijoje, atstovai sudaro vienintel grup, kuriai bent iek tiek tinka baltj" pavadinimas. Jie maai panas kresnus, rudaakius, tamsaus gymio juodaplaukius vadinamosios Viduremio jros rass" ar Indo Viduremio jros rass" mones, vyraujanius didelse Europos piet dalyse. Dauguma Europos pusiasalio gyventoj rykiai skiriasi nuo mongoloidins, indoidins ir negroidins rasi, taiau ne nuo grupi, dominuojani Arti muosiuose Rytuose ir iaurs Afrikoje. Daugiausia adanios paangos tiriant prieistorin laikotarp pasiekta iuolai kini genetini atradim dka. Serologijos itobulinimas, DNR atradimas (1953), lydimas trij milijon met senumo mogaus gen laik" nagrinjimo, leidia atlikti labai sudtingus tyrimus. Genetini ir lingvistini ra koreliavimas dabar tikina, kad biologins ir kultrins evoliucijos dsningumai panaesni negu manyta. Naujausi tyrimai rodo, kad genetiai pokyiai prieistorinio laikotarpio Europoje atitinka kultrines tendencijas. Genai, mons ir kalbos <...> keitsi kartu" rao ymus mokslininkas3 . Atskir vietovi tyrimai rodo, kad izoliuotos kultrins bendruomens, tarkim, indoeuropieiams nepriklausantys baskai, turi tik joms bding genetini bruo. Tai nra galutin ivada. Taiau Europos genetinio paveldo tyrimai, kadaise vadinti pseudomokslu, dabar laikomi rimtu usimimu. Pagaliau pradedame skaityti tolim protvi mums paliktus lai kus"4 .
[KAUKAZO RAS] [TAMUZAS]

Psichologiniu atvilgiu Europos pusiasalis pirmykiam mogui buvo stimu liuojantis galimybi ir pavoj derinys, sukrs tam tikr tamp, reikalavusi ini ciatyvos, taiau veikiam. Gyvenimas buvo nelengvas, bet gan dosnus. Sezoniniai ritmai skatino veikl, ugdani nusistovjusius proius ir valgum. Nepastovs orai ugd lankstum, sugebjim prisitaikyti. Netrko gamtini pavoj, kuriuos reikjo veikti stiprs jr vjai, sniegingos iemos, vasaros sausros, ligos; taiau apskritai slygos sveikatai ir ilikimo galimybs buvo geros. Galima net spti, jog primityvs prieistorins Europos gyventojai patyr maiau pavoj negu j palikuonys, po keli tkstani met isilaipin rytinje iaurs Ame rikos pakrantje. Bt per drsu tvirtinti, kad Europos pusiasalis buvo vienintel vieta, kur moni civilizacija galjo isivystyti tokia, koki matome, taiau dauguma kit alternatyvi viet turi trkum. Palyginti su subtropini upi slniais, kur mo nija suklestjo anksiausiai, nuosaiks sezoniniai Europos klimato ritmai sudar priimtinesnes slygas ilgai nepertraukiamai raidai. Geologin ir biologin aplinka ia turtinga ir vairi. Yra jaun" alpini kaln, senj pirmini kalv, veikiani ugnikalni; gili tarpekli ir plai lygum; srauni kaln upeli ir plai upi bei daugyb eer; subarktins tundros, amino alo, ledyn; uolt pakrani, smlio papldimi ir plai upi delt. Yra plai piev, didelius plotus uiman i lapuoi mik ir niri puyn, net subtropini palmi; pusdykumi iplau t dirvoemi, plaiai isidriekusi pelki, zon su storais lioso ir juodemio sluoksniais. Augmenijos ir gyvnijos diapazonas platus. Dar ir dabar Europoje

70

PENINSULA

iliko pakankamai nepaliestos gamtos, tad galime pamatyti, kaip ta pirmin gyve namoji aplinka atrod. Svarbu ir tai, kad auki ir atstum diapazonas ia toli grau ne toks grs mingas kaip kitur. Europos vietoves jungia natrals takai ir keliai, jie pirmyk t mog veikiau skatino keliauti, negu buvo klitis, barjeras. Galima buvo ne tik plaukioti iskaptuotomis valtimis vidaus vanden pakrantmis, bet ir leistis up mis pasroviui beveik visomis kryptimis. Sena, Reinas, Elb, Oderis, Vysla, Nemu nas ir Dauguva teka iaur; Ebras, Rona, Marica, Dnepras ir Volga pietus; Tachas, Luara ir Sevemas vakarus; Temz, Dunojus, Po ir Dnestras rytus. Tarp j daug neilg kelio atkarp, kurias galima veikti psiom ir kuriomis nesunku perneti krovinius. Pavyzdiui, i Osva (Auxois) vietovs Auktutinje Burgundijoje tik kelios valandos kelio psiomis iki vandens arterij, kuriomis galima pasiekti Viduremio jr, Atlanto vandenyn ar Lamano ssiaur. Centri nse Alpse netoli Andermato (Andermatt) Reinas ir Rona teka beveik alia ir tik paskui Reinas pasuka iaur, o Rona pietus. Dauguvos Dnepro pervalkoje netoli Vitebsko i vedijos atplaukusi valt galima nesunkiai nutempti ligi tos vietos, i kur ja galima nuplaukti iki Egipto. Reikia nepamirti, jog didij ir maj Europos keli sisavinimas buvo ilgas procesas. Kita vertus, keliavimo sunkumai Europoje yra daug maesni negu kituose emynuose. Karavanai, einantys senuoju ilko keliu i Kinijos, utrukdavo metus ir daugiau, kol perkirsdavo Azij. O Europoje jau nuo neatmenam laik kiekvienas stiprus ir energingas keliautojas galjo veikti j per kelias savaites ar net dienas. Europos skirstymas gamtinius" ar istorinius" regionus jau nuo seno buvo nors ir domus, bet reliatyvus intelektualinis usimimas. Mginim iskirti Vakar Europ" ir Ryt Europ" bta ne maiau negu kriterij, taikom ribai tarp j nustatyti (r. 3 emlap ir vado" 45 48 psl.) Lengviau apibrti iau rs Europ" ir Piet Europ", nes riba tarp j Europos pusiasalio centrinje alpinje dalyje aiki ir pastovi. Taiau ne taip lengva pratsti t rib vakarin Europos pakrat Pirn pusiasal ar Europos rytus u Juodosios jros. Argu mentai, kuriais mginama susekti toki region kaip Centrin Europa" ar Ryti n Centrin Europa" kilm", labai iradingi, bet menkai pagrsti5 . Patikimesnis yra Europos suskirstymas regionus pagal jos fizinius ir geografinius bruous. Europos pusiasalis susideda i penki gamtini region. Istoriniais laikais tie geografiniai vienetai i esms isilaik nepakit, o juose sikr politiniai vienetai buvo labai nepastovs. Didingos pasaulins imperijos" nepaliaujamai atsiranda ir inyksta, o kalnai ir lygumos, jros, pusiasaliai ir salos atrodo palyginti amini.

1.

Didioji Europos lyguma driekiasi daugiau nei 4000 km nuo Atlanto van

denyno ligi Uralo. Tai dominuojantis Europos teritorijos regionas. Kadangi Uralas nek reikmingesnis u nedidel jungiant tilt, tai i lygum galima laikyti dar didesns emumos nuo pat Verchojansko kalnagbrio Ryt Sibire tsiniu. Uralo ilgumoje ji uima 2000 kilometr nuo Barenco iki Kaspijos jros. Tarp jros kran to ir kalv Nyderlanduose jos plotis sumaja iki 200 kilometr. Beveik visos

71

EUROPOS

ISTORIJA

didiosios ios lygumos ups teka iaurs-piet kryptimi, sudarydamos daugyb gamtini klii keliaujantiems ryt-vakar kryptimi ir suskaidydamos j eias ar septynias nelabai grietai atribotas sritis. rytus nuo Vyslos nepraeinamos Pri pets pelks atskiria du natralius lygumos kelius iaurin, einant Baltijos eeryno pakraiu, ir pietin, kuris kartu yra kelias stepes ir i j.
[u k r a i n a ]

Labiausiai paeista lygumos dalis yra tarp Reino ir Oderio. ia j sudarko" nepraeinam mikais apaugusi kalv virtins. Ardnai, Teutoburgo mikas ir Harco kalnai tebra rimti barjerai net iandien. Jie trukdo keliauti ne tik iilgai lygumos, bet ir kilti i lygumos Alpes. iuolaikins Vokietijos emlapis rodo, kad beveik visa alies pltot buvo nukreipta lygumos arba keturi upi Rei no, Maino, Nekaro ir Dunojaus basein link. Lygumoje sikrusius mones vis laik kamavo viena nemaloni aplinkyb: jie niekaip negaljo rasti teritorijos, kuri ketino uimti, natrali, gamtini rib ir nuolat dl j kovojo. emum gyventojai link laikyti save romiais emdirbiais, prieingybe iauriems, grobuonikiems kalnieiams, taiau kaip tik jie pirmieji sisavino sistemingos karybos pagrindus ir suprato, jog reikia smog ti pirmiems, nes prieingu atveju smogs tau. Tikriausiai neatsitiktina, kad i lyguma taip ilgai prieinosi" apgyvendinimui, o vliau ilgai maitino" galin giausias karines Europos valstybes. Pranczija, Prsija ir Rusija sustiprjo per nesibaigianius karus, vykusius ioje lygumoje, ir visos jos isiugd karines tra dicijas, kad atsilaikyt tokioje sunkioje situacijoje. Kaip tik emumose ir vyko patys didiausi miai: prie Kunersdorfo ir Kursko, prie Leipcigo ir Tanenbergo (algirio), prie Vaterlo ir Stalingrado. Fiziniai Europos lygumos gradientai pasvir dviem skirtingomis kryptimis: viena j nuo Alpi keter iaurini jr link, o kita i ryt vakarus nuo auk iausios Uralo virukalns (1894 m ) ligi Atlanto vandenyno pakrants Pranczi joje. Vidutinikai ryt-vakar krypties gradientas sudaro 1830 metr per beveik 4800 kilometr arba 40 centimetr vienam kilometrui, taigi tik 0,04 procento. Kultrinio gradiento", kuris eina per Europos lygum prieinga fiziniam gra dientui kryptimi, idja isirutuliojo kaip atsakas Europos apgyvendinimo savi tumus ir jos politin evoliucij. Taip jau susiklost, kad nuolatiniai gyventojai pirmiausia pradjo kurtis pietuose ir vakaruose, vliau iaurje ir centre, o vliau siai rytuose. Todl per didesn paskutinij 4000 met laikotarpio dal per kirsti kalnus ir i Europos lygumos nusileisti Viduremio jros region faktikai reik kultrin kilim". Naujaisiais laikais paplitusi nuomon, kad slinkimas Europos lyguma i vakar rytus tolygus kultriniam smukimui". Kulturgeflle arba kultros gradiento" koncepcija buvo bdinga vokikojo nacionalizmo ideologijai, kuri Vakar kultrin dominavim atsak reikdama pretenzijas Rytams. J galima velgti ir kai kuriuose prancz poirio belgus ir vokieius aspektuose, vokiei poiryje slavus ar lenk Rusij bei Ukrai n, taip pat rus poiryje Centrins Azijos tautas. mogaus prigimtis visada gundo tos ar kitos tautos mones sivaizduoti, kad jie gyvena kultros Olimpe, o j kaimynai kepurnjasi kakur emai apaioje, Stikse. Pavyzdiui, daugum
72

PENINSULA

UKRAINA
Ukraina yra alis, per kuri didioji Europos taut dalis keliavo j savo tvyn. Senaisiais laikais ji buvo inoma kaip skit alis ar Sarmatija, irint kokios gentys dominavo Ponto stepse seniai prie slav atvykim,
[ c h e rs o n e s a s ]

Ji uima didij Europos lygumos

piet dal tarp Volgos ir Karpat. Per j eina pagrindinis sausumos kelias i Azijos Europ. Dabartinis slavikasis jos pavadinimas reikia pakratyje" ir ta jo reikm labai artima tam, k amerikieiai vadina pasieniu" (the Frontier - pionieri sisavina mos naujosios ems Amerikos vakaruose). Dl svarbiausio jos tako ties Dnepro slenksiais, kur stepi keliai susikerta su prekybiniais marrutais upe, nirtingai kovojo visi atjnai, nes kaip tik ia ir buvo ta vieta, kur apgyventos ems Vakaruose ribojosi su atviromis stepmis Rytuose. Ukraina turi daug itekli - pavyzdiui, akmens anglies Donbase ir geleies Krivoj Roge. Liosas ir garsusis juodemis daro j viena i turtin giausi dirbamos ems ali, kuri iki 1914 met buvo betampanti svarbiausia grd eksportuotoja Europoje. Taiau iskyrus Krymo pusiasal ir pagrindini upi - Dnestro, Dnepro ir Dono sl nius, kurie ir buvo chazar
[c h a z a ra i]

bei pirmosios Ryt slav valstybs idiniais (r. III

pried, 30), dalis Ukrainos sistemingai apgyventa tik naujausiais laikais. O iki tol lau kini stepi" plaios atviros erdvs buvo puldinjamos pagoni ir klajokli geni, ia kazokai kaudavosi su totoriais. Osman valdymas XV XVIII amiais Ukrain labiau pri artino prie Juodosios jros ir musulmon pasaulio. Po 1569 m., jai atsidrus Lenkijos valdioje, ia sikr daug lenk emvaldi ir Lenkijos yd. Rus viepatavimas, kuris laipsnikai pltsi nuo 1654 iki 1945 m., atne rusifikacij. Kazok Zaporos se, sikrusi Dnepro saloje, rus armijos buvo sunaikinta 1775 m., o totori chanatas Kryme - 1783 m. Car valdymo metais visa alis oficialiai vadinta Maja Rusija". Pie tins jos provincijos, skirtos naujiems kolonistams, pramintos Naujja Rusija". Nieko nuostabaus, kad po toki likimo vingi iuolaikiniai Ukrainos gyventojai kar tai prisiri prie savo krato. Tai puikiai atsispindi j lidnoje poezijoje: 3
,

TESTAMENTAS Kai numirsiu, js ukaskit Mane ant kurgano, Tarp plai gimtins stepi, Ukrainoj mano, Kad matyiau pievas, Dnepr, Jo pakrant gdi, Kad regiau, kad girdiau, Kaip jis staugia, ia. Kai nune i Ukrainos marias gilisias Prie krauj jis ... paliksiu Kalnus a, plaisias

,
BKpaHi ,

! , I , i
1

, , . ' ...
1

I i

73

EUROPOS

ISTORIJA

i ... . , I . I
cm '

Pievas ir prie Dievo sosto Tada nukeliausiu Pasimelsti ... o lig tolei Neinau aukiausio! Kai ukasite, sukilkit, Panius sudauykit Ir krauju piktj prie Laisv aplakstykit! Ir mans eimoj laisvojoj, Naujoj ir laimingoj, Neumirkit paminti odeliu irdingu.1

CM' , 1 ,

' .

Kadangi Europos lyguma visada buvo jgos politikos arena, ukrainieiams retai teatsirasdavo galimyb patiems tvarkyti savo likim. XX amiuje j laisvs siekiai buvo nuslopinti dar kart. J trumpai tegyvavusi respublik, kuri 1918-1920 metais buvo viena i svarbiausi Rusijos raudonj ir baltj kovos aren, sutriukino pergalingoji Raudonoji armija. Ukrainieiai tapo baisiausi Europoje pai moni sukelt katast rof ir masinio genocido aukomis. moni nuostoliai dl 1918-1920 met karo, kolek tyvizacijos ketvirtojo deimtmeio pradioje, siaubingojo 1932-1933 m. teroro ir bado bei Antrojo pasaulinio karo nuniokojim turt siekti iki 20 milijon.
[ e r n o b y lis ] [p j tis ]

Kai kurie ukrainieiai, apimti nevilties dl savo nesugebjimo pasiprieinti rusams, len kams ir vokieiams, ir nesuvokdami tikrosios savo nelaimi prieasties, griebdavosi desperatik smurto veiksm prie savo kaimynus,
[b u a a s ] [ p o g r o m a i]

Gyventoj

skaiiumi Ukraina artima Anglijai ar Pranczijai, joje yra daug nacionalini maum; taiau istorijos knygose ukrainieiams skiriama labai maai vietos. Daug met iori niam pasauliui jie buvo pristatinjami kaip rusai" ar sovietai", kai norta pagirti, ir kaip ukrainieiai" tik tada, kai padarydavo k nors blogo,
[la tv ija ]

Teiss laisvai pasi

sakyti patys jie neatgavo iki paskutiniojo io amiaus deimtmeio. Pagaliau Ukrainos Respublika paskelb savo nepriklausomyb 1991 m. gruodio mnes, taiau jos atei tis lieka neaiki2.

Brit salose sudarantys anglai link velgti nepaliaujam vis kultrini gradien t emjim nuo Oksfordo ar Haid Parko kampo intelektualini Himalaj kelt pakraio1 1 , kotijos kan", Airijos pelki" ir Lamano rk" link. Angl posakis, kad juodaikniai prasideda jau nuo Kal", savo dvasia labai artimas prancz histoires belges (anekdotams apie belgus), Metternicho kaip tipiko Vienos gyventojo posakiui, kad Azija prasideda nuo Landstrasse gatvs", arba lenk patarlei Na Rusi si mui" (Rusijoj reikia). Prietarus, neatskiriamus nuo j kultrins geografijos, be abejo, sustiprino nestabilaus gyvenimo Europos lygu moje baims. Viena nedidel Europos lygumos vieta dl sunkaus susisiekimo su ja gijo ypa tingos reikms. Tai Panonijos lyguma, esanti dabartinje Vengrijoje vienintelis
74

PENINSULA

didelis piev ir ganykl plotas pietus nuo kaln grandins. I iaurs j saugo pagrindinis Karpat kalnagbris, o pietuose jos riba eina Dunojaus vidurupiu. Ji turi tris natralius ijimus: vien vakaruose ties Viena, kit rytuose pro Gele inius vartus ir trei iaurje Moravijos kaln perj. Jos gerai drkinamos ganyklos buvo natrali stotis i ryt vakarus traukiantiems klajokliams bei pato gus tramplinas daugeliui barbar geni, ketinani siverti Romos imperij. ia sau namus i pradi susirado gepidai, hunai [nuo j savo pavadinim gavo Vengrija (Hungaria)], avarai, kumanai, slavai ir gal gale vengrai. Vengrai i lygum vadina A l fold (emuma), o kartais ir puszta (slavikos kilms odis, rei kiantis tyrus). 2.

Kalnai. Svarbiausias Europos pusiasalio bruoas spdinga kaln gran

din, dviem elegantikais lankais nusidriekusi nuo Pajrio Alpi Provanse ligi Karpat Alpi Transilvanijoje. is spdingas barjeras tarsi Europos pusiasa lio nugarkaulis, sudarantis vandenskyr tarp lygumos iaurs ir Viduremio jros baseino krat. Aukiausios virukalns yra jo vakarinje dalyje Monblanas (Mont Blanc) (4807 m), Materhomas (Matterhorn) (4478 m ) ar Gran Paradizas (Gran Paradiso)(4061 m). Jos gerokai auktesns u toliau rytus esanias vir ukalnes Triglavo (2863 m) Julijos Alpse, Gerlacho (2655 m ) Tatruose ar Moldoveanu (2543 m ) Rumunijoje. Taiau net ia, kur aminojo sniego riba yra 3200 m auktyje pietus nukreiptoje Sonnenseite (saultoje pusje) ir 2500 m auktyje iauriniuose kaln laituose, aukiausios keteros nepraeinamos beveik visur. Didiausias Europoje Aleo ledynas, besidriekiantis emiau Jungfrau viru kalns Berno Alpse, neturi analog rytuose. iemos mnesiais visas auktesnes perjas ublokuoja sniegas. Daugiau kaip 1900 kilometr kaln grandinje yra tik trys didesns perjos: Dunojaus vartai Bavarijoje, Elbs vartai Bohemijoje ir Moravijos vartai, jungiantys Silezij su Vengrija. Dl savaime suprantam prieasi auktai kaln slniuose sikr mons laiksi atokiau nuo emum gyventoj neramum, manydami, kad j bstai kal nuose yra patikimas prieglobstis ir tvirtov, kuri reikia ginti nuo vis sibrovli. veicarija, susikrusi tryliktajame amiuje kaip kaln kanton konfederacija, ilaik poir iki iol.
[a l p s ]

Taiau kalnai ne tik siejo, bet ir skyr mones. Tas atstumas, kai viena i i funkcij pereina kit, yra nedidelis. Sen Moriso miestelis prie Izero ir Martinji prie Ronos yra atitinkamai tik u 62 ir 88 kilometr nuo Aostos miesto Italijoje. Austrijos Insbrukas yra u 68 km nuo Bresanono (Brikseno) Piet Tirolyje; Sam boms prie Dnestro tik u 105 km nuo Ugorodo, esanio prie Dunojaus intako. Kai tik auktosios Alpi perjos bdavo sisavinamos, alys prieingose kaln keteros pusse umegzdavo ryius, atsirasdavo bendr interes, gan smarkiai supanadavo ir j kultra. Pavyzdiui, Turinas daug artimesnis Lionui ir enevai negu Romai. Milano ar Venecijos ryiai su Cirichu, Miunchenu ar Viena stipres ni negu su tolimja Sicilija. Bavarija, kuri ilgai buvo atkirsta nuo iaurs plai centrins Vokietijos mik ir kalv, turjo daug bendra su kaimynine Lombardija. Senoji Galicijos provincija iauriniuose Karpat laituose buvo glaudiai susijusi

75

EUROPOS

ISTORIJA

ALPS
Prieingai, negu atrodo i pirmo vilgsnio, auktieji Alpi slniai buvo puiki vieta anks tyvajai kolonizacijai ir primityviajai emdirbystei. ia daug sauls viesos, glo van dens, kuro, statybini mediag, ganykl ir, kas svarbiausia, ia buvo saugu. Nuoa lumas - vienas i j pranaum. Jie buvo apgyventi nuo seniausi laik ir, kaip sitikino Hanibalas dar IV a. pr. Kr., nirtingai ginami. idini liekanos Drachenlocho oloje 2445 m. auktyje Taminos slnyje veicarijoje datuojamos riso-viurmo tarpledynmeiu. Sezoninio gyvuli perginimo naujas ganyklas pdsak amius - 12 000 met. Aikiai nustatytos romn statybos ir j gyvenimo vietos, ypa Aostos slnyje ir Noriko kalno kasybos rajone1. Kaimeliai, sikr ant neprieinam uol, pavyzdiui, Pajrio Alpi ar Auktutinio Provanso Alpi departamentuose, buvo saugs nuo bandit, sibrovli ir mokesi rinkj. Viduramiais daugelis Alpse gyvenani bendruomeni tapo politikai nepriklau somos. veicarijos kantonai nra vienintelis toks pavyzdys. 52 Briansono komunos (bendruomens) laisvi chartij gavo 1343 m., eeriais metais anksiau nei Vienos sosto pdinis pardav Pranczijos karaliui likusi savo tvonij kartu su savo titulu. Savivald jos ilaik iki Didiosios prancz revoliucijos. Kiti rajonai grietos kontrols iveng dl blogo susisiekimo su jais. Provanso ir Barselonos graf kurta Barselonet Utrechto taikos sutartimi kartu su Pays d Ubaye perleista Pranczijai. Taiau j buvo galima pasiekti tik po 15 valand kelions mulais, kol 1883 m. nebuvo nutiestas kelias. Verdono tarpeklio (Gorges du Verdon) kaimeliai neturjo ryio su ioriniu pasauliu iki 1947 m. Net emiausioje vakarini Alpi Eels perjoje nra kelio, kuris bt pravaiuojamas i abiej pusi bet kokiu oru. Daug keli buvo nutiesta strateginiais tikslais. Monenevs virukalnje (1054 m) stovi obeliskas, prancz, lotyn, ital ir ispan kalbomis skelbiantis, kad is kelias buvo atidarytas ekipaams 1807 m., kai imperatorius Napoleonas nugaljo savo prie us prie Oderio ir Vyslos". Aukiausias Europos kelias per Galibjero perj (3242 m) buvo nutiestas ketvirtajame deimtmetyje kaip Pranczijos valstybins sienos apsau gos sudtin dalis. Alpenraum (Alpi rajonas) intensyviausiai buvo eksploatuojamas devynioliktojo amiaus antrojoje pusje, kai mirus nespecializuotas ems kis pakilo auktai kal nus ir kaimo gyventoj skaiius augo kaip ant mieli. Taiau atjus iuolaikinms susi siekimo priemonms gyventojai pradjo masikai i ia bgti. Tai gerai atspindi senas savojiei nusiskundimas: Toujours ma chvre monte et ma femme descend. (Mano oka lipa vis auktyn, o mano mona leidiasi vis emyn.) Daugelyje vietovi i tenden cija buvo bepasiekianti kritin tak, kai po 1945 met prasidjo hidroelektrini statybos ir masinis turizmas, ypa iemos slidinjimas2. Alpi gyvenimo archajikumas ir ypatumai paskatino steigti specializuotus muziejus. Seniausias i j -1 8 7 4 m. Turine steigtas Kaln muziejus (Museo della Montagna). Etno grafijos muziejus enevoje, kaip ir daugelis maesni muziej, specializuojasi saugoti Alpse gyvenani bendruomeni rankius, pastatus, koklines krosnis, liaudies men.

76

PENINSULA

su pieiau, kitoje kalnagbrio pusje esania Vengrija. Kiekvienas turistas gali sitikinti, jog Alpi ar Karpat pasauliai iliko, nepaisant dabartini nacionalini valstybi sukurt barjer,
[s e n
g o t a r d a s ].

Ypatingos reikms gavo trys svarbiausos kaln perjos: Bavarijos vartai Dunojaus vidurupio koridorius nuo Paau iki Kremso tapo svarbiausia iaur ir pietus jungiania grandimi; Elbs vartai atvr Bohemij Vokietijos takai, nes jei ne ji, tai tam bt sutrukds Bohemijos mikas (Bhmer Wald). Nemaiau svarbs, ypa ankstesniais laikais, buvo Moravijos vartai natralus pietus nukreiptas piltuvas, kuriuo pldo daugelis i stepi atklydusi taut. Ankstyvai siais Viduramiais kaip tik ia susikr pirmoji slav valstyb Didioji Moravi jos imperija (r. IV skyri). Istoriniais laikais tai buvo kelias, kur rinkosi daugyb armij, pavyzdiui, Sobieskis juo ved savo kariuomen prie turkus, o Napoleo nas skubjo Austerlic. Be to, kaip ir keliais per Bavarijos ir Elbs vartus, juo galima pasiekti Dunoj netoli Vienos, taigi pai Europos ird",
[s l a v k o v a s ]

inoma, Europoje be jos centrins kaln keteros yra daug kit dideli kaln virtini. Mulasenas (3487 m) Siera Nevadoje, Netu arba Aneto virukaln (3404 m ) Pirnuose, Etna (3323 m ) Sicilijoje, Korno kalnas (2912 m) Apeninuose, Musala (2925 m ) Bulgarijoje, Korabos (2764 m) virukaln Albanijoje, na ir pats Olimpo kalnas (2917 m ) savo aukiu prilygsta Alpi virukalnms. Ne visi euro pieiai ino, kad aukiausia Europos pusiasalio virn yra ne Monblanas, o Elbrusas Didiajame Kaukazo kalnagbryje.

3.

Viduremio jra, ta nuostabiai izoliuota jra, skalaujanti pietinius Europos

krantus, sudaro savarankiko geografinio regiono pagrind. Jos keliai yra puiks kultriniams, ekonominiams ir politiniams ryiams. Ji tapo klasikinio pasaulio lop iu. Valdant imperatoriams i jra buvo tarsi Romos eeras. Renesanso laikais ir vliau ia susipyn vairios civilizacijos materialiniu ir kultriniu atvilgiais . si dmtina ir tai, kad nuo Romos imperijos lugimo Viduremio jros regionas jau niekada nebebuvo suvienytas politikai. Jr galybs niekada nepakako veikti emynines imperijas, sikrusias palei region. Nuo to laiko, kai musulmon valstybs sitvirtino Viduremio jros rytiniame pakratyje ir Afrikoje, Viduremio jros regionas tapo nepaliaujam politini perdalijim arena. Jrins ir prekybi ns alys, tokios kaip Venecija, nepajg suvienyti io regiono. Devynioliktajame amiuje Europos alys ia pristeig kolonij visoje pakrantje nuo Sirijos iki Maroko, taiau j tarpusavio varybos sutrukd sunaikinti pagrindin musulmon tvirtov Turkij ir siviepatauti. Politinis susiskaldymas gali paaikinti tam tikr kultrin bendrum, kuris per engia valstybi sienas Viduremio jros regione. Vienas giliai siaknijs bruo as tai paralelins valdios", tokios kaip mafija piet Italijoje, atlaikanios visus mginimus nuslopinti j, buvimas.7 Per didij raytins istorijos dal tautos, gyvenusios iaurinse Viduremio jros pakrantse, moni skaiiumi pranoko savo pietinius kaimynus ne maiau kaip du kartus, todl ir dominavo. Demogra finis sprogimas iaurs Afrikoje ada sugriauti tradicin pusiausvyr. Kad ir kaip ten bt, Viduremio jros alimis" niekada nebuvo vadinamos vien tik

77

EUROPOS

ISTORIJA

SEN GOTARDAS
Sen Gotardo perja kontroliuoja trumpiausi keli per centrines Alpes. J pagrstai galima vadinti gyvybikai svarbiausia Europos arterija. Sujungdama Reuso, iauriau tekanio Rein, ir Ticino, pieiau tekanio Po, slnius, ji yra trumpiausias kelias i Piet Vokietijos iaurs Italij. Bdama tik 2108 m auktyje, perja gerokai emesn u savo konkurentes", kurios iem ir esant blogam orui ilgokai bna udarytos. (r. III pried, 5) domu, kad Sen Gotardo kelias pagrindine magistrale tapo gan neseniai. Romnai ja nesinaudojo ir teik pirmenyb vakariau esanioms perjoms, ypa Didiajam Sen Bernarui, j vadintam Mons Jovis. Nebuvo juo naudojamasi ir ilgus imtmeius po Vakar Romos imperijos lugimo, nepaisant nuolatins migracijos i iaurs pietus. Persiklim sunkino neilga atkarpa Reuso slnio auktupyje: u koki trij myli iau r nuo dabartinio Andermato slnis tampa kanjonu staiais uoltais krantais. Tai vadi namasis oleneno tarpeklis; prajim j ribojo staios uolos, utverusios keli bet kokiam judjimui, kol nebuvo atlikti dideli inineriniai darbai. Jie prasidjo po 1200-j met. jimas tarpekl buvo perdengtas vientisa Velnio tilto arka, kurio didinga kon strukcija pareikalavo ne maiau pastang negu kokios nors gotiko stiliaus katedros skliautas. Ties paia staiausia perjos per tarpekl vieta uolose ikalti akmeniniai laip teliai, vadinami scaliones arba Schollen, kartu su atramomis medinms platformoms, pakabintoms iilgai uol. Apie 1300 metus, kai perjos viruje esanti vienuolyno ueiga buvo dedikuota ventajam Gotardui, tolimojo Hildesheimo vyskupui, tapo aiku, kad keleivi srautas jau nenutrkstamas1. Beveik 600 vasar Sen Gotardo kelias nuo birelio iki lapkriio buvo pagrindinis Europos kelias i iaurs pietus. Nuo Altdorfo prie Liucernos eero iki Biaskos prie jimo Levantinos sln piligrim, turist, pirkli ir kari laukdavo 60 myli nelengvo kopimo auktyn keturiais ar penkiais etapais. Pietinis jimas pro klaikj Drebulio sl n" (Valle Tremola), kur randama pusiau permatomo mineralo tremolito, nek maiau bauginantis u Velnio tilt. Vingiuot tak keleiviai gali veikti tik neuliniais mulais, ne tuvais arba psiomis. Kol iki 1830 m. takas nebuvo praplatintas, vienintelis mogus, veiks perj ekipau, buvo anglas Charlesas Grevilleis, kuris 1775 m. laimjo lay bas, pasisamds veicar palydov grup, vis keli neusi ant pei jo fajeton. Sen Gotardo perjos atidarymas turjo svarbi strategini pasekmi. Jis ypa paskatino Urio kantono, ios perjos saugotojo, o kartu ir visos veicarijos konfedera cijos pltr. Armijos i Vokietijos dabar galjo greitai pasiekti Lombardij ir grti atgal. Tuomi pasinaudojo daug imperatori, o pats reikmingiausias buvo generolo Suvorovo vadovaujamos rus kariuomens ygis per Alpes 1799 metais. Sen Gotardo geleinkelio atidarymas 1882 m. buvo ne maiau reikmingas vykis nei Sen Gotardo kelio nutiesimas. Po virukalne reikjo ikirsti 15 km ilgio pagrindin tunel ir 80 maesni. Ties garsiuoju Pfaffensprung (pastoriaus uoliu") vir Goeneno traukinys vingiuojaniu bgi keliu vaiuoja dein ir ineria keliais imtais pd

78

PENINSULA

aukiau, sukdamas jau j kair. Tiesiant geleinkel uvo daug darbinink bei pats jo projektuotojas. alia geleinkelio tunelio 1980 metais atidarytas 16,5 km ilgio tunelis automobiliams; juo bet kuriuo met laiku ir bet kokiu oru gali vaiuoti eios eils auto mobili. Motociklininkai, sitvr savo plieno irg ne maiau tvirtai nei juos paius sikibusios j keleivs odinmis striukmis, pralekia perj per keliolika minui. O tie i dien keleiviai, kurie stabteli prie Velnio tilto, gali pamatyti dom pamink l, ikalt uolose emiau u dabartin viaduk. Caro laik kirilicos ura jame galima iversti taip: NARSIESIEMS FELDMARALO SUVOROVO, RIMNIKO GRAFO, ITALIJOS KUNIGAIKIO BENDRAYGIAMS, UVUSIEMS PEREINANT ALPES 1799 M.2 Pastatytas io ygio imto met sukakiai paymti, jis deramai primena ir Europos vienyb, ir jos kaln didingum.

tiesiogiai prie jros prieinanios alys. Europoje Viduremio jros regiono riba eina daug iauriau, apimdama Bavarij, Transilvanij ir Ukrain. Nebuvo tokios alies ar kultros, neiskiriant ir Romos, kuri kada nors bt suvienijusi jas visas. Panaus vaizdas pavelgus ir kit Europos udarj jr Baltijos ir Juodo sios istorij. Baltijos jros regionas ikilo palyginti vlai. i jra Hanzos laikais tapo Vokietijos prekybins ekspansijos, o septynioliktame amiuje vedijos pre tenzij lov taikiniu. Taiau n viena Baltijos valstyb niekada taip ir nepasiek isvajotojo dominium maris statuso. Dl vokiei, ved, dan, lenk ir rus var yb Baltijos jros regionas taip ir liko nesuvienytas iki iol8 ,
[h a n z a ]

Juodoji jra, senovje i pradi vadinama Axenos (nesvetingja), vliau E uxi ne (svetingja), o dar vliau Pontus, ir Viduremio jra yra kaip kokie Siamo dvyniai. Ji patyr graik, romn, Bizantijos ir Osman imperijos dominavim. Ir ia didiosios emynins valstybs Rusijos ikilimas buvo ilgalaikio suskaldymo prieastis. Iki io amiaus paskutiniojo deimtmeio Soviet Sjunga ir jos sateli tai stovjo prieais NATO pietin flang Turkijoje, atskirti nuo jo prieik vande n. Ko gero, dar rimtesn problema yra ta, kad dauguma Juodosios jros vande n neturi deguonies, ji taip prisigrusi vandenilio sulfido (H2 S), kad jos gelms yra didiausia vanden be gyvybs sankaupa pasaulyje". Jei kartais vandens sluoksniai apsiverst", tai sukelt baisiausi gamtin kataklizm, koks nra itiks ems nuo paskutiniojo apledjimo"9 . Kai tapo aiku, jog vienvaldikai siviepatauti Europos jrose nemanoma, didiausias dmesys neivengiamai nukrypo tris j strateginius jimus, vartus. Gibraltaro, Dardanel ir Danijos Zundo ssiauriai suteik nepaprastai daug galios ir takos juos kontroliuojanioms valstybms, 4.
[z u n d a s ]

Europos pusiasalio kamien papildo dar keli dideli pusiasaliai, isiki

supanias jras. Vienas i toki kalnuot ikyuli Skandinavija, prisiliejusi prie Baltijos jros, o kiti trys Pirnai, Italija ir Balkan masyvas ribojasi su Viduremio jra, dar du Krymas ir Kaukazas su Juodja jra. Nors visi jie jungiasi su emynu, taiau lengviau pasiekiami i jros negu i sausumos.

79

EUROPOS

ISTORIJA

ZUNDAS
Kaip ir jo pietinis antrininkas Gibraltaro ssiauris, Danijos Zundas buvo vadinamas Europos kaklo vena. Kontroliuodamas vienintel jim pagrindin jr, jis turjo nepaprastai didels strategins ir komercins reikms.1 Pirm kart tai buvo suvokta 1200 metais, kai Danijos karalius Kanutas VI (Canute VI) kalino kelis Liubeko pirklius ir nepaleido j, kol tie nesusimokjo u teis patekti turtingus silki Baltijos jros rajo nus. Nuo tada Zundo rinkliavos buvo reikalauta tol, kol danai pajg tai daryti. Su tokia tvarka susitaik kitos vidurami Baltijos valstybs - Lenkija, Kryiuoi ordinas ir Han za, ji atlaik ir vedijos ik septynioliktajame amiuje. Rinkliava sumajo po 1732 m., bet vis tiek buvo imama iki Ipirkimo sutarties 1857 m., kai brit karinis laivy nas pagaliau tikino danus mesti savo senj versl. Taiau net po to Zundas neprara do savo reikms, kol Prsija 1866 m. nesigijo Kylio ir isikasusi Kaizerio Vilhelmo kanal (1895 m.) galjo apeiti Zund. O kai per juos pradjo skraidyti ir lktuvai, visi jr ssiauriai, neiskiriant ir Lamano, prarado didij dal savo strategins reik ms. Kaip buvusios didybs prisiminimas liko tik per ssiaur kursuojantis keltas ir Hamleto tvo mkla ant Elsinoro pilies kuor.

Skandinavija kadaise buvo ta vieta, kur tirpo Europos ledo kepur. Ji niekada negaljo ilaikyti daug gyventoj. Taiau jos atiauri vakarini fiord klimat suvelnina Golfo srov; kalnuose daug mineralini aliav; atsitraukiani ledy n paliktuose moreniniuose eeruose gausu uvies. Skandinavijos klimato trku mus jos gyventojams kompensuoja saugumas. Didij Pirn pusiasalio dal sudaro auktai ikilusi ploktikaln, nuo liku sios emyno dalies atskirta auktomis Pirn kaln virnmis. Rytinis jos jrinis krantas priklauso Viduremio jros pasauliui ir ankstesniais istorijos laikotarpiais buvo traukiamas Kartaginos, Romos ir musulmon takos sferas. Didij dal teritorijos drenuoja Doro, Tacho ir Gvadalkivyro upi, tekani Atlanto vande nyn, slniai. Naujesniais laikais, kai Aragonas pltsi rytus Viduremio jros link, Portugalija ir Kastilija utikrintai slinko vakaruose plytinio vandenyno pus. Tai buvo pirmosios Europoje kolonijins valstybs, kadaise jos dalijosi pasaul. Apenin pusiasalis tobuliausias i vis. Alpi barjeras i iaurs neturi sprag. Po ups lyguma tai tikras natralus maisto sandlis. Ilgoje uoltoje kojoje" yra daug derling slni, lengvai pasiekiam i jros. Kai kurios i Italijos vietovi buvo turtingos ir orientuotos ior; viena i j, Roma, sukr didiausi senovs pasaulio imperij. Taiau po Romos lugimo jos sugebjo taip atkakliai ginti savo nepriklausomyb, kad vliau Italijos nepavyko suvienyti beveik 2000 met. Balkan pusiasalis toli grau ne toks svetingas kaip Italija. Jo viduje klimatas sausesnis, kalnai, nuo Dinar Alpi ligi Rodop, akmeningesni, slniai toliau nuo jros, taigi ir jra sunkiau prieinama. Pagrindin jo paskirtis per vis istorij buvo

80

PENINSULA

imaitinti atkaklias bendruomenes, tvirtai sikibusias em ir blokuojanias tie siogin Viduremio jros regiono susisiekim su Dunojaus baseinu. Krymo, anksiau vadinto Tauru, pusiasalio status parykina jo atokumas nuo Ukrainos stepi, kurios iki naujausi laik nuolatini gyventoj neturjo. Jis nukreiptas jr, saul, pietus ir sudar viena kit keitusi Viduremio jros civilizacij atak, kol 1783 m. jo nenukariavo Rusijos imperija,
[c h e r s o n e s a s ]

Kaukazas irgi turi daug pusiasaliams bding bruo. Nors jis abiem galais susisiekia su emynu (Europa iaurje ir Azija pietuose), kalnai, skiriantys j nuo emyno, tokie masyvs, kad visa ia gyvenani moni veikla neivengiamai buvo nukreipta jros link. Didiojo Kaukazo keteros, kuri aukiausia virn siekia 5486 m., daug auktesns, negu Alpi ar Karpat. Pieiau esantis Maasis Kaukazas pana aukt pasiekia Ararato virukalne (5165 m). Kaukazo gyvento jai yra eurazieiai daugeliu aspekt, 5.
[k a u k a z a s ]

Gamta apdovanojo Europ deimia tkstani sal. Didiausios i j

Islandija, Airija, Didioji Britanija, Korsika, Sardinija, Sicilija ir Kreta vairiais laikotarpiais sugebjo isiugdyti savitas kultras ir atskirus politinius vienetus. Viena privilegijuota sala iimtinmis aplinkybmis ir labai trumpam laikui suge bjo sukurti didiausi pasaulio istorijoje imperij. Visos jos sudaro Europos dal, taiau ir fizikai, ir psichologikai yra atskirtos nuo jos. Kaip simbolikai rodo dvigubi plyiai Mesinos ir Sirakz pato dutse, yra du skirtingi pasauliai Sicilia ir Continente. Daug maesni sal, nuo picbergeno ligi Maltos, isimiusios jroje it kokie vienii sargybiniai, o kitos susibrusios archipelagus, salynus, siejamus bendr interes ir identiteto. etlando, Orknio, Hebrid salos yra prie Didiosios Britani jos; Balear salos prie Katalonijos; Jonijos, Sporad, Ciklad ir Dodekanez salos prie Graikijos turi ir bendr, ir individuali bruo,
[f a r e r a i]

Taiau iais laikais sal udarumas spariai nyksta. Pavyzdiui, Didioji Brita nija sukr savo ujrio imperij tais laikais, kai viepatavimas jroje galjo efek tyviai atriboti j nuo emyno reikal. Taiau dabar atsiskirti tokiu pat mastu jau nebemanoma. Jr pajgas pakeit aviacija, aviacij tarpkontinentins balis tins raketos, ir tokie geografiniai elementai, kaip, pavyzdiui, Lamano ssiauris, beveik neteko reikms. Brit imperija inyko, o Britanijos priklausomyb nuo jos emynini kaimyn padidjo. Tunelio po Lamanu atidarymas 1994 metais buvo daugiau tik simbolins reikms vykis. Jis reik Britanijos kaip salos isto rijos pabaig. Turint omeny pagrindinius Europos pusiasalio struktrinius vienetus, reikia paymti, kad trys jo subregionai Piets, Dunojaus baseinas ir Volgos korido rius atlieka itin svarbias funkcijas. Piets dabartins Pranczijos pietin dalis (Midi") tarp Pirn ir Alpi kaln prieina prie Viduremio jros pakrants. Kiekvienam keliaujaniam po Viduremio jros region tai vienintelis patogus ijimas iaurin lygum. Isi laipinus Pietuose, i karto atsiranda galimyb lengvai pasiekti pagrindin emyno dal. Nuo senojo Marselio ar nuo Arlio prie Ronos ioi galima be joki klii
81

EUROPOS

ISTORIJA

FARERAI
N viena i daugybs Europos sal neprilygsta Farer sal vieniam didingumui. J staios juodo bazalto uolos auktai ikilusios audringose iaurs Atlanto platybse pusiaukelje tarp Islandijos, Norvegijos ir kotijos. Septyniolikoje apgyvent sal, susi brusi aplink Strioms sal ir didiausi uost Torshavn, dabar yra 45 464 gyvento jai (1984 m. duomenimis), kuri pagrindinis pragyvenimo altinis - vejyba. ie seno vs skandinav palikuonys, sikr ia atuntajame amiuje, pakluso Gulatingui, Vakar Norvegijos statym leidimo susirinkimui ir savajam Loegtingui.
[d in g a s ]

Jie kal

ba norveg kalbos dialektu, bet turi sav sag, sav poet ir meninink, sav kultr. Taiau nuo 1814 m., kai Norvegij aneksavo Danija, i maiausioji Europos demokra tija" atsidr Danijos gubernatoriaus valdioje ir dan interes takoje. Pasekm buvo ta, kad Farer sal gyventoj nacionalinis judjimas nukrypo prie Danij - t Skandinavijos al, su kuria jie teturi maiausiai bendra 1. iuo atvilgiu Farer gyventojai sek islandais, kurie svarbiausiu dalyku laik identiteto isaugojim. Didysis momentas atjo 1940 m. birelio mnes, kai naciams okupavus Kopenhag brit karo laivas sak Torshavno kiperiui vietoj Danijos vliavos ikelti Farer vliav. Po referendumo 1946 metais, pasisakiusio u neribot suverenitet, 1948 m. balan dio 1 d. buvo pasiektas kompromisinis susitarimas. Farerai gavo autonomij, savival d, ilikdami Danijos karalysts sudtyje. 1970 m. Farer salos tapo nepriklausoma iaurs Tarybos nare. Nordurlandahusid (iaurs namai) Torshavne pastatyti i ved medienos, norveg skaln, dan stiklo, islandikos stogo dangos ir apstatyti suomi kais baldais.

keliauti Langedoko emuma ligi pat Atlanto ar, aplenkiant Centrin Masyv, pasiekti Luaros ir Senos itakas. Didiausias Ronos intakas Sona veda tiesiai Belforo (Belfort) perj, u kurios yra nestatus nusileidimas prie Reino, o bet kurioje kitoje vietoje tarp Gibraltaro ir Dardanel ankstesnieji iaur traukiantys keliautojai bt susidr su Alpi perjomis, aklavietmis, ilgais apjimais. Piet, to Viduremio jros region su Lyguma jungianio tilto, patogi padtis turjo svarbi pasekmi. ia buvo pati palankiausia aplinka senajai piet civiliza cijai susilieti su barbarikomis1 1iaurs kultromis. Romnams tai buvo j pirmo ji didesn provincija u Italijos rib ir jie vadino j Cizalpine Galija. O frankams, kurie pirmieji i barbar sukr stambesn savo imperij, i sritis adjo sauls ir auktos kultros. Jie 537 metais, prajus imtui met nuo Romos lugimo, ia tvirtino savo placdarm ir jau niekada nebepasitrauk. Pranczijos karalyst, ir iaurietika, ir turinti Viduremio jros regiono bruo, laikui bgant sukr pai takingiausi ir universaliausi Europos emyno kultr. Dunojaus baseinas, kaip ir Piets, jungia Lygum su Viduremio jros regionu, tik iuo atveju i vakar rytus. Dunojus iteka i varcvaldo kaln, kerta kal n grandin ties Bavarijos vartais prie Paau, o paskui 2400 kilometr plaukia

82

PENINSULA

rytus, kol pasiekia Juodj jr. I ryt traukiantiems monms jis buvo papras iausias kelias emyno vid, o Lygumos gyventojams tai labiausiai gundantis kelias piet jras. Per didij savo tkms dal Dunojus svarbiausia Romos imperijos, taigi ir civilizacijos", sienos linija. Naujaisiais laikais jo baseino teri torija sudar didels daugianacionalins Habsburg imperijos pagrind, ia buvo ir pagrindin krikionybs konfrontacijos su islamu arena Europoje,
v iu s ]

[d a n u -

Taiau i vis jungianij teritorij gyvybikai svarbiausia yra ta, per kuri teka Volga. Dabar galioja susitarimas, kad Europos emyno riba eina Uralo kal nais ir Uralo upe. vakarus nuo Uralo, Volgos baseine, mogus yra Europoje, o rytus nuo Uralo, Sibire ar Kazachstane, jis jau Azijoje. Todl stovdamas ant Volgos kranto ties Saratovu ar Carycinu, mogus gali jaustis, kad stovi i ties ties vartais. Mat Volga pirmoji i stepi einanio kelio europin stotis; jos vandenys upildo koridori, jungiant Baltijos ir Kaspijos jras. Iki septyniolikto jo amiaus Volga buvo ir rytin krikioni paplitimo riba, taigi kartu ir svarbi kultrin riba. Tai didiausia Europos up, deramai sauganti Europos pusiasal, kuris driekiasi nuo Atlanto lig Uralo". Visais fizins geografijos aspektais aplinkos kitimas laikomas savaime supran tamu dalyku. Taiau tradicins disciplinos, pavyzdiui, geologija, sudaro spd, jog kitimai tokie lti, kad mogus per savo gyvenim j beveik nepastebi. Tik pastaruoju metu pradedama suvokti, kad ndienin aplinka toli grau ne tokia stabili, kaip buvo manoma. Pavyzdiui, klimatas nuolat kinta. Veikale civilization and Clim ate (Civili zacija ir klimatas", 1915) amerikiei mokslininkas Ellsworthas Huntingtonas paskelb gigantikj Kalifornijos sekvoj iradingo tyrimo rezultatus. Tai gali ma laikyti istorins klimatologijos pradia. Kadangi sekvojos gali igyventi dau giau nei 3000 met, o j kamien rievi storis kinta priklausomai nuo met ilumos ir drgms, tai sekvojos kamieno skerspjvis yra klimato kitim per tris tkstanius met sistemingas raas. Remiantis Huntingtono metodu, dabar vadinamu dendrochronologija, buvo sukurta besikaitaliojani klimato fazi pulsacin teorija", kuri galima pritaikyti vis emyn praeiiai tirti. Tai savo ruotu leido atsirasti ypatingai aplinkos determinizmo atmainai. Klasikins civi lizacijos raid Viduremio jros regione manoma susieti su drgnos fazs pra dia, kai, pavyzdiui, iaurs Afrikoje buvo galima auginti kvieius, o iaurin Europ kamavo gauss liets, rkai, altis. Senojo pasaulio lugim aikintume klimato pasikeitimu prieing pus, kai Viduremio jros saul pradiugino ir gyvenanius iaur nuo Alpi. Mongol migracij, kuri tiesiogiai paveik Kini jos ir Europos istorij, galima paaikinti ilgalaike sausra Vidurins Azijos oazse. Savo vlesniame veikale The Mainsprings o f C ivilization (Svarbiausieji civiliza cijos akstinai", 1945) Huntingtonas ityr kitus fizins aplinkos faktorius, tarkim, maist ir ligas, bei j poveik mogaus paveldimumui1 0 . Neapgalvotos ssajos pakenk toki tyrim reputacijai ir vliau buvo stengiamasi patikslinti ankstes nius rezultatus.
83

EUROPOS

ISTORIJA

DANUVIUS
Senovje Dunojaus up buvo viena svarbiausi Europos pusiasalio skiriamj linij. I a. po Kr. tapusi Romos imperijos siena, i up, lotynikai vadinama Danuvius, o grai kikai Ister, skyr civilizacij nuo barbarybs. Taiau vliau Dunojui buvo lemta tapti viena i didiausi Europos magistrali, atvi ru bulvaru, jungianiu Vakarus ir Rytus1. Garsiojoje Berninio kompozicijoje Keturi upi fontanui Navonos aiktje (Piazza Navona) Romoje Europai pasirinktas kaip tik Duno jus, alia Afrikos Nilo, Azijos Gango ir Amerikos La Platos. Auktupyje Dunojus vadinamas Donau ir teka per pai german pasaulio ird. Paminklin lenta Donaueingeno (Donaueschingen) Fiurstenbergo parke varcvaldo kalnuose paymi t viet, nuo kur jis prasideda: HIER ENTSPRINGT DIE DONAU (ia prasideda Dunojus). Pratekjusi pro Sigmaringeno pil - Hohencolern tvonij, up toliau plaukia pro Ulm ir Regensburg, svarbiausius ventosios Romos imperijos miestus ir u Paau pasiekia ryt karalyst" - Austrij (Austrijoje Dunojus - Nybelung
[ n y b e lu n g a i]

kelias). Jis teka pro Linc, kur buvo palaidotas imperatorius Frydrichas, o

ant jo antkapio yra uraas A-E-l-O-U, reikiantis Austria erit in orbe ultima; pro Amteten, kur palaidotas Franzas Ferdinandas; pro Kyrling (Kierling), kur mir Kafka, ir pro Eizentat (Eisenstadt) - paskutinij Haydno poilsio viet: Himmel habe Dank! Ein harmonischer Gesang War mein Lebenslauf (A dkoju tau, Dangau! Harmoningai dainavau, Ne kitaip ir gyvenau!)

O Viena, kaip sak Metternichas, tai vieta, kur Europa susitinka su Azija. Vidurupyje Dunojus, jau Duna pavadinimu, praplatja ir teka Vengrijos plotais, per vengr al, kuri it pleitas siterpia slav emes. Ties Bratislava (Pozsony, Pressburg) jis apjuosia buvusios Auktutins Vengrijos" sostin, dabar tapusi Slovakijos Res publikos sostine. Fertudas buvo Eszterhaz antrasis Versalis", o Esztergomas - Veng rijos prim rezidencija. Sentendre (v. Andrejus), kadaise buvs serb trmimo vieta, dabar tapo meninink bohemos Meka. Prie Budos ir Peto turk pilis vienam ups krante velgia angl stiliaus Parlamento rmus kitame krante,
[ n ik o p o lis ] [b d a ]

emupyje, u Geleini vart, up i katalikik ali patenka staiatiki kratus. yra ta vieta, kur Vulfila ivert Biblij i graik kalbos got kalb, ir tai buvo
[ b i b li ja ]

germanizmo ieities takas",

kair nuo Dunojaus plytinti Rumunija skelbiasi

esanti Trajano Dakijos palikuon. Serbija ir Bulgarija deiniajame Dunojaus krante, ilgai okupuotos Osman (jie vadino jas Tuna), susikr i Bizantijos provincij. ileve kadaise buvo Genujos forpostas. O paskutin prieplauka leidiantis upe emyn yra Suti na Dunojaus deltoje - didiausiame Europoje pauki rezervate - jau ne civilizacijos, o aminosios Gamtos pasaulyje2. Ups geografui yra nuosd nejos ir prekybos kanalai. O istorikui - tai kultros, idj, o kartais ir konflikt, arterijos3. Jos - kaip ir pats gyvenimas. Per 2888 kilometrus nuo Donaueingeno ligi deltos ups srov n akimirksniui nesustoja.

84

PENINSULA

Nepaisant to, periodikumo teorijos tebeturi alinink. Ciklomanija" vis dar gyva: civilizacij atsiradimai ir lugimai siejami su viskuo, pradedant Sauls dmmis ir baigiant skri antpldiais. Nepriklausomai nuo konkrei preferen cij, mokslininkus ir toliau traukia aplinkos kaitos reikinys ir jo taka moni reikalams. Gal gale tai paprasiausiai reikia fakt, kad klimatas kinta. Kai kurios kadaise gausiai apgyventos Romos pasaulio dalys dabar tapusios dykumo mis, tyrais. Viking kap esama ir tose Islandijos bei Grenlandijos vietovse, kur dabar dl aminojo alo net kastuvo negalima smeigti. Septynioliktame amiuje metins mugs Londone buvo rengiamos iem ant Temzs ups ledo, o armijos ygiuodavo ualusia Baltija ten, kur tokie mginimai nnai prilygt saviudybei. odiu, Europos aplinka nra pastovus dalykas, nors subtilesnius jos ritmus ne visada pavyksta tiksliau ufiksuoti,
[v e n d a n g e ]

Arnoldo Toynbee veikalas Istorijos apybraia1 1 (1933 1939), kuriame pateikta spdinga civilizacij augimo ir lugimo teorija, kartu yra ir reikmingas aplinkos istorijos apraymas. Apsvarsts civilizacijos atsiradim kaip monijos atsak aplinkos ik", jis pasilo nelaimi, sunkum veiksmingumo" dsn. Romos Kampanija, Judjos pusdykums, smltos Brandenburgo dykviets, nesvetingi Naujosios Anglijos krantai tai vis atiauri aplink, suklusi energing mo ni pasiprieinim, pavyzdiai. Prie j galima pridti ir neengiamus Moskovijos mikus. Ivardijs smgi, spaudim, negand stimulus", jis pasilo aukso vidu rio" koncepcij. Tarkim, slavams Ryt Europoje trko ankstyvj stimul, paska t, o keltus ir skandinavus kamavo pernelyg atiaurios aplinkos slygos. Toynbee nuomone, beveik idealiomis slygomis gyveno helenikoji senovs Graikijos civi lizacija ta pati graiausia i kada nors praydusi ios ries gli"1 1 . Nnai, nors vis dar negalime atmesti aplinkos poveikio mogui, itin daug dmesio skiriama ir mogaus poveikiui aplinkai,
[e k o lo g ija ]

Istorin ekologija kaip

akademin disciplina atsirado dar gerokai anksiau nei iltnamio efekto" pra dia atkreip vis dmes ios problemos svarb. Jai tirti naudojamos vairiau sios technologins gudrybs. Aeroarcheologija i pagrind pakeit ms inias apie prieistorin landaft. Sedimentologija, nagrinjanti upi nuogul struktr, ir glaciologija, tirianti ledo susidarymo ledynuose ypatumus, buvo pasitelktos aplinkos pokyiams per imtmeius ir tkstantmeius patikslinti. Geocheminiai tyrimai idavikikj" fosfat kiekio matavimai senovs gyvenviei dirvoe myje tapo dar vienu galingu archeolog ginklu. Palinologija (iedadulki analiz), tirianti emje ilikusias senovs augal sklas, leidia atkurti kadaise egzistavusi augal vairov. Specialistai dabar ginijasi dl didiojo guob nykimo" rodym ir kokie javai buvo auginami prieistoriniais laikais ar kokia buvo mik kirtimo dirbamos ems plotams plsti chronologija. Durpi anali z durpyn sudtis ir organins mediagos kaupimosi juose greitis parod, kad nuo 3000 m. pr. Kr. iki 1000 m. po Kr. buvo penki didieji klimato pablog jimai". Prieistors mokslas paeng toli priek nuo t laik, kai archeologai galjo kasinjant rastus objektus tik palyginti su fragmentikomis nuorodomis senovs raytiniuose dokumentuose. [ci4]

85

EUROPOS

ISTORIJA

VENDANGE
Istorin klimatologija remiasi tuo, kas surayta ne tik knygose, bet ir paioje gamtoje. raai knygose - kas randama dienoraiuose, keliautoj pasakojimuose ir k apie or ura dvar valdytojai, grd pirkliai, vynuogi augintojai. O gamtos ra iekotojai tyrinja medi rieves, fosilijas, nuosdines uolienas, stalaktitus, ledynus1. Paios gamtos ra tikslumas tiesiog stulbinantis, net kai kalbame jau apie isto rinius laikus. Didiojo druskingojo eero Kryme nuosdos atmena" 2294 m. pr. Kr. Kai kuri didij stalagmit, tarkim, esani Aven d Orgnac oloje Juros kalnuose, amius virija 7000 met. Kalcito nuosd tankio svyravimai tiksliai atspindi lietingumo keitimsi. Fenologija tiria vaisi nokim ir ja naudojamasi nagrinjant vynuogi derliaus nu mim. Itisus imtmeius kiekvienais metais daugelis Pranczijos vynuogyn vieai paskelbdavo vynuogi skynimo pradios dat. Ankstyva derliaus numimo data rodo, kad vynuogi augimo sezonas buvo saultas, vlyva data - kad jis buvo altas. Gretin dami kokios nors vietovs premire couve (pirmojo kubilo) datas, istorikai gali atkurti labai ilg laikotarpi fenologines serijas", o lyginant vairi vietovi fenologines serijas, galima ivesti bet kurio regiono vidurkinius sezoninius duomenis. Tos courbes de ven danges (vynuogi skynimo kreivs) tiksliai parodo klimato kitimus2. (r. III pried, 6) Ledyn slinkimas yra dar vienas informacijos altinis. altesniais laikotarpiais ledy nai pasislenka priek, o iltesniais - atsitraukia. Negana to, Europos Alpi ledyn ilg kokiais nors metais danai galima nustatyti pagal liudinink parodymus, pagal senus uraus ar i oficiali ra. Archyvuose, tarkim, Savojos mokesi rm, saugomi ins pektori praneimai apie ledyn slinkim pirmyn: sugriaunami kaimai ar sutrukdoma gyventojams susimokti mokesius bei rinkliavas. Pavyzdiui, 1600 metais, kai didel nelaim itiko amoni (Chamonix), Pranczijos ir Italijos gyventojai i abiej Monblano pusi drebjo dl savo ateities. Ledyn Mer de Glace, Rhonegletscher Val (Valais) vietovje ar ledyno Vernagt Tirolyje, kurie septynioliktojo amiaus pabaigoje buvo nuslink keliais kilometrais emiau nei dabar, tyrimai rodo Europos maojo ledynme io" realum. Maksimalus ledyn dydis ufiksuotas 1599-1600, 1640-1650, 1680, 1716- 1720 ir 1770 metais. 1653 metais vietiniai gyventojai met ik, pastatydami v. Ignoto statul Aleo (Aletsch) ledyno apaioje, ir ledynas sustojo. Dabartinis ledyn traukimasis vyksta nuo 1850 m.3 Klimatiniai duomenys tikinamiausi tada, kai sutampa skirtinguose altiniuose. Pavyzdiui, labai nepastovius orus eioliktojo amiaus ketvirtajame deimtmetyje patvirtina medi rievs Vokietijoje ir vynuogi skynimo datos veicarijoje bei Pranczi joje (r. III pried). Europos vynuogynams aliausi buvo 1816 metai. Menk vynuogi skynimas ryt Pranczijoje tais metais prasidjo tik Vis ventj dien (lapkriio 1). Mary Shelley, kuri tada atostogavo netoliese veicarijoje, net negaljo ieiti pasivaik ioti. Jai teko sdti namie ir tada ji sugalvojo Frankentein".

86

PENINSULA

C14
40 000 met - tiek laiko anglies 14 izotopas yra radioaktyvus manomu imatuoti mas tu. Tai reikia, kad radiokarboninio matavimo metodus galima pritaikyti organinms mediagoms, susidariusioms nuo vlyvojo paleolito iki netolimos praeities. O juk neandartalieiai imir madaug 35 000 m. pr. Kr.; tuo metu gyveno ir kromanjonieiai. C14, kurio savybi pritaikymas 1960 m. buvo paymtas Nobelio premija chemijos srityje, susijs su savaiminiu jo skilimu pastoviu greiiu. Tai vienintelis i trij anglies izotop, kuris yra radioaktyvus ir kaupiasi visoje gyvojoje mediagoje, kosminiams spin duliams veikiant ems atmosfer. Jo yra kauluose, kno audiniuose, kiauteliuose, msoje, plaukuose, virvse, drabuiuose, medienoje ir daugelyje kit mediag, gau siai randam archeologini kasinjim vietose. Jis pradeda irti, kai tik organizmas mir ta ir to irimo pusperiodis yra 5730 met, o vidutinis skilimo amius apie 8033 metai. Jo koncentracija sumaja 1 procentu madaug per 80 met Analizuojant rezultatus reikia atsivelgti daug kintamj. Taiau pastaraisiais metais pasiekta didel paanga, atradus papildomus metodus, kuriais galima patik slinti gautus rezultatus. Pavyzdiui, termoliuminescencija (TL) ir elektroninis spindulia vimo rezonansas (ESR) parodo net maiausius pasikeitimus, sukeltus natralaus radio aktyvumo mineral kristalinje gardelje; ie metodai ypa efektyvs nustatant keramikos ami. Anglies izotop tyrimas greitintuvo mass spektrometrija (Accelerator Mass Spectrometry - AMS) praplt datavimo diapazon iki 100 000 met ir dl to kilo abejoni, ar anksiau teisingai buvo nustatytas seniausi humanoid liekan amius1. Per tris io metodo tobulinimo deimtmeius radiokarboniniu datavimu jau sukaupta daug duomen. Pavyzdiui, mezolit tiriantys archeologai gali naudotis katalogais, kuriuose pateikiamas po vis Europ isimiusi radini amius. Keramikos su linijiniais karoliukais uks, rastos Eicume (Eitzum) emojoje Saksonijoje, amius 6480 10 met; medio anglies i Vlasaco (Vlasac) vietovs Serbijoje 7930 77 metai, o apdegusios puies akos i Calovanio (Calowanie) vietovs prie Varuvos - 10030 120 met2. Kiek vienas naujas matavimas papildo bendr vaizd. Taiau sensacingiausias ikis datavimui C14 metodu buvo Turino drobuls amiaus nustatymas. Manoma, kad ji buvo atgabenta Europ i ventosios ems keturioliktame amiuje. Joje ilik neaiks mirusio mogaus veido ir kno pdsakai ir ji buvo garbinama kaip Nukryiavimo relikvija. 1988-1989 m. atlikti tyrimai parod, kad drobul buvo iausta tarp 1260 ir 1390 met. Taiau tie tyrimai neatskleid, kas buvo tas mirs mogus.3

Dabartiniai prieistorini laik tyrintojai taip pat labai akcentuoja prieistors socialini proces svarb. Buvo metas, kai vos ne visi nauji kultriniai reikiniai buvo aikinami moni migracijos ypatumais. Nauj laidojimo tradici j, nauj ritual, nauj artefakt ar nauj kalbini grupi pasirodymas tiesiog automatikai buvo siejamas su spjamu nauj geni atvykimu. O dabar, nors

87

EUROPOS

ISTORIJA

prieistorinis migravimas ir neatmetamas, jau gerai suvokiama, kad materialinius ir kultrinius pakitimus galima paaikinti ir senj populiacij evoliucija. Reikia atsivelgti technologijos paang, religinius pasikeitimus ir kalbos evoliucij. Prieistorin Europos laikotarp reikia sieti su dviem visikai skirtingo dydio chronologijomis. Geologinis laikas, kurio apytikr trukm, skaiiuojant nuo ems susidarymo, yra 4550 milijon met, skirstomas eras, periodus ir epo chas nuo azoins eros iki holoceno. O mogaus gyvenimas, prieingai, apsiribo ja tik paia geologinio laiko pabaiga. Jo pirmieji pdsakai rasti Afrikoje ir priski riami pleistoceno viduriui. Stadij, vadinam civilizacija", jis pasiek tik kvartero pabaigoje. Europai jos dabartiniu pavidalu ne daugiau kaip penki milijonai met, o mogaus buvimo Europoje istorija nevirija milijono met (r. III pried, 1 ). Matuojant geologine laiko skale, Europos pusiasalio susidarym reikia laikyti nesenu vykiu. Prie atuoniasdeimt milijon met didioji dabartins Europos teritorijos dalis buvo po vandeniu, i kurio kyojo tik vandenyno viduryje isi barsiusios salos. Vliau, kai Atlanto vandenynas isiskleid visikai, dreifuojanti Afrikos plokt upild okeano tarp i piet. Prie penkis milijonus met Afrika vis dar tiesiogiai jungsi su Eurazija, o Alpi ir Atlaso kalnai buvo auktai ikil i abiej sausos Viduremio jros daubos pusi. Bet tada neatlaik natralus pylimas ties Gibraltaru. Milinikas jr vandens srautas, imt kart didesnis u Viktorijos kriokl, siver j, ir Europos pusiasalis gavo mums gerai pastamus kontrus.1 2 Du paskutiniai vykiai maiau kaip prie deimt tkstani met ati dar Laman ir Danijos Zund; taip susidar i pradi Brit salos, o paskui ir Baltijos jra. Per paskutinj milijon met naujasis Europos pusiasalis patyr septyniolika ledynmei. Didiausio iplitimo metu ledo danga pasiek linij, jungiani iau rs Devon, Hanover, Krokuv ir Kijev. Humanoidai ia pasirodydavo iltesnij tarpledynmei periodais. Ankstyviausi mogaus pdsakai Europoje rasti Vengrijoje prie Verteolos vietovs ir Italijoje prie Iserns vietovs; abiej amius 850 000 700 000 m. pr. Kr. Iserns vietovje Homo erectus mito vai riais gyvnais, gyvenusiais savanos tipo vietovje. Prie Terra Amata vietovs neto li Nicos jros pakrantje rastas mogaus kojos spaudas sukepusiame ugniakuro molyje; spaudo amius 400 000 met. 1987 m. Ispanijoje, Atapuerca vietovje netoli Burgo, giliai oloje buvo surasti fosilizuoti, suakmenj mogaus likuiai. mogaus evoliucija ledynmei laikotarpiu vyko toliau; joje iskiriamos homo erectus, homo sapiens ir homo sapiens sapiens (iuolaikinio mogaus atmaina) stadijos. Tarpinio, pereinamojo tipo btybi likui rasta karjere Neandartalio ups slnyje netoli Diuseldorfo 1856 m.; tai sukl vieus ginus dl mogaus kilms, taip ir nesiliaujanius nuo to laiko,
[b e d io n ]

Manoma, kad neandarta-

lieiai su j masyviais kaulais ir trumpomis galnmis buvo ypatinga europin humanoid atmaina, prisitaikiusi prie ledynmei slyg. Jie naudojo titnago rankius, buvo min ugnies paslapt, laidojo mirusius ir rpinosi gyvaisiais. J atmaina buvo mustjerins" akmens technologijos atstovai, taip pavadinti pagal vien vietov Dordonje (Dordogne). Jie mediojo organizuotais kolektyvais; tai
88

PENINSULA

matyti La Cotte de St Brelade vietovje Dersio (Jersey) saloje, o vliau j lieka n rasta ir Lenkijoje prie Zvolenio (Zwoleii); ten daug tkstani met buvo daromi spstai panikai bgantiems laukiniams arkliams ir mamutams. Jie inyko prie 40 000 35 000 met per paskutinj tarpledynmet. Naujausi radiniai Sen Cezars vietovje rodo, kad jie kur laik gyveno alia naujj imigrant i Afri kos ir Vidurinij Ryt1 3 . Naujieji atvykliai buvo menkesnio sudjimo, bet daug vikresni, j pirt kau lai dvigubai plonesni u j pirmtak. Kaip rodo radiniai i Sungyrs iaurs Rusi joje, jie mokjo gaminti labai plonas kaulines adatas ir siti drabuius. Nors jie gerai inomi kaip urviniai mons, taiau urvai buvo tik viena i j buveini. Jie klajojo po lygumas, mediodami bizonus ir mamutus bei rinkdami laukinius augalus. Mezireje Ukrainoje aptikta viena labai gerai ilikusi akmens amiaus stovyklaviet. J erdvios lnos buvo pastatytos i imt mamut kaul ir udengtos odomis.
[r a n k i o t o j a i - m e d 2 i o t o j a i ]

Prie paskutiniojo ledynmeio pabaig vyko seniausias i inom vulkan isiverim. Spaudiant Afrikos ploktei, susidar didiulis sprdis iilgai Vidur emio jros ir atsidar virtin ugnikalni, ilikusi iki iol. Paties didiausio i j kgis prie 36 000 met sprogo ir vulkanini pelen leifas nusidriek net iki Volgos. Pozzuoli vietovje netoli Neapolio liko apie vienuolikos kilometr skers mens kaldera (kraterio iedas). Tai didiausi ugnikalni isiverim istoriniais laikais [Teros 1628 m. pr. Kr. (r. 111 psl.), Vezuvijaus 79 m. po Kr. labai plono savo geologinio paveldo ledo. Kalbant apie moni gyvenimo Europoje prieistor, laikomasi trij ami sistemos": ji dalijama akmens, bronzos ir geleies amius. i sistem pirmasis vieai pasil dan antikvaras Christianas Thomsenas. Ji sudaro laiko rmus, paremtus pirmykio mogaus darbo ranki kaita. Taigi paleolitas (senasis akmens amius) apima ilg laikotarp dar prie ledynmeio pabaig, kai mogus dirbo rankiais i akmen nuolau. Mezolitas (vidurinis akmens amius) apima daug naujesn laikotarp po paskutiniojo apledjimo nuo 8000 iki 2000 m. pr. Kr. Tie du tkstantmeiai iki Kristaus ar iki ms eros, kuri paklsta ms pai savavalikai chronologinei schemai
[a n n o
d o m i n i ],

[p a n t a ]

ir Etnos

1669 m.] pirmtakas. Tad neverta umirti, jog monija vis laik iuinja ant

dalijami tris amius tokia eils

tvarka: neolit (naujj akmens ami), bronzos ami ir geleies ami. Kiek vien i i technologini ami galima dar padalyti ankstyvj, vidurin ir vlyvj fazes. Taiau reikia turti galvoje, kad ta trij ami sistema nesiremia kokia nors absoliuia laiko skale. Bet kuriuo momentu vienoje vietovje galjo bti dar neolitas, o kita gyventi jau geleies amiuje. Bet kuriame regione galjo bti moni, pasiekusi skirting raidos stadij ar vienu metu naudojani vai rias technologijas. Senasis akmens amius prasidjo prie milijonus met. Jis i dalies sutapo su geologins laiko skals kvartero periodo priepaskutine epocha pleistocenu ir su paskutiniais didiaisiais ledynmeiais mindeliu, riu ir viurmu. Be radini Neandartalio ir Le Mastj vietovse, nekainojam radini rasta ir Kromanjono (1868), Grimaldio (1874), Combe-Capelle (1909), Chancelade (1888) vietovse
89

EUROPOS

ISTORIJA

RAN KIOTOJAl-M EDIOTOJAI

Organizuot politini bendruomeni arba valstybi" itak retai teiekota anksiau u neolito period. Kai kurie teoretikai, skaitant marksistus, j iekojo tarp bronzos ir geleies amiaus geni ir visuomens gentins organizacijos. Kiti tai siejo su neolitine ems kio revoliucija bei su ja susijusiu sslaus gyvenimo plitimu. Pavyzdiui, V. Gordono Childe'o nuomone, valstybs, organizuotos pagal gyvenamj viet, o ne giminysts ryius, atsiradimui reikjo teritorins valdios, kapitalo pertekliaus, simboli ns prasms paminkl, prekybos dideliais atstumais, darbo specializacijos, visuome ns susisluoksniavimo, mokslo ini, rato. Tokios prielaidos pirmiausia atsirado Egipte, Mesopotamijoje ir Europoje senovs Graikijos miestuose-valstybse (r. II skyri). Taiau sudtingos rankiotoj-mediotoj visuomens analiz veria j itak ieko ti daug ankstesniais laikais. Atrodo, kad emdirbyst nepanaikino mediotojams-rankiotojams ar rankiotojams-mediotojams nuo seno gresianios inykimo grsms. Priein gai, jie kaip tik daug tkstantmei mgavosi nesibaigianiu laisvalaikiu ir gerove". Negalima sakyti, kad ems kis, kai jis pradjo plisti, jiems buvo visai nepastamas dalykas - jie tik atmet j arba jis jiems buvo tik antraeilis, papildomas usimimas. Negana to, vlesnmis prieistorinio laikotarpio stadijomis jie sukr tokias sociali nes struktras, kurios sudar slygas diferencijuotai specializacijai. Be toli nuklystani mediotoj-kari ir ariau nam besilaikani rankiotoj, kai kurios grups galjo specializuotis daugiau darbo reikalaujaniose veiklos srityse - vejoti, rinkti kitas val gomas jros grybes bei laukini oli sklas ir rieutus, kilpomis gaudyti paukius. Dar kiti galjo tapti moni organizatoriais ar vesti derybas dl federacij ar regionini sjung sudarymo. Kitaip sakant, rankiotoj-mediotoj grupse jau buvo atstov ir politini klasi uuomazg. Istorin problem galima analizuoti remiantis analogija su iaurs Amerikos, Australijos ar Naujosios Gvinjos iabuviais. Todl atrodo, kad svarbiausias klausimas kalbant apie rankiotojus-mediotojus yra ne Kaip jie pasiek auktesnio politizuotos emdirbi visuomens lygio?", o Kas paskatino juos atsisakyti saugaus, gerai aprpinto materialiai ir nevarginanio psicho logikai pirmykio gyvenimo pranaum?"1

ir daugelyje tak tarp Abevilio ir Oikavos vietovi. Visoms joms bdingi tam tikri humanoid tipai, epochos, kultros. Aurignac, Solutre ir Abri La Madeleine vietovse rastos pirmosios mones vaizduojanios figrls, tokios kaip Willendorfo Venera" arba Lausselio Venera". Magdaleno epochoje, paleolito pabaigo je, kai jo mad rankiai i kaul, paskutiniosios ledo kepurs elyje auk iausio savo raidos tako pasiek ol menas. Puikios poemins galerijos iliko Ispanijoje Altamiros vietovje (1879) ir Lascaux vietovje Dordons provincijoje (1940); tai dav pagrindo kai kuriems komentatoriams kalbti apie franko-kantabriei" mokykl. Oloje netoli Mentono prancz Rivjeroje rasta daugyb Indijos
90

vandenyne

gyvenani

moliusk

Cassis

rufa

kiaukut.

Tais

PENINSULA
l a i k a i s m a n y t a , k a d k i a u k u t a i t u r i g y v y b k v e p i a n i o s j g o s , i r j b u v i m a s t e n liu d ija n e t ik a p i e s u d t i n g o s r e l i g i n s s is t e m o s e g z i s t a v i m , b e t i r a p i e p l a t

p r e k y b o s t i n k l 14, [ la u sse l ]

Vidurinis akmens amius arba mezolitas buvo pereinamasis laikotarpis, kai mogus prisitaik prie spariai gerjani klimato slyg. Paskutiniojo suomi kojoskandinavikojo apledjimo dangos galins morenos amius 7300 m. pr. Kr. Technologinei paangai buvo bdingas mikrolit smulki smail ar atriabriauni titnago dirbini pasirodymas. Vandenyse priviso daug uvies bei viagyvi ir tai paskatino mones kurtis prie eer, upi ar jros pakrantse. Ankstyvsias kultras, aptiktas pietuose, pavyzdiui, Mas d'Azil vietovje Pir nuose, papild iauriau rastos kultros Maglemose vietovje Zelandijoje ar Erteb0 lle vietovje Jutlandijoje, kur aptikta ir vejybos toli jroje pdsak. Pirm kart ia rasta ir mezolitini akmenini kirvi, kuriais buvo galima nukirsti ir didokus medius. Naujojo akmens amiaus, arba neolito, bdingas bruoas buvo perjimas nuo maisto rinkimo prie maisto gaminimo. Augal sukultrinim ir gyvuli prisijaukinim odiu tai, kas vadinama ems kiu, lydjo tolesnis akmenini ranki gaminimo technologijos tobulinimas: lifavimo, poliravimo ir grimo operacij sisavinimas leido gaminti daug auktesns kokybs rankius. i neolitin revo liucija" Viduriniuosiuose Rytuose prasidjo atuntajame tkstantmetyje pr. Kr., o iaurinje Europoje tik antrajame tkstantmetyje pr. Kr. Pradta auginti galvijus, avis, kiaules, arklius; pastaruosius kryminant su asilais buvo ivesti mulai. Imta sistemingai auginti javus, arti em, pinti, iesti puodus, usiimti kasyba. Prasid jo visuotinis Europos pusiasalio apgyvendinimas, nes iki tol jame buvo isibarsiu sios tik paviens gyvenviets. Nustatytos dvi pagrindins neolito plitimo kryptys. Viena, siejama su vadina mja Linearbandkeramik arba linijine juostine keramika, Dunojaus slniu spariai plito jo auktupio link centrin Europ. Per palyginti trump laik apie 700 met penktajame tkstantmetyje ji veik per 1500 kilometr nuo i dien Rumunijos ligi Nyderland. Pirmosios gyvenviets telksi aplink didelius bendro naudojimo ilgus namus, pastatytus i k tik ikirst mik stambiausi rst. Dl ems nualinimo ir darbo jgos stygiaus kartais tekdavo laikinai atsitraukti, taiau bdinga tai, kad paliktas sodybas greit uimdavo kiti. Antroji plitimo kryptis, kuri asocijavosi su spaud keramikos kultra, buvo nukreipta vakarus palei Vidur emio jros pakrant. Ketvirtajame tkstantmetyje emdirbi sodybos toliau plito Europos pusiasalio vakarinius ir iaurinius pakraius Pirn pusiasal, Pran czij, veicarij, Brit salas, Skandinavij ir Didiosios lygumos rytines dalis. Apie 3200 m. pr. Kr. visas Europos pusiasalis iki 62 iaurs platumos buvo uim tas vairi ems kio gamybos atmain.1 5 [r a n k i o t o j a i - m e d 2 i o t o j a i ]
[t a m u z a s ] [ v i n o ]

ioje epochoje buvo statomi kaimai prie eer, tokie kaip Charavines netoli Grenoblio, Chalain Juros departamente, prie Federsee Viurtemberge ir prie Ci richo eero. Jie yra itin vertingi archeologams, nes eer dumblas beveik idealus konservantas viskam, pradedant nuo virtuvs rakand ir baigiant obuoli nuograuomis, [to lu n d a s ]
91

EUROPOS

ISTORIJA

LAUSSEL
Lausselio Venera datuojama 19 000 m. pr. Kr. Tai bareljefas, ikaltas vienos Dordons olos sienoje ir nudaytas raudona ochra. Jis vaizduoja sdini moter, kurios veido bruoai neiliko, matyti tik didel plauk sruoga, permesta per pet, didels nukarusios krtys, plaiai praskstos kojos ir viskas, kas tarp j. Kairioji ranka udta ant nio pilvo, o sulenkta dein laiko paklusi pusmnulio pavidalo buivolo rag. Kaip ir daugumas mogaus atvaizd i paties anksiausio Europos meno laikotar pio, apimanio per 90 procent monijos istorijos, itin stipriai pabrtas io krinio moterikumas yra ne tik stebinantis, bet ir ikalbingas. Daugelis laiko, kad jis vaizduo ja paleolitin dievyb, yra vienas i Didiosios Kosmoso Motinos variant; jos kultas dominavo matriarchalins bendruomens ritualuose. Anot vienos interpretacijos, ji tar si pirmininkaudavo per ritualinius okius su kaukmis, kai moterys, vyrai ir vaikai ieko davo mistinio susiliejimo su kit gyvn dvasiomis. Maiau tiktinas kitas aikinimas, kad ji buvo urvinio mogaus vaizduojamojo meno virn. Tam mogui urvas, ola buvo Didiosios Motinos ems sios - kapas - labirintas", o kraujo - moters - mnulio - bizono rago - magijos - gyvenimo ciklo seka laikyta ventosios energijos nepaliau jamo rezonanso ar harmonijos analogu" . Miniai apie patriarchalin ar matrifokalin" prieistorins visuomens pobd pri taria dauguma teoretik, pradedant Marksu ir Engelsu. Taiau prielaida, jog matriar chatas bdingas tik paiam primityviausiam" lygiui, dabar laikoma neteisinga. Savo veikale apie mitus poetas Robertas Gravesas inagrinjo matrifokalins kultros Euro poje kilm ir likim, atsekdamas moter statuso smukim nuo dievybs pirmyktje visuomenje ligi vergysts antikiniame pasaulyje2. Dar kiti su moterimis siejo kalbos, taigi ir smoningos kultros atsiradim. Ilgame monijos kdikysts amiuje" moterys ir vaikai galjo pramokti" kalbti, kai vyrai kla jodavo mediodami. Taiau net jei taip ir buvo i tikrj, tai lyi skirtumas iuo atvil giu galjo bti tik kiekybinis, nes juk berniukai tada vis tiek bt pramok kalbti kartu su savo sesutmis. tikinamiau atrodo didel galimyb, kad matriarchalins ir patriarchalins visuome ns i dalies galjo egzistuoti vienu metu; taip atsirado daug vairi hibridini form. Jei Gimbutiens teorija teisinga, tai vlyvojo neolito kurgan kultros moni ekspan sija Ponto stepes reik ne tik indoeuropiei, bet ir karingj patriarchalini tradicij sigaljim. Kita vertus, kai vliau ia atvyko sauromatai - pirmoji iraniei-sarmatiei sjungos banga - matriarchaliniai ateiviai apie 3000 m. pr. Kr. pradjo maiytis su savo patriarchaliniais pirmtakais. Ta proga Herodotas pasakoja domi istorij, kaip karingo sios amazons paliko Juodosios jros pietines pakrantes ir, susiporavusios su skit kariais, sikr naujoje tvynje, esanioje u trij dien kelio nuo Meotijos eero". is jo pasakojimas buvo atmetamas kaip gryniausias prasimanymas, kol archeologai nepradjo rasti moter kari skelet sauromatiei kapuose. Viena kiek vliau gyve nusi sarmat princes, kurios kapas rastas prie Kolbiakovo palei Don, buvo palaido ta su savo kovos kirviu3.

92

PENINSULA

Kaip ir visos idjomis grindiamos doktrinos, taip ir feministinis poiris prieistor yra kiek ekstravagantikas, taiau visai netiktinu jo laikyti irgi nereikt: Kadangi atskyrme monij nuo gamtos, subjekt nuo objekto <...>, o universitetus nuo universumo (Visatos), tai visiems, iskyrus poetus ir mistikus, nepaprastai sunku suprasti <...> ledynmeio laik moni holistin ir mitologin mstysen. Jau pati kalba, kuri vartojame <...>, kalba apie rankius, mediotojus ir vyrus, o juk kiekvie na ms randama statull ar pieinys aukte aukia, kad ta ledynmeio laik mo nija buvo meno, gyvn ir moter meils kultra. <...> Maisto rinkimas ne maiau svarbus u mediokl, bet kalbame tik apie mediokl. Kalbame apie pasakojimus, taiau tie pasakotojai veikiau yra mediotojai, o ne kokia nors sena mnulio yn. sivaizduojame iniciacij, taiau inicijuojama ne jauna brstanti mergait, turinti tek4 ti u mnulio, o jaunas vaikinas, turintis tapti auniu mediotoju . Priimta manyti, kad Vakar civilizacijos, nesvarbu kaip j apibrime, akn reikia iekoti judjikai krikionikoje tradicijoje ir klasikinio pasaulio kultroje. Taiau tuose abiejuose kultros altiniuose - ir Jehovos, ir Dzeuso-Jupiterio - dominavo vyrikos lyties dievai. Bet nereikia pamirti, kad iki tol ilgus amius dievyb buvo moterikos lyties. I to galima daryti prielaid, kad monijai, kol ji buvo negausi ir lengvai paei diama, didesn spd dar moter, pradedani nauj gyvyb ir gimdani vaikus, o ne vyr, mokani tik udyti ir sti mirt, vaidmuo. Kokie tik mons nesvajojo apie prarastj roj kakur tolimoje praeityje! Romanti kai, nacionalistai, marksistai - visi jie turjo savus idealizuojamus rojaus sodus, savus pusiau mitinius Aukso amius. Dabar t pat daro feminists5. Tik vienas dalykas visi kai aikus: Lausselio Venera ir daug kit panai j nebuvo vyr seksualini ugaid tenkinimo objektas. Ties sakant, tai apskritai nebuvo Venera.

Skiriamos eios pagrindins neolito zonos: rytuose Viduremio jros ir Bal kan zona, kuriai didels takos turjo Levantas (Viduremio jros rytins pakrants alys); Tripols Kukutenio (Cucuteni) zona dabartins Ukrainos ste pse; BaltijosJuodosios jros zona, kuriai bdinga virvelins keramikos ir kovos kirvi kultros; vidurin linijins keramikos zona, kurios centras Bohemi joje, taiau jos forpostai buvo vakarus nuo Reino ir rytus nuo Vyslos; iaurin Didiosios lygumos zona, kurioje dominavo piltuvo formos keraminiai bokalai; vakarin zona, kurioje gyveno varpo formos keramini bokal gamintojai; i zona drieksi nuo pietins Ispanijos Brit sal Skandinavijos link. Vlyvojo neolito kultros danai buvo susijusios su dideliais megalitiniais statiniais, pradedant paprastais dolmenais ar menhyrais ir baigiant didiuliais daugiasekcijiniais ant kapiais, akmen aljomis ir apskritimais. Svarbiausios vietos, kur jie iliko New Grange Airijoje, Maes Howe Orknio salose, Carnae Bretanje ir Avebury bei Stounhendas Viltyre (Wiltshire). Buvo pasilyta net gan rizikinga hipotez, kad tai tarptautiniai statiniai bendrauta net su Egipto ar Mino kultros meta l iekotojais,
[ d a s a ] [g g a n t i j a ]

93

EUROPOS

ISTORIJA

TAMUZAS
Tamuzas, Visatos motinos Itars snus, senovs Babilone buvo laikomas derlingumo (jav) dievu. Pjties pabaigoje i paskutinij pd stiebeli bdavo pinamos iaudi ns vduokls ar narveliai, kad juose is dievas galt pasislpti ligi kito sezono. Tokie iaudiniai stabai arba llyts" buvo daromi ir vliau visur, kur tik buvo augi nami kvieiai. Balkanuose dar tebepinamos tokios lls, vadinamos juodkalnietikomis vduoklmis, forma primenanios savo pirmtakes nuo Nilo. Vokietijoje ir Skandi navijoje iaudins vaigds ir angelai tebra populiars kaldiniai papuoimai. Anglijoje kaimo paveldo saugotojams pavyko igelbti daug vairi iaudini dirbi ni (ten juos vadina dollies"), kai etajame deimtmetyje is menas pradjo nykti. Paprastesni dirbiniai, pavyzdiui, iaudins apykakls ar pasagos, mazgai ir kats letenls, varpeliai ir ibintai paplit visose grafystse, kur auginami kvieiai. O i vie tini specifini atmain galima paminti ropyro (Shropshire) kumel", Derbiyro (Derbyshire) varn" ir Kembrido (Cambridge) lietsarg". Nortumberlendo (Northum berland) jav berniukas" ir Kento gebens mergait" yra ne kas kita, o tik Motinos ems" - egiptiei Itars, graik Demetros ir romn Cereros tolimos giminaits iuolaikiniai variantai1. Pasaulis ino tris pagrindinius javus: ryius, kukurzus ir kvieius. I i trij Europa pasirinko kvieius. Kvieiai atkeliavo Europ i Mesopotamijos, ir kur tik europieiai sikurdavo, visur jie atsigabendavo kviei. I pradi tai buvo tuios neolito laik ems iaurs vakaruose, vliau iaurs Amerikos, Australijos ir piet Sibiro neliestos steps. Toks pasirinkimas" pareikalavo kelis tkstantmeius trukusi eksperiment. Nors konkuruojanios jav kultros - rugiai, mieiai, avios, grikiai ir soros - Europoje irgi neinyko, taiau Karaliaus Kvieio triumfo ygis yra nenuginijamas dalykas2. Kvieiai - grdini oli eimos gentis Triticum - turi daugiau kaip 1000 atmain. J grdai nepaprastai maistingi. Kviei sudtyje vidutinikai yra 70 procent anglia vandeni, 12 procent baltym, 2 procentai riebal ir 1,8 procento mineralini media g. Baltym juose yra ymiai daugiau negu ryiuose ir kviei energetin vert - iki 3300 kilokalorij kilograme. Mityba kvieiais ir yra vienas i veiksni, dl kuri daugu ma europiei kno stambumu aikiai pranoksta besimaitinanius ryiais ar kukur zais. Kvieiai - sezonin kultra, intensyvaus darbo reikalaujanti tik pavasar, kai jie sjami, ir ruden, atjus pjiai. Skirtingai nei ryi augintojamsi, kuri brigados draus mingai plua savo sklypeliuose itisus metus, kviei augintojui pakakdavo laiko ir kitiems usimimams - kitoki jav auginimui, nauj dirbamos ems plot sisavini mui, statyboms, karui, politikavimui. Tai, ko gero, ir buvo daugelio Europos socialins ir politins istorijos bruo prielaida - nuo feodalizmo ir individualizmo iki karo kursty mo ir imperializmo. Taiau kvieiai greit nualina em. Senaisiais laikais ji galjo ilai kyti savo derlingum tik tuomet, jei reguliariai bdavo paliekama dirvonuoti ir triama namini gyvuli mlu. Dl to ir atsirado tradicinis europinis laukininkysts derinimo su gyvulininkyste modelis bei miri dieta, susidedanti i grd, darovi ir msos.

94

PENINSULA

Kepant duon panaudojama unikali kviei baltym savyb sumaiius juos su van deniu sudaryti glitim - tel. O glitimas sulaiko anglies dvidegin, isiskiriant mieli fermentacijos metu. Dl to kvietin duona lengvesn, jos skonis velnesnis ir ji lengviau virkinama nei bet kurio i kviei varov3. Duonos ms kasdienins duok mums iandien" - prie tokio europins civilizacijos praymo galt prisijungti kai kurios jos kaimyns Artimuosiuose Rytuose, bet ne indai, kinai, actekai ar inkai.

VINO
Vynas nra paprastas grimas. Jis visada asocijavosi su meile ir religija. Jo pavadini mas, kaip ir meils deivs Veneros, kildinamas i sanskrito odio vena - mylimas". Atjs i Kaukazo, antikiniame pasaulyje vynas tapo ne tik kasdienins mitybos, bet ir religini apeig sudtine dalimi. Pirmasis vynuoges pradjs auginti Nojus (Pr9, 20). Vynas ne tik inspiruodavo pagoni bakchanalijas, jis ir krikioni Komunijos taurse1. v. Martynas Trietis, gims Sabarijoje (dabar Szombathely Vengrijoje) prie Duno jaus, buvo pirmasis ventasis - vyno mgj globjas. v. Urbonas ir v. Vincentas (jo net vardas yra su vynu susijusi odi aismas, reikiantis kvepiantis vynu") vliau tapo pagrindiniais vyno augintoj ir vyno pirkli globjais. Auginti vynuoges ir gaminti vyn pardavimui Vidurami Europoje pirmieji pradjo benediktinai i Chteau-Prieur Bordo regione ir tokiose vietovse kaip Clos Vougeot prie Cte de Beaune Burgundijoje. i tradicij prats ir kit ordin vienuoliai - klunijakai i Cote d Or netoli Macono bei cistersai i Nuits St Georges. Pasak Froissarto, Anglijai parveti vynuogi derli i savo vald Bordo rajone reikj 300 laiv. Benedik tinas (1534) i Fecamp abatijos ir artrezas (1604) i karteziei vienuolyno Dofinje (Dauphine) buvo pirmieji spirituoti vynai. Europ vynuogi auginimo zona dalija dvi dalis. iaurinis jos pakratys driekiasi iilgai linijos, einanios nuo Luaros per ampan ligi Mozelio ir Reino srities, nuo ten pasuka rytus Dunojaus lait link ir toliau nusidriekia Moldavij ir Krym. Labai nedaug yra vynuogi auginimo srii, kurios kada nors nebt priklausiusios Romos imperijai. Balkan vynai i Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Graikijos, draudiami antialkoholikai nusistaiusios Osman Turkijos, amiumi neatsilieka nuo Ispanijos, Italijos ar Pranczijos vyn. Vyno grimas turi toli siekiani socialini, psichologini ir medicinini pasekmi. Jis minimas ir kaip vienas i religinio bei politinio susiskaldymo faktori (pavyzdiui, pasidalijimas protestantus ir katalikus Vokietijoje), kartais nulemiantis net mi baig t. Prie Vaterlo susidr vynas ir alus. Siautulinga raudonoji vyno banga veltui dausi tvirt ir nepajudinam alaus sn sien..."2 v. Martyno tvyn irgi neprarado puikios vynuogi augintojos reputacijos. Vulka nins kilms dirvoemiai Tokajaus laituose, kartas Vengrijos lygum vasaros oras, Bodrogo ups drgm ir kilnus Aszu" vynuogi skonis sudaro nepakartojam derin.

95

EUROPOS

ISTORIJA

Pikantikas, aksominis, persik skonio auksinio tokajaus nektaras yra ne vis skoniui, be to, pastaraisiais deimtmeiais jis ne visada bdavo gerai pagaminamas. Taiau kadaise jis bdavo sandliuojamas paiuose geriausiuose Lenkijos vyno rsiuose, kad galima bt juo pradiuginti valdov mirties patale. Karalikojo tokajaus" butelis i imperatoriaus Prancikaus-Juozapo (Franz-Joseph) laik vis dar tebra viena i didiausi vyno inov svajoni3.

GGANTIJA
Su Maltos salomis susijusios dvi istorins msls: tai j kalba ir j megalitai. i sal kalba priklauso semit kalb grupei ir ivedama i Vidurami arab kalbos. Tai vie nintel semit kalba, naudojanti lotynik abcl. (Kai kurie romantik pair kal bininkai anksiau mgino j sieti su senovs finikiei kalba.) O megalitai daug senesni. Pagrindins j radimviets yra prie Ggantija ventyklos Gozo saloje ir prie unikalaus poeminio hypogeum arba kolektyvins laidojimo sals" prie Hal Saflieni, kuri amius apie 2400 m. pr. Kr. O seniausi paminklai buvo ikalti uolose dar tks taniu met anksiau1. Civilizacij kaita Maltoje - tai tarsi trumpa Europos istorijos santrauka2 . Po neolito urvini moni, kurie pastat tuos megalitus, ir bronzos amiaus soi kultros mo ni atjo kartaginieiai (nuo VII a. pr. Kr.), o po j romnai (nuo 218 m. pr. Kr.). Gozo sala danai tapatinama su Kalipso sala", j kuri buvo imestas Odisjas. 60 m. po Kr. laivas, kuriuo plauk v. Paulius, suduo lankoje iaur nuo Valetos, vliau pavadin toje jo vardu. 395 metais priskirta rytinei (Bizantijos) imperijai, Malta buvo valdoma arab (nuo 870 m.), norman (nuo 1091 m.), hospitaljer ordino (nuo 1530 m.), pran cz (nuo 1798 m), angl (nuo 1802 m.), kol labai pavluotai (1962 m.) valdi per m patys maltieiai.

Chalkolitinis amius yra terminas, kur kai kurie istorikai vartoja ilgam perei namajam laikotarpiui i akmens amiaus bronzos ami aprayti. Bronzos ami paenklino naujo lydinio, var maiant su alavu, iradimas. Vidu riniuosiuose Rytuose jis prasidjo apie 3000 m. pr. Kr., o iaurs Europoje madaug tkstaniu met vliau. Suklestjo (ypa Viduremio jros regione) miest kultra; pasirod pirmieji raytiniai paminklai, specializuoti amatai, iplito prekyba. Didiausi bronzos amiaus laimjimai aptikti Miknuose, kuriuos nuo 1876 m. kasinjo Heinrichas Schliemannas, ir Knose Kretos saloje, kur 1899 1930 m. dar bavosi seras Arthuras Evansas. T vietovi radiniai madaug to paties amiaus kaip ir akmeniniai apskritimai Stounhende, kur trys statybos fazs prasidjo apie 2600 m. pr. Kr. Stounhendo I fazs medio anglies i vadinamj Aubray Holes" amius, nustatytas radiokarboniniu metodu, 1848 275 m. pr. Kr., o iemo i elnio rago, rasto III fazs akmeninje nioje 1710 150 m. pr. Kr. Taigi tuo

96

PENINSULA

DASA
Populiari matematikos istorija aikina, kad soi kultros moni ekspansija sutampa su indoeuropiei kalb ir deimtains skaiiavimo sistemos plitimu. Toks teiginys ro dinjamas cituojant skaii pavadinimus tose indoeuropiei kalbose, kuriose naudo jama deimtain skaiiavimo sistema. Tai reikt, kad prieistors laik Europoje jau buvo inoma deimtain skaiiavimo sistema - net prie tris tkstantmeius iki jos pasirodymo raytiniu pavidalu1. Suprantama, labai domu, kad manoma nustatyti skaiiavimo sistem taip nutolu sioje nuo ms ir neturinioje rato visuomenje, nesant tiesiogini rodym. Taiau juk negalima bti tikriems, kad dabar ms vartojami skaiiai iliko nepakit nuo prieis torini laik; todl tikrindami ios hipotezs teisingum svarbiausi kalb atvilgiu turtume bti atsargs. Kelt (velsiei) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. un dau tri pedwar pump chwech saith wyth naw deg eins zwei drei vier fnf sechs sieben acht neun zehn I II III IV V VI VII VIII IX X unus duo tres quattuor quinque sex septem octo novem decem Vokiei Lotyn Senovs graik heis duo treis tessares pente hex hepta octo ennea deka Slav (rus) odin dva tri etyre p ia t est siem' vosiem' dieviat' desiat' eka dvi tri katur panka shash sapta ashta nava dasa Sanskrito

Sanskritas (is odis reikia tobuloji kalba) yra antroji pagal senum indoeuropie i kalba, turinti raytini paminkl. Tai buvo ne tik senovs Indijos, bet, anot induizmo tradicijos, ir diev kalba. Ji vartota jau madaug prie 1500 m. pr. Kr. Ved tekstams urayti ir suklestjo tuoj po Indo ups civilizacijos, iradusios deimtain skaiiavimo sistem, lugimo. Sanskrito skaii pavadinimai, be jokios abejons, rmsi deimtaine skaiiavimo sistema. Skaii nuo 1 iki 10 pavadinimai atitinka j pavadinimus kitose indoeuropiei kalbose. Vienet pavadinimai jungiami su deimt reikianiu odiu; taip atsiranda ekadasa (1 + 10 = 11) arba navadasa (9 + 10 = 19). Deimi pavadinimai buvo padaryti vienet pavadinimus sujungiant su kuopiniu skaitvardiu, reikianiu deimt -dasat(i): taigi vimsati arba dvimdesati (2 x 10 = 20) arba trimsati (3 x 10 = 30). 1000 ymintis odis dasasata, reikiantis deimt imt, buvo vartojamas lygiagreiai su skaitvardiu sa-hasra - variantu, naudojamu sudarinjant dar didesnius skaiius. Sanskrite buvo atskiras odis crore - 10 milijon" ir odis satam, procentams" ireikti2. Lotyn kalbos skaii pavadinimai irgi i esms yra deimtainiai. Taiau j struktra neturi nieko bendra su romn skaitvardiais, kurie sudaryti jungiant vienetus, penke tus ir deimtis.

97

EUROPOS

ISTORIJA

Kelt kalbos (tarp ilikusi iki i dien aktyviausia yra velsiei kalba) kadaise buvo paplitusios nemauose Europos plotuose. Jos yra paios seniausios i vis Vaka ruose egzistuojani indoeuropiei kalb. Taiau kelt skaitvardiai ilaik 5, 10 ir ypa 20 paremtos skaiiavimo sistemos elementus. iuolaikin velsiei kalba, kaip ir sanskritas, turi deimtainius skaiius nuo 1 iki 10, taiau deimtims ji jau naudoja skai ius, kuri struktra artima romn skaitvardiams. Pavyzdiui, eiolika bus un ar bymthegl, arba vienas vir penki ir deimties" (XVI), o devyniolika - pedwar ar bymthegl, arba keturi vir penki ir deimties". Vir devyniolikos pradedama naudoti 20 pagrsta skaiiavimo sistema. Jos pagrindas yra skaitvardis ugain, o deugain (40), trigain (60) ir pedwar gain (80) yra dvideimties kartotiniai. Trisdeimt, septyniasdeimt ir devyniasdeimt ireikiami kaip deimt vir" dvideimties kartotinio. Penkiasdeimt, banner cant, reikia pus imto". Velsiei un ar ddeg ugain deg ar hugain deugain banner cant trigain deg ar thrigain pedwar ugain deg ar pedwar ugain cant mil Lotyn XI XX XXX XL L LX LXX LXXX XC C M undecim viginti triginta quadraginta quinquaginta sexaginta septuaginta octoginta nonaginta centum mille Sanskrito ekadasa vimsati trimsati katvarimsati pankasati shasbti septati ashiti navati sata dasasata / sa-basra

11 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1000

Skaiiumi 20 pagrsta sistema atsirado skaiiavimui mus naudoti ne tik rank, bet ir koj pirtus. Jos reliktas angl kalboje yra odis score", reikiantis ne tik dvide imt", bet ir rant skaiiavimo lazdelje. Prancz kalboje ios sistemos atspind mato me skaitvardyje quatre-vingt, reikianiame keturis kartus po dvideimt"; tai tikriausiai keltikosios Galijos laik reliktas. Taigi Europos ankstyvieji gyventojai tikriausiai skaiiavo dvejetais, penketais, deimtimis ar dvideimtimis - kaip jiems atrod patogiau. Kakuriuo metu jie, regis, buvo susidr ir su 60 pagrsta babiloniei skaiiavimo sistema, kuri pritaikyta minu tms ir sekundms skaiiuoti. Maa pagrindo daryti prielaid, kad ir indoeuropieiai apskritai, ir soi kultros mons konkreiu atveju i pat pradi naudojo deimtain skaiiavimo sistem. I tikrj deimtain skaiiavimo sistema Europoje plaiai paplito tik nuo XIII amiaus. Svarbiausias ingsnis - nulio vedimas - pirmiausia buvo engtas Indijoje. I ten deimtain skaiiavimo sistema prasiskyn keli musulmon pasaul, o per arab valdom Ispanij - ir krikioniksias alis. Kelis imtmeius ji buvo naudojama kar tu su daug gremzdikesniais romn skaiiais, kurie net netiko sudiai ar daugini mui. O kai deimtain sistema pagaliau nugaljo, daugeliui europiei net galv neateidavo, kad j skaiiai apskritai neeuropietiki3. (r. III pried, 24)

98

PENINSULA

metu, kai toliau paengusios civilizacijos, giminingos Vidurinij Ryt civilizaci joms, skleidsi Egjo jros regione, Europos iaurs vakar dalis gyveno perei namj i neolito bronzos ami laikotarp,
[s a l i k o r n i j a ]

Taiau kultr skirstymui paangias ir atsilikusias kiek trukdo Stounhend staiusi moni meistrikumas: jie sigudrino ne tik atgabenti ia i gan toli esan i Prislio kaln Piet Velse atuoniasdeimt pilko smiltainio blok, kuri kiekvie nas svr per penkiasdeimt ton, bet ir pastatyti juos taip tiksliai, kad apstulb stebtojai net link manyti, ar tik tai nebus miliniko sauls kompiuterio darbiniai elementai1 6 . I ties Stounhendo akmenyse ikalti kirvi bei durkl atvaizdai pri mena objektus, rastus Mikn achtiniuose kapuose, ir tai ne kart sukl splio jim apie tiesioginius jo statytoj kontaktus su Viduremio jros kultromis. Vienas i svarbi bronzos amiaus Europos bruo prekyba tarp atskir region, ypa mineralais. Nors Europos pusiasalio mineraliniai itekliai buvo labai dideli ir vairs, taiau pasiskirst netolygiai. Kaip atsakas tai atsirado platus prekybini keli tinklas. Nuo seniausi laik buvo iekoma druskos; j kas akmens druskos pavidalu arba gaudavo garindami srym pajrio dubose. Euro poje didiuliai akmens druskos klodai yra keliose vietose nuo Kardonos (Car dona) Katalonijoje iki Salzkammerguto Austrijoje ir Velikos (Wieliczka) Lenkijo je. Primityvios druskos garinimo dubos (salinae) buvo isimiusios visoje kartoje pietinje pakrantje nuo Ronos ligi Dnepro. Nuo to laiko pradjo veikti nuolatiniai druskos keliai". Geriausiai inomas i j buvo senasis kelias Via Sala ria, jungs Rom su Adrijos pakrani srym garinimo dubomis. Gintaras, kurio buvo galima rasti Jutlandijos vakarinje pakrantje ir Baltijos pakrantse rytus nuo Vyslos, buvo labai vertinamas kaip papuoalas. Senovs gintaro kelias jo emyn Oderio slniu. Pro Moravijos vartus link Dunojaus ir pro Brenerio perj ligi Adrijos jros. Obsidianas ir lapis lazuli irgi turjo didel paklaus. O pagrin din prek varis ir alavas. Varis i pradi buvo gabenamas i Kipro (nuo to kils ir jo lotynikas pavadinimas cuprum ) , vliau i Dolomit kaln ir ypa i Karpat. Karpat var labai anksti pradta gabenti ir iaur Skandinavij, o vliau ir pietus Egjo jros region. Alavas, kur to meto mons ne visada skirdavo nuo vino, buvo gabenamas i tolimojo Kornvalio (Cornwall). Atrodo, kad vario ir alavo paiekos labiau pagyvino tarpemyninius kontaktus negu gele ies paiekos vlesniais laikais, nes jos rasti buvo daug lengviau. Ypatingos reikms gijo tie rajonai, kur keli i t pageidaujam dalyk buvo randami arti vienas kito. Vienas i toki rajon alckamerguto (Noricum) vie tov, kur Ilo (Ischl) ir Haltato (Hallstatt) druskos kalnai buvo alia Noriae metal rd kasykl. O kita tokia vietov buvo prie Krokuvos, kur Vyslos auk tupyje visai alia rasta sidabro, vario, geleies ir akmens druskos telkini. Taiau daugiausia aliav buvo ikasama Egjo jros salose. Melos saloje buvo obsidia no, Paros saloje labai gryno balto marmuro, Kytnos saloje vario, Sipnos ir Lauriono salose prie Atikos krant sidabro ir vino. Kretos, o vliau ir Mikn turtai aikiai buvo susij su tais Egjo jros regiono itekliais ir su j kaip tarp emynini prekybos keli galutini punkt vaidmeniu. Jose susikoncentravo tai, kas vadinama tarptautine bronzos amiaus dvasia.
99

EUROPOS

ISTORIJA

SALIKORNIJA
Virta salikornija. <...> Salikornij reikia rinkti liepos ar rugpjio mnes pajrio lagnose atoslgio metu. I karto gerai nuplauti ir geriausia valgyti visai viei. Suriti kuokteliais nelieiant akn ir virti nedideliame kiekyje nesdyto vandens 8-10 minui. Paskui atri ti ir paduoti stal, upylus ilydytu sviestu. Valgyti j reikia pamus kiekvien stiebel u aknies ir atsargiai dantimis nusmaukiant minktim nuo sumedjusios erdies1. Prieistors laik maisto seniai nebra, taigi nelengva tirti, koks jis buvo. Dabar tiniai mginimai atkurti neolito laik meniu ir valgi gaminimo bdus remiasi eiais pagrindiniais informacijos altiniais. Prieistors laik iuklynuose archeologai randa daug kaul, kiauini lukt, viagyvi arv likui. Tose ln dalyse, kur buvo gaminamas valgis, danai randama skl ir grd. Yra ilik ir vejybos bei mediok ls nagi, valgio gaminimo, virimo ir valgymo ranki. (Buvo paplit katilai virimui, o kepimo krosni nebuvo.) Tolimos praeities maisto iteklius galima nustatyti, atmetant vliau pasirodiusius dalykus, tarkim, mieles, vynus ar svognusi, i plataus laukini valgom augal bei gyvn asortimento. Buvo valgomi ir tokie delikatesai, kuri jau seniai nebra ms virtuvs knygose: kaira, pajrin bala, eiai, buko rieutliai, dygiosios slyvos. Taip pat daug ko galima suinoti pagal analogij su tuo, kas valgoma primityviose ar ikiindustrinse visuomense, kurios nori nenori turi gerai painti lauki nius augalus, diovinimo, sdymo ir konservavimo bdus. Na ir gal gale iuolaikiniai tyrimo metodai leidia itirti net tai, kas rasta ilikusi prieistors laik moni lavon pilvuose. Pavyzdiui, nustatyta, kad mogus i Tolundo valg smenis, mieius ir lau kinius augalus,
[ t o l u n d a s ] [v in o ]

Baigiant galima pasakyti, kad problem, ar manoma atkurti autentikus neolito lai k valgius, geriausia bt svarstyti kramsnojant salikornij, skanaujant patiekal i kaul su iulpais ir virpos : Kaulai su iulpais. Paimti 225 g kaul su iulpais, milt, druskos, paskrudintos duo nos. Nugramdyti ir nuplauti kaulus, perpjauti pjkliuku juos per pus <...> I milt ir vandens padaryti kiet tel ir ikoioti j. Ulipdyti ta tela kaul galus, kad neibg t iulpai, ir apriti kaulus miltuotu audeklo gabalu. Sustatyti juos vertikaliai puod su verdaniu pasdytu vandeniu ir ltai virti apie por valand <...> Paskui nuriti audek l ir nuimti tel nuo kaul gal. Apsukti kiekvien kaul popierine servetle ir paduoti su paskrudinta sausa duona2. Sowans (virpa). Paimti 450 g rupi aviini milt (dribsni), 1350 g kvietini milt, 9 I vandens. Supilti miltus akmenin (ar molio) puod, pilti 8 I drungno vandens, imai yti ir palikti stovti 5-8 dienas kol surgs. Tada nupilti nuo viraus skaidr skyst <...> Tai bus gaivinantis grimas swats. O kas liko puode bus drebui konsistencijos. pil ti apie 1 I vandens ligi grietins konsistencijos. Tada nusunkti pro srmai ar pro ko tuv, tame skystyje liks visos maistingosios aviini milt sudtins dalys <...> Norint pagreitinti proces <...>, galima atsargiai patrinti mediniu auktu, o pabaigoje paspaudyti srmai3.

10 0

PENINSULA

Rekonstruoti praeit - kaip versti poezij: iversti galima, taiau vertimas niekada nebus tikslus. Kas usiima prieistors laik valgi receptais, kolonijini gyvenviei tyrinjimu ar Vidurami muzika, tam reikia lakios vaizduots ir jis turi vengti dviej vie nodai pavojing dalyk - primityvaus autentikumo ir nemokikos empatijos, sijauti mo. Ar neolito epochos virjai i tikrj paduodavo stal kaulus su iulpais, apsuk juos popierinmis servetlmis, ir ar jie nusunkdavo virp pro srmai? Ir ar bta t prieistors rugpji, kada reikjo rinkti salikornij?

Pirmieji klasikinio laikotarpio tyrintojai, formav ms poir antikin pasaul, apie Kret ir Miknus nieko neinojo. Taiau dabar vieningai manoma, kad Mino kultra Kretoje ir Mikn kultra emyninje Graikijos dalyje buvo dvi paralelins pirmosios Europos civilizacijos virns. Nuo pat tos dienos, kai Schliemannas viename i karalikj achtini kap Miknuose surado auksin pomirtin kauk ir atsiunt klaiding telegram iandien pavelgiau Aga memnono veid", tapo aiku, kad jis aptiko kak daug reikmingesnio u dar vien turting prieistorinio laikotarpio kap.
[g r o b i s ]

Kretos vietovse, kur

kadaise stovjo rmai Knose, Peste ir Malijoje, bei paios Graikijos viet ovse Miknuose, Tyrinse ir Pylose rasta daug rodym apie labiau ipl tot men, religij, technologij ir socialin organizacij negu buvo inoma iki tol. Mino kultros aukso amius, vadinamasis rm periodas, prasidjo apie 1900 m. pr. Kr., o karingesniuose Miknuose, kuri tvirtovs kontroliavo Argo lygum ir Korinto lank, trim ar keturiais imtais met vliau. Kartu su Tro ja, kontroliavusia Dardanelus, Kretos ir Mikn gyventojai itrauk Europos istorij i beveids archeologijos glbio,
[t h r o n o s ]

Vlyvajame bronzos amiuje centrinje Europoje iplito urn kultra". Jai b dingi kapai, kur kremuoti mirusij likuiai buvo laidojami urnose kartu su vai riais pramatniais reikmenimis. Svarbios bronzos amiaus kapaviets aptiktos prie Terramare'o (Italijoje), EI Argaro (Ispanijoje), Leubingeno, Buchau, Adlerbergo (Vokietijoje), Unetice prie Prahos (ekija) ir Otomani (Rumunijoje) vietovi. Paskutiniajame antrojo tkstantmeio ketvirtyje, apie 1200 m. pr. Kr., bronzos amiaus Europa patyr nepaaikinam nuosmuk, nuo kurio ji jau niekada nebe atsigavo. Archeologai kalba apie sistemos suirim". Prekybiniai ryiai nutrko, gyventojai paliko miestus, politins struktros suiro, upldo atjn bangos. Kreta, vos atlaikiusi kelet baisi gamtini katastrof, pateko Mikn graik valdion, kol patys Miknai irgi buvo sugriauti. Per vien imtmet daug ymi centr nugrimzdo umart. Egjo jros region nukariavo gentys i emyno gilumos. lugo hetit imperija Maojoje Azijoje, o pat Egipt apsupo neaikios kilms jr mons". Urn kultros mons isilaik Centrinje Europoje; tai buvo ilgas pasyvios j egzistencijos laikotarpis, pasibaigs ia pasirodius kel tams. Graikija nugrimzdo savo archajikuosius viduramius" nir laiko tarp, skiriant legendin Trojos kar er nuo vlesnij miest-valstybi rayti ns istorijos.

101

EUROPOS

ISTORIJA

THRONOS
Knoso rm Kretoje sostas vadinamas seniausia Europos kde" . Tai nepanau tie s. Nekelia abejoni tik tai, kad krslai su auktomis atkaltmis ir ranktriais senovje buvo naudojami tik apeigoms. Jie leisdavo valdovams ir auktiesiems yniams atsipa laiduoti, uimti ori padt, atsidurti aukiau u kitus, stovinius prie j koj. Nuo kara liaus sosto i krslo, kaip valdios simbolio, svoka perjo ir vyskup kathedra arba sost ir profesori katedras. Sdti skirti kasdieninio naudojimo baldai yra labai nesenas europiei iradimas. Pirmykiai mons, kai nestovjo, tai sdjo, tupjo ar guljo tiesiai ant grind. Dau gelis Azijos taut, skaitant ir japonus, dar ir dabar link taip daryti. Senovs graikai ir romnai mgdavo pusiau gulomis drybsoti lovose. Viduramiais sdta ant grubiai itayt suol. Krslai pavieniams monms pirmiausia pradti naudoti vienuoli cel se, tikriausiai kad lengviau bt skaityti. prastiniu nam apyvokos inventorium jie tapo tik XVI amiuje, o meniki j egzemplioriai pasirod tik XVIII amiuje. Juos plaiau nau doti mokyklose, staigose ir darbo vietose pradta tik XIX amiaus pabaigoje. Deja, kds su plokiomis sdynmis neatitinka mogaus anatomijos reikalavim. Prieingai nei jojimo balnai, kai didel dal raitelio svorio perima balnakilps ir nepaei diamas natralus stuburo ilinkimas, sdint ant kds launys ir liemuo sudaro stat kamp ir paeidiama natrali skeleto pusiausvyra - nenormaliai apkraunamas nejudan tis dubuo, klub snariai ir strn sritis. Todl chroniki juosmens skausmai yra vienas i daugelio t iuolaikins paangos blogybi, dl kuri esame kalti mes patys1.

Geleies amius priartino prieistor prie t laik, apie kuriuos jau esama sis teming istorini altini. Manoma, kad apdirbti gele pirmieji pradjo hetitai Maojoje Azijoje. Durklas geleine gelete ir auksine rankena, rastas kasinjant karali kapus Alakos Hujuko vietovje, galjo bti pagamintas treiojo tks tantmeio pr. Kr. pabaigoje. I ten geleis pirmiausia pasiek Egipt apie 1200 m . pr. Kr., Egjo jros region apie 1000 m. pr. Kr., ir Dunojaus basein apie 750 m . pr. Kr.
[t o l u n d a s ]

Europos pusiasalio centrins dalies geleies ami prasta dalyti du vienas po kito jusius periodus: Haltato (apie 750 400 m. pr. Kr.) ir Latno (apie 400 50 m. pr. Kr.). Haltatas, vietov alckamerguto kalnuose, pirm kart buvo tyrinjamas 1846 m.; jo vardu pavadintas periodas ir kultra, kurioje senesniosios urn kultros tradicijos susimai su naujomis i Ryt einaniomis takomis. Latno, vietov prie Noiatelio eero veicarijoje, buvo aptikta 1858 m.; jos vardu pavadintas antrasis periodas, kai geleies apdirbimas pasiek labai aukt lyg. Ilgi dailiai nukalti kardai, su kietos geleies erdimis ir minktesns geleies amenimis, kuriuos galima nepaprastai atriai igalsti, buvo karingos bendruo mens, gyvenusios didelse kaln tvirtovse, skiriamasis enklas. Tie mons jau turjo ratus puodams iesti, arkli traukiamus veimaiius, mokjo kalti monetas

102

PENINSULA

TOLUNDAS
Tolundas yra pelks netoli Danijos miesto Arhuso pavadinimas. Joje 1950 m. buvo rastas puikiai iliks prieistorini laik mogaus knas. Jis demonstruojamas Silkeborgo muziejuje. Durpyno tanino rgtis taip puikiai mumifikavo jj, kad iliko nepaliesti net smulkiausi jo veido bruoai bei viduri turinys. Knas buvo visai nuogas, iskyrus smai l kepurl ir perjuostas strnas. Tas mogus buvo pasmaugtas virvute, supinta i odos juosteli - tikriausiai j taip nuud ritualiniais tikslais prie por tkstani met. Keistas jo likimas gali sukelti uuojaut net ms laikais: Something of his sad freedom As he rode the tumbril Should come to me, driving, Saying the names Tollund, Grauballe, Nebelgard, Watching the pointing hands Of country people, Not knowing their togue. Out there in Jutland In the old, man-killing parishes I will feel lost, Unhappy, and home.1 Kakas i laisvs tos lidnos, Kuri jis jaut, veamas udyt, Palies mane, kada u vairo Kartosiu tuos vardus: Tolundas, Grobalis ir Nebelgardas, man kaimieiai keli rodys Su rankom itiestom: Kalbos j juk nemoku ... Jutlandijoj gdioje, kur senovj udyti mons, a ir vlei Pasijusiu tarsi namie Toks vienias ir nelaimingas

Taiau Tolundo mogus nra vienintelis toks. Po trisdeimties met panaus radi nys aptiktas prie Lindrow Moss vietovs eyre, Anglijoje. O ypa domus lavonas surastas 1991 m. rugsjo mn. ledyno nioje netoli Similaun keteros Otztaler Alpse Piet Tirolyje. Pasirod, kad tai mediotojo, gyvenusio dar prie bronzos ami, lavo nas su pilna apranga ir amunicija. Jis buvo 152 cm gio, 54,4 kg svorio, madaug dvideimties met amiaus, mlynakis, nusiskuts, su gerai ilikusiomis smegenimis. Jis labai rpestingai apsirengs raugintos odos tunika ir blauzdinmis, su zomine kepure, pirtinmis i bero ievs, storapadiais, ienu iklotais batais. Jo oda ketu riose vietose buvo itatuiruota mlynais genties enklais, ant kaklo kabojo vrinys i 20 vduokle idstyt odini direli ir vieno akmeninio karolio. Jis turjo tui kuprin su mediniu rmu, sulus 97,5 cm ilgio lank, strlin ir 14 strli su kaulo antgaliais, akmenin kirv, apkaustyt grynu variu, trump titnagin peil ir dir su titnagais ir kem pine. Atrodo, kad jis negyvai sualo, mgindamas siauiant pgai veikti perj. Rigor mortis (lavono sustingimas) ufiksavo jo itiest rank, kuria jis stengsi prisi dengti akis. Nustatytoji jo mirties data - 2731 125 m. pr. Kr. Madaug po 5000 met jis atsidr ten, kur niekada neketino patekti - Insbruko universiteto aldymo kameroje.2 Prieistorini laik lavonai, be abej.o yra vertingas mokslins informacijos altinis. Naujausi prieistors patologijos laimjimai leidia detaliai itirti lavon audinius, j ligas, bakterijas, nustatyti, kuo jie mito. Taiau negalima pamirti Piltdovno mogaus

103

EUROPOS

ISTORIJA

atvejo. Jo kaulai buvo rasti akmen skaldykloje Sasekso (Sussex) grafystje Anglijoje 1908 m. Tais paiais metais, kai rastas Tolundo mogus, rodyta, kad Piltdovno mo gus buvo viena i tikrai meistrik klastoi.

ir gaminti labai stilizuotus meno dirbinius, kuriuose savi elementai susiliejo su Viduremio jros regiono ir netgi su klajokli motyvais. Prie Rudzki vietovs Sventokyo kalnuose netoli Krokuvos piet Lenkijoje jie paliko pai didiausi prieistorins Europos geleies liejykl pdsakus. Noiatelio periodo mons buvo aktyvs prekiautojai, j kunigaiki kapuose randama kelt papuoal, etrusk vaz, graik amfor, romn dirbini. Nors kai kas ir prietarauja, jie daniausiai identifikuojami su keltais, ta pirmja didele tauta iaur nuo Alpi, kurios vard mes inome". Be Latno vietovs, kitos svarbios radimviets yra Entremontas Provanse, Alesija Burgundijoje ir Vilanova EmilijojeRomanijoje. Kelt pasirodymas Europos prieistors tyrintojams sukl pai painiausi problem kaip suderinti archeolog nustatytas materialines kultras su etni nmis ir lingvistinmis grupmis, inomomis i kit altini. Dauguma istorik i tikrj daro prielaid, kad tie Latno periodo geleies apdorotojai buvo keltai, kil i vietoje susiformavusi ar imigravusi kelt geni pirmajame tkstantme tyje pr. Kr., ir kad jie buvo viena ir ta pati grup, kuri graik ir romn ray tiniuose paminkluose vadinama Keltoi arba Celtae vardais. Taiau iuo metu linkstama manyti, kad kelt kalb itak reikia iekoti daug seniau, jau neolite1 7 . Tik vienas dalykas abejoni nekelia: iuolaikiniai lingvistiniai tyrimai neabejoti nai rod, kad kelt kalbos giminingos ne tik lotyn ir graik, bet ir daugumai iuolaikins Europos kalb. Keltai buvo avangardas tos lingvistins bendruome ns, kuri galima nu statyti aikiau negu prieistorini laik archeologines bend ruomenes. K eltai yra pats indoeuropiei fenomeno branduolys. Jau 1786 m. seras WilJiamas Jo ness, Kalkutoje dirbs brit teisjas, padar epochin atradim, kad pagrindins Europos kalbos labai giminingos pagrindi nms Indijos kalboms. Jonesas irjo ryius tarp klasikini lotyn bei graik kalb ir senojo sanskrito. Vliau paaikjo, kad daugelis iuolaikini Indijos kal b priklauso tai paiai eimai, kaip ir j atitikmenys Europoje roman, kelt, german, balt ir slav kalb grups (r. III pried, 15). Tuo metu dar niekas nesivaizdavo, kaip ta indoeuropiei" kalb eima gal jo perkeliauti per vis Eurazij, nors buvo daroma prielaida, kad jas galjo atne ti Vakarus migruojantys mons. Taiau 1902 m. vokiei archeologas Gustavas Kossinna susiejo indoeuropieius su specifiniu virvelins keramikos kultros tipu, kuris labai paplits iaurs Vokietijos radimvietse. Kossinnos ivados rod, kad indoeuropiei tvyn" geleies amiuje galjusi bti iaurinje Europoje. i mint toliau pltojo ymus austral archeologas Vere'as Gordonas Childe'as (1892 1957), kurio apibendrinantis veikalas The Dawn of European Civilisation (Europos civilizacijos aura", 1925) kadaise buvo viena i takingiausi knyg.

10 4

PENINSULA

Vliau lietuvi-amerikiei archeolog Marija Gimbutien patvirtino, kad indoeu ropiei protvyns viet Ukrainos stepse jis nustat teisingai, identifikuodama j su ten paplitusia kurganini kap kultra:
Vis nauji archeologiniai atradim ai efektyviai elim inavo ank stesnes teorijas apie ind oeu ropiei tvynes < ...> Atrodo, kad kurgan kultra liko vien in tel pretendent indo europiei protvyn. N eolito ir chalkolito laikotarpiais nebuvo kit kultr, kurios galt atitikti hipotetin m otinin indoeuropiei kultr, atkurt pagal bendrus vai rioms kalboms odius; be to, tuo m etu ten nebuvo ir dideli ekspansij bei nukariavi m, paveikusi visas teritorijas, kuriose ankstyviausieji istoriniai altiniai ir kultros tstinum as rodo ten gyvenus indoeuropiei kalbom is kalbjusius m ones
18

Svarbu ia yra tai, kad Gordonas Childe'as ir jo pasekjai kultros termin vartojo apibdinti moni grupms, apibrtoms ir materialini, ir lingvistini kriterij. Taiau gerai pagalvoj nematome rimt argument, kodl archeologi nes kultras reikt koreliuoti su lingvistinmis grupmis tai tokiu bdu. Taigi i tikrj indoeuropiei msl lieka neminta. Labai domu, kad kalbos dl nepa liaujam mutacij vystosi visai kaip gyvi organizmai. Tad gal taps manoma sukoordinuoti kalb kitim Europoje su genetiniais kitimais. Lyginant lingvistinio laikrodio" pdsakus su ms molekuliniu laikrodiu", gal vien grai dien pavyks atskleisti Europos taut ir j kalb kilms istorij1 9 . Europos vietovardiai formavosi tkstanius met. Tai reikmingas altinis jos praeiiai atskleisti. Upi, kaln, miest, provincij ir ali pavadinimai danai yra prabgusi ami reliktai. Onomastikos mokslas gali siskverbti giliau u istori nius dokumentus . Visi sutaria, kad vieni i seniausi ir pastoviausi yra upi pavadinimai. Jie danai vieninteliai ilik ryiai su senovs tautomis dabartini gyventoj protviais. Suaugdami jie kartais gali ufiksuoti j pakrantse gyvenu si moni kaitos bangas. Pavyzdiui, pavadinimas River Avon" (Avono up) jungia du sinonimus vien anglik ir kit, senesn, velsik. Penki kelt ak niniai odiai, susij su vandeniu afon, dwr, uisge, rhe ir galbt don yra labiausiai paplit upi pavadinim elementai visoje Europoje. inoma, moksli ninkai ir ia nepaliaujamai ginijasi. Taiau i geriausiai inom kandidat tam teiginiui patvirtinti galima paminti Inn ir Yonne, Avignon prie Rodanus ups (Vandens miestas" prie sraunios ups"), Esk, Etsch (arba Adig), Usk ir Dunoj (Danube). Kelt kilms vard gausu nuo Portugalijos iki Lenkijos. Pavyzdiui, iuolaiki niam velsiei kalbos odiui dwr (vanduo) giminingi tokie pavadinimai kaip Dee, Douro, Dordogne, Derwent (skaidrus vanduo), Durance ir Oder/Odra. Pen, reikiantis galv", taigi ir kaln", matomas tokiuose kaln pavadinimuose kaip Pennine. Apennine, Pieniny ir Pindus; ard (auktas) pavadinimuose Arden, Ardennes, Lizard (auktas ikyulys) ir Auvergne (Ar Fearann, auktikaln"); dun (fortas) pavadinimuose Dunkeld (kelt fortas), Dungannon, London, Ver dun, Augustodunnum (Augusto fortas, Autun), Lugdunum (Lionas), Lugodinum (Leidenas), Thun veicarijoje ir Tyviec netoli Krokuvos. Visi jie rodo didel kelt iplitim,
[l l a n f a i r ] [ l u g d u n a s ]

105

EUROPOS

ISTORIJA

Panaiai galima panagrinti skandinav, german, slav, net finikiei ir ara b kalb akn paplitim. Etna yra labai vyks finikietikas pavadinimas mat jis reikia krosn". Kitas Sicilijos vietovardis M arsala yra paprastas arabikas pavadinimas, reikiantis Dievo uost". Trajano tiltas per Tacho up Ispanijoje dabar inomas La puente de Alcantara pavadinimu; o juk ai cantara arabikai reikia tiksliai t pat, k lotynikas odis pons. Slaviki vietovardiai iplit vakarus daug toliau negu dabar gyvena patys slavai. Pavyzdiui, iaurs Vokietijoje daug j yra prie Hanoverio. Austrijoje tokie pavadinimai kaip Zwettl (svetlyj viesus), Doebling (dub uolas), arba Feistritz (Bystrice srauni up) sutinkami nuo Vienos apylinki ligi Tirolio. Italijoje Friuli provincijoje jie pasitraiko kartu su italikais pavadinimais. Miest ir kaim pavadinimuose danai atsispindi ir j kilm. Edinburgas kadaise buvo Edwino fortas"; Paryius Parisii genties miestu; Turinas (Tori no) Taur (Taurini) miestu; Getingenas (Gttingen) Goding eimos namais"; Krokuva (Krakow) gerojo karaliaus Krako buveine. Kiti pavadinimai atspindi tos vietovs poymius ar funkcijas. Lisabona (Lisboa/Lisbon) reikia Ger viet"; Trondheimas Sosto namus"; Miunchenas Vienuoli viet"; Redrutas (Redruth) Druid viet"; Novgorodas Nauj miest". Kartais jie primena sen laik nelaimes. Ossaia Toskanoje (Kaul vieta") sikrusi Haniba lo pergals prie Trazimeno 217 m. pr. Kr. vietoje. Pourrieres Provanse anksiau vadinosi Campi Putridi" (Dvokiantys laukai"), taip aminant teuton skerdynes, kurias Marijus sureng 102 m. pr. Kr.; Lechfeldas (Lavon laukas") Bavarijoje yra vengr pralaimjimo 955 metais vieta. Taut pavadinimuose danai matyti tai, k jos galvojo apie save paios arba kaip jos atrod kitiems. Anglosaks vakariniai keltikieji kaimynai save vadino kimrais (Cymry), taigi tvynainiais", taiau sibrovliai germanai juos pravar diavo Welsh'ais svetimaliais". Panaiai daro ir flamandai, pranczikai kal banius valonus vadinantys Waalsch'ais. German tautos danai vadina save Deutsch ar Dutch (tai reikia susijs" arba panaus"), taiau slavikieji j kai mynai vadina juos Niemcy" nebyliais". Slavai vieni kitus laiko Slovo" bendro odio" monmis arba Serbais" giminmis". Lotynus slavai danai vadina tokiais odiais kaip Vlachy, Wallachs" ar Wlochy" o tai yra ne kas kita kaip vairs odio Welsh" variantai. O odiais Vlach" ir Wallach" vadi nami Balkan gyventojai link vadinti save kitaip Romani, Rumeni, Aromani", taigi romanais". ali ir provincij pavadinimai danai primena tautas, kurios kadaise jas val d. Kelt aknis Gal-", reikianti Gal al", sutinkama Portugalijos, Galicijos Ispanijoje, Galijos (Gaul), Pays des Galles (Velsas), Kornvalio (Cornwall), Donegalo, Kaledonijos (vliau pavadintos kotija), Galloway, Kal (Calais), Galicijos pietinje Lenkijoje ir netgi tolimosios Galatijos Maojoje Azijoje pavadinimuose. Taiau vietovi pavadinimai yra be galo nepastovs. Laikui bgant jie kinta; jie taip pat vairuoja priklausomai nuo kalbos ir nuo juos vartojani moni poirio. Pavadinimai j vartotoj intelektin nuosavyb ir dl to yra sukl begal konflikt. Jie gali tapti propagandos, tendencing vaid, grietos cenz
10 6

PENINSULA

ros, netgi kar objektu. Ties sakant, ten, kur yra keli variantai, nemanoma suvokti, kuris j teisingas, o kurie neteisingi. Galima tik nurodyti, kuris variantas tinka tuo metu, toje vietoje ar tokiai vartojimo sriiai. Lygiai taip pat ir istorikai, aptardami vykius, apimanius dideles erdves ar ilgus laikotarpius, danai pri versti rinktis i keli vienodai netinkam alternatyv. Taiau istorikai visada turi bti jautrs pavadinim prasmms. Pavyzdiui, labai lengvai galima pamirti, kad Ispanija, Pranczija, Anglija, Vokietija, Lenkija ar Rusija yra gan nesenos etikets, kurias lengva pavartoti anachronistikai. Juk akivaizdiai neteisinga kalbti apie Pranczij, o ne apie Galij romn laikais ir ne maiau abejotina vartoti Rusijos pavadinim, kai dar nebuvo Maskvos valsty bs. Raantieji anglikai nejuia Laman pavadina English Channel, pamirdami, kad Lamanas (La Manche") yra bent pusiau prancz. Lenkai prastai vietoj Leipzig" rao Lipsk", tuo visikai nenordami pabrti Saksonijos lenkikumo, o kai vokieiai Gdansk pavadina Danzigu" ar Vroclav Breslau", tai dar nerei kia, kad taip jie nori ikelti Pomeranijos ar Silezijos vokikum. Paprasiausiai pamirtama, kad oficialioji kalba, vietovardius pateikianti valdaniosios alies biurokratijai priimtiniausiu pavidalu, ne visada sutampa su gyventoj praktika. Na o vis pirma pamirtama, kad skirtingos tautos turi argument skirtingai galvoti apie vietovardius, ir niekas neturi teiss diktuoti, kokias formas reikt vartoti. Kas vienam mogui yra Derry, kitam bus Londonderry. Vieno mogaus Antwerpen bus kito mogaus Anvers. Tai, k vieni vadino Ryt Galicija ar Rytine M a ja Len kija, kitiems buvo Vakar Ukraina. Dnepras dabar vadinamas Dnipr, Dnepr arba Dnieper, o senovje j vadino Borysthenes. Tai, k kiti vadina Oxford ar net N iu Jin, mes visada vadinsime tik Rhydychen. Europos istorija" visada buvo neaiki, neapibrta svoka. Ties sakant, neapibrti abu ios svokos odiai ir Europa", ir istorija". Europa tiesiog galima vadinti t pusiasal, kurio emynin riba ilgai nebuvo nustatyta; taigi tuo atveju istorikai patys turi nusprsti, kur pravesti savo tyrinjim rib. Taiau europinmis" galima vadinti ir tautas bei kultras, susiformavusias Europos pusiasalyje; tokiu atveju istorikams teks susidurti su pasaulinmis europins civi lizacijos" problemomis. O odis istorija" gali apimti praeit apskritai arba, skirt ingai nei prieistoriniam laikotarpiui, jis gali apsiriboti tik ta praeities dalimi, kuriai yra iliks visas altini asortimentas. Nagrinjant prieistorin laikotarp, tenka naudotis mitais, kalba ir vis pirma archeologiniais duomenimis. Istorija siauresni ja prasme naudojasi raytiniais liudijimais, dokumentais ir vis pirm ankstesni istorik darbais. Ir vienu, ir kitu atveju, nesvarbu, kas istorik labiau vilioja prie istors pabaiga ar istorijos siauresnija prasme pradia jam tenka pradti nuo ten, kur pasibaig pagrobtosios Europs kelion nuo Kretos salos. ***

1628 m. pr. Kr.r Knosas, Kreta. Stovdami ant auktos terasos iaurinje rm
pusje, Mino dvarikiai irjo jr, mirguliuojani u alyvmedi ir kiparis giraii. Jie didiojo ynio-karaliaus tarnai, Kretos talasokratijos, tos pirmosios pasaulyje jr imperijos", ponai. Versdamiesi prekyba, kuriai buvo naudojami
107

EUROPOS

ISTORIJA

toli plaukuojantys laivai, jie gyveno prabangiai, laikydamiesi ritual ir administ racins tvarkos. J namuose rengtas vandentiekis ir kanalizacija, sienos papuo tos freskomis, vaizduojaniomis grifus, delfinus ir gles tviskaniame tamsiai mlyname ir auksiniame fone. J erdvs kiemai reguliariai virsdavo arenomis itaigingam sportui su okinjaniais buliais. J poeminiai sandliai buvo pilni didiuli akmenini ind su grdais, vynu ir aliejum keturiems tkstaniams moni. Kasdienin grybi apskaita buvo vedama nepriekaitingai, urainjant minkto molio lentelse ratu, kuris imtmeiams bgant tobuljo: hieroglifus pakeit kursyviniai ir linijiniai ramenys. J amatininkai geri juvelyrai, metalo apdirbjai, puodiai, fajanso meistrai. Jie taip pasitikjo savo galia ir klestjimu, kad n vieni i rm neturjo tvirtinim. Religija Mino karalystje vaidino itin svarb vaidmen. Pagrindinis garbinimo objektas tikriausiai buvo didioji ems deiv, vliau pradta vadinti Rja (Rhea), Dzeuso motina. Ji reiksi vairiausiais pavidalais, apsupta daugybs emesnio rango dievybi. Jos ventyklos buvo kaln virnse, urvuose arba ventykloms skirtose rm dalyse. Ilikusiuose akmeniniuose antspauduose matyti ekstazs apimt nuog moter, apsikabinusi ventuosius akmenis, atvaizdai. Aukojama Jauiui, kulto apeigos baigdavosi orgijomis. Bta daugyb ritualini reikmen, tarkim, altoriniai stalai, indai adams, kibirai kraujui ir vaisingumo deivi statu lls plonomis kaip vapsv talijomis. Visur pilna simboli jauio rag ir dvi ameni kirvi (labrys), kurie ant ilg kari buvo neami per procesijas. Pavo jaus ar nelaimi metu aukodavo ir kdikius, surengdavo net kanibalikas puotas. (iaip ar taip, Rjos vyras Kronas garsjo kaip vaik rijikas; jei ne Rjos gudryb, jis, ko gero, bt suveits ir naujagim Dzeus.) odiu, minojinje kultroje ritual vaidmuo buvo labai didelis. Kartu jie buvo ir svarbi tos socialins riamo sios mediagos, leidusios tai visuomenei taikiai gyventi itisus imtmeius, dalis. Kai kuriems stebtojams krito akis poymi, ms dabar laikom vyrikais, nebuvimas vaizduojant vyrus minojinje kultroje2 1 . Dl to neivengiamai kyla klausimas, koks buvo Kretos vaidmuo pereinant nuo primityvaus matriarchato prie patriarchalins karybos pradios. (r. III pried, 2, 3.) Minojin civilizacija Kretoje klestjo beveik tkstant met. Knoso kasintojo sero Arthuro Ewanso nuomone, galima iskirti devynias skirtingas jos fazes. Kiek vienai bdingas savitas keramikos stilius, pradedant pirmja ankstyvja minojine faze ir baigiant treija vlyvja minojine faze. Aukiausias takas buvo pasiektas apie antrosios vidurins minojins fazs vidur, antrojo tkstantmeio prie Krist antrajame ketvirtyje. Tuo metu, nieko apie tai nenujauiant mintiems terasoje stovintiems dvarikiams, jau artinosi pirmoji i didij katastrof". Dl minojins kultros laikotarpio Kretos gyventoj etninio identiteto tebe vyksta smarks ginai. Senoji prielaida, kad jie buvo helenai, jau nebeatrodo tokia tikinama. Linijinis A ratas, kuris galt atskleisti ankstesni laikotarpi kalb, dar neiifruotas, o linijinis B ratas, kuris, kaip galutinai rodyta 1952 metais, buvo graikikas, aikiai priklauso tik paskutiniajai fazei. Arthuras Ewansas buvo sitikins ne tik didele egiptiei taka Kretai, bet ir Egipto kolonizaci10 8

PENINSULA

5 emlapis. Egko jros regionas senovje: antrasis tkstantmetis pr. Kr.

jos galimybe. Yra pagrindo kelti klausim, ar tais laikais <...>, kai Nilo slnyje triumfavo dinastinis elementas, dalis senj to krato gyventoj <...> nepersik l Kretos teritorij"2 2 . Taiau atrodo, kad antrajame tkstantmetyje Kret upldo net kelios imigrant bangos. Salos helenizavimas tikriausiai prasidjo su viena i vlesnij bang, prajus iek tiek laiko po didij katastrof". Yra ir kita galimyb minojins kultros viduriniojo laikotarpio Kretos gyventojai buvo hetitai i Maosios Azijos. Hetitai indoeuropieiai, kalbjusie-

109

EUROPOS

ISTORIJA

ji kanesine kalba. Didels j konfederacijos centras buvo dabartinis Hatusas Ana tolijoje. Jie kl didiausi grsm ir Mesopotamijai, ir Egiptui. X I V a. pr. Kr. didysis hetit valdovas Supiluliumaas ar ubiluliuma (apie 1380 1347 m. pr. Kr.) iplt savo valdas ligi pat Jeruzals. 1269 m. pr. Kr. jie sudar sjung su Egiptu. (Lentel su tekstu dviem kalbomis, liudijanti vyk, yra seniausias iliks diplomatinis dokumentas, dabar demonstruojamas JTO pastato Niujorke vestibiu lyje.) 1256 m. pr. Kr. hetit karalius Katuilias III vyko Egipt dalyvauti savo dukters vestuvse su faraonu Ramziu II. Taigi jei hetit taka buvo tokia didel Viduriniuosiuose Rytuose, tai visikai manomas dalykas, kad ji galjo siekti ir Kretos sal. Kalbant konkreiau, jauio kulto enkl radimas hetit centre atal Hujuke Anatolijoje rodo daug artimesn j ry. Taiau visa tai tik splions. Pasak vlesns graik legendos, Kretoje gim ne tik Dzeusas, bet ir baisusis Minotauras. Pagrobs Europ, Dzeusas paprasiausiai parsigabeno j savo namus ioje saloje. Ola Idos kalne ligi iol rodoma turistams kaip Dzeuso gimimo vieta. Na o Minotauras buvo kiek keistesns aistros padarinys. Anot legendos, karaliaus Mino mona Pasifaj simyljo jr dievo Poseidono dovanot jaut, skirt paaukoti dievams. Padedant Knoso architektui Dedalui, jai pavyko pasantykiauti su juo. Dedalas sumeistravo tuiavidur medin karv, kuri lindusi narsioji karalien um atitinkam poz. is rendez-vous baigsi tuo, kad ji pagimd siaubingj Minotaur pusiau mog, pusiau jaut, l'infam ia di Creti. O Dedalui vliau buvo liepta pastatyti labirint jam laikyti. tampa iaugo, kai Knos atvyko Tesjas, Atn didvyris. Kart Tesjo tro kim umuti Minotaur galima paaikinti tuo, kad ir jo motina kadaise flirtavo su jauiu. Kad ir kaip ten bt, prisidjs prie septyni vaikin ir septyni mer gin Atn duokls Kretai jis pasiek Knos. Pasinaudodamas Pasifajs dukters Ariadns dovanotu sil kamuoliu, Tesjas sugebjo nepasiklysti labirin te, umuti Minotaur ir pabgti. Kartu su Ariadne jis pasiek Naksos (Naxos) sal, kur j paliko. Paskui padar dar vien apgailtin klaid artindamasis prie Atn pamiro duoti sutart pergals enkl juodas bures pakeisti bal tomis. Apimtas nevilties jo tvas Egjas oko jr, kuri nuo tada vadinasi jo vardu. Visos tos legendos aikiai atsirado tuo metu, kai Kreta buvo galinga vals tyb, o sausumoje sikrusios graik bendruomens tik priklausomi nuo jos duoklininkai. Pasak legendos, Dedalas atliko ir pirmj skryd monijos istorijoje. Kadangi M in a s neleido ja m ivykti i Kretos, Dedalas i vako ir plunksn pasidar dvi poras sparn ir kartu su snumi Ikaru pakilo or nuo Ido kalno laito. Ikaras per daug prisiartino prie sauls ir isilydius jo sparn vakui, krito jr ir nuskendo, o Dedalas skrido toliau, kol pasiek emyn, taip skmingai pabgda mas. Tai kas, kad Minas vald visk, ra Ovidijus, oras buvo ne jo" (Omnia possideat, non possidet aera Minos). Ido kalnas ikils 2434 m vir jros ir nesunkiai galima sivaizduoti, kaip ter mins srovs pakelia tuos du sparnuotuosius mones tok aukt, i kurio emai po jais kaip ant delno matyti visa Egjo jros civilizacija. Paios Kretos, tos kal11 0

PENINSULA

nuotos madaug 200 km ilgio ems juostos pietin pus buvo nukreipta Afri kos krantus, o iaurin Egjo jros platybes. Jos takos sfera siek Sicilij vakaruose ir Kipr rytuose. iaurs vakarus nuo Kretos buvo Peloponesas, kur viepatavo Mikn miestas su jo achtiniais karali kapais ir Lit vartais. iau rs rytus, Maosios Azijos kampe, stovjo senasis Trojos miestas. O centre buvo isibarsiusios Ciklad salos pirmosios Kretos kolonijos. Pati artimiausia i j Teros sala. Jos tobulas kgis stiebsi dang it juodas deimantas tamsiai mlynoje jroje. Vargu ar minojinio laikotarpio Kretos gyventojai daug inojo apie tas alis ir mones, kuri nepasiekdavo j laivai. Be abejo, jie inojo iaurs Afrik, o ypa Egipt, su kuriuo prekiavo: Kretos pasiuntiniai pavaizduoti Tb ventyklos sie nose. Knoso klestjimas antrojoje vlyvojoje minojinje fazje sutapo su laikotar piu, kai baigiantis XVIII dinastijai faraon Amenchotep IV pakeit Tutanchamo nas. Kretos gyventojai inojo ir Levanto miestus Sidon, Tyr ir Jerich, kurie jau tada buvo seni, o per juos ir Artimj Ryt alis. Septynioliktajame amiuje pr. Kr. ydai vis dar buvo Egipto nelaisvje. Arijai neseniai i Persijos patrauk Indi j. statym leidjo Hamurabio suvienyti babilonieiai vald Tarpup. Hamurabio kodeksas, paremtas principu akis u ak, dantis u dant" buvo to meto civiliza cijos virn. Asirai neseniai buvo tap Babilonijos vasalais. Hetitai, sukr stip riausi valstyb vakar Azijoje, pradjo skverbtis Palestin, (r. III pried, 2). Galimas dalykas, kad minojiniu laikotarpiu Kreta palaik santykius su iki lotyn Italijoje gyvenusiais monmis. Niekas netrukd j laivams plaukti vaka rin Viduremio jros dal. Maltoje ir Piet Ispanijoje jie galjo sutikti varpo pavidalo tauri kultros moni ir megalit statytoj; nuplaukdavo ir Juodj jr, kur tikriausiai umezg ryius su Tripols kultros monmis. Pastarieji, ko gero, tarpininkavo paskutiniojoje (pietinje) prekybini keli, jusi nuo emyno gilumoje dominavusi Unetics ir Tumulo kultr moni, atakoje. Svarbiausia prek buvo varis, kurio pagrindinis altinis dolomit kasyklos Karpatuose. O kas buvo toliau u mintsias sritis t nuo minojinio laikotarpio Kretos gyventoj deng neinomybs skraist. Kai jie jau mgavosi bronzos amiumi, alys iaur nuo j vis dar tebegyveno paskutinisias neolito stadijas. Be jokios abejons, jau buvo prasidjs indoeuropiei ygis vakarus. Jis kartais siejamas su vyr dominuojamos kari kultros atjimu; ji udjo jung savo taikiems pirmtakams ir savo pai moterims. Kelt avangardas jau pasirod centrinje Europoje. German, balt ir slav gentys buvo dar kakur unugaryje. Pirmieji traperiai i iaurs ir pirkliai i u frontyro" jau pasirod Egjo jros regione. Kret pasiek gintaras ir nefritas. Teros (Santorino) sprogimas buvo vienas i didiausi Europos prieistors vyki. Lemtingas ems plutos trkimas, panaus Krakatau ugnikalnio isiver im naujaisiais laikais, ir 30 kubini kilometr uolien, ugnies ir sieros ilk dvideimties kilometr aukt, stratosfer. Bdami tik u pusantro imto kilo metr, Knoso gyventojai negaljo nematyti kylanios vduokls su aibais, o paskui ir kaitusi pelen stulpo. Po devyni minui juos pasiek dundjimas,
111

EUROPOS

ISTORIJA

griaudjimas, dunksjimas. Jie turjo matyti, kaip jra atsitraukia, upildydama atsivrus ply jos dugne, o paskui sugrta galinga potvynio banga, uliejusia Kretos pakrant trisdeimties metr sraus vandens sluoksniu. Auktai vir Knoso, iauriniuose Jukto kalno laituose kaln ventyklos yniai ruosi aukoti dievams moni auk to reikalavo tos nelaims mastai. kar t prastini auk vaisi, skl, vyno ar net paties graiausio jauio jau nebe pakako. Tamsioje ventovs centrinje salje vienas mogus ruo ind kraujui, papuot balto jauio bareljefu. Vakarinio kambario gilumoje knibsia guljo jauna moteris praskstomis kojomis. Ant emo stalo guljo vyras suritomis kojo mis; ant krtins buvo padtas bronzinis peilis su igraviruota erno galva. alia jo stovjo galingo sudjimo ynys, usimovs ant pirto brang gelein ied su antspaudu i agato, vaizduojaniu valtimi plaukiant diev, pasistumiant kartimi. Taiau Teros isiverimo sukeltas ems drebjimas aplenk juos. ventyklos sto gas griuvo. Auka dievams taip ir nebuvo paaukota. i apeig dalyvi knai liko ten, kur ir buvo juos surado tik po pusketvirto tkstanio met2 3 . Teros isiverimo data buvo nustatyta dendrochronologyos metodu. 1628 m. pr. Kr. net labai toli nuo ia augusi medi Kalifornijos pu ir Airijos pelk se rast uol rievs rodo apie j augimo sultjim. Matyt, visame iaurs pusrutulyje smarkiai nukrito temperatros, tikriausiai dl auktai atmosferoje plaukiojani vulkanini pelen ekranuojanio poveikio. Kad 1645 20 m. pr. Kr. laikotarpiu vyko pasaulinio masto nelaim, patvirtina ir sieros jungini pdsakai atitinkamuose Grenlandijos ledyn sluoksniuose. Neseniai paioje Teroje atlikti radiokarboniniai datavimai taip pat rodo, kad isiverimas vyko visu imtmeiu anksiau negu 1500 m. pr. Kr., kaip buvo manyta i pradi. Nors dar ne visos mokslinink abejons isisklaid, taiau 1628 m. pr. Kr. aikiai laikytini geriausia moksline hipoteze" . Knoso rmai iveng likimo, vliau itikusio Pompj ir Herkulanum. Isi verimo dien pt vakar vjas ir daugiausia pelen ikrito Maosios Azijos pakrantje. Taiau Knos vis tiek sukrt ems drebjimas, igriovs sienas ir kolonas; reikia manyti, kad Kretai gyvybikai svarbus jos laivynas nukentjo labai smarkiai, o gal net buvo visikai sunaikintas. Per kelias valandas Teros kgis pavirto smilkstaniu juodo bazalto uol iedu, supaniu klaiki siering lagn. Kaip juodos uolos strampas tos lagnos viduryje, taip Kreta buvo palikta likimo valiai isprogdintos imperijos centre. Archeologiniai sluoksniai rytinje Kretos dalyje rodo, kad tam tikras laiko tar pas aikiai skiria Teros isiverim nuo vlesns, lig iol dar neiaikintos katast rofos, sugriovusios Knoso rmus, o juose buvusios molins lentels nuo ugnies sukep taip smarkiai, kad iliko iki i dien ir galima perskaityti, kas jose ura yta. Knoso nesugriov, kaip anksiau buvo manoma. Taiau ji tikrai sudav pirm i smgi, reikusi minojins civilizacijos pabaig. Materialiniai sugriovi mai ir moni aukos turjo bti didiuliai, o prekybos suardymas paralyiuo jantis. Susilpnjusi Kreta nepajg atsispirti dorn kariams ir per kur laik buvo visikai helenizuota.

\ \1

PENINSULA

itokia tragika pirmosios Europos civilizacijos baigtis neivengiamai sukelia mini apie civilizacij ikilim ir lugim apskritai. Ar po minojins civilizaci jos lugimo ilik mons galjo kaltinti dl t nelaimi save paius. Verta pasvarstyti, ar katastrof teorija, taikoma vairiose tikslij moksl srityse, gali bti taikoma ir moni istorijos dsningumams. Perasi mintis, ar matematin chaoso teorija negalt paaikinti, kodl ilgus, ramius augimo ir raidos periodus staiga pertraukia sumaities ir netvarkos laikotarpiai. Ar galima sivaizduoti, kad Teros isiverim sukl kakokios prieistorini laik peteliks sparneli plas nojimas? Archeologai ir prieistors tyrintojai prat manipuliuoti ilgais laiko tarpais. Jiems prieistorins bronzos amiaus civilizacijos, kurios pasibaig Knoso ir Mikn lugimu, tik pirmasis i trij dideli Europos civilizacijos cikl. Ant rasis ciklas sutamps su Graikijos ir Romos klasikiniu pasauliu, treiasis, prasid js sistem lugimu" Romos imperijos egzistavimo pabaigoje, su iuolaikins Europos kilimu. Jis tebesitsia. Nuo Knoso sugriovimo prajo daugiau nei 3500 met. Per t laik Europos veidas keitsi daug kart. Graikija prats Kretos lov, Roma susikr ant grai kikojo pamato, o Europa" ant Romos likui. Audringa jaunyst, pasitikintis savimi brandos amius ir bejgika senatv tai tie etapai, kurie, atrodo, uko duoti politini ir kultrini bendruomeni istorijoje, kaip ir atskir moni gyvenimuose. Europoje netrksta Kretos likimo analog valstybi ir taut, kurios kadaise buvo stiprios, o dabar silpnos. Ir pati Europa, kadaise tokia stipri, dabar susilpnjo. Branduolinis sprogimas ernobylyje 1986 m. balandio mnes perspjo mones apie viso emyno katastrofos, savo mastais prilygstanios Teros isiverimui, galimyb, o staigus Ryt Europos taut isivadavimas 1989 metais kvp tvirtesns taikos ir vienybs vili. Treiojo Europos istorijos ciklo pabai gos stebtojai nerimauja, ar j likimas nebus galutinis nuosmukis, koki nors naujj barbar siverimas, o gal ir katastrofiki sugriovimai. O gal jiems kaip tik lemta ivysti Europos istorijos ciklo paskutinij auksin vasar.


HELLAS
Senovs Graikija

Nedaug kas galt savo puikumu prilygti senovs Graikijai. Kaip jos viesa lei dia tapytojams nepaprastai tiksliai ir rykiai matyti form bei spalv, taip graik visuomens raidos slygos buvo palankios moni veiklai ir dvasiniam gyveni mui. Sauls viesos gausumas i tikrj galjo bti vienas i daugelio veiksni, davusi toki puiki rezultat; tad Homer, Platon ir Archimed galtume lai kyti ne vien gimto genialumo apraika. Suprantama, mginant paaikinti graik fenomen reikia atsivelgti labai savit daugelio veiksni derin. Vienas i j galjo bti saultas, taiau sezoninis klimatas, ypa skatins energing gyvenim atvirame ore. Antrasis veiksnys Egjo jra, kurios salos ir ssiauriai buvo tiesiog ideali navigacini, komercini ir kolonizacini gdi mokykla. Treiasis senesni, jau susiformavusi civili zacij artumas j laimjimai prayte prasi perimami ir pltojami. Pasaulyje bta ir daugiau viet su ne maiau palankiu klimatu, tarkim, dabartin Kaliforni ja ar pietin Australija. Bta ir daugiau udar jr, toki kaip Baltija ar iaurs Amerikos Didieji eerai, tinkam primityviai navigacijai. Bta daug region ir alia didij upi slni civilizacij, puikiausiai tinkani monms gyventi. Taiau niekur gal iskyrus tik Japon jr visi tie trys faktoriai nesutapo taip kaip Viduremio jros rytuose. Senovs Graikijos ikilimas daugeliui jos sua vt gerbj atrodo tikras stebuklas, taiau jis galjo bti ne visai atsitiktinis. Be abejo, reikia gana atsargiai vertinti vyraujant apibdinim, kad tai buvo nuostabiausias monijos istorijos laikas. iuolaikinei nuomonei tok didel poveik padar vietimo epochos ir romantizmo simpatijos, kad mums danai sunku seno vs Graikij matyti toki, kokia ji buvo i tikrj. Johannas Joachimas Winckelmannas (1717 1768), vadinamas Atradju", buvs senien prefektas Romoje, sukr estetikos sistem, kuri iki iol daro gil poveik europiei poiriui Grai kij. Savo veikaluose Gedanken ber die Nachahmung der griechischen Werke" (Mintys apie graik veikal pamgdiojim", 1755) ir Geschichte der Kunst des Altertums" (Senovs meno istorija", 1764) jis ra apie kiln paprastum ir vel n didingum" bei tobulus meno dsnius", kurie tariamai persunk visk, kas tik yra graik.1 Graik meno moto buvo Nieko nereikalingo" arba Saikingu mas visur". Dabar galima tarti, kad daugelis klasikos tyrintoj primet interpre tacijas, kurios, daugiau negu jie patys man, yra paveiktos Winckelmanno laik racionalizmo ir santrumo. Buvo nemadinga ikelti iracionalius graik gyvenimo

115

EUROPOS

ISTORIJA

P rieistorin e

116

HELLAS

elementus ar ryk jo ie de vivre (gyvenimo diaugsm). avdamiesi helenizmu XIX amiaus romantikai turjo prioritetus. Pirmasis juos ireik Johnas Keatsas savo Odje graik vazai" (Ode on a Grecian Um"):
O Attic shape! fair attitude! with brede of m arble m en and m aidens overwrought, W ith forest branches and the trodden weed: Thou silen t form! dost tease us out of thought As does eternity. C old Pastoral! W hen old age shall this generation w aste, Thou shalt remain, in m idst of other w oe Then ours, a friend to man, to whom thou say'st, Beauty is truth, truth beauty, that is all Ye know on earth, and all ye need to know". (Vaza grakioji antikos laik: Jaunim as oka, lsta ir kvailioja Tarp m edi lap, ydini gli ... am inyb tu m ane vilioji O pastorale marmuro alta! A teis diena, ir m us kiti pakeis, Kitus tada varguos avt tau teks N e mus. Paguosk juos odiais paprastais: Tiesoje grois, groyje tiesa. Ars longa, vita brevis". To pakaks.)

O tai kaip entuziastingai atsiliep apie senovs Graikij Shelley's lyrinje dramoje Heilas" (Helada"):
The w orld's great age b egin s anew, The gold en years return, The earth doth like a snake renew Her w inter w eed s outworn. H eaven sm iles, and faiths and em pires gleam Like w recks of a dissolvin g dream. (Pasaulis vl laim ingas bus

Visi vargai praus.

Kaip inar altys senus Jis m eta drabuius. M igla jau sklaidos, din gs greit am inai Religij vaidai, im perijos, karai.)

Taiau visus pranoko jaunasis lordas Byronas, eilratyje Graikijos salos" (The Isles of Greece"), paskyrs jai tokius odius:
Place m e on Sunium s marbled steep W here nothing save the w aw es and I M ay hear our m utual murmurs sw eep. There, sw an-like, let me sing and d ie.2

11 7

EUROPOS

ISTORIJA (Ant Sunium o kranto uolto A praau paguldykit mane: O im o bang palydtas A tsisveikinsiu gulb s giesm e.)

Romantikai ra apie Graikij avingai ir genialiai; tad nieko nuostabaus, kad jie gali ir mus vilioti aminyb", o tada net ymiausi kritikai neapdrausti nuo pavojaus prarasti kritinius sugebjimus. tai vienas i j rao apie graik litera tr, kad jos forma tokia puiki, o turinys taip prikausto dmes, jog j veikalai danai laikomi tobulybs etalonais". Kitas antrina jam kalbdamas apie archeo logini kasinjim diaugsmus: bet kurioje graik pasaulio klasikinje ar postklasikinje vietovje <...> visi randami daiktai yra nuostabs". Treias tvirtino, kad senovs Graikijos dvasia <...> taip pagyvino visuotin dvasi, kad ji veria si net i uol ir mik, srauni upi ir gdiausi ukampi". Galbt ms dien mons labai ilgisi t laik, kai pasaulis buvo jaunas, arba juos veda apgaulingas noras rodyti senovins Graikijos unikalum. O gal grdamiesi ilikusiais edev rais jie pamirta tas atliekas, kurios nesulauk ms dien. Buvo galima daug imokti vien tik vaiktinjant po to nuostabaus miesto gatves, ra populiarus Atn istorikas, melstis jo nuostabiose ventyklose, plaukioti po Viduremio jr jo laivais"3 . Kas nors, tas, be abejo, ras ir neigiam aspekt. Tie kilnieji graikai, kuriais taip grimasi, buvo apsupti degraduojani prietar, nenatrali yd, jie aukojo dievams mones, turjo verg".4 Daugelis tyrintoj lygina jos ankstyvojo laikotar pio iminties kupin energij su vlesnij imtmei dekadansu, nuosmukiu. Taiau tai esms nekeiia. Kai senovs Graikijos civilizacija pirm kart ijo istorijos aren, jos ryiai su senesniais Egipto ir Mesopotamijos pasauliais buvo menki,
[j u o d o j i
atn]

[k a d m a s ] [e p a s ]

Taiau per tris ar keturis imtus met ji pasiek

kvap uimani laimjim beveik visose moni veiklos srityse. Europos istori joje nra kito tokio galingo gyvybins energijos protrkio ligi pat Renesanso lai k. Juk Graikija ikilo ne pamau ir nuosekliai ji suliepsnojo kaip fakelas.
* * *

Senovs Graikijos politin istorija truko daugiau nei tkstant met ir j galima suskirstyti kelis laikotarpius. Prieistorinis periodas, kuris sukosi apie minojins ir Mikn civilizacijos centrus dvynius, baigsi XII a. pr. Kr. Paskutinieji io peri odo etapai dideliu mastu sutapo su vadinamuoju herojiniu periodu", kurio kul minacija buvo Trojos karas ir kur vlesnioji graik literatra pripild legendini Heraklo, Ajakso, Achilo ir Agamemnono vard. Troja buvo pastatyta Egjo jros azijiniame krante, kur, ypa Jonijoje, daug imtmei buvo pagrindiniai graik kolonizacijos centrai. Trojos lugimo data tradicikai laikomi 1184 m. pr. Kr. Kasi njimai parod, kad istorinis legend pagrindas daug tvirtesnis negu anksiau manyta. period pakeit ilgas tamsos amius", apie kur istorini ir net archeolo gini duomen iliko labai maai.

118

HELLAS

Graikijos miest-valstybi aukso amius" truko nuo VIII iki IV a. pr. Kr. J irgi galima suskirstyti kelis laikotarpius. Archajinis siekia istorinius duomenis apie pirmj olimpiad, kurios data tradicikai laikomi 776 m. pr. Kr. J ir sutar ta laikyti Graikijos chronologijos pradia. Vidurinis, lovingiausias Graikijos isto rijos laikotarpis prasidjo V a. pr. Kr. ir baigsi 338 m. pr. Kr.f kai graikai buvo priversti pasiduoti makedonieiams. Vliau, priklausomybs laikais, graik mies tai buvo valdomi svetimali i pradi makedoniei, paskui romn,
g ij a ]

[e k o l o

[n o m i s m a ]

io aukso amiaus pagrindiniai konfliktai buvo karai su Persijos imperija, kuri valdant Kirui Didiajam (558 529 m. pr. Kr.) um rytin graik pasaulio dal, o vliau Peloponeso karas (431404 m. pr. Kr.), kai graik miestai sivl broludik tarpusavio kar. Miai, kuriuose besiveriantys persai buvo sulaiky ti ir atblokti Maratono lygumoje (490 m. pr. Kr.), ties Termopil perja ir Salamino lankoje (480 m. pr. Kr.), kvp nesuskaiiuojamas panegirikas. Ir, priein gai, negarbinga Spartos pergal prie Atnus 404 m. pr. Kr., pasiekta padedant persams, arba negailestingas Tb susidorojimas su Sparta susilauk daug maiau dmesio. Karai su Persija graikams nuolat adino j tapatumo jausm ir tai padjo ivengti pers valdios. Laisvoji Helada buvo laikoma lovingaisiais vakarais", Laisvs alimi", Groio ir Iminties tvyne, o Rytai vergovs, brutalumo, tam sumo tvonija. Tuos jausmus Eschilas ireik Persijos karaliens lpomis. tai scena karalikuosiuose rmuose Susoje, atjus iniai apie jos snaus pralaimji m prie Salamino:
Karalien: Draugai, tai kurgi tie A tnai kas man pasakys? Choras: Tenai toli, kur sau ls gsta liepsnos. K aralien: Tai juos m ano snus veikt ketino? Choras: Tada visa H elada paklust karaliui. Karalien: N ejaugi j tiek daug ten i tikrj? Choras: Pridar persam s jie bdos ne vien kart. Karalien: Kas vadas j? Ko armija j klauso? Choras: Laisvi jie. Nr ten nei verg, nei pon5.

Nuomon, kad Graikija buvo laisvs, o Persija tironijos siknijimas, nepa prastai subjektyvi. Taiau kaip tik ji ir padjo tradicijos, kuri atkakliai siejo civi lizacij" su Europa" ir Vakarais", pagrind,
[b a r b a r a i ]

Makedonijos, helenizuotos alies iaur nuo Graikijos ikilimas pasiek apo gj valdant Pilypui Makedonieiui (359 336 m. pr. Kr.) ir jo snui Aleksandrui Didiajam (336 323 m. pr. Kr.). Neprilygstamomis karinmis kampanijomis, kurios pasibaig tik Aleksandrui Babilone mirus nuo drugio, buvo nukariautos visos plaiosios Persijos valdos ir graik pasaulis iplstas net iki Indo ups kran t. Pasak vieno susiavjusio istoriko, Aleksandras buvo pirmasis mogus, galjs velgti vis tuo metu inom pasaul oikoumene kaip vien al. Taiau kitas ymus angl istorikas, Graikijos specialistas, savo veikalo dvyliktojo tomo ir 96-ojo skyriaus pabaigoje teigia, kad Laisvosios Helados" inykim

119

EUROPOS

ISTORIJA

EKOLOGIJA
I aplinkos niokojim graik valdovai atkreip dmes jau VI a. pr. Kr. pradioje. Garsus statym leidjas Solonas pasil udrausti staiuose laituose dirbti em ir taip sustab dyti dirvoemio erozij; Peisistratas ved premijas tiems emdirbiams, kurie sodino alyvmedius, kompensuodami mik nykim ir per daug intensyvaus ganymo padari nius. Dviem imtais met vliau Platonas taip ra apie Atikos emms padaryt al: Tai, kas liko, palyginti su tuo, kas buvo, yra tarsi ligonio skeletas - visas riebiausias, geriausias dirvoemis idivo <...>. Tik kalnai, kuriuose nebra nieko, iskyrus maist bitms, o juk dar neseniai ten augo mikai <...> drieksi neaprpiamos ganyklos. Negana to - jas kasmet praturtindavo Dzeuso siuniami liets, kurie tada nedingdavo veltui kaip dabar <...>, o dosniai maitindavo altinius ir upelius; ligi iol iliko ventyk los, pastatytos tose vietose, kur anksiau buvo altiniai.1 Ekologiniu atvilgiu emdirbysts pradia buvo fundamentaliausias pasikeitimas monijos istorijoje". Jis inomas kaip pirmasis perjimas", nes sukr pirmj dirbtin aplink - dirbamos ems laukus. Europa iame procese buvo tarsi vlesnis pagrindi ni vyki, kurie rutuliojosi pietryi Azijoje, o lygiagreiai ir Kinijoje bei Vidurio Ameri koje, priedas. Taiau ji patyr visus to proceso padarinius - maisto pertekli ir su tuo susijus demografinio augimo potencial; hierarchikai sutvarkyt visuomen; sociali ns prievartos didjim darbo ir karybos srityse; miest, organizuotos prekybos, ray tins kultros atsiradim, na ir ekologines katastrofas. Taiau svarbiausia, kad atsirado ypatingas monijos ryio su gamta suvokimas. Judjika-krikionika tradicija, kuriai buvo lemta sigalti Europoje, paveldta i pir mojo perjimo" laik. Ji akcentavo mogaus virenyb vir kitos krinijos: Veiskits ir daugkite, ir pripildykite em. Ir js tebijo, ir tegul prie jus dreba visi ems gyvuliai ir visi oro paukiai, ir visa, kas ant ems juda; visos jros uvys ati duotos js rankon. Ir visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui, visa a jums duodu, kaip kad ali ol daviau (Pr 9). Tu padarei j [mog] maai k maesn u angelus, garbe ir love apvainikavai j. Davei jam valdios ant vis tavo rank darb, visa pavergei po jo kojomis ... (Ps 8) Dangus yra Viepaties dangus, em gi jis dav moni vaikams. [Ps 113B (115)]2 Kitaip galvojanius mstytojus, tarkim, Maimonid ar v. Prancik, kurie atmet tok inaudotojik poir, tenka laikyti akivaizdia mauma. is poiris nepasikeit ir atsiradus pasaulietinei mstysenai Renesanso ir mokslo revoliucijos laikais (r. VII skyri). velgiant galutines prieastis btina pripainti, ra Francis Baconas, - kad mog reikia traktuoti kaip pasaulio centr". Paanga, skaitant ir pabaigos neturini materialin paang, buvo vienas i vietimo epochos ideal. Manyta, kad monija gali tobulti, be kit dalyk, panaudodama tam ir naujj

120

HELLAS

ekonomikos moksl. Taiau, velgiant tikro ekologo akimis, ekonomika iauktino kai kuriuos paius nepatraukliausius ms polinkius: materialini grybi trokim, lenkty niavim, rajum, ididum, egoizm, na ir paprasiausi gobum3,
[ r in k a ]

inoma, vietimo epochos laikais pasaulis jau eng j antrojo perjimo" er. Inaudojimo logika progresavo nuo gamtos prievartavimo", t. y. nuo atsinaujinani botanini ir zoologini itekli, prie neatsinaujinani jos itekli, ypa ikasamo kuro, pavyzdiui, akmens anglies, ar igaunamos naftos, neaboto eikvojimo. iuo metu Europa tikrai tapo lydere. Pramonin revoliucija labai padidino moni skaii, urbani zacij, gerovs lkesius, vartojimo mastus, aplinkos terim, iseko ir patys itekliai. Ypa iaugo moni galimybs sukelti tokio masto ekologines katastrofas, koki Solo nas ir Platonas negaljo net sivaizduoti. Prisireik nemaai laiko, kad mons pradt rimtai irti suniokotos aplinkos padarinius. Kai buvs imperatorius Napoleonas 1821 m. guljo mirties patale savo name Longwood House v. Elenos saloje, jo liga sukl daug neaikum. Skrodimas parod, kad mirties prieastis buvo skrandio vys, taiau kai knas 1840 m. buvo atgabentas Pranczij perlaidoti, papildomai tiriant aptikta, kad jo plauk aknyse esa ma arseno. Lyg ir pasitvirtino ankstesni tarimai, kad Napoleonas buvo nuudytas. Pra dta tarinti vairius jo aplinkos mones kaip galimus nuodytojus, taiau dar po imto met atsirado nauja versija. XIX a. pradioje arseno junginiai kartais buvo naudojami dayt audini spalv patvarumui padidinti. Detals Longwood House tyrimai parod, kad tuomet dekoruot kambari apmualuose yra stipri arseno jungini. Ginai iuo klausimu tebevyksta ligi iol. Taigi neatmestina, kad Napoleono mirties prieastis buvo ne mogudyst, o aplinkos uterimas4.

NOMISMA
od nomisma, reikiant monet, vartojo graikai ir romnai. Anglikas odis money per pranczik od monnaie yra atkeliavs i lotyn kalbos odio moneta, reikianio pinig kalykl. (Ankstyvojo laikotarpio Romoje pinig kalykla buvo ant Kapitolijaus kal vos, Junonos Monetos ventykloje.) Pinigai monet pavidalu pradjo cirkuliuoti Egjo jros regione VII a. pr. Kr. pra dioje. Pasak Herodoto, pirmoji kalti monetas pradjo Lidijos karalyst. Vadinamasis stateris - dviej drachm svorio moneta i elektrumo (aukso ir sidabro lydinio), kalta Lidijoje ar Jonijoje, - danai laikomas seniausia moneta pasaulyje1. Neabejotina, kad su pinig atsiradim buvo glaudiai susij Frigijos karaliai, pradedant legendiniu Mid, nuo kurio prisilietimo viskas virsdavo auksu, ir baigiant Krezu (vald 561-546 m. pr. Kr.), kurio vardas tapo pasakik turt sinonimu. Jiems priklaus netoli Lidijos sostins Sardo (Sardis) tekanios Paktolos ups auksingieji smliai. Tarp pinig kalimo pradinink buvo ir Eginos sala. Jos sidabrins monetos, pasiro diusios 670 m. pr. Kr., tikrai buvo pirmosios Europoje. Ant j pavaizduotas jr vlys;

121

EUROPOS

ISTORIJA

jos reik ne tik plaiai paplitusios eginins svorio ir mat sistemos, bet ir numizma tikos meno apskritai pradi2. Visos vliau kalamos monetos atkartodavo panai emblem: Atnai - peld ar alyvmedio akel, Korintas - Pegas, Sirakzai - Aretuzos nimf. Gan anksti tapo prasta ant monet vaizduoti diev galvas bei uraus, identifikuojanius monet ar valdovus. Monetos su valdov galvomis jo mad tik helenistiniais laikais, o Romos imperijoje jos jau tapo norma. Numizmatika - monet tyrimas - yra viena i pagalbini istorijos ak. Ji usiima vienais i patvariausi senj laik relikt ir yra ypa vertinga archeologini kasinjim sluoksni amiui nustatyti. I kieto metalo nukaltos monetos labai tiksliai apibdina lai k ir viet. Jos kalba ne tik apie materialines slygas, bet ir apie tarptautins prekybos kelius bei kultrinius kontaktus. Nuo VII a. pr. Kr. egjins monetos pasklido po vis pasaul. Jos sudar daugumos monetarini sistem ir daugumos prekybini main pagrind. Teis kaldinti monetas tapo vienu i politinio suverenumo poymi. Vien tik i senovs Graikijos laik inoma apie 1500 vairi monet. Lidijos stateris susilauk palikuoni Romoje, krikionikoje Europoje ir visose i dien alyse. Eginos sidabrin drachma, kaip ir kai kurios kitos monetos, m cirkuliuoti toli u laiko ir teritorij, kurioms jos buvo skirtos, rib. Ties sakant, nomismos avesys pasirod ess toks didelis, kad daug kam pradjo kelti bai m. Meil pinigams, - ra v. Paulius i Makedonijos 65 m. po Kr., - yra viso blogio altinis", [d o le ris ]

BARBARAI
Visuose vadovliuose ikeliama kar su persais taka Laisvosios Helados" moni suvienijimui ir suvokimui, kad visi jie yra graikai. Ne taip krinta akis kitas faktas - kad tie karai skatino graikus susikurti savo poir ior, barbarikj" pasaul. Iradus helenus", reikjo igalvoti ir barbarus; V amiaus Atn pastangos tai padaryti buvo dramatikos1. Atrodo, kad iki Maratono ir Salamino graikai nelabai buvo link savo kaimynus lai kyti prieais. Seniausioje poezijoje antgamtiniai atjnai, tarp j titanai ir amazons, danai apdainuojami kaip herojai. Homeras Trojos gyventojus nelaik emesniais u graikus. Graik kolonijos Juodosios jros pakrantse gyveno i vaisingo bendradarbia vimo ir main su stepi skitais, [chersonesas] Taiau V amiuje graikai tapo dideliais pagyrnais ir ksenofobais. Etnin faktori ikl Herodotas (g. 484 m. pr. Kr.); vertindamas senesnes civilizacijas, ypa Egipto, jis daug reikms skyr helen vienam kraujui" ir bendrai kalbai. Taiau efektyviausiai graik poir kitus keit tragedij autoriai, ypa Eschilas (g. 525 m. pr. Kr.), pats kovojs prie Maratono. Persuose jis sukr ilgai isilaikius ste reotip, kai civilizuoti persai vaizduojami kaip pataiknai, mgstantys pasigirti, arogan tiki, iaurs, ilep, nesilaikantys statym atjnai.

122

HELLAS

Nuo to laiko visus svetimalius derjo paniekinamai vadinti barbarais. Niekas nega ljo prilygti imintingiems, narsiems, galvotiems, mylintiems laisv graikams. Trakai laikomi neiaukltais ir melagiais, nors ir makedonieiai nebuvo echte hellenisch (tikrai heleniki). Platono laikais tarp graik ir vis svetimali egzistavo nuolatinis barjeras. Manyta, kad tik graikai turi teis ir natral polink valdyti. Atnuose tiesiog buvo nepri imta lyginti svetimali tiron elgesio su tuo, kaip patys atnieiai elgsi su jiems paval diomis tautomis. Senovs graik pranaumo kompleksas" neivengiamai kelia klausim apie pana ias etnocentrines ir ksenofobines idjas, kurios ikilo Europoje ymiai vliau. Jas tikrai perm romnai, jas reikia atsivelgti svarstant vairius Vakar civilizacijos" nejus, kurie, kaip ir romnai, jautsi tokie giminingi senovs graikams. Jos, be abejo, susiju sios ir su tuo pasipiktinimu, kai atakos prie Vakar civilizacij" susijungia su savoti ka klasikos revizionizmo atmaina, europiei tradicij: Kaip tik i to susidrimo ir iplauk Europos" svoka, su visa jos arogancija, viso mis pretenzijomis pranaum ir senum bei natrali teis dominuoti2.
[ju o d o ji a t n ]

Kai kurie tyrintojai mano, kad tos

ivados, kurias senovs graikai padar susidr su kaimynini taut savitumu, perjo

reikt apverkti labiau negu girti Aleksandr. Istorikas jauia, kaip jo tyrim objektas neteko gyvybs, ra jis, tad lidnai ir nusiemins baigia savo pasakojim . Politiniu atvilgiu tas helenistinis amius, prasidjs Makedonijos viepatavimu, truko tol, kol Aleksandro palikuonis sistemingai pradjo alinti stiprjanti Roma.
[m a k e d o n i j a ]

Graik pasaulio geografin ekspansija buvo ities spdinga. Miniatirinms sal ir miest valstyblms, ratu isidsiusioms akmenuotose Egjo jros pakrantse, danai nepakakdavo itekli ilaikyti savo gausjantiems gyvento jams. Dirbama em buvo graibstyte graibstoma. Realizavimo rinkos augo nepai sant to, kad dar nebuvo verslo iuolaikine to odio prasme. Efektyviam bendra vimui su emyno gilumoje esaniomis sritimis reikjo draugik prekybini centr. Dl vis i prieasi labai patraukli buvo dubliuot kolonij steigimo idja. Nuo VIII a. pr. Kr. keli seniausi miestai emyninje Graikijos dalyje ir Maojoje Azijoje Chalkid, Eretrija, Korintas, Megara, Fokaja ir, inoma, M ile tas pradjo aktyvi kolonizacij. Daniausiai tam pasirinkdavo vietas Sicilijoje ir piet Italijoje, Trakijoje ir Euksino, arba Svetingosios", jros pakrantse (matyt, i jra taip vadinta viliantis, kad pavadinimas pakeis jos prigimt (plg. Ramusis vandenynas),
[c h e r s o n e s a s ]

Ilgainiui ankstyvosios kolonijos m savo ruotu kurti naujas kolonijas ir taip atsirado itisos miest grandins ar eimos, atsidavusios savo steigjui. Miletas sukr didiausi i toki eim, kurioje buvo apie atuoniasdeimt vairi kart nari. Vakaruose, Sicilijoje, pirmosios Chalkids kolonijos Naksas ir Mesana (Mesina) buvo kurtos 735 m. pr. Kr. Emporija (Ampurijas) Pirn pusiasalyje, Masilija (Marselis), Neapolis, Sirakzai, Bizantija prie Bosforo, Kiren (Cyrene)

123

EUROPOS

ISTORIJA

CHERSONESAS
Chersonesas, Pusiasalio miestas", buvo kurtas 422-421 m. pr. Kr. dorn kolonist i Ponto Herakljos. Jis stovjo Taurids* pusiasalio vakarins pakrants ikyulyje, u 3 km nuo dabartinio Sevastopolio. Tai vienas i poros deimi graik miest iaurin je Euksino jros pakrantje. Dauguma j buvo Mileto kolonijos - Olbija (Olbia - klest jimas"), Pantikapja Krymo Bospore (Kers ssiauris), Tanajis (Tanais) prie Dono, Fanagorija ir kt. Jo krimas sutapo su istoriko Herodoto apsilankymu kaimyninje Olbijoje; jis paliko pirmuosius skit ir taur geni, gyvenusi Ponto stepse, apraymus. Kaip ir kaimyniniai miestai, Chersonesas gyveno i prekybos su emyno gilumoje sikrusiomis gentimis ir i jr prekybos kvieiais, vynu, kailiais ir sdyta uvimi. Apie 20 000 gyventoj gyveno tipikame mieste su tiesiomis, staiakamp tinkl sudaranio mis akmenimis grstomis gatvmis, kurias papild prastin agora, akropolis, teatras ir uostas1. Netipika tai, kad Chersonesas atlaik visus vlesni 1700 met neramumus; jo istorijoje iskiriami vienas kit keit graikikasis, sarmatikasis, romnikasis ir bizan tikasis etapai. Po pradinio laikotarpio, kai is miestas buvo tik vienias graik forpos tas, II a. pr. Kr. savo sudt j trauk auganti Bosporo karalyst", susikrusi netoli esanioje Pantikapjoje. ioje karalystje, kuri susikrov didiulius turtus i prekybos grdais, ypa su Atnais, vyravo imigrant i stepi, iranikj sarmat paskutinioji banga. J sugebjimas asimiliuotis su senesne graik civilizacija atved prie naujos puikios sintezs. J auksakaliai, vykd emyno gilumos skit usakymus, sukr vie nus puikiausi ir menikiausi juvelyrini dirbini antikiniame pasaulyje. Spartokid (Spartocides) dinastija (ne graikika) gal gale kreipsi Ponto karali Mitridat VI Eupator apsaugos. is karalius, mirs Pantikapjoje 63 m. pr. Kr. (akropolis Kerje dar tebevadinamas Mitridato kalnu), tapo Mozarto ankstyvosios operos Mitridate, Re di Ponto, personau. Romos gula, sikrusi ia tuo metu, visikos imperijos valdios neved beveik du imtmeius. Nepaisant pasikartojani siverim, ypa got, hun ir chazar, vlyvuoju rom n ir ankstyvuoju bizantiniu laikotarpiu Chersonese buvo pastatyta apie penkiasdeimt krikionik banyi. Vienoje i j 988 ar 991 metais paskutinysis barbar atvyklis, Kijevo kunigaiktis Volodomiras (ar Vladimiras), lipo marmurin kriktyklos basein, kad apsikriktyt prie savo vedybas su Bizantijos imperatoriaus seserimi. Tuo metu chazar valdymas jau baigsi ir bizantieiai galjo atkurti Chersones kaip Klimatostemo sostin2. 1299 m. Pusiasalio miest" galutinai sugriov mongolai-totoriai, kurie stengsi paversti Krym savo tvyne. Taigi miestas nebemat nei turk pasirodymo XV amiuje, nei rus ukariavimo 1783 m. Chersoneso kasinjimai prasidjo 1829 m. Jie suaktyvjo prie Pirmj pasaulin kar ir buvo atnaujinti treiajame deimtmetyje sovietins Archeologins komisijos. * Dabartinis Taurids pusiasalio pavadinimas Krymas kils i turkiko odio kerim, reikianio tvirtov", ir vartojamas tik nuo XV amiaus.

12 4

HELLAS

Caro laikais daugiausia iekota v. Vladimiro krikto daiktini rodym. 1891 m. buvo pastatyta didel dabar jau sugriauta bazilika su kupolu, taiau ne toje vietoje. Sovieti niai archeologai ia iekojo vergovins visuomens materialins kultros liekan3. Klasikini Juodosios jros vietovi valdymas j naujiesiems savininkams suteik nemaai istorinio pasididiavimo. Sevastopolio uostas buvo kurtas alia Chersoneso griuvsi, jo graikikos kilms pavadinimas reikia lovs miest". Taurids rmai Sankt Peterburge, pastatyti Krymo nukariautojui kunigaikiui Potiomkinui, buvo pirma sis vietinio klasikinio stiliaus" statinys Rusijoje. Po brit ir prancz upuolimo 1854-1856 m. ir rus didvyrikos gynybos Krymo pakrant ir jos rmai tapo mgstamu caro dvariki, o vliau sovietini partijos bos vasaros kurortu. Jie visi teisindavo savo buvim ia abejotina rusikja istorijos versija, prasidedania nuo v. Vladimiro. 1941-1942 m. po antrosios Sevastopolio apgulties ir jo herojikos gynybos, Krym trumpam buvo okupav naciai; pagal Gotlando projekt Krymas turjo bti atiduotas vokiei kolonistams. 1954 m., minint dar vieno abejotino vykio 300-sias metines, sovietin Maskvos valdia padovanojo Krym Ukrainai. i dovana turjo simbolizuoti nenutraukiam Krymo ir Ukrainos ry su Rusija. I tikrj SSRS lugus atsitiko priein gai. 1991 m. rugpjio mnes ia buvo sulaikytas paskutinysis soviet generalinis sekretorius, poilsiavs savo viloje Forose, ant jros kranto netoli Sevastopolio, kai nepavyks perversmas Maskvoje padar gal sovietinei erai . Pastaruoju metu beveik nieko nebeliko i kadaise tokios didels Krymo vietini gyventoj vairovs. Seniausieji gyventojai - taurai ir taurai-skitai - buvo nukariauti labai seniai. Krymo gotai savo tvirtov Mangup pusiasalio viduje gyn iki 1475 met. Visus totorius Stalinas deportavo 1942 m.5 Ponto graikai ia gyveno iki j deportacijos 1949 m. Saujel yd, isigelbjusi nuo naci, devintajame deimtmetyje ivyko Izrael. Absoliui daugum Kryme dabar sudaro rusai ir ukrainieiai. 1992 metais, kai buvusi sovietini kariki i Sevastopolio eimos kartu su atvyku siais pasideginti turistais ia gulinjo akmenuotuose papldimiuose po ant aukt uol ilikusiomis apgriuvusiomis Chersoneso kolonomis, jos su nerimu velg grtanius totorius, jaudinosi dl Ukrainos pretenzij Juodosios jros laivyn ir rus reikalavim kurti autonomin Krymo respublik. Sunku bt rasti viet, kuri taip vaizdiai primint lovs nepastovum.

iaurs Afrikoje ir Sinop pietinse Juodosios jros pakrantse irgi sikr tais ankstyvaisiais imtmeiais. Vliau, po Aleksandro Didiojo nukariavim, graik miest atsirado ir Azijos gilumoje. Daugelis j gavo nukariautojo i Makedonijos vard: Aleksandrija Pasaulio Gale (Chodentas Turkestane), Aleksandrija Arjoje (Heratas), Aleksandrija Arachosje (Kandagaras), Aleksandrija Sirijoje ir, inoma, Aleksandrija Egipte (332 m. pr. Kr.). Nuo Saguntumo (dabartinis Saguntas netoli Valensijos) toli vakaruose ligi Bucefalo (Dihlamo, Jhelum) Pendabe toli rytuo se, pavadinto Aleksandro itikimojo irgo vardu, graik miest grandin nutso apie 7000 kilometr, taigi beveik du kartus daugiau u atstum nuo vieno iaurs Amerikos krato iki kito. [m a s ilija ] (r. III pried, 8 )

125

EUROPOS

ISTORIJA

MASILIJA
Masilija (Marselis) buvo kurta apie 600 m. pr. Kr. Fokajos (Phocaea) graik i Mao sios Azijos. Pasak legendos, j vadas Fotis (Photis) su savo galera ia atplauk kaip tik tuo metu, kai vietins ligur genties vadas vent savo mylimiausios dukters suie duotuves. Kai mergin paragino teikti suieduotuvi taur vienam i susirinkusi kari, ji teik j dailiam graikui. Tokia buvo vienos i turtingiausi ir dinamikiausi graik kolonijos pradia. Apsuptas aukt balto akmens uol ir saugomas netoli kranto esanios salos, pui kus senosios Masilijos uostas daugiau nei 2500 met buvo stambus prekybos ir kult rinio gyvenimo centras. ia vald pirkli oligarchija. Didioji taryba i 600 piliei, renkam iki gyvos galvos, skirdavo maj Penkiolikos taryb, kuri jo vykdomosios valdios pareigas. Masilijos gyventoj prekybiniai keliai nusidriek labai toli visas puses. Jie dominavo jroje nuo Lunos Toskanoje ligi Iberijos pusiasalio piet. Savo prekybinius centrus jie kr Nikajoje (Nica), Antipolyje (Antibai), Rode (Arlis) ir tolimo joje Emporijoje; visi jie buvo pavsti j deivei globjai - Efeso Artemidei. Masilijos jreiviai nebijojo iplaukti vandenyn u Heraklio stulp; manoma, kad iaurje jie pasiek Islandij, o pietuose - dabartin Senegal. Vienas narsus IV amiaus masilietis Pitjas apiplauk iaurines Europos pakrantes, skaitant ir Alavo salas" (taip Herodotas vadino Britanij); jo dingusius ems tyrinjimus" inojo Strabonas ir Polibijas. Susidrusi su pavydia finikiei ir kartaginiei konkurencija, Masilija danai kreip davosi Rom, praydama padti. Taiau kartel padaugino: kai 125 m. pr. Kr. papra karins pagalbos prie galus, Romos legionai um vis al, sukurdami Ualpins Galijos (Provanso) provincij. Nuo tada pradjo augti trikalb graik, lotyn ir kelt ben druomen. Vliau miesto gyvenimas atspindjo visus Viduremio jros regiono politi nius pasikeitimus - arab, bizantiei, genujiei, o nuo 1481 m. prancz politik. Marselio klestjimo laikai prasidjo XIX amiuje, kai Pranczija m domtis Levantu. Svarbiausi epizodai buvo Napoleono ekspedicija Egipt ir Lessepso vadovaujamas Sueco kanalo kasimas. Dabartinis Marselis, kaip ir senovs Masilija, tebepriklauso nuo jros. Senj uost, amint Marcelio Pagnolio dram trilogijoje, pakeit erdvus Autonominis uostas u pylimo. Taiau Fani, Marijaus ir Cezario, audringos emocijos, atsisveikinant su iplau kianiais laivais ir juos sutinkant, kartojasi nuolat: Fanny: Et toi, Marius, tu ne maimes pas? [Il se tait] <...> Marius: Je te lai dj dit, Fanny. Je ne peux pas me marrier. Fanny: Alors, cest quelque vilaine femme des vieux quartiers <...> Dis-le moi. Marius
<...>

Marius: Jai confiance en toi. Je vais te le dire. Je veux partir1. [Marijau, tu mans nemyli? (Jis tyli) <...> / A tau jau sakiau, Fani. Negaliu vesti. / Jei taip, tai ia bus kalta kokia nors bjauri moteris i senj kvartal <...> Na pasakyk man, Marijau < ...> / Pasitikiu tavimi. Pasakysiu tau. A noriu ivykti]

126

HELLAS

Nuo Notre Dame de la Garde katedros, sikrusios buvusios graik ventyklos vie toje, auktos terasos ir dabar dar galima stebti toli apaioje uost plaukianius lai vus, kaip kadaise ia plauk Foio galera2. Arba pasvajoti apie pabgim jra, kaip svajojo grafas Montekristas Ifo saloje arba Marijus.

Sicilijai ir piet Italijai (tada vadinamoms Magna Graecia arba Didioji Grai kija) teko ypatingas vaidmuo. J ir emynins Graikijos santykiai susiklost ma daug taip, kaip vliau Amerikos ir Europos. Kol Persija VI a. pr. Kr. nenukariavo Maosios Azijos, pasaulio centras tvirtai laiksi Egjo jros regione. Miletas buvo didesnis ir labiau klestintis u paius Atnus. Kai Europai" ikilo grsm, pir miausia Persijos, o paskui ir Makedonijos bei Romos, Didiosios Graikijos miest reikm dar labiau iaugo. Sicilija, kupina prabangos ir tiron, klestjo simbiozs su j supaniu finikiei pasauliu dka. Sirakzai Atnams tapo tuo, kuo Niujor kas vliau Londonui. Michelet ypa ikalbingai atsiliepia apie graik Sicilij ir jos broludikus karus:
Ji neregtai iaugo, pasiekdam a gigantik mast. Jos Etnos ugnikalnis padar gd paiam Vezuvijui < ...> o j supantys m iestai atitiko jo didyb. Dorn heraklikos rankos pdsakai m atyti Akrago (Agrigentum ) lik uiuose, P oseidonijos (Paestum) kolonose, toje baltoje m kloje, vadinam oje Selin onte < ...> Taiau t m iest didiul galyb, j gauss turtai, j galingas laivynas < ...> nepajg atitolinti j lugim o. D idiosios Graikijos isto rijoje vienas vien in telis pralaim jim as buvo tolygu s katastrofai. Taip i io pasaulio din go Sibaris ir A grigentas Vakar Tiras ir Babilonas

Didioji Graikija kontroliavo strategikai labai svarb region, kuriame graik pasaulis tiesiogiai susidr su varov i pradi finikiei, o paskui Romos takos sferomis. Finikija, Europos tvik, klestjo lygia greta su Graikija ir panaiu bdu. Ties sakant, Finikijos miestai-valstybs buvo gerokai senesni u j graikikuo sius atitikmenis; t pat galima pasakyti ir apie finikiei kolonijas. Sidonas ir Tiras ikilo tuo metu, kai Kreta buvo jau per plauk nuo lugimo. Kart-hadshat, arba Naujasis miestas" (Kartigon, Carthago, Carthage, Kartagina), buvo kurta iaurs Afrikoje 810 m. pr. Kr., kaip manoma, grupels finikiei kolonist, vado vaujam Pigmalijono ir jo sesers Didons. Kaimynin A tiq (Utica) buvo dar senesn. Kai persai nukariavo senj Finikij, Kartagina ir Utika, kaip ir emyni niai Graikijos miestai, savarankikai klestjo toliau. Galingo laivyno, prekybos ir kolonizacijos dka Kartagina sukr didiul imperij. Jos dukterins kolonijos nusits net u Heraklio stulp prie Gadeso (Kadiso) ir Tingiso (Tanero) ligi Panormo (Palermo) Sicilijoje. Savo geriausiais laikais ji turbt buvo labiausiai klestinti i vis miest-valstybi ir dominavo visos vakarins Viduremio jros dalies salose bei pakrantse. Nuo V a. pr. Kr. Karta gina kariavo su daugeliu graik miest Sicilijoje ir nemaai j sugriov, kol jos ambicijoms nepadar galo stiprjanti Roma.
127

EUROPOS

ISTORIJA

Finikieiai ir kartaginieiai, kaip ir ydai bei arabai, buvo semitai, todl kai pralaimjo kov dl viepatavimo Viduremio jroje, nesusilauk nei graik, nei romn uuojautos. Judj-krikioni tradicijos, kuri galiausiai prim visas graik-romn pasaulis, pasekjai visada aipsi i j kaip i Baalo to pagonikiausio stabo garbintoj. Nors giminingos finikieiams gentys vald Europ daugiau nei tkstant met, j civilizacija maai inoma ir menkai itirta. Galbt finikiei istorija nukentjo nuo dar vienos antisemitizmo atmainos. Graik religija pltojosi nuo ankstyvojo animizmo ir fetiizmo iki pairos, kad visas pasaulis yra vienas didelis diev ir moni miestas1 1 . Olimpo panteonas egzistavo jau prieistors pabaigoje. Dzeusas, vis diev tvas, ir jo mona Hera vald didel neklusni Olimpo gyventoj eim, kuriai priklaus Apolonas, Arte mid, Atn Palad, Arjas, Poseidonas, Hermis, Dionisas, Demetra, Plutonas ir Persefon. Buvo manoma, kad per j buvein Olimpo kalno virnje eina iauri n graik tvyns siena. Prie j prisiliejo daugyb vietini diev, satyr, dvasi, nimf, furij, Sibili ir mz; jiems visiems graikai aukodavo. Ritualinis gyvuli aukojimas buvo prastas dalykas. Nors diev prerogatyva buvo rodyti savo ugai das ir nors kai kurie i j, tarkim, karo dievas Arjas (Ars) arba jr dievas Posei donas galjo bti ir kertingi, graik religijoje nebuvo nei velnio, nei tamsij jg ar didij nuodmi, kuri baim sudrumst paias mogaus sielos gelmes. Didiausia mogaus yda buvo laikoma hybris pasiptimas, u kur mogaus laukdavo bausm nemesis diev pyktis,
[p r i e s k o n i
j a u t is ]

Graikai turjo tkstanius mit, gausyb vairiausi kult ir orakul. Jie dieg poir, kad u drs ir veiklum, tramdomus pagarbos, laukia atlyginimas svei kata ir turtais. Visuotinai paplits buvo Dzeuso kultas, kurio centras Olimpijoje ten, kur vykdavo olimpins aidyns; jis siejo dievobaimingum su varyb, kon kurencijos dvasia. Plaiai paplits buvo ir viesos dievo Apolono kultas; centras jo gimtojoje Delo saloje ir Delfuose. ems deivs Demetros misterijos Eleusine ir dar ekstazikesns vyno dievo Dioniso misterijos isirutuliojo i senovini vaisin gumo ritual. Dainininko Orfjaus, kuris lydjo savo mirusi mylimj Euridik net poemi pasaul, kultas rmsi tikjimu siela ir jos apsivalymo galimybe. Orfizmas, gyvavs nuo VII a. pr. Kr. iki Romos imperijos vlyvojo laikotarpio, buvo daugybs poetik komentar nuo Platono ir Vergilijaus ligi i dien, kv pimo altinis:
Nur wer die Leier schon hob auch unter Schatten, darf das un endliche Lob ahnend erstatten. Nur wer mit Toten vom M ohn ass, von dem ihren wird nicht den leisesten Ton w ieder verlieren. M ag auch die Spieglung im Teich oft uns verschwim m en: Wisse das Bild.
1 28

HELLAS Erst in dem D oppelbereich w erden die Stim m en ew ig und mild. Lyr, jei kas pakyls, ir tarp eli D ievo m alon gals lovinti vlei. Jei kas aguon ragaus m irusi puotoj, bals girdti Dangaus laim tam duota. N ors atspindiai vandenyje dings, atm intyje Lieka vaizdai. N akiai artjant atgyja, skam ba irdyje velns garsai.

Visi tie kultai, kaip ir helenistinis Mitros bei Izids garbinimas, dar buvo kul tivuojami, kai po 200-sios olimpiados m reiktis krikionyb (r. III skyri).
[o m p h a l o s ]

Graik filosofija (iminties meil") pltojosi kaip visuotinai priimt religini nuostat prieyb. Sokratas (469 399 m. pr. Kr.), mrininko snus, Atnuose buvo nuteistas igerti nuod u tai, kad skelb naujus dievus" ir tvirkino jau nim". Taiau Sokrato metodas uduoti esminius klausimus, siekiant patikrinti prielaidas, sudaranias inojimo pagrind, tapo visos vlesns racionaliosios min ties pagrindu. Sokratas jais naudojosi kaip ikiu, jo nuomone, klaidingiems ankstesnij sofist (imini") argumentams. Jo moto: Jei netiri gyvenimo, neverta ir gyventi". Anot jo mokinio Platono, Sokratas yra pasaks: A inau, kad nieko neinau". Tai buvo puiki pradia epistemologijai. Platonas (apie 429-347 m. pr. Kr.) ir jo mokinys Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.) kartu padjo pagrind daugumai spekuliatyvins ir gamtos filosofijos ak. Platono Akademija arba girait" ir Aristotelio Licjus, dar inomas peripatetins mokyklos pavadinimu, buvo antikinio pasaulio Oksfordas ir Kembridas (arba Harvardas ir Jeilis). Turint tai galvoje ir sakoma, kad graik palikimas Vakar filosofijai buvo Vakar filosofija"9 . I i dviej filosof Platonas buvo idealistas, sukrs pirmsias utopijas, fundamentalias teorijas apie formas ir nemirtingum, didel poveik turjusi kosmogonij, inojimo kritik ir pagarsjusi meils ana liz. Intelekto istorijoje nra stipresns metaforos u Platono olos metafor, kur teigiama, kad pasaul suvokiame netiesiogiai, susidarome nuomon apie realyb tik i eli, kuriuos ugnies atvaitai meta ant olos sien. Aristotelis, prieingai, vadovavosi kvptu sveiku protu", buvo sistemintojas. Jo enciklopedini darb spektras labai platus nuo metafizikos ir etikos ligi politikos, literatros kritikos, logikos, fizikos, biologijos ir astronomijos.

1 29

EUROPOS

ISTORIJA

PRIESKONI JAUTIS
Pitagorui (krybos virn apie 530 m. pr. Kr.) priskiriamos dvi gerai inomos senten cijos: Viskas yra skaiiai ir Valgyti pupas yra toks pat nusikaltimas kaip ir valgyti savo tv galvas". Mokslininkai, kurie domisi iuolaikinio mokslo itakomis, tyrinja jo matematik. O kam domi graik mstysena, tie nagrinja jo gastronomines idjas (r. III pried, 7). Kaip ir pirmieji angl kolonistai Amerikoje, Pitagoras buvo religinis disidentas. Jis paliko gimtj amo sal ir kr sektant kolonij Didiosios Graikijos emse. Ten Pitagoras galjo laisvai praktikuoti savo religines teorijas, be kita ko, ir mitybos. Pagrin din idja rmsi metempsichozs (siel persiklimo) koncepcija: po mirties mogaus siela galinti persikelti kit mog ar gyvul. Todl Pitagoras i principo buvo nusistats prie gyvuli aukojimo paprot: jam atrod, kad kaitinam oleli bei prieskoni kvapai daug tinkamesn auka dievams negu deginam riebal smarv. Prieskoniai utikrino ry su dangum, o pupos reik sry su pragaru. Pupos, kuri lygs be bambli gliai atkakliai stiebiasi auktyn saul, jo nuomone, yra tarsi kopios moni sieloms", besiverianioms i poemi pasaulio. Daiginant pupas udengtame puode, atsiranda begdik form, primenani lytinius organus ir kdi ki gemalus, maialyn. Panas draudimai apm ir kilnij msos ri, ypa jautie nos valgym. Kai kuriuos gyvulius, tarkim, kiaules ir okas, kurie knaisioja em ir niokoja gamt, jis laik alingais ir todl vartotinais maistui. Kitus, pavyzdiui, avis, kurios duoda vilnos, arba darbinius jauius", tuos itikimiausius mogaus sjunginin kus, laik naudingais, todl ir nevalgytinais. Prireikus nekilnij gyvuli ms valgyti galima, iskyrus j gyvybikai svarbius organus, tarkim, ird ar smegenis. Aristoksenas i Tarento sil toki diet: maa (miein ko), vynas, vaisiai, laukin dedeva ir asfodelas, artos (kvietin duona), alios ir virtos darovs, prieskoniai ir, ypatingais atvejais, pariukai ar oiukai. Syk Pitagoras, utiks jaut pup lauke, paskyr jam die t iki gyvos galvos: jis buvo eriamas mieine koe vietinje Heros ventykloje. Dar labiau inomas kitas atvejis: kai Pitagoro mokinys Empedoklis i Akraganto (Acragas) tapo 496 m. pr. Kr. olimpiados nugaltoju veim lenktynse, jis atsisak aukoti dievams prastin auk - sudeginti jaut. Empedoklis sudegino tik jauio atvaizd i alyvos ir prieskonini oleli; apgaubtas smilkal ir miros debes, jis pasveikino dievus. Pitagorieiai man, kad dieta yra svarbus etikos elementas. Kol mons udys gyvulius, - tvirtino j mokytojas, - tol jie nesiliaus ud vieni kitus"1.
[k o n o p iS te ]

Graik literatra, i pradi egzistavusi kaip epin poezija, buvo vienas t ste bukl, kurie, atrodo, ikyla jau subrendusiu pavidalu. Homeras, kuris, regis, gyve no ir ra VIII a. pr. Kr. viduryje, naudojosi daug senesne odine tradicija. Jis galjo bti, bet galjo ir nebti vienintelis jam priskiriam veikal autorius. Taiau paplitusi nuomon, kad pirmasis Europos literatros istorijoje poetas padar pat

130

HELLAS

OMPHALOS
Graikai man, kad Delfai yra paiame pasaulio centre. J omphalos, arba akmenin pasaulio bamba", ymjo t viet, kur susitiko du Dzeuso ereliai: vienas pasistas i vakar, kitas - i ryt. ia, giliame slnyje, supamame tamsi pu ir stai Parnaso kalno roini uol, Apolonas umu altj-diev Piton ir oloje vir prarajos, i kurios versi garai, kr garsiausi i vis orakul. Istoriniais laikais alia teatro buvo pasta tyta Apolono ventykla, stadionas pitinms aidynms ir daug patronuojani miest lobyn. 331 m. pr. Kr. Aristotelis su savo anku sudar vis ligtolini pitini aidyni nugaltoj sra. Jis buvo ikaltas keturiose akmeninse ploktse, kurios iliko ir buvo rastos archeolog1. Orakulo apeigos vyko laikantis labai seno ritualo. Kiekvieno mnesio septintj die n vyriausioji yn Pitija, k tik isiskaistinusi Kastalijos altinyje, ssdavosi ant ventojo trikojo, stovinio ties praraja, ir apgaubta gar panirusi trans laukdavo susirinkusi praytoj klausim. O praytojai, stebj tradicin okos aukojim, dabar vildavosi jos pagarsjusi dviprasmikumu atsakym, pateikiam hegzametru2. Tesjas, legendinis herojus, umus Minotaur ir krs Atnus, igirdo toki paguodiani pranayst: TESJAU, EGJO SNAU <...> NENUSIMINK, NES TU IT KOKS ODINIS INDAS PL DURIUOSI ANT BANG NET PER DIDIAUSI POTVYN. Teros gyventojams, kuriems kl nerim kolonijos Afrikos pakrantje prasti reikalai, buvo patarta perirti jos viet: JEI PASTATE LIBIJ, T BAND GLOBJ, GERIAU U MANE, NORS TEN IR NEBU VOTE <...> STEBIUOSI JS IMINTIMI. Persiklusi i salos pakrant, Kirn suklestjo. Lidijos karalius Krezas panoro suinoti, pradti kar ar laikytis taikos. Orakulas pasak: PRADK KAR IR SUGRIAUK DIDEL IMPERIJ". Jis taip ir padar, ir jo impe rija buvo sugriauta. Prie Salamino m 480 m. pr. Kr. Atn delegacija pra Apolono padti veikti pers sibrovlius, ir susilauk tokio atsakymo: PALAD NEGALI NURAMINTI DZEUSO <...> TAIAU KAI JAU VISKAS BUVO UGROBTA <...> NET DZEUSAS I PLAIJ DEBES DUODA TRITONO PALIKUONIMS MEDIN SIEN <...> LAIMINDAMAS JUS IR JS VAIKUS. Atn admirolas Temistoklis i to padar teising ivad, kad pergals raktas yra jo medinis laivynas. Spartos generolas Lisandras, kaip triumfatorius engs Atnus pasibaigus Pelo poneso karui, susilauk tokio perspjimo: SAUGOKIS RIAUMOJANIO HOPLJTO IR GYVATS, TOS GUDRIOSIOS EMS DUK ROS, KURI PUOLA I U NUGAROS. J nuud karys, ant kurio skydo buvo pavaizduota gyvat. Sakoma, kad Pilypas Makedonietis, pagarsjs kyininkavimu, susilauk tokio pata rimo: KOVOK SIDABRINMIS IETIMIS". Patikimesniais duomenimis, ruodamasis karui

131

EUROPOS

ISTORIJA

su persais jis gavo toki pranayst: JAUTIS PAPUOTAS GIRLIANDOMIS. ATJO GALAS. ARTINASI ATNAAUTOJAS . Netrukus jis buvo nuudytas. Romnas Lucijus Junijus Brutas, su dviem draugais atvyks pasitarti su orakulu, paklaus, kokia j ateitis. JAUNUOLIAI, TAS I JS, KURIS PIRMASIS PABUIUOS SAVO MOTIN, GAUS AUKIAUSIA VALDI ROMOJE. Bruto draugai suprato t pranayst paraidiui, o Brutas pasilenks pabuiavo em. 509 m. pr. Kr. Brutas tapo Romos pirmuoju konsulu. Po keturi imt met Ciceronas paklaus orakulo, kaip pasiekti didiausios gar bs. Atsakymas buvo toks: GYVENIME VADOVAUKIS SAVO PATIES PRIGIMTIM, O NE MINIOS NUOMONE. Imperatorius Neronas, labai bijojs mirties, gavo tokj atsakym: LAUK BDOS I 73". Tai j padrsino, nes paman, jog tai reikia, kad sulauks 73 met. O i tikrj buvo nuverstas ir priverstas nusiudyti sulauks vos 31 met. 73 met sulauk jo viet ums Galba. Taiau labiausiai, ko gero, inomas Aleksandro Didiojo atvejis: kai is paklaus orakulo, tasai neatsak nieko3. i dien entuziastai Delf orakulo visainyste tiki nek maiau nei prietaringieji senovs graikai. Taiau mokslininkus domina kita problema - kaip atskirti tikruosius orakulo pasiekimus nuo jo beribio lovinimo. Skeptikai sako, kad n viena i tariamai isipildiusi pranaysi niekada nebuvusi urayta anksiau negu ji isipild. Taigi stebukling orakulo gali niekada taip ir nepavyko patikrinti. Svarbiausi jo veikimo ele mentai buvo galingas kultas, efektyvus reklamavimas ir, inoma, moni lengvatikyst. Daug garsiausi orakulo pranaysi urayta ant Apolono ventyklos sien, tarp j yra ir tokios: NIEKO PER DAUG", PAINK SAVE"4. Jos tapo graik civilizacijos orientyrais.

didiausi poveik. Jo Iliada ir Odisja lieka nepralenktos ir nedaug kas joms pri lygsta. Homero kalba, kuri klasikos inovai vadina neprilygstama", yra be galo lanksti ir iraikinga,
[e p a s ]

Raytin literatra priklauso nuo rato; o jo pradios reikia iekoti VIII a. pr. Kr., kai Graikij pasiek abcl. Rato plitimui labai palankus buvo urbanizuotas graik gyvenimo pobdis, taiau nra vieningos nuomons, kiek ratas buvo pra siskverbs vairius socialinius sluoksnius,
[k a d m a s ]

Homero tradicij tsjai poetai epikai nuo Hesiodo (krybos virn apie 700 m. pr. Kr.) iki vadinamj Homero himn neinomo autoriaus ar autori; ele gij krjai nuo Kalino i Efeso (krybos virn nuo 690 m. pr. Kr.) iki Ksenofano i Kolofono (apie 570 480 m. pr. Kr.); lyrikai nuo Sapfo (g. 612 m. pr. Kr.) iki Pindaro (518 438 m. pr. Kr.), nuo Anakreonto (krybos virn apie 530 m. pr. Kr.) iki Simonido (Simonides) i Keo (556 468 m. pr. Kr.) susilauk be galo daug pamgdiotoj ir vertj. Teokritas Sirakzietis (apie 300 260 m. pr. Kr.) ra idiles apie nimfas ir ok piemenis, kurios tapo pavyzdiais pastoralinei

132

HELLAS

EPAS
Homero Iliada ir Odisja Europoje tradicikai buvo laikomos ne tik seniausiais Europos literatros pavyzdiais, bet ir apskritai pirmaisiais didiosios literatros veikalais visa me pasaulyje. Taiau 1872 m., kai archeologai kasindami senovs Asirijos sostin Ninevij Aurbanipalo rm bibliotekoje rado molini lenteli, pasauliui buvo pristaty tas Gilgameo epas. Tuo metu, kai Homeras kr savo poemas, is epas jau buvo sulauks garbaus amiaus. Jo pdsakus Mesopotamijos literatrinje tradicijoje galima atsekti dar treia jame tkstantmetyje pr. Kr. Jis prasideda taip: [Apie jj, kuris] surado visa, a paporinti jums noriu. [Apie jj, kuris] patyr visk, [a papasakosiu] visk. Jis ityr daug ali visam pasauly. Jis, kuris patyr visk, gili imint jgijo. Paslaptis visas perprats, atskleid, kas slapta buvo. Net apie laikus prie tvan jis papasakoti gali. Po kelioni ir varg sugrs pailsti, Savo darbus akmens ploktse apra1. I pradi babiloniei epu buvo domimasi dl jo ryi su Biblija, ypa pasakojimu apie tvan, ark ir apie pasaulio sutvrim.Taiau mokslininkai greit pastebjo ir Homero atgarsi. Gal gale juk ir chronologikai jie buvo gan artimi. Aurbanipalas savo bibliotek Ninevijoje kr VII a. pr. Kr. paskutiniajame ketvirtyje: Ninevija buvo sugriauta 612 m. pr. Kr. - madaug tuo paiu metu, kai Homero poemos gavo savo galutin pavidal. (r. III pried, 4) Daug teksto panaum galima paaikinti odinmis tradicijomis, bdingomis visiems ikiraytinio meto poetams epikams. Taiau daugel dalyk paaikinti ne taip lengva. an ginis Gilgameo kreipimasis tonu ir emocikai labai primena Odisjos pradi: Vyr palovinki, Mza, per negandus jus drsiai, Vtr blakyt ilgai, kai ventj Troj igriov. Daugio moni miestus jis aplank, j paproius mat Ir vandenynuos plaiuos su pavojumi rungs ne kart ... Visa tai, Dzeuso dukt, mums teikis dabar pagiedoti2 . Dar stipresni argumentai, rodantys Gilgameo poveik Iliadai. Abu epai prasideda nuo dramatiko intrigos poskio - vieno i dviej neperskiriam draug mirties. Gilgameas gedi Enkido, Achilas - Patroklo. Nuostabiai panas ir kai kurie kiti epizodai, pavyzdiui, apie tai, kaip dievai traukia burtus dalindamiesi em, jr ir dang. Tai, kas anksiau buvo laikoma galima graik skola Asirijai", dabar jau reikia laikyti tiktinu dalyku3. Jei i prielaida teisinga, Homero epas ne tik yra grandis, jungianti klasikin literatr su nesuskaiiuojamomis kartomis aoidoi - nerating bard, tsiani tradi cijas nuo neatmenam laik, bet ir upildo sprag tarp tradicinio Vakar literatros kanono ir daug senesni neeuropins literatros raytini paminkl.

133

EUROPOS

ISTORIJA

KADMAS
Kadmas, Agenoro snus, Finikijos karalius ir Europs brolis minimas daugelyje graik mit. Jis buvo gerbiamas kaip Beotijos Tb krjas ir atnes abcl. Keliaudamas po pasaul ir iekodamas savo pagrobtos sesers, Kadmas kreipsi Delf orakul. Jam buvo pasakyta pastatyti miest ten, kur ilssis karv". Taigi jis leidosi paskui kakoki karv nuo Fokijos iki Beotijos lygumos. sidmjo t viet, kur ji pagaliau prigul pail sti alia kalvos ir ten pradjo statyti Kadmj - ovalin Tb akropol. Miesto gyvento jai gim i drakono, kur, paklauss Atns patarimo, Kadmas umu, dant. Atn padar j valdovu, o Dzeusas dav mon Harmonij. Tbai ne tik Dioniso ir Heraklio, aikiaregio Teiresijaus (Tiresias) ir magikojo muzi kanto Amfiono (Amphion) gimtin, bet ir tragedij Edipas ir Septynetas prie Tbus veiksmo vieta. Tbai buvo Atn kaimynas ir j nuolatinis varovas, Spartos sjungi ninkas, o vliau jos sunaikintojas; paius Tbus sugriov Aleksandras,
[edipas]

Finikiei abcl, kuri, manoma, Kadmas atgabeno Graikij, buvo grynai priebalsin, jos pagrindai mokslininkams inomi i laik dar prie 1200 m. pr. Kr.; ji, kaip ir jos partner hebraj abcl, pakeit ankstesnius hieroglifus. Bdama paprasta siste ma, lengvai kandama net vaikams, ji sulau paslaptingojo rato monopol, tkstan ius met buvus yni kastos rankose ankstesnse Vidurinij Ryt civilizacijose. Tos abcls raidi pavadinimai beveik nepakit perjo graik abcl: aleph (alfa) jautis", beth (beta) - namas", gimei (gamma) - kupranugaris", daleth (delta) - pala pins anga". Senoji graik abcl buvo sudaryta prie pradini 16 finikiei priebalsi pridjus 5 balses. Ilgainiui ji tapo Europos ratijos pagrindini atak - iuolaikinio graik, etrusk, lotyn rat, glagolicos ir kirilicos pirmtake1. (r. III pried, 4) Seniausi lotynikos abcls pdsakai aptikti VI a. pr. Kr. ratuose, rastuose Chalkids kolonijose, tarkim, Kumuose - graik kolonijoje Apenin pusiasalyje (Didiojoje Graikijoje). Vliau j prim ir adaptavo visos krikionikj Vakar kalbos, prade dant airiais ir baigiant suomiais, o naujaisiais laikais ir daug neeuropini kalb, tarp j ir tiurk. Glagolicos ir kirilicos abcls buvo sukurtos remiantis graik alfabetu Bizantijos laikais kai kurioms slav kalboms. Staiatiki Serbijoje serb-chorvat kalba naudojasi kirilica, o Kroatijoje tai paiai kalbai pritaikyta lotynika abcl,
[ily rija ]

Kampuot finikiei, graik ir romn ramen pobd padiktavo j ikalimo akme nyje specifika. Laipsnikas perjimas prie rankratinio, kursyvinio rifto tapo manomas pradjus rayti stiliumi ant vaku padengt plokteli ar plunksnomis ant pergamento. Lotynikieji minuskulai, sudarantys iuolaikini maj raidi" pagrind, pasirod apie 600 m. po Kr., nors iliko ir romn majuskulai - didiosios raids, rija rodo, kad j akn reikia iekoti Azijoje.
[p a le o g ra fija ]

Raids ir literatra yra vienas i europins civilizacijos pasididiavim. Kadmo isto

134

HELLAS

tradicijai, trukusiai nuo Vergilijaus eklog iki ekspyro Kaip jums patinka". Taiau n vieno i j balsas nebuvo toks saldus kaip deimtosios mzos" i Lesbo salos:
Yra kurie sako, kad ioj em j juodoj G raiausias jiem s raiteli pulkas; kitiem s graesni arvuoti psij briai ar laivynas; O a jum s sakau, kad graiausias tai tas, kur m yli10.

Poezijos skaitymas buvo glaudiai susijs su muzika; septyniastygs lyros melo dija prastinis akompanimentas deklamuojant hegzametrus. Graik odis mousike apm visa, kas melodinga, tiek odius, tiek ir garsus,
[m o u s i k e ]

Poezij

galima aptikti ir paprasiausiuose urauose, itin paplitusiame epigram mene:

* & i

cari

(Viskas juokas, viskas dulks, viskas niekas. Proto nebuvim as tai kur viso ko pradia.)1 1

taip pat epitafijose:

, 8

ori rc

(Praeivi, tu pranek m onm s Lakedem ono, Kad kritom ia, taisyklm s j nenusieng.)

Graik drama kilo i religini sueig ceremonij. Pati tragedijos svoka (grai k odis tragodia reikia oio giesm) i pradi buvo susijusi su ritualine auka. Pirmosios Atn dramos vaidintos per Dionisijas. Kaip ir Olimpinse aidynse, jos buvo atliekamos lenktyniaujant. Stilizuotas atlikj ir choro dialogas prie mon siskverbti siaubingiausius psichologinius ir dvasinius konfliktus. Trys ymiausi tragedij krjai Eschilas (525 456 m. pr. Kr.), Sofoklis (apie 496 406 m. pr. Kr.) ir Euripidas (apie 480 406 m. pr. Kr.) geni mitus ir legendas pada r pasaulio literatros pamatiniais akmenimis. Septynetas prie Tbus, Orestja ir Prikaltasis Prometjas; Edipas karalius, Elektra ir Antigon; Ifigenija Tauridje, Medja ir Hipolitas tai tik daug didesnio repertuaro likuiai,
[e d ip a s ]

Iliko tik 32 graik tragedijos, taiau jos ir toliau tebestatomos visame pasau lyje. Ypa jos reikalingos siaubo apimtame X X amiuje. Tragedija padeda mums atlaikyti tai, kas atrodo nepakeliama". Didiosios graik tragedijos nuolat pri mena komarik galimyb (...), kad vis ms laukia tamsa, neviltis ir saviudy b". Drsiai velgs baisi vadinamosios pasaulio istorijos ardomj gali ir gamtos iaurum, graikas ieko paguodos (...) Menas gelbsti j, per men jis gr ta gyvenim"1 3 . Komedij krjai su Aristofanu (apie 450 385 m. pr. Kr.) prieakyje nesivar ydami aipsi i vis, pradedant filosofais ir baigiant politikais. Raiteliai, Pauk iai, Debesys, Vapsvos, Varls, kuri fantastiniai siuetai nestokoja nevankaus humoro, net ir dabar priveria kvatoti irovus visame pasaulyje. Aristofanas pasiymjo didiuliu talentu kurti nepamirtamas frazes; tarkim, tai jis sugalvojo pavadinim Nephelokokkugia (Debes geguts alis"),
[s c h o l a s t i k o s ]

1 35

EUROPOS

ISTORIJA

MOUSIKE
Graik terminas mousike apm ir poezij, ir gars men. Abiej istorija labai ilga. Senovs graik muzika rmsi tonacijomis . Muzikin tonacija, kaip ir skal, yra fiksuota muzikini gars seka, kurios intervalais kuriama melodija. Graikai inojo eias tonacijas; Pitagoro matematikai teisingai apskaiiavo atskir jas sudarani muzikini gars - ton, pustoni ir ketvirtini ton - danius. Taiau tonacij sistema veikia ne visai taip kaip vliau irasta rakt ir gam sistema. Pakeitus tonacij, pasikeiia ir melo dijos interval konfigracija, o rakto pakeitimas pakeiia tik ton aukt. IV amiuje v. Ambraziejus banytinei muzikai parinko keturias vadinamsias autentikas tonacijas. Grigalius Didysis prie j pridjo dar keturias vadinamsias plagalines tonacijas", tad i viso dabar buvo atuonios banytins tonacijos". Jos ir suda r grigalikojo giedojimo pagrind,
[c a n t u s ] .

XVI amiuje veicar vienuolis Henrikas

Glarietis sudar piln dvylikos tonacij lentel, duodamas joms klaidinanius pavadi nimus, kurie, be vienos iimties, nesutapo su senaisiais originalais: Nr. 1 II III IV Glarietis Dorin Hipodorin Frygin Hipofrygin Lidin Hipolidin Miksolidin Hipomiksolidin Eolin Hipoeolin Jonin Hipojonin Graikikas pavadinimas Frygin Dorin Sintonolidin Jonin Eolin Lidin Inter valas D-D A-A E-E B-B F-F C-C G-G D-D A-A E-E C-C G-G Galinis garsas D D E E F F G G A A C C Domi nant A F C A C A D C E G C

v
VI VII VIII IX X XI XII

E1

iuolaikinei harmonijai dauguma senj tonacij tapo nereikalingos. Taiau dvi i j - V ir IX, arba Lidin ir Eolin, - iliko. Nuo XVII amiaus jos inomos kaip maorinis ir minorinis dvylikatons gamos variantai ir melodinei sistemai, kuria remiasi didioji dalis Europos klasikins muzikos", suteikia du aspektus - linksmj" ir lidnj". Kar tu su ritmu ir harmonija pastarieji sudaro vien i trij muzikins kalbos pagrindini gramatini element, kuris skiria Europos muzik nuo Azijos ir Afrikos muzikos. Turint galvoje, kad Europa niekada neturjo universalios nekamosios kalbos, kitaip sakant bendros verbalins musike, Europos muzikin kalb, t neverbalin mui ke, reikt laikyti jos bendrosios kultros ilgiausia ir stipriausia gija. I ties, kadangi ji driekiasi nuo Ispanijos iki Rusijos, bet ne iki Indijos ar islamikojo pasaulio, kyla pagun da manyti j esant vienintele universalia paneuropinio bendravimo priemone.

136

HELLAS

EDIPAS
Tb karalius Edipas, itinusi koja", yra vienas i daniausi senovs graik mit ir lite ratros persona. Taigi jis puikus i j isirutuliojusios klasikins tradicijos pavyzdys. Edipo istorija - tai itremto i Tb mogaus istorija; kai jj atstm jo karalikieji tvai, likimas lm atkeryti jiems paiu baisiausiu bdu, nors ir nesmoningai. Dar kdikis Edipas buvo pasmerktas mirti, nes jo tvas karalius Lajas bijojo, kad tasai neatnet nelaims. Vienas piemuo igelbjo jj, o uaugino mons gretimame Korinte, nieko neinoj apie jo kilm. Delf orakulas ipranaavo, kad Edipas nuu dys tv ir ves savo motin. Dl to jis pabgo i Korinto ir gro Tbus. Ten per atsitiktin susidrim nuud Laj, paskui min Sfinkso msl, taip ivaduodamas miest nuo teroro ir kaip atlyginim gavo mon - karaliaus nal Jokast, savo tikr motin. I tos incestins santuokos susilauk ketverto vaik ir tik tada suinojo teisy b; Jokast jo akivaizdoje i nevilties pasikor. Edipas isidr akis, o dukt Antigo ne palydjo j savanorik tremt. Tragikasis keleivis gyvenim baig Atikos Kolono ventojoje giraitje. Homeras mini Edip ir Iliadoje, ir Odisjoje, taiau pagrindinis vlesni pasakojim apie j altinis tikriausiai buvo dings epas Thebais. Vliau Edipas tampa Sofoklio Tb trilogijos" pagrindiniu veikju bei antraeiliu veikju Eschilo tragedijoje Septyne tas prie Tbus ir Euripido dramose Maldautojai bei Finikiets. Edipas ne kart pasirodo ir vlesnje Europos literatroje. Romn poetas Stacijus para epin poem Tbaid (Thebaid), kuri savo ruotu Racines panaudojo kaip model savo pirmajai pjesei La Thbaide (1665). Senovs Romos tragedij autorius Seneka sukr savj Sofoklio Edipo variant, kvpus kitas versijas - jas sukr Corneilleis (1659) ir Andr Gideas (1950); mit adaptavo ir iuolaikinis angl poetas Tedas Hughesas. Sofoklio tragedija Edipas Kolone sudaro ir T. S. Elioto eiliuotos dra mos Senasis valstybs vyras (The Elder Statesman, 1952), ir Jeano Cocteau Pragaro mainos pagrind (1934). Po Sofoklio Antigons tokio pat pavadinimo bei turinio dra mas sukr Jeanas Anouilh (1944) ir Bertoltas Brechtas (1947). Anthony Burgessas para roman apie Edip, pavadins j MF (1971). Ingresas nutap du paveikslus Edipas ir Sfinksas (1808). Stravinskis pagal lotynik Cocteau libret sukr oper-oratorij Karalius Edipas (1927), o Pasolinis pastat tokio pat pavadinimo film (1967)1. Taiau labiausiai i legend igarsino Sigmundas Freudas, pavadins Edipo kompleksu" berniuk slopinam prieikum savo tvams. Kils i tvo ir snaus lenk tyniavimo siekiant motinos meils, is sindromas gyvenime gali sukelti patologik prisiriim prie motinos. Klasikin tradicija, kuri galima apibdinti kaip senovs tem perkrim pritaikant i dien reikmms, panaudoja tkstanius toki pavyzdi. Nuo Renesanso laik per penkis imtmeius graik ir lotyn kalb mokymosi i tradicija sukaup tam tikr ini baga, sisavinam vis isilavinusi europiei. Kartu su krikionybe klasikin tra dicija Europos kultros kraujo apytakoje" sukr tam tikr srov ir ifr, leidiant i

137

EUROPOS

ISTORIJA

karto atpainti, identifikuoti", o jos nuosmuk XX amiuje paspartino socialini ir vietimo prioritet pasikeitimas. Klasikins tradicijos alininkai tvirtina, jog j isaugoti btina, kad Europos civilizacija susvetimjusi nenuvyst.

SCHOLASTIKOS
Philogelos arba Pomgis juoktis" kadaise buvo priskiriamas Filagrijui i Aleksandrijos, gyvenusiam V amiuje, taiau i tikrj tai yra daug senesnis graik smoj rinkinys. Pagrindinis jo personaas - scholastikos - isiblaks profesorius" bei Abderos ir Km gyventojai. Tai vlesni smoj apie airius (arba lenkus) prototipai. Vienas scholastikos usiman pasiirti, kaip atrodo miegodamas. Usimerk ir atsistojo prieais veidrod. Vienas scholastikos sutiko draug ir sako: - Klausyk, o a girdjau, kad tu mirs! - Bet juk matai, kad a gyvas! - Taip tai taip, bet man sak mogus, daug patikimesnis u tave. Vienas Km gyventojas atjo pas balzamuotoj pasiimti savo tvo lavono. Balzamuotojas, bijodamas apsirikti, klausia, ar jo tvas neturjo koki nors ypating poymi. - Smarkiai kosjo, - paaikino is. Vienas Km gyventojas pardavinjo med. Praeivis paragavs pareik, kad medus tikrai geras. - inoma, - patvirtino pardavjas. - A apskritai jo neparduoiau, jei j nebt kritusi pel. Vienas kot scholastikos nusprend sutaupyti pinig, atpratindamas savo asil sti. Kai vargelis pakrat kojas, jo savininkas skundsi: - Kaip gaila, kad nugaio kaip tik tada, kai jau buvo beimoksts gyventi neds!1 Folkloro rinkjai pastarojo pasakojimo variantus yra utik est, latvi, lietuvi, ve d, angl, ispan, katalon, valon, vokiei, ital, slovn, serb-kroat, rus ir graik liaudies kryboje. Malcolmas Bradbury savo knygoje Rates of Exchange (Valiut kursai) pateikia j kaip pramanytos Ryt Europos alies Slakos" kultrinio palikimo dal2.

Neperdedant galima sakyti, kad graik literatra buvo humanistins tradicijos starto aiktel. Daug nuostabi daikt pasauly, ra Sofoklis, bet nuosta biausias j mogus":
Choras: Daug nuostabi daikt pasauly, Bet nuostabiausias j m ogus. Jron pilkojon leidias jis < ...> Ir deivi jis vyriausi, em ,

138

HELLAS N uovargio niekad nejauiani, vargina < ...> Balsu ir kaip vjas lakiom M intim jis gali skrajot Ir bti bendrijos nariu jis m oka < ...>
14

Graik ikalbos men skatino ir teatras, ir teism po atviru dangumi bei poli tini susirinkim praktika. Retorikos, kuri pirmasis savo veikale odi menas" idst Koraksas Sirakzietis (krybos virn apie 465 m. pr. Kr.), buvo moko masi kaip formalios disciplinos. I Deimties Atikos oratori", nuo Antifono iki Dinarcho Korintieio, meistrikumu n vienas neprilygo Demostenui (384 322 m. pr. Kr.). Jaunystje patyrs nalaiio dali ir turjs mikiojimo yd, jis veik visus sunkumus, privert savo pagrindin varov Eschin (389 314 m. pr. Kr.) palikti Graikij ir tapo pripaintu oratorinio meno bei stilistikos meistru. Filipikose jis ikalbingai ir aistringai kviet prieintis Pilypui Makedonieiui. Demosteno kalb Apie vainik, pasakyt ginantis teisme 330 m. pr. Kr., Macaulay'us kukliai apibdino kaip neg plus ultra to, k sukr mogus". Graik menas irgi igyveno didel pakilim; vienas ymus mokslininkas net idrso tai pavadinti didiausia ir labiausiai stebinania revoliucija visoje meno istorijoje"1 5 . Dabartiniam vertinimui, be abejo, turi takos geriausiai isilaikiusios formos, btent, akmens skulptros, architektra ir ant keramini vaz pietos figros. Nepaisant to, toks staigus uolis nuo statik ir niri ankstesni laik form, toks staigus suklestjimas VI ir V amiais pr. Kr. yra tikrai nuostabus. Stipriai veikiami dvasini ir religini motyv, graik menininkai ypa daug dmesio skyr mogaus knui, stengdamiesi, kaip ragino Sokratas, atskleisti sielos gyvenim" stebint mogaus jausm poveik jo kno judesiams. Dvi gar siausios Fidijo (490 415 m. pr. Kr.) skulptros inomos tik i vlesni j kopij; taiau Partenono frizai, gan keistai igelbti lordo Elgino, kalba patys u save.
[g r o b i s ]

Ne geresnio likimo susilauk ir imtmeiu vliau krusio Praksitelio

(krybos virn apie 350 m. pr. Kr.) edevrai, kuriems bdingas tiesiog eterinis lengvumas ir avumas; iliks Hermis i Olimpijos ir Afrodit i Arlio pakankamai liudija jo talent. Mintosios skulptros kartu su vlesnmis jo figromis bronziniu Belvederio Apolonu ar M ilo Afrodite, labiau inoma M ilo Veneros pavadinimu, danai laikomos vyriko ir moteriko groio idealais. Iki Aleksandro Didiojo laik graikai jau sukr vaizd kalb pusei pasaulio"1 6 . Graik architektrai pavyko didiul technin meistrikum susieti su nuosta biu jautrumu. Statybos menas, kuris Mesopotamijoje ir Egipte daniausiai steng davosi padaryti spd didumu, monumentalumu, dabar siek atskleisti daugiau dvasini vertybi. Nepaprastai proporcing dornikj ventykl harmonija su velniai siaurjaniomis vir kolonadomis bei skulptromis ipuotais plintais ir frontonais, pajg ireikti ne tik fizin jg, kaip Poseidono ventykla Poseidonijoje (Pestas), bet ir besvor elegancij kaip baltasis Pentelijos marmuras Atn Partenone. ventyklos tonas", jos keliama nuotaika galjo bti specialiai priderinta prie dievybs, kuri gyveno udaroje cella arba paioje veniausioje vietoje u aukt kolon. I Septyni pasaulio stebukl", kuriuos pirmiesiems

1 39

EUROPOS

ISTORIJA

turistams II a. pr. Kr. ivardijo Antipatras Sidonietis, penki buvo graik architek tros edevrai. Po Egipto piramidi ir Semiramids kabani sod Babilone, tai Dzeuso statula Olimpijoje, (treioji) Artemids ventykla Efese, Halikarnaso mau zoliejus, Rodo kolosas ir Aleksandrijos vyturys,
[d z e u s a s ]

Graik mokslas buvo j bendrosios filosofijos dalis. Daugumai filosof rpjo ir fizikos, ir abstrakts mokslai. Talis i Mileto (636 546 m. pr. Kr.), mans, kad viskas kilo i vandens, atitinkamai ir mir krits ulin. Jis imatavo Nilo potvy ni lyg, atstumus tarp laiv ir kaln aukt, manoma, kad mokjs numatyti ir Sauls utemimus. Heraklitas Efesietis (krybin branda apie 500 m. pr. Kr.), prie ingai nei Talis, man, kad viskas yra ugnis, kuri nepaliaujamai kinta. Anaksagoras Klazomenietis (apie 500 428 m. pr. Kr.), Periklio mokytojas, man esant aukiausij Prot (nous), kuris suteikia gyvyb visiems gyviems padarams ir, paveikdamas galinias be galo dalintis sklas", leidia jas jungtis visas mate rijos formas. Jis tvirtino, kad planetos yra atplti nuo ems akmenys, o Saul kaitusi iki raudonumo, nes nepaliaujamai juda. Empedoklis Akragantietis (apie 493 433 m. pr. Kr.) tvirtino, kad pasaulis suda rytas i keturi element ugnies, ems, oro ir vandens; veikiami prieing meils ir kovos jg tie elementai nuolat jungiasi ir vl isiskiria. Sakoma, kad jis pats oks Etnos ugnikalnio krater, nordamas pasitikrinti savo sugebjim reinkamuotis. Deja, ugnikalnis sugrino pasauliui tik vien jo sandal. Demokritas Abderietis (apie 460 361 m. pr. Kr.) ipltojo Leukipo atomistin teorij tvirtinda mas, kad visus fizikos reikinius galima paaikinti smulkiausi daleli, kurias jis pavadino atomais (atoma nedalomas"), atsitiktiniais susidrimais. Demokritas pagarsjo kaip besijuokiantis filosofas, nes jam kl juok moni kvailiojimai. Hipokratas i Koso (apie 460 357 m. pr. Kr.) ipl medicin i religijos ir magijos glbio. Jam priskiriama daug traktat sveikatos apsaugos, higienos, ligo ni slaugymo, chirurgijos klausimais. Hipokrato priesaika, kuria gydytojai sipa reigoja pasivsti savo pacientams, dar visai neseniai buvo laikoma medicinins praktikos kertiniu akmeniu. Jo aforizm knyga prasideda posakiu: Gyvenimas trumpas, o menas begalinis" (Vita brevis , ars longa).
[ i s t e r ij a ]

Eudoksas Knidietis (krybin branda apie 350 m. po Kr.) aikino, kaip planetos sukasi aplink Saul ir irado sauls laikrod. Aristotelis ra sisteminius traktatus i fizikos ir biologijos. Jo pasilytoji gyvn ri klasifikacija sudar vliau atsi radusios zoologijos pagrind. Aristotelio Politika prasideda nepakartojamu teigi niu: mogus vis pirma yra politinis gyvulys". Aristotelio mokinys Teofrastas i Lesbo (apie 370 288 m. pr. Kr.) tuos paius klasifikavimo metodus pritaik bota nikai. Jo traktat Charakteriai galima laikyti pirmuoju analitins psichologijos veikalu. Istorijos mokslui i vis i pionieri bene svarbiausias buvo Heraklitas. Jis samprotavo, kad viskas pasaulyje aminai kinta ir irsta ir kad to kitimo prieas tis neivengiamas prieybi susidrimas, kitaip sakant, dialektika. itaip Heraklitas atskleid dvi pagrindines istoriko amato idjas: keitimosi laikui bgant ir prieastingumo. Jo mgstamas aforizmas skambjo taip: Nemanoma du kar tus bristi t pai up",
140
[e le k t r o n a s ]

HELLAS

ISTERIJA
Hipokrato medicininiuose traktatuose teigiama, kad isterija esanti grynai moterika liga, susijusi su gimdos funkcij sutrikimais. Graik odis hystera reikia gimd"; ner vus sudirgins negalintis normaliai pasialinti menstruacij kraujas. i liga pasireikianti, kai nuslopinamos menstruacijos ar kai neranda ijimo menst ruacinis kraujas. Taip atsitinka, kai usikema gimdos kaklelis ar kai ismunka dalis makties (prolapsas) <...> O kai gimdoje susikaupia net dviej mnesini kraujas, jis patenks ir j plauius, o i ten pasialinti negals1. Pasak kito aikinimo, pati gimda paliekanti savo prastin viet ir pradedanti judti kno ertmje. Kai ji prispaudianti ird ar smegenis, atsirands nerimas, o vliau ir nesutramdoma baim. Religiniai tabu tais laikais draud daryti skrodimus, todl kaip veikia moter (ir vyr) vidaus organai buvo neinoma ligi pat naujj laik. Taiau, vie no analitiko nuomone, toks poiris moter iliko ir tada, kai buvo atmestos senovs anatomins teorijos. Iliko ir nuomon, kad moter psichik gali neigiamai veikti j dauginimosi organ veikla"2. Moters kno istorija labai sudtinga. Per daugel imtmei jo matmenys, svoris, forma, raumeningumas, menstruacinis ciklas, sugebjimas gimdyti, brendimas, senji mas, atsparumas ligoms smarkiai kito. Keitsi ir su juo susijusi simbolika, religins konotacijos, jo estetinis vertinimas, jo puoimas, apdarai, demonstravimas. Ypa buvo ribojamos moter galimybs paioms suvokti savo fizines savybes: viename i standar tini vadovli net visai rimtai klausiama: Ar galjo moteris iki XX amiaus patirti sekso malonum?"3 Vyr kno tyrimais besidomintys istorikai toki klausim neudavinja. Kai dl nuostabaus gimdos veikimo mechanizmo, tai naujausi tyrimai rodo, kad moters nerv ir reprodukcins sistemos sveika nepaprastai sudtinga. Pavyzdiui, moter sveikatos tyrimai per ilgai trukus Budapeto apgulim 1944-1945 m. parod nepaprastai iaugus amenorj (mnesini nebuvimo) skaii. To prieastis buvo ne isterija, o labai pagrstas nerimas. Gimdos nereikia mokyti, kad minimalus gimstamu mas yra tikrai prasmingas egzistuojant dideliam pavojui.

Graik matematika pltojosi veikiama ir abstraktaus mstymo, ir religinio mis ticizmo. Manoma, kad Talis aritmetikos ir geometrijos pradmen imoks Egipte. Taiau Pitagoras i amo (apie 572 497 m. pr. Kr.) ne tik apibendrino savo pirm tak rezultatus, bet ir papild juos originaliais darbais. Jis laikomas skaii teori jos pradininku, suformulavo staiakampio trikampio striains kvadrato teorem, o domiausia, kad atskleid ir muzikins harmonijos matematin pagrind. Ko gero, jis buvo puikios, nors ir klaidingos, sfer muzikos" autorius. Eudoksas sukr bendrj proporcij teorij ir metod kreiviems paviriams matuoti. Jo mokinys Menaichmas ityrinjo kgio pjvius. Visi tie darbai paruo dirv Euklidui i Aleksandrijos (krybin branda apie 300 m. pr. Kr.), kurio Pradmenys vienvaldikai viepatavo ilgiau u bet kuri kit

141

EUROPOS

ISTORIJA

ELEKTRONAS
Elektronu arba vytiniu akmeniu" senovs graikai vadino gintar. Jie inojo, kad patrynus gintar jis gauna jgos, traukianios kitus daiktus, pavyzdiui, plunksnas. Talis i Mileto tvirtino, kad gintaras turi psyche". Elektros, arba vytinios", vard turjo dvi garsios graik mitologijos moterys. Pirmoji, Atlaso dukt, buvo geidiamiausia Dzeuso meilu. Antroji, Agamemnono ir Klitemnestros dukt bei Oresto sesuo, vaizduojama Eschilo, Sofoklio ir Euripido tragedijose. Nematoma atstumianti ir pritraukianti fizin jga neturjo pavadinimo, kol Williamas Gilbertas, laikomas magnetizmo tvu" savo veikale De Magnete (1600) pavadino j elektra". Jis ra, kad em yra ne kas kita, o tik didiulis magnetas". Vliau tirdami elektr daug nusipeln A. M. Ampereas, H.C. Oerstedas ir Michae las Faradayus, o J. C. Maxwellas (1831-1879) nustat elektros ry su magnetizmu, sukurdamas elektromagnetins jgos teorij. H. R. Hertzas (1857-1894) rod vairaus danio elektromagnetini bang egzistavim. Elektros pritaikymas prasidjo elektros generatoriaus ir elektros variklio iradimu, vliau atrastos radijo bangos ir rentgeno spinduliai. O 1891 m. angl fizikui J. D. Stoneyui prisireik pavadinimo paioms maiausioms mediagos dalelms su neigiamu krviu, kurios sukasi aplink atomo branduol, sudaryt i teigiam krv turini proton bei krvio neturini neutron; jei branduolio dyd prilygintume smeigtuko galvutei, tai t neigiam daleli orbit sker smuo prilygt v. Petro bazilikos kupolo skersmeniui. Jis pavadino jas elektronais".1 (r. III pried, 52)

knyg, iskyrus Biblij. Euklidas buvo didis matematikos sistemintojas, pasiovs rasti vis monijos ini galutinius rodymus. Kai Egipto valdovas paklaus jo, ar negalima geometrijos idstyti paprasiau, jis atsak, kad nra karaliko kelio" jai painti. I vlesns mokslinink kartos isiskyr Archimedas ir Eratostenas i Kirens (276 196 m. pr. Kr.), kuris apskaiiavo, kad ems skersmuo 252 000 stadij (12600 kilometr), taigi suklydo maiau nei 1 procentu. Dar reikia pami nti Apolonij Pergiet (krybin branda apie 220 m. pr. Kr.), paraius atuoni tom traktat apie kgio pjvius ir nustaius reikm tiksliau u Archimed.
[a r c h i m e d a s ]

Graik morals filosofija, kuri vliau suskilo kelias lenktyniaujanias mokyk las, smarkiai pakeit tradicines religines doktrinas. Skeptik mokykla, kuri stei g Pironas Elidietis (apie 365 275 m. pr. Kr.) tvirtino, kad nra dalyk, apie kuriuos bt galima inoti absoliuiai visk, todl vienintelis mogaus tikslas tur t bti dorybs iekojimas. Pironas buvo abstraktus mstytojas, nusistats prie abstrakt mstym. Platonui mirus, jis turjo nemaos takos Atn Akademijai. Kinik mokyklos krjas buvo Diogenas Sinopietis (apie 412 323 m. pr. Kr.), kuris, panaiai kaip vliau Tolstojus, man, jog svarbu isivaduoti i savo troki m. Ivertus paodiui, ios mokyklos alininkus reikt vadinti unimis". Pats

142

HELLAS

ARCHIMEDAS
Archimedas i Sirakz (287 212 m. pr. Kr.) buvo matematik matematikas. Jis kaip vaikas mgavosi paiu udavini sprendimo procesu. Taiau tai nereikia, kad veng praktini dalyk. Po mokymosi Aleksandrijoje jis sugro Sicilij ir tapo karaliaus Hierono II patarju. Ten irado sraigtin siurbl vandeniui kelti, pastat planetarium, kuris vliau buvo perkeltas Rom, suprojektavo katapultas ir abordainius kablius, kurie padjo atremti romn puolim, kai ie paskutin kart apgul Sirakzus. Archimedas buvo hidrostatikos mokslo pradininkas ir labiausiai igarsjo tuo, kad nuogas ibgo gatv aukdamas Heureka, heureka (Radau"), kai, kaip manoma, besimaudydamas vonioje atrado jo vardu pavadint dsn. Archimedo dsnis teigia, kad panardintas vanden knas netenka tiek svorio, kiek sveria jo istumtas vanduo. Taip galima lengvai nustatyti ir daikto tr. Apie svertus Archimedas yra pasaks: Duok man atramos ta k, ir a pajudinsiu em". Taiau labiausiai j domino grynai abstrakios problemos: 1. Smlio grdeli skaiiavimas. Archimedas nusprend apskaiiuoti, kiek reikt smilteli Visatai upildyti. Kad galt operuoti didiuliais skaiiais (deimtains siste mos tada dar nebuvo), pats sugalvojo miriado miriad" svok, t. y., 10 000 x 10 000 arba 10 2. Turint galvoje tai, kad Visata jis laik Sauls sistem, jo rezultatas 10 00037 ne taip jau toli nuo tiesos. 2. Apskritimo matavimas. Archimedas apskaiiavo apskritimo ilgio santyk su jo skersmeniu, remdamasis brto apskritim ir apibrto aplink j 96 kratini daugia kampio perimetrais. Jis pasinaudojo kai kuriomis jau inomomis apytikrmis reikmmis ir apskaiiavo jam reikaling septynenkli skaii kvadratini akn apytikres reik mes. Savaime aiku, jam teko naudotis gremzdika abcline skaiiavimo sistema, taiau jo gautoji skaiiaus, dabar vadinamo p i (), reikm buvo tarp 3 1/7(= 3,1428571) ir 3 10/71 (= 3,140845). (Dabar priimta reikm lygi 3,14159265.) 3. Jaui problema. Archimedas sugalvojo i pairos paprast galvosk apie dievo Apolono band, susidedani i jaui ir karvi - juod, al, balt ir marg. Balt jaui skaiius sudar pus ir dar tredal juod skaiiaus, buvo didesnis u al skaii ... ir 1.1. ir pan. Tarp karvi balt skaiius sudar tredal ir dar ketvirtadal vis juod galvij skaiiaus ... ir 1.1. ir pan. Tad kiek galvij buvo toje bandoje? Atsakymas daugiau nei 79 milijardai, taigi daug daugiau negu galt sutilpti visoje Sicilijoje, susta ius juos vien alia kito. (Sicilijos plotas 25 000 km2, tad joje bt galima sutalpinti tik 12,5 mlrd., skiriant vienam galvijui 2 m2, skaitant ir tuos, kuriems tekt stovti kunku liuojaniame Etnos krateryje.)1

Diogenas garsjo ekscentriku elgesiu: jis gyveno statinje tai buvo demonst ratyvus pasaulio patogum atsisakymas ir vidury dienos vaikiojo po Atnus su ibintu, iekodamas mogaus. Pasakojama, kad susitiks su Aleksandru Didiuoju Korinte, jis papras neustoti sauls".

1 43

EUROPOS

ISTORIJA

Epikrieiai, taip vadinami pagal Epikr Samiet (342 270 m. pr. Kr.)( mok, kad mons turi siekti laims, nebodami nei mirties, nei diev. (i mintis vliau pateko Jungtini Valstij konstitucij.) Visai nepelnytai juos imta laikyti paprasiausiais malonum iekotojais; i tikrj jie man, kad kelias laim eina per susivaldym, ramyb, pasiaukojim. Stoik mokykla, kuri kr Zenonas Kitijietis (apie 335 263 m. pr. Kr.), pavadinim gavo nuo Atn Stoa poikile (margojo portiko"), kur i grup i pradi rinkdavosi. Jie buvo sitikin, jog moni aistras turi valdyti protas ir kad vienintelis vertas dalykas, kaip man ir skeptikai, yra dorai gyventi. J visuotins moni brolybs vizija, pareigos jausmas, nuolatins treniruots ugdant sugeb jim itverti skausm ir kanias vliau labai imponavo romnams,
[a t l e t a i ]

Graik seksualumo klausimams nnai mading mokslo krypi atstovai mie liau skirt itisas monografijas, uuot tenkinsi keliomis pastraipomis. Tai, k vyresniosios kartos mokslininkai vadino isigimimu", dabar pakylta iki asme nins orientacijos" ar preferencij" rango, ir plaiai manoma, kad homoseksua lumas senovs socialini paproi kodekse ums centrin viet, ir tas kodeksas nnai pateikiamas su labai iuolaikinmis potekstmis. Graikikoji yda" nesu keldavo kalts jausmo: kas iekodavo jaun berniuk draugijos, buvo smerkia mas ne labiau u tuos, kurie mgo jaunas mergaites. Jaunieji graikai, kaip ir Anglijos vidurini mokykl moksleiviai, tikriausiai nevengdavo pederastijos. O tvai stengdavosi saugoti savo snelius taip pat, kaip saugodavo dukreles. Kartu su vyrikuoju homoseksualizmu egzistavo ir jo moterikoji atmaina, nors senov je jos dar nevadino Lesbo salos poets Sapfo ir jos draugi tviks vardu. Aikiai matyti, kad tais laikais bta ir incesto atvej. Legendinio Edipo, nuudiusio tv ir per klaid vedusio savo motin, tragikas likimas buvo laikomas diev pykio rodymu. O apskritai graikai, atrodo, buvo ne tiek itvirk ar puritoniki, kiek praktiki ir nevarantys savo jausm mons. J pasaulis buvo kupinas atvi ros erotikos, kurios jie n kiek nesivar.1 7 Tik nereikia manyti, kad senovs graik poiris seks buvo toks pat kaip ir iandienini Kalifornijos gyventoj. Vergovinje visuomenje, pavyzdiui, buvo manoma, kad su verg knais laisvieji mons gali daryti k tik nori. Tad seksu alinis aktyvumas tapo socialins padties yme. Dl abipusikumo lytiniuose santykiuose niekas nesuko sau galvos, juo labiau neiekojo jausm bendrumo. Pasitenkinimas daugiausia buvo siejamas su aktyvaus patino fiziniu malonumu, kuris primesdavo save ir savo organ pasyviai partnerei. Nepaisant teisini ribo jim, auktesn visuomenin padt uimantys vyrai danai laik savaime supran tamu dalyku, kad jie gali kada tik panors lytikai santykiauti su emesnio rango monmis moterimis, vaikais, tarnais ir svetimaliais. Dl tokios prielaidos, jei tik j teisingai identifikuosime, dabartinio skirtumo tarp homo- ir heteroseksualumo svarba gerokai sumaja. Panaiai ir skirtumas tarp pederasto ir pedofilo priklaus ne tiek nuo asmenini polinki, kiek nuo amiaus, kada berniukas galjo pradti laikyti save vyru1 8 .

144

HELLAS

ATLETAI
Sporto aidyns buvo esmin graik gyvenimo dalis. Kiekvienas save gerbiantis miestas turjo stadion. Visos Graikijos aidyns Olimpijoje - paios prestiikiausios i daugiau kaip imto panai rengini1. Visuotinis sporto pomgis ir pagarba die vams, kuri globa iauktindavo tas aidynes, politikai susiskaldiusioje alyje sukur davo stipr kultrinio vieningumo jausm. Atletai - vien tik vyrai - varydavosi deim tyje rungi. Nuo VII a. pr. Kr., po to, kai vienas i atlet atsitiktinai pamet savo trumpikes, atletai paprastai varydavosi nuogi. Tai ne sportininkai mgjai: jie buvo prat uoliai treniruotis, tikdamiesi vertingo atpildo. Apdovanojim dydis (denarais) emesnio rango aidynse Afrodizijoje I a. po Kr. rodo atskir rungi status: ilgo nuotolio bgimas - 750; penkiakov - 500; lenktyns su arvais - 500; sprintas (1 stadija) - 1250; pankrationas - 3000; imtyns - 2000; jimo lenktyns (2 stadijos) 1000; kumtyns - 2000. Standartin stadija buvo apie 212 m ilgio; bgikai apibgdavo apie stulp kitoje stadiono pusje. Pentatlon sudar penkios rungtys: uolis tol, disko metimas, ieties metimas, jimo lenktyns, imtyns. Pankratione (visus veiksmus leidianti kovos forma) tikslas buvo toks pat kaip ir dabartinse dziudo imtynse - priversti prieinink pripa inti varovo pranaum. Svarbios rungtys buvo ir ied mtymas bei lenktyns kovos veimais . Pergals olimpiadose atnedavo didel lov ir patiems nugaltojams, ir j gimtie siems miestams. Pirmavo Sparta. Atnai aukso amiaus laikotarpiu ikovojo tik 4 perga les i 183. Taiau geriausiai seksi Peloponeso Elids sriiai - i jos buvo ir pirmasis raytiniuose altiniuose minimas Olimpini aidyni, vykusi 776 m. pr. Kr., nugaltojas Korebas, na ir paiai Olimpijai. Nepralenktas vis laik atletas buvo Milonas i Krotono - jis laimjo imtyni rungt penkiose olimpiadose i eils 536-520 m. laikotarpiu. Po paskutiniosios pergals jis aukojimui skirt jaut usimets ant pei apne aplink stadion, o paskui sdosi jo valgyti,
[p r ie s k o n i j a u t i s ]

Dauguma ilikusi Pindaro odi skirtos olimpinms aidynms: mons ir dievai - viena juk gimin: Mes i motinos vienos gyvyb gavom. Tiktai jgos ms nelygios - tai ir skiria mones nuo diev visur ir visada. Nes mogus juk niekas, o dangaus metalas Tai buvein amina diev. Bet ir mes dvasia ir knu savo Galime prilygt nemirtingiesiems, Tik neinome, kok tiksl dien nakt Mums likimas skyr bgti nesustojant3.

1 45

EUROPOS

ISTORIJA

Olimpini aidyni etosas isilaik ir krikionikj laik pradioje. ventasis Pau lius tikrai buvo sporto aistruolis, o gal net ir pats dalyvavo varybose. Jis ra: Ikovo jau ger kov, baigiau bgim, ilaikiau tikjim".4 i odi tonas grynai graikikas. Paskutiniosios senovs Olimpins aidyns vyko 389 ar 393 m. Paskutinis inomas nugaltojas - victor ludorum - 385 m. buvo armnas. Nra rodym, kad imperatorius Teodosijus I oficialiai udraud aidynes. Labiau tiktina, kad krikionikajai vieajai nuomonei stojus prie bet kokius pagonikus kultus, aidyni tapo nemanoma atnau jinti po to, kai vestgotai um Graikij 395 m. J pakaitalas - aidyns Azijos mieste Antiochijoje - vyko iki 530 m.5 Olimpins aidyns po daugiau nei 1500 met pertraukos buvo atnaujintos At nuose 1896 m. balandio 6-2 d. J iniciatoriumi ir pirmuoju Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu tapo prancz sportininkas baronas Pierreas de Coubertinas (1863-1937). Iskyrus karo metus, aidyns XX amiuje vyksta kas ketveri metai vairio se vietose. Nuo 1912 m. jose leista dalyvauti ir moterims. iemos olimpins aidyns rengiamos nuo 1924 m. - tada jos vyko amoni. Kaip ir dera, pirmj olimpini aidyni naujaisiais laikais maratono nugaltoju 1896 m. tapo graikas Louisas Spyridonas .

Klasikinis tekstas toki dalyk supratimui Aristofano mitas Platono Puoto je mini daug seksualini praktik, kurios, atrodo, yra iuolaikini pirmtaks. Taiau labiau sigilinus matyti, kad graikai vadovavosi visai kitokia vertybi sis tema negu mes. Pasak io mito, mons i pradi turjo po atuonias galnes, du veidus ir dvi poras lytini organ vien i priekio, kit i upakalio. Jie buvo trij ri: vyrai, moterys ir dvilyiai individai. Vliau Dzeusas perkirto juos pusiau ir t atskir pusi malonumui irado lytin akt. Atskiro mogaus seksua liniai poreikiai priklaus nuo to, kokiai riai priklaus jo pirmtakas, i kurio jis kils. Todl atrodo, kad senovs graikai nelaik vyro moters prieingybe; jie pagrindine norma veikiau laik pliuralistin seksualum, vairiu laipsniu bding visiems individams. Beje, dabartiniai i klausim tyrintojai demonstruoja ne maesn pliuralizm, negu j tyrim objektai.1 9 Graik socialins struktros buvo gan sudtingos. iuo atvilgiu miestai-valstybs i esms skyrsi nuo nuoali kalnuot rajon, tarkim, Arkadijos Pelopo nese, kur ligi Romos laik iliko senovins piemen gentys. Visur buvo paplitu si vergija, taiau ji nebtinai sudarydavo vis socialini ir ekonomini institucij pagrind, kaip link manyti kai kurie istorikai. (Marksizmo-leninizmo penki stadij schemoje klasikin vergvaldyst laikoma btina socialins istorijos prie laida.) Atn gyventojus sudar vergai, m e tik a i pastoviai ten gyvenantys svetimaliai ir pilieiai. Vergai, kuriuos vadino andrapoda (mogaus pda), buvo laikomi kilnojamuoju turtu, juos buvo galima nebaudiamai udyti. Ver gams neleisdavo tarnauti armijoje. Ilaisvinti vergai, automatikai gydav metik status, privaljo mokti mokesius ir buvo aukiami armij. Pilieiai (tik jie turjo teis vadintis atnieiais") galjo turti ems ir privaljo atlikti karin

146

HELLAS

tarnyb. Jie buvo suskirstyti files arba gentis, o ios smulkesnius vienetus, vadinamus tritijomis ir demais. Kiekviena i t grupi gyveno bendrai ir turjo savo vaidmen civilinje bei karinje visuomens struktroje. Graik politin organizacija pasiymjo didele vairove ir polinkiu eksperimen tuoti. Kadangi kiekvienas polis (miestas-valstyb) turjo savivald (bent jau teo rikai), susiformavo labai daug politini tradicij su savo atmainomis, vediniais, pamgdiojimais. Buvo monarchijos pavyzdiui, amo saloje, valdomoje karaliaus-pirato Polikrato. Buvo despotij, ypa Maosios Azijos miestuose ia matyti pers pavyzdio poveikis. Bta ir vairaus tipo oligarchij Korinte, Spar toje, Masalijoje, taip pat demokratij, tarkim, Atnuose j klestjimo laikotarpiu. Taiau dl nepaliaujam kar, sjung, konfederacij jos nuolat veik vienos kitas ir tos skirtingos politins santvarkos danai labai staigiai pasikeisdavo. Ir paiuose Atnuose politin santvarka keitsi daug kart, pradedant nuo seniausios mums inomos formos VII a. pr. Kr. valdant Drakontui, pirmojo dra konikojo" statym kodekso autoriui, VI amiaus Solono reform bei Peisistrato geranoriko despotizmo. Prajus porai imt met nuo Drakonto valdymo Atn pralaimjimas Peloponeso kare atved prie Trisdeimties tiron" epizodo ir radi kaliojo Kleono, didiausio Periklio prieininko, valdymo. iuolaikiniai istorikai labai nevienodai vertina tikrj vis piliei dalyvavimo valstybs valdyme mast net Atn demokratijos klestjimo deimtmeiais penktajame amiuje pr. Kr. Labai skiriasi verg skaiiaus, miesto varguomens vaidmens, pilieiams priklausiusi ems plot, piliei status turini valstiei padties vertinimai, o ypa daug nesutarim dl to, kaip veik vairs piliei susirinkimai bul arba 500 tary ba", eklezija, kuri buvo pagrindinis statym leidimo susirinkimas, ir teismai. Pasi rodo, kad tiksliai apibrti demos Atn liaud, kuri sudar, kaip manoma, iki 50 000 laisv piliei (vien tik vyr), n kiek ne lengviau nei demokratij. Nelengva susitaikyti ir su tuo faktu, kad Periklis ar Demostenas, tie didieji Atn demokratai, buvo (beje, kaip ir Washingtonas bei Jeffersonas) vergvaldiai arba kad demokratikieji Atnai tironikai tvarksi maesnse savo valdose,
[d e m o s ]

Nieko nuostabaus, kad nepaprastai sudtinga graik politin praktika buvo derlinga dirva politinms teorijoms. Platono Valstyb , kur propaguojama Globj (iek tiek totalitarins vadinamj karali-filosof atmainos) valdia ir Aristotelio Politika su jos kategoriku teiginiu, kad mogus zoon politikon (politinis gyvu lys), yra du skirtingi ios problemos traktavimo bdai. Pagrindiniai iuolaikinio pasaulio politiniai terminai, pradedant anarchija" ir baigiant paia politika", yra daugiausia graik kryba. Graik istoriografija, panaiai kaip ir graik teatras, turi tris gigantus. Herodotas i Halikarnaso (484 420 m. pr. Kr.) vis laikomas istorijos tvu", nors dl didelio jo domjimosi kitomis alimis labiau ovinistikai nusiteik tautieiai vadino j melagysi tvu". Jis ra remdamasis vyki liudytoj pasakojimais ir asmenikais stebjimais savo tolim kelioni metu. Praeit jis suvok kaip titani k Europos kov su Azija ir jo devyni knyg kulminacij sudaro graik karai su persais. Atnietis Tukididas (455 401 m. pr. Kr.), Thomo Hobbeso ir daugelio
147

EUROPOS

ISTORIJA

DEMOS
Yra manani, kad ilg paios liaudies valdymo tradicij pradjo 507 m. pr. Kr. Alkmeonidas Kleistenis, tad 1993 metais jie nutar paminti demokratijos gimimo 2500-sias metines". Tam Londono rotuje buvo surengtas pramatnus balius, j susirinkusius krei psi Klasikins kultros mgj draugijos pirmininkas1. Taiau i tikrj Atn demo kratijos sklos buvo pastos dar iki Kleistenio. Eklezijas - piliei susirinkimus alia Akropolio ant Pnikso kalvos jved Solonas, nors jais nesunkiai manipuliavo aristokrat lyderiai, tarkim, Peisistratas ir jo sns, penkiasdeimt met trukusiai (560-10 m. pr. Kr.) savo tironijai paremti. Kleistenis priklaus turtingai eimai, kuri mgino dalytis valdi su Peisistratu, o paskui pasirinko tremt. Tikriausiai jo pastangomis buvo atnaujinta ir ipuota Paroso marmuru Dzeuso ventykla Delfuose - taip norta ipirkti kalt dl skerdyni, kurias sureng jo gimin. Jis vadovavo neskmingam siverimui Atik 513 m. pr. Kr., tikriau siai papras pers pagalbos. Taiau paskutiniuosius Peisistratidus po trej met ivijo ne jis, o spartieiai. Manoma, Kleistenis apeliavo liaudies valdi tam, kad susilpnint senj gentin santvark, kuria rmsi jo pirmtakai. Silydamas aukiausi valdi eklezijai, jis gijo tok autoritet, kad galjo imtis dar platesni reform. Keturias sensias files -gentis jis pakeit deimia nauj; kiekviena i j turjo savo ventykl ir sav herojaus kult. Kleistenis labai sustiprino demes - smulkesnius fili padalinius ir suteik balsavimo tei s visiems laisviesiems pilieiams, gyvenusiems Atn teritorijoje. Vis dlto svarbiausia tai, kad jis steig bul, kuri veik kaip komitetas, sudarinjantis eklezij darbo tvarkes. Kleistenis buvo ir teisinio ostrakizmo pradininkas. J vadino vieosios nuomo ns meno" krju. Atn demokratija, gyvavusi 185 metus, buvo toli nuo tobulybs. Liaudies valdi ribojo buls machinacijos, dmi aiktingumas ir savavaliavimas, nuolatin turting globj ir demagog taka. Norint surinkti eklezijoms reikaling 6000 piliei kvorum, pilieiai buvo tiesiogine to odio prasme gaudomi gatvse raudonuose dauose imir kytomis virvmis. Koks buvo piliei aktyvumas tiek centriniuose, tiek vietiniuose susi rinkimuose, mokslininkai kartai tebesiginija iki iol . Taiau pilieiai i tikrj vald. Jie buvo lygs prie statymus, jie rinko deimt aukiausi pareign, skaitant strate gus bei karo vad. Pilieiai burt keliu kasmet pasidalindavo imtus administracini post. Dar svarbiau buvo tai, kad pareignai jiems turdavo atsiskaityti. Nesiningus ar blogai dirbanius pareignus buvo galima atleisti ar net nubausti mirties bausme. Taiau ne visiems tai dar spd. Platono nuomone, demokratija reik nekompe tenting moni valdi. Aristofanas aipsi i to pikto, irzlaus, nesukalbamo senio Demoso i Pnikso". Syk jis paklaus: Tai kur isigelbjimas?" Ir atsak: Moterys". Deja, senovs Atn ir dabartins Europos demokratij ryys labai silpnas. Demo kratija netriumfuoja net toje alyje, kuri buvo jos lopys. Ja nesiavjo romn msty tojai; daugiau nei tkstant met demokratija buvo beveik pamirta. i dien Europos demokratini tradicij itak reikt iekoti veikiau viking tipo liaudies susirinkimuose

148

HELLAS

[d in g a s ],

feodalini monarch aukiamuose parlamentuose ir vidurami miestuose-

respublikose. Atn koncepcija apie aukiausi valdi turint vis pilnateisi piliei susirinkim susilauk atitikmens Vidurami Novgorode, Vengrijoje ir Lenkijoje - politi nse sistemose, kurios neturjo palikuoni. vietimo epochos teoretikai inias apie senovs demokratijas siejo su susidomjimu konstitucine reforma; romantizuota seno vs Atn vizija suvaidino tam tikr vaidmen ir tarp klasikin isilavinim turini libe ral. Taiau liberalai neveng ir kritikuoti. De Tocquevilleis pldo daugumos tironij". Edmundas Burkeas pranczikojo pavyzdio demokratij pavadino gdingiausiu dalyku pasaulyje". Demokratija retai buvo laikoma norma. Ms laikais nra vieningos nuomons, kas sudaro demokratijos esm. Teorikai ji skatina visas dorybes - laisv, teisingum, lygyb prie statymus, mogaus teisi ger bim, politin pliuralizm, pilietins visuomens krim. O praktikai liaudies valdy mas" yra nemanomas dalykas. Labai daug kas skiria emyne kultivuojam liaudies valdi nuo britiko parlamentarizmo. Visos demokratijos rys turi savo trkum. Winstonas Churchillis syk pasak, kad demokratija pati blogiausia politin sistema, iskyrus visas kitas". Taiau egzistuoja ir beveik visuotinis bjaurjimasis tironija. Kaip tik tai ir skatina isilaisvinusias valstybes engti demokratijos keliu, nepriklausomai nuo ankstesni realij. Visa ms istorija lenkia mus lietis prie demokratini valstybi", pareik k tik susikrusios ekoslovakijos prezidentas 1918 metais3. 1989-1991 m. labai panaiai antrino buvusi Soviet bloko ali vadovai. Tai nereikia, kad demokratijai, kaip ir bet kuriam kitokiam judjimui, nereikia jokio mito apie jos pradi. Jai reikalinga ir sena genealogija, ir pagarbos verti didvyriai. O kas galt atitikti tuos kriterijus geriau u Alkmeonid Kleisten?

kit nuomone, buvo tiesiog labiausiai politizuotas i vis kada nors raiusi isto rik'1 . Jis pirmasis pradjo sistemingai analizuoti prieastis ir pasekmes; gausiai citavo dokumentus ir traktatus; terpdamas pagrindini veikj kalb itraukas, jis surado puik bd papildyti grietai nealik dstym subjektyviomis nuo monmis. Tukididas ra, kad atuonios jo knygos apie Peloponeso kar skirtos ne aminink skoniui tenkinti, o aminybei". Ksenofontas (428 354 m. pr. Kr.), irgi atnietis, para Graikijos istorij (Hellenica) ir Anabaz (Anabasis). Pirmojo je tsiamas Graikijos istorijos apraymas nuo tos vietos, kur baig Tukididas (nuo 411 m. pr. Kr.). Kaip ir Tukididas, Ksenofontas tam tikru mastu prats Herodo to darbus. Anabazis (pavadinimas reikia pers ekspedicij") aprao 10 000 sam dytj graik kari, tarp kuri buvo ir pats autorius, ilg yg Mesopotamij ir atgal, tarnaujant pers pretendentui sost. ksniai Thalassa! Thalassa! (Jra! Jra!), kuriais po daugelio mnesi trukusio ygio Ksenofonto bendraygiai pasveikino jr, ivyd j nuo Trapezundo kalv, bus bene pats entuziastingiau sias momentas, kada nors ufiksuotas karinse kronikose. Visi sutaria, kad graik civilizacija savo zenit pasiek Periklio valdymo At nuose metu. Laikotarpiu, kai buvo igelbtas miestas nuo pers siverimo 480 m. pr. Kr. iki pratingo karo su Sparta pradios 431 m. pr. Kr., politin, intelek

1 49

EUROPOS

ISTORIJA

tin ir kultrin Atn energija pasiek virn. Periklis (apie 495 429 m. pr. Kr.)r karvedys ir politikas, buvo nuosaikios demokratins frakcijos lyderis. Jis rpinosi nusiaubto Akropolio rekonstrukcija, buvo meninink ir filosof draugas. Periklio kalba laidojant kritusius pirmaisiais Peloponeso karo metais spinduliuoja pasididiavimu laisve ir aukta gimtojo miesto kultra:
M gstam e tai, kas grau, bet nesiekiam e prabangos; m gstam e patogum us, bet ven gia me iglebim o. Turtus stengiam s naudoti protingai, o ne puikuotis jais < ...> M suose kiekvienam rpi ne tik jo paties, bet ir visos valstybs dalykai < ...> A pie m og, kurio politika nedom ina, m es nesakom e, kad jis usiim a savo reikalais; m es sakom e, kad tokiem s pas mus apskritai nra k veikti < ...> Yra m oni, kurie drss dl to, kad negalvoja apie pavoj, o kai tik pradeda galvoti, tai pradeda bijoti. Taiau tikrai drsiu galim a laikyti tik t, kuris gerai ino, kas gyvenim e m alonu ir kas siaubinga, taiau dr siai eina pasitikti pavojaus.

Periklio bendraamiai atnieiai tikrai buvo verti, kad jais didiuotsi. Anaksagoras ir Sokratas, Euripidas ir Eschilas, Pindaras ir Fidijas, Antifonas ir Aristofanas, Demokritas ir Hipokratas, Herodotas ir Tukididas visi jie vaikiojo tomis paiomis gatvmis, visi mat, kaip Partenonas ruoiamas inauguracijai, vykusiai 438 m. pr. Kr. Atnai, Graikijos akis, men ir ikalbos motina", pateisino oraku lo pranayst, kad jie taps ereliu, per ami amius sklandaniu tarp debes". Taiau bene geriausiai juos apibdina tokios Pindaro poezijos eiluts:
A l , ip, , .

(... N utvieksti violetini ar ir dainom palovinti graiausiom , Graikijos tvirtove, lovin gieji Atnai, m ieste nuostabus!)22

Sparta, kitaip dar vadinama Lakedemonu, buvo Atn partner ir varov. Ms akimis irint, ji ne maiau atstumianti kaip Atnai patraukls. Prieingai negu kiti miestai, ji buvo ne prie jros, o Lakonijos lygumoje, esanioje Pelopo neso viduryje. Sparta neturjo savo laivyno ir buvo grynai militaristin valstyb; tai jai padjo atsispirti prie visus savo kaimynus mesnieius, argieius ir Arkadijos gyventojus. Jos valdymo sistema, senais laikais sukurta dievikojo Likurgo, vadinama ia despotine oligarchijos forma, ia oligarchine despotija. Aukt pareign, vadinamj efor , taryba turjo diktatorikus galiojimus. Jie duodavo nurodymus dviems paveldimiems Spartos karaliams", kurie buvo auk iausiais dvasininkais ir karvediais. Sparta turjo nedaug kolonij, tad gyvento j pertekliaus problema ten buvo sprendiama darant naujagimi berniuk atran k. Silpnesnieji su apeigomis paliekami mirti lauke. Lik gyvi berniukai sulauk septyneri met bdavo perimami valstybs lavinti fizikai ir mokyti karins drausms. Nuo dvideimties met prasiddavo keturiasdeimt met trunkanti karin tarnyba. Jiems buvo draudiama usiimti prekyba ar amatais, jie buvo ilaikomi emesns klass gyventoj helot, t. y. verg darbu. Dl to Spartos kultroje menui ir groiui buvo skiriama nedaug laiko, nebuvo ugdomas ir ben drumo su kitomis Graikijos dalimis jausmas. Pasak Aristotelio, tai visuomenei bdinga ir tai, kad joje vyr skaiius pradjo katastrofikai mati ir didel
150

HELLAS

ems dalis atsidr moter rankose. Kalbti lakonikai" reik su panieka atmesti graius odius. Kai Pilypas Makedonietis atsiunt spartieiams grasinan t laik, kad jei siver Lakedemon, tai sulygins j su eme", eforai atsak jam vienu odiu: an (jei),
[m a k e d o n i j a ]

Helenizmo era kitaip sakant, tas laikotarpis, kai graik miest-valstybi pasaulis susiliejo su platesniu, bet i esms negraikiku pasauliu, sukurtu Alek sandro ir jo pdini danai niekinama dl jos dekadanso. Politikos srityje ta broludika dinastin kova, kuri nepaliaujamai persekiojo susiskaldiusi Alek sandro imperij, tikrai nekelia susiavjimo. Taiau, kita vertus, graik kultra nestokojo itverms ir negalima lengva ranka atmesti bendros tradicijos, susifor mavusios per kelis imtmeius vairiose alyse, teigiamo poveikio. Graik valdovai Indo slnyje, kur helenizmo sluoksnelis buvo pats ploniausias, isilaik iki I-ojo amiaus pr. Kr. vidurio. Makedonijoje Antigonid dinastija, kurios pradininkas buvo Aleksandro vienaakis generolas Antigonas (382 301 m. pr. Kr.), vald iki pralaimjimo romnams 168 m. pr. Kr. Sirijoje, o kur laik ir Persijoje bei Mao joje Azijoje. Seleukid dinastija, pradta Seleuko I Nikatoro (valdiusio 280 261 m. pr. Kr.), turjo didel, nors ir nuolat majani teritorij Azijoje. Visi jie buvo aktyvs helenizuotojai, siningai vykdantys Aleksandro planus sukurti Azi joje graik kolonij tinkl, o Romai pasidav 69 m. pr. Kr. Rytin Seleukid vald pus 250 m. pr. Kr. ugrob partas Arsakas (mirs 248 m. pr. Kr.). Jo Arsakid dinastija vald Persij beveik 500 met, kol 226 metais atgim Persijos imperija. Egipte Ptolemj dinastija, pradta Aleksandro netikro pusbrolio Ptolemjaus I Sotero, Saugotojo" (mirusio 285 m. pr. Kr.), vald iki 31 m. po Kr. Ptolemjai garsjo tuo, kad mgo ir globojo men bei moksl, nors kartais kai kurie i j, pavyzdiui, Ptolemjas VII Fiskonas (Pasiptlis"), kartu buvo ir lykiausi ikrypliai. Po daugybs vedybini machinacij Fiskonas sugebjo vesti savo seser, kuri buvo ir jo brolio nal (taigi ji kartu buvo jam ir sesuo, ir mona, ir brolien), isiskirti su ja dl jos dukters i ankstesns santuokos (kuri tapo jam kartu jo antrja mona, dukteria, ir podukra), nuudyti savo sn (kuris kartu buvo ir jo snnas). Incestas siekiant isaugoti karalikojo kraujo grynum buvo faraon tradicija, kuri kitos kultros vadino dekadansu. Nepaisant visko, Termai (Tesalonikai), Antiochija, Pergamas Palmyra ir vis pirma Egipto Aleksandrija tapo pagrindiniais kultriniais, ekonominiais ir politi niais centrais. Graik ir Ryt tak miinys viepataujant dekadentinms dinasti joms sukr t nepakartojam helenistin kultr, kuri gal gale pranoko tai, k ne i Vakar naujieji valdovai romnai. iaip ar taip, Bizantijos romnai", ilaikiusieji Romos imperij dar tkstant met po Romos lugimo, buvo helenis tini graik pdiniai ir labai realia prasme paskutinieji Aleksandro Didiojo p diniai. Ne iaip sau Horacijus ra: Graecia capta ferum victorem cepit" (ugrob toji Graikija veik savo iaurj ukariautoj). Helenistins kultros pagrindas buvo kur kas platesnis negu jos graikikosios pirmtaks. Pasak Isokrato (436 338 m. pr. Kr.), paskutiniojo i Atikos oratori, Atn dka Graikijos vardas nuo iol asocijuosis ne su tautos, o su intelekto

151

EUROPOS

ISTORIJA

MAKEDONIJA
Klausimas, ar Makedonija yra graik, beveik tolygus klausimui, ar Prsija buvo vokie i. Jei kalbtume apie istorines itakas, tai j abu iuos klausimus galima atsakyti, kad ne. Senovs Makedonijos istorija prasidjo ilyr ar trak civilizacijos orbitoje. Taiau, kaip rodo karalikj kap kasinjimai, ji buvo dideliu mastu helenizuota dar prie Pily pui Makedonieiui ukariaujant Graikij1,
[p a p iru s a s ] [ e g n a c ija ]

Romos provincija Makedonija drieksi ligi Adrijos jros

ir nuo VI a. j

tirtai apgyveno ia migrav slavai. Anot vienos teorijos, slavai susimai su ikigraikikj gyventoj likuiais ir susidar nauja negraikika makedoniei tauta. Kartais dl ryi su graikais Makedonija" bdavo pravardiuojama ir Bizantijos imperija. Taiau buvusi Makedonijos provincija ir didel Peloponeso dalis tapo Slavonijos" dalimi. Viduramiais Makedonija kur laik buvo atsidrusi Bulgarijos imperijos sudtyje ir vis laik liko Bulgarijos staiatiki banyios egzarchato dalimi. Tai sustiprino vlesnes Bulgarijos pretenzijas j. XIV a. ji pateko serb valdion. 1346 m. Steponas Duanas Skoplje buvo karnuotas serb, graik, bulgar ir alban caru". Tai savo ruotu tur jo sustiprinti vlesnes serb pretenzijas. Paskui atjo Osmanai. XIX a. pabaigoje Osman Makedonija buvo tipika mirios religins ir etnins sud ties Balkan provincija. Staiatikiai krikionys gyveno kartu su musulmonais, graikai ir slavai kartu su albanais ir turkais. Tradicikai visi staiatikiai krikionys buvo laikomi graikais", nes jie buvo pavalds Konstantinopolio patriarchui. Per Balkan karus dl Makedonijos kovojo Graikija, Bulgarija ir Serbija. Ji buvo suskaldyta j tris dalis (r. III pried, 83). Piet Makedonija su centru Tesalonikais atiteko Graikijai. Po pasikeitimo graik ir turk tautybi gyventojais 1922 metais ir slav egzodo 1949 metais dl pilietinio karo, joje m vyrauti labai patriotikai nusiteik Aleksandro palikuonys" graikai, sudarantys didel daugum gyventoj (nemaai j imigravo i Tur kijos). Rytin Makedonija atsidr Bulgarijoje, kuri laik j vakarine Bulgarija". iaurs Makedonijoje, kurios centras yra Skopl ir Vardaro ups auktupio slnis, gyveno alba nai bei slavai ir ji jo Serbijos sudt. Kai 1945 metais iaurin Makedonijos dalis gavo Jugoslavijos autonomins res publikos status, prasidjo rytinga kampanija supaprastinti istorij ir pakeisti vis gyventoj identitet. Jugoslavijos vadovyb norjo likviduoti bulgar okupacijos karo metu padarinius ir pasiprieinti senosios Graikijos kultros avesiui. Politinis elitas sla vikj dialekt paskelb atskira kalba, o senoji banytin slav kalba buvo tapatinama su senja makedoniei kalba". Visa karta buvo aukljama slavikosios Makedonijos su imtmetinmis tradicijomis didiosios idjos"dvasia2. Tad nenuostabu - kai Skopls valdia 1992 m. paskelb nepriklausomyb, sunku buvo susitarti, kaip turt vadintis i respublika. Sakoma, kad vienam graik mokslinin kui buvo grasinama nuudyti u tai, kad paskelb apie slav kalbomis kalbanios maumos buvim Graikijos teritorijoje prie jos iaurins sienos.3 Neutrals komentato riai usienyje m naudoti akronim FYROM, sudaryt i angliko pavadinimo Former

152

HELLAS

Yugoslav Republic of Macedonia" (buvusi Jugoslavijos Makedonijos respublika"). Lai kantis tokio principo, Makedonijai, ko gero, ne maiau tikt ir dar koks nors panaus mnemotechnikos poiriu domus pavadinimas, pavyzdiui, BUVILYTRAGRAROBIBULSEROSSERJUPRA (buvusi llyrijos, Trakijos, Graikijos, Romos, Bizantijos, Bulgarijos, Serbijos, Osman imperijos, Serbijos ir Jugoslavijos provincija").

vaizdiniais'1 . Dl to padaugjo graik autori. Pasirod visas pulkas geograf, pra dedant Strabonu (63 m. pr. Kr. 21 m. po Kr.) ir baigiant Pausaniju (krybin branda apie 150 m. po Kr.). Buvo daugyb poet: Apolonijas, Aratas, Bionas (Ado nio apraudojimo autorius), Moschas, Meleagas, Musajas, Opianas, Timonas ir Teokritas. Netrko ir istorik: Manetas i Egipto (karalysi ir dinastij chrono logins sistemos krjas) ir Berosus (Bar-Osea) i Babilono; Polibijas i Megalo polio (204 122 m. pr. Kr.), graikikasis Romos apologetas; Judjos karo" auto rius ir Judjos valdytojas Juozapas Flavijus (gims 36 m. po Kr.); Apianas, Arianas, Herodas, Eusebijas. Galenas (129 199 m. po Kr.) para daug medicinos vadov li, Hermogenas (krybos apogjus apie 170 m. po Kr.). normin retorikos traktat. Filosofai neostoikai, tarkim, Epiktetas i Hierapolio (55 135 m. po Kr.), lenktyniavo su neoplatonieiais: Plotinu (205 270 m. po Kr.), Porfirijum (232 305 m. po Kr.), Proklu (412 488 m. po Kr.). Epikteto veikalas Enchiridion arba stoi cizmo vadovlis" buvo laikomas vlyvojo klasikinio amiaus morals vadovliu. Biografas ir eseistas Plutarchas (apie 46 126 m. po Kr.), satyrikas Lukianas Samosatietis (apie 120 180 m. po Kr.), romanistai Longas (I I a. pabaiga) ir Heliodoras (III a.) rodo, kaip romnams valdant didjo graik prozos tradicij vairov,
rusas]

[p a p i

Daugelis helenistinio periodo raytoj ra graikikai tai j antroji kalba. Tokie raytojai buvo Juozapas Flavijus, Lukianas ir Markas Aurelijus, taip pat krikioni evangelistai Matas, Morkus, Lukas ir, inoma, v. Paulius. Helenistiniame pasaulyje Egipto Aleksandrija netrukus isikovojo toki pad t, koki kadaise Graikijoje turjo Atnai. Valdant Ptolemjams, ji tapo didiausiu ir kultringiausiu Ryt miestu, turtais ir puikumu nusileidianiu tik Romai. Tai buvo daugiatautis ir daugiakalbis miestas, jame gyveno makedonieiai", ydai, egiptieiai. sakymas vadinamajame Rosets akmenyje, dabar laikomame Brit muziejuje, buvo ikaltas trimis kalbomis ir tai padjo Champollionui iifruoti hieroglifus. Nuostabusis Museion (mz ventov) su 700 000 tom biblioteka buvo skirtas senovs graik kultros paminklams rinkti, saugoti ir studijuoti. Tai tikras mokslo vyturys, nuvieiantis vlesniojo klasikinio pasaulio intelektuali n gyvenim taip aikiai kaip didysis Faro vyturys nuviet laivams keli uost. Aristofanas i Bizantijos (apie 257 180 m. pr. Kr.), vienas pirmj Aleksandrijos bibliotekinink, pradjo leisti anotuotus graik literatros veikalus ir msi sis temingai analizuoti graik kalbos gramatik bei rayb. Aristarchas i Samotrakijos (krybin branda apie 150 m. pr. Kr.) ura Iliados ir Odisjos

1 53

EUROPOS

ISTORIJA

PAPIRUSAS
1963 m. Derven (Derveni) vietovje netoli Tesalonik Makedonijoje kasinjant aptiktas apangljs papirusas. Jis, matyt, buvo sudegintas per laidotuvi ceremonij arba jj paprasiausiai panaudojo jkurams. Taiau vis dar buvo galima skaityti, kas jame para yta. Tai padar dr. Faekelmannas i Vienos; jis statiniu elektros krviu kaitino ritinl ir perskyr jo sluoksnelius. Paaikjo, kad tai buvo orfini poem komentaras. Jis um papiruso su Timotjaus i Mileto tekstu Persai (Nr. 9875 P. Berolio kataloge), rasto kasinjant Abusire (Egiptas) ir laikyto seniausiu graik papirusu viet1. 1964 m. panaus papiruso ritinlis buvo rastas rankoje mogaus, palaidoto IV a. pr. Kr. prie Kalaio vietovs Rumunijoje, Juodosios jros pakrantje. Deja, papirusas vos prisilie tus subyrjo dulkes. Cyperus papyrus augalas raymui Egipte buvo naudojamas 3000 m. pr. Kr. Jo plauas bdavo paklojamas vertikaliomis ir horizontaliomis juostomis, kurias paskui supresuodavo, suformuodami ilg volumen (ritinl). Ant jo raydavo perskelta nusmai linta nendre ar paukio plunksna ir tirtu raalu, padarytu i suodi. Papirusas nau dotas ir graik bei romn laikais, ypa kratuose, esaniuose netoli jo augimo vie tos Nilo deltos. Didiausias senovs klasikini papirus radinys - apie 800 ritinli - rastas Herkulanumo griuvsiuose, usikonservavs po lavos sluoksniu. Papirologija (mokslas apie papirusus) labai daug prisidjo tyrinjant klasik. Kadangi labai maai kitokios formos raytini dokument isilaik daugiau nei du tks tantmeius, jie labai praturtino ms inias apie senovs paleografij: padjo veikti filologin praraj tarp senosios ir vidurami graik kalbos, taip pat grino daug teks t i dingusio klasikins literatros repertuaro; i papirus galima paminti Aristotelio Atn konstitucij, Sofoklio Pdsekius ir Menandro Bambekl. Papirusai suvaidino svar b vaidmen ir studijuojant Biblijos tekstus. Yra ilik apie 7000 vairi Biblijos fragmen t rankrai ankstyvja graik kalba. Negyvosios jros ritinliuose be judjik tekst yra ir keli krikioniki. Rasti du ikikrikionikj laik papiruso ritinliai su Pakartoto statymo knygos itraukomis. 125 m. po Kr. datuojamas papirusas su v. Jono Evan gelija yra daug senesnis u visas jos pergamentines versijas. Kai kurios seniausios popiei buls iliko tik papirus pavidalu2. Kai papirus m keisti pergamentas, velenas (plonasis pergamentas) ir galiausiai popierius, pradjo nykti ir ritinliai, uleisdami viet rankrai puslapiams. Papiruso reikms menkjimas ir perjimas prie raymo ant lap buvo knygos gimimo prielai dos.
[BIBLIJA] [XATIVAH]

tekstus. Filonas, dar vadinamas judj Filonu (30 m. pr. Kr. 45 m. po Kr.)r klestinios Aleksandrijos yd bendruomens vadovas, mgino suderinti graik filosofij su tradicine judaizmo teologija. Heronas, ininierius i Aleksandrijos (gimimo ir mirties datos neinomos), laikomas garo mainos, sifono, drachm automato ir kt. iradju.

1 54

HELLAS

Ypa svarbs kultros perdavimui buvo vadinamieji hermetiniai ratai (Corpus Hermeticus). J autorium nuo seno laikomas Hermis Trismegistas (triskart didy sis Hermis", diev ratininkas), apie kur nieko daugiau neinoma. i didiul graikik tekst i Aleksandrijos kolekcija teistai pretenduoja senovs Egipto enciklopedij. Keturiasdeimt dviejose ventosiose knygose apibendrinti faraon statymai, apraytos j dievybs, ritualai, prietarai, kosmografija, astrologija, medi cina. Kitose knygose, paraytose III amiuje, randame keist neoplatonikj ir kabalistini tekst miin, nukreipt prie kylani krikionyb,
[j u o d o j i
atn ]

Neturt stebinti tai, kad Graikijos pakrani civilizacija" gal gale pasirod esanti nepajgi atsilaikyti prie gretim emynini valstybi didiules kariuome nes. Aristotelio palyginimas, kad mons laksto it skruzds ant kranto", pabria Graikijos moni ir materialini itekli koncentracijos strategines problemas. Plonyts ir ilgos komunikacij linijos buvo efektyvios ekonominei ir kultrinei ekspansijai, taiau lengvai paeidiamos kariniu atvilgiu. V a. pr. Kr. tik su didiausiais vargais pavyko atremti pers puolimus. IV a. pr. Kr. makedonieiai per trisdeimt met um vis Graikij ir Persij. Pradedant III a. pr. Kr. Romos legion verimasis tapo nebesustabdomas. Graikai niekada nepajg surinkti kovai daugiau nei 50 000 hoplit, o nuo tada, kai Romos respublika galjo telkti savo kariuomen vyrus i viso tankiai apgyvento Apenin pusiasalio, ji turjo savo inioje per pus milijono kari. Tad karins varybos tarp Graikijos ir Romos i pat pradi buvo labai nelygi prieinink kova. Didij Graikij" romnai visikai ukariavo baigiantis Piro karams 266 m. pr. Kr. Sicilija buvo aneksuota veikus atkakl Sirakz pasiprieinim 212 m. pr. Kr. Makedonija buvo veikta Pidnos myje 168 m. pr. Kr. Graikijos emynins dalies vidurys, vadovaujamas Achaj lygos, isivadavo i makedoniei valdios, taiau 146 m. pr. Kr. buvo aneksuotas konsulo Lucijaus Mumijaus ir tapo Romos provincija Achaja. Vliau romnai i eils nukariavo visas graik valstybes, atsiradusias subyr jus buvusiai Makedonijos imperijai. Dramatika pabaiga vyko 30 m. pr. Kr., kai Kleopatra, Ptolemjo XII Auleto dukt ir paskutinioji Egipto karalien, vienu metu baig ir politin tradicij, ir savo gyvenim priglausdama nuoding gyva t prie savo baltos kaip sniegas krtins". Bdama ir Cezario, ir Antonijaus mei lu, ji kaip manydama stengsi sustabdyti romn ekspansij. Taiau garsj Paskalio posak, kad pasaulio veidas dabar gal atrodyt visai kitaip, jei Kleopat ros nosis bt buvusi iek tiek trumpesn", vargu ar galima laikyti pagrstu. Graik pasaulio politins ir karins jgos buvo isismusios; absoliutus Romos pranaumas tapo akivaizdiu faktu. Kadangi helenistinis ir Romos pasauliai susiliejo ir atsirado hibridin graikromn civilizacija, nemanoma tiksliai nustatyti senovs Graikijos mirties datos. Taiau helenin ir helenistin tradicijos gyvavo daug ilgiau negu prasta manyti. Delf orakulas veik ir toliau, kol jo 267 m. po Kr. nesugriov plikaujantys bar barai. Olimpins aidyns vyko ir toliau kas ketverius metus iki 192-osios olim piados 392 m. po Kr. Atn Akademijoje mokiniai buvo mokomi ir toliau, kol jos 529 m. po Kr. neudar krikionikasis imperatorius Justinianas. Aleksandrijos

155

EUROPOS

ISTORIJA

JUODOJI ATN
N vienas teiginys taip giliai neskl klasikos pasaulio, kaip ikeltasis Martino Bernalio knygoje Juodoji Atn. Tradicionalistai laiko i knyg keista; kiti mano, kad ji verta dmesio1. Bernalio teiginys turi du aspektus: kritin ir silantj. Kritikuojanioje dalyje autorius gan tikinamai rodinja, kad klasikos tyrimai buvo vykdomi pagal XVIII ir XIX ami europiei egocentrines prielaidas ir kad Graikijos bei Romos kultrin skola senesnms Artimj Ryt civilizacijoms buvo sistemingai ignoruojama. Kritiko tikslas sumainti europiei kultrin arogancij" - lyg ir turt bti vaisingas, nors odiai apie graik civilizacijos arijin model" skamba iaukiamai. Pagrindiniai autoriaus pasilymai susij su dviem labai giminingomis koncepcijo mis: graik civilizacijos akn reiki iekoti Egipte, o senoji Egipto civilizacija buvusi i esms afrikietika", sukurta juoduk". Pastarasis argumentas menkai pagrstas. Kop t kalbos naas graik odyn geriausiu atveju tik antraeilis. Faraon odos spalva, sprendiant i pieini j kapuose, paprastai daug viesesn u j danai negroidini tarn kno spalv. Egiptiei vyrai buvo deg, o moterys baltos. Nubijin dinastija, valdiusi VII a. pr. Kr., yra vienintel i 31 dinastijos, kuri i tikrj galima pavadinti juodaode". Skeptikams galt kilti tarimas, kad mokslininkus paveik JAV rasistin politika. Taiau tokiu atveju tikriausiai reikt priminti akivaizdius dalykus. Jei sugrime pakankamai toli praeit, tai neliks joki abejoni, kad ir europiei, ir j civilizacijos itak reikia iekoti toli u Europos rib. Tad klausim reikt formuluoti taip: ar toli turt grti praeit prieistorini laik inovai, iki kokios pradios?
RAS] [DASA] [EPAS] [k a d m a s ] [ k a u k a z o

biblioteka, nors ir smarkiai nukentjusi nuo gaisro, kai miest buvo apguls Cezaris, galutinai udaryta tik 641 m. po Kr., ia sigaljus musulmon kalifatui. Tuo metu jau buvo praslink dvideimt imtmei, arba itisi du tkstantmeiai, nuo Kretos civilizacijos sutem ir Mikn auros. Daug kas i graik civilizacijos dingo. Daug k perm romnai ir vliau per dav krikionybs ir Bizantijos tradicijoms. Didelei daliai palikimo teko laukti Renesanso ar dar vlesni laik, kad j prisimint vl. Taiau, iaip ar taip, jos iliko pakankamai, kad t nedidel Ryt Europos al bt galima nuolat vadin ti Europos motina", Vakar lopiu" ir jei ne vieninteliu Europos altiniu, tai bent jau gyvybikai svarbia jos sudtine dalimi.

Sirakzai, Sicilija, pirmieji 141-osios olimpiados metai. Antrojo Pn karo

etj met vasaros pabaigoje Italijos miesto Romos ir Afrikos miesto Karta ginos spdinga kova artjo prie kulminacijos. Kartaginiei karvedys Haniba las, sunaikins kelias romn armijas, pasistas sulaikyti jo, perjo per vis Italij ir dabar nirtingai kovsi pietuose. Jis k tik um Tarento uost ir tvir tov (r. III skyri). Romnai, negaldami sustabdyti jo paties, stengsi sulaiky-

156

HELLAS

ti jo sjungininkus iaurins Italijos keltus, Pilyp V Makedoniet, kuris siver Ilyrij, ir graik miest Sirakzus. Jiems ypa rpjo ukariauti Sirakzus, nes kaip tik per juos i Afrikos buvo aprpinama Hanibalo kariuomen ir tik juos veik romnai galjo gyvendinti savo ketinimus vl uvaldyti Sicilij. Dl to Sirakzai jau antr sezon buvo apgulti romn, vadovaujam konsulo Marko Klaudijaus Marcelo. Syrakousai, ta Didiosios Graikijos karalien, buvo labiausiai klestinti ir gra iausia i vis graik kolonij Vakaruose. Helenizmo amiuje, kai dauguma miest-valstybi jau buvo praradusi nepriklausomyb, jie isaugojo j; Sirakzai jau seniai buvo pranaesni u Atnus, jiems pavyko ivengti ir Aleksandro Didiojo invazijos. Jie pralenk savo buvus varov lovingj Akrag, kur kartaginieiai sulygino su eme ir kuris jau niekada nebeatsistat iki galo. III amiuje pr. Kr. Sirakzai naudojasi savo patogia padtimi: kaip tik ia susikirto Romos ir Kar taginos takos sferos. Jie buvo pagrindiniai nenugaltosios graik civilizacijos atstovai. Miestas sikr rytinje Sicilijos pakrantje, pusiaukelje tarp snieguot Etnos lait ir pieiausio salos kyulio Pachino. Tai buvo nepaprastai grai, saugi ir patogi vieta, natralus tranzitinis krovini sandlis, vakarinei Viduremio jros baseino daliai prekiaujant su rytine, ir populiariausia sustojimo vieta kelyje i Italijos Afrik. I pradi jis tilpo uoltoje Ortigijos salelje, taiau vliau m plstis kaimynin pakrants lygum, kuri i vis pusi saugojo beveik itisinis stai uol iedas. Didelis uostas, per penkias mylias nusidrieks lanku iilgai puikios lankos, i sausumos puss buvo apsaugotas aukt kaln. Kitoje Ortigi jos pusje buvo dar vienas uostas, kuriame pakako vietos kad ir didiausiam laivynui. (r. 7 pav.) Ortigijos sala, buvusi miesto akropoliu, VI amiuje pr. Kr. buvo sujungta su Sicilijos pakrante tvirtinu pylimu. Puikus Aretzos altinis aprpino geriamuoju vandeniu, o vir visos salels buvo ikilusi didiul Apolono ventykla; prieais j, kitoje lankos pusje prie Olimpjaus stovjo ir Dzeuso ventykla. V a. pr. Kr. visa lyguma buvo apjuosta ilga akmenini sien juosta, vainikuojania natralias uolas. Tos sienos drieksi daugiau nei penkiolika myli, o kaln papdje susi liejo su Eurialos pilies sienomis. Jos supo pus milijono moni, gyvenani penkiuose atskiruose priemiesiuose. Achradinoje (virutiniajame mieste"), tur jusioje dar ir vidines j supanias sienas, buvo pagrindin agora (forumas). U agoros gyvenamieji priemiesiai Tich ir Epipol, o vir j monumentals Neapolio (naujojo miesto") pastatai, tarp j teatras kalno laite, keliolika ven tykl, o Hierono altorius buvo didiausias antikinio pasaulio aukoti dievams skir tas statinys. Taiau visa i nuostabi vieta turjo vien trkum: pelktas Anapo ups, tekanios didj uost, slnis vasar virsdavo epidemij altiniu. Visais kitais atvilgiais Sirakzai neturjo sau lygi. Pasak Cicerono, kuriam vliau teko ia valdyti, nebuvo dienos, kad neviest saul. Ikilusi vir jros lygum gaivi no velnus vjelis, dvelkiantis nuo tamsi kaip vynas jros bang, staias uolas puo net ir iem ydinios gls.
157

EUROPOS

ISTORIJA

7 emlapis. Roma Sicilija - K artagina, 212 m. pr. Kr.

Iki romn kari pasirodymo Sirakzai galjo pasigirti 500 met trukusia isto rija. Miest kr kolonistai i Korinto 734 m. pr. Kr., taigi jis buvo tik dvideim ia met jaunesnis u Rom. Per dukterines kolonijas jo taka siek labai toli. 474 m. pr. Kr., praslinkus vos eeriems metams nuo Salamino mio, Sirakzai sunai kino etrusk laivyn, paalindami vien i pirmj klii romn sigaljimui. Kaip ir dauguma kit miest-valstybi, jis perjo oligarchinio, demokratinio ir

158

HELLAS

monarchinio valdymo stadijas. Didiausi ibandym patyr, kai 415 413 m. pr. Kr. j buvo apgul atnieiai, o 405 404 m. pr. Kr. kartaginieiai. Nesant geresns informacijos, senovs Sicilijos politin istorij tenka rayti pagal vieni kitus keitusi tiron, kuri valdymas buvo itisin kruvin smoksl ir mait seka, laikotarpius2 2 . Dionisij Vyresnj (405 367 m. pr. Kr.) Aristotelis cituoja kaip tirono, kuris pasiekia valdi demagogikai kreipdamasis netur tingus gyventoj sluoksnius", pavyzd. Jo giminaitis Dionas (357 354 m. pr. Kr.), kur karaliaus-filosofo vaidmeniui reng pats Platonas ir jo Akademija, ugrob valdi Sirakzuose atplauks i Graikijos tai buvo tarsi Garibaldio Tks tantins" ygio repeticija. Timoleontas (344 336 m. pr. Kr.), laisvs snus" i Korinto, buvo dar vienas tironas, uzurpavs valdi remdamasis samdytais kariais; taiau atrodo, kad jis daugelyje miest ved demokratines konstitucijas ir nustat graik ir kartaginiei takos sfer rib ji jo Haliko upe. Nuomu sis Agatoklis (317 289 m. pr. Kr.) buvo plebjas puodius, ikils vesdamas tur ting nal. 310 m. pr. Kr. jis ivadavo Sirakzus nuo antrosios kartaginiei apgulties, perkeldamas kar Afrik. Sakoma, kad is apsiauklis Sicilijos karalius" buvo paralyiuotas, kai pasinaudojo unuodytu dant kraptuku, ir dar gyv j sudegino ant laidotuvi lauo. Kit sirakziei kart nuo romn inva zijos igelbjo Piras, Epiro karalius avantiristas, paskui ilgam uleids viet savo alininkui Sirakzuose karaliaus Hieronui II (269 215 m. pr. Kr.). Hieronas II, Archimedo globjas, isaugojo taik, sudars pastovi sutart su Roma, utikrin damas Sirakzams paskutinj nepriklausomybs ir klestjimo laikotarp. Taiau Hierono mirtis lemiamu Pn kar momentu paspartino Romos ir Kartaginos alinink kov. Jo vaikaitis ir pdinis Hieronimas nutrauk sutart su Roma, bet sukilusi liaudis j nuvert, sutriukino karalikj eim, o vliau ir Romos ali nink partij. 215 m. pr. Kr. Sirakz magistrat buvo irinkti du kartaginieiai. Tai suk l romn susirpinim. Netrukus Sicilij buvo pasisti keturi Romos legionai, surasta ir casus belli (karo prieastis) nedidelis pasienio susidrimas. 214 m. pr. Kr. pabaigoje ar 213 m. pr. Kr. pradioje Marcelas apgul Sirakzus i jros ir i sausumos. Apguljams tai buvo 538-ieji metai ab urbe condita. J lenktynia vimas su Kartagina svarbiausias t laik politinio gyvenimo bruoas, o Sira kz apgultis natrali ankstesni Romos ukariavim Piet Italijoje tsa. Kartagina tais laikais buvo pripainta ir galinga valstyb, o Roma jai met ik. Pirmj Pn kar (267 241 m. pr. Kr.) sukl Romos sikiimas Sirakz val dovo Hierono vietin kivir su Mesanos miestu; karas baigsi tuo, kad romnai um visas kartaginiei valdas Sicilijoje. Tam praradimui kompensuoti Karta gina Pirn pusiasalio rytuose 227 m. pr. Kr. kr kit kolonij Naujj Kar tagin (Carthagonova). Romai visa tai kl didel tarim. Antrj Pn kar iprovokavo romn siverimas Sagunt Pirn pusiasalyje nepaisant susitari mo, kuriuo romnai pripaino kartaginiei valdi ligi Ebro ups. Hanibalas tada perkl kar prie Romos sien, ir tai buvo karas dl centrins Viduremio jros dalies kontrols. Sirakzai atsidr paiame to karo skuryje.

1 59

EUROPOS

ISTORIJA

Markas Klaudijus Marcelas (mirs 208 m. pr. Kr.), penkis kartus rinktas kon sulu, buvo dievobaimingas ir narsus senosios romn mokyklos karys. Pirmojo konsulavimo laiku 222 m. pr. Kr. myje lygumoje prie Milano jis savo rankomis nudob Insubrijos gal karali, o vis karo grob i Galijos atidav Jupiterio Feretrijaus ventyklai. Jam buvo lemta ti myje, patekus Hanibalo pasal. Marce las nusipeln garbs patekti Plutarcho Biografijas". Pasak vis istorik, skaitant Livij, Polibij ir Plutarch, romnai apgul Sirakzus tikdamiesi greitos sk ms. Marcel sutiko tvirtos sienos ir pasitikintys savo jgomis gynjai. Be trij legion (apie 25 000 kari), jis turjo dar 100 karo laiv, daug apgulos main ir inojo, kad Sirakz valdia nevieninga. Anot Livijaus, jis vertino visk, iskyrus vien mog. Tas mogus buvo Archimedas, unicus spectator caeli siderumque, unikalusis dangaus ir vaigdi stebtojas, taiau dar labiau pagarsjs kaip artilerijos ir karo main iradjas"2 3 . Per vis Hierono II valdymo laikotarp Archimedas kr itis irading vairaus kalibro ir veikimo nuotolio kovos su apguljais main arsenal. tai kaip vaizdingai Livijus aprao, kas darsi, kai romnai prisiartino prie miesto sien i jros puss:
A chradinos sienas < ...> skalaujam as jros vanden, M arcelas atakavo eiasd eim t p en kiom is kvinkvirem om is (karo laivais su penkiais auktais irkl). Juose esantys kariai, gink lu oti lankais ir laidynm is < ...> n eleid o gynjam s pasirodyti ant sien, i karto sueisdam i juos. K itos kvinkvirem os buvo sujungtos po dvi < ...> jos buvo varom os tik iorinm is irkl eilm is ir plauk kaip vienas laivas, gabendam os keli aukt dydio apgulos boktus su sien griovim o taisais. Prie vis laivyn Archim edas nukreip ant sien idstytus vairaus kalibro artile rijos pabklus. Toliau nuo kranto esantys laivai buvo bombarduojami sunkiais akm enim is. Artim esni laivai buvo apipilti m aesni, taiau daniau krintani akm en krua. G aliausiai, kad gynjai galt apaudyti strlm is prie nestatydam i pavoj savs, jis sien ose nuo apaios iki viraus padar daug u olek ties ploio ang. Pro jas gynjai, ilikdam i nem atom i prieui, apaud j strlm is ir m aais skorpionais .
24

Polibijus rao, kad plaukiojantys apgulos boktai buvo vadinami sambucae, nes savo forma jie primin tokio pavadinimo muzikos instrument be jokios abejons ndienins graik buzukos (bouzouki) pirmtak. Dar daugiau bdos apguljams pridar Archimedo taisai j laivams ikelti i vandens:
Staiga nuo sien tiesiai vir laiv pasirodydavo didiuliai rstai, kurie krisdam i i didelio aukio skandino laivus savo svoriu. Kiti laivai gelein m is nyplm is ar snapais, prim e naniais gervi snapus, bdavo sugriebiam i u pirm agalio, pakeliam i or ir upakaliu panardinami vanden. Dar kiti m iesto viduje esaniais taisais bdavo apsukam i ir tem piami ant atri povandenini uol < ...> taip sunaikinant daug laivuose esani kari < ...> Danai laivas bdavo pakeliam as or ir sukiojam as visas puses < ...> kol ibyr davo visa jo gula < ...> 25

160

HELLAS

Marcelas pripaino prieininko pranaum. Gana kovoti su tuo geometrijos gigantu, kuris ms laivais semia vanden i jros1 1 , sak jis. Kit kart jis pareik: Ms sambuk orkestrlis buvo gdingai ivytas i baliaus". Plutarchas tai pakomentavo taip: Romnams atrod, kad jiems tenka kovoti su paiais dievais". Puolim nutraukus, apgultis perjo blokad, trukusi por met. Sirakzieiai valiai laiksi daug mnesi. I Kartaginos atvyko pastiprinimai, j kariai sireng stovykl Anapos ups slnyje, ir Marcelui teko permesti ia i Panormo ketvirt legion. Sirakzieiams pavyko su savo laivais isiverti i uosto; laivai gro su pastiprinimais. Salos gilumoje romnai sureng Henos miesto, pavsto Prozerpinai, gyventoj skerdynes, tuo nuteikdami prie save sicilieius. 212 m. pr. Kr. pavasar Marcelas sureng naktin antpuol Galeagros bokt Artemids festivalio metu ir pro Heksapil vartus siver Epipols priemiest. Taiau pagrindin tvirtov atkakliai laiksi toliau. Vasar kartaginiei admirolas Bomilkaras surinko didel laivyn i 700 transportini laiv, kuriuos saugojo 130 karo laiv. Usitikrins aik pranaum, jis m laukti romn laivyno prie Pachino kyulio. Taiau paskutiniu momentu dl neaiki prieasi jis atmet Marcelo ik susikauti, iplauk atvir jr ir leidosi Tarento link. Apgulties likim gal gale nulm maro epidemija ir idavyst. Kartaginieius maras buvo uklups prie por imtmei, kai jie puol Sirakzus, pasikartojo jis ir dabar, kai stengsi juos apginti. Vykstant deryboms, vienas i trij Achradinos prefekt iber kapitonas, vardu Moeriskas, nusprend gelbti savo kail, sileisdamas romnus miest netoli Aretzos altinio. Pagal sutart signal apgaulingos atakos metu jis atkl vartus. Pastats sargybinius prie Romos ali nink nam, Marcelas leido savo kariams plti miest. Tarp daugelio auk atsidr ir Archimedas. Legenda sako, kad j nuud romn karys tuo metu, kai is sprend kakok matematin udavin, braiyda mas smlyje. Plutarchas apvelgia vairias io vykio versijas:
Kai tai atsitiko, Archim edas buvo vienas, sprsdam as kakok udavin, tam nusibrais brin. sigilins j, net nepastebjo rom n siverim o. Staiga prie jo prijo kareivis su kardu ir sak jam eiti pas M arcel. A rchim edas atsi sak, kol nebaigs sprsti udavinio < ...> Kareivis siuto ir nuud j. Kiti pasakoja, kad rom nas < ...> grasins nuudyti j i karto ir kad Archim edas, pam ats j, rimtai pras jo palaukti, kad is udavinys nelikt neisprstas. Taiau karei vis neatsivelg jo praym ir i karto susidorojo su juo vietoje. Yra ir treia versija, kad keli kariai upuol Archim ed tuo metu, kai jis ne M arce lui kai kuriuos savo instrum entus sauls laikrodius, sferas, kvadrantus. Jie um u j manydami, kad jis nea auks. Taiau visi tvirtina, kad jo mirtis M arcel labai nulidino; jis ven g Archim ed nuudiusio kario, susirado Archim edo gim in es ir pareik jiem s savo pagarb26.

tai koks buvo graik civilizacijos susidrimo su romn galybe rezultatas. Jo paties pageidavimu, Archimedas buvo palaidotas cilindr brto rutulio formos kapo rsyje. Kadaise jis yra pasaks, kad santykis 2:3, ireikiantis tokio

161

EUROPOS

ISTORIJA

pat ilgio ir skersmens rutulio bei cilindro matmenis, yra pats puikiausias i vis santyki. Sirakz lugimo pasekms irykjo netrukus. Kultros srityje jos parod liguist romn avjimsi viskuo, kas graikika. Livijus ra, kad meno vertybi Sirakzuose romnai prisigrob ne maiau negu bt nusiaub pai Kartagin. Nuo tada atsirado graik dirbini ir idj mada, kuri tapo norma visiems isila vinusiems romnams. Tikriausiai tai buvo galingiausia bendros graik-romn kultros augimo paskata. Strategikai Sirakz umimas ubaig Sicilijos nuka riavim, atkirto Kartagin nuo svarbi prekybos keli ir maisto itekli, o Hani balas neteko pagrindinio aprpinimo altinio. Iki Sirakz umimo Roma buvo tik viena i lygiaveri partneri trialse graik, kartaginiei ir romn var ybose dl valdios iame regione. Umusi Sirakzus, Roma perm iniciatyv visose srityse. Romn skm Sicilijoje paskatino juos dar labiau kitis graik reikalus. Kaip tik Sirakz apgulties metu Roma sudar sjung su Aitolijos sjunga centrinje Graikijoje, kad apeit i flango kit Kartaginos sjunginink Makedonij. Nuo tada Roma turjo tenkinti savo klient Graikijoje norus ir ginti j interesus. Trys Makedonijos karai (215 205, 200 197 ir 171 168 m. pr. Kr.) bei kova su pagrin diniu Makedonijos sjungininku Sirijos karaliumi Antiochu III privert romnus rytingai siverti Graikij. Viskas baigsi tuo, kad ia, kaip ir Sicilijoje, Roma nusprend baigti visas problemas paversdama Makedonij ir Pelopones savo pro vincijomis. Apie Sirakz lugim greit pamiro net patys io miesto gyventojai. Jiems pasisek ivengti kit nukariaut miest likimo, kai visi lik gyvi gyventojai bda vo parduodami vergij. Gal gale tai tik vienas i begalini mi ir karini kam panij, ikylant Romai ir smunkant Graikijai. Taiau geriau pagalvojus Sirakz lugim galima laikyti simptomiku reikiniu, atspindiniu tas permainas ir poky ius, kurie paveik daug platesn region negu centrin Viduremio jros dalis. Istorikus, velgianius atgal pergaling Romos ekspansij, panioja to, kas bus vliau, inojimas. Jie gerai ino, kad susiliejusiai graik ir romn kultrai buvo lemta viepatauti visame klasikiniame pasaulyje ir padaryti ilgalaik poveik, tampant viena i pagrindini Vakar civilizacijos" atram. Tad istorikai ne taip jautriai reaguoja kitas lygiagreiai egzistavusias tendencijas. Be to, monms, disponuojantiems graik bei lotyn kalbomis tomis standartinmis auktojo isilavinimo priemonmis i laik Europoje, kartais bdavo sunku sivaizduoti graik-romn kultrins sferos pltr platesniame to laikotarpio vyki fone. Kita vertus, niekas nenuneigs, kad graik ir romn pasauli susiliejimas buvo nepa prastai reikmingas procesas, o Sirakz lugimas simbolinis io proceso momentas. Sunkiau irti kitas atsivrusias perspektyvas. Neiliko joki ura, k galvojo patys sirakzieiai apgulties metu. Tikriau siai daugelis io prekeivi miesto gyventoj daug keliavo. Jie gyveno saloje, dl kurios nuo seno varsi graikai ir kartaginieiai ir \ kuri k tik siver romnai. Todl, nepriklausomai nuo to, kieno pus sirakzieiai palaik Pn karuose, jie

162

HELLAS

tikriausiai kartaginieius ir paius save suvok kaip senosios santvarkos atstovus, kuriems met ik romn isiokliai. Ties sakant, ta jreivi ir prekiautoj tauta turjo jaustis artimesne Kartaginai, o ne Romai. Suprantama, prajus dau giau nei imtmeiui nuo to laiko, kai Aleksandras padjo graikams umegzti glaudius ryius su Persija ir Indija, jie tikrai turjo jaustis es graikikai rytie tiko helenistinio pasaulio, o ne dar tik turinio susiformuoti graik-romn pasaulio sudtin dalis. Pasaulio centru jie tikrai laik ne Kartagin ar Rom, o Aleksandrij. Dabartiniai istorikai danai vaizduoja Sirakzus kaip graik, taigi ir europie i, miest, kurio naujieji saitai su europine Roma buvo natralus, o gal net neivengiamas dalykas. Jie instinktyviai vengia bet koki uuomin, kad graikai tuo metu buvo labiau azijieiai negu europieiai ir kad galjo ilaikyti savo ryius su Rytais neribot laik. Tik nedaugelis Vakar civilizacijos kurs, pagarbiai minini Archimed, kartu nurodo, kad is genialusis matematikas paaukojo savo gyvyb, prieindamasis graikikojo miesto sjungai su Roma. Praslinkus ketveriems metams nuo Kan mio, Romos padtis buvo dar labai netvirta. Kartaginos alininkai Sirakzuose lengvai galjo prieiti ivados, kad Marcelui nepakako jg uimti miest turmu; kad romn neskm kovojant su Sirakzais padrsins kitus Kartaginos sjungininkus; kad kartaginiei valdios atkrimas Sicilijoje utikrins tinkam Hanibalo armijos aprpinim; kad gerai aprpintas Hanibalas pasieks persilauim kariaudamas Italijoje; kitaip sakant, nusprs, kad Roma turjo visus ansus pralaimti. Tiesa, Sirakzai neturjo savo jo Katono, taiau neklusni miest sulyginimas su eme tais laikais buvo prastas dalykas. Taigi visikai manomas dalykas, kad ilgomis budjimo ant Sirakz sien valandomis kam nors i Archimedo moni, ar net paiam Archimedui galjo ateiti galv mintis: Roma delenda est iki to momento, kai prasidjo maras ir kai Moeriskas atkl vartus. Sirakziei inios apie pasaul tikriausiai apsiribojo Didija jra ir Ryt ali mis. Klasikinje Graikijoje istorijos mokslas spariai pltojosi, taiau tiesiogiai jiems pastamo pasaulio ribos i pagrind nepasikeit. Archimedo amininkas Eratostenas Kirnietis (276 196 m. pr. Kr.), Aleksandrijos bibliotekos sergtojas, prijo ivados, kad pasaulis apvalus; jo darbai buvo inomi Ptolemjui ir Strabonui. Taiau, iskyrus finikiei keliones Alavo salas, praktini geografini tyri m srityje didesns paangos nebuvo. Nra inoma apie ryius su Vakar Afrika, su Amerika ar su tolimesniais iaurins Europos rajonais. Nebuvo veiktas grie tas pasaulio padalijimas civilizuot" III pasaul, apimant Viduremio jros pakrantes, ir barbarikuosius" kratus, esanius u jo rib. a. pr. Kr. pabaigoje Viduremio jros regiono civilizacij vis dar sudar trys pagrindins takos sferos: kartaginiei vakaruose, romn-italik centre ir graik-heleniei rytuose. Aleksandro nukariavim dka ji glaudiau nei iki tol susijo su Ryt imperijomis nuo Egipto lig Indijos. Nesaugiais Centrins Azijos keliais i civilizacija palaik iok tok ry su Kinijos imperija, kuri kaip tik tuo momen tu pradjo statyti Didij sien, kad apsisaugot nuo klajokli antpuoli.

163

EUROPOS

ISTORIJA

Ankstesniais amiais iaurins ir centrins Europos barbar kratuose prasi djo ltas perjimas i bronzos amiaus geleies ami. is laikotarpis isiskyr vyraujania kelt taka. J kultra dl geni migracijos bei dl paprasiausi kontakt pasiek daugum srii teritorijoje nuo Vyslos vidurupio ligi Pirn, Galijos ir Britanijos. 387 m. pr. Kr. keltai upuol Rom ir upldo iaurs Italij. Kelt tvirtovs ant kalv sudar itisin miesto tipo gyvenviei tinkl, o preky bins veiklos dka jie tapo svarbiais tarpininkais prekiaujant su dar toliau esan iomis german, slav ir balt gentimis. III a. pr. Kr. pabaigoje viena kelt aka galatai, kurie buvo kr Tils (Tilios) karalyst Trakijoje (dabartins Bulgarijos teritorijoje), j pavaldiniams trakams sukilus patrauk gretim Ma j Azij, kur ir pasiliko ligi Vidurami. Kelt buvim Trakijoje patvirtina uraai, neseniai rasti Seutopolio ir Mesembrijos (dabar Nesebaras) vietovse . Vis dlto velgdami III ami pr. Kr. dauguma istorik pripaint, kad Euro pos pusiasalis buvo dar bent 1000 met nutols nuo to, k galima laikyti euro pine civilizacija". Beje, kvestionuojamas ir senovs Graikijos europietikumas jis laikomas anachronistine teorine konstrukcija, sugalvota vlesni europiei. Taip ir yra. Taiau du svarbiausi to meto procesai graik ir romn civilizacij susilie jimas Viduremio jros regione bei kelt dominavimas didiojoje emyno vidurio dalyje tapo kertiniais tolesns vyki raidos akmenimis. Nedaug tra j ben dros kultros ar bendros ideologijos enkl, nors ir graikai-romnai, ir keltai buvo indoeuropieiai (r. IV skyri). Nra n menkiausios uuominos apie j bendr identitet. Nepaisant to, reikia pripainti, kad kaip tik jie ir buvo tie mo ns, kuri palikuonys ir kuri tradicijos turjo sukurti vlesns Europos istorijos branduol. Vienas dalykas yra perirti pernelyg eurocentristin antikinio pasau lio traktavim, kuris per ilgai dominavo, ir visai kitas pulti kit kratutinum tvirtinant, kad graikai ir romnai maai tepaveik vlesn Europos istorij ar net visai jos nepaveik. Bta tam tikr vyki, kuri pasekmes vis dar tebejauiame. Ir nereikia dtis, kad to nra. Jei Moeriskas bt neatkls vart; jei Sirakzai bt atsispyr romnams, kaip kadaise atsispyr atnieiams; jei Hanibalas bt sugriovs Rom, kaip Roma netrukus sugriov Kartagin; jei dl to graik pasaulis bt susimais su semitine Kartagina, istorija btu pasukusi visai kitu keliu. Taiau vyko tai, kas vyko: Moeriskas atkl vartus.

III
ROMA
Senovs Roma, 753 m. pr . Kr. 337 m. po Kr.

Senovs Romos pasaulis pasiymjo tokiu vientisumu, kokio neturjo nei Graiki ja, nei tikriausiai jokia kita civilizacija, senoji ar iuolaikin. Kaip romn mro sienos, kuri stiprum utikrino ir konstrukcijos taisyklingumas, ir naudotas itin stiprus cementas, taip ir Romos imperijos vairias dalis tvirt monolit jung fizi niai, organizaciniai ir psichologiniai veiksniai. Fizikai vienijo visose provincijose idstytos karins gulos ir akmenimis grst keli tinklas, jungs provincijas su Roma. Organizaciniai ryiai rmsi bendrais teiss ir administravimo principais bei universalia valdinink armija, kuri turjo utikrinti, kad bt laikomasi bendr norm. Psichologini ryi pagrind sudar baim ir bausms absoliutus tik jimas, kad visi ir visa, kas tik sudaryt grsm Romos valdiai, gal gale vis tiek bus sunaikinta. Romnus apmusios vieningumo, susitelkimo ir vientisumo manijos akn, ko gero, reikt iekoti Romos istorijos ankstyvojo etapo ypatumuose. Graikija iaugo i daugybs isibarsiusi miest, o Roma i pat pradi buvo vienas organizmas. Graik pasaulis plito iilgai Viduremio jros keli, o romn pasaulis pltsi teritorini ukariavim dka. Tiesa, tas kontrastas nebuvo labai rykus: Aleksandras Didysis pats didiausias vis laik ukariautojas, o rom nai, kai jau nebetilpo Italijos ribose, imoko to, k turi mokti jr valstyb. Taiau esminis skirtumas vis dlto akivaizdus. Graik pasaulio galybs pagrind sudar j greitieji laivai, o romn j ygiuojantys legionai. Graikai buvo jros vaikai, romnai ems. Savo irdyje graikas buvo jreivis, romnas sausu mos gyventojas. Be abejo, mginant paaikinti romn fenomen reikia nepamirti vos ne gyvuliko teritorinio imperatyvo" instinkto. Romnai daugiausia jg eikvojo savo teritorij organizavimui, inaudojimui ir gynimui. Tikriausiai derlingoji Lacijaus lyguma iugd sslaus gyvenimo, ems nuosavybs, kininkavimo ir ems administravimo gdius ir proius, sutelk emdirbi visuomen. I to iaugo romn karinio organizavimo ir efektyvaus valdymo talentas. Kita vertus, gyve nant kaime atsirandantis gilus prisiriimas prie ems ir pastovumo noras puose ljo tokias romn dorybes kaip gravitas atsakomybs jausm, pietas atsida vim eimai bei aliai ir justitia natralios tvarkos pojt. Tarp emdirbi reikia iekoti stipriausi vyr ir narsiausi kari", ra Katonas Vyresnysis1 .

1 65

EUROPOS ISTORIJA

'D h <

a -2

:3s

* ci

<

>

G V ,
.5

166

ROMA

Ndienos moni poirio romn civilizacij diapazonas labai platus nuo begalinio susiavjimo iki didiausio pasibjaurjimo. Kaip visada, netrksta jgos gerbj, ypa tarp istorik, kurie link avtis viskuo, kas stipru; juos labiau trau kia Romos galyb negu Graikijos subtilumas. Jie grisi Koliziejaus didumu ir stiprumu, tik niekada nepagalvoja, kokiam tikslui jis buvo pastatytas. Koliziejus tapo Romos civilizacijos simboliu; t patvirtina gerai inomas posakis: Kai kris Koliziejus, kris ir Roma, o kai kris Roma, tai lugs ir visas pasaulis" . Taiau nemaa dalis moni Romos nemgsta. Daugelis Rom laiko geriausiu atveju tik imituotoja, graik tradicij tsja, tiktai didesniu mastu. Graik civilizacijos ski riamasis bruoas buvo kokyb, romn civilizacijos kiekyb. Graik civilizaci ja buvo originali, romn ivestin. Graikija turjo stili, Roma pinig. Graikai buvo iradjai, romnai apsiribojo konstravimo ir tobulinimo darbais. Beje, taip save vertino ir kai kurie intelektualiausi romnai. Horacijus Laikuose klausia: Jei graikai bt niekin naujoves taip kaip mes, k i senovs paminkl turtumm iandien?" Negana to, romnai kopijuodami daug k suvulgarino. Pavyzdiui, architektros srityje jie pasiskolino ne dornin ar jonnin, o sunk ir prabang vlyvj korintin order. Vienas i kritik ra: Visa graik meno struktra subyra susidrusi su tokia grynai utilitarine tauta kaip romnai"3 . Nepaisant to, Roma skolinga Graikijai nepaprastai daug. Religijos srityje rom nai urmu perm visus j Olimpo gyventojus: Dzeusas virto Jupiteriu, Hera Junona, Arjas Marsu, Afrodit Venera. Graik moralin filosofij jie sisa vino tiek, kad stoicizmas tapo bdingesnis Romai negu Atnams. Literatroje graik raytojais kaip pavyzdiais nuolat smoningai naudojosi lotynikieji j amato tsjai. Buvo laikoma savaime suprantamu dalyku, kad isilavins romnas turi laisvai nekti graikikai. Abstrakios filosofijos ir moksl srityse romnai nepadar jokios paangos. Taiau bt neteisinga manyti, kad Roma tik jaunesnysis graik-romn civilizacijos partneris. Paprasiausiai Romos genijus buvo nukreiptas kitas sri tis vis pirma teis, karin organizacij, administravim, ininerij. Be to, Romos valstybje atsiradusios tampos labai iugd romn literatrin ir menin skon. Neatsitiktinai daugelis romn kari ir politik buvo yms raytojai. Vis dlto neturtume pamirti ir ilgo romn yd srao. Ne iaip sau kritikai nurodo itin lyki vergijos atmain, besaik iaurum, o vliau tok moralin nuosmuk, kad greta jo net helenizmas atrodo puritonikas. Plaija prasme senovs Romos politin istorija truko 2206 metus nuo Aminojo miesto" krimo 753 m. pr. Kr. iki galutinio Romos imperijos lugimo 1453 m. po Kr. Taiau pagal danesn apibrim ta istorija tssi nuo miesto krimo iki Romos imperijos vakarins dalies, kurios sostin ir buvo Roma, lu gimo ir buvo dvigubai trumpesn. J prasta skirstyti tris etapus: karalyst, res publik ir imperij,
[a u c ]

Pusiau legendin Romos karalyst labai primena Graikijos ankstyvj herojin ami". Ji prasideda legenda apie Romul ir Rm, du nalaiius dvynius, neva Enjo palikuonis, kuriuos savo pienu imaitino vilk, ir baigiasi paskutiniojo

167

EUROPOS

ISTORIJA

AUC
Romn chronologija buvo grindiama sutartine miesto krimo data. Ilgai buvo mano ma, kad romn nuliniai metai" atitinka 750 m. pr. Kr. Visos kitos datos buvo skaiiuo jamos AUC - a b urbe condita (nuo miesto krimo"). I a. pr. Kr. sigaliojo modifikuota schema, kai Terencijaus Varono (636-725 AUC), mokyiausio i romn" apskaiia vimai parod, jog miesto krimo dat reikia laikyti 753 m. pr. Kr. Taiau Varono laikais dauguma romn buvo priprat naudotis kita, alternatyvine sistema, siejama ne su metais, o su kasmet renkam konsul vardais. Tiek oficialiuose dokumentuose, tiek ir kasdieniniuose pokalbiuose buvo minimi Gajaus Terencijaus Varono ir Lucijaus Emilijaus Pauliaus metai" (216 m. pr. Kr.), arba septyni Gajaus Mari jaus konsulavimai" (107,104, 103, 102, 101, 100 ir 86 m. pr. Kr.). Norint suprasti apie k kalbama, reikjo gerai mokti Romos istorij. Maai kas i isilavinusi moni nei nojo, kad Varonas Vyresnysis ir Emilijus Paulius vadovavo romn armijai nelemtajame Kan myje. Laim, abi ios sistemos buvo suderinamos. Vien buvo galima patvirtinti kita. Pavyzdiui, Gajaus Julijaus Cezario ikilim ir smukim galima apskaiiuoti remiantis tokiomis datomis: AUC 695 705 706 707 708 709 710 711 KONSULAVIMAS M. Kalpurnijus Bibulas ir G.Julijus Cezaris (I) G. Klaudijus Marcelas ir L. Kornelijus Lentulas Kruras G. Julijus Cezaris (II) ir P. Servilijus Vatija Izaurikas Kv. Rufijus Kalenas ir P. Vatinijus G. Julijus Cezaris (III) ir M. Emilijus Lepidas G. Julijus Cezaris (IV) (vienintelis konsulas) G. Julijus Cezaris (V) ir M. Antonijus G. Vibijus Pansa ir A. Hircijus, abu nuudyti; juos pakeit triumviratas: M. Antonijus, G. Oktavianas ir M. Emilijus Lepidas 43 m. pr. Kr. 59 49 48 47 46 45 44

Cezaris suprato, kad toks kalendorius nebetinkamas. Senieji romn metai turjo tik 304 dienas ir buvo suskirstyti 10 mnesi, o prasiddavo XI Kai. Majaus dien (balandio 21 d.). Papildomi mnesiai Lanuarius ir Februarius buvo sugalvoti spragai upildyti. Todl 708 AUC, Cezario treiojo konsulavimo metu, buvo vykdyta drastika kalendoriaus reforma. Metai buvo prailginti 151 diena, kad Naujieji metai galt prasi dti 707 AUC (45 m. pr. Kr.) sausio 1 d. ir tstis 12 mnesi arba 365 dienas iki gruo dio 31 d. Tolesni patikslinimai buvo padaryti valdant Augustui 737 AUC (4 m. po Kr.): senieji penktasis ir etasis mnesiai, Quintilis ir Sextilis buvo pavadinti Julius (Cezario garbei) ir Augustus (Augusto garbei) bei vesta kas ketveri metai pasikartojanti kelia moji diena" (bis-sextile). Tad pagal Julijaus kalendori sudarytieji metai turjo 365 1/4 dienos ir tik 11 minui bei 12 sekundi skyrsi nuo ems apsisukimo aplink Saul trukms. is kalendorius buvo visuotinai naudojamas iki 1582 m.

168

ROMA

Kadangi konsulai ir toliau buvo skiriami per vis Principato laikotarp, iliko ir papro tys metus skaiiuoti pagal konsul vardus. Imperatori valdymo metai paprastai nebu vo cituojami. Vlesniu imperijos laikotarpiu, kai konsul pareigos buvo panaikintos, AUC sistema rmsi penkiolikos met mokesi (indictio) ciklu. Kai VI a. viduryje pagaliau pradtas naudoti krikionikasis met skaiiavimas, romnikasis jau galjo pasigirti trylikos imtmei istorija .
[ a n n o d o m in i]

i septyni karali, Tarkvinijaus Ididiojo ivijimu 510 m. pr. Kr. Tie pustreio imtmeio yra gerokai prie raytins istorijos pradi. Romos krjas Romulas neva organizavs sabini pagrobim jos padjo apgyvendinti naujj miest. Sabinas Numa Pompilijus ved kalendori ir oficialias religines apeigas, forume pastat Januso ventykl, kurios durys bdavo atidaromos vykstant karui ir uda rytos taikos metu. Treiasis karalius lotynas Tlas Hostilijus sulygino su eme kaimynin Alba Longos miest ir itrm jo gyventojus. Ankas Marcijus i atsiga bent karo belaisvi sudar plebso arba paprast moni" socialin grup. e tasis karalius Servijus Tulijus dav Romai jos pirmj konstitucij, utikrinani plebsui nepriklausomyb nuo patricij (vyresnij") ir sukr Lotyn sjung. Penktasis ir septintasis karaliai, Tarkvinijus Senasis ir Tarkvinijus Ididusis, buvo etrusk kilms. Pirmasis i j Romoje ved vieuosius darbus, j dka, be kitko, mieste atsirado gera kanalizacijos sistema, pavadinta jo vardu. Antrasis buvo ivy tas po Lukrecijos pagrobimo, kur organizavo jo snus,
[e t r u s k o m a n i j a ]

Roma su jos septyniomis kalvomis, leidianiomis kontroliuoti strategikai svarbi perkl per Tibro up, buvo vienas i keli Lacijaus miest, kuri gyven tojai kalbjo lotyn" kalba. Tais tolimais laikais dominavo ne jie, o j galinges ni kaimynai, ypa iauriau gyven etruskai, kuri tvirtintas Vej miestas buvo vos u 16 km nuo Forumo. Etrusk gyvenviei" Vulk, Tarkvinijos ir Perudijos liekanos liudija apie toli paengusios, bet paslaptingos civilizacijos egzistavi m. Roma daug k perm i jos. Pasak Livijaus, Roma atlaik etrusk puolim ir j mginim vl grinti Tarkvinij viepatavim tik vienaakio Horacijaus Kok lio narsumo dka jis apgyn seniausi tilt per Tibro up Pons Sublicius:
Then out spake brave H oratius The Captain of the Gate: To every man upon this earth Death com eth soon or late; And how can man die better Then facing fearful odds, For the ashes of his fathers And the tem ples of his Gods? H ew down the bridge, Sir C onsul, W ith all the sp eed ye may: I, with two m ore to help me, Sargybos vadas tar, H oracijus narsus: Vis tas pats likim as M irtis pakirs visus. Bet mirt yra garbinga N uo prie m us pikt, Kapus senoli ginant Ir ventyklas diev. Lk, konsule, prie tilto J paskubk sugriaut. O man duok por vyr

169

EUROPOS

ISTORIJA Su prieais susikaut. Ant ito siauro tako Trys tkstant atstos. Tad kam drsos netrksta? Kas su manim kovos? Jam konsulas atsako: Gerai, tegu taip bus". Ir trys narsuoliai engia Jau m iriai nasrus ... T vyn gint m okjo Romnai kitados: G yvybs negailjo, N ei turt, nei eim os.

W ill hold the foe in play. In yon straight path a thousand M ay w ell be stopped by three. N ow who w ill stand on either hand And keep the bridge with me?" Horatius", quoth the Consul, As thou sayest, so let it be." And straight against that great array Forth w ent the dauntless Three. For Romans in Rom e's quarrel Spared neither land nor gold, Nor son nor wife, nor limb nor life, In the brave days of old .
4

Romos respublikos laikais miestas i nykaus provincijos miestelio iaugo viso Viduremio jros regiono valdov. Respublikos etapas prasidjo 509 m. pr. Kr. pirmaisiais valdanij konsul rinkimais ir baigsi po 478 met, kai Oktavianas pradjo pirmj imperatori dinastij. Tai buvo nepaliaujam ukariavim epo cha. V a. pr. Kr. Roma uvald savo artimiausius kaimynus ir iplt teritorij iki 822 km^ . 491 m. pr. Kr. vyko vienas garsus Romos istorijos epizodas: i Romos ivytas karvedys Gnjus Marcijus Koriolanas atved prie miesto vart neveikia m volsk kariuomen ir tik jo motinos aaros bei maldavimai igelbjo miest. IV a. pr. Kr. miestas atsigavo po gal apiplimo 390 m. pr. Kr. ir per tris nirtin gus samnit karus tvirtino savo hegemonij centrinje Italijoje. III a. pr. Kr. Roma pradjo graikikj pietini srii nukariavim; i pradi tai buvo karas su Epi ro karaliumi Piru (282 272 m. pr. Kr.), atjusiu pagalb savo tautieiams, vliau kelios karins kampanijos, pasibaigusios Sicilijos prijungimu. Tos kampanijos sukl usitsus konflikt su Kartagina ir tris Pun karus. I vis Romos kar kaip tik jos imtmetinis konfliktas su Kartagina geriausiai pademonstravo garsj romnikj itverms ir negailestingumo derin. Afrikos Kartagina buvo senesn u Rom. J kr lotyn Punica vietoje atvykliai i Finikijos. Lotynai su Kartagina sugyveno taikiai, o t taik saugojo sutartis pats seniausias iliks Romos istorijos dokumentas. Datuojama pirmaisiais res publikos metais, i sutartis reikalauja, kad abi puss gerbt viena kitos takos sferas. Tos sutarties buvo laikomasi beveik tris imtus met, kol Romos kariuo men nepersikl per Mesinos ssiaur. Per Pirmj Pun kar (264 241 m. pr. Kr.) romn sausumos kariuomen paios Kartaginos beveik nepaliet, nors ji ir neteko vald Sicilijoje. Tuo metu romnai imoko kariauti jroje. Per Antrj Pun kar (218 201 m. pr. Kr.), kuris kilo po spdingo Hanibalo ygio per Alpes i Ispanijos Italij, Roma buvo tik per plauk nuo visiko sunaikinimo ir atsilaik tik savo itverms dka. iaurs Italijoje sukilo keltai, maitai vyko ir didelje Sicilijos dalyje; kelias Rom buvo beveik neginamas. Miai prie Trazimeno eero (217 m. pr. Kr.) ir Kan (216 m. pr. Kr.) priskiriami patiems didiausiems Romos pralaimjimams. Romai pavyko

170

ROMA

ETRUSKOMANIJA
Santa Severoje (senovinje Pirgje) netoli Romos archeologai atideng dvi etrusk ventyklas, velgianias jros link. is 1957-1964 m. radinys buvo neeilinis. Pirm kart pavyko buvusioje etrusk gyvenvietje surasti ne vien kapus. iose apie 500 m. pr. Kr. senumo ventyklose buvo rastos trys plonyts auksins ploktels su uraais pun ir etrusk kalbomis: Deivs Astarts garbei. i venta vieta pastatyta ir paaukota Tefario Velianaso, Cisros karaliaus, Sauls Aukos mnes <...> treiaisiais jo viepatavimo metais, Kiro mnes, Dievybs laidojimo dien. O deivs statulai tiek met, kiek i vaigdi.1 Pirgai buvo greta esanio Cisros (dabar erveterio) miesto uostas, o karalius Tefaris (Tiberijus") pasirinko sau kartaginiei deiv,
[t a m u z a s ]

ventyklos galjo bti

paaukotos deivei prajus iek tiek laiko po nepasisekusio etrusk mginimo upulti graik miest Kumus Neapolio lankoje ir, ko gero, tame paiame deimtmetyje, kai Roma sukilo prie etrusk viepatavim. Etruskai klestjo Toskanoje ir Umbrijoje nuo 700 iki 100 m. pr. Kr. Jie saksi es atvykliai i Maosios Azijos. J abcl, kilusi i graik abcls, lengvai skaitoma, taiau kalba dar ne visai iifruota. Po kunigaiki viepatavimo ankstyvuoju laikotar piu VI a. pr. Kr. jie perjo prekybini miest-valstybi stadij kaip ir graikai. Etrusk laidojimo rsi sienas puoia puikios stilizuotos freskos, danai vaizduojanios mirusi j puotas (r. 5 pav. klijoje). Skurdios ms inios apie juos remiasi archeologiniais radiniais ir prieikais vlesni ami romn apraymais, kuriuose etruskai vaizduoja mi kaip rajnai, itvirkliai ir religiniai fanatikai. Nuo pirmosios parodos apie etruskus, surengtos Londone 1837 m., iki paskutiniosios 1992 m. Paryiuje bta daug mginim sudominti Europos visuomen etruskologija. Didiausia paskata - 1828-1836 m. atkas ti j kapai Vulk, Cers ir Tarkvinijos vietovse, tada buvusiose popieiaus valdose. Taiau visais laikais vyravo romantiki spliojimai. Mediiai, organizav pirmuosius tyrinjimus, pareik es etrusk kilms. XVIII a. Josiahas Wedgwoodas savo kerami kos dirbtuves pavadino Etrurijos" vardu, neinodamas, kad tuo metu madingas etrus k stilius" buvo graik, o ne etrusk kilms. Etrusk msl nedav ramybs Prosperui Mrime, taip pat karaliens Viktorijos laik pionieriui Georgeui Dennisui. Beje, ir D. H. Lawrenceui: Tai, k jie [etruskai] dar tais nevaromais imtmeiais, buvo taip natralu, kaip natralu yra kvpuoti. Tai ir yra tikroji etrusk prigimtis: laisvumas, natralumas, gyve nimo pilnatv <...> O mirtis buvo natrali gyvenimo pilnatvs tsa3. Tai jau nebe etruskologija; tai Etruscheria, arba, kaip pasakyt pranczai, truscomanie.

ilikti tik dl Kvinto Fabijaus Maksimo Kunktatoriaus (vilkintojo") taktikos, atkaklaus vis itekli mobilizavimo ir Sirakz pamimo. Hanibalo brolis Hasdrubalas buvo atremtas, kai antr kart mgino siverti Italij i Ispanijos, o 203 m. pr. Kr. priverstas pasitraukti ir pats Hanibalas. J nusivijo Afrik iliks gyvas

171

EUROPOS

ISTORIJA

Kan myje jaunasis Publijus Kornelijus Scipionas Afrikietis, kuriam vliau buvo lemta uimti Kartagin. Myje prie Zamos 202 m. pr. Kr. Hanibalas susidr su sau lygiu prieininku. Rads prieglobst tarp Romos prie Graikijoje, jis pagaliau buvo priverstas nusiudyti. Kartagina, netekusi savo laivyno ir sumokjusi didiul duokl, isilaik dar eiasdeimt met. Taiau per Treij Pun kar (149 146 m. pr. Kr.) Katonas Vyresnysis pareikalavo visikai sunaikinti prie. Carthago delenda est. Taip ir buvo padaryta 146 m. pr. Kr. Miestas sulygintas su eme, jo gyventojai parduoti vergij, miesto teritorija suarta ir vagos pabarstytos druska. Kaip kita proga ra Tacitas, romnai padar dykum ir pavadino j taika". Kornelijus Scipionas Emilianas Afrikietis Jaunesnysis, stebdamas i scen kartu su istoriku Polibijum, susijaudins pacitavo Hektoro odius i Iliados : Ateis diena, kai kris ventoji Troja". Paklaustas, k turi galvoje, jis atsak: Tai lovinga akimirka, Polibijau, bet mane kamuoja nuojauta, kad vien dien toks pat likimas itiks ir mano al"5 . Kai Kartaginos grsm buvo neutralizuota, o paskui ir paalinta, pergalingie ji Respublikos legionai pradjo grobti likusias Viduremio jros regiono alis. 241 190 m. pr. Kr. buvo nukariauta Cizalpin Galija. 201 m. pr. Kr. ugrobta Iberija ir didel dalis iaurs Afrikos. 229 168 m. pr. Kr. nukariauta Ilyrija. Makedonija kartu su Graikijos centrine dalimi buvo uimta 146 m. pr. Kr. Ualpin Galij romnai siver 125 m. pr. Kr., o galutinai j pajung Cezaris 58 50 m. pr. Kr. Nepriklausomos Maosios Azijos karalysts aneksuotos 67 61 m. pr. Kr., Sirija ir Palestina 64 m. pr. Kr.
[ e g n a c ij a ]

Per paskutinj Respublikos gyvavimo imtmet karins kampanijos u alies rib susipyn su pilietiniais karais viduje. Pergalingieji karvediai siek kontro liuoti ir centrin valdi Romoje. Tariamieji reformatoriai stengsi patenkinti emesnij visuomens sluoksni reikalavimus. Dl kylani vidaus kov perio dikai kartojosi sumaities ir diktatori valdymo laikotarpiai. 133 121 m. pr. Kr. populiars tribnai Tiberijus Sempronijus Grakchas ir jo brolis Gajus Sempronijus Grakchas mgino idalinti valstybines emes beemiams valstieiams, daly vavusiems Respublikos ukariavimuose. Broliams pasiprieino valdanioji oligar chija ir jie abu buvo nuudyti. 82 79 m. pr. Kr. Lucijus Kornelijus Sula (Felixas) pasiskelb diktatorium, prie tai nugaljs Gajaus Marijaus (157 86 m. pr. Kr.), ymiausio t laik kario, alininkus. 60 m. pr. Kr. trys varovai, kariai ir politikai Markas Licinijus Krasas, Pompjus Didysis ir Gajus Julijus Cezaris sudar pirm j valdantj triumvirat. Taiau 48 m. pr. Kr. Cezaris, sutriukins likusio gyvo triumviro Pompjaus grupuot, pareikalavo imperatoriaus titulo. Pagaliau 31 m. pr. Kr., po antrojo triumvirato lugimo, Oktavianas padar gal pilietiniams karams. Jo pergal myje prie Akcijaus turjo daug pasekmi: privert pasiduo ti Egipt, Antonij ir Kleopatr itiko" mirtis, opozicija inyko, o pats Oktavia nas prisim Augusto" titul. Tad priemirtinis Respublikos atodsis sutapo su paskutiniojo Viduremio jros pakrants ruoo, kuris bent jau nominaliai vis dar buvo nepriklausomas, ugrobimu. Per 500 met Januso ventyklos vartai buvo udaryti tik tris kartus,
172
[a q u i l a ]

ROMA

EGNACIJA
I vis romn keli gyvybikai svarbiausias buvo Egnacijos kelias (Via Egnatia). Nutiestas II a. pr. Kr., jis sujung Rom su Bizantija, taigi vliau Vakarin ir Rytin impe rijas. Savo vard kelias gavo nuo Egnacijos miesto Apulijoje, kuriame buvo stebuklingas liepsnojantis altorius; kartu tai ir pagrindinis sustojimas keliaujant i Romos j Brundizij - uost prie Adrijos jros. Italijoje is kelias buvo alternatyvus senesniajam Apjos keliui (Via Appia), kuriuo t pat tiksl buvo galima pasiekti per Benevento ir Tarento miestus. Rytinje Adrijos jros pakrantje kelias prasidjo nuo Dirachijaus (Dureso), oninio kelio, ateinanio i Apolonijos, kirto Makedonijos provincij, eidamas per Lichnid (Ochrid), Pel ir pasiekdamas Tesalonikus. Jis tssi Chalkidiks pusiasalio pakraiu, per Amfipol ir Filipus ir baigsi Dipseloje prie Hebros (Maricos) ups Trakijoje1. Paskutinioji io kelio atkarpa iki Bizantijo i pradi nesivadino Egnacija" ir dar didel lank alies vid, apeidama pakrants lagnas. Tiesioginis kelias nuo Regijaus iki Hebdomono buvo igrstas tik Justiniano I laikais. Po dvideimties dien kelions keleivis, veiks per 800 kilometr, atsidurdavo prie Konstantinopolio Aukso vart. Pasak patarls, Visi keliai veda Rom". Taiau visi keliai veda ir i Romos.

Pilietiniai karai vis pirma buvo politini poiri pasikeitimo iraika. T gerai parodo dviej Katon, kurie abu palaik pralaimini pus, likimai. Markas Porcijus Katonas Vyresnysis (Cenzorius"; 157 86 m. pr. Kr.) tapo tikru senj romn dorybi asketizmo ir puritonikumo sinonimu. Dvideimt septyne rius metus itarnavs armijoje, jis pasitrauk savo sodyb rayti knyg apie isto rij ir ems k. Katonas Vyresnysis grietai kritikavo helenistin prabang ir rafinuotum, ypa nirtingai usipuldamas neprinciping karjerizm, kur irjo Scipion veikloje. Gyvenimo pabaigoje atkakliai reikalavo sunaikinti Kartagin. Jo proankis Markas Porcijus Katonas Jaunesnysis Utikietis (95 46 m. pr. Kr.) buvo ne maiau tiesaus ir atkaklaus bdo. Isilavinimo stoikas, jis prisijung prie Pompjaus alinink kampanijos paaboti diktatorikas Cezario ambicijas. Pompjui pralaimjus, ryosi geriau mirti negu pasiduoti po didvyriko ygio per Libi jos dykum. ygis baigsi tik tuo, kad Katonas Jaunesnysis buvo apsuptas Utikos mieste. Paskutinij nakt praleido skaitydamas Platono veikal Phaedo apie sielos nemirtingum. itaip jis tapo respublikon opozicijos tironijai principins opo zicijos simboliu. Ciceronas gyr j. Cezaris savo Antikatone (Anticato) negar bingai stengsi j diskredituoti. Poetas Lukanas (39 65 m. po Kr.), kuris irgi nusiud, nenordamas paklusti despotui, vaizduoja Katon Jaunesnj kaip poli tins laisvs gynj. Sekdamas Lukanu, Dant padaro j Skaistyklos kalno, kitaip sakant, kelio dvasios laisv sergtoju. Gajus Julijus Cezaris (100 44 m. pr. Kr.) rytingai atakavo nusistovjusias Respublikos tradicijas. Gabus karvedys ir administratorius, jis pirmojo triumvirato metu vald kartu su Pompjumi ir Krasu, tarnavo konsulu ir nuo 59 m. pr. Kr.

1 73

EUROPOS

ISTORIJA

AQUILA
Erelis pauki karaliumi laikomas taip seniai, kaip litas vri karaliumi. Romn mito logijoje jis buvo Jupiterio audros pauktis, aib ir griaustinio nejas. Kaip valdios ir didybs simbolis erelis vaizduotas Babilonijoje ir Persijoje; romn karvedys Marijus per m j po ukariavim Rytuose. Romos imperijos legionai ygiavo su erel vaizduojanio mis kovos vliavomis, erelis vainikavo ir Romos konsul skeptrus.1 (r. III pried, 12) Slav folklore yra legenda apie tris brolius - Lech, ek ir Rus, kurie leidosi ie koti laims. Rusas pasuko rytus, ekas pietus, Bohemijos link, o Lechas per lygum leidosi vakarus. Lechas sustojo prie eero, po dideliu uolu, kuriame baltas erelis susi suko lizd. Jis tapo lenk protviu, o Gnieznas, erelio lizdas , buvo jo pirmieji namai. Velse aukiausia Snaudo (Snowdon) virukaln, pati velsiei tviks irdis, irgi vadinama Eryri - ereli vieta . Krikioni simbolikoje erelis siejamas su v. Jonu Evangelistu (kaip kad v. Matas vaizduojamas su angelu ir kirviu, v. Lukas su jauiu, o v. Morkus su litu). Ereliu ba nyiose puoiami pultai v. Ratui padti; iskstais sparnais prilaikydamas Biblij, jis atbaido netiesos gyvat. Pasak v. Jeronimo, erelis buvo ir engimo Dang simbolis. Europos istorijoje karalikojo erelio simboliu naudodavosi valdovai, nordami pabrti, kad jie pranaesni u kitus kunigaikius. Karolis Didysis neiojo apsiaust, kurio audekle buvo spausti erelio atvaizdai; Kanutas Didysis su tokiu apsiaustu buvo ir palaidotas . Napoleonas I ir Napoleonas III irgi mielai naudojo ereli simbolius. Napoleono pdinis, Romos karalius, net gavo pravard Aiglon - ereliukas . Tik britai, nordami pasirodyti es ne tokie kaip kiti, ereliais visai nesidomjo. Erelio motyvas danai pasikartoja Europos heraldikoje, dar anksiau jis pasirod islamikoje valdios atributikoje3. Serbija ir Lenkija puikuojasi baltu ereliu; lenk erelis su karna (komunistinio reimo metais ji buvo nuimta). Tirolis ir Brandenburgas bei Prsija turjo raudonus erelius, o Varmlandijos provincijos vedijoje erelis mlynas. Vokietijos Federacin Respublika pasiskolino i Acheno miesto herbo stilizuot juod erel. Valdant Paleolog dinastijai, Bizantijos imperija pradjo naudoti dvigalvio erelio su iskstais sparnais emblem, simbolizuojani Romos imperijos tstinum Rytuose ir Vakaruose. Ilgainiui j perm Maskvos, tos Treiosios Romos , carai, ventosios Romos imperijos monarchai Vokietijoje bei Habsburgai Austrijoje. Ein Adler fangt keine Mucken - sako vokiei patarl: Erelis uod negaudo.

buvo abiej Galij prokonsulu. Cezario prieai bjaurjosi, kad jis begdikai papir kinjo Romos gyventojus, manipuliavo politikais, karinse kampanijose vadovavo si naikink ir plk" principu. Dar ir dabar mums ausyse skamba Cicerono pro testas: O tempora! O mores!" 49 m. pr. Kr. Cezaris pereng Italijos provincijos sien Rubikono up ir paskelb Romai kar. Nors ir veng iorini monarchijos atribut, taiau jo diktatra buvo realus faktas, o vardas tapo absoliuios valdios sinonimu. Jam net pavyko pakeisti kalendori. Cezaris buvo nuudytas per kovo

174

ROMA

idas 44 m. pr. Kr. respublikon smokslinink grups, kuriai vadovavo Markas Junijus Brutas ir Gajus Kasijus Longinas, kuriuos j alininkai pavadino ivaduo tojais". Brutas buvo Romos pirmojo konsulo, nuvertusio Tarkvinijus, palikuonis. ekspyras vadino j kilniausiu i vis romn". Utat Dant vaizduoja Brut emiausiame Pragaro rate u tai, kad idav Cezario draugyst. Po Cezario mirties jo alininkams m vadovauti Cezario vaikaitis Oktavianas. Gajus Oktavijus (gims 63 m. pr. Kr.), pavadintas Gajum Julijum Cezariu Oktavianu, kai buvo paskirtas oficialiu Cezario pdiniu, turjo pakeisti savo vard dar kart, laimjus visus mius. Jis dvylika met vald netvirtame antrajame trium virate kartu su Marku Emilijumi Lepidu ir Marku Antonijumi (apie 82 30 m. pr. Kr.) ir myje prie Filip veik Bruto ir Kasijaus vadovaujamus Respublikos alininkus. Taiau netrukus Oktavianas atsigr prie savo partnerius ir upuol stipresnj i j Mark Antonij. Oktavianas vald Vakarus, Antonijus Rytus. Jr mis prie Akcijaus kyulio buvo gan velni j konfrontacijos, kuri buvo trauktos beveik visos senojo Romos pasaulio pajgos, baigtis. Taiau mio reikm pasirod lemiama, nes ubaig pilietinius karus, padar gal Respublikai, o paiam Oktavianui atne aukiausi Augusto titul. Imperija, kurios pirmieji metai gerai inomi principato" pavadinimu, prasi djo nuo Augusto pergals dienos 31 m. pr. Kr. Imperijai buvo lemta ivysti Pax Romana t nuostabij romnikj taik", siviepatavusi nuo Atlanto ligi Persijos lankos. Nors politins audros ir kruvinos intrigos nesiliov, ypa Romo je, taiau provincijos buvo tvirtai kontroliuojamos ir karai vyko daugiausia tik tolimose pasienio teritorijose. Pavyko uvaldyti kelet nauj teritorij Brita nij 43 m. po Kr., Armnij 63 m. po Kr., Dakij 105 m. po Kr. Taiau apskritai Imperija tenkinosi tuo, kad Europoje stengsi apginti savo teritorijas iapus limes pasienio tvirtinim, besidriekiani nuo Adriano pylimo Bretanijoje lig Dunojaus deltos, o Azijoje kariavo su galingiausiais Romos prieais partais ir persais,
[a k v in k a s ]

Pagaliau atjo laikas, kai Imperija turjo trauktis. Traukimasis sukl jos pakrai byrjim ir centro demoralizacij. Jau III a. po Kr. nuolatin imperatori kaita rod, kad monolitas ima silpnti. proces pavyko pristabdyti, padalijus Imperij rytin ir vakarin dalis. Taiau IV a. po Kr., dl rykaus itekli pasislinkimo rytus, buvo nutarta sostin perkelti i Romos Bizantij. Tai vyko 330 m. po Kr. Roma liovsi bti Imperijos politiniu centru. Jos amina" valdia kara lysts, Respublikos ir Imperijos laikotarpiais" truko lygiai 1083 metus. Romos ekspansijos energija buvo daug didesn u graik miest-valstybi ar Makedonijos augimo varomj jg. Nors Aleksandro imperijos dydis vienu metu pranoko vlesniojo romn pasaulio dyd, taiau teritorija, kuri Roma sis temingai apgyvendino ir mobilizavo, be joki abejoni buvo didesn. Jau nuo paios pradios Roma naudojo daug vairi teisini, demografini ir agrarini instrument, kad imperij jungtos teritorijos net savo indl Romos karinei mainai ilaikyti . Priklausomai nuo aplinkybi, nukariaut teritorij gyventojai gaudavo visas Romos piliei teises, dalines piliei teises (civitas sine suffragio)

175

EUROPOS

ISTORIJA

AKVINKAS
Kaip ir gretima Karnunto vietov, Akvinkas pradjo savo istorij kaip Romos legionieri stovykla Tiberijaus viepatavimo metais. Netrukus aplink jj m dygti canabae - nefor malios gyvenviets". II a. pr. Kr. Akvinkas gavo oficial municipium status. i gyven viet, Panonijos lygum vartai imperij, smarkiai suklestjo ne tik kaip legionieri stovykla, bet ir kaip prekybinis centras. Jos gerov rod du amfiteatrai, karinis ir civili nis, bei freskos, puousios prabangesnius namus.1 Akvinko griuvsiai yra dabartinio Budapeto priemiesiuose,
[b d a ]

Vengrai, kaip

ir anglai, neturjo tiesiogini kontakt su senovs Romos pasauliu, nes j dabartin savo tvyn atkeliavo jau po Imperijos lugimo. Vis dlto jie puoselja savj romni kj paveld"2,
[b a rb a ra i]

arba Romos sjunginink status. Visais atvejais bdavo rpestingai nustatoma, kiek sritis turi mokti pinig ir pristatyti kari. Itikimi kariai bdavo dosniai apdovanojami eme, imatuota ir suskirstyta vienodo dydio sklypus. Dl to nuolat didjo teritorija, jai ginti reikjo vis daugiau kari, o auganiai kariuome nei ilaikyti vis daugiau ems. Militarizuota visuomen, kurioje pilietyb buvo tarnybos kariuomenje sinonimas, nuolat jaut nepasotinam ems alk. Valstyb turjo ems fond ager publicus skirt apdovanoti labiausiai atsi davusiems valstybs tarnams, ypa senatoriams. Bendrosios strategijos politin taktika galjo bti nepaprastai lanksti. Vienin go valdymo vedimas nebuvo laikomas pirmaeiliu udaviniu. Pavyzdiui, Italija, kuri romnai suvienijo ir pajung savo valdiai III a. pr. Kr. pabaigoje, turjo palaukti 200 met, kol buvo reorganizuota reguliarias provincijas. Danai bda vo paliekami vietiniai valdytojai. O tiems, kurie prieindavosi ar sukildavo, grs sunaikinimas. Graikijoje, pavyzdiui, pasiprieinimas buvo pakirstas, kai 146 m. pr. Kr. Istmos aidynse pasirod Romos generolas ir paskelb, kad miestamsvalstybms bus leista isaugoti savo autonomij. Atmets tok pasilym Korintas susilauk tokio pat likimo kaip ir Kartagina (beje, ir tais paiais metais). Romn religinis gyvenimas buvo itin eklektikas. Per daug imtmei rom nai susidr beveik su visais Viduremio jros regiono dievais ir kiekvien i t kult trauk savo kolekcij. Ankstyvuoju laikotarpiu romn eimos daugiausia garbino naminius idinio bei svirno dievus, o pilietinio gyvenimo centre buvo dau gybs sergini dievybi kultai (pavyzdiui, garbinamos nekaltybs ad besi laikanios vestals, sergstinios aminj ugn) bei sudtinga ventini rengini, kuriems vadovavo Pontifex Maximus (vyriausiasis ynys) sistema. Vliau dl Didiosios Graikijos (graik kolonij) artumo jie urmu perm vis graik Olimpo panteon. Pirmoji Apolono ventykla Romoje buvo paventinta 431 m. pr. Kr. Epikrieiai, o ypa stoikai, irgi susilauk daug alinink. Vlyvaisiais Respublikos laikais ipopuliarjo mistiniai Ryt kultai Atargats kultas i Sirijos, Kibels

176

ROMA

(Didiosios motinos) kultas i Maosios Azijos ir egiptiei Izids garbinimas. Imperijos laikais oficialioji religija ved privalom paskutiniojo ar net tuo metu valdanio imperatoriaus kult. Krikionyb ikilo tuo metu, kai vis labiau, ypa kariuomenje, plito pers Sauls dievo Mitros kultas. Meils evangelijai teko varytis su dualistine viesos ir tamsos doktrina, kurios ipainjai maudydavosi jauio kraujyje ir gruodio 25 d. vsdavo savo dievo gimim. J slaptieji atnaa vimai pavaizduoti XXX legiono himne":
M ithras, God of the M orning, our trum pets waken the W all! Rome is above the nations, but Thou art over all! N ow as the nam es are answ ered, and the guards are m arched away, M ithras, also a soldier, give us strength for this day! M ithras, God of the Sunset, low on the w estern main Thou d escen d in g immortal, immortal to rise again! N ow w hen the w atch is ended, now w hen the w ine is drawn, M ithras, also a soldier, keep us pure till the dawn! M ithras, God of the M idnight, here where the great Bull dies, Look on Thy children in darkness. take our sacrifice!
[ARICIJA]

M any roads Thou hast fashioned all of them lead to the Light! M ithras, also a soldier, teach us to die aright!

(Mitra, tu juk Ryto dievas, m s trim itai sienas griaus! Roma valdo pasaul, Tu valdovas gi dangaus! Jau kariai isiskaiiavo, tuoj sargyba iygiuos, Mitra, juk ir tu kareivis, mums jg iai dienai duok! Mitra, Vakaro tu dievas, ir kaip saul Tu skaisti N em irtingas eini gulti, nem irtingas vl keli! Jau d ienos sargyba baigs, nebelik o vyno jau. Mitra, juk ir tu kareivis, pailst m ums leisk ramiau! Mitra, ir N ak ties tu dievas, Jauiui stant dl tavs \ vaikus savus pavelki, ir aukos ms neatm esk! Daug keli Tu mums atvrei, vieson veda tie keliai! Mitra, juk ir tu kareivis, m us im okyk mirt oriai!)

Romos kin sistema derino ryki autarkij vidinse alies teritorijose su intensyvia prekyba Viduremio jros regione. Nepaisant gero svarbiausi keli tinklo, sausumos transportas buvo brangus, todl provincijos miestai daugumos preki iekodavo gretimose vietovse. Taiau jr transportas, kurio pradininkai buvo graikai ir finikieiai, siek toliau. prastiniai kroviniai buvo vynas, aliejus, kailiai, keraminiai indai, metalai, vergai, grdai,
[c e d r o s ]

Vis gausjantys Romos gyventojai mito valstybs tiekiamais grdais, frumen tum publicum, kurie buvo gabenami i pradi i Lacijaus, o vliau i Sicilijos ir iaurs Afrikos. Taiau romnai mgo ir prabang, ir turjo i ko u j mokti. Tad pradjo veikti ilko kelias", vedantis Kinij, ir prieskoni keliai" Indij. Romn prekeiviai, tie pagarsj negotiatores, laisvai keliavo po vis Imperij kandin kariuomens, gabendami vertingas prekes, platindami naujas madas ir idjas,
[s a m a s ]

177

EUROPOS

ISTORIJA

ARICIJA
U keliolikos kilometr pietus nuo Romos viename Albano kaln krateryje yra Nemio eeras - giraits eeras". Imperijos laikais alia jo esantis kaimelis buvo vadinamas Aricija (Aricia); Imperijos gyvavimo laikotarpiu alia eero esaniuose mikuose visada buvo ventoji Aricijos girait, Diana nemorensis - giraits Dianos" buvein. Apie Aricijos kult inome ir i Strabono rat, ir i iuolaikins archeologijos duo men. Daugeliu atvilgiu jis niekuo ypatingu nepasiymjo. Buvo garbinamas ventasis uolas, draudiama lauyti jo akas, ventykloje deg aminoji ugnis. Be Dianos, buvo garbinamos dar dvi emesnio rango dievybs: vandens nimfa Egerija ir Virbijus - die vas, paspruks nuo Dzeuso rstybs. Ilik adini auk kauburliai rodo, kad tarp garbintoj vyravo troktanios pastoti moterys. Per kasmetin vasaros vent girait nuviesdavo tkstaniai degl - taip moterys i visos Italijos rodydavo savo padk dievams. Bet vienu atvilgiu is kultas skyrsi nuo kit. Aricijos vyriausiasis ynys, turjs Rex Nemorensis - Giraits karaliaus" titul, tas pareigas gaudavo tik nuuds savo pirmtak. Taigi kartu jis buvo ynys, udikas ir busimoji auka. Vis laik, net gdiausi nakt, vaikiojo po girait isitrauks kard ir lauk valandos, kada pasirodys preten dentas nusilauti uolo akel ir taip ikviesti j tbtin dvikov. Naujaisiais laikais Aricijos girait pagarsjo tuo, kad tapo Jameso Frazerio knygos The Golden Bough (Auksin aka"; 1890), vieno i veikal, padjusi iuolaikins ant ropologijos pagrindus, ieities taku. Frazeris, kartu su Marxu, Freudu ir Einteinu, laikomas mogumi, pakeitusiu pasaulio mstysen. Jis udav sau du paprastus klau simus: Kodl ynys turjo umuti savo pirmtak? Kodl prie umuant pretendent is turjo nusilauti ventojo uolo akel?" Iekodamas atsakymo, Frazeris m tirti tikjim antgamtinmis jgomis paiose vairiausiose kultrose - senosiose ir iuolaikinse: lietaus ikvietimo ritualus Kinijoje; yni-karali, pradedant faraonais ir baigiant dalai lama, paslaptis; tikjim medi dvasiomis nuo Naujosios Gvinjos mik iki Gilgito kedro; jav dvasi kult nuo Skai (Skye) salos iki Adonio lauk; Gegus Pirmosios, vasar vykstanias ugnies, rude nines derliaus ventes ir 1.1. Frazeris apra havajiei tikjim mogaus vidine siela, Sibiro samojed tikjim iorine mogaus siela, blogio perdavim ir piktj dvasi iva rym, labai daug aukojimo ceremonij, pradedant Bengalijos khond ritualais ir bai giant Dievo valgymu" Lietuvoje bei Devono gyventoj paproiu paskutin pjties pd pakiti" kaimynui. Frazeris padar dvi prielaidas, kurios jo laikais buvo tikrai revoliucins. Viena ver tus, jis primygtinai tvirtino, kad vadinamieji primityvs" ar laukiniai" kultai rmsi rim tomis prielaidomis ir todl, nepaisant kartais groteskik j form, buvo verti pagarbos. Kartu parod, kad tariamai labiau isivysiusios civilizuotojo pasaulio religijos, taip pat krikionyb, daug k perm i savo pagonikj pirmtak. Jis ra: Senj karali ir yni gyvenimas labai pamokantis. ia susikoncentravo viskas, kas laikyta imintimi tais laikais, kai pasaulis dar buvo jaunas"2. Ir dar:

1 78

ROMA

Panaum j laukinius mes vis dar tebeturime kur kas daugiau negu skirtum <...> Mes panas j paveldtojus turto, kuris mums buvo perdavinjamas tiek daug ami, kad nebeprisimename, kas t turt sukr <...> J klaidos nebuvo kaprizin gos keistenybs ar liguisti kliedesiai <...> Turime atlaidiai irti j j klaidas ir nei vengiamus klupteljimus kelyje j ties ir atleisti jiems, nes gal ir mums patiems kada nors reiks prayti atleidimo: cum exclusione itaque veteres audiendi sunt 3 Universalioji Frazerio tolerancija buvo vienas i bd, leidusi Europos humanita rams ivengti siauro krikioniko poirio ir atsiverti visiems laikams ir visoms tautoms. Ypa okiravo jo ivada, kad daugelio krikionikj taut paproi akn reikia iekoti pagonikose apeigose: Velykoms artjant, Sicilijoje moteris daigina kvieius, irnius ir kanarli lesal lkt se, laikomus tamsoje ir laistomus <...> Jie greit ileidia daigus, j stiebeliai suriami raudonais raiteliais ir lkts dedamos ant karst su mirusio Kristaus atvaizdais, kurie <...> statomi banyiose Didjjj penktadien <...> Visi ie paproiai - karstai ir lkts su sudaigintais grdais - tikriausiai yra ne kas kita, kaip Adonio kulto pratsimas, tik kitu pavadinimu . Grdamas prie Aricijos giraits, Frazeris padar ivad, kad Giraits karalius per sonifikavo med su Aukso aka ir kad jo mirties ritualas turi paraleli daugelyje Europos ali nuo Galijos iki Norvegijos. O Aukso aka, jo nuomone, buvo ne kas kita kaip ama las, kurio anglikas pavadinimas (mistletoe) pasiskolintas i velsiei kalbos ir reikia gryno aukso med". Giraits karaliaus gyvenimas ir mirtis reik vyriausiojo arij die vo, kurio gyvyb buvo amale arba Aukso akoje, inkarnacij"5. io epizodo apraym Frazeris baigia pastraipa, kad nnai Nemio mik lankytojai girdi Romos banyi varpus, kuri garsai plaukia i tolimo miesto, pamau tildami plaiai isidriekusiose Kampanijos pelkse <...> Le Roi est mort, vive le r o i Kitaip sakant, pagonikojo Giraits karaliaus nebra ir dabar ia aukiausias valdovas krik ionikasis Dangaus karalius". Frazeris tik nepaminjo, jog ir krikioni Karalius gim tam, kad bt nuudytas.
4

CEDROS
Faktas, kad graikai ir romnai teturjo vien od - kedros arba cedros - dviems skir tingoms medi rims - kadagiui ir kedrui pavadinti, vertas keli puslapi komentaro. Turint galvoje reikalavimus, kuriuos mokslo tyrimams kelia specialistai, tokia tema kaip Mediai ir mediena senovje Viduremio jros regione nusipelno ne maesnio tomo negu tas, kur dabar skaitote1. Ir bus verta perskaityti kiekvien to tomo od. Knyga rodo, k pasivents autorius gali pasiekti labai siauro pobdio instrumentu tyrindamas labai plai tem. Kitaip sakant, pasinaudojant vienintele iam atvejui tinkania metafora, ji parodo, k galima suinoti perpjovus senovs pasaulio kamien ir inagrinjus jo rieves. Kaip ir kiti tokio

179

EUROPOS

ISTORIJA

pobdio veikalai, i knyga prasideda isamia vairiausi informacijos altini apval ga, pasitelkus archeologinius, literatrini paminkl, ura, dendrochronologijos duo menis, ventykl statytoj ir sergtoj sskaitas bei ataskaitas. Paskui apraomi konk rets objektai; tarp j yra kedro sijos i Knoso, Achilo uosin ietis, 220 romn laiv, pastatyt per 45 dienas Pirmajam Pun karui, per deimt dien Julijui Cezariui pasta tytas tiltas per Rein. Skirtingai nei tolimosios iaurs alyse
[n o v g o ro d a s ],

graik ir romn civilizacijose

miko mediaga nevaidino lemiamo vaidmens. Taiau apie medien jie gerai nusima n ir prekyba miko mediaga buvo paplitusi. Kas perskaitys mintj knyg, tas pamats egl visada prisimins Atn laivyn prie Salamino ir negals praeiti pro mau med, nepagalvojs apie romn triremos 30 metr aukio stieb. O kiekvienas nupli ks kalno laitas jam primins, kaip romnai ikirto mikus Piet Italijoje ir iaurs Afri koje.
[ e k o lo g ija ]

Istorijai reikalingi ujauiantys istorikai. Turbt niekada nebuvo tvirtesnio ryio kaip tas, kuris siejo antikos laik medius ir miko mediag su medienos pirklio snumi i Niujorko valstijos.

Bendra valiuta Italijoje buvo vesta 269 m. pr. Kr.f o visoje Romos imperijos teritorijoje 49 m. pr. Kr. Imperijos laikotarpiu cirkuliavo auksins, sidabrins, alvarins ir varins monetos. Pagrindiniu valiutos vienetu tapo alvarinis sester tius. Auksinis aureus buvo vertas 100 s., sidabrinis denarius 4 s., o varinis as 1/4 s. Taiau kartu cirkuliavo ir vietiniai pinigai, o teis kalti savo monetas buvo svarbus statuso poymis,
[n o m i s m a ]

Romn visuomens struktra rmsi teisiniu suskirstymu pilieius ir nepilieius; nepilieiai dar buvo skirstomi laisvus ir nelaisvus. Tai grieta paveldim socialini sluoksni" ar luom sistema. Dar senovs Lacijuje pradta praktika per imtmeius kito, kol apm gausius ir vairius vis Imperijos provincij gyventojus. Ankstyvuoju Respublikos laikotarpiu patres arba miesto tvai buvo atskirti nuo plebs arba paprast moni, su kuriais jiems buvo draudiama tuok tis. Patricij klanai dominavo miesto politiniame gyvenime, Senate, ir ekonomi niame gyvenime, nes j rankose buvo ems skirstymas; jie ved ilg ariergardin kov prie plebj reikalavimus. Taiau gal gale j privilegijos buvo sumaintos. 296 m. pr. Kr. Lex Ogulnia statymu plebsui buvo leista dalyvauti ventose yni ir augur kolegijose. 287 m. pr. Kr. Lex Hortensia statymu ple bj susirinkim priimti statymai tapo privalomi visiems pilieiams. Plebsas pasi dar politinio isteblimento dalimi. Vadinamajame Sjunginink kare" 90 89 m. pr. Kr. Romos sjungininkai Italijoje sugebjo isikovoti visateisi piliei sta tus. Taiau tik 212 m. po Kr. Karakalos ediktu (Constitutio Antoniana) pilietybs teiss buvo suteiktos visiems gimusiems laisviems imperijos gyventojams. Vlyvaisiais Respublikos laikais m smarkiai diferencijuotis ir patricij oligar chija. Saujel pai seniausi ir ikiliausi klan gentes maiores Valerijai,

180

ROMA

SAMAS
Samin keramika, tie Romos imperijos kasdieniniai raudona emale padengti keraminiai indai, tikriausiai kilusi i amo salos, taiau tiek daug j ten niekada nebuvo gamina ma. I vienos didels keramikos gamyklos Arecijaus mieste (Arezzo), kuri intensyviau siai veik 30-40 m. po Kr., keramini dirbini gamyba iplito po vis Galij, kur atsira do daug dirbtuvi. inomi 45 centrai, taiau patys didiausi I amiuje buvo Grofzanko (Averono) ir Banasako (Lozero) vietovse, II amiuje Le Martr de Vero ir Lezu (Pui de Domo) vietovse, o III amiuje Tryre ir Tabernae Rhenanae (Reincaberno) vietovje (Vokietija). O visa geografija tsiasi nuo Ispanijos ir iaurs Afrikos iki Kolesterio ir Apero Anglijoje bei Vesterndorfo prie Ino ups Austrijoje1. Keramologija reikalauja didelio iradingumo ir pedantikumo, tiriant archeolog surast milijon puod likuius ir ukes; amo keramika buvo jai vienas i kieiausi rieutli. Nuo tyrim pradios 1879 m. jau identifikuota per 160 degimo krosni ir dau giau nei 3000 individuali puodi enkl. Hansas Dragendorffas (1895) nustat ir suklasifikavo 55 standartines ind formas (D1-D55). Kiti tyrintojai sudar standartini dekoratyvini motyv katalogus, ianalizavo vairias technologijas - emal, mol, terra sigillata struktr, nustat spalvos spektr - nuo tipikos oranikai roins Banasako dirbtuvi gamini iki tamsiai oranikai rudos Le Martr de Vero dirbtuvi gamini spal vos. Pirmosios Brit ir Karnavaleto muziej kolekcijos tapo pagrindu gausiems tyri mams nuo Toronto ligi Liublianos2. Ypa daug pasako puodi enklai. Prie juos danos raids f (=fecit, pagamin tas"), m (=manu, ranka") arba of (=officina, dirbtuv"). Jie tarsi prikelia tuos amatinin kus, kurie aprpino Imperij ia labiausiai paplitusia preke. Tiksliai atkurtos 51 centri ns Galijos puodiaus profesins biografijos. Kokatas Idenalis ir Ranto dirbo Trajano viepatavimo metais (98-117); Kinamas i Lezu darbavosi apie 150-190 m.; Banuuso, Kasurijaus ir Diviksto veiklos laikotarpis apima penki imperatori valdymo metus - nuo Antonino Pijaus (138-161) iki Klodijaus Albino (193-197)3. Susikaup tiek daug ir tokios detalios informacijos, kad galima tiksliai nustatyti menkiausio samins keramikos gaballio kilm. Tai nekainojama pagalba archeolo gams. Pompjose buvo rasta neatidaryta d su samine keramika i Galijos. Pana ios siuntos keliavo visus Imperijos miestus ir gyvenvietes.

Fabijai, Kornelijai, Klaudijai ir kt. sudar patricij aristokratij. Nobiles buvo pla tesn, taiau vis dar priskiriama prie senatori grups; jai priklaus visi, kas tik galjo rodyti, kad tarp jo protvi bta konsul. Jie turjo labai prestiin teis vieai demonstruoti savo protvi vakines pomirtines kaukes. Equites arba rai teliai" sudar emesn u senatorius savinink sluoksn; jo nariai turjo pakan kamai l, kad galt tarnauti kavalerijoje. Raiteliai turjo teis neioti togas su dviem siauromis purpurinmis juostelmis (angusticlavia), o senatori togos buvo su plaiomis purpurinmis juostomis (laticlavia). Teatre raiteliai sdjo

181

EUROPOS

ISTORIJA

pirmosiose keturiolikoje eili, tuoj u orchestra les, sudarydami valdaniosios klass erd.

senatoriams skirt viet.

Augusto laikais jie danai buvo skiriami auktas pareigas ir beveik pakeit nobi Iliko dideli skirtumai tarp miesto ir kaimo. Kaip ir pati Roma, provincijos miestai tapo stambiais centrais, kuriuose buvo vykdomi didelio masto vieieji darbai grindiamos gatvs, statomi akvedukai, pirtys, teatrai, ventyklos, paminklai, augo pirkli, amatinink ir proletariato klass. Miest prastuomen, nuolat raminama, pasak Juvenalio, duona ir reginiais" (panem et circensis), tapo labai svarbiu socialiniu veiksniu. Kaime vietini aukt pareign vilos buvo auktai ikilusios vir didiulse latifundijose sunkiai pluani nesuskaiiuojam verg mass. Baigiantis Respublikos laik ukariavimams m mati ir nauj verg srautas, kartu natraliai didjant tarpiniam veikli ilaisvint verg" (libertini) visuomens sluoksniui,
[s p a r t a k a s ]

Nepaisant didiuli romn visuomens kontrast milinik patricij turt ir galios bei pasigailtino j verg likimo, daugelio miest gyventoj prabangos ir dykum geni bei barbar skurdo ir atsilikimo imperijos pakraiuose lankstaus romn socialini tradicij paternalizmo dka klasini konflikt prasi verimai buvo palyginti nesmarks ir reti. Romoje labai svarbiais laikyti kraujo ryiai, pltsi ir gausjo sudtingos giminysts grups. Patriciatas buvo visuome ns galva, kaip kad pater familias buvo kiekvienos eimos tikroji galva. Patricijai i pradi buvo pasiskirst tribas (tribes); tribos trisdeimt kurij (curiae), o kurijos klanus (gentes) ir gimines. Vlesniais laikais klanus sudar asmenys, besididiuojantys kokiu nors bendru vyrikosios linijos protviu, o gimins (fami lia) svoka susiaurjo iki vienos eimos nari". Kertinis eimos teiss akmuo buvo absoliuti tv teis sprsti u visus eimos narius patria potestas,
[n o m e n ]

Romoje vykdavo daugyb viej susirinkim, kuri funkcijos buvo ir sociali ns, ir politins. Patricijai rinkdavosi savo kurij susirinkimus komicijas (comi tia curiata), kuriuose, be kitko, tvirtindavo nauj konsul paskyrimus. Plebjai irgi reguliariai rengdavo trib susirinkimus (comitia tributa), kuriuose svarstydavo savo bendruomens reikalus ir rinkdavo savo pareignus tribnus, t. y. trib atstovus", kvestorius (quaestores) ir miesto valdininkus edilius (aediles). Nuo 449 m. pr. Kr. edilius turjo teis suaukti ir konsulai, ir tribnai. Jie rinkdavosi Forume; plebiscitu (plebiscita), t. y. plebso balsavimu, jie pareikdavo savo nuo mon vairiais svarstomais klausimais. Kariniais reikalais patricijai ir plebjai susirinkdavo kartu centurij susirin kimus komicijas (comitia centuriata). Posdiaudavo u miesto, plaiuose Marso laukuose (Campus Martius), kur susiskirstydavo savo trisdeimt penkiomis tribomis. Kiekvienos tribos nariai pagal turt buvo skirstomi penkias klases; aukiausia klas equites, t. y. riteriai kavaleristai", o emiausia neturtin gieji pedites, t. y. pstininkai". Ilgainiui atsirado ir neturini jokios nuosavybs piliei klas proletarii, t. y. proletariatas. Kiekviena i i klasi dar buvo suskirstyta centurijas (centuriae), o kiekviena centurija vyresniuosius" (45 60 met vyrus, laikomus rezerve) ir jaunesniuosius" (17 45 met vyrus,
182

ROMA

SPARTAKAS
Spartakas (mirs 71 m. pr. Kr.) buvo gladiatorius ir paties didiausio senovs pasaulio verg sukilimo vadas. Gims Trakijoje, jis tarnavo romn armijoje, bet paskui dezer tyravo ir buvo parduotas j vergij gladiatori mokyklai Kapujoje. 73 m. pr. Kr. i ten paspruko ir kartu su grupe pabgli sireng stovykl Vezuvijaus kalne. Itisus dvejus metus visi mginimai j sugauti buvo neskmingi. Spartako armija iaugo beveik iki 100 000 viskam pasiryusi vyr, kurie imai skersai ir iilgai vis Italij, nuo Alpi lig Mesinos ssiaurio. 72 m. pr. Kr. Spartakas tbtinse kovose vien po kito nuga ljo visus valdanius konsulus. Pagaliau pavyko j priremti prie sienos Lukanijoje, neto li nuo Petelijos, atkirtus nuo sjunginink gal ir german, ir pretoriaus Marko Licinijaus Kraso briai sutriukino jo pajgas. Pats Spartakas uvo su kardu rankoje, prie tai nudobs savo irg, kad atsispirt pagundai pabgti1. Jo nugaltojas Krasas buvo vienas i turtingiausi Romos vergvaldi. Jis gerokai pasipeln i sekvestruot Marijaus alinink dvar ir labai praturtjo i pelningos pre kybos vergais bei i sidabro kasykl. Gavs Dives" (Turtingojo") pravard, Krasas 70 m. pr. Kr. kartu su Pompjumi buvo konsulu, o 60 m. pr. Kr. triumviru kartu su Pompjumi ir Cezariu. Savo pergal prie Spartak jis atvent vis 120 myli keli nuo Kapujos iki Romos padabindamas" nukryiuotais belaisviais, o Romos liaudiai suren g deimties tkstani stal puot. Dar labiau praturtjo taps Sirijos gubernatoriumi, taiau 53 m. pr. Kr. uvo kovodamas su padais. Jam nukirto galv, o burn pripyl ilydyto aukso. Part karalius tai pakomentavo itaip: Bent po mirties prisiryk iki soties to metalo, kurio taip trokai bdamas gyvas". Vergija Romos visuomenje buvo visuotinai paplits reikinys; kai kas mano, kad ji buvo svarbiausia ekonomin institucija. Vergija aprpino darbo jga ems k ir pra mon, ja rmsi miest prabanga. Tai visikas verg ir j vaik fizinis, ekonominis ir seksualinis inaudojimas. Vergija rmsi Respublikos karais ir milijonais belaisvi, o vlesniais amiais sistemingais verg grobimo antpuoliais ir verg prekyba. Vien po mio prie Atuatijos (dabartinio Namiuro) Julijus Cezaris pardav vergov 53 000 gal belaisvi. Delo sala buvo pagrindinis i Ryt ir i anapus Dunojaus gabenam barbar perveimo punktas. Kaip bdingas Europos gyvenimo bruoas, vergija iliko dar ilgai po Romos impe rijos lugimo; ne kitaip buvo ir daugumoje kit kultr. Ji gyvavo ir krikionikaisiais viduramiais, nors pamau vergij pradjo istumti baudiavos institucija. Krikio nims laikyti verg nebuvo draudiama tol, kol tie buvo nekrikionys. Vergija dar gana paplitusi Renesanso laik Italijoje, kur su musulmonais vergais buvo elgiamasi pana iai kaip ir tuose kratuose, i kur jie buvo kil. Naujesniais laikais Europos valstybs vergij toleravo tik savo kolonijose, kur ji iliko iki verg apsikriktijimo. Vergijos panaikinimas buvo vienas i didiausi Europos vietimo epochos socia lini pasiekim. Jis vyko keliais etapais. Pirmiausia nebeleista laikyti verg metropoli jose, vliau udrausta tarptautin verg prekyba, o galiausiai udrausta laikyti vergus

183

EUROPOS

ISTORIJA

ir ujrio kolonijose. Didiosios Britanijos istorijoje i etap datos buvo tokios: 1772, 1807 ir 1833 metai. Taiau vergija buvo panaikinta ne dl toki kaip Spartako sukilim. Pasak Emersono, tai vyko dl tirono atgailos"2. Naujaisiais laikais komunistinis judjimas paskelb Spartak istoriniu didvyriu. Jo vard buvo pasiskolinusi Vokietijos komunist partijos pirmtak spartakiei sjunga (Spartakusbund), veikusi 1916-1919 m., o Arthuras Koestleris padar j savo romano Gladiatoriai (1939) pagrindiniu veikju. Marksist nuomone, verg sukilimai buvo neat skiriamas senovs visuomeni bruoas ir komunistiniuose istorijos vadovliuose jiems teikiama itin didel reikm. Beje, Spartakui surastas net partneris - Saumakas (Saumacus), vadovavs anksiau vykusiam skit verg sukilimui Kryme, t. y. Soviet teritorijo je". Taiau sovietiniai istorikai nemgino iekoti paraleli tarp Spartako ir Kraso pasaulio bei Gulago, prievartins kolektyvizacijos ir nomenklatros imperijos3,
[c h e rs o n e s a s ]

tinkamus aktyviai karinei tarnybai). 241 m. pr. Kr. suraymas ufiksavo 260 000 piliei, priklausani 373 centurijoms, taigi vienoje centurijoje buvo apie 700 vyr. Taip atrod romn visuomen (jos vyrikoji dalis). Centurij komicijos ilgainiui perm funkcijas, kadaise priklausiusias patricijams, skaitant ir auk iausi pareign rinkim, imperium, t. y. vadovavimo teiss", suteikim karo vadams, statym tvirtinim, sprendimus karo ir taikos klausimais. Balsuodavo mesdami molio lenteles vien i dviej krepi, pastatyt prie ijimo i savo centurij aptvar. Visus tuos darbus reikjo atlikti per vien dien. Susirinkimuose svarbus vaidmuo tekdavo globos grupms. Hierarchinje ir grietos struktros visuomenje buvo visai natralu ir net neivengiama, kad emesni sluoksni veikla manipuliavo turtingieji patricijai, darydami poveik viej institucij sprendimams. Tuo tikslu kiekvienas patronas (patronus) laiky davo nuo jo priklausom klient (clientes) palyd. Patronas tikjosi, kad klientai palaikys jo politik ir jo preferuojamus kandidatus. O klientai vylsi atlyginimo pinigais, tarnybomis, ems sklypais. Tarnauti turtingam patronui buvo geriausias bdas prasimuti. Kaip tik patronato institucija ir suteik Romos valdiai t cha raktering demokratini form ir oligarchins kontrols derin. Dani susirinkimai, pareig rotacija, btinyb dalyvauti iugd stipr priklau symo visuomenei jausm. Kiekvienas Romos pilietis gerai inojo savo padt triboje, klane, giminje, centurijoje ir santyk su savo patronu. Dalyvavimas vals tybs valdyme ir tarnavimas jai buvo vis priimto etoso sudtin dalis. Formaliai irint, aukiausius pareignus rinko visuotiniai piliei susirinkimai, o tie pareignai paskui rinkdavo Senat. Taiau i tikrj senatoriai tvark vis kit institucij veikl, pakreipdami j savo naudai. Kas dominavo Senate, tas ir vald Respublik. Senatas, buvs politinio gyvenimo centru ir Respublikos, ir Imperijos laikais, turjo nuo 300 iki 600 nari. Juos skyr konsulai, kuriems Senatas turjs patarti. Kadangi buvo reikalaujama, kad konsulai teikt pirmenyb patyrusiems mo nms, o senatoriai patronai kontroliavo visas pagrindines valstybines tarnybas,

184

ROMA

NOMEN
Klanai ir gimins sudar romn asmenini vard sistemos pagrind. Visi vyrikos lyties patricijai turjo tris vardus. Praenomen., t. y. asmenvardis, pirmasis vardas, buvo pasirenkamas i trumpo 12 vard srao ir raomos tik t vard santrumpos: C(G) = Gaius, Gn = Gnaeus, D = Decimus, Fl = Flavius, L = Lucius, M = Marcus, N = Nume rius, P = Publius, Q = Quintus, R = Rufus, S = Sextus, T = Titus (Flavijus - nomen, Rufus - cognomen, - red. past.). Nomen rod vyro klan, cognomen - jo gimin. Taigi C. Julius Caesar reik Gaj i Julij klano (gens) ir i Cezari gimins (domus). Visi vyrai, priklausantys vienam patricij klanui, turjo t pat nomen, o visi j gimi naiiai pagal tvo linij turjo t pat nomen ir cognomen. Todl bet kuriuo metu buvo net keli Julijai Cezariai, kuriuos skyr tik j praenomen. Pilnas garsiojo karvedio tvo vardas buvo L. Julius Caesar. Jei keli tos paios gimins nari visi trys vardai bdavo vienodi, jie atskiriami pagal papildomus epitetus: P. Cornelius Scipio, tribnas, 396-395 m. pr. Kr. P. Cornelius Scipio Barbatus (Barzdotasis"), diktatorius, 306 m. pr. Kr. P. Cornelius Scipio Asina (Asil"), konsulas, 221 m. pr. Kr. P. Cornelius Scipio, konsulas, 218 m. pr. Kr., Afrikieio Vyresniojo tvas P. Cornelius Scipio Africanus Maior (Afrikietis Vyresnysis", 236-184 m. pr. Kr.), generolas, konsulas 205, 194 m. pr. Kr., Hanibalo nugaltojas P. Cornelius Scipio Asiaticus (Azijietis"); Afrikieio Vyresniojo brolis P. Cornelius Scipio Africanus Minor (Afrikietis Jaunesnysis"), Afrikieio Vyresniojo snus P. Cornelius Scipio Aemilianus Africanus Minor Numantinus (Numantietis", 184-129 m. pr. Kr.); Afrikieio Jaunesniojo jsnis, Kartaginos sugriovjas P. Cornelius Scipio Nasica (Nostasis"), konsulas, 191 m. pr. Kr. P. Cornelius Scipio Corculum (irdel"), didysis pontifikas (pontifex maximus),150 m. pr. Kr. Plebjai, pavyzdiui, G. Marijus ar M. Antonijus nomen neturjo. Moterys gaudavo tik po vien vard: priklausanios patricij klanui moterik nomen form, o priklausanios plebjams - moterik gimins cognomen form. Taigi visos Julij gimins dukterys buvo vadinamos Julijomis, o Livij gimins - Livijomis. Visos seserys turjo t patj vard. Pavyzdiui, abi Marko Antonijaus dukterys buvo Antonijos. Viena i j - Germaniko motina, kita - Nerono senel. Visos Marijaus dukterys buvo Marijos. Tai, kad moterys neturjo teiss net iskirti savo individualybs, rodo j em padt romn visuomenje1. Romn praktika rodo, kad daugelio vard reikjo tik tiems pilieiams, kurie turjo nepriklausom teisin status. Dauguma kit Europos taut tiek daug vard nevarto davo, tenkindavosi tik pirmuoju, kitaip sakant, krikto vardu", priddami tvo vard ar t asmen apibdinant bdvard. Visose Europos kalbose buvo Maojo Dono, Didiojo Tomo snaus" atitikmen. Moterys, be asmenvardi, danai dar turdavo

185

EUROPOS

ISTORIJA

vienoki ar kitoki nuorod, kieno dukterys ar monos jos yra. Slav alyse tai nurody davo priesagos -ova arba -ovna. Lenk Marija Stefanova" reikia Stefano mon Mari j, o rus Elena Borisovna" - Boriso dukter Elen. Pagarsj mons ar svetimaliai danai gaudavo pavardes, rodanias, i kur jie kil. Viduramiais kilmingieji feodalai stengdavosi susieti save su feodu (lenu), t. y. su jam priklausania emi valda, utikrinania jo padt visuomenje. Tam jie pasivadin davo pavardmis pagal j vald pavadinimus, naudodami priedlius (pavyzdiui, von arba di) ar priesagas, tarkim, -s//. Todl prancz kunigaiktis Karolis Lotaringietis (Charles de Lorraine) Vokietijoje vadinamas Karl von Lotharingen", o Lenkijoje Karol Lotarihski". Gildij nariai pasivadindavo pavardmis, rodaniomis j amat ar usimi m. Taip Anglijoje atsirado daugyb Beikeri (kepj), Karteri (vej), Mileri (mal ninink), Smit (kalvi). Vliau valstybins valdios organai moni paprot pakyljo iki juridinio reikalavimo, traukdami pavardes gyventoj sraus, mokesi iniaraius, karo prievolinink rejestrus2. kotijos glai ir Lenkijos ydai buvo dvi senos bendruomens, kurios ilgai nevartojo pavardi. Abi gyveno autonominmis grupmis, itisus imtmeius pasitenkindamos tradicinmis vard formomis: vartodamos tvavardius (pavyzdiui, yd Abraham Ben Isaac" reik Izaoko sn Abraom) arba asmeninius epitetus. Tarkim, garsus kotijos auktum plikas, kur anglikai kalbantieji emum gyventojai vadino Rob Roy MacGregor vardu (gyvens apie 1660-1732 m.), tarp saviki buvo inomas Rob Ruadho (Raudonojo Roberto") i Iversnaido vardu. Ir gl, ir yd vardai XVIII a. pabaigoje tapo valstybins biurokratijos aukomis. Po jakobit pralaimjimo kotijos auktum gyventojai buvo surayti pagal j klan pavadinimus, kuriuos jie anksiau retai tevartodavo. Taip atsirado tkstaniai MacGregor, MacDonald, MacLeod. Po Lenkijos padalijim Lenkijos ydai Rusijoje prastai gaudavo pavardes pagal miest, i kurio bdavo kil, arba pagal savo kilmingo darbdavio pavard. Prsijoje ir Austrijoje valstybs pareignai jiems duodavo vokikas pavardes. Nuo 1795 iki 1806 m. Varu vos yd bendruomen priklaus nuo E. T. A. Hoffmanno malons - tuo laikotarpiu jis jo vyriausiojo miesto administratoriaus pareigas ir pavardes suteikdavo grynai savo nuoira. Tad laimingesni tapdavo Apfelbaumais, Himmelfarbais, Fogelgezangais, o kitiems kartais tekdavo tenkintis Fibein, Hozenduft ar Kacenellenbogen pavard mis3.

Senatas galjo be vargo laikyti vis valdi savo rankose. Jis tapo aminusio savo valdi elito erdimi. Tai, kas vyravo Senate, kiekvienu konkreiu momentu pri klaus nuo konkuruojani asmen, klan ir klientels (clientelae), t. y. klient grupi, delikaios pusiausvyros. Taiau itisus imtmeius kartodavosi vis tie patys patricij vardai, kol galiausiai prasisiekli banga juos nuluodavo. Ilgainiui, didjant susiskaldymui frakcijas, senatori kontrols efektyvumas m mati. O kai vidins kovos Senat paralyiuodavo, vienintelis bdas utikrinti sistemos veikim buvo visiems pritariant vesti diktatoriaus valdi

186

ROMA

arba kuri nors frakcija ginkluota jga primesdavo savo vali kitoms. Taip I a. pr. Kr. atsirado itisa virtin diktatori. Gal gale savo vali kitiems primet Oktaviano Cezario, busimojo Augusto", vadovaujama frakcija. Oktavianas tapo patron patronas, jo rankose atsidr vis senatori likimas. Du konsulai tuo paiu metu buvo aukiausi vykdomosios valdios pareignai. Jie vald vienerius metus, pradedant nuo sausio 1 d. I pradi j tarnyba buvo i esms karinio pobdio. Konsulus sil Senatas, o tvirtino comitia centuriana, kuri suteikdavo jiems imperium, t. y. teis vadovauti armijai" vykdant konkreias uduotis. Taiau pamau konsulai perm ir kitas funkcijas: pirmininkavo Senatui ir kartu su Senatu atsak u usienio politik, priirjo, kaip tvarkomi miesto vidaus reikalai, kaip dirba pretoriai ( praetores ) aukiausieji teisjai", tvark juridin sistem, cenzoriai (censores), kontroliav piliei registracij ir apmokes tinim, kvestoriai ( quaestores ) , rpinsi valstybs finansais, ediliai (aediles), prii rj viej tvark mieste ir aidyni organizavim, ir vyriausiasis ynys didysis pontifikas (pontifex maximus). Kartu su tribnais jie turjo irti, kad Senatas taikiai sugyvent su monmis. Konsul svarb parodo ir tai, kad romnai savo miesto istorij urainjo metus nurodydami ne skaiiais, o cituodami valdiusi konsul vardus,
[a u c ]

Marijaus ir Sulos reformos konsulo pareig pobd kiek pakeit. J gali pra plt praktika provincij valdym pavesti konsul pavaduotojams (proconsules). Kita vertus, konsulai nebegaljo tiesiogiai kontroliuoti armijos. Atrodo, kad romn valdymo sistema danai sivaizduojama neteisingai. Ji nuolat keitsi ir niekada netapo visikai vientisa, gal tik Antonin valdymo lai kais. Neabejotin skm utikrino riboti, bet aikiai apibrti tikslai. Magistratai turjo sprsti ginus ir rinkti duokles. Kariuomen privaljo ginti nuo iors prie , palaikyti tvark ir saugum alies viduje. Ji palaik pripaint vietini ir regionini elit valdi, danai dalyvaudama ir religinse apeigose bei civilinse ceremonijose. Reikjo elgtis labai apdairiai, stengiantis, kad valstyb nepaeist nustatytj teisi bei privilegij, o kartu labai negailestingai ginant teist val di. Vergilijaus odiais tariant:
Tu regere im perio populos, Romane, m em ento (hae tibi erunt artes), pacisque im ponere morem parcere su biectis et debellare superbos. (Tu gi pasaulio tautas valdyt m okki, Rom ne, Tau bus tokie m enai taikos tvirtov statyti, P asigailt nuolanki ir ginklais sudrausti ididisias.)

Taiau, irint romn institucijas i dabarties pozicij, gali susidaryti klai dingas vaizdas. Karalikuoju laikotarpiu monarchija buvo ne paveldima, j ribojo patricij Senatas, kuris gal gale j ir panaikino. Ankstyvuoju Respublikos laiko tarpiu du konsulai, kuriuos kasmet rinkdavo patricij Senatas, gaudavo vis tei s sakinti". Taiau jie irgi buvo grietai apriboti, nes j buvo du, o nuo 494 m. pr. Kr. plebso tribnai turjo teis vetuoti j sprendimus. Taip ir atsirado garsioji

187

EUROPOS

ISTORIJA

formul SPQR Senatus Populusue Romanus, t. y. Senatas ir Romos liaudis", kurios vardu buvo vykdoma visa valdia. Vlyvuoju Respublikos ir ankstyvuoju Imperijos laikotarpiu dauguma tradicini magistratros ir statym leidybos orga n iliko, taiau jie buvo pajungti vis didjanioms vykdomosios valdios organ diktatorikoms pretenzijoms. Faktin viena kit keiiani institucij veikla priklaus nuo romn politins kultros. Politinis gyvenimas visada buvo stipriai susipyns su religiniu. Prie pri imant sprendimus visada buvo skaitomos augur pranaysts. Labai akcentuoja mas eimos ir vietins valdios autoritetas. Dl to romnai turjo labai ipuosel t pilietins atsakomybs, pareigos tarnauti kariuomenje ir pagarbos statymams jausm. Pareig rotacija reikalavo iniciatyvos ir lobistins veiklos sugebjim. Respublikos laikais visuotiniam sutarimui pasiekti bdavo renkamas konsiliumas [consilium, t. y. patarimas"). Principato (tai pat ankstyvuoju Imperijos laikotar piu) svarbiausia buvo paklusnumas. Romn teis vadinama ilgiausiai ilikusiu indliu pasaulio istorij".8Ji pra sidjo nuo 451 450 m. pr. Kr. Dvylikos lenteli statym, kurie laikomi lygybs prie statym" pagrindu: j reikalavimai buvo privalomi visiems pilieiams. Romn teis susidjo i dviej dali: ius civile (valstybins teiss), reguliuojan ios piliei tarpusavio santykius, ir ius gentium (tarptautins teiss). Ji isirutu liojo vienijant paproius ir praktik, remiantis prudentia, t. y. teisiniu metodu". Metams bgant, visos teiss normos buvo praktikai ibandytos, pataisytos ar praplstos. statym krimu daugiausia usim pretoriai, kol imperatorius Adria nas Aminuoju ediktu" udraud toliau taisyti statymus. Magistrat inicijuoti statymai leges rogatae buvo skiriami nuo plebiscita, t. y. liaudies nuomo ns", pasilyt vienokio ar kitokio susirinkimo. Teisins praktikos sudtingumas ir senumas neivengiamai turjo atvesti prie jurisprudencijos atsiradimo. Ilgas Romos teisinink sraas prasideda nuo Kvinto Mucijaus Scevolos (konsulo 95 m. pr. Kr.). Mirties nuosprendiai dviems ymiau siems to meto teisininkams graikui Emilijui Papinianui (Aemilius Papinianus, mir 213 m. po Kr.) ir Domicijui Ulpianui (Domitius Ulpianus, mir 223 m. po Kr.) buvo enklas, kad artja sunks laikai,
[l e x ]

Romn armija buvo nepaliaujamuose karuose iaugusios visuomens dari nys. Jos materialinio aprpinimo sistema stebino techniniu tobulumu ir kolekty vizmo dvasia. Penkis imtus met, nuo Antrojo Pun karo iki III a. po Kr. nelai mi, ji buvo beveik nenugalima. Jos pergalms nebuvo galo, o kiekviena pergal paymima triumfo ikilmmis ir paminklais, tokiais kaip Tito arka ar Tra jano kolona. Pralaimjimai taip smarkiai sukrsdavo dar ir dl to, kad bdavo retos iimtys. Trij romn legion sunaikinimas Vokietijos mikuose 9 m. po Kr. buvo sensacija, neturjusi sau lygi iki imperatoriaus Decijaus ties myje su gotais 251 m. po Kr. ar imperatoriaus Valeriano patekimas pers nelaisv 260 m. po Kr. Lotyn patarl si vis pacem, para bellum nori taikos ruokis karui" apibendrino j gyvenimo bd.
[h e r m a n n ]

188

ROMA

LEX
Danai sakoma, kad teis yra vienas i Europos civilizacijos stulp. Tai tikra tiesa. Loty n kalbos odis lex reikia ry", tai, kas ria". Ta pati idja sudaro ir kito romn teiss kertinio akmens, pactum , t. y. sutarties" pagrind. Sutarties slygos, kurias lais vai prim abi puss komerciniais, vedybiniais ar politiniais tikslais, tampa privalomos abejoms pusms. Romnai suprato, kad statymo galia utikrina ger valdi, patiki mum prekiaujant ir drausming visuomen. Taiau nereikia manyti, kad Romos teisins tradicijos buvo perduotos i laik Europai kaip koks tiesioginis palikimas. Dauguma Romos imperijos teiss kodeks nustojo veik Imperijai subyrjus ir juos Viduramiais teko atradinti i naujo (r. V sky ri). Ilgiausiai jie iliko Bizantijoje, bet i ten naujj laik statym leidybai ymesnio poveikio jie nepadar. Tiesiogiai ir rykiausiai ie kodeksai paveik nebent tik katalik kanonin teis. Negana to, net pasaulietinje srityje romn tradicij atgaivinimas turjo varytis su kitomis ne romn kilms ir danai prieingomis teiss praktikomis. Roma buvo tik vie nas i keli Europos jurisprudencijos altini. Nemaiau svarbi buvo ir paproi teis bei visa jos vairov. Kai kuriose alyse, pavyzdiui, Pranczijoje, pavyko pasiekti pusiausvyr tarp romn teiss ir paproi tradicij. didij dal Vokietijos romn teis atkeliavo XV amiuje, taigi labai vlai. O Anglijoje, skirtingai nei kitur, paproi teisei, papildytai nealikumo principais, buvo lemta uimti monopolin padt. Vis dlto romn vestas vieojo ir privataus gyvenimo sfer atskyrimas tiko augan i Europos valstybi poreikiams; civilinei teisei daugumoje Europos ali buvo lemta romn pavyzdiu remtis kodifikuotais principais (prieingai angl-amerikiei teisinio precedento koncepcijai). iuo atvilgiu didiausi tak turjusiu dokumentu buvo lem ta tapti prancz Napoleono Kodeksui (1804). Nepriklausomai nuo to, su kuo save siet, visi isilavin europiei teisininkai pri pasta, kiek daug jie skolingi Ciceronui ir jo pdiniams. Juk kaip tik Ciceronas savo veikale De legibus ra: Salus populi suprema lex" (moni saugumas - aukiausias statymas)1. Kita vertus, galima pasakyti, kad statym valdia utikrina monms didiausi saugum.

Pax Romana laikotarpiu Imperijos tvirtoves nuolat gyn ir jos sienas saugojo trisdeimt legion. Daugelis legion glaudiai susijo su konkreiomis provinci jomis, kuriose jie buvo daug deimtmei ar net imtmei, pavyzdiui, II Augusta" ir XX Valeria Victric" Britanijoje, XV Apollinaris" Panonijoje ar V Macedonica" Mezijoje. Kiekvienas legionas turjo apie 5 6 tkstanius kari, jam vadovavo senato rius. Legion sudar trys pstinink linijos hastati, principes ir triarii; kiekvie n linij deimt manipul, kurioms vadovavo du centurionai: vienas priekyje, kitas upakalyje; velites lengvai ginkluot kari dalinys; iustius equitatus

189

EUROPOS

ISTORIJA

kavalerijos grup", susidedanti i deimties turmae eskadron"; ininerinis dalinys. Be to, buvo dar daug papildom pulk, suformuot i sjunginink ir samdomj kareivi; kiekvienas pulkas sudarydavo atskir kohort, turjusi savo prefekt. Ilgainiui Romos pilietyb turjusi kari procentas katastrofikai sumajo, taiau visa sistema ir toliau rmsi vidutinio rango romn karinink, tarnavusi centurionais, kasta. U ger tarnyb bdavo atsilyginama medaliais (generolams karnomis); itikimi veteranai galjo tiktis ems sklypo kurioje nors i karini kolonij. Drausm buvo palaikoma grietomis bausmmis, skaitant prim ir (u idavyst) nukryiavim. Vlesniais laikais civilini institucij nuosmukis atvr galimyb karikiams dominuoti Imperijos politikoje. Gladius duriantis kar das", perimtas i iber per Antrj Pun kar, gladiatori rankose tapo ne tik Romos malonum, bet ir jos nenugalimumo simboliu. Romn architektrai buvo bdingas stiprus polinkis utilitarizm. Jos laim jimai labiau sietini su inineriniu, o ne su konstravimo meistrikumu. Nors grai kikosios ventovi statybos tradicijos buvo tsiamos, daugiausia inovacini bruo matome tiesiant kelius ir statant tiltus, planuojant miestus ir pasaulietins paskirties funkcinius pastatus. Skirtingai nei graikams, romnams pavyko valdy ti ark ir skliaut paslaptis ir panaudoti juos tilt ir stog konstrukcijose. Tad triumfo arkos, puousios kone visus romn miestus, technin meistrikum deri no su romn statybos meno etosu. Panteono, kur Agripa pastat 27 m. pr. Kr. vis diev" ir pergals myje prie Akcijaus garbei, kupolas 1,5 metro platesnis u v. Petro bazilikos kupol. (Dabar tai Santa Maria Rotunda ad Martyres ba nyia.) Koliziejus (80 m. po Kr.), kur teisingiau bt vadinti Flavijaus amfiteatru, yra nuostabus graikik ir romnik bruo lydinys keturi auktai ark, pa vairint kolonomis. Jame tilpo 87 000 irov. Didiuls (kvadratas su 330 m kratine!) plyt mro Karakalos pirtys (Thermae Antoninianae, 217 m. po Kr.), kur Shelley's para savo Ilaisvintj Prometj, yra tikras romn gyvenimo sti liaus paminklas. Jose buvo, kaip ir kitose pirtyse, prastins vairi temperatr zonos frigidarium, tepidarium ir caldarium, piscina (baseinas) 1600 moni, stadionas, graik ir romn bibliotekos, paveiksl galerija, susirinkim sals. Diokletiano pirtys (306 m. po Kr.) buvo dar prabangesns. Didiulis Circus Maxi mus stadionas pritaikytas lenktynmis veimais; jis buvo praplstas, kad galt sutalpinti 385 000 irov,
[e p ig r a f a s ]

Romn literatra ypa patraukli tuo, kad met ik vyraujaniam kariniam etosui ir, inoma, miesionikai visuomenei. Romn literatai, be abejo, turjo nuo latini pirkj, ypa tarp vlyvosios Respublikos ir ankstyvosios Imperijos laik dykinjanios aristokratijos. Taiau jie nepritapo prie bendro peizao taip natra liai kaip j kolegos Graikijoje. Visada jautsi tampa tarp rafinuoto literatros pasaulio ir rstaus visos imperijos gyvenimo. Ta tampa paaikina, kodl lotyn literatra suklestjo taip vlai ir kodl j taip prieikai sutiko tie, kurie, kaip Kato nas, mat joje tik dekadentini graik pavyzdi mgdiojim. Tuo taip pat galima paaikinti, kodl pirmasis romn importuotas anras buvo komedija ir kodl
190

ROMA

EPIGRAFAS
Epigrafika - senovs ra tyrinjimas - viena svarbiausi pagalbini mokslo ak tiriant klasikin pasaul. Kadangi dingo tiek daug materialini ir dvasini t laik relikt, raai, ilik metale ar akmenyje, yra nekainojamas informacijos altinis. Kruoptus akmenini antkapi, atminimo lent, statul, paminkl ir pan. tyrinjimas pateikia daug intymi detali apie mones, kuriuos tie raai amina - apie j eimynin gyvenim, j vardus ir titulus, j veikalus ir biografijas, karinius dalinius, kuriems jie vadovavo, j statymus, j dievus, j moral. Didieji epigraf rinkiniai, tarkim, XIX a. Berlyne ileisti Corpus Inscriptionum Latinarum (CIL) ir Corpus Inscriptionum Graecarum (CIG), yra tokie pat tvirti ir patikimi, kaip ir tie paminklai, nuo kuri jie nurayti. Garsiausi i Romos epigraf - Dvylikos lenteli statymai, kurie daug imtmei buvo laikomi Forume - neiliko, taiau ilikusios mediagos vairov be galo didel. Romn antkapiuose danai pasitaiko mirusio asmens gyvenimo ir karjeros poeti ni apraym. Antkapyje i Moguncijo (Maincas) ireikiamas protestas prie tai, kokiu bdu mir mogus, kuriam is antkapis skirtas: Jucundus M Terenti l(ibertus) pecuarius Praeteriens quicumque legis consiste viator Et vide quam indigne raptus inane queror. Vivere non potui piures XXX per annos Nam erupuit servus mihi vitam et ipse Praecipitem sese dejecit in amnem: Apstulit huic Moenus quod domino eripuit. Patronus de suo posuit1. (Jukundas, piemuo, Markaus Terencijaus atleistinis vergas Keleivi, kad ir kas tu btum, sustok ir atidiai perskaityk ias eilutes. Suinok, kaip neteisingai netekau gyvybs. Man nebuvo lemta igyventi daugiau kaip 30 met. Vienas vergas atm man gyvyb ir paskui pats puol up. Maino up atm jam gyvyb, kurios neteko ir jo ponas. [Mano] patronas pastat [antkap] savo lomis.) Dedikacijos dievams buvo prastos vieuosiuose paminkluose. Vienas raas, ras tas Circus Maximus stadione, dabar esantis ant obelisko Piazza del Popolo aiktje, 10-9 m. pr. Kr. buvo imperatoriaus Augusto usakytas Egipto ukariavimui paymti: IMP . CAESAR . DIVI . F AUGUSTUS PONTIFEX. MAXIMUS IMP XII . COS XI . TRIB POT XIV AEGYPTO . IN POTESTATEM POPULI ROMANI REDACTA SOLI . DONUM . DEDIT2.

191

EUROPOS

ISTORIJA

(Imperatorius Cezaris Augustas, dievikojo [Julijaus] snus, Vyriausiasis ynys, dvy lika kart kariuomens vadas, vienuolika kart konsulas, keturiolika kart tribnas, Egipto perjimo Romos liaudies valdion proga paskyr i dovan Saulei.) domi ura pasitaiko ir ant daug kuklesni objekt. Ant vaz ir keramini ind randami j gamintoj enklai. Plaiai naudoti metaliniai tampai reklaminiams ura ams ar gamintojo vardui spausti mol. Reimse rasta antspaud enklinti buteliukams su aki gydytojo vaistais: D CALLISEST FRAGIS ADASPRITVDI D(ecimi) Gali Sest(i) [s] frag(is) ad aspritudi(nem) (Decimo Galo Ssto plauti akims, sergant lliuki grdtumu)3

satyra tapo vienintele literatrine forma, kuri romnai i tikrj galjo vadinti sava. I koki trisdeimties lotynikosios literatros meistr visuotinio pripainimo susilauk Vergilijus, Horacijus, Ovidijus ir Ciceronas. Taiau kiekvienas, kas nusi suka nuo prabangos, apsirijimo, iaurumo, bdingo romn gyvenimui, pajus, kokios giminingos jam tos jautriosios sielos, kurios rytingiausiai stojo prie savo aplink puikioji Katulo lyrika, kandus Juvenalio smojis, Marcialio epigramos. Pirmieji romn raytojai ra graikikai. Livijus Andronikas (Livius Androni cus, apie 284 204 m. pr. Kr.), iverts Homer lotyn kalb, buvo isilavins graik vergas, atgabentas Rom po Tarento nusiaubimo 272 m. pr. Kr. Rimtoji lotyn literatra atsirado antrojoje III a. pr. Kr. pusje; tai buvo Gnjaus Nevijaus (Cn. Naevius, mir apie 200 m. pr. Kr.), Tito Makcijaus Plauto (T. Maccius Plau tus, apie 254 184 m. pr. Kr.) ir Publijaus Terencijaus Afrikieio (P. Terentius Afer, gim 185 m. pr. Kr.) pjess. Visi trys puikiai adaptavo graik komedijas ir j dka teatras tapo svarbiausia romn kultros institucija. Originalioji lotyn poezija prasideda nuo Kvinto Enijaus (Quintus Ennius, 239 169 m. pr. Kr.), pui kaus literatros novatoriaus. Jis ved romn teatr tragedij, buvo satyros pradininkas ir suformavo lotynikj hegzametr, tapus pagrindiniu daugelio vlesni poet metru. Romn gyvenime, kaip ir Graikijoje, svarbi viet um retorika. ymiausias jos praktikas Markas Tulijus Ciceronas (M. Tullius Cicero, 106 43 m. pr. Kr.), kalbjo ir ra tokiu nulifuotu stiliumi, kad laikomas lotyn prozos etalonu. Bdamas homo novus (naujasis mogus"), jis taip ikilo, kad 63 m. pr. Kr. irink tas konsulu, taiau paskui buvo itremtas, o po antrojo politins veiklos laikotar pio tapo proskripcij auka ir nukirsdintas. Jo ratai etikos ir politikos traktatai bei kalbos turjo didiuls takos krikionikajai ir racionalistinei miniai. Ciceronas buvo statym valdios ir respublikonikosios valdymo formos alinin kas. Jo pasekjas Seneka Vyresnysis (apie 55 m. pr. Kr. 37 m. po Kr.), retorius i Kordobos, sudar didel kalb antologij. Labai turtinga romn istoriografija. Titas Livijus (Titus Livius, 59 m. pr. Kr. 17 m. po Kr.) para Romos istorij 142 knygas, i kuri iliko 35. Jis ide alizavo Romos Respublik, didesn spd daro jo stilius negu analizs gilumas.
192

ROMA

Savo veikal pradjo odiais: Man teiks pasitenkinimo tikiuosi pagrsto kad galiu rayti didiausios tautos pasaulyje istorij". Gajus Julijus Cezaris (100 44 m. pr. Kr.) buvo ne tik ymus Romos istorijos krjas, bet ir jos metra tininkas. Jo kar su galais ir pilietinio karo su Pompjumi apraymai yra tikri paprastumo edevrai; dar neseniai Europoje juos inojo kiekvienas moksleivis. Gajus Salustijus Krispas (C. Sallustius Crispus, 86 34 m. pr. Kr.) sek Cezariu ir politikos, ir literatros srityse. Publijus Kornelijus Tacitas (Publius Cornelius Taci tus, 55 120 m. po Kr.) ts Livijaus kronikas, apraydamas pirmj Imperijos gyvavimo ami nelabai avjosi imperatoriais. Nepakartojamas grietas stilius bdingas ir jo monografijoms, pavyzdiui, Germania. Veikalo apie senovs Romos istorij inaoje Gibbonas ra, kad Amiai slinks ir galbt atne mums tokias pat nelaimes, tik neaiku, ar jie atne mums nauj Tacit, kuris aprayt jas"9 . Klestjo ir biografij raymo menas. Rykiausias io anro atstovas Gajus Svetonijus Trankvilas (Gaius Suetonius Tranquillus, 69 140 m. po Kr.), vienu metu buvs imperatoriaus Adriano sekretoriumi. Jo vaizdingi Dvylikos cezari gyvenimai yra tikras informacijos lobynas ir kartu gera priemon maloniai pra leisti laik; su iuo veikalu gali lenktyniauti nebent Tacito knyga apie jo uov Agrikol, Britanijos valdytoj. Lotyn literatra didiausi auktum pasiek, be abejo, Augusto epochoje, kai kr didieji poetai Vergilijus, Horacijus ir Ovidijus, lyrikas Gajus Valerijus Katulas (Gaius Valerius Catullus, apie 84 54 m. pr. Kr.), poetai-elegikai Albijus Tibulas (Albius Tibullus, 55 19 m. pr. Kr.) ir Sekstas Propercijus (Sextus Proper tius, apie 50 15 m. pr. Kr.), kurio meils eils beprotikai mylimai Cintijai (Cynthia) prilygsta Katulo eilms, skirtoms Lesbijai. Kupidonas nuogas, ra Propercijus, jis nemgsta groio prasimanyt mantrybi". Publijus Vergilijus Maronas, igarsjs kaip Vergilijus (Publius Vergilius Maro, 70 19 m. pr Kr.), ra tokia kalba, kuri skaitytojui negrysta, net kai kalbama apie paius banaliausius dalykus. Jo Eklogs yra pastoralini eilrai rinkinys, Geor gikos lovina emdirbyst. Eneida (Enjaus kelions") didelis alegorinis epas, parodantis, kiek daug romnai skolingi Homerui ir Graikijai. Apraydamas Enjo, ilikusio gyvo po Trojos lugimo ir tapusio Romulo bei gens Julii (Julij gimins) protviu, nuotykius, Vergilijus sukr mitin genealogij, su kuria apsiviet romnai norjo tapatinti savo kilm. Be galo tiksliu hegzametru parayt Vergili jaus eili kartais tiesiog nemanoma iversti. Jos buvo raomos labai pamau po eilut per dien itisus deimt met ir sukuria nepakartojam nuotaik, per sunkt velnumo, santrumo, subtilumo, melancholijos:
FELIX QUI POTUIT RERUM COGNOSCERE CAUSAS, (Koks laim ingas tasai, kas visatos prieastis ino,) SED FUGIT INTEREA, FUGIT IRREPARABILE TEMPUS. (O laikas vis bga ir bga, bet niekad negrta.) OM NIA VINCIT AMOR; ET NO S CEDAM US AMORI. (M eil nugali visk tad greiiau jai ir m es pasiduokim .) ET PENITUS TOTO DIVISOS ORBE BRITANNOS (O tai britai atskirti jie nuo viso pasaulio.)

193

EUROPOS

ISTORIJA SUNT LACRIMAE RERUM ET MENTEM MORTALIA TANGUNT. (Dl daikt m es verklenam , m irties baim mums prot aptem do.)10

Dantei Vergilijus buvo ii maestro d i lo r che armo (meistru t, kurie nusimano) ir altinis, i kurio tryko galinga odi iurkl". Ankstyvieji krikionys j laik pagoni poetu, kuris, kaip manoma, ketvirtojoje eklogje ipranaavo Kris taus gimim. Naujj laik monms jis buvo kalbos valdovas <...> poet poetas satyras <...> , ras didingiausiu literatriniu metru, kok tik kada nors mogus yra sukrs". Tikriausiai jis pats sukr sau epitafij, kuri Pocuolio vie tovje mat Petrarka:
M ANTUA ME GENUIT: CALABRI RAPUERE: TENET N U NC PARTHENOPE. CECINI PASCUA, RURA, DUCES. (M antuja m ane pagim d, Kalabrija pakviet kelion , N eapolyje dabar glaudiuosi. Dainavau apie ganyklas, laukus, valdovu s.)1 1

Kvintas Horacijus Flakas (Quintus Horatius Flaccus, 65 8 m. pr Kr.), Vergi lijaus draugas ir amininkas, ra odes, satyras, epodus ir laikus. Moksi At nuose, vienu metu buvo legiono vadas ir kovsi myje prie Filip, paskui ijs atsarg apsigyveno savo dvare sabin emje, globojamas patrono Mecenato. Horacijus buvo velnaus bdo, tolerantikas mogus. Jo laiku Pizonui, inomu Ars Poetica pavadinimu, labai avjosi vliau gyven poetai. Satyrose poetas ijuok moni kvailum, o ne blog. Jo ods vyti skaidriu aikumu ir curiosa felicitas nuostabiu iraikos taiklumu":
DULCE ET DECORUM EST PRO PATRIA MORI. (M alonu ir garbinga mirti u tvyn.) PARTURIUNT MONTES, NASCETUR RIDICULUS MUS. (Gimdo kalnai dideli, o gim sta juokinga pelyt.) ATOUE INTER SILVAS ACADEMI QUAERERE VERUM. (Iekok tiesos net Akadem ijos giraitje.) EXEGI M ONUM ENTUM AERE PERENNIUS ... N O N OM NIS ORIAR. (Pasistaiau pam inkl, u bronz tvirtesn ... N e visas m irsiu.)1

I vis romn poet Horacijumi labiausiai sekama, jis daugiausiai veriamas ir kitas kalbas. Publijus Ovidijus Nazonas (Publius Ovidius Naso, 43 m. pr. Kr. 1 7 m. po Kr.) buvo viena i ymiausi figr Romos visuomenje, kol imperatorius Augustas neitrm jo prie Juodosios jros. Itrmimo dingstis, anot jo paties, buvo poema ir klaida". Ta poema, be jokios abejons, buvo Ars amatoria, t. y. Meils menas"; na o klaida, ko gero, susijusi su imperatoriaus dukterim Julija, kuri irgi buvo itremta. Ovidijaus krinyje Metamorphoses, t. y. Pasikeitimai", savaip perdirbta daugiau kaip du imtai graik ir romn mit bei legend; Metamorfozs" lai komos didiausi poveik padariusia senovs pasaulio knyga. J mgo ne tik romnai, bet ir tokie skirtingi vlesni laik mons kaip Chauceris, Montaig ne'is, Goeth. i knyga kvp daugyb krj nuo Petrarkos iki Picasso. Ovidi jus ra: Si vis amari, ama (Jei nori bti mylimas, mylk").1 3

194

ROMA

Lotyn literatros sidabro amiuje, trukusiame nuo Augusto mirties iki ma daug I I a. po Kr. vidurio, gigant bta maiau. Be Tacito ir Svetonijaus vytjo filosofo stoiko Senekos Jaunesniojo, abiej Plinij, retoriaus Kvintiliano, romanis to Petronijaus ir ypa satyriko Decimo Junijaus Juvenalio (Decimus Iunius Iuvenalis, apie 47 130 m. po Kr.) talentai. Difficile est satiram non scribere (Sunku nerayti satyr"), sak Juvenalis. Gerai inoma, koki svarbi viet romn gyvenime um apgalvotas, smo ningas smurtas. Skerdyns, praktikuojamos kariaujant su kitomis alimis, bdavo pakartojamos ir kilus piliei bruzdjimams mieste. Populiarus Livijaus posakis Vae victisl (Vargas nugaltiesiems") ne tuia fraz. 88 m. pr. Kr., kai per vadinamuosius Efeso miparus" Ponto karaliaus Mitridato sakymu per vien dien buvo nuudyta apie 100 000 romn, aristokratikosios optimat partijos vadovas Sula ygiavo Rom ir paskelb proskripcijas savo varovo Marijaus alininkams. Tribno Publijaus Sulpicijaus Rufo galva buvo rodoma Forume. Miesto pretorius, kaip tik ruosis atnaauti dievams Santarvs ventykloje, pats tapo auka. 87 m. pr. Kr., kai Roma atvr vartus Marijui, atjo eil optimat udymui. Marijaus legionai, sudaryti i verg, ir jo dalmatikoji sargyba ud kiekvien, kurio j vadas nepasveikino. Tarp nuudytj buvo ir tokie yms veikjai kaip konsulas Gnjus Pompjus, Markas Krasas, Markas Antonijus, Luci jus Cezaris, visi ekskonsulai. 86 m. pr. Kr. po staigios Marijaus mirties jo senas draugas Kvintas Sertorijus sukviet egzekucij vykdytojus ta dingstimi, kad sumoks jiems atlyginim, ir visus juos apie 4000 moni iud en masse. 82 m. pr. Kr., kai gal gale nugaljo optimatai, jie irgi iskerd belaisvius: gin kl vangjimas ir mirtanij riksmai gerai girdjosi net Belonos ventykloje, kur tuo metu Sula buvo suauks Senato posd"1 4 . Vliau, siekiant ivengti toki scen, proskripcij procedra buvo formalizuo ta. Nugaljusi frakcija pakabindavo Forume pavardi sra, pranedama pralai mjusios frakcijos lyderiams stoti prie teism; prieingu atveju jiems grs turto konfiskavimas. Kas i patekusi tok sra spdavo laiku nusiudyti (paprastai tai buvo daroma iltoje vonioje persipjaunant venas), igelbdavo savo eim nuo lugimo. Kas nepaklusdavo kvietimui atvykti teism, bdavo traukiami nauj sra, ikalta marmure, skelbiant apie mirties nuosprend jiems ir apie j eim turto konfiskavim. Pavyzdiui, 43 m. pr. Kr. dl antrojo triumvirato paskelbt proskripcij buvo nuudyta per 300 senatori ir 2000 raiteli. Tarp j atsidr ir Ciceronas, kurio galva ir nuo liemens atkirstos rankos buvo vieai rodomos Foru me. tai tok pavyzd dav Romos valdanioji klas, o gyventojai sek juo.
[l u d i ]

Romn revoliucijos terminas senovje nebuvo inomas. Taiau j danai var toja tie istorikai, kurie perjim nuo Respublikos prie Principato laiko gili socialini pasikeitim padariniu. Kitaip sakant, tai yra ne tiek istorinio vykio konstatavimas, kiek ndienos sociologini svarstym objektas. Tuo laikotarpiu vyko staigus galios ir turt persiskirstymas, ra ymiausias tos epochos interpretatorius, ir Augusto principat reikia laikyti revoliucinio proceso kon solidavimu"1 5 . Pasak io scenarijaus, pagrindin auka buvo Romos aristokratija,

195

EUROPOS

ISTORIJA

LUDI
mons, kurie nukariavo pasaul, - ra Juvenalis, - dabar nori tik dviej dalyk: duo nos ir regini". Pokalbio menas mirs! - antrino jam Seneka. - Nejaugi niekas jau nebe turi kitos kalbos, tik apie veim lenktynes?" Ludi (aidimai") tapo pagrindiniu romn gyvenimo bruou. I pradi aidyns buvo rengiamos keturis kartus per metus nusta tytomis savaitmis balandio, liepos, rugsjo ir lapkriio mnesiais; taiau vliau jos taip isiplt, kad Circus Maximus stadione ir Koliziejuje vyko jau beveik be perstojo. Pirmo siose aidynse, apie kurias inoma i literatrini altini, vykusiose 264 m. pr. Kr.; dl mirties ir gyvybs kovojo trys poros verg. Praslinkus keturiems imtmeiams, impe ratorius Trajanas sureng aidynes, kuriose uvo 10 000 moni ir 11 000 vri . Profesionals gladiatoriai dalyvaudavo mirtinose kovose. Pro Gyvybs vartus jie ygiuodavo aren ir kreipdavosi imperatoriaus pakyl tradiciniu ksniu: AVE, CAE SAR! MORITURI SALUTAMUS (Sveikas, Cezari! Einantieji mirti tave sveikina). Vikrs retiarii su tinklais ir triakiais kaudavosi su sunkiai kardais ir skydais ginkluotais secu tores. Kartais jie drauge kaudavosi su belaisviais ar egzotikos ivaizdos barbarais. uvusij lavonai bdavo itempiami kabliais pro Mirties vartus. Jei gladiatorius krisda vo sueistas, imperatorius ar kas nors kitas, vadovaujantis aidynms, duodavo enkl auktyn ar emyn nukreiptu nykiu - pasigailti ar pribaigti. Organizatoriai skatino atskir gladiatori mokykl lenktyniavim ir reklamuodavo garsiausius kovotojus. Vienoje ilikusioje to meto programoje minima T. v Pugnax Ner III kova su M. p Murranus Ner III, t. y. dviej gladiatori i Nerono mokyklos Kapujoje, turini po tris pergales; vienas yra ginkluotas T(rakikais) ginklais - mau skydu ir lenktu kardu, kitas galikais M(yrmillo) tipo ginklais. ioje dvikovoje nugaljo Pugnaksas - v(ictor), o Mura nas pralaimjo - p(eritus), mir . Dl didelio spektakli trokulio gal gale atsirado paprotys gladiatori kovas kaita lioti su venationes (laukini vri medioklmis"), didelio masto kautynmis ir net jr miais utvindytoje arenoje. Ilgainiui pradta reikalauti, kad bt rodomos paios lykiausios, gyvulikiausios ar masinio iaurumo scenos. Skland pasakojimai apie isiksnojusias merginas, iteptas rujojani karvi iskyromis ir prievartaujamas lau kini jaui; apie sugautus krikionis, kuriuos kepdavo gyvus, kryiuodavo, padeg davo ar atiduodavo sudraskyti litams; apie nelaiminguosius, kurie turjo plaukti sks taniomis valtimis per piln krokodil vanden. Tai tik keli nesuskaiiuojamos auk ir kankinim vairovs variantai. Taip tssi iki 404 m. po Kr., kai imperatorius krikionis Honorijus nepaisydamas Senato udraud aidynes. Taiau niekas nesukeldavo toki aistr kaip veim lenktyns. Prasidjusios Romoje, jos buvo tsiamos ir Bizantijoje. Tradicikai eios kinkins po keturis irgus turjo septynis kartus apsukti aplink stadion, besirungdamos dl dideli priz. pras tas dalykas - netikti kritimai bei varov susidrimai. Buvo lainamasi i didiuli sum. Laimintys vanyiotojai tapdavo minios stabais ir turtais prilygdavo senatoriams. O geriausiems irgams aminti buvo statomi akmens paminklai: Tuskas, vanyioja mas Fortnato i Mlynj korporacijos, 386 pergals".

196

ROMA

Lenktyns buvo keturi korporacij - Baltj, Raudonj, alij ir Mlynj - ran kose. Jos rpinosi tvartais, irgais ir vanyiotojais. Aistruoli grups danai sukeldavo neramumus. Bizantijos laikais jos tapo organizuotomis ir vienu metu net buvo manoma, kad galjo sudaryti besiformuojani politini partij pagrind. Dabar dauguma atme ta i teorij, taiau pripastama, kad frakcijas primenantys susivienijimai vis dar veik per lenktynes vlyvuoju Bizantijos imperijos gyvavimo laikotarpiu. Krikioni banyia visada tai irjo nepalankiai. Anie karikais veimais, o itie irgais, mes gi stiprs esame Viepaties ms Dievo vardu"3.

o pagrindinis revoliucionierius Cezario pdinis jaunasis Oktavijus altas ir ukietjs teroristas", gangsteris, chameleonas", vaizdavs ia kraujo itroku s kerytoj, ia nuosaik taikdar. ie pasikeitimai apm sitvirtinusios val daniosios klass lugim, nauj socialini element ikilim, ambicing Italijos provincij atstov sigaljim ir jiems remiant monarchijos de facto atsiradim. Romos politins sistemos esm sudar konkuruojani dinastij (ypa Cezario, Pompjaus, Marko Antonijaus ir Oktavijaus) patronatas. O suprasti svarbiausius mechanizmus pads prozopografija, analizuojanti klasi istorijos detales, siekiant atskleisti j elgsenos akstinus. (Smarkiai remdamasis Mnzerio darbais, Syme'as Romos istorijai padar tai, k Lewis Namieras karaliaus Georgo laik Anglijos istorijai.) Jis ra: Politinis gyvenimas buvo paenklintas ne iuolaikiniam parla mentarizmui bding partij ir j program, ne Senato ir liaudies tariamo prie taravimo <...>, o kovos dl valdios, turt ir garbs"1 6 . Pilietinio karo laikotarpiu politikui labai svarbus tapo sugebjimas kontroliuoti armij ir aprpinti karius emmis, pinigais, apgaubti juos pagarba. Atrod, kad pati kova tapo tik antra eiliu ikiliausij karvedi usimimu. Apskritai vaizdas buvo cinikas. Nepastovios sjungos vaikantis naudos nustel b sjungas, grindiamas tvirtais principais. Politins svokos tarkim, Cicerono libertas populi, auctoritas Senatus, concordia ordinum, consensus Italiae buvo pasitelkiamos tik kaip kiai ir populiarios frazs. Romos konstitucija tik irma ir apgaul, tik fasadas, pridengiantis moni emiausius instinktus". Senoji aris tokratija buvo paperkama. Prasisiekli varomoji jga gobumas ir tutyb. Jie buvo senatoriai su kelnmis, lykts ir atstumiantys prasiokai", klusns Ceza rio valdiniai i provincij, tas tkstantis kreatr", antrojo triumvirato sileistas Senat; pataikniki apologetai ir propagandininkai, kuriuos Oktavijus nusamd visuomens nuomons palankumui isikovoti ir istorijai ikraipyti. O u scenos tykojo savo auk bankininkai, milijonieriai, avantiristai Gajus Cilnijus Mece natas, Lucijus Kornelijus Balbas i Gado, Aleksandrijos idininkas Gajus Rabirijus Postumas. Pasak io scenarijaus, poskio taku reikia laikyti jau 43 m. pr. Kr., kai vyko antrojo triumvirato proskripcijos po Cezario mirties, kurioms, savo negarbei, vadovavo Oktavianas:

19 7

EUROPOS

ISTORIJA

Respublika buvo panaikinta < ...> sigaljo despotizm as, palaikom as sm urto ir konfiskaci j. Geriausi m ons buvo iudyti ar paskelbti u statym o rib. Senat upldo banditai. K onsulo pareigos, kadaise buvusios atlyginim u u pilietines dorybes, dabar tapo atlygini mu u suktybes ar kitus nusikaltim us. Non mos , non ius < ...> Cezario alininkai paskelb tur teis ir pareig atkeryti u Cezar < ...> I Cezario kraujo gim monarchija.

Visa kita buvo jau tik epilogas. Visi auk Laisv!" ir visi troko taikos. O kai taika atjo, tai buvo despotizmo taika". Nepaisant to, negalima atmesti visko, k nuveik Augustas (valds nuo 31 m. pr. Kr. iki 14 m. po Kr.), kaip gryn propagand. Be abejo, buvo ir kita medalio pus, taiau romnams tai nelabai rpjo, nes visi enklai bylojo Augusto naudai. Svetonijus pasakoja: kai busimojo imperatoriaus motina dalyvavo vidurnakio pamaldose Apolono ventykloje devynis mnesius prie Augusto gimim, j lin do gyvat. O kai Augustas pirm kart vent Ludi Victoriae Caesaris, danguje pasirodiusi kometa. Na o mio prie Akcijaus ivakarse, kai vadovavim miui paved tokiems savo pavaldiniams kaip Agripa, jis sutiks graik valstiet, varan t asil pajriu. Mano vardas Eutychos [Prosper", t. y. laimingasis"], tar is, o mano asilo vardas Nikon [Victory", t. y. pergal"]1 8 ,
[k o n d o m a s ]

Ankstyvojo imperijos laikotarpio principato pobdis labai klaidinantis. Imperatorius Augustas ilgalaik valdi sau ir savo pdiniams pasiek ne panaikindamas Respublikos laik institucijas, o pasiglemdamas visas pareigas, kurios leido valdyti jas. Jis paskyr save imperatorium, t. y. vyriausiuoju vadu", konsulu, tribnu, cenzorium, didiuoju pontifiku (Pontifex Maxim us), Ispanijos, Galijos, Sirijos, Kilikijos ir t. t. prokonsulu. Taip Augustas sutelk savo rankose autokratin valdi, taiau nesinaudojo ja centralizuotais autokratiniais kanalais. Jis pseudorespublik, arba senatori oligarchij, pakeit kvaziimperija, kurioje senosios institucijos turjo veikti naujovikai. Sugalvojs sau naujas Princeps senatus pareigas, jis tapo Senato pirmininku, o Senatas buvo komplektuojamas i valstybs valdinink, kuriuos jis pats buvo paskyrs, arba i jo tiesiogiai paskirt moni. Senato iniai Augustas paved madaug tik pus provincij, kurias dabar buvo padalinta visa Imperija, pasilikdamas sau imperatorikj teis vetuoti jo nutarimus. Diktatori teiss buvo suteiktos buvusi vietins valdios organ pareignams, tarkim, praefectus urbi, kurio inioje buvo kriminalin jurisdikcija, praefectus annonae, tvarkiusio prekyb, rinkas, grd dalijim neturtingiesiems. Taip pat buvo daug curatores inspektori, kurie priirjo visk nuo keli ir upi iki visuomenini pastat remonto; jie dabar buvo atsa kingi tik paiam imperatoriui. Dar labiau formalizuota autokratija buvo jau krikionikj laik iradimas, ypa Rytinje Romos imperijoje, kur buvo stip ri pers taka. (r. III pried, 9) Pamau buvo atsisakyta ir Respublikos laik statym leidimo procedr. Taiau daug jos teisini norm iliko. Retkariais bdavo suaukiamos tributins komicijos (comitia tributa ) patvirtinti kit organ ileistus statymus; vis dar buvo leidiami senatus consulta senato nutarimai". Taiau nuo I I a. po Kr. impera torius tapo vieninteliu nauj statym leidju alis buvo valdoma jo ediktais

1 98

ROMA

KONDOMAS
18 m. pr. Kr. ir dar kart 9 m. po Kr. imperatorius Augustas mgino padidinti imperijos gyventoj vaisingum dekretais, draudianiais abortus ir vaik udym. I io ir kit altini aiku, kad romnai inojo daug kontracepcijos bd, taip pat oli naudojim: spermicidinius praplovimus kedro dervos, acto ar alyv aliejaus tirpalais, vaginalinius pesarijus, imirkytus meduje, prezervatyvus i ok psli. Vienas romn autorius patarinjo: Neiokite kats kepenis vamzdelyje, pritvirtintame prie kairs kojos <...> arba lits gimdos gaball dramblio kaulo vamzdelyje1. Vidurami paproi inovai anksiau man, kad tais laikais tiesiog nebuvo men taliteto, kaip apgauti gamt".2 Taiau vliau i nuomon buvo perirta. Banytini atgailos giesmi analiz rodo, kad iuo klausimu buvo daug diskutuojama, ypa nuo tada, kai Onano nuodmei" visai pagrstai pradta priskirti ir coitus interruptus 3. Dan ts uuominas Dievikojoje komedijoje (Rojus, XV giesm, 106-109) apie Florencijos namus tuius" ir Sardanapalo <...> pomgius lykius" iuolaikiniam mogui suprasti nesunku. Prostitucijos plitimas miestuose padidino ir susidomjim, kaip ivengti ntumo. Kaip inome, tai rpjo ir katar sektos nariams. XIV a. treiajame deimtmetyje inkvizitoriams pavyko prikalbti vien katar dvasininko meilu papasa koti, kokius bdus jis naudojo: Kai [dvasininkas] usimanydavo painti mane knikai, tai jis naudodavo oleles, susuktas drobs skiautel <...> ryullis buvo maytis, mano maojo pirto vieno snario dydio. Jis dar turjo ilg virvut, kuri, kai myldavoms, unerdavo man ant kaklo, o prie kito galo jis priridavo t oli ryull taip, kad jis bt nukars iki angos mano pilve <...> Pasitaikydavo, kad jis usimanydavo painti mane knikai du ar daugiau kart per nakt. Tada prie susijungdamas su manimi jis klausdavo: O kur mano olels?" <...> A paduodavau ir jis pats paddavo jas prie mano pilvo angos, o virvut jo man tarp krt . Neminima tik viena detal - kokios gi buvo tos olels. Demografinius klausimus nagrinjantys istorikai, tirdami Italijos pirkli eimas ir angl kaimo gyventojus, prijo ivados, kad maas gimim skaiius buvo dirbtinai palaikomas ir viduramiais, ir naujaisiais laikais5. XVIII a. tokie itvirkliai kaip Jamesas Boswellas net neslpdavo, kad naudoja arvus", o jo bendraminiai emyne kalbda vo apie anglikus apsiaustus" ar lietsargius". J herojus buvo paslaptingasis kapito nas Kondomas, buvs ar gydytoju, ar sargybos virininku Karolio II dvare6. Atrodo, kad pirmasis i popiei kontraceptin praktik pasmerk Klemensas XII 1731 m. iuolaikiniai gimim kontrols alininkai neagituoja naudoti kontraceptini priemo ni dl seksualins laisvs. Marie Stopes, nepaisant jos nimfomanini polinki, buvo senamadika romantik. Savo knygoje Married Love and Wise Parenthood (Vedybin meil ir protinga tvyst") ji ragina leisti moterims isivaduoti nuo vaik gimdymo ir pasimgauti vedybinio gyvenimo seksualiniais malonumais7. Karin vadovyb, organi zavusi pranczik laikeli" (prezervatyv) dalinim kareiviams Vakar fronte, rpi nosi ne tik kareivi sveikata, bet ir j gerais santykiais su civiliais.
4

19 9

EUROPOS

ISTORIJA

Komunistinse alyse, kaip ir Romos imperijoje, pagrindinis gimim reguliavimo bdas buvo abortai. Vakaruose kontracepcija nebuvo susijusi su seksualini paproi pasikeitimu, kol septintajame deimtmetyje pradtos naudoti kontraceptins piliuls, o paauglius pradta nemokamai konsultuoti sekso klausimais. Taiau treiojo deimtme io dainel primena, kad skm toli grau nra garantuota: Jeanie, Jeanie, full of hopes Read a book of Marie Stopes. But, to judge from her condition, She must have read the wrong edition8. Dine, kupina vili Ieko meils paslapi. Bet i jos figros matos Ji kak ne taip suprato.

(potvarkiais), reskriptais (rezoliucijomis ant praym), dekretais (potvarkiais dl juridini apeliacij), mandatais (administraciniais nurodymais). Tuo metu Senatas jau buvo neteks aukiausiojo apeliacinio teismo funkcij jas perm impe ratoriaus pretorius prefektas. Laikui bgant gausius Romos statymus ne kart reikjo kodifikuoti i naujo. Buvo trys daliniai mginimai tai padaryti: apie 295 m. po Kr. pasirod Codex Gregorianus, apie 324 m. po Kr. Codex Hermogenianus ir 438 m. po Kr. Codex Theodosianus. Barbar valdovai irgi stengsi apibendrinti statymus, kuriuos jie rado i Romos atimtose provincijose, ir taip atsirado Teodoriko ediktas (prie 515 m. po Kr.), vadinamasis Alariko brevijorius (506 m. po Kr.) ir Burgundijos kodeksas (516 m. po Kr.). Taiau didiausio sisteminimo darbo imtasi valdant imperatoriui Justinianui. Pasirod penkiasdeimt Nutarim (Consultae, 531 m. po Kr.), teisi apraym Institucij (Institutiones, 533 m. po Kr.), Romos teisinink rat itraukos Daidestas (Pandectae, 534 m. po Kr.), perirtas Kodeksas (Codex, 534 m. po Kr.), ir Novelos (Novellae, 565 m. po Kr.). Jie apm visus vieosios ir privatins, kriminalins ir civilins, pasaulietins ir banytins teiss aspektus. Kaip tik per Justiniano teiss knygas visas is didiulis paveldas buvo perduotas ndienos pasauliui,
[l e x ]

Terminas provincia (veiklos sfera") i pradi reik valdinink, siuniam valdyti ukariautas alis, jurisdikcij. Imperijos laikais jis m reikti ir paias alis. Kiekviena provincija gaudavo chartij lex provincialis, kuri nustatydavo jos ribas, administracin suskirstym ir privilegijas. Provincijas vald vietinin kai prokonsulai ar propretoriai, komplektuodav karinius dalinius, rinkdav duokles ir ediktais" kalbj teiss vardu. Vietininkai, kuriems paddavo senato skiriami legatai, turjo ginkluot gvardij ir daug emesnio rango valdinink. Provincijos buvo imperins, imperatoriaus valdomos tiesiogiai, ir senatorins, paliktos Senato iniai. Provincij sukrimas turjo lemiam pasekmi ir paiai

200

ROMA

Romai, ir visos imperijos likimui. I pradi Roma smarkiai suklestjo dl didiu lio j plaukiani duokli srauto ir i nuolatinio moni bei preki judjimo. Taiau ilgainiui, vis didjant provincij vidinei konsolidacijai, sostins ryys su turto ir galios altiniais silpnjo. Per keturis imtus met Motina Roma" darsi vis maiau reikalinga savo vaikams. Majant Romos reikmei, provincij vaidmuo didjo. Pirmojoje stadijoje pro vincij elitas aprpino Rom briais nauj raiteli ir senatori, kuri banga ulie jo senj oligarchij, perimdama imperijos valdym. Antrojoje stadijoje, kai kari ns pajgos susitelk vis savarankikesne tampanioje periferijoje, suklestjo provincijos miestai, tarkim, Lugdunas (Lionas) ar Mediolanas (Milanas), konku ruojantys su Roma. Politin gyvenim drumst provincij vadov lenktyniavimas, daugelis j tapo imperatoriais. Treiojoje stadijoje periferijos ryiai su Roma taip susilpnjo, kad provincijos pradjo reikalauti savarankikumo. vykiai artjo prie kulminacijos, ypa Vakaruose. Galios ir itekli nutekjimas periferij tapo vie na i vlesni imperijos nelaimi prieasi,
[il l y r i c u m ] [l u g d u n a s ]

Imperijos finansai, kaip ir jos provincijos, buvo suskaldyti du sektorius. Sena to aerarium buvo Respublikos ido, laikomo Saturno ir Opsos ventyklose, per mjas. O imperijos fiscus Augusto naujadaras. Teorikai jis buvo atskirtas nuo imperatoriaus asmeninio turto (patrimonium Caesaris), taiau praktikai to nesilai kyta. Pagrindiniai pajam altiniai buvo nuoma u valstybs emes Italijoje, duok ls i provincij, portaria (veimo rinkliavos"), valstybs monopolis druskai, monet kalimas, tiesioginiai mokesiai u vergus, pajamos i laisvs suteikimo vergams ir i paveldjimo, neeilins paskolos. Pagrindins ilaidos, be armijos ilaikymo, ilaidos religinms apeigoms, vieiesiems darbams, administracijai, paalpos neturtingiesiems ir jiems dalinami grdai, imperijos teismo ilaikymas. Ilgainiui imperatoriaus agentai perm vis mokesi rinkim u Romos rib. Kariuomens dydis ir galia pamau augo, kol 31 m. pr. Kr. pasiek virn beveik eiasdeimt legion. Po Akcijaus mio nuolatines imperijos gynybines pajgas sudar 28 legionai; kiekviename i j buvo apie 6000 profesionali kari. Laivyno eskadros buvo Reine, Dunojuje ir Viduremio jroje. Antraisiais metais pr. Kr. Augustas suformavo devynias elitins pretorion asmens sargybos, kuri vis laik buvo Romoje, kohortas. Kariai gaudavo atlyginim pretorionas 720 denar per metus, raitelis 300 denar, legionierius 225 denarus; jie tarnaudavo dvideimt met. Legionai turjo numerius ir pavadinimus. Augustas ilaik numeracij, naudo t ir anksiau jo paties bei Marko Antonijaus armijose, tik legionai su vienodais numeriais gavo dar ir pavadinimus. Todl, pavyzdiui, buvo Legio I I I Augusta ir Legio I I I Cyrenaica, Legio V I Victrix ir Legio V I Ferrata. Net keli legionai turjo numer I , nes imperatoriai mgdavo pabrti t jungini, kuriuos suformavo jie patys, virenyb. Miuose sunaikinti legionai, tarkim, XVII, XVIII ir XIX, pra rasti kovose su germanais, ar Legio I X Hispana, sutriukintas Britanijoje, niekad nebuvo atkurti.

20 1

EUROPOS

ISTORIJA

ILLYRICUM
Romos provincija Illyricum (llyrija) buvo rytinse Adrijos jros pakrantse - tarp Italijos srities Istrijos ir Graikijos Epiro provincijos. iaurje ji ribojosi su Panonija Dravos upe, o rytuose su Mezija ir Makedonija. Graikai i provincij inojo kaip Illyris Barbara - t senosios llyrijos dal, kuri liko laisva po Pilypo Makedonieio ukariavim. Imperijos lai kais ji buvo suskirstyta tris prefektras - Liburnij ir Dalmatij jros pakrantje bei Lapidij alies gilumoje. Be Siscijos (dabar Zagrebas) ir Naronos (Mostaras), visi kiti jos svarbiausieji miestai buvo jr uostai - Tartatika, Aderis (Zadaras), Salonai (Splitas), Epidauras. Toliausiai pietus esant miest-tvirtov Lis kr Sirakz kolonistai 385 m. pr. Kr. (r. III pried, 14). Ilyrij Roma pajung keliais etapais. Pirm kart ji sumokjo duokl Romai 229 m. pr. Kr., paskui por kart buvo nusiaubta Makedonijos kar metu II a. pr. Kr., o visikai prijungta prie imperijos valdant Augustui 23 m. pr. Kr. llyrija dalyvavo didiajame Panonijos sukilime 6-9 m. po Kr. ir pasiliko imperijos sudtyje iki Bizantijos laik. Apie senovs ilyrus inome nedaug. J kalba priklaus indoeuropiei kalb gru pei ir tikriausiai sudaro pat giliausi dabartins alban kalbos sluoksn. Materialin ilyr kultra garsjo sudtingais metalo dirbiniais. Nuo VI a. j vadinamajam Situla menui" bdingos rafinuotos reljefins figros ant bronzini ind vynui ir vaizduoja puo tavimo, lenktyni, jodinjimo scenas. Sidabrins monetos buvo kalamos jau II amiuje. Ilyr kariai kovojo dvdami grandelinius arvus kaip skitai, bet ne kovos veimais kaip keltai1. llyrijos provincijoje gim du Romos imperatoriai ir v. Jeronimas. Pasitrauks i politinio gyvenimo, imperatorius Diokletianas apsigyveno ia didiuliuose rmuose ant jros kranto savo gimtajame Salon mieste. Jo atuoniakampis mauzoliejus iliko kaip krikioni banyia - ar ne likimo ironija, kad tokios aminojo poilsio vietos susilauk paskutinysis i didiausi krikionybs persekiotoj. v. Jeronimas gim netoli esan iame Stridone 347 m. po Kr. - daugiau nei prie 200 met iki pirmj slav pasirody mo; jiems buvo lemta padti pamatus bsimajai Kroatijai, Bosnijai ir Juodkalnijai. llyrija kaip ir Britanija priklauso toms Romos provincijoms, kuri etninius ir kultri nius ryius visikai pakeit didiosios migracijos (r. IV skyri). Taiau ilyrus istmu sios tautos rpestingai saugojo savo pirmtak atminim. J palikimas labai skiriasi nuo t Europos dali, kurios niekada nebuvo susidrusios su Roma.
[ il y r ij a ]

Limes (limos, pasienio linijos") labai svarbus imperijos gynybos elementas. Taiau tai nebuvo, kaip kartais manoma, neveikiamas barjeras. Kariniu poiriu tai veikiau kordonai ar lygiagrei kordon eils. Jie galjo atremti atsitiktinius siverimus, o rimtesni antpuoli atveju imtis aktyvi kontrpriemoni. Tai linija, kuri iaip jau buvo galima pereiti tik susimokjus portaria ir pripainus imperijos valdi. Tad vis pirma tai enklas, kad visiems bt aiku, kurios ems priklau so romn jurisdikcijai ir kurios ne. Svarbiausia tos linijos ypatyb vientisumas. Ji niekur nenutrkdama jo per kalnus ir slnius, iilgai vis pasienio

202

ROMA

LUGDUNAS
43 m. pr. Kr. prokonsulas Muniatas Plankas paenklino viet, kur Ronos ir Sonos san takoje turjo atsirasti naujas miestas. Lugdunui buvo lemta tapti svarbiausiu romn Galijos miestu, i kurio kaip spinduliai visas puses jo grsti keliai. Dar ir iandien ant Furvjero kalno ilik senieji jo amfiteatrai. Lugdunas kontroliavo ne tik Ronos-Reino koridori, bet ir iaurs vakar kryptimi einant keli i Italijos ligi Lamano1. Rona buvo srauni ir slenkstta up. Plaukiantiems emyn laivams grs pavojus uokti ant gausi rif bei sal, o plaukiantys auktyn galdavo veikti srauni ups tkm tik tempiami arkli. Paskutiniaisiais deimtmeiais, prie garlaivi pasirodym 1821 metais, ia buvo laikoma 6 000 arkli laivams su kroviniais tempti iki Liono; paskui tie arkliai plaustais grdavo pasroviui atgal. Nuo 1271 iki 1483 m. Ronos emupys buvo tarptautin siena. Kairysis krantas, inomas kaip l'Empi, priklaus ventajai Romos imperijai, deinysis krantas, le Riaume ir visos salos - Pranczijos karalystei. Atkarpoje nuo enevos iki Arlio buvo pastatyta 15 akmenini tilt ir keliolika miest-dvyni abiejuose ups krantuose, tarkim, Valansas ir Bokeras. Tuo metu Lionas atgavo ir t iskirtin ekonomin padt, kuri kadaise turjo seno vs Galijoje. J prijung prie Pranczijos Pilypas Grausis, engs miest 1311 m. kovo 3 d. Nuo to laiko Lionas dominavo Pranczijos ssiauryje", jungusiame Pranc zijos iaurines teritorijas su pietinmis. Nuo 1420 m. jame kasmet vykdavo po keturias tarptautines muges; nuo 1464 m. Lionas gavo privilegij, kuri tikslas - pakirsti Genu jos prekybin gali; nuo 1494 iki 1559 m. jis buvo kariuomens aprpinimo baz Pran czijai kariaujant su Italija. Tarp miesto pirkli elito buvo daug ital eim, skaitant Mediius, Gvadanjus (Guadagni ar Gadagne) bei daug genujiei. is gyvas, rytin gas ir paslaptingas miestas", trauktas labai savotikus skurius ir ritmus", tapo svarbiausiu Europos kiniu centru" . Senasis Lionas - senieji miesto kvartalai prie Sonos mena jo auksinius deimtme ius. Siaur gatveli, kurias jungia panas tunelius traboules (perjimo vart tinklas), labirintas kalno laite pilnas gausiai ipuot gotikinio ir Renesanso stiliaus viebui, kiem, skver, banyi. J pavadinimai, nuo Mancanterie (katedros choro mokyk los) iki Rue Juiverie (yd gatvs) primena spalvingus i viet gyventojus senovje. Belkro (Bellecour) aikt atsirado valdant Liudvikui XIV upi santakos lygumoje. Joje stovintis Karaliaus Sauls paminklas buvo gabenamas i Paryiaus vandens keliais; kelion buvo nelabai skminga - paminkl teko traukti i ups. Turint galvoje ger Liono strategin padt ir pramonin gali, kuri remiasi ilko gamyba
[j a c q u a r d ],

geografai ne kart yra stebjsi, kodl jis neatm i Paryiaus

Pranczijos sostins titulo. i galimyb taip ir liko nerealizuota. Nuo 1311 met Lionas turjo tenkintis antrojo Pranczijos miesto padtimi. Juk geografija tik nustato, kas yra manoma, taiau negali pasakyti, kuri galimyb nugals. i klausim inovas ra: Kiekviena alis yra mieganios energijos saugykla; energij ji gavo i gamtos, taiau kaip j panaudos, priklauso nuo pai moni"3.

203

EUROPOS

ISTORIJA

upi ir jr pakrani. Vietomis, kaip kad Britanijoje, ji tapdavo panai Didij kin sien, kitur tai galjo bti statini tvora ant emi pylimo, susiet pakrants fort grandin arba, kaip kad Afrikoje, tvirtint kaimo nam eil. Saugomas lim perjimo vietas aikiai rod vartai ir keliai. Tos vietos natraliai tapo miest ir miesteli, kurie augo aplink karines stovyklas ir turgaus aiktes, uuomazgomis. m om is Roma galjo tvarkingai reguliuoti savo santykius su barbarais. Visur Romos imperijos kariuomenje tarnavo barbar karininkai ir pagalbini dalini kariai, o barbar gentys pagal susitarim buvo kurdinamos imperijos provincijo se. Barbar romanizacijos ir romn barbarizacijos procesai vyko nuo ankstyviausij Respublikos nukariavim Italijoje. Gal gale ir tie Cezario kelnti senato riai'1buvo kelt kilms romnai, vis dar mg neioti po togomis savo tradicines kelnes. Sakoma, kad visuomens, kaip ir uvys, genda nuo galvos. Ir tikrai, pirmj imperatori srae degenerat labai daug. Imperatorius Tiberijus (valds 14 37 m. po Kr.), Augusto vaikis, i Romos ivyko Kapr mgautis iaurumais ir ikrypimais. Jam valdant vl jo mad masins proskripcijos, kurias dar labiau pakurst nelemta skundik (delatores) veikla. Kaligula (valds 37 41 m. po Kr.) dar gyvas bdamas liep garbinti save kaip diev, o savo irg paskyr konsulu. Svetonijus ra: Jis buvo prats san tykiauti i eils su savo trimis seserimis, o per didelius pokylius, monai pasilen kus vir jo, jis visas jas pasiguldydavo po savim". Kadangi buvo plikagalvis, bet plaukuoto kno, tai paskelb, kad laikys didiausiu eidimu, jei kas nors bet kokiame kontekste pavartos od oys"1 9 . Jis krito nuo udiko rankos, kuris lyg tyia, pataik jam genitalijas. Klaudijus (valds 4154 m. po Kr.) ved vien po kitos dvi moguds Mesalin ir Agripin ir buvo nunuodytas gryb padau, kur maiyta musmiri2 0 . Imperatorius Neronas (valds 54 68 m. po Kr.) buvo obsesinis estetas ir sibaritas. Jis atsikrat motinos, palieps nudurti j (po to, kai nepavyko nuskandinti). Savo tet Neronas nunuodijo nepaprastai stipriais vidurius laisvinaniais vaistais, pirmj mon pasmerk mirti, neteisingai apkaltins neitikimybe, o antrj negyvai uspard, kai i buvo nia. Nesitenkindamas gimusi laisvais vaik ir vedusi moter prievartavimu, ra Svetonijus, jis iprievartavo ir nekalt vestal Rubrij". Svetonijus tsia: Berniuk Spor kastracijos bdu jis mgino paversti mergaite, o paskui sureng vedybas; vestuvi ceremonijoje su visa pras tine atributika kraiiu, veliumu ir t. t. dalyvavo visas dvaras. Po to jis pasi m t berniuk pas save ir gyveno su juo kaip su mona. <...> Pasauliui bt buv geriau, jei toki mon bt turjs ir Nerono tvas Domicijus"2 1 . Gal gale jis nusiud; paskutiniai jo odiai buvo Qualis artifex pereo! (Koks artistas s ta!) Imperatori Galb (valdius 68 69 m. po Kr.), karik, nuud kakoks mai tingas kareivis keturi imperatori metais"; tokio pat likimo susilauk ir jo pdi niai Otonas ir Vitelijus. Vespasianas (valds 69 79 m. po Kr.), provincijos mokes i rinkjo snus, skmingai pasiek savo pagrindin tiksl mir stovdamas".
204

ROMA

Jo paskutiniai odiai buvo: Oi, ar tik nepradedu virsti dievu"2 2 . Tit (valdius 79 81 m. po Kr.), atrodo, nunuodijo brolis po neprastai laimingo jo viepatavi mo, kur pagadino tik Vezuvijaus isiverimas. Spjamasis Tito nuodytojas impe ratorius Domicianas (valds 8196 m. po Kr.) buvo negyvai ubadytas monos ir jos bendrinink. Tad atuoni i deimties pirmj Augusto pdini mir smurtine mirtimi,
[p a n t a ]

Taiau Romos bob vasarai" dar neatjo laikas. Jei kas nors paprayt nuro dyti t pasaulio istorijos laikotarp, kai moni gyvenimo slygos buvo laimin giausios ir skmingiausios, ra Gibbonas, tai nesvyruojant bt galima nurodyti laik nuo Domiciano mirties iki Komodo engimo sost"2 3 . Valdant Nervai (96 98), Trajanui (98 117), Adrianui (117 138), Antoninui Pijui (138 161) ir Markui Aurelijui (161 180) imperija ne tik labiausiai isiplt geografi kai, bet ir mgavosi ramybe bei stabilumu. Nerv buvo varg rmimo tradicijos pradininkas, Trajanas garbingas nepailstantis karys, Adrianas statybininkas ir men globjas. O apie Antonin Pij Gibbonas ra: Jo valdymui bdingas labai retas teigiamas bruoas jis paliko labai maai mediagos istorijai, kuri, ties sakant, yra i esms ne kas kita, kaip moni gimins nusikaltim, kvailys i ir nelaimi registravimas" . Daug smulkmen apie imperijos valdym jos klestjimo metais iliko impera toriaus Trajano susirainjime su Bitinijos ir Ponto provincijos vietininku Plinijum Jaunesniuoju:
PLINIJUS: N ikja ileid o 10 000 000 sestercij teatrui, kuris grs sugriti, ir daug l sudegusiai gim nazijai < ...> . K laudiopolyje pradjo kasti basein kalno papdje < ...> . K man daryti? TRAJANAS: Tu ten esi, tad sprsk pats. O jei kalbsim apie architektus, tai m es ia Romoje kvieiam s juos i Graikijos. Turtum rasti j vietoje. PLINIJUS: Pinigai, skirti provincijos m iestam s, iim ti i apyvartos, bet nem anom a rasti, kas skolintsi juos u 12 procent palkanas. K man daryti sum ainti palkan norm < ...> ar priversti dekurionus, kad jie visi po lygiai skolintsi pinig? TRAJANAS: Sum aink palkanas tiek, kad atsirast norini skolintis, o jga nieko neversk. < ...> Toks elg esy s neatitikt m s im tm eio dvasios. PLINIJUS: Bizantijas turi legionieri centurion, atsist em utins M ezijos legato < ...> kad priirt jo privilegijas. Juliopolis < ...> irgi reikalauja tokios teiss. TRAJANAS: Bizantijas d id elis m iestas < ...> Bet jei a suteiksiu toki pagalb Juliopoliui, to paties prads reikalauti visi mai m iestai. PLINIJUS: N ikom edij nusiaub did elis gaisras. Ar nevertt sudaryti 150 ugn iagesi grup? TRAJANAS: N e. Grups, nesvarbu kaip jos vadintsi, tikrai virs politinm is grupm is < ...> PLINIJUS: As niekada nedalyvavau priim injant nutarim us dl krikioni, todl n ei nau, u k < ...> juos reikt bausti < ...> . Ar pasigailti t, kurie isiada? Ar reikia juos bausti vien tik u j tikjim ? TRAJANAS: K rikioni gaudyti nereikia. O jei juos tau atvest ir nuteist, tai nubausti reikia. Taiau anonim in inform acija prie juos nagrinjant tokius kaltinim us neturi jokios reikm s25.

205

EUROPOS

ISTORIJA

Kai 79 m. po Kr. rugpjio 24 d., Colonia Cornelia Veneria Pompeiana miestas buvo palaidotas po penki metr vulkanini pelen sluoksniu, ia liovsi egzistavusios visos moni gyvenimo formos - ir elegantikosios turtuoli pasaulio, ir visai kitokios, bdin gos vargams. Taiau kai Pompj pradta atkasinti (nuo 1869 m.), vienas jos senovi nio gyvenimo aspektas - tai, kad ia egzistavo Veneros kultas - buvo oficialiai sle piamas. Didiul objekt, kurie XIX amiaus akimis irint buvo nepadors, kolekcija laikyta Nacionalinio muziejaus Neapolyje draudiamuose skyriuose" (stanze proibiti) ,1 O paioje Pompjoje buvo prieingai: seksualin prekyba vyko be jokios gdos ir veidmainiavimo. Vienami (lupinari) buvo visuose miesto rajonuose ir jie atvirai rekla mavo savo meniu ir kainas. Pigiausios merginos - tokios kaip Sukesa ar Optata - kai navo po 2 ass/; Speranza - 8, o Atiza - 16. Vienamiuose i lauko buvo uraai iop liams atbaidyti. Pavyzdiui, vienas j skambjo taip: Dykintojams ia ne vieta <...>. Nedinkits!" Viduje bta paveiksl klientams pakurstyti. Erotinio turinio pieiniai ir skulptros - prastas dalykas net privaiuose namuose. Freskos, vaizduojanios mies to kult misterijas", buvo pusiau sakralinio pobdio. Danas motyvas buvo giganti ko dydio falai. Jie naudoti kaip pastovai aliejinms lempoms, kartais net ind snapeliai bdavo daromi tokios formos; falai dominuodavo ir komikuose pieiniuose. Buvo paplit vairs niekuiai, vaizduojantys dievus su tikrai antgamtikais instrumentais ar Pan, santykiaujant su oka. Daugelis Pompjos prostitui buvo inomos vardais arba, tarsi kokios artists, turjo savo noms de scene: Panta (Viskas"), Kulibonija (Dailiaikn"), Kalitremija (Puikus tarpkojis"), Laksa (Erdvioji"), Landikosa (Didiavarp"), Ekstalijosa (Upa kalinis kanalas"). J klientai irgi buvo vadinami vardais ar pravardmis: Enoklionas (Narsusis girtuoklis"), Skordopordonikas (esnakinis bezdalius"). Didiausio Pomp jos vienamio vyriausias svadautojas mir prie pat ugnikalnio isiverim. Jo tarnas ura ant vart tok trump nekrolog: Visiems, kurie gedi. Afrikietis mir. Tai ura Rustikas". Prekiaujama buvo abiejomis lytimis (berniukai nuomojami abiej lyi klien tams), prekyba vyko dviem kalbomis - graik arba lotyn. Pagrindiniai terminai buvo tokie: futuere, lingere, fellare; phallus, mentula, verpa; cunnus arba connos ir lupa. Iraikingiausi yra uraai ant sien, visiems laikams amin senovs triumfo ar neskmi momentus: FILIUS SALAX QUOT MULIERUM DIFUTUISTI2 AMPLIATE, ICARUS TE PEDICAT3 RESTITUTA PONE TUNICAM ROGO REDES PILOSA 4 DOLETE PUELLAE PEDI- ... CUNNE SUPERBE VALE ... AMPLIATUS TOTIES ... HOC QUOQUE FUTUTUI ...5 IMPELLE LENTE6 MESSIUS HIC NIHIL FUTUIT7

206

ROMA

Markas Aurelijus (valds 161 180 m. po Kr.) buvo tikras Romos karalius filo sofas. Bdamas Epikteto mokinys, jis isiugd sugebjim atlaikyti nuolatini karini kampanij sunkumus, savo pareig nat ir ilaidios eimos pretenzijas. Jo pastabos Paiam sau", inomos dar M e d ita c ij pavadinimu, spinduliuoja auktuosius jausmus:
Tad kas daugiau belieka geram ir im intingam m ogui, kaip tik likti ramiam ir paten kintam bet kokiom is gyvenim o aplinkybm is < ...> ? N enu siengti dievikajam Principui, esaniam jo sieloje, nedrum sti savo proto ram ybs vairiais fantastiniais siekim ais < ...> . Grietai laikytis tiesos savo odiais ir teisingum o savo veiksm ais; ir net jei visa m onija netikt jo dorumu ir kuklum u < ...> , jis turi n esieisti dl to ir neikrypti i kelio, vedanio j teisin g jo gyvenim o pabaig, kuri kiekvienas turi sten gtis pasiekti ramia sine, pasiruos savo inykim ui ir nebijodam as jo, nuolankiai ir neniurndam as su si taiks su savo likim u .

Markas Aurelijus nuostabiai gerai jaut, kas yra ir kur gyvena:

Mano, kaip im peratoriaus A ntonino, m iestas ir alis yra Roma; bet kaip m ogus a esu pasaulio p ilietis < ...> . Azija ir Europa tai tik pasaulio kam peliai, didioji jra tik laas vandens, Atono kalnas tik sm iltel V isatoje. Visa dabartis tik akimirka paly ginti su am inybe. V iskas ia taip maa, m enka, viskas kinta ir nyksta; ir viskas kil i < ...> vien os Protingos P rieasties27.

III

amiaus viduryje jau matsi visi Romos imperij grauianios vidins ligos

ioriniai simptomai. Politin nuosmuk rod centro nerytingumas ir netvarka periferijoje. Per devyniasdeimt met nuo 180 m. po Kr. purpuro tog preten davo teistai ir neteistai ne maiau atuoniasdeimties vienadieni impe ratori. Galieno valdymo laikotarpiu, ra Gibbonas, buvo tik devyniolika pretendent sost <...>. Greiti ir nesiliaujantys perjimai i kaimo pirki sos t, o nuo sosto kapus, galjo pralinksminti bet kur nealik filosof" . Armija nebaudiama diktavo savo civiliams virininkams. Barbarai danai net nestabdo mi versi per limas. Got antpuolius pakeit ilgalaik okupacija. 268 m. jie nusiaub Atnus. Viena atskilusi imperija", valdoma kakokio Postumo, atsirado centrinje Galijoje, kita Palmyroje. Kadangi buvo sunku primesti monms nevert ar greitai besikeiiani imperatori kult, vis atkakliau imta persekioti didjanias krikioni sektas. 250 265 m. daugelyje region siautjo maras: vienu metu Romoje kasdien mirdavo po 5000 moni. Po maro atjo badas. Spar iai kilo kainos, monet vert krito. Markas Aurelijus ileido sidabrin imperijos monet, kurioje sidabro buvo 75 procentai. Po imto met, valdant Galienui (260 268), joje sidabro liko tik 5 procentai. Pajamos i mokesi majo; impe rijos valdios organai iteklius telk pasienio provincijose; kitur daugel provin cij centr apm nuosmukis; amfiteatrai buvo griaunami reikjo akmen gynybinms sienoms statyti. Net valdant Diokletianui (284 305), kurio dvideimt vieneri viepatavimo me tai laikomi naujos imperijos krimu", viskas klostsi ne taip jau gerai. Tetrarchija, t. y. keturi valdymas, kai imperija buvo padalinta dvi dalis ir kiekvien i j vald savas augustas ir jo pavaduotojas cezaris, palengvino administravim

207

EUROPOS

ISTORIJA

ir sien gynim. Kariuomen labai iaugo, bet ne maiau iaugo ir biurokratija. Kain kilimas buvo kontroliuojamas, taiau gyventoj skaiius vis majo. 304 m. Romoje surengtas didels triumfo ikilms, bet jos buvo jau paskutins. Dar po met Diokletianas atsisak sosto ir pasitrauk savo gimtj Dalmatij. Flavijus Valerijus Konstantinas (valds 306 337 m.), vliau pavadintas Kons tantinu Didiuoju, gim Naiso mieste Auktutinje Mezijoje (t. y. Nise, esaniame dabartinje Serbijoje, o ne Dakijoje, kaip teig Gibbonas). Jo tvas Konstancijus Chloras, Diokletiano Vakarinis cezaris, mir Eborake (dabar Jorkas) netrukus po paskyrimo cezariu. Jo motina Helena buvo brit krikion, legendoje lovinama kaip Tikrojo Kryiaus suradja. Konstantinas sujung abi padalintos imperijos dalis ir Milano ediktu paskelb visuotin religin tolerancij. Jis tvirtino dviem lemiamais savo gyvenimo momentais patyrs regjimus, vizijas. Pirmj kart jis regjs Apolon, o antrj Kryi su urau: Su iuo nugalsi". Konstantinas susipyko su Romos gyventojais ir nusprend perkelti sostin prie Bosforo krant. Mirties patale jis buvo oficialiai apkriktytas. Tad tuo momentu, kai imperatorius perjo krikionyb, Roma liovsi bti imperijos, kuri ji sukr, centru.

Krikionyb
Atsiradimo metu krikionyb buvo ne Europos religija. Panaiai kaip ir judaiz mas bei islamas, su kuriais ji giminiuojasi, krikionyb atjo i Vakar Azijos, o Europa pagrindine jos teritorija tapo tik po keli imtmei. Jzus Nazarietis (apie 5 35 ms eros metus), yd nonkonformistas ir keliaujantis pamokslininkas, gim Romos provincijoje Judjoje Augusto valdymo laikotarpio viduryje. Jis buvo nuudytas Jeruzalje mir ant kryiaus valdant Tiberijui (14 37 m. po Kr.) ir prokuratoriaus pareigas einant Poncijui Pilotui (praenomen neinomas) romn raiteliui, kuris vliau, atrodo, tarnavo Vienoje (Vienne) Galijoje. Sakoma, nors Jzaus kalts ir nerasta, prokuratorius nusileido yd sinedriono reikalavimui pasmerkti j myriop,
[c r u x ]

CRUX
Kryius, kaip ir kvadratas, apskritimas, trikampis, strl bei paukiukas , yra vienas i pai paprasiausi, pirmini enkl, pasikartojani per vis monijos istorij. Kar tais vadinamas enkl enklu", moksle jis naudojamas kaip sudties enklas bei per tekliui ar teigiamybei ymti. Taiau dl Kristaus nukryiavimo jj anksti pradta naudo ti kaip svarbiausi krikionybs simbol. Krikionikajame pasaulyje kryi matome visur - banyiose, kapuose, pamin kluose, heraldikoje, nacionalinse vliavose. Krikionys kriktijami kryiaus enklu, dvasininkai juos laimina irgi kryiaus enklu; jie egnojasi (staiatikiai prieing pus),

208

ROMA

kai prao Dievo pagalbos ir kai klausosi Evangelijos. Vidurami kryiuoi apsiaustai buvo paenklinti kryiais. Yra daug krikionikojo kryiaus variant ir kiekvienam i j bdinga sava simbolin ar dekoratyvin prasm1 (r. III pried, 12).
[ d a n n e b r o g ].

Taiau Europoje, alia krikionikj kryi, nuo seno egzistuoja ikikrikionikieji enklai. I j geriausiai inoma senoji svastika - kryius su lenktais galais, kurios pava dinimas sanskrito kalba reikia gerov", o senovs kin tikjimuose ji reik nesk m", kai jos kabliai bdavo pasukti j kair ir emyn, ir skm", kai jie bdavo pasukti j dein ir auktyn. Skandinavikasis variantas reik du susikertanius aibus arba du sukryiuotus pagaliukus ugniai igauti. Suapvalintas keltikasis pavidalas, paplits Airijoje, vaizdavo saul2. Taigi kai pagonikieji naciai pasirinko iuolaikin Hakenkreuz variant kaip savo partijos emblem, svastika turjo jau keli tkstantmei istorij. Kitas rytietik ir nekrikionik enkl perklimo pavyzdys - senovs sarmat tamga - rangus vaizduojantieji paveikslliai". Jie, kartais primenantys paias papras iausias kin ideogramas, vliau kaip geni enklai vartoti turk, kurie Vidurami pradioje slinko Artimuosius Rytus. Manoma, kad taip jie ne savo indl islamo heraldin sistem, su kuria Vakar kryiuoiams buvo lemta susidurti ventojoje em je3. Kartu ie enklai be galo panas enklus, kurie pasirod kiek vliau savitoje Len kijos heraldinje sistemoje. Dl to mokslininkams kyla pagunda splioti: galbt gerai inomos lenk bajorijos pretenzijos, kad jie kil i senovs sarmat, nra visikai nepa grstos. J vadinamoji sarmatikoji ideologija, j gimini herbai ir j ymioji kavalerijos tradicija siejamos su seniai inykusiais stepi raiteliais i Ryt. Pasak vienos hipotezs, Lenkijos ryius su sarmatais geriausiai galima paaikinti kaip sarmat alan, inykusi Ryt Europos mikuose IV amiuje po Kr., palikim4.

Simboliai gali sukelti labai daug emocij. Kai 1863 m. buvo kurtas Tarptautinis Raudonasis Kryius, maai kam i europiei galjo ateiti galv, kad i emblema be universalaus gailesio, uuojautos simbolio galt reikti dar k nors. Taiau ilgainiui

209

EUROPOS

ISTORIJA

j teko papildyti Raudonuoju Pusmnuliu, Raudonuoju Litu ir Raudonja vaigde. Panaiai atsitiko ir kai buvusios nacistins koncentracijos stovyklos Osvencime (Auvice - Auschwitz) vietoje buvo pastatytas krikionikas kryius. Jis sukl daug atri gin - ypa prieinosi tie, kas neinojo, jog tarp stovyklos auk be yd buvo daug ir krikioni. Tik 1993 m., krus ia ekumenin memorial, baigsi devynerius metus tru k kaltinimai ir susitarim lauymai5, [a u v i c a s ]

Iskyrus tai, kas pateikiama keturiose trumpose Evangelijose, kurios i dalies kartojasi, o i dalies prietarauja viena kitai, apie Jzaus gyvenim inoma nedaug. Jis neminimas jokiuose istoriniuose dokumentuose, nieko nekalbama apie j ir Romos literatriniuose altiniuose. Nedaug dmesio jam skyr ir to meto yd raytojai, tarkim, Juozapas Flavijus ar Filonas. Jo mokymas inomas tik i keliolikos palyginim, jo odi vairiomis progomis ir padaryt stebukl, jo pokalbi su apatalais ir i keli svarbiausi pasisakym: Kalno pamokslo, atsa kym ventykloje ir kvotos metu, jo kalbos per Paskutin Vakarien, jo odi mirtant ant kryiaus. Jis skelbsi ess Mesijas, yd ratuose seniai adtas Iga nytojas; taiau pats Jzus viso to esm ireik dviem paprastais priesakais:
Jzus jam atsak: M ylk V iepat, savo Diev, visa irdimi, visa siela ir visu protu. Tai didiausias ir pirm asis sakym as. Antrasis panaus j: M ylk savo artim kaip save pat (Mt 22, 3 7 -3 9 ) .

Jzus nemet ikio pasaulietinei valdiai, ne kart pabrdamas, kad Mano karalyst ne io pasaulio". Mirdamas nepaliko jokios organizacijos, jokios bany ios ar dvasininkijos, jokio politinio testamento ir net jokios Evangelijos, o tik msling nurodym savo mokiniams:
Jei kas nori eiti paskui mane, teisiada pats savs, tepasiim a savo kryi ir teseka m ani mi. Kas nori igelb ti savo gyvyb, tas j praras; o kas praudo gyvyb dl m ans, tas j atras (Mt 16, 24 25).

Sunku buvo numatyti, kad krikionyb taps oficialia Romos imperijos religi ja. Itisos krikioni kartos vlesniais laikais krikionybs triumf aikino tie siog tokia Dievo valia. Niekas rimtai neanalizavo io klausimo. Taiau daugeliui romn ankstyvaisiais amiais tai turjo bti tikra msl. Jzus ilgai buvo laiko mas neaikiu vietins reikms reikiniu. Jo pasekjai, kuri tikjim paaliniai painiodavo su judaizmu, nebuvo laikomi pajgiais sukurti visus patraukiani religij. Tas verg ir paprast vej tikjimas nieko neadjo klasms ar grupms. J evangelija, taip aikiai atribojanti dvasin Dievo karalyst" nuo cezario val dios, tarsi i anksto atsisak bet koki pasaulietini ambicij. Net kai krikio ni skaiius iaugo ir juos imta persekioti u atsisakym dalyvauti imperatoriaus kulte, krikionis vargu ar buvo galima laikyti visuotine grsme,
[ a p o k a l ip s ]

inoma, velgiant i laiko perspektyvos galima teigti, kad krikionybei bdin gas mogaus vidinio gyvenimo akcentavimas upild t dvasin tutum, kurios nepajg upildyti romn gyvenimo bdas, ir kad krikionikoji atpirkimo

210

ROMA

APOKALIPS
Patmas yra toliausiai j rytus esanti Europos sala prie Egjo jros Azijos pakrants. I amiuje po Kr. netoliese esantis Romai priklausantis Efeso miestas joje kaip kolonijoje laik nusikaltlius. Tai buvo tinkama vieta krikioni ventojo Rato paskutiniajai kanon knygai parayti. Apreikimo knygos - Apokalipss - autorius buvo Jonas. Taiau jis niekada netvir tino ess v. Jonas Apatalas, - tokia nuomon sigaljo vliau; be to, nei jo stilius, nei poiris ne tokie kaip ketvirtojoje Evangelijoje. Jis buvo itremtas Patmo sal u reli ginius nusiengimus ir savo knyg ra tikriausiai tarp 81 ir 96 m. po Kr. v. Jono Apokalips aprao keliolika mistini regjim, kurie kaip ir to laikotarpio yd apokaliptin literatra pranaauja esamos tvarkos gal. Jos keistos simbolikos Avinlio, Septyni Antspaud, Keturi vri ir keturi Raiteli, Didiosios Babelio Itvir kls, Ugniaspalvio Slibino ir daugelio kit interpretacija krikionis nuo seno ir pakeri, ir lieka neisprendiama msle. Knygos viduryje pasakojama apie kov su Antikristu; tai tikras demonologijos lobynas,
[d i a b o l o s ]

Baigiamojoje dalyje - 21-22 skyriuose - apra

oma, kaip atrodys naujas dangus ir nauja em": ...Jis [Dievas] nuluostys kiekvien aar nuo j aki; ir nebebus mirties, nebebus lidesio, nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas prajo. O Sdintysis soste tar: tai a visa darau nauja! Ir sako: Rayk, nes itie odiai patikimi ir tikri". Ir jis man pasak: vyko! A esu Alfa ir Omega, Pradia ir Pabaiga (Apr 21, 4-6).

bei mirties veikimo doktrina buvo labai patraukli. Taiau galima suprasti ir imperijos pareign, tarkim, jau mintojo Plinijaus Jaunesniojo Bitinijoje, sumi im. Juk vienas dalykas nusprsti, kad senovs pasaulis buvo pribrends naujai igelbjimo religijai, ir visai kitas paaikinti, kodl t tutum upild krikio nyb, o ne kas nors kitas i dar pustuzinio tikjim. I vis skeptik, raiusi apie krikioni Banyios ikilim, nebuvo skeptikesnio u Edward Gibbon. Jo knyga Decline and Fall o f the Roman Empire (Romos imperijos nuosmukis ir lugimas"), viena vertus, yra puikiausia istorin proza, kada nors sukurta angl kalba, o kita vertus, ilgiausia polemika prie Banyios atsitraukim nuo krik ionikj princip. Jis dar tai, k pats vadino atviru, bet racionaliu tyrimu, kaip pltojosi ir sitvirtino <...> vari ir kukli religija, [kuri] gal gale ikl Kry iaus triumfo vliav ant Kapitolijaus griuvsi"2 9 . (r. III pried, 1 8 ) Krikionybs plitim labai palengvino Pax Romana (Romnikoji taika"). Per tris deimtmeius po Kristaus nukryiavimo krikioni bendruomens atsi rado daugumoje didiausi Viduremio jros rytins dalies miest. v. Paulius, kurio ratai sudaro didij Naujojo Testamento dal ir kurio kelions buvo pir mieji krikioni vadovo ganytojiki vizitai krikionybs istorijoje, labiausiai rpinosi graikikai kalbaniais Ryt miest gyventojais. Manoma, kad v. Petras,
211

EUROPOS

ISTORIJA

artimiausias Kristaus mokinys, iplauk Rom ir ten mir kankinio mirtimi apie 68 m. po Kr. I Romos evangelija pasiek visas imperijos provincijas, nuo Iberijos iki Armnijos. Svarbiausia figra, be abejo, buvo Saulius i Taro (mir apie 65 m. po Kr.), inomas v. Pauliaus vardu. Jis buvo ydas, aukltas fariziej dvasia ir prisidjs ydams persekiojant pirmuosius krikionis. Jis dalyvavo, kai Jeruzalje apie 35 m. po Kr. buvo umutas akmenimis pirmasis krikioni kankinys Steponas. Bet vliau, po staigaus atsivertimo keliaujant Damask, Paulius apsikriktijo ir tapo energingiausiu Naujojo Kelio prozelitu. Jo trys misij kelions buvo svarbios paskatos krikionybei plisti. Seksi jam vairiai. Atnuose 53 m. po Kr., kur Pau lius rado altori Neinomam dievui", ydai j sutiko prieikai, o graikai tariai:
Kai kurie epikrinink ir stoik filosofai m gino su juo ginytis. V ieni klaus: K is plepys nori pasakyti?" Kiti: Atrodo, kad jis svetim dem on skelbjas". Mat jis sk el b Jz ir prisiklim . Pagaliau jie pam , nusived j Aeropag ir tar jam: Ar m es negaltum e suinoti, kas tai bt". Mat visi atnieiai < ...> tem oka leisti laik, pasakodam i naujienas arba j klausydam i (Apd 17, 18 21).

Jis por kart ilgokai viejo tarp draugikai j sutikusi Korinto gyventoj; ten jis tikriausiai para ir savo laik romieiams. Kai gro Jeruzal, buvo apkaltintas yd statymo paeidimu, taiau, bdamas Romos pilietis, jis pareika lavo, kad j teist Romoje. Manoma, kad jis uvo Romoje Neronui persekiojant krikionis. v. Povilo naas krikionyb buvo labai svarbus dviem skirtingais aspek tais. Pirmiausia, kaip ne yd religijos apatalas jis ikl princip, kad Naujasis Kelias nra gentin yd nuosavyb, jis atviras visiems. Nebra jau nei ydo, nei pagonio, nebra nei vergo, nei laisvo mogaus". Kita vertus, Povilas padjo visos bsimos krikioni teologijos pagrindus. Nuodmingoji monija bus atpirkta Dievo Malons per Krist, kurio Prisiklimas panaikino Senj statym ir pradjo naujj Dvasios er. Kristus yra daugiau negu Mesijas: jis yra Dievo Snus, sutapatinamas su Banyia savo mistiniu Knu, kur dalijasi visi tikintieji per atgail bei sakramentus ir taip bus iki pat Antrojo Atjimo. Jzus liko vienin telis kvpimo altinis, taiau krikionybs kaip vientisos religijos krjas buvo v. Paulius,
[ s k a is t y b ]

ydikoji krikionybs kilm turjo ilgalaiki pasekmi, ypa krikioni ir yd santykiams. Po yd sukilimo 70 m. po Kr. yd diaspora pradjo plisti po vis imperij. Judaizmas dabar jau nebeapsiribojo Judja, ir ventosios Knygos tauta" tapo religine mauma daugelyje Europos ir Azijos krat. ydams Jzus Kristus buvo netikras mesijas, apsiauklis, renegatas. Krikionis jie laik grs me sau, pavojingais varovais, pasisavinusiais ventuosius ratus ir sulauiusiais vent tabu, skiriant ydus nuo neyd. Krikionims ydai irgi reik grsm ir ik. Jie buvo paties Kristaus tauta, nepaisant to, neigusi jo dievikum. ios tautos vadovai pasmerk Jz myriop. Pasak paplitusio padavimo, o vienu metu ir oficialios teologijos, ydai tapo Kristaus udikais1 '.
212

ROMA

SKAISTYB
Skaistyb - lytini santyki isiadjimas visam laikui - ankstyvj krikioni buvo priimta kaip svarbiausias moralinio kodekso elementas. Ji nebuvo neinoma senovs monms, nors Juvenalis usimin, kad jos nesilaikoma nuo tada, kai Saturnas sitvir tino soste. Skaistybs laiksi pagoni dvasininks, pavyzdiui, Romos nekaltosios vestals, kurioms u nekaltybs praradim grs mirties bausm, o yd pasaulyje is principas galiojo kai kuriose iimtinai vyr sektose. Taiau jis niekada nebuvo laikomas universaliu idealu. Ties sakant, masinis skaistybs praktikavimas galjo turti rimt socialini padarini. Jis kl pavoj eimai, tai labiausiai gerbiamai romn gyvenimo institucijai, ir silpnino vedybas. Pasaulyje, kur vaik mirtingumas buvo didelis, o vidutin gyvenimo trukm nevirijo 25 met, gyventoj skaiiui palaikyti reikjo, kad kiekviena suaugusi moteris gimdyt penkis kartus. Suaugusi celibatas kl rimt grsm ries ilikimui. Taiau krikionys su nesilpstaniu usidegimu ir toliau propagavo skaistyb. Pra dedant nuo v. Pauliaus, jie kaskart vis labiau smerk vergavim knui". Juk kaip vidinis mogus a aviuosi Dievo statymu, - ra v. Paulius. - Deja, savo kno nariuo se jauiu kit statym, kovojant su mano proto statymu. Jis paveria mane nuodms statymo, gldinio mano nariuose, belaisviu <...>. Jei js gyvenate vedami geiduli mirsite. Bet jei vadovausits dvasia, gyvensite taikoje"1. Tokio Pauliaus mokymo patrauklum tik i dalies galima paaikinti tuo, kad dvasios gyvenimas reikalauja isivadavimo nuo vis pasaulio rpesi. Savo vaidmen galjo suvaidinti ir tikjimas greitu Antruoju atjimu", nes tada reprodukcija nebetenka pras ms. Orgazmas buvo smerkiamas, nes jis reik visik laisvos valios praradim. Dau gelis tikjo, kad vaiko charakteris priklauso nuo tv nuotaikos santykiavimo metu. Tai reik papildom slopinim, nes partnerius kamavo baim, ar j nuodmingi seksuali niai jausmai nepakenks j palikuoniams. Galenas aprao klaiding medicinin poir, kad skla gaminasi i sujaudinto, sudirginto kraujo put. Vyr atveju seksas buvo sie jamas su fiziniais ir psichiniais sutrikimais. Moterims skaistybs laikymasis vis gyveni m buvo traktuojamas kaip patikimiausias bdas isivaduoti nuo vyr tironijos ir tradi cini eimos pareig. Trumpai tariant, seksas buvo laikomas mechanizmu, kuriuo tv nuodms perduodamos i kartos kart. 386 m. rugpjio mnes Milane vyko vienas i garsiausi savo nuodmes ipainusio paleistuvio atsivertim. v. Augustinas savo Ipainimuose su giliu valgumu analizuoja motyvus, kodl pasirinko skaistyb. Taiau tada jau buvo praslink trys im tai met nuo v. Pauliaus laik. sitvirtinusios krikioni bendruomens jaut poreik gausinti savo gretas, todl alia pirminio krikionikosios skaistybs idealo buvo atgaivintas ir antrinis krikionikojo vedybinio gyvenimo idealas. Vedybos oficialiai liko savotika laikina priemone, bdu apsisaugoti nuo geiduli ir paleistuvavimo tiems, kurie per silpni laikytis abstinencijos. Veriau tuoktis, negu degti", - ra v. Paulius Korinto krikionims2.

213

EUROPOS

ISTORIJA

is kno triukinimas vyravo ir Viduramiais. Vakar Banyios dvasininkai per m i vienuoli celibat. Skaists ventieji" buvo vis gerbiami. veniausiosios Mergels Marijos, nekaltos, nepaisant pradjimo ir snaus pagimdymo, kultui buvo suteiktas statusas, panaus j veniausiosios Trejybs status. Krikioni asketai praktikavo visas dvasinio ir fizinio susilaikymo formas, neiskiriant ir kastravimo. Skaistybs istorija yra viena i t tem analizuojant Mentalits , kurios labiausiai padeda ndienos skaitytojams suvokti senovs moni mstysen. Ji yra tarsi varteliai, pro kuriuos galima patekti j seniai inykus ir labai nekalb pasaul". Autoritetingas Peterio Browno veikalas, nagrinjantis ir graik, ir lotyn tradicij Banyios Tv ginus dl skaistybs, nekomentuoja ndienio poirio seks, kur pirmieji krikionys tikrai bt palaik viena i tironijos atmain. Taiau autorius imasi to, kas ir dera geram isto rikui - parodo, kaip praeitis skiriasi nuo dabarties, kai skaistyb, pasinaudojant inomu posakiu, danai laikoma nenatraliausia i vis lytini ikrypim. Peteris Brownas baigia savo knyg tokiais odiais: iuolaikiniai mons <...> ankstyvj krikioni mintis apie sekso atsisakym, susilaikym, celibat ir skaist gyvenim sutinka altai <...> O ar jos gali padti ar paguosti ir ms laikais, skaitytojai <...> tegu sprendia patys"3.

Judj-krikioni religins tradicijos skilim paskatino abiej pusi stipriai jauiama idavyst. Tas skilimas neivengiamai buvo daug kartesnis u visus krikioni konfliktus su kitomis religijomis. Jis liko neiprstas, nes yra nei sprendiamas juk tai eimyninis vaidas. Radikaliai nusiteikusi yd nuo mone, krikionyb i prigimties yra antisemitin, o antisemitizmas p ar excel lence krikionikas reikinys, radikalij krikioni nuomone, judaizmas i prigimties yra antikristo buvein, jis nesugeba oriai pripainti savo pralaimjimo, tai aminas meit, burnojimo prie Diev, eidinjim altinis. Nepaisant atlai dumo doktrinos, krikionims ir ydams sunkiausias dalykas pasaulyje yra si vaizduoti vieniems kitus tos paios tradicijos partneriais. Tik pats krikioni kiausias i krikioni gali pagalvoti, kad ydus dert vadinti vyresniaisiais broliais". Taiau judaizmas nebuvo vienintelis krikionybs altinis. Jai turjo takos ir vairios imperijoje paplitusios Ryt religijos, o ypa graik filosofija. Evangelija pagal Jon prasidedanti odiais Pradioje buvo odis. Tas odis buvo pas Die v, ir odis buvo Dievas" aikiai skiriasi nuo kit trij Evangelij, kuriose nra tos akivaizdiai graikikos Logos doktrinos. Dabartiniai mokslininkai akcentuoja helenistin bei judaistin kontekst. iuo atvilgiu svarb vaidmen suvaidino Filonas Aleksandrietis, helenizuotas ydas, kuris stengsi yd ventuosius ratus suderinti su platonizmu,
[d i a b o l o s ]

Atrodo, remiantis naujausiais tyrinjimais galima daryti ivad, jog krikio nyb ir judaizmas galutinai isiskyr tik madaug po poros imtmei. Daug deimtmei ios i dalies sutampanios bendruomens gyveno tomis paiomis mesijinmis viltimis. 200 m. pr. Kr. 50 m. po Kr. laikotarpio judaistiniai tekstai,

214

ROMA

esantys neseniai rastuose Negyvosios jros rankraiuose, netiktinai panas krikioni Evangelijas. Kai kas mano, jog galutinis krikioni atsiskyrimas nuo yd vyko 131 m. po Kr., kai yd antrojo sukilimo prie Rom vadas Simonas Bar-Kochba pasiskelb ess Mesijas, tuo sutraukydamas visus ryius3 0 ,
[p a s c h a ]

Kad ir kokia bt galutinio skilimo data, judaizmas visada greta krikiony bs. Itisus du tkstantmeius kiekvien savait ydai penktadienio vakar ven ia ab, o krikioni abas veniamas vliau sekmadien. Udegus vakes ir pasimeldus u taik ateina pamald kulminacija Susitaikymo Arkos atida rymas ir skaitymas i statymo knygos Toros:

Arka atidaryta Tora yra gyvybs m edis tiem s, kurie tvirtai jos laikosi, ir palaim inti tie, kurie taip daro. Jos keliai tai diaugsm o keliai, ir visi jos takai yra ram ybs takai. ETZ CHA-Y1M HI LA-MA-CHA-ZI-KIM BA V 'T O M -C H E -H A M U-SHAR. D RA-CHE-HA DAR-CHEY NO-AM , V'CHOL N'TI-VO-TE-HA SHA-LOM. Arka udaryta; tikintieji su s d o 31 d P t n ^ , ^ 4' D^IT^V Pl

1 ]

:oity nnl3nj

Ankstyvoji krikionyb turjo daug varov. Pirmaisiais dviem imperijos gyvavimo imtmeiais klestjo Izids, Kibels ir pers sauls dievo Mitros kultai. Jie turjo kelet svarbi bendr bruo su ankstyvja krikionybe, skaitant eks tazin susiliejim su dievybe, asmeninio Iganytojo ar Viepaties svok ir inici javimo ritualus, artimus krikto apeigoms. Antropologikai analizuojant religij tuos panaumus dert irykinti. Daug bendro su krikionybe turjo ir gnosticizmas. I pradi gnostikai buvo filosofai, inojimo iekotojai", taiau j pasekjai smarkiai nukrypo religij ir daug k perm i judaizmo, dar daugiau i krikionybs tiek, kad kartais net buvo laikomi krikioni sekta. Jie Krj, arba D em iurg , kur man esant atsaking u blog pasaul, skyr nuo Aukiausiosios Btybs; taigi mogaus prigimtyje skyr jo em fizin egzistencij nuo dievikosios esybs kibirktls, suteikianios galimyb kilti dangiksias sferas. Simonas Burtininkas minimas Naujajame Testamente; Valentinas veik Romoje apie 136 165 m. po Kr., Basilidas Aleksandrijoje. Marcijonas (mir 160 m. po Kr.) kr gnostik sekt, gyvavusi iki V amiaus. Jis tvirtino, kad Kristaus knas nebuvs realus, todl ir Prisiklimas fizine prasme vykti negaljs; jis taip pat atmet Senj Testament, manydamas, kad yd Jahv buvs nepilnas" be Meils Dievo, kur atskleid Jzus. Marcijono doketizmas sukl ilgai trukusius kristologinius ginus apie tikrj Kristaus prigimt.

215

EUROPOS

ISTORIJA

PASCHA
Velykos yra didiausia krikioni kalendoriaus vent. Ji ikilmingai pamini Kristaus prisiklim i numirusi. Prie jas bna 40 dien trukms gavnios pasninkas, kurio kulminacija yra atuoni dien Didioji savait, prasidedanti Verb sekmadien. Lid niausia ji per paskutinisias dvi gavnios dienas, pradedant nuo nukryiavimo valan dos Didiojo penktadienio pusiaudien, o baigiasi diaugsmo protrkiu treij d ie n Velyk ryt, kai paaikjo, kad kapas tuias. Daugumoje Europos kalb Velykos vadinamos vienokia ar kitokia vlyvosios lotyn kalbos odio Pascha, kuris savo ruotu kils i hebraj odio pesach - perjimas", atmaina. Ispanikai Velykos vadinamos Pascua, pranczikai Pques , velsikai Pasg , vedikai Pask, rusikai ir graikikai Paskha. Taiau vokikai jos vadinasi Ostern\ is odis, kaip ir jo atitikmuo angl kalboje, kils i senovs german pavasario deivs Eostro (Ostara) pavadinimo. I to galima daryti ivad, jog krikionys perm i pago ni j ankstesnes pavasario ventes, payminias gyvybs atsinaujinim po iemos. Jie pasisavino ir yd Velyk simbolik, kai nukryiuotasis Kristus virsta Dievo Avinliu. Velyk pavadinim vairov skatina ir senus ginus dl Velyk datos. Tie ankstyvie ji krikionys, kurie laiksi yd Velyk tradicijos, nustat, kad Velykas reikia vsti mnulio fazs, einanios po pavasarinio lygiadienio, keturiolikt dien. 325 m. Nikjos Susirinkimas nusprend, kad Velykas reikia vsti sekmadien po pirmosios pavasario pilnaties. Taiau problemos tai galutinai neisprend, nes sauls metams ir mnulio mne siams apskaiiuoti buvo naudojami keli skirtingi astronominiai ciklai. I pradi skai iuoti buvo pavesta didiajai Aleksandrijos observatorijai; taiau netrukus irykjo svarbs skirtumai tarp graik ir lotyn Banyi ir net tarp atskir lotyn Banyios provincij. 387 metais Velykos Galijoje buvo veniamos kovo 21 d., Italijoje balandio 18 d., o Egipte balandio 25 d. Vlesni mginimai suvienodinti pavyko tik i dalies, taiau kovo 21 d. ir balandio 25 d. buvo nustatytos kaip ribins datos. Staiatiki ir katalik Velyk datos niekada nebuvo suderintos. Kadangi Velykos yra kilnojama ven t, nuo j datos priklauso ir vis kit krikioni kalendoriaus veni datos, nuo Sek mini iki Kristaus engimo dang vents1. Velykos Biblijoje neminimos, iskyrus vertimo klaid anglikoje 1613 m. vertimo versijoje, kur Apatal darbuose (12, 4) vie toj yd Velyk atsiranda Velykos". Beveik du tkstantmeius krikionikajame pasaulyje per Velykas aidi diaugsmin gi himnai apie Kristaus pergal prie Mirt". Nekrikionims tie himnai gali pasirodyti net grsmingi, taiau tikintiesiems jie ireikia giliausi j egzistencijos prasm. Seno vs krikionys giedojo IV amiaus Aurora Lucis rutilat (viesa artja auksaspalv"), Finita iam sunt proelia (Kova jau baigs"), arba Victimae Paschali Laudes (Palovink Velyk auk"). Labiausiai inomus Velyk himnus, tarp j Salve, festa dies (Sveika, lai mingoji diena), Vexilla regis (Pakelkim karaliksias vliavas") bei Pange lingua glo riosi proelium certaminis (Dainuok, lieuvi, apie lovingj kov") sukr Venancijus

216

ROMA

Fortunatas (apie 530-610), kur laik buvs Puatj (Poitiers) vyskupu. Geriausius grai kikus atitikmenis, tarkim, Anastaseos Imera (Prisiklimo diena) (jis kartais giedamas pagal Lankashire melodij) sukr v. Jonas Damaskietis (apie 675-749). Vokieiai gieda Christiano Furchtegotto Gellerto Jesus lebt! (Jzus gyvena"); pranczai Toi gloire, O rsuscit! (lov tau, kurs prisiklei i numirusi"); lenkai Chrystus zmartwychstan jest (Kristus prisikl i numirusi); graikai Hristos Anesti! (Kristus prisikl i numirusi"); anglikai kalbaniose alyse giedama Christ the Lord is risen today (Kristus, ms Viepats, iandien prisikl) pagal Charleso Wesley odius:
Vain the Stone, the watch, the seal; Christ has burst the gates of hell. Death in vain forbids his rise. Christ has opened Paradise. Lives again our G lorious King; W here, O Death, is now thy sting? O nce he died, our sou ls to save; W here thy victory, H allelujah!2 grave? Kas Jam kapas, kas sargai, K Jam reikia pragarai? N ebaisi Jam net mirtis Rojaus Jis atvers duris. K ls V iepats i kap, I piktos m irties nag. M ir gelbdam as mus, Tad ir pergal jo bus! Aleliuja!

DIABOLOS
Visos pagrindins tradicijos, i kuri susiformavo Europos civilizacija, stipriai suvok Blogio buvim. Prieistorini laik religijose, pavyzdiui pagoni folklore, jis danai gauna raguoto vries pavidal, vaizduojamas kaip slibinas, altys, pusiau oys, pusiau mogus - ragan puot personaas, apsimets ponku gundytojas, nesuge bantis visikai paslpti savo rag, uodegos, kanop. Klasikinje mitologijoje jis buvo poemio valdovas, kurio genealogija siekia Gilgameo susitikim su Huvava. Manichj religijoje
[b o g u m i l a i ] [e p a s ]

jis laikomas Tamsos Kunigaikiu. Aristotelio nuomone,

jis galjs reikti tik Dievo nebuvim. Taiau platonikams jis jau buvo diabolos, prieininkas, Senasis Prieas. Senajame Testamente, ypa Jobo knygoje, jis laikomas nuodms ir nepaaikinamos kanios prieastimi. Krikioni doktrinoje Kristaus gun dytojas dykumoje tampa tonu ir puolusiu Liuciferiu. Jis uima centrin viet Viduram i demonologijoje ir v. Augustino diskusijoje apie laisv vali ir Dievo sutikim, kad egzistuot blogis, bei Miltono ir Goeths edevruose. iais laikais europieiai jau nebe kreipia j dmesio. Taiau Europos istorija be velnio atrodyt ne maiau keista, kaip krikionikojo pasaulio apraymas neminint Kristaus1.

Krikioni ir gnostik ginai parod, kad reikia pripainto vento Rato kano no. Kurie i ventj rat buvo Dievo duoti, o kurie sukurti pai moni? is klausimas nedav ramybs krikionims II III ami sandroje, nors galutinai klausim atsak tik Atanasijo Aleksandrieio ventinis ratas 367 m. po Kr.
217

EUROPOS

ISTORIJA

Naujojo Testamento branduolys keturios Evangelijos ir trylika v. Pauliaus laik buvo priimtas apie 130 m. po Kr., o Senasis Testamentas, t. y., hebraj kanonas be apokrif, apie 220 m. po Kr. Ginai dl kit knyg, ypa dl Apo kalipss arba Apreikimo knygos, truko daug ilgiau,
[a p o k a l i p s ]

Dl teologini gin ikilo btinyb turti autoriteting valdios organ, kuris galt juos sprsti. Vien ieit pasil Klemensas Romietis (mirs apie 90 m.), propagavs apatalikojo paveldjimo (sukcesijos) princip: krikioni vadovai turjo teis valdi, jei galjo rodyti, kad juos paskyr kuris nors i dvylikos apatal ar j paskirt pdini. Pats Klemensas, kuris, atrodo, buvo treias po v. Petro Romos vyskupas, savo sukcesijos teis kildino i odi Tu esi Petras Uola; ant tos uolos a pastatysiu savo Banyi". T pat princip gyn, tik dar rytingiau u Klemens, ir vyskupas Irenjas Lionietis (apie 130 200 m.) savo ratuose prie gnostikus:
Didiausia ir seniausia i visiem s inom Banyi yra apatal Petro ir Povilo Romoje kurtoji Banyia < ...> V isos kitos Banyios, t. y. tikintieji i vis kit krat, turi su si derinti [su Roma], rem iantis jos kilm s teikiam a valdia. Kaip tik ia isilaik tradicija, kildinam a i apatal < ...> 32.

ie odiai jau ireikia Romos katalik tradicijos esm. (r. III pried, 10). Kur laik vyravo keli konkuruojantys autoritetai ir apatalikasis paveldjimas tokiu pavidalu, kokiu jis buvo suprantamas Romoje, visuotinai niekad nebuvo pri paintas. Taiau tiesioginis ryys su Kristaus apatalais, be abejo, buvo gerbiamas. Be v. Klemenso, Apatalikiesiems Tvams buvo priskiriami Ignotas Antiochietis, Papijas Hierapolietis ir v. Polikarpas Smimietis (apie 69 155 m.), sudegintas ant lauo. Pirmj krikioni persekiojimai vertinami gan prietaringai. Tikrosios pad ties nemanoma kaip reikiant atskirti nuo labai suinteresuotos vienos i besi ginijani pusi martirologijos. IV ir V a. ekleziastai, ra Gibbonas, pri skyr Romos valdininkams tok nepalenkiam ir nepermaldaujam uolum, koks buvo bdingas jiems patiems"3 3 . Taiau nereguliari persekiojim tikrai bta. Neronas padar krikionis atpirkimo oiais u didj Romos gaisr 64 m. Tai prietaravo vyravusiai tolerancijos tendencijai nacionalini kult, skaitant ir judaizm (o jam buvo priskiriama ir krikionyb), atvilgiu. Domicianas, reikala vs, kad j garbint kaip Viepat ir diev (Dominus et Deus), usispyrusius krik ionis pasmerkdavo myriop u ateizm". 177 m. Markas Aurelijus sankcionavo iaurias represijas Lione. Taiau tik 250 m. imperatorius Decijus (valds 249 251 m.) sak visiems pavaldiniams, kad aukot oficialiems dievams; u sakymo nevykdym grs mirties bausm. Prajus kuriam laikui Diokletianas 303 m. liep sugriauti visas krikioni banyias ir sudeginti visas biblijas. is didysis perse kiojimas truko trylika met, taiau tai buvo kito valdovo paskelbtos bendrosios tolerancijos preliudija. Pernelyg didels represijos nepasiteisino. Romos imperijos pasidavimas krikionybei buvo aplaistytas kankini krauju,
[k a t a k o m b o s ]

Dvasinink luomo, skirtingo nuo pasaulietini luom augimas, atrodo, vyko laipsnikai. Vyskup" (episcopos) kaip bendruomeni vadov ir diakon (diaconus) pareigos atsirado vliau u presbiteri (presbyter), kurie rpinosi tik
218

ROMA

KATAKOMBOS
Dl tikjimo prisiklimu i numirusi laidojimo vaidmuo pirmj krikioni bendruome nse buvo ypatingas. U trejeto kilometr nuo Aureliano sien Romoje, prie Apijaus kelio buvo rajonas, vardu A d Catacumbas, kur saugumo sumetimais pirmieji krikio nys savo numirlius laidojo poeminse galerijose. Nuo XVI a., kai katakombos aptik tos i naujo, j jau surasta net 42. Kiekviena i j - tai tikras penki ar ei aukt tuneli, jungiani atskirus kambarius ir eimynines nias" (loculi), labirintas. Patys seniausi kapai, pavyzdiui, Flavijos Domiciles, 95 m. po Kr. konsulo monos, ia atsi rado I a. pabaigoje. Taiau dauguma i kap susij su persekiojimo laikotarpiu III amiuje. Katakombose niekada negyventa; taiau vliau, jau valdant krikionims, jos tapo mgstama susibrim vieta. ia buvo veniamos vairios vents, o popieiams ir kankiniams pagerbti rengta daug koplyi. Tuo metu ikalta ir dauguma ra. Pavyzdiui, Preteksto katakomboje yra raas vienam i nukankint popieiaus Siksto diakon - v. Januarijui, suimtam kartu su popieium 258 m. rugpjio 6 d., atminti: BEATISSIMO MARTYRI JANUARIO DAMASUS EPISCOP FECIT (Vyskupas Damasas padar [ ra] palaimintajam kankiniui Januarijui). Didiausi kompleks - v. Kaliksto katakombas - reng buvs vergas, vliau popieiavs 217-222 metais. Jose yra kambarys su popiei kapais iki Miltiado (miru sio 314 m.), v. Cecilijos kripta, o Sakrament kriptoje - puiks pieiniai ant sien. Katakomb menui labai bdingi dvasinio gyvenimo ir bsimo pasaulio simboliai. Mgstamiausi motyvai - balandis, inkaras, delfinas, vejys, Gerasis Ganytojas ir Jonas - Prisiklimo pirmtakas. Dl got ir vandal plikavimo V amiuje daug relikvij i ia teko perkelti ba nyias mieste; o nuklus Antrojo Atjimo dat, pamau inyko ir laidojimo katakom bose paprotys. v. Sebastijono kripta buvo viena i nedaugelio viet, kurios lankytos ir vliau. J susirado Vidurami piligrimai, iekoj kur pasislpti nuo maro. alia Bazilijaus katakombos stovi banyia, aminanti vien i garsiausi Romos krikionikj legend. Bgdamas nuo persekiojim, v. Petras Apijaus kelyje sutiko Krist ir paklaus jo: Domine, quo vadis? (Viepatie, kur eini?"). Kristus jam atsak: Rom, kad mane nukryiuot dar kart. Petras gro atgal ir mir kankinio mirtimi. I 42 katakomb trys (prie Vila Torlinija, prie Vila Randatini ir prie Monte Verds) yra yd1.

dvasiniais dalykais. Patriarcho, kaip vyskup tvo" kokioje nors provincijoje ar alyje, titulas ilgai buvo vartojamas labai nenuosekliai. Romos vyskupas netur jo jokio ypatingo statuso. Prestias, kur teik vadovavimas krikioni bendruo menei imperijos sostinje, sumajo, kai Roma nustojo buvusi imperins valdios buveine, o krikionims Romoje tai tik didino persekiojim pavoj. Pirmaisiais krikionybs imtmeiais v. Petro sost" um nemaai vyskup, taiau vadovaujania Banyios jga jie netapo iki V, o kai kuri tyrintoj nuomone, net iki VII amiaus.
219

EUROPOS

ISTORIJA

Kolektyvin Banyios Tv" etiket taikyta nuo IV a. ankstesniojo laikotar pio krikioni vadovams apibdinti. Apologetai nuo Aristido i Atn iki Tertulijono (155 255) iaikino tai, kas vliau tapo ortodoksiniais teiginiais. Kiti Ipolitas (165 236), Klemensas Aleksandrietis (apie 150 215), Origenas (185 250) ir Kiprijonas Kartaginietis (mirs 258 m.) buvo gerbiami u tai, kad gyn tikjim nuo pagoni ir eretik. Laikoma, kad patristiniai tekstai Tv ratai" baigsi v. Jono Chrizostomo (347 407) ratais. Erezijos svoka, be abejo, yra tendencinga. Tai vienos tikinij grups kal tinimai kitai, kurie manomi tik tada, kai kaltintojai mano tur tiesos monopol. Krikionybs istorijoje ji atsirado tik II ir III amiuose, kai sutvirtjo bendroji nuomon. Dauguma Banyios Tv daugiau ar maiau buvo eretikai. Vlesnioji ortodoksija mini ias pagrindines erezijas doketizm, montanizm, novacijonizm, apolinarizm, nestorianizm, eutichianizm, arijonizm, pelagianizm, donatizm, monofizitizm ir monoteletizm. I j rykiausias buvo arijonizmas, nes j pasirinko daug bendruomeni ne tik imperijoje, bet ir u jos rib. Jo kr jas Arijas (apie 250 336), kunigas i Aleksandrijos, man, kad Kristus, kaip Die vo Snus, negaljo visikai prilygti Dievo Tvo dievikumui. Arijonizmas ipro vokavo pirmojo ekumeninio Banyios Susirinkimo suaukim, kuriame ir buvo pasmerktas. Taiau palaikant imperatoriui Konstantinui II ir arijonizm primus kai kurioms barbar tautoms, ypa gotams, jis vl atgijo. Arijonizmas net suskilo tris pagrindines atmainas: anomein, homein ir pusiau arijon. Jis isilaik iki VI amiaus. Krikioni vienuolyst i pradi buvo grynai rytietikas reikinys. v. Anta nas Didysis (apie 251356), Arijo prieininkas ir pirmosios anachoret bendruo mens steigjas, buvo i Aleksandrijos. Taigi krikioni koncepcijos ir tradicijos, kurios ilgainiui buvo paskelbtos katalikikomis (t. y. visuotinmis) ir ortodoksinmis (t. y. teisingomis), buvo ilg gin ir svarstym vaisius. Sukurti galutin j pavidal buvo lemta keturiems Banyios Daktarams, kurie darbavosi IV a. pabaigoje v. Martynui, v. Jero nimui, v. Ambraziejui ir v. Augustinui. Be gin Logos klausimu, kuriuos greit nustelb kristologins problemos, jie daugiausia dmesio skyr Malons, Atgai los, Banyios, Sakrament, Krikto ir Eucharistijos, o ypa Trejybs proble moms. 325 m., kai imperatorius Konstantinas suauk pirmj visuotin Banyios Susirinkim Nikjoje (Maoji Azija), 300 delegat turjo apibendrinti pagrindi nius krikionikojo tikjimo teiginius. Susirinkime dominavo dvasikiai i Alek sandrijos, ypa antiarijonin trinitarij grup, vadovaujama Atanasijo (apie 296 373). Buvo tik keli vyskupai i Vakar tarp j Kordobos ir Liono. Romos vyskupas Silvestras I nedalyvavo, jam atstovavo du legatai. Susirinkimo dalyviai sujung Jeruzalje naudojam krikto formul su garsija homoousios (konsubstanciacijos) idja. Nuo tada Nikjos Tikiu privalomas visiems krikionims:
Tikiu vien Diev Tv visagal, Vis daikt, matom ir nem atom Sutvrj; Ir vien V iepat Jz Krist, vienatin D ievo Sn,

220

ROMA Kuris prasidjo i Tvo, Taigi yra tapatus Tvui; Kuris sukr visk, kas yra danguje ir em je; Kuris dl m s ir dl m s iganym o N u en g i dangaus, siknijo, tapo m ogum i, Buvo nukankintas, ir vl prisikl treij dien; eng dang; A teis gyvj ir mirusij teisti; Ir ventj D vasi34.

Buvo praj jau trys imtai met nuo to laiko, kai Kristus vaikiojo po Galilj.

Bosporas, 1079 AUC lapkriio 4 d. Tuoj po to, kai paliep nuudyti teist
sosto pdin, imperatorius Konstantinas vadovavo ikilmms naujos sostins k rimui paymti. Jis kertin vakarins miesto sienos akmen padjo ties ta vieta, kur ji prieina prie jros. Kartu su juo toje ceremonijoje dalyvavo filosofas neo platonikas Sopateris. Jis atliko telestes, t. y. burtininko, vaidmen jo ukeiki mai turjo utikrinti palank miesto likim. Dalyvavo ir Pretestatas pontifikas (ynys) i Romos, kuris, kaip tvirtinama, atve veniausi Romos talisman Pal ladium, kad ukast j po miesto krjo statula naujajame forume. Saul buvo aulio enkle, taiau laik lm Vys1 '3 5 . Dar po ketveri met, 1083 A U C metais (330 m. po Kr.), vyko inauguracijos ceremonija. Netrukus po Sopaterio egzekucijos ir kito pagoni filosofo Kanonario, kvietusio nestoti prie savo protvius, nuudymo, Konstantinas pirmininkavo didelms ikilmms. Miestas buvo oficialiai pavadintas Konstantinopoliu" ir Roma Nova'". Maldos deivei Tichei (Fortnai), miesto dvasios globjai, susipyn su krikioni Kyrie eleison. Cirke, esaniame alia Kastoro ir Polukso ventyk los, vyko pramatnios aidyns, bet be gladiatori kov. Forume atidengta didiul imperatoriaus statula. Ji buvo padaryta udjus Konstantino galv ant senovins Apolono statulos, pastatytos ant auktos porfyro kolonos. Atrodo, kad procesijoje vieiant deglams buvo neama maesn paauksuota Konstantino sta tula jis itiestoje rankoje laik miniatirin Tichs skulptrl. Tokios procesijos Konstantinopolyje netrukus tapo tradicinmis, rengiamomis kasmet paymint miesto krjo dien. Tichei ant kaktos buvo pritvirtintas kryius. Visi imperato riai ateityje turjo atsistoti ir kristi jai po koj. Buvo nukaldintos naujos monetos ir medaliai su Konstantino biustu ir urau TOTIUS ORBIS IMPERATOR. Irinkti viet miestui buvo nelengva. Imperatoriui reikjo sostins, kuri galt naudotis per Bosfor ir Helespont einani jros keli pranaumais. I pradi jis galvojo apie senovs Chalkedon miest azijinje Viduremio jros pakran tje, paskui susidomjo senoviniu Iliju (Troja), kurio legendins ssajos su Romos krimu turjo nemaai simbolinio patrauklumo. Imperatorius apsilank Trojos laukuose ir nuymjo bsimo miesto ribas vietoje, garbinamoje kaip Hektoro kapas. Buvo jau net pastatyti vartai (jie iliko iki i dien), kai dar kart pakeit nuomon ir persikls kit ssiaurio pus europiniame krante pasirinko ma
221

EUROPOS

ISTORIJA

y>

O a
.2

a *n
c
ai O

<U

W 5
< C
>s

cs

222

ROMA

Bizantijo miest, kur neseniai buvo skmingai apguls. Gal gale jis patenkino Konstantin ir praktiniais sumetimais, ir augur pranaystmis. Pasak vlesns legendos, Konstantinas pats asmenikai nuymjo miesto sien linij. engdamas dideliais ingsniais matinink prieakyje su ietimi rankoje, jis isiver toli prie k nuo savo palydos. Kai vienas i matinink paklaus: Ar dar toli, Viepatie?", jis neva mslingai atsaks: Kol sustos Tas, kas eina priekyje mans". Mao Bizantijo pavertimas Didiuoju Konstantinopoliu pareikalavo milinik darb, kuriuos reikjo padaryti per trump laik. Konstantino siena jo per vis pusiasal nuo Aukso Rago iki Marmuro jros, madaug u trejeto kilometr vakarus nuo senovinio akropolio. Konstantino forumas buvo pastatytas tuoj u Bizantijo senosios sienos. Atskiri Sik (Galatos) ir Blacherno priemiesiai priein gose Aukso Rago pusse turjo savus tvirtinimus, o didioji senojo miesto dalis buvo nusiaubta ar visai sunaikinta. Grakti Klaudijaus Gotieio (Claudius Gothi cus) granitin kolona, pastatyta 269 m. po Kr. po garsios pergals, buvo palikta stovti ikyulio gale ir irti Azij kitoje ssiaurio pusje. Konstantinopolis, kaip ir Roma, stovjo ant septyni kalv, kurios netrukus buvo ustatytos vieai siais ir privaiais pastatais. Po 80 met miesto aprayme minimas Kapitolijus arba mokslo mokykla, cirkas, du teatrai, 8 vieosios ir 153 privaios pirtys, 52 portikai, 5 grd sandliai, 8 akvedukai, 4 susirinkim sals, 14 banyi, 14 rm ir 4388 sraus traukti vertingi architektriniu atvilgiu namai. iam megalopoliui papuoti daug meno vertybi buvo atgabenta i Graikijos Pitijos Apolonas, amo Hera, Olimpo Dzeusas,
[d z e u s a s ]

Rodo Lindo Palad. 427 statulos buvo susta

tytos vien tik prieais v. Sofijos sobor. Kolonistai buvo gabenami jga i kaimy nini gyvenviei. Jiems imaitinti ir aprpinti kasmetine paalpa grdais ia buvo nukreipti laivai su grdais i Egipto, Sirijos ir Maosios Azijos. Konstantino polis turjo bti pastatytas per rekordikai trump laik; jo kaimynai buvo nioko jami, siaubiami, marinami badu. Daug ginijamasi dl Konstantino bdo. Kaip pirmasis krikionikasis impe ratorius jis tapo begdikos hagiografijos objektu. Netenka ado mano lpos ir protas, ra jo pirmasis biografas Eusebijas i Cezarjos, kai dvasios akimis velgiu i triskart palaimintj siel, susiliejusi su Dievu, apsivaliusi nuo bet koki emik yd, su tviskaniu it saul apdaru ir visad rinia karna"3 6 . O jo menkintojai vadino j lyki veidmainiu, tironu ir udiku, pataisiusiu savo vaizd tik priemirtiniu apsikriktijimu. Pasitarnavusios ir vlesni laik klasto ts. Gibbonas, nors ir buvo alergikas krikioni legendoms, vis dlto pasirinko palankesn jo interpretacij, nurodydamas jo talentus, kuriuos suter tik jo eks travagantikumai senyvame amiuje. Konstantinas buvs auktas ir majestoti kas, sumanus <...> bebaimis myje, malonus taikos metu <...> jo bd velnino jam prastas atsargumas <...>. Jis nusipeln pirmojo imperatoriaus, vieai ipainusio krikioni religij, vardo"3 7 . Nepaisant jo motinos pavyzdio, neaiku, kiek Konstantinas buvo praktikuojan tis krikionis. Vieai jis pripaino vien Diev; taiau daugum jo veiksm, taip pat tolerancijos edikt, galima paaikinti ir kaip tolerantiko pagonio politik.
223

EUROPOS

ISTORIJA

Ikilmi Konstantinopolyje metu imperatoriui labiausiai rpjo skatinti jo paties garbinim. Kartu Konstantinas buvo kartas banyi statymo rmjas, be kitko ir Romoje, kur jo iniciatyva pastatyta v. Petro bazilika ir Konstantino Bazilika (v. Jono Laterano bazilika). 321 m. jis paliep sekmadien visur laikyti poilsio diena. Kaip buvo prasta tais laikais, imperatorius ilgai dels oficialiai apsikrik tyti ir tik mirties patale j apkriktijo Nikomedijos vyskupas Eusebijas, arijonas. Romos vyskupui jis jokio ypatingo palankumo nerod. Konstantinas mgavosi vis labiau teatraliku vlyvuoju imperatori kultu. Kaip Sol Invictus (Nenugalimoji saul"), jis perm Diokletiano adoratio purpurae (purpuro garbinimo") tradici j, o jo aplinka bendravo su juo Ryt despotijoms bdinga pataiknika kalbos maniera. Menas, kaip matyti i Konstantino arkos Romoje fryz, darsi vis labiau sustabarjs ir formalus. Konstantino dvaro intelektualiniame gyvenime vyravo siekimas kylani krikionyb sutaikyti su tradicine kultra. Konstantinas patikjo atsivertusiam retorikui Laktancijui, su kuriuo susipaino Tryre, ne tik mokyti savo sn Krisp, bet ir sistemingai idstyti krikionikj pasaulir veikale D ivinae Institutiones . Vertinti krikioni religijos bkl Konstantino valdymo metais reikia labai atsargiai. Po Milano edikto (313 m.) Banyia buvo oficialiai toleruojama, turjo nuolatin pajam altin, o Nikjos Susirinkime primus Tikjimo ipainim, vientis religin doktrin. Taiau ji vis tiek dar buvo nek reikmingesn u maumos sekt, institucikai dar tik augani. Ji neturjo aukiausios banyti ns valdios. Rat kanonas dar galutinai nesuderintas. Dar nebuvo gims n vienas i didij Banyios Tv nei Jonas Chrizostomas, nei Augustinas. ymiausias i eretik Arijas 334 m. gro i tremties ir gijo nemaai takos imperatoriaus dvare. Ties sakant, arijonizmui buvo lemta uimti vyraujani padt valdant naujam imperatoriui. Donatist judjimas Afrikoje neseniai nuslo pintas. Vienintels alys u imperijos rib, kuriose plito krikionyb, buvo tik Armnija ir Abisinija. Sporadik persekiojim epocha jau baigsi, taiau paios krikionybs susiskaldymas pristabd pagonybs lugim. 330 metais imperija buvo tvirtesn negu daugel deimtmei iki tol. Rytai ir Vakarai vl sujungti. Viepatavo visuotin taika. Konstantino reformos kritikuoja mos kaip baili, dalijanti tai, kas sujungta, sumenkinanti tai, kas didinga, bijanti bet kokios aktyvios jgos tikintis, kad silpniausias bus paklusniausias, politika". Taiau jos bent jau leido imperijai atsikvpti. Sustiprjo kariuomens prieira, padalijant pretori jurisdikcij tarp lenktyniaujani dl pirmavimo kavalerijos ir pstinink, atskiriant elitinius palatin (garbs sargybos) dalinius nuo antraeili sienas saugani dalini, labai padidinant barbar karinink ir pagalbini dalini skaii. Ilaidus imperatoriaus statybos planai, keli remontas ir pato sistemos ilaikymas buvo finansuojami vedant didiulius mokesius u em. Daugyb imperatoriaus pasiuntini (jie veik kaip oficials nipai), laik baimje potencia lius prieininkus. Konstantinas neturjo jokio plano, kaip isprsti amin paveldjimo proble m. Jis nuud savo vyriausij sn Krisp, pasklidus gandams apie smoksl
224

ROMA

Romoje. Taiau liko dar trys sns Konstantinas, Konstancijus ir Konstantas, mylimas vaikaitis ir trys broliai. Pora met prie mirt jis padalijo imperij tarp j, pakeldamas snus iki cezari rango. Taiau jie blogai atsilygino tvui u tok kilnum. Konstantinas II uvo besibraudamas Konstanto teritorij, o Konstant nuud uzurpatorius Maksencijus. Konstancijui II, iudiusiam likusius giminai ius, dabar reikjo tik atkovoti imperij i Maksencijaus. Po ankstesniame imtmetyje viepatavusio chaoso imperijos ekonomika iek tiek atsigavo ir darsi stabili. Nors dosnumas pilieiams palyginti su tuo, kas buvo anksiau, sumajo, taiau provincijos miestai, ypa Vidurio Europos pasie nio zonose, vis dar galjo didiuotis viej darb apimtimi. Diokletiano mokes i reformos, grindiamos darbo jgos ems kyje vertinimu, tapo reguliaraus biudeto planavimo pagrindu. Taiau jos labai padidino imperijos biurokratij. mons skundsi, kad mokesi rinkj greit bus daugiau nei mokesi mok toj. Aukso monetos (i svaro aukso j buvo nukalama 60) kompensavo varini monet nuvertjim ir padjo pagrind stabiliai Bizantijos valiutai. Imperijos sienos laiksi tvirtai; vienu momentu jos netgi prasiplt. 297 m. i Persijos buvo iplta vertinga Armnijos provincija; romanizacija ir kriktas padjo pagrind jos savitai kultrai. Valdymui palengvinti imperija buvo padaly ta keturias prefektras: Ryt (Konstantinopolis), Ilyrijos (Sirmijus), Italijos ir Afrikos (Milanas) bei Galijos (Tryras). Vakaruose, Britanijoje, pikt ir kot nio kojimus nutrauk Konstantino tvo ekspedicija. Separatistiniai Britanijos impe ratoriai" Karauzijus ir Alektas buvo priversti paklusti. Rytuose kl grsm Sasanid Persija, taiau ta grsm nevirto realybe. Pietuose maur gentys spaud romn valdas Afrikoje. Svarbiausi pasikeitimai Europos politiniame ir etniniame emlapyje vyko u imperijos ir u dokumentais pagrstos istorijos rib. Didiulis kelt regionas spar iai majo. J vakariniai atramos punktai Britanijoje ir Galijoje jau buvo smar kiai romanizuoti. Gimtsias kelt emes centrinje Europoje ugrob ar absorba vo migruojanios german bei slav gentys (r. IV skyri). Frankai jau spjo sikurti abiejose Reino upe einanios sienos pusse. Gotai ubaig savo ilgj kelion nuo Vyslos link Dnepro. Slavai slinko vakarus centro link, kur prasid jo kelt Bohemijos slavizacija. Jau seniai suskilusios ugrofin gentys slinko savo bsimas teritorijas. Suomiai laikinai stabteljo emse tarp Volgos auktupio ir Baltijos, vengrai sikr viename i daugelio sustojim pakeliui piet stepes. Klajokliai ir jr plikai kol kas laiksi periferijoje. Apie skitus liko tik prisimi nimai. Hunai dar tebebuvo Vidurinje Azijoje. Vikingai jau pasiek Norvegij tai liudija j seniausi raai runomis. Konstantino poiris aplinkin pasaul tikriausiai priklaus nuo romn ryi su juo. Apie Kinij, kuri tebebuvo susiskaldiusi dl Trij karalysi periodo sukelto chaoso, buvo inoma tik i labai neymi ilko kelio kontakt. 284 m. joje lanksi Diokletiano pasiuntiniai. Nominaliai Kinij tuo metu vald Czin (Dzin) dinastija, kurios taka pamau plito i iaurs pietus. Ji jau beveik visikai atsi sak Konfucijaus filosofijos ir suklestjus budizmui umezg tvirtus kultrinius
225

EUROPOS

ISTORIJA

ryius su Indija. Indija, kurios iaurin dal k tik pradjo valdyti Guptos dinasti jos imperatoriai, didiausi ind meno ir kultros globjai, kinams buvo daug ariau Romos ir daug geriau pastama. inia apie andraguptos I karnavim Magadhoje 320 m. neabejotinai turjo pasiekti Konstantinopol per Egipt. Egip tas taip pat buvo ini i Abisinijos altinis, o i alis krikioni misij Sirijo je ir Aleksandrijoje tikslas. Didel susidomjim kl Persijos Sasanid imperija, turjusi ilg ir nepastovi sien su Roma. Ji atmet anksiau vyravus helenizm ir eng karingo zoroastrizmo etap. Madaug prie 60 met buvo nubaustas mirtimi dualistinio manichjizmo pranaas Manis, stengsis Zaratustros principus sujungti su krikionybe. Vaikas karalius apras II (310 379) dar tebebuvo savo yni ir turting globj valdioje; ie ubaiginjo ventj rat Avestos kompiliavim ir kartu persekiojo visus kitaminius. Taikai su Persija, nepaeistai 33 metus, buvo lemta isilaikyti iki Konstantino mirties. Konstantinopolio krimas 330 metais buvo rykus istorinis vykis, lyg ir patvirtinantis paplitusi nuomon Konstantino viepatavim laikyti riba, skirian ia senov nuo Vidurami. Taiau yra ir daugiau galini varytis dat: tai 392 m., kai sost eng Teodosijus I , imperatorius, kurio imperija jau buvo iimtinai krikionika; 476 m., kai lugo Vakar Romos imperija; 622 m., kai atsirado islamas, perskyrs buvus Romos pasaul musulmonikj ir krikioni kj; pagaliau 800 m., kai Karolis Didysis atkr krikioni imperij Vakaruose. O jei rimtai priimtume mintj rib, tai kyla pavojus, kad Konstantin jaunyst je reiks laikyti senovs, o Konstantin senatvje Vidurami atstovu. Daug svarbesnis kriterijus yra senovs palikimo ir inovacij (to, k profesiona ls istorikai kartais vadina tstinumu ar tstinumo nebuvimu) bendroji pusiausvy ra. Laikantis io principo, galima gan tvirtai konstatuoti, jog Konstantinopolyje 330 m. po Kr. ta svarbi pusiausvyra paeista nebuvo. Romos miesto reikm nepaliaujamai majo, ypa kai Konstantinas panaiki no pretorion gvardij, o jos tab Romoje sulygino su eme. I tikrj Romos reikm pradjo mati daug seniau. Ilgainiui tai ijo naud: nustojusi kontro liuoti imperij, kuriai buvo lemta subyrti, Roma atsiejo savo likim nuo imperi jos likimo. Jai buvo lemta susirasti nauj vaidmen tapti galingiausio krikio nybs hierarcho buveine. Taiau tuo metu Romos vyskupo taka buvo menka. Silvestras I (314 335) nedalyvavo nei Arlio sinode, kur Konstantinas suauk 314 m. donatist ginui isprsti, nei visuotiniame Nikjos Susirinkime. Dauguma istorik sutikt, kad graik-romn civilizacijos branduolio, kuris galutinai isikristalizavo paskutiniais senovs pasaulio egzistavimo etapais, vis pirma reikt iekoti imperijoje, o tik paskui tame sudtingame kultriniame pliuralizme, kur ji toleravo ir globojo. Vidurami civilizacijos branduol, prie ingai, sudar krikioni bendruomen ir jos iimtinai krikionika kultra. Ta bendruomen susidar maiantis buvusiems romn ir neromn gyventojams teritorijoje, kuri tik i dalies sutapo su buvusios imperijos teritorija. 330 metais buvo vos prasidj tik labai nedaugelis proces, vedani i pirmosios civilizaci jos antrj. Ir pats Konstantinas nebuvo europietis.
226

ROMA

Reikia nepamirti vyki sekos. Laiko tarpas, skiriantis Konstantin nuo Karo lio Didiojo, buvo didesnis u t, kuris skyr j nuo Cezario ir Augusto. Tai pri lygsta laiko tarpui, kuriame telpa visa naujoji istorija nuo Renesanso ir Reforma cijos iki i dien. Taiau Konstantinas pasjo skl, i kurios vliau iaugo reikmingas istorinis poiris kad krikioni religija suderinama su politika. Pats Kristus katego rikai atmet vlimsi politik ir iki Konstantino krikionys nesiek valdios, kad galt panaudoti j savo tikslams. Po Konstantino krikionyb ir didioji politika m engti koja kojon. Purist akimis irint, kaip tik nuo to momento ir prasidjo gedimas. Todl gan logika, kad Konstantinopolis netrukus tapo pirmja krikioniko sios valdios buveine. 331 metais, pirmj inauguracijos metini proga, is mies tas tapo oficialia Romos imperijos sostine ir iliko ja daugiau nei tkstant met. Per vien ar dvi kartas Konstantinopolis gijo rykiai krikionik pobd: ba nyi greit tapo daugiau nei ventykl, kurios vliau buvo visai udraustos. Jis buvo Bizantijos valstybs uuomazga, vliau tapusi jos irdimi. O i valstyb tai Vidurami krikionikojo pasaulio vyresnioji aka ir, nepaisant kart Vaka r civilizacijos alinink protest, svarbi Europos istorijos sudtin dalis.

IV
ORIGO
Europos gimimas, apie 330800 m.

Daugumoje dabartini mginim aprayti Romos imperijos gyvavimo paskutin j laikotarp jauiama artjanios praties nuojauta. Visi i anksto ino imperijos smukimo ir lugimo fakt ir beveik nemanoma atkurti, kokios nuotaikos vie patavo prie daugel imtmei, kai pabaiga buvo dar neinoma. Voltaire'as suniekino imperijos pabaigos istorij kaip juoking"; Gibbonas ra, kad jis pasakoja apie barbarybs ir religijos triumf". Taiau to meto monms tikriausiai viskas atrod ne taip, kaip vietimo epo chos atstovams. Aiku, jie gerai suprato, jog atjo sunks laikai. Niekas taip gerai neperduoda to meto nuotaikos, kaip Romos imperijos vlyvojo laikotarpio filoso fo Boecijaus (apie 480 525) melancholiki apmstymai. Veikale Filosofijos paguoda jis ra: Didiausi nelaim patiria tas, kas kitados buvo laimingas". Antra vertus, stebdami imperijos smukim, jie gal ir neman j pasibaigsiant visiku lugimu. Daugeliui krikioni atrod, jog imperijos galas tolygus Kris taus Antrajam atjimui, Paskutiniojo teismo dienai. Taiau Paskutiniojo teismo dienos data buvo taip danai perklinjama, kad nustojo vaidinti bet kok vaid men praktiniuose samprotavimuose. Negana to, abejotina, ar patys barbarai, kuri siverimai buvo labiausiai krintantys akis imperijos silpnumo rodymas, norjo sunaikinti j. Veikiau prieingai: jie tik norjo gauti jos grybi dal. Sukreiantis Romos apiplimas 410 m. vyko tik dl to, kad imperatorius neleido Alariko gotams sikurti imperijos teritorijoje. irint ndienio stebtojo akimis, tikru stebuklu laikytinas Romos imperijos ilgaamikumas ir buvusio romn bei barbar pasaulio didjanti priklausomyb. Ilgainiui i sveika sukr Krikio nikj pasaul" Europos civilizacijos pagrind. Konstantino mirties momentu inomasis pasaulis" dar buvo skirstomas dvi paprastas dalis romnikj ir barbarikj. Vienoje sienos pusje tvirtai sto vjo vl suvienyta Romos imperija; kitoje daug nessli tauteli, tebegyve nani gentinje visuomenje ir dirbani miko laukymi em ar klajojani po lygumas. Nenuostabu, kad dauguma romn tok pasidalijim vertino kaip dvi prieingybes balta ir juoda. J nuomone, imperija buvo civilizuota", t. y. pavaldi organizuotai valdiai, o barbarai, kaip rodo pats j pavadinimas, necivi lizuoti". Tiesa, egzistavo ir kilnaus laukinio" svoka (pavyzdiui, paimtas nelaisv brit vadas Karaktakas buvo ikilmingai palydtas per vis Rom), iji mas u imperijos rib neitirtas emes suprantamas kaip engimas i sauls viesos el.
229

EUROPOS

ISTORIJA

I tikrj skirtumas tarp romn ir neromn pasauli, ko gero, nebuvo toks didelis. Romn armijos danai kaudavosi vadovaujamos barbar generol, kurie panaudodavo pagalbinius barbar dalinius atremti kitus barbarus imperijos prieus. Pasienio alys itisus imtmeius juto romn tak. Romn prekeiviai ir romn gaminiai pasiekdavo toli u imperijos sien esanias teritorijas. Kasinjant romn monet rasta visoje Vokietijoje ir Ryt Europoje. Lobiuose ir kapuose aptikta nuostabi romnik aukso, bronzos ir sidabro dirbini Hildeshaime prie Hanoverio, Lubsove Pomeranijoje, Tronheime Norvegijoje, Klaipdo je Lietuvoje, net Afganistane. Svarbios romn prekyviets veik net tolimojoje Piet Indijoje1 . Lygiai taip pat sunku sprsti, ar greitai smuko Romos imperija. Po Konstantino mirties prasidjo trys svarbs istoriniai procesai; kiekvienas j truko ilgus imtme ius. Pirmasis buvo nenumaldomas barbarikj taut judjimas vakarus i Azijos Europ. Antrasis giljanti praraja tarp Romos pasaulio ryt ir vakar. Treiasis procesas buvo nuolatinis krikionybs eksportas pagonikosioms tau toms. ie trys procesai dominavo laikotarpiu, kuris vliau buvo pramintas Vidur amiais". Ketvirtasis procesas islamo ikilimas staiga prasidjo tolimojoje Arabijoje VII amiuje; greit nusistovjo jo pietins ir rytins ribos, iki kuri pirmie ji procesai galjo sveikauti. iuolaikiniams skaitytojams svarbi tradicin romanocentrin ir prokrikionika Europos istorik nuostata. Poiryje Viduramius" rykja ir j klasikinis isilavinimas, ir religiniai sitikinimai. inoma, nra jokios prieasties, dl kurios kas nors negalt pamginti atsidurti Boecijaus ar Grigaliaus Trieio kailyje ir pritarti j niriems samprotavimams. Jei kas pabandys taip pasielgti, tik sustip rins gresianios praties nuojaut. Antra vertus, dl kurios nors vienos perspek tyvos neturtume atmesti vis kit. Jei tik altiniai bt gausesni, galtume n kiek ne blogiau sijausti ir atslenkani barbar, pagoni ar islamo kari vaid men. Tada tikriausiai vyraut visai kitokia nuotaika jaudulys, laukimas, viltis. Pasak Salviano Maselieio, daugelis i ger eim kilusi ir isilavinusi romn bgdavo pas gotus ir frankus iekodami romnikojo mogikumo tarp barbar, nebegaldami ilgiau itverti barbarikojo nemonikumo tarp romn"2 .

Migracijos ir sikrimas
Pirmaisiais pirmojo tkstantmeio amiais tik nedaugelyje Europos pusiasalio dali gyveno gentys, kurioms vliau buvo lemta ten sikurti nuolatos, apibrt nacionalini savo tvyni" ribose. Dauguma anapus Romos imperijos sien gyvenani geni nuolat migravo. Atskiros gentys ir geni sjungos, federa cijos be paliovos iekojo kuo geresns vietos sikurti. Kartkartmis j keliones paspartindavo maisto stoka, badas ar rait klajokli antpuoliai; tokiais atvejais deimtis ar net imtus met toje vietovje igyvenusios gentys staiga keldavosi nauj viet.
230

ORIGO

Nepastovus klajoni ritmas priklaus nuo sudtingos daugelio veiksni kli mato pasikeitim, maisto atsarg, demografinio augimo, vietins konkurencijos, tolimesniuose kratuose vykstani krizi sveikos. Romnams, su nerimu ste bjusiems savo imperijos sienas, tos migracijos buvo visikai nenuspjamos. Spaudimas nepastebimai vis augdavo, kol koks nors nenumatytas vykis staiga paralaudavo visas utvankas. Ilgus ramybs laikotarpius pakeisdavo trumpi intensyvs potvyniai. Kaip visada migracija priklausydavo nuo trapios inercijos jg pusiausvyros, vietini sunkum ir alesns ols kitapus horizonto traukos. Svarbiausia poslinkio prieastis kartais galjo bti labai toli centrins Azijos ste pse; aikiai matomas vadinamasis manevravimo efektas": postmis viename traukinio sstato gale persiduoda vagonui kitame jo gale, ir pakitimai viename taut grandins gale it bangels perbga per vis grandin. Ir paskutinis sstato vagonas manevrinje stotyje, ir paskutinioji gentis vakariniame taut grandins gale gali bti galingo trkteljimo pajudinta i vietos. itaip ir hunai sukl bangeles Vakaruose dar gerokai prie patys ten pasirodydami. Hun imperij sugriov kinai apie 36 35 m. pr. Kr. Po to hun ordos su galvij bandomis j pragyvenimo altiniu sikr dabartinio Turkestano teritorijoje. J raiteli briai galjo be vargo per mnes sukarti por tkstani myli. Jodami maais greitais mongolikais arkliukais, ginkluoti lankais ir strl mis jie galjo sibrauti giliai Vakar Europ ar Tolimuosius Rytus ir t pai vasar surti atgal. Kaip visi tikri klajokliai jie buvo galingas impulsas, ijudinan tis i vietos emdirbi ar pusiau klajokli tautas, su kuriomis susidurdavo. I I a. po Kr. j atramos takas pasislinko iaur nuo Kaspijos jros; IV a. po Kr. jis judjo dabartins Ukrainos link. Ten 375 m. po Kr. jie susitiko su ostgotais german gentimis, kurios judjo prieinga kryptimi. Susidrimas pastmjo ostgotus ir j kaimynus vestgotus Romos imperij. Per 50 met beveik u 5000 kilometr, dabartinje Piet Portugalijoje, pasirod jiems giminingos alan gen tys. Patys hunai imperijos nepuol iki 441 m. po Kr. Migracijos greitis, be abejo, buvo nedidelis. Alanai, kurie kirto Dnepr apie 375 m. ir Rein 406 m., o Atlanto vandenyn pasiek V a. treiajame deimtmetyje, slinko madaug 8 kilometr per metus greiiu. Vandal marrutas i dalies sutapo su alan marrutu (r. toliau). J staigaus siverimo" vidutinis greitis buvo 2 km per savait. Gentys, keliaujanios veimais, besivaranios galvij bandas, gabenanios atsargas, nega ljo lenktyniauti su klajokliais. Svarbiausi vaidmen vaidino geografiniai veiksniai. Didiausia klitis gentims laisvai kraustytis buvo ne imperijos sienos, o kaln grandins. Visos gentys, trau kianios prieistoriniais laikais per Eurazijos stepes, turjo automatikai pasukti iaur ir keliauti per Europos lygum, jei tik i karto nepasukdavo pietus iil gai Juodosios jros pakrants. Paskui galjo pasukti pietus tik vienu i dviej galim keli pro Moravijos ar Bavarijos vartus. Poskis pietus adjo greit susidrim su imperijos kariuomene prie Dunojaus. Keliaudami iauriniu marru tu migrantai sutikdavo maiausi pasiprieinim ir i inercijos pasiekdavo Rein. Dl to moni prie Reino nepaliaujamai daugjo. III-IV a. ia susidar tikras 231

EUROPOS

ISTORIJA

< 5

is u
2

*Qh

.. J .

^ u g

O 2 > f s J - b
w

232

ORIGO

geni transporto" kamtis. Pereiti per kalnus Dunojaus sln didelms vilks tinms buvo sunku, taiau marrut pamgo klajokliai, ir veliai aliuojanti Panonijos lyguma (vliau nuo hun pavadinta Hungarija" Vengrija) buvo natrali j kelions pabaiga,
[ a b a ]

Kita klitis buvo gentys, utverianios keli. Tiesa, Europos pusiasalyje tu ios vietos netrko: gyventoj tankis buvo nedidelis net Romos imperijoje. Taiau laisvos daugiausia buvo dykviets. Tanks mikai, smlti virynai, pel kti slniai emdirbystei netiko, per juos net keliauti buvo sunku. Tad migran tams teko kovoti dl menk ikirsto miko ar tinkamos dirbti ems plot. Gen tims buvo sunku slinkti pirmyn nesusiduriant su anksiau ia atjusiomis gentimis. Dl to geresnse Europos lygumos vietose gentys grdosi ir maisi vienos su kitomis. Nra jokio pagrindo manyti, kad kelt, german, slav geni teritorijos neueidavo vienos ant kit ir kad tos gentys niekada nesusimaiydavo. Etnikai gryn tvyni idja yra naujj laik pramanas. Migrant gentini susivienijim nepastovumas bei judjimo chaotikumas nebuvo parankus tiems, kurie vlesniais laikais stengsi irti toje migracijoje prasm. Kronikininkams ir istorikams sunku buvo atsispirti pagundai rayti apie stabilias, gerai suvokianias savo tapatum gentis, kai i tikrj j galjo ir nebti. Pavyzdiui, abejotina, ar anglai, saksai ir jutai, baig klajones Anglijoje, tikrai gyve no btent toje vietoje, kaip vaizduoja Beda Garbingasis (r. toliau). Taiau nuolat apsigyvenusios kurioje nors vietoje gentys praddavo kurti nepakartojamas, indi vidualias genealogijas. Be to, visi prisikentjo ir nuo nacionalistini ndienos isto rik, kurie net nepagalvoj dabartin tapatum perkelia prieistorinius laikus. Kai nra pasirinkimo, sunku rasti kitok bd, kuris nesiremt tradicine genties svoka, migravimui aprayti. Vis dlto suvokti tokio traktavimo trkumus btina. Tokiomis aplinkybmis ir vyko tas galingas istorinis procesas, kuris imperijos buvo vertinamas kaip barbar siverimai", o velgiant i provinciali Vakar Europos pozicij danai bdavo susiaurinamas iki german geni siverim". Vokieiai proces vadina Vlkerwanderung (taut kraustymusi'1 ) ; tai vyks pavadinimas, vienodai gerai tinkantis ir germanikiems, ir negermanikiems io proceso dalyviams. Juk i tikrj jis apm didij Europos pusiasalio dal, Rytus ir Vakarus, ir truko vis pirmj tkstantmet po Kr. ar net dar ilgiau, kol galiausiai visi migrantai susirado nuolatin gyvenamj viet. Apie svarbiausius io proceso vykius inome tik i romn altini. Neratingi migrantai paliko labai maai sav raytini dokument. Taiau btent iuose vykiuose dauguma vlesni tautini grupi turt iekoti savo akn. Parodijuojant ms laik kli , proces galima bt pavadinti Drang nach Westen (Verimusi Vakarus"), kelione nuolatines gyvenamsias vietas. Be jo Europos" ar europiei" kon cepcija bt atrodiusi visai kitaip. Antropologiniai tyrinjimai atskleidia, jog iame procese dalyvavo trys pagrindiniai gyventoj tipai: ssls Romos imperijos miest ir kaim gyventojai, barbar gentys, besiverianios primityvia emdirbys te ir gyvulininkyste, tikrieji klajokliai. Dar reikt pridti jr plikus, kurie, kaip ir klajokliai, gyveno daugiausia i plikavimo ir leisdavosi tolimus ygius iaurinmis jromis.
233

EUROPOS

ISTORIJA

ABA
Plaiose Azijos lygumose, - pradjo jis pasakojim, - gyveno dvi narsios laukins gentys - hunai ir vengrai. Kai jos labai iaugo, hunai leidosi iekoti naujos vietos, kur galt sikurti. Po daugelio varg jie prijo al su aliuojaniomis pievomis, srauniomis mlynomis upmis, mikais apaugusiais kalnais. Taiau i alis nebuvo paranki. Ji pri klaus romnams, vadinusiems j Panonija. Narsiausias i hun buvo jaunas kunigaiktis Atila, todl jie ir isirinko j karaliumi. Atila m vis daugiau ir daugiau emi, o savo genties mones vald geleine ranka. Kai mir jo mona, palikdama du snus ab ir Aladar, Atila drsiai pareikalavo sau monas Romos imperatoriaus dukters ir pus imperijos kraiio. Toks reikalavimas baigsi kautynmis Katalaun laukuose. Lengvoji hun kavaleri ja it viesulas ugriuvo romn armij, taiau susidrusi su arvuot pstinink gretomis pakriko <...> Ramios lygumos ups papldo krauju. Dievo rykts galyb buvo palauta <...> Sugniudytas Atila netrukus mir. Tada aba nusprend pasiimti stipriausius vyrus ir grti tolimj Azij <...> pas vengrus. Jis suauk savo gentainius ir paadjo: Jei tik jums kils pavojus, gyvi ar mir vis tiek ateisime jums pagalb. Jam ivykus prie hunus iygiavo kita didiul prie armija. Begalins negailes ting kari kolonos upldo j tvirtoves. Hunai puol ant keli ir meldsi, kad aba sugrt. Jiems atsiliep griaustinis - nepaliaujamas, gilus, vis stiprjantis <...> Tarp vaigdi pasirod rinti balta juosta, ji isilenk lanku kaip kokia vaivorykt. Su blizganiais kardais ir kovos ksmais tkstaniai abos vadovaujam raiteli, kurtina mai bildant j irg kanopoms, kaip audra i dangaus ugriuvo siaubo apimtus prieus ir sutryn juos dulkes. aba su savja mkl armija gro dar kart atvesdamas vengrus, kad jie prisid t prie savo broli puikiojoje ms alyje. Daugiau jis niekada nebesugro. Taiau vytintis kelias danguje, kari kelias per dang", taip ir liko visiems laikams"1. Liaudies pasakos - kolektyvins atminties saugyklos. Jos skirtos ne tik prasibla kyti, bet ir genties identitetui sustiprinti. Hun ir vengr ygius Vengrijoje skiria penki imtai met. Taiau pastarieji ir toliau jauia giminyst su savo pirmtakais ir senaisiais klajokliais. Kam dar, iskyrus vengrus, iais laikais galt auti galv mintis irinkti savo snui Atilos vard?

Vadovaujantis technologine paanga pabrtina, kad geleies amiaus emdir byst tobuljo. Naudingiau tapo vis laik dirbti t pai em negu be perstogs iekoti naujos, dar nenualintos. Barbarai klajojo iekodami ne nuotyki, o vietos, kur galt leisti aknis. Europos pusiasalio gyventojus siejo vairs etniniai ryiai. Su kai kuriomis ilygomis galima pasakyti, jog pirmojo tkstantmeio po Kr. pirmojoje pusje ia jau dominavo indoeuropieiai. Imperijos gyventoj dauguma, nors ir bdama ne

234

ORIGO

lotyn ar helen kilms, jau buvo visikai lotynizuota Vakaruose ir helenizuota Rytuose. Barbar migrantai paprastai priklaus vienai ar kitai indoeuropiei ei mos akai (r. III pried, 15, 16). Be klajokli, neindoeuropiei gentims priskirtini ugrofin grups nariai; autochtonini iber geni telkiniai Ispanijoje; ikilotynikj gyventoj likuiai nuoaliausiuose Italijos kampeliuose; ilyr, dak ir trak neasimiliuoti elementai Balkanuose. ydai apsigyveno visuose didiuosiuose Viduremio jros regiono miestuose. Ugrofin grups gentys suskilo dalis. Finai Suomalainen i savo buveins Sibire leidosi varginani kelion per subarktin taig. Jie um emes tarp Baltijos jros rytinio pakraio ir Volgos auktupio, kuris vliau tapo Rusijos irdimi. Etniniu atvilgiu jie buvo giminingi tiek hunams, tiek vengrams, taip pat kelioms maesnms tautelms eremisams, mordviams, permiams, vogulams, ostiakams, kurios pasiliko Uralo regione. Dar tolimesn j giminyst su Altajaus grups tautomis turkais, mongolais ir totoriais. J kaimynai lapiai jau tada bastsi i vietos viet, pasikink elnius. T jie tebedaro iki iol. Patys save lapiai vadina samiais". Kad dar labiau visk supainiot, iaurs tautos juos buvo pratusios vadinti finais". Net viena vedijos provincija vadinama Finmarku. Dvi kitos susiskaldiusios taut grups Kaukaze, kiek mums inoma, maai tesusijusios. iaurs Kaukazo grupei priklauso abchazai, enai, avarai; Piet Kaukazo grupei laai, mingrelai ir gruzinai. io amiaus treiajame deimtme tyje kot kilms kalbininkas mgjas, pasivadins surusintu Nikolajaus Jakovleviiaus Maro (1864 1934) vardu, sukr teorij, siejani Kaukazo kalbas su bask, etrusk ir senovs hebraj kalbomis. Taip jis surio palaidus Europos etni nio audinio sil galus. Deja, nors Maro teorij palaik galingiausias i gruzin, ji vis tiek buvo paneigta. Azijos klajokliai siverdavo Europos pusiasal tarsi bangos, kurios kartojosi per didesn jos raytins istorijos dal. Hunai, pasirod ia V a. po Kr., tik pakei t anksiau tomis paiomis stepmis klajojusi geni ordas senovs skitus ir iranieius sarmatus, Ptolemjo II a. po Kr. vadintus stepi valdovais. Jie buvo avar, vengr ir mongol (visi jie vliau pasiek centrin Europ) pirmtakai. Kiti klajokliai apsiribojo Juodosios jros regionu. Viena i tiurk geni bul garai net sukr savo karalyst Volgos vidurupyje. Kita j aka sitais prie Dunojaus ioi VII a. po Kr. Bulgar pdomis pasek chazarai, sukurdami kara lyst, kuri drieksi nuo iaurs Kaukazo iki Dnestro. kandin chazar leidosi peenegai, jie pasiek Balkanus. Juodosios jros regiono stepse trumpaam valstyb buvo sukr ir kumanai. igonai (romai) keliaudami i Indijos Europ pasiek XI a. po Kr. Madaug tuo laiku Kaukaz sibrov viena tiurk geni, o pagrindin j aka XIV a. po Kr. nukariavo Balkanus. I vis mint neindoeuropiei geni tik nedaugelis paliko gilesn pdsak. Baskai ir maltieiai atsilaik ilgus imtmeius kalbdami savomis, nepanaiomis kaimyn kalbomis. Tapatum isaugojo ir ydai. Suomiai ir estai prie Baltijos jros, vengrai Hungarijoje" virto iuolaikinmis tautomis. Lapiai ir toliau klajoja su savo elniais. Totoriai, paskutinieji mongol palikuonys, isilaik Tatarstane prie
235

EUROPOS

ISTORIJA

Volgos ir, nepaisant deportacijos naujausiais laikais, Kryme. igonai vis dar paplit visoje Europoje. Turkai, sukr didiul imperij, o paskui jos netek, ilaik netvirt atram Europoje prie pat Stambulo. Balkan bulgarai taip susita patino su slav pasauliu, kad j komunistinis reimas io amiaus devintajame deimtmetyje net m persekioti turk maum Bulgarijoje tvirtindamas, kad tai ne tikri turkai", o tik suturkj slavai". Jei Bulgarijos valdia bt buvusi iki galo nuosekli, bt turjusi siekti vis bulgar masins deportacijos, kadangi jie nra tikri slavai", o tik suslavj turkai", lingvistin kategorija (r. I skyri). Praplstos reikms jis taikomas ir monms, kurie tas kalbas laik gimtosio mis. Visos iai grupei priklausanios kalbos turi ry su bendra indoeuropiei prokalbe, kuria kakur Eurazijoje buvo kalbama daugiau kaip prie 5000 met. Nuo tada i grup paplito didelje teritorijoje, besidriekianioje nuo Islandijos iki Ceilono, ir vykstant naujj laik kolonizacijai visuose emynuose. Sako ma, jog kalba yra didiausias moni gimins turtas, todl, be jokios abejons, indoeuropieiai viena svarbiausi lingvistini bendrij monijos istorijoje3 , (r. III pried, 1 5 ) Svarbiausia problema nustatyti, k dar, be lingvistinio paveldo, indoeuro pieiai gali turti bendra. Senasis poiris, kad kalba btinai susijusi su gimine, tauta, jau atmestas. Kalbos lengvai perduodamos i vienos gimini grups kitoms. Ilgainiui gali apskritai nebelikti jokio ryio tarp moni gimtosios kalbos" ir j tautins kilms. (T galima nesunkiai rodyti anglikai kalbani ali pavyz diais angl kalb perm milijonai afroamerikiei ir i Afrikos kilusi Kari b jros baseino gyventoj.) Kalbant apie Eurazij neaiku, ar rudaodiai ind kilms gyventojai eksportavo" savo kalb viesesniems europiniams kaimynams, ar buvo atvirkiai; o gal ir vieni, ir antri perm t kalb i kokio nors treiojo tarpininko. Afganistane yra padavimas, pasakojantis, kad visi indoeuropieiai kil i ten. Taiau net jei vadinamoji europiei", kaukaziei" ar arij" rasin grup egzistuoja i tikrj, ji nesutampa su indoeuropiei kalbomis. Pavyzdiui, atrodo, dauguma turk geni priklausyt kaukaziei rasei, taiau j kalba tik rai neeuropietika,
[k a u k a z o
ras]

[g a g a z a i ]

Pabrtina, kad terminas indoeuropieiai" vartojamas daugiausia tik kaip

Aiku, rass grynumo kriterijus nra tinkamas ieities takas kalbant apie Europos tautas istoriniais laikais. Tarp Romos imperijos gyventoj buvo nemaai Afrikos negroid ir Vakar Azijos semit. Barbar gentys nuolat papildydavo savo genofond pagrobtomis moterimis ir karo belaisviais. Pakanka apsilankyti Airijoje ar Skandinavijoje, kad sitikintum, jog rasiniai tipai ne prasimanymas, nors kalba, kultra, religija ir politika visada buvo daug stipresni etnins priklau somybs veiksniai negu rasiniai poymiai. Taiau aiku ir tai, kad bet kokia gen tin ar socialin grup, kartu gyvenanti ilgesn laik, turi perimti bendr kalb. Lygiai taip pat nordama isaugoti savo identitet tokia grup danai pradeda statyti formalius ir neformalius barjerus kryminimuisi. Ten, kur priklausomyb grupei apibria giminysts kriterijai, palaikomi religini tabu, u kryminimsi
236

ORIGO

kartais baudiama net paalinimu i bendruomens. Taip kalba ir giminyst i tikrj glaudiai susipina. Keltai, kurie buvo indoeuropiei avangardas iaurinje lygumoje, romn laikais pasistmjo toli vakarus. Jie sukr kai kurias paangiausias materia lines kultras. Jie itobulino metalo apdirbim ir turjo geleini ginkl; tai paaikina j didiul ekspansij. Keltai buvo upuol Rom 390 m. pr. Kr., Grai kij 279 m. pr. Kr. Upuolikai gsdino aukas didiuliu stotu, rudais plaukais, nuomiu temperamentu ir lyki proiu medioti galvas. Dvideimt met I I a. pr. Kr. pabaigoje i Jutlandijos pajudjusios kimbr gentys kartu su teutonais smarkiai siaub Galij ir Ispanij, kol juos sulaik konsulas Marijus. Sumus teutonus prie Kampi Putridi, Marijus sutriukino ir kimbrus prie Kampi Raudiji netoli Veronos 101 m. pr. Kr. Taiau dvi klitys negaljo sulaikyti potvynio ban gos. Kelt gentis bojai sikr Bohemijoje". Kiti keltai gausiai apsigyveno iau rinje Italijoje, sukr Cizalpin Galij. Jie um visas emes vakarus ir iaurs vakarus nuo Alpi, taip atsirado Transalpine Galija. Perjo Pirn kalnus, kur dami, be kitko, Galicij, o paskui leidosi Reino krat. VIII a. pr. Kr. jie siver pakrani salas, taip atsirado Brit" salos. Tad, kai respublikos gyvavimo pabaigoje romn legionai nukariavo didel Vakar Europos dal, jiems labiausiai pasiprieino kaip tik keltai. Imperijos lai kotarpiu jie sudar didij romanizuot kelt iber dal Ispanijoje, gal ro man Galijoje, roman brit Britanijoje. Daugelio kelt geni pavadinimus galima atpainti iuolaikiniuose jau seniai praradusi bet kok ry su keltais vie tovi pavadinimuose: Boii (Bohemija), Belgae (Belgija), H elvetii (veicarija), Tre veri (Tryras), Parisi (Paryius), Redones (Renas), Dum nonii (Devonas), Cantiaci (Kentas), Brigantes (Brigsteer). Ilgainiui, kai daugelyje viet keltus uliejo nauja german geni banga, jie visam laikui sitvirtino tolimuosiuose iaurs vaka ruose, vadinamajame Britanijos keltikajame pakratyje" Airijoje, vakarinje kotijoje, Velse ir Kornvalyje. IV a. po Kr. spaudiami anglosaks kelt migran tai i Kornvalio persikl per Laman (Finisterre") taip atsirado Bretan. I ei dar gyv kelt kalb trys priklauso goidel (Q kelt) grupei, o kitos trys brit (P kelt) grupei. Cymru am bythl Viena kelt aka ikeliavo Maj Azij. O neprotingi galatai!" suuko v. Paulius, 52 m. po Kr. aplan ks iuos Ryt galus" (Gal 3, I). Dar po trij imt met v. Jeronimas, atvyks i Tryro, teisingai pastebjo, kad galatai kalbjo i esms ta paia kalba kaip ir jo gimtojo Reino krato galai,
[t r i s t a n a s ]

German gentys Romos imperijos laikais tikriausiai sudar didiausi barbar gyventoj grup. Pirmiausia jie buvo identifikuoti pietinje Skandinavijoje: 90 m. pr. Kr. Posidonijus juos pavadino Germani (germanais). Tuo metu jie jau buvo gan tvirtai sikr emse, kurios nuo to laiko vadinamos j vardu. Vakaruose german uimamos ems i dalies sutapo su kelt emmis, todl tokios gentys kaip kimbrai ir teutonai buvo vadinamos tai keltais, tai germanais, tai germani zuotais keltais. Rytuose j ems i dalies sutapo su slav emmis, tad kildavo gin, kam priskirti tokias gentis kaip Tacito minimi Venedi slav vendams, german vandalams ar germanizuotiems slavams.
237

EUROPOS

ISTORIJA

TRISTANAS
Kornvalyje, u trejeto kilometr j iaur nuo Fovi miesto, prie kelio j Menabil, stovi ma daug dviej metr aukio smailjantis vir akmeninis stulpas su neaikiu urau VI amiaus romn raidmis: DRUSTANS HIC IACET CUNOMORI FILIUS" (ia guli Tristanas (ar Tristramas), Quonimorijaus snus). Netoliese yra geleies amiaus Doro tvirtovs ems pylimas. Kasinjimai pylimo juosiamame ems plote parod, kad tvir tove ankstyvaisiais Viduramiais vl buvo naudotasi. alia esanios Lantjano fermos pavadinimas irgi sako, jog kaip tik ia buvo senovs Landen - karaliaus Marko, vadin to Quonimorijum", rmai. Netoliese yra ir Mores (Morrois) mikas, Malpas (Nelemtoji brasta), Tir Gwyn (La Blanche Lande) dvaras ir St Sam pson-in-Golanto vienuolynas; visi ie pavadinimai aptinkami vlesniuose tekstuose. Tad nra pagrindo abejoti, kad is antkapis skirtas istorinei Tristano asmenybei1. Pasak legendos, Tristanas, jau inykusios Lijonesos alies kunigaiktis, aistringai pamilo Izold, Airijos kunigaiktyt, kuri jis lydjo kelionje jra pas Tristano giminait karali Mark, kurio mona ji turjo tapti. Paslaptingojo meils eliksyro iebta aistra kursto juos slapta susitikinti ir pabgti. Galiausiai Tristanas krinta mirtinai sueistas karaliaus unuodytos ieties, o Izolda va jo glbyje. Po keleto imtmei i tragika kelt meils istorija buvo sueiliuota ir kaip dvaro romansas apkeliavo vis Europ. Ankstyviausi jo pranczikojo varianto bei Eilhardto Reino vokiei kalba uraytos versijos fragmentai datuojami 1170 metais. Pilniausias vokikasis variantas, kurio autorius Gotfrydas Strasburgietis (apie 1200 m.) tapo Vag nerio operos (1859) libreto pagrindu. Buvo variant ir senja provansal bei senja angl kalbomis. XV a. sero Thomo Malory krinyje Morte D'Arthur bei prancz prozos veikale Roman de Tristan sujungiamos Tristano ir karaliaus Artro legendos. Pranc zikosios versijos kopija, iliustruota puikiomis miniatiromis, laikoma Austrijos nacio nalinje bibliotekoje (registruota numeriu Vienna MS Codex 2537)2. Baltarusikasis Tristano variantas, paraytas XVI a., dabar laikomas Poznanje, yra seniausias pasaulietins baltarusi literatros krinys3. Tuo metu iai istorijai buvo jau 1000 met: Netrukus seras Tristanas iplauk jr, o su juo graioji Izolda <...>, o kajutje taip jau nutiko, kad abu pajuto trokul ir pamat nedidel auksin buteliuk, ir paman, kad jame senas vynas <...>. Abu juoksi ir nerpestingai gr vienas antro svei kat <...>. Bet kai tik grimas pasklido j gyslomis, pamilo viens kit taip kartai, kad tas jausmas nebeapleido j nei laimje, nei nelaimje <...> . Kaip ir Tristanas, Artro ciklo centrin figra istorikams ir toliau lieka paslaptis. Dau guma mokslinink mano, kad Artras, buvs ir bsimas karalius", tai krikioni brit karvedys, kovojs su anglosaks sibrovliais. Taiau niekam nepavyko jo neginytinai identifikuoti. VIII a. kronikininkas Nenijus (Nennius) vadino Artr dux bellorum, kuris sutriukino saksus prie Badono kalno (Mount Badon"). Velso altiniai vadina j amheradawr (imperatorium"). XII a. Dofris Monmautietis (Geoffrey of Monmouth) ra, jog
4

238

ORIGO

Artras gim didiulje saloje pastatytoje Tintagelio tvirtovje prie Kornvalio krant, o mir Glastonberyje (Glastonbury) prie ventojo Gralio ventyklos. Naujaisiais laikais archeologai Tintagelyje rado vlyvojo romn laikotarpio vienuoli bendrijos buvimo rodym. Jie sustiprino kornvalikj versij. Kiti tyrinjimai sieja j su Velso vadu Owainu Ddantgwainu, Kvinedo ir Poviso karalium, Vyriausiojo Drakono (Head Dragon) snumi, dar inomu Mekos pravarde. Jis mir 520 m.5 Pasak Somerseto grafysts padavim, prie Kameloto kaln Kedberi tvirtovje ir buvs karaliaus Artro dvaras, o Glastonberis buvs tas Avalonas", kur jis mir. 1278 m. karalius Eduardas I paliep Glastonberyje atidaryti kap; jame rasti kario ir damos karstai. Eduardas I pripaino, kad tai Artro ir Gvineveros palaikai. Sakoma ant kapo stovjus kryi (jis neiliko) su urau: HIC IACET SEPULTUS INCLITUS REX ARTURIUS IN INSULA AVALONIAE (ia guli palaidotas garsusis Avalono salos karalius Artras)6. Senosios legendos nuolat pasitelkiamos vis naujiems tikslams. Viduramiais angl-norman kilms Anglijos karaliai mgdavo sieti save su ikisaksikaisiais nukariautos alies valdovais, o karaliens Viktorijos laik romantikai stengsi sustiprinti i dien brit vienybs jausm svarstydami senovs brit likim. Alfredas lordas Tennysonas (1809-1892) 42 metus ibuvo dvaro poetu laureatu ir 55 metus kr karaliaus Artro ep The Idylls of the King (Idils apie karali), kuriuo vieni grisi, o kiti i jo aiposi. Tai iplsta alegorija apie amin dvasinio ir materialiojo prad kov: ... their fears Are morning shadows huger than the shapes That cast them, not those gloomier which forego The darkness of that battle in the west Where all of high and holy dies away7. (...j baims tarsi ryto eliai, didesni u tuos, kas juos meta; o ne tie, niresni, kurie eina prie tams kautyni tai ten vakaruose, ________________ kur viskas prava, kas aukta ir venta.)_________________________ German gentys paprastai skirstomos tris grupes. I skandinavikosios gru ps kilo busimieji danai, vedai, norvegai, islandai. Vakar german grupei, kurios centras buvo iaurs jros pakrantje, priklaus batavai, fryzai, frankai, alemanai, jutai, anglai ir saksai. Jie buvo oland, flamand, angl, emumoje gyvenani kot, i dalies ir prancz protviai. Ryt german grupei, sikru siai rytus nuo Elbs, priklaus svebai, langobardai, burgundai, vandalai, gepidai, alanai ir gotai. Daugiausia dl j kalts iaurinje lygumoje susidar geni transporto kamtis", jie buvo vieni svarbiausi Romos vakarins imperijos kri zs veikj,
[f u t h a r k ]

Tacito veikale Germania detaliai aprayti german geni paproiai, socialin struktra ir religija. Jos dar nuo bronzos amiaus prekiavo su Viduremio jros regiono pasauliu, perm romn emdirbysts metodus, net vynuogi auginim.

239

EUROPOS

ISTORIJA

FUTHARK
Runos, arba enklai i pagaliuk", sudaro viking abcls pagrind; ji pagal pirm sias eias raides buvo vadinama futhark". Runos bdavo ikalamos medyje ar akme nyje ir danai sudarydavo ilgus kaip gyvat uraus. Buvo du pagrindiniai abcls variantai - prastinis, arba danikasis futhark, ir vd-norveg futhark; jie abu turjo po 16 pagrindini enkl:

Run ura rasta labai daug, ypa centrinje vedijoje ir Danijoje. Juose raoma apie keliones, teisines sutartis, mirtis, kartais tai - net skald eils. Ant sidabrinio Trunso vietovs iaurinje Norvegijoje kaklasaiio urayta, kaip jis gautas: Forum drengia Frislands a vit ok vigs ftum ver skiptum (Leidoms fryz emes Ir pasidalijome karo grob.)

Gripsholme (Piet vedija) motina gedi sn Ingmaro ir Haraldo, uvusi ygyje Viduremio jr: peir fru drengila fiarri et gulli ok austaria ame gfu du sunnarla Serklandi (Kaip vyrai ikeliavo aukso Ir rytuose jie ereliu grjos, Ir pietuose jie mir Serklande.)

Run uraas yra ir v. Sofijos soboro galerijoje Stambule; kitas uraas matyti v. Morkaus bazilikoje Venecijoje ant vieno i Atn atgabent lit1. Runomis ne tik rayta. Viking 16 enkl futharkas atsirado apie 350 m. po Kr. i daug didesnio enkl rinkinio Hallristningar, kuris dar nuo bronzos amiaus buvo nau dojamas okultiniam brimui:

Tacitas veikale Germania aprao, kaip buvo skaitomos runos: Nulauta vaismedio akel suskaldoma balanas; kiekviena i j paymima vis kito kia runa ir jos metamos ant baltos drobuls, kad nukrist kaip pakliuvo. Tada cere monijai vadovaujantis ynys <... > arba eimos tvas <... > pasimelds dievams <... > paima tris i j vien po kitos ir skaito, k jos reikia pagal jose irtas runas3. Vlesniais laikais tarp daugelio run rato variant itin panaios buvo 33 enkl sistema, rasta anglosaks Anglijoje, ir 18 enkl sistema i Armaneno, rasta jau voki-

240

ORIGO

kai kalbanioje alyje (r. III pried, 17). Runos - tai vartai j paslapting ir kupin keis to groio viking estetin pasaul. Ogham ar Ogam buvo skandinav run keltikasis atitikmuo, naudojamas ne tik rayti, bet ir burti, ypa Airijoje. Kiekvien enkl sudar paprastos vertikalios ar pasvi rusios linijos, urtos skersai pagrindins horizontals. Kiekvienas enklas i pradi buvo siejamas su kokiu nors mediu ir su raide, atitinkania to medio pavadinim, be to, pagal aliteracij su paukiais ir vreliais, su spalvomis, su met laikais ir su savai ts dienomis:

Savosios rato sistemos buvo esminis Europos pagonikj religij priedas. Ogamas ir runos, kaip ir iaurini italik bei etrusk ramenys, atsirado dar tais laikais, kai bet kokio inojimo ir supratimo pamat sudar gamtos paslapi atskleidimas buriant. Nepaisant to, daug kas i su tuo susijusi ini bei magijos atlaik ir klasikins bei krikionikosios civilizacij atjim.

German klanus vienijo giminyst, o valdia rmsi demokratiniais kari susirin kimais, kurie vadinosi D ing (daiktas"),
[d i n g ]

J religija auktino vaisingumo die

vus Njordr (Nerthus) ir Freir, magijos meistr ir karo diev Vodan (Odin) ir Tor (Donar), gynus emdirbius nuo milin, laumi ir visokiausi piktj jg. yni institucijos nebuvo, nes german karvediai, danai prisiimdav karaliaus titul, karines funkcijas sujungdavo su religinmis. Jie ilgai prieinosi krikiony bei, nors gotai arijonizm prim gan anksti (r. toliau). Romos imperijos laikotarpiu german gentys nepaliaujamai kilnojosi i vienos vietos kit. I I a. po Kr. got federacija paliko savo teritorij Vyslos emupyje ir pradjo pamau slinkti pietryius, prie pagrindin migracijos krypt. Po dvej imt met vestgotai sikr Juodosios jros pakrantje, iauriau Dunojaus deltos. Ostgotai sustojo toliau rytus, Kryme ir Dnepro stepse, pavojingai arti atslenkan i hun. IV a. po Kr. kai kurios frank gentys buvo pakviestos imperij kaip Foederati ir joms buvo pavesta ginti Rein. Slav gentys lipo ant kuln savo kaimynams germanams. J prieistorinis lai kotarpis daug menkiau apraytas dokumentuose, nes jos maiau susidr su Romos imperija, todl apie jas naujaisiais laikais prikurta daug vairi hipotezi. Senovs slav tvyn" daug kas laik nuolatine vieta. Lenk prieistorini laik specialist vadinamoji aborigenin mokykla" atkakliai tvirtina, kad slav tvy n" ab origine apm teritorij tarp Oderio ir Vyslos, nors tikinamiau bt per kelti juos toliau rytus mikais apaugusius Karpat laitus. Vakar moks lininkai dl nepaaikinam prieasi mgsta itremti protoslavus maiausiai tiktin ir pai nepatogiausi i vis viet Pripets pelki vidur. Taiau nesvarbu, kokios buvo tos senovs slav tvyns ribos, per j turjo eiti pagrin-

241

EUROPOS

ISTORIJA

dinis prieistorini laik migracijos kelias. J turjo uplsti ir tikriausiai pajung ti kiekvienas i didij klajokli siverim. Prie Vitakovo, vakariniame Ness krante, rastas skit vadas, palaidotas su visais turtais. Prisiminimai apie sarmatus isilaik 2000 met, ir lenk bajorai vadino save j palikuonimis,
[c r u x ]

Migruo

jantys gotai ir gepidai pamau praslinko, atrodo, nepadar nieko blogo. V a. po Kr. praj hunai paliko nedaug pdsak, iskyrus neduodani ramybs fraz anglosaks poemoje Widsith, kurioje sakoma, kad hraedai su atriais kardais turjo ginti savo sensias emes ties Vyslos mikais nuo Aetlos moni"4 . Hunus pakeit avarai buvo sukr savotik slav avar konfederacij. Ji pirm kart minima Bizantijos istoriniuose altiniuose VI a. po Kr. Vargu ar protoslav kalba galjo bti labiau diferencijuota, kol I tkstantmeio viduryje neprasidjo didioji migracija. Apie protoslav kalb inoma tik tiek, kiek sugebjo atkurti kalbininkai. Kaip ir graik bei lotyn kalbos, ji turjo sud ting linksniavimo ir asmenavimo sistem, odi tvarkos bta laisvos. Manoma slav gentis sukrus savotik visuomenin institucij zadrug
[z a d r u g a ]

bendr eim", kur visi genties vado giminaiiai gyveno kartu paklusdami grie tai patriarchalinei drausmei. Jie garbino daug diev, pavyzdiui, Triglav (tri galv), Svarog (Sauls krj) ir Perun (griaustinio diev). domu, kad daugelis slav religinio odyno odi nuo (dievas) iki raj (rojus) yra sarmat iraniei kilms; lygiai taip pat daug j odi susijusi su primityvia tech nologija, pavyzdiui, dach (stogas lenk kalboje) arba plug (plgas rus kalboje) yra german kilms. Nors slavai gyveno izoliuotai, taiau turjo naudos i ryi su kaimynais (r. III pried, 9 ) Vakar istorik polink naudotis nepatikimais altiniais bei j skepticizm rodo tai toks poetikai laisvas slav apraymas, paremtas Prokopijaus ir impe ratoriaus Mauricijaus susirainjimu":
Slavai turjo bendr kalb (ji buvo iurkti ir netaisyklinga), iore skyrsi nuo juodbruv totori auktesniu stotu ir viesia oda, panaesne germ an, nors ir ne tokia pat kaip j. Keturi tkstaniai ei im tai kaim eli buvo isibarst Rusijos ir Lenkijos em se, j l nos paskubom is pastatytos i netayt rst < ...> . Jas, gal kiek pagraindam i, galtu mm palyginti su bebr nam eliais < ...> . em s derlingum as, o ne m oni darbtum as m aitino slav kaim ieius, sudariusius didij gyventoj dal. < ...> Laukai, kuriuos jie usdavo sorom is ir soroke, vietoj duo nos duodavo prastesn m aist < ...> . Kaip aukiausi diev jie garbino nem atom j griaustinio valdov. < ...> Slavai nem go paklusti despotam s < ...> . Laisva valia gerb tik am i ir drs; taiau kiekviena gen tis ar kaim as buvo lyg atskira respublika, kurioje visus reikjo sugeb ti tikinti ir nieko nebuvo galim a priversti < ...> . Jie kovsi psiom is, beveik nuogi < ...> , gerai plaukiojo, nard, gebjo tnoti po vandeniu kvpuodam i pro tuiavidur nendr. Taiau tokie sugebjim ai reikalingi tik nipam s ir dezertyram s. Karo m eno slavai nepa ino. J vardo niekas neinojo, apie ukariavim us nieko negird jo5.

Balt tautos gyveno dar labiau atsiskyrusios. Prsai rytus nuo Vyslos deltos, lietuviai Nemuno slnyje, latviai prie Dauguvos kalbjo kalbomis, kurios, moks linink nuomone, buvo menkiausiai isivysiusios. Kadaise klaidingai manyta jas
242

ORIGO

priklausius slav kalb grupei, taiau dabar prieita prie ivados, kad jos artimes ns indoeuropiei prokalbei net labiau u sanskrit. Kaip ir visi indoeuropieiai, baltai kuriuo nors prieistorinio laikotarpio momentu neabejotinai turjo atke liauti i Ryt, bet kaip tai vyko, joki ini nra. Jie sikr paskutiniojo ledyn meio palikt moren laukuose, ten ir liko gyventi tarp tamsi puyn ir tvis kani eer. Jie, kaip suomiai ir estai, buvo palikti patys sau, kol migracijos banga I I tkstantmeio pirmojoje pusje nepasuko prieinga kryptimi,
[l ie t u v a ]

Nepaisant Vakaruose sigaljusio paproio, barbar migracijas reikia nagrin ti kaip visum. Jos neapsiribojo german gentimis ar romn momis Vakaruose. Tai, kas Vakarams atrod staigus potvynis IV a. pabaigoje, buvo tik vienas dra mos, kurios ir geografins, ir chronologins ribos buvo daug platesns, veiksmas. Pirmasis artjanio tvano enklas pasirod 376 m. Tada ostgotai, spaudiami hun, papra imperatoriaus Valento leidimo apsigyventi Mezijoje. Kai kuriems i j buvo leista persikelti per Dunoj su slyga, kad atiduos savo ginklus ir vai kus. Po poros met, 378 m. rugpjio mn., ostgotai susikov lemiamame my je prie Adrianopolio, kuriame uvo pats imperatorius. Got sjunginink Sarma tijos alan sunkioji kavalerija sutriukino nenugalimuosius Romos legionus. (Karo istorijoje i sarmatikj iei ir stambi irg jgos demonstracija buvo Vidurami kar charakteringiausi bruo pradia.) Dar po ketveri met atjo vestgot eil. J karalius ir karvedys Alarikas negaljo likti abejingas ostgot skmei. Kaip dovanl nusiraminimui, jis buvo gavs i Romos magister militum illiricorum titul. Taiau per trisdeimt met trukusius susirmimus itos pareigos nesutrukd Alarikui apiplti i pradi Atnus (396 m.), o paskui ir Rom (410 m.). Tikroji Alariko pykio prieastis buvo ta, kad imperatorius neleido vestgotams sikurti Noriko provincijoje. Vliau jis suman vesti savo mones Afrik. Taiau Alarikui mirus prie Kozencos vestgot planai pasikeit. Alariko pdinis Athaulfas ved paimt nelaisv imperatoriaus Honorijaus seser, o jo brolis Walija leido vestgotams atsikvpti ir kurdino juos Akvitanijoje. Vestgot kurta Tulzos karalyst buvo trumpaam, taiau pasitarnavo jiems kaip tramplinas, kai po 507 met jie pradjo kurti ilgalaik paveld Ispanijoje. Vestgot siautjimas sudar slygas dar trims dideliems siverimams. Rom nams atitraukus savo legionus i Galijos ginti Konstantinopol nuo Alariko, j gula prie Reino pavojingai susilpnjo. Madaug apie 400 m. burgundai pasinau dojo proga sibrauti teritorij prie Reino ir Maino santakos. Po trisdeimties met jiems met ik Romos karvedys Etijus. Jo pagalbiniai hun daliniai ist m i ten burgundus. 443 m. jie vl sugro, kad visam laikui sikurt Liono apy linkse. Nuo tada Burgundijos karalyst pltsi Ronos ir Sonos slniuose kontro liuodama svarbiausias Alpi perjas,
[n ib e l u n g a i]

406 m., per Kaldas, didel barbar orda perjo ualus Rein ties Koblencu. Vandalai, svebai ir alanai upldo Galij. Vandalai aplinkiniu keliu leidosi Ala riko kelions pradin tiksl Afrik. Jie kirto Pirnus 409 m., Gibraltaro ssiau r 429 m. ir 439 m. atsidr prie Kartaginos vart. Vandalams prireik 33 met veikti apie 4000 kilometr. I savo bazs Kartaginoje jie leidosi jr, ugrob
243

EUROPOS

ISTORIJA

LIETUVA
Daugelis autoritet patvirtina, kad lietuvi kalba archajikiausia i vis indoeuropiei kalb 1, kad ji geriau ilaik savo archajines formas < ...> negu kitos iuolaikins indo europiei kalbos"2. Nuo to laiko, kai 1897 m. Karlas Brugmannas ileido Grundriss lyginamj indogerman kalb gramatik, lietuvi kalba tapo etimolog romantik numyltine. Tikra tiesa, jog lietuvi kalboje esama odi, kuriuos atpains kiekvienas klasikos inovas: vyras, saul, mnuo, ugnis, kalba. Lietuvi kalba, be daugiskaitos, isaugojo ir dviskait, ilguosius nosinius balsius, septynis linksnius, veiksmaodi kaitym laikais, asmenimis, nuosakomis, pana kaip ir lotyn kalboje. Antra vertus, lietuvi kalbos odyne nemaai ir slavik element: galva (rusikai golova), ranka (lenkikai rka), pauktis, iema, sniegas (lenkikai ptaszek, zima, nieg). Ir lenk kalba turi daugiskait, nosinius balsius ir septynis linksnius. Ne taip kaip lietuvi (ar prancz), dauguma slav kalb neprarado niekatrosios gimins. Faktikai lietuvi kalbai bdingiausi bruoai, bendri ir balt, ir slav kalb grupms. Jei kas mano, kad ji - artima sanskrito giminait, to laukia nusivylimas. Nepaisant to, lietuvi kalbos ilikimas i tikrj vertas dmesio. Per ilgus Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts gyvavimo imtmeius ji liko vietine kaimo moni nekam ja kalba ir niekada nebuvo vartojama kaip auktosios kultros ar kaip valstybin kalba. Lietuvos Statutai, parayti rtnikai (ruski ar Ruthenian"), 1530 m. buvo iversti j lotyn, o 1531 m. j lenk kalb, bet ne j lietuvi. Pradedant M. Mavydo Katekizmu (1547 m.) lietuvi kalba buvo vartojama religiniams tikslams. XIX a. rus pedagogai norjo vietoj lotynikos abcls vesti kirilic. Taiau lenk vyskupai Vilniuje skmingai tam pasiprieino, griebsi taktins gudrybs - lietuvi vaik pradiniam mokymui jie toliau naudojo lotyn abcl ir taip dar labiau sustiprino lietuvi prisiriim prie katalikybs. Tad kalbininkams mgjams bt tikrai ne pro al pagalsti dantis ir pamginti iifruoti kad ir tok ventojo Rato fragment lietuvi kalba: ...Ir angelas tare jiems: Nesibijokities! tay!" Apsakau jums did diaugsm, kurs nusids vissiems monms" (Lk 2, 10)3.

Balear salas ir Sardinij. 455 m. vadovaujami Genzeriko vandalai pakartojo Ala riko yg ir nusiaub Rom. J karalyst Afrikoje liko stipri iki imperijos valdios atkrimo kitame imtmetyje. Vandalai atsiskyr nuo savo bendrakeleivi sveb ir alan dar Ispanijoje. Svebai sukr savo karalyst tolimuose iaurs vakaruose, Galicijoje; vakariniai alanai leidosi Tacho sln. Romos legion ivykimas i Britanijos 410 m. paskatino piratus pradti puoli m. Daugiau kaip imt met Romos vietininkai stengsi ilaikyti tvirtoves saks pakrantje". Dabar romn brit gyventojai buvo palikti likimo valiai. Kai kurie romn daliniai po 418 m. gal dar buvo sugr deimiai ar dvideimiai met, taiau praymai Etijui 446 m. liko be atsakymo. Netrukus visi nuolatiniai

244

ORIGO

NIBELUNGAI
Keliasdeimt met ties IV ir V a. riba Burgundijos karaliaus dvaras buvo Vormse prie Reino - senovs Civitas Vangionum. Burgundus, pagal ankstesn j vad vadintus Nibelungais", atgabeno ia kaip pagalbinius dalinius saugoti imperijos sien. Jie buvo istumti i ia 435-436 m., kai Romos karvedys Etijus kovojo su atslenkaniais hunais. I vlesni laik Lex Burgundiorum inomi trij karalikj broli vardai: Gundarius (Gunther), Gislaharius (Giselher) ir Godomaras (Gemot). Stabtelj enevoje, jie leidosi Lion ir ia 461 m. kr pirmj Burgundijos karalyst, didiuojasi is miestas: ia buvo romn ventyklos vieta Nibelung karalikoji pilis Karolio Didiojo imperatorikoji rezidencija Vormso kunigaikio-vyskupo dvaras, prancz sugriautas 1689 ir 1754 metais. ia vyko daugiau kaip imtas imperijos ir kunigaiktysts seim. ia prie imperatori ir imperij stovjo Martynas Liuteris1 Toliau iaur, prie dabartins sienos su Olandija, stkso v. Viktoro katedra Ksantene (Ad Sanctos). Manoma, kad v. Viktoras, Romos imperijos pabaigos krikioni kankinys, buvo legendinio kario Zygfrydo (Siegfried, Pergal-Taika") prototipas. Kai burgundai laiksi Vormse, Atilos hunai vis dar stovjo Dunojaus vidurupio lygu mose. Jie irgi yra vienas i daugelio istorini element, kurie, susipyn su mito ir sagos fantazijomis, sudaro garsiausios german legendos pagrind. Nibelungenlied (Nibelung giesm) yra apie 2300 ketureili strof epin poema, urayta Austrijoje XIII a. pradioje. I 34 ilikusi rankrai A rankraiai laikomi Miun chene, B rankraiai Sankt Galene, C rankraiai - Donauingene. Visi variantai pasa koja, kas vyko Burgundijos karaliaus dvare, kai ten atvyko nenugalimasis kunigaiktis Zygfrydas - slibino nugaltojas, Nibelung lobio sargas, stebuklingo gobtuvo, daranio mog nematom, savininkas. Zygfrydas igelbja al nuo saks armijos, veikia Islan dijos kunigaiktyt Brunhild, kuri sutinka paklusti tik vyrui, veiksianiam j atletinse varybose, ir, uleids Brunhild karaliui Giunteriui, pats gauna Giunterio sesers Krymhildos rank. Taiau dviej por harmonija sutrinka, kai Brunhild atskleidia savo pra laimjimo paslapt. Giunterio vasalas Hagenas suino vienintel silpnj Zygfrydo viet, nuduria j ietimi begeriant prie altinio ir jo lob meta Rein2 (r. 9 pav. klijoje). Neinomas Nibelung giesms autorius ias pagonikas legendas perpasakojo Vidurami Vokietijos dvariki krikionikja kalba, o Richardas Vagneris pagrains perteik jas romantikosios operos kalba Reino aukse (Das Rheingold, 1869), Valkirijo je (Die Walkre, 1870), Zygfryde (Siegfried, 1872) ir Diev uvime (Gtterdmmerung,
[l u g d u n a s ]

Atminimo

lenta toje vietoje, kur Vormse kadaise stovjo karaliaus rmai, primena visk, kuo

245

EUROPOS

ISTORIJA

1876). Pirmkart visas Nibelung iedas" buvo atliktas Festpylhause Bairoite (Bay reuth) 1876 m. rugpjio mnes. Antrojoje Nibelung giesms dalyje nale tapusi Krymhilda palieka Vokietij, kad itekt u pagonio Etzelio (Atilos). Po kiek laiko ji pasikvieia savo giminaiius i Bur gundijos Ecelburg/Gran (dabartiniame Estergome). Krymhildos tikslas - atkeryti u mylimj Zygfryd. Nukirtusi Hagenui galv, ji visiems pagrindiniams poemos per sonaams ukuria kruvin savitarpio neapykantos pirt. Dabartiniai keliautojai literatrini persona marrutais gali pakartoti burgund kelion i Vormso Hun al". Jiems reiks vykti nuo Trij upi eero" prie Paau mies to, kur vyskupu buvo Krymhildos brolis, grafo Rudigerio sodyb prie Bechlareno (Pochlarno), paskui - Melko tvirtov, Traismauerio romn vartus ir Tutin, kur Etzelis lauk savo nuotakos, o i ten Vien, kur septyniolika dien truko vestuvi puota. Taiau viskas baigiasi labai lidnai: Hier hat die Mr ein Ende. Diz ist der Nibelunge Not. (Taip uvo nibelungai - garsinga paderm. Apie j mirt rsij ia baigiasi giesm.)3

Britanijos ryiai su imperija nutrko. Nuo tada ilgieji anglosaks laivai gabeno ne tik piratus, bet ir prekeivius bei kolonistus. 457 m. Kentas pasidav Hengesto vadovaujamiems jutams geniai, kuri prasiskyn keli i Jutlandijos*1Danijoje per Fryzij. Anglai, palik savo buvimo enkl Angelno" apygardoje lezvige, um rytines Britanijos pakrantes. Jie plauk Humberio ups iotis ir kr ia bendruomenes. I j vliau susidar ekspansyvi Mersijos karalyst (pavadinimas reikia mark pasienio srit). Saksai, kuriems vadovavo El, pirmiausia isilai pino pietinje pakrantje. Taip jie padjo pamatus pietini saks karalystei (Saseksui). Kiti vidurio saksai (Midlseksas) ir rytiniai saksai (Eseksas) Tem zs slniu slinko auktyn. Taip prasidjo ilgai truks rytins Britanijos nukariavimas ir apgyvendinimas, pasibaigs Anglijos" atsiradimu. Daugiau nei tris amius imtai vietini vad vald savo maytes valstybles, kol susiliejant bei aneksuojant atsirado didesns grups. Galingiausia i vlesni anglosaks valstybi vakarini saks kunigaik tyst (Veseksas) savo varovus veik tik 940 m. praslinkus penkiems imtams met nuo pirmj anglosaks siverim. Tuo tarpu smarkiai spaudiami britai kovojo stengdamiesi sustabdyti atvykli antpld. J pergal prie Mons Badoniko apie 500 m. vadovaujant pusiau legendiniam karaliui Artrui sulaik anglo saksus ir padjo keltams ilikti Vakaruose,
[t r i s t a n a s ].

Tuo metu, kai german gentys niokojo vakarines Romos imperijos provincijas, neramumus iprovokav hunai galiausiai pasirod Panonijoje. Jie 420 m. Tisos ups lygumose kr palapini miestel savo sostin. 443 m. hunai pateko Ati los (apie 404 453 m.) valdion. Kaip tik jo vardas tapo beprasmiko griovimo,

246

ORIGO

naikinimo sinonimu: Kur eng jo irgo koja, ten ol nebeauga". Kelet met i Dievo rykt" kl smy imperijos Dunojaus provincijose. 451 m. Atila lei dosi iaur ir vakarus telkdamas sjungininkus i barbar geni, skaitant gepidus ir burgundus. Jis pasigailjo Paryiaus miest apgyn v. enevjevos maldos. Taiau Katalauno lauk pievose, netoli Salono, gerai tinkaniose jo kavalerijai, jis triukinamai pralaimjo koalicijai, kuri i Teodoriko ostgot ir frank salij, vadovaujam jr snaus" Merovcigo, sudar Etijus. Jo pasitrau kimas u Reino buvo paskutin pergal, pasiekta Vakar Romos imperijos var du"6 . Tada Atila pasuko Italij. Turinas, Paduja ir Akvilja patyr ankstesn Meco likim. Ateinaios kartos vargu ar suras Akviljos griuvsius". Milane Ati la sieid pamats karaliaus rmuose fresk, vaizduojani skit kunigaikius, sukniubusius prie imperatoriaus sost. Jis paliep dailininkui sukeisti persona us vietomis. 452 m. Romos vyskupui Leonui I ant Bolsenos eero kranto kakaip pavyko kalbti Atil pasitraukti. Su belaisve, vardu Ildiko, pasitrauks prie Tisos jis gan laimingai mir vestuvi nakt trkus arterijai uduso nuo plstanio kraujo <...>, kuris versi jam pilv ir plauius". Hun ordos raiteliai isisklaid taip pat greitai kaip ir pasirod. Juos sutriukino i pasal upuol buv sjun gininkai, ir hunai buvo priversti palikti Panonijos lygum gepidams ir ostgotams.
[ a b a ] [ e p i d e m i j a ]

Atilos mirtis ostgotams buvo gera proga tvirtinti savo nepriklausomyb. Slinkdami i Panonijos, jie pradjo plikik yg Ryt imperijoje. ygis liovsi tik tada, kai Teodorikas gavo prastin duokl bei magister militum ir Italijos patri cijaus titulus. Taiau horizonte pasirod dar vienas barbar karvedys. Atsitiktinai nuverts paskutinj Vakar Romos imperijos imperatori, Odoakras tapo samdi ni armijos, veikusios Sicilijoje, Dalmatijoje ir net anapus Alpi, vyriausiuoju vadu. Galutinis susirmimas atrod neivengiamas. Viskas baigsi trejet met trukusiu Ravenos apgulimu ir Odoakro mirtimi nuo Teodoriko rankos 493 metais. Dabar nebeliko klii ostgot karalystei Italijoje kurti. Panaiai ir Merovingo vaikaitis Chlodvigas (Clovis, apie 466 511), frank salij karalius, galjo pasinaudoti Romos federato (foederatus) statusu ir iplsti savo dominijas ginytinoje Galijos provincijoje. Leidsis i senosios salij sostins Turn, Chlodvigas sumu paskutinj Romos vietinink Galijoje Siagrij, paskui nukariavo savo varovus frankus ripuarijus (dabartinje Frankonijoje"), alemanus, burgundus ir galiausiai 507 metais Akvitanijos vestgotus. Iuds visus smul kesnius frank kunigaikius ir veds krikion Klotild, jis apsikriktijo Reimse (tikriausiai per Velykas) 496 metais. Taip atsirado didiul Meroving" karalyst, besidriekianti nuo Pirn iki Bavarijos. Atrodo, Chlodvigas i imperatoriaus Kon stantinopolyje gavo diadem kartu su konsulo garbs vardu. Po 30 met valdymo jis mir savo naujojoje sostinje Paryiuje. Pats to neinodamas, Chlodvigas suk r tai, k Lavisseas vadino ne tiek tauta, kiek istorine jga" jga, kuriai buvo lemta sukurti ne tik Pranczij, bet ir Vokietijos imperij. VI amiuje barbarai savo ukariavimus tvirtino nepaisydami trumpalaikio imperijos atkrimo valdant Justinianui (r. toliau). Vestgot karalyst Ispanijoje
247

EUROPOS

ISTORIJA

EPIDEMIJA
Manoma, kad prie pralaimint Etijui 451 m. Atilos karius jau buvo upuolusi smarki liga. Kai kurie istorikai daro ivad, jog btent hunai Europos lig sra papild raupais1. Kiti tvirtina, kad raupai jau siautjo Romoje 165-180 metais. Neabejotina, kad nemaai moni nuo raup mir net XVIII amiuje. Per epidemij Paryiuje 1719 m. - taigi likus vos keleriems metams iki skiep nuo ios ligos atradimo - nuo raup mir 14 000 mo ni. Taiau net ir po to nuo j mir Liudvikas XV 1774 m. ir galbt Juozapas II 1790 m. Daugyb met visi bijojo epidemijos mklos. Rus tautosakoje yra pasaka apie maro mkl merginos pavidalu; jos pabuiavimas kaimieiams atnedavo mirt. Apo kalipss knygoje Ketvirtasis raitelis jojo ant ibalusio kaip negyvlis irgo", o raitelio vardas buvo Mirtis". Ilgus laikotarpius tyrinjaniam istorikui, kaip ir epidemiologams, svarbiausia isi aikinti, kodl kai kurios ligos, kur laik pasireikdavusios velnesne forma, staiga sisiautja neregta jga. Tai lemia vairs veiksniai - aplinkos pasikeitimas, tam mutacijos. Pavyzdiui, raupai buvo gerai inomi Vidurami Europoje, bet toli grau nelaikyti paia pavojingiausia liga. Taiau pasiek Amerik raupai nusiaub j taip, kad beveik sunaikino actek civilizacij. iabuvi sumajo nuo 20 iki 3 procent visos monijos, tad raupai vienvaldikai ved ir palaik vergov"2. Pana poveik Europai turjo sifilis, vadinamas amerikiei kertu". Amerikoje jis tik vos vos sudirgindavo od, o Europoje iud ir subjaurojo milijonus moni,
[s y p h ilu s ]

Iimtis - maliarija. Nuo seniausi laik tai buvo endemin, vietinio pobdio liga (tokia ji buvo ir tuomet, kai nuo jos mir Aleksandras Didysis), niekada nesukeldavusi didiuli epidemij. Taiau ji ud mones nepaliaujamai ir metodikai, ypa tokiose vietovse kaip Kampanijos pelks netoli Romos, kuri iltame stoviniam vandenyje itin palankios slygos daugintis parazitiniams pirmuonims plazmodijams. Susumavus visas maliarijos aukas paaikja, kad i liga padar daugiausia alos didiausiam skaiiui moni"3. Kiekviena mirtina liga siautjo tam tikru laiku, kiekvienam amiui buvo bdingos savos ligos. Raups siautjimas pasiek kulminacij XIII amiuje. Juodoji Mirtis atsim savo duokl XIV amiuje (r. VI skyri) ir dar kelis kartus vliau. Sifilis siautjo Renesan so ir Reformacijos metu iki pat vietimo epochos. Diova iekojo auk tarp Romantizmo atstov - nuo jos mir Chopinas, Slowackis, Keatsas ir daugyb kit. Cholera buvo Europos ankstyvj pramons miest rykt, o gripas nelauktai daug auk nusine XX a. pradioje. AIDS - XX a. pabaigos raupsai - atjo sudrumsti mokslo amiaus ramybs ir parodyti, kad epidemijos - ne tik praeities keistenybs,
[ r a u p s u o t a s is ] [s a n ita s ]

klestjo, prieingai negu jos pirmtak pietinje Galijoje. Karalius Leovigildas per kl sostin Toled ir prisijung sveb valstyb. Utat ostgot karalyst, kuri apm kelias Dunojaus provincijas ir Italij, um paskutinioji i ia atkeliavusi ryt german geni langobardai (ilgabarzdiai"), arba lombardai. Prajo

248

ORIGO

imtas met, kol langobardai isisklaidius hunams uvald gepidus ir avarus anapus Dunojaus. 568 m. jie leidosi pietus ir kr nauj viepatij, kurios cent ras buvo Pavija. Nuo to laiko dl Apenin pusiasalio varsi langobardai, bizantieiai pietuose ir vis stiprjantys frankai. Ties sakant, frankai sklido visas manomas puses. Jie istm dal saks iaurin Galijos pakrant. Rytinse mar kose spaud didum saks ir Tiuringijos gyventojus. Kaip tik frankai sulaik avarus ties Bavarijos vartais, o paskui nublok german kolonistus j Ostland (Austrij") Dunojaus vidurupyje. Avar valstybs lugimas Dunojaus baseine atvr keli slavams. Vakar slavai leidosi per lygum Labos ir Dunojaus auktupius. Vendai (sorbai, arba Luicos serbai) iliko iki i dien vakarus nuo Oderio, o kau bai Pomeranijoje. ek gentys um Bohemij, slovakai pietinius Karpat laitus. Jie kr Didij Moravijos imperij, klestjusi VIII ir IX a. Lenkai Polanie, t. y. atvir lauk mons", pirmiausia pasirod prie Vartos rytinio Oderio intako. Giminingos gentys um beveik vis Vyslos basein.
Ptynie W isla, ptynie Po polskiej krainie, Po polskiej krainie, I dopki ptynie Polska nie zaginie, Polska nie zaginie. (Plaukia Vysla, plaukia Per lenk kratus, Per lenk kratus, Ir kol V ysla plaukia Lenkija neus, Lenkija neus.)

Ryt slavai po truput slinko iaur ir rytus nuo Dnepro balt ir suomi teritorijas ir Volgos auktupio mikus. J icentrinis judjimas suformavo skir tumus, kurie vliau leido rusinams atsiskirti nuo rus. Lenkai dainavo apie Vysl, o rusams buvo lemta dainuoti apie Volg, kuri tapo j tikrja motina". Piet slavai siver imperij VI amiuje, persikl per Dunoj daugelyje viet. 540 m. jie apgul Konstantinopol. Buvo lemta suslavti Ilyrijai, Bulgarijai, Makedonijai
[m a k e d o n i j a ]

ir didiajai emynins Graikijos daliai. Kroatai, pirm

kart paminti kalbant apie dabartin piet Lenkij, kolonizavo Savos auktup ir Dalmatijos pakrantes. Kita grup, sikrusi Dravos auktupyje, pradta vadinti slovnais. Serbai um Dravos, Savos ir Dunojaus santakos region. Migruojani geni dinamizmas dar didel tak visiems j kaimynams. Ten, kur ankstesni gyventojai nebuvo sunaikinti ar asimiliuoti, jie danai bdavo istu miami. Vakaruose migrantai uliejo keltus Galijoje, o Britanijoje jie buvo tarsi suvaryti aptvar. Tik airiams negrs siverimas. Keltai i Airijos (kotai) migra vo Kaledonijos kalnus ir ten pajung vietinius piktus sudar gl kotijos pagrin d. Tuo paiu metu atvykstantys i Kornvalio keltai sudar kelt Britanijos pamat. Kitose vietose anglosaksai nustm kelt bretonus atgal tvirtoves Velse. Rytuose per vien tamsiausi Vidurami laikotarpi suirut Dunojaus baseine truko beveik tris imtmeius. Slavai vis dar nepatekdavo literatrinius altinius, ir j kovos su avarais ir german forpostais retai minimos dokumen tuose. Paskutinis mozaikos elementas atsidr savo vietoje tik IX amiuje, kai siver klajokliai vengrai. Ponto stepse margas geni miinys pateko dar vienos
249

EUROPOS

ISTORIJA

avantiristins genties i Azijos chazar valdion. Juos VII a. pradioje m valdyti tiurk dinastija i iaurs Kaukazo. Nors tame geni miinyje buvo ir indoeuropieiai slavai, jie netapo dominuojaniu elementu iki Kijevo valstybei sikuriant IX amiuje,
[c h a z a r a i ]

Migracij poveikis Europos pusiasalio etninei ir lingvistinei sandarai buvo labai stiprus. Jos radikaliai pakeit gyventoj etnin sudt vienose alyse, o kai kur atsirado visai nauj element. 400 m. po Kr. pusiasalio gyventojai buvo ai kiai susiskirst romnus" ir barbarus", o 600 ar 700 m. ia jau gyveno daug sudtingesnis pusiau barbarizuot buvusi romn ir pusiau romanizuot buvu si barbar miinys. Pavyzdiui, Ispanijoje romanizuotus keltus iberus papild nemaas skaiius german, netrukus susiformavo ir reikmingi maur bei yd sluoksniai. Galijoje gal roman pagrind padeng storas, bet nelygus german sluoksnis stores nis iaurs rytuose, plonesnis pietvakariuose. Ir Italijoje prie lotynizuot keltitalik bei graik prisiliejo nemaa german priemaia, ypa iaurje. Britanijoje romanbrit gyventojai buvo asimiliuoti arba nustumti kitur; liko dvi skirtingos bendruomens kelt vakaruose, german rytuose, viduryje ir pietuose. Kale donij (kotij) pasidalijo germanai, sikr emumose, ir keltai, persikl kal nus. Vokietijoje vakarini ir rytini german geni pusiausvyra aikiai pasikeit pirmj naudai, kadangi dauguma pastarj migravo. Slav gentys m dominuo ti ne tik didiausioje iaurins lygumos dalyje, bet ir Balkanuose. Naujosiose tvynse pasiliko dauguma neslavikj gyventoj, skaitant ir vlachus*. Etniniai pakitimai neivengiamai atsispindjo ir kalboje. Vulgarioji (liaudies) lotyn kalba, kuri atliko lingua franca vaidmen Vakar Romos imperijos vlyvuo ju laikotarpiu, pamau susiskald vis pulk supaprastint neolotynik kalb, nuo portugal iki rumun kalbos. Pavyzdiui, lotyn odis pater ispan ir ital kalbose ivirto padre, prancz kalboje pere, rumun kalboje tata. Kalbos keitsi pamau. Pavyzdiui, vulgarioji lotyn kalba perjo tris rykius etapus gal romanz (VIII a.), senosios prancz (XI a.) ir viduriniosios pran cz (XIV a.) kol pagaliau virto dabartine prancz kalba. Nykstant senosios lotyn kalbos asmenuotms, linksniuotms, galni kaitai, klostsi naujos grama tins ir leksins formos. Bonum, bonam, bonas virto bon, bonne, bonnes. Rex tapo le roi; amat aime, regina la reine. Seniausias tekstas roman" kalba yra vadinamoji Strasbro priesaika", datuojama 843 metais tuo metu Pranczijos karaliai liovsi kalbj germanikja frank kalba. Britanija viena i keli buvusi Romos provincij, kur lotyn kalba buvo visikai istumta. Graik kalba kaip oficiali iliko Ryt Romos imperijoje, o daugelyje viet, ypa Maojoje Azijoje, ir kaip nekamoji. Taiau kai kurios sritys, tarp j ir Pelo ponesas, kur laik buvo visikai ar i dalies suslavjusios. Nedera visk per daug

Vlach ar Wloch yra senosios slav kalbos odiai lotynams pavadinti. I j kilo ir ali pavadinimai Senoji Valakija Serbijoje, Didioji Valakija Tesalijoje, Maoji Valakija iaurs Rumunijoje, Vala kija Piet Rumunijoje ir Maurovalakija juodj valak" (Negrolatini) alis Dinar Alpse. Lenkai dar ir dabar Italij vadina Wlochy.

250

ORIGO

CHAZARAI
N viena i neilgai gyvavusi Europos lygumos valstybi nesukl tiek nesutarim, kiek chazar valstyb. Taiau aiku, kad nuo 630 m., kai j m valdyti tiurk dinastija Ashihna, iki 970 m, kai j nukariavo Kijevo kunigaiktis Sviatoslavas, jai teko labai svar bus vaidmuo palaikant Vakar ir Ryt ryius. Chazar valstybs administracin organizacija rod jos gyventoj vairov. Chazar kaganas (chanas) vald tris pagrindines provincijas, septynias priklausomas karalystes ir septynias duokl mokanias gentis. Pagrindins Kvalio provincijos centras buvo Amolio Atilio* miestai dvyniai Volgos emupyje (busimojo Caricyno vietoje). Semenderis prie Tereko ups buvo ankstesnis dinastijos prieglobstis, kai j ivijo i Turkestano. arkelio provincija plytjo prie Dono ups, vakarus nuo Volgos alkns. Ji buvo valdoma i tokio pat pavadinimo akmeninio miesto, kur IX a. pastat Bizantijos ininieriai. Tarp priklausom karalysi daug svarbesn u visas kitas buvo Chociro karalyst Kryme - naujoji chazar vyriausioji bstin. Ji pakeit ankstesn got valstyb, kuri savo ruotu buvo nukariavusi senovin helenistin Bosforo karalyst ,
[c h e rs o n e s a s ]

Chociro administracinis centras buvo pakrantje stoviniame Ful mieste (dabar Planerskoje). ia gyveno ir Juodosios jros regione aktyviai prekiavo didel yd bend ruomen. Kitos priklausomos karalysts buvo hun prie Sulako ups (Atilos palikuoni tvyn), Onoguro karalyst prie Karnos ups, Turkoi, arba Levedijos, karalyst prie Doneco ups (bsim vengr tvyn) ir trys Volgos bulgar karalysts. I duokl mokjusi geni iaurinje mik zonoje trys buvo etnini slav, trys suomi, viena liko neidentifikuota. Chazar valstyb garsjo prekyba ir religine tolerancija. Ji buvo tradicin slav verg tiekja Viduremio jros regiono rinkai, o X amiuje pradjo formuotis emyninis prekybos kelias Regensburgas-Viena-Krokuva-Kijevas-Atilis. Priirimos savo bendrij teisj ia klestjo musulmon, krikioni, judj ir pagoni religijos. Chazar armija daugiausia buvo formuojama i rytins provincijos iraniei musulmon, 737 m. ir pats chanas prim islam. Taiau netrukus jo pdiniai perjo judj tikjim ir padar j valstybine religija. Keista, kad tai neatsispindi to meto bizantiei, arab ar yd altiniuose; taiau apie tai jau inojo vienuolis Druthmaras i Akvitanijos, kuris 864 m. Korvajaus vietovje (Vestfalija) ra: Todl, kad Gogo ir Magogo emse, kur gyvena hun ras, vadinanti save Gazarais, yra viena labai karinga gentis, <...> ir visi jos mons ipasta yd tikjim1. Per arab ekspansij VII IX a. chazarai apskritai buvo Bizantijos sjungininkai ir kovojo su arabais. Viking laikais skandinavai atidar Baltijos-Dnepro keli, uvald Kijev ir galbt um vis kaganat.
[ r u s ia ]

Savaime suprantama, yd istorikus visada domino chazar perjimas judaizm. Jehuda Halevis (1075-1141), ras Tolede, idealizavo chazar chan kaip tikjimo * Rusikoje istoriografijoje - Itilis (Red.)

251

EUROPOS

ISTORIJA

didvyr. Krymo karaimai vadino chazarus mamzer, t. y. iperomis" arba netikrais ydais". Taiau karaim mokslininkas Abrahamas Firkoviius (1785-1874) tvirtino cha zarus buvus karaimais. Arthuras Koestleris atuntajame deimtmetyje teig, kad i emigravusi judj tikjimo chazar kilo didioji yd akenazi dalis Centrinje Euro poje . Taigi chazar msl iki galo dar neminta. Taiau Chazarija tebegyvuoja. Graikijoje vaikai per Kaldas laukia ne Kald sene lio, kuris atvet jiems dovan i Laplandijos. Jie laukia v. Bazilijaus i Chazarijos.

supaprastinti, taiau Bavarijos mokslininko Jakubo Fallmerayerio (1790 1861) veikale Ueber die Entstehung der Neugriechen (Apie naujosios graik kalbos atsiradim", 1835) pateiktas teiginys vertas dmesio. Mokslininkas tvirtino (labai eisdamas to meto graikus), kad i dien graik tautos dauguma kilusi i helenizuot alban ir slav ir vargu ar turi savo gyslose bent la tikrai graikiko kraujo". is perdjimas, ko gero, nra toks absurdikas kaip poiris, jog kiekvie nas i dien graikas yra senovs Graikijos gyventoj tiesioginis etninis palikuo nis. N viena iuolaikini Europos taut negali pagrstai pretenduoti nepaeist etnin grynum",
[m a k e d o n i j a ]

Slav isisklaidymas paspartino trij pagrindini slav kalbos lingvistini gru pi evoliucij ir keliolikos slav kalb susidarym (r. III pried, 16). Taigi VIII amiuje Europos pusiasalio etnin struktra jau pradjo gyti galuti nius bruous. VIII amius i tikrj buvo tas metas, kai vyko svarbs socialins kristalizacijos procesai, taiau turjo vykti dar penkios didels migracijos, kol pagaliau nusistovjo ateities Europos etnin sudtis. Viena i penki vliau migra vusi grupi buvo jr plikai vikingai. Kitos dvi vengrai ir mongolai buvo klajokliai, o paskutiniosios dvi maurai ir turkai naujosios religijos kariai. Europ kr vairs veiksniai, o jos gimimas buvo ilgas ir skausmingas.

Imperija: nuo Romos iki Bizantijo, 330867 m.

Nuo 330 met, valdoma nuo Bosforo krant, Romos imperija pasikeit. Imperijos romanitas (lotynikumas") neivengiamai majo. Pasikeit ir politiniai priorite tai: dabar jos centras buvo nebe Italijoje, o Balkanuose ir Maojoje Azijoje. Impe ratoriams dabar daugiausia rpjo ne Galijos, Ispanijos ar Afrikos provincijos, o Egiptas, Sirija ir net Armnija. Vis labiau bet kokia kaina reikjo ginti sienas, esanias ne prie Reino, o Dunojaus emupyje ir prie Juodosios jros krant. Pri paindami tokius pokyius dauguma istorik keiia Romos imperijos" pavadini m Bizantijos imperijos". Imperatoriai ir j pavaldiniai ir toliau sivaizdavo es romnai. Konstantinas neketino atsisakyti nieko daugiau, iskyrus smunkani sostin. Vis didjantis Ryt ir Vakar atsiskyrimas vyko taip ltai, kad amininkai jo beveik nepastebjo. Jiems jis atrod kur kas maiau reikmingas negu tvirti tstinumo ryiai.
252

ORIGO

Negana to, nesutariama ir dl klausimo, nuo kada gi Rom" i tikrj pakei t Bizantija". Skilimo itak galima iekoti dar Oktavijaus ir Marko Antonijaus laikais, kai jiems varantis dl valdios Romos pasaulis pirm kart trumpam suskilo dvi dalis. Tokiu atveju laipsnikas Bizantijo galios ir Ryt pranaumo augimas gali bti vertinamas kaip Antonijaus ir Kleopatros tragedijos pavluota kompensacija. Diokletian, smoningai pasirinkus Rytin imperijos dal, siloma laikyti pirmuoju Bizantijos imperatorium". Akivaizds pretendentai titul bt ir Konstantinopolio krjas Konstantinas, Justinianas bei Herakljas. Kito kratutinumo besilaikantys istorikai nelink Bizantijos" etikets klijuoti tol, kol nebuvo nutraukti paskutiniai imperijos ryiai su Vakarais. Tokiu atveju reikt kalbti apie IX, o gal net apie XI ami, kai graikikoji Ryt banyia galutinai isiskyr su lotynikja Romos banyia. Tada Bizantij" reikt sieti ne su seno vs laik pabaigos Roma, o veikiau su Vidurami ventja Romos imperija". Pereinamasis laikotarpis truko pus tkstantmeio. IV ir V a. imperijos ryiai su Vakar provincijomis taip susilpnjo, kad jose buvo atsisakyta imperatoriaus valdios. Buvo nuslopinti paskutiniai senosios pagonybs likuiai. VI a., valdant Justinianui (vald 527 565 m.), imtasi darni veiksm atkurti ryius su Vakarais, taiau jie baigsi neskmingai. Vliau bulgar ir slav banga uliejo imperijos lotynikai kalbani gyventoj likuius. Bizantija tapo vien graikika. VII a. ver tingiausias rytines provincijas nukariavo arabai, ir imperijos teritorija sumajo iki sien, labai artim graik pasaulio iki Aleksandro ukariavim riboms (r. 5 emlap). VIII amiuje, kai arab antpldis pradjo slgti, imperij sukrt usi tss religinis triukmas dl ikon; jis buvo viena i krikionybs skilimo Vaka r ir Ryt banyias prieasi. Ilgi karai su baisiaisiais bulgarais neaprimo tol, kol vienas bulgar chanas neimauk vyno i vieno imperatoriaus kaukols. Ikonoklast nesutarimai truko iki 842 843 met. Santykiuose su bulgarais svarbus poskis vyko 865 m. tada Konstantinopolio patriarchas apkriktijo j karved. Penki imtai smyio met jo prie pabaigos. Tuo metu bebuvo lik vos pora met iki didiosios Makedon dinastijos pradios jos imperatoriams buvo lem ta pakelti imperij naujas auktumas. Per ligtolinius penkis imtmeius ilg imperijos politin, socialin, religin ir kultrin gyvenim nuolat drask krizs. Tuo metu, jei ne dar anksiau, Bizantija jau buvo tikra Romos pasaulio pdin. Imperijos vakarini provincij suirimas V amiuje buvo ilgai trukusio smuki mo padarinys. Barbar siverimai greiiausiai tik paspartino gan toli paengu s proces. Kai kas, pavyzdiui, Gibbonas, pabr valdaniosios klass dekaden tik prabang. Kiti labiau akcentavo socialinius ir ekonominius veiksnius monetarin ir kain infliacij, pernelyg didelius mokesius, biuro kratij, ems kio nuosmuk, kuris savo ruotu sukl tai, k Ferdinandas Lotas vadino kast reimu". Socialini sluoksni sustabarjim lydjo visikas moni psichologijos pasikeitimas"7 . Vis pirma tai buvo klasikinis imperinio persitem pimo" pavyzdys: imperija nepajg ilg laik pakelti karins natos. Imperijos armijose buvo tiek daug barbar kareivi ir i barbar kilusi vad, kad senasis skirstymas romnus ir neromnus vis labiau neteko prasms.
253

EUROPOS

ISTORIJA

Taiau kritinis momentas artjo pamau. IV amiuje Konstantino pdiniai per s bijojo tikrai ne maiau negu barbar vakaruose. Julianas (vald 361363 m.) daug met praleido Galijoje, atkr ten Reino gulas, pats uvo Mesopotamijoje. Valentinianas (vald 364 375 m.) vl padalijo imperij, kad galt tsti Juliano darb Galijoje. Teodosijus I (vald 378 396 m.), karvedio snus, susidorojo su krize, kuri sukl siver ostgotai, ir paskutinis i imperatori atkr imperijos vienyb. Po jo mirties galutinai pasidalyta Rytus ir Vakarus, Vakar provin cijoms leista eiti savo keliu. Pasakojama, kad Honorijui (vald 395 423 m. Mila ne i pradi regentaujant vandalui Stilichui) odis Roma" reik tik myli miausio gaidio vard. Paskutinysis Vakar imperijos dramos veiksmas 476 metais yra labai pamoko mas. Vaikas imperatorius, simboliku Romulo Augustulo vardu, buvo paskutinioji marionet, besikivirijani armijos frakcij pakylta iki imperatoriaus rango. Taiau Romos senato delegacija, nuvykusi Konstantinopol prastinio Ryt imperatoriaus sutikimo, nepra patvirtinti Romul Augustul, o kreipsi impe ratori Zenon (vald 474 491 m.), kad jis pats imtsi valdyti Vakarus ir suteik t patricijaus titul Odoakrui barbar karvediui, kuris tuo metu ities ir val d Italij. Taip teorikai buvo ilaikytas imperinio valdymo principas, nors praktinio valdymo buvo atsisakyta. Todl po 476 m. Konstantinopolio imperato riai itisus imtmeius galjo pretenduoti aukiausij valdi Vakaruose, tik n vienas i buvusias imperijos provincijas valdani barbar neskyr joms daug dmesio. Taiau tai, kad toki pretenzij buvo, gali paaikinti, kodl taip ltai formavosi alternatyvs aukiausios valdios altiniai,
[ p a l e o g r a f ij a ]

Todl bendroji imperijos strategija daugiau siek absorbuoti barbar judji m, negu imtis ryting sprendim. Tokios didels problemos buvo nemanoma isprsti sklandiai. Imperatoriai i sibrovli reikalaudavo pinig ir pripaini mo. Jei galdavo, leisdavo jiems sikurti pageidaujamose emse, o bdai pri spaudus ir nusileisdavo jiems. Nusisamd itis br barbar vad nuo van dal Stilicho iki herul Odoakro ir daugyb barbar kari, kurie nuolat trikdydavo politin gyvenim Vakar provincijose. Gal gale nebeturjo dides ns reikms ir tai, ar imperatorius palaimino kok nors barbar dalini irinkt cezar ar barbar karali. Svarbu suprasti, jog Romos imperij sugriov ne bar bar antpuoliai. Ji svyravo nuo j smgi ir neteko didij teritorij ir takos, taiau po 476 m. isilaik dar beveik tkstant met ir retkariais net gebdavo sustiprinti savo padt. Jei manytume kitaip, paprasiausiai pritartume ianksti nei Vakar nuomonei,
[t e i c h o s ]

Justinianas (vald 527 565 m.) daugiausia prisimenamas kaip kodifikavs romn teis ir rytingai sieks vl atkurti imperijos valdi prarastose Vakar provincijose. Jo teisins reformos tikrai ilgam jo monijos istorij; taiau vel giant i imperijos kaip visumos pozicij jo rpinimasis Vakarais atrod tarsi nukry pimas nuo reikmingesni dalyk. Justinianui valdant slavai pasirod prie Adrijos jros, o persai prie Viduremio jros Levanto krant. Konstantinopolio gyventojus smarkiai iretino maro epidemija
254

ir kruvini

susidrimai

tarp

Mlynj

ir

ORIGO

PALEOGRAFIJA
IV amiuje Romos imperijos vlyvojo laikotarpio ratuose pasirod uncialiniai, arba colio dydio raidi" ramenys. Jie buvo maesni, apvalesni ir geriau pritaikyti rayti plunksna negu ankstesnieji. Juos ilgai naudojo greta tradicini lotynik ramen, kuri kvadratins", o vliau rustikins" didiosios raids raytos be skyrybos enkl ar interval tarp odi. Tada prasidjo lotynikojo rato evoliucija, kuri nuo uncialins ir pusiau uncialins stadijos per karolingikuosius ir gotikuosius minuskulus atved prie Renesanso epochos humanist kursyvo,
[k a d m a s ]

Lotyn 500 m. pr. Kr. Uncialinis 400 m. po Kr. Karoling 900 m. po Kr.

A A cL B 6 b

Mm N

m
n

Paleografija - senovs rato tyrimas - yra vienas i pagalbini moksl, svarbi isto rikams ir archyvininkams. Danai tai vienintelis bdas nustatyti, kas, kur ir kada para dokument. Kiekvienas laikotarpis, kiekviena vieta ir kiekvienas ratininkas turi savo ypatum1. Graik kirilicos ir arab rato raida buvo panai j lotyn rato keitimsi. Visi jie nuo ankstyvj formali stili vliau perjo prie kursyvini form. Osman imperijos kanceliarij dokumentai, parayti arab rato ekscentriku turkikuoju variantu, laikomi sunkiai skaitomais (r. III pried, 11). Nors iradus spausdinim, o vliau ir raomsias mainles, dokument iifravi mas labai palengvjo, paleografija liko reikalinga. Juk daug laik ar dienorai ir toliau teberaomi ranka. 1990 m. vokiei apgavik grup vos netikino viso pasaulio, kad jai pavyko surasti seniai dingusius Hitlerio dienoraius. Klastotoj paleografinis meistrikumas pasirod ess didesnis negu nusipelniusio angl profesoriaus, pasam dyto tiems dienoraiams patikrinti2.

alij grupi hipodrome. Miest buvo apgul slavai 540 m. ir avarai 562 m. Valdymo pradioje Justinianas sukl skandal vesdamas okj, vardu Teodora, kurios tvas buvo alij grups vadas i Kipro. Pagal Prokopijaus plunksnai priskiriam Slaptj istorij Teodora syk apgailestavusi, kad Dievas jai nedavs daugiau skyli tam, idant galt patenkinti vienu metu daugiau vyr1 1 . Taiau netrukus paaikjo, jog ji veikli ir protinga moteris, ir j santuoka netrukus igar sjo (r. III pried, 19). Daugiausia emi Justianianui Vakaruose atkariavo jo karvedys Belizarijus, kuris pirmkart Afrik leidosi 533 m. Netikta skm jam pavyko vienu sm255

EUROPOS

ISTORIJA

giu sutriukinti vandal karalyst paskatino Belizarij pulti ostgotus Sicilijoje ir Italijoje. Jo savarankika 7500 vyr armija patrauk karalyst, kuri gyrsi turin ti 100 000 german kari. 535 m. Belizarijus pam Palerm ir tapo jo valdaniuo ju konsulu, o 536 m. gruodio 9 d. jos paklaikusio vyskupo papraytas eng Rom. Ten 537 538 m. jis atrm nirting apgult Aureliano sienos sulaik ordas. Kritiku momentu miesto gynjai dau got galvas mtydami i viraus nuo Adriano mauzoliejaus nuimtas marmurines diev ir imperatori statulas. 540 m. Belizarijus um got sostin Raven. Taiau prie akis dar trylika karo met. Roma igyveno dar dvi varginanias apgultis. 546 m. miest ums Totila sugriov j kur kas baisiau negu andai Alarikas ar Genzerikas. Got kariai pralau sienas, sudegino vartus, ivijo miesto gyventojus. Klaikiausia, kad jie griov akveduk arkas. Keturiasdeimiai dien didiausias imperijos miestas buvo ati duotas vilkams ir peldoms1 '8 . Taiau skm gro dar kart. 553 m. kampanija, kuriai vadovavo senyvas rm eunuchas Narsesas, ubaig Belizarijaus pradt darb: Italija buvo atkurta kaip imperijos provincija, kurios vietininkas rezidavo Ravenoje, o ostgotai ir j ordos buvo isklaidyti. 554 m. imperijos kariuomen sureng puolim Ispanijoje, nustm vestgotus centrin ploktikaln ir atkr romn provincij pietuose. Taip Justinianas sugrino didel dal buvusios imperijos lovs. Viduremio jra vl tapo romn eeru. Taiau i lov buvo tik iorin: Reste une grandeur caduque, mme malfaisante" (liko aptriuusi ir net kenksminga didyb") . Itali ja taip nukentjo nuo Justiniano kar, buvo taip nustekenta vietinink ir mokes i rinkj, kad jos gyventojai greitai m gailtis tokios restauracijos. Romos vyskupas, pasipiktins kiimusi jo banytin laisv, buvo links galvoti apie visik atsiskyrim. Negana to, sutriukinus got ordas, Italija nebeteko apsau gos. Dabar ji tapo lengvu grobiu kitai sibrovli bangai langobardams. Isky rus vieni Ravenos egzarchat, imperijos rankose liko ems alies pietuose ir Sicilijoje. Tuo tarpu horizonte matsi daug kit prie. V, VI ir VII amiuje Kon stantinopolis buvo ne kart upultas. Skanaus ksnelio troko hunai, ostgotai, avarai, slavai, persai ir arabai. Atilos vadovaujami hunai leidosi Bosfor. Kon stantinopolio sienas jie pasiek 441 m. Teodoriko vadovaujami gotai ia pasirod po pergals prie Adrianopolio. Prie miesto sien jie atsidr 476 m. Slavai Konstantinopolio gyventojus turjo gsdinti ne maiau, nei kelt ir ger man gentys kadaise gsdino Romos gyventojus. Nors ini apie juos iliko daug menkiau, j persiklimas per Dunoj 551 metais turjo bti panaus pirmj german bang, persiritusi per Rein. Poveikis tikrai buvo panaus. Itisos impe rijos provincijos llyrija, Dalmatija, Makedonija ir Trakija tapo viena didele Sclavinia Slavija". Slav banga uliejo lotynikai kalbanius gyventojus tiek, kad i liko nedideli anklavai: dakoroman (rumun) iaur nuo Dunojaus ir isibarsiusios valak" bendruomens pietuose. Slavai tapo trij vlesni kuni gaiktysi, sikrusi buvusioje imperijos teritorijoje Kroatijos, Serbijos ir didiosios Bulgarijos, pagrindiniu etniniu elementu. Primityviomis i medi kamien iskaptuotomis valtimis jie pasiek net Graikijos salas. 540 m. slavai prisiartino prie Konstantinopolio sien.
256

ORIGO

Nuo Aleksandro pdini laik pirm kart atsigavo Persija. Sasanid dinas tijos laikais prie Romos imperijos rytini sien vyko nepaliaujamos kovos. Val dant Ardayrui I (227 241) bei Chosrovui I (531 579) ir Chosrovui II (590 628) Persija tiek sustiprjo, jog prie Antiochijos surengtoje jros ceremonijoje" pareik pretenzijas viepatauti visoje Viduremio jroje. Konstantinopolio sienas persai pasiek 609 610 m., po to 625 626 m. Avarai Bosforo link leidosi tada, kai frankai nustm juos Dunojaus emup. Jie 625 m. prisidjo prie apgu lusi Konstantinopol pers. Arabai ugriuvo i ryt kaip dykum audra. Miesto sienas jie pasiek 673 m., dar kart 717 m.
[t e i c h o s ]

Rimiausias kandidatas pirmojo bizantieio" titul yra Herakljas (575 641 ) . Jis visai nesidomjo Vakarais, tuo skirdamasis nuo Justiniano, ir suteik savo valstybei aik rytietik atspalv. Per vis valdym daugiausia laiko jis sky r vienam dideliam prieui, tuo tarpu netrukus pasirod ir kitas, dar galingesnis. 617 m. Chosrovo II pers kariuomen eng Helespont ir pareikalavo Kons tantinopolio pasiduoti. Persai jau buvo um Damask ir Jeruzal (614 m.), kur jiems pavyko pagrobti Tikrj ventj Kryi; um Egipt, jie atkirto imperij nuo jos grd altinio (duokl grdais buvo vienas Romos laik relikt). Europos ir Azijos susidrimas buvo vertas Herodoto plunksnos:
Chosrovas, didiausias i diev ir ios em s viepats, H erakljui, niekingam ir kvailam jo vergui. K odl tu vis dar < ...> vadiniesi karalium? Taiau dovanosiu tau tavo kaltes, jei pasiduosi < ...> . Tik neapgaudink savs tuiai tikdam as tuo Kristumi, nesu geb ju siu isigelb ti nuo yd, kurie nuud j prikaldam i prie kryiaus. N et jei pasislptum jr gelm se, m ano ranka pasieks tave ir ten < ...> 10.

Kaip tik tuo metu avarai siver i jros ir uklupo imperatori prie miesto sien; jam teko isipirkti. 622 m. Herakljas sugebjo atlikti kelet meistrik kampanij, kurios paskui buvo pavadintos pirmuoju kryiaus ygiu". Didiul krikioni armija leidosi Jeruzal. Paliks Konstantinopol pers ir avar apgult, jis su savo kariuomene siver pat Persijos centr, apipl Chosrovo rmus Dastagere netoli Ktezifono (Ctesiphon) ir pagal svarbiausi 628 m. taikos sutarties punkt atgavo Tikrj ventj Kryi. Konstantinopolyje Herakljas buvo sveikinamas kaip naujasis Scipionas". Jei tuo momentu bt mirs, bt js istorij kaip didiausias po Cezario Romos karvedys. I tikrj Herakljas tik susilpnino abi pers ir romn imperijas, paruodamas dirv musulmon puolimui. Kai VII a. ketvirtajame deimtmetyje pasirod islamo armijos, Herakljas nepajg j sulaikyti. Ivaduota i pers Jeru zal 638 m. atiteko arabams. Dar po trej met, Herakljui gulint mirties patale, turtingiausia imperijos provincija Egipte buvo ant praties slenksio. 800 met trukusio Bizantijos ir islamo karo pirmasis raundas buvo pralaimtas. Nepaisant to, pagrindiniai Bizantijos identiteto bruoai iliko. Imperijos teritorija sumajo iki tikrj Graikijos emi. Graik kalba liko vienintele kultros raikos priemo ne. Konstantinopolio patriarchas, neteks savo koleg Jeruzalje, Antiochijoje ir Aleksandrijoje, tapo konkurent neturiniu graik Banyios vadovu. Pirmasis
257

EUROPOS

ISTORIJA

TEICHOS
Uraas ant Porta Regiumo byloja, kad Konstantinopolio sausumos gynybini sien rekonstrukcija prasidjo 447 m. Neseniai vyks ems drebjimas gerokai apgadino miesto tvirtinim treij linij, pastatyt prie trisdeimt met vietininko Artemijaus, todl reikjo j kuo skubiau pataisyti ir atnaujinti. Hunai stovjo ties siena prie Dunojaus ir jau spjo surengti vien skming Bosforo antpuol. Paskutiniaisiais Teodosijaus II valdymo metais buvo pastatyta puiki keli eili gynybin sistema nuo Aukso vart iki Aukso Rago. Pagrindinis Artemijaus sienos pylimas buvo daugiau kaip 30 metr auk io; prieais j dar buvo masyvi gynybin dantyta siena su audymo angomis - auktas, terasomis idstytas psij takas. Iorin esplanada, saugoma treios dantyt sien linijos, skyr sienas nuo plataus, plytomis ikloto gynybinio griovio. Gynybin sistema turjo 96 pagrindinius bastionus, daugyb maesni stebjimo bokteli, itis spst, pylim, ijim ipuoliams ir netikr jim labirint prieui suklaidinti. Nors miesto gyny bin sistema ne kart buvo pleiama, stiprinama ir keiiama paeidiamiausiose vieto se, kaip tik ta pagrindin Teodosijaus siena - didysis Teichos - atlaik daugkartinius barbar puolimus daugiau kaip tkstant met1 (r. 9 emlap). Turbt niekas taip neprimena krikionybs ankstyvj imtmei kaip i didioji krikioni imperijos tvirtov, puikiausiai atlaikiusi visas niekingas upuolik pastangas. Vestgotai atjo ir nieko nepe sugro 378 m., hunai 441 m., ostgotai - 476 m. Slavai nevykusiai mgino savo laim 540 m., persai 609-610, 617-626 ir dar kart 781 m., avarai 625 m. Arabai neskmingai laik apgul miest 673-678 ir 717-718 m., bulgarai 813 ir 913 m., rusai 865 ir 904 m., peenegai 1087 m., venecijieiai 1203 m. Kryiuoiai siver Konstantinopol 1204 m. balandio mnes i jros puss. Taiau Teodosijaus sienos veikti nepavyko niekam iki Osman apgulties 1453 m. Sienos lugimas reik ne tik Romos imperijos gal, bet ir naujosios karo istorijos pra di. Parako iradimas smarkiai pakeit fortifikacijos men. Kas gali labiau jaudinti istorik negu galimyb pastovti prie Aukso vart saulei leidiantis. Teodosijaus I pastatyti kaip triguba triumfo arka tuomet dar u miesto rib. Porta Aurea 417 metais buvo jungti miesto sien sistem, bet ir toliau nuo j prasid davo ikilminga imperatoriaus procesija. (Dabar tai Yedi kle - Septyni bokt tvirto v, stovinti prie jimo Stambul.) Miesto gynj akimis, barbarai, kaip ir paskutiniai besileidianios sauls spinduliai, visada ateidavo i Vakar.

konfliktas su arabais truko itisus deimtmeius. Buvo dar dvi didels Konstan tinopolio apgultys, taiau jas veik pranaesnis imperijos laivynas ir graik ugnis". Salose ir provincijose vyko daugyb susidrim ir ariergardini mi. Armnija buvo prarasta 636 m., Kipras 643 m., Rodas 655 m., Kartagina 698 m. Justiniano II (vald 685 695 ir 705 711 m.) karai su saracnais atskleid ben drj to meto sumait. Po vieno mio jis sak asmens sargybai iudyti vie nintelio nepabgusio i kovos lauko dalinio karius, kad jie nepabgt kit kart.

258

ORIGO

Po Rodo lugimo nugriauto koloso liekanos buvo parduotos kakokiam yd pirkliui kaip statybin mediaga. Tokia buvo to meto dvasia. Ikonoklazmas atvaizd naikinimas" buvo judjimas, apms imperij VIII a. ir IX a. pradioje. Kai kuriais atvilgiais tai buvo pritarimo islamo purito nikoms vertybms reakcija. Viena vertus, ikonoklazmas buvo grynai religinis ginas, koki viet turt uimti atvaizdai krikionikame kulte. Ikonoklastai, sekdami musulmon pavyzdiu, draud bet kok vaizduojamj men, kaltindami savo oponentus ikonodulija stab garbinimu". Leono III 726 m. Izauro ediktu buvo paliepta visus krucifiksus pakeisti paprastais kryiais. Kiek vliau sakyta udayti ir visus ventj, o ypa veniausiosios Mergels Marijos, paveikslus. Kita vertus, tai buvo arios socialins ir politins kovos apraika. Puldami atvaiz dus garbinanius vienuolynus ir sekvestruodami nemaus j turtus imperatoriai ikonoklastai stiprino valstybs valdi Banyiai. judjim galima traktuoti ir kaip Konstantinopolio valdios stiprinim neklusniose provincijose, ypa Europoje. ymiausio ikonoklasto Konstantino Kopronimo (vald 740 775 m.), vadinto vie nuoli kju", nusistatym patvirtino 754 m. suauktas Konstantinopolio (Hierjos) sinodas, kur Roma atvirai prakeik. Vienu metu buvo suaukti visi Trakijos vienuoliai ir vienuols, jiems leista pasirinkti santuok arba tremt Kipr. Impe ratorius iveng atviro sukilimo, surengs pergalingas kampanijas Mesopotami joje bei organizavs vieuosius darbus,
[i k o n a ]

Karas dl atvaizd toli grau dar nebuvo baigtas. Ir imperator Irena (vald 797 802 m.), ir Teodora, Teofilio (vald 829 842 m.) mona, buvo kartos ikonoduls. Teodoros snus Mykolas III (vald 842 867 m.), be daugelio kit skandaling darb, ekshumavo ir sudegino Konstantino Kopronimo palaikus. Ikonoklazmas buvo udraustas. Religin taika sivyravo tik nuudius Mykol ir valdi 867 m. atjus Makedon dinastijai. Taiau iki to laiko pridaryta daug alos. Ikonoklazm reikia laikyti vienu svarbiausi veiksni, nutraukusi Kons tantinopolio ir Romos patriarch ryius ir pastmjusi lotyn Banyi frank glb. Kaip tik tuo metu Balkanuose sitvirtino bulgarai. Ankstesnysis j vadas Kouratas kur laik buvo Herakljo sjungininkas; vliau bulgarai sikr Juodosios jros pakrantje, pietus nuo Dunojaus. 717 718 metais jie padjo imperijai atremti arab apgult. Bulgarai nukariavo septynias vietines slav gentis, bet patys perm nugaltj kalb ir paproius. IX amiuje karingasis Krmas paskelb kar imperijai ir krikionybei. 811 metais jis nuud imperatori Niki for I ir vsdamas pergal gr i jo kaukols. Krmas privert Bizantij statyti didij sien" romn limes nauj variant. Jo pdinis Borisas, nors ir apkriktytas Konstantinopolyje, vis laik svyravo tarp graik ir lotyn Banyi (r. III pried, 27). Iki IX amiaus susiformavusi Bizantijos civilizacija turjo kelet nepakartoja m bruo, skyrusi j tiek nuo ano meto Vakar valstybi, tiek ir nuo ankstes niosios Romos imperijos. Valstyb ir Banyia buvo susiliejusios nedalom visu m. Imperatorius (autokratorius) ir patriarchas buvo laikomi dviem dievikosios
259

EUROPOS

ISTORIJA

IKONA
Religins ikonos yra ilgiausiai isilaiks Europos meno anras. Jos niekada netapytos kaip meno kriniai, o visada buvo pagalbin kulto priemon. Tai paslapties vartai, supratimo durys" j dvasios pasaul, esant u atvaizd. J vertinimas priklauso nuo stebtojo teologini ini ir emocinio imlumo1. Bizantijos imperija ilgai saugojo pagrin dinius ikon tapybos centrus, nors Vidurami Vakaruose vliau atsirado ir savos gar sios mokyklos. Poir, kurio reikalaujama i ikon gerbjo, apibdina graik odis hesychia budri ramyb". Ji reikalauja kantrybs, atitrkimo nuo kasdienybs, nusieminimo ir pamaldaus susikaupimo. Philokalia , V a. Bizantijos traktatas ir tekst antologija apie Meil groiui", palygina toki bsen su bsena kats, kuri tykoja grobio. Pasak legendos, pirmasis pradjs tapyti ikonas v. Lukas; jis tap Dievo Motin su Kdikliu Jzum (r. 22 pav.). Daniausiai ikonose vaizduoti Kristus Pantokratorius" ir veniausioji Mergel. v. Mergel pieiama trimis pagrindinmis pozomis: eleus - laikanti Kdikl prie veido; odititria - laikanti Kdikl itiestose rankose, orakta pakeltomis rankomis ir su Kdikliu skreite2. Per ilgai trukusi ikonomachij (kar su ikonomis) v. Jonas Damaskietis (675-749) buvo pats ymiausias i ikonofil, arba ikonodul", t. y. ikon verg". Taiau jis akcentavo skirtum tarp ikon garbinimo ir gilesnio Dievo garbinimo, kur ikonos palengvina. Jis taip pat apibr trij lygi teologin atvaizd teorij. Kristus tapo mo gumi; mogus buvo sukurtas pagal Dievo paveiksl, todl ikonos yra teisingi dievy bs ir ventj atvaizdai. Ikonos visada um svarbiausi viet staiatiki cerkvse. Ikonostasas, arba per tvara i ikon", atskiria susirinkusius tikiniuosius nuo dvasininkams rezervuotos cerk vs dalies. Pagal tradicij j sudaro keturios ikon eils. Jose vaizduojami, pradedant nuo viraus, ventieji, dvylika banytini veni, dvylika apatal ir dvylika prana. Centre yra dvigubos durys, kuri eiose ploktse matome arkangel Gabrieli, Die vo Motin ir keturis evangelistus. Graikijoje tos durys vadinamos Groio vartais", Rusi joje - Karalikaisiais vartais". Vir j yra trys didesns ikonos, vaizduojanios Diev Paskutiniojo teismo metu, ventj Trejyb ir Nukryiavim. Staiatiki pamaldose iko na danai neiojama po cerkv, tikintieji j buiuoja. Ikonos tapomos ant medini lent. Dailininkai gryn temper su kiauinio tryniu tepa ant balto ar paauksuoto paviriaus. Stilizuotos pozos, gestai ir veidai perduoda reikiam pagarbi nuotaik3. Bdingas ikon bruoas - perspektyvos nebuvimas,
[ p la k im a s is ]

Staiatiki ikon tapymo tradicij igyveno kelis skirtingus periodus. Pirmasis Auk so amius" baigsi ikonoklast pasiprieinimu. To periodo pavyzdi iliko nedaug. Antrasis periodas baigsi 1204 m., kai lotynai um Bizantij. Vlyvuoju bizantiniu periodu atsirado nacionalins mokyklos Bulgarijoje, Serbijoje, Rusijoje. Novgorodas, Baltarusija ir Pskovas irgi turjo savas tradicijas, kol iuolaikin Rusijos staiatiki Ba nyia ved privalom maskvik stili. Nuo tada staiatiki ikonografija visikai atsisky r nuo katalikikojo meno. Vis dlto abi ios kryptys dar viena kitai nema tak. Kre-

260

ORIGO

toje susiformavo unikalus vieningas venecinis-bizantinis stilius". Pana katalik ir staiatiki stili derin galima ivysti Ukrainos unit mene4,
[g re co ]

Nepaisant Banyios skilimo, staiatiki ikonos ir toliau buvo didiai vertinamos Vakaruose. Visos garsiausios katalikikos Europos Juodosios Madonos" kilusios i bizantini altini,
[m ad o n a ]

T pat galima pasakyti ir apie ventj veid" i Leono

Pikardijoje - dar vien savotik juodj ikon, vaizduojani Krist. Primenantis Turi no drobul" Sainte Face priskiriama mandylionams , t. y. atvaizdams, sukurtiems ne mogaus rankos. Nors ji tapyta ant puini lent, ant jos matyti nederantis prie jos uraas senja slav kalba - OBRAS GOSPODEN NAUBRUS (Ms Viepaties atvaizdas ant drobuls"); atvaizdas tikriausiai yra serb kilms. Tai gali bti kadaise Bizantijyje demonstruotos ventosios drobuls kopija. Kad ir kaip ten bt, j gavo Jacquesas de Troyes, Laono arkidiakonas, busimasis popieius Urbonas IV, i ka koki dievobaiming moni" serb vienuolyne Baryje (pietinje Italijoje). Pagal ilikus 1249 m. liepos 3 d. laik arkidiakonas siunt j kaip dovan savo seseriai Sibilei, Montrjaus cisters vienuolyno abatei. I ten jis pateko Laono katedr . Ikonos garbinamos visuose pamaldi staiatiki namuose. Maksimas Gorkis taip prisimena seneli namus Ninij Novgorode XIX a. atuntajame deimtmetyje: Kalbdama apie Diev, roj, angelus ji pasidarydavo maa ir romi, jos veidas atjau ndavo <...>. A imdavau j rankas sunkias atlasines kasas, apsivyniodavau jomis kakl <...>. mogui neleista Diev matyti - gali apakti; tik ventieji iri j praviro mis akimis. <...> Bdavo domu ir malonu stebti, kaip ji luosto nuo ikon dulkes, valo metalinius ventj rbus <...>, ji mikliomis rankomis ima ikon, ypsodama iri j ir meiliai kalba: Koks malonus veidelis!" Persiegnojusi pabuiuoja6.

valdios stulpais pasaulietikuoju ir banytiniu. Imperija gyn staiatiki Banyi, o Banyia lovino imperij. Toks cezaropapizmas" neturjo analogo Vakaruose, kur pasaulietin ir popieiaus valdia niekada nebuvo susiliejusios
[t a x i s ]

Imperijos dvaras buvo didels centralizuotos administracijos itisos biuro krat armijos centras. Herakljas perm i pers basileus titul, o valstybs mainos despotika prigimtis atsiskleid jos rytietikose ceremonijose. Bizantija" tapo vergiko nuolankumo, slaptumo ir intrig sinonimu. Kai kuri senj Romos institucij forma iliko, taiau jos buvo visikai pajungtos valdovui. Sena tas tapo grietai hierarchiniu principu organizuotu valdinink susirinkimu. Auk iausi valstybs pareign eparchos (prefekt), symponus (kancleri) ir logothete (aukiausiojo teisjo) valdi atsvr aukiausi dvaro pareignai (visi jie buvo eunuchai), pavalds paracomoenus (vyriausiajam kamerherui). Kast ruodama aukiausius dvarikius imperija veiksmingai apsisaugojo nuo pavel dimos valdios sigaljimo rmuose, kas danai atsitikdavo Vakaruose. Krato gynyb buvo pasidalij centriniai imperijos rezervai bei svetimali samdini gvardija, kuriai vadovavo domestikos ir themes (karini region"), kiekvienam i kuri vadovavo savas strategos, sistema.

261

EUROPOS

ISTORIJA

TAXIS
641 met rugsjo mnes Konstantinopolio patriarchas prie Didiosios banyios v. Sofijos altoriaus karnavo Konstans II. kart buvo atsisakyta senojo romn paproio paskelbti naujj imperatori hipodrome. Svarbiausioji politin religin Bizan tijos ceremonija galutinai susiformavo. Nuo to laiko imperatoriui vietoj tradicinio vrinio, segamo ant kaklo, ant galvos ddavo karn. monms buvo dalijamos dovanos, kalamos naujos monetos. Imperatoriaus bendravald karnuodavo imperatorius, o imperatorienes - j vyrai. Tradiciniuose ios ceremonijos paveiksluose vaizduojama, kad imperatorius karnuoja pats Kristus. Politinio ritualo vaidmuo Bizantijos gyvenime buvo labai svarbus. Jo tikslas - sustip rinti taxis - nekintamos, harmoningos, hierarchins daikt tvarkos" - ideal. Buvo kuria mi sudtingi spektakliai, nepaprastai rpinamasi simbolinmis j detalmis. Menkiausia proga, vis pirma krikionikj veni dienomis, organizuojamos procesijos ir viei paradai. Imperatoriaus sveikinimus lydjo Biblijos tekst ir politini ki skandavimas, poem ir panegirik deklamavimas ir garss auksmai - didiulis kontrastas, palyginti su ta absoliuia tyla, kurios visomis kitomis aplinkybmis reikalavo imperatoriaus buvi mas. Imperatoriaus nuotakos pristatymui, vestuvms, laidotuvms buvo organizuojami atitinkami linksmi ar lidni renginiai. Imperatoriaus audiencijos buvo kruopiai planuo jamos atsivelgiant lankytojo rang. I anksto buvo tiksliai nustatoma, kokiu atstumu nuo sosto lankytojas turi parpulti prie imperatori. Imperatoriaus Adventus (atvyki mas") reikalavo kruopi pasiruoim: reikjo parinkti sutinkaniuosius atitinkamo rango atstovus, numatyti sveikinimo viet ir form, keli miest, irinkti banyi pad kos pamaldoms, sudaryti puotos valgiarat. Imperatoriaus Profectio (ivykim"), ypa m, lydjo imaldos dalijimas, Tikrojo Kryiaus vliavos pagerbimas bei armijos ir laivyno paventinimas. Thriambus (imperatoriaus triumfo") ceremonija, paveldta i Romos, apm kariuomens pasirodym, belaisvi ir grobio demonstravim, aidimus, lenktynes cirke ir hipodrome bei trachelismos (nugalto prieo ar uzurpatoriaus trypi mo) ritual. Auktj pareign paklimo ceremonijos buvo rengiamos taip, kad nekilt n maiausi abejoni, kam jie turi bti dkingi u suteikt malon. Visad didelis dmesys buvo skiriamas aprangai, valdios enklams, spalvoms, gestams. Procesijos prasiddavo ir baigdavosi apsirengimo ir nusirengimo ceremoni jomis. Daugiausia dmesio buvo skiriama imperatoriaus karnai, rutuliui, skeptrui ir akakia - dulki maieliui", simbolizuojaniam mirtingum. Purpurinius drabuius vilk ti galjo tik imperatorius. Ikonografijoje tokios spalvos rbais vaizduojamas ir Kristus bei veniausioji Mergel Marija. Bizantikoji kno kalba pabr agalma (didingos ramybs") ideal1. Isamiausi Bizantijos ritual santrauk galima rasti X amiaus rankratyje De Ceremoniis aulae byzantinae (Bizantijos dvaro ceremonij knyga")2. Joje yra 153 sky riai, arba instrukcij rinkiniai, apie praktik ir procedras per daugiau kaip 600 met. Jos numato visk - nuo oki ir kreipimosi kitus asmenis taisykli iki imperatoriaus

262

ORIGO

plauk ilgio3. Imperatoriaus ceremonial mgdiojo ir pritaik patriarchai, provincij valdytojai, generolai, vyskupai, gal gale - ir viso krikionikojo pasaulio valdovai. Ilgainiui jis tapo vairiausio monarchinio ir banytinio simbolizmo altiniu toli u imperi jos rib. Pavyzdiui, Karolis Didysis daug k kopijavo i Bizantijos, lygiai kaip kiti Vaka r valdovai daug k nusikopijavo i Karolio Didiojo3,
[k ra l]

Taiau ne viskas vyko tik viena kryptimi. Imperatoriaus iklimo ant jo kari skyd paprotys buvo perimtas i german geni. Pirm kart juo pasinaudojo imperatorius Julianas Paryiuje 361 metais; is paprotys su pertraukomis isilaik iki VIII amiaus. Vadinamj chrisma (patepimo ventuoju aliejum") ceremonij, atrodo, pirmieji pra djo atlikinti frankai, o Konstantinopolyje j ved kryiuoiai XIII amiuje4. Tuo metu monarcho ritualo sukrikionjimas Europoje jau buvo visuotinis.

Bizantija vis pirma buvo jr valstyb. Jos laivynas, kur sudar 300 birem, ginkluot taranais ir graik ugnimi", galjo atsilaikyti prie bet kok upuolik. Nepaisant didelio mio su arabais prie Fenikso Likijoje 655 metais, Bizantijos laivynas ir toliau viepatavo Egjo ir Juodojoje jrose. Bizantijos valstyb vykd griet paternalistin socialin ir ekonomin politik. Prekyb kontroliavo valstybs pareignai. Jie m 10 procent mokest u ivea mas ir veamas prekes. Valstybs taisykls reguliavo visus gildij ir pramoninio gyvenimo aspektus. Valstybins gamyklos, tokios kaip gynaceum (ilko audimo fabrikai, kuriuose dirbo moterys), garantavo visik uimtum mieste. Imperijos aukso monetos 1 nomisma = 12 milliaressia = 144 pholes buvo pagrindin tarptautin valiuta Rytuose. Valstybini vejybos moni Juodojoje jroje buvo tiek daug, jog Konstantinopolio darbininkai kasdien mgavosi ikrais. Po graik kultros skraiste Bizantijoje susiformavo daugianacionalin bend ruomen, kurios etnin kilm buvo nepaprastai vairi. Nuotakas imperatoriai rinkdavosi i chazar, frank, rus. Balkanuose gyveno graikai ir slavai, o Azijos provincijose posthelenins ir armn gentys. Iskyrus kaimo gyventojus, Bizantijos visuomen buvo isilavinusi ir kultringa. Veik banytins mokyklos, valstybiniai universitetai, teiss akademijos, rpintasi ir moter lavinimu. Vyravo religin literatra, taiau X amiaus Digenis A kritas laikomas nuostabiausiu i vis chanson de geste", o Bizantijos istorikai nuo Prokopijaus iki Anos Porfirogeniets (1083 1154) ymiausia mokykla <...> nuo senovs Romos iki nauj j laik Europos". Bizantijos menas ir architektra sukr nepakartojamus stilius. Nepaisant ikonoklastini apribojim (o gal kaip tik dl j), Bizantijos ikonos pra turtino Europos men. Bizantija iliko civilizuota, kai dauguma Vakar ali, kalbant apie formalij kultr, stengsi isiverti i jas supanios tamsos1 1 .

263

EUROPOS

ISTORIJA

Islamo ikilimas, 622778 m.

622 m. rugsjo 20 d. niekam neinomas arab mistikas, vardu Mahometas, iekodamas prieglobsio atsidr Medinos mieste. Jis buvo ivytas i gimtosios Mekos. Vliau Mahometas liep pastatyti ventykl toje vietoje, kur j sutiko itikimi jo mokiniai. Taip naujosios religijos pirmj met pirmj dien prasid jo pirmosios mahometon meets statyba. Daugiau kaip deimtmet is buvs kupranugari varovas neskmingai skleid savo radikalisias idjas, kai oloje Hiros kalnuose apsireiks arkangelas Gabrie lius pasak Mahometui, kas jo laukia. Mahometai, tu tikrai, kuo tikriausiai esi Viepaties pranaas". Vliau, po ios pirmosios Lemtingosios nakties, jis patyrs dar vien mistin regjim naktin kelion Dang. Stebuklingas irgas nune s j Saliamono ventykl Jeruzalje, o i ten per dangaus sferas iki Nemato mosios Begalybs slenksio. 624 metais Mahometas apginklavo 300 savo pasek j ir sutriukino prie juos pasist armij. 628 metais Mahometas ant savo mylimiausio kupranugario 10 000 tikratiki prieakyje netrukdomas jojo Mek. ia Kaabos ventykloje jis sudau pagonikuosius stabus, o ventykl pavert savo pasekj veniausija vieta. Ketverius metus moks Medinoje, kur didio ji Pranao iminties dalis buvo surayta ventojoje Korano knygoje, jis dar kart leidosi atsisveikinimo kelionn Mek. Arafato slnyje Mahometas idst savo paskutiniuosius pamokymus:
Paklausykite m ano odi, o m ons, nes ateinaniais m etais m ans jau nebebus tarp js < ...> . Saugokite savo turt, savo garb, savo gyvyb tai venti dalykai < ...> iki dienos, kai vl grite pas Diev. Padkite neturtliam s, aprenkite juos < ...> . N epam ir kite, jog vien dien stosite prie V isagal ir tursite atsakyti jam u savo veiksm us < ...> . Tai tiesa, kad turite kai kurias teises savo m oteris, bet ir jos turi teisi jus. Gerai elk i ts su jom is, nes jos js pagalbininks < ...> . A baigiau savo m isij ir palieku jum s vadov V iepaties K nygos pavidalu ir Jo Pranao pavyzd < ...> . Jei sek site tuo vadovu niekada neprasite.

Kai jis parpuol ant ems, Dievas taip kalbjo jam:

iandien a jum s patobulinau js religij, suteikiau jum s savo M alon ir irinkau jum s religij islam 12.

Sugrus Medin Mirties Angelas eng Pranao kambarin, ir Pranaas tar jam: O Mirtie, vykdyk, kas sakyta". Tai vyko pagal krikionikj kalendori 632 met birelio 7 d. Arabijos dykumos plyti tarp Afrikos ir Azijos emyn. Arabai visada nirtingai gyn nepriklausomyb nuo juos supani imperij. vakarus nuo Arabijos buvo Egiptas ir Etiopija, iaur Mesopotamija ir Persija, rytus Indija. Nors sau sose Arabijos dykvietse gyveno tik beduin gentys, is kratas dalyvavo visose didiausiose regiono civilizacijose. Kaaba Mekoje buvo ta vieta, kur atsidr iva rytas i rojaus Adomas ir kur Abraomas atstat ventj altori. Na, o pati Meka buvo turtingas miestas prie karavan kelio, jungianio Viduremio jros region su Ryt Afrika ir Indija. VII amiaus pradioje ji palaik glaudius ryius su
264

ORIGO

Romos imperija Egipte ir jos varove Sasanid imperija Persijoje. is kratas buvo gan netikta naujos pasaulins religijos atsiradimo vieta, taiau kartu turjo daug pranaum kaip saugus placdarmas islamui skleisti. Islamas (pats odis reikia nuolankum) i pat pradi buvo visuotin, univer sali religija. Nors jis tvirtai laiksi arab ventojo Korano kalbos, kreipsi visas tautas, visas klases, vyrus ir moteris. Vienas pagrindini jo princip, kad visi musulmonai yra broliai ir seserys. Dar bdamas gyvas Mahometas atmet valdaniojo elito ekonomines privilegijas, moter pavaldumo vyrams princip ir semit geni kraujo statymus". Jo skelbiami socialins, ekonomins ir politi ns lygybs principai grs tradicini visuomeni pagrindams, o tai, kad Maho metas atkakliai reikalavo teisi skriaudiamiesiems ir moterims, skelb labdaros ir uuojautos pareig, liaudiai adjo isilaisvinim. Tai buvo revoliucinis tikji mas, kurio beveik aibikai atsiradusi karin galia rmsi nuoirdiu tikinij atsidavimu. Islamas skelb, jog kariai lygs savo generolams, pavaldiniai savo valdovams, monos savo vyrams. Geriau teisingumas be religijos negu dievo baimingo valdovo tironija". Kaip ir krikionyb islamas ipaino idealus, kurie pranoko jo alinink kasdien elges, taiau t ideal jga ir grynumas neabejo tini. Gailestingojo, Ujauianiojo Alacho vardu" islamas plito kaip gaisro ugnis sauls idiovintuose w adi brzgynuose. Sakoma, kad islamas remiasi penkis stulpus. Pirmasis j yra tikjimo ipai nimas. J sudaro nuolatinis kartojimas formuls: La ilha ill llh, Muhammadu 'raslu llh" (Nra kito Dievo, iskyrus Alach, o Mahometas jo Pranaas"). Kas itaria tuos odius liudytojui girdint, tampa musulmonu. Antrasis stulpas ritualin malda: reikalaujama, jog tikintieji apsiplaut, o paskui atsisuk Mekos pus paliest galva em autant, vidurdien, saulei leidiantis ir vakare. Treiasis, vadinamasis zakat, reikalauja duoti imald vargams. Ketvirtasis stulpas pas ninkavimas. Kiekvienas sveikas ir pilno proto suaugs musulmonas turi atsisaky ti maisto, grimo ir lytini santyki nuo auros iki sutem vis ventj ramadano mnes. Penktasis stulpas hadas reikalauja, kad kiekvienas musulmonas bent kart gyvenime nuvykt Mek. Labiau u visk tikras musulmonas turi gerbti Korano mokym; jo 114 sr (skyri) yra teiss altinis, tikslij moksl ir filosofijos vadovas, mit ir pasakojim rinkinys bei etikos vadovlis. Kalifai, kitaip Pranao pdiniai", suvienyt Arabij greit pavert teokratins pasaulins imperijos tramplinu. Vienu metu j valdia buvo neribota, turtai bega liniai, jie patys buvo mokslo, literatros ir meno kvpjai. Valdant Abu Bakrui (632 634), Omarui (634 644) ir Osmanui (644 656) arab armijos nepaprastai greit nukariavo Sirij, Palestin ir Egipt. Aleksandrijai ginti buvo pastatytas lai vynas. Netrukus arabai tapo stipriausia jr valstybe Viduremio jros regione. Valdant Alijui (656 661) Pranao pusbroliui ir entui, prasidjo pilietiniai ir religiniai nesutarimai, taiau viepataujant Omejad dinastijai vienyb buvo atkurta. Muavijus I (vald 661680 m.) kr sostin Damaske. Jazidas I (vald 680 683 m.) nugaljo maitingj Alijaus sn Husein tai buvo itin reikmin gas vykis iit sektos istorijoje. Abd ai Malikas (vald 685 705 m.) nuslopino
265

EUROPOS

ISTORIJA

prieininko sukilim Mekoje. Didiausios galios Omejadai pasiek valdant ai Validui I (705 715); paskui prasidjo ilgas Omejad kovos su Abasidais laikotar pis. Jis pasibaig 750 metais kruvinu miu prie abo. Al Mansras (Nugalto jas", vald 754 775 m.) pradjo 500 met trukus Abasid viepatavim. Vienu metu j sostin Bagdade buvo pasaulio centras. Jeruzals perjimas i krikioni musulmon rankas nepaprastai svarbus vykis. is miestas buvo ir tebra ventas visoms trim monoteistinms religijoms. imtmeius nuo tada, kai romnai ivar i ten ydus, krikionys ventsias vie tas laik savo valdioje:
V ien 638 m et vasario dien kalifas Omaras atvyko Jeruzal ant balto kupranugario. Jis buvo apsirengs nudvtais dulkinais drabuiais, jo kariai buvo iurkts ir netvar kingi, bet drausm ingi. alia jojo patriarchas Sofronijus kaip pasidavusio m iesto vyriau siasis pareignas. Omaras patrauk tiesiai Saliam ono ventykl, i kur jo draugas M ahom etas pakilo dang. irdam as stovint tenai kalif patriarchas prisim in Kris taus odius ir pro aaras sumurmjo: tai tas baisusis nusiaubim as, apie kur kalbjo pranaas D anielius"13.

Nuo to laiko ventajam miestui lemta bti islamo valdioje. Patriarchas tapo likimo kaitu. Krikioni piligrimai dabar jau nebegaljo taip lengvai pasiekti savo tikslo, vis daugiau j vietoj Jeruzals rinkdavosi Rom. Krikionybs svorio centras rytingai pasislinko Vakar link. Per pirmj imtmet po Pranao mirties islamo armijos nesulaikomai versi pirmyn. Du kartus 673 678 ir 717 718 metais jos neskmingai buvo apgulusios Bizantij, taiau rytuose um Kabul, Buchar ir Samarkand, o vakaruose Kartagin ir Taner. 711 metais ai Tarikas persikl per Heraklio stulp ssiaur (nuo tada vadinam Debel ai Tariku, arba Gibraltaru) ir musulmo nai pasirod Europoje, upldo vestgot Ispanij ir prasilau pro Pirn kalnus. 732 metais, prajus lygiai imtui met nuo Mahometo mirties, jie pasiek Turo miest prie Luaros, i kur per por dien buvo galima nujoti iki Paryiaus Fran k karalysts irdies. Dl i plai ukariavim Ispanijoje, Maroke, Tunise, Egipte, Persijoje ir Transoksanijoje atsirado autonomins musulmon valstybs, tik nominaliai pri pastanios toli esani kalif valdi. Per vien imtmet islamas pasistmjo priek tiek, kiek krikionyb per septynis. Pirn pusiasalyje ukariautojai musulmonai prisimin ios alies istorij ir pavadino j El-Andalus (Vandal alimi"), kr ia daug nauj valstybi. Kordobos emyratui, kurtam netrukus po ai Tariko atvykimo, buvo lemta tapti ilgaamikiausiu musulmon valstybiniu dariniu Europoje. Kartu su pdiniais Almoravid imperija ir Granados emy ratu jis egzistavo beveik atuonis imtmeius. Klestjimo laikais, valdant Abd ar Rachmanui III (912 961), Kordobos emyratas apm didij Pirn pusiasa lio dal ir pretendavo viso islamo kalifato status. Jis sukr aukiausi civi lizacij ir priviliojo daugyb arab, maur, berber ir yd imigrant. Nuo VIII iki XII amiaus Ispanij pldo net kelios iaurs Afrikos gyventoj bangos.
[m e s k v i t a ]

266

ORIGO

MESKVITA
Geriausiai ciklik Europos civilizacij raid atskleidia Meskvita Aljama (Mezquita Aljama) - Kordobos katedra. Jos seniausioji dalis statyta valdant Abd ar Rachmanui I (755-788 m.). Tai tikras Ispanijos islamikojo meno perlas, nenusileidiantis Alkazarui Sevilijoje ar pasakikiems Alhambros rmams Granadoje. Katedra itin originali, nes jai statyti panaudotos statybins sugriautos v. Vincento lotyn-bizantiei bazilikos, iki 741 met stovjusios toje paioje vietoje mediagos; bazilika anksiau naudojosi ir krikioni, ir musulmon religins bendruomens. Negana to, ir meet, ir bazilika pastatytos ant didels romn ventyklos pamat, kuri savo ruotu buvo pakeitusi grai k, o gal net ir finikiei pastat. Tik v. Sofijos soboras Stambule galt pasigirti tokia ssaj vairove. Meskvitos proporcijos atitiko kelis kartus didesnio u vidurami Rom miesto matmenis. Kartu su centre esaniu apelsinmedi kiemu ji uima 130x180 m plot, katedr juosia sienos su dekoratyviu dantytu virumi. Taiau didiausi spd daro tie bruoai, kurie suderina islamikuosius ir krikionikuosius elementus. Didij nav upildo itisas daugiaspalvi marmuro kolon, kurios prilaiko du ark auktus, mikas. Vainikuojamos vairi kapiteli, kolonos paimtos i senosios bazilikos. emesnioji pasa g formos ark eil padaryta i besikaitaliojani baltos klinties ir raudon plyt seg ment. Virutinioji apvali ark eil vien romaninio stiliaus. Pagrindins iaurins durys apkaltos metalo ploktelmis, kuri centre pakaitomis kartojasi odiai DUES ir A LMULK-LILAH (Imperija ir valdia priklauso tik Dievui"). Vir puikij Balandio dur yra ornamentuota arabika arka, skliautuotai viduramikai aprminta. Miharab (kryp ties ni"), rodani tikintiesiems, kurioje pusje Meka, pastat asir architektai, visai teisingai atsuk j piet link. Tai nedidel atuoniakamp patalpa su kriaukls formos lubomis. j patenkama papuota daugiaspalvmis mozaikomis ir besibaigiania ves tibiuliu su trimis bizantinio stiliaus kupolais skliautuota galerija. Visur pilna pers stiliaus kufini ra, net tokiose vietose kaip Karalikoji koplyia, kuri XIV amiuje buvo atnau jinta ir pagrainta gotikiniais ornamentais bei feodaline heraldika. Krikionikasis barokas kvp altoriaus, antablemento ir Ink koplyios statytojus1. Kelios Ispanijos vietos, tokios kaip Kordobos Meskvita arba Toledo senamiestis, sukelia stipr civilizacijos tstinumo spd. iuolaikiniams turistams labai patinka klau sytis, kad per musulmonikj Ispanij europieiai paino apelsinus, citrinas, pinatus, paragus, baklaanus, artiokus, makaronus ir dant past, o kartu ir matematik, grai k filosofij bei popieri,
[x a tiv a h ]

I tikrj tokio tstinumo enkl ne tiek jau daug. Musulmon civilizacija Ispanijoje buvo ne tik keiiama krikionikja, bet, kur tik manoma, iraunama su aknimis, nai kinama. Teisingesn istorijos supratim lankytojai galt gauti vienioje musulmon pilyje Estremadroje ar dabar nebegyvenamame sien juosiamame Vaskos mieste Kastilijoje. Kordoboje i Meskvitos vertt eiti u miesto esanius Madinat al-Zahros (Medina Azahara) rmus. Kadaise ia rezidavo kalifas. Kalifas galjo per 24 valandas

267

EUROPOS

ISTORIJA

susisiekti su Egiptu naudodamasis veidrodi signalizacijos tinklu ir reikalaudavo, kad usienio pasiuntiniai patekt j sosto sal tik praj beveik penki kilometr ilgio balda kim, prilaikom dvigubos berber kari eils. Kitados iuose rmuose gyveno apie 20 000 moni, skaitant ir 6000 moter harem. Rmai buvo sugriauti 1010 metais per berber sukilim, o archeologai j griuvsius aptiko tik 1911 metais2. Kai ispanai aukia Ol!", dauguma moni net netaria juos kreipiantis Alach.

Nuo tada prasidjo nuolatinis islamo buvimas Europoje pirmiausia pietva kariuose, Pirn pusiasalyje, vliau ir pietryiuose Balkanuose bei Juodosios jros regione (r. VII skyri). Krikioni ir musulmon sveika tapo vienu pasto viausi Europos politinio ir kultrinio gyvenimo bruo. Nuo VIII amiaus nebu vo dienos, kad rytais ir vakarais nesigirdt adhan taip muedzinai kvieia tikiniuosius melstis:

Allhu akbar Ahadu an l ilha ill llh ahadu anna Muhammadu 'raslu 'llh 'ala -salh hayy 'd -falh Allhu akbar ahadu 'an l ilha ill llh.

(Dievas yra didis. / Paliudiju, kad nra kit diev, iskyrus Diev, / Paliudiju, kad M aho m etas yra D ievo pranaas. / M elskits, / Praykite gelb ti jus. / D ievas yra didis. / Paliudiju, kad nra kit diev, iskyrus Diev.)
14

Kviesdamas tikiniuosius melstis autant muedzinas po ketvirtosios eiluts terpia odius alsalat kh air min alnawm (Malda geriau u mieg"). Visi musulmonai, igird muedzino kvietim, turi kartoti jo odius, iskyrus ketvirt j ir penktj eilutes, kai jie atkartoja: Nra kitos jgos ar galybs, iskyrus Ala ch" ir Teisingai kalbjai taip ir yra". Kiekvienas suaugs ir sveikas musul monas privalo kasdien penkis kartus daryti Salat ritualinius nusilenkimus".
268

ORIGO

Tuo tarpu arabams pasiekus Luar frankai kaup jgas atremti artjanius musulmonus. Karolis Martelis (apie 688 741 m.)f Meroving dvaro majordomas, surinko armij, kuri pastojo keli musulmonams. Krikioni apologetai tikriau siai perdeda 732 metais prie Puatj vykusio mio reikm: arabus galbt priver t trauktis j pernelyg itsusios susisiekimo linijos. Juk, iaip ar taip, jie buvo nutol nuo Gibraltaro daugiau kaip 1500 kilometr. is mis kvp kai kuriuos autorius kurti tai tokius puikius apraymus:
Jei saracnai bt pasistm j priek dar kita tiek, bt pasiek Lenkijos pakraius, kotijos kalnus; o persikelti per Rein bt buv n kiek ne sunkiau kaip per Nil ar Euf rat. Arab laivynas, nesutiks pasiprieinim o, galjo pasiekti Tem zs iotis. Taip atsitikus dabar Oksfordo m okyklose tikriausiai bt mokoma, kaip suprasti Koran, o universiteto katedrose apipjaustytiem s studentam s bt aikinam a M ahom eto regjim tiesa15.

Nuo to laiko Vakaruose musulmon pasaulio ribai buvo lemta eiti Pirn kal nais. Ne viena ir ne dvi musulmon ir frank kartos kovojo dl kaln perj. Vienas toki susidrim prie Ronsvo perjos papasakotas garsiausioje viduram i legend, amintoje nemirtingoje chansons de geste (giesmje apie ygdarb). Du frank riterius Roland ir Oliver, kartais vadinamus Orlandu ir Rinaldu, smarkiai spaudia musulmon armija, kai jie bando atitraukti savo karius saugi iaurin perjos pus. Oliveris primygtinai ragina bendrayg papsti rag ir pakviesti pastiprinim. Taiau Rolandas drsos turi daugiau negu proto ir atsisa ko tai padaryti, kol paaikja, jog mis pralaimtas. Kai pagaliau Rolandas papuia rag taip, kad net gyslos jo galvoje plyta, signal igirsta visa Pran czija. Apakintas Oliveris myje per klaid smogia vos besilaikaniam balne Rolandui:
Sir cum pain, faites le vos de gred? Ja est Rollant, ki tant vos soelt amer! Par nule gu ise ne m 'aviez desfiet!" Dist Oliver: Or vos oi jo parler. Je ne vos vei, veied vus Dam nedeu! Ferut vos ai, car le me pardunez!" Rollant respunt: Jo n ai nient de m el. Jol vos pardains ici e devant Deu." A icel m ot l'un a l'altre ad clinet. Par tel amur as les vus desevred. (Ar kard keliat prie biiul tyia? Juk a Rolandas, a labai jus myliu! M ans dvikov js nevadinot!" Dabar girdiu jus, broli, is prabyla. Tik js veid as i aki inyks. M eldiu atleisti man u it kirt!" Rolandas taria jam: A sveikas gyvas. A tleidiu jum s ir ia, ir aminybj". Pagerbia nusilenkdam i kits kit, Su m eile irdyje biiuliai sk irias.)16

269

EUROPOS

ISTORIJA

Deja, mieloji Pranczija, iandien tu neteksi savo itikim vasal". Rytuose krikionikojo pasaulio sienas saugojo Bizantijos karins pajgos. Taiau musulmon pavojus buvo juntamas net slav apgyvent emi gilumoje. Musulmon pasauliui reikjo vis daugiau verg, ir tvirto sudjimo slavai tapo labai paklausia preke. ioje prekyboje yd pirkliai ir vikingai dirbo tarpininkais ir gabentojais; daugiausia vergus vedavo per Krym
[c h a z a r a i ] [ r u s ia ],

vliau ver Slavai

g prekybos keliai jo ir per Baltijos jr bei Vidurio Europ

[ d i r h a m a s ].

vergai buvo tokie paklauss, kad daugelyje viet odiai slavas" ir vergas" lai kyti sinonimais. Manoma, jog i odio slavas" kils ir eunucho arabikas pava dinimas sakaliba. Ne atsitiktinai ir pirmj ilikus autentik slav ali apray m, paremt tuo, k mat savo akimis, paliko maur ydas, pirklys i Tortosos. Islamo poveikis krikionikajam pasauliui buvo didiulis. Islamo nukariavi mai pavert Europ pagrindine krikionybs baze. Kartu platus musulmon valdom teritorij ruoas faktikai nukirto visus tiesioginius krikioni ryius su kitomis religijomis ir civilizacijomis. Karingojo islamo barjeras privert Europos pusiasal apsiriboti paiu savimi, utvr ar pertvark daugel ankstesni pre kybinio, intelektualinio ir politinio bendravimo kanal. Turint galvoje religinius konfliktus, krikionikajam pasauliui jis paliko du udavinius: kov su islamu ir dar likusi pagoni krikt. Jis privert Bizantijos imperij daugiausia dmesio skirti rytini sien gynybai ir dl to atsisakyti imperini ambicij Vakaruose. Susidariusiomis slygomis kitos, tolimesns krikionikosios valstybs turjo gintis paios ir vis labiau stiprinti vietin autonomij ir ekonomin savarankiku m. Kitaip sakant, tai buvo galinga feodalizmo pltros paskata. Svarbiausia, kad islamo dominavimas Viduremio jroje panaikino ligi tol egzistavus Viduremio jros baseino ali pranaum prie kitas Europos pusiasalio alis. Iki islamui pasirodant postklasikinis krikionybs transformuotas Graikijos ir Romos pasau lis gyvavo i esms nepakits. Jam pasirodius is pasaulis dingo visiems laikams. Beveik vien dl to politin iniciatyva i Viduremio jros regiono ali atiteko primityvioms karalystms iaurje, vis pirma paiai galingiausiai i j Fran k karalystei. Taigi kaip tik VIII amiuje, kai Europos krikionys virkino islamo ukaria vim padarinius, ir buvo pastos naujosios tvarkos sklos. Romos vyskupas, neteks Bizantijos paramos, buvo priverstas kreiptis frankus ir imtis popieijos" reikal. Frankai pasinaudojo proga paremti popiei. Karolis Didysis netie siogiai buvo Mahometo krinys. Pasak Henrio Pirenne'o, kurio teiginys ankstes nes koncepcijas sukrt ne maiau nei islamas sukrt senovs pasaul, jei ne islamas, Frank imperija tikriausiai niekada nebt egzistavusi, o Karolio Didiojo be Mahometo nemanoma sivaizduoti"1 7 . Kai kurios jo teigini detals, ypa apie tariamai nutrkusius prekybinius ryius, vliau buvo kritikuojamos, bet apskritai ie teiginiai revoliucionizavo perjimo i senovs pasaulio vidu rami pasaul tyrimus. Negana kalbti tik apie Mahomet ir Karol Didj. Ryt Europ islamas pavei k dar smarkiau negu Vakar. Jo pasirodymas nustat naujo, kompaktiko vie
270

ORIGO

neto, vadinamo krikionikuoju pasauliu", ribas; to pasaulio stipriausias centras kur laik liko Konstantinopolyje. Islamas met ik pagonims, gyvenusiems rajon, dl kuri krikionys varsi su musulmonais, rytiniuose pakraiuose ir kuriems dabar atsirado galimyb rinktis vien i dviej vyraujani religij. Vis pirma jis sukr kultrin atram, kurios atvilgiu buvo galima apibrti Europos identitet. Tad be Mahometo negalima sivaizduoti ne tik Karolio Didiojo, bet ir paios Europos. Krikionybs varybos su islamu ikl ne maiau svarbi moralini ir psicho logini problem negu tos, kurios jau egzistavo tarp krikionybs ir judaizmo. Ir krikionys, ir musulmonai buvo mokomi laikyti vieni kitus netikliais. J nesuta rimams, prieikumui ir neigiamiems stereotipams nebuvo galo. J dvasikiai visad nutyldavo, kiek daug bendra turi trys didiosios monoteistins religijos. Dl to tarp krikionikj Vakar" ir islamikj Ryt" atsirado ryki dichotomija. Vidurami europieiai paprastai vadindavo musulmonus saracnais"; is epitetas kils i arab kalbos odio sharakyoun, reikianio rytiet". Tarp t Vakar gyventoj, kurie tarsi es auktesns civilizacijos nejai, ilg laik viepatavo tradicija irti musulmonikuosius Rytus i aukto, su nepagrsta panieka.

Krikionikoji Banyia visuotini susirinkim amiais, 325787 metai

325 metais, kai vyko pirmasis visuotinis susirinkimas Nikjoje, krikioni Ba nyia vadovavo didiausiai religinei bendruomenei visoje imperijoje. Nuo Milano edikto laik Banyia naudojosi tolerancijos politika, j rm ir valdantysis impe ratorius. Taiau Banyios padtis nebuvo visikai tvirta. Krikionyb neturjo valstybins religijos statuso, netrko ir aukt padt uimani jos prie, ji menkai plito u imperijos rib. Krikioni, o ypa Atanazo vadovaujamos orto doksins j pakraipos nuomone, tolesn paanga negaljo bti sklandi,
[i k o n a ]

Valdant Konstantinui II (337 361) trumpam atgijo arijonizmas. Atanazas buvo itremtas (beje, ne paskutin kart). 340 metais, kai gotai vis dar gyveno iaur nuo Dunojaus deltos, jie prim krikionyb arijonikuoju pavidalu. Dl to siver imperij ir kr savo karalystes Italijoje, Galijoje, Ispanijoje ir Afri koje ostgotai ir vestgotai atsine ir arijonizm. Jie buvo didiausia klitis orto doksinei krikionybei plisti tarp barbar,
[ b i b l i j a ].

Pasikeitimas vyko valdant

imperatoriui Julianui (361363). Tai buvo valdovas filosofas, krikioni vadi namas apostatu (atskalnu). Anksiau iudiusi jo eim moni iaukltas krikionika dvasia jis visada skelbsi pagonybs gynju". Pagaliau buvo paskelbtas visuotins tolerancijos ediktas ir paskutinis atokvpio laikotarpis Romos dievams. Vienintelis to edikto nepatogumas krikionims buvo tas, jog jis atm i j teis kamuoti kitus imperijos pavaldinius". Nra rodym, patvir tinani legend, kad Juliano paskutiniai odiai buvo Vicisti Galilaee (Tu nuga ljai, Galiljieti")1 8 .
271

EUROPOS

ISTORIJA

Tokie dalykai sudrumst trinitarij grupuots ramyb. Atanaz Rytuose ir Hila ry i Puatu (315 367), vadovavusius opozicijai prie Konstantin ir Julian, pakei t ymiausi ir taigiausi Banyios tv karta. Jonas Chrizostomas (347 407), vadinamas Auksaburniu", Konstantinopolio vyskupas, buvo garsiausias ano meto pamokslininkas, suerzins ne vien auktosios visuomens atstov. Cezarjos vys kupas Bazilijus Didysis (330 379) buvo kils i garsios eimos, galinios pasigir ti ne maiau kaip atuoniais ventaisiais. Jis vis laikomas bendruomeninio monasticizmo krju. Bazilijaus brolis Grigalius Nysietis (335 395) ir jo draugas Grigalius Nazianietis (329 389) buvo yms teologai, nugalj antrajame visuo tiniame Banyios susirinkime Konstantinopolyje (381). Vakaruose Panonijoje Martynas Trietis (315 397) baig evangelizuoti Galij. Ambraziejus i Milano (apie 334 397) tuo metu buvo ymiausias Banyios politikas. Jeronimas Dalmatietis (apie 345 420 m.) didiausias Biblijos inovas ankstyvuoju Banyios istorijos laikotarpiu. Pats takingiausias Banyios tv tikriausiai buvo afrikietis Augustinas i Hipono. J pastangos dav vaisi valdant Teodosijui (378 395). Tai paskutinis Ryt ir Vakar imperatorius, palaiks trinitarijus. Jis buvo ispanas, karo vado snus, iauraus bdo. Trinitarijus pasirinko dl labai paprastos prieasties: jo pirmtak Valent nuud arijonai gotai. Teodosijaus globojamas antrasis visuotinis susirin kimas patvirtino Nikjos tikjimo ipainim. Trinitorikj krikionyb parm teiss jga, arijonizmas buvo udraustas, pagonys imti persekioti. Nuo tada trinitarijai galjo gyvendinti pretenzijas ortodoksij ir paskelbti savo prieininkus praeities ir dabartinius eretikais",
[i n d e x ] [r u f i n a s ] [d z e u s a s ]

Daugelis tikinij vlesniais imtmeiais krikionybs triumf" minda vo kaip nuostab laimjim. Teodosijus vadinamas Didiuoju". Taiau Kristaus mokyme sunku bt rasti tokio glaudaus dvasins valdios susiejimo su politine rekomendacij. Be to, Teodosij vargu ar galima laikyti krikionikj dorybi pavyzdiu. 388 metais jis nuud savo partner antrj imperatori Magnus Maksimus, o 390 metais iauriai atkerijo Tesalonik miestui u tai, kad is idrso maitauti. Jis liep savo pareignams sukviesti visus miesto gyventojus cirk tariamai pairti aidyni ir altakraujikai iskerd 7000 moni. U nusikal tim Ambraziejus privert Teodosij atlikti vie atgail; tad mirdamas Milane jis jau iek tiek geriau suprato religijos, kuriai taip puikiai pasitarnavo, esm. Teologas ir vyskupas v. Augustinas (354 430) moksi retorikos meno ir kur laik buvo manicheizmo alininkas. krikionyb jis perjo Milane 386 metais. Augustinas patrauklus tuo, kad pripasta mogaus silpnybes. Jo Ipainimai, apraantys jauno mogaus, kvieiamo atsisakyti pasaulietinio gyvenimo patogum ir malonum, emocijas, smarkiai skiriasi nuo polemikos su donatistais, manicheininkais ir pelagijieiais. Jis taip meistrikai ianalizavo ias painias doktrinas, kad beveik nieko daugiau ir nebereikjo daryti iki pat Tomo Akvinieio laik, taigi beveik 800 met. Meils prioritet jis pabr taip stipriai, jog vos nerekomenda vo libertinizmo. Dvi jo maksimos skelbia: Dilige et quod vis fac (Mylk ir daryk k nori") ir Cum dilectione hominum et odio vitiorum (Mylk nusidjl ir neksk

272

ORIGO

INDEX
Pasak ankstyvojo Banyios laikotarpio padavim, pirmj udraust knyg sra sudar popieius Inocentas I (vald 401-417 m.), o pirmj dekret iuo klausimu ilei do popieius Gelazijus I (vald 492-496 m.). Prie Gelazijaus dekreto pridtas reko menduojam ir papildom skaitini sraas, papildantis nutarim dl ventojo Rato autentik tekst kanono. i dien mokslininkai abejoja, ar tas dekretas turi k nors bendra su Gelazijum. Abejoni nekelia tik tai, kad Banyia visada pasilikdavo teis sprsti, kokie spausdinti tekstai tinkami, o kokie ne. Nuo V iki XV amiaus udrausta daug autori - nuo Arijaus ir Fotijaus iki Huso ir Pico della Mirandolos (1486). Kit ingsn paskatino engti knyg spausdinimo pradia. Nors tebesiginijama, ar bta precedento, aiku, jog popieius Inocentas VIII (vald 1484-1492 m.) ved arba tvir tino taisykl, kad visoms publikacijoms reikia vyskupo leidimo,
[s p a u d a ]

Kadangi Renesanso ir Reformacijos metu knyg srautas nepaprastai padidjo, Banyios hierarchai vis labiau pasigedo Vatikano nurodym, o Tridento susirinkimas reikalavo veikti. Tada pasirod Index Librorum Prohibitorum (Udraust knyg sra as"), kur sudar popieius Paulius IV 1557 metais. Dl nesutarim paiame Vatikane pirmoji versija buvo ataukta; 1559 metais buvo paskelbta antroji versija. Taiau susi rinkimui pareikalavus, ir ji buvo pataisyta, o tolesnei praktikai pagrind padjo 1564 metais pasirods Tridento indeksas. Be Banyios pritarimo nesulaukusi autori ir darb srao, jis nustat ir deimt kriterij, kaip juos vertinti. Nuo 1564 met Romos Juodasis sraas" tolydio ilgjo. Jo taisykls buvo modifikuojamos 1596, 1664, 1758, 1900 ir 1948 metais (r. III pried, 53). Metams bgant is indeksas buvo atriai kritikuojamas kaip neefektyvus, nes udrausti veikalai visada galjo rasti leidj kokioje nors protestantikoje alyje, kur nesiekia Vatikano ranka. Be to, udraustas vaisius visada saldesnis, tad indeks buvo galima apkaltinti aktyviu propaguojant tai, k jis stengsi udrausti. Banyios prieai paprastai skubdavo paminti j kaip katalik netolerantikumo rodym. Nuo vietimo epochos liberalieji intelektualai nepraleisdavo progos pasiaipyti ne tik i konkrei to indekso pozicij, bet ir i paties jo egzistavimo fakto. Turint galvoje, kiek daug ymi asmenybi ir bestseleri jis band nutildyti, nesunku suprasti jo kritikus. Antra vertus, indeksas vertintinas platesniame kontekste. Naujj laik Europoje visos valdios, pasaulietins ir banytins, protestant, katalik ir staiatiki, ne maiau u Vatikan norjo kontroliuoti tai, kas spausdinama. Cenzra veik visose Europos alyse ligi pat XX amiaus antrosios puss. Daugelis t, kurie taip garsiai smerk popieiaus indeks, nesuprato savo elgesio prietaringumo, nes ir patys sten gsi udrausti kai kurias knygas. Pakanka pasiirti kai kuriuos laikotarpius ir vietas, kur Europos literatros klasikai buvo udrausti ne Vatikano, o kit, su juo nesusijusi valdios organ: 35 m. po Kr. Homeras 1497 Dant Opera omnia Opera omnia Romos imperija Florencijos miestas

273

EUROPOS

ISTORIJA

1555 1660 1701 1776 1788-1820 1835 1880 1931 1939 1928-1960

Erazmas Miltonas Lockeas Goeth ekspyras Hein Tolstojus Marie Stopes Goeth D. H. Lawrenceas

Opera omnia Eikonoklastes mogaus proto apybraia Jaunojo Verterio kanios Karalius Lyras Opera omnia Ana Karenina ir kt. Opera omnia Opera omnia Ledi aterli meiluis

kotija Anglija Oksfordo universitetas Danija Didioji Britanija Prsija Rusija Airijos Respublika Ispanija Didioji Britanija1

inoma, principin liberalizmo pozicija reikalauja, kad bt leista publikuoti visk, net jei turinys yra aikiai ventvagikas, griaunamojo pobdio, kurstantis, nepadorus ar neteisingas. Ji reikalauja, jog mons toleruot ir tai, kas jiems kelia pasibjaurjim. Devintajame deimtmetyje ios pozicijos lauk rimtas imginimas, kai pasirod vadina moji revizionistin istorija", neigianti masinio yd naikinimo realum, arba kai musulmo nai paskelb fatwah Salmano Rushdie tono eilms". Praktikoje daugelis liberal vengia naudoti savo absoliuius principus. Kiekviena visuomen ir kiekviena karta turi nusistatyti pozicij nuolat kintanios priimtino ir nepriimtino ribos atvilgiu2. Taip pat nedert popieiaus indeks lyginti su iuolaikine totalitarini reim cenzra. Nacistin je Vokietijoje 1933-1945 m. ir sovietiniame pasaulyje 1917-1991 m. visi veikalai oficialiai buvo laikomi draudiamais, kol gaudavo konkret leidim. iuo atvilgiu reikalavim prie spausdinant gauti vyskupo leidim galima laikyti labiau represiniu u indeks. 1966 metais Vatikano Tikjimo doktrinos kongregacija paskelb sustabdanti drau dimo publikuoti praktik. Iki to laiko j indeks pateko apie 4000 pavadinim. Didel anksiau pateiktos informacijos dalis paimta i nepriekaitingo altinio; kiek viename i atuoniolikos jo tom yra palankaus vyskupo sprendimo rodymas - ura as NIHIL OBSTAT (Nra klii") ir IMPRIMATUR (Leista spausdinti")3.

nuodms"). Kartu jis nurod institucionalizuotos Banyios reikalingum. Augus tinas ra: Salus extra ecclesiam non est (Be Banyios nra iganymo") ir Roma locuta est; causa finita (Roma pasak reikalas baigtas"). Populiariausi i 113 jo knyg De Civitate D ei (Apie Dievo valstyb") kvp Alariko siverimas Rom; joje raoma apie dvasios miest, pastatyt ant materialiojo pasaulio griuv si. Knyga geriausiai ireik to meto dvasi. Augustinas daugiau kaip 30 met praleido savo gimtojoje Afrikoje eidamas Hipono vyskupo pareigas. Jis gyveno pagal asketik regul, kuri vliau kvp ne vien vienuoli ordin, skaitant augustinus, dominikonus (juoduosius vienuolius), premonstratensus ir brigitietes. Mir vandal apgultame Hipone.
274

ORIGO

RUFINAS
Rufinas Tyranijus i Akviljos (apie 340-410 m.), vienu metu buvs v. Jeronimo part neriu, pateko j istorij dl dviej tarpusavyje susijusi prieasi: kaip graik (vis pirma Origeno) teologini veikal vertjas j lotyn kalb ir kaip pirmosios knygos, kuri ileido leidykla Oxford University Press, autorius. Jo Apatal tikjimo komentar Expositio Sancti Hieronymi in symbolum apostolorum Oksforde paskelb Theodoricas Roodas i Kelno; veikalas baigtas spausdinti 1478 m. gruodio 17. Deja, jo tekstas prasidjo klaida: frontispise trksta vieno enklo X", tad spausdinimo data pateikta neteisingai - MCCCCLXVIII1. Nuo to laiko OUP leidyklai teko patirti visko - ir pakilim, ir nuosmuki. tai kai kurios jos ileist knyg: Charles Butler, The Feminine Monarchie Or a Treatise Concerning Bees (1609) John Smith, A Map of Virginia (1612) Robert Burton, The Anatomy of Melancholy (1621) The Book of Common Prayer, and Administration of the Sacraments (1675- ) The Holy Bible, Containing the Old Testament and the New (1675- ) Edmund Pococke (ed.), Specimen Historiae Arabum (1650) ------- Maimonides, Porta Mosis (1655) ------- Greg. Abulfaragii historia compediosa dynastiarum (1663) (Richard Allestree) The Ladies Calling: by the Author of the Whole Duty of Man (1673) Johann Schaeffer, A History of Lapland (1674) H. W. Ludolf, Grammatica Russica (1696) William Blackstone, Commentaries on the Laws of England (4 tomai, 1765-1769) F. M. Mller, Rigveda-Sanhita: Sacred Hynns of the Brahmins (1849-1873) Lewis Carroll, Alices Adventures in Wonderland (1865) Norman Davies, God's Playground: A History of Poland (2 tomai, 1981) Manoma OUP leidykl labiausiai pasiymjus 1914 metais, kai grup Oksfordo istorik parm Didiosios Britanijos pastangas kare. J rankratis, pavadintas Why We Are at WAR (Kodl mes kariaujame"), buvo teiktas rugpjio 26, prajus vos trims savaitms nuo karo pradios. 206 puslapi knyga buvo suredaguota, surinkta rankiniu bdu, atspausdinta, rita ir paruota platinti rugsjo 14. Laikai keiiasi2.

Neramumai imperijos irdyje neivengiamai susilpnino jos ryius su periferi ja. V amiuje atsitiko keli svarbs vykiai kelt pakratyje", taip pat Kaukaze. Kelt Banyia prim krikionyb i Galijos vienuoli atsiskyrli. J vysku pai buvo keliaujantys atsiskyrliai* o kadangi jie praktikuodavo ventinimus be paalins pagalbos, j buvo nepaprastai daug. Airij, kuri niekada nepriklaus imperijai, sistemingai evangelizavo v. Patrikas (apie 389 461 m.), Romos pilie tis i vakarins Britanijos. Alsteryje jis isilaipino 432 metais. Taip krikionyb ukariavo Airij anksiau, negu anglosaks pagonybs skraist apgaub likusi Brit sal dal. Airiams dar teko sumokti savo skol,
[ b r it o ]

275

EUROPOS

ISTORIJA

DZEUSAS
Po paskutiniosios olimpiados, vykusios 396 m., Dzeuso statula i ventyklos Olimpijoje buvo nugabenta j Konstantinopol. Tuo metu jai buvo jau daugiau kaip atuoni imtai met ir ji jau seniai buvo laikoma vienu i pasaulio stebukl . Apie 432 m. pr. Kr. sta tul ubaig itremtas i Atn Fidijas. Jo sukurta Atns statula puo Partenon. Didiul statula, vaizduojanti Dzeus su laur vainiku ant galvos sdint soste, buvo apie 13 metr aukio. Ji buvo padengta dramblio kaulo ir gryno aukso ploktelmis ir vaizdavo diev tv, deinje rankoje laikant sparnuotosios pergals deivs statull, o kairje - inkrustuot skeptr su ereliu viruje. Statul detaliai apra Pausanijus ir Strabonas; pastarasis sak, kad jei statula atsistot, galva pramut lubas. Svetonijus rao, jog kai I a. imperatoriaus Kaligulos pasisti darbininkai pamgino perstumti sta tul, dievas nusikvatojo taip garsiai, kad pastoliai sugriuvo, o darbininkai ibgiojo. Taip Dzeusas pasiliko in situ dar tris imtmeius. 462 metais atsitiktinai kilus gaisrui krikionio imperatoriaus Leono I sostinje statul prarijo liepsnos. Tuo metu Olimpijo je jau niekas nebegyveno. 1958 metais vokiei archeologai kasindami ventyklos dirbtuvi vietoje Olimpijoje rado terakotin puoduk su urau: A buvau Fidijo"1.

BRITO
Pelagijus (apie 360-420 m.) buvo velsietis ar bent jau keltas i Brit sal (Pelagijus" yra jo tikrosios pavards Morgan", reikianios jr sn", graik-romn kalk). Draugai vadino j Brito". Jis buvo krikioni teologas, vienas i nedaugelio Vakar Europoje, kurie dalyvavo svarbiausiuose to meto dogmatikuose ginuose. Jis gyveno tuo metu, kai pradjo kristalizuotis graik suformuluota ortodoks (staiatiki) doktrina. Nors Pelagijaus pairos buvo laikomos eretikomis, jo naas buvo svarbus. v. Augustino i Hipono amininkas, jis iprovokavo pastarj padaryti konkreius pareiki mus tokiais svarbiais klausimais kaip Dievo malon, mogaus nuopuolis, prigimtin nuodm, laisva valia, predestinacija. Kartu su kitu britu Celestijum (j susitiko Romoje) Pelagijus pabr mogaus gebjim valios pastangomis elgtis dorai, kitaip sakant, elgtis atsakingai. Jo pagrindin koncepcij, inom kaip prieingo pasirinkimo galia", ireikia formul Si necessitatis est, peccatum non est; si voluntatis, vitiari potest (Kur yra btinyb, ten nra nuodms; taiau jei pasireikia valia, atsiranda ir galimyb nusi dti".) Pelagijus taip pat man, jog pirmasis ingsnis iganymo link turi bti valingas. Toks poiris buvo atmestas i dalies dl to, kad tikta j menkinant Dievo malons reikm, o i dalies ir dl to, kad nuodm taip priskiriama veikiau individualiems tr kumams negu mogaus prigimiai. Pelagianizmo" etiket klijuojama toms teologi nms pairoms, kurios neigia ar apriboja gimtosios nuodms reikm. is poiris buvo svarbus XVII amiaus ginuose Arminijaus ir Janseno aplinkoje.

276

ORIGO

410 metais, pabg i got apgultos Romos, Pelagijus ir Celestius rado prie globst iaurs Afrikoje, kur sulauk nauj dogmatini kaltinim. Vienas Kartaginos susirinkim pasmerk eias pagrindines j klaidas: Kad Kad Kad Kad Adomas vis tiek bt mirs, net jei nebt nusidjs. Adomas pakenk tik pats sau, o ne visai moni giminei. naujagimiai, kaip ir Adomas gimdamas, yra be nuodms. mons mirta ne dl to, kad Adomas mir ar nusidjo.

Kad statymas, kaip Evangelija, atveria keli dang. Kad moni be nuodms buvo ir prie Kristaus atjim. Pelagijus iplauk Palestin, taiau ten suinojo, kad Augustinas veikale De p ec catorum meritis (Apie nusidjli nuopelnus") pagrindiniu puolimo taikiniu pasirinko kaip tik j. Pelagijus atlaik vien inkvizicij, bet galutinai pralaimjo, kai popieiaus Zosimo simpatijas isikovojo Afrikos vyskupai. 418 met balandio 30 dien imperato rius Honorijus savo ediktu sak konfiskuoti Pelagijaus turt, o j pat itremti. Beda Garbingasis nerod jokios simpatijos jo kenksmingam ir lykiam mokymui": Against the great Augustine see him crawl, This wretched scribbler with his pen of gall!1 (Prie Augustin did drsta iautis jis, Raeivos nelaimingo liejasi tulis!) Aplink vyskup Honorat Arliet (apie 350-429 m.) susibr grupel moni, norin i sutaikyti Pelagij ir Augustin. J nuomone, Dievo malon ir mogaus valia yra vienodai svarbs iganymo veiksniai. pusiau pelagianizm" pasmerk Orindo susirinkimas (529). Taiau jo gimtinje, v. Honorato vienuolyne Lerinso saloje netoli ydrojo kranto, i veikla nenutrko. v. Vincentas Lerinsietis (mir 450 m.) sugalvojo garsj v. Vincento kanon", pagal kur visus teologinius pasilymus galima patikrin ti remiantis trimis kriterijais - ekumenizmo, senumo ir sutarimo. 1977 metais Lerinso vienuoliai ileido v. Hiliaro knygos Honorato gyvenimas galutin versij .

Armn Banyia atsirado tuo metu, kai i provincija dar priklaus imperijai. Kaip ir jos keltikasis atitikmuo ji prarado visus tiesioginius ryius su centru ir tapo ekscentrika visomis io odio prasmmis. Keltai linko pelagianizm, arm nai monofizitizm. Gruzij krikionyb pasiek 330 metais, ten valdov dinastij atvert jauna verg i Kapadokijos. Kadangi Gruzija buvo tolliau nuo Armnijos, j maiau veik Azijos politika, ji palaik glaudesnius ryius su Kons tantinopoliu. (Gruzijos Banyia turjo atskir ir nenutrkstam istorij, kol 1811 metais buvo jga prijungta prie Rusijos staiatiki Banyios.) 431 metais Efese vyko treiasis visuotinis Banyios susirinkimas. Septyni visuotiniai susirinkimai, kuriuos pripaino privalomais ir Rytai, ir Vakarai, buvo ie: Nikjos I (325), Kon stantinopolio I (381), Efeso (431), Chalkedonijos (451), Konstantinopolio II (553), Konstantinopolio III (680 681), Nikjos II (787). Efeso susirinkimas pasmerk nestoriei erezij. Gibbonas pavadino j ekleziastiniu maitu". Kaip ir kitus
277

EUROPOS

ISTORIJA

ankstesnius bei vlesnius susirinkimus, susirinkim Konstantinopolyje suauk imperatorius, siekiantis tvarkyti Banyios reikalus. Susirinkime dominavo Ryt vyskupai. Vakar vyskupai nenoromis prim nutarimus. Ir toliau kamavo, atrodo, neigydoma liga christologinis pedantizmas ir doktrin skirtumai vairiais klausimais: dl Kristaus prigimties, Kristaus valios, Kristaus vaidmens ventosios Dvasios genezje. Ar Kristus yra vientisos, t. y. die vikos, prigimties, ar dualistins mogikos ir dievikos? Ortodoks vadovai palaik diofitizm, ir Chalkedonijos susirinkimo (451) nutarimas patvirtino Vieno Asmens su Dviem Prigimtimis, sujungtomis nesusiliejaniu, nekintamu, nedalo mu ir neperskiriamu bdu", samprat. Monofizitizmas buvo pasmerktas, taiau jis ir toliau klestjo Rytuose. Imperator Teodora buvo monofizit kaip ir daugu ma krikioni Armnijoje, Sirijoje ir Egipte. Kiek vali turi Kristus vien ar dvi? Popieius Honorijus I 634 metais Konstantinopol sistame laike nerpes tingai pavartojo fraz viena valia". Ortodoksiniai Banyios vadovai palaik diotelitizm. T jie patvirtino etajame visuotiniame susirinkime 681 metais. Monotelitai buvo pasmerkti, o popieiaus Agatono delegatai pakluso susirinki mo nutarimams. Ar Dievo Tvo, Snaus ir ventosios Dvasios Trejybje ventoji Dvasia kilusi i Tvo, kaip vienintelio dievybs altinio, ir todl per Sn , o gal ji kilusi i Tvo ir Snaus kartu? Konstantinopolis laiksi nuomons per filium (per Sn"); Roma man, kad teisinga formul filioque (ir i Snaus"). is klau simas pirm kart ikilo 589 metais Ispanijoje, o IX amiuje dl jo jau bta dide li nesutarim. Ginas taip ir liko neisprstas. Vienuolikumo poreikis augo proporcingai politiniam ir socialiniam smyiui. Rytuose paplitusios atsiskyrliko ir bendruomeninio vienuoliko gyvenimo bdo tradicijos persimet ir Vakarus. Pirmieji bendri vienuolynai atsirado dar prie Vakar imperijos lugim. v. Martynas kr vienuolyn Liguge 360 metais. Benediktas Nursietis (apie 480 550 m.) suformulavo plaiausiai priimtas i vis vienuoliko gyvenimo taisykli. Imperinei valdiai menkjant, ypa buvusiose Vakar provincijose, vienuolynai vis daniau tapdavo klasikinmis oazmis bar barikoje dykumoje. Rytuose, ypa Aleksandrijoje, krikionikasis mokymas jau nuo seno buvo derinamas su graik filosofijos ir lotyn autori pripainimu, Vakaruose tai padaryta tik dabar. Centrin io proceso figra buvo Flavijus Magnusas Aurelijus Senatorius (apie 485 580 m.), inomas Kasiodoro vardu. Valdant ostgot karaliui Teodorikui jis kur laik buvo Italijos valdytojas. Nugaljus Belizarijui pasitrauk vienuolyn. Propagavo vietimo sistem, kurioje religiniai ir pasaulietiki dalykai papild vieni kitus. Jis paiu laiku pradjo rinkti senovinius dokumentus, VII
[a n n o
d o m in i]

[b o m a s ]

amiuje islamo okas visam laikui pakeit krikionikojo pasaulio kont

rus. Jis padar gal Viduremio jros ali kultros vienovei ir j pirmavimui prie iaurinius forpostus. Uimdamas Persij, Sirij ir Egipt islamas privert tris i pen ki pripaint patriarch Antiochijos, Jeruzals ir Aleksandrijos veikti in partibus infidelium. Krikionikosios Banyios politika jau nebevyko normalioje penkiakratje arenoje, o virto atria graik patriarcho Konstantinopolyje dvikova
278

ORIGO

ANNO DOMINI
Pirmuosius eis imtmeius po Kristaus gimimo tik labai nedaugelis suvok gyven krikionybs eroje". Ties sakant, istorijos chronologijos, matuojamos nuo to laiko, kai Kristus vaikiojo po Galilj", pagrindus nustat tik Dionyzijaus Maojo Exiguus darbai. Jis buvo graikikai kalbantis vienuolis i Maosios Skitijos, Kasiodoro draugas, mir Romoje apie 550 metus. Dionyzijui kilo mintis, jog metus reikt pradti skaiiuo ti nuo Kristaus siknijimo, tad pradti skaiiavim nuo Apreikimo veniausiajai Mer gelei Marijai, kai Kristus buvo pradtas. Jis nustat t dat - pirmj met pirmj dien - kovo 25, devynis mnesius prie Kristaus gimim - gruodio 25. Visus anks tesnius metus, skaiiuojamus tolstania eils tvarka, reikjo vadinti ante Christum (AC) prie Krist (pr. Kr.). Vlesni metai turjo bti metais nuo siknijimo", arba Anni Domi ni (AD) - po Kristaus (po Kr.). Nulini met nebuvo . Prajo daug imtmei, kol pamau imta naudoti krikionikosios eros, arba ms eros, pavadinim - pirma lotyn Banyioje, o vliau ir Rytuose. Beda Garbin gasis (673-735), knygos apie chronologij De Temporibus autorius, visikai prim naujj sistem, kai ra knyg History of the English Church and People VIII amiaus pradioje. Iki tol buvo naudojamos visokiausios vietins chronologijos. Labiausiai paplitusi sistema buvo laiko skaiiavimas pagal valdov valdymo metus. Istorinis laikas buvo matuojamas pagal valdovus ir kartas. Datos buvo nustatinjamos pagal j viet konk retaus imperatoriaus, popieiaus ar kunigaikio valdymo laikotarpiu. Laikytasi Senojo Testamento pavyzdio: Ketvirtais Ezekijo karaliaus metais, kurie buvo septinti Israelio karaliaus Elos snaus Os metai, Asirijos karalius Salmanasaras patrauk Samarij, apgul j <...> (4 Kar 18, 9). Krikionikajai erai teko varytis su daugeliu kit chronologini sistem. Graik olimpiad lentel - keturmeiai ciklai tarp eilini olimpini aidyni - pradta nuo Korojbos olimpiados 776 m. pr. Kr. liepos 1 d. buvo tsiama iki IV a. pabaigos. Apie babilonikj Nabonasaro er, kuri naudojo Aleksandrijos graikai, viduramiais buvo inoma i Ptolemjaus darb. Jos pradia atitiko 747 m. pr. Kr. vasario 26 d., treia dien. Levanto alyse buvo iplitusi makedonikoji Seleukid era, prasidedanti nuo to momento, kai Seleukas I Nikatoras 312 m. pr. Kr. um Babilon. ydai j vadino kontrakt era" ir naudojo iki XV amiaus. Romn era buvo grindiama met skaiia vimu nuo miesto krimo" (AUC). Ispanijoje cezari era prasidjo 39 m. pr. Kr. - tada Pirn pusiasal nukariavo Oktavianas. Cezari er perm vestgotai ir ji iliko Katalonijoje iki 1180 m., Kastilijoje iki 1382 m., Portugalijoje - iki 1415 m. Musulmonikoji hidros era prasideda nuo pranao bgimo i Mekos dienos, kuri atitinka 622 m. liepos 16d., penktadien. Jos ir dabar tebesilaikoma visame musulmon pasaulyje. Turint galvoje vis i painiav nenuostabu, kad Dionyzijaus Maojo apskaiiuoto ji Kristaus gimimo data pasirod esanti neteisinga. Dionyzijus savo pirmuosius metus sutapatino su 195 (I) olimpine era, su 754 AUC metais ir (klaidingai) su C. Cezario, Augusto snaus, ir L. Emilijaus Pauliaus, Pauliaus snaus, konsulavimu". I tikrj nra

279

EUROPOS

ISTORIJA

joki rodym, kad Kristus tikrai gim 1 m. Priklausomai nuo to, kuria Evangelija remsi ms - pagal v. Luk ar pagal v. Mat, krikionikoji era prasidjo paskutiniaisiais Erodo Didiojo valdymo metais (4 m. pr. Kr.) arba per pirmj romn surengt gyven toj suraym Judjoje (6-7 m.). Ir krikionims, ir ydams pati svarbiausia istorin data buvo Sutvrimo metai Annus Mundi. Bizantijos banyia nustat, kad tai vyko 5509 m. pr. Kr. Tie metai ir tapo banytinio kalendoriaus pagrindu staiatiki pasaulio alyse. Graikijoje ir Rusijoje jis iliko iki pat Naujj laik. yd mokslininkai teik pirmenyb kitai datai - 3760 m. pr. Kr.; ji paimta iuolaikinio yd kalendoriaus ieities taku. Kopt Banyia panaiai kaip ir aleksandrieiai pasirinko 5500 m. pr. Kr. Anglikon banyia, vadovaujama Ushero arkivyskupo, 1650 metais pasirinko 4004 m. pr. Kr. Rytin, klasikin, ir krikionikj ideologijas kritikai palygino ir harmonizavo ymus renesanso mokslininkas Josephas Scaligeris (1540-1609). Jo veikalas De Emendatione Temporum (Apie chronologijos pataisas", 1583) paraytas atsivelgiant protestant interesus ir sutapo su popieiaus Grigaliaus XIII atlikta Julijaus kalendo riaus reforma. is veikalas tapo chronologijos mokslo pradia. Nuo tada prasidjo Naujiesiems laikams bdingas rpinimasis standartiniu istorinio laiko matavimu . Taiau Grigaliaus kalendorius, inomas Naujojo stiliaus" pavadinimu ir vestas katalikikose Europos alyse 1585 metais, nebuvo vis priimtas. Dauguma protestan tikj ir staiatikikj ali liko prie Julijaus kalendoriaus - Senojo stiliaus". Naujj stili jos prim tik laiko dvasios veriamos: kotija 1700 metais, Anglija 1752, Rusijatik 1918 metais. Kol kartu egzistavo du kalendoriai, vis tarptautin korespondencij reikjo tvarkyti atsivelgiant juos abu. Laikai turjo bti su dviem datomis - pavyz diui, 1734 m. kovo 1/12" arba 1917 m. spalio 24/ lapkriio 7". Dl to atsitikdavo daug keist dalyk. Kadangi abiej kalendori skirtumas XVII amiuje sudar 10-11 dien, buvo galima iplaukus i Doverio per kelias valandas Laman veikti ir atvykti Kal jau kito mnesio viduryje. Pagal senj stili metai prasi djo kovo 25, o pagal naujj - sausio 1, tad buvo manoma iplaukti i Kal vienais metais, o Dover pasiekti ankstesniais. Met skaiiavimas Europoje suvienodjo tik tada, kai bolevik vyriausyb atsisak senojo stiliaus. Rusijoje nuo 1918 m. sausio 31 d. (senuoju stiliumi) ir 1918 m. vasario 14 d. (naujuoju stiliumi) nieko nevyko. 1918-1940 metais soviet komunistai mgdiodami Pranczijos didiosios revoliucijos veikjus panaikino septyni dien savait, dien pavadinimus pakeit numeriais, o Revoliucijos metus" pradjo skaiiuoti nuo 1917 met3,
[ v e n d e m je r a s ]

su lotyn patriarchu Romoje. Iki islamo Romos patriarchas lotynikai turjo gin ytis su keturiais graik patriarchais; islamui pasirodius is santykis pasikeit dabar jie kalbjosi vienas su vienu. Be to, Romos banyia turjo didesn manev ro laisv. Negana to, vis dar buvo neisprstas grsmingasis ginas su monofizitais Rytuose. Naujieji musulmon valdovai pasirod es pakantesni erezijai, negu buvo krikionys ortodoksai. Tad Armnijos, Sirijos ir kopt banyios jau niekad nebesugro bendr avid.
280

ORIGO

BOMAS
Kelioni vadove Guide Michelin sakoma, kad Bomo (Baume) abatij VI amiuje kr airi vienuolis v. Kolumbanas. Jos vardas yra kelt kilms ir reikia grot". Abatija kurta viename graiausi Europos kampeli - didiulio klini tarpeklio Sirk de Bomo papdje, Juros kaln puyn gilumoje. Kaip ir tokio pat pavadinimo vienuolynas (jame v. Otilija atgavo regjim) u 80 kilometr prie Doubso ups, Bomo abatija mena laikus, kai gal-romn civilizacij nukariavo pagonys burgundai ir kai krikio nyb atgaivino mik gldumoje sikrusios atsiskyrli vienuoli bendruomens. Aba tija iaugo labai turting ir galing institucij, turjo kelis imtus kaim ir beneficij. Gal gale kapitula virto supasauljusia aristokratik kanaunink bendruomene. Aba tija isilaik iki 1790 met. Tada revoliucionieriai j panaikino, sudau daugum jos paminkl, o gretimo miesto pavadinim i Bom le Mueno pakeit Bom le Mesj . Krikioni vienuolijos istorijoje Burgundijoje gyvenusios bendruomens, tokios kaip Bomo, yra svarbi grandis tarp senovs pasaulio atsiskyrli sistemos, ilikusios Airijoje, ir dideli vidurami institucij, kurios pradjo kurtis deimtajame amiuje. Juk kaip tik i Bomo Berno su bendraminiais 910 metais ivyko kurti didij Kliuni abatij. Guide Michelin skaitytojai nusivils pamat, kad dauguma Bomo praeit apibdinan i detali geriausiu atveju yra legendos. Nra svari rodym, siejani Bom su v. Kolumbanu, ir jokio pagrindo manyti abatij buvus kurt VI amiuje. Pirmoji patiki ma uuomina, kad ia yra cellula , pasirod tik 869 metais, tad i abatija turt bti jaunesn u v. Otilijos vienuolyn prie Bom de Damo. Ry su v. Kolumbanu tikriau siai prasiman Kliuni vienuoliai, taip pagraindami savo pai institucij2. Panaios abejons supa ir spalvingiausi Bomo asmenyb - Jean, senjor de Wattevillj (1618-1702), kuris valdant Liudvikui XIV 40 met ia jo abato pareigas. Tai buvo karys, udikas, vliau - vienuolis. Jis syk spruko nuo teisingumo Konstantinopo lyje, kur buvo prasimus iki paos rango, buvo Morjos gubernatoriumi, kol gavo i popieiaus nuodmi atleidim. Anot Saint-Simono, Jeanas buvo nusidjlio, kuris ipirko savo kaltes nuoirdia atgaila, pavyzdys. Pagal istorinius raus jis vis gyveni m buvo iverstakailis, kurio idavyst palengvino pranczams brutaliausiu bdu ukariauti jo gimtj Fran-Kont provincij. Ant Jeano antkapio ikaltas toks uraas: ITALUS ET BURGUNDUS IN ARMIS GALLUS IN ALBIS IN CURIA RECTUS PRESBYTER ABBAS ADEST3. (ia guli ital ir burgund karys, pranczas nuo to laiko, kai usigob vienuolio gobtuv, siningas savo pareig vykdytojas, dvasininkas ir abatas") Tad Bomas yra legend ir istorini fakt miinys. mons visada jaut poreik panau doti praeit savo tikslams. Raantieji mokslines monografijas nuo pat pradi pasmerkti pralaimjimui. Palikuonims perduodama praeitis visada bus fakt, legend ar net paprasiausio melo kratinys.

281

EUROPOS

ISTORIJA

Svarbiausia, ko gero, buvo tai, kad islamas atkirto krikionyb nuo likusio pasaulio. Iki islamui pasirodant krikionikoji Evangelija pasiekdavo net Ceilon ir Abisinij; o islamui pasirodius jai daug imtmei buvo ukirstas kelias plisti Azijoje ar Afrikoje. Dauguma krikioni gyvenime n karto nemat musulmono, taiau visi jie gyveno islamo elyje. Islamas faktikai buvo tvirtas iorinis skydas, kurio priedangoje krikionyb galjo konsoliduotis ir aikiau apibrti save. Tuo atvilgiu jis buvo didiausias i pavieni veiksni, skatinusi atsirasti tai, kas buvo pavadinta Europa". Popieijos isilaisvinimo negalima susieti su kokia nors konkreia data. Romos patriarchai turjo daug laisvs ir prie praddami reikti pretenzijas virenyb. Skirtum tarp Banyios lotynikosios ir graikikosios dali didjimas danai sukurstydavo laikinas schizmas, bet niekada nesukl visiko skilimo. Gan keista, taiau per pirmuosius keturis imtmeius, kai Roma vis dar tebebuvo imperijos irdis, Romos banyioje neretai dominavo graikai ir graik kultra. Leonas I (440 461) pirmas pabr Romos banyios lotynikum. Tuo metu lotyn patriarchai isivadavo i tiesiogins politins kontrols, per gausius nesutarimus su civiline valdia pasislpdami u Romos miesto sien. Nuo tada sigaljo ba nytins ir pasaulietins valdios atsiskyrimas, toks bdingas Vakarams ir toks svetimas Rytams. VI amiuje Romos patriarchams pirmiausia teko susidurti su imperins valdios atkrimu valdant Justinianui, paskui su langobardais. Du i j, Silverij (536 537) ir Vigilij (537 555), imperatorius aretavo. Pastarj imperin valdia brutaliai privert nusileisti sprendiant monofizit klausim. Grigalius I (540 604), pirmasis vienuolis v. Petro soste, danai laikomas bsi mos popiei valdios architektu jis kr j tiek savo administraciniais suge bjimais, tiek principingumu. Laikydamas save Dievo tarn tarnu" Grigalius I tvark Romos miesto civilinius reikalus, sudar sutart su Lombardijos karaliais, pertvark Banyios emes ir finansus, atnaujino Romos santykius su Afrika, Ispa nija, Galija ir Britanija. Jo Regula Pastoralis greitai tapo vidurami vyskup vado vliu. Jis ne kart protestavo prie savo brolio Konstantinopolyje teis naudotis Ekumeninio patriarcho" titulu. Kai Grigalius I mir, svarstykli lkt pradjo svirti Romos naudai. Susirpin dl musulmon puldinjim imperatoriai beveik prarado tak Italijoje, nors kelis kartus desperatikai mgino demonstruoti savo pretenzijas. Dl monotelizmo gino popieius Martynas I (mir 655 m.) pasku tinysis popieius kankinys VIII buvo pagrobtas Ravenos egzarcho, nuplaktas,
[c a n t u s ]

Konstantinopolio teismo itremtas mir Kryme,

amiuje imperatorius nebegaljo net pademonstruoti Vakaruose savo val

dios. 710 metais imperatorius Justinianas I I isikviet Romos patriarch Kons tantinopol ir Konstantinas I (708 715), asiras, nuolankiai pakluso. Per j susiti kim kaip vliau pasirod, paskutin Romos vyskupo susitikim su valdaniu imperatoriumi imperatorius ceremoningai pabuiavo romno kojas ir gavo u tai nuodmi atleidim ir komunij. Taiau netrukus Konstantinas buvo nuudy tas, ir j susitarimas dl Ravenos nujo niekais. 732 metais imperatorius Leonas pareng laivyn tikdamasis atgauti Raven, kuri buvo ugrob langobardai,

282

ORIGO

CANTUS
Lotyn banyios cantus planus danai vadinamas grigalikuoju giedojimu, taip pagerbiant popiei, kuris nustat jo atuonias tonacijas ir surinko apie 3000 melodij. Manoma kartu su giminingu bizantiniu stiliumi jj kilus i graikikj ir ypa i ydikj giedojimo tradicij. Savo ruotu grigalikasis giedojimas tapo tuo pagrindu, ant kurio pastatyta visa europin muzika. Tai buvo giedojimas be akompanimento - taip gie dotos psalms, himnai ir antifonos, paprastai unisonu ir laisvu ritmu. Jis turjo keturis pagrindinius dialektus" - ambraziejikj, romnikj, galikj ir mozarabikj, nors pamau sivyravo romnikoji mokykla. I pradi melodijos nebuvo urainjamos, todl ankstyvj giedojimo pavyzdi nemanoma tiksliai atkurti,
[m usike]

Grigalikajam giedojimui skirta uraymo sistema tobuljo pereidama kelias stadi jas. Bizantieiai kaip ir graikai gaidas uraydavo raidmis papildydami jas neumomis, arba akcentais", rodaniais melodins linijos judjim. Slav staiatikiai isaugojo i sistem dar ilgai, kai visur kitur ji jau buvo pakeista:

a. XI amiaus kufistin notacija (uraymas) be linij, b. XII XIII amiaus rusikoji notacija, naudojanti graik-bizantiei raidin sistem, c. XVII-XX amius: muzikos enklai, naudojami rus staiatiki liturginje notacijoje. (Pagal Machabey.) Frank traktate De harmonica institutione, kur para Hucbaldas i Sent Amando (apie 840-930 m.), teigiama, kad Vakaruose irgi buvo priimtas panaus susitarimas: neumos buvo raomos vir lotyniko teksto skiemen. Notgeris Balbulas i Sent Gale no ityr tropus - melodijas, papildanias pagrindin choral". XI amiuje muzikologas Guidas i Areco (apie 995-1050 m.) irado uraymo sistem -tonins sol-fa sistemos pirmtak. Jis pam himno v. Jonui Kriktytojui pradios skiemenis Ut queant laxis ir i j sukr dominuojant heksakord UT-RE-MI - SOL-LA-FA. Septintasis skiemuo SI, rei kiantis (S)ancte (l)ohannis, buvo pridtas vliau. Guidas irado ir linijin uraymo siste m: linij bta iki deimties. Tai bta dabartins penki linij sistemos pirmtaks. ioje sistemoje buvo mobilus rakto enklas, o neumos gijo kvadratini tak ir brkneli pavidal. Lieka ginytina, ar natos buvo pastovios trukms ir vienodai akcentuojamos:

283

EUROPOS

ISTORIJA

Nuo XII amiaus pabaigos grigalikj giedojim praturtino polifonija, kai lygiagre iai buvo giedamos dvi ar daugiau nepriklausomos melodins linijos. Praktika skatino plaiau naudoti instrumentin akompaniment. Vidurami klausytojo ausis gebjo skir ti tik derinim oktavomis, kvartomis ir kvintomis. Taiau pastovaus takto (tikriausiai pasiskolinto i liaudies dain ar oki) vedimas, kontrapunkto poreikis ten, kur melo dijos susikirsdavo, paskatino tirti ritm ir harmonij. Jie abu sudaro iuolaikins muzi kins formos pagrindinius elementus. Kanono meno pradia - XIII amius. Nuo tada standartinis muzikins frazs odynas galjo perduoti plat emocij ir reikmi diapa zon. Taigi Europos muzikos kalba" turi ilg ir nepertraukiam istorij - nuo grigali kojo giedojimo iki Stravinskio . XIX amiuje vadinamasis cecilikasis judjimas" grigalikj giedojim laik vienu Europos muzikos tikrj altini. Vienuoliai benediktinai i Solesms, netoli Le Mano, msi atkurti jo teorij ir praktik. J darbas, kvps ir Liszto oratorij Kristus , laikomas svarbiausiu i laik autoritetu.

ir suimti popiei Grigali III (731741), nepaklusus ediktui dl ikonoklazmo, bet laivynas nuskendo Adrijos jroje. Nuo to laiko Romos patriarchai praktikai buvo nepriklausomi. N vienas Romos vyskupas niekada nebepra imperatoriaus

284

ORIGO

leidimo bti irinktas ias pareigas, o joks imperijos pareignas i Konstantino polio jau niekada nebegaljo naudotis savo valdia Romoje. Kad ir kaip ten bt, Romos patriarchatas jau turjo priemoni nepriklauso mybei usitikrinti. Kaip plstani Rom piligrim globjas (j labai padaugjo, kai islamas ublokavo kelius Jeruzal), jis gijo ne tik didel presti, bet ir svar b pajam altin. Tarp dekretalij buvo daug teisini nutarim, kurie pravert plaiai popieiaus jurisdikcijai, ypa kodifikavus kanon teis. v. Petro tvonija (Banyiai priklausanios ems valdos), kuriai netrukus buvo lemta smarkiai padidti, dav jam tvirt laikinos valdios pagrind. Patriarchato sjunga su langobardais, o paskui su j varovais frankais jam buvo gera priemon gauti tarp tautin apsaug. Krikionikosios Banyios vienyb teorikai tebeegzistavo, taiau praktikai jos nebebuvo. Papa titulu anksiau meiliai buvo vadinami visi vyskupai. Nuo dabar jis buvo rezervuotas tik Romos vyskupui. Tai ir buvo popie iaus valstybs gimimo laikotarpis,
[ r e v e r e n t ia ]

Septintasis visuotinis Banyios susirinkimas, arba antrasis Nikjos, buvo skir tas ikonoklazmui. Susirinkimas pritar i Romos atsistai popieiaus Hadrijono I nuomonei: atvaizdus garbinti galima, bet ne taip kaip Diev. Tai buvo paskutinis kartas, kai Roma ir Konstantinopolis msi bendr veiksm tikjimo klausimais.

Krikionybs eksportas, 395785 m.

Nuo tos dienos, kai Kristus tar Eikite paskui mane", krikionyb buvo evangelin religija. Kai v. Paulius patvirtino j esant atvir visiems, niekas neribojo galimo tikinij skaiiaus. Imperijai primus krikionyb kaip valstybin religi j, atsivertimas krikionyb tapo imperijos politikos reikalu. Krikionys valdo vai tikjimo eksport nukreip ne tik atskirus individus, bet ir itisas tautas: tai buvo strategins ideologijos klausimas. Busimiesiems atsivertliams krikionybs primimas taip pat buvo susijs su politiniais sumetimais. Tai leido pasiekti dide li rato ir prekybos laimjim. Reikjo nusprsti, i kur importuoti krikiony b i Romos, i Konstantinopolio ar apskritai to nedaryti. Tai buvo svarbus politinis pasirinkimas. Gan anksti susidomta Airija, nes ten pradjo plisti pelagianizmas. Todl gal romn vyskupui Germanui parpo Brit salos ir Britanija. Viena misija, vadovaujama Paladijaus pirmojo tikinij airi vyskupo", isilaipino Viklave 432 metais, bet nedav vaisi; antroji, vadovaujama v. Patriko (apie 385 461 m.), i Britanijos kilusio misionieriaus, v. Germano mokinio, nusisek. Ant Taros auk tum dabartinje Mido grafystje misionierius susitiko su aukiausiuoju karaliu mi Laoghairu, ukr velykin ugn ant Slans kalvos ir nutild druidus. Pirmoji vyskupija buvo kurta Armache 444 metais. Frank vykdytas Galijos ukariavimas buvo glaudiai susijs su tos provincijos religiniais padalijimais. V amiuje galai romnai jau seniai buvo prim Romos krikioni tikjim. Taiau vestgotai, burgundai ir alemanai, kurie pirmieji
285

EUROPOS

ISTORIJA

REVERENTIA
Kart, kai VI amiuje jaunasis Georgijus Florentijas (busimasis Grigalius Trietis) su motina keliavo i Burgundijos j Overn, juos uklupo audra. Motina pamojavo maieliu su ventomis relikvijomis niraus dangaus link, debesys isisklaid, ir jiedu nenuken tj galjo keliauti toliau. I pradi ipuiks berniukas paman, kad is stebuklas yra atlygis u ger elges, taiau jo irgas i karto suklupo ir berniukas nukrito ant ems. Tai jam buvo gera pamoka, kokio atpildo sulaukia tutyb. Kit kart, kai jis aplank v. Julijono relikvijas Brijudj, jam pradjo smarkiai skaudti galv. Georgijus panar dino j t pat altinl, kuriame andai buvo apiplauta nukirsta kankinio galva, ir skaus mas atlgo. tai kaip Georgijus suinojo, kas yra reverentia - grietas laikymasis visko, kas susij su ventais daiktais ir vietomis bei su j gydomja galia. Kai baigsi persekiojim epocha, kankini kultas ir vent relikvij rinkimas pamau atsidr krikionikojo gyvenimo centre. Svarbiausios relikvijos buvo tiesiogiai susiju sios su pagrindiniais Evangelijos personaais. Pripaintos ir antrins relikvijos, susiju sios su jais ne taip tiesiogiai. Konstantinopolis tapo pagrindiniu relikvij kolekcionavimo ir platinimo centru. Tarp pai vertingiausi jo eksponat, be dviej Tikrojo Kryiaus gaballi, dar buvo erki vainikas, ventoji ietis, veniausiosios Mergels Marijos direlis ir net kelios v. Jono Kriktytojo galvos. Kai antrasis Nikjos susirinkimas nuta r, jog visos naujos banyios turi bti ventinamos naudojant ventas relikvijas, relik vijomis imta gyvai prekiauti. 823 metais i Aleksandrijos pagrobtas v. Morkaus knas ir nugabentas Venecij. v. Mikalojaus knas pasiek Bar 1087 metais. Didiausiais prekiautojais relikvijomis tapo Vakar kryininkai. Pagarba relikvijoms, kuri taip aikiai rod Grigalius Trietis, danai buvo laikoma lengvatikysts poymiu. Taiau geriau patyrinjus matyti, kad ji buvo ne tik atsirandan io asmenins etikos kodekso, bet ir daug subtilesnio socialins politikos ir socialinio statuso siekianio aidimo rankis. Reverentia buvo tikrojo tikiniojo poymis. Jo netu rintis buvo laikomas pagonimi, nemoka ar pernelyg patenkintu savimi mogumi. Dva sikiai, kurie atlikdavo su relikvij perdavimu susijusias apeigas, tapdavo takingesni, utikrindavo santarv ir parapijiei pritarim. Turintys verting relikvij miestai ir ba nyios pakeldavo savo presti, sulaukdavo didesns Apvaizdos globos ir, be abejo, surinkdavo daugiau pajam i piligrim. Tikras paradoksas, kad krikioni tikjim sielas keliaujant roj supo dalykai, susij su mirtimi, ir ypatingas kaul bei kap ger bimas. Visa tai lydjo vos ne barokikas jautrumas lelij ir roi kvapui, kur turjo skleisti kai kurie mirusieji, vies aurai ir angel chor garsams1. Ilgainiui relikvij vert m smukti. Kai jau buvo panaudoti visi apatalai, kankiniai ir Banyios Tvai, kilo pavojus, jog kiekvienas mirs vyskupas bus paskelbtas ven tuoju. Liono vyskupas Priscus, ums post 573 metais, nenorjo to net girdti. Jis palaidojo savo pirmtak Nicetij paprasiausiame karste ir leido savo diakonui neioti Nicetijaus arnot vietoj chalato. Bet atsitiko taip, kad jie abu - Priscus ir Nicetijus buvo kanonizuoti, tiesa, tik 1308 metais.

286

ORIGO

Reformacija paskelb kar relikvijoms, per j daug relikvij buvo sunaikinta. Taiau protestant niris nepaliet nei staiatiki, nei katalik pasaulio. Dar ir dabar daugely je Italijos banyi bei Kijevo Peerskaja Lauros katakombose galima matyti Labai Ypating Mirusij mumij bei skelet. Viena keisiausi relikvij kolekcij, XII amiaus Uanj vienuolyno Namire lobynas, iliko nepaliesta. Du kartus jis buvo ukastas, sle piamas nuo lobi iekotoj - per prancz revoliucij ir naci okupacijos metu. Tarp vertingiausi jo eksponat yra v. Petro onkaulis, v. Jokbo pda ir veniausiosios Mergels Marijos pienas. Visa tai sudta nuostabius relikvijorius, kuri forma makab rikai panai anatomin to, kas juose laikoma, siluet. Eksponatai padaryti filigranine technika i aukso ir sidabro su brangakmeniais ir sidabro nielu juodame fone. Jie pri skirti prie Septyni Belgijos stebukl ir laikomi moter vienuolyne Namire, Julie Billart gatvje Nr. 17.2

upldo j emes, buvo arijonai, o toliau iaur gyven frankai liko pagonimis. Chlodvigas prim krikt i vyskupo v. Remigijaus Reimsieio rank kakuriuo momentu tarp 496 ir 506 met. Priimdamas krikt i vieno Romos vyskup jis savj Meroving dinastij padar gal romn sjungininke prie j ankstes nius valdovus barbarus. Sakoma, kad Akvitanijos katalik vyskupus Chlodvigas panaudojo kaip penktj kolon". Todl frank katalikikieji ryiai" neabejoti nai palengvino j valdios konsolidacij ir padjo pagrind ypatingiems j san tykiams su Roma. Daug ini apie ankstyvj frank krikionyb mus pasiek i Grigaliaus Trieio (540 594) veikalo Historia Francorum. Taiau jo panegiri kos Merovingams negali nuslpti to, kad Chlodvigas, veikale vadinamas nau juoju Konstantinu", dar buvo gan laukinis. Grigalius pasakoja epizod apie tro fjin vaz i Suasono. J sudau vienas frank karys, atsisaks dalytis savo grobiu. Chlodvigas palauk metinio parado Marso laukuose kit pavasar ir iba r sudauius vaz kar u netvarking aprang ir ginklus. Kada karys pasilenk pasiimti ginklo, Chlodvigas suskald jam kaukol kovos kirviu sakydamas: Tu taip pasielgei su Suasono v a za"19. VI amiuje krikionikasis pasaulis vis dar svyravo spaudiamas barbar ant puoli. Vien kontrpriemoni msi airi misionieriai, kit imperatorius Jus tinianas; jo vykdyti Afrikos, Italijos ir Ispanijos atkariavimai buvo motyvuoti i dalies ir noro su aknimis irauti arijonizm. Treioji priemoni serija buvo Gri galiaus I veiksmai. Airijos misijos, prasidjusios 563 metais v. Kolumbai (apie 521597 m.) atvykus Jonos sal, buvo nukreiptos pirmiausia iaurin Britani j, o paskui frank provincijas. Dar po dvideimties met v. Kolumbanas (apie 540 615 m.) su grupe draug ivyko i didelio vienuolyno Bangore ir leidosi Burgundijon. Jis kr kelet vienuolyn, tarp j ir Luksovijaus; kuriam laikui buvo apsistojs Bregence prie Bodeno eero; eid Merovingus, atriai kritikuo damas j palaid gyvenim; mir Bobijo vietovje netoli Genujos. v. Galas (mir 640 m .) vykd misionierik veikl ten, kur dabar veicarija; jo vardu pavadintas

287

EUROPOS

ISTORIJA

didelis religinis centras Sent Galene. v. Aidanas (mir 651 m.) madaug 635 metais persikl i Jonos salos ventj sal (Lindisfarn) taip tsdamas Angli jos atsivertim. Visais iais atvejais airi vienuoliai nesilaik Romos priimtos praktikos. Ateityje atsirado daugiau sunkum siekiant sutaikyti kelt ir lotyn tradicijas,
[j o n ]

Pirn pusiasalio krikionyb sukrt imperijos siverimas 554 metais. Arijonai vestgotai iki tol gyveno atskirai nuo savo pavaldini, kurie nuolat su pietuose gyvenaniais imperijos pavaldiniais rezg smokslus. Po itisus deimtmeius tru kusios konvulsijos, kada vestgot karalyst vos laiksi kamuojama vidaus nera mum ir puolama i iors, Rekaredas (vald 586 601 m.), arijono tvo ir Romos kataliks motinos snus, taikiai prim katalikyb. Tai buvo politinis aktas. Spren dim patvirtino antrasis Toledo sinodas 589 metais,
[k o m p o s t e l a ]

Beveik tuo paiu metu Italijoje pagonys langobardai prim katalikyb savo karaliaus Agilulfo sutuoktuvi su frank kunigaiktyte katalike Theodelinda pro ga. Moncos bazilikoje netoli Milano, kuri jie pastat, dar ir iandien galima pamatyti gelein Lombardijos karn su urau: AGILULF GRATIA DEI VIR GLORIOSUS REX TOTIUS ITALIAE OFFERT SANCTO IOHANNI BAPTISTAE IN ECCLESIA MODICAE. Konfliktas tarp katalik ir arijon tssi toliau iki galu tins katalik pergals prie Koronato 689 metais,
[r a u p s u o t a s is ]

JON
Vien 597 met gegus vakar jau nebejaunas v. Kolumba ileido paskutin kvap ant altoriaus laipteli savo abatijos banyioje, maytje bemikje Jonos saloje Hebrid salyne. Jis kopijavo psalmes ir buvo k tik perras 34 psalms eilut bet tie, kurie ieko VIEPATIES, jokio gero nestokos! Gims Donegale, jis kr daug bany i Airijoje, pradjs nuo Dery, o 563 metais su dvylika broli vienuoli isilaipino Innis Druinidh - druid saloje". is Kaledonijos apatalas", saloje pastatytoje savo bany ioje karnavs Dalriados karali, buvo kelt krikionybs ir gl civilizacijos plati nimo vakar kotijoje rankis. Jam organizavus misij Lindisfarn Nortumbrijoje, jo bendruomen pradjo kriktyti ir iaurin Anglij. v. Kolumba mir tais paiais metais, kai v. Augustinas Kenterberietis kr Romos katalik misij Kente. Pamokomas yra kelt Banyios likimas Jonos saloje. Ji atlaik siaubing viking antpuol 806 metais, per j uvo abatas ir 68 vienuoliai. v. Kolumbos tradicijas tsiantys vienuoliai buvo ivaryti apie 1200 metus, kai sal valdovas Reginaldas vietoj j steig benediktin ir augustin vienuolynus. ie vienuolynai vargu ar isilaik iki 1560 met, kai reformuota kotijos banyia panaikino vienuolynus. Pati sala atiteko Argailo kunigaikiams Campbellams, kurie 1899 metais sugrino j kotijos banyiai tikdamiesi restauravimo. Atstatytoji katedra 1905 metais buvo paventinta i naujo. Vl atkurta Jonos bendruomen, pasiventusi ekumeninei veiklai ir maldoms, atsirado Dr. Georgeo Macleodo pastangomis 1938 metais1. Kiekvienai epochai bdinga sava krikionybs atmaina.

288

ORIGO

KOMPOSTELA
Pasak legendos, v. Jokbo Apatalo knas kartu su nukirsta galva IV amiuje akme nine valtimi buvo atgabentas i Palestinos Galicij. Stulpas, prie kurio prisivartavo valtis, laikomas maoje uosto banytlje Padrono vietovje netoli Korunos. Plaiau pasklidus iniai apie j vyk, madaug po poros imt met, io ventojo relikvin Libredone ar Santjage pradjo traukti vis daugiau piligrim. 859 metais v. Jokbui adresuotos maldos padjo Leono krikionims pasiekti stebukling pergal prie maurus. ventasis gavo Matamoros (Maur udiko") epitet, o Leonas tapo nepri klausoma karalyste. 899 metais ventojo kapo vietoje pradta statyti nauj katedr piligrimams pritraukti. Jos emblema - piligrimo krepys ir Atlanto kriaukl, panai vaigd - la compostela. Piligrim motyvai nebuvo paprasti. Kai kurie leisdavosi kelion tikdami garsi ventj galia utarti j sielas. Kiti tenkindavo savo smalsum. Daugelis keliavo nor dami pabti malonioje draugijoje, iekodami linksm nuotyki ar net dl daug emes ni paskat - vedami geismo, naudos trokimo ar tiesiog bgdami nuo grisusios kasdienybs. Santjagas ypa trauk, nes buvo nutols tiek, kiek galima nueiti, ir todl, kad j Banyia pasirinko kaip oficiali atgailos viet. Per pus Vakar Europos Santjag jo keturi ilgi piligrim keliai (r. III pried, 34). Vienas prasidjo prie v. Jokbo banyios Paryiuje, i ten jo pietus per Tr, Puatj, Sent ir Bordo. Antrasis nuo v. Marijos Magdalenos banyios Vezlje (Burgundi joje) jo pietvakari link per Bur (Bourges) ir Limo. Treiasis prasidjo Overnje, nuo Notr Damo katedros Le Piui An Vele vietoje. Visi trys kirtosi prie Ronsevalio perjos Pirnuose. Ketvirtasis kelias prasidjo v. Trofimo banyioje Arlyje, paskui suko vaka rus Tulzos link, kirto Pirn kalnus ties Somporto perja ir kryiavosi su kitomis trimis trasomis Puente la Reine prie Argos ups. Likusius 480 kilometr per vis reiau gyve namas Asturijos Burgo ir Leono vietoves piligrimai jo tuo pai Kamina de Santjago keliu, kol atsidurdavo prieais Portai de la Glorijos vartus. Klestjimo laikotarpiu - XIV ir XV amiais - piligrim kelions Santjag buvo vienas didiausi tarpkontinentini versl. Angl ir airi piligrimai danai pirmiausia vykdavo Tr arba plaukdavo Talmon prie irondos. Vokieiai ir veicarai plaukdavo Rona Lion pakeliui Vezl ar Le Piui. Italai plaukdavo Marsel arba tiesiog Arl. Buvo rao mi kelioni vadovai. alia keli isidst tokie vienuolynai kaip Sent Fua prie Konko ir relikvins turtjo i piligrim auk. Ueiga prie Ronsevalio perjos kasmet paruodavo apie 30 000 piet, pusryi ir vakarieni piligrimams, o alia tras esanios kapins priglausdavo tuos, kurie nebegaljo eiti toliau. Mokslininkai svarsto, kokie veiksniai vienijo krikionikj pasaul. Santjagas de Kompostela tikrai buvo vienas i j 1.

289

EUROPOS

ISTORIJA

RAUPSUOTASIS
643 metais Lombardijos karalius Rotaras ileido dekret: Jei kas nors suserga raupsais <...> ir yra ivaromas i savo miesto arba nam, neleiskite jam dovanoti savo turto kitiems. Mat nuo ivarymo dienos jis laikomas mirusiu"1. Jau vien to pakanka isklaidyti mitui, jog raupsai pasiek Europ prasidjus Kryiaus ygiams. Raupsuotj ostrakizmas truko visus viduramius. Tokio pat poirio j juos laiksi ir Bizantija, V amiuje turjusi maiausiai vienus raupsuotj namus. Levit knygos 13 skyrius dav geros mediagos tokiai pozicijai paremti. Raupsuotuosius vert gyventi u miest rib; jie turjo dvti ilgas ryki spalv mantijas, paymtas raide L"; jie taip pat turjo signalizuoti, kad artinasi, varpeliu, tarkyne, rageliu arba aukti Neva rus, nevarus!" VI amiuje Liono susirinkimas formaliai atidav juos vyskup globai. Faktikai rapsuotieji gyveno i elgetavimo. 1179 metais treiasis Laterano susirinkimas formalizavo procedras. tariamus sergant raupsais turjo apirti dvasininkas ar vie tins valdios pareignas. Jei jis rasdavo i lig, sergantj reikjo laikantis tam tikro ritualo atskirti nuo bendruomens simbolinio palaidojimo aktu. ios ceremonijos, vadinamojo separatio leprosorum, apraymas yra v. Algino banyioje An mieste. Raupsuotasis atgailautojas stovdavo atviroje kap duobje su juoda skraiste, dengiania jo galv. Kunigas sakydavo: Mirk iam pasauliui, atgimk i naujo Viepatyje". Raupsuotasis turjo tai atsakyti tokiais odiais: Jzau, mano Iganytojau <...>, leisk man atgimti Tavyje". Tada kunigas perskaitydavo paskelbimo u statymo rib tekst: Draudiu tau engti banyi, vienuolyn, mug, maln, turgaus aikt ar tavern <...>. Draudiu tau kada nors ieiti i nam be raupsuotojo drabui arba vaikio ti basam <...>. Draudiu tau praustis upelyje ar fontane arba gerti i j <...>. Drau diu tau gyventi su bet kokia moterim, iskyrus savo mon. Jei eidamas keliu susitiksi k nors ir norsi pasikalbti, draudiu tau atsakyti, kol atsidursi u jo pav jui. <...> Draudiu tau be pirtini prisiliesti prie ulinio ar prie ulinio virvs. Drau diu tau kada nors paliesti vaikus ar k nors jiems duoti <..> Draudiu tau valgyti ar gerti su kuo nors, iskyrus kitus rapsuotuosius2. Paskui procesija nuvesdavo raupsuotj jo tremties viet. Kai kurie valdovai sankcionuodavo ir iauresnius metodus. 1318 metais Pranczijos karalius Pilypas V apkaltino alies rapsuotuosius susimokius su saracnais" ir unuodi jus ulinius. Paliep juos visus sudeginti kartu su ydais, kurie jiems teikdavo patarimus ir juos guosdavo2. 1377, 1388, 1394, 1402 ir 1404 metais Paryiaus savivaldyb veltui kviet gyvendinti raupsuotiesiems skirtus statymus. iaurumas raupsuotj atvilgiu kilo i giliai siaknijusio sitikinimo, jog raupsai yra bausm u itvirkavim. i liga sulaukda vo didelio moralinio pasmerkimo, be to, buvo smarkiai perdta ir baim ja usikrsti. iaip ar taip, raupsai paliesdavo visus visuomens sluoksnius. Jais buvo susirgs Balduinas IV, Jeruzals karalius, ir Hughis d Orivalleis, Londono vyskupas (mir 1085 metais). Gydytojai neinojo, kad i lig sukelia bakterijos, maai k tegaljo patarti, kaip

290

ORIGO

palengvinti ligoni dali. Remdamiesi Avicena, jie pabrdavo tariamuosius raups psi chologinius simptomus - klastingum ir aistringum. Leprosarium (raupsuotj namai") buvo prastas vaizdas u miesto sien. Anglijoje raupsuotj kolonija Hambldaune neto li Kenterberio ilgainiui iaugo iki nemaos gyvenviets. Berton Lazaro vietovje tokia gyvenviet buvo netoli gydomj vanden, kuriuos vliau pradjo naudoti alui virti. Vidurami literatroje raups motyvas buvo naudojamas kaip priemon jaus mams suadinti. Kai kuriuose istorijos apie Tristan ir Izold variantuose pagrindin heroje ivengia sudeginimo ant lauo tik tam, kad atsidurt tarp raupsuotj: Do sprach der herzoge, ich wil sie minen sichen bringen, die suln sie alle minnen 4 s stirbet sie lesterlichen. (Ir tar kunigaiktis: a j tarp raupsuotj apgyvendinsiu; myls ten j visi lig vieno tegu taip mirta negarbingai.) Visi duomenys rodo, kad XVI amiaus Europoje raupsuotj smarkiai sumajo. Raups viet um sifilis. (SYPHILUS) Taiau prietarai nepasikeit. 1933 metais Oks fordo angl kalbos odynas apibdino raupsus kaip lyki lig", elephantiasis graecorum, o 1959 metais populiarus amerikiei raytojas buvo kritikuojamas u sen eminani stereotip kartojim5. Raupsai viduramiais buvo tas pats, kas iais laikais yra AIDS.

Sakoma, kad Anglija patrauk Romos patriarch dmes, kai syk Grigalius I pamat verg turguje pardavinjamus viesiaplaukius berniukus. N on Angli, sd angeli (ne anglai, o angelai") pasaks jis. Netrukus, 596 597 metais jis pasiunt vien savo vienuoli v. Augustin Kenterberiet (mir 605 m.) kriktyti pagoni angl. Buvo apkriktytas Etelbertas, Kento karalius, o Kenterberyje, Roesteryje ir Londone kurtos vyskupijos. Sudtinga Anglijos krikionybs istorija yra vie nuolio i Jarrovo Nortumbrijoje Bdos Garbingojo (673 735) viso gyvenimo dar bas. Jo veikalas History o f the English Church and People (Angl banyios ir tautos istorija") vienas nuostabiausi to meto paminkl. Bed ypa domina misij iaurje ir pietuose konfliktas; besivarani centr Jorke ir Kenterberyje susitaikymas pagaliau vyko Witby sinode (664). Jis surinko ir gaus popieiaus Grigaliaus susirainjim su Augustinu:
A ugustino atuntasis klausim as. Ar galim a kriktyti besilaukiani motin? Kiek laiko turi praeiti po gim dym o, kad ji vl galt eiti banyi? Ir kiek laiko prajus nuo gim dym o kdik galim a kriktyti, jei jam gresia mirtis. Kiek laiko prajus po gim dym o vyras gali vl santykiauti su mona? Ir ar galim a m oteriai tam tikrais laikotarpiais lankyti banyi? Ar gali ji tada priimti komunij? Ir ar galim a vyrui eiti banyi po santykiavim o su mona prie tai neapsiplovus? Arba priimti veniausij kom unijos paslapt? Ta netay ta angl liaudis reikalauja nurodym , kaip elgtis visais tokiais atvejais20.

291

EUROPOS

ISTORIJA

Grigaliui ypa rpjo pagoni paproius pritaikyti krikionybei.

M es prijom e prie ivados, kad stab ventykl < ...> jokiu bdu negalim a griauti. Reikia sunaikinti tik paius stabus, o ventyklas aplakstyti ventintu vandeniu, jose pastatyti altorius su relikvijom is < ...> . Tikim s, kad m ons tokiu bdu liausis garbin stabus < ...> , bet lankysis tose vietose kaip ir anksiau < ...> . Kadangi jie prat aukoti daug jaui velniam s, it paprot reikia pakeisti kita cerem onija < ...> . Tegu daugiau nebeaukoja galvij velniui, bet skerdia juos m aistui ir lovina Diev < ...> . Jei m onm s bus leisti kai kurie em iki m alonum ai < ...> , jie tuo labiau usim anys ir dvasios diaugsm . Juk nem anom a i karto irauti i usispyrli galv visas klaidas; kas nori pasiekti kal no virn, turi lipti j in gsnis po ingsnio < ...> 21.

Toks atsargumas, be abejo, paaikina misij skm; taiau jis teisingai verti no ir prats laikotarp, per kur menkai teumaskuotos pagonikos apeigos egzistavo kartu su pamau stiprjania krikionybe. Apskritai Banyiai evangelin misija pasisek dl to, kad ji apeliavo barbarikj" poir. Banyia geb jo tikinti atsivertlius, jog tik apsikriktijus galima tapti civilizuotos tvarkos sudtine dalimi. Krikioni autori domjimasis pagonikomis temomis, akivaiz dus, pavyzdiui, anglosaks poemoje Beowulfas, labai ilgai buvo pagrindinis kul trinio gyvenimo bruoas. Rytuose imperatoriai buvo per daug usim musulmon antpuoli atrmimu, kad galt daugiau rpintis savo nekrikioni pavaldini ir kaimyn sielomis. Kuriam laikui didioji Sclavinia buvo palikta likimo valiai, panaiai kaip bulgarai. VII ir VIII amiais Konstantinopolis tenkinosi Peloponeso ir gal rehelenizavimu ir pakartotiniu apkriktijimu. Tai laikotarpis, kuris nesulauk platesni komen tar dabartiniuose Graikijos istorijos apraymuose. Kreta musulmon rankose iliko net iki X amiaus. Nepaisydamos frank pavyzdio, german gentys rytus nuo Reino dar por imtmei laiksi atokiai nuo krikionybs. Jas apkriktyti buvo pavesta angl misionieriams i iaurs ir frank kariams i vakar. v. Wilfredas i Jorko (634 710), kurio katalikikieji principai buvo priimti Vitbyje, pamokslautojo veikl pradjo 678 679 metais Fryzijoje. Taiau centrin figra, be jokios abe jons, buvo v. Bonifacas i Kreditono (apie 675 755 m.), pirmosios vokiei vyskupijos Maince krjas. Jis kr ir didel vienuolyn Fuldoje (744), uvo kaip tikjimo kankinys Dokume, Fryzijoje. Bonifacas turjo daug artim padjj; tarp j ventieji turmas ir Lullis, ginijsi dl Fuldos, v. Willibaldas i Bavarijos (apie 700 786), pirmasis inomas angl piligrimas ventj em, jo brolis v. Winebaldas i Tiuringijos (mir 761 m.) ir jo sesuo v. Walburga (mir 779 m.), Haidenhaimo abat. Taik angl misionieri darb papild, tikriau, kompromitavo iaurios frank kampanijos Saksonijoje 772 785 metais. Paklusti krikionybei tokia buvo privaloma frank ukariavim slyga, o skerdyns ir idavyst laikomos pras tomis puolimo ir pasiprieinimo priemonmis. I pradi buvo ikirsta ventoji Irminsulio girait, o gretimoje Paderborno upje, paskui Okeryje ir Elbje masi kai kriktijami pagonys. Saks maitininkai, kuri 4500 buvo iudyta skerdyn-

292

ORIGO

se prie Verdeno (782), pagaliau buvo palauti, kai j vadas Witikindas kapitulia vo prie ventint vanden. Bremene, Verdene, Mindene, Miunsteryje, Paderborne ir Osnabriuke kurtos misij vyskupijos. Krikionybs skverbimasis vidurin Vokietij reik strategini pasikeitim pradi. Iki tol krikionyb daugiausia sklido Romos imperijoje bei alyse, kur didel tak turjo buv jos pilieiai krikionys. Daniausiai krikionyb tebe buvo imperijos religija" net seniai nutraukusiose ryius su imperija vietose. Dabar krikionyb skverbsi alis, kurios niekada neturjo joki ryi su impe rija. Reino kratas kadaise buvo Romos provincija, o Saksonija ne. Kai kelios buvusios Romos provincijos vis dar lauk tikjimo sugrtant, ypa Balkanuose, krikionyb pradjo skverbtis senas pagoni teritorijas. Po Vokietijos savo eils lauk slavai, Skandinavija ir baltai. Pirmasis atvertimo krikionyb etapas imperijoje truko 400 met, prajus dar 400 met artjo antrojo etapo pabaiga buvusi Romos provincij pakarto tinis apkriktijimas. Treiajam etapui neliest pagonikj teritorij apkrik tijimui buvo lemta utrukti dar eis ilgus imtmeius,
[b i b l ij a ]

I pirmo vilgsnio galt pasirodyti, kad pagrindines vidurami temas padik tav procesai nebuvo glaudiai susij. Negana to, n vienas j per laikotarp nesibaig. Nepaliaujami barbar siverimai tssi iki paskutiniojo mongol ant puolio 1287 metais. Ryt ir Vakar skilimas i imperins persikl banytin plotm, taiau nebuvo formaliai patvirtintas iki 1054 met. Europos pagoni apkriktijimas baigtas tik 1417 metais. Islamo kariai vis dar tebeygiavo, kai 1354 metais Europoje isilaipino Osman turkai. Tik tada prasidjo galutinis Romos imperijos nykimas. Vis dlto ie vairs procesai veik vienas kit. Esminius tos sveikos padari nius buvo galima pastebti jau tada, kai didioji Viduremio jros regiono dalis buvo nukariauta Pranao armij. Europ sukr btent tie keturi imtmeiai nuo Konstantino laik. iuo laikotarpiu dauguma Europos pusiasalio taut susirado nuolatines tvynes, Romos imperijos likutis tapo viena i daugelio nepriklausom valstybi krikionikojo pasaulio" bendrijoje, kuri konsolidavosi u islamo udangos. ios bendrijos dar niekas nevadino Europa", taiau vargu ar galima abejoti, jog Europa jau egzistavo.

Mons Iovisr Penin Alps, apie 753 m. lapkriio 25. Buvo vlyvas ruduo,
netrukus turjo pasnigti ir prasidti iema. Romos vyskupas ir patriarchas Ste ponas I I skubjo pereiti Alpes, kol sniegas neupust keli. Jis vyko i Pavijos prie Po ups Lombardijos karalysts sostins ir kaip tik dabar eng Frank karalysts teritorij. Pirmiausia jis norjo pasiekti Sen Moriso vienuolyn Ronos auktupyje. I ten ketino vykti karalikj Pontiono vil prie Marnos ups, tad jo lauk madaug 800 kilometr kelion. Per dien veikiant vidutini kai 16 19 kilometr, kelion turjo trukti apie eias savaites . Jupiterio kaln (Mons Iovis) kirto vienas i dviej romn keli, nutiest prie septynis imtmeius Cizalpins ir Transalpines Galijos provincijoms sujungti. i perja, vadinta Alpis Poenina", arba Penin perja", kadaise buvo
293

EUROPOS

ISTORIJA

BIBLIJA
VI amiaus Codex Argenteus dabar laikomas Upsalos universiteto bibliotekoje (kodas DG I fol. 118v). I vedij jis atgabentas i Prahos. Kodeksas paraytas sidabro raid mis ant purpurinio pergamento. Tai tikriausiai pati graiausia Vulfilos (apie 311-383 m.) atlikto Biblijos vertimo j got kalb ankstyvoji kopija. Vulfila (vilkiukas), krikioni belaisvi vaikaitis, arijon buvo ventintas got vyskupu", kai ie stovjo prie Duno jaus. Nuo jo iverstos got kalb Biblijos prasidjo ilga ventojo Rato vertim vieti nes liaudies kalbas istorija; kartu tai buvo ir vokiei literatros pradia. Codex Amiatinus, dabar laikomas Laurenco Medicci bibliotekoje Florencijoje, ne toks jau senas. Jis paraytas Jarovo vietovje Nortumbrijoje apie 690-700 metus, kai ia vald abatas Ceolfridas. Tai pati seniausia ilikusi Vulgatos - v. Jeronimo atlikto Biblijos vertimo lotyn kalb - kopija. Ji atlikta remiantis senesne Kasiodoro padaryta Vulgatos kopija. Abatas Ceolfridas teik j popieiui, vliau is rankratis atsidr Amiatos vienuolyne. Pergamentui, kuriame jis paraytas, prireik 1500 gyvulli od. Pabrtina, kad Vulfila savo vertim got kalb baig tada, kai v. Jeronimo atlik to Biblijos vertimo lotyn kalb dar nebuvo. Abu jie naudojosi senesniais neaprobuo tais graik tekstais. iuolaikins ankstyvj graikikj tekst rekonstrukcijos remiasi tokiais altiniais: IV amiaus Codex Vaticanus i Aleksandrijos, IV amiaus Codex Sinaiticus , kur atgabeno nuo Sinajaus kalno ir pardav Brit muziejui vienas i rus car; V amiaus Codex Alexandrinus, atgabentu i Konstantinopolio ir dabar laikomu British Library; V amiaus Codex Ephraemi, laikomu Pranczijos nacionalinje biblio tekoje Paryiuje. Nustatyti tiksl ir patikim ventojo Rato tekst, pritaikyt kiekvienai naujai kartai, buvo nemanoma, taiau vis dlto nuolat mginama. Senasis Testamentas buvo para ytas hebraj ir aramj kalbomis, o Naujasis Testamentas - helenistine graik kalba. Pirmasis iverstas graik kalb Septuagintos pavadinimu, kad juo galt naudotis graikikai kalbantys Aleksandrijos ydai. Taigi teorikai nuo I a. turjo egzistuoti pilnas abiej Testament tekstas graik kalba. Knyg, kurios ms laikais sudaro katalikik ir protestantik Biblij, skaiius jau artja prie imto. Nebuvo manoma j sujungti vientis abiej Testament pandekt, kol IV amiuje nebuvo nustatytas pagrindinis kanonas. Iki tol atskirai cirkuliavo vis Biblijos knyg vairs variantai kartu su nekanonikais apokrifais. i dien mokslinin kai ino apie juos tik i senovs papirusuose rast fragment, i Banyios Tv cituo t itrauk, i j fragment vairiuose dar iki Vulgatos egzistavusiuose Senojo tikjimo" tekstuose bei senovs judj bei krikioni kritik darb. I pastarj gerokai svar besn u visas likusias buvo Origeno Hexapla , kur eiose paralelinse skiltyse sura ytos eios Senojo Testamento versijos hebraj ir graik kalbomis,
[p a p iru s a s ]

Nebuvo net susistemintos Vulgatos. Kai v. Jeronimas vien po kitos baigdavo savo darbo dalis, sisdavo kiekvien j skirtingais adresais. Tad jas reikia iluktenti i vairi Biblijos kompiliacij, kurias jos buvo terptos. Negana to, vidurami kopijuotoj

294

ORIGO

darbas labai primin nebylaus telefono" aidim - kiekviename ingsnyje pasirodo vis nauj klaid. Nesunku suprasti, kodl graikikas odis biblia (ventos knygos") i pra di buvo vartotas vien daugiskaita. Vientisi bibliniai tekstai tapo prieinami tik iradus spaud,
[s p a u d a ]

Tuo metu krikionikasis pasaulis jau buvo ant reformacijos slenksio. Protestan tai netrukus turjo mesti ik visiems ankstesniems Biblijos tyrinjimams. Protestant mokslininkams ypa rpjo vertimai vietines liaudies kalbas, o tam jiems reikjo auto riteting hebrajik ir graikik original tekst. Nuo tada ir prasidjo nauja bibliologijos era, kurios skiriamasis bruoas buvo protestant lenktyniavimas su katalikais. 1907 metais Vatikano komisija paved benediktinams paruoti galutin Vulgatos redakcij. Darbuotasi be pertraukos vis XX ami. Kada darbas bus baigtas, kaip pasak vienas stoikai nusiteiks benediktinas, teino vienas Dievas"1.

vartai helvet emes. Aukiausias jos takas buvo 2476 m vir jros lygio. Akmenimis grstas 4 metr ploio kelias buvo skirtas vaiuoti; senovje juo 90 kilometr, skiriani August Pretori (Aost) nuo Oktodoro (Martinji), buvo galima veikti per dien. VIII amiuje kelion buvo sunkesn. Vietos gyventojai perj vadino Monu (Montjoux), tarpiniu lotynikojo Mons Iovis ir naujoviko Monte love vediniu*. Steponas I I v. Petro sost um prie dvideimt mnesi, gan netiktai susi klosius aplinkybms. Kils i Romos aristokrat eimos, jis anksti tapo nalaitis ir buvo aukljamas patriarcho rmuose prie v. Jono Laterano bazilikos. Vliau buvo patriarcho Zacharijo (741752) diakonu. Padar karjer banytinje admi nistracijoje ir 743 metais jau um tokias svarbias pareigas, kad jo paraas fig ruoja po Romos sinodo nutarimais. Dar po deimties met jis turjo bti jau vidutinio amiaus. Po Zacharijo mirties tikriausiai dalyvavo procedroje, kai vie toj mirusio popieiaus buvo irinktas kitas nebejaunas dvasininkas, irgi Steponas. Tikriausiai j kaip ir kitus priblok netikta k tik (vos keturios dienos) irinkto ir dar neventinto popieiaus mirtis nuo insulto. Turbt paskelbtas popieium t pai dien, buvo tam visikai nepasiruos. Dl neaikaus savo pirmtako sta tuso diakonas Steponas vadinamas vairiai Steponu II, Steponu III, kartais Steponu I I (III)2 3 . Zacharijas, mokytas graikas i Kalabrijos, ts pirmtak Grigaliaus II (715 731 ) ir Grigaliaus III (731 741) kurs. Prieindamasis imperatoriaus Konstantino Kopronimo ikonoklastinms pretenzijoms, jis tuo paiu metu kartu stengsi nenutraukti ryi su imperija. Zacharijas taip pat labai domjosi tuo, kas dedasi iaurje. Palaik nuolatin ry su v. Bonifacu, kur paskyr legatu ir paved
* Didiojo Sen Bernaro pavadinimas atsirado tik po XI amiaus, kai v. Bernardas i Monu (mir 1081 m.) pastat ueigos namus Alpis Poeninos ir Alpis Grajo (Maojo Sen Bernaro) virnse. Madaug tuo metu, praslinkus trims imtmeiams po Stepono II kelions, ivesta ir un veisl senbernarai. Jie buvo mokomi gelbti sniego uverstus keleivius. 295

EUROPOS

ISTORIJA

11 emlapis. Popieiaus Stepono kelion, 753 m. po Kr.

296

ORIGO

romanizuoti frank banytin praktik. Dar svarbiau, kad frankams reikalaujant Zacharijas ileido oficial potvark, kuriame pabr, jog pageidautina, kad kara li titulus turt tie, kurie i tikrj valdo. Taip jis faktikai sankcionavo pasku tiniojo Meroving dinastijos karaliaus nualinim. Romos miesto vardu Zacharijas pasira dvideimties met paliaubas su langobardais ir mgino tarpininkauti langobard ir Bizantijos egzarcho Ravenoje kiviruose, taiau paskutiniaisiais gyvenimo metais nebepajg sutramdyti naujojo agresyvaus langobard karaliaus Aistulfo. 751 metais Aistulfas um Raven, o paskui patrauk pietus. Kai lan gobard agentai pradjo reikalauti i Romos kasmetini mokesi, tapo aiku, kad kilo tiesiogin grsm seniai nusistovjusioms miesto ir patriarcho laisvms. tai tokie vykiai ir paakino Zacharijo pdin leistis kelion. Frank valstyb (Franklandij"), pai didiausi i valstybi, susikrusi vakarins Romos imperijos teritorijoje, 300 met vald grafo Merovingo (mir 458 m.), Chlodvigo I senelio, palikuonys. Ji apm teritorij nuo Pirn iki Vzerio ups ir susidjo i trij dali. Neustrija su centru Paryiuje ir Burgundija prie Ronos i esms vis dar buvo galikos romnikos, o Austrazija Rytuose su cen tru Reimse buvo frank gimtoji alis, joje vyravo german gentys. Laikui bgant i teritorija ne kart buvo dalijama, paskui vl jungiama. VIII amiuje Meroving monarcija jau tik nominaliai kontroliavo paveldimus Austrazijos rm majordo mus" Arnulfingus, kurie i ties vald vis al. 751 metais kaip tik vienas t majordom Karolio Martelio vaikaitis Pipinas Trumpasis nusiunt savo pasiunti nius pas patriarch Zacharij klausdamas, ar gerai, jei vienas viepatauja, o kitas valdo". Gavs norim atsakym, sum savo karali Childerik III ir ugro b jo sost (r. III pried, 28). Besiropiantiems perjos virn keleiviams didel spd turjo padaryti kelio, vingiuojanio tarp diding atiauri kaln, bkl. Kadaise lygus grindinys dabar buvo sutrkinjs, uaugs ole, o tarpais ir visikai iplautas. Didels akmenins grindinio plokts jau daug met nepriirimos. Imperijos laik kelio postai seniai nebeveik. Lomoje, tarp plik, rko apgaubt virni, alia ua lusio eero, dlavo vis pamirti Penin Jupiterio ventyklos griuvsiai. Steponas vis gyvenim kasdien matydavo irstant Romos forum, ir jam tikrai nereikjo dar kart priminti, kaip nyksta Romos lov. Taiau vis apleistos perjos vaizdas tikriausiai gerai atitiko jo nuotaik. Steponas puikiai suprato msis to, ko nei drso padaryti n vienas jo pirmtak. Nors Grigalius II syk irgi ruosi panaiai kelionei, bet ji buvo ataukta. N vienas Romos vyskupas niekada nepereng Alpi. Pradjs leistis ir artdamas prie Sen Moriso, Steponas tikriausiai svarst galimas tokio ingsnio pasekmes. Juk jis veik ne impulsyviai, o apgalvotai. Pra Konstantinopolio pagalbos, bet veltui. Lanksi Pavijoje, pats kreipsi karali Aistulf, bet i to nieko neijo. Dabar norjo tartis su frankais. Tai buvo galutinis, apgalvotas ingsnis siekiant ivengti nelaims. Kaip sakoma, kreipsi Naujj pasaul, kad atkurt Senojo pasaulio pusiausvyr". Krikionikasis pasaulis, kuriame Romos patriarchas stengsi usitikrinti svarbesn vaidmen, dabar buvo maesnis negu praeityje ir negu jam lemta bti
297

EUROPOS

ISTORIJA

ateityje. Jo ribas sumaino arab nukariavimai prajusiame imtmetyje, jis dar nespjo iplisti Europos pusiasalio vidur ir jo rytus. Bizantijos imperija atlaik arab apgulim 718 metais, taiau buvo apsupta Balkanuose ir Maojoje Azijoje. Musulmonai neseniai buvo ukariav vis vakarin Viduremio jros regiono dal ir beveik vis Pirn pusiasal. Nors madaug prie dvideimt met jie buvo pri versti atsitraukti nuo Luaros, j rankose vis dar tebebuvo didel pietins Galijos dalis, kur got miestuose Nime ir Bezj vyko maitai. Jei Steponas bt pasirin ks kit perj per Grajaus Alpes (apie 30 kilometr vakarus), bt pateks musulmon valdom teritorij. Tuo metu lotyn krikionikasis pasaulis buvo tik siaurame koridoriuje, einaniame nuo Brit sal centrins Italijos link. Klestjimo virn pasiek kel tikasis rankrai iliustravimo menas tai buvo pusiaukel tarp Lindisfarno evangelij ir Kelso knygos. Anglijoje vos prie atuoniolika met mirs Beda Garbingasis. Jo, kaip ymiausio anglosaks mokslininko, mantij perm Alkuinas, kuriam buvo lemta igarsti Vokietijoje. Vokietijos centrin dalis buvo k tik apkriktyta. Jos globjas v. Bonifacas buvo mirs vos prie por met palik damas neseniai kurtus Fuldos vienuolyn ir choro mokykl prie jo. Nors langobard valdovai Italijoje dar nuo prajusio amiaus buvo katalikai, jie tariai irjo Romos laisves, mat idavyst kaskart, kai tik patriarchai palaikydavo paprastus pilieius prie karaliaus dvar Pavijoje. Per Toskanos, Spoleto ir Bene vento kunigaiktystes jie kontroliavo centrin ir pietin Italij, nors tam prieino si bizantieiai, kuri temos (provincijos) Sicilija, Kalabrija, Neapolis vis dar iliko nepaliestos. Didioji Europos pusiasalio dalis tebebuvo pagoni geni rankose. Skandi navija spariai artjo prie sprogimo, po kurio laukini jos viking banga turjo ulieti visas iaurines jras. Frankai ne kart nusiaub pagonis fryzus ir saksus, taiau galutinai j pajungti nesteng. Kaip tik tuo metu Pipinas Trumpasis (val d 751768 m.), frank valdovas, su kuriuo Steponas ketino susitikti, ilsjosi Bonoje, k tik baigs paskutinij baudiamj kampanij Saksonijoje. Toliau rytus pagonys slavai buvo um visas emes nuo Elbs ioi iki Egjo jros. Be Elbs, jie kontroliavo beveik visas kitas didisias upes Oder, Vysl, Duno jaus vidurup, Dnepr. Kijevas neseniai buvo pamintas kaip sustojimo vieta upi kelyje nuo Baltijos iki Juodosios jros ir Mesopotamijos. Krikionikojo pasaulio laim, musulmon kratuose tvyrojo sumaitis. Abasid kalifatas buvo paioje proceso, turjusio perkelti jo svorio centr i Arabijos Persij, pradioje. Savo yg pradjo Al Mansras. Jo snus Harnas ar Raidas, js istorij kaip Tkstanio ir vienos nakties herojus, buvo dar vaikas. Pasku tinysis i nugaltj Omejad buvo pakeliui Ispanij. Ten jis kr Kordobos emyrat. Patriarcho Stepono kelions vykius galima atkurti remiantis dviem pagrindi niais altiniais vienas j romn, kitas frank. V ita Stephani yra didelio kompiliacinio veikalo Liber Pontificalis sudtin dalis. Pastarj sudaro daug biografij ir popieiaus dekret nuo VI iki XVII amiaus . Jos autorius stengiasi
298

ORIGO

pavaizduoti epizod taip, kaip j vertino popieius. Kitaip vykius pateikia frankikos Pseudo-Fredegaro Kronikos treiasis tsinys svarbiausias Meroving epochos aikinimo priedas2 5 . Jis apsiriboja Pipino III valdymo laikotarpiu ir buvo paraytas Pipino giminaiio grafo Nibelungo paliepimu. Jame stengiamasi pateik ti Karoling poir. Tai, kas tuose altiniuose pabriama ir k stengiamasi nuty lti, duoda istorikams plaias interpretavimo galimybes. altiniai maai k teisiogiai kalba apie politines derybas, paskatinusias Stepo n leistis kelion, taiau bendri bruoai yra aiks. Nors Pipinas i atsargumo prie savo coup d'tat pra popieiaus patarimo ir nors j tikriausiai paventino v. Bonifacas, jo teis valdyti tebebuvo ginytina. Antra vertus, nors Steponas I I ir tarsi su imperatorium ir su Lombardijos karaliumi, jo kreipimasis frankus galjo kelti nerim jiems abiem. Todl planuojamo sandrio esm sudar tai, kad Roma duos Pipinui t valdios teistum, kurio jam trko, jei frankai parems Rom ginkluota jga, kurios jai taip reikjo. Steponas I I buvo pasirengs suteik ti Pipinui religin palaiminim valdyti mainais u tai, kad Pipinas atkurs Italijoje politin tvark. Vlesn tradicija rmsi prielaida, jog suvereni popieiaus valstyb Romoje turjo visik teis veikti nepaisydama Bizantijos imperatoriaus. Taiau taip sam protauti reikt skaityti istorij i kito galo. Formaliai Romos patriarchas nebuvo imperatoriaus vasalas. Juk faktin imunitet Aminajame mieste jis gavo be joki teisini sankcij. inoma, nra pagrindo manyti j tyia stengusis pakenkti impe rijos interesams. Juk tarp jo palydov buvo ir imperatoriaus ambasadorius, lyd js j Pavij pasikalbti su Aistulfu. Silydamas savo plan Pipinui Steponas ketino naudotis fraze v. Petro ir Romos respublikos reikalui1 1 . Iki popieiaus valstybs krimo fraz respublica romanorum galjo reikti tik Bizantijos impe rij. Kreiptis vien barbar vad pagalbos prie kit buvo viena i seniausi imperijos taktik. Todl galima ginytis, ar kreipimasis frankus tikrai buvo nelo jalumo apraika. Steponas II iki pat ios istorijos galo tikjo imperija. Pirmieji patriarcho kelions etapai aprayti knygoje Liber Pontificalis. Ivyks i Romos spalio 15 jis leidosi Pavij. M alignus rex langobardorum (blogasis langobard karalius") iklauso j, taiau jam nepavyksta nukreipti patriarcho nuo tikslo, ir is lapkriio 15 palieka Pavij.
U nde et cum nim ia celeritate, D eo praevio, ad Francorum coniunxit elusas. Q uas ingres sus cum his qui cum eo erant, confestim laudes om nipotenti D eo reddidit; et coeptum gradiens iter, ad venerabile m onasterium sancti Christi martyris M auricii < ...> sosp es hisdem beatissim us pon tifex < ...> advenit. (I Pavijos, Dievui padedant, jis didiuliu greiiu pasiek Frank karalysts vartus. vei ks (perj) kartu su savo palyda, jis su diaugsm u padkojo visagaliui D ievui. K elions pradioje teko kopti staius kalnus, taiau palaim intasis vyskupas sveikas (atvyko) Kristaus kankinio v. M auricijaus garbingojo vien uolyn.)26

Jis keliavo drauge su keletu aukto rango dvasinink, o juos lydjo frank pasiuntiniai kunigaiktis Aitcharas (Ogieras) ir kancleris Meco vyskupas Chrodegangas.
299

EUROPOS

ISTORIJA

Atvykus Sen Moris patriarch pasveikino asmeninis Pipino atstovas Sen Deni vienuolyno abatas Fulradas. Vienuolynas buvo pastatytas ten, kur kadaise stovjo Agaunumas. ia prie penkis imtus met romn centurionas Mauricijus sulauk mirties u tai, kad ragino Tb legiono karius veriau nepaklusti saky mui, negu kautis su savo bendraminiais krikionimis. I ten Pipinui buvo nusis ta inia surengti susitikim Pontione. Pasiuntiniai rado begrtant i Bonos karali Ardnuose. Pipinas paliep savo jaunajam snui Karoliui pasitikti svei kelyje. Ivyks i Sen Moriso, patriarchas Steponas apsuks enevos eer perkirto Juros kalnus. Su karaliaus snumi jis susitiko kakur Burgundijoje gruodio pabaigoje. Dvylikametis Karolis nukeliavo apie 160 kilometr pietus nuo Pontiono. Steponas Pontion pasiek 754 m. sausio 6 d. Anot romn apraymo, karalius pasitiko j u miesto, nulipo nuo irgo, parpuol ant ems ir pats prilaik popie iaus irgo apynasr. Kaip tik tuo momentu patriarchas su aaromis m maldau ti karaliaus pagalbos:
Beatissim us papa praefatum C hristianissim um regem lacrim abiliter deprecatus est, ut per pacis foedera causam beati Petri et republicae Romanorum disp oneret27. (Palaim intasis popieius su aarom is pra aukiausiojo ir krikionikiausiojo karaliaus, kad susitart dl taikos, dl v. Petro ir dl Rom os respublikos.)

Pagal frank apraym Romos popieius, atsidrs karaliaus akivaizdoje <...>, apipyl j ir jo frankus brangiomis dovanomis ir pra jo pagalbos prie veidmai nius langobardus bei j karali"2 8 . Pipinas tada patikjo Stepon abato Fulrado globai, kad popieius praleist iem Sen Deni. Per kitas savaites Pipinas apsikeit pasiuntiniais su Aistulfu. Pavij ivyko frank pasiuntinys su reikalavimu langobardams liautis grobus teritorijas ir atsi sakyti savo eretik siekim". Atsakydamas tai Aistulfas pasiunt pas frankus Pipino jaunesnj brol Karloman. (Karlomanas buvo vieno Romos vienuolyno vienuolis, taigi Lombardijos karalysts gyventojas.) Kovo 1 d. frankai sureng metin parad Marso lauke prie Bernako (Berni Rivjera, Enas). Per Velykas, balandio 14d., jie susirinko apsvarstyti vasaros kampanijos tiksl. Ne visai vie ningai nusprend ygiuoti prie langobardus. Nuo ia tolesnius vykius altiniai aprao skirtingai. Fredegardo kronikoje pasakojama, kaip frank armija perjo Alpes ties Mon Seni ir sutriukino lango bardus Val de Susos myje. Liber Pontificalis teigia, kad per Jonines Steponas i naujo ventino Pipin ir jo mon karalien Bertrad Sen Deni, patep juos ven tais aliejais ir suteik Romos patricij" titul. Pipino sns ir pdiniai gavo popieiaus palaiminim valdyti aminai. itokios vyki eigos istorikum patvir tina kitas to meto dokumentas, tikriausiai t vyki liudytojo apraymas Clausula de Unctione Peppini. Galima daryti prielaid, jog frank autorius drovjosi pripa inti, kad Pipino noras gauti ventinim dar kart pabr ankstesnio jo karna vimo neteistum. Pasekmms isiaikinti prisireik dar poros met. Po pirmosios frank per gals Aistulfas nusileido Pipinui, ir vyskupas gro Rom. Taiau vos po keli mnesi langobardai sulau priesaik ir m puldinti vl. Todl 756 metais
300

ORIGO

Pipinas sureng antrj kampanij prie langobardus, um Pavij ir nuslopino bet kok pasiprieinim. Ta proga, jei ne dar anksiau, frankai atm i langobard buvus Ravenos egzarchat ir padovanojo j patriarchui. itaip buvo sukurtas Popieiaus valstybs teritorinis pagrindas. Priimdamas j kaip v. Petro tvonijos dal ir nepaisydamas Bizantijos pretenzij Romos vyskupas parod, kad atmeta vasalin priklausomyb imperatoriui. Keli dalykai ir toliau lieka neaiks. Susidaro spdis, kad vliau tuos alti nius buvo rayta daug svarbi detali. Popieiaus kanceliarija buvo labai gudusi atlikti tokius darbus. Pavyzdiui, Liber Pontificalis tvirtina, jog Pipino dovana" popieiui perduota ne 756, o 753 metais Keri vietovje. Negana to, ia sakoma Pipin tik grinus nuosavyb, kuri Roma turjo teis nuo seno. Dabar inoma, kad popieiaus kanceliarija kaip tik tuo metu kurp suklastot Konstantino dova n". Kol i klastot nebuvo atskleista XVI amiuje, visi lojals katalikai buvo klaidingai tikinti, kad Romos banyia Ravenos egzarchat gavo i pirmojo krik ionio imperatoriaus rank dar 400 met prie Pipino valdymo pradi. Atrodo, jog suklastota Konstantino dovana" galjo bti prasimanyta norint sustiprinti tikrj Pipino dovan". Taip pat atrodo, kad per pat langobard baudimo kar t Pipinas umezg draugikus santykius su Bizantija. Frank metratininkas rao neins, kas toliau nutiko tai draugystei, iskyrus tai, kad ji nesuydjo2 9 . Atsitiko taip, jog Bizantija pareikalavo grinti jos egzarchat ir gavo atsakym, kad jis neseniai atiduotas popieiui. Romos iduotiems ir bejgiams prie frankus bizantieiams beliko veikti ivien su langobardais. Kaip danai atsitinka istorijoje, ilgalaiki to pasekmi niekas nenumat. Fran kai nepajg inarplioti Italijos reikal. Romos vyskupas isikovojo, kad j pri paint aukiausiuoju patriarchu popieium"; popieiai gavo teritorij nepriklausomai valstybei kurti, o frank sjunga su popieium tapo ilgalaikiu tarptautini santyki veiksniu. Rydamasis pereiti Alpes Steponas I I pats umez g ry, kuris sudar galimyb iaurei nuolat kitis piet reikalus. Svarbiausia, jog Vakaruose labai susilpnjo imperijos taka, o berniukui, kuris ijojo pasitikti vyskupo Stepono Burgundijoje, ov galv mintis sukurti savo imperij.

MEDIUM
Viduramiai, apie 7501270 m .

Daugelis vidurami pasaulio apraym labai statiki. Statikumo spdis sudaro mas ikeliant technologini pasikeitim ltum, feodalins visuomens udarum ir sustabarjus teokratin mogaus gyvenimo traktavim. Pagrindiniai io laikotar pio simboliai arvuotas riteris ant drambloto irgo; baudiauninkai, pririti prie savo pono ems, na ir besimeldiantys savo vienuolynuose vienuoliai bei vienuo ls. i simboli paskirtis rodyti fizin, socialin ir intelektin stagnacij. Termin M ed iu m Aevum (viduriniai amiai) pirmieji pradjo vartoti pamalds krikionys, kuriems atrod, jog jie gyvena laikotarpiu tarp Kristaus pirmojo ir antrojo atjimo. Daug vliau j imta taikyti vairiems kitiems tikslams. Renesanso mokslininkai X V amiuje pradjo kalbti apie viduramius kaip apie laikotarp nuo antikos lugimo iki klasikins kultros atgijimo j laikais. Jie senovs pasaul laik auktos civilizacijos simboliu, o viduramius nuosmukiu barbarizm, provincialum, religin fanatizm. vietimo epochoje, kai mogaus protas buvo atvirai skelbiamas auktesnis u religinio tikjimo dorybes, viduramikumas" tapo obskurantizmo ir atsilikimo sinonimu. Nuo tada, inoma, ir viduramius pakeitusiems Naujiesiems laikams grimztant praeit, reikjo sugalvoti nauj ter min laiko tkmei apibdinti. Vidurami laikotarpis buvo trauktas keturnar Europos istorijos schem: senov, viduramiai, naujieji laikai. Danai priimta ir viduramius dalyti ankstyvuosius, viduriniuosius ir vlyvuosius; taip atsiranda keli vieni po kit einantys vidurinieji amiai. inoma, tiems monms, kuriuos istorikai vliau m vadinti viduramikais", n galv neatjo, kad jie kada nors susilauks tokio apibdinimo. Deja, nra aiki rib, kada baigsi senovs pasaulis ar prasidjo naujieji amiai. Vidurami pradia buvo laikomos vairios datos, pradedant nuo impera toriaus Konstantino apsikriktijimo, o j pabaiga 1453, 1493, 1517 ar net 1917 metai; pastarj dat pripasta tie, kurie pagrindiniu viduramikumo kriterijumi laiko feodalizm, atitinkant j pai apibrim. Todl beveik visi vidurami istorijos specialistai sutiks, kad j tyrimo objekt apibdinanti etiket yra nepa tenkinama. Daugelis t, kurie grindia savo poir tik iniomis apie Vakar Europ, pabr kontrast tarp destruktyvi tendencij ankstyvaisiais viduramiais ir konstruktyvi, bding vlyviesiems viduramiams. Anot ios schemos, Tam siaisiais (V XI) amiais" progresuoja romnikojo pasaulio byrjimas; poskio takas yra vadinamasis XII amiaus renesansas", o savo virn vidurami
303

EUROPOS

ISTORIJA

civilizacija pasiekia XIII ir XIV amiais. Toks suskirstymas maai susijs su Rytais, kur Romos imperija isilaik iki 1453 m. ir kur nebuvo jokio renesanso" vakarietika prasme. Taiau dauguma sutiks, kad vienijantis vidurami pasaulio pradas buvo organizuota krikionyb. Jie pritars ir vidurami Europos monms, kurie save laik krikionimis, gyvenaniais krikionybs eroje krikionikoje pasaulio dalyje. Taiau krikionyb buvo gan lanksti svoka. Laikui bgant ji ia susi traukdavo, ia prasiplsdavo, reaguodama karus su islamu ir kampanijas prie pagonis. Ji niekada tiksliai nesutapo su Europos pusiasalio ribomis. Krikioni kasis pasaulis, inomas popieiui Steponui II, kai krikionyb persirito per Alpes 753 metais, buvo visai kitoks negu 1453 metais, kai turkai ukop ant Konstantinopolio sien. Tutum, atsiradusi po Romos imperijos lugimo, upild vis aikjantis krikionikojo pasaulio suvokimas ne tik kaip religins bendruomens, bet ir kaip vientiso politinio darinio. Nors Romos imperija gal gale visikai inyko, jos religija triumfavo. Dvasiniai ir pasaulietiniai krikionybs vadovai pamau per m imperatori mantijas. Vakaruose, kur imperija lugo pirmiausia, btent Romos vyskupas sugalvojo nauj tvark, grindiam bendra Lotyn Banyios ir katalikiko imperatoriaus valdia. Thomas Hobbes'as ra: Popieyst yra ne kas kita, kaip mirusios Romos imperijos dvasia, su karna ant galvos sdinti ant jos kapo"1 . Popieiaus pasirinktasis instrumentas buvo naujieji cezariai arba voki kieji kaizeriai. Rytuose, kur Romos imperija isilaik daug ilgiau, naujosios tvar kos, paremtos Graik Banyios ir naujojo staiatiki imperatoriaus valdia, idja turjo laukti, kol pasirodys Maskvos cezariai carai. irint i toki pozicij ir svarbiausiu vidurami procesu laikant krikioni kojo pasaulio reorganizavim naujas imperines sistemas, irykja aiks chro nologiniai rmai. Pirmuoju ingsniu galima laikyti Karolio Didiojo karnavim 800 m. per Kaldas, o paskutiniuoju galutin caro titulo primim: tai padar Maskvos didysis kunigaiktis Ivanas III 1493 metais. Taiau nuo pat pirmj krikionybs istorijos etap didjani krikioni kojo pasaulio bendruomen drask vidinis susiskaldymas. Nors Lotyn ir Graik Banyios pripaino paias pagrindines religijos dogmas, jos danai laik viena kit svetimomis. Nors, nealik stebtoj nuomone, tai buvo tik du to paties tikjimo variantai, panaiai kaip sunitai ir iitai musulmon pasaulyje, taiau paios banyios labiau pabr savo skirtingumus, o ne bendrum. Pirmajame tkstantmetyje jos dar isaugojo bent iorin vienybs regimyb, o antrajame nebeliko n to. Senas plyys po 1054 m. schizmos virto tikra praraja. Tai parod, kad net patys krikionikojo pasaulio pamatai nebuvo nepajudinami.
* * *

304

MEDIUM

7 5 0 -1 0 5 4
Jau nuo VIII amiaus nedrsias mintis apie nauj politin tvark skatino nesi liaujantys krikionikojo pasaulio pakrai puldinjimai. Tai, kad 800 metais susikr Karolio Didiojo imperija, 962 metais ventoji Romos imperija, o galiau siai ir Maskvos caryst, galima suprasti tik turint galvoje viking, vengr, mon gol ir turk veiksmus. Vikingai, arba normanai (iaurs mons"), plikavo iaurinse pakrantse daugiau nei 200 met. Jie atsirado dl gyventoj pertekliaus tolimuose Skandi navijos fiorduose; irkluotojai i ten su savo ilgomis valtimis leisdavosi keliones plikauti, prekiauti, nordami parsisamdyti kaip kariai ar tiesiog iekodami nuo tyki. Madaug nuo 700 m. viking grups kasmet sezono pabaigoje prie plauk damos namo puldinjo pavienes gyvenvietes Brit salose ar Fryzijoje. 793 m. jos apipl Lindisfarn, 795 m. Jon.
[j o n ]

N u o IX a. vidurio pradjo kurtis dide

ls viking stovyklos, tapusios ilgesni plikavimo kampanij bazmis. Kartais tos stovyklos tapdavo nuolatinmis gyvenvietmis. Pavyzdiui, dan vikingai vie n toki didij armij" kr Senos iotyse ir i ten nuolat puldinjo negalin ius apsiginti iaurins Pranczijos miestus. Jie buvo ugrob tokius uostus kaip Ruanas ir Nantas, pasiekdavo Portugalij (844), Balear salas, net Provans ir Toskan (859 862). 851 m. vikingai siver Anglij ir pasklido rytinje jos dalyje. Nuo 866 m. dan teis (Danelaw) sigaljo nuo Nortumbrijos iki Ryt Anglijos. Kova tarp anglosaks ir dan tssi net 150 met. Pasak padavim, 911 m. Senos normanai, vadovaujami Rolono (Rollo), sikr Pranczijos iaurje visam laikui taip atsirado Normandija. Norvegijos vikingai telksi atokesnse salose. VIII a. jie um Orknio ir etlando salas, o IX a. Farerus, Hebridus ir rytin Airij. Savo didiausi kolonij Islandij jie apgyveno nuo 874 m. Dublinas buvo kurtas 988 m. Jie atrado Gren landij ir labai tiktina, kad Eriko Raudonojo vadovaujami buvo nuplauk net iaurs Amerik, kuri vadino Vinlandija.
[e r ik a s ]

ved vikingai viepatavo Bal

tijos jroje. Jie kr sustiprintas stovyklas Volino saloje prie Oderio ioi, Tru se prie Vyslos ioi ir Novgorode, i kur plaukdavo upmis i Rygos ir Suomi lank. IX amiuje jie uvald sausumos keli, jungiant Baltijos ir Juodj jras. Vadinami variagais, jie kontroliavo Dnepr ir pasiekdavo Konstantinopol,
m as]

[d i r h a

[f u t h a r k a s ]

Paskutiniuoju savo istorijos laikotarpiu viking kilms avantiristai, perm ukariaut ali kultros elementus, kr kelet nauj valstybi. Variag vadas Riurikas su snumis pirmsias rytini slav kunigaiktystes Novgorode ir Kije ve apie 860 880 m. Danijos Knutas, vadinamas Knutu Didiuoju 1016 1035 m. vald plai iaurs jros imperij, sujungs Anglij ir Danij. Normanas Robertas Guiscardas 1059 m. nuplauk pietin Italij. Normandijos kunigaiktis Vilhelmas Ukariautojas 1066 m. nukariavo Anglijos karalyst. Norman valdiai buvo lemta ilgiau gyvuoti Sicilijoje ir Anglijoje negu paioje Normandijoje,
[d i n g a s ]

305

EUROPOS

ISTORIJA

12 emlapis. Europa apie 900 m. po Kr.

Vengrai paskutinieji i klajokli, kuriems buvo lemta kolonizuoti Vidurio Europ. Jie ugrofin geni ugr akos palikuonys; pirmoji inoma j tvyn buvo rytus nuo Uralo, Irtyiaus ir Obs slniuose. Nuo savo suomikj gimi naii jie atsiskyr treiajame tkstantmetyje pr. Kr. Nuo tada vengrai apsistoda vo tai en, tai ten pietinse stepse, pamau pratindamiesi prie klajokli gyveni mo. I pradi jie sustojo Didiojoje Vengrijoje" (M agn a H un g a ria ) tarp Karnos ir Uralo upi, paskui Lebedijoje1 1 iaur nuo Azovo jros ir pagaliau Etelkoz alyje Dnepro ir Dnestro tarpupyje (r. III pried, 22). Pirmojo tkstantmeio

306

MEDIUM

DIRHAMAS
922 m. gegus 12 d. bulgar miest Suvar prie Volgos atvyko karavanas. Jis dau giau kaip tris mnesius keliavo i Jurjano uosto prie Kaspijos jros. Karavanui vadova vo arab pirklys Ibn Fadlhanas, apras savo keliones1. i kelion buvo tik vienas nedidelis epizodas i daugiau kaip penkis imtus met trukusios Ryt Europos ir Cen trins Azijos arab valstybi prekybini ryi istorijos. Ibn Fadlhanas vyko pirkti kaili ir, be abejo, buvo pasims nemaai dirham sumokti u tuos pirkinius. Dirhamas arba dirhemas buvo gryno sidabro moneta, svrusi 2,97 gramo, o jos vert - deimtadalis dinaro. Ji kaldinta iaurs Afrikoje ir Vidurinje Azijoje valdant vairioms dinastijoms. Tai standartin valiuta Ryt Europoje tuo metu, kai sav monet ten dar nebuvo. Dirham lobi rasta visoje europinje Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Baltijos alyse, vedijoje ir iaurinje Lenkijoje. Didiausiame i j buvo per 50 000 monet. Savinink ukasti neramiais laikais, tie lobiai kartais ten taip ir likdavo, kol j vliau neaptiko archeologai ar lobi iekotojai. Lobio ami galima nustatyti gan tiksliai pagal naujausios monetos metus. Dirham lobi analiz leidia iskirti keturis laikotarpius. Pirmuoju (apie 800825 m.) lobius sudar Abasid dinastijos dirhamai daugiausia i iaurs Afrikos. Jie liudija chazar ir arab prekybinius ryius per Viduremio jr.
[ c h a z a r ija ]

Antruoju

laikotarpiu (825-905 m.) iaurs Afrikos dirhamai inyksta, juos pakeiia Vidurins Azi jos monetos. Treiuoju (905-960 m.) lobiuose vyrauja Samanid dinastijos monetos, taiau tarp j yra ir Buvaid bei Ziarid monet2. Tais laikais, kai ved vikingai kontroliavo Baltijos-Dnepro keli, dirhamai pasklido ir po vis iaur,
[ f u t h a r k a s ] [ r u s ia ]

Svarbs radiniai aptikti vedijoje, ypa Gotlando

saloje3. Ir i ties, kaip ra Ibn Fadlhanas, sutiks grupel ved, dirham turjimas jau tapo statuso rodikliu ir vieo pasipuikavimo pagrindu: Maiau [vedus], kaip jie ilipo krant ir sireng stovykl prie Volgos. Niekada nesu mats spdingesni vyr. Jie aukti kaip palms, raudonskruosiai, ruda plaukiai. Neneioja vark ar kaftan, vyrai dvi paprastus apsiaustus, kuriuos usi meta i vieno ono, o rankos lieka laisvos <...>. Moterys ant krtins neioja kapsules i geleies, vario, sidabro ar aukso, pri klausomai nuo vyro turtingumo. Kapsulje laikomas iedas, o prie jo pritvirtintas peilis <...> Ant kaklo jos neioja aukso ar sidabro grandinles. Jei vyras turi 10 000 dirham, jis usako pagaminti savo monai vien grandinl, jei 20 000 - dvi. tai tokiu bdu u kiekvienus 10 000 vyro turim dirham pridedama [jo monai ant kaklo] po vien [papildom] grandinl" . Arab sidabro importas Ryt Europ X a. pabaigoje m mati, o XI a. pradio je visai nutrko. Paskutinieji Samanid dirhamai, rasti vedijoje, datuojami 969 metais, rasti Rusijoje - 1015 metais. Tai paprastai aikinama sidabro krize Centrinje Azijoje. Taiau veik ir kiti faktoriai. Arab sidabro reeksportas i Rusios vedij sutampa su sidabro denar i Vakar Europos pasirodymu. XI a. pabaigoje arab monetos buvo
4

307

EUROPOS

ISTORIJA

visikai pakeistos denarais. Nors ir ne visos detals iaikintos, taiau numizmatiniai duomenys aikiai patvirtina tai, kas inoma i kit altini - prekybos Baltijos jros baseine persiorientavim ir Novgorodo ikilim.

DINGAS
Jau Tacitas ra apie german geni paprot rengti visuotinius susirinkimus; maai kas abejoja, jog is paprotys egzistavo nuo prieistors laik. Istoriniuose dokumen tuose toks susirinkimas pirm kart pamintas IX amiaus Legendoje apie Ansgar. Tai buvo Dingas, vyks Birkos vietovje Bjorko saloje vedijoje. Tais laikais panas susirinkimai vykdavo ir Danijoje. Islandijoje nacionalinis susirinkimas altingas (Althing) pirm kart suauktas 930 metais prie vadinamosios Teiss uolos alia Tingveliro (Thingvelliro) eero. Nuo to laiko jis buvo aukiamas kasmet po deimties vasaros savaii". Jame dalyvaudavo 36 klan vadai ir t klan irinkti delegatai (thingmen). Jie isirinkdavo pirminink vadinamj teiss spiker". Altingas skirdavo teisjus, priimdavo statymus, sprsdavo svarbiausius klausimus; nuo 1130 m. buvo laikomasi bals daugumos principo. Kas met prie alting gegus mnes vykdavo srii susirinkimai - fartingai (farthing) keturiose salos dalyse; po j vykdavo vadinamieji leidai (leid) - susirinkimai gyvento jams informuoti apie priimtus sprendimus. Tai buvo laisvosios Islandijos valstybs branduolys iki 1264 met Senosios sutarties ir salos perjimo Norvegijos inion1. Meno salos gyventoj susirinkimas, vadinamasis tinvaldas (Tynvald), ir panaus susirinkimas Farer salose atsirado irgi madaug tuo paiu metu.
[fa re ra i]

Skandinavikoje demokratijoje itin akcentuojamas vietini susirinkim vaidmuo. Kiekviena vedijos provincija turi savo ding (ding)\ panas Islandijos fartingus kiek viename i dvylikos Danijos jurisdikcini rajon yra po tris lendlingus (landling), o Nor vegijoje - logtingai (logthing). Islandijoje nuo XI iki XIX amiaus veik vadinamj hiepar (hieppar) - valstiei susirinkim sistema. Tos tradicijos smarkiai modifikavo Skandinavijos monarch ambicijas ir trukd jai susivienyti politikai. Kai Skandinavijos alys pagaliau sudar dinastiniais sumetimais Kalmaro unij, ji buvo neilgalaik. Teisi chartija, ireikalauta i Danijos karaliaus Eriko Glipingo 1282 metais, ir jos vedikasis 1319 met atitikmuo buvo platesnio masto u Anglijos Didij laisvi chartij. Jos rmsi daug senesne politine kultra2. Skandinav demokratijos taka neapsiribojo vien tik Skandinavija. Jos poveikis jun tamas visur, kur lanksi vikingai - Anglijoje, kotijoje, rus Novgorode, tikriausiai ir Lenkijoje, kur siaknijo ta pati teis maitauti. Nors Skandinavijos alims ir teko patirti, kas yra absoliuti monarchija, vietins demokratijos tradicijos leidia paaikinti, kodl ten naujaisiais laikais toks stiprus konstitucionalizmas ir atstovaujamoji valdia.

308

MEDIUM

stepse vengrai buvo skit, sarmat, alan, bulgar, chazar, uzi ir peeneg kaimynai, jau suskil septynias gentis: Nyek, Kurtgyarmat, Tarjan, Jeno, Ker, Koszi ir Megyer; pastarosios genties vardu vliau imta vadinti juos visus. Pasak Bizantijos altini, vengrai prekiavo vergais Juodosios jros uostuose. Lemiam ingsn vengrai eng IX a. pabaigoje. Jau kelis deimtmeius tarp stepi taut viepatavo sumaitis. Arabai vaiksi uzius ir vog j gyvulius; uziai t pat dar peenegams. 894 m. peenegai ivien su bulgar caru upuol veng rus. Atjo laikas tam, k patys vengrai vadina honfoglalas tvyns umimu". Spaudiami kaimyn, jie nusprend kraustytis vakarus. Pirm kart j raiteliai, dar neseniai sil savo paslaugas ir frankams, ir bizantieiams, nebegro Etelkoz, o Arpado vadovaujami m vesti savo gentainius per Vereko (Verecke) perj Karpatuose. Tai vyko ne vliau nei 895 m. pavasar. Apie 20 000 kari ir 400 000 civili gentaini surado vengr al Hungarijos lygumose,
[ a b a ] [ a m a n a s ]

Mongolai, arba totoriai, vald pai didiausi klajokli imperij. Jos centras buvo sausose vidurins Azijos stepse, o seksi jai ia geriau, ia blogiau. Vakar reikalus jie tiesiogiai sikio por kart. ingischanas (vald 1206 1227 m.) pra djs Karakorumu ukariavo teritorij nuo Ramiojo vandenyno iki Juodosios jros, nuo Korjos iki Krymo. Mongol imperijos atnaujintojas Timras (Tamerlanas) (1336 1405), pradjs nuo Samarkando, um teritorij kiek toliau pie tus nuo Delio ligi Egjo jros. Mongolai netiesiogiai ijudino ir kitas vidurins Azijos tautas. Turkai yra kil i Turkestano, bet i ten buvo istumti VIII amiuje, nors jiems giminingos gentys ia tebegyvena lig iol. Vakar horizonte i pradi jie pasirod kaip turkai seldiukai XI amiuje, o vliau kaip turkai osmanai XIII amiuje. J klajoni istorija apima laikotarp, kuris Vakaruose prasidjo Karolio Didiojo viepatavimu ir tssi iki Kryiaus ygi pabaigos. Karolio Didiojo imperija tai Romos popiei sjungos su augania frank karalyste ubaigtas variantas. Tiesa, ji buvo efemerika, trumpalaik, vos pergy venusi savo krjo mirt ir per imt met visikai subyrjusi, taiau paliko gil pdsak. Karolis Didysis (valds 768 814 m.), Karolio Martelio proankis, sujun g abi savo pirmtak karalysts dalis Neustrij ir Austrazij, tad jo valstyb ap m didiul teritorij nuo Atlanto vandenyno iki Dunojaus, nuo Nyderland iki Provanso. Per penkiasdeimt tris kampanijas, vis gyvenim praleidus balne, jam pavyko iplsti savo valstyb visas puses: iki Lombardijos karalysts pietus nuo Alpi (773 774), iki Saksonijos (775 804), Bavarijos (788) ir Karintijos (799); iki Britanijos markos (786) ir iki Ispanijos markos anapus Pirn kaln (795 797). Pasisavins frank ir lombard karaliaus" titul bei dovanojs popieiui Ravenos egzarchat, jis aikiai aplenk visus varovus ir siek deramo pripainimo. Popie ius savo ruotu nutrauk visus ryius su imperatoriumi Konstantinopolyje ir iekojo patikimo gynjo. Popieiui Leonui III (795 816) kilo didel pagunda lai kyti imperatoriaus pareigas vakantinmis po to, kai Konstantinopolyje valdi ugrob patologikoji imperator Irena. Negana to, Romoje popiei upuol jo pirmtako giminaii gauja, mginusi j sualoti, tad buvo priverstas iekoti prie globsio pas Karol frank valstybje, kur jau anksiau buvo isiunts v. Petro raktus ir Romos vliav,
[b r i]

309

EUROPOS

ISTORIJA

BRI
774 metais grdamas i kampanijos prie Lombardijos gyventojus, Karolis Didysis stabteljo Bri (Brie) ploktikalnje netoli nuo Mo (Meaux) vienuolyno. Vienuoliai pavai ino j gavnios maistu - liesu sriu, primygtinai reikalaudami suvalgyti j vis, neime tant plutels. Sveiui sris taip patiko, kad jis i karto paliep kasmet atsisti Achen po dvi partijas Bri srio. Karolio Didiojo sekretorius Einhardas kit pana atvej ufik savo po ketveri met per karus su saracnais. Kai karalius sustojo Rourgo vietovje alies pietuose, jam labai patiko vietinis mlynasis avi pieno sris, kuris ia buvo ino mas nuo Romos laik; j brandino klini olose prie Roforo1. Puikiesiems Karolio Didiojo sriams ger kompanij sudar jo rsiuose laikomi puiks vynai. Jam priklaus daug ouvres (aptvar) Burgundijos vynuogyne prie Aoks Kortono. Pats geriausias grand cru baltas vynas i ten, kvepiantis cinamonu ir turintis titnago skon", pardavinjamas ir dabar Corton-Charlemagne pavadinimu2. Brie de Meaux, viena i 500 Pranczijoje pripaint srio ri, atsirado tada, kai vienuoliai dar tik pradjo verstis ems kiu. Po fermentavimo ir vdinimo vark sukreiama ploki iaudais iklot form, kuri padedama ant palinkusios akmeni ns lentynos, kad ibgt skystis. Taip ji dekantuojama 24 valandas, paskui pasdo m, diovinama danai apveriant ir 4-7 savaites brandinama rsiuose. Galutinis produktas yra 37 x 3,5 cm dydio, sveria 3 kilogramus, jam pagaminti sunaudojama 23 litrai nenugriebto pieno, geriausiai i Normandijos karvi bandos. Sris turi rausvai auksins spalvos luobel, kiet iaud geltonumo vid ir sulting dramblio kaulo spal vos erd, vadinamj ame (siel"). J reikia valgyti djus tarp dviej plon riekui kietos duonos su plutele. Daug imtmei Bri sris Marnos upe buvo gabenamas Paryi, kur gatvs pre kiautojai pardavindavo j aukdami Fromage de Brie! J labai mgo karaliai Karolis VIII ir Henrikas IV, o Liudvikas XVI per j neteko gyvybs: karali sugavo Vereno taver noje, kurioje jis per ilgai usibuvo nordamas baigti valgyti savo sr. Bri sris buvo igarsintas Vienos kongrese, kur Metternichas pavadino j sri kunigaikiu" (le prin ce des fromages) - vieninteliu kunigaikiu, kurio Talleyrandas niekada neiduos". Europos Bendrijos ems kio politika - beveik mirties nuosprendis tradiciniams fermose gaminamiems sriams. 1985 m. buvo pagaminta apie 6000 ton Bri ANOC (Appelation Nationale d'Origine Controlle) ir net 18 000 ton siaubingojo pramoniniu bdu gaminamo Bri srio. 1792 m. rugpjio mnes, kai siauiant revoliucijos terorui buvo nuudyta daug Mo vienuolyno vienuoli, vienas j, abatas Gobertas, bgdamas Anglij atsidr Normandijoje. Viename kaime prie Vimutj (Orne) jis ibuvo pakankamai ilgai, kad parodyt kininko monai, k imano apie sri gaminim. Tas kaimas vadinosi Kamemberas3.

310

MEDIUM

Pirmaisiais Karolio Didiojo valdymo metais frank valstybs vakarinms sie noms rimtesns grsms nebuvo. Pirn kalnai saugojo nuo rimtesni musulmon siverim; be to, kalifatas, nors klestintis ir tankiai apgyventas, buvo usims j sudarani valstybi vidaus kovomis. Frankus sustiprino sjunga su valdovais krikionimis, kurie atkakliai laiksi Pirn pusiasalio iaurs pakrants ruoo: i pradi su Astrijos karalyste, o vliau su Leono, Kastilijos ir Navaros karalyst mis. Pietiniame sparne j apsaugojo krikionikos buferins valstybs, susidariu sios Aragone ir Barselonos grafystje. Santykinis saugumas vakaruose leido Karo liui Didiajam ir jo pdiniams vis dmes skirti problemoms kitur rytuose ir Italijoje,
[m a d o n a ]

Frank sjunga su popieiumi ubaigt pavidal gavo 800 metais, kai Karolis penktj kart apsilank Italijoje. Notabli taryba atleido Leonui III visus jo nusi kaltimus ir per Kald miias, kai Karolis atsiklaups pasimeld prie v. Petro kapo ir atsistojo, popieius udjo jam ant galvos imperatoriaus karn. Susirin kusieji paskelb j cezariu" ir augustu", o popieius atsiklaup prie j, ireik damas savo pagarb. Karolio Didiojo biografas Einhardas tvirtina, kad karna vimas vyko spontanikai, nors veikiausiai jis buvo kruopiai surepetuotas. Tai netilpo jokius ligtolins tradicijos rmus: popieius Leonas III neturjo teiss kam nors suteikti imperatoriaus titulo, o Karolis Didysis neturjo teiss jo priimti. Taiau karnavimas vis dlto vyko. Nuo to laiko Vakaruose buvo katalik impe ratorius, nepriklausomas nuo Bizantijos imperijos. Barbarikoji frank valstyb gavo auktesn status, priklausant nuo popieiaus (r. III pried, 21).
[ p o p ie 2 ] [a q u i l a ]

Karolio Didiojo karalyst ir imperij vald keliaujantis karaliaus dvaras, kuris be perstojo kraustsi i vienos provincijos kit, keli jam pavalds dvarai Neustrijoje, Lombardijoje ir Akvitanijoje, bei vietins valdios tinklas, suside dantis i apie 300 comitates (grafysi"), kuri kiekvienai vadovavo imperato riaus vietininkai (grafai"). Imperatoriaus dvaro darb priirjo dvasinink tabas, kuriam i pradi vadovavo kapelionas Fulradas, o vliau mgstamiau sias imperatoriaus patarjas Nortumbrijos vienuolis Alkuinas. Vietiniai vyskupai danai buvo pasitelkiami grafams priirti, o missi dom inici (karaliaus lega tai") reguliariai lankydavo jiems priskirtas sritis. Teiss ir tvarkos klausimai buvo sprendiami karaliaus vardu, jo vardu buvo skiriama ir visas pareigas. vestos sidabro monetos svar sudar 240 denar. Pradjo formuotis tarptautin val danioji klas, jos narius vienijo karaliaus malon, o danai ir vedybiniai ryiai. Kapituliarijais edikt rinkiniais stengtasi diegti bendras taisykles ir banytines, ir valstybines. Deimtin tapo privaloma. U dvasikio nuudym grs mirties bausm. Dvasikius galjo teisti tik teismas, kuriam drauge pirmi ninkavo grafas ir vyskupas. Buvo udraustas pagonikas mirusij deginimo paprotys. Galjo susidaryti spdis, kad formuojasi nauja centralizuota politin tvarka. Taiau i tikrj gajs iliko vietos paproiai, o vietiniai vadai ilaik didel dal savo valdios.
311

EUROPOS

ISTORIJA

MADONA
Monserato Dievo Motinos statulos amius nenustatytas, nors inoma, kad vienuolynas Dantytuose kalnuose Katalonijoje, kur laikomos jos relikvijos, kurtas 975 metais. Nedidel medin statull, vaizduojanti j sdini su karna ant galvos, vienoje ran koje laikani rutul su kryium, o kitoje - kdikl Jz, tikriausiai buvo idrota Bizan tijoje. Kdiklis Jzus irgi su karna, dein jo ranka pakelta palaiminimui, o kairje jis laiko puies kankor. Madonos veidas, spinduliuojantis nepaprasta ramybe ir gied rumu, yra juodas1. 1384 metais paulin vienuolyn Jasna Groje (viesiajame kalne) netoli enstochovos Vakar Lenkijoje buvo atgabentas veniausiosios Mergels Marijos su kdik liu Jzum paveikslas. J dovanojo Opols kunigaiktis. Pasak padavimo, paveiksl nutap v. Lukas ant ventosios eimos i Nazareto stalo lent. Taiau labiau tiktina, kad tai tik bizantikojo originalo kopija. Madonos galv gaubia juoda skarel, jos pakraiai paauksuoti ir papuoti lelij atvaizdais, ji su karna ir apgaubta aureols. Akys pusiau umerktos, tarsi papldusios aaromis, veidas neapsakomai lidnas, o t lides dar labiau parykina du ilgi kardo riai deiniajame skruoste. Veidas, kaip ir mintosios La Moreneta statulls, - juodas (r. 20 pav. klijoje) . Juoda Madona yra ir Rokamadro katedroje; ten ji pagrindin grups altori, XII amiuje ikalt staiose oro d Alzu uolose centrinje Pranczijoje, puomena. Sako ma, kad j ikal v. Amaduras ar Amaturas, kur legenda sieja su Kristaus mokiniu mokesi rinkju Zachjumi3. Kitas maytis bizantinis Juodos Madonos paveikslas puoia Notr-Dam diu Porto kriptos Klermone altori . Rusijoje Kazans Juodoji Madona nuo seno laikoma stebuklinga. 1579 metais ras ta ukasta emje, i ikona buvo priglausta Kazans Bogorodicos vienuolyne netrukus po to, kai miest um Ivanas Rstusis. Viena jos kopija 1612 metais nugabenta Maskv paymti lenk ivijim i Kremliaus, o kita 1710 metais - Peterburg, ventinant naujj Rusijos sostin. Sankt Peterburgo Madonai laikyti Aleksandras I pastat didiul neoklasikinio stiliaus katedr, ir tik nedaugelis inojo, kad Madona - tik kopija. 1904 metais Kazanje laikytas originalas buvo pavogtas. Po kiek laiko jis pasi rod Vakar Europoje ir j sigijo JAV staiatiki banyia. Taip jai pavyko ivengti daugelio garsi Rusijos ikon likimo - per bolevik revoliucij daugelis j buvo sunai kintos arba atsidr valstybinse meno galerijose5. Monserato, enstochovos, Rokamadro ir Kazans Madonos - tai tik keturi nesu skaiiuojam Marijos relikvij Europoje pavyzdiai. emyne, kurio gyventojai balta veidiai, Juodosios Madonos atrodo dar paslaptingesns. La Moreneta, Katalonijos globja, mat Ignaco Lojolos atsivertim. Per Napoleono karus, kai vienuolynas buvo sugriautas, ji atsidr dmesio centre. Madona gerai inoma Sicilijoje, Meksikoje, Bohemijoje. Vyriausiasis imperijos karvedys Wallensteinas kaip tik stat jos garbei kop lyi, kai krito nuo udiko rankos. Matka Boska Czstochowska - enstochovos Dievo Motina, Lenkijos karalien , piligrim pradta lankyti dar kar su husitais laikais,

312

MEDIUM

XVII amiuje tapo tautos globja. Kartu su savo lietuvikuoju atitikmeniu Auros vart Dievo Motina Vilniuje ji yra lenk garbinama visose j banyiose nuo Irkutsko Sibire iki Doilstauno Pensilvanijoje. Rokamadro veniausij Mergel pagerb v. Liudvikas 1245 m., Karolis Grausis 1324 m., Liudvikas XI 1463 m. Jos kvptas Francis Poulencas 1936 m. sukr Litanie de la Vierge Noire. Kazans Dievo Motina buvo paskelbta Romanov dinastijos globja, ji Rusijoje atliko tok pat vaidmen kaip Blachern Dievo Motina Konstantinopolyje. Skirtingai nei katalikikieji jos atitikmenys, kurie ypatingai pagerbiami per mimo dang vent (olines), staiatikiai j pamini liepos 8 d. (senuoju stiliumi). veniausiosios Mergels Marijos kulto Biblijoje nra. Jis atsirado, kai Efeso susi rinkime buvo priimta Theotokos (Dievo gimdytojos) doktrina. Ji paskatino pavsti Marijai Santa Maria Maggiore banyi Romoje 432 metais, Reimso katedr madaug tuo paiu laiku ir paverst banyia Atn Partenon. VI amiuje Bizantijoje pradta reguliariai vsti Viepaties Apreikimo veniausiajai Mergelei Marijai (kovo 25) ir veniausiosios Mergels Marijos mimo dang (rugpjio 15) ventes - visos jos tapo mgstamomis ikonografijos temomis. Nuo tada Marijos kultas m vis labiau plis ti visame lotynikajame krikioni pasaulyje. v. Marija tapo dievikuoju moteriku mo simboliu, Mater Misericordiae, Magna Mater, Nekaliausioji Dangaus Karalien, Dievo Motina - idealiu kontrastu anksiau krikioni dmes traukusiai nuodmingajai levai ar atgailaujaniai paleistuvei Marijai Magdalenai. Jos kultui nirtingai prieinosi protestantai, o dabar - i dien feminists6. Formaliai Marijos kultas buvo pripaintas tik primus Nekalto Prasidjimo dogm 1854 metais. Reikalavimus pripainti j Atpir kimo bendrininke" Antrasis Vatikano Susirinkimas atmet. Taiau veniausioji Mergel Marija ir toliau lieka kvpimo versme. Ji yra pagrindi nis krikionikojo meno objektas, neisenkantis mistini regjim altinis,
[fa t im a ] [B e rn a d e ta ]

ir nesiliaujani mald adresatas,

[ a n g e lu s ]

Jos garbei kalbama penkiolika

deimi roinio. Nuo 1568 m. malda Av Maria (Sveika, Marija") um nuolatin viet Romos katalik brevijoriuje: Sveika, Marija, malons pilnoji! Viepats su Tavimi! Tu pagirta tarp moter ir pagirtas Tavo Snus - Jzus. ventoji Marija, Dievo Motina, melsk u mus, nusidjlius, dabar ir ms mirties valand. Amen.

POPIE
Gyvas senas atkakliai kartojamas vidurami padavimas, kad v. Petro soste vien syk yra sdjusi moteris. Anot labiausiai paplitusios jo versijos, 855 m. mirus popiei Leo n IV pakeit kakoks Johannes Anglicus. Leono pdinis padar didel spd Kurijai mokslingomis paskaitomis (jo mokslus Atnuose), taiau po poros met kilo neapsa komas skandalas, kai jis mir gimdydamas Romos gatvje. Tai apra dominikonas

313

EUROPOS

ISTORIJA

Martynas Lenkas i Tropau (apie 1200-1278) kaip tikr fakt. Jo veikalas Chronikon summorum pontificum imperatoriumque buvo danai cituojamas informacijos altinis. Pasak kitos versijos, popie Joana , pakeitusi Viktor III, mir 1087 m. kart tvirti nama, kad jos lytis iaikjo, kai pagimd lipdama ant irgo. Ji tutuojau buvusi pririta prie irgo uodegos ir umuta akmenimis. itoks apraymas pasirod knygoje Univer sal Chronicle of Mainz, kuri para kitas iradingas domininkonas Jeanas de Mailly irgi apie XIII amiaus vidur. Nieko nuostabaus, kad vidurami kronikininkai pasakoja netiktin istorij; keista tik, kad itisus imtmeius nesuabejota j teisingumu. Jomis tikjo Petrarka ir Boccac cio. Sienos katedroje tarp kit popiei vis dar stovi ir popies Joanos statula. Kai Janas Husas paminjo j Konstancos susirinkime kaip Banyios piktnaudiavim pavyzd, niekas su juo nesiginijo. Kalbama, kad mslingas paminklas netoli v. Kle menso banyios Romoje, toje vietoje, kur popie tariamai pagimdiusi kdik, stov js iki XVI amiaus septintojo deimtmeio. Atrodo, kad n vienas mokslininkas nesu abejojo tos istorijos tikrumu, kol 1554 m. pasirod bavaro, vardu Aventinus, veikalas Annales. io padavimo istorikum savo veikaluose 1647 ir 1657 metais galutinai paneig prancz protestantas Davidas Blondelis. Vidurami istorijos vadovliuose apie popie Joan nekalbama, o jei ir usime nama, tai tik kaip apie nereikming kurioz. Taiau jis rodo, kad tada poiris mo gaus lyt smarkiai skyrsi nuo poirio vlesniais laikais. Matyt, toje istorijoje yra kakas tiktina, nes antraip ji nebt isilaikiusi taip ilgai. Paios Joanos gal apskritai niekada nebuvo, taiau pasakojimai apie j egzistuoja1.

Karolio Didiojo dvaras ities buvo valdios ir takos centras visame Europos emyne. 798 met karaliaus metraiai rodo intensyvius jo tarptautinius ryius:
Atvyko K astilijos ir Astrijos karaliaus A lfonso pasiuntinys, vardu Froja, jis perdav nepaprastai grai palapin. Taiau per V elykas sukilo Nordliudi anapus Elbs ir sum tarp j gyvenusiu s ir vykdiusius teisingum karaliaus legatus, < ...> . Karalius surinko armij, veik juos m yje ir pam kait. Vykdam as savo rmus A chene, jis prim i K onstantinopolio atsist graik delegacij. iais m etais vaigds, vadinam os Marsu, dangaus skliaute niekur nesim at nuo liepos m nesio iki kit m et liep os m nesio. Balear salas apip l maurai ir saracnai. Karalius A lfonsas, nusiaubs Lisabon, pasiunt iem os m etu savo pasiuntinius Froj ir Bazilisk pas jo D idenyb karali su krtins arvais, m ulais ir maur belaisviais kaip jo pergals rodym . V liau karalius ia atven t K aldas ir V elykas2.

Karolio Didiojo dvare buvo atgaivintas ir senasis Europos terminas. Karolingams reikjo etikets apibdinti tai pasaulio daliai, kurioje jie viepatavo, atskir ti j nuo pagoni ali, nuo Bizantijos ar nuo viso kito krikionikojo pasaulio. Todl i pirmoji Europa" buvo efemerin Vakar svoka, gyvavusi tik tol, kol buvo gyvas pats Karolis. Utat Karolis Didysis buvo energingas statytojas. Jis pastat rmus Nijmgene, Engelhaime ir Achene, o Maince tilt per Rein, Reino ir Dunojaus intakus
314

MEDIUM

sujung Kaisergrab kanalu. Jis buvo roman architektros pradininkas emse iaur nuo Alpi. Karolis Didysis garsjo ir kaip uolus mokslo globjas. Nors buvo geras oratorius, taiau liko neratingas. Taiau savo dvare priglaud garsius mokslininkus Alkuin i Jorko, Peter i Pizos, Agobard i Liono. Jie rinko rankraius, perirjo ventojo Rato tekst, leido gramatikas, istorijos veikalus ir balades. Abato Einhardo sukurtas jo gyvenimo apraymas Vita Karoli laikomas pirmja pasaulietine biografija. Taiau Karolis Didysis imponavo ne visiems: vie nas istorikas apkaltino j tuo, kad ukrov mums literatrin tradicij semtis ini i antrini knygini altini ir ji dabar kaip girnapus ant kaklo tempia emyn vis ms vietimo sistem"3 ,
[a g o b a r d a s ] [p f a l c a s ]

Karolis Didysis nedvejodamas vald Banyi kaip neatskiriam savo vald dal. Frankfurto susirinkime 794 metais jis atmet VII Nikjos visuotinio susirin kimo nutarimus. Vyskupijos ir abatijos buvo laikomos feodalinmis beneficijomis, kurioms galiojo bausmi u idavyst statymai. Drausdamas savo vyskupams dalyvauti kare, Karolis Didysis pats platino Evangelij ugnimi ir kalaviju. Sunku pasakyti, ar jis suvok Kalno pamokslo prasm. Paslaugos krikionybei gal gale buvo atlygintos jo kanonizavimu, nors is procesas 351 metus buvo vilkinamas dl praneim, kad jo seksualins pergals nenusileidusios pergalms kovos lauke.

AGOBARDAS
Pagal visus enklus 810 metai turjo tapti paiais blogiausiais Karolio Didiojo metais. Du Sauls ir du Mnulio utemimai - visi jie buvo matomi frank alyje. Krito imperato riaus mylimas dramblys, dovanotas kalifo, plaiai paplito galvij maras, pakl mait Benevento kunigaiktis. Visa tai, ir ne tik tai, uoliai ura Liono vyskupas Agobardas (apie 779-840). Ne tik ura, bet ir atkreip dmes tai, kad paprasti mons i to dar prietaringas iva das. Jie man, kad j galvijai krinta nuo nuoding dulki, kurias platina Benevento kunigaikio nipai. Jie taip pat tikjo, kad frank al upuol debes laivai", vairuo jami oro jreivi". J nuomone, tie sibrovliai naikino frank derli, paleisdami i dan gaus kru, o paskui gabenosi j kakoki tolim Magonijos" al. Agobard buvo ne taip lengva paveikti tokiais pasakojimais ir gerai inagrinjs jis juos atmet. Taiau atrodo, kad jis tikjo, jog katalik Banyi prasiskverb ydai. Kai 1605 metais buvo surasti jo darbai, paaikjo, kad ne maiau nei penki jo darbai buvo skirti yd grsmei aprayti1. Taiau originaliausias buvo Agobardo reikalavimas sukurti visuotin krikionikj teis visuotinei krikioni bendruomenei. Jei Dievas kentjo, kad visi galt rasti susitaikym Jo Kne, - ra jis, - tai ar didiul teiss vairov <...> neprietarauja toms dievikosioms vienijimo pastangoms?"2 Tad Agobardas buvo pirmasis suvieny tos Europos alininkas.

315

EUROPOS

ISTORIJA

PFALCAS
Acheno pavadinimas kils i romn laik mineralini vanden kurorto Akvisgranumo (Apolono-Granus vandenys). Jo ilti gydomojo vandens altiniai paaikina, kodl Karo lis Didysis pasirinko i viet savo rezidencijai - Kaizerpfalcui (Kaiserpfalz). Jos pran czikas pavadinimas - Aix la Chapelle - primena mums apie koplyi, kuri Karolis Didysis pristat prie savo rm ir kuri dabar sudaro Acheno katedros dalj. Karolio Didiojo koplyia buvo ubaigta 805 metais. Tai trij aukt atuonkampis, pastatytas pagal bizantinio stiliaus San Vitals banyi Ravenoje, kuri Karoliui Didia jam labai patiko. Sakoma, kad jos proporcijos atitinka v. Jono Apreikimo septintojo regjimo mistinius skaiius. Tuo metu tai buvo didiausias akmeninis pastatas j iaur nuo Alpi. Atuonkampio viduje, vir pirmojo roman stiliaus ark aukto yra dedikaci ja, kurios autoriumi laikomas Alkuinas: CUM LAPIDES VIVI PACIS CONPAGE LIGANTUS Kadangi visi akmenys buvo sujungti j rami harmonij INQUE PARES NUMEROS OMNIA CONVENIUNT Ir suderinti visi skaiiai bei matmenys CLARET OPUS DOMINI, TOTAM QUI CONSTRUIT AULAM Dievo, pastaiusio j rm, krinys skaisiai vies. EFFECTUSQUE PUS DAT STUDIIS HOMINUM Ubaigtas statinys vainikuoja dievobaimingas moni pastangas, QUORUM PERPETUI DECORIS STRUCTURA MANEBIT Kuri darbas liks visiems laikams kaip groio paminklas, SI PERFECTA AUCTOR PROTEGAT ATQUE REGAT. Jei tik vis daikt Krjas saugos ir valdys jj. SIC DEUS HOC TUTUM STABILI FUNDAMINE TEMPLUM Tad tegu Dievas saugo i ventov, QUOD KAROLUS PRINCEPS CONDIDIT, ESSE VELIT. Kuri kunigaiktis Karolis pastat ant tvirto pagrindo. Koplyios papuoimuose gausu imperins simbolikos, kuri Karolis Didysis ir jo pdiniai atgaivino naujame naiviame krikionikame kontekste. Mozaika kupolo viduje vaizduoja Avinlio garbinim. Sakykla (ambo) inkrustuota romn keramikos bei stiklo ukmis ir erelio kamja. Antrj ark aukt prilaiko alio ir roinio porfyro egiptietikos kolonos. Altoriaus pano (pala d oro) vaizduoja Kristaus Kani; tai klasikinis romn

reljefas i gryno aukso. Lotaro kryius (Lotharkreuz) - puikus krikionikas ornamentas i kalinto aukso, inkrustuoto antikiniais brangakmeniais. Vir visko centre yra kamja
su imperatoriaus Augusto portretu. Imperatoriaus sostas, iskaptuotas i paprast balto marmuro ploki, velgia emyn nuo pirmojo aukto galerijos, kaip kad velg per visus 32 karnavimus - tiek j ia buvo per 700 met. O k tuo norima pasakyti, visikai aiku: Karolio Didiojo sukurtoji imperija laik save ir ventja, ir romnikja. XII amiuje, Frydrichui Barbarosai paliepus, koplyia buvo paversta Karolio Didio jo relikvine (ventojo kapu). 1165 metais k tik kanonizuoto ventojo palaikai perkelti

MEDIUM

j gryno aukso karst. Aplink karst brangiose relikvinse buvo idliotos atitinkamos relikvijos - Kristaus strnjuost, veniausiosios Mergels Marijos direlis, Karolio Didiojo kaukols nuolaua. Pats Barbarosa padovanojo didiul rato pavidalo gelein sietyn - vadinamj vies karn - kuris buvo pakabintas koplyios centre ir simbo lizavo Naujosios Jeruzals sienas. Ir ant jo yra ilgas uraas: Jeruzale, dangikasis Sione; Jonas, Atpirkimo skelbjas, mat Tave <...> Frydri chas, Romos imperijos katalikikasis imperatorius ikilmingai paadjo i vies karn kaip kunigaiktik dovan <...> Dabar, veniausioji Mergele, jis skiria j Tau. O Stella Maris, o Jr vaigde, paimk nuolankj Frydrich savo globon <...> ir saugok imperatoriaus mon Beatrix. Dabar imperatorikoji koplyia Achene priskiriama romaninio stiliaus edevrams. Taiau jos reikm tuo neapsiriboja. Tai istorijos pamoka, ir tokia gyva, kad jokia knyga negali jai prilygti. Lankytojai vos eng vidun praeina pro vadinamsias Vilko duris; tok pavadinim jos gavo nuo legendos apie vilk, kuris apgavo velni, norjus pasi savinti i koplyi. Tik labai nenuovokaus nepaveiks tas spdingas barbarikumo ir klasikos, krikionybs ir pagonikumo lydinys - juk kaip tik tai ir buvo t laik varomo ji jga. Tai puikiausias visoje Vakar Europoje paminklas tiems laikams, kai roman stilius buvo naujov ir kai civilizacijos centras vis dar laiksi Rytuose1.

Karolis Didysis mir 814 m. sausio 28 d. Jo kapas Achene, kuris neiliko, buvo papuotas portretu ir tokiu urau:
Po iuo antkapiu guli Karolio, didio ir tikratikio im peratoriaus knas. Jis garbingai plt Frank karalyst ir skm ingai viepatavo keturiasdeim t septynerius m etus. M ir eid a mas atunt deim t 814-aisiais m s V iepaties m etais, septintajam e indikte, penktojoje vasario kalendoje.4

Karolio Didiojo dvasia buvo vienijanti karalyst jga. Dl palikimo ikart susikibo jo snus ir vaikaiiai. Daugyb kart pasidalyta, valstyb greit subyrjo. 817 m. Acheno dalybos sukl pilietin kar; 843 metais, po ilgai trukusi eimy nini skerdyni, Verdeno sutartimi valstyb tris dalis pasidalijo lik gyvi jo vaikaiiai. Karolis Plikagalvis gavo vakarin, romanikj, dal Neustrij, Akvitanij, vakarin Burgundij ir Ispanijos mark. Italijos karaliui Lotarui I atiteko imperatoriaus titulas ir Vidurinioji karalyst", susidedanti i Austrazijos, rytins Burgundijos, Provanso ir Italijos. Liudvikas Vokietis gavo rytin, smarkiai germa nik, imperijos dal (r. 12 emlap). Verdeno sutartis sukr ir busimosios Vokietijos, ir busimosios Pranczijos branduol. O Vidurinioji karalyst" taip ir liko amin nesutarim tarp i trij paveldtoj prieastimi. Tad Karolio Didio jo galutinis palikimas yra ne tik trapios vienybs, bet ir nesibaigiani kov per spektyvos pavyzdys,
[k r a l ]

Karoling tarpusavio vaidais greitai pasinaudojo vikingai. 841 m. vasar jie Senos upe pasiek Ruan ir apipl j. 843 844 m. po Verdeno sutarties jie per iemojo Nuarmutj saloje. 844 m. buvo sudegintas naujasis Hamburgo miestas,
317

EUROPOS

ISTORIJA

KRAL
Karolis Didysis niokojo slavus net keturiais frontais. 789 metais jis nustm abotritus ir sorbus j rytus nuo Elbs, o 805-806 metais privert Bohemijos ekus mokti duokl; toks pat likimas itiko ir Karintijos slavus prie Savos ir Dravos upi. I pagarbos didia jam ukariautojui slavai jo vardu m vadinti karalius. Karol ekai vadino savo odiu kral, lenkai krl, rusai korolj. Frankai dav slavams pirmj krikionikosios karalysts model. (Net turk kalba kral reikia karali). Vakaruose Karolis Didysis daugelyje vidurami legend vaizduojamas kaip vyriausias monarchas, kaip chansons de geste didiausias didvyris1. Jau IX amiuje kakoks vienuolis i Sen Galeno sukr piln prasimanym kronik De Gestis Karoli Magni. Netrukus trubadrai jau turjo vaizduoti Karol Didj kaip visur esant krikio nybs gynj, mosuojant savo ventuoju kardu Joyeuse", triukinant kitatikius, jojant ant irgo pirma savo bendraygi - Rolando, Ganelono, Naimo i Bavarijos, Ogiero i Danijos, Gijomo (Guillaume) i Tulzos ir karingojo Reimso arkivyskupo Turpino. Pasak prancz padavim, tarp dvylikos Karolio Didiojo per buvo trys kunigaik iai - Normandijos, Burgundijos ir Akvitanijos, trys grafai - ampans, Tulzos bei Fland rijos, ir ei dvasininkai - Reimso, Laono, alono, Bov, Langro ir Nojono vyskupai. Vokiei legendose danai sakoma, kad Karolis Didysis miega, laukdamas kvieti mo pabusti ir vykti gelbti patekusi bd savo mylim pavaldini. Anot vieno bavar pasakojimo, jis sdi krsle Utersberge kaip kadaise sdjo savo soste Acheno koply ioje. Jo barzda vis auga ir kai ji triskart apjuos prieais j stovint stal, tai reik, kad nebetoli pasaulio pabaiga. Vokiei kalba Karolio Didiojo vardu buvo pavadinti Didie ji Grulo Ratai - Karlswagen. Senja angl kalba Charles Wain" irgi yra alternatyvinis Didij Grulo Rat pavadinimas. Vliau Pranczijoje ir Vokietijoje Karolis Didysis buvo gerbiamas kaip i ali kara likj gimini pradininkas. Pranczai Charlemagne, o vokieiai Karl der Grosse laik ne franku, o nacionaliniu - atitinkamai prancz ar vokiei - didvyriu. Jo pavyzdiu remtasi 1804 metais Napoleon karnuojant imperatorium. Karolio Didiojo portretas uima pirm viet tarp 1838-1852 m. nutapyt Vokietijos imperatori portret Kaisersaal galerijoje Frankfurte2. XX amiuje Karolis Didysis labiau gerbiamas kaip prancz ir vokiei susitaikymo simbolis. 1943 metais, kai naciai formavo nauj Waffen SS divizij i prancz savano ri, arba 1955 metais, kai Europos Taryba steig apdovanojim u nuopelnus Euro pos vienybei", buvo apeliuojama t pai istorin figr - Karol Didj.

Paryius apipltas, o Karoliui Plikagalviui teko slptis Monmartre. 847 m. upuolik rankas ilgam laikui pateko senasis Bordo miestas. 852 metais vyko grsmingas precedentas: Karolis Plikagalvis, uspeits viking kariuomen j stovykloje efoso vietovje prie Senos estuarijos, msi papirkinti juos auksu bei dovanodamas visam laikui emi. Vikingai atsilygino naujais antpuoliais, kuriuos sugebjo atremti tik Orleanas.
318

MEDIUM

864 metais Pitro ediktu Karolis Plikagalvis pagaliau sak visoms gyvenvietms statyti tvirtinimus ir sudar ypatingos paskirties raiteli brius. Taiau iki paleng vjimo buvo dar labai toli. Nesiliaujantys broludiki Karoling karai nusinedavo vis nauj karali gyvybes, sukeldavo naujus pasidalijimus, o viking antpuoliai darsi vis lesni. 867 878 metais danai buvo usim Anglijoje. 880 metais jie nusiaub Elbs sln. 885 886-aisiais i 700 ilg laiv, itraukt krant ten, kur dabar yra Marso laukai, pasipyl keturiasdeimt tkstani viking kari ir pra djo vienuolika mnesi trukus Paryiaus apgulim. Grafas Odo didvyrikai gynsi, kol galiausiai suinojo, kad karalius Karolis Storasis atsipirko nuo viking 700 svar sidabro ir isiunt juos Burgundij. Brit salas, kurios iveng Karolio Didiojo invazijos, vikingai puldinjo ypa nirtingai. Dl dan siverim alis suskilo ir tas susiskaldymas truko 200 met. 828 metais Vesekso karalius Egbertas buvo pripaintas bretwalda aukiau siuoju Britanijos valdovu, taiau per itisos kartos ami danai dar kl grsm Vesekso aukiausiajai valdiai. Vesekso karalius Alfredas Didysis (valds 849 889 m .) vis gyvenim stengsi juos sulaikyti. Vienu metu (878-aisiais) jam net teko paiam slapstytis Eitelnio (Athelney) pelkse Somersete. Taiau vlesni miai dar tais paiais metais leido jam padalinti al. Vedmoro sutartimi buvo kurta Danelagh teritorija, valdoma dan. Nuo tada iki lemtingj 1066 met dl valdios Anglijoje kovojo anglikoji Veseks dinastija ir danai. X amiuje, ivijus paskutinj danikj Jorko karali Erik Kruvinj Kirv, vikingai keryda mi antpuolius atnaujino. 994 metais London apgul jungtins dan ir norveg pajgos. 1017 1035 metais didel iaurs jros imperij nuo Anglijos iki Skan dinavijos vald Knutas Didysis. Senoji anglosaks karalyst trumpam atsikvp valdant Eduardui Ipaintojui (1042 1066 m.), Vestminsterio abatijos krjui. Jo mirtis 1066 metais sukl kar tarp trij pretendent sost Haroldo Hardrados i Norvegijos, Haroldo Godwinsono i Vesekso ir Normandijos kunigaikio Vilhelmo Ukariautojo. Tuo metu, kai anglai kovojo su danais, likusioje Brit sal dalyje vyko ilga ir sudtinga viking kova su keltais. Nepastovios norman federacijos kovojo su nepastoviomis kelt kunigaiki sjungomis. Airijoje keltai vald alies vid, tvirtintos viking gyvenviets buvo isidsiusios salos pakrantse. Po vis imt met trukusios sumaities airiai pagaliau pam vir, vadovaujami plaiai apdai nuoto Briano Boro (Bhriain Boroimhe, valdiusio 1002 1014 m.). Po jo mirties dl valdios kovojo O'Brian, O'Neill ir O Connors gimins. Atjo laikas, kai airiai vald vis Airij 150 met. A rd Rih (aukiausiasis karalius") Erinas vald maesnius alies penktadali" Mansterio, Lensterio, Alsterio ir Konachto karalius. Senoji Brehono teis, atsiradusi prieistoriniais laikais, buvo urayta ir padjo tvirtus administravimo bei socialini paproi pagrindus. Tradicinis fine (klan) gyvenimas buvo reguliuojamas susirinkim, teisj ir vis labiau institucio nalizuotos bei stiprjanios Banyios. Velse kelt kunigaiktysts atsidr tarp pakrantse sitvirtinusi viking ir nemajanio angl spaudimo. Jau VIII am iuje nuo angl saugojo didysis pylimas, kur pastat Mersijos karalius Ofa;
319

EUROPOS

ISTORIJA

keltai buvo beveik atkirsti nuo gimining Stratklaido ir Kornvalio geni. J gynjais ir laikinais valdovais buvo plaiai apdainuoti Rhodris Mawras (Rodrikas Didysis, mirs 877 m.) ir Gruffyddas ap Llewellynas (Griffithas, mirs 1062 m.).
[l a n f a ir a s ]

Britanijos iaurje gl Kintyrs karalius Kennethas MacAlpinas (mirs apie 860 m.) pirmasis sujung piktus ir kotus; taip atsirado suvienytos kotijos svoka. Po to prasidjo trial kova dl valdios tarp kalnuose gyvenusi gl, emumose gyvenusi angl ir salose sikrusi norman. 1040 metais Makbetas, Morjo valdovas, kuris lyg ir keliavs Rom kaip piligrimas, pasiryo nuudyti kot karali Dunkan:
To-morrow, and to-morrow, and to-morrow, C reeps in this petty pace from day to day To the last syllable of recorded tim e, And all our yesterdays have ligh ted fools The way to dusty death. Out, out brief candle! Life's but w alking shadow, a poor player That struts and frets his hour upon the stage And then is heard no more; it is a tale Told by an idiot, full of sound and fury, Signifying nothing. (Rytoj ir vl rytoj ir vl rytoj... Sm ulkiais in gsneliais bga m s dienos Link nuym tos kiekvienam ribos, Ir saul, kuri vieia mums, beproiam s, Tik rodo keli nebties tam son. U gesk, ugesk, u gn ele trumpaame! G yvenim as tai bgantis elis, Tai kom ediantas, kuris jam skirt laik Papostringauja scenoj, pasim aivo, N ueina ir nutyla am inai, Tai idioto pasaka triukm inga, Neturinti prasm s5.

Britanijos kelt istorij apdainavo j bardai ir apra kronikininkai, tokie kaip Marianus Scotus (apie 1028 1083 m.). Anglus, pavyzdiui, Viljam ekspyr, ji sudomino tik daug vliau. Toje sumaityje penkios frank karalysts, paliktos paios sau, vis labiau tolo viena nuo kitos. Neustrijoje karaliaus valdia taip susilpnjo, kad visose pagrin dinse grafystse Tulzoje (862), Flandrijoje (862), Puatu (867), Anu (870), Gaskonje, Burgundijoje, Overnje atsirado pirmieji paveldimi lenai (fiefai, feodai). Tai vlesni Pranczijos provincij branduoliai. 911 m. Karolis Naivusis, Pranczijos karalius, atsikrat viking grsms, pasiraydamas su senuoju jr karaliumi Hrolfu ar Rolanu (Rollo) Sen-Klero prie Epto sutart. Normandijos uuomazg, atrodo, reikt iekoti Anglijos Danelagh pranczikoje versijoje. Ryt karalystje Amulfas Korintietis ival Vokietij nuo norman, taiau j viet
320

MEDIUM

LAN FAI RAS

Vidurami Velso vietovi pavadinimai ne tik nepaprastai vaizdingi, bet ir yra puikus altinis analizuoti vairiems istorins raidos klausimams, pavyzdiui, emi apgyvendi nimui, vykusiam tada, kai joki raytini dokument dar nebuvo. Tad jie ir informatyvs, ir doms. Kol i vietovi dar nebuvo nukariavusi Anglija, Velso ems priklaus vietini kuni gaiki, angl ir norman senjor, sitvirtinusi pasienyje, bei banytins hierarchijos jurisdikcijai. Kunigaikiai, kurie kultros atvilgiu buvo tikri velsieiai, vald penkiose kunigaiktystse - Gvinedo, Pauviso, Dehubarto, Mogango ir Gvento. Mark senjorai, susij kas su anglais, kas su pranczais, sigaljo rytuose ir pietuose. Vyskupai, isila vin banytine lotyn kalba, turjo keturias vyskupijas: Bangoro, San Asafo, Sen Davido ir Landafo. Analizuodami velsik ir nevelsik vietovardi sveik su pasaulietins ir banytins valdios susikirtimu, istorikai gali susidaryti vaizd kaip, kada, kas ir kokiu tikslu kr ir plt tas gyvenvietes1. Pavyzdiui, kai kuri Velso vietovi pavadinimai yra tik velsiki ir aikiai banyti ns kilms. Labiausiai paplits i j yra Uanfair, reikiantis veniausioji Mergel Mari ja. Kiti tokio paties tipo pavadinimai bt Betws-y-Coed (Koplyia mike) arba Eglwys Fair (veniausiosios Mergels Marijos banyia). Labai paplit dvikalbs formos akivaizdiai banytins kilms vietovardiai, tarkim, Uanbedr/ Lampeter (v. Petro), Caergybi/ Holyhead Anglesio saloje arba Uanbedr Fynydd/ Peterston-super-Montem Glamorgane. Dar yra vietovi su dvikalbiais pasaulietins kilms pavadinimais, pavyz diui, Abertawe/ Swansea, Cas Gwent/ Chepstow ir Y Gelli Gandryll/ Hay-on-Wye Brecknokyre. Dabartinis odis Hay kils i vidurami norman La Haie Taillee (Apkarpyta gyvatvor). Paskutinij grup sudaro dvikalbs formos, kuri pasaulietiniai elementai susipy n su banytiniais. Tai bt Llanfihangel Troddi/ Mitchell Troy Monmautyro grafystje ir Uansanffraid-ar-Ogwr/ St Brides Minor Glamorgane. Taiau garsiausi Velso vietovardiai yra ne vidurami kilms. Kai 1850 metais buvo nutiestas geleinkelis i Londono Haulihed, pirmoji stotel Anglesio saloje tuoj u Meno ssiaurio buvo Lanfairo (Llanfair) kaime. Siekdamas garbs ir turist dmesio, stoties virininkas nusprend patobulinti stotels pavadinim ir sukurp senovin" velsik perifraz - taip stotels pavadinimas tapo ilgesnis u jos peron. Tai, k Brit pato tarnyba vadina Llanfair P. G., Stotels Jonesas" pavadino LlanfairpwllgwyngylIgogerychwemdrobwllllantysiliogogogoch. Turistams aikinama, kad tai reikia ven iausioji Mergel Marija baltj lazdyn dauboje prie greitojo skurio ir netoli v. Tisilijaus banyios prie raudonosios olos"2.

um vengrai. Auktutins Burgundijos karalyst kristalizavosi aplink grafo Rudolfo dvar Sent Morise (St Maurice/Moritze), o emutins Burgundijos kara lyst aplink grafo Boso dvar Arlyje. Italijoje, kur viking vaidmen vaidino maur saracnai" i Sicilijos, skmingi bizantiei siverimai 874 895 metais,

321

EUROPOS

ISTORIJA

neustrijiei 877 metais ir austraziei 894 896 metais i politins valdios pali ko tik skutus. 900 metais Friuli grafas po kruvino susidorojimo su varovais tapo vienvaldiu valdovu. Vakar istorikai tuos paskutiniuosius IX amiaus deimtme ius danai vadina Tamsij ami" tamsiausija valanda". Vakar alyse feodalizmas gim i netvarkos. Nelengva atskirti prieastis nuo pasekmi, taiau politins valdios susiskaldymas ir atskir vietovi nesugebji mas apsiginti skatino daugel politini, teisini, socialini, ekonomini ir karini proces, kurie visi kartu sudar tai, k vliau teoretikai pavadino feodaliniu reimu". O i tikrj feodalizmas nebuvo vientisa sistema, todl taip sunku j apibrti ir tiek daug tokio apibrimo variant. Vien i takingiausi iuolaiki ni ios temos apibendrinim teko taip ir pavadinti: Qu'est-ce que la fodalit?:
Feodalizm technine prasme galim a laikyti visum a institucij, sukuriani ir reguliuojan i paklusnum o ir tarnavimo sipareigojim us < ...> vieno laisvo m ogaus (vasalo) kito lais vo m ogaus (senjoro) atvilgiu, ir senjoro sipareigojim us ginti ir ilaikyti savo vasal .

Svarbiausi feodalizmo elementai buvo sunkioji kavalerija, vasalikumas, leno (feodo) santykiai, nelieiamyb, privaios pilys ir riteryst. Sunkioji kavalerija, kuriai reikjo galing irg, pajgi atlaikyti sunki ar vuot riteri su ginklais nat, atjo Vakarus i Persijos ir Bizantijos. Karolis Martelis pagarsjo ne tik tuo, kad pirmasis pradjo naudoti juos, bet ir sekulia rizavo daug Banyios emi tokiems irgams ilaikyti. Kaip tik dl to jis ir vadi namas Europos feodalizmo tvu"7 . Madaug tuo metu buvo irasta ir balnakilp. Raitelis dabar tvirtai laiksi balne ir galjo atakuoti ietim, perduodamas jai vis irgo ir raitelio judesio impuls. Taip balnakilp pakeit kavalerijos vaidmen kovoje: i lengvos, judrios puldinjimo priemons ji tapo sunkiasvore puolamja jga . Pagrindin problema dabar buvo sukurti toki socialin sistem, kuri galt gausiai riteri klasei utikrinti ne tik psichologin param, reikaling nelengvai j tarnybai ir kasdieninms treniruotms, bet ir padengti didiules j irg ilai kymo, apginklavimo ir palydos ilaidas. Riteri, vadinam vairiais vardais cabalarii, chevaliers, Rittern, szlachta ilaikymas, kur ems valdos natraliai susipyn su kavalerijos tradicijomis, sudar pai feodalins visuomens esm. Vasalyst kilo i Romos imperijos vlyvojo laikotarpio commendatio (komendacijos") tradicijos, kai globjas ritualikai sipareigodavo ginti savo klient, suspausdamas jo rankas savo rankomis. Karoling laikais senjoras pradjo reika lauti i savo vasalo itikimybs priesaikos, t priesaikos akt patvirtindamas pabuiavimu. Abu vyrai apsikabindavo; vasalas atsiklaupdavo ir priimdavo nau jojo statuso simbolius: vliav, iet, sutarties dokument ir ems grumst. Nuo to momento jie iki gyvos galvos buvo susieti abipusi sipareigojim sutartimi. Vasalas prisiekdavo tarnauti, senjoras ginti ir ilaikyti vasal:
Berars de M onsdidier devant Karle est venuz; A ses piez s'agenouille, s'est ses hom devenuz; L'am pereresle baise, si l'a releve suz; Par une blanche anisagne, Ii est ses fiez renduz.

322

MEDIUM (Beraras i M ondidj stojo prieais Karol; / atsiklaup ir tapo jo m ogumi; / im perato9

rius j pakl ir pabuiavo; / dav jam savo od, teikdam as balt vliav.)

Feodas arba fiefas" (lenas), davs pavadinim ir paiam feodalizmui, isiru tuliojo i ankstesns beneficium (naudos, privilegijos1 '), kai globjas dovanodavo ems, turdamas gan miglot vili ateityje gauti i to kokios nors naudos. Karoling laikais tokie ems dovanojimai jau visai aikiai buvo laikomi atlygi nimu u karo tarnyb. Ilgainiui feodaliniai atlyginimai" buvo detalizuoti ir papil dyti. I pradi jie buvo skaiiuojami u tarnyb, t. y. buvo susitariama, kiek riteri gaus senjoras u dovanot ems sklyp. Vliau susitarimai buvo prapls ti ir apm pareig lydti, tarnauti senjoro dvare, consilium (patarim") senjoro tarybai ir vairias auxilium (pagalbos") formas. Senjorai pradjo suprasti t pagalb kaip finansin param", skaitant sum grynais priklausomai nuo meti ni pajam ir dar keturi ri pagalb" senjoro ipirkim i nelaisvs, jo vyriausiojo snaus paruoim riterystei, krait vyriausiajai dukteriai ir dalyvavimo kryiaus ygyje ilaid padengim. Riteriai pasilikdavo sau ir tokias teises kaip custodia (nepilnamei globa), gite (apgyvendinimo), m arriage (leidimo tuoktis) ir retrait (sutarties ipirkimo). Taiau mainais u tuos sipareigojimus vasalas, arba nuomininkas", gaudavo pajamas i ems ir jurisdikcijos teis visiems, gyvenantiems tame ems sklype. Sutarties nesilaikymo atveju em ir pajamos i jos grdavo savininkui. Fiefai (lenai) i principo buvo nedalomi ir neperleidiami. Sutartis automati kai nutrkdavo mirus vienai i ali Vokietijoje tai buvo vadinama M aruifall arba Herrenfall. Taiau vasalai visokiais bdais stengdavosi utikrinti leno per davim artimiesiems bei gauti teis dalinti ar perleisti savo em. Senjorai savo ruotu imdavosi vairiausi atsargumo priemoni, kad vasal ems neatitekt moterims, nepilnameiams ar nekompetentingiems asmenims. Gausjo speciali slyg ir ekscentrik ilyg. Pavyzdiui, ikiliausieji Paryiaus vyskupo svar biausieji vasalai sipareigojo vyskup per jo ventinimo ceremonij neti ant pei. Kai kurie Kento lenai buvo skiriami su slyga, kad j gavjai prilaikys karaliaus galv", kai is laiveliu plauks per Laman. Finansinio prievartavimo galimybs buvo beveik neribotos. Kai Ferdinandas Portugalas sudar sutart su Pranczijos karaliumi dl Flandrijos leno 1212 metais, jam teko sumokti 50 000 svar sterling paalp" u leidim vesti paveldtoj. Tad nieko nuostabaus, kad teisiniai ginai buvo itin danas reikinys. Feoda lizmo pradioje beveik visos suverenios teritorijos turjo savus feodalins teiss kodeksus ( Lehnrecht) ir savas teism sistemas ( Lehnsgericht ) ginams dl len sprsti. Tokiam teismui daniausiai pirmininkaudavo kunigaiktis, o pagrindiniai vasalai bdavo teismo tarjais-asesoriais. prasta manyti, kad feodalin santvarka sigaljo nuo tada, kai lenus pradta perdavinti paveldjimo keliu ir kai len tei s susiliejo su vasalyste vien visum. Feodalin sistem sudar vasalo padties ir leno turjimo neatskiriama vienyb".1 0 Taiau i esms vasalyst ir len teis buvo nesuderinami dalykai. Kaip vasalai, riterio eimos nariai prisiekdavo paisyti savo senjoro interes. Taiau kaip leno valdytojai, jie bdavo priversti paisyti
323

EUROPOS

ISTORIJA

savo interes. Tai ir sukeldavo feodalinei visuomenei bdingas tampas, provo kavo idavystes. Feodalin visuomen sudar pains sutartimis grsti santykiai, apimantys visus visuomens sluoksnius nuo aukiausi ligi emiausi. Aukiausiame lygyje teiss len suteikimas apm valdovo sutart su svarbiausiais nuomininkais", t. y. su baronais, kuriems priklaus pagrindins karalysts provincijos. Taiau ie nuomininkai galjo suteikti leno teis savo vasalams, ie vlgi savo vasalams ir taip toliau iki pat visuomenins hierarchijos apaios. Dauguma t, kurie buvo viresni u save vasalai, veik kaip senjorai emesni u save atvilgiu. Feodaliniai susitarimai bdavo uraomi kitoms kartoms chartij ir sutari pavidalu; deja, i ankstyvojo feodalizmo laikotarpio j iliko nedaug, tarkim:
veniausiosios Trejybs vardu < ...> Am en. A, Liudvikas, D ievo m alone Pranczijos karalius, skelbiu visiem s gyvenantiem s dabar ir ateities kartom s, kad m s akivaizdoje am pans grafas H enrikas perleido Savinji len Bov vyskupui Bartolom jui ir jo pdi niam s. O u len m intasis vyskupas paadjo ir sipareigojo pristatyti grafui Henrikui vien riter bei vykdyti jam teisen ir teikti kitokias paslaugas < ...> bei sutiko, kad taip elgt si ir j pakeisiantys vyskupai. Urayta M ante 1167 m. siknijusio odio m etais < ...> kanclerio H ugo ranka.11

Vietiniu lygiu kunigaiki ir baron len sistem atspindjo ir j dvar sutvar kymas. Dvaro valdytojas duodavo po ems sklyp kiekvienai baudiaunink ei mai u jos nemokam darb jo valdose. Taiau baudiava buvo laisvo mogaus sandoris su nelaisvu ir stokojo daugelio len teisei bding element, bet kadan gi tai ems suteikimo u paslaugas ir itikimybs u gynim sutartis, jos abi buvo grindiamos tuo paiu principu. Baudiavos nereikia painioti su paprasta vergove. Kai kuriose Europos srityse, pavyzdiui, iaurinje Italijoje, baudiauninkai pri siekdavo itikimyb savo ponui, kaip ir riteriai savo senjorui (siuzerenui). Dl toki sutartimis teisint santyki feodalin visuomen tapo nepaprastai hierarchika. 843 met Verdeno sutartis patvirtino princip, kad kiekvienas mogus privalo turti savo pon". Vieninteliai absoliuiai nepriklausomi mons, bent jau teorikai, turjo bti popieius ir imperatorius, taiau ir jie buvo Dievo vasalai. Mginimai aprayti i struktr atved prie toki svok kaip feodali niai laiptai" ar feodalin piramid", kur alies valdovas sdi sau patenkintas paiame viruje, o po juo daug sluoksni nuominink, subnuominink, subsubnuominink ir taip toliau ligi baudiaunink paioje apaioje. Tokie mode liai klaidina savo dirbtiniu aikumu ir simetrikumu. I tikrj feodalin visuo men buvo paini prietaring priklausomybi ir lojalum raizgalyn su daugybe iimi, kur kadaise aikias priklausomybes sujauk per daug kart susikaupu sios ginytinos privilegijos, abejotinos teiss ir pusiau pamirti sipareigojimai. Ji tikrai buvo hierarchin, tik toli grau ne tokia aiki ir taisyklinga. A llodium alod (nuosav ems sklyp) ilikimo laipsnis irgi labai nevieno das. Kai kuriose srityse, pavyzdiui, bsimoje veicarijoje, tokie sklypai buvo prastas dalykas; kitose, tarkim, iaurinje Pranczijoje, j praktikai visai nebeliko. Daniausiai viepatavo baisus feodalini ir nuosav ems vald mii-

324

MEDIUM

nys, o eimos danai turjo ir nuosavos, ir i leno gautos ems. Feodalinei ms tysenai nuosavas ems sklypas nukrypimas nuo normos. Toks sklypas kartais bdavo vadinamas feodum solis (sauls feodas"). Taiau psichologins to pasek ms buvo paprastos. Beveik visi priklaus nuo uimamos padties socialinje hierarchijoje, juos tvirtai laik teisiniai ir emociniai priklausomybs ryiai. Tie ryiai suteikdavo mogui tam tikro saugumo pojt ir aik savo vietos suvokim, taiau, kita vertus, dl j mogus tapdavo neapsaugotas nuo inaudojimo, repre sij, nemokikumo. Vidurami visuomen skiriasi nuo iuolaikins visuome ns individualios laisvs nebuvimu"1 2 . Galima daryti prielaid: tai, kad mons negaljo patys tvarkyti savo asmeni nio gyvenimo, didino viduramiams bding religingum, o ypa tvirt tikjim pomirtiniu gyvenimu ir patologik mirties kult. Immunitas (imunitetas) reik atleidim nuo mokesi ar kit duokli centrinei valdiai. Feodalizmo pradioje tuo daugiausia naudojosi Banyia, taiau vliau vairiausius atleidimus pradta teikti ir individualiems asmenims, institucijoms ar grupms. Tai reikia pripainim, kad valdovai jau nebepajg susidoroti su savo atsakomybmis ir skatino politins, teisins ir ekonomins valdios skaidymsi. Atsirado vairiausi valdi kratinys ir atskiros vietovs dabar buvo valdomos ne pagal vienodus principus, o pagal specifines chartij ir laisvi", suteikt atski riems vienuolynams, sritims ar miestams, slygas. Partikuliarizmas buvo charakte ringas feodalins santvarkos poymis. Akmenins pilys ir sunkioji kavalerija vienas i veiksni, kurie gal gale sumaino viking, saracn ir vengr puldinjim al. Neveikiama tvirtov ant stai uol ar uolto kranto visos srities gyventojams buvo prieglobstis ir domi navo visoje apylinkje, o jos gula galjo daryti ginkluotus ipuolius. Pilis prad ta statyti IX ir X amiais, kai karaliaus ir kunigaiki valdia nepaprastai sumen ko. Syk pastatyta pilis sudar galimyb nepaklusti karaliui ar kunigaikiui ir tada, kai upuolikai jau seniai bdavo pasitrauk. Tad privaios pilys tapo vieti ns feodalins valdios tvirtovmis, nuolatine klitim atkurti centralizuot vals tyb. Po daugelio imtmei, kai tokie valstybiniai veikjai kaip kardinolas Rielj stengsi palauti feodalin bajorij, pirmasis j udavinys buvo sulyginti su eme jos pilis,
[m i r a s ]

Terminas riterikumas", kils i odio chevalerie (riteri luomas"), siaurja prasme susijs su garbs kodeksu", kurio turjo laikytis kiekvienas riteris. Jis apima tokias moralines vertybes kaip siningumas, itikimyb, kuklumas, galan tikumas, dvasios tvirtyb. Kodeksas pareigojo riter ginti Banyi, padti silp niesiems, gerbti moteris, mylti tvyn, paklusti savo valdovui, kovoti su kitati kiais, laikytis tiesos ir teisingumo princip, testi savo od. Platesne prasme riterikumas apm visas tradicijas ir paproius, susijusius su riteri luomu, taigi j titulus, ordinus, ceremonijas, heraldik, odyn. O paia plaiausia prasme jis reikia vyraujant visos feodalins visuomens etos, nes toje visuomenje visikai dominavo riteriai ir j atstovaujamos vertybs. alia krikionybs, riterikumas buvo vienu i dviej vidurami mentaliteto stulp.
325

EUROPOS

ISTORIJA

Nors daugelis feodalizmo element egzistavo jau Karoling laikais, taiau kaip vientisa socialin santvarka jis galutinai susiformavo vliau. Klasikine feodalizmo epocha paprastai laikomi X XIII amiai. ymiausias io laikotarpio inovas skiria dvi feodalizmo epochas: pirmj nuo IX amiaus iki XI amiaus vidurio, kai vyra vo nedidelio masto, gimininiu principu paremtos karo vad sutartys su valstie iais, ir antrj feodalizmo epoch nuo XI amiaus vidurio iki XIII amiaus vidu rio, kai suklestjo feodalin kultra ir sitvirtino bajor paveldjimo teis.1 3 Beje, riterikumas formavosi pamau: pagrindins jo nuostatos visikai atsiskleid tik XII amiaus renesanso metu. Feodalizmas, kurio akn reikia iekoti Karoling lugime, taip ir liko i esms Vakar fenomenu. Bizantijos imperijoje vyravo paprotys dalinti kariams emes, kurias jie galjo palikti savo pdiniams. Atrodo, panaiu principu rmsi ir pomestje sistema ankstyvosiose rytini slav valstybse. Taiau valstybiniam Ryt feodalizmui, jei toks apskritai buvo, trko daug pagrindini sudtini dali. Kai dl centrins Europos ali, tai istorikai smarkiai nesutaria feodalini insti tucij svarbos klausimu. Marksistai mano, kad feodalizmas turjo sudaryti visuo menins santvarkos pagrind, o kiti teigia, kad buvo visikai ne taip.1 4 Viskas priklauso nuo to, kokio feodalizmo apibrimo laikomasi. Labai gilus buvo feodalizmo poveikis Banyios gyvenimui. Jis itin susilpnino centrin Banyios valdi, taiau dav daug valdios vietiniams valdovams, palikdamas dvasikius j malonei. Grafai ir kunigaikiai prato savo nuoira skirti ir alinti vyskupus. emesnio rango feodalai kontroliavo emesnio rango dvasikius. Kilo pavojus, kad vyskupai taps baronais su mitromis; karaliai pre latus laik valdininkais, privalaniais teikti jiems paslaugas; senjorai parduodavo [banytines] beneficijas tiems, kas pasilydavo didesn kain"1 5 . Ne iimtis buvo net popieiaus pareigos. Popieiai disponavo gan ribotomis lomis ir jiems gr s pavojus tapti Romos kilmingj, Italijos kunigaiki, o vliau ir atgimstanios imperijos valdov marionetmis. Benediktin vienuolyno Kliuni (Cluny) vietovje Burgundijoje dka Vakar vienuolija prisitaik prie pasikeitusi aplinkybi. Izoliuoti vienuolynai ir atsisky rli buveins buvo labai lengvai paeidiamos ir upuolik, ir vietini baron. Vienuoliai jaut didiul poreik vienytis ir sustiprinti savo padt. Kliuni vie nuolynas, kurtas 910 metais Overns (Auvergne) grafo Vilhelmo Pamaldiojo (Guillaume le Pieux), tapo t poreik atitinkani reform pavyzdiu. Kliunieiai pakeit benediktin taisykles, sugrietindami drausm ir be saiko pailgindami pamaldas. Taiau dar svarbiau buvo tai, kad jie utikrino savo vienuolyno valdi visiems kitiems vienuolynams, kuriuos kr ar uvald. I tikrj jie kr pir mj vienuoli ordin. Gelein drausm ir nepriklausymas nuo vietins valdios sustiprino j tak Banyios politikai. Usitikrin popieiaus param savo refor moms, jie tapo ir nepalauiamais popieiaus virenybs alininkais. 910 1157 m . laikotarpiu septyni ilgaamiai Kliuni vienuolyno abatai Berno, Odo, Aymardas, Majolas, Odilo, v. Hugonas ir Petras Garbingasis sukr 314 vienuolyn tin kl, apimant teritorij nuo Ispanijos iki Lenkijos. Neatsitiktinai ir svarbiausias popieiaus monarchijos" architektas Urbonas I I pats buvo kliunietis.
326

MEDIUM

Feodalizmas paliko gilius pdsakus Vakar kultroje. Jis suformavo kalb ir elgesio normas, nustat nuosavybs santykius, statym valdi, valstybs santy kius su atskirais pilieiais. Akcentuodamas sutarties element ir teisi bei parei g pusiausvyr, feodalizmas visiems laikams iugd moni savitarpio pasitikji mo ir odio laikymosi svarbos suvokim. itokios nuostatos pereng siaurus karins tarnybos ir ems valdymo rmus. Didelis feodalins santvarkos karinio pajgumo imginimas lauk IX a. pabaigoje, kai pasirod siaubingieji vengrai. Nors jie ir nebuvo giminingi hunams, taiau turjo tuos paius plrn proius ir sikr toje paioje Hungarijos lygumoje. 60 met, nuo 895 iki 955-j, vengr gaujos kasmet siautjo po vis buvusi Karoling imperij. Jie kraugerikumu nenusileido vikingams ir buvo daug judresni. Tikri antao meistrai, reikalaudami didiuli duokli ir ipirk. 899 metais prie Brentos ups jie sumu Italijos kariuomen, 904 metais upldo Moravij, 907 Bavarij, 922 Saksonij. Penktajame X amiaus deimtmety je jie taip sidrsino, kad puldinjo k tik panorj Apulij, Aragon, Akvitanij. Lyg sau prie sutiko tik tada, kai Vokietijos kunigaikiai ir kiti kilmin gieji susivienijo ir pasiprieino j siverimui Bavarij 955 metais. Ten, Lechfelde prie Augsburgo, rugpjio 10 12 d. Otono I vadovaujami vokieiai tris dienas trukusiame myje ikovojo loving pergal. Vengrai buvo sutram dyti. Padriki j kariuomens likuiai gro namo prie prasto usimimo augin ti galvij bandas ir arti lygumos laukus,
[b d a ]

Neaiku, kodl tarp istorik buvo paplitusi tendencija menkinti vengr povei k tvirtinant, kad jie nebuvo kuriamasis veiksnys Vakaruose"1 6 . (O tai reikia tik tiek, kad vengrai nepasiek Kembrido.) Tas tiesa, kad vengrai buvo griaunamo ji jga. Taiau kartu jie paskatino labai reikmingus vykius. Sunaikindami Didij Moravij, vengrai pakeit Dunojaus baseino etnin ir politin struktr ir nulm visos centrins Europos istorijos pobd. J siverimas paskatino Bohemijos, Lenkijos, Kroatijos ir Serbijos, Austrijos ir Vokietijos imperijos susi darym. Jie buvo gyvas barjeras, skiriantis iaurinius slavus nuo pietini. Vengrai atvr keli vokiei kolonistams slinkti Dunojaus slniu emyn ir suvienyti savo valdas, taip sukuriant Austrij. Tai jie privert vokiei kunigaikius susivienyti ir Lechfeldo mio nugaltoj paskelbti savo imperatorium. Viename pasakojime tvirtinama, kad baigiantis miui vokiei kariai ikl Oton ant skyd ir ia pat paskelb j imperatorium. Vengr tikslas tikriausiai buvo ne toks. Taiau tai, kad septynios pabgli klajokli gentys pereng Karpatus ir per vienos kartos ami iprovokavo ei ar septyni patvari politini struktr atsiradim Euro pos emlapyje, i tikrj yra nemenkas pasiekimas. Tik kabinetiniai istorikai, atitrk nuo reali pasaulio vyki, gali tai laikyti banaliu dalyku. inoma, Otono I (vald 936 973 m.), kuris 962 metais Romoje buvo oficialiai karnuotas imperatorium, ikilimo negalima motyvuoti vien tik jo pergale prie Lechfeldo. Otono tvas Henrikas Pauktintojas (valds 919 936 m.) spjo paversti Saksonij stipria alimi. Vadovaudamas i savo rm Mamlebene Harco kalnuose jis kr rytines markas, stat miestus su gynybinmis sienomis ir
327

EUROPOS

ISTORIJA

kurdino vokiei kolonistus apsiginti nuo dan, slav ir vengr puldinjim. Jam valdant kurti Kvedlinburgas, Meisenas, Merseburgas. Taigi Otonas savo imperij stat ant tvirto pagrindo. Markas konsoliduoti padjo Banyia. Dabar jau buvo galima saugiai kurti Magdeburgo arkivyskupij (968), Brandenburgo ir Havelbergo vyskupijas bei nauj Hamburgo uost. Tris kampanijos Italijoje 951 952, 961965 ir 966 972 metais utikrino imperini ryi tarp Vokietijos ir Italijos atkrim. Pilietiniais karais ir vedybomis su iskaiiavimu pavyko vl integruoti nestabilias Frankonijos, Lotaringijos, vabijos ir Bavarijos kunigaiktystes. Nuo to laiko atkurtajai imperijai buvo lemta be pertraukos gyvuoti tol, kol galiausiai jos nesunaikino Napoleonas. Kadangi j vald Saks dinastija, tai jos centras natraliai pasistmjo rytus, nors ekonominiame gyvenime vis dar dominavo Reino kratas. Sostine, kur buvo karnuojami karaliai, liko Achenas, o Lotaringijos senosios Viduriniosios karalysts" valdymas leido jai vis laik dalyvauti visuose Vakar reikaluose. Saks dinastij pakeitusi Salij dinastija ir valdiusi 1024 1125 m. buvo frank kilms. Taiau ji vald jau nebe Frank imperij, o darin, kuriam buvo lemta iaugti iki vokiei tautos ventosios Romos Imperijos tos Vokietijos starto aiktels (r. III pried, 28). 972 metais baigdamas savo paskutin kampanij Italijoje, Otonas I eng reikming ingsn. Nukariavs Bizantijos valdas Italijoje, jis pasil grinti jas mainais u abipus imperatoriaus titul pripainim. Otonas sutiko pripainti Romos imperatori", jei bus pripaintas lygiavertis jo imperatorikasis statusas. Susitarim sutvirtino Otono snaus vedybos su Teofana, ankstesnio Bizantijos imperatoriaus Romano I I dukterim. Taigi nuo to laiko turjo bti dvi imperijos. Svajon apie vien visuotin imperij inyko galutinai. Tiesa, Teofanos snus Otonas III (valds 983 1002 m.) puoseljo didesns imperijos vizij. Jis kaip piligrimas keliavo Achen atidaryti Karolio Didiojo mauzoliejaus ir su oficialiu vizitu lanksi pas savo rytinius kaimynus lenkus. Taiau jo idjos nesulauk para mos nei Vokietijoje, nei Konstantinopolyje, be to, palikuoni Otonas III neturjo. J pakeitusiam Henrikui I I (valdiusiam 1002 1024 m.), paskutiniajam Saks dinastijos atstovui, netrukus teko usiimti visomis tomis problemomis, kurios buvo kasdienin imperijos nata pilietiniais karais Vokietijoje, pasienio karais su slavais, sporadikais konfliktais su Pranczija. popiei Otonas I irjo su autokratika panieka. Jo sakymu joks popieius negaljo bti ventintas, kol neprisieks itikimybs imperijai. Pakors Romos tribnus ir prefekt, jis pasodino popieiaus sost Jon XIII (965 972) tai paties Otono I karnavimo preliudija. Kur laik lotyn Banyios popieiaus nepriklausomyb buvo ne didesn nei Graik patriarcho. Apskritai Saks dinas tijos imperatoriai besivaidijanius Vakar Pranczijos valdovus paliko paius sau. X amiuje Karoling palikuonys buvo sivl sudting lenktyniavimo ir savi tarpio priklausomybs kov su Paryiaus grafo Roberto palikuonimis, ypa su Hugu Didiuoju prancz kunigaikiu", daugkartiniu karali gamintoju. Taip kovodami jie prarado Lotaringij, taigi ir senosios Frank valstybs erd. 987 metais, kai mir paskutinis Karoling karalius nepalikdamas pdinio, kova
328

MEDIUM

baigsi kunigaikio snaus Hugo Kapeto (valdiusio 987 996 m.) laimjimu; jis buvo dinastijos, valdiusios beveik 400 met, pradininkas. Nuo to laiko Pranczijos karalystei buvo lemta egzistuoti be pertrki. Vado vaujant Kapeting dinastijai, svorio centras neivengiamai pasistmjo Vakar link. Be abejo, prisiminimai apie Karol Didj ir pretenzijos Lotaringij iliko, taiau karalyst jau prarado savo iskirtinai frankik pobd. Prieingai vles niems tvirtinimams, ji nebuvo sivlusi nuolatines kovas su savo kaimynais vokieiais, taiau galutinis atsiskyrimas nuo atkurtosios imperijos veik kaip galingas naujojo identiteto variklis. Ji tapo prancz tautos lopiu. Tuo metu, kai Frank imperija silpo, o Saks imperija stiprjo, Bizantijos imperija pasiek savo galios virn valdant Makedon dinastijai. Bazilijus I (val ds 867 886 m.), buvs irg ijodintojas, ums sost mogudysts keliu, pasirod ess geras administratorius, pradjs atgimimo ir konsolidacijos epo ch". Ilgas jo pdini Leono VI Imintingojo (886 912) ir Konstantino VII Porfyrogenito (913 959) valdymas (beje, jie abu buvo dar ir mokslininkai) sutapo su rykiu Konstantinopolio prekybins veiklos suklestjimu. Karingieji imperato riai Jonas Cimiskietis (valds 969 976 m.) ir Bazilijus I I Bulgarmuys (valds 976 1025 m.) m pulti visais frontais. Imperator Zoja (apie 978 1050 m .) ilaik valdi pus imtmeio, manipuliuodama savo trimis imperatorikaisiais vyrais. Jos mozaikinis portretas iliko v. Sofijos sobore; i vienos jo puss Kristaus, o i kitos imperatoriaus atvaizdas, kurio vardas labai apdairiai itrin tas. Intrigant Zojos sesuo Teodora (valdiusi 1055 1056 m.) trumpam iniro kaip vienvald valdov,
[a t h o s ]

Valdant Makedonams, Bizantijos valstyb sugebjo tvirtinti savo identitet ir alies viduje, ir u jos rib. Patriarchai turjo tenkintis apgailtinu keliaklpsiautoj vaidmeniu. Imperatoriaus dvaras vadovavo biurokratiniam aparatui, kuris ved vienod tvark visose provincijose. Kariuomen buvo reorganizuota, j dabar sudar kariai profesionalai, panas riterius. Aristokrat klanai buvo susij su valstybinmis tarnybomis. Valstyb reguliavo prekyb ir kainas, siekda ma padidinti savo pajamas. Konstantinopolio gyventoj skaiius buvo ireikia mas eiaenkliu skaiiumi, jis tapo svarbiausiu tranzitiniu krovini sandliu Ryt prekyboje su Vakarais, ymiai pralenkdamas kitus to meto Europos miestus. Teri torin Bizantijos galyb smarkiai iaugo. Bazilijus I atkr Bizantijos valdas pie tinje Italijoje, susigrindamas Tarant (880). Buvo du egzarchatai Kalabrijo je ir Langobardijoje, bei catapenatus Baryje. Vykdant kasmetines kampanijas Rytuose, per X-j ami pavyko susigrinti Sirij, Kipr, Kret, Kilikij ir dal Mesopotamijos. Buvo sustabdyta arab ekspansija. Armnija, IX amiuje valdyta savos Bagratid dinastijos, vl tapo Bizantijos vasale. Bulgarai, kurie 924 metais buvo apgul Konstantinopol, plt valdas vakarus, taiau pamau buvo apmal inti kriktu ir kalaviju. Politinis stabilumas paruo dirv kultriniam atgimimui. Bazilijus I ir Leonas VI bdami filosofai kodifikavo pastarj imtmei imperatori dekretus. Bizan tijos banytin architektra gijo harmoning vienov. Dvare knibdte
329

EUROPOS

ISTORIJA

ATHOS
885 metais imperatorius Bazilijus I Aukso bule oficialiai pripaino Atono ventj kaln teritorija, rezervuota vienuoliams ir atsiskyrliams. Nuo to laiko visi civiliai mons ir moterikos lyties atstovai (ne vien tik moni gimins) neturjo teiss engti 360 km2 ploto veniausiosios Mergels sod" toliausiai rytus esaniame viename i trij jros apjuost Chalkidiks pusiasalio ikyuli. Pirmasis nuolatinis vienuolynas - Didioji Lau ra - ia buvo kurtas 936 metais. Pagrindinis typikon (teisi chartija) buvo duotas 972 metais. Atono kalno, kurio auktis siekia 2033 m, pusiasal turjo valdyti protos (pri mas") ir abat taryba, kuri rinkdavosi pusiasalio centre esaniame Karijos mieste1. I pat pradi Atono kalno vienuoliams teko iekoti kompromiso tarp bendruomeni nio ir atsiskyrliko gyvenimo tradicij. 13 i 20 dideli vienuolyn, pastatyt X-XVI amiuje, buvo grynai coenobitic - viskas juose buvo daroma bendrai, o kiti 7 - idiorhythmic - juose vienuoliams buvo leidiama valgyti ir dirbti individualiai. iai grupei priklaus ir trys patys seniausi - Didioji Laura, Vatopedio ir gruzin kurtas Iverono vienuolynas. Kiekvienas vienuolynas buvo susijs su toliau esaniais kiais, koplyio mis, atsiskyrli celmis. Didiausia atsiskyrli ventov buvo svaiginaniam aukty je esanti Karulijos gyvenviet skardingame pusiasalio gale - atskir lneli, kurias galima pasiekti vingiuotais uoltais takeliais, akmeniniais laipteliais, net grandininmis kopiomis, knibdlyne. Daug imtmei io pusiasalio gyventojams gras vairiausi sibrovliai - arab pira tai, lak piemenys, katalon plikai. Lotynikuoju imperijos laikotarpiu (1204-1261 m.) buvo stengiamasi vienuolius paversti katalikais; tuo paaikinamas j kategorikas prie inimasis visiems vlesniems mginimams suvienyti Ryt ir Vakar krikionis. Vliau jie susirado geranorik globj - tai buvo serb, bulgar, valak kunigaikiai. Kai 1430 metais turkai ugrob Salonikus, vienuoliai isikovojo savo privilegijas i sultono. XVIII amiuje Atonas buvo svarbaus panortodoksinio sjdio, susijusio su Konstan tinopolio patriarchu, centras. Vatopedio akademija tapo tarptautiniu mokslo centru. XIX amiuje Sankt Peterburgas pavert Aton rus takos instrumentu. ia apsigy veno apie 5000 rus vienuoli; mgstamiausios j vietos buvo v. Panteleimono roussikon ir v. Andrejaus skete. Graik, serb, rumun ir bulgar fundacijos irgi tapo nacionalini Banyi agentromis. Dl revoliucijos Rusijoje 1917 metais Atonas nete ko paskutiniojo i didij rmj. Dabartin savo status jis gijo po 1926 m. sutarties su Graikija. Po kelis deimtmeius trukusio nuosmukio naujas vienuoli srautas devintajame deimtmetyje padidino j skaii iki 1500 ir tai privert vykdyti reformas. Vienuolynai buvo suremontuoti, nutiesti keliai privaiavimui, skatinamas turizmas (tik vyr). Pradta svarstyti apie ryi su Roma atnaujinim. Vienas Atono vienuolis tarptautinei auditorijai skundsi per spaud2. Atono vienuoliai garsja savo susiskaldymu ir paskalomis, pastebjo vienas komentatorius. - Gal gale tai ir yra erdis to, kas liko i Bizantijos pasaulio3.

330

MEDIUM

knibdjo raytoj. Fotijas (apie 810 893), patriarchas ir profesorius, atgaivino antikos tyrinjimus. Simeonas Metafrastas (mir apie 1000 m.) sudar M enologion standartin krikioni ventj gyvenim apraym rinkin. Jo bend raamis poetas Jonas Geometras didiai humanistikai sijauts ra himnus, epigramas, eilraius. Michailas Pselas (apie 1018 1081), dvaro filosofas ir enciklopedistas, sukr daug istorini, teologini ir literatrini veikal. Tiesa, Makedon renesanso" kritikai tvirtina, jog tie jo veikalai buvo daugiau encik lopedinio negu krybinio pobdio. Saugi ir pasitikinti savimi, nekamuojama Vakarus ugriuvusi nelaimi, Bizan tija pramatniai gyveno toliau. Kai Otono Didiojo istorikas ir Italijos karaliaus ambasadorius Liutprandas i Kremonos 949 metais apsilank Konstantinopolyje, jis buvo tiesiog apstulbintas. Tai, kaip istorik prim imperatorius Konstantinas Porfyrogenitas, jam padar didiul spd, bet kartu ir eid:
Prieais im peratoriaus sost stovjo paauksuotas gelein is m edis, kurio akos buvo pilnos visokiausi irgi paauksuot gelein i pauki, gied ani vairiausiais balsais. Pats so s tas padarytas taip iradingai, kad vienu m etu buvo visai neauktai < ...> , o po kiek laiko pakildavo did el aukt. Sost i abiej pusi saugojo didiuliai paauksuoti gelein iai ar m ediniai litai, kurie uod egom is plak grindis ir garsiai riaumojo, plaiai pravr nas rus ir judindam i lieuvius. \ i sal du eunuchai atved m ane pristatyti im peratoriui. Man jus sal, litai suriaumojo, o paukiai m iu lb ti < ...> . Taiau kai a parpuoliau prie j trei kart, pakls galv pam aiau, kad im peratorius, kur dar neseniai m aiau tik truput aukiau u save, dabar jau buvo auktai palubje ir kitais drabuiais. N esuprantu, kaip visa tai buvo padaryta ...17

Visikai suprantamas menkumo jausmas, atspindi Vakar poir to meto Rytus.

kur pajuto Liutprandas,

gerai

Svarbiausias Bizantijos prieas buvo islamas, prie kur ji stojo kaip krikio nikojo pasaulio forpostas. Taiau ir Balkanuose ji susidr su stipria valstybe, daugiau nei du imtmeius buvusia jos pagrindine varove. Pirmoji Bulgarijos imperija atsirado i Terbelo, Krmo ir Omartago geni ir uvald didel dal Bizantijai priklausiusi Dunojaus provincij. Staiatikybs primimas trauk j bizantikosios civilizacijos pasaul, taiau neukirto kelio smarkiems konfliktams. Valdant Simeonui (893 927), kuris pasisavino Bulgarijos ir Graikijos basileus kai autokrator ", taip pat caro (cezario) titulus, Bulgarija stengsi perimti Bizanti jos vaidmen Balkanuose, taiau patyr katastrof 924 metais prie Konstantino polio sien. X amiuje Bizantijos kariuomen atkovojo rytin Bulgarijos dal. Tam pasitarnavo nesutarimai dl bogomil erezijos, o padjo samdyti vengr ir Kijevo sjungininkai. 966 967 metais Kijevo kunigaiktis Sviatoslavas upuol ir um senovin bulgar sostin Preslav, u tai gavs i Bizantijos daugiau nei 800 kilogram aukso. Valdant carui Samueliui (976 1014 m.), Bulgarijos imperija vl atgijo. Nau joji jos sostin Ochrid tapo galingo vienuoli sjdio bei bulgar autokefalins Banyios centru, atlaikiusiu buvusi Bizantijos teritorij atkariavimus. Politin

33 1

EUROPOS

ISTORIJA

kriz itiko 1014 metais, po Bizantijos pergals prie Sers Makedonijoje. Bazilijus I I apakino 14 000 bulgar karo belaisvi prie sugrindamas juos j carui, kuris netrukus i tos gdos pasimir. O Bizantijos vos neitiko didiul kriz 1071 metais, kai normanai Sicilijoje, seldiukai Maojoje Azijoje ir peenegai susivienijo prie Konstantinopolio sien ir tai pranaavo neivengiam Bizantijos lugimo pradi,
[b o g o m i l a i ]

Per tris imtmeius nuo Karolio Didiojo mirties krikionikojo pasaulio ribos smarkiai prasiplt. Apsikriktijo daug ali (chronologine tvarka): Moravija, Bul garija, Bohemija, Lenkija, Vengrija ir Kijevo Rusia. iaurje nuolatin Saks mar k krim lydjo prievartinis apkriktijimas, taiau Skandinavijoje didesn krik ionybs ekspansija prasidjo tik XI amiuje. Nepaisant gan didels trinties, graik ir lotyn Banyios vis dar irjo misij veikl kaip bendr viso krik ionikojo pasaulio reikal. Moravija jos pavadinimas kils i vokiei kalbos odio Mhren, reikian io mark yra iaur nuo Dunojaus ir rytus nuo Karolio Didiojo imperijos. Tai buvo pirmoji i slav emi, sukrusi savo kunigaiktyst. VII amiuje, val dant kakokiam Samonui, ji minima Fredegardo kronikoje kaip teritorija, atsi sakiusi paklusti Frank valstybei. VIII amiuje Moravija buvo evangelizuota i Bavarijos airi misionieriaus Virgilo Zalcburgieio ir kit. IX amiuje Moravijos kunigaikt, atrodo, apkriktijo vokiei vyskupas, o Nitroje buvo paventinta banyia. Taiau 862 metais Moravijos praymu Konstantinopolio patriarchas pasiunt ia misij, vadovaujam dviej broli i Makedonijos Mykolo ir Konstantino, kurie inomi kaip ventieji Metodijus (815 885) ir Kirilas (826 867). Metodijus anksiau buvo vienos i Bizantijos imperijai priklausani slavik provincij val dytojas, o Kirilas kaip diplomatas keliavo po musulmon alis ir Chazarij. J pasikvietimo Moravij prieastis tikriausiai buvo noras sustabdyti despotik vokiei dvasinink tak ir sudaryti alies gyventojams galimyb melstis gimtja kalba. iuo tikslu Kirilas sukr glagolic ir slavik liturgij bei ivert Biblij. Reikia paymti, kad kr Moravijoje misij abu broliai ivyko Rom, kur Kirilas mir. Jis buvo palaidotas v. Klemenso kriptoje, o Metodijus sugro tsti savo darbo kaip Panonijos ir Moravijos vyskupas. Jis mir 885 metais, tikriausiai Velehrade, netoli dabartins Bratislavos. inoma, Moravijoje buvo daug vaid tarp lotyn ir graik dvasiki, taiau Kiril ir Metodij, tuos slav apatalus", rm ir Romos popieius, ir Bizantijos patriarchas, rodydami ret ekumenizmo pavyzd. Juos labai gerbia ekai, kroatai ir serbai, o ypa bulgarai, tarp kuri gal gale rado prieglobst ir lik gyvi tos misijos dalyviai. Praslinkus dvideimiai met nuo Metodijaus mirties, Moravij sutriukino vengrai, taiau prisiminimas apie Europos patronus" iliko. Bulgarijoje lotyn ir graik Banyi lenktyniavimas gal gale isisprend graik Banyios naudai. IX a. viduryje Bulgarijos valdovas Borisas I (valds 852 888 m.) svarst sjungos su frankais galimyb; 862 metais jis Tulno vie tovje prie Dunojaus susitiko su Liudviku Vokieiu. Taiau i umaia neideg,

332

MEDIUM

BOGOMILAI
975 metais Bizantijos imperatorius Jonas I Cimiskietis perkl armn eretik bendruo men j Filipopolio (dabar Plovdivas) srit bulgar Trakijoje. Tai buvo paulikianai - anks iau bizantiei palauto daug didesnio sjdio likuiai. Tuo paiu metu staiatiki Banyiai kl susirpinim maai inomo bulgar dvasininko Bogomilo pasekjai; jo nukrypimai buvo tartinai panas paulikian klaidas. Tie irgi buvo dualistai - tradicijos, kurios itak reikia iekoti tarp gnostik ir nekrikionikj manichj, palikuonys. ios dvi grups vliau susiliejo ir sukr tikjim, kurio alininkai iplito visoje Europoje nuo Juodosios jros iki Biskajos lankos1. Bogomilizmas buvo patrauklus engiamiems slav valstieiams Balkanuose, neken iantiems graik ar bulgar pon. Jis egzistavo dviem pavidalais: pagrindiniu bul garikuoju" ir alutiniu dragoviciniu" (taip pavadintu pagal kaim prie Makedonijos sienos, kur siaknijo radikali dualistin paulikian kilms doktrina). Konstantinopol bogomolizm atne vienuolis Bazilijus Bulgaras, o daugelis jo neatgailavusi ali nink buvo sudeginti ant lauo. Taiau XII a. viduryje is tikjimas pasireik vl, kada teko net atleisti netikrus vyskupus" ir kai vienas i patriarch buvo priverstas atsista tydinti dl simpatij bogomilams. Bogomil doktrina skyrsi nuo staiatikybs vis pirma klausimais apie blogio kil m. Bogomilai atmet pasaulio sukrimo istorij, pavaizduot Senajame Testamente, manydami, kad pasaul sukr vyresnysis Dievo snus tonas. Jie neig ir Kristaus stebuklus, laikydami juos viso labo tik alegoriniais pasakojimais, sakramentus, ven tuosius paveikslus (ikonas), ventadienius, vis staiatiki liturgij bei ritualus. O ypa bogomilai nekent kryiaus, kadangi tai buvo Kristaus nuudymo rankis. Anot vieno apraymo, jie tikjo, kad Dievas sutramd savo pykt ir leido tonui pasilikti, k jis jau buvo sukrs, ir kad pasiunt Jz, savo antrj sn, gydyti, kas buvo bloga. Jzus, odio siknijimas, prasiskverb Mergels kn pro aus, ten gavo knik pavida l ir tuo paiu keliu paliko j. Mergel nieko nepajuto, tik rado J kaip naujagim Bet liejaus oloje. Jzus gyveno ir mok, ir apsimets mirusiu galjo nuengti pragar ir sutramdyti ton"2. Bogomil pairos amininkams atrod labai keistos. Bogomilai skait tik kai kurias Biblijos dalis, ypa Psalmes, Pranaus, Evangelijas, Laikus ir Apreikim. Vienintel j malda buvo Tve ms", kuri kalbdavo kasdien po 120 kart. Jie pasninkaudavo, atkalbinjo mones nuo vedyb, ugd elitin kast - irinktuosius". Viena j aka, Kirilo Basakojo pasekjai, buvo nudistai - taip jie stengsi atgauti teis grti roj. Kita aka, pamokslininko Teodosijaus alininkai, keldavo orgijas, tyia nusiddami, kad paskui galt atgailauti. Politikos reikalais visi bogomilai laiksi pasyvaus, bet usispy rusio nonkonformizmo. Nors Bizantijoje ir Bulgarijoje bogomilizmas XII amiuje buvo inaikintas, jis spjo persimesti Vakarus ir pradjo plisti kitose Balkan vietose. XIV a. bogomilizmas pasiek net ventj Atono kaln. Taiau didiausio pasisekimo jam buvo lemta sulauk-

333

EUROPOS

ISTORIJA

ti Bosnijos ir Humo (Hercegovinos) kunigaiktystse, kuri valdovai pasirinko bogomil tikjim kaip prienuod savo kaimyn - vengr katalik ir serb staiatiki pretenzi joms. 1199 metais Bosnijos banas ir jo dvaras pirm kart pasiskelb es patarieiai" (taip buvo vadinami bosni bogomilai). Nepaisant vis religijos istorijos vingi, daugu ma bosni taip ir liko patarieiais ligi 1463 met, kai juos nukariavo Osmanai. Tada bosni kilmingieji staiga prim islam, taip dar kart ivengdami katalik ir staiatiki
SpSt.
[SARAJEVAS]

Vienu metu mokslininkai man, kad slavai link bogomilizm dl slav pagonybei bdingo dualizmo. Hetmoldas Liubekietis XII amiuje ra, kad iaurs Vokietijos sla vai garbino gerj diev ir blogj diev. Taiau jei taip buvo i tikrj, tai iskirtinai vietinis reikinys. Labiau tiktina, kad bogomilizmas paveik pagonis slavus, o ne atvirkiai. T pat galima pasakyti ir apie slav folklor. Bogomil pakraipos dualistai buvo vadinami vairiausiais vardais. Be bogomil, dragovic ir patariei, gerai inomi ir kitokie pavadinimai: fundaitai (piligrim terb neiotojai), babunai (Serbijoje), runcarii arba runkeles (Vokietijoje), kudugeriai (XV a. Makedonijoje), poplikanai (iaurinje Pranczijoje), bougres, textores arba tisserands (audjai), albigieiai ir katarai Langedoke3. Bogomilizmas buvo vadinamas tikjimu be vilties". Jei taip i tikrj, tai jo alinin kai vietoj vilties pademonstravo nepaprast atkaklum.

o taikos sutartis su Bizantija 865 metais privert Boris priimti krikt i Konstan tinopolio patriarcho. Taiau Borisas ir toliau derjosi su Roma ir jo ilgas laikas su 106 klausimais apie Romos Banyios tradicijas ir teologij buvo dingstis garsiajam popieiaus Mikalojaus I I atsakymui Responsa. Tolesn Bizantijos ekspansija pasi reik v. Klemenso Ochridieio (840 916) misija Bulgarijoje ir galutine kampa nija pastmti Bulgarij staiatikybs glb. Makedonietis Klemensas lydjo Kiril ir Metodij jiems keliaujant Moravij ir buvo pagrindinis Kirilo darbo kuriant slavik liturgij tsjas. Turbt jis ir buvo tikrasis senosios slav banyti ns liturgins kalbos bei kirilicos sistemintojas. Klemensas tapo pirmuoju bulgar Banyios vyskupu ir buvo palaidotas v. Pantaleimono vienuolyne Ochride. Po 893 met, kai pagoni pasiprieinimas krikionybei buvo palautas, caro Simeono dvaras Preslave tapo tikru banytinio mokslo centru, propagavusiu senj bany tin slav kalb. Autokefalin bulgar Banyia turjo septynias vyskupijas: Ochrido, Pliskos, Prskos, Nesebaro, Sardikos (Sofijos), Belgrado ir Preslavo. Bohemija (ekija) kaip ir Bulgarija daug met svyravo tarp lotyn ir graik. IX amiuje Bohemijos kunigaikiai buvo tempiami dvi prieingas puses ir jiems reikjo apsisprsti, prie ko prisilieti prie frank ar prie morav. Borivojus (valds 855 859 m.) ir jo mona Liudmila, Hradan koplyios ant pilies kalno Prahoje statytojai, buvo pakriktyti pagal moravik (slavik) ritual. Borivojaus pdin Spitihnev (vald 893 915 m.) apkriktijo Regensburge Bavarijoje pagal lotynikj ritual. Vaclovas (vald 921929 m.), labiau inomas kaip ventasis,

334

MEDIUM

kurio gyvenim ir mirt vienodai pagarbiai aprao ir lotyn, ir slav altiniai, val d neilgai pai intensyviausi vengr antpuoli laikotarpiu. J nuud jo brolis Boleslovas I (vald 929 967 m.), sieks glaudesni ryi su Saksonija. Atjus laikui jis, didjanios vokiei takos auka, tapo ek nacionaliniu ventuoju. Kai 967 metais buvo kurta Prahos vyskupija, ji pasidar pavaldi Mainco arkivysku pijai tai atspindjo naujosios Otono imperijos galyb. Antruoju Prahos vysku pu buvo v. Vaitiekus, dar vadinamas Adalbertu (956 997). Taiau dar ilgiau nei imt met, globojant Premysl dinastijai, ekijoje alia lotynik apeig iliko ir slavikos. Beje, Sazanaro vienuolyne suklestjo turtinga slav mokslo mokykla, palaikiusi ryius su Kijevu ir Kroatija. 1091 metais, ireikdamas nepaklusnum, karalius Vratislavas II karnavosi antr kar t, dabar jau pagal slavikj ritual; j karnavo paskutinysis Sazanaro vienuo lyno abatas. Tada lotynizacija buvo jau i esms ubaigta. Bohemija (ekija) tapo imperijos lenu ir vokiei Banyios provincija labiausiai priklausoma nuo vokiei slav alimi. ekijos rytins kaimyns Lenkijos kelias krikionikj pasaul irgi buvo ilgas ir sudtingas. IX amiuje, kai vyslnai (pavysls gentis) buvo pavalds Moravijai, umegzti pirmieji ryiai su Kirilo ir Metodijaus misija. Atrodo, kad vysln vadas apsikriktijo pagal slavikj ritual 875 metais; aptikti keli to meto krikionik banyi pdsakai. Vyslos auktupio regionas, apimantis ir Krokuv, liko Bohemijos (ekijos) dalimi iki 990 met ir nenutrauk savo ryi su ekikuoju pasauliu iki pat 1086 met. Istorikai neakcentuoja ankstyvj Len kijos ryi su slavikuoju ritualu, taiau negalima atmesti galimybs, kad jie, kaip ir Bohemijoje (ekijoje), iliko dar ir XII amiuje1 8 . Dauguma iauriau esani geni, kurios vliau sudar pirmosios lenk kara lysts branduol, pasirinko kit keli. Jos liko pagonikos iki X amiaus vidurio, o po to buvo trauktos lotyn Banyios sfer. Isamiausi slav apraym jiems gyvenant paskutines pagonybs dienas paliko maur ydas Ibrahimas Ibn-Jakubas, kur Kordobos kalifas apie 965 metus pasiunt vidurio Europ kaip savo patiktin. Jis apsilank Prahoje, galbt ir Krokuvoje:
Slav em s tsiasi nuo Sirijos jros iki V andenyno iaurje (...) Dabar ten yra keturi karaliai: bulgar karalius... Bojeslavas, Faragos [Prahosl, Bojem o ir Karako [Krokuvos] karalius; M iekas, iaurs karalius ir N akonas paiam e Vakar gale. Apskritai slavai yra sm arks ir agresyvs. Jei ne tie j nesutarim ai < ...> , niekas neat silaikyt prie j jg < ...> . Jie ypa energingai imasi em s kio < ...> Prekiaudam i sausum os keliais, jie pasiekia rusus ir K onstantinopol. < ...> J m oterys, kai iteka, bna itikim os savo vyrams. Taiau jei m ergina sim yli kok nors vyr, tai eina pas j ir num alina savo aistr. O jei vyras isirenka sau m onas koki nors m ergin ir pam ato, kad ji dar nekalta < ...> , tai sako jai: Jei btum ko nors verta < ...> , tai tikrai btum susiradus k nors nekaltybei atimti". Ir ivaro j atgal. Slav em s aliau sios i vis. D idiausi aliai bna, kai nakt vieia m nuo, o dienos giedros < ...> . Ir kai vyrai kvpuoja, j barzdos pasidengia led o varvekliukais, kurie atrodo kaip stikliniai < ...> .

335

EUROPOS

ISTORIJA

Jie neturi piri kaipo toki, taiau < ...> daro akm enines krosnis ir, kai jos kaista, pila ant j vanden. Laikydami rankose ols gniuulus, jais vduoja garus. Tada j odos poros atsiveria ir i j kn pasialina visa, kas nereikalinga. Lnels, kuriose taip maudom asi, vadinasi al-istba < ...> . J karaliai vainja did eliais keturraiais veim ais. Prie veim o kamp grandinm is prikabinam as lopys, kad keleivi nekratyt < ...> . Slavai kariauja su bizantieiais, frankais ir langobardais bei su kitomis tautomis <...>
19

domu, kad Ibrahimas Ibn-Jakubas, atrodo, nelaik rus slavais, tikriausiai todl, kad jie vis dar buvo laikomi normanais. Nekelia abejoni ir tai, kad is diplomatas i tuo metu islamikos Ispanijos Europos emyno vidurio egzotikus mones irjo taip pat smalsiai kaip dabartiniai antropologai stebi papuas gen tis (r. III pried, 45). 965 metais kaip tik tais paiais, kai keliavo Ibrahimas Ibn-Jakubas, polian, gyvenusi prie Vartos ups, kunigaiktis Miekas I (Mieszko I ) sudar sjun g su ekais. Tos sjungos sudtin dalis buvo ir jo vedybos su ek kunigaik tyte Dubravka bei apsikriktijimas. Tai jo atsakas saks imperijos stiprjim, kai ji nugaljo vengrus, ir spaudim priimti krikionyb i Vokietijos. Pirmojo loty n misionieri vyskupija buvo kurta Poznanje ji pakeit ankstesn slav ritualo vyskupij, kurios centras tikriausiai buvo Sandomyre. Taip buvo ivengta priklausomybs nuo Vokietijos imperijos. Polonijos banytin provincija atsirado madaug po trisdeimties met, spariai vienijantis Lenkijos valstybei. Kai impe ratorius Otonas III 1000 metais aplank k tik sudarytos metropolins vyskupijos centr Gniezne ir apkabino lenk kunigaikt kaip savo draug ir sjunginink", Mieko valdoma Wielkoposka (Didioji Lenkija) jau buvo susijungusi su M alopolska (Maja Lenkija) pietuose. Miendzyeje (Midzyrzecz) ir Tyniece buvo steigti benediktin vienuolynai. Boleslovas Narsusis (vald 992 1025 m.), 1003 m. it audra ugriuvs Prah ir savo kardu padars kart Kijevo Aukso vartuose 1018 metais, i popieiaus gavo pirmj Lenkijos istorijoje karalik karn. 1037 metais didelis pagoni maitas reik priemirtines senosios tvarkos konvulsijas. Nuo tada karalikoji sostin persikl Krokuv, o sustiprjusi Piast dinastija pamau pavert Lenkij svarbiausia katalikybs tvirtove Rytuose. Vengrai jo kandin Lenkijos, nedaug teatsilikdami nuo jos. Pirmieji j ryiai su krikionybe mezgsi per Bizantij. Apie 950 metus paimtas nelaisv graik vienuolis Hierotas buvo ventintas Turkijos vyskupu". Taiau po Lechfeldo mio sustiprjo vokiei taka. Vengr kunigaiktis Gez (valds 972 997 m .) 975 m. apsikriktijo su visa eima pagal lotyn ritual. Gezos snus Itvanas (v. Steponas, valds 997 1038 m.) sutvirtino ryius su imperija, vesdamas Bava rijos princes ir priimdamas karaliaus karn i Romos. Stepono karnavimas vyko naujoje Estergomo vyskupijoje 1001 metais kitais metais po imperato riaus Otono apsilankymo Gniezne. Panonhalmo abatija buvo kurta tais paiais metais kaip ir toks pat vienuolynas Miendzyeje.
[b d a ]

Visos ios trys primityvios karalysts buvo tvonins valstybs, kuriose visos teiss ir nuosavyb priklaus valdaniam kunigaikiui. Krikionybs primim,
336

MEDIUM

kur lydjo rating dvasiki atvykimas, reikia laikyti jaun monarchij sustip rinimo ingsniu. Kijevo Rusia prim krikionyb i Bizantijos 988 metais. Tai buvo svarbaus politinio susitarimo sudtin dalis. Rusia artjo prie Bizantijos daugiau nei imt met. Prekyba Dnepru, variag antpuoliai ir stepi karai sustiprino paius vai riausius ryius. Kijevo kunigaiktis Vladimiras (valds 980 1015 m.) buvo au nus pagonis", broludys ir daugpatys. Taiau staiatikybs primimas ir vedybos su imperatoriaus Bazilijaus II seserim Ana buvo kaina, kuri reikjo sumokti u tai, kad imperatorius sutikt pasisamdyti 6000 garsiosios variag gvardijos kari. Nors kunigaikio senel v. Olga buvo apsikriktijusi, Vladimiras prie pasekda mas jos pdomis gerai pasvr ir kitas galimybes. Jis pasiunt usien pasiunti nius itirti, kuo patrauklios religijos varovs judaizmas, islamas ir krikio nyb. Nugaljo pasiuntiniai, papasakoj apsilankymo Konstantinopolio v. Sofijos sobore spdius: mat ten jie ivydo reginio, kuris padar tok spd Liutprandui lankantis pas imperatori, banytin variant. Tik tada Kijevo kunigaiktis ryosi apsikriktyti. Jis paliep savo monms susirinkti ant Dnepro kranto, kur visi en masse buvo apkriktyti. Kilmingj vaikus jis pam i tv ir iaukljo juos nau jojo tikjimo dvasia. Vliau po vis al buvo isiuntinti misionieriai mokyti tos staiatikybs, kuri Bulgarijoje platino v. Klementis, kartu su senovine banytine slavikja liturgija, kirilica ir itikimybe Konstantinopolio patriarchui. Buvo sta tomos banyios ir griaunamos pagoni ventyklos. XI amiaus pradioje krik ionyb pasiek Novgorod, Minsk ir Polock. Nuo to laiko Rusiai buvo lemta tapti stipria krikionikojo pasaulio nare.
[n o v g o r o d a s ]

Kijevo kunigaiktis Vladimiras danai lyginamas su Karoliu Didiuoju. Jis kitos didels, bet trumpaams imperijos krjas2 0 . Tai gan vyks palyginimas, beje, ir todl, kad jie abu tapo vlesni nacionalini legend herojais. Be abejo, rusin Vladimir vadinti rusu yra tas pats, kaip frank Karol Didj vadinti pran czu. Juk tuo metu Rusijos dar nebuvo, kaip ir Karolio Didiojo laikais nebuvo Pranczijos. Deja, kai po penkeri imtmei ijo scen Rusijos staiatiki banyia, ji pareik monopolines pretenzijas Kijevo Rusios palikim; o dabar tin rus propaganda padar visk, k galjo, kit varov, ypa ukrainiei, pretenzijoms ir tradicijoms nuslopinti. Kita vertus, Karolis Didysis tapo chansons de geste nacionaliniu didvyriu, o ventasis kunigaiktis Vladimiras" viduram i rus bylin centrine figra. O Rolando, Oliverio ir vyskupo Turpino atitikme nys bylinose yra Krosnoje solnyko (saulels skaisiosios") bendraygiai Alioa Popoviius, Dobrynia Nikitiius ir narsusis valstietis Ilja Popoviius. Tikriausiai niekas nebt taip griausmingai kvatojsis i tokio epiteto kaip pats toks neven tas ventasis (r. III pried, 30). Skandinavija krikionybs prieglobstyje atsidr ne be kovos. Misij vysku pija, kurios tikslas buvo apkriktyti Skandinavij, veik Bremene nuo VIII amiaus devintojo deimtmeio. Taiau viking gyvenimo bdas buvo sunkiai suderina mas su Evangelija ir vis trij karalysi dvaruose buvo ryting pagonybs ali nink. Danijoje Haraldas Mlyndantis (vald 940 986 m.) prim krikionyb
33 7

EUROPOS

ISTORIJA

NOVGORODAS
Senasis Novgorodas buvo mik juostos viduryje ir todl pastatytas beveik vien i medio: mediniai namai, medins banyios, rstais grstos gatvs, mediniai latakai vandeniui nubgti, net raoma buvo ant bero toies. Jis pradjo savo istorij kaip prekybos punktas, faktorija, sikrusi ant Volchovo ups kranto, Baltijos ir Juodosios bei Kaspijos ir Baltijos jr prekybini keli iauriausias miestas. Mediena, be abejo, visada buvo viena i pagrindini jo preki. Kai 1951-1962 m. Novgorode buvo atlikti dideli kasinjimai (tai vieni spdingiausi vidurami archeologijos tyrinjim), dendrochronologijos (amiaus nustatymo pagal medi rieves) mokslo specialistams teko smarkiai papluti. mirkusiame grunte mediena isilaik nuostabiai gerai. Per trylika kasinjimo sezon archeolog grup, vadovaujama A. V. Arcichovskio ir B. A. Kolino atideng apie 9000 m2 plot, kuriame aptikta 1150 medini pastat. O spdingiausia tai, kad buvusioje pagrindinje gatvje rasta per 28 sluoksnius medinio gatvs grindinio. Virutinio sluoksnio (Nr. 1) amius 1462 m., apatinio (Nr. 28) - 953 metai. Taigi per tuos penkis su trupuiu imtmeius gatvs danga buvo atnaujinama vidutinikai kas 18 met, paprasiausiai uklojant nau j puini rst sluoksn senojo, apgadinto veim rat ir rogi pava. Dideli monet lobiai (tarp j du VIII amiaus Vidurins Azijos monet) rodo, kad Novgorodo prekybiniai ryiai niekada nebuvo rimiau sutrikdyti, net mongol antpldio metu.
[ d ir h a m a s ]

Visi 400 ia rast toies laik parayti senovine rus kalba, iskyrus vien suomi k laik. Laike Nr. 17, rastame 5 sluoksnyje (1409-1427 m.) vieno umiesio dvaro prievaizdas rao savo ponui: Michailas lenkiasi savo ponui Timofejui. Dirva paruota ir reikia sti. Atvykite, pone, nes viskas parengta, bet negalime paimti rugi be js sakymo1. O laiko Nr. 37, rasto tarp 12 ir 13 sluoksni (1268-1299 m.), fragm ente-vedybinis pasilymas: Nuo Nikitos Uljanicai. Tekk u mans. A noriu tavs, o tu mans. O Ignatas pabus liudytoju2. Vaiktinjant medinmis senojo Novgorodo, kurio gyventojus iud maskvnai, gatvmis, kai kam ateina galv mintys, kaip bt pasikeits visas pasaulis, jei Rusija bt galjusi augti vadovaujama ios taikios respublikos3. Novgorodo Rusija tikrai bt buvusi visai kitokia negu Maskvos Rusija, veikusi visas savo varoves. Taiau tokios mintys neistorikos. iaip ar taip, vidurami archeologija iuo klausimu netu ri joki duomen.

apie 960 metus, taiau po Orhuso ir lzvigo vyskupij steigimo jis buvo ivytas. Jo snus vnas akiabarzdis (vald 985 1014 m.), anksiau buvs pagonikojo pasiprieinimo vadas, paskui pats tapo didiausiu dan kriktytoju. Danij ir Anglij valdant Kanutui Didiajam (1016 1035 m.), Skandinavij atplauk anglosaks misionieriai.
338

MEDIUM

Ir Norvegijoje vyko dviej veiksm drama. Pirmasis mginimas, kurio msi Olafas Trygvasonas (valds 995 1000 m.), nepavyko, o antrasis, kuriam vadova vo Olafas Haraldsonas (valds 1016 1028 m.), gyvendintas tik papirkinjimais, prievarta, fanatizmu. Tas antrasis Olafas, uvs gindamas savo al nuo dan, buvo palaidotas Nidaros (Trondheimo) katedroje ir po kiek laiko kanonizuotas kaip nacionalinis ventasis. vedijoje Olafas Skutkonungas (valds 995 1022 m.) apsikriktijo 1008 metais, taiau dl to prasidjs pilietinis karas tarp krikioni ir pagoni truko daugiau nei imt met. Kaip ir v. Olafas, vedas v. Erikas (mir 1160 m.), uvs myje, ir danas v. Knutas IV, kuris buvo nuudytas 1085 m., pradti garbinti kaip tikjimo kankiniai. XII amiaus ketvirtajame deimtme tyje kardinolas legatas Nicholas Breakspeare'as, kuriam buvo lemta tapti vienin teliu popieiumi anglu, Trondhaime, Upsaloje ir Lunde kr metropolines vys kupijas.
[e r ik a s ]

Vis t ventj tautini karali, nuo Vadavo iki Eriko, nevent elges gali ma paaikinti j atsivertimo pavirutinikumu; taiau atsivertimas" taip pat rodo ir tai, kad krikionyb buvo naudojama skatinti vienybs jausm valstybs vidu je. I vis t k tik apsikriktijusi ali tik Lenkija tuo metu neturjo savo kara liaus ventojo ar karaliaus kankinio. Utat ji turjo kankin vyskup. Stanistawas Szczepanowskis (1030 1079), maitingasis Krokuvos vyskupas, buvo tikrja to odio prasme sukapotas gabalus prieais altori. Tai padar karaliaus, kuriam jis nenorjo paklusti, riteriai. Jo mirtis tapo iurpiu precedentu kitai geriau ino mai v. Tomo Beketo kankinystei Anglijoje. Tai rod lotyn Banyios stiprjim ir i to kylanius konfliktus tarp Banyios ir valstybs. Vliau Stanisawo Szczepanowskio mirt imta interpretuoti kaip nuodmingosios lenk karalysts suskilimo tarpusavyje kovojanius feodalinius lenus simbol. Per ilg antrj taut kriktijimosi stadij graik ir lotyn Banyios gyveno sitempusios ir atsiskyrusios. Jos maai bendradarbiavo, taiau nebuvo ir forma laus atsiskyrimo. Vis dlto XI a. viduryje atjo galutinio atsiribojimo momentas. Konstantinopolio patriarchas Mykolas Kerularijas, pradjs eiti ias pareigas 1043 metais, susiginijo su Piet Italijos vietininku. Jis udar visas lotyn banyias Konstantinopolyje ir para laik lotyn vyskupams, demaskuodamas j skilim skatinanias tradicijas, ypa tai, kad jie Eucharistijai naudoja neraugint duon. Kaip tik tuo metu Romos popieiumi penkerius dramatizmo kupinus metus buvo usispyrs, kategorikas Leonas IX (1049 1054), buvs Tlo vyskupas Bruno von Egisheimas, Vokietijos imperatoriaus pusbrolis. Popieius Leonas IX tvirtai tikjo savo misija ir neketino ilgiau paksti graik patriarcho smulkmenikumo ir tole ruoti Vakar vyskup bei karali ugauliojim. 1054 m. sausio mnes jis pasiun t Konstantinopol legatus, vadovaujamus kardinolo Humberto de Moyenmoutiero, paliepdamas jiems gauti savo pretenzij popieiaus virenyb patvirtinim. Nieko nuostabaus, kad tai baigsi didele nesantaika. Patriarchas atsisak pripa inti legat galiojimus ir paskelb agresyv manifest nuo io ingsnio jo nesulaik net inia apie popieiaus Leono mirt. Liepos 16 d. legatai tai atsak patriarcho ekskomunikavimu bule, kuri padjo tiesai ant v. Sofijos soboro
339

EUROPOS

ISTORIJA

ERIKAS
Kadaise, prie 1075-uosius metus, karalius vnas Ulfsonas, Kanuto Didiojo sn nas, prim vien mog, vardu Auduinas, kuris atplauk i Grenlandijos Danij padovanoti jam baltj lok. is epizodas apraytas sagoje Pasakojimas apie Auduin. Kiek vliau karalius prim vokiei dvasik Adom i Bremeno, rinkus mediag savo monumentaliam veikalui - Hamburgo arkivyskupijos, kurios jurisdikcijoje tuo metu buvo ir Skandinavija, istorijai. Pasak Adomo, karalius saks jam, kad esanti dar viena sala tame vandenyne, kuri daug kas aptiko ir kuri vadinama Vinlandija, nes ten auganios laukins vynuogs, i kuri ieina puikiausias vynas; be to, ten gausu ir savaime augani laukini jav" . Tai pirmasis europiei usiminimas apie iaurs Amerik. Archeologiniai duomenys, ypa i iaurinio Niufaundlendo, patvirtina fakt, kad normanai i tikrj rado gyvenviei kitoje Atlanto pusje2 1 . Ledynuotosios jros" tyrimas utruko kelis imtmeius. Apie Islandij airiai inojo jau VIII amiuje. Norvegai ten pradjo kurtis apie 870 metus. Apie Grenlandij inota prie 80 met, kai ji apie 985-986 metus prim pirmuosius kolonistus; manoma, kad tais paiais metais pirm kart pamatyta ir Vinlandija3. Pagrindinis t tyrinjim objektas buvo avantiristas Erikas Raudonasis (apie 9401002 m.). Jis paliko savo namus Jederene Norvegijoje po keletos mogudysi; vliau sivl vaidus ir Islandijoje, lieps savo vergams sukelti nuoliau kaimyno kiui sunai kinti. Kai visuotinis island susirinkimas Tornese paskelb j u statymo rib, Erikas iplauk i Islandijos kurti kolonijos vakarinje salos, kuri jis pavadino Grenlandija (alija sala") pakrantje, kad ten priviliot ir kitus. Tai vyko likus penkiolikai met iki Islandijos oficialaus krikto 1000 metais. Eriko jaunesnysis snus Leifas Eriksonas Lai mingasis apie 1001 metus iplauk i Grenlandijos patikrinti praneim apie al vaka ruose ir sugro su Hellulando (Akmenini ploki alies, tikriausiai Bafino ems), Marklando (Mik alies, tikriausiai Labradoro) ir neaikiosios Vinlandijos (Vynuogi alies) apraymais. Vynuoges aptiko Leifo gulos narys vokietis Tyrkiras, o Thorfinas Karlsefnis, turtingas Eriko marios Gutridos antrasis vyras, sureng dvi ekspedicijas irinkti viet nuolatinms gyvenvietms Amerikos pakrantse. Nesantuokin Eriko dukt Freida irgi por kart lanksi Vinlandijoje. Sakoma, kad pirmj kart ji atmu indn atak, apsinuoginusi krtin. Antrj kart ji iud visus savo bendrakeleivius. 1009 met ruden Karlsefnio mona Gutrida, Eriko vyresniojo snaus Thorsteino nal, Vinlan dijoje pagimd berniuk, kur pavadino Snoriu; tai buvo pirmasis euroamerikietis. Mokslininkai vis dar tebesuka sau galvas, stengdamiesi tiksliai nustatyti, kurgi buvo ta Vinlandija. Atrodo, kad dabar dauguma link manyti, jog tai Niufaundlendas, o tiks liau - vietov prie LAnso o Meadouso. Tyrkiro aptiktosios vynber (vynuogs) galjo bti laukins spanguols, o laukiniai kvieiai" - rugiaveids. i tema pagimd daug skandifalsifikacij. I sensacij reikia paminti ura runomis i Ml (arba 1001) met, kur kakoks poktininkas ikirto riedulyje Martas Vineijardo vietovje 1920 metais, bei Vinlandijos emlap, pateikt Jeilyje 1965 metais4.

340

MEDIUM

Pagrindiniai altiniai ir dabar lieka skandinav sagos, ypa Graenlandinga Saga (apie 1190 m.), Eiriko Saga (apie 1260 m.) ir Islandingabok (apie 1127 m.) - island istorija, kuri usak vyskupas - Snorio Karsefnisono snus5. Iskyrus Islandij, kitos tolimiausios norveg kolonijos neisilaik. Vinlandija buvo palikta po keli deimtmei. Grenlandija, kadaise klestjusi i prekybos jr vpli ilti mis, kailiais ir baltaisiais sakalais, XIV amiuje nusmuko. Rachitas ir blogjantis klimatas atsim savo duokl. Paskutinis laivas i Islandijos pasiek Grenlandij 1410 metais. Kiek vliau mir paskutinis i Norvegijos kils Grenlandijos gyventojas, nepalydtas varp, be karsto, niekam neinomas6. Jo, o gal vieno i paskutinij jo kompanion, sualusius palaikus 1586 metais Grenlandijos pakrantje rado karaliens Elbietos laik keliautojas Johnas Davysas (1550-1605). Kaip Erikas Raudonasis ir Leifas Eriksonas prie 600 met, Davysas plauk toli j iaurs vakarus iekodamas laims paslaptingose salose kakur u Didiojo prajimo"7.

altoriaus. Tai buvo nedovanotinas eidimas. Suauktas graik Banyios sinodas pasmerk lotyn tikjimo ir praktikos erezijas bei ekskomunikavo popieiaus legatus. Kelio atgal nebuvo,
[m i s s a ]

Schizmos tarp Ryt ir Vakar, to didiausio krikionikojo pasaulio skan dalo, pasekmi jau niekada nebepavyko atitaisyti. Nuo 1054 met egzistavo jau ne tik dvi tariamai visuotins krikionikosios imperijos; buvo ir dvi tariamai visuotins ir ortodoksins krikionikosios Banyios. Prie tris imtus met pagrindin Europos linija skyr pietines krikioniksias alis nuo iaurini pagonikj ali. Dabar ji dalijo Vakar katalikiksias ir Ryt staiakiksias alis. (r. 3 emlap.)

1054-1268
Viking ir vengr puldinjim laikais pagrindin smg teko atlaikyti vakarinei ir Vidurio Europai, o scenoje pasirodius turkams seldiukams, vliau mongolams, nuo j niokojim labiausiai kentjo rytin Europa. Ties sakant, XI amiaus ant rojoje pusje lotyn krikionikasis pasaulis eng reform ir atgimimo keli. Ryt imperijoje tuo metu prasidjo negrtamo nuosmukio era. Kryiaus ygiai rodo, kad tie du procesai buvo susij. Schizmos tarp Ryt ir Vakar metu Bizantijos imperija buvo apimta daugybs neramum, kuriuos sukl karai pasienio teritorijose ir kovos paiuose imperato riaus rmuose. Ties sakant, generol maitai, patriarcho ambicijos ir imperatorieni intrigos turjo ne maiau griaunamosios galios nei norman puldinjimai Italijoje, peeneg prie Dunojaus ir turk seldiuk Armnijoje. Senstanios imperators Teodoros mirtis 1057 metais, ubaigusi Makedon dinastij, atitrau k imperijos dmes kaip tik tada, kai buvo mestas didiausias ikis.

341

EUROPOS

ISTORIJA

MISSA
Krikionikoji liturgija niekada nebuvo statika. Pamaldos, susidedanios i himn, psalmi, Evangelijos itrauk, pamoksl, litanij, giesmi ir auk rinkimo, pradjo kris talizuotis V amiuje. Kanonini valand sistem, leidusi vienuoliams paskirstyti 150 psalmi, kurias jie anksiau recituodavo kiekvien dien, ved v. Benediktas. Trua vyskupui Prudencijui (mir 861 m.) priskiriamas pirmojo brevijoriaus - sankcionuot liturgini tekst suvestins - sudarymas. Ikilmingiausios i krikionikj apeig - v. Miios arba missa - galutin form gavo kiek vliau. Miios, dar vadinamos Eucharistija arba Dkojimo ritualu", Komuni ja arba Paskutiniosios Vakariens paminjimu, tradicikai buvo atskirtos nuo kit pamald. Pirmasis miiolas (v. Mii tvarkos apraymas) buvo sudarytas X amiuje. Svarbiausias Komunijos momentas yra, kai kunigas paventina duon ir vyn - Kris taus kn ir krauj - bei silo juos pamald dalyviams. Nuo XIII amiaus iki 1965 m. Romos katalik banyia leisdavo gerti vyno taur tik Miias aukojaniam kunigui. Taiau dabar, kaip ir i pat pradi, ji silo tikintiesiems Komunij abiem pavidalais. Teologins Eucharistijos implikacijos, ypa tomistin persiknijimo doktrina, reforma cijos metu sukl daug atri gin. Paprotys pagrindines Mii dalis palydti muzikiniu akompanimentu turjo dideli pasekmi. Tie liturgijos elementai, kuri odiai kinta priklausomai nuo progos, papras tai bdavo reituojami arba giedami. Tai mii anga (Introit), tarpiniai, atna ir Komunijos giedojimai. Taiau nekintamieji Mii giedojimai, kuri tekstai buvo pasto vs, atvr keli iradingam muzikiniam apipavidalinimui. Tie Mii giedojimai yra ie: Kyrie Eleison (Viepatie, pasigailk") - senovinis ukeikimas, pasiskolintas i sauls kulto; Gloria in Excelsis Deo (Garb Dievui auktybse") - himnas, prastai negieda mas gavnios metu; Credo - Nikjos Tikjimo ipainimas; Sanctus (ventas, ven tas, ventas") - garbinimo himnas prie Komunij; Agnus Dei (Dievo Avinli, kuris naikini pasaulio nuodmes") ir galiausiai - Ite, missa est (Eikite, Miios baigtos"). Nekintamj giedojim komponavimas dviems ar trims balsams, o vliau chorui su instrumentiniu akompanimentu buvo didiausias ikis vidurami polifonijai. Vis Mii cikl sukomponavo Guillaumeas de Machaut (mirs 1377 m.); panaios kompo zicijos Renesanso epochoje buvo prastas dalykas. ymiausi meistrai, be abejo, buvo Palestrina (mir 1594 m.) ir jo amininkas Williamas Byrdas (1543-1623) - katalikas, tarnavs anglikon Banyiai. Labai originalios Palestrinos miios Missa Papae Marcellae (1555) buvo sukurtos laikantis Tridento susirinkimo nurodym, kad odiai bt kuo aikesni,
[c a n tu s ]

Mii poveikis muzikos istorijai buvo nepaprastai didelis. Giedojimai sustiprino litur gijos dvasin ir estetin poveik, o Mii chorins bei instrumentins aranuots formavo Europos muzikin tradicij. Liturginis tekstas - tai vartai, pro kuriuos muzika engia Vakar krikionikojo pasaulio kultros istorij"1. Nuostabiosios J. S. Bacho Miios B minor (1738) pradjo etap, kai Mii muzikin atlikim buvo galima atskirti nuo religini apeig. Haydnas para 14 toki mii, tarp

342

MEDIUM

j Miias bgnui (1796) ir Miias styginiam orkestrui (1802). Mocartas j sukr net 18, skaitant ir nuostabj, bet neubaigt Requiem (1791). Beethoveno Missa solemnis D-dur (1823) galima laikyti virne; po to atjo Liszto, Gounod, Brucknerio, Janaeko romantinio stiliaus miios. XX amiuje miios atlaik ne tik krikionikojo tikjimo silp njim, bet ir tradicini muzikini form irim. Frederickas Delius sukr choralines Gyvenimo miias" (Mass of Life, 1909) pagal Nietzschs antireliginius tekstus. Stravinskio Miiose chorui ir puiamiesiems instrumentams eksperimentuojama neopolifonine technika, kuri naudojosi Machaut.2 Giedotins ir negiedotins Miios kasdien skamba katalik ir staiatiki banyiose visame pasaulyje. I j kilusios religins tradicijos bei muzikiniai anrai gyvuoja toliau.

Turkai seldiukai persikl per Okso (Amudarjos) up 1031 metais; penktaja me deimtmetyje jie nukariavo Persij, septintajame Armnij, o 1070 metais um Jeruzal. Tik per plauk atsilaik Bagdadas. J sultonai Togrul-bekas (val ds 1038 1063 m.), vadinamas Islamo atgaivintoju", ir Alpas Arslanas (valds 1063 1072 m.) kvp kovos dvasi, sutelkusi marg pasekj mini. Tarp j buvo pers administratori, graik patarj, daug filosof, matematik ir poet:
Kas im inties grtu prasm s em igan sm igo, Svarbiausios paslapi gijos dar neaptiko: Ilgai kalbjo jie apie dangaus tiesas, Bet po tui nek visi ramiai um igo. U visk is dangus atm oka tik blogu, T odl nesitikk pasaulyje draug, N evilgiok atgalios, o ios dienos laikykis Ir bk patsai savim, kol dar turi jg. Ir buvo laas jis d alel jros liko, Ir buvo dulk ji su sm iltem iu sulygo. O tavo ar ne toks gim im as ir mirtis? M usel kakokia ia buvo, ia inyk o21.

Omaras Chajamas (1048 1131), kurio ketureiliams, iverstiems angl kalb, buvo lemta tapti vienu i mgstamiausi angl literatros krini, astronomas ir kalendorininkas seldiuk dvare valdant Alpui Arslanui, j didiausios pergals architektui. 1071 m. rugpjio 19 d. prie Mancikerto netoli Vano eero seldiukai pasienio susidrim pavert triukinaniu imperijos pralaimjimu. Bizantijos kariuomen buvo visikai sutriukinta, o imperatorius Romanas IV Diogenas pateko nelaisv. Ugrobtos pagrindins imperijos valdos Maojoje Azijoje; nuo to laiko jos sudar turk Rmo sultonato pagrind. Imperijos gyventoj skaiius ir ekonominiai itekliai smarkiai sumajo. Bizantija jau niekada visikai nebeatsigavo. Nuo tada imperatoriai stengsi tik apginti vis majant Konstantinopolio tvirtovs forpost. Bet ir seldiukams tai
343

EUROPOS

ISTORIJA

buvo gulbs giesm. Netrukus jie turjo uleisti Jeruzal iit Fatimid dinastijai Egipte, o emyr tarpusavio kovos leido imperijai iek tiek atsikvpti. Jaunas energingas imperatorius Aleksejus I Komninas (valds 1081 1118 m.) laiksi asmenins drsos ir riziking finansini avantir, tarkim, Banyios ido pasisa vinimo, dka. Jis istm normanus i Graikijos ir atgavo svarbius Juodosios ir Egjo jr pakrani ruous. Taiau apie status quo ante sugrinim negaljo bti n kalbos. Valdant Manuilui I (1143 1180) vyko savotikas Komnin rene sansas, ypa mokslo, teologijos ir architektros srityse. Taiau grandioziniai pla nai vl susijungti su Roma ar nukariauti Egipt baigsi niptu. Auganti lotyn taka, kuri Manuilo laikais buvo pilnas dvaras, didino trint, ypa su venecijieiais. Isigimlis Andronikas Komninas (valds 1183 1185 m.) buvo negyvai ukankintas minios, kuri pasek jo paties pavyzdiu. Taiau didybs fasadas isi laik nepaliestas. Konstantinopolis vis dar tebebuvo turtingiausias ir civilizuoiausias krikionikojo pasaulio miestas: jo prekyba, jo apeigos, jo religinis gyvenimas virte vir. Taiau i vidaus imperija vis labiau silpnjo. Beliko laukti smgio, dl kurio ji 1204 metais tik per plauk iveng ties. Bizantijos nelaims sukl rimt pasekmi staiatiki slav alyse. Graik patriarchas neturjo nei noro, nei galimybi siekti tokios valdios bulgarams, serbams ar kijevieiams, koki popieiai pradjo gyti Vakaruose. Prajus imtui met nuo Mancikerto mio, Balkanuose ir vl kilo suirut. Peenegus, kurie 1090 metais vl apgul Konstantinopol, pavyko apmalinti tik 1122 metais. Teko ilgai kariauti iaurs vakaruose, norint apginti Serbij nuo vengr. 1186 metais bulgarai dar kart isilaisvino ir kr savo Antrj imperij. Kijevo Rusia buvo palikta kone likimo valiai. v. Vladimiro pdinis Jaroslavas Imintingasis (valds 1019 1054) atm i lenk Raudonj Rusi ir netgi pasiun t prie Konstantinopol didel jr ekspedicij. Taiau po jo mirties valstyb suskilo tarpusavyje kovojanias kunigaiktystes: Galio ir Voluins vakaruose; Kijevo, Turovo, ernigovo pietuose; Novgorodo, Polocko ir Smolensko iaurje; Tvers, Vladimiro-Suzdals ir Riazans Volgos auktupyje. Rus nesutarimus apsukriai kurst Bizantija; jais tikriausiai bt pasinaudoj ir kaimyniniai lenkai, jei ir Lenkijos karalyst po 1138 met nebt engusi ilg susiskaldymo laiko tarp. Taigi primityvias slav karalystes kankino suirut dar gerokai prie mon gol pasirodym. Irykjo skirtumai tarp rytini slav. Kijevas ir toliau liko prekybos ir reli giniu centru, taiau jis buvo priklausomas nuo stepi gyventoj peeneg bei polovc malons ir beveik prarado politin valdi. XII amiuje emms aplink Kijev pavadinti pirm kart buvo pavartotas pavadinimas Ukraina, reikiantis Prie pakraio". Galias (Galicija) pirm kart pamintas 1140 metais, o Voluin atiteko Romanovii dinastijai. Danijilas Romanoviius (valds 1235 1265 m.) gavo karn i popieiaus legato, taiau vliau nutrauk ryius su katalikybe. Pasak vienos kronikos, jis buvo raginamas prisijungti prie paprast moni, kovojani su bajorais. Jam buvo sakoma: Kol neimui bii, tol nevalgysi medaus".
344

MEDIUM

Volgos auktupyje esanias mikingas iaurs vakar Rusios kunigaik tystes persikl daug valstiei; ia pradjo augti miestai. Maskvos gyvenviet prie Maskvos ups pirm kart paminta 1146 metais. 1169 metais Vladimiro kunigaiktis Andrejus Bogoliubskis jau buvo toks stiprus, kad nusiaub Kijev. 1185 metais Novgorodo Seversko kunigaiktis Igoris vadovavo garsiajam ygiui prie polovcus. Novgorodo miestas nepriklausomos respublikos karjer pradjo 1126 metais. Jo vec, laisv piliei susirinkimas, rinkdavo ir vyriausi administ ratori, ir arkivyskup. Ve nustatydavo sutarties, apribojanios valdanio kunigaikio valdi, slygas. Novgorodui buvo pavaldios didiuls teritorijos iaurje iki v. Michailo Arkangelo vienuolyno prie Baltosios jros. Vladimiro ir Novgorodo kunigaiktis Aleksandras Nevskis (apie 1220 1263 m.) nuvijo ve dus nuo Nevos (1240) ir sumu teuton riterius ant Peipuso (udo) eero ledo.
[NOVGORODAS]

Dl Bizantijos nuosmukio neabejotinos naudos turjo ir jaunoji Vengrijos karalyst. Apsaugota i iaurs Karpat kaln ir esanti saugiu atstumu nuo Kons tantinopolio ir Vokietijos imperijos, Vengrija galjo be rimtesnio pasiprieinimo stiprinti savo pozicijas Dunojaus baseine. 1004 metais ji uvald Transilvanij, o po 1089 met Kroatij ir Dalmatij; atsivr koridorius, vedantis prie jros. XII amiuje Vengrija um ir puiki kaln apsupt Bosnijos provincij. Visose pro vincijose, skaitant ir Auktutin Vengrij (Slovakij), vengr kilmingieji, ipastantieji lotyn krikionyb, sikr dideliuose dvaruose, kur anksiau gyveno slavai, vokieiai ar rumunai. Prie rytini sien buvo plati karin zona, apgyventa nukariaut kuman geni. Pagonyb buvo irauta su aknimis. Valdant karaliui kariui" v. Vladislovui (Laszlo, vald 1077 1095 m.) ir jo snnui Kolomanui I (Kaiman, vald 1095 1116 m.) abu jie glaudiais eimyniniais ryiais saistsi su Konstantinopoliu pionieriki v. Stepono darbai buvo ubaigti. 1222 metais Vengrijos karalius Andrejus I I Aukso bule patvirtino kilmingj ir auktosios dva sininkijos imunitet; jie sudar nacionalin susirinkim, turjus oficiali teis prietarauti. Bizantijai traukiantis didels permainos vyko ir Ukaukazje. Didiosios Arm nijos Bagratid dinastijos valstyb, kurios sostin buvo Ani miestas netoli Karo ir kuri klestjo nuo IX amiaus, upldo seldiukai. Daug armn buvo priversti pasirinkti tremt, kai kurie i j pasiek net Lenkij. Pietuose, buvusios Kilikijos provincijos vietoje, susikr Maoji Armnija, apmusi tai, kas liko i Didiosios Armnijos; ji isilaik dar trejet imtmei . O Gruzija isilaisvino: Dovydas Sta tytojas (1089 1125 m.) seldiukus ivijo i Tbilisio. Valdant karalienei Tamarai (1184 1213), klestjo puiki dvaro kultra, vietin krikionikj kultr siliejo turk, pers ir arab kultros elementai. Poetas ota Rustavelis, moksis Graiki joje, peln tarptautin pripainim. Jo epin poema Karygys tigro kailiu, dedikuo ta karalienei Tamarai, optimistikai laikoma pirmuoju renesanso dvelksmu"2 3 . Vidurami visuomen kaimietika visuomen. Gyvenimas telksi feodal dvaruose su j aminais pon ir baudiaunink santykiais, todl miest uuomaz g atsiradimas bendro vaizdo nepakeit, taiau miestai buvo svarbs ne tik atei iai, bet ir prekybos pltotei bei kultros augimui.
345

EUROPOS

ISTORIJA

Gynybinmis sienomis apsupti miestai, kaip ir tokiomis pat sienomis apsuptos pilys, rod, kad gyventi nra saugu. Sienos, j vartai ir boktai turjo apginti tas saugumo oazes. Taiau miestai skatino ir nauj visuomens grupi formavimsi; tos grups vis labiau stengsi usitikrinti atskir teisin ir politin tapatum. Miestai augo prie uost, upi brast, turgaviei, graf ir vyskup rezidencij. Daugelis i naujj miest neisilaik, sunyko ir nugrimzdo nebt, taiau XII amiuje kai kuriuose Europos regionuose pasirod intensyvios urbanizacijos sale li. Pirmavo Italijos miestai uostai Venecija, Piza, Genuja. Netrukus atsirado var ov Lombardijos ir Pareinio miest bei tekstils centr Florencijos ir Sienos Toskanoje, Ipro, Briugs ir Gento Flandrijoje. Londonas ir Paryius augo ne tik dl politini, bet ir dl kini prieasi. Didiausi miestai turjo iki 50
000

ir daugiau gyventoj, j skaiius vis didjo,

[ f ie s t a ]

Miestuose pradjo formuotis miesteln klas. Jie susitelkdavo prie gauses nius amatininkus ir vairius nestabilius visuomens elementus. Svarbu buvo tai, kad dauguma miestuose apsigyvenusij Vakaruose isivadavo i feodalini san tyki, viepataujani anapus miest sien. Laisv tapo buruazijos teisiniu sta tusu <...>, ji buvo jau nebe asmenin, o teritorin privilegija, leidusi aknis miesto dirv1 '2 4 . Taiau musulmoniko tipo vergov buvo prastas dalykas, ypa Italijoje. Leidiamos specialios chartijos yd antpldiui reguliuoti juos vilio jo prekyba Viduremio jros regione,
[g e t a s ]

Prekybos tinkl sudar keletas gerai imgint prekybini keli. Venecija ir Genuja perm i Konstantinopolio prekybos su Levantu tvarkym. iaurs jros prekybiniai keliai formavosi veikiami Anglijos vilnos poreiki. Lombardija ir Rei no sritis buvo transalpinio koridoriaus galuose. Nuo 1180 met ampans grafai steig kak panaaus dabartines laisvosios prekybos zonas, kuriose rengia mos mugs tapo tarptautins prekybos atsiskaitym kontoromis,
[h a n z a ] [s e n
g otardas]

Antrojoje XI a. pusje daugelyje Vakar Europos srii keletas i pairos nesusijusi naujovi ijudino ilgalaikius procesus. Pradjo kristalizuotis naujos institucijos, o laikinos priemons virto tolimos ateities planais. 1059 m. balandio 14 d. popieius Mikalojus II ileido dekret, pagal kur popiei turjo rinkti kardinol kolegija. Tokio ingsnio tikslas buvo utikrinti popiei nepriklausomyb ir ivengti ankstesni met scen pasikartojimo, kai dvi konkuruojanios frakcijos paskyr du konkuruojanius popieius. Daug imt mei popieius skirdavo Romos gyventojai ir dvasininkija", tad jie priklaus nuo vietos politik malons. Vliau Vokietijos imperatoriai prato patys skirti kandidatus. O dabar popieius msi ingsni isivaduoti nuo iorins kontrols. Netrukus po to pirm kart buvo paminta Romos kurija, popieiaus dvaras ir jo vyriausyb,
[k o n k l a v a ]

1059 m. rugpjio mnes Melfio vietovje Apulijoje popieius paskyr Robert Guiscard, ketvirtj i Tancredo d'Hauteville'io dvylikos sn, Apulijos ir Kalabrijos, taip pat busimosios" Sicilijos kunigaiktysts kunigaikiu. Jei jam pavykt ugrobti paskirtsias emes, kunigaiktis Robertas sipareigojo mokti
346

MEDIUM

FIESTA
Kai 1000 metais Venecijos doas um Adrijos pirat tvirtoves Kurcolos ir Lagostos vietovse, jis pasivadino Dalmatijos kunigaikiu. Tai buvo pirmasis Venecijos ingsnis galingos jr valstybs krimo link. Tais paiais metais atsirado ir ikilminga Sposalizio del Mar (Doo vedyb su jra") ceremonija. Per j ipuot gondol regata praplaukia Venecijos Didiuoju kanalu. Anksiau tai bdavo kasmetins Venecijos etini mugs svarbiausias renginys, o dabar ji tapo rugsjo mnes rengiamos Regata Storica sud tine dalimi. Europiei kalendoriuje gausu veni, kurias pagyvina vairiausios procesijos, maskaradai, okiai, mugs, aidyns. Daugelis i j paymi met laik kait, pavyz diui, Bloemen Curso Harleme, Midsommer vedijoje arba alaus grimo vent Okto berfest Miunchene. Vokietijoje ir Austrijoje veniamos Fasching (Ugavns) bei len k Dozynki yra pagonybs reliktai. Prancz ftes des vignerons vynuogi augintojams yra derliaus veni atitikmenys. Daug kit veni susijusios su religija. Carnaval (atsisveikinimas su msa"), ven iamas per Mardi Gras (Ugavnes), populiariausias Nicoje. Juo paymima paskutinio ji diena prie gavni. Per Velyk Semana Santa Sevilijoje atgailautojai su smailavirnmis juodomis skryblmis rengia eisen. Vis krikioni veniamos veniausiojo Kristaus Kno ir Kraujo vent (Devintins), Sekmins ir veniausiosios Mergels Marijos mimo dang vent (olins, rugpjio 15). Sainte-Marie de la Mer vietovje netoli Arlio i daugelio ali susirink igonai nea jr veniausiosios Mergels Mari jos paveiksl. Vietinms relikvijoms pagerbti skiriamos veniausiojo Kraujo procesija Briugje ir Ommegang Briuselyje. Daugelis veni gauna vie varyb pavidal. Tokios yra kalniei aidyns kotijoje, course la cocarde romn laik arenose Arlyje ir Nime, bgimas nuo jaui Pamplonoje ir puikiosios irg lenktyns Sienoje Corso del Palio. Taiau daniausiai europieiai mini vairius dramatikus vykius, kurie, kaip Sposa lizio, papipirina" j miest istorijas: Moros y Cristianos Lajkonik Giostra del Saracino Jeanne d'Arc Frstenhochzeit Escalade Guy Fawkes Up Helly Aa Meistertrunk Vikingspillene Alikante Alikante (Valensija) (Valensija) Krokuva Krokuva (Lenkija) (Lenkija) Arecas (Italija) (Italija) Arecas Orleanas Orleanas (Pranczija) (Pranczija) Lanshutas Lanshutas (Bavarija) (Bavarija) eneva (veicarija) Anglija Lervikas (etlando salos) Rotenbergas (Vokietija) Frederikzundas (Danija) krikioni pergal 1227 m. mongol antpuoliai XIII a. (turnyrai): kovos su saracnais miesto apgultis 1428 m. bavar-lenk ikilms 1475 m. vedyboms paminti savojiei antpuolis 1602 m. parako smokslas" 1605 m. viking valdymas 751 m. apgultis 1631 m. viking laivo atradimas 1950 m.

347

EUROPOS

ISTORIJA

Visos tos vents, senos ir naujos, veniamos kasmet. Jos sustiprina vietos gyventoj pasididiavim savo istorijos tstinumu1. Taiau didingumu niekas neprilygsta festivaliams ir paradams karinms pergalms paymti. 1940 m. birel Vermachto kariai simbolikai praygiavo pro Triumfo ark Paryiuje. Dar po penkeri met Raudonojoje aiktje Vermachto vliavos buvo sumes tos Stalinui po koj. Sjunginink alyse, bet ne Vokietijoje, jau keli deimtmeiai lapkri io 11 ikilmingai paminima Atminimo diena".

GETAS
Daugelyje Italijos miest jau nuo XI amiaus, jei ne anksiau, egzistavo sienomis ir vartais atitverti kvartalai, skirti ydams. Jie atsirado sutapus miesto magistrat, norju si segregacijos, ir pai yd, kuri religiniai statymai draud jiems gyventi tarp kitataui, poiriams. Venecijoje yd kvartalas buvo vadinamas II Ghetto - tai buvo odio borghetto (miestelis") santrumpa, o gal ir odio gietto (liejykla") ikreipta for ma, nes liejykla ten kadaise tikrai buvo. Tas pavadinimas iplito visoje Europoje. Didiausi getai atsirado Prahoje, Frankfurte, Trieste ir Romoje; pastarojoje getas egzis tavo nuo 1536 iki 1870 met.1 Taiau oficialiai get nebuvo svarbiausiame yd prieglobstyje - Lenkijos-Lietuvos valstybje, kur nuo 1265 met galiojo karalikosios apsaugos chartijos. Kai kurie lenk miestai, tarp j ir Varuva, jga isireikalavo de non tolerandis Judaeis statuso, kuris draud ydams gyventi municipalinei jurisdikcijai priklausaniuose miesto rajonuose. (Beje, panas apribojimai buvo taikomi ir bajorams, valstieiams bei Karnos valdi ninkams.) Dl to ydai klsi gyventi bajorams priklausanias emes prie pat miesto vart. Mai yd shtetln (miesteliai") bajor globojami taip pat krsi ir alies viduje prie dvar centr. Lenkijos-Lietuvos ydai turjo ne tik vietin autonomij, bet ir savo keturi emi tarybos centrin parlament.2 Iki epospolitos padalijimo ydams nebuvo leidiama gyventi Rusijoje. Po pada lijimo Jekaterina II anksiau Lenkijai priklausiusias sritis pavert didiuls yd terito rijos" branduoliu (r. III pried, 85). Taiau udari Vakar tipo getai Ryt Europoje atsirado tik ujus naciams 1939-1941 metais. Pabgti i geto buvo nelengva. Juk potencials pabgliai mesdavo ik ne tik kitataui, bet ir pai yd bendruomeni statymams bei paproiams, o u tai buvo rsiai baudiama. Iki i laik beveik vienintelis pabgimo bdas - oficialus tikjimo pakeitimas.

popieiui 12 pens u 120 akr ems mokest. Tuo metu i sutartis buvo tik dar vienas suktos popieiaus diplomatijos vingis. Nuo pat atvykimo Kalabrij 1017 metais, norman avantiristai stojo prie popiei. Ties sakant, per pai schizm su Bizantija 1054 metais, nuvyks pietus kartu su vokiei kariuomene,

348

MEDIUM

popieius Leonas IX tapo norman belaisviu. Taiau dabar Mikalojus II nuspren d tartis su jais. Jis nenumat tik vieno dalyko kad Hauteville'io gimins atstovai taip greit gyvendins savo planus. O jie 1060 metais persikl per Mesinos ssiaur ir pradjo sistemingai atkariauti Sicilij i saracn. Per deimt met um Palerm ir ivijo bizantieius i Bario paskutiniojo j atramos punkto Italijoje. Po kiek laiko norman ukariavimai pietuose buvo sujungti vien Abiej Sicilij karalyst", kuri isilaik iki pat Garibaldio laik. Dar neubaigus Sicilijos nukariavimo, popieius nusprend paremti kit norma n avantirist. 1066 metais Normandijos kunigaiktis Vilhelmas gavo v. Petro vliav; tai buvo jo ygio prie Anglij palaiminimas. velgiant i Romos pozicij, tai dar vienas ingsnis siekiant sudaryti popieiaus rmj grup, nepriklausom nuo imperijos. O velgiant i Vilhelmo pozicij, tai buvo bdas tikinti savo kariuomen kovoti. (Vliau jis atmet popieiaus praym sudaryti sutart, pana i t, kuri anksiau buvo sudars dl Sicilijos.) Likimas Vilhelmui buvo palankus ir kart. Daug savaii lauk palankaus momento perplaukti Laman , normanai upuol anglosaks kariuomen, belaukiani j prie Hastingso. Angl karalius Haroldas, kuriam pakako laiko sugrti i iaurs, nugaljus kit savo varov Norvegijos karali Harold, buvo sitikins, kad skm j lyds ir toliau. Taiau rugsjo 28 jis uvo myje norman strl pataik jam ak. Vilhelmas, dabar jau taps Vilhelmu Ukariautoju, buvo karnuotas Vestminsterio abatijoje per Kaldas. Anglijos karalyst, kaip ir Sicilij, pasidalijo norman riteriai ir ji tapo pavyzdine feodaline valstybe. (Anglai tvirtina, kad nuo to laiko ji jau niekada nebebuvo nukariauta kit.) 1075 m. kovo mnes naujas popieius Grigalius VII (1073 1085) paskelb 27 pasilymus apie Dictatus Papae (popieiaus virenyb). Jis reikalavo aukiausios statym leidimo ir teismins valdios visame krikionikajame pasaulyje, taip pat teiss nualinti visus kunigaikius ir pasaulietinius, ir dvasinius. Netrukus per vyskup sinod jis oficialiai ekskomunikavo visus pasaulietinius valdovus, paskyrusius kandidatus banytinius postus nepasitarus su banytine valdia. Popieius, prie tai buvs vienuolis Hildebrandas i Toskanos, ankstesni popie i svarbiausias patarjas, kardinol buvo irinktas naujuoju bdu. Imperatoriui Henrikui IV (vald 1056 1106 m.) apie tai nebuvo praneta, o k jau kalbti apie tarimsi su juo. Neivengiamai turjo kilti didelis imperatoriaus ir popiei aus konfliktas. Tai buvo gino dl investitros pradia. Nepaisant pompastikos juridins ir teologins frazeologijos, ginas dl inves titros buvo paprasiausias ginas dl valdios. Kas k turjo valdyti imperato rius popiei ar popieius imperatori? Bendrasis principas buvo visikai aikus: krikionikasis lotyn pasaulis rmsi dviem valdiomis pasaulietine, kuriai vadovavo imperatorius, ir dvasine, vadovaujama popieiaus. Taiau santykis tarp j buvo diskusinis klausimas. Imperatoriaus nuomone, popieius turjo apsiriboti tik dvasiniais dalykais. O popieius man, kad kaip em yra emiau u dang, taip ir imperatorius turs paklusti popieiaus valiai. Hildebrando Dictatus pasily mai buvo be kompromis:
349

EUROPOS

ISTORIJA

HANZA
Kai vokiei kolonistai ir kryiuoiai pradjo slinkti Baltijos jros pakrante rytus, buvo aiku, kad atsiras ir komercini interes, taip pat galima buvo tiktis, jog iame regione, inirusiame i viking epochos, Baltijos ir iaurs jr uostuose sikr pirkliai vienysis, kad tapt saugesni. Pirmoji tokia hansa (prekybin sjunga") buvo kurta Visbio vieto vje Gotlando saloje 1161 m. Ji vadinosi ventosios Romos imperijos Gotlando keliau toj susivienijimu. Po to per imt met didelje teritorijoje nuo Atlanto vandenyno iki Suomijos lankos susikr am-see staten (laisvj jros valstybi) konfederacija. Bund van der dudeschen hanse (Hanzos sjunga) takos virn pasiek XIV amiuje. J sudar keletas maesni sjung, kuri delegatai reguliariai rinkdavosi koordinuoti savo politikos. Svarbiausia i j buvo Vendo-saks sjunga, jai priklaus Hamburgas, Bremenas, Liubekas, Vismaras ir Rostokas. Vestfalijos grupei vadovavo Kelnas, Livonijos grupei - Visbis, o vliau Revelis (Talinas). Trys pagrindins grups sudar Drittel (Trikamp) - visos organizacijos erd. Visi sjungai priklausantys miestai turjo nuo j priklausomus miestus, vadinamuosius Vororte (priemiesius), o sjunga kaip visuma sudar vis grandin kontore (usienio kontor), kuriomis galjo naudotis visi sjungos nariai. Buvo penkios pagrindins tokios kontoros: Briugje, kur baigsi transalpinis prekybinis kelias, vedantis Venecij, Novgorodo Peterhofe (nuo 1229 m.), Londono Steelyarde (1237), Vokiei tilte Bergeno mieste (1343) ir kasmetiniame silki turguje prie Falsterbo Skanijoje. Hanzos nariais galjo bti ne tik Vokietijos ir ne tik pajrio miestai. vairiu laiku jai priklaus daugiau nei du imtai miest - nuo Dinanto vakaruose iki Oslo iaurje ir Narvos rytuose. Svarbiausi toliau nuo jros esantys jos nariai buvo Brunsvikas, Mag deburgas, Vroclavas ir Krokuva. Hanzos sjunga neturjo nei oficiali stat, nei centrins valdios. Taiau ilgainiui susikaup teiss norm ir paproi visuma, o nuo 1373 m. laisvasis imperijos miestas Liubekas tapo apeliacinio teismo buveine ir jame daniausiai rinkdavosi sjungos kas trejus metus rengiam Hansetage (visuotinio susirinkimo) dalyviai. Vadinamj Liube ko teis prim daugelis sjungai priklausani miest. Veiklos pradioje sjunga siek tvirtinti stovjimo uoste, sandliavimo, gyvenimo, vietinio imuniteto teisines normas, kurios jos nariams buvo reikalingos, kad galt usiimti savo verslu. Jai taip pat rpjo stabilizuoti valiut ir palengvinti atsiskaitymus. [Angl valiutos pavadinimas sterling kils i odio Easterling (rytietis") - taip danai buvo vadinami Hanzos pirkliai]. Taiau rpinantis prekybiniais interesais netrukus teko sivelti ir politik. Sjungos ginklas i pradi buvo tik vadinamasis Verhansung (jos prie komercinis boikotas), taiau ilgainiui ji pradjo rinkti mokesius ir sukr karo laivyn, i pradi piratams slopinti, o vliau ir prieintis kai kuri karalysi, ypa Danijos, politikai. 1361 metais Danija apipl Visb ir tai buvo dingstis Hanzai sudaryti sjung su Norvegija bei vedija. Kilo pirmasis karas su Danija, kur Hanza visikai pralaimjo. Taiau antrajame

350

MEDIUM

kare 1368-1369 metais sjungos daliniai um Helsingborg, sugriov Kopenhag ir okupavo Zund. tralzundo sutartimi (1370) Danija buvo priversta nusileisti reikalavi mui, kad n vienas Danijos karalius nebus karnuojamas be sjungos sutikimo ir be jos privilegij patvirtinimo,
[zu n d a s]

Vlesn lt Hanzos sjungos smukim lm ir kiniai, ir politiniai faktoriai. Baltijos jros silki guotai dl kakoki neaiki prieasi XV amiuje persikl iaurs jr. Tuo pat metu iaurins Europos prekybos centru pamau tapo Nyderlandai. Hanzai darsi vis sunkiau atsilaikyti prie agresyvias naujj laik valstybes - Anglij, Prsij ir Maskv. Peterhofo udarymas Novgorode 1494 metais buvo laiko enklas, - kaip ir Styljardo udarymas Londone 1598 metais. Maai paramos Hanza tesulauk ir i susi skaldiusios ventosios Romos imperijos valdios. Per Trisdeimties met kar aktyvi Hanzos sjungos nari skaiius sumajo iki trij - Liubeko, Hamburgo ir Bremeno. Paskutin visuotin susirinkim jie sureng 1669 metais. Nuo tada Hanzos pavadinimas buvo siejamas tik su t trij miest nepriklausomybe: jie Vokietijos muit sjungai nepriklaus iki pat 1889 met1. Hanzos palikimas gyvavo dar ilgai po jos lugimo. Per kelet imtmei Hanzos sjunga sukr tok gyvenimo stili, kurio tvirtos vertybs augte augo kiekvien kupin gyvybs ir elegancijos jos miest pastat plyt. Bti Hanzos nariu reik priklausyti nepakartojamai tarptautinei civilizacijai, kuri rmsi bendromis vertybmis ir prioritetais. Didij miest, tarkim, Hamburgo, Dancigo (Gdansko), Rygos likimai buvo skirtingi, taiau jie isaugojo bendros kilms pojt. Hamburgo gyventojai vis dar tebesididiuoja galdami savo automobili numerius pradti Hanzos laik municipaliteto santrumpa HH - Hansestadt Hamburg (Hanzos miestas Hamburgas"). Bremenieiai atitinkamai naudoja raides HB, liubekieiai HL, rostokieiai HRO. Naci ideologai, be abejo, labai stengsi pasisavinti Hanzos tradicijas. Pavyzdiui, garsiajame Grotemeyerio 1942 met paveiksle vaizduojama, kaip vidurami veim gurguol ivaiuoja palei Elb i Hamburgo, tarytum ukariauti Vokietijai Lebensraum (gyvybin erdv) Rytuose2. Taiau tai iurktus ikraipymas. Vokietijos istorijoje Han zos tradicija buvo prieinga prsikumui, nacionalizmui ir imperializmui, pakeitusiems j. Europos istorijoje ji it vyturys vieia visiems, kurie ieko ateities, grindiamos tvir ta vietine autonomija, tarptautiniu bendradarbiavimu ir visuotiniu klestjimu.

2. Tik Romos popieiui priklauso katalikikojo" (visuotinio") titulas. 3. Tik Romos pop ieiu s turi teis skirti ir ataukti vyskupus. 12. Romos popieiui leista nualinti im peratorius. 16. Tik Romos pop ieiu s turi teis suaukti V isuotin susirinkim . 20. N iekas neturi teiss sm erkti ventojo sosto sprendim . 22. Romos Banyia niekada neklydo ir, kaip liudija ventasis Ratas, negali klysti ir ateityje < ...> . 23. N egalim a laikyti kataliku to, kuris prietarauja Romos Banyiai. 27. Romos popieius turi teis neteisi m oni vasalus atleisti nuo du otosios itikim ybs priesaikos < ...> 25.

351

EUROPOS

ISTORIJA

Kadangi popieius neturjo priemoni savo priesakams gyvendinti jga, i pirmo vilgsnio galjo pasirodyti, kad imperatoriaus pozicijos stipresns. Taiau dl to, kad daug vyskup buvo nepatenkinti priklausomybe nuo pasaulietini patron, o daug baron irgi buvo nepatenkinti priklausomybe nuo kunigaiki ar imperatoriaus, feodalins santvarkos icentrins jgos veik popieiaus naudai. Ilgainiui konfliktas prijo aklaviet ir baigsi kompromisu, taiau iki to laiko pir majame gine imperatorius patyr didel paeminim. Hildebrando ikis sukl didel skandal. Imperatoriui paliepus, imperijos vyskupai ekskomunikavo popiei. Popieius tutuojau ekskomunikavo impera tori, atleisdamas jo vasalus nuo vasalins priklausomybs. Atsakydami tai, vokiei baronai pakl mait ir isirinko vabijos kunigaikt Rudolf antiimperatorium". Henrikas pasirinko atgailavim. iem per Mon Senio perj jis su mona ir vaiku atvyko pas popiei jo nuoali Kanosos pil. Ten tris dienas apsirengs skudurais istovjo basas ant sniego, maldaudamas popiei atleisti. Ketvirt dien Hildebrando irdis suminktjo ir Henrikas puol jam po koj aukdamas: ventasis Tve, pasigailk!" Taiau Kanosos drama nieko neispren d: Henrikas netrukus gro prie savo senosios pasauliei investitros praktikos. Po ilgo pilietinio karo Vokietijoje ir po antrojo Henriko ekskomunikavimo impe rijos vyskup sinodas susirinko Briksene ir irinko antipopiei" Klemens III. Vakarai dabar turjo du popieius ir du imperatorius. 1083 1084 metais impera toriaus alininkai um Rom, o popieius pasislp Sant Angelo pilyje. Rober tas Guiscardas juos ivijo padedamas saracn kariuomens, kuri nusiaub Rom. Hildebrandas mir tremtyje, Henrikas 1106 metais, taiau prie tai ant roji jo mona Adelaid spjo apkaltinti j prie Banyi. 1122 metais Vormso konkordatas paskelb paliaubas iame kivire; investitros teis gavo ir popie ius, ir imperatorius,
[m a r s t o n a s ]

1075 metais Pizos miestas kreipsi popiei praydamas pritarti jo vietiniam teisi kodeksui consuetudine d i mare. Jis buvo patvirtintas po eeri met impe ratoriaus privilegij ratu. Pagal susitarim vietinis Toskanos kunigaiktis atsisa k bet kokios jurisdikcijos miesto ribose ir sipareigojo neskirti joki nauj mar kiz iame regione be Pizos gyventoj sutikimo. Tuo metu Piza paprasiausiai stengsi apsidrausti nuo brstanio konflikto tarp popieiaus ir imperatoriaus; kartu ji pirmoji pradjo proces, kuriuo didiausi miestai galjo tvirtinti savo bendruomeni nepriklausomyb. Piza praturtjo i grobio per plikikas kampa nijas prie saracnus Sicilijoje ir Sardinijoje; apie tai geriausiai liudija jos puikio ji marmurin katedra su pasvirusiu baptisterijos boktu (pastatytu apie 1089 m.). Vliau Piza pateko savo jrins varovs Genujos priklausomybn, o gal gale j absorbavo kaimyn Florencija. Taiau turting miesto bendruomeni, turini savo statymus, karines pajgas ir pilietin ididum, formavimasis tapo vlesni imtmei bruou. Pranczijoje Le Manas, Sen Kventinas ir Bov savarankikais miestais tapo jau XI a. pabaigoje. Flandrijoje Sen Omero chartija (1127) atvr keli Briugei ir Gentui. iaurs Vokietijoje savivald pirmasis gavo Liubekas (1143), o po to Hamburgas (1189). Tose bendruomense m formuotis pirkli sjungos ir amatinink gildijos.
352

1. E u r o p s p a g r o b i m a s

(Iliustracij n u o r o d a s ir p a a ik in im u s i r k ite 11981205 psl.)

9. Z y g f r y d o

m ir t is

10. A t i l a

s iv e r ia R o m

18. v . M o t i e j u s

19. v. J o n a s K r i k t y t o j a s i r v. J e r o n i m a s

20. M a t k a

Boska

21. v . J o n a s T e o l o g a s

II

Sniffn

22. v. L u k a s

ik o n

ta p y to ja s

23. B o g o r o d i c a

nran

iih m m T .

24. P r i e s a i k a

O t o n u i III

25. A n g lijo s n ukariavim as

26. K r y i a u s y g i s p r i e v e n d u s

27. P a l i a u b o s r e k o n k i s t o s m e t u

28. P a s k u t i n i o j i T r i s t a n o d a i n a

31. s i m y l j s D a n t

32. Bartolom jaus d ilem a

37. V a k a r i e t i s r y t i e i o

d r a b u ia is

MEDIUM

MARSTONAS
Senasis Marstonas yra vidurami parapija, esanti ariausiai tos vietos, kur buvo para yta i knyga. Parapijos istorija apima beveik 900 met. Vietin koplyi nedideliam Austino vienuolynui padovanojo v. Frideswide'as i Oksfordo 1122 metais; XIII amiuje Marstono statusas buvo paauktintas iki parapijos. 1451 metais popieius savo bule prijung j prie gretimos Hidingtono parapijos; tokia tvarka iliko iki 1637 m. Didij naujj laik dal parapij ilaik Hidingtono pono dvaras. Per ilg istorij Marstonui nedaug teko patirti reikming vyki. is pelki kaime lis" u penketo kilometr nuo Oksfordo neturjo nieko domaus, nebent Marstono kelt, kuris kursavo per ervelo up nuo 1279 m. iki io amiaus septintojo deimtmeio. Klestjimo laikotarpiu, dar prie prasidedant iuolaikini Oksfordo priemiesi augi mui, iame kaime gyveno 40-50 eim, kurios dirbo apie 600 akr ems, laik apie 200 arkli ir galvij bei 800 avi. Po 1655 m., kai du didiausi laukai buvo paversti ganyklomis, gyventoj sumajo. Per Anglijos pilietin kar Marston buvo umusi Parlamento kariuomen, apgulusi karaliaus pajg tab Oksforde. Parlamento kariuo mens vadas seras Thomas Fairfaxas 1643 metais buvo apsistojs Croke eimos name Marstone, kur j aplank Oliveris Cromwellis. Iki 1816 m. kaime nebuvo mokyk los, vliau ia steigtas mokamas internatas mokiniams. Pradin mokykla atidaryta 1851 metais. Vienintel labdaringa fundacija ioje parapijoje buvo 1671 metais nals Mary Brett testamentu neturtliams paliktas namas ir 22 iling 6 pens verts ems sklypelis, o vienintelis parapijos gyventojas, pelns tarptautin lov, buvo foksterjer veisls kal Trump, sigyta Elsfildo kaimelyje 1815 metais. Naujasis savininkas, mgs tantis sport pastorius Jackas Russellas, panaudojo j naujai un veislei, pavadintai jo vardu, ivesti1. v. Mikalojaus parapin banyia Marstone yra vlyvosios angl gotikos stiliaus; turistiniuose vadovuose ji apibdinama kaip nepretenzinga 2. Banyia turi neaukt vakarin bokt su dantytu parapetu. Iliko tik kai kurie jos pirmins konstrukcijos frag mentai. Dauguma jos mrini dali yra XV amiaus; 1883 m. banyia buvo restauruo ta. Nemantri vidaus apdaila i uolo yra daugiausia karaliens Elbietos ir karaliaus Jokbo laik. Navoje kabo lenta su dvasinink, kurie ia laik pamaldas madaug nuo 1210 iki 1991 met, pavardmis. Nepaisant 1529-1637 m. laikotarpio, kai Marstone pamaldas laik ne vietiniai dvasininkai, o atvaiuojantys vikarai, is sraas daro didel tstinumo spd. Pirmuoju srae pamintas dvasininkas yra Osbertas, Herewardo snus (apie 1210 m.). Johnas de Bradeleyus mir per maro epidemij (1349). Robertas Kene'as (1397-1398) buvo pirmasis dvasininkas, kurio paminta ir pavard. Thomas Fylldaras (1529) - paskutinis katalik kunigas prie reformacij. Johnas Alinas (1637-1685), paskirtas Laudo arkivyskupo, atkurtoje parapijoje ibuvo 48 metus, beje, kaip ir jo p dinis karaliaus Edvardo laikais Johnas Hamiltonas Mortimeris (1904-1952). Visoje Europoje deimtys tkstani parapini banyi sudaro vietins valdios institucij, kuri danai yra senesn ir tstinesn u pasaulietins. Parapijos atsiskaito

353

EUROPOS

ISTORIJA

vyskupui, o ne karnai. Anglijoje jos senesns u grafystes. J ribos beveik sutampa su kaim bendruomeni ribomis, o bendruomense klebonas visada buvo centrin gerbiama ir takinga figra, nepriklausomai nuo politins valdios permain ir ems savinink kaitos. Pastaruoju metu parapijos taryba tapo vietins demokratijos elemen tu; kartu su parapijos vandens pompa ir parapijos sale ji yra bendruomens visuome ninio gyvenimo centras. Parapiniai gimim, vedyb ir miri rejestrai Anglijoje vedami nuo karaliens El bietos I laik ir yra vienas i svarbiausi genealogins bei demografins informacijos altini. Tai tikri vartai vietin istorij.3 Taiau svarbiausia, kad parapijos yra Europos kaimo gyvenimo stiliaus kertinis akmuo. Nepaliaujamas kaimiei darbas visais met laikais atlaik baudiav, epide mijas, badmeius, karus, nepriteklius ir net Europos Sjungos Bendrj ems kio politik:
Far from the m adding crow d's ignob le strife, Their sober w ish es never learned to stray; A long the cool sequ estered vale of life T hey kept the n oiseless tenor of their w ay . (Toli nuo m iest triukm o ir kov, Jie savo proto vedini blaivaus, N esu vilioti unkeli kreiv G yvenim o keliu ramiai keliaus.)
4

1082 m. gegus mnes Venecijos miestas i Bizantijos imperatoriaus gavo chartij, garantuojani jam tranzito laisv ir atleidim nuo mokesi bei rinklia v visoje imperijos teritorijoje vakarus nuo Bosforo. Venecijieiams turjo bti rezervuotos trys krantins Aukso Rage. Tuo metu ios nuolaidos atrod priimtina kaina u Venecijos pagalb imperatoriaus karuose su normanais. Italijos prekyba su Levantu smarkiai sumajo po musulmon ukariavim VII amiuje, ir Vene cijos pirkliai, kurie buvo ne tik imperatoriaus pavaldiniai, bet ir jo sjungininkai, didele galia pasigirti negaljo. Taip jau susiklost, kad 1082 met Aukso bul tapo labai svarbi. Suteikta Kryiaus ygi ir Viduremio jros rytins dalies pakartotinio atidarymo ivakarse, ji pavert Venecijos lank pagrindiniu Ryt prekybos su Vakarais centru, pagrindu sukaupti i jr prekybos turtams, ne menkesniems u paties Konstantinopolio. Anksiau v. Marko (jo relikvijos buvo atgabentos Rialt 828 m.) miestas tnojo greta esanios Torselo salos elyje. Vengr antpuoliai, kaip ir ankstesnis langobard siverimas, sukls pirmj pabgli i lagn bang, nutrauk ryius su Vokietija. Dabar transalpinei prekybai buvo lemta vl suklestti. Turdamos vis grandin fort, prekybos sto i, o vliau ir kolonij Raguzoje, Korfu, Korinte, Kretoje ir Kipre, Venecijos galeros galjo apginti vilkstines, gabenanias ilk, prieskonius, sidabr, vergus, medien, grdus, drusk. Venecijos Respublikos santykiai su Bizantija nebuvo
354

MEDIUM

sklandus; 1182 metais visi jos pirkliai Konstantinopolyje buvo iudyti. Taiau Venecijos Respublika atsilaik ilgiau negu imperija iki 1797 met, kai j sunaikino Napoleonas,
[g e t a s ] [m o r e s ]

1084 metais artrezo vienuolyne netoli Grenoblio v. Brunonas Kelnietis (1033 1101) kr kartz ordin. Jo grietos kontempliacins taisykls reikalavo, kad vienuoliai gyvent tyldami, udarose celse. Tuo metu tai tikriausiai atrod esantis tik senesniojo Kliuni modelio atiauresnis variantas; taiau i tikrj tai buvo enklas, kad lotyn Banyia engia sistemingos institucionalizacijos epo ch. 1098 metais ito vietovje Burgundijoje prasidjo ilga cisters ordino karjera. Jis suklestjo daugiausia v. Bernardo Klervieio (1090 1153) dka. Kitur pasau lieiai dvasikiai ar reguliars kanauninkai" jungsi bendruomenes, grindiamas skaistybs, neturto ir paklusnumo adais. Dauguma prim v. Augustino regul ir todl buvo vadinami augustinais. Viena i toki grupi premonstratai arba norbertinai, kurta 1120 metais Premutre netoli Laono v. Norberto, plito visoje Ryt ir Vakar Europoje. Tais paiais metais Kliuni vienuoliai pastat banyi, kuri penkis imtmeius iliko didiausia Vakar krikionikajame pasaulyje. 1085 m. vasar Kastilijos ir Leono karalius Alfonsas VI um musulmon miest Toled. Tuo metu atrod, kad tai tik eilinis vykis prie krikionikojo ir musulmonikojo pasaulio ribos: juk Alfonsas buvo Sevilijos emyro sjungininkas, o emyro dukt jo sugulov. Taiau pasirod, kad tai buvo krikioni rekonkistos 400 met trukusios kovos dl Pirn pusiasalio pirmasis ingsnis. Tole das buvo didiausia ir paiame centre esanti taifa (dalin karalyst), kurias buvo susiskalds senasis Kordobos emyratas (taif buvo apie 25). J susiskaldymas dav ger prog krikionikiesiems valdovams. Neprajo n deimties met ir Alfonso bendraygis Rodrigas Diazas de Vivaras (EI Cidas) eng Valensij. Per imt met krikioni kova su musulmonais virto visuotiniu karu visais fron tais kas k nualins. Maurai patyr lemiam pralaimjim 1212 metais ties Las Navas de Tolosos perja. Umus Kordob 1236 m., Sevilij 1248 m. ir Murcij 1266 m., didioji pusiasalio dalis atsidr krikioni rankose, 1095
[ el
c id a s ]

m. lapkriio 27 Klermonto sinode Ovemje (Auvergne) popieius Urbo

nas I I pakviet visus krikionis kovoti u Jeruzals ivadavim. Sddamas sos te, pastatytame ant paauktinimo kalvos laite emiau Notr Dam diu Porto kated ros, jis kreipsi didel vyskup su mitromis, riteri ir paprast moni mini. Tuo metu popieius stengsi pasiekti vadinamsias Dievo paliaubas", sustabdyti vietinius feodalins visuomens karus. Jis taip pat siek susitaikyti su Bizantijos patriarchu ir buvo pasirengs ujausti bizantieius dl j Urbono I I nelaims turk verimosi. Kvietimas ugavo jautri styg; minia m skanduoti Dios lo volt (Dievas to nori"); vienas i kardinol parpuol ant keli ir apimtas konvulsinio drebulio m kalbti Confiteor. mons vienas per kit skubjo prisidti prie jo. Kryiaus karo" pasilym pasigavo visa lotyn Banyia. Pamokslininkai, tar kim, Petras Atsiskyrlis, visur j skelb. Nuo tada eios ar septynios kartos graf, karali, paprast moni ir net vaik telksi brius imti Kryi" ir kovoti su netikliais ventojoje emje.
355

EUROPOS

ISTORIJA

MORES
Kai XI a. pabaigoje Bizantijos princes atvyko Venecij tekti u doo, pasirod, kad ji valgo auksine akute. Vyskupas papeik j u nederam elges. Viduramiais Vaka ruose mons ms imdavo rankomis i bendro dubens. akut paplito tik renesanso metu ir buvo naudojama tik msos gabalams sidti savo lkt1. O visas stalo ranki komplektas - peilis, akut ir auktas - yra XVIII amiaus naujov. Europiei manieras galima gerai painti i daugybs vadov, mokiusi mones, kaip elgtis. Seniausi i toki vadov, pavyzdiui, v. Viktoro (mir 1141 m.) De institu tione novitarum , buvo skirti dvasininkams. XIII amiaus bavar Hofzucht (Dvaro auk ljimas"), kurio autoriumi laikomas Tannhauseris, buvo skirta netaytiems dvarikiams, kaip ir Johno Russellio XV amiaus Book of Courtesye (Etiketo knyga"). Didiausi tak i tokio tipo knyg turjo Erazmo Roterdamieio De Civilitate Morum Puerilium (1530), kurios ijo net 130 leidim. Ji buvo perspausdinta ir Rusijoje, kai po 200 met Petras I stengsi civilizuoti" savo dvar.2 Ilgalaikio tarptautinio pripainimo susilauk Baldassareo Castiglions knyga II Cortegiano (Dvarikis", 1528) bei panaus Lukaszo Gornickio veikalas lotyn kalba (1566). Vliau daug elgesio vadov auktajai visuo menei, ypa pagal pranczikj model, buvo naudojama geroms manieroms platinti vis didesniuose visuomens sluoksniuose. Vienu metu istorikai geras manieras laik greit praeinaniais mados dalykais. Taiau rimti tyrintojai tvirtina, kad jos esanios gili socialini bei psichologini pasi keitim iorin iraika. Galima nagrinti, kaip keiiasi moni poiris bet kuri veik l, ir susieti su ilgalaikmis tendencijomis. Pavyzdiui, su spjaudymu susij draudimai rodo daug esmini pasikeitim: Nesispjaudyk vir stalo arba ant stalo (Anglija, apie 1463 m.) Nesispjaudyk per stal, kaip mediotojai daro (Vokietija, XV amius) Spjaudydamasis nusisuk, kad ko nors neapspjautum. Jei ant ems nukrinta skrepli, juos reikia itrinti koja (Erazmas Roterdamietis, 1530) Jei tik manoma, reikt nesispjaudyti sdint u stalo (Italija, 1558) Anksiau buvo leidiama spjaudytis ant ems, aukto rango monms po kojo mis <...>. Dabar laikoma, kad taip daryti nepadoru (Pranczija, 1572) Danai spjaudytis yra nemalonus protis. Svarbi asmen namuose reikia spjau dyti savo nosin (...) Nespjaukite taip toli, kad paskui reikt iekoti, kur nukrito seils, norint jas itrinti koja. (Ljeas, 1714) Labai negrau praryti tai, k reikt ispjauti (...) Nusispjovus savo nosin, j reikia i karto sulankstyti neirint j ir sidti kien (La Salle, 1729) Nedovanotinai iurkiai elgiasi vaikai, kurie spjaudo veid savo aidim drau gams (La Salle, 1774) Spjaudymasis bet kada yra nemalonus protis. Jis ne tik iurktus ir brutalus, bet ir labai kenkia sveikatai (Anglija, 1859) Ar pastebjote, kad mes dabar slepiame tai, k ms tvai nedvejodami rody davo atvirai? (...) Spjaudykl tapo baldu, kurio jau nebematysite iuolaikiniuose namuose (Cabanes, 1910)3

356

MEDIUM

(domu, kad poreikio spjaudytis niekas nemgino nuginyti iki XVIII amiaus, nors nuolat didjo suvarymai, kur, kada ir kaip spjaudytis. XIX amiuje spjaudymasis pate ko j nemalon, ypa dl baims usikrsti diova. Taiau tam tikra veidmainyst buvo gero elgesio taisykls ir paplits spjaudykli naudojimas (jos buvo reikalingos dl pro io kramtyti tabak). Tik XX amiuje sigaljo visikas draudimas spjaudytis. Londone autobusuose uraai Nespjaudyti iliko iki septintojo deimtmeio. Tuo metu kai kurios roko grups ragino savo gerbjus spjaudytis, taip ireikiant socialin protest. Tad, ko gero, spjaudymasis ir vl gali tapti gerbtinu proiu. Kaip civilizavimo procesas" pamau ugdo savs ribojim visoje visuomenje, taip vaik mokymas ugdo suaugusi savs apribojim: Taip itisus imtmeius truks socioistorinis procesas, kurio dka to, kas laikoma gdingu ir eidianiu kitus, lygis pamau kyla, sutrumpintu pavidalu pakartojamas atskiro individo gyvenime (...) Tad galima kalbti apie pagrindini sociogenezs ir psichogenezs dsningum paraleles su biogenezs dsningumais.4 ios civilizavimo" teorijos kritikai gali nesutikti su tokiu siauru civilizacijos apibr imu. Kitiems gali atrodyti, kad tai grynai vokika teorija - dailios manieros ir tuios galvos. Daugelis bt link tvirtinti, kad savoir vivre menas neapsiriboja gebjimu kontroliuoti spjaudymosi proius, tiesiosios arnos sutraukiamojo raumens veikim ir naudojimusi sidabriniais stalo rankiais. Norberto Eliaso civilizacijos kreivs" ir jo per ama nelinijins paangos teorija tikins ne visus. Taiau visi sutiks, kad egzistuoja praraja, skirianti vadinamj civilizuot Vakar mog" nuo viduramikos elgsenos, visikai nepaisiusios iuolaikini higienos, asmenybs gerbimo, jos privataus gyveni mo nelieiamybs ir asmenins erdvs" reikalavim. Lieka tik apsvarstyti dar kai kuriuos vidurami draudimus: Nemandagu <...> nenusiimti almo patarnaujant damoms. Nenypk nosies pirtais, kuriais imi ms. Jei nori nusivalyti burn, mandagiai padaryk tai savo apsiaustu. Perdim galima umaskuoti atsikosjimu. Prie atsissdamas pasiirk, ar suolas varus. Nemandagu sveikintis su mogum, kai jis lapinasi ar tutinasi. Valgydamas nepamirk neturtli, ir Dievas tau atlygins5.

EL CIDAS
Riteris Rodrigas Diazas mir Valensijoje 1099 metais. Istorija sako, kad jo gyvenimas prajo kovojant ia maur pusje, ia prie juos. Taiau legenda apdovanojo j ara biku epitetu al-sayyid arba EI Cid (Ponas") ir padar n maiausios dmels netu riniu krikionybs gynju, Kastilijos nacionaliniu didvyriu. Prajus vos imtui met nuo jo mirties, legenda jau klestjo, aminta epiniame romane El canto del mio Cid \ (r. III pried, 23).

357

EUROPOS

ISTORIJA

Istorini persona tapimas nacionaliniais didvyriais yra daug sudtingesnis pro cesas u paprasiausi garsi vyr ar moter lovinim. Tai kolektyvinio identiteto, kur galima apibdinti tik atsiribojant nuo prieik kaimyn ar engj, paiekos. Anglijoje, kurios istorijoje buvo itin maai svetimali sibrovli, vienintelis galimas pretendentas vaidmen buvo Robinas Hoodas, neaikaus plauko plikas, gyns paprastus mo nes nuo angl-norman baron2. Anglijos kaimyn nacionaliniais didvyriais galjo tapti tik tie, kurie kovojo su anglais - pavyzdiui, Llewellynas ap Gruffyddas, Williamas Wallace'as Narsioji irdis", Hughas ONeillas, Joanna d Arc. O vlesnje istorijoje bri t nacionaliniais didvyriais galjo bti tik kariai, tokie kaip admirolas Nelsonas arba hercogas Welingtonas, igelbj imperij nuo jos usienio prie. Albanijoje Georgeas Castriota (inomas kaip Skanderbegas, 1403-1467) laikomas, panaiai kaip EI Cidas, pasiprieinimo Osmanams simboliu, nors ir jis buvo prisijungs prie Osman ir musulmon ir tik vliau nusisuko nuo j. Nacionalini didvyri kultas tapo privalomas" XIX amiuje, kai romantizmas susi dr su nacionalizmu. Tautos, neturjusios senesni laik didvyri, jais padar vles ni laik veikjus - Kosciuk, Kout ir amil, kovojusius su rusais; Andreas Hofer Tirolyje, kovojus su pranczais; Janosik, t Tatr Robin Hud", kovojus su austrais. iaurinje Tatr pusje Janosikas yra lenk kalniei didvyris, o pietinje - Slovakijos nacionalinis herojus3. Kalbdami apie Europos identitet teisybs dlei turtume pri minti, kad kol kas dar nra visos Europos nacionalinio didvyrio ar didvyrs.

Visos ios naujovs prisidjo prie to, k mokslininkai pavadino XII amiaus renesansu" metu, kai iaugus pasitikjimui savimi ir gerovei Vakar krikio nikasis pasaulis smoningai stengsi gyvendinti savo idealus. Tokie istoriniai procesai kaip ginas dl investitros ar Kryiaus ygiai buvo ne tik naujos ener gijos pasireikimai; jie buvo ir ideologiniai". Naujasis mentalitetas organikai troko ini. Pripaintuose intelektualiniuose centruose pastebimas knyg skai iaus didjimas, komplektuojamos bibliotekos. avimasi lotyn klasikais; lotyn kalba buvo apvalyta ir patobulinta; madinga tapo lotyn poezija ne tik auk toji, bet ir emoji:
M eum est propositum in taberna mori, Ut sint vina proxim a m orientis ori. Tunc cantabunt letius angelorum chori: Sit Deus propitius huic potatori"26. (Oi, kaip a numirt tavernoje noriau, Ir kad vyn gert ir mirdamas galiau. Kad girdiau choro angel balsus: Dieve, latro sielai bki atlaidus".)

Buvo raomi patys vairiausi istoriniai veikalai nuo paprasiausi kronik bei ventj gyvenim iki mantri traktat, tarkim, Guiberto de Nogento De pig noribus sanctorum (apie 1119 m.), Williamo i Malmesbario Gesta regum (1120)

358

MEDIUM

arba Otto von Freisingo Gesta (apie 1156 m.), kuriame pasakojama apie impera toriaus Frydricho I ygdarbius. Kupiname prasimanym veikale Historia Regnum Britanniae (apie 1136 m.) Geoffrey i Monmoto surinko pasakojimus ir legendas apie kelt praeit. Vliau jas eksploatavo ir dailino daugyb poet ir trubadr. Kanon teiss sisteminimas, ypa Gratiano i Bolonijos veikale Decretum (1141), paskatino daugyb romn teiss studij, kurias pradjo Irnerius (krybos vir n apie 1130 m.) ir ts kiti glosatoriai (rankrai aikintojai). Veriama labai daug arab ir senovs graik veikal; tuo usim ir tokie mokslininkai kaip Adelardas i Batho ar Burgundijas i Pizos. Salerne, Monpelj ir vis pirma Bolo nijos miestuose klestjo teiss, medicinos ir bendrojo lavinimo mokyklos. iaur nuo Alpi prie katedr kurtos mokyklos, pavyzdiui, artro ar Paryiaus, lenktyniavo su senesniais vienuolyn centrais, kur ymiausia figra buvo v. Anzelmas i Aostos (1033 1109), anksiau buvs vienuolyno abatu ir Kertenberio arkivyskupu. Palerme Sicilijoje ir Tolede Ispanijoje senovs imintis, isaugota arab mokslinink, pagaliau buvo perduota krikionikajam pasauliui. Averroeso i Kordobos (Ibn Rushdo, 1126 1198) komentarai padar Aristotel vidurami filosofu. Musulmonikoji Ispanija dav Europai deimtain skaii sistem ir matematikos ini,
[x a t i v a h ]

Dvaro literatra kuriama kaip atsakas prasiokik baron gyvenimo bd ir slogi Banyios etik. I pradi buvo du svarbiausi literatriniai centrai: iaurins Pranczijos dvaruose, kur ipopuliarjo chansons de geste, lovinan ios frank ir karaliaus Artro dvaro riteri ygdarbius, ir Akvitanijos dvare prie Puatj, kurio specializacija chansons d'am or dvaro meils dainos. Pirmoji kryptis, kuri produktyviausia kelis deimtmeius po 1120-j, buvo smarkiai pri klausoma nuo Karolio Didiojo kulto. Tai ypa rykiai matyti epinse, pavyzdiui, La Chanson de Roland ir jos poveikyje sukurtose poemose Plerinage de C harle magne arba La Prise d'Orange. Antroji kryptis, ikilusi po 1170 met, sukr stilizuot 31 dalies elgesio kodeks De Arte Honeste A m andi (Garbingos meils menas"), urayt Andreaso Capellano. Tos taisykls iauktino dompna (myli mj") riterio meils objekt, apversdamos auktyn kojomis tuo metu priimtus lyi santykius ir nepaisydamos sigaljusi vedybini paproi. Vedybos Meilei ne klitis", tvirtino Andreasas. is anras tikriausiai bus kils i musul mon laik Ispanijos, taiau j perm visi Piet trubadrai, o iplatino iaurs truverai ir Vokietijos minezingeriai. Vienas i Tristano autori ra: Meil stip resn u statymus". Pripaintas riteri romano meistras buvo Chrtienas de Trua (apie 1135 1190 m.) i ampans. Jis sukr trilogij apie karaliaus Artro dva r: Yvain, ou le Chevalier au Lion, Lancelot, ou le Chevalier la Charrette ir Per ceval, ou le Conte du Graal.
[t r i s t a n a s ]

Vokietijos imperijos kov su popieiais visada apsunkindavo Italijos politika. XII ir XIII amiais reikalai galutinai susipainiojo, o visos konfliktuojanios puss smarkiai susilpnjo. Be hildebrandikos popiei ideologijos, Vokietijos impe ratoriams teko kovoti su giminini kunigaiktysi, ypa Saksonijos, icentrin mis tendencijomis; su dinastiniais kivirais paioje Vokietijoje, ypa tarp Velf
359

EUROPOS

ISTORIJA

XATIVAH
Popieriaus gaminimo menas ir amatas Europoje pirm kart paminimas 1144 m., kal bant apie ma maur miestel Ksativ (XATIVAH); dabar San Filip netoli Venecijos. Taigi popieriui prireik 1000 met, kol jis atkeliavo Europ i Kinijos per Samarkand ir Kair. Dar po imto met Italijoje, tikriausiai Fabriano vietovje netoli Ankonos, buvo padaryta svarbi technologijos patobulinim, tarkim, tinklinio formavimo cilindro panar dinimas bei vandens enkl panaudojimas. Pirmasis i inom vandens enkl buvo didioji raid F (reikianti Fabriano). I ten popierius m plisti visas alis, pamau pakeisdamas senesnisias raymo mediagas - papirus ir pergament. Pirmieji popieriaus malnai buvo pastatyti Amberte Overnje (1326), Trua vietovje (1338), Niurnberge (1390), Leiroje (Portugalija, 1411), Hertforde Anglijoje (XIV a. viduryje), Konstantinopolyje (1453), Krokuvoje (1491) ir Mask voje (1565). Iradus spausdinim, popieriaus paklausa spariai didjo,
[spausdinimas]

Standartiniai popieriaus lap dydiai buvo vesti Bolonijoje 1389 metais: imperial (22x30 coli), royal", medium" ir kanceliarinis". Knyg puslapiai buvo padaromi sulenkiant popieriaus lapus pusiau (folio), du kartus (quarto) ar tris kartus (octavo). 1783 metais broliai Montgolfierai, kuriems priklaus popieriaus fabrikai prie Anons, pasidar i popieriaus oro balion. Taiau pagrindin popieriaus paskirtis buvo ini platinimas. lov popieriaus iradjui, - ra Herderis. - Jis nusipeln literatrai dau giau negu visi pasaulio monarchai". Rank darbo popieriaus entuziast netrksta ir dabar. Yra ir Tarptautin popieriaus istorik asociacija, Vokietijoje leidianti savo urnal, ir keliolika popieriaus muziej. Senoviniai popieriaus fabrikai tebeveikia Fabriano vietovje, Mulen Rikar-an-Ba vietov je Pranczijoje, Kog an de ano vietovje Nyderlanduose, Nyderzcvonice Vokietijoje, prie v. Albano banyios Bazelyje (veicarija) ir Duniki Zdroj vietovje Silezijoje.1

ir Hohentaufen dinastij; su atkakliai ginaniais savo nepriklausomyb Lom bardijos miestais; su savavaliu ir neklusniu Romos miestu; su tolimja Sicilij karalyste. Taigi imperatoriaus valdios kelias buvo kupinas klii. Pretendentai pirmiausia turjo usitikrinti vokiei bajor bei vyskup param ir laimti Vokietijos karaliaus rinkimus. Tik tada jie galjo pradti baigiamj t varyb etap siekti, kad popieius karnuot imperatoriumi. Daugiau nei imt met iam bgimui su klitimis rytingi trij kart Hohentaufen i Veiblingeno dinastijos atstovai Frydrichas I Barbarosa, Henrikas VI ir nepakartojamasis Frydrichas II eikvojo vis savo energij. Barbarosa, vabijos kunigaikio Hohentaufeno ir Velf gimins Bavarijos kunigaiktyts snus, buvo veds Fran Kont ir Arlio grafysi paveldtoj, kai j karnavo karaliumi. Taigi, turdamas tvirt valdios pagrind, jis buvo pajgus sutaikyti besiriejanius vokiei kunigaikius. Pagrindinis Barbarosos varovas Velf gimins Saksonijos ir Bavarijos kunigaiktis Henrikas Litas gal gale buvo sulugdytas imperijos teismo, atmusio svarbiausias jo valdas. Taiau
360

MEDIUM

susidrimas Bezansono seime 1157 metais, kur popieiaus legatas apibdino imperijos karn kaip banytin beneficij, atgaivino sen gin dl investitros. O antrasis susirmimas Ronkalio seime 1158 metais, kuomet imperijos alininkai ikl podesta (imperatoriaus vietininko) virenyb vis kit pareign atvilgiu imperijos miestuose, tik pakurst nesiliaujanius karus tarp Lombardijos lyg. Barbarosa perjo visk, kas buvo tek jo pirmtak daliai popieiaus ekskomunikavim, antipopieiaus rinkimus, feodal maitus Vokietijoje, konflikt Romoje, eias varginanias ekspedicijas Italij. 1177 m. liepos 24, prajus imtui met nuo Kanosos vyki, Venecijoje, v. Marko bazilikos prieangyje, jis puol ant keli prie popiei Aleksandr III ir gavo nuodmi atleidim. Taiau kaip ir Kanosoje tai buvo tik gestas. Meistrikas Barbarosos jimas snaus ir sosto pdinio Henriko (vald 1190 1197 m.) apvesdinimas su normanikja Sicilijos karalysts sosto pdine Konstancija i Apulijos. 1186 metais jis dalyva vo jaunosios poros vestuvi ikilmse Milane, kur prie 18 met buvo ums po iaurios apgulties. sitikins, kad taip galutinai atpl popieius nuo j sjunginink Sicilijoje, Barbarosa ivyko treij Kryiaus yg, i kurio nebe gro.
[CONSPIRO]

Barbarosos vaikaitis Frydrichas II (vald 1211 1250 m.) buvo jo ryi su Sici lija palikuonis". Jis paveldjo i tv asmenin Sicilijos sjung su imperija ir taip puoseljo savj Sicilijos karalyst, kad maai dmesio teliko kitoms jo val doms. Frydrichas buvo Kryiaus ygi dalyvis, kalbininkas, filosofas, ornitologas, meno globjas, yd gynjas, haremo laikytojas; j popieius du kartus ekskomunikavo u nepaklusnum, o Visuotinis susirinkimas oficialiai pasmerk kaip eretik. Frydrichas vald Pietuose kaip despotas, veds ne tik valstybs, bet ir Banyios efektyv administravim, net skatino savo asmens kult imperato riaus garbinim. Jis vadovavo savo puikiam, auktos kultros dvarui Palermo mieste: tai buvo nuostabus lotyn, vokiei, yd, graik ir saracn kultr element miinys. Amininkai j paprasiausiai laik stupor m undi (pasaulio ste buklu). Taiau valdyti toki marg feodalin valstyb autokratinmis priemonmis buvo nemanoma ir u Neapolio bei Sicilijos rib Frydrichas I I ne kart priverstas daryti nuolaidas, kad ilaikyt savo imperij. Vokietijoje, suteiks teisi chartij Banyiai (1220), jis atsisak Banyios emi tiesiogins kontrols vildamasis, kad gals valdyti jas per prelatus, tokius kaip Kelno arkivyskupas Engelbertas. Taip Frydrichui I I pavyko pasiekti, kad jo sn Henrik VII irinkt Romos kara liumi. Vormso suvaiavime 1231 metais jis paliep Henrikui paskelbti Statutum in favorem principum, kuriuo pasauliei kunigaikiams buvo suteiktos tokios pat plaios teiss kaip ir vyskupams. Rytuose imperatorius suteik neribot val di savo senam Kryiaus ygi draugui Hermanui von Salzai, pirmajam kryiuo i ordino didiajam magistrui, kuris ne kart tarpininkavo jo derybose su Roma. iaurinje Italijoje jo mginimus sustiprinti Gibelin grupuot nuolat paversdavo niekais prieika popiei, ypa Grigaliaus IX (1227 1241), ir Lombardijos mies t lygos taktika.
361

EUROPOS

ISTORIJA

CONSPIRO
ventojo teismo lygai (Heilige Fehme) tenka garb bti paia seniausia Europos slap tja organizacija - inoma, iskyrus tas, kurios taip ir liko paslaptyje. Ji ikilo per suirut Vokietijoje po to, kai imperatorius XII a. pabaigoje paskelb u statymo rib Henrik Lit, Velf alinink vad. Lygos tikslas - vykdyti teisingum ten, kur nesiek impera toriaus valdia, naudojantis slaptaisiais teismo procesais Freischffen arba francs-juges, ir laikyti gyventojus baimje. Lyga turjo savo elitin kast - tai buvo vadinamieji Wissende, inantieji" sudting priesaik, enkl, ritual sistem ir hierarchin strukt r. Jai vadovavo Oberstuhlherr; i pradi juo buvo Kelno arkivyskupas. XIV amiuje lyga turjo 100 000 nari. Vestfalijoje jos veikla buvo oficialiai pripainta. XV amiuje lyg buvo stojs net pats imperatorius Zigmantas I, jos taka nemajo iki pat paskuti niojo teisini reform deimtmeio. Paskutinis lygos susirinkimas vyko 1568 metais. Femgerichte (slaptieji teismai) laiksi grietai nustatyt procedr, iklausydavo liu dytojus, kaltintojus ir gynjus. Taiau vienintelis j nuosprendis - mirties bausm. Nuteis tieji bdavo pakariami ant medio, kur smeigiamas peilis su paslaptingomis raidmis SSGG (reikianiomis odius Stein, Strick, Grass, Grn - akmuo, virv, ol, alias). Slaptsias draugijas galima suskirstyti politines, religines, visuomenines ir nusikals tamas, nors tos kategorijos danai kone sutampa. XVII a. pradioje apie savo egzista vim vieai paskelbti nusprend mistin Ros kryiaus brolija. Jos okultin teosofij susistemino anglas Robertas Fluddas (1574-1637). Brolijos teosofija susilauk nemao susidomjimo visoje iaurinje Europoje, ja domjosi ir Baconas bei Descartes, ji turjo nemaos takos ankstyvajam mason judjimui,
[m a s o n a i]

1776-1785 metais neilgai gyvavs Adamo Weishaupto Luminarij ordinas sil labai paangius socialini reform Bavarijoje projektus. Jo nariai palaik glaudius ryius su masonais ir net su jakobinais. XVIII a. pradioje pasirod karbonarai, mafija ir slaptosios draugijos Airijoje. Kai kurios i j iliko iki i dien1, [ o r a n g e ] Istorijos aikinimas smokslais nra populiarus. Taiau Europos istorijoje niekada netrko slapt draugij, smoksl ir smokslinink.

Frydrichas gyveno sumaityje, kuri sukl ne vien tik pats. Jaunystje j glo bojo popieius, vienu metu net inuomojs jam Sicilij, o imperatoriumi Frydrichas tapo tik po dvideimt met trukusi Vokietijos baron tarpusavio kar, kuriuose popieius atsisuko prie savo buvus beneficiant ir popieiaus klient Oton i Brunsviko. Frydrichas nedalyvavo lemtingame myje prie Buvino Flandrijoje, kai pranczai sumu Otono antipopieikj koalicij. Tikra politins karusels iro nija buvo tai, kad popieiai tada atsisuko prie j. 1235 metais jis jga atkr tvar k Vokietijoje, itremdamas savo vyresnj sn Henrik jo viet um jaunes nysis snus Konradas. 1236 1237 metais prie Kortenuovos sutriukino Lombardijos miest pajgas ir sureng parad Kremonoje net su drambliais, 1241 metais paskandins popieiaus laivyn prie Genujos, jis pam kaitais vis pulk

362

MEDIUM

jam prieik arkivyskup ir abat. Taiau 1248 metais, po neskmingo Parmos apgulimo, Frydrichas neteko savo haremo. Atrod, kad nebra emje jgos, kuri galt apginti j nuo Velf ir Gibelin alinink neapykantos. Po Frydricho mirties nei jo snui Konradui IV (vald 1250 1254 m.), nei vai kaiiui Konradinui (mir 1268 m.) nepavyko jga primesti Hohentaufen pavel djimo teiss ir imperij vl paralyiavo ilgas tarpuvaldis (1254 1273). Popieiai vl pareikalavo aukiausios valdios Sicilijoje, kuri buvo perduota pranczikajai Anu (Anjou) giminei. Nors popieiai nominaliai ir nugaljo, taiau faktikai jie darsi vis labiau priklausomi nuo Pranczijos karalysts. Popieiaujant Griga liui X (Tedaldo Visconti, 1271 1276) gal gale buvo baigta kurti greito ir efek tyvaus popieiaus irinkimo procedra,
[k o n k l a v a ]

I imperijos varg daugiausia naudos turjo Pranczija. XI amiuje Kapeting karaliai vald tik nedidel karalikj domen I I de Franso provincijoje aplink Paryi; kitur karaliaus prerogatyvas faktikai buvo perm karalyst sudarantys lenai. Taiau pradedant Liudviku VI (vald 1108 1131 m.) keletas ilgai valdiu si monarch labai sustiprino Pranczij. Tai padaryti jiems padjo ir didelis demografinis pakilimas, ypa iaurinse provincijose, klestini komun augi mas ir reikmingi teritoriniai ukariavimai, ypa Pietuose. Liudvikas VII (vald 1137 1180 m.) buvo pakankamai stiprus, kad sutelkt visus Pranczijos bajo rus antrajam Kryiaus ygiui, o vliau galt keliauti Kompostel ir Kanterber kaip maldininkas, nebijodamas, kad jam ivykus karalystje kils vidaus karai. Isiskyrs su mona Eleonora Akvitaniete, kuri tuoj pat itekjo u jo vasalo Anglijos karaliaus Henriko II, jis jaut paeminim matydamas, kaip auga jo varov Plantagenet karalyst nuo kotijos sien iki Pirn pusiasalio. Taiau kriz prajo ir Kapetingams buvo lemta vl atgauti savo virenyb (r. III pried, 26).
[g o t i k a ]

Tuo metu Pranczijos ir Anglijos reikalai buvo glaudiai susij. Anu, arba Plantagenet, dinastija atsirado i angl ir norman vedybini ryi: Vilhelmo Ukariautojo ank Matilda itekjo u Anu grafo ofrua Plantageneto. J snus Henrikas I I (vald 1154 1189 m.) padar gal Stepono valdymo laikotar pio anarchijai ir pakankamai ilgai igyveno su savo karaliene Eleonora, kad pra dt valdov dinastij, isilaikiusi Anglijos soste iki 1399 met. Jo valdymo metus paenklino teiss reforma, Anglijos siverimas Airij, nepaliaujamos kelions po visas savo valdas nuo Nortumberlendo iki Gaskons ir Banyios konfliktas su valstybe, pasibaigs arkivyskupo Tomo Beketo nuudymu (1170). Vyresnysis i likusi gyv jo sn Riardas Litairdis (vald 1189 1199 m.) buvo visikai pasinrs Kryiaus ygius. Riardo brolis Jonas Beemis (vald 1199 1216 m.) prarado savo pavaldini pasitikjim dl nuolatini tironik veiksm, neteko Normandijos kunigaiktysts po pralaimjimo myje prie Buvino (1214) ir ileido i rank iniciatyv Anglijos vidaus politikoje, padars Didio joje Laisvi Chartijoje (1215) idstytas nuolaidas. Jo snus Henrikas III vald labai ilgai (1216 1272), o Dant jam surado viet pragaro prieangyje tarp nevaising siel" (r. III pried, 33).
363

EUROPOS

ISTORIJA

GOTIKA
v. Deniso vienuolyno netoli Paryiaus apsidje, kuri abatas Sugeras ubaig statyti 1143 ar 1144 metais ir kuri laikoma gotikinio stiliaus pirmuoju pavyzdiu, lankytojams rodomos smailios arkos. Vis dar tebesiginijama, ar tikrai is statinys ankstesnis u Senso katedros, kuri buvo statoma tuo pat metu, gotikin skliaut. Taiau seniausia Pranczijos bazilika, daugelio karali karnavimo ir laidojimo vieta bei oriflamme (Pran czijos karaliaus vliavos) buvein tikrai tinkama vieta tokiam svarbiam vykiui. Ir visai neabejotina, kad ji senesn u Paryiaus Notr-Dam, t pereinamojo stiliaus" edevr, bei u garsisias artro, Reimso ir Amjeno katedras. Gimusi Pranczijoje, gotika paplito visame katalik pasaulyje ir tapo pagrindiniu vidurami banyi stiliumi iaur nuo Alpi. Buvo pastatyta deimtys gotikini katedr - nuo Sevilijos vakaruose iki Dorpato rytuose, nuo Lundo iaurje iki Milano pietuose. Jas mgdiojo tkstaniai parapini banyi. Daugelis inov tvirtina, kad didiausias estetinis efektas pasiektas Sent apels (Sainte-Chapelle) katedroje Paryiuje, kuri ubaigta statyti 1248 metais karaliaus v. Liudviko paliepimu. Nors ji ir maesn u didisias katedras, taiau tai nepapras tai subtilus ir kupinas viesos statinys, jo auktus grakius langus puoia nuostabs vitraai. Toli nuo jos ventos Trejybs koplyia karaliaus rmuose Liubline, tarp Vyslos ir Bugo upi, yra vienas i t kultros orientyr, kurie leidia traktuoti Europ kaip vienti s sistem. Tai grynai gotikinio stiliaus koplyia, kuri karalius Vladislovas Jogaila (mir 1434 m.) pastat Lenkijos-Lietuvos sostinei, taip ir netapusiai realybe - tolimas, paprastas, primityvokas Sent apels aidas. Jos, kaip ir kaimynins Sandomyro goti kins katedros vidaus sienos su tikrai bizantine prabanga buvo idekoruotos fresko mis, kurias tap i Rusijos, o gal ir i Osman ugrobtos Makedonijos atsigabenti dailininkai. Ji stovi kaip tik toje vietoje, kur Vakar architektra susiduria su Ryt deko ratyviniu stiliumi. Koplyios ubaigimo data nurodyta ilgo dedikacinio urao senja banytine slav kalba pabaigoje: 1418 m., v. Lauryno diena. Taiau gotika nesibaig vidurami banyi statyba. Ji atgijo kaip mgstamiau sias romantik epochos architektrinis stilius. Romantikai stengsi atgaivinti io stiliaus estetin patrauklum ir pritaikyti j vairiausiems pasaulietiniams pastatams. Maneste rio rotu, karaliaus Liudviko pasakikoji pilis Noivanstaine Bavarijoje, austr vanden tiekio statiniai Krokuvoje - visi jie yra abato Sugero apsids, stovinios prie tryliktosios Paryiaus metro linijos galutins stotels, palikuonys. Visos iuolaikins gotikos stiliaus interpretacijos kupinos XIX amiaus entuziazmo. Schlegelio, Ruskino ir Viollet-le-Duco teorijos buvo ne maiau tiesmukos nei j polinkis patobulinti" vidurami originalus, tarp j ir v. Deniso apsid. Nuo netramdomos paniekos" objekto ir laukinikumo" sinonimo (cituojant Ruskino odius) gotikos stilius tapo besaikio liaupsinimo objektu1. Goeths es Von deutscher Baukunst (Apie vokie i architektr"), kuriame mitologizuojama Strasbro katedros statybos pradia ir jos

364

MEDIUM

statytojas Erwinas von Steinbachas, buvo kvepiantis pavyzdys daugeliui kit. Ilgainiui tai net sugund vokiei mokslininkus tvirtinti, kad gotikos stilius yra vokiei nuosa vyb. Taiau i tikrj gotika yra vienas labiausiai internacionalini stili su daugybe vietini variant. Tai viena i daugelio gij, kuria pasinaudojant galima pinti teorijas apie Europos kultros vieningum2.

Pirmaisiais Plantagenet valdymo deimtmeiais prasidjo angl siverimai Airij. Angl ir norman avantirist gauja, vadovaujama Pembroko grafo Riar do, turjusio Strongbow" (Stipriojo lanko") pravard, sureng smoksl nuvers tam nuo sosto Leinsterio karaliui paremti. J arvuoti riteriai po isilaipinimo Veksforde 1169 metais taip giliai siskverb al, kad Henrikas I I nusprend pasekti jais ir prim. Nuo to laiko anglai i Airijos jau niekada nebepasitrauk. Jonas Beemis gavo Dominus H iberniae (Airijos valdovo") titul dar tvui gyvam esant. 1210 metais Dubline jis kr nuolatin angl kolonij, sudarydamas kelet grafysi, kurias pagal Anglijos teis vald angl teismo valdininkai. Valdant Henrikui III buvo imtasi pirmj diskriminacini priemoni teisikai atskirti atvy klius nuo vietini gyventoj ir neprileisti airi prie valdios. Eleonora Akvitaniet (1122 1204) tikriausiai viena ikiliausi to meto asmenybi. Ji ne tik didiadvas moteris, bet ir dar didiul tak politiniam bei kultriniam gyvenimui. Ji buvo nepalenkiama didels kunigaiktysts paveldto ja, itekjo bdama 15 met, taiau u nepaklusnum savo vyrui karaliui buvo suimta ir sugrinta i antrojo Kryiaus ygio. Sulaukusi 28 met isiskyr ir po dviej mnesi itekjo, i anksto suplanavusi didiausi to imtmeio dinastin valstybs perversm. Baigdama penktj deimt, Eleonora vl isiskyr dl savo vyro nesantuokini ryi su graija Rozamunda i Godstou ir sugro pramat niai valdyti savo gimtj Puatj (Poitiers). Eleonorai buvo lemta savo akimis pamatyti, kaip i jos vaik ir vaikaii vienas tapo imperatoriumi ir net trys Ang lijos karaliais; dar tarp j buvo Jeruzals bei Kastilijos karaliai, Bretans kuni gaiktis ir Pranczijos karalien. Puatj dvare, apsupta panai save dam pul kelio, ji tapo trubadr karaliene":
Domna vostre sui e serai, Del vostre servizi garnitz. Vostr'om sui juratz e plevitz, E vostre m'era des abans. E vos etz lo m eus jois primers, E si seretz vos lo derrers, Tan com la vida m 'er durans . (Js a esu ir Js bsiu, Tiktai Jum s tarnausiu visada; ita mano priesaika venta, D avs j esu Jum s kitados. M ano m eil buvote pirmoji, Ir m ylti Js nenustojs, As m irties sulauksiu valandos.)

Prieiki prancz komentarai stengsi apjuodinti Eleonor pasakojimais apie nunuodijim ir incest. Taiau ji iliko alies, kuri jos prieai stengsi sunaikin ti, svarbiausia kultros istorijos figra. Mat Akvitanija buvo savito kultrinio ir lingvistinio regiono, kuris dabar inomas kaip Occitania, centrin dalis. Langue d ' ( kalba), kurioje oc reikia

365

EUROPOS

ISTORIJA

taip", visikai skyrsi nuo langue d'ol (oil kalba), kuria buvo kalbama iaurin je Galijoje. i kalba buvo paplitusi Pietuose, nuo Katalonijos iki Provanso. Jai ne klitis buvo politins sienos nuo Aragono karalysts iki Arelato (Burgundijos ir Arlio karalyst), kuris vis dar priklaus imperijai. XII amiuje ir XIII amiaus pra dioje ten suklestjo viena i puikiausi Europos civilizacij. Pilypas I I Augustas (vald 1180 1223 m.) dav Pranczijos monarchijai stip riausi impuls. Patrigubins karalikj domen, jis maksimaliai inaudojo impe ratori lenktyniavim su popieiais, padjo pamatus nacionalinei armijai ir baillis (karalikj prievaizd") sistema centralizavo administracij. Jis sugebjo atlai kyti nuolatines savo didij vasal intrigas ir paalinti Plantagenet grsm, atm i Jono Beemio jo teistas valdas Pranczijoje, apkaltins feodalini si pareigojim nesilaikymu, o teismo nuosprend parms ginklu. Nuo 1202 met Pilypas sklandiai aneksavo Normandij, Anu (Anjou), Turen (Touraine) ir didij dal Puatu (Poitou). 1214 metais myje prie Buvino buvo nubloktas nuo irgo ir isigelbjo tik padedant vasalams, taiau sunaikino Pranczijos prie imperijos ir Plantagenet kariuomen. Jo ankas Liudvikas IX (vald 1226 1270 m.) suteik Pranczijai t moralin presti, kurio negaljo duoti kariniai bei ekonominiai laimjimai. Paveldjs praplst karalyst, prie kurios jo tvas Liudvikas VIII k tik buvo prijungs Akvitanij ir Langedok, jis nebemat reikalo kariauti su savo kaimynais. Liudvikas IX knijo aukiausi ano meto krikionikojo karaliaus ideal. Jo gyvenimo apra ymo autorius Jeanas de Joinville'is nupie tikrai aving karaliaus portret. M o n cher fils , kalbjs jis savo vyriausiajam snui, praau tavs mylti savo mones <...>. Ties sakant, man maloniau bt, jei juos gerai ir garbingai valdyt <...> koks nors skotas, negu matyti, kaip tu blogai valdai karalyst" . Liudviko jaunystje regente buvo jo motina, Eleonoros ank Blana Kastiliet, ir vos pradjs valdyti susidr su pavojinga feodal reakcija. Taiau jo princi pingumas ir neisenkami tinkam vedyboms giminaii itekliai sugrino kar nai didiuosius vasalus. Tame nirting gin amiuje jis ne kart buvo kvieia mas teisju sprendiant karali ir feodal ginus ir vykd teisingum po Venseno uolu. Taiau su ydais ir pietieiais jis elgsi ne visai taip, kaip dert venta jam. Vis dlto ilgo valdymo pabaigoje v. Liudvikas, be abejo, buvo ymiausias krikionikojo pasaulio valdovas. Anglijoje prasto baron karo baigtis buvo neprasta. Jono Beemio snus Henrikas III Plantagenetas (vald 1216 1272 m.) neteko savo baron paramos, nes teik pirmenyb giminaiiams i Poitevin, Savojiei ir Lusignan gimini, be to, neskmingai kariavo su Pranczija ir msi ekstravagantik statyb, pavyzdiui, usiman atnaujinti Vestminsterio abatij. 1258 metais susiformavo reform alinink frakcija, vadovaujama Lesterio grafo Simono de Montforto, Kryiaus ygio prie albigieius vadovo snaus (r. emiau). Neduodami dotacij, reikaling karaliui finansinms problemoms sprsti, reformatoriai prastume vadi namsias Oksfordo slygas, pagal kurias karaliaus valdi turjo priirti j paskirti mons. Kai Henrikas III paeid susitarim, Simonas pradjo kar
366
28

MEDIUM

ir myje prie Liuso pam nelaisv karali, jo vyriausij sn ir karaliaus bro l Riard Kornvaliet Vokietijos karali. Taiau kitais metais karaliaus alinin kai sukaup jgas ir Simonas uvo myje prie Eveshamo (1265), o dar prie tai, 1265 m. sausio mnes, buvo suauktas naujovikas parlamentas, kuriame pos diavo ne tik magnatai ir prelatai, bet ir riteriai i grafysi bei kai kuri mies teli atstovai. Konstitucininkams tai buvo svarbus precedentas, rytingas ingsnis apribojant monarchij: atsirado Bendruomeni rmai. Taiau abejotina, ar Anglija bei Pranczija tuo metu jau suvok savo vlesnj nacionalin identitet. XIII amiuje Anglijos karalyst vis dar glaudiai siejosi su valdomis kitapus Lamano. Jos valdanioji klas irgi buvo susieta su savo gimi naii Pranczijoje kultra ir ambicijomis. Pati Pranczija tik visai neseniai susi kr teritorin erdv, nusidriekusi nuo Lamano ssiaurio iki Viduremio jros, kurioje turjo bti kalama jos ateitis. Anglijoje buvo daug dalyk, kurie ymiai pranczikesni" negu daugelyje naujosios Pranczijos rajon. ventosios ems atgavimo manija tssi 200 met ir baigsi neskme. Nuo 1096 iki 1291 met buvo surengti septyni dideli ir daug maesni Kryiaus ygi. Per pirmj Kryiaus yg (1096 1099), kuriam vadovavo baronai Gotfridas Bulonietis (Godefroi de Bouillon), Tulzos grafas Raymondas de St Gilles ir Pranc zijos karaliaus brolis Hugues de Vermandois, pavyko uimti Jeruzal, iudyti jos gyventojus ir kurti Palestinoje lotyn karalyst. Antruoju Kryiaus ygiu (1147 1149), kur skelb v. Bernardas ir kuriam vadovavo Pranczijos karalius Liudvikas VII bei Vokietijos karalius Konradas III, beveik nieko nepasiekta, isky rus tai, kad angl laivynas buvo trumpam atms Lisabon i maur. Per trei j Kryiaus yg (1189 1192), organizuot imperatoriaus Frydricho Barbarosos, Pranczijos karaliaus Pilypo Augusto ir Anglijos karaliaus Riardo Litairdio, atsiimti Jeruzal nepavyko. Per ketvirtj, kuris dl Venecijos do ambicij nukrypo nuo ankstesnio tikslo, pavyko uimti Konstantinopol, iudyti daug jo gyventoj ir Bizantijoje kurti lotyn imperij, nors tai ir nesutapo su Kryiaus ygi tikslais. Penktasis (1218 1221), etasis (1248 1254) ir septintasis (1270) Kryiaus ygiai baigsi Egipte ar Tunise, kur nuo maro mir ir pats Pranczijos karalius v. Liudvikas. 1291 metais myje prie Akros krito paskutinioji krikio ni tvirtov ventojoje emje. Kryinink elgesys buvo okiruojantis irint ne tik ms, bet ir to meto mo ni akimis. Net pats v. Bernardas juos smerk. Kryininkai siaub alis, per kurias keliavo Bohemij, Vengrij, Bulgarij ir Bizantij. 1096 metais keliau dami per Reino krat jie nuud beveik 8000 yd tai buvo pirmieji dideli pogromai Europoje. Kryeivi ekspedicijos siaub Viduremio jros uostus. Vie ni su kitais jie kovojo ne maiau nirtingai nei su netikliais", apiplinjo net pavaldinius, kad tik prisikimt savo des j turtu. Parduoiau kad ir London, jei tik rasiau pirkj", sak Riardas Litairdis. Tiesiog nemanoma suskai iuoti, kiek tai kainavo gyvybi ir pastang. Vienas vokiei imperatorius nuskendo keldamasis per up Kilikijoje; kitas sum Anglijos karali ir pareika lavo isipirkti; treiasis buvo ekskomunikuotas kaip tik tuo metu, kai plauk
367

EUROPOS

ISTORIJA

Palestin. mogudysts ir skerdyns Evangelijos vardu buvo prastas dalykas. Sakoma, kad umus Jeruzal buvo altakraujikai iskersta 70 tkstani gyven toj. Milijon moni, palaidot Rytuose, darbai galjo bti daug naudingesni gyvenimui j gimtosiose alyse pagerinti"2 9 . Ko gero, vienintelis Kryiaus ygi vaisius, kuriuo krikionys naudojasi iki iol, buvo abrikosas"3 0 . Taiau tie siaubingi dalykai, kuriais buvo paenklintas kryinink kelias, da nai udengia gilesnes j motyvacijos aknis. Religinis kartis buvo susimais su bado, maro, gyventoj pertekliaus kamuojamos visuomens nepasitenkinimu. Kryiaus ygiai buvo priemon sutaurinti skurdios egzistencijos vargus. Kry iaus ygiuose sotus riteris su gerai aprengta palyda skendjo alkanoje skurdi minioje, sekanioje jam i paskos. Prastuomens Kryiaus ygiai" ir Piemen Kryiaus ygiai" tssi dar ilgai po to, kai didieji ygiai jau buvo pasibaig. Jiems Jeruzal buvo Apreikimo miestas, kur kviet pats Kristus, tie ygiai jiems buvo ginkluotos kelions ventas vietas", kolektyvin im itatio Christi, masin auka, u kuri j lauk atlyginimas apoteoz Jeruzalje", neturtli mesianiz mas"3 1 . Pasiymj riteri kastos Kryiaus ygi dalyviai galjo tiktis, kad j atvaizdai pamaldiai sudtomis rankomis bus ikalti akmenyje parapinse bany iose. Daugelis j draug taip ir negrdavo namo, juos laik uvusiais. inoma, Kryiaus ygi svoka neapsiribojo vien ventja eme. Lotyn Banyia ne maiau dmesio skyr ir Kryiaus ygiams iaur Baltijos alis bei treiajam flangui rekonkistai Ispanijoje. Kryiaus ygi pasekms buvo didiuls. Lotyn karalyst Jeruzalje (1099 1187) buvo pirmasis Ujrio Europos" eksperimentas3 2 . Rytin Viduremio jros baseino dalis vl atverta prekybai ir kelionms. Suklestjo Italijos miestai, ypa Venecija ir Genuja, sustiprjo lotyn Banyios, vadovaujamos popieiaus, kolek tyvinis identitetas. Kryiaus ygiai neisenkamas didvyrikumo ir vaizdini altinis, maitins vidurami romanus, filosofij, literatr. Taiau Kryiaus ygiai sustiprino Vakar krikionikojo pasaulio feodalizm ir militarizm. Jie paskati no karini ordin atsiradim. Krikionikojo pasaulio suvienijimas tapo beveik nebemanomas. O labiausiai Kryiaus ygiai sustiprino barjerus, skirianius krik ionyb nuo islamo, unuodijo j santykius, Vakarai buvo ir agresorius, ir pralai mjs. Trumpai tariant, Kryiaus ygiai sugadino krikionybs reputacij. Kariniai ordinai, ypa hospitaljer ir templieri, atsidr debat apie Kryiaus ygi etik epicentre. v. Jono ligonins Jeruzalje riteri ordinas buvo kurtas 1099 metais po pirmojo Kryiaus ygio. Jo nariais buvo kariai, medicinos perso nalas ir dvasikiai. Kritus Akrai, jie pasitrauk Kipr, vliau vald Rodo sal (1309 1522) ir galiausiai Malt (1530 1801). 1118 m. Kristaus ir Saliamono ven tyklos neturtingj riteri ordinas buvo steigtas Jeruzal keliaujantiems piligri mams apginti. Taiau jis persiorientavo bankininkysts bei nekilnojamo turto versl ir labai praturtjo, manipuliuodamas nekilnojamu turtu visame krikioni kajame pasaulyje. Ordinas buvo panaikintas 1312 metais, kai Pranczijos karalius neteisingai apkaltino j magija, sodomija ir erezijomis. Jo emblema du riteriai ant vieno irgo siejama su pirmuoju ordino magistru Hugues de Payens, kuris
368

MEDIUM

buvo toks neturtingas, kad tik kartu su draugu steng sigyti vien irg. domus vidurami mentaliteto bruoas, kad vienuolio adus buvo galima suderinti su kario tarnyba. Tiek hospitaljerai, tiek templieriai buvo tarptautiniai ordinai, turj bazes visose Vakar alyse. O Kryiuoi ordinas, prieingai, jau ankstyvuoju savo veiklos etapu nukreip pastangas Baltijos jros region. Kariniai Santjago, Kalatravos ir Alkantaros ordinai veik tik Ispanijoje. Konstantinopolio umimas 1203 ir 1204 metais yra gera abejotino kryinink dorovingumo iliustracija. Ketvirtojo Kryiaus ygio kariuomen, susirinkusi Venecijoje, greit tapo senyvo doo Enrico Dandolo ir Vokietijos karaliaus Pilypo vabo, kurio mona buvo Irena Bizantiet, machinacij auka. Doas susiviliojo iplsti Venecijos respublikos valdas Levante, o karalius velg galimyb vl pasodinti Bizantijos sost i ten ivyt savo snn. Taigi mainais u jiems inuomot laivyn kryininkai buvo priversti sutikti pasidalyti savo grob su venecijieiais ir paremti Aleksejaus IV restauracij. Be to, jei kryininkai nepajgt atsilyginti u laivus, kaip papildom garantij jie turjo ugrobti vengrams pri klausant aros uost Dalmatijoje. 1203 m. liepos mnes kryininkai netrukdomi praplauk Dardanelus ir turmavo Konstantinopolio sienas. Taiau rm pervers mas, per kur Aleksejus IV buvo pasmaugtas, atm jiems pergal i pat panoss ir balandio mnes teko pakartoti visk i naujo. kart Konstantino miestas buvo visikai nusiaubtas, banyios apipltos, daugyb gyventoj iskersta, iko nos sudauytos. Flandrijos grafas Baldwinas v. Sofijos sobore Venecijos patriar cho buvo karnuotas kaip Baziljas. Imperija padalyta Venecijos kolonijas ir lotyn lenus. Taiau kaip tik tuo metu, 1205 m. balandio mnes, myje prie Adrianopolio bulgarai visikai sutriukino kryinink armij. Kryininkams buvo lik iki Jeruzals apie tkstant myli. Jie vykd didij idavyst"3 3 . Po ketvirtojo Kryiaus ygio Rytuose buvo dvi Romos imperijos: lotynikoji Ssiauri imperija" Konstantinopolyje ir Bizantijos imperijos dalis, valdoma i Nikjos Maojoje Azijoje. Pirmoji isilaik 60 met, kol 1261-aisiais, pasinaudo jusi tuo, kad nebuvo Venecijos laivyno, atgavo savo pozicijas. O galiausiai i viso to naudos turjo tik Venecija. Nepaisant to, ketvirtojo Kryiaus ygio neskm buvo lotyn Banyios politi ns valdios apogjus Inocento III popieiavimas (1198 1216). Lotario d'Anagni, kuris ir tapo popieium Inocentu III, turjo gimt talent manipuliuoti valdia ir bene labiausiai priartjo prie siekiamo idealo palenkti visus valdovus teok ratinei valdiai". Vokietijoje jam pavyko ne tik karnuoti norim pretendent imperatoriaus sost Oton Brunsvikiet, bet vliau ir nuversti j nuo sosto. Pran czijoje jis nepalaik Pilypo Augusto matrimonialini plan ir pasinaudojs inter diktu gal gale privert karali susitaikyti su karaliene po 20 met trukusio j isiskyrimo. Anglijoje po dar vienos ilgos kovos su karalium Jonu Inocentas III, irgi grasindamas interdiktu, privert karali nusileisti. Anglija tapo tokia pat ven tojo Sosto vasale kaip ir Aragonas, Sicilija, Danija ir net Bulgarija. Dvyliktajame Visuotiniame Banyios susirinkime Laterane 1215 m. lapkriio mnes 1500 pre lat i viso krikionikojo pasaulio nuolankiai prim popieiaus pasilymus.
369

EUROPOS

ISTORIJA

Ties sakant, lotyn Banyios taka auktosios politikos sferose buvo gerokai didesn negu kasdieniniame paprast moni gyvenime. Banyios hierarchai danai bdavo visai atitrk nuo liaudies. Paplito erezijos, grimas prie pagony bs, keisiausi prietarai ir didiulis pasipiktinimas Banyios turtais. Kovai Ino centas III palaimino du naujus elgetaujani vienuoli ordinus j nariai tur jo pavyzdingai gyventi, tarnaudami monms. Pamokslinink juodj broli, arba dominikon, ordin kr Kastilijos gyventojas v. Dominikas Guzmanas (1170 1221), kuris 1220 1221 metais idst ordino regul. Nuo to laiko ordino nariai daugiausia dmesio skyr evangelizacijai ir studijoms. Maj, arba pilk j, broli ordin kr v. Prancikus Asyietis (apie 1181 1226 m.), o 1223 m. gavo popieiaus chartij. Nuo to laiko pagrindin prancikon veiklos sritis yra morals mokymas. Abu ie ordinai prim ir vyrus, ir moteris; stojantieji duodavo neturto (asmeninio ir bendro) adus. Kol 1274 m. buvo sustabdytas nauj ordin steigimasis, spjo atsirasti dar keletas elgetaujani ordin: klarieiai, karmelitai, arba baltieji broliai, bei augustinai. Skirtingai nei kiti vienuoliai, kuri dievotu mas kartais keldavo tarim, linksmieji broliukai" buvo populiars tarp pasau liei, utat j nemgo auktieji dvasininkai. v. Prancikus, be abejo, yra avingiausia vidurami krikionybs figra. Gims Asyiaus mieste Toskanoje turtingo pirklio eimoje, jis atsisak palikimo ir pasirinko elgetos drabu. Save vadino Neturto suadtiniu". Kur laik gyve no kaip atsiskyrlis oloje netoli gimtojo miesto, o 1219 metais kartu su kryininkais ivyko Egipt. Didesns takos jis turjo klariei nei prancikon ordino atsiradimui. 1224 metais, besimeldiant Monte Vernoje, jam atsivr stigmos aizdos delnuose ir pdose, pakartojanios nukryiuotojo Kristaus aizdas. Legen din savo gebjim bendrauti su gamta jis perteik Sauls giesmje, o vliau Fioretti (v. Prancikaus ir jo pasekj maosios glels"). Jis sukr himn ir mald, atspindini pai krikionikojo etoso esm:
Leisk, Dieve, tapti rankiu taikos tavosios; Leisk sti m eil neapykantos nam uos, Ir atleidim kur skriauda, Tikjim kur abejons, Ir vilt kur nusivylim as, O vies kur tamsa, Ir diaugsm tiem s, kas li desy paskend. Leisk, dangikasis Tve, ne prayt paguodos, O teikti j kitiem s, Kad ne m ane suprast, o kad a kitus suprasiau, Kad ne m ane m ylt, o kad a m yliau; Tik duodam i kitiem s turtjam patys, Atleisdam i kitiem s m es atleidim gaunam , O mirdami am inyb ikeliaujam
34

Vienuoliai daug prisidjo ir prie dar vieno vidurami proceso universitet atsiradimo. XII amiaus renesansas tvirtino princip, kad pasaulietikas mokymas yra vertyb ir be teologijos. Vis dlto tais laikais buvo nepriimtina, kad vietimo

370

MEDIUM

staigos bt steigiamos be Banyios leidimo. I ia kilo Studium Generale, kitaip sakant, universiteto idja; tokie universitetai turjo keturis ar penkis fakultetus: teologijos, teiss, medicinos, meno arba filosofijos ir muzikos. Jie gaudavo stei gimo chartijas ir savivald. Seniausi Europos universitetai po Bolonijos (1088 m., pakartotinai kurtas 1215 m.) yra Paryiaus (apie 1150 m.) ir Oksfordo (1167). Iki 1300 m. Italijoje, Pranczijoje, Anglijoje ir Ispanijoje buvo jau keliolika universi tet, o netrukus j atsirado dar daugiau (r. III pried, 29). Kryiaus ygis prie albigieius (1209 1229) iliustruoja visai kit vidurami krikionybs aspekt. 1199 metais Inocentas III paskelb, kad erezija tai Die vo idavimas". Jo pldimo objektas buvo Langedoko katarai, arba albigieiai, senovs gnostik, manichj ir bogomil dvasiniai pdiniai. Ankstesni j veiklos pdsak liko Bosnijoje, o Milane prie juos buvo surengtas procesas, apkaltinus erezija. Vliau albigieiai m spariai plisti audj miestuose Albi, Aene, Pamjerse, Karkazone ir Tulzoje, kur juos globojo vietiniai grafai. Albigieiai man, kad blogis prietarauja vienintelio gerojo Krjo buvimo idjai ir kad grio ir blogio krjai yra skirtingi. Jie buvo vegetarai, gyveno asketikai, puritonikai, pripaino vyr ir moter lygyb, rm vadinamj perfecti kast, kurios nariai praktikavo consolamentum (rank udjimo) ritual. 1167 m. jie suauk savo sinod Sen Feliks de Karmano vietovje netoli Tulzos, kuris palaik ry su toki pat pair disidentais Maojoje Azijoje. 1197 m. XI-jame visuotiniame Banyios susirinkime, skirtame iai problemai apsvarstyti, jokios paangos nebuvo pasiekta; nedav vaisi ir v. Dominiko pamokslavimas. Popieiaus legato nuudymas 1209 metais buvo pretekstas pradti visuotin puolim,
[b o g o m i l a i ]

Inocento III paskelbtojo Kryiaus ygio slygos buvo tokios pat kaip ir Kry iaus ygi prie islam nuodmi atleidimas ir neribotas disponavimas grobiu. Pirmuoju io Kryiaus ygio etapu (1209 1218) 12 000 riteri i Pranczijos ir Burgundijos, vadovaujami Simono de Montforto Vyresniojo, kovojo su eretikais, kuriems vadovavo Tulzos grafai Raimundas VI ir Raimundas VII. Antrajame eta pe (1225 1271) konflikt sivl ir Pranczijos karaliaus kariuomen. Katar pasirinkimas buvo nedidelis: isiadti savo pair arba mirti. Daugelis pasirinko mirt. ventoji inkvizicija sureng tikr kankinim ir teroro orgij, kuriai vadova vo buvs kataras Robertas Pederastas [Robert le Bougre; dl savo ryi su bogomilais, katarai buvo vadinami bougres (pederastai) ikreipta odio bulgar" forma. Kadangi perfecti grietai laiksi celibato, juos daugelis kaltino pederastija. Tai ir paaikina angl kalbos odio buggery (pederastija") reikms evoliucij.] 1244 metais Monsegiure, perfecti laikomame venta vieta, didiuliame laue 200 nepataisom albigiei buvo sudeginti gyvi. Metai po met, kaimas po kaimo, eretik naikinimas teismais ir kardu vyko toliau. 1255 metais buvo paimta K veri bo pilis. XIV amiuje lik gyvi katarai vl sugro Romos katalik glb. J provincija Langedokas atsidr Pranczijos karalysts sudtyje. Pranczijos vienyb buvo pasiekta jos Piet nelaims sskaita3 5 . Kryiaus ygius buvo galima panaudoti ir kitokiems tikslams. Jei jie tiko kovai su netikliais, tai kodl j nenukreipti prie pagonis, esanius daug ariau?
371

EUROPOS

ISTORIJA

1147 metais Frankfurte v. Bernardas sitikino, kad Saksonijos diduomen labiau linkusi puldinti savo kaimynus slavus negu ygiuoti ventj em. Buvo gau ta popieiaus bul D ivina dispensatione ir v. Bernardas paragino iaurs kryininkus kovoti su pagonimis tol, kol su Dievo pagalba jie apsikriktys arba bus nuluoti nuo ems paviriaus"3 6 . Per Vend kryiaus yg (1147 1185) saksai, danai ir lenkai privert usispyrusias Meklenburgo ir luitn gentis paklusti katalik Banyiai (r. 26 pav. klijoje). 1198 metais Bremeno arkivyskupas Hartvigas I I pradjo antrj nuolatin Kry iaus yg" Livonijoje. Padedamas ginkluoto vokiei vienuoli ordino Kalavijo broli, sikrusi Rygoje, jis sukr organizacij, kuri pamau m kontroliuoti vis iaurryi Baltijos regiono dal. Livonija tapo pavaldi Ordinui, Estija danams, o Suomija vedams. J ygius neinomas autorius 1295 metais apra eiliuotoje Livonijos kronikoje , kuri taip vaizduoja deginim ir udym Dievo vardu:
Pat pirm gaisr, kur t dien liepsnojo, Prancikono ukr ranka; na o jam i paskos D om inikonas skubjo37.
[DANNEBROG]

Kryiaus ygis prie prsus prasidjo 1230 metais. Prsai isaugojo savo nepri klausomyb nuo v. Vaitiekaus laik ir kamavo vietinius lenk kunigaikius nepaliaujamais antpuoliais. Vienas i t kunigaiki, Konradas Mozrietis, nusprend visk isprsti pasikviesdamas nedidel karin Teuton ordin, kuris buvo be darbo nuo tada, kai j neseniai ivijo i ventosios ems. Taiau taip kunigaiktis pats usinr sau kilp ant kaklo: uuot atlik tai, kas buvo sutarta ir ivyk, kryiuoiai i popieiaus ir i imperatoriaus gavo chartij, suteikiani jiems teis vykdyti nuolatin Kryiaus yg ir sitvirtino ia ilgam laikui. Kirinda mi savo globjus, jie sugebjo ivengti kontrols. Bul Pietati proximum (1234), paskelbusi Prsij popieiaus lenu, taip ir liko tuiu popiergaliu, kaip ir panaus imperatoriaus dekretas 1245 metais, skelbiantis, kad Kuras, emaitija ir Lietuva priklauso imperijai. Kryiuoiai, usimet baltus apsiaustus su juodais kryiais, nieko nepaisydami versi pirmyn, statydami savo kelyje tvirtoves ir prekybos postus Torun (1231), Marienverder (Kvidzin, 1233), Elbing (Elblong, 1237). 1295 metais, po paskutiniojo pagoni sukilimo, Prsija tapo Teuton kry iuoi valstybe, nepriklausomu Kryiaus ygi dariniu paioje Europos irdyje. Teuton metodai ir motyvai nuo seno vertinami prietaringai. J kaimynai Lenkijoje ir Pomeranijoje, su kuriais kryiuoiai be perstojo kariavo, pasipiktin skundsi popieiui, o vliau net kl klausim Konstancos susirinkime. Palan kiau nusiteik stebtojai nemat j veiksmuose prietaringumo:
Teuton ordino, kaip ir vis kryinink, pagrindinis veik los m otyvas buvo atpirkimo siekim as aukojantis. J pasirinktas m etodas gali atrodyti keistas, ypa lyginant j su prancikon vykdyta m eils misija < ...> , taiau Teuton riterius su prancikonais < ...> siejo tai, kad ir vieni, ir kiti siek atpirkim o ir ventum o neatsiribodam i nuo realaus pasaulio < ...> , jie vienuolik pasiventim derino su nevienuoliku gyvenim o bdu
38

tai taip civilizacija eng pirmyn.

372

MEDIUM

DANNEBROG
1219 m. birelio 15 d. dan reidas Estij baigsi neskmingai. Estai nuolankiai pasi dav karaliui Valdemarui Nugaltojui, kuris ruosi juos apkriktyti, taiau nakt upuo l dan stovykl, nuud vyskup ir nuvijo kryininkus prie jros. Pasak legendos, mio skm pakrypo kit pus tik tada, kai i dangaus nukrito raudona vliava su baltu kryiumi ir pasigirdo balsas, raginantis danus susiburti aplink j. Valdemaras lai mjo m; buvo kurtas Talinas (dan pilis"), o Danija dannebrog (raudon skraist") pripaino nacionaline vliava1. Nuo to laiko visos nepriklausomos alys turi savo vliavas. Daugelyje, kaip ir min toje dan, pavaizduotas kryius: raudonas v. Jurgio kryius Anglijoje, strias mlynas v. Andriaus kotijoje, geltonas mlyname fone vedijoje. veicarija pasirinko tas paias spalvas kaip ir Danija, tik jos kryius kitoks. Jungtins Karalysts vliava su sujungtais v. Jurgio, v. Andriaus ir v. Patriko kryiais pirm kart pakelta po unijos sudarymo su Airija 1801 m. sausio 1 d. Visos Europos monarchijos be valstybini vliav turi dar ir karaliaus vliav. Dani jos karaliaus vliava, vaizduojanti tris stovinius ydrus litus ir devynias raudonas irdis auksiniame fone, senesn u valstybin vliav. Sekdamos Nyderland pavyzdiu (1652), dauguma naujj respublik pasirinko paprastas dviej ar trij spalv vliavas. Kai kurios i j, pavyzdiui, Pranczijos (1792), Italijos (1805) arba Airijos (1922) yra vertikalios, kitos, tarkim, Vokietijos (1918) arba Rusijos (1917) - horizontalios. Daugumai j teko pasivaryti su konkuruojani reim vliavomis. Nacionalins vliavos yra patriotizmo iraika ir gyvybikai svarbs iden titeto simboliai. J primimo data tam tikru mastu rodo nevienod Europos tautini bendruomeni brandos laipsn.

XIII amiuje Europ upuol tokie sibrovliai, kad palyginti su jais Teuton riteriai atrod paskutiniai slunkiai. Pirm kart ingischano mongolai it viesulas atskriejo i Azijos stepi 1207 metais, kai ingischano snus Duis uvald pie tin Sibir, paskui 1223 metais, kai mongolai nusiaub Ukaukaz ir sutriukino Kijevo armij prie Kalkos ups. 1236 1237 metais ingischano vaikaitis Batijus perjo Ural, nusiaub Riazans ir Vladimiro kunigaiktystes ir iki pamat sugriov Maskv. Prie ygiuodamas toliau vakarus, jis 1240 metais po apgulties um Kijev. 1241 metais buvo nusiaubta Galicija ir sugriauta Krokuva. 1241 m. balandio 9 d. Silezijoje myje prie Legnicos visikai sutriukinta lenk kuni gaiki, kuriems vadovavo Henrikas Pamaldusis, kariuomen. Sakoma, kad kaip savo pergals rodym mongolai pririnko devynis pilnus maius deinij aus, nupjaut nuo myje kritusi lenk kari lavon. Kita mongol ord kolona ugriuvo Vengrij ir myje prie Tisos ups panaaus likimo susilauk vengr kunigaikiai, vadovaujami Belos IV. Po to Batijus gro Rytus ir sireng sto vykl Sarajuje netoli Volgos ioi. Panas naikinamieji antpuoliai pasikartojo 1259 ir 1287 metais,
[h e j n a l ]

373

EUROPOS

ISTORIJA

HEJNAt
odis hejnal" kils i vengr kalbos odio hajnal", reikianio aur, o platesne prasme ir prabudim" j lenk kalb atjo kaip trimito signalo, perspjaniam apie prieo artjim, pavadinimas.
Krokuvos hejnalas

Dabar hejnal mariacki (v. Marijos trimito signalas) yra viena i daugelio senosios Krokuvos domybi. Jis pasigirsta nuo senos banyios bokto, kylanio vir miesto centrins aikts. Trimituojama pasibaigus kiekvienai valandai, dien nakt, iem vasar, kaskart pakartojant j keturis kartus visas keturias pasaulio alis. Paprasta jo melodija visada nutraukiama paskutiniosios muzikins frazs viduryje. Signalas skirtas paminti trimitinink, kuris 1241, o gal 1259 metais buvo nukautas pervrusios jam gerkl mongolo strls kaip tik tuo momentu, kai grojo pavojaus signal. Nors jo sig nalas buvo nutrauktas, taiau perspti miestelnai spjo pabgti. Isigelbjusieji nusprend aminti miesto trimitininko atminim. is ritualas gyvuoja daugiau nei 700 met su trumpomis pertraukomis XIX amiuje ir per vokiei okupacij 1939-1945 metais. Jis senesnis net u banyi, nuo kurios trimituojama. Dabartin pavidal melodija gijo XVII amiuje. Po 1945 met Lenkijos radijas pradjo naudoti j kaip ang kasdien dvylikt valand perduodamam tikslaus laiko signalui. Jis primena milijonams klausytoj senas lenk kultros itakas ir nesau gi alies geografin padt. Tai vienas i nedaugelio gyv" prisiminim apie ingis chan ir jo raiteli siverim Europos ird1. 1405 m. spalio 25 d. veicarijos miest Lozan nusiaub gaisras. Vyskupas tutuo jau ileido 11 punkt edikt, kaip ivengti gaisr. Penktajame jo punkte buvo nurodyta, kad nakt sargas privalo kas valand nuo katedros bokto aukti kelinta valanda ir duoti enkl kitiems miesto sargams <...>, o u kiekvien nusiengim tam nurodymui jis bus baudiamas 6 dinar bauda". Ir dabar, po ei imtmei, kas vakar deimt valand vjas nea visas keturias pasaulio alis sargo odius: JI a sonne dix!" Ripono miestelio Jorkyre gyventojai tvirtina, kad ia rago signalas kas vakar aidi net nuo 886 met. 1987 metais Danijoje, Ebeltofto mieste buvo steigta ant ems ir boktuose budin i Europos sarg draugija. Dauguma jos nari propaguoja neseniai atgaivintus seno vinius paproius. Krokuva, Lozana ir Riponas kartu su Anabergu, Cele ir Nordlingenu Vokietijoje bei Istadu vedijoje priklauso rinktinei miest, galini pasigirti tuo, kad juo se buvo saugojama nuo pat pradios", draugijai.

374

MEDIUM

Mongol invazija pakeit keli ali veid. Batijaus raiteliai prie Volgos si gyveno visam laikui. Aukso Ordos valstyb, kuri jie kr tarp Volgos ir Dono, nusmelk Volgos bulgar valstyb, kurios prabangi sostin jie sulygino su eme. Kazans ir Astrachans chanatai, kuriems buvo lemta 1552 1556 metais atitekti Maskvos kunigaiktystei, kurdino atvyklius i Azijos tose vietose, kurios suda ro dabartinio Tatarstano pagrind. Krymo totoriai kr klestini valstyb su sostine Bachisarajuje, itisus imtmeius gyvenusi i rengiam antpuoli, j vadinam ambulais. Tai iprovokavo Dnepro ir Dono kazok bendruomeni atsiradim ir ilgai trukd apgyvendinti gretimas Ukrainos emes. Lenkija ir Vengrija, praradusios daug gyventoj, turjo atsigauti kaip imanydamos. Kadangi Vokietijos imperijoje buvo daug kolonist, mongol siverimai paspartino jau ir taip spariai vykus migracijos bei kolonizacijos proces. Tuo laikotarpiu vokiei ir flamand kolonistai vyko Silezij ir Pomeranij, taip pat Transilvanij. Vietiniai kunigaikiai jiems duodavo ems palankiomis slygo mis ir ragino itisas migrant valstiei vilkstines traukti tolyn rytus. Kartu buvo atstatomi ir miestai, suteikiant jiems laisvi chartijas Magdeburgo, reiau Liubeko pavyzdiu. Tuo metu kurti miestai Breslau (Vroclavas, 1242 m.), Buda (1244), Krokuva (1257) ir kiti tvarksi pagal vokiei teis ir buvo pilni vokiei pirkli. Kartu su Hanzos sjungos ir Kryiuoi ordino veikla Baltijos jros regione tie pasikeitimai sukl didel vokiei takos sustiprjim,
[b d a ] [h a n z a ]

Mongolai galutinai suard rytini slav, kuri emes jie um, vienybs regi myb. Kai kuriems rus kunigaikiams pavyko pabgti pas savo kaimynus lie tuvius. Utat likusiems rytuose teko tiesiogine odio prasme nulenkti sprand". Jie nuolat buvo kvieiami chano stovykl, kur juos versdavo vaikioti tarp degani lau, susilenkus pralsti pro jung, pulti ant ems po koj savo val dovams. Tai buvo paeminimo ritualas, kurio nevalia pamirti. Gyventojai turjo mokti duokl, renkam mongol baskiki (valdytoj"), taiau staiatiki Bany ia nebuvo engiama. Tai totori jungo laikotarpis. tai k ra apie Rusijos provincij tuo metu savo kelioni apraymuose vene cijietis Marcas Polo, kurio tvas prekybos tikslais 1260 metais lanksi Kryme:
i sritis < ...> labai did el < ...> ir jos iaurins sienos apibdinam os kaip Tam sos kara lyst. Jos gyventojai krikionys, jie laikosi graik apeig < ...> Vyrai labai gras, auk ti, viess; o m oterys irgi < ...> auktos, j plaukai viess ir ilgi. i alis moka duokl vakarini totori karaliui < ...> . Ten surenkam a labai daug erm uonli, sabal, kiauni, lapi kaili < ...> bei daug vako. ia yra kelios [sidabro] kasyklos (...) Tai nepaprastai altas kratas; man sak, kad jis driekiasi iki pat iaurs vandenyno, kur (...) labai daug sakal keliaunink
39

Prieingai nei anksiau manyta, ekonominis gyvenimas viduramiais nestov jo vietoje. Pasak vienos istorik mokyklos, agrarin revoliucija" iaurinje Euro poje tuo metu turjo ne menkesni istorini padarini" negu vadinamoji pramonin revoliucija" XIX amiuje.4 0 Toks teiginys grindiamas nauj energijos altini, tarkim, vandens maln ir vjo maln panaudojimu, gana ipltota kalnakasyba, geleinio plgo ir arkli kaip traukiamosios jgos pasitelkimu, sjo mainos vedimu ir pagerjusia mityba. Kartais prisireikdavo keli imtmei,
375

EUROPOS

ISTORIJA

BUDA
1244 metais Vengrijos karalius Bela IV suteik autonomijos teis laisvajam Peto mies tui prie Dunojaus. Tas jo nutarimas buvo tik platesns atsikrimo programos po nese niai vykusi totori siverim dalis. Nuo to laiko is miestas turjo savivald pagal Magdeburgo teis, karalius pasiliko tik labai nedidel valdios dal. Ilgainiui panaias teises buvo lemta gauti ir Budos pilies priemiesiui kitame ups krante, - taip vieno miesto teritorijoje atsirado du atskiros jurisdikcijos vienetai . Buda, kuri vokieiai vadi no Ofenu, 1361 metais tapo Vengrijos karalikja sostine, pakeitusia Esztergom. Miesto ateiiai didels reikms turjo jo krimo chartijos suteiktas valdios pob dis. Nors daniausiai miest teises suteikdavo karaliai bei kunigaikiai, neretai t darydavo ir vyskupai, ypa Vokietijoje. Ten, kur buvo stipri bajorija, pavyzdiui, Veng rijoje ir Lenkijoje, kurdavosi ir privats miestai - tikros imuniteto oazs, kuri nepasiek davo ilgos Banyios ir valstybs rankos. Miest augimas labai sustiprino vlyvj vidurami valstybi icentrines tendencijas. Vengrijoje tai papild esam teritorini grafysi bei bajor teisi sistem. Magdeburgo modelio primimas dar nereikia, kad miestas tampa vokika gyven viete. Magdeburgo teis Ryt ir Vidurio Europoje priimdavo ir vokiki, ir nevokiki mies tai. Vis dlto ir Pete, ir Budoje buvo didels vokiei bendruomens net Osman valdy mo laikais. ie miestai dvyniai vien susijung tik 1872 metais, tuoj po to, kai Vengrija vl atgavo atskiros valstybs status Habsburg monarchijoje. 1896 metais Buda ir Pe tas sureng ekstravagantikas ikilmes Vengrijos krimo tkstantmeiui paminti. Vengrijos tkstantmeio ikilmi dmesio centre, savaime suprantama, buvo v. Stepono asmenyb ir popieiaus dovanota karna. Manyta, kad is vykis, kaip ir Peto krimas, galutinai susiejo Vengrij su Vakarais. Stepono mona karalien Gizela buvo Henriko Bavarieio (busimojo Vokietijos imperatoriaus, kuris irgi buvo kanoni zuotas) sesuo. Stepono karnavimas 1001 metais padjo jam nustumti kitus bulgar ir staiatiki Banyios remiamus pretendentus sost. Nuo to laiko Vengrija kaip ir Len kija tvirtai prisijung prie Vakar katalikikosios stovyklos. Karna su v. Stepono vardu, kuri dabar yra svarbiausias Vengrijos nacionalinio muziejaus eksponatas, simbolizuoja nepaprast Vengrijos gebjim isilaikyti. Mano ma, kad j neiojo visi vengr karaliai nuo Arpad iki Habsburg ir ji buvo btinas vis teist karnacij simbolis. Karna daug kart buvo dingusi ar paslpta, bet niekada nebuvo sunaikinta. 1405 metais, kai Zigmantas Liuksemburgietis mgino nelegaliai j isiveti, karna nepastebimai kritusi vien Austrijos pelk, bet buvusi surasta, kai ta pelk m vytti dangika viesa. 1945 metais ji vl slaptai buvo igabenta i alies JAV ir laikoma Fort Nokse. Budapet sugro 1978 metais, nors tuo metu Vengrija dar buvo valdoma komunist. Tad domu, kad abejojama, ar v. Stepono karna apskritai kada nors priklaus v. Steponui. Taip pat, nepaisant vis vlesni tvirtinim, abejotina, ar ji i tikrj buvo pagaminta Romoje. Naujausiais mokslinink duomenimis pagrindin auksin juosta -

376

MEDIUM

corona graeca - buvo padaryta XI amiuje Bizantijoje tikriausiai Synadenei, Gezos I (valdiusio 1074-1077 m.) monai. Tradicin nuomon teigia, kad i graikikoji kar na" buvusi sujungta su senesne karna - corona latina - padaryta Steponui2. Naujau sia nuomon tokia, kad vienintelis galimas ryys su v. Steponu yra kryius - Tikrojo Kryiaus, kuris kadaise buvo vir lotynikosios karnos lanko pavidalo juost, liekana. Kad ir kokia bt j kilm, dvi sudtins karnos dalys - graikikoji ir lotynikoji yra geriausias priminimas ne Vengrijos ryi su Vakarais, o vidurami Vengrijos padties paiame krikionikojo pasaulio centre. Graikikoji karna papuota vairi brangakmeni ir ma emalio plokteli iedu. I priekio, vir kaktos, yra auktyn paky lta ploktel su Kristaus Pantokratoro atvaizdu; i upakalio yra tokia pat ploktel su imperatoriaus Mykolo VII Dko (vald 1071-1078 m.) atvaizdu, apgaubtu alia aureole. I abiej imperatoriaus pusi - imperatoriaus snaus Konstantino ir karaliaus Gezos atvaizdai. Gezos ploktelje yra uraas graik kalba: GEOBITZAS PISTOS KRALES TURKIAS (Gez tikratikis Turkijos karalius). iedo pakrat puoia bizantiki arkangelai ir ventieji. O lotynikoje karnoje yra kitaip - ji turi atuonias apatal plokteles su Kristaus figra ties juost susikirtimo vieta. Pasvirs aukso kryius, pakeits original 1551 metais per pirmj Habsburg karnavim, netvirtai vainikuoja visk3. Nekelia abejoni tik pati svarbiausia ios karnos savyb - jos nemanoma pames ti visam laikui.

kol naujoji technika sigaldavo, taiau lemiamos reikms turjo progreso gran dinin reakcija. ems kis persikl sunkesnes, utat derlingesnes slni dir vas. Maisto itekli gausjimas sukl demografin sprogim, ypa iaurinje Pranczijoje ir Nyderlanduose, tad krsi nauji miestai, atsirado darbo jgos perteklius, kuris galjo bti panaudotas naujose pramons monse, pavyzdiui, kasyklose ar tekstils pramonje: daugjo specializuot tekstils pramons cent r. Nepaliaujamai pltsi jr prekyba
[ p l o v u m ] [m u r a n o ]

Kiti istorikai link eiti dar toliau. Palyginti su tuo, kas buvo anksiau, miest augimas buvo akivaizdus, ir j veikla laikyta Europos ekonomikos pakilimo ro dymu.4 1 Tai, ko gero, perdjimas. Didiuls kasmetins mugs, nuo 1180 met rengiamos ampans lygumose Lanji, Provanco, Trua ar Bar-sur-Obo vietovse buvo ities svarbs vykiai. Tos vietovs yra pusiaukelje tarp Lombardijos, Reino srities, Nyderland ir iaurins Pranczijos miest ir tai gera vieta susitikti tarp tautinius ryius palaikantiems pirkliams ir finansininkams. Galima sakyti, kad tai buvo nors ir ne visos Europos, tai bent jau didesniosios jos dalies ekonomins sistemos centrai. Miest turtai kl daug politini problem. Miest sjungos darsi pajgios pasiprieinti vietini vyskup ar graf valdiai, pirkli gildijos galjo daryti spau dim miesto tvams. (Pirmasis dokumentuose minimas streikas buvo organizuotas Du audj 1245 metais4 2 .) Feodalin santvarka silpnjo i vidaus. Tvirta toki Vokietijos miest kaip Niurnbergas ar Kelnas padtis padeda suprasti, kodl nei

377

EUROPOS

ISTORIJA

MURANO
Muranas (Murano) - sala Venecijos lagnoje. Joje yra 999 metais pastatyta romanin Santa Maria e Donato banyia bei Venecijos respublikos laik stiklo fabrikas. Europoje stiklas gaminamas nuo seniausi laik, taiau graik ir romn stiklas buvo iurktokas ir drumstas. Tik Murano stiklo meistrai XIII amiaus pabaigoje irado tvirt ir skaidr stikl. Kelis deimtmeius jiems pavyko isaugoti gamybos paslapt, bet vliau kakokiu bdu j suinojo niurnbergieiai, o paskui ji pasklido po vis emyn. Skaidraus stiklo iradimas atvr dideles galimybes optikai ir turjo lemiamos reikms tiksli instrument krimui. Apie 1260 metus jau buvo inomi lio ir viesos limo principai ir manoma, kad Rogeris Baconas sukonstravo pirmuosius akinius. [Viename Strasbro katedros lango vitrae yra imperatoriaus Henriko VII (mirusio 1313 m.) portretas, vaizduojantis j su akiniais.] Stiklo langai pamau jo mad XIVXVI amiais, i pradi banyiose ir rmuose, o vliau ir paprastesniuose namuose. Stiklins kolbos, retortos ir vamzdeliai palengvino alchemik, o vliau ir chemik eks perimentus. Stiklo gaubtai ir iltnamiai visikai pakeit darininkyst. Pagaminti i stik lo mikroskopas (1590), teleskopas (1608), barometras (1644) ir termometras (1593), revoliucionizavo ms poir pasaul. O pasidabruoti veidrodiai, kuriuos pirmieji pradjo daryti irgi Murano meistrai, pakeit ms poir save. Stiklo iradimas turjo rimt socialini pasekmi. Akiniai padidino vienuoli ir moks linink darbingo amiaus trukm ir paspartino mokslo plitim. Namuose su langais dabar buvo galima dirbti ilgiau ir efektyviau, ypa iaurinje Europoje, kur dienos trum pesns. Darbo vietos dabar buvo geriau apviestos. iltnamiai labai palengvino gli, vaisi ir darovi auginim, maistas tapo sveikesnis ir vairesnis, atsirado produkt, anksiau inom tik Viduremio jros baseino gyventojams. Nebijanios vjo ir lietaus lempos, udaros karietos, laikrodi stiklai. Tiksls instrumentai skatino pai vairiau si mokslo ak - nuo astronomijos iki medicinos - pltot. Veidrodio iradimas turjo svarbi psichologini pasekmi. mons, matydami aik savo veido atspind, m kitaip vertinti save, daugiau dmesio skirti savo ivaiz dai, taigi ir drabuiams, ukuosenai, kosmetikai. Jie taip pat m mstyti apie iors ssajas su vidiniu gyvenimu, kitaip tariant, stebti savo asmen, suvokti individualum. Imta labiau domtis portretine tapyba, biografijomis, menu. Labai neviduramiki intro spekcijos bruoai rykiai matyti Rembrandto tapyboje, o vliau ir romanuose. 1684 m. lapkriio 15 d. Versalio rmuose buvo atidaryta Galerie des Glaces (Veidrodi galeri ja). Tai buvo tikras to imtmeio stebuklas. Miliniki veidrodiai per vis centrinio paviljono plot atspindjo septyniolikos didiuli lang, ieinani park, ir septynioli kos milinik sietyn vies. Tai buvo viduramik artro katedros vitra pasaulie tikas atitikmuo. Senovs moni matomas pro stikl vaizdas buvo tamsus, dabarties mons pro stikl mato labai aikiai: vytinios tviskanios viesos kaskados pasiekia paius giliausius j vidaus gyvenimo kampelius1.

378

MEDIUM

PLOVUM
Sunkus geleinis trij dali plgas buvo kur kas tobulesnis u savo pirmtak - papras t medin agr (aratrum). Su vertikaliu velnos noragu, horizontalia pavaa, pasviru siu verstuvu ir daniausiai su ratukais jis tiko net sunkiausioms dirvoms arti. Taiau reikjo tokios traukiamosios jgos, kokios senovs pasaulyje nebuvo. Prajo tkstantis met nuo to laiko, kai Plinijus pirm kart ivydo plg Po ups slnyje, kol jis buvo pradtas visuotinai naudotis XI XII a. iaurs Europoje. Ir vis t laik svarbiausias klausimas buvo, kas gi jj trauks. Ankstyvaisiais viduramiais prasta naudotis jaui jungu. Net ems matavimo vienetai buvo jaui odos bei jaui jungai - t. y. tokio dydio sklypai, kok galima apdirbti vienu jungu. Taiau jauiai - nepaprastai lti, o atuoni jaui jung buvo labai brangu sigyti ir ilaikyti. Arkliai auginami tik greit, bet nelabai stipri veisli. Geleiniam plgui reikjo penki dalyk. Pirma, buvo ivesti stiprs darbiniai arkliai - Karoling laik kovos irg atmaina. Antra, irasti pavalkai, neinomi iki 800 m. po Kr., kurie leido arkliui traukti didiausius svorius nepasismaugiant. Treia, nuo 900 met pradtos naudoti pasagos. Ketvirta, pradta auginti avias - pagrindin darbini arkli paar. Taiau pats svarbiausias dalykas buvo trilauks sjomainos vedimas. Perji mas nuo dvilauks prie trilauks sistemos labai padidino jav derli, o valstieio eimos darbo naumas iaugo ne maiau nei 50 procent. Sjomaina leido auginti ir visas keturias jav ris bei efektyviai paskirstyti valstieio darb tarp pavasarins ir rudeni ns sjos. Taiau tam reikjo smarkiai padidinti arimo naum (r. 29 pav. klijoje). Ne vliau nei XII amiuje teritorijoje nuo Pranczijos iki Lenkijos pasireik jau visi iaurins agrarins revoliucijos elementai. Istorikai gal ir modifikavo kai kurias papras iausias jos lygtis, tarkim, Meltzeno lygt agr + skersinis arimas = kvadratinis laukas" arba garsij Marco Blocho lygtis trij dali plgas + ratukai = ems riai + atviri laukai = bendruomeninis ems kis", taiau visi priima bendruosius principus. Kvad ratini sklyp kaln laituose, kuriuos reikjo arti skersai, danai buvo atsisakoma, o sunkiose, bet derlingose slni emse pasirod ilgi riniai sklypai. Europos peizaas pasikeit visam laikui. Laukus papuo mums taip gerai pastamos arim vagos. Sutaupyt laik buvo galima panaudoti ariamos ems plotams plsti. Kertami mikai, sausinamos pelks, atkariaujami i jros polderiai. Slniuose susitelk didesnieji kaimai, o ri dirbim reguliavo bendruomenin tvarka. Pradjo veikti kaim tarybos, atsirado dvar valdytojai. Visa tai europieiams dav vis daugiau ir vis geresnio maisto. Tai ligi pat pramons revoliucijos padjo isilaikyti vis gausjantiems gyventojams1.

Banyia, nei baronai nepajg pajungti j Hohentaufen valdiai. Italijoje mil iniki Milano, Genujos, Venecijos ir Florencijos itekliai paaikina, kodl Velf ir Gibelin alinink kova buvo tokia nirtinga, kodl nei popieius, nei impera torius nenorjo liautis pirmieji. Flandrijoje gyventoj perteklius buvo svarbus migracijos Rytus veiksnys. Ryt ir Vakar Europa smarkiai skyrsi, taiau kaip visada smarkiai priklaus viena nuo kitos. Europa judjo pirmyn.

379

EUROPOS

ISTORIJA

idamas, Olandijos grafyst, 1262 m. gruodio 5 d. v. Mikalojaus dienos

ivakarse Utrechto vyskupas Hendrikas leido atidaryti banyi, kuri naujo siose emse1 1 prie idamo pastat ir reng grafien Aleida van Henegouwen, Olandijos ir Zelandijos regent:
H enricus Dei Gratia Traiectensis episcopus universis presentes literas inspecturis salu tem in Dom ino sem piternam . Cum illustris dom ina, dilecta nostra consanguinea dom ina A leidis, uxor quondam dom ini Iohannis de Avennis, H ollandie et Selandie tutrix, in nova terra apud Schiedam in divini honorem nom inis de novo ecclesiam construi fecerit et dotaverit eandem , nos ipsius in hac parte piis supplicationibus inclinati ad huiusm odi structuram ecclesia e licentiam concedim us ...
43

Dar po dviej met grafien Aleida sak pastatyti damb ir liuz per ijos up ties ta vieta, kur ji teka Reino deltos potvyni vandenis. Jie turjo reguliuo ti kanal, jungus netoli esant Delfto miest su mayiu ups uostu Delfshavenu. Naujoji damba turjo bti sujungta su kita damba ir liuzu per dar maesn Rots upel, u trejeto kilometr nuo tos vietos. Po trij met, 1270 m. rugpjio 1 1 d., jaunasis grafas Floris V suteik privilegijas Roterdamo miestelnams4 4 . Tuo pat metu pradta statyti nauj damb per Amstelio up apie 50 kilometr iaur. Taip ingsnis po ingsnio Reino delta buvo sutramdyta. Nors dambos ir nebuvo seniausi moni statiniai iuose kratuose, jos specia liai skirtos palengvinti prekybiniams laivams plaukioti toje pavojingoje vietoje, kuri drieksi dideliu lanku, uimdama daugiau nei 25 000 km2 plot tarp elds ir Emso (r. 13 emlap). velgiant i perspektyvos, jas galima laikyti tankiausiai apgyventos Europos alies, didiausio pasaulyje uosto ir vienos i saviiausi Europos taut svarbiausiais ingsniais. Taiau tada taip tikrai neatrod. Olandija buvo viena i atokiausi ir menkiausiai isivysiusi ventosios Romos imperijos srii. Jos pavadinimas H olt-land (Pelki alis") rod, kad ia plytjo pelktos dykviets. Tai buvo pati emiausia i vis emum alis Nederlanden. Tarp smlio sal iedo nuo jros puss ir tarp terra firma sausumos pus je ne maiau nei du tredaliai jos paviriaus buvo emiau jros lygio. Tai daugiau sia dumblinos emumos, druskoemiai, uliejami upi slniai, sroko vandens eerai ir klastingosios seklumos wadden. Daniausiai ia buvo keliaujama val timis, iskyrus iem, kai negils vandenys ualdavo ir galjai keliauti ledu. Reino delta buvo labiausiai nesusiformavusi ir paslankiausia Europos reljefo dalis. Ji susidar per kelis tkstanius met nuo paskutiniojo apledjimo, veikia ma trij iaur tekani upi elds, Maso ir Reino bei vakari vj ir jros potvyni. Dl to nuolat keitsi ir judjo. Jros sunetas smlis sudar kop barjer iki 70 metr aukio ir 4 5 kilometr ploio, o u jo kaupsi upi snaos, vis kaitaliodamos savo konfigracijas, o glo vandens srautai vis laik iekojo silpniausi viet, kad galt prasiverti jr. Romos laikais ant smlio barjero u didiosios sausum sibrovusios Flo Lako lagnos stovjo keli pakrants fortai. Didieji Senojo Reino" vandenys pasiekdavo jr pro kanal, kuris tebra i dien Leidene, o Senasis Masas" vingiavo atskira savo vaga apie trisdeimt kilometr pieiau.
380

MEDIUM

13 emlapis. em um kratai, 1265 m.

Taiau artjant naujam tkstantmeiui vyko keletas pasikeitim. 839 metais didelis potvynis nukreip Reino vandenis Mas, taip atsirado susijung Leko, Valo ir Naujojo Maso" kanalai. iauriau buvusi glavanden lanka, nebegaudama vandens, udumbljo. Vliau, XII ir XIII amiais, atilus klimatui pradjo pamau kilti jros vandens lygis. Kop barjeras ne kart buvo pralautas, elds estuarija suskilo kelis kanalus, ir Antverpenas tapo prieinamas jros laivams; atsirado daug sal. iaurin lagn siver jros vanduo ir ji tapo plaia jros

381

EUROPOS

ISTORIJA

lanka Zuider Zee, kuri perskyr Fryzij dvi dalis. Dideli jros potvyniai ulie davo pagrindini kanal intakus, sukeldami grsm j krantuose sikrusiems miestams. Tai ir paskatino statyti dambas. Iki XIII amiaus vidurio moni bstai deltos regione buvo isidst tik trijo se vietovse. Ties sausumos pakraiu tssi sen miest grandin. Arnhemas (Arenacum Smlio miestas"), netoli jo Neimgenas (Noviomagum Naujasis turgus") ir Utrechtas (Trajectum ad Rhenam Reino brasta") buvo kurti dar romn. Antverpenas (Aen de Werpen laiv stovjimo vieta") iaugo ant el ds kranto aplink VII amiaus v. Amando banyi. Ant smlio kop buvo kelios izoliuotos gyvenviets, pavyzdiui, 1220 metais pastatytas Midleburgo vie nuolynas Valchereno saloje ar mediotoj namelis 1242 metais Gravenhage (grafo tvora"). Keliolika vej kaimeli nesaugiai sikr kop uuovjoje. Keli i j oficialiai gavo miesto teises: Dordrechtas (1220), Harlemas (1245), Delftas (1246) ir Alkmaras (1254). Taiau n vienas i j neturjo net menkos dalies gyventoj, sikrusi kaimynins Flandrijos didiuosiuose tekstils miestuose. Daugel imtmei Utrechto vyskupas ia buvo aukiausia religin ir pasaulie tin valdia, o deltos uostai pakrani prekybos sustojimo vietos. emi sisavinimas, melioravimas buvo senas ir nuolat tobulinamas vietos gyventoj usimimas. Olandijai bdingi terpen piliakalniai, ant kuri buvo galima saugiai statyti namus nebijant, kad juos pasieks potvynio vanduo, inomi nuo neatmenam laik. Juos minjo dar Plinijus. Seniausi zeewering (pylimai apsiginti nuo jros) buvo supilti VIII ar IX amiuje. Upi pylimus imta statyti XI amiuje, kai buvo patobulinti liuzai. Polderi (pylimu atskirt nuo jros nusausint sklyp) sisavinimas buvo susijs su sudtinga drenao sistema, kurios technologija pradta taikyti tik apie 1150 metus. Reikjo sunkiu darbu supilti pylimus, tarp giliai minkt grunt sukalt kuol pripilti vyro ir akmen, pas kui usti specialia ole, kad jos aknys sutvirtint em. Taip atitverus sklyp, btina j prileisti glo vandens deimiai-penkiolikai met, kad iplaut druskas ir po to vl nusausinti. Tik tada aliuvinis dirvoemis dosniai atsilygindavo staty tojams. Garsjo jo derlingumas: be durpingose pajrio ganyklose besiganani avi ir galvij msos, vilnos ir odos, emdirbyst polderiuose ne tik aprpino maisto produktais gausius vietos gyventojus, bet dar likdavo ir eksportui kai myninius miestus. XIII amiuje Olandijos polderizacija buvo dar tik pradta, ji apm tik pelki pakraius. Kol dar nenaudoti vjo varomi siurbliai, neturta efektyvi didesni polderi drenavimo priemoni. Didiul al padar baisus v. Elbietos potvynis 1421 metais, uliejs 72 kaimus su 10 000 gyventoj ir paverts niekais visk, kas buvo padaryta per pastaruosius du imtmeius. Daugum plot, esani emiau jros lygio, kuriuos reikjo nuolat drenuoti, galima buvo pradti sisavinti tik madaug po 1550 met, kai irasti vjo malnai su besisukaniomis bokt vir nmis, leid pumpuoti vanden vis laik nepriklausomai nuo vjo krypties. Iki 1918 metais priimto ems melioracijos statymo Olandija neturjo bendro plano. Ir prisireik dar vienos katastrofos potvynio (1953 metais), kad bt priimtas
382

MEDIUM

didysis Deltos planas (1957 1986), numatantis sureguliuoti visas upes ir upilti jr vedanius kanalus. Atuoni imtai met atkaklios kovos su stichija negal jo nepaveikti moni bdo. Kai kurie istorikai net link manyti, kad tai ir buvo lemiamas oland charakterio formavimo veiksnys. Damb statyba reik atskir epoch alies istorijoje. Ji pradjo kurti vidaus vandens keli sistem, kuri galjo kontroliuoti liuz priirtojai. Kadangi jr laivams nelengva praplaukti pro siaurus liuzus, prie damb buvo statomi tranzi tini krovini sandliai, kur didieji jros laivai galjo perduoti savo krovinius maesniems upi laivams. idamas-Roterdamas ir Amsterdamas iaugo jr ir upi prekybos susidrimo vietose. Taiau jie niekada nebt isikovoj dominuo janios padties, jei ne vykiai, sulugd j pagrindinius konkurentus. Ir pats reikmingiausias i toki vyki, tik daug vliau, buvo Antverpeno sulugdymas, udarius laivyb elds upe 1648 1863 metais. Dl strategins padties prie imperijos vakarini sien Olandija buvo smarkiai sivlusi politik. Vienu metu ji sudar Lotaringijos karalysts iaurin dal. X amiaus pradioje ji keliolika met buvo Vakar Pranczijos valstybs takoje, kol 925 metais galutinai perjo rytin, imperin sfer. Paskui 300 met Olandija, kaip emutins Lotaringijos kunigaiktysts dalis, buvo traukta nesibaigianias kunigaiki tarpusavio kovas ir j laviravim tarp imperijos ir kylanios Pranc zijos karalysts. Olandijos grafai kildino save i Dirko I (Dietricho, Thierri ar Teodoriko); tai viking palikuonis, IX amiuje deltoje krs stovykl. Dirkas I 922 metais gavo emi netoli Harlemo, vietovje, vadintoje Kenemerlandu. Ten jis kr benedik tin Egmonto vienuolyn. eimos likimas buvo utikrintas po 1018 met, kai grafas Dirkas III savavalikai ved rinkliav Reino emupyje ir garsiajame my je ant pylim atmu Lotaringijos kunigaikt. Dirkas III pirmasis savo titule pavartojo Olandijos pavadinim. Vliau Olandijos grafai, jausdamiesi saugs savo pilyje Harleme, buvo sivl begalines feodal tarpusavio kovas. Olandija viena i keliolikos grafysi, kuri interes netenkino imperija. Nei imperatorius, nei Pranczijos karalius nepajg ilaikyti jos savo valdioje, nebent vis keisda mas vasalus. Grietai neapibrt emi, vadinam Nyderlandais (Nederlanden), kurios drieksi nuo Reino srities iki Pikardijos, feodalai nuolat kovojo tarpusavy je. Taip elgdamiesi jie pamau kr region su atskiru identitetu ir su savo liki mu, skirtingu nuo vokiei ir prancz likimo. Tarp kit to meto ali tame regione Olandija tikriausiai buvo priskiriama prie maiau reikming. Daug svarbesni u j buvo galingieji Utrechto ir Ljeo vys kupai, Lotaringijos ir Brabanto kunigaikiai bei kaimynin Flandrijos grafyst. Skmingas Olandijos ginas su Flandrija dl Zelandijos sal truko kelis imtme ius iki Briuselio taikos sutarties pasiraymo 1253 metais. Jai pavyko pajungti karingus Fryzijos gyventojus, ilaikiusius pagonyb ligi pat Karolio Didiojo lai k, veikiau dl jros potvyni, negu dl karini laimjim. Kartu su gyventoj pertekliumi flamand miestuose, patek nelaimn fryzai m emigruoti; tie emig rantai kolonizavo Vokietijos rytini mark alis.

383

EUROPOS

ISTORIJA

Nepaisant to, Olandijos grafai turjo nemaos politins takos. Vilhelmas I (vald 1205 1222 m.) myje prie Buvino kovojo imperatoriaus pusje ir pate ko prancz nelaisv. Kaip ir jo pirmtakas, ivadavs i saracn Lisabon, jis buvo kartas kryininkas. Jis mir Egipte, kur dalyvavo Damietos apgultyje. V il helmas II (vald 1234 1256 m.) siek aukiausio posto imperijoje. Paveldjo sost dar nepilnametis, j kaip Banyios sn aukljo jo globjas Utrechto vys kupas, o vliau buvo trauktas auktsias politines sferas, kai popieius Inocen tas IV mgino nuversti nuo sosto Hohentaufenus. 1247 metais Achene jis buvo karnuotas karaliumi ar antikaraliumi, remiant Banyiai. Veds Velf gimins kunigaiktyt ir sudars sjung su galinga Reino miest konfederacija, jis trum pam tapo nugaltoju Vokietijos vidaus politikoje. 1256 m. sausio mnes jis vyko namo Olandij isprsti Fryzijos vietini problem prie karnavim imperato rium Romoje. Propera lede, kuri smuko arvuotas irgas su arvuotu raiteliu, padar gal daug adaniai karjerai. Jei ne i nelaim, ventosios Romos impe rijos imperatorium tikriausiai bt taps olandas. Vilhelmo I I ankui grafui Floriui V (vald 1256 1296) buvo lemta tapti priepaskutiniuoju Olandijos pirmosios dinastijos atstovu. Jis pagaliau padar gal neramumams Fryzijoje ir peln savo neturtingiausi pavaldini pripainim. Susi drs su maitaujaniais valstieiais, prisijungusiais prie Utrechto varguomens, jis ryosi paaboti savo vald prievaizd sauval ir vesti raytini statym kodek s. Legendoje jis vadinamas der keerlen God valstiei Dievu1 1 . Daug met jis palaik glaudi sjung su Anglijos karalium Edvardu I , jo dvar nusiunt savo sn ir sosto pdin ten jis moksi ir ved. tai toks buvo grafas Floris, Olan dijos Eiliuotosios kronikos" Rijmkronik van M elis Stoke herojus:
Tgraefscap ende dat jongh e kynt Daer wonder of gh escied e sint. (Taip uvo jaunas grafas is, Stebuklas tikras buvo jis.)
45

Aleida van Henegouven buvo jaunojo Florio V teta ir globja. Kaip Olandijos regent, kol grafas sulauk pilnametysts, ji buvo viena i keli galing moter, laikiusi valstybs valdymo vadias Nyderlanduose. I kit moter ymiausia buvo nepaprastoji Flandrijos grafien Margarita (mirusi 1280 m.), dar vadinama Juodja Rita" (Zwarte Griet). Ji buvo sivlusi visus to meto feodal laimingus ir nelaimingus nuotykius, kokius tik manoma sivaizduoti. Ji buvo ketvirtojo Kry iaus ygio vado grafo Baldwino IX, umusio Rytin lotyn imperij, jaunesnioji dukt. Kaip ir jos sesuo Joanna, ji gim Konstantinopolyje, i kur po tvo mirties buvo parveta namo ir kartu su Joanna tapo popieiaus Inocento III politikos marionete. Dar vaikystje mat, kaip jos sesuo buvo ileista u Pranczijos kara liaus snno Portugalijos karaliaus Fernando, ir ji pati dar tebebdama vaikas tapo Eno grafo Bouchardo d'Avesneso nuotaka. Po mio prie Buvino Fernandas pateko Luvro kaljim, o Margaritos sesuo buvo itekinta antr kart dabar u Tomo Savojieio. Ji pati, primygtinai raginant popieiui, isiskyr ir itekjo
384

MEDIUM

u prancz riterio Guy de Dampierre'o. Kai 1244 metais po Joannos paveldjo Eno ir Flandrijos grafystes, ji buvo penki sn i dviej vedyb motina ir viena i svarbiausi likusi gyv to meto asmenybi. Taiau jai nepavyko sutrukdyti savo dviej vyriausij sn kovos dl palikimo ir buvo priversta priimti garsij v. Liudviko tarpininkavimo misij; jis Eno paskyr Jeanui d'Avesnes'ui, o Flan drij Guillaume'ui de Dampierre'ui. Jai paiai buvo lemta pergyventi juos visus. Nors Flandrij ir drask Briugs ir Gento lenktyniavimas, ji vis tiek buvo rie biausias Nyderland politikos ksnis. Olandija negaljo likti abejinga jos likimui. Praeityje Flandrijos kunigaikiai laviravo tarp imperijos ir Pranczijos ir priimi njo lenus i abiej pusi, kurdami teritorij grupes, kurios vadinosi Kroon-Vlaanderen ir Rijks-Vlaanderen. Taiau po pergals prie Buvino Pranczijos taka m spariai didti ir baigsi tuo, kad pranczai visikai j okupavo. 1265 metais popieiaus ir imperatoriaus kova m artti prie kulminacijos. Po Frydricho I I mirties popieius ublokavo Hohentaufen paveldjimo teis; tarpuvaldis impe rijoje po grafo Vilhelmo netiktos ties tssi toliau, sukeldamas vis didesni komplikacij. 1257 metais vyko dveji rinkimai: vien kart susirink imperato riaus rinkjai prim sprendim Anglijos karaliaus Henriko III jaunesniojo brolio Kornvalio grafo Riardo naudai, o susirink antrj kart pasisak u Kastilijos karali Alfons. Prieingai nei Alfonsas, kuris pasiliko namie Tolede, grafas Riardas ivyko siekti Romos karaliaus karnos. Taiau n vienam i i dviej pretendent taip ir nepavyko gyti valdios visoje Vokietijoje. Riardas i Kornvalio (1209 1272) buvo vienas i turtingiausi ir daugiausia ryi turini savo meto moni.4 6 Jam priklausanios alavo kasyklos Kornvalyje buvo vertos antros grafysts, o Pinig kalyklos ir Anglijos reformuotos monet sistemos valdytojo pareigos dav jam pasakikas pajamas grynais pinigais. Per savo finansin patarj Abraham i Berkhamstedo jis skolino pinigus karaliams ir kardinolams; jam buvo visikai nesunku surasti 28 000 marki patepti rinkimo mechanizm, kai j rinko Vokietijoje. Jis buvo Korfo bei Vollingfordo ir Berk hamstedo lordas, truput domjosi baron opozicija Anglijoje ir buvo vienas i nedaugelio baron, kurie tikrai mokjo kalbti anglikai. Kaip Puatu titulinis grafas, jis labai domjosi Gaskone, kur tarnavo kaip karaliaus gubernatorius. Jis vadovavo Kryiaus ygiui Akr, taiau j panaudojo kaip prog asmenikai susi painti su dviem savo svainiais i pradi v. Liudviku Paryiuje, o vliau su Frydrichu I I Sicilijoje. Jis palaik gerus santykius su Nyderlandais nuo to laiko, kai Floris V atskubjo London pagerbti jo asmenikai. Treioji Riardo mona po Isabellos Marshal ir Sanchia'os i Provanso buvo Falkenburgo Brabante gra fien Beatri. Taiau didij 1265 met dal grafui Riardui seksi nekaip. Trys apsilanky mai Vokietijoje jokios naudos nedav. Negana to, sivls savo brolio kovas su baronais ir suiuptas de Montforto moni, jis dabar buvo kalintas Kenilvorto pilyje. O jo gdingi nuotykiai po mio prie Luiso, kai pasislp malne, buvo dingstis vienai i pirmj politini satyr Anglijoje:
385

EUROPOS

ISTORIJA The King of A lem aigne w ende do fui w el He saisede the m ulne for a castel, W ith hare sharpe sw erds he grounde the stel He w ende that the sayles were m angonel to helpe W yndesor. Richard, thah thou be ever trichard trichen shalt thou never more.
47

(V okiei karalius man: viskas bus gerai Ir m alne sitvirtins saugiai, Ten atriu kardu jis plien malt pradjo, Svaid akm enis sparnais m alno Vindzoram s padjo. Riardai, lig iol gudraut tau sek s neblogai, Bet dabar jau baigs tie geri laikai.)

Tuo metu karaliaus alininkai Anglijoje buvo labai nekeniami. Simonas de Monforto, protector gentis Angliae, buvo laikomas moni gynju nuo prie spaudos:
Il est apel de M ontfort, Il est ei m ond et si est fort Si ad grant chevalerie. Ce voir, et je m'acort, Il eim e droit, et hete le tort. Si avera la m esterie.48 (O jo vardas de M onforas, Vyras tai narsus ir doras, Riteris tikrai aunus. M yli ties jis be galo Ir labai nekenia m elo Leiskim jam valdyti mus.)

Kai Simonas uvo myje prie Eveshamo 1265 m. rugpjio 4, jo draugai sitvirtin Gryn Hile visi iki vieno uvo kartu su juo; jo buvo gedima kaip ventojo ir kaip kankinio. Tais metais vyko ir popieiaus rinkimai. Klemensas IV buvo pranczas ir, kai dar vadinosi Guy Foulques, turjo mon ir vaik, ir buvo v. Liudviko patarjas teiss klausimais. Roma ir kai kurie iaurins Italijos rajonai vis dar taip simpati zavo Hohentaufenams, kad Klemensui, kuris tuo metu jo legato pareigas Ang lijoje, teko keliauti namo persirengusiam vienuoliu ir apsigyventi Perudijoje. I ten jis pasirpino", kad Karolis Anujietis tapt Sicilijos ir Neapolio karaliumi, ten jis rinko las brutalioms kampanijoms, kurios pirmiausia turjo padaryti gal imperatoriaus pavainikio snaus Manfredo, o paskui ir Manfredo snno jau nojo Konradino veiklai. I Perudijos pasiunt bul Egmonto abatij Olandijoje, patvirtinani jos sensias teises ir privilegijas imunitetus.4 9 Pilietinis karas Anglijoje, kaip ir imperatoriaus nebuvimo tarpuvaldis Vokieti joje, sukl alyje chaos:
Buvo atverti visi vartai anarchijai; prelatai ir baronai karais plt savo valdas; kelius ir upes upldo plikaujantys riteriai; silpnj kanios ir stiprij tironija bei smurtas buvo tokie, koki niekas nem at per itisus im tm eius (...) Rom os im perijai pagaliau atjo laikas inykti50.

Maiau tradicini pair istorikai imperijos nelaimes ir sunkumus vertina ne taip drastikai. Imperatoriaus nebuvimas tarsi signalas atsirasti kelioms regio n ir miest valstybms, kurioms buvo lemta suvaidinti svarb vaidmen Europos istorijoje. Tarp kit ir Nyderlandai klestjo imperijos silpnumo elyje.
386

MEDIUM

Taiau Olandija nebuvo nei Nyderland politikos, nei dan kalbos svarbiau sias centras. Visuose Nyderlanduose ligi Kortrijko (Kurt) ir Rijselio (Lilio) vaka ruose buvo kalbama viduriniosios dan prokalbs vairiomis tarmmis. Prancz kalba vyravo Heno, Ljeo ir Namiro provincijose ir apskritai ja kalbjo visi bajo rai. Vokiei emaii tarme kalbta Geldeslando provincijos rytiniuose pakra iuose. Taiau daugiausia kalbani olandikai, be abejo, buvo Flandrijos mies tuose. Vlaams ir hollndisch tarmi skirtumai nebuvo ryks. O paioje Olandijoje vis dar tssi fryz, frank ir saks kalb element asimiliavimas. Ypa fryz kalba, kuri i vis german kalb buvo artimiausia angl kalbai, vis dar tebeturjo stiprias pozicijas iaurinje Olandijoje bei salose. Olandija kaip stan dartins oland kalbos Nederlands tvyn sitvirtino daug vliau. Ir dan literatra daugiausia buvo kuriama ta kalba, kuria kalbta Flandrijoje. XIII amiaus Olandijoje buvo sukurta daug verting tekst, skaitant Egmonto kronik ir fantastin apysak apie vrelius Van den Vos Reinarde (apie 1270 m.), sukurt kakokio Willemo. Taiau ymiausi autoriai, tokie kaip Briugje gims Jacobas van Maerlentas (apie 1235 1271 m.), veikalo Aleksandro puotos (1258) autorius, buvo flamandai. Usienio prekyba ipltota menkai. Dordrechtas, kur buvo pastatyta pilis atbaidyti laivams, kursuojantiems tarp Reino krato ir iaurs jros, buvo vienin telis svarbus uostas. Jis palaik ryius su Anglija ir vylsi, kad jam pavyks atmuti pelningas angl prekes i skmingiau besiveriani flamand uost jros pakrantje. Reguliari ryi su Baltijos jros uostais bei su Rusija nebuvo.5 1 Socialins slygos Olandijoje neatitiko feodalizmo epochos" standart. Pavyz diui, feodalins institucijos ia buvo silpnos. Baudiava buvo retas reikinys, iskyrus Banyiai priklausanius dvarus, utat buvo daug laisvj valstiei kai meli ir nepriklausom vej gyvenviei. Bajorai, nors ir gerai sisavin riteri ir emvaldi tradicijas bei paproius, nebuvo nuolat pavalds feodaliniams sen jorams. Miestai, nors ir mai, turjo sektin pavyzd gretimos Reino srities miestus ir buvo nusiteik ateityje vaidinti svarb vaidmen. Religinis gyvenimas Olandijoje irgi iek tiek netipikas. Utrechto vyskupas neteko daug savo galios ir neturjo tokios didels pasaulietins bei teisins valdios kaip gretimoje Lieo vyskupijoje. Nepaisant daugelio nauj vienuolyn, nei vienuoliai, nei j ordinai alyje nebuvo stiprs. Frizija garsjo kaip ilikusi pagoni prieglobstis; ia buvo ir maiting mistini sekt. Visi Olandijos ankstyvosios istorijos apraymai paneigia paplitusi neteising nuomon, kad Europos vlesnij taut uuomazgos embrioniniu pavidalu egzis tavo jau viduramiais. XIII amius yra kaip tik vidurys to laiko tarpo, kuris skiria ms laikus nuo Europos gimimo" klasikinio pasaulio griuvsiuose laik. Atro do, kad reikt tiktis, jog tautins bendrijos, kurios tapo vyraujaniomis naujau siais laikais, turjo bti pastebimos jau ir tada, tegu ir tik pradini vystymosi stadij pavidalu. Taiau taip nra. Nyderland atveju mums gerai pastami pavadinimai Olandija", Nyderlandai" turjo kitokius priereikmius nei tie, kuriuos jie gijo vliau. iuolaikinis mitas apie nuolatin tautos" ry su jos
387

EUROPOS

ISTORIJA

gimtja eme" pasirod ess visai nepagrstas. XIII amiuje Olandija nebuvo besivystanios oland tautos branduolys. Ties sakant, didels dalies emi, kurios po 300 400 met turjo suformuoti oland tautins smons teritorin pagrind, dar i viso nebuvo. Didiojoje Europos dalyje 1265 metais dar nebuvo lengvai atpastam tauti ni bendruomeni. Paiame rekonkistos kartyje Pirn pusiasalio valstybs Portugalija, Kastilija ir Aragonas dar menkai tesuvok, kad gali bti bendra Ispa nija. Kaip tik tais metais, kai gim Dant, Hohentaufen pralaimjimas palaido jo suvienytos Italijos viltis. Mongol siverim laikais ir feodalinio susiskaldymo epochoje i suvienytos Lenkijos liko tik prisiminimai. Nebebuvo jokios Rusios, jau nebekalbant apie Rusijos egzistavimo suvokim. Anglijos karalyst sikr ant Plantagenet imperijos griuvsi, taiau jos ryiai su teritorijomis kitapus Laman o Gaskone ir Akvitanija buvo stipresni negu su Velsu ar Airija. Jos pran czikai kalbanti angl bei norman aristokratija dar neturjo vieningos kultros su angl liaudimi, o baron opozicijai vadovavo i emyno atvyk avantiristai, tarkim, de Montfortas. Nebuvo net paios britikumo koncepcijos. kotijos kara lyst vis dar tebekovojo dl savo teritorijos su norvegais, kurie neseniai sibrov iaurines salas. Valdant v. Liudvikui, Pranczijos karalyst drieksi nuo Laman o ligi Viduremio jros. Taiau tai buvo labai vairi element miinys, kuriam buvo lemta subyrti prie tai, kai j buvo galima suklijuoti i naujo vieningesn visum. Kaip parod tarpuvaldis, ir Vokietijos imperija subyrjo i jos liko tik pavadinimas. Ji buvo beviltikai suskaldyta jos vokikj ir italikj emi abie jose Alpi pusse prietaring interes. veicarijos dar apskritai nebuvo, o Habsburgai dar nebuvo atvyk Austrij. Kryiuoi ordino Prsija gyveno dar tik pirmuosius savo istorijos deimtmeius ir buvo visai nepanai vlesn Hohencolern (kurie 1265 metais dar tebetnojo savo gimtojoje pilyje vabijoje) Prsi j. Skandinavijoje Norvegija itrko i dan kontrols, taiau neilgam. vedai, kaip ir lietuviai, buvo usim kaimynini taut ukariavimais Rytuose. Bohemi ja valdant Otokarui (1253 1278) buvo paioje savo garbs virnje, k tik anek savusi Austrij ir tyrij. Vengrija po dviej mongol antpuoli buvo ant lugimo slenksio, artjo ir Arpad dinastijos galas. Bizantijos imperija, pati seniausia Europos valstyb, prie ketverius metus atsim Konstantinopol ir ivijo lotyn uzurpatorius Graikij. N vienam i i teritorini darini nebuvo lemta sulauk ti naujj laik. Todl sunku kalbti apie tautines valstybes XIII amiuje. Nuomon, kad tuo metu bta viet, kuriose efektyviai pltojosi tautiniai identitetai, galjo bti tei singa tik kalbant apie kai kurias maas valstybes, sugebjusias skmingai atsi skirti nuo savo kaimyn. Pretenduoti toki valstybi skaii galjo Portugalija, Danija ir Serbija bei Bulgarija Balkanuose. Serbija ir Bulgarija atkr savo nepriklausomum nuo Bizantijos XII amiaus devintajame deimtmetyje. Dar svarbiau tai, kad jos abi kr savas nacionalines staiatiki Banyias su savais patriarchais Bulgarija 1235, Serbija 1346 metais. Tai joms dav galing rank kalti savo atskir identitet, lavinti tautin elit, reklamuotis politikai bei sankcio388

MEDIUM

nuoti nacionalines institucijas. Tai buvo toks ingsnis, kokio negaljo engti n viena i lotyn krikionikojo pasaulio ali iki Reformacijos, o Rusija iki 1589 met. Tai sustiprino t dviej slav taut saitus, kuri stiprum turjo patikrinti 500 met truks Osman valdymas. Mat Europa gyveno paskutinius deimtmeius iki Osman ir iki antrojo dide lio islamo puolimo. ilko kelias Rytus dar tebebuvo atviras. Krikioni keliau tojai ra apie savo keliones totori alis. Tais metais, kai prie Amstelio ups buvo kurta iaurs Venecija, Marco Polo ivyko i Rialtos Kinij. Oland istorikams, kaip ir j kolegoms kitose alyse, teko kovoti su proiu velgti istorij i ndienos pozicij. Kai XIX amiuje pirm kart buvo suformu luotos nacionalins istorijos koncepcijos, Nyderlandai galutinai pasidalijo Bel gijos ir Olandijos karalystes. Taip pat buvo prasta manyti, kad atskiros flamand ir oland bendruomens egzistavo nuo seniausi laik. Neriamasi i kailio, sten giantis rodyti, kad, pavyzdiui, vidurami banyios Sluise, esanios vienoje elds pusje, yra oland stiliaus perlai, o Dams banyios kitame ups krante tai jau flamand palikimo turtai. Istorikams nereikjo smarkiai tempti savo vaizduots, norint rodyti, kad atskiros oland ir belg tradicijos egzistuoja ne anksiau kaip nuo 1566 1648 met Oland revoliucijos, kuri savavalikai nutrauk anksiau vykus bendros Nyderland smons formavimsi. Sunkiau buvo rodyti t ali istorij pirmuosiuose skyriuose, jog bendro identiteto jaus mas menkai sismonintas, o dar sunkiau, kad Olandija, ko gero, nra olandikumo erdis. Buvo dar daug istorijos vingi valdant Burgundams ir Habsburgams, daug kini ir demografini pasikeitim,, kol damb alis" gijo savo dabartin pavidal ir funkcijas. Gal gale tik 1593 metais Carolus Clusius (1526 1609), medicinos profesorius Leidene, gavo pirmuosius tulpi svognlius i Turkijos ir pasodino juos derlinguose laukuose tarp Leideno ir Harlemo. Visais tautikumo klausimais svarbiausias dalykas yra mogaus suvokimas, smon. Vienas oland mokslininkas aikino, kad tautikumo nereikia iekoti nei kraujyje, nei emje ir netgi kalboje:
Tautikum as egzistuoja m oni protuose, < ...> tai vien in tel vieta, kur jis gali bti < ...> . U m ogaus proto rib jokio tautikum o bti negali, nes tautikum as yra bdas irti save, o ne daiktas savyje. Sveikas protas gali j pastebti, o vien in tel disciplina, galinti j aprayti ir analizuoti, yra psichologija < ...> . is suvokim as, is tautikum o jutim as, tas tautinis jausm as yra kakas daugiau u kur nors vien i tautos bruo tai pati tau tikum o esm .

Labai abejotina, kad XIII amiuje, paiame feodal kov kartyje, vietinis Olandijos patriotizmas bt galjs gauti solidarumo su Nyderlandais bruo. Likus dar trims imtams met iki audringos ir krybingos Oland revoliucijos patirties, galima suabejoti, ar pusiau susiformavusios iaurins provincijos, tar kim, Olandija, galjo turti aikiai suvokt bendrumo su pietinmis provincijomis jausm. Galima daryti ivad, kad oland tautos tada dar nebuvo. Tai akivaizdus pavyzdys, bdingas visai vidurami Europai.

389

EUROPOS

ISTORIJA

Po i samprotavim gali kilti klausimas: kur, jei ne tautose, iekoti XIII amiaus smons. Atsakymas tik vienas: Buvo taip, kaip buvo1 1 . Vidurami europieiai suvok savo priklausomyb gimtam miestui ar kaimui, grupei, kalban iai ta paia kalba, kai bendravimui nereikia lotyn ar graik kalb tarpininkavi mo. Jie suvok priklaus monms, pripastantiems t pat senjor, visuomens sluoksniui, kurio visi nariai turi tas paias privilegijas, o pirmiausia didiajai krikionikojo pasaulio bendruomenei. Po to, kaip netrukus ra vienas i didiausi XIII amiaus septintojo deimtmeio sn, beliko tik laukti mirties ir Paskutiniojo teismo dienos. Tada pagaliau kiekvienas suinos, kuriai tikrai svar biai visuomens grupei jis priklauso keleiviams, plaukiantiems Pasmerktj keltu, atgailautojams, vykstantiems Skaistykl, o gal net tiems, kuri laukia Rojaus linksmybs.

VI
PESTIS
Krikionikojo pasaulio kriz, apie 12501493 m .

Vlyvj vidurami gyvenime jauiama kakas fatalika. mons suprato, kad krikionyb serga; jie inojo, kad Meils Evangelijos idealai labai tolimi nuo rea lios tikrovs; taiau jie nenuman, kaip itaisyti toki padt. I seniausios krik ionikosios valstybs Bizantijos imperijos liko tik apgailtini skuteliai. ventoji Romos imperija nesugebjo kaip reikiant valdyti net savo galing paval dini, tad k jau kalbti apie jos galimybes vadovauti kitiems. Popieiai grimzdo politins priklausomybs lin. Feodalinis partikuliarizmas pasiek tok laipsn, kai kiekvienas miestas, kiekviena kad ir menkiausia kunigaiktyst buvo priversti be perstojo kovoti dl ilikimo. Pasaulyje klestjo plikavimas, prietarai, siautjo maras. Kai ugriuvo Juodoji mirtis", niekas net neabejojo, jog tai Dievo bausm u krikionikojo pasaulio nuodmes. Buvo sigaljusi nuomon, kad nuo didiosios Vakar pasaulio schizmos laik dar niekas nepateko roj"1 . Taiau, kita vertus, vidurami gyvenimo audringas turinys1 1 , jo neabotas patosas1 1 taip suintensyvino gyvenimo skausmus ir malonumus, kad ndienos moni jutiminis suvokimas nelabai pajgus tai sivaizduoti. Didiuliai kontras tai ir spdingos formos teik kasdieniam gyvenimui jaudinimo ir aistros elemen t, lm t amin blakymsi nuo gilios nevilties prie neaboto digavimo, nuo iaurumo prie dievobaimingo velnumo, kuris toks bdingas viduramiams1 '2 . Johanas Huizinga, kurio tyrimai labai stipriai paveik ms poir laiko tarp, kalbjo ne tik apie nesaugum, vairias nelaimes, bet ir apie idid ar iaur vieum'1 , persmelkus beveik visus mones ir vykius raupsuotuosius su savo tarkynmis, elgetas banyiose, vieas egzekucijas, pragaro ugnimi gs dinanius pamokslininkus, procesijas, nyktukus ir burtininkus, pramatnius spektaklius, rykias heraldikos spalvas, banyi varpus ir gatvs aukli bal sus, smarv ir velniausius aromatus:
Kai Armanjak surengtos skerdyns buvo paiam e kartyje < ...> [1418 m etais], paryie iai v. Eustachijaus banyioje steig v. Andriaus brolij, visi jos nariai, ir dvasikiai, ir pasaulieiai, neiojo raudon roi vainiklius, todl visa banyia kvepjo < ...> tarsi iplauta roi vandeniu3.

is ypatingas vidurami mogaus sielos jaudrumas'' galbt iek tiek paai kina ir vlesnij romantik avjimsi gotika. J taip pat reikia laikyti esminiu elementu imantis nemanomos uduoties vidurami atmosferos atkrimo.
391

EUROPOS

ISTORIJA

14 em lapis. E uropa apie 1 3 0 0 m .

392

PESTIS

Taiau jau pats Huizingos teiginio taigumas perspja, kad j reikia priimti atsargiai. Kaip ir dauguma Vakar istorik, jis tyr tik vien Vakar Europos kampel Pranczij ir Nyderlandus. Todl reikt gan rezervuotai jo apiben drinimus taikyti visam krikionikajam pasauliui. Dar svarbiau tai, kad taip gyvai perteikiant artjani prie lugimo vidurami dvasi kyla pavojus nepa kankamai vertinti tas pokyi ir atgimimo, atsinaujinimo uuomazgas, kuri irgi bta. Renesanso tyrintojai be vargo suranda, kad apie j tyrimo objekt galima kalbti jau nuo XIV amiaus pradios (r. VII skyri), todl logika manyti, jog buvo labai ilgas laikotarpis, kai sena ir nauja egzistavo kartu. O istorikai, priklau somai nuo to, kas geriau tinka j pasakojimams, irykina tai viena, tai kita. Huizinga man, kad humanistins formos atsirado vlai, taiau jos nebuvo kvptos" renesanso. O savo samprotavimus jis ubaig vis istorik, kurie galy njasi su permain ritmais, mgstama metafora: ateina nauja banga"4 . Tad bt protinga paprietarauti nykstani viduramik sutem" metafo rai. Btume teisesni, jei laikotarp vertintume kaip usitsusi kriz, kurios to meto mons nesugebjo veikti. Jie nieko neinojo apie ateisiani aur. Vidur ami europieiai ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme buvo maro vaikai.
* * *

Bizantijos imperija, vl atkurta ivijus lotyn imperatorius, buvo tik elio elis. Europos krantuose jai priklaus nek daugiau u Konstantinopolio miest ir gretim Rumelijos provincij. Maojoje Azijoje ji vald kelis miestus prie Juo dosios jros ir didij Egjo jros pakrants dal. O kai dl kit srii, tai jos buvusios provincijos dabar priklaus Bulgarijos ir Serbijos karalystms, vairiems frank kunigaikiams, atklydusiems kryzininkams ir Venecijos vietininkams, o Anatolijoje Ikonijos sultonato turk sultonams, vadinamajai Trapezunto imperijai ir Maosios Armnijos karalystei. Nuo 1261 met iki galutinio lugimo 1453 metais j vald Paleolog dinastija Mykolo VIII Paleologo (1258 1282), kuriam pavy ko atkariauti Konstantinopol tuo metu, kai jame nebuvo Venecijos laivyno, pali kuonys. Apie i imperij, sulaukusi senatviko marazmo, buvo raoma taip:
Graikai didiavosi es rom n pdiniai: jie laiksi tvirtai sikib im perinio valdym o for m, neturdam i im perijos karins jgos; jie laiksi rom n kodekso, bet nepajg nuo sekliai vykdyti teisingum o; gyrsi banyios ortodoksikum u, bet jos dvasininkai < ...> buvo im peratoriaus dvaro vasalai. Tokia visuom en negaljo nevysti, nors tas vytim as ir bt labai ltas.5

Paleologai kartligikai iekojo pagalbos visur, kur tik manoma. Nordami sulaikyti Venecij, jie kreipsi genujieius, kuriems kadaise priklaus Amastris, Pera, Smirna bei Lesbo, Chijo ir amo salos. Jie sudar sjung su Aragonu ir kelis kartus gund popieius schizmos ubaigimo perspektyva. Pilietini kar metu (1321 1354) jie trumpam atkr savo valdi ligi pat Epiro. Iki 1382 met antiimperatorius laik savo dvar Mistroje, Morjos provincijoje. Tuo metu Jonas V (1341 1391) tapo kataliku, kartu bdamas turk vasalu. 1399 metais jo pdinis Manuilas II (1391 1425) leidosi neskming kelion iekoti pagal bos Romoje, Paryiuje ir Londone,
[m o u s i k e ]

393

EUROPOS

ISTORIJA

Taiau sensacingiausias ios epochos vykis naujos karingos turk genties pasirodymas: jai buvo lemta pakeisti bizantieius. Osmanai, arba Otomanai, si ver tutum, likusi po to, kai mongolai sutriukino seldiukus. Savo pava dinim jie gavo i Osmano I (vald 1281 1326) j krjo Ertugrulo snaus, kuris steig avanpost Anatolijos viduje. I tos bazs jie reng tolimus antpuo lius, atplindami Bizantijos pasienio gaballius, siunt savo laivus piratauti Egjo jroje ir pasiekdavo net Balkanus. Europ Osmanai pirm kart siver 1308 metais, kai samdom Bizantijos kari grup, vadinamoji Didioji Katalonijos Kuopa, pakl mait prie savo imperatorikj darbdav, pasikviesdami pagalb samdom turk kari dalin. Tais metais jie um Efes, 1326 me tais Burs (ji tapo pirmja j sostine), 1329 metais Nikj, 1337 metais Nikomedij. Osmano snus Orchanas (vald 1326 1362 m.) kr nuolatin placdarm Dardaneluose ir pasivadino sultonu, jo vaikaitis Muradas I (1362 1389) antrj Osman sostin Adrianopolyje (Edirnje) ir idrso pasi savinti senj seldiuk titul Sultan-i-Rum (Romos sultonas). Sultonas Bajazitas (vald 1389 1403 m.), nors ir buvo sutriukintas Tamerlano, taiau ukariavo didij dal Maosios Azijos; musulmon kolonistai upldo graik gyvenvie tes, kartu atakuodami ir Pelopones bei Valakij. Bajazitui mirtant Osmanai vald 40 kart didesn teritorij negu prie imt met, o Konstantinopolis buvo apsuptas (r. III pried, 40). Per ukariavim imtmet pasislinko siena, skirianti krikionikj pasaul nuo islamo. Buv Bizantijos pavaldiniai Graikijoje, Bulgarijoje, Serbijoje ir Bosni joje vos spjo pasidiaugti trumpu laisvs ir suiruts laikotarpiu, kol ir juos paverg nenugalimieji turkai. Osmanai vadovavo ymiajai gazij islamo kari" tautai ir jie t inojo. Senoje Bursos meetje yra toks Orchanui skirtas uraas: Sultonui, gazij sultono snui, gazijui gazijaus snui, plaij horizon t valdovui, pasaulio didvyriui"6 . Vidurami Graikija tarp lotyn ir Osman ukariavim buvo susiskaldiusi vietines kunigaiktystes. Epiro despotija, Atn kunigaiktyst, pietin Achajos kunigaiktyst bei Naksos salos kunigaiktyst kelis imtmeius praleido be didesni bd. J komercinius interesus kontroliavo Italijos miestai; j valdovai buvo lotynai; j gyventojai buvo staiatikiai,
[ i g o n a i ]

Ir Bulgarija itrko i Bizantijos takos sferos. Antroji Bulgarijos imperija, atsi radusi XII amiaus pabaigoje, buvo dinamika daugianacionalin valstyb. I sostins Trnovo Ivanas Asenis (vald 1186 1218 m.), Bulgar ir graik caras" iplt savo valdas iki Belgrado ir Skopls. Jo pdinis Ivanas Asenis II, valds 1218 1241 m., um Albanij, Epir, Makedonij ir Trakij. Kitos dvi dinastijos buvo kuman kilms. Taiau 1330 m. birelio 28 serbai nuud car Mykol iman ir ved savo valdi. Kit deimtmet Osmanai pradjo plikauti Maricos slnyje. 1366 metais paskutinysis bulgar caras Ivanas imanas III buvo privers tas atiduoti savo seser sultono harem ir pasiskelbti Osman vasalu. Tmovas buvo sulygintas su eme. Prasidjo 500 met truks Bulgarijos kaip Osman pro vincijos laikotarpis.
394

PESTIS

IGONAI
1378 metais Peloponeso miesto Naupliono, priklausiusio Venecijai, valdytojas patvirti no privilegijas, jau suteiktas vietinei atsingani bendruomenei. Tai pirmasis raytinis dokumentas, paliudijantis igon buvim Europoje. 1416 metais Braovo (Kronstato) miestas Transilvanijoje dovanojo sidabro, grd ir pauktienos kakokiam Emausui i Egipto ir jo 120 bendrinink". 1418 metais ta grup pasiek Hamburg. 1427 m. rug pjio mnes apie 100 keleivi - persekiojim emutiniame Egipte aukos - nebuvo sileisti Paryi ir todl apsistojo Sen Deni. Anoniminis Journal d'un bourgeois de Paris metratininkas apra juos kaip tamsaus gymio, skurdiai apsirengusius mones; moterys buvo apsigobusios suritomis mazgu skaromis, vaikai neiojo iedus ausyse. Jie buvo ivaryti, kai banytin valdia m protestuoti prie j brim i delno ir atei ties pranaavim1. Niekas neabejoja, kad igonai atkeliavo Europ i Indijos, nors apie j ankstyv sias klajones galima sprsti tik i lingvistini duomen. igon kalba priklauso indoeu ropiei kalb grupei, yra gimininga hindi kalbai ir buvo j vartojama visame kelyje per Viduriniuosius Rytus Europ. Tai, kad europiniuose igon kalbos dialektuose yra didel slav ir graik odi priemaia, rodo, kad jie ilgai gyveno Balkanuose. Daugyb pavadinim, kuriais vadinami igonai, tik dar labiau supainioja j kilms klausim. Graikikasis igon pavadinimas atsingani, i kurio kil ir tokie variantai kaip gitans (prancz kalboje), zingari (ital kalboje), gitanos (ispan kalboje), Zigeuner (vokiei kalboje) ir cyganie (rus kalboje), kil i viduramiais Maojoje Azijoje papli tusios manichj sektos pavadinimo ir yra akivaizdus nesusipratimas. Paplit buvo ir tokie j pavadinimai kaip Bohemai", Egiptieiai"; i ia atsirado gyfti (graik kalboje), gypsy (angl kalboje) ir faraoni (vengr kalboje). O pavadinimas romai" tikriausiai kils i to, kad jie viduramiais buvo susij su Bizantijos imperija, ir nesietinas su Rumu nija. Jie patys vadina save Rom (vienaskaita), arba Roma (daugiskaita). Mginimai juridikai isprsti klajokli igon klausim buvo labai vairs. 1596 met Anglijos statute igonai skiriami nuo paprast valkat,
[p ic a r o ]

Jorkyre buvo

sulaikytas brys igon ir kai kuriems net vykdyta mirties bausm u juodj magij. Taiau statutas paliko statym paisantiems igonams teis keliauti, usiimti jiems prastu skardinink amatu ir gauti atlyginim maisto produktais. Panaios teisins apsaugos igonai 1683 metais susilauk ir Pranczijoje. 1761 met Austrijos statutas mgino priversti igonus gyventi ssliai, taiau i to nieko gero neijo. Rusijoje Jeka terina II stengsi apginti igonus, suteikdama Karnos verg" status, kur jie jau turjo Moldavijoje ir Valakijoje. Taiau igonams, kaip ir ydams, buvo draudiama rodytis Sankt Peterburge. Nyderlanduose ir keliose vokiei valstyblse vykdyta visi ko j neprimimo politika. Per vis XIX ir XX ami Europos igonai stengsi ilaikyti savo klajoklik gyve nimo bd, savo tradicinius amatus, savo kalb ir muzik
[f la m e n c o ] .

J kultrai bdin

gas okultizmas, socialin organizacija akcentuoja dideli eim ir klan, kuriems vado-

395

EUROPOS

ISTORIJA

vauja karaliai" bei teisjai, svarba. Svarbiausios igon visuomenins veiklos apraikos yra kasmetiniai susirinkimai, vykstantys nustatytose vietose. Pavyzdiui, Kamargoje, Sen Marija de la Mero vietovje, kasmet gegus mnes prie igon glo bjos Saros kapo vyksta j ventins ikilms. Pasak legendos, Sara padjo Marijai Magdalietei igelbti nuo persekiojim dal Kristaus gimini bei mokini, igabendama juos Provans. Romantizmo epochoje igonais labai domjosi artistai ir raytojai. Hugo, Mrime ir Borrow yra para knyg apie igonus. Henri Murgerio knyga Scnes de la vie de bohme (1849) turjo didel pasisekim. Lisztas para mokslin traktat apie igon muzik ir pradjo mad, kuri turjo takos ir klasikiniam repertuarui, ir kavini pramoginei muzikai. Bizet Carmen (1875) pagal Mrime apysak ir Puccinio La Bohme (1895) pagal mintj Murgerio knyg priklauso paioms ilgaamikiausioms operoms. igonams visada teko ksti priekabiavimus, o kartais ir tikr smurt2. Taiau naci vykdytas totalinis igon genocidas - yd naikinimo veidrodinis atspindys - buvo netu rintis precedento dalykas. Komunistiniai reimai apskritai igonus irjo abejingai. Po karo demokratins valstybs mgino reguliavim derinti su humanistine tolerancija. Taiau svetimo, neturinio akn igono stereotipas vis atgimsta; paskutin kart jis 1993 metais virto lykia kampanija prie Vokietijoje iekojusius prieglobsio igonus. Beveik neivengiama, kad tradicini pair Europos gyventojai visada su prieikumu ir susi avjimu irs gyvensenos bd, tok nepana j pai kasdienin gyvenim: Come, let me read the oft-told tale again: The story of that Oxford scholar poor, Of pregnant parts and quick inventive brain, Who, tired of knocking at Preferments door, One summer morn forsook His friends, and went to learn the Gypsy-lore, And roamd the world with that wild brotherhood ...3 (Jums noriu i istorij primint: Profesorius i Oksfordo kadais, Kuriam griso smegenis diovint, Karjer pasiunt sau po velniais, Vos spjs vasaros sulaukt, Draugus paliks, su laisvais igonais leidosi keliaut...)

Panaus likimas itiko ir Serbij. Spaudiama kaimynins Vengrijos karalysts, kurioje serbams giminingi piet slavai prim katalik tikjim, serbai balansavo tarp Romos ir staiatiki. Serbij suvienijo Steponas I Nemania (1114 1200), priverts Bizantij pripainti jo nepriklausomyb. Nemanijos jauniausias snus v. Sava (1175 1235), Atono kalno vienuolis, padar serb Banyi nepriklau soma nuo graik arkivyskupijos Ochridje. Jis kalbjo savo brol Stepon I I priimti i popieiaus karaliaus karn. Vidurami Serbija pasiek savo apogj
396

PESTIS

valdant iauriajam Steponui IV Duanui (1308 1355). 1346 metais, kai Duanas buvo karnuotas caru, Serbija vald kelias buvusias bulgar ir Bizantijos provin cijas pietuose; serb patriarchas rezidavo Pee (Ipeke); caro Zakonnik (teiss kodeksas) reguliavo alies valdym. Duanas buvo jaun Italijos kunigaiktys i siuzerenu ir net puoseljo planus ukariauti Konstantinopol. Taiau Serbija neprilygo atslenkantiems Osmanams. 1389 m. birelio 15 Kosove, Juodj straz d laukuose" serb kariuomenei teko nusileisti. Paskutinysis serb karalius buvo nukautas, o Osman sultonas klastingai nuudytas. Serbija, kaip ir Bulgarija, tapo Osman provincija,
[z a d r u g a ]

iaur nuo Dunojaus lotynikai kalbantys valakai, sustiprinti migrant i Transilvanijos kaln, sugebjo sukurti nepriklausomas kunigaiktystes. Nuo to laiko Valakija ir Moldavija tapo krikionikojo pasaulio pasienio postais Balka nuose. Balkan krikioni nelaims vl atgaivino Kryiaus ygi tradicijas Vakaruose. 1344 metais jr lyga, vadovaujama Venecijos ir joanit, neilgam atkovojo i Osman Smirn. 1365 metais Savojos grafas Amadjus VI trumpam um Galipol ir ivadavo bulgar kalint imperatori. 1396 metais kryinink armija, vadovaujama Vengrijos karaliaus Zigmanto I , ties Nikopoliu prie Dunojaus patyr didel pralaimjim. 1402 metais kryinink gula su prancz riteriu Boucicauto prieaky msi ginti Konstantinopolio sienas, laukdama gresianio sultono armijos puolimo. O kitapus Juodosios jros buvusios Rusios staiatikiai krikio nys po truput vadavosi i totori jungo. T padaryti jiems padjo du iaurs rytuose kylantys valdios centrai Maskvos didioji kunigaiktyst ir Lietuvos didioji kunigaiktyst,
[n i k o p o l i s ]

Maskvos kunigaikiai iniro i nebties ir tapo reikmingi per du imtmeius nuo mongol antpldio pradios. Jie pradjo nuo to, kad, derindami nars su klastingumu, isikovojo viepataujani padt tarp daugybs smulki Riurikaii kunigaiktysi Vladimiro-Suzdals regione. Nuo 1364 met Maskvos kunigaik iai naudojosi paveldimu Vladimiro didiojo kunigaikio titulu. Vliau, simeilin Aukso ordos didiajam chanui, jie gavo ja rlik rinkti duokl i vis kit kuni gaiki, prisiimdami atsakomyb u duokli mokjim ir j nevykdym. Ivanas I (vald 1325 1340 m.), turjs Kalitos (Pinig maio") pravard, daugiau laiko praleisdavo kelionse Saraj negu Maskvoje. Karlas Marxas ra, kad jo asme nyje susiliejo totori statytinio-budelio, palaino ir pavergtj vado bruoai" . Be to, dosniai remdami staiatiki Banyi, ie kunigaikiai savo politin dominavim apgaub religingumo aura. 1300 metais Kijevo metropolitas persikl Vladimir, o nuo 1308 met gyveno Maskvoje. Gdiuose visos plaios alies mikuose buvo statomi vienuolynai, tampantys naujais prekybos ir teritorins eks pansijos centrais. Nepaisant mongol blokados ir ilgos kelions upmis bei jro mis, buvo palaikomi glauds ryiai su Konstantinopolio patriarchu. Maskvos kuni gaiktyst buvo grynai patrimonialin valstyb, kur visikai nepaisoma didiojo kunigaikio pavaldini, neginamas j turtas. Kunigaiktysi turto kontrol nei vengiamai stiprino Maskvos hegemonij. 1327 metais Ivanas Kalita padjo mon golams numalinti pagrindinio savo varovo Tvers miesto prie Volgos sukilim. Utat 1380 1382 metais kunigaiktis Dmitrijus Donietis (vald 1350 1389 m.)
397

EUROPOS

ISTORIJA

ZADRUGA Stepono Duano teiss kodekso, ileisto apie 1349-1354 metus, 70 straipsnyje aikiai usimenama apie dideles patriarchalines eimas su bendru kiu. Jame sakoma: Tvas ir snus, arba broliai, kurie gyvena viename name ir naudojasi vienu idiniu, taiau maitinasi atskirai ir turi atskiros nuosavybs, privalo dirbti kaip ir kiti valstieiai"1. Akivaizdiai matyti, jog serb caras stengsi utikrinti, kad visi valstiei kiai bt apmokestinami remiantis tuo paiu pagrindu. Taiau tuo straipsniu bdavo remiamasi pateisinti prielaid, kad zadruga - ben dras patrilinijinis kis - nuo neatmenam laik buvo standartin Balkan slav sociali ns organizacijos forma. prastas dalykas, kad kai kurie mokslininkai pernelyg entu ziastingai kalba apie zadrugos vaidmen slav giminysts ryi struktroje visais Europos istorijos laikotarpiais - nuo prieistorini laik iki ndienos. Taiau ekspert komentarai neseniai sugriov kai kuriuos i pai rimiausi" apibendrinim. Pasiro do, terminas zadruga yra akademinis neologizmas, pirm kart pasirods serb kal bos odyne 1818 metais. Jis niekada nebuvo vartojamas t moni, kurie tariamai turjo praktikuoti i form. Negana to, is odis neminimas ir Stepono Duano teiss kodekso tekste. Nors i 70 straipsnio galima daryti ivad, kad vidurami Serbijoje egzistavo kakokia bendro kio forma, taiau nra pagrindo manyti, kad zadruga buvo standartin ar vyraujanti forma visoje karalystje. Naujaisiais laikais zadrugos Balkanuose paplitusios labai netolygiai. Jos danos kalnuotoje gyvulininkysts zonoje, nusidriekusioje nuo Bosnijos ir Hercegovinos iki Juodkalnijos, Makedonijos ir centrins Albanijos. Gan danos jos ir Rodopuose bei Balkan kalnagbryje. Taiau j visikai nra Adrijos pakrantse ir didiojoje Bulgarijos dalyje. Zadrug pasitaiko kai kuriuose senosios Karins Sienos - Krajinos - sektoriuo se, kur gyvena XVI amiuje i Kroatijos atsikl serbai, taip pat tarp neslavikj vala k. J beveik nra Graikijoje ir Rumunijoje. Kalbant rimtai, reikia pasakyti, kad jau pavirutinika naujausi io klausimo tyrim, ypa atlikt Vakaruose, apvalga rodo, jog terminas zadruga pasitelkiamas daugeliui prietaring tiksl. Vis pirma j vartoja, labai menkai tepagrsdami faktais ar detaliais tyrinjimais, nordami paremti i pirto ilautus tvirtinimus apie vis slav taut kolek tyvikumo polinkius, apie panslavikosios visuomens (beje, neegzistuojanios) vien tis struktr, apie Balkan - to Europos Volksmuseum (liaudies muziejaus") - atsili kim. odiu, yra realus pavojus, kad is terminas gali tapti savotiku rasiniu mitu - geru kito Vakar vaizduots pramano, vadinamosios slav sielos", partneriu.

pirm kart met ik mongol karinei galiai. 1380 m. rugsjo 8 jis Kulikovo lauke ikovojo garsij pergal prie nenugalimj ord, taiau tai baigsi tik tuo, kad po poros met galjo pasigrti degania Maskva toks buvo totori ker tas. 1408 metais Dmitrijaus snus Vasilijus I (vald 1389 1425 m.) nutar nebe mokti duokls, taiau mongolams apgulus Maskv turjo nusileisti. Maskva stiprjo, taiau vis dar tebebuvo vasale.

398

PESTIS

NIKOPOLIS
1396 m. rugsjo 25 vakar aunj prancz riter pon de Coucy Nikopolio laukuose atvilko prie k tik pasibaigusio mio nugaltoj sulton Bajazit. Kartu su kitais tur tingais kryininkais, tarp j ir bsimuoju Burgundijos kunigaikiu Jeanu de Neversu, laikomu nelaisvje laukiant ipirkos, jis mat, kaip sultono gvardieiai lenktais kardais nukirto galvas keliems tkstaniams paimt nelaisv emesnio rango krikioni kari. (Neseniai kryininkai panaiai pasielg su paimtais nelaisv musulmonais.) Paskui de Coucy, sukaustyt grandinmis, var apie 500 kilometr Galipol, i ten Burs Azijoje, kur jis para testament ir pasimir, nepalikdamas pdini. Nikopolio vardas vis laik asocijuojasi su paskutinija didele Kryiaus ygi katastrofa. Tai buvo pagrindin Bulgarijos tvirtov, dominuojanti Dunojaus emupyje. Kai osmanai j ugrob, Vengrijos karalius sureng yg. Riteri armija susirinko Budo je atkeryti sultonui u jo pagyrnikus odius, kad paers savo irg aviomis prie v. Petro bazilikos altoriaus". Riteriai pasim yg vyno ir ilk, bet nepasim kata pult. Tad Nikopolio apgultis nenusisek ir riteriams teko susikauti su osmanais atvira me lauke. Per daug ankstyv prancz atak, kaip ir prie Krsi, inaudojo sultono sjunginink serb kavalerija ir pagrindins kryinink pajgos buvo apsuptos. Veng rijos karalius Zigmantas pabgo, o vienas lenk riteris igarsjo tuo, kad nenusimets arv perplauk Dunoj. Taiau dauguma likusi gyv kryinink pateko nelaisv. J pralaimjimas pasmerk Bulgarij 500 met bti musulmon rankose, padar gal lotyn ikiui Rytuose ir buvo Konstantinopolio lugimo preliudija. Suasono grafas Enguerrandas de Coucy VII (1340-1397) laikomas mogumi, kurio biografijoje tarsi vandens lae atsispindi krikionikojo pasaulio kriz. Jam priklaus didiausia Europoje pilis Pikardijoje, jis globojo Froissart ir Chaucer ir asmenikai dalyvavo beveik visose to nelaimi amiaus katastrofose. Jo tvas, atrodo, uvo prie Krsi, motina, kilusi i Habsburg gimins, mir nuo maro. Po pralaimjimo prie Puatj Coucy penkerius metus praleido nelaisvje Anglijoje, kur ved karaliaus dukter. Greta kondotjero Hawkswoodo kovojo Savojoje su upldusiais Pranczij laisvaisiais briais", dalyvavo veicarijos kampanijoje 1375-1376 m. Jis pirmasis isilaipino Tunise 1390 metais, itikimai tarnavo supuvusiai Pranczijos monarchijai visose kovos dl valdios imperijoje peripetijose ir popiei schizmose. Kai vengr pasiuntiniai atvyko Paryi kviesti Kryiaus yg brolybs ir Dievo meils vardan", jis mielai sutiko.1

Kaip tik tuo metu maskvnai pradjo vadinti savo valstyb graikiku Rusios pavadinimu Rossija (Rusija), o save rusais. ie maskvnai-rusai niekada neval d Kijevo, taiau tai jiems nekliud laikyti Maskv vienintele teista Kijevo p dine. Kaip tik tas rytini slav kalbos variantas, kuriuo kalbjo jie, ir tapo dabartins rus kalbos pagrindu. Tendencingos j istorijos versijos, kuri atkakliai stengsi Maskvos Rusij tapatinti su visa Rusia, neprim kiti ryt slavai, nepa tek Maskvos valdion ateinaniais imtmeiais.

399

EUROPOS

ISTORIJA

Lietuviai buvo paskutinieji pagonys Europoje. Saugiai sikr nuoaliuose Bal tijos mikuose, jie iveng ir pradinio Teuton ordino puolimo, ir mongol uka riavim. Lietuvius vald savi karingi kunigaikiai, Kijevo Rusios lugime ir j istorin galimyb. Taigi tuo metu, kai Maskva konsolidavo iaurinius ir rytinius Rusios likuius, Lietuva pradjo perimti jos vakarinius ir pietinius likuius. ituo valstybs krimosi laikotarpiu, kurio mastas tuo metu lenk net Maskvos mastus, ikilo trys yms valdovai didysis kunigaiktis Gediminas (apie 1275 1341 m.), jo snus Algirdas (vald 1345 1377 m.) ir Jogaila (vald 1377 1434 m.), kuris buvo istorins unijos su Lenkija pradininkas. imtmetis antpuoli, pili statymo ir duokli rinkimo dav puikius rezultatus visame Dnepro baseine. Baltoji Rusia (dabartin Baltarusija) buvo uimta visa, Raudonoji Rusia (Galicija) 1349 metais buvo pasidalyta su Lenkija, Kijevas paimtas 1362 metais po to, kai Algirdas ipl j i mongol myje prie Mlynj Vanden ties Dnepro vingiu. 1375 metais jis um Polock. Lietuvi niekas nesustabd iki 1399 met, kai juos toli pie tuose prie Vorkslos ups veik totoriai. Tuo metu Lietuva tiesiogine to odio prasme drieksi nuo jros lig jros" nuo Baltijos krant iki Juodosios jros prieig. Nuo 1386 met jos valdantieji sluoksniai prim Romos katalik tikjim ir vis labiau lenkjo. Taiau dauguma gyventoj Baltojoje Rusioje ir Ukrainoje buvo staiatikiai slavai. Jie vadino save rusinais arba rutnais"; kaip tik Didio sios Lietuvos kunigaiktysts rytini slav kalbos rutnikasis variantas ir sudar dabartini baltarusi ir ukrainiei kalb pagrind. Iki 1700 met Didiosios Lie tuvos kunigaiktysts, kuri daugiausia administravo ratingi krikionys slavai, oficiali kalba buvo ne lietuvi, o rutn. I pirmo vilgsnio atrodyt, kad staiatiki Banyia neivengiamai turjo bti pasyvesn u katalik. Jos galva, Konstantinopolio patriarchas, buvo glaudiai susijs su Bizantijos imperijos likimu. Taiau jo vaidmuo nebuvo maareikmis. Juk kaip tik staiatiki Banyia savo atkakliu rytingumu Rytuose, kur krikio nikasis pasaulis buvo puolamas mongol ir turk, sjo tautinio smoningumo skl tarp serb, bulgar ir rumun Balkanuose, tarp rus Maskvos valstybje, tarp rutn Lietuvoje. Kitame Europos pusiasalio gale, Ispanijoje, reconquista praktikai sustojo (r. III pried, 23). Po 1248 met maur kariuomen pasitrauk Siera Nevados kalnus, kuri elyje Granados emyratas galjo klestti dar por imtmei. Nuo tada jis buvo vienintel musulmon valdoma valstyb Pirn pusiasalyje. U jo rib vietiniai musulmon vadai, ypa Ibn Hudas, atsisak klausyti Afrikos maur valdios ir kr Al-Andalzij tapo priklausomi nuo Kastilijos. Dl to atsirado plati pasienio juosta, kurioje vyravo dideli karini ordin dvarai, o miestuose buvo pilna imigrant musulmon ir yd. Dauguma gyventoj kalbjo ispa nikai, nepriklausomai nuo ipastamos religijos. Portugalijos karalyst, nepri klausoma nuo 1179 met, kontroliavo Atlanto vandenyno pakrant, kur 1250 metais portugalai nukariavo Algarv. Navaros karalyst, apimanti bask rajonus Pirn pusiasalio iaurinje dalyje, nuo 1234 met buvo pavaldi pranczams, kurie palaik j nepriklausomyb iki 1516 met.
400

PESTIS

Pergalingoje Leono ir Kastilijos karalystje, nusidriekusioje nuo iaurins iki pietins pakrants, kur ji apsupo Granad i vis pusi, viepatavo anarchija. Pirmoji conquistadores karta praturtjo i plikavimo Pietuose ir i dideli latifundij steigimo. Ferdinando III ventojo (vald 1217 1252 m.), kuris gal gale buvo kanonizuotas u savo vaidmen rekonkistoje, palikuonis kamavo vaidai dl paveldjimo, bajorijos susiskaldymas, Cortes (Kortes ispan parlamento) bei hermandades (miest ginkluot lyg) ugaidos. Alfonsas X (vald 1252 1284 m.) neskmingai kovojo dl imperatoriaus karnos Vokietijoje. 1340 metais myje prie Salado Alfonso XI (vald 1312 1350 m.) vadovaujami kastilieiai per beveik imt met pasiek pirmj pergal prie maurus, persikl per Gibraltaro ssiau r ir eng Alchesir. Pedras iaurusis (vald 1350 1369 m.) visikai nusipeln savojo epiteto. Henrikas III (vald 1390 1406 m.) ne tik buvo talentingas admi nistratorius, bet ir sudar sjung su Anglij valdiusiais Lankasteri dinastijos karaliais. Taiau jis jaunas mir ir Kastilijoje sigaljo despotika konsteblio ir Santjago ordino magistro Aivaro de Lunos valdia. Meseta ploktikalnje besiga nani itverming Afrikos merinos veisls avi dka Kastilija tapo didiausia Europoje vilnos eksportuotoja; ta vilna i Bilbao ir Santanderio buvo gabenama Flandrij. O Aragono karalyst pasielg prieingai savo vilgsn nukreip jros link (r. III pried, 32). Ji susikr Aragono pirnikajam regionui susijungus su Katalonija bei Valensija ir anksti sitvirtino pakrantje. Per kar su maurais Jokbas I Nugaltojas (vald 1213 1276 m.) um Majork ir Minork, o Mursij kil niairdikai uleido Kastilijai. Petras III (vald 1276 1285 m.) 1282 metais gavo Sicilijos sost, ivijus i ten pranczus. Sardinija buvo atimta i genujiei 1326 metais. Alfonsas V (vald 1416 1458 m.) 1442 metais paver i Anu pietin Italij. Aragono sigaljimas vakarinje Viduremio jr dalyje leido sukurti nepakartojam jrin bendrij, apimani Barselon, Palerm ir Neapol; joje liaudiko argono vaidmen atliko katalon kalba, o bajorija turjo labai daug laisvi. Ginus tarp monarch ir j pavaldini sprsdavo Kortes aukiausiasis teisjas, kuriuo daniausiai bdavo nekilmingas riteris, savo bendraygi ikeltas aukt post. 1287 metais, laikantis Unijos privilegijos, bajorai gavo teis gin klu pasiprieinti bet kuriam karaliui, pasiksinusiam j teises tokios laisvs daugiau nebuvo niekur, iskyrus Lenkij. Dl to tauta tapo nepaprastai vieninga. Ne veltui Ferdinandas V (vald 1479 1516 m.) kalbjo: Aragono bajorus suskaldyti n kiek ne lengviau nei suvienyti Kastilijos bajorus". X V amiuje Aragonas vald ne tik didiausi Pirn pusiasalio miest Barselon, bet ir didiausi Europos miest Neapol. Vidurami Ispanijos kultrin sintez tikrai buvo nepakartojama. Penkiose karalystse praktikuojamos trys skirtingos religijos: krikionyb, islamas ir juda izmas; ia kalbama eiomis pagrindinmis kalbomis: kastiliei, galego, katalo n, portugal, arab ir bask. Krikionys, tarp kuri vyravo centrins ploktikalns kininkai ir kariai, bdavo menkiau isilavin nei labiau urbanizuoti ir
401

EUROPOS

ISTORIJA

civilizuoti maurai derlinguosiuose Pietuose. Taiau dabar krikionys veik itisus imtmeius trukusi izoliacij ir umezg plaius prekybinius bei kultrinius ryius su likusia krikionikojo pasaulio dalimi. Ispanijos ydai, sitvirtin ia musulmonikj valdov tolerancijos dka, pasklido po vis pusiasal ir vaidino svarb vaidmen administracijoje, medicinoje, mokyme, prekyboje, finansuose. Filosofas Maimonidas i Kordobos (1135 1204), vliau emigravs Egipt, buvo ilgai prisimenamas kaip knygos Pasimetusij vadovas autorius. Samuelis Halevi (mir 1361 m.), Pedro iauriojo vyriausiasis mokesi rinkjas (beje, jo sakymu nukankintas), globojo men. Perkriktas Pablo de Santa Maria (Solomonas Halevi, gims 1350 m.) diplomatas, Burgo vyskupas ir pagarsjs antisemitas. I pradi religiniai disputai buvo labai populiars. Vliau, ypa 1348 1351 ir 1391 metais, bta pasibaistin pogrom. X V amiuje aukiausias pareigas Ba nyioje ir valstybje um didel conversos naujj krikioni (perkrikt) kasta Guzman, Mendoz, Enriuez gimins. Niekas taip ikalbingai neper teikia simbiozs kaip ispan architektra nuostabus Viduremio jros roma ninio stiliaus, katalikikosios gotikos ir rytietik ornament lydinys,
[ka b a l a ]

Paioje katalik pasaulio irdyje politika vis dar tebesisuko apie tris konkuruo janias jgas imperij, popiei ir Pranczijos karalyst. XIV amiuje visoms trims jgoms teko patirti toki didiuli vietini tamp, kad n viena i j neta po nugaltoja tarptautiniu mastu. Po 1254 1273 m. tarpuvaldio imperatoriai buvo taip usim Vokietijos vidaus reikalais, kad Italija jiems nerpjo. Popieiai, gelbdamiesi nuo nesiliaujani kar Italijoje, susirado prieglobst Pranczijos pietuose, kur ibuvo beveik 70 met iki schizmos. Pranczijos karalyst, bevil tikai nuniokota imtameio karo su Anglija, neatsigavo iki pat X V amiaus vidurio. 1410 metais, kai buvo trys imperatoriai, trys popieiai ir du Pranczijos karaliai, katalik krikionikojo pasaulio vadovus apm neviltis. Kadangi centre viepatavo tokia sumaitis, atsirado galimyb kurtis naujoms galingoms valsty bms. Be Aragono, tokiomis naujomis valstybmis tapo veicarija, Burgundija ir Lenkija su Lietuva. Hohentaufen dinastijos lugimas visam laikui susilpnino ventj Romos imperij. Tarpuvaldis, kurio apogjumi tapo Konradino egzekucija Neapolyje, sukl keli deimtmei chaos. Negana to, buvo maa galimybi, kad pavyks atkurti imperatoriaus valdi. Tiek daug dmesio skirdami ambicijoms Italijoje patenkinti, Hohentaufenai pasmerk savo pdinius aminai priklausomybei nuo Vokietijos. Kadangi imperijos idas buvo tuias, o imperatoriaus valdos ibars tytos, sunku buvo ko nors kito tiktis. Rezultatas toks: vokiei kunigaikiai amino savo privilegijas, o imperatoriaus rinkim procedra visai sustabarjo. 1338 metais Rinkj kolegija atmet popieiaus reikalavim suteikti jam impe ratoriaus tvirtinimo teis, o 1356 met Aukso bul visam laikui nustat rinkim mechanizm. Nuo to laiko Frankfurtas prie Maino tapo imperatoriaus rinkimo vieta. Nulemti turjo septyni elektoriai bals dauguma. Tais septyniais rinkjais turjo bti Mainco, Kelno ir Tryro arkivyskupai, Bohemijos, Reino Palatinato,
402

PESTIS

KABALA
Kadaise, po 1264-j ir prie 1290 metus, tarp Ispanijos yd i rank j rankas prad jo eiti veikalas hebraj kalba Sepher ha-Zoher ai ha-Torah (statymo didingumo kny ga"). Tai tariamai buvs vieno gerbiamo II amiuje gyvenusio rabino Simono ben Jochai krinys. I tikrj i knyg para kakuris vietinis mokslininkas, tikriausiai Moz i Leono (1250-1305). Jos turin sudar ilgi ir pains Penkiaknygs komentarai; netrukus su jais susipaino visi Biblijos tyrintojai - ne tik ydai, bet ir krikionys. Galu tinis ios knygos trij tom variantas ileistas Mantujoje 1558-1560 metais. Tai buvo ir iki iandien liko standartin Kabalos knyga. odis Kabala reikia tradicij". Apskritai tai mistini doktrin ir metod, kurie daug imtmei buvo naudojami atskleisti slaptai prasmei, slypiniai ventojo Rato tekste, rinkinys. Pagrindins Kabalos doktrinos tikriausiai bus kilusios i klasikinio neoplatoni k ir manichj laikotarpio pabaigos idj. J esm sudar mokymas apie viesos ir Tamsos karalysi kov; vien i j valdo Dievas, o kit - tonas. Dievas, kaip ir to nas, susideda i tvikojo ir motinikojo prad; vyrikasis pradas yra baltos spalvos ir aktyvios prigimties, o moterikas - raudonos spalvos ir pasyvus. Dievas gali reiktis dviem pavidalais: kaip abba (tvas / karalius) arba imma (motina / karalien); tonas atitinkamai - kaip amaelis, nuodingasis Mirties Angelas, arba kaip Ahola - Didioji Paleistuv. it por derinys sudaro harmonij arba sukelia sumait, chaos. Kadangi buvo manoma, jog Dievas ir tonas neturi apibrt rib ir yra nematomi, apie j buvim galima sprsti i deimties j emanacij. Kiekviena emanacija atitiko vien i deimties pagrindini Adam Kadmon (pirminio mogaus) arba Adam Belial (beverio mogaus) nari. O tos deimt dievikj emanacij - tai Keter (karna arba galva), Chochma (imintis arba smegenys) ir Bina (supratimas arba irdis), sudarantys intelekto pasaul"; dvi rankos - Chased (gailestingumas) ir Din (teisingumas) bei Teferet (grois arba krtin) sudaro morals pasaul"; dvi kojos - Nezach (puikumas) ir Hod (didingumas) bei Jesod (pagrindas arba genitalijos) - materialin pasaul"; na ir paskutinioji emanacija yra Malchut (karalyst). Jas galima pavaizduoti ir kaip deimt llan (Kabalos medio) ak arba kaip Tris Stulpus: Supratimas Teisingumas Puikumas Karna Grois Pagrindas Karalyst Kabalistai tikjo, jog Dievas sukr pasaul tik po keli nepavykusi mginim; kad visa, kas tik realu, yra amina; kad sielos migruoja i kno kn. Jie iekojo Mesijo, kuris ateis, kai bus atmesti tono gundymai. ventajam Ratui iifruoti yra keli bdai: notarikon - odi priskyrimas kit odi pirmosioms raidms, gematria - raidi skaitmenini atitikmen iekojimas ir temurah enkl perstatymas". Imintis Gailestingumas Didingumas

403

EUROPOS

ISTORIJA

Galima pateikti tokius notarikon pavyzdius: ADaM skaitoma kaip Adomas, Dovy das, Mesijas ; garsusis graik krikioni ICHTHOS (uvis) tariamai reikia Jzus Kristus, Dievo Snus . Gematria rmsi skaii, ivest i vard ir dat, sumavimu. tai kaip atrod tokie skaiiavimai, atlikti XIX amiuje Vokietijos imperatoriui Vilhelmui, gimusiam 1797 m. kovo 22 d.: 22 + 3 + 1797 + 7 (jo vardo raidi skaiius) = 1829 (jo vedyb metai): 1829 + 1 + 8 + 2 + 9 = 1849 (revoliucijos numalinimas); 1849 + 1 + 8 + 4 + 9 = 1871 (karnavimas imperatoriumi); 1871 + 1 + 8 + 7 + 1 = 1888 (mirtis). Temurah metodas rmsi dvideimt keturiomis perstatytomis hebraj abcls sekomis. Pavyzdiui, iuo metodu i odio YaHVeH (Dievas) keturi raidi galima gauti 2112 Dievo vardo variant. Kabalos poveikis judaistinei miniai itin gilus. Ji labai sustiprino religijos mistinius aspektus ir pakirto racionalius Toros tyrinjimus. Ypa patraukli Kabala buvo vlesni laik chasidizmui; jo ipainjai dainavo ir oko kabalistini ukeikim ritmu ir ventai tikjo savo dvasiki - cadik - mslingomis pranaystmis. Kabala avjosi ir daugelis krikioni mokslinink, pradedant Raymondu Llulliu, baigiant Pic ir Reuchlinu; ji tapo btina europiei magijos sudtine dalimi. statymo didingumo knygos vertimas lotyn kalb, kur 1677-1678 metais Vokietijoje ulzbache ileido baronas Rosenrothas, jos paslaptis padar prieinamesnes platesniam skaitytoj ratui. Kabalos idjos, vaizdiniai ir odynas sitvirtino Europos kalbose ir lite ratroje, danai nenurodant ir neskelbiant, i kur visa tai paimta1.

Saksonijos ir Brandenburgo kunigaikiai*. Imperatorius Karolis IV, sukrs ios buls tekst, tiesiog buvo priverstas nusilenkti realybei. Kaip sako garsusis Bryce'o posakis, jis teisino anarchij ir pavadino tai konstitucija"9 . Susilpnjusi imperija nuo 1273 met atkakliai stengsi atsigauti. I devyni imperatori nuo Rudolfo I Habsburgo (vald 1273 1291 m.) ligi Zigmanto Liuk semburgieio (vald 1410 1437 m.) tik trims teko garb patirti karnavimo ceremonij. Du i j Adolf i Nasau 1298 metais ir Vaclov Liuksemburgiet 1400 metais nualino elektoriai. Henrikas VII (vald 1308 1313 m.), Dants paskutin didioji viltis, savo pirmtak pavyzdiu leidosi yg Italijon; Roma Henriko VII nesileido ir jam teko negarbingai mirti nuo drugio Pizoje. Jo pdinis Liudvikas Bavarietis (vald 1314 1347 m.), susipyks su popieium, 1328 metais turmu um Rom, taiau tai tik iprovokavo nauj antipopiei ir antikarali sek. Karolis IV Liuksemburgietis (vald 1346 1378 m.) iek tiek stabilizavo padt. I antikaraliaus taps imperatoriumi, jis panaudojo imperij savo mylimiau siai Bohemijai stiprinti. Vokietija kur laik buvo valdoma i Karlteino pilies. Dl
* Tokia tvarka isilaik be pasikeitim iki 1623 met, kai Palatinato viet um Bavarija. 1648 metais Palatinatas buvo vl atstatytas, paliekant ir Bavarij, o 1708 metais Hanoveris tapo devin tuoju elektoriumi. Napoleonas padar dideli patais, bet jos nebuvo gyvendintos. 404

PESTIS

takos didiojoje politikoje varsi keturios svarbiausios gimins: Vitelsbachai i Bavarijos, vald dar ir Eno bei Olandij; Liuksemburgai, kuriems nuo 1333 met priklaus Liuksemburgas, Brabantas ir Bohemija, nuo 1310 met Silezija, iki 1415 met ir Luica bei Brandenburgas; Vetinai i Saksonijos; Habsburgai i Austrijos, kuri valdos drieksi pietuose nuo Sundgau provincijos iki Krajinos. Vietin poli tik kontroliavo visur esantys plrs prelatai, galingi imperijos miestai ir gausy b smulki riteri. Tai buvo vadinamj Raubritter plikaujani riteri" ir Faustrecht kumio teiss" epocha. Vlyvj vidurami Vokietija neturjo savo jgomis pasitikinios nacionalins monarchijos kaip gretimos alys Pran czija ir Lenkija. Tik po to, kai tris kartus i eils imperatoriais buvo irinkti Habsburgai (1438, 1440 ir 1486 metais), imperija pradjo gauti paveldimos monarchijos bruo. Taiau net tada imperatoriai neturjo didesns veikimo lais vs. Jei partikuliarizm, susiskaldym laikysime feodalins sistemos svarbiausiu bruou, tai Vokietija buvo feodalikiausia i vis ali. Ir Italijoje Hohentaufenai paliko kart palikim. iaurje tarpusavyje kariau janios bendruomens vokiei priespaud pakeit savja. Visi Lombardijos ir Toskanos miestai atsidr vieno i didiausi varov Milano, Florencijos ar Venecijos valdioje. Tai buvo ne tik praturtjimo i prekybos ir kultros suklestjimo, bet ir nesiliaujani kov epocha. alia dailinink ir poet klestjo galvaudiai ir nuodytojai. Vidurinje Italijoje 1275 metais pasiraytas imperato riaus ir popieiaus konkordatas padar gal bet kokioms imperatori pretenzi joms v. Petro palikim. Popieiaus valstyb, kuriai be Romos priklaus dar ir Romanija, Pentapolis, Ankonos marka ir Kampanija, tapo laisva, bet neapsaugota ir kamuojama niekada nenurimstani Romos gyventoj. O pietuose itin ls darsi popieiaus klientai i Anu dinastijos, atsikviesti ia Hohentaufenams pakeisti. Dl Sicilijos mipar" 1282 m. kovo 30 d., kai pasipiktin Palermo gyventojai iskerd apie 4000 juos valdiusi prancz, Sicilijoje teko vesti Ara gono valdi, Neapolyje buvo apsupti Anu ir prasidjo dvideimties met karas.
[k o n k l a v a ]

Florencija buvo paiame vlyvj vidurami spalving Italijos vyki centre. Maitinama miest supaniose puikiose Apenin apylinkse (contado) auginam avi vilnos, XIII amiuje ji tapo klestinia apie 100 000 nerami gyventoj ben druomene. Jos aukso moneta florinas pasidar vis priimta valiuta toli u Italijos rib. Ambicingi miestelnai, vadin save popolo, tapo organizuota opozicija tradi cinei comune aplinkinse pilyse contado sikrusioms aristokrat giminms Donati'ams, Ubertiams, Cerchi'ams, Albertiams. Didels ir maos gildijos (arti) reikalavo sileisti j atstovus renkamas miesto tarybas ir rotacijos bdu keiia m pareign vietas; neramumus dar labiau kurst smarki miesto prastuomen. Podesta (vietininkas), kur anksiau skirdavo imperatorius, dabar buvo kontro liuojamas municipaliteto. 1266, 1295 ir 1343 metais ileistos konstitucijos nesu gebjo apmalinti t neramum. Florencija nuo seno buvo Velf gimins miestas, nepripastantis imperato riaus valdios. Taiau tai miesto energij nukreip nauja kryptimi santykiai
405

EUROPOS

ISTORIJA

KONKLAVA
Romos katalik Banyia nra demokratija, o jos popieiaus rinkimo procedra pagrs ta karia patirtimi. Konklavos sistem sutvark Grigalius X, siekdamas, kad daugiau nebepasikartot toks skandalingas vilkinimas, kur teko patirti jam paiam. Susirink Viterbo vietovje 1268 m. pabaigoje, kardinolai kivirijosi itisus trejus metus. J isi sukinjimai taip siutino miesto valdi, kad kardinol rezidencijos durys buvo urakin tos i lauko, paskui nuimtas stogas, o j aprpinimas maistu sumaintas iki btiniausio minimumo. Nuo to laiko kardinol kolegija turjo susirinkti Vatikano rmuose Romoje per 15 dien nuo popieiaus mirties. (Tais laikais, kai dar nebuvo telegrafo ir geleinkeli, toks reikalavimas atsijodavo daugum kardinol, tuo metu nesani Italijoje.) Tada popie iaus rm valdytojas turdavo udaryti J Eminencijas tinkamoje patalpoje, paprastai Siksto koplyioje, ir laikyti juos tenai con chiave (urakintus"), kol jie nepriims spren dimo. Rinkti kardinolai galjo vieningu pritarimu be balsavimo, komitet nutarimu arba, kaip vliau tapo prasta, slaptu balsavimu. Eiliniai balsavimai bdavo rengiami i ryto ir po piet; kiekvienas kardinolas mesdavo kortel su jo pasirinkto kandidato vardu stovini ant altoriaus taur. Kasdien rm valdytojas sudegindavo krosnyje neskmin gai pasibaigusi balsavimo rat korteles - pro kamin virsdavo juodi dmai. Balsavi mai tsdavosi tol, kol vienas i kandidat gaudavo du tredalius ir dar vien bals. Tada rm valdytojas apie tai pranedavo balt dm signalu, o rinkjai sutvirtindavo savo pasirinkim, prisiekdami itikimyb naujajam popieiui. Grigaliaus X sistema lieka i esms nepakitusi, j tik truput modifikavo Vacantis apostolicae sedis konstitucija (1945). XX amiuje Apvaizdos malone pavyko veikti imperatoriaus Prancikaus Juozapo veto 1903 met konklavos sprendimui, o 1939 metais pasiekti konklavos trumpumo rekord - ji tetruko vien dien. Popieius Jonas Paulius II buvo irinktas 1978 met spalio mnes, atrodo, per atuntj balsavimo tur; paskutiniajame ture u j balsavo 103 i 109 kardinol1.

su popieiais buvo tempti, o patys Florencijos Velfai susiskald. Pranaum regio ne Florencija gijo po mio prie Kampaldino, kur 1289 m. birelio 11d. Gibelin valdomo Areco kariuomen nugaljo, nors anksiau buvo pralaimjusi Sienos armijai prie Montaperti (1260). Taiau tada prasidjo nesantaika tarp Juodj ir Baltj. 1301 metais, kai popieiaus arbitro Charles'o de Valois misija baigsi neskmingai, Baltieji, panaiai kaip anksiau Gibelinai, buvo ivyti. Tas susiskal dymas grupuotes, be abejo, buvo despotikos valdios pranaas netrukus j buvo lemta vesti Mediiams. Pasak vieno i Dants pragaro gyventoj, Florencija tokia kupina pavydo, kad net braka jau skrynia... Pavydas, ipuikimas, godu lys tai trys dygliai, kurie taip ird gelia1 0 . Taiau visuomeniniai ir politiniai neramumai aikiai skatino kultrin gyvenim. Visi trys didieji tos epochos raytojai Dant Alighieris, Petrarka ir Boccaccio buvo florentieiai. Miesto pastatai atspindjo vis augant prabang
406

PESTIS

pasitikjim savimi: Bargello rmai (pradti 1254 m.), naujosios miesto sienos (1284 1310), Vekijo rmai (pradti statyti 1298 m.), perstatytas Vekijo tiltas (1345) ir Loda dela Sinjirija (1381); Arte della Lana rmai (vilnos perdirbj gil dijos, 1300 m.), Velf alinink, Pazzi, Pitti, Strozzi, Antinori ir Medici-Riccardi rmai (1444); na ir vis pirma religinis menas romaninio stiliaus San Miniato al Monte banyia, gotikin Santa Kros banyia (1294), marmuro ploktmis iklota atuoniakamp v. Jono baptisterija (1296), Duomo (pradta 1298 m.), Doto kampanil (1359), didingoji Bruneleskio katedra (1436), Ghiberti darbo baptisterijos durys (1452) ir Fra Angelico freskos San Marko dominikon vienuolyne. Dant Alighieri (1265 1321) didiausias krikionikojo pasaulio poetas. Jis buvo giliai sivls Florencijos politik ir vaikiojo miesto gatvmis tuo metu, kai buvo statomi patys puikiausi jo paminklai. Literatriniai Dants suge bjimai ir vaizduots galia neturi lygi. Jaunystje jis kovojo pirmosiose gretose myje prie Kampaldino, tarnavo kaip vienas i municipalini prior valdant Bal tiesiems Velfams; u tai Juodieji j vliau itrm iki gyvos galvos. Apkartintas dvideimties met tremties, jo gyvenimas baigsi Ravenoje Kan Grande da Polen tos dvare, kurio savininkas papuo laur vainiku jo stingstani galv. Dants Vita Nuova (Naujasis gyvenimas") yra vienas i ret mginim viduramiais si gilinti mogaus vid, jo jausm pasaul. Jo De M onarchia (Apie monarchi j") aistringas kvietimas atkurti imperatoriaus valdi. De Vulgari Eloquentia yra motyvuotas vietini tarmi ir liaudikos kalbos gynimas, todl Dant galima laikyti iuolaikins Europos literatros tvu. Dants edevrui Commedia imto giesmi poemai susiavj skaitytojai pridr epitet Dievikoji". Jame apraoma poeto kelion po tris pomirtinius pasaulius Pragaro bedugn (Inferno), Skaistyklos kaln (Purgatorio) ir sauls nutviekstas Dangaus sferas (Paradiso). Tiesiogine prasme i poema, kaip ir O d i sja ar Eneida, yra sivaizduojamos kelions apraymas; toje kelionje pirmuoju Dants vadovu yra Vergilijus, o susitikimai su praeities ir dabarties moni vl mis vyksta labai tikinamai pavaizduotoje aplinkoje. Perkeltine prasme j galima laikyti iplstine dvasins kelions alegorija krikionikoji dvasia eina nuo nuodms ipirkimo link, o kelions pabaigoje jos laukia atlyginimas akinan ti Dievo vizija. Galima irti ir dar vien prasm tai iradingas mginimas statyti morals rm, kurio gauss gyventojai turi tiksliai nustatytas vietas pagal j ydas ir dorybes, atsidurdami tarp Pasmerktj, Nepraradusi vilties ir Palai mintj. Poemos kalba stulbina nuostabiu odi taupumu, jos siuetai avi smul kiausiomis detalmis, k poetas savo kelionje patyr, ir moralinio landafto, kuriame visa tai vyksta, didingumu. Kaip ir dera, emiausi mogaus lyg auto rius mato ten, kur nebra Meils ledo sukaustytose pragaro gelmse aplink sustingusi nuo alio Judo figr. emikasis Rojus yra nuostabi kvap kupi noje giraitje Skaistyklos kalno virnje, kur skausm pakeiia viltis". O vir n u Primum Mobile, paiame dangikosios viesos Ros viduryje, kur bsi mos ekstazs nemanoma nusakyti odiais. Tai yra Meils, kuri veria judti Saul ir vaigdes" L'amor che move il sole e l'altre stelle ", altinis.
407

EUROPOS

ISTORIJA

Apie Dant pasakojama daug anekdotini istorij. Pavyzdiui, kad vien die n jis igirdo asil varov, dainuojant jo dain, pertraukindamas j asil ragi naniais ksniais Arri, arri! (Na, n a !1 1 ) siuts poetas apkl varov aukdamas: Cotesto arri non vi misi io! (Jokio Na, na!" mano odiuose nebuvo!")1 1 . Dants talento klestjimo laikotarpis sutapo su Franesko Petrarkos (Frances co Petrarca, 1304 1374) jaunyste. Nuostabieji Petrarkos meils eilraiai, Canzonieri, yra tarsi Vita Nuova aidas, kaip ir jo meil Laurai tarsi atkartoja Dants meil Beatriei. Jiedu abu smsi kvpimo i dolce stil nuovo krj, toki kaip Bolonijos poetas Guigo Guinicelli (1230 1276), kur Dant vadino savo literat riniu tvu; o j vadinamasis saldusis naujasis stilius" buvo labai artimas truba dr stiliui. Tik dl kritik pedantikumo Dant laikomas giliai viduramiku" poetu, o Petrarka renesanso pranau":
Di pensier in pensier, di m onte in m onte, mi guida Amor; ch'ogni segnato calle provo contrario alia tranquilla vita. Se 'n solitaria piaggia, rivo, fonte, Se 'n fra duo poggi sied e om brosa valle, ivi s'acquieta l'aim a sbigottita; e, com Amor la nvita, or ride, or piange, or tem e, or s assicura: e 'lvolto che lei segu e, o v ella il m ena si turba e rassrna, ed in un esser picciol tem po dura; onde alla vista uom di tal vita esperto diria: questi arde, e di suo stato in certo.12 (Nuo m inties prie m inties, ir nuo kalno prie kalno veda M eil mane; bet jauiu nuym tais takais gyvenim ram nuvest negals. Kur upelis sraunus, ar altinis kur alma, vsiam e slnyje su g ltais laitais m ano siela sudirgus gal ten pailss; ir klausys, k jai M eil nabds, juoksis ji, verks, drebs nelaim inga, veidas veidrodis sielo s m anos i paskos, kas jai daros, kartos n m inutei ramiai nesustings; kas ir pats tai patyr, i karto supras t jo nerim gil, tas m eils kanias.)

XIV

amiaus Italija buvo tinkama dirva ne tik kruvinai nesantaikai jos mies

tuose, bet ir pirmiesiems Europos komerciniams bankams. Nesantaika sudar slygas be paliovos plikauti vadinamosioms Laisvosioms kuopoms daniau siai svetimaliams samdomiems kariams, vadovaujamiems toki moni kaip Conradas von Wolfortas, buvs hospitaljeras Fra Moriale, klajojantis riteris Jonas Bohemietis arba anglas seras Johnas Hawkwoodas. Venecija ir Genuja be persto jo kovojo jroje dl prekybos keli su Levantu. Roma, netekusi savo popiei,
408

PESTIS

buvo kamuojama susiskaldiusi aristokrat priespaudos ir pai piliei suskili m, ypa 1347 1354 m. sukilimo, vadovaujamo atitrukusio nuo realybs populia raus diktatoriaus Cola di Rienzo. Anu dinastijos valdomas Neapolis buvo apimtas anarchijos, kuriai vadovavo Joana I (valdiusi 1343 1382 m.) ir keturi jos vyrai. Ital bankininkai imoko, kaip gauti naudos i konflikt. Jie irado visus iuo laikinius finansinius metodus, nuo vekseli iki draudimo bei buhalterijos, ir pasi naudodami banytins hierarchijos tinklu iplt savo veikl po vis lotyn krik ionikj pasaul. Florencij 1339 1349 metais sukrt jos ymiausi gimini bankrotai dl besaikio kreditavimo; taiau miestas greit atsigavo. Tarp turt ir skurdo formavosi kapitalizmo pasaulis,
[c o m p u t a t i o ]

Vlyvj vidurami popieiai po trumpo suklestjimo laikotarpio popieiau jant Bonifacui VIII vl tapo priklausomi ir patyr tremtini dali. Bonifacas VIII (1294 1303) vadinamas paskutiniuoju vidurami popieium. Jis buvo irinktas pakeisti nelaimingj atsiskyrl Pietro del Morrone (Celestin V), patarus Bonifacui VIII atsisakyti popieiaus pareig, o vliau kalint iki gyvos galvos. Bonifaco VIII kslai buvo praturtinti savo gimin Gaetanus, nuskurdinant kon kurentus Colonnus ir grinant Anu dinastijos valdi Sicilijoje niekaip nesibai gianiame vadinamajame Sicilijos mipar kare". Nepaisant to, kaip tik Bonifa co VIII dka Banyia gavo Sextus (1298) treij kanonins teiss kodekso dal; o 1300 metus jis paskelb jubiliejiniais, suteikdamas visik nuodmi atlei dim milijonams piligrim, upldusi Rom. Bonifaco VIII bul Unam Sanctam (1302) buvo radikaliausia popieiaus virenybs iraika; joje skelbiama, kad be jo niekas negali tiktis atpirkimo. Taiau susivaidijs su Pranczija, kurios naudai Unam Sanctam ir buvo paskelbta, popieius pergudravo pats save ir mir nuo oko, kai j pagrob i gimtojo Ananjo Pranczijos karaliaus agentas. Dant, kuris galjo sutikti Bonifac lankydamasis Florencijos pasiuntinybje Romoje, jo atvil giu buvo visai negailestingas, pavadins naujj fariziej kunigaikiu". Praga re" (Inferno) jis pasmerkia Bonifac pragaro kanioms u simonij banytini pareig pardavinjim. O Rojuje" (Paradiso) pasmerkimo odius deda paties v. Petro lpas:
Q uegli ch'usurpa in terra il luogo mio, il luogo mio, ii luogo m io... (Tas, kur m ano sost, kaip inai, mano, m ano sost sibrov, Nors Kristaus pdinio nr tenai, Inieks m ano kap, nesidrovi Paversti j kraujuota dum blyne Ir diugina Liucifer belov... Ganytoj apsiaustais apsiklt, Vilkai plrnai sergja avis... O, Dieve, kiek adi tu dar kentti? B esotis kuorsietis trokta vis M s kraujo panaiai kaip ir gaskonas, Nejau grai pradia taip greit su vys?)13

409

EUROPOS

ISTORIJA

COMPUTATIO
1494 metais Venecijoje atspausdinta ir ileista Luco Paciolio knyga Summa de Arith metica. Joje buvo to paties autoriaus traktatas Particularis de Computis et Scripturis (Apie skaiiavimo ir uraymo ypatumus"). is veikalas - pirmasis iuolaikins buhal teri profesijos vadovlis. Paiolis (1447-1517), dar inomas savo religiniu vardu Fra Luca di Borgo San Sepolcro, buvo prancikonas ir ymus keliaujantis florentiei mokslininkas. Geriausiai inom jo traktat De divina proportione (1509) iliustravo pats Leonardas da Vinci. iuolaikiniai autoriai Paciol vadina buhalterijos tvu 1. Venecijinis dvigub sskaitybos ra metodas atsirado Italijos miestuose gerokai prie tai, kai Paiolis j apra. iam metodui reikjo trij knyg - memorialo, urnalo ir didiosios knygos. Memoriale buvo uraomos visos finansins operacijos. urna las buvo pildomas pagal memorial, chronologine tvarka susumuojant kiekvienos dienos versl. Kairje buvo suraomos skolos (in dare), o deinje - kreditai (in havere). Didiojoje knygoje kiekvienai sskaitai buvo skiriamas dvigubas puslapis: kairysis debetui, deinysis - kreditui kartu su sskait rodykle. Joje taip pat buvo uraomi einamieji balansai, pirklio aktyv sumos ir vairi pajam bei ilaid kategorij sraai. Udarius kiekvien sskait, pagrindinio kapitalo sskait buvo traukiamas galutinis rezultatas - pelnas ar nuostolis; taip suvestiniame kapitalo balanse buvo matomi savi ninko neto aktyvai2. Sistemingi buhalterijos metodai danai laikomi kapitalizmo augimo prielaida. J plitim Europoje galima pasekti pagal publikacijas, pasirodiusias po Paciolio veikal. Tai Jano Ympyno Christoffelio knyga Nieuwe instructie ende biwijs de der loofelijcker consten des rekenboecks (Antverpenas, 1543); Valentino Mennherio Practique brifue pour cyfrer et tenir livres de coupte (Antverpenas, 1550); Jameso Peeleo The maner and fourme how to kepe a perfect reconying ... (Londonas, 1553); Claeso Pieterszo Boeckhouwen op de Italienische maniere (Amsterdamas, 1576) ir Simono Stevino Vorsteliche Bouckhouding ... (Leidenas, 1607), parayta Nasau kunigaikiui Morisui. Istorikai danai pamirta - juk net paios paprasiausios profesijos turi savo istori j.3 Ir tos paprasiausios, emikiausios profesijos vis didesniu mastu tvarko kapitalis tin pasaul, beje, ir akademin jo gyvenim.

Tas suvytimas" popieiams pasirod bess ilgai truks j itrmimas Avin jon; pirmasis ten atsidr gaskonas Bertrandas de Gotas popieius Klemensas V (popieiavs 1305 1314 m.). Babilonikoji popiei nelaisv Avinjone truko nuo 1309 iki 1377 met. Ji prasidjo raginant Pilypui Graiajam, kuris negailestingai spyr Klemens V, o baigsi pakursius v. Katerinai iemetei, rmusiai Grigaliaus IX (1370 1378) pasiryim grti Rom. Iki tol visi septyni popieiai buvo pranczai, irinkti vyraujanios prancz kardinol kolegijos. Avinjonas prie Ronos buvo ne Pranc-

410

PESTIS

zijos teritorijoje, o Veneseno anklave, kur popieiams padovanojo j klientai i Anu dinastijos ir kuris 1348 metais buvo paprasiausiai ipirktas u 80 000 aukso kron. Taiau prancz taka vis tiek buvo lemiama, ir daugelis politini veiksm, tarkim, tamplieri ordino panaikinimas, buvo padiktuoti kaip tik jos. Avinjono popiei valdi pripaino ne visos alys. Lotyn krikionikasis pasaulis buvo suskils paiu akivaizdiausiu bdu. Akivaizds banytins valdios piktnaudiavimai neivengiamai provokavo stipri reakcij. Viena i toki puolimas mistik, ikeliant religin ekstaz ir tiesioginio bendravimo su Dievu patirt. Kita reakcija populiari sekt gau sjimas; visoms joms buvo bdingos daugiau ar maiau netradicins teologijos. Bendra tarp j tai, kad visos man, jog institucionalizuota Banyia idav krik ionybs principus. Viena i toki sekt fraticelli prancikon spiritualistai. J nuomone, nuosavyb prietarauja iganymui. Tai keliaujantys elgetos, vadina mi bginmis ir begardais, laisvosios dvasios broliai, vokiei liuciferonai, kurie buvo panteistai, mistiniai Gottesfreunde (Dievo draugai") ir galiausiai Anglijos lolardai. Visus juos iauriai persekiojo inkvizicija. Politinio chaoso slygomis ir bijant inkvizicijos Banyios reformos klausimas negaljo bti nuosekliau svarstomas. Klausimas turjo teologin ir organizacin aspektus. Anglas Johnas Wyclifas (apie 1330 1384 m.), vienu metu vadovavs Oksfordo universiteto Baliolio koledui, atriai kritikavo Banyios turtus, atmet popieiaus virenyb, neig eucharistin duonos ir vyno pavertim Kristaus knu ir krauju. Jis buvo sudegintas kaip eretikas, taiau tik po mirties. Wyclifas tur jo didels takos ekui Janui Husui (apie 1372 1415 m.), vienu metu buvusiam Prahos universiteto rektoriumi. Husas gyn predestinacijos koncepcij ir skelb Irinktj Banyios princip. ekijoje jis tapo nepasitenkinimo vokiei bany tine hierarchija reikju. Kai Hus ekskomunikavo, jis kreipsi visuotin Ba nyios susirinkim. Wyclif ir Hus galima laikyti pirmaisiais reformatais, nors tada to pavadinimo dar nebuvo,
[m a g i j a ]

veicarija (die Schweiz) savo pavadinim gavo nuo vico srities prie Keturi Kanton eero; tai buvo vienas i trij kanton, pradjusi tvirtinti savo politin identitet Vokietijos imperijos atvilgiu XIII amiaus pabaigoje. 1291 metais vi cas, Oris ir Untervaldenas pasira aminos sjungos" sutart savigynos tikslais, prisiekdami padti vienas kitam bet kokio sikiimo i alies atveju. Taip jie nor jo isivaduoti nuo vietini graf Habsburg, trokusi primesti laisviems slni gyventojams klusni statytini teisj valdi. 1315 metais Morgarteno myje Habsburg armija buvo sumalta miltus ir i sjunga tapo branduoliu, prie kurio pradjo jungtis kitos nepatenkintos savo padtimi sritys. Pirmoji prisijung Liu cerna (1331) ir susikr vadinamoji Vierwaldstaette Keturi mikingj kan ton sjunga", paskui imperijos miestai Cirichas (1351), Glarus (1351), Cgas (1352) ir galingasis miestas valstyb Bernas (1353). Po dar vieno Habsburg pralaimjimo prie Zempacho 1386 metais, kur nuverstus nuo irg riterius vei car alebardininkai sukapojo gabalus, kantonai tapo i tikrj nepriklausomi. (r. III pried, 38.)
411

EUROPOS

ISTORIJA

MAGIJA
1395 metais lolard paskelbtosios dvylika ivad" tiesiogiai kaltina vidurami Angli jos banyi magija. Protestant judjime buvo labai stiprus siekis irauti magij i religijos" ir is pirmutinis protestantizmo pasireikimas labai nedviprasmikai t siek parod. Egzorcizmai ir Banyios atliekami vyno, duonos ir vako, vandens, druskos, aliejaus ir smilkal, altoriaus akmen, liturgini drabui, mitros, kryiaus ir piligrim lazd ventinimai yra gryniausia magijos, o ne ventosios teologijos praktika. Nes <...> mes juk nematome joki pasikeitim n vienoje btybje, paveiktoje tokiu bdu, iskyrus tuos, kuriuos suteikia klaidingi sitikinimai - velnio amato pagrindas1. Nepaisant to, XV, XVI ir XVII amiais Europoje ir toliau klestjo vairiausi magiki tikjimai. ia buvo pilna alchemik, astrolog, pranaautoj, burtinink, gydytoj arla tan ir ragan,
[a lc h e m ija ] [h e x en ] [ n o s t r a d a m u s ]

Kaim apylinkse knibdte knibd

jo mkl, vaiduokli, piktj dvasi, elf. Wyclifas, tas lolard guru, ivert Biblij angl kalb, kad ji bt prieinama visiems. Taiau ir po 300 met, puritonikoje Cromwellio Anglijoje labiausiai perkamos knygos buvo Williamo Lilly astrologinis almanachas Merlinus anglicus ir jo Collection of Ancient and Moderne Prophecies2. Magija ir religi ja danai buvo neperskiriamos. Tie patys mons, kurie garbino krikioni ventuo sius, tikjo ir tuo, kad egzistuoja elfai, karalien Mab ir burtininkas Merlinas. Magija isilaik per vis reformacijos laikotarp. Taigi protestant atakos, nukreiptos prie magij, buvo skmingos tik i dalies net ir tose alyse, kur protestantizmui buvo lemta tapti vyraujaniu. Taiau radikal ketini mai buvo labai aiks. Po Wyclifo Liuteris puol indulgencijas, o Kalvinas duonos ir vyno pavertimo Kristaus knu ir krauju ritual atmet kaip burtus". tartinais imta lai kyti visus religinio gyvenimo aspektus, kurie turjo bent maiausi antgamtikumo atspalv. Protestantai nekent visoki priesaik, stebukl, ventinim, simboli, atvaiz d, vsto vandens, ventj patron dien, procesij, ventj viet lankymo. Nega na to, protestantikoji krikionyb buvo laikoma apvalyta nuo magijos, o protestantiz mo prieas popieija tapatinama su juodja magija, popieius laikomas burtininku, o katalik miios - tono garbinimo atmaina. Taiau tokiame poiryje bta ir nemaai veidmainiavimo. Nepaisant vairiausi statut bei reform, protestant dvasikiai buvo priversti iekoti kakokio modus viven di su magija. Anglikonai ir liuteronai maiau nutolo nuo sakrament religijos negu kal vinistai, anabaptistai ir kiti evangelikai. Taiau pasirod, kad sunku atsisakyti kryiaus enklo, priesaik teisme ar pamald laikymo u gimdyv. Paaikjo, kad beveik nema noma atsisakyti banytini pastat, karini vliav, maisto, laiv, laidojimo viet ven tinimo. Protestantizmui teko kurti nauj krikionybs form, ikeliant smoning tik jim, taiau visikai atsikratyti magijos niekada nepavyko. Magijos nykimas prasidjo tik XVII a. pabaigoje. Jis siejamas su moksline revo liucija, nuosekliu racionalizmo ikilimu, iuolaikine medicina, matematika ir geresniu

412

PESTIS

tikimybs supratimu, taip pat socialins aplinkos pasikeitimais - pamau blanko magi jos grsmingumas,
[lo id a s ]

Taiau tikjimas magija ir jos ssajos su religija niekada

neinyko. XX amiuje horoskopai kiekviename ingsnyje. Lolard alyje sakramentin magija atgijo naujovik Brit monarchijos ritual pavidalu; jie pasiek savo apogj per karnavimo ceremonij 1953 metais3. Katalikikose alyse, pavyzdiui, Lenkijoje ir Italijoje, kunigai ventina visk - pradedant automobiliais ir baigiant futbolo sirgali talismanais. Vatikanas vis dar neatsisako tikjimo stebuklingais igijimais ir pranays tmis.
[ B e r n a d e t t e ] [ fa t im a ]

Net Rusijoje, kur komunizmas smarkiai apnaikino staiati

ki religij, tikjimo astrologija ir brimais inaikinti nepavyko. Magijos ir religijos tyrinjimai yra neivengiamai susij prietarais bei iankstiniais nusistatymais. Nuo Frazerio knygos Golden Bough pasirodymo laik mokslininkai ant ropologai stengsi bti nealiki. Taiau ir mokslininkai ne visada atsilaiko pagundai apjuodinti kit moni tikjim magija. Tai irgi galima laikyti savotika prietar forma.
[ARICIJA]

XV

amiaus viduryje Habsburgai sukurst pilietin kar, remdami Cirich jo

kiviruose su kaimynais. Taiau triukinanti veicar pergal prie Burgundij 1474 1476 metais, kai pirm syk myje pasirod raudona vliava su baltu kry ium, paskatino prisijungti prie veicarijos dar itis virtin nauj nari Fri br ir Zoloturn (1481), Bazel ir afhauzen (1501), Apencel (1513). Tuo metu veicarija drieksi jau nuo Juros vakaruose iki Tirolio rytuose. Ji taip pat turjo nema pavaldi" ir saugom" teritorij, skaitant Vo aplink enevos eer, Val Ronos auktupyje ir Graubiunden (pilkj sjung") rytuose. alies gyventojai kalbjo vokiei, prancz, ital, retoroman kalbomis. Taiau isky rus Stanso susitarim (1481), reguliavus sjung santykius, joki bendr institu cij nebuvo. Nors 1499 met sutartimi imperija pripaino sjungos egzistavim, formaliai nepriklausomyb nepaskelbta. veicarai pasirod es geriausi kariai Europoje ir buvo mielai samdomi. Vatikano veicarai, arba veicar gvardija, aprengta Mikelandelo sukurtomis uniformomis, egzistuoja nuo 1516 met. pietus ir vakarus nuo veicarijos senoji Savojos dinastija konsolidavo savo teritorijas Alpse. Amadjus V (vald 1285 1323 m.) vl suvienijo Savojos gra fyst su centru amberyje ir Pjemonto kunigaiktyst su centru Turine. Amadjus VI (vald 1343 1383 m.), kryininkas, inomas Conte Verde pravarde, ved vals tybs param neturtliams. Amadjus VIII (vald 1391 1440 m.) gyveno kaip atsiskyrlis Ripaille vietovje prie enevos eero. Imperatorius suteik jam kunigaikio titul, o Bazelio susirinkimas irinko paskutiniuoju antipopieiumi Feliksu V (1439-1449). Dl sumaities imperijoje ir Popieiaus srityje Pranczijos karalystei atsivr viena i keli jos istorijoje galimybi uimti vyraujani padt Europoje. Kaip v. Liudviko pdiniai, paskutinij trij Kapeting kart atstovai Pilypas III Drsusis (vald 1270 1285 m.), Pilypas IV Grausis (vald 1285 1314 m.) ir

413

EUROPOS

ISTORIJA

pastarojo trys sns Liudvikas X (vald 1314 1316 m.), Pilypas V (vald 1316 1322 m.) ir Karolis IV (vald 1322 1328 m.) sumaniai vadovavo savo pavaldi niams, kuri skaiius ir turtai nuolat didjo. Kad jiems nepavyko iki galo inau doti io pranaumo, galima paaikinti ir ginais dl paveldjimo, ir pratingomis varybomis su Anglija, na ir maro epidemija. Pilypas Grausis, v. Liudviko vaikaitis, buvo i tikrj graaus veido, bet neti kusio bdo. Nelemtai pagarsjo tuo, kad liep kalti nuvertjusias monetas ir stengsi iradingiausiais mokesiais ispausti i savo pavaldini kuo daugiau pinig. Vienas i skming jo teritorijos padidinimo epizod Liono miesto prijungimas 1312 metais buvo paprasiausia vagyst, pasinaudojus tuo, kad imperatoriaus nebuvo Italijoje. Jo susidrimas su popieium, pasibaigs skanda lingu Ananjyje buvusio Bonifaco VIII pagrobimu, prasidjo dl pinig. Atsakyda mas popieiaus Bonifaco bul Clericis laicos, kuria is siek neleisti Pilypui Graiajam apmokestinti dvasiki, tasai paprasiausiai udraud igabenti i alies pinigus. Jo kertas tamplieriams, pasibaigs j ordino panaikinimu, buvo padiktuotas pavydo ir vykdomas labai iauriai. Tamplieri teismas 1307 1312 metais paymtas ordino nari kaltinimu sandriais su netikliais ar net paiu velniu, prisipainimais, igautais kankinant, ir baigsi teisintu j iudymu bei apiplimu valstybs vardu. Paskutiniojo didiojo magistro Jacques'o de Molai mirtis (jis buvo sudegintas Paryiuje ant lauo, kai isiadjo vis savo prisipai nim), paliko neidildom ym.
[a n g e l u s ]

Taiau Pilypas Grausis buvo ir ilgai gyvavusi institucij autorius. Padeda mas savo patarj teiss klausimais ( legistes ) , jis rasdavo vairiausi dingsi apiplinti savo pavaldinius, teisinti savo plikavimus, dangstydamas juos nacionaline santarve. Pilypas vadovavosi principu, nusakomu romn patarle: guod principi placuit legis habet vigorem (kas patinka karaliui, tas turi statymo gali"). Senasis karaliaus dvaras buvo padalytas tris dalis: karaliaus taryba vald karalyst, chambre des comptes, t. y. valstybs idas, tvark finansus, o parlement vykd karalikj teisingum ir registravo visus karaliaus ediktus. (Taigi tai nebu vo tikras parlamentas.) Generaliniai luomai, pirm kart suaukti 1302 metais, ragino bajorus, dvasikius ir paprastus mones pritarti karaliaus politikai. Pilypas Grausis mir labai laiku, taip ivengdamas liaudies pykio prasiverimo; jo administracin maina beveik nepasikeitusi isilaik iki 1789 met. 1316 metais kilo smyis dl Kapeting pdinysts. Trys Pilypo Graiojo sns turjo eias dukteris ir n vieno vyrikos lyties pdinio. Kai netiktai mir Liudvikas X Vaidingasis, jis paliko dukter, ni karalien ir negimus kdik, kuris, pavadintas Jonu I, gyveno ir vald tik savait. Visa tai baigsi vadinamuo ju Galij statymu, kur sugalvojo Liudviko broli teisininkai, nordami atimti i j seser (ir vis vlesni Pranczijos karalikosios eimos moterikos lyties pali kuoni) pdinysts teis. Taiau 1328 metais, kai sostas atiteko naujos dinastijos pradininkui Pilypui Valua (Philippe de Valois), pdinystei neivengiamai buvo mestas ikis. Ir tai padar vienintelis iliks gyvas Pilypo Graiojo vaikaitis, Anglijos karalius Edvardas III.
414
[m o n t a j u ]

PESTIS

ANGELUS
Kviesdamas j pirmj Kryiaus yg, popieius Urbonas II ragino tikiniuosius tris kartus per dien sukalbti Angelus. veniausioji Mergel Marija buvo kryinink globja, o malda, prasidedanti odiais Angelus Domini annunciavit Mariae (Viepaties Angelas apreik Marijai") jau buvo tapusi standartine. popieiaus pasilym maai kas tepalaik. Taiau v. Petro katedra Sento mieste Puatu provincijoje buvo iimtis. Jos dvasikiai nesitenkino tuo, kad reguliariai kalbjo i mald, bet ir ved paprot skam binti varpais saulei tekant, vidurdien ir saulei leidiantis, taip paskelbdami, kad jau laikas melstis. Propaguodamas i vietin tradicij, popieius Jonas XXII 1318 metais pakartojo savo pirmtako kvietim, paliepdamas Sento paproio laikytis visur1. Kiti autoritetingi inovai Kaliksto III pontifikacijos data laiko 1456-uosius. iaip ar taip, Angelus skelbian tieji varp garsai tapo tokie prasti lotyn krikionikojo pasaulio miestams ir kaimams, kaip muedzin balsai islamo alyse. Vidurami pasaulyje nebuvo jokio garsinio fono. Nebuvo fabrik, main, automobili, radijo, triukmingos muzikos. Garsai dar nebuvo devalvuoti. Siaurose, pilnose moni nedideli miest gatvelse pardavj ksmai pynsi su amatinink dirbtuvi triukmu. Taiau plaiose umiesio erdvse niekas netrikd gamtos gars. Ir vienintelis rimtas konkurentas varp garsams buvo vjo esys medi akose, galvij maurojimas, kalvio kjo dunksjimas kakur tolumoje,
[garsas]

MONTAJU
1318-1325 met laikotarpiu Jacquesas Fournier, Pamj vyskupas Pirn Fua grafystje, vykd inkvizicijos kampanij, nordamas isiaikinti erezij atgimimo prieastis jo vysku pijoje. Per 370 sesij jis inagrinjo 114 tariamj bylas; 48 i j buvo moterys, 25 i Montaju (Montaillou) kaimo. Visi klausimai ir atsakymai buvo surayti vyskupo rejestre. Montaju bendruomen sudar apie 250 moni, priklausiusi 26 pagrindinms giminms, vadinamoms ostal arba domus ir gyvenusi apie 50-yje atskir ki. Kaimas buvo sikrs kalno laite ir drieksi nuo pilies kalno virnje iki banyios jo papd je. Kaime daugiausia gyveno valstieiai ir amatininkai, taip pat gan daug piemen, keiiantis met sezonams pergenani gyvulius naujas ganyklas; jie buvo susibr cabanes (aptvarus") ir naudojosi ganyklomis bei keliais, vedaniais Katalonij. Nors oficialiai visi buvo laikomi katalikais, taiau daugelis j - slapti katarai, slapst savo darinse ir rsiuose keliaujanius perfecti (tobuliuosius"). prastinius j vaidus ir lenk tyniavim stiprino inkvizicijos baim: aretai per paskutinj apsilankym 1308 metais kaim pavert dykuma, kurioje liko tik avys ir vaikai". Mintasis vyskupo rejestras yra tarsi koks istorijos mikroskopas", parodantis visas kaimiei gyvenimo detales. Gar sus istorikas ra: Montaju tik laas jroje, taiau mes matome jame plaukiojanius pirmuonis"1.

415

EUROPOS

ISTORIJA

Kaime vyravo 22 Clergue ostal (gimins) nariai. Senasis Ponsas Clergue, prisieks eretikas, turjo keturis snus ir dvi dukteris. Vienas i jo sn, Pierreas, Montaju kuni gas, buvo baisus mergininkas ir mir kaljime. Kitas snus Bernardas - bayle (dvaro valdytojas); jis susilauk tokio pat likimo po irading mginim igelbti brol, paper kant liudininkus, kad jie duot melagingus parodymus. Nepaisant to, Ponso nal Mengarde, vis Montaju eretik vadov, buvo palaidota parapijos banyioje po alto rium. Vienos i daugelio kunigo meilui, bajor kilms Beatris de Planissole, pirma sis vyras buvo Berengeris de Roquefortas, Fua grafo katelionas ir agentas. Palaido jusi du vyrus, ji tapo oficialia neteisto kunigo Pierreo pusbrolio Pathaudo, kadaise iprievartavusio j, sugulove. Ji miegojo su daugybe vyr net sulaukusi senatvs ir pagimd keturias dukteris; visa tai Beatri atskleid inkvizicijai. 1322 metais ji buvo nubausta neioti dvigub gelton kryi kaip atgailaujanti eretike, [k o n d o m a s ] Religin katar praktika bdavo kartai aptarinjama ilgais iemos vakarais sus dus prie ugnies ir per ilgas utli iekojimo procedras". Katarai taik dviej lygi morals reikalavimus - nepaprastai grietus tobuliesiems" (perfecti) ir labai liberalius paprastiems tikintiesiems. Pirmieji artjant gyvenimo pabaigai griebdavosi paskutinio religinio akto - saviudiko ritualinio pasninkavimo (endura), o paprasti tikintieji siek davo vadinamosios eretizacijos", t. y. stengdavosi gauti ritualin consolamentum (nuo dmi atleidim"). Dilemas, regis, bdingas ir katar, ir katalik bendruomenei, gerai pailiustruoja tai, kas nutiko kakokios Sybilles Pierre dukrelei, kuriai buvo paskirtas consolamentum. Perfectus udraud jai duoti pieno ir msos. Kai [jie] ijo i nam, nebegaljau ilgiau itverti, - pasakojo motina. - Negaljau leisti, kad dukrel mirt man beirint j. Tad pamaitinau j krtimi. Kai sugro vyras <...>, jis labai nusimin"2. Kasdieniniam vidurami Provanso gyvenimui buvo bdingas keistas emocinis kli matas. mons galjo verkti n kiek nesivarydami. Jie nelaik nuodme ir abipus malonum teikianius seksualinius ryius; jie nesivadovavo kokia nors ipltota darbo etika ir aikiai nemgo ak rianios prabangos. Turdavo daug vaik, taip kompen suodami didel j mirtingum, taiau nebuvo abejingi netektims. Gyveno sudtingame tikjim pasaulyje, kur magija ir folkloras susipyn su katalikybe ir erezijomis. Ir labai danai juos aplankydavo mirtis. Uolumas, parodytas Pamj vyskupijoje, nepakenk vyskupo Fourniero karjerai. 1327 metais jis tapo kardinolu, o 1334 metais popieiumi Benediktu XII. Jo rejestras atsidr Vatikano bibliotekoje. Ilgiausiai isilaiks paminklas, primenantis Benedikt XII - popieiaus rmai Avinjone.

Valdant trims Edvardams Plantagenetams Edvardui I (vald 1272 1307 m.)( Edvardui II (vald 1307 1327 m.) ir Edvardui III (vald 1327 1377 m.) Angli ja per imt met patyr tik tris valdov pasikeitimus. Netrko baron vaid ir kar su kitomis alimis; be to, kadangi Plantagenetams vis dar priklaus Gaskons ir Akvitanijos lenai Pranczijoje, ir teritorinis pagrindas nebuvo nusistovjs.

416

PESTIS

Taiau vilnos prekyba su Flandrija klestjo, miestai augo, o valdant Edvardui I buvo vykdoma ypa gerai suderinta politika, stengiantis sutvirtinti vyriausybs institucijas ir utikrinti vyraujani Anglijos padt Brit salose. 1295 metais, pavyzdinis parlamentas", sekdamas de Montforto prie 30 met sukurta panaia institucija, surinko atskir grafysi miestelnus, dvarininkus ir riterius, pad damas pagrind busimiesiems Bendruomeni Rmams. Buvo pakartotinai patvir tinta M ag n a Charta. Taiau 1297 metais Stepnej Gryno vietovje vykusi parla mento sesija ved princip no taxation without representation" (joki mokesi be reprezentacijos1 1 ). Nuo to laiko Vestminsterio Holas tapo nuolatine Anglijos parlamento posdiavimo vieta. Eduardo potvarkis Quo Warranto (1278) kl grsm baron emi valdoms, taiau Antrasis Vestminsterio statutas (1285), nustats paveldjimo tvark, buvo naudingas ir monarchijai, ir didiesiems len valdytojams. Konfliktas su Banyia, sukeltas buls Clericis laicos, isprstas labai paprastai paskelbiant dvasininkus u statymo rib. Velso ukariavimas 1277 1301 metais, apsunkintas puiki pili, stovini nuo Harlecho iki Konvjaus, pasirod ess galutinis. Taiau Edvardo siverimas kotij tik paskatino kotus siekti visikos nepriklausomybs. Eduardas II, nelabai suprats savo tvo priesak Pactum servare (Laikykis paado"), buvo nuudytas Berklio pilyje jo paties monos nurodymu. Edvardas III sivl nesibaigianias imtameio karo su Pranczija kovas. kotija tautine valstybe tapo anksiau u Anglij. kotai iveng tiesioginio norman ukariavimo, o su gl klanais jie rado modus vivendi daug anksiau negu anglai susitar su velsieiais. kot monarchai ir kilmingieji nuo seno buvo sivl Anglijos reikalus kaip ir anglai Pranczijos reikalus. Taiau sugeb jo atsikratyti j dviem imtmeiais anksiau. Kritinis momentas atjo per kelis deimtmeius trukus kar po Eduardo I sikiimo gin dl paveldjimo. Vienas i pretendent Johnas Balliolis (mirs 1313 m.) buvo kalintas Anglijoje, o paskui itremtas Pranczij. Kitas pretendentas Robertas Bruceas (vald 1306 1329 m.), Banokbemo mio 1314 met birelio mnes nugaltojas, pradjo savo kar jer kaip Anglijos vasalas, o baig kaip kotijos igelbtojas. Taiau pats didiau sias buvo Williamo Wallace'o (1270 1305) indlis tai jis sukurst prieintis paprastus kotijos mones. Nors buvo iduotas ir pakartas Londone kaip papras tas plikas, kotai j laiko nacionaliniu kankiniu ir didvyriu:
Scots, wha hae w i W allace bled, Scots, wham Bruce has aften led, W elcom e to yor gory bed, Or to victorie.
14

(kotai, W allace'o kariai, kotai, Bruce'o m ilinai, Jei nesukliudys kapai Pergal ateis!)

Mes nusprendme niekada nepasi duoti angl valdiai, patvirtinti 1328 metais. Anglijos karai su kotija tiesiogiai veik Airij. 1297 metais Edvardo I vicekaralius Dubline seras Johnas Woganas steig Airijos parlament, nusiirjs
417

ra kot didikai popieiui Arbroato deklaracijoje

(1320). Mes kovojame u laisv ir tik u laisv"1 5 . J reikalavimai galutinai

EUROPOS

ISTORIJA

Londono pavyzdin parlament". Taiau angl pralaimjimas prie Banokberno suteik airi feodalams prog sukilti ir trejus metus, nuo 1315-j iki 1318-j, jie pripaino savo karaliumi kot valdov Robert Bruce'. Paskui kelis deimt meius truko sumaitis, kol gal gale Kilkeni statutas (1366 m.) apribojo angl valdi ir angl kalbos vartojim tik Dublinu ir jo apylinkmis. 1347 1350 met juodoji mirtis" smulkisias Europos problemas nustm antr plan. Tokios visuotins maro epidemijos pasaulis nebuvo regjs nuo VI amiaus ir neteko vl ivysti iki XIX amiaus paskutiniojo deimtmeio. J sukl niokojantis trij gimining lig buboninio maro, kraujo maro ir plaui maro derinys. Pirmsias dvi ligas platino juodj iurki blusos; treioji nepa prastai greit plisdavo oru ir nuo jos buvo mirtama daniausiai. Susirgus labiau siai paplitusia bubonine maro forma, sukeliama pasteurella pestis bacilos, atsiras davo unvots dydio gumbelis, arba bubonas, aukos kirknyje ar paastyje bei tamsios odos dms dl vidinio kraujavimo. Jei bubonas nepratrkdavo anksiau, aukos lauk trys ar keturios dienos nepakeliamo skausmo. Nors vidurami medicina jau inojo apie ukrtim ir usikrtim, taiau dar nesuprato epidemijos plitimo mechanizmo. Daktarai su baime stebjo, kas vyks ta. mons gyveno labai susigrd ir antisanitarinmis slygomis, ypa miestuo se. Tai buvo dkinga aplinka veistis iurkms, todl mirtingumas buvo didiulis. Boccaccio ra, kad vien Florencijoje mir 100 000 moni. Paryiuje kasdien buvo laidojama po 800 lavon. Vienas cinikas angl metratininkas Henris Knightonas ra: Marselyje i imto penkiasdeimties prancikon neliko n vieno, kad galt papasakoti, kas ten nutiko. Ir gerai, kad neliko"1 6 . i pandemija, prasidjusi Vidurinje Azijoje, plito siaubingai greit. I pradi ji pasuko rytus, Kinijos ir Indijos link, o Europoje pirmiausia pasirod 1346 met vasar Kryme, Genujos kolonijoje Kafa (Caffa), kuri kaip tik buvo apgul toto riai. Jie katapultomis mt miest nuo maro mirusij lavonus, kad palaut apgultj pasiprieinim; kolonijos gynjai susdo savo galeras ir iplauk bg dami nuo maro pavojaus. 1347 m. spalio mnes maras pasiek Mesin Sicilijoje, 1348 m. sausio mnes Genuj. J netrukdomai atgabeno galera i Kafos. Isi gandusi piliei ivyta i uosto, maro epidemijos paliesta galera iplauk Mar sel ir Valensij. T pai iem epidemija ugriuvo Venecij ir kitus Adrijos jros pakrants miestus, o i ten m plisti Piz, Florencij ir vidurin Italij. Vasar ji pasiek Paryi, o met pabaigoje persikl per Laman. 1349 metais maras plito iaur Brit salose, rytus Vokietijoje ir pietryius Balkan link. 1350 metais jis pasirod kotijoje, Danijoje ir vedijoje, i ten per Baltijos pakrani Hanzos miestus pasiek Rusij. Nedaug teliko viet, kuri ji nepaliet Lenki jos, Bearno grafysts Pirnuose, Ljeo. Vien i spdingiausi epidemijos apraym paliko Velso poetas Ieuanas Gethinas, stebjs jos pradi 1349 met balandio mnes:
M atom e, kaip tarp ms it juodi dmai slankioja mirtis, epidem ija, pakertanti jaunus, klajojanti m kla, nepasigailinti net graiausio veido. Vargas man tas ilin go dydio skaudulys po paastim < ...> . Jo forma prim ena obuol ar svogn, tai nedid elis skaudu

418

PESTIS lys, nepasigailintis nieko. Jis degina kaip rusenanti arija, skauda ir yra pelen spalvos < ...> . Tie skauduliai panas juodj irni sklas, trapios an glies gaballius < ...> apangljusias dirvins raugs sklas, j labai daug, to juodojo maro ym s kaip puss penso m onetos, kaip u ogos ...

moni reakcija epidemij buvo labai vairi nuo panikos ir laukinio siau tjimo iki nuostabios dvasios tvirtybs. Daugelis t, kas galjo pabgti, bgo. Boccaccio Dekamerono veiksmas kaip tik ir vyksta kaimo pilyje, kur nuo maro pasislp grupel vyr ir moter. Kiti, prarad bet kok saik, atsiduodavo lba vimui ir itvirkavimui. Danai labiausiai nukentdavo dvasininkai, rpinsi savo tikiniaisiais. Taiau pasitaikydavo ir taip, kad jie palikdavo juos ipainti savo nuodmes sau patiems ant banyi bokt lidnai plevsavo vienios juodos vliavos. Visi man, kad tai Dievas baudia mones u j nuodmes. Suskaiiuoti aukas nelengva, taiau grynai techninis udavinys. Aminink vertinimai danai bna aikiai perdti. Boccaccio minimas 100 000 auk Floren cijoje virijo bendr io miesto gyventoj skaii; daug tikinamesnis skaiius bt 50 000. O apskritai miestai nukentjo labiau u kaimus, neturtingieji u turtinguosius, jauni ir stiprs u senus ir silpnus. Nemir n vienas popieius ar karalius. Kadangi nebuvo nieko panaaus gyventoj suraym, istorikai priversti savo skaiiavimus grsti atsitiktiniais uraais. Anglijoje jie naudojasi teism sraais, mokesi mokjimo iniaraiais, numirli apiros protokolais, banytiniais rejestrais. Konkrets tyrimai kartais rodo labai didel mirtingum: pavyzdiui, Kjukshemo dvaras Oksfordyre neteko daugiau nei dviej tredali gyventoj1 8 ; kunig skaiius Anglijos parapijose sumajo 45 procentais. Taiau sunku daryti bendras ivadas ekstrapoliacijos bdu. Atsargiais vertinimais, mir apie tredalis vis gyventoj. Tvirtinimai, kad kas treias Europos gyventojas mir nuo juodosios mirties <...>, negali bti labai tolimi nuo tiesos"1 9 . Tai suda ryt 1,4 2 milijonus auk Anglijoje, 8 milijonus Pranczijoje ir apie 30 milijon visoje Europoje. Socialins ir ekonomins toki didiuli nuostoli pasekms buvo labai reik mingos. Ties sakant, juodj mirt istorikai tradicikai laiko lemiamu feodalins santvarkos smukimo Vakar Europoje veiksniu. XIV amiaus antroji pus aikiai buvo dvar irimo, prekybos sumajimo, darbo jgos trkumo, miest skurdo laikotarpis. Taiau nnai specialistai rodinja, kad daugelis i poymi paste bimi ir iki 1347 met. Net rykus demografinis smukimas prasidjo ne maiau nei prie trisdeimt met iki tos datos. Tai reikia, kad juodoji mirtis veikiau tik paspartino jau vykstanius procesus, o ne sukl juos. Kad ir kaip bt, bau diauninkai vis labiau buvo link ne atidirbti savo ponams, o mokti duokl pinigais, todl darbo jga darsi judresn ir maiau priklausoma. Feodal vasalai vis daniau savo karinius ir teisinius sipareigojimus pakeisdavo mokesiu gry nais pinigais; taip atsirado reikinys, Anglijoje vadinamas nesantuokiniu feoda lizmu". O svarbiausia buvo tai, kad rinkai taip staiga netekus tiek daug darbo jgos, atlyginimai neivengiamai turjo didti, nes didjo paklausa. Pltsi pini gins ekonomikos sfera, ikilo grsm visuomeniniams barjerams,
[ p r o s t ib u l a ]

419

EUROPOS

ISTORIJA

PROSTIBULA
Baigiamasis vidurami Europos laikotarpis, nuo 1350-j ir madaug iki 1480 met, buvo prostitucijos aukso amius 1. Prostibula publica (vieieji namai) turjo licencijas daugumoje miest. Pavyzdiui, toks nedidelis miestelis kaip Taraskonas, kur gyveno 500-600 eim, ilaik deimt municipalini prostitui. Banyia neprotestavo: kadangi toks blogis egzistavo, reikjo jj kontroliuoti. Licencijuota prostitucija maino gatvi neramumus, atitraukdavo jaunim nuo sodomijos ir dar blogesni dalyk, prati no jj prie vedybini pareig vykdymo. Po 1480 met tvarka pasikeit. Brangios kurtiza ns ir toliau aptarnaudavo turtinguosius, taiau dauguma vienami buvo udaryta. Protestantikose alyse puolusios moterys turjo bti peraukljamos2. Istorijoje kartojasi vairs poirio prostitucij laikotarpiai: licencijuotos kontrols, tui mginim udrausti statymais, neoficialaus toleravimo.

Psichologin trauma buvo labai didel. Nors Banyia kaip institucija nusilpo, taiau moni religingumas padidjo. Labai paplito labdaros fondai. Madingas tapo kartas dievotumas: mons jaut, kad reikia suminktinti Dievo rstyb. Vokietijoje atsirado daug flagelant grupi; jos klestjo, kol nebuvo udraustos Avinjono sakymu. Iekoma atpirkimo oi. Kai kur buvo gaudomi raupsuotieji, kitur vandens nuodijimu kaltinami ydai. 1348 m. rugsjo mnes yd teismo procese injone remtasi kankinimais igautais parodymais. Tai buvo enklas pra dti masinius pogromus: Bazelyje visi ydai suvaryti medinius pastatus ir sude ginti gyvi; panas dalykai djosi ir tutgarte, Ulme, pejeryje ir Drezdene. Stras bre buvo iudyta du tkstaniai yd, o Maince net 12 000. Lik gyvi i Vokietijos bgo Lenkij nuo to laiko pagrindin yd prieglobst Europoje.
[a l t m a r k t a s ] [ l u p i k a v i m a s ]

Masiniai neramumai buvo bdingi laikotarpiui po juodosios mirties". Likusi gyv valstiei reikalavimai labai iaugo, o smarkiai sunykusi darbo jga priei nosi mginimams mainti atlyginimus, kaip kad norta padaryti Anglijos darbi nink statute (1351). Valstiei akerija Uacquerie ) nusiaub kilmingj pilis ir eimas I I de Franso ir ampans provincijose, kol buvo iauriai numalinta. Taiau sukilim protrkis 1378 1382 metais, kaip tik atjus naujai kartai po maro, atrod ess kakokios bendros socialins ligos simptomas. Marksistiniai istorikai traktavo tuos vykius kaip klasi kovos aminus poymius". Kiti juos laik tik nereikmingais, neturiniais jokios ateities pykio protrkiais"2 0 . Taiau amininkams tikrai bta ko baimintis, kai visuotiniai neramumai mies tuose susiliejo su dar platesnio masto smurtavimu kaimo vietovse. 1378 metais per ciompi (vilnos karj) sukilim maitininkai keliems mnesiams buvo um Florencij. 1379 metais Gento ir Briugs audjai sukilo prie Flandrijos graf ir tas j nirio prasiverimas primin ankstesn epizod XIV amiaus treiajame

420

PESTIS

ALTMARKTAS
1349 metais per paias Ugavnes senojoje Drezdeno turgaus aiktje (Altmarkt) suliepsnojo lauai ir senamiesio aikt ugul dmai. Meiseno markgrafas sak sudeginti visus miesto ydus - jie buvo apkaltinti maro platinimu. tikr auto-da-fe aprao Chronicum Parvum Dresdense 1. Praslinkus eiems imtams met, per kitas Ugavnes 1945 met vasario 13 d., 10 valand vakaro Drezdeno senamiest nuviet fosforescuojanti vieiamoji bomba, kuri imet labai auktai skrendantis brit Karalikj oro pajg 83 eskadrils lktu vas vedlys. Altmarkt buvo pasirinkta kaip paties griaunamiausio Europos istorijoje aviacijos antpuolio taikinio centras. Nors vieai tvirtinama, kad bombardavimui buvo pasirinkti tik kariniai ir pramons objektai, ir brit Karalikosios, ir JAV oro pajgos pasek vokiei Luftwaffe pavyzdiu, perimdamos i j itisinio teritorinio bombardavimo" strategij. Kartuose ginuose dl sjunginink aviacijos puolimo prioritet nugaljo teritorinio bombardavimo alinin kai, kuri lyderis buvo aviacijos vicemaralas Arthuras Harrisas. Tokios strategijos esm sudar sunkij dideli bombonei pulk pakartotinis siuntimas bombarduoti t pat miest, vis labiau j sugriaunant2. Harrisas vliau gyrsi: Mes sunaikinsime Vokie tijos miestus vien po kito taip, kaip traukiami dantys". Pirmasis 1000 bombonei reidas 1942 m. gegus 31 buvo nukreiptas prie Keln. Taiau norimo rezultato nebu vo pasiekta iki naktinio reido Hamburg 1943 met liepos 27-28 nakt, kai ugnies audra nusine 40 000 moni gyvybes. Saksonijos sostin Drezdenas 1945 met sulauk beveik nepaliestas. Vidurami senamiest Altstadt supo elegantik aiki ir bulvar iedas, papuotas renesanso ir baroko paminklais. Karaliaus rmai - Georgenschloss buvo pastatyti 1535 metais. Katalik Hofkirche (1751) paymjo saks elektoriaus perjim katalikybn, o protes tant Frauenkirche (1742) buvo pastatyta apgailestaujant dl io fakto. Drezdenas dabar buvo pasirinktas pagrindiniu aviacijos antskrydio objektu atsi liepiant Soviet praym, kad sjungininkai paremt juos i oro. Miestas buvo pagrindinis imt tkstani gyventoj, bgani nuo artjani Soviet, primimo punktas; ia taip pat veik daug gelbjim o brigad, sudaryt daniausiai i jaun moter. Praslinkus vos deimiai minui, kai buvo numesta vieiamoji bomba, i pietva kari 68 oro koridoriumi atskrido pirmoji Lancaster" tipo bombonei vilkstin - 529 lktuvai. Nepaisydami vokiei zenitini pabkl ir naikintuv, jie ipyl" savo mirtin kokteil - didisias fugasines ir kasetines padegamsias bombas. Po 45 minui ia siautjo ugnies jra, sunaikinusi senj Drezdeno ird ir visus, kas tik joje buvo.3 O rytui iauus, prie miesto artjant gelbtoj kolonoms, uskrido antroji banga JAV strategini oro pajg pirmojo diviziono 450 Skraidanij tvirtovi" . Bombone ius lydintys naikintuvai artilerijos ugnimi naikino visk, kas tik mgino pajudti.

421

EUROPOS

ISTORIJA

Padarytos alos vertinimai labai nevienodi. Brit valgybos duomenimis, 680 hek tar plote buvo sugriauta absoliuiai viskas. Pokarinje Drezdeno miesto planavimo ataskaitoje nurodoma, kad 1270 hektar plote buvo sugriauta 75 procentai pastat. Vietinis auk registravimo skyrius (Abteilung Tote) nurod, kad 1945 metais iki gegu s mnesio uregistruota 39 773 uvusieji. is skaiius neapima dingusi be inios ar neregistruot asmen, neufiksuot laidojim ar t, kurie buvo ukasti gausiuose kolektyviniuose kapuose. Taigi t skaii reikt laikyti absoliuiu minimumu. io sky riaus vadovas vliau pateik kit apytikr skaii - 135 000 uvusi. Vienas brit istori kas auk skaii mano esant 120-150 tkstani . Niekas neino, kiek niekieno neu registruot lavon dingo u SS kordon, kai nesiliaujanios veim virtins maitino lavonais lauus, liepsnojanius toje paioje Altmarkt vietoje. Atrodo, kad strateginis io reido poveikis buvo nedidelis. Jau po poros dien per Drezden vl riedjo traukiniai. Svarbiausios karins gamyklos, tarkim, elektronikos gamykla Dresden-Noizydlico vietovje, nenukentjo. Raudonoji Armija miest eng tik gegus 8 d. Prasidjo informacinis karas. Associated Press" agentra savo vliau atauktame praneime tvirtino: Sjunginink aviacijos vadai prim seniai laukt nutarim pradti smoning Vokietijos miest bombardavim gyventojams gsdinti". Naci pranei mas tokiam tvirtinimui pritar: Kariniai nusikaltliai i Sjunginink vyriausiosios vado vybs tabo Europoje altakraujikai paliep naikinti nekaltus Vokietijos gyventojus". 1945 m. kovo 6 dien parlamento narys Richardas Stokesas Bendruomeni rmuose klaus: Ar bombardavimai gyventojams gsdinti tapo vyriausybs politikos sudtine dalimi?" Oficialus atsakymas buvo toks: Vien tik gsdinimui mes neskiriame nei laiko, nei bombonei"5. 1946 m. vasario 13 dien 10.10 vakaro visoje Vokietijos sovietinje okupacinje zonoje suskambjo varpai iai datai paminti. Drezdene nuaidjo tik vienintelis iliks varpas i apgriauto Frauenkirche kupolo. T pai dien buvs aviacijos maralas Harrisas lipo laiv Sautamptone, usidjs ant galvos katiliuk - jis vyko pradti civi lin karjer usienyje. Nors 1953 metais Harrisui pavluotai buvo suteiktas riterio titu las, jis nebuvo pagerbtas kaip kiti perai, kol 1992 m. gegus 31 d. Londono Strande neatidengtas paminklas. Tai buvo aviacijos antskrydio prie Keln penkiasdeimto sios metins. Kelno vyriausiasis burmistras (Oberbrgermeister) pareik vie pro test: Mano nuomone, netikslinga minti tokius karo didvyrius kaip Arthuras Harrisas, nors jis ir kovojo teisij pusje ir u teising reikal"6. Laukdamas, kada ir Drezdenas pamins ias metines 1995 metais, Vokietijos pre zidentas Herzogas prats i mint: Drezdeno bombardavimas, - sak jis, - tai pavyzdys <...>, kaip karas didina moni iaurum <...>. Negalima leisti ir toliau ray ti istorij atskiroms tautoms, kai kiekviena i j atrenka tik tai, k ji padar gero. Jei mes i tikrj norime suvienyti Europ, reikia suvienyti ir jos istorij"7.

422

PESTIS

LUPIKAVIMAS
1317 met pavasar Marselyje Bondavidas de Draguignanas buvo apkaltintas teisme, kad ir toliau reikalavo mokti po to, kai Laurentius Girardis jam jau grino pagrindin skolos sum. Bondavidas buvo pinig skolintojas ydas; tarinta, kad jis nesilaiko lupikauti draudiani statym. Mintasis pavyzdys yra tik vienas dokumentais pagrstas atvejis i daugybs kit, kurie patvirtina vidurami stereotip, kad ydai yra beirdiai sukiai. Bondavidas buvo realus prasimanyto eiloko, kur pora imtmei vliau am ino ekspyras savo Venecijos pirklyje , prototipas . Lupikavimas - palkan ar per dideli palkan u paskolintus pinigus mimas krikionikoje Europoje buvo laikomas ne tik nuodme, bet ir nusikaltimu. Dvasininkai tok poir grind Kristaus mokymu: Bet js mylkite savo prieus, darykite gera ir skolinkite nieko nesitikdami. <...> Bkite gailestingi, kaip ir js Tvas gailestingas " (Lk 6, 35-36). Ne kart buvo mginama udrausti imti palkanas, o vliau apriboti jas iki 10 metini procent. yd praktika buvo kitokia: drausdama lupikavim tarp yd, ji leido ydams imti palkanas i ne yd: Gali reikalauti palkan u paskolas i svetimtauio, bet u paskolas savo tautieiui neturi reikalauti palkan (st 23, 21). is skirtingas skolinin k traktavimas tikriausiai teik ydams pranaum vidurami pinig rinkose ir skoli nimo versle. Jis taip pat sukl vien i didiausi antagonizm tarp krikioni ir yd, kur ireikia provokuojanti eiloko replika, kurioje jis taip atsiliepia apie savo varov Antonij: A nekeniu krikioni, na o ito A dvigubai neapkeniu dl to, Kad jis per savo unik kvailum Pradjo skolint pinigus dykai, Numudamas Venecijoj palkanas <...>. Jis neapkenia ms ventos tautos. Pirkli susirinkimuose apaukia Baisiausiu lupikautoju mane, O dor mano peln - plimu. Bk prakeikta manoji gimin, Jei tat neatsirgs jam.) Taiau lupikavim reguliuojanios normos buvo lauomos. Bankininkai krikionys galjo nuslpti dideles palkanas, nerodydami sum, kurias paskolino, o tik tas, kurios buvo sugrintos2. Pinig skolintojai ydai tikriausiai susilaukdavo didesns neapykan tos, nes jie daniausiai skolindavo nedideles sumas plaiajai visuomenei. Veidmainia vimas ir tam tikras prieikumas, matyt, buvo neivengiami ir tai itisus imtmeius stabd vieno i esmini kapitalizmo aspekt raid. Nepaisant to, svarbus yd vaid muo Europos kredit sistemoje ir bankininkystje yra istorinis faktas.

423

EUROPOS

ISTORIJA

deimtmetyje. Abu jie baigsi nirtingomis kovomis su karaliaus kariuomene, dar kart Gentas atsilaik eerius metus. 1381 metais kelios Anglijos grafysts buvo trauktos valstiei sukilim; 1382 metais atjo Paryiaus eil. Atskirus t judjim epizodus apra Florencijos pirklys Buonocorso Pitti, tuo metu buvs Pranczijos dvare:
G ento gyventojai sukilo prie savo valdov Flandrijos graf Burgundijos ku nigaik tien s tv. D augyb j iygiavo Briug, um m iest, nuvert graf, apip l ir iud visus jo tarnautojus. < ...> Jiem s vadovavo Pilypas van A rteveld. Kai [Flandrijos m aitinink] skaiius iaugo, jie pasiunt slaptus pasiuntinius Paryiaus ir Ruano gyven tojam s < ...> . Tada ir tie du m iestai sukilo prie Pranczijos karali. Pirmj Paryiaus varguom ens sukilim inspiravo vienas gatvs prekiautojas: kai pareignas norjo paimti i jo m okst u jo pardavinjam us vaisius ir daroves, is pradjo aukti: alin gabelle!" A tsiliepdam i \ tai, gyventojai puol m okesi rinkj namus, p l juos ir ud. < ...> Popolo grosso turtingi m ons, kuriuos pranczai vadina bourgeois, bijodam i, kad m inia j neapiplt, griebsi ginkl ir num alino j21.

Valstiei sukilimo Anglijoje nereikt laikyti desperatiku skurdi nirio protrkiu. Metratininkas Froissart'as tvirtina, kad jam vadovav paprasti mons gyveno ramiai ir turtingai. Reikalavimai padaryti gal baudiavai buvo keliami vis gerjant j materialinms slygoms. Juos ypa siutino treiasis i eils pagal vs mokestis per ketverius metus, labai stiprus buvo ir moralinis protestas taip ir derjo lolard epochoje. Pyktis buvo nukreiptas prie dvasikij ir prie bajo rij. Liaudies pamokslininkai, tarkim, maitingasis kunigas Johnas Ballas, skelb lygiavos idjas: Kai Adomas ar, o Ieva verp, kas tada buvo ponas?" 1381 met birelio mnes kelias dienas atrod, kad puolama visa socialin hierarchija. Watas Tyleris ir jo vyrai trauk London i Kento. Jacko Straw briai ygiavo i Esekso. Jie sudegino Jono i Gento namus Savoj Hauzo vieto vje, Haibario dvar ir flamand vienam prie Londono tilto, pakor arkivyskup ir nukirsdino daug piliei. Smitfylde maitininkai akis ak susidr su jaunuo ju karalium ir jo svita: Watas Tyleris uvo. Vliau sukilli pulkai pavirto papras iausiais valkat sambriais. J vadai buvo gaudomi ir udomi. Niekas nesigyr savo laimjimais. Chauceris, kuris visa tai mat, nieko apie tai nera; neminjo ir ekspyras dramoje Riardas II. Palankesni atsiliepim is sukilimas susilauk tik XIX amiuje2 2 ,
[t a b a r d a s ]

Popiei schizma, trukusi nuo 1378 iki 1417 met, prasidjo tuoj po popiei grimo i Avinjono. inoma, antiopiei bta ir anksiau, taiau stebti, kaip du popieiai, abu irinkti tos paios kardinol kolegijos, skelbia vienas kitam kar ir atskiria nuo Banyios savo varov, buvo tikrai didelis malonumas. N vieno i dviej pretendent ventj sost Urbono VI ir Klemenso VII nie kaip nebuvo galima pavadinti ventais monmis. Paaikjo, kad pirmasis yra pamis sadistas, skaits savo brevijori Vatikano sode irdamas, kaip bude liai kankina jo kardinolus. Antrojo, Roberto i enevos, sakymu buvo surengtos pasibaistinos skerdyns prie Cesenos. 1409 metais, kai vieno ir antro alinin-kai atsisak dalyvauti Banyios susirinkime, turjusiame juo sutaikyti, kolegija

424

PESTIS

TABARDAS
1393 metais Riardo II ileistas statutas pareigojo kiekvien ueig Anglijoje turti ikab. Taip atsirado itisa spalving pavadinim lauko ikab galerija1. Vidurami ueigos danai buvo susijusios su piligrim kelionmis. Chaucerio Kenterberio apsakymuose piligrimai ivyko i TABARDO (Riterio apsiaustas") Sautvarke ueigos. Notingeme iki iol iliko TRYPPE TO JERUSALEM ueiga. Dabartin savo pavadinim ji gavo 1189 metais. Didij daugum Londono ueig sunaikino didysis 1666 met gaisras. Atrodo, kad seniausia i ia ilikusi ueig bus XIII amiaus HOOP AND GRAPES (Lankas ir vynuogs") Oldgeite. Labai daug ueig pavadinim susij su j eiminink heraldiniais enklais. Riar do II herbe buvo WHITE HART (Baltasis elnias"). Ueigos pavadinimas RISING SUN (Tekanti saul") primena Edvard III; BLUE BOAR (Mlynasis ernas") - Jork dinas tij; GREEN DRAGON (aliasis drakonas") - Pembruko graf; GREYHOUND (kur tas") - Henrik VII. Daug ueig kr amatinink gildijos - taip atsirado tokie pavadi nimai kaip BLACKSMITHS ARMS (Kalvi herbas") arba WEAWERs ARMS (Audj herbas"). Pavadinimai BEETLE AND WEDGE (Kjis ir pleitas") arba MAN AND SCY THE (mogus su pjautuvu") primena amatinink darbo rankius. Nepaprastai daug pavadinim, susijusi su transportu. Pavadinimai PACK HORSE (neulinis arklys"), COACH AND HORSES (Karieta su irgais") ir RAILWAY TAVERN (Geleinkelio taver na") vaizdiai rodo, kaip tobuljo susisiekimo priemons. BLUE POSTS (Mlynieji stulpai") Londono centro Sent Deimso rajone primena XVIII amiaus netuv stoteles. Daug ssaj su mediokle, tarkim, DOG AND DUCK (uo ir antis"), FIGHTING COCKS (Koviniai gaidiai") arba BULL (Jautis") - su iauriomis sporto atmainomis, kurios jau seniai udraustos. Daugelio iuolaikini ueig pavadinimai primena populiarius herojus ar literatri nius personaus. I toki galima paminti LILY LANGTRY ir LADY HAMILTON (Londo no pato skyrius WC2), ARTFUL DODGER, ELIZA DOOLITTLE ir BUNTER Bromljaus rajone. Pavadinim autori kvpimo altinis buvo istoriniai miai; taip atsirado TRA FALGAR arba ROYAL OAK, kur slpsi Karolis II 1651 metais. Ne tokius dramatikus dalykus atspindi pavadinimai THE CARDINALS ERROR (Kardinolo klaida; tai aliuzija Tonbirdo vienuolyno udarym 1540 metais), THE WORLD TURNED UPSIDE DOWN (Pasaulis apverstas auktyn kojom - susijs su Australijos atradimu 1683 metais), o TORCH (Deglas") Vemblio rajone - 1948 m. olimpines aidynes. Daug ikraipyt pavadinim. CAT N FIDDLE (Katinas ir smuikas"), atrodo, bus Caton Ia Fidele" ikraipymas; is riteris kadaise isaugojo Kal Anglijai. Pavadinimas BAG ONAILS (Vini maias") kils i lotyn kalbos odio Bacchanales (Lbauto jai"), GOAT AND COMPASSES (Oka ir busol") - i puriton kio God Encompas ses Us" (Dievas globoja mus"). Populiarios ir patriotins uuominos: taip atsirado ALBION, ANCIENT BRITON, BRITANNIA ir VICTORIA. ANTIGALLICAN (Londono pato skyriuje SE1) buvo garsaus Napoleono laik karo laivo pavadinimas.

425

EUROPOS

ISTORIJA

Nepamirtos ir usienio alys. KING OF DENMARK (Danijos karalius) primena Kristijono IV apsilankym 1606 metais. HERO OF SWITZERLAND (veicarijos didvy ris") pamini Vilhelm Telj, ANGERSTEIN - vokiet i Baltijos ali, atkrus Lloido drau dimo bendrov; INDEPENDENT (Nepriklausomas" pato skyriuje Nr. 1) - vengr vad Kout. Ueig SPANISH PATRIOT (Ispan patriotas") Lambete atidar ketvirtojo deimtmeio internacionalini brigad savanoriai,
[a d e la n te ]

Taiau yra ir toki pavadinim, kuri nemanoma iifruoti. Galima tik splioti, k reikia MAGPIE AND STUMP (arka ir strampas") Ould Beilio rajone arba WIG AND FIDGET (Perukas ir nerimas") Bokstedo rajone arba GOAT IN BOOTS (Batuota oka") Londono pato skyriuje NW1.

irinko treij popiei. Schizma nesibaig, kol Konstancos susirinkimas nepa alino vis trij ir vienbalsiai nepaskelb kardinolo Odono Colonnos popieiumi Martynu V (1417-1431). Konstancos susirinkimas (1414 1418) buvo sutaikymo pastang kulminacija. Paryiaus universiteto profesoriai jau penkiasdeimt met ragino suaukti tok susirinkim. J suauk Vokietijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis. Pakvieti mai buvo isiuntinti visiems kardinolams, vyskupams, abatams, kunigaikiams, vienuoliams, mokytojams. Nedidel miestel prie eero upldo atuoniolika tks tani dvasiki, kartai troktani vienybs. Be kit dalyk, buvo planuota, kad susirinkimas apribos popieiaus valdi. Jo dalyviai padar gal schizmai, patvir tindami Martyn V vieninteliu popieium. Taiau jie sudegino ant lauo Jan Hus, nes imperatoriaus duota saugumo garantija nebuvo taikoma akivaizdiems eretikams, jie taip pat nesim joki ygi savo piktnaudiavimams itaisyti. Buvo numatyta Konstancoje surengti ir kit sutaikymo susirinkim, taiau jis galiausiai vyko Bazelyje 1431 metais, globojamas Savojos kunigaikio, ir tssi daug met. Taiau kilo ginas su popieium Eugenijum IV ir viskas baigsi tuo, kad pats kunigaiktis buvo patvirtintas antipopieiumi. Ir tikra likimo ironija, kad sutaikomojo judjimo galutinis rezultatas buvo sitikinimo, jog Banyiai reikia stiprios popieiaus valdios, sustiprjimas. Italija iveng usienio globos. X V amiuje ji virte vir nuo didiulio klest jimo, baisios sumaities ir milinikos kultrins energijos. Klestjimo virn pasiek miestai-valstybs, miest despotai (condottieri), prasidjo ankstyvasis Renesansas (r. VII skyri). Nesibaigiantys municipaliniai konfliktai suard oligarchines komunas ir atvr keli vietiniams tironams. Milane, valdant dvylikai Viscont' (nuo 1277 iki 1447 m.) ir penkiems Sforzos (nuo 1450 iki 1535 m.) gimins atstovams, taip pat Florencijoje, kai j vald Cosimo ir Lorenzo del Mediciai (nuo 1434 iki 1494 m.) niekas nepais prietaravimo tarp emosios politikos ir auktojo meno. Venecija savo galios ir turt virn pasiek ukariaudama daug emi pusiasalio gilumoje, skaitant ir Paduj. Neapolis pasinr pilietinio karo tam sybes. Roma, atsidrusi toki ambicing ir isilavinusi popiei kaip florentietis

426

PESTIS

Mikalojus V (1447 1455) rankose, vl ijo dienos vies. Italija galjo netruk doma usiimti savo politinmis kovomis ir mgautis aukta kultra, kol 1494 metais vl nesugro pranczai. imtametis karas, kurio pradia ir pabaiga tradicikai laikomi 1337 ir 1453 metai, nebuvo nei oficialiai paskelbtas, nei nuolatinis Pranczijos karas su Angli ja. Tai tik istorik etiket, pirm kart panaudota 1823 metais apibdinti ilg neramum ir sumaities laikotarp, le temps des malheurs, kai anglai nuolat ras davo pretekst rengti antpuolius, ipuolius, karines ekspedicijas. (Kartais is lai kotarpis vadinamas Antruoju imtameiu karu ankstesniojo angl prancz konflikto 1152 1259 metais tsiniu.) Tai vis pirma buvo orgija to, k vlesns kartos su panieka vadino viduramikumu" begalins udyns, kvaili prieta rai, nepatikimas riterikumas, nuolatinis asmenini ar grupini interes vaikyma sis, nepaisant visuotins gerovs. Netrko ir spalving veikj. Buvo ities ymi riteri, tarkim, bretonas Bertrandas Duguesclinas (apie 1320 1380 m.), Pranc zijos konsteblis, arba jo prieininkas Juodasis princas" Edvardas i Vudstoko (1330 1376), Velso ir Akvitanijos kunigaiktis. Bta ir idavikik baron (Char les le Mauvais i Navaros), chuliganik avantirist (seras Johnas Fastolfas) ir daug joki skrupul neturini prelat, tarkim, Bov vyskupas Pierre'as Cauchonas, surasdavs teologin pateisinim udynms ar galjs pagal sakym surengti parodomj banytin teismo proces. Buvo ir labai gerbiam asmenybi. domu, kad rykiausiu io karo personau tapo ymiausia vyskupo Cauchono auka Jeanne d'Arc, nekalta kaimo mergel, girdjusi mistinius balsus ir apsi arvavusi jojusi m bei sudeginta ant lauo neteisingai apkaltinus erezijomis ir raganavimu. Tuo metu, 1430-aisiais, visi jau seniai pamiro, dl ko prasidjo ie neramumai. Nenuostabu, kad Karolis Orleanietis (1394 1465), kunigaiktis ir poetas, 35 metus ibuvs angl nelaisvje, taip apraudojo savo tvyns likim:
Paix est trsor q u on ne peut trop loer Je h querre, point ne la doy prisier; Destourbe m a longtem ps, soit tort ou droit, De voir France que mon coeur am er doit!23 (Taika tai turtas brangiausias vis, N ekeniu a karo baisybi, varg; Nors jis nuo tvyns atskyr mane, Pranczij saugau giliai irdyje!)

Pranczijos varg prieastis i dalies buvo Valua (Valois) dinastins proble mos, o i dalies didij len, ypa Flandrijos, Bretans, Akvitanijos ir Burgundi jos aiktingumas, taip pat paties Paryiaus nepastovumas. Anglijos siekiai siejosi su nesiliaujaniomis Plantagenet pretenzijomis Pranczijos sost, su j terito rinmis valdomis, ypa Akvitanijoje, su j prekybiniais ryiais Flandrijoje ir vis pirma su i kartos kart perduodamu angl sitikinimu, kad kitoje Lamano pusje j laukia turtai ir lov. Potencialiai Pranczija visada buvo stipresn u Anglij, taiau angl dominavimas jroje leido jiems jaustis saugiai savo salose ir nebijoti nieko, iskyrus prancz sjungininkus kotus, o angl kariuomens
427

EUROPOS

ISTORIJA

techninis pranaumas taip ir neleido svarstykli lktei nusvirti vien pus. Rezultatas buvo tas, kad beveik visi ginkluoti susidrimai vyko Pranczijos teri torijoje ir anglai galjo ne kart pademonstruoti savo skm ir savo vyrikum. Net X V amiaus etajame deimtmetyje, po imt met trukusi avantir, anglai vargu ar bt pasitrauk, jei ne j pai alyje siliepsnojs didelis pilie tinis karas. velgiant i platesns perspektyvos btina pasakyti, kad eios didiosios karalikosios ekspedicijos i Anglijos, prasidjusios Edvardo III isilaipinimu Ant verpene 1338 met liepos mnes ir pasibiagusios Henriko V mirtimi prie Venseno 1422 metais, yra ne tokios bdingos nei maesns, bet danesns vietins reikms kampanijos ir nepriklausom ginkluot grupi veiksmai. lovingosios angl pergals strategikai suplanuotuose miuose prie Krsi (1346), Puatu (1356) ir Aenkro (1415), nors ir spdingas, bet ne taip gerai atspindjo bend rj vyki raid kaip nuolatiniai smulkesni grupi susidrimai ir pili turmavimas. Taip pat juos reikia irti toki vyki kaip Juodojo princo1 1 organi zuotos begdikos Limoo gyventoj skerdyns 1370 metais arba nerpestinga jo brolio, Lankasterio kunigaikio Jono i Gento chevauche (kelion irgais) i Kal Bordo 1373 metais fone. Tai buvo tikrai ne tokie reikmingi vykiai kaip jr mis prie L'Ekliuzo (Sliuji), kur 1340 metais uvo 20 000 prancz. Neilgos karalikosios kampanijos, regis, maiau nusiaub al negu nepriklausomos gink luotos grups, bajor grandes compagnies ar routiers (plikaujani kari gau jos) ir corcheurs (klajojantys banditai, upuldinj kaimus). Didieji diplomati niai vykiai, tarkim, Bretinji taika (1360) arba Araso kongresas (1435) dav naudos ne daugiau u nesuskaiiuojamus smulkesnius susitarimus ir nuolat lauomas paliaubas. Pranczijos vargai sudaro esmin karini ir diplomatini vyki fon. Svarbus veiksnys buvo 1347 1349 met maras, priverts sudaryti treisias paliaubas. Svarbi ir 1358 met jacquerie (akerija" valstiei sukilimas); Paryiaus pre kiautojo audiniais tienne'o Marcelio ygiai jis perm Generalini luom kontrol; maillotins (paryiei, kovojusi prie esam mokesi sistem) maitas 1382 metais jie tikrja to odio prasme mirtinai savo plaktukais umu kara liaus mokesi rinkjus; Jeano Caboche'o vadovaujam msinink maitas arba tarpusavy kovojanios burgundiei ir armanjak frakcijos. Buvo paplitusios iaurios mogudysts. Marcelis, kuris Luvre iud karaliaus maralus j eimi ninko akivaizdoje, buvo nuudytas ir pats. Liudvikas Orleanietis, armanjak ali nink judjimo steigjas, buvo nuudytas 1407 metais, panaiai kaip ir konsteblis Armanjakas bei j nuomiausias prieininkas, buvs kryininkas Burgundijos her cogas Jonas Bebaimis ant Monter tilto. Nelaimingoji Valua dinastija labai netvirtai sdjo soste. Iskyrus Karol V Imintingj (vald 1364 1380 m.), gab despot, jie beveik neturjo ramybs. Jonas Gerasis (vald 1350 1364 m.), paim tas nelaisv prie Puatj (Poitiers), taip ir mir angl nelaisvje. Karolis VI Pami lis (vald 1380 1422 m.), 30 met buvo iprotjs. Karolis VII (vald 1422 1461 m.), daug met ibuvs dofinu, o paskui nelaimingu karaliumi i
428

PESTIS

Buro1 1 , itisus deimtmeius laiksi armanjak ir burginjon elyje, kol gal gale kaip gerai aptarnautas1 1 (Bon Servi) pasirod atgimstanios Pranczijos administracijos prieakyje,
[c h a s s e ]

Konfliktas pasiek kulminacij X V amiaus treiajame deimtmetyje, kuris prasidjo angl suklestjimu ir baigsi prancz atgimimu. Po Aenkro mio jaunasis Henrikas V m kurti nauj angl prancz karalyst. Pagal Trua tai k (Troyes, 1420) jis jau kontroliavo vis Pranczijos teritorij iaur nuo Luaros ir kaip Pranczijos karaliaus entas buvo oficialiai pripaintas tikruoju Valua p diniu. Henrikui V netiktai mirus prie Vincennes, karaliumi buvo paskelbtas jo nepilnametis snus Henrikas VI, o regentu Bedfordo kunigaiktis Jonas. Nuo 1418 iki 1436 met Paryius iliko angl-burgund rankose, Bastilijoje buvo angl garnizonas. 1428 metais Bedfordas apgul Orlean, paskutinij karaliaus alinink armanjak tvirtov iaurje; Valua padtis tapo tiesiog beviltika. Taiau niekas net nepagalvojo apie paprast valstiei mergin Jeanne dArc, Skaistuol , mergin riter, kuri sugdino dofin ir paskatino j veikti. 1429 met gegus 8 d. jos prasiverimas per tilt nutrauk Orleano apgult. Paskui Jeanne savo pasyvj valdov per angl-burgund teritorij nulydjo iki jo karnavimo vietos Reimso. Tuo metu, kai ji 1431 metais mir Ruano turgaus aiktje ant angl ukurto lauo, angl antpldio banga jau spariai slgo,
[r e n t o s ]

Po to konfliktas pamau iseko. Kai Araso taika (1435) atskyr Burgundij nuo jos sjungininks Anglijos, maai beliko galimybi, kad anglai galt vl atsigau ti. Ordonnance sur la Gendarmerie (1439) pagaliau dav Pranczijos karalystei stipri nuolatin kavalerijos ir lankinink armij. Praguerie maito nuslopinimas padar gal armanjak ir aristokrat pasiprieinimui. Paskutinieji karo veiksmai vyko 1449 1453 metais. Kai 1453 met liepos mnes rusberio grafo kariuo men buvo veikta prie Kastijono artilerijos ugnimi, o Bordo vartai atverti pran czams, angl rankose beliko tik Kal. O 1475 metai lyg ir epilogas: angl kariuomen isilaipino Pranczijoje, tikdamasi burgund paramos; taiau viskas baigsi 50 000 kron per metus atlyginimo mokjimu, 75 000 kron sumokta i karto ir paadta, kad dofinas ves Edvardo IV dukter. Pranczij imtametis karas prablaiv. Ji neteko beveik puss savo gyven toj. Nacionalinis atgimimas prasidjo vos ne nuo nieko. Valdant Liudvikui XI (1461 1483), tam visur esaniam vorui1 1 ir diplomatijos meistrui, jis vyko spar iai, ypa po to, kai paalinta burgund grsm. Anglijai imtameio karo laikotarpis buvo lemiamas nacionalins bendruo mens formavimuisi. I pradi Plantagenet Anglija buvo dinastin karalyst, kultriniu ir politiniu atvilgiais nek reikmingesn u prancz civilizacijos for post. O karo pabaigoje, netekusi savo vald emyne, Lankasteri Anglija buvo sal karalyst, saugi, nes izoliuota, pasitikinti savo naujuoju anglikumu. Anglnorman valstybs aparatas buvo visikai anglizuotas. Pradedant nuo Geoffrey Chaucerio (apie 1340 1400 m.) angl literatra pradjo savo ilg karjer. Valdant Riardui I I (1377 1399) ir trims Lankasteri dinastijos atstovams Henrikui IV (1377-1399), Henrikui V (1413-1422) ir Henrikui VI (1422-1461) karai
429

EUROPOS

ISTORIJA

CHASSE
Gastono Phebuso knyga Le livre de la chasse (Knyga apie mediokl"), kurios pilnas pavadinimas Les Dduits de la chasse des bestes sauvages et des oiseaux de proye (1381), yra reikmingas socialinis dokumentas. ios knygos kvpti pasirod kai kurie graiausiai iliustruoti rankraiai. Geriausiai inoma versija, paymta ifru MS 616 Franais , laikoma Paryiaus Nacionalinje bibliotekoje. Jos autorius Gastonas III, vadinamas Phebusu, Fua grafas ir Berno senjoras (1331-1391), buvo spalvinga fig ra - avantiristas i Gaskons, kovojs prancz pusje myje prie Krsi ir kry iuoi riteri pusje Prsijoje; savo pilyje Orteze Pirnuose danai priiminjo met ratinink Froissart. Jis aprao visas mediojam vri bei pauki ris ir j mediokls metodus. Knygoje pasakojama apie vilkus, elnius, mekas, ernus ir bar sukus; pdsekius unis, kurtus, mastifus ir spanielius; slinim, persekiojim, gaudy m spstais, tinklais, audym, gaudym kilpomis ir net apie brakonieravim; kiek vienas etapas nuo pirmojo pdsako aptikimo iki mort yra kvalifikuotai apraytas ir iliustruotas1. (r. 30 pav. klijoje). XIV amiuje mediokl vis dar buvo svarbi Europos ekonomikos dalis. vriena ir pauktiena - geras maisto papildymas, ypa iem. Mediokls ginklai (lankas, kar das, ietis), jodinjimo menas, mediokls ir udymo psichologija sudar svarb karinio meno element. Mik itekliai, kuriuos saugojo iaurs statymai, buvo svarbus kara liaus ir bajor privilegij elementas. Rytuose, kur mikai ir laukiniai vrys buvo didesni, o emdirbyst ne tokia patiki ma, mediokls menas darsi dar svarbesnis. Istorikas Marcinas Kromeris, 1577 metais stumbro mediokl Podolje prie Dnestro pavaizdavo taip, kad tai primena ispan korid: Tuo tarpu vienas i mediotoj, talkinamas galing un, prisiartina ir vaiko stumb r aplink med, apaudydamas ir erzindamas j, kol tasai nekrinta nuo aizd ar tiesiog i nuovargio. Jei mediotojui <...> gresia pavojus, jo kolegos atitraukia stumbro dmes mojuodami didelmis raudonomis pelerinomis, nes raudona spal va stumbr siutina. Taip erzinamas stumbras palieka pirmj mediotoj ir puola kit, kuris tada gali j pribaigti2. aunamj ginkl tobuljimas ir ems kio gamyba pamau pakeit mediokls technik ir jos socialin vaidmen. Pavyzdiui, Anglijoje, kur paskutinis vilkas buvo nuautas XVIII amiuje, mediotojams teko persiorientuoti lapes - tuos didiuosius angl fermeri prieus. Senasis mediokls ritualas - roins spalvos striuks, ragai ir ksmai tally-ho - iliko. Neliko tik i mediokls buvusios naudos. 1893 metais Oscaras W ildeas galjo linksmai vaizduoti Anglijos kaimo dentelmen, uoliuojant paskui lap, kaip tai, ko nemanoma aprayti, besivejant tai, ko nemanoma valgyti3. Mediokl ir audymas virto tik poilsio, prasiblakymo priemone. Fanatiki kruvin sporto atmain prieininkai net mekeriojim priskiria prie iauri barbarik atgy ven .
[k o n o p i t ]

430

PESTIS

Ryt Europoje mediokl socialin reikm ilaik kiek ilgiau. Aukiausio rango komunist pareignams ji tapo statuso simboliu. Jiems, kaip ir reichsmaralui Hermannui Goeringui ketvirtajame deimtmetyje, nuauti stumbr reik gauti patj didiausi priz - ities pasibaistina feodalins aristokratijos parodija!

RENTOS
Kliometrija - istorijos mokslo dalis, paremta kiekybiniais tyrimais - sitvirtino atsiradus kompiuteriams. Anksiau istorikus danai atbaidydavo ilikusi duomen gausyb ir priemoni jiems tirti stoka. Statistiniai duomenys bdavo menki, jie apimdavo trumpus laikotarpius, o ivados - tik preliminarios. Galing kompiuteri atsiradimas ir j panau dojimas istoriniams duomenims apdoroti paalino daugel i i kliuvini. Vienas pirmj tokio darbo msi cole Pratique des Hautes tudes Paryiuje e tasis skyrius. Viename i jo projekt buvo usimota nustatyti, kaip didjo ems nuo mos kaina Paryiuje nuo vidurami pabaigos iki revoliucijos1. Pirmajame etape, panaudojant 23 000 institucij ir privai ra, buvo mginama nustatyti vidutin meti n nuomos kain, ireikiant j//Vres turnois pavidalu. Antrajame etape, norint kompen suoti valiutos defliacij, reikjo piniginius vienetus pervesti skaiiais, rodaniais reali perkamj gali. Tai buvo padaryta susiejant nuomos kainas su vidutinmis kviei kainomis per trejus metus, apskaiiuotomis kviei hektolitrui (setiers). Treiojoje sta dijoje reikjo nuomos kain kreives, pataisytas atsivelgiant defliacij, sugretinti su pavyzdiais i kito nepriklausomo altinio - iuo atveju su duomenimis i Minutier Cen tral (Pagrindinio notarinio rejestro), kuriame saugomi duomenys nuo 1550 met. Kore liacijos laipsnis buvo auktas (r, III pried, 44): Vidutins ap;skaiiuotos ios kainos Livres 1549-1551 1603-1605 1696-1698 1732-1734 1786-1788 64,24 168,39 481,96 835,55 1281,04 Setiers 16,77 17,81 23,41 55,70 58,63 1550 1604 1697 1734 1788 Vidutins k;ai nos i Min utier Central' Livres 63,72 229,00 531,00 818,35 1697,65 Setiers 16,64 24,23 25,79 54,55 77,69

Paryiaus kain kreiv atspindi ir politinius vykius, ir ekonomines tendencijas. Nuosmukiai, kai nuomos kaina nukrisdavo, sutapdavo, kaip ir galima numanyti, su anos d Ark depresija 1420-1423 metais, v. Baltramiejaus emuma" 1564-1575 metais, Apgulties nuosmukiu" 1591-1593 metais ir Frondos slniu" 1650-1656 metais. Pakilimo laikotarpiai buvo daug ilgesni - tai Renesansas 1445-1500 metais, kain revoliucijos deimtmeiai po 1500 met, kai realij nuomos kain kilimas smar kiai atsiliko nuo audringo nominali rentos kain kilimo, stabilumas iki 1690 met ir pastovi kilimo tendencija XVIII amiaus viduryje. Kompiuteri skaiiavimais aukiausi pakilimai buvo pasiekti 1759-1761 metais (69,78 setiers) ir 1777-1782 metais (65,26 setiers). Pagal Minutier Central aukiausias jis buvo 1788 metais (77,69 setiers).

431

EUROPOS

ISTORIJA

i duomen vert tebra ginytina. Nuomos kain kreiv nieko nesako apie dau gel svarbiausi veiksni, turjusi takos Paryiaus nam ir but rinkai, jau nebekal bant apie vis Pranczijos ekonomik. Ji taip pat nieko nesako ir apie tos rinkos pri klausomyb nuo gyventoj skaiiaus, but bei nam dyd ir kokyb ar apie nauj nam ir but statyb. Taiau laikotarpiui iki naujj laik, kur tiriantys istorikai galjo tik sva joti apie isami kain, atlyginim, ilaid bei pajam statistik, tai yra kuklus rodiklis, pagal kur galima lyginti vairius informacijos altinius. Vis pirma jis parodo ekonomi kos struktralist viltis - jiems rpi nustatyti conjoncture, gilumini tendencij bendrj struktr. J nuomone, conjoncture yra tas pagrindas, prie kurio reikia derinti visus kitus istorinius faktus.

Pranczijoje buvo tarsi apsauginis votuvas energijai ileisti, likusiai po atri monarch kov su baronais. Riardas II buvo priverstas atsisakyti sosto, o vliau ir nuudytas Pontefrakte. Henrikas IV, Jono i Gento snus, ugrob sost pasi naudojs suklastota genealogija. Henrikui V nepavyko nukariauti Pranczijos. Henrikas VI, dar vienas nepilnametis karalius, gal gale buvo nuverstas nuo sos to. Taiau po krauju permerktu politins scenos paviriumi formavosi tvirtas patriotizmo ir tautins garbs suvokimas. Be abejo, Wiliamas Shakespeare'as pasielg anachronistikai, kai raydamas prajus 200 met nuo t vyki, pui kiausi Anglijos patriotin panegirik djo Jono i Gonto lpas jis tiek daug laiko ir energijos skyr kovodamas dl grobio Pranczijoje, taiau ireik jausmus, kurie iaugo i to ankstesniojo amiaus konflikt:
This royal throne of kings, this scept'red isle, This earth of m ajesty, this seat of Mars, This other Eden, dem i-paradise This fortress built by Nature for herself A gain infection and the hand of war, This happy breed of m en, this little world, This precious ston e set in a silver sea, < ...> This b lessed plot, this earth, this realm, this England. (ita sala, valdov sosto em , Karalika buvein, M arso bstas, Antrasis rojus, pusdievi alis, Tvirtov, sukurta paios gam tos, A psauganti nuo karo ir lig. i tvik laim ingosios genties, is deim antas, rs sidabro jroj, < ...> Si Anglija, palaim intasis kratas .
X ,
24

Kaip tik Pranczijoje vyko tie ydarbiai, kurie iugd angl tautinio patrio tizmo dvasi. Kur dar, jei ne prie Harflero, Aenkro mio ivakarse, ekspyras galjo terpti t kalb, kuri nuo to laiko jau visada kviet kilniuosius anglus" atsispirti prieui?
432

PESTIS

O Anglijos sal karalystje velsieiai liko vienintel bendruomen, nepasidavusi visikai asimiliacijai. 1400 1414 metais jie paiame karo su Pranczija kar tyje sureng sukilim, umezg ryius su kitais karaliaus prieais Nortumbrijoje, Airijoje, kotijoje ir Pranczijoje. Vadovaujami Owaino ap Gruffyddo, kuriam priklaus Glyndyvrdwy (apie 1359 1416 m.), angl vadinamos Owenu Glendoweriu", velsieiai atgaivino ilaisvinto Velso vizij ir trumpam atkr nepriklau som kunigaiktyst. 1404 1405 m. Machynllethe buvo suaukas suverenus Vel so parlamentas. Taiau jau per pirmj deimtmet i kunigaiktyst pradjo byrti, o jos likim galutinai nulm angl pergal prie enkro. Po io mio anglai pamau pradjo atgauti karaliksias pilis Velse ir Glendowerio snus buvo priverstas nusileisti. Nuo tada, nors ir isaugojs kultrin ir kalbin savitu m, Velsas tapo neatskiriama Anglijos karalysts dalimi. Nuo 1450 met Anglij smukd broludikas karas, panaus t, kuris vyko tarp burgund ir armanjak. Pamis karalius ir ginai dl paveldjimo teiss paskatino Lankasteri ir Jork alininkus susikibti ne juokais. Roi karai nelei do Anglijai inaudoti savo klestjimo, kol trij pretendent Edvardo IV, Riardo III ir Henriko VII varyboms padar gal galingieji Tiudorai. Ir vl ne vietoj ekspyro odiai, kad Anglijos kraujas patr em (...) ir ta alis bus vadinama Golgotos lauku, lavon kaukoli lauku". I tikrj, jei tiksime naujausi tyrinjim duomenimis, kova buvo gan dentelmenika2 5 . Iskyrus epi zod prie Tjksbario 1471 metais, belaisviai nebuvo udomi. Dauguma karo veiks m vyko kelt pakratyje: prie v. Mykolo klano Kornvalyje, o Velse prie Denbio, Harlecho, Karido Kenano ir prie Pembruko Henriko Tiudoro, kuris gal gale ir nugaljo, gimtins. Nevilties apimto kuprotojo Riardo III ksnis Karalyst u akl!" Bosvorto lauke 1485 m. rugpjio 22 d., kai jis numet jam nebereikaling karn ir ji pakibo ant dygliuoto krmo, ilgainiui tapo nuvalkiota fraze. Taiau kaip tik i scena labai tinka Anglijos vidurami istorijos pabaigai apibdinti. Viena i imtameio karo alutini pasekmi buvo Burgundijos, pusiau nepriklausomos ir labai spdingos valstybs, ikilimas. Pranczijos ir imperi jos nuosmukis sudar ger prog pasireikti tai vidurio karalystei", suvaidinusiai ym vaidmen Europos politikoje; taiau stokodama vientisumo ji ugeso taip pat greit, kaip ir suliepsnojo. Nors n vienam i keturi ymiausi Valua dinas tijos Burgundijos hercog Pilypui Narsiajam (1342 1404), Jonui Bebaimiui (1371 1419), Pilypui Gerajam (1396 1467) ir Karoliui Drsiajam (1433 1477) nepavyko pasiekti karaliaus statuso, j turtai ir prestias buvo didesni nei dau gelio karali. Pirmj domen, senj Burgundijos hercogyst prie Diono Pilypui Narsiajam dovanojo tvas, Pranczijos karalius, 1361 metais. Nuo tada jis nuo lat buvo didinamas, sigyjant vis nauj teritorij u abiej Frank imperijos sie nos pusi (r. III pried, 60). Pilypas liko vienu i prancz lelij kunigaiki", kaip ir jo broliai Bario kunigaiktis ir Anu kunigaiktis. Taiau sudarius sjung su anglais jo snui ir vaikaiiui pavyko isivaduoti nuo eimynini pani. Pilypo provaikaitis Karolis Drsusis persisteng nordamas pergudrauti savo kaimynus.
433

EUROPOS

ISTORIJA

Svarbiausias j turto altinis buvo klestintys iauriniai miestai Briug, Araas, pras, Kentas ir Antverpenas. J dvaras vis dar tebebuvo klajojantis, taiau, be Artva viebuio Paryiuje ir hercog rm Dione, jie dar turjo puiki rezi dencij Lilyje, Princenhofe Briugs mieste, Kudenberge Briuselyje ir Hesdino pil Artua (r. III pried, 41). Burgundikasis dvaras buvo ekstravagantiko riteri kulto, kuris reiksi Auk so vilnos ordino ikilmmis ir entuziastingu Kryiaus ygi rmimu, centras. vai riausi turnyrai, riteri dvikovos, pokyliai, spektakliai, procesijos tapo tikra manija. Burgundijos hercogai buvo dosns meno globjai rm tokius skulptorius kaip Clausas Sluteris, tokius dailininkus kaip Janas van Eyckas ir Rogieris van der Weydenas, poetus, muzikantus, roman krjus bei garsiuosius kilim audjus. Jie rengsi patys ir reng savo dvarikius rbais, ipuotais auksu, ermuonli kailiais, brangakmeniais visa tai turjo daryti spd ir stebinti. Jie buvo dideli diplomatijos meistrai, ypa gerai vald diplomatini vedyb men. Pilypas Gera sis syk pasil prieglobst savo pusbroliui, busimajam karaliui Liudvikui XI, o paskui jam teko patirti, kaip buvs prieglobsio praytojas tampa nirtingu prie ininku. Hercogas Karolis sipainiojo Liudviko politin tinkl, jis pralaimjo Liudviko sjungininkams veicarams myje prie Morato, o vliau uvo prie Nan si, kovodamas su lotaringieiais. Burgunderbeute (burgund grobis") ligi iol demonstruojamas veicarijos muziejuose.2 6 [b r a g u e t t e ] Karolio mirtis 1477 metais paspartino Burgundijos smukim ir jos padalijim. Liudvikas XI atgavo hercogyst toki, kokia buvo, taiau lito dalis atiteko Karo lio dukteriai Marijai, taigi ir jos vyrui Maksimilijanui Habsburgui. Jiems atiteku si Burgundijos paveldo dalis Flandrija, Brabantas, Zelandija, Olandija ir Geldernas sudar busimj Nyderland pagrind ir buvo didiausias j vaikaiio Karolio V, paskutiniojo i burgund", turtas. I Burgundijos valstybs neliko nieko; net puikusis hercogo mauzoliejus kartz Sanmolio vienuolyne netoli Diono buvo sunaikintas2 7 . Kai po daugelio met kakoks vienuolis parods Jono Bebaimio galv Pranc zijos karaliui Prancikui I , is itars: tai skyl, pro kuri anglai pateko Pran czij". Lygiai t pat bt galima pasakyti ir apie neprotingas Karolio Drsiojo ambicijas: tai taip pat buvo skyl, pro kuri Habsburgai pateko Vakar Europ. O patys Habsburgai tuo metu neleido laiko veltui. Nors imperatoriaus titulas Vokietijoje jiems priklaus be pertraukos nuo 1438 met Frydrichas III Habsburgas (1440 1493) buvo paskutinis imperatorius, karnuotas Romoje jie vis dar nebuvo pranok savo varov. Ties sakant, XIV ir X V amiais nevyko nieko tokio, kas leist jiems ikilti aukiau u kitas galingiausias to regiono dinastijas. Tik atsitiktinumo dka Habsburgams pasisek ten, kur nepasisek Jogailaiiams. Itisus du imtmeius triukmingieji Bohemijos (ekijos), Vengrijos ir Lenkijos bajorai, turj teis tvirtinti sosto pdinius savo karalystse, oko mantr gavot su keturi didij centrins Europos dinastij atstovais. Jie buvo nepaprastai panas senos kompanijos akcininkus, siekianius prisijungti prie vieno ar keli stipresni daugianacionalini
434

korporacij.

Mat

tuomet,

neprarasdami teiss

PESTIS

BRAGUETTE
1476 metais po pergals myje prie Morato veicar kariai apipl burgund sto vykl, pagrob daug dideli skryni su elegantikais drabuiais, sukapojo juos j gaba lus ir apsireng tais sudraskytais prieo drabuiais sureng parado parodij. is epi zodas pasirinktas ne tik norint paaikinti, i kur XVI amiuje atsirado buvusios madingomis prakirptos striuks, bet ir parodyti, kad vyr mados viduramiais apskritai buvo karins kilms1. Tuo metu kitos dvi vyr aprangos sudtins dalys buvo aikiai erotizuoto pobdio. Poulaine arba cornadu (raguot bat") mada jau artjo prie pabaigos. Tokie batai sugalvoti, kad raiteliui bt lengviau pasistoti balnakilpse, taiau vliau j auktyn uriesti galai turjo rodyti ne koj pirt, o visai kitos kno dalies aunum. Vis labiau plito ir braguette (trikampis atvartas kelni priekyje). Pasak Rabelais, jis buvo sugalvo tas apsaugoti vyr genitalijoms myje. Taiau pagrindin jo paskirtis, matyt, buvo palengvinti arvuotam riteriui atlikti gamtinius reikalus. Taip pat sakoma, kad i vyr aprangos dalis turjusi apsaugoti drabuius nuo iterliojimo riebiais tepalais, kuriais buvo gydomas sifilis. Taiau niekas nepaaikina, kodl daugiau nei imt met jj rei kjo taip demonstratyviai neioti. Komedijoje As you like it ekspyras ra apie Herku l, kurio braguette buvo ne menkesn u jo vzd". Dar neseniai daug intymij drabui buvo laikomi nemintinais. Mandags istori kai juos nutyldavo. Dabar jie aptariami mokslinink disertacijose, rengiamos sensa cingos j parodos.2

kontroliuoti savo pai reikal, jie tikjosi gauti i t, prie kuri prisijungs ar su kuriais susilies, ger vadovavim ir stipri apsaug. Visose trijose alyse tokio prisijungimo galimyb atsirado dl nacionalini dinastij imirimo. Arpad dinas tija Vengrijoje pasibaig 1301 metais, Pemyslid Bohemijoje 1306 metais, o Piast Lenkijoje 1370 metais (r. III pried, 42). Dl to Ryt ir Vidurio Europoje prasidjo ilgas dinastini susitarim laikotar pis, kurio svarbiausi veikjai buvo Habsburg, Liuksemburgu, Anu ir Jogailaii dinastijos. I pradi atrod, kad vir paims Liuksemburgai. Jie vald imperij 1308 1313 ir 1347 1437 metais, o Vengrij 1387 1437 metais. Taiau X V amiaus viduryje pana konglomerat pavyko sudaryti ir Habsburgams, nors netrukus Bohemij ir Vengrij vl m valdyti savi valdovai. 1490 metais Jogailaiiai vald Lenkijos-Lietuvos valstyb, Bohemij ir Vengrij, bet ne imperij. To laikotarpio istorijos, paraytos neatsivelgiant iuos platesnius ryius, tikrai sto koja labai esmini dalyk. Bohemijos patrauklumas labai padidjo po to, kai jos karaliai tapo paveldi mais imperatoriaus rinkjais. Paskutiniuoju viepatavimo laikotarpiu Pemyslidai um Austrij, tyrij ir Karintij, taiau tik tam, kad perleist jas Habsburgams po mio prie Diurnkruto 1278 metais. Vliau Vaclavas II (vald 1278 1305 m.)

435

EUROPOS

ISTORIJA

gavo ir Lenkijos, ir Vengrijos karnas. Imirus Pemyslidams, Bohemij vald Liuksemburgai, Habsburgai ir Jogailaiiai. X V amiuje dl Bohemijos karnos vyko ilgas karas, kuriame dalyvavo ne tik bajorai, bet ir husitai. Paskutinis Bohe mijos karalius Jurgis Podebradas ( Podebrad, valds 1458 1471 m.) por deimtmei suteik savo aliai netvirt nepriklausomyb. Husitai, kurie kr ekijos nacionalin Banyi, atsilaik nepaiant daugkar tini mginim juos nuslopinti. Jie pasirod popiei schizmos kulminaciniu momentu, kai Bohemij drask ek ir vokiei, karaliaus ir bajor, dvasininkijos ir popieiaus, universiteto ir Prahos arkivyskupo konfliktai. J reikalavimai grei tai pranoko Huso pateiktus teologinius ir politinius pasilymus. Juos taip siutino inia apie jo mirt ir ekskomunikavim Konstancos susirinkime, sviest visai ek tautai, kad prasidjo tai, kas i tikrj buvo nacionalinis sukilimas ir pirmoji reformacija". Husitai buvo suskil dvi pagrindines grupes: taurininkus (ultrakvistus), permusius nusistovjusias Banyios institucijas ir jos daugiausia voki kj, katalikikj hierarchij, bei radikaliuosius taboritus, kurie steig atskiras evangelik bendruomenes aplink j tvirtintas stovyklas taborus". Susiprieinimas pasiek virn Prahoje 1419 met liepos 30 d. Naujamiestyje husit procesija buvo apsvaidyta akmenimis, o vokiei burmistras imestas miniai pro rotus lang. Popieius paskelb visuotin kryiaus yg prie ereti kus. Tada ultrakvistai, kuri nuomone ventj komunij reikia dalinti sub ultra que specie (abiem pavidalais"), i karto formalizavo savo doktrin Dvylika Prahos straipsni" (1420), o taboritai pradjo kov vadovaujami nuostabiojo vie naakio vado Jano ikos i Tornovo (1376 1424). jo metai, o didiuls sibro vusi vokiei kryinink kariuomens patirdavo vien pralaimjim po kito. Husitai, perkl karo veiksmus Saksonij, Silezij ir Vengrij, labiausiai kentjo nuo savo vidinio susiskaldymo. 1434 metais triukinanti ultrakvist pergal prie taboritus prie Lipan suteik prog nugaltojams susitaikyti su katalik Bany ia. Bazelio sutartimi jie iki 1620 met Bohemijoje sugebjo ilaikyti ultrakvistin Banyi. Kitais politiniais susitarimais ek bajorai mgino tvarkyti savo reikalus, pasirinkdami kdik i Habsburg dinastijos, kad pakeist Liuksemburgus, o po dvideimties met isirinko vien i ultrakvist karvedi Jurg Podebrad" (Jiri z Podebrad). Po jo mirties parlamentas pdiniu patvirtino Vla dislov Jogailait (vald 1471 1490), kad isigelbt nuo vengr ir Habsburg. Vengrijos istorija rutuliojosi panaiai kai ir Bohemijos. Po trumpo bavariko sios Vitelsbach dinastijos valdymo alis perjo An dinastijos i Neapolio rankas. Karolis Robertas, arba Karobertas (vald 1310 1342 m.), ir Liudvikas I (vald 1342 1382 m.), inomas Liudviko Didiojo vardu, gijo didel autoritet, taiau vliau turjo nusileisti Liuksemburgams ir Habsburgams. Paskutinis y mus tautinis karalius Motiejus Korvinas (Matthias Corvinus) vald nuo 1458 iki 1490 met. Pirmasis i Jogailaii, pakviestas uimti Vengrijos sost, Vladislovas III Varnietis (vald 1440 1444 m.) uvo kovodamas su turkais. Treiasis Liudvikas II (vald 1516 1526 m.) uvo prie Mohao. Lenkijos lauk didesn ir labiau nepriklausoma ateitis. Po 182 feodalinio susi skaldymo met j suvienijo gyvybing karalyst Vladislovas I Lokietka (vald
436

PESTIS

1320 1333 m.). Apsilanks Romoje jubiliejaus proga, jis gavo i popieiaus kar n. Lokietkos snus Kazimieras III Didysis (vald 1333 1370 m.), paskutinysis i karalikosios Piast gimins, sukr efektyvi valstybs valdymo sistem, staty m kodeks ir vykd nuosekli usienio politik. Atsisaks Lenkijos vakarini provincij Liuksemburgu naudai, jis gavo galimyb plstis rytus. Galicijos ir Lvovo miesto prisijungimas 1349 metais buvo pirmasis didelis Lenkijos ingsnis ryt slav emes. Jis prim i Vokietijos bganius ydus ir taip padjo pagrin d didiausiai Europoje yd bendruomenei. Liudviko I Anujieio valdymas buvo paymtas Koics statuto (1374), davusio lenk bajorams tokias pat teises, kokias turjo Vengrijos bajorai. Nuo to laiko bajor galia nuolat didjo. Taiau pats svarbiausias vykis buvo Liudviko dukters Jadvygos, jau turjusios rex Poloniae titul, vedybos su Lietuvos didiuoju kunigaikiu Jogaila,
[ l k t o s ]

Lenkijos ir Lietuvos unija turjo svarbi tarptautini pasekmi. Sujungdama dvi dideles alis, kurios abi tuo metu buvo dinamikoje raidos stadijoje, ji pagim d vos ne nauj civilizacij. Pati svarbiausia tos unijos prieastis tuo metu buvo kryiuoi ordino grsm jo veikla Krokuvai atnedavo nemalonum ne maiau kaip Vilniui. Taiau bta dar svarbesni dalyk. Lenkija, kuri spjo atsi gauti nuo mongol siverim ir iveng Juodosios mirties, nekantraudama velg atviras erdves Rytuose. Lietuva, vis dar valdoma pagoni elito ir neri maudama dl kaimynins Maskvos stiprjimo, iekojo bdo prisijungti prie vyraujanios krikionybs srovs. Abi alys iekojo paramos. Todl i vedyb pasekms buvo daug reikmin gesns u tas, kurios buvo susijusios su tiesioginiais io akto dalyviais. Jadvyga, dvylikos met netekusi tvo, nuolankiai pakluso savo pareigai. Jogaila, keturias deimtmetis karys ir senbernis, kur lenkai vadino Jagiello, pajuto istorin gali myb, kurios nenorjo atsisakyti. Lietuvos kriktas vyko po kelis deimtmeius trukusio svyravimo tarp loty nikojo ir staiakikojo variant. Jogailos tvas Lietuvos didysis kunigaiktis Algirdas (vald 1341 1377 m.) vykd dinamikos pusiausvyros" politik. Per vis savo valdym jis koketavo su Avinjonu ir su Konstantinopoliu, vis adda mas apsikriktyti. Atuntajame deimtmetyje atrod, kad Algirdas pasirinks sta iatikyb, nordamas pakeisti Maskv kaip staiatiki slav lyder. 1375 metais jis tikino Konstantinopolio patriarch sukurti atskir Kijevo, Rusios ir Lietuvos metropolij kaip atsvar senesnei Kijevo ir visos Rusios metropolijai, kuri dabar kontroliavo Maskva. Jogaila irgi linko rytinio varianto pusn. 1382 metais, kai jo nelojalus pusbrolis pradjo bendrauti su kryiuoi ordinu, jis atsisuko Maskv. 1384 metais Jogailos motina krikion Julijona i Tvers sudar laiki n sutart, pagal kuri Jogaila turjo bti suieduotas su Maskvos kunigaiktyte, o Lietuva priimti staiatikyb. iuos planus tikriausiai suard totoriai, sugriov Maskv ir taip sunaikin Sjungos su Maskva vertingum. Tad kai svarstykli lkt pakrypo unijos su katalikikja Lenkija pusn, viskas vyko labai greitai. 1385 met rugpjio mnes Jogaila Krvoje sudar sutart su lenk ir vengr Anu dinastijos pasiuntiniais. 1386 met vasario 15 d. jis apsikriktijo Krokuvoje,
437

EUROPOS

ISTORIJA

gaudamas krikionik Vladislovo vard. Dar po trij dien vyko jo sutuoktu vs su Jadvyga. Kovo 4 d. jis buvo karnuotas kaip bendravaldis Lenkijos karalius.2 8 (r. III pried, 43). Gan keista kai 1387 metais Vilniuje buvo kertami ventieji uolai, tai dar ne paskutinioji krikto ceremonija Europoje. Tuo metu Lietuvos sritis emaitija buvo okupuota kryiuoi ordino, kuris neskubjo jos apkriktyti. Taip i sritis liko pagonika, kol 1417 metais jos vl neatgavo lietuviai2 9 . Praslinkus vienuolikai ami nuo Konstantino, atjo galas tokiai ilgai pagonikosios Europos istorijai. Jogailaiiai greit sitvirtino kaip galinga jga. Ateit jiems garantavo kryiuo i ordino sutriukinimas algirio myje 1410 metais. Vienai eimos akai val dant Vilniuje, o kitai Krokuvoje, Jogailaiiai buvo didiausios krikionikojo pasaulio valstybs valdovai. Nors Romos katalikyb vyraujanti kultrin jga, o lenk kalba vis labiau tapo valdaniosios bajorijos kalba, Jogailaiiai vald daugiataut bendruomen, kurioje stipriai reiksi lenk, rusinu ir yd intere sai. (Lietuvi kultra pasitrauk valstiei mases valstybs iaurs rytuose.) Jogailos snus Vladislovas III (mir 1444 m.) vald Vengrijoje ir Lenkijoje; jis uvo kryiaus ygyje prie tolimosios Varnos. Jo vaikaitis Kazimieras Jogailaitis (vald 1445 1492 m.), veds Habsburg dinastijos atstov buvo vadinamas Europos seneliu". Ir i tikrj, kai jis 1492 metais mir, tai atrod, kad jo pali kuonims lemta paveldti vis em. Taiau ia sikio turkai. Kai Liudvikas Jogailaitis, Bohemijos ir Vengrijos karalius, uvo kovos lauke prie Mohao 1526 metais nepalikdamas vaik, jo valdos atiteko Habsburgams. Taip Habsburgai ir paveldjo Vidurio Europ. Nepaisant to, Jogailaiiai dav pradi civilizacijai, kuri pergyveno j pai nuosmuk,
[m i k r o b a i ]

Vlyvj vidurami Skandinavijoje trij monarchij reikalai buvo nustelbti neramios bajorijos ir siauresni Hanzos prekybins veiklos interes. XIII amiuje viking bendruomens jau buvo metusios plikavimo jroje versl ir pradjo ssl gyvenim dirbdamos em, kirsdamos mik, kasdamos geleies rd ir gaudydamos uv tokiuose uvinguose rajonuose kaip garsieji silki telkiniai prie Skanijos krant. O Hanzos prekybos tinklas su centrais Liubeke ir Visbyje susie jo Skandinavij su Vakar Europa ir su Rusija. 1397 metais ymioji karalien Margarita (1353 1412), kuri vald Danij paveldjimo teise, Norvegij pagal santuok ir vedij kaip irinktoji valdov, sugebjo sudaryti i trij ali sjung. Taiau i sjunga, inoma Kalmaro uni jos vardu, tik aglomeratas, o ne monolitas, ir jam buvo lemta suskilti nacio nalines sudtines dalis. Ne veltui karaliens Margaritos tvo Valdemaro IV Aterdago mgstamas posakis buvo: Rytoj bus kita diena".

Vidurami civilizacija danai vadinama teokratine ji vadovavosi visa

apimania krikionikojo Dievo koncepcija. Dievo valia buvo pakankamas argu mentas visiems reikiniams paaikinti. Tarnavimas Dievui laikytas vieninteliu teistu bet kokios moni veiklos tikslu. Kontempliuoti apie Diev buvo auk iausia intelektualins ar krybins veiklos forma.
438

PESTIS

MIKROBAI
Kazimieras Jogailaitis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis, buvo palaido tas 1492 met liepos mnes Krokuvoje, Vavelio katedros ventojo Kryiaus koply ioje. Po 481 met, 1973-aisiais gegus mnes, Krokuvos arkivyskupas kardinolas Karolis Wojtyla dav leidim konservuotoj grupei atidaryti karaliaus Kazimiero ir jo monos Elbietos karstus. Tai nebuvo koks nors unikalus vykis: Kazimiero Didiojo (mir 1370 m.) karstas buvo atidarytas 1869 metais ir jo perlaidojimas dav dingst didelms lenk patriotinms demonstracijoms. v. Jadvygos (mir 1399 m.) karstas buvo atidarytas 1949 metais. Taiau 1973 met ekshumacija sukl didel nerim visais atvilgiais. Per trump laik dl neaiki prieasi mir ne maiau kaip 16 moni, tiesiogiai susijusi su ia procedra. Pasaulio spauda i karto prisimin faraon prakeikim" ir pradjo sampro tauti apie 500 met senumo bacilas. Vienas Krokuvos urnalistas para bestseler Prakeikimai, mikrobai ir mokslininkai", kuriame tikrai vidurami stiliumi atkreip skai tytoj dmes moni mirtingumo klausim1.

Todl svarbu suvokti, kad daug dabartini ini apie viduramius nusplavinta religikai t banytinink, kurie ra metraius. Ndienos stebtojams i dalies gali susidaryti klaidingas spdis, veriantis daryti prielaid, kad vidurami civi lizacija buvo labiau krikionika nei i tikrj3 0 . Taiau net ir tuomet sunku nuneigti krikionikojo tikjimo vaidmen. iuo atveju didjantis lotyn ir sta iatiki krikionybs skilimas neturjo esmins reikms. Vakarai atrod labai autokratiki, o Rytai tokie buvo i tikrj. Ties sakant, staiatiki pasaulis iven g daugumos tak, kurios, pradedant XIV amiumi, daro kai kuriuos apibendri nimus ne tokiais tvirtais (r. VII skyri). Taiau reikia skirti auktj isilavinusio elito kultr nuo paprast moni kultros. Naujausiuose tyrinjimuose akcentuojamas klerikalins kultros" ir folklorins tradicijos" kontrastas. Kadangi isilavinusi maum sudar dvasi kiai ir j mokiniai, galime tiktis, kad ratingj sluoksni oficialioji kultra turt bti gan glaudiai susijusi si tradiciniu religiniu mokymu. Vis dlto dide li gyventoj sluoksniai buvo neratingi (skaitant visai nemokytas moteris bei neratingus aristokratijos atstovus) ir nereikt stebtis, kad daugiausiai pagoni k atgyven, eretik nuomoni ar tikrai nereligini poiri gyvuoja btent tarp j. Tradicinis vidurami mokslas daugiausia apsiribojo tik auktosios kul tros sfera. O masin kultra yra vienas i naujj vidurami kultros elemen t taip j traktuoja naujausioji vidurami tyrintoj karta. sivaizduoti viduramius nra taip paprasta. Istorikams reikia matyti ne tik tai, kas vidurami scenoje buvo, bet ir ko ten nebuvo. Viduramiai neturjo dauge lio t vaizd, gars ir kvap, kurie vliau tapo prastais. Tada nebuvo fabrik kamin, nebuvo transporto priemoni keliamo triukmo, nebuvo dirbtini teral ar dezodorant. Tarp plytini mik bei dykyni buvo isimusios maos pavie-

439

EUROPOS

ISTORIJA

ns gyvenviets, jos skendjo tokioje tylumoje, kad banyios varpai ar karvi baubimas buvo girdimi u keli kilometr; ia dvelk natrals, bet atrs kva pai mlo krv smarv, deganio miko aitra. mons nelabai skyr tai, k vliau imta vadinti gamtiniais ir antgamtiniais dalykais, faktus nuo prasimanym, dabart nuo praeities. Vyrai ir moterys nelabai galjo patikrinti savo poji tik rum, tad buvo tikima vairiausiais bdais gaunama informacija. Angelai, velniai, fjos laikomi tokiais pat realiais kaip ir artimiausi kaimynai. Praeities didvyriai ar bibliniai personaai buvo tokie pat artimi (ar tolimi) kaip ir savo alies karaliai ar karaliens. Ir niekas nebuvo taip akivaizdu, kaip Dants pasakojimas apie gyv mog, galint vaikioti po dang ar po em ir susitikti kadu kadai gyvenusi moni mklas nesuirusias, nepakitusias, neisisklaidiusias. Laiko ir erdvs suvokimas viduramiais radikaliai skyrsi nuo msojo. Laikas buvo matuojamas nereguliaria dienos ir nakties kaita, met laikais, sjos ir pj ties laikotarpiais. Tikslus valand skaiiavimas ir kalendoriai buvo venta Ba nyios prerogatyva. mons keliavo taip ltai, kad niekaip negaljo pasitikrinti paprasiausi geografini ini. Jeruzal buvo paiame trij emyn Azijos, Afrikos ir Europos centre, o tie emynai priskiriami trims Nojaus snums Semui, Hamui ir Jafetui. Tarp emyn buvo didiulis vandenynas, o u vande nyno linija, kur dangus ir em nepastebimai susilieja,
[t e m p u s ]

Vidurami mons maai domjosi savo knu ir menkai tepaino j. Vidaus organai nebuvo aikiai skiriami, jau nebekalbant apie skeleto, nerv, kraujo apy takos, virkinimo ir reprodukcins sistem sveik. Manyta, kad knas susideda i keturi element, keturi organizmo skysi, keturi temperament nuosta baus derinio. em, ugnis, oras ir vanduo buvo gretinami su juodja ir geltonja tulimis, krauju ir flegma ir tuos junginius atitiko vairs temperamentai melan cholikas, cholerikas, sangvinikas ir flegmatikas. Specialios inios kaupsi labai pamau. XIV amiuje gydytojai pradjo skrosti lavonus ir dl to pagerjo anato mijos vadovli kokyb. Ypa paymtinos Mondinio di Luzzi (1316) ir Guido da Vigevano knygos Anatomia. Chirurgai irgi gavo naujus vadovlius, tokius kaip Guy de Chauliaco (1363) Chirurgica M agna. Juodosios mirties" patirtis paskatino vesti karantin epidemijos apimtiems laivams pirmiausia Raguzos (Dubrov niko) uoste 1377, o paskui ir Marselyje 1383 metais. Buvo manoma, jog vidurami mons gyveno kupinoje baims ir nesaugioje psichologinje aplinkoje, trukdanioje mstyti drsiai ir nepriklausomai. Bejgi kumas prie gamtos jgas, nesiliaujantys karai, paplits banditizmas, viking, klajokli ir netikli antpuoliai, epidemijos, badas ir anarchija visa tai stip rino sitikinim, kad mogus silpnas, o Dievas galingas. Tik vienuolyno prieglobs tyje mogaus protas galjo eiti savo genijaus keliu. Todl vidurami filosofija i esms taip ir liko teologijos aka. Pagrindinis jos udavinys buvo sutaikyti Aristotelio idjas su religijos dogmomis, o kalbant abst rakiau sutaikyti prot su tikjimu. Didiausias i vidurami filosof Tomas Akvinietis (apie 1225 1274) t pasiek teigdamas, kad mogui protas yra Dievo duotas,
440

kad

tikjimas

yra

racionalus

ir

kad

tinkamai

interpretuojant jie

PESTIS

TEMPUS
Giovannis da Dondis (1318-1389), Padujos universiteto astronomijos profesorius, tikrai nebuvo pirmasis laikrodininkas. Dant savo Rojuje jau mini laikrod; be to, raytiniuose altiniuose kalbama apie laikrodius Londono v. Pauliaus katedroje 1286 metais ir Milane 1309 metais. Taiau Dondio traktatas II Tractus Astarii (1364) yra seniausias detalus laikrodio mechanizmo apraymas. Jame kalbama apie astronomin laikrod su septyniais ciferblatais, reguliuojam ankerinio mechanizmo. (Beje, yra kelios iuolaiki ns jo kopijos; viena demonstruojama Mokslo muziejuje Kensingtone, o kita Smitsono institute Vaingtone.)1 (r. III pried, 31) Laikrodio mechanizmo iradimas prastai priskiriamas VIII amiuje gyvenusiam kinui Liang Lin-sonui. Taiau Europoje laikrodis pradtas naudoti tik XIII amiaus pabaigoje. Pirmieji laikrodiai kas valand priversdavo suskambti varp. Toks mechanizmas, pagamintas 1386 metais, dar tebeveikia Solisberio katedroje. Vlesni modeliai turjo ciferblatus, rodanius ne tik valandas, bet ir mnulio fazes, planet judjim, net ventj dienas bei religines ventes. Graiausi laikrodiai buvo sukurti Milane (1335), Strasbre (1354), Lunde (1380), Ruane (1389), Velse (1392) ir Prahoje (1462). Mechaniniai laikrodiai pamau pakeit ankstesnius laikrodius - elinius, sauls, smlio, klepsidras. Jie buvo ypa vertinami iaurs alyse, kur saule sunku pasikliauti. Mechaniniai laikrodiai buvo taisyti visose didiosiose katedrose, miest skveruose ir ant vart, o vis pirma - vienuolynuose. Dvideimt keturi valand laikrodis, rodantis vienodo ilgio valandas, revoliucionizavo laiko matavim kasdieniniame gyvenime. Iki tol dauguma moni gyveno pagal sau ls patekjimo ir nusileidimo ritmus. Ten, kur valand sistemos buvo inomos, valand ilgis priklaus nuo met laiko, skirtingas jis buvo ir vairiose alyse. Dienos meto pasau lietins valandos" skyrsi nuo naktinio budjimo valand ir nuo Banyios kanonini valand": matutinum, laude , prime , terce , sext, none , vesper ir compline. Paprasti mo ns dienos, tvarkomos pagal vienodo ilgio valandas, idj perm i vidurami vienuo li. Tai buvo btina preliudija vlesnms miesto gyvenimo normoms ir dirbtinei indust rializuotos visuomens drausmei. Laikrodis yra totalitarinis prievaizdas, turintis galing socializuojant poveik. Niutono fizika tvirtino mint, kad Visata yra vienas didelis Dan gikas laikrodis", ir prisireik galingiausi i laik prot, skaitant Eintein ir Proust, rodyti, koks ities nenatralus yra mechanistinis laiko suvokimas2, [com bray]
[e^m c2]

Svarbiausi laikrodio mechanizmo raidos etapai buvo miniatirizacija, kurios dka XV amiuje pasirod sieniniai, o XVI amiuje ir kieniniai laikrodiai; vytuokls panau dojimas (1657), labai padidins j patikimum; jr chronometro pasirodymas (1761), isprends sen geografins ilgumos nustatymo jroje problem; pagaliau be raktelio prisukamo mechanizmo iradimas (1823), kurio dka prasidjo masin kienini ir ran kini laikrodi gamyba. O tobuliausias chronometras, atominis laikrodis, kurio tikslu mas viena sekund per 3000 met, buvo sukonstruotas Didiosios Britanijos Naciona linje fizikos laboratorijoje 1955 metais.

441

EUROPOS

ISTORIJA

Per ilgus imtmeius laikrodi gamyba i labai specializuoto amato virto masins gamybos aka. Ankstyvieji centrai - Niurnbergas ir Augsburgas, Paryius ir Blua. vei carija pasinaudojo hugenot amatinink imigracija. XVII ir XVIII amiais ioje srityje m pirmauti Anglija. O Pranczija specializavosi puoti laikrodi futliarus ir gaminti dekoratyvinius laikrodius. XIX amiuje veicarijos laikrodi pramon, susitelkusi enevoje ir o le Fone Juros kantone m pirmauti visame pasaulyje gamindama auktos kokybs laikrodius pramoniniu bdu. Laikrodininko amatas iaugo i ankstesni gildij, vienijusi spyn meistrus bei juvelyrus. I garsiausi laikrodinink mintini Jacques de la Garde i Blua, pagamins pirmj kienin laikrod (1551); Christianas Huygensas (162-1695) i Hagos, irads vytuokl ir spiralin plauk; Johnas Arnoldas, Thomas Earnshaw ir Johnas Harrisonas (1693-1776) - jrini chronometr meistrai; Julinas le Roy (1686-1759), Versalio rm laikrodininkas; Abrahamas-Louisas Breguet (1747-1823), savaime prisisukanio laikrodio montre perpetuelle iradjas, na ir Edwardas Johnas Dentas (1790-1853), Big Beno krjas. Antonis Patekas i Varuvos ir Adrienneas Philippeas i Berno 1832 metais bendromis jgomis kr iuo metu didiausi veicar firm Patek-Philippe". Tuo metu dideli laikrodiai ir mai laikrodukai jau buvo tap urbanizuotos Vakar visuo mens kasdienybe. Ryt Europos valstieiai prie laikrodio priprato vliau. Milijonams sovietini kari Raudonosios Armijos ygis Europ 1944-1945 metais buvo puiki pro ga ne tik ivaduoti", bet ir sitaisyti laikroduk.

abu negali prietarauti vienas kitam. Panaias problemas sprend ir trys pranci konai, beje, visi i Britanijos: Rogeris Baconas (1214 1292), Johnas Dunsas Scotas (1265 1308) ir Williamas Ockhamas (apie 1285 1349). Baconas, kur vadino doctor mirabilis, 14 met praleido kaljime u tartinas naujoves". Dunsas Scotas, i kurio vardo kakokiu keistu bdu angl kalba gavo od dunce (kvailys, bukagalvis"), nesutiko su Tomu Akvinieiu ir tvirtino, kad prot galima panau doti tik tiesiogiai pojiais suvokiamam pasauliui apibdinti. Jis palaik Nekalto Prasidjimo dogm. Ockhamas, tas venerabilis inceptor, ekskomunikuotas u savo darbus; jis buvo vadinamj nominalist lyderis. Ockhamas sutriukino viepatavus platonikj universalij abstraki esmi, kurios tariamai egzis tuojanios nepriklausomai nuo objekt suvokim ir taip pakirto daugelio vidu rami nelanksi konvencij, skaitant ir socialin tvark, pagrind. Ockhamo skustuvas" principas, kad faktus reikia analizuoti pasitelkus kuo maiau paai kinani prieasi pasirod ess galingas loginio mstymo instrumentas. Jis visikai atskyr prot nuo tikjimo ir tai atvr keli moksliniams ir pasaulieti niams tyrinjimams. Ockhamo kis Entia non sunt m ultiplicanda praeter necessitatem (nereikia gausinti esmi be btino reikalo). Sakoma, kai j pristat vokiei imperatoriui Liudvikui Bavarieiui, jis pareiks: Sere, jei ginsite mane kardu, a ginsiu jus plunksna".

442

PESTIS

Vidurami mokslas irgi neatskiriamai susijs su teologija. Nebuvo juntama aikios ribos tarp fizini ir dvasini reikini, todl gamtos paslapi" tyrin jimas danai laikytas nekukliu lindimu Motinos Banyios sias". Pavyzdiui, viduramiais vokiei kalboje nebuvo skirtumo tarp duj" ir dvasios" ir viena, ir kita buvo vadinama tuo paiu odiu Geist, kuris dabar atitinka lietuvi kalbos od dvasia". Atliekantieji mokslinius eksperimentus danai rizikuodavo, kad juos apkaltins raganavimu. Alchemija jau seniai lenk fizik ir chemij, o astrologija astronomij. Roberto Grossetestes (apie 1170 1253 m.), universi teto kanclerio ir Linkolno vyskupo, laik Oksfordas kartais laikomas mokslo tra dicij lopiu. Taiau ymiausi mokslo laimjimai siejami su isibarsiusi pavieni moksli nink darbais. Rogerio Bacono optikos ir main eksperimentai buvo jo bendro puolimo prie sugedim ir prietarus sudtin dalis. Jis mgino patikrinti, verifi kuoti moksl; ir tuomet nemadingas jo graik kalbos laikymasis buvo mginimas patikrinti ventojo Rato lotynikojo teksto tikslum. Bacono mokytojas Pierre'as de Maricourt'as para fundamental traktat apie magnetizm tikriausiai nordamas umuti" laik, kai Anu buvo apgul Luer di Kalabrij 1269 metais. Silezietis Witello, dar vadintas Vitellonu (1230 1280), para ne maiau fundamental traktat apie optik Perspectiva. Jame, atskirdamas mechanines akies operacijas nuo proto koordinuojamos veiklos, atvr keli iuolaikinei psi chologijai. Lizj vyskupas Nicolas Oresm (apie 1320 1382 m.) sukr svarb veikal apie pinig ekonomik, o kitame traktate apie astronomij De Coelo et M undo jis palaik ems sukimosi teorij. Vitellonas buvo entuziastingas Proto alininkas, vietimo epochos mogus, gims anksiau laiko, astrolog ir prekiau toj stebuklais demaskuotojas. Viskas, kas yra Evangelijose, yra rationnabilissima", tvirtino jis. imtmeiu vliau kardinolas Mikalojus Kuzietis (Nicholas Cusanus, 1401 1464) i Kiu miesto prie Mozelio, pakartojo mint, kad em sukasi, ipranaavo kalendoriaus reform ir pasaulio pabaig 1734 metais. Visi jie be vargo sugebjo atskirti gamtos m irabilia nuo Banyis miracula. Pamau kaupiantis mokslo inioms, atsirado reikalas turti j enciklopedin santrauk. I labiausiai paplitusi tokios ries veikal pamintini Vincento i Bov Speculum M aiu s (1264) ir Rogerio Bacono Opus M aius (1268). Taiau religija ir toliau buvo apgaubta vairiausio iracionalumo bei prietar. Viduramiams baigiantis banytins dogmos vis dar tebebuvo formuluojamos ir sisteminamos. Tikjimo sritis, kuri monms buvo liepiama beslygikai priimti, pltsi. Laterano susirinkimas 1215 metais ipaint ir atgail padar privalomo mis. 1439 metais buvo ubaigta septyni sakrament nuo krikto iki paskutinio patepimo doktrina. Transsubstanciacijos tvirtinimo, kad Eucharistijos duo na ir vynas stebuklingu bdu virsta Kristaus knu ir krauju doktrina buvo labai sugrietinta ir tik kunigams buvo leidiama gerti i taurs vyn. Kiti tikin tieji turjo tenkintis tik duona. Buvo akcentuojamas paprast moni atskyrimas nuo magikosios kunig kastos. Miios laikomos kiekviena manoma proga. Ofi cialiai priimtas veniausiosios Mergels Marijos, dievikosios tarpininks tarp
443

EUROPOS

ISTORIJA

moni ir Kristaus, kultas, o malda Av M a ria (Sveika Marija") oficialiai trauk ta mii apeigas ir kalbama tuoj po Pater noster. Visos organizacijos, pradedant gildijomis ir baigiant riteri ordinais, turjo savo ventj patron. Labai paplito relikvij garbinimas. Kelions ventsias vietas buvo vis moni, o ne vien pai pamaldiausi, sudtin kasdieninio gyvenimo dalis. Tikjim antgamti niais dalykais stiprino oficialus mokymas apie sudting gerj ir blogj ange l hierarchij ir visuotin tono baim, Liuciferis, tas puols arkangelas, kadase sdjs Dangaus auktybse alia Gabrielio, dabar kl grsm pasauliui, vado vaudamas tamsos jgoms. Pragaro baisumai mgstama pamokslinink tema, populiari ji buvo ir tarp dailinink. Mistin tradicija, teikusi pirmenyb ne racionaliam tikjimui, o religinei intui cijai, pirm kart nuosekliai ireikta XII amiuje v. Viktoro augustin vienuo lyne Paryiuje. Vliau ji labai siaknijo ir tarp vis gyventoj. Svarbiausi jos skleidjai buvo v. Bonaventra (apie 1217 1274 m.), vienu metu buvs pranci kon ordino generolu ir paras didel tak turjus veikal Itinerarium mentis in D eum ; meisteris" Johannas Eckhartas (1260 1327) i Strasbro, Bohemijos generalinis vikaras, kuris, sakoma, tvirtins, jog pasaul sukrs jis savo mayliu pirtu; Flemingas Janas van Ruysbroeckas (1294 1381) ekstazikasis moky tojas", veikalo De Septem Gradibus Amoris autorius; anglas Walteris Hiltonas (mirs 1396 m.), panaaus pobdio veikalo The Ladder o f Perfection (Laiptai tobulyb"), tik liaudika kalba, autorius; na o vis pirma Thomas Hemerkenas i Kempeno netoli Kelno, inomas kaip Tomas Kempietis (apie 1380 1471), Im i tatio Christi autorius. io anro atstovas buvo ir anoniminis anglas, paras vei kal The Cloud o f Unknowing (Neinojimo skraist"). Daugelis mistik buvo spekuliatyvins filosofijos atstovai; taiau jie mok krikionis ugdyti vidin gyve nim ir vengti piktojo pasaulio, kurio mons negaljo valdyti. J ratai padjo psti arijas, i kuri gal gale siliepsnojo reformacija. Kartu su krikionikja mistika pltojosi ir juodoji magija, i dalies dl t pai prieasi. Raganos, usiimanios ir juodja, ir baltja magija, be abejo, buvo pagonikojo animizmo ikikrikionikj laik kaimo gyvenime reliktai; t pat galima pasakyti ir apie laumes, elfus, kaukus ir vaiduoklius. Taiau sistemin gai domtis magija, atrodo, imta tik vlyvaisiais viduramiais. Be to, atvirai kovo dama su ja, Banyia, pati to nenordama, skatino isterines nuotaikas, kurios sudar geras slygas klestti raganoms ir burtininkams. Lemtingoji bul Summis Desiderantes, kuria Banyia pradjo kontrpuolim, popieiaus Inocento VIII buvo paskelbta 1484 metais. Standartin vadovl ragan mediotojams Malleus Maleficarum 1486 metais ileido dominikonai. Anksiau ragan veikl buvo i rima atlaidiai, o dabar poiris pasikeit. Visas krikionikasis pasaulis sui nojo, kad velni legionams vadovauja piktosios moterys, isitepusios nekriktyt kdiki riebalais ir nuogut nuogutls skraidanios ant luot ar jodinjanios ant oi ar avin, dalyvaujanios naktinse orgijose, kur tobulina savo kerus ir santykiauja su demonais. Moterys buvo laikomos silpnomis, emesnmis btyb mis, nepajgianiomis atsispirti pagundai. O jei jau Banyia vieai pripaino,
444

PESTIS

kad tokie dalykai egzistuoja, tai magijos galia i karto labai iaugo. mons, kurie apsiimdavo sunaikinti kaimyno derli ar priversti persileisti prieo mon, gaudavo u tai didelius pinigus. Riba tarp fakt ir iliuzij, tarp arlatanikumo ir haliucinacij pasidar visikai nebeaiki. Popieius Inocentas VIII ra: Pastaruoju metu ms ausis pasiek inios, kad <...> daug abiej lyi mo ni susidjo su velniu, incubi et succubi , ir savo ukeikimais, kerais, apavais ir kitokiais prakeiktasi burtais <...> umua vaikus motin siose <...>, naikina ems grybes, vynuogi kekes, medi vaisius <...>. Negana to, tie nelaimin gieji ventvagikai atmeta Tikjim, gaut per Krikt ir monijos Prieo pakurs tyti nevengia <...> griebtis <...> pai lykiausi veiksm, keldami mirtin pavoj savo sieloms"3 1 . Po to daugiau nei 300 met magija ir ragan mediokl buvo paplit beveik visoje Europoje,
[h e x e n ]

Vidurami etika, kaip j aikino Banyia, vadovavosi hierarchiniais princi pais, apimaniais ir socialin tvark, ir morals kodeks. Visi ir viskas, kas tik vien dl savo prigimties um emesn padt, privaljo paklusti uimantiems auktesn padt: vergai turjo paklusti savo eimininkams, moteris turjo valdy ti j vyrai. Nedideles nuodmes ir silpnybes reikjo skirti nuo septyni mirtin nuodmi. Tose alyse, kur iliko senoji pinigini baud u nuudym praktika, kilmingo mogaus nuudymas ar smurtas prie j buvo laikomas didesniu tai gi ir brangiau kainuojaniu nusikaltimu negu tokie pat veiksmai prie papras t mirtingj. Bausmi tarifai rod, kad u maesnius nusiengimus reikia bausti velniau negu u didelius. Nepaisant v. Augustino represyvinio mokymo seksua liniais klausimais, erotins silpnybs nebuvo labai grietai smerkiamos. Ne tam, kam reikia, adresuota meil", tariant Dants odiais, n i tolo negaljo lygintis su neapykantos ar idavysts sukeltomis nuodmmis. Svetimautojai kamavosi auktesniuose pragaro ratuose, o idavikai paiame dugne. O pats didiausias blogis buvo Dievo idavimas. Didiausi gd utraukdavo burnojimas prie Die v ir erezija. Konstancos susirinkimas (1414 1417), kurio nutarimu buvo sude gintas ant lauo Janas Husas, pritrauk apie 700 prostitui,
[ p r o s t ib u l a ]

Vidurami teis irgi vadovavosi vertybi hierarchija. Bent jau teorikai, mo ni statymai buvo pajungti dievikajai teisei, apibrtai Banyios; taiau i tik rj bta gana didels vairovs. Kartu su daugybe konkuruojani jurisdikcij kanonine teise banytiniuose teismuose buvo daugyb teiss altini, tradicij ir bausmi. Romn teis tebebuvo pagrindinis teiss altinis Piet Europoje, o iaurs ir Vakar Europoje svarbiausiu teiss altiniu liko slav ir german geni paproi teis. Tiktai nereikia manyti, kad paproi teis buvo paprasiausias primityvij tradicij reliktas. Tai ilg ir smulkmenik deryb tarp kunigaiki ir j paval dini padarinys, ji danai buvo uraoma sudting kodeks pavidalu. Pavyzdiui, visoje Austrijoje ir vakarins Vokietijos dalyje buvo labai paplit W eistmer teiss norm rinkiniai. Austrijoje jie buvo inomi Banntaidingen, o veicarijoje ffnungen pavadinimais. Daugiau nei 600 paproi teiss norm iliko Elzase, ten
445

EUROPOS

ISTORIJA

jos vadinosi kitaip Dingofrodeln. ie rinkiniai labai sustiprino svok Guther rschaft , o rytus nuo Elbs vyravo svoka Grundherrschaft, kuri isaugojo vals tiei Gemeinde (bendruomens") pozicijas kaime. Kodeksai yra viena i pagrin dini prieasi, kodl vakarin Vokietija iveng neobaudiavos", uliejusios Rytus. Kai kuriose Ryt Europos dalyse, pavyzdiui, Bohemijoje ir Silezijoje, dl kolonist antpldio vietin paproi teis susiliejo su vokikja. Vlesniais amiais susidomjimo klasikiniu palikimu atgimimas padjo rom n teisei praplsti savo veikimo sfer paproi teiss sskaita. Pavyzdiui, 1495 metais j buvo leista naudoti Vokietijos imperijos aukiausiajam teismui (Reichskammergericht). Romn teisei buvo lemta padaryti labai gil poveik. Kai val dia imperijoje vis labiau susiskald, kunigaikiai m laikyti save vieninteliais statym leidjais ir ilgainiui visi gyvenimo aspektai tiesiog aplipo gausybe regu liuojani norm. Vokiei statym valdomai valstybei" (Rechtstaat) buvo lem ta isigimti al, kurioje galjo pasirodyti tai toks pagarsjs uraas prie kelio Baden: ituo keliu leidiama keliauti"3 2 . Tik Anglija isaugojo iskirtin priklausomyb nuo savo paproi teiss. Ang lijoje, kaip ir kitose alyse vakarus nuo Reino, buvo laikomasi principo: kur statymai tyli, ten mogus gali elgtis savo nuoira. O Pranczija, nepaisant didjanios karalikj ordonnances ir centrinio Parlement galios, ir toliau liko pasidalijusi dvi zonas iaurin, kur dominavo paproi teis, ir pietin, kur vyravo romn teis. Daugelyje ali anksti prasidjo plataus masto kodifikavimas. Kastilijoje Leyes de las Siete Partidas (1264 1266), kurie sudar vlesns ispan teiss pagrind, buvo skirti tam paiam tikslui kaip ir, pavyzdiui, Kazimiero Didiojo Statuty (1364) bei Dygesta (1488) Lenkijoje arba Kazimiero Jogailaiio Sudiebnik Lietu voje. Policijos tais laikais nebuvo ir priverstinis teiss norm gyvendinimas vyko nelabai sklandiai. Pabgimai nuo teisingumo buvo kasdieninis dalykas. Todl tie, kuriuos pavykdavo pagauti, bdavo baudiami iauriai, kad bt pavyzdys kitiems: be pakorimo, praktikuotas sudraskymas arkliais ar ketviriavimas; atbai dymui nuo nusikaltim buvo naudojami ir vairs sualojimai yms idegi nimas arba galni nukirtimas. kalinimas ir pinigins pabaudos imta vis labiau taikyti stiprjant statymais tvirtintai teisei. kalinimo slygos buvo nemonikos, kadangi kaliniams maisto nebuvo skiriama arba skiriama labai maai. vietimas viduramiais rmsi pagrindu, padtu XII ir XIII amiais. Pradinis mokymas painti raides ir skaiius daugiausia buvo paliktas paiai eimai ar kaimo kunigams. Vidurin mokym rm katedros ir vis labiau miest tarybos. Mokymo turinys, nors ir maesniu mastu nei patys mokiniai, buvo parenkamas atsivelgiant kunig rengimo poreikius. Mokymo pagrind sudar trys daly kai trivium : gramatika, retorika ir logika. Gerai rengtos mokymo staigos, tokios kaip Vinesterio koledas (1382) ar lotyn mokykla Deventeryje, buvo inomos ne tik visoje alyje, bet ir u jos rib. Kai kuriuose didiausiuose Itali jos ir Vokietijos miestuose atidarytos komercins mokyklos. XIV amiuje Floren cijoje buvo eios tokios mokyklos, kuriose moksi daugiau nei 1200 mokini.
446

PESTIS

Universitet steigimo tradicija X V amiuje paplito visose lotyn krikionikojo pasaulio alyse: pavyzdiui, buvo steigti Leipcigo (1409), v. Andriaus (1413) ir Luveno (1425) universitetai. Vidurami literatra liko daugiausia religinio pobdio, nors pasaulietines tradicijas puoseljantys chansons de geste bei bylin anrai pltojosi toliau. Dau guma knyg buvo raoma lotyn ir graik kalbomis. Jos daniausiai ir likdavo toje aplinkoje, kurioje buvo paraytos. Pavyzdiui, tas faktas, kad tik Kazimiero amiuje buvo aptikti vokiei vienuolio Hrotsvito i Gandershaimo veikalai prie penket imtmei sukurtos komedijos lotyn kalba rodo, jog ddel vidurami literatros dalis niekada plaiau ir nepaplito. Taiau vis daugiau populiarios literatros, pavyzdiui, baladi ar ventj gyvenimo apraym, buvo kuriama vietinmis liaudikomis kalbomis i dalies ir dl to, kad mokslas moterims formaliai buvo neprieinamas. Liaudies teatras prasidjo nuo Banyios rengt misterij. Nors brendo netrukus tursianios pasirodyti naujovs, kol kas kultrinis gyvenimas apm tik nedaug moni (r. VII skyri). Vidurami istoriografija liko kronikinink ir metratinink veiklos sritis: jie (danai tai buvo vienuoliai) stengsi tik urainti praeities vykius, o ne aikinti juos. Dievo Apvaizda laikyta pakankama visko prieastimi. Vidurami kronik priskaiiuojama keli imtai. Kai kurios i j, pavyzdiui, ankstyvoji Anglosaks kronika Anglijoje ar XI amiaus Nestoro Senj laik pasakojim ai Kijeve, buvo paraytos vietinmis kalbomis. Tokios buvo ir daugelis pranczikj kronik Villehardouino (apie 1150 1212 m.), Joinville'o (apie 1224 1317 m.), Froissarto (1337 1400), Commynes'o (1447 1511). Taiau ir toliau vyravo kronikos graik ir lotyn kalbomis. Kronikininkai buvo labai aliki, daugiausia atspinddavo Banyios ar valdaniojo kunigaikio poir vykius. Q u i D iex vielt aidier, daro ivad Villehardouinas, nuls hom ne li puet nuire (Kam Dievas nori pad ti, tam nepakenks joks mogus"). Politin mintis koncentravosi ties amina pro blema Banyios ir valstybs valdios apibrimu. Karoling poiris buvo artimas bizantikajam cezaropapizmui. Feodalizmas pabr susitarimo, kontr akto koncepcij. Ginas dl investitros ir su ja susijusi klausim ikl daug ne tik popieiaus virenybs, bet ir, kaip Dants traktate De M onarchia, kart imperatoriaus dominavimo alinink. Romn idjos apie nepriklausom monar chij pasirod vl, kai pradta nagrinti romn teis, ypa Pranczijoje. Taiau pats revoliucingiausias buvo antipopieinis traktatas Defensor Pacis. Jo autorius Marsilijas Paduvietis (1270 1342), vienu metu buvs Paryiaus universiteto rek toriumi, idrso pasilyti aukiausi valdi atiduoti nepriklausomai liaudiai, kontroliuojaniai pasaulietin valstyb. Tarptautiniuose santykiuose buvo vadovaujamasi v. Augustino teising kar idja. Teorikai karas galjo bti teisingas, tik jei atitiko tam tikras slygas. Pasak Ramono di Penaforto, tos slygos buvo tokios: noras atstatyti teisingum; kai neduoda vaisi visos kitos alternatyvins priemons; profesionali kari naudo jimas; pradedaniojo kar garbingi norai; aukiausiojo valdovo pritarimas. Prak tikai karai buvo visuotinai paplits reikinys. Visada galjai surasti pataikn
447

EUROPOS

ISTORIJA

dvasiki, patvirtinani bet kurios puss, privataus asmens ar valstybs, teisum. Laikinos taikos tik irykindavo kar dominavim. O karas suteikdavo neribotas teises karikiams. Vidurami kariuomens materialinis aprpinimas ir technolo gija neleido greit isprsti nesutarim. Armijos buvo maos, bet jos turjo veikti dideliuose plotuose. Nugaltas prieas galjo nesunkiai atsitraukti ir persitvarky ti. Karo veiksmai buvo nukreipiami prie vietines pilis ir tvirtoves. Apgulimai buvo danesni u atvirus mius. Karo grobis danai vertinamas labiau u pai perga l. XIV ir X V amiais samdom kari briai, kuriuos pirmiausia panaudojo Italijos miestai, m keisti gremzdikas feodal kariuomenes. Didieji lankai ir arbaletai, pasirod XII amiuje, smarkiai patobuljo ir padidino ugnies gali. Parakas, pirm kart panaudotas XIV amiuje, atved prie artilerijos atsiradimo, o i husit ir tur k rankose tapo lemiamos reikms ginklu. Taiau bet kuri didesni ginkluotj pajg pagrindin smogiamj jg ir toliau sudar ginkluotoji kavalerija. Vidurami architektroje vyravo dvi mrini pastat rys banyios ir pilys. Vlyvj vidurami banytinis stilius, kur XIX amius pavadino gotiki niu", vis laikomas kvptos estetikos iraika pastatai tarsi aute auna dan g. Danai jis priepastatomas pili bokteli, barbakan, machikul kariniam funkcionalumui. Taiau i esms visi pagrindiniai gotikinio stiliaus elementai, nuo smaili ark iki kontrafors, yra ne maiau funkcionals nei estetiki: jie buvo sugalvoti efektingiems skliautams ir didelms lang erdvms. Gotikinis stilius, tas abato Sugerio i Sen Deni iradimas, iplito visame lotyn krikionikajame pasaulyje. Gotikins katedros buvo statomos nuo Sevilijos iki Dorpato visoje tarp j esanioje teritorijoje. O staiatiki pasaulis, prieingai, liko itikimas rom niniam-bizantiniam stiliui. rytus nuo katalikus ir staiatikius skirianios ribos nra nei gotikini banyi, nei gotikini pili. Naujasis piliei pasididiavimas dav daug spding varpini, rotui, audimo fabrik. io stiliaus puiki pastat buvo Briuselyje (1402), Arase, Gente, Ypre (1302) ir Krokuvoje (1392).
[ g o t ik a ]

Vidurami menas daugiausia vystsi banyi ir kadedr fone. Buvo tapomi ventj paveikslai, dekoruojami altoriai, banyios puoiamos religinio turinio freskomis. Biblija ir psalmynai iliustruojami. Akmens skulptros statul ir barel jef pavidalu puo katedr fasadus, antkapius ir koplytles, o medio skulp tros aptvarus prie altoriaus, atskirianius choristams ir dvasininkams skirt viet. Stiklo vitraai puikavosi didiuliuose gotikini banyi languose. Visas menas buvo daugiau ar maiau taikomojo pobdio"3 3 . Taiau pasaulietiniai vidurami meno elementai, kurie niekada nebuvo visi kai inyk, irgi pradjo rykti. Kunigaikiai, o paskui ir turtingi burua, m usakinti savo portretus ar statulas. Iliustravimo men imta taikyti ir chansons de genre knygoms bei populiariems kalendoriams, herbarijams, alegoriniams v ri gyvenimo apraymams papuoti. Vlyvj vidurami drabuiai buvo labai pramatns, kuo didesniam spdiui igauti buvo naudojamos brangios media gos, fantastiki stiliai, rykios spalvos. alia spalva reik meil, mlyna itikimy b, geltona prieikum, balta nekaltyb. Heraldika nuo savo karins paskirties eng socialinio pasipuikavimo link.
448

PESTIS

Vidurami muzika irgi buvo vaisingas sacrum ir profanum derinys. Nors vis dar dominavo banytin, taiau daugjo ir pasaulietins muzikos globj, ypa Burgundijoje ir flamand miestuose. XIV amiaus ars nova stilius turjo ne maesns tarptautins takos kaip ir gotikoji architektra. Johnas Dunstable'as (apie 1390 1453 m.), Bedfordo kunigaikio Pranczijoje dvaro muzikas, buvo didelis novatorius, turjs didels takos kitiems; t pat galima pasakyti ir apie Guillaume Dufay (apie 1400 1474 m.). Tobuljo choralin polifonija ir instru mentin muzika. 1400 metais jau minimi cimbolai, 1404 metais klavikordas, 1450 metais vargon klaviatra, 1495 metais trombonas. Vidurami mogus" abstrakcija, ir todl tai nra istorin svoka. Atskiri individai jau pagal pat apibrim yra unikals ir n vienas mogus negali atspindti vis to amiaus pagrindini socialini, intelektualini bei menini ten dencij. Taiau reikia pamginti veikti t anonimikum, kuris gaubia daugel viduramiais vykusi dalyk. Individualizmas tais laikais nebuvo madingas. Tokio lygio kaip van Eickas dailininkai kartais galjo pasirayti savo krinius JVE FECIT, taiau daniausiai net ymiausi veikjai likdavo anonimais. Todl tokie vertingi yra dabartiniai darbai, kuriuose stengiamasi detaliai atkurti papras t moni gyvenim,
[m e r c a n t e ]

Taiau niekas nebuvo toks viduramikas absoliuiu sitikinimu, kokia esan ti krikionikojo pasaulio misija, nors kartu ir labai atviras visoms gausioms to meto srovms, kaip garsus katalon gydytojas, filosofas, kalbininkas, ymus keliautojas ir kankinys Raimondas Luli (Ramon Lull, apie 1235 1315 m.). Gims Maljorkos Palmoje tuoj po to, kai j um Aragon dinastija, jis arab kalb mokjo ne blogiau u lotyn; brendo skaitydamas maur ir yd filosof veika lus. Daug met dirbo prancikon Miramaro vienuolyne ant Randos kalno, o paskui leidosi begalines keliones, kuriomis norjo tikinti popiei ir kuni gaikius, jog btina mokyti Ryt kalb. vairiu metu mok Monpelj, Paryiu je, Padujoje, Genujoje, Neapolyje ir Mesinoje, o jo kelioni marrutai siek Gruzij ir Etiopij. Vienos susirinkime 1311 metais jis savo akimis mat, kaip buvo nominaliai priimti jam tokie brangs jo silymai. Ne kart su misij eks pedicijomis lanksi musulmon iaurs Afrikoje, kur j u visas jo pastangas umu- akmenimis. Luli Libro del g entil o eis tres savis (Knyga apie pagon ir tris iminius" 1272 m.), pirmiausia ileista arab kalba, aprao trij religij gin nepateikdama galutini ivad. Kituose jo veikaluose Ars m ajor ir Ars generalis yra daug spekuliatyvios filosofijos, kuri dar didel spd tokiems skir tingiems mstytojams kaip Giordanas Bruno ir Leibnizas, taiau apskritai jie nesusilauk didesnio susidomjimo. Luli nedav ramybs universalaus painimo vizija:
Ji gavo form to, k galim a aprayti kaip skaiiavim o m ain, kuri susiedavo vis ini svarbiausius principus arba pagrindinius odius" m echanizm u, su sidedaniu i k on cen trini apskritim , padalyt sektorius spinduliais ir geom etriniais sim boliais. Atrodo, kad tai kakas, k galim a pavadinti kib em etin e maina, galin ia isprsti visas problem as, vis m okslo ak ir n etgi tikjim o...
34

449

EUROPOS

ISTORIJA

MERCANTE
1348 ar 1349 metais jaunasis ponas Francesco Datinis paveldjo nedidel ems skly pel Prato mieste netoli Florencijos. Jo tvas ir motina mir nuo Juodosios mirties". Jis pardav t em, o gautus pinigus panaudojo pradti savo verslui popiei mieste Avinjone. Verslas suklestjo - jis importavo i Italijos ilk, prieskonius, ginklus ir ar vus. Ilgainiui Datinis galjo perkelti savo versl Florencij, atidaryti filialus Pizoje, Genujoje, Barselonoje, Valensijoje, Maljorkoje ir Ibizoje. Jam labiausiai seksi prekyba vilna, kuri supirkinjo tiesiog i gamintoj Anglijoje, Ispanijoje ir Balear salose. Sd damas savo kontoroje Florencijoje, jis priirjo, kaip vyksta jo puikiojo palazzo Prato rajone statyba ir vald savo dvar Apenin papdje. Palazzo, tebestovintis dar ir iandien, buvo pastatytas aplink kiem su arkadomis, o jo fasadas iklotas marmuro ploktmis. Jame eimininkavo jo mona ponia Margarita, padedama nesantuokins dukters Ginevros ir viso pulko tarn, tarp kuri buvo ir verg. Gyvenim tuose rmuose pagyvino nuolat atvykstantys pasiuntiniai ir mul vilkstins. Kai ponas Francesco 1410 met rugpjio 16 mir nuo akmen tulies pslje ir nepaliko pdini, jis savo dvar, vertybinius popierius ir didiul 70 000 aukso florin sum testamentu paskyr Prato miesto neturtliams. Vir dur pasirod toks uraas: Ceppo di Francesco di Marco Mercante dei Poveri di Xto del quale il Chomune di Prato dispensatore lasciato nellanno MCCCCX. (i prieglauda Francesco, Marco snaus / Kristaus neturtli pirklio / kurios Prato bendruo men / yra kurator / urayta testamentu 1410 metais). Francesco testamente taip pat buvo punktai apie laisvs suteikim jo vergams, vis skol anuliavim ir atitinkamos sumos kaip kompensacijos u lupikavimo bdu gaut peln imokjim1. Datinio archyve yra daugiau kaip 150 000 laik, 500 buhalterini knyg, 400 drau dimo polis ir 300 partnerysts akt. Jis rodo, kaip ponas Francesco nepaprastai daug dmesio skirdamas kiekvienai detalei jaut tarptautini operacij puls. O istorikams jis duoda ir ryk vidurami bendrovs bei nam kio vaizd2. tai kaip atrodo tipi kas vekselis: Dievo vardu, 1399 m. vasario 12 d. imokti prastiniu terminu pagal Giovannio Asaprado i Barselonos veksel 306 svarus 13 iling 4 pensus u 400 florin, gau tus ia i Bartolomjaus Garzonio, skaiiuojant po 15 iling 4 pensus u florin. Imokti i ms sskaitos ten ir atsakyti. Te Dievas laimina jus. Francesco ir Andrea, sveikinimai i Barselonos. rayta Raudonj knyg B, p. 974. Toki operacij dka pinigai ir kreditai be vargo judjo po vis Europ. Taiau tai nesumaino pono Francesco nepagydomo nerimo:

450

PESTIS

i nakt sapnavau, jog sugriuvo mano namai <...> ir tai veria mane susimstyti. Juk nra joki ini apie galer, kuri prie por mnesi iplauk Katalonij. Apdraudiau j 300 florin sumai <...> Taiau man taip neramu <...> Kuo daugiau iekau, tuo maiau randu. Vienas Dievas teino, kas bus toliau5. Anot Braudelio, apie Mercante a taglio arba Fernhandler - turting ri galing ilg distancij pirkli pasaul galima sprsti nagrinjant smulkius sandorius ir intensyvi konkurencij nedidelio masto vietinse rinkose. ie stambieji pirkliai buvo tikri kapita lizmo pionieriai. Turdami pranaesni ini altini ir dideles grynj pinig sumas, jie galjo ivengti rinkos konkurencijos dsni. Sutelkdama savo pastangas pavienius daug adanius stambius sandorius, maa stambij pirkli grup" gaudavo didiu lius pelnus: I pat pradi [tie mons] ijo u savo valstybi sien <...> [Jie] inojo tkstanius bd, kaip pakreipti reikalus savo naudai, manipuliuodami kreditais, labai pelningai keisdami gerus pinigus blogus <...>. Jie griebdavo visk, k tik apsimokjo emes, nekilnojam turt, rentas6. Apskritai kalbant, kapitalistai nesispecializavo ir nefinansavo manufaktr. Jie stai giai investuodavo savo pinigus ten, kur buvo didiausios galimybs gauti pelno. Pre kyba pinigais - viena i t srii, kuri kartais jie sutelkdavo savo dmes. Taiau ia skm niekada nebuvo ilgalaik, tarytum alies ekonomikos medis nepjgt aprpinti syvais savo aukiausiai ikilusi ak". Nuo XIV amiaus Europos ekonomikoje paius didiausius pelnus susiluodavo grupel pai turtingiausi kapitalist - Bardi, Medici, Fugger, Neckeri ir Rotschild eimos. inoma, kapitalist skms ir neskms priklaus nuo to, kas apskritai darsi Euro pos kyje. XV amiuje atgijo ekonominio gyvenimo apaia", ypa miestuose". XVI amiuje, kai isiplt transatlantin prekyba, varomja jga tapo tarptautins prekybos centrai - Antverpenas, Frankfurtas, Lionas ir Pjaenca". Nors XVII amius danai vadi namas stagnacijos laikotarpiu, bet kaip tik tada fantastikai ikilo Amsterdamas". O per XVIII amiaus bendrj kio raidos paspartjim", kai Amsterdamo vaidmen perm Londonas, nekontroliuojama privati rinka pralenk reguliuojam valstybin rink. Finansinis kapitalizmas pasiek skm <...> tik po 1830-1860 met, kai bankai pasig lem ne tik pramon, bet ir prekyb ir kai bendrosios ekonomikos medis jau pajg aprpinti syvais visas savo akas"7. Madaug tuo metu, 1870 metais, pono Francesco namuose Prato mieste po laip tais suverst mai krvoje buvo aptiktos jo buhalterins knygos. Ant kiekvienos i j uraytas jo moto: Vardan Dievo ir Pelno".

Luli veikalas Libre d'Evast e de Blanquerna (1283) kartais minimas kaip pir masis pasaulyje romanas ar pirmasis utopinis traktatas. Jo poezija rinkiniuose EI Desconort arba Lo C ant de Ramon yra nuostabi savo paprastumu ir nuoirdumu. Ne be reikalo Luli vadinamas didiuoju europieiu".

451

EUROPOS

ISTORIJA

X V amius apskritai yra laikomas pereinamuoju laikotarpiu tarp vidurinij ir naujj ami. Kai kuriose srityse spartjantys pasikeitim tempai atved prie rytingo vidurami tradicij nutraukimo. Tai galioja vietimui, menui ir, stiprjant nacionalinms monarchijoms, tam tikru mastu ir politikai (r. VII skyri). Daugu moje kit srii tebeviepatavo senoji tvarka. inoma, ir toliau iliko didiuli skirtum. Kai kuriuose vlyvj vidurami miestuose gyvenimas buvo pralenks savo epoch, ypa Italijoje ir Nyderlanduose, o kaime jis beveik nepasikeit. Sena ir nauja ir toliau gyvavo kartu,
[s p a u d a ]

Nuolat giljo praraja tarp lotyn krikio

nikojo pasaulio Vakaruose ir staiatiki krikionikojo pasaulio Rytuose. Mat X V amiuje vyko didelis krikionikojo ir islamikojo pasauli konfron tacijos pasikeitimas. 1400 metais Europos pusiasalis vis dar buvo musulmon nyplse ir tai truko jau 700 met. Viena t nypli pus vis dar spaud Grana d, nors kaskart silpniau, o kita j pus smaug Konstantinopol, ir kaskart stip riau. Taiau artjant 1500 metams tos nypls nusprdo ir pagrindin konfronta cijos ais smarkiai persistm. Islamas, galutinai pralaimjs Vakaruose, pasiek pergal Rytuose. Kai maurai gal gale visai nusilpo, Osman turkai triumfavo. Kaip tik tuo metu, kai Vakar Europa isilaisvino i musulmon blokados, Ryt Europa susidr su dar intensyvesniu musulmon puolimu. 1400 metais didiau sias musulmon pasaulio spaudimas buvo jauiamas pietiniame fronte. 1500 metais, nors aliosios Pranao vliavos vis dar plevsavo Afrikos pakrantse, dau giausia j vis dlto buvo Rytuose. Krikionys lotyn Vakaruose galjo digau ti, o krikionys staiatiki Rytuose ne.
[m a t r i m o n i o ]

SPAUDA
Johanno Gensfleischo i Gutenbergo spausdinimo maina, pradjusi veikti apie 1450 metus Reino srities Mainco mieste, nebuvo spausdinimo meno pradinink. Ji tik prat s tai, kas daryta senovs kin medio trinkelmis, graviruotomis metalinmis plokte lmis, litografiniais akmenimis. Nepaisant to, btent ji pradjo revoliucij informacijos technologijoje. Kaip ir daugelis kit iradim, ji sukr original proces, sujungdama kelis inomus metodus, skaitant ir romn pres sultims i vynuogi spausti, juvelyr puanson ir tinkam spausdinimui popieri. Kadangi naudotas atskiros metalins rai ds, sudedamos spausdinimo formas, tai kartu buvo ir vliau prasidjusio main amiaus vieno i pagrindini princip - keiiam dali teorijos pirmasis pritaikymas. Toks bdas leido nepaprastai lengvai surinkti knygos tekst, j suredaguoti, itaisyti ir tik tada padauginti tkstaniais identik egzempliori. Gutenberg turbt labiausiai igarsino jo 43 ir 36 eilui Biblijos. Taiau kai kuriais atvilgiais dar reikmingesnis vykis buvo ileista knyga Catholicon (Universalusis inynas"). i enciklopedij sudar genujietis Giovannis Balbo XIII amiuje. Gutenber go leidinys buvo pirmasis masiniu tirau ileistas pasaulietins literatros veikalas. Jis prasideda trumpa leidjo pratarme:

452

PESTIS

Padedant Aukiausiajam, kurio valia kdikiai gauna kalbos dovan <...>, i kilnio ji knyga buvo atspausdinta ir ileista nenaudojant nendrs, raomosios lazdels ar plunksnos, o tik nuostabiai parinkus ir suderinus puansonus ir spausdinimo pres, 1460 Viepaties siknijimo metais ymiosios vokiei tautos garsiame Mainco mieste.1 Inkunabul laikotarpiu, trukusiu iki 1500 met, kai spausdinimas buvo dar tik vys tykluose, pasirod pagrindiniai rift tipai - romn kapitalinis, kursyvas ir gotikinis. Spausdinimo mainos spariai plito - netrukus jos pasirod Bazelyje (1466), Romoje (1467), Pilzeno mieste Bohemijoje (1468), Paryiuje (1470), Budoje (1473), Krokuvoje (1474), Vestminsteryje (1476) ir Juodkalnijos mieste Cetinje (1493). Maskv spausdini mas pasiek 1555 metais. Spausdinto odio galia neivengiamai sukl banytins valdios bgtavim, todl spaudos lopys Maincas tapo ir cenzros lopiu. 1485 metais vietinis arkivyskupas-elektorius papra gretimojo Frankfurto prie Maino miesto taryb perirti kny gas, kurias ketinta rodyti gavnios mugje ir padti udrausti pavojingus leidinius. Praymas neliko be atgarsio ir jau kitais metais atsirado pirmoji Europoje cenzros staiga, kuri kartu kr Mainco elektoratas ir Frankfurto miestas. Pirmuoju Frankfurto cenzoriaus ediktu, nukreiptu prie spausdintas knygas, buvo udrausta platinti Biblijos vertimus vietinmis kalbomis.2 [in d e x ] Prieingai negu krikionikajame, islamo pasaulyje net iki XIX amiaus galiojo visikas spausdint knyg draudimas. To pasekmes ir islamui, ir ini platinimui apskri tai sunku pervertinti.3

MATRIMONIO
XV amiuje Raguzos miesto patricijus Sigismundas de Zorzi turjo dvylika vaik - eis snus ir eias dukteris. Vaikai gim 1427-1449 metais tokia eils tvarka: Johannes, Franciscus, Vecchia, Junius, Margarita, Maria, Marinus, Antonius, Helisabeth, Aloisius, Artulina ir Clara. Trys sns liko viengungiai, neitekjo ir viena dukt. Taiau ir taip por deimtme i tvams pakako rpesi surasti savo vaikams tinkamas poras vedyboms. Marga rita (Nr. 5) susiiedavo pirmoji 1453 metais, ja pasek Maria (Nr. 6, 1455 m.) ir vyriau sioji dukt Vecchia (1455). Vyriausias snus Johannes ved tik 1459 metais, bdamas jau vyresnis nei 32 met. Kitais metais itekjo jo sesuo Helizabeth (Nr. 9), jaunesn u j madaug 16 met. Franciscus lauk vedyb iki 1465 met, kai jam buvojau apie 36 metus, o 1471 metais itekjo Artulina (Nr. 11), bdama apie 24 met, ir ved Junius (Nr. 4), sulauks 38 met. ios eimos vedyb modelis nebuvo kokia nors iimtis. Jis atitinka ne tik kit Ragu zos patricij eim model, bet ir duomenis, atskleistus tyrinjant vis Renesanso laik Italij, taip pat tai, k demografij analizuojantys istorikai pavadino MMP (Mediterranean

453

EUROPOS

ISTORIJA

Marriage Pattern - Viduremio jros regiono vedyb modelis). iam modeliui bdinga dideli nevedusi skaiiai ir didelis pradedani vedybin gyvenim sn ir dukter amiaus skirtumas.1 Raguza buvo miestas-respublika, kuri vertsi i laivininkysts Adrijos jroje ir i sausumos prekybos su kitomis Balkan alimis2. (Beje, nuo io miesto pavadinimo kils angl kalbos odis argosy - didelis prekybos laivas.) Apie 20 000 miesto gyven toj vald keletas artimai susigiminiavusi patricij eim, laikiusi savo rankose visas municipalines staigas. Vedybos vidurami Raguzoje buvo svarbus reikalas. Nuota kos tvai ir busimasis entas sudarydavo detal pacta matrimonialia. Kraitis sudaryda vo apie 2600 hyperi (866 aukso dukatus). prastin bauda u susitarimo nevykdym per sutart laik nuo suieduotuvi ar u atsisakym tuoktis buvo 1000 aukso dukat. Vidutinis nuotak amius - 18 met, jauniki - 33,2 met. I Zorzi pavyzdio matome, kad broliams paprastai tekdavo laukti, kol bus itekintos j seserys. Raguzos vedyb kultr" lemiantys veiksniai buvo ekonominiai, biologiniai, mate matiniai ir paprotiniai. Vyrai nevesdavo, kol negaljo ilaikyti eimos ir turdavo laukti, kol bsimosios monos tvo palikimas papildys jos krait. Daugeliui tekdavo laukti taip ilgai, kad likdavo neved. Merginos itekdavo daug anksiau, bet ne tam, kad spt pagimdyti daugiau vaik. Joms tekdavo varytis su kitomis pretendentmis, nes jauni ki skaiius buvo ribotas. J eimos nordavo, kad bsimi entai, kurie daniausiai tapdavo verslo partneriais, bt subrend mons ir galt prisiimti atsakomyb u j dukreli garb". Vedyb strategija monijos istorijoje buvo tokia sudtinga, kad teoriniai ivedioji mai iuo klausimu duoda prastesnius rezultatus u empirinius tyrinjimus. Teorija, pos tulavusi Europos padalijim dvi paprastas zonas - europin (sic!) vedyb model", kai vedamasi vlai, ir Ryt Europos vedyb model", kai vedamasi anksti3, yra toli grau ne tokia tikinanti, kaip santuokos mikroanaliz vidurami Florencijoje4 arba renesanso Raguzoje.
[z a d r u g a ]

Raguza isaugojo nepriklausomyb iki 1805 met, kai j okupavo pranczai. Po imtmet trukusio Habsburg valdymo 1918 metais Dubrovniko pavadinimu ji prijungta prie Jugoslavijos, o 1992 metais - prie Chorvatijos Respublikos. Vidurami miestas, kuriame gyveno Zorzi eima, buvo nusiaubtas du kartus: ems drebjimo 1667 metais ir serb artilerijos i jros puss 1991-1992 metais. Senamiestyje tarp daugelio renesanso laik pastat, kuriuos pataik artilerijos sviediniai, buvo ir Sponza rmai. Juose buvo laikomi miesto archyvai ir santuok registracijos knygos.5

Strateginio svorio centro pasislinkim ymjo du svarbs vykiai: Konstanti nopolio pasidavimas turkams 1453 metais ir Granados pasidavimas ispanams 1492 metais. J pasekms buvo milinikos. Religijos srityje tas pasislinkimas dar kar t paskatino pamginti suvienyti dvi atsiskyrusias krikionikojo pasaulio puses; ekonomikos srityje iekoti nauj prekybini keli. Geopolitikai jis suteik atsiradusiai Ispanijos karalystei galimyb mgautis katalik triumfu, o irgi nese-

454

PESTIS

niai ikilusi Maskvos kunigaiktyst buvo apimta apmaudo dl staiatiki pralai mjimo. Ilaisvinti Vakarai, vadovaujami Ispanijos, ruosi ukariauti naujus pasaulius. Patyr pralaimjim Rytai, vadovaujami Maskvos, apsikas anapus psi chologinio barjero. Abi puss, kiekviena savaip, ruosi naujam viduramikj varyb dl krikionikosios imperijos raundui. Kai Osmanai apsupo Konstantinopol, krikionikojo pasaulio lyderiai buvo priversti dar kart apsvarstyti, kaip veikti graik ir lotyn Banyi schizm. To pasekm nenusisekusi Florencijos unija 1439 metais vienas i patetikiausi epizod skandalingoje krikioni susiskaldymo istorijoje. Unijos graikai pra popiei jau kelis deimtmeius ir i Venecijos kils Eugenijus IV (1431 1447) gal gale ir pats suvok padties kritikum. Ties sakant, smarkiai spaudiamas reformatorikojo Bazelio susirinkimo, popieius tikjosi, kad santyki su staiati kiais pagerinimas gali sustiprinti jo paties pozicijas. Deryboms, kurios prasidjo Feraroje 1438 met sausio mnes ir buvo pratstos Florencijoje, vadovavo popieius, Bizantijos imperatorius Jonas VIII Paleologas (vald 1425 1448 m.) ir jo patriarchas; dalyvavo ir 22 vyskupai, palik savo kolegas Bazelyje. Nieko nuo stabaus, kad apimti nevilties graikai nusileido visais esminiais klausimais, mielai priimdami Romos doktrinas apie popieiaus virenyb, skaistykl, Eucharistij ir Filioque. Taip buvo paruota dirva Banyios vienybei atkurti popieiaus pateik tomis slygomis. 1439 met liepos 6 d. dekretu Laetentur coeli unija buvo patvirtinta oficialiai. Unijos tekst lotyn kalba perskait i Santa Kros sakyklos kardinolas Julianas, o graik kalba Nikjos arkivyskupas Bessarionas; po to abu Banyios veikjai simbolikai apsikabino. Deja, n viena i unij sudariusi pusi faktikai neturjo priemoni j gy vendinti. Popiei grietai pasmerk likusieji Bazelio susirinkimo dalyviai, nedels dami irink paskutin antipopiei Feliks V (1439 1449). Vokiei vyskupai laiksi nuoalyje. Prancz vyskupai, entuziastingai prim paskutinij pragma tik antipopieikj Bur sankcij gyvendinim, linko susirinkimo pusn. Taiau mginimas veikti schizm su Konstantinopoliu sukl kit schizm paio je Romos Banyioje. Prapuol ir staiatiki Banyios entuziazmas. Pasira unij dvasininkai Konstantinopolyje buvo pasmerkti. Mums nereikia joki loty n! auk minia. Dievas ir Madona igelbjo mus nuo pers, igelbs ir nuo Mahometo". Aleksandrijoje suauktas Ryt patriarch sinodas unij grietai atmet. Maskvoje, kai metropolitas Isidoras gro i Florencijos su lotyn kryiu mi ant kaklo, j i karto pasodino kaljim, o vyskupai sukilo prie graik idavyst" ir pradjo naujojo metropolito rinkimus net nesikreip Konstantino polio patriarch. Tai buvo atskiros rus staiatiki tradicijos pradia. O Osman spaudimas nesiliov. Juodosios jros pakrantje prie Varnos 1444 metais Osman sultonas Muradas II sutriukino paskutinius kryininkus, kuriuos popieius u savo pinigus pasiunt prie j. 1448 metais Muradas atrm pasku tinj vengr ipuol kit Dunojaus pus. Tik Skanderbergo valdoma Albanija prieinosi sultonui. Silpnas, neteks sjunginink, bet vis tiek nenorintis paklus ti Konstantinopolis lauk savo likimo,
[v l a d a s ]

455

EUROPOS

ISTORIJA

VLADAS
Valakijos kunigaiktis Vladas III (1431-1476), dar inomas Drakulos" ar Vlado kuolininko vardais, greitai tapo legendine asmenybe - iaurumo sinonimu. Naujaisiais lai kais itin susidomta jo perversij seksualiniais niuansais. Taiau Vladas buvo istorinis asmuo, kurio gimtin Sigioar ir jo Poenario Brano pilis galima aplankyti Rumunijoje. Vlado kunigaiktyst Valakija buvo Dunojaus emupio kairiajame krante, sispraudusi tarp didiosios Vengrijos karalysts, kuri laik j savo vasalu, ir auganios Osman tur k imperijos, kuriai jis mokjo duokl. Varnos Kryiaus ygio metu, kai Vladas buvo dar tik paauglys, j kaip kait pasiunt Osman sultono Murado II dvar; sodomija, kuri jam ten teko patirti, galima laikyti jo vlesni obsesij psichine prieastimi. Pala (nusmailintas kuolas") turkams buvo gerai inomas kaip bausm. Taiau Vla do III rankose jis tapo tikru masinio teroro rankiu. Rafinuotesniu pavidalu tai buvo plo nas kaip adata strypas, specialiai nusmailintas, iteptas riebalais ir kiamas aukos iang taip, kad ilst pro gerkl; priemirtins kanios galjo trukti net kelias dienas. Vladas III pradjo valdyti 1456-aisiais, prajus vos trejiems metams nuo to laiko, kai turkai um Konstantinopol. Jis laik save krikioni kunigaiki gynju kovoje su netikliais. Sakoma, kad po vieno ipuolio kit Dunojaus pus jis pasodino ant kuolo 23 883 belaisvius, neskaitant t, kuriuos gailestingai nukirsdino ar sudegino gyvus. Tvynje savo valdym jis pradjo masiku valak bajorijos udymu; apie dvideimt tkstani vyr, moter ir vaik buvo susodinta ant kuol miko" po jo pilies langais . Kai Vengrijos karalius Motiejus Korvinas Drakul sum ir kalino, 1463 metais Vie noje vokiei kalba buvo ileista knyga - jo piktadarybi apraymas: Geschichte Dracole Wayde; ji yra vis vlesni knyg apie j pagrindas. 1488 metais ileistas jos vertimas rus kalb tikriausiai buvo inomas Ivanui Rsiajam; atrodo, kad tasai ja pasinaudojo. ios knygos puslapiai primena mums keist ry tarp religinio fanatizmo ir patologiko iaurumo, kuris atkakliai laiksi ir Rytuose, ir Vakaruose. Ispan inkvizi cijos kronikos arba katalik persekiojimas Anglijoje valdant karalienei Marijai, apray tas Johno Foxe'o knygoje Book of Martyrs (1563), priklauso tam paiam kelianiam pasibjaurjim anrui kaip ir siaubingos valak kunigaikio vampyro piktadarysts.
[ lu d i] [ t o r m e n t a ]

Lemiama Konstantinopolio apgultis prasidjo 1453 met balandio 2 d., Vely k ryt, ir truko atuonias savaites. Dvideimtmetis sultonas Mehmetas I I (vald 1451 1481 m.)f graus ir paslaptingas, nekantravo kuo greiiau pulti, prisiminda mas nusivylim, kai prie kelis metus buvo atmestas jo kampanijos prie tvirti nimus planas. Viengungis imperatorius Konstantinas II Paleologas (vald 1448 1453 m.), vis dar optimistikai iekantis tinkamos nuotakos, puolimo lauk neturdamas didesni iliuzij. Puolimui buvo gerai pasirengta: Trakijos ir Juodosios jros pakrani miestai nusiaubti, kad negalt padti Konstantinopoliui, Galipolyje sutelktas trirem ir

PESTIS

pastatyta pilis. 7,9 metr bronzin patranka, svaidanti 12 centneri (609 kilo gram) akmeninius sviedinius, buvo specialiai nulieta sultono ininieriaus veng ro. Adrianopol j atvilko 60 jaui. Konstantinopolyje buvo renkami ginklai ir pinigai kari atlyginimams mokti, u miesto sien gilinami grioviai, o kanalas prie Blachern vart prileistas van dens. Isiuntinti pasiuntiniai Venecij, Vatikan, Pranczij ir Aragon. Atvyko 700 vyr dalinys, vadovaujamas genujieio Giustiniani Longo, kuriam buvo pavesta sausumos sien gynyba. T dien, kai akiratyje pasirod turk daliniai, vir ssiaurio praskrido pirmasis migruojani gandr pulkas. Miesto vartai buvo udaryti, plaukimas Aukso Rag atitvertas didiule geleine grandine. 7000 miesto gynj pasiruo atremti atuoniasdeimties tkstani armijos puolim. I pradi vyki eiga teik vili gynjams, nors mginta sukelti panik gynj akivaizdoje ant kuol pasmeigus belaisvius krikionis. Balandio 12 d. turkai neskmingai i jros puol plduriuojanias utvaras. Didioji patranka, audanti kas septynios minuts nuo tamsos iki tamsos, dien po dienos, sugriov dideles iorins sienos atkarpas, taiau naktimis gynjai tarpus utaisydavo medi ne statini tvora. Balandio 20 d. imperijos transporto flotil prasiskyn keli uost. Buvo atskleisti turk mginimai uminuoti. Taiau tada sultonas padar meistrik jim paliep savo laivyno galeras sausuma nuvilkti u Peros Aukso Rag. Miestas neteko uosto. Dabar gynj pasirinkimas buvo tik toks: pergal, mirtis arba islamo primimas. Balandio 27 d. v. Sofijos sobore buvo atlaikytos ekumenins miios graikams ir italams, staiatikiams ir katalikams. Tuo momentu Konstantinopolio Banyia vl buvo vieninga"3 5 . Lemiama ataka prasidjo gegus 29 d., antradien, penkiasdeimt treij apgulimo dien, apie pus antros nakties. Pirmieji puol nereguliars samdini daliniai, po j anatolieiai ir galiausiai janyarai:
Janyarai slinko priek tvarkingai, nepuol kaip pal < ...> , idealiai tvarkingom is gre tom is, nepaisydam i prieo sviedini. Juos skatinanti karin muzika skam bjo taip garsiai, kad buvo girdti pro patrank dundjim kitoje Bosforo pusje. M ehm etas pats ved juos iki pat griovio ir stovjo ten, padrsinamai aukdam as kariams < ...> . Banga po bangos tie pailsj, puiks ir gerai apsiarvav kariai versi prie statini tvoros, nupldavo jos vir uje esanias statines su em m is, kapojo j palaikanias sijas, atrem davo kopias < ...> . Kiekviena banga be panikos ruo keli kitai36.

Prie patekant saulei Giustiniani buvo sueistas krtin ir pasitrauk apsipy ls krauju. Milinas janyaras vardu Hasanas buvo nukautas, kai ulipo ant stati ni tvoros, taiau jis parod kitiems, kad tai padaryti manoma. Traukdamiesi graikai neudar nedideli ipuoliams skirt vart, ir turkai siver pro juos. Imperatorius nulipo nuo baltos arab veisls kumels ir dingo mio sumaityje. Konstantinopolis krito. Prasidjo skerdyns ir plimai. v. Sofijos soboras paveriamas meete:
M uedzinas ulipo aukiausi bokt ir paskelb ezan kvietim visiem s < ...> . Ima mas sukalbjo mald, o M oham edas Antrasis prie didiojo altoriaus, kur dar taip neseniai buvo atlaikytos krikionikos m iios dalyvaujant paskutiniajam im peratoriui, atliko 457

EUROPOS

ISTORIJA

nam az padkos apeigas. I v. Sofijos soboro jis nuvyko didingus, bet dabar itut jusius rmus, kurie m at im tus didiojo K onstantino pdini < ...> . Jam galv skver bsi m elancholikos m intys apie m oni didybs nepastovum ir jis kartojo grakt pers poezijos dvieil: Imperatoriaus rm uose tik vorai rezga savo voratinklius, o naktim is nuo Afrasijabo bokt kauja peldos"37.

Romos imperija liovsi egzistavusi. Ukariaudami rytin Viduremio jros region, Osman turkai pamau stabi lizavo prekybos santykius tame regione, kontroliuodami kelius, jungianius Euro p su Levantu ir Indija. iaip turkai buvo tolerantiki krikioni pirkli atvilgiu ir Venecijos bei Genujos nenoras padti Konstantinopoliui gali bti paaikinamas tik pelninga prekyba, kuri jie jau var Osman valdomose teritorijose, taiau kitiems to meto monms, gyvenusiems toliau nuo t viet, viskas galjo atrody ti kitaip. Osman ikilimas tradicikai yra siejamas su krikioni lyderi Vaka ruose, vis pirma Portugalijos, mginimais surasti nauj keli Indij. inoma, gali bti ir taip, kad portugalai venecijieiams buvo tokie pat nepageidautini kaip ir turkams, o gal juos viliojo Afrikos vergai ir puikiosios salos. iaip ar taip, portugal princas Henrikas (1394 1460), vadinamas Jreiviu, siunt ekspedicij po ekspedicijos prie vakarini Afrikos krant ankstesni arab keliautoj keliais. Jo laivai atrado Porto Santo (1419), Madeir (1420), Kanar salas (1421), kurias vliau perleido Kastilijai, Azorus (1431), Kabo Blanko (1441) ir Kabo Verd (1446). Kanar sal likimas, kur vietiniai gyventojai guaniai ispa nams valdant buvo visai inaikinti, perspjantis enklas, ko galima laukti i vlesns europiei kolonizacijos. 1437 metais Sagre kurtas Kolonij ir jr ins titutas pirmoji tokio pobdio staiga. 1471 metais portugalai buvo jau pakan kamai stiprs, kad iplt Taner i maur rank. 1486 metais, keliaudamas i portugal gyvenviei Aukso Krante, Bartolomjus Diasas (Bartolomeu Diaz) api plauk Cabo Tormentoso, vliau pavadint Gerosios vilties ragu. 1497 metais Vasco da Gama baig kelion i Lisabonos Kalkut, aplenkdamas Osman ta kos sferoje esanias teritorijas,
[g o n c a l v e z a s ]

Kaimyninje Ispanijoje t pat laikotarp apvainikavo garsi politin unija. Kas tilijos ir Aragono karalysts jau seniai velnino savo konkurencij dinastinmis sjungomis ir vedybomis. Kastilijos karaliaus Chuano I i Trastamaros (vald 1379 1390 m.) vedybos su Eleonora Aragoniete buvo tarsi prototipas Kastilijos ir Aragon dinastijoms ateinaniame imtmetyje. J sns Henrikas III vald Kastilijoje (1390 1406), o Ferdinandas I 1412 metais nelauktai buvo irinktas Aragono sost Barselonoje. Tad Henriko III anks Kastilijos princess Izabels (Isabel, 1451 1504), vadinamos Katalike", vedybos su Ferdinando I anku Ara gono princu Ferdinandu (1452 1516), irgi vadinamu Kataliku", vykusios 1469 metais Valadolide, nebuvo beprecedentins, taiau j pasekms didiuls. Ir jaunoji, ir jaunikis buvo i didiuli bd turini gimini ir i karalysi, dl kuri vii atrs ginai. Jiedu gimins ii geiai inojo ko laukti, ei tik val di paims kiti j gimins ar kilmingieji. Izabel, teisinga ir pamaldi, nuo maens buvo aukljama vedyboms su kokiu nors pretendentu i Portugalijos, Anglijos

458

PESTIS

GONCALVEZAS
1441 metais Antao Goncalvezas mayiu savo laiveliu iplauk i Lisabonos ir pasuko j pietus Atlanto pakraiu Maroko link, pasiek Kanar salas ir apiplauk Bojadoro rag. Kadangi ties ta Afrikos vieta vjai daugiausia puia j iaur, prie septynerius metus kitas panaus portugal laivas skmingai apiplauk pavojingj rag ir saugiai sugro Europ. Goncalvezas iplauk pargabenti bangini tauk ir jros lit kaili krovin, taiau ilipus Rio de Oro krant jam ov galv mintis atveti savo eimininkui kunigaikiui Henrikui dovan kelis vietos gyventojus. Tad kit vakar Goncalvezas su deimia jreivi leidosi alies gilum. Kai jie autant tuiomis rankomis per kopas gro atgal, pamat su dviem ietimis einant paskui kupranugar nuog berber. Nors jis narsiai gynsi, taiau greit buvo sueistas, veiktas ir paimtas nelaisvn. Kartu su nelaiminga juodaode moterike, tikriausiai vietine verge mergina, kuri irgi pasirod akiratyje, ber beras buvo suritas ir nunetas laiv. Tai pirmosios altiniuose apraytos europiei verg mediokls pietus nuo Sacharos1. Kiek vliau Goncalvezas prisijung prie kito laivo, kuriam vadovavo Nuno Tristao. Abiej laiv gulos nakt kartu upuol iabuvi stovykl. Tarsi laukiniai aukdami Por tugal ir Santjago", jie uklupo mieganius kaimelio gyventojus, tris umu, o deimt pam nelaisv. Lisabon gulos gro su dvylika belaisvi. Tuos j ygius apra kronikininkas Zurara, o kunigaiktis Henrikas pasiunt Rom pasiuntinius prayti, kad popieius palaimint i nauj Kryiaus ygi atmain. Popieius suteik vis nuod mi atleidim <...> visiems, dalyvaujantiems mintame kare"2. Verg mediokl ir verg prekyba Afrikoje buvo inomos nuo neatmenam laik, taiau btent tuomet tik afrikiei ir musulmon praktikuojam versl sikio euro pieiai. Tai vyko likus madaug penkiasdeimiai met iki pirmj europiei kontakt su Amerika ir Europos verslininkams atsivr naujos galimybs. 1501 metais Ispanija ileido dekret, apribojant krikioni mergin gabenim garnizon vienamius kita pus Atlanto, o 1515 metais ta pati Ispanija isiunt pirmj juodj verg siunt tiesiai i Afrikos Amerik. Netrukus ji prim pirmj verg Amerikoje iaugint cukravendri krovin. Prajus daugiau nei imtmeiui po Goncalvezo ekspedicijos buvo pasiekta nauja transatlantins verg prekybos pakopa, kai angl jr kapitonai sibrov ispan ir por tugal monopol. 1562 met spalio mnes Johnas Hawkinsas iplauk i Plimuto prie Gvinjos krant su trimis laivais - Solomon, Swallow ir Jonas. Hawkinsas, vadinamas ia piratu, ia admirolu, sukr Didij grandin", kuri dav trigub peln: u angl pre kes, pardavinjamas Afrikoje, Afrikos vergus, pardavinjamus Vestindijoje, ir u ameri kiei gaminius, pardavinjamus Anglijoje. Per pirmj kelion jis palengvino savo uduot, jroje atms vergus i portugal verg pirkli laivo. Antrkart keliaudamas 1564 metais, jis susilauk net paios Anglijos karaliens paramos - ji pakl Hawkins riterius ir suteik herb, vaizduojant grandinmis sukaustyt pusiau maur". Per tre-

459

EUROPOS

ISTORIJA

ij kelion 1567 metais jis gavo 470 verg kaip grob, kai paskolino savo jreivius Siera Leons ir Kastros karaliams, kariavusiems su Zacina ir Zatecama3.
[uskokai]

tai itaip europiei pirkliai pradjo ilgai trukus ir labai pelning bendradarbiavi m su verg tiekjais Afrikoje. inomas istorikas ra: Blogio aknys buvo tos, kad, viena vertus, didjo verg paklausa, o kita vertus, Afrikos geni vadai troko gauti europietik preki, ypa aunamj ginkl" . Iki to laiko, kol XIX amiuje i prekyba buvo sustabdyta, vergijai Vakar pusrutulyje buvo sugauta apie 15 milijon afrikiei. Gyvi paskirties viet pasiek apie 11 ar 12 milijon5.

ar Pranczijos; nuo altoriaus j igelbjo tik nemylimo garbintojo mirtis vykstant vestuves. Jos pretenzijas Kastilij suadino tik neteistas paveldo atmimas i seserios; Izabels engimas sost 1474 metais sukl ne tik pilietin, bet ir tarptautin kar su Pranczija ir Portugalija. Ferdinandas, suktas ir pamaldus, siek jos rankos nordamas isigelbti nuo savo bd. Visa jo vaikyst prabgo tarp usitsusio maito Katalonijoje baisenybi. Ferdinando pretenzijos Aragon atsirado tik dl to, kad i jo pavainikio pusbrolio Ferranto i Neapolio buvo atim ta paveldjimo teis, o jo pusbrolis Karolis i Vianos, Navaros kunigaiktis, buvo nunuodytas. Izabels brolis Henrikas IV (vald 1454 1474 m.) apibdinamas kaip nelaiminga, nenormali menkysta". Ferdinando tvas Jonas II (vald 1458 1479 m.) buvo nekeniamas savo snaus ir dukters nuodytojas. Todl nieko nuo stabaus, kad Ferdinandas ir Izabel, valdovai katalikai", buvo stiprios ir tvarkin gos valdios alininkai. Kur laik Kastilijos ir Aragono unija liko personalin. Abi alys ilaik savo statymus ir vyriausybes. Izabel beveik neturjo kito pasirinkimo kaip pulti Kas tilijos diduomen, o Ferdinandas bendradarbiauti su Aragono Kortesais. Net praydamas udaryti lang salje, kur vyko debatai, jis turdavo pridurti: Jei fueros leisite". Bendro tikslo pojtis i dalies buvo pasiektas vedant bendr valiu t ir paalinant prekybinius barjerus, o i dalies jga diegiant ultrakatalikik ideologij. 1476 metais Izabel steig niri, bet efektyvi teissaugos instituci j Santa H erm andad (ventj brolij"), kuri i pradi buvo nukreipta prie plikaujanius Kastilijos diduomeni brius. 1483 metais Kastilija ir Aragonas pareikalavo kurti pirmj suvienytos Ispanijos institucij, reorganizuot ven tosios inkvizicijos karalikj versij. Jai vadovavo karaliens nuodmklausys dominikonas Thomas de Torquemada (1420 1498). Nuo tada jau beveik nebe manoma atskirti idavysts nuo erezijos. iauriai persekiojami nonkonformistai, ydai ir disidentai. Nebebuvo galima ilgiau taikstytis ir su Granados emyrato egzistavimu,
[d e v i a t i o ]

Galutinis Granados nukariavimas prasidjo 1481 metais ir truko deimtmet. Savo turtais ir gyventoj skaiiumi Granada buvo pranaesn u kitas Ispanijos provincijas ne maiau negu Konstantinopolis u kitus Ryt miestus. Septynias deimt sienomis apjuost miest, kuriuos maitino aplink esantys derlingi laukai,

460

PESTIS

DEVIATIO
N viena vidurami institucija nesusilauk tokio vlesni ami pasmerkimo kaip ventoji inkvizicija. Daugeliui ndienos komentatori danai nesuprantamas iauru mas, pasireiks persekiojant eretikus, ydus ar raganas,
[h e x en ]

Inkvizitoriai buvo

tiesiog pami. Taiau truput pagalvojus kyla mintis, kad tai nra iskirtinis vidurami reikinys. Normalumo ir nukrypimo nuo normos apibrimai visada subjektyvs. mo ns, kuri neprastas elgesys kelia grsm kit interesams, labai lengvai gali bti apaukti pamiliais ar pavojingais. Galima palyginti inkvizicij ir iuolaikini taking medik sluoksni prieinimsi Psichins sveikatos judjim ui1. Taip pat j galima lygin ti ir su tuo, kaip sovietinis reimas elgsi su disidentais, kurie dar ir devintajame deimt metyje bdavo reguliariai guldomi psichiatrines ligonines su izofrenijos" diagnoze ir prievarta luoinami medikamentais2.

galjo prieintis labai ilgai. Taiau maur valdov tarpusavio nesutarimai atvr vartus suvienytos Ispanijos jgoms. Kai buvo apgulta pati Granada, kariuomenei gyventi buvo pastatytas medinis miestas, pavadintas Santa Fe (ventasis tikji mas"). Granada pasidav 1492 met sausio 2 d. Krikionybs entuziast akimis irint, u Konstantinopol buvo atkeryta. Um Granad nugaltojai elgsi negarbingai. Religins tolerancijos paad nebuvo laikomasi. Kol karalien Izabel dvejojo, didysis inkvizitorius Torquemada es itiess kryi, tardamas: Judas pardav savo viepat u trisdeimt sidab rini. Kiek js norite u kryi?" Tada buvo ileistas dekretas prie ydus, reikalaujantis, kad jie apsikriktyt arba bt itremti3 8 . Apie 20 000 sefard ei m pasirinko tremt; tikra likimo ironija, kad daugelis ivyko Smirn ir Stambu l, i kur sultonas atsiunt laivus j paimti3 9 . Labai pagausjo vadinamj con versos, daugelis kuri ir toliau slapta liko itikimi judaizmui. 1502 met dekretu teko rinktis ir musulmonams. Daugelis j ivyko iaurs Afrik; lik sudar ant rj abejotin atsivertli grup moriscos. Tik Aragone kortesai neleido versti musulmonus vergus mudejares keisti religij. Klestint religinei neapykantai ir tarinjimams inkvizitoriai darbavosi isijuos. Visoje Ispanijoje liepsnojo autoda-fe (tikjimo akt") lauai. Ispanus apm lim pieza de sangre (kraujo varu mo") manija. Taip jau sutapo, kad Granados lugimo 1492 metais liudininku buvo vienas Genujos jreivis, atvyks Santa Fe stovykl prayti katalikikj valdov globos. Cristoforo Colombo (apie 1446 1506 m.), inomas Cristobalio Colono vardu, jau seniai siek j paramos savo planams perplaukti Atlanto vandenyn iekant Azi jos. Pagaliau, kritus Granadai, jam pavyko susitarti. Rugpjio 3 d. jis kaip Jr admirolas" iplauk i Palos uosto trimis nedideliais laiveliais Santo M aria, Pinta ir N in a . Po deimties savaii spalio 12 (21) dien antr valand ryto vienas gulos narys pamat em. Autant Kolumbas ilipo krant, pabuiavo em,

461

EUROPOS

ISTORIJA

pavadino j San Salvadoro vardu ir paskelb, kad ji priklauso Kastilijai ir Leonui. Gro Palm 1493 met kovo 15 d. pro Azorus ir Lisabon sitikins, kad surado keli Indij4 0 . Tais paiais metais, atkakliai praant Ispanijai ir Portugalijai, popieius Alek sandras VI sutiko nustatyti rib tarp j interes sfer ujryje. Visos ems, ras tos vakarus nuo linijos, einanios u 100 lyg (480 km) nuo Azor, turjo pri klausyti Ispanijai, o viskas rytus nuo jos Portugalijai. Taip, remiantis tik popieiaus autoritetu, pasaulis buvo tiksliai padalintas pusiau. 1494 metais Tordesilos sutartimi ta linija pastmta 250 lyg (1200 km) vakarus. Tai buvo gry nai viduramikas vykis. Taiau tai vargu ar bt galj atsitikti, o juolab tuo nebt pavyk pasinaudoti, jei Pirn karalysts nebt isilaisvinusios nuo isla mo. Juk gal gale Ferdinandas ir Izabel atkakliai atsisakinjo dertis su Kolum bu, kol nelugo Granada,
[v a l s t y b ]

U trij tkstani myli rytus, kitame krikionikojo pasaulio pakratyje, krikioni ir musulmon ribos pasistmjimas irgi turjo destabilizuojani pasekmi. 1452 metais beveik visas staiatiki krikioni pasaulis buvo valdomas kit. Graik apeig staiatikiai, iskyrus mayt Bizantijos imperij ir nuo jos pri klausomas teritorijas, buvo atsidr Osman valdioje. Slavikj apeig staiati kiai, su nedidelmis iimtimis, valdomi totori, lenk, lietuvi ir vengr. Tad kai Konstantinopolis kapituliavo, atrod, kad Europos staiatikiams lemta ksti toki pat nesibaigiani vergov, koki Azijos ir Afrikos staiatikiai kent nuo VII amiaus. Tik vienoje vietoje Maskvos mieste buvo laukiama kitokio likimo. Nors Maskva X V amiaus viduryje nominaliai buvo pavaldi totori chanui, taiau turjo didel autonomij. J vald didysis kunigaiktis Vasilijus I I (1425 1462); kai jis apako, labai pasikliov savo snumi savo pdiniu, todl kai Iva nas III (vald 1462 1505 m.) um sost, jis jau buvo patyrs politikas. Kadaise tokia galinga totori orda tuomet labai nusilpo, ir Maskva nuo 1452 met nebe mokjo jai kasmetins duokls. Tad Ivanas vylsi, jog pavyks itrkti i totori jungo visiems laikams. Aiku, tokiomis aplinkybmis jis turjo nuolat pabrti, jog gina staiatikius krikionis nuo musulmon pietuose ir nuo Lenkijos ir Lietuvos katalik vakaruose. Jei tik bt galjs sulaukti savo nepriklausomybs pripaini mo, bt taps vieninteliu nepriklausomu staiatiki valdovu pasaulyje. Gan keista, kad Ivano ambicijoms labai pasitarnavo Romos popieiaus planai. Po 1453 met tragedijos popieiai pam savo globon Paleolog dinastijos palikuon, Bizantijos imperatoriaus dukteri. Sofija, Morjos despoto Tomo dukt, gim 1445 m. Graikijoje, taiau isilavinim gavo Romoje. 1469 metais ji buvo guvi 24 met mergina, troktanti kuo greiiau itrkti i savo globj. I Vene cijos kils popieius Paulius I I tikjosi atgaivinti Florencijos unij ir padaryti Maskv savo sjungininke prie turkus. Tad kai jis igirdo, kad Ivanas III neseniai tapo naliu, pasil jam ideali kandidat. Popieiaus emisarai apsilank Mask voje ir sandris buvo sudarytas. Sofija leidosi j pdomis per Baltijos uost Revel (Talin). Ji vl prim staiatiki tikjim ir 1472 met lapkriio 12 d. itekjo u Ivano. Sunku pervertinti t presti, kur suteik Ivanui vedybos su Bizantijos
462

PESTIS

VALSTYB
1493 metais, tais paiais, kai Kolumbas sugro Kastilijos karalyst, Europos emlapy je nuo Portugalijos iki Astrachans chanato buvo ne maiau trisdeimties suvereni vals tybi. Po penki imt met, atmetus Andor ir Monak, Kalmaro unij bei veicarijos federacij, kuri nepriklausomyb buvo i esms tik de facto, n viena i t trij deimi valstybi neilaik savo suverenumo. I nepriklausom valstybi, buvusi Europos emlapyje 1993 metais, keturios susiformavo XVI amiuje, keturios XVII, dvi XVIII, sep tynios XIX ir ne maiau kaip trisdeimt eios XX amiuje. Valstybi atsiradimas ir lugi mas yra vienas i svarbiausi naujausij laik Europos reikini (r. III pried, 48). Valstybi atsiradimas Europoje buvo analizuojamas vairiai. Tradicinis metodas rmsi konstitucine ir tarptautine teise. Buvo siekiama aprayti teiss normas, kuriomis remdamosi imperijos, monarchijos ir respublikos organizuoja valdym, kontroliuoja joms priklausanias teritorijas, susilaukia kit valstybi pripainimo. Pastaruoju metu vis labiau akcentuojami ilgalaikiai, pavyzdiui, valstybi gyvavimo statistiniai aspektai1. Norbertas Eliasas valstybi formavimsi laik civilizacijos proceso dalimi, vykstania nuo pat feodalinio susiskaldymo epochos, nuolat didjant kunigaiki valdiai . Kiti daugiau dmesio skyr vidini struktr ir iorini slyg sveikai. Vienas i poiri teigia, kad vyravo trij tip valstybs - duokl imanios imperijos, daugialyps sistemos su atskirom nepriklausomom valdiom ir nacionalins valstybs. J vidini gyvybini jg vyraujantis bruoas galjo bti kapitalo koncentracija, kaip Venecijoje ar Jungtinse Provincijose, arba prievartos koncentracija kaip kad Rusijoje, taip pat abu ie veiksniai vairiais santykiais, kaip Didiojoje Britanijoje, Pranczijoje ar Prsijo je. Pagrindins varomosios jgos buvo pinigai ir prievarta. Tarptautinje arenoje vals tybi veiklos rezultatai priklaus nuo j dalyvavimo sudtingose daugiaalse valstybi sjungose, kurios per daugiau nei 100 dideli kar Europoje nuo Renesanso laik ia nuolat formuodavosi, ia iirdavo. Svarbiausi klausimai buvo tokie: Kaip valstybs sukelia kar? ir Kaip karai formuoja naujas valstybes?"3 Daugelis t klausim primena problemas, kurias empirikesniu bdu analizavo Polis Kennedis . Galutiniu tikslu laikomas nacionalins valstybs statusas buvo pasiektas ne syk. Taiau t tiksl vedantys keliai nepaprastai vairs. Gal gale visk lemdavo jga. Richelieu ra: Qui a la force, a souvent la raison en matire d tat1,5 Kitaip sakant, kas stiprus, tas teisus". Taiau tada kyla klausimas, ar nacionalin valstyb tikrai turi bti galutinis tikslas.

princese. Iki tol Maskva buvo pati nuoaliausia labiausiai nusmukusios krikio nybs akos provincija. Jos kunigaiki vald beveik nesimat emlapyje. O dabar jis prisiliet prie imperatoriaus mantijos, dar vienas ingsnis ir pats galjo tiktis j usivilkti. 1477 1478 metais Ivanas sureng yg prie Didj Novgorod, kurio penkios provincijos um daug didesn u Maskvos teritorij. Novgorodas neseniai

463

EUROPOS

ISTORIJA

15 em lapis. M askvos augim as

464

PESTIS

buvo pripains, jog paklsta pasaulietinei Lietuvos ir banytinei Kijevo metro polito valdioms. Ivanas tai palaik asmeniniu eidimu ir jo kariuomen netru kus privert menkai teginam miest kapituliuoti ir pakeisti priklausomyb. Antrasis apsilankymas buvo skirtas numalinti maitui, ir paskui prasidjo masi ns egzekucijos bei trmimai. To paties likimo susilauk ir Pskovas bei Viatka. 1480 metais Aukso Ordos chanas Achmedas sureng treij ekspedicij, nor damas priversti Maskv mokti duokl. Jis tikjosi Lenkijos-Lietuvos pagalbos, taiau jos nesulauk. Ivanas laiksi tvirtai, ir Achmedas gro tuiomis rankomis. Pasidar aiku, kad Maskvos priklausomyb nuo Ordos galutinai pasibaig. Maskva tapo laisva. Kaip tik tuo metu Ivanas pradjo vadinti save caru ir samoderavcu" (tai buvo rusikieji cezario" ir autokratoriaus" ekvivalentai). Kaip ir Karolis Didysis prie beveik 700 met, pusiau barbarikas kunigaiktis kr savo vaizd ne kaip naujovikos valstybs krjas, bet veikiau kaip dar vienas senos, mirusios ir jau apraudotos romn imperijos gaivintojas.

Trij Karali vent, 1493 met sausio 6 d.f Kremlius, Maskva. ventins ikil
ms vyko puikioje didiojo kunigaikio asmeninje koplyioje Blagoveensko sobore. Tai buvo dvyliktoji diena po Kald, Kristaus gimimo veni pabaiga, tos dienos, kai Kristus pasirod Trims Karaliams, paminjimas. Skambs balsai pra djo giedoti senja banytine slav kalba pagal bizantikj ritual, nuo soboro kupol ir freskomis ipuot sien atsimus aidas kartojo j odius. Ikonostasas, atskiriantis veniausij soboro dal, buvo daug senesnis u j pat. Ikonostas sudar kelios eils ikon, nutapyt ymiausi vidurami dailinink Teofano Graiko, Andrejaus Rubliovo, Prochoro i Gorodeco. Juodai apsireng barzdoti dvasininkai sukiojosi po presbiterij, atlikdami paruoiamsias procedras ren gsi, smilk, pridenginjo paruotas dovanas. Kadangi tai buvo Trij Karali diena, labiau prast v. Jono Chrizostomo liturgij pakeit v. Bazilijaus Didiojo liturgija.4 1 Jos slavikoji versija i esms tokia pat, koki naudojo staiatikiai Balkanuose. Nors tikintieji, kantriai stovintys u ikonostaso, j ir inojo, taiau suprato ne daugiau, nei italai ar ispanai lotyn liturgij. Vieosios pamaldos Synaxis arba Susirinkimas" prasidjo, kai celebruotojai ijo nav ir diakonas pradjo reituoti taikos litanij: Taikos i auktybi ir gelbti ms sielas meldiam tavs, Viepatie. Taikos visame pasau lyje..." Po to skambjo himnai, ventins giesms, psalms, palaiminimai, Apa tal laik ir Evangelijos itrauk skaitymas, maldos, vl litanijos ir pagaliau cherubin himnas (Trishagion). Evangelijos skaitymui po prastins angos buvo pasirinkta Evangelijos pagal Mat pradia:
ventikas nu silen ks ima ventj Rat ir kartu su vaki nejais ieina pro ventsias duris, pasisuka vakarus ir sako: tai im intis; bkim e tvirti; pasiklausykim e ven tosios Evangelijos. Taika visiem s". Choras: Ir tavo sielai". Diakonas: ventosios E vangelijos pagal M at itrauka". Choras: Garb Tau, V iepatie". ventikas: Bkim e atids". Tada diakonas skaito E vangelijos itrauk:

465

EUROPOS

ISTORIJA

(Jzui gim us Judjos Betliejuje karaliaus Erodo dienom is, tai atkeliavo Jeruzal im in iai i Ryt alies ir klausinjo: Kur yra gim usis yd karalius? M es m atm e utekant jo vaigd ir atvykom e jo pagarbinti" (Mt 2, 1 2)
42

Antroji pamald dalis, Anafora (auk atnaavimas), prasidjo Didiuoju ji mu, kai ventik ir diakon procesija apjo nav su maldomis, smilkymu ir vak mis. Po to buvo kalbamas Credo, ruoiama duona ir vynas, kalbama malda Tve ms" ir dalijama Komunija. Per Komunij choras giedojo Priimkite Kristaus kn, gerkite i aminojo gyvenimo altinio". Staiatiki paproiu ventikas kiekvien priimant Komunij kreipsi vardu: Viepaties tarnas Ivanas valgo <...> ms Iganytojo Jzaus Kristaus ventj kn ir geria jo krauj, kad bt atleistos jo nuodms ir jo laukt aminasis gyvenimas". Po padkos maldos ventikas idalino paventint duon, ities tikintiesiems buiuoti kryi, o po to vl gro presbiterij, jos varteliai buvo udaryti. Baigiamuosius odius Viepatie, leisk dabar Tavo tarnui eiti ramybje" palydjo himnai, pasibaigi etojo tono Contakion:
Tu pasirodei ess nepajudinam as Banyios pamatas, V isai m onijai tu siunti patikim valdi, Tavo patvirtintu paliepim u Bazilijus danguje paskelbtas paiu veniausiu, Dabar, visada ir per am i am ius. Amen.

O toli nuo ia ir nieko apie tai maskvieiams neinant kaip tik tuo metu jr admirolas" grmsi su viduremio audromis tai jo grimo Ispanij paskutinis etapas. Po savaits jam buvo lemta ilipti krant Palos uoste. Tais metais Kald vents Maskvoje buvo nuspalvintos neprast emocij. Mokyti vienuoliai jau kelinti metai pranaavo, kad t met pabaigos nebesulauks niekas. Staiatiki skaiiavimais 1492 met rugpjtis mnuo, kai Kolumbas leidosi tolimj kelion reik septintojo tkstantmeio nuo pasaulio sutvri mo pabaig ir visur buvo pranaaujama, kad artinasi pasaulio pabaiga. Beje, nie kas net nemgino sudarinti banytinio kalendoriaus ateinantiems metams. Nors staiatikiai naudojosi tuo paiu Julijaus kalendoriumi kaip ir lotyn Banyia, jie kitaip skaiiavo armi m undi pasaulio sutvrimo metus. Tad Bizantijoje buvo prasta banytinius metus pradti rugsjo 1 . Tikdami, kad septynios pasaulio krimo dienos yra tik septyni tkstantmei metafora, ir manydami, jog pasaulis
466

PESTIS

buvo sukurtas 5509 metais pr. Kr., 1492 metus jie laik 7000-aisiais nuo pasaulio krimo ir paia tiktiniausia Paskutiniojo Teismo diena. Kritin data buvo rugpj io 31 d. Jei ji praeit be vyki, pasaulio pabaigos reikt laukti gruodio 31-j paskutinij pasaulietini met dien ir per pat Kristaus gimimo veni vidu r. Kai atjo Trys Karaliai ir nieko neatsitiko, Maskva lengviau atsiduso.4 3 Faktikai Maskva stovjo ant naujo istorijos etapo slenksio. Jos didysis kuni gaiktis Ivanas III apie Paskutiniojo Teismo dien negalvojo. Jis jau baig gy vendinti savo didingus planus pertvarkyti Kremli tvirtint miest" sostins centre. Simbolinmis ir ideologinmis priemonmis Ivanas III stengsi skelbti Rusijos galybs mit, kuris gerai dert su didjania Maskvos politine galia. Savuosius kremlius turjo dauguma Rusios miest, taiau Ivano III pertvar kytas Maskvos Kremlius pranoko visus. 1493 met sausio mnes vos prie kelis mnesius baigta statyti j supani raudon plyt sien ir auktus apvalius bok tus. Siena juos netaisyklingos formos trikamp, kurio perimetras buvo apie 2,5 kilometro jos bt pakak apjuosti pus Londono senamiesio. Trikampio viduryje erdvi atvira aikt, aplink kuri stovjo keturios cerkvs ir didiul kunigaikio rezidencija. Apreikimo soboras isaugojo savo pirmykt pavida l jis buvo galutinai ubaigtas vos prie trejet met. alia jo Uspenijs soboras Dangun mimo cerkv, metropolito buvein. Uspenjs soborui dabar buvo trylika met. J pastat architektas i Bolonijos Arystoteles Fioravanti, kuriam reikjo senj Vladimiro stili pritaikyti naujiems reikalavimams. Soboras tapo Maskvos banytins architektros standartu. Jo viduje buvo didel atvira erdv be galerij, su kupolais ir skliautais apvainikuotais skyriais. Nepakartoja mu stiliumi, kuriam bdingos rykios spalvos ir pailgos figros, soboro freskas dar tebetap Dionisijus Graikas. I kitos puss Razpoloenije cerkv, ubaig ta prie septynerius metus. Archangelo soboras su renesansiniu fasadu kol kas buvo dar tik architekto briniuose. Granovitaja palata, pastatyta Marco Rulto ir Pietro Solano (ji taip pavadinta todl, kad jos fasadas iklotas briaunuotais akmenimis), buvo k tik uimta Ivano dvariki. Prie tai jie kelerius metus gyveno mgstamiausio caro ministro namuose. ie rmai pastatyti ten, kur anks iau kelis imtmeius stovjo mediniai Ivano pirmtak namai. Nedaug sostini krikionikajame pasaulyje, nebent Roma ir Konstantinopolis, galjo pasigirti tokia prabanga. Briaunuotuosiuose rmuose" dl takos Ivano aplinkoje varsi dvi valdingos moterys Sofija Paleolog, jo antroji mona, ir Elena Stepanovna, jo marti. Sofija, paskutiniojo Bizantijos imperatoriaus dukteria, itekjo u Ivano mirus jo pir majai monai Marijai Tverietei. Jai rpjo apginti savo septyni vaik, vis pirma trylikameio Vasilijaus interesus. Elena buvo Moldavijos valdovo Stepono IV dukt ir neseniai mirusio Ivano Jaunesniojo, Ivano III pirmojo palikuonio ir p dinio nal. Jai rpjo apginti savo devynmeio snaus Dmitrijaus interesus. 1493 metais Ivanas III vis dar buvo neapsisprends, k paskirti savo pdiniu: sn Vasilij ar ank Dmitrij; pakaitomis jis linkdavo ia prie vieno, ia prie kito. Tad i pairos rami atmosfera Kremliuje buvo smarkiai elektrinta .
467

EUROPOS

ISTORIJA

Ivan III Rusijoje visi prisimena kaip car, kuris nusimet totori jung. Taiau teisingiau bt laikyti tipiku totori finansini, karini ir politini metod atsto vu. Ivanas III naudojosi nepatvariomis sjungomis su chanais ir kunigaikiais totori jungui pakeisti Maskvos jungu. Kovoje su Aukso Orda, kurios hegemoni j Ivanas III galutinai atmet 1480 metais, jo artimiausias sjungininkas buvo Kry mo chanas, padjs jam susiaurinti jo broli krikioni kunigaiktysi autono mij tiek, kiek totoriai niekada net nemgino. Maskvos nuomone (vliau ji tapo monopoline), Ivanas Didysis atstat rus hegemonij, taiau Novgorodo ar Pskovo gyventoj nuomone, jis buvo tikras Antikristas, geriausi Rusijos tradicij griov jas. Kai atjo laikas rayti testament, jis pavadino save, kaip kadaise ir jo tvas, didiai nuodmingu Dievo tarnu4 5 . Ivanas III pirm kart pasivadino caru (cezariu) prie dvideimt met sutartyje su Pskovo respublika, tikriausiai nordamas pasigirti savo pranaumu prie visus kitus vietinius kunigaikius; tai jis kelis sykius pakartojo vairiomis progomis ir X V amiaus devintajame deimtmetyje. Taiau caro titulas, nors ir buvo iek tiek auktesnis u didiojo kunigaikio, vis dlto neprilygo bizantikajam basileus titului. Vis imperatoriaus didyb jis galjo pasiekti tik papilds j visais kitais imperijos atributais. Juk cezario titulas gal gale tinka ir imperatoriams-bendravaldiams bei aukiausiojo augusto pavaduotojams. 1489 metais Ivanas III svarst dar vien pasilym. Vedant derybas su Habsburgais buvo pasakyta, kad i popieiaus jis gali isirpinti karaliaus karn. Kara liaus statusas tikriausiai bt padidins jo presti Vakaruose. Taiau rex arba korolj titule buvo konotacij, kurios eid maskvn garb,
[ k r al ]

Priimti j bt

reik toki pat menam tikrojo tikjimo idavyst, koki graikai padar Floren cijoje. Tad Ivanas atsisak, paaikindamas: Mano pirmtakai palaik draugikus santykius su imperatoriais, kurie kadaise atidav Rom popieiui"4 6 . Taiau vien dalyk jis vis dlto padar pasiskolino Habsburg imperin emblem, tad nuo X V amiaus paskutiniojo deimtmeio dvigalvis erelis kaip valstybs simbolis m rodytis ne tik Vienoje ar Konstantinopolyje, bet ir Maskvoje,
468
[a q u il a ]

PESTIS

Be bgtavim dl pasaulio pabaigos, Maskvos Banyia ir iaip igyveno didelio netikrumo laikotarp. Ji nutrauk ryius su Konstantinopolio patriarchu, taiau vis dar nerado savo tikrojo vaidmens. Skirtingai nei Kijevo metropolitas, gyvens Lietuvoje, Maskvos metropolitas buvo renkamas savj vyskup ir vado vavo banytinei organizacijai, kuri nepripaino jokios virenybs. Keturiasdeimt met sunkiai seksi suderinti toki padt su tuo, kad nra imperatoriaus, ir su bizantine tradicija, kur Banyia ir valstyb neatskiriamos. Kaip negaljo bti imperatoriaus be tikrojo tikjimo, taip negaljo bti ir tikrojo tikjimo be impe ratoriaus. Kai kurie puoseljo vilt, kad staiatiki krikioni imperatorius vl atkariaus Konstantinopol tai buvo Didioji idja". Kiti tikjosi vienaip ar kitaip susitarti su lotynikuoju vokiei imperatoriumi. Taiau tokia mintis buvo atmesta. Maskvai liko tik viena alternatyva padaryti taip, kaip seniau padar Serbija ir Bulgarija, susirasti savo imperatori. Taiau pirmiausia reikjo kuo skubiau sudaryti nauj paschalin kanon, nustatant Velyk datas atuntajam tkstantmeiui. Kaip tik tam metropolitas Zosima ir skyr daugiausia dmesio 1492 met ruden. Laukiame ms Vie paties atjimo, ra jis angoje, taiau negalime nustatyti jo atjimo valan dos". Po angos jis djo ir trump istorin apvalg. Pasak jos, Konstantinas kr Naujj Rom, o v. Vladimiras apkriktijo Rusi". Dabar Ivanui III buvo lemta tapti naujojo Konstantinopolio Maskvos naujuoju imperatoriumi Konstantinu" . Tai pirmasis netiesioginis tos genealogijos, kuria nuo iol Maskva ketino puotis, paminjimas. Taip pat 1492 metais ir taip pat pirm kart naujajam Konstantinopoliui Maskvai" buvo prikabinta kita, labiau paplitusi Treiosios Romos" etiket. Tais metais Novgorodo arkivyskupas Genadijus tariamai gavs Romos legendos apie Baltj Klobuk vertim su pratarme, paaikinania kaip tos legendos rankratis buvo rastas Romoje. Mokslininkai nesutaria dl io teksto amiaus: kai kurios jo dalys galjo bti pridurtos vliau. Taiau gan nereikminga tai, kad pratarmje aikiai usimenama apie Maskv kaip apie Treij Rom". Tos angos auto riumi kai kas laiko inom vertj, vertus ir Ezros Apokalips. is veikalas buvo sudtin arkivyskupo Genadijaus plano aprpinti Maskvos Banyi pilna Bibli jos versija, ekvivalentika lotynikajai Vulgatai, dalis4 8 . Privertus paklusti rus kunigaiktystes, Maskvos imperins ambicijos, savaime aiku, bt nukrypusios jos vakarin kaimyn Lietuvos Didij Kunigaik tyst. Lietuva pasinaudojo mongol siverimais ir pltsi, prijungdama vis naujus buvusios Rusios gabalus, lygiai taip, kaip anksiau dar Maskva. X V amiaus pabaigoje Lietuva, kaip ir Maskvos valstyb, vald didel teritorij, daugiausia Dnepro baseine, kuri tssi nuo Baltijos jros krant iki Juodosios jros. Taiau Lietuva nuo Maskvos skyrsi tuo, kad buvo atvira Vakar takoms. Daugiau nei imt met Didioji Kunigaiktyst klestjo personalins unijos su Lenkija slygomis. Paskutiniajame X V amiaus deimtmetyje Lietuvos dvaras Vilniuje ir valdantysis katalikikasis elitas jau buvo smarkiai sulenkjs kalbos ir politins kultros atvilgiais. Lietuvos valdanioji dinastija vald ne tik Lenkij
469
47

EUROPOS

ISTORIJA

ir Lietuv, bet ir Bohemij bei Vengrij. Prieingai nei Maskva, Lietuva toleravo didel religin vairov. Romos katalik vyresnieji netrukd nei staiatiki krik ioni kiekybiniam dominavimui, nei nuolatiniam ydik element antpldiui. Be to, Lietuvos staiatiki Banyia nenutrauk ryi su Konstantinopoliu ir liko itikima senosioms bizantinms tradicijoms. Kijevo metropolitas galjo labai rim tai prieintis Maskvos separatistiniam kursui, skaldiusiam slav staiatikius ir nepermaldaujamai vedusiam prie Rusijos staiatiki Banyios atsiskyrimo. 1493 met sausio mnes Maskvos santykiuose su Lietuva irykjo naujas poskis. Prie eis mnesius mir Kazimieras Jogailaitis, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaiktis, padalindamas savo valdas antrajam ir treiajam snums. Lenkijos karalyst atiteko Janui Olbrachtui, o Lietuva viengungiui Aleksandrui. (Vyriausias Kazimiero Jogailaiio snus jau buvo Bohemijos ir Vengrijos karalius.) Ivanas III velg atsiradusias galimybes. Jis m rengti pasiuntinius kelionei Vilni, kad pradt derybas dl Lietuvos didiojo kuni gaikio Aleksandro politini vedyb su jo dukterimi Elena. Kartu jis stengsi sukurti slygas, kurios pakirst ligtolin i dviej valstybi modus vivendi. Pir m kart Maskvos istorijoje jis dav savo pasiuntiniui nurodymus reikalauti pri painti lig tol negirdt jo titul gosudarj vseja Rusi (visos Rusijos valdo vas) . Tai buvo klasikinis dvigubo diplomatinio aidimo pavyzdys: viena vertus, draugikas, o kita vertus, prieikas nusistatymas. Ivanas sumaniai siek, kad Lietuva prisiimt sipareigojimus, kurie vliau leist ginytis dl vis rytini sla v ateities. Kad pasiekt savo, Ivanas sureisavo sensacing spektakl. Prie Kaldas jo paliepimu buvo suimti du lietuviai, dirb Maskvos Kremliuje. Ivanas apkaltino juos mginimu j nunuodyti. Kaltinimai Janui Lukomskiui ir Motiejui Lenkui skambjo nelabai tikinamai, taiau j kaltumas ar nekaltumas maai k tereik. Jie buvo laikomi atvirame narve ant ualusios Maskvos ups, kad visi galt matyti, o Ivano pasiuntini Lietuv ivykimo ivakarse tame narve sudeginti gyvi5 0 . Kai nuo didelio kario ledas itirpo ir sunkus geleinis narvas paskendo kartu su suangljusiais jame buvusi auk knais, o vir prasivrusios ekets ikilo gar stulpas, nereikjo labai lakios vaizduots suprasti, kad i scena kai k byloja apie Lietuvos politin ateit. Visos Rusijos valdovo" titulas nebuvo tvirtai pagrstas nei istorikai, nei to meto realijomis. J galima priskirti tokios pat ries pretenzijoms, kokias Anglijos karaliai reik Pranczijai. Paskutiniuoju X V amiaus deimtmeiu, praslinkus apie 250 met nuo to laiko, kai buvo sunaikinti visi suvienytos Kijevo Rusios pdsakai, jo tikimumas buvo nek didesnis negu, tarkim, jei Pranczijos kara lius, kovodamas su vokiei imperija, bt pasiskelbs vis frank valdovu". Tuo metu jis prietaravo ir tam identitetui, kuriuo Lietuvos rutenai atsiribojo nuo Maskvos rus. Ties sakant, visa tai atrod taip nerealu, kad lietuviai sutiko tai priimti kaip nedidel kain u Ivano palankum. Patys to nesuvokdami, jie pad jo kertin akmen toms Maskvos teritorinms ambicijoms, kurias ji stengsi rea lizuoti per ateinanius 500 met.
470

PESTIS

Taigi 1493 metais jau susiformavo visi trys svarbiausi Treiosios Romos ideo logijos elementai. Buvo staiatiki Banyios autonomin aka, iekanti impera toriaus; buvo kunigaiktis, susigiminiavs su paskutiniuoju Bizantijos impera torium, jau vadinantis save caru; galiausiai buvo ir pretenzijos visos Rusijos valdovo titul. Trko tik tinkamo iradingo ideologo, kuris sulydyt visus tuos elementus koki nors mistin teorij, taip reikaling rykiai teokratinei valsty bei. Ir toks mogus pasitaik po ranka. Filotejus Pskovietis (apie 1450 1525 m.) buvo mokytas vienuolis i Eleazaro vienuolyno Pskove. Jis inojo Ezros ir Danieliaus biblines pranaystes, Serbijos ir antrosios Bulgarijos imperijos istorinius precedentus, Pseudometodijaus ratus bei Manasses kronik ir legend apie Baltj Klobuk. Taiau tokia ini sankau pa, kuria jis disponavo, nebuvo koks nors ypatingas, iskirtinis reikinys. Labiau neprastas Filotejaus noras panaudoti visa tai Maskvos kunigaiki labui. Psko vas, kaip ir Novgorodas, labai bijojo Maskvos. Dauguma jo vienuoli buvo atkak ls Maskvos prieai. Kai jie savo kronikose mindavo Nabuchodonosoro sapn ar keturis vris i Danieliaus regjim, tai padarydavo taip, kad matytsi, jog Nabuchodonosor tapatina su Maskva. O Filotejus dl kakoki prieasi buvo pasiruos faktus pateikti taip, kad jie kalbt Maskvos naudai. 1493 metais, jau pradjs penktj deimt, savo vienuolyne jis neturjo toki pareig ar valdios, kuri leist vliau tapti igumenu (abatu); be to, dar nebuvo paras n vieno i t vie laik, kuriems buvo lemta j igarsinti. Taiau tie Banyios procesai, kurie vliau suformavo jo pairas, jau vyko. Ilgainiui Filotejus tapo vis krikioni visiko paklusimo carui ir visikos opozicijos lotyn Banyiai alininku. Savo laike Ivano pdiniui jis ragina naujj car valdyti teisingai, nes pasaulis jau engia paskutin savo istorijos etap:
O dabar sakau Tau, dievobaim in gasis care, suprask ir sidm k: visos krikionik o jo pasaulio im perijos su sivien ijo Tavo im perijoje. N es lu go jau dvi Romos, liko tik treioji; o ketvirtosios nebus. Tavo K rikionikoji imperija, kaip tvirtina did ysis te o lo gas, neus. O Banyiai isip ild ys palaim intojo D ovydo odiai: ji yra m ano am inojo poilsio vieta" < ...> 51.

Vliau laike Munechinui Filotejus koneveik astrologus ir lotynus":

O dabar vien tik ventoji V isuotin A patalikoji Ryt Banyia spindi V isatoje skaisiau u saul; ir tik didysis pravoslavikasis Rom os caras, kaip N ojus su savo arka igelb tas nuo potvynio, vadovauja tai Banyiai < ...> 52.

tai itaip, prajus dvideimiai met nuo Ivano III mirties, taiau akivaizdiai kvpta jo politikos, buvo galutinai suformuluota Banyios ir Valstybs ideolo gija, nepalikusi n maiausios erdvs kokiam nors kompromisui. Vliau Rusijoje sivyravo nuomon, kad Rusija paprasiausiai paveldjo Bizantijos mantij. O i tikrj, nors bizantin forma ir buvo isaugota, taiau bizantikojo etoso turinio joje nebebuvo. Maskvos ideologus maai tedomino Ryt romnikosios krikionybs universals ir ekumeniniai idealai. ymiau sias t klausim specialistas istorikas Treiosios Romos" ideologij pavadino
471

EUROPOS

ISTORIJA

apgaulingu pakaitalu". Krikionikasis Bizantijos universalizmas buvo trans formuotas ir ikraipytas, spraudiant j daug siauresnius Maskvos nacionalizmo rmus"5 3 . Ivano III valdymo pabaigoje Maskvos teologij sutrikd pora tarpusavyje susijusi gin, kurie buvo isprsti labiausiai nekompromisini element nau dai. Vienas i j vyko dl idovstvujuyje (yduojantys") judjimo vardu ino mos sektos pair. Antrasis siejosi su skandalu dl krikioni vienuolyn, turtjani i j valdom emi. Prie yduojanius" ir prie emvaldius ba nytininkus" nukreipto sjdio kvpjas buvo Volokamsko vienuolyno igumenas Josifas. Banytins ems buvo neatskiriama Maskvos Banyios dalis. Taiau tam prieinosi puritonik vienuoli grup, kuriai vadovavo Uvolgs vyresnieji", puoselj sensias vienuolijos atsiskyrlikas tradicijas. Atrodo, kad Ivanas III buvo parengs vienuolyn turto sekuliarizacijos plan, taiau perkalbtas jo atsisak. ie klausimai ikilo pirm viet tuoj po Ivano III mirties, kai buvs jo favoritas Patrikejevas, dabar taps vienuoliu, ileido staiatiki kanonins teiss inyno Nomocanon nauj laid. Vienas i Patrikejevo bendrinink, Maksimas Graikas, pasils nesavininkikj" Banyios emi vald interpretacij, vos iveng mirties. Dar didesnes aistras sukl yduojantys". Jie atsirado X V amiaus atuntaja me deimtmetyje Novgorode, kur, kaip manoma, sudar prie Maskv nukreipt grupuot. J teiginiai es buv inspiruoti Lietuvos ir Lenkijos yd; sakoma, kad grupuots nariai slapta ipain judaizm. Atrodo, kad j veikla caro nejaudino, nes jis vien tuo tariam novgorodiet paskyr vyriausiu Uspenijs soboro ven tiku; galimas dalykas, kad juos palaik Elena Stepanovna. Nors 1490 metais buvo susirinks sinodas nagrinti kaltinim antitrinitaryste ir ikonoklazmu, jie ir toliau sukiojosi aukiausiuose sluoksniuose. Taiau igumenas Josifas nenurimo. 1497 metais savo traktate Prosvetitelj (vietjas") jis vyriausiu yduojaniu ir sodomitu" ir lyki piktu vilku" pavadino ne k kit, o pat metropolit Zosim.5 4 Igumenas Josifas ir jo bendrininkas arkivyskupas Genadijus avjosi ispan inkvizicija; ir j uolumas gal gale buvo atlygintas dideliu auto-da-fe. Jiems pavyko tikinti savo tautieius tai ne syk vliau kartojosi Rusijos istorijoje kad blogis eina i Vakar. O tuo metu Vakarai vis pirma reik Novgorod, o po jo Lenkij-Lietuv. Ivano III diplomatija irgi buvo nukreipta ta linkme5 5 . Diplomatai tais laikais veik nepaprastai ltai. Maskvos pasiuntiniams prireikdavo nuo ei mnesi iki ketveri met sugrti i kit ali ir idstyti kelions rezultatus. Atvyk pasky rimo viet pasiuntiniai danai pamatydavo, kad situacija ten nebeatitinka j gau t instrukcij. Taiau net esant tokiai padiai, buvo aiku, kad X V amiaus paskutiniojo deimtmeio pabaigoje Lietuvos sutramdymas tapo paiu svarbiausiu Maskvos tikslu. Ivano III tvas itisus deimtmeius taikiai sugyveno su Lietuva, o mirdamas paved Ivan ir jo motin savo brolio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didiojo kunigaikio Kazimiero" globai.5 6 Dabar visa tai buvo perirta.
472

PESTIS

1493 metais Ivanas III jau turjo u savo pei beveik dvideimt met aktyvios diplomatins veiklos. Jo veiksmus vienijanti gija buvo pastangos trukdyti Jogailaiiams ir apsupti juos. Savo sutartimi su Moldavijos valdovu Steponu IV, sutvir tinta jo snaus vedybomis, jis veltui stengsi sutrukdyti Moldavijai reikti pagar b Lenkijos karaliui. Jo planui sudaryti su Vengrija pakt, nukreipt prie Jogailaiius, sutrukd netikta Motiejaus Korvino mirtis ir Vladislovo Jogailaiio irinkimas Vengrijos karaliumi. Jis net buvo umezgs ry su nepriklausomais Mazovijos kunigaikiais. Pradedant 1486 metais Ivanas III ne kart pasikeit pasiuntiniais su Habsburgais, kurie iki tol Maskv neteisingai laik Lietuvos lenu. 1491 metais Austrijos pasiuntinys Jorgas i Thumo bendrais bruoais sudar prie Jogailaiius nukreiptos didels koalicijos plan. J turjo sudaryti Vokietijos imperija, Teuton riteriai, Moldavija ir totoriai. 1493 met sausio mnes Ivano III pasiuntinys Jurijus Trachianovas vijosi Maksimilian net iki Kolmaro, taiau pasirod, kad imperatorius jau susitaik su Jogailaiiais ir dabar j labiau domino Kryiaus ygis. Ivano III santykiuose su Krymu antilietuvikas elementas irgi buvo svarbus. Krymo totoriai j itin domino kaip sjungininkai kovojant su Auk so Orda; 1491 met birelio mnes jis pasiunt tris armijas padti isklaidyti stovyklas, kurias Aukso Orda sireng prie Dnepro ioi. Taiau Ivanas III nega ljo nematyti, kad Maskvos pamaloninti totoriai daugiausia energijos skyr Len kijos ir Lietuvos puldinjimui. 1492 1493 met iem vyko atsitiktiniai pasienio susidrimai tarp Maskvos ir Lietuvos. Keli pasienio kunigaiktliai perjo i vienos puss kit. Riazans kuni gaiktis ruosi atremti baudiamj ekspedicij, organizuot lietuvikojo Smo lensko vaivados. Maskvos kariuomen, gavusi sakym uimti Viazmos miest prie Dnepro itak, leidosi yg prajus vos kelioms dienoms nuo Maskvos taikos misijos ivykimo Vilni. Galima tik splioti, kas labiau rpjo Ivanui III karas ar taika. Tad iame atradim amiuje Maskva, nors ir buvo toli, ne visikai izoliuota. Visas grtanias Maskvos pasiuntinybes lydjo usienio ininieriai, architektai, artileristai; kasmet atvykdavo vokiei ir lenk pirkliai dideli partij kaili. Tie sa, nebuvo tiesiogini ryi nei su Anglijos Tiudorais, nei su Pranczijos Valua, nei su Ferdinando ir Izabels Ispanija. Prekyba su Nyderlandais per Baltijos jr strigdavo Livonijoje, o kelias aplink iaurs rag dar nebuvo sisavintas, taiau su likusia Europos dalimi Maskva turjo ger susisiekim. iaurje Vokiei kelias" per Novgorod ved Revel ar Ryg, o i ten jra Liubek. Sausumos keliai per mikus jo vakarus iki sienos netoli Smolensko, o i ten Vilni ir Varuv. Ivanas III sukr pato skyri su pato arkliais tinkl ir savo testamente paliep j ilaikyti5 7 . Pietuose senieji upi keliai greit nugabendavo keleivius Kaspijos ar Juodj jras, o i ten laivais buvo galima pasiekti bet kuri Vidur emio jros regiono viet. Nepaisant Osman turk ekspansijos, Maskva vis dar palaik glaudius ryius su senuoju Bizantijos pasauliu, t. y. su Balkanais, Grai kija ir ypa su Atono kalnu, o per Graikij ir su Italija. Geografini atradim dar ir pati Maskva. 1466 1472 metais Tvers pirklys Afanasijus Nikitinas (mir 1472 m.) eerius metus keliavo po Persij ir Indij.
473

EUROPOS

ISTORIJA

Jis ivyko per Baku ir Ormuz, o gro per Trapezund ir Kaf. Savo nuotykius Nikitinas apra vienoje i pirmj kelioni knyg Chodenije za tri (Kelion u trij jr1 '). Deimia met vliau Saltykovo ir Kurbskio karin eks pedicija u Uralo pasiek Irtyiaus ir Obs itakas (io ygio mastai prilygsta Lewiso ir Clarko ygiui Amerikoje po 300 met). 1491 metais du lobi iekotojai vengrai pasiek arktini Peioros intak itakas ir ten rado sidabro ir vario. Tik riausiai io atradimo paskatintas 1493 met sausio mnes Maskv atvyko lobi iekotojas i Austrijos Snupsas su imperatoriaus Maksimiliano laikais, kuriuose buvo praoma leisti jam itirti Obs basein. Kadangi Ivano III ryiai su Habsburgais jau nebedomino, Snupsas susilauk neigiamo atsakymo. Kai dl jr admirolo", tai inios apie jo atradimus Maskv pasiek po ket virio amiaus per Maksim Graik. Maksimas Graikas (Michailas Trivolis, apie 1470 1560 m.) priklaus nykstaniam Bizantijos pasauliui, kurio dalys vis dar sudar vien kultrin region. Jis gim Artos vietovje Osman valdomame Epi re; i ten jo eima persikl Venecijai priklausani Korfu sal. 1493 metais Maksimas Graikas buvo Florencijoje, ten moksi pas platonieius, klaussi Savonarolos pamoksl ir pritar jiems. Studijas ts Venecijoje ir Mirandoloje, ten specializavosi graik tekst egzegezs srityje, o paskui prim dominikon ordino adus paties Savonarolos vienuolyne San Marko vietovje. Vliau, jau kaip vienuolis Maksimas, jis deimt met dirbo vertju Vatopedio vienuolyne ant Atono kalno panortodoksinje ir graik-slav aplinkoje, kur nesijaut skilimo tarp staiatiki ir katalik tradicij. Jis buvo pakviestas Maskv sutvarkyti caro turim graik ir bizantiei rankrai kolekcij, nes Maskvos vienuoli jau nebemok kaip juos iifruoti. Taiau netrukus Maksimas Graikas susikirto su Maskvos Banyios radikaliosios linijos alininkais, kurie apkaltino j kerais, ni pinjimu ir Konstantinopolio patriarcho gerbimu. Maksimui Graikui pavyko atlai kyti daug met trukus kalinim, vliau jis asmenikai susipaino su Ivanu IV ir mgavosi jo globa. Jis buvo vienas i paskutinij tos ries atstov"5 8 . Maksimo ratuose, kurie pasirod XVI amiaus etajame deimtmetyje, mini ma didel sala, vadinama Kuba"5 9 . Be jokios abejons, tuo metu jis jau gerai inojo apie Kolumbo lankymsi Karibuose. Kadangi Maksimas tris deimtmeius praleido Maskvos kaljimuose, tai bt logika manyti, kad i ini jis atsive pirmkart atvykdamas Maskv 1518 metais, prajus 25 metams nuo Kolumbo pirmosios kelions. Vienas i nuostabi istorini sutapim yra tai, kad iuolaikins Rusijos" ir iuolaikins Amerikos" itak reikia iekoti tais paiais 1493 metais. Europieiai suinojo apie Naujj Pasaul ivyd j kaip tik tuo metu, kai Maskvos gyventojai pamat, kad dar neatjo j Senojo Pasaulio pabaiga.

VII
RENATIO
Renesansas ir reformacija, apie 14501670 m.

Renesansui bdingas stiprus nerealumo pojtis. Tas mstymo bdas, kuris tariamai turt skirti iuolaikin Europos civilizacij nuo vidurami krikio nikojo pasaulio ir nuo kit neeuropini civilizacij, tarkim, islamo, neturjo nei aikios pradios, nei pabaigos. Labai ilg laik jis buvo tik negausaus intelek tual elito monopolis ir jam teko varytis su konkuruojaniomis mstymo ten dencijomis, senja ir naujja. Vadinamajame renesanso ir reformacijos amiu je", kurio pradia tradicikai laikomi madaug 1450 metai, jis galjo dominti tik nedaugel. Buvo dideli Europos visuomens sluoksniai ir dideli jos teritorijos plotai, kur is mstymas neturjo jokios takos. Nors jis kakaip ir tapo svar biausiu tos epochos bruou, taiau buvo atskirtas nuo pagrindini kasdieninio politinio, socialinio ir kultrinio gyvenimo aspekt. i mstysena buvo netipika ir nereprezentatyvi, taiau nepaprastai reikminga. Kaip ir nuostabiosios Sandro Botticellio figros vienos i stabiausi renesanso pasireikim puikioji Primavera (1478) arba Veneros gimimas (apie 1485), jis tarsi neliet kojomis ems. Jis pleveno vir pasaulio, i kurio buvo kils bekn abstrakcija, nau joji gaivinanti dvasia. Susidr su ia problema, daugelis to periodo istorik atsisak ankstesni pair. Jau nebemadinga tiek daug rayti apie tuos maum dominusius daly kus. Tokios temos kaip humanistin mintis, reformacijos teologija, mokslo atra dimai, ujri tyrinjimai turjo uleisti viet materialini slyg, vidurami palikimo tstinumo ir visuotini tikjim (ar netikjim), prieing auktajai kul trai, tyrimui. Profesional dmesio centre atsidr magija, valkatavimas, ligos arba katastrofikas gyventoj skaiiaus sumajimas kolonijose. Tokia pataisa pati savaime gal ir labai reikalinga, taiau pamirti Leonard da Vinci ar Liuter ne maiau keista kaip kadaise buvo keista ignoruoti Nostradam arba Miller i Friuli. Niekas, kas nori inoti, kodl XVII amiaus vidurio Europa taip skyrsi nuo X V amiaus Europos, negali sau leisti apeiti tradicini tem. Taiau net tokiu atveju neapdairiam skaitytojui reikia kai k priminti. Rene sanso ir reformacijos epochos pasaulis buvo pranaavim, astrologijos, stebukl, ukeikim, ker, nekromanijos, iniuoni, vaiduokli, pranaing enkl, fj pasaulis. Magija ir toliau lenktyniavo ir sveikavo su religija ir mokslu. Ties sakant, magija tarp paprast moni gyvavo dar du imtmeius ar net daugiau, sugyvendama su naujomis idjomis1 . Tad perasi ivada, kad tas ankstyvasis

475

EUROPOS

ISTORIJA

16 em lapis. Europa, 1519 m.

476

RENATIO

iuolaikinis periodas" gal apskritai nebuvo toks jau iuolaikinis. Nepaisant pas tos naujos sklos, jis galjo turti daugiau bendra su viduramiais, kurie jo prie j, negu su vietimo epocha, kuri jo po jo.
* * *

Todl apibrti renesans nra lengva. Lengviausia pasakyti, kuo jis nebuvo. Vienas amerikiei istorikas skundsi: Nuo tada, kai renesansas irado pats save prie eet imtmei, taip ir nepavyko susitarti, kas gi jis yra" . Pavyzdiui, tik renesanso poymiu negalima laikyti iaugusio susidomjimo klasikiniu menu bei mokslu, kadangi tas susidomjimas pradjo reiktis jau nuo XII amiaus. Be to, jis nebuvo ir visikas vidurami vertybi atmetimas ar staigus sugrimas prie graik ir romn pasauliros. Ir jau tikrai jis nereik smoningo krikioni kojo tikjimo atmetimo. Terminas renatio (atgimimas") buvo graik teologinio termino palingenesis, naudoto dvasinio atgimimo" ar prisiklimo i numirusi" prasme, lotynika kalk. Renesanso esm sudaro ne koks nors staigus klasikins civilizacijos atradimas i naujo, o veikiau klasikini modeli panaudojimas tradi cinio skonio ir ini autoritetingumui patikrinti. Nemanoma jo suprasti neturint galvoje, kaip emai nusmuko vidurami Banyios, anksiau buvusios bet kokio autoriteto altiniu, reputacija. iuo atvilgiu renesansas buvo dalis to judjimo, kuris baigsi religijos reformomis. velgiant i didesns perspektyvos, tai pirma sis tos evoliucijos, kuri per reformacij ir mokslo revoliucij atved prie vietimo epochos, etapas. Tai buvo ta dvasin jga, kuri suskald vidurami civilizacijos form ir ijudino ilg dezintegracijos proces, kuris pamau iugd iuolaikin Europ",
[b a l l e t t o ]

is procesas krikionikosios religijos neatmet, taiau Banyios valdia pamau buvo apribota tik religijos sfera: religijos taka susiaurjo iki asmenins sins sferos. Todl teolog, mokslinink ir filosof samprotavimai, meninink ir raytoj kryba bei kunigaiki politika isivadavo i Banyios kontrols, jos valdios monopolio ir totalitarini" pretenzij. Svarbiausia renesanso savyb apibdinama kaip proto nepriklausomyb". Jo idealas buvo mogus, valds visas meno ir minties akas, galintis nepriklausomai nuo bet kokios iorins val dios formuoti savo inias, skon ir sitikinimus. Toks mogus buvo l'uomo univer sale visapusikas mogus"3 . Pagrindinis naujojo mstymo rezultatas buvo vis didjantis sitikinimas, kad monija gali valdyti pasaul, kuriame gyvena. Didieji renesanso veikjai buvo kupini pasitikjimo savimi. Jie jaut, kad Dievo duotus protinius sugebjimus galima ir reikia panaudoti Dievo visatos paslaptims atskleisti, tad ir mogaus liki m ioje emje galima valdyti ir keisti. Tai buvo rytingas atsiribojimas nuo vidurami mentaliteto, kurio religingum ir misticizm stiprino kaip tik priein gas sitikinimas kad mons yra tik bejgikos marionets Apvaizdos, valdo mos nesuprantam aplinkos ir j pai prigimties impuls, rankose. Vidurami galvosenai ypa bdinga paralyiuojanti baim, mogaus netobulumo, tamsumo, bejgikumo suvokimas, odiu, visuotins nuodms koncepcija. O renesanso
4 77

EUROPOS

ISTORIJA

BALLETTO
okis, vaidins svarbiausi vaidmen pagoni religiniuose ritualuose, viduramiais buvo labai ignoruojamas, iskyrus kaimiei pasilinksminimus. Priimta manyti, kad pasaulietinio okio spektaklis, kur sureng Bergonzio di Botta per Milano kunigaikio vestuves Tortonoje 1489 metais, yra pirmasis raytiniuose altiniuose ufiksuotas io anro pavyzdys. I Italijos balletto Katerinos de Medici laikais pateko prancz kara liaus dvar, kur valdant Liudvikui XIV tapo pagrindine meno forma. Lully savo kriniu Triomphe de TAmour (1681) ilgam tvirtino operos-baleto anr. iuolaikin baleto teorija ir praktika labiausiai isipltojo XVIII amiaus vidurio Pary iuje, ypa karalikojo baletmeisterio Jeano Georgeso Noverreo (1727-1810) dka. ymiausi okjai, tarkim, Marie Camargo ar Gaetano Vestris (jis kukliai vadino save le dieu de la danse), repeticijas ir pasirodymus grind penki klasikini pozicij gra matika". Vliau didiulio populiarumo susilauk klasikins technikos derinimas su romantine muzika, pavyzdiui, Lo Delibes balete Coppelia (1870) arba Roy Douglaso fantazijoje pagal Chopino melodijas Les Sylphides (1909). Rusij prancz ir ital baletas pasiek valdant Petrui Pirmajam, taiau XIX amiuje jis ia labai greit nuo pamgdiojim pasiek krybinio tobulumo auktumas. aikovs kio muzika Gulbi eerui (1876), Mieganiajai grauolei (1890) ir Spragtukui (1892) padjo pagrind Rusijos pranaumui ioje srityje. Paskutiniaisiais taikos metais Serge jaus Diagilevo (1872-1929) suburta trup Les Ballets Russes pastat keliolika nuosta bi spektakli, nepralenkt iki iol. Fokino choreografija, Niinskio ir Karsavinos okio meistrikumas ir ypa Stravinskio muzika tokiais edevrais kaip Ugnies paukt (1910), Petruka (1911) ir ventasis pavasaris (1913) ikl balet lovs zenit. Po 1917 met revoliucijos i baleto trup pasiliko usienyje, o sovietins Didiojo teatro ir Lenin grado Kirovo operos ir baleto teatro trups stulbinant baleto technin meistrikum derino su grietu meniniu konservatyvumu. iuolaikinis okis, baleto priepriea, yra senesnis, negu galima bt manyti. Jo pagrindinius principus, kaip muzikinius ritmus perduoti atitinkamais kno judesiais, suformulavo muzikos mokytojas Franois Delsarteas (1811-1871). Jis kvp du pagrin dinius io anro specialistus - veicar Jacques Dalcroze (1865-1950), ritmins gim nastikos pradinink, ir vengr Rodolf Laban (1879-1958). Kai iuolaikinis okis Vidurio Europoje susidr su nacistiniu reimu, jis toliau buvo pltojamas iaurs Amerikoje.

galvosen formavo isilaisvinimo ir atsinaujinimo pojtis, didjant mogaus gali mybi suvokimui. Mstymas, iniciatyva, eksperimentavimas, tyrinjimai negaljo neatneti skms. Intelekto istorijos tyrintojai analizuoja renesans nauj idj ir nauj form aspektais; psichologus labiau domina, kaip buvo veiktos baims ir klitys, taip ilgai trukdiusios suklestti naujoms idjoms (r. III pried, 49 ). Renesanso nemanoma sprausti paprastus chronologinius rmus. Literat rologai ieko jo itak XIV amiaus dainose ir Petrarkos sonetuose, kuriuose

478

RENATIO

moni jausmai buvo traktuojami kaip savarankika tema (r. VI skyri). Meno istorikai iri tapytojus Giotto ir Masaccio (1401 1428), architekt Filippo Brunelleschi (1379 1446), imatavus Romos Panteono kupol tik tam, kad pastatyt dar didesn Florencijos katedrai, arba skulptorius Ghiberti (1378 1455) ir Donatello (apie 1386 1466 m.). Politikos istorijos tyrintojai iri Niccolo Machiavelli (1469 1527), kuris pirmasis iaikino politikos kaip valdios dl paios valdios mechanik. Visi ie pionieriai buvo i Florencijos. Kaip renesanso lopys, Florencija gali pagrstai pretenduoti iuolaikins Europos motinos" titu l.
[p l a k i m a s ]

Tarp t vairiapusik ir neprilygstam florentiei kart niekas niekada nepralenk Leonardo da Vinci (1452 1519). Jis nutap bene pat garsiausi pasaulyje paveiksl La Gioconda (1506), o jo tiesiog neribotiems talentams prily go gal tik toks pat beribis jo smalsumas. Leonardo urauose rasime visk nuo anatomini pieini iki sraigtasparnio, povandeninio laivo, kulkosvaidio projek t. (Tokio pobdio mechaniniai iradimai Vokietijoje buvo labai madingi dar anksiau4 .) io menininko lov supa paslaptis, susijusi su dingusiais jo darbais ir su jo kaip burtininko reputacija. Sakoma, kad bdamas dar jaunas berniukas gatvs turguje Florencijoje pirkdavo paukius narveliuose, kad paleist laisv. T pat jis dar ir su meno bei gamtos paslaptimis. Paskutiniuosius gyvenimo metus Leonardas praleido Pranczijoje, tarnaudamas Prancikui I . Mir ato de Klu netoli Ambuazo prie Luaros toje pasaulio dalyje, kuri vadinama italikesne u pai Italij" .
[L e o n a r d o ]

Renesansas niekada neapsiribojo tik Italija ar ital mada, jo taka nepaliauja mai plito po vis lotyn krikionikj pasaul. iuolaikiniai mokslininkai to fakto kartais nepastebi. veicar istoriko Jakobo Burckhardto veikalo Die K ultur der Renaissance in Italien (Bazelis, 1860) taiga buvo tokia pavergianti, kad dau geliui moni net galv neatjo, jog Renesanso mastas daug platesnis. I tikr j ios epochos intelektualinis fermentas iaurs Europoje, ypa Burgundijos ir Vokietijos miestuose, pradjo reiktis labai anksti. Pranczijoje i Italijos atkelia vusi mada buvo papildyta daugeliu vietini bruo. Renesansas neapsiribojo ir tiesioginiais Italijos kaimynais: jis, pavyzdiui, Vengrij ir Lenkij paveik labiau negu Ispanij ir jam nebuvo joki neveikiam klii, kol nepasiek staiatiki pasaulio rib. Renesanso pdsakai menki Osman imperijos uimtose alyse, o Maskvos didiojoje kunigaiktystje apsiribojo keliomis dails imitacijomis. Ties sakant, pastmjs pradti nauj gyvenim lotyn Vakaruose, Renesansas tik pagilino praraj tarp Ryt ir Vakar. Renesanso atsiradimo aknys buvo ne tik gilios, bet ir plaios. Tai galima sie ti su miest ir vlyvosios vidurami prekybos augimu, turting ir galing meno globj kapitalist ikilimu, su technikos paanga, paveikusia ne tik ekonomin, bet ir estetin gyvenim. Taiau dvasins raidos altini pirmiausia reikia iekoti dvasios sferoje. Pagrindiniu veiksniu tapo Banyios negalavimas ir tradicin Ba nyios mokym apms nusiminimas. Ne atsitiktinai ir renesanso, ir reformacijos prieasi reikia iekoti idj pasaulyje.
479

EUROPOS

ISTORIJA

PLAKIMAS
Piero della Francesca (apie 1416-1492 m.) nedidel studij, inom Plakimo pavadi nimu, nutap tarp 1447 ir 1460 met. is paveikslas, dabar laikomas Urbino naciona linje galerijoje, isiskiria dipticho struktra, architektrinmis detalmis, stulbinania perspektyva, o labiausiai savo mslingu alegorikumu (r. 39 pav. klijoje)1. Paveikslas padalintas dvi atskiras dalis. I kairs matyti naktin plakimo scena antikinio kiemo perlo spalvos interjere. I deins trys stambs vyrai kalbasi atvirame sode. Blyki mnulio vies paveikslo kairje ia isklaido dienos viesa, sklindanti i deins. Architektriniai elementai keistai dviprasmiki. Pretoriumo kiemas yra grietai klasiki nio pobdio. Sunkias lub ploktes prilaiko dvi eils korintini kolon su kaneliromis, ikylani nuo marmurini grind. Centre prie Helia capitolina kolonos - Jeruzals sim bolio - su auksine statula viruje priritas kalinys. O kitoje pusje pavaizduoti du viduram i namai su atsikiusiais belvederiais viruje. U j matyti lopinlis alumos ir mlynas dangus. Taigi viena paveikslo dalis vaizduoja praeities, kita - dabarties scen. Tarp t dviej figr grupi lyg ir nra jokio regimo ryio. Plakim kieme stebi sdintis pareignas su smailiavirne Paleolog laik skryble ant galvos, arabas ar turkas su turbanu ir tarnas trumpa romnika toga. O pirmajame plane pavaizduot moni grup sode sudaro barzdotas graikas su apvalia skryble, katonins spal vos mantija ir minktais batais, basas jaunuolis raudonu palaidiniu ir lauro lap vainiku ant galvos bei turtingas pirklys, apsirengs flamand stiliaus kailiu apkratuotu brokatiniu drabuiu. Piero panaudojo perspektyv tam, kad maa kalinio figra atsidurt irovo dme sio centre. Susieinanios lub sij, ploki ir kolon linijos bei irykinta marmurini grind ploki perspektyva yra tiesiog vadovlinis pavyzdys, kaip pasitelkti architek trin fon jame vykstaniam veiksmui pabrti2. Kai dl alegorijos, tai vienas ymus Piero meno interpretatorius tvirtina, jog prie taraujani viena kitai interpretacij yra per daug, kad galtume jas visas suminti.3 Tradiciniu poiriu Plakimas vaizduoja Kristaus kani Piloto akivaizdoje. Daugelis komentuotoj bas jaunuol tapatina su Oddantonio di Montefeltro. Taiau paveiksle stiprs ir bizantikieji akcentai, dl kuri perasi daug interpretacij, susijusi su turk osman Konstantinopolio apgulimu ir jo pamimu - kaip tik i naujiena vyravo tuo metu, kai buvo tapomas is paveikslas. Vadinasi, tas kalinys turt bti ne Kristus, o v. Martynas - VII amiaus Romos popieius, mirs kankinio mirtimi nuo bizantiei rankos. O pavaizduotasis pareignas tuomet bt ne Pilotas, o Bizantijos imperatorius. Trys pirmajame plane pavaizduotosios figros galt bti Mantujos susirinkimo 1459 metais dalyviai; jame graik pasiuntiniai pra Vakar kunigaiki surengti Kryiaus yg Ryt imperijai gelbti. Taiau vienas i autoritetingiausi brit specialist tvirtai laikosi nuomons, kad is paveikslas vaizduoja ventojo Jeronimo sapn. Jam syk prisisapnavo, jog j iplak u tai, kad skait pagonikj Ciceron. Tai paaikint abiej dipticho dali nesry. Trys

480

RENATIO

figros pirmajame plane - du vyrai ir basas angelas - svarsto klasikins ir patristins literatros santyk pasakojime apie v. Jeronimo sapn4. Linijin perspektyva tuo metu buvo tikra sensacija dailje5. Ji taip jaudino Piero aminink Paolo Uccello, kad tasai nakt paadindavo mon padiskutuoti apie j. Tai vaizdavimo sistema realistiniam trimaio pasaulio vaizdui sukurti plokiame dvimaia me paviriuje. Jos tikslas - pavaizduoti pasaul taip, kaip j mato mogaus akis. Tai reik hieratini vidurami meno proporcij principin atmetim. Perspektyv pirmasis atrado Brunelleschi, tyrindamas klasikin architektr; ji buvo aikinama daugelyje teorini traktat. ymiausi i j - Alberio traktatas De Pictura (1435), Piero De Prospettiva Pingendi (prie 1475 metus) ir Drerio Traktatas apie proporcijas (1525). Perspek tyvos taisykls apm lygiagrei linij artjim prie sivaizduojamo susilietimo tako" ir horizonto linijos"; daikt majim didjant j nuotoliui nuo stebjimo tako ir daikt, esani greta centrins irjimo linijos, sutrumpinim6. Pirmieji ios sistemos pavyz diai buvo Ghibertio Rojaus vart" raiiniai ant bronzos ploki (1401-1424) Floren cijos baptisterijoje ir Masaccio ventosios Trejybs freska (apie 1427 m.) Santa Maria Novellos banyios navoje. Kiti klasikiniai pavyzdiai - Uccello Mis prie San Romanjo (apie 1450 m.), Mantegnos Mirusio Kristaus apraudojimas (apie 1480 m.) ir Leonar do da Vinci Paskutin vakarien (1497). Perspektyva dominavo vaizduojamajame mene itisus 400 met. Leonardo da Vinci pavadino j tapybos pavadiu ir vairu"7, o vienas iuolaikinis kritikas - nepakartojamu europiniu matymo bdu"8. Nieko nuostabaus, kad iuolaikiniams dailininkams pradjus griauti tradicinius metodus, linijin perspektyva tapo vienu i j puolim objekt. Giorgio de Chirico (1888-1978) ir jo Scuola Metafisica analizavo perspektyvos perstmimo poveik tokiuose paveiksluose kaip Nerim kelianios mzos (1917) arba Pauliaus Klee paveiksle Iliuzin perspektyva (1920). Taiau reikjo, kad danas M. C. Escheris (1898-1970) irast vizualinius galvoskius, rodanius, kad gal gale visos linijos popieriuje yra tik iliuzijos,
[i m p r e s s i o n ]

XV

amiaus mokslui bdingi trys nauji bruoai. Vienas i j domjimasis

ilg laik ignoruotais klasikiniais autoriais, pavyzdiui, Ciceronu ar Homeru, kurie netrauk vidurami mokslinink. Antrasis senovs graik kalbos, kaip svarbios lotyn kalbos partners studijos. O treiasis Biblijos tyrinjim suklestjimas, paremtas autentik jos tekst hebraj ir graik kalbomis kritiniu nagrinjimu. Pastaroji veikla stiprino svarb ry tarp pasaulietinio renesanso ir religins reformacijos, kuri ypa akcentavo ventojo Rato autoritet. Mokslin klasikini tekst kritika suklestjo dar iki spaudos iradimo. Ir ia prioritetas pri klauso Petrarkai. Su juo lenktyniavo Boccaccio, Guarino, Filelfo, Bruni, Aurispa ir nenuilstantis kolekcionierius ir popieiaus sekretorius G. F. Poggio Bracciolinis (1380 1459). Jo varovas Lorenzo Valla (apie 1406 1457 m.) ne tik para trak tat De Elegantiis Latinae Linguae, tvirtinus Cicerono lotyn kalbos pranaum, bet ir demaskavo Konstantino dovanos klastot. Graik tradicij, kuri

481

EUROPOS

ISTORIJA

LEONARDO
Leonardo da Vinci (1452-1519) buvo kairiarankis homoseksualus ininierius, labiau igarsjs paaline veikla - tapyba. Jis - Florencijos teisininko ir paprastos kaimo mer ginos i da Vinci kaimo nesantuokinis snus. Leonardo da Vinci vairiapusikiausias i vis Europos genij. Iliko tik apie deimt jo paveiksl, kai kurie i j neubaigti. Taiau tarp j yra ir aukiausio lygio edevr, tarkim, Mona Lisa Paryiuje, Paskutin vaka rien Milane, Dama su ermuonliu Krokuvoje. Bdamas kairiarankis jis ra i deins kair ratu, kur galima perskaityti tik su veidrodiu, o dl homoseksualini polinki ilaik parazituojant draug, pavarde Salai, ir vis laik bijojo persekiojim. Bene ver tingiausia jo palikimo dalis yra storos mokslini ura knygels su tkstani prietais ir iradim, niekada taip ir neivydusi dienos viesos, eskizais ir paaikinimais1. Nieko keisto, kad jis nuolat trauk dmes vis, kas tik mgino imatuoti genialumo sudtines dalis. Jo vardas figruoja vairiausiuose ymi europiei, tariamai turjusi toki kaip ir jis bruo, srauose: Kairiarankikumas Tiberijus Michelangelo C. P. E. Bachas Jur9's 1 1 Nelsonas Carlyle is John Stuart Miliis, 190 Goethe, 185 T. Chattertonas, 170 Voltaireas, 170 George Sand, 150 Mozartas, 150 Byronas, 150 Dickensas, 145 Galileo Galilei'us, 145 1 1 iNapuicui lao, i4 Wagneris, 135 Darwinas, 135 Beethovenas, 135 Leonardo da Vinci, 135 Smegen radiacijos lygis2 (pagal Brunlerio skal 500 = genijus) Leonardo da Vinci, 720 Michelangelo, 688 Cheiro (chiromantas), 675 Helena Blavatska, 660 Frydrichas Didysis, 657 Rafaelis, 649 Rembrandtas, 638 Goethe, 608 Napoleonas, 598 Chopinas, 550 ^ Greco, 550 Rasputinas, 526 Picasso, 515 Mussolinis, 470 Einsteinas, 469 Freudas, 420 Homoseksualumas Sapfo Aleksandras Makedonietis Julijus Cezaris Adrianas Riardas Litairdis Poliziano Botticellis popieius Julijus III kardinolas Carafa Henrikas III Francis Baconas Jokbas VI ir I Jean-Baptiste Lylly karalien Kristina Frydrichas Didysis Alexander von Humboldtas Hansas Christianas Andersenas aikovskis Oscaras Wildeas Marcelis Proustas J. M. Keynesas

Intelektualumo koeficientas Ticianas, 660

Po Leonardo mirties buvo atliktas eksperimentas gauti jo genijaus kopij. Pusbrolis Bartolomeo surado mergin i to paties kaimo kaip ir Leonardo motina, snijo jos sn ir augino j vienoje i geriausi Florencijos dails studij. Pierino da Vinci (1530-1553) pasirod ess labai talentingas: jo jaunuoliki darbai buvo tokie geri, kad juos kartais priskirdavo Mikelandelui. Deja, jis mir jo genijui nespjus subrsti3.

482

RENATIO

puoseljo bizantietis Manuelis Chrysoloras (1355 1415), vienu metu dirbs Flo rencijoje graik kalbos profesoriumi, ir Angelo Poliziano (1454 1494), poetas ir Homero vertjas, padidino graik pabgli ir j rankrai bang po 1453 met. Vlesnje mokslinink kartoje Italijoje isiskyr helenistas ir orientalistas G. Pico della Mirandola (1463 1494), tyrinjs kabal, ir Marsilio Ficino (1433 1499); Pranczijoje Jacques Lefvre'as d'taplesas (1455 1537) ir Guillaume'as Bud (1467 1540); Vokietijoje hebrajininkas Johannas Reuchlinas (1455 1522), keliaujantis riteris Ulrichas von Huttenas (1488 1523) ir Philipas Melanchtonas (1497 1560). Ypa svarbus mokslo ateiiai buvo Ficino atliktas aleksandriei Hermes Trismegistus vertimas. Spausdinimo mainos pasirod, kai is judjimas jau buvo toli paengs,
[k a b a l a ] [s p a u d a ]

Entuziastingi toki humanist" rateliai kaip grybai po lietaus dygo visur pradedant Oksfordu ir Salamanka ir baigiant Krokuva bei Lvovu. J globjai, nuo kardinolo Beauforto iki kardinolo Olesnickio, danai buvo yms Banyios vei kjai. Itin gerbdami senov, jie galjo pakartoti vieno i savo maesnij broli, Cyriaco i Ankonos, cri de coeur. Einu adinti mirusij!" Ir visi jie atidav deram pagarb paiam ymiausiam i j Erazmui Roterdamieiui. Gerhardas Gerhardsas (apie 1466 1536 m.), olandas i Roterdamo, labiau inomas savo lotyn ir graik pseudonimais Desiderius ir Erasmus, buvo didiau sias krikionikojo humanizmo skelbjas. Jis studijavo Deventeryje, buvo choris tu Utrechte, Kambre vyskupo sekretoriumi, danai lanksi Londone ir Kembride, ilgai gyveno Bazelyje. Erazmas tapo Dievybs mokslinio tyrinjimo centru <...>, klasikins erudicijos ir literatrinio skonio kriterijumi". Jis buvo vienas i pirmj tikrai populiari spaudos amiaus autori jam gyvam tebesant M o ria e Encomium (Pagiriamasis odis kvailybei", 1509) pasirod 43 leidimai. Daugiau nei kas kitas, Erazmas Roterdamietis prisidjo prie naujojo humanizmo susiejimo su katalikikja tradicija. Dar vienas labai populiarus jo veikalas buvo Enchiridion M ilitis Christiani (Kristaus kario vadovas", 1502). Kaip ir jo artimas draugas Thomas More'as, Roterdamietis buvo ne tik v. Pauliaus, bet ir Platono alinin kas. Labai reikmingu vykiu tapo Naujasis testamentas graik kalba, kur jis ileido 1516 metais. Pratarmje buvo tokie garss odiai:
Noriu, kad kiekviena m oteris galt skaityti Evangelij ir v. Pauliaus laikus. Kad jie bt iversti visas kalbas < ...> ir kad juos suprast ne tik kotai ir airiai, bet ir turkai bei saracnai. Kad valstietis galt gied oti ventojo Rato nuotrupas eidam as paskui plg, o audjas niniuoti jo frazes pagal audykls ritm < ...> .

Taiau bene patraukliausias itin paradoksalus Erazmo Roterdamieio tempe ramentas. Jis buvo dvasininkas su stipriai antiklerikalinmis nuotaikomis; moks lininkas, labai nekeniantis pedantikumo; karali ir imperatori ilaikytinis, negailestingai tars visus valdovus, atkaklus protestuotojas prie Banyios pikt naudiavimus, nedalyvavs reformacijoje; tikras humanistas ir atsidavs krikio nis. Jo knygos itisus imtmeius iliko Banyios draudiam knyg srauose, taiau buvo laisvai spausdinamos Anglijoje, veicarijoje ir Olandijoje. velnus jo nuosaikumas derinosi su piktu smojum. Raydamas apie Julijaus II laik Rom,
483

EUROPOS

ISTORIJA

Erazmas klaus: O aukiausieji kunigai, kurie uima paties Kristaus viet? Jei gu jie pamgint sekti jo gyvenimu, tai yra, neturtu, trisu <...>? <...> O koks likimas itikt vis t mini valdinink, kopijuotoj <...>, asiln varov <...> svadautoj?"8 Siutindamas inkvizicij, jis teig, kad Pats Kristus, nors jame buvo siknijusi Tvo imintis, tapo tam tikra prasme kvailu, nordamas padti monijos kvailumui"9 . Erazmas stipriai paveik savo meto kalb. Posaki rinkinys A dag ia (1508) jojo komentarais (1508) buvo pirmasis pasaulyje bestseleris; jis paleido apyvart dau giau nei 3000 klasikini patarli ir posaki:
oleum camino ululas Athenas iugulare m ortuos mortuum flagellas asinus ad lyram litus surdo oppedere mulgere hircum barba tenus sapientes (pilti) alyvos krosn (sisti) p eld as A tnus perpjauti gerk les lavonam s plakti negyv (arkl) (duoti) lyr asilui arti jros krant raugti prieais kuri m elti o kiek barzdos, tiek proto.10

Humanizmas yra etiket, taikoma platesniam intelektualiniam judjimui, kurio pirmtakas ir katalizatorius buvo naujasis mokslas. Jam buvo bdingas esmi nis poskis nuo vidurami teokratins pasauliros, kurios centre buvo Dievas, prie Renesanso antropocentrins pasauliros. Jo manifestu galima laikyti Pico della Mirandolos traktat Apie mogaus orum. Ilgainiui humanizmas apm visas mokslo ir meno akas. Jam priskiriamas mogaus asmenybs svokos suk rimas; jis atsirado pradjus ypa akcentuoti individo unikalum ir vert. Jam taip pat priskiriama istorijos, suprantamos kaip kaitos procesai, svoka. Jis siejamas ir su mokslo pagyvjimu, kitaip sakant, su principu, kad nieko negalima laikyti tiesa, prie tai nepatikrinus ir nerodius. Religinei miniai tai buvo btina prie laida protestantikajam individualios sins iklimui. Mene jis pasireik atsi naujinusiu susidomjimu mogaus knu ir moni veid unikalumu. Politikoje humanizmas tvirtino suverenios valstybs idj krikionikojo pasaulio bend ruomens prieyb; tai reik ir iuolaikins nacijos svokos uuomazgas. Suvereni nacionalin valstyb yra autonomikos mogaus asmenybs kolektyvi nis atitikmuo,
[v a l s t y b ]

Ir susiavjimu pagonikja senove, ir kritini mogaus sugebjim akcen tavimu Renesanso humanizmas prietaravo krikionikosios praktikos meto dams ir prielaidoms. Nepaisant humanizmo ketinim, tradicini pair alinin kams atrod, kad jis griauna religij ir todl j reikia paaboti. Net po penki imt met, kai krikionikasis pasaulis dar labiau subyrjo, daugelis krikio ni teolog laik j bet kokio puvimo prieastimi. Pasak vieno katalik filosofo, Skirtumas tarp renesanso ir vidurami buvo ne sudties, o atimties skirtumas. Renesansas <...> ne viduramiai plius mogus, o viduramiai minus Dievas."

484

RENATIO

Ne atlaidesni buvo ir amerikiei protestantai: kompromis nepripaino rus staiatikiai:

Renesansas yra tos labai

nekrikionikos svokos autonomiko individo tikrasis lopys". O labiausiai

Renesanso hum anizm as teig m ogaus autonom ikum ir jo laisv kultrins krybos, m okslo ir m eno srityse. ia gldi jo tiesa, nes buvo labai svarbu, kad m onijos krybin jga veikt klitis ir draudimus, kuriuos viduram i krikionyb pastat jo kelyje. Deja, renesansas taip pat pradjo teigti m ogaus savarankikum ir gilin ti praraj tarp jo ir am inj krikionybs ties (...) tai ia ir yra naujj laik istorijos tragizm o al tinis < ...> . Dievas tapo m ogaus prieu, o m ogus D ievo prieu .

Kita vertus, naujaisiais laikais daug moni, neslepiani savo paniekos krik ionybei marksistai, scientistiniai sociologai, tarp j ir ateistai sveikino renesans kaip Europos isivadavimo pradi. Niekas negalt labiau paiurpinti renesanso meistr. Tik nedaugelis i j irjo kok nors prietaravim tarp savo humanizmo bei savo religijos ir dauguma ndienos krikioni sutikt su tuo. Fundamentalistai man, kad viskas, kas tik kilo i renesanso, pradedant Descartes'o racionalizmu ir baigiant Darvino teorija, prietarauja religijai; taiau krik ionyb visa tai adaptavo ir prisitaik. Ateizmas visada ras logik palikto paiam sau humanizmo paskirt. Taiau pagrindin Europos civilizacijos srov nepasuko iuo radikaliausiu keliu. Per visus vlesnius buvusius konfliktus buvo rasta nauja ir nuolat kintanti tikjimo ir proto, tradicij ir naujovi, susitarim ir sitikinim sintez. Nors priekin vis atkakliau brovsi pasaulietiniai klausimai, didioji Euro pos meno dalis vis dar buvo pavsta religinms temoms, o visi didieji meistrai buvo tikintys mons. Tad nieko nuostabaus, kad savo ilgo gyvenimo pabaigoje Michelangelo Buonaroti (1474 1564) skulptros Dovydas (1504) ir fresk Siksto koplyioje krjas bei v. Petro bazilikos architektas m iekoti paguodos religinje poezijoje:
G iunto gi '1 corso della vita mia, con tem pestoso mar per fragii barca, al com m un porto, ov'a render si varca conto e ragion d'ogni' opra trista e pia. O nde l'affettuosa fantasia, Che l'artem e fece id o l e monarca, con osco or ben, com era d'error carca, e quel c'a mal suo grado o g n uom desia. Gli am orosi pensier, gi vani e lieti, che fien'or, s'a due morti m 'aw icino? D'una so '1 certo, e 1' aitra mi m inaccia. N pinger n scolpir fia pi che quieti l'anim a volta a q u ell Amor divino c'aperse, a prender noi, 'n croce le braccia. (M ano gyvenim o galas matyti, jr audring su luotu veiks, uost pasieksiu t, kur mums reikia

485

EUROPOS

ISTORIJA savo darbus gerus ir blogu s pristatyti. Kaip vaizduot sunku sulaikyti! Ji kaip stab mums m en pateikia, bet klaida j m ylti be saiko daug jis gali bdos pridaryti. A pie m eil galvot nebe laikas, kai artja mirtis, pasiryus m ano kn ir siel praryti. Jau ir m enas paguodos neteikia, siela puola prie To, kurs nuo kryiaus j apglbti gals, num aldyti.)12

Renesanso mstymui labai svarbus vietimo vaidmuo. Humanistai inojo, kad pradti kurti Nauj mog reikia nuo moksleivi ir student. Pasirod daug trak tat vietimo klausimais ir daug eksperiment pradedant Vittorino da Feltre ir baigiant Erazmo Roterdamieiu Kunigaikio mokymu. J idealas ilaikant krikionikojo mokymo pagrindus, iugdyti jaunimo protinius ir fizinius gabu mus, tad kartu su graik bei lotyn kalbomis buvo usiimama ir gimnastika. Vit torino akademija Man tujoje danai laikoma pirmja naujo tipo mokykla. Tarp vlesni pavyzdi minima Londone prie v. Pauliaus katedros atkurta mokykla. Renesanso muzikai bdingas pasaulietikos chorins muzikos pasirodymas alia polifoninio mii apipavidalinimo. ymiausi meistrai Josquinas des Prs (apie 1445 1521) ir Clmentas Janequinas (apie 1485 1558), kuri darbai buvo labai giriami ne tik Italijoje, bet ir Pranczijoje, garsais tap itisas panoramas. Tarkim, Jannequino Les Oiseaux, Les Cris de Paris arba La Bataille de Marignan trykta diaugsmu ir energija. Labai paplito madrigalo menas, juo usim tarp tautin liutninink mokykla. Renesanso meno vadovliuose stengiamasi suskirstyti renesans tris ai kiai apibrtus laikotarpius. Po ankstyvojo renesanso X V amiaus inovacij" jo XVI amiaus vidurio auktasis renesansas" pasiektoji harmonija", j pakeit mgdiojantis manierizmas. Didieji novatoriai buvo perspektyvos paslapi atskleidjas Paolo Uccello (1397 1475), realistinio veiksmo vaizdavimo meistras Andrea Mantegnas (1431 1506) ir nuostabusis peizao ir moni figr derinto jas Sandro Botticellis (1446 1510). Visi sutinka, kad trys didiausi milinai Leonardo da Vincis, Rafaelis Santis (1483 1520) ir galingasis Michelangelo. imitatori ir pasekj buvo begals. Taiau imitacija yra pataikavimo forma, tad mogaus veido ir kno, peizao ir viesos traktavimas buvo ikraipomas. Rafaelio Madonos nuo vidurami ikon skiriasi kaip dangus nuo ems. Taiau reikia vengti ir per grietos klasifikacijos. Viena vertus, inovacijos ts si. Kas galjo bti naujovikesnio u drsias Antonio Allegrio (Correggio, 1489 1534) formas ir spalvas, venecijiei Tiziano Vercellio (Ticianas, 1477 1576) ir Jacopo Robusio (Tintoretto, 1518 1594) drobes, arba u Kretoje gimu sio Domenico Theotocopulio (El Greco, apie 1541 1614 m.), kuris per Venecij pasiek Toled, krinius? Kita vertus, stipriai ir nepriklausomai pltojosi ir iau rins Europos menas, pirmiausia suklestjs Burgundijoje. Vokiei mokykla,

486

RENATIO

susiformavusi aplink Albrecht Drer (1471 1528), Lucas Cranach i Niurn bergo (1472 1553), peizaistus Albrecht Altdorfer i Regensburgo (1480 1538) ir portretist Hans Holbein i Augsburgo (1497 1543), palaik ry su Pietumis, taiau tikrai nebuvo j ataka, ivestin. Gal gale negalima pamirti ir t dideli ir originali meninink, kurie dar buvo glaudiai susij su viduram i tradicija. I j reikt paminti neeilin altori droj Veit Stoss, arba Wit Stwosz (apie 1447 1533 m.), dirbus Vokietijoje ir Lenkijoje, paslaptingj Matthias Grnewald (apie 1460 1528 m.), kupin fantazijos oland Hieronim Bosch (mir 1516 m.) ir jo pragaro vizijas, bei flamand valstiei anro" tapy toj Pieter Bruegel Vyresnj (apie 1525 1569 m.). Kai kalbama apie renesanso architektr, daniausiai akcentuojama jos antigotika nuostata. Klasikinis Florencijos stilius, kurio ankstyviausias pavyzdys yra Pai koplyia (1430), turjo daug gerbj. Andrea Palladio (1518 1580) supro jektuotos klasikinio stiliaus vilos tapo tikra Europos kilmingj manija. Jo puikiai iliustruotas ir Venecijoje ileistas veikalas Quattro Libri della Architectura (1570), rado vietos visose save gerbianiose bibliotekose. Kai pradjus naudoti parak pilys tapo praeities atgyvena, daugiau l imta skirti puikiems rmams, ypa aristokrat rezidencijoms prie Luaros, miesteln namams ir arkadomis apsup toms Vokietijos ir Olandijos aiktms municipalitet pasididiavimo pamin klams, i ital nusiirtoms rotums visoje Europoje, nuo Amsterdamo ligi Augsburgo, Leipcigo ir Zamoscs. Renesanso literatra ima intensyviai vartoti vietines kalbas; jomis pasaulis vaizduojamas naujovikai visais aspektais. Pirmieji humanist mginimai paska tino tautini literatr suklestjim XVI amiuje. Ties sakant, visiems prieina mos literatros savja kalba tradicija tapo vienu i svarbiausi iuolaikinio nacio nalinio tapatumo poymi. i tradicij prancz kalba sukr Plejados poetai, portugal kalba Luisas de Camoensas (1524 1580), ispan kalba Miguelis Cervantesas (1547 1616), oland kalba Anna Bijns (apie 1494 1575) ir Joostas van den Vondelis (gims 1587 m.), lenk kalba Janas Kochanowskis (1530 1584), angl kalba Elbietos laikus poetai ir dramaturgai Spenseris, Marlowe ir Shakespeare'as. Italijoje, kur tautin tradicija buvo senesn ir stip resn, j dar labiau sustiprino Ludovico Ariosto (1474 1533) ir Torquato Tasso (1544 1595).
[s i n g u l a r i s ]

Ne visos Europos kalbins bendruomens sukr ikili savo literatr. Tos, kurios atsiliko, ypa Vokietijoje, Rusijoje ir Balkanuose, vis dar tebebuvo usi musios religiniais iekojimais. Iskyrus Liuterio veikalus ir Sebastiano Branto (1457 1527) satyr Das Narrenschiff (Kvaili laivas", 1494), sileziei Andreaso Gryphijaus (1616 1669) ir Martino Opitzo (1597 1639), Lenkijos karaliaus istoriografo, poezij ir Hanso Jakobo Christoffelio Grimmelshauseno nuotyki roma no Der abenteuerliche Simplicissimus, Vokietijoje nepasirod nieko reikminges nio be religini traktat ir populiari Volksbcher, tarkim, Historia von D. Johann Faustus (1657).
[f a u s t u s ]

Vidurinje Europoje didel literatros dalis ir toliau

buvo raoma lotyn kalba. Svarbiausi neolotynikosios poezijos atstovai buvo

487

EUROPOS

ISTORIJA

SINGULARIS
Individualizmas danai laikomas bdingiausiu Vakar civilizacijos bruou, o Michel de Montaigne' galima laikyti vienu i pirmj individualist: Svarbiausias pasaulyje dalykas yra inoti, kaip priklausyti sau paiam. Visi iri prie ais save. O a iriu j savo vid. Iskyrus save pat, man daugiau niekas nerpi. A vis laik galvoju apie save; a kontroliuoju save; a ibandau save (...) U kai kuriuos dalykus turime bti dkingi visuomenei, taiau u daugum tik sau patiems. Neiven giamai tenka skolinti save kitiems, taiau atiduoti save reikia tik sau paiam1. Individualizmo akn galima rasti platonizme, krikionikoje sielos teologijoje, vidurami filosofijos nominalizme . Taiau didiausi individualizmo bang atne renesansas, kur Burckhardtas apibdino apraydamas jo ymias asmenybes. Kadan gi kultra domjosi monmis, religija - atskir individ sine, ekonomika - kapitalis tine iniciatyva, individas atsidr dmesio centre. Pradedant Lockeu ir Spinoza, vie timo epocha toliau gvildeno i tem, kol asmens laisv" ir mogaus teiss" sitvirtino europiei leksikone. XIX amiuje individualizmo teorija pltojosi keliomis skirtingomis kryptimis. Kantas sak, kad neabotas savo interes vaikymasis yra amoralus dalykas: vis dlto prisirei k Johno Stuarto Millio veikalo Apie laisv (1850) konfliktuojantiems individ ir visuo mens interesams sutaikyti. Veikale Socialisme et libert (1898) Jeanas Jaursas dar t pat, tik naudodamasis socialistine terminologija. Taiau visada buvo moni, mgs tani kratutinumus. Maxas Stirneris veikale Der Einzige und sein Eigentum (1845) pasmerk visas kolektyvizmo formas - taut, valstyb, visuomen. Oscaras Wildeas straipsnyje mogaus siela socializme (1891) gyn absoliuias krjo teises: Menas yra pats intensyviausias individualizmo ireikimo bdas, kok tik ino pasaulis". XX amiuje ir komunizmas, ir faizmas individ traktavo su panieka. Net demok ratinse alyse pasiptusi valdios biurokratija danai eng tuos, kuriems tarnauti ji ir buvo sukurta. Neoliberal poir tai suformulavo Vienos mokykla treiajame deimtmetyje. Visi jos lyderiai - Karlas Popperis (gim 1902 m.), Ludwigas von Misesas (1881-1973) ir Friedrichas von Hayekas (gim 1899 m.) - emigravo. Hayeko Kelias j vergov (1944) bei Individualizmas ir ekonomin tvarka (1949) iugd itis pokario neokonservatori kart. Viena itikima jo mokin syk pasipiktinusi pareik: Tokio dalyko kaip visuomen apskritai nra".3 Toki radikali pair reikjai buvo link vaizduoti piliet tik kaip preki, paslaug ir teisi vartotoj". Politikai ikilo pavojus nusmukti iki skund kultros". Kakuriuo momen tu turjo sitvirtinti prieinga tendencija - ne maiau gerbiama Pareigos tradicija4.

vokietis Konradas Pickelis, inomas Celtis vardu (1459 1508), pirmasis vento sios Romos imperijos poetas laureatas; vengras Ianus Pannonius (1434 1472), italai Fracastorius (1483 1553) ir Alciati (1492 1550) bei lenkai Dantiscus (1485 1548) ir Ianicus (1516-1543).
488

RENATIO

Renesansas, be abejo, turjo t bendra su senesniu judjimu u Banyios reformas. Humanistai ir busimieji reformatoriai nervinosi dl sustabarjusi kle rikalini pair, vienus ir kitus tariai irjo valdanioji hierarchija. Negana to, skatindami kritikai nagrinti Naujj Testament, ir vieni, ir kiti adino nau josios kartos svajones apie prarastas pirmj krikioni vertybes, kaip kad kiti svajojo apie prarastuosius klasikins antikos laikus. Ryium su tuo galima priminti gal ir ne pai geriausi metafor, kad Erazmas padjo kiauin, o Liu teris j iperjo". Reformacija. Nepaisant to, Reformacijos nereikt laikyti paprasiausiu Rene sanso tsiniu. Skirtingai nei humanizmas, ji apeliavo paias giliausias viduram i religines tradicijas ir buvo neama religinio atgimimo, veikusio ne tik moks lininkus, bet ir mases, bangos. Jos pradininkai mons, tikrai norj isaugoti katalik Banyi nepaliest; jie sustiprino kampanij u apvalyt ir suvienyt religij kaip tik tuo momentu, kai viena reform aka pradjo atsiskirti nuo pagrindins krypties. Jos niekas nesiejo su humanistine tolerancijos dvasia, tad bendri renesanso ir reformacijos altiniai neturt ugoti to fakto, kad i j iplauk upeliai tekjo visai kitomis kryptimis. Panaus skilimas vyko ir judjime u Banyios reform. Tai, kas prasidjo kaip platus religinis atgimimas, pamau suskilo du atskirus ir prieikus judjimus, vliau pavadintus katalikikja refor macija ir protestantikja reformacija. Religinis atgimimas, aikiai matomas X V amiaus pabaigoje, prasidjo dau giausia dl visuotinio pasipiktinimo dvasininkijos nuosmukiu. Nepaisant paskelb to ketinimo aukti visuotin susirinkim kas deimt met, nuo X V amiaus ketvir tojo deimtmeio Banyia j nesuauk n vieno. Nors ji kanonizavo itis virtin ventj, pradedant dominikonu v. Vincentu Ferreru (kanonizuotu 1455 m .) bei v. Bernardinu Sienieiu (kanonizuotu 1450 m.) ir baigiant lenk v. Kazimieru (1458 1484), tai nepajg atitraukti dmesio nuo akis rianio ven tumo stygiaus visoje Banyioje apskritai. Europ upldo pasakojimai apie ba nytines pareigas pardavinjanius vyskupus, nepotizm praktikuojanius popie ius, itvirkusius kunigus, dykaduonius vienuolius, na o vis pirma apie pasaulietinius Banyios turtus. Ir kart bsim vyki scena tapo Florencija. Tmingi, pragaro ugnimi gs dinantys fanatiko dominikono, brolio Girolamo Savonarolos (1452 1498) pamoks lai paskutiniajame X V amiaus deimtmetyje sukl mait; Mediiai kuriam laikui buvo ivyti i Florencijos, taiau viskas baigsi paties Savonarolos sudeginimu ant lauo. Ispanijoje valdant kardinolui Cisnerosui religin drausm buvo derinama su energingu mokslo pltojimu. Prie Akalos universiteto 1498 m. kurta Naujoji teolo gijos mokykla ileido daugiakalb Biblij, inom Poliglotta pavadinimu (1510 1520). Ital Banyioje, vadovaujant kardinolui Giampietro Carafai (1476 1559), bsimam popieiui Pauliui IV ir vienam i Dievo malons oratoriumo krj, grup taking Romos Banyios veikj m praktikuoti intensyvi religin veik l, daug dmesio skirdami labdarai. I ten kilo daug nauj katalikik kongrega cij, kuri nariai nebuvo usidar vienuolynuose, o usim pasaulietine veikla tai teatinai (1523), barnabitai (1528), jzuitai (1540) ir oratorianai (1575).
489

EUROPOS

ISTORIJA

Religinio atgimimo pradia sutapo su Banyios reputacijos nusmukimu iki emiausio lygio, pasiekto Rodrigo de Borgios (Aleksandras VI, 1493 1503) ir Giuliano della Rovere'o (Julijus II, 1503 1513) popieiavimo metu. Aleksandrui rpjo tik auksas, moterys ir jo nasantuokini vaik karjeros. O Julijus dav vali gimtam karo ir ukariavim pomgiui": jis prisimenamas kaip popieius, kuris apsiginklavs ir apsiarvavs pats jojo m, kuris atstat v. Petro bazilik ir atkr popieiaus valstyb. 1509 metais, kai Julijus II ruosi apmokti savo kar ir v. Petro bazilikos atstatymo ilaidas i pinig, gaut Vokietijoje pardavinjant indulgencijas sertifikatus, garantuojanius atleidim nuo bausms skaistyklo je, Romoje apsilank jaunas augustin vienuolis i Saksonijos Vitenbergo. Mar tyn Liuter iki irdies gelmi sukrt tai, k jis ivydo. Kaip ra Rank, net itvirkimas gali gauti tobul pavidal"1 3 . Neprajus ir deimiai met, Liuteris (1483 1546) atsidr pirmojo protestan t sukilimo avangarde. Liuterio, teologijos profesoriaus Vitenberge, paskaitos rodo, kad suformuluotoji iteisinimo per tikjim" doktrina kelet met brendo jo galvoje; kaip mogus, kovojantis su savo vidiniais sitikinimais, jis neturjo kantrybs terliotis su velniais to meto humanistais. Liuteris buvo labai iurktus ir piktas, vartojo odius, kuriuos kartoti danai tiesiog nepadoru. Roma jo akimis buvo sodomijos lizdas ir Apokalipss vris. Liuterio tis virte uvir, kai Vokietijoje pardavinti indulgencij pasirod vienuolis Johannas Tetzelis. Prie tai j ivar i Saksonijos elektoriaus teritorijos, nes jos valdovas nenorjo, kad didels pavaldini pinig sumos atsidurt popie iaus ide. Suabejojs Tetzelio teologiniais galiojimais, Liuteris kartu stiprino ir savo kunigaikio politikos kurs. 1517 m. spalio 31 d., Vis ventj dienos ivakarse, Liuteris eng lemtingj ingsn, prikaldamas lap su 95 tezmis argumentais prie indulgencijas prie Vitenbergo pilies banyios dur. Bent jau taip tvirtina tradicija. is garsusis nepaklusnumo aktas turjo kelet pasekmi. Vis pirma Liuteris sivl itis daugyb disput, i kuri svarbiausias buvo Leipcige su daktaru von Ecku; po j Liuteris 1520 met birelio mnes buvo oficialiai ekskomunikuo tas. Ruodamasis disputams, Liuteris para pagrindinius traktatus, idstanius jo doktrinos esm Rezoliucijos, A pie krikionio laisv, Kreipimasis krikio nikj vokiei tautos bajorij, Dievo Banyios babilonikoji nelaisv bei vie ai sudegino popieiaus bul Exsurge Domine, kuria jis buvo ekskomunikuotas. Antra, Vokietijos politika suskilo: vieni pritar Liuterio nubaudimui, kiti tam prie inosi. 1521 metais imperatorius Karolis V isikviet Liuter, kad is sargybini saugojamas stot prie imperijos seim Vormse. Liuteris, kaip ir Husas Konstan coje, gynsi labai tvirtai:
Paklustu ventajam Ratui, kur k tik citavau; mano sin yra D ievo odio belaisv. N egaliu ataukti ir neatauksiu nieko, nes veikti prie savo sin nesaugu ir negarbin ga < ...> . Hier stehe ich. Ich kann nicht anders. (tai to laikausi. N egaliu kitaip.)

Po to Saksonijos elektoriaus mons j skubiai igabeno ir paslp Vartburgo pilyje. Tad seimo nutarimas itremti Liuter negaljo bti vykdytas. Religinis protestas m virsti politiniu maitu.
490

RENATIO

1522 1525 metais Vokietij kamavo du didiausi neramum protrkiai: kru vinas imperijos riteri klan susidrimas Tryre (1522 1523) ir Valstiei karo (1524 1525), kuris prasidjo Bavarijos Valdshute, socialiniai sukrtimai. Liuterio ikis Banyiai galjo paskatinti neklusnum ir politinei valdiai, taiau jis pats nepritar valstiei Dvylikai straipsni", kuriuos vabijoje suformulavo Christophas Schappeleris ir Sebastianas Lotzeris i Memmingeno. Kai Tiuringijoje pasirod nauji maitinink briai, Liuteris paskelb savo atsiaukim Prie mog udikas ir plikikas valstiei ordas, kuriame energingai gyn esam socialin tvark ir kunigaiki teises. Valstiei maitai buvo paskandinti kraujo jroje. Galutin pavidal Liuterio maitas gavo per tris vlesnes imperijos seimo sesi jas. Imperatoriaus prieininkai pasinaudojo proga sustiprinti savo pozicijas, kai tasai buvo usims karais su Pranczija ir Turkija. 1526 metais pjeryje seimas prim deklaracij, kuri imperatoriaus prieininkams pavyko traukti punkt apie kunigaiki religin laisv, garsiosios formuls Cuius regio , eius religio (kieno valdia, to ir religija") pirmtak, Antrojoje seimo sesijoje pjeryje 1529 metais jie formaliai pareik protest (todl io judjimo alininkai ir gavo pro testant pavadinim), apgailestaudami dl ankstesns seimo sesijos nutarimo panaikinimo. 1530 metais Augsburge jie pateik nuosaiki savo doktrinos san trauk. is Augsburgo Tikjimo ipainimas, kur suformulavo Melanchtonas, tapo protestant manifestu; po jo paskelbimo nenuolaidus imperatorius nustat paskutin termin savo prieininkams pasiduoti 1531 met balandio mnes. Atsakydami tai, protestant kunigaikiai sudar ginkluot malkaldeno sjun g. Nuo tada katalik ir protestant stovyklos tapo aikiai apibrtos,
[g e s a n g ]

Tuo tarpu liuteron protesto judjimas isiplt dl keleto sinchronik vyki, kurie praplt protestantizmo ribas. 1522 metais veicarijoje Huldrychas Zwinglis (1484 1531), helenistas, susirainjs su Erazmu Roterdamieiu ir liaudies dva sininkas" Ciriche, met ik ir organizaciniams Romos Banyios principams, ir doktrinai. Kaip ir Liuteris, Zwinglis pradjo nuo indulgencij pasmerkimo; jis taip pat pritar Liuterio iteisinimo per tikjim" doktrinai, taiau neig ir vys kup valdi bei skelb, kad Eucharistija esanti tik paprasta simbolin ceremoni ja. Zwinglis uvo 1531 metais prie Kapelio, kai nedamas protestant vliav jo kar prie penkis katalikikus mikinguosius kantonus, kurie suskald veicari jos konfederacij. Jis buvo svarbios protestantizmo akos pradininkas; jos alinin kai reikalavo teiss vietinms kongregacijoms ar bendruomenms paioms tvar kyti savo reikalus,
[h o l i z m a s ]

Treiajame XVI amiaus deimtmetyje Vokietijoje buvo labai daug radikali pamokslinink ir sekt. Andreas Karlstadtas (1480 1541), kuris nesutar su Liu teriu, ivyko Bazel. Pranaai i Cvikau" Storchas, Stuebneris ir Thomae buvo seno raugo milenarijai. Mistikas Thomas Muentzeris (1490 1525) turjo komunisto ir anarchisto savybi, savo alinink grupes jis kr pagal ek taborit pavyzd. Po daugelio klajoni Valstiei karo metu Muentzer sugavo Tiu ringijoje, kur jis vadovavo vienai ekspropriatori gaujai, ir Miulhauzene jam buvo vykdyta mirties bausm. Anabaptistai atsirado i kai kuri nepatenkint Zwinglio
491

EUROPOS

ISTORIJA

GESANG
M artyno Liuterio m elodija 46 psalm s D ievas ms p rie g la u d a ir s tip ry b parafrazei pirm kart buvo paske lb ta J. K lugo giesm yne G esangbuch 1529 m etais. P asirod, kad V ite n b e rg o la k tin g a la yra ne tik B anyios refo rm a to rius bei teologas, bet ir poetas bei kom pozitorius. Tai giesm ei buvo lem ta ta p ti bene ym iausiu krikio n i repertuaro him nu:

Ein feste Burg ist unser Gott, ein gute Wehr und Waffen. Er hilft uns frei aus aller Not, die uns jetzt hat betroffen. Der alt bse Feind mit Ernst ers jetzt meint, gross Macht und viel List, sein grausam Ruestung ist auf Erd ist nich seins gleichen1.

Tvirtov Dievas mums yra, jis ms ginklas geras. Paguodia mus jis visada, vargus alin nuvaro. Nes prieas iaurus, pakilo prie mus. Jga ir klasta baisi jo galia, stipriausias jis ioj emj.

Kadangi Liuteris vienuolis, tad buvo susipains su banytin muzika. Jis ir pats turjo gra tenor ir norjo, kad ir visi mons kaip jis galt patirti t diaugsm, kurj teikia giedojimas banyioje. Muzika turjo tapti jo teologins doktrinos apie vis tikin ij bendrum liturginiu papildymu. Didiausias Liuterio prioritetas buvo bendras vis muzikavimas banyioje. Jo Formula Missae (1523) reformavo lotyniksias miias ir sudar vliau sukurtos vedikosios liturgijos pagrind. Liuterio mokinio J. Walterio ileistas Geystliche Gesang Buchlein giesmynas (1524) buvo polifoninio chorinio pamald apipavidalinimo antologija. 1525 metais Liuteris atgabeno j Vitenberg pirm j pasaulyje poligrafin main gaidoms spausdinti. Jo Deutsche Messe und Ordnung Gottesdienst (1526) pateik gimtja kalba giedam mii tekstus. Miios baigsi vienu i husit himno Jesus Christus, unser Heiland variant. Heinricho Luffto Enchiridion (irgi 1526 m.) buvo pirmasis tikinij bendruomenms skirtas giesmynas. Taigi jau per pirmuosius penkerius metus nuo parlamento sesijos Vormse Liuterio pasekjai visikai apsirpino muzikiniu atvilgiu. Liuterio muzikins tradicijos pasekms buvo toli siekianios. Ji reikalavo, kad kiek viena parapija turt savo kantori, savo vargoninink, savo choro mokykl ir apmo kyt giesminink bei instrumentalist br. Tai suvaidino svarb vaidmen paveriant

492

RENATIO

Vokietij muzikiniu atvilgiu labiausiai iprususia alimi Europoje. Tai buvo neise miami Europos pasaulietins muzikos itekliai. J. S. Bacho genijus niekur kitur nebt rads derlingesns dirvos negu liuteronybje. Yra hipotez, tvirtinanti, kad vokiei muzikinio pranaumo akn reikia iekoti vokiei kalboje ir jos ritmuose. Sunku pasakyti, kiek ia tiesos, taiau Liuteris jau 1525 metais sak, kad tekstas ir gaidos, akcentas, melodija ir atlikimas turi iplaukti i grynos gimtosios kalbos ir atspindti j". Tai, kad Liuteris akcentavo btinyb varto ti gimtj kalb, giliai paveik vokiei vietim. Yra tiesioginis ryys tarp Liuterio, Walterio, Rhawo ir Heinricho Schutzo (1585-1672) himn ir mii bei vlesni Bacho, Haydno, Mozarto, Beethoveno, Schuberto ir Brahmso ymij krini.2 Auktinti Liuterio tradicij izoliuotai nuo kit, be abejo, bt mekos paslauga kata lik muzikai ir vairi krikionikj tradicij vaisingai sveikai, taiau pakanka prisi minti sterili kalvinizmo muzik, kuri udraudus popiein polifonij", sumenkino enevos psalmyno (1562) melodijas iki metrini unison rinkinio, kad suvoktum liutero nikosios muzikos avum. Anglikon Banyios muzika daugeliu atvilgi primena liuteronikj: ji ugd pui ki tradicij, kuri pradjo Tallis, Gibbonsas ir Byrdas. Stulbinaniu savo paprastumu Talliso Canon, sukurtas Valthamo abatijos vienuolio, tapusio vienu i Karalikosios kop lyios dentelmen, yra giesms Ein feste Burg anglikonikasis atitikmuo; tai atuoni dali krinys:

Glory to thee, my God, this night For all the blessings of the light. Keep me, oh keep me, King of Kings Beneath thine own almighty wings.3

lov Tau, Dieve, nakt i, Kad dien diuginai viesa, Iskleiski, Viepatie, sparnus Ir jais pridenk, apsaugok mus.

Nereikt ignoruoti ir puikios staiatiki Banyios muzikins tradicijos, kuri taip pat mielai perm polifonij kaip ir Liuteris. iuo atveju muzikos instrument vartojimo draudimas kvp tobulinti labai specifin chorin giedojim, o katalik Banyia visada

493

EUROPOS

ISTORIJA

leido naudoti instrumentin akompaniment. Seniausi i ilikusi banytini vargon, datuojam 1320 metais, vis dar tebeveikia Siono banyioje Vals kantone veicarijo je. O Rusijoje ir Ukrainoje polifonij turjo kurti tik moni balsai; taip buvo skatinama kultra, palanki ne tik muzikai kurti, bet ir jai vertinti. iame kontekste aikovskis toks pat neatsitiktinis kaip ir Bachas.

alinink veicarijoje. Atmesdami pripaintus autoritetus, jie visus ankstesnius kriktus paskelb negaliojaniais. Anabaptistai stengsi sukurti ir ideali krik ioni respublik, paremt Evangelijos principais; jie atmet priesaikas, nuo savyb, ir (teorikai) bet koki prievart. 1534 1535 metais Miunsteryje Vest falijoje, vadovaujant dviem olandams Janui Matthijsui i Harlemo ir Janui Beukelzui i Leideno jie trumpam sukr Irinktj karalyst", kuri buvo labai iauriai sutriukinta. Narvai, kuriuose kadaise laikyti j vadai, dar ir dabar tebekabo ant v. Lamberto banyios bokto. Anabaptistai buvo pirmieji krik ionikojo pasaulio fundamentalistai, persekiojami ir protestant, ir katalik. Jie atgim menonit vardu, vadovavo jiems fryzas Menno Simonsas (1496 1561)], sdami vlesni baptist, unitarist ir kvakeri dvasinio paveldo skl. O krik ionikasis spiritualizmas, prieingai, susilauk paramos i Hanso Denco alinin k Bavarijoje, Sebastiano Francko alinink vabijoje ir Schwenkfeldo alinink Silezijoje. 1529 metais Anglijos karalius Henrikas VIII pradjo politik, kurios tikslas buvo atskirti Anglijos Banyi nuo Romos. Pirmin prieastis obsesikas Hen riko noras turti vyrikos lyties pdin ir popieiaus atsisakymas leisti isiskirti. Henrikas, kuris anksiau buvo gavs fidei defensor titul u tai, kad pasmerk Liuter, neturjo bent kiek rimtesni religini motyv; vis dlto stodamas prie Banyios privilegijas ir jos turtus, jis susilauk aikaus parlamento pritarimo ir turjo didiuls materialins naudos. 1532 met nutarimu buvo panaikinti anatai kasmet siuniami Romai mokesiai u Banyios beneficijas. Aktas dl apeliacij 1533 metais apribojo Romos banytin jurisdikcij. 1534 met supremacijos aktas visikai panaikino popieiaus valdi, Anglijos Banyios galva buvo paskelbtas karalius, o tie pavaldiniai, kurie su tuo nesutiko, pavyzdiui, Thomas More'as ar kardinolas Johnas Fisheris, buvo nubausti mirties bausme kaip idavikai. Deimt straipsni (1536) ir ei straipsniai (1539) patvirtino Romos mii ir tradicins doktrinos nelieiamyb. Tiesioginis Banyios susiejimas su valstybe vliau jis buvo pavadintas erastianizmu anglikonus labiau priartino prie staiatiki nei prie katalik praktikos,
[u t o p i j a ]

1541 metais antruoju mginimu pavyko prikalbinti Kalvin (Jean Calvin, 1509 1564), kad prisiimt vadovavim Banyiai enevoje. is pabglis i Pran czijos, radikalesnis u Liuter, buvo takingiausios protestantizmo akos krjas. Studijuodamas jis subrendo Lefvre'o d'taples'o dvasia, vliau buvo katalik teisininkas, palaikomas ir ginamas Marguerite'os d'Angoulme aplinkos moni.

494

RENATIO

HOLIZMAS
1528 met vasario mnes nuostabusis daktaras Paracelsas prarado neseniai prad tas eiti Bazelio miesto gydytojo pareigas. Jam buvo udrausta lankytis universitete, jis eid vaistinink gildij ir bylinjosi su vienu prelatu, nes is atsisak jam sumokti vis atlyginim u profesin paslaug. O kai Paracelsas vieai apkaltino teisjus ali kumu, kilus sumimo pavojui buvo priverstas bgti. Jo idj neprim ne tik to meto scholastin, bet ir tariamai mokslin vlesni laik medicina. Philippas Aureolas Teophrastas Bombastas von Hohenheimas (1493-1541), ino mas Paracelso vardu, gim Einzydelne, vico kantone. Jis buvo Liuterio, Erazmo Roterdamieio ir Michelangelo amininkas. 1524 metais Paracelsas baig medicinos fakultet Feraroje, paskui met tolesnes studijas ir septynerius metus keliavo, mokyda masis gydymo paslapi i iniuoni, igon ir burtinink, pragyvenimui usidirb damas kaip barzdaskutys-gydytojas. Jis lanksi Ispanijoje ir Portugalijoje, Rusijoje ir Lenkijoje, Skandinavijoje ir Konstantinopolyje, Kryme ir, ko gero, net Egipte. I pradi Paracelsas buvo katalikas, taiau danai susisaists su radikaliomis sektomis, tarkim, anabaptistais ir laisvosios dvasios broliais. 1525 metais Zalcburge buvo suimtas u sukilusi valstiei rmim ir vos isigelbjo nuo mirties. Be Bazelio, ilgesn laik gyve no Strasbre, Niurnberge, Sent Galene, Merane Tirolyje, Sent Morise, Bad Pfaiferse, Augsburge, Kromau Moravijoje, Bratislavoje, Vienoje ir Vilache. Jis produktyvus ray tojas, ras apie visk - pradedant teologija ir baigiant magija. Pagrindinis jo krinys Opus Paramirium (1531) - Nuostabusis veikalas". Paracelsas atmet tuo metu viepatavusi nuomon, kad medicinos ini reikia semtis i senovini tekst. Bazelyje jis prisidjo prie keli student, deginusi Avicenos veikalus. Paracelsas sil mokytis, viena vertus, i praktini stebjim, o kita vertus, i keturi stulp" - gamtos filosofijos, astrologijos, alchemijos ir dorybs" (taip jis vadino vidines mogaus, augal ir mineral galias). Empirini polinki dka jam pavyko sukur ti nemaai nuostabi gydymo bd ir amputavimo, antiseptikos, homeopatijos ir bal neologijos metod. Domdamasis ir kitomis mokslo sritimis, jis ikl alternatyvi bio chemijos sistem, grindiama siera, druska ir gyvsidabriu, visam laikui gydamas burtininko reputacij. Net 400 met n viena medicinos aka Europoje nebuvo pasiruo usi priimti jo holistinio principo - geras gydytojas turi siekti vis paciento savijaut veikiani faktori harmonijos, tarp j ir aplinkos, psichosomatini bei antgamtini. Paracelsas gyveno tais laikais, kai niekas nesuprato, kaip veikia virkinimo, kraujota kos, nerv bei dauginimosi sistemos, juolab nieko neinojo apie genus ar chromosomas, taiau daugelis jo intuityvi spliojim kelia susidomjim net ir po keturi imtmei: Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris turi po pus sklos, ir tos dvi puss kartu suda ro vis skl <...>. Gimda turi traukos jgos (panaiai kaip gintaras ar magnetas). <...> Kai valia to nori, gimda traukia save moters ir vyro sklas i irdies, kepen, tulies, kaul, kraujo skysi <...> ir visko, kas tik yra kne. Juk kiekviena kno dalis turi savo ypating skl, taiau kai visos tos sklos susijungia, jos sudaro tik vien skl1.

495

EUROPOS

ISTORIJA

UTOPIJA
od Utopia, reikiant viet, kurios nra, 1516 metais sugalvojo seras Thomas Moreas savo knygai, kurioje stengiamasi surasti ideali valdymo form. 1551 metais, jau po to, kai autorius mir kankinio mirtimi, ji buvo iversta angl kalb A Fruteful, pleasant and wittie worke of the beste state of a publique weale, nd of the new yle called Utopia pavadinimu bei prancz, vokiei, ispan ir ital kalbas ir tapo bestseleriu. Knygoje Moreas apra al, kur nuosavyb buvo bendra, kur ir vyrai, ir moterys naudojosi visuotinio vietimo privalumais, kur toleruojamos visos religijos1. Utopinis mstymas tenkina gil moni poreik turti geresnio pasaulio ideal vaiz din. is anras viliojo ne vien autori, pradedant Platono Respublika ir baigiant Bacono Naujja Atlantida ar Harringtono Okeanu. Pana efekt galima pasiekti ir sivaizduo jant baisybes, pavaizduotas veikale Dystopsia (Bloga vieta"). To paties siek ir Aldous Huxleyaus knyga aunusis naujasis pasaulis (1932) bei George Orwello 1984 metai (1949). XX amiuje utopizmas daniausiai buvo siejamas su kairuolika mstysena. Sovietin Rusij jos gerbjai laik iuolaikine utopija, neturinia kapitalistins demokra tijos blogybi. Maiau ateit, - kalbjo vienas amerikietis, apsilanks joje 1919 metais, - ir ta ateitis veikia". Vliau tokias nuomones diskreditavo inios apie masines udynes dl socializmo" ir paangos". i laik liberalai perjo prie banalesni darb - atskir individ dalios pagerinimo2, [ p j t i s ]
[v o r k u t a ]

Ne taip noriai pripastamas faktas, kad utopij turjo ir faizmas. Daugelis naci, kaip ir daugelis komunist, man, kad po pradins brutali ukariavim fazs laukia puiki harmoninga ateitis. Pavyzdiui, prancz raytojas Vercorsas apra vieno vokie i karininko svajones okupuotoje Pranczijoje; jis sivaizduoja puiki prancz sjun gos su vokieiais ateit, kai vl pasikartos Grauols ir Pabaisos istorija3. Po karo Ryt Europos komunist kaljimuose daugeliui demokrat, kalinam u pasiprieinim komunizmui, teko klausytis savo likimo draug - nuteist naci pasakojim apie lugu sias svajones4. Faist utopija buvo tokia pat klaidinga kaip ir komunist ir sukl didiuli kani. Taiau buvo ir toki, kurie nuoirdiai ja tikjo, [l a t v ij a ]

Naujojo mstymo alininku jis tapo igirds Sorbonos rektoriaus Nicholaso Copo pamoksl apie ventj Rat kaip aukiausi autoritet. Baimindamasis represi j, Kalvinas atsisak savo beneficijos gimtajame Nojone ir pabgo Bazel. Ten 1535 metais paskelb savo garsj traktat Institution de la religion chrtienne. Kalvinas ikl savit idj teologijos, Banyios santyki su valstybe ir ypa asmenins morals klausimais. Eucharistijos klausimais jis buvo artimesnis Liu teriui negu Zwingliui; taiau tai, kad atgaivino predestinacijos doktrin, sukl ok. Kalvinas man, kad monija i anksto suskirstyta pasmerktuosius ir irink tuosius. Remdamasis tuo principu, jis mok savo pasekjus galvoti apie save kaip apie prie apsupt maum, grup teisuoli prieikame pasaulyje, svetim tarp nuodmingj":

496

RENATIO Ainsi les Bourgeois du C iel n'aim ent point le M onde, ni les ch oses qui sont au M onde < ...> il s'crient avec le Sage: Vanit d es Vanits; tout n'est que vanit et rangem ent d'Esprit". (Dangaus m iesto gyventojai nem yli io pasaulio nei jo daikt (...) jie kartu su Pranau kartoja: Tutybi tutyb; viskas tik tutyb ir sielo s grauatis.)
14

Ir Banyios sandaros srityje Kalvino naujovs toli pranoko Zwinglio idjas. Jis ne tik primygtinai reikalavo Banyi atskirti nuo valstybs, bet ir pripainti vie tini parapij kompetencij. Kita vertus, Kalvinas tikjosi, kad pasaulietin val dia vadovausis religiniais nurodymais ir noru gyvendinti visus Banyios spren dimus. Taigi jo tolerancija nebuvo lankstesn u inkvizicijos ar u Henriko VIII.
[s i r u p a s ]

Etikos srityje Kalvinas ikl nauj nepakartojam elgesio kodeks; jo pase kjus galima ikart atpainti. Gera kalvinist eima turjo vengti bet koki malo num ir lengvabdikumo oki, dain, grimo, loimo, flirto, ryki drabui, pramogai skirt knyg, triukmingos kalbos ir netgi gestikuliavimo. Bdingi j gyvenimo bruoai turjo bti blaivumas, santrumas, atkaklus darbas, taupumas, o vis pirma dievobaimingumas. Kalvinist priklausymas irinktiesiems turjo matytis i ivaizdos, elgsenos, banyios lankymo ir i j skms pasaulietiniame gyvenime. Prie aminosios katalikikosios natos nuodms jie pridjo dar vien nat laikytis griet elgesio norm. Mene jie turjo vengti vaizduoti Dievyb, kratytis mistini simboli bei alegorij. Vienintelis kalvinist diaugsmo altinis ir vadovas turjo bti kasdien skaitoma Biblija. odiu, jie buvo tai, kas anglosaks pasaulyje vadinta puritonais". Ubaigtos savo princip formuluots kalvinizmas turjo palaukti, kol 1599 metais buvo galutinai paskelbta Institucija ir antrasis helvetinis tikjimo ipai nimas, kur 1566 metais suformulavo H. Bullingeris (1505 1575), Zwinglio p dinis Ciriche. Kalvino pdinis enevoje, Thodore'as Bza (1519 1605), graik mokslinin kas ir teologas, ved griet deterministin poir predestinacij. iam poi riui smarkiai prieinosi Jakubo Hermano (inomo Arminijaus vardu, 1560 1609), Leideno universiteto profesoriaus Olandijoje, alininkai. Jie akcentavo laisvos valios doktrin ir tvirtino, kad Kristaus mirtis atpirko visus tikiniuosius, o ne tik irinktuosius. Protestantizmo plitim btina aprayti ne tik geografiniais, bet ir sociologi niais bei politiniais terminais. Liuteronizmas tiesiogiai orientavosi nepriklausomai mstanius kunigaikius. Jis patvirtino j valdymo teistum, kartu remdamas esam visuomens santvark. tikjim labai greit prim kai kurios alys, ypa Viurtenbergas, Hesenas, Anhaltas, Saksonijos elektoratas ir kunigaiktyst, Noimarkas ir Pomeranija, bei dauguma iaurs Vokietijos miest nuo Bremeno iki Rygos. 1540 metais prasidjo ilgokai trukusi liuteronizmo kriz, kai Liuteris atleido Heseno kunigaikiui Filipui dvipatyst, patardamas iam naujojo tikjimo globjui tvirtai sakyti gerai surst mel". Iki konkordato formuls paskelbimo 1580 metais kelet deimtmei
497

EUROPOS

ISTORIJA

SIRUPAS
1553 met rugpjio 12 dien, etadien, Luise kaim, esant prie enevos eero Pranczijai priklausanioje teritorijoje, jojo vienas mogus, pabgs nuo ventosios inkvizicijos. Prie keturis mnesius jis buvo suimtas Lione, apkaltinus erezija, itardytas vyriausiojo inkvizitoriaus ir nuteistas mirti. Jam pavyko pabgti i kaljimo ir nuo tada vis laik buvo kelyje. Jis ketino valtimi perplaukti enevos eer ir pasiekti Cirich. eneva buvo Kalvino, o Cirichas Zwinglio alinink tvirtov. Iki sumimo is pabglis dirbo Vienos arkivyskupo gydytoju. Jis buvo gims Navaroje, o studijavo Tulzoje, Paryiuje, Levene ir Monpelj, para kelis medicinos trakta tus, studij apie Ptolemajaus Geografij ir du antitrinitarinius veikalus - De Trinitatis Erronibus (1521) ir anonimin Christianismi restitutio (1553). Pastaruosius atuonerius metus jis iek tiek prieikai susirainjo su Kalvinu, o vien syk buvo su juo susitiks. Sekmadien, pardavs savo irg, jis psias atjo enev, nusisamd kambar La Rose" ueigoje ir nujo banyi iklausyti popietini pamald. Banyioje j ka kas atpaino ir skund miesto valdiai. Kit ryt kalvinist tardytojas pateik jam tuos paius klausimus, kuriuos anksiau teko atsakinti katalik inkvizitoriui.Tai buvo brolis Miguelis Servetas de Villanova, arba Servetus (1511-1553). Kalvinas pasielg su Servetu, velniai tariant, nekrikionikai. Kadaise buvo per spjs j, kad nepasirodyt enevoje. Kalvinas netgi pateik Liono inkvizicijai jo rato pavyzdius. Dabar, ignoruodamas enevos statymus dl religins tolerancijos, Kalvi nas pasil, kad Servetui nukirst galv, taiau teismo nuosprendiu spalio 27 d. ampelyje jis buvo sudegintas gyvas. Nebuvo Europoje vietos, kur radikaliai mstantis mogus galt jaustis saugus. Rusijos staiatiki banyia degino yduojanius", Bizantija irgi turjo savo inkvizicij. Giordanas Brunas (1548-1600), filosofas ir eksvienuolis dominikonas, sudegintas ant lauo Romoje, irgi, atrodo, buvo laikomas angl nipu2. Tik Lenkija ir Lietuva buvo tar si palaimingas uostas, kur nuo 1565 met vyskupij teismai neturjo teiss jga gy vendinti savo nuosprendi. Antitrinitarijai prie atvykdami Lenkij kuriam laikui apsi stodavo Transilvanijoje. J vadovas Faustas Sozzinis i Sienos (1539-1604), su kuriuo kartais lyginamas Servetas, taip pat gyveno Lione ir enevoje, kur priklaus ital Ba nyiai ir sdjo suglauds ausis. Dar ilgai po mirties Servetas buvo minimas kaip fanatikos protestant ir katalik tarpusavio priklausomybs simbolis. Jam buvo pastatyti paminklai Madride (1876), Paryiuje (1907) ir Vienoje (1910). Jei Servetas bt gyvens kiek ilgiau, bt galjs pasidiaugti savo veikalo apie gydomuosius sirupus Syroporum universa ratio (1537) skme - keturiomis jo laidomis.

egzistavo schizma tarp griet liuteron fundamentalist (Gnesiolutheraner) ir liberalesni melanchtoniei". Danijoje ir Norvegijoje dan Liuterio" Hanso Tauseno pamoksl dka 1537 metais liuteronizmas tapo valstybine religija ir prisidjo prie to, kad Danija galutinai prarado vedij, kurioje jis sitvirtino tik
498

RENATIO

po 1593 met; liuteronizmas taip pat pagreitino teuton valstybi Prsijoje ir Livonijoje lugim (atitinkamai 1525 ir 1561 metais). O kalvinizmas, prieingai, buvo labiau susijs ne su valstybs politika, o su atskir socialini grupi interesais. Vakar Europoje jis danai orientavosi kylani miest buruazij, o Pranczijoje ir gan didel bajorijos dal. Ryt Europoje kalvinizmas patrauk ir kilmingus emvaldius, ir magnatus. Anglijos karalystje kalvinizmo poveikis pradjo reiktis po Henriko VIII mirties 1547 metais. Maameio karaliaus Edvardo VI valdymas sukl didel sumait, o ultrakataliks karaliens Marijos valdymo laikotarpiu buvo daug protestant kan kini, ypa Oksforde. Po to, valdant Elbietai I , Banyios klausim sprendimas, sutvirtintas tikjimo vienodumo aktu (Act o f Uniformity, 1559) ir Trisdeimt devy niais straipsniais (1563), tapo protinga erastianist, liuteron, cvinglist, kalvinis t ir tradicini katalikik tak sinteze. Nuo tada anglikonyb visada tarsi vie nijo dvi pagrindines politines ir teologines tendencijas anglokatalikikj Auktj banyi" ir kalvinist evangelik emj banyi". Nepaisant negailestingo persekiojimo Elbietos valdymo metais, nuj pogrind igyveno ir nepaklus valdiai katalikai, ir nonkonformistai puritonai. Pastarieji vl iniro kaip rimta jga XVII amiuje ir Kromvelio laikotarpiu (1649 1658) vald al. Johno Knox'o (1513 1572) pastangomis kalvinizmas 1560 metais tapo vie nintele oficialia religija kotijoje ten sigaljo jo atmaina, vadinama presbiterionybe. Nors kotijos Kirk (Banyia) buvo veikiama anglikon, jai pavyko ilaikyti savarankikum. Pranczijoje kalvinistai buvo vadinami hugenotais. Jie spariai plito buvusiose albigiei emse pietinje ir vakarinje alies dalyse ir vis provincij miestuo se. Religini kar metu hugenotai sudar Burbon partijos pagrind ir vaidino svarb vaidmen Pranczijos religinje scenoje, kol buvo galutinai ivyti i alies 1685 metais. Nyderlanduose kalvinizmo plitimas, ypa tarp Amsterdamo, Roterdamo ir Lei deno gyventoj, buvo pagrindinis faktorius, nulms vakarini katalik provin cij atskilim nuo Jungtini provincij rytuose. Reformuotoji Olandijos Banyia vaidino svarbiausi vaidmen ioje alyje nuo jos pripainimo valstybine religija 1622 metais. Vokietijoje kalvinizmui ilgai prieinosi ne tik liuteronai, bet ir katalikai. Didiausios paramos kalvinizmas susilauk 1563 metais, kai jo pusn stojo elektorius palatinas Frydrichas III (jis visiems savo pavaldiniams primet Heidelbergo katekizm) bei Kristijonas I Saksonietis (mir 1591 m.) ir 1613 metais, kai tik jim prim Brandenburgo Hohencolemai. Brandenburgas ir Prsija um iskirtin padt tuo, nes ten buvo toleruojamas ir kalvinizmas, ir liuteronizmas.
[FAUSTUS]

Lenkijos ir Lietuvos valstybje, Bohemijoje ir Vengrijoje kalvinizmas patrauk daug kilmingj emvaldi. Kai kur, pavyzdiui, Transilvanijoje ar Ceino kuni gaiktystje, jis sitvirtino ilgam, o Debreceno miestas Vengrijoje nuo tol tapo kalvinist Roma". Lietuvoje kalvinizmas susirado daug alinink tarp magnat, skaitant ir Radvilas didiausius emvaldius Europoje.
499

EUROPOS

ISTORIJA

FAUSTUS
Realiame gyvenime daktaras Faustas buvo klajojantis po muges juokdarys ir fokusinin kas; jis mir 1541 metais taufeno miestelyje Breisgau srityje. Manoma, kad Faustas, kaip ir Kopernikas, baig Krokuvos akademij ir lanksi daugelyje Vokietijos universi tet, prisistatindamas kaip magistras Georgius Sabellicus Faustus Junior. Jis lidnai igarsjo burnojimu prie Diev, stebuklais - tarkim, vandens pavertimas vynu - ir tvirtinimu, kad palaiks ryius su velniu. Jo ygiai tapo visos virtins knyg apie Faus t pagrindu (Faustbcher). Pirmoji i j, parayta Frankfurte 1587 metais, buvo iversta j dan kalb 1588-aisiais, j prancz ir oland kalbas 1592-aisiais, j angl kalb anks iau negu 1592-aisiais ir j ek kalb 1602 metais. Kaip prasimanyta figra, Faustas pirm kart pasirod 1594 metais Christopherio Marlowe pjesje, kur jis vaizduojamas kaip pernelyg dideli ambicij mogus, siekian tis tapti viso pasaulio imperatoriumi. Vienu metu Faustas mgaujasi didiule valdia, bet netrukus velnias pareikalauja savo. Vokietijoje jis buvo pavaizduotas dingusioje Lessingo dramoje ir F. M. Klingerio romane (1791), kol pagaliau tapo pagrindiniu vei kju eiliuotoje dviej dali Goeths tragedijoje (1808, 1832). Ferruccio Busoni opera Doktor Faust (1916) liko nebaigta. Padaryti Goeths Fausto santrauk nelengva. Faustas, sudars sutart su Mefisto feliu, atjaunja ir sulaukia imto met. Gib meine Jugend mir zurck! Pirmojoje dalyje, kurioje veiksmas vyksta asmenini emocij maajame pasaulyje", Faustas patiria kon flikt tarp savo sipareigojim velniui ir meils Gretchen. Antrojoje dalyje, kur vaizduo jamas visuomens ir politikos grosse Welt, jis yra vaistno imperatoriaus ministras. Kai Faustas mirta, sikia Gretchen ir velnias apgaunamas; dangaus chorai sveikina atpirktos sielos kelion, triumfuoja meil: Der frh Geliebte Nicht mehr Getrbt, Er kommt zurck! (Ir sileisk dang j, Atgal parskridus, Laim ivydus!)1

Goeths edevras kvp dvi operas, kurias sukr Gounod ir Berliozas, o Lisztas Fausto simfonij (1857). Vliau Thomaso Manno romanas Doktor Faustus (1947) atgai vino i legend, kad rsiai pasmerkt to meto Vokietij. Muzikas Adrianas Leverkhnas, suavtas Wagnerio ir Nietzchs darb, nuo kakokios femme fatale usikreia velnika sifilio liga ir mirta prie tai sukrs nihilistin kantat D. Fausti Weheklag. Jos pabaigoje ilgas solinis violonels diminuendo primena vies naktyje; tai uuomina, kad gal gale vokiei civilizacija gal ir neturt sukelti visikos nevilties2.

Protestantizmo padarini galima velgti visose Europos gyvenimo sferose. Akcentuodamas btinyb skaityti Biblij, jis daug prisidjo prie vietimo ugdymo protestant alyse ir kartu didino ratingum. Labai didelis protestantizmo ind lis verslo kultr, taigi ir kapitalizmo pltr. Politikoje jis buvo tikras nesan taikos obuolys ir tarp valstybi, ir tarp konkuruojani grupi valstybi viduje.
500

RENATIO

Padalindamas katalikikj pasaul dvi dalis, protestantizmas paskatino Romos Banyi imtis reform, kurios iki tol buvo vis atidliojamos. Taiau svarbiausia tai, kad jis sudav lemiam smg vieningo, vientiso krikionikojo pasaulio idealui. Iki XVI amiaus ketvirtojo deimtmeio krikionikasis pasaulis buvo suskils dvi dalis staiatikikj ir katalikikj, o nuo tada jis suskilo jau tris: staiatiki, katalik ir protestant, o patys protestantai buvo suskil dar kelias frakcijas. Skandalas buvo toks didelis, kad mons liovsi kalbti apie krikionikj pasaul, o m kalbti apie Europ. Kontrreformacija savo pavadinim gavo i protestant istorik, maniusi, kad ji atsirado pasiprieinti protestantikajai reformacijai. Katalik istorikai tai iri kitaip kaip judjimo u Banyios reformas, nenutrkstamai vykus nuo mginim susitaikyti XIV amiaus pabaigoje iki Tridento susirinkimo, antrj eta p. Taiau reikia paymti, jog kontrreformacija nebuvo kokia nors autarkin istorin maina, veikianti izoliuotai. Kaip ir Renesansas bei Reformacija, ji sveikojo su kitais didiaisiais to meto reikiniais. Katalik Banyios centro paralyius iek tiek atslgo popieiaujant Pauliui III (Alessandro Farnse, 1534 1549). Pravardiuojamas kardinolu Sijonu", jis buvo rytingas nepotistas, popieiaus sugulovs brolis, dosnus Michelangelo ir Ticiano globjas. Taiau Paulius III suvok permain btinyb. Jis atgaivino ventj kolegij, pradjo svarbiausius tyrimus Banyios reformos klausimu, suaukda mas Consilium de emendanda ecclesia (1537), globojo jzuitus, steig ventj oficij ir suauk Tridento susirinkim. Iki XVI amiaus ketvirtojo deimtmeio kardinol ventoji kolegija, renkanti popieius, buvo viena i silpnesni Ba nyios grandi. Taiau apkarpius kolegijos biudet ir padidinus nari skaii keliais tikrai puikiais paskyrimais, ji tapo tikru Vatikano reform varikliu. I y miausi jos nari verta paminti kardinolus Caraf (vliau taps popieium Pau liu IV, 1555 1559), Cervin (vliau popieius Marcelis II, 1555) ir angl Reginald Pole', kuriam per popieiaus rinkimus 1550 metais pritrko tik vieno balso. Keletas vlesni popiei buvo kitokie. Pijus IV (1559 1565) nedvejodamas pasmerk myriop savo pirmtako snnus u j kriminalinius nusikaltimus. Rstus ir fanatikas Pijus V (1566 1572), anksiau buvs Didiuoju inkvizitorium ir basas vaikiojs po Rom, vliau buvo kanonizuotas. O Grigalius XIII (1572 1585), kuris diaugsi igirds apie v. Baltramiejaus nakties skerdynes, poli tikas iki kaul smegen. Jzuit ordinas (Jzaus draugija) buvo vadinamas katalik Banyios reformos corps d'elite. iam ordinui bdingas jo steigjo basko Inigo Lopezo de Recalds (v. Ignacas Lojol, 1491 1556), Dvasini pratim (1523) autoriaus, kartas pamaldumas ir karikas gyvenimo bdas. Patvirtintas 1540 metais Pauliaus III bule Regimini M ilita n tis Ecclesiae, ordinas veik tiesiogiai vadovaujamas paties popieiaus. Jo nariai, suskirstyti rangus kaip kariuomenje, klaus savo gene rolo ir buvo imokyti laikyti save Kristaus draugais". J tikslai atversti tik jim pagonis bei atsimetlius ir vis pirma usiimti vietimu. Prajus vos keliems deimtmeiams nuo ordino steigimo, jo misionieriai jau buvo pasklid po vis
501

EUROPOS

ISTORIJA

pasaul nuo Meksikos ligi Japonijos. Ordino kolegijos dygo kaip grybai po lie taus visuose katalikikosios Europos kampeliuose nuo Bragancos iki Kijevo. A niekada nepalikau armijos, kalbjo v. Ignacas, o tik paprasiausiai buvau perkeltas tarnyb Dievui1 1 . Kita proga jis sak: Duokit man septyneri met vaik ir jis bus mano visam laikui". Jo kanonizavimo metu buvo kalbama: v. Ignotas turjo toki didel ird, kad joje galjo sutilpti visa Visata"1 5 . Nepaisant tokios skms, ir katalikai, ir protestantai jzuit labai bijojo ir nemgo. Jzuitai buvo pagarsj savo kazuistika ginuose ir vyravo nuomon, kad jie vadovaujasi principu, jog tikslas pateisina priemones". Ilgainiui jzuitus imta laikyti Banyios slaptja mini policija, niekam neatsiskaitania u savo darbus. Jau 1612 metais Krokuvoje ileistoje klastotje M o n ita Secreta buvo taria mai atskleistos slaptos instrukcijos, bylojanios apie pasaulin smoksl, vadovau jam baisiojo generolo Acquavivos, vadinto juoduoju popieium". 1773 metais ordinas buvo panaikintas, taiau 1814 metais atkurtas vl. ventoji oficija buvo steigta 1542 metais kaip aukiausias apeliacinis teismas erezij klausimais. Ji susidjo i ymiausi kardinol ir priirjo inkvizicij, o 1557 metais paskelb ir pirmj indeks udraust knyg sra. 1588 metais oficija tapo viena i devyni reorganizuot kongregacij Romos kurijos vykdo mj organ. Ji dirbo alia Tikjimo propagavimo oficijos, kurios uduotis buvo rpintis pagoni ir eretik atvertimo reikalais,
[i n d e x ] [ i n k v i z i c i j a ] [p r o p a g a n d a ]

Tridento susirinkimas, kurio i viso buvo trys sesijos 1545 1547, 1551 1552 ir 1562 1563 metais, buvo tas visuotinis forumas, kur Banyios reform alininkai jau kelis deimtmeius pra suaukti. Jis nustat doktrin apibrimus ir institu cines struktras, leidusias Romos Banyiai atgyti ir priimti protestant ik. Jo dekretai doktrinos klausimais daugiausia buvo konservatyvs. Susirinkimas patvir tino, kad tik Banyia gali aikinti ventj Rat ir kad religins tiesos iplaukia ir i katalik tradicijos, ir i Biblijos. Jis pritar tradiciniam poiriui prigimtin nuodm, iteisinim, nuopelnus ir atmet vairias protestantikas doktrinos apie transsubstanciacij Eucharistijos metu alternatyvas. Susirinkimas organizaciniais klausimais reformavo Banyios ordinus, sutvark vyskup skyrim ir kiekvienoje vyskupijoje steig po seminarij. Dekretai dl v. Mii formos, atsispindj nau jame katekizme ir perirtame brevijoriuje, tiesiogiai paveik ir paprast eilini katalik gyvenim. Po 1563 met tas paias tridentikas miias lotyn kalba buvo galima girdti daugumoje Romos katalik banyi visame pasaulyje. Tridento susirinkimo kritikai paymi, kad jis ignoravo praktins etikos klau simus, nepateik katalikams moralinio kodekso, prilygstanio protestantikajam. Vienas angl katalikas ra: Jis paenklino Banyi netolerantiko amiaus ant spaudu ir amino <...> rstaus amoralumo dvasi"1 6 . Protestant istorikas Rank nurodo tok paradoks: susirinkimas, uuot apribojs popieiaus valdi, lojalumo priesaikomis, smulkmeniku reguliavimu ir bausmmis vis katalik hierarchij pavert pavaldia popieiui. Drausm buvo atkurta, taiau visos priemons jai palai kyti sutelktos Romoje"1 7 . Kai kurie katalik monarchai, tarp j ir Ispanijos karalius Pilypas I I, taip bijojo Tridento susirinkimo dekret, kad neleido j paskelbti.
502

RENATIO

INKVIZICIJA
eioliktojo amiaus Sevilija. Jzus Kristus sugro em ir buvo sugautas bedarantis stebuklus. J i karto sum. Didysis inkvizitorius pats asmenikai m j tardyti. Kodl atvykai ia kitis ms reikalus?" - klausia jis. Atsakymo nra. Be daugelio kit nusiengim, inkvizitorius kaltina Krist, kad klaidina mones, duodamas jiems laisvos valios dovan. mogus juk i prigimties yra maitininkas ir gavs laisv vali jis visada rinksis keli, vedant pasmerkim aminoms kanioms pragare. Inkvizitorius silo pai moni labui neduoti jiems laisvs ir taip igelbti j sielas. Nejaugi pamirai, kad dvasios ramyb ir rami mirtis mogui brangesns u laisv painti Gr ir Blog?" Negana to, inkvizitorius tvirtina, kad istorijos faktai patvirtina jo odius. mons per silpni atsilaikyti prie pagund. Pusantro tkstanio met jie skendjo nuodmje ir kaniose, nepajgdami laikytis Kristaus priesak. adjai jiems man i dangaus, bet ar silpnai nuodmingai ir visada sugedusiai moni giminei ji atrodys patrauklesn u emik duon? Mes juk mogikesni u tave". Inkvizitorius kaltina Krist, kam jis neatrm tono ikio ir nerod savo dieviku mo. Kristus neilaiks trigubo paslapties, stebuklo ir valdios ibandymo. Popieiai faktikai slapta es tono pusje. Mes buvome su juo, o ne su tavimi, - pareikia ink vizitorius, turdamas galvoje katalik ir staiatiki schizm, - jau atuonis imtmeius". Inkvizitorius su kartliu pranaauja ateistinio materializmo pergal. Ar inai, kad po keli imtmei monija paskelbs <...>, kad nra nusikaltim, todl nra ir nuodms, o yra tik badmiriaujantys mons? Pirma pamaitink juos ir tik tada reikalauk, kad jie bt dori!" - tai kas bus urayta ant j vliav, su kuriomis jie sugriaus tavo ventov". Atrodo, kad neivengiamas nuosprendis, brstantis inkvizitoriaus kaljime. Tu ia atsistas pragaro jg, - sako jis Kristui. - Tu eretikas. Rytoj a sudeginsiu tave!" Taiau paskutiniu momentu nugali krikionikasis atlaidumas. Kristus buiuoja ink vizitori. Meils jga nugaljo, inkvizitorius suminktja, ir kaljimo vartai atsidaro... Tokia santrauka praverst kaip studentikos pastabos Legendos apie Didj inkvi zitori" tema. Tos legendos autorius buvo jaunas rus raytojas Ivanas Karamazovas, gyvens su savo tvu ir broliais XIX amiaus septintajame deimtmetyje. Pasakojimas apie paius brolius Karamazovus, kaip ir cituota legenda, sudaranti vien i pagrindi ni jos epizod, kelia aminus Grio ir Blogio klausimus. Karamazov tvas yra lyk tus lbautojas, prie kur jau maitauja jo vyresnysis snus Dmitrijus. Dmitrijus turi du brolius - Ivan ir Alio; Ivanas yra skeptikas ateistas, o Alioa patiklus optimistas. Karamazovas dar turi pavainik sn Smerdiakov - Smirdi", kuris nuudo tv, o paskui nusiudo ir pats. Per kvot Ivan kamuoja kalt, kad jis sukurst brol tai pada ryti, ir mgina prisiimti kalt. Taiau dl siaubingos teismo klaidos nuteisiamas nekaltas Dmitrijus. Baigiamojoje scenoje Karamazov eimos vaikai pademonstruoja vyresnie siems, kaip reikia gyventi santarvje1. Broli Karamazov (1880) autorius - Fiodoras Dostojevskis2. iame veikale jis nau jaip perdirbo daugel savo ankstesns literatrins veiklos tem ir mini. Sigmundo

503

EUROPOS

ISTORIJA

Freudo nuomone, tai yra pats geriausias i kada nors sukurt roman". O dl to, kas buvo paties Dostojevskio krjas, Dostojevskiui joki abejoni nekilo. Legend apie Didj inkvizitori Dostojevskis sugalvojo kaip priemon paiai giliau siai Europos literatroje krikionikosios Banyios kritikai. Joje jis ipranaavo moralin nepritarim totalitarizmui. Dostojevskis apra prasimanyt vyk, kuris aikiai parodo ne tik autoriaus iankstin neigiam nuomon apie katalikyb, bet ir jo tikjim principine krikionikojo pasaulio vienybe. I pairos Dostojevskis buvo rus ovinistas. Jis nemgo negailesting" yd, niekino katalikus, ypa lenkus, kuriuos danai vaizdavo kaip nusikaltlius, nekent socialist. Raytojas man, kad rus staiatiki (pravoslav) Banyia yra kaip tik tokia, kokia turt bti pagal jos pavadinim -tikruoju, teisinguoju tikjimu. Vakaruose nebeliko jokios krikionybs - katalikyb tampa stab garbinimu, o protestantizmas spariai virsta ateizmu ir nepastovia etika", - pompastikai tvirtino jis3. Nepateikdamas rodym, raytojas sil toki formul: Katalikyb = vienyb be laisvs; protestantiz mas = laisv be vienybs; staiatikyb = laisv vienybje, vienyb laisvje. Daugeliui kritik atrodo, kad Dostojevskis inkvizitoriaus argumentus suformulavo stipriau negu Kristaus. Atrodo, kad Banyiai susidrus su Tikjimu, Tikjimas pralaimi. Tikriausiai jis taip dar smoningai, kadangi logik laik daug emesne u tikjim. Net jei man kas nors rodyt, kad Kristus atsiduria u Tiesos rib, a vis tiek likiau su Kristumi"4 - syk ra jis. Dostojevskis nenuilsdamas kritikavo Vakarus (gal kaip tik dl to j taip mgsta Vakar intelektualai). Taiau krikionikojo pasaulio skilim jis irjo kaip Blogio, kur gal gale pavyks veikti, pavyzd. Dostojevskis kartai tikjo, kad blog veikti ma noma. Nuodm ir kanios yra tik atpirkimo preliudija, o Banyios skandalai - tik btina krikionikosios harmonijos preliudija. Taip samprotaujant, ispanikosios inkvi zicijos baisenybs rod tik galutin krikionybs triumf. irdies gilumoje tas senas reakcionierius buvo universalus krikionis, o dvasiniu atvilgiu nuoirdus europietis. Labiau u visk Dostojevskis tikjo gydomja tikjimo galia. Broli Karamazov tituliniame puslapyje jis djo tokias ventojo Rato eilutes: I ties, i ties sakau jums: jei kvieio grdas nekris em ir nemirs, jis pasiliks vienas, o jei mirs, jis duos gausi vaisi". Tie patys odiai urayti ir ant jo antkapio.

PROPAGANDA
Propaganda atsiranda dl skirting sitikinim ir dl moni noro skelbti, platinti savo doktrinas, neigiant visas kitas. Jos kilms, be abejo, reikia iekoti religijoje. Vien dl savo prigimties ji yra alika ir skmingiausiai veikia tada, kai apeliuoja neapykant ir prietarus. Propaganda yra bet kokio siningo vietimo ir informacijos antitez. Kad galt veikti kuo efektyviau, propagandai reikia cenzros. Izoliuotoje informa cinje erdvje ji gali mobilizuoti visas bendravimo priemones - spausdintas, odines,

504

RENATIO

menines ir vizualines - ir maksimaliai efektyviai skelbti savo tiesas. Tuo tikslu Romos kurija Officium de Propaganda Fidei, nuo kurios pavadinimo atsirado ir pats propagan dos terminas, veik kartu su inkvizicija. 1622 metais i Officium tapo viena i nuolatini Vatikano kongregacij. Propaganda buvo ne maiau paplitusi ir protestant bei staiatiki alyse, kur Ba nyia priklaus nuo valstybins valdios. Visada egzistavo ir politin propaganda, nors ir be tokio pavadinimo. Ji m spariai pltotis iradus spaud ir ypa pradjus leisti laikraius bei skelbimus. Propaganda labiausiai irykdavo karo metu, ypa per pilietinius bei religinius karus. XVIII amiaus paskutiniuoju deimtmeiu prancz kariai danokai pasirodydavo prie stovykloje apsiginklav tik proklamacijomis. XX amiuje, atsiradus naujoms visuomens informavimo priemonms, tarkim, kinui, radijui ir televizijai, taip pat marketingo, masi tikinimo, komercins reklamos ir public relations metodams bei ikilus utopinms ideologijoms ir sivyravus totalitarini valsty bi negailestingumui, propagandos mastai neregtai iaugo. Totalins propagandos" ir didiojo melo" pradininkai buvo bolevikai. Leninas, remdamasis Plechanovu, skyr valdioje esanius propagandistus, kurie kr strategij, ir emesnio lygio agitatorius, kurie j gyvendino. Faistai irgi greit pasuko sovietinio agitpropo keliu. Propagandos teoretikai suformulavo penkias pagrindines taisykles: 1. Supaprastinimo taisykl: visus duomenis supaprastinti iki paprastos gero ir blogo, draugo ir prieo antitezs. 2. Sudarkymo taisykl: diskredituoti opozicij atviru meitu ir parodijomis. 3. Transfuzijos taisykl: taip manipuliuoti auditorijos pripastamais dalykais, kad juos bt galima panaudoti savo tikslams. 4. Vieningumo taisykl: savo poir pateikti taip, tarsi tai bt vis teisingai mstani moni nuomon; abejojanius skatinti pakeisti savo nuomon, apeliuojant ymi moni palankius pasisakymus, naudojant visuomens spaudim ir psichologin uterim". 5. Orkestravimo taisykl: begalinis to paties kartojimas visokiausiais variantais ir vai riais deriniais. iuo atvilgiu vienas i ymiausi propagandos meistr pripaino savo pirmtak nuopelnus. Katalik Banyia gyvuoja ir toliau, - kalbjo dr. Goebbelsas, - nes ji kar toja tuos paius dalykus jau du tkstanius met. Panaiai turi daryti ir nacionalsocia list partija"1. Taiau viena i klastingiausi propagandos form yra ta, kai tikroji informacija sle piama ne tik nuo klausytoj, bet ir nuo pai propagandist. ios vadinamosios slap ta nukreipiamos propagandos" tikslas - mobilizuoti nieko netariani takos agent" tinkl; ie agentai perduoda norimas inias taip, tarsi veikt spontanikai. Apsimetant, kad propagandist tikslai sutampa su visuomens, kuriai ta propaganda skirta ir kuri norima sugriauti, tikslais bei pataikaujant ikiliausi asmenybi polinkiams, tokia pro paganda galima slapia palenkti savo pusn viej nuomon formuojant elit.

505

EUROPOS

ISTORIJA

Atrodo, kad kaip tik tok metod pasirinko Stalino propagandos vadovai, kurie nuo treiojo deimtmeio apraizg savo tinklais svarbiausi Vakar ali kultros vei kjus. Pagrindinis ios veiklos koordinatorius, regis, buvo vienas toks i pairos nepa vojingas vokiei komunistas, buvs Lenino kolega pastarajam gyvenant veicarijoje ir senas dr. Goebbelso pastamas i Reichstago Willis Munzenbergas (1889-1940). Dirbdamas kartu su sovietiniais agentais, jis itobulino slaptos veiklos vieus metodus. Munzenbergas sureng daugyb antimilitaristini", antiimperialistini", ir ypa anti faistini" kampanij, remdamasis imliais tokiems kiams visuomens sluoksniais Berlyne, Paryiuje ir Londone. Pagrindins jo aukos - naivuoliai ir rekrtai, skeptik pravardiuoti bendrakeleiviais", retai kada stodavo komunist partij ir su pasipikti nimu neigdavo, kad jais manipuliuojama. Tarp j buvo raytoj, meninink, redaktori, kairij pair leidj ir kruopiai atrinkt garsenybi, tarkim, Romainas Rollandas, Louisas Aragonas, Andr Malraux, Heinrichas Mannas, Bertholdas Brechtas, Anthony Bluntas, Haroldas Laski, Claudas Cockburnas, Sidneyus ir Beatrice Webbai, na ir gera pus Blumsberio rajono gyventoj - Londono intelektual. Kadangi jie turjo daug pasekj, pravardiuojam nekaltj klubais", pasireikdavo lavinos efektas, taikliai vadinamas triui auginimu". Galutinis tikslas buvo aikiai apibrtas - sukurti sveikai mstantiems nekomunistiniams Vakarams vyraujant iankstin epochos politin sitikini m, prietar, kad bet kokia nuomon, kuri <...> tarnauja Soviet Sjungos tikslams yra kilusi i pai esmingiausi mogikojo padorumo princip"2. Nedaug terastumme pavyzdi, cinizmu prilygstani k tik mintajam. Apie j galima sprsti nebent i likimo, kuris Didiojo Vado valia teko labiausiai atsidavusiems propagandistams, tarkim, Karoliui Radekui ir, ko gero, net paiam Munzenbergui, aptik tam neaikiomis aplinkybmis pasikorus Pranczijos kalnuose. Brechto komentaras apie Stalino aukas skambjo ne taip humoristikai, kaip galbt atrod paiam autoriui: Kuo nekaltesnis mogus, tuo labiau jis nusipelno bti suaudytas", - ra jis.3

Kontrreformacijos platinama iskirtin religin savimon akcentavo tikinij drausm ir kolektyvin gyvenim. Jis atspindjo didelius hierarchijai suteiktus ga liojimus gyvendinti savo nutarimus ir kontroliuoti iorin religijos norm laiky msi, kur tikintieji turjo rodyti. Buvo reikalaujama reguliariai eiti ipainties tai klusnumo rodymas. etos palaik daug kolektyvini rengini kelions ventas vietas, religins apeigos, procesijos bei apskaiiuotas, smoningas juos sustiprins meno, architektros ir muzikos teatralikumas. To laikotarpio katalik propaganda buvo stipri ne tik racionalia argumentacija, bet turjo ir priemoni paveikti jausmus. Barokinio stiliaus banyios, kimte prikimtos altori, kolon, statul, cherubin, paauksuot lap, ventj paveiksl, monstrancij, sietyn, kupinos smilkal kvapo, privaljo ugoti asmenines tikinij mintis. Prieingai negu protestant pamokslininkai, pabriantys individualios sins ir asmeninio dorumo reikm, katalik dvasininkai, atrodo, per danai reikalaudavo i tikin ij aklo paklusnumo.

506

RENATIO

Kontrreformacijai bdingas labai gausus nauj katalik ventj derlius. Tarp j buvo Ispanijos mistik v. Teres Aviliet (1515 1582) ir v. Jonas (Kry iaus) (1542 1591); labai daug ligoni slaugytoj ir varg elpj: v. Pilypas Neri (1515 1595), v. Camillo de Lellis (1550 1614), v. Vincentas Paulietis (1576 1660), v. Liudvika de Marillac (1591 1660); daug ventj ir kankini turjo ir jzuitai: v. Prancikus Ksaveras (1506 1552), v. Stanislovas Kostka (1550 1568), v. Aloyzas Gonzaga (1568 1591), v. Petras Kanizietis (1521 1597), v. Jonas Berchmanas (1599 1622) ir v. Robertas Bellarminas (1542 1621). Jais remdamasi Banyia atkovojo daug prarast pozicij. Kontrreformacijos poveikis buvo jauiamas visoje Europoje. Kaip prasta, didiausios paramos Banyia susilauk Italijoje ir Ispanijoje, taiau ir ten bta nonkonformist idini, kuriuos teko irkyti. Ispan Nyderlandai, siterp tarp Pranczijos ir Jungtini Provincij, virto karingosios katalikybs idiniu; vado vaujani padt ia um Leveno universitetas ir Du jzuit kolegija. Taiau siviepatavs religinis uolumas sukl triukming Ipro vyskupo, karto jzuit kritiko Cornelijaus Janseno (1585 1638) reakcij. Knygoje Augustinus (1640), komentuojanioje v. Augustino darbus, jis usipuol tai, k laik to meto teolo gine kazuistika bei pavirutinika morale, ypa pabrdamas, kokia reikalinga tikintiesiems Dievo malon ir dvasinis atgimimas. Nors Janseno lojalumas Romai niekada nebuvo susvyravs ir jis atmet protestantikj iteisinimo per tikjim doktrin, kai kurie jo pasilymai Dievo malons klausimais buvo artimi protes tant pozicijai ir todl pasmerkti (r. VIII skyri). veicarij drask katalikikj ir protestantikj kanton nesutarimai. Ciri cho ir enevos doktrinos pasiek daugel kaln kaimeli aplinkiniuose rajonuo se. Prie Italijos sienos jas su aknimis rov Milano kardinolas ir arkivyskupas v. Karolis Borromeo (1538 1584), o Savojoje velnesniu tikinjimo metodu su jomis kovojo v. Prancikus Salezietis (1567 1622), didel pasisekim turjusio traktato Introduction to the Devout Life (1609) autorius,
[m e n o c c h i o ]

Pranczijoje daugelis katalik laiksi atokiai nuo naujj karing nuotaik i dalies dl galikosios tradicijos ir 1516 met konkordato, o i dalies ir dl Pranczijos prieikumo Habsburgams. Taiau vis didjo aplink Gius (Guises) besitelkianios ultramontanins" Romos alinink partijos taka. Juodiausias j darbas buvo masins udyns 1572 met rugpjio 23 nakt v. Baltramiejaus die nos ivakarse, kai Paryiuje buvo iskersta 2000 hugenot; po udyni popieius atlaik pamaldas Te Deum, o Ispanijos karalius prapliupo juoktis". XVII amiuje jansenizmas pasil vidurio keli prienuod, apsaugant nuo prisijungimo prie kurios nors i dviej kariaujani pusi ultramontaniei ar hugenot. Anglijos karalyst norta sugrinti katalikybs glb; tos kampanijos rezultatas keturiasdeimt katalik kankini su jzuitu v. Edmundu Campionu (1540 1581) prieaky ir daug kit auk. Airija patvirtino savo katalikikum, ypa po brutalios Elbietos ekspedicijos 1598 metais. Taiau religin Airijos vien tisum paeid kot presbiterion kolonijos krimas Alsteryje 1611 metais ir angl-airi bajorijos proanglikoniki polinkiai.
507

EUROPOS

ISTORIJA

MENOCCHIO
1599 metais paprastas malnininkas i Friulio srities Montereals Comenico Scandella buvo sudegintas ant lauo u erezij; tai vyko lygiai por met anksiau nei Romoje buvo nubaustas Giordanas Bruno. ios bylos dokumentai, ilik Udinje, leidia pavelgti netradicini sitikinim pasaul, kur taip sunku siskverbti istorikams. Po dvie j teismo proces, ilgo tardymo, kalinimo ir kankinim ventoji inkvizicija kategorikai pareik, kad jis neig veniausiosios Mergels nekaltyb, Kristaus dievikum ir Dievo apvaizd". inomas Menocchio pravarde, is malnininkas i Montereals, kaimo seninas ir vienuolikos vaik tvas, buvs baisus plepys, didelis antiklerikalas ir labai mgs skai tyti knygas. Sumimo metu jo namuose buvo rastos tokios knygos: Biblijos vertimas ital kalb; II Fioretto della Biblia (Katalonikoji verstin Biblijos tekst antologija); II Rosario della Madonna; jos autorius - dominikonas Albertas da Castello; Legenda Aurea (Auksin legenda) vertimas; Historia del Giudicio, parayta XV amiaus eilmis; II Cavalier Zuanne de Mandavilla (sero Johno Mandeville'io knygos Travels vertimas); II Sogno di Caravia (Venecija, 1541); II Supplemento delle Cronache (Foesti kronikos versija); Lunario ai Mondo di Italia (almanachas); Boccaccio Decameron (necenzruotas leidinys); Knyga be pavadinimo, vieno liudytojo identifikuota kaip Koranas. Menocchio ilgai kalbdavosi su kakokiu Simonu ydu, domjosi liuteronizmu, netikjo Biblijos pasakojimu apie pasaulio sukrim. Cituodamas Dant1 ir daugel senovs mit jis atkakliai tvirtino, kad angelai sukurti gamtos, jie atsiranda taip pat, kaip sryje atsiranda kirmin" .

Austrijos Habsburg emse kontrreformacija neatskiriamai susijo su dinastija ir jos politika. Ties sakant, ta ypatinga katalikybs atmaina, pietas austriaca, kuri atsirado XVII amiaus pabaigoje, tapo plaios kultrins bendruomens, kuri per gyveno Habsburg valdym, svarbiausia sudtine dalimi. Kadaise ji buvo vadina ma konfesiniu absoliutizmu". Collegium Germanicum Romoje vaidino strategin vaidmen. Olando Canisijaus pastangomis jzuitai pam savo rankas vis vie tim Vienoje ir Prahoje. Tai paiai sriiai priklaus Vakar Vengrija, Slovakija, Kroatija, Silezija, Bohemija, o vliau ir vakarin Galicija. Sakoma, kad baroko kul tra kaip isikerojusi geben ne tik prideng aptriuus Habsburg statinio fasad, bet ir neleido jam subyrti. Kitose Vokietijos srityse 1555 metais Augsburgo taika pasiektas netvirtas modus vivendi tarp katalik ir protestant: kiekvienas kunigaiktis turjo pats nusprsti, koks bus pavaldini tikjimas; buvo leista tik viena protestantizmo

508

RENATIO

atmaina liuteronizmas; katalikikose alyse liuteronai turjo bti toleruojami. Vokietija virto religine mozaika, taiau joje katalik kunigaikiai ir imperatoriai bijojo tolesns protestant ekspansijos. Nuo XVI amiaus vidurio ispan kuni gai" steig jzuit centrus Kelne, Maince, Ingoltate ir Miunchene, sukurdami patvarius katalik bastionus Reino srityje ir Bavarijoje. Kalvinist anklavai Pfalce, Saksonijoje ir kitur iki imtmeio antrosios puss nebuvo apsaugoti. 1607 met gruodio mnes Bavarijos kunigaiktis sureng provokacij, ugrobdamas Donauviorto miest vabijoje, kad neleist protestantams trukdyti katalik procesij. Tada deimt protestant kunigaiki sudar Evangelik unij savo interesams ginti, taiau jiems i karto teko susidurti su prieika Katalik lygos veikla. Todl sunku pasakyti, kada gi i tikrj prasidjo Trisdeimties met karas 1618 metais ar anksiau. iame didjanios religins netolerancijos pasaulyje Lenkijos-Lietuvos kara lyst um iskirtin padt. Plaioje jos teritorijoje su labai marga gyventoj sudtimi dar iki to laiko, kai liuteronizmas uvald Lenkijai priklausanios Pr sijos dalies miestus, o kalvinistais tapo nemaa bajorijos dalis, ia jau buvo tikra vairi religij katalik, staiatiki, judaist ir musulmon mozaika. Valdan iosios bajorijos lkt pozicijos buvo tokios stiprios, kad kiekvienas dvaras galjo savo religinius reikalus tvarkyti taip pat laisvai kaip ir Vokietijos kuni gaiktysts. Nuo 1565 met banytini teism nuosprendiai jau nebebuvo pri valomi privatiems bajor dvarams. Kaip tik tuo metu, kai Tridento susirinkimo pirmininkas kardinolas ir Varmijos vyskupas Hozijus pasikviet jzuitus, Lenkija priiminjo visokiausius eretikus ir religinius pabglius angl ir kot katali kus, ek brolius, Olandijos anabaptistus ir ital unitorius, tarkim, Faust Sozzin (Socinius). 1573 metais, kai daugum Senate sudar kalvinistai, Seimas prim aminos ir visuotins tolerancijos statut, kuris neapm tik socin. Valdant ygimantui III Vazai (1587 1632), atsidavusiam jzuit mokiniui, ultramontanistin partija pamau grino katalik dominavim. Taiau pasikeitimai ltai vyko ir nenaudojant prievartos. Tuo metu Lenkija tikrai galjo pasigirti, kad yra ne tik krikionikojo pasaulio tvirtov, sauganti nuo turk ir totori, bet ir didiausias Europoje religins tolerancijos uostas. Kitose Ryt Europos dalyse kontrreformacija susilauk didelio atgarsio. Vati kanas popieiaujant Grigaliui XIII (1572 1585) puoseljo viltis, kad jo tinklus paklius ne tik vedija ir Lenkija, bet ir Maskva. vedijoje tos viltys gyvavo tol, kol protestant pergal XVI amiaus paskutiniuoju deimtmeiu vykusiame pilie tiniame kare visam laikui sugriov jzuit planus. Maskvoje, nors popieiaus nuncij Possevin prim pats caras Ivanas Rstusis, caro domjimasis katalikybe apsiribojo daugiausia tik klausimu, kaip naudojami popieiaus netuvai. Tikriau siai nevyk katalik mginimai daryti spaudim paskatino Ivano sn Fiodor 1589 metais kurti Maskvos patriarchat ir taip ubaigti atskiros Rusijos staiati ki Banyios formavimosi proces. Maskvos demarche sukl kaimynins Lenkijos ir Lietuvos karalysts staia tiki, kurie iki tol vis laik orientavosi Konstantinopolio patriarch, kriz. Kai
509

EUROPOS

ISTORIJA

naujasis Maskvos patriarchas i u valstybins sienos pareikalavo pripainti jo jurisdikcij, daugelis Lenkijos ir Lietuvos staiatiki m iekoti Romos apsau gos. 1596 metais, remdamiesi Bresto unija, dauguma j vyskup nusprend steigti nauj unit bendruomen graik katalik Banyi su slavikomis apeigomis. Jie ilaik savo ritual, dvasinink teis vesti, taiau pripaino popie iaus virenyb. unit rankas perjo daug staiatiki banyi Baltarusijoje ir Ukrainoje, taip pat ir senasis v. Sofijos soboras Kijeve. Likusi senj disunit tikjimas kuriam laikui valstybs buvo oficialiai udraustas. Taiau Maskva niekada nesusitaik su tokia vyki raida. Per vis naujj laik istorij iliko nirtingas Rusijos staiatiki Banyios rytas unitus nubausti ir jga vl atversti staiatikyb. Niekur kitur nebuvo toks stiprus niekiko, rez ganio intrigas jzuito stereotipas kaip ia. Rus karai su lenkais, kai 1610 1612 metais lenkai trumpam buvo um Kremli, tik dar labiau sustiprino religin neapykant. Dideliame rus vienuolyne Zagorske netoli Maskvos paminklin lenta amina itin paplitus rus poir kontrreformacij iltin Totoriai Lenkai: Trys Nelaims". Vengrijoje panai unit bendruomen atsirado po Ugorodo unijos (1646). iuo atveju Priekarpats regiono staiatikiai rusinai nusprend sudaryti toki pat unij su Roma, kokia buvo sudaryta kaimyninje Ukrainoje. (Toks sprendimas io amiaus treiuoju deimtmeiu vis dar buvo rieten tarp Romos katalik ir unit rusinu prieastis JAV.) Visoje Europoje religinis pakilimas giliai paveik meno raid. Grietosios pro testantizmo atmainos abejojo, ar apskritai dera usiimti menine veikla. Vaizduo jamasis menas ia danai nukrypdavo pasaulietinius objektus, nes religins temos kl tarim. Kai kuriose alyse, pavyzdiui, Olandijoje ar kotijoje, muzi ka apsiribojo tik himn ir psalmi giedojimu. O Anglijoje buvo prieingai: Tho mas Tallis (apie 1505 1585) ir kiti pradjo nuostabi anglikon banytins muzi kos tradicij. Katalikikose alyse visos meno akos turjo tenkinti Banyios lovs ir galybs prabangaus bei teatralizuoto demonstravimo poreikius. i ten dencija gavo baroko pavadinim. Muzikoje ji asocijavosi su Jano Pieterzoono Sweelincko (1562 1621), Heinricho Schutzo (1585 1672) o pirmiausia su Giovannio Palestrinos (1526 1594), kuris buvo v. Petro bazilikos magister capellae vardais; ilikusios 94 jo sukurtos miios atskleidia didiul vairov ir autoriaus iradingum. Claudijas Monteverdis (1567 1643), veds monodij kaip polifo nijos prieyb, vl atrado disonans ir propagavo Italijos naujj muzik", uima iskirtin viet Europos pasaulietins muzikos raidoje. Jis daugiausia dirbo Vene cijoje, kuri visada buvo tarsi atsvara Romos menui. Baroko tapyboje dominavo Michelangelas Caravaggijas (1573 1610), mogudys, atleistas nuo mirties baus ms; flamandas Paulis Rubensas (1577 1640) ir ispanas Diegas Velzquezas (1599 1660). Visur pilna baroko stiliaus banyi, kurios danai buvo statomos pagal jzuit banyios Romoje II Gesu (1575) pavyzd. Religinis kartis itin smarkiai prasiver per XVI ir XVII ami karus. Aistros ir neapykantos, kadaise kursiusios karus su islamu, dabar skatino konfliktus tarp
510

RENATIO

krikioni. Protestant baim, kad neimt vyrauti katalikai, pasireik per malkaldeno sjungos karus Vokietijoje 1531 1548 metais, kurie baigsi Augsburgo taika; per prancz religinius karus 1562 1598 metais; per pilietin kar vedi joje 1598 1604 metais; per Trisdeimties met kar 1618 1648 metais. O kata lik baim, kad neimt dominuoti protestantai, paskatino daugel toki vyki, tarkim, vadinamoji maldinink malons kelion Anglijoje (1536), airi pasiprie inimas vietininkui Mountjoy'ui ir Cromwelliui, lenk pasiprieinimas vedams 1655 1660 metais. Rytuose ilgalaiks karins kampanijos tarp rus ir lenk 1561 - 1565, 1578-1582, 1610- 1619, 1632- 1634, 1654- 1657 metais gavo visus ventojo karo tarp katalik ir staiatiki atributus. Religin fanatizm buvo gali ma panaudoti armijoms skatinti. XVI amiuje nenugalimiesiems ispanams buvo kalama galv, kad jie kovoja u vienintel teising tikjim. XVII amiuje lygiai t pat kal galvas psalmes giedojusiems Gustavo Adolfo ar Cromwellio nuosta biosios naujojo tipo armijos kariams. Prancz religiniai karai buvo akivaizdiai nekrikioniki. Hugenot perse kiojimai prasidjo nuo chambre ardente Henriko I I laikais. Taiau staigi karaliaus mirtis 1559 metais ir Anu kunigaikio mirtis sukl ilgai kamavus netikrum, kam atiteks karaliaus sostas,
[n o s t r a d a m u s ]

Tai savo ruotu kaitino katalik frak

cijos, kuriai vadovavo Giai (Guises) ir Burbon hugenot frakcijos, vadovaujamos Navaros karaliaus, ambicijas. Tarp dviej dideli provokacij dl vienos i j (Ambuaze, 1560) buvo kalti protestantai, o dl antros (Vai, 1562) katalikai buvo ir nepavyks mginimas susitaikyti vadinamasis Pasi disputas 1561 metais. Po to abi prieikos frakcijos energingai susikibo, kurstomos karaliaus motinos Katerinos Medii. v. Baltramiejaus nakties udyns buvo tik pats didiausias i daugybs toki susidrim. nirtingi susirmimai, primenantys kar su Anglija laikus, retai tebuvo pavairinami rimtesni, i anksto suplanuot mi; utat netruko galimybi pasireikti drsiems avantiristams, tarkim, pro testantui baronui d'Adretsui ar katalikui Blaise'ui de Montlucui. Prie atuoneri kar per trisdeimt met dar pridkime daug sulauyt paliaub ir nieking mogudysi. XVI amiaus devintj deimtmet Gi ventosios lygos, norin ios nuslopinti religin tolerancij ir paaboti homoseksual karali, galia taip iaugo, kad pastarasis sak nuudyti kunigaikt ir kardinol de Guise' (1588). (Jo tvas, Franois de Guise'as, garsus generolas, buvo nuudytas Orleane 1563 metais). Atsakas buvo toks, kad 1589 met rugpjio 1 Sent Klode nirs vie nuolis Jacques'as elementas nuud pat karali. Navaros karalius Henrikas liko vienintelis pretendentas sost. Kai katalik dvasininkai atsisak patepti atska ln ir eretik, jis cinikai atsivert, buvo karnuotas artre 1594 metais ir trium fuodamas eng Paryi. Jo posakis Paris vaut bien une messe (Paryius vertas mii") tiksliai apibdina jo poelgio moralin pus. Ir Nante ileistas ediktas (1598) buvo nek geresnis. Vis gyvenim kovojs u religin laisv, Henrikas IV dabar nusprend toleruoti tik hugenot aristokratij, leisti jiems kiekvienoje srityje turti po dvi banyias ir dar 120 ivardyt tvirtovi. Dideli bgtavimai ir tarimai iliko ir toliau.
511

EUROPOS

ISTORIJA

Turint galvoje religin pliuralizm Britanijoje, Pranczijoje, Nyderlanduose ir Lenkijos-Lietuvos karalystje, bt neteisinga to meto Europ paprasiausiai dalyti protestantikj iaur ir katalikikuosius pietus. Juk, be kit, airiai, belgai ir lenkai turjo visik teis tvirtinti, kad iaur nebuvo iimtinai protes tantika. O staiatikiai krikionys ir musulmonai visai pagrstai galjo prieta rauti tiems, kurie Pietus laik vien katalikikais. Pasidalijimas protestantus ir katalikus buvo svarbus Vidurio Europos, ypa Vokietijos, bruoas, taiau itaip padalyti vis Europ nemanoma. ar Weberio mginimai tai koreliuoti su vlesniais dalijimais pagal socialinius ar ekonominius kriterijus atrodo per daug germanocentriki. Tuomet visikai pagrstai bt galima klausti, u k protestan t Dievas taip apdovanojo juos anglies klodais. Aikus tik vienas dalykas: beprasmikas kraujo liejimas religijos vardu nei vengiamai sukeldavo reakcij proting moni galvose. Religiniai karai buvo gera dirva gleniems proto ir mokslo daigeliams. Mokslin revoliucija, kuri, kaip priimta laikyti, vyko nuo XVI amiaus vidurio iki XVII amiaus vidurio, vadinama svarbiausiu vykiu Europos istorijoje nuo krikionybs atsiradimo"1 8 . Ji buvo tarsi natralus Renesanso humanizmo tsi nys ir jai nemaai padjo protestant pozicija. Stiprioji mokslins revoliucijos pus buvo astronomija ir tokie mokslai kaip matematika, optika ir fizika, kurie reikalingi astronominiams duomenims rinkti ir juos interpretuoti. Taiau ji pakei t monijos poir ir mogaus prigimt, ir jo padt. Viskas prasidjo nuo stebjim, atlikt i Fromborko (Frauenburgo) kapitulos banyios bokto Lenki jai priklausanioje Prsijos dalyje XVII amiaus antrajame deimtmetyje, o jos kulminacija galima laikyti Karalikosios draugijos susirinkim Greshamo kolede Londone 1686 met balandio 28 d. Mokslins revoliucijos, kaip ir bet kurio kito esminio poskio moni msty me, sunkum prieastis ta, kad jos teiginiai nesiderino su vyraujaniomis idjo mis ir praktikomis. T laikotarp vadinti Koperniko, Bacono ir Galiljaus amiumi klaidinga, nes daugeliu atvilgi tai tebebuvo alchemik, astrolog ir mag amius. Taip pat ndienos mokslininkams nedert aipytis i pasiekim t, kuri teorijos vliau pasirod esanios klaidingos. Galima tvirtinti, kad alchemi kai neteisingai suprato mediagos prigimt, taiau nereikt sakyti, kad tie tyri ntojai, kurie mat konstruktyvius alchemijos aspektus, ir patys turi iek tiek tos beprotybs, kuri mgino aprainti". Sunku bt rasti istorijos mokslo libe ralesn interpretacij.1 9 Mikalojus Kopernikas (Copernicus, 1473 1543), studijavs Krokuvoje ir Padujoje, nustat, kad Sauls sistemos centre yra Saul, o ne em. Jo heliocen trins idjos sutapo su paplitusiu astrolog proiu traktuoti Saul kaip vienybs simbol. Taiau svarbiausia yra tai, kad jis savo hipotez patvirtino eksperimen tais ir tiksliais matavimais. Kopernikas, kils i Toruns vokiei pirklio eimos, buvo Lenkijos karaliaus pavaldinys; karalius aktyviai gyn j nuo kryiuoi rite ri; trisdeimt met Kopernikas igyveno Fromborke, kur jo Varmijos srities kanauninko pareigas. Karalius buvo pasikviets j padti atlikti pinig reform;
512

RENATIO

Koperniko traktate M onetae cudendae ratio (1526) apie tai, kaip blogi pinigai istumia gerus" Greshamo dsnis detaliai apraytas 30 met anksiau u Gresham. Heliocentrin teorija, pirm kart pateikta aptarimui 1510 metais, buvo gerai pagrsta statistiniais duomenimis, kuriuos Kopernikas idst traktate De revolu tionibus orbium coelestium (Apie dangaus sfer sukimsi", 1543). is darbas ileistas jo kolegos matematiko i liuteronikojo Vitenbergo universiteto G. J. Von Laucheno (Rheticus) iniciatyva ir dedikuotas popieiui Pauliui III; pats autorius j gavo jau guldamas mirties patale. Veikalas vienu smgiu sugriov viepatavu sias Visatos koncepcijas, atmet Aristotelio idjas apie centre esani ir nejudan i em, nepanai kitas planetas. Tiesiogin reikalo poveik gerokai sumaino tai, kad bailus redaktorius Koperniko pratarm pakeit sava, klaidinania. Koperniko teorija brendo beveik vis imtmet. Danas Tychas Brah (1546 1601 ) heliocentrizm atmet, taiau stebdamas komet judjim jis sugriov kit sen klaiding teorij, kad kosmosas susideda i kristalini sfer, gaubiani viena kit kaip svogno luktai. Jo kolega Prahoje Johanesas Kepleris (1571 1630) nustat, kad planet orbitos yra elipss formos ir suformulavo j judjimo dsnius, kuriais pasirm Kopernikas. Taiau tik florentietis Galileo Galiljus (1564 1642), vienas i pirmj astronom naudojsis k tik irastu teleskopu, rimtai pristat Kopernik plaiajai publikai. Ateities kart laimei, Galiljus buvo ne tik valgus, bet ir veiklus. Pastebjs, kad Mnulio pavirius nra lygus ir vienodas, o nelygus ir duobtas, toks kaip ir ems", jis sugriov iki tol vyravu si tobul sfer" teorij. Negana to, Galiljus gyn savo atradimus, kandiai komentuodamas oponent rmimsi Biblija. Biblijos astronomin kalba, ai kino jis laike Toskanos kunigaikio nalei, buvo sugalvota tam, kad j gal t suprasti neimanliai". Dl tokio elgesio 1616 metais Galiljus buvo ikviestas Rom, kur jam teko iklausyti popieiaus perspjimo. O dl to, kad gyr Koper nik, io veikalai buvo traukti udraust knyg sra. Taiau kai Galiljus nenusileido ir ileido knyg Dialogo dei due massimi Sistemi del mondo (Dialo gas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas", 1632), kurioje rodinjo, jog Koper niko teorija pranaesn u Ptolemajaus, jis oficialiai buvo tardomas inkvizicijos ir priverstas isiadti savo teigini. Sakoma, kad paskutinieji jo odiai paliekant inkvizicijos teism buvo Eppur si muove (O vis dlto ji sukasi"), taiau j auten tikumas abejotinas,
[l e s b i a n i z m a s ]

Tuo metu, kai buvo svarstoma Koperniko teorija, taikomosios mokslo akos tebebuvo vaikysts stadijoje. Taiau kai kuriuos svarbius teiginius jau buvo sufor mulavs buvs Anglijos kancleris Francis Baconas (1561 1626), mokslinio metodo tvas. Veikaluose Mokslo paanga (1605), Naujasis organonas (1620) ir N au joji Atlantida (1627) jis sil moksl pltoti sistemingais eksperimentais bei indukcija, grindiama eksperimentiniais duomenimis. Baconas drsiai prietaravo tradiciniam dedukciniam metodui, pagal kur ini galima gyti tik remiantis kai kuriomis priimtomis ir Banyios patvirtintomis aksiomomis. Reikminga ir tai, kad, Baco no nuomone, moksliniai tyrimai turi papildyti Biblijos studijavim. Reikia, kad mokslas derintsi su krikionikja teologija. Mokslininkas tampa Dievo
513

EUROPOS

ISTORIJA

LESBIANIZMAS
1622 metais banytiniame teismo procese, apie kur nebuvo plaiai skelbiama, viena Florencijos abat - Benedetta Carlini - buvo apkaltinta nenormaliu elgesiu. Ji gyrsi, kad jai pasitaiko mistini regjim, kad ji turinti ventsias stigmas; taip pat kilo tarim, kad ji daranti ir savotikus seksualinio pobdio nusiengimus. Abat buvo paeminta pareigose ir paskui 45 metus praleido kaljime. 1985 metais vienas i ymiausi ir mgstantis reklamuoti Amerikos leidj paskel b io teismo proceso ataskait tokiu pavadinimu: Lesbiet vienuol Renesanso laik Italijoje"1. Deja, io proceso mediaga ne visai atitiko ataskaitos pavadinim. Postrenesansiniai inkvizitoriai sutelk dmes kaltinamosios religinius sitikinimus. Jie ne tik nepabr iurpi lesbijinio gyvenimo stiliaus detali, bet ir apskritai jos j nedomino. Vienas nusivyls recenzentas tai paaikino tuo, kad iki ms amiaus vyrai apskritai nepajg suprasti lesbianizmo svokos. I pairos oksimoroninis terminas vienuol lesbiet" ikart suadina smalsum <...> ir garantuoja, kad bus parduotas tam tikras knygos egzempliori skaiius2. I tikrj istoriko pareiga yra ikelti kontrast tarp praeities ir dabarties gyvenimo norm. Kai kurie i pareig atlieka smoningai, kiti tik atsitiktinai.

paraytos gamtos knygos kunigu1 '. Vienas i itikim Bacono pasekj, buvs esterio vyskupas ir Karalikosios draugijos narys steigjas Johnas Wilkinsas (1614 1672) para labai domi knyg Pasaulio atradimas Mnulyje (1638), kurioje ikl kelions Mnul mint: Kit pasauli gyventojai yra atperkami tokiu pat bdu kaip ir mes Kristaus krauju"2 0 . Didel paang padar ir matematins pakraipos filosofai, ypa du nuostabie ji pranczai Rene Descartes'as (1596 1650) ir Blaise'as Pascalis (1623 1662) bei j darb tsjas Benedictas Spinoza (1632 1677). Descartes'as, karys ir avanti ristas, savo akimis stebjs Bil Horos m ekijoje, didel savo gyvenimo dal praleido tremtyje Olandijoje. Jo vardas labiausiai asocijuojasi su nekompromisine racionalistine sistema, pavadinta kartezianizmu ir pateikta jo traktate Discours sur la mthode (Samprotavimas apie metod", 1637). Atmesdamas bet koki infor macij, gaunam per pojius ar remiantis kit autoritetu, Descartes'as padar ivad, kad jis pats vis dlto turi egzistuoti, jei sugeba galvoti: Cogito, ergo sum (Mstau, taigi esu"); ji tapo iuolaikins epistemologijos starto aiktele. Filoso fijoje, kuri atskyr dvasi nuo materijos ir usim viskuo nuo medicinos iki morals, Descartes'as akcentavo mechanistin poir pasaul, tada jau pradju s sitvirtinti. Pavyzdiui, gyvuliai buvo laikomi sudtingomis mainomis, kaip, beje, ir mons. Pascalis, kils i Klermon Ferano ir buvs jansenistinio Port Rojalio namiu Paryiuje, taip itobulino savo mechanistin mstysen, kad net sugebjo paga minti pirmj kompiuter". Jo Lettres provinciales (Laikai provincialui", 1656) vis

514

RENATIO

dar minimi jzuit literatroje kaip nuod stiklin. Taiau jo rinkinys Penses (lfMintys", 1670) yra nuostabus madingo racionalizmo ir sveiko proto miinys. Jis ra: Le coeur a ses raisons, que la Raison ne connat p o in t (irdis turi savo motyvus, kuri protas neino"). Arba: mons ne angelai ir ne gyvuliai; tik visa nelaim, kad jei kas mgina i mogaus padaryti angel, padaro gyvul". Daug jant uuomin apie konflikt tarp mokslo ir religijos, pasirod garsusis jo pasily mas statyti ant tikjimo kortos. Jei krikioni Dievas tikrai yra, samprotavo jis, tai tikintys juo pavelds aminj gyvenim. O jei jo nra, tai jie dl to tikrai netaps blogesni u netikinius. Vadinasi, krikionikasis tikjimas vertas rizikos. Spinoza, ydas sefardas, o pagal profesij linzi lifuotojas, u erezij buvo imestas i Amsterdamo yd bendruomens. Jis palaik Descartes'o matematin ir login poir, kad Visata sukurta remiantis pagrindiniais principais, bei Hobbeso pasilyt laisvo moni susitarimo koncepcij. Spinoza buvo panteistas ir man, kad Dievas ir gamta yra neatskiriami. Didiausia dorybe laik santrum, grindiam pasaulio ir savs supratimu. Blogis atsirands dl tokio supratimo stokos. Aklas tikjimas vertas paniekos. Dangstymasis Dievo valia neimanli isisukinjimas. Eksperimentins filosofijos alininkai Anglijoje pradjo telktis XVII amiaus penktajame deimtmetyje. takingiausia j grupuot, vadovaujama dr. Wilkinso ir dr. Roberto Boyle'io (1627 1691), pilietinio karo metu Oksforde kr nema tomj koled". 1660 metais jie bendromis pastangomis steig Karalikj drau gij gamtos mokslams pltoti. Per pirmj susirinkim juos kreipsi architektas Christopheris Wrenas. Tarp pirmj draugijos nari buvo ir magijos ipainj. Prisireik dar dvideimties met, kol juos takingumu pranoko naujoji toki mokslinink kaip Isaacas Newtonas mokykla. Su Newtono pasirodymu iuolaiki nis mokslas eng pilnametyst (r. VIII skyri), o Karalikosios draugijos pavyzdys viet visai Europai. Kaip visuomet, senos idjos susipyn su naujosiomis. Antrojoje XVII amiaus pusje dauguma ymiausi Europos mstytoj pritar mechanistiniam poiriui Visat, man, kad ji veikia panaiai kaip laikrodio mechanizmas. Galiljus atskleid jgos princip pagrindin mechanikos element; o jg, taikant j viskam nuo Boyle'io duj dsnio iki Newtono judjimo dsni, galima tiksliai apskaiiuoti. Gal gale atrod, jog Visat ir visk, kas tik joje yra, galima paai kinti ir imatuoti. Negana to, gamtos dsnius, kurie dabar pradjo atskleisti moks lininkams savo paslaptis, buvo galima priimti kaip Dievo valios pavyzdius. Krik ioni Dievas, kur Tomas Akvinietis tapatino su Aristotelio Pirmja prieastimi", dabar buvo tapatinamas su Didiuoju laikrodininku". Konfliktui tarp mokslo ir religijos buvo lemta inykti beveik dviems imtams met.
[m a g i j a ] [b e d i o n ]

Europa ujriuose tai tema, kuri prasideda ne nuo Kolumbo ir ne nuo Kari b. Vienas eksperimentas kryiuoi karalysts ventojoje emje buvo atliktas dar senaisiais laikais. Kitas, Kanar salose, vyko jau septyniasdeimt met. Kai tik buvo umegzti ryiai su tolimomis salomis, vis daugiau europiei leidosi ujrio keliones. Jie ten plaukdavo prekiauti, prisiplti, ukariauti ir vis
515

EUROPOS

ISTORIJA

daniau dl religini prieasi. Daugeliui tai bdavo pirmas susitikimas su kitos rass monmis. Nordami teisinti savo pretenzijas ukariaut ali gyventojus, ispan monarchai pirma turjo pripainti, kad tie neeuropieiai irgi mons. 1512 met reikalavimu konkistadorai privaljo visiems iabuviams perskaityti tok tekst: Viepats ms Dievas, visada gyvas ir aminas, sutvr Dang ir em, vien vyr ir vien moter, kuri palikuonys esate js ir a ir visi pasaulio mons <...>"2 1 . Tai patvirtindamas, popieius Paulius III 1537 met dekrete pareik, kad visi indnai yra tikri mons, ne tik galintys suprasti katalik tikjim, bet ir <...> labai norintys priimti j"2 2 ,
[g o n c a l v e z ]

Buvo tsiamos ir ankstyvosios tyrinjim kelions. Pamau, prajus apie dvi deimt met nuo pirmojo Kolumbo sugrimo Palos uost, bandym ir klaid metodu buvo nustatyta, kad Vakaruose yra didelis ketvirtasis emynas. Kartai ginytasi, kam priskirti nuopeln. Pats Kolumbas atliko dar tris keliones nei nodamas, kur jis i tikrj buvo. Kitas genujietis Giovannis Caboto (Johnas Cabotas, 1450 1498) 1497 met gegus mnes laivu M a tth e w iplauk i Bris tolio, turdamas Henriko VII leidim; jis isilaipino Bretono rago saloje, kuri palaik Kinijos dalimi. Florentietis Amerigo Vespuccis (1451 1512), vienas i Medii agent Sevilijoje, 1497 1504 metais atliko tris ar keturias transatlanti nes keliones. Jis gavo Ispanijos piloto mayor (vyriausiojo navigatoriaus) titul. Kaip tik is faktas ir nulm teisingai ar neteisingai, kad ketvirtasis emynas buvo pavadintas jo vardu. 1513 metais Vasco Nunezas de Balbao (mir 1519 m .), zuikiu atplauks Amerik, psias perjo Panamos ssmauk ir ivydo Ramj vandenyn. 1519 1522 metais ispan ekspedicija, vadovaujama portugal kapi tono Ferdinando Magellano (1480 1521) apiplauk aplink pasaul. Tai buvo neabejotinas rodymas, kad em apvali, kad Atlanto ir Ramusis vandenynai yra atskiri juos skiria Amerikos emynas,
[s y p h i l u s ]

Apie penktj emyn kitame pusrutulyje netar dar imt met. 1605 metais ispan laivas i Peru ir oland laivas i Javos vienu metu pasiek Karpenterijos lank. Didiojo Zuidlando (Piet ems" Australijos ir Naujosios Zelandijos) kontrus pirmasis apytikriai nubrai oland jrininkas Abelis Tasmanas (1603 1659) 1642-1643 metais. Portugalai pirmieji suskubo pasinaudoti naujj emi prekybinmis galimy bmis. Jie 1500 metais pareik pretenzijas Brazilij, 1505 metais Maurikijaus sal, 1509 metais Sumatr, o 1511 metais Malak ir Prieskoni salas" (Indo nezij). Savo prekybai apsaugoti jie steig itis sustiprint stoi grandin, besitsiani nuo Goa Indijoje iki Makao Kinijoje. O ispanai, prieingai nei por tugalai, nedvejodami naudojo savo karin gali. Viliojami svajons apie Eldorad konkistadorai, k tik uvald Iberij, dabar nukreip savo energij Amerikos ukariavimui. 1511 metais jie sikr Kuboje ir panaudojo j kaip baz tolesnms kampanijoms. 1519 1520 metais Hernanas Cortsas (1485 1547), praliejs marias kraujo, ugrob actek imperij Meksikoje. XVI amiaus treiuoju ir ket virtuoju deimtmeiais laikinos kolonijos steigtos Kosta Rikoje, Hondre, Gva temaloje ir Naujojoje Granadoje (Kolumbijoje ir Venesueloje). 1532 metais Franciscas Pizarras (apie 1476 1541 m.) pradjo ink imperijos Peru ukariavim.
516

RENATIO

SYPHILUS
Daug met i liga neturjo oficialaus pavadinimo. Italai, vokieiai, lenkai ir anglai j vadino pranczika liga", o pranczai neapoliei liga", neapolieiai - ispanika liga". Portugalai j vadino kastiliei liga", o turkai - krikioni liga". Ispan gydyto jas, vienas i pirmj pradjs j gydyti, dr. Ruy Diazas de Isla, dav jai Hispaniolos gyvats" pavadinim1. Manoma, kad sifilis Europoje pirm kart pasirod 1493 metais Barselonoje. Dia zas de Isla vliau tvirtino gyds Nina kapiton Vicente Pinzon; manoma, kad i lig atve i u Atlanto Kolumbo gula. Taiau nesvarbu, kas j atve - jreiviai, vergai, ar vieni ir kiti; 1494 metais ji jau pasiek Neapol - paiu laiku, kad suspt pasveikin ti ia sibrovusi prancz armij. Kai kitais metais samdyti prancz karaliaus kariai buvo paleisti, jie ineiojo j po beveik visas Europos alis. 1495 metais imperatorius Maksimilianas ileido dekret prie nelemtj sifil", kuris buvo laikomas Dievo bausme u burnojim prie Diev. 1496 metais Genujos miestas mgino apvalyti ukrstus sifi liu savo vienamius. 1497 metais tolimajame Edinburge statutas pareigojo sifilitikus persikelti Inkeito sal; nepaklususiems grs paenklinimas dagu. Apie Karolio VIII kampanij Italijoje Voltaireas vliau ra: Pranczija prarado ne visk, k ten buvo ukariavusi. Isaugojo sifil"2. Dl neiaikint prieasi sifilio suklja blykioji spirocheta (Treponema palli dum) patekusi Europ gavo itin pavojing pavidal. Ji siskverbdavo lyties organus, pasinaudodama odos nelygumais ir trkimais, kuri tais laikais retai plaunamuose tarpkojuose netrko, ir tada ten atsirasdavo labai ukreiami kieti ankeriai (opels). Per kelias savaites vis kn nusdavo pliuojantys spuogai, bdavo paeidiama centrin nerv sistema, plaukai ir per kelis mnesius ligonis, kamuojamas dideli skausm, mirdavo. Gydytojai mgino spuogus gydyti gyvsidabriu, taiau taip jie patys to nenordami nuodijo savo pacientus. Po ei ar septyni deimtmei isivyst ioks toks organizmo atsparumas ir spirocheta aprimo. Nuo to laiko ji tapo paprastos trij stadij venerins ligos prieastimi, palikdama savo subjaurotoms ir nevaisingoms aukoms iek tiek daugiau laiko mgautis iuo pasauliu. Taiau iki tol spirocheta jau spjo nusineti milijonus gyvybi; tarp jos auk atsidr popieius Julijus II, kardinolas Wolseyus, Henrikas VIII, Ivanas Rstusis. Paaboti j pavyko tik iradus penicilin. Sifilis neivengiamai turjo rimt pasekmi. Su juo siejamas seksualinis puritonizmas, apms visus visuomens sluoksnius, iskyrus aristokratij; ligi tol populiari piri, kuriose buvo itvirkaujama, udraudimas; sveikinimasis rank paspaudimu vietoj anks iau paplitusio vieo buiavimosi; nuo 1570 met prasidjo mada neioti perukus. 1530 metais ital poetas Girolamas Fracastoras sukr poem apie piemen, susir gus pranczika liga. Po kiek laiko mokslo vyrai dav tai ligai mokslin pavadinim. To piemens vardas buvo Syphilus3.

517

EUROPOS

ISTORIJA

Europiei kolonizacija iaurs Amerikoje prasidjo 1536 metais, kai breton jreivis Jacquesas Cartier (1491 1557) kr Monreal Kanadoje, ir 1565 metais, kai Pedras Menendezas Floridoje kr Sent Augustino miest. Menendezas k tik buvo sugriovs netoli buvusi hugenot gyvenviet (busimojoje Piet Karoli noje), kur jis kaip liuteronus" ikor pirmuosius religinius tremtinius Amerikoje. Po trej met t pai viet atvyko hugenot kratietis Dominique'as de Gorgues'as ir liep pakarti ispan gulos karius kaip plikus ir galvaudius". Vakar civilizacija pradjo savo yg. Olandai ir anglai kolonizacijos proces sitrauk palyginti vlai, taiau XVI amiaus pabaigoje ir jie pradjo naudotis jos vaisiais. 1597 metais Javoje kr Batavij, olandai pasiryo iplti i portugal Ost Indij. Angl kolonija Virdi nijoje, atrastoje 1598 metais, pirmuosius kolonistus skmingai prim Deimstaune 1607 metais. Laivas M ayflover 1620 met gruodio 1 1 (21) d. atgabeno Plimuto kolonij 120 puriton (piligrim krj") su eimomis. Po deimties met tokia pat kolonija kurta Masaiusetso lankoje. Nors tai buvo religiniai pabgliai i Anglijos, taiau tolerancija jie nepasiymjo: kolonij Rod Ailende kr disidentai, ivaryti i Masasetso. Tuo metu vis pasaul apraizgs euro piei kolonij tinklas ir jros susisiekimo keliai, jungiantys su jomis, jau buvo vyks faktas. Labai spariai augo tarptautin jr prekyba. Vakaruose transatlantinius kelius ilg laik kontroliavo Ispanija. Apie 1600 metus Sevilij i Naujojo Pasau lio kasmet atplaukdavo po 200 laiv. Klestjimo deimtmeiu (1591 1600) jie atgabeno 19 milijon gram aukso ir beveik 3 milijardus gram sidabro. Pietin keli aplink Gerosios Vilties kyul pirmieji sisavino portugalai, o po j olandai, kurie sisavino ir svarbiausi prekybos keli tarp iaurs ir Viduremio jr. Rytuose olandai irgi pirmieji pradjo didelio masto prekyb Baltijos ali grdais. Didjani maisto produkt paklaus Vakar Europoje patenkino didjantis Len kijos jav augintoj pajgumas. Prekyba Baltijos ali grdais pasiek didiausi mast 1618 metais, kai i Dancigo (Gdansko) Amsterdam ikeliavo 118 000 lst (lastas apie 2900 litr) grd. Anglijos prekyba audiniais su Nyderlan dais rekordin lyg pasiek kiek anksiau, apie 1550 metus. Angl avantiristai steig Maskvos (1565), Levanto (1581) ir Ost Indijos (1600) kompanijas. Visos ios veiklos centras buvo Nyderlanduose. Antverpenas pagrindinis perkrovimo uostas prekiaujant ir su Ispanija, ir su Anglija, ymiai pranoko kitus iki lugimo 1557 1560 metais; po to pirmauti m Amsterdamas. 1602 metus, kai buvo kurta ne tik oland Ost Indijos kompanija, bet ir pirmoji pasaulyje bir a Amsterdame, galima laikyti naujos prekybos istorijos eros pradia,
[in f a n t ]

Pltojantis prekybai su ujrio alimis, Europa gavo daug nauj pagrindini maisto, taip pat egzotik kolonijini" produkt, tarkim, pipir, kavos, kaka vos, cukraus, tabako. Europiei valgiaratis, j virtuv ir skonis pasikeit. Pupels, pirm kart pamintos Pranczijoje 1542 metais, pomidorai, tuo metu paplit jau po vis Italij, ir anktiniai pipirai, auginami Balkanuose, buvo kil i Amerikos.
518

RENATIO

INFANT
1572 metais Martinas de Voosas nutap Antverpeno teisjo Antoono Anselms ei mynin portret. Jame pavaizduoti vyras ir mona, susd u stalo; vyras laiko sn, o mona dukter. Paveikslo viruje ivingiuotas uraas, kad eimos galva gim 1536 met vasario 9 d., jo mona Johanna Hooftmans - 1545 met gruodio 16 d., j snus Aegidijus - 1565 met rugpjio 21 d., o dukt Johanna - 1566 met rugsjo 26 d. is paveikslas rodo, jog tuo metu jau formavosi iuolaikin eimos samprata, kad eima susideda i atskir individ, ir suaugusi, ir vaik1. 1579 metais Sanchezas Coellas nutap Ispanijos karaliaus Pilypo II trylikamets dukters infants Izabels portret. Ji pavaizduota kaip tobula maa dama su pramat niu brangakmeniais papuotu galvos apdangalu, sugarbanotais plaukais, nriniais, elegantika suknia, iedais ant pirt. Tokiai vaizdavimo tradicijai ispan karaliaus dva re buvo lemta ilikti iki XVII amiaus vidurio - iki Velzquezo tapytos kitos infants, Pilypo IV dukts Margaritos Austrs garsiosios portret serijos. Ir kart daili septyne ri ar atuoneri met mergait pavaizduota kaip miniatirin dama su korsetu ir krino linais, susuktais kaip tikros damos plaukais. Vaikai vis dar buvo laikomi maesnio gio asmenimis, dar ne visai uaugusiais, taiau kokybikai nesiskirianiais nuo savo tv. (r. 51 pav. klijoje.) Ankstesniais laikais nei eimos branduolys, nei vaik amius nebuvo laikomi atski rais vienetais. Visos kartos gyveno drauge didelse eimose. Vaikai i vystykl patek davo tiesiai suaugusi rbus. Jie dalyvaudavo visuose eimos aidimuose ir visoje jos veikloje. Iskyrus turtingiausias klases, jie nesimokydavo arba mokydavosi labai maai; o jei jau mokydavosi, tai visi kartu. Nuo 7 -8 met vaikai praddavo dirbti kaip tarnai ar amatinink mokiniai. J mirdavo tiek daug, kad visiems labai rpjo juos kuo greiiau uauginti. eimos egzistavo, taiau jos egzistavo tylomis . Egzistavo ir vaikyst, tik ji neturjo iskirtinio statuso ir stengtasi, kad ji baigtsi kuo greiiau. Vaikysts atradimas buvo procesas, gavs savo pavidal laikotarpiu nuo XVI iki XVIII amiaus. J galima atsekti pagal t laik drabuius ir ikonografij, specialiai vai kams skirt aisl, aidim, pramog atsiradim, morals ir elgesio norm keitimsi, o vis pirma i radikaliai naujo poirio mokym ir aukljim. Viduramiais vaikai daugiausia moksi gyvendami, valgydami, miegodami kartu su suaugusiais ir savo akimis matydami visk, k jie daro. Jie nebuvo nei izoliuoti, nei apsaugoti nuo suaugusi pasaulio. Tik auktosios visuomens vaikai lank mokyklas, kur moksi universaliose, nesuskirstytose pagal ami grupse. Vienas i ankstyviau si klases suskirstytos mokyklos pavyzdi ufiksuotas 1519 metais v. Pauliaus mokykloje Londone. Pradjus moksleivius skirstyti grupes pagal ami ir padidjus mokymo trukmei, labai iaugo drausms reikalavimai. Mokiniams primetama krikio nikoji moral, elgesio normos, o bausms buvo eminanios. Berniukai pirmieji stojo ilg ir etapais suskirstyt keli brandos link. Mergaits, kurias kartais itekindavo sulaukus vos trylikos met, turjo kur kas daugiau galimybi viso to ivengti.

519

EUROPOS

ISTORIJA

Su vaikyste asocijuojasi nekaltyb. Taiau vaik nepadorumas ir nepadorus bend ravimas su jais ilgai buvo laikomas natraliu dalyku. Liudviko XIII (gimusio 1601 m.) elges vaikystje atidiai stebjo ir kruopiai urainjo karaliaus dvaro gydytojas dr. Heroardas. Dofino nebardavo u tai, kad jis, pavyzdiui, grabaliojo lovoje savo guvernant ar demonstravo savo pirmsias erekcijas, kildavusias ir nusileisdavusias kaip pakeliamieji tiltai". Jis buvo apvesdintas keturiolikos met; vestuvin lov Dofin paguld jo motina, pas kuri jis sugro madaug po dviej valand, padars du kar tus", o jo varpa buvo visa raudona".3 mogaus gyvenimo amiai", apibendrinti garsiajame komedijos Kaip jums patin ka" monologe, ekspyro laikais neabejotinai jau buvo visikai susiformav. Taiau kiekvienas imtmetis nedavo savo indl kart svokas. Tarkim, vaikyst buvo atras ta tik naujj Europos laik pradioje, o paauglyst atrado romantikai po Goeths Werterio pasirodymo; pagyven pilieiai" - tai jau postindustrins eros atradimas.

Europos kontaktai su Amerika, kuri iki tol buvo gan hermetika ekologin zona, isipltojo didelio masto main vairiais dalykais monmis, ligomis, augalais ir gyvnais. ie Kolumbo mainai" buvo daug naudingesni Europai. Europos kolonistai drsiai atlaik sunkumus ir nepriteklius, o kai kur jiems teko susidurti ir su prieikais indnais. Taiau europiei nuostoliai buvo visai men ki palyginti su tuo genocidu, kur vykd jie patys savo aunamaisiais ginklais. Kolonistai atne ir t gero, taiau tai buvo susij su didiulio masto moni naikinimu ir plimu. Europa gavo sifil, taiau jo alos negalima lyginti su raup, pleurito ir iltins epidemijomis, kurios ienaute ienavo vietinius Amerikos gyventojus. Europieiai atgabeno arklius; mainais u tai jie gavo por nepapras tai svarbi maisto produkt bulves ir kukurzus, taip pat kalakutus soiau si ir maistingiausi namini pauki r. Bulves labai anksti pradta auginti Airijoje, i ia jos pradjo savo kelion po iaurin Europ, tapdamos pagrindiniu maisto produktu Vokietijoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Kukurzai, vadinti Amerikos javais ar Amerikos pdym javais, praturtindavo nualint dirvoem ir labai palengvino ems kio kultr sjomain bei galvij auginim. XVI amiuje jie jau tvirtai prigijo Po ups slnyje. Per Alpes persiristi kukurzai negaljo tol, kol po keli imtmei anapus j pagerjo klimatins slygos, bet j poveikis ems kiui buvo milinikas. Yra rimto pagrindo manyti, kad maisto raciono papildy mas produktais i Amerikos buvo vienas pagrindini veiksni, lmusi staig Europos gyventoj skaiiaus didjim naujj laik ankstyvojo tarpsnio pabaigo je2 3 .
[SYPHILUS]

Europiei atvykimo Amerik apraymai neseniai buvo i esms perirti ir dekolumbizuoti". Tai, kas anksiau vadinta atradimu", dabar vadinama susi drimu" arba kultr susitikimu".2 4 Tik ar ne geriau bt elgtis garbingai ir vadinti tai ukariavimu? Nuvainikuotas buvo ir pats Kolumbas. Jo kelioni pir mumo nuopelnas atiduotas vikingams arba airiams, ar net Velso gyventojams su

520

RENATIO

j i vyteli pintais ir oda aptrauktais luoteliais. Kolumbo isilaipinimo vieta i San Salvadoro (Vetlingo salos) perkelta Samana Kei Bahamuose.2 5 Dabar jau tvirtinama, kad neprilygstamasis navigatorius" buvo negailestingas ir godus kolonialistinis piratas", o kartais jis vadinamas ir donkichotiku ydu, klajojan iu po jras ir iekaniu dingusi Izraelio geni2 6 . Net kalbama, kad Kolumbas igirds apie kito emyno buvim i Amerikos moter, pasiekusi Europ.2 7 Tik r altini apie Kolumbo veikl maai, utat gausu mit2 8 . O tikrieji Amerikos atradjai yra tie, kurie jo konkistador pdomis; danai tai buvo vienuoliai, tar kim, Bernardinas de Sahagunas, pirmasis pasaulio antropologas", kurie stengsi suprasti, kas i tikrj darosi2 9 . Santykiai su Amerika giliai paveik Europos kultr. Atsirado ir giljo prara ja tarp ali, kurios galjo lengvai pasiekti Naujj pasaul, ir t, kurios tokios galimybs neturjo. Filosofij pagimd pirkliai. Moksl pagimd prekyba. Nuo to laiko Europa beveik suskilo dvi dalis. Vakarai daugiausia usiima jra. Rytai usiima patys savimi"3 0 . Naujj laik pradios visuomen buvo suvokiama ne kaip klass, o kaip socia liniai sluoksniai arba luomai" (lotyn kalba jie vadinami status, vokiei Stn de, prancz tat). Tos pagrindins socialins grups buvo apibriamos pagal j funkcijas, pagal teisinius apribojimus ir privilegijas, kuriomis stengtasi palengvin ti t funkcij vykdym bei pagal j bendras, kolektyvines institucijas. Turto ir pajam vaidmuo buvo tik antraeilis. Nustatant, kokiam luomui priklauso ta ar kita eima, svarbiausias kriterijus (netaikomas tik dvasikiams) buvo paveldimumas. Pavyzdiui, bajorija vidurami riteri palikuonys buvo apibriama pagal jos karin funkcij ir pagal statymus, suteikianius jai iskirtines teises ems valdas ir j valdym. Didjant reguliari armij vaidmeniui, karin bajo rijos funkcija kiek sumenkjo, taiau ji ir toliau liko valdaniosios kastos nugar kaulis. Per vietinius susirinkimus bajorija vykd politik alies viduje ir paprastai turjo vis jurisdikcij savo valdose gyvenani moni atvilgiu. Daugumoje ali bajorijai vadovavo aukiausieji jos sluoksniai, tarkim, Anglijos perai ar Ispanijos grandai; kitose alyse, pavyzdiui Vokietijoje, bajorija buvo susiskirs iusi daug rang. Miesteln luomas, iaugs i savivald turini miest lais vi ir i miest gildij, irgi buvo susisluoksniavs patricijus, laisvuosius mieste lnus ir beturt varguomen. Miesteln luom gyn karaliaus suteiktos privilegijos ir miesto ribose jis naudojosi visa jurisdikcija. Valstiei luomo dau gum sudar baudiauninkai; maum laisvieji ar isilaisvinantys i baudiavos valstieiai. Baudiaunink statusas galjo bti gan vairus priklausomai nuo to, kieno emse jie gyveno Banyios, karaliaus ar bajor. Daugelio jurisdikcij egzistavimas buvo nesuderinamas su valstybs despotiz mu, taigi su Maskvos carizmu ar Osman valdymu. Tai ir buvo ta socialin baz, dl kurios Vakar absoliutizmas gan smarkiai skyrsi nuo Ryt autokratijos. Jis rmsi daugybe tradicij, paveldt i ankstesni laik, ir nepaisant naujovi vis dar buvo labai viduramikas. Ir Vakaruose, ir Rytuose socialiniai individ apribo jimai, irint ms akimis, buvo labai varginantys. Visi, o ne tik baudiauninkai,
521

EUROPOS

ISTORIJA

turjo priklausyti kokiai nors bendrijai ir laikytis jos taisykli. Toki istorik kaip Burckhardtas Renesanso individualizmas buvo taip lovinamas kaip tik dl to, kad jie sveikino pirmuosius nedrsius mginimus nusimesti viepataujanius socialinius suvarymus ir suskirstym visuomenines grupes. O kai buvo daroma kokia nors iimtis, pavyzdiui, kai Mikelandelas buvo atleistas i amatinink gildijos, tam prisireik net paties popieiaus sikiimo3 1 . Kain revoliucija, pirmasis Europos susidrimas su infliacija, i pradi buvo aikinamas lupikautoj nedorumu. Taiau kaip parod Salamankos universiteto tyrinjimai, nuo XVI amiaus etojo deimtmeio j reikia aikinti ispan aukso ir sidabro antpldiu. Ne iaip sau vienas komentatorius ra: Ispanijos skurdo prieastis yra jos turtai"3 2 . Nors amininkams buvo sunku susidaryti aik vaizd dl didiulio kain okinjimo ir vis pasikartojani vyriausybi mginim sustabdyti j nuvertinant savo valiutas, visikai aiku, kad bendra viso XVI amiaus tendencija buvo nuolatinis kain augimas. Pavyzdiui, grd kainos Pranczijoje, kur nauj monet kalta ne tiek jau daug, 1600 metais buvo daugiau kaip septynis kartus auktesns negu 1500 metais. Nepaprastai iaugo pragyvenimo katai, ypa Vakar Europoje (r. III pried, 44). Stengdamiesi paaikinti reikin, ndienos mokslininkai maiau akcentuoja aukso luit, o daugiau gyventoj skaiiaus didjimo, dirv nualinimo, rent ir mokesi augimo vaidmen. XVI amiuje didij miest, turini per 100 000 gyventoj, skaiius iaugo nuo penki iki, ko gero, keturiolikos; tarp j atsidr Konstantinopolis, Neapolis, Venecija, Milanas, Paryius, Roma, Palermas, Mesina, Marselis, Lisabona, Sevilija, Antverpenas, Amsterdamas ir Maskva. Valstieiai pl do auganius miestus; atlyginimai atsiliko nuo kain didjimo; daugjo elget. emvaldiai savo peln padidino iki maksimumo; vyriausybs, kamuojamos nuolat smunkanios pajam verts, didino mokesius. Iki XVII amiaus pradios padtis beveik nepagerjo. Socialins kain revoliucijos pasekms vertinamos labai prietaringai. Pinig ekonomikos ekspansija skatino socialin judrum, ypa Anglijoje ir Olandijoje. Labai sustiprjo prekybos buruazija. Kapitalizmas um starto pozicij. Taiau miest augimas Vakaruose buvo glaudiai susijs su neobaudiavos" augimu Rytuose. Vokietijos, Lenkijos ir Vengrijos bajorija stiprino savo pozicijas, o toliau vakarus esani ali kilmingieji buvo sutrik. laikotarp tiriantys angl isto rikai negali sutarti, kas gi darsi j bajorijai kilo ji ar smuko? Pilietin Angli jos kar* vieni laiko savimi pasitikinios netituluotos kaimo diduomens mgini mu sitvirtinti lunganios aristokratijos sskaita, o kiti aristokratijos nuskurdimo dl kain revoliucijos sukeltos nevilties iraika.3 3 [k a p i t a l i s t i n i s
e m s k is ]

Ypa domios kins ir religins raidos ssajos. Protestantikoji reformacija visada buvo aikinama religiniais ir politiniais terminais. Taiau ne vien tik mark sistai irjo ry tarp protestantikosios etikos ir prekybinio veiklumo. Maxo Weberio Protestantikoji etika ir kapitalizm o dvasia (1904) bei Richardo Tawney'* Lietuvi istoriografijoje daniau vadinamas Anglijos revoliucija" red. past.

522

RENATIO

aus Religija ir kapitalizm o atsiradimas (1926), nors j detals smarkiai kritikuo tos, inspiravo itis komentatori mokykl. Juk gal gale kapitalizmui reikjo ne tik technikos specialist, bet ir sav ideolog. Protestant raytojai, be abejo, suvaidino svarb vaidmen, kovodami su giliai siaknijusiu neigiamu poiriu lupikavim. Taiau jie tai dar iek tiek vliau negu istorikai anksiau man. Tawney'us nemaai rmsi angl puritono Richardo Baxterio darbais, o Weberis anachronikai XVIII amiaus amerikieiu Benjaminu Franklinu. Tik 1658 metais Olandijos valstyb ileido potvark, kad bankininko negalima neprileisti prie komunijos vien u tai, kad jis usiima lupikavimu. Taigi teorija smarkiai atsiliko nuo praktikos,
[l u p i k a v i m a s ]

I tikrj katalikikuose miestuose kapitalizmas klestjo ne maiau kaip pro testantikuose. Fuggeris i Augsburgo nebuvo puritonas. Jis ikilo todl, kad pltojo pramon ir prekyb ir, kad karas, nepaisant jo griaunamojo poveikio, skatino preki ir finansini paslaug paklaus. Protestant teologai, kapitalizmo technikos propaguotojai, nuveik maiau negu daugyb i kit ali pabgusi verslo moni, utvindiusi protestant alis. Kaip tik tokios migracijos ir ineiojo vidurami kapitalizmo skl po vis Europ. Didiausias enevos verslininkas Francescas Turrettinis (1547 1628) buvo ieivis i Lukos. Louisas de Geeras (1587 1652), vedijos karaliaus Gustavo Adol fo dvare veiks finansistas ir pramonininkas, ia atvyko i Ljeo. Marcus Perezas (1527 1572), Vilhelmo Tyliojo finansuotojas, buvo yd converso i Ispanijos3 4 . ios epochos karins permainos, kurios kaip ir dauguma dalyk dabar vadi namos revoliucinmis, turjo rimt pasekmi. Jos reik nauj ginkl vis pirma iei, mukiet ir patobulintos artilerijos sigaljim, pareikalavus pro fesionali kadr ir instruktori. Tai taip pat reik nuolatini armij augim, o jas buvo pajgs ilaikyti tik patys turtingiausi kunigaikiai. I vien dalyk iplauk kiti. Penki metr ilgio veicar pstinink ietys buvo seniai lauktas ginklas kavalerijos atakoms atremti. Taiau efektyviai jas naudoti galjo tik judri ietinink kar keturkamp rikiuot, tiksliai pasisukan ti ir manevruojanti, kad prisitaikyt prie atakos linijos. Ispanai pastebjo, jog geriausia j derinti su mukietomis, kuri ugnimi buvo galima efektyviai sulaiky ti atakas. Taiau mukiet taiklumas buvo dar gana menkas, ilgai utrukdavo j utaisymas, todl jos efektyvios tik tuo atveju, kai mukietininkai apmokyti au dyti unisonu, salvmis, staigiai ieidami i ietinink kar ir taip pat staigiai pasi slpdami jos viduje mukietoms vl utaisyti eilinei salvei. Nors toks kariavimo bdas pirm kart buvo ibandytas prie Ravennos 1512 metais, plaiau naudoti j imta tik nuo XVI amiaus septintojo deimtmeio kariaujant Nyderlanduose. Skmingai suderinti iei ir mukiet veiksmus reikjo daug treniruotis, be to, tik dka drausmingiems profesionalams bdingo tvirtumo ir esprit de corps kolektyvikumo dvasios. Geriausias atsakas iei kar buvo masikas artilerijos naudojimas. Patrankas, kurios labai greit vidurami tvirtinimus pavert pasenusiais, nebetinkamais gin tis, dabar pradta naudoti mio lauke spragoms prieo linijose pramuti. Taiau
523

EUROPOS

ISTORIJA

didelms artilerijos pajgoms reikjo sudtingos technikos, efektyvios metalur gijos pramons, auktos kokybs parako, brangaus transporto ir profesionali artilerist. Didjant patrank kalibrui, spariai augo laiv dydis, tonaas ir manevringu mas. Karo laivams buvo lemta virsti plaukiojaniomis patrank platformomis. Vis didesni laiv plaukiojimo nuotoliai skatino pltoti navigacijos moksl, kuris savo ruotu priklaus nuo instrument tikslumo, patikim astronomini bei kartogra fini duomen ir nuo matematikos paangos. Daug dmesio buvo skiriama tyrinjimams, kaip fortifikacijos renginiai gal t atsilaikyti prie artilerij. Vadinamj trace italienne sistem, atsiradusi XVI amiaus viduryje, sudar sudtingi grioviai, spstai ir emi palink bastionai, kurie artileristams buvo labai nepatogs, sunkiai paeidiami taikiniai, galintys ir patys galinga ugnimi atremti apgulj atakas. 1568 metais ital ininieri taip sutvirtintas Antverpeno miestas paskatino nauj tendencij, kuriai buvo lemta grinti apgulties metodus. Garsiojo Sebastiano le Prestre de Vaubano (1633 1707) laikais ininieriai vl pranoko artileristus. Kavalerija niekada nepa seno, bet ir ji turjo prisitaikyti prie nauj slyg, vis labiau specializuotis: atsi rado lengvoji kavalerija valgybai ir smulkiems susidrimams; ietinink briai atakoms myje ir dragnai mobilioji jga. Karo vadai, matydami toki raid, susidr su daugybe nauj, technini ir organizacini problem. Bajorai, kuriems tai buvo tik antraeilis usimimas, susi doroti su jomis jau nebepajg. Atsirado u atlyginim tarnaujani karinink, stiprjo profesionali sausumos ir jros kariki kasta. Karin karjera atvr pla ias perspektyvas ne tik senosios bajorijos ataloms, bet ir visiems talentingiems monms. Valdovai buvo priversti steigti karo akademijas. Valdovams taip pat teko iekoti nauj pajam altini savo kariuomenms ilaikyti bei naujos biurokratijos jai valdyti. Taiau kai t padar, pamat tur nuostab politin rank bajor galiai sumainti ir priversti paklusti savo pavaldi nius. Nemanoma sivaizduoti iuolaikins valstybs be revoliucini pasikeitim karinje srityje. Yra tiesioginis ryys tarp arkebuzos ir absoliutizmo arba tarp karo laiv mortyros ir merkantilizmo. Taiau revoliucija karinje srityje yra dar vienas klausimas, kur tariamieji teo retikai neatsispiria pagundai panaudoti lokalinius atskir Vakar Europos dali tyrimus nepagrstiems apibendrinimams viso emyno mastu. Danai stengiamasi sudaryti spd, kad Ryt Europos karo metodai, kur kavalerija nenusileido psti ninkams, buvo iek tiek atgyven. Tai netiesa. Lenkijos ar Maskvos kariuome nms Vakar pamokymai nebuvo reikalingi. Jos ir taip greit suinodavo apie naujausius techninius bei organizacinius laimjimus; taiau pastarosioms teko kovoti didiuliuose tuiuose Ryt plotuose atiauraus klimato slygomis, jos susi durdavo su tokiomis kariuomens aprpinimo problemomis, kurios nebuvo ino mos kariaujantiems iaurs Italijoje ar Nyderlanduose. Kai nuostabieji Lenkijos sparnuotieji ulonai susidr su vakarietika pstininkija, pavyzdiui, myje su vedais prie Kirchholmo 1605 metais, jie siaubingai sumu j. T pat jie pakar
524

RENATIO

tojo susidr su rytietiko stiliaus lengvja kavalerija prie Kluino 1610 metais ar prie Chotino 1621 metais. Lanksios, primenanios lsteles struktros dka ulon pagalbiniai daliniai, vadinamieji j towarzysze (draugai") aprpindavo juos paa ru ir dalyvaudavo smulkiuose susirmimuose; taip jie galjo isilaikyti prieikoje alyje, kur maiau sugebanios kariuomens seniai bt prarytos". Susidrimai su lenkais Maskvos kariams itisus deimtmeius baigdavosi neskmingai, danai dl nevykusiai panaudot vakarietik naujovi. Taiau maskvikiai nuo seno turjo puiki artilerij; ir kaip tik ta j artilerija gal gale sulugd ved karin pranaum myje prie Poltavos.3 5 Tautin valstyb" ir tautikumas" yra terminai, danai vartojami kur reikia ir nereikia kalbant apie XVI ami. Jie labiau tinka XIX amiui, kai juos sugal vojo istorikai, iekantys to meto tautini valstybi itak. i termin tikrai nereikt vartoti etninio identiteto paiekoms per anksti. Taiau jie tikrai tinka apibdinti tam stipriam nepriklausomumo, suverenumo jausmui, kur gijo ir val dovai, ir j pavaldiniai subyrjus vidurami vienybei. J raison d'tat turjo ne tik grynai politin, bet ir ekonomin, susijus su merkantilizmu, pobd. Knyga II Principe (Kunigaiktis"), parayta 1513 metais, buvo tarsi vadovlis visiems valdovams, kurie norjo pasiekti neribot valdi. Ji danai laikoma iuo laikini politini moksl itakomis. Knygos autorius Niccolo Machiavellis (1469 1527) buvo istorikas, dramaturgas ir Florencijos diplomatas, i arti stebjs Cesar Borgi ir popiei Aleksandr VI, t didj apgavik". Machiavellis i knyg ra vildamasis, kad ji paakins kunigaikt ipildyti sen Dants svajon suvie nyti Italij. Taiau knygoje isakytos mintys buvo universalios. Atskirdamas poli tik nuo moralini skrupul, autorius pasisak u M achtpolitik neabot jgos politik. Suvokus pavirutinikai, toks makeliavikumas" sukl didel skandal. Svokos frodi onorevoli (garbingos apgavysts") arba scelleratezze gloriose (lo vingos nedorybs") plaiai igarsjo i blogosios puss. Taiau pairjus rim iau, ir Kunigaikt skaitant kartu su Machiavellio traktatu apie Livij (II discorsi sopra la prim a deca d i Tito Livio, 1513), matyti, kad jo autorius buvo kartas ribotos valdios, statym virenybs ir laisvs alininkas. Prasta jo nuomon apie mogaus prigimt yra tvirtas pagrindas, ant kurio reikia statyti konstitucines struktras. Taiau mons geriausia simin cinikus jo aforizmus. Kuo mons ariau Romos Banyios, tuo maiau jie religingi", ra Machiavellis. Arba: Norintis ilaikyti savo valdi valdovas turi imokti bti, priklausomai nuo aplin kybi, geras arba blogas". Valdovas turi svarstyti tik karo dalykus. Taik jis turt laikyti tik atokvpiu, kuris <...> jam suteikia galimybi gyvendinti kari nius planus". Machiavellio mokini niekada netrko. Iekant renesanso laik pavyzdinio kunigaikio, daugumos istorik vilgsniai pirmiausia nukrypdavo ital despotus, pavyzdiui, Lorenz Nuostabj ar Lodovic Sforz. Po j jie tikriausiai pasilyt j galingj kaimyn ir varov Prancikaus I ir Henriko VIII kandidatras; j susitikimas Aukso brokato lauke" (1520) buvo tipikas nesuskaiiuojam to meto vingrybi pavyzdys.Taiau niekas nenusipelno tokio dmesio, kaip Vengrijos karalius Matiaas Hunyadis Corvi nus" (valds 1458 1490 m.).
525

EUROPOS

ISTORIJA

Korvinas, taip vadinamas dl varno atvaizdo jo herbe, socialiniu atvilgiu buvo prasisieklis; jo tvas Transilvanijos baronas ir kryininkas Iancu i Hunedoaros (Janosas Hunyadis), igarsjs kovose su turkais. Korvinas pasinaudojo savo baze Transilvanijoje bei stipria samdini kariuomene vengr magnatams pajungti ir pradjo viepatavim, kuriame ital kultra tapo politinio prestio poymiu. Jo aukltojas buvo humanistas arkivyskupas Vitezas; Korvinas ved Neapolio kuni gaiktyt Beatri Aragoniet ir m valdyti karaliaus dvare, dar nuo Anu dinas tijos laik palaikiusiame ryius su Italija. Karaliaus dvaras Budoje buvo pilnas knyg, paveiksl ir filosof, ir turjo ryi su visais ymiausiais to meto moksli ninkais pradedant Polizianu ir baigiant Ficinu. Jis taip pat didiavosi didiule biblioteka, kurios inkunabul ir rankrai kolekcija drsiai galjo lenktyniauti su Medii biblioteka Florencijoje. 1485 metais, kai Korvinas um Vien, atrod, kad betrksta vieno ingsnio iki Vengrijos Austrijos monarchijos krimo, o tai bt buvusi rimta paraika visai imperijai valdyti. Taiau staigi mirtis sugriov visus planus. Vengr bajorai atmet mokytojo snaus kandidatr ir pasirinko vien i Jogailaii. Truputl palauk, jo vald likuius pasiglem Habsburgai ir turkai. Kaip igrobstytos karalikosios bibliotekos knygos, taip ir renesansins Vengrijos pdsakai isisklaid kaip vjo neiojami lapai,
[c o r v i n i a n a ]

inoma, karaliaus valdios stiprjimas kai kuriose vietose dar nereikia visuotinio absoliutizmo sigaljimo; jis laikytinas nebent tik vienu i keli kon kuruojani ideal. Pranczijoje karaliaus apribojimai buvo dar tokie dideli, kad mokslininkai gali ilgiausiai ginytis, kokia, pavyzdiui, buvo valdymo sistema Prancikaus I laikais daugiau patariamoji" ar maiau decentralizuota"3 6 . Anglijoje po Tiudor monarchijos sitvirtinimo valdant Stiuartams sustiprjo pats parlamentas. ventojoje Romos imperijoje parlamentas stiprino savo pozicijas imperatoriaus sskaita. Lenkijos ir Lietuvos karalystje respublikonizmas triumfa vo prie monarchij. Tiesa, kai kurie renesanso mokslininkai, pavyzdiui Bud, savo poir monarchij grind Romos imperijos pavyzdiu; taiau kiti, tarkim, vyskupas Goslickis (Goslicius), valgsi atgal Romos respublik. Vienas i dviej takingiau si io laikotarpio politini traktat Jeano Bodino De la Rpublique (1576) pasisak u konstitucin monarchij, o Thomaso Hobbeso Leviatane" (1651) absoliutizmo rmimui gan ekscentrikai panaudota laisvo moni susitarimo teorija. Nepateikdamas rimtesni rodym, Hobbesas tvirtina, kad karaliai neri bot valdi gav todl, kad kadaise pavaldiniai jiems tariamai perleid savo teises. Taip atsirado Leviatanas monstras, susidedantis i moni" (taip jis vadino iuolaikin valstyb), apgailestavimo verta btinyb, vienintel nesibai giani konflikt alternatyva:
Kai tik m ons gyvena be valdios, varanios baim , jie visada yra tokioje bsenoje, kuri vadinam a karu < ...> , kur m ogus m ogui prieas. Tokiom is slygom is nra vietos nei pram onei < ...> , nei jreivystei < ...> , nei m enui, nei literatrai, nei visuom enei ir < ...> nepaliaujam ai viepatauja prievartins m irties baim; o m ogaus gyvenim as vienias, skurdus, bjaurus, gyvulikas, trum pas37.

526

RENATIO

CORVINIANA
XV amiaus septintajame deimtmetyje Vengrijos karalius Matiaas Korvinas pradjo rinkti knygas. ia aistra jj ukrt senas aukltojas Varadas (Oradea), vyskupas Janosas Vitezo ir vyskupo snnas Janosas Csezmiczeius. Jie abu buvo mokslininkai - kla sikos inovai, abu moksi Italijoje ir abu buvo aistringi bibliofilai. Pirmasis ikilo iki Vengrijos primo, o antrasis Janus Pannonius pseudonimu buvo inomas kaip ymiau sias to meto poetas, raantis lotyn kalba. Kai dl politinio smokslo abu pateko j nemalon, primas pasitrauk i uimam pareig, o poetas nusiud; karalius j bib liotekas prijung prie savosios. 1476 metais Matiaas ved Beatri Aragoniet, kuri parsigabeno i Neapolio gausi knyg kolekcij. 1485 metais Korvinas ugrob Vien, puoseldamas naujos Vengrijos-Austrijos monarchijos planus; jos kultrinis centras turjo bti karalikoji biblioteka, tuo metu jau statoma Budoje. Pasitelkusi daugyb archyvar, kopijuotoj, vertj, knygrii, iliustratori bei sukrusi transkontinentin agent tinkl, Biblioteca Corviniana turjo vaidinti svarb vaidmen Europos literatri niame atgimime". Ji pranoko net puiki Lorenzo Nuostabiojo bibliotek Florencijoje. Neisipild n viena i karaliaus Matiao vili. Jam mirus 1490 metais, snus sos to nepaveldjo. Habsburgai vl atgavo Vien, o Vengrijos bajorai pakl mait dl per dideli mokesi. Bibliotekos krimo darbai sustojo. Kai Osman kariuomen 1526 metais um Bud, biblioteka buvo apiplta. Dauguma jos knyg, skaitant ir 650 unikalios verts senovinius rankraius, dingo. Taiau prauvo ne viskas. Karaliaus Matiao 500-j mirties metini proga Vengri jos Nacionalin biblioteka sureng parod, kurioje eksponavo vl surinktas ilikusias vertybes. Paaikjo, kad karalienei Beatriei pavyko kai kuriuos vertingus knyg kolek cijos eksponatus isisti atgal Neapol. Kitus jos marti isigabeno Vokietij. Karolio V sesuo Marija, vienu metu buvusi Vengrijos karaliene, dar daugiau igabeno Briuse l. Taiau svarbiausia tai, jog paaikjo, kaip karo grobis igabentos Konstantinopol knygos kelis imtmeius buvo dovanojamos usienio ambasadoriams. Pavyzdiui, nekainojamos verts Biblioteca Corviniana apraomj katalog, kur sudar karaliaus agentas Florencijoje Naldo Naldis, sultonas padovanojo lenk ambasadoriui ir jis iliko Torunje. Anglijos ambasadoriui dovanotos Senekos tragedijos iliko Oksforde. Bizan tin Ceremonij knyga" isaugota Leipcige,
[t a x i s ]

Dvideimt ei rankraiai, nusis

ti Prancikui Juozapui, buvo laikomi Vienoje. Dar daugiau j atsidr kunigaikio Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje. Upsaloje buvo laikomos knygos, kurias karaliens Kristinos kariuomen kaip karo grob parsive i Prahos... parod buvo atsista kny g ir i Madrido, Bezansono, Romos bei Volteros. 1990 met parodoje pavyko surinkti tik dal dingusios kolekcijos. Taiau ir to paka ko parodyti, kad bibliofilija buvo vienas svarbiausi renesanso poreiki. Savo dydiu ir vairove Biblioteca Corviniana nusileido tik Vatikano bibliotekai. Taiau aplinkybs susi klost taip, kad skleisdama inias ji tikriausiai neturjo sau lygi .

527

EUROPOS

ISTORIJA

Renesansas skatino studijuoti romn teis; taiau kita iam laikotarpiui bdinga tendencija buvo atskir nacionalini teisi stiprinimas ir j lyginimas, o Hugo de Grooto (Grotius, 1583 1645) traktatas De ju re belli et paeis (1625) rei k ir tarptautins teiss atsiradim. Merkantilizmas arba merkantilin sistema1 1yra etiket, kuri buvo retai naudo jama, kol ipopuliarjo XVIII amiaus pabaigoje,
[r i n k a ]

Taiau jo idj komplek

sas, kur buvo lemta sukritikuoti Adamui Smithui, sudar naujj laik pradios ekonomins minties pagrind. Merkantilizm vairs mons suprato nevienodai; i esms jis rmsi sitikinimu, kad nordama suklestti iuolaikin valstyb turi naudotis visomis jai prieinamomis teisinmis, administracinmis, karinmis ir reguliavimo priemonmis. iuo atvilgiu jis buvo tikra prieyb laissez-faire sis temai, kuri vliau rm Smithas. Viena i populiariausi merkantilizmo atmain buljonizmas sitikinimas, kad alies turtas ir galyb priklauso nuo sukaupto aukso kiekio. Kita jo atmaina daugiausia dmesio skyr prekybos balansui gerin ti skatinant eksport, varant import ir remiant savus gamintojus. Visos merkan tilizmo atmainos stengsi stiprinti ekonomins galios altinius kolonijas, manufaktras, laivynus, muitus ir buvo aikiai nukreiptos prie alies preky binius varovus. Danikasis jo variantas, kur net laivyn kontroliavo penki atski ri admiralitetai, politik paliko asmeninei bei vietinei iniciatyvai. Pranczikasis, o vliau ir prsikasis merkantilizmo variantai pasiymjo tuo, kad politik stip riai laik savo rankose karaliaus ministrai. Anglijoje politika priklaus ir nuo asmenins, ir nuo karaliaus iniciatyvos. Vien i ankstyvj jos idstym galima rasti veikale The Discourse of the Common W eal of this Realm of England (Trak tatas apie visuotin gerov ioje ms Anglijos karalystje", 1549). prastin priemon padidinti ms turt ir papildyti id yra usienio prekyba, kiek vliau ra Thomas Munas. Tam reikia visada laikytis taisykls: kasmet par duoti svetimaliams daugiau negu sunaudojame i j sigyt dalyk"3 8 . Diplomatija, kaip ir merkantilizmas, pltojosi atsiliepdama valstybs galios stiprinim. Anksiau monarchai tenkindavosi tuo, kad ataukdavo savo ambasa dorius konkreiai j misijai pasibaigus. X V amiuje Venecija buvo vienintel valstyb, turjusi pastovi ambasad tinkl usienyje tol, kol jos pavyzdiu pasek popieiaus nunciatra ir kiti Italijos miestai. Taiau madaug nuo 1500 met nepriklausomi valdovai nuolatini ambasadori skyrim pradjo laikyti savo statuso ir nepriklausomybs poymiu. Jie vertino ir komercini bei politini ini pritekjim. Vienas i pirmj taip m tvarkytis Ferdinandas Katalikas, kurio ambasada v. Jokbo dvare egzistavo nuo 1487 met; i pradi jai vado vavo dr. Rodrigas Gondesalvis de Puebla, o vliau moteris karaliaus dukt, Velso princes Kotryna Aragoniet. O Pranczijos karalius Prancikus I , laikomas pirmuoju valdovu, turjusiu didel karalikj diplomatin tarnyb, kuriai nuo 1526 met priklaus ir ambasada Osman Portoje. Greitai corps diplomatique buvo jau visuose didiuosiuose valdov dvaruose ir sostinse. Gyvendami tam tikro pavojaus slygomis, diplomatai greit susikr btiniausias imuniteto, abipusikumo, eksteritorialumo, kredencial ir precedent
528

RENATIO

taisykles. 1515 met popieiaus potvarkiu nuncijus turjo bti corps diplomatique duajenu (seninu), imperijos ambasadorius vyresniu u kitus savo kolegas, o vis kit ambasadori vyresnikumas buvo nustatomas pagal j alies apsikriktijimo dat. Praktikai is potvarkis neveik, nes Karolis V teik pirmenyb ne imperijos, bet ispan diplomatams, o Ispanijos karalius, laikydamas save katali kikiausiu", atsisak uleisti pirmenyb Pranczijai. Tai sukl kivir; 200 met prancz ir ispan ambasadoriai tvirtai laiksi savo. Vien syk (tai nutiko Hago je 1661 metais), kai prancz ir ispan ambasadori palydos susitiko siauroje gatvelje, diplomatai vis dien istovjo vieni prie kitus, kol miesto taryba paliep nuimti aligatvi aptvarus, kad jie galt prasilenkti neuleisdami vieni kitiems kelio. Maskva taip pat grietai laiksi formalum. Caro ambasadoriai buvo prat reikalauti pirmumo net i imperatoriaus dvariki. Kadaise Varu voje Maskvos ambasadorius atjo su dviem skryblmis ant galvos vien jis privaljo nusiimti, sveikindamasis su Lenkijos karaliumi, o kit turjo vis laik bti usidjs, nes tokie buvo Kremliaus nurodymai. Machiavellio laikais diplomatai greit pagarsjo kaip apgavikai. Jie turjo mokti naudotis kodais, ifrais, nematomu raalu. Ne veltui seras Henris Woottonas maiktavo, kad ambasadorius yra garbingas mogus, siuniamas usien meluoti savo alies labui". Vis dlto nuolatini diplomat skaiiaus didjimas rod, kad prasideda svarbus taut bendrijos formavimosi etapas. 1643 1648 metais, kai Miunsteryje ir Osnabriuke buvo suaukta didel diplomat konferen cija Trisdeimties met karui ubaigti, Europos santarv" pradjo egzistuoti. XVI amiaus pabaigoje Europos emlap dramatikai pakeit netiktas Habs burg dinastijos ikilimas nesaikingai dideles auktumas. Taip atsitiko ne dl j ukariavim, o dl konkuruojani dinastij neskmi, toliaregik matrimoniali plan ir tiesiog dl paprasiausios laims. J moto buvo Fortes bella gerant. Tu, felix Austria, nube. (Tegu sau kariauja stiprieji. O tu, laimingoji Austrija, itekk". ie odiai priskiriami Vengrijos karaliui Matiaui Korvinui). iame posakyje labiausiai buvo pabriami du odiai felix (laimingas") ir nube (itekk"). 1490 metais Maksimilianas I Habsburgas, Romos karalius, vis dar tebebuvo pabglis i vengr uimtos Vienos. Jo padtis imperijoje buvo netvirta, tad teko imtis reform, padiktuot kaip tik pozicij silpnumo. Jis priirjo Reichskammergericht (Imperijos teismo) steigim 1495 metais, Reichsregiment (Imperijos vyriausybs) krim 1500 metais ir Reichsschlsse (Imperijos seimo mandat) nustatym 1512 metais. Susikrus trims parlamento kolegijoms elektori, kunigaiki ir miest bei padalinus imperij deimt teritorini padalini, kuri kiekvien vald dviej kunigaiki directorium, tvarkanti teiss, mokesi ir karinius reikalus, Maksimilinas I faktikai atsisak bet kokio tiesioginio impe rijos valdymo. Atiduodamas vokiei kunigaikiams visk, ko tik jie norjo, jis padar Habsburg dinastij tiesiog btina jiems. Taiau tuo pat metu Maksimilianas labai sustiprino Habsburg H ausmacht dinastijos gali. Ankstyva jo pirmosios monos Marijos mirtis atne jam pasakikj Burgundijos kunigaiktyst; 1490 metais jis paveldjo Tirol kartu su
529

EUROPOS

ISTORIJA

mgstamiausia rezidencija Insbruke. Viena paveldjimo sutartis, sudaryta su Jogailaiiais 1491 metais, leido jam susigrinti Bohemij, o kita, sudaryta 1515 metais, Vengrij. Abi sutartys sigaliojo 1526 metais, mirus Liudvikui Jogailaiiui; taip Habsburg dinastijos rankose atsidr Dunojaus monarchijos pagrin dai"3 9 . Ne maiau svarbios buvo ir jo snaus vedybos su Ferdinando ir Izabels pdine, nes tai leido Habsburgams pretenduoti ispan valdas. 1497 metais jo paties antrosios vedybos su Bianca Sforza i Milano padidino grynj pinig plau kas ir prisidjo prie jo patvirtinimo imperatorium 1508 metais. Tada ideologikiausias i vis Habsburg galjo jaustis visikai atliks savo misij. Netrukus jo pasi tikjimas savimi taip iaugo, kad pasil savo kandidatr popieiaus pareigas! Po Maksimiliano mirties jo ankui Karoliui Gentieiui pavyko savo emi valdas iplsti taip, kad jose niekada nenusileido saul". Be to, padedamas Fuggerio dukat, Karolis veik prancz ir popieiaus pasiprieinim ir per rekor dikai trump laik buvo irinktas ventosios Romos imperijos imperatoriumi, tapdamas tiesioginiu savo senelio pdiniu (r. III pried, 50).
[d o l e r i s ]

Karol V (imperatorius 1519 1556 m.)f kurio valdos drieksi nuo Filipin iki Peru, vis labiau spaud daugyb prietaring problem. Jo ivaizda buvo tikrai ne imperatorika: dl nesveik tonzili jis kalbjo inkiamu balsu, o jo burna vis laik buvo prasiiojusi; kakoks lus ispan grandas syk net patar jam usiiaupti, kad burn neprilst musi. Taiau gabum valdyti didiul impe rij jam netrko. Karolis V mgo kalbti flamandikai, su savo pareignais ne kdavo ispanikai, italikai, pranczikai, o su savo arkliu vokikai". Nestoko jo jis ir dvasios tvirtybs. Pasakykite man, koks gi imperatorius kada nors buvo umutas patrankos sviedinio", atov jis atmesdamas patarj praym Miulbergo myje pasilikti savo kariuomens unugaryje. Taps pripaintu kataliki kj kunigaiki lyderiu, imperatorius msi vykdyti krikionikojo pasaulio vienybs isaugojimo politik. Taiau jau vien dl vidaus ir iors krizi masto bei sudtingumo koordinuoti veiksmus buvo nemanoma. Nors Banyios reika lais ir pavyko suaukti visuotin susirinkim, taiau jis suprato, kad delsimas Tridente tik dar labiau stiprino nuomoni skirtum. Karolio V planai atkurti imperijos religin vienyb buvo katastrofikai atidliojami. Nepaisant pergals prie Miulbergo, karai su malkaldeno sjunga pasibaig nieko neisprendusi Augsburgo taika (1555). Ispanijoje, kur jis vald kartu su savo psichikai nesvei ka motina, i pradi teko kovoti su comuneros maitu, o paskui taikyti skirtingus Kastilijos ir Aragono interesus. Naujajame pasaulyje jis beviltikai kovojo nor damas apginti Amerikos indnus. Nyderlanduose, kuriuos paliko savo tetos Mar garitos rankose, buvo priverstas gimtojo Gento mait malint jga (15 40). Pagrindinse paveldimose Habsburg emse Austrijoje, Bohemijoje ir Veng rijoje, kurias jis paskyr savo broliui Ferdinandui, teko susidurti su nuolatine vietini lyderi, tarkim, Jano Zapolyai i Transilvanijos, opozicija, o 15461 5 4 7 metais sipliesk pirmasis Bohemijos sukilimas. Visur Karoliui V teko maldyti parlamentus, susiskaldiusius bajorus, veikti partikuliarinius interesus. Jam rei kjo skaitytis su strateginiu Pranczijos prieikumu, su turk ekspansija bei su prancz ir turk Osman bendradarbiavimo grsme.
530

RENATIO

DOLERIS
Jachimovas yra nedidelis ekijos miestelis Joachimtalyje 80 kilometr iauriau Pil zeno. 1518 metais grafas von Schlickas gavo imperijos patent ten kasti sidabr ir steigti monet kalykl. Jo sidabrins monetos buvo gaminamos valcavimo staklmis (Walzenwerke) ir oficialiai priskiriamos dideli denar kategorijai. mons jas vadino Joachimstaleriais; netrukus is pavadinimas sutrumpjo iki taleri. XVII amiuje taleris jau tapo piniginiu vienetu, paplitusiu visoje Vidurio Europoje. Jis taip pat buvo kopijuojamas Habsburg Ispanijoje, kurios taleros (atuoniuks") cirku liavo visoje iaurs ir Piet Amerikoje, o Anglijoje buvo inomos doleri" pavadinimu. kotijos karaliaus Jokbo VI sidabrins 30 iling monetos buvo vadinamos sword dollar - doleriais su kardu". XVIII amiuje sidabrinius talerius beveik istm varins tampuotos monetos, siveamos i vedijos ir vadinamos vediku pavadinimu daler. 1720 met varinis daler savo verte nesiskyr nuo sidabrinio talerio, tik svr 250 kart daugiau, todl juos teko ne neioti, o veioti veimais1. Vis pripaintas ios serijos edevras buvo Marijos Teress 1751 met doleris. ios puikios monetos vienoje pusje buvo imperators atvaizdas, o kitoje - dvigalvis erelis ir toks uraas: Romae] IMP[eratrix] * HU[ngariae et] BOhemiae] REG[ina] * Maria] THERESIA * D[ei] G[ratia] ARCHID[ux] AUST[riae] * DUX BURG[undiae] * COMes] TURolis] * Per vis XIX ami buvo nukalta milijonai toki monet; tai buvo pomirtins emisi jos, ymimos imperators mirties data - 1780 metais. Tokias monetas kaldino ir Mus solinis 1936 metais invazijai Abisinij finansuoti. O britai jas kal Bombjuje. Praslin kus dviems imtams met jos vis dar iliko apyvartoje kai kuriose Azijos dalyse kaip tarptautin prekybin valiuta2. 1787 metais doleris buvo priimtas kaip JAV valiuta, o 1871 metais kaip Kanados valiuta. Taiau tarp Europos ali valiut jo jau nebra.

Lenktyniavimas su Pranczija sukl penkis karus, kurie vyko visur, kur tik j teritorijos ribojosi: Nyderlanduose, Lotaringijoje, Savojoje, Pirnuose bei Itali joje, ir netiesiogiai utrauk didiausi jo gyvenimo gd Romos apiplim (1527). Turk baim paskatino Habsburgus uimti Vengrij ir Bohemij; taiau ilgainiui tai sukl be galo daug sunki komplikacij ir Balkanuose, ir Vidure mio jros regione,
[o r a n g e ]

Paskutiniuoju savo valdymo deimtmeiu Karolis V turjo iok tok pagrind optimizmui. Taiau Augsburgo taika atne nusivylim ir apimtas visikos nevil ties jis atsisak sosto. Ispanij ir Nyderlandus paliko savo snui Pilypui, likusi imperijos dal broliui. Mir atsiskyrs nuo vis San Juste. Karolis V buvo pas kutinis imperatorius, puoseljs visuotins vienybs idj ir iais laikais kai kas j vadina suvienytos Europos globju. Karolis V, anksiau laikytas paskutiniuoju areargardini musi kovotoju, staiga pradtas laikyti ateities aukliu" .

40

531

EUROPOS

ISTORIJA

ORANGE
1544 metais, kai Pranczijos karai su imperija pasiek kulminacij, vienas imperijos armijos karininkas, Ren von Nassau, uvo prie Sent Dizjer nuo prancz kulkos. Jo mirtis sukl vykius, kurie paveik ne tik jo gimtojo Nasau, bet ir Provanso, Nyderland bei Airijos istorij. Nasau buvo maa vokiei kunigaiktyst Reino vidurupio deiniajame krante. Tarp Vestervaldo mik ir smailiavirni Tauno kaln iaur nuo Vysbadeno derlin gose Reingau emse buvo vieni i puikiausi Vokietijos vynuogyn, tarp j ir Johanisbergo bei Rudeshaimo. Ren tvas Heinrichas von Nassau, gyvens Zygene, dalijosi kunigaiktyst su jaunesnija eimos aka i Dilenbergo. Ren motina Claudia buvo imperijos generolo Philiberto de Chalonso, kuris vadovavo Romos apiplimui ir kuriam Karolis V dosniai atsilygino emmis Brabante, sesuo ir paveldtoja. Negana to, jai dar atiteko ir Philiberto teis j Oranijos kunigaiktyst. Kai neturjs palikuoni Ren uvo, pasirod, kad visos jo ems valdos ir titulai atitenka jo vienuolikameiui pusbroliui Wilhelmui von Nasau-Dilenburgui. Oranija buvo nedidel nepriklausoma kunigaiktyst kairiajame Ronos krante iaur nuo Avinjono (r. III pried, 35). Atitverta i ryt aukt Ventu kaln, ji buvo tur tinga vynuogi augintoj sritis; kai kurie jos kaimai, pavyzdiui, Gigondas ir ateno diu Papas vliau igarsjo. Maytje jos sostinje, senajame Arausio miestelyje, isiskyr didiul dar Tiberijaus pastatyta romn arka. Nuo XII amiaus kunigaiktyst buvo Provanso graf lenas, taigi priklaus imperijai. Taiau 1393 metais Oranijos paveld toja Marie de Baux buvo ileista u Jeano de Chalonso i Burgundijos; j palikuonys vliau ir tapo ia negyvenaniais kunigaiktysts valdovais. 1431 metais, kai Provanso grafui skubiai prisireik pinig ipirkai, jis sutiko parduoti savo teis reikalauti i alono savinink itikimybs priesaikos, ir taip jie tapo pilnateisiais Oranijos kunigaikiais. Kaip nepriklausomas anklavas Pranczijos karalystje, Oranija viliojo daug ital ir yd pirkli, o XVI amiaus viduryje ji greitai virto protestant tvirtove1. Gal gale Oranij numalino Liudvikas XIV, 1703 metais nusprends likviduoti hugenot lizd. Paveldt turt Vokietijoje, Provanse ir Brabante dka Vilhelmas von Nassau-Dilenburgas (1533-1584) tapo vienu i turtingiausi moni Europoje. Jis net pretendavo tuo metu jau nebeegzistuojani Arlio karalyst. Vilhelmas gim liuteronu, bet buvo auk ljamas katalikikai imperatoriaus dvare Briuselyje, kur regent Margarit vadino moti na; jis sireng atskir turting rezidencij Bredoje, iauriniame Brabante. 1555 metais per abdikacijos ceremonij Vilhelmas laik u rankos pasiligojus Karol V; 1559 metais jis buvo imperatoriaus galiotasis atstovas pasiraant Kafo-Kambijo sutart. Po to Vilhel mas ivyko Paryi kaip vienas i trij ios sutarties gyvendinimo laiduotoj. Atrod, kad Vilhelmas yra tikras katalikikojo, imperinio isteblimento ramstis. Taiau Paryiuje jis igirdo apie ispan planus pavergti Nyderlandus; tai visam gyvenimui skiepijo pasi bjaurjim ispan machinacijomis. istorij jis jo Vilhelmo Tyliojo pravarde.2 Todl, nepaisant vlesni ryi su olandais, Vilhelmo pradtoji Oraniei Nassau dinastija buvo ne oland kilms. Tai tipikas dinastinis daugiatautis miinys, atsirads

532

RENATIO

atsitiktinumo ir iliks palankaus likimo dka. I trij Vilhelmo sn tik vienas nepaeid dinastins linijos. Jj pagimd ketvirtoji Vilhelmo mona tarp dviej ispan mginim nuudyti j pat. (Vilhelmas syk dovanojo savo neitikimos antrosios monos meiluiui, kuris vliau tapo Peterio Paulio Rubenso tvu.) Vilhelmo proproankis Vilhelmas Oranietis (1650-1702), taps Anglijos karalium Vilhelmu III, gim paiame Olandijos revoliuci jos kartyje, praslinkus vos atuonioms dienoms nuo tvo mirties (jis mir nuo raup). Oraniei ordinas buvo kurtas Armache 1795 metais. Kaip ir ankstesnieji Peep o Day Boys", jo nariai stengsi isaugoti protestant vyskup dominavim Airijoje. J herojus buvo karalius Bilas (Vilhelmas III), o j kis - Nepasiduoti!" Tuo metu, kai brit statymai diskriminavo ir katalikus, ir presbiterionus, ordinas laik save izoliuoto elito skydu, apsauganiu nuo vis populiaresniu tampanios Wolfeo Toneo Suvienyt j airi organizacijos. Toneas (1763-1798) buvo nuosaikus protestantas, sieks dviej tiksl - visuotins tolerancijos ir suverenios airi respublikos. Jis kreipsi Pranczij, praydamas karins pagalbos. nirtingose 1795-1798 met kovose oraniei ordinas suvaidino svarbiausi vaid men britams atremiant invazij ir nuslopinant neramumus. Dl prieinink neprofe sionalumo jam pavyko nugalti. 1796 metais i Bresto iplaukusi generolo Hocheo ekspedicija pateko bd Bantry Bijaus lankoje. Generolui Humbertui, skmingai isilaipinusiam Kilaloje Mjo grafystje, seksi neilgai. Ginkluotas sukilimas Viklove ir Veksforde lugo po mio prie Vinegar Hilo (1798 met birelio mnes). Toneas, sugautas apsirengs prancz jreivio uniforma, nusiud. Vis t ir vlesni vyki metu oranieiai turjo savo atskir program. Jie prieinosi ir unijai su Didija Britanija (1801), ir Danieliui OConneIliui. Oranieiai neprim unijos tol, kol po 1829 met atsirado autonomins Airijos, valdomos emancipuot katalik, perspektyva. Taiau pagrindinei unijos alinink srovei jie vis dlto prieinosi. 1912-1914 metais jie sudar Alsterio savanori, kurie ruosi prieintis Vestminsteriui ir Airijos savivaldos projektui, pagrind. Labiausiai j taka iaugo, kai iaurs Airija turjo savivald Jungtins Karalysts sudtyje 1920-1976 metais. 200 met oraniei ordinas kasmet rengia paradus mio prie Boino 1690 m. lie pos 1 d. metinms paminti. Eityni dalyviai su katiliukais ir oraninmis erpmis iaukiamai trypdami kojomis traukia per katalikikuosius miesto rajonus vilpdami, psdami ddeles ir mudami bgnus. Po to skelbiamas tradicinis tostas: U didiojo ir gerojo karaliaus Vilhelmo, igelbjusio mus nuo skurdo, vergovs, suktybi, varini pinig ir medini klumpi, lovingj, vent ir nemirting atminim. Ir pyga Korko vyskupui!"

Karoliui V atsisakius sosto Austrijos Habsburgai pamiro jo visuotins vieny bs vizij. Maksimilianas II (vald 1564 1576 m.)r Jogailaii vaikaitis, i savo nominalaus irinkimo Lenkijos ir Lietuvos karaliumi nieko negavo. Jo du sns Rudolfas II (vald 1576 1612 m.)f ekscentrikas atsiskyrlis i Prahos, ir Motiejus (vald 1612 1619 m.) buvo klimp vienas kito tarinjimus ir religin nesan

533

EUROPOS

ISTORIJA

taik. Per deimtmet nuo Donauvorto incidento (1607) vyko per 200 religini sukilim bei mait. Ferdinandas II (vald 1619 1637 m.)( Ferdinandas III (vald 1637 1657 m.), ir Leopoldas I (vald 1658 1705 m.) buvo visikai usim Tris deimties met karu ir jo pasekmmis. Pasirodius nuolatinei ir atskirai austr kanclerio staigai Vienoje, j veiklos svorio centras aikiai pasislinko Ryt link, o pati imperija atrod svyruojanti ant subyrjimo slenksio. Juk, kaip dainavo igrovai tavernoje Goeths Fauste:
Das liebe h eil'ge Rm 'sche Reich, W ie halt's nur noch zusam m en? (O ms m iela ventoji Rom os imperija Kaip laikos dar nesubyrjus?)

Vieno ymaus brit istoriko nuomone, atsakymo klausim reikjo iekoti ne tiek politikos srityje, kiek civilizacijoje" visuotinai priimt pair ir nuo taik komplekse. Imperatoriaus Rudolfo I I dvare Prahoje susirinko tikrai keista publika. Jo mgstami biiuliai, geriausi tos epochos menininkai bei mokslininkai, buvo mo ns, itin daug dmesio skiriantys ir gamtini, ir antgamtini dalyk tyrinjimui. Be Keplerio, Brahs, Campiono ir Bruno, ia buvo Giusepp Arcimboldas (1537 1593), igarsjs kaip siurrealistins tapybos pradininkas (r. 54 klij) ir Cornelius Drebberis (1572 1633), iliuzionistas ir oper scenografas, inomas kaip aminojo variklio iradjas. Drebberis lanksi ir Londone, kur paadjo Jokbui I pagaminti tok teleskop, kad juo bt galima skaityti u mylios esanias knygas. Manoma, kad ekspyras savo Audroje j pasirinko susiavjusio slapt dalyk tyrinjimais" Prospero prototipu, o pats Rudolfas galjo bti kunigaikio proto tipu komedijoje Akis u aki Trisdeimties met karo pabaigoje nuostabioji Rudolfo meno kolekcija tapo ved armijos strateginiu taikiniu,
[ a l c h e m ij a ] [o p e r a ]

ALCHEMIJA
1606 metais imperatorius Rudolfas II tapo oficialaus Habsburg dinastijos arkikunigaiki skundo objektu. Jie savo pasilyme ra: Js Didenyb domits tik burtinin kais, alchemikais, kabalistais ir kita panaia publika". Ir i tikrj Rudolfo dvare Prahoje sikr ymiausias Europoje okultini tyrinjim centras1. Tais paiais metais vengr alchemikas Janosas Banffy-Hunyadis (1576-1641) isi ruo kelion i savo gimtosios Transilvanijos. Prie vykdamas London, jis buvo sustojs Heseno kunigaikio Mauriceo dvare Kaselyje - pagrindiniame protestant okultizmo centre . Hunyadio atvykimas Anglij sutapo su mokyto velsieio dr. Johno Dee (1527-1608), buvusio karaliens Elbietos I astrologo, kuris syk, nordamas patikti karalienei, sugalvojo pavadinim Didioji Britanija" ir kelis metus praleido Pra hoje ir Lenkijoje, mirtimi. Tokie kosmopolitai" dar karjeras tarptautinse alchemik sferose ir buvo tikri vliau atsiradusios mokslo bendruomens pradininkai.

534

RENATIO

Europa gyveno tikr okultizmo atgimim, kai alchemija buvo svarbiausia i keli gimining slaptj moksl". Rudolfo istorikas ra: Alchemija buvo didiausia tos epochos aistra vidurinje Europoje3. Ji vienijo filosofinio akmens, kuris netauriuosius metalus paverst auksu, ir monijos dvasinio atgimimo paiekas. Tai, kas apaioj, panau j tai, kas viruj". Alchemikai buvo labai plaios erudicijos mons. Kad galt skmingai eksperi mentuoti su metalais ir kitomis mediagomis, jie turjo painti naujausias technologijas, interpretuodami savo rezultatus gerai imanyti astrologij, kabalistin skaii teorij, turti ini apie akmenis ir augalus, bti susipain su Paracelso sukurta jatrochemija".
[h o l i z m a s ]

O svarbiausia, kad jie, gyvendami religinje epochoje, stengsi pateik

ti savo tyrim rezultatus mistinio krikionikojo simbolizmo kalba. Neatsitiktinai kaip tik tuo metu slaptos Ros" ir Kryiaus" draugijos bei j alininkai nusprend ieiti j vie um Kaselyje, o pagrindinis Rokryiaus teosofijos sistemintojas Robertas Fluddas kartu buvo ir respektabilus alchemikas,
[k o n s p i r a c i j a ]

Vliau, jau mokslo dominavimo laikais, j alchemikus buvo irima kaip j ikrypu sius i teisingo kelio ir suvlinusius tikrojo mokslo pltr. Ties sakant, vadinamajame Mokslins revoliucijos amiuje" jie kartais laikyti opozicija". Net atlaidiausias mokslo istorikas vadina juos technologijos be mokslo praktikuotojais4. Taiau jie patys ir j galingieji globjai io trkumo nevelg. Alchemikai buvo baltieji burtininkai", kovo jantys u Diev; jie - reformuotojai; jie stengsi atskleisti paslptas proto ir mediagos jgas. Mokslininkams iuolaikine io odio prasme buvo lemta pralenkti juos tik kito imtmeio pabaigoje, o chemija susiformavo dar vliau,
[e l d l u f t ] 5

Kosmopolitiniai imperatoriaus Rudolfo alchemikai danai uimdavo atsakingas pareigas. Keli i j, pavyzdiui, Michaelis Maieris, dirbs ir Londone, arba hugenot alininkas Nicholas Barnardas jo imperatoriaus asmenini gydytoj (Leibarzt) parei gas. Kiti, pavyzdiui, Sebaldas Schwartzeris buvo kasykl Rudolfove ir Joachimstalyje imperatorikasis priirtojas,
[d o l e r i s ]

Heinrichas Kuhnrathas (1560-1605), didiulio

veikalo Amphitheatrum Sapientiae Aeternae Christiano-kabalisticum autorius, buvo i Leipcigo. Michalas Sdzivvojus (1566-1636), inomas Sendivogius vardu, kurio veika lo Novum Lumen Chymicum ijo 54 laidos ir kur kruopiai inagrinjo Isaacas Newtonas, buvo i Varuvos. Jis susijs su galinga Lenkijos provokik magnat grupuote, palaikiusia ryius su Oksfordu ir parsikvietusia John Dee Krokuv. Abejotinos reputa cijos Johno Dee padjjas Edwardas Kelley, priskiriamas prie cacochimicus , tikriausiai mir kaljime Prahoje. Tai kompanijai priklaus ir nelaimlis Giordanas Brunas
p a s ],

[s i r u

astronomai Kepleris ir Brahe, angl poet Elizabeth Jane Weston. Prie jo prisidjo sefard

Tarp alchemik buvo nemaai yd. Vyriausiasis Prahos rabinas Judah Loew ben Bezalelis (mir 1609 m.) globojo kabalos atgimim,
[k a b a l a ]

raytojai, tarkim, Isaacas Luria arba Mosesas Cordoveras, kurio veikalas Pardes Rimmonim buvo ileistas 1591 metais Krokuvoje. Vienas i imperatoriui artimiausi moni Mardochaeus ydas buvo vaisingumo eliksyr specialistas. Ano meto monms alchemija asocijavosi su labai teigiamais dalykais:

535

EUROPOS

ISTORIJA

Full many a glorious morning have I seen Flatter the mountain tops with sovereign eye, Kissing with golden face the meadows green, Gliding pale streams with heavenly alchemy6. (Kiek daug regjau a aur puiki, Kai sauls spindulli nutvieksti, Sublizga auksu plotai vanden O, dangika alchemija avi!)

OPERA
Kompozitorius pavadino j favola in musica, (pasakojimu su muzika"). Tai turjo bti antikins graik dramos imitacija; 1607 met vasario mnes ji buvo parodyta Accademia degli Invaghiti Mantujoje nariams tikriausiai kunigaiki Gonzag rm Upi gale rijoje. Penki operos veiksmai sudaryti i daugybs madrigal bei oki, susiet instru mentinmis interliudijomis bei reitatyvais. Libret para poetas Alessandro Striggio. Pragare vykstani scen muzik atliko trombonai, pastorales - fleitos. Kulminacin buvo didel tenoro atliekama arija Possente spirto III veiksmo pabaigoje. Tai Claudio Monteverdio Orfjas - pirmoji sitvirtinusi repertuare opera1. Nuo pat savo atsiradimo vlyvojo renesanso laik Italijos didik dvaruose operos anras, sujungiantis muzik, pasaulietin dram ir vaidyb, prajo daug raidos etap. Opera eria, kurios ikiliausias atstovas buvo Pietro Metastasio (1698-1782), 800 libre t autorius, buvo pavsta klasikinms ir istorinms temoms. alia jos, lengvabdikos pramogos tradicij pradjo opera buffa - nuo komikos operos iki operets ir muzikins komedijos. Didioji opera, kurios pradios reikia iekoti flamenco jondo amiaus pabai goje, savo virn pasiek Vienos, ital, prancz, vokiei ir rus kriniais. Rykia sudtine dalimi tapo romantinis nacionalizmas. Apie tai, kas nusipelno aukiausio pri painimo, vis dar tebesiginija Verdio ir Puccinio gerbjai bei fanatikieji Richardo Wagnerio alininkai. Modernistins operos tradicij pradjo Debussy Pellas et Mlisande (1902) - i opera buvo pirmoji i tos virtins, kur randame Bergo Vocek (1925), Britteno Piter Graims (1945) ir Stravinskio Veltdio karjer (1951) (r. III pried, 57).
[SUSANINAS] [TRISTANAS]

Orfjo tema kvpdavo vis naujus krjus. Jacopo Peri maskaradas Euridice (1600) Florencijoje buvo pastatytas anksiau u Monteverdio operos premjer Mantujoje. Glucko Orfjas ir Euridik (1762) ymi klasikinio repertuaro pradi. Offenbacho Orf jas pragare (1858) yra viena i linksmiausi tarp standartini operei. Luciano Berio Opera (1971) tradiciniam pasakojimui suteikia rimtumo bruo.

536

RENATIO

Ispanijai pakako truput daugiau nei imtmeio nuo buvusios didybs nusiristi prie lugimo. Kelis nuostabius deimtmeius Ispanija buvo galingiausia valstyb pasaulyje" ir vos ne Europos valdov"4 3 . Valdant Karoliui V / Carlosui I (1516 1556) ji igyveno crucero, conquistadores ir tercio epoch; buvo matyti aikus ryys tarp Amerikos aukso ir geriausios Europoje armijos ilaikymo. Val dant Pilypui II (1556 1598) Ispanija buvo paioje politins ir kultrins galybs virnje, kol jos nepakirto vidins jgos, Pranczijos ir Anglijos prieikumas bei Nyderland revoliucija. Valdant Pilypo pdiniams Pilypui III (1598 1621), Pilypui IV (1621 1665) ir silpnaproiui Karoliui II (1665 1700) ji taip ir nebeat sigavo nusmukus dinastijai, susiskaldius bajorijai ir sivlus Trisdeimties met kar. Nuosmukis buvo toks staigus, kad patys ispanai nusteb klausinjo savs: ar tik tie ankstesni laimjimai nebuvo vien engano iliuzija?"4 4 [f l a m e n c o ] Pilyp I I tikriausiai galima laikyti vis valdov, kurie mgino valdyti nepakil dami nuo stalo, prototipu (r. 43 klij). Rstus, atgailaujantis, niekada nepavargs tantis, pasislps savo kabinete niriuose Eskorialo rmuose plikame plokiakal nyje u Madrido miesto rib, jis stengsi vesti savo valstybje tok dvasin bei administracin vienodum, koks buvo nemanomas vien dl plai jo vald vairo vs. Pilypas I I vald per dvi paraleliai veikianias tarybas viena usim svar biausiais politikos klausimais, kita ei pagrindini teritorij valdymu. Mat, be tvo palikt Kastilijos, Aragono, Italijos, Burgundijos ir vald Amerikoje, 1580 metais jis ugrob ir didiul savo motinos paveld Portugalij. Pilypas I I visai nepais visoki parlament, ir to nepaisymo rykiausiu pavyzdiu buvo Aragono justizaro pakorimas. Taiau jis nenuilsdamas siek gyvendinti svajon apie vien valdov, vien imperij, vien kard, motyvuodamas tuo, kad karalius geriausiai ino, kaip trabajar para el pueblo (dirbti monms")4 5 . Siekdamas io tikslo, jis nuvar kapus savo ligot kaljime laikom sn, jo skatinama inkvizicija vis sibuodavo auto-da-fe bangas, jo politika privert 1568 1569 metais sukilti per sekiojamus Granados maurus, jo eidinjimai maitauti olandus 1566 metais, o paemintus aragonieius 1591 1592 metais. Pilypo I I prieininkai, pavyzdiui, Vilhelmas Tylusis, laik j tiesiog melagiu ir udiku. Turbt nerasime kito tokio mogaus, kuris pats i prigimties jautrus taip nepaisyt moni jausm. Bdamas absoliutus Ispanijos Banyios eimininkas, jis stengsi inaikinti Banyios prie us visoje Europoje. Prisiek atkeryti u savo antrj mon Anglijai. Sureng intervencij prie Pranczijos hugenotus. Oland protestantus neteisingai laik visokiausio nepasitenkinimo Nyderlanduose kurstytojais. Taiau Dievas, kaip ir Pilypas II, Ispanijai nesiypsojo. Paskutiniajame XVI amiaus deimtmetyje ikilo visuotinio nuosmukio grsm. Didij Armad 1588 metais sudau audros. Olandai nepasidav. Epidemija nusiaub Ispanijos miestus. Provincijoje, isekin toje mokesi ir nukentjusioje nuo ems kio nelaimi, pradjo mati gyven toj. Turtingiausio pasaulyje ido skrynios itutjo. 1596 metais Pilypas II for maliai bankrutavo ketvirt kart. U iorins prabangos slypjo skurdas ir visa apimantis nusivylimo jausmas. Pilypas kaip Don Kichotas kovojo su vjo mal nais. Kastilijos pirmumas labai nepatiko kitoms Ispanijos karalystms. Kastilija sukr Ispanij, sakoma epitafijoje, Kastilija ir sugriov j" .
[i n k v i z i c i j a ]

537

EUROPOS

ISTORIJA

FLAMENCO
Andalzijos igon muzika, dabar inoma kaip flamenco stiliaus muzika, atliekama ir ja grimasi nuo XVI amiaus. Lidnos cante melodijos lydimos dramatik poz ir rit mingo baille ("okioj trepsjimo sukelia nepakartojam spd. Disonansai ir ketvirtiniai tonai, aviai gergdiantis vokalisto balsas, pulsuojantis gitar ir kastanjei ritmas sukuria tok gars derin, kuriam nra analog Europos muzikiniame folklore. Aptardami flamenko istorij, turime kalbti apie tris atskirus dalykus - pat pavadi nim, igonus ir muzik. N apie vien i j nra vieningos nuomons1. Flamenco paprasiausiai reikia flamand. Meno odyne is odis turi ir papildom reikm - kakas egzotiko, dekoratyvaus. Anot vienos io odio kilms versijos, kai inkvizicija udraud yd dainas, jos gro Ispanij i Flandrijos, kur rado prieglobst daug i Ispanijos pabgusi yd. Pasak kitos versijos, odis flamenco kils i arab kalbos odio fellah-mangu, reikianio dainuojant valstiet". igonai atsikraust Ispanij po to, kai i jos buvo ivaryti ydai ir maurai, ir buvo vadinami gitanos arba egipcianos. Angl keliautojas ir raytojas Georgeas Borrow pirmasis XIX amiaus penktajame deimtmetyje ufiksavo, kad mons juos vadina ir flamenco vardu,
[ ig o n a i]

Andalzijos maur muzikos tradicijos labai senos, jos siekia VIII ir XIX amius. Kor dobos Omejad dinastijos valdovai mgo klausytis Ryt daininink dain, akompanuo jam liutniomis. Vienas aukiausi ios muzikos pakitim buvo valdant Abd ar Rachmanui (821-652), kai i Bagdado atvyko dainininkas, vardu Zoriabas. Kito suklestjimo pasiekta Sevilijos dvare valdant karaliui poetui Al-Motamitui (1040-1095); grodavo orkestras, susidedantis i daugiau nei 100 liutni ir fleit. XII amiuje filosofas Averojus (Ibn Rudas) yra pasaks: Kai Sevilijoje mirta mokslininkas, jo knygos parduodamos Kordoboje, o kai Kordoboje mirta muzikantas, jo instrumentai parduodami Sevilijoje". Bt nelabai pagrsta kalbti apie flamenko ryius su ankstyvja io regiono maur muzika. Ir patys Europos igonai turjo turtingas ir muzikines tradicijas ir yra pasiek stulbinani rezultat kitose vietose, ypa Rumunijoje ir Vengrijoje. Pasilieka msl, kaip tos dvi muzikins tradicijos susijung Andalzijoje. Be abejo, prie to prisidjo ir Andalzijoje patirti psichologiniai sukrtimai. Senovinis flamenco jondo (gilusis fla menko"), ypa tonas (melodijos be akompanimento) priklauso aar ir aiman pasau liui. Kaip Amerikos Piet bliuzai, jie ireikia niri nevilties apimt moni nuotaik: tai visk praradusi moni dainos. Tuo jos rykiai skiriasi nuo spalvingo flamenco chico (smarkaus flamenko"), kuris XIX amiaus septintajame deimtmetyje uvald Ispani jos kavines ir prisidjo prie romantinio Andalzijos pakartotinio atradimo". Federicas Garcia Lorca ra: Flamenco jondo - tai muzikinis mikiojimas, nuostabus vokalinis bangavimas, suplantis gabalus skambanias ms gars skals lsteles, isprstantis i sustabarjusi iuolaikins muzikos rm; jo dka suspausti pustoni iedai isiskleidia tkstaniais iedlapi"2.

538

RENATIO

Po Pilypo mirties Ispanijos Habsburgai veltui stengsi atkurti savo valdas. Jie pamgino suvienyti savo ir giminaii Austrijoje jgas. Gasparas de Guzmanas, Oliverezo grafas ir San Lukaro kunigaiktis, vis inomas EI Conde Duque (grafo kunigaikio) pravarde, nuo 1621 iki 1643 met laiks savo rankose politikos vadias, taik ankstesni Kastilijos reformatori principus. Taiau jo karjerai padar gal al sukrts Portugalijos atsiskyrimas (1640) ir sukilimas Katalonijoje (1640 1648). Ispanijos sivlimas Trisdeimties met kar baigsi Jungtini Provincij turtingiausios valdos netekimu. Dl to kalti karai su Pranczija usits iki Pirn taikos sutarties (1659). Prislgta vis didjani karo ilaid, priversta kariauti keliais frontais, neturdama net trumpo atokvpio, Ispanija negaljo ne tik igelbti savo partneri austr, bet ir isikapstyti pati. Dl nepa prastai sunki problem, susijusi su ispaniku keliu", aprpinti Nyderlanduose kariaujani armij darsi tiesiog nemanoma. Posakis poner una pica en Flandres (nusisti ietinink Flandrij") tapo ispan idioma, reikiania siekti nemano mo.4 7 Ne iaip sau politins logistikos istorikas ra: Habsburg blokas vienas i didiausi istorijoje per didelio strateginio tempimo pavyzdi".4 8 [p ic a r o ]
t e l in a ]

[v a l -

PICARO
odiu picaro ispanai vadina sukius ir valkatas, kitaip sakant, mones, atsidrusius u respektabilios visuomens rib. Jis taip pat dav pavadinim populiariam literatros anrui picaresque - kriniams, vaizduojantiems elmi nuotykius; jie klestjo Europoje XVI XVIII amiais iki romano pasirodymo. io anro archetipu laikomas Mateo Alemno krinys Guzman de A lf rache (1599), kurio nuotykiai keliaujant i Sevilijos j Rom abe jotinos reputacijos damos draugijoje susilauk net 26 leidim. Guzmanas parod, kaip elget brolija sukr savitarpio apsaugos draugij, su pasimgavimu rezgani iradin gas pinkles valdanioms klasms apgauti. Taiau Guzmanas buvo tik vienas i daugelio panai persona. Ispanijoje prie pus amiaus pasirod kakoks Lazarillas, o Vokietijoje idaigininkas Tillis Eulenspiegelis buvo gerai inomas dar prie patekdamas j knyg puslapius. 1523 metais Liu teris para pratarm daugelio leidim susilaukusiai knygai Liber Vagatorum, kurioje apraytos 28 valkat kategorijos. 1669 metais H. J. C. von Grimmelshausenas sukr nauj persona Simplicissimus - Trisdeimties met kare dalyvavus kareiv, keliau jant aplink pasaul. Pranczijoje Gilis Blasas, po daugelio pasirodym anksiau, pagaliau 1715 metais buvo amintas Lesage plunksnos. Italijoje ijo knyga II vagabondo (1621). Anglijoje daug vairi usiminim apie sukius dar nuo Chaucerio laik apvainikavo nepaprastai populiaria tapusi Johno Gayaus knyga Elget opera, ileista 1728 metais1. Pikareskin literatra aikiai atspindjo socialines slygas. Valkatavimas ir elgetavimas um visuomenin ni tarp vidurami mik plik ir organizuotos

539

EUROPOS

ISTORIJA

XIX amiaus miesto varguomens. i reikini prieastis - hierarchins kaimo visuo mens irimas, juos skatino ir socialin politika, paremta iauriomis bausmmis, vykdy tomis labai nemokikai. Vyrai ir moterys itisais briais leisdavosi j keli, nes netekda vo darbo, bgdavo nuo teisingumo organ, o ypa todl, kad svajojo, kaip isivaduoti nuo engiam ir nelaisv baudiaunink ar tarn statuso. Picaro gyvenimas buvo laukinis, bet laisvas. Valkatos siek apsisaugoti savo gausumu bei kurdami sav socialin hierarchij. Jie keliaudavo gaujomis, su eimomis ir vaikais; kai kurie tyia susialodavo, kad sukelt uuojaut, jie burdavosi j specializuotas" - kienvagi, vagi, silauli, pre keivi, elget, luoi (tikr ir apsimestini), onglieri, komik, brj, alavuotoj, pros titui, skalbj, muzikant gildijas, turinias savas taisykles ir j saugotojus. Valkatos net susikr slapt kalb, inom rotwisch arba argot pavadinimu. Jie kartkariais rengdavo susirinkimus ir parlamentus", kuriuose rinkdavo savo karalius ir karalie nes ; o kelius jie dalydavosi su igon briais ir negavusi atlyginimo samdomj kareivi gaujomis: Hark, hark! The dogs do bark. The beggars are coming to town. Some in rugs, and some in tags, And some in velvet gown. (Am, am! - unys loja, Miestan elgetos krypuoja. Vieni j su skarmalais, Kiti - rbais pramatniais.)

Visuomens parama valkatoms buvo minimali. Tik turtingiausi miestai galjo sau leisti steigti labdaringas prieglaudas - tokias kaip Briugje nuo 1565 met, Milane nuo 1578 ir Lione nuo 1613 met. Labdara" galdavo reikti ir prastai umaskuot repre sij eufemizm. 1612 metais, kai Paryiaus valdia pakviet 8-10 tkstani valkat susirinkti Sen ermeno aiktje, addama suteikti jiems pagalb, atjo tik 91 mogus.
[KVAILYB]

iaurs statymai tik dar labiau irykino valdios bejgikum. Pavyzdiui, Elbie tos laik Anglijoje kiekviena parapija turjo teis nepataisomus elgetas" enklinti dagu - raide R (rogue" - sukius, niekas) ant peties, benamius nuplakti ir isisti namo"; i tikrj tai reik j plakim ir vijim i vienos parapijos kit". Valdant kara liams Jurgiams I-IV, Anglijoje bta mginim atskirti vertus pagalbos vargus". Taiau kartu 1713 met Juodasis Walthamo statymas leido tariamus plikavimu keliuose bei j pagalbininkus karti be teismo. Dauguma ali sugebjo sumainti valkatavim tik periodikai sisdamos kaim karines ekspedicijas, kurios vykdydavo parodomuosius korimus, o jaunus vyrus prievarta paimdavo kariuomen. Ryt Europoje valkatavim iek tiek ribojo atiauresnis klimatas ir ilgesnis baudiavos egzistavimas. Taiau pab g baudiauninkai ten buvo prastas reikinys. Rusijoje vadinamieji jurodivyje (klajojan tys venti silpnaproiai") tradicikai bdavo svetingai priimami ir elpiami; ko gero, tai galima laikyti krikionikesni tenyki visuomens paproi rodymu2.

540

RENATIO

VALTELINA
1620 met liepos mnes tolimame Valtelinos (Valtellina) Alpi slnyje, arba Veitline, vyko kruvinos skerdyns. io slnio katalikai upuol savo kaimynus protestantus ir, padedami i Milano atvykusi ispan karinio dalinio, iud visus, kurie tik jiems pakliu vo rankas. is Veltlinermord Trisdeimties met karo pradioje atkreip ali dmes Valtelinos strategin potencial. Valtelinos slnis yra Berninos, pagrindinio Alpi kalnagbrio, atkarpos pietinje pusje. J suformavo Ados up ir jis driekiasi apie 120 kilometr rytus nuo Komo eero, paskui pietryius senojo romn laik kurorto prie Bormijo link. Svarbus oni nis Posiavo slnis (Vai di Poschiavo) driekiasi iaur per Bernijos perj iki Sent Morico. Pagrindinis slnis per Stelvio perj (Stilfserjoch), kurios auktis 2757 m. vir jros lygio, veda Piet Tirol. 1520 metais ten, kur pagrindinis kelias kerta i iaurs pietus einant keli, vedant emyn Poiavo sln, o toliau Kamonikos sln (Vai Camonica), buvo pastatyta Tirano Madonos ventov. 1603 metais ia ikilo ispan tvirtov saugojanti jim sln nuo Komo eero puss. Virtin kaimeli saultose Ados ups iaurinse terasose garsja savo rieutais, figomis, medumi ir aromatingu retico vynu1. (r. III pried, 5.) Taiau visk lm politin geografija. Apie 1600 metus beveik visus kelius per Alpes kontroliavo Savojos kunigaiktis, veicarijos konfederacija ir Venecijos respubli ka. Kai Austrijos Habsburgai lauk pagalbos i savo giminaii Ispanijoje, Valtelina buvo vienintelis koridorius tarp dviej pagrindini Habsburg vald masyv. Ties sakant todl, kad jr keliams tarp Ispanijos ir Nyderland vis didesn grsm kl oland ir angl karo laivai, Valtelina tapo paskutiniu patikimu keliu auksui ir kariuome ns daliniams sisti i Ispanijos ir ispanams priklausanios Italijos dalies imperij. Ji pasidar pagrindine Habsburg politinio kno arterija. Taiau ygiuojani ietinink kolonos arba ispan pinigais apkraut mul vilkstins buvo labai paeidiamos. J nelauk vietos gyventojai, kuri didel dalis perjo kalvinizm; jas per Posiavo sln galjo tiesiogiai upulti Graubunden arba Grisons laisvoji veicar valstyb; j likimas priklaus ir nuo nuolat besikeiianios sudting gin dl nuosavybs situacijos. Ir Habsburgai, ir Grisonai paveldjo pretenzijas Valtelin. i pretenzij aknys siek vidurami vaidus tarp Milano kunigaiki Viskon i ir Churo vyskup. Kad nebt nuoaly, pranczai man, jog Karolis Didysis Valtelin amiams atidav Sent Deni abatijai. Po 1620 met is slnis atkreip Richelieu diplomat dmes derinant santykius su Venecija, veicarija ir Savoja. Per ateinanius 20 met ia penkis kartus vienos kitus keit prancz ir ispan gulos. 1623 ir 1627 metais arbitraas sln buvo perdavs popieiaus kariniams daliniams. 1623-1625 metais j laik um Grisonai, o 1633 ir 1635-1637 metais - prancz daliniai, vadovaujami kunigaikio hugenoto de Rohano. Taiau pranczai taip eid savo sjungininkus protestantus, kad vietinis pastorius Georgeas Jenatschas persimet kit kariaujani pus, pasikviet ispanus ir pats

541

EUROPOS

ISTORIJA

tapo Romos kataliku. Tuo metu pranczai jau buvo uvald Rein ir todl nekeldami sau pavojaus galjo palikti Valtelin jos katalikams, o paskui ir Italijos globai. Po kelio likos met trukusios sumaities slnio gyventojai galjo vl auginti vynuoges ir daryti Sassella, Gramelio, Valgella, Montagna bei apelsin spalvos desertin vyn Sfurzat.

Nyderland sukilimas, prasidjs 1566 ir pasibaigs 1648 metais, buvo usit susi drama tuo laikotarpiu, kai virenyb i Habsburg perjo Pranczijai. I pradi 17 imperijos Burgundijos apygardos provincij, kurios buvo perduotos valdyti ispanams 1551 metais, sudar labai marg vietini privilegij ir socialini bei kultrini skirtum mozaik. Feodalin emvaldi aristokratija rykiai sky rsi nuo turting miesteln ir nuo pajrio miest vej. Frankofoniki ir dau giausia katalikiki Eno, Namiro ir Ljeo provincij valonai buvo kitokie nei olandikai kalbantys ir vis labiau kalvinistiniai Olandijos, Zelandijos ir Utrechto provincij gyventojai. Vidurins Flandrijos ir Brabanto provincijos buvo religijas ir kalbas skirianti riba. Daugiau nei 200 io regiono miest kontroliavo apie 50 procent Europos prekybos, mokesiais Ispanijai duodamos septynis kartus dau giau pajam negu buvo vertas i Vest Indijos gaunamas auksas. Be abejo, ispan valdymo pradioje grsm provincij laisvms ir bajor vykdomai Banyios beneficij kontrolei kl didesn gyventoj susirpinim negu inkvizicijos suak tyvjimo pavojus (r. III pried, 54). Valdant Margaritai Parmietei (1559 1567), nepasitenkinimas banytine refor ma pasiek apogj. Trys protestuotojai Orano kunigaiktis Vilhelmas Tylusis (1533 1584), Egmonto grafas Lamoralis ir Homo grafas Pilypas Montmorencis vietininkei leidus pateik karaliui peticij. Jie buvo ijuokti, ivadinti elgetomis (Geuzen, les Gueux) ir 1565 metais Segovijos ediktu Pilypas atsisak sankcionuo ti pakeitimus. Po dar keli peticij, reikalaujani reform, ir po sudariusi kon federacij bajor susitikimo Sent Tronde, kuriame buvo pareikalauta religins tolerancijos, prasidjo rimti neramumai ir religins profanacijos protrkiai. Konfe derat veiksmai, kuriais buvo siekiama padti vietininkei nuslopinti neramumus, nesustabd Pilypo imtis visuotini represij. Valdant vietininkui kunigaikiui Albai (1567 1573) buvo kurta Mait taryba, lidnai pagarsjusi kaip Bloedraad (Kruvinoji taryba"), karaliaus prieininkams teisti. Egmonto ir Homo grafai nukirsdinti Briuselio aiktje, o j galvos dje isistos Madrid. Vilhelmas Oranietis pabgo ir m vadovauti kovai. Kai visi Nyderland gyventojai buvo pasmerkti myriop kaip eretikai, sukilimas i iaurs persimet ir pietus. Jr gezai upuldinjo laivus. Harlemas buvo apsiaustas ir pasidav. Ispan gulos degino ir pl. Tkstaniai moni uvo per masinius sumimus, parodomuosius teismo procesus ir dl atsitiktini smurto veiksm. Valdant Didiajam Kastilijos komandorui Don Luisui de Requesensui (1573 1576) ir Don Juanui d'Austria (1576 1578) mginta susitaikyti, bet neskmin gai. Leidenas buvo apgultas, bet atsilaik. Antverpeno nusiaubimas per nirting

542

RENATIO

ispan antpuol 1576 metais dar labiau sustiprino pasiprieinim. Valdant Par mos kunigaikiui (1578 1592), alis suskilo galutinai. Pagal Araso unij (1578) pietins provincijos prim ispan slygas ir atgavo savo laisves. Pagal Utrechto unij (1579) septynios iaurins provincijos nusprend kovoti u nepriklausomy b. Po to prasidjo nesiliaujantis karas. Ispan karins pajgos taip niekad ir neveik oland damb, j pinig, karo laiv ir sjunginink. 1581 1585 ir 1595 1598 metais olandams padjo pranczai, o 1585 1587 metais anglai, vadovaujami Lesterio grafo. Nuo 1609-j olandai galjo pasimgauti vienuolika met trukusia taika, bet nuo 1621-j iki 1648-j vl buvo priversti kovoti antiimperins koalicijos gretose. Taiau tvirtybs nepritrko. Naujosios tautos dva si atspindjo vieno Harlemo miestelno namo fasado Zijlstrato gatvje uraas: Int soet N ed erlan d ; ick blyf getrou; ick wyct nyet a f (Brangiesiems Nyderlan dams; a bsiu itikimas; a nesusvyruosiu")4 9 . Olandikoji Nyderland Jungti ni provincij" respublika (anglikai neteisingai vadinama Olandija) buvo XVII amiaus Europos stebuklas. Skm j lydjo dl t pai prieasi, dl kuri jos tariami ispanikieji eimininkai patyr neskm: per 80 skausmingo jos gimi mo met itekliai, kuriais ji disponavo, didjo. Atsilaikiusi prie tuo metu stip riausi kariniu atvilgiu valstyb, ji pati netrukus tapo viena i galingiausi jr valstybi. Tvirt jos miesteln visuomen visur taik protingo, apdairaus val dymo, demokratijos ir tolerancijos principus. Jos ininieriai, bankininkai ir jri ninkai ne be pagrindo plaiai pagarsjo. 1584 met Nyderland konstitucija garantavo septyni provincij valdios organ nepriklausomyb nuo valstybs tarybos Hagoje. Pastarajai pirmininkavo vadinamasis Stadholder; ias pareigas, kaip ir vyriausiojo kapitono bei vyriausiojo admirolo, daniausiai jo oraniei dinastijos atstovai,
[o r a n g e ]

Olandijos respublika greit tapo religini disident, kapitalist, filosof ir tapytoj prieglobsiu. Ankstyvj Rubenso (1577 1640) ir Van Dycko (1599 1641) flamand mokykl pranoko Halso, Ruisdaelio, Vermeerio ir ypa Rembrandto (Hammerszoon van Rijno (1609 1666) olandikoji mokykla. Nekamavo oland ir buruazijai bdinga nuobodyb. Jos religinius reikalus pagyvino polemika su premonstrantais, karinius reikalus rksmingi pacifistini pair reikjai, jos politik kratutini respublikon partija, kuriai 1651 1672 metais vadovau jant Janui de Wittui (1625 1672) pavyko ilaikyti neuimt stadhouderio post. Jos politin tak sumaino trys karai su Anglija 1651 1654, 1665 1667 ir 1672 1674 metais. Taiau nepaisant to ir jos savitos decentralizuotos struktros, ji tikrai galjo laikyti save pirmja iuolaikine valstybe.5 0 [b a t a v ij a ] Pranczija irgi eng nauj galybs ir didybs laikotarp. Maiau varoma tolim ujrio kolonij ir bdama kompaktikesn geografiniu atvilgiu, ji tapo lygiaverte Habsburg varove, taiau strategikai apsupta imperijos i vienos puss ir Ispanijos i kitos; iaur nuo jos buvo ispan Nyderlandai, o pietus ispan valdos Viduremio jros regione. Tad ir vl ne kart Pranczijai buvo trukdoma siekti vyraujanio vaidmens, kuriam ji jautsi pribrendusi.

543

EUROPOS

ISTORIJA

BATAVIJA
XVII amiaus viduryje keletas keliautoj, apsilankiusi Amsterdame, su nuostaba ra apie skstani kaljimo kamer" miesto pataisos namuose, kuri jie mat ar apie kuri girdjo. Jauni dykaduoniai ia buvo mokomi dirbti hermetikai udarytoje kame roje, kur buvo tik bgantis vandens iaupas ir siurblys. Kai tik jie liaudavosi pumpuoti vanden, kildavo pavojus prigerti. itoks renginys labai puikiai atspindjo kebli Olan dijos respublikos ir jos damb padt. Jis taip pat gerai iliustruoja moralin alies geo grafij - tai, kas vadinama batavikuoju temperamentu 1. Olandijos respublika klestjimo metais garsjo savo prekyba, miestais, jr galybe, kanalais, vjo malnais, tulpmis, menu, religine tolerancija, juodmargi bandomis ir puritonika miesteln elito kultra. Toks vaizdinys gan artimas tiesai, taiau jis provo kuoja du klausimus. Vienas i j lieia dviprasmikumus, kuri nestinga jos sudtini dali sveikoje, o kitas t stebukl, kaip visa tai galjo vykti - kaip tas paprastas em dirbi, vej ir jreivi bendruomeni margumynas, neturintis bendros kalbos, vienos religijos ar vyriausybs, sugebjo tapti pasauline imperija". Vienas i geriausiai ima nani klausim istorik paymi, kad stebukl sukr ne kuri nors viena klas, o anksti subrendusi tautos bendruomen"2. Didiausias oland kultros paradoksas slypi jos taupaus, darbtaus, dievobaimin go etoso ir didiuli jos turt keistame prietaringume. Blaiviai mstantys, tamsiais dra buiais apsireng oland miestelnai mgo papuotauti, dievino tabak, statsi pra matnius namus, dirbinosi brangius baldus, kolekcionavo paveikslus, tenkindami tutyb usisakydavo nutapyti savo portretus, kaup pinigus. Lytiniai santykiai buvo gan laisvi. eimyninis gyvenimas orientuotas labiau bendravim negu patriarchalinis. Moterys buvo emancipuotos, vaikai lepinami. prastas bdas surinkti l vargams elpti municipalins loterijos arba aukso, juvelyrini dirbini ir stalo sidabro aukcionai. O vir viso to pleveno nepakartojama dvasios laisv. Vyravo nuomon, kad turtus ir saugum gali pasiekti tik tas, kas nebijo rizikuoti: ia guli Isaacas le Maireas, pirklys, kuris prekiaudamas visame pasaulyje Dievo malons dka daug udirbo ir per trisdeimt met prarado daugiau nei 150 000 gulden (bet ne savo garb). Pasimir kaip krikionis 1624 met rugsjo 30 d.3 Daugel t dalyk gerai inojo ir oland mokslininkai. Taiau su udaviniu atkurti ypating mentalit ir pristatyti j visam pasauliui geriausiai susidorojo oland-yd kil ms brit mokslininkas. Taip ginytinas klausimas, ar nacionalinis charakteris i tikrj egzistuoja, ikilo dar kart.

Per pusantro imtmeio, skirianio renesanso laik Pranczij nuo Liudviko XIV, prancz karaliai ne kart buvo patek labai keblias situacijas ir alies viduje, ir u jos rib. 1494 metais Karolis VIII pradjo karus su Italija, vedamas roman tik Anu dinastijos pretenzij Neapol, taiau tai tik vl al itis eil didiuli konflikt, trukusi 65 metus. Liudvikas XII (vald 1498 1515), Pre
544

RENATIO

de son peuple ir Viskoni gimins pdinis, panaiai pretendavo Milan. Pran cikus I (vald 1515 1547 m.)r gims Konjako provincijoje, buvo puikus riteris, isilavins sibaritas, tobulas renesanso laik kunigaiktis; pirmj neskm paty r, kai jo neirinko imperatoriumi 1519 metais, o antrj kai pateko nelaisv prie Pavijos 1525 metais. Tout est perdu, ra jis savo motinai, fors l'hon neur et le v ie (Viskas prarasta, iskyrus garb ir gyvyb"). Paleidimas i nelais vs ir vedybos su imperatoriaus seserimi nesulaik jo nuo tolesni vaid su Vokietija. Konfrontacija nuo to laiko nesiliov per vis likusi naujj laik isto rij. Jis buvo plataus akiraio valdovas: globojo Jacques'o Cartiero ekspedicij Kanad, Rabelais, Leonard da Vinci, Cellini; kr Havro (Le Havre) uost ir College de France ; pastat ambor, Sent-ermen, Fonteblo.
[t o r m e n t a ] [a l c o f r i b a s ] [ n e z ]

ALCOFRIBAS
Franois Rabelais, buvusio vienuolio, buvusio teisininko ir gydytojo darbai yra vienos i turtingiausi literatrini bei istorini vertybi kasykl, kokias tik mums paliko anks tyvasis iuolaikins Europos laikotarpis. Taiau j ekscentrikumas adino netoleran tikos epochos tarinjimus, todl jie buvo ileisti anagraminiu pseudonimu Alcofribas Nasier. Lucieno Febvreo ir Michailo Bachtino tyrinjimai rodo, koks platus mokslinink ratas vis dar domisi jais. Febvreas, vienas i Annales mokyklos steigj, Rabelais darbais susidomjo suinojs, kad specialistai link manyti, jog Gargantiua ir Pantagriuelio krjas buvo slaptas karingas ateistas. Turint galvoje, kad Rabelais sugalvojo Telemo bendruome n, kuri vadovavosi vienintele taisykle Fais ce que voudrais (Daryk k tik nori), nie kas negalt tvirtinti, kad jis buvo tradicini pair religinis mstytojas. Kita vertus, apkaltinti j krikionybs griovimu buvo rimtas reikalas. Atsiliepdamas tokius tvirti nimus, Febvreas atliko vien i didiausi kolektyvinio mentaliteto" tyrinjim, api bendrint veikale Le Problme de l incroyance au XVIe sicle (1942). Ityrs visus skandalingus kaltinimus ir visus manomus ini apie nukrypim nuo tradicinio tikji mo altinius - radikalj protestantizm, moksl, filosofij, okultizm, jis padar ivad, kad Rabelais kaip ir kiti to meto mons buvo giliai religingas gyvendamas imtme tyje, kuris troko tikti 1. Bachtin, ym rus mokslinink - Dostojevskio tyrintoj, Rabelais sudomino psi chologiniu poiriu. Rabelais garsja kaip iurktaus, nevaldomo juoko meistras
[n e z ],

taiau kartais jis pasiekia ir didesni gelmi, kur juokas susimaio su aaromis. Bachtinas pasil hipotez, kuri remiasi gerai inomu Rabelais posakiu, kad juokas yra mogikumo poymis". Juoktis yra mogika, bti mogiku reikia mokti juoktis". Mieux est rire que de larmes crire. Pour ce que rire est le propre de l'homme. Taiau Bachtinas taria, jog iuolaikin civilizacija stipriai slopina i mogikiau si i vis mogaus savybi. Nuo Rabelais laik europiei aukljimas taip varomas,

545

EUROPOS

ISTORIJA

kad jie sugeba juoktis tik i banalybi. Ties sakant, jie nebeino, kas yra venta, kad galt i to pasijuokti. Tai giliai pesimistin nuomon, panai j Michelio Foucault socialin analiz. Belieka tik paklausti, ar Rabelais nebuvo paskutinis tikrai mogikas europietis2,
[c a rita s ]

NEZ
1532 metais Rabelais taip apra savo sukurto herojaus Panurgo sivaizduojam gest dvikov su kakokiu anglu: Anglas tada parod tok enkl: ikl auktyn kair rank iskleista plataka, paskui sugniau keturis pirtus, o nykt ities ir atrm sau nosies gal. Staiga met auktyn dein rank, irgi iskleista plataka, iskleist j ir nuleido kiek, tada jos nykt rm t kairiosios rankos viet, i kur idygs maasis piriukas, o kitus keturis pirtus ltai krutino ore; po kurio laiko sukeit rankas: deinija dar t, k pirma dar kairija ir atvirkiai. Anot neseniai atlikt tyrinjim nosies rodymas" ar nosies raukymas" yra labiau siai paplits i vis Europos gest. Jis reikia paaip, pasityiojim. Pranczijoje tai vadinama pied de nez (kvailio nosis"), Italijoje - marameo (miauksjimas"), Vokietijoje die lange Nase (ilga nosis"), Portugalijoje tocar tromfete (trimituoti"), o serb-kroat svirti svode (groti fleita"). Tai labiau paplits ir maiau dviprasmikas gestas negu pirt galiuk buiavimas, barbenimas kakt, akies apatiniojo voko atitraukimas, ran kos sulenkimas per alkn, iedo padarymas pirtais, pyga, nosies galiuko baksnojimas pirtu, V raids rodymas pirtais, nes vis i enkl reikm labai priklauso nuo vietos ir aplinkybi1. Galima ginytis, ar egzistuoja tokia gest kultra, kuri bt bdinga tik Europai ar tik krikionikajam pasauliui, taiau nekelia abejoni, kad laikui bgant gestai kei iasi. Anglai, kurie tiesiogine to odio prasme atsisakydavo emai lankstytis Kinijoje, XVIII amiaus pabaigoje liovsi lankstytis ir namie, irasdami rankos paspaudim kaip paprastesn, tinkant abejoms lytims ir visoms klasms pasisveikinimo bd. ,A l'anglai se donc", - tar madam Bovari 1857 metais, kai jai kakoks dentelmenas ities rank. Taiau XX amiuje anglai tapo dar santresni ir danai atsisako paspausti rank, nors kitose Europos alyse tai yra prastinis dalykas . Taigi jie uima kit iskirtin pozicij palyginti su lenkais, kuri polinkis lankstytis, glebsiuotis nepaisant lyties ir vieai buiuoti rankas atlaik du pasaulinius karus, modernizacij, faizm ir net komunizm.

Valdant paskutiniesiems keturiems Valua dinastijos karaliams Henrikui I I (1547 1559), Prancikui II (1559 1560), jaunajam Karoliui IX (1560 1 5 7 4 ) ir skandalingajam Henrikui III (1574 1589) Pranczija Kato-Kambrezis taikos (1559) dka galjo kiek atsikvpti po konflikto su Habsburgais, taiau ia pat klimpo klaik religini kar lin. Cinikasis Burbon dinastijos karalius Hen rikas IV (1589 1610) igelbjo Pranczij nuo religins nesantaikos ir kartu su
546

RENATIO

savo nepraktiku ministru kunigaikiu de Sully (1560 1641) reng planus, kaip vl suklestti ir atkurti tarptautin taik. Jis adjo: Mano karalystje nebus n vieno darbininko, kurio puode nevirt vita". Kaip ir jo pirmtakas, Henrikas IV krito nuo udiko rankos,
[d e s s e i n ]

Ilg Liudviko XIII valdym (1610 1643) ir ilg jo snaus Liudviko XIV nepilnametysts laikotarp (1643 1651) nustelb ilgos dviej galing dvasiki kar jeros: Armando du Plessis kardinolo de Richelieu (1585 1642) ir Giulio Mazzarini kardinolo Mazarinio (1602 1661). Usienio reikalai visikai apsi ribojo Trisdeimties met karu, o vidaus politika centralizuotos karaliaus valdios tvirtinimu, kovojant su provincij ir bajorijos privilegijomis. Generali niai luomai nebuvo aukiami nuo 1614 met. Negailestingas Richelieu puolimas, nukreiptas prie bajor turtus ir gali provincijose, sukl desperatikus maitus ir Frondos karus 1648 1653 metais. Liudviko XIV brandij met saul tekjo pro tirtus debesis. Karai Italijoje danai laikomi naujj laik istorijos pradia bei vietini kon flikt, tapusi tarptautiniais, modeliu. (I tikrj jie nebuvo nei viena, nei kita.) Kai prancz daliniai 1494 met rugsjo mnes per Monenevro perj leidosi Neapolio link, jie tam turjo imperijos sutikim jai buvo i anksto atsilyginta atiduodant Fren-Kont provincij; sutiko ir Aragonas jam papirkti buvo dova notas Rusiljonas. Taigi is konfliktas i pat pradi buvo internacionalizuotas". O jo rezultatas trys prancz ekspedicijos ir kiekviena i j sukeldavo galin gos koalicijos atsiradim kovoti su pranczais. Karolio VIII ekspedicija 1494 1495 metais pergalingai eng per Milan, Florencij, Rom ir um Neapol, taiau netrukus pranczai buvo priversti trauktis dar spariau. Liudviko XII (val d 1498 1515m.) ekspedicija panaiu stiliumi um Milan; kaip mokomasis taikinys audymo pratyboms buvo panaudota Leonardo da Vinci raitelio skulp tra. Taiau i ekspedicija sukl popieiaus Julijaus I I sutelktos ventosios lygos pasiprieinim. Prancikaus I 1515 1526 met ekspedicija prasidjo stulbinania pergale prie Marinjano, kuri, be kitko, paskatino veicarij deklaruoti neutralu m ir tikino popiei pasirayti konkordat 1516 metais. Taiau j pertrauk imperatoriaus rinkim kartlis ie rinkimai padar Prancik I ir Karol V mir tinais prieais. Mis prie Pavijos 1525 metais buvo prancz prie revanas u pralaimjim prie Marindano, Prancikus I paimtas nelaisv. Imperijos karins pajgos per Provans pasiek Marsel. Atgavs laisv Prancikus I prikalbjo naujj popiei sudaryti nauj ventj lyg prie visagal imperatori. Po to 1527 metais imperijos kariuomen iauriai nusiaub Rom; kart nelaisv pateko pats popieius. Tuo metu karai Italijoje jau buvo vienu bendro Pranczi jos karo su imperija front. Pranczijos karai su imperija apm vis emyn. Mgindamas pralauti impe rijos apsupim, Prancikus I iekojo sjunginink bet kur. 1519 metais jis pats ikl savo kandidatr imperatoriaus sost. Nepaisant neskmingo susitikimo nuostabiajame Aukso drobuls lauke, jam gal gale pavyko pelnyti Anglijos kara liaus Henriko VIII palankum. Jis sudarinjo skandalingus planus su Vokietijos
547

EUROPOS

ISTORIJA

TORMENTA
XVI amiaus vidurio Paryiuje per Jonini mug prastin pramoga buvo kai degini mas. Bdavo daroma speciali pakyla, ant jos sukuriamas lauas ir i viraus j leidia mas didelis tinklas su keliomis deimtimis kai. irovai, tarp j ir karalius bei karalie ns, netverdavo juokais irdami kaip gyvulliai, cypdami i skausmo, svyla, dega ir pagaliau suanglja. Atrodo, jog tais laikais buvo manoma, kad iaurumas yra labai smagus dalykas1. Be to neapsieidavo ir daugelis Europos tradicini sporto ri, pavyzdiui, gaidi kautyns, priritos mekos pjudymas unimis, buli kautyns, lapi mediokl,
[lu d i]

Por imtmei vliau, 1757 met kovo 2 d., Paryiuje Robertas Franois Damiensas buvo nuteistas garbingai ipirkti savo kalt: J nuog, tik su markiniais, atve veimu, kuriuo veiojami pasmerktieji mirti. Ran koje jis laik degant vako degl. Eafotas stovjo Grevo aiktje. Jam buvo nai boma krtin, rankos, launys, blauzdos, deinje rankoje jis laik peil, kuriuo padar mintj nusikaltim. Jam turjo bti siera deginama ranka, virvi, kuriomis buvo suritas, nutrintos vietos laistomos verdania alyva, ilydytu vinu, degania guma, o paskui j turjo sudraskyti keturi arkliai, jo knas turjo bti sudegintas ir pelenai ineioti vjo. Kai ugnis buvo udegta, liepsna siieb tokia menka, kad nudegino tik jo vienos platakos od. Tada vienas budelis, kresnas stiprus vyras, pams pusmetrines metalines nyples ir sukiodamas jas ipldavo didelius msos gabalus: atsivru sios aizdos buvo laistomos iki raudonumo kaitintu samiu. Klykdamas i skausmo, Damiensas vis kartojo: Dieve, pasigailk mans!" ir Jzau, padk man!" irovams labai pamokanti turjo bti uuojauta, kuri rod vienas senas kunigas, vis laik guods j. Teismo pareignas, ponas de Bretonas, kelis kartus prijo prie kankinamojo ir klaus, ar jis nenori k nors pasakyti. is atsak, kad ne <...>. Paskutinioji operacija utruko labai ilgai, nes arkliai nebuvo prat prie tokio dar bo. Tam reikjo ei arkli, bet pasirod, kad ir tiek negana <...>. Budelis paklaus, ar sukapoti j gabalus, bet teismo pareignas liep tsti kan kinim. Nuodmklausiai prijo prie jo dar kart ir jis papra j: Ponai, pabuiuoki te mane"; vienas i j pabuiavo j kakt. Dar po dviej ar trij mginim suplyti budeliai pam peilius ir nupjov jam kojas <...>. Jie pasak, kad jis jau mirs. Taiau kai knas buvo plomas gabalus, jo apatinis andikaulis vis dar judjo, tarytum jis kalbt <...>. Tiksliai laikantis nuosp rendio, paskutiniai kno gabalai buvo sudeginti tik pus vienuolikos vakaro <...>2. Damiensas taip nubaustas u mginim nuudyti karali. Artimiausi jo eimos nariai buvo ivyti i Pranczijos, jo broliams ir seserims liepta pasikeisti vardus, o jo namai sulyginti su eme. Jis prisiartino prie Liudviko XV iam lipant kariet ir truput l sueid mau peiliu. Jis turjo kakoki pretenzij parlamentui. Net nemgino bgti ir pasak norjs karali tik pagsdinti. iais laikais jis bt palaikytas iprotjusiu.

548

RENATIO

Kankinimai jau nuo Romos laik buvo ne tik teisini procedr, bet ir pai egzeku cij elementas. v. Augustinas pripaino, kad taip daryti yra klaida, taiau kartu man, kad kankinimai neivengiami. Manyta, jog kankinimai vykdant egzekucijas turi auklja mj poveik. Mirtis bdavo tik paskutinis bausms tarpsnis, kai pasmerktj pasmeigda vo ant kuolo, ketviriuodavo, sudegindavo ant lauo ar sulauydavo ratu.
[v la d a s ]

Damienso egzekucija buvo paskutin Pranczijoje. vietimas tokiems metodams nepritar. Netrukus po to Milano markizas Cesare Beccaria-Bonesana (1735-1794) ileido traktat Dei delitti i delle pene (Apie nusikaltimus ir bausmes", 1764). Jame rodinjo, kad kankinimai yra netinkamas ir neefektyvus bausms bdas. i knyga su Voltaireo pratarme buvo iversta daugel kalb ir tapo reform visoje Europoje katalizatore. J daugelis laiko ilgos paangios tendencijos i pradi vesti humanikesnius egzekucij vykdymo metodus, o vliau ir apskritai panaikinti mirties bausm pradinin ke. iaurumo kreivei" buvo lemta smukti emyn, kol pagaliau liberali vieoji nuomon pripaino, jog kankinimai emina ne auk, o paius kankintojus. Taiau tuo viskas nesi baig ir kankinimai Europoje neinyko.4 [ a l c o f r i b a s ]

protestantikaisiais kunigaikiais; o 1536 metais garsij politini ir prekybini susitarim, vadinam kapituliacijomis", dka jis sudar sjung su kitatikiu Suleimanu Puikiuoju ir su sultono vasalais iaurs Afrikoje, tarp j ir korsar karaliumi Chajr ad-Dinu, vadintu Barbarosa. Nuolat kaitaliojantis situacijai Italijo je, j palaik ir popieiai, ir didiausia Vatikano prieinink Venecijos respublika. Dl to kilo dar keturi karai. 1521 1526 metais imperijos kariuomen upuol Burgundij, o paskui visas pastangas sutelk kampanij Italijoje, kuri baigsi miu prie Pavijos ir Madrido taikos sutartimi 1526 metais. 1526 1529 metais imperatorius persisteng ir patyr didel gd, pasiraydamas Kambre vietovje vadinamj dam taikos sutart" (1529). 1536 1538 metais jis buvo usims kovomis su turkais bei vokiei ir prancz protestantais ir priverstas pasirayti Krepi en Valua taikos sutart (1544); taip atsirado pertrauka, leidusi atidaryti Tridento susirinkim ir pradti ilgai atidliot malkaldeno sjungos puolim. 1551 1559 metais, valdant Henrikui II, pranczai sudar smoksl su vokiei protestantais, um tris arkivyskupijas Lotaringijos-Meco, Tlos ir Verdeno, taip praddami yg prie Reino" ir pasienio kovas, kurios nesibaig iki 1945 met (r. III pried, 60). Habsburgai atsak veiksmais Nyderlanduose uimdami Arua ir sudarydami sjung su Anglija. Tai i karto paskatino pranczus pamir ti savo religinius skirtumus ir uimti Kal (1558 m. sausio 7). Marija Tiudor, kurios vedybos pagal galiojim su Pilypu I I buvo mokestis u trumpalaik Habsburg ir Tiudor rapprochement , suuko: Kai mirsiu, Kal rasit mano ir dyje!" Pagal visuotin Kato-Kambrijaus taikos sutart Pranczija pasiliko Lotarin gij ir Kal, Habsburgams atiteko Artua, Milanas ir Neapolis. Anglija buvo galu tinai atkirsta nuo emyno. Taiau pagrindin problema buvo ne isprsta, o tik atidta,
[n o s t r a d a m u s ]

549

EUROPOS

ISTORIJA

NOSTRADAMUS
Karalikasis kvietimas pasiek Salon Provanse 1556 met liepos pradioje. Pranc zijos karalien Katerina Medii pageidavo pasikalbti su prajusiais metais ileistos pranaysi knygos autoriumi. Atrodo, kad vienas i tos knygos ketureili pranaavo karaliens vyro mirt: Le lion jaune le vieux surmontera (Jaunasis litas veiks senj) En champ bellique par singulier duelle. (Kovos lauke dvikovoje.) Dans caige d o r les yeux lui crevera. (Aukso narvelyje akis jam idurs.) Deux classes une, puis mourir, mort cruelle. (Dvi aizdos vienoje, po to jis mirs baisia mirtim.)1 Neprajus ir mnesiui, eiklieji karaliaus dvaro irgai atgabeno knygos autori Sent ermen an Le, kur jis buvo pristatytas karalienei. Nostradamus nuramino j sakyda mas, kad tarp keturi jos sn mato keturis valdovus. Po trej met karalius Henrikas II uvo turnyre. Jo prieininko, kot apsaugos kapitono Montgomerio skilusi ietis pramu karaliaus paauksuoto almo antveid, idurdama ak ir persmeigdama gerkl. Nuo i aizd karalius, pasikankins deimt dien, mir. Michelis de Nostradameas (1503-1566), igarsjs Nostradamo vardu, buvo gerai inomas Pranczijos pietuose kaip netradicini gydymo metod specialistas. Jis gim yd conversos eimoje Provenso Sen Remi mieste ir baig medicinos studijas Montpelj. Mokjo gaminti vairius stebuklingus grimus ir vaistus, ivir gyvybs elik syro Karkazono vyskupui bei paskyr svaraini drebui diet popieiaus legatui. Jis dirbo maro apimtuose Marselyje ir Avinjone, kai visi kiti gydytojai i ten pabgo, atsi sakydamas nuleidinti krauj ligoniams, kaip tada buvo prasta, o primygtinai reika laudamas gryno oro ir varaus vandens. Ne kart jis buvo tariamas burtininkavimu, paklidavo inkvizicijos domn ir jam tekdavo bgti i alies. Sakoma, kad per vien toki kelion XVI amiaus penktajame deimtmetyje jis sutiko jaun ital vienuol, buvu s piemen Felic Perett ir nedvejodamas kreipsi j odiais Js ventenybe". Po keturiasdeimties met, kai Nostradamas jau seniai buvo mirs, Perettis tapo popie iumi Sikstu VI. Savo pranaystes Nostradamas sura gyvenimo pabaigoje, remdamasis magijos, astrologijos ir kabalistikos knygomis. Pranaysts paraytos ketureili forma ir ids tytos imtmeiais. Ijo dvi knygos dalys, 1555 ir 1568 metais, i karto sukeldamos sensacij. Praslinkus metams nuo j paskelbimo, Katerinos Medii vyriausias snus karalius Prancikus II, kotijos karaliens Marijos vyras, staiga mir, bdamas 17 met 10 mnesi ir 15 dien amiaus: Premier fils, veuve, malhereux mariage (Pirmasis snus, nal, nelaimingos vedybos)

550

RENATIO

Sans nul enfant; deux isles en discorde, (Be vaik; dvi salos nesutaria,) Avant dixhuit incompetant eage (Nesulauks atuoniolikos met,nepilnametis) De l'autre pres plus bas sera l accord. (Kitas bus suieduotas dar jaunesnis.)2 Tais paiais metais jo jaunesnysis brolis, busimasis karalius Karolis IX, 11 met buvo suieduotas su austr kunigaiktyte. i pomirtin skm utikrino pranaystms skm visiems laikams. Jos buvo pakartotinai spausdinamos be galo daug kart, jas bandyta pritaikyti beveik visiems inomiems vykiams, nuo povandenini laiv bei tarpemynini balistini raket iki Kenedi nuudym ir moni isilaipinimo Mnulyje. Nostradamas teisingai atspjo, kad Liudvikas XVI apsigyvens Saulc eimoje pabgs Varn. Jis tikino ir Napole on, ir Hitler (jo pranaystse vadinama Hister" vardu), kad j karjeros nulemtos vaigdi isidstymo. Nostradamo ketureiliai nepaprastai taigs ir neaiks, todl juos galima pritaikyti kokiems tik nori atsitiktinumams. Taiau daugelis j taip priartja prie tiesos, kad sunku nesusijaudinti: Quand Ia licture du tourbillon versee (Kai vjo sukrys netuvus apvers) Et seront faces de leurs manteaux couvers (Ir veidus j pridengs apsiaustai) La Republique pars gens nouveaux vexee (Respublikai pridarys bdos nauji mons) Lors blancs et rouges jugeront a l'envers. (Tada baltieji ir raudonieji valdys kiekvieni kitaip.)3 1792 metais Pranczija i tikrj tapo Respublika ir raudonieji nuvert baltuosius. Ir kaip XX amiaus gyvenimo trump apraym galima pacituoti tok slpining ketureil: Les flaux passees diminue le monde. (Didiosios nelaims praeis, pasaulis sumas.) Long temps la paix terres inhabites: (Negyvenamose emse ilgai viepataus taika.) Seur marchera par ciel, terre, mer et onde; (mons ygiuos dangumi, eme, jromis ir bangomis;) Puis de nouveau les guerres suscitees. (Po to i naujo prasids karai.)4

Brit salos, kuriose vis labiau sigaljo anglai, artjo prie susivienijimo, kuris jau por kart viliojo ir anksiau. Netekusi paskutins atsparos emyne, Anglijos karalyst nukreip savo energij artimiausi kaimyn reikalus ir avantiras ujriuose. Bdama viena tipik to meto sudtini valstybi, sudaryta i Angli jos, Velso ir Airijos, ji neturjo to nacionalinio susitelkimo, kuris bdingas ko
551

EUROPOS

ISTORIJA

tijai. Taiau valdant Tiudorams Anglijos karalyst parod didel energij. Nepai- sant to meto religini konflikt, Henrikas VIII ir trys jo vaikai Eduar das VI (vald 1547 1553 m.), Marija I (vald 1553 1558 m.) ir Elbieta (vald 1558 1603 m.) sukr Anglijos Banyi, ilgalaik monarchijos ir parlamen to simbioz bei karalikj jr laivyn,
[b a r d a s ]

Stiuartai, vald kotij nuo 1371 met, kai Tiudorai pritrko pdini, sudar asmenin kotijos ir Anglijos unij (1603). Tai jiems adjo nemaai naudos. Apgauta savo sjungininki emyne, kotija nuo kruvinojo pralaimjimo Flodeno laukuose (1513) gyveno Anglijos elyje. Angl ir kot santykius labai pablo gino nuverstos kot karaliens Marijos (1542 1587) intrigos; ji savo gyvenim baig ant angl eafoto. Taiau jos snus Jokbas VI ir I [vald 1567(1603) 1625 m.] um sost visiems sutikus, taip pavelddamas tai, ko nesugebjo paveldti jo motina. Jis, jo snus Karolis I (vald 1625 1649 m.) ir vaikaitis Karolis I I [vald 1649(1660) 1685 m.] vienu metu i Houlirudo ir i Vaitholo. Jokbas I kalbjo savo pirmajam parlamentui Vestminsteryje:
A nglija ir kotija dabar < ...> visiem s laikam s su vienytos < ...> m ano A sm enyje, kuris tiesia linija kils i abiej Karn; tad jos dabar tapo tarsi mau pasauliu, sustiprintu j supaniu natraliu, taiau nuostabiu tvenkiniu ar kanalu < ...>

Dviej priklausom kunigaiktysi integracija nevyko taip sklandiai. Vel sas, kur Henrikas VIII padalijo grafystes, neprietaraudamas prisijung prie angl valdomos bendrijos. Netituluota angl ir val kaimo diduomen buvo gan patenkinta savo likimu. Taiau Airij, kurios parlamentas faktikai atsikrat ang l kontrols nuo Dviej roi karo laik, paaboti buvo nelengva. 1541 metais po to, kai 1534 metais buvo steigta Anglijos Banyia, o Velsas padalytas grafystes Henrikas VIII pasiskelb Airijos karaliumi". Taip jis kaup rpes ius savo pdiniams. Airi vad pavertimo grafais ir baronais politika i esms liko tik lengvinania aplinkybe, ypa kai buvo apribota airi kalba ir paproiai. Prie nepasitenkinimo Karna netrukus prisidjo nepasitenkinimas protestanti kja reformacija; dl to kilo itisa daugyb mait. Devyneri met karas (1592 1601) vyko kylant grafo Hugho O'Neillo vadovaujamam Alsteriui. Jis baigsi karaliens Elbietos vietininko lordo Mountjoy'aus niokojaniomis rep resijomis; is karas panaikino skirtum tarp Anglijos ir Airijos teritorij, panai kino airi teiss normas ir pradjo sistemingos kolonizacijos politik. Klestint XVII amiaus susitaikymo ketvirtj deimtmet valdant Straffordo grafui pakeit kupinas sukilim penktasis deimtmetis, kai airiai pasinaudojo Anglijos sunku mais vesdami religin tolerancij ir nepriklausom parlament. 1649 1651 metais Cromwellis brutaliai nukariavo Airij ir skmingai j aneksavo (r. I I I pried, 58).
[b l a r n e y ]

Anglijos galia ir gerov akivaizdiai augo; prie to nemaai prisidjo jos ujrio avantiros. Naujojoje kolonijoje Alsteryje sikr daug kot presbiterion, sie kiani ia tokio prieglobsio, koks buvo adamas Anglijos kolonijoms u Atlan to Virdinijoje ir Naujojoje Anglijoje. Po Merilendo krimo (1632) atjo eil Jamaikai, kuri buvo atimta i ispan 1655 metais, abejoms Karolinoms (1663),
552

RENATIO

BARDAS
ekspyras ra savo pjeses tuo trumpu laikotarpiu, kai Anglija po reformacijos nutrau k tiesioginius ryius su emynu, taiau dar nespjo sukurti ujri imperijos. Jo svar biausios dramos paraytos tais paiais deimtmeiais, kai Amerikoje kurtos pirmosios angl kolonijos. ekspyro balsui buvo lemta viepatauti anglakalbiame pasaulyje, ir, regis, jis niekada nra ikls kojos i Anglijos. Universaliam jo genijui buvo lemta susi laukti pripainimo Europoje tik romantizmo epochoje. Taiau ekspyro pjesi veiksmo vietos rodo, kad Avono gulb toli grau nra kuklus angl provincialas. Ko gero, jis buvo katalikas, tik tai slp. Taip pat tiktina, jog Tiudor cenzra nepraleido politiniu atvilgiu neleistinos mediagos. iaip ar taip, i 37 pjesi tik deimties veiksmas visikai ar dalinai vyksta Anglijoje, o jo istorinse pje sse gan daug pranczik vietovi. Vindzoro maiktuoli veiksmas vyksta Vindzore, Kaip jums patinka - Ardn mike. Trij nirij tragedij - Makbeto, Karaliaus Lyro ir Cimbelino - senovs kelt Britanijoje, o atuoni klasikini dram - Atnuose, Romoje, Tyre ar Trojoje. Fantastikj pjesi Dvyliktoji naktis, iemos pasaka n Audra veiksmas rutuliojasi mitinje llyrijoje, jr apjuostoje Bohemijoje ir negyvenamoje saloje". Taiau likusios jo pjess akivaizdiai susijusios su emynu: Daug triukmo dl nieko - Mesina Venecijos pirklys - Venecija Usispyrls sutramdymas - Paduja Akis u ak - Viena Tuios meils pastangos - Navara Vasarvidio nakties sapnas - Atnai Romeo ir Diuljeta - Verona Hamletas - Danija Otelas - Venecija Viskas gerai, kas gerai baigiasi - Paryius, Marselis, Florencija. ekspyras veng Airijos, Rusijos (ji tuo metu apskritai buvo maai inoma), Lenki jos (apie j yra tik kelios trumpos uuominos Hamlete), Vokietijos ir didiausio to meto Anglijos prieo Ispanijos bei ispan Nyderland. Kur tiksliai tos alys yra, ekspyras, kaip kiti jo amininkai, neturjo aikios nuomo ns. Seras Johnas Falstaffas norjo prisistatyti kaip aktyviausias vyras Europoje". Taiau Petruijas, kuris pirosi usispyrlei, vadino j dailiausia Keite visame krikio nikajame pasaulyje"1. Krikionikasis pasaulis ir Europa" tada dar buvo vartojami kaip sinonimai.

Niujorkui, anksiau buvusiam oland Naujajam Amsterdamui (1664), ir Niudersiui (1665). Navigacijos aktas (1651), kur prim Cromwellio Ilgojo parlamento likuiai po to, kai Nyderlandai isikovojo nepriklausomyb, reikalavo, be kitko, ir kad oland laivai saliutuot Anglijos vliavai. Tai buvo Anglijos arogancijos poymis.
553

EUROPOS

ISTORIJA

BLARNEY
1602 metais Cormackas McCarthys, Blarni pilies Korko grafystje eimininkas vis ati dliojo savo pilies atidavim anglams, vesdamas begalines derybas, vis addamas, udavindamas klausimus, eikvodamas laik tuioms kalboms. Nors ir remiami ispa n kariuomens, airi lordai prajusiais metais patyr skaud pralaimjim prie Kinseilio; tad dabar buvo tik laiko klausimas, kada Mountjoyaus vadovaujama angl armija galutinai privers paklusti vis Airij1. Taiau tai toks McCarthyo neklusnumo pasirei kimas labai pralinksmino mones, o Blarney" pavadinimas sigaljo liaudies kalboje kaip stebuklingos odio galios" arba plepumo dovanos" sinonimas2. Be to, kadangi nugaltieji airiai igarsjo savo muzikiniais bei literatriniais sugeb jimais, Blarni pilis tapo airikumo simboliu ir airi pasididiavimu. Igarsinta dainos Blarni giraits (apie 1798 m.), ji tapo maldinink lankymo vieta. Tikima, kad kertinis pilies akmuo su urau Cormac McCarthy fortis me fieri fecit AD 1446" turi magikos jgos, o rizikingas Blarni akmens buiavimo" po isikiusia dantyta pilies siena ritualas tariamai suteikis piligrimams sugebjimo tikinti gali. Istoriniu poiriu domu tai, kad kalba, kuria airiai taip puikiai naudojasi ir sugeba tikinti kitus, nra j gimtoji kalba.

kotija tapo nirting religini ir politini konflikt arena; tai gal gale sukl XVII amiaus vidurio Brit pilietinius karus". Knox'o presbiterion Banyia Kirk buvo kurta pagal enevos pavyzd ir jos kalvinistiniai steigjai norjo padaryti j teokratine institucija. Taiau tam nepritarianti dvaro partija kas kart numalindavo j siekius. 1572 metais, tais paiais, kai mir Knox'as, regentas privert Kirk priimti vyskupus; tai sukl nesibaigiani Banyios kov su vals tybe. 1610 metais, siekdamas utikrinti apatalikj tstinum, Jokbas VI palie p Anglijos vyskupams ventinti tris kot vyskupus. 1618 metais jis primet kotams penkis savo straipsnius, pradjusius daug nauj tradicij pavyzdiui, reikalavim komunij priimti atsiklaupus. Kiekviena proga jis vis atidliojo Visuotin kot Banyios susirinkim, kol i gal gale pakluso jam, tuo sukel dama visuotin pasipiktinim. 1637 metais Karolis I ved patobulint anglikon liturgijos atmain ir nauj maldaknyg. Jis tai padar asmeniniu potvarkiu, neat siklauss Visuotinio susirinkimo; tai ieb mait. Kai i liturgija buvo pirm kart vesta Sent Gilio katedroje Edinburge liepos 23 d., prasidjo maitas. Po kiek laiko buvo sudarytas ir Tables vis luom revoliucinis komitetas, o 1638 met vasario mnes pasiraytas vadinamasis Kovenantas (paktas). Kovenantininkai m telkti ginkluot lyg, kurios nariai lenk pavyzdiu turdavo prisiek ti ginti jos status iki paskutinio kraujo lao. Jie stengsi apginti presbiterion Banyi nuo karaliaus ir vyskup, o kotij nuo Anglijos. Netrukus lyga m tvirtinti, kad j remia visi tikri kotai ir be karaliaus sutikimo suauk parlamen t. 1640 met rugpjio mnes pirmoji i keli kovenantinink kariuomeni persikl per Tvido up ir siver Anglij.

554

RENATIO

tai taip religiniai kotijos karai susipyn su ne maiau ilga karaliaus ir parla mento konstitucine kova Anglijoje. Valdant Tiudorams, valdovo bendradarbiavi mas su irinktais grafysi bei miest atstovais negaljo nuslpti to fakto, kad Anglijos parlamentas buvo karaliaus politikos instrumentas. Ms karalikasis statusas niekada nepakyla taip auktai kaip parlamento sesij metu, pareik Henrikas VIII parlamento delegacijai, kai mes kaip galva, o js kaip galns esame susijung vien politikos kn". Kas yra to kno galva, abejoni nebuvo: parlamentarai imuniteto neturjo ir visai pagrstai galjo bijoti karaliaus rstybs. Taiau kai valdant Jokbui I Bendruomeni rmai perm politin iniciatyv, parlamento keliaklupsiavimas baigsi. Paaikjo, jog lemiam vaidmen suvai dino tai, kad parlamentas kontroliavo apmokestinim. 1629 1640 metais, kai Karolis I nusprend valdyti be parlamento, niekas neturjo priemoni jam pasi prieinti. Taiau 1640 met balandio mnes, kuomet karo su kotija ilaidos privert karali vl suaukti Anglijos parlament ir prayti pinig, kilo audra. Dvariki kalbas apie dieviksias karali teises parlamento teisininkai atrm cituodami Didij Laisvi chartij. Pagal buvusio teismo pirmininko sero Edwardo 'o populiar posak Karalysts statym negali pakeisti niekas, iskyrus parlament". 1641 metais parlamento dokumentas, pavadintas Didiuoju protestu (The Grand Remonstrance) pateik karaliui ilg jo nusiengim sra. Parlamen tas apkaltino pirmj karaliaus ministr graf Strafford valstybs idavimu ir karalius nors ir nenoromis buvo priverstas j paaukoti. Tuo momentu aren vl ijo Airija. Straffordas su Alsterio presbiterionais elgsi ne maiau iurkiai, nei jo pirmtakai su airi katalikais. Jis pradjo burti airi armij kovai su maitaujaniais karaliaus pavaldiniais Anglijoje ir kotijoje; taiau kai 1641 met birelio mnes paliko Airij, nesumokjs kareiviams atly ginimo, alyje kilo atviras maitas. Airij atvyko kot kariuomen paremti savo tikjimo broli ir daugeliu front prasidjo nekontroliuojami karo veiksmai. Spaudiamas i vis pusi, Karolis I pamgino prastu Tiudor stiliumi suimti neklusniuosius Bendruomeni rm narius. Taiau jam tai nepavyko: Matau, kad paukiukai iskrido i narvelio", sumikiojo jis. Jam nebeliko nieko kito, tik bgti London ir kviesti savo pavaldinius imtis ginkl. Kai parlamentas, kurio jis nenorjo suaukti, met jam ik, karalius prietaraudamas senai tra dicijai nepaklaus patarj ir ikl savo vliav Notingeme. Buvo 1642 met vasara. Likimas panorjo, kad u konflikt jis sumokt gyvybe. Iki 1689 met taip ir nepavyko surasti patenkinamos konstitucins pusiausvyros. Todl pavadinimas Anglijos pilietinis karas yra neteisingas jis nepakanka mai tiksliai apibdina labai sudting konflikt. is konfliktas prasidjo ne Ang lijoje ir neapsiribojo Anglija. Tai trys atskiri pilietiniai karai kotijoje, Airijoje ir Anglijoje, susipyn su kitais vykiais visose Stiuart karalysts dalyse. Krizs Anglijoje 1642 met rugpjio mnes negalima nagrinti izoliuotai. Nerving karaliaus elges su parlamentu Vestminsteryje, be abejo, slygojo jo neskms Edinburge. Anglijos parlament karingum pakurst tai, kad jie inojo apie kara liaus despotik politik kotijoje ir Airijoje, apie jo religinius reikalavimus ir tai,
555

EUROPOS

ISTORIJA

kad karas jau vyko. Taigi pats svarbiausias buvo politini ir religini princip konfliktas. Mginimai paaikinti j socialini grupi ar ekonominiais interesais, nors kartais ir pravert sprendiant kai kuriuos klausimus, nepajg pakeisti senesnij analizi, grindiam konstitucini ir religini sitikinim miiniu. Katalikai ir Auktosios Banyios anglikonai buvo lojalesni karaliui, kurio kara likosios prerogatyvos dabar buvo puolamos. Angl puritonai ir kot kalvinai sudar parlamento rmj branduol; mat parlament jie laik geriausia apsauga nuo absoliutizmo. O nekilmingoji kaimo diduomen buvo pasidalinusi pusiau. Anglai vis laik buvo mokomi, kad j pilietinis karas nepasiymjo nei reli giniu fanatizmu, nei beprasmikomis udynmis, bdingomis to meto karams ana pus Lamano. Mgstama cituoti parlamento armijos generolo majoro sero Wiliamo Wallerio laik, skirt vakarins rojalist armijos vadui serui Ralphui Hoptonui mio prie Raundvei Dauno 1643 metais ivakarse:
M ano palankum as jum s yra toks pastovus, kad net tai, jog tapom e prieininkais, negali sugriauti m ano draugikum o jum s asm enikai, taiau a turiu bti itikim as savo parei gai. D idysis Dievas, vien in telis m ano irdies tikrintojas, ino < ...> , su kokia neapykanta a iriu kar, kuriam e nra prieo. Taiau m es abu esam e scenoje ir turim e vaidinti mums skirtus vaidm enis ioje tragedijoje. Padarykim e tai garbingai ir be asm eninio prie ikum o.51

Jei toks pakantumas bt vyravs, karai niekada nebt ilgai utruk. Taiau buvo keli labai svarbs klausimai, kuriais n viena pus neketino dary ti joki nuolaid. Parlament praktikuojama Mao apmokestinimo filosofija" nedav karaliui l, reikaling efektyviam valdymui. Be to, angl valdaniuosius sluoksnius domino tik Anglija, jiems n kiek nerpjo Airijos ir kotijos interesai. Bet svarbiausia buvo tai, kad religijos klausimais abi puss buvo pasiryusios persekioti savo prieininkus vildamosios primesti visiems vien religij. Tai buvo karas ne u religin laisv, o tarp besivarani persekiotoj grupi"5 2 . Rojalis tai palaik Vieno tikjimo statym (Act o f Uniformity). Parlamentas savo karinio triumfo valand mgino primesti Presbiterion pakt (Covenant). Abi puss siti kino, kad absoliutaus vieningumo jga nepasieksi. Nestigo iame kare ir iaurum. Gerai apraytos visuotins udyns prie Boltono (1644 met birelio mnes), kurias vykd Reino palatinato kunigaikio Ruperto daliniai, arba klaikusis Drohedos nusiaubimas (1649), kur Cromwellis iud visus io airi miesto gyventojus; o kur dar maiau inoma belaisvi udy mo ir kaim nulavimo nuo ems paviriaus taktika! Per ketverius karo metus bta nemaai susidrim, kuriuose dalyvavo ne tik centro, bet ir vietins pajgos. Rojalistai, kuri tabas buvo Kristaus banyioje Oksforde, i pradi turjo persvar beveik visose Anglijos grafystse. Taiau parlamento pajgos, padedamos kotijos Kovenanteri lygos, tvirtai laiksi savo neprieinamoje bazje Londone, tad j rankose buvo ir centrins valdios organai. Ilgainiui jos sugebjo sukurti profesionali naujojo pavyzdio armij, kurios tvas grsmingasis Oliveris Cromwellis (1599 1658) pamau um vadovaujant vaid men ne tik politiniuose, bet ir kariniuose reikaluose. Danai parlamentas kontro556

RENATIO

liuodavo miestus, o karalius provincij. N vienas i prieinink negijo didesnio pranaumo, kol pagaliau parlamentui pamau pradjo duoti vaisi geresn orga nizacija, nenugalimas generolas ir sjunga su kotais. Po pradinio susidrimo prie Ede Hilo iaur nuo Oksfordo 1642 met rugsjo 24 d., lemiami miai vyko prie Marston Muro Jorkyre (1644 met liepos 2 d.) ir prie Neisebio (1645 met birelio 14 d.). Karaliui kapituliavus myje su kotais prie Niarko 1646 metais, atviras rojalist pasiprieinimas baigsi. Karo veiksmams slopstant, politins situacijos raida gavo revoliucin pagreit. Parlamento stovykla spariai radikaljo, ir orientuodamasi respublik, ir umezdama ryius su kratutinmis evangelik sektomis tarp j ir su leveleriais bei digeriais. Negaldamas priversti karaliaus pasirayti tvirto susitarimo, Cromwellis nusprend nuudyti j. Egzekucija vyko prieais Vaitholo rmus 1649 met sausio 3 d.; tai buvo Anglijos respublikos (Commonwealth) pradia. Nepajgdamas suval dyti Ilgojo parlamento, Cromwellis sureng jo valym, o nepajgdamas pajungti airi ir kot tikinjimais, siver i pradi Airij, paskui kotij. Jo pergal prie kotus prie Voresterio (1651) buvo galutinis triumfas kov laukuose. Taiau Cromwelliui niekada taip ir nepavyko pasiekti politinio susitarimo, prilygstanio jo karinms pergalms. Nesugebdamas suvaldyti net visai nustekento parlamen to, i atrinkt jo alinink, Cromwellis j paleido. Btinyb teiss nepaiso", pareik jis parlamentarams. Po to Cromwellis vald kaip lordas protektorius remdamasis vienuolikos karini apygard vadais. Atmetus parlamentin valdym, parlamento alinink stovykla patyr politin bankrot. Didysis Oliveris" buvo nepaprastai rytingas mogus. Dailininkui, tapiusiam jo portret, syk pasak: Pone Leli, noriau, kad js <...> nutapytumt mane tiksliai tok, koks esu, su visais veido nelygumais, spuogais ir karpomis, antraip negausite i mans n penso". Taiau jis nepadar joki ilgalaiki sprendim ir buvo links visk, net skerdynes Drohedoje, aikinti Dievo valia. Cromwelliui mirus vl atgijo rojalistai. Iskyrus grim prie status quo ante bellum, kitos alter natyvos nebuvo. Reikjo sugrinti ir karali, ir parlament. Karolis I I gro i tremties 1660 met gegus 29 d., prims Amnestijos ir umirimo statymo" (Act of Indem nity and Oblivion) slygas. Ir karalius, ir parlamentas turjo i nau jo mokytis budraus sambvio taisykli. I dalies pilietiniai brit karai buvo tipikas tamp, lydjusi iuolaikini valstybi gimim daugelyje Europos ali, pasireikimas. Taiau emyne j pavyzdiu niekas nepasek, tad jas reikia traktuoti kaip grynai regionins reik ms tragedij. O kitoje iaurs jros pusje Skandinavijos alys suko prieinga kryptimi tolo nuo vienijimosi. Ypa vedija jau seniai buvo nepatenkinta Danijos domina vimu. Nuo X V amiaus septintojo deimtmeio ji turjo savo Riksdag (parlamen t), kur sudar keturi luom atstovai, o nuo 1479 met ir universitet Upsaloje. 1520 metais per Kaldas Darlekarlyje pakl mait dar vieno dan karaliaus karnavimo prieininkai. Kruvina pirtis Stokholmo miesto aiktje, kur imtams sukilimo rmj buvo vykdyta mirties bausm u valstybs idavim, tik pakurs
557

EUROPOS

ISTORIJA

t ugn. Sukilliai, kuriems vadovavo jaunas bajoras Gustavas Erikssonas Vaza, ivijo dan kariuomen. 1523 metais Kalmaro unija iiro. vedija, valdoma Gusta vo Vazos (1523 1560), nujo savo keliu. Danija ir Norvegija, valdomos Frederiko I (1523 1533) ir jo pdini, anksti perjo liuteronyb. Dl to kilusios varybos, kuri viena i prieasi buvo ginas dl Halando provincijos, truko daugiau nei imt met. vedijos likimas nuo to laiko buvo susijs su Vazomis, su siekimu sigalti Baltijos jros regione ir, kiek vliau, su protestantizmu. 1527 metais, parlamentui susirinkus Vasteraso mieste, Gustavas kr vadinamj Erastenin Banyi anksiau negu Henrikas VIII anglikon Banyi. Jis panaikino katalik ritual, ir idalindamas Banyios emes savo rmjams sukr socialin baz galingai monarchijai. Jo antrasis snus Jonas III (vald 1568 1592 m.) ved Lenkijos Jogailaii pdin, o vaikaitis Zigmantas Vaza (vald 1592 1604 m.) buvo irinktas Lenkijos karaliumi. Zigmantas buvo laikomas menkjanios katalik partijos vedijoje paskutine viltimi, o pilietinis karas, prasidjs dl jo engimo sost, tikino daugum bajor, kad nacionalin nepriklausomyb reikia tapatin ti su protestantizmu. 1593 metais Upsalos sinodas valstybine religija pripaino Augsburgo Tikjim. Zigmantas buvo nuverstas nuo sosto ir jo viet um jo dd Karolis IX i Siodermanlando (vald 1604 1611 m.), protestantikosios lini jos pradininkas. Nuo to laiko vedija, be paliovos kariaudama su Lenkija, strate gini interes Baltijos jros regione slygot konflikt papild dinastiniais ir religiniais motyvais. Jaunasis Gustavas Adolfas (vald 1611 1632 m.) nusprend, kad geriausia gynyba yra puolimas. Turdamas didiul talent, tvirt politin pagrind, laivyn ir sav armij, kuriai ilgainiui buvo lemta pranokti net ispan kariuomen, jis itobulino finansikai atsiperkani karini ekspedicij men. 1613 metais Gus tavas Adolfas atgavo i Danijos Kalmar; 1614 1617 metais sikio Maskvos reikalus ten kilus suirutei ir atm i jos Ingrij bei Karelij; 1617 1629 metais upuol Lenkij ir Lietuv, uimdamas Ryg ir apguldamas Dancig (1626 1629). Syk vos per plauk nepateko lenk husar nelaisv; taiau muitai u laivyb Vyslos upe jam atnedavo tiek daug l, kad galjo statyti ant kortos dar dides nes sumas. 1630 metais, remiamas prancz, jis efektingai siver Vokietij. Mirtis myje prie Liuceno nutrauk daug adani jo karjer. Karalien Kristina (vald 1632 1654 m.) uaugo valdant regentui kancleriui Oxenstiernai ir buvo vedijos galybs suklestjimo liudinink, kai i nukariavo Haland (1645) ir kai buvo sudaryta Vestfalijos taikos sutartis. Taiau Kristina slapta atsivert katalikyb, isiadjo sosto ir pasitrauk Rom. Jos pusbrolis Karolis X (vald 1654 1660 m.), kuriam nedav ramybs Maskvos ambicijos ir likusios be darbo kariuomens ilaikymo ilaidos, gro prie senosios politikos intervencijos Lenkij ir Lietuv. Ankstyva jo mirtis suteik prog pasiekti visuo tin susitarim ir pasirayti Olivos taikos sutart (1660). vedija niekada taip ir nepasiek i anksto ireklamuoto savo tikslo domi nium maris BaJticae (Baltuos jros kontroliavimas"). Taiau pus imtmeio i
558

RENATIO

vaidino neproporcingai svarb vaidmen Europos reikaluose, keldama siaub jos iauriniams regionams, sukurdama geriausi to meto kariuomen ir bdama akty viausia i vis protestantik ali. Lenkija ir Lietuva dar viena alis XVI amiuje ir XVII amiaus pradioje igyvenusi savo Aukso ami". Paskutinij Jogailaii karalyst buvo neabejo tinai didiausia valstyb Europoje; ji iveng ir religini kar, ir Osman siveri m , kamavusi daugel kit to meto valstybi. Valdant ygimantui I (1506 1548) ir ygimantui Augustui (1548 1572) dar vienos Sforc gimins karaliens vyrui ir snui ji palaik glaudius ryius su Italija, ypa su Venecija. Krokuvo je buvo vienas gyvastingiausi renesanso epochos karaliaus dvar. epospolita (respublika), atsiradusi 1569 metais pasiraius Liublino unij, susikr i dalies dl to, kad nebuvo karalikojo sosto pdinio, o i dalies ir dl Maskvos ekspansijos grsms. Tai buvo Ausgleich Lenkijos ir Lietuvos interes kompromiso ankstyvoji forma. Karna, arba Lenkijos karalyst, prim Lietuvos didij kunigaiktyst kaip lygi partner, nors u tai pasim didelius Ukrainos plotus. Didioji kunigaiktyst pasiliko savo statymus, savo administracij ir savo kariuomen. Dvigub valstyb turjo valdyti renkamas valdovas ir bendras Sei mas. Valdantieji lktos (bajorija), sugalvoj toki bajorikosios demokratijos for m , pasiliko sau dominuojant vaidmen. Per savo vietinius seimelius, kurie kon troliavo centrin Seim, jie tvark apmokestinimo ir karinius reikalus. Per pacta conventa (suderintas slygas), kuris sudar karnavimo priesaikos dal, jie galjo samdyti karalius pagal sutart, kaip kokius direktorius ar administratorius. Tur dami statymuose tvirtint teis prieintis, realizuojam ginkluotomis sjungomis arba konfederacijomis, bajorai galjo ginti savo pozicijas prie bet kokias kara liaus umaias. Remdamiesi vienbalsikumo principu, kuris galiojo visuose j svarstymuose, jie usitikrino, kad nei karaliaus, nei kokios nors grupuots inte resai netapt viresniais u bendrus interesus. Tai nebuvo ta visuotins anarchijos sistema, kuri sivyravo XVIII amiuje. Nepaisant vis jos trkum, tai drsus demokratijos eksperimentas, absoliutizmo ir religini kar amiuje pasils nau j gaivinani alternatyv. epospolitos reputacija tarp kit demokratijos form neturt priklausyti nuo jos vlesni udik prieikos propagandos. Per tuos atuonis deimtmeius, kurie skyr Liublino unij nuo 1648 met visuotins krizs, epospolitai seksi geriau negu jos kaimynams. Prekyba Balti jos jros regione daugeliui didik atne didiulius turtus. Miestai, ypa Danci gas, klestjo naudodamiesi karaliaus suteiktomis privilegijomis. Kontrreformacija, nors ir buvo vykdoma energingai, taiau atvir konflikt nesukl. lktos, nors ir visikai paralyiav valdi per didj roko, (legal mait") 1606 1609 metais, vliau beveik nesigriebdavo toki kratutini veiksm, bding vlesniam imtmeiui. Jie tik isirinkdavo tokius karalius, kurie buvo prieiki ir vyskupams, ir ultramontanikai Habsburg alinink grupuotei. Su kitomis valstybmis buvo kariaujama alies pakraiuose ar prieininko teritorijoje. Monarchija, nors ir ne visi karaliai talentingi, isaugojo savo autoritet. Tiesa, pats pirmasis i renkam karali Henrikas Valua (vald 1574 1575 m.) aliai
559

EUROPOS

ISTORIJA

buvo tikra katastrofa; taiau po keturi mnesi jis pabgo nudiuginti savo asmenybe gimtj Pranczija, o ia dl jo niekas aar neliejo. Kitas karalius, energingasis Steponas Batoras (vald 1576 1586 m.) i Transilvanijos, atstat pagarb karaliaus sostui ir sureguliavo sudting valstybs mechanizm, kad efektyviai veikt. Jo skmingas karas su Ivanu Rsiuoju 1578 1582 metais lei do uvaldyti Livonij. Treiajam karaliui vedui Zigmantui Vazai (vald 1587 1632 m.) teko patirti daug sunki ibandym, taiau jis pergyveno ir roko , ir be rezultat pasibaigus Lenkijos sikiim Maskvos reikalus 1610 1619 metais. Jo du sns, Vladislovas IV (vald 1632 1648 m.), kur laik buvs ir caru, bei Jonas Kazimieras (vald 1648 1668 m.), kur laik buvs kardinolu, patyr ir santykins ramybs, ir chaoso laikotarpi. Jono Kazimiero valdym paenklinusi grandinin dideli nelaimi reakcija prasidjo netiktai, kaip perknas i giedro dangaus. 1648 1654 metais vyko Dnepro kazok sukilimas, vadovaujamas Bogdano Chmelnickio; jo udikikoji kazok ir totori armija pasiek net Vysl, palikdama paskui save per vis Ukrai n nusidriekusi plai iskerst katalik ir yd juost. iame sukilime valstie i tis susiliejo su labai realiomis politinmis, socialinmis ir religinmis ryti ni provincij nuoskaudomis. Sukilimas faktikai jau buvo numalintas, kai apimtas nevilties Chmelnickis kreipsi pagalbos Maskvos car. Maskvos inva zija 1654 1667 metais, atneusi mirt ir sugriovimus ne tik Lietuvai, bet ir Ukrai nai, paadino ved nerim dl strategins situacijos pasikeitimo. Dviguba ved invazija 1655 1660 metais, Lenkijoje inoma tvano" pavadinimu, apm ne tik Karn, bet ir Didij kunigaiktyst, privert karali pasirinkti tremt, o mag natus idavyst. Efektyviai pasiprieino tik Jasna Gros vienuolynas enstochovoje, kurio Juodoji Madona stebuklingai lengvai nukreipdavo ved patrank sviedinius. ias invazijas lydj Transilvanijos ir Brandenburgo siverimai al atved beveik iki visiko lugimo. Taiau Lenkija atsigavo nuostabiai greitai. Maskvos puolimas buvo sustabdytas, vedai apsupti, nuo prs atsipirkta. 1658 metais etmonas arneckis net galjo leisti sau surengti kampanij prie vedus Jutlandijoje. Olivos taikos sutartis (1660) patenkino epospolitos vakarini kai myn pretenzijas, ubaig kar su Vazomis, patvirtino Prs kunigaiktysts nepriklausomyb ir pranaavo geresnius laikus. Atrod, kad epospolita dabar gals usiimti savo neisprstomis problemo mis. XVII amiaus septintajame deimtmetyje kasmet kartodama karines kampa nijas, lenk kavalerija nuolat stm Maskvos kariuomen atgal Rusij. Paskui, kai jau atrod, jog visai nebetoli pagerjimas, karaliaus pateikta konstitucini reform programa sukl neproporcingai didel ir nuomi demokratikj bajo r reakcij. 1665 1667 metais broludikos etmono Liubomirskio maito kovos sustabd paang visose srityse. Karalius ir jo prieininkai atsidr politinje aklavietje. Tai privert epospolit sudaryti lemtingsias Andrusovo paliaubas (1667), pagal kurias Kijevas ir visa Kairiakrant Ukraina atiteko rusams teori kai tik dvideimiai met, o praktikai visam laikui. Karalius atsisak sosto ir pasitrauk Pranczij, kur mir ir buvo palaidotas Sent ermen de Pr banyio560

RENATIO

je. Nuvertjusios jo valdymo met monetos buvo su jo inicialais ICR lohannes Casimirus Rex; taiau imta manyti, kad jos reikia In itiu m Calam itatum Republicae (Respublikos katastrofos pradia"). Lenkijos nelaimi pradia sutapo su dviej jos kaimyni Prsijos ir Rusi jos galios didjimu. Prsija, kurioje XVI amiaus pradioje vis dar buvo teuton valstybs liekan, itisus deimtmeius merdjo ir jai verkiant reikjo radikaliai atsinaujinti. Ji nete ko savo pagrindins misijos atversti pagonis, kai Lietuva apsikriktijo, dl pralaimjimo prie algirio (1410) prarado karin pranaum, o Lenkijai uvaldius Elbing, Tonin ir Dancig (1466) sumenko ir jos prekybin reikm. Reformaci jos pradia Vokietijoje sukl grsm paiai jos egzistencijai ir jos paskutinysis didysis magistras Albrechtas von Hohencolernas paskubomis pertvark al pasaulietin Lenkijos karalysts len. Perjs liuteron tikjim, jis panaikino teuton ordin ir 1525 metais Krokuvos miesto aiktje dav priesaik savo nau jajai kunigaiktystei. I savo sostins Karaliauiuje jis vykd politik, kuri ilgai niui turjo sujungti jo valdas su giminaii valdomis Brandenburge. Nusipirks savo kunigaiktysts reversuos teis, jis usitikrino, kad, jei kartais jis pats netu rt pdinio, ji automatikai atitekt Berlyno Hohencolernams. i politika dav vaisi 1618 metais: nuo to laiko vienas ir tas pats Hohencolern gimins valdovas turjo du titulus: Brandenburgo elektoriaus ir Prsijos kunigaikio; taip gim Brandenburgo Prsijos valstyb (r. III pried, 55). Didysis elektorius Frydrichas Vilhelmas (vald 1640 1688 m.), kalbjs len kikai ir puoseljs planus tapti pirmuoju kunigaikiu Lenkijoje", dav itiki mybs priesaik savo kunigaiktystei 1641 metais. Po penkiolikos met jo dali niai um Varuv, jo senjoro sostin, per pai ved tvano kulminacij. Tai buvo prs armijos debiutas. Dabar beliko tik diplomatinmis gudrybmis ipl ti nepriklausomo Prsijos statuso pripainim pirma i ved, o paskui ir i lenk. Tokiu oficialiu pripainimu tapo Olivos taikos sutartis. Prsikoji dvasia leidosi

yg.
Maskvos kunigaiktyst, kurios didybs siekimo strategijos pradininkas bu vo Ivanas III, nepaprastai atkakliai laiksi savo kurso. Ivanas IV (vald 1533 1584 m.), inomas Rsiojo pravarde, ubaig jo pirmtak pradt patrimonialins valstybs krim. Visi gyventojai laiko save cholopais, ra vienas i pirmj atvykli i Vakar, kitaip sakant, savo kunigaikio vergais"5 3 , {kur damas oprinin vis vlesnij Rusijos saugumo staig pirmtak jis gal jo pasilikti itisas sritis sau asmenikai ir pradti viepatauti remdamasis neribo tu teroru. Sulygindamas su eme Novgorod ir iudydamas beveik visus jo gyventojus kelias savaites trukusiose skerdynse, Ivanas Rstusis tvirtino Mask vos virenyb Rusijoje. Griaudamas senj bojarin gimini galyb ir panaikins j zemskij sobor (taryb"), jis sukr visikai paklusni hierarchin visuomen. Paskirdamas pirmj Maskvos patriarch, Ivanas Rstusis ubaig formuoti atskir ir priklausom Rusijos staiatiki Banyi, nuo to laiko atkirsdamas j nuo bet koki tak i svetur. Aneksuodamas Kazans chanat ir pastatydamas
561

EUROPOS

ISTORIJA

Kazanje didel staiatiki Apreikimo sobor (1562), kaip krikioni pergals musulmon alyje paminkl, jis taip ireik savo neribotas imperines ambicijas. vesdamas razriadus (tarnautoj sraus) ir kurdamas pomestnyj prikaz, jis gal jo sekti visus valstybs tarnautojus ir j paskyrimus; tai buvo vlesns nomenkla tros pirmtakas. Nieko nuostabaus, kad po toki dideli socialini ir politini transplantacij bei amputacij pacientas susirgo. Smutnoje vremia (sumaities metas") apm laikotarp nuo Ivano snaus Fio doro mirties 1598 metais iki Romanov engimo sost po penkiolikos met. Subyrjus centrinei valdiai, besivaranios bojarin frakcijos vien po kito ik l penkis netikusius carus; vyko valstiei sukilimai ir kazok antpuoliai; al siver vedai, lenkai ir totoriai. Pirmasis Fiodoro ministras Borisas Godunovas (vald 1598 1605 m.), totori bojarinas, buvo nuverstas ir apkaltintas teisto sosto pdinio nuudymu. Ledmitrijus I (vald 1605 1606 m.) buvo apgavikas, pasiskelbs ess Ivano nuudytasis snus. Susilauks lenk magnato Jerzio Mniszeko bei jo draug jzuit paramos, jis ved Mniszeko dukter Marin ir leido si Maskv. Jo trumpas reformatorikas valdymas baigsi labai staigiai nuo kito pretendento sost Vasilijaus uiskio (vald 1605 1611 m.) alinink patran kos sviedinio Raudonojoje aiktje. O uisk nuvert kitas apgavikas Ledmitrijus II, pramintas Tuino vagimi. Jis kakokiu bdu sugebjo tikinti Marin ess pri sikls i numirusi jos vyras. uiskis mir lenk nelaisvje. J pakeit lenk karalaitis Vladislovas Vaza, kurio kandidatr palaik kita bojarin frakcija. Nors daug lenk didik kaip ir Mniszekas buvo sivl t sumait Rusijoje, oficiali epospolitos politika buvo laikytis nuoalje. Karalius atmet Mniszeko plan, nors Rusijoje ir sklido prieingi gandai. O seimas perspjo karali neskirti pinig ir pajg daugiau negu to reikjo pasiekti kuklesniam tikslui atgauti Smolensk, todl, kai lenk kariuomen 1610 metais artjo prie Smolensko ir kai vedai jau buvo Novgorode, ji neturjo sakymo ygiuoti toliau. Taiau, kaip kariuomens vadas vliau aikinosi tusiam seimui, nepaisant gaut nurodym, lenkai versi pirmyn. Kai rus armija buvo sumuta prie Tuino ir kelias Mask v buvo laisvas, jie be pasiprieinimo um Kremli. Lenk gula ten isilaik visus metus, kol buvo priversta pasiduoti. Jos kariai padeg Maskv ir buvo iu dyti patriotikai nusiteikusi miesto gyventoj, susibrusi apie pirkl Minin, kunigaikt Poarsk ir naujj car Michail Romanov (vald 1613 1645 m .). Taip rusai susirado savo dinastij ir savo tautin identitet. Kartu tai buvo itin tinkama mediaga operai,
[s u s a n i n a s ]

Maskva atsigavo pamau, bet nuosekliai. Lenkai buvo ivyti 1619 metais; karalaitis Vladislovas atsisak savo pretenzij; Smolenskas susigrintas (1654). Valdant Aleksejui Michailoviiui (1645 1676), esmins reformos sukl nera mumus alies viduje, kuriuos tik i dalies kompensavo teritoriniai ukariavimai. Teiss reforma, pasibaigusi daugiau nei 1000 straipsni turinio Uloenije (sta tym kodekso") ileidimu 1649 metais, amino baudiav, sukurdama slygas, kurios atved prie didelio valstiei sukilimo, vadovaujamo Stenkos Razino. Patriarcho Nikono (1605 1681) Banyios reformos tikslas buvo atnaujinti ritu
562

RENATIO

al ir sumainti valstybs kontrol; ji susilauk caro pykio, o sentikiai atskilo nuo pagrindins Banyios. Karins reformos Vakar pavyzdiu buvo gyvendin tos dar iki ne itin skming kampanij prie Lenkij. Esant tokiai padiai dide ls teritorijos, gautos pagal Andrusovo paliaubas 1667 metais, buvo tarsi nelauk ta premija (r. III pried, 56). Ukrainos gavimo i Lenkijos reikm Rusijai buvo milinika. Ji dav Maskvai ekonomini itekli ir utikrino jai geopolitin padt, reikaling didiosios vals tybs statusui gyti. Negana to, Ukraina buvo prijungta tuo metu, kai vyko Sibi ro tyrinjimas ir jo nukariavimas iki pat Ramiojo vandenyno. Formul Maskva + Ukraina = Rusija" pai rus raytose istorijos versijose nefigruoja, taiau jos reikm labai svarbi. Tokiu atveju tikruoju Rusijos imperijos krju reikia laiky ti Aleksej Michailovii, o ne jo labiau igarsjus sn Petr,
[t e r e m a s ]

Ilgai usitsusios Rusijos, Lenkijos ir vedijos varybos lm Ryt Europos liki m. velgdami i laiko perspektyvos matome, kad Andrusovo paliaubos 1667 metais suard ligi tol buvusi jg pusiausvyr. Rusija nepastebimai um Len kijos ir Lietuvos viet, tapdama dominuojania io regiono valstybe. Taiau ir Lenkija, ir Rusija turjo vien bendr bruo n viena i j nesileido traukiama Trisdeimties met kar. Osman imperija, rytin Lenkijos ir Rusijos kaimyn, savo klestjim pasiek tuo paiu metu kaip ir Habsburgai. irint pai musulmon akimis, svarbiausias dalykas buvo Osman sprendimas pagrindin islamo ak sunitus nukreipti prie iitus. Kai Sultonas limas I (vald 1512 1520 m.) pakilo prie Persij, jis nutrauk 60 met nuo Konstantinopolio lugimo trukusi pertrauk. Vliau vie nas po kito nukariauti buv Damasko, Kairo ir Bagdado kalifatai (1534). Suleimanas Puikusis (vald 1520 1566 m.), prie savo vald prijungs ir Pranao kap Mekoje, pagrstai galjo save vadinti Islamo imperatoriumi" (Padishah-i-Islam). Daug paminkl, tarp j ir Suleimano meet Stambule, liudija jo didyb. irint krikioni akimis, pirmieji pavojaus signalai nuaidjo tada, kai turkai savj galyb nukreip Vakar link. Jie slinko Dunojaus slniu Vengrijos, o ir korsar valstybi iaurs Afrikos pakrantse link. Dunojaus kampanijos prasid jo 1512 metais Moldavijos umimu. Paskui, ugrobus Belgrad (1521), Osman ekspansijai atsivr visa plaioji Vengrijos lyguma. Po 1526 met, kai myje prie Mohao uvo paskutinis nepriklausomos Bohemijos ir Vengrijos karalius Liud vikas I I Jogailaitis, grsm kilo net paiai Austrijai. 1529 metais turkai pirm kart neskmingai buvo apgul Vien, o po trij met vis dar puldinjo toliau, giliai siskverbdami Alpi slnius. 1533 met paliaubos buvo pasiektos tik Vengrijos padalijimo kaina. Vakar Vengrija buvo palikta jos naujiesiems valdo vams Habsburgams; vidurin Vengrija su Budapetu tapo Osman provincija, Transilvanija atskira kunigaiktyste, atiduota Osman globai. Susidrimai nesiliov ir prie vis naujj sien, kol nebuvo pasirayta Adrianopolio taikos sutartis (1568), pagal kuri Habsburgai sutiko mokti kasmetin duokl. 1620 1621 metais turkai pasislinko Dnestru auktyn u Moldavijos rib, taiau prie Chotimo patyr lenk husar jg.
[u s k o k a i ]

563

EUROPOS

ISTORIJA

TEREMAS
Sofija Aleksejevna buvo etasis caro Aleksejaus Michailoviiaus vaikas; ji gim Mask vos Kremliuje 1657 met rugsjo 17. Kadangi buvo jaunesnioji kunigaiktyt alyje, niekada nepripainusioje sosto paveldjimo moterikja linija, jos galimybs gyti poli tins valdios buvo artimos nuliui. Maskvos kunigaiktystje auktos kilms damos gyveno visikai atskirtos nuo pasaulio1. Jos buvo laikomos atskirose moterims skirtose patalpose, vadinamose teremu, kaip ir musulmon alyse, o i ten ieidavo tik prisidengusios vualiu arba vain davo udarose karietose. XVII amiaus ketvirtajame deimtmetyje Kremliuje damoms buvo pastatyti tam skirti rmai - teremnyj dvoriec. Negana to, caro seserys ir dukterys daniausiai bdavo pasmerktos likti neitekjusiomis. Kaip aikino vienas pareignas, j nebuvo galima ileisti u kokio nors didiko, nes bt didel gda ileisti dam u vergo". Baimintasi ileisti ir u kokio nors usienio kunigaikio, kad neukrst dvaro kokia nors erezija ar nesusidaryt klika. Moterika lytis Maskvos kunigaiktystje negerbiama kaip daugumoje Europos ali, - ra vienas austr pasiuntinys. - ioje alyje jos yra vyr, kurie jas maai tevertina, vergs"2. Nepaisant to, kartu su takingiausiu caro ministru kunigaikiu Golicynu Sofija gijo galios valdant jos broliui Fiodorui (1676-1682). Vliau, tarpininkavusi, kad bt iveng ta karinio maito, ji m visai nebepaisyti teremo suvarym ir pasidar regente, kol carai Ivanas ir Petras buvo nepilnameiai, tapdama pirmja moterim Rusijos valdove. Ji asmenikai vadovavo usienio politikai, ypa vedant derybas dl Aminosios taikos" su Lenkija, kuri utikrino Maskvai vadovaujant vaidmen Ryt Europos reikaluose. Sofijos reputacij juodino Petro Pirmojo alininkai; jis nutrauk jos regentavim 1689 metais. Sofija buvo nualinta kaip ambicinga intrigant ir danai apibdinama abejotino patikimumo citata - didiul moterik, kurios galva buvo kaip statin, vei das plaukuotas, kojos aplusios"3. Paskutiniuosius keturiolika savo gyvenimo met ji praleido Novodevis vienuolyne sesers Zuzanos vardu; ji pati ir buvo pastatydinusi t vienuolyn Maskvos baroko stiliumi. Moter biografijoms danai bdingas noras kompensuoti per daug ipstus j gar sij vyr gyvenimo apraymus. Tai pati seniausia feministins istoriografijos forma, skmingai naudota apraant daugelio ymi moter gyvenim: nuo Sapfo ir Boudiccos iki Eleonoros Akvitaniets ir Anglijos karaliens Elbietos. Taiau vienu atvilgiu tokios biografijos gali bti klaidinanios. ymi moter gyvenimai negali neparodyti tos bedugns, kuri skyr juos nuo paprast moter likimo. Sofija Aleksejevna, valdov, buvo iimtis i bendros taisykls.

Viduremio jros regione atsinaujinusios Osman ekspansijos enklu tapo Rodo salos upuolimas ir hospitaljer kapituliacija (1522). Alyras buvo ugrobtas 1529, Tripolis 1551, Kipras 1571, Tunisas antruoju antpuoliu 1574 metais. Malta atlaik didel apgult (1565). Katalik pasaulio poiriu, svarbiausias vykis buvo

564

RENATIO

USKOKAI
1615-1617 metais Venecijos Respublika Adrijos jroje kariavo su Habsburgais; tai buvo vadinamasis uskok karas". Jo tikslas, irint Venecijos akimis, buvo nuslopinti Habsburg palaikom piratavim. Taiau Habsburg nuomone, uskokai, arba Senjs korsarai", - tai btina j imperijos gynybos sistemos dalis, o venecijieiai grasino j saugumui1. Senj, kuri dabar yra Kroatijoje, buvo Adrijos jros uostas, esantis netoli tos vietos, kur ribojosi Venecijos, Habsburg ir Osman teritorijos. Jos pilis buvo Habsburg Militargrenze, arba vojna krajina (karins sienos"), jros pakrants tvirtov. Ta siena sukurta XVI amiaus treiajame deimtmetyje ir visa sustiprinta tvirtintomis gyvenvie tmis. is uostas buvo pirat-patriot baz; jie gyveno ir i vejybos, bet daugiausia i Venecijos laiv apiplinjimo jroje bei puldindama Osman miestus sausumoje. Tie uskokai - pavadinimas kils i kroat veiksmaodio uskoiti (okti", aborduoti") vadovavosi garbs ir kerto kodeksu. Jie buvo sausumos Grenzer (pasieniei kari, saugojani sien) jrinis atitikmuo. Daugelis t pasieniei buvo serb repatrian tai ar pabg baudiauninkai; jie saugojo vis sausumos sien, o vliau sukilo prie kroat valdym. Kaip ir j likimo broliai prie sienos su Osman imperija Lenkijoje ir Vengrijoje arba kaip kazokai Ukrainoje, jie laik save tikjimo kariais, antemurale christianitis gynjais, ventojo karo didvyriais. Tokiais jie buvo vaizduojami ir pietini slav literatros epinse legendose. Uskok veikl Habsburgai skatino ir rm iki XVIII amiaus vidurio. Krajina buvo oficialiai panaikinta tik 1881 metais. Piratavimas, kaip ir banditizmas, yra santykin svoka. Europoje naujj laik pra dioje buvo pilna kleft, haidamak ir korsar (jr plik), kuri veiksmams galjo pritarti kuri nors valdia, o kitos laik juos neteistais. Kaip tik toks atvejis yra Anglijos ir Pranczijos piratai. Kai Francis Drakeas (1545 1595) iplaukdavo i Plimuto plti ispan laiv atvirame vandenyne arba pasvilinti Ispanijos karaliaus barzdos" Kadyje, jis tai dar su Anglijos karaliens inia ir u savo paslaugas buvo pakeltas riterius. Taiau kai panaiai elgdavosi kiti, jie buvo Anglijoje smerkiami kaip laukiniai. Pavyzdiui, XVII amiaus pradioje kur laik musulmon kor sarai i Berber pakrants buvo sireng baz Lendi saloje, i kurios reng plikikus antpuolius prie Devono ir Kornvalio grafysi uostus, belaisvius parduodami vergij. Kai Jeanas Bartas i Dunkirko (1650-1702) su Liudviko XIV leidimu terorizavo laivus, plaukiojanius Lamano kanalu ir Biskajos lanka, jis buvo priimtas Versalyje ir jam suteiktas bajoro titulas. Saviki akimis irint, Drakeas ar Bartas buvo admirolai", o ispan nuomone, jie buvo tarptautiniai nusikaltliai. Kas vieniems buvo korsarai", tie kitiems buvo paprasti plikai".

jr mis prie Lepanto (1571), kur netikras Pilypo II brolis Don Juanas d'Austria, skmingai suvienijs Venecijos, Genujos ir Ispanijos jr pajgas, sutriukino Osman laivyn. Tai paskutinis Kryiaus ygis, paskutinis didelis galer mis ir paskutin per daugel deimtmei didel Osman akcija,
[g r e c o ]

565

EUROPOS

ISTORIJA

GRECO
Pravarde EI arba II Greco amininkams buvo inomi du garss Kretos menininkai. Vie nas i j - dailininkas Dominikas Theotokopoulas, apsigyvens Tolede, o antrasis muzikantas ir kompozitorius Frangiskas Leondaritis (apie 1518-1572 m.), buvs kata lik vargonininkas Kastro mieste, kantorius v. Morkaus katedroje Venecijoje ir Bavarijos kunigaikio muzikos mokytojas. Abu jie Kretos renesanso vaikai. Kreta, kuri 1221-1669 metais vald Venecija, - graik ir lotyn kultr sankrya. Jos sostin EI Khandak pavadinimu buvo kurta ir sustiprinta per ankstesn arab okupacij 827-961 metais; vliau, jau kaip Kandija (Candia) arba anda (Chandax), ji tapo Venecijos kunigaikio buveine. Aplink Kandijos miesto aikt isidst kunigaik io rmai, v. Morkaus katedra su kampanile (campanile), ir loda, tapusia saloje gyve nusi Venecijos ir Kretos aristokrat mgstama susitikim vieta. Nuo 1648 met iki pat galutins kapituliacijos 1669 met rugsjo 16d., ia buvo kunigaikio Morosinio vado vaujamo 21 metus trukusio pasiprieinimo Osman apguliai centras. Konstantinopoliui lugus, pakeliui Italij Kretoje rado prieglobst daug Bizantijos mokslinink. Tai buvo jos indlis graik atgimim, kuris tapo tokia svarbia Vakar rene sanso paskata. Taiau didiausias salos indlis graik kalbos pasaul buvo takos, plau kianios prieinga kryptimi. Didel kretiei kolonija Venecijoje, kurios centras buvo San Dordijo banyia, ilg laik vaidino svarb vaidmen graik spausdinimo ir leidybos istorijoje. I Kretos kils venecijietis Zacharijas Kallergis, Maruccio Aldin leidyklos kon kurentas, pirmj knyg liaudika graik kalba ileido 1509 metais. Taiau per paskutin j venecijiei valdymo imtmet pati Kreta igyveno krybins veiklos pakilim, kuriam buvo lemta palikti pdsakus toli u salos rib. Be tapybos, muzikos ir architektros, ikilo literatra liaudika graik kalba. Kretiei dialektu raantys dramaturgai sukr daug veikal rimuotais kupletais religinmis, komikomis, tragikomis ir pastoralinmis temo mis. Georgijaus Chortasio (1545-1610) tragedijos Erofili veiksmas vyksta Egipte. Vitsentso Komaro (apie 1553-1614 m.) veikalas Erotokritos - romanas Ariosto stiliumi. Marino Bounialio veikalas Kretos karas - epinis pasakojimas apie Osman apgulties vykius:

, , *; * , & , , .
(S. Alexiou 1969a: 229) (O lovingasis Kastro, ar tie, kurie liko gyvi, vis dar verkia, tave prisimin? O turt visi apsirengti juodai ir kas dien raudoti, pamir dainas. Vyrai, moterys, kas tiktai gyvas, teparodo, kokios jie tvyns neteko.)1

566

RENATIO

Kandijos Kastro ir Retimno teatrai bei akademijos 1669 metais staiga inyko. Dingo ir ta paskutin vaisinga Venecijos ir Kretos kultr simbioz, kuri trumpam laikui buvo pasiekusi nepriklausomos, novatorikos jgos" status. Taiau i literatr pabgliai i Kretos savo literatr perkl j emyn, kur ji greit prigijo kaip populiarus skaitinys. Nors Atn elitas j i literatr irjo su panieka, taiau i XVIII amiaus knyg kata log matyti, kad ji buvo paplitusi. Ties sakant, iki Dionysijaus Solomo (1798-1857) veikal ir iki Jonijos mokyklos Kretos dramos buvo vieninteliai tikrai liaudiki kriniai. Kaip tik Kretos renesansas ir leido graikams tapti iuolaikine ratinga tauta2.

Osman antpldis turjo kelet pasekmi. Pirma, jis atgaivino senj Kryiaus ygi dvasi, ypa katalikikose alyse. Erazmo Roterdamieio klausimas Ar tur kas ne mogus ir ne brolis?" ekscentrikai atspindjo tai, kas nedav ramybs to meto monms. Antra, jis padjo isilaikyti krikionikojo pasaulio susiskaldy mui, sutelkdamas pagrindines katalik jgas per pai protestant reformacijos kulminacij. Sultonas buvo geriausias Liuterio sjungininkas. Treia, diplomatijos srityje tai privert Vakar valstybes labiau susidomti Ryt Europa ir umegzti pirmuosius kontaktus su Rytais. Tai paskatino Pranczij atsiverti Osman Portai ir Lenkijai bei Lietuvai, o Maskvoje apsilank pirmosios imperijos misijos. O galiausiai paadino susidomjim turkiku stiliumi bei dirbiniais tai buvo pir moji Europos paintis su orientalizmu. Trisdeimties met kar (1618 1648) galima laikyti senojo vokiei konflikto tarp imperatoriaus ir kunigaiki epizodu. velgdami kitaip, j laikytume tarptau tini religini kar tarp protestant ir katalik tsiniu, o dar kitaip emyne vykstanios kovos dl valdios, apmusios daugum Europos valstybi ir valdov, svarbiu etapu. Jis prasidjo nuo susidrim Bohemijoje tarp erchercogo Ferdinan do alinink ir prieinink, o paskui isiplt ir gavo keturis skirtingus tarpsnius. Vienas i ymiausi io karo tyrintoj ra: Beveik visos [kovojanios puss] veik veikiau genamos baims, o ne religins aistros ar noro kak ukariauti. Jos norjo taikos ir beveik trisdeimt met kovojo, siekdamos j usitikrinti. Nei tada, nei vliau jos taip ir nesuprato, kad i karo kyla tik karas"5 . Bohemikasis etapas (1618 1623) prasidjo 1618 met gegus 23 d., kai ek bajor delegacija pasirod Hradan pilyje Prahoje ir Habsburg valdytojus Jaros lav von Martinic bei Vilhelm von Salvat imet pro lang tiesiai mlo kr v (tai suvelnino j kritim). Taip jie protestavo prie neseniai vykusius protes tant banyi puldinjimus, prie ginytin erchercogo Ferdinando Bohemijos sosto umim ir prie tariamus jo Karalikosios tolerancijos chartijos (M ajestatsbrief, 1608) paeidimus. (itas imetimas pro lang buvo smoningas incidento, iebusio prie 200 met husit karus, pakartojimas.) Tuo metu Ferdinandas ved kampanij, kad bt irinktas imperatoriumi, o religin taika Vokietijoje pradjo svyruoti. Liuteron kunigaikiai su nerimu irjo, kaip Pfalco elektoriaus Fryd richo evangelik sjunga artja prie Bavarijos elektoriaus Maksimiliano vadovau jamos katalik lygos. Bohemijos maitininkai upuol Vien ir pradjo sukilim

567

EUROPOS

ISTORIJA

Austrijoje. 1619 metais, kai Ferdinandas tapo imperatoriumi, jie oficialiai nualino j nuo Bohemijos karaliaus sosto, vietoj jo isirinkdami kalvinist Pfalco elektori. Tai reik atviro karo pradi (r. III pried, 59). 1620 met lapkriio 7 d. dideliame Bil Horos (Weissenberg Baltojo kalno) myje netoli Prahos Bohemijos kariuomen buvo sutriukinta imperijos pajg. is pralaimjimas sukl bais kert Bohemijos bajorai buvo nuslopinti egze kucijomis ir turto konfiskavimu. ek visuomenei tiesiogine to odio prasme buvo nukirsta galva. al pradta sistemingai vokietinti ir diegti joje katalikyb. Kalvinai buvo ivyti. iemos karalius" pabgo. jo emes Pfalce siver ispa nikieji Nyderlandai, o jas ugrob bavarai. Katalik generolas grafas Tillis (1559 1632), mio prie Prahos nugaltojas, puol Heidelberg (1622), o po to irai vis iaurin Vokietij, persekiodamas protestant pajgas, vadovaujamas grafo von Mansfeldo (1580 1626). Neaprpinta maistu kariuomen pradjo siaubti al kaip skri pulkai. Danikasis etapas (1625 1629) prasidjo tada, kai Danijos karalius Christia nas IV, emutins Saksonijos apygardos kunigaiki vyresnysis, sitrauk kar gindamas savo smarkiai spaudiamus brolius protestantus. Angl, prancz ir oland pinigais jam teko kovoti su naujja imperijos kariuomene, kuri sutelk katalik didikas i Bohemijos Albrechtas von Waldsteinas, pramintas Wallensteinu" (1583 1634). Pralaimjusios prie tilto per Elb Desau mieste (1626), protes tant pajgos mgino susijungti su savo sjungininku i Transilvanijos Bethlenu Gaboru. Mansfeldas per Silezij nuygiavo iki Dunojaus. Imperijos kariuomen, susidorojusi su Mansfeldu prie Neuhauseno (netoli Bratislavos), dideles pajgas nukreip protestantikj iaur. Padedamas ispan, Tillis puol Nyderlandus. Wallensteinas um Braunveig, emutin Saksonij, Meklenburg, lzvig, Holtein, Jutlandij ir Baltijos pakrant iki pat tralzundo priemiesi, pasiskelb damas Baltijos ir vandenyno jr generalisimu". Liubeko taikos sutartimi (1629) danai sutiko pasitraukti mainais u j prarast vald sugrinim. Restitucijos ediktu imperatorius paliep protestantams atiduoti visas buvusias banytines emes, uimtas nuo Augsburgo taikos. Wallensteinas, kurio kariuomenje buvo daug nekatalik, su tuo nesitaikst ir buvo atleistas i pareig. vedikasis etapas (1630 1635) prasidjo, kai Gustavas Adolfas pasiunt kariuomens kontingent tralzund. 1631 metais jis, susistiprins Barvalds sutartimi su pranczais, isilaipino emyne su pagrindinmis ved armijos paj gomis ir energingai pradjo ginti protestantus. 1631 metais jam nepavyko padti Magdeburgui, kur negailestingai nusiaub imperijos pajgos; taiau prie Braitenfeldo jis sutriukino Till ir patrauk Pfalc. Prie jo prisijung Saksonijos elektorius Jonas Jurgis liuteronas, anksiau rms imperatori. 1632 metais Gustavas Adolfas eng Bavarij. Miunchenas ir Niurnbergas atkl vartus. vedams ruoiantis ygiuoti Vien, o saksams umus Prah, nevilties apimtas imperatorius buvo priverstas vl kviesti Wallenstein. nirtingame myje prie Lutzeno netoli Leipcigo 1632 met lapkriio 16 d. laimjo vedai. Taiau Gusta vas uvo; jo nuogas knas buvo rastas po kritusi krva su kulkos skyle galvo568

RENATIO

je, durklu one ir dar viena kulka, it bloga lemianiu enklu, nugaroje. Protes tant stovykla susvyravo, taiau dar kart atsigavo sukrus Helbrono lyg. 1634 metais Wallensteinas pradjo derybas, taiau u visus savo vargus susilauk tik itrmimo i imperijos, o netrukus buvo nuudytas. Po imperijos pajg pergals prie Nordlingeno sergantis imperatorius sudar taik su liuteron kunigaikiais Prahoje. Restitucijos ediktas buvo panaikintas. Vien dien 1631 metais imperijos armija apsupo Bavarijos miest Rotenburg prie Tauberio. Kaip jam bdinga, generolas Tillis pareik, kad miestas bus nusiaubtas, jei neatsiras mogaus, kuris igert didiul sot vyno. Sakoma, kad miesto Brgermeister (burmistras) Heinrichas Toppleris j igr igelbdamas miest ir krito negyvas. is jo ygdarbis amintas pjesje D er Meistertrunk, kuri iki iol kasmet per Sekmines statoma io miesto rotus imperatorikoje salje. K teko patirti vienam kaimui, yra geras pavyzdys, k patyr ir tkstaniai kit. 1634 met sausio mnes dvideimt ved kareivi atjojo Lindeno kaim Frankonijoje ir m reikalauti maisto ir vyno. Jie siver vien i trylikos pirki, pri klausiusi Georgui Roschui, iprievartavo jo mon ir pasim visk, k tik pano rjo. Netrukus kaimo gyventojai paspend pasal, ireng juos, atm grob ir arklius. Kit dien kareiviai gro su policininku, kuris sum keturis kaimieius u ved upuolim. Po to buvo paruotas raportas generolui Hornui, kuriame nurodytas vienas kareivis, suomis, iprievartavs poni Rosch. Kuo tai baigsi, neaiku; taiau kiek vliau is kaimas rejestruose buvo registruotas kaip negyve namas. Gyventoj skaiius jame priekarin lyg pasiek tik 1690 metais.5 5 [h e x e n ] Pranczikasis etapas (1635 1648) prasidjo, kai Pranczija tapo Heilbrono lygos gynja; kiti tos lygos nariai kalvinai Prahos sutartyje nebuvo paminti. Richelieu strategija dabar ikilo dienos vies. Pranczija paskelb kar Ispani jai, pasisamd vedus ir siver Elzas. Karas vyko trim frontais Nyderlan duose, prie Reino ir Saksonijoje. 1636 metais ispanai pradjo ygiuoti Paryiaus link, bet atsitrauk, kai kilo pavojus j flangams. 1637 metais imperatorius Fer dinandas mir ir tai paadino viltis, kad gal gale pavyks pasiekti taik. Nuo 1638 met, kai Richelieu sjungininkai Vokietijoje dovanojo jam galing Breisacho tvirtov prie Reino, pranczams seksi vis geriau. Jaunojo d'Enghieno kuni gaikio princo de Conde (1621 1686) atvykimas dav jiems geriausi generol Europoje. Jo stulbinanti pergal prie Rokrua Ardnuose (1643) padar gal ispa n kariniam pranaumui, trukusiam nuo mio prie Pavijos 1525 metais. Nuo 1644 met diplomatai temptai dirbo, lakstydami pirmyn ir atgal nuo protestant delegat Osnabriuke prie katalik delegat Miunsteryje. O kol jie ginijosi, pranczai ir vedai niokojo Bavarij. Vestfalijos taika, kurios abi dalys buvo parengtos vienu metu, bendrais bruo ais nustat tarptautins tvarkos Vidurio Europoje plan daugiau nei imtui met priek. Ji ufiksavo Pranczijos pozicij sustiprjim ir Habsburg priklausomy b nuo vokiei kunigaiki. Religijos klausimais sutartis padar gal kovoms Vokietijoje, suteikdama vienodas teises kalvinams, katalikams ir liuteronams. Ji nustat, kad 1624 metai turi bti banyios turto restitucijos metais; taip pat
569

EUROPOS

ISTORIJA

HEXEN
1635 metais dr. Benediktas Carpzovas (1595-1666), Leipcigo universiteto profesorius ir dviej garsiausi Saksonijos teisinink snus, ileido veikal Practica rerum crimina lium apie tai, kaip tardyti raganas. Nors ir pripaino, kad kankinimai danai priveria prisipainti ir nekaltas aukas, jis vis tiek pasisak u juos. Apie j rayta, kad sulauks garbaus amiaus galjo pervelgti savo dorybing gyvenim, per kur penkiasdeimt tris kartus perskait Biblij, kas savait priiminjo sakrament <...> ir nuteis mirti 20 000 moni"1. Jis buvo protestantas ir didiausias Europoje ragan mediotojas. iuo laikiniai mokslininkai abejoja minimo skaiiaus tikslumu. Keliais metais anksiau Johannas Julius, Bambergo miesto Frankonijoje burmist ras, guljo miesto kaljime nuteistas mirti u dalyvavim ragan puotoje. J skund kunigaiktysts kancleris, kur pat sudegino ant lauo u tartin atlaidum" nagrin jant ragan bylas. Taiau jam pavyko perduoti dukteriai smulk apraym, kaip viskas vyko. Mano brangusis vaike, <...> visa tai tik melas ir prasimanymai, tad tepadeda man Dievas <...> Jie niekada nesiliauja kankin, kol mogus neprisipasta <...>. Jei Dievas neatsis kokio nors bdo, kaip atskleisti ties, tai visa ms gimin bus sude ginta ant lauo"2. Katalik kunigaiktis, o kartu ir Bambergo vyskupas Johanas Geor gas II Fuchsas von Dornheimas turjo specialiai pastatyt nam raganoms su kankini m kambariu, kurio sienos buvo papuotos Biblijos tekstais. Sakoma, kad per 10 met trukus savo valdym (1623-1633) jis sudegino 600 ragan. Ragan mediokls manija Europoje pasiek kulminacin moment. Anglijoje 1612 metais buvo atiduotos teism raganos i Pendlio miestelio Lankayre. Lenkijoje tais metais vyks panaus teismo procesas Kalie buvo detaliai apraytas: Nuoga, nuskusta plikai, itepta ventais aliejais, ji buvo pakabinta prie lub, kad nesiekt kojomis grind ir negalt prisiaukti velnio pagalb; suritomis rankomis ir kojomis ji nenorjo sakyti nieko, iskyrus tai, kad kartais ruodavusi ligoniams oleli vonias. Kankinama ji tvirtino esanti nekalta ir kad Dievas t ino. Deginama vakmis, ji nepasak nieko, iskyrus tai, kad esanti nekalta. Leidiama emyn tvir tino niekuo neprasikaltusi Visagaliui Dievui Trejybje. Vl pakelta ir i naujo degina ma vakmis ji vis kartojo: Ach, ach, ach, dl Dievo malons, ji jo su Dorota ir malnininko mona <...> Po to ji sutiko prisipainti3. Kaimuose io reikalo danai imdavosi patys kaimieiai. Jei tariama raganavimu moteris, pririta prie specialios kduts panardinus j kdr prigerdavo, darydavo ivad, kad ji buvusi nekalta, o jei iplaukdavo paviri, tai buvo laikoma kalta. Apie raganavimo men prirayta daug traktat. I j galima paminti Jeano Bodino veikal De la demonomanie des sorciers (1580), Nicholaso Remy Daemonolatreia (1595) ir solidi jzuito Martino del Rio enciklopedij, ileist Luvene 1600 metais, bei karaliaus Jokbo veikal Demonologie (1597), pasirodius kotijoje. Jie svarst nakti nio skraidymo ant luot mechanik, ker ir ukeikim pobd bei poveik ar kas buvo verdama ragan katiluose, taiau ypa daug dmesio buvo skiriama seksualinms

570

RENATIO

orgijoms, kurias rengdavo raganos, susirinkusios j savo puotas. Buvo kalbama, kad velnias pasirodo kaip juodaplaukis barzdotas vyras, kaip dvokiantis oys", mgsts, kad j buiuot po uodega, arba kaip rup. Jis gali bti ir incubus (vyrikos lyties piktoji dvasia raganoms vilioti), ir succubus (moterikos lyties piktoji dvasia burtinin kams tenkinti). Savo itikim penktj kolon jis kartais sukvieia didelius susibrimus blog vard turiniose vietose, tokiose kaip Blakula vedijoje, Bloksbergo kalno vir n Harce arba Agelar le Kand kalnuose Navaroje. Ragan mediokls manija kelia daug problem. Istorikai turt iaikinti, kodl renesanso ir reformacijos epocha iuo atvilgiu buvo daug blogesn u tamsiuoju amiumi vadinamus viduramius; kodl prietarai labiausiai suklestjo kaip tik tada, kai humanizmas ir mokslin revoliucija, atrodo, turjo veikti prieinga kryptimi. Paprastai tai aikinama religini konflikt patologinmis pasekmmis. Istorikai taip pat turt paaikinti, kodl kai kurios alys ir regionai, ypa Vokietija ir Alpi regionas, buvo labiausiai neatspars iam reikiniui, ir kodl patys nuomiausi ragan mediotojai, tarkim, karalius Jokbas VI (I), buvo vieni i labiausiai isilavinusi ir sins atvilgiu krikionikiausi savo epochos moni. Taip pat reikia turti galvoje ir svarb palygi namj aspekt: kolektyvin ragan mediokls isterija ir melagingi skundimai turi daug bendra su yd persekiojimo reikiniu ir su vadinamaisiais valymais komunistin se alyse
[ d e v i a t i o ] [ p j t is ] [ p o g r o m a i ]

i manija su pertraukomis tssi 300 met, nuo 1484 met popieiaus buls iki XVIII amiaus, kai ji pradjo nykti, vis dar nusinedama daugyb nekalt auk. Pirmie ji kritikuoti ir protestuoti m jzuitai Bavarijoje, kur persekiojimai buvo ypa fanatiki; ia reikt paminti Friedricho Spee Cautio criminalis (1631). Paskutinieji ragan degi nimo ant lauo atvejai buvo kotijoje 1722, veicarijoje ir Ispanijoje 1782, prs oku puotoje Poznanje 1793 metais. Tuo metu jau visur jie buvo laikomi neteistais. Pasku tin Lankayro ragana Mary Nutter mir savo mirtimi 1828 metais.

buvo numatytas tikjimo pakeitimo galimybs punktas, kuris neapm tik Auktutinio Pfalco ir Austrijos valdov dinastijos paveldim emi, rezervuot katalikybei. Konstituciniais klausimais sutartis labai sustiprino kunigaiki pozi cijas, suteikdama jiems teis pasirayti susitarimus su usienio alimis ir padary dama visos imperijos statym leidyb priklausoma nuo parlamento pritarimo. Pasilyta Bavarijai ir Pfalcui suteikti elektorat status, o dl gausi teritorini gin stengtasi kak duoti visiems svarbiausiems pretendentams. veicarija ir Jungtins Provincijos gavo nepriklausomyb. Buvo patenkintas oland pageida vimas udrausti laivyb eldos upe. Pranczijai atiteko lito dalis teis valdyti Mec, Tl ir Verden; jai atiteko Pinerolas; Sundgau pietiniame Elzase, Breisachas; teis laikyti gul Filipsburge; Landvogtei (vietininko teiss) dar deimtyje Elzaso miest. vedai gavo Bremen, Verden ir vakarin Pomeranij, skaitant ir ecin. Bavarija gavo Auktutinj Pfalc, Saksonija Luic; Brandenbur g s atiteko didioji ryt Pomeranijos dalis iki pat Lenkijos sienos, buvusios

571

EUROPOS

ISTORIJA

Halbertato, Mindeno ir Kamino vyskupijos bei Magdeburgo kandidatra (teis valdyti j, kai mirs saksonikieji valdovai). Po ksnel gavo ir Meklenburgas verinas, Brunsvikas Lineburgas ir Hesenas Kaselis. Sutartis buvo galutinai pasi rayta 1648 met spalio 24 d. Pabaiga artjo pamau. Prahoje, kur karas prasidjo, kovos vis dar tebevyko. Vienuoliai, studentai, miestelnai susirinko ant Karolio tilto ginti j nuo ved antpuolio. Taiau kaip tik tuo momentu, vluodama devynias dienas, atjo inia apie taik. Paskutini patrank salvi dundjim paskandino banyi varp skambjimas"5 6 . Taiau kariuomens daliniai neskubjo namo. 1650 metais Niurn berge teko suaukti antrj kongres armij reikalaujam kompensacij klausi mams sprsti. Ispanai savo gul Frankentalyje Pfalco teritorijoje laik iki 1653 met, kai imperatorius mainais pasil jiems Bezanson. Paskutiniai ved kariai pasitrauk tik 1654 metais. Jau Vestfalijos taikos deryb delegatai vadino t kar Trisdeimties met karu", taiau faktikai nuo pirmojo jgos panaudojimo prie Donauvorto jis truko 47 metus. Popieius Inocentas X buvo baisiausiai pasipiktins. Kadangi jis vis gyve nim laik save kardinolo Mazarinio, mginusio vetuoti jo irinkim, prieu, j eid nuolaidos Pranczijai ir protestantams. Popieius paliep nuncijui Miunsteryje atmesti sutart. Savo laike Zelus domus D ei (1650) jis i taikos sutart ivadino niekine, negaliojania, neteisinga, pasibaistina, smerktina, nedora, tuia ir beprasmika. U jo pykio protrkio slypjo suvokimas, kad viltys, jog pavyks suvienyti krikionikj pasaul, dingo visiems laikams. Po Vestfalijos taikos mons, kuriems jau seniai griso kalbti apie krikionikj pasaul", pradjo kalbti apie Europ". Vokietija liko vienia ir nelaiminga. Gyventoj joje sumajo nuo 21 milijono iki madaug 13 milijon. Itisi miestai, pavyzdiui, Magdeburgas buvo sugriauti. Itisos sritys liko be gyventoj, galvij, maisto itekli. Prekyba visikai merdjo. Vis kartos ami truk plimai, badas, ligos ir socialin suirut sukl toki sumait, kad kunigaikiai gal gale buvo priversti vl vesti baudiav, apribo ti miest laisves ir paversti niekais viso imtmeio paang. Ispan, ved, ital, kroat, flamand ir prancz kari vyriki meils nuotykiai pakeit gyventoj rasin sudt. Vokiei kultra patyr tok smg, kad jos menas ir literatra atsi dr visikoje usienio, ypa Pranczijos mad, takoje. Vokietijos strategin padtis labai susilpnjo. Reino vidurup dabar turjo pranczai. Trij didiausi Vokietijos upi Reino, Elbs ir Oderio iotys atsi dr atitinkamai oland, dan ir ved rankose. Bendri imperijos interesai dabar buvo pajungti didesnij Vokietijos valstybi Austrijos, Bavarijos, Saksonijos ir Brandenburgo-Prsijos interesams. Skurd papild paeminimas. Kai kurie istorikai laiko j nevilties dirva; ir tik tokioje dirvoje galjo sudygti pikto voki kojo ididumo sklos, i kuri vliau iaugo vels daigai, kai alis sustiprjo. Austrija, pradjusi period kaip epochos stebuklas, nusmuko iki eilins, vienos i daugelio Vokietijos valstybi lygio.
572

RENATIO

Taiau po 1648 met ne viena Vokietija buvo tokia nelaiminga. Ispanija kovo jo su sukilusiomis Portugalija ir Katalonija, be to, ji dar tebekariavo ir su Pranc zija. Anglija nebuvo atsigavusi nuo pilietinio karo sukelto oko. Pranczij drebi no fronda. Lenkij ir Lietuv drask kazok sukilimas, ved tvanas" ir karai su Rusija. Toks katastrof susikaupimas veria istorikus daryti prielaid apie bendr XVII amiaus kriz. Tie, kas tiki visos Europos feodalins sistemos egzistavimu, kalba apie visos Europos visuomenin-politin revoliucij, kuri sukl kapitaliz mo gimdymo skausmai. O kiti, prieingai, kalba apie iuolaikins valstybs kri z", pasireikiani audringa periferij reakcija didjanius centro reikalavimus. Tretiems atrodo, kad visa tai buvo tik paprasiausias aplinkybi sutapimas. Roma, 1667 met vasario 19 d. Gianlorenzas Berninis (1598 1680), popieiaus architektas, pateik didiuls kolonados, kuri buvo baigiama statyti aplink v. Petro aikt, treios sekcijos projekt. Jis sil, kad i kolonados terzo braccio (treioji ranka") turt atskiro propylaeum (vart") form su devyniomis nio mis, vir kuri ikilt boktas su laikrodiu. Jis turjo bti prie jimo aikt, kaip tik prieais v. Petro bazilikos fasado vidur (r. 1 7 emlap). Pasilymo paaikinime (giustificazione), kur jis pridjo prie savo plan prie ger deimt met, Berninis nusak savo projekt ir v. Petro aikts simbolik. Aikt turjo utikrinti patog prijim prie bazilikos, bti popieiaus palaimini mo laukiani moni susirinkimo vieta ir galiausiai apibrti ventosios terito rijos ribas. Kolonada turjo bti lengvai praeinama, tarpai tarp kolon platesni u jas paias, kad pstieji galt be vargo praeiti ir kad jos nesudaryt fizinio barjero spdio. Kolonados frontonas per vis ilg turjo bti pridengtas, kad apsaugot procesijas blogu oru. Vir frontono kolonad buvo adama papuoti statulomis, simbolizuojaniomis ventj bendravim. Dvi pusiediu isidsiu sias kolonados rankas", isikiusias u tiesi bazilikos kiemo on, Berninis palygino su Motinos Banyios apglbianiomis rankomis", teikianiomis paguod visai monijai. O silomas propylaeum turjo simbolizuoti maldai sud tus delnus, sujungdamas apkabinimui itiestas Banyios rankas. Taiau kardinolai, sudarantieji Congregazione della Reverenda Fabbrica, kuri vadovavo statybos darbams, turjo kitoki plan. Jie patvirtino aikts igrindimo ir antrojo fontano statybos darbus, o propylaeum nepatvirtino. Netrukus po to mir Bernin globojs ligotas popieius, ir terzo braccio klausimu nebuvo priimtas joks sprendimas. Taip krikionikosios Visatos amfiteatro" aptvaras buvo palik tas neubaigtas5 7 . Kaip to reikalavo paios bazilikos dydis, aikt irgi buvo didiul. Jos ilgis nuo pagrindinio portiko iki vakarinio jimo 339 metrai, o didiausias plotis 220 metr. Ji galjo nesunkiai sutalpinti 100 000 moni mini. Susijungiani aikts dali formos, nors ir sudtingos, taiau nuostabiai harmoningos. Siaurjantis ketur kampis prieais fasad atsiveria elips, esani tarp kolonados rank". Kolonada susideda i 284 dornini kolon ir 88 dvigub piliastr, idstyt keturgubomis eilmis. Ant jos joninio antablemento stovi 96 statulos, o dar 44 pastatytos ant bazilikos kiemo galerij. 41 metro aukio obeliskas i Heliopolio, pastatytas 1586
573

EUROPOS

ISTORIJA

17 emlapis. Roma, senovs ir iuolaikin

574

RENATIO

metais, buvo paliktas elipss centre. I abiej jo pusi pastatyti du apvals fonta nai; vieno krjas buvo Madema (1614), o antrojo Beminis (1667). Berninio kolonados statyba ubaig rekonstrukcijos program, kuri v. Petro aiktje utruko 161 metus vis kontrreformacijos laikotarp. Nors darbai buvo pradti 1506 metais, didioji dalis didingo plano, kur sudar pirmasis bazilikos architektas Bramante, vis XVI ami liko popieriuje. Mikelandelo kupolas ubaigtas 1590 metais. Taiau navos vis dar nebuvo, o Konstantino IV amiaus bazilikos likuiai vis dar dunksojo utver senj aikt. Tik 1605 metais Carias Maderna gavo leidim nugriauti senj bazilik ir iki ikilmingo atidarymo 1615 met Verb sekmadien pastatyti nauj portik ir fasad. XVII amiaus treia jame deimtmetyje jaunasis Beminis prie Mademos fasado pridjo dar dvi auktas kampaniles varpines, taiau po 20 met jos buvo nugriautos. Nors vyriausiuo ju architektu Beminis buvo paskirtas jau 1628 metais, taiau savo didj usaky m" gavo tik 1655 metais. Kit deimtmet Beminis buvo usims Scala Regia Vatikano rm didij laipt, v. Petro sosto ir naujosios aikts su jos kolonadom statyba5 8 . Roma Berninio laikais buvo tikras intrig ir veiklos knibdlynas, kuriame menas ir Banyios politika susipyn su didij aristokratijos gimini ambicijo mis, prekybinink ir amatinink klestjimu ir baisiu varguomens skurdu. Bemi nis turjo girdti apie Giordano Bruno sudeginim ant lauo ir stebti Galiljaus teismo proces. Jis regjo popieiaus valstybs lugim ir mat popiei nesuge bjim nutraukti religinius karus. Jis turjo matyti Tibro potvyn, kuris kvp j nutapyti vien i puikiausi paveiksl, bti pasikartojani epidemij liudininku, girdti piliei aimanas dl vis didjani mokesi:
Han' fatto piu danno Urbano e nepoti Che Vandali e Gothi, A Roma mia bella. O Papa G abella!59 Urbono gauja b esot Baigia Rom nuniokoti. Ko vandalai nesuspjo Ar ko gotai pagailjo, Tuos visus jis, po galais, D ruskos m okesiu pribaigs.

Sunku suprasti, kaip Banyia galjo remti toki prabang, kai aplink viepa tavo toks skurdas. Sulauks 68 met, Berninis buvo paiame krybini gali suklestjime, jam prie akis dar deimtmetis krybos. Jis buvo popieiui tarnavusio ininieriaus-architekto Pietro Berninio snus. Jo tvas, be daugelio kit dalyk, suprojektavo ir fontan-laiv" Ispanijos aiktje. Nuo tada, kai atuoneri met kartu su tvu atvyko Rom, jis kasdien susidurdavo su miesto paminklais, artimai bendravo su kardinolais ir turtingais globjais. Beminis asmenikai painojo atuonis popieius, pradedant Pauliumi V (1605 1621) i Borghess gimins ir baigiant Inocentu XI (1676 1689) i Odaleschi gimins. Paulius V syk pasak Bemini tvui: Tikims, kad is berniukas taps io imtmeio Mikelandelu". Urbonas VIII (1623 1644) jam kalbjo: Js laim, cavaliere, kad kardinolas Metteo Bar berinis jau tapo popieium. Taiau dar didesn laim mums matyti, kad cavalie575

EUROPOS

ISTORIJA

re Berninis gyvena ms popieiavimo metu". Aleksandras VII (1655 1667) pai pirmj savo popieiavimo dien pasikviet j Vatikan ir paved ubaig ti darbus v. Petro aiktje. Berninis puikiai mokjo u komplimentus atsilyginti tuo paiu. Patenkintas Liudviko XIV sugebjimu ilgai istovti pozuojant, jis pasak: Sire, visada ino jau, kaip Js nuostabiai darote didelius dalykus, bet dabar matau, kad js nuo stabiai darote ir maus". Sugebdavo jis paglostyti ir dam savimeil. Visos moterys graios, syk pareik jis, bet po itali oda teka kraujas, o po pran czi pienas". Pagal specialyb Berninis buvo skulptorius. Nuo pat ankstyvos jaunysts jis kr nuostabaus meistrikumo ir menikumo krinius. Savo pirmuosius didelius usakymus, tarkim, Aenea, Anchise e Ascanio (1618 1619), vaizduojant raume ning vaikin, neant ant pei sen mog, jis atliko dar bdamas paaugliu. O paskutiniuosius usakymus, pavyzdiui, nepaprastj Aleksandro VII antkapin paminkl, vaizduojant Ties nuogos moters pavidalu, jis sugebjo atlikti 60 met vliau. Berninio kriniams bdinga tampa, sukeliama prietaring realizmo ir fantazijos impuls. Jo akmenyje ikalti portretai pasiymi nepaprastu tikroviku mu: atidengiant monsinjoro Montoios biust, popieius kreipsi statul tokiais odiais: Tai ji yra monsinjoras. Atsisuks Montoi pridr: O ia jo nuostabiai panai kopija". Dramatikos pozos, dinamiki gestai ir mimika, visada originali kompozicija teik didels dvasins jgos net paioms banaliausioms temoms . Pasak didelio Berninio inovo Filippo Baldinuccio, paraiusio pirmj jo bio grafij, Berninis pasiymjo dviem labai vertingomis savybmis iradingumu ir drsa. Didiausias jo nuopelnas tas, kad jis <...> sugebjo i netinkam ir sunkiai pritaikom daikt padaryti tikrus edevrus". Taiau svarbiausia tai, kad jis visai nesibijojo netradicikumo. Syk Berninis yra pasaks: Tie, kurie kartais neieina u taisykli rib, niekada nepranoksta j"6 1 . Berninis yra sukrs kelis imtus skulptr. I geriausiai inom reikt pami nti Anglijos karaliaus Karolio I portret (1638), sukurt pagal Van Dycko paveiksl, Pranczijos karaliaus Liudviko XIV portret (1665), Prozerpinos pagro bim, Dovyd (jis atsilos atgal tempdamas savo laidyn), v. Teress ekstaz, Palaimintosios Albertoni mirt, Laiko atskleidiam Ties, Urbono VIII antkap, vaizduojant mirties angel, raant istorijos knyg. Taiau skulptra buvo tik Berninio kaip menininko karjeros pradia. Per j jis eng menines kompozicijas, reikalaujanias vis meno ak suderinimo. Ber ninis buvo interjer dekoravimo, tapybos, architektros ir skulptros specialistas. v. Petro bazilikoje tai matyti kiekviename ingsnyje: fantastinmis spiralmis ipuotose bronzinse kolonose, palaikaniose aukto altoriaus Baldacchino (1632); kupolo piliori papuoimuose; bareljefuose vir pagrindini dur; dau giaspalvse arkados marmuro grindyse; Sakramento koplyios tos didiausios krikionikojo pasaulio ventyklos vent veniausiosios" ciboriume i bron zos ir lapis lazuli.
576
.
60

RENATIO

Svarbus Berninio indlis Romos miesto architektr ne maiau nei 45 dide li pastatai. Jis pastat stulbinant Fontana del Tritone (1643), vaizduojant Triton, sdint didelje kriauklje, kuri laiko trys delfinai, ir laikant maesn kriaukl, i kurios trykta vanduo. Jis taip pat buvo Fontana dei Fium i Navonos aiktje bendraautorius; is fontanas vaizduoja keturias didisias pasaulio upes Nil, Gang, Dunoj ir La Plat. Jis sukr ir Tikjimo skleidimo kongregacijos pasta to fasad, v. Andriejaus i Monte Kavalo jzuit banyi ir Kastel Gandolfo miesto banyi. Beminis restauravo Kvirinalo ir Chigi rmus bei ivitavesijos Arsenal. Berninio amininkai labiausiai vertino jo kaip scenografo talent. Ateities kartos patyr didel nuostol, kad tiek daug krybins energijos jis skyr vaidi nimams, maskaradams, karnavalams ir procesijoms, kurios bdavo ities gran diozins, taiau taip ir praeidavo, nepalikdamos pdsak. 1661 metais Berninis papuo S. Trinit del Monte kalv, kurioje buvo numatytas fejerverkas prancz dofino gimimo dienai paymti. 1669 metais jis sureng garsj spektakl Kretos gynimui atminti. Teatre Tor' di Nona (1670 1676) dirbo su dramaturgais, sce nografais, aktoriais ir tokiais kompozitoriais kaip Corellis ir Scarlattis. Teatras danai laikomas baroko dvasios siknijimu. Bernin reikia pripainti didiausiu io meno specialistu. Berninio neskms buvo retos, bet skaudios. Jo pastatyt varpini v. Petro aiktje nugriovim reikt priskirti jo varov ir jam prieik popieiaus Ino cento X patarj blogai valiai. Sunkiau paaikinti jo ivykos Pranczij 1665 metais neskm. is projektas prasidjo jo savimeil paglosiusiu Colberto kvie timu, kuris savo laike pavadino j viso pasaulio pasigrjimo objektu". Berni nis ivyko Paryi pasims planus, kaip pastatyti Koliziej primenant amfi teatro pastat, kuris upildyt erdv tarp Versalio ir Tiuilri rm. Taiau jo planai buvo atmesti ir po eeri mnesi jis gro namo; nusivylim iek tiek suvelnino tik prisiminimai apie diugius seansus su Liudviku XIV. Paioje kar jeros pabaigoje, kai v. Petro bazilikos pilioriuose atsirado plyi, Beminis buvo usipultas, kad ia jo kalt. Tai paskatino Baldinucc parayti knyg tiems kal tinimams paneigti. 1667 metais popieius Aleksandras VII buvo beveik Berninio amininkas. Dar bdamas kardinolu Fabio Chigis garsjo kaip karjeros diplomatas. Eidamas nun cijaus pareigas Kelne XVII amiaus penktajame deimtmetyje, jis buvo pagrindi nis Vatikano derybininkas Trisdeimties met karo taikos derybose, pagarsjs kaip bet koki nuolaid protestantams prieininkas. Jis tiksliai laiksi smojingo Berninio posakio, kad geriau blogas katalikas negu geras eretikas". Taip pat buvo v. Prancikaus Salezieio gerbjas, j kanonizavo, draugavo su jzuitais, laiksi kietos linijos jansenist atvilgiu, kartu pasiymjo rafinuotu literatriniu ir meniniu skoniu. Pats ra ir leido eiles lotyn kalba, kolekcionavo knygas ir globojo menininkus. Bdamas valstybs sekretoriumi, jis jau samd Bernin Chigi gimins rezidencijai tvarkyti, o pirmj savo popieiavimo dien isikviet j Vatikan.
577

EUROPOS

ISTORIJA

Aleksandro, kaip didiausio Romoje meninink globjo, pagrindin varov, be abejo, buvo vedijos karalien Kristina. Atvykusi Rom t pai met, kai Aleksandras buvo irinktas popieium, gruodio mnes, Kristina buvo garsiausia to meto atsivertl katalikyb. Didel intelektuale, ji Palaco Riarijo pavert smojaus ir gero skonio salonu bei, padedama kardinolo Azzelino squadro volan te (operatyvins grups), banytini intrig perykla. Jos lesbietiki polinkiai ir orientacija intelektualin katalikybs atmain, kuri i pradi padar spd ir Descartesui, nelabai tiko popieiaus Aleksandro laik puritonikajai Romai. Romos akimis irint, krikionikasis pasaulis atsidr sunkioje padtyje. XVII amiaus septintajame deimtmetyje ilga kova su protestantizmu atsidr aklavietje. Buvo galutinai palaidotos ir viltys vl prisijungti staiatikius. Visose didiosiose katalik alyse, iskyrus Pranczij, viepatavo sumaitis, o Pranc zija kaip ir Portugalija tyliai maitavo prie popieiaus valdi. Imperija valdant Leopoldui I buvo nusiaubta ir netekusi daugelio gyventoj. Ne geriau seksi ir Lenkijai su Lietuva, o Ispanija visai bankrutavo. iaurs Europ kamavo vairs konfliktai, kurie buvo sprendiami visai nepai sant Romos. Kai tik Anglija sudar Bredos taikos sutart su Nyderlandais, Pran czija pradjo kar su ispan Flandrija. Anglij po restauracijos apm maro epidemija ir itiko Didysis Londono gaisras, igarsintas Drydeno veikale Annus Mirabilis. Rytuose, Andrusave, staiatikikoji Maskva spaud Lenkij uleisti Ukrain ir kl pavoj visiems laikams suardyti nusistovjusi pusiausvyr. Brandenburgikoji Prsija, neseniai tapusi nepriklausoma, planavo, kaip perimti i ved pirmaujanios kariniu atvilgiu protestantikos valstybs vaidmen. Balkanuose ir Viduremio jros regione augo turk galyb. Venecija despe ratikai stengsi ilaikyti paskutin savo tvirtov Kretoje Kandij (Heraklion). Popieiaus valstyb, kaip ir likusi Italijos dalis, buvo kamuojama didiulio eko nominio nuosmukio. Tiesiog sunku buvo suprasti, i kur pavykdavo gauti pinig sumokti u ekstravagantikus Berninio darbus ir subsidijuoti Venecij. Nepai sant visos savo puikybs, katalikikoji Roma jau pastebimai artjo prie klestjimo pabaigos. Vatikano nesutarim su Pranczija akn reikia iekoti buvusio kardinolo Mazarinio pretenzijose. Mazarinis negaljo atleisti Romai u tai, kad i priglaud jo bete noire Paryiaus arkivyskup kardinol de Retz, tad atsikerijo padda mas Farnese ir d'Este giminms ginytis dl j vald popieiaus valstybs terito rijoje. U tai jis buvo netrauktas konklav, kuri 1655 metais irinko Aleksandr VII tuo pretekstu, kad kardinolai nuolatiniam gyvenimui usienyje turi gauti kurijos leidim. Po Mazarinio mirties Liudvikas XIV nusprend tsti kivir su Roma. Pasinaudojs prancz ambasados Romoje imuniteto paeidimo preteks tu, jis ivar i Paryiaus nuncij ir um Avinjon. Nelaimingajam Aleksandrui teko nuemintai teisintis ir pastatyti Romoje piramid su urau, pripastaniu popieiaus valdinink kalt. Santyki nepatais ir tas paeminimas, kur Vatika nas patyr 1665 metais dl neskmingo Berninio apsilankymo Versalyje. O juk Berninis galjo tiktis didels skms i Liudviko XIV: per vien pozavimo sean
578

RENATIO

s jis karaliaus peruke padar sklastym, ir tai i karto tapo nauja ukuosenos mada, pavadinta la m odification Bem ini. Taiau visi mat, kad ne tik skonio, bet ir politikos bei religijos klausimais Pranczija buvo pasiryusi laikytis savo paios kurso. Versalis nekreip dmesio, kai Vatikanas prieinosi hugenot per sekiojimui. 1667 metais pasirod Racine'o Andromaque ir Miltono Prarastasis rojus. Pirma sis i i veikal, kurio veiksmas vyksta senovs Trojoje, patvirtino nenykstant klasikins tradicijos gyvybingum bei prancz literatros virenyb. O neturintys sau lygi antrojo veikalo ritmai parod krikionikj tem patrauklum:
Of M an's first disob ed ien ce, and the fruit Of that forbidden tree w hose mortal taste Brought death into the W orld, and all our woe, W ith loss of Eden, til one greater Man Restore us, and regain the blissful seat, Sing, H eavenly M use, < ...> That to the highth of this great Argum ent I may assert eternal Providence, And justifie the w ays of God to m en.62 (Ir kaip m ogus suklupo pirm kart, U ginto vaisiaus paragaut idrss, Kurs mirt ir ligas ioj em j sja; Kaip roj jis prarado, kol pats D ievas A tjo mums padt j sugrti, Dainuoki, dievikoji mza, < ...> iam ygiui noriu duokl atiduoti, Prie Apvaizd em ai nulenkti galv, Kad rpinas m ogum , jam gero linki.)

Tais paiais metais Berninio amininkai krjai buvo vairiose savo karjer pakopose. Amsterdame Rembrandtas tap paskutinj i savo svarbiausi paveiksl yd nuotaka. Madride Murillo kr 22 paveiksl serij kapucin banyiai. Paryiuje Claude'as Lorrainas tap Europ. Londone, tuoj po Didiojo gaisro, Christopheris Wrenas projektavo savo spdingas banyias, o Richardas Loweris atliko pirmj kraujo perpylim. Kembride dar jaunas Isaacas Newtonas kr spalv teorij. Oksforde Hooke'as sil pradti sistemingai registruoti meteorologinius duomenis. Miunchene buvo pusta Theatinerkirche statyba. 1667 m. vasario mnes mir portretistas Fransas Halsas ir buvo pradtas satyri kas Jonathanas Swiftas. Usitsusi v. Petro bazilikos ir aikts rekonstrukcija, be abejo, buvo svar biausias vykis Banyios reformos epochoje. v. Petro bazilika ne iaip sau eilinis pastatas; ji buvo pagrindin ventov ir simbolis to lojalumo, prie kur sukilo Liuteris ir aplink kur telksi popieiaus divizijos. Taip pat tiesa ir tai, kad Berninio kolonados statyba ymjo tam tikr tos istorijos etap. Patogumo dlei istorikai link sakyti, kad tai kontrreformacijos pabaiga. Tam tikra prasme taip ir yra.
579

EUROPOS

ISTORIJA

Taiau faktikai kontrreformacija nesibaig, kaip niekada nebuvo baigta ir mintosios kolonados statyba. Civilizacijos istorija yra kontinuumas, turintis nedaug pradios ir pabaigos tak. Romos katalik Banyi jau pradjo stelbti stiprjanios pasaulietins valstybs, taiau ji vis dar tebebuvo svarbi Europos gyvenime. Kontrreformacijos idealus reikjo remti dar itisus imtmeius. Bany ios institucijos tebeveikia ir praslinkus beveik keturiems imtams met. Ties sakant, Romos katalik Banyios misija nesibaigs tol, kol piligrimai nesiliaus buriuotis v. Petro aiktje, melstis prie v. Petro sosto ir papildyti turist minias po Berninio kolonada.

VIII
LUMEN
vietimas ir absoliutizmas, apie 16501789 m.

Vadinamj Proto ami" gaubia naivumo atmosfera. velgiant i laiko perspektyvos atrodo keista, kad tiek daug geriausi Europos mstytoj teik tiek reik ms vienam i mogaus sugebjim protui vis kit sugebjim sskaita. Perasi ivada, kad tokio masto naivumas turjo vesti prie lugimo; ir i tikrj proto amius gal gale ir baigsi tokiu lugimu baisiais revoliucij metais. Prie ami ir po jo proto privalumai buvo vertinami daug maiau. Ivyds savo tvo mkl ekspyro Hamletas kalbjo abejojaniam draugui: Daugiau dalyk, Horatio, dangus ir em slepia, nei js filosofija aprpia" A. Nyka-Nilinas, 1994). Nemadingas racionalizmas buvo ir XIX amiuje:
VIETIMAS (...) 2. Lktas ir pretenzingas intelektualizm as, nepagrstas autoritet bei tradicij niekinim as ir t. t.; tai ypa bdinga XVIII am iaus prancz filosof dvasiai ir tikslam s. 1865.1

(vert

Kita vertus, velgiant laikotarp po reformacijos reikia prisiminti, su kuo Europa taip ilgai kovojo. Proto ir tikjimo santarv, kuri adjo renesanso huma nistai, netapo vyraujania religini dogm, magijos ir prietar pasaulyje. inoma, po religini kar saldaus proto viesa" buvo natralus ir btinas prienuodis. Taiau net ir didiausia vietimo banga pajg nuplauti tik pat virutin fanatiz mo sluoksnel. Panaiai yra ir su kita, to paties laikotarpio etikete, kuri naudoja politikos istorikai, vadindami j Absoliutizmo amiumi". Taip ir perasi mintis, kad dau guma to meto Europos valdov mgavosi absoliuia valdia ar bent jau stengsi tai daryti. Deja, to nebuvo. Absoliutizmo amiuje toli grau ne visi europieiai buvo absoliutistai", ne visi jie buvo ir racionalistai".
* * *

Per pusantro imtmeio, skirianio Vestfalijos taik nuo Didiosios prancz revoliucijos, Europos emlapyje vyko nedaug radikali pasikeitim. Visi to lai kotarpio karai baigdavosi derybomis dl teritorij. Ypa didel sujudim sukl Utrechto taikos sutartis (1713), o pirmasis Lenkijos ir Lietuvos padalijimas (1773) buvo lavinos pradia. Didiosios Britanijos salos suvienijimas (1707) reik naujo svarbaus politinio vieneto atsiradim. Taiau dauguma pagrindini blok Europos emlapyje liko i esms nepaliesti. Pranczijos verimasis prie Reino buvo sk mingas tik i dalies; Prsija turjo tenkintis tik nedideliais laimjimais; paskutin
581

EUROPOS

ISTORIJA

18 emlapis. Europa, 1713 m.

582

LUMEN

didel Osman banga sulaikyta, o paskui jie buvo priversti trauktis. Tik Rusija augo labai spariai. Nemir n vienas i Europos ligoni: Ispanija, ventoji Romos imperija, vedija ir Lenkija-Lietuva; visos ios alys sirgo, bet visos liko gyvos. Politini sistem vairov buvo didesn, nei raoma daugumoje vadovli (r. III pried, 46). iame absoliutizmo amiuje valstybs su tikrai absoliutistine santvarka faktikai sudar tik maum. Tarp visikai decentralizuotos, konstitu cins ir respublikins veicarijos konfederacijos viename skals gale ir Rusijos, Osman imperijos bei Popieiaus srities ryki autokratij kitame jos gale kles tjo didiul vairov. Venecija, Lenkija ir Lietuva, Jungtins Provincijos res publikos; Anglija, kotija ir vedija vairiais laikotarpiais konstitucins monar chijos; Pranczija, Ispanija ir Austrija absoliutistins monarchijos. ventoji Romos imperija, kurios monarchai buvo ir renkami, ir paveldimi, um padt tarp respublik ir konstitucini monarchij; Prsija, kur konstitucins struktros veik pagal autoritarin tradicij, atsidr tarp konstitucionalizmo ir absoliutiz mo. Dar didesn vairov viepatavo tarp Europos Kleinstaterei imt mayi valstybli, kurias Pittas Jaunesnysis kadaise apimtas nevilties pavadino uod debesiu". Egzistavo miniatirins respublikos-miestai, pavyzdiui, Ragza (Dub rovnikas), Genuja ar eneva; buvo ir mayi kunigaiktysi, tarkim, Kuras, banytini valstybi kaip Avinjonas bei keist hibrid kaip kad Andora. Negana to, daugelis Europos valstybi ir toliau buvo konglomeratins, j val dovai kiekvienoje alies sudedamojoje dalyje turjo veikti skirtingai. Prsijos karaliai privaljo vienaip elgtis Berlyne, kur jie buvo imperatoriaus pavaldiniai, visai kitaip Karaliauiuje, kur jautsi visikai nepriklausomi, ir dar kitaip tokiose savo valdose kaip Mindenas ar Neuatelis. Habsburgai galjo bti tik nominals valdovai imperijoje, despotai Prahoje ar Vienoje ir konstituciniai monarchai Briu selyje po 1713 met. Brit karaliai tvarksi kaip konstituciniai monarchai namie ir autokratai savo kolonijose. Laikui bgant atsirasdavo ir reikming variacij. Pavyzdiui, Anglija valdant Cromwelliui krypo respublikos pus, po Stiuart restauracijos artjo prie monar chijos, o po 1688 1689 met nekruvinos revoliucijos1 1 vl gro taip pamgt centristin padt. XVII amiaus pabaigoje vedijos ir Danijos monarchijos spar iai artjo prie absoliutizmo. XVIII amiaus vedijoje skrybls" ir kepurs" galvotrkiais lk prieingas puses. Valdant Jonui Sobieskiui (1674 1696), Lenkija ir Lietuva vis dar tvarksi pagal bajor demokratijos taisykles. Po 1717 met jos galjo egzistuoti jau tik kaip Rusijos protektoratas. Rusijoje carai elgsi kaip begdiki autokratai, o Lenkijoje jie apsimet es auksins laisvs" gynjai. Ior, regimyb ir paprastos kategorijos yra apgaulingi dalykai. absoliutizm reikia irti labai atsargiai. Jis neprilygo car ir sulton auto kratijai pastarj valios nevar jokios institucins klitys. Taiau tai buvo kakas daugiau nei autoritarin dvasia, kuri leido kai kuriems monarchams sekti Prsijos pavyzdiu ir terorizuoti institucijas, su kuriomis jie i tikrj turjo ben dradarbiauti. Absoliutizmo aknys aikiai gldi vlyvojo feodalizmo laikotarpyje, kai konkuruojanios monarchijos buvo priverstos atsikovoti giliai siaknijusias
583

EUROPOS

ISTORIJA

privilegijas ir i provincij, ir i bajor, ir katalik pasaulyje, kur Romos Banyia isaugojo imunitet nuo tiesiogins politins valdios kontrols. Daniausiai absoliutizmas netiko slygoms, kurios vyravo protestant arba staiatiki pasau lyje. vairiu metu jo veikimo sferoje aikiai atsidr Pranczija, Ispanija, Austrija ir Portugalija. O Britanija, Prsija, Lenkija ir Lietuva, Rusija dl vairi prieasi jo iveng. Reikia paymti, kad absoliutizmas yra daugiau ideali, o ne praktin valdymo form atitinkanti svoka. Ji apima vis grup politini idj ir prielaid, kurios egzistavo kaip i vidurami pabaigos usilikusi pernelyg decentralizuot insti tucij pataisos. Absoliutizmas danai reik nek daugiau nei kai kuri monarch asmenin valdi"; tuo jis skyrsi nuo kit valdov apribotos valdios", kuri var parlamentai, provincij autonomijos, vietins valdios privilegijos, bajor imunitetas ir dvasininkija. Absoliutizm apibrti nelengva ir danai jis apibdi namas veikiau dvariki panegirikomis negu isamia filosof argumentacija. Absoliutizmas turjo ne vien Bossuet ar Boileau, taiau tik vien Hobbes. Tur bt geriausia j iliustruoja ne kuri nors i didij valstybi, o daug maesn, pavyzdiui, Toskana. Visikos skms i valdymo forma nesusilauk niekur; nie kur taip ir neatsirado tobulai absoliutins valstybs. Taiau XVI ir XVII amiais ji tikrai buvo radikali varomoji permain jga. XVIII amiuje, kai absoliutizmo taka tapo nebe tokia apibrta, j aplenk naujos demokratijos, laisvs, visuoti ns valios pripainimo tendencijos. Apsivietusi despot" amius kartu buvo ir brit bei amerikiei konstitucionalizmo amius. Tad reikia turti galvoje ir tai, kad absoliutizmo" terminas danai bdavo vartojamas nepagrstai, klaidinamai. Kai angl bajorai skundsi Stiuart abso liutizmu, juos ne tiek jaudino realus karaliaus ir parlamento jg balansas, kiek baim, kad nebt primesta prancz ar ispan praktika. O kai lenk bajorai auk apie absoliutizm" juos valdiusi Saksonijos karali, kuri padtis Len kijoje ir Lietuvoje buvo apribota labiau negu bet kurioje apribotoje monarchijoje, jie paprasiausiai prieinosi permainoms. Etaloniniu buvo laikomas Pranczijos absoliutizmas. Valdant Liudvikui XIV (1643 1715) o jo valdymas pats ilgiausias Europos istorijoje Pranczija neabejotinai buvo galingiausia Europos valstyb ir jos pavyzdys kvp daugel jos gerbj. Taiau pats didiausias i absoliui valdov mir nusivyls, sitiki ns, kad idealo pasiekti nemanoma. Todl gal gale absoliutizmas lugo. Liudviko XIV sukurtam ancien regime buvo lemta baigtis revoliucijos katastrofa, kuri, nors ir padar Pranczij respublikonikumo apatalu, kartu reik ir jos pranaumo pabaig. Galutin pergal vent drsiausi absoliutizmo prieininkai. Brit konstitucionalizmas kvp ne tik galingiausi XIX amiaus valstyb, taiau paklusi mait brit kolonij konstitucijos dka ir galingiausi pasaulyje X X amiaus supervalstyb. Europos kolonij bei ujrio vald po 1650 met vis daugjo; kai kuriais atvejais jos netgi pasiekdavo nepriklausomos valstybs status. Ispanija ir Por tugalija buvo pasinrusios savo turim vald eksploatavimo rpesius. iaurs
584

LUMEN

Amerikoje ispanai skverbsi alies gilum nuo Naujosios Ispanijos (Meksikos) Kalifornij, Arizon, Kolorad. Piet Amerikoje, padedami sistemingai steigia m jzuit gyvenviei, jie nukreip savo vilgsn Venesuel, Naujj Granad (Bogot), Peru, Paragvaj ir La Plat (Kordob). Ispanai stengsi, kad visa preky ba vykt tik j laivais, kol pagal Asiento sutart buvo priversti leisti tai daryti ir kitiems. Portugalams teko atlaikyti ilg oland kampanij jie norjo atimti Brazilijos pakrant. Po 1662 met sutarties portugalai leidosi pietus nuo San Paulo La Platos ups link (1680) ir vakarus turting aukso alies" vid ties Minas Geraes (1693) ir Mato Groso. Be Ost Indijos, olandams dar liko kolonijos Gvianoje ir Kiurasao. Rusai, kurie 1648 metais atrado tai, kas vliau buvo pava dinta Beringo ssiauriu, um Kamatk (1679) ir pasira su Kinija sutart dl sienos, einanios Amro upe (1689). imtmeiu vliau, kai danas Vitus Beringas (1680 1741) atliko geografinius tyrinjimus, rusai kr fort Kodiako saloje (1783) ir pareik pretenzijas Aliask (1791), i kur ities leten Fort Ros Kalifornijos iaurje (1812). Taiau daugumos nauj kolonij ukariavimo iniciatoriais buvo pranczai ir britai. Pranczija 1664 metais steig Compagnie des Indes, kurios stotys buvo kurtos rytinje Indijos pakrantje prie Pondieri ir Karaikalo, o tarpins stotels Madagaskaro ir Rejunjono salose. 1682 metais prie Misisips kurta Luiziana (taip pavadinta Liudviko XIV garbei) su sostine Naujajame Orleane (1718). Anglija sutvirtino savo kolonijines valdas Amerikoje steigdama Delaver (1682), kvakeri kolonij Pensilvanij (1683) ir Dordij (1733). Indijoje Ryt Indijos kompa nija, kuri dabar, be Madraso, um jau ir Bombj bei Kalkut, turjo atlaikyti didel prancz konkurencij. Prekybiniai siekiai jo koja kojon su geografiniais atradimais jrose. 1766 1768 metais prancz admirolas Bougainville'is apiplau k ems rutul; t pat tris kartus padar ir Anglijos karinio jr laivyno kapito no Jameso Cooko ekspedicijos 1768 1780 metais. Tokiomis aplinkybmis pran cz ir angl kolonijiniai konfliktai tapo beveik neivengiami. Juos isprend brit laivyno pranaumas. Didioji Britanija um Niufaundlend 1713 metais, prancz Indij 1757 metais ir prancz Kanad 1759 1760 metais, taip tvirtin dama savo kaip didiausios kolonijins valstybs status. Kolonializmas beveik apsiribojo tomis jr valstybmis, kurios pirmosios j pra djo. Vokietijos valstybs, Austrija ir Italija jame nedalyvavo. iuo atvilgiu jos atsiliko net nuo Lenkijos leno Kurliandijos, kurios kunigaiktis 1645 metais nusi pirko Tobag ir neilg laik turjo faktorij Gambijoje, arba Danijos, kurios Vest Indijos kompanija sigijo Sent Tom ir Sent Don (1671) bei Sent Krua (1733). Besipleiani Europos ryi su tolimais emynais ir kultromis reikm buvo ities didiul. Europa ilg laik tnojo usidariusi savo kiaute. inios apie civi lizacijas u jos rib buvo labai skurdios. Apie jas sklido fantastikiausi gandai, panas pasakas apie Eldorad. O dabar neisenkantis detalios informacijos srautas apie Indij, Kinij ar Amerikos pasien buvo gera paskata rimtesniems apmstymams. B. Taverniero (1605 1689), labai praturtjusio Persijoje, knyga Les six voyages (eios kelions"), pradjo nauj literatrin anr. J prats
585

EUROPOS

ISTORIJA

garsioji pirato Williamo Dampiero (1652 1715) knyga N e w Voyage round the World (Naujoji kelion aplink pasaul1 1 , 1697), vokiei laivo gydytojo Engelberto Kaempferio (1651 1716) Japonijos istorija (1727) arba kiek vlesn J. L. Burckhardto (1784 1817), pirmojo europieio, apsilankiusio Mekoje, knyga Travels in A rabia (Kelions po Arabij"). Robinzono Kruzo nuotykius (The Strange, Sur prizing Adventures of Robinson Crusoe", 1719), pirmj taip igarsjusi visame pasaulyje apysak, para angl satyrikas Danielius Defoe (1659 1731), remda masis tuo, k i tikrj patyr vienas kot jreivis, kur Dampieras paliko vien negyvenamoje Chuano Fernandeso saloje netoli Valparaiso. Tie veikalai suteik Europos skaitytojams galimyb palyginti vairi pasaulio dali religijas, folklor, kultr, o vietimo epochos filosofams dav vien efektyviausi priemoni kri tikai vertinti europiei ar krikioni vaizdinius. Europieiams buvo didelis smgis suinojus, kad Siamo gyventojai gali bti u juos laimingesni, bramanai imintingesni, o irokzai ne tokie jau kraugeriki. domu, kad jzuit autoriai, taip isimiklin aprayti etnologinio pobdio keliones, patys aprpino savo prieininkus amunicija, kuria itin efektyviai buvo bombarduojamas j pai inte lektualinis pasaulis. ia proga reikt paminti Amerikos indn Kanadoje gyvenimo apraym, sukurt vienuolio J.-F. Lafitau (1670 1740) ar iverstus daugel kalb jzuito T. Krusinskio (1675 1756) memuarus apie Persij, ileis tus 1733 metais. Kolonijinis faktorius aikiai veik ir tarptautinius santykius. Beveik visi to meto karai, be pagrindinio karinio konflikto Europos emyne, vyko dar ir jrose bei kolonijose. Didiosios emynins valstybs Pranczija, Ispanija, Austrija ir vis stiprjanios Prsija bei Rusija buvo priverstos skaitytis su turtingomis jrinmis valstybmis, ypa Anglija bei Olandija, kurios, nors turjo tik nedideles savo kariuomenes, taiau galjo vaidinti svarb vaidmen samdydamos, tiekda mos ar kurdamos diplomatines koalicijas. Diplomatija vis labiau priklaus nuo jg pusiausvyros doktrinos, bet koks pakitimas vienoje Europos dalyje buvo traktuojamas kaip grsm visai sistemai. Tai buvo tikras enklas, kad Europos sistema" tampa realybe. O kolonijinis fak torius tapo neatskiriama lygties dalimi. i sistema ypa domino britus, kurie ins tinktyviai prieinosi emyno valstybi ikilimui ir sigudrino palaikyti t pusiau svyr minimaliomis ilaidomis. Tokio pobdio tarptautiniams santykiams labai trko ankstesni laik moralins ar religins ugnels. Danai ie santykiai virs davo ritualu, kai ta pusiausvyra bdavo tikrinama miuose, kuriuose dalyvavo nedidels profesionali kari armijos. Elegantiki kariaujani pusi karininkai priklaus tai paiai tarptautinei kariki brolijai, o karo rezultatai kruopiai apskaiiuojami pagal prarastas ar atkovotas teritorijas. Teritorijos buvo traktuo jamos kaip kokie kazino etonai, kuriuos valdovai prarasdavo ar kuri prisikaup davo, priklausomai nuo karins skms, visai negalvodami apie t teritorij gyventoj interesus. Ir Vestfalijos taikos sutartis, ir visos kitos vlesns panaios sutartys Utrechto (1713), Vienos (1738), ks la apelio (1748) ir Paryiaus (1763) buvo sudarytos ta paia valaus cinizmo dvasia.
586

LUMEN

Kolonijos dar didel poveik ir ekonominiam gyvenimui. Europa vis rykiau pasidalijo alis, kurios turjo galimyb pelnytis i prekybos su kolonijomis, ir kurios neturjo. Daugiausia naudos gaudavo Didioji Britanija, ypa po Utrechto taikos sutarties; ji dominavo transatlantinje prekyboje cukrumi, tabaku ir ver gais; i to praturtjo Liverpulis, Glasgas ir Bristolis. Jos politika blokuoti prieo uostus karo metu sukeldavo nuolatinius susidrimus ne tik su Pranczija bei Ispanija, bet ir su neutraliomis alimis Olandija, Danija ir vedija, kurios specializavosi kontrabandos, plikavimo ir blokados apjimo srityse. Didiojoje Britanijoje, lenktyniaujanioje su Olandija, iuo laikotarpiu atsirado ir stiprjo nuolatins kredito institucijos Anglijos bankas (1694), Karalikoji bira ir Nacionalin skola. Pramons revoliucija eng pirmuosius ingsnius XVIII
[k a p it a l i s t i n i s
e m s k is ]

amiaus septintajame deimtmetyje,

Didioji Britanija i savo gelmi ikl John Law (1671 1729), energing ko t finansinink, kuris pirmasis sugalvojo eksperiment, kaip kolonijin prekyb pajungti liaudies kapitalizmui. Didysis jo Projektas" ir Banque Royale (1716 1720) Paryiuje, kur globojo pats regentas ir kuris laiko atvilgiu sutapo su ne maiau pragaitinga Piet jr kompanija Londone, sukl tikr spekuliacin kartlig pardavinjant popierines akcijas, susijusias su Luizianos ateitimi. is muilo burbulas sprogo, tkstaniai, o gal net milijonai investuotoj bankrutavo, Law pabgo, o Pranczija buvo visam laikui paskiepyta nuo kredito operacij. Taiau Law kompanijos komercins operacijos klestjo; Pranczijos ujrio pre kybos apyvarta nuo 1716 iki 1743 met padidjo keturis kartus. Vidurinje ir Ryt Europoje panas vykiai buvo retenyb. ia pagrindinis turto altinis ir toliau buvo em; ir toliau klestjo baudiava; vidaus prekyba negaljo lygintis su jrine. Vokietija atsigavo labai pamau, Bohemija iek tiek greiiau; Lenkija ir Lietuva po 1648 met m nenumaldomai smukti ir to jau niekada nebepavyko sustabdyti. Baltijos jros prekyb pamau perm Rusija, kuriai Sankt Peterburgo krimas (1701) atvr lang Vakarus". Socialinis gyvenimas, nepaisant pasikartojani smurto protrki, ir toliau tekjo nusistovjusia vaga iki 1789 met, kai buvo atidaryti visi liuzai. Milini kas kontrastas tarp aristokratijos turt ir valstiei skurdo buvo laikomas normaliu dalyku. Didjo skirtumas tarp Vakar ir Ryt Europos, taiau ne per daug drama tikai. Net Didiojoje Britanijoje, kur prekybos spaudimas buvo didiausias, em valdiai aristokratai isaugojo savo virenyb. Ties sakant, kadangi angl lordai neveng tokios prekybins veiklos kaip kanal statyba ar anglies kasimas, tad ir savo pranaum ilaik ilgiau. Tai buvo didik, grand ir magnat laikai, tarkim, Medinos Sidonios ir Osunos Ispanijoje, Brahs ir Bonds vedijoje, Schwarzenberg Austrijoje, Esterhazi Vengrijoje, Lobkowitzu Bohemijoje, Zamoiski ir Radvil Lenkijoje. Didiules j latifundijas saugojo majoratas, jie gyveno kaip kunigaikiai, vaidindami galing globj vaidmen.
[l k t o s ]

Daugelyje ali bajorija paaukta tarnauti valstybei. Pranczijoje ir Rusijoje tai buvo daroma oficialiai ir sistemingai. Liudvikas XIV ved rang ir titul hie rarchij, paremt atitinkamomis pensijomis ir paalpomis, pradedant nuo enfants de France (karaliaus eimos nari) bei pairs (kraujo princ bei 50 kunigaiki
587

EUROPOS

ISTORIJA

KAPITALISTINIS EMS KIS

urnalo Past and Present (Praeitis ir dabartis") 70 tome (1976) vienas amerikiei istorikas paskelb hipotez apie agrarin klasi struktr ir ekonomin raid prieindustrinje Europoje". Jis abejojo sigaljusia nuomone ekonominius pasikeitimus sieti su gyventoj skaiiaus didjimu. Remdamasis Anglijos ir Pranczijos skirtumais, tvirti no, kad pagrindin ankstyvo Anglijos ikilimo, o Pranczijos atsilikimo prieastis gldi j klasinje struktroje. emvaldi klas Anglijoje sukr klestini agrarinio kapitaliz mo sistem, visika kaimo gyventoj [Pranczijoje] laisv ir nuosavybs teiss reik skurd ir nesikeiiant atsilikimo cikl"1. Dvideimt septyniuose tolesniuose urnalo tomuose uvir karti istorik ginai. 78-me tome buvo pateikta simpoziumo Feodalins visuomens gyventojai ir klasi san tykiai" mediaga, koncentruota ios hipotezs kritika ir pateikta straipsnyje Valstiei organizacija ir klass Ryt ir Vakar Vokietijoje". 79-me tome buvo ispausdinti dar du prieiki straipsniai; viename verklenama dl neaikaus poirio dvar raid", o kitame garsiausias Pranczijos kaimo istorijos inovas usipuol Brennerio teiginius isamiu 18 punkt Atsakymu". 85-me tome ginas praplstas, perkeliant j prieindustrin Bohe mij". Galiausiai 97-me tome ilgai lauktas profesoriaus Brennerio atsakymas dar labiau padidino tamp: jis pateik savo poir Europos kapitalizmo agrarines aknis"2. Tokius debatus istorikai mgsta panaudoti lyg permesdami tiltus per turim ini spragas. Taiau ie ginai, atrodo, turi por trkum. Jie pateikia mayius pavyzdlius ir daro i j didiulius apibendrinimus, be to, tiesiog begdikai vengia galutini ivad. Jei panaios taktikos laikytsi statybos ininieriai, jie niekada nepastatyt tilto per up. Taiau vienas tikras sprendimas vis dlto atsirado. Tais paiais metais, kai prasi djo ginai dl Brennerio teiginio, kitas amerikiei mokslininkas vadinamj kapitalis tinio ems kio" klausim panaudojo pasaulins ekonomikos kilmei" paaikinti3. Remdamasis sistem teorijos metodais, Immanuelis Wallersteinas sugebjo nustatyti, kad Europos ekonomikos branduolys ess Vakaruose, o nuo jo priklausoma periferija - Rytuose. Jo nuomone, branduolio teritorija, susidedanti i Anglijos, Nyderland, iau rins Pranczijos ir vakarins Vokietijos XV amiuje turjo tik nedidel pranaum". Taiau ios alys, pasinaudodamos prekybiniais ryiais, sugebjo gyti pranaum ir sudaryti slygas, kurios Ryt Europos feodalin bajorij pavert kapitalistine emval di klase. Didjani ekonomin gali jos paskleid" ir Naujajame Pasaulyje, taip sukurdamos gerai inomus rmus, kuriuose prievartinis, principo derlius-pinigai" besilaikantis kapitalizmas" sigaljo ne tik kolonij, bet ir Ryt Europos ems kyje. O tuo metu, kai branduolio" alys klestjo, Prsijos, Bohemijos, Lenkijos ir Vengrijos bau diaunink statusas nusmuko ligi kolonij plantacijose dirbani juoduk lygio. O syk sitvirtinusi, i sistema galjo tik didinti savo disbalans. Nedidelis XV amiaus prana umas XVII amiuje tapo dideliu skirtumu, o XIX amiuje tikra praraja" . Specialistai, tarp j ir Brenneris, i karto puol kritikuoti i hipotez. Wallerstainas kaltintas per dideliu supaprastinimu, per dideliu prekybos vaidmens akcentavimu ir net

588

LUMEN

neosmitizmu"5. Pasirod, kad lenkikasis modelis, kuris sudar jo argument pagrind, tiko ne visai Lenkijai ir dideliu mastu buvo tiesiog prasimanytas. Taip ieina, kad jautiena Vengrijoje prekiavo ne bajorai ar tarpininkai kapitalistai, o laisvi u atlygi nim dirbantys valstieiai. Buvo nutyltas ir rus bei turk osman dalyvavimas Euro pos prekyboje. Vietoj mikroteorijos, kuri negaljo bti pagrindu apibendrinimams, buvo sukurta makroteorija, nepajgi apimti specifini bruo. Baigdami turtume pasakyti, kad domiausias Wallersteino teorijos aspektas buvo tai, kaip ji nuviet Ryt ir Vakar Europos santykius. Nors postulato apie branduol ir nuo jo priklausom periferij rodyti nepavyko, buvo nenuginijamai rodyta vis Euro pos dali tarpusavio priklausomyb.

LKTOS
1739 met inventorizacijos duomenimis Stanistawas Lubomirskis (1719-1783) paveld jo latifundij, susidedani i 1071 dvaro. Jis turjo ems vald visose devyniose pie tinse Lenkijos vaivadijose, nuo Lubomirski tvonijos Visnie prie Krokuvos iki Tetijevo prie Kijevo Ukrainoje; jose dirbo beveik milijonas baudiaunink. Nuo 1786 met Lubo mirskis buvo didysis Karnos etmonas; jis taip pat galjo pretenduoti didiausio Euro pos emvaldio vard. Susijs vedybiniais ir politiniais ryiais su artoryski, Poniatovski ir Zamoiski giminmis, jis tikrai priklaus galingiausi alies magnat rateliui. Kiekvienas i t magnat turjo didiulius dvarus, savo kariuomenes, o j pajamos buvo didesns u karaliaus. Jie viepatavo paioje tos socialins sistemos, kurioje kil mingj - lkt - skaiius buvo didiausias Europoje, virnje. Taiau magnatai buvo labai netipiki tarp kilmingj kaip visumos. XVIII amiaus viduryje absoliuti dauguma Lenkijos kilmingj ems nebeturjo. Pragyvenimui jie nuomodavosi em, tarnaudavo pas magnatus ar net patys dirbdavo j kaip paprasti valstieiai. Taiau net didiausia ekonomin degradacija negaljo atimti i j to, k jie vertino labiausiai - j kilmingo kraujo, herbo, teisinio statuso ir teiss visa tai perduoti vaikams, [c r u x ] Smulkioji Lenkijos lkta, bajorai, buvo unikalus, nepakartojamas reikinys. Kai kurio se srityse, pavyzdiui, Mazovijoje, jie sudar net ketvirt gyventoj. Kai kurie net sienomis atsitverdavo nuo kit kaimo gyventoj - paprast valstiei. Tuose aptvaruose gyveno tik kilmingieji - vadinamieji lktos u sien". Jie labai rytingai gyn savo gyvenimo bd; vienas kit vadindavo ponais ar poniomis , o valstieius tujindavo. Visus kilminguo sius laik broliais, o visus kitus - emesniais monmis. Jie grieiausiomis bausmmis bausdavo tuos, kurie apgaulingai mgindavo apsimesti kilmingais, ir pavydiai saugojo bajoro vardo suteikimo procedras. Prekyba lktos neusiimdavo, gerbtini usimimai buvo tik tarnauti kariuomenje ar dirbti dvar valdytojais arba prievaizdais. | miest jie visada keliaudavo raiti, kartais net ant visai nuvaryto kuino, neiojo tamsiai raudonos spalvos milines ir ginkl, net jei tai bt tik simbolinis medinis kardas.

589

EUROPOS

ISTORIJA

Gyventi jie galjo net visai sukiuusioje lnoje, taiau ji btinai turdavo gonkas, kurias puodavo eimos herbas. O svarbiausias dalykas buvo suvokimas, kad jie lygs su kunigaikiais Lubomirskiais ir kitais magnatais. Taigi rykiausias lkt bruoas buvo didiulis kontrastas tarp j ekonominio susi sluoksniavimo ir j teisinio, kultrinio ir politinio solidarumo. Prieingai nei kitose Euro pos alyse, jie neturjo joki sav titul. Nebuvo lenk baron, markiz ar graf. Dau giausia, su kuo jie dar galjo susitaikyti - tai patvirtinti asmeninius titulus, kuriuos kai kurie i j buvo gav Lietuvoje iki 1569 met unijos, arba kuriuos, kaip kad Lubomirskiui, buvo suteiks popieius ar imperatorius. Teisiniu poiriu Lenkijos kilmingj luomas liovsi egzistavs, kai dl alies pada lijim buvo panaikinti jo status reguliuojantys statymai. Kai kurie i j, pavyzdiui Lubomirskis, sugebjo patvirtinti savo kilmingum Austrijoje ar Prsijoje. Kai kurie t pat padar Rusijoje, taiau 80 procent lkt prarado savo status, sudarydami t deklasuot antirusik nuotaik altin, kuris neiseko per vis XIX ami. 1921 metais, kai buvo atkurta Lenkijos Respublika, demokratinis Lenkijos seimas oficialiai patvirtino kilmingj privilegij panaikinim. Taiau savo iskirtinumo suvokim lktos atlaik per visus kataklizmus. Net io amiaus etajame deimtmetyje sociologai Mazovijoje utiko kolektyvini ki valstiei, kurie veng savo kaimyn kaimiei", rengsi kitaip negu jie, kalbjo kitaip ir grietai laiksi senovini suieduotuvi paproi mirioms vedyboms ivengti. 1990 metais, kai Lenkijoje lugo komunistinis reimas, vis dar buvo jaun lenk, neiojani ied su herbu - tik tam, kad parodyt, kas jie tokie. Tuo metu jau visi lenkai vadino vieni kitus ponais ir poniomis. lkt kultra" tapo visos tautos kultros pagrindu. Bajorija vaidino pagrindin vaidmen visoje Europoje naujj laik istorijos pradio je. Vienintel kita vieta, kuri bent i dalies prilygo lenkikajam modeliui, buvo Ispanija. Ten Vakar grandai ir hidalgos primin Ryt magnatus ir smulkiuosius bajorus1.

ir 7 vyskup) ir baigiant noblesse d 'epee (sen kari gimini) ir noblesse de robe (civili dvariki) kadrais. Petras Pirmasis steig bajor tarnyb, suskirstydamas juos 14 rang; jie dar labiau nei prancz kilmingieji priklaus nuo valstybins mainos. Prsijoje Karnos ir junkeri sjunga ne tokia formali, bet ne maiau efektyvi. Smulkioji bajorija, kuri buvo itin gausi Ispanijoje ir Lenkijoje, sudar magnat palyd, tarnavo kariuomenje ar usienyje. Anglijoje, kur baudiavos nebuvo, aptvrim judjimas" leido efektyviau pelnytis i ems vald. Visuose didiuosiuose Europos miestuose buvo turting prekybinink ir pro fesional klas, amatininkai, miesto varguomen ir kai kur pramons darbinink klass uuomazgos. Taiau apskritai senosios institucijos ir socialiniai luomai liko nepaliesti. Bajorai turjo savo parlamentus, miestai savo chartijas ir gildijas, vals tieiai savo baudiav ir badus. Socialiniai pasikeitimai, be abejo, vyko, taiau tik nustatytuose rmuose. O kai luktas gal gale pradjo trkinti, kaip atsitiko Pranczijoje 1789 metais, socialinis sprogimas buvo neturintis precedent,
IOVAS] [p u g a -

590

LUMEN

PUGAIOVAS
Kadangi naujj laik Europoje valstieiai sudar didiausi socialin sluoksn, o Rusijos imperijoje jie buvo luomas, savo dydiu smarkiai lenkiantis visus kitus, tai nieko nuostabaus, kad didiausi valstiei sukilimai vyko paioje Rusijos erdyje. J buvo keturi - Bolotnikovo 1606-1607, Stenkos Razino 1670-1671, Bulavino 1707-1708 ir Pugaiovo 1773-1774 metais. Ir pilietinis karas sovietinje Rusijoje 1917-1921 metais turjo gan daug valstiei bruzdjim element1. Jemeljanas Ivanoviius Pugaiovas (1726-1775) buvo smulkus kazok emvaldys ir buvs karininkas. Jis daug met keliavo po sentiki vienuolynus ir jo irdyje prisi kaup daugyb apmaudo ir pasipiktinimo. 1773 metais Pugaiovas ikl sukilimo vliav Jaike prie Uralo ups, kaip tik ten, kur baigiasi Europa, pasiskelbdamas imperatorium Petru III ir addamas panaikinti baudiav. Pavolgio srityse prie jo pri sidjo imtai tkstani moni, j pripaino valstieiai, kazokai, net klajokliai bakirai ir kazachai. Dl koordinacijos stokos Pugaiovo rmjai greit virto siautjaniomis gaujomis. Imperator i pradi neteik didesns reikms iam incidentui - l'affaire du Mar quis de P ugachev- paskirdama u jo galv palyginti nedidel 500 rubli sum. Taiau netrukus ta suma iaugo iki 28 000. Vienu metu Pugaiovo rankose atsidr visos Pavolgio tvirtovs. Jis sudegino Kazan, iudydamas visus, kas tik mgino prieintis. Pugaiovas laik groteskin dvar, mgdiodamas nuudytojo Jekaterinos II vyro aplink. Viskas baigsi po dviej met, kai pagrindins Pugaiovo pajgos buvo uspeistos prie Caricyno. Pugaiovas buvo atgabentas Maskv ir ketviriuotas2. Niekada iki XX amiaus vidurio kiekybin valstietijos persvara neatsispindjo isto riografijoje. Valstieiai patekdavo istorijos vadovlius tik tada, kai periodikai pasi kartojantys j sukilimai sudrumsdavo politin scen. Tokius vykius kaip Anglijos valstiei sukilimas 1381 metais arba Valstiei karas Vokietijoje 1524-1525 metais labai mgo aprainti istorikai marksistai, - tai ess revoliucinio masi potencialo rodymas3. N vienas valstiei sukilimas niekad nesibaig pergale. rodyta, kad valstieiai - pati konservatyviausia i vis socialini jg; jie labai prisiri prie reli gijos, prie savo ems, prie eimos, prie paveldto i protvi gyvenimo bdo. Nuo lat pasikartojantys j fureurs bdavo tik nevilties protrkiai. Skms ir neskmi ciklai j gyvenime visada buvo daug svarbesnis dalykas u bet kokias mintis apie socialin revoliucij4. Valstiei istorijos tyrinjimai yra viena i keli klestini naujj mokslini tyrim krypi. Ji atveria dideles galimybes nagrinti socialini, kini, antropologini ir kult rini reikini sveik, ypa gerai tinka lyginamajai analizei - ir atskir Europos region, ir itis emyn. Paskata pradti leisti Journal of Peasant Studies (Valstietijos tyrim urnalas", 1973-) buvo seminaras, kur reng Londono orientalistikos ir afrikanistikos mokykla. urnalo redakcijos pareikime buvo akcentuojamas pasaulio valstietijos dydis ir jos problemos:

591

EUROPOS

ISTORIJA

I visos diskriminuojamos monijos daugumos [valstieiai] diskriminuojami labiau siai... N vienos visuomenins klass kovos prie pasibaistinas slygas istorija nra tokia ilga... Lig iol mokslinje periodikoje valstieiai buvo traktuojami tik kaip antraeilis tyrim objektas. Mes pristatome j urnal kaip tok, kuriame valstietija bus dmesio centre <...>5. Pranczija, kaip ir Rusija, skatino savo istorikus tyrinti jos irgi labai gausi valstie tij. Daugiatomis veikalas Ekonomin ir socialin Pranczijos istorija turjo kvpti Annales mokyklos antrj kart. Svarbiausi tom para Le Roi Ladurie, kurio analiz apima teritorinius, demografinius ir kinius faktorius, sujungdama juos su keturi imt mei chronologine periodizacija. Kaimikasis XV amiaus pabaigos renesansas pakeit ankstesnj Soiojo pasaulio sugriovim, o jis pats turjo uleisti viet Pilieti ni kar katastrofai" ir XVII amiaus ekosistemos slinkimui, rekonstrukcijai ir krizei", kuriai buvo lemta atlaikyti Revoliucij . Yra daug mokslo darb apie sukilimus Pranczijos kaimuose - XVI amiaus deimtini streikus", pitauts sukilim prie druskos apmokestinim Giujeno srityje (1548), croquants ir nouveaux croquants sukilim Limuzeno bei Perigoro srityse (1594, 1636- 1637)7, gautiers ir nupieds sukilimus Normandijoje (1594, 1639), Kaimikosios Frondos paslaptis" (1648-1649), ir pasikartojanius sukilimus Provanse (1596-1715). Bta mginim valstiei neramumus Pranczijoje susieti su panaiais neramumais Rusijoje ir net Kinijoje8. Sukilimus Provanse tyrinjs istorikas rodinja, kad valstiei sukilimai buvo susi pyn su kitomis socialini neramum formomis. Jis silo sukilimus suskirstyti tokias penkias kategorijas: 1) atskir bajorijos ar buruazijos frakcij tarpusavio kovas; 2) menu peuple kovas su pasituriniais; 3) masinius valstiei veiksmus prie kuri nors i politini frakcij; 4) vairi sukilusi valstiei grupi tarpusavio kovas; 5) visos bendruomens bendr kov prie iors jgas9. Ypa vaisingi antropologiniai tyrinjimai. Jie atskleidia universalias, aminas vals tiei gyvenimo charakteristikas. Sicilijos pjovjai dainuoja taip pat, kaip daug imtme i dainavo valstieiai nuo Galvjaus iki Galicijos: Pjauki, pjautuve atrusis, Juk apylink pilna, Pilna gero vairiausio. Kad ms ponai pasidiaugt [bis] J gyvenimas saldus! Tutrutru, tutrutru, Kiaul - scudi keturi [bis] Ir bagoti, ir biedni, Bet raguoti mes visi10.

592

LUMEN

Kultrinis gyvenimas pradjo skleisti pumpurlius globojant karaliams, Ba nyiai, aristokratams. Europos menas eng klasicizmo er, kurioje, prieingai negu baroko laikais, viepatavo taisykls, grietumas, santrumas. architektr sugro renesanso laik graik ir romn stiliai, truput pagrainti mantriais rokoko stiliaus papuoimais. Graiausi pastatai buvo rmai ir visuomenins stai gos. sigaljo miest planavimas, formalizuoti, geometrini form sodai, ipopu liarjo landafto projektavimas. Tikra manija tapo sumainti natralaus pasaulio chaos, vesti tvark ir harmonij. Pavyzdiniais miestais po Paryiaus buvo Drez denas, Viena ir Sankt Peterburgas. Tapyboje jau buvo praeita ankstyvosios klestjimo stadijos virn. Pranczi joje Nicolaso Poussino (1594 1665), Claude'o Lorraino (1600 1682) ir Charleso Le Bruno (1619 1690) klasikinius peizaus bei mitologines scenas pakeit leng vabdikos J. A. Watteau (1684 1721) ir J.-H. Fragonardo (1732 1806) idils. Anglikoji socialinio portreto mokykla, kurios pradininkas buvo Godfrey'us Knelleris (1646 1723), suklestjo nuostabiuose Joshua Reynoldso (1723 1792) ir Thomaso Gainsborougho (1727 1788) darbuose. Du Canaletto gimins tapytojai (1697 1768, 1724 1780) sukr realistines Venecijos, Londono ir Varuvos panoramas. Iskyrus kelias ymesnes figras, tarkim, G. B. Tiepol (1693 1770) Venecijoje, religin tapyba igyveno nuosmuk. Interjer puoimas ir ypa bal d projektavimas atitiko aristokratijos poreikius. Paryiaus baldiai, sekdami A. C. Boulle'iu (1642 1732), panaudojo veamas egzotikas medienos ris juodmed, raudonmed, atlasmed; pats Boulle'is specializavosi juodmedio ink rustacijos srityje. Jo kriniai, kurie dabar i karto atpastami kaip Liudviko XIV, Liudviko X V ar Liudviko XVI laik baldai, galiausiai susilauk jiems prilygstan i Grinlingo Gibbonso (1648 1721) ir Thomaso Chippendale'o (mir 1779 m .) darb. Daug puikaus porceliano buvo importuojama i Kinijos. Karalikos Sent Klu (1696), o vliau Sevro (1756) dirbtuvs turjo analog ir kitose alyse Maisene (1710) Saksonijoje, Sankt Peterburge (1744), Vusteryje (1751) ir Josiaho Wedgwoodo (1730 1795) Etrurijos" fabrikas. Salonuose buvo pilna ilko, sidabro ir vairiausi prabangi mamoi. Europos literatra eng tok raidos etap, kai nacionalins kalbos negr tamai ikilo pirm viet, nustumdamos lotyn kalb. Drama prancz karaliaus dvaro dramaturg Pierreo Corneille'io (1606 1684), Jeano-Baptiste'o Poquelino (Molireo, 1622 1673) ir Jeano Racine'o (1639 1699) pastangomis gavo tok kalbin ir struktrin pavidal, kuris tapo tarptautiniu modeliu visam ateinaniam imtmeiui. Socialins ir moralizuojanios komedijos tradicija buvo pratsta Ang lijoje restauracijos laikotarpio komedij autori ir Richardo Brinsley'aus Sheridano (1751 1816), Pranczijoje Pierre'o Augustino Beaumarchais (1732 1799), o Italijoje Carlo Goldonio (1707 1793). Grieto stiliaus ir formos siekimas ypa paveik poezij. Anglijos poezijoje dominavo Johno Miltono (1608 1674), Johno Drydeno (1631 1700) ir Alexanderio Pope'o (1688 1744) trijul. Pope'o intelektuals herojini kuplet tekstai, sudarantys knygas Essay on Criticism (1711) ir Essay on M a n (1733), be galo gerai atspindi to laikotarpio dvasi ir interesus:
593

EUROPOS

ISTORIJA True ease in w riting com es from art, not chance, As those m ove easiest who have learned to dance. Tis not enough no harshness gives offence, The sound m ust seem an ech o of the sense. All nature is but art, unknown to Thee; All chance, direction w hich thou canst not see; All discord, harm ony not understood; All partial evil, universal good. And, spite of pride, in erring reason's spite, O ne truth is clear, W hatever is, is right . (Gerai rayt ir tu gali im okti, N es oks graiai tik tas, kas m oks okti. Ir negana m okt graiai kalbti, Bet odiai turi m int atspindti. Gamta tai m enas, kurio nepastam , N einom dsni jos, todl ir klystam . Po nedarna harmonija juk tno. Ir niekad laim s be varg nebna. Nors protui kartais ir sunku sutikti, Bet kaip yra, taip viskas turi likti.)
2

Vliau, atkurdama paeist pusiausvyr, sustiprjo lyrin poezija koto Roberto Burnso (1759 1796) eilraiai, vokiei Christiano von Kleisto (1715 1759), F. G. Klopstocko (1724 1803) ir jaunojo Goeths bei prancz Jeano Roucherio (1745 1794) ir Andr Chniero (1762 1794) kriniai. Prozoje, nors vis dar labai priklausomoje nuo nebeletristini anr, pradjo pltotis ir tikroji groin literatra. Jos pradininkais tapo anglai. Be Robinzono Kruzo nuotyki, svarbiausi io anro kriniai buvo Jonathano Swifto Guliverio kelions (1726), Samuelio Richardsono Pamela (1740), Henry'o Fieldingo Tomas Donsas (1749) ir Laurence'o Sterno Tristramas endis (1767). Pranczijoje Voltaire'as ir Rousseau, be kit talent, buvo ir prityr romanistai. Nors dominavo prancz, angl ir vokiei autoriai, taiau j skaitytoj ratas toli grau neapsiribojo tik j gimtosiomis alimis. Beveik visi apsiviet mons Europoje tuo metu mokjo skaityti pranczikai; buvo paplit ir svarbiausi kny g vertimai vietines kalbas. Pavyzdiui, Lenkijoje, kuri daugelis galbt klaidin gai laiko kultriniu ukampiu, vertim lenk kalb srae rasime Robinzon Kruz (1769), M a n o n Lesko (1769), K andid (1780), Guliver (1784), Amelijos nuo tykius (1788), Tomo Donso istorij (1793). Kai kurie lenk autoriai, pavyzdiui, Janas Potockis (1761 1825), orientalistas, ra pranczikai ne tik savo alies, bet ir tarptautiniam skaitytojui. Europos muzikai, pradedant J. S. Bachu (1685 1750) ir baigiant W. A. Mozartu (1756 1791) bei Ludwigu van Beethovenu (1770 1827) sustiprino klasikin repertuar. Visi jie kr pagrindini muzikos anr krinius: instrumentin, kamerin, orkestrin ir chorin muzik; jie tvirtino stili, kuris, nors ir danai

594

LUMEN

painiojamas su ankstesniu baroku, pasiymjo labai savita ritmine energija, tei kiania muzikai nenykstanio patrauklumo,
[s o n a t a ]

ie kompozitoriai ilaik ir

pusiausvyr tarp banytins bei pasaulietins muzikos. Apie tai liudija Bacho kantatos, Mozarto Requiem (1791) ir Beethoveno Missa solemnis (1823) bei Bacho koncertai, 41 Mozarto ir 9 Beethoveno simfonijos. Vis labiau m dominuoti vokiei ir austr kompozitoriai. Be Bacho, Mozarto ir Beethoveno, prie auk iausio rango kompozitori galima priskirti Johann Pachelbel (1653 1706), G. P. Telemann (1681 1767), G. F. Handel (1685 1759) ir Josef Haydn (1732 1809). Taiau muzika i esms ilaik tarptautin pobd. Ne maiau ta kingi u vokieius buvo ir ital kompozitoriai J.-B. Lully (1632 1687), Arcangelas Corellis (1653 1713), Alessandras Scarlattis (1660 1725), Tomasas Albinonis (1671 1751) ir Antonijas Vivaldis (1675 1741). T pat galima pasakyti ir apie dan Dietrich Buxtehud (1637 1707), pranczus Franois Couperin (1668 1733) ir J.-P. Rameau (1683 1764) arba Vestminsterio abatijos Londone vargo ninink Henry Purcell (apie 1659 1695 m.). Smuik, pirmaujant Europos muzi kos instrument, itobulino Antonijas Stradivarijus (1644 1737) i Kremonos. Fortepijon 1709 metais irado B. Cristoforis i Padujos. Opera nuo jos pradinio pavidalo dialogo su muzikine palyda isipltojo iki W. C. Glucko (1714 1787) tikr muzikini dram,
[ k a n t a t a ] [m o u s i k e ] [o p e r a ] [s t r a d i v a r i u s ]

Formalioji religija laiksi anksiau nustatyt rm. Europos religinis emla pis maai tepasikeit. sitvirtinusios Banyios ir toliau veik pagal grietus atski r valstybi religins tolerancijos ar netolerancijos statymus. Ipastantys oficia lisias religijas po atitinkam priesaik, griet lojalumo patikrinim tapdavo privilegijuotais, o neipastantys tos religijos ar nedavusieji priesaikos jei ir nebuvo persekiojami, vis dlto j teiss buvo ribojamos. Katalikikose alyse pro testantai daniausiai neturdavo civilini teisi. O protestant alyse tas pats lauk katalik. Didiojoje Britanijoje Anglijos Banyia ir kotijos Banyia ofi cialiai udraud ir katalikyb, ir jos kitaminius protestantus. vedijoje, Dani joje ir Olandijoje irgi buvo taikomi panas oficials draudimai. Rusijoje buvo pripainta tik Rusijos staiatiki Banyia; teisikai yd joje apskritai nebuvo. Lenkijoje ir Lietuvoje, kur toleruotas didiausias heterodoksijos laipsnis, apribo jimai vis tiek didjo. 1658 metais u tariam bendradarbiavim su vedais buvo ivaryti socinai. 1718 metais visiems nekatalikams udrausta patekti Seim. 1764 metais ydai prarado savo parlament, taiau kah alai (vietins bendruomens) buvo palikti. Rus propaganda pradjo aimanuoti dl sunkios staiatiki padties Lenkijoje, nors ta j padtis buvo ymiai geresn u katalik padt Rusijoje. Prs propaganda ipt tariam liuteron persekiojim. Romos katalik Banyia jau nebesisteng atgauti protestant ali. Savo energij ji nukreip u Europos rib, ypa daug dmesio skirdama jzuit misi joms Piet Amerikoje, Piet Indijoje, Japonijoje iki 1715 met, Kinijoje ir iaurs Amerikoje. Puiki prancikon misij, kurias pradjo steigti Juniperas Serra (1713 1784), grandin Kalifornijoje (21 misija) nusidriek nuo San Diego iki San Francisko ir iki i dien liko dvasine paguoda jas supaniuose tyruose.
595

EUROPOS

ISTORIJA

SONATA
I pradi sonata reik muzik, kuri skam bjo , o ne buvo dainuojama". Taiau XVIII amiuje taip pradta vadinti tam tikros formos krinius, kurie ilgainiui m domi nuoti beveik visoje instrumentinje muzikoje. Sonatos forma uima centrin viet klasi kini kompozitori nuo Haydno iki Mahlerio kryboje. Ji kontrastuoja su ankstesns epochos polifoniniu stiliumi ir knija tradicijas, su kuriomis buvo lemta kovoti vles niems iuolaikiniams" stiliams. Jai bdingi du bruoai - krinio padalijimas atskiras dalis ir homofonin harmonija,
[to n a s ]

Sonatos forma neturi apibrto altinio. I jos ankstyvj pavyzdi galima paminti Gabrielio Sonata pian e forte (1597) smuikui, kornetui ir eiems trombonams. Taiau sonatos padalijimas keturias dalis pasirod tik Arcangelo Corellio (1653-1713) i Bolo nijos kriniuose. J savo kriniuose klaviiniams instrumentams ipltojo C. P. E. Bachas (1714-1788) ir priartino prie tobulybs Haydnas bei Mozartas. Jos teorini pagrind pradmen yra jau J.-P. Rameau traktate Traite d harmonie (1722), taiau juos isamiai igvildeno tik Karlas Czerny Praktins kompozicijos kurse (1848), praslinkus dvideim iai met nuo ymiausio sonatos propaguotojo Beethoveno mirties. Tradicins formos sonatoje visas krinys padalytas keturias kontrastingas dalis. Ji prasideda greito tempo allegro, primenaniu operos uvertir. Lta antroji dalis iaugo i barokikosios aria da capo. Treioji dalis, daniausiai menuetas ir trio, remiasi oki siuita. Paskutinioji dalis - finale, grta prie pirmj dal primenanios tonacijos ir tem po. Kiekvienoje dalyje laikomasi standartinio modelio, susidedanio i melodini tem pristatymo - ekspozicijos, po kurios eina j harmonin pltot, o po jo dalis usibaigia repriza, kuri kartais turi su ja susijusi kod, arba epilog. Homofonija yra polifonijos prieingyb. Jai bdinga muzika, kaip ir himn melodijo se, remiasi akord seka; akordus sudaranios gaidos nra nepriklausomos nei melo dijos, nei ritmo atvilgiu. Todl klasikin harmonija yra polifoninio kontrapunkto priein gyb. Scena, vaizduojanti J. S. Bach, kuriant savo Kunst der Fuge (1750) tuioje Leipcigo banyioje, simbolizuoja polifonins epochos pabaig. O scena, kur matome Beethoven, nuvargus, bet pakilus auktai auktai ir mginant ubaigti penkis pas kutiniuosius savo kvartetus, gali bti laikoma homofonijos virne. Beethovenas geriausiu savo kriniu laik Kvartet cis-mol, opus 131 (1826). Jame jis pateikia visus elementus, i kuri iaugo sonatos forma - angin fug, vienos temos skerco, centrin arij su variacijomis ir pagaliau sonat sonatoje" - ivirki fug. is kvartetas vadinamas moni patirties ciklu" ir Europos muzikos mikrokosmosu"1. 1750-1827 met laikotarpiu Haydnas, Mozartas ir Beethovenas sukr daugiau nei 150 simfonij, per 100 sonat fortepijonui, vir 50 stygini kvartet ir daugyb koncer t; visi jie buvo sonatos formos. ie kriniai sudaro klasikinio repertuaro branduol.

596

LUMEN

STRADIVARIUS
Le Messie (Mesijas") turi prestiikiausi i vis manom etikei: Antonius Stradiva rius Cremonensis faciebat Anno 1716. Tai vienas i deimties smuik, kurie Antonijaus Stradivarijaus (apie 1644-1737 m.) dirbtuvje iguljo dar beveik 40 met po jo mirties; vliau sns pardav j grafui Cozio di Salabue 1775 metais. Iskyrus apie deimt met, kai j turjo prancz muzikos mokytojas Delphinas Alardas (1815-1888), II Salabue" priklaus iimtinai prekiautojams - Tarisio, Vuillaumeui ir W. E. Hillui. Tarisio vis laik adjo draugams parodyti j, bet taip ir neparod. Tas smuikas kaip Mesijas, - skund si vienas i j, - vis laik adama, kad jis pasirodys, o jo kaip nra taip nra" V is instrumentas retai naudojamas ir yra visai kaip naujas. Jis laikomas reikiamo drgnumo kameroje Oksforde, Amouleno muziejuje. I pairos jis nieko nra ypa tingas. Skirtingai negu ankstesnio laikotarpio ilgieji Stradivarijai", jis yra standartinio 356 mm ilgio, jo korpusas tiesus, kampai atrs, inkrustacija paprasta, f" raids for mos angos kypos, jo dugnas padarytas i dviej deginto rieutmedio lenteli. Smuiko genealogij rodo tik unikalus rudo su oraniniu atspalviu Stradivarijaus lako blizgesys. Vien kart juo grojs Joachimas sak, kad io smuiko garsas - tai velnumo ir didin gumo derinys"2. Danai manoma, kad styginio instrumento tonas daugiausia priklauso nuo naudojamo lako. Jei lakas per kietas, garsas bna aius, metalinis, o jei jis per minktas, slopina rezonans. Stradivarijus buvo vis savo amato srii meistras; jis irado lak, kurio didelis elastingumas iliko ir po daugelio met. Tokios reputacijos kaip jis neturi niekas. Smuikas atsirado vlyvojo Renesanso laik Italijoje. Jis kils i eiastygi viol ei mos, arba, kalbant dar konkreiau, i rebekos ir lira da braccio. Smuikas nepaprastai visapusikas. Dl nuostabaus melodingumo jis naudojamas atlikti sodo partijoms ir kartu yra natralus lyderis stygini instrument grupje, susidedanioje i smuik, alt, violon eli ir kontrabos. Kaip paprasta skripkel" jis lengvai prisitaik oki muzikai atlikti. Bdamas nedidelis, lengvai neiojamas ir palyginti nebrangus, smuikas greit tapo uni versaliu darbiniu arkliuku" ir lengvojoje, ir klasikinje" Europos muzikoje. Iskyrus tiro liet Jacob Stainer (1617-1678), visi ymiausi smuik meistrai, nuo Magginio i Breos iki Amaio ir Stradivarijaus i Kremonos bei Guarnerio i Venecijos, buvo italai. Grieimo smuiku menas smarkiai pasistmjo priek itobulinus sistemingo mokymo metodus, skaitant ir sukurtus Leopoldo Mozarto bei G. B. Viottio. 1795 metais kurta Paryiaus konservatorija buvo pirmoji i toki institucij, kurios vliau atsirado Prahoje (1811), Briuselyje (1813), Vienoje (1817), Varuvoje (1822), Londone (1822), Sankt Peterburge (1862) ir Berlyne (1869). Nuo XIX amiaus vidurio iki XX amiaus vidurio stebinantis muzikavimo smuiku bruo as buvo tai, kad rykiai vyravo Ryt Europos atlikjai. Gal is reikinys atspindi yd ir igon smuikavimo tradicijas, taiau taip buvo veikiausiai dl to ypatingo statuso, kur atlikjai turjo politikai represuojamose kultrose. iaip ar taip, Nicolo Paganinis (1782-1840) ilg laik buvo pirmas ir paskutinis i didij", kils ne i Ryt Europos

597

EUROPOS

ISTORIJA

gyventoj ar yd, arba vien ir kit miinio. Jozefas Joachimas (1831-1907) i Vienos ir Henrikas Wieniawskis (1835-1880), lenkas i Liublino, padjs kurti mokykl Sankt Peterburge, pradjo nuostabi smuiko virtuoz eil, pradedant Kreisleriu, Ysayeu, Szigetiu ir baigiant Heifetzu, Milsteinu, Oistrachu, Szeryingu bei Isaacu Sternu. Jie visi grie stradivarijais . Mesijas" yra vienas i nedaugelio stradivarij", kuriems, deja, buvo lemta diuginti lankytoj akis muziejuose, o ne klausytoj ausis koncert salse. iuolaikiniai smuik meistrai daugiausia dmesio skiria medienos parinkimui, sto riui ir geometrinms formoms bei senjimo poveikiui.

Europoje Vatikanas nebegaljo susitvarkyti su vis stiprjaniomis Banyios pro vincij icentrinmis jgomis. Vienas i popiei, Inocentas XI (1676 1689) 1688 metais buvo priverstas slapta ekskomunikuoti Liudvik XIV u tai, kad gin o dl regalia metu um Avinjon. Kitas popieius Klemensas IX (1700 1721) buvo gal gale priverstas ileisti bul Unigenitus D ei filius (1713), kurioje pasmerk jansenizm. i bul nukreipta ypa prie palankaus jansenistams oratorianieio Pasquiero Quesnelio traktat Reflexions morales. Ji sukl tikr protest audr ir Pranczijos vieosios nuomons skilim net keliems deimtmeiams. Nyderlanduose bul 1724 metais suskald katalik gretas Utrechto arkivyskupas kr senj Olandijos katalik Banyi. Vokietijoje judjimas prasidjo 1763 metais J. N. von Hontheimo (Febronijus) traktatu, kurio tikslas sutaikyti katalikus ir protestantus, radikaliai apribojant centrin Romos valdi. Lenkijoje Vatikanas prarado efektyvi kontrol, nes Banyios hierarchija patyr politin Rusijos spaudim. Visuose tuose ginuose jzuitai, kurie pasirod es labiau popieiki" u paius popieius, kl vis daugiau rpesi. Benediktas XIV (1740 1758), dl savo nuosaikumo susilauks netiktai kart paties Voltaire'o pagyrim, paliep pradti j veiklos tyrim. Jzuitai buvo kaltinami didelio masto piniginmis machinacijomis ir vietini kult panaudojimu siekiant bet kokia kaina atversti kitatikius. 1759 metais jie buvo ivaryti i Portugalijos, 1764 i Pranczijos, 1767 i Ispanijos ir Neapolio. Klemensas XIII (1758 1769) palaik ordin odiais Sint ut sunt, aut non sint (Tegu jie bna kokie yra, arba tegu j visai nebna"). Taiau Klemensas XIV (1769 1774), kuris buvo irinktas kataliki koms alims oficialiai reikalaujant panaikinti ordin, gal gale nusileido. 1773 met rugpjio 16 ratu Dominus ac Redemptor noster jis panaikino Jzaus drau gij tuo pretekstu, kad ji jau nebevykdanti jos steigjo ikelt tiksl. is popie iaus ratas sigaliojo visose Europos alyse, iskyrus Rusijos imperij. Jis sukl tikr smy katalik vietimo bei misij veikloje ir atvr daug nauj galimybi, ypa pasaulietinms mokykloms bei universitetams. Taiau baisiausias to amiaus dalykas atsitiko 1685 metais, kai Liudvikas XIV atauk Nanto edikt ir buvo itremti visi Pranczijos hugenotai. Taiau apskritai persekiojim majo. Daugelyje ali netolerancijos statymuose atsirado sprag.

598

LUMEN

Ten, kur nonkonformistai buvo ilik, dabar jie galjo pasirodyti vieai. Anglijoje atsirado naujas terminas latitudinarianizmas. Taip buvo vadinama gan takinga vieoji nuomon, pasisakanti u vis protestant toleravim. 1662 metais pasirod kongregacionistai arba nepriklausomieji"; i pradi buvo keliama slyga, kad j koplyios bt ne ariau nei penkios mylios nuo parapijini banyi. Po puikios George'o Fox'o (1624 1691) karjeros Biiuli draugija (Kvakeriai") patyr daug kani, kol pagaliau 1689 met Tolerancijos aktu kaip ir kiti disidentai gavo teis praktikuoti savo kult. 1727 metais Londone buvo steigta Bendroji disident draugija, vienijusi nepriklausomuosius, presbiterionus ir baptistus. Olandijoje ir Anglijoje vl atgim Moravijos Banyia; Hemhute Saksonijoje 1722 metais steig ta jos laikinoji bendruomen. XVIII amiaus paproiai, prieingai negu XVIII amiaus statymai, buvo gana tolerantiki. Susidar palankios slygos deistams, disidentams ir net besiaipantiems i religijos. Sakoma, kad Dievas visada stovi to pusje, kuris turi daugiau batalion", ra Voltaire'as.
[m a s o n a i]

Kaip reakcija vis didjant svarbiausi Banyi inertikum atsirado daug vairi prieprieini srovi. Katalik pasaulyje rimt nerim sukl Miguelio de Molinos (apie 1640 1697 m.) kvietizmas. ios srovs, kuri mok, jog nuod ms galima ivengti visiku dvasiniu pasyvumu, steigjas mir kaljime Romoje, o jo knyga Dvasinis vadovas (1675) jzuit buvo pasmerkta kaip eretika. Liute ron pasaulyje pana skandal sukl P. J. Spenerio (1635 1705) pietizmas. ios srovs pradininkas, skelbs vis tikinij kunigyst, steig Biblijos skai tymo ratelius, o jo knyga Pia Desideria (1675) tapo ilgai gyvavusio judjimo ker tiniu akmeniu. To judjimo centras buvo Hals universitetas. Anglikon pasaulyje Johno Wesley'aus (1703 1791) metodizmas sukl Ang lijos Banyios skilimo pavoj. Wesley'us sukr dvasin Metod Oksfordo stu dent ventajam klubui ir lanksi Hemhute. Daug savo gyvenimo met jis pavent evangelizacijai, lanksi paiuose atokiausiuose Brit sal kampeliuose, adindamas apleist masi entuziazm. Taiau tai, kad jis atmet vyskupyst, turjo sukelti skilim, ir 1785 metais Londone vyko pirmoji metodist konferen cija. Jo brolis Charlesas Wesleyus (1707 1788) buvo genialus anglikon himno autorius; puikios io himno kadencijos gerai ireik besikeiiant epochos ton. Metodizmas ypa giliai siaknijo Velse; paplitusi nuomon, kad ten jis suk l ne tik religin, bet ir tautin atgimim3 . Pirmoji Velso metodist asociacija susirinko 1743 met sausio mnes, o kiek vliau panaus susirinkimas vyko ir Anglijoje. Kalvinistin teologija juos ved presbiterionizmo link. Tuo paiu metu Jo ventenybs Landovrerio rektoriaus Griffitho Joneso steigtos vadinamosios keliaujanios stovyklos, Williamo Williamso (1717 1791), vadinto Williamsu i Pant y Celino puikieji val himnai ir pakilioji pamokslavimo tradicija, kuri pra djo Danielius Rowlandas (1713 1790) i Langeito, tos Velso Jeruzals", suk r instrumentus, utikrinusius val kalbos ir kultros ilikim iki i dien. Kiek vienas, kas girdjo velsiei chor, harmoningai kylant Llanfair, Cwm Rhondda arba Blaenwern melodij auktumas, negali nesuvokti nacionalinio ididumo bei dvasinio pakilimo. Turbt aiku ir be sakymo, kad val metodist hwyl (kartis)
599

EUROPOS

ISTORIJA

buvo diametraliai prieingas vietimo epochos dvasiai, tuo metu vyravusiai ta kingiausiose Europos intelektualiniuose sluoksniuose. yd pasaulyje Baal Shem Tovo (1700 1760), mistiko i Podols miestelio Mienzybuo, chasidizmas Lenkijos rabin pozicijas pakirto panaiai, kaip Wesley'us pakirto anglikon vyskup pozicijas. Dievobaimingj" chasidizmas atmet sinagog formalizm, jo ipainjai sudarinjo atskiras bendrijas, kurioms vadovavo paveldimi cadikai (ventieji mons"). Erdvs ir kultros atvilgiais jie buvo labai tolimi krikioni metodistams, taiau artimi jiems savo dvasia. Apran gos ir maisto klausimais jie grietai laiksi ortodoksini judaizmo statym, taiau, kaip ir metodistams, j judjimui buvo bdingas masi entuziazmas, diaugsmin ga muzika, dvasingumo atgimimas. Ne maiau ryks buvo elgesio norm pasikeitimai Europoje. ankstesni laik suvarymus mons reagavo ne tiek keisdami statymus, kiek ignoruodami skonio ir elgesio normas, kurias anksiau religin valdia sugebdavo primesti. Didelis kontrastas kalvinist ir jzuit puritonizmui, kuris apie 1660 metus vis dar dominavo, buvo rykus meninio jautrumo padidjimas ir smarkus moralini suvarym sumajimas vlesniame imtmetyje. Elegancijos amius" eng koja kojon su sins skrupul nykimu. Auktieji visuomens sluoksniai ir j mg diotojai kaip niekad anksiau mgavosi gyvenimo malonumais: prabang ir rafi nuotum rod viskas j drabuiai, j rmai, j baldai, j muzika, j kolekcijos. Kartu visoms klasms buvo bdingas rykus socialini, ypa seksualini paproi liberalizavimas. Ilgainiui seksualin palaidum imta ne tik toleruoti, bet ir puikuo tis juo. Po ilgo reformacijos periodo visi, kas tik norjo, galjo vl elgtis visai nesivarydami. Tiems, kuriems tai leido sveikata ir pinigin, nesantrumas ren giantis, lbaujant, smaguriaujant ir flirtuojant tapo kasdienine rutina. mons puikavosi perukais ir pstais sijonais, landaftiniais parkais, dekoruoto porceliano indais ir net pudruotomis intymiomis kno vietomis. Toks buvo socialinis klima tas, kuris, be abejo, paskatino religin atgimim. Taiau kartu tai praplt inte lektualins tolerancijos ribas; tuo sugebjo pasinaudoti vietimo epochos philo sophes.
[e ro s]

vietimas, pasak Kanto, buvo toks Europos civilizacijos raidos laikotarpis, kai monija iaugo i sau paiai skiepyto nesubrendimo". Galima pasakyti ir paprasiau europieiai sulauk tokio amiaus, kai mogus jau atsako u savo veiksmus. Toks palyginimas bus labai taiklus, jei sivaizduosime, jog vidurami krikionikasis pasaulis tai tvai, o Europos pasaulietin kultra j kdi kis, pradtas Renesanso laikais. Jo vaikyst buvo apsunkinta tv ir religijos tradicij bei eimynini kivir natos. Didiausias laimjimas proto autono mija" sugebjimas savarankikai mstyti ir veikti. Taiau tas j vaikas tebetu rjo daug ryki eimos bruo. Taiau bene geriausiai galima suprasti vietim sivaizduojant t tams, kuri i proto viesa" mgino nuviesti. T tams sukr ne pati religija, kuri, pasak philosophes , tenkino vien i svarbiausi monijos poreiki, o visos tos neap galvotos, iracionalios, dogmatikos pairos, skaitant fanatizm, prietaringum,
600

LUMEN

EROS
Sakoma, kad jis visk apversdavo auktyn kojom. Frydrichas Augustas, Saksonijos elektorius ir Lenkijos karalius, tariamai turjs apie 300 vaik, tarp j ir Pranczijos mar al Maurice de Saxe (1695-1750). Nuostabios jo meils istorijos rod ne tik nela bai irank skon, bet ir fenomenali itverm1. Be savo monos Eberdins i Bairoito, jis turjo dar vis pulkel konkubin - oficiali, slapt ir visikai slapt. Mauriceas de Saxeas buvo ved grafiens Auroros i Konigsmarko snus; jo pusbrolis grafas Rotowskis - prie Budos paimtos nelaisv turk merginos Fatimos snus; jo pusseser grafien Orzelska buvo Henriets Duval, Varuvos vyno pirklio dukters, dukt. Oficia liame srae po grafiens d Esterle jo kunigaiktien Cieszynska, grafien Cosel, Marija, Denhofo grafien, taiau jame nematome brit ambasadoriaus Drezdene buvu sios meilus. Frydrichas Augustas bt buvs ities ymus karalius, jei bent pus jo politini umai bt taip gerai pasiekusios tiksl kaip j pasiekdavo jo spermatozoi dai2. (Mgjai sugadinti kitiems pramog tvirtina, kad jo palikuoni buvo tik atuoni.)3

nepakantum, kurias galima apibendrinti vienu labiausiai menkinamu tos epochos odiu entuziazmu". Lumieres taip vadino judjim pranczai buvo lemta nuviesti labai daug dalyk filosofij, moksl ir natralij religij, eko nomik, politik, istorij ir vietim bei lavinim. Ta savita intelektualin aplinka, kuri skatino racionalizm, egzistavo ne visur. Jai, viena vertus, reikjo, kad greta vieni kit bt katalikai ir protestantai, kuri konkuruojanios dogmos utikrino reikiam idj susidrim, bet, kita vertus, reikjo ir pakankamai tolerancijos, kad bt galima pradti racional dialog. XVII amiuje tokios slygos buvo tik trijose ar keturiose vietose. Jos egzistavo Lenkijoje ir Lietuvoje, kur jzuitai buvo susimai su staiatikiais, ydais ir dau gelio radikali sekt nariais. Tam tikru mastu toki slyg bta ir veicarijoje, kur katalikiki ir protestantiki kantonai visada galjo keistis idjomis. Buvo tokios slygos ir kotijoje bei Anglijoje, kur liberalios anglikon Banyios tra dicijos buvo ir gera prieing pair apsauga. Taiau geriausios slygos buvo Nyderlanduose, kur vietini intelektual br papild daug i kitur atbgusi iekoti prieglobsio intelektual pradedant J. J. Scaligeriu ir Rene Descartes'u ir baigiant Spinoza, Shaftesbury'u, Le Clerco ir Bayleiu. Leidenas, tie Batavijos Atnai, Amsterdamas Europos kosmopolis ir Haga buvo pagrindins vietimo laboratorijos. Nors i pat pradi isiskyr pranczai, o prancz kalba buvo priimta kaip lingua franca , pati Pranczija netapo svarbiausiu veiklos lau ku ligi XVIII amiaus vidurio, kai vietins slygos pagerjo. Voltaire'as, viena ikiliausi vietimo epochos figr, buvo priverstas apsigyventi veicarijoje arba netoli jos sienos. Svarbiausi lumen naturale (natralios viesos) svok galima rasti jau viename i Melanchtono veikal De lege naturae (1559), o jame atsekti ir Cicerono bei

601

EUROPOS

ISTORIJA

filosof stoik darb idjas. Todl reikmingu vykiu reikia laikyti Joosto Lipso (Lipsius, 1547 1606) iverst stoik tekst ileidim Leidene. Kartu su mokslo revoliucijos laimjimais ir Descartes'o racionaliuoju metodu jie sudar tos ideolo gijos, kuri nuo XVII amiaus atuntojo deimtmeio vyravo imt met, branduo l. i ideologija tvirtino sitikinim, kad protas pajgus atskleisti dsningumus, slypinius tariamame moni ir materialiojo pasaulio chaose, taigi natraliosios religijos, natraliosios morals ir natraliosios teiss dsnius. Mene irgi sitvirtino sitikinimas, kad tik grietos taisykls ir simetrikos formos gali ireikti natra lij tvark, su kuria turi asocijuotis bet koks Grois. Grois reik tvark, o tvar ka turjo bti grai tai k reik tikroji klasicizmo dvasia. vietimo epochos filosofij labiausiai domino epistemologija (painimo teori ja) kaip mes suinome tai, k inome. ia gin pagrind sudar trij brit darbai: anglo Johno Locke'o (1632 1704), airi vyskupo George'o Berkeley'io (1685 1753) ir koto Davido Hume'o (1711 1776), buvusio brit ambasados Paryiuje sekretoriaus. Bdami empirikai jie visi sutar, kad nagrinjant moni reikalus reikia naudoti mokslin stebjimo ir dedukcijos metod; i ia iplauk ir j amininko Alexanderio Pope'o receptas:
Know then thyself, presum e not God to scan, The proper study of m ankind is Man . (Save painki pats, nelauk pagalbos i Dangaus, Paint m onij rpestis paties m ogaus.)
4

Garsusis Locke'o veikalas mogaus proto apybraia (1690) pasil teigin, kad naujagimio protas yra tarsi tuias popieriaus lapas tabula rasa. Tad viskas, k mes inome, yra patirties vaisius, inias mes gauname per pojius jie apdo roja iorinio pasaulio duomenis, arba dka ms sugebjimo mstyti, kuris apdo roja duomenis paties proto vidine veikla. i Locke'o mint Pranczijoje toliau pltojo abatas Condillacas (1715 1780), kurio veikale Traite des Sensations (Traktatas apie pojius", 1754) panaudotas palyginimas su statula, kuri atgyja gavusi pojius, ir Julinas Offray de la Mettrie (1709 1751), kurio radikalus materializmas, idstytas veikale U Homme machine (mogus maina", 1748), apskritai neig bet koki dvasini dalyk egzistavim. Vyskupas Berkeley's nukrypo kit kratutinum tvirtindamas, kad gali egzistuoti tik protas ir proto reikiniai. Hume'as, kurio veikale Traktatas apie mogaus prigim t (1739 1740) racionaliai analizuojami protas, aistros ir moral, galutin ivada yra racionalaus tikjimo galimybs neigimas. XVIII amiaus racionalizmas gal gale prijo iva dos, kad iracionalumas galbt nra visikai neprotingas dalykas. Morals filosofijos srityje kelios religins ir intelektualins minties kryptys ved prie galutinio tikslo, kuris buvo pragmatizmas. Racionalistai buvo link moralinius principus vertinti pagal j tinkamum gerinti moni gyvenimo sly gas. i tendencija bdinga jau Locke'ui. Baronas d'Holbachas (1723 1789), kai kuriais atvilgiais radikaliausias i vis les philosophes, propagavo hedonistin moral, pasak kurios doryb yra tai, kas teikia didiausi malonum. Vliau lai m buvo traktuojama labiau kaip kolektyvin, o ne individuali doryb. Tikslu
602

LUMEN

tapo socialin harmonija, o ne asmenin gerov. 1776 metais jaunasis Jeremy Benthamas (1748 1832) suformulavo pagrindin princip: Grio ir blogio matas yra kuo didiausia laim kuo didesniam moni skaiiui". vietimas nebuvo palankus Europos ydams. ydus laik religine bendruome ne, o j religija neprotinga ir obskurantika. Pavyzdiui, Drydenas kalbdamas apie ydus neveng sarkazmo:
The Jews, a headstrong, m oody, murmuring race, G od's pam pered people, whom , debauched with ease, N o King could govern, nor no god could p lease5. (Tie ydai, irinkta tauta, pikti niurzgaliai, Jokie dievai tikti jiem s negali, Jokie karaliai j negali suvaldyt.)

Ilgainiui kai kurie yd lyderiai ir patys m vertinti save kritikai. Jie norjo itrkti i tradicinio judaizmo suvarym. Galutinis rezultatas buvo yd vieti mas Haskalah, sieks yd bendruomen reformuoti i vidaus. O tuo tarpu dideli laimjim pasiek mokslas. ymiausia io laikotarpio figra buvo seras Isaacas Newtonas (1642 1727), Karalikosios draugijos pirmi ninkas, 1687 metais paskelbs savo veikal Principia. Jo judjimo ir visuotins traukos dsniai padjo fizikos, taigi ir Visatos sandaros, pagrindus ateinantiems dviem imtams met. Jis irado diferencialin skaiiavim, kur vadino fluxions (fliuksijomis). Kaip ir dera vietimo tvui, Newtonas 1666 metais atliko pirmuo sius viesos prigimties tyrimo eksperimentus Kembrido Trinity kolede, ties langini plyiu savo kambaryje pastats stiklin prizm:
Ir a pam aiau < ...> , kad viesos lim as vienam e vaizdo gale buvo daug d id es nis negu kitam e vaizdo gale. Vadinasi, io vaizdo ilgio tikroji prieastis yra ta, kad viesa susideda i skirtingai ltani spinduli, kurie (...) priklausom ai nuo j lim o laipsnio atsiduria vairiose sien os d alyse6.

Tikra likimo ironija, kad kaip tik viesos savybs gal gale ir buvo ta priemo n, kuri padjo Einteinui sugriauti Newtono sistem.
[e

=mc2 ] Newtonas buvo

unitorius, todl negaljo gauti daugelio oficiali pagarbos enkl, taiau apskri tai jam netrko nei garbs, nei turt. Jis domjosi net alchemija. Save Newtonas labai avingai apibdino kaip ma vaik, aidiant papldimyje <...> ant didiulio nepainto tiesos vandenyno kranto" . Pope'as sukr toki epitafij Newtono antkapiui Vestminsterio abatijoje:
Nature and N ature's laws lay hid in night; God said, Let N ew ton be! and all was light. (Gamta, jos dsniai skendjo tam soj. Bet Dievas tar: Lai bus viesa! Ir ... N ew ton padar.)

Newtono mokslini princip taikymui pasitarnavo ir technologijos tobuljimas, ir kit moksl paanga. Grinvio karalikojoje observatorijoje (1675) buvo sukur ti tobulesni teleskopai; brit admiralitetas, pasils 20 000 svar sterling premij, gavo chronometr. Matematikas Gottfriedas Leibnizas (1646 1716), ko gero, atra-

603

EUROPOS

ISTORIJA

do diferencialin skaiiavim nepriklausomai nuo Newtono ir net anksiau u j. Biologijoje, konkreiau botanikoje, vedas Carlas von Linne (Linnaeus, 1707 1778) i chaoso padar tvark, sukurdamas augal klasifikacijos sistem, smulkiai idstyt jo veikaluose Systema naturae (1735) ir Fundam enta botanica (1736). Chemijoje svarbius ingsnius priek eng Josephas Priestley'us (1733 1804), nustats, kad oras yra keli duj miinys, ir Henry's Cavendishas (1731 1810), ityrs, kad ir vanduo yra cheminis junginys, o ypa Antoine-Laurentas Lavoisier (1743 1794), galutinai iaikins, kaip vyksta chemins reakci jos.
[ e l d l u f t ] [ e u le r is ]

Susidomjimas painimo teorija kartu su didjaniu informacijos srautu nei vengiamai sukl enciklopedij manij. Bendrojo pobdio ini santraukos viduramiais buvo gan prastas dalykas, taiau vliau jos ijo i mados. Pirmieji mginimai atgaivinti anr buvo J. H. Alstedo enciklopedija, ileista Olandijo je 1630 metais, ir Louiso Moreri enciklopedija, ileista Lione 1674 metais. Taiau iuolaikinio pavidalo enciklopedij tvu laikomas Pierre'as Bayleis (1647 1706). Jo veikalo Dictionnaire historique et critique pirmasis tomas buvo ileistas Roter dame 1697 metais. Anglijoje iam anrui atstovavo Karalikosios draugijos nario Johno Harriso Lexicon technicum (1704) ir Ephraimo Chamberso Cyclopaedia (1728); Vokietijoje J. Hbnerio Reales Staats Zeitungs- und Conversations- Lexi con (Leipcigas, 1704) bei J. T. Jablonskio Allgemeines Lexicon (Leipcigas, 1721); Italijoje G. Pivati'o Dizionario universale (Venecija, 1744); Lenkijoje B. Chmielowskio Now e A teny (1745 1746). 1732 1754 met laikotarpiu J. H. Zedleris Leip cige ileido didiul iliustruot odyn Universal Lexicon, susidedant i 64 tom ir 4 pried. Pranczijoje Denis Diderot (1713 1784) ir Jeanas d'Alembert'as (1717 1783) msi leisti milinik veikal Encyclopdie or D ictionnaire raisonn des arts, des sciences, et des mtiers; j paskatino Chamberso enciklopedijos ver timas prancz kalb. 1751 1765 metais Paryiuje ijo 17 io veikalo tom (1 6 288 puslapi); iki 1782 met buvo spausdinami jo papildymai, iliustracijos, rodyk ls. i enciklopedija parayta pagal nustatyt program, kurios buvo grietai laikomasi, ji antiklerikalinio pobdio ir labai kritika esamo reimo atvilgiu, todl redaktoriai nuolat ksdavo valdios priekabes. Taiau tai buvo tikras tos epochos paminklas. Jos tikslas pateikti vis monijos ini santrauk. Ne tokio ymaus, bet ilgaamikesnio veikalo Encyclopaedia Britannica pirmasis lei dimas ijo Edinburge 1768 metais. Tuo metu pasirod daug Hbnerio veikalo Lexicon laid ir vertim. Jo autorines teises gal gale 1808 metais nusipirko lei djas F. A. Brockhausas (1772 1823), panaudojs j kaip garsiausios vokiei enciklopedijos pagrind. Religin mintis buvo giliai paveikta racionalizmo, ypa tyrinjant Biblij. Pir miausia reikjo isiaikinti, kas teiss protestantai ar katalikai, nes ir vieni, ir kiti savo dogmas grind Biblija. Pirmasis t padaryti pamgino Oksfordo koledo tarybos narys Williamas Chillingworthas, kadaise studijavs jzuit Douai kole de ir (tai buvo labai tipika) neteisingai kaltinamas socinizmu. Toliausia paen g prancz oratorianas Richardas Simonas (1638 1712), savo veikale Histoire
604

LUMEN

EULERIS
1765 metais Rusijos ambasadorius Berlyne buvo galiotas pakviesti Sankt Peterburg kakok vienaak mog, negailint tam pinig. Leonhardas Euleris (1707-1783) kvieti m prim su slyga, kad gaus Rusijos Imperatorikosios Akademijos direktoriaus viet, didel 3000 rubli atlyginim, kad jo monai bus mokama pensija, o keturi jo sns bus paskirti auktas pareigas. Visos ios slygos buvo priimtos be atsikalbin jim. Prie penkerius metus, kai rus kariuomen nusiaub jo k arlotenburge, caras dosniai atlygino visus nuostolius. Juk Euleris buvo tikras to meto matematikos burtinin kas, stebukladarys. Visi sutinka, kad matematikos istorijoje jam galjo prilygti tik C. F. Gaussas (1777-1855), gims Brunsvike praslinkus deimiai met nuo Eulerio ivyki mo i Berlyno. Sakoma, kad Euleriui skaiiuoti buvo taip natralu, kaip kitiems monms kvpuo ti arba ereliui skraidyti. Jis, veicar pastoriaus snus, moksi Bazelyje; turjo feno menali atmint: galjo padeklamuoti vis Vergilijaus Eneid, ir nurodyti kiekvieno puslapio bei kiekvienos eiluts numer. Pirm kart lanksi Rusijoje dar bdamas jau nas kartu su broliais Bemouilliais, o paskui j sumediojo" Frydricho Didiojo agentai. Jis buvo ne tik nepaprastai produktyvus, bet ir originalus krjas, para 886 moksli nius straipsnius ir apie 4000 laik, kitaip sakant, itisus 50 met kasdien paraydavo vidutinikai po du spausdinto teksto puslapius. Rus urnalas Commentarii Acade miae Scientiarum Imperialis Petropolitanae dar 45 metus po Eulerio mirties spausdino usilikusius jo straipsnius. Jis suformulavo daugyb teorem, atrado sinus skaiiavi mo bd, ubaig p i reikms skaiiavimus, postulavo transcendentini skaii egzistavim. Eulerio teorema" parod, jog yra ryys tarp eksponentins ir trigono metrins funkcij: elx = cos X + i sin x. Eulerio prestio dka Rusijos Moksl Akademija siliejo pagrindin Europos moks lo srov. Puikioji Sankt Peterburgo matematikos mokykla gyvavo dar ilgai ir po jo mir ties. Taiau Euleris pats apie savo pasiekimus kalbti nemgo. Kai apie tai Potsdame primygtinai m klausinti Frydricho Didiojo motina, jis atsak: Madam, toje alyje tie, kurie daug kalba, yra kariami" . Eulerio autoritetas buvo toks didelis, kad simboliai, kuriuos jis panaudojo savo vadovlyje Introductio in analysis infinitorum (1748), tapo matematinio enklinimo pagrindu. Jis daug nuveik kurdamas matematikams toki uni versali bendravimo priemon, kokios kasdieninio gyvenimo reikmms europieiai niekada taip ir nesusikr (r. III pried, 25).

critique du Vieux Testament (1678) pasinaudojs prancz literatrins kritikos klasikinmis taisyklmis. Jo knyg usipuol Jacques'as Bossuet; ji atsidr drau diam knyg srae, o visas jos pirmojo leidimo tiraas buvo sunaikintas. Taiau pats metodas iliko.

605

EUROPOS

ISTORIJA

Po kiek laiko i samprotavim apie religij atsirado intelektualin deizmo mada. Tai buvo tikjimo minimalizavimas, jo redukavimas iki paties branduo lio tikjimo Aukiausija btybe, Dievu sutvrju ar Apvaizda. Ankstyvosios minimalizmo apraikos pasirod Anglijoje vairiausi netvirt tikjimo ipainim pavidalu, i kuri pamintini lordo Herberto i erburo De Veritate (Paryius, 1624) ir J. J. Tolando Christianity N o t Mysterious (Krikionyb be paslapi", 1696). Savo apogj minimalizmas pasiek XVIII amiaus ketvirtajame deimtme tyje, kai Anglijoje gyveno Voltaire'as, taiau jo reikm gerokai sumajo pasiro dius vyskupo Josepho Butlerio knygai The Analogy of Religion (Religijos ana logija", 1736). Ilgalaikis minimalizmo poveikis karalienei Karolinai syk buvo apibdintas tokiais odiais: Ne, madam, jis nemir, o tik buvo palaidotas". Deiz mas Pranczijoje praktikuotas kaip mginimas rasti vidur tarp tradicins krik ionybs ir radikalesni laisvamani, toki kaip baronas d'Holbachas (1723 1789) ir Claude'as Helvetius (1715 1771), kurie pradjo atvirai reikti ateistines pai ras. Pavyzdiui, Diderot, raydamas Enciklopedijai straipsnius apie krikionyb, tikjim, Apvaizd, laiksi deistini pozicij. Voltaire'as, kuris be paliovos puol tradicin religij, oko ginti Dievo egzistavim, atremdamas Holbacho veikalo Systeme de la N ature (1770) atakas. irdamas nakties dang, jis ra: Tik aklo gali neakinti i viesa; tik kvailys gali nepripainti jos krjo; tik beprotis gali negarbinti jo". Kitoje vietoje Voltaire'as maiktavo: Si Dieu n'existait pas, il faudrait l'inventer 8 (Jei Dievo nebt, j reikt prasimanyti".) Philosophes kova su Banyios ir valstybs valdia neivengiamai sudar sp d, kad katalikyb ir absoliuti monarchija susivienijo ir aklai prieinasi bet kokiam protui ir permainoms. Diderot priskiriamas ugaulus posakis, kad iga nymas ateis tik tada, kai paskutinis karalius bus pasmaugtas paskutinio kunigo arnomis". Vos vienas ingsnis teskyr j nuo supaprastintos revoliucins visuo tinio paangos karo su reakcija vizijos. Kiek vliau katalik publicistas Josephas de Maistre'as (1754 1821) um toki pat ekstremistin pozicij, reikdamas diametraliai prieing nuomon: savo veikale Considrations sur la France (1796) jis tvirtino, kad maitavimas ir bedievikumas yra sinonimai. Tarp vietimo epochos prioritet isiskyr racionalioji ekonomika. Bendrasis paangos suvokimas atsispindjo ir siauresnje kins paangos svokoje. Mikrolygiu emvaldius domino atsirandantis efektyvaus dvar valdymo mokslas; jie tikjo, kad j dvaruose galima ne tik vesti paprasiausi tvark, bet ir paversti juos klestiniais kiais. Oland praktikuojamas emi atkariavimas i jros, arba olandikasis modelis, pakeit keli emumose esani rajon nuo Ryt Angli jos pelkyn iki Vyslos deltos emi vaizd. sigaljo aptvrimai", ypa Ang lijoje, keldami grsm valstietijai, bet kartu kurdami didesnius kius, tinkamus prekybinei emdirbystei. Sisteminga gyvuli ir kultrini augal selekcija, dirv trimas, sjomainos taikymas, drenavimas (pavyzdiui, kaip tai dar fermeris Dordas Vindzore'as XVIII amiaus atuntajame deimtmetyje arda Thomas Coke'as i Holkhamo Norfolke) nepaprastai padidino ki produktyvum. aly se, kuriose vyravo baudiava, kai kurie apsiviet emvaldiai pradjo suprasti,
606

LUMEN

kad j baudiauninkai dirbs efektyviau atleidus juos nuo baudiavini prievoli. Tokio savanoriko paleidimo i baudiavos pavyzdi galima rasti daugelyje ali nuo Pranczijos iki Lenkijos. Makrolygiu jau seniai buvo sigaljusi autokratin merkantilizmo atmaina. ymiausias jos alininkas buvo Liudviko XIV ministras Jeanas-Baptiste'as Colbert'as (1619 1683). Pradta steigti valstybines manufaktras. Buvo apgyvendi namos kolonijos, racionalizuojama mokesi sistema, statomi uostai, tiesiami keliai, kasami kanalai, gerinamas susisiekimas. Didysis Langedoko kanalas (1681) susilauk analog visoje Europoje, nuo kanalais iraiyto Gvadalkivyro Ispa nijoje iki Eskilstunos kanalo vedijoje, Augustavo kanalo Lietuvoje ir didiojo Nevos-Volgos komplekso Rusijoje. Taiau kartu stiprjo sitikinimas, kad ekonominis gyvenimas nepakils auk iau tam tikro lygio, jei jis nebus ilaisvintas nuo dirbtini suvarym ir apribo jim. Vienas i pirmj klausim savo veikaluose ikl airi bankininkas Richardas Cantillonas (mir 1734 m.). J citavo Mirabeau Vyresnysis savo labai populiariame veikale L'Am i des hommes (moni draugas", 1756). Vis dlto labiausiai Richardo Cantillono idjas iplatino ekonomistai, arba fiziokratai", susij su Encyclopdie Franois Quesnay (1694 1774), Jeanas de Goumay (1712 1759) ir J. P. Dupont'as de Nemours (1739 1817). Garsusis kis Pauv res paysans, pauvre royaume (Neturtingi valstieiai, neturtinga valstyb") irei k revoliucin sitikinim, kad alies klestjim gali utikrinti tik vis jos piliei asmeninis klestjimas ir laisv. Quesnay mokiniui Jacquesui Turgot (1727 1781) nepasisek teorinius judjimo principus gyvendinti praktikoje. Taiau su Ques nay rateliu umezg glaudius ryius kot profesorius Adamas Smithas (1723 1790), 1765 1766 metais gyvens Paryiuje. i paintis turjo didels takos iuolaikins ekonomikos mokslo krjui,
[r in k a ]

Racionalistin politin teorija ilgai asocijavosi su absoliutins monarchijos rmimu, nes ji gerai derinosi su klasikine tvarkos ir harmonijos dvasia. Ji iekojo efektyviausi bd isiverti i vietini ir feodalini privilegij labirinto. Jei ne Hobbes'o argumentacija, tai bent jau jo ivados nelabai skyrsi nuo ivad pran cz teolog, tarkim, ymiojo Mo vyskupo J. B. Bossuet (1627 1704) didiau sio karali dievikosios teiss gynjo. Taiau XVIII amiuje argumentai pasikeit. Locke'as savo veikale Two Treatises on Government (Du traktatai apie valdi", 1690) sil, kad valdia paklust prigimtinei teisei ir pasisak prie paveldjimo princip. Jis reikalavo vienokios ar kitokios neutralios institucijos valdanij ir valdomj ginams sprsti. Taiau svarbiausia tai, kad akcentuodamas nuosavy bs teis jis kartu pltojo valdymo visuomens sutartimi idj, taigi susitarimo princip, tapus kertiniu liberalizmo akmeniu. Nors Locke'as ir nedaug dmesio skyr teism sistemai, taiau pasisak u valdi atskyrim, btinyb kontroliuo ti ir subalansuoti vykdomj ir statym leidimo valdias. Du pastarieji principai aikiausiai suformuluoti Charleso Louiso de Secondato, barono de Montesquieu (1689 1755) veikale L'Esprit des lois (Apie statym dvasi", eneva, 1748). kvpimo jis smsi iek tiek i graik ir romn respublikonizmo, o truput i Anglijos 1689 met teisi deklaracijos:
607

EUROPOS

ISTORIJA

RINKA
Daktaras Adamas Smithas (1723-1790) buvo nepaprastai isiblaks profesorius. Syk jis upyl verdaniu vandeniu duon su sviestu, o paskui skundsi, kad arbata buvusi labai neskani. Smithas tapo viena i Edinburgo ymybi, nes danai klajodavo jo gat vmis transo bsenoje, pusiau apsirengs ir drebdamas nuo alio, kartai diskutuo damas pats su savimi tik jam bdingu sujaudintu balsu ir slinkdamas priek nepakar tojama kirmino eisena . Syk jis taip moklino tiesiai kaili rauginimo duob. Kadangi vedybiniam gyvenimui absoliuiai netiko, vis gyvenim nugyveno su motina. Ir kas galt pagalvoti, kad toks avingas isiblaklis imsis vedinti intelektualin tvark ms kasdieniniame gyvenime.1 Kartu su savo draugu Davidu Humeu Smithas buvo kot vietimo vaigd tuo metu, kai Anglijos akademinis gyvenimas buvo apimtas snaudulio. Jis artimai bendra vo su Johnsonu, Voltaireu, Franklinu, Quesnay, Burkeu. Kai senyv profesori prim karaliaus ministrai, jie visi atsistojo. Mes visi stovime, pone Smithai, - tar Williamas Pittas, - nes visi esame js mokiniai". Smithas pradjo savo karjer bdamas 28 met, kai tapo Morals filosofijos katedros vedju Glazgo universitete. Ten jis paskelb savo veikal Moralini jausm teorija (1759), kuriame jis nagrinjo pritarimo ir nepritarimo jausm kilm. ekonomi kos sfer Smithas eng pradjs realizuoti moni godumo pasekmes ir klausim, kaip savanaudikumas gali prisidti prie visuotinio grio. Jo 900 puslapi veikalas Taut turto prigimties ir prieasi tyrimas (1776) buvo i esms tik iplstas es iuo klausimu. Jis sudau ipulius protekcionistin merkantilizmo filosofij, kuri 200 met viena pati viepatavo ekonomins minties srityje. Remdamasis savo samprota vimais, Smithas teig egzistuojant visuomen, kurios mechanizmuose dalyvauja visi mons, ir suformulavo rinkos dsnius. Jis bendrais bruoais apibdino, kaip veikia gamyba, konkurencija, pasila ir paklausa, kainos. Ypa daug dmesio A. Smithas skyr darbo organizavimui. Tai matyti garsiajame smeigtuk fabriko aprayme. Uduo i racionalizavimo ir darbinink specializacijos dka fabrikas pagamina 48 000 seg tuk per dien, kiekvienas i darbinink vienas pats pagamint tik 2-3. Jis taip pat ikl susireguliuojani rinkos prigimt, kuriai netrukdant ji skatint socialin harmoni j. Smithas nustat du pagrindinius rinkos dsnius - kaupimo dsn ir populiacijos dsn. Jis gan okiruojamai ra: moni poreikis neivengiamai reguliuoja moni reprodukcij". Jo kis buvo: Palikite rink ramybje" . Nuo to laiko ekonomikos mokslas tiria Smitho ikeltus klausimus. Jo pdsakas nuo Ricardo, Malthuso ir Markso per Hobson, Bastiat ir Marshall veda prie Vevleno, Schumpeterio ir Keyneso. Smitho rankose ekonomikos mokslas buvo tik abstrakios filosofijos aka ir ymiausi jo praktikai suvok savo ivad trapum. Taiau kasdieni niame gyvenime ekonomika turi didesni pretenzij. Ji um tutum, atsiradusi dl religijos vaidmens sumajimo ir moralins santarvs nebuvimo; ji vis labiau laikoma pagrindiniu valstybins politikos udaviniu, universaliu vaistu visoms socialinms ligoms

608

LUMEN

gydyti ir net asmeninio pasitenkinimo altiniu. Jai gresia likimas i technins discipli nos, aikinanios moni visuomen taip, kaip medicina aikina mogaus kn, tapti savitiksliu, paiai nusistatyti sau tikslus, motyvus, paskatas. Tai pamats moralistas Smithas pasibaist.

K iekvienoje valstybje yra trys valdios rys: statym leidiam oji valdia, vykdom oji valdia, apim anti dalykus, priklausanius nuo m oni teisi, ir vykdom oji valdia, su si jusi su civilin e teise < ...> . Ir viskas bt prarasta, jei tas pats m ogus < ...> vykdyt visas tris: statym leidybos valdi, valstybs sprendim gyvendinim o valdi ir nusikaltim tyrimo valdi9.

Locke'o ir Montesquieu teorijas plaiai paskleid prancz Encyclopdie, ypa tokiuose savo straipsniuose kaip Politin valdia" ir Prigimtin laisv". Jos rm demokratines tendencijas ir, kaip kai kas pasakyt, revoliucij. pirm viet ikilo racionalistin istoriografija. I paprasto pasakojimo apie vykius kronikose ir dienoraiuose bei i valdaniosios Banyios ar monarcho apologetikos ji tapo mokslu apie prieastis ir kait. Bossuet Histoire universelle (Visuotin istorija", 1681) arba grafo Clarendono History of the Great Rebellion (Didiojo sukilimo istorija", 1704) vis dar laiksi senosios tradicijos, kaip ir dau gelis katalik bei protestant kronik apie religinius karus. Taiau XVIII amiu je atsirado keletas moni, kurie msi rayti istorij kitaip. Bayle'io D iction n ai re (odynas", 1702) susidjo i abcls tvarka idstyt straipsni apie visus didiuosius istorijos ir literatros veikjus; jame su negailestingu skepticizmu buvo nagrinjamas informacijos apie kiekvien i j patikimumas. is veikalas parod, kad jokio istorinio fakto negalima priimti be rodym. Vico traktate Scienza nuova (Naujasis mokslas", 1725) pristatoma ciklikos istorijos raidos teorija. Montesquieu veikale apie senovs pasaul Considrations (Mintys apie romn didybs ir lugimo prieastis", 1734) keliama mintis apie aplinkos fakto ri tak, o Voltaire'o studijos apie Karol XII ir Liudvik XIV akcentavo atsitik tinum ir ymi asmenybi vaidmen. Hume'o traktatas The N atu ra l H istory of Religion (Natralioji religijos istorija", 1757) m plti ventuosius religijos istorijos dirvonus. Visi atmet Apvaizdos vaidmen praeities vykiams aikinti ir taip buvo sugrta prie mstymo, nepraktikuoto nuo Machiavellio ir Guicciardini'o laik. Visi jie buvo veikiami naujojo paangos suvokimo, kurio klasikin apibdinim Sorbonoje pateik jaunasis Turgot ilgoje dviej dali paskaitoje lotyn kalba 1750 met liepos 3 ir gruodio 1 1 dien:
Gamta visiem s m onm s dav teis bti laim ingiem s < ...> . V isos kartos susijusios dau gybe prieasi ir pasekm i, kurios dabartin pasaulio bkl susieja su ankstesnm is jo bsenom is < ...> , ir visa m oni gim in, irint j nuo pat jos pradios, filosofui atrodo kaip didiul visum a, kuri, kaip ir pavienis m ogus, turi savo vaikyst ir pltojasi < ...> . monijos visum a, svyruodam a tarp ram ybs ir susijaudinim o bsen, tarp ger ir blog laik, nors i lto, bet nepaliaujam ai slenka did esn io tobulum o link.

609

EUROPOS

ISTORIJA

Istorikai praeities analizei vis labiau m taikyti dabarties socialinius, ekono minius ir kultrinius duomenis. Jie jau nebesitenkino apraydami vien tik tai, k dar karaliai ir j dvarai. Du didiausi to meto veikalai buvo Williamo Robertsono Amerikos istorija (1777) ir neprilygstamas Edwardo Gibbono veikalas Romos imperijos smukimas ir lugimas (1788). Dienos vies ivydo tik vienas vyskupo Adamo Naruszewicziaus veikalo Lenk tautos istorija (1780) tomas, nes impera tors Jekaterinos ambasadorius pasiprieino tokiam ankstyvosios slav istorijos apraymui, kur lenkai buvo vaizduojami ikilesni u rusus. Geriau pagalvojus kyla abejoni, ar vietimo epochos iminiai buvo objekty vesni u dvaro ir dvasininkijos istorikus, kuriuos jie taip negailestingai ijuok. Pavyzdiui, Gibbonui bdingi monasticizmo puldinjimai arba klaidinga informa cija paremti Voltaire'o usipuolimai, nukreipti prie Lenkij, kuri jis panaudojo kaip atpirkimo o, kad galt vaizdingiau ireikti savo poir religin fanatiz m. Vien alikum pakeit kitas. Taiau io proceso metu labai isiplt isto riografijos apimama sfera ir iaugo jos autoritetas. I tikrj vietimo epocha buvo kupina prietaravim. ymiausi jos veikjai tam tikru mastu sutar dl tiks l ir metod, bet negaljo sutarti dl poiri bei nuomoni. Du takingiausi lyderiai Voltaire'as ir Rousseau skyrsi kaip ugnis ir vanduo. Franois Marie Arouet (1694 1778), kalinimo Bastilijoje laikotarpiu pasirin ks Voltaire'o" pseudonim, buvo poetas, dramaturgas, romanistas, pamfletistas, susirainjo su karaliais, taiau pirmiausia jis karingas paaipnas. Gim ir mok si Paryiuje, o vliau didij savo ilgo gyvenimo dal praleido vairiausiose trem tyse. Jo knygos ir j leidjai nuolat buvo smerkiami. Jis sukiojosi ties paia politinio ir socialinio respektabilumo riba, kol gal gale, labai simbolikai, sik r prie atokiausios Pranczijos sienos atkarpos Fem vietovje netoli enevos. Paryi Voltaire'as paliko bdamas 32 met, pateks nemalon, ir, iskyrus tre jet nerami met, kuriuos praleido Versalyje 1744 1747 metais kaip karaliaus istoriografas, gro j tik sulauks 84 met. eerius vaisingus metus praleido Anglijoje, trejet met svetingame Stanistawo Leszczynskio Liunvilio dvare Lota ringijoje ir trejet met Prsijoje pas Frydrich Didj, kuris juo labai avjosi. I veicarijos j ivijo u komentarus apie Kalvin. 1760 1778 m. jo nam Ferne durys buvo atviros neisenkaniam lankytoj srautui. Europos ueigos nam eimininkas" buvo lovinamas kaip karalius Le Roi Voltaire. Ir seigneur du village savo teorijas gyvendino praktikai: sausino pelkes, laik pavyzdin k, pastat banyi, teatr, ilko fabrik, laikrodi dirbtuv. Keturi deimi laukini prieglobstis tapo klestiniu nedideliu miestu 1200 nauding moni gyvenviete", pasididiuodamas ra jis. Spausdinti Voltaire'o darbai per 100 tom skirti tolerancijai religijoje, tai kai ir laisvei politikoje, iniciatyvai ir veiklumui ekonomikoje, intelekto pirmavimui mene. Jo Lettres anglaises (Laikai apie anglus", arba Filosofiniai laikai", 17 3 4 ), kuriuose su susiavjimu kalbama apie visk nuo kvakeri, parlamento ir prekybi ns dvasios iki Bacono, Lockeo ir Shakespeare'o, dav naujos mediagos apms tymams tradiciniams katalikikiesiems sluoksniams emyne. Istorinis veikalas Sic
610

LUMEN

le de Louis X I V (Liudviko XIV amius", 1751) pateik pranczams turining, bet kritik j netolimos praeities apvalg. Filosofinis romanas Candide ou l'optimisme (Kandidas, arba Optimizmas", 1759) buvo paraytas kaip atsakas Rousseau. Jame pasakojama apie jaun nenustygstant Kandid ir jo apsivietus aukltoj Panglos, kurio moto yra viskas tik gera iame geriausiame i geriausi manom pasauli". Jiedu i Tander ten Tronko pilies leidiasi kelion po pasaul ir susi duria su visomis manomomis bdomis ir nelaimmis: karu, udynmis, ligomis, aretu, kankinimais, idavyste, ems drebjimu, laivo suduimu, inkvizicija, vergo ve. Pabaigoje jie nusprendia: jei jau nuo pasaulio bd niekur nepabgsi, vienin telis dalykas, kur mogus gali padaryti tai sutvarkyti savo paties reikalus. Roma nas baigiasi Kandido odiais, kad il faut cultiver notre jardin (reikia dirbti savo dar"). Trait sur la tolrance (Traktatas apie tolerancij", 1763) buvo kvptas lyktaus vykio Tulzoje, kur vienas kalvinas vardu Jeanas Calas buvo nukankin tas sulauant ratu u tai, kad neva prieinsis savo snaus atsivertimui katalikyb; tai buvo Voltaire'o sielos auksmas. Dictionnaire philosophique portatif ( 1764), kie ninis didiosios Enciklopedijos konkurentas, yra tikras ironijos ir satyros tour de force. Be to, Voltaire'as dar para kelet tragedij, daug polemini straipsni, apie 15 000 laik. Jis mir Paryiuje, dar spjs pamatyti, kaip po paskutiniosios pjess pastatymo scenoje buvo apvainikuotas jo biustas. Ne maiau j susirinkt ir pasi irti mano egzekucijos", pakomentavo Voltaire'as. Ir toliau ra eiles:
N ous naisons, nous vivons, bergre, N ous m ourons sans savoir com m ent; Chacun est parti du nant; Ou va-t-il? ... Dieu le sait, ma ch re11. (Piem enaite, gim iau, gyvenau, Kaip sulauksiu m irties neinia. N ebtis tai kas ms pradia; Kas bus galas? Brangioji, a to neinau.) Mirtu garbindam as Diev, pareik jis, m yldam as draugus, nejausdam as neapy kantos prieam s, bet neksdam as prietar12.

Jean-Jacques Rousseau (1712 1778), gims protestantikoje enevoje, buvo dar didesnis klajnas negu Voltaire'as. Jis turjo beveik tokius pat talentus muzikanto, raytojo, filosofo ir igarsjo irgi ne maiau u j. Vaikystje pab gs i nam, Rousseau beveik deimt met klajojo Savojos ir veicarijos keliais, kol j atsivertimo katalikyb kaina priglaud viena katalik, ponia i Ansi. Bda mas daugiausia savamokslis, jis stengsi prasimuti kaip privatus aukltojas, kompozitorius, baletmeisteris, tarnas Paryiuje, Pranczijos ambasados sekretorius Venecijoje. Jo ryys su paprasta, neisilavinusia mergina Therese Levasseur ir j penki vaik, atiduot pamestinuk namus, likimas sukl daug stres, intelek tualini samprotavim, o gal ir buvo jo pasikartojani psichins ligos priepuoli prieastis. Sulauks vidutinio amiaus, Rousseau netiktai igarsjo, kai peln Diono akademijos premij u savo veikal Discours sur les sciences et les arts
611

EUROPOS

ISTORIJA

(Apie mokslus ir menus", 1750) ir sukr populiari oper Le Devin du village (Kaimo burtininkas", 1752). Susidraugavs su Diderot, pakaitomis buvo ia Pary iaus salon vaigd, ia auka, kol pagaliau vl leidosi kelion. Neapsakomai bijodamas neegzistuojanio smokslo prie j, genamas Voltaire'o alinink bai ms ir vidinio nerimo, jis iekojo prieglobsio enevoje, Motj prsikajame Niuatelyje, Lak de Bieno saloje, Anglijoje, Burgvene ir Dofin Monkime. Pasku tiniuosius gyvenimo metus praleido Paryiuje, publikuodamas savo memuarus ir Reveries du promeneur solitaire (Vienio svajotojo pasivaikiojimai", 1782). Mir Ermenonvilio pilyje. Bdamas prietaringo charakterio, Rousseau panaudojo vietimo metodus jo laimjimams pasmerkti. J igarsinusiame veikale tvirtino, kad civilizacija gadina mogaus prigimt. Kitas tokio pat pobdio veikalas Discours sur l'ingalit (Apie moni nelygybs pradi ir principus", 1755) pie idilik primityvaus mogaus vizij ir kaltino gerov u visas politini ir socialini santyki blogybes. iuo veikalu nustat prie save ir radikalus, ir konservatorius. Romanas Julie ou la nouvelle Hloise (Julija, arba Naujoji Eloiza", 1761), meils istorija, kurios veiksmas vyksta jo gimtosiose Alpse, kaip niekad sujung aistr, moralinius jausmus ir neabot prigimt. Kitame irgi didiulio pasisekimo susilaukusiame romane mile ou l'ducation (Emilis, arba Apie aukljim", 1762) pateikiami metmenys, kaip auklti vaik, norint ivengti civilizacijos neamo dirbtinio deka danso. Gamtos vaikas turi mokytis i Dievo duoto patyrimo, o ne i moni kny g; kas nori bti laimingas, turi bti ilavins gdius ir laisvas. Veikalas Du contrat social (Apie visuomens sutart", 1762) buvo ities revo liucinis. Jau pirmuoju sakiniu jis usipuol viepataujanios tvarkos nelygyb: L'homme est n libre, et partout il est dans les fers (mogus yra gims laisvas, ir visur jis sukaustytas grandinmis"). Dominuojanios io veikalo idjos visuo tin valia, tautos nepriklausomyb ir gal gale pati Sutartis rod sprendimus, kuriuos gali efektyviai apibrti ne koks nors idealus valdovas, o valdini intere sai. Tad Voltaire'as kreipsi apsivietus elit, o Rousseau kreipsi mases. Rousseau Confessions (Ipaintis", ileista 1782 1789 m.) labai avingai ir nuoirdiai analizuoja visikai nepatraukli autoriaus asmenyb. Jis atvirai rodo savo kalt ir abejones. Vienas kritikas ra: Jis uoliai muasi krtin inodamas, kad skaitytojas atleis jam". Toks domjimasis savo psichikos ikrypimais primena vlesni laik mad. Rousseau niekino savo kolegas filosofus, ypa Voltaire'. Jis buvo tvirtai pasirys Paskutiniojo teismo dien pareikti Aukiausiajai Btybei: Je fus meilleur que cet homme- ! (A buvau geresnis u t mogn!")1 3 Edukacija buvo sritis, kurioje vietimo idjas lengviausia pritaikyti. Banyia faktikai turjo mokykl ir universitet program sudarymo monopol. Renesan so laik humanizmo idjos jau seniai buvo praradusios savo reikmingum. Kata likikajame pasaulyje jzuit ir pijor mokyklos berniukams ir uruliei mokyklos mergaitms laiksi savo rutinos. Pranczijoje po hugenot ir jansenist mokykl udarymo pedagogika sustabarjo. Protestantikajame pasaulyje, jei tiksime Gibbono prisiminimais apie mokymsi Oksforde, irgi viepatavo
612

LUMEN

letargas. Penkeri metai, praleisti Magdalenos kolede, prisimin jis, buvo penki tuiausiai ir nenaudingiausiai praleisti mano gyvenimo metai". Mokykl ir universitet padtis kotijoje buvo daug geresn, Prsijoje irgi. Augusto Hermanno Francks (1664 1727) vietimo staigos Halje ir Realschule Berlyne padjo pagrindus ne tik mokymui gimtja kalba, bet ir technikos studijoms. Nepaisant to, vietimas beveik visur susidurdavo su giliai siaknijusiomis religi nmis aukljimo ir vietimo tradicijomis. D'Alembert'o straipsnis Koledas" Enciklopedijoje sukl didel pasipiktinim:
Visa tai reikia, kad jaunas m ogus < ...> po deim ties m et palieka koled su netobu lom is mirusi kalb iniom is, retorikos ir filosofijos form ulm is, kurias turi pasistengti kuo greiiau pamirti; danai su sugadinta sveikata < ...> ir daniausiai su tokiom is pavir utinikom is religijos iniom is, kad yra priverstas pasiduoti jau pirm kart susidrs su burnojimu prie Diev < ...> .
14

Ilgainiui, veikiant vietimo idjoms, religijos mokymas buvo atskirtas nuo bendrojo lavinimo; klasikines disciplinas papild naujos, iuolaikins, o aukto sios mokyklos atsikrat Banyios globos (geras pavyzdys, kaip tai vyko ilga Benthamo kova u Londono universiteto sekuliarizacij),
[c o m e n iu s ]

Taiau niekas negaljo prilygti Emilio poveikiui. Rousseau nedar spdio jo koleg philosophes metodai. Jis ra: Locke'o pagrindinis principas buvo tikin ti vaikus, kreiptis j prot, tokia mada viepatauja ir dabar, bet <...> nesu mats kvailesni vaik u tuos, kuri prot buvo kreipiamasi" (Emilis, I I knyga). Vietoj to jis propagavo natral aukljim" nuo gimimo dienos iki subrendimo, udraudiant mokym i knyg iki paauglysts met. Jis sugriov to meto prielaidas apie vaiko vystymsi. Pirmasis vadovlis Rousseau dvasia J. B. Basedowo Elemen tarwerk pasirod 1770 1772 m., o po poros met buvo atidaryta ir pirmoji naujo tipo mokykla Philantropinum Desau mieste. Taiau vienas i drsiausi ano meto vietimo projekt buvo gyvendinamas Lenkijoje, kur 1772 1773 metais labai ypatingomis aplinkybmis kurta naciona lin Edukacin komisija pirmoji Europoje vietimo ministerija. Jos krimas sutapo su Pirmojo padalijimo sukelta politine krize, motyvavusia jos krim, ir su jzuit ordino panaikinimu juk jzuitai buvo didelis intelektualini pajg altinis. Prie kelerius metus reform alininkai Lenkijoje, desperatikai stengda miesi itraukti Lenkij i Rusijos gniaut, kreipsi Rousseau, nordami igirsti jo nuomon. Palankiame lenkams jo veikale Considrations sur le gouvernement de Pologne (Samprotavimai apie Lenkijos valdi", 1769) buvo ir labai svarbus skyrius apie vietim. Rousseau rekomendavo vietoj vis esam institucij kurti vientis vietimo sistem. jo patarim buvo atsivelgta: paskutinis Lenkijos kara lius Stanislovas Augustas Poniatovskis ikl j kaip padalijimo slyg. Lenkijos politins perspektyvos buvo beviltikos, taiau jos kultrin ilikim vis dar buvo galima igelbti. Nuo tada per dvideimt met Edukacin komisija steig apie 200 pasaulietini mokykl; daugeliui i j buvo lemta pergyventi epospolitos lugim. Buvo rengiami nauji mokytojai. Buv jzuitai ra lenk kalbos ir lite ratros, tikslij moksl, usienio kalb vadovlius. Karalius savo dienoratyje
613

EUROPOS

ISTORIJA

COMENIUS
Kai Janas Amosas Komenskis mir Amsterdame 1670 m. lapkriio 15d., visiems atro d, kad jis buvo pats didiausias visikai beviltiko dalyko fanatikas. Komenskis buvo ek broli sektos paskutinysis vyskupas, beveik penkiasdeimt met praleids trem tyje, o jo grande oeuvre, kuriame jis dst savo pansofin visuotins taikos ir kultros vizij, liko neubaigtas. Pranaysts, kad popieius bus nuverstas, o pasaulio pabaiga itiks 1672 metais, sukeldavo tik paaip. Gims Moravijoje 1592 metais, Komenskis vis gyvenim plauk prie srov. Daug keliavo, moksi Heidelberge ir tikjosi likti ek broli mokyklos Fulneke vedju. Taiau Bohemijoje sitvirtinus Habsburgams, jis 1621 metais buvo priverstas pasitrauk ti Lenkij, o 1657-1658 metais Lenkijoje prasidjus provedik protestant persekioji mams, pabgo Nyderlandus. Daug energijos skyr Bohemijos likimo garsinimui, ra apie pedagogik, dirbo keliaujaniu vietimo konsultantu. Pastarj vaidmen jis ilgokai atliko Anglijoje, vedijoje ir Transilvanijoje1. Jam net sil uimti Harvardo universiteto prezidento post. Taiau Komenskio pairos buvo nuoseklesns negu atrod jo kritikams. Aistra reformuoti vietim iplauk tiesiai i ek broli princip - jie puoseljo husit tradi cij skaityti Biblij gimtja kalba. Kalb mokymosi reikalingumas buvo akivaizdus mo gui, kuris buvo kils i tokios daugiakalbs srities kaip Moravija ir kuriam teko gyventi daugelyje ali. O nepadorus pacifistins utopijos trokimas - natrali gyvenimo, per sekiojamo kar ir religini konflikt, pasekm. Bdamas autorius poliglotas, Comenius (tuo vardu jis plaiausiai inomas) susilau k tarptautinio pripainimo. Ankstyvasis veikalas Pasaulio labirintas ir irdies dausos, savotika dvasin kelion ventas vietas, buvo paraytas ek kalba. Kita knyga Janua Linguarum (Kalb vartai") i pradi buvo trikalbis vadovlis lotyn, ek ir vokiei kalbomis, susilauks imt versij, skaitant ir versijas pers bei turk kalbo mis. Ne maiau populiarus buvo ir jo veikalas Orbis sensualium pietus (Juntamj daikt pasaulis paveiksluose", 1658) - vizualinio mokymo pirmtakas. Rinktiniai peda goginiai darbai Opera didactica omnia (irgi 1658 m.) toli pranoko jo efemerines politi nes publikacijas. Komenskio palikimo reikm laikui bgant augo, patraukdama keturi skirting kategorij gerbjus. Religijos srityje jo vard gerb tie, kurie kitame imtmetyje atgaivino senj ek broli sekt nauju Moravijos banyios" pavadinimu. ek atgimimo epochoje Komenskis buvo pakyltas iki nacionalinio ventojo statuso. Polackis para jo biografij; grafas Ltzovas ipopuliarino jo Labirint visame pasaulyje; o T. G. Masarykas laik j svarbiausia ek demokratijos ir huma nizmo istorijos figra. Pirmoji Masaryko memuar dalis buvo pavadinta Komenskio testamentu"2. iuolaikiniai pedagogikos teoretikai laiko Komensk vienu i ios disciplinos krj. Jo lengvai vaikams suprantami vadovliai inspiravo paangius, vaikus orientuotus

614

LUMEN

mokymo metodus, kuriuos ipltojo tokie pedagogai kaip Frbelis, Pestalozzis ar Montessori.
[b a m b in i]

Visuotinio vietimo idjos alininkai citavo jo tekstus kaip pralen

kianius laik: Ne tik turtingj ir galingj vaikai, bet visi berniukai ir mergaits, turting ir skur di, visuose miestuose ir <...> kaimuose turi bti leidiami mokyklas. <...> O jei kas paklaus, kas i to, jei amatininkai, kaimieiai, neikai ir net moterys taps ratingi, a atsakysiu: n vienas i j nestokos apie k galvoti, k rinktis, kuo sekti ir daryti gera <...>. Ne klitis ir tai, kad kai kurie atrodo i prigimties kvaili ir buki <...>. Juk kuo liau ir sunkiau kas msto i prigimties, tuo labiau jam reikia padti ...3 Kiekvienas vaikas, kuris skaito komiks, varto iliustruot vadovl, iri mokomj televizijos laid ar videofilm, turt atiduoti pagarb Komensky'iui kaip savo mentoriui.

teig: Jei po 200 met dar bus moni, vadinani save lenkais, tai mano darbas nebus nujs veltui". Lenkija i tikrj buvo sunaikinta, bet jos kultra iliko. Edukacin komisija panaikinta, taiau jos idealus perm Rusijos imperijos vaka riniu regionu tapusio administracinio vieneto Edukacin taryba. vietjikai val dant kunigaikiui Czartoryskiui, ji isilaik iki 1825 met ir iugd puikiausi lenk patriot ir literat kart, kokia tik kada nors kr poezij ar griebsi plunksnos1 5 . I to galima matyti, kad vietimo idjos vairiose alyse buvo pasitelkiamos vairiems tikslams. Nyderlanduose ir Didiojoje Britanijoje jos sudar valdanij sluoksni liberalaus sparno repertuaro dal. Brit parlamente ios idjos atsispin djo C. J. Fox'o ir Edmundo Burke'o kalbose. Kolonijose Amerikoje jomis rm si maitininkai", met ik tiems patiems brit valdantiesiems sluoksniams. Pranczijoje, o maesniu mastu ir Ispanijoje bei Italijoje, jos kvp intelektual sluoksnius, kurie prieinosi senajam reimui, neturdami tam teisini priemoni. Daugelyje Vidurio ir Ryt Europos dali jas selektyviai panaudojo apsiviet despotai", kurie stengsi pagerinti savo imperijas panaiai kaip privats emval diai stengsi pagerinti savo baudiavini dvar bkl. Prsijos karalius Fryd richas II ar Rusijos imperator Jekaterina II tikriausiai laik save racionaliais ir apsivietusiais, panaiai kaip Ispanijos karalius Karolis III, Toskanos didysis kuni gaiktis Leopoldas arba jo brolis Austrijos imperatorius Juozapas II. Taiau j santykiai su jiems patarianiais philosophes danai bdavo kaip absoliutaus ei mininko su nuolankiu klientu. iuo atvilgiu Voltaire'o pataiknikumas buvo ipuoseltas ne menkiau u jo smoj. Jie retai tepasakydavo tai, ko negaljo negalvoti apie Frydricho pomg kurstyti karus arba Jekaterinos rengiamus per sekiojimus. Tik Rousseau Frydrichui kalbjo tai, k galvojo,
[ s ie s in g s n is ]

Taip pat galima matyti, kad vietimo idealai atlaik ir revoliucines krizes. 1815 metais aktyviai tebeveik prierevoliucins epochos vietjikieji reformatoriai, tarkim, baronas von Steinas (1757 1831) Prsijoje, yd perkriktas baronas J. von Sonnenfelsas (1732 1817) Austrijoje, Stanislovas Staszicius (1755 1828)

615

EUROPOS

ISTORIJA

SIES INGSNIS
Prs armijos Paradeschritt buvo vienas i nenatraliausi ir iraikingiausi judjimo bd, kada nors sugalvot mogaus knui. Kritikai nusiteik usienieiai vadina jj sies ingsniu". Eilmis ygiuojanius karius ilgaauliais batais vert kiekviename ingsnyje itiesti bato nos, kartu auktai ikeliant itiest koj iki horizontalios padties. Pusiausvyrai ilaikyti, kariai turdavo pasilenkti j priek, energingai mojuodami ranko mis kaip atsvaromis ir charakteringai atkidami priek smakrus. Kadangi kiekvienas ingsnis reikalaudavo didiuli pastang, tai muzikos tempas turjo bti vidutinis arba ltas. Toks ygiavimas sukeldavo nirios, rytingos, neivengiamos grsms spd. Kari pastangas rod ir rsts suakmenj j veidai. sies ingsniu" perduodama kno kalba siunt labai aikius signalus. Prs generolams ji kalbjo, kad j kari drausm ir atletikumas atlaikys visus j sakymus, kad ir kokie skausmingi ar absurdiki jie bt. Prs civiliams ji sak, kad bet koks neklusnumas bus be gailesio sutriukintas, o prs prieams, - kad prs a rm ija -ta i ne iaip sau uniformuoti vaikinai, o geleins drausms valdomi antmogiai. Na o visam pasauliui ji skelb, kad Prsija ne tik stipri, bet ir arogantika. Taigi tiesiogine to odio prasme tai buvo tikras prsikojo militarizmo siknijimas1. sies ingsnio" etosas labai skyrsi nuo kit ali parad tradicij. Pavyzdiui, prancz armija labai didiavosi greitu savo lengvj pstinink ygiavimo tempu; paly dimas trimit gars, jis tiesiog spinduliavo t taip uoliai ugdom lan - polk, pakilim, kvpim. Verlus lenk kavalerijos lkimas ir staigus sustojimas vos per ingsn nuo sakinjanio vado demonstravo ne tik raiteli meistrikum, bet ir j pomg pasipui kuoti prie publik. O Londone ltas karalikosios Pstinink gvardijos mariravimas su charakteringu sustingimu vienam akimirksniui kiekvieno ingsnio viduryje skleid ramy b, pasitikjim savimi, susivaldym - tuos bdingus brit charakterio bruous. sies ingsnio" karjera buvo ilga. Apie j usimenama jau XVII amiuje, o XX amiaus pabaigoje jis vis dar tebegyvavo. Iki 1945 met tai buvo standartinis vis Pr sijos ir Vokietijos karini parad bruoas. Jis buvo eksportuotas visas t ali kariuo menes, kurias apmok vokiei karininkai arba kurios avjosi prsikuoju modeliu. Europoje j perm rus kariuomen, o vliau ir Raudonoji Armija bei visi Soviet sate litai. Vakar Vokietijos Bundesveras j atmet, taiau Vokietijos Demokratins Respub likos armijoje jo buvo atsisakyta tik prie mnes iki VDR lugimo 1990 met lapkriio mnes. 1994 metais sies ingsnis" vis dar buvo demonstruojamas Maskvoje KGB kariuomens speciali dalini, kurie visus pastaruosius 70 met auktai keldami kojas i lto ygiuoja pro Lenino mauzoliej.

Lenkijoje ar grafas von Montgelas (1759 1838) Bavarijoje. Taiau tik retas kuris i revoliucionieri, ikilusi po 1789 met Mirabeau, Dantonas, Condorcet, Robespierre'as, Saint-Justas spjo pasiymti dar iki tol. iuo atvilgiu, kaip ir daugelis kit, Tomas Paine'as buvo iimtis (r. IX skyri).

616

LUMEN

Nepaisant tof 1778 metais, kai mir ir Voltaire'as, ir Rousseau, vietimui pra djo trkti kvapo. Taiau jo takai buvo lemta isilaikyti dar daug deimtmei. Ties sakant, jis sitvirtino kaip nuolatinis naujj laik Europos minties ramstis. Taiau vietim kvpusio racionalizmo tikinamoji galia silpo. Jautsi, kad vien tik proto nepakanka norint suprasti pasaul ir atspti, k pranaauja artjanti suirut. Romantizmo etiket pridengia daugyb nuodmi. Kultros teoretikams i problema atrodo tokia sudtinga, kad kai kurie i j tvirtina, jog buvo ne vienas, o keli romantizmai. Taiau is terminas siejamas su tuo galinguoju kultriniu judjimu, kuris atsirado XVIII amiaus pabaigoje kaip reakcija blstant vieti m. Jis niekaip nebuvo susijs su jokia oficialia religija. Ties sakant, romantiz mas turjo daug bruo, kuriuos galima laikyti ma maiausia nekrikionikais, jei ne aktyviai antikrikionikais. Taiau jam danai labiausiai rpjo kaip tik tos dvasins ir antgamtins monijos patirties sferos, kuriomis domjosi religija ir kurias ignoravo vietimas. iuo atvilgiu jis kartais traktuojamas kaip reakci ja prie vietimo perdt puolim to, kas jaudino mones ankstesniais reforma cijos ir kontrreformacijos laikotarpiais. Galbt geriau bt irti j kaip t mados ir minties krypi tsin ir prapltim, kurios, nors ir reiksi visada, taiau teturjo maai k bendro su vietimo idealais. ios kryptys danai sujun giamos tokiais pavadinimais kaip antivietimas" ir preromantizmas". Diskusijos apie antivietim koncentruojasi filosofinius klausimus, nuo nea polieio G. B. Vico (1668 1744) prie trij Rytprsi piliei Hamanno, Kan to ir Herderio. Be ciklikos istorijos raidos teorijos, Vico veikale Scienza nuova (Naujasis mokslas", 1725) daug dmesio buvo skiriama mitologijai ir simboli nms primityvij visuomeni iraikos formoms. Tai buvo temos, kurias daugu ma philosophes bt atmet tiesiog kaip naivias. Ir Vico, ir Herderis stengsi isprsti problem, kaip mogaus protas analizuoja ir interpretuoja t didiul mas duomen, reikaling ms inioms apie praeities ir dabarties pasaul sufor muoti. Abu akcentavo istorins perspektyvos vaidmen. Abu suvok <...>, kad tokios nevienalyts mediagos sulydymo vientis vaizd udaviniui reikia visai kitoki gabum negu racionaliems tyrim metodams <...>, o vis pirma <...> krybins vaizduots dovanos"1 6 . J. G. Hamannas, kurio visas gyvenimas prabgo Karaliauiuje ir Rygoje, da nai peikiamas kaip neaikiai reiks mintis antraeilis filosofas, ras sudtinga, padrika (ir neiveriama kitas kalbas) vokiei proza nedideles broiras. Taiau jose idstyta vietimo kritika, toliau pltojusi Hume'o poir iracionalum, buvo gerai inoma jo amininkams ir gerai vertinama specialist. Kartais net tvir tinama, kad Hamannas udeg dagt, kuris sukl didiojo romantinio maito sprogim":
Hamannas kalba vardu t, kas girdi rups aiman uverstoje vagoje, net jei ir tas, kas suar lauk, gerai padar; jei m ons tos aim anos neigirs, jei ta rup bus nurayta dl to, kad ji buvo istorijos pasmerkta" < ...> , tokios pergals taps j praties pranaais .

617

EUROPOS

ISTORIJA

inoma, idjos nesiviepatauja kultros scenoje vienu akimirksniu. Keli ms tytojai, kurie jau buvo subrend ir aktyviai veik XVIII amiaus atuntajame ir devintajame deimtmeiais, didesns takos gijo tik vliau. Ypa tai pasakytina apie Kant ir Herder (r. IX skyri). Daug komentatori labai nort traukti i kompanij ir Rousseau, nes jis danai laikomas ne paskutiniuoju i philosophes, o pirmuoju i romantik. (Taiau kodl gi jis negalt kartu bti ir vienu, ir kitu?). Rousseau poiris gamt kaip kak mielo, malonaus, be abejo, prietaravo daugumos jo aminin k poiriui jie irjo j su prieikumu kaip kak, k reikia paaboti ir pataisyti. O Rousseau kvietimas sensibilit emocij kult padar pradi europiei manier pasikeitimui:
Persim us klajno proiais Rousseau erzino Paryiaus visuom ens suvarymai. I jo rom antikai im oko niekinti sigaljusiu s paproius vis pirma aprang ir m anieras < ...> , o paskui ir vis tradicin m oral18.

Rousseau meil savo gimtosioms veicarijos Alpms dav pradi poirio aplink, kurios iki tol buvo vengiama ir bijomasi, pasikeitimams, o jo skelbtas paprasto mogaus kultas, nors ir lydimas nuoirdaus atsidavimo demokratijai, kartais laikomas vienu i totalitarizmo altini. Diskusijos apie preromantizm daniausiai sukasi apie literatrines temas, susijusias su Sturm und Drang mokykla taip pavadinta pagal F. M. Klingerio pjes, pastatyt 1777 metais ir su simbolizmo teorija. Tuo Audros ir verimo si" laikotarpiu XVIII amiaus atuntajame deimtmetyje Vokietija, ilgai buvusi pasyvi, sutvirtino savo pozicijas prie prancz racionalizm, ir Europos kultra eng nauj er. Didiausi poveik padar pirmasis Goeths romanas Jaunojo Verterio kanios (1774), kuriame nepastovi nuotaik kamuojamas jaunasis hero jus nusiudo. Goeth sak, kad raydamas i apysak nusprend pasiduoti savo vidiniam a". Tai buvo labai neklasikinis sprendimas. Taiau labiausiai amininkus paveik vienas kot mokytojas i Kingusio Jamesas Macphersonas (1736 1796), kuriam skmingai pavyko didiausia vis laik literatrin klastot. Jis savo krinius Fragments o f Ancient Poetry (Seno vins poezijos fragmentai", 1760), Fingal (1761) ir Temora (1763) pristat kaip legendinio gl dainiaus Osiano vertimus. Dr. Johnsonas nustat, kad tai netiesa, taiau melancholikas kot kalniei iminties perpasakojimas tapo nepaprastai populiarus, beje, ir Vokietijoje, kur ymiausias i veikal gerbjas buvo Herderis. Sakoma, kad j vertimas ital kalb buvo mgstama Napoleono lektra. Klasikos normos buvo puolamos ir mene. 1771 metais Karalikosios akade mijos vasaros parodoje Londone karaliaus dvaro dailininkas Benjaminas Westas (1738 1820) eksponavo paveiksl Generolo Wolfe'o mirtis, aminant prie dvy lika met Kvebeke uvus generol. irov pasipiktinim sukl tai, kad ios scenos dalyviai pavaizduoti to meto drabuiais. Mirtantis generolas buvo su savo raudonu uniforminiu munduru. Joshua Reynoldsas, ymiausias to meto dailinin kas, pasived West al ir atskait jam moral, kad visus istorini ir moralistini scen veikjus reikia vaizduoti su senovs togomis ir lauro lap vainikais. To
618

LUMEN

paproio nesilaikymas atims i paveikslo t nuo laiko nepriklausant neutral fon, kuris tik vienas gals perduoti paveikslo mint. Taiau tai nepadjo: jau atjo realizmo metas. Galima tik splioti, ar kartu su juo atjo ir romantizmas1 9 . Prancz dominavimas Europoje truko beveik 200 met. Jis prasidjo jaunojo Liudviko XIV valdymo pradioje 1661 metais ir baigsi Napoleono lugimu 1815 metais. Ties sakant, nepaisant pralaimjimo Napoleono karuose, Pranczija galutinai neuleido galingiausios Europos emynins valstybs pozicij iki kapi tuliacijos Bismarko Vokietijai 1871 metais. Didij to laiko dal Paryius buvo neturinti sau lygi Europos politikos, kultros ir mad sostin,
[c ra v a te ]

Ilgai trukus Pranczijos dominavim galima paaikinti i dalies didele jos teritorija ir gyventoj gausumu bei sistemingu ekonomini ir karini itekli ugdymu. Be to, j galima paaikinti ir pagrindini varov pakrikimu: Ispanijos nuosmukiu, Vokietijos suirimu, Italijos padalijimais, Austrijos vargais su Osman imperija. Be abejo, prisidjo ir nepaprastas valdaniosios Burbon dinastijos kara li Liudviko XIV (vald 1643-1715 m.), Liudviko X V (vald 1715-1774 m.) ir Liudviko XVI (vald 1774 1792 m.) ilgaamikumas, skatins vienyb ir stabilum. Taiau gal gale Pranczijos pozicijas pakirto didjanti tampa jos visuomenje ir nauj galing valstybi Didiosios Britanijos, Prsijos karalys ts ir Rusijos imperijos pasirodymas; n vienos i j apskritai nebuvo tuo metu, kai Liudvikas XIV eng sost. Kaip ir vis dideli politini organizm, taip ir senojo reimo Pranczijos isto rijoje rykiai isiskiria trys etapai: augimo, brandos ir nuosmukio. Pirmasis dina mikas etapas sutapo su Liudviko XIV valdymo laikotarpio viduriniais deimtme iais, jo nuostabiuoju klestjimo tarpsniu nuo 1661 met iki XVII amiaus pabaigos. Antruoju tarpsniu Pranczijos augim stabd prie j kuriamos koali cijos. is etapas truko nuo kupin nusivylimo paskutinij Liudviko XIV valdy mo met iki Liudviko X V mirties. Paskutinysis tarpsnis sutapo su Liudviko XVI valdymu. Jo metu karalius ir jo ministrai jau nebepajg veikti susikaupusi problem, kurios 1789 metais ir sukl didiausi revoliucij, koki tik kada nors Europai teko patirti. Na o patys pranczai tai laiko lovs (la gloire) epocha. 1688 m. sausio 8 Liudvikas XIV ra markizui de Villars'ui: S'aggrandir est la plus digne et la plus agrable occupation des souverains"20. (Plstis tai koks yra veriausias ir maloniausias valdov usimimas".) Liudvikas XIV labiau nei bet kuris kitas Europos monarchas buvo laikomas ry kiausiu savo epochos simboliu. Septyniasdeimt dvejus metus valdydamas galin giausi Europos valstyb, is Roi Soleil (Karalius Saul) tapo kulto, formavusio ne tik jo dvariki, bet ir vlesni istorik nuomon, objektu. Valdydamas Pranczij i savo puikij rm Versalyje, panaiai kaip anksiau Ispanijos karalius Pilypas vald pasaul i Eskorialo, jis, daugelio nuomone, turjo beveik antmogik val di. Liudvikas XIV laikomas gryniausiu monarchijos siknijimu, tobuliausios absoliutizmo formos iraika, pavyzdins ir vientisos valdymo formos architektu ir kvpju, ekonomini ir kolonijini iniciatyv varomja jga, meninio ir intelektu alinio skonio diktatoriumi, katalikikos tautos krikionikiausiu karaliumi",
619

EUROPOS

ISTORIJA

CRAVATE
Prancz kalbos od cravate (kaklaraitis) perm beveik visos Europos kalbos. Vokiei kalboje tai Krawatte, ispan - corbata, graik - gravata, rumun - cravata, lenk literatrinje kalboje - krawat, o Krokuvoje ekscentrikiau - krawatka. Angl kal boje is odis reikia drobin ar ilkin kaklarait, vien ar du kartus apsukam aplink kakl vir baltini apykakls 1. Littr normins prancz kalbos odyne pateikiamos dvi skirtingos io odio reikms: 1. Cheval de Croatie (kroat veisls irgas"); 2. Pice d toffe lgre, que les hommes et quelquefois les dames mettent autour du cou (Lengvo audinio juosta, kuri vyrai, o kartais ir moterys apsuka aplink kakl")2. Visi altiniai vieningai tvirtina, kad jis kils i bdvardio kroatikas, arba, kaip pasakyt patys kroatai, hrvati senovins formos. Galima tik splioti, kokiu bdu is Ryt Europos kalbos bdvardis visam laikui pri lipo prie vienos i labiausiai paplitusios europiei drabui dalies. Pasak vienos ver sijos, Napoleonui labai patik nelaisv paimt Habsburg kari aliai3. Taiau tai aikiai neatitinka tikrovs, kadangi Littreas cituoja Voltaire, vartojant od dar gero kai prie Napoleono gimim: Vous figurez-vous ce diable habill d carlate? <...> Un serpent lui sert de cravate" (sivaizduoji t nenaudl skaisiai raudonais drabuiais? <...> Vietoj kaklaraiio jis pasikabins gyvat" ). Tikriausia ariau tiesos bt sieti j su Liudviku XIV. Labiausiai tiktinas ios mados, sigaljusios visame pasaulyje, altinis bus kroat samdomieji kariai, tarnav Versalyje. iaip ar taip, tie, kas neigia Europos maj taut" tak, turt nepamirti, jog kroatai mus visus laiko u gerkls. O paioje Kroatijoje vyrai gali rinktis, kas geriau tinka kaklui papuoti - tautin masna ar reimportuota kravata .5

netoleruojaniu joki

religini

nukrypim,

Europos diplomatijos duajenu,

didiausios ir grsmingiausios kariuomens Europos emyne vadu. is mitas nra be pagrindo. Le Grand Roi, be abejo, buvo monarchas, kur stengdavosi mgdio ti maesni valdovai. Jo asmenyb uddavo antspaud ir aplinkai, o jo laimjimai ities buvo nemenki. Taiau joks mogus negalt prilygti jam taip be saiko ipstu savo vaizdiniu. Pripastant jo vykdomo eksperimento didingum, reikia stengtis po karalikja kauke irti mogaus veid, o po tviskaniu Versalio fasadu keniani Pranczijos em. Liudviko XIV asmenyb nelengva atskirti nuo teatralizuot spektakli, kuriuos laik svarbiu savo amato elementu. Jis uaugo tarp frondos baisenybi, kai buvo ne juokais sukrsti naujj laik prancz monarchijos pamatai ir instinktyviai juto, jog vadovauja tautai, troktaniai tvarkos ir stiprios valdios. Todl ir Versa lio dvaras, kur jis pats suprojektavo ir pastatydino, buvo padiktuotas ne tik noro pasipuikuoti. Dvaras telk bajorus tarnauti karaliui ir valstybei. Tie spdingi kara likieji baliai, baletai, koncertai, spektakliai ir mediokls, vents ir fejerverkai

620

LUMEN

Didiajame parke viskas buvo skirta sutvirtinti jo ikiliausi pavaldini paklus num ir sukurti nacionalinio bendrumo jausm. Nuo pirmosios valdios permimo dienos 1661 metais tuoj po Mazarinio mirties jis smoningai vaidino savo vaidme n. Ne vien dl pramogos kaip svarbiausio vaidmens atlikjas dalyvavo pirmajame dideliame savo valdymo pradios spektaklyje po atviru dangum Les Plaisirs de U le Enchan (r. 47 iliustracij klijoje). I savo motinos ispans Liudvikas XIV paveldjo etiketo pomg, o i Mazarinio imoko slapukauti ir apsimetinti. Nestokodamas fizinio groio ir jgos, jis pasiymjo ne tik energija ir apetitu, bet ir audringu temperamentu, dl kurio i galantiko ir dosnaus galjo staiga tapti piktu ir pagieingu. Kaip raitelis, mediotojas, valgytojas ir meiluis, jis lenk visus entuziastingus savo dvarikius. Taiau ir gerdamas vyn ar su pasimgavi mu mergindamas, jis galjo regzti intrigas prie savo kompanionus arba, kaip didiojo Nicolaso Fouquet atveju 1661 metais, be jokio pagrindo paliepti suimti savo pirmj ministr. Le Grand Roi netrko ir smulkmenikumo. Kaip Richelieu ir Mazarinio mokinys Liudvikas XIV tvirtai laik savo rankose instrumentus, galinius padidinti jo valdi. Jis paveldjo didiul vergikai nuo lanki biurokratij, didel nuolatin kariuomen, didel centrin id ir paklusni bajorij. Liudvikas XIV sustiprino savo valdi gal Banyiai, kuri jau ir taip buvo paklusni karaliui, sunaikino hugenot valstyb valstybje", provincijas padar pavaldias savo intendants ir vald be jokios centralizuotos statym lei dybos. Taiau didiausias jo talentas buvo mokjimas reklamuotis. Versalis sim bolizavo ideal, utemdius visus Pranczijos realybs faktus. Ir patiems pranc zams, ir usienio sveiams jo ceremonij pramatnumas, be abejo, sukeldavo iliuzij, kad Roi Soleil stovjo tobulos valdios sistemos centre. Kai, kaip pasako jama, Liudvikas XIV ujo teismo rmus ir pertrauk teisj odiais L'tat c'est moi (Valstyb tai a"), sunku pasakyti, ar jis t sak rimtai, ar juokais, taiau elgsi ities taip, tarsi laikytsi i odi. Savo ak rianiais nesantuokiniais meils ryiais, pradedant Louise de la Valliere ir baigiant Mme de Maintenon, jis demonstravo moralinio kodekso, grindiamo senuoju cabale de dvots principu, nesilaikym, kurdamas toki aplink, kur karaliaus malonumai buvo aukiausias statymas. Taiau u puikaus absoliutizmo didiojo eksperimento fasado slypjo daug neskmi. Versalis ne Pranczija, kurioje buvo paplits nepaklusnumas karaliaus valiai. Didiulje alyje lengviau buvo isisukti negu priversti. Nors sie kimas suvienodinti buvo stiprus, vis raukli ilyginti jis nepajg. Parlamentas ir provincijos nuolat oiavosi. Liudviko XIV karai usienyje atnedavo daugiau skol ir paeminim negu solidi laimjim. Todl Pranczijos valdymo sistemos nemanoma suprasti remiantis tik jos val dios institucij formalia analize. Ilga kampanija siekiant vl sustiprinti karaliaus valdi i centro, nebuvo visikas regionini ir municipalini savitum panaiki nimas. Didiosios Pranczijos provincijos ir toliau buvo pasidalijusios pays d'lection, kurias dideliu mastu tiesiogiai vald karaliaus pareignai, ir pays d'tat, turjusias didesn autonomij. iaurje veik paproi teis, pietuose kodifikuota romn teis. Visose provincijose iliko daugyb vietini liberts,
621

EUROPOS

ISTORIJA

parlements, franchises, privilges; bajorai savo valdose ilaik daugel tradicini jurisdikcijos teisi. inoma, buvo labai svarbu visuotin susirinkim Generali nius luomus laikyti nuolatinio suspendavimo bsenoje ir imokyti centrin parlament Paryiuje be joki diskusij registruoti karaliaus dekretus. Didiul apie 50 000 karaliaus pareign armija, apimta parsidavlikumo ir korupcijos, buvo sunki nata visai aliai, ltai reaguojanti ne tik karaliaus nurodymus, bet ir vietini pavaldini poreikius. Didiausias karaliaus pranaumas tas, kad nebuvo jokios reikmingesns ins titucijos, aplink kuri galt formuotis alternatyvus valdios centras. Kadangi karaliui negrs susivienijusi opozicija, jis galjo kurti nedidel, bet labai galing jo paties vadovaujam centrini organizacij kompleks kartu su nauju tinklu provincijose, kuris galjo veikti vietin pasiprieinim. Paiame valdios pirami ds viruje buvo Conseil en H a u t (Aukiausioji taryba), kuri karalius sukvies davo du ar tris kartus per savait, kad galt su nedaugeliu patarj udarai aptarti didiosios politikos reikalus. Liudvikas XIV ilaik savo paad, kad pir muoju ministru bus jis pats. Sistemos formavimo deimtmeiu po 1661-j jis glaudiai bendradarbiavo su savo favorit trijule, kuri jo Le Tellier, Lionne'as ir Colbert'as. Formuluoti patarimus ir vykdyti politik buvo pavesta sekretoria tams, kuri i pradi buvo keturi tranger, Guerre, M a rin e ir M aison du Roi (usienio, karo, laivyno ir karaliaus rm), ir keletui pagalbini komitet: Conseil Royal finans reikalams, Conseil Priv teism nutartims, Conseil de Conscience religijai ir Conseil de Justice teiss normoms kodifikuoti. gyvendinti savo sprendimus karalius valdymo pradioje patikdavo specia lioms komisijoms, kurios bdavo siuniamos tvarkyti konkrei reikal. Taiau juo toliau, juo labiau jis pasitikjo savo intendants, kurie netrukus i paprast prieiros inspektori tapo nuolatiniais vicekaraliais; kiekvienas i j priirjo savo gnralits (jiems priskirt administracini srii) finansinius ir teisminius reikalus. O labiausiai karalius pasikliov karinmis reformomis, kurios panaikino senj bajor mimo armij tvark ir sukr didiul nuolatin kariuomen, visikai paklusni karaliaus sakymams. Ta kariuomen buvo ir vidaus, ir usienio politikos instrumentas. Prancz visuomens realyb nedaug teturjo bendra su struktromis, kurias puoseljo trys tradiciniai luomai. Teorikai tie luomai savarankikos susiregu liuojanios bendruomens. Taiau praktikai jie buvo labai susiskald, neturjo jokios rimtesns autonomijos ir nuolat didjo j priklausomyb nuo karaliaus kontrols. Dvasininkija (pirmasis luomas) vienintel isaugojo savo organizacij kas penkeri metai aukiamus susirinkimus. Taiau jokios kolektyvins iniciatyvos reikti ji negaljo, nes kad karaliaus rankose buvo daugiau nei 600 svarbiausi abat ir vyskup skyrimas, be to, kad tarp auktj ir emj dvasinink interes ir poiri buvo didiul praraja. Bajorij (antrj luom) apmalino Richelieu, j sukompromitavo frondos pra laimjimas. Be to, ir ji buvo susiskaldiusi. Grandai tapo karaliaus dvaro klientais ir labiau galjo pasigirti savo titulais, o ne realia taka. Dauguma senj didik
622

LUMEN

gimini darsi vis labiau priklausomomis nuo karalikj tarnyb: noblesse de robe teisiniame ir administraciniame aparate, arba noblesse d'pe kariuo menje. J tak smarkiai maino didel prasisiekli ir karjerist banga bour geois gentilhommes, kuriuos taip ijuok Moliere'as. O tokie ramybs drumstjai kaip atoki provincij smulkieji bajorai bei plikaujantys emvaldiai buvo pri versti paklusti jga, negailestingai kariant neklusniuosius. O treiasis luomas, kuriam priklaus visi, nepatek kitus du, neturjo joki galimybi isiugdyti bendro tikslo pojio. Jo atstovai galjo tiktis prasimuti tik nusipirkdami karalikj tarnyb arba kilmingojo titul. Maiausia rpintasi valstieiais, sudariusiais absoliui gyventoj daugum. Jie ir toliau iliko trigu bai apmokestintais baudiauninkais, skriaudiamais savo eiminink, dvasinin k, karaliaus pareign. Valstieiai gyveno pusbadiu. Akademikas La Bruyere'as pavadino juos anim alux farouche (laukiniais vrimis1 1 ). O jie patys savo bkl paprastai apibdindavo odiu la Peur (baim") pirmykte inykimo baime. J dani, desperatiki ir neefektyvs maitai tapo kaimo gyvenimo sud tine dalimi. Svarbi Didiojo Eksperimento dal sudar ekonomin politika. Kai jai vadovavo Jeanas-Baptiste'as Colbert'as (1619 1683), pirmasis homme de marbre (marmurinis mogus") ir bourgeois gentilhomme p ar excellence, buvo sukurtas sistemingas planas, kaip alies finansus, mokesius ir prekyb pastatyti ant svei ko pagrindo. is colbertisme buvo savita merkantilizmo atmaina dirigiste. Da nai, ypa vliau, i politika buvo laikoma neskme, taiau ji kaip tik ir buvo tas variklis, be kurio visi kiti Liudviko XIV projektai bt nemanomi; j galima ver tinti tik turint galvoje tuos milinikus reikalavimus, kuriuos diktavo tikrai nepa sotinamas karaliaus finansinis apetitas. Finans sektoriuje Colbert'as sukr Contrle Gnral sistem (1665), prii rjusi visas kitas jai pavaldias institucijas Trsor de pargne (idas), Conseil Royal (karaliaus taryba), tat de Prvoyance ir tat au Vrai (jie usim metini plan sudarymu ir balansu) ir Grand Livre (Valstybs sskait didioji knyga). Nuo 1666 met pinig kalykla pradjo kalti graiuosius louis d 'or ir sidabrinius cu, kuri vert iliko nepakitusi beveik 30 met. Fiskaliniame sektoriuje buvo kurta Caisse des Emprunts (1674) pinigams i valstybs paskol surinkti. Ferme Gnrale (1680) steigta koordinuoti vis mokes i rinkim, iskyrus lidnai pagarsjus taille ems mokest (j ir toliau turjo rinkti intendants). Po Colbert'o mirties biudeto deficitas m didti ir siekiant tai syti padt buvo imtasi vairi priemoni, skaitant ir capitation asmens mokesio (pagalvs) vedim 1695 metais, billets de monnaie popierini pinig vedim 1701 metais bei dixieme, arba valstybins deimtins, vedim 1710 metais. Prekybos sektoriuje Colbert'as ved tok reim, kuris stengsi vis privai veikl sprausti valstybs taisykli rmus, pirmenyb teikiant valstybinms mo nms, ypa manufaktr ir usienio prekybos srityje. Code de la Draperie (Teks tils kodeksas", 1669) geras jo patologiko detalaus reguliavimo pomgio pavyzdys. Didiulis Vanrob tekstils fabrikas Abvilyje, arba valstybinis gobelen
623

EUROPOS

ISTORIJA

fabrikas, perkeltas Paryi i Briuselio, tapo jo silpnybs manufaktrai pamink lais. vairios valstybins prekybos kompanijos des Indes Orientales (1664), des Indes Occidentales (1664), du N ord (1669), du Levant 1670) tai paminklai jo sitikinimui, kad bendr alies turt gali padidinti tik tai, kas siveama i usie nio. Colbert'o susiavjimas laivynu ir jros uost bei valstybs arsenal statyba iplauk i bendrosios merkantilins dogmos, kad usienio prekyba sukelia tarp tautin kov dl ribot itekli. Konkurencijos skmei utikrinti reikjo karins jgos. Btina nurodyti, kad pagrindin Pranczijos kio aka emdirbyst nesusilauk didesnio dmesio, iskyrus tai, kad buvo laikoma reguliuojam kain objektu ir pigaus maisto altiniu. Karini Pranczijos itekli mobilizavimas pareikalavo keli deimtmei nepaliaujam pastang. Colbert'as labai pabr, kaip svarbu sukurti tok laivy n, kuris galt atsilaikyti prie oland ir angl laivyn. Colbert'as nesitenkino tik tradicini chiourmes kalini grupi, sudariusi Tulone stovini galer gu l, suraymu, bet sudar vis alies jreivi ir laiv, kuriuos bt galima mobili zuoti, rejestr. Per dvideimt met linijini laiv skaii jis padidino nuo 30 iki 107; i j keturstiebis Royal-Louis, ginkluotas 118 patrank, buvo jo didiausias diaugsmas ir pasididiavimas. Colbert'as kr Rosforo karinio jr laivyno baz, pastat tvirtinimus iauriniuose uostuose Breste, Havre, Kal, Diunkerke bei dokus karo laivams ir steig akademijas karo jreiviams rengti. Taiau dl suprantam prieasi Pranczijai labiau rpjo ne jra, o sausu mos sienos. Liudvikas XIV viename i savo karo laiv apsilank vos vien kart. Pagrindinio Colberto varovo negailestingojo karo ministro Franois Michelio Le Telliero, Luazo markizo (1641 1691), vadovaujamas Bureau de guerre daugiausia pastang skyr armijai. Luazo biurokratai kontroliavo kiekvien detal. Buvo atsi sakyta senosios tvarkos imti armij bajorus ir revoliuciniu bdu pertvarkyta kariuomens organizacin struktra. Buvo sukurti nauji grenadieri (1667), fuzilieri (1667) ir bombardyr (1684) daliniai. Tradicin kavalerijos virenyb perm pstininkai. Tie gerai imutruoti ir apmokyti naujieji daliniai, ginkluoti titnagi niais autuvais ir durtuvais, aprengti graiomis uniformomis, buvo XVIII amiaus armij pirmtakai. Artilerija ir ininerinis korpusas, anksiau verbuojami i civili, dabar buvo integruoti armij ir pakluso bendrai vadovybei. Profesionaliems kari ninkams, ijusiems mokslus karo akademijose ir auktinamiems pareigose pagal nuopelnus, vadovavo garss vadai i pradi senasis Turenne'as, paskui jau nasis Cond ir verlusis marchal de Villars'as. Visuose didiuosiuose miestuose buvo pastatytos solidios kareivins ir arsenalai. Garsiojo apgulimo meistro, ing nieu r du roi ir comissaire-gnral des fortifications maralo Sebastieno Le Prestre de Vaubano (1633 1707) iniciatyva iilgai iaurins ir rytins sien buvo pasta tyta puiki 160 tvirtovi grandin. Tokios tvirtovs kaip Sarlui, Landau, Naibraizacas ir Strasbrgas Pranczijai kainavo daugiau nei Versalis. Rezultatas buvo tokia galinga karin maina, kad j galjo sustabdyti tik vis Pranczijos kaimy n jungtins pajgos. Jos kis N ec pluribus im par (viena, prilygstanti dau geliui").
624
[e lz a s a s ]

LUMEN

ELZASAS
Vien dien 1670 metais prancz armija um tilt per Rein Strasbre ir sudegino jj. Tai buvo enklas, kad Pranczijos netenkina ta Elzaso dalis, kuri ji gavo pagal Vest falijos taikos sutart ir kad ji nenurims, kol negaus Strasbro. Tuo metu Strasbras buvo antras pagal dyd ventosios Romos imperijos miestas, savo pobdiu visikai vokikas, o jo gyventojai kalbjo tuo paiu aleman dialektu, kuriuo buvo kalbama kito je Reino pusje. Taiau Liudvikas XIV buvo nepermaldaujamas. Abejotinomis Runions vingrybmis Strassburgui - arba Strasbourgui - netrukus buvo lemta tapti prarytu kar tu su visu Elzasu. Nors vietinis dialektas iliko, taiau pati Elzaso sritis tapo Pranczijos vientisumo rodikliu1. Jos perjimai Vokietijos inion 1870-1918 ir 1940-1945 metais nebuvo ilgalaikiai. O kitame, rytiniame imperijos pakratyje, Silezijoje, didel Breslau miest Austrijos Habsburg vardu vald paskutinysis Silezijos Piast linijos kunigaiktis. Silezija nuo seno buvo ne labiau austrika nei Elzasas pranczikas. Ji anksiausiai buvo susijusi su Lenkija, o vliau, iki 1526 met, su Bohemija. Ir lygiai taip pat kaip Elzaso vietinei kalbai ir kultrai teko atlaikyti daugel mginim visikai supranczinti jas, taip Silezijos slavams buvo lemta atsispirti pasikartojanioms Bohemijos vokiei, austr ir prs bangoms - jie ia plauk itisus imtmeius, nordami siviepatauti j emse2. Kitame, rytiniame Lenkijos pakratyje, Raudonojoje Rusioje, didel Lvovo miest lenkai vald daugiau nei 300 met. Jis buvo daug lenkikesnis negu Strasbras buvo pranczikas ar Breslau austrikas, o jame gyvenusi yd bendruomen puoseljo senas tradicijas. Taiau Lwowo ar Lvivo aknys ne lenkikos, o rusikos. 1670 metais, kai jis tapo pirmuoju unit centru, Ukrainos kultra buvo dar tik kdikysts stadijoje3.
[l y c z a k o w ]

O kitame, rytiniame Rusios pakratyje didel Kijevo miest prie Dnepro ups buvo k tik umusi Rusija. Rusijos staiatiki Banyia stengsi tvirtinti savo virenyb vidurinje Ukrainoje ir platino mit apie tai, kad Kijevas buvo rus civilizacijos lopys. Strasbras, Breslau, Lvovas ir Kijevas turjo daugiau bendra nei jiems patiems atrod. Visi ie miestai - daugiataui srii ar ali kosmopolitins sostins, kur kurios nors tautybs pretenzijos iskirtines teises galjo bti ypa destruktyvios. Iki 1945 met visi jie jau buvo patyr daugkartin priklausomybs pasikeitim. Elzasas keturis kartus perjo i prancz vokiei rankas, ir atvirkiai. Dl Silezijos (arba Slsko ar Schlesien) nuolat kovojo Austrija, Prsija, Vokietija ir Lenkija. O dl Raudonosios Rusios (dar vadinamos Ryt Galicija, Vakar Ukraina ar rytine Malopolskos dalimi) ne maiau ei kart buvo susikirtusios Austrija, Lenkija ir Ukraina. Vidurin Ukrain ne maiau nei dvideimt kart drask rusai ir vokieiai, ukrainieiai ir lenkai, raudonieji ir baltieji, naciai ir sovietai. Kai 1949 metais Strasbras tapo Europos Tarybos sostine, gelein udanga atskyr j nuo panaaus likimo miest, esani rytuose. Be to, kadangi vokiei tau tybs gyventojai buvo priversti pasitraukti i Breslau, nes Breslau k tik tapo Wroclavu

625

EUROPOS

ISTORIJA

dl masiko lenk pabgli atvykimo i Lvovo, o Lviv uliejo atvykli i Rusijos banga, - pasipiktinimas ir apmaudas buvo labai dideli. O sovietinio bloko vidaus sie nos buvo tokios pat udaros kaip ir gelein udanga. Vakaruose prasidjs susitai kymo procesas beveik penkiasdeimt met negaljo apimti visos Europos.

Religija neivengiamai atsidr netoli vyki epicentro. Liudviko XIV kataliki kasis dievotumas buvo nek didesnis u tradicin, taiau jis vadovavosi tradicija, reikalaujania, kad le Roi Tres Chrtien turi bti eimininkas savo namuose ir kad religiniai kitaminiai kelia grsm tautos vienybei. Po antrj slapt vedyb su Mme de Maintenon 1685 metais jam didels takos turjo jzuit patarimai. Viso to pasekm buvo didelis nenuoseklumas ir, panaiai kaip ir kitose srityse, didelis skirtumas tarp karaliaus valdymo ankstyvojo ir vlyvojo laikotarpi. 1669 metais, kai pagaliau vyko ilgai atidliota Molliere'o antiklerikalins satyros Tartuffe premjera, ji nusipeln karaliaus plojim; 1980 metais pjes buvo udrausta. 30 met Liudvikas XIV buvo tikras galikonas Pranczijos vyskupijas jis tais savo ministr giminaiius, patvirtino Keturi straipsni deklaracij (1682) ir 1687 1688 metais iprovokavo atvir ryi su popieiais nutraukim. Buvo paliepta visose Pranczijos seminarijose ir universitet fakultetuose mokyti ketu ri straipsni igrynintos galikon doktrinos formuluoi:
1. veniausiojo Sosto valdia ribojasi dvasiniais dalykais. 2. Banyios susirinkim sprendim ai yra auktesni u popieiaus sprendim us. 3. G alikon paproiai nepriklausom i nuo Romos. 4. P opieius nra neklystantis, nebent jam pritart visuotin Banyia.

Taiau vliau, nusimins dl savo izoliacijos nuo kit katalikikj valstybi, Liudvikas XIV pakeit kurs. 1693 metais jis atauk tuos Keturis straipsnius ir paskui iki pat mirties nuosekliai rm ultramontanistin frakcij. Jo 1695 met dekretas, kuriuo vyskupams buvo suteikta neribota teis kontroliuoti parapij dvasinink beneficijas ir nekilnojam turt, sukl ilgai trukus liberal pasiprie inim. Gine dl kvietizmo karaliaus sprendimas palaikyti pompastik vyskup Bossuet, pramint Mo ereliu", prie kvietist gynj vyskup Fnelon, vadi nam Kambre gulbe", eid ne tik aristokratus, bet ir visus tuos, kas daugiau reikms teik dvasiniams dalykams. Bet juk gal gale kaip tik Bossuet syk ragi no Liudvik XIV bti dievu savo tautai". Politikoje protestant atvilgiu Liudvikas XIV nuo pasyvios diskriminacijos ir smulki priekabiavim perjo prie smarki persekiojim. I pradi, Mazarinio pamokytas, karalius nenorjo griauti tos bendruomens, kuri pademonstravo savo lojalum per kar su fronda. Pradedant eiliniais Abvilio audjais ir baigiant didiuoju Turenu, hugenotai buvo darbts ir takingi. Deja, Nanto edikto sulau ymas ir tariamai alikai palankus RPR (religion prtendue rforme vadina moji reformuotoji religija") traktavimas buvo dvi problemos, suvienijusios visas katalikiksias grupuotes. Todl nuo 1666 met bet kokia hugenot veikla, kon
626

LUMEN

kreiai nenumatyta Edikte, buvo laikoma nelegalia. Pirmosios j koplyios buvo sulygintos su eme; buvo kurta caisse des conversions (atsivertimo fondas"), i kurio visiems N C nouveaux convertis (naujiesiems atsivertliams") buvo imokama po eis livrus. Nuo 1679 met imtasi daug teisini ir karini priemo ni protestantizm inaikinti jga. Puatu, Bearn ir Langedoke per nirtingas dragonnades visose eimose, atsisakiusiose pereiti katalikyb, buvo apgyvendi nami kareiviai ir ia djosi nepaprastai iaurs dalykai. Gal gale 1685 met spalio mnes, spaudiamas Louvoiso (Le Tellier) ir nedorojo Paryiaus arkivys kupo Harlay de Champvallono, karalius atauk tolerancijos edikt. Vyskupas Bossuet pavadino j Naujuoju Konstantinu". Beveik milijonas geriausi Pranc zijos piliei turjo paklusti arba bgti i alies, kurioje siviepatavo tikras tero ras. Dofin ir Sevenuose pasiprieinimas truko trisdeimt met. Ir jansenist atvilgiu karaliaus politika svyravo tarp kompromis ir represij. Vienas Pranczijos Banyios sparnas godiai prim Janseno idjas. Jas plaiai paskleid savo darbais Sent Sirano vienuolyno abatas Jeanas du Veegieras de Hauranne'as (1581 1643), Antoine'as Arnauldas I (1612 1694) ir vis pirma Blaiseas Pascalis. (1623 1662). Jansenist veiklos centras buvo cisters vienuo lynas Port Rojalyje Paryiuje bei Arnauld gimin, kurios visur es atstovai tur jo taking ryi karaliaus dvare su karaliaus pussesere ponia de Longueville, usienio reikal ministru Simonu Arnauldu, markizu de Pomponne'u (1616 1699), su Racine'u, kuris anksiau moksi Port-Rojalio mokykloje, ir net su Bos suet. Taiau nuo XVII a. etojo deimtmeio, kai i Janseno traktato Augustinus paimti Penki pasilymai" buvo oficialiai paskelbti eretikais, jansenistus pradta laikyti kenkjais. Pascalis ir kiti buvo priversti savo veikalus spausdinti slapta. 1661 metais paskelbta Paklusnumo formul", pasmerkusi mintuosius pasily mus, sukl atvir skilim, o Port Rojalio seserys vienuols, tyros kaip angelai, ididios kaip demonai", buvo ikeltos kaim prie Port Rojai le ampo netoli Versalio. Pirmasis persekiojim raundas baigsi keista Paix de glise (Bany ios taika", 1668), leidusi jansenistams pasirayti Formul", ilaikant savo moralin nepritarim jai pagarbioje tyloje". Taiau kartu su kampanija prie hugenotus prasidjo nauji ipuoliai. 1679 metais Arnauldas le Grand'as buvo itremtas Briusel. Lemiamas etapas prasidjo 1693 metais, kai oratorianas Pasquieras Ouesnelis (1634 1719) paskelb savo traktat Rflexions. Kai jo sukeltas skandalas susipy n su senais vyskup Bossuet ir Fnelono nesutarimais kvietizmo klausimu, kara lius nusprend veikti. 1705 metais popieius buvo tikintas ataukti pagarbaus tyljimo" kompromis ir 1713 metais bule Unigenitus visapusikai pasmerk jan senistus ir visus j veikalus. Po to buvo udarytas Port Rojalio vienuolynas, sugriauta jo banyia, o kapins sulygintos su eme. Pascalio ir Racine palaikus i j kap teko igabenti nakt. Vienu smgiu Liudvikas XIV doktrinin kivir dl menknieki pavert ilgalaike Banyios ir valstybs viepataujani sluoks ni konfrontacija su j intelektualiniais kritikais. tai ia ir buvo tikroji prancz vietimo pradia.
627

EUROPOS

ISTORIJA

Istorijos vadovliuose niekas nevaizduojama taip schematikai kaip Liudviko XIV politika meno atvilgiu. Jo intelektualinis absoliutizmas" kartais apraomas kaip modelis, kur karaliaus skonis ir jo globa galjo nulemti vis to amiaus kul trin gyvenim. Klasicizmas vaizduojamas kaip oficiali doktrina, literatroje atitinkanti monarchins tvarkos ir religins vienybs doktrinas, vyraujanias poli tinje ir dvasinje sferose"2 1 . Pasak pagrindinio t laik kritiko Nicolas Boileau (1636 1711) Un Auguste aisment peut faire des V irgiles (Augustas lengvai gali kurti Vergilijus.) inoma, dosni karaliaus globa buvo galinga institucionalizuoto vienodumo paskata. Acadmie Franaise (1635), kurios didysis odynas ijo 1694 metais, veik kaip oficiali prancz kalbos sergtoja. Acadmie de Peinture et de Sculp ture, vliau pertvarkyta Acadmie des Beaux-Arts, suteik didiulius galiojimus karaliaus dailininkui Charlesui Le Brunui (1619 1690). Acadmie des Sciences (1666) usim panaia veikla kaip ir Karalikoji draugija Londone. Acadmie de M usique (1669) sudar panaias slygas karaliaus dvaro kompozitoriaus JeanoBaptisto Lully (1633 1687) talentams atsiskleisti; jis sukr kelet oper. BeauxArts akademijoje, sujungusioje Le Bruno menin diktatr su Colbert'o organi zaciniu talentu, architektai, dekoratoriai, graviruotojai buvo traukti projektus, kuri pagrindiniai bruoai harmonija ir tvarka. Karaliaus dvaras vadovavo tokiai kultrinio krybingumo koncentracijai, kuri nedaug teturjo sau lygi. Literatroje keturi karaliaus draugai" Boileau, Moliere'as, Racine'as ir La Fontaine'as savo veiklos virnje turjo toki tak, koki kada nors yra tur j tik labai nedaug raytoj. Comdie Franaise (1680) kelias teatrines trupes sujung vien kolektyv. Taiau geriau pasiirjus matyti, kad is klasicizmo monopolis buvo veikiau iliuzinis negu realus. Viena vertus, paties karaliaus skonis buvo eklektikesnis nei danai manoma. Be abejo, klasicizmui bdinga manija formuluoti menines taisyk les egzistavo, taiau nebtinai visi laiksi t taisykli. Antra vertus, apie dvideimt met viepatavs Klasicizmo Parnasas" laipsnikai silpnjo. Nuo 1687 met pran cz kultrin gyvenim buvo apms nirtingas Anciens ir Modernes ginas. Vie nybs fasade atsirado didelis plyys, atskleisdamas labai vair ir heterodoksik kultrin peiza, nuo kurio danai atitraukia dmes tikras gigant paradas. Liudviko XIV usienio politika buvo geriausias jo galybs ir prestio matas. Ji rmsi diplomatine tarnyba, koki tik kada nors Europa yra regjusi, vadovauja ma i Versalio paties karaliaus, ir karinmis pajgomis, kuri formavimas po ilgo pasiruoim laikotarpio dabar buvo visikai ubaigtas. i politika galiausiai suk l konflikt Europos emyne. Dl to kai kas Liudvik XIV laiko pirmuoju i tiro n, mginusi nukariauti Europ jga Napoleono ar Hitlerio pirmtaku. O prie j sudarintas koalicijas tada bt galima laikyti vlesni imtmei santarvinin k alimis". O i tikrj Liudviko XIV vizija buvo gan ribota. Nepaisant to, k apie j pri kalbjo vlesni komentatoriai, atrodo, jis neturjo jokio aikaus plano kaip Pran czijai pasiekti natralias sienas", jau nebekalbant apie viso emyno ugrobim.
628

LUMEN

Nors jis vliau ir atsikrat savo ankstyvj valdymo met atsargumo, taiau tiks lai ir toliau liko i esms tik dinastiniai ir konsolidaciniai. Nors Mazarinio dka Liudvikas XIV buvo suporuotas su Ispanijos infante Marija Terese, su kuria susi tuok 1660 metais Sent an de Liuze (tai buvo vienas i Pirn taikos sutarties punkt), taiau vis tiek negaljo ivengti problem, susijusi su lungania Ispa nijos pdinyste. Nuolatin jo kiimsi Nyderland ir Reino srities reikalus gali ma pateisinti neapsimestine apsupimo baime. Jo karo ir pltimosi trokim vargu ar manoma lyginti su kit broli monarch, pavyzdiui, Rusijoje ar vedijoje, trokimais. O karaliaus la gloire pomg, ko gero, bt galima laikyti visikai prastiniu, jei tik u jo nebt stovjusi tokia grsminga karin jga. I Liudviko XIV keturi didiausi kar pirmieji du apsiribojo Nyderlandais; treij sukl runions Liudviko XIV kampanija sigyti Vokietijos teritorij teisminmis ving rybmis. Ketvirtasis karas buvo tiesiogin ispan valdaniosios dinastijos lugimo pasekm. U vis t kar slypjo tarptautins varybos dl kolonij ir prekybos.
[g ro te m a rk ta s ]

Devoliucinis (sosto perjimo) karas (1667 1668) kilo todl, kad Liudvikas XIV nusprend pasinaudoti savo dinastinmis pretenzijomis Brabant. Jis prasidjo prancz siverimu ispan Nyderlandus ir iprovokavo Anglijos, Olandijos ir vedijos Trilyps sjungos" sudarym. Karas baigsi ks la apelio taika, pagal kuri Liudvikui XIV atiteko 12 Belgijos tvirtovi. Prancz oland karo (1672 1679) prieastis buvo Liudviko XIV pasiryi mas nubausti olandus u j sikiim ankstesn karin kampanij. Karas buvo kruopiai paruotas diplomatiniu atvilgiu: Olandijos varovs jrose Anglija ir vedija tikintos atsisakyti sjungos su Olandija, o Lenkija priviliota Pranczijos stovykl. is karas Vilhelm III Oraniet padar opozicijos koordinatoriumi. Kaip ir ankstesnis karas, jis prasidjo prancz siverimu ispan Nyderlandus; taiau imperij suerzino tai, kad Cond persikl per Rein; o Liudvikas XIV nepraleido progos atimti i ispan Fran Kont. Nijmgeno kongrese (1678 1679) Liudviko XIV diplomatai laiksi neutraliai: ramino olandus prekybini lengvat paadais, privert ispanus uleisti dal jos teritorijos, maesnms valstybms primet sutar ties slygas. Runions politika Liudvikas XIV laikinai atsisak atvir karo veiksm, pakeis damas juos aneksijomis, grindiamomis detaliai parengtais, bet abejotinais teisi niais procesais. Buvo kurti teismai nagrinti karaliaus peticijas, reikianias pretenzijas deimtis miest ir rytins sienos jurisdikcij. Po kiekvieno palan kaus teismo nuosprendio atitinkama sritis bdavo i karto okupuojama. Taip XVII a. devintajame deimtmetyje buvo atlikta daugiau nei 160 toki aneksij; svarbiausios i j buvo Strasbro (1681) ir Liuksemburgo (1684) umimas. Tam Liudvikas XIV pasirinko ger laik imperija tuo metu stengsi sustabdyti tur k artjim prie Vienos. Devyneri met karas (1689 1697) prasidjo tuomet, kai Liudvikas XIV met ik Augsburgo lygai (1686), sudarytai Vilhelmui Oranieiui raginant sustabdyti tolesnes prancz avantiras. Prancz siverimas ispan Nyderlan
629

EUROPOS

ISTORIJA

dus irPalatinat (Pfalc), per kur buvo nusiaubtas Haidelbergas, pradjo seki nanias apgultis ir mius jroje. Pagal Rysviko taikos sutart (1697) Liudvikas XIV buvo priverstas atsisakyti daugumos savo runions, bet ne Strasbro,
s as ] [ g r o t e m a r k t a s ] [ e lz a

Ispanijos pdinysts kar (1701 1713) bt galima pavadinti pirmuoju pasauliniu karu". Jis vyko Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Ispanijoje, kolo nijose ir jrose. is konfliktas m brsti nuo tos dienos 1700 metais, kai mir Ispanijos karalius Karolis II, nepalikdamas vaik, ir kai Liudvikas XIV nusprend atidjs al savo reikalus vykdyti velionio karaliaus vali. Karas tapo neiven giamas, kai Liudvikas XIV dvare pristat savo jaunj vaikait Philippe' d'Anjou tokiais odiais: Voici le Roi d'Espagne (tai Ispanijos karalius"). Dl to susifor mavo pati didiausia ir galingiausia antipranczika koalicija, kurios kariniam frontui vadovavo kunigaikio Eugenijaus Savojieio, Marlboro kunigaikio ir didiojo pensininko Heinsijaus triumviratas. Karo veiksmai prasidjo Liudvikui XIV nusprendus saugumo sumetimais perimti oland pasienio tvirtoves ispan Nyderlanduose. Po to jo apgultys ir kontrapgulimai, kova vyko sausumoje ir jrose, kol visos kariaujanios alys galutinai iseko. 1709 metais, po labai kru vino", bet nieko nenulmusio mio prie Malplak, kuris igelbjo Pranczij nuo oland siverimo, maralas de Villars'as tariamai pasaks savo valdovui: Sire, dar viena tokia Js prie pergal, ir jiems bus galas". Galutinis it Pranczijos kar rezultatas, ufiksuotas Utrechto (1713) ir Ratato (1714) taikos sutartyse, nepatenkino n vienos i pagrindini kariaujani ali lkesi. Pranczijos ambicijos buvo apkarpytos, bet ne visai atmestos. Ji ilaik svarbiausius savo ikovojimus, skaitant Lil, Fran Kont ir Elzas; be to, Philippe'as d'Anjou pasiliko Ispanijos soste. Olandai, kaip ir pranczai, buvo ise k, taiau atsilaik, o pasienio tvirtovs ir toliau liko j rankose. Ispanija, kuri anksiau jau buvo pralaimjusi, kai prisiddavo prie antipranczik koalicij, dabar pralo prisijungusi prie Pranczijos. Pagrindinis ispan tikslas buvo isau goti savo imperijos vienyb. Taiau paaikjo, kad jie patys sukl kaip tik t katastrof, kurios itin stengsi ivengti. Austrai, kurie norjo, kad Ispanijos sostas neatitekt pranczams, turjo tenkintis nemaais teritoriniais gijimais, skaitant ispan Nyderlandus, Milan, Neapol ir Sardinij. Taiau daugiausia naudos turjo periferins valstybs. Ir Prsijos Hohenzollernai, ir Savojos dinastija patvir tino savo karalikj status. Pirmajai atiteko Auktutinis Gelderlandas prie Rei no, o kiek vliau ir ved Pomeranija, o Savojos dinastija gavo Sicilij. Naujoji Didiosios Britanijos Jungtin Karalyst nepaprastai pakl savo status; t patvirtino ir tai, kad jos valdion atiteko Gibraltaras ir Menorka, Niufaundlendas ir kitos teritorijos Amerikoje, ji m kontroliuoti ispan prekyb su koloni jomis. Jungtin Karalyst, o ne vien Anglija, dabar ikilo kaip pirmaeil jr valstyb, kaip pagrindin tarpinink diplomatinse derybose ir kaip pagrindin prancz sigaljimo prieinink. Taigi nuo aukiausio pakilimo XVII amiaus devintajame deimtmetyje Liud viko XIV Didiojo eksperimento rezultatai buvo juo toliau, juo menkesni. Karus,
630

LUMEN

GROTEMARKTAS
1695 metais Briuselio Grote Markt arba Grand'Place virto degsi krva, kai vienas i labiausiai nevykusi Pranczijos maral kunigaiktis Villeroi apaud miest iki rau donumo kaitintais sviediniais. Per vien m, kai Liudviko XIV armijos skverbsi gilyn ispan Nyderlandus, jos sugriov 16 banyi, 4000 nam ir miesto aikt, kuri apraymuose buvo apibdinama kaip Europos politins kultros, ireiktos akmenyje, puikiausias pavyzdys"1. Sukurta per kelis deimtmeius po 1312 met, kai Briuselis gavo miesto privilegijas, Grote Markto aikt regjo Brabanto ir Burgundijos kunigaiki turnyrus. Aikts pieti nje dalyje vir gotikins rotus ov vir graktus 50 metr aukio varpins bok tas su paauksuota v. Mykolo statula. Prieais stoviniame renesansiniame Maison du Roi sveiavosi daug kunigaiki, bet n vieno karaliaus. O i abiej pusi stovjo auk ti devyni taut" gildij namai, tarp j le Roi d Espagne Kepj kupolas", statulomis papuotas Lankinink namo, La Louve, fasadas, ir Laiv statytoj namas" su laivagalio pavidalo virutiniu auktu. Prieais juos akmenimis igrstoje aiktje buvo pakarti Egmontas ir Hornas. 1795 metais aiktje aidjo Dumouriezo balsas, skelbiantis Pran czijos Respublikos deklaracij, o 1830 metais ia vyko susidrimai su oland daliniais. Dabar ia kasmet vyksta Ommegang eisena, kurios priekyje ygiuoja aktoriai, vaizduo jantys Karolio V dvar". Kitu metu ia viepatauja gli pardavjai, sekmadieniais vyksta pauki turgus, o dar neseniai buvo ir automobili stovjimo aiktels. Po 1713 met valdant austrams Briuselis buvo graiai atstatytas, o kai 1830 metais jis tapo Belgijos karalysts sostine, prasidjo dideli jo atnaujinimo darbai. XIX amiuje gretimose kalvose idygo nauji miesto rajonai, sujungti bulvar pentagonu". Kudenbergas pasipuo karaliaus rmais, vyriausybs ministerijomis ir Parlamentu. Kkelbergas, sekdamas Monmartru, - didiule Sakre-Kier bazilika su kupolu, ubaigtu tik 1970 metais. Tviskanti metalin Atomiumo molekul primena 1958 met pasaulin parod. iuolaikiniame Sit de Berlmonto (1967) rajone yra Europos Komisijos, o Zaventemo rajone - centrins NATO bstins. Nuo 1971 met Brussels-Bruxelles sudaro dvikalb region tarp Belgijos trikalbi kanton, su tokiu pat teisiniu statusu kaip ir flamand, prancz ir vokiei kalb regionai. Anksiau buvs daugiausia flaman diku miestu, dabar jis tapo labai sudtinga kalbine mozaika, kurioje yra net pranc zik, turkik ir anglik kvartal. Sentimentals stebtojai laiko Briusel tinkama bsimos Europos sostine, nes jis tariamai veiks savj ir savo kaimyn nacionalizm. Jis vadinamas istorijos tunelio" anga, o tas tunelis po niriu iuolaikinio nacionalizmo kalnu veda multikultrins", polifonins Burgundijos" nuostab model2. Gal taip ir yra. Taiau ekstravagantikos intelektualins pretenzijos nesiderina su vietiniu stiliumi. Nuo savo pjedestalo ant gat vs kampo visai alia Grote Markto stovi Manneken Pis statula - linksmas Siusiojantis berniukas" (1619), atlaiks Villeroi artilerijos apaudym, ir ireikia pai sveikiausi nuomon apie visus tuos mantrius palyginimus.

631

EUROPOS

ISTORIJA

religinius persekiojimus, vis didij asmenybi mirtis lydjo gilesnio pobdio neskms. Ne tik Pranczijos valstybje, bet ir visoje jos visuomenje reiksi ilgos sekinanios ligos simptomai. Pavyzdiui, visikai pakriko valstybs finansai. 1715 metais vyriausybs neto pajamos buvo 69 milijonai livr, o ilaidos 132 mili jonai; valstybs skola, anot vairi skaiiavim, pasiek 830 2800 milijon2 2 . Taiau dar blogiau buvo tai, kad dauguma Pranczijos gyventoj nedaug teturjo naudos i vis didjani valstybs nepritekli: bajorija ir toliau naudojosi skan dalingomis privilegijomis; viduriniosios klass, kurias skaudiai paveik hugeno t ivykimas, kovojo u valstybs tvarkymo natos palengvinim; valstieiai plu jo vos nemirdami i bado ir be jokios vilties, kad j gyvenimas palengvs. Amininkai rao, kad bado metais basakojai badmiriai palaikydavo gyvyb valgy dami medi iev, uogas, runkelius; tai patvirtina ir iuolaikiniai mirtingumo bei maisto produkt kain tyrinjimai. Daugelyje provincij vyko atviri kruvini suki limai Bearne (1664), Vivar (1670), Bordo (1674), Bretanje (1675), Langedoke (1703 1709), Kahore (1709). Sukilimai kaimuose ir pili deginimo protrkiai buvo negailestingai baudiami karinmis represijomis ir masiniais korimais. Vals tybs fasadas dar tviskjo, bet jos pamatai skilo. Kai Liudvikas XIV 1715 met rugsjo 1-j pagaliau mir, nusileido udanga, skambant vyskupo Masillono odiams, kuriais jis pradjo laidotuvi kalb: Dieu seul, mes frres, Dieu seul est grand (Vienas Dievas, mano broliai, vienas Dievas yra didis"). XVIII amiaus Pranczija i ties buvo Liudviko XIV didelio, bet turinio tr kum eksperimento kdikis. Prancz vietimo intelektualinis bruzdjimas natrali reakcija prie Liudviko XIV sukurto ancien rgime (senojo reimo") politin ir socialin inertikum. Ir usienio, ir vidaus politika buvo orientuota status quo ilaikym visose srityse. gimt sistemos konservatyvum palaik pra dinis okas, sukeltas riziking Johno Law projekt, kurie, atrodo, diskreditavo jau pai pasikeitim ir reform svok. Konservatyvum dar labiau sustiprino Liud viko X V nepilnametyst (1715 1723), kai valdios vadias laik savo rankose elegantikas, bet itvirks regentas Orleano kunigaiktis, o paskui ilgai trukusi jaunojo karaliaus priklausomyb nuo jo senojo aukltojo Andr, kardinolo de Fleury (1653 1743). Regentas skubiai sugrino parlamentui teis protestuoti prie karaliaus dekretus tai buvo klasikinis receptas begalinms intrigoms regzti be jokios atsakomybs. O kardinolas priirjo kompetentingo stabilumo laikotarp, kur pavairino tik diplomatins krizs ir smarki gin dl jansenizmo atsinaujinimas. Liudviko X V valdymo laikotarp (1723 1774) galima apibdinti kaip sekinani stagnacij, o jis pats daugiau dmesio skyr moter ir elni medioklei negu alies valdymui. Dl nuolatins finansins krizs, kuri gilino nesiliaujantys karai, karaliaus dvaro susidrimai su parlamentu tapo rutininiu spektakliu. Religin nesantaika tarp ultramontan, galikon ir jansenist, kurios kulminacija buvo jzuit ivijimas 1764 metais, virto ritualinmis pagieos ir obskurantizmo varybomis. Praraja tarp dvaro ir moni vis giljo. I ios epo chos asmenybi, be abejo, labiausiai prisimenama Jeanne Poisson arba madam de Pompadour (1721 1764) protinga, takinga ir visikai bejgika. Ji dar
632

LUMEN

visk, k galjo, begaliniam karaliaus nuoboduliui iblakyti ir kaip tik jai priski riamas vienas i ikalbingiausi aforizm Apres nous , le dluge (Po ms nors ir tvanas"),
[ k o r s i k a ] [de s se in]

Liudvikas XVI, be abejo, tikjosi valdyti taip pat ilgai ir nuobodiai kaip ir jo senelis. Jis net suvok, kad reformos reikalingos ir buvo pirmuoju ancien regime kaliniu. 1789 met liepos 14d., kai prasidjo tvanas, jis savo dienoratyje t die n apibdino vienu odiu, kur jo senelis vartodavo aprayti toms dienoms, kai nebdavo mediokls Rien (nieko"). Brit salose didiausias io laikotarpio vykis buvo Jungtins Karalysts kri mas 1707 metais, kai sudtingi religiniai, dinastiniai, konstituciniai ir tarptautiniai konfliktai pasiek kulminacij. Stiuart restauracija po pilietinio karo reik netvir tas paliaubas, o karaliaus Karolio I I viepatavimas (jis mir 1685 metais) atlaik du karus su Olandija, apgavikik popieinink smoksl 1679 metais ir du kot kovenant sukilimus. Karalius, kaip ir jo tvas, nenoriai sutiko valdyti per parla ment ir visaip stengsi j apeiti. Religinje politikoje abu iekojo vidurio tarp kratutini protestant ir katalik frakcij. Anglikon virenybs sugrimas apri bojo tolerancij. Anglijoje ta virenyb pasireik Clarendono kodeksu ir Priesai kos aktais, o Airijoje ir kotijoje vyskupijos instituto sugrinimu. Usienio politi koje labai nenuosekls buvo santykiai su Olandija su ja kariauta dl komercini prieasi, bet ji buvo remiama religiniais bei strateginiais sumetimais,
[llo y d 's ]

Visi ie klausimai pasidar itin aktuals po 1685 met, kai Karol pakeit jo brolis Jokbas I I [vald 1685 1688 (1701) metais] karingas katalikas, absoliu tizmo alininkas ir Liudviko XIV klientas. Jam engus sost vyko dar du neskmingi sukilimai Ardzilio kunigaikio kotijoje ir Monmauto kunigaik io Anglijoje. Kai karalius pamgino taip praplsti tolerancijos statymus, kad jie apimt ir katalikus, Anglijoje dominuojanti protestant ir parlamento alinink partija, nuo to laiko vadinama vigais, privert atskleisti kortas savo oponentus rojalistus, imtus vadinti toriais. Vl ikilo pilietini ir religini kar mkla, nors vairaus plauko oportunistai ir prisitaikliai, tarkim, pagarsjs angl airi Brjaus vikaras", buvo pasiry bet kokia kaina ilikti savo uimame poste:
W hen royal Jam es p ossessed the throne And Popery cam e in fashion, The Penal Laws I hooted dow n And signed the Declaration. The Church of Rome I found did fit Full w ell my constitution; And I had been a Jesuit But for the R evolution. And this is Law that I'll m aintain, Until my dying day, Sir! That w hatsoever King m ay reign, Ill be the Vicar of Bray, Sir!23 Jokbo valdym o m etu M es popiei m yljom , Man teis buvo nesvarbu, Plaukiau a sau pavjui. Banyia Romos tuo metu Labai jau man patiko; V os netapau jzuitu, Bet... revoliucija itiko. Taip ir gyvensiu, kol mirtis, A teis paim ti ms. Vis tiek man, al kas valdys A Brjuje vikaras bsiu!

Jokbas tikjosi, kad jam pavyks usitikrinti prancz param, taiau teko antr kart sprukti usien.

633

EUROPOS

ISTORIJA

KORSIKA
Ginytinas klausimas, ar Napoleonas Bonapartas gim kaip Pranczijos karaliaus pavaldinys, nes vyresnysis jo brolis Juozapas - tikrai ne. Genujos Respublika Korsikos sal pardav Liudvikui XV sandoriu, kur salos parlamentas patvirtino tik 1770 met rugsjo mnes, kai Napoleonui buvo tik vieneri metai. Napoleono tvas buvo Pasquale Paolio sekretorius, o is vadovavo sukilimui prie Genuj, o vliau kitam sukilimui prie jakobin Konvento valdi ir mir emigracijoje Anglijoje. Korsika turjo senas savivaldos - terra di commune - tradicijas, siekianias XI ami. Ji atlaik Pizos, Genujos ir Pranczijos karali valdi, kol galiausiai j nuslopi no Pranczijos Respublika. 1793 metais Korsika buvo jungta Pranczijos sudt kaip 90-asis departamentas; taiau ryki jos individualyb iliko, o vietinis separatizmas niekada neinyko. Pagal 1982 met region statym Korsika atgavo tam tikr autonomij, taiau ji pasirod esanti nepakankama antipranczikam terorizmui panaikinti. Nelegal Korsikos nacio nalinio isivadavimo front galima palyginti su bask provincij ETA Ispanijoje arba su iaurs Airijos IRA1. Nepaisant paplitusio stereotipo, teroristinio pobdio nacionaliz mas neapsiriboja Ryt Europa ar Balkanais.

LLOYDS
1688 met vasario 18 d. laikratyje London Gazette buvo paminta Edwardo Lloydo kavin Tauerio gatvje. Netrukus po to Lloydas pradjo leisti savaitin biuleten, Lloid's List pirmtak, kuriame buvo skelbiamos prekybos ir laivininkysts naujienos. Taip jis visiems besidomintiems draudimo verslu utikrino susitikimo viet ir aprpino juos informacija. Lloydo firmai ilgainiui buvo lemta tapti didiausia pasaulyje draudimo bendrove. Persiklusi Londono biros patalpas, ji 1774 metais ileido savo pirmj standartizuot draudimo polis. 1811 metais atlikta jos reorganizacija
[ta b a rd a s ];

jos

privilegijos 1888 metais buvo patvirtintos statutu. Jame numatyta galimyb umegzti kontaktus konsorciumams, pasiraantiems bendrovs akcijas, ir draudjams, kurie visi kartu garantuoja vis ileist polis padengim .1 Draudimo bendrovs pardavinja saugum. io verslo itak reikt iekoti pre kyba besivertusiuose vidurami Italijos miestuose, kur buvo aikiai suprantamas abipusikumo" - rizikos pasidalijimo - principas. Tai buvo viena i prekybos augimo prielaid. Jos pltros temp paspartjimas XVIII amiuje atspindi saugumo didjim daugelyje kit srii. I pradi draudimo kultra buvo tik pirkli elito monopolis,
[m e r c a n te ]

Taiau jos

ribos nepaliaujamai pltsi, pirmiausia apimdamos naujas rizikos sritis, tarkim, draudi mas nuo gaisro, gyvybs draudimas, draudimas nuo nelaiming atsitikim ir sveikatos draudimas; vliau ji m skverbtis naujas socialines grupes, o dar vliau - ir naujus, ne tokius komercinius Europos regionus. XIX amiaus viduryje vyriausybs pradjo

634

LUMEN

svarstyti visuotini draudimo program naud, o 1888 metais Vokietijos vyriausyb ved sveikatos apsaugos ir pensij programas, apimanias visus valstybs tarnauto jus. XX amiaus pabaigoje statymais garantuotos socialins apsaugos" svoka tapo beveik visuotinai priimtu idealu. Draudimas turjo didels takos socialinei psichologijai. Nuolatinis nesaugumas skatino tradicinius tikjimus ir magij
[m a g ija ] , o

materialinio saugumo didjimas nega

ljo nepaveikti moni poirio tokius svarbiausius nenuspjamus dalykus kaip sk m ir mirtis. 1693 metais Karalikoji draugija paved Edmundui Halley parengti statis tin ataskait tema monijos mirtingumo laipsniai". Mat jai sukl nerim neseniai itikusi finansin kriz dl to, kad metins rentos bdavo pardavinjamos neatsivel giant ami. Halley isiaikino, kad vieninteliai tinkami duomenys tokiems tyrimams yra Breslau (dabar Vroclavas) mieste austr Silezijoje, kur mirtys buvo registruojamos nurodant ir velionio ami. Ianalizavs 6193 gimimo ir 5869 mirties atvejus Breslau mieste 1687-1691 metais, jis sudar lentel, vaizduojani gyventoj grupes pagal ami, apytikr gyventoj skaii kiekvienoje grupje ir kasmetin miri skaii kiekvie noje grupje. Tuo remdamasis, E. Halley suformulavo numatomos gyvenimo trukms princip ir skirting mirties tikimyb kiekvienoje amiaus grupje. Jo sudarytos Bres lau lentels" buvo pirmasis statistini skaiiavim pavyzdys. Jos atm i Apvaizdos monopolin teis sprsti moni mirtingumo klausimus.2

Protestant pergal nulm rytingi oland tathalterio Vilhelmo III Oranieio veiksmai; jis buvo Jokbo dukters Marijos vyras, tvirtai pasirys neleisti Anglijai pakliti Liudviko XIV pinkles. 1688 m. lapkriio 5 d. isilaipins Torbjaus uos te su galinga samdini kariuomene, Oranietis, nesutiks pasiprieinimo, ival London nuo angl kari ir kaip reikiant sitvirtino. Tik tada jis suauk vadina mj Konvencin parlament, kad is vykdyt loving1 1 ir nekruvin" revoliu cij bei pasilyt jam ir jo monai Anglijos sost2 4 . Toks sprendimas patenkino visas suinteresuotas puses. Jungtini Provincij Generaliniai luomai, kurie apmo kjo i operacij, buvo patenkinti, kad j tathalterio pozicijos usienyje stip resns negu Nyderlanduose. Vilhelmas diaugsi, kad smarkiai padidino savo iteklius kovai su pranczais. O angl vigai nusiramino gav karali usieniet, kur kontroliuoti jiems buvo lengviau negu Stiuartus. Anglijoje revoliucij" tvirtino Deklaracija ir Teisi bilis bei dar vienas Tole rancijos aktas, leids priimti valstybs tarnyb kai kuriuos protestant disiden tus, bet ne katalikus. Ji buvo glaudiai susijusi su nauja konstitucine tvarka, kuri svorio centr nuo Karnos perkl parlament. Airijoje revoliucija" vyko kruvi nais nukariavimais, kuriuos apvainikavo karaliaus Bilo" ir jo oraniei pergal Boino myje 1690 met liepos 1(11) d.* Ji amino protestant virenyb alyje,
* 1690 m. liepos 1 diena pagal senj stili atitinka 1690 m. liepos 11-j pagal naujj stili. Dl sumaities, kuri sukl kalendoriaus pasikeitimai, o gal ir dl antrosios protestant pergals 1690 m. liepos m nes prie Aughrimo, iaurs Airijoje imta tradicikai vsti kaip nacionalin vent liepos 12 d.

635

EUROPOS

ISTORIJA

kuri daugiausia buvo katalikika. kotijoje revoliucij sutvirtino idavikikos Ko slnio skerdyns (1692), kur angl remiami Campbellai iud katalikikj Macdonald klan; tai buvo tbtins kot kalniei kovos su emum gyventojais pradia. Tarptautiniu mastu ji inspiravo Anglijos ir kotijos prisijungim prie Augsburgo lygos ir dalyvavim visose vlesnse koalicijose, nukreiptose prie Liudvik XIV. Taigi lovingoji revoliucija" 1688 1689 metais nebuvo nei labai lovinga, nei revoliucin. Ji prasidjo norint igelbti politin ir religin sistem nuo radikali Jokbo pasilym ir pavyko tik dl vienintelio skmingo siverimo Anglij skai iuojant nuo 1066 met. Taiau vlesnms kartoms ji tapo galingu mitu, konsti tucins doktrinos, pramintos anglikja ideologija" ir postuluojanios absoliui parlamento nepriklausomyb, pagrindu. i doktrina tvirtina, kad absoliuti despo tika valdia", kaip j pavadino teisininkas Blackstone'as, buvo atimta i monar cho ir atiduota renkamam parlamentui. Bent jau teorikai tai suteikia parlamentui teis valdyti su tuo pasiptusiu autoritarizmu, kuris anksiau buvo bdingas Anglijos karaliams. Tuo i doktrina i esms skiriasi nuo liaudies suverenumo doktrinos, kuri dauguma kit Europos ali perm i JAV arba i revoliucins Pranczijos ir kuri veikia remdamasi oficialia konstitucija, reglamentuojania visas valstybins santvarkos akas. Ji neivengiamai tapo ne tik protestant, bet ir angl virenybs Didiojoje Britanijoje flagmanu, nes parlamento nariai anglai visada sudar daugum. Parlamento nepriklausomybs doktrinai buvo lemta per gyventi visas vlesni ami permainas, ir po 300 met ji vis dar tebebuvo viena i pagrindini klii Didiajai Britanijai engti suvienyt Europos Bendrij2 5 . Dl dinastini komplikacij galutinis rezultatas buvo neaikus dar 25 metus. Nuo 1701 met Liudvikas XIV oficialiai pripaino Jokbo Eduardo Stiuarto, dar vadinamo senuoju pretendentu" arba Jokbu III" (1688 1766), pretenzijas, o mirus Marijai (1694), Vilhelmui III (1702) ir visiems 17 karaliens Onos (valdiu sios 1702 1714 m.) vaik, protestantikieji Stiuartai liko be pdini. Per pat Ispanijos pdinysts karo kart niekam nereikjo priminti, koki nelaimi gali atneti pdini nebuvimas. Anglijos ir kotijos unijos aktas (1707) daugiausia buvo nusivylimo, kilusio dl dinastini problem, upldusi London ir Edin burg, padarinys. U savo paleidim kot parlamentas sugebjo isireikalauti laisv prekyb tarp abiej ali, didiuli kotijos skol apmokjim angl pini gais, atskir kot teisin sistem ir presbiterion Banyios egzistavim bei nerayt pasiadjim, kad angl kariuomen kovos su sukilusiais kot kalnie iais (r. III pried, 63). Nuo to laiko Didiosios Britanijos Jungtin Karalyst turjo valdyti parlamen tas i Vestminsterio, o naujj brit" tautyb reikjo primesti senesnms Brit sal tautoms. Dabartinis brit identitetas kaip tik ir kils i t laik. Angl tra dicijos iliko gerbiamos, o prisiminimai apie atskir kotijos istorij turjo bti itrinti i atminties. Didioji Britanija eng didiausio pasitikjimo savimi er veikusi vidin susiskaldym. Nors Stiuart dinastijos pakeitimas Hanoveriais sukl kart gin, jis vis dlto vyko. Nuo to laiko monarchija, kuri nebuvo nei anglika, nei kotika, tapo britikumo ramsiu2 6 ,
636
[ g o t a ] [m a s o n a i]

LUMEN

MASONAI
1717 metais, paymint v. Jono Kriktytojo dien, keturi tuo metu Londone egzistavu si mason loi atstovai susitiko alinje Goose and Gridiron kurti Didij pasaulio motinin lo" ir isirinkti savo pirmj Didj Magistr. Nors to susitikimo protokolai nei liko, masonybs istorikai neabejoja, kad toks susirinkimas tikrai vyko ir kad Londono Didioji lo nuo to laiko tapo tarptautiniu mason centru1. Ankstyvoji masonybs istorija skendja tamsoje. Pasakojimas apie XIII amiaus popieiaus bul dl banyi statytoj draugijos krimo yra grynas prasimanymas. Jokiais rodymais nepagrstos ir hipotezs apie j ryius su vidurami commecines arba Steinmetzen, o juo labiau su pogrindine buvusi tamplieri organizacija. 1723 met praneime iuo klausimu buvo cituojamas toks dvieilis: Jei tik istorija ne poktas, Mason protvis - Babelio boktas. Pirmosios patikimos inios apie masonus susijusios su XVII amiaus kotija ir su jos bei Anglijos ryiais pilietinio karo metu. Eliasas Ashmoleas (1617-1692), antikvaras, astrologas ir Londono muziejaus krjas, taip savo dienoratyje apra stojimo i organizacij ceremonij: 1646 met spalio 16 d. 4.30 po piet tapau masonu Voringtone Lankayro grafystje kartu su pulkininku Henriu Mainwaringu i eyro. tai los nari, dalyvavusi ioje ceremonijoje, pavards: ponas Richardas] Penketas, seninas: ponas Jamesas Collieras, ponas Richardas] Sankey, Henris Littleris, Johnas Ellamas, Richardas Ellamas ir Hughas Brew2. Paslaptingumas, gaubiantis masonyb, palaikomas tyia, smoningai. Jis vilioja jos alininkus ir atstumia prieininkus. Nepriklausantys jiems gali tik splioti apie maso n ritualus, j hierarchij, pseudorytietik argon, enklus ir simbolius, na ir apie j tikslus. Skriestuvas ir kampainis, prijuost ir pirtins, ant grind nubrtas ratas, be abejo, skirti sustiprinti tikjimui, kad is judjimas kils i vidurami gildij. Taiau daugiausia gin kelia tariamoji mason priesaika saugoti paslapt. Anot vieno liudiji mo, stojantysis masonus uritomis akimis buvo klausinjamas: Kuo pasitiki?" Jis atsak: Dievu". Kur eini?" - I Vakar Rytus, vies". Po to pareikalavo prisiekti Biblija neatskleisti draugijos paslapi, nes u tai jam gali bti perpjauta gerkl, ipltas lieuvis, o knas ukastas rupiame jros smlyje..."3 Masonai visada vadovavosi savitarpio naudos principu, nors ir niekur nra apibr ta, kokia galt bti ta nauda. J prieai danai tvirtina, kad masonai yra antifeministai, nes nepriima moter, ir antisocials bei antikrikioniki, nes ios draugijos nariai taria mai padeda vieni kitiems politiniais, prekybiniais ir socialiniais ryiais kit nenaudai. Taiau patys masonai visada pabr savo prieikum ateizmui, religin tolerancij, politin neutralum ir labdaring veikl. Masonyb nepaprastai paplito XVIII amiuje. Ji verbavo narius i aukiausi brit aristokratijos sluoksni ir tapo tvirta monarchijos atrama. 1725 metais pabgliai i

637

EUROPOS

ISTORIJA

kotijos steig mason lo Paryiuje; vliau mason los atsirado visose Europos emyno alyse. Jos buvo steigtos Prahoje (1726), Varuvoje (1755) ir net Sankt Peter burge. Napoleono kar laikais loi buvo jau pakankamai daug, kad pradt plisti pasakojimai apie prieing pusi karininkus prie Borodino ar Vaterlo, duodanius vieni kitiems slaptus enklus ir nutraukianius ugn. Katalik alyse masonyb gavo antiklerikalin pobd ir vaidino svarb vaidmen radikaliajame vietimo judjime4. Jos nariai danai buvo deistai, filosofai, Banyios ir valstybs kritikai. Pavyzdiui, Austrijoje, kur nebuvo paskelbtos masonus smerkianios popieiaus buls, jie nepaprastai aktyviai propagavo men ir humanitarinius mokslus iki pat j veiklos udraudimo 1795 metais. Pranczijoje masonai prisidjo prie ikirevo liucini bruzdjim. XIX amiuje ir vliau jie buvo glaudiai susij su liberalizmu. Katalik Banyios poiris masonyb buvo vienareikmis. Vatikanas laik j blo giu. Nuo buls In Eminenti (1738) iki Ab Apostolici (1890) popieiai eiomis skirtin gomis progomis masonyb pasmerk kaip konspiracin, blog, ardomj. Lojals katalikai negaljo bti masonais, nes tie ultrakatalik sluoksniuose danai buvo laikomi tokiais pat visuomens prieais kaip ir jakobinai, karbonarai bei ydai. Dar prieikiau juos traktavo XX amiaus totalitariniai reimai. Masonus siunt koncentracijos stovyk las ir faistai, ir komunistai. Daugelyje Europos ali jie galjo atnaujinti savo veikl tik po faizmo lugimo, o Rytuose tik subyrjus sovietiniam blokui. Ginai dl mason vaidmens tebesitsia. Taiau bene spdingiausias juos apib dinantis dokumentas yra nari sraas; sakoma, kad jame esama toki veikj kaip Austrijos imperatorius Prancikus I, Prsijos karalius Frydrichas II, vedijos karalius Gustavas IV, Lenkijos karalius Stanislovas Augustas, Rusijos caras Pavlas I, Wrenas, Swiftas, Voltaireas, Montesquieau, Gibbonas, Goeth, Burnsas, Wilkes, Burkeas, Haydnas, Mozartas, Guillotinas, Maratas; generolai Lafayetteas, Kutuzovas, Suvorovas ir Wellingtonas; maralai Macdonaldas ir Poniatowskis; Talleyrandas, Canningas, Scottas, Trollopeas, OConneIlis, Pukinas, Lisztas, Mazzinis, Garibaldis, Koutas; Belgijos karalius Leopoldas I, Vokietijos kaizeris Vilhelmas I; Eiffelis, Tirpitzas, Scharnhorstas, Masarykas, Kerenskis, Stresemannas ir Churchillis; visi Didiosios Britanijos karaliai, iskyrus vien, nuo Jurgio IV iki Jurgio VI. Tai rodo, kad i didiausia i tarptautini slaptj draugij nebuvo absoliuiai slapta.

Jokbo alinink pretenzijos, kurias jie kl didij XVIII amiaus dal, ap m visk, kas buvo prarasta per 1688 1714 met vykius. Be Senojo pretendento ir jo snaus Karolio Eduardo Stiuarto, dar vadinamo Jaunuoju pretendentu", Graiuoju princu arliu" arba Karoliu III" (1720 1788), asmenini likim, jos ireik visus eistus jausmus, susijusius su panaikinta senja tvarka. Jokbo ali ninkai gedjo senj monarchij, angl katalikybs ir jos ryi su kitomis Euro pos alimis, kot ir airi teiss patiems bti savo likimo eimininkais. Anglijoje jiems simpatizavo daug radikali tori ir visi tie, kurie apraudojo pabgli ir tremtini likim. Jokbo alinink judjimas inspiravo du didelius sukilimus

638

LUMEN

Penkioliktj met (1715), kai Jokbo rmj armijos ygiuodamos pietus pasie k net Lankayr ir Keturiasdeimt penktj met (1745), kai jos pasiek Derb. Pastarasis sukilimas paskatino kampanij, kurios tikslas buvo galutinai sunai kinti kotijos kaln rajon civilizacij. Po siaubingo pralaimjimo prie Kuloden Mro 1746 m. balandio 16 d., kai paskutinioji didel kot klan kari grup krito pakirsta angl kareivi, apsirengusi raudonais mundurais, ir emumose gyvenani kot salvi, klan gyvenimas buvo nuslopintas visam laikui. J var tojama gl kalba paskelbta u statymo rib, tautiniai drabuiai udrausti, orga nizacijos taip pat, o vadai itremti. Siaubingi valymai, leid lojaliems emval diams ivaryti gyventojus ir j emse auginti avis, baigsi tuo, kad pabgusi iaurs Amerik gl buvo daugiau negu likusi kotijoje. Kaip tik dl to ko tijos auktumos gavo t vaiduoklik tutum, kuris taip avi jo prieasties nei nanius turistus,
[ p h ili b e g ]

Kartu su aptvrim politika, kuri Anglijoje ne maiau kaip du imtmeius vijo smulkiuosius emvaldius nuo j emi, valymai ubaig t proces, kurio dka brit visuomen gavo vien i patvariausi savo bruo. Dl t valym Didioji Britanija neteko valstiei, kurie sudar daugumos kit Europos ali pagrind. Kartu dingo ir socialinis solidarumas, primityvi demokratija ir tautins savimons atmaina, natraliai atsirandanti bendruomenje, kurioje vyrauja valstieiai. Tai reik, kad brit tautikumo jausmas galjo bti nuleistas emyn i valstybs ins titucij, ypa karnos ir imperijos, bet negaljo kilti auktyn i valstiei eim tradicinio prisiriimo prie ems. Nuo to laiko em tapo tik nedidels fermeri ir emvaldi klass nuosavybe. Brit visuomen pasidalino pasiturini loja lij maum ir beem daugum, kuriai buvo lemta miglotai beprisimenam skriaud kartl perkelti pai brit klasins sistemos erd. Brit salyne Airija buvo nuoalus kratas. Nors jos likimo ir negalima lyginti su nusiaubt kotijos kalnuotj rajon lemtimi, vis dlto konflikt paliktos aiz dos buvo gilios ir skaudios. Ir protestantai, ir katalikai per religinius karus paty r bjauri persekiojim. Po 1691 met protestant virenyb tvirtino drakoniki statymai, atm i katalik teis valstybines tarnybas, nekilnojam turt, vie tim ir mirias santuokas. 1707 met unija Airijos neapm. Ji ilaik savo parla ment, taiau ir toliau turjo paklusti senoviniam Poyningo statymui", kuris automatikai suteik teis karaliaus ministrams Londone kontroliuoti jo leidia mus statymus. Prieingai negu kotija, Airija negavo teiss laisvai prekiauti su Anglija. Ji nepatyr, kaip antai Velsas, ir jokio nacionalinio ar kultrinio atgimi mo. Iskyrus protestantikj Alster, kur pabgliai hugenotai pradjo skming linini audini versl, ji tiesiogiai nedalyvavo Didiosios Britanijos pramoninje revoliucijoje. Dl gyventoj skaiiaus augimo kaime siviepatavo visuotinis skur das. 1726 1729 ir 1739 1741 met badas buvo XIX amiaus penktojo deimt meio katastrofos pranaai. iauriosios Baltj vaikin" gaujos pirm syk pasi rod kaimuose 1761 metais. Judjim u reformas, kuriam vadovavo Henris Floodas (1732 1791) ir Henris Grattanas (1746 1820), sulugd nenusiseks Wolfe'o Tone'o ir jo Jungtini airi sukilimas (1798) bei prievartinis Airijos jun gimas Jungtin Karalyst antruoju unijos aktu (1801).
639

EUROPOS

ISTORIJA

PHILIBEG
1727 metais Macdonnelli klano i Glengario vadas pradjo geleies lydymo versl. Inuomojo Invergario mik kvakeri kalviui i Barrou vietovs Lankayre Thomasui Rawlisonui ir surinko moni mikui kirsti ir auktakrosnei aptarnauti. Reguliariai atva iuojantis Rawlisonas pastebjo, kad vietos darbinink tradicinis drabuis - ilgas breacon - permetamas per petj ir sujuosiamas diru pledas trukdo dirbti. Tad pasitars su Iverneso gulos siuvju jis sugalvojo trumpesn klostuot sijonl iki keli, kur netru kus pradta vadinti felie-beg, Philibeg" arba mau pledu". Taip kot kalnn taria mai senovini tautini drabui pagrindin komponent irado anglas1. Netrukus po to pralaimjo antrasis Jokbo alinink sukilimas ir Vestminsterio par lamentas udraud visus kot kalnn tautinius drabuius. Keturiasdeimt met kot sijonlius - kiltus - neioti vieai buvo leidiama tik kot kalniei, kuriuos brit kariuo men uoliai verbavo, pulkams Juodosios sargybos (1739), Kalnn lengvj pstinink (1777), Syforto kalnn (1778), Cameron (1793), Argyll, Sutherland ir Gordon (1794). Tais paiais deimtmeiais, kai kot kalnn draugija Londone kovojo u kilt sugrinim, civiliai kot kalnn vyrai visam laikui priprato neioti kelnes,
[n o m e n ]

1822 metais Jurgis IV pirm kart nuo unijos sudarymo laik su oficialiu vizitu apsi lank Edinburge. inomas romanistas seras Walteris Scottas buvo io vizito ceremonmeisteris. kot kalniei pulkai, kurie taip pasiymjo Vaterlo myje, per parad praygiavo su savo puikiaisiais sijonliais. Vis kotijos klan vadai buvo pakviesti daly vauti ikilmse su tradiciniais drabuiais". Jie irgi buvo su kiltais, tik kiekvienas i skir tingo languoto kotiko audinio - tartano. Languotus pledus nuo seno aud klestinti tekstils pramon; pasiturintiems ji gamino ir audin, i kurio buvo siuvami tre w - emyn siaurjantys bridai. Spalvoti languoto audinio ratai neymiai vairavo priklausomai nuo region, bet ne nuo klan; paprasti mons j neneiojo. Garsiausias i vis rat buvo Campbell juodai alias tartanas, priskirtas Juodosios sargybos pulkui; jo komercinis pavadinimas - Kidd. Nr. 155, pagal vien plantatori i Karib, kuris usak jo savo vergams. Taiau kot kalnn pulk apranga ir 1822 met ikilms padjo sitvirtinti tradicijai kiekvien rat sieti su skirtingu klanu. Tam labai padjo ir kiek vliau ileistas puikiai iliustruotas, bet suklastotas veikalas Vestiarum Scoticum (1842), kur para du broliai arlatanai, pasivadin Sobieskiais-Stiuartais, turj romantik dvar Eileann Aigas saloje netoli Iverneso. Tartano rat paskirstymas ubaig reikming kultrin proces, trukus daugiau kaip por imtmei. Pirmajame etape, krus presbiterion kolonij Alsteryje, akivaiz diai airika kot kalnn civilizacijos kilm i pradi buvo ignoruojama, o vliau atmetama. Sukurta nauja, grynai kotika istorija ir literatra; svarb vaidmen ia atliko puiki, bet netikra Jameso Macphersono poezija, priskiriama legendiniam Osianui. Taria mai senoviniai ir tikri" kot kalnn paproiai - tarkim, kilt neiojimas - mones patrauk, nes jiems reikjo vienareikms nacionalins genealogijos. Galutiniame eta pe, kuris prasidjo Amnestijos aktu (1786), daugyb kotijos auktum pabgli susi-

640

LUMEN

telk emumose ir naujsias tradicijas perm visi kotai, tuo pabrdami savo neanglikum. j labai romantik aidim pakurst ir karalien Viktorija, 1848 metais sigijusi Belmoralo dvar ir iradusi" Belmoralo tartan savo labai jau nekotikam vyrui ir visai eimai. Macdonnelliai i Glengario visos tos revoliucijos pabaigos neregjo2. I pradi jie sudar Macdonald i Ski klano sept - ak, kuri kadaise buvo sal valdov"; j pavadinimas gl kalba reik Domhnullo snus", pasaulio valdovus". Macdonnelli karo su Mackenziais pertraukose jie visada vaidino svarb vaidmen katalik ir Jokbo alinink kovose. Vienas i Macdonnelli ne Jokbo II vliav myje prie Kilikrankio 1689 metais, o vliau dar kart kovojo prie erifmuiro 1715 metais. Jo pdinis daly vavo keturiasdeimt penktj met sukilime vadovaudamas 600 savo klano vyr ir buvo kalintas Londono Taueryje. Taiau eioliktasis vadas pardav protvi emes ir emigravo Naujj Zelandij. J raudonos, juodos, tamsiai alios ir baltos spalvos tartanas turi visus paprasto ir senovinio rato poymius. Nra ini, ar jis buvo naudoja mas pirmajam 1727 met kotikam kiltui. XIX amiaus pabaigoje i prasimanyta tradicija visoje Europoje tapo masins pro dukcijos objektu3. Kai vokiei socialistai isigalvojo Gegus Pirmosios vent (1890), kai graikai atgaivino Olimpines aidynes (1896), kai rusai paymjo Romanov dinasti jos jubiliej (1913) ar kai kotai pradjo rengti Bernso naktis" - kotijos emum gyven toj atsak kalnn kiltus, ddmaiius ir nacionalin patiekal hag - visi jie stengsi sukurti kok nors bendr savosios visuomenins grups identiteto simbol.

Hanoveriu valdomos Didiosios Britanijos istorija truko 123 metus. Keturi Jurgi valdymas I (1714-1727), II (1727-1760), III (1760-1820) ir IV (1820 1830) buvo tikrai konstitucins monarchijos laikotarpis; dominavo ukariaujant visas naujas imperijos teritorijas ir netenkant senj, vadovavo pirmajai pasaulyje pramoninei revoliucijai ir neturinios precedento jrins galios sukrimui, kuri unikaliai atskyr Didij Britanij nuo to, kas vyko kitose Europos emyno aly se. Skirtumai, atsirad tuo laikotarpiu tarp Didiosios Britanijos ir jos kaimyni Europos emyne, buvo tokie dideli, kad daugelis brit istorik buvo link Didio sios Britanijos ir Europos istorij laikyti nesusijusiais dalykais. velgiant i laiko perspektyvos, paiu reikmingiausiu Hanoveriu dinastijos laikotarpio vykiu reikt pripainti trylikos brit kolonij netekim per vadina mj Amerikos revoliucij 1776 1783 metais. inoma, 1776 metais niekas nega ljo numatyti viso JAV potencialo. Tos trylika kolonij tuomet atrod labai traps dariniai, apsupti nevaldom gamtos stichij dar menkai itirtame emyne. Taiau net ir tai turint omeny, Brit imperijos perspektyvos Nepriklausomybs karo iva karse buvo labai spdingos visais atvilgiais. Brit jr laivyno galia jau visai realiai pranaavo, kad dideles Ispanijos ir Pranczijos teritorijas Amerikos Vaka ruose ir Vidurio vakaruose bus galima pasiglemti be rimtesnio pasiprieinimo. (1803 metais Pranczija i tikrj buvo priversta pusveliui parduoti savo Luizia-

641

EUROPOS

ISTORIJA

n faktikai visus Vidurio vakarus.) Taiau netekusi savo patraukliausi vald u Atlanto, Didioji Britanija vis labiau turjo iekoti galimybi plsti imperij kitur, pirmiausia Indijoje ir Afrikoje. Tuo metu brit vyriausyb nesuvok net pai artimiausi to pasekmi. Joh nas Hancockas tikrai nesuklydo pasiraydamas Nepriklausomybs deklaracij (1776) didelmis raidmis, kad karalius Jurgis galt perskaityti be akini". Didiosios Britanijos varovams Europos emyne sukilimas Amerikoje sudar prog sikiti bent trumpam. Pranczija ir Ispanija parm tai, ko niekada neb t pakentusios savo kolonijose. Taiau visiems siningiems europieiams tai ikl fundamentali politini princip problemas, met ik patiems monar chij pagrindams t monarchij, kurios beveik visus juos vald. Septyni Kon stitucijos, kuri atne tas sukilimas, straipsniai, tai aikiausias ir praktikiau sias vietimo ideal suformulavimas. Jie trumpi, pasaulietiki, demokratiki, respublikoniki, racionals; tvirtai pagrsti Locke'o pasilyta sutarties teorija, angl legalizmu, Montesquieu mintimis apie valdios padalijim, Rousseau visuo tins valios koncepcija. i Konstitucija buvo parayta Ms, Jungtini Valstij moni", vardu ir pasirod esanti nuostabiai patvari. Likimo ironija ta, kad dau gelis pagrindini Konstitucijos autori, tarp j ir Thomas Jeffersonas bei George'as Washingtonas, buvo vergvaldiai ir kad ji iplta i alies, kuri tuo metu buvo viena i laisviausi ir geriausiai valdom. Iki XVIII amiaus Savoja buvo ventosios Romos imperijos pasienio provincija. Ji drieksi abiejose Vakar Alpi kalnagbrio pusse tarp Pranczijos karalysts ir Lombardijos lygum. Valdanioji Savojos dinastija, laikiusi save seniausia Euro poje, buvo kilusi i XI amiaus grafo Umberto Biancamano (Umberto Baltaran kio), kurio gimins valdioje atsidr abiej Mon Seni kalno lait ir Didiojo Sen Bernaro perjos teritorija. Vakarjanti jos sritis frankofonikoji Savojos grafys t, apimanti amberi, Anesi ir Monblano masyv, drieksi iki enevos eero. O rytinis regionas, italikai kalbanti Pjemonto kunigaiktyst, aprpianti Aost, Sus ir Turin, plytjo iki Ligurijos Rivjeros. Susikrus veicarijos konfederacijai, i provincija buvo atkirsta nuo pagrindins imperijos dalies ir jos valdovai Turine, paauktinti iki imperijos kunigaiki statuso, galjo tsti faktikai nepriklauso m egzistencij. Kunigaiktis Viktoras Amadjus II (vald 1675 1730 m.) atsar giai jo siauru takeliu tarp savo galingj kaimyn prancz ir Habsburg. Taiau kai kritiku Ispanijos pdinysts karo momentu jis nutrauk sjung su Liudviku XIV, imperatoriaus buvo apdovanotas karaliaus statusu ir dar Sicilijos sala. 1720 metais austrai privert Viktor Amadj II Sicilij ikeisti Sardinijos sal; taip pasibaig jo viepatavimas jungtins Sardinijos karalysts, susidedan ios i Savojos, Pjemonto ir Sardinijos, soste. iam keistam konglomeratui, tipi kam dinastins politikos produktui, Prsijai pietuose" po imto met buvo lem ta nelauktai tapti Italijos susivienijimo lyderiu (r. X skyri). Ispanija jo pirmoji ilgoje procesijoje ali, kuri ankstesns politins ir eko nomins pozicijos spariai blogjo. Valdant Burbon dinastijos karaliams Pily pui V (1700-1746), Ferdinandui VI (1746-1759), Karoliui III (1759-1788) ir
642

LUMEN

Karoliui IV (1788 1808) ji atsisak vis pretenzij didiosios valstybs sta tus. Netekusi savo vald Europos emyne, iskyrus Parm ir Pjaenc, ir surita su savo didiule abejotinos verts imperija Amerikoje, ji ir toliau buvo grand, Banyios ir inkvizicijos valdioje. Vien tik Pilypo valdymo metu vyko 700 autoda-fe. Tiesa, pavyko io to pasiekti reorganizuojant valdym prancz pavyzdiu, puoiant Madrid, per Akademij (1713) skatinant kultrin gyvenim,
[p rado] [b a s e rria ]

Panaiai vegetavo ir Portugalija, valdoma abejing monarch ir karingos Ba nyios. Jonas V (vald 1706 1750 m.), inomas Dievotojo" pravarde, buvo kara lius kunigas, o vienas i jo sn, sugyvent su viena abate, tapo didiuoju ink vizitorium". Jo pdinio Juozapo I valdym (1750 1777) sukrt Lisabonos ems drebjimas, taiau sutvirtino vlesni laik Colbert'o markizo Sebastao Jos Pompalio (1699 1782) energingos, bet neilgaams Portugalijos reformos. Pompalis tikriausiai niekada neitar danai jam priskiriam odi Laidokite mirusius ir maitinkite gyvuosius", taiau nuo 1750 met jis ketvirt amiaus vie patavo alyje, reorganizuodamas finans sistem, vietim, karo laivyn, prekyb ir kolonijas. Marija I (vald 1777 1816 m.), kaip ir jos aminink brit soste, iprotjo; o Portugalijai, kaip ir Didiajai Britanijai, buvo lemta vis revoliucin period praleisti valdomai regento.
[2em s d r e b jim a s ]

XVIII amiaus Italija vis dar buvo susiskaldiusi, nors atskir jos dali ribos iek tiek pasikeit. Pagrindiniai varovai dabar buvo Savojos dinastija Turine, Austrijos Habsburgai, vald Milan, ir Toskanos kunigaiktyst. Nepriklausomos Burbon karalysts Neapolyje atkrimas 1738 metais iek tiek palaik pusiausvy r. Visos ios teritorijos dabar buvo protingai valdomos apsivietusi despot. O kitur, tokiuose miestuose respublikose kaip Venecija ir popieiaus srities dievi kojoje autokratijoje, vyravo senieji kontrastai. Vatikano politinio manevravimo erdv gerokai susiaurjo, kai katalikikosios valstybs veik kiekviena sau, sutardamos tik vienu klausimu kad reikia panaikinti jzuit ordin. Trys ilgai truk popieiavimai Klemenso XI (1700 1721), Benedikto XIV (1740 1758) ir Pijaus VI (1775 1779) nepajg sustabdyti Vatikano politins takos silp njimo. Pasaulietin kultra igyveno ryk atgimim; oficialios akademijos Flo rencijoje ir Romoje skatino ital kalbos ir literatros pltr. Suklestjo mokslas. Visoje Europoje igarsjo tokie mokslininkai kaip archyvaras L. A. Muratoris (1672 1750) i Feraros, ekonomistas Antonio Genovesis (1712 1769) i Neapo lio, kriminologas Cesare Beccaria (1738 1794) i Milano arba fizikas Alessandro Volta (1745 1821) i Pavijos. Jie, be abejo, sustiprino auganios tautins kult rins bendruomens vidinius ryius,
[to rm e n ta ]

Jungtins Provincijos, kurios kadaise kaip ir Portugalija buvo ispan karnos perlas, vis dar tebeturjo savo ujrio imperij, taiau ariau nam vykstantiems vykiams j taka buvo nedidel. Jrose Jungtins Provincijos prarado buvus pra naum prie Didij Britanij, o sausumoje jas i vis pusi supo Habsburg valdos. Nuolatin kova tarp respublikon oligarchijos ir Oraniei dinastijos ts si iki 1815 met, kai gal gale buvo sukurta paveldima monarchija,
[b a ta v ija ]

643

EUROPOS

ISTORIJA

BASERRIA
Kad baserria (bendras kis") sudar unikalaus socialins organizacijos tipo pagrind bask krate, patvirtina 1786 met suraymo Navaroje duomenys. Kad veikt pavel djimo krizes, danai kylanias individualiuose valstiei kiuose
[g r ille n s te in a s ],

Navaros parlamentas patvirtino teis, kad kiekvien k gali valdyti dvi kartu gyvenan ios sutuoktini poros. Visi suaug tokio kio nariai, ir eimininkai, ir nuomininkai, gal jo rinkti paveldtoj kiekvienoje kartoje, kuris ta teise pasinaudot, kai tik kuri nors i sutuoktini por nebegals dirbti dl mirties ar gaudama iimtin. k valdanij vedyboms ir j kraiiui taip pat reikjo gauti vis sutikim. Todl baserria buvo labai stabilios nuosavybs valdymo prasme bei pajgios ekonominiu atvilgiu. Tai tikra bask kultros saugykla didjant urbanizacijai bei industrializacijai, bask tapatumo pagrindas iki tol, kai m mati gyventoj skaiius naujaisiais laikais. Kultra, ekono mika ir socialin organizacija buvo neatskiriamai susipynusios ioje sanklodoje, kuri daug imtmei ilaik viena i seniausi Europoje ikiindoeuropietikj taut1.

EMS DREBJIMAS
1755 met lapkriio 1 d. Portugalijos sostin Lisabon sugriov ems drebjimas. Potvynio banga iard krantin ir sunaikino laivus Tacho upje. Du tredaliai miesto pastat sugriauta ar sudeg. uvo 30-40 tkstani moni. Smgio banga buvo jun tama nuo kotijos iki Konstantinopolio. Lisabonos ems drebjimas nebuvo nei pirma, nei paskutin i Europ itikusi stichini nelaimi. Panaaus masto katastrofa vyko 1421 metais, kai Maso polderius sivers vanduo uliejo imtus emumose esani Olandijos kaim, 1631 met gruo dio mnes per Vezuvijaus isiverim Italijoje uvo apie 18 000 moni, o 1669 metais lava i Etnos ugnikalnio palaidojo Katanijos uost Sicilijoje. 1356 met ems drebjimas sugriov Bazel, o 1908 met gruodio 28 d. sulygino su eme Mesin ir Redij di Kalabrijas; uvo 77 000 moni. Didysis Londono gaisras 1666 metais irgi nebuvo vienintelis. O maro ir choleros epidemijos nesiliov iki pat XIX amiaus pabai gos.
[ s a n it a s ]

Taiau 1755 met ems drebjimas nebuvo tik fizinis sugriovimas. Jis sukrt labiausiai puoseljamas vietimo epochos viltis. Sudrebino ir philosophes tikjim gerai sutvarkytu nuspjamu pasauliu ir geru racionaliu Dievu. Juk drebjimas naikino visus vienodai - ir teisius, ir neteisius. Net Voltaireas buvo priverstas pripainti: iaip ar taip, pasaulyje blogis yra1.

XVIII

amiaus Skandinavija avanscen ijo tik vien kart. Paskutinysis

vedijos mginimas siekti didybs valdant Karoliui XII (1697 1717) buvo ana chronizmas, pasibaigs neskme. Be ios iimties, Skandinavijos alys gyveno

644

LUMEN

sau, niekieno nekliudydamos ir niekam nelsdamos akis. Danijoje ir Norvegijoje keturi Oldenburg dinastijos karaliai Frederikas IV (vald 1699 1730 m.)f Kristijonas VI (vald 1730 1746 m.)r Frederikas V (vald 1746 1766 m.) ir Kris tijonas VII (vald 1766 1808 m.) iek tiek modernizavo al vietjiku pavyz diu. Energingas eksperimentas ia linkme, per por met ileidus 2000 dekret, labai staigiai baigsi 1772 metais, kai karaliaus pirmasis ministras prsas J. F. Struensee, neva ir karaliens vaiko tvas, buvo nukirsdintas u lese-majeste (vals tybs idavim). Ilga ir stipri reakcija prie karaliaus absoliutizm vedijoje lm parlamento ikilim; jo audringos diskusijos uleido viet darbingai keturi luom veiklai ir skrybli" bei kepuri" frakcij lenktyniavimui. Monarchij labai susilpnino Karolio XII sesers Ulricos Leonoros abdikacija savo nevykusio vyro i Vokietijos Frederiko I (vald 1720 1751 m.) naudai, bei jo pdinio Adolfo Fre deriko (vald 1751 1771 m.) i Holtein-Gotorp-Eutin linijos inspiruotos pr s intrigos. Skmingas pakartotinis monarchijos sustiprinimas po karaliaus coup d'etat 1772 metais valdant Gustavui III (1771 1792 m.) vedij grino pagrin din tuometins politikos ir kultros srov. is patriotikai nusiteiks ir rafinuotas jaunas karalius, kadaise turmavs Paryiaus salonus, buvo nuudytas 1792 metais, kai mgino suburti kunigaiki sjung, nukreipt prie Prancz revoliucij.
[e ld lu ft]

Kai Vakar Europai nedav ramybs Pranczijos viepatavimas, Vidurio ir Ryt Europos alys usim savaisiais svarbiais reikalais. Valdant Liudvikui XIV, Vidurio Europ sukrt du nelaukti vykiai, rimtai paveik Vokietijos valstybi istorij. Vienas i j buvo paskutinis didelis turk osman antpldis jie 1683 metais vl apgul Vien. O antrasis naujas dramatikos Prsijos ikilimas jos ambicijos dabar kl grsm visam regionui. Ryt Europa buvo Rusijos imperijos krimosi lemiamo etapo liudininke nuo iol ji tapo aukiausio rango politine jga. Atsidrusi paiame t greit pasikeitim epicentre, senoji Lenkijos ir Lietu vos Respublika pirmiausia paskubjo gelbti Vien, o paskui pamau susmuko, neatlaikiusi savo plri kaimyn smgi. Dar nepasibaigus XVIII amiui, tradici nis jg balansas Vidurio ir Ryt Europoje neatpastamai pasikeit. Osman turk antpldis XVII amiaus pabaigoje buvo susijs su usitsusi politine krize, dl kurios didiojo vizirio pareigos trisdeimiai met atiteko alba n kilms Kprl eimai. Kriz prasidjo XVII amiaus etajame deimtmetyje abipusiais kaltinimais dl Kretos ir dl venecijiei surengtos Dardanel bloka dos. Ji dar labiau pagiljo po 1660 met, kai prasidjo ginas dl Transilvanijos pdinysts: Porta tiesiogiai susidr su Habsburgais. Kprl irjo kar kaip galimyb nukreipti kita linkme kariuomens ir ypa janyar korpuso, prie kur msi toki griet drausminimo priemoni, intrigas ir nepasitenkinim. 1672 metais turkai osmanai upuol Lenkijos provin cij Podol, um Kameneco tvirtov prie Dnestro, kol prie Chotimo j nesustabd Karnos etmonas Jonas Sobieskis. 1681 1682 metais Vengrijoje tur kai osmanai palaik grafo Tkli vadovaujamus sukillius, o kai Vengrija buvo paskelbta Osman vasale, jie leidosi Dunojumi auktyn, link Vienos.
645

EUROPOS

ISTORIJA

ELDLUFT
1773 metais ved vaistininkas Karlas Scheel (1742-1786) nustat, kad oras yra keli or miinys ir kad vienas i jo komponent, kur jis pavadino eldluft (ugniniu oru), yra degimo paslapties kaltininkas1. Kit met spalio mnes K. Scheel savo tyri m rezultatus nusiunt Antoineui Laurentui Lavoisier (1743-1794), Pranczijos parako ir salietros monopolio direktoriui. T pat mnes Lavoisier sureng pietus angl disi dentui ir eksperimentatoriui Josephui Priestleyui (1733-1804) ir igirdo i jo, kaip deflogistonizuotas oras priveria suliepsnoti ugesint degtuv. Lavoisier, kuris buvo karaliaus Ferme Gnrale - mokesi sistemos, o kartu ir Rgie de Poudre - sprogstam mediag gamybos apmokestinimo staigos vadovas, turjo pakankamai laiko ir pinig, kad galt atsiduoti eksperimentavimo aistrai. Jis jau buvo pastebjs, kad daugelis mediag degdamos pasunkdavo ir inojo, kad is faktas nesuderinamas su tuo metu viepatavusia flogistono - nematomos (ir si vaizduojamos) mediagos formos - teorija, kuria dauguma mokslinink, tarp j ir Prie stleys, vis dar tikjo. Tad Lavoisier sugalvojo eksperiment, kaip imatuoti ugninio oro" kiek, kur absorbuot gyvsidabris, degdamas udarame inde2. Jis nustat ne tik tai, kad kaitin tas gyvsidabris jungiasi su ugniniu oru", bet ir kad kaitinant toliau naujasis junginys vl suskyla sudtines dalis. Uraius i reakcij dabar naudojamais simboliais, Lavoisier eksperimentas atrodyt taip: Hg + O = HgO (gyvsidabrio oksidas): HgO = Hg + O Mokslas pagaliau suprato chemini reakcij prigimt - mediagos gali jungtis su kitomis ir vl suskilti materialiame pasaulyje, susidedaniame i paprast element ir j jungini. Tada Lavoisier msi naujo darbo - sugalvoti paprastus pavadinimus paprastiems elementams ir sudtinius pavadinimus junginiams. Scheels ugninis oras" arba Priestleyo deflogistonizuotas oras" gavo oxygn, o Scheels nevarus, dvokiantis oras" hydrogne pavadinim. Gyvsidabrio ir deguonies junginys buvo pavadintas gyvsidab rio oksidu. 1787 metais Lavoisier paskelb 33 element naujj pavadinim sra. 1789 metais jis ileido veikal Trait prliminaire de la Chimie - pirmj pasaulyje che mijos vadovl. Scheel tuo metu jau buvo mirs: tikriausiai jis nusinuodijo savo krosnels garais. 1791 metais Priestleyo namus Birmingeme minia padeg u tai, kad jis sveikino Pran cz revoliucij. Priestleys pabgo JAV, o Lavoisier 1794 met gegus 8 buvo giljotinuotas kartu su kitais dvideimt eiais karalikaisiais mokesi atpirkjais. Sako ma, kad apeliacinio teismo teisjas pareiks: Respublikai mokslinink nereikia". Revoliucija chemijoje vyko beveik tuo paiu metu kaip ir politin revoliucija. Jos abi rijo savo vaikus".

LUMEN

Vienos apgultis truko du mnesius, nuo 1683 met liepos iki rugsjo. Blogai aprpinta Austrijos sostin buvo apsupta galingos 200 000 kari armijos su dide le apgulties gurguole sunkiaisiais pabklais. Tuo metu, kai vokiei kunigaik iai buvo usim Liudviko XIV brovimusi prie Reino, imperatoriui buvo labai sunku deramai pasitikti turkus prie Dunojaus. Taip jau ijo, kad efektyviausios pagalbos jis susilauk i Lenkijos, kur Sobieskis, dabar jau karalius, be to, atsikra ts ankstesns sjungos su Pranczija, kar su turkais ir austr subsidijas laik priemone isprsti savo alies vidaus problemas. Rugsjo pradioje perms vado vavim susiruousioms gelbti austrus pajgoms, jis pasimeld koplyioje ant Kalenbergo kalvos Vienos mike ir rugsjo 12 d. po piet sak pulti. Jo sparnuo tieji husarai leidosi pakalnn ir siver pat osman turk stovyklos vidur, o pus ei jis jau zovada lk per prie gretas, aplink viepataujant panikai, sumaiiai ir vykstant tikroms skerdynms. Kit vakar surado laiko i didiojo vizirio palapins parayti savo monai, karalienei Marijai Kazimierai:
V ienintel m ano sielos ir irdies paguoda, graiausioji ir m ylim iausioji M arysenka! M s V iepats ir Dievas, garb jam per am i am ius, dav m s tautai toki per gal ir lov, apie kuri praeities am iai net negirdjo. V isos patrankos, visa gurguol, visi nekainojam i turtai atsidr m s rankose. < ...> Prieas vien tik parako ir am unici jos paliko tiek, kad utekt daugiau kaip m ilijonui kari < ...> . Viziris taip skubjo, kad pabgo tik vienu irgu. < ...> [Stovykla] tokia did el, kaip Varuva ar Lvovas, supam i m iesto sien. < ...> M an atiteko visos palapins, veim ai, et mille autres galanteries fort jolies et fort riches, mais fort riches < ...> . Jie paliko savo janyarus apkasuose, kurie buvo naikinam i vis nakt. < ...> Jie paliko daugyb nekalt austr m oni, ypa moter; taiau ir iskerd tiek, kiek tik galjo < ...> Viziris turjo nuostabiai gra strut, < ...> taiau ir j jis um u. < ...> Jis turjo pirtis, turjo sodus ir fontanus, triui ir kai; turjo net papg, kuri taip skraid, kad negaljom jos pagauti < ...> 27

Kai Sobieskis isiunt popieiui alij Pranao vliav, prie siuntinio pridjo Karolio V komentar po jo pergals prie Miulbergo: Veni, vidi, Deus vicit (At jau, pamaiau, Dievas nugaljo"). Osman turk atsitraukimas, prasidjs t dien prie Vienos, etapais tssi 200 met. Netrukus tai paskatino popieiaus suburtos ventosios sjungos vado vus energingai skverbtis teritorijas Dunojaus emupio link, dl kuri nebuvo reikiamos pretenzijos nuo Kryiaus ygi laik. Pagal Karlovic taikos sutart (1699) Vengrija buvo sugrinta Austrijai, Podol Lenkijai, Azovas Maskvai, o Morja Venecijai. Ilgainiui Osman valdos Europoje pateko tarp suderintais veiksmais vis labiau susispaudiani nypli: Habsburgai laik savo Karins sienos linij vakariniame flange, o rytiniame rusai nepaliaujamai stmsi priek Juodosios jros pakrante. iuo atvilgiu Austrijos Rusijos sutartis, pasirayta 1726 metais, ilgai vaidino strategin vaidmen (r. III pried, 62). Kar su Osman Turkija skm vytavo tai vien, tai kit pus. 1739 metais Austrija buvo priversta atsisakyti visko, skaitant ir Belgrad, k buvo gavusi pagal Pasarovico taikos sutart (1718). Taiau po trij ilg Rusijos kar su Tur kija 1735 1739, 1768 1774 ir 1787 1792 metais visa iaurin Juodosios
647

EUROPOS

ISTORIJA

jros pakrant atsidr Rusijos rankose. Galutin Kiuiuk Kainardi taikos sutar tis (1774) suteik carui protektorato teis visiems sultono pavaldiniams krikio nims ir tokias prekybines teises Osman imperijoje, kokias anksiau turjo tik pranczai. Sutartis ymjo vadinamojo Ryt klausimo" pradi. Taiau didioji Balkan dalis liko Osman valdioje. XVIII amius buvo pamau didjani nacionalini vili laikas danai jos apimdavo ir tuos mones, kuri pirmasis instinktyvus refleksas bdavo remti Osman valdi. Graikija atsidr politikos arenoje i dalies dl jos autonomijos stiprjimo, o i dalies dl Rusijos sikiimo. Augo graik pareign klas, kartu daugjo ir juos rengiani graik mokykl skaiius. Po 1676 met buvo laikinai panaikinta vaik duokl (devirme). Stiprjo graik visuomens tautin savimon. Korfu, o nuo 1699 met ir Morjos priklausymas Venecijai, sustiprino ryius su Vakarais. 1769 metais rus laivynas, pasistas Viduremio jr kovoti su osmanais, adjo Grai kijai isivadavim. Svarbiu ingsniu tapo Rusijos komercini privilegij suteiki mas graik pirkliams. Panaiai vykiai klostsi ir Serbijoje. Miai dl Belgrado ir Austrijos okupaci ja 1711 1718 metais, kai daug serb savanori telksi po Habsburg vliavomis, parod, kad Osmanai nra nenugalimi. Serbijos staiatikiki ryiai su Rusija buvo dar glaudesni negu Graikijos. Karadords" (Juodojo Jurgio") (1767 1817), tarnavusio ne tik turk plikams, bet ir Habsburg valdiai, veikl vainikavo 1804 1813 met sukilimas, leids serbams pirm kart pajusti nepriklausomybs skon. O antrajam sukilimui 1815 1817 metais, kuriam vadovavo Karadords udikas Miloas Obrenoviius (1780 1860), buvo lemta nutiesti keli Serbijos tarptautin pripainim. Dvi rumun kunigaiktysts, Moldavija ir Valakija, buvo valdomos Portos per graikus fanariotus (pavadinimas kils nuo graikiko Fanar kvartalo Konstanti nopolyje). Nors fanariot reimas buvo korumpuotas ir inaudotojikas, taiau jis skatino imigracij ir kultrinius ryius su Vakarais. Bukovinos perjimas Austrijai (1774), o dar labiau rus okupacijos laikotarpiai tvirtai sismonino dominuojanti graik mauma. Bulgarija labai kentjo nuo Osman armij ygiavimo per al ir nuo dezerty r, vadinamj krajlis, gauj, itisus deimtmeius plikavusi kaimo vietovse. 1794 metais vienas i j vad Pasvanoglu Vidine prie Dunojaus kr faktikai nepriklausom plik respublik. Kaip ir serbai, krikionys bulgarai su vis didjania viltimi valgsi Rusij. Albanija pateko vietini geni vad rankas. Vienas j, Mehemetas i Buato, apie 1760 metus pradjo dinastij, kuri i sostins Skutari kelias kartas vald auktutin Bulgarij. Kitas panaus vadas Ali Paa i Tepeleno kr len su cent ru Joaninoje, nusidriekus nuo Adrijos iki Egjo jr.
[s h q ip e ria ]

1769 1774 ir 1806 1812

metais, paspartino permainas. Isivadavimo i Osman jungo idja pirm kart

Juodkalnija, inoma ioriniam pasauliui venecijietiku Montenegro pavadini mu, buvo vienintel Balkan dalis, ivengusi Osman valdymo. Pasak legendos, kai Dievas kr em, jam liko daug akmen, i j jis ir padar Juodkalnij. Nors

648

LUMEN

SHQIPERIA
Albanija (Shqiperia - ereli alis") drsiai gali pretenduoti j maiausiai pastamos Europos alies status. Plaukdamas pietus pagal jos pakrant XVIII a. devintajame deimtmetyje, Edwardas Gibbonas ra apie al, kuri matyti i Italijos, taiau pas tama maiau u Amerikos vidinius rajonus". Taiau nra kitos alies, kuri bt taip nukentjusi nuo tarptautins politikos ugaid. 1911 met sukilimas, kuriam buvo lemta ivaduoti Albanij i Osman valdymo, paspartino Balkan sjungos, kuri subr Albanijos krikionikieji kaimynai, krim. Visos ios lygos nars, iskyrus Bulgarij, turjo teritorij, kuriose albanai sudar dide l gyventoj dal, bet n viena i j nebuvo pasiruousi ivysti Didiosios Albanijos", kurioje gyvent susivienij visi albanai. Londono taikos sutartis (1913 m. gegus mnes), kuria pasibaig Balkan sjungos karas, pripaino Albanijos nepriklausomy b. Taiau sutartyje buvo primygtinai reikalaujama, kad sienas nustatyt tarptautin komisija ir kad alyje bt vesta vakarietika monarchija (r. III pried, 84). Albanijos visuomen buvo giliai susiskaldiusi ir socialiniu, ir religiniu atvilgiu. iaurini alies kalnuot rajon gheg klanai, gyvenantys pagal kraujo kerto dsnius, teturjo maai bendro su pietins dalies emum toskais. Du tredaliai gyventoj buvo musulmonai, o likus tredal lygiom dalim sudar katalikai ir staiatikiai. Svarbios tau tins maumos buvo valakikai kalbantys piemenys rytuose, italai pakrants miestuose ir graikai, link piet Albanij laikyti iaurs Epiru".
[g a g a u z a i]

Per Pirmj pasaulin kar Albanij buvo siverusi ir Serbija, ir Graikija. Pagal ant rj Londono taikos sutart (1915) su Italija santarvininkai slapta paadjo Albanij padaryti Italijos protektoratu. Alban monarchijos likimas buvo permainingas. Pirmasis mpretas (karalius) Vilhelmas von Wiedas 1914 metais isilaipino kovo mnes, o rug sjo mnes pabgo. Po karo generolas Ahmetas Zogu tapo Albanijos Respublikos prezidentu, taiau tik tam, kad 1926 metais pasiskelbt karalium. Per Antrj pasaulin kar Mussolinis kr Italijos protektorat, adt prie ketvirt imtmeio. Albanijos teritorija buvo praplsta, ji apm ir Kosovo srit, o Viktoras Ema nuelis X buvo paskelbtas karaliumi. 1944-1945 metais al trumpam buvo okupav vokieiai. Albanijos Liaudies Respublik 1946 metais kr grup komunistini tosk partiza n, kurie karo metais remiant Vakarams m dominuoti. J vadas Enveras Hodzha atsisak vis pretenzij dl alban, gyvenani Juodkalnijoje, Kosove ir Makedonijoje, pasitrauk anapus ikikarini sien ir beveik visikai izoliavosi. Praslinkus dviem im tams met nuo Gibbono kelions, turistai plaukia Adrijos jra ar skrenda vir jos pro Albanij kamuojami lygiai toki pai nuostabos ir nesupratimo jausm1.

turkai kelis kartus trumpam buvo um jos sostin Cetinj, taiau taip ir nesitvir tino alyje. Maa armija ten sumuama, skundsi jie, o didel mirta i bado". Nuo 1516 iki 1696 m. Juodkalnija buvo teokratin valstyb, valdoma vienuo li vyskup, o nuo 1696 iki 1918 m. j vald Petrovii dinastijos kunigaikiai.

649

EUROPOS

ISTORIJA

XVIII

amiaus pabaigoje, kai Balkan ali elitas pradjo svajoti apie nepri

klausomyb, jos jau buvo igyvenusios Osman valdioje po keturis ar penkis imtmeius. Tai paliko pdsakus. Staiatiki Banyios jau seniai prisitaik prie tokios padties, diegdamos savo tikintiesiems labai konservatyvias ir antivakarietikas pairas. Nuo Kryiaus ygi laik staiatikiai irjo Vakarus kaip pavergjus, blogesnius net u kitatikius. Dl to n vienas i didij civilizacini judjim, sukrtusi Vakar pasaul renesansas, reformacija, mokslo revoliu cija, vietimas, romantizmas beveik negaljo prasiskverbti Balkan alis. Politinms tradicijoms ia neJ:urjo didesns takos racionalizmas, absoliutizmas ar konstitucionalizmas; visais lygiais dominavo giminysts ryiai; nepotizmas ir kyininkavimas buvo prastinis gyvenimo bdas. Pasak turk patarls, politika tai lovys, o kas neleidia sti i jo, tas kiaul. Nuolat majanio anklavo, kur imta vadinti Turkija Europoje", sienos sudar vien i giliausi Europos kult rinio sprdio linij. Atrmus Osman grsm, Habsburg padtis vl pasitais. Leopoldas I (vald 1658 1705 m.) nesulauk Liudviko XIV paeminimo laik, taiau jo sns Juo zapas I (vald 1705 1711 m.) ir Karolis VI (vald 1711 1740 m.) paveldjo daug didesn teritorij j papild valdos Vengrijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Rim iausia politin kriz ir vl kilo dl paveldjimo tai sukl vien i didiausi kar Europos emyne. Karolis VI, kaip ir jo ispanikasis bendravardis, i kurio jis syk nominaliai perm sost, neturjo vyrikos lyties palikuoni. Bdamas siau raprotis venteiva, Karolis VI didel savo gyvenimo dal skyr religins vienybs vedimui prievarta ir pragmatinei sankcijai, stengdamasis utikrinti paveldjimo teis savo dukteriai Marijai Teresei. Galiausiai jam mirus imperijos sost ugro b Bavarijos elektorius Karolis Albertas, kuris, kaip ir Karolis VII, trumpai (1742 1745) vald susitars su Pranczija; per 400 met jis buvo vienintelis ne Habsburg dinastijos imperatorius. Po to Karolis Albertas grino sost Marijos Teress vyrui, Toskanos didiajam kunigaikiui Prancikui I (vald 1745 1765 m.) ir j vyresniajam snui Juozapui I I (vald 1765 1790 m.). O i tikrj kaip imperatoriaus mona, imperatoriaus motina arba Bohemijos ir Vengrijos karalien Marija Teres (1717 1780) Vienoje vald 40 met. Ji buvo sininga ir santri moteris, be kit dalyk labai atsidavusi ems reformos reikalams ir baudiau nink dalios palengvinimui, o Juozapas I I nekantrus radikalas, karnuotas revoliucionierius", sitikins antiklerikalas ir bajor privilegij prieininkas. Jo politika, siekianti tvirtinti valstybs valdi dviej tradicini santvarkos rams i Banyios ir bajorijos atvilgiu, buvo vadinama jo zefizm u; tai viena i radikaliausi vietjiko despotizmo atmain. Tuo laikotarpiu Austrija sukr biurokratin sistem, kuri kartais vadinama kameralizmu ir remiasi elitine profesionali valdinink kasta. Kartu su iplsta ir reorganizuota karine sistema kameralizmas buvo ta cementuojanti jga, kuri ilai k Habsburg monarchij dar ilgai po imperijos lugimo Vokietijoje. Vienos universitete buvo specialus fakultetas tokiems valstybs valdininkams rengti; jo absolventai i karto patekdavo aukiausius finans, teiss ir vietimo eelonus.
650

LUMEN

(Hals universitete tokie pat specialistai buvo rengiami Prsijai.) Tie gerai ila vinti, gerai apmokami, vokikai kalbantys lojals biurokratai buvo visikai pri klausomi nuo monarcho malons. Jie sudar patikim bufer prie nevienalyius bajor, Banyios bei vairi taut siekius ir buvo nealika racionalizacijos bei reformavimo jga. ioje (kaip vliau paaikjo) baigiamojoje ventosios Romos imperijos egzis tavimo fazje jos vienybei didel al dar atskiros jos kunigaiki dinastins politikos. Kaip kad Habsburg imperatoriai galjo remtis savo emmis ir valdo mis, esaniomis u imperijos rib, taip vis didjaniu mastu t galjo daryti ir elektoriai. Nuo 1697 iki 1763 met Saksonijos elektoriai Wettinai buvo Lenkijos ir Lietuvos karaliais. Nuo 1701 met Brandenburgo elektoriai Hohenzollernai val d kaip Prsijos karaliai. Nuo 1714 met Hanoverio elektoriai vald kaip Didio sios Britanijos karaliai. Vis imtmet Bavarijos elektoriai Wittelsbachai stengsi padidinti savo galimybes sudarydami tradicin sjung su Pranczija. Dl labai vairi ryi visos Vokietijos" sostins" Viena, Drezdenas, Berlynas, Hanove ris ir Miunchenas gavo visikai skirting pobd. Paskutinieji du imperatoriai Leopoldas I I (Toskanos didysis kunigaiktis; vald 1790 1792 m.), Prancikus I I (vald 1792 1806 m.) neturjo didesni galimybi igelbti savo imperij nuo revoliucijos tvano, kuris ir sunaikino j.
[freu d e ]

Ivaduota i turk Vengrija tapo savo ivaduotoj Habsburg despotik sumanym auka. 1687 metais ia buvo panaikinta 700 met senumo renkamoji monarchija. Habsburg dinastijos valdovai bajor parlamentus pavert tik kara liaus dekret registratromis. Senoji vengr bajor teis prieintis" buvo panai kinta. Nuo 1704 iki 1711 met vyks didiulis sukilimas, vadovaujamas Pranci kaus Rkczio II, pasinaudojo tuo, kad Habsburgai buvo sivl karus su Ispanija ir Turkija. Pagal atmaro taik (1711) ir vliau, Vengrijai sutikus priim ti pragmatin sankcij, buvo atkurta daug senj laisvi. Tai pagrindiniai sta tymai, isilaik iki 1848 met. Vengrija iveng kaimynins Bohemijos likimo. Taiau kompromisas buvo pasiektas nelengvai. Marija Teres po 1764 met val d neatsivelgdama vengr parlament, o Juozapas I I ugauliai nepais joki konstitucini formalum, atsisakydamas net karnavimo ceremonijos. 1784 metais, laikydamas Austrij ir Vengrij viena valstybe, jis vokiei kalb padar oficialia kalba. Protest audr suvelnino Leopoldas II, 1791 metais vl patvirtins Vengrijos kaip atskiros valstybs status ir alia vokiei kalbos leids vartoti lotyn ir vengr kalbas. Gil vengr gyvenimo konservatizm, kurio pagrindiniai ramsiai buvo magnat globa ir apygard seimeliai, stiprino nuolatiniai karai su turkais ir etninis bei religinis susiskaldymas. Galbt jo ami pailgino ir Marijos Teress agrarins reformos, kurios vadinamojo Urbarium pavidalu 1767 metais ubaig valstiei pritvirtinim prie ems ir sumaino j revoliucin kart. Jos vietimo reformos, kartu su Budos universiteto steigimu ir vengr literatros atgimimu, imtmeio pabaigoje pasjo iuolaikins nacionalins savimons skl. Ilgainiui vengr nacionalizmo bangai buvo lemta paadinti slovak, kroat ir yd tautines maumas.
651

EUROPOS

ISTORIJA

Prsijos galybs augimas didiausi pagreit gavo XVIII amiuje. Daniausiai tai interpretuojama vertinant vlesn Prsijos vaidmen suvienijant Vokietij. O i tikrj ta galyb augo nenukrypstamai laikantis dinastins politikos, kuri nuolat skald vokiei pasaul ir sukr karalyst, neturini joki bsimos nacionalins valstybs bruo. Tai buvo pasiekta diegiant nepaprastai efektyvi administraci n sistem, kuri leido alies valdovams ilaikyti neproporcingai didel nacionali n kariuomen. (Pagal profesionali kari procent nuo bendro gyventoj skai iaus Prsija buvo trisdeimt kart efektyvesn u savo kaimyn Lenkijos ir Lietuvos Respublik.) Prs akcizas (1680) leido aliai ilaikyti armij, kurios pagrind sudar aristokratinis karinink korpusas, o po 1733 met ir valstiei mimo kariuomen kantonin sistema,
[ s ie s i n g s n is ]

Valdant Frydrichui III (1688 1713) ir Frydrichui-Vilhelmui I (1713 1740), tam Europos mutro meistrui", Hohenzollernai ir toliau jo tuo joki skrupul nepripastaniu keliu, kur nuymjo Didysis elektorius" (r. VII skyri). 1700 metais jie pardav savo elektoriaus bals Habsburgams u j pretenzij karali kosios dinastijos status pripainim. 1728 metais Hohenzollern prisijungimas prie pragmatins sankcijos buvo nupirktas uleidiant jiems Berg ir Ravenstain. Vikrus sjunginink kaitaliojimas per Ispanijos pdinysts kar ir Didj iaurs kar leido jiems sigyti dvi svarbias valdas ecin ir Vakar Pomeranij. ve dijai tik vliau buvo lemta suinoti, kad Prsija kaip sjunginink ne maiau pavojinga kaip prieinink. Nepakartojam prsikj dvasi" sudar lojalumas dinastijai, karinio meistrikumo pagimdyta arogancija ir pagrstas pasididiavi mas kultros ir vietimo laimjimais. 1694 metais Halje kurtas pirmasis Prsijos universitetas; Berlynas, pagyvintas didelio prancz hugenot ir austr protes tant antpldio, steig savo Karalikj meno akademij (1696) ir Karalikj moksl akademij (1700). 1717 metais buvo ileistas visuotinio vietimo sistemos gerinimo ediktas. Valdant Frydrichui Didiajam (1740 1786), Prsija dav vali jgoms, taip uoliai kauptoms jo pirmtak. Nuo pirmosios Frydricho sensacijos austr Sile zijos umimo 1740 metais, vis imtmeio ketvirt karas buvo pagrindinis poli tikos instrumentas. Paskui, atveds al iki visiko sunaikinimo, Frydrichas grie bsi diplomatinio plikavimo taktikos, kuri gal gale per pirmj Lenkijos padalijim dav vaisi padidino jo teritorij,
[g ro s s e n m e e r]

Frydricho asmenyb buvo vienas i to amiaus stebukl. Frydrichas formavo si veikiamas brutalaus tvo, kuris j mudavo ir kart vaikystje privert irti draugo Katt egzekucij bei kelis metus kalino Kiustrino tvirtovje prie Oderio. Per vis Frydricho valdym patrank dundjimas ir vaitojimai i mio lauk buvo susipyn su karaliaus fleitos garsais ir philosophes taukalais. Gimiau per anksti, syk pasak Frydrichas. Taiau maiau Voltaire'". Ir ne vien tik vokiei istorikai ikelia jo nuopelnus. Lordas Actonas pavadino Frydrich tobu liausiu genijum praktikuose reikaluose" i vis, kas tik kada nors paveldjo iuolaikins valstybs sost.
652

LUMEN

GROSSENMEER
1785 metais Grosenmejeras buvo kaimas Oldenburgo kunigaiktystje iaurs vakar Vokietijoje netoli sienos su Nyderlandais ir su neseniai Prsijos sigyta Ryt Fryzijos provincija. Tuo metu iame kaime gyveno 885 mons, priklausantys 142 kiams, ir dar apie 77 skurdiai" bei kitokie atsitiktiniai atvykliai. Kaimo kius galima suskirstyti tokias kategorijas: kio tipas 1. Vieniiai (pavyzdiui, nals) 2. Nesantuokini kiai (kartu gyvenantys broliai ir seserys) 3. Vienos eimos kiai (tvai ir vaikai) 4. Iplstins eimos (kelios kartos, giminaiiai) 5. Keli eim kiai (2 ar daugiau kartu gyvenanios sutuoktini poros) Iviso Skaiius 2 1 97 28 14 142 % 1,4 0,7 68,3 19,7 9,9 100

I ios lentels matyti, kad vienos eimos kiai sudar aiki daugum (68 procen tus), nors ir iplstini bei keli eim ki buvo nemaai (30 procent). Vienas ymus ios srities specialistas pasirinko pavyzd kaip tipik iliustracij to sunkiai apibdinamo Europos regiono, kur kiai pasiymjo bruoais, ms vadinamais vidurkiniais". Keturi region hipotez" buvo sukurta remiantis atskirais tokios ries pavyzdiais. Grosenmejeras 1786 metais laikomas tipiku Europos Vakar-centro arba Vidurio regione, o Elmdono kaimas Esekse (1861) tipiku Vakar, Fagagna (1870) neto li Bolonijos Viduremio jros ir Krasnoje Sobakino (1849) Rusijoje - Ryt regione. Tokia geografija kelia ne maesn tarim nei ir apibendrinimo grandiozikumas. i hipotez buvo pateikta kaip senesns schemos patikslinimas; ta vadinamoji vis priimta" schema tradicin Europos eim dalino du dar paprastesnius tipus - vakarin ir rytin. Grosenmejeras buvo traktuojamas kaip Elmdono atmaina; ne maiau kaip 73 procentus pastarojo ki sudar paprastojo tipo eimos, o Fagagna laikoma Krasnoje Sobakino atmaina: 86 procentai ki ia buvo iplstins eimos ar keli eim tipo1. Lyginamoji socialin istorija yra nepaprastai vaisingas tyrim objektas. Taiau ji turi laikytis absoliutaus principo - lyginti tik panaius dalykus. Labai abejotina bt ikiindustrinio laikotarpio Vokietijos kaim gretinti su karaliens Viktorijos laikotarpio Anglijos kaimu, kai industrializacija pasiek labai aukt lyg. Taiau kelia nerim labai paplitusi Vakar mokslinink praktika apibdinti kit blogai apibrt" region, vadinam Ryt Europa, remiantis vienu baudiaunink kaimu Rusijos gilumoje. vairovs spraudimas schem reikia jos paneigim,
[z a d ru g a ]

eimos istorija jai priderani viet um tik io amiaus atuntajame deimtme tyje. Angl kalba leidiamas urnalas Journal of Family History eina tik nuo 1976 met. Iki tol sociologai, nagrinjantys eimos problemas, matyt, buvo abejingi istoriniams aspektams", o socialinius procesus tiriantys istorikai usim klasi klausimais. Dau gelis mokslinink dar prielaid, kad didels, tradicins, patriarchalins kio formos

653

EUROPOS

ISTORIJA

Europoje egzistavo nuo neatmenam laik ir todl nedaug kas ten buvo tyrintino iki pat modernizavimo pradios. Toki pionieri kaip Fredericas Le Play (1806-1882), kurio veikalas Organisation de la Famille (1871) ved eim tipologij, darbai nebuvo plaiau inomi. Le Play postulavo tris eim tipus: patriarchalin iplstin eim; fami lle souche (kelmin eim) su trij kart branduoliu; ir nestabil kio vienet - cellule egzistuojant tik tol, kol tvai augina vaikus. Iskyrus genealogij, kuri pati turjo labai ilg istorij, sisteminiai eimos problem tyrinjimai istorijoje turjo palaukti savo eils dar imt met2. Nepaisant to, ioje srityje atlikta daug labai spding tyrinjim. Tie tyrinjimai apima visk nuo kdiki indymo bd vidurami Islandijoje iki nesantuokini vaik problemos XVII amiaus Anglijoje ar tvo autoriteto XIX amiaus Sardinijoje. Yra kelios pagrindins tyrim kryptys. Viena nagrinja eim susidarym, struktr ir subyrjim.
[b a s e rria ]

Kitos dmes traukia statistins, biologins ir seksualins tendencijos eimo

je ir giminje. Treioji analizuoja individ, lyi ir kart problemas eimos lstelje, taigi atlieka moter, darbo pasidalijimo, vaikysts, vedyb, senatvs gyvenimo eigos analiz".
[g rile n S te in a s ]

Ketvirtoji, antropologin kryptis tiria eimos paproius, cere

monijas ir ritualus. Penktoji kryptis yra teisin, ji usiima eimos teiss ir valdios politi kos jos atvilgiu klausimais. etoji kryptis - ekonomin, tirianti eim biudetus ems kio, miest ir pramons raidos kontekste. Visos iuolaikins eim problemos, nuo vieni tv iki nedarbo, vaik drausms ir nepilnamei nusikalstamumo, turi istorines aknis. Nereikia pamirti ir genealogijos. Kas anksiau buvo prieinama tik kilmingj elitui, neseniai tapo populiariomis masinmis pramogomis3. Tai, kuo domisi istorikai, atspindi ir prieinam altini pobd. Pavyzdiui, viduram i auktuomens ar renesanso pirkli kiai tyrinjami jau seniai, nes yra ilik daug raytini altini ir apie vienus, ir apie kitus
[m e rc a n te ], o

valstiei ar plebso kio tyrin

[ren ta]

tojai toki altini turi maiau. Taiau taikant sociologinius ir kiekybinius metodus

ir remiantis vizualiniais, literatriniais, statistiniais ir odiniais altiniais buvo atskleista labai daug informacijos. Tyrintoj dmesio nestokoja n vienas periodas, n viena vie ta. eimos istorija domina visus. Juk kiekvienas buvo ar nebuvo eimos narys.

Frydricho Didiojo kar ir mi apraymai uima daug tom. Jie priskiriami karo amato istorijos klasikai. Po dviej 1740 1742 ir 1744 1745 met Silezijos kar, kurie sudar tik dal platesnio Austrijos pdinysts karo, Frydrichas usi trauk amin Marijos Teress neapykant, taiau ilaik savo agresijos vaisius. Prie Molvico, Chotuzico, Hohenfrydbergo jis nugaljo. 1745 metais um Prah. Septyneri met kare ne tik pasiek savo lovs virn, bet ir buvo atsidrs giliausios nevilties bedugnse. Karas prasidjo, kai Frydrichas upuol Saksonij. Miuose prie Lobozico, Rosbacho, Zorndorfo, Loiteno, Kolino, Kunersdorfo, Lygnico ir Torgau jis puikiai inaudojo vidini ryi linijas ir kas kart ivengdavo prieinink mginim veikti j kiekybiniu pranaumu. Prie Rosbacho nugaljo beveik nepatyrs nuostoli, o prie Kunersdorfo isigelbjo baisiausiose skerdyn654

LUMEN

se. 1762 metais, kai jo idas visai itutjo, britai nutrauk finansin param, o rusai ruosi uimti Berlyn, j igelbjo rus imperators mirtis ir nelauktos paliaubos. Ir vl pagal Hubertusburgo taikos sutart (1763) jis pasiliko tai, k buvo ukariavs. Syk, kai Frydricho gvardieiai susvyravo, jis ikoneveik juos tokiais odiais: Hunde, wollt ihr ewig leben? (unys, nejaugi norite gyventi aminai?") Valdant Frydrichui Vilhelmui II (1786 1797) Prsija pradjo keisti savo kurs. Naujasis karalius netgi surizikavo sudaryti sjung su Lenkija ir Lietuva. Taiau revoliucins epochos ir Rusijos galios logika privert j grti sensias ves. Per antrj ir treij Lenkijos padalijimus Prsijai atiteko Dancigas ir Varuva. 1795 metais Berlynas vald al, kurios 40 procent gyventoj sudar slavai ir katalikai ir dar buvo didel yd bendruomen. Tai vienas i dinamikiausi Europos lydy mo katil. Jei i situacija bt be trukdym taip progresavusi ir toliau, tai sunku net sivaizduoti, kur bt pasukusi Vokietijos ir Vidurio Europos istorija. Taiau dabar senosios Prsijos lauk lugimas nuo Napoleono rankos; o naujoji Prsija, atsiradusi 1815 metais, buvo jau visai kitokia. Prsija buvo geras pavyzdys, kaip maa alis gali skmingai didinti savo gali, o Rusija tai pademonstravo didiuliu mastu didiausioje Europos alyje. is reiki nys padar spd net Frydrichui Didiajam. Apie rusus jis syk atsiliep taip: Pri sireiks visos Europos pastang sulaikyti tuos dentelmenus deramose ribose". Per 149 metus, skyrusius Aleksejaus Michailoviiaus mirt 1676 metais nuo Aleksandro I mirties 1825 metais, Romanovai savo al i vos besiformuojanios vietins reikms valstybs padar nenugalimu Europos andaru". Aleksejus, paveldjs sost tame paiame deimtmetyje kaip ir Liudvikas XIV, buvo niekam neinomas Maskvos kunigaiktis, apie kur Versalyje maai k tegirdjo; o Alek sandras pervaiavo per Paryi kaip triumfatorius. Per tuos pusantro imto met vyko deimtys karini kampanij, dauguma j buvo skmingos; Maskvos didio ji kunigaiktyst pertvarkyta vis rus imperij"; valstybs teritorija prarijo daugyb kaimynini ali; visuomen ir valdymo sistema buvo radikaliai refor muotos; i naujo sumodeliuotas visas valstybs ir valdaniosios tautos identitetas. Visiems tiems, kas mgavosi tokiu galios demonstravimu, visi tie mons ir ta politika, kuri leido realizuoti tokius pertvarkymus, jau vien dl to atrod geri ir, kaip Kliuevskis ra apie Petr Didj, btini". Autokratinje santvarkoje valdovo asmenyb ne antraeilis faktorius, o Rusi joje buvo dvi tokios ikilios asmenybs Petras I (vald 1682 1725 m.) ir Jekaterina I I (vald 1762 1796 m.). Abu gavo Didij" epitet; abu pranoko aplinkinius giu, energija ir rytingumu; abu buvo lovinami u j neabejotin indl Rusijos didybs krim. Taiau norint susidaryti bendr nuomon ir apie valdov, ir apie jo valdom al reikt pagalvoti, ar vien tik dyd ir brutali jg galima laikyti didybs kriterijais. Kritikai galt nesunkiai surasti toki i valdo v bruo, kuri veikiau reikt gdytis, o ne gerbti. Ypa Petras morals atvil giu buvo tikras pabaisa. Tai, kad jis vis gyvenim dalyvavo kvaili ir juokdari sobore (nevankus ir ventvagikas anglikj Hell-fire clubs variantas) rengia muose lbavimuose, dar bt galima paaikinti jo ekscentriku ir blogu skoniu.
655

EUROPOS

ISTORIJA

Taiau asmeninis jo dalyvavimas iauriai ir sadistikai kankinant, pirm kart atsiskleids 1697 metais per masin susidorojim su sukilusiais auliais, net pagal t laik normas negali bti traktuojamas tik kaip silpnyb. Keistas Petro avji masis laiv modeliais ir alaviniais kareivliais labai kontrastuoja su nepaprastu jo abejingumu didiulms moni kanioms, kurias sukl daug jo projekt, pavyz diui, Sankt Peterburgo statyba. Caras, kuris galjo irti, kaip mirtinai nukan kinamas jo snus ir sosto pdinis, o paskui t pat vakar dalyvauti nepadoriame dvaro pasilinksminime, maai tesiskyr nuo Nerono, net jei jis i tikrj ived Rusij i nebties bt". Mstydamas apie Jekaterin istorikas irgi susiduria su didybs vaizdais, besi varaniais su skandalo mklomis"2 8 . Ji buvo vokiei kunigaiktyt, gimusi tetine kaip Sophia Augusta Frederica von Anhalt-Zerbst; istorijos altiniuose nedaug terasime moter, turjusi toki besaiki ambicij. Jos seksualinis palai dumas pats savaime nebuvo labai iskirtinis bruoas, pasilyktjim kelia tik tai, kad jis buvo susijs su bjauriomis intrigomis. Gandai, kad ji mir dl to, kad netiktai sugedo maina, vadinama Jekaterinos staklmis", tuo momentu, kai mgino malinti savo nepasotinam apetit su erilu, verti dmesio tik dl to, kad mons noriai tikjo jais. Svarbiau yra tai, kad ji um sost rm perversmo keliu, prikalbinusi imperatoriaus gvardij nuudyti savo vyr Petr III (vald 1761 1762 m.). Ji vald kartu su deimia oficiali savo meilui pradedant Grigorijumi Orlovu ir Grigorijumi Potiomkinu ir baigiant Platonu Zubovu, kuris buvo jaunesnis u j 38 metais. Jekaterinos garbei reikt pasakyti, kad ji vado vavo civili ratui, kuris daugiau naudojosi tikinimo metodais, o ne teroru. Atlai dus biografas galjo padaryti toki ivad: ji padar Rusijai tai, k Liudvikas XIV padar Pranczijai iki tol, kol tapo Versalio belaisviu. <...> autokratija buvo apvalyta nuo tironijos dmi <...> despotizmas virto monarchija"2 9 . Pretorionikos revoliucijos valdant Romanovams tapo tokiu pat prastu dalyku kaip ir senovs Romoje. Labai retai pdinis perimdavo sost teistu bdu. Jeka terina I (vald 1725 1727 m.) Latvijos valstieio Skavprotskio dukt ir Petro I antroji mona nuvert Petr, kai tas jau guljo mirties patale. Petras III (vald 1727 1730 m.) um sost pagal suklastot testament; imperator Ana Ivanov na (vald 1730 1740 m.), Kuro kunigaiktien Aukiausiosios slaptosios tarybos smokslu; Ivanas VI (vald 1740 1741 m.), Braunveigo kunigaikio p dinis barono Birono intrig pagalba; imperator Jelizaveta (vald 1741 1 7 6 1 m.), buvusi Liubeko vyskupo suadtin ir gvardijos kareivini frquente , tie sioginiu coup de force; Aleksandras I (vald 1801 1825 m.) nuuds savo tv. Pavlas I (vald 1796 1801 m.), busimasis caras reformatorius, oficiali istoriograf ilgai laikytas sutrikusios psichikos mogumi tikriausiai todl, kad buvo sveiko proto. Kai jam primygtinai reikalaujant ekshumuoti nuudyto jo tvo Petro I I I palaikai ir jo tvai perlaidoti v. Petro ir Povilo sobore, senyvas grafas Orlovas turjo eiti paskui prie 35 metus nuudytos savo aukos karst, nedamas impera toriaus karn. is kraupus susitaikymo aktas gerai simbolizuoja t apgauls, bai ms ir smurto atmosfer, kuri gaub Sankt Peterburgo dvar ir visus jo darbus.
656

LUMEN

Maskva didiuliu uoliu inr i tamsos per antrj, arba Didj, iaurs kar 1700 1721 metais. io 20 met trukusio karo esm sudar Petro Didiojo, godio mis akimis irjusio ved valdas prie Baltijos jros, ir jaunojo vedijos kara liaus Karolio XII, nekantraujanio upulti savo kaimynus visus i karto, varybos. Jis prasidjo 1700 met rugpjio mnes avantiristiniu Karolio isilaipinimu netoli Kopenhagos ir pratingu Petro mginimu uimti Narv ved tvirtov Suomijos lankoje. Taiau daugiausia karo veiksmai vyko Lenkijos ir Lietuvos teri torijoje; jos karalius, Saksonijos elektorius Augustas, sudar slapt sjung su Petru. Tai baigsi tuo, kad Lenkijos ir Lietuvos aukos buvo didesns negu paios vedijos. Po pradini susidrim Karolis XII perm iniciatyv emyne. Jis pirmiausia norjo nubausti saksonikj Petro sjunginink ir 1704 metais jam pavyko pakeis ti August Lenkijos soste provedikos frakcijos lyderiu Stanistawu Leszczynskiu. Tai dav Petrui prog ugrobti ved provincijas Livonij ir Ingrij, kur i karto 1703 metais buvo paskelbta apie naujo miesto Sankt Peterburgo krim. 1707 metais Karolis XII pasuko rytus, tikdamasis pagalbos i Livonijos ir i Ukrainos etmono Mazepos. Abiem atvejais jam teko nusivilti. 1708 1709 met iem, pul dinjamas valstiei partizan, Karolis XII buvo priverstas atsisakyti savo plano ygiuoti Maskv ir pasuko pietus. 1709 met birelio 29 Ukrainoje prie Poltavos buvo visikai sumutas ir priverstas iekoti prieglobsio Osman valdose. Trium fuojanti Maskvos kariuomen leidosi vakarus. Varuva buvo paimta ir sost sugrintas Augustas II. Baltijos provincijos liko rus rankose. Tarp Vokietijos kunigaiki netrko vanag, prisijungusi prie Danijos bei Prsijos ir siekusi ugrobti vakarines vedijos valdas. Karolis XII uvo mio lauke 1718 met lap kriio mnes per Frederikshaldo tvirtovs prie vedijos sienos su Norvegija apgu lim. Aland salose buvo suauktas diplomatinis kongresas, po kurio greta esan iame Nitate pasirayta Rusijos vedijos taikos sutartis. vedija patyr paeminim. Petras I tapo iaurs likimo valdovu, ididiu Lango Vakarus" ei mininku. 1721 metais jis paauktino pats save, pasiskelbdamas imperatorium, nors jam gyvam esant is jo titulas nesusilauk visuotinio pripainimo,
[p e tro g ra d a s ]

Maskvai usivilkus imperijos mantij, buvo pradtos didiuls reformos, norint naujj imperij paversti modernia vakarietika valstybe. Ypa Petro I aki mis irint, reforma prilygo alies suvakarjimui". Pats caras por kart ilgokai sveiavosi Europoje 1696 1698 ir 1717 metais, kreipdamas dmes visk nuo laiv statybos iki barzdos skutimosi. Taiau reikliausiu Rusijos mokytoju tapo Didysis iaurs karas. Pirmiausia ir labiausiai carui prisireik nuolatins kariuo mens ir finansini bei socialini institucij jai ilaikyti. Senoji Maskvos valstyb buvo baisiai neefektyvi. Apsileidusi kariuomen, kuri atjus iemai isiskirstyda vo, sunaudodavo visk, k pagamindavo du tredaliai alies gyventoj, o blogais metais, tarkim, 1705-aisiais, net iki 96 procent valstybs pajam. Petro viepa tavimo pabaigoje nuolatin 300 000 apmokyt kari armija buvo ilaikoma i pagalvs mokesio, patrigubinusio valstybs pajamas; karo tarnyb pradta imti ir valstieius, buvo reorganizuota bajorija.
657

EUROPOS

ISTORIJA

Valstybje maai teliko dalyk, kurie nebt pertvarkyti. Svarbiausia staiga, Preobraenskij prikaz (1701), reguliavo politins policijos sistem. Reikmingos permainos buvo alies padalijimas gubernijas (1705), senato ir administracini kolegij krimas centriniame administraciniame aparate (1711), vietini valdios organ vedimas (1718 1724), prekybos, pramons, vietimo, literatros, mokslo ir meno rmimas valstybs lomis. 1721 metais panaikintas Patriarchatas ir Rusi jos staiatiki Banyia tapo pavaldi valstybs vadovaujamam ventajam Sinodui. Popai gavo sakym iduoti ipainties paslaptis. Nuo 1722 met rang lentel iaugus bajorijos sluoksn hierarchiniu principu padalijo kastas, glaudiai susie tas su valstybinmis tarnybomis ir su emi skyrimo privilegijomis. Tiek daug nauj institucij sukl tai, k vienas i ios srities specialist pavadino daliniu patrimonialins valstybs suardymu", ir Rusijoje pirm kart atsirado skirtumas tarp valstybs ir visuomens3 0 . Tai vyko nepaisant to, kad politikoje nebuvo joki reikmingesni pasikeitim, o paios bajorijos padtis apgailtinai vergi ka. U tarnybos vengim ar nenor mokytis jie galjo bti vieai nuplakti ar patirti elmovanije garb eminani bausm. Dauguma mokslinink dabar, matyt, sutikt, kad Petro reformos nra tokios, kokios jos atrod amininkams. Tai nebuvo galinga al vienijanti jga; prieingai, jos suskald caro pavaldinius, ypa religijos ir tautybs atvilgiu, be to, jos ved tik Vakar institucij form, o ne j esm, turin. Juk negaljo Petras I paversti savo pavaldini europieiais sakydamas jiems nusiskusti barzdas ir usidti pudruotus perukus. Jekaterinai I I esm rpjo labiau. Taiau ir kart, nepaisant vietjikos retorikos, reformos nesiksino nei autokratijos pagrindus, nei baudiav. Taiau garsusis jos nurodymas statym leidimo komisijai 1766 1768 metais, kurio tikslas sukurti iuolaikin teiss kodeks, jos centralizuojanios ir rusi nanios tendencijos valdant provincijas ir vis pirma tai, kad ji prim bajor laisvs" princip, utikrino ilgalaikius sistemos pasikeitimus. Privilegij ratas bajorijai (1785), patvirtins ankstesn dekret, suteikiant ribotas teises bajor susirinkimams ir savivaldai provincijose, papild rang lentel; sumainti ankstes ni apribojimai parduoti baudiauninkus kaip kilnojam turt. Galutinis rezultatas buvo kompromisas, pusiau senas, pusiau naujas darinys; hibridas, kai autokratin monarchija pamau darsi priklausoma nuo valstybs tarnyboje esani bajor sluoksnio, kur ji pati sukr, o bajorija negaljo perleisti centrinei valdiai tur tos vietins valdios. Paradoksalu, kad atkakliai siekdami politinio monopolio rus autokratai gijo ymiai maiau efektyvios valdios negu j kolegos konstitu cinse Vakar monarchijose"3 1 . Senoji Maskvos tironija buvo bent nuosekli, o naujosios Rusijos imperijos viduje jau tnojo jos paios suirimo sklos,
[e u le ris ]

Nepaisant to, negailestinga Rusijos ekspansija tssi toliau (r. III pried, 56). alis, kuri jau turjo daugiau emi negu pajg naudingai inaudoti, ir toliau tenkino savo nepasotinam apetit. Vakaruose Rusija prarijo didij vedijosSuomijos ir Lenkijos-Lietuvos dal. Pietuose, pradjusi nuo Azovo (1696), ji pra rijo visas Osman provincijas prie Juodosios jros ir Krym (1783), o paskui
658

LUMEN

leidosi yg prie Persij, Kaukaz ir Vidurin Azij. Rytuose, perjusi per vis Sibir iki Ramiojo vandenyno, nuo XVIII amiaus penktojo deimtmeio ji pra djo valgyti Aliaskos pakrantes, kur 1784 metais buvo kurta nuolatin gyven viet Kodiako saloje. Iekodami racionali savo alies ekspansijos paaikinim, rus istorikai kalba apie nacionalinius udavinius", apie emi sutelkim". O i tikrj Rusija ir jos valdovai buvo prat ukariauti teritorijas. Tas emi alkis buvo patologins bse nos, sukeltos baisaus neefektyvumo ir tradicinio militarizmo, simptomas. Niriau sia ironija, jog didiausiai pasaulio aliai reikjo vis daugiau nauj emi ir mo ni, kad galt kompensuoti savo nesaugumo pojt, padaryti tai, k kiti padarydavo daug maesniais itekliais ir ilaikyti savo ipst valstybs main, saugojusi Romanov sost. Tai buvo rykiausias bulim ia politica (politins bulimijos" arba vilko apetito) atvejis didiulis organizmo, kuris galjo igyventi tik surydamas vis daugiau ir daugiau kaimyn kno ir kraujo, teritorinis nutuki mas. Kiekvienam skmingai tarnaujaniam rus pareignui reikjo dvaro su im tais ir tkstaniais baudiaunink, kad galt utikrinti savo eimai prast gyve nimo bd. I 800 000 toki nukariaut siel", kurias perskirst Jekaterina I I, ne maiau kaip 500 000 buvo i Lenkijos ir Lietuvos. Reikia paymti: vokiei bajorijai i anksiau vedams priklausiusi Baltijos region buvo leista ir toliau naudotis savo privilegijomis, o Lenkijos bajorai i Lietuvos ir Rusios (Baltarusijos ir Ukrainos) tokios teiss negavo. Pleiantis Rusijos imperijai, Ukraina savo identitet ilaik daugiau nei imt met. Nuo 1654 iki 1783 met Ukrainos etmonikj valstyb" carui priirint vald t Dnepro kazok, kurie kadaise sudar su caru sjung prie Lenkij, palikuonys. J mginimas isivaduoti valdant etmonui Mazepai ved siverimo metu (1708 1709) baigsi neskme. Ukrainos nuslopinimas sutapo su Krymo umimu ir kazokai kaip buferis, apsaugantis nuo totori ir Osman turk, tapo nebereikalingi,
[r u s ia ]

Nuo tada istorinis Rusios ir Rusijos skirtumas oficialiai buvo nepripastamas. Ukraina pavadinta Malorossija" (Maarusija), o visi savit tradicij pdsakai sunaikinti. Jos kazokai negavo tokios autonomijos, koki turjo Dono ar Kubans kazokai. Turtingos Ukrainos ems patyr rusifikacij ir kolonizacij. Jos pietins dalies laukins lygumos" paskutin Europoje pasienio zona (frontyras") buvo apgyvendinta migrantais valstieiais, daugiausia rusais ir vokieiais. Tarp slav sustiprintas rus staiatik Banyios monopolis, taip pat rus kalbos var tojimas vieose vietose. Unit likuiai paalinti. Rus imigrantai pradjo keisti ir miest, ypa Kijevo, ivaizd; j visiems imta pristatinti kaip senovin rus mies t. Ukrainiei, lenk ir yd kultros vis labiau neteko pagrindo po kojomis. Ukrainiei kalba, ilikusi kaimuose, oficialiai buvo vadinama rus kalbos dialek tu. Puikus naujasis Odesos miesto, kurto 1794 metais kaip Naujosios Rusijos provincijos sostin, uostas tapo auganios grd prekybos centru, langu Pie tus.
[POTIOMKINAS]

659

EUROPOS

ISTORIJA

RUSIA
1749 met rugsjo 6 d. Sankt Peterburge imperatoriaus istorikas daktaras Gerhardas Mlleris pakilo i vietos, ketindamas perskaityti lotyn kalba parayt straipsn Rusios pavadinimas ir kilm". Jis norjo idstyti savo teorij, kad senovin Kijevo valstyb kr vikingai. Taiau buvo nuvilptas: patriotikai nusiteik rus klausytojai nenorjo girdti, kad Rusi kr ne slavai. Atlikus oficial patikrinim, daktarui Mlleriui liepta palikti ramybje i tem, o jo publikacijos sunaikintos. (Jis dar galjo diaugtis, kad iveng prancz mokslininko Nicholaso Feret, kuris mir tais paiais metais ir kuriam kadaise teko atsidurti Bastilijoje u tai, kad para, jog frankai kil ne i Trojos gyven toj, likimo.)1 Nuo to laiko rus istorikai vis stengiasi nuginyti viking" teorij. Dl valstybins cenzros Rusijos istorija buvo smarkiai veikiama politini motyv ir teleologini argu ment. Kijevo valstybs istorija pajungta iuolaikinio rus nacionalizmo interesams arba, kaip atsakas rusikj versij, iuolaikiniam ukrainiei nacionalizmui. Taiau paaikjo, kad vienokio ar kitokio viking dalyvavimo nuneigti nemanoma. Pat Rusios pavadinim mginta sieti su raudonplaukiais" vikingais; su odiu ruotsi - taip suomiai vadina vedus; su skandinav gentimi Rhos, kuri Skandinavijoje neinoma, ir net su tarptautine pirkli korporacija, kurios bstin buvusi Rodeze, esaniame Langedoke, Pranczijoje. Pasak pastarosios iradingos (bet netiktinos) hipotezs, bendrija Rodez Inc. nau dojosi norman jreivi paslaugomis, kad siskverbt chazar verg rink per Baltijos Dnepro keli ir, apie 830 metus, istumt savo konkurentus - yd konsorcium Radaniya, kontroliavus verg gabenim i Juodosios jros regiono iaurs Afrik per Arl. kr Rusios kaganat" chazar emse, rodezieiai neva i valdaniojo usieniei elito, kurio centras buvo Tmutarakane (Tamartarke) prie Volgos, virto vietiniais kunigaik iais, valdaniais daugiausia slavik bendruomen su centru Kijeve2, [ c h a z a r a i ] Kur tvirtai rodyti nemanoma, svarbu i naujo itirti altinius. Taiau Kijevo Rusios atveju labiausiai atbaidantis aspektas yra t altini gausyb. Be slav ir Bizantijos kronik, mokslininkai turi itirti senj skandinav literatr, german ir tiurk (chazar) lyginamj mitologij, run raus, skandinav ir fryz teiss kodeksus, dan ir island metraius, arab geografijas, hebraj dokumentus, net Mongolijos tiurk raus. Svar bi ir archeologin mediaga. Vienas i ret tvirt daiktini rodym iame galvoskyje yra arab monetos, kuri lobiai randami visoje Ryt Europoje, siunt Fustat-Misro sinagog netoli Kairo3. Taiau nuo daktaro Mllerio laik iki 1991 met pagrindin klitis moksliniams tyri njimams buvo ta, kad nei Rusijoje, nei Ukrainoje laisvai ir nepriklausomai tyrinti buvo draudiama. Laisvos Ukrainos ir laisvos Rusijos pasirodymas gali pagerinti akademin klimat, bet gali ir nepagerinti,
[ m e t r i k a ] [s m o le n s k a s ] [d irh a m a s ]

O Kijevas

pirm kart QYYWB pavidalu pamintas laike hebraj kalba, kur Chazarijos ydai

660

LUMEN

POTIOMKINAS
1787 metais feldmaralas kunigaiktis Grigorijus Potiomkinas (1739-1771), Naujosios Rusijos gubernatorius, sureng imperatorei Jekaterinai ir jos dvarui kelion Dnepru emyn. Jo tikslas buvo parodyti, kaip skmingai kolonizuojama i neseniai i Osman atkovota provincija. Tam Potiomkinas padar" kelet kilnojam kaim", isidsiusi strateginse vietose ant ups kranto. Kai tik pasirodydavo imperators laivas, Potiomki no mons, perrengti linksmais kaimieiais, diaugsmingais ksniais sveikino impera tor ir usienio ambasadorius. Paskui, kai tik laivas dingdavo u ups vingio, jie nusimesdavo savo kepures ir drabuius, iardydavo dekoracijas ir per nakt nugabendavo jas nauj viet toliau pasroviui. Kadangi Potiomkinas tuo metu buvo Jekaterinos mei luis, vargu ar ji neinojo apie toki gudryb; taigi daugiausia buvo mulkinami usienio ambasadoriai. Posakis Potiomkino kaimas" tapo prieodiu, apibdinaniu sen rus tradicij apgaudinti ir dezinformuoti1. Prievarta ir apgaul yra prastins vis diktatr priemons. Taiau Rusijoje potiomkinizmas pasikartojo ne syk. Kalbant apie tai ne pro al prisiminti, k sak profesionalus apgavikas. Anot vieno pabgusio Vakarus KGB aukto pareigno, nuo Lenino NEPo laik Vakar vieoji nuomon buvo profesionaliai ir sistemingai apgaudinjama. Visos informacijos kontro l kartu su rpestingai parinktais jos nutekjimais bei falsifikacijomis leido sovietinms saugumo tarnyboms maitinti Vakarus nesibaigianiu klaiding spdi srautu. etojo deimtmeio destalinizacija" buvo tik modifikuota stalinizmo forma. 1960 met Kinijos ir Soviet skilim" kartu sureisavo TSKP ir KKP. Rumun nepriklausomyb" buvo mitas, sugalvotas ir Maskvos, ir Bukareto patogumui. ekoslovakijos demokratizacij" 1968 metais sureisavo paangs KGB elementai. Eurokomunizmas" buvo dar viena klas tot. Net lenk Solidarumo" veikl kontroliavo Maskvos agentai. 1984 metais prie Gorbaiovui einant valdi paskelbt vie KGB demaskavim, atlikt Saugumo dar buotojo, turt btinai perskaityti kiekvienas, kas nori suprasti glasnostj ir perestroika dviprasmybes arba 1991 met puo" paslaptis. Problem galima suformuluoti taip: Kada profesionals apgavikai liausis apgaudinj?"2 Be t kaim", kunigaikio Potiomkino vardas daniausiai asocijuojasi su taip pava dintu arvuoiu, kurio sukilusi gula iplauk i Odesos per 1905 met revoliucij. mo nms neivengiamai kyla klausimas, ar ir tas maitas nebuvo falsifikacija3, [ s o v k i n o ] Smokslo teorijos alininkai mano, kad u vis istorini vyki slypi apgavik, smokslinink ir kakoki pikt neatskleist jg" planai. O j oponentai tvirtina priein gai, kad konspiracijos ir apgauls apskritai nra. Ir vieni, ir kiti labai klysta,
[p ro p a g a n d a ]

Lenkijos ir Lietuvos respublika tapo pagrindine Rusijos ekspansijos auka Euro poje. Ties sakant, jos lugimas buvo Rusijos imperijos skms sine qua non (bti na slyga). Kaip ir jos buvusi provincija Ukraina, taip dabar pati epospolita i pradi tapo Maskvos siskverbimo zona, o po to jau pakaitomis jo jos netiesio ginio ir tiesioginio valdymo laikotarpiai. Maskvos taka nepaliaujamai didjo

661

EUROPOS

ISTORIJA

po Sobieskio mirties 1696 metais. Per Didj iaurs kar ji pasiek toki stadij, kai galjo bti vestas Rusijos protektoratas, apimantis visk, iskyrus alies pava dinim. Vliau, po keli deimtmei sumaities ir kivir tarp tariamj lenk reformatori ir Rusijos palaikom status quo alinink, vyki raida atved prie logikos baigties Respublikos padalijim. 1772 1795 metais Rusija buvo pagrindin puotos, per kuri epospolita galutinai suryta, organizator. Jonas Sobieskis (vald 1674 1696 m.) peln lov u alies rib, taiau vidaus problemos jam maai terpjo. Vienos apgulimas parod, kad Respublika kariniu atvilgiu vis dar buvo aukiausio rango valstyb; taiau tai paskutinis jos pasi spardymas. Lietuva duso nuo pilietinio karo; seim nuolat paralyiuodavo lk t liberum veto; magnatai galjo nebaudiami daryti k tik nori; centralizuoto statym leidimo ir mokesi rinkimo sistemos nebeveik. Pagal neratifikuot Aminj taik" su Maskva 1686 metais buvo atsisakyta Ukrainos. Karalius eik vojo savo jgas gindamas ventosios lygos interesus, nes tikjosi, kad jam pavyks sukurti baz savo snui Moldavijoje. Po daugelio met vienas i Rusijos car, irdamas Sobieskio paminkl Varuvoje, pasak: tai dar vienas, kuris [kaip ir a] ivaist savo gyvenim bekovodamas su turkais"3 2 . Karaliaus rinkimai 1697 metais sulugd visus Sobieskio planus. Jokbui Sobieskiui nepavyko pelnyti elektori pasitikjimo; austr pretendentas buvo papirktas ir atsim savo kandidatr; prancz kandidato kunigaikio de Con ti laivas nuskendo prie Gdansko. Rusijos aukso padedamas ir deramu laiku per js katalikyb rinkimus laimjo Saksonijos elektorius Frydrichas Augustas, engs sost Augusto I I vardu. Atsidrusiam tremtyje Sobieskiui nebeliko nie ko kito, tik ileisti savo dukter u irgi itremto Stiuarto, kur i nelaim itiko madaug tuo paiu metu. Tad grauolio princo Charlie'o motina buvo lenk. Saksonikasis laikotarpis, kai vald Augustas II (1697 1704 bei 1710 1733) ir Augustas III (1755 1763), vis laikomas didiausiu nuosmukiu Lenkijos istori joje. Didysis iaurs karas, kuriame Lenkijos karalius, kartu ir Saksonijos elekto rius, buvo vienas i svarbiausi dalyvi, atne nesuskaiiuojamas nelaimes ir padalijimus. Dl Lenkijos ir Lietuvos nirtingai kovota, nes ia ir buvo pagrindinis karo veiksm tarp vedijos ir Rusijos teatras; ir vien, ir kit palaik besiriejan ios lenk lkt konfederacijos. Saksonijos dvaras epospolit laik atsvara kaimyninei Prsijai ir plimo objektu. Kai Saksonijos kariuomen bdavo Len kijoje, ji visai nepaisydavo seimo protest. Jos plikavimas sukl karaliaus ir lkt konflikt, daug kuo pana tuo metu vykus konflikt netolimoje Veng rijoje. Tai savo ruotu sudar pretekst tiesioginei Rusijos intervencijai. Po Rusijos pergals prie Poltavos 1709 metais Augustas I I atgavo Lenkijos sost tik padedamas Rusijos kariuomens dalini. Nuo tada jis buvo laikomas kelianiu dvigub pavoj kaip caro marionet ir kaip savo iniciatyva siekian tis absoliutins valdios. 1715 1716 metais kilo karas tarp karaliaus ir jo priei nink. Carui tai buvo tikra dangaus dovana. Veikdamas kaip tarpininkas, Petras I galjo igelbti lenk lktas nuo j saksonikojo karaliaus primesdamas tokias
662

LUMEN

slygas, kurios padaryt Respublik priklausoma nuo Rusijos. Per Nebylj seim, suaukt Varuvoje 1717 met sausio mnes, Rusijos kariuomen buvo visai neto li, kai be svarstym buvo priimti tokie i anksto nustatyti nutarimai:
1. Karaliaus saksonikoji armija turjo palikti Respublik. (Kitaip tariant, i nepriklausom os karaliaus valdios neliko net regim ybs.) 2. Turjo bti isaugotos lkt aukso la isv s". (Kitaip sakant, ilaikant liberum veto Respublikos centrin valdia bet kuriuo m om entu galjo bti paralyiuota.) 3. Respublikos ginkluotosios pajgos turjo bti apribotos 24 000 moni. (Kitaip sakant, i Lenkijos ir Lietuvos atimam a galim yb apsiginti.) 4. Respublikos ginkluotosios pa jg os turjo bti ilaikom os i m okesi , surenkam i traukt rejestrus karaliaus , Banyios ir magnat dvar. (Kitaip sakant, nei karalius, nei seim as nebegaljo j kontroliuoti.) 5. io susitarimo laikymsi turjo utikrinti caras. (Kitaip sakant, caras bet kuriuo m om en tu galjo sikiti Lenkijos ir Lietuvos reikalus ir teistu bdu nuslopinti bet kokias reformas.)

Nuo to laiko Lenkijos ir Lietuvos respublika faktikai tapo Rusijos protekto ratu, Rusijos imperijos priedliu, didele buferine valstybe, apsaugania Rusij nuo Vakar; jos ilaikymas Rusijai nieko nekainavo,
[e ro s]

Valdant Augustui III, centrin valdia visikai nusilpo. Karali turjo pasodin ti sost Rusijos kariuomen, neleidusi perrinkti karaliumi Stanisawo Leszczyskio ir taip suklusi Lenkijos pdinysts kar; taiau karalius paprasiausiai gyve no Drezdene. Seimas buvo aukiamas reguliariai, bet ne maiau reguliariai jam dar nespjus susirinkti tok aukim blokuodavo liberum veto. Per 30 met tik viena seimo sesija sugebjo priimti kai kuriuos statymus. Hipertrofavus subsidiarumo princip, praktikai visa valdia perjo magnat ir vietini seimeli rankas. epospolita neturjo nei savo diplomatijos, nei ido, nei gynybos. Ji negaljo vykdyti reform. Tapo philosophes kritikos ir pajuokos objektu. Kai 1751 metais ijo prancz Encyclopdie pirmasis tomas, pagarsjs straipsnis Anarchija aprainjo vien tik Lenkij,
[k a n t a t a ] [ l k to s ]

Reform alininkai pabgo usien, taip praddami jau niekad nebenutrksiani lenk politins emigracijos tradicij. Stanislawas Leszcyskis, du kartus irinktas karaliumi ir abu kartus ivarytas rus, susirado prieglobst Pranczijoje. Ileids savo dukter u Liudviko XV, jis gavo Lotaringijos kunigaiktyst ir kaip le bon roi Stanislas galjo i Nansi valdyti pagal vietimo epochos principus, udraustus jo tvynje. Stanistawas Augustas Poniatowskis (vald 1764 1795 m.), paskutinis Lenkijos karalius, tragika ir kartu savaip kilni figra. Kaip vienas i pirmj Jekateri nos Didiosios meilui, jis buvo pasodintas sost ir gavo nevykdom uduot reformuoti Respublik, kartu isaugant Rusijos virenyb. Varomas 1717 met konstitucijos, jis sukl kaip tik tokias konvulsijas, kuri reforma turjo vengti. Kaip buvo galima apkarpyti vent lkt teis prieintis ir ivengti bent dalies j pasiprieinimo? Kaip buvo galima apriboti Rusijos teis kitis ir ivengti jos sikiimo? Kaip buvo galima panaikinti liberum veto teis neiprovokuojant,
663

EUROPOS

ISTORIJA

KANTATA
1734 met spalio mnes, kai k tik karnuotas naujas Lenkijos karalius i anksto nespjs gro namo, jo rm kompozitorius turjo per tris dienas sukurti devyni dali Cantata Gratulatoria. Jos odiai buvo tokie pat barokiniai kaip ir pakili muzika: 1. Choras: Preise dein Glcke, gesegnetes Sachsen <... > [(lovink savo laim, palaimintoji Saksonija <...>] 4. Reitatyvas: Was hat dich sonst, Sarmatien, bewogen (...)? [Kas tave paskatino, Sarmatija <...>?] 5. Arija: 7. Arija: Rase nur verwegner Schwarm <... > [(Siautk tad, minia puikioji <...>] Durch die von Eifer entflammeten Waffen <...> [(Nuo uolumo liepsnojaniais ginklais <...>] 8. Reitatyvas: Lass doch, o teurer Landesvater, zu (Tad leisk, alies brangusis tve) 9. Choras: Stifter der Reiche, Beherrscher der Kronen <... > [Imperij krjau, karn valdove <...>] (vykiai, paskatin sukurti i kantat, jau seniai pamirti. Taiau jos muzika buvo panaudota kituose kriniuose ir tapo nemirtinga. Nr. 7 tapo Nr. 47 Kald oratorijoje" (Weihnachts-Oratorium ). Nr. 1 dabar yra Osanna" (Hosannah) miiose B minor. Mat tas Lenkijos karalius kartu buvo ir Saksonijos elektorius, o jo rm kompozitorius Johannas Sebastianas Bachas1.

kad kas nors pasinaudot ja? Karalius tris kartus mgino pralauti uburt rat ir visus tris kartus jam nepavyko. Kiekvien kart pasirodydavo rus kariuomen atstatyti tvarkos ir kiekvien kart Respublika bdavo nubaudiama padalijimu. XVIII amiaus septintajame deimtmetyje karaliaus pasilytos reformos sukl kar su Baro konfederacija (1768 1772) ir baigsi pirmuoju padalijimu. 1787 1792 metais karaliaus parama Didiajam seimui ir Gegus 3-sios kons titucija iprovokavo Targovicos konfederacijos atsiradim ir antrj padalijim (r. IX skyri). 1794 1795 metais karalius palaik Tadeuo Kosciukos sukilim ir tai baigsi dramatikai. Po treiojo padalijimo nebeliko Respublikos, nebeliko k valdyti. Poniatovskis atsisak sosto 1795 metais v. Kotrynos dien ir mir trem tyje Rusijoje. Visikos Respublikos agonijos metu Didioji Lietuvos kunigaiktyst ilaik savo individualyb. Nepaisant politinio silpnumo, gyvenimas joje vir ir susifor mavo keturios ilgalaiks tradicijos. Jos sostin Vilnius (Wilno, Vilna) tapo tikra vairi kultr sankrya. Dominuojantis lenk elitas du kartus susilauk pastip rinimo: pirm kart 1773 metais, kai buvo kurta Edukacin komisija, o vliau, kai steigta Regionin vietimo kolegija. Centras buvo Vilniaus universitetas, kuriam caro valdios slygomis buvo lemta klestti iki 1825 met. Lietuvos yd
664

LUMEN

kultra jidi kalba sustiprjo Didiajai Lietuvos kunigaiktystei tapus pagrindine Rusijos yd gyvenimo zona. Lietuvi ir rutn (baltarusi) valstietija, ivengusi polonizacijos, isaugojo pakankamai vidini jg, kad pajgt atlaikyti visus rusi nimo mginimus ateityje. Syk jungta Rusijos imperijos sudt, Didioji Lietuvos kunigaiktyst jau niekada nebeatgijo kaip administracinis vienetas. Taiau jos gyventojai savo kilms iki galo nepamiro. Jie dalyvavo visuose lenk sukilimuo se XIX amiuje. Lenk ir yd tradicijos iliko iki kruvinj Stalino ir Hitlerio laik. Lietuvi ir maesniu mastu baltarusi tradicijos atlaik visus likimo iban dymus, kol X X amiaus paskutiniajame deimtmetyje ios tautos pasiek nepri klausomyb.
[b lr ] [lie tu v a ]

Tarptautiniuose santykiuose vis pirma buvo rpinamasi jg pusiausvyra. Visi didieji io laikotarpio karai skirti jai palaikyti (r. III pried, 61). N viena alis nesijaut esanti pakankamai stipri, kad mgint karine jga ukariauti vis emyn, taiau nedideli regioniniai nesutarimai galjo iprovokuoti grandinin galimos grsms sulaikymui skirt koalicij ir sjung krimosi reakcij. Ideolo gijos ar nacionalinio ididumo klausimai ia retai vaidindavo svarbesn vaidmen. Tos sjungos galjo greit keistis, o nedidels profesionalios kariuomens opera tyviai sikiti ir isprsti nesutarimus i anksto kruopiai suplanuotuose miuose. Kai pradjo veikti Europos susitarimas, diplomatiniai kongresai galjo pasverti kov pasekmes ir sudaryti gaut ar prarast kolonij, tvirtovi ir teritorij balan s. Apskritai kalbant, tie karai ir tarnavo jiems. Europoje nevyko joks didesnis takos ar teritorijos persiskirstymas, kuris bt tiesioginis ukariavim rezultatas. O tie pakoregavimai, kuriuos karai iprovokuodavo, pavyzdiui, ispan teritorij uleidimas pagal Utrechto taikos sutart arba Prsijos vykdytas Silezijos umi mas, nepalyginami su didiausiu ios epochos teritorij perskirstymu Lenkijos padalijimais, kurie buvo atlikti nesigriebiant karo.
[d e s s e in ]

Trys Lenkijos ir Lietuvos padalijimai yra puikiausi taikios agresijos pavyzdiai, kokiais tik gali pasigirti Europos istorija. Ubaigti trim etapais, 1773, 1793 ir 1795 metais, jie padalijo valstyb, kuri teritorijos dydiu prilygo Pranczijai. Padalijimai buvo vykdomi gangsterikais metodais, kai u vis oficiali susitarim slypjo smurto grsm ir kai aukos buvo priverstos toleruoti j luoinim. Kadangi apsi eita be karo, daugelis dabartini stebtoj link priimti pasidalijusij paaikini mus. Daugelis istorik pripaino nuomon, kad lenkai patys prisiauk nelaim. Ir prisireik toki autori kaip Burke'as, Michelet ar Macauley'us, kad nusikalti mas bt pavadintas nusikaltimu. Padalijim mechanizmas rmsi dviem paprastais samprotavimais; pirma, refor moms Lenkijoje nuslopinti reikjo intervencins Rusijos kariuomens, ir antra, Rusijos skverbimasis Respublik kl pavoj kitiems jos kaimynams Prsijai ir Austrijai. Po sekinanio Septyneri met karo ypa Prsija nebuvo pasiruousi veltis nauj konflikt su Rusija. Manyta, kad prs ir austr interesai gali bti geriausiai apginti, jei u susitaikym su Rusijos veiksmais Lenkijoje jie gaus teri torin kompensacij. Taigi, sutinkant visiems jos kaimynams, negalinti apsiginti Respublika turjo paklusti rus armijos vykdomam jos reformatori nuslopinimui
665

EUROPOS

ISTORIJA

DESSEIN
Kai 1742 metais buvo ruoiamas kunigaikio de Sully memuar antrasis leidimas, jis gerokai paredaguotas. Buvo supaprastinta daug kunigaikio visur ibarstyt ir danai prietaring komentar apie usienio santykius ir visi jie surinkti j vien skyri, pavadin t Politinis planas paprastai vadinamas Henriko Didiojo Didiuoju planu. Taip Sully Grand Dessein buvo pertvarkytas, jei nesakysime, kad sugalvotas, prajus daugiau nei imtui met nuo jo mirties. Kritikai rodinjo, kad tai labiau XVIII negu XVII amiaus krinys1. Reikia pasakyti, kad Maximilienas de Bthuneas (1560-1641), baronas de Rosny ir kunigaiktis de Sully, per t deimtmet, kai buvo Henriko IV pirmuoju ministru, usie nio politika maai teusim. De Sully tvark karaliaus finansus, buvo Pranczijos Grand Voyer (nuo lotyniko odio viarus - keli meistras"), Didysis artilerijos magist ras, o vliau fortifikacijos virininkas bei Bastilijos valdytojas.2 Jo mintys apie tarptauti nius santykius datuojamos pirmaisiais ijimo pensij metais (po 1610-j) ir vliau, su dideliais pataisymais, Trisdeimties met karo laikotarpiu. Visas jas nesutvarkytas De Sully paskelb savo dvitomje knygoje Mmoires des sages et royales oeconomies d estat (1638). Tikrasis Sully tikslas buvo tik sumainti Habsburg viepatavim, taiau, orientuoda masis i principo oportunistin tiksl, jis sudar plan, numatant ir Europos emlapio pertvarkym, ir aminos taikos isaugojimo mechanizm. Naujj emlap turjo suda ryti penkiolikos lygi valstybs, kurios bsianios sukurtos Ispanij apribojant Pirn pusiasaliu, atskiriant Austrijos valdanij dinastij nuo imperijos ir perskirstant j val das. Pavyzdiui, Ispanijos Nyderlandai turjo bti padalyti Anglijai ir Pranczijai arba atiduoti Jungtinms Provincijoms, Vengrija atkurta kaip nepriklausoma monarchija su renkamu valdovu. Vokietijos valdovas turjo bti renkamas atviruose rinkimuose, jokiai dinastijai nesuteikiant monopolins teiss sost. Aminos taikos sumetimais Sully pla navo kurti Europos kunigaiki lyg. i lyg valdysianti Federalin taryba, kurioje didiosioms valstybms bsi skiriama po keturias, o likusioms valstybms po dvi vietas. Lygos pirmininkas bt keiiamas rotacijos keliu, pradedant nuo Bavarijos elektoriaus. Lygos inioje turjo bti jungtins pajgos ginams reguliuoti ir politikai gyvendinti. Svarbiausia koncepcija, kuria bt vadovaujamasi sudarant naujj emlap ir kuriant naujj lyg - jg pusiausvyra". N viena valstyb neturjo bti tokia stipri, kad galt primesti savo vali kitoms. Europa tapsianti une rpublique trs chrtienne viena labai krikionika respublika" ir viena didele eima". Savo teritorijoje ji turjo utikrinti prekybos laisv, O u savo rib privaljo sutriukinti turkus ir imtis patogi" ukariavim Azijoje ir iaurs Afrikoje. Sukurtas ijusio pensij ir jokios atsakomybs nevaromo valstybs veikjo bei pertvarkytas XVIII amiaus redaktoriaus, is Didysis planas tikrai turi daug abstrakios teorijos bruo. Jam galjo turti takos Emerico Cruceo traktatas Nouveau Cyne (1623) ir jo planas suaukti Venecijoje pasaulin taikos susirinkim, kuriam pirmininkaut

666

LUMEN

popieius. iame plane kai kas galjo bti perimta i Aminos sjungos lygos projek to, pasilyto vieno Bohemijos karaliaus dar 1458 metais. Tokia mintis tikrai bdinga ilgai teorini veikal tradicijai - nuo Dants De Monarchia iki Erazmo Roterdamieio ir Campanellos. Propaguojama jg pusiausvyros" epochoje, i nuostata susilauk didelio dmesio. Per tuos du imtmeius, kurie j skiria nuo Taut sjungos ir Europos Bendrijos krimo, pagrindins mintys apie tarptautin stabilum, laisvj prekyb, jungtin valdi ir bendr nutarim gyvendinim niekada neprarado patrauklumo. Taiau svarbiausia, kad Didysis planas pripaino tai, k daugelis ignoravo - kad taika yra valdios funkcija3.

ir dar atsilyginti u i operacij dideliais savo teritorijos gabalais. Negana to, Respublika dar privaljo tylomis klausyti, kaip jos kankintojai pasakoja visam pasauliui apie savo kilnius ir taikingus ketinimus. XVIII amiaus septintojo deimtmeio pabaigoje atjo toks momentas, kai ivengti neramum epospolitoje tapo nemanoma. Karaliaus pasilytos saikin gos reformos sukl pasiprieinim i vis pusi. Prsai apaud Lenkijos muiti ni postus prie Vyslos, taip padarydami gal visiems pasiruoimams modernizuo ti fiskalin sistem. Rusai kurst kampanij prie tariam religini maum Lenkijoje diskriminavim ir pagrob protestavusius lenk vyskupus. Baro konfe deratai, vadovaujami Kazimiero Pulaskio (1747 1779), stojo ir prie karali, ir prie rusus. 1769 metais austrai, pasinaudodami neramumais, ugrob trylika miest Spio srityje. Sankt Peterburgas pasijuto privals imtis drastik veiksm, kai tik situacija kare su turkais tai leis daryti. Berlynas paskubjo inaudoti palanki prog ir pareik, kad Prsija nesiprieins rus intervencijai, jei atsipl Lenkijai priklausani Karalikosios Prsijos provincij. O Austrija sutiko su sly ga, kad gaus gabal pietins Lenkijos. Frydrichas II, kalbdamas apie Marij Teres, juokavo: Kuo daugiau ji verk, tuo daugiau m". O Rusijai turjo ati tekti didioji Baltosios Rutenijos dalis. Pirmoji padalijimo sutartis buvo pasirayta Sankt Peterburge 1772 met rug pjio 5 d., laikantis vis teiss subtilybi. arstyti komplimentai Lenkijos auk so laisvei". Paskui auka buvo raginama pati griebtis peilio. Karalius pateik sei mui pasilym dl alies padalijimo. Tadeuszas Rejtanas, vienintelis seimo narys, bands pasiprieinti atsiguldamas prie dur, pro kurias karalius turjo eiti posdi sal, slenksio, vliau buvo paskelbtas iprotjusiu. Trys sutartys dl padalijimo, kurias Respublika sudar su kiekviena i j padalijusi ali, buvo ubaigtos 1773 met rugsjo 7 18 d. I Europos valdov prie tai protestavo tik Ispanijos karalius. Frydrichas vyk komentavo taip: Dalyvavau Lenkijos kno eucharistijoje, tik neinau, kaip karalien-imperator sutvark dalyk su savo nuodmklausiu". Pirmojo padalijimo kaina gauta keletas santykins ramybs met. Lenkija ir Lietuva buvo usimusios Edukacins komisijos darbais; 1775 metais karalius gavo leidim sudaryti ministerinio valdymo projekt. Visi Baro konfederatai itrem
667

EUROPOS

ISTORIJA

ti Sibir arba pabgo usien. Pulaskis ivyko Amerik ir ten tapo JA V kava lerijos krju. Rusija, Prsija ir Austrija usim savo neteistai gyt teritorij integravimu. Taigi vietimo epocha baigsi spektakliu, kuriame trys apsiviet despotai griebsi bendr veiksm sutriukinti vietjik reform iniciatorius. Lenkijos upuolim garbst gausi vietjika retorika, o jo rezultat Europos emla pio patobulinim" daugelis pateisino. Voltaire'as aipsi: Un polonais c'est un charmeur; deux polonais une bagarre; trois polonais , eh bien, c'est la ques tion polonaise" (Vienas lenkas viligas, du lenkai petyns, trys lenkai oi, tai jau lenk klausimas"),
[m e trik a ]

Taiau pagrindin problema liko neisprsta. Respublika ir toliau buvo Rusi jos belaisv, o reformatoriai nenustygdami versi laisv. Jei karalius bt nebe sugebjs kontroliuoti padties, kiti bt veik u j. Ir jei tik jie bt msi koki nors veiksm, visas reform ir represij ciklas bt prasidjs i naujo. Ir prasidjo 1788 metais. Pirmadienio vakaras, 1787 met spalio 29, Praha. Grafo Nostitzo Nacionalinia me teatre senamiestyje (dabar Tylovo Divadlo) Bondinio ital operos trup suren g operos II dissoluto punito (Nubaustasis palaidnas") premjer. I pradi buvo planuota spektakl parodyti spalio 14 d. vakar pavadinimu Akmeninis sveias" Toskanos kunigaiktytei, ivykstaniai Drezden savo vestuves, pra linksminti. Taiau iki tos datos naujosios operos partitra dar nebuvo baigta. Pasak Vadavo Svobodos (Wenzel Swoboda), grojusio orkestre kontrabosu, kom pozitorius vis spalio 28-osios (sekmadienio) vakar praleido su kopijuotoj armi ja, ir uvertiros partitra buvo atiduota teatrui dar raalui nenudivus3 . Taiau atlikj tai neigsdino. Kai kompozitorius spalio 29-osios septint valand vaka ro nusilenk vakmis apviestoje salje susirinkusiai publikai, jis buvo sutiktas plojimais. Du ilgi D minor akordai nutild urmul irov salje. Po to molto allegro tempu m lietis muzika pirmieji uvertiros taktai.

668

LUMEN

Pasibaigus uvertirai, maestro atsisuko orkestr ir pagyr j u mokjim groti i nat: Bravo, Bravo, meine Herren, das war ausgezeichnet (Bravo, bravo, mano ponai, tai buvo puiku"). Libret, kuris dvarikiams buvo ispausdintas i anksto, jie galjo nusipirkti teatro kasoje, bet tik ital kalba (jis kainavo 40 kron su paauksuotais ir 20 kro n su paprastais vireliais). Tituliniame puslapyje buvo toks tekstas:
IL DISSOLUTO PUNITO. O sia II D. G iovanni. Dramma giocoso in due atti. Da representarsi nei Teatro di Praga l'anno 1787. In Praga di Schoenfeld < ...> La Poesia d e ll Ab Da Ponte, Poeta de' Teatri Imperiali di Vienna. La M usica del Sig W olfgango M ozzart, M aestro di Cap, dadesco.

Vaidmenis atliko ie atlikjai: Giovanni Luigi Bassi; Anna Teresa Saporiti; Ottavio Antonio Baglionis; Elvira Caterina Micelli; Leporello Felice Ponziani; Zerlina Caterina Bondini [impresarijaus mona]; Commendatore Giuseppe Lolli.3 6 Mozarto opera Don Giovanni (toks buvo galutinis jos pavadinimas) popu liaraus pasakojimo apie suvediojim, tapusio tikru Europos mitu, naujausias variantas. Pasakojimas apie Don Juan, Sevilijos burlador , buvo vaidinamas jau daugiau nei du imtmeius ir Neapolio karnavaluose, ir Pranczijos mugse pan tomimos pavidalu. pasakojim literatrikai apipavidalino Molina (1630), Cicogninis (apie 1650), Moliere'as (1665), Corneille'is (1677), Goldonis (1736) ir Shadwellis (1776). Pagal j buvo kuriama muzika, baleto ir muzikins dramos pavidalu jis buvo statomas Romoje 1669, Paryiuje 1746, Turine 1767 ir Kaselyje 1770 metais. Per deimt met prie tai, kai jos msi Mozartas, remiantis iuo pasakojimu buvo sukurtos keturios didels operos: Righinio Vienoje (1777), Albertinio Varuvoje (1783), Foppa/Guardio ir Berlati/Gazzanigos Venecijoje (1787). Mozarto libretistas abbe Da Ponte smarkiai naudojosi Berlatio tekstu; o baritonas, dainavs Ottavio partij Prahoje, pato arkliais atskubjo tiesiai i Venecijos, kur atliko t pai partij pagal Gazzanigos muzik3 7 . Operos fabula labai paprasta. anginje scenoje Don Giovanni nuudo Komandor jo paskutiniosios suvediotos merginos Annos tus tv. Po daugelio intrig jis baigiamosiose operos scenose du kartus susitinka akis ak su negyvo Komandoro statula, aukiania kerto, ir nusidjl praryja pragaro ugnis. Da Ponte vis istorij sutalpino dviejuose veiksmuose, kurie abu turi t pai dramin struktr: I VEIKSMAS Nr. 1 -7 ATSKIRA EKSPOZICIJA [Giovanni ir trys moterys] (Arija) Giovanni Anna (Trio) Komandoro mirtis (Duetas) Anna Ottavio II VEIKSMAS Nr. 14-18 ANTAGONIST ATSKYRIMAS [Giovanni persirengs arba jo nra] Giovanni Leporello (Trio) Elviros apgavyst

669

EUROPOS

ISTORIJA

Elvira apgaule siuniama pas Leporell (Nr. 4 ) Zerlina Giovanni Masetto Giovanni Zerlina Nr. 8 -1 0 MONI IR AISTR MIINYS Visuotinis prieikumas Kvartetas [Giovanni u kulis] Anna supranta, kad Giovanni kaltas Arija (Nr. 1 0 ) Leporello pasakojimas Arija (Nr. 1 1 ) [Giovanni sodas] Arija (Nr. 1 2 ) FINALAS: Kauki pasirodymas Mginimas suvedioti Zerlin Visuotinis prieikumas

Elvira apgaule siuniama pas Leporell Giovanni Masetto Zerlina Masetto Nr. 19-21 MONI IR AISTR MIINYS Prieikumas, nukreiptas Leporell Sekstetas [Leporello pasprunka] Ottavio supranta, kad Giovanni kaltas Arija (Nr. 21) [Scena kapinse] Giovannio pasakojimas Duetas (Nr. 22) [Annos namai] Arija (Nr. 23) FINALAS: Elviros pasirodymas Atpildas: Statula Visuotin pabaiga3 8

Taiau jokia santrauka negali visikai atskleisti puikios partitros ir libreto derms; labiausiai simintini pastarojo momentai susilauk daugybs pakartojim bei parodij. Arijoje Nr. 4 (M adam ina, ii catalogo questo) Giovannio tarnas giriasi Elvirai savo pono apsukrumu meils reikaluose:
Jis Italijoj im t ir deim t, V okietijoj beveik du im tus, Pas pranczus per im t, pas turkus devynias,
39

O Ispanijoj tkstant tris! (Mille e tre!)

Puikiajame Nr. 7 (L ci darem la m ano) tobuliausiame gundymo duete, kok tik manoma sivaizduoti" Giovanni pavergia nieko netariani Zerlin be jokios prievartos ar apgauls. Jo stipri, kupin pasitikjimo savimi melodij pasigauna sopranas ir ima ja aisti, kai jie nueina susikib u rank, apimti nuo irdaus diaugsmo:

Melodramatikoje kapini scenoje (I I veiksmas, II scena) aktoriai drebdami klausosi Akmeninio sveio recituojamos klaikios pranaysts, lydimos triukmin go trombon akompanimento: Autant tu juoksies jau paskutin kart!"

670

LUMEN

Po finalo visikos Giovanni'o praties atlikjai choru dainuoja ne per daug tikinant moral, pritariant aiaruojaniai dvigubai fugai:
Q uesto il fin di chi fa mal E de' perfidi la m orte alla vita sem pre ugual (N uodm ingai kas gyveno, to ir galas lidnas bus, K iet patal sau klojo laukia m iegas jo klaikus.)
42

Prie antrj operos pastatym Vienoje po septyneri mnesi Mozartas ir Da Ponte kai k joje pakeit, pritaikydami naujiems atlikjams ir naujam teatrui. Kad terpt tuos papildymus, jie imet Ottavio arij Nr. 21(22) (II mio tesoro intanto ) :

Taiau netrukus arija buvo vl sugrinta ir nuo to laiko ji liko standartinio repertuaro esmine sudtine dalimi. 1787 metais Mozartas du kartus lanksi Prahoje, kaskart su mona Konstan cija. Jis buvo paioje karjeros virnje. Per pirmj apsilankym sausio ir vasario mnes pristat savo simfonij Nr. 38 Praha" (K. 504), o vliau dirigavo Le nozze di Figaro spektakliui, turjusiam tok didel pasisekim, kad kompozitorius tutuojau pasira sutart su Bondini naujai operai, kuri turjo bti pastatyta kito sezono pradioje. Grs Vien, Mocartas dav kelias pamokas septyniolikme iui pianistui i Bonos Beethovenui. Gegus mnes j itiko skaudus sm gis mylimo tvo mirtis, ugriuvo turto tvarkymo rpesiai. Taiau t met vasar sukurtuose kriniuose Divertimento F -d u r (K. 522) ir avingojoje sere nadoje Eine kleine N achtm usik maiausio pdsako4 3 . Mozarto ei savaii kelion Prah su Don Giovanni opera atsispindi ir jo korespondencijoje, ir vietinje spaudoje. I Vienos jis ivyko spalio 1 d., k tik pasims menk sum u aukcione parduot tvo mant Zalcburge. Ir kart vaiavo su Konstancija, kuri buvo et mnes nia. Apie 240 kilometr kelion utruko tris dienas, nes laikratis Praeger Oberpostamtszeitung spalio 4 d. jau pra ne apie Mozarto atvykim. Sklinda inios, kad [ms garsiojo H err Mozarto] G -d ur (. 525) ios nelaims nepaliko n

671

EUROPOS

ISTORIJA

k tik sukurta opera Das steinerne Gastmahl bus pirm kart atlikta Nacionali niame teatre1 '4 4 . Jis apsistojo Trij lit" ueigos namuose Kohlenmarkto gatvje Nr. 20. Po keturi dien atvyko ir libretistas Da Ponte, apsigyvens kitoj pusj gatvs Glatteiso viebutyje. Spalio 13, 14 ir 15 dienas um vizitas pas Toskanos kunigaiktyt ir paskutin akimirk priimtas sprendimas pastatyti jos garbei ope ros Le nozze d i Figaro vokikj versij. Mozarto nuotaika tuo metu buvo slogi. Visi ia dykinja, tuiai laistosi, ra jis draugui, nes dainininkai tinginiai ir atsisako repetuoti spektaklio dien, o antrepreneris didelis bailys ir nesiryta j priversti"4 5 . Paskutinij mnesio savait sugadino keli daininink liga, be to, dar nebuvo uvertiros. Pagaliau premjera vis dlto vyko ir vis buvo palydta ploji mais. Oberpostamtszeitung apie j atsiliep labai entuziastingai:
Pirm adien < ...> ital operos trup pastat nekantriai laukt M aestro M ozarto [sic] op e r Don Giovanni < ...> . inovai ir m uzikai tvirtina, kad Praha niekada negirdjo ko nors panaaus < ...> . Visi atlikjai scenoje ir orkestro m uzikantai i vis jg sten gsi atsid koti M ozartui puikiu atlikim u. Spektaklis pareikalavo daug papildom ilaid, nes rei kjo keli chor ir keisti dekoracijas; jom is spektakl puikiai papild Herr Guardosoni. N eprastai gausi publika liudija apie vien in g pritarim
46

Opera buvo pakartota lapkriio 3 d. paties Mozarto benefisui. Mozartas paliko Prah lapkriio 13 d.; prie tai keli yms Prahos asmenys spjo rayti kompo zitoriaus bloknot daug kompliment:
Kada O rfjaus liutnia nuostabi prabyla, Ir balsas Am fiono, kai nutraukia ryl, Nurim sta litai, sraunios ups sultja, Jo klausos tigrai, tarp uol nutyla vjas. Kai liejas M ozarto m elodija grakti, Visi jos klausos tartum uburti. Suklsta m zos, net dainuot nustoj, Pats A polonas klausos isiiojs. Js gerbjas ir draugas Josephas Hurdalekas, Generalins seminarijos rektorius. Praha, 1787 met lapkriio 12 47

Per antrj kelion Prah Mozartas daug laiko praleido pas savo draugus Duekus j viloje Bertramka" Smichove; ten jis baig ir paskutinius Don Gio vanni taktus. Franzas Duekas buvo koncertuojantis pianistas, o jo mona Jozef daininink (sopranas) ir sena Mozarto draug su ja kompozitorius jautsi labai laisvai. Prie ivykstant i Prahos, Mozarto kandidatra buvo pasilyta imperato riaus Kammermusikus sinekrai uimti. Grs Vien Mozartas suinojo, kad jam silomas tik 800 gulden metinis atlyginimas, kai anksiau ias pareigas js Gluckas prie mirdamas gaudavo 2000 gulden. Kaip visada Mozarto prestias buvo didesnis u jo finansus. Gruo dio 27 d. Konstancija pagimd ketvirt vaik, dukrel, kuri igyveno tik eis mnesius. Mozartas artjo prie savo auksinio deimtmeio pabaigos.

672

LUMEN

19 em lapis. M o za r to kelion Prah 1787 metais. 673

EUROPOS

ISTORIJA

Mozarto bendradarbiavimas su abb Da Ponte yra labai reikminga gair europins muzikos raidoje. Trys j kriniai Le nozze d i Figaro (1786), Don Giovanni (1787) ir Cosi fan tutte (1790) priskiriami opera buffa vienam i lengviausi ir, kaip manoma, efemerikiausi anr; taiau jos puikiai ilaik lai ko ibandym. Kartu su Mozarto vokikosiomis operomis Die Entfhrung aus dem Serail (1782) ir Die Zauberflte (1791) jos sudaro ankstyviausij krini grup, sitvirtinusi nuolatiniame Grand Opera repertuare. Ties sakant, tame repertuare, susidedaniame i madaug trisdeimties krini, pagal kiek ir neblstant populiarum ioms operoms prilygsta tik Wagnerio ir Verdio operos. Da Ponte buvo idealus partneris. Pabgs i savo gimtosios Venecijos, kur gim gete, jis ne per daug rimtai irjo savo atsivertim bei dvasininko rang. Don Giovanni tekst ra tikrai i irdies4 8 . (r. III pried, 57) Kadangi tais laikais garso rayti nemokta
[g a rs a s ],

ne kart mginta litera

tros priemonmis atkurti nepaprast Mozarto muzikavimo aplink. Pavyzdiui, praslinkus eiasdeimiai met po Mozarto mirties, poetas Eduardas Morik (1804 1875) tai padar savo trumpoje novelje M o za rt a u f der Reise nach Prag (1851). Jis pasakoja apie sivaizduojam susitikim, kuris tikrai galjo vykti su kuo nors i novelje apraom isilavinusi moni, kurie ir buvo entuziastin giausi jo gerbjai. Taigi novelje pasakojama, kaip Wolfgangas su Konstancija bekeliaudami Prah per puimis apaugusius Bohemijos miko kalnus pamato graf von Schinzberg pil. Wolfgangas uklumpamas nusikaltimo vietoje, kai nerpestingai nusiskina vaisi nuo apelsinmedio pilies sode. Taiau u tai jo laukia dovana pakvietimas papietauti pilyje. Po piet kompozitorius sdasi prie pianino ir pasakoja, su muzikiniais intarpais, kaip kr Don Giovanni final.
N egaidam as laiko, jis ugesino vakes dviejose vakidse, stovjusiose alia, ir mirtinoje kambario tyloje pasigirdo ta siaub kelianti m elodija Di rider finirai pria delaurora (Liausies juoktis dar auros nesulauks")... Atrod, kad i tolim vaigdt sfer per m elsv nakt skverbiasi sidabriniai trimito garsai, persm eigdam i siel lediniu pasmerkimo virpuliu. Chi va la? (Kas ten eina?") girdti Don G iovannio klausim as. Tada balsas pasigirsta vl, toks pat m onotonikas kaip ir pirma, paliepdam as bedieviskam jaunuoliui palikti mirusj ram ybje < ...>
49

Ir ekai nepamiro t trump dien, kai Mozartas pagerb j al apsilanky mu. iuolaikinis ek poetas vakar Bertramkos" viloje panaudoja kaip preteks t apmstymams apie nepasiekiam roj:
A kdy poal hrat a copnek mu poskakoval po zdech pfestaly um t i lastury a nastavily sv rozkona ouka... Pro jenom nezam kli tenkrat dvefe, pro nevypfahli kone z koaru! O deel tak zahy.5

674

LUMEN (O kai pradjo groti ir kasel okinjo jam ant nugaros, net jr kriaukls oti liovs, ausis item p klauss, klauss ... K odl tada jam dur neudar, kodl arkli jo neikink! Paliko m us taip greit.)

Praha, kuri taip myljo Mozartas, artjo prie toki puikumo auktum, kokiomis galjo pasigirti tik nedaugelis Europos miest. Tai buvo antrasis mies tas Habsburg valdose ir neseniai patyr penkis ar eis deimtmeius trukus neturint lygi architektrin pertvarkym. Elegantikasis neoklasikinio stiliaus Nacionalinis teatras, kuriame vyko Don Giovanni premjera, pastatytas vos prie ketvert met, buvo tik vienas i daugelio puiki naujj visuomenini pastat. Thuno rmai (1727), kuriuose dabar sikrusi Didiosios Britanijos ambasada ir kur Mozartas buvo apsistojs per savo pirmj apsilankym 1787 metais, buvo tik viena i keliolikos prabangi naujj aristokrat rezidencij, toki kaip Colleredo-Mansfeld, Goltz-Kinsky, Clam-Gallas, Caretto-Millesimo ir LobkowitzSchwarzenbergu eim rmai. v. Mikalojaus bazilika, kurioje po savaits ivykus Mozartui buvo atliktos jo Miios c-mol, viena i keliolikos baroko stiliaus ba nyi, suprojektuot Diezenhoferi tvo ir snaus. Karolinum rmuose (ubaig tuose 1718 m.) sikr universiteto kompleksas, o Klementinum (ubaigtuose 1715 m .) buvo jzuit banyia ir biblioteka. Taiau svarbiausia tai, kad visi keturi pagrindiniai miesto istoriniai centrai neseniai buvo atitverti, igrainti ir sujungti harmoning visum. Hradanai, Prahos senoji pilies kalva kairiajame Vltavos krante su v. Vito katedra (1344) ir Jogailaii Vladislavo sale (1502), 1753 1775 metais apsupti spdingomis Pacassio suprojektuotomis sienomis, M a la Strana (Maasis miestas) Hradan papdje buvo papuota naujais vyskupo rmais (1765). Senasis K arluv Most (Karolio tiltas) (1357), jungiantis dvi miesto puses, per vis 660 metr ilg buvo papuotas stulbinaniomis ventj ir istorini veikj skulptromis. Gatvs senamiesio deiniajame krante, kur ir toliau dominavo Tynsky chram ir Rotu, atgaivintos jas smarkiai suremontavus. Kaip visada jas pagyvino kas valand vykstantis miesto laikrodio spektaklis, kai Kristus ir apatalai veda procesij, kurios pabaigoje eina Mirtis, Turkas, yktuolis, kvailys ir gaidys, palydimi Loretto Kariljono (1694) varp skambjimo. Chartij Jungtinei Prahai imperatorius Juozapas II suteik tik 1784 metais. Aristokratai, kuri rezidencijos puo miest ir nuo kuri globos priklaus Mozarto muzika, turjo daugiausia naudos i Habsburg valdymo. Jie daniausiai buvo vokiei kilms, praturtj i vietini ek bajor turto sekvestravim per Trisdeimties met kar. J dvar klestiniose Bohemijos emse turtai leido pra bangiai gyventi miestuose. Mozarto laikais dauguma ek jau buvo nusmukdyta iki neturinios vad valstiei tautos lygio, nors nemaai viduriniosios klass atstov, tarkim, Duekai, gyveno ek ir vokiei bendruomeni paribyje".

675

EUROPOS

ISTORIJA

Kontrastai tarp turtuoli ir varg buvo didiuliai. Per pirmj apsilankym Prahoje 1771 metais, kai etadalis Prahos gyventoj mir i bado, imperatorius Juozapas II buvo sukrstas:
K okie gd in gi kai kurie atvejai per i m et bad. m ons i tikrj m irdavo ir pasku tin patepim gaudavo tiesiog gatvje. < ...> iam e m ieste, kur gyvena turtingas arkivys kupas, yra d id el katedros kapitula, daug vienuolyn ir trys jzuit rmai < ...> , nebuvo aprayta n vien o atvejo, kad kas nors i j bt priglaud bent vien i t nelaim ing j, guljusi prie j dur31.

Juozapas II neturjo kantrybs taikstytis su sustabarjusiu katalik Banyios pasitenkinimu savimi. Jzuit ordinas buvo panaikintas prajusiame deimtmety je; o kai Juozapas tapo vienvaldiu valdovu 1780 metais, pasipyl tikras srautas reformistinio turinio dekret, kurie ksinosi pakirsti paius veniausius sociali ns tvarkos stulpus. Baudiauninkai buvo ilaisvinti. Religin tolerancija imta taikyti unitams, staiatikiams, protestantams ir ydams. Vaikams iki devyneri met buvo udrausta dirbti. Leista civilin metrikacija ir skyrybos. Panaikinta mirties bausm. Klestjo masonai. Turtai, kuri altinis buvo banytins nuosa vybs sekuliarizacija, atsispindjo imperatoriaus ir aristokrat ekstravagantikos architektros pastatuose. Didel yd bendruomen Prahoje irgi igyveno klestjimo laikotarp. Gauss trmimai praeityje apie 1744 1745 metus liovsi, ir ydai XVIII amiaus devin tajame deimtmetyje mgavosi imperatoriaus Toleranzpatent vaisiais. yd kvar talas, imperatoriaus garbei pervadintas Jozefovu, kaip ir kiti miesto rajonai buvo smarkiai renovuotas. Perstatytos vidurami Senoj i-Naujoj i ir Klauso sinagogos. yd rotuje modernus laikrodis rod valandas romn skaiiais, o kitas tuoj po juo hebrajikais. Prahos ydams vliau buvo lemta sudaryti dinamikiausi Vie nos yd bendruomens dal. Prahos masonai irgi mgavosi imperatoriaus tolerancija. Jie Mozart, kuris buvo Didiosios mason los Vienoje narys, sutiko kaip sav. Masonai stipriai prieinosi katalik Banyios pastangoms udusinti intelektualin ir kultrin gyvenim. Mozartas puikiai jautsi nesuvarytoje XVIII amiaus devintojo deimtmeio socialinje aplinkoje, kuri atspindjo ir opera buffa populiarumo augimas. Jis um neutrali pozicij to meto morals atvilgiu. Taiau atpildas" itvirkliui per daug melodramatikas, kad j bt galima traktuoti rimtai; o jo bendradar biavimo su Da Ponte kito vaisiaus operos Cosi fan tutte (Visos jos tokios") prasm kai kas laik skandalingai lengvabdika. Libreto eiluts apie saldi vanden pilno slnio prasiveriant dugn" nepaliko per daug erdvs kitokioms interpretacijoms. Pats Lorenzo Da Ponte, atsiverts ydas, turjo reputacij, nek tesiskiriani nuo jo draugo ir kolegos venecijieio Giovanni Casanova di Seingalto (1725 1798). Po viso gyvenimo, praleisto nipinjant, itvirkaujant ir bgant nuo teisingumo, Casanova savo paskutiniuosius metus leido kaip grafo Waldsteino bibliotekininkas Duchcove iaurs Bohemijoje. inoma, kad jis 1787 met spalio 24 d. apsilank pas savo leidj Prahoje ir labai tiktina, kad pasiliko
676

LUMEN

pairti Don Giovanni premjeros. Kai kurie kritikai spliojo, kad jis buvo ios operos pagrindinio herojaus prototipas. iurktus libertinizmas XVIII amiuje vis laik buvo aikiai ireiktas5 2 . Taiau, turint galvoje katalikikosios Austrijos oficial puritonikum, reikjo nemaos drsos seksualin suvediojim padaryti publikos pramogos tema. Don uanas Juozapo laik Prahos morals sergtojus eid ne maiau negu iais lai kais eidia feministinio teisingumo sergtojas. Juk Don Giovanni, kaip ir Casa nova, buvo cinikas mergiius, kuriam moterys tik geism objektas. ia verta pacituoti paties Casanovos odius:
mogus, kuris myli < ...> m alonum , kur m ano suteikis savo m eils objektui, ikelia j aukiau u malonum , kur jo m eils objektas gali suteikti jam paiam . Todl jis taip nori patenkinti j. O m oteris, kuriai labiausiai rpi savi interesai, negali vertinti jos paios jauiam o m alonum o labiau u m alonum , kur ji duoda. Todl ji delsia < ...> 53

Taiau viena i ymiausi Mozarto savybi buvo jo sugebjimas pakilti vir supanio pasaulio aistr. Jo partitros pakaitomis buvo ia linksmos, ia pakilios, net jei j pat kamavo bloga sveikata, skurdas, neskms. Mozarto muzika, nors ir sukurta j supaniame pasaulyje, jam nepriklaus. Nors jis daug keliavo, dvi deimt met praleido vairiuose Europos dvaruose, jo kriniuose nra n pdsako t dien politikos. 1787 metais Europa artjo prie savo pastarj poros imtmei raidos vir ns. Europos monarchij siaubui kaip tik tais metais buvo pasirayta respubli konikoji JAV konstitucija ir pradjo cirkuliuoti JAV doleris. Didiojoje Britani joje valdant Pittui Jaunesniajam buvo svarstomi visam pasauliui svarbs imperijos klausimai pirmojo Indijos generalgubernatoriaus Warreno Hastingso apkalti nimas ir draugijos u verg prekybos panaikinim sisteigimas. Rusijoje impera tor Jekaterina I I buvo k tik pradjusi kampanijas prie turkus; tuo tikslu savo naujoje provincijoje Kryme ji priiminjo ir linksmino savo sjunginink Mozarto globj imperatori Juozap. Nyderlanduose tathalteris Vilhelmas V buvo ivy tas, o jo mon respublikonikoji Patriot partija pam kaite. Kai Mozartas rengsi keliauti Prah, prs armija ruosi Olandij atkurti tathalterio val dios. Vatikanas stengsi sulaikyti pasaulietikumo potvyn: Pijui VI (popieiavo 1775 1799 m.) neleista sisti nuncijaus Miunchen, o Neapolio karalius atsi sak duoti jam tradicin feodalin priesaik. Florencijoje popieiui met ik didysis kunigaiktis, veds galikon apeigas Toskanos Banyioje. Tuo metu, kai vyko Don Giovanni premjera, Pranczijoje buvo suaukti bei paleisti ir Notabli susirinkimas, ir Paryiaus parlamentas. Pranczijos karali pavyko tikinti, kad aliai gresia bankrotas, ir jis nusprend suaukti Generalinius luomus; tai i pra di buvo numatyta padaryti 1792 met liepos mnes. Kiti ateityje kil labai svarbs vykiai prajo beveik nepastebti. Buvo pademonstruotas pirmasis tikras garlaivis. Rugpjio mnes Horace'as Saussure'as pirm kart ulipo Monbla n. mogus veik Gamt. velgdamas i laiko perspektyvos istorikas gali pastebti, kad Mozarto muzikoje nuskambjo daug i labiausiai pasmerkt ir sutreusi ancien regime
677

EUROPOS

ISTORIJA

element. Nors anuo metu to niekas dar neinojo, taiau Juozapas II buvo prie paskutinis ventosios Romos imperijos valdovas. Doas Paolo Renieras (vald 1779 1789 m.) buvo 125-asis i 126 Venecijos do. Bohemijos kaimyn Lenkija jau eng paskutinj deimtmet, kai j vald paskutinysis i 51 jos nepriklau som karali ir kunigaiki. Popieiui Pijui VI buvo lemta numirti prancz revoliucionieri kaljime. Mene tradicijos kaip visada varsi su naujovmis. 1787 metais pasirod Jere my Benthamo veikalas Lupikavimo apologetika , Goeths eiliuota drama Ifigenija, Schillerio Don Karlas. Fragonard'as, Davidas ir Goya plujo prie savo krini, kaip ir Reynoldsas, Gainsborough, Stubbsas ir Romney. Mozarto amininkai buvo Haydnas, Cherubinis ir C. P. E. Bachas. inoma, galima pasakyti, kad Don Giovanni buvo sumanytas kaip puiki intui tyvi to teismo, kuris lauk sugedusio ir amoralaus emyno, alegorija. Jei i ties buvo taip, tai jokios uuominos apie tai nerasime nei Mozarto laikuose, nei jo kryboje. mons nesuvok artjanios katastrofos, bent jau Pranczijoje. Pavyz diui, markizas de Condorcet, vienas i radikaliausi to meto philosophes, buvo sitikins tik vienu dalyku kad monarchija nepajudinama5 4 . Viena inteligenti ka jauna prancz, turinti muzikini polinki, taip apra savo spdius apie to meto Paryi:
M uzikiniai susitikim ai [H otel de R ochechouarte] buvo labai puiks. Jie vykdavo kart per savait < ...> , taiau dar bdavo ir repeticijos. M me M ontgeroux, garsi to m eto pia nist, skam bindavo pianinu; ital dainininkas i operos dainuodavo tenoro partijas; Mandinis, kitas italas, atlikdavo boso partijas; M me de R ichelieu buvo primadona; a dainuo davau kontraltu, M onsieur de Duras baritonu; choro partijas dainuodavo geri m gjai. V iotti akom panuodavo mums sm uiku. tai taip m es atlikdavom e ir sunkiausius finalus. V isi labai stengdavosi, o Viotti buvo net per daug reiklus < ...> . Abejoju, ar dar kur nors egzistuoja toks laisvum as, harmonija, geros m anieros be joki pretenzij kaip visuose did iuosiu ose to m eto Paryiaus nam uose < ...> Tarp vis t m alonum m es artjom e prie 1789 m et gegu s m nesio, juokdamiesi ir okdam i pakeliui bedugn. M stantys m ons pasitenkindavo kalbom is apie vis blogybi panaikinim . Tvirtino, kad Pranczija tuoj atgim s. odis revoliucija" niekada nebuvo itartas55.

IX
REVOLUTIO
Sumaitis emyne , apie 1770185 m .

Pranczijos revoliucijai bdingas universalumas bruoas, kurio neturi joks kitas i gausi Europos sukrtim. Ties sakant, tai buvo vykis, suteiks odiui revoliucija1 1 jo tikrj iuolaikin prasm: tai ne tik politinis perversmas, bet ir visikas valdymo sistemos, jos socialini, ekonomini ir kultrini pagrind sugriovimas. Dabar knygose apie istorij pilna revoliucij". Pavyzdiui, mginta Anglijos pilietin kar vadinti Anglijos revoliucija", dar daniau Rusijos revoliu cij siekta pakylti iki visuotini revoliucij treiojo rango. Minima romanikoji revoliucija, mokslin revoliucija, karin revoliucija, pramonin revoliucija, Ame rikos revoliucija, o pastaraisiais metais net seksualin revoliucija. N viena i j nenusipelno tokio pavadinimo. Taiau 1789 metais bta pagrindo manyti, kad vyksta permainos, kurios paveiks mones toli u Pranczijos rib ir neapsiribos tik politikos sritimi. Pary ius buvo dominuojanios valstybs sostin ir tarptautins kultros centras. Revo liucionieriai paveldjo vietimo epochos tikjim universalia mogaus abstrakci ja. Jiems atrod, kad veikia visur vis moni vardu, kovoja su universalia, visuotine tironija. Kilniausias j paminklas buvo ne koks nors provincialus pran cz teisi paskelbimas, o skambioji mogaus ir pilieio teisi deklaracija (r. emiau). Mirabeau Nacionaliniam susirinkimui kalbjo:
Anksiau ar vliau taka tautos, kuri < ...> m en gyventi supaprastino iki laisvs ir ly g y bs svok svok, prie kuri aves negali atsilaikyti m ogaus irdis ir kurias ji paskleid visose pasaulio alyse tokios tautos taka, be abejo, atkovos vis Europ Tiesai, Saikingum ui ir T eisingum ui, gal ne i karto, ne per vien dien ...

tai tokios nuotaikos ir paskatino i revoliucij pavadinti pirmja Europos revoliucija", o ne tik grynai prancziku reikiniu1 . Gyvas dalyvavimo joje pojtis buvo bdingas ir usienieiams. Vienas jaunas angl entuziastas, vliau gailjsis savo odi, ekstazs apimtas ra: Kokia palaima buvo gyventi toje auroje". Nebejaunas valstybs vyras sielvartavo: Riterikumo amius jau prajo. J pakeit sofist, ekonomist ir skaiiuotoj amius; o Europos lov inyko visiems laikams". ymiausias to meto raytojas, stebjs m prie Valmi, pareik: ia ir dabar prasideda nauja pasaulio era"2 . Istorikai, nesvarbu, koki pus palaikyt, visada iekojo stipri odi. Thomas Carlyle'is, pasibaisjs tuo, k jis vadino sankiulotizmu", Pranczijos revoliucij vadino baisiausiu i vis kada nors laiko pagimdyt dalyk"3 . Jules'is Michelet,
679

EUROPOS

ISTORIJA

20 em lapis. Europa, 1810 m.

680

REVOLUTION

puoseljs prieingus jausmus, ra: A revoliucij apibdinu taip: Laisvs atji mas, Teiss priklimas ir Teisingumo atsakas"4 . Pranczijos revoliucija panardino Europ giliausi ir ilgiausiai usitsusi kri z, koki tik jai kada nors teko patirti. Jos sumaitis, karai ir nerim kelianios naujovs apm vis ios kartos gyvenim. I epicentro Paryiuje revoliucijos ban gos pasiek atokiausius emyno kampelius. Nuo Portugalijos krant iki Rusijos gilumos, nuo Skandinavijos iki Italijos paskui tas sukreianias bangas jo karei viai rykiaspalvmis uniformomis, kepurmis su mlynos, baltos ir raudonos spal vos kokardomis ir odiais Libert, galit, Fraternit lpose. Savo alininkams revoliucija adjo ivadavim i priespaudos, kuri rm monarchija, aristokratija ir banytins organizacijos. Jos prieininkams revoliucija buvo minios ir tamsij teroro jg sinonimas. Pranczijai ji adjo iuolaikins nacionalins tapatybs pradi, o visai Europai tai buvo akivaizdus rodymas, kokie pavojai slypi vien tironijos form pakeiiant kita. Revoliucija prasidjo ribot taiki permain vilti mi, o baigsi paadais prieintis bet kokioms permainoms". velgiant i artimos perspektyvos, ji pralaimjo, taiau tolimesnje perspektyvoje, socialini ir politi ni idj srityje, jos poveikis buvo ir tebra labai didelis ir ilgalaikis. ios revoliucijos asmenybs ir kiai inomi kiekvienam Europos mokinukui. Revoliucijos vad Mirabeau, Dantono, Marato, Robespierre'o ir Bonaparto parad papildo ilga j prieinink ir auk eisena, Liudviko XVI ir Marijos Antuanets vaizdas ant eafoto, Charlotte Corday, valstiet mergait, nuudiusi Marat vonioje, kad igelbt imtus tkstani moni", emigrantas kunigaiktis dEnghienas, suimtas ir nuudytas Bonaparto sakymu. Prie revoliucijos liejos daugyb antraeili spalving ir veikli moni: radikalusis Thomas Paine'as, itremtas angl filosofas, kuris mat revoliucij dviejuose emynuose"; nepakar tojamasis Charles'is de Talleyrand-Prigord'as, ci-devant vyskupas, neprakilnioji Autuno prakilnyb", puikiausias i vis ilikusi; Antoine'as Fouquier-Tinville'is, altas kaip ledas generalinis prokuroras. Kiekvienoje Europos alyje buvo gausus didvyri ir niek pulkas, kovojusi jos pusje ir prie j Didiojoje Britanijoje Nelsonas, mirtantis ant karo laivo Victory denio, Vokietijoje Scharnhostas ir Gneisenau, Austrijoje patriotas kankinys Andreas Hoferis, Lenkijoje kilnusis mar alas Poniatowskis, ant balto irgo jojantis pasitikti mirties ups sraunumoje, Rusi joje nepalenkiamas Kutuzovas, atkakliai brendantis per sniegynus. Europos men ir literatr praturtino nepamirtami vaizdai, nutapyti odiais ir daais, pradedant Goyos paveikslu Desastres de la Guerra (Karo baisumai") ar Davido tapytais Napoleono portretais ir baigiant Stendhalio Parmos vienuolynu, Dikenso Pasako jim u apie du miestus, Mickeviiaus Ponu Tadu, Tolstojaus Karu ir taika. Bet kokiame pasakojime apie revoliucijos laikotarp reikia i eils nuviesti prieastis, paius revoliucinius vykius ir j padarinius. Kiekvienas chronologinis pasakojimas turi prasidti preliudija apie ikirevoliucinius bruzdjimus. Privalu inagrinti, kaip saikingi reikalavimai sukl radikalias permainas ir kaip konfliktas Pranczijoje sukl kar visame emyne. Kriz prasideda pirmaisiais vietimo epochos nykimo poymiais XVIII amiaus atuntajame deimtmetyje ir baigiasi Vienos kongresu, prasidjusiu 1814 metais.
681

EUROPOS

ISTORIJA

Preliudija
Pranczijos revoliucijos prieastys yra begalini gin tema. Galima irykinti fon (kartais kyla pavojus, kad juo taps visa ligtolin istorija), gilumines prieas tis, arba giliuosius nestabilumo altinius, ir tiesioginius vykius, arba kibirktis", iebusias parako statin. Fon XVIII amiaus paskutiniajame ketvirtyje sudar kakokia neaiki, bet vis didjanti tampa visoje Europoje. i tamp suklusios permainos nebuvo susitelkusios Pranczijoje; taiau Pranczija buvo ir j dalyv, ir liudinink. Apimta politinio paralyiaus ir finansini sunkum Pranczija pasi rod esanti prasiau pasiruousi atlaikyti i tamp negu jos kaimyns. Revo liucija buvo neivengiama beveik visoje Europoje. Ji vyko Pranczijoje todl, kad ten senasis reimas buvo labiau susidvjs, labiau nekeniamas ir lengviau sugriaunamas negu kitur"5 . Didiausias politinis sukrtimas vyko kitapus Atlanto. Didioji Britanija, kuri philosophes visada laik stabiliausia ir nuosaikiausia i vis ali, sivl kar su savaisiais Amerikos kolonistais, kurie, prancz padedami, pasiryo atsikraty ti brit valdios. Taiau Amerikos nepriklausomybs karas (1776 1783) susilau k didelio atgarsio Europoje. Viena vertus, jis Pranczijos finansin kriz atved prie lemtingos ribos, be to, privert pranczus bei kitus suvokti savo kebli pad t: jei sen suvaikjus Jurg III laikysime tironu, tai kuo tada reikt laikyti kitus Europos monarchus? Jei amerikieiai galjo sukilti prie 3 pens muit arbatai, tai kaip buvo galima pateisinti didiulius muitus, kurie slg daugum europie i? Jei JAV reikjo kurti dl to, kad amerikiei atstov nebuvo Didiosios Britanijos parlamente, tai k turjo galvoti tie europieiai, kuri alys apskritai neturjo parlamento? Konstitucin amerikiei mintis buvo nuostabiai paprasta ir aktuali visiems:
M es m anom e, jog ventos ir nepaneigiam os ios tiesos: visi m ons sukurti lygs ir nepriklausom i; todl, kad sukurti lygs, jie gyja prigim tines neatim am as teises, kurioms priskirtinos teis gyvyb bei laisv ir laim s siekim as6.

Europos dalyvavimas Amerikos revoliucijoje oficialiai pripaintas statulomis ir paminklais. Ne visada taip lengvai pripastamas amerikiei poveikis Europos revoliucijai. Taiau per dvylika met, skyrusi Nepriklausomybs deklaracijos paskelbim 1776 m. liepos 4 d. ir pirmojo prezidento George'o Washingtono inauguracij 1789 m. balandio 29 d., btent JAV krimas sukl daugiausia gin, kokia turt bti iuolaikin valdymo forma. Thomas Paine'as (1737 1809), kvakeris i Norfolko grafysts Tetfordo, buvo gyvasis ryys tarp Europos ir Amerikos. Radikalusis Tomas" pasivent Ameri kos reikalams po to, kai Anglijoje buvo paskelbtas u statymo rib. Jo Common Sense (Sveikas protas", 1776) buvo efektyviausias Amerikos revoliucijos trakta tas; jo veikalas The Rights o f M a n (mogaus teiss", 1791) tapo vienu i radi kaliausi Pranczijos revoliucijos atgarsi. Paine'ui buvo lemta posdiauti pran cz Konvente ir tik per plauk jis iveng giljotinos. Jo The Age of the Reason (Proto amius", 1793), deistinis traktatas, paraytas kurstytojika proza, sukl
682

REVOLUTION

didel triukm. Mano alis visas pasaulis, ra jis, o mano religija daryti gera". Ryt Europoje trys didels imperijos virkino pirmojo Lenkijos padalijimo gro b (r. VIII skyri). Jautsi palengvjimas, kad pavyko ivengti karo; taiau pro pagandin dm udanga negaljo nuslpti smurto fakt. Negana to, paioje Lenkijos-Lietuvos valstybje padalijimas tik pakurst nepasitenkinim Rusijos hegemonija. Lenkijos vietimo epochos dvasia neivengiamai ved prie konfron tacijos su cariene. Rusijos takos sfera pltsi lygiagreiai su Pranczijos tiro n" susidrimo su laisvs draugais" link. Neatsitiktinai revoliucijos er apvaini kavo titanikas Pranczijos susidrimas su Rusija. U kasdienins politikos buvo matyti poymi, kad gilumins jgos, nepaste bimos graiai sutvarkytame XVIII amiaus Europos paviriuje, kakokiu bdu tampa nebevaldomos. Vienas nerimo altinis buvo technologinio pobdio: pasi rod mainos su mechaniniais varikliais, turinios didiul ir griaunamj, ir kuria mj potencial. O antrasis altinis socialinis: vis aikesnis suvokimas, kad yra mass", ie knibdantys milijonai, beveik visai atskirti nuo kultringos visuome ns, galintys paimti savj likim savo rankas. Treiasis altinis intelektuali nis: literatroje ir filosofijoje didjo susidomjimas iracionalia moni elgsenos puse. Istorikai spiriami nusprsti, ar ie trys reikiniai buvo tarp savs susij; ar vadinamoji pramonin revoliucija, kolektyvistin socialin mintis ir romantizmo pradia buvo vieno itisinio proceso dalys; ar jos buvo revoliucinio perversmo prieastys, ar tik lydjo ir papild j. Pramonin revoliucija yra bendras terminas, plaiai vartojamas aprayti tech nologinms ir organizacinms permainoms, kurios buvo daug reikmingesns u atskir geriausiai inom t permain element main su mechaniniais varik liais iradim. Negana to, iuo terminu imta vadinti, po didiuli istorini gin, tik vien dar sudtingesns permain grandins, dabar vadinamos modernizaci ja", kuri visu mastu m reiktis tik kitame imtmetyje, etap. Taiau net ir tokiu atveju yra keliolika protoindustrializacijos" element, kuriuos reikia atsivelg ti; jie apima ems k, judri darbo jg, garo jg, mainas, kasyklas, metalur gij, fabrikus, miestus, ryius, finansus ir demografij. Mokslikai tvarkomas ems kis buvo viena i vietimo epochos, ypa fiziokrat manij. Nuo pat pradinio racionalizuojanio etapo jis progresavo tol, kol arkli (bet ne mechanini varikli) traukiamos mainos dar neinaudojo vis galimybi gamybai spartinti. Vienas angl fermeris i Hangerfordo, Jethro Tullis (1674 1741) 1703 metais ileistoje knygelje H orse-Hoeing Husbandry (em dirbyst, ems purenimui panaudojant arklius") reklamavo sjamj main; Rotherhamo noragas su plieno antgaliu rinkoje pasirod 1803 metais. Per tuos du faktus skiriant imtmet emdirbysts eksperimentai vyko palusiais tempais. Taiau paanga buvo skausmingai lta; ems kio gamybos vidurk lm ne naujovi atsiradimo tempai, o vidutinio emdirbio darbo sparta,
em s k is ] [k a p ita lis tin is

683

EUROPOS

ISTORIJA

kiams didinant maisto produkt gamyb, vis daugiau moni buvo galima imaitinti i to paties ems sklypo. Anksiau laukuose dirbusius mones buvo galima panaudoti kitokiems darbams. emdirbysts efektyvumo didjimas prisi djo prie gimim skaiiaus didjimo ir atsirado darbo jgos perteklius, bent jau tose alyse, kur valstieiai nebuvo pririti prie ems. Taiau nekvalifikuot vals tiei darbo pasila klausim isprend tik i dalies. Pramonei reikjo ne tik darbo rank, bet ir kvalifikacijos. Jos pltrai palankiausios buvo vietos su seno mis amat tradicijomis. Garo jga buvo inoma nuo seniausi laik. Taiau ji niekada nenaudota praktikai, kol 1711 metais Thomas Newcomenas (1663 1729) jos nekink didel gremzdik main vandeniui i kasyklos Devono grafystje pumpuoti. Garo main labai patobulino Jamesas Wattas (1736 1819), ranki gamintojas kotas i Glazgo. Watt 1763 metais pakviet remontuoti Newcomeno gremzd, ir jis patobulino kondensatori. Nuo to laiko m atrodyti, kad nebra main, kurioms varyti nebt galima panaudoti garo. Mainas imta naudoti nuo vandens malno ir spausdinimo preso iradimo lai k. XVIII amiaus laikrodininkai pasiek labai didel tikslum. Taiau jgos alti nio, galingesnio u rank, vandens ar spyruokls jgos, perspektyva sukl itis iradim sraut; i pradi visi jie padaryti tekstils pramonje. Trys anglai i Lankayro grafysts Jamesas Hargreavesas (1720 1778) i Blakberno, Richardas Arkwrightas (1732 1792) i Prestono ir Samuelis Cromptonas (1753 1827) i Halitvudo Boltone irado verpimo main (1767), verpimo rm" (1768) ir sukimo bei verpimo main (1779). Verpimo maina tiko tik verpimui rankomis namuose, o kitas dvi mainas buvo galima varyti ir garu fabrikuose. Naujas ingsnis kuriant sudtingas mainas buvo engtas Pranczijoje, 1804 metais iradus stakles ilkui austi
[jACQUARD'AS].

Taiau garo jgos ir main plaiai naudoti nebuvo galimybs, kol nepradta kasti daug daugiau akmens anglies efektyviausio kuro garui gauti. Tai pavyko padaryti vedus nemaai naujovi poeminius siurblius, saugi Hamphrio Davio achtinink lemp (1816) ir mus sprogdinimui naudoti parak. Taip pat ir main i grdinto plieno nebuvo galima gaminti dideliais kiekiais, neipltus geleies ir plieno gamybos. O tai pavyko padaryti daugelio patobulinim dka, skaitant naujoves, diegtas Carrono geleies apdirbimo fabrike kotijoje (1760) bei Henrio Corto plieno pudlingavimo ir valcavimo bdus (1783 1784). Pramons darbinink sutelkimas po vienu stogu, fabrike, prasidjo daug anks iau u main su mechaniniais varikliais iradim. (odis fabrikas" kils i lotyn kalbos odio fabrica , reikianio dirbtuv, kur buvo gaminama rankiniu bdu.) ilko fabrikai, kilim fabrikai ir porceliano fabrikai XVIII amiuje buvo gan paplit. Taiau pradjus naudoti sunkias mainas, reikalaujanias nuolatins prieiros ir reguliaraus kuro bei aliav tiekimo, fabrikinis gamybos bdas i pasirinktinio tapo btinu. Tamsios tonikos gamyklos" miliniki nirs statiniai, dydiu nenusileidiantys karaliaus rmams, nevykusiai sikr prie kokio nors nedidelio upelio, kurio vanden jie naudojo, i Trajano kolonos dydio
684

REVOLUTION

JACQUARDAS
1804 metais Josephas Marie Jacquardas (1752-1834), tekstils ininierius i Liono, patobulino audimo stakles: jomis dabar buvo galima austi kok tik nori i anksto uprogramuot" rat, naudojantis perforuot korteli rinkiniu ataudams ir audyklei kontroliuoti. Tekstils istorijoje Jacquardo audimo stakls reik didel ankstesni Arkwrighto, Hargreaveso ir Cromptono iradim patobulinim. Vertinant technologijos istorijos aspektu, tai buvo svarbus ingsnis automatizuot main krimo link; jo mai n galima laikyti vairiausi keist nauj prietais, pradedant pianola bei ryla ir baigiant duomen kaupimu perforuotose kortelse sistemomis, pirmtake. Taiau bene svar biausia tai, kad ji tvirtino dvejetain sistem, kuriai vliau buvo lemta tapti kompiuteri darbo principu. Rmas ir kitos Jacquardo stakli dalys tolygios kompiuteri techninei rangai, o perforuot korteli rinkiniai - j programinei rangai.

kamino leidiantys aitrius juodus dmus pirmiausia pasirod tekstilinink gyven vietse Lankayro ir Jorkyro grafystse. Fabrik atsiradimas tapo staigaus nauj miest augimo prieastimi. Prototipas buvo Manesteris, Lankayro medvilns pramons sostin. 1801 metais vyks pirmasis Didiosios Britanijos gyventoj suraymas parod, kad Manesteris per ketvirt amiaus iaugo deimteriopai, i parapijinio miestelio tapdamas miestu su 75 275 registruotais gyventojais. Reikia pasakyti, kad ne tik naujieji miestai su fabrikais trauk gyventojus, bet ir dideli gyventoj susikaupimo centrai trauk fabrikus. Tokie miestai kaip Londonas ir Paryius su gausybe amatinink ir varg buvo labai patraukls darbdaviams, iekantiems darbo jgos. Labai svarbus buvo ir susisiekimas alies viduje; reikjo, kad jis tapt toks pat pigus ir efektyvus kaip ir jr prekyba. I kasykl ir uost fabrikus prisijo gabenti didiulius kiekius akmens anglies, geleies ir kitoki preki, pavyzdiui, medvilns, vilnos ar molio. Pagamintas prekes reikjo veti toli esanias rinkas. Ir vl didiausios naujovs atsirado Didiojoje Britanijoje. 1760 metais Bridvuoterio hercogo ininierius Jamesas Brindley (1716 1772) iplt senj kanal tinkl, papildydamas j nuostabia vandens arterija, kertania Irvelio up Lankayre netoli Bartono akveduko (1760). 1804 metais prie Mertyr Tydfilo vietovs Piet Velse Kornvalio ininierius Richardas Trevithickas (1771 1833) pamgino panaudoti didelio slgio garais varom lokomotyv anglies vagonams veioti trumpu geleinkelio ruou. Pasirod, kad tai kainuoja brangiau negu veioti angl arkliais. 1815 metais ininierius J. L. McAdamas (1756 1836) savo vardu (kuris daniausiai raomas neteisingai) pavadino keli tiesimo bd, naudojant akmens skaldos pagrind ir asfalto dang. Nieko nepadarysi be pinig. Investuotojams, smarkiai rizikuojantiems siekiant didiuli, bet negarantuot peln, reikjo nepaprastai daug l. Toki pinig galjo atsirasti tik tokiose alyse, kur dar ikiindustriniu laikotarpiu susikaup dideli investicinio kapitalo itekliai.
685

EUROPOS

ISTORIJA

Labai svarbs buvo ir demografiniai veiksniai. Nesunku suprasti, kaip demo grafinis variklis veik tose alyse, kur dl pramonins revoliucijos iaugo gyven toj skaiius, o gyventoj skaiiaus didjimas savo ruotu skatino pramonins revoliucijos procesus. Sunkiau suprasti, kaip is variklis atsirado ir pradjo veik ti. Aiku tai, kad Pranczijoje buvo ilgas demografins impotencijos laikotarpis, kai Europos la grande nation , turinti dvideimt milijon gyventoj, per tris imt meius nesugebjo padidinti savo gyventoj skaiiaus. Utat Didioji Britanija turjo daug pranaum: klestintys fermeriai, utektinai judrios darbo jgos, kva lifikuoti amatininkai, lengvai prieinami akmens anglies ir geleies itekliai, platus prekybos tinklas, nedideli atstumai alies viduje, veikls verslininkai, augantis gyventoj skaiius, politinis stabilumas. Prisireik ne vieno deimtmeio, kol atsi rado galini pradti varytis su ja (r. III pried, 70). Kolektyvizmas sitikinimas, kad visuomen kaip visuma irgi gali turti savo teises ir interesus tuo laikotarpiu nebuvo aikiai ireiktas. Jis prieingas indi vidualizmui, smarkiai akcentuojamam nuo renesanso ir protestantikosios refor macijos laik. Vis dlto tai buvo svarbus reikinys. Neaikiai suvoktu pavidalu kolektyvizmas slypjo iuolaikins valstybs, akcentuojanios vis savo piliei bendrum, idjoje bei fiziokrat ir ekonomist diskusijose apie socialinio politi nio organizmo veikim. Atvirai jis ikilo Rousseau visuotins valios koncepcijoje ir buvo pagrindinis utilitarist principas. Kolektyvizm galjo skatinti ir moni minios auganiuose Europos miestuose bei pro fabrik vartus plaukianio pramo ns darbinink srauto vaizdas. Kad ir kaip ten bt, kolektyvo, tiek klusnaus, tiek maitingo, jga galjo veikti ne tik filosof, bet ir generol, demagogik kurstytoj ir poet vaizduot. Didjanti tampa sudar geras slygas romantizmo klestjimui. Po pirmj protrki Vokietijoje, atjo poet ir publicist karta Anglijoje, ypa isiskyr trys jauni eer mokyklos" poetai Samuelis Tayloras Coleridge'as (1772 1834), Williamas Wordsworthas (1770 1850) ir Robertas Southey (1774 1843), taip pat nuostabusis Williamas Blake'as (1757 1827) poetas, graveris, iliustratorius. Produktyvus tebebuvo ir vokiei romantizmas. Goets draugas Friedrichas Schilleris (1759 1805) ileido savo istorines dramas Valenteinas (1799), Marija Stiuart (1800) ir Vilhelmas Telis (1804) tuo metu, kai Goeth pasuko kita krypti mi. Taiau kuomet Wordsworthas 1798 metais kop staias Tinterno uolas, lyderi pozicijas um angl romantikai. Europa jau buvo apimta karo ir revo liucijos baisybi. Atrod, kad monijos iracionalumas artja prie susinaikinimo ribos. Pasaulis tapo dar labiau nesuprantamas. Neribotai proto ir logikos valdiai atjo galas:
Ah! W ell a day! W hat evil looks Had I from old and young! Instead of the cross, the albatross Around my neck was hung7. (Kas per diena! Akis bloga M ane gal nuirjo: N e kryius paukt n Ant kaklo man kabjo).

686

REVOLUTION Oh, rose, Thou art sick! The invisible worm That flies in the night Hath found out Thy bed Of crim son joy; And his dark secret love Doth Thy life destroy8. (O roe, roe tu sergi! Tas kirminas, kuris nakia N em atom as lakioja, Laimingoj tavo irdyje Raudon guol rado. Ir m eil jo tam si, slapta V ien prat tau ada.)

Kaip tik ia ir galima rasti froidikas eiles imt met prie j pat. [f r e u d e ] Neklusns jauni maitininkai romantizmo rib gaires perklinjo vis toliau. 1797 metais Vokietijoje Friedrichas von Hardenbergas (Novalis, 1772 1801) sukr mistinius Hym nen an die N acht (Himnai nakiai"), kuriuose, nelyginant Dant raydamas apie Beatri, iauktino aistring savo meil jau seniai praras tai mylimajai. 1799 metais Friedrichas Schlegelis (1772 1829), Shakespeare'o, Dants ir Kalderono vertjo jaunesnysis brolis, para skandaling roman Lucinde , kuriame ikl mint, kad aukiausiais idealais turt bti meil ir grois. Pranczijoje Franois-Ren Chateaubriand'as (1768 1843) ileido Essai sur les rvolutions (Es apie revoliucijas", 1797) ir Gnie du Christianisme (Krikio nybs genijus", 1801), nukreiptas prie to meto paproius. 1812 metais Anglijoje maitingasis lordas George'as Byronas (1788 1824) ileido aild H aroldo klajo nes veikal, tapusi kultiniu visoje Europoje. Svarbs ir salonai bei centrai, skleid naujas idjas. Broli Schlegeli ratelis Jenoje buvo takingas Vokietijoje. Taiau labiausiai didiuotis savo salonu galjo Germaine Necker (Mme de Stal, 1766 1817), Liudviko XVI pirmojo ministro dukt ir viena i atkakliausi romantizmo idj propaguotoj. Ir pati bdama raytoja, Mme de Stal priiminjo visus to meto literatus i pradi Paryiuje Riu diu Bak gatvje, o vliau tremtyje. Jos romane Delphine (1803) yra feministini gaideli; Corinne (1807) buvo tikras aistros manifestas, o traktatas Apie Vokietij (1810) atskleid pranczams vokiei romantizmo pasaul. Taiau protas buvo sutramdytas tik tada, kai prie j stojo patys filosofai. Ankstesnieji Vico nukrypimai nuo vietimo buvo pratsti i pairos maai tam tinkanioje Rytprsi aplinkoje. Immanuelis Kantas (1724 1804), be jokios abe jons filosofijos milinas, permet tilt per proto ir romantizmo praraj. Dievobai mingas viengungis, pedantikai laiksis rutinos, jis buvo itin gerai atsiribojs nuo vis nerami to meto vyki. Kantas niekada niekur neivyko i savo gimtojo Knigsbergo (Karaliauiaus), o dar labiau neprieinamu tapo todl, kad ra sun kiai suprantama gremzdika akademine kalba (ne be reikalo vienas tyrintojas teigia, kad Coleridge'o kantikasis periodas nepadjo tobulti jo eilms")9 . Nepaisant to, trys Kanto K ritikos tapo tokiu idj altiniu, kuriuo naudojosi visi vlesni filosofai. K ritik der reinen Vernunft (Grynojo proto kritika", 1781) neigia, kad raciona listin metafizik galima laikyti tobulu mokslu, tokiu kaip matematika. Tvirtina ma, kad visi reikiniai, esantys u laiko ir erdvs rib, turi savus neperprantamus egzistavimo altinius. Kiekvien tok altin jis vadino das Ding-an-sich (daiktu

687

EUROPOS

ISTORIJA

FREUDE
1785 metais Golio gyvenvietje netoli Leipcigo Friedrichas Schilleris sukr od An die Freude (Diaugsmui"). Tai buvo dvasin isilaisvinim, kur jis patyr po nelaimingos meils ir Manheime praleistos nirios iemos, lovinanti giesm. Joje bta ne tik asme nini, bet ir politini uuomin: atkakliai tebesklinda gandai, kad is krinys i pradi buvs pavadintas Himnu laisvei: Freude, schner Gtterfunken, Tochter aus Elysium, Wir betreten feuertrunken, Himmlische, dein Heiligtum. Deine Zauber bindet wieder, Was die Mode streng geteilt; Alle Menschen werden Brder, Wo dein sanfter Flgel weilt. Seid umschlungen, Millionen! Diesen Ku der ganzen Welt! Brder - berm Sternenzelt Mu ein lieber Vater wohnen! Po septyneri met jaunasis Beethove nas vieai pareik apie ketinim iai odei sukurti muzik. Paadui vykdyti prireik daugiau nei trisdeimties met. Mintis sukurti didiul Vokikj simfonij Beethovenui kilo 1817 metais. Man, kad jos kulminacija galt bti baigiamasis choras. Ankstyvosiose kompozitoriaus pasta bose minimas Adagio Cantique , religin giesm senovinio stiliaus simfonijoje <...>. To Adagio tekstas turt bti koks nors graik mitas (arba) Cantique Ecclesiastique, Allegro tekstas - Bakcho vent"2. Tik 1823 met birelio ar liepos mnes jis galutinai gro prie Schillerio ods, bet ir tada j vis kamavo bloga nuojauta. Tuo laikotarpiu, nusimins ir prislgtas progresuojanio kurtumo, jis veik savo nelaim, sukurdamas Misa Solemnis ir kelet nuostabi sonat fortepijonui, op. 109-111. Taiau IX simfonijai (su choru) D minor (op. 125) buvo lemta ikelti j dar didesnes intelektualins vaizduots ir emocinio siautulio auktumas. Po trumpo, tylaus kaip nabdesys prologo, pirmoji simfonijos dalis allegro ma non troppo prasideda nepras tais garsais, kai visas orkestras unisonu groja emjant akord D minor tonacijoje. Antroji simfonijos dalis molto vivace, tas nuostabiausias i vis scherzo , pertraukinjamas gili pauzi, kai muzika visai nutyla, bet tik tam, kad atsinaujint su dviguba ener gija. Treioji simfonijos dalis, adagio, pltoja dvi susipynusias labai kilnias melodijas. Perjimas final sukonstruotas atskirus ankstesnius motyvus terpiant tarp dviej pagarsjusi kakofonijos arba triukm protrki. O iuos savo ruotu pertraukia boso partijos kvietimas: O Freunde, nicht diese Tne! (Draugai, gana itoki gars! DaiDiaugsme, tyras rojaus vaike, Kibirktie diev viesi, ventov tavo taiki emj veriasi visi. Nuo stebukl tavo griva Sienos prietar sen, Broliais vargai ir didinai Tampa po tavu sparnu. Vienas kit, milijonai, Ibuiuokite kartai! Broliai, turi bt auktai Tvas, kupinas maloni!1

6 88

REVOLUTION

nuokime k nors diaugsmingo!") Netrukus i puiamj instrument grups atklysta naujas motyvas. Kartojama triumfuojania D maor tonacija (trimit tonacija), i melo dija pati paprasiausia ir kartu galingiausia i vis simfonijos melodij. 56 nat sekoje tik trys eina ne viena po kitos. Tai kaip tik ta melodija, kuri leidia Beethovenui aranuo ti Schillerio posmus:

Toliau svaiginantis sudtingumas reikalauja i atlikj ir klausytoj didiuli pastan g ir vaizduots. Prie ipltotos orkestrins dalies prisijungia visas choras ir solistai. Kvartetas dainuoja tem su dviem variacijomis. Akompanuojamas karinio maro su tur kikais muamaisiais, tenoras dainuoja Linksmai kaip sauls danguje". Orkestro interliudija dvigubos fugos pavidalu veda prie griausmingo choro Vienas kit, milijonai, ibuiuokite kartai!" Solistai kalbasi" su choru, kartodami pirmsias Schillerio ods eilutes tol, kol nauja dviguba fuga priveria sopranus ilaikyti aukiausi A dvylika tak t, kuriems, atrodo, nebus galo. Kodoje solist balsai susilieja j visuotin kanon" - spal vingos polifonijos fragment, ir paskutin kart trumpam sugrtama prie sutrumpintos pagrindins temos versijos. Galiausiai prie baigiamj patvirtinant kritim nuo A prie D maestoso kartojami odiai Diaugsme, tyras rojaus vaike, kibirktie diev viesi"3 . Nors IX simfonija buvo usakyta Londono filharmonijos draugijos, j pirm kart atliko Kertnertoro teatras Vienoje 1824 m. gegus 7. Dirigavo pats kompozitorius. Negirddamas jis visikai prarado kontrol ir toliau dirigavo net muzikai nutilus. Vienas orkestrantas apsuko j, kad pamatyt plojanius klausytojus. Beethovenas visada buvo laikomas pasaulinio masto genijum. Per Antrj pasaulin kar V simfonijos pirmieji taktai buvo naudojami kaip BBC laid signalai naci okupuo tai Europai. Praslinkus pusantro imtmeio nuo kompozitoriaus mirties, jo sukurta ods Diaugsmui muzika buvo pasirinkta kaip oficialus Europos Bendrijos himnas. odiai, itin tinkantys visuotinei moni vienybei iauktinti, sujung ikinacionalistin ir postnacionalistin epochas. Manyta, kad i melodija ireikia kartas emyno, inyranio i dviej pasaulini kar kakofoniko triukmo, viltis.

savaime"). Turjau atmesti moksl, teisindamasis ra Kantas, kad palik iau vietos tikjimui". Prot turi papildyti tikjimas ir vaizduot. K ritik der p rak tischen Vernunft (Praktinio proto kritika", 1788) yra dorovs filosofijos traktatas, pltojantis kategorinio imperatyvo" teorij. I. Kantas palankiai iri tradicin krikionikj etik ir ikelia pareigos, kaip aukiausio dorovingo elgesio kri terijaus, reikm. K ritik der Urteilskraft (Sprendimo galios kritika", 1790) yra traktatas apie estetik. Jame atskleidiamas igarsjs skirtumas tarp Verstand (intelekto) ir Vernunft (proto) kaip vertinimo instrument. Kantas tvirtina, kad menas turi tarnauti moralei ir vengti vaizduoti bjaurius dalykus. Grois nieko nevertas, jei netarnauja mogui".
689

EUROPOS

ISTORIJA

Kant labai domino istorijos filosofija. Kaip ir jo amininkui Gibbonui, jam didel spd dar kvailybs pinkls", vaikika tutyb ir griovimo alkis", kuri pavyzdi pilna istorijos analuose. Kartu Kantas stengsi chaose iekoti prasms. J rado idjoje, kad konfliktas yra mokytojas, kurio dka pavieni kilni indivi d racionalumas gali paveikti visos monijos elges. Visuotins istorijos koncep cijoje (1784) jis ra: mogus gali norti santarvs, bet Gamta geriau ino, kas naudinga riai. [Gamta] nori nesantaikos". Politikos srityje Kantas pasisak u respublik. Jis sveikino prancz revoliucij, bet ne teror, atmesdamas ne tik paternalistin valdymo form, bet ir paveldimas privilegijas. Veikale Zum ewigen Frieden (Apie aminj taik", 1795) filosofas kviet kurti Weltbrgertum (pasaulin bendruomen), kuri sipareigot siekti visuotinio nusiginklavimo ir palaidot jg pusiausvyros princip. Visi tie poiriai nelabai tiko Prsijos kara liaus pavaldiniui,
[g e n u g ]

Johannas Gotfriedas Herderis (1744 1803), gims Moronge (Morg), pradjo kaip entuziastingas Rousseau skaitytojas, met darb Rygoje, kad galt ivykti Pranczij. Vliau apsigyveno Veimare ir buvo globojamas Goeths. Krybingas jo protas dav daug originali mini apie kultr, istorij ir men. Herderiui priklauso nemaas antiracionalistinis naas epistemologin diskusij jis pasil idj, kad suvokimas yra visos asmenybs funkcija. Veikale Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit (monijos istorijos filosofijos min tys", 1784 1791) jis pltojo ciklin Vico koncepcij apie civilizacij gimim, augim ir mirt, tik man, kad paanga neapsiriboja paprastu linijiniu judjimu pirmyn. Taiau, paties Herderio nuomone, svarbiausias jo darbas buvo vis ami truks folkloro ir liaudies dain ne tik vokiei, bet ir kit taut rinkimas ir nagrinjimas. Tai tema, kuriai buvo lemta vaidinti svarbiausi vaidmen ne tik romantizmo literatroje, bet ir visoje nacionalins savimons istorijoje. kultrini prioritet klimato pasikeitim atsiliep visos meno rys. Muziko je Mozartas ir Haydnas liko itikimi klasikiniams tvarkingos formos, subtilumo ir harmonijos kanonams. Taiau Beethovenas, kuris greit vald klasikinius slygi kumus, nuosekliai krypo tai, k galima laikyti revoliucini audr ir tamp ekvivalentu muzikoje. T jis pasiek jau kurdamas III simfonij Eroica (1805); i pradi ji buvo dedikuota Napoleonui. Carlui Maria von Weberiui (1786 1826), kadaise Drezdeno operos dirigentui, buvo lemta tapti romantizmo menininko ste reotipu. Jo pirmoji skms susilaukusi opera Das W aldmdchen (Miko mergai t", 1800) jaudinanti istorija apie kuri mergait, giliai jauiani miko paslaptis. Genialiojo melodij krjo Franzo Schuberto (1797 1828) gyvybs sil, kaip ir jo N ebaigtj simfonij, nutrauk liga ir per ankstyva mirtis, taiau jis vis tiek spjo atlikti neturint sau lygi darb sukurti daugiau nei 600 dai n. Be pripaint meistr, buvo didel plejada ir ne toki ymi krj, kuri vardai jau beveik pamirti, pavyzdiui, Janas Ladislavas Duekas (1761 1812), Muzio Clementi (1752 1832), Mykolas Kleopas Oginskis (1765 1833), Johan nas Nepomukas Hummelis (1778 1837), Johnas Fieldas (1782 1837) ar Maria Szymanowska (1789 1831); pastaroji kaip moteris atlikja ir kompozitor tuo metu buvo labai neprastas reikinys.
690

REVOLUTION

GENUG
Kai Immanuelis Kantas 1804 met vasario 12 d. mir Karaliauiuje, jo paskutinysis odis buvo Genug (gana"). mogus niekada taip nesako tiesos kaip mirdamas.1 Agripina, Nerono motina Pierreas Abelardas, filosofas Popieius Aleksandras VI, Borgia evalj de Bayardas Martinas Lutheris Karalius Henrikas VIII Franois Rabelais Walteris Raleighas Karalius Karolis 1 Thomas Hobbesas Julie de Lespinasse Voltaireas Imperatorius Juozapas II W. A. Mozartas Napoleonas Bonapartas Ludwigas van Beethovenas Georgas Wilhelmas Hegelis J. W. von Goeth Nathanas Rotschildas J. M. W. Tumeris, dailininkas Heinrichas Hein Charlesas Darwinas Karlas Marxas (papraytas tarti paskutin od) Franzas Lisztas Imperatorius Prancikus Juozapas Georgesas Clemenceau Heinrichas Himmleris Herbertas Georgeas Wellsas 1883 1886 1916 1929 1945 1946 Tskite toliau, nedinkits!" Tristanas" (niniuodamas) Dieve, saugok imperatori!" Noriau bti palaidotas staias, veidu Vokietij" A esu Heinrichas Himmleris" Viskas tvarkoj" 59 1142 1503 1524 1546 1547 1553 1618 1649 1679 1776 1778 1790 1791 1821 1827 1831 1832 1836 1851 1856 1882 Atimk man sias" Neinau" Palauk minutl" Dievas ir tvyn" Taip" Vienuoliai, vienuoliai, vienuoliai" Einu iekoti didiojo Galbt" (Budeliui) Smok, mogau!" Prisiminkite" Didysis uolis tams" Ar a dar gyva? Dl Dievo meils, leiskit man ramiai numirti" ia guli Juozapas, kuriam nesisek viskas, ko tik jis msi" Raiau tai sau paiam" Dozefina" Komedija baigta" Ir jis nesuprato mans" Daugiau viesos!" Ir viskas dl mano pinig" Saul yra Dievas" Dievas atleis man. Tai jo amatas" Visai nebijau mirti"

Tapyboje neoklasicizmo trauka buvo veikta tik i dalies. takingiausias i prancz dailinink Jacques'as Louisas Davidas (1748 1825) niekada neatsisak klasikins tematikos. Taiau romantizmo patosas skverbsi net ankstyvuosius Davido krinius, tarkim, Saint Roch (ventasis Rochas", 1780), kvpt maro
691

EUROPOS

ISTORIJA

Marselyje; jis buvo svarbus elementas ir herojiniame Napoleono sagos paveiksle. Taiau radikaliausios naujovs pasireik kitur. Vokietijoje portretistas Philippas Otto Rung (1777 1810) iekojo aminojo Visatos ritmo simboli". Anglijoje George'o Stubbso (1724 1806) tapomi galvijai i didiausia ramybe bei santru mu dvelkiani klasicistini ganykl persikl audringas scenas, visuotin pasigrjim sukelia paveikslas Lito puolamas irgas. Josephas Mallordas Williamas Turneris (1775 1851) eng pirmuosius ingsnius tuo keliu, kuriam buvo lemta atvesti j prie impresionizmo. 1802 metais, pirm kart lankydamasis vei carijoje, jis nutap paveiksl Reichenbacho krioklys. Nuo pat krybos pradios Turner trauk audringos Gamtos jgos, ypa jra. Jo amininkas peizaistas Joh nas Constable'is (1776 1837) Gamtos nuotaikas perteik ne taip temperamen tingai, bet ne maiau talentingai. Williamas Blake'as kaip iliustratorius skverbsi fantazijos ir antgamtin pasaul. Jo sukurtos iliustracijos Dants kriniams rod visoje Europoje paplitus romantin skon. Ispanijoje Franciscas Goya (1746 1828), nuo 1789 met taps karaliaus dvaro dailininku, susirado savo m tier am indamas visus karo ir pilietini nesantaik komarus bei baisybes. Proto miegas gimdo pabaisas", taip jis apibdino vien savo paveiksl1 0 . Ilg laik istorikai revoliucijos akn iekojo pirmiausia ankstesnio amiaus intelektualiniuose ir politiniuose konfliktuose. Buvo manoma, kad philosophes iklibino senojo reimo pamatus, o Liudviko XVI ministrai Turgot (1774 1775), Neckeras (1776 1781 ir 1788 1789), Calonneas (1783 1787) ir arkivyskupas Lomnie'as de Brienne'as (1787 1788) atved Pranczij prie nacionalinio bankroto. Generalini luom suaukim ir Bastilijos turm istorikai laik liau dies nuoskaud, karaliaus dvaro, banyios ir aristokratijos nesaikingum bei per ma ir per vlyv" reform tiesioginiu padariniu. Burke'as tar, kad tai kiaulikosios minios" smokslas; Thiers'as, raydamas tuo metu, kai revoliucija dar buvo gyva atmintyje, atskleid absoliutizmo neteisybes; Michelet akcentavo liaudies skurd. Diskusija pasidar daug subtilesn sitraukus Alxiui de Tocqueville'iui (18051859). Veikale Ancien Regime et la Rvolution (Senasis reimas ir revoliucija", 1856) jis parod, kad reformos ir revoliucijos dinamika nebuvo toks jau paprastas dalykas. Valdant Liudvikui XVI, kuris visada buvo nuoirdus reform alininkas, daugelis sistemos aspekt gerjo. Jis ra: Revoliucijos sugriauta socialin tvar ka beveik visada bna geresn u t, kuri buvo prie; patirtis rodo, kad blogai valdiai pavojingiausias momentas yra kaip tik tas, kai ji imasi reformos ..." Atrodo, kad menkiausias valdios savivals apraikas valdant Liudvikui XVI buvo sunkiau itverti negu vis Liudviko XIV despotizm"1 2 . Vlesni tyrinjimai patikslino daugel i i teigini. Buvo atskleistas Paryiaus parlamento vaidmuo blokuojant karaliaus reformas ir parlamento pamfletist vaid muo platinant les philosophes idjas bei paios ideologijos kaipo tokios galia. Viename darbe netgi tvirtinama, kad Neckerui per pirmj darbo ministro poste laikotarp pavyko subalansuoti biudet. Ieit, kad finansin kriz, itikusi Pran czij po Amerikos nepriklausomybs karo ir pagreitinusi Generalini luom suaukim, buvo ne sistemos lugimo, o paprasiausio nekikumo padarinys1 3 .
692

REVOLUTION

Diskutuojant vienu metu buvo labiausiai akcentuojamos ekonomins ir socia lins problemos, manyta, kad jos ir sukl politin perversm. Marxas buvo socio logas, priklauss tai kartai, kuriai Pranczijos revoliucija taip ir liko vis diskusi j apie istorij dmesio centre; daugelis marksist ir pseudomarksist juo sek. X X amiaus ketvirtajame deimtmetyje C. E. Labrousse'as paskelb kiekybinius duomenis apie ciklikus ems kio nuosmukius XVIH amiaus pabaigos Pranc zijoje ir apie atr maisto produkt stygi bei kain katastrof 1787 1789 metais1 4 . X X amiaus etajame deimtmetyje vyks didelis ginas tarp Lefebvre'o ir Cobbano pasekj tik dar labiau irykino j susidomjim sociologiniais klau simais1 5 . Atrod, kad greit bus prieita prie bendros nuomons, jog svarbiausi vaidmen suvaidino buruazijos" interesai. Revoliucija buvo jos, padar iva d Cobbanas, ir bent jau jai tai buvo visikai skminga revoliucija"1 6 . Pranc zijos revoliucija, ra kitas diskusijos dalyvis, apvainikavo ilg socialin ir ekonomin evoliucij, padariusi buruazij pasaulio eimininke"1 7 . Taiau vliau buruazine teorija imta abejoti ir tyrintoj dmesys nukrypo amatininkus bei sankiulotus. i klasin analiz didele dalimi ilaik stipr marksistin atspalv tai ypa bdinga tiems, kurie neigia savo ry su marksizmu. Buvo isakyta net tokia nuomon, kad bagarre des profs (profesional petyns") dl Pranczijos revoliucijos tapo iuolaikine pasaulietine Dievikja kom edija 1 * . Kaip ir visada itikus krizei svarbiausiais tapo psichologiniai faktoriai. Kara lius bei jo ministrai ir be sakymo inojo apie gresiani katastrof; taiau jie, prieingai negu istorikai, neturjo 200 met jai inagrinti. Ties sakant, netur dami po ranka liaudies atstov, jie negaljo adekvaiai suvokti visuomens nuo taik. Be to, nei i baudiaunink darbo isilaikanioje provincijoje, nei proleta riniame Paryiuje nebuvo priemoni slopinti skurdo sukeliamoms baims ir aklo pykio bangoms. Centro nerytingumas ir dideli gyventoj grupi smyis buvo garantuotas katastrofos receptas. O svarbiausia tai, kad smurtas sukl tik smur t. I pat pradi <...> smurtas buvo revoliucijos variklis"1 9 . Galima pateikti daug argument apie ankstyviausi Pranczijos revoliucijos tarptautini aspekt tyrimo svarb2 0 . Aptariant mechanizmus, kurie visuotin bruzdjim pavert revoliuciniu sprogimu, reikia atsivelgti politin bei karin logistik. Europos rsyje buvo kelios statinaits, kurios galjo imuti voles. Jos i tikrj taip ir padar. Taiau maesnisias statinaites buvo galima tuoj pat ukimti. Visam rsiui pavoj kl tik didij statini sprogimas. Kaip tik todl istorikai beveik vis dmes skyr vykiams Paryiuje. Vis dlto kalbdami apie chronologij ir precedentus, turime atsivelgti ir kelis kitus bruzdjim centrus. Nepaprastai svarbs, nors ir ne visada minimi, buvo vykiai Nyderlanduose, i pradi Jungtinse Provincijose, o vliau austr Nyderlanduose. Svarbus buvo ir didjantis keli Pranczijos provincij, ypa Dofins, nepasitenkinimas. Labai reikmingas visai Ryt Europai laikytinas ir Lenkijos-Lietuvos Didiojo seimo suaukimas jis pasisak u reformas bet kokia kaina. Kiekvienas i t tampos epicentr tam tikru laipsniu veik kitus. Visi kartu jie rod, kad revoliucinis bruz djimas dar iki sprogimo gavo transkontinentin mast.

693

EUROPOS

ISTORIJA

Jungtinse Provincijose senas konfliktas tarp tathalterio ir jo prieinink kul minacij vl pasiek 1787 met spalio mnes, kai teko kviestis prs armij status quo palaikyti. Olandai smarkiai nukentjo laikydamiesi ginkluoto neutra liteto per Amerikos nepriklausomybs kar ir dl to kilusio susidrimo jrose su Didija Britanija. XVIII amiaus devintojo deimtmeio pabaigoje nuo seno si tvirtinusi komercini ir respublikonikj sluoksni atstovai sukilo prie tathalter Vilhelm V (valdius 1766 1794 m.) ir jo britikuosius bei prsikuosius sjungininkus. Amerikiei pavyzdiu sukilusieji m vadinti save patriotais1 1 ir pasiskelb gin mones nuo kunigaiki. Jie susilauk tarptautini protest, kai vykdydami savo kampanij prie vyriausyb pagrob tathalterio mon Vilhel min. Kaip tik ta Vilhelminos nelaim ir paskatino Prsij imtis veiksm ir dav dingst pacifikacijai, kurios buvo griebtasi Amsterdame ir kitose vietose. Taiau is jgos panaudojimas neliko nepastebtas paalini stebtoj. Be jokios abejo ns, jis sustiprino patriot", kurie versi imginti savo jgas, ryt austr Nyderlanduose. Prancz dmes is konfliktas atkreip kaip tik tuomet, kai temptai buvo aikinamasi monarcho ir jo pavaldini santykiai. Nuo Descartes'o laik prancz disidentai Olandij irjo kaip laisvs uost, o nuo 1787 met oland disidentai m velgti Pranczij kaip vienintel real isigelbjim. Dofins Luomai susirinko netoli Grenoblio Vizilio pilies salje Salle du Jeu de Paume 1788 met liepos 21 dien. Susirinkim, kuris buvo nelegalus, suauk vietins ymybs, norjusios apginti provincijos parlament nuo karaliaus dekre t, kuriuos jam neseniai buvo liepta registruoti. Tai buvo pirmas toks susirinkimas nuo 1628 met, kai Richelieu sustabd daugelio provincij institucij veikl; jo suaukim paskatino triukminga parlamento rmimo demonstracija Grenoblyje birelio 7-j. Ji pradjo eskaluoti reikalavimus, metais vliau susilaukusius atgarsio per Paryiaus vykius. Dofins parlamentas jau daugiau nei dvideimt met neklaus karaliaus valdios. Atsisakymas teisinti daugel karaliaus reikala vim didinti mokesius utikrino didel parlamento populiarum tarp vietini gyventoj. 1788 met gegus mnesio dekretai, kuri tikslas buvo palauti visus tokius neklusnius parlamentus ir kurie numat nusiengusi teismo pareign ivarym, kl grsm tokiai patogiai kartos nusialinimo pozicijai. Antrasis Dofins Luom susirinkimas Romanse 1788 met rugsjo mnes for maliai buvo teistas, nes sutapo su valdios sankcionuotais pasirengimais suauk ti Generalinius luomus. Taiau jame buvo priimta provincijos konstitucija. Be deputat Generalinius luomus rinkimo (tarp deputat buvo ir Vienos arkivys kupas Lefrancas de Pompignanas), jame aistringas kalbas apie piliei teises sak deputat pirmininkas teisjas Jeanas Josephas Mounieras (1758 1806), busimasis Steigiamojo susirinkimo pirmininkas, ir Antoineas Bamave'as (1761 1793), netrukus taps jakobin manifesto autoriumi. Susirinkimas nutar padvigubinti Luomuose Tiers tat (treiojo luomo) atstov skaii, visiems trims luomams klausimus svarstyti kartu, o deputatams balsuoti individualiai. Visoms toms prie monms, pakartotoms Generaliniuose luomuose, buvo lemta paklusn karaliaus suaukt organ paversti nepriklausomu susirinkimu, pasiryusiu vykdyti savo
694

REVOLUTION

paties nustatyt darbotvark. Kaip su pasididiavimu sakoma vietinje knyge lje turistams, 1788 est l'anne de la Rvolution dauphinoise (1788 metai yra Dofins revoliucijos metai") . Minirevoliucija Dofinje sukl vaidus karaliaus dvare. Ji iprovokavo kara liaus pirmojo ministro arkivyskupo Lomnie'o de Brienneo atsistatydinim; ministras likvidavo Generalini luom suaukimo mechanizm, taiau nedav lei dimo jga sutriukinti maitingosios provincijos. Taip atsivr kelias sugrti Jacques'ui Neckerui, veicar bankininkui, kur vl pasikviet gelbti karaliaus finan s. vykiai Dofinje buvo pagrindin (antrojo) notabli susirinkimo diskusij tema; jis buvo surengtas Versalyje 1788 met lapkriio mnes patarti, kaip rengtis Generalini luom suaukimui. Dofins atstov pasilymai dl treiojo luomo vaidmens neabejotinai turjo takos radikaliausiam to meto pamfletui. Kas yra Treiasis luomas?" klaus to pamfleto autorius kunigas Sieysas. Viskas. O kuo jis buvo iki iol? Niekuo. Ir ko gi jis reikalauja? Tapti kakuo"2 2 . Varuvoje Didysis, arba Ketveri met", seimas susirinko 1788 met spalio mnes, kad pagal karaliaus plan gaut Rusijos sutikim atkurti epospolitos nepriklausomyb. Seimas pradjo reformas Lenkijoje Lietuvoje, vykusias tuo pat metu kaip ir Pranczijoje, kol abu ie judjimai nebuvo nutraukti prievarta. Per kelerius pastaruosius metus daug kas pasikeit. Frydrichas Didysis jau buvo mirs, o naujasis Prsijos karalius palankiai irjo kaimynus lenkus. Rusija buvo sivlusi kampanijas prie vedus ir turkus, Juozapo I I valdoma Austrija usimusi Nyderlandais. 1787 metais Stanislovas Augustas nusprend, jog atjo tinkamas metas kreiptis imperator Jekaterin su pasilymu: jei imperator leis epospolitai sukurti iuolaikin armij bei jai ilaikyti reikalingas finansines ir administracines struktras, jis tutuojau pasirays sjungos su Rusija sutart ir imsis bendr veiksm prie turkus. Po to Rusija ir epospolita galt sutartinai siekti savo tiksl. Gegus mnes karalius prim Rusijos imperator prie Dnep ro netoli karalikosios pilies Kaneve. Per paskutinj susitikim su savo buvusia meilue jis nedaug k tesuinojo. Taiau ilgainiui m aikti, kad imperator, kuri tarsi ir su Juozapu II, nra jam palanki. Faktikai ji buvo pasiryusi bet kokia kaina ilaikyti status quo, neatsivelgdama lenk siekius. Nepaisant to, Lenkijos seimas atkakliai stengsi gyvendinti karaliaus vidaus politikos planus. 1788 met spalio mnes jis paskelb konfederacij ir prim sprendim dl bals daugumos principo; tai leido apeiti rusofilik seimo nari liberum veto teis. Po to seimas balsavo u 100 000 moni dydio nacionalins kariuomens sukrim; tai buvo ingsnis, blokuojamas nuo Rusijos garantuotos 1717 met konstitucijos primimo laik. Jis taip pat pritar suartjimui su Prsi jos karaliumi Frydrichu Vilhelmu II. Aktyviausi seimo nariai buvo susibr apie anglofil karali, svajojant apie brit stiliaus monarchij, ir apie intelektual grup, kurios branduol sudar reformuotos Krokuvos akademijos rektorius kuni gas Hugo Kotttajus (1750 1812), kunigas Stanistawas Staszicas (1755 1826) ir seimo maralka Stanisfawas Malachowskis (1736 1809); visi jie buvo karti Amerikos pavyzdio gerbjai. Po kartligikos trej met statym rengimo veiklos
695

EUROPOS

ISTORIJA

1791 met gegus 3 dien atjo trumpas lovs momentas, kai reformatoriai prastume" savj Gegus treiosios konstitucij. 1788 met lapkriio mnes Brabanto ir Heno Luomai eng reikmingus ingsnius. siut dl savo siuzereno imperatoriaus Juozapo II reform srauto, jie balsavo nemokti mokesi. Jau nuo seno ios provincijos buvo nepatenkintos dl religini ir politini prieasi. Bdami ispanikosios mokyklos katalikai, j gyventojai negaljo lengva irdimi priimti imperatoriaus dekret, udraudiani seminarijas, keliones ventsias vietas ir kontempliacinius vienuoli ordinus, keiianius banytin cenzr valstybine ir apdedanius Banyi tiesioginiais mokesiais. Be to, nuo 1354 met naudodamiesi privilegijomis, jie negaljo paksti, kad imperatorius nesitart su jais. Briuselio, Antverpeno ir Leveno mies tai pavydiai saugojo tradicin savo teis vetuoti per svarstymus Luomuose. Taiau pabrdami savo pozicij kaip tik iuo metu, jie tik pagreitino konstituci n kriz, kuri austr Nyderlanduose pasireik truputl anksiau negu lygiagre iai brstanti kriz Pranczijoje. inios apie belg patriot" veiksmus pasiek Paryi t pai savait, kai Pranczijos notabliai vyko Versal aptarinti Gene ralini luom darbotvarks. Imperatorius 1789 met balandio 29, lygiai eias dienas prie Pranczijos Generalini luom suaukim, mgino primesti belg Luomams nauj konstitucij. Kai austr Nyderland Valstybs taryba atmet imperatoriaus reikalavimus, jis nusprend panaudoti jg. Austr kariuomen siver Briusel, paleido Valstybs taryb ir panaikino 1789 met birelio 20 dienos Joyeuse Entre (privilegij rinkin). Tai vyko t pai dien, kai neklus nieji Generaliniai luomai, priimdami vadinamj teniso aikts priesaik", palei do revoliucijos main Pranczijoje. Briuselis ir Paryius kalbjo viena kalba. Naujienos i vieno miesto greit pasiekdavo kit. Belg maitas, kuris truko dar ilgai po imperatoriaus organizuo to valstybs perversmo, buvo svarbi Pranczijos revoliucijos sudtin dalis. Ne Paryius ved Briusel, o Briuselis ved Paryi. 1789 met balandio paskutinioji savait Paryiaus gatves atne mirt. Nepaprastai alta iema dar labiau padidino sunkumus, sukeltus valdios bankro to, kain augimo ir nedarbo. Skurdiausiuose kvartaluose siautjo badas, pada njo kepykl upuolim. Kai vienas turtingas fabrikantas, vardu Rveillonas, idrso visiems girdint pasakyti, kad jo darbininkai gali kuo puikiausiai pragyven ti ir u pus t 30 s per dien, kuriuos jis jiems ligi iol mokjo, jo namai Fubur Sent Antuane buvo apsupti. Pirm dien nirusi minia sugriov kelis pastatus aukdama Vive le tiers! (Tegyvuoja treiasis luomas!") ir Vive Necker! (Tegy vuoja Nekeras!"). Kit dien, kai i Rgiment du Royal-Cravatte buvo ikviesti kareiviai, juos sutiko svaidom daikt krua, kakas net iov. Kareiviai atsak mukiet salvmis ir paklojo per 300 demonstrant. tai tokios naujienos lauk Generalini luom nari, susirinkusi t savaitgal sostin i vis Pranczijos kampeli.

696

REVOLUTION

Revoliucija
Pranczijoje, kaip ir Anglijoje prie 149 metus, visuotin kriz prasidjo tada, kai bankrutuojantis karalius pasikviet pagalb ilgai ignoruot parlament. Visi buvo sitikin, kad karaliaus vyriausyb gali tiktis finansins pagalbos tik mainais u skriaud atitaisym. Todl i anksto susitarus visos provincij ir miest irink tos delegacijos atvyko Generalinius luomus su cahiers de dolances (nusiskun dim ir skriaud ssiuviniais"). Remdamiesi tais cahiers, kuriuos taip danai cituo ja istorikai, karaliaus ministrai ketino vertinti visuotinio nepasitenkinimo pobd ir mast. Kai kurie i t skund buvo toli grau nerevoliucingi: Nanto miesto peruk meistro nevarginti naujais gildijos nariais, nes daugiau negu pakanka ir esam 92 nari"2 3 . Inauguracijos scen, vykusi Paryiuje 1789 met gegus 4 dien, sekma dien, pavaizdavo Carlyle'is viename i savo simintin vaizding apraym:
Pavelkite! v. Liudviko banyios durys plaiai prasivr ir procesij procesija pajudjo katedros link! < ...> Pranczijos deputatai, o po j Pranczijos karaliaus dvaras. Tvar kingai irikiuoti, jie ygiuoja kiekvienas nurodytoje vietoje, kiekvienas apsirengs kaip jam pridera. Bendruom eni deputatai paprastais juodais apsiaustais, su baltais kak laryiais"; bajorai auksu siuvintom is rykiaspalvm is vilganio aksom o mantijom is, iugdaniais nriniais pasipuo, su plunksnuotom is skryblm is; dvasininkai kamuoti, albom is ar kitais geriausiais pontificalibus apsitais. Paskiausiai eina pats karalius ir jo eim yna, taip pat apsitaisiusi savo pram atniausiais, rykiausiais apdarais < ...> I vis keturi pasaulio ali gal tkstantis keturi im tai m oni su sijo atlikti paios su d tingiausios uduoties. Taip, ioje be garso ygiuojanioje m inioje gldi ateities pradai. N enea jie sim boli ns arkos, kaip kad hebrajai, bet jie irgi turi savj testam ent, jie taip pat kuria nauj er m onijos istorijoje. Lemtis niriai susim siusi velgia ateit, kuri visa ia nevelgiama, neivengiam a, ji gludi i m oni irdyse ir neaikiose j m intyse < ...>
24

Taiau pasirod, kad syk suaukt Generalini luom nemanoma suvaldyti. Buvo numatyta, kad trys luomai dvasininkija, aristokratai ir treiasis luomas rinksis atskirai ir dirbs pagal karaliaus nustatyt darbotvark. Taiau treiasis luomas, kuriam kaip ir Dofinje buvo skirtas dvigubas viet skaiius, greit susi protjo: jei visiems trims rmams bus leista balsuoti bendrai, tai jis gals pakreip ti nutarimus norimon pusn. Dvasininkai ir aristokratai, tarp kuri buvo daug simpatizuojani treiajam luomui, nesudar vieningos opozicijos. Taigi birelio 17 d., pasikviets kitus du luomus prisijungti prie jo, treiasis luomas sulau nustatytas taisykles ir pasiskelb Nacionaliniu susirinkimu. Tai buvo lemiamas persilauimas. Po trij dien, neleisti prastin posdi sal, deputatai susirin ko gretimoje teniso aiktje, le je u de paume, ir prisiek neisiskirstyti tol, kol Pranczija negaus konstitucijos. Pasakykite savo virininkui, griaudjo grafas Mirabeau kareivi daliniams, atsistiems j ivaikyti, kad mes ia esame liau dies valia ir neisiskirstysime net gsdinami durtuvais",
[g a u c h e ]

697

EUROPOS

ISTORIJA

GAUCHE
Nuo pat pirmj Pranczijos Generalini luom egzistavimo dien karaliaus dvaro par tijos aristokratai instinktyviai sitais karaliaus deinje, o treiasis luomas sdjo i kairs. Sdti valdovui i deins, kaip ir Dievo deinje", buvo vis pripaintas privi legijuotos padties poymis. Todl dein" tapo natraliu politinio isteblimento sino nimu, o kairs" pavadinim pradta taikyti jo prieininkams. Toks pasiskirstymas dar labiau irykjo po 1793 met Konvente, kur jakobinai ir j sjungininkai um vietas sals kairje ir viruje. Jie sudar revoliucin deputat blok, sdint Montagne (viruti niuose suoluose, kalne"), kuris fizine prasme buvo aukiau u emiau, Plaine (lygu moje" arba pelkje") sdinius nuosaikiuosius deputatus. Nuo to laiko kairij" ir deinij" opozicija tapo pagrindine metafora politiniam spektrui apibdinti1. Taiau i metafora nra be trkum. Ji veikia tik tada, kai politinis spektras sivaiz duojamas kaip tiesi linija, kur kair" nuo deins" skiria sutaikantis centras": Reform a------------ Status q u o -----------------Reakcija Kratutiniai - Kairieji - Centro - CENTRAS - Centro - Deinieji - Kratutiniai kairieji kairieji deinieji deinieji

Pagal i schem geriausiai sektis turt tiems politikams, kurie gauna centrinio lauko" pritarim, remdamiesi nuosaikiais kairiaisiais arba nuosaikiais deiniaisiais. Marksistai, kaip ir kiti dialektikai, politin spektr sivaizduoja ne kaip linij, o veikiau kaip dviej poli darin. Anot j schemos, politika yra kova, kur dviems prieingoms jgoms lemta kovoti ir viena i j neivengiamai turi paimti vir. Ilgesn laik, kaip trau kiant virv ar sveriant lktinmis svarstyklmis, ilaikyti pusiausvyros centras negali ir jis visada turi nusileisti kairei" ar deinei". Politins tvarkos, paremtos visuotiniu suta rimu, tolerancija, kompromisais, santrumu ar bendru statym gerbimu, koncepcija esanti tik buruazin iliuzija". KAIR------------------------- -----------------------DEIN Paanga Regresas

Linijin bei dvipol schemos turi ir bendr bruo - abejotin prielaid, kad kair" ir dein" yra paprasiausios prieingybs. Todl politini sambri isidstymas erdvje susijs su svarbiais sumetimais. Pavyzdiui, brit Bendruomeni rmuose vyriausybs nari vietos yra spikeriui i dei ns, tiesiai prieais opozicijos vietas, esanias spikeriui i kairs. Tai tiksliai atspindi dvipartins sistemos prieikas politikas, susodinant vyriausybs ir elinio kabineto ministrus vienus prie kitus, kad jie galt keistis nuomonmis, pasidj aplankus su dokumentais. Tai irgi dialektin koncepcija, aktyviai trukdanti veikti treiajai partijai ir sudarinti koalicijas, nuo kuri taip priklauso panas susirinkimai daugumoje Europos ali. Jos nemanoma pritaikyti susirinkimams, irinktiems remiantis proporcine atsto vavimo sistema. Utat Lord rmai, kurie turi pasirpinti gan gausi nepriklausom deputat, sdini jiems skirtose vietose (cross benches"), interesais, posdiauja j

698

REVOLUTION

nariams susdus suoluose iilgai trij atviro keturkampio kratini. SSRS Aukiausioje Taryboje itisins vienod krsl eils posdi salje rod vis dalyvi priverstin vie ningum (r. III pried, 105). Nepaisant to, XX amiaus patirtis parod, kad deinieji politikai gali bti n kiek ne maiau radikals u kairiuosius politikus. Jie ne tik kovojo vieni su kitais, bet ir vieni, ir kiti stengdavosi sugriauti demokratikai pasiektus susitarimus. Dl to kilo mintis, kad gal geriausia bt politines jgas idstyti ratu. Pagal toki schem ne tik kairieji sdi prieais deiniuosius, bet ir totalitarizmo alininkai sdi prieais demokratus.

Turint visa tai galvoje, darosi aiku, kad pasagos ar pusraio pavidalo erdvinis isi dstymas yra pats geriausias demokratiniam susirinkimui su daugeliu konkuruojani interes. Toks isidstymas ir praktikuojamas ne tik daugelio Europos ali nacionali niuose susirinkimuose, nuo Varuvos iki Paryiaus, bet ir Europarlamentas Strasbre yra pasirinks hmicercle form2.

Pasidar tikras pragaras. Link iekoti susitarimo ministrai karaliaus dvare susirm su savo agresyviau nusiteikusiais kolegomis. Liepos 1 1 d. Jacques'as Neckeras, taip entuziastingai sutiktas per Generalini luom atidarym, buvo atleistas. Tai Paryiuje sukl sprogim. Revoliucinis tabas susibr apie Orleano hercog Pal Ruajalyje. Pal Ruajalio sodai nelemtai pagarsjo kaip laisv kalb ir laisvosios meils vieta. Visas politines prakalbas lyddavo spontaniki seksuali ns laisvs demonstravimai. Neckero itrmimas, klyk liepsningas oratorius Camille'is Desmoulins'as, baimindamasis represij, tai signalas, kad patriotams rengiama antroji Baltramiejaus naktis". Pavyko palenkti savo pusn karaliaus gar nizon. Liepos 13 d. buvo sudarytas Nuolatinis komitetas ir 48 000 vyr paaukta Nacionalin gvardij, kurios vadu tapo generolas Lafayette'as. Sukilli briai griov nekeniamus barrires vietines muitines mieste ir nusiaub Sent-Lazaro vienuolyn, iekodami ginkl. Liepos 14-j, po to, kai i Invalid nam buvo pagrobta 30 000 mukiet, apgulta karaliaus tvirtov Bastilija. Po trumpo susiau dymo tvirtovs komendantas pasidav. Karalius neteko sostins. Tuo momentu, paiame vyki kartyje, dar buvo vili susitarti graiuoju. Liepos 17-j didelei vis nuostabai Liudvikas XVI atvaiavo i Versalio Paryi, vieai usidjs skrybl su trispalve kokarda. Utat provincijose naujiena apie Bastilijos pamim sukl keturiasdeimties tkstani kit bastilij" puolimo orgij. Buvo deginamos pilys ir vienuolynai; aristokrat eimos, be jokios atodai ros upuldinjamos alkan valstiei, pradjo emigruoti; miestai skelb savival
699

EUROPOS

ISTORIJA

d; sisiautjo plikavimas. Pranczija suskilo ginkluotas stovyklas. Tai buvo Grande Peur (Didiosios baims") laikotarpis precedento neturinios sociali ns isterijos metas, kai aistras dar labiau kurst gandai apie aristokrat smokslus ir valstiei iaurumus visoje alyje2 5 . Nuo to laiko revoliucija gavo savaimin pagreit ir jg, jos ritm dabar dik tavo nekontroliuojami protrkiai. Galima iskirti tris pagrindines jos fazes. Per pirmj penkeri met (1789 1794) faz Pranczijos revoliucijos tempai vis spartjo, nuolat didjant jos radikalumui, kol buvo nuluotos visos buvusios socialins ir politins tvarkos institucijos. Daugiau nei dvejus metus Nacionalinis susirinkimas, Constituante, dirbo kurdamas konstitucins monarchijos projekt. Per vien nakt 1789 metais i rugpjio 4 5 trisdeimt atskir dekret panaikino vis baudiavos aparat ir aristokrat privilegijas. Po mogaus ir pilie io teisi deklaracijos paskelbimo (1789 met rugpjio 26 d.) atjo eil provin cij panaikinimui (1789 met gruod) ir dvasinink paskelbimui civiliniais asme nimis (1790 met birel). Atrod, kad manoma pasiekti stabilum ir visuotin santarv, kai minint Bastilijos pamimo metines 1790 met liepos 14-j visa Pranczija vent didij Federacijos vent. Paryiuje karalius dalyvavo miiose kartu su susirinkimo vadovais, o Nacionalins gvardijos vadas generolas Lafayette'as, Autuno vyskupui Talleyrand'ui pasilius, ikilmingai prisiek itikimyb. Austr Nyderlanduose revoliucija vyko dar spariau. 1789 met rugpjio mnes po nekruvino perversmo patriotai" ugrob galingj Ljeo arkivyskupi j. Rugpjio mnes generolas de Merschas subr patriotin armij austrams atremti. Lapkriio mnes demonstracijos Gente baigsi kruvinomis skerdynmis; ir gal gale gruodio mnes Briuselis ivijo austr garnizon. Met pabaigoje buvo paskelbta Belgijos Valstij Sjungos nepriklausomyb. Ji isilaik trylika mnesi, kol 1791 met vasario mnes sugro stiprios austr pajgos. Pranczijoje vieningos konstitucijos vedimas (1791 met rugsjo mnes) pareikalavo rinkim, kurie nualino ankstesnius nuosaikius lyderius. Naujasis statym leidiamasis susirinkimas kur kas maiau simpatizavo monarchijai. Jis dvylika mnesi stengsi sitvirtinti, kol ir j nustm Respublikos paskelbimas ir Respublikos Nacionalinio Konvento atidarymas. Vliau, 1792 met vasar, kai Pranczija kariavo, pagrindin revoliucinio judjimo srov uvald nepataisomi radikalai, kuriems prie tai buvo pavyk ugrobti municipalin Paryiaus komu n. Nuo tada Generaliniuose luomuose ir Nacionaliniame susirinkime (1789 1791) dominavo Mirabeau konstitucionalistai, statym leidiamajame susirinkime (1791 1792) respublikonai irondistai, o Nacionalinis Konventas (1792 1795) klaus Robespierre'o ekstremistini jako b in sakym. Dveji baiss jakobin dominavim o m etai prasidjo kilus invazijos pavojui 1792 metais, kai atrod, jog Prsijos kariuomen taip priartjo, kad gali upulti Paryi (r. emiau). Kai karalius atleido savo ministrus irondistus, laukdamas isigelb jimo i usienio, moni nepasitenkinimas m augti. Liepos mnes, Braunveigo hercogui paskelbus manifest, jog ketina ivaduoti karali ir iudyti visus Pary iaus gyventojus, jei tik jie idrs paliesti Pal Ruajal, Paryius uvir. Kaip tik
700

REVOLUTION

tokios dingsties jakobinams ir tereikjo paskelbti, kad tvyn pavojuje" ir pakviesti nuversti monarchij. Penki imtai kart marseliei atygiavo padti Paryiui. Rugpjio 10-j marselieiams engiant priekyje buvo uimti Tiuilri rmai ir iudyta karali saugojusi veicar gvardija. Rugsjo mnes, kai miest vald Komuna, be gailesio buvo iudyti tkstaniai Paryiaus kaljimuose lai kom moni; karalius nuverstas ir paskelbta Respublika. Nacionalinio Konvento atidarymas rugsjo 20-j sutapo su kanonada prie Valmi, igelbjusi revoliucij nuo numalinimo i usienio. Rugsjo 22-oji, Res publikos paskelbimo diena, vliau buvo laikoma revoliucinio kalendoriaus pirm ja diena,
[ v e n d m i a ir e ]

VENDMIAIRE
1793 met spalio ir lapkriio mnes Pranczijos Nacionalinis Konventas nubalsavo vesti respublikin kalendori, besiremiant revoliuciniais principais. Eil dekret skel b, kad metai turi prasidti rudens lygiadien rugsjo 22-j ir kad respublikins eros I met pradia reikia laikyti Respublikos paskelbimo dien - 1792 met rugsjo 22-j. Metai turjo bti suskirstyti dvylika vienodo ilgio mnesi po trisdeimt dien, o kiek vienas mnuo tris deimties dien dekadas. (Nei savaii, nei sekmadieni jau netu rjo bti.)1 MNESIAI: vendmiaire (derliaus numimo mnuo); brumaire (rk mnuo); fri maire (erkno mnuo); nivse (sniego mnuo); pluvise (lietaus mnuo); ventse (vjo mnuo); germinal (sklos dygimo mnuo); floral (gli mnuo); prairial (iena pjts mnuo); messidor (pjties mnuo); thermidor (kari mnuo); fructidor (vaisi mnuo). DIENOS: 1,11, 21 , primidl, 2, 12, 22, duodi] 3, 13, 23, tridr, 4, 14, 24, quartidl, 5, 15, 25, quintidi ; 6, 16, 26, sextidr, 7, 17, 27, septidi ; 3, 18, 28, octidi\ 9, 19, 29, nonidi\ 10, 20, 30, decadi (r. III pried, 65). Kai i sistema buvo diegta, 1794 met sausio 1-oji buvo oficialiai vadinama II met nivse mnesio 2-sios dekados duodi. Siekiant nenukrypti nuo gamtos met, kuri ilgis 3651 /4 dienos, kalendoriniai metai buvo suskirstyti keturi met grupes, vadinamas franciades ; kiekvieniems metams buvo priskirtos penkios papildomos dienos - sans-culottides. Kiekvienos franciade ketvirtieji metai gaudavo po papildom keliamj dien - Jour de Rvolution. Respublikinis kalendorius oficialiai isilaik keturiolika met, taiau faktikai jo atsi sakyta jau po eeri met. Grigaliaus kalendorius vl plaiai naudojamas Konsulato laikais, ilgai prie oficial jo sugrinim nuo 1806 met sausio 1-osios - XIV met nivse mnesio 11-osios. Sunku buvo sugalvoti geresn bd, kuris sukliudyt monms orientuotis, u kalendoriaus pakeitim. Kontrrevoliucionieriai stengsi laikytis senojo. Revoliucionieriai mgino laikytis naujojo. O istorikams tenka naudotis ir vienu, ir kitu.

701

EUROPOS

ISTORIJA

Ilgainiui vykdomoji valdia susitelk dviej Visuomens gelbjimo komitet rankose. Pirmajam (1793 met balandis liepa) vadovavo Dantonas, antrajam (1793 met liepa 1794 met liepa) Robespierre'as. Nepriklausomoms Kon vento iniciatyvoms atjo galas. nirtingai kariaujama su usieniu. Negailestingai kovota ir su kontrrevoliucija" Vandjoje ir kitur. Naujoji superdemokratin kon stitucija, utikrinanti visuotin rinkim teis, referendumus ir renkamus valdios organus, buvo priimta, bet taip ir liko popieriuje. Paryiaus visuomens saugumo komitetai laik savo valdioje vis al remdamiesi pagalbiniais komitetais, steig tais visose Pranczijos komunose ir departamentuose. Tie komitetai, sudaryti pagal 1793 met kovo 21-osios statym, reglamentuojant usieniei padt, tapo iauraus diktatoriko valdymo rankiais. Revoliucija pradjo ryti savo vaikus. Teroras siautjo, reikalaudamas vis dau giau auk. 1794 met balandio mnes buvo pasmerktas ir nuudytas Dantonas ir jo bendrininkai u tai, kad suabejojo teroro tikslais. Robespierre'as, vyriausiasis teroristas, buvo pasmerktas ir nuudytas 1794 met liepos 28 I I met termidoro 10.
[g iljo tin a ]

Monarchijos likimas atspindjo tuos vykius. 1789 met lapkriio mnes, po moter protesto ygio Versal, Liudvikas XVI su eima perkeltas Tiuilri rmus Paryiuje. Jau tada jis buvo nevanki pasiaipym taikiniu:
Louis, si tu veux voir Btard, cocu, putain, Regarde ton miroir La Reine et le D auphin26. (Na, karaliau, ir ragai G eresni nebna! Ar laikysi dar ilgai K ek ir jos sn?)

1791

met birelio mnes, atsiadjs vis kompromis nuo Teniso aikts

priesaikos laik, karalius persirengs bgo prie alies rytins sienos, bet buvo sugautas Vareno miestelyje ampanje. Gdingai sugrintas Paryi, jis pasi ra Nacionalinio susirinkimo parengt konstitucij, tapdamas liaudies paveldi mu galiotiniu". 1792 met rugpjio mnes, kai Tiuilri rmai buvo turmuojami, Liudvikas XVI aretuojamas, o jo galiojimai sustabdyti". Rugsjo mnes jis buvo nuverstas, o 1793 met sausio 21 teisiamas ir nukirsdintas kaip idavikas. Spalio 16 toks pat likimas itiko ir Marij Antuanet. Deimtmetis dofinas Liud vikas XVII buvo atiduotas plebjikiems tviams ir netrukus mir nuo blogos prieiros ir diovos. Lenkijos-Lietuvos valstybje vykiai rutuliojosi tokia pat seka nuo konsti tucins reformos iki revoliucinio teroro. 1791 met Gegus treiosios konstituci ja, trumpas vienuolikos straipsni dokumentas, panaikino visas akivaizdias seno sios sistemos blogybes, skaitant ir liberum veto. Rzeczpospolita obojga narodw (Abiej taut respublika") buvo tvirtinta kaip iuolaikin konstitucin valstyb. Monarchija paskelbta paveldima (nors karalius buvo senyvas viengungis). Buru azijai suteiktos pilietins teiss, kurias ligi tol turjo tik bajorija. Vieoji teis apm ir valstieius, ko iki tol nebuvo. Tai pirmoji konkreti taikios reformos sk m, pirmoji tokio tipo konstitucija Europoje, sudaryta, priimta ir paskelbta ketu riais mnesiais anksiau u jos atitikmen Pranczijoje. Tai buvo toks ingsnis priek,
702

kokio

visur

lauk

liberalieji

reformatoriai.

Londone

Edmundo

REVOLUTION

GILJOTINA
Daktaras Josepheas-lgnaceas Guillotinas (1738-1814) nra giljotinos iradjas. Jis tik primygtinai reikalavo Pranczijos Nacionalinio susirinkimo mirties bausms vykdy mui pradti naudoti humanikesn main, irast jo kolegos Antoineo Louiso. Guillotino pasilymas buvo priimtas 1792 met balandio mnes, prie pat jakobin teroro pradi, taip pakeliant Guillotin iki eponimo - mogaus, kieno vardu kas nors pavadi nama - statuso1. Revoliucijos metai sukr daug toki eponim. Tarp j buvo Felix Bigot, Napoleono ministras religij reikalais, ir karys ultrapatriotas Nicolas Chauvinas, kuris dainuodavo Je suis franais, je suis Chauvin (Esu pranczas, esu Chauvinas"). Daug eponim tapo tarptautiniais. Derlinga dirva jiems kurti - botanika, nes daugy b egzotik augal pavadinta pagal j atradjus. Vienas i ankstyviausi pavyzdi yra begonija , pavadinta botaniko Michelio Begono (mir 1710 m.) vardu, bei kamelija, dalija, fuksija ir magnolija. Purpuro spalvos uol augalas aubrietia buvo pavadintas prancz dailininko Claudeo Aubriet (1665-1742) vardu. Fizika irgi amino savo pionieri vardus, suteikdama juos vis naudojamiems mat vienetams. Amperas - elektros srovs stiprumo vienetas - primena Andr Ampre (1775-1836). Tai paiai kategorijai priskirtina ir daug kit termin, nuo angstremo iki omo, volto ir vato. prastinis eponim altinis yra drabuiai. Kardiganas ir reglanas kil i Krymo kare dalyvavusi brit generol pavardi. Madingas leotardas kils i akrobato Julesio Lotardo (1842-1870) pavards. Visi, kas neioja drabuius, kuriuos anglai vadina pantaloons, pants, panties (kelns, kelnaits), turt prisiminti i pavadinim tv komedijos del arte persona Pantaleone de Bisognosi. Daug pavyzdi galima rasti ir kalbant apie maisto produkt bei patiekal pavadi nimus. Bechamel padao pavadinimas kils i Liudviko XIV prievaizdo pavards. Sandwich (sumutinis) taip pavadintas pagal John Montagu, ketvirtj Sendvio graf (1718-1792) - tai XVIII amiaus iradimas. XIX amiuje atsirado chateaubriando lg tainis, Madeleineos pyragaitis ir Pavlovos tortas; jie primena mums markiz, konditerinink ir balerin. Rkymas po piet turt priminti buvus prancz ambasadori Por tugalijoje Jean Nicot (1530-1600). Techniniai iradimai danai pavadinami pagal j iradjus; taip atsirado spinetas (klavikordo ris), mansarda, dyzelis, rapnelis, biro (taip anglai vadina ratinuk). Taiau daugelis eponim ginytini. Ne visi mokslininkai pritaria nuomonei, kad dai lininkas Federicas Baroccis (mir 1612 m.) buvo baroko stiliaus krjas, ar kad chuli gano prototipu buvo karaliens Viktorijos laik Londono padaua airis Patrickas Houlihanas. Nemanoma uginyti tik vieno dalyko - Europos dabartis kupina jos praeities odini eli.

Burke'o entuziazmui nebuvo rib. Jis ra, kad Lenkijos Gegus treiosios kon stitucija ko gero, yra visuomeninis gris <...> gryniausiu pavidalu, koks tik kada nors buvo suteiktas monijai":
703

EUROPOS

ISTORIJA

Tos priem ons ne tik stebino vaizduot, bet ir tenkino prot ir gu od m oralinius jausm us < ...> . V iskas rado savo viet, viskas buvo sutvarkyta, bet < ...> viskas buvo pagerinta. negirdt im inties ir skm s derin, t laim ingj stebukl, papild dar ir tai, kad nebu vo pralietas n vienas kraujo laas, nebuvo nei idavysts, nei papiktinim (...) Laiminga tauta, jei tik su geb s tsti toliau taip, kaip pradjo.27

Burke'o pritarimas lenk revoliucijai turt bti inomas ne blogiau u tai, kad jis smerk vykius Pranczijoje. Olandijoje Leyden Gazette ra: Jei iame amiuje dar yra stebukl, tai vienas i j vyko Lenkijoje". Laimingasis stebuklas" truko tik iek tiek ilgiau kaip metus. Rusija neketino toleruoti sau panosje konstitucin, juolab nepriklausom Lenkij. Lenkija-Lie tuva k tik patyr, k reikia revoliucins reformos pirmasis raundas, o dabar jos lauk pirmasis revoliucins kovos raundas. Kaip ir Pranczijoje, lenk reforma toriai buvo priversti nuo nuosaikumo pulti desperacij. Kai 1791 met konsti tucij nuslopino Rusijos intervencija ir antrasis padalijimas (r. emiau), 1794 met nacionalinis sukilimas prasidjo su dar radikalesniais pasilymais, taiau lugo smurto ir teroro sumaityje. Pranczijoje revoliucij apribojo vidaus reak cija; Lenkijoje j sulugd usienio jga. Per antrj faz (1794 1804), prasidjusi II met termidoro mnes, Pranc zijos revoliucijos tempai aikiai sultjo reikjo atsipsti ir susumuoti rezulta tus. Nors vykdomajai valdiai vis dar trko stabilumo, kraujo trokimas suma jo. Aprimo ir statym leidimo manija. (Per trejus su trupuiu met Nacionalinis konventas ileido 1 1 250 dekret.) Atsiskleid revoliucionieri talentas kariauti ir jie dabar buvo usim kova su prieais. Politikai, kuriuos vienijo tik poreikis ilaikyti tvark ir ivengti eksces, msi eils politini priemoni. Po Robespierreo nuvertimo termidorai vald 16 mnesi. 1795 met lapkriio mnes naujos konstitucijos ir naujojo dviej rm susirinkimo dka atsirado i penki asmen susidedantis vykdomosios valdios organas Direktorija. 1797 met rugsjo mnes (V met fruktidoro 18 d.) direktoriai paabojo Nacionalin susirinkim. 1799 met lapkriio mnes, VIII met briumerio 18 d., populiariausias Direkto rijos generolas vykd valstybin perversm, buvo steigtas ir visaliaudiniu plebis citu patvirtintas trij moni Konsulatas. 1802 met gegus mnes tas pats generolas paauktino save iki konsulo iki gyvos galvos rango, o 1804 met gegu s mnes pasiskelb imperatoriumi. Treiojoje, imperinje fazje (1804 1815) revoliucija aprimo, ikeldama to generolo, imperijos krjo Napoleono Bonaparto kult. Dar kankinanias Pran czij abejones ir nuomoni skirtumus ugo titaniki jo misijos ukariauti vis pasaul veiksmai. Bonapartizmas revoliucinius karus ir ukariavimus pavert savi tiksliu, o karinius reikalavimus absoliuiu prioritetu. Pseudodemokratines ins titucijas vald pseudomonarchija; efektyvi centralizuota administracija veik remdamasi keistu statym leidimo organ likui ir drsi naujadar miiniu. Skms ir nepasisekimai buvo aukojami mio lauko dievams. Skm, sak Napoleonas, yra geriausias pasaulyje oratorius". Periodizacija remiantis vykdomosios valdios keitimosi principu duoda truput kitok rezultat. Tokiu atveju konstitucins monarchijos faz truko nuo 1789 met
704

REVOLUTION

birelio iki 1792 met rugsjo; Pirmoji respublika nuo 1792 met iki 1799 met lapkriio mnesio; Napoleono diktatra nuo briumerio 18" iki 1815 met (r. III pried, 64). Visas pair revoliucij spektras atsiskleid XVIII amiaus paskutiniojo deimtmeio pradioje per debatus Nacionaliniame susirinkime ir kuriantis poli tiniams klubams. Pirmiesiems konstitucionalistams, vadovaujamiems grafo Honor de Mirabeau (1749 1791) ir kit liberali aristokrat, tarkim, generolo Lafayette'o, tenka atsa komyb u absoliutins monarchijos bei aristokratijos ir dvasininkijos privilegij panaikinim. Mirabeau mirties (neprievartins) momentu 1791 met balandio mnes jie jau tapo smarkiai spaudiama mauma. Konstitucionalistai susitikinjo Feuillants (feljan) klube, o po karaliaus bgimo Varn j daliai teko neregtai sunkus udavinys vilkinti nepopuliarios monarchijos likvidavim. Vienu metu Mirabeau net buvo kilusi mintis pastatyti paminkl Liudvikui XVI prancz laisvs tvui". irondist pavadinimas kils i Bordo, irondos departamento sostins, depu tat grups pavadinimo; tai grupei vadovavo ikalbingas teisininkas Pierreas Vergniaud (1753 1793), ir ji jo statym leidiamj susirinkim. irondistai nuo paios pradios buvo centristai, norintys bendradarbiauti su karaliaus vyriau sybe, bet vliau vis daugiau valios dav demokratiniams ir respublikonikiems jausmams. J veikla sukosi apie Mme Roland salon, o j taka pasiek apogj 1792 metais, kai vadovavo paskutiniajai karaliaus vyriausybei ir pureno dirv Res publikai paskelbti. O jakobinai, la Socit des Amis de la Libert et l'galit, buvo neribotos demokratijos, revoliucins diktatros ir prievartos alininkai. J pavadinimas kils nuo j klubo vietos buvusio dominikon vienuolyno Sent-Onor gatvje. (Dominikonai Paryiuje buvo vadinami jakobinais, nes ankstesn j bstin buvo Sent ako gatvje.) Tai mayt, udara, bet tvirta kaip plienas apie 3000 moni grup, itobulinusi men laikyti u gerkls 20 milijon. Tai labai marga publika, nuo princo de Broglie ir poros hercog hercogo d'Aiguillono ir jaunojo artre hercogo (busimojo karaliaus Luji Pilypo) iki netayto Bretans valstieio Pre" Grard'o. Grard'as syk prisipaino: Tarp js jausiausi kaip danguje, jei ia nebt tiek daug teisinink". J vadais buvo Georges'as Dantonas (1759 1794), kur Carlyle'is pavadino tikr tikriausiu mogum, tikru lyg ugnis i lieps ningos didiosios gamtos krtins", Camille'is Desmoulins'as (1760 1794), tem peramentingas urnalistas, mirs kartu su Dantonu, Jeanas Maratas (1743 1793), ligotas gydytojas", L'Am i du Peuple redaktorius; Jrome'as Ptionas de Villeneuveas (1756 1794), taps Paryiaus meru, Antoine'as Saint-Justas (1767 1794), pagarsjs kaip teroro arkangelas" ir kaip ventasis Jonas" u pataika vim Robespierre'ui, na ir pats Robespierre'as. Maximilienas Robespierre'as (1758 1794) buvo rstus, puritonikas nepa perkamas advokatas i Arraso", dar prie revoliucij neva atsisaks teisjo kar jeros, kad tik nereikt nuteisti mogaus mirti. Antrojo Visuomens saugumo
705

EUROPOS

ISTORIJA

komiteto laikais jo galia ir taka pasiek legendin mast. Paryiaus minios Robespierre' laik didvyriu, o jo prieininkai velnio siknijimu. Jakobinai pirm kart ijo vieumon 1791 metais rizikingos karaliaus politi que du pire (kuo blogiau, tuo geriau") dka. Po to, kai karaliui pritariant Pary iaus meru buvo paskirtas Ptionas, jie tvirtai pam savo rankas sostins muni cipalin valdi Komun. Paskui, sistemingai alindami savo varovus ir uvald Konvent, jakobinai m smarkiai valyti savo gretas, kol liko gyvas tik Robespierre'as. Dantono kis buvo De l'audace, encore de l'audace, toujours de l'audace (Drsiau, dar drsiau, visada drsiau!1 '). Saint-Justas puldamas monar chij pareik: Nekaltai valdyti nemanoma1 '. Silydamas idalyti savo prieinin k turt, jis kalbjo: Laim Europoje nauja svoka'1 . Robespierre'as syk paklaus Konvento: Citoyens, voulez-vous une Rvolution sans rvolution?" (Pilieiai, ar norite Revoliucijos be revoliucijos?'1 ) Jakobinams artimas kordeljer klubas, la Socit des Droits de l'Hom m e et du Citoyen (mogaus ir pilieio teisi draugija), tarp kurio nari buvo ir jakobin, rinkdavosi buvusiame pranci kon vienuolyne Paryiaus Kordeljero kvartale. Vlesni j vadovai, tikri enrags (pasiutliai"), tarkim, J. R. Hbert'as, (1757 1794) isiskyr tuo, kad buvo karingi ateistai ir proto kulto ipainjai. Hbert nuud Robespierre'o sakymu u ekstremizm",
[g a u c h e ]

Jakobinai daniausiai buvo profesionals teisininkai ir urnalistai, o aktyvi j rmj daugum sudar bevardiai Paryiaus priemiesi proletarai. Tarp t sankiulot bta element dar radikalesni u bet kuri valdioje esani grupuot ar atskirus asmenis, pirmj Europos komunist, socialist, feminist. Kiek vienoje Paryiaus sekcijoje" buvo namai, kuriuose rinkdavosi tokios neaikios draugijos kaip Socit Patriotique de la Section du Luxembourg arba Socit F ra ternelle des Deux Sexes du Panthon-Franais, dariusios poveik, kuris ne visada buvo tinkamai vertinamas. Ties sakant, kaip revoliucijos varomosios jgos tos organizacijos galjo bti net efektyvesns u buruazines, kurioms iaip priski riami didiausi nuopelnai. Jakobin valdymo laikotarpiu i j atjo daug komi sar, jos suformavo ilgaam kovos su esama valdios sistema tradicij, kuri reiksi visose XIX amiaus revoliucijose"2 8 . Pasiprieinimas revoliucijai reiksi vairiais pavidalais ir i vis pusi. J gali ma suskirstyti politin, socialin, ideologin ir regionin. I pradi jos prieinin kai telksi karaliaus dvare, kur ultros", vadovaujami Provanso grafo (busimojo Liudviko XVIII), siek atkurti status quo ante. Prie j prisidjo dauguma neteku si nuosavybs aristokrat ir nepaprastai marga aukto ir emo rango migrs kompanija. Jie stojo ne tik prie respublikonus ir jakobinus, bet ir prie konstitucionalistus: pavyzdiui, karaliaus dvaro panieka generolui Lafayette'ui buvo tiesiog berib. Po 1790 met, kai popieius udraud dvasininkams duoti itiki mybs priesaik civilinei valdiai, dvasininkija buvo priversta jai paklusti arba prieintis. Po 1792 met, revoliucijai gavus ne tik antiklerikalin, bet ir ateistin pobd, visi Romos katalikai, taigi didioji dauguma gyventoj, pasijuto eisti. is kontrrevoliucini jausm altinis iliko iki to laiko, kol Napoleonas 1801
706

REVOLUTION

metais pasira konkordat su popieium. Ilgai buvo manoma, kad bene daugiau sia naudos i revoliucijos turjo valstiei mass, kurioms 1789-ieji metai suteik laisv. Taiau dabar jau visi pripasta, kad valstiei etos nuo revoliucijos vad Paryiuje skyr nesupratimo praraja. Valstietija netrukus m prieintis Respubli kos reimo priespaudai, kuri daugeliui atrod dar didesn u ankstesnij. Intelektualin opozicija revoliucinms idjoms buvo galutinai suformuluota tik po restauracijos. Taiau sunku sivaizduoti k nors prieikesnio u Savojos teismo pareigno Josephe'o de Maistre'o (1753 1821) veikal Considrations sur la France (Samprotavimai apie Pranczij", 1796), kur revoliucionieriai lai komi tono tarnais. Maistre'as prieinosi ir vietjiko universalizmo srovei, pra siskverbusiai revoliucin mint. Jis ra, kad danai tekdav sutikti Prancz, Ital, Vokiei ir Rus, tik niekada per vis savo gyvenim nesutiks mogaus. Jo amininkas Antoine'as Rivarolis (1753 1801), inomas kaip grafas de Rivarolis, paras garsj traktat, lovinant prancz kalb, buvo priverstas bgti, kai pradjo rayti kontrrevoliucinius pamfletus. idjas neaudoma i patrank", ra jis. Keletas Pranczijos provincij irdies gilumoje liko tvirtai rojalistinmis ir jose ne kart kilo atviri maitai. Rojalistinius sukilimus teko malinti net Paryiuje, ypa IV (1795) met vendemerio 13. Kai kuriuose atokesniuose departamentuose, pavyzdiui Gare, pasiprieinimas tssi net iki 1815 met2 9 , taiau rytingiausias, be abejo, buvo susitelks vakaruose. Liaudies niris ten augo kelet met, nors i pradi reakcija ancien rgime (senosios tvarkos) lugim buvo palanki. 1792 metais daugelis parapij palaik dvasininkus, atsisakiusius duoti priesaik civili nei valdiai. U tai joms danai atsilygindavo i miesto atvykusios respublikon gaujos, kurios siautjo kaimo vietovse, griaudamos banyias ir puldindamos neklusniuosius". 1793 metais tuos kaimus dar skaudiau paliet vesta visuotin vyr mimo kariuomen prievol. Gyventojus ypa papiktino iimtys, danai daromos respublikonikosios administracijos pareign ir laisvj profesij atstov vaikams: susidar spdis, kad katalikus valstieius veria mirti u ateis tin Respublik, kurios ji niekada ir nenorjo. 1792 met gegus mnes Dantonas gavo ini apie smoksl, kur neva Bretanje rengia markizas de la Rouairie. Tas smokslas buvo likviduotas vos usimezgs; taiau jis buvo tik pranaas kit dviej susijusi masini mait sukilimo Vandjoje ir uan kar, vis deimt met vykusi alies vakaruose. Sukilimu Vandjoje prasidjo pilietinis karas, truks beveik trejus metus. Jis kilo 1793 met kovo mnes Sent Floreno prie Luaros mieste, bet greit paplito bocage (miking kalv) kaimuose. Karo organizatoriai buvo valstieiai J. Cathelineau, sakal augintojas i Pen Moo ir J. F. Stofflet, jgeris i Monlevj, atsisaks tarnauti kariuomenje; taiau netrukus jam m vadovauti vietin bajo rija markizas de Bonchampsas, markizas de Lescure'as, Monsieur Henri" de La Rochejaqueleinas, generolas Gigost d'Elbe, kunigaiktis de Talmont'as. Karalikoji ir katalikikoji ventj armija" buvo apsiginklavusi dalgiais, ak mis ir ratiniais autuvais, ygiavo iklusi balt vliav su lelijomis, o jos kis
707

EUROPOS

ISTORIJA

buvo Vive Louis X V I I (Tegyvuoja Liudvikas XVH"). Kovotojai neiojo ant kaklo kaplierius ir veniausiosios irdies bei liepsnojanio kryiaus enklelius. Jie sureng 21 i anksto suplanuot m, nugaljo kruvinose kautynse prie ol, um An miest, buvo apgul Nant, siver Meno ir Anu provincijas. Des peratik sukilli nars gerai atspindi Monsieur Henri1 1 sakymai:
Si j'avance , suivez-moi! Si je recule, tuez-noi! Si j e meurs, vengez-moi! (Jei veriuos pirmyn, sek ite paskui mane! Jei pradsiu trauktis, um ukite mane! Jei siu, atkerykite u mane!")

1793

met lapkriio mnes Vandjos gyventojai pradjo savo ambicingiausi

ir, kaip paaikjo vliau, paskutin beprotikai drs ir riziking yg. Apie 30 000 ginkluot vyr, kuriuos lydjo keli imtai tkstani vairaus amiaus civili gyventoj, persikl per Luar ir pasuko Normandijos pakrani link. J kelions tikslas buvo nedidelis Grenvilio uostas jiems aikino, kad ten j laukia brit laivynas ir emigrant armija. Taiau sukillius iauriai apgavo: Grenvilis buvo atkirstas. Rochejacquelino atakos buvo atmutos, o brit laiv nebuvo n enklo. Tada jie m trauktis atgal. Kolonoms, kurioms reikjo iemos keliais veikti beveik 200 kilometr, pakeliui teko susidurti su visomis manomomis nelaimmis ir smurtu. Kovotoj nesileisdavo miestus, jiems teko kautis dl kiekvieno kelio centimetro. Penkiolika tkstani krito Le Mano gatvse. Jie mirdavo nuo alio ir bado, buvo be gailesio apiplinjami, prievartaujami ir mediojami besibas tani respublikon dalini. Tie, kurie pasiek Luar, ten rado ublokuotus tiltus, o visi laivai buvo sudeginti. Sukilli karius isklaid ir sunaikino. O tada jau buvo galima nebaudiamai udyti ir civilius gyventojus. Viskas pasibaig Saveni vietovje netoli Nanto, pora dien prie Kaldas. Generolas Westermanas, Dantono statytinis, raportavo Konventui:
V andjos nebra. < ...> Palaidojau j Saveni m ikuose ir p elk se. < ...> Js sakym u sutrypiau j vaikus irg kojom is; iskerdiau j m oteris, kad daugiau nebegim dyt p l ik. N eturiu n vien o belaisvio, kuris galt man priekaitauti. Sunaikinau juos visus. K eliai nusti lavonais. \ Saveni vis dar plaukia tie banditai, sakydam i, kad nori pasiduo ti, o m es juos audom e nesustodam i. < ...> G ailestingum as tai ne revoliucinis jausmas .
30

Vandjos sukilli traukimasis inomas la

Vire de Galerne pavadinimu.

uvusij skaiius nek maesnis negu Napoleono traukimosi i Maskvos. Tuo metu teritorij Vandjos gilumoje jau niokojo generolas Klberas ir nuo Reino ia permesta respublikon kariuomen. Visus 1794 metus respublikos pra garo kolonos1 1 kerijo maitingiesiems kaimams. Deimtys tkstani gyventoj buvo suaudyta, giljotinuota, sudeginta savo tvartuose ar banyiose. Roforo uos te kelis tkstanius neprisiekusi kunig numarino badu kaljimais paverst lai v triumuose. An mieste daug nesvarstant suaudyti tkstaniai kalini. Nante sistemingai buvo skandinami tkstaniai moni. Vliau, siekiant sustabdyti pasi prieinim, paiame neramiojo regiono viduryje pastatyta didiul karin tvirtov su 20 000 kari gula. (Baigus statyti, 1808 metais ji pavadinta Napoleono Vand-

708

REVOLUTION

ja, 1815 metais Burbon Vandja, o dabar vadinasi Roas prie Juano.) Netolie se, atvirame lauke, stovi kryius Vandjos sukilli paskutiniojo vado evalj de la Charette'o de la Contrie vadavietei atminti; jis, krisdamas nuo i Nanto atsis to brio kulk, spjo suukti Vive le Roi! (Tegyvuoja karalius!") Pergalingosios respublikos propagandos dka
[noyades]

vandjizmas"

daniausiai

bdavo tapatinamas su valstiei tamsumu, religiniais prietarais ir tironik kuni g valdia. Tai ikreiptas vaizdas. Tiesa, kad kai kurie Vandjos sukilliai in extremis griebdavosi vairi mistins kankinysts form bei j pai vykdom iaurum. Taiau sukilimas nebuvo iracionalus. Jie patyr daug puldinjim ir paeminim, skaitant ir tuomet mading vie tyiojimsi i religijos. Bet kurio je kitoje Europos alyje sukilli atsidavimas tradiciniam gyvenimo bdui bt sukls visuotin susiavjim. J moralin dorum gerai parodo ir toks faktas, kad Bonchamps'as mirdamas paleido visus 5000 belaisvi. Sukilli tragedijos prieastis buvo ta, kad griebsi ginklo kratutinio jakobin fanatizmo laikotarpiu. J prieai nedvejodami atsak genocidu, o po to dar apmei savo aukas. Napo leonas juos pavadino gigantais". Prisireik beveik 200 met, kol Pranczija susi taik su ia siaubinga populicide, genocide franco-franais istorija3 1 . Daugelis pagrindini chuaruiaries uan sukilim 1793 1801 metais prie asi buvo tos paios kaip ir Vandjoje; tie sukilimai i dalies sutapo ir geogra finiais mastais. Kita vertus, chuannaries iplito daug plaiau, apimdami didij dal Bretans, Normandijos ir Anu; kadangi uanai pasirinko partizanins kovos bd, j sukilimai truko daug ilgiau. J pavadinimas kils nuo odio chat-huant (miko pelda"), nes peldos bavimas buvo mgstamiausias valstiei bdas palaikyti ry mikuose. Pirmasis j pripaintas vadas Jeanas Cottereau, eigulys i Sent Uen de Tua netoli Le Mano pasirinko pravard Jean Chouan. Respublikos valdios akyse jie buvo paprasiausi banditai"; nepaisant to, sukilliai atlaik tris ilgas vis pajg, kokias tik respublika sugebjo surinkti, kampanijas. Pirmj i t kampanij (nuo 1793 met spalio iki 1795 met balandio) suk l Vandjos sukilli ygis per vakar Normandij, kai prie j prisijung 5000 uan. Ji gal gale baigsi paliaubomis, pagal kurias Direktorija sak nutraukti neprisiekusi kunig persekiojim. Antroji kampanija (nuo 1795 met birelio iki 1797 met balandio) prasidjo respublikon arsenalo Pon de Biui vietovje Bre tanje drsiu uan upuolimu. Atrod, kad ji virs dviej reguliari armij karu, kai rojalist pajgos isilaipino i brit laiv gretimame Kiberono pusiasalyje. Taiau generolas Hocheas savo uduot atliko geriau negu buvo galima tiktis: sunaikins isilaipinusias pajgas, jis pamau numalino kaimus, religin tole rancij derindamas su negailestingomis karinmis priemonmis. Treij kam panij (nuo 1797 met rugsjo iki 1801 met liepos) iprovokavo Direktorijos nutarimas anuliuoti rinkim rezultatus visuose iauriniuose ir vakariniuose depar tamentuose, kuriuose laimjo monarchist deputatai. iai kampanijai buvo bdin gas neprisiekusi kunig persekiojimo atnaujinimas ir daugyb vietini kruvin susidrim tarp uan ir Bleus (mlynj"; taip buvo pravardiuojami prancz naujokai). 1799 metais, vadovaujant Georges'ui Cadoudaliui (1771 1804)
709

EUROPOS

ISTORIJA

NOYADES
1794 met pavasar prancz respublikon karininkai Nante turjo iudyti tiek daug maitinink i Vandjos, kad nebeinojo, kaip tai padaryti. Paleido siautti pragaro kolonas"; marino badu ir ud belaisvius; itisais tkstaniais aud kalinius. Taiau to nepakako. Tada kilo mintis skandinti. Nantas buvo verg prekybos uostas prie Atlanto vandenyno ir jame plduriavo itisas dideli plokiadugni bar laivynas. Nuskan dindami nakt upje tok pakraut laiv, o paskui vl ikeldami j, respublikonai irado efektyvi ir nekrintani akis pakartotiniam naudojimui tinkam mirties kamer siste m. Tai ir buvo tie siaubingieji noyades (masiniai skandinimai"). Posakis, kad poreikis - iradim tvas, pasitvirtino ir mirties technologijos srityje1. Po pusantro imtmeio panai problema ikilo ir naci karininkams okupuotoje Lenkijoje. Jiems reikjo iudyti tiek daug yd, kad nebeinojo, kaip tai padaryti. Paleido siautti Einsatzgruppen (operatyvines grupes"); marino ydus badu perpildy tuose getuose; Sobiboe veiojo savo aukas geleinkelio vagonuose su negesintomis kalkmis . Taiau to nepakako. Tada jiems kilo mintis panaudoti nuodingsias dujas. I pradi iband anglies monoksid (smalkes) mobiliuose furgonuose, taiau is metodas nepasiteisino. 1941 met pradioje eksperimentai su ciklono B kapsulmis hermetikai udarytose patalpose, patariant geriausiems vokiei krematorium kon stravimo specialistams3, teik vili smarkiai padidinti naum. Neprajus n metams, naci SS jau galjo pradti vykdyti industrializuoto genocido program specialiai tam pastatytuose renginiuose4. Savo akimis visa tai mats liudininkas i Treblinkos mirties stovyklos vliau galjo apibdinti proces Niurnbergo tribunolo tardytojams: [RAIZMANAS] Transportai atvykdavo kasdien; kartais tai bdavo trys, keturi ar pen ki sstatai, atgabendav vien tik ydus. Vos atvykus, mons turdavo isirikiuoti ant platformos - atskirai vyrai, moterys ir vaikai.. Juos priversdavo tutuojau nusirengti <...> vilpiant vokiei rimbams. Po to jie turjo nuogi eiti gatve duj kameras. Kaip vokieiai vadino t gatv? Himmelfahrtstrasse (Kelions dang gatv"). Papasakokite, kiek laiko mogus ilikdavo gyvas po atvykimo? Visas nusirengimo ir jimo duj kameras procesas vyrams utrukdavo nuo atuoni iki deimties minui, o moterims apie penkiolika minui, nes joms dar reikjo nukirpti plaukus ... Papasakokite, kaip vliau atrod Treblinkos stotis? Stovyklos komendantas Kurtas Franzas pastat aukiausios klass geleinke lio stot su ikabomis. Barakai, kuriuose laik auk drabuius, buvo su ikabomis Restoranas", Biliet kasa", Telegrafas" ir taip toliau ... Vadinasi, tokia butaforin stotis? ... Sakykite, o kaip vokieiai elgsi, udydami savo aukas? Atvesdavo t pastat koki nors pagyvenusi moter su jos (nia) dukteri mi. Keli vokieiai ateidavo pairti gimdymo <...> Senel imdavo prayti, kad j

REVOLUTION

nuudyt. Taiau, inoma, pirmiausia umudavo naujagimj, po to motin ir tik tada senel <...>. Sakykite, liudytojau, kiek moni kasdien vidutinikai bdavo nuudoma toje stovykloje? Vidutinikai nuo deimties iki dvylikos tkstani moni kasdien5. Teorikai galima sivaizduoti, kad naci duj kameros reik humanik poir" - kak panaaus gerai veikiani skerdykl. Jei emesns rass mons buvo pasmerkti mirti, tai geriau, kad jie mirt greit, o ne po ilgos agonijos. Taiau i tikrj nra rodym, kad naci logika bt atsivelgusi tokius dalykus. J mirties stovyklos pasiymjo absoliuiai nealiku efektyvumu ir nepateisinamu vrikumu. Jasenovaco mirties fabrike Kroatijoje nuo 1942 iki 1945 met darbavosi faistiniai ustaiai. Pokario Jugoslavijoje tai tapo intensyvios propagandos objektu; oficialiai pateikiamas 700 000 auk, daugiausia serb" skaiius nuo to laiko kelia abejoni6. Taiau vargu ar galima abejoti tuo, kad Jasenovace nebuvo n menkiausio pasigail jimo ir iuolaikins technologijos. Utat nestinga sensacing pasakojim. Taiau mirt nuo kulkos ar duj kameroje galima buvo laikyti palaimingu ivadavimu nuo kani umuant sunkiais vzdais, utinant katiluose su verdaniu vandeniu ar nupjaunant galv rankiniu pjklu.

i Kerleano Morbihane, sukilliams pavyko suderinti savo veiksmus ir jie trum pam buvo um kelis miestus, tarp j Redon, Le Man, Nant ir Sent Brij. Taiau sukilli skmei atjo galas valdant Napoleono konsulatui jis laiksi panaios strategijos kaip ir Hoche'as. Tikrieji karo veiksmai liovsi, kai 1801 met konkordatu buvo suderinti religiniai klausimai; taiau vietiniai sukilli briai ir toliau bastsi mikuose, kol 1804 metais buvo sugautas ir nuudytas Cadoudalis.3 2 [Suanai] Tikslus kontrrevoliucijos" apraymas negali neatsivelgti greit kintanius kriterijus. Konstitucionalistai, vadovav revoliucijai 1789 metais, 1792-aisiais jau buvo priskiriami prie reakcionieri". Viena i rytingiausi pasiprieinimo ban g, iebusi sukilimus Lione, Marselyje, Bordo ir kitur 1793 met birelio mne s, prasidjo dar visai neseniai jakobin artimiausiais partneriais buvusi irondist rmimu. Net sankiulotai, gavusieji pigios duonos ir teis balsuoti, ilgainiui atsisuko prie savo globjus jakobinus. Bonapartas, kuris buvo laikomas ne tik Burbon, bet ir Respublikos idaviku, usitrauk ir baltj", ir raudonj" neapykant. Pragaro mainos", turjusios umuti Napoleon jam vaiuojant oper, sprogimas Paryiuje 1800 met gruodio 24 d., rojalist migrs darbas, taiau tai buvo panaudota prieinink egzekucijoms i jakobin ir respublikon stovyklos pateisinti. Kiekvienas oponentas, kur lydjo neskm, galjo bti pasmerktas kaip reakcionierius",
[ro u g e]

Smurtas yra vienas i t revoliucijos bruo, kuriuos kritikai visada laik labiausiai atstumianiais. Jis reiksi vairiais pavidalais. Minios valdia ir lino

711

EUROPOS

ISTORIJA

UANAI
Didij XIX ir XX ami dal Sarto departamento vakarins srities, esanios u Le Mano, politikoje dominavo tvirta deinioji antirespublikin pakraipa. Tuo ji smarkiai sky rsi nuo rytins dalies, kurioje vyravo ne maiau tvirtas kairiojo sparno antiklerikalinis ir prorespublikinis blokas. Tai buvo vadinamoji la zone rouge (raudonoji zona"), kuri XX amiaus septintajame deimtmetyje vis dar balsuodavo u komunistus. Tokio jg isi dstymo nemanoma paaikinti socialiniais, emvaldos ar religiniais faktoriais. Pasak ymiausio Pranczijos kaimo gyventoj istorijos inovo, tai galima sieti tik su vis dar gyvais 1793-1799 met uan sukilimo pralaimjimo prisiminimais. is reikinys dar labiau stebina ir dl to, kad i 1789 met cahiers de dolances matyti, jog karingiausiai prie deimtin ir dvasininkus buvo protestuojama vakarinje, o ne rytinje depar tamento dalyje. Matyt, revoliucins respublikos elgesys buvo toks radikalus, kad buvusius rmjus pavert nesutaikomais prieais. Rinkjams Penktojoje respublikoje tebeturi takos Pirmosios respublikos klaidos. Roy Ladurie ra: Nemanoma dabarties paaikinti dabartimi 1. Jei tai galioja vienam Pranczijos departamentui, tai kiek kart labiau tai turi galioti visai Europai?

ROUGE
1789 met trispalv Pranczijos vliava atsirado sujungus karaliaus vliavos balt spalv su Paryiaus vliavos mlyna ir raudona spalvomis. Jai buvo lemta tapti Pran czijos respublikos vliava. Tas paias spalvas, idstytas horizontaliai, patvirtino ir Batavijos respublika 1794 metais, pakeisdama panai, tik daug senesn Jungtini Provincij vliav. Taiau revoliucionieriai netrukus prim raudon vliav. Senovs Romoje raudo na vliava reik kar. Raudona spalva buvo laikoma kraujo, ugnies ir magijos spalva. Sakoma, kad iuolaikin jos istorija prasidjo 1791 metais, kai Tiuilri rmus atakuojanti minia pam krauju permirkusi karaliaus vliav. Nuo to laiko raudona" ir balta lai komos revoliucijos ir kontrrevoliucijos simboliais. Stendhalis Le Rouge et le Noir (Rau dona ir juoda") variant panaudojo aprayti radikal kovai su klerikaline reakcija Res tauracijos laikais. Spalviniai politini judjim simboliai turi daug paslpt reikmi. Raudon spalv pasirinko Garibaldio Tkstantin", socialistai, o ypa j mgo komunistai. ali lauk (o kadaise ir Meroving dinastijos) spalv rinkosi valstiei partijos, airi patriotai, o daug vliau ir ekologinio judjimo aktyvistai. Tikrai mlynu" kadaise Ispanijoje buvo laikomas aristokrat kraujas; i spalva patiko brit toriams ir kitiems konservatoriams. Unionistai pasirinko oranin spalv
[o ra n g e ], o

liberalai gelton. Naciai pagal SA uni

form spalv i pradi buvo vadinami rudaisiais". Vliau, pagal SS uniformas, juos pradta tapatinti su juoda spalva, kuri kit buvo laikoma tradicine europiei spalva

712

REVOLUTION

blogiui, miriai ir piratavimui ymti. Savo koncentracijos stovyklose naciai versdavo kalinius neioti spalvotus lopinius pagal toki schem: raudonas lopas = politinis kali nys; alias lopas = kriminalinis kalinys; juodas lopas = asocialus asmuo; roinis lopas = homoseksualistas; violetinis lopas = Jehovos liudytojas; rudas lopas = igonas; gel tonas lopas = ydas1. Taiau netrksta ir dviprasmybi. Katalik simbolikoje raudona spalva yra kankini ir kardinol spalva, balta spalva reikia tyrum ir nekaltyb, mlyna - vilt ir veniau sij Mergel Marij, juoda - sielvart, dominikonus ir jzuitus. Rasinio smoningumo ir politinio teisingumo amiuje juoda yra grau", baltieji" priimami taip nenoriai kaip mir vyrai", raudonodiams" tenka keisti pavadinim kardinolus" (taip atsitiko Sten fordo universiteto futbolo komandai dl visuomens spaudimo; vertjo past.), o mgs tamiausia metafora tampa vaivorykt.

teismai atsirado i pat pradi nuo 1789 met liepos 14-osios, kai po vis Pary i buvo neiojamos ant iei pasmeigtos Bastilijos komendanto de Launay ir su juo uvusi gynj galvos. prastiniu reikiniu tapo savavaliki kunig, aristokra t ir j nuosavybs upuolimai. Pasitaikydavo atsitiktini udyni, tarkim, sker dyns Paryiaus kaljimuose 1792 met rugsjo mnes; buvo daug mogudys i, pavyzdiui, nuudytas Maratas; pasitaikydavo ir baisi atsakomj udyni, kaip Marselyje po jakobin lugimo. N vienas i t reikini nebu vo kakas negirdto, unikalaus. Taiau du revoliucinio smurto aspektai neturjo precedento: pirma tai uvusi kovos lauke kari skaiius dl masinio naujok varymo front, o antras altakraujikas jakobin pradtas politinis teroras. Masi smonje abu ie reikiniai buvo susij su didiuliais energijos itekliais, kurie stm apimt nevilties ir patyrusi bankrot taut dvideimt met truku s entuziasting ukariavim lsm. Ir vieno, ir kito buvo galima ivengti. Teroro valdi pasitelk antrasis Visuomens saugumo komitetas ir naudojo j smoningai kaip politikos rank ir neapsiribojo tik aktyvi revoliucijos priei nink naikinimu. Teroro tikslas buvo sukurti toki baims ir netikrumo aplink, kad nekilt net mintis pasiprieinti. Dvigubas teroro valdios ginklas buvo prerialio mnes priimtas statymas dl tariamj, na ir Revoliucinis tribunolas. Pirmasis i j pareigojo visus pilieius sksti kiekvien, kur tik galima tarti blogais ketinimais valdios atvilgiu. Bdamas susietas su maksimali kain sta tymu, vis ekonomikos sfer pavertusiu potencialiu nusikalstamumo altiniu, jis kiekvienai prancz eimai atvr staigios katastrofos galimyb. Pastarasis sta tymas, kurio vykdymas baigdavosi kitaip nei neatidliotinu mirties bausms vyk dymu, be perstojo tiek giljotinai vis nauj nekalt auk. Bendras j skaiius Paryiuje siek deimtis tkstani. Provincijoje u io statymo stovjo karin jga. Taiau reikt sismoninti, kad kiekvienai teroro aukai Paryiuje teko bent deimt nuudyt Vandjoje.

713

EUROPOS

ISTORIJA

Taiau teroro etosas nesiliauja stebinti. Jis sukr nip, skundik ir beribio tarumo atmosfer, spaud smonn tokius vaizdus: pasmerktieji mirti dviraiais veimais veami neapykanta alsuojaniomis gatvmis; vyrai ir moterys laukia mir ties, vieni ramiai, kiti visikai pal; lykiosios tricoteuses (mezgjos") uoliai darbuojasi virbalais alia giljotinos, o nukirstos galvos ritasi krep. Baisios kra tutins aplinkybs tapo neisenkamu juodojo humoro altiniu. Dantonas, paklaustas, kokia jo pavard ir gyvenamoji vieta, atsak: Mano pavard Danto nas, i pavard gantinai garsi; netrukus mano gyvenamoji vieta bus nebtis, taiau a gyvensiu istorijos Panteone". Desmoulins'as, pasiteiravus, kokio jis amiaus, juokavo: Mano amius toks pat kaip bon sansculotte (gerojo sankiuloto") Jzaus: tai amius, lemtingas revoliucionieriams". Jam buvo 38. Liudvikas XVI ant eafoto m sakyti kalb, kurios jam neleido ubaigti. Mirtu nekaltas ir atleidiu savo prieams, pradjo jis. Noriu, kad mano kraujas ..." Danto nas, atsidrs tokioje pat situacijoje, tar: Tvirtybs, Dantonai!", o po to pridr: Budeli, parodyk jiems mano galv; ji to verta". Robespierre'as, kuris anksiau buvo persiovs andikaul, pajg tiktai rkti klaikiu balsu. Daugelis revoliucinio smurto vykdytoj, tarkim, Robespierre'as, patys mir smurtine mirtimi. Westermannas, tas Vandjos skerdikas", gyvenim baig ant to paties eafoto kaip ir Dantonas. Direktorija pradjo teismo procesus ir kai kurie i labiausiai pagarsjusi sadist buvo nubausti. Pagrindin statym leidimo reformos tendencija buvo ta pati kaip ir revoliu cijos, ji perjo konstitucin, respublikonikj ir imperin fazes. O rezultatas didiul painiava. Senojo reimo institucijos panaikintos ir pakeistos nevykusiomis arba trumpalaikmis priemonmis, kurias imperija vliau atmet arba pritaik savo poreikiams. Tad galimas palikuonis danai bdavo keistas hibridas nei ancien uvis, nei revoliucinis pauktis. Pavyzdiui, paveldima bajoryst panaikinta 1789 metais kartu su kitais socialiniais luomais. Respublikos laikais visi mons buvo vienodo rango citoyen arba citoyenne (pilieiai" arba piliets"). Bona partas ved paauktinimo u nuopelnus princip, la carrire ouverte aux talents (karjera, atvira talentams"); imperijos laikais buvo priimta naujoji rang ir titul hierarchin sistema kunigaiki, hercog ir graf aristokratija, priklausomai nuo valstybs tarnyboje uimamos vietos. Lgion d 'H onneur (Garbs legionas", 1802) buvo paties Napoleono sugalvotas ordinas u nuopelnus. Pilietinio statuso suteikimas dvasininkijai (1790) visus kunigus pavert alg gaunaniais valstybs pareignais, buvo sekvestruota visa Banyios nuosavyb. Respublika persekiojo valstybei itikimybs neprisiekusius kunigus, Banyi atskyr nuo valstybs, dekrikionizavo viej gyvenim irasdama savo pasau lietin kalendori ir savus pasaulietinius kultus, tarkim, Aukiausiosios Btybs garbinimas (1794) ar Teofilantropija (1796). Bonapartas, i pradi paemins popiei, vl oficialiai ved Romos katalikyb. 1801 met liepos mnesio konkor datas pripaino j daugumos prancz religija kartu palikdamas valstybei teis skirti dvasininkus banytines pareigas, mokjo jiems atlyginimus, o Banyios turtas buvo valstybs inioje. Popieius Pijus VII dalyvavo imperatoriaus karna714

REVOLUTION

vime Notr Dame katedroje 1804 met gruodio 2-j, taiau buvo per ltas ir Bonapartas pats usidjo karn ant galvos. Pelnytai ar nepelnytai, bet Napoleono ministro kult reikalams Felix Bigot de Pramenau (1747 1825) pavard tapo religins netolerancijos sinonimu,
[g iljo tin a ]

vietimo srityje buvo panaikintas iki tol buvs banytini mokykl monopolis. Imperijos laikais centralizuota valstybin mokymo sistema, kuri rmsi ministeri ja Paryiuje ir lyces tinklu visuose didiuosiuose miestuose, dav prancz gyvenimui vien i charakteringiausi institucij. Regioninio valdymo srityje senosios provincijos buvo panaikintos kartu su visomis j istorinmis privilegijomis ir susirinkimais. Vietoj j 1790 metais kurti 83 maesni departments (sritys"), paprastai pavadinti pagal upi ar kaln pava dinimus, iliko ir imperijos laikais, tik labai iaugo j skaiius. Napoleonas per tvark j vidin organizacij, vesdamas departamento prefekto pareigyb. Ekonomikoje revoliucijos laikotarpio reimai vykd daugyb eksperiment. 1790 metais Steigiamasis susirinkimas, panaikins senuosius mokesius, buvo priverstas irasti daug nauj ems, pajam ir nuosavybs mokesi. Jis finansa vo banyios nuosavybs nacionalizacij, ileisdamas garsiuosius assignats (vals tybines obligacijas), kuri vert nuolat majo ir jie virto menkaveri popierini pinig atmaina. 1793 metais jakobinai prim ekonomin program, turjusi patenkinti didels armijos, teroro ir j pai socialins ideologijos poreikius. J vienos valios" doktrina ekonomikoje buvo taikoma ne maiau nei politikoje ir padjo sukurti valstybin ginkl pramon, gyvendinti griet kain kontrol remiantis kain maksimumo statymu bei anuliuoti visas valstiei skolas. Po 1795 met Direktorija vis daniau griebdavosi apiplinjimo ir duokli kaip eko nomins politikos pakaitalo. Napoleonas tai papild senamadiku Colberto's merkantilizmu. Prioriteto teikimas reguliariam grynj pinig srautui al suda r slygas vykdyti didiulius viej darb projektus. alis ir respublikos, ir imperijos laikais buvo nusistaiusi prie laisvj preky b ir jau pirmosios koalicijos metu prasidjo ilga kova su britais dl prekybins laivininkysts valdymo. 1806 met lapkriio mnes Napoleonas Berlyno dekretu oficialiai paskelb Brit sal blokad. Jis sak: A noriu ukariauti jr sausu mos galybs dka". Britai tai atsak 1807 met Karaliaus tarybos saku, drau dianiu visoms neutralioms alims prekiauti su Pranczija, nebent jos gaut tam leidim. Tai savo ruotu iprovokavo Napoleono Milano dekret 1807 met gruo dio mnes, grasinant skaudiu atpildu visiems, kas laikysis brit nustatyt taisykli. Dl to visose prancz okupuotose alyse buvo prievarta vesta kon tinentin sistema"; ji tapo Napoleono bendradarbiavimo su kitomis alimis, pavyzdiui, su Danija, vedija ir Rusija, btina slyga. Tai leido Europai pirm kart pajusti ekonomins bendrijos skon; taiau kartu kontinentin sistema sukl ir didel nepasitenkinim, kuris susilpnino Pranczijos pozicijas. Mokesi sistema patyr daug netiktum. Senieji nekeniami mokesiai ir atleidimai nuo j inyko. Konstitucinis reimas siek teisingo ir visuotinio vis apmokestinimo, o jakobinai panaikino reikalavim balsavimo teis suteikti tik
715

EUROPOS

ISTORIJA

mokesi moktojams. Direktorija sugro prie nuosavybs savinink demokra tijos. Imperijos laikais, nors centralizuotas ems mokestis buvo renkamas efek tyviau, mokesi nata, ypa ugulusi valstieius, buvo didiul. Dl nauj statym srauto paskutiniajame XVIII amiaus deimtmetyje atsira do j Sangrda, kuri buvo galima likviduoti tik sistemingai perirint ir kodifi kuojant. Dar Konvento 1792 metais pradt darb apvainikavo didiulis Civilinis kodeksas (1804), kuris netrukus buvo pavadintas Code Napolon (Napoleono kodeksu). Jis pakeit 360 vietini kodeks, galiojusi 1789 metais, ir pasirinko vidur tarp romn teiss, praktikuotos pietuose, ir iaurje paplitusios paproi teiss, tarp 1789 met egalitarini princip ir Direktorijos autoritarins, orientuo tos savininkus, reakcijos juos. (Vieoji teis neteko savo vietos pilietinje sfe roje.) Buvo patvirtintos universalios pilietins teiss ir lygyb prie statymus. eimos teis paliko civilines vedybas ir skyrybas; taiau lygus turto pasidalijimas buvo tik vyrikos lyties paveldtoj privilegija. Itekjusios moterys buvo laiko mos negaliniomis" sudarinti sutari. is Kodeksas labai paveik ne maiau nei trisdeimties ali socialin raid. Per ilgesn laik revoliucija, ko gero, labiausiai bt paveikusi grynj idj pasaul. Daugelis smulkesni teiss norm po 1815 met buvo perirtos arba taikomos tik Pranczijoje. Taiau daug pagrindini idj iliko ir jas galjo svars tyti visas pasaulis, net kai jos neturdavo tiesiogins praktins iraikos. Pavyz diui, respublikonizmas Pranczijoje pralaimjo dar gerokai prie monarchijos restauravim 1814 1815 metais, taiau jis liko gyvas kaip tradicijos pradia, i naujo sitvirtindamas 1848 1851 metais ir jau visam laikui po 1871 met. Kadan gi monarchija XIX amiaus Europoje vis dar buvo dominuojantis valdymo bdas, pirmosios prancz respublikos 1792 1799 metais pavyzdys negaljo nebti labai patrauklus. Nuslopinti pai revoliucijos idj buvo nemanoma net ten, kur persekiojo konkreius revoliucinius judjimus. Iki 1789 met daugumos europiei poiriai politin ir socialin tvark buvo statiki, jie man, kad permainos geriausiu atve ju galt bti tik ribotos ir laipsnikos. Po 1789 met jau visi inojo, kad pasaul galima apversti auktyn kojom, kad rytingi vyrai gali mobilizuoti socialines jgas ir psichologinius mechanizmus, slypinius net ramiausi visuomeni gelmse. itas suvokimas daug kur sukl panik, o kai kur paadino vilt. Jis tapo ir galin gu akstinu pltoti socialinius mokslus. Nuo to laiko revoliucijas jau reikjo skirti nuo vis kit smulkesni maitavimo form, nuo jacquerie ar putsch. Atsirado ir kontrrevoliucija. Nuo to laiko revoliuciniai tikjimai turjo savo atsvarus j prieingybes. Burke'o veikalui Reflections (1790) anglikai kalban iame pasaulyje ir Goethei vokikai kalbaniose alyse buvo lemta ilgai daryti tak. De Maistre'o, kuris irjo revoliucij kaip Dievo rstybs apraik, teocentrinis veikalas Considrations (Samprotavimai", 1796), susilauk daug palikuoni" visose ateities kartose iki pat Aleksandro Solenicyno. Visi jie, kaip ir Burke'as, instinktyviai stojo prie antagonistin beprotybs, nesantaikos, yd, sumaities ir tuio sielvartavimo pasaul".
716

REVOLUTION

Jei pati mogaus teisi svoka ir nebuvo prancz revoliucionieri iradimas, tai jie neabejotinai suteik jai naujaisiais laikais didiausi impuls. mogaus ir pilieio teisi deklaracija ipltojo 1689 met Anglijos teisi bilio principus ir pagrindines deklaracijas, supusias JA V nepriklausomyb. Nors apdauyta ir aplamdyta, ji isilaik kaip patvarus ankstyvojo revoliucijos idealizmo pamin klas. Deklaracija buvo priimta 1789 met rugpjio 26-j dalyvaujant ir glo bojant Aukiausiajai Btybei"; j, panaiai kaip jos amerikin pirmtak, sudar preambul ir septyniolika straipsni, ivardijani monijos natralias, neatski riamas ir ventas teises":
I. m ons gim sta ir ilieka laisvi ir lygiateisiai. Socialiniai skirtum ai gali bti grin diam i tik nauda visuom enei. II. K iekvienos politin s organizacijos tikslas yra natrali ir neatskiriam m oni te i si isaugojim as. Tos teiss yra laisv, nuosavyb, priespaudos nebuvim as ir prie inim asis jai. III. A ukiausias suverenum as priklauso visai tautai. Jokia m oni grup ir joks atski ras m ogus negali turti valdios, kuri eit n etiesiogiai i jos. IV. Laisv tai galim yb daryti visk, kas nedaro alos kitiem s. V. statym as gali udrausti tik tokius veiksm us, kurie kenksm ingi visuom enei < ...> VI. statym as yra visuotin s valios iraika < ...> Jis turi bti toks pat visiem s, nesvar bu, ginant ar baudiant. VII. Joks m ogus negali bti apkaltintas, suim tas ar laikom as kaljim e, iskyrus staty m num atytus atvejus. VIII. statymai gali nustatyti tik tas bausm es, kurios btinai reikalingos. Joks m ogus neturi bti nubaustas pagal teiss normas, taikom as atgaline data. IX. K iekvienas m ogus laikom as nekaltu, kol jo kalt nra rodyta < ...> X. N egalim a kabintis prie m oni dl j sitikinim , net religini, kol j reikim as nesukelia pavojaus vieajai tvarkai. XI. Laisvi m ini ir nuom oni m ainai yra viena i vertingiausi m ogaus teisi. Todl kiekvienas p ilietis gali laisvai rayti, kalbti ir spausdinti, atsakydam as tik u sta tym uose vardytus piktnaudiavim us. XII. R eikalingos vieosios gink lu otos pajgos (aukiau ivardintom s) teism s garan tuoti. Jos sudarom os vis naudai, o ne tik tiem s, kam jos patiktos. XIII. V isuom ens apm okestinim as yra neivengiam as ginkluotosiom s pajgom s ir adm i nistracijai ilaikyti. M okesiai turi bti paskirstyti visiem s be iim i m onm s, priklausom ai nuo j pajgum o m okti. XIV. P ilieiai < ...> turi teis tvirtinti apm okestinim o tikslus, lyg ir mast. XV. V isuom en turi teis reikalauti atskaitom ybs i kiekvieno pareigno. XVI. N viena visuom en, kurioje nra garantuotos teiss ir nra atskirtos valdios, neturi konstitucijos. XVII. K adangi nuosavybs teis yra venta ir nepalieiam a, i jokio asm ens jos negalim a atimti, iskyrus visuom enin s btinybs atvejus; tai turi bti padaryta teisiniu pro cesu ir im okant kom pensacij.33

Pagal visuomens sutarties teorij mogaus teiss" savaime apima ir moter teises. Taiau keletas narsuoli, skaitant Condorcet, su tuo nesutiko tvirtindami, kad moterys paprasiausiai ignoruojamos. Ilgainiui pirminis Deklaracijos tekstas

717

EUROPOS

ISTORIJA

buvo papildytas naujomis idjomis, ypa apie mogaus teises socialinje ir eko nominje sferose. Perirtos Deklaracijos XXI straipsnis skelb:
V isuom enin pagalba yra venta pareiga [dette]. V isuom en turi ilaikyti savo nelaim in gus pilieius, surasdama jiem s darbo arba aprpindam a pragyvenim t, kurie nepajgs dirbti34.

Vergija paskelbta u statymo rib 1794 metais. Buvo garantuota religin tole rancija.
[fe m m e ]

inoma, mogaus teisi pranczikj versij smarkiai apribojo diktatoriki metodai ir respublikos, ir imperijos laikais. Po 1815 met teko toliau kovoti su stipria centralizuota biurokratine valstybe. Taiau prancz deklaracijos taka Europoje buvo kur kas didesn negu anglosaksikojo varianto i dalies dl to, kad tuo metu prancz kultra apskritai buvo takingesn, be to, prancz karei viai ineiojo j po vis emyn savo kuprinse. Tai buvo ne pirmas kartas, kai represinio aparato agentai platino kit ivadavimo sklas. Kalbant apie revoliucijos dsningumus danai neatsivelgiama geografin faktori. Nors Paryius dominavo, taiau jo negalima tapatinti su visa Pranczija. Tulono, kur 1793 metais buvo ums angl-ispan karo laivynas, uoste ir mies te vyko nuomi rojalist kova su respublikonais. Marselyje, Bordo ir Lione irgi ilgai tssi pilietinis karas, o jakobin raudonajam terorui" nenusileido 1794 1795 met baltasis teroras". Daug kur rojalistins nuotaikos tikriausiai bt susilaukusios daugumos paramos, jei tik bt tinkamai jomis pasinaudota. Taiau gal gale laimjo revoliucionieriai i dalies dl didesns ir labiau cent ralizuotos karins jgos, o i dalies dl to, kad prasidjo karas, kuris efektyviai sujung revoliucijos gynim su Pranczijos gynimu. Tas patriotinio ir revoliucinio entuziazmo sutapimas niekur kitur nepasireikia taip akivaizdiai kaip dainoje Chant de Guerre de 'Aim e du Rhin (Reino armijos kovos daina", 1792), dar vadinamoje La M arseillaise (Marseliet"), kuriai buvo lemta po atuoniasdeim ties met tapti Pranczijos Respublikos himnu,
[s tra s b ra s ]

iuolaikins valstybs kaip centralizuotos administracijos, taikanios bendrus statymus vienodai visiems pilieiams visoje teritorijoje, svoka nepaprastai ipo puliarjo. Jos elementai augo itisais imtmeiais, ir ne tik Pranczijoje. Taiau nirtingos jakobin pastangos visus sulyginti ir energinga imperijos diktatra prancz partikuliarizm per dvideimt met paveik smarkiau negu absoliutiz mas per por imtmei. Negana to, nuluodamos visas muziejines nusenusias valstybines struktras Europoje, nuo ventosios Romos imperijos iki Venecijos Respublikos, revoliucins armijos paruo dirv XIX amiaus administracinms reformoms. Ir nacionalizmas nebuvo vien tik Pranczijos revoliucijos darinys (r. X skyri), taiau visose alyse, kur senoji tvarka buvo sugriauta, nepaprastai sustiprjo nacionalistin ideologija ir tautinis smoningumas. Neivengiamai stiprjo militarizmas sitikinimas, kad karin jga yra efek tyvus politikos rankis. XVIII amiuje kar tikslai buvo gan riboti, o daniausiai j griebsi daugiau teritorij ukariaudavo diplomatinmis priemonmis, negu kovos lauke. Prancz revoliucionieri armijos, prieingai, susiformavo po 1792 met,
718

REVOLUTION

FEMME
Olympe de Gouges (1748-1793), msininko dukt i Montobano, atvyko Paryi bdama jauna nal. Jos mergautin pavard - Marie Gouze; ji atsisak priimti vyro pavard ir sugalvojo sau pseudonim, kai nutar siekti literatrins karjeros. Nuo pat pirmj revoliucijos dien ra pjeses ir politinius pamfletus. siutinta, kad moter nesi leido Steigiamj susirinkim, ji paskelb Les Droits de la Femme et du Citoyen (Moters ir piliets teiss", 1791) kaip atsak mogaus teises: I. Moteris gimsta laisva ir turi tokias pat teises kaip ir vyras <...> II. Kiekvienos politins organizacijos tikslas yra natrali ir neatskiriam vyro ir moters teisi isaugojimas. Tos teiss yra laisv, nuosavyb, saugumas ir prie inimasis priespaudai. III. Aukiausio suverenumo principas i esms priklauso visai tautai, kuri yra ne kas kita kaip moters ir vyro sjunga. IV. <...> Moters naudojimosi natraliomis teismis vienintelis apribojimas yra joms besiprieinanio vyro tironija. V. Gamtos ir proto dsniai draudia visus veiksmus, kurie kenksmingi visuome nei <...> VI. statymas turi bti visuotins valios iraika: visi pilieiai, moterys ir vyrai, turi prisidti prie jo formavimo. Visi pilieiai, bdami lygs prie j, turi naudotis lygiomis teismis visus apdovanojimus, tarnybas ir postus (...) be joki skirtu m, iskyrus tuos, kurie iplaukia i j nuopeln ir gabum. VII. <...> Moterys paklsta statymo reikalavimams taip pat kaip ir vyrai. VIII. Nieko negalima bausti kitaip, kaip tik pagal statym, priimt iki nusikaltimo padarymo, ir kuris yra taikytinas moterims. IX. Kiekviena moteris, kurios kalt rodyta, turi bti nubausta visu statymo grietumu. X. Nieko negalima persekioti u pagrindinius sitikinimus. Moteris turi teis lipti ant eafoto: lygiai taip pat ji turi teis lipti tribn. XI. <...> Bet kuri piliet gali laisvai pasakyti: Esu tavo vaiko motina, ir jokie bar bariki prietarai neturi teiss versti j slpti ties. XII. Moters teisi garantavimas reikalauja absoliutaus tarnavimo <...> XIII. Moteris ir vyras nea tok pat indl visuomenini tarnyb palaikym. XIV. Piliets ir pilieiai turi toki pat teis kontroliuoti apmokestinimo reikalingum. XV. Visos moterys, susivienijusios pagal savo indl su visais vyrais, turi teis reika lauti i vis pareign atskaitomybs u j veikl. XVI. N viena visuomen, kurioje nra garantuotos teiss ir nra atskirtos valdios, neturi konstitucijos. XVII.Nuosavyb valdo arba dalijasi po lygiai abi lytys <...>1 is tekstas, feminizmo steigiamoji chartija, dabar daugiausia laikomas kone tik isto rine keistenybe. Jo autor buvo giljotinuota, kai idrso vieai pasiprieinti Robespierreo terorui. Anne-Josphe Throuingue de Mricourt (1758-1817), Laisvs amazon", atvyko Paryi i Ljeo propaguoti karingesns feminizmo atmainos. Ji man, kad moterys

719

EUROPOS

ISTORIJA

turi kovoti u revoliucij, ir subr iaur moter milicijos legion. Adatos ir virbalai, - ra ji straipsnyje Les Franaises devenues libres (Isilaisvinusios pranczs, 1791), - t a i ne vieninteliai ginklai, kuriais mokame naudotis". Marie Woolstonecraft (1759-1797) atvyko Paryi i Londono, kur straipsnyje Vindication of the Rights of Man (mogaus teisi gynimas", 1791) usipuol Burkeo veikal Reflections. Jos straipsnis Vindication of the Rights of Women (Moter teisi gynimas", 1792) praplt Olympe de Gouges racionalistines pozicijas. Ji buvo itek jusi u raytojo ir publicisto Williamo Godwino ir mir gimdydama dukter, kuriai buvo lemta tapti poeto Shelley mona. i radikali feministinio judjimo pradininki pairos nesusilauk didesnio vado vaujani revoliucini sluoksni pritarimo. Rousseau, kuris diktavo madas, sil mote rims vaidmen, siejant altruistin Romos matron heroizm su moterikumu, skatinaniu vyrus bti dar vyrikesniais. Tokios moterys kaip Gouges, Throuingue de Mricourt, Mme Roland, Charlotte Corday ar Ccile Renaud Robespierreui padar ne didesn spd kaip karaliui moter ygis Versal. 1793 met birelio mnes buvo kategorikai atsisakyta suteikti moterims pilietines teises .

kai masin aukiamj kariuomen, karin ekonomika ir ginkluotos tautos entu ziazmas galjo duoti visai kitokio masto rezultatus. Nors galutinis prancz pra laimjimas galbt atskleid militarizmo sugebjim ribotum, j i pairos neveikiamas beveik ketvirt amiaus truks ygiavimas pirmyn parod, kiek daug galima pasiekti karu. Toks buvo karo ininieriaus ir administratoriaus Lazare'o Camot (1753 1823) palikimas; jis buvo laikomas pergals organizatorium" Visuomens gelbjimo komiteto, Direktorijos, Imperijos, o svarbiausia Bona parto valdymo laikais. Karas yra prievartos metas, ra Carnot, jame reikia elgtis l'outrance (negailestingai") arba eiti namo".

Revoliucinis karas, 17921815 m.

Tikimyb, kad revoliucija sukels i pradi pilietin, o po to ir tarptautin kar, buvo i pat pradi. Nors Pranczijos Steigiamasis susirinkimas 1790 met gegu s mnes oficialiai atsisak grobikik kar, nebuvo tokio monarcho, kuris bt galjs ramiai klausytis ksni M o rt aux Tyrans! (Mirtis tironams!"), vis garsiau aidjusi Paryiaus gatvse. Taip pat nebuvo ir tokio revoliucionieriaus, kuris bt galjs ramiai miegoti, kai migrs monarchistai reng prieikus suokalbius. Smoningas puikavimasis valdia sukr nerimo atmosfer. 1791 metais popieius atvirai pasmerk revoliucij. T ik prim ir irondistas J. P. Brissot, kviets kryiaus yg prie despotus", ir imperatorius Leopoldas, Marijos Antuanets bro lis, po susitikimo su Prsijos ir Saksonijos monarchais Pilnice ragins sudaryti kunigaiki sjung Jo krikionikiausios didenybs garbei atstatyti".

720

REVOLUTION

Rusijos, Austrijos, vedijos, Prsijos, Saksonijos ir Ispanijos valdovai pasi sak u aktyvi intervencij. J planus labai skatino Jekaterina Didioji, parei kusi, kad Pranczijos reikalai yra vis karnuot galv rpestis". Tos grups lyderis Gustavas III slapta pareng nepavykus Liudviko XVI bgim Varn. Jis jau buvo pradjs gauti subsidijas i Rusijos, kai 1792 met kovo 16-j buvo nuudytas per kauki bali Stokholme. Taiau didiausia monarch klitis buvo dviprasmika Liudviko XVI pozicija: jo viei pareikimai prietaravo slaptai korespondencijai, jis tuo pat metu prieinosi revoliucijai ir bendradarbiavo su ja. Viskas baigsi tuo, kad susiskald busimieji Liudviko gelbtojai dels pakanka mai ilgai ir revoliucionieriai spjo perimti iniciatyv savo rankas. 1792 met balandio mnes, karaliui sutikus, jie paskelb kar Austrijai ir Prsijai,
BRAS] [s tra s -

Perjimo prie karo akn reikt iekoti viename i blogiausi Liudviko XVI politique du pire (kuo blogiau, tuo geriau politika") sprendim. 1792 met pava sar atsitiko taip, kad ir karaliaus dvaro partija, ir kratutiniai radikalai stengsi prikalbti karali pradti kar. Karalien geid karo tikdamasi, kad jos brolio tarptautins gelbjimo jgos nugals revoliucij. O radikalams karas buvo reika lingas tam, kad Brissot frakcija galt pasiekti karin pergal. Taigi karalius patikjo jais, atmesdamas ir nuosaikesni irondist ministr, ir jakobin patari mus. 1792 met balandio 20-j blogai pasiruousiems prancz daliniams buvo sakyta pereiti sien ir engti austr Nyderlandus. Azartiko Liudviko aidimo rezultatai buvo ne tokie, koki tikjosi ir vieni, ir kiti jo rmjai. Tiesiogins kari ns konfrontacijos nevyko. Karaliens gelbjimo jgos buvo formuojamos ltai. Brissot frakcija negijo didesnio pranaumo, vasar j aplenk jakobinai. Europa pamau prarado visas viltis visk sutvarkyti taikiu bdu. O pasitikjimas karaliu mi visai smuko; jo nualinimo procesas jau buvo tolokai pasistmjs dar iki pirmojo didesnio mio prie Valmi rugsjo mnes. Nesvyravo tik Rusija. Imperators Jekaterinos veikimo laisv var karas su Turkija, kuris baigsi tik 1792 met sausio mnes Jas taika. Taiau po to jos vilgsnis i karto nukrypo Vakarus. Jekaterinos indlis antirevoliucin kryiaus yg pirmiausia turjo bti lenk konstitucijos, kurios ji negaljo priimti n minutei", panaikinimas:
Lenk konstitucija tikrai nebuvo jakobinin. Taiau 1791 m et pavasar Jekaterina nem at didesnio skirtum o tarp revoliucin s Lenkijos ir revoliucins Pranczijos < ...> [Ji] juto Lenkijoje revoliucines poem ines sroves < ...> ir slopin o revoliucij ten, kur len g viausiai galjo j pasiekti35.

Suaukusi Sankt Paterburge fiktyvi idavikik Lenkijos bajor konfederaci j ir spausdama Prsijos karali atsisakyti simpatij lenkams, imperator paliep rus kariuomenei ygiuoti kaip tik tuo metu, kai Liudvikas XVI sak prancz armijai daryti t pat. Taip revoliuciniai karai prasidjo vienu metu Rytuose ir Vakaruose. Turjo praeiti dvideimt met, kol j iniciatoriams, Pranczijai ir Rusijai, buvo lemta susitikti lemiamam jg ibandymui.
721

EUROPOS

ISTORIJA

STRASBRAS
1792 met balandio 24 d. prancz kariuomen Strasbre pasiek inia, kad paskelbtas karas pirmajai koalicijai. T pai nakt per pasilinksminim Strasbro mero namuose ininerini dalini kapitonas i Juros Claudeas-Jospheas Rouget de Lisleis (1760-1836) sukr dainos Le Chant de Guerre pour l A rme du Rhin (Kovos daina Reino armijai") odius ir muzik. Jos kvepiantiems posmams buvo lemta netru kus skambti visur, kur tik kildavo pavojus revoliucijai: Allons, enfants de la Patrie! Le jour de gloire est arriv. Contre nous de la tyrannie Ltendard sanglant est lev, [bis] Entendez-vous dans les campagnes Mugir ces froces soldats? Ils viennent jusque dans nos bras gorger nos fils et nos compagnes Aux armes, Citoyens! Formez vos bataillons! Marchons, marchons! Quun sang impur abreuve nos sillons. (Vaikai Tvyns, ei, pirmyn! Iauo jums garbs diena. Tiron vliava klaiki Prie jus auktai jau ikelta. [2 kartus] Samdyt mogudi briai Pasklid po alies laukus Js monas udo ir vaikus Ir staugia kaip pikti vilkai. Imk ginkl, broli! Stok brin! Kovok, kovok! Skriaudas kraujais j numazgok!) Kad bt dainuojama Strasbre, i daina iversta vokiei kalb Strassburgerlied pavadinimu. Vasar La Strasbourgeoise pavadinimu ji pasiek Pietus. Birelio 22 d. vakare Marselyje viename pokylyje j dainavo Franois Miroir, medicinos studentas i Monpelj. Daina pasirod esanti tokia pagauli, kad savanori i Marselio batalion lydjo vis keli iki Paryiaus. Kai liepos 30-j jie ygiavo sostin dainuodami savo dain, ji tutuojau buvo pavadinta Marseliei himnu" arba tiesiog La Marseillaise. Dl tolesnio jos likimo joki abejoni nra. iek tiek abejoti galima tik tuo, ar savanori bata lionas i Piet i tikrj galjo kalbti pranczikai1. La Marseillaise garsai pagreitindavo per Europ ygiuojani revoliucini armij ingsnius. Ji buvo iversta ir dainuojama daugeliu kalb, pradedant ital, baigiant len k. Daina oficialiai patvirtinta Konvento dekretu III met mesidoro 26-j (1795 met liepos 14). Taip atsirado paprotys turti nacionalinius himnus kaip atsvar karalikiems

7 22

REVOLUTION

himnams [tarkim, God save the King (Dieve, saugok karali")]. La Marseillaise, kaip mgdavo kartoti Napoleonas, buvo ymiausias respublikos generolas. Kai dl Rouget de Lisleio, tai 1793 metais jis buvo suimtas u simpatizavim roja listams, taiau liko gyvas; mir skurde. Jam pastatytas paminklas Lon le Sonj mieste jo gimtajame Juros departamente.

Todl 1792 1793 met rus-lenk karas buvo neatskiriama revoliucins panoramos dalis. Jis dideliu mastu nulm pusiausvyr jg, su kuriomis Napo leonui buvo lemta vliau susidurti Rytuose. Rezultat buvo sunku numatyti i anksto. Vadovaujama karaliaus vaikaiio Juzefo Poniatowskio ir Amerikos kar veterano, Vest Pointo karo akademijos krjo Tadeuszo Kociuszkos, jaunoji lenk kariuomen savo pareig atliko pagirtinai. Meistrika pergal buvo pasiek ta prie Zielencs Podolje 1792 met birelio 18 d., po mnesio nuo rus pajg sibrovimo lenk Ukrain. Lenk padtis atrod tvirta tol, kol j i unugario neapsupo prsai. Gal gale visk nulm veikiau karaliaus kapituliacija, negu ginkluota jga. Prisijungdamas prie rus remiamos Targovic konfederacijos, kad ivengt kraujo praliejimo, Stanislovas Augustas prim Antrojo padalijimo sly gas, jas pasira Sankt Peterburge 1793 met sausio 4-j ir pradjo vykdyti. Po ei mnesi Gardine, Lietuvoje, rus patrank elyje vyko paskutinis Res publikos istorijoje seimas. Bajorijos atstovai, kuriems grs turt sekvestracija, suteik teisin pavidal alies paeminimui. Gegus treiosios konstitucija, kaip reikiant ikeikta, buvo panaikinta. Rusija ugrob puss Pranczijos dydio emi gabal. Prsija pasim Dancig (kuris i karto sukilo),
[to r]

Vakaruose revoliuciniai karai virto didiuliu konflikt raizginiu, uklojusiu beveik vis emyn. 1792 met kampanija Pranczij smarkiai igsdino ir paska tino revoliucijos vadus i pradi nuversti karali, o po to kariauti nesibaigian ius karus. Prancz sibrovimas Austrijos teritorij netrukus susilauk atsako prs ir austr kolon engimo Pranczij. Taiau energingo Braunveigo kunigaikio politinio pareikimo neparm energingi karo veiksmai. Prsai slin ko taip pamau, kad Goeth, keliavs kartu su vienu daliniu i Veimaro, turjo laiko eksperimentais patikrinti patrank sviedini psichologin poveik. Jie vis dar tebebuvo Argons mike, u dvideimties kilometr nuo sienos, kai myje prie Valmi 1792 met rugsjo 20 dien juos privert trauktis garsioji revoliucin kanonada". Po to jau karas maitino revoliucij, o revoliucija maitino skming kar. Metams dar nesibaigus, revoliucins armijos spjo sugrti Nyderlandus ir um Savoj. Jos vis ygiavo pirmyn beveik dvideimt met. Revoliucijos kar eiga danai apraoma vis minint tris koalicijas, sudarytas prie Pranczij 1793 1796, 1799 1801 ir 1805 1814 metais. Tai klaidinantis bdas, nes visos tos koalicijos buvo linkusios greit subyrti, be to, kad kova da nai nesiliaudavo ir intervaluose tarp j. Kontinentini valstybi, sudariusi koali cijos ginkluotj jg pagrind Austrijos, Prsijos ir Rusijos interesai ne visada

7 23

EUROPOS

ISTORIJA

TOR
Brandenburger Tor (Brandenburgo vartai) - vieni i devyniolikos Berlyno senamiest supanios sienos vart - buvo pastatyti 1793 metais, tais metais, kai Prsijos karalyst sivl revoliucinius karus. Elegantika j dornin kolonada suprojektuota Atn Propilj pavyzdiu. Kolonados vir vainikuoja auriga - didiuli bronzini statul grup, vaizduojanti pergals veim; jai buvo lemta tapti naujj laik Vokietijos tragedij ir triumf liudytoja. Brandenburgo vartai mat ikilming Napoleono engim Berlyn 1806 metais ir visus kitus karinius paradus, kurie triukmingai trauk Unter den Linden alja pro karali, kaizer, prezident ir fiurer. 1871 metais jie sveikino pergalingj armi j, grtani i Pranczijos-Prsijos karo miest, kuris vis dar buvo vadinamas anti sanitariniu" ir nereligingu"; beje, is vykis paskatino pradti pirmj Berlyno, Vokietijos imperijos sostins, perstatym. 1933 metais vartai prim kancler Hitler. Per m dl Berlyno 1945 met balandio-gegus mnes ie vartai atsidr kaip tik ant linijos, skirianios konkuruojanius Baltarusijos ir Ukrainos frontus, kuriems vadovavo maralai ukovas ir Konevas. T dien, kai du rus serantai i ukovo armijos ikl raudon vliav ant greta stovinio Reichstago viraus vart, griuvsiuose l-osios lenk armijos, buvusios Konevo inioje, kariai ikl raudonai balt vliav. 1953 metais ie vartai regjo Ryt Vokietijos darbinink protesto yg. Nuo 1961 met rugpjio iki 1989 met lapkriio mnesio jiems buvo lemta atsidurti paiame Berlyno sienos viduryje. Itisus imtmeius auriga buvo laikoma politinio klimato vtrunge. 1807 metais ji igabenta Paryi. Sugrinta 1814 metais ir perstatyta taip, kad veimas bt nukreiptas vakarus. 1945 metais auriga sunaikinta, taiau 1953 metais vl atstatyta su naujomis skulptromis, nulietomis pagal senas formas. kart komunistin valdia tariamai pasukusi ikilmi veim ryt link. Kad ir kaip bt, kai 1991 metais prasidjo treiasis Berlyno atstatymas, ruoiantis vl suvienytos Vokietijos vyriausybs atsikli mui, auriga tvirtai pasisuko vakarus. Jos padtis atspindjo ne tik dviej Berlyno dali, bet ir dviej Europos pusi santykius1. Simbolini gest, amint bronzoje ar akmenyje, galima rasti daug kur. Pavyzdiui, Zagrebe Kroatijos gynjo generolo Jelaciiaus statulos, pastatytos XIX amiaus pabai goje, pirtas buvo kaltinamai nukreiptas Budapeto link. 1991 metais jis buvo pasuktas taip, kad rodyt Belgrad. Yra praneim, kad 1993 metais jis buvo pasuktas dar kart, kad rodyt Knin, apsiaukusios serb Krajinos respublikos sostin.

sutapdavo su koalicijos organizatori brit ir j didiojo karo ministro Williamo Pitto Jaunesniojo (1759 1806) siekiais. Pagal vairius kriterijus t koalicij buvo ne trys, o penkios, eios ar septynios. Didiosios Britanijos koaliciniai partneriai ne kart patirdavo prieo siverimus ir okupacij; tik britai, sitvirtin savo nepri einamose salose, to iveng. Konfliktas gavo svarbi ekonomini ir karini aspekt. Ne kart jis buvo isiplts ir u Europos rib ir turjo globalins tarpkontinentins strategijos bruo.

724

REVOLUTION

Pirmoji 1793 1796 met koalicija parod, kaip sunku ilaikyti sjunginink vienyb. Rusijos indlis ia menkas, nes ji buvo usimusi Lenkijos virkinimu. Prsija atkrito 1795 metais dl tos paios prieasties. Austrija palikta niokojan ioms prancz atakoms ir Nyderlanduose, ir iaurinje Italijoje. 1795 1796 metais Ispanijai perjus kit pus, Didioji Britanija buvo palikta viena ir tik laivynas igelbjo j nuo katastrofos. Pranczai, naikindami kontrrevoliucij namie, kartu pradjo kurti revoliucinius reimus u alies rib. Pirmoji i dauge lio buvo Batavijos Respublika (1794) oland Nyderlanduose. Pranczai taip pat pradjo ikelti jaunus, itin gabius ir energingus generolus. Pirmasis i j gene rolas Lazareas Hoche'as (1769 1797), kuris ukariavo Reino srit, sutriukino uanus ir syk netgi buvo susiruos ugrobti Airij. Rytuose, nepaisant antrojo padalijimo, epospolita nenorjo pasiduoti. 1794 met pradioje i tremties sugro Tadeuszas Kociuszko ir kovo 24-j Kroku voje Turgaus aiktje perskait sukilimo u nacionalin savivald <...> ir u visuotin laisv" akt. Gegus mnes jis ileido universal, kuriuo paskelb apie paleidim i baudiavos. Jo valstiei dalginink pergal prie profesionali rus armij prie Raclavic balandio 4-j buvo tarsi Vandjos sukilli pergals prie Sal aidas. Varuvoje ir Vilniuje minia sisiautjo, liaudies teismai skelb mirties nuosprendius vyskupams, rus agentams ir konfederatams. Tai jau buvo atvira revoliucija ir monarchams reikjo pradti veikti. Varuv prsai apsiaut i vakar, rus armijos artjo i ryt. Spalio 10-j ties Macejovicais sueistas Kociuszko nukrito nuo savo irgo; sakoma (beje, klaidingai), jog krisdamas suuks Finis Poloniae! Suvorovas atakavo Varuvos rytin priemiest Prag ir m skersti jo gyventojus. Pasiunt Sankt Peterburg raport, kuriame buvo tik trys odiai: URA, PRAGA, SUVOROVAS. Atsakymas irgi buvo trij odi: BRAVO FELDMARALE, JEKATERINA,
[m e trik a ]

kart treiasis padalijimas buvo vykdomas remiantis prielaida, kad lenk ir j respublikos jau nebra; taigi nebuvo iekoma ir kieno nors sutikimo. Prsija pasim Mazovij ir Varuv, pavadindama region Naujja Piet Prsija. Austrai pasim kit didel gabal ir pavadino j Naujja Galicija. Rusai pasiten kino Anglijos dydio gabalu. Galutin sutartis, pasirayta Sankt Peterburge, tur jo pried slapt protokol:
Turdamos galvoje btinyb panaikinti visk, kas galt atgaivinti prisim inim us apie Lenkijos karalysts egzistavim < ...> , auk tosios su sitarianiosios alys drauge nutaria niekada nevartoti savo ratuose < ...> Lenkijos karalysts vardo nei jos bendrojo pavadi nimo, kurie nuo iol panaikinam i visiem s laikam s < ...> 36.

Tuo metu, kai Bonapartas jau pradjo savo yg, niekam Europoje nerpjo neteisyb, padaryta Lenkijai. Rusija jau turjo tviriausios revoliucijos priei ninks ir monarchijos gynjos reputacij. O lenkams buvo primestas labiausiai usispyrusi sveikos valdymo formos prieinink vaizdinys. Juk jiems buvo lem ta pateikti daugiausia usienio kari, kovojusi prancz gretose per revoliuci nius karus.

725

EUROPOS

ISTORIJA

METRIKA
1795 metais, likvidavus Lenkijos-Lietuvos respublik, rus armija igabeno nukariaut ali valstybinius archyvus Sankt Peterburg. Jos grobis buvo ir Lenkijos valstybs Metryka Koronna (Karnos metrika) su vis karaliaus kanceliarijos akt, statut ir char tij, ileist nuo Vidurinij ami kopijomis, taip pat panaios Lietuvos didiosios kunigaiktysts ir Mazovijos kunigaiktysts kolekcijos. Kadangi kartu buvo paimti ir katalogai bei rodykls, niekas Varuvoje tiksliai neinojo, ko buvo netekta. Lenk isto rikai negaljo tyrinti savo alies istorijos taip, kaip vis XIX ami tai dar Prsijos ir Rusijos mokslininkai, tad usienyje susidar spdis, kad Lenkijos vaidmuo Europos istorijoje buvo toks pat marginalinis kaip ir dabar. Mginimai identifikuoti, atkurti ir, jei manoma, atgauti prarastus Lenkijos archyvus vyksta jau 200 met. Dalis j buvo grainta po 1815 met, dar daugiau po Rygos taikos sutarties 1921 metais. Dar vien dal pavyko sudti i po vis pasaul isibarsiusi kopij. 1945 metais sovietin armija vl pasisavino visk, kas turjo bet kokios verts, ir tik septintajame deimtmetyje grino kai kuriuos dokumentus. Niekam i nepriklau som tyrintoj niekada nebuvo leista laisvai naudotis cariniais ar sovietiniais archy vais .
[ g r o b is ]

Smulkesn ataskait, kas nutiko Lietuvos metrikai, pradtai 1440 metais, pateik tik viena Amerikos mokslinink io amiaus devintajame deimtmetyje. Pasinaudodama Vakar mokslininkams suteikta galimybe dirbti su sovietiniais archyvais ir turdama nepiln katalog kopij, kuri Varuvoje padar XVII amiuje siver vedai, ji kruop iai atsek daugum i Metrik sudarani kolekcij, kurias rus archyvarai pervardijo, perenklino ir perklinjo i vietos viet2. Taiau praslinkus porai imtmei nuo pagro bimo, didioji Lietuvos metrikos dalis tebebuvo Sankt Peterburge. Lietuvos ir Baltaru sijos vyriausybi praymus nebuvo atsivelgta, nes Rusijos federacija oficialiai pareik pretenzijas visus dokumentus, susijusius su Rusijos istorija , esanius buvusios RSFSR archyvuose, nepriklausomai nuo j laikymo vietos ir nuosavybs formos . Vakar istorikai pratinti akcentuoti dokumentini altini laikymosi princip. Tai sveikintinas pratimas visur, kur tik tokie dokumentiniai altiniai yra prieinami. Taiau jie pamirta dar svarbesn princip, kur rus valdia yra gerai perpratusi jau ne vien imtmet: kas kontroliuoja dokumentus, tas gali kontroliuoti ir j naudojim bei inter pretavim.

1796 1797 met Italijos kampanij Direktorija pradjo prie Austrijos valdas, jau izoliuotas iirus koalicijai. Ji reikminga tuo, kad tai buvo generolo Bonapar to, metais jaunesnio u Hoche', tarptautinis debiutas. Per kelias savaites apdris kusi prancz kariuomen prie Pajrio Alpi departamento sienos tapo nenuga lima jga. Italijos armijos kariai, tar jiems tas jaunuolis, a vesiu jus derlingiausias pasaulyje lygumas. Rasite ten garb, lov ir turtus. Ar jums nepri trks drsos?1 1 Per dvylika mnesi visa iaurin Italija buvo uimta. Bonaparto

7 26

REVOLUTION

taktinis meistrikumas, kur jis pirm kart pademonstravo 1796 met gegus 10 prie Lodi tilto, utikrino jam strategin dominavim. Milanas buvo ivaduotas, Mantuja paimta apgultimi, o austr pasiprieinimas palautas prie Rivoli. Atsiv r kelias Karintij, net Viena lauk atakos.
[g rile n S te in a s ]

Bonapart domino viskas, kas tik turjo kok nors ry su karu. Maitus ir sukilimus jis malindavo greit, rytingai ir iauriai. engdamas Parmos kuni gaikio valdas, jis pareikalavo tutuojau atiduoti visas meno vertybes. Tokia politika Luvrui lm tapti ymiausia i vis meno kolekcij. Praddamas derybas prie Kampo Formijaus taikos sutarties pasiraym (1797 met spalio mnes), Bonapartas reikalavo teiss diktuoti slygas neatsiklausiant Paryiaus. Toks elge sys utikrino jam politin pranaum alies viduje. 1798 1799 met Egipto kampanija Direktorijos buvo sumanyta brit koloni jiniam ir komerciniam pranaumui pakirsti. Pranczijos sitvirtinimas Artimuo siuose Rytuose bt susilpnins brit ryius su Indija ir paruos dirv Pranczi jos dominavimui visame Viduremio jros regione. Kampanija prasidjo Maltos ugrobimu ir 40 000 kari isilaipinimu Aleksandrijoje. Nepaisant valdanij Mameliuk karinio pralaimjimo, kampanijos skm visikai sumenkino tai, kad admirolas Nelsonas Abukiro lankoje sunaikino prancz laivyn (1799), o Rusija sudar strategin sjung su Osmanais. Po ios kampanijos buvo neskmingi mginimai pergudrauti britus Karib jros regione (1802), Amerikoje netiktai parduodant Luizian (1803), ir netgi Australijoje (1804). I to nieko neijo, nes brit Karalikasis laivynas pasirod ess toks pat nenugalimas jroje, koks Bona partas sausumoje. 1799 met rugpjio mnes Bonapartas ivyko i Egipto vyk dyti briumerio 18-sios perversmo ir valdios vadeli paimti savo rankas. Nabulione Buonaparte (1769 1821) kaip ir Hitleris bei Stalinas buvo svetimalis alyje, kuri jam likimas lm valdyti. Jis gim Ajao mieste Korsiko je, kuri prie metus Liudvikas X V buvo nusipirks i Genujos. Kai j kaip jaun kadet isiunt Pranczij studijuoti karo moksl, jis neturjo nei turt, nei visuomenini ryi ir netgi nemokjo kaip reikiant prancz kalbos. I jo iaugo paniurs, usispyrs jaunuolis, o po gelsva oda labai negiliai tnojo jo gimtinei bdingas vendetta jausmas. O Pranczija buvo maitinga kumelait", kuri rei kjo sutramdyti:
O Corse cheveu x plats! Q ue la France tait b elle Au grand soleil de m essidor! C 'tait une cavale indom ptable et rebelle Sans frein d'acier ni rnes d'or37. (O glotniaplauki korsikieti! Kokia Pranczija grai, Kai m audos jroj m essidoro spinduli! Kaip kum elait kaprizinga ir narti, Be plien o sl, aukso kaman.)

Glotniaplaukis korsikietis" u visk turjo bti dkingas revoliucijai, kurios dka, bdamas vos 24 met jis jau tapo artilerijos generolu. Jis savo akimis ste bjo netvarking Tiuilri rm turm, taiau tuoj po to jam teko ivykti i Pran czijos padti savo broliams Korsikoje. Gal taip ir bt ten pasiliks, jei eimos
727

EUROPOS

ISTORIJA

GRILENTEINAS
1797 metais Austrijos Valdvyrtelio srities Gmiundo parapijos Grilenteino kaime vals tieio audjo eimoje gim snus. eimos pavard nenurodyta, bet jos gyvenimo kelias atkurtas pagal parapijos knygas (r. III pried, 68). 1817 metais, bdamas dvi deimties met, tas snus ved eeriais metais vyresn moter ir ne vliau nei gruo dio mnes naujavediai susilauk snaus. Tuo momentu i eimyna galjo bti puikiu klasikins gentins eimos" pagal Le Play model pavyzdiu: patriarchalinis trij kart vienetas, kurio galva buvo 51 met amiaus senelis,
[g ro s s e n m e e r]

Taiau netrukus vaizdas pasikeit. Jau kitais (1818) metais senelis gavo iimtin (Ausnahm), pasiimdamas mon ir dvi neitekjusias nepilnametes dukteris, o vado vavim nam kiui perleisdamas snui. Jis ir toliau gyveno kyje apie dvylika met, kol po monos mirties ved vl ir isikl. Todl nuo 1818 met kis jau buvo nelabai panaus gentins eimos model. Dvylika met j vald snus, nepriklausomas nuo tvo, taiau jo nusen tvai tebegy veno kartu. Jo eima padidjo gimus dar trims vaikams, taiau patyr ir neteki mirus vyriausiajam snui (1821), motinai (1826) ir jo jauniausiajai, k tik gimusiai dukteriai (1827). Isiklus tvui ir netekjusioms seserims (1830), jis galjo susidoroti su patirtais nuostoliais tik paimdamas kelet audj su eimomis ir dar kelet tarn. 1841 metais, kai vyriausiam i jo likusi gyv sn sukako dvideimt vieneri, jo kyje buvo trys atski ros, nesusigiminiavusios eimos - kio galvos eima ir dviej senesni audj eimos, neseniai pakeitusios dvi vienias motinas su nesantuokiniais snumis. Nesunku sivaiz duoti, koki rpesi tai galjo sukelti1. T pavyzd istorikai parinko nordami parodyti, kok pavoj kelia laikui bgant vyks tani dinamini pasikeitim apibendrinimai remiantis standartiniais sociologiniais modeliais. eimos gyvenimo ciklas, atskleidiantis skms potvynius ir atoslgius, yra labai svarbi svoka vairi laik valstiei gyvenimui Europoje suprasti.

nebt ivij vietiniai neramumai. 1794 metais, po tarnybos Tulone kartu su Robespierre'o broliu, j trumpam buvo sum termidorieiai, po to jis pra Osman sultono karininko patento, bet neskmingai. Taiau 1795 metais pasi mai po ranka Paryiuje kaip tik per rojalist mait spalio mnes ir igelbjo Konvent savalaike kartes porcija". Po to iam kadaise suklusiam tarim artileristui jau seksi viskas, kad ir ko jis imtsi. 1796 metais j paskyr vadovauti nudriskusiai Italijos armijai. Labai greit jis tapo pranaesniu u savo politinius virininkus, teisingai nusprends, jog valdios Paryiuje likimas priklauso nuo ger naujien i fronto. Jo paramos jau atvirai siek silpnjanti Direktorija, o ivykimas Egipt 1798 1799 metais tik sustiprino jo pozicijas. Briumerio perversmas, padars j faktiniu Pranczijos dik tatorium, prajo labai sklandiai. Tai buvo tokia operacija, kuri galjo atlikti tik visai paalinis mogus. Nuo tada, per visus konsulatus ir imperij, per jras

728

REVOLUTION

kraujo, ilietas keturiasdeimtyje mi, kurie, pasak jo, visi buvo gynybiniai, Napoleonas niekada nesidair atgal. Apsistats panaiais staiga ikilusiais mara lais Berthier, Massena, Macdonaldu, Muratu, Soultu ir Ney'u, bei panaiais talentingais ministrais Talleyrand'u, Gaudinu, Fouch ir Clarke'u, jis tvirta ranka vald neijodint Pranczijos kumelait. O kai ta kumelait pakluso raiteliui i Korsikos, jis ukrov jai korsikietik giminysts ryi nat visos Bonapart gimins pavidalu: Josephas tapo Neapolio ir Ispanijos karaliumi, Lucienas Kanino kunigaikiu, Liudvikas Olandijos kara liumi, Deromas Vestfalijos karaliumi, Eliza Lukos kunigaiktiene, Paulina Guartalio kunigaiktiene, o Karolina Neapolio karaliene. Suklupo tik savo paties dinastijos kelyje. Jo vedybos su Josphine'a de Beauhamais, kreole i Martinikos nukirsdinto aristokrato nale, nedav pdinio ir baigsi skyrybomis. Jo meilu lenk Marija Valevska pagimd sn, taiau jis nebuvo pripaintas. Jo antroji mona Marija Luiza Austrijiet 1811 metais pagimd Napoleon II, Romos karali. Taiau tuo metu vir mesidoro sauls" jau m rinktis debesys. Pirmasis Europos valdovas svarst invazijos Rusij planus. Pasak Tocqueville'io, Napole onas buvo toks didis, koks tik gali bti nedorybingas mogus",
[k o rs ik a ]

Antroji koalicija tapo manoma rus caro Pavio I dka jis norjo vaidinti aktyvesn vaidmen. Suvorovo vadovaujama rus armija spjo atkariauti didij austr Italijos dal, kol vl pasirod Bonapartas atstatyti pusiausvyros. Taiau Pavlas I buvo nuudytas, Didiosios Britanijos sjungininkai kontinente nusimin ir ji vl liko viena kovoti su Pranczija. Sjunginink sudarytos Liunvilio taikos sutarties (1801) pavyzdiu britai pasira Amjeno taikos sutart (1802). Po antrosios koalicijos lugimo Bonapartas galjo vertinti padt i jgos pozi cij. Jis prats ukariavimus Italijoje, uimdamas Pjemont, Parm ir Pjaenc. Isiunt nenusisekusi ekspedicij maitui Haityje slopinti, siver Vokietij, iprovokuodamas ventosios Romos imperijos gal, ir pradjo formuoti Bulonje Arme de l'Angleterre. Jis netgi vl pradjo kurti savo pagrindini prieinink strateginio apsupimo planus. 1805 met kovo 30-j ra Persijos achui:
Bonapartas, prancz im peratorius, Fethui Ali, pers achui. Sveikinim ai! Turiu pagrindo tikti, kad Dinas, tvarkantis valstybi likim us, nori, kad parem iau js pastangas isaugoti js im perijos gali. Persija yra kilniausia alis Azijoje, o Pranczija pirmoji Vakar imperija < ...> Taiau ioje em je yra ir toki im perij < ...> , [kur] m ons i prigim ties neram s, gods ir pavyds. Pavarg nuo savo dykyni, rusai ksinasi graiausias O sm an kara lysts dalis. Anglai, likim o im esti sal, nevert js im perijos paios m aiausios dalies < ...> , kuria valstyb Indijoje, kuri tampa kasdien vis pavojingesn. tai tas valstybes reikia stebti ir j bijoti < ...>
38

Napoleono aukta nuomon apie Azijos alis nebuvo visai nenuoirdi. Egipto kampanijos metu jis syk pasak: Europa tai kurmiarausis. Visos didiosios impe rijos ir revoliucijos vyko Rytuose"3 9 . Taiau Europos reikalai netrukus ikilo vl. 1805 1814 met treioji koalicija, tas paskutinis Pitto diplomatinis edevras, buvo suorganizuota siekiant galutinai isprsti gin. Taiau tai vyko ltai. Brit

729

EUROPOS

ISTORIJA

laivyno pergal prie Trafalgaro kyulio (1805 met spalio 21 d.) utikrino Didia jai Britanijai visik pranaum jroje, atmus Pranczijai bet koki invazijos Brit salas galimyb. Utat sausumoje Napoleonas vien po kito visikai sutriu kino visus savo prieininkus. 1805 metais Austerlicas utikrino visik Austrijos pralaimjim ir Rusijos pasitraukim i koalicijos; 1806 metais Jena ir Auertetas visik Prsijos sutriukinim; 1807 metais Eilau ir Frydlandas visik vis rus dalini pasitraukim. Per 18 mnesi buvo uimta Viena, Berlynas bei Varuva, ir kai Napoleonas 1807 met liepos mnes ant plausto Nemune prie Tils pasira taikos sutart su Rusija ir Prsija, Didioji Britanija trei kart liko viena,
[s la v k o v a s ]

SLAVKOVAS
Slavkovas (lovs vieta") yra nedidelis miestelis Moravijoje apie 20 kilometr j rytus nuo Brno. Vokiku Austerlico pavadinimu 1805 met gruodio 2-j jis tapo dramati kiausios Napoleono pergals - Trij imperatori mio" scena. Napoleonas, traukdamasis nuo jungtini Austrijos ir Rusijos pajg, temp paskui save ir jas. Gaubiamos ryto miglos, trys sjunginink kolonos patrauk prie Napoleo no armijos deinj sparn. Taip ygiuodami mano deinij pus, - pareik Napo leonas, - jie atveria man savo flangus". Maralas Davout, kurio kariai per 48 valandas veik beveik 150 kilometr atskub jo nuo Vienos, vis dien atlaik keturis kartus gausesni prieo dalini atakas. 10 valand ryto rkas pakilo ir nuvito garsioji soleil d'Austerlitz. Pranczai um vir apylinki ikilusi Praceno auktum, nuo kurios jie galjo patrankomis ienauti visus kovos lauko sektorius ir perskelti pusiau prieo pajgas. Kai prancz imperatoriaus gvardija atrm rus gvardij, prasidjo traukimasis. Pralauusi led slnio eeruose, prancz artilerija atkirto pagrindin atsitraukimo keli. Kovos lauke, tarp 20 000 nukau t i 150 000 ir kita tiek paimt nelaisv, Napoleonas mgavosi savo triumfo valanda. II vous suffira de dire, - kalbjo jis tiems, kas neuvo, - j'tais Austerlitz (Jums pakaks tik pasakyti: Buvau prie Austerlico") . m tap Grosas, Vernet, Callet, Grardas. Jis buvo apdainuotas poet. Taiau n vienas apraymas neprilygsta tam, kuris pateiktas Levo Tolstojaus Karo ir taikos III knygoje: Kai saul visikai inr i rko ir akinaniu spindesiu trykteljo laukus <...> jis nusimov pirtin nuo graios baltos rankos, dav ja enkl maralams ir sak pra dti kautynes2. Dabar Austerlicas, kaip ir Vaterlo, yra geleinkelio stotis, aptarnaujanti Pranczijos pietvakarius [turta galvoje - ekijos pietryius; red. past.]. Karo istorikams ne tiek rpi atpasakoti generol planus, kiek kari emocijas ir igyvenimus3. Nepaisant to, kaip tik didieji miai lm, kas valdys visa tai, i ko susideda praeitis.

7 30

REVOLUTION

Taiau Didiosios Britanijos veiksm daugiau negu pakako, kad karas nesi baigt. Karalikojo karo laivyno vykdoma blokada Didioji Britanija ts preky bin kar su visomis alimis, kurios buvo priverstos vykdyti Napoleono konti nentin blokad". Negana to, 1808 metais nusisdama kariuomens dalini iaurin Ispanij, ji prieinosi Napoleono neseniai vykdytam Ispanijos ir Portu galijos umimui ir pilietinius karus Pirn pusiasalyje pavert tarptautiniais, padarydama i jaunojo Arthuro Wellesley'aus Gelein kunigaikt"; Napoleonas taip ir nerado laiko nei itekli nuslopinti i diversij. Viena po kitos skausmingai vluodamos pradjo atsigauti merdjanios koali cijos dalyvs. 1808 metais kai kurios Italijos dalys prisijung prie Ispanijos, sukildamos prie prancz valdi. 1809 metais Austrija anuliavo sutart su Napoleonu, taiau tai baigsi tuo, kad ji buvo dar kart visikai sutriukinta prie Vagramo (1809), i kur buvo matyti Viena. 1810 1812 metais prasidjo bruzdjimai Prsi joje; i pradi tai buvo slaptas pogrindinis pasiprieinimas. Tuo metu ir Rusijai nusibodo ryiai su pranczais, ji bgtavo dl Napoleono plan Lenkijos-Lietu vos atvilgiu, be to, kaip ir visus kitus, j erzino kontinentins blokados suvary mai. Napoleonas artjo prie savo galybs virns,
[ ib u t s ]

Per dvideimt met, nuo 1792 iki 1812-j, Europos emlapis ir valstybi sistema smarkiai pasikeit. Prancz revoliucins armijos padar trij tip terito rinius ir politinius pakeitimus.

IBUTS
1810 metais Napoleonas usak i kvepal gamintojo Chardino 162 flakonus savo mgstamo Sevilijos apelsin kvapo odekolono. Garsiame laike jis kart pra Josephinos nesimaudyti por savaii prie susitikim su juo, kad galt pasimgau ti jos natraliu kvapu. Jai mirus, Napoleonas pasodino ant jos kapo ibuokli ir vis likus gyvenim neiojosi medalion su jom is.1 Jis buvo ukietjs odomane (kvap mgjas"). Kvapas, tas nebylusis pojtis", uosls faktorius" istorijoje egzistavo visada, tik istorikai danai j ignoravo2. Anot vienos hipotezs, vyr lytin potrauk suadina mote rikas silki raalo" kvapas ir noras vl pasinerti pirmykt okean3. Natrals kvepa lai, tarkim, ambra, castoreum, cibetas ir muskusas nuo seniausi laik buvo viena i svarbiausi prabangos preki pirkli srauose. Viduramiai buvo pilni kvapni niek nieki ir smilkal kvapo bei roinio - tos Mergels Marijos glels - 165 iedlapi. Pranczijos revoliucija kupina Paryiaus atviros kanalizacijos smarvs, XX amius lavon dvoko apkasuose ir koncentracijos stovyklose, modernizmo amius - pramons teral ir, nuo 1922 met, pirmojo sintetinio aldehido Chanel Nr. 5" kvapo.

731

EUROPOS

ISTORIJA

Vis pirma vairiu metu jos smarkiai praplt paios Pranczijos teritorij, tie siogiai prijungdamos dideles dalis Nyderland, Vokietijos, veicarijos ir Italijos. 1810 metais vietoj 83 Respublikos laik departament buvo 130 Imperijos depar tamentai su 44 milijonais gyventoj. Virtin, kuri pradjo Eno, Alj, Odo depar tamentai, papild Bouches d'Elbe (Hamburgas), Simplon, Tibre ir kt. Kiekviena nauja aneksija maino Pranczijos imperijos pranczikum (r. III pried, 67). Antra, buvo pristeigta daug nauj valstybi; visos jos glaudiai siejosi su Pran czija ir turjo pagal jos model sudarytas konstitucijas bei Pranczijos pavyzdio administracijas. I toki valstybi galima paminti Batavijos Respublik (1795 1804), vliau pertvarkyt Olandijos karalyst (1804 1810), Etrurijos karalyst (1801 1805), Reino konfederacij (1806 1813), Bergo didij kunigaiktyst (1806 1813), Vestfalijos karalyst (1807 1813), Varuvos didij kunigaiktys t (1806 1813), penkias Italijos respublikas ir vadinamj (iaurins) Italijos karalyst (1805 1814).
[ily rija ]

Treia, po vlesni Napoleono ukariavim daugeliui seniau susikrusi valstybi buvo leista gyvuoti toliau, tik su smarkiai pakeistomis sienomis ir su grietai kontroliuojama vidaus tvarka. Tai grupei galima priskirti Austrij, Pr sij, Ispanij, Neapol ir Portugalij. Vienintels Europos dalys, kurioms pavyko ivengti Napoleono vietjikojo despotizmo revoliucini pertvarkym, buvo Brit salos, Skandinavija, Rusija ir Osman valdos. Be i iimi, visa Europa patyr radikalias permainas, nula vusias tradicin tvark ir suteikusi jos gyventojams galimyb nors trumpam pajusti kako visai skirtingo skon,
[b o u b o u lin a ]

Ne taip paprasta atsakyti klausim, ar vietos gyventojai sveikino tas permai nas ir ar patys jas inicijuodavo. Kai kur jie i tikrj diaugsi. Pavyzdiui, Olan dijoje ir veicarijoje buvo giliai leidusi aknis respublikos alinink, kurie i anksto lauk prancz intervencijos; taip pat bta pakankamai rimt prieasi kai kuriems miestams, pavyzdiui, Briuseliui, Milanui ar Varuvai rodyti didel entuziazm. Kitur pranczus sutikdavo apimti vairiausi jausm nuo palanki iki prieik. Napoleonas apie ilaisvinim kalbjo labai graiai, taiau reals jo darbai sm ark iai a ts ilik o n u o k alb . B a u d ia u n in k a tle id im o n u o b a u d ia v o s ir respublikinio valdymo privalumus galjo nusverti padidinta mokesi nata ir negailestingas mimas kariuomen. Keliose alyse, ypa Ispanijoje, prancz atvykimas sukl nirtingus pilietinius karus. Daugelis Europos gyventoj, teori kai palaikiusi revoliucij, pamat, kad ji nepaprastai despotika. Napoleono laik Nyderlandai pirmieji patyr Pranczijos eksperimentus usie nyje. Batavijos Respublik (1794) pakeit Olandijos karalyst (1806), valdoma Liud viko Bonaparto, kol pagaliau visi Nyderlandai buvo tiesiogiai prijungti prie Pranc zijos imperijos. Revoliucins idjos apie taut teises panaiai paveik valonus, flamandus ir olandus. Joms buvo lemta ikilti paviri ateinaniais deimtmeiais.
a s

Napoleono laik Italija gavo savo pavidal per kelet met, patirdama sudtin Y vV lytcyo p o s k i u s . B on aparto \vest tvark suard Antroji koalicija, taiau vles

ns kampanijos j vl atkr ir praplt. 1797 7 metais suartos perimos

732

REVOLUTION

ILYRIJA
Kaip ir daugelis kit efemerini Napoleono eros darini, 1809-1813 metais egzistavu si llyrijos provincij kerai veik dar ilgai po to, kai jos paios buvo iformuotos. Pri jungtos prie prancz valdomos Italijos karalysts, jos apm ilg Adrijos jros pakrants ruo nuo Triesto iki Dubrovniko bei svarbias Karintijos, Karniols, Istrijos, Slovnijos, Slavonijos ir Krainos dalis. To trumpo laikotarpio, kai i sritis buvo laisva nuo Habsburg valdios, pakako iebti ilgai trukus ilyrist judjim tarp slovn ir kroa t bei usitsusi ital iredentist kampanij u Triesto ir Fiums (Riekos) sugrinim Italijai (r. III pried, 14). Po 1815 met specifinis io regiono pobdis buvo nuolat akcentuojamas, kai Habs burg valdymas vl atstatytas atskiroje Kroatijos-Slavonijos karalystje. iam eksperi mentui savo ruotu padar gal 1848-1849 met neramumai, Kroatijos bano generolo Jelaiiaus armijai pakilus kov prie Vengrijos nacionalinio sukilimo pajgas. Nors ne i karto, bet Kroatijai buvo u tai atsilyginta plaia autonomija Habsburg Vengrijos karalysts sudtyje. Ilyrizmas" pirmiausia sibgjo XIX amiaus ketvirtajame deimtmetyje kaip jud jimas, siekiantis apginti visus Habsburg valdose esanius piet slavus nuo vis did janio usienio kultrinio dominavimo1. J sustiprino mginimas primesti vengr kalb kaip oficiali Kroatijos-Slavonijos kalb. Taiau nuo XIX amiaus vidurio apie Liublian susitelkusi slovn nacionalinis atgimimas m atsiskirti nuo kroat, susitelkusi apie Zagreb (Agram). Slovnai, po 1867 met atsidr dualistins monarchijos austriko joje dalyje, turjo atskir slovn kalb, su savita literatrine forma nuo reformacijos laik ir sistemino j2. Kroat lyderiai pasirinko prieing keli - prisijung prie serb kultros aktyvist grups, kad kartu su jais kurt bendr literatrin kalb, inom serb-kroat kalbos pavadinimu. Jos pagrindu buvo paimta vadinamoji tokavskin" tarm, kuri vard kas taria to , o ne a ar kai kaip kitose dviejose tarmse. Kartu jie stiprino savo nacionalin tapatyb, pabrdami priklausomyb Romos katalikams (o ne pravoslavams, tarkim, serbams), ir serb-kroat kalbai naudodami lotyn abc l . 1918 metais ir slovnai, ir kroatai piet slav judjime ikilo kaip atskiros, bet arti mos tautos. Abi jos suvaidino svarb vaidmen kuriant Jugoslavijos valstyb . [ c r a v a t e ]
[MAKEDONIJA] [SARAJEVAS]

Nors po 1945 met atkurtoji Jugoslavijos federacija buvo visikai pajungta Tito komunistams, Slovnija ir Kroatija siek autonominio statuso federacijoje kartu su Ser bija, Juodkalnija, Bosnija ir Makedonija. Slovnija, maiausia ir turtingiausia federacijos sudtin dalis, turjo beveik tok pat BNP vienam gyventojui kaip ir Austrija. 1992 metais ji pirmoji isikovojo nepriklausomyb. Kroatijai seksi prasiau. Nepaisant Euro pos Sjungos paramos, jos nepriklausomybs paskelbimas pirmiausia sukl kar su Serbijos vadovaujamais Jugoslavijos federacijos likuiais, o po to - smurt paskatinus Bosnijos susiskaldym. Tik laikas parodys, ar jaunosios Slovnijos ir Kroatijos respub likos bus ne tokios efemerikos kaip jau seniai pamirtos llyrijos provincijos, kurioms jos kadaise priklaus.

733

EUROPOS

ISTORIJA

BOUBOULINA
1801 metais jauna nal i Hidros salos, esanios netoli Atn, itekjo u Demetrioso Boubouliso, laiv savininko i gretimos Spetso salos. Jos tv Osman turkai sum po rus remiamo grafo Orlovo sukilimo, o ji pati buvo susijusi su slaptu judjimu Philiki Etaireia (Draug ratelis), kurio centras sikr graikikame Stambulo priemiestyje Fanari. Ji buvo kilusi i sal, kuri gyventojai kalbjo albanikai, taiau dl priklausomybs sta iatiki cerkvei save laik graikais. Kai Bouboulis nuud piratai, Laskarina Bouboulina tapo turtinga savarankika verslininke ir ymia graik nacionalinio judjimo globja1. Per nepriklausomybs kar Laskarina asmenikai puol kov. Pastat karo laiv Agamemnon, dalyvavus daugelyje karo veiksm. Pravardiuojama kapitonu", ji ant balto irgo narsiai jodinjo po kovos laukus, dalino amunicij, maist, drsino karius, per Nafliono apgult vadovavo pil apsupusiems kariams, kurie iskerd turk gul. Taiau neiveng ir kritikos. Nepalanks jai istorikai tvirtino, kad i buruazinio nacio nalizmo dievait sakiusi udyti turk ir yd moteris dl j papuoal, o Nafliono patrankas liepusi ilydyti nordama pasipelnyti. Graik nacionalinio isivadavimo kova kvp daug pasakojim apie moter patrio tizm. Ypa gerbiamas Souli kaimelis Epire. Kai jo gyventojus vyrus 1801 metais turkai pam nelaisv, kaimo moterys ir vaikai susirinko ant stai pakrants uol okti zallongos ok. Moterys viena po kitos ved ratel, o po to okdavo nuo uolos ir usimudavo, kol neliko n vienos. Dabar graik mergaits mokyklose kartoja ritual, okda mos nuo scenos ant iuini krvos ir, dainuodamos zallongos dain: Kaip uvis, itraukta i vandens, Kaip gl, numesta ant akmens, Taip be laisvs ilgai negyvens Moterys Souli salos. Toki kaip Bouboulina nacionalini didvyri netrksta ir kitose alyse. Jos aminin k lenk aristokrat Emilija Plater (Emilija P lia te ryt j806-1831), persirengusi vyru, uvo kovodama su rusais. Tokios veikjos dabar laikomos nukrypusiomis nuo pagrin dini feminisi tiksl. Bouboulina nesulauk Graikijos nepriklausomybs. J nuud. Taiau ne turkai, o ts kaimynas: per vaid jis ikio pro lang mukiet ir kulka pataik jai tiesiai ird.

vietins respublikos Cizalpin Lombardijoje, Ligurijos Genujoje, Partenopjos Neapolyje, Lukos ir Romos tapo revoliucins tvarkos flagmanais. Prie j pri sijung kiti laikini dariniai, tarkim, Pjombino kunigaiktyst ir Etrurijos karalyst, kol po 1805 met buvo jungti Pranczijos imperij, Neapolio karalyst arba (iaurins) Italijos karalyst, kurt Napoleono posniui Eugne'ui de Beauharnais. Amininkus, ypa katalikikose alyse, labiausiai okiravo Popieiaus srities panaikinimas ir blogas elgesys su popieiais. Pijus VI (1775 1779), pasmerks mogaus teisi deklaracij, neteko pasaulietins valdios ir mir Valensijoje,
734

REVOLUTION

priirimas prancz. Pijus VII (1800 1823), syk pareiks, kad krikionyb nesuderinama su demokratija, gavo penket met prancz areto, nes ekskomu nikavo visus (nevardytus) v. Petro palikimo plikus". Napoleono epochos patirtis labai pagyvino nacionalinius jausmus Italijoje, kartu provokuodama atr isigandusi konservatori ir naujosios liberal kartos susidrim. Vokietija kaip ir Italija per revoliucinius karus buvo kelis kartus kuriama ir vl ardoma. Dka to, k Prsija gijo dukart padalijus Lenkij, XVIII amiaus paskutiniajame deimtmetyje joje brendo didels permainos. Valdant Frydrichui Vilhelmui II (1786 1897) Prsija net surizikavo sudaryti sjung su Lenkija-Lie tuva. Taiau Rusijos galios suvokimas greit sugrino j atgal. 1795 metais Berly nas jau turjo Dancig ir Varuv, tad 40 procent jo valdom gyventoj sudar slavai ir katalikai, labai daug buvo ir yd. Penktadal Prsijos gyventoj sudar imigrantai. Nors E.T.A. Hoffmannas (1776 1822) Varuv vald trumpai, taiau spjo palikti pdsakus. Phantasiestcke (Fantazij Kalo dvasia", 1814) autoriui, kaip Naujosios Piet Prsijos vyriausiajam valdytojui, tenka asmenin atsako myb u danai fantastini vokik pavardi sugalvojim didiausios Europoje yd bendruomens nariams. Sunku pasakyti, kokiu keliu bt pasukusi Vokie tijos istorija, jei Prsijai bt leista pltotis netrukdant. Taiau atsitiko taip, kad senj Prsij um Napoleonas, o naujoji Prsija, vl susikrusi 1815 metais atgautoje teritorijoje, buvo jau visai kitokia. Napoleono laik Vokietija atsirado pranczams rytingai stengiantis suardyti ventj Romos imperij suirus antrajai koalicijai. Procesas prasidjo 1803 metais banytini valstybli sekuliarizacija ir 112 kit imperijos miest bei kunigaik tysi priskyrimu Badenui, Prsijai, Viurtembergui ir Bavarijai. 1804 metais 350 imperijos riteri neteko savo nepriklausomo statuso, o keletas svarbiausi kuni gaiki pakilo auktyn hierarchijos laiptais. Prancikus Habsburgas gavo Austri jos imperatoriaus titul, o jo kolegos i Bavarijos ir Viurtembergo pasiskelb karaliais. 1806 metais eiolika pietins ir vakarins Vokietijos kunigaiki sudar Reino konfederacij, privaljusi teikti Napoleonui karin pagalb. Jos vadovas, Frstenprimas, buvo Karlas Theodoras, Dalbergo baronas (1744 1817), Mainco arkivyskupas ir Frankfurto didysis kunigaiktis. Kadangi visi ie vykiai prietaravo ventosios Romos imperijos konstitucijai, imperijos pozicijos buvo nepataisomai paeistos. Napoleonas be jokio vargo suorganizavo galutin jos lik vidavim 1806 met rugpjio mnes. Tais paiais metais po mio prie Jenos lugo ir Prsija, jos karalius pasitrauk Karaliaui. Saksonija prisijung prie Reino konfederacijos. 1807 metais, po Tils taikos sutarties, i vakarini Prsijos vald buvo sudaryta Vestfalijos karalyst Napoleono broliui eromui, o Dancigas paverstas laisvuoju miestu. Likusioji Prsijos dalis, skaitant Berlyn, taip ir liko prancz okupuota. Be knyg pardavjo i Niurnbergo J. W. Palmo, prancz suaudyto u jo pamflet Apie didiausi vokiei paeminim, ir Prsijos husar majoro Ferdinando von Schillo, kuris 1809 metais pakl savo pulk per anks tyv sukilim, kankini buvo nedaug. Taiau Napoleono eros patirtis, naikindama tiek daug senesni partikuliariz m, paruo dirv Vokietijos suvienytam nacionaliniam identitetui. Napoleonas
735

EUROPOS

ISTORIJA

syk cinikai pareik, kad Vokietija visada buvo tapimas", o ne buvimas". Taiau btent jis daug padar, kad tokia padtis pasikeist. Berlyno universite tas, steigtas 1810 metais per prancz okupacij, puoseljo nauj mstym. Pirmasis jo rektorius buvo filosofas J. G. Ficht (1762 1814), patriotins dainos Reden an die deutsche N atio n (Kreipimasis vokiei taut", 1808) autorius. 1813 1814 met ivaduojamasis karas" pasirod ess ypa kvepiantis. Vis lpose buvo poeto ir istoriko Ernsto Moritzo Arndto (1769 1860) dainos Was ist das deutsche Vaterland? (Kas yra vokiei tvyn?") odiai. Arndtas, kurio krinys Geist der Z eit (Laiko dvasia", 1806) pirmasis pakviet pasiprieinti, ko gero, atsak savo paties klausim: Vokietija yra ten, kur skamba vokiei kal ba ir kur ja giedami himnai Dievui danguje". Tais paiais metais tremtyje atsi drs Prsijos baronas von Steinas, kuris lanksi Sankt Peterburge ir pasmerk Napoleon kaip monijos prie, kr per ankstyv vokiei taut federalins sjungos plan. Vokietija turi sitvirtinti, ra jis, strateginje padtyje tarp Pranczijos ir Rusijos". Tai ir sudar Gross Deutschland ir M itteleuropa svok branduol, [k a u k a z o
ras]

Napoleono laik Ispanija nugrimzdo netvarkos lin. Pirmosios prancz ekspedicijos 1807 metais tikslas buvo tik nubausti Portugalij u jos ryius su britais. Taiau prancz gul buvimas Ispanijoje ir Napoleono brolio Juozapo pasodinimas Ispanijos sost sukl gyventoj pasipiktinim. Nuo tada prancz bdoms nebuvo galo. Portugalai sitvirtino u Tores Vedras linijos, britai reng ipuolius i savo bazs Korunoje, Madridas ir daugelio provincij centrai buvo opozicijos rankose, didelje alies dalyje vyko partizaninis karas. Ispanijos laiky mas savo rankose pranczams kainavo vis daugiau. 1808 1809 metais silpn janias prancz pozicijas laikinai sustiprino asmeninis Napoleono sikiimas. Taiau jam reikjo ivykti, o kiekviena jo atstov Soulto ir Massenos pergal tik dar labiau komplikavo padt. 1812 metais antipranczikieji liberalai, apgulti Kadise, sugebjo priimti liberali konstitucij, numatani ribotos monarchijos atkrim. 1813 metais prancz alininkams pavyko sugrinti ankstesnj valdo v Ferdinand VII. Taiau pasirod, kad tai nieko neduoda, nes tuo metu Wellingtonas jau buvo toli paengs ukariaudamas vis pusiasal, [g u e r r il l a ] Napoleono laik Lenkija buvo karto entuziazmo ir gilaus nusivylimo alis. Napoleono atvykimas 1806 met gruodio mnes ir savivald turinios Varuvos didiosios kunigaiktysts krimas sukl didel susijaudinim, taiau permainos buvo labai menkos palyginti su lauktuoju lugusios epospolitos atgaivinimu. 1809 metais antrasis austr pralaimjimas dav kunigaiktystei Krokuv; taiau ji taip ir nesulauk jokios pagalbos, kad galt susigrinti Dancig, Lietuv ar Rusijos uimtas provincijas. Lenk savanoriai dalyvavo visuose revoliucini kar etapuose, pradedant nuo legion Italijoje 1796 metais. Taiau iaurs finansiniai reikalavimai, kuri simboliu tapo vadinamosios Bajons sumos, ir nuolat augantis imam naujok, uvusi ir mutils (suluoint) skaiius didino gyventoj nepasi tenkinim. Napoleonas niekada neatskleid savo galutini plan Lenkijos atvil giu, net 1812 metais, kai trumpam buvo uvalds beveik vis istorins Lenkijos
736

REVOLUTION

KAUKAZO RAS
Galima atsekti, kad poir, jog visos Europos tautos priklauso vienai baltajai rasei, kilusiai i Kaukazo, pirmasis ikl mokytas Getingeno universiteto profesorius Johan nas Friedrichas Blumenbachas (1752-1840). Nors is poiris akivaizdiai klaidingas, jam likimas lm ilgai gyvuoti. Iauklti Biblijos ir klasikini veikal dvasia, europieiai jau seniai buvo pasiruo iekoti Kaukaze savo akn. Pasakojime apie tvan Bties knygoje sakoma, kad arka sustojo Ararato kalnuose" (Pr 8, 4); Araratas yra biblinis Armnijos pavadinimas. Legen dos apie aukso viln ir Prometj irgi susijusios su Kaukazu. Taiau Kaukazo taut etnin ir rasin sudtis nepaprastai vairi (r. III pried, 73). Nra jokio pagrindo laikyti jas rasinio grynumo altiniu. N vienas i svarbiausi Kaukazo taut potipi, pavyzdiui, vadinamoji armnoidin grup, nra gausiau atstovaujamas kur nors kitur Europoje. Blumenbachas, lyginamosios anatomijos, o ypa kraniometrijos (kaukols anali zs) pradininkas, vis laikomas penki rasi schemos autoriumi. i schema atsirado i didels jo kaukoli kolekcijos tyrinjim, kurie buvo skelbiami tris deimtmeius, pra dedant nuo 1798 met1; ji isiteko tradicinio mokslo rmuose. Pagal Blumenbacho sistem kaukazieiai atstovauja europin ir aukiausi moni gimins rasin tip. Kai Blumenbachas studijavo etnologij, jam kakas pakio kaukol i Kaukazo regiono, ir jis pripaino j tobuliausio mogaus tipo standartu2. Turint visa tai galvoje, atrodo keis ta, kad kai kuri ali vyriausybs dar tebenaudoja Kaukazo rass kategorij sociali ns politikos ir statistikos srityse. Piet Afrikoje ikreipta baltosios rass svoka iki 1991 met sudar despotik ir diskriminacini aparteido statym pagrind. Be baltosios Kaukazo rass, Blumenbachas iskyr dar rudj malajiei ras, geltonj mongol ras, juodj negr ras ir raudonj indn ras. Jo pasilytas moni suskirstymas penkias rases susilauk platesnio pripainimo u paprastesn baltosios, rudosios ir geltonosios rasi schem, sukurt barono G. L. Cuvier (17691832) - kito lyginamosios anatomijos specialisto, dirbusio Collge de France. Kiek vliau suskirstym rases pagal odos spalv papild rasi hierarchijos svo ka, pagal kuri baltaodiai europieiai atsidr paiame viruje. Toks poiris pirm kart isakytas Victoro Courtet (1813-1867) darbuose, taiau didiausios takos turjo jo idstymas grafo Josepho Arthuro de Gobineau (1816-1882) veikale Essai sur l ingalit des races humaines (Es apie moni rasi nelygyb", 1855). Istorija rodo, - ra jis, - kad visos civilizacijos yra kilusios i baltosios rass ir kad visuomen ilie ka didi ir talentinga tik tiek, kiek ji isaugo j sukrusios kilnios rass krauj". Skirting rasi atstov lytinis santykiavimas tolygus degeneracijai. Tautos isigimsta tik dl to, kad j kraujas uteriamas vairiomis priemaiomis"3. Gobineau, paras ir Persijos istorij, atsakingas ir u klaidinanio poirio, kad baltoji ras", kuri jis laik senovs arij, ar irann palikuone, sutampa su indoeuro piei kalb eima, propagavim. Taip neteising arij etiket jis pavert senesnio, bet ne maiau klaidingo epiteto kaukazinis" partnere ir varove.

737

EUROPOS

ISTORIJA

Visi tie epitetai - baltasis, kaukazinis, arij, europoidinis - atspindi ilgas kakokio iimtinio, ir todl neegzistuojanio, Europos gyventoj rasins sudties bendro var diklio, paiekas. Tai tik dalis platesnio abejotin termin odyno, apimanio ir tokius odius kaip juodas, azijinis, semitinis ispanikas, kur beviltikai susimai fiziniai, geografiniai ir kultriniai kriterijai. Didiul Europos gyventoj fizini tip vairov paskatino daug mginim nustatyti j paplitimo ribas ar iskirti regioninius pogrupius. iuolaikiniuose inynuose galima sutikti geltonplaukius iaurieius4 (juos savinosi naci ideologija), iberokeltus, atlantobaltijieius (jiems priskiriami anglai, olandai ir iaurs vokieiai), vidurio europieius (didioji dalis vokiei ir rus) ir tamsaus gymio indoviduremieius. Jie nek labiau pagrsti u kadaise populiari praktik kiekvienai iuolaikinei tautai surasti atskir rasi n grup. Nepaisant to, pavadinimai island ras, vokiei genai arba lenkikas krau jas dar neinyko i buitins kalbos, jau nebekalbant apie dan od, rudaplaukius airius arba juoduosius unis" ir baltsias damas", kuri taip gausu europiei folklore. iuolaikinis genetikos mokslas paeng daug toliau u XIX amiaus ios srities pionieri metodus ir ivadas. Lemiamas ingsnis buvo engtas 1953 metais, kai pavy ko atskleisti, kaip veikia DNR. Apskritai mokslo paanga parod, kiek daug visa mo ni gimin turi bendros genetins mediagos ir koks milinikas charakteristik kiekis ukoduotas genuose5. Daugelyje pareikim, padaryt 1956-1964 metais, UNESCO pasmerk pagrindinius rasinius mitus, vyravusius nuo Blumenbacho ir Gobineau lai k . Rasiniai ir gimininiai skirtumai nebuvo atmesti, taiau paruota dirva didesniam kultrini, religini ir socialini bei ekonomini faktori akcentavimui, sudtingai gene tinei analizei, grindiamai patikrintais moksliniais principais, ir galutiniam senojo av jimosi odomis ir kaukolmis atmetimui.

GUERRILLA
1808 met birelio mnes prancz generolas Dupontas, apsikrovs grobiu i nusiaubtos Kordobos, trauksi Anducharo ir Siera Morenos perj link. Tada pasirod, kad jis apsuptas ne tik reguliarios Andalzijos armijos, bet ir ginkluot Andalzijos vals tiei bri, kurie trukd jam trauktis, puldindami i unugario. Duponto kapituliacija su 22 000 kari parod, kad ilaikyti Ispanij bus daug sunkiau negu ukariauti j. Per vis kar Pirn pusiasalyje prancz armija susidr su dviej ri konfliktais: pagrindinmis karinmis kampanijomis, nukreiptomis prie ispan, portugal ir brit dalinius, ir su guerrilla (mauoju karu") prie klajojanius valstiei brius. Antroji karo veiksm ris pasirod esanti pati baisiausia. Partizan briai veng stoti atvir kov, o reng pasalas, naktinius antpuolius, netiktas atskir avanpost atakas. Jie provoka vo pranczus griebtis kruvin masini civili gyventoj represij. T pavadinim (guer rilla) paveldjo visi tie, kas mgdiojo j metodus. Jie parod, kaip mai rytingai nusi teikusi kovotoj briai gali prieintis pranaesnms profesionalios armijos pajgoms.

738

REVOLUTION

Napoleono laik Ispanijos partizanai turjo daug pasekj - pavyzdiui, populiars kolonijini kar herojai arba revoliucionieriai Lotyn Amerikos mikuose. Taiau netrko j mokini ir Europoje - tarp rus anarchist, antinacistinio judjimo partizan ir maquisards' , IRA ar ETA gretose ir tarp iuolaikini politini terorist - miesto partizan"1. Daugiausia nesutariama, k laikyti pradininkais. Prancz istoriografija t garb priskiria ne ispan partizanams, o Jeanui Chouanui ir jo pasekjams, tai yra tiems pranczams, kurie met ik respublikos pajgoms daugiau nei prie deimt met iki prancz armij engimo Ispanij.2

teritorij. Napoleono legendai geriau seksi romantizmo epochoje, jau po jo mir ties, negu esant gyvam. Kai itikimiausias jo pavaduotojas maralas Poniatowskis baigiantis Taut miui pentinais paragino savo irg pasinerti Elsterio vande nis, jis ireik negailestingai apgautos ir pavargusios tautos nevilt. Nors Didioji Britanija ir nepatyr prancz okupacijos, taiau revoliuciniai karai sukrt j iki pai pamat. Ties sakant, nors iorinis prieas buvo atmu tas, vis dlto bta moment, kai grs revoliucija alies viduje. Ypa grsmingas 1798 1799 metais buvo jreivi mait Spithede ir Nore sutapimas su Wolfe'o Tone'o Suvienytj airi sukilimu. Be abejo, politines reformas stabd ir kone nuolatinis karas su Pranczija. Pavyzdiui, Didiosios Britanijos unij su Airija, kuri buvo sudaryta 1801 metais pralaimjus Tone'ui, sugadino beveik trisdeimt met utruks adtosios katalik emancipacijos vilkinimas. Kartu brit solidaru mo jausm smarkiai padidino pergals jroje ir prancz invazijos grsm, kuri i tikrj pasitvirtino viename i atoki Airijos ukampi. Parlamento presti padidino nuostabs Pitto jaunesniojo debatai su jo ikalbinguoju varovu Charlesu Jamesu Fox'u (1749 1806). Nepaliaujamai augo Didiosios Britanijos komer cin, kolonijin ir ekonomin galyb. Vis ilgjo i prancz, ispan ir oland atimt kolonij sraas. alies viduje Visuotinis aptvrim aktas (1801) labai paspartino socialines permainas. Nepaisant karo, buvo ikastas Kaledonijos kana las (1803 1822). O 1811 metais Notingame vyko pirmasis ludit mginimas nai kinti mainas. Tais paiais metais senasis karalius gal gale buvo paskelbtas visi kai iprotjusiu ir j pakeit jo snus princas regentas. Regentavimo laikotarpis (1811 1820) pasirod ess vienas i puikiausi brit architektrai, kultros glo bai ir auktuomens gyvenimui. Skandinavija irgi iveng revoliucijos, bet ne su ja susijusi neramum. ve dija du kartus buvo sivlusi karus su Rusija. 1788 1790 metais, po pergals jroje prie Svenskundo, ji i karo ijo nenukentjusi. 1808 1809 metais neteko Suomijos, o paskui, kariuomenei be tvarkos bgant, ir savo karaliaus Gustavo IV Adolfo (vald 1792 1809 m.). 1809 met konstitucija ved alyje apribot monarchij, o vienas i buvusi Napoleono maral Jeanas Baptiste'as Bernadotte'as (1763 1844) pakviestas uimti sost kaip karalius Karolis XIV. Jis prisidjo prie antipranczikosios koalicijos, dalyvavo Vokietijos ivadavimo kare ir atpl Norvegij nuo Danijos. [N o r v e g ij a ]

7 39

EUROPOS

ISTORIJA

NORVEGIJA
Baigiantis Napoleono karams, kai Danija aikiai palaik pralaimini pus, Norvegijos lyderiai atmet 400 met trukus Danijos valdym. 1814 met gegus 17 d. Eisvolde netoli nuo Kristianijos buvo suauktas susirinkimas, paskelbs Norvegij nepriklauso ma konstitucine monarchija. Ta konstitucija buvo sudaryta daugiausia remiantis 1812 met Ispanijos konstitucijos pavyzdiu. Danijos paskirtas alies valdytojas kunigaiktis Kristijonas Frederikas vienbalsiai buvo paskelbtas pirmuoju Norvegijos karaliumi nuo 1389 met. Taiau Eisvoldo susirinkimas neatsivelg nei vedij, nei Danijos karali. Po Suomijos netekimo 1809 metais vedai kaip kompensacij siek sigyti Norvegij, o Danijos karalius nusileido j pretenzijoms. Negana to, ved kariuomen, vadovauja ma j sosto pdinio Bernadotteo, jau iygiavo jga gyvendinti susitarim. Po dvi savaites trukusio karo norvegai buvo priversti priimti sandr, pagal kur jie galjo tur ti savo konstitucij, atskir savo parlament - Storthing , bet ne karali bendroje vedijos-Norvegijos karalystje. is susitarimas buvo trauktas Unijos akt ir patvirtintas Vienos kongrese. Nuo to laiko Norvegijos nacionalinis judjimas kultros srityje buvo nukreiptas prie dan dominavim, o politikos srityje prie unij su vedais. Jokiu spaudimu nepavyko tikinti norveg isiadti savo konstitucijos ir devyniasdeimt met truk kivirai dl usienio politikos, nacionalini vliav, o pirmiausia, dl vedijos karaliaus valdios apnuodijo i unij. Vienu momentu visas Norvegijos ministr kabinetas turjo stoti prie konstitucin teism, o premjerui buvo udta bauda u galiojim virijim. Gal gale ve dijos vyriausyb nusileido antrajai Norvegijos nepriklausomybs deklaracijai. Dan prin cas Karolis buvo vienbalsiai irinktas karaliumi ir eng savo sostin 1905 met lapkri io 25 d. Karalius pasirinko Hakono VI vard, o sostin susigrino savo senj Oslo pavadinim. Tad, nors ir pavluotai, Eisvoldo susirinkimo valia vis tiek pam vir1.

Kita vertus, Danija desperatikai stengsi laikytis neutralumo politikos ir dl to por kart patyr negailesting Didiosios Britanijos kert. Didiojo reforma toriaus C. D. F. Reventlowo (1748 1827) laikais Danijos vietjams pavyko pasiekti labai daug, skaitant ir baudiavos panaikinim, pilietini teisi suteikim ydams, laisvj prekyb ir laisvj spaud. Taiau tai neapsaugojo alies nuo kai myn. 1801 met balandio mnes dan laivynas buvo paskandintas prie Kopenhagos, kai Nelsonas neva pridjs iron prie savo aklosios akies ir nepa stebjs dan signalo nutraukti kov. 1807 met rugsjo mnes britai apsupo Kopenhag ir privert j pasiduoti. Po to danai i visos irdies perjo prancz pusn ir u tai juos kaip reikiant nubaud Bemadotte'as bei Vienos kongresas. Balkanai buvo u tiesiogins prancz takos sferos rib. Vienintelis regionas, kuriam buvo lemta atitekti pranczams ir bti j valdomam vadinamosios Ilyrijos provincijos daugiausia dabartins Slovnijos ir Kroatijos ems, [ il y r ij a ]

740

REVOLUTION

Taiau revoliucijos dvelksmas ir tautins idjos pasiek visus kampelius. Jos stip riai paveik Graikij. 1799 metais Rusijai padedant kurta Septyni sal respub lika [heptanesos];
o

kai i Atn buvo igabenta didioji Partenono frizo dalis, tai

i karto sukl tautini jausm protrk, [g ro b is ] Serbijoje du sukilimai prie Osman valdi 1804 1813 ir 1815 1817 metais irgi susilauk Rusijos paramos. Rusijos okupacija Rumunijos kunigaiktystse 1806 1812 metais ir po to seks Besarabijos perleidimas sukl nepasitenkinim, kuris dar labiau pakurst nacio nalistinius jausmus, [b o u b o u lin a ]

HEPTANESOS
1799 met kovo mnes prancz gula Kortu saloje pasidav jungtiniam rus ir turk ekspediciniam korpusui, vadovaujamam admirolo Uakovo. Kortu buvo didiausia i Heptanesos - septyni Jonijos sal, pagal Kampo Formijaus taikos sutart atitekusi Pranczijai i buvusios Venecijos respublikos. (Jos umimas - retas rus ir turk bendradarbiavimo, kur paskatino Napoleono sibrovimas Egipt, pavyzdys.) Taiau kai tik rusai ia sitvirtino, jie met savo sjungininkus Osmanus ir sukr pavyzdin Septyni sal respublik su savu parlamentu ir konstitucija (1803), kuri sudar caro Aleksandro pirmasis ministras kunigaiktis A. J. Czartoryskis1. J dosnumo tikslas buvo pranokti revoliucinguosius" pranczus ir sukurti bsimos graik valstybs bran duol. Taiau naujoji tvarka isilaik tik ketvert met. Tils sutartimi Jonijos salos buvo sugrintos pranczams, taiau tik tam, kad pradedant nuo 1809 met jas vien po kitos uimt brit laivynas. Brit reimas pasirod ess kur kas maiau liberalus u rus remtj. Primesta konstitucija aukiausi valdi atidav gubernatoriui. Saujel notabli kontroliavo ne tik konsultacin susirinkim, bet ir despotik ems valdymo sistem, inom colonia pavadinimu. Graik nepriklausomybs karo metu pagrindinis brit tikslas buvo neleis ti sal gyventojams prisijungti prie Graikijos. 1848 ir 1849 metais Kefalonija tapo em dirbi mait arena; tuos maitus gubernatorius seras Henris Wardas nuslopino masi niais aretais, plakimais, egzekucijomis. Kaip tik tuo metu, kai Palmerstonas smerk austrus kaip didiausius galvijus i vis, kada nors mginusi nepelnytai vadinti save civilizuotais monmis", ir kai generolas Heynau be ceremonij buvo mestas Londone lov, skirt arkliams girdyti, gubernatorius Wardas Bendruomeni rmuose buvo iva dintas Kruvinuoju Jonijos sal Heynau". Taiau tai nieko nepadjo, o tik buvo tinkama preliudija iurktiems Palmerstono veiksmams tvarkant Don Pacifico reikal2. Saloms susijungti su Graikija nebuvo leista net 1859 metais, vadovaujantis brit komisaro W. E. Gladstoneo patarimu. Taiau toks leidimas buvo duotas 1864 metais - taip nor ta pagerinti savo vaizd siekiant bendrojo susitarimo su Graikija. Krizs metu Edinbur go hercogui Alfredui buvo pasilytas Graikijos sostas, bet jis atsisak. Ir tikra likimo ironija, kad brit monarchija gal gale suteik jau nebevartojam Edinburgo hercogo titul itremtam graik kunigaikiui, gimusiam Korfu saloje, [g o t a ]

741

EUROPOS

ISTORIJA

GROBIS
1799 metais brit ambasadorius Osman Portoje lordas Elginas apsilank Atnuose ir ten sigijo graiausias Partenono frizo dalis. Partenonas tuo metu buvo naudojamas kaip arsenalas; didel jo dal sugriov sprogimas ir niekas nesisteng atstatyti. Tad Elginas galjo tvirtinti, kad jo sandris su Osman valdia buvo ne tik teistas, bet ir pilietikas poelgis. Taiau Atn gyventojai su tuo nesutiko. Vienas i besiprieinani Osman valdiai graik lyderi perspjo nepardavinti Graikijos vertybi europie iams". Gal gale, - ra jis kiek vliau, - kaip tik u tai mes ir kovojame"1. Elgino marmurai" yra vieni i vertingiausi Brit muziejaus eksponat; kai kas juos laiko brit paveldo dalimi2. (Jei dideli Stounhendo gabalai bt buv teistai igaben ti Atnus, lygiai taip pat bt galima juos laikyti Graikijos paveldo" dalimi.) Daug Europos muziej ir galerij kurta remiantis tuo, k prisigrob valstybs ar privats asmenys. XVII amiuje vedai igabeno daug meno ir kitoki vertybi i Vokie tijos, Bohemijos ir Lenkijos. Napoleonas buvo pats didiausias Luvro globjas. Didel dal jo Egipte prisigrobt archeologini vertybi savo ruotu pasigrob britai. Didel Rusijos valstybini bibliotek ir muziej pagrindini kolekcij dalis buvo atsiveta i Lenkijos. Tais metais, kai lordas Elginas lanksi Atnuose, generolo Suvorovo armij Italij lydjo apmokytos kultros vertybi iekotoj grups. Sunkiasvor politin valdi danai lyddavo lengvapiriai. XX amiuje meistrikiausiais meno vertybi vagimis vieningai laikomi naciai. Goeringas laik save meno inovu, o Hitleris, kadaise studijavs dail, planavo gimtajame Linco mieste kurti didiausi pasaulyje meno centr. Krokuva, Paryius, Florencija, Gentas ir Amsterdamas buvo smarkiai apiplti. Itisi eelonai su grobiu dardjo Rei ch i Ryt. Karui baigiantis tkstaniai didiausi Europos meno vertybi buvo rasta nebenaudojamose Alt Auze druskos kasyklose Austrijoje3. Taiau naci plikavimai - tik viena, maesnioji, istorijos dalis. Rusams plikavi mo meno mokytis i naci nereikjo. Prajus penkiasdeimiai met po karo gausyb senj meistr paveiksl ir kitokio naci grobio, kur Raudonoji Armija prisipl i vokikj grobik, pradjo ivysti dienos vies Rusijoje. Pavyzdiui, auksin Aga memnono kauk" i Mikn ir 16 000 Priamo lobio" eksponat i Trojos, kadaise Schliemanno atgabent Berlyn, 1991 metais buvo Maskvoje4. Niekam neinomi, iskyrus KGB ir saujel konservuotoj, ie trofjai" ir specials radiniai" pus amiaus buvo slepiami Ermitae, Pukino muziejuje ir Zagorsko vienuolyne. Didioji j dalis - i privai kolekcij, tarkim, i Herzogo ir Hatvany kolekcijos Budapete, Franzo Koenigso Amsterdame arba Krebso fondo Manheime. Kalbama apie milijon meno krini. Problema, kaip ir Brit muziejaus atveju, buvo tikinti juos radusius rusus, kad rasti dar nereikia pasilikti sau. tarim kelia ir kitos sjunginink valstybs. Berlyne laikyta Mozartianos kolekcija, per kar saugumo sumetimais igabenta Lenkij, taip ir nesugro i Krokuvos univer siteto bibliotekos. 1990 metais nekainojami Kvedlingburgo lobio eksponatai, skaitant

7 42

REVOLUTION

ir iliustruot IX amiaus vokik Biblij su brangakmeniais inkrustuotais vireliais, buvo rasti viename Teksaso garae, kadaise priklausiusiame buvusiam JAV armijos leitenantui5. Vargu ar reikia priminti, jog juridin kultrins nuosavybs svoka 1954 met Hagos konvencijoje suformuluotu pavidalu yra palyginti nesena naujov6.

Rusijos imperija, valdant Jekaterinos Didiosios vaikaiiui Aleksandrui I (1801 1825), igyveno vien i liberaliausi savo istorijos laikotarpi. Aleksand ro tvas Pavlas I (valds 1796 1801 m.) buvo ties beprotybs riba: jo vidaus politika pasiymjo piktom ugaidom, tarkim, fizini bausmi grinimu bajorijai ir pareignams, o usienio politika asmeninmis fantazijomis. 1799 metais jis istojo i Antrosios koalicijos, nes usiman paimti savo rankas Maltos ordin, 0 1801 metais be jokios protingos prieasties nutrauk ryius su Didija Britani ja. Pavl I nuud girti karininkai. Po to prasidjo ilga Aleksandro konfrontacija su Napoleonu. Vadovaujamas savo jaunysts draugo ir pirmojo ministro Adamo Czartoryskio (1770 1861), lenk aristokrato, kur Jekaterina kadaise laik kaip kait, jis rimtai analizavo to meto politines ir socialines problemas. Aleksandras 1 turjo plai Europos pertvarkymo vizij ir nuoirdiai domjosi konstitucins monarchijos pranaumais4 0 . Jis prijung prie imperijos Suomij kaip autonomin didij kunigaiktyst; paleido i baudiavos beemius Baltijos provincij vals tieius, porai deimtmei pavert i Lenkijos-Lietuvos aneksuot vakarin region liberali socialini ir kultrini eksperiment arena, kurios centras buvo Vilniaus universitetas ir edukacin apygarda4 1 . Jam priklauso valstybini mokyk l sistemos vedimo ir (patariamosios) Valstybs tarybos krimo nuopelnas; nuo to laiko ji bus centrinis caro valdios organas. Rusija sunkiai pasidav radika lioms idjoms, taiau ta rus kari karta, kuriai teko tiesiogiai susidurti su Len kija, Italija ir pagaliau Paryiumi, pati negaljo netapti bruzdjim altiniu. Napoleono karai nesustabd Rusijos ekspansijos rytus. 1801 metais Gruzijos aneksija prasidjo eiasdeimt met truks Kaukazo ukariavimas. 1812 metais, kaip tik tuo laiku, kai Napoleonas artinosi prie Maskvos, rus ekspedicija steig mayt Fort Roso kolonij iaurinje Kalifornijos pakrantje trisdeimia met anksiau negu ias vietas pasiek amerikiei pionieriai4 2 ,
[g a g a u z a i]

Ilgainiui m rykti tampa, sukelta prancz paskelbtos kontinentins bloka dos, bei brit blokados padariniai. Kaip tik tai ir privert car 1812 met kovo mnes sudaryti sjung su vedija, o Napoleon sutelkti prie caro vald vaka rini sien savo Grande Arme apie 600 000 kari. Tai buvo ir pagrindinis nesantaikos obuolys, sukls gding Didiosios Britanijos kar su Jungtinmis Valstijomis 1812 1814 metais. Amerikiei laivininkyst jau seniai buvo atsid rusi prietaring brit ir prancz taisykli spstuose, o 1807 metais JAV karo laivo Chesapeake den isilaipino brit karo laivo Leopard jreivi grup tai buvo rimtas incidentas. Prezidentas Jeffersonas ved savas taikios prievartos"

743

EUROPOS

ISTORIJA

GAGAUZAI
Netrukus po to, kai 1812 metais rusai um Besarabij, naujoji caro provincija susi lauk imigrant bangos. Tarp j buvo ir gagauzais vadinam Balkan krikioni. Jie atvyko i rajon, dabar sudarani iaurin Bulgarijos dal, ir sikr Komrato srityje, iandienins Moldavijos teritorijoje. Gagauz kalba priklauso tiurk kalb go grupei ir turi analog Vidurinje Azijoje. Religiniu atvilgiu jie priskiriami slavik apeig bul gar staiatikiams. Vis dar nenustatyta, kodl gagauzai paliko savo protvi al - i baims ar iekodami geresnio gyvenimo. Dalis gagauz bendruomeni, primusi islam, pasiliko Osman valdomoje Bulgarijoje. Yra du gagauz ankstyvosios istorijos variantai. Pasak vieno, jie yra i dalies subulgarj vidurami turkai. Anot kitos - suturkinti bulgarai, ilaik savo religij, bet pra rad kalb. Faktai nepatvirtina n vieno i j 1. Gagauzai paprasiausiai buvo tik viena i keli toki maum Ryt Europoje, kurios atsidr abiejose krikioni-musulmon takoskyros pusse2. Tarp Pavolgio musulmo n totori buvo apsikriktijusi mauma, primusi ukariautoj rus religij. Tarp iaurs Kaukazo en, kuri dauguma musulmonai, irgi bta krikioni. T pat galima pasakyti ir apie abchazus, [a b c h a z ij a ] Alban musulmonai, sudarantieji daugum Albanijoje ir Serbijos Kosovo srityje (r. III pried, 73), Makedonijoje yra svarbi mau ma. [MAKEDONIJA] [SHQIPERIA] Abiejose Rodop kaln pusse, prie Bulgarijos ir Graikijos sien, gyvena nemaa bulgarikai kalbani musulmon, vadinam pomakais, bendruomen. Jiems giminin g bendruomeni yra atokiuose Makedonijos bei Albanijos rajonuose. Graikijoje j buvimas oficialiai nepripastamas. 1876 metais veikiau pomak milicija, o ne profesio nali Osman armija vykd tai, k Gladstonas pasmerk kaip bulgar baisybes". Jei tai tiesa, pomakai su kaupu atsim u tai per vlesni Balkan kar baisybes. Taiau i ten jie vis tiek nepasitrauk3. Bosnijoje religija yra vienintelis kriterijus musulmonams bosniams atskirti nuo staia tiki serb ir katalik kroat. Visi jie kalba ta paia serb-kroat kalba ir visi yra slavai. Bosni musulmonus (1991 metais jie sudar 44 procentus gyventoj) j nacionalistiki kaimynai danai laiko renegatais, idavusiais katalikyb ar staiatikyb ir primusiais valdanij Osman religij. O i tikrj labiau tiktina, kad iki islamo primimo dauge lis toki Bosnijos gyventoj eim buvo patarinai. [b o g u m il a i ] XX amiaus pabaigoje tos maai inomos tautybs ir vl atsidr europiei dme sio centre. Devintojo deimtmeio viduryje silpnjantis Bulgarijos komunist reimas griebsi paskutinio desperatiko mginimo ilaikyti valdi, praddamas ultranacionalistin kampanij, vadinam Atgimimo procesu". Buvo griaunamos meets, o Bul garijos musulmonikosios maumos - gagauzai, pomakai ir turkai - veriamos keisti savo pavardes arba emigruoti. Daugelis pasirinko emigracij. 1991 metais, kai Mol davija paskelb nepriklausomyb, Komrato gagauzai, kuri tada buvo apie 200 000, nenorjo prisidti prie jos. enai neklusniai ikl nepriklausomybs nuo Rusijos

744

REVOLUTION

vliav, paskelbdami Grozne savo nacionalin respublik, o totoriai Kazanje ruosi skelbti Tatarstan. 1992 metais, spariai byrant Jugoslavijai, Bosnijos vyriausyb paskelb nepriklau somyb, vildamasi tokiu bdu isaugoti daugiatauts respublikos vientisum. Ji susi lauk tarptautinio pripainimo, bet ne reikmingesns tarptautins pagalbos ar apsaugos. Vakar labdaring organizacij ir simbolini JTO taikos palaikymo pajg buvimas n kiek nesustabd emi grobimo, tarpusavio udyni ir etnini valym orgi jos. Apsiaukl Bosnijos serb respublika su centru Pals mieste buvo apsiaukls Krainos serb respublikos su centru Knino mieste veidrodinis atspindys; pastaroji susi kr senajame Habsburg kariniame pasienyje Kroatijos emse. Per metus serbai, sudarantys 31 procent gyventoj, ugrob 77 procentus teritorijos. Sarajevas ir dar keli anklavai buvo apsupti. Kroat atakos istm musulmonus i mirios etnins sud ties vakarini srii, toki kaip Mostaras, o serbai bgo i musulmon dominuojam srii j centr. Apie ketvirtis milijono moni uvo. Didij ali vadovai vilpavo sau irdami, kaip Bosnija liepsnoja. Stokojant sugebjim rytingai vadovauti valstybei, komunizmo lugimas turjo toki pat pasekmi kaip ir Osman atsitraukimas beveik prie por imt met4, [s a r a je v a s ]

ir nesikiimo" taisykles, taiau vliau nusileido Dvyliktojo Kongreso karo vana g" reikalavimams. Amerikiei pajgoms nepavyko ukariauti joki didesni teritorij Kanadoje, o britams vl uvaldyti savo buvusi kolonij. velgiant i didesns laiko perspektyvos tikra likimo ironija atrodo tai, kad dl kontinentins blokados sudeg ne tik Vykdomosios valdios rmai Vaingtone, nuo 1814 met pradti vadinti Baltaisiais rmais, bet ir Maskva. 1812 met kampanija, kaip vliau jis pats prisipaino, buvo pati didiausia Napoleono klaida. Jis j vadino Lenkijos karu, nes didioji karo veiksm dalis vyko tradicinje Lenkijos teritorijoje, be to, skmingos pabaigos atveju neiven giamai bt ikils Lenkijos-Lietuvos valstybs atkrimo klausimas. Siena, kuri Grande Arme perjo 1812 met birelio 22 d., buvo tik neseniai tapusi Rusijos imperijos siena. Vietini gyventoj akimis irint, tai istorin Lenkijos ir Lietuvos siena, [m y r a s ] Napoleonui labai aikiai ikilo klausimas k rinktis poli tin kampanij, kurioje galt panaudoti armij valstieiams ilaisvinti i baudia vos ir sutelkti antirusikas gyventoj nuotaikas, ar grynai karin kampanij, kurios galutinis rezultatas priklausyt tik nuo karins skms. Jis pastebjo, kad Lietuvos lenkai gerokai skiriasi nuo Varuvos lenk. Taigi, kaip Karolis XII prie j ir Hitleris po jo, Napoleonas nusprend nekreipti dmesio vietines slygas ir u tai brangiai sumokjo. Galvodamas tik apie savo politin ateit, jis per Lietuv atkakliai versi pai maskvn valstybs ird. Prie Borodino, Maskvos priei gose, Napoleonas pasiek brangiausi i vis savo pergali. Maskva buvo uim ta, taiau sudeginta kartu su didele atsarg dalimi. Caras paprasiausiai atsisak pradti derybas ir paliep savo armijai vengti didesni mi. Lapkriio mnes, ikilus bado mirties grsmei, buvo duotas sakymas trauktis. Grande Arme

745

EUROPOS

ISTORIJA

MYRAS
1812 met liepos mnes, kai generolas Platovas Grande Arme stumiamas pasi trauk Baltarusij, jo kazokai po Myro pilies sienomis padjo parako statines ir susprogdino j. eromas Napoleonas,Vestfalijos karalius, vykdamas Maskv ia kelias dienas buvo sirengs savo vyriausi vadaviet. Taiau lapkriio 10-11 d., kai caro kariuomen sugro, per nirting m su besitraukianiais pranczais pilis buvo sugriauta dar labiau1. Myras nuo seno buvo viena i didiausi tvirtovi prie Lenkijos-Lietuvos sienos ir viena toliausiai rytus esani Europos feodalini pili. Kadaise buvs Lietuvos didi j kunigaiki tvirtove, 1434 metais jis perjo privaias rankas. Galingi tvirtinimai ia buvo ubaigti apie 1500 metus, kai pil vald Lietuvos maralka Jurgis I lliniius ir jo snus Jurgis II, ventosios Romos imperijos grafas. Penki aukti raudon plyt bastio nai buvo sujungti dantytomis sienomis. Juos saugojo pasagos formos barbakanas ir supo grioviai su vandeniu. Po 1569 met kunigaiktis Mikalojus Kristupas Radvila cen trin pastat pertvark didelius renesanso stiliaus rmus i lifuoto akmens. Iki 1812 met jie kartu su netoliese esaniu Nesvyiumi buvo viena i dviej pagrindini Radvil buveini. Per savo ilg istorij Myras mat daug karo veiksm. 1395 metais j nusiaub kry iuoi riteriai, XV amiuje du kartus apipl totoriai, 1655 metais um vedai, 1706 metais sudegino Karolis XII, o 1794 metais atakavo rusai. Savo valandos Myras sulauk, kai j vald kunigaiktis Karolis Radvila, pravarde Panie Kochanku (1734-1790). Jis atstat per ved karus nuniokotus rmus. Tai buvo svarbiausia jo nuosavyb tarp daugybs dvar, kuriuose dirbo tkstaniai baltarusi baudiaunink. alia katalik banyios ir graik katalik (unit) banyios ia buvo yd sinagoga ir totori meet. Didel igon bendruomen kasmet rengdavo irg mug, bendruomens karali" pagal tradicij karnuodavo pats kunigaiktis. 1761 metais rmuose per Didiosios kunigaiktysts tribunolo sesij iuose rmuose buvo surengta didiul orgija, o 1785 metais ikilmingai priimtas paskutinysis Lenkijos kara lius. Rus valdymas prasidjo po antrojo padalijimo 1793 metais. igonai i karto masikai isikraust Moldavij. Radvilos ivyko savo valdas Prsijoje. Po 1812 met ia liko tik griuvsiai. Taiau Myras gyveno ir toliau - j amino Adomas Mickeviius epinje poemoje Ponas Tadas. Apraindamas paskutinij vakarien" Lietuvoje, poetas turjo galvoje Myro rmus. Kupini vili ir geranorikai laukdami, kad Napoleonas ivaduos juos, vie tiniai bajorai susirinko pramatn pokyl. Ponai ir ponios oko polonez. Juos cimbo lais linksmino ydelis Jankelis, - Tvyn ne maiau myljo jis u lenk". Pokyliui bai giantis, jie pakl taures, atsiliepdami tradicin lenk tost Kochajmy si! (Mylkime vienas kit!")2

746

REVOLUTION

kolonos, nusidriekusios per 800 kilometr, tapo rus iemos, puldinjani kazo k ir tais metais neprastai patvinusios Berezinos vanden aukomis. Napoleonas rogmis pasiek Varuv, o i ten Paryi. O i 600 000 jo kari, birelio mnes persiklusi per Nemun, isigelbjo tik dvideimtoji dalis, kad galt papasako ti apie baisi neskm. Ne veltui pats imperatorius syk yra pasaks: Visos impe rijos mirta nuo nevirkinimo", [m a l e t ] [s p a s it e l ']

MALET
1812 met spalio 23 d. trei valand ryto mogus su imperijos generolo uniforma atvyko j Popinkuro kareivines Paryiuje ir pareik norjs tutuojau pasikalbti su Nacio nalins gvardijos vadu. Prisistat kaip generolas Lamotteas, naujas karinis guberna torius, ir prane, kad Napoleonas uvo prie Maskvos, kad neeilin Senato sesija paskelb Laikinj respublik ir kad Nacionalin gvardija turi tutuojau susirinkti Vandom aiktje. teik vadui paauktinimo paymjim, paliep perimti vadovavim ir kitiems daliniams, o paskui utikrinti dviej politini kalini, generol Guidalio ir Ladurie paleidim. Savo nurodymus jis parm spdinga snimi dekret. Kelias valandas viskas vyko sklandiai pagal plan. Generolas Lamotteas" be jokio pasiprieinimo apirjo Paryiaus gul. T pat padar ir generolas Ladurie. O generolas Guidalis nusprend gerai pavalgyti restorane. Ne maiau nei trylika auktes nij karinink prim neegzistuojanios Laikinosios respublikos sakymus. Karininkas, kurio inioje buvo Liuksemburgo rmai, kur neva vykusi neeilin Senato sesija, nepa juto nieko tartino. Reikalai palijo tik tuomet, kai didel Nacionalins gvardijos dalis jau buvo susirin kusi Vandomo aiktje. Asmeniniame pokalbyje generolas Hulinas, kur Lamotteas turjo pakeisti, papra parodyti sakym. Uuot parods, Lamotteas ov Hulinui galv. Netrukus, kai susitiko su kita karinink grupe, Lamotte paino vienas i jo sen draug ir suuko: Tai ne Lamotteas, o Malet!" Svarbiausias smokslininkas buvo nuginkluotas ir demaskuotas. Claudeas Franois Malet (1754-1812), kils i Juros departamento, buvo smarkiai jakobinik pair brigados generolas. Jau seniai nualintas nuo aktyvios tarnybos, jis buvo aretuotas dl blogai slepiamo prieikumo Napoleonui. Savo plan Malet sudar kartu su kitu aretantu ultramontanistiniu rojalistu kunigu Lafonu, kuris ir paruo suklastotus dokumentus. Malet mona pasiskolino uniformas i vieno aprangos tiekjo teatrams. O tikrasis Lamotteas buvo respublikon generolas, gyvenantis trem tyje Jungtinse Valstijose. Malet ir Lafonas vidurnakt perlipo per kaljimo sien, ir Malet pasuko namo persi rengti prie eidamas Popinkur. Lafonas kakur pradingo ir pasirod tik po Restaura cijos. Karo lauko teisme Malet prisim vis atsakomyb, taiau tai neigelbjo t, kurie patikjo jo odiais. Paskutinis Malet pageidavimas buvo duoti sakym kareivi briui, turjusiam j suaudyti1.

747

EUROPOS

ISTORIJA

is incidentas su Malet atskleid vis ties apie Napoleono imperij. Malet teisingai apskaiiavo, kad imperijos likimas priklauso nuo vieno mogaus gyvybs. T minut, kai Napoleonas buvo palaikytas uvusiu, niekas net nepagalvojo apie Romos karali ar apie kitus Napoleono pdinius. Dl to Pranczija vl vos netapo respublika, palei dus tik vien v. Smulks incidentai" kartais gali ymiai pakeisti istorijos eig.

SPASITEL
1812 metais, nordamas paymti Rusijos ivadavim i Napoleono, Aleksandras I paliep papuoti Maskv cerkve, skirta Kristui Igelbtojui. Jo plan gyvendino Niko lajaus I suauktas komitetas. 1837 metais prie ups netoli Kremliaus prasidjo statybos darbai. Geleinkelio stoi architekto Konstantino Tono projekte buvo numatyta pasta tyti milinik kryiaus formos bazilik su penkiais kupolais, vainikuojam didiulio kupolo su aunaniu dang kryiumi. Vidaus paauksavimui sunaudota 422 kilogramai gryno aukso, varpinje pakabinti didiausi Rusijoje varpai. Iors apdailai panaudotos Podols granito ir suomiko marmuro plokts. Po keturiasdeimt penkerius metus tru kusi statybos darb Chram Christa Spasitela (Kristaus Igelbtojo cerkv) buvo paventinta 1883 met gegus 26-j, dalyvaujant carui Aleksandrui III. 1931 met liepos 18 d. Pravda paskelb, kad V. Molotovo vadovaujamas komitetas nutar prie Maskvos ups pastatyti Soviet rmus. Po penki mnesi Kristaus Igelb tojo cerkv buvo susprogdinta. 1933 metais Stalinas paved Jofanui ir iusevui supro jektuoti 415 metr aukio pastat, eis kartus erdvesn u Empire State Building. Jo viruje buvo numatyta Lenino statula, tris kartus didesn u Laisvs statul; vien tik jos smilius - 6 metr ilgio. Tie rmai taip ir nebuvo pastatyti. Marmuro plokts i sugriautos ventyklos buvo panaudotos Maskvos metro stoi apdailai. Po trisdeimties met delsimo Nikita Chruiovas paliep duobje prie ups rengti atvir plaukymo basein, kuriame bt galima maudytis itisus metus1. Komunizmui lugus, neivengiamai vl pasirod pla nai dar kart pertvarkyti t viet, vl atstatant Kristaus Igelbtojo cerkv.

Baigiamosiose 1813 ir 1814 met kampanijose logistika suvaidino ne maesn vaidmen nei vykiai mio lauke. Nors Napoleono pajgos buvo visikai sutriu kintos tris dienas trukusiame Taut myje prie Leipcigo 1813 met spalio mne s, jis ir toliau laimjo daugum vlesni kautyni, taiau susidr su kolektyvi ne valia taut, prie kuri nacionalini jausm paadinimo pats ir prisidjo, taip pat su dinastij rytu atkurti savo virenyb. Rus, prs ir austr ygiavimo i ryt, o Wellingtono i piet nepavyko sulaikyti. Nenumaldomai augo uvusi jau n prancz kari skaiius. Per tuos pastaruosius dvejus metus Napoleonas nete ko daugiau kaip milijono kari, nepaisant to, kad jam taip ir nepavyko vilioti savo prie kito gerai parengto mio spstus. Atjo momentas, kai imperatoriui

74 8

REVOLUTION

buvo pasakyta, kad kareiviai daugiau nebekovos. 1814 met balandio mnes, kai brit, rus ir prs kariai um Paryi, Napoleonas atsisak sosto. Revo liuciniai karai ir pati revoliucija baigsi. Ar bent jau taip atrod. Atrodyt, kad revoliucijos kar rezultatas buvo pakankamai aikus. Taiau vie no i istorik, isamiausiai inagrinjusi klausim, nuomone, sjungininkai nepasiek visikos pergals. Europos ali koalicija gal gale nugaljo prancz armijas, ra jis, taiau negalima pasakyti, kad Pranczija pralaimjo toje kovoje"4 3 . Be abejo, jis turjo galvoje Pranczijos teritorin vientisum, revoliuci jos idj gyvybingum ir tas staigmenas, kurios lauk ateityje. Visi sutiko su tuo, kad ant kortos buvo pastatytas viso kontinento likimas. Napoleonas mgdavo kalbti apie Europ". Kai jis paminjo j Tilje, caras i karto prikibo prie odio. Europa kas tai?" paklaus Aleksandras I . Ir pats sau atsak: Europa tai mes" (tikriausiai turdamas galvoje valdovus). 1814 met pavasar, keliaudamas Paryi, jis pasak: Atjau sutaikyti Pranczijos su Europa". Tas sutaikymas utruko kiek ilgiau negu tiktasi.

Treiadienis, 1814 met balandio 20, Fontenblo. Napoleonas Bonapartas,

Elbos karalius, atsisveikino su Imperatorikja gvardija prie ivykdamas i Pran czijos savo naujj karalyst. Chateau vestibiulyje jis pasisveikino su jam palik tos palydos monmis ir sjunginink komisar pulkeliu. I ten Napoleonas nujo prie pasagos pavidalo laiptins, kurios marmurinis balkonas ijo erdv Baltojo irgo kiem. Ten buvo susirink apie 5000 Senosios gvardijos kari. Auk tieji karininkai stovjo pusraiu priekyje su vliavneiais ir orkestru. Paruoti kelionei ekipaai lauk prie vart. Kai Napoleonas prijo prie balkono krato, kavalerijos trimitininkai ugrojo Fanfare de l'Em preur 4 4 :

Vliava, kuri buvo neama parade t dien, iliko Muse de l'Arme (Armijos muziejuje). Tai staiakampio formos auksu siuvinta trispalv su vertikaliomis mlynos, baltos ir raudonos spalvos juostomis. Jos priekin krat puoia imperi jos emblemos dvi karnos virutiniuose kampuose, du apskritimai su mono gramomis N i on, du ereliai apatiniuose kampuose ir bii apsuptas jav pdas centre viruje. Uraas skamba taip: GARDE IMPRIALE L'EMPREUR NAPOLON AU IER RGIMENT DES GRENADIERS PIED. Kitoje vliavos
749

EUROPOS

ISTORIJA

pusje surayti miai, kuriuose pulkas pasiymjo: Marengo, Ulm, Austerlitz, lna, Eylau, Friedland, Eckmhl, Essling, Wagram, Smolensk, Moskowa, Vienne, Berlin, M ad rid , Moscou. T sra vliau dar buvo lemta papildyti 1813 1814 met nuopelnais Lutzen, Bautzen, Dresden, Leipzig, H anau, Champaubert, Montm irail, Vauchamps. Napoleono asmenin palyda sumainta iki dvideimties moni. Joje buvo generolas Drouot, Didiosios armijos iminius", kuriam buvo lemta sakyti kalb per imperatoriaus laidotuves, generolas Bertrand'as, pargabens imperatoriaus pelenus Pranczij, ir Basano kunigaiktis jo usienio reikal ministras. I civili asmen adjutantai Belliard'as, Bussy ir Montesquiou'as bei sekretoriato nariai baronai Faitas ir Lorgne'as d'Idevilleis bei evalj Jouanne'as. I kariki maison m ilitaire vadas grafas Kossakowskis, dragn vadas grafas d'Omano, du artilerijos pulkininkai Gourgaud ir La Place'as, topografins tarnybos pulkininkas Atthalinas ir lenk vertjas pulkininkas Vanzovitsas (Wsowicz). Senosios gvardi jos vadas Dancigo kunigaiktis maralas Lefebvre'as-Desnottesas lauk ant irgo kavalerist brio, turjusio palydti Napoleono ekipa iki Briaro, priekyje. Be jo daugiau nebuvo n vieno maralo ir nieko i imperatoriaus eimos. Generolas Petit, vliavinink brio vadas, paliep gerbti ginklu. Bgnai pra djo muti A ux Champs. Napoleonas nulipo laiptais ir simai susirinkusius dalinius. Nors tiksls imperatoriaus odiai nebuvo urayti, generolas Petit gird jo juos pakankamai gerai, kad simint:
M ano Senosios gvardijos karininkai, puskarininkiai, kariai! A tsisveikinu su jum is. D vide im t m et teik te man pasitenkinim . Visada buvote su manim kelyje lov. Sjunginink valstybs apginklavo vis Europ prie m ane. D alis Armijos idav savo pareig ir pai Pranczij < ...> Su jum is ir su kitais narsiais vyrais, kurie liko itikim i, galiau kariauti dar trejet m et. Taiau tai padaryt Pranczij nelaim ing ir prieta raut m ano tikslam s. Tad bkite itikim i naujam valdovui, kur Pranczija pasirinko. N epalikite tos brangios Patrie, kuri taip ilgai buvo nelaim inga. N egailk ite, kad man teko toks likim as. A visada bsiu patenkintas, jei inosiu, kad js patenkinti. G aljau numirti < ...> Bet ne. Pasirenku garbing bd. Apraysiu visk, k nuveikm e.45

Tuo momentu generolas Petit pakl kard ir suuko: Vive , jam atsiliep griausmingas aidas.
N egaliu apkabinti js vis, tad apkabinsiu js generol. Approchez , Gnral Petit

<...> Apkabino generol, o po to tar: Atnekite Erel". Pabuiavo tris kartus vliavos krat sakydamas: Brangusis Ereli, lai ie buiniai suvirpina vis narsuoli irdis". Ir baig odiais: Adieu, mes enfants. Tie ilstelj kariai, kurie tiek kart abejingai irjo savo pai tekant krauj, dabar negaljo sulaikyti aar"4 6 . Napoleonas dideliais ingsniais nujo prie ekipao, energingai atsisdo ir ivaiavo. Chteau de Fontainebleau, esantys u 60 kilometr pietryius nuo Pary iaus, buvo mgstamiausia Napoleono rezidencija. iuos rmus 1528 metais pastat Prancikus I aplink viduramiko mediokls namelio bokt; tai vienas
750

REVOLUTION

21 emlapis. Revoliucinis Paryius

751

EUROPOS

ISTORIJA

i pirmj renesanso dvelkteljim Pranczijoje. Apsupti tankaus uol ir pu miko, jie galjo pasilyti tikr ramyb ir atsipalaidavim. Ne tokie atgrass kaip Versalis, jie neturjo ir kieno nors kito lovs eli. Jo pastatai buvo isidst aplink kelet kiem la Cour Ovale, la Cour des Princes, la Cour de la Fontai ne, la Cour des Offices, le Jardin de Diane. La Cour du Cheval Blanc, kuris nuo 1814 met balandio vyki pradtas vadinti La Cour des Adieux, buvo rengtas valdant Liudvikui XIII. Jo interjeras su tokiomis meno vertybmis kaip Rosso fres kos Prancikaus I galerijoje suprojektuotas gan prabangiai, taiau be giganto manijos poymi. Apdaila ir apstatymas, daugiausia XVI ir XVII ami, papildyti paties Napoleono ampyro stiliaus baldais. ie rmai buvo naudojami kaip paauk suotas narvas popieiui Pijui VII, taiau jie mat ir laimingiausias Napoleono ir Josephinos dienas. La Foret de Fointainebleau tai mano anglikas sodas, syk prasitar jis. Jokio kito man nereikia1 '4 7 . Btinyb palikti j jam suteik nemaa skausmo. Imperatorikoji gvardija buvo dviej karini svok corps d'lite ir esprit de corps siknijimas. Sudaryta 1798 met lapkriio mnes kaip Konsulo gvar dija, ji buvo nuolat pleiama, kol tapo armija armijoje. 1805 metais gvardijoje buvo apie 5000 vyr i vis keturi kariuomens ri pstinink, kavalerijos, artilerijos, ininerini dalini. 1809 metais ji buvo padalinta Senj gvardij, elito veteran elit, ir Jaunj gvardij, formuojam i naujok ir kari, perkelt i kit dalini. 1813 metais, kai gvardijos augimas pasiek apogj, joje buvo beveik 60 vairi pulk ir beveik 50 000 kari. I gvardij bdavo priimami tik geriausi kandidatai. Jie turjo bti 1,78 m gio, 25 met amiaus, ratingi ir kovoj ne maiau kaip trijose kampanijose. Kariai gaudavo puikias uniformas, dosn atlyginim, special apmokym ir geriausius vadus, galinius tiesiogiai kreiptis imperatori. Jie galjo reikalauti, kad visi kiti kareiviai juos kreiptsi Monsieur. Kiekvien savait, kai tik buvo manoma, j Tondu (Nukirptasis" Napoleono pravard) lankydavo savo moustaches ir grognards (nenugalimuosius1 1 ir nemirtinguosius"). Atjo laikas, kai veteran branduolys, seniausieji i senj, buvo itarnav po 17, 20 ar net 22 metus. Juo kavimas su imperatoriumi buvo prastas dalykas. Vienas gvardietis kart kreipsi j klausdamas, kodl dar negavo Garbs legiono ordino. U k gi?" Todl, kad daviau jums arbz Egipto dykumoje!1 1 Arbz, non, non ..." Taip, arbz, o kur dar dvylika kampanij ir septyni sueidimai prie Arkols, Lodi, Kastiljons, prie piramidi, Akros, Austerlico, Frydlando ..." Jam dar nespjus baigti, jis jau tapo imperijos kavalieriumi su 1200 frank atlyginimu. Gvardijoje buvo daug egzotik usieniei. Du i keturi grognards pulk sukomplektuoti i oland. Buvo itisos ital Velite formuots. Kavalerijoje kovojo mameliuk su lenktais kardais pulkas, vokiei Lanciers de Berg, totori raiteliai i Lietuvos ir trys pulkai lenk ulon, itikimiausi i itikimiausi". Daug met Napoleonas garsjo nenoru aukoti savo gvardieius myje, nebent aibikiems antpuoliams kritikiausiuose takuose. Prie Borodino jis sulaik juos odiais: Nenoriu, kad mano Gvardija bt sunaikinta u 300 lyg
752

REVOLUTION

nuo Paryiaus!" Taiau paskui, vlesnse kampanijose, kai apmokyt kari dalis smarkiai sumajo dl nepatyrusi naujok antpldio, jis jau sisdavo juos visur. Per puikj 1814 met atsitraukim jie kovodami nuygiavo vis keli, kiekvien ingsn paenklindami savo krauju4 8 . Napoleonas pasiek Fontenblo prie tris savaites, vis dar bdamas sitikins, kad veiks sjunginink armijas. I savo gynybini pozicij ampanje jis plana vo pakeisti krypt ir smogti giliai prieo susisiekimo linijas. Taiau plikaujan tys kazokai sugavo vien i jo kurjeri ir atskleid ketinim ivyti prie i Paryiaus"4 9 . Todl paskutinij kovo savait jis pamat, kad rusai, prsai ir aust rai, uuot atakav j, staiga sutartinai puol menkai ginam sostin. Rusai pasie k Romanvil, prsai pastat savo baterijas Monmartre, austrai slinko palei Sen auktyn arentono link. Du imtai tkstani sjunginink kari apsupo sostins gynybines linijas. Gynjai, vadovaujami maralo Marmont'o, Raguzos kunigaik io, nesitrauk. Narsusis Durocas, Rusijoje neteks kojos, atsisak pasiduoti: Uleisiu jums savo pozicijas, tik kai grinsite man mano koj". Taiau politikai nebuvo link atlaikyti apgulimo. Gyventojai bijojo, kad j neitikt Maskvos liki mas. Talleyrand'as pradjo iekoti kontakt su caru. Napoleono brolis Josephas kovo 30 d. ivyko i miesto kartu su imperatoriene. Lkdamas lengva keturviete karieta i Sent Dizj, Napoleonas beveik 200 kilo metr veik per vien dien. Kaip ir per greitj jo vaiavim rogmis i Maskvos prie por met, kartu su juo buvo usienio reikal ministras itikimasis Caulaincourt'as. Kai kovo 31 d. 1 1 valand vakaro keit arklius Cour de France iuvisi prie Oro smuklje, esanioje tik u trylikos kilometr nuo Notre Dame katedros, sutiko prancz karinink ir igirdo, kad Paryius kapituliavo. i naujiena buvo per ankstyva. Imperatorius psias leidosi Paryiaus link; taiau sutiks daugiau besitraukiani kari suprato, kad sikiti jau per vlu. Pasitrauk Fontenblo persigrupuoti; ten atvyko visai iseks 6 valand ryto. Po trij dien, balandio treij, Verb sekmadien, Fontenblo sureng savo gvardijos apir. 10 000 ps tinink ir 4600 kavalerist igirdo jo odius: Po keli dien ygiuosiu Paryi. Ar teisingai darau?" Kariai pritariamai suriaumojo: A Paris! Vive l'Empreur!" Taiau svyruojantis nuo smgi imperatorius netrukus buvo priverstas atsisa kyti bet koki aktyvi plan. Pirmasis smgis tai inia, kad Imperijos senatas patvirtino Laikinj vyriausyb be jo ir pasil vl pasodinti sost Burbomis. Po to suinojo, kad Marmont'o korpusas perjo prieo pus, todl tolesnis priei nimasis tapo beveik nemanomas. Prancz kalboje atsirado naujas veiksmaodis raguser (iduoti"). Treiasis smgis buvo tai, kad jo maralai patar atsisakyti sosto savo nepilnameio snaus naudai. Maralas Macdonaldas pareik, kad pakelti kard prie savo tautieius pranczus yra nemanomas dalykas. O mara las Ney'us paskelb: Armija neygiuos. Armija klausys savo vad"5 0 . Drsiau sias i drsij" neteko noro kautis. Galiausiai imperatorius suinojo, kad sjun gininkai jau nebepriims jo pirmojo sosto atsisakymo balandio 4-j slyg. Vis t siaubingj savait j kamavo vis stiprjantis suvokimas, kad juos patenkins tik jo tremtis. Dgringolade (nuosmukis") buvo visikas.
7 53

EUROPOS

ISTORIJA

Kariausi taur, kuri jam teko igerti, gavo i monos Marijos Luizos. Nekreipdama dmesio jo velnius ir drsinanius laikus, imperatorien su kau pu atsilygino u vis ankstesn dmesio stok jai ir neitikimyb. Ji atsak nery tingumu, o vliau ir kietairdiku abejingumu. I pradi buvo manoma, kad ji prisijungs prie jo Fontenblo ar kitoje vietoje pakeliui bendr j tremt. Po to buvo sutarta, kad Marija Luiza vyks susitikti su savo tvu imperatorium Pranci kumi, kad usistot savo vyr. Taiau paaikjo, kad ji toki ketinim neturjo. I tikrj vyko Vien, bet tik tam, kad visam laikui nutraukt ryius su vyru. Armij reikjo atleisti nuo itikimybs priesaikos. Formuluot, kuri parinko maralas Augereau, buvo ypa skaudi. Kariai, pareik jis, js ilaisvinti i savo priesaik, nes isiada sosto mogus, kuris paaukojs milijonus auk savo iaurioms ambicijoms nerado drsos numirti kario mirtimi"5 1 . Trispalvs kokardos buvo pakeistos baltomis. Tarp ito lakaus smlio vienintelis atsparos takas buvo Imperatorikoji gvar dija. Nakt po pirmojo sosto atsiadjimo ji susirinko Fontenblo gatvse su fake lais rankose ir kiais Vive E m preur. Napoleonui teko sakyti jai sugrti kareivines. Jis taip pat gavo savimeil glostant laik i grafo Vincento Krasinskio, lenk kontingento vyriausiojo generolo. Maralai dezertyruoja. Politikai iduoda jus <...> Bet js lenkai pasilieka <...>"5 2 . Taiau net lenk pulkai suskilo. Tredalis chevau-lgers-lanciers pasiliko. Taiau kitas tredalis, suside dantis daugiausia i prancz, atsiskyr. Lik 1384 kariai leidosi Lenkij, vado vaujamai mio prie Somosjeros didvyrio. Pramatniai apsirengs ir isikvpins, raitas ant juodo arabiko irgo Kozietulskis paskutin kart atsisveikino su impe ratoriumi:
Sire, prie Js Im peratorikosios D idenybs koj sudedam e ginklus, kuri niekas nepa jg i m s atim ti jga < ...> Tarnavome kaip lenkai nuostabiausiam io im tm eio m ogui < ...> Priimkite, Sire, m s am inos itikim ybs priesaik < ...> valdovui, nuo kurio nusisuko skm .

Politikavimui Paryiuje vadovavo Senato pirmininkas Talleyrand'as, taps Laikinosios vyriausybs pirmininku. Tai jis anonimikai ragino sjungininkus pulti, o dabar priiminjo car savo namuose. Prasidjo rojalist migrs grimas ir Burbon pajgos kasdien didjo. Provanso grafas (Liudvikas XVIII), turintis jau 59 metus, gro namo. Tremtyje praleido 23 metus Koblence, Veronoje, Blankenberge, Kalmare, Kurliandijos Mituvoje ir paskutiniuosius penkerius metus Anglijoje. Jis krovsi baga Hartvele Bakingamyre t pai savait, kai Napoleonas krovsi daiktus Fontenblo. Jis buvo pasirys priminti savo pavel dtas teises, atmesdamas Senato parengt konstitucij, taiau pasirys suteikti aliai savos krybos liberali konstitucin chartij. Dl gurmanik polinki gra fas buvo paaipiai pravardiuojamas Louis des H utres (Liudviku, austri valgy toju"), taiau buvo sukalbamas mogus ir visai neketino keisti viso imperijos valdymo aparato. Napoleono maralai ir ministrai restauracijos lauk per daug nesijaudindami. Rusai sitais Eliziejaus laukuose. Imperatorius Prancikus buvo Rambuj rmuose, Prsijos karalius Frydrichas Vilhelmas Tiuilri rmuose.
754

REVOLUTION

Paryieiai ieidavo gatves stebti egzotik vaizd senj Prsijos grena dieri su kaselmis, spalvingai apsirengusi kroat ir vengr, erkes su gran deliniais arvais, raitj bakir lankinink. Kai Pranczija galynjosi su savo buvusiu imperatoriumi, likusi Europa mgi no prisitaikyti prie jo lugimo padarini. Naujienos 1814 metais plisdavo ltai. Nei Wellingtonas, nei Soultas neinojo, kad Napoleonas jau atsisak sosto, kai balandio 10-j netoli Tulzos stojo paskutin pusiasalio kampanijos m. Imperijos gula Korfu saloje neinojo apie tai, kol brit fregata birelio mnes nepareikalavo, kad jis pasiduot. Kitur didiausi Napoleono imperijos gabalai jau spjo atskilti. Rytuose Varuvos didioji kunigaiktyst jau daugiau kaip metai buvo okupuota rus. Vl atgim Prsijos ir Austrijos monarchijos. Reino konfe deracija buvo paleista. veicarijoje atgaivinta senoji konstitucija. Ispanijoje k tik sost vl pasodintas Ferdinandas VII. Nyderlandus sugro Vilhelmas Oranietis. Skandinavijoje Norvegija kaip tik tuo momentu sukilo prie jos perdavim i Danijos vedijai. Italijoje Napoleono laik valstybles um austrai. Popieius Pijus VII keliavo Rom, kur jo lauk draudiam knyg indekso ir inkvizicijos atgaivinimo darbai. Didioji Britanija, apsaugota nuo kontinente vykstani kov, lepinosi perga lingosios regentysts spinduliuose. Nashas atstatinjo Royal Pavilion Braitone fantastiniu pseudorytietiku stiliumi. Ministras pirmininkas lordas Liverpoolis apie Napoleon pasak taip: Jis greit bus umirtas". Seras Walteris Scottas ileido pirmj Waverley ciklo roman. George'as Stephensonas Niukaslyje Kilingvorto akmens angli kasykloje tobulino pirmj efektyv garin lokomoty v. Angl kalba netrukus turjo susilaukti i ponios Margaret Sanger termino gimim kontrol". M arylebone Cricket Club atidar pirmj sezon Thomaso Lordo valdose. Brendo visuotinis nepasitenkinimas pokario recesija. Karas su Jungtinmis Valstijomis prigeso, bet dar nebuvo pasibaigs. Menui 1814 metai buvo tais metais, kai klasicizmas vis dar kovojo su kylaniu romantizmu. Tai buvo metai, kai E. T. A. Hoffmannas sukr Phantasiestcke (Fantazijas Kalo dvasia"). Dailje aktyviai reiksi Goya, Ingres ir Turnens. Jau nasis Schubertas sukr Giri karali, Beethovenas ubaig savo vienintel ope r Fidelio. Mir J. G. Ficht, gim Michailas Lermontovas. Politin kriz Pranczijoje pasiek kulminacij Didij savait. Sjunginink galiotiniai atvyko Fontenblo balandio 6-j vykdyti perirt sosto atsisaky mo akt, kur Napoleonas deramai pasira.
Kadangi alys sjungininks paskelb, jog im peratorius N apoleonas yra vien in tel kli tis taikai Europoje atkurti, tai im peratorius N apoleonas, itikim as savo priesaikai, parei kia, kad atsisako sau ir savo pdiniam s Pranczijos ir Italijos sost ir kad nra tokios asm enins aukos, skaitant net gyvyb, kurios jis nenort paaukoti Pranczijos labui54.

Tolesns derybos baigsi Fontenblo sutartimi, ubaigta balandio 11-j, pagal kuri Napoleonas turjo isaugoti savo titul, gauti 2 milijon frank pensij, Elbos sal kaip savo asmenin vald, asmenin personal ir palyd.
755

EUROPOS

ISTORIJA

Brit galiotinis seras Neilas Campbellas tuo metu daug valand praleido kal bdamasis su nelaims itiktu imperatoriumi:
Prie m ane buvo em o gio energingai atrodantis m ogus, greitu ingsniu kaip laukinis vris lakstantis po kambar su epoletais, m lynom is aptem ptom is kelnm is, raudonais auliniais batais su atvartais, nesiskuts, nesusiukavs, su uostom ojo tabako trupinliais ant virutins lpos ir krtins ...55

Jiedu kalbjosi apie Wellingtono kampanijas Pusiasalyje. Tada imperatorius neva pasaks: Js tauta neturi lygi <...> Mginau pakelti prancz taut, bet mano planai lugo. Tai likimas"5 6 . Buvusio imperatoriaus psichologin kriz pasiek kulminacij dar nesibaigus deryboms. Jis buvo sitikins, kad j paliko ne tik jo maralai, bet ir eima. Kai perdav gvardijos vadovavim maralui Ney'ui, is utikrino: Mes visi js drau gai". tai jis kariai atsak: Taip, Cezario draugai buvo ir jo udikai!" Napoleo no pasistiems pas imperatorien pasiuntiniams buvo labai sunku prasiskverbti pro sjunginink linijas. Orleane, kur su imperatoriene buvo Jaunoji gvardija, Imperijos idininkas paslp imperatoriaus ido likuius vyskupo arklidse po arkli mlo krva. Balandio 11-j Napoleonas valg neplanuot vakarien su Caulaincourt'u, atlikusiu tarpininko su senatoriais Paryiuje vaidmen. Napoleo nas pastebjo, kad jo tarnas ipyl parak i poros pistolet, kuriuos visada laik prie lovos. Taiau jis dar turjo buteliuk opiato, kur vis laik neiojosi nuo tada, kai prie por met Rusijoje vos nepateko kazokams nagus. Nujs savo kam bar, igr buteliuko turin. Nuodai jau buvo isikvp, bet dar pakankamai stip rs, kad imperatorius pradt vaitoti nuo skrandio spazm ir konvulsij, taiau jo numarinti jau nebepajg. Caulaincourt'as atgabeno gydytoj. Iki ryto impera torius atsigavo. Jis tepasak: Kaip sunku numirti savo lovoje!" (Tai buvo laikoma paslaptyje, kol 1933 metais buvo paskelbti Caulaincourt'o prisiminimai.)5 7 Balandio 13 d. Napoleonas atsisveikino su Taranto kunigaikiu Alexandre'u Macdonaldu, paskutiniuoju i maral, likusiu su juo. is jam atsidavs kotas, itremtos jakobit eimos palikuonis, prisidjo prie Caulaincourt'o neseniai vyku siose derybose su sjunginink valstybmis dl sosto isiadjimo. Napoleonas negaljo nepastebti, kad kakoks Campbellas atvyko kaip tik tuo metu, kai Macdonaldas turjo ivykti. Taiau jo uduotis buvo atlikta, Napoleonas padovano jo jam paradin Murado Bey kard, 1799 met Egipto kampanijos suvenyr: Priimk tai prisiminimui apie mane ir mano draugyst"5 8 . Pasirengimai kelionei Elb prasidjo, kai tik buvo pasirayta Fontenblo sutar tis. Imperatori turjo palydti Pranczijos pietus keturi sjunginink galioti niai pulkininkas Campbellas, grafas uvalovas, baronas von Kolleris ir grafas Trachsessas von Waldburgas. Jiems reikjo vykti per Lion ir Avinjon uost Rivjeroje, kur j turjo laukti brit fregata, kad per penkias dienas nugabent Elb. Fontenblo mike Ronjero vietovje temptai darbavosi keliolika arklinink ir veik val atuonis veimus konvojui, tep ratus, uda imperatoriaus heral dinius enklus, pakavo atsargas dvideimt veim, skirt bagaui gabenti, tvark
756

REVOLUTION

101 baln, apirjo kelionei reikalingus arklius. imtas veim su imperatoriaus baldais ir asmeniniais daiktais turjo atvykti vliau. Veimus su sunkiausiais dai ktais reikjo isisti anksiau Brijar pietuose, kur po pirmosios kelions dienos jie turjo prisijungti prie imperatoriaus ir jo palydos. Pirmoji grup ivyko balandio 14-osios ryt Montari keliu. Napoleonas gavo teis pats pasirinkti palyd. Jam buvo leista turti 30 kari nink tab ir 600 kari gul. Kavalerijos dalin, kur buvo jungta ir saujel prancz ir mameliuk, suformavo generolas Jemanovskis (Jerzmanowski) i lenk ulon eskadrono. Buvo ir jreivi gula, artilerijos baterija su 100 artileris t bei pstinink batalionas i trij grenadieri ir trij auli kuop. Bataliono kariai turjo bti atrinkti asmenikai per paskutinij apir. Paskutinj etadien Napoleonas pamgino suvesti sskaitas su savo gyveni mo moterimis. Josephinai jis ra:
Tremtyje kard pakeisiu plunksna < ...> Jie idav mane, visi iki vien o < ...> A dieu , ma bonne Josphine. Imok susitaikyti su likim u kaip kad a susitaikiau ir niekada neivyk is atm inties to, kuris niekada nepam iro tavs ir niekada nepam ir .
59

Raydamas Marijai Luizai, imperatorienei, vartojo oficial kreipin vous:

M ano brangioji mona, Apvaizda < ...> paskelb man nuosprend. Sveikinu jus engiant tuo keliu, kur pasirinkote < ...> Nem anau, kad Lemtis dar kada nors suves mus < ...> I vis bausm i, tekusi mano daliai, atskyrim as nuo js man pati iauriausia. Turiu tik vien priekait. K odl js nepasinaudojote im peratorikja valdia mano irdiai juk toki teis jum s su teik m otinyst? Js bijojote m ans ir m yljote m ane ...6

Tie laikai nebuvo isisti. Jie po keli dien buvo rasti jo raomajame stale Fontenblo nepasirayti. Po to beliko tik laukti ivykimo dienos, paskirtos ateinant treiadien. Napo leonui sugro gera nuotaika. Jis stengsi pridaryti kuo daugiau nemalonum. Vien ar por kart jam buvo uj prastiniai tio priepuoliai. Sugadino ga liotini pietus, liepdamas tarnui praneti apie jo atvykim prie j stalo, taip pri versdamas juos atsistoti, pats taip ir pasilikdamas savo kambaryje. Bdamas karys, Napoleonas daug kart mst apie mirt ir umart. Syk jis paklaus maralo Sguro, k pasakys mons, kai jo nebebus. Ministras jam atsa k tikra lovinamja giesme, kupina sielvarto ir pagyr. Non, tar Napoleo nas, palyddamas savo odius charakteringu galiku gestu, ils diront O u fm (Ne, jie tik pasakys Ak")6 1 . Treiadienio ryt Napoleonas, ruodamasis atsisveikinimo ceremonijai, apsi reng paprastai. Jis buvo didelis teatralik efekt ir tinkamo momento parinkimo meistras. Syk jis aikino, kad istorija susideda i laiko ir erdvs. Visada ilieka galimyb atgauti prarast teritorij, pastebjo jis, - bet prarast laik nie kada". Jis tikriausiai mgavosi proga sureisuoti tai, k istorikai vliau vadino Napoleono ikonografijos Paskutinija vakariene". Pasak prietaring tvirtinim, jis buvo apsirengs kasdienine gvardijos auli uniforma ikirptu aliu mun duru, balta liemene ir bridiais, arba mlynu munduru ir mlynomis aptemptomis

75 7

EUROPOS

ISTORIJA

kelnmis. Bet kokiu atveju jis buvo ilgaauliais batais, uniforminiu kardu prie ono, vienintele Garbs legiono vaigde ant krtins ir legendine juoda skryble su auktyn atverstu upakaliniu bryliumi. Lygiai 1 1 valand ryto, o pasak kit altini, laikrodiui muant pirm valand dienos, jis ijo vestibiul ir pakilo marmurini laipt vir. Istorija ino daug toki moment, kai atrodydavo, jog viena epocha jau pasi baig, kad koks nors senas reimas ar sistema pagaliau lugo. Tai pavojingi momentai visiems, kuriuos jie lieia, o ypa istorikams, norintiems suskaidyti savo tyrim objekt aikiai apibrtus periodus. Mat reimai, visuomens ir ekonomikos retai kada mirta taip staiga kaip mons. Net i pairos katakliz mini lugim laikotarpiais tstinumo ir inercijos jgos visada kovoja su permai n varomosiomis jgomis. Napoleonas nemir. Jis dar netapo legenda. Jis tik tar savo gvardijai Adieu, bet ne paskutin kart.

X
DYNAMO
Pasaulio jgain, 18151914 m.

XIX amiaus Europai budingas dinamikumas, smarkiai pranokstantis visk, kas

buvo iki tol. Kaip niekad anksiau Europa pulsavo visokeriopa jga technine, ekonomine, kultrine, tarpemynine. Vyraujantis jos simbolis buvo mainos lokomotyvai, duj gamyklos, elektros generatoriai. Atrod, kad jga kaipo tokia buvo pakylta iki dorybs rango ir tai atsispindjo paplitusiame poiryje evo liucij, propagavusiame geriausiai prisitaikiusi ilikimo idj, istorinio materia lizmo filosofijoje, skelbusioje stipriausios klass pergal, antmogio kulte, impe rializmo teorijoje ir praktikoje. Ties sakant, europieiams stengtasi diegti ne tik stiprumo, bet ir pranaumo jausm. Didiul spd jiems dar juos supanios neprastos jgos". Jie mat naujas fizines jgas, nuo elektros srovs iki dinamito; naujas demografines jgas, lydinias niekad nematyt gyventoj skaiiaus augim; naujas socialines jgas, kurios ikl mases" visuomens dmesio centr; naujas prekybos ir pramons jgas, klestjusias nepaprastai isipltusi rink ir technologins paangos dka; naujas karines jgas, galinias mobilizuoti milijonus moni ir main; naujas kultrines jgas, sukelianias judjimus", patraukianias plaisias mases; nau jas politines jgas, kurios gijo neginijam pranaum visame pasaulyje. Tai ities triumfuojantis Europos jgos amius". Jos lydere i pradi buvo Didioji Britanija, pasaulio dirbtuv", o vlesniais deimtmeiais Vokietija, dl kurios nesugebjimo susirasti viet po saule" subyrjo visas pastatas. Tarp pra laimjusi ir auk atsidr visi mons ir visos tautos, nepajgios prisitaikyti ar per silpnos lenktyniauti valstieiai, audjai namudininkai, miest varguomen; kolonij gyventojai; airiai, sicilieiai ir lenkai milijonai j buvo priversti emig ruoti; trys didiosios Ryt imperijos Turkija, Austrija-Vengrija ir Rusija. XIX amius prasidjo nuo vienos revoliucijos Pranczijoje padarini ir baigsi kitos revoliucijos Rusijoje preliudija. Jis prasidjo vienu tariamu visos Euro pos valdovu Napoleonu, pareikusiu, kad jo meilu tai Valdia, o baigsi kitu Leninu, kuris skelb: Komunizmas tai Soviet valdia plius visos alies elektrifikacija". inoma, galima rodinti, kad XIX amiuje jgos demonstravimas nebuvo toks didelis kaip X X amiuje. Juk gal gale garo ir elektros galia n i tolo nepri lygsta branduolio skilimo jgoms, o traukiniai, kad ir kokie greiti jie bt, vis tiek nepajgs varytis su lktuvais ar tarpemyninmis balistinmis raketomis.
759

EUROPOS

ISTORIJA

22

em lapis.

Europa, 1815 m .

760

DYNAMO

O imperializmo ir kolonializmo engiamosios galios irgi neprilygsta faizmo ir komunizmo totalitarinei tironijai. Taiau esm sudaro tai, kad XIX amiaus mo gui jga buvo stebjimosi ir vilties objektas, X X amiaus mogui ji tapo ta rim objektu. Per t laik, kuris pramons revoliucij skiria nuo aplinkos isau gojimo judjimo, moni poiris pasikeit. Kai 1805 metais buvo atrasta elektra, jos nauda niekas neabejojo, o branduolins energijos nauda kelia atrius ginus. Industrializacij ir kolonializm kadaise visi laik dideliu ingsniu priek, o dabar jie, geriausiu atveju, sukelia prietaringus jausmus. Jgos ir greiio psichologija neatpastamai pasikeit. 1830 metais, kai tarp Liverpulio ir Manesterio m kursuoti pirmasis pasaulyje keleivinis traukinys, i 24 myli (40 km) per valand greiiu lekianti Raketa partrenk ir umu vien nebejaun brit politik; mat nepaisant vis perspjim, jis taip ir nesuprato, kok pavoj kelia toks greitis. 1898 metais, kai Didiosios Britanijos vieaisiais keliais pirm kart buvo leista vainti automobiliams, j greitis buvo apribotas 4 myliomis (6,5 km) per valand, kad prieais automobil galt eiti mogus su rau dona vliavle. O dabar jau niekas nebekreipia dmesio milijonus moni, laks tani 100 myli (160 km) per valand Vokietijos greitkeliais, 240 myli (400 km) per valand greiiu prancz TG V ar 1000 myli (1600 km) per valand greiiu virgarsiniu Concorde lktuvu. Nuo XIX amiaus mons priprato prie jgos ir greiio, o pripratimas sukl paniek. Natralu, kad dauguma europiei nesuvok, kokia didel jga atsidr j rankose. Labiau impulsyvs ir ambicingi stengsi inaudoti visas jos galimybes, imintingesnieji mgino naudotis ja atsargiau. Britams, kurie i pradi buvo lyderiai, neliko nieko kito kaip tik atsargiai sitraukti emyno reikalus. T pat padar ir Otto von Bismarckas, pramoniniu ir kariniu atvilgiais paios galingiau sios to amiaus valstybs krjas. Geleinis kancleris padar Vokietij galinga valstybe, taiau ne visuotine grsme. Jo labiausiai igarsj posakiai apie gele ir krauj" (1849) arba krauj ir gele" (1886) buvo pasakyti kalbant apie biu det ir socialinius reikalus, o ne apie kar. Kaip didiausias to amiaus valsty binis veikjas, jis net suprato valstybs valdymo meno ribotumus ir nesivyl valdyti vyki tkms", pasitenkindamas galimybe kartais pakreipti j t ar kit pus". In der Beschrnkung zeigt sich erst der Meister" (Meistrikumas reikiasi mokjimu apsiriboti, o genialumas tai inojimas, kada sustoti")1 . Bismarcko veiklos tsjai tokio santrumo nebeturjo. Prieingai negu kai kas tikjosi, Europos susidrimas su i dien jga atgai vino jos krikionikj kultr. Geleinkeli amius" buvo ir energingos krik ionybs amius. Ininieriai leidosi pasaul lydimi misionieri. mons, jaut savo paeidiamum greit besikeiianiame pasaulyje, ilgjosi ankstesnij die vobaimingumo ir drausms pavyzdi. Kaip atsvaros bedvasms mainoms bti nyb kartu su kylania romantizmo banga jie jaut vis didjant Dievo paramos poreik, buvo pasiruo vis noriau priimti antgamtinius dalykus, kartai geid pasinerti savo esybs gelmes". O mirdami visai nesibodjo irti savo gyve nim kaip kelion dvasiniu geleinkeliu":
761

EUROPOS

ISTORIJA The Line to H eaven by Christ w as m ade W ith heavenly truth the rails w ere laid, From Earth to H eaven the Line extends, To Life Eternal w here it ends ... G od's Love the Fire, his Truth the Steam W hich drives the E ngine and the Train. A ll you w ould to G lory ride M ust com e to Christ, in Him abide In First and Second, and Third C lass R epentance, Faith, and H olin ess ... Com e then, poor Sinners, now s the Time At any station on the Line, If you'll repent and turn from sin f The train w ill stop and take you in2. ( Dang Kristus keli mums parod, Kaip kelrod T iesos jis dav od, N uo em s link D angaus tas kelias veda, Ir laim e am ina jis baigtis ada ... N es D ievo m eil kaip ugnis, o jo T iesa kaip garas, Kurs garve ir traukin priek varo. V isi, kas trokta juo pasiekti lov, Suras j Kristuje, m oni valdove, Vaiuodam i pirma, antra, treia klase, Per atgail, tikjim , su viltim i viesia ... V argeliai nusidjliai skubkit, G reiiau prie traukinio to bkit, Kas atgail atliks, i nuodm i ibris, G als lipt j pro atviras duris.)

Lemiamos reikms turjo XIX amiaus pradios Europos slygos. Pokyi varomosios jgos galjo reiktis tik tuose politiniuose ir tarptautiniuose rmuose, kurie atsirado pasibaigus revoliuciniams karams. O tuos rmus labai savitai pakeit neprasti 1815 met vykiai. T met vasario mnes, kaip tik tuo momentu, kai Vienos kongresui nesisek susitarti, revoliucijos dinas dar kart paspruko i butelio. Napoleonas pabgo i Elbos. Paskui per imt dien" Europai teko vl akis ak susidurti su revoliu cini kar mkla. Tai buvo didiulis sukrtimas. Nugaljusi valstybi politins nuotaikos 1814 metais buvo atsargios, o 1815 metais jos tapo tiesiog reakcingo mis. Ateinaniais deimtmeiais susidar toks klimatas, kai bet kokie pasikeitim poymiai bdavo tutuojau nuslopinami. Taigi cent jours elektrino Europ. Per tris savaites nuo vienio isilaipinimo Antibe kovo 1-j dien Napoleonas persikl per Dofins Alpes, nugaljo mar al Ney', kuris buvo pasistas j udaryti narv", ir triumfuodamas eng Paryi, priversdamas Liudvik XVIII bgti. Per tris mnesius jis reformavo savo kariuomen ir ivyko i Paryiaus atakuoti prie iaurini sien besitelkianias koalicijos jgas. Jo strategija buvo paprasta susidoroti su sjungininkais po

762

DYNAMO

vien, kol tie dar nespjo susivienyti. Birelio 16-j prie Luanji Napoleonas nugaljo prsus, taiau nepavyko sutrukdyti jiems tvarkingai atsitraukti. Birelio 18-j jis, pasitikdamas savo jgomis, atakavo britus prie Vaterlo netoli Briuse lio. Taiau kunigaikio Wellingtono plonoji raudonoji linija" atlaik visus pran cz puolimus t nesiliaujani skerdyni dien; o Blcherio prs kavalerija, pasirodiusi vlai po piet, nulav pranczus i kovos lauko. Taip Napoleonas po eiasdeimtojo i anksto suplanuoto savo mio buvo iluotas i istorijos lauko. Birelio 22-j jis dar kart atsisak sosto; liepos 15-j kaip pabglis Rofore pasidav Didiosios Britanijos karo laivo Bellerophon kapitonui Maitlandui. Napoleonas buvo nugabentas Plimut, o i ten tolim v. Elenos sal. kart jis jau nebepabgo. Raydamas savo memuarus pranaavo, kad po deim ties met Europa taps kazokika arba respublikonika". Kai jis mir, pasak Talleyrand'o, nebuvo joks vykis, o tik eilin inut",
[e k o lo g ija ]

Vienos kongrese, susirinkusiame po Vaterlo mio, vyravo blaivesns nuotai kos. Nugaljusi valstybi atstov jau negalima buvo kaltinti, kaip anksiau, kad jie tik oka, o ne siekia paangos". Kongreso dalyviai veng net menkiausios rizikos. Buvo nusiteik vis pirma atstatyti monarchijos teises iai ventajai institucijai revoliucija kl didiausi pavoj. Taip darydami jie maai pais demo kratini ir nacionalini interes, o savo nesutarimus isprend patenkindami nepatenkintj pretenzijas nugaltj sskaita. I 39 valstybli susidedanti Vokietijos konfederacija turjo uimti Reino konfederacijos ir ventosios Romos imperijos viet (r. III pried, 74). Prsija, reikalavusi Elzaso, Lotaringijos ir Var uvos, vietoj j gavo pus Saksonijos. Austrija, netekusi savo dalies Nyderlanduo se, atsipl didel iaurs Italijos dal. Jungtins Provincijos, netekusios Gerosios Vilties kyulio, gavo austr Nyderlandus. Netekusiai Suomijos vedijai buvo ati duota Norvegija. Patvirtinta Suomijos, Lietuvos ir rytins Lenkijos priklausomyb Rusijai, ji gavo ir atskir Lenkijos karalyst aplink Varuv, kurioje caras galjo tapti karalium. Didioji Britanija pasitenkino krva sal nuo Helgolando iki Ceilono. Buvo atkurtas visas pulkelis persenusi monarchij Neapolyje, Madride ir Turine, taiau leista atgimti tik kelioms i senj respublik. Pasak caro Aleksan dro, Respublikos dabar ne madoj". Iimtis buvo padaryta Krokuvos respublikai: miest pretendavo Prsija, Rusija ir Austrija, taiau negavo n viena i j. Taigi susitarim dvasia buvo daugiau negu konservatyvi: faktikai tai mgini mas laikrodio rodykl pasukti atgal. Susitarimo tikslas neleisti pasikeisti pasauliui, kuriame kaitos jgas pavyko sulaikyti tik vargais negalais. Kunigaiktis Wellingtonas Vaterlo m pakomentavo taip: Velnikai aunus dalykas, kaip gyvas nesu mats kito tokio atvejo, kad viskas kabt ant tokio plono plauko". Tokios nuotaikos vyravo visoje Europoje. Riba tarp pasikeitim ir stagnacijos buvo tokia neryki, kad nugaltojams kl siaub net menkiausia nuolaida. Su tarimu buvo irima net ribotas, nuosaikias reformas. Pradti reformas, ra kuni gaiktis Wellingtonas 1830 metais, reikia pradti revoliucij". Negana to, Pranczija, tas aminas revoliucini neramum altinis, nebuvo paabota. Paryiui it vulkanui buvo lemta isiverti dar ne kart 1830, 1848, 1851 ir 1870 metais.
763

EUROPOS

ISTORIJA

Anot Austrijos kanclerio Mettemicho, Kai Paryius nusiiaudja, Europa gauna slog". Prancz stiliaus demokratija buvo tikra grsm monarchijai, Banyiai ir nuosavybei atraminiams stulpams viso to, k jis gyn. Sakoma, jog Metternichas yra pareiks, kad tai liga, kuri reikia gydyti, ugnikalnis, kur reikia uge sinti, gangrena, kuri reikia ideginti karta geleimi, hidra su plaiai atvertais nasrais socialinei tvarkai praryti"3 . Rykiausiu pavidalu, kur knijo Metternichas, reakcingoji 1815 met dvasia prieinosi bet kokioms i anksto nepalaimintoms permainoms. Pirmiausia j ireik ketural Rusijos, Prsijos, Austrijos ir Didiosios Britanijos sjunga; ios alys susitar ateityje esant reikalui rengti kongresus, o vliau caro iniciatyva sukr ventj sjung". Pirmoji sjunga sureng Acheno kongres (1818), kuris vl prim Pranczij respektabili ali draugij. O antroji sjunga pareng pasilym, kad valstybs turi amiams garantuoti egzistuojanias sienas ir valdymo formas. Didiosios Britanijos vyriausybei viso to buvo per daug ir ji atkalbjo princ regent nuo stojimo ventj sjung, pastmdama j sultono ir popieiaus kompanij. Pagal brit standartus lordo Liverpoolio vyriausyb buvo nepaprastai konservatyvi: savo vidaus politika ji prieinosi reformoms visose srityse, taiau ji negaljo leisti Europos reakcionieriams tarptautiniu mastu sukurti garo mainos be apsauginio votuvo ekvivalento. Visuose vlesniuose kongresuose, kurie vyko Tropau (1820), Laibache (1821) ir Veronoje (1822), britai laiksi santriai svars tant ekspedicij revoliucijoms slopinti Neapolyje, Graikijoje ir Ispanijoje klausi m. Maito Ispanijos kolonijose Piet Amerikoje klausimu Didiosios Britanijos usienio reikal ministras George'as Canningas prisidjo prie JAV prezidento Jameso Monroe, pasisakydamas u bet kokio Europos kiimosi Amerikos reika lus udraudim. 1826 metais Bendruomeni rmuose jis pareik: Naujj Pasau l kriau tam, kad atstatyiau Senojo pusiausvyr". O i tikrj jis galutinai pribaig kongres sistem. Reikalai taisosi, trumpai pareik jis prie pat savo mirt. Kiekviena alis pati sau, o Dievas mums visiems". Nepaisant to, neilgaam kongres sistema gerai pasidarbavo paruodama sce n, kurioje XIX amiaus Europa pradjo savo audring karjer. Nors iai sistemai ir nepavyko sukurti patvari institucij vis dlto vienu metu jau atrod, kad ji gyja kak panaaus pirmalaiks Taut Sjungos kontrus ji sukr kon servatyvios kontinentins" tvarkos klimat, su kuriuo teko kovoti visiems vles niems reformatoriams ir revoliucionieriams. Ji nuymjo ribas tarptautins are nos, kurioje penkios pripaintos valstybs keturlyp sjunga plius vl pripainta Pranczija turjo ateinant imtmet kovoti su visais isiokliais ir ateiviais. Nepaisant svarbi modifikacij, ji dominavo Europos emlapyje, kuriam nebuvo lemta i esms pasikeisti iki 1914 1918 met. Nuo pat savo pradios 1815 metais io imtmeio raida vyko trimis aikiai ireiktais etapais: reakcijos (1815 1848), reform (1848 1871) ir lenktyniavimo (1871 1914). Pirmajame etape konservatyvumo tvirtov su permaininga skme laiksi, kol pagaliau subyrjo nuo visuotinio revoliucinio sprogimo 1848 metais.
76 4

DYNAMO

Antrajame etape mintosios valstybs nenoromis turjo pripainti, kad kontro liuojamos reformos geriau u nesiliaujant prieinimsi. Visose srityse buvo padaryta svarbi nuolaid. alys prim konstitucijas, buvo paleisti paskutinieji baudiauninkai. Kelioms atkakliausiai kovojusioms u savo nepriklausomyb tautoms ji buvo suteikta. Treiajame, t. y. paskutiniame, etape Europa eng intensyvaus lenktyniavimo laikotarp; t lenktyniavim dar labiau sustiprino diplomatiniai persitvarkymai, karinis persiginklavimas ir varybos dl kolonij. Keturiasdeimt neturinios precedento taikos met nepajg nuslopinti didjan ios tampos, kuriai 1914 met rugpjio mnes buvo leista virsti atviru konflik tu. Moderniosios ir modernjanios Europos alys, apsiginklavusios iuolaikini ais ginklais, strimagalviais puol modern kar, prie kurio skerdyni mastus Napoleono karai atrod kaip smulks susidrimai.
* * *

Modernizacija, kurios nereikia painioti su modernizmu*, dabar yra mgstamas sociologinis terminas apibdinti sudtingai virtinei pasikeitim, kuriuos bendruo mens patiria i atsilikimo" eidamos iuolaikikum". Ieities takas yra tra dicinis agrarins, valstietija besiremianios visuomens tipas, kurioje dauguma gyventoj dirba ems kyje ir patys pasigamina sau maist, o tikslas iuolai kin urbanizuota ir industrializuota visuomen, kai dauguma moni usidirba pragyvenimui miestuose ir gamyklose. Modernizacija susideda i 30 40 susiju si pasikeitim grandins, o kiekviena grandis yra btina, kad veikt visa siste ma. inoma, ji traukia ir industrializacij bei pramonin revoliucij, kuri dabar laikoma svarbia viso proceso sudtine dalimi arba vienu etapu. Joks pasikeiti mas moni gyvenime nuo ems kio, metalurgijos iradimo ir miest atsiradi mo Naujajame akmens amiuje nebuvo toks gilus kaip industrializacija"4 . Visi sutaria, kad modernizacija pirmiausia prasidjo Didiojoje Britanijoje, o tiksliau kai kuriuose jos regionuose, tarkim, Lankayre, Jorkyre, Juodojoje alyje (vidurio Anglijos pramoniniai rajonai), Tainsaide, Klaidbenke ir Piet Vel se. Taiau greit jos poveik pajuto ir kontinentin Europa, ypa vietovs netoli didij akmens anglies telkini Belgijoje, Rre ir Silezijoje. I i koncentruot pramons rajon jos poveikis pamau vis didjaniais ratais persimet pirmiausia miestus, paskui valstybi sostines, ir pagaliau apm visas alis, paveiktas pra mons stimul. Tai niekada nebuvo ubaigtas procesas, taiau vienaip ar kitaip jis paliet vis Europ. O kai jo poveikis pradjo reiktis ir ujriuose imperialis tins ekonomikos kolonijini tiksl ar vietins iniciatyvos dka, j imta traktuoti kaip europietinimo" aspekt. Taip modernizacija atsidr ne tik pasaulins eko nomins sistemos dmesio centre, bet ir tapo rodikliu isivysiusioms" alims atskirti nuo besivystani" ali.

* Modernizmas paprastai vartojamas kultrinms, o ne socialinm s bei ekonominms tendencijoms apibdinti. XIX amiuje j su menkinamu atspalviu vartojo konservatyvieji katalikai, o vliau j imta vartoti kaip bendro pobdio etiket visiem s avangardistiniams meniniams judjimams.

765

EUROPOS

ISTORIJA

Modernizacij vis pirma reikia laikyti permain varikliu, o ne jos sudtini dali statika suma. varikl pirmiausia reikia jungti, paskui leisti jam sibg ti, kol pasieks kritin starto" rib, pereidamas visai kitok judjimo reim. (Geriausia bt j lyginti su skraidymu, tuo X X amiaus reikiniu, nors iame kontekste gal geriau tikt XIX amiaus pradios lokomotyvo pavyzdys.) Viskas prasideda ilgu pasiruoimo laikotarpiu, kai ukuriamas garo katilas ir susidaro pakankamas garo slgis; po to dramatikasis starto momentas, kai garo slgis ijudina stmoklius, o ie ratus; paskui sismaginimo faz, kai variklis bil ddamas ir vibruodamas didina greit, kol pagaliau ateina puikioji ramaus vaia vimo bsena, kai lokomotyvas ramiai pukdamas ir efektyviausiai veikdamas smagiai lekia bgiais didiausiu greiiu. Per vis XIX ami daugumos Europos ali vyriausybs stengsi sudaryti slygas, kurios leist j alims i ekonomikos variklio jungimo fazs pereiti socialin starto" faz. Vienoms tai pavyko, kitoms ne; kai kurios i pat pradi neturjo joki ans, kad tai pavyks. Po vienio Didiosios Britanijos starto imt meio viduryje jos pdomis pasek dauguma iaurs vakar Europos ali pir miausia Belgija ir Olandija, po j Prsija, Pjemontas ir Pranczija. imtmeio pabaigoje pirmaujani Didij Britanij m spariai lenkti daugiau itekli ir dinamizmo turinti suvienytoji Vokietija. Daugumoje ali irykjo dideli kontrastai tarp modernizuot rajon aplink metropolijas ir atokesni provincij. Jungtinje Karalystje Anglija m vis labiau skirtis nuo atokesni kalnuot region ir sal. Pranczijoje labai isivyst regionai pradjo rastis palei linij Paryius Lionas Marselis; Nyderlanduose palei linij Lilis Ljeas Roterdamas; Vokietijoje palei linij Reino sritis R ras Berlynas Saksonija Silezija; paiame Bohemijos viduryje, Vienos ir Buda peto rajonuose (Austrija-Vengrija); suvienytoje Italijoje Lombardijos rajone. Provincijos, tarkim, Airija, Bretan, Galicija ar Sicilija, liko visai neisivysiusios. Rusijos imperija, nepaisant nepaprastai dideli regionini kontrast, paskutiniai siais metais prie Pirmojo pasaulinio karo pradi vis spartjaniais tempais jud jo modernizacijos link. Dl nevienod raidos temp vairiose valstybse ir pai valstybi viduje dar labiau sustiprjo ekonominiai kontrastai Europoje. Ties sakant, XIX amiuje atsirado dvi skirtingos ekonomins zonos: toli paengusi, industrializuota ir modernizuota sritis iaurje bei Vakaruose ir atsilikusi, nors ir besiindustrializuojanti, taiau beveik nemodernizuota zona Pietuose ir Rytuose. Pirmoji zona daly vavo pasaulinje jr ekonomikoje", kur vis dar dominavo Didioji Britanija, ir ji, kaip ir Didioji Britanija, galjo didinti savo pajgum sigydama kolonij ujryje. O pastaroji veik tik kaip priklausomas maisto, aliav ir pigios darbo jgos altinis bei kaip nesavarankika preki rinka. Didiausias nukrypimas nuo tos schemos buvo Vokietijos atvejis. Ji, nors ir tapo dinamikiausia industrializuotos zonos alimi, taiau dl politini prieasi ir laiko stokos nesugebjo sigyti pakankamai kolonij. Tad kai 1871 metais Vokietija susivienijo, ji umezg glaudius ekonominius ryius su Ryt Europos
766

DYNAMO

alimis, taip kompensuodama savo neskm sigyjant kolonijas. Anksiau Euro pos pasidalijimas vakarin ir rytin daugiausia buvo religinio ir politinio pob dio, o dabar jis gavo ryki ekonomini bruo. Industrializacija Ryt Europoje apsiribojo atskirais rajonais, kurie kaip salos buvo isibarst atsilikusi kaimikj teritorij jroje. Tokios salos ikilo iauri nje Bohemijoje, Lodzs Varuvos Dombrovos trikampyje, Ninij Novgorodo ir Sankt Peterburgo medvilns verpimo fabrikuose, Donbase ir Galicijos, Rumu nijos bei Kaspijos pajrio naftos gavybos rajonuose. Be to, tos salos buvo izoliuo tos ne tik geografikai, taiau net imtmeio pabaigoje nesukr pakankamai varomosios jgos, kad galt ijudinti i mirties tako vis ekonomik. Tai turjo dideli socialini ir strategini pasekmi. Valstietijos masi skurdas didjo; nors valstieiai nebebuvo kaip anksiau pririti prie ems, taiau neturjo pakanka mai galimybi pagerinti savo padt sidarbindami miestuose. Jie negaljo pasi naudoti nei iuolaikinio ems kio galimybmis, nei pakankamai lengvai susi rasti darbo pramonje. Negana to, skurdios visuomens valstyb buvo priversta negailestingai apmokestinti savo varganus pavaldinius. Tai sudar prielaidas socialiniam ir politiniam maitui. Matydamos toki padt ir bijodamos Vokieti jos dinamikumo, Vakar alys nusprend paremti savo politin rapprochement (suartjim") su Rusija didelmis investicijomis. 1890 1914 metais Pranczijos, Didiosios Britanijos ir Belgijos investicijos Rusijoje labai iaugo, todl smarkiai isiplt Rusijos geleinkeli tinklas, padidjo pramons gamyba ir usienio prekyba. Kyla klausimas, buvo ar nebuvo bendra visos Europos ekonomika. j galima atsakyti, kad tikriausiai ne. Taiau jei ir buvo tos didiuls Vakar investicijos Rusijoje kalba apie ekonomins integracijos didjim tai svarbiausi viet joje aikiai um Vokietija. 1900 metais Vokietijai teko didiausia dalis Vakar pra mons ir prekybos, o kartu ir dominuojantis vaidmuo Ryt ekonomikoje. Turint galvoje t kontrast tarp ankstyvo Vokietijos ekonominio isivystimo ir jos politinio atsilikimo netenka stebtis, kad abu ymiausi modernizacijos teoretikai buvo vokieiai. Nepaisant to, Friedricho Listo (1789 1846), kurio vei kalas Das nationale System der politischen konomie (Nacionalin politins ekonomijos sistema") ijo 1841 metais, ivados buvo visai kitokios negu Karlo Marxo. nuomone, permain varomoji jga buvo klasi kova, o Listas jos iekojo valstybs ekonominje politikoje, kuri galjo skatinti vystymsi protek cionistiniais tarifais ir didelmis investicijomis infrastruktr ir vietim. Listas labai nuosekliai gyn tai, k kiti vadino Prsijos keliu kapitalizm"; is pavyz dys kaitino daugelio vaizduot, ypa Ryt Europoje, ir jie norjo engti Prsijos pdomis5 . Tuo metu maai kam i europiei kildavo klausimas, kodl i modernizacija vyko Europoje, o ne kur nors kitur. Atrodo, kad atsakymo reikia iekoti ypatin game ekologini, ekonomini, socialini, kultrini ir politini aplinkybi suta pime, kurio nebuvo kitose senesnse ir sudtingesnse civilizacijose. Taigi reikia akcentuoti sutapim kitaip sakant, Europos stebukl"6 .
76 7

EUROPOS

ISTORIJA

Nagrinjant detaliau, modernizacijos proces galima suskaidyti praktikai begalin smulkesni sveikaujani proces ir nauj vyki grandin. Be geros deimties faktori, neusi savo indl pramonins revoliucijos pradin etap, reikia atsivelgti dar tris deimtis kit, kai viena permaina skatino kit eko nominje, socialinje, kultrinje, psichologinje, politinje ir karinje sferose (r. III pried, 69). ems kio produkcija didjo dl to, kad pradta naudoti mainas, pradedant McCormicko arkliais traukiamomis javapjovmis (1832) ir baigiant garu varomo mis kuliamosiomis, o gal gale benzinu varomais traktoriais (1905). ems kio main eksportas buvo pramons region prekybos su nepramoniniais regionais pozicija. Main skaiiaus didjimas fermose reik darbo jgos porei ki majim ir vis daugiau moni galjo migruoti miestus ir gamyklas. Darbo jgos mobilumas smarkiai padidjo per revoliucinius karus, kai Pran czijoje, Italijoje ir Ispanijoje buvo panaikinta baudiava ir kai milijonai kari paliko savo kaimus, kad niekada nebesugrt juos. Baudiaunink ilaisvinimas Ryt Europoje vyko keliais deimtmeiais vliau. Jis atne daug varg Prsijoje 1811 1814 metais, kur brutalus laas danai baigdavosi prievartiniu baudiau nink nuvarymu nuo ems. Austrijoje baudiava buvo panaikinta 1848 metais labai staigiai ir tai sukl daug neisprst problem. Rusijos imperijoje baudia va panaikinta caro ukazu 1861 metais, o Lenkijos karalystje 1864 met balan dio mnesio ukazu. Kuro karalien angl" papild nauji energijos altiniai pirmiausia dujos, paskui nafta, o dar vliau ir pramoniniu mastu pradta naudoti elektros energija. Pall Malio gatv Londono centre dujomis buvo apviesta 1813 metais, o nuo tre iojo deimtmeio akmens anglies dujos Didiojoje Britanijoje jau tapo prieina mos miesto gyventoj namams ir komunaliniam kiui. Naft imta naudoti nuo septintojo deimtmeio. Naftos telkinius Europoje pradta eksploatuoti Borislave (Galicija), Plojetyje (Rumunijoje) ir Baku prie Kaspijos jros. Atjo laikas, kai vidaus degimo variklis (1889) sukl ne menkesn revoliucij nei anuo metu garo maina. Elektra plaiai prieinama tapo tik devintajame deimtmetyje, kai Gram me patobulino generatori (1869), o Deprezas irado auktos tampos elektros perdavimo kabel (1881). J buvo galima naudoti ildymui, apvietimui ir mai noms varyti. La Fe lectricit debiutas vyko pasaulinje Paryiaus parodoje 1900 metais. Tuo metu 92 procentai pasaulyje sunaudojamos energijos dar buvo gaunama i akmens anglies. vairiom energijos rim varomas mainas ir variklius pradta naudoti vis dau giau rengini, nuo konvejeri iki garlaivi. Taiau lemiamos reikms turjo stakli mainas gaminani main ir galing rengini, tarkim, garini kj ar poliakali, sukrimas, nes jos ivadavo mones nuo sunkiausi darb. Henry Maudslay'us (1771 1831) i Vulvio, metalo tekinimo stakli iradjas (1797), kartais laikomas ios srities tvu. Kalnakasyba, nepaisant ymios paangos pumpuojant vanden bei didinant saugum, ir toliau liko daug darbo reikalaujania pramons aka. 1900 metais,
768

DYNAMO

kaip ir 1800-aisiais, milijonai Europos achtinink susiriet kirtavietse su kirtik liais rankose pardavinjo savo sveikat u ger atlyginim ir u silikoz. Geleies rdos kasyba buvo susitelkusi turtinguose oolitins rdos telkiniuose Liuksem burge ir Lotaringijoje, iaurs Ispanijoje, iaurs vedijoje ir Krivoj Roge Ukrai noje. Didel paang padar metalurgija. Auktakrosni patobulinimus apvaini kavo sero Henry'o Bessemero konverteris efilde (1856) ir Martino regeneracin krosnis Sirjuje (1864). Taip Geleinkeli amius gavo pigaus auktos kokybs plieno, kuris tiko ne tik bgiams, bet ir tiltams, laivams, pastat karkasams, amu nicijai. Devintajame deimtmetyje paangios alotropijos teorijos ir praktikos dka rinkoje pasirod platus asortimentas auktos kokybs lydini, tinkam instru mentams gaminti ir artilerijai. Elektrometalurgija leido pradti aliuminio gamyb. XVIII amiaus metalurgai buvo tikri pirmosios pramonins revoliucijos kuni gaikiai, o XIX amiaus pabaigos plieno gamintojus, tokius kaip Schneider i Le Krezo ar Krupp i Eseno, galima laikyti j vertais pdiniais. Plieno gamyba tapo svarbiausiu pramonins galios rodikliu (r. III pried, 72). Nepaprastai iaugo transporto priemoni greitis, efektyvumas ir komfortas. Naujos eros pradi keli istorijoje reik Johno McAdamo irasta akmens ir bitumo danga (1815), kuri plaiai naudoti pradta tik pasirodius automobi liams. Nauji horizontai tilt statybai atsivr, kai Telfordas per Meno (Menai) ssiaur pastat pirmj kabant tilt (1819). Geleinkeliais vis pigiau ir greiiau buvo perveama vis daugiau keleivi ir krovini. Kelions sausuma i Paryiaus Sankt Peterburg sutrumpjo nuo 20 dien 1800 metais iki 30 valand 1900 metais. Europieius sujung j geleinkeli romantika ir naudingumas. Ties ami sandra tankiausias geleinkeli tinklas buvo Belgijoje (42,8 km 100 km2 , o Jungtinje Karalystje tik 19 km, Vokietijoje 17,2 km). Skaiiuojant vienam gyventojui, geriausiai apsirpinusi geleinkeliais buvo vedija (27 km 10 000 gyventoj, o Belgijoje tik 12,2 km). Blogiausiai jais apsirpinusi buvo Serbija (2,5 km 10 000 gyventoj; europinje Rusijos dalyje 5,7 km),
[b e n za s ]

Aviacijoje broli Montgolfier karto oro balionas, pirm kart ibandytas 1783 m. birelio 5 d. Anon vietovje netoli Liono, padar skraidym balionais svarbia XIX amiaus karo meno sritimi. Juos pakeit grafo Zeppelino diriablis (1900), o truput vliau lktuvai. Paskutiniajame XIX amiaus deimtmetyje Otto Lilienthalis tapo sklandymo pradininku Vokietijoje, o 1903 metais Deitone (Ohajo valstija) broliai Wrightai pirm kart atliko pilotuojam skryd lktuvu su benzi no varikliu. 1909 m. liepos 25 d. Louisas Blriot monoplaniniu lktuvu per 31 minut spdingai perskrido Laman. Tobuljo ir ryi sistemos. Unifikuot pato paslaug sukrimas greit kores pondencij padar prieinama visiems. Pasirod pato enklai pirmasis i j buvo Didiosios Britanijos juodasis vieno penso enklas 1840 m. gegus 1 d. Po to juos sived Cirichas ir eneva (1843), Pranczija ir Bavarija (1849, Prsija, Austrija ir Ispanija (1850), vedija (1855), Rusija ir Rumunija (1858), Lenkija (1860), Islandija (1873). Elektrinio telegrafo (1835), telefono (1877) ir radijo (1896) iradi mas leido akimirksniu perduoti inias dideliais atstumais. Labiausiai igarsjs
7 69

EUROPOS

ISTORIJA

BENZAS
1885 metais Carlas Benzas i Manhaimo (1844-1929) sukonstravo trirat benzinu varom mechanin transporto priemon Motorwagen (automobil). Nors ji danai vadinama pirmuoju automobiliu, taiau i tikrj tai buvo tik pusiaukel du imtus met trukusioje automobilio istorijoje. Nicholaso Cugnot (1725-1804) sukonstruotas garu varomas veimaitis automobilio vard gavo dar 1769 metais. Garu varomos transporto priemons 1850 metais buvo jau plaiai naudojamos. Mginta konstruoti ir benzinu varomas transporto priemones. Taiau tik Nicolauso Otto (1876), Gottliebo Daimlerio (1885) ir Rudolfo Dieselio (1897) sukonstruoti keturtakiai vidaus degimo varikliai auto transportui realiai atkl vartus ateit. Benzo triraio automobilio originalas demonstruojamas Miuncheno muziejuje Deut sches Museum. Jo du 80 stipin varomieji ratai su tvirtais ratlankiais buvo sujungti diferencialine pavara, o priekinis vairuojamas ratas valdomas statmena rankena. Varik lis, taisytas po aukta sdyne, turjo elektrin udegimo sistem. Variklio galingumas nesiek vienos arklio jgos, taiau to pakako 16 km per valand greiiui pasiekti. Kbulo automobilis neturjo1. Prie Europos motorizacijos labai daug prisidjo Andr Michelino irastos pneuma tins padangos (1888) ir amerikiei masins automobili gamybos metodas (1908). Kaip i gausybs rago pasipyl motociklai, sunkveimiai, autobusai. Ties ami san dra atsirado ir didiosios komercins firmos, tokios kaip Fabbrica Italiana di Automobilismo di Torino (FIAT, 1899) ir Renault Paryiuje (1901). Daimler-Benz firmos 1901 metais ileistas Mercedes ir Rolls-Royce firmos Silver Ghost (1906) diktavo naujus pra bangos ir patikimumo standartus. (Leninas turjo rolsrois.) Du pasauliniai karai sul tino spart privai lengvj automobili skaiiaus augim, taiau padidino transpor tini sunkveimi ir kvalifikuot vairuotoj skaii. Privai lengvj automobili raida eng nauj etap, kai Hitleris 1938 metais palaimino Volksvagen, vadinamj vaballi" gamyb. Skandinavijos motorizacijos pradininke tapo Volvo firma Getebor ge, o ekoslovakijoje - kodos firma Pilzene. Tarpukario Lenkijoje pagal ital licencij buvo gaminamas lenkikasis Fiatas. Visuotins motorizacijos era Vakar Europoje pra sidjo po 1950 met, o sovietinio bloko alyse septintojo deimtmeio pabaigoje. Technologijos istorijoje kelia sumait ginai, kas gi buvo pirmas; jie danai ikrei pia i esms bendradarbiavimu, papildymu ir atskir pasiekim sujungimu grindiam technologin paang. Taiau kokybini pokyi moment vis tiek pasitaiko, tik sunku juos nustatyti. Pavyzdiui, k laikyti pirmuoju lktuvo skrydiu? Galima rinktis vien i i bandym: Launoy ir Bienvene sraigtasparn, varom lanko temple" (1784), Henryo Giffardo garu varom lktuv (1852), Clmento Aderio benzinu varom lktuv (1890), kuriuo jis nuskrido 50 metr, K. E. Ciolkovskio eksperimentines raketas. Dau gumoje inyn pirmenyb teikiama skridimui prie Kil Devil kalno iaurs Karolinoje 1903 m. gruodio 17 d. Taiau tas skrydis priklauso jau kitai, valdom skrydi su mechaniniu varikliu" kategorijai .

770

DYNAMO

rodymas, koki naud gali duoti patobulintas ryys, buvo pademonstruotas 1815 m. birelio 19 d., kai Natanas Rothshildas rekordikai pasipeln Londono biroje, pasinaudojs specialia jachta, kuri atne jam ini i Vaterlo keliomis valandomis anksiau negu j gavo jo konkurentai. Prie tarptautini ryi gerini mo gerokai prisidjo Tarptautin pato sjunga (1874), Tarptautin telegrafo sjunga (1875), Tarptautin svori ir mat tarnyba (1875) ir Centrinis geleinke li eismo biuras (1890).
[fo to g ra fija ]

Kapitalo investicijos didjo tokiu mastu, kokiu didjo pelnas. Privaios firmos reinvestuodavo didjanius pelnus, o vyriausybs investuodavo vis didesn augan i mokesi dal. Nepasotinama kapitalo paklausa ism visas privai skolinto j galimybes ir atgaivino akcini bendrovi potencial (j veikla Anglijoje ir Pranczijoje, bet ne kotijoje, buvo apribota po 1720 met katastrofos, sukeltos nesining spekuliacij). Nuo treiojo XIX amiaus deimtmeio ribotos atsako mybs akcins bendrovs paplito visoje Europoje. Tos socits anonymes (SA), Aktiengesellschaft (AG) arba Company Limited su savo akcininkais ir j metiniais susirinkimais mokjo dividendus savo investuotojams, kartu prisiimdamos tik ribo t atsakomyb kreditori atvilgiu. Taiau horizontali" susiliejim ar vertika li" kontrakt bdu jos m jungtis vis didesnius konglomeratus jungtinius, konsoliduotus trestus ar konfederaciniu principu kuriamus kartelius. Didiojoje Britanijoje, kur labai bijota monopoli atsiradimo, trestai ir karteliai krsi pama u. Daugelis didij brit kompanij, tarkim, garlaivi linijos P.&O. arba Cunard, atsirado penktajame deimtmetyje. O Pranczijoje karteliai buvo prastas dalykas. Susivienijusioje Vokietijoje maai tesiprieinta didiuliams trestams ir ia ameri kiei pavyzdiu buvo kuriami Konzernen, dominav visuose rinkos sektoriuose. Vidaus rink pltr skatino gyventoj skaiiaus augimas, padidjs didij gyventoj centr prieinamumas, moni gerovs kilimas ir visikai nauj paklau sos ri atsiradimas. Tarp daugelio nauj pramons ak svarbiausia buvo che mijos pramon, pradjusi augti atradus anilininius daus (1856), mus gaminti sod Solvayaus bdu (1863) ir mineralines tras. Pasipyl itisas srautas nuosta bi sintetini mediag, skaitant plastmases (celofan, celiulioid), dirbtin ilk, viskoz, aspirin. Tarp chemijos pionieri isiskyr vokiei vardai, ypa Liebigo, Hofmanno, Bunseno ir Bayerio.
[m auve]

Usienio prekybos pltot spartino nauj emyn, ypa Amerikos ir Afrikos, sisavinimas iekant kolonij, aliav gimtosiose alyse trkumas ir didjanti vis platesnio asortimento preki paklausa. Usienio ir vidaus rinkos tapo priklauso mos vienos nuo kit.
[d in s a i]

Vyriausybi politika modernizacijos atvilgiu buvo vairi, priklausomai nuo alies reimo, jos itekli ir jos santykins padties. Tik nedaugelis nesuvok modernizacijos naudos, taiau neturting ali, tarkim, Rusijos ar Ispanijos, vyriau sybs svyravo, draskomos prietaring jausm gdos dl savo atsilikimo ir bai ms tapti priklausomomis nuo kit. Autokratiniai reimai, pavyzdiui, Rusijos, galjo izoliuotis, kol nebuvo nusprsta priimti usienio investicijas. Liberalesni ar ne tokie rytingi reimai, kad ir Austrijos-Vengrijos, tokios galimybs neturjo.
771

EUROPOS

ISTORIJA

FOTOGRAFIJA
Senam diendariui alone prie Sonos teko garb palikti savo atvaizd pirmojoje pasaulyje fotografijoje. Vien dien 1826 metais Josephui Nicphoreui Niepceui pavyko po atuoni valand ekspozicijos gauti atvaizd alavo lydinio ploktelje. Dar po trylikos met jo partneris Louisas Daguerreas (1789-1851) jau galjo ileisti j rink fotografavimo aparat, kuriam pakako trisdeimties minui ekspozicijos, naudojant vario plokteles, padengtas viesai jautriu sidabro chlorido sluoksniu. Nuo io taiso dagerotipo - prasidjo ilgas evoliucijos procesas, atveds prie masikai naudojam fotoaparat, spalvot juosteli, film, garsini film, rentgeno ir infraraudonosios foto grafijos, mikrofotografijos, o pastaruoju metu ir prie elektronini videokamer su vide omagnetofonais derinio1. Fotografijos reikm ir taikingame gyvenime, ir kare sunku pervertinti. Ji prisidjo prie vaizduojamojo meno raison d tre sunaikinimo,
[ im p r e s i ja ] ,

pakeit moni vizua

lin savs ir juos supanio pasaulio suvokim ir tapo galingu rankiu visose mokslo ir ryi akose. Krymo karo vaizdai atkreip viso pasaulio dmes karini konflikt rea lyb, o eimos portretai revoliucionizavo socialinio gyvenimo suvokim. Fotografija ne nauj matmen ir istorin dokumentik. Penkiasdeimt met anksiau negu imokta urayti gars aspekt reals vaizdai.
[g a rs a s ], [a u S v ic a s ]

fotografij rinkiniuose pradjo kauptis vis praeities

Taiau fotografijos realizmas buvo apgaulingas. Pavyzdiui, lidnai pagarsjo ofi ciali sovietini fotografij retuavimo menas. Stalinas i visur paalino bet kokius Trockio pdsakus, o bjaurusis Gorbaiovo apgamas buvo alinamas iki 1985 met. Taiau net siningi fotografai, savavalikai pasirinkdami rakurs, fotografavimo moment, apvietim, ton, struktr, o ypa objekt, daugiau nuslepia negu atsklei dia. Tad fotoaparatas, kaip ir istorikai, visada meluoja.

Kai tik pramons revoliucija sismagino, ji sukl daug pasekmi. Pinigins ekonomikos augimas savarankikus valstieius pavert samdoma darbo jga, var totojais ir mokesi moktojais, pasikeit j poreikiai ir siekiai. Paplito popieri niai pinigai. Vis iradingiau veik marketingas reklamuodamas ir paskirstydamas prekes. Mokslo ir technologijos laimjimai privai iradj inovacijas ikl iki sisteming, dotacijomis remiam tyrimo ir konstravimo darb. Atsiradus dideli ir ma finansini paslaug poreikiui, susikr daug kredito asociacij, taupo mj bank ir draudimo kompanij. Komercini operacij gausa skatino svori, mat ir valiut standartizacij. Socialinje sferoje dl didiuli urbanizacijos mast atsirado daug nauj proble m, nauj visuomens grupi ir nauj viej paslaug. I pastarj galima pami nti gatvi grindim, miest transport, gatvi apvietim, ugniagesi brigadas, vandens ir duj tiekimo sistemas, duj gamyklas, kanalizacijos renginius, miest planavim, ligonines, parkus ir policij. Senj kaimikj gyventoj pasidalijim bajorij ir valstieius pakeit naujas miestietikas pasidalijimas vidurinij klas

77 2

DYNAMO

MAUVE
1856 metais vienas atuoniolikmetis angl studentas pradjo eksperimentuoti savo nam kambarlyje aliajame Londono priemiestyje Harou. Tas vaikinas, busimasis seras Williamas Henris Perkinas (1838-1907), band pagaminti vaisto maliarijai gydy ti - chinino - sintetin pakaital. Taiau anilino sulfat oksiduodamas kalio bichromatu, jis gavo ne chinin, o kakokias kitokias nuosdas. Kai jas idiovins pradjo ekstra huoti alkoholiu, pamat puiki, niekada nematyt spalv. Tai buvo pirmieji pasaulyje sintetiniai daai. Jis pavadino juos Tyro violetiniais . Prancz chemikai vliau pava dino juos mauveine pagal dedevos (mauve) 1 ied spalv

Po poros met, kai Perkinas jau gamino mauvein pramoniniu bdu, kitas jaunuolis i Karalikojo chemijos koledo Johannas Peteris Griessas tyrinjo reakcij, davusi nelauktus rezultatus. Jis nustat, kad pirminius aromatinius aminus, tokius kaip anilinas, apdorojant druskos rgties ir natrio nitrito miiniu, gaunami diazojunginiai. Jie savo ruotu reaguoja su fenilo junginiais arba aromatiniais aminais, duodami intensy vios spalvos produktus - vadinamuosius azodaus. Pavyzdiui, anilin apdorojant druskos rgties ir natrio nitrito miiniu gaunamas benzendiazonio chloridas . Svar biausias ios diazoreakcijos bruoas yra tas, kad atsiranda vadinamojo chromoforo molekul, bdinga ir kitiems daams; j sudaro atom grup, absorbuojanti labai spe cifinio ilgio viesos bangas, o tai ir suteikia galutiniam produktui unikali spalv. Mauveinas praskyn keli ir netrukus pasipyl daugyb nauj da: Magenta ir Karalikieji violetiniai (1860), Liono mlynieji (1862), anilino geltonieji ir anilino juodieji (1863), jurgin roiniai, Perkino alieji, Manesterio ar Bismarko rudieji (1864), alizarino raudonieji (1871), Londono oraniniai (1875). Kai Didiosios Britanijos pato tarnyba 1881 metais pasirinko mauvein garsiesiems alyv spalvos 1 penso verts pato en klams, jie jau pradjo ieiti i mados. Spalv estetika niekada nesikartoja. Kadangi spalva yra viena i pagrindini mediagos savybi, tai nuo jos priklauso ir mogaus reakcija aplink. Europoje geltona spalva tradicikai siejama su bailumu, raudona su pykiu, juoda su neviltim. Manoma, kad alios ir rudos spalvos veikia rami namai, mlynos ir raudonos stimuliuoja. Paplitusi nuomon, kad iaurs Europos gyventojai labiau mgsta subtilesnius, nerykius atspalvius, o Viduremio jros regiono gyventojai - rykias grynas spalvas.

773

EUROPOS

ISTORIJA

Nevaldomas spalv siverimas ms kasdienin gyvenim, be abejo, sukl gili permain. Iki mauveino atradimo visos spalvos ir visi pigmentai buvo gaunami i nat rali, gamtini mediag. Dains rauds (Rubia tinctorum) aknys buvo tradicinis raudon da altinis. Tkstaniai ton io augalo gabenami miest tekstils fabrikus. Indigas, kur romnai igaudavo i kiaukutini viagyvi imperatorikiesiems violeti niams daams gaminti, buvo pagrindinis mlyn da, o fustikas (Chlorophora tinctoria) arba annatto - gelton da altinis. Kai kuriuos atspalvius ir spalvas, ypa ali, galima gauti tik du kartus daant. Pusiau sintetiniai raudoni daai - mureksidas - buvo pagaminti Pranczijoje pauki ml apdorojant azoto rgtimi. Utat po mauveino atradimo rykiausi spalv ir atspalvi da pasila tapo beveik neribota. XX amiaus pabaigoje Europoje pramoniniu bdu gaminama daugiau nei 4000 sintetini da3. Ak riantys plakatai, spalvingi drabuiai, margaspalviai tapetai, o k jau kalbti apie technicolor" filmus, spalvotas fotografijas ir spalvot televizij, avi ar kelia pasibjaurjim postindustrinio amiaus monms tokiais bdais, koki iki pramonins revoliucijos gyven mons negaljo net sivaizduoti. I pradi ioje srityje pirmavusi Anglija netrukus buvo priversta uleisti lyders viet Vokietijai, kur Friedrichas Bayeris (1825-1880) 1863 metais Vupertal-Barmeno skalbyklos patalpose paleido pirmj anilinini da fabrikl4. Bayeris, BASF (Badische Anilin und Soda Fabrik) ir Hoechstas greitai padar Vokietij pasauline chemikal sos tine. 1890 metais Vokietijos chemijos pramon buvo dvideimt kart didesn u Didiosios Britanijos5. I.G.Farbeno konglomeratas, kaip ir Didiosios Britanijos ICI (Imperial Chemical Industries) buvo sukurtas po Pirmojo pasaulinio karo6. Sintetiniai daai greitai atvr mokslininkams naujas perspektyvas, neinomas anks tesniesiems da meistrams. Gamindama daug nuo to laiko irast sintetini ir pusiau sintetini mediag, iuolaikin chemija privert suabejoti prielaida, kad tik Gamta ar Dievas gali nustatyti vidin mediag struktr. Sintetiniai daai buvo pirmj pusiau sintetini mediag - parkseino arba celiulioido (1862) - bei pusiau sintetinio plauo viskozs (1891) - pirmtakai. Jie ipranaavo ir sintetini vaist, tarkim, fenacetino (1888), aspirino (1899), salvarsano (1910), akriflavino (1916) ir heroino, iradim; hormon, tar kim, insulino (1921) ar tiroksino (1926), iskyrim (pastarasis vliau buvo pagamintas ir sintetiniu bdu); pirmojo sintetinio antibiotiko chloramfenikolio (1950) pagaminim. Chemija tapo ir mokslu, ir menu. Jos kriniai, nepaprastai spariai gausjantys po to, kai Baekelandas irado bakelit (1907), Raschigas aminoplastus (1909) ir Ostromislenskis polivinilo chlorid (PVC) (1912), tapo svarbia materialins kultros sudtine dalimi. Taiau nuo tos 1804 met dienos, kai Pranczijos imperatorien Eugenija pasi rod alios trifenilmetano da spalvos suknele, buvo pademonstruota, kad sintetiniai gaminiai turi ne tik praktins, bet ir estetins verts.

ir darbinink klas. Ir kaip kad vidurinioji klas buvo susiskaldiusi sluoksnius, kur profesionals teisininkai bei medikai laik save daug auktesniais u prekei vius ir krautuvininkus, taip ir darbinink klass viduje buvo sava hierarchija. Samdomoji darbo jga sudar svarbi dirbanij dal ems kyje ir fabrikuose,

774

DYNAMO

DINSAI
Genes - taip pranczai vadina Genuj, o kartu ir tradicin Genujos jreivi kelni stili. Serge de Nmes vadinosi tvirta mlynos spalvos buri drob (dabar ji vadinama denim), tradicikai austa iame Pranczijos mieste. Levi Straussas (1829-1902), kils i Bavarijos, bdamas keturiolikos met emigravo Niujork ir ten prisidjo prie savo broli verslo - aprpinti aukso iekotojus ir kolonistus Kalifornijos aukso kartligs metu. Septintajame deimtmetyje jo firmai kilo mintis genujiei stiliaus kelnes siti i denimo audinio, kienes ir siles sutvirtinant varinmis kniedmis, naudojamomis arkli pakinktams. Taip atsirado patvariausias ir universaliausias mados gaminys - imigran tas i Vokietijos, panaudojs pranczik audin ir italik stili, sukr archetipu tapu s amerikietik produkt. Mlynos spalvos dinsai iaurs Amerikoje kaip kasdieninis drabuis buvo neio jami beveik imt met, kol it viesulas siver Europ (ir likusj pasaul) XX amiaus septintajame deimtmetyje kaip tiesioginis amerikanizacijos simbolis1.

juodadarbiai" buvo reikalingi ir statybose. Didelis tarn poreikis daugelyje pasi turiniai gyvenani vidurins klass eim namuose irgi buvo labai svarbus darbo altinis ir vyrams, ir moterims. sidarbinimas naujose gamyklose buvo lai komas prestiikesni u vertimsi senaisiais amatais. Kvalifikuoti, gerai apmo kami specialistai ir meistrai galjo jaustis proletar aristokratais" tarp nekvalifi kuot padieni darbinink ir miesto varguomens. Klasi koncepcija, paremta lanksiais ekonominiais kriterijais, smarkiai kirtosi su senuoju susiskirstymu, grindiamu kilme ir teisinmis privilegijomis; tai tapo pagrindiniu moderniosios visuomens bruou. Visada buvo manoma, kad tradicinis europins eimos nam kis didelis, sudtingas, stabilus ir patriarchalinis. iuolaikiniai tyrintojai met ik kai kurioms klasikins vakarietikos eimos nostalgijos" koncepcijoms ir parod, kad maas paprastas nam kis bei gentin eima nra grynai dabarties iradi mas. Taiau net pritariant iai nuomonei, sunku priimti teigin, kad modernizaci ja neturjo gilaus poveikio eimos struktroms. inoma, kaip tik sitikinimas, jog iuolaikinis gyvenimas griauna eimos stabilum, ir buvo Frdrico Le Play'aus (1806 1882), eimos istorijos pradininko ir famille souche (kamienins eimos") svokos krjo varomoji jga7 . Radikaliai pasikeit moter gyvenimas. Tradicin kaimo buitis utikrino mote rims teising darbo pasiskirstym, o didel eima palengvindavo motinysts var gus. Modernusis miesto gyvenimas padar vyr pagrindiniu eimos maitintoju, palikdamas moterims vienios nam eimininks ir nam kio tvarkytojos vaidme n, o darbinink klass atveju jai tekdavo tempti trigub namudininks, nam eimininks ir vaik motinos nat. Tad nieko nuostabaus, kad u maniering vie suomens svetaini knibdjo prostitucijos, nevilties ir ankstyvos mirties pasaulis.

775

EUROPOS

ISTORIJA

Industrializacija sukl vien po kitos einanias migracijos bangas: pirmiausia tai buvo vietin arba sezonin migracija i kaimo fabrik; po to regionin i kaimo vietovi miestus, o nuo XIX amiaus vidurio tarptautin ir tarpemynin visus Europos ir JAV pramons centrus. Nereguliuojama migracija perpildydavo miestus, sukeldavo valkatavim, gyvenamj patalp trkum, benamyst, ilti ns ir choleros epidemijas, bedarbyst kitiems klestint, nuolatin ir neveikiam skurd. Labai pavluotai paios didiausios epidemijos, tarkim, vis Europ apmusios choleros epidemijos 1830 1835, 1847 1848, 1853 1856, 1865 1867, 1869 1874,
[s a n ita s ]

1883 1887 ir 1893 1895 metais, iprovokavo visuomenins ir

asmenins higienos revoliucij bei komunalini sveikatos paslaug atsiradim. Medicinos paanga gal gale netiktinai sumaino gyventoj ir ypa vaik mirtingum. Taiau gyventoj skaiiaus augimas sukl gyventoj pertekliaus kaimuose, prakaito spaudimo monse, vaik darbo, nemonikai ilgos darbo dienos, mote r inaudojimo ir neapsakomo vargo lnynuose baisybes. Didjant miest skur dui ir psichopatologijai, klestjo organizuotas nusikalstamumas. Jis ikl nauj varguomens klas" profesionalius nusikaltlius, nauj profesionali policij, kuriam pagal Skotlend Jardo pavyzd, nauj detektyvo profesij, skatino nauj kaljim statyb, o pasirodius erloko Holmso memuarams (1894) ir nauj lite ratros anr detektyvin apsakym. Niekas taip gerai neapra baisaus kontrasto tarp turtingj ir skurdi kaip romanistas ir ministras pirmininkas Benjaminas Disraelis (1804 1881). Romane Sybil (1845) Disraelis pasakojo apie dvi tautas, kurios nebendrauja ir nesimpati zuoja viena kitai; kurios neino viena kitos paproi, mini ir jausm, tarsi bt... skirting planet gyventojai1 '8 . Toks apraymas buvo gan tikslus, taiau kaltinimas ne visai siningas XIX amiui bdingas ir didiulis privaios lab daros protrkis.
[CARITAS]

Smarkiai plt savo ribas vietimas. Miest gyventojai jau nebegaljo isivers ti be pagrindini skaitymo, raymo ir skaiiavimo gdi: visuotinis pradinis isi lavinimas tapo privalomas abiej lyi vaikams. Montuotojams, technikams, j mokiniams reikjo techninio isilavinimo, ininieriams ir mokslininkams auk tojo isilavinimo. Valdios organai ir verslo lyderiai reikalavo naujo tipo vidurini mokykl, kurios ruot vadovus valstybinms staigoms, kolonij administracijai ir pramons monms. Prasidjo moter vietimas. Taiau visuotinis ratingumas atvr keli naujoms masins kultros formoms: populiariems urnalams, menka veriams apsakymams, romanams, detektyvinei literatrai, komiksams, vairi patarim almanachams, eimyniniams inynams. Reguliarios pajamos suteik nau jas laisvalaikio praleidimo ir poilsio galimybes: steigsi muzikiniai kolektyvai, buvo organizuojamos eimynins atostogos, plito turizmas, alpinizmas, sportas futbolas darbininkams, golfas virininkams,
[re la x a tio ] [to u r]

Fizins veiklos mani

ja, kuri sukl susigrdusio gyvenimo miestuose slygos, kartu su isilavinimo siekimo manija sukr daug hibridini jaunimo judjim, tarkim, Sokol1 1 drau gijos vidurinje Europoje arba skaut organizacijos berniukams ir mergaitms
776

DYNAMO

SANITAS
1829 metais Orenburgo miest Urale uklupo neregta choleros banga, 1830 metais ji pasiek Maskv. 1831 metais cholera kartu su rus armija ygiavo j Lenkij, o vliau pasiek Vengrij, Austrij ir Prsij. 1832 met vasario mnes ji jau buvo Londone, kovo mnes Paryiuje, birelio mnes Amsterdame, o i ten iplito Skandinavijoje. Ispanai mgino apsisaugoti nuo jos dekretu, - mirties bausme buvo baudiami visi karantino nesilaikantys imigrantai. Taiau 1833 met sausio mnes cholera pasiek Oport ir per Portugalij siver Ispanij. Nors niekas to neinojo, Europa buvo ant rosios i ei choleros pandemij, kurioms buvo lemta pakartotinai nusiaubti pasaul per ateinanius devyniasdeimt met, pirmosiose linijose, o Rusija - Europos vartai bakterijoms1,
[e p id e m ija ]

Pandemijos poveikis buvo toks mirt neantis dar ir todl, kad jos veikimo mecha nizmas nebuvo iki galo iaikintas. Cholera senovs graik kalba reik nutekamj griov ir tiksliai apibdino t didel viduri paleidim, kuris galjo per por dien visai isekinti ligon. Medikai nesitikin, ar ankstesns ios dizenterij primenanios ligos formos, inomos vairiais pavadinimais, faktikai irgi buvo i liga. Taiau ligos sukljas pagaliau buvo nustatytas 1883 metais: pasirod, kad tai bakterija vibrio cholerae 01, kuri ukrsdavo arnyn, patekusi ten su utertu vandeniu. Pirmiausia brit armijos gydytojai i bakterij pastebjo Indijoje, toje vis pandemij starto aiktelje, ir tada medikai pagaliau suprato, jog geriausia iai ligai ubgti u aki tiekiant var vande n, o gydyti - paprastais rehidratacijos bdais. Pradinis 1817-1823 met pandemijos protrkis slinko rytus, apimdamas vis Azij. Taiau visos vlesns pandemijos 1829-1851, 1852-1859, 1863-1879, 1881-1896 ir 1899-1923 m e ta is-ta rs i atsikerydamos aplank ir Europ. Antroji pandemija, penkiolika met siautusi JAV, dar kart paskutiniam pasispardymui sugro Europ 1847-1851 metais. Didiojoje Britanijoje 1848 metais mir 53 000, beveik tiek pat ir Pranczijoje 1849 metais. 1853 metais Paryiuje buvo pastatytas paminklas, maldaujant Dievo pasigailti bejgi choleros auk. Taiau pagalba buvo jau ia pat. Cholera pirm kart paskatino europieius imtis koordinuot gyventoj sveikatos apsaugos veiksm ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu. 1848 metais Londone buvo steigta Bendroji sveikatos taryba, kuri turjo tirti blogas slygas ir didel mirtingum auganiuose Didiosios Britanijos mietuose. Sustiprinta Disraelio didiuoju Sveikatos apsaugos statymu (1875), kuris vietiniams valdios orga nams udjo atsakomyb u efektyv nutekamj vanden apdorojim, drenavim ir vandens tiekim, Bendroji sveikatos taryba efektyviai apsaugojo Jungtin Karalyst. Ketvirtosios pandemijos auk Didiojoje Britanijoje buvo tik apie 15 000, taigi deimt kart maiau negu Rusijoje, Vokietijoje, Italijoje ar Austrijoje-Vengrijoje. Po penktosios pandemijos, kai Hamburgas (1893) neteko daugiau nei 8000 gyventoj, o Maskva ir Sankt Peterburgas (1893-1894) daugiau nei 800 000, Didioji Britanija galjo pasigirti, kad ji jau atrm paskutinj choleros antpuol.

777

EUROPOS

ISTORIJA

1851 metais Napoleono III iniciatyva Paryiuje buvo suaukta steigiamoji Tarptauti n sveikatos konferencija. Jos tikslas - apsikeisti informacija apie lig, ypa choleros, plitim ir j prevencij. Tuo metu dar nei Pasteuras, nei Listeris nebuvo padar savo bakteriologini atradim, taiau po ios konferencijos imta reguliariai rengti konferenci jas higienos klausimais, o 1907 metais Paryiuje buvo steigta Tarptautin sveikatos organizacija - Pasaulins sveikatos apsaugos organizacijos (WHO) pirmtak. Tuo metu, ypa Lenkijoje, cholera" buvo vienas i mgstamiausi keiksmaodi Europoje. Kaip likimo ironija skamba tai, kad vos tik Europai paabojus choler, netipikas gripo tamas virijo visus choleros rekordus. Prasidjusi kiauli maru Ajovoje 1918 met sausio mnes, gripo pandemija 1918-1919 metais persimet Europ su JAV kariuomene. inoma Blitzkatarrh, Flandrijos gripo" ir Ispans" vardu, nes juo usikr t ir Ispanijos karalius, i pandemija labiausiai puol jaunus mones, ypa moterikos lyties. Paskutiniaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais ji nusiaub Vokietij, kur gripas net nebuvo priskiriamas prie lig, apie kurias reikia praneti, paralyiuodamas darbo jg didiuosiuose miestuose, sutrikdydamas tiekim ir karini dalini judjim. Per tris siaubingas kulminacijas - 1918 met liepos mnes, 1918 met spalio mnes ir 1919 met vasario mnes - jis nuvar kapus milijonus europiei, o visame pasaulyje apie 40 milijon. [i pandemija] per por mnesi nusine daugiau gyvybi negu bet kuri kita monijos istorijoje inoma nelaim"2.

CARITAS
1818 metais Nyderland Maatschaapij van Weldadigheid (Labdaros draugija) rpin damasi bedarbiais atidar darbo kolonij kompleks. Tai atitiko daug senesn oland tradicij taisyti linkusius tinginiauti,
[b a ta v ija ]

Viena kolonija Venhuizene aprpino

maistu apie 4000 nuteist u elgetavim. Kita kolonija Leidene rpinosi skurstaniomis moterimis. Trys laisvosios kolonijos" Frederiksorde, Villemsorde ir Wilhelminasorde buvo skirtos mokyti emdirbysts gdi tuos, kurie kreipdavosi jas savo noru. Ilgai niui kolonijas m finansuoti valstyb. Panaios staigos atsirado ir Vokietijoje, Belgijo je bei veicarijoje, jose danai viepatavo karika drausm1. ie pavyzdiai rodo, kad XIX amiaus Europoje didjo ne tik socialinis aprpinimas, bet ir grietas reglamenta vimas. Kaip ir darbo nam, steigiam remiantis Anglijos neturtli padties gerinimo statymu (Poor Law Amendment Act, 1834), atveju, vadovautasi prielaida, kad fizikai pajgs labdaros gavjai turi dirbti. Labdara vairiais pavidalais buvo praktikuojama nuo seniausi laik. Taiau pagrin dinius jos krikionikuosius principus suformulavo v. Tomas Akvinietis. Jis skyr septynis opera misericordiae spiritualis (labdarybs darbus sielai") ir septynis opera misericordiae cordialis (labdarybs darbus knui"). Pirmieji - tai consule (abejojan iam patarti"), carpe (nuoskaudas nuksti"), doce (nemokant pamokyti"), solare (nulidus paguosti"), remitte (pikt darant sudrausti"), fer (eidimus atleisti") ir or

778

DYNAMO

(melstis u gyvus ir mirusius"); antrieji - tai vestio (nuog apdengti"), poto (troktan t pagirdyti"), cibo (alkan papenti"), redimo (kalin suelpti"), colligo (ligon slaugy ti"), tego (pakeleiv namus priimti") ir condo (numirl palaidoti"). Pagal sra nesunku nustatyti, kokioms nelaimli grupms labdara turt padti. Tarp j atsidur davo pasimet, silpni, neratingi, netek artimj, skriaudiamieji, nusikaltliai, nusi djliai, svetimaliai, driskiai, alkstantieji, kalintieji, benamiai, ligoniai, beproiai ir numirliai. Krikionikasis mokymas primygtinai tvirtino: Taigi dabar pasilieka tikji mas, viltis ir meil, - sako v. Paulius, - is trejetas, bet didiausia jame yra meil"2. Nes i Meils, kuri yra artimo meil", kyla labdara, reikianti dosn davim kitiems". Viduramiais varg globos nat prisim Banyia, tam naudodama i deimti ns gaunamas las. v. Bernardas buvo labdaringos vienuolyn veiklos pradininkas, o v. Prancikus pirmasis msi socialins pagalbos visuomenje. Jie abu susilauk daug pasekj. Karaliai, aristokratai ir vietins valdios atstovai buvo skatinami kurti maisons-Dieu ligotiems ir silpniems monms, ueigos namus piligrimams, pakelei viams ir svetimaliams, prieglaudas to nusipelniusiems neturtliams, raupsuotj prie glaudas. Dideli miestai, pavyzdiui, Londonas, turjo daug specializuot staig, toki kaip v. Baltramiejaus ligonin, veniausiosios Mergels Marijos i Betliejaus psi chiatrin ligonin (beprotnamis) ir v. Marijos Atsivertli ueiga" yd atsivertliams, ivytiems i j bendruomens3. Kaip ir kitur, turtingi pirkliai, tokie kaip seras Richardas Whittingtonas (mir 1423 m.), vienu metu buvs Londono meru, palikdavo labdarai daug l.
[ra u p s u o ta s is ] [m e rc a n te ]

i vidurami sistema pradjo irti reformacijos laikotarpiu, ypa protestantikose alyse. Vienuolyn panaikinimas Anglijoje (1540) turjo toki socialini pasekmi, su kuriomis nepajg susidoroti karaliens Elbietos ileisti neturtli rmimo statymai. Naujj ami Europai teko iekoti nauj sprendim. Augant gyventoj skaiiui, labda ros staigos didjo ir vis labiau specializavosi. XVIII ir XIX amiais spariai gausjo specialiai pastatyt seneli prieglaud, psichiatrini ligonini, pataisos nam, kaljim, medicinini izoliatori, darbo nam, darbo kolonij, labdaros mokykl. Liberals ir filantropiki judjimai reikalavo panaikinti vergij, udrausti kankinimus, likviduoti mo gaus orum eminanias slygas. Finansavimo ir administravimo nat i Banyios perm parapij ir miest tarybos, privaios labdaringos draugijos, gal gale pati vals tyb.
[p ic a ro ] [to r m e n ta ]

Labdaringos veiklos pltimas vig tradicij dvasia paprastai buvo laikomas civili zacijos engimo pirmyn poymiu. Taiau kai kurie istorikai man prieingai. Jie pabr tai, kad smarkiai pleiantis socialinio aprpinimo staigoms, nuolat didjanti toki gyventoj armija vis labiau engiama. Tokios paramos gavjai galjo nebesibaiminti didelio fizinio iaurumo kaip senesniais laikais, taiau grietas psichologins ir morali ns prievartos reimas galjo atimti i j laisv, orum, individualyb. Grietas regla mentavimas apm vis platesnes socialinio gyvenimo sritis, jis reiksi kariki parad aiktse, mokykl klasse, ligonini palatose, darbo namuose. Jo krjai laik tai bti na efektyvumo kaina.

77 9

EUROPOS

ISTORIJA

Taiau tikriausiai bta ir kitos, tamsesns puss. Kyla mintis, ar tas grietas masi reglamentavimas nebuvo kokiu nors bdu susijs su siekimu liberalizuoti politines ins titucijas. Nepaliaujamas darbas tapo ne tik dirbanij, bet ir bedarbi dalia. Kaip Nietzsche cinikai pastebjo, darbas yra efektyviausia drausms palaikymo forma. Liberalizuoti politin kontrol buvo galima tik sugrietinus socialin kontrol. Toks poiris bdingas prancz filosofo ir istoriko Michelio Foucault (1926-1984) darbams. Pats bdamas sadomazochistas, mirs nuo AIDS, jis ryosi itirti kratutines patirtis ir tapo negailestingu iuolaikini socialini reform kritiku. Foucault tyrinjo psi chiatrini ligonini, kuriose nuo moni aki udaromi labiausiai paeidiami mons, istorij, nagrinjo poir seks, kuris pagrindinius moni instinktus stm veidmai niavimo ir draudim srit, ir buvo priverstas paskelbti, kad naujieji laikai yra Represij amius" . Visus socialinius santykius nustato valdia. Buruazin visuomen, - parei k jis, - buvo akivaizdios ir vairiausios perversijos visuomen5. Foucault ikl tei ginius, kurie bt galj susilaukti nemenko t X IX amiaus darbo kolonij gyventoj palankumo.

(Scouting for Boys, G uiding for Girls, 1908). Neliko nuoaly ir religin kultra. Sunku buvo tiktis, kad ratingi vaikai pasitenkins mechaniniu katekizmo ties kalimu atmintinai. Banyi sals ir miest parapijos tapo visuomenins, labda ringos ir blaivybs veiklos centrais. Protestantikose alyse suklestjo evangelinis fundamentalizmas, sekmadienins mokyklos, Biblijos skaitymo klass. Kataliki kuose kratuose Banyia steig pirmsias darbinink parapijas, atsirado darbinink-kunig, privai katalikik pradios mokykl. Universitetuose, kur moks lininkai stengsi suprasti juos supant ir kintant pasaul, atsirado daug visikai nauj socialini moksl ekonomika, etnografija, antropologija, lingvistika, sociologija. Kiekvienai i i disciplin buvo lemta giliai paveikti sensias, pripa intas mokslo sritis filosofij, gamtos mokslus, taip pat istorij ir literatr. Miesto ir pramoninis gyvenimo stilius ugd psichologinius poirius, visikai svetimus kaimo gyventojams. Fabrik sirenos, geleinkli tvarkaraiai, punktua lumo ir sveikos nuovokos btinyb buvo tokios naujovs, kurios valstieiams galjo atrodyti keistos ir varginanios. Vartotoj teisi gynimas ir priverstinis taupumas buvo papildomos sibaiminusio vartotojo, ileisto savarankikai verstis jam nepastamoje rinkoje, reakcijos. Klasin smoningum sureikmino baims apimti mons, abejojantys savo statuso isaugojimo galimybe keistai nepastovio je visuomenje. Tautin smoningum puoseljo naujos isilavinusios kartos, kurioms j kaimuose niekada n galv neateidavo mintys apie savo identitet ar savo kalb. Politin smoningum gijo tos kartos, kurios jau nebebuvo bejgiai baudiauninkai ir galjo turti asmenin nuomon apie politini vyki pliusus ir minusus. Ties sakant, tautinis ir politinis smoningumas danai atriausiai pasireikdavo tose alyse, kur priespaud keniantys gyventojai neturjo teiss laisvai isakyti savo nuomons ir kur nebuvo laisv rinkim. Galiausiai egzista-

DYNAMO

vo ir XIX amiaus pabaigos imperializmo psichologija, kai itisa prasisiekli europiei karta buvo mokoma i aukto irti kitas rases ir kultras sau giose ir stabiliose visuomense toks reikinys atsirasti nebt galjs. Politikoje vyriausybms teko susidurti su naujais ikiais. Jos dabar jau krei psi ne elit, o masin mokesi moktoj auditorij su labai vairiomis nuo monmis, kurias ji reik su vis didesniu pasitikjimu savimi ir vis rafinuoiau. Vyriausybs nebegaljo apriboti politinio gyvenimo tik tradicine emvaldi vyr kasta; vis didesniu mastu joms teko susidurti su organizuotomis kampanijomis u visuotin rinkim teis vyrams, o vliau ir moterims. Dauguma europiei rinki m teis gavo 1848 1914 met laikotarpiu. Atsirado politins partijos, visos jos turjo mases alinink ir atstovavo liberal, konservatori, katalik, valstiei, darbinink ir t.t. interesus. Vyriausybs buvo priverstos kurti ir daug speciali zuot ministerij bei ilaikyti ipst biurokratin aparat, turint savo nuomon ir savo norus. Vyriausybs buvo ir didelio masto darbdaviai, tad joms reikjo pasirpinti savo darbuotoj gerove vedant draudimo sistem ir pensijas, reikjo pertvarkyti vietinius valdios organus, pritaikant juos pasiptusi miest bei neseniai apgyvendint provincij poreikiams, taigi i naujo pergalvoti visus sos tins santykius su provincija. Teko iekoti bendros kalbos ir su labai vairiomis profesinmis, prekybinmis bei pramons asociacijomis, ir, ypa antrojoje imt meio pusje, profsjungomis, kurios pretendavo veikti kaip spaudimo grups dar iki formalaus siliejimo politin gyvenim. Galiausiai ne tik generolai, bet ir politikai privaljo turti galvoje konfliktus, per kuriuos tekt pasitelkti ir civilius gyventojus bei moteris, mobilizuoti nere gto dydio kariuomenes, kai tabo karininkai su geleinkeli tvarkaraiais ran kose rikiuot karius su kulkosvaidiais mio lauke, kur vien kvadratin metr per valand gali nukristi 20 ton sprogstamj artilerijos sviedini. I vis iki tai, regis, tas, su kuriuo susidurti iki 1914 met jie buvo maiausiai pasiruo. Pamstymai apie karo veiksm padarinius nepaskatino europiei sumainti savo karinio potencialo. Kantas 1797 metais tai kategorikai pasmerk i moralini pozicij. Savo veikalo Morals m etafizika pabaigoje jis ra: Kar neturi bti". Taiau daug labiau paplitusi buvo De Maistre'o prielaida, kad karas yra prasti n moni gimins bsena". Savo traktate Apie kar, vienoje i aikiausi ir ta kingiausi io imtmeio knyg, prs generolas Karlas von Clausewitzas (1780 1831) ra: Karas yra politikos tsimas kitomis priemonmis". Pasakojant apie modernizacij lengvai gali susidaryti spdis, kad kelias buvo lygus, o kryptis aiki. Taiau toks spdis bt neteisingas. Teritorija, per kuri jai teko skintis keli, danai bdavo prieika, klitys didiuls, nelaimingi atsi tikimai nuolatiniai. Kiekvienas verslininkas turjo savo aristokrat, nenorint kad geleinkelis eit per jo emes; kiekviena maina turjo netekus darbo amatinin k, norint sudauyti j; kiekvienas naujas fabrikas reik itutjusius kaimus; kiekviena pramatni rotu lnynus. I deimties vaik, gimusi toje pasidi diavimo ir paangos Europoje, trys ar keturi mirdavo. Ekonomika neaugo nuolat auktyn kylania linija: naujasis kapitalizmas buvo kaprizingo bdo. Staigius
781

EUROPOS

ISTORIJA

pakilimus greit pakeisdavo staigs nuosmukiai; pirmasis taikos deimtmetis Europoje po 1815 met ilgos recesijos laikotarpis. Vliau recesijos laikotarpiai buvo po 1848 ir po 1871 met. Visiems tiems periodams bdingi vis trumpesni paangos ir regreso ciklai. Atlyginimai ir kainos kito netolygiai, uoliais. Anks iau ekonomines krizes sukeldavo gerai matomos prieastys, pavyzdiui, maras ar badas. Dabar buvo tvirtinama, kad jas sukelia nepaaikinami dalykai, tarkim, perprodukcija, rinkos slygos ar monetarins neskms. Vidutinis pragyvenimo lygis akivaizdiai kilo, taiau atskiroms eimoms tai danai reik iki tol negir dt praturtjim arba visik nuskurdim. Tad nors Europos visuomens turtin padtis pagerjo, psichologikai europieiai buvo rimtai sutrik. Nepaisant to, Europos modernizacijos sukurtas pasaulis buvo netiktinai geras viduriniajai klasei, kuri i to turjo daugiausia naudos: turtingas materiali ni grybi, kupinas vairovs, kultros ir stili, naujos patirties. Universiteto profesorius kotijoje devintajame XIX amiaus deimtmetyje per metus galjo udirbti 600 svar sterling deimt kart daugiau negu geriausiai apmokami darbininkai; i suma prilygo atuoni kambari namo kainai. 1890 1891 metais septyniolika oficialiai pripaint Austrijos-Vengrijos tautybi turjo 215 regist ruot kurort ir 1801 laikrat ar kitok periodin leidin. La belle poque buvo laikas, kai mons oko vals, pietaudavo Caf Royale, pirkdavo impresionist paveikslus, gyveno supami art nouveau prabangos. Liono mero Eduardo Herriot lygio prancz politikas puikiai kalbjo vokikai ir turjo savo nuomon apie VVagner ar Kant". 1895 metais Henris Jamesas, Europoje gyvenantis amerikie i romanistas, sireng elektrin apvietim; 1896 metais jis pradjo vainti dviraiu, o 1897 metais rayti mainle. Ir visa tai vyko laikotarpiu, kur Brit karalikoji komisija pavadino Didija depresija". Kainoms pamau krintant, realioji pinig vert didjo. Vargai galjo prasimaitinti bent jau pigiausiu mais tu. Verkleno tik emvaldiai aristokratai: juos gsdino j turt majimas. Dau giau nei keturiasdeimt met nebuvo jokio didesnio karo. Atrod, kad is pasau lis taip gyvens jau visada"9 . Demografinis augimas buvo vienas i patikimiausi Europos dinamikumo rodikli. Gyventoj skaiius joje nuo apie 150 milijon 1800 metais iaugo iki daugiau nei 400 milijon 1914 metais. Augimo tempai buvo daugiau kaip du kar tus didesni negu per ankstesnius tris imtmeius (r. III pried, 70). Apie galimas pasekmes europieiai buvo perspti i anksto. 1816 metais angl ekonomistas Thomas Malthusas (1766 1834) paskelb savo lidnojo veikalo Gyventoj skai iaus dsnio tyrimas paskutinj variant. Jis prognozavo, kad maisto produkt gamyba gali didti aritmetine progresija, o gyventoj skaiius dids geometrine progresija. Jei jo prognozs bt pasitvirtinusios, jau po keli deimtmei euro pieiai bt pradj mirti i bado. Ir i tikrj kai kas man, jog vadinamasis Bulvi badas Airijoje XIX amiaus penktajame deimtmetyje buvo visuotins katastrofos signalas,
[badas]

Brit salos su ribotais dirbamos ems itekliais ir spariai didjaniu gyven toj skaiiumi atrod itin paeidiamos. Taiau i tikrj bendros katastrofos taip
782

DYNAMO

ir nebuvo. Toks badas, koks itiko, pavyzdiui, Airij, paliesdavo tik labiausiai atsilikusius kaimikuosius Europos rajonus Galicij ar Pavolg, bet ne perpil dytus miestus. Kritinis momentas atjo atuntajame deimtmetyje, kai pradta importuoti daug grd i iaurs Amerikos. Taiau kai kurios Europos alys, pavyzdiui, Ukraina ir Pranczija, iaugindavo nema grd pertekli ir todl maisto produkt kainos 1870 1900 metais visur m kristi. Ir nebuvo momento, kai bendra padtis bt tapusi kritika. XIX amiuje vis gerjo Europos demografins dinamikos supratimas. Kai ve dija dar 1686 metais atliko visuotin gyventoj suraym, ji buvo iimtis; dabar vis Europos ali vyriausybs pradjo juos rengti reguliariai: Pranczija ir Didioji Britanija nuo 1801 met, Vokietijos muit sjunga nuo 1818, AustrijaVengrija nuo 1857, Italija nuo 1861, Rusija nuo 1897 met. XIX amiaus pabai goje jau sukaupti sudtingi statistiniai duomenys apie visas alis. (Ryt Europoje jie buvo daug isamesni u X X amiaus duomenis.) Bendrasis gyventoj skaiius Europoje didjo dl natralaus prieaugio. Meti nis gimim skaiius didiausias buvo imtmeio pradioje, taiau didelis buvo ir mirim skaiius; didelis gimstamumas iliko ir imtmeio pabaigoje daugelyje ali jis siek iki madaug 40 promili. O mirim skaiius medicinos dka suma jo nuo 40 iki 20 promili. Vaisingumas ir dauginimosi entuziazmas buvo daug didesnis negu kada nors anksiau; vienintel keista iimtis Pranczija. Nepa prastai spariai augo miestai: 1914 metais Europoje buvo jau vir deimties per milijon gyventoj turini aglomeracij. Londonas, Paryius, Berlynas, Viena, Sankt Peterburgas ir Stambulas i rib pereng jau anksiau; Glazgas, Manes teris, Lydsas, Liverpulis, Birmingemas, Rro baseino miestai, Hamburgas ir Mask va jais pasek kiek vliau. Kita miest grup, tarkim, Madridas ar Odesa per eng puss milijono gyventoj rib. Kaimo gyventoj skaiius pirmaujaniose alyse buvo gan pastovus, nors j procentas smarkiai majo. Didiojoje Britani joje 1900 metais jie sudar tik 8 procentus alies gyventoj, Vokietijoje 40 pro cent (prie 30 met 75 procentus). Maiau isivysiusiose alyse, tokiose kaip Rusija, jie galjo sudaryti iki 80 procent vis gyventoj, j skaiius didjo neri m kelianiais tempais. Europa per paskutinj XIX amiaus ketvirt neteko 25 milijon gyventoj dl emigracijos Amerik. Per du deimtmeius iki 1914 met emigravo net ketvirtis Galicijos gyventoj (r. III pried, 70) Istorikai nesutaria, kaip vertinti tuos stulbinanius XIX amiaus socialinius ir ekonominius pasikeitimus tik kaip kultrinio gyvenimo fon" ar kaip j nulmusius veiksnius. Pavyzdiui, Marxas laiksi pastarosios nuomons: pasak jo, visas mstymo ir smons formas lemia klasi kova, kuri, savo ruotu, priklauso nuo j sukeliani ekonomini santyki1 1 . (Jei tai tiesa, ir pat Marx reikia lai kyti ne originaliu mstytoju, o tik savo epochos produktu.) Kito kratutinumo alininkai man, kad kultra turi savo nepriklausom gyvenim. iuo metu dau guma moni laikosi aukso vidurio kultros negalima kaip reikiant suprasti, neatsivelgiant jos politin, socialin ir ekonomin kontekst.

783

EUROPOS

ISTORIJA

Romantizmas, kuris XIX amiaus antrajame ketvirtyje daugelyje Europos ali tapo vyraujania intelektualine tendencija, kai kuri istorik vertinamas kaip reakcija vietim. Kiti traktuoja j kaip pramonins revoliucijos ir Napoleono kar suformuot poiri skleidim. I tikrj tai ir viena, ir kita. Romantizmo atsiradimo aplinkybs XVIII amiaus atuntajame deimtmetyje ities buvo glaudiai susijusios su vietimo patrauklumo majimu (r. IX skyri). Kartu jo paties patrauklumo prieastys XIX amiaus treiajame ir ketvirtajame deimt meiais siejosi su patirtimi kartos, kuri igyveno revoliucijos sunkumus, jaut main ir fabrik poveik ir kuri po 1815 met niro prispausta reakcini reim natos. Romantizmas reiksi beveik visur, net Rusijoje, ignoruodamas gyventoj susiskaldym katalikus ir protestantus ar katalikus ir staiatikius. Jis paveik visas meno sritis, ypa poezij, tapyb ir muzik, bei visas humanitarini moksl akas. Labai stiprus romantizmas buvo Vokietijoje. Nemaai jo atstov bta ir Didiojoje Britanijoje, nors pirmieji brit romantikai, pavyzdiui, lordas Byronas, buvo iliau priimti kitose Europos alyse negu tvynje. iek tiek vluodamas, romantizmas stipriai pasireik ir Pranczijoje bei Italijoje kaip atsvara ten giliai siaknijusioms klasicizmo ir racionalizmo tradicijoms. Lenkijoje ir Vengrijoje, turdamas ryk nacionalinio pralaimjimo sukelto skausmo atspalv, jis tapo vyraujaniu mstymo bdu. Pagrindiniai romantizmo principai prietaravo viskam, k teig vietimas. vietimas pabr proto gali, o romantikus viliojo iracionalioji mogikosios patirties dalis: aistros, antgamtiki ir nenormals dalykai, prietarai, skausmas, beprotyb, mirtis. vietimas akcentavo mogaus valdios gamtai didjim, o romantikams didiul malonum teik drebjimas prie nesutramdytas gamtos jgas: gsdinanti audr ir kriokli jga, kaln didingumas, plaiosios dykum erdvs, vandenyno plot vienatv. vietimas perm i klasicizmo harmonijos ir santrumo pomg ir laiksi norm, kuriomis grindiama visa civilizacijos tvarka, romantikai dievino visk, kas tik prietaravo nusistovjusioms taisyklms lau kinius, keistus, egzotikus, svetimus, beprotikus dalykus ir reikinius. vietimas stengsi iaikinti tvark, gldini po tariamuoju ioriniu pasaulio chaotikumu, o romantikai iekojo visko, kas tik gyva, kas juda, paslptos vidins dvasios". vietimas buvo nereligingas ar net antireliginis, o romantikai savo temperamentu buvo giliai religingi, net jei ir su panieka atmesdavo tradicin krikionikj praktik. vietimas stengsi tikti intelektualiam elitui, o romantikai iekojo k tik ilaisvint ir apviest masi palankumo,
[parnasas] [re la x a tio ]

Vis Europ apmusi romantizmo trauk galima pailiustruoti daug kuo, taiau geriausiai tam tinka poezija. Johnas Keatsas (1795 1821) archajikai ilg josi vidurami merginos avesio:
O what can ail thee, knight-at-arm s, A lone and palely loitering? The sed g e is w ithered from the lake, And no birds sin g 10. (K odl, o riteri ibals, Klajoji vienias, nirus? N uvyto viksvos prie upelio, Ruduo tylus.)

784

DYNAMO

PARNASAS
1835 met vasar psij turist grup, kurioje buvo ir vengr pianistas Franzas Lisztas bei prancz raytoja Georges Sand, usiregistravo Hotel De l'Union enevoje. J raai viebuio registracijos knygoje liudija j ger nuotaik ir to meto romantik kartos pairas: Lisztas Gimimo vieta Gyvenamoji vieta Usimimas Kilm Kelions tikslas Paso galiojimo laikas Kas idav Parnasas Muzikas-filosofas Abejon Tiesa Sand Europa Gamta Dievas Dangus Begalyb Vieoji nuomon1

1835 metais Europos svoka nek maiau fantastin u Parnaso svok.

Alphonse'as de Lamartine'as (1790 1869) grjosi Bur eero groiu ir kartu mst apie aminyb:
tem ps, su sp en ds ton vol! et vous, heures propices, Suspendez votre cours! Laissez-nous savourer les rapides d lices D es plus beaux de nos jours .

(O liaukis, laike, lkt! Tas valand puikum as! Toki trump, trump... Leisk pasidiaugti man dar m alonum ais G raiausij dien.)

Giacomo Leopardis (1798 1837) dainavo Keliaujanio Azijos piemens nak ties dain":
Pur tu, solinga, eterna peregrina, che si pensosa sei, tu forse intendi, qu esto viver tereno, ii patir nostro, il sospirar, ch sia; che sia qu esto morir, q u esto suprem o scolorar del sem blante e prir dalla terra, e venir m eno ad ogni usata, am ante com pagnia...12 (O vien ias ir am inas klajne, toks susim sts, gal tu supranti, k reikia ia gyvent, kentti ia k reikia ir ilgtis; ir kas yra mirtis tas galutinis

7 85

EUROPOS

ISTORIJA veid m s ibalim as, i em s inykim as, ia palikus draugus ir tuos, kas m us m yljo...)

Baronas Josephas von Eichendorffas (1788 1857) savo gimtojoje Silezijoje kr savo mgstamiausiomis temomis Lust (aistra), H eim a t (tvyn) ir W a ld einsamkeit (vienatv mikuose):
In einem khlen Grunde, Da geh t ein M hlenrad, M ein' Liebste ist verschw unden, Die dort gew hn et hat ... Sie hat mir Treu' versprochen, Gab mir ein 'n Ring dabei, Sie hat die Treu gebrochen, M ein R inglein sprang entzw ei. Hr' ich das M hlrad gehen: Ich w eiss nicht, was ich w ill Ich m cht' am liebsten sterben, Da war's auf einm al still!13 (Girdiu m alnas ia Slny giliam e, Bet dingo jau draugu, G yvenusi jam e. Ji m eil man adjo, Ir sak m ano bus, Bet odio netesjo, iedelis jos perpus ... Dabar, kada m alno A es girdiu, M an lidna, lidna bna, Nurimt, numirt geidiu.)

Julijus

Slovackis

(1809 1849)

aistringai ir ikalbingai lovino vidin gyvenim:

Kto m ogc wybrac, wybrat zam iast dom u G niazdo na skatach oria, niechaj um ie Spa, gdy renice czerw one od grom u I slycha jk szatanw w sosen szum ie
14

(Jei rinktis tu gali, ir ne nam us renkiesi Erelio lizd keteroj kaln, M okk um igt, kada aib zigzagai vieia, Girdti raudos oim e pu.)

Ilgainiui romantizmas sukl reakcij prie savo paties svaiginant pasisekim. Ta reakcija gavo klasicizmo ideal atgimimo form, kitaip sakant, atsirado neoklasicizmas. Nuo to laiko ios konkuruojanios kryptys turjo didiausios takos per vis XIX ami. J lenktyniavimas ypa akivaizdus architektroje. Konkuruo janios geleinkeli kompanijos statsi skirting stili geleinkelio stotis: Londo no ir iaurs Vakar kompanija pasistat elegantik klasikinio stiliaus Eustono geleinkelio stoties pastat, o Vidurio Anglijos geleinkelio kompanija visai alia puon neogotikinio stiliaus Sent Pankro geleinkelio stoties pastat. Klasikos ir romantizmo miinys ypa vaisingas buvo literatroje. Trys didieji to amiaus krjai Aleksandras Pukinas (1799 1837), Adomas Mickeviius (1798 1855) ir Johannas Wolfgangas Goeth sunkiai pasiduoda klasifikacijai kaip tik dl to, kad j kriniuose klasikos ir romantizmo elementai susilieja neatskiriam visum. J edevrai Eugenijus Oneginas (1832), Ponas Tadas (1834) ir Faustas (1808 1832) visi buvo eiliuoti romanai arba eiliuotos dramos, ubaigti beveik vienu metu. Meistrikas kalbos priemoni valdymas kaip tik tuo
786

DYNAMO

RELAXATIO
1865 met liepos 14-j jaunas angl iliustratorius ir alpinistas Edwardas Whymperis septintuoju bandymu kop Materhorn arba Monts Servin. Leidiantis emyn nuo 4440 metr aukio uol piramids, ikilusios vir Cermato, keturi jo ekspedicijos dalyviai uvo1. Tai buvo toli grau ne pirmas i didij alpinistini kopim. | Monblan Ferdinan das de Saussureas kop dar 1799 metais. Taiau tragikasis Whimperio ygis igar sino naujj sporto ak alpinizm, kartu parodydamas, jog keiiasi poiris poils. Sportas liovsi buvs tik daug laisvo laiko turinio elito privilegija. Jis jau nebeapsiribojo ir tokiomis prastomis formomis kaip mediokl, audymas, vejyba, jodinjimas, keliavimas mineralini vanden kurortus ir turistins kelions po ymiausias Europos vietoves. Visi europieiai m iekoti nauj sporto ri, nauj imginim, nauj fizi ns formos gerinimo bd. Beveik prie por met iki io vykio per susirinkim Londono Freemason's Tavern ueigoje 1863 m. spalio 26 dien buvo steigta Futbolo asociacija. Jos tikslas - suvie nodinti futbolo taisykles ir sukurti organizuot varyb sistem. (Tie, kurie apie aidi m man kitaip, paliko susirinkim ir steig Regbio sjung.) Greit atsirado ir profe sional klubai, o 1888 metais buvo kurta Anglijos futbolo lyga2. Futbolo asociacijos propaguojamas futbolo variantas greitai paplito ir kitose Euro pos emyno alyse. XIX amiaus pabaigoje futbolas tapo populiariausia Europoje sporto aka ir labiausiai irov lankoma pramoga. 1904 met gegus mnes Aust rijos, Belgijos, Danijos, Anglijos, Suomijos, Pranczijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Nyderland, Norvegijos, vedijos ir veicarijos atstovai Paryiuje steig Tarptautin futbolo asociacij federacij (FIFA). Tai buvo egalitarikiausia aidim ris. Anot seno posakio Futbole visi biiuliai"3.

metu, kai ratingumas spariai plito, peln j krjams nacionalini bard statu s, j krini fragmentai tapo neatskiriamais kasdieninio moni bendravimo elementais. Nerasime lenko, kuris nesugebt i atminties pacituoti Tvyne Lie tuva, mielesn u sveikat! (...)"; vokieio, kurio neavt pasakymas inai t al? ydiniame klony (...)"; rus mokinuko, kuris nebt moksis i posm apie Sankt Peterburgo Varin raitel1 1 :

, . , , , , , ,

(Gamta mums lm nejuia Prakirst Europon lang ia, Tvirtai prie jros atsistoti. Koks rsiai grietas ir gracingas,

O Petro kriny, man tu!

M yliu N evos vilnis sriautingas, Krantus jos, klotus granitu,

787

EUROPOS

ISTORIJA Petro m ieste, kilk, klestk!

, , , ! ;
Taiau Johannas Wolfgangas Goeth

Stovk, kaip Rusija tvirtoji! N usiram int ir tu pradk, Stichija, rsiai nuveiktoji;)15

(1749 1832) buvo ne tik nacionalinis bardas. Tai olimpietis, kurio veikla apm beveik visas intelektualins veiklos sritis. anr, kuriuos jis buvo meistrikai val ds, vairov, sparios pasaulio kaitos suvokimas, nuolatin jo paties krybos evoliucija suteik Goethei teis pretenduoti paskutiniojo universalaus krjo status. Gims Frankfurte prie Maino, moksis Leipcige ir Strasbre, pus imt meio igyvens Veimare, jis buvo poetas, dramaturgas, romanistas, filosofas, mokslininkas, keliautojas, teisininkas, administratorius. Jo polinkis romantizm XVIII amiaus devintajame deimtmetyje m blankti, o klasicistinis krybos lai kotarpis, sustiprintas jo draugo Schillerio, truko madaug iki 1820 met. Plati Fausto psichologin panorama apm viso gyvenimo apmstymus apie mogaus prigimt. Mirdamas Goeth buvo didiausios Europos kultrins epochos didiau sia asmenyb, nepaliaujamai siekianti nepasiekiamo:
A lles V ergngliche Ist nur ein G leichnis; Das U nzulngliche Hier wird's Ereignis; Das U nbeschreibliche, Hier ist's getan; Das E w ig-W eibliche Zieht uns hinan. (Visa, k laikas idildo, Sim bolis vien; Visa, ko laukta kasdien, ia isipildo. Grio pasiekto pilnum as Tildo geism us. Am inas m oterikum as Auktina mus.)

Vlyvasis romantizmo laikotarpis gavo labai nesveik atspalv. Tai galima sie ti su diova, kuria sirgo daug meninink, ir su opiumu, kuris prastai buvo nau dojamas kaip vaistas nuo jos. Rykiausia figra buvo Thomas De Quincey'us (1785 1859), pabgs i Manesterio klasikins gimnazijos ir bastsis kaip bena mis, kol apsigyveno Oksforde ir tapo narkomanu. Jo Anglo opiomano ipaintis (1822) turjo formuojanios takos amerikiei raytojui, keist krini autoriui Edgarui Allanui Poe ir Baudelaire'ui. Keistos, mistins tirados paskutinij Slo vackio gyvenimo met kriniuose irgi priskirtinos tai paiai kategorijai1 7 kaip ir Gerardo Labrunie arba de Nervalio (1808 1855), izofreniko, superromantiko", romantikiausio i j vis", eils:
O sont nos am oureuses? Elles sont au tom beau . (Kur m s m ylim osios? Jos jau seniai kapuos.)

Tame tariamame pamiime, domjimesi reginiais ir haliucinacijomis nesunku irti ankstyvsias simbolizmo, froidizmo ir dekadanso uuomazgas, kurioms buvo lemta virsti tokiais svarbiais modernizmo elementais. Prerafaelit brolija buvo steigta 1848 metais viename Gover Stryt name Lon done poet ir dailinink brelio, susitelkusio apie Dant Gabriel Rosett (1828 1882), tremtinio i Neapolio sn. Nors jos nariai kvpimo smsi kitose Europos
788

DYNAMO

alyse, tai buvo grynai anglikas sjdis, tikras tos epochos archetipas. Be broli Rosetti', svarbiausi jo atstovai buvo J. E. Miliais (1829 1896), W. Holmanas Huntas (1827 1910), Fordas Madoxas Brownas (1821 1893) ir Edwardas BurneJonesas (1833-1898); j gynju tapo kritikas Johnas Ruskinas (1819 1900). Grup taip pasivadino todl, kad visi jos nariai avjosi ital quattrocento menu, kuris kurst j mait prie to meto akademin tapyb. Jie smarkiai inaudojo vaizduojamojo meno ir literatros ssajas (D. G. Rosettis vert Dant ir Villon) ir taik savo principus viskam nuo architektros ir bald iki mozaikos, gobe len, vitra, interjero dizaino. Grup naudojosi ne tik vlyvj vidurami meno techninmis priemonmis, bet vis pirma jo dvasia. Jie mgdiojo to meto iko nografins dails form aikum ir spalv rykum; jie skleid moralin rimtum, danai ireikiam mistiniu religingumu. I garsiausi grups paveiksl reikt paminti Miliais Ofelij (1851) ir Hunto Pasaulio vies (1854). Vienas i vliau prisidjusi prie j buvo Williamas Morrisas (1834 1896) poetas, primityvusis socialistas, amatininkas, spaustuvininkas ir konstruktorius. Jo dvare Kelmskote brolijos veikla labai intensyviai vyko dar ilgai po to, kai pati brolija iiro. Ta pati epocha tapo romano anro suklestjimo visoje Europoje liudytoja. Honor de Balzacas (1799 1850) ir Charlesas Dickensas (1812 1870), gim tar si vienas prieais kit" Ruane ir Portsmute, buvo vieni i pirmj, patraukusi visos visuomens dmes. Laikui bgant visi reikmingiausi romanai buvo ivers ti visas pagrindines Europos kalbas. Kritikai juos vertina vairiai, taiau prie pai ymiausi neabejotinai reikt priskirti Alessandro Manzoni'o I promessi sposi (Suadtiniai", 1825), Balzaco Le Pre Goriot (Tvas Gorijo", 1834), Dickenso Oliver Twist (1838), Michailo Lermontovo Ms laik didvyr (1840), Char lottes Bront Jane Eyre (Dein Eir", 1847), W. M. Thackeray'aus Vanity F a ir (Tutybs mug", 1848), Gustave'o Flaubert'o M a d a m e Bovary (Ponia Bovari", 1857), Victoro Hugo Les Misrables (Vargdieniai", 1862), Levo Tolstojaus An Karenin (1877), Fiodoro Dostojevskio Nusikaltim ir bausm (1866) bei Brolius Karamazovus (1880) ir Boleslovo Prso Ll (1890). Analizuodama socialines ir psichologines problemas, groin literatra tapo pagrindiniu bendrosios Europos kultros elementu. sigaljo paprotys, kad autoriai savo intymiausius stebjimus perkelt savo prasimanytus personaus: sakoma, jog Flobert'as yra pareiks: M ad am e Bovary, c'est moi (Ponia Bovari tai a"). Muzikoje, kaip ir literatroje, XIX amiuje susikaup daug ir vairi krini, kurie labai praturtino klasikini ir ankstyvj romantini autori palikim. Johannes Brahms (1833 1897), gimus Hamburge, tikrai reikt laikyti centri ne figra. Jis intelektualin rpinimsi klasikine forma sujung su romantikams bdingu lyrizmo ir jausm intensyvumo pomgiu, tuo nusipelnydamas Bacho ir Beethoveno tikrojo pasekjo" titul. Ilg romantini pjesi kompozitori virtin pradjo Hectoras Berliozas (1803 1869), kurio Symphonie fantastique (1831) sulau visas to meto taisykles. Iekodamas kvpimo, Berliozas intensyviai nau dojasi romantine literatra. Buvo sakoma: Victoras Hugo romantikas, bet Berlio zas tai pats romantizmas". Romantik sra prats apatikasis lenk tremtinys

789

EUROPOS

ISTORIJA

Chopinas

(1810 1849),

neprilygstamas

fortepijonins

muzikos

meistras;

nepailstantis vengr virtuozas Franzas Lisztas (1811 1886); Robertas Schumannas (1810 1856) ir Felix'as Mendelssohn-Bartholdy (1809 1847). Tame srae rasime ir daugel kompozitori, kurie danai laikomi nacionalini mokykl lyde riais; vliau j papild nuostabieji rus kompozitoriai Antonas Rubinteinas (1830 1894), Piotras aikovskis (1840 1893) ir Sergejus Rachmaninovas (1873 1943); vokiei protestantas Maxas Bruchas (1838 1920) ir veicarijos ydas Ernestas Blochas (1880 1959); daug austr-vokiei neoromantik su Antonu Bruckneriu (1824 1896), Gustavu Mahleriu (1860 1911), Richardu Straussu (1864 1949) bei dain autoriumi Hugo Wolfu (1860 1903) prieakyje. Vis imtmet pranczikoji mokykla dav daug talent, pasiymini nuosta biu subtilumu ir originalumu nuo Cesaro Francko (1822 1890) ir Camille'io Saint-Sanso (1835 1921) iki Gabrielio Faur'o (1845 1924), Claude'o Debus sy (1862 1918) ir Maurice'o Ravelio (1875 1937). Didioji opera, vienijanti muzik ir istorin bei literatrin dram, puikiai tiko romantik stiliui. Jos skm didino trij pirmaujani centr lenktyniavimas: prancz operos su Charlesu Gounod (1818 1893), Giacomo Meyerbeeriu (1791- 1864), Georges'u Bizet (1838-1875) ir Jules'u Massenet (1842-1912) prieakyje; vokiei operos, kuri pradjo Mozartas ir Weberis ir pasiek apogj stulbinaniuose Richardo Wagnerio (1813 1883) kriniuose; ital operos, kurios neprilygstamas melodines tradicijas toliau pltojo Gioachinas Rossinis (1792 1868), Gaetanas Donizettis (1797 1848), Giusepp Verdis (1813 1901) ir Giacomas Puccinis (1855 1924). Klestjo ir anras, vadinamas opera comique, operets ar muzikins komedijos vardais, ypa Jacques'o Offenbacho (1819 1880) laik Paryiuje, Johanno Strausso jaunesniojo (1825 1899) ir Franzo Leharo (1870 1948) laik Vienoje bei Gilbert'o ir Sullivano laik Londone (r. III pried, 57). XIX amiuje iaugo visos institucijos, kurioms buvo lemta muzikos men paversti svarbiomis vieosiomis institucijomis konservatorijomis, orkestrais, chorais, specialiomis koncert salmis, muzikos leidyklomis, katedromis. Filosofijai romantizmo epochoje bdingas G.M.F. Hegelio (1770 1831), Fich tes pdinio Berlyne, mini dominavimas. Daugeliu atvilgi Hegelis buvo visi kai neromantikas, o kaip profesionalus filosofas jis laik save racionalistu. Ivy koje Alpes prie Berno jis nesusilaik nepareiks: it aminai negyv masyv vaizdas man nekelia nieko, iskyrus nuobodi mint Es ist so (Yra kaip yra")". Kita vertus, daugelio jo idj originalumas kl didiul susidomjim tuo inte lektualinio bruzdjimo laikotarpiu; daug ymi savo mokini ir kritik, maitingesni u j pat, jis gausiai aprpino intelektualine amunicija. Atsidrs visai arti Napoleono Jenoje 1806 met spalio mnes t dien, kai ubaig savo veikal Dvasios fenomenologija, jis susiavjs ra apie imperatoriaus pasaulinio masto siel". Dvi i mgstamiausi Hegelio idj pasirod esanios ypa vaisingos. Vie na i j buvo dialektika, produktyvus prieybi susidrimas, o antroji Geist
790

muzikologijos

DYNAMO

(dvasia1 1 ) , grynojo identiteto esm, kuri jis savo Istorijos filosofijoje priskiria kiekvienai politinei struktrai ir kiekvienai civilizacijos raidos pakopai. Pasirod, kad dialektika, kuri Hegelis apribojo tik grynj idj sfera, turi daug kit pri taikymo galimybi, suteikiani visai paangos koncepcijai dinamik ir univer sal paaikinim. Atrod, kad tai padeda susigaudyti painiavoje, suteikia vilt, kad i konflikto gali atsirasti gris. Kita vertus, istorijos Dvasia, kuri Hegelis panaudojo valstybs iauktinimui, tapo ginklu nacionalini judjim rankose j kovoje su to meto galingosiomis valstybmis. Hegelio pairos buvo rykiai germanocentrins; susidar spdis, kad jos racionalizuoja protestant ir prsikj pranaum, kuris kaip tik jo laikais pradjo smarkiau reiktis. Jis lovino kar ir karo didvyrius, pripaindamas vokieiams vadovaujant vaidmen naujj laik civilizacijoje. Vokikoji dvasia yra naujojo pasaulio dvasia. Jos tikslas realizuoti absoliui Ties kaip neribot laisvs apsisprendim". Amerikiei savimeil gal bt glosto, o gal ir ne tai, kad is pasipts mistins metafizikos platintojas laik Amerik galutiniu Absoliuios idjos siknijimu, po kurio tolesn pltra jau nebemanoma"1 9 . Tai gali padti paaikinti, kodl Amerikos akademinse sferose taip giliai siaknijusios germanofilins tradicijos. Mokslin mintis viena i t ak, kur buvo tsiamos veikiau vietimo epo chos, o ne romantizmo tradicijos. Taiau pasiekusios kratutinum Auguste'o Comte'o (1798 1857) darbuose, jos ne tik atved prie filosofijos akos, vadina mos pozityvizmu, bet ir prie naujos pseudoreligijos, kupinos savo ritual, dogm ir dvasinink. Comte'as tvirtino, kad visos ms inios pereina per tris nuoseklias raidos stadijas, kuriose jos sisteminamos atitinkamai pagal teologinius, metafizi nius ir pozityvinius", arba mokslinius, principus. Jo Trij bsen dsnis", kur pirm kart idst savo veikale Systeme de politique positive (Pozityviosios politikos sistema", 1842), sudaro sudtingos moksl klasifikacijos ir naujojo jo visuomens mokslo", kur jis pristat savo veikale Cours de philosophie positive (Pozityviosios filosofijos kursas", 1850 1854), pagrind. Socialins fizikos dis ciplina turjo sudaryti galimyb pertvarkyti moni visuomen moksliniais prin cipais. Socialini ininieri" korpusas buvo apginkluotas kiu: Savoir pour prvoir, prvoir pour prvenir (inoti, kad numatytum, numatyti, kad ubgtum u aki"). Comte' reikia laikyti vienu i iuolaikins sociologijos tv, jos viet jis mat paiame mokslo ak hierarchijos viruje. Kartu primygtinai pabrdavo institucionalizuotos dvasins jgos btinyb ir, steigdamas tai, kas i esms buvo mokslin Banyia, jis atsidr paradoksalioje mokslo pavertimo mistiniu kultu situacijoje. Vieno i jo kritik, T. H. Huxley nuomone, Comte'o pozityvizmas buvo tolygus katalikybei be krikionybs". Tuo paiu metu mokslas ir technologija pltojosi kaip niekad spariai. Nors patys moksliniai atradimai tikriausiai nebuvo tokie fundamentals kaip Koperni ko, Newtono ar Einteino, irykjo visai nauj mokslo kontinent kontrai. Mokslas atsidr visuomens dmesio centre. ymiausi vardai susij su fizika, chemija, medicina ir biologija tai pirmiausia Faradayus, Mendelejevas, Pasteuras, Mendelis, Hertzas ir Darwinas. Didiausius atradimus ir iradimus pradta
791

EUROPOS

ISTORIJA

skaiiuoti jau nebe deimtimis ir imtais, o tkstaniais (r. III pried, 52). Isky rus vien kit genial amerikiet, j autori srae dominavo europieiai. 1851 met Didioji paroda, vykusi Londone ir globojama princo Alberto, kurios pelnas buvo atiduotas mokslo muziejams ir Karalikajam mokslo ir technologijos kole dui, pritrauk milijonus irov i viso pasaulio, Mokslo ikis tradicinms religinms
[e le m e n ta i] [g e n a i]

prielaidoms

pasiek

kulminacij

didiajame dispute dl Darwino Ri kilms (1859) ir su ja susijusios evoliucijos teorijos. Krikioni fundamentalistai, iauklti paodiui suprasti Bties knygos tiesas, tikjo, kad Dievas sutvr pasaul per eias dienas ir eias naktis, ir nemat joki galimybi sutaikyti jas su teorija, kad mogus isivyst pamau, per milijonus kart. Keista buvo tik tai, kad is ginas tarp mokslo ir religijos nesi liepsnojo daug anksiau. Juk, iaip ar taip, pirmj paleontologijos traktat apie fosilij senum danas Nilsas Steno para jau 1669 metais. Pirmasis mokslinis ems amiaus apskaiiavimas G. Buffono veikalas poques de la Nature; mokslininkui tas amius ijo apie 75 000 met buvo vieai paskelbtas 1778-aisiais; o Laplace'o nebuliarin hipotez, pasak kurios Visata susidar i besipleianio duj ko, buvo mokslinje apyvartoje nuo 1796 met. Prancz gamtininkas J.-B. Lamarckas (1744 1829) 1809 metais pasil evoliucijos teori j, pagrst gyt bruo paveldjimu. Nuo Steno laik mokslininkai geologai kovojo su vadinamaisiais neptnistais", kurie visas reljefo formas laik Visuoti nio tvano padariniais,
[b e d io n ]

Darwino poveik i dalies reikt aikinti tuo, kad tuo metu moksliniai debatai bdavo orientuoti daug platesn auditorij, taiau svarbiausias ia buvo mogi kasis aspektas sensacinga naujiena, kad visi mons kil ne i Adomo, o i bedioni: i plaukuot keturkoj su uodegomis ir smailomis ausimis, tikriausiai prisitaikiusi gyventi mediuose". Darwinas duomenis apie ri formavimsi rin ko nuo savo kelions Piet Amerik ir Galapag salas 1831 1836 metais karo laivu Beagle laiko; o pati originaliausia idja pirmiausia blyksteljo jo galvoje per skaiius Malthuso darbus 1838 metais. Prajo beveik dvideimt met, kol Darwin prikalbjo paskelbti savo argumentus knygos Ri kilm pavidalu ir daugiau nei trisdeimt met, kol jis isamiai apra juos veikale mogaus kilm ir lytin atran ka (1871). Daugel Darwino teigini apie natralij atrank, inom geriausiai prisitaikiusi ilikimu", vlesn kritika paneig, taiau pagrindinis evoliucionizmo teiginys, kad visos augal ir gyvn pasaulio rys vystsi nepaliaujamai sveikaudamos su aplinka ir konkuruodamos tarpusavyje, greit susilauk beveik visuo tinio pripainimo. Ilgainiui pagrindinei krikionybs krypiai nesudar didelio vargo pripainti, jog mogaus evoliucija yra Dievo plano dalis. Sociologai evoliu cines idjas pritaik daugeliui disciplin, o socialdarvinizmui" idjai, kad moni reikalai yra diungls, kuriose gali ilikti tik geriausiai prisitaikiusios tau tos, klass ar individai, buvo lemta ilga karjera. Ties sakant, visuotinis tikjimas, jog mokslo metodus galima ir reikia taikyti ne tik gamtos, bet ir socialini reikini tyrinjimui, buvo vienas i charakterin g to amiaus pokyi. Todl ekonomika ir etnografija pasipild tokiomis
792

DYNAMO

ELEMENTAI
1869 met kovo mnes Sankt Peterburgo universiteto chemijos profesorius Dmitrijus Mendelejevas (1834-1907) ruosi kelionei Tver. Nors buvo labai usims - ra vadovl Osnovy chimii (Chemijos pagrindai"), taiau kartu j domino liberals planai, kaip diegti mokslo laimjimus kasdieniniame Rusijos gyvenime, tad prim pasilym itirti valstiei srio gaminimo bdus. Mintojo vadovlio rengimas tuo metu buvo pasistmjs iki tos vietos, kur jis iekojo bdo klasifikuoti cheminius elementus. T dien jis staiga sumojo, kad gerai bt idstyti juos lentels pavidalu, remiantis ato miniais svoriais ir bendromis savybmis. Prie devynerius metus Mendelejevas dalyvavo pirmajame tarptautiniame chemik kongrese Karlsrhje, kur italas Stanislao Canizzaro atkreip jo dmes element, idstyt pagal atominius svorius, sra. Nuo tada Mendelejevas mintyse dst savo tik pasjans pagal element atomin svor ir j savybes. Dabar jis stengsi suderinti Canizzaro sra su savo paties tipologiniu grupavimu. Taip atsirado primityvus peri odins lentels variantas ir laikinoji periodinio dsnio formuluot, kad element ids tymas atominio svorio tvarka rodo aik j savybi periodikum. T pat mnes Rusi jos chemik draugijoje mokslininkas perskait praneim Mginimas susisteminti elementus, remiantis j atominiais svoriais ir cheminiu giminingumu". Vokikame ur nale is praneimas pasirod 1871 met kovo mnes. Iki Mendelejevo elementai buvo traktuojami kaip valgiai valgiaratyje. Antikos laik mons skirdavo deimt reali element, taiau j mstym drumst tikjimas, kad egzistuoja ir ems, ugnies, oro bei vandens stichins jgos", gaivalai. Lavoisier ino jo jau 23 elementus. Humphry Davy elektrolizs bdu iskyr natr ir kal. 1860 metais Karlsrhje Canizzaro srae buvo jau 60 element - lygiai du tredaliai i sutinkam gamtoje. Mendelejevo atradimai i karto nesusilauk didesnio pritarimo. Juos atmet ymiausi brit ir vokiei chemikai, skaitant ir Bunsen, su kuriuo Mendelejevui kadai se buvo tek kartu dirbti Haidelberge. Persilauimas vyko 1875 metais, kai vienas pranczas surado nauj element ir pavadino j galiu. Mendelejevas sugebjo rodyti, jog tai vienas i ei dar nerast element, kuri buvim, atominius svorius ir savybes jis galjo numatyti i anksto. Koleg nuostabai paaikjo, kad rus teoretikas aplenk empirinius tyrinjimus. Tai atne jam tarptautin pripainim ir skm, taiau paioje Rusijoje liberalios Mendelejevo pairos sukl trint. 1880 metais jo neirinko Impera torikosios akademijos tikruoju nariu, o 1890 metais jis buvo priverstas palikti universi tet. Vliau mokslininkas vertsi konsultuodamas paiais vairiausiais klausimais - nuo parako ir ledlaui iki svori ir mat, aeronautikos ir naftos pramons. Keista, kai Mendelejevas suinojo apie atomo struktr, jam atrod, jog radioakty vumo teorija nesuderinama su jo Periodiniu dsniu. O i tikrj kaip tik ji galutinai patvirtino jo didj atradim. Elektron skaiius kiekvieno elemento atome grietai susi js su jo svoriu ir savybmis,
[e le k tro n a s ]

7 93

EUROPOS

ISTORIJA

Kai Mendelejevas mir, jo studentai paskui karst ne Periodins element lente ls kopij. Tuo metu ji jau buvo tapusi vis priimtu chemins mediag klasifikacijos pagrindu, iuolaikini chemijos ir fizikos susitikimo taku. 1955 metais vienas i devy niolikos dirbtini radioaktyvi element, gautas eintein-253 bombarduojant helio jonais, mokslininko atminimui buvo pavadintas mendeleviu (Me ).

BEDION
etadien, 1860 met birelio 30 dien, vienoje i Oksfordo auditorij Brit mokslo paangos draugijos susirinkim atjo septyni imtai moni. Jie ia susirinko pasiklau syti amerikiei mokslininko dr. Draperio praneimo Europos intelektualin raida pono Darwino pair viesoje", taiau i tikrj atjo pasiirti disputo tarp dviej pagrin dini io praneimo oponent. Vienoje pusje sdjo Samuelis W ilbeforceas, Oksfor do vyskupas, nirtingas evoliucijos teorijos prieininkas, inomas muilino Semo" pra varde. O kitoje pusje, paiam Darwinui nedalyvaujant, - profesorius T. H. Huxley, paleontologas, kuriam netrukus buvo lemta gauti Darwino buldogo" pravard. Niekas nebeprisimena, k ten kalbjo ponas Draperis. Taiau vyskupas Wilberforceas, kuris pradjo savo kalb gerai nusiteiks, ubaig j klausimu, ar ponas Huxley tvirtina ess kils i bedions savo senelio ar senels linija". Huxley neprarado savitvardos ir ramiai paaikino, jog Darwino teorija jau daugiau negu hipotez. Man nebt gda bti kilusiam i bedions, - ubaig jis, - bet bt gda giminiuotis su mogumi, kuris savo neeilinius gabumus naudoja tiesai nuslpti"1. Kilo didelis triuk mas, viena moteris nualpo. is susirinkimas buvo kritinis momentas iuolaikinio mokslo visuotinio pripainimo procese. Jis vyko praslinkus vos metams nuo Ri kilms pasirodymo ir dvejiems nuo Darwino praneimo Apie ri polink sudaryti atmainas ir apie atmain bei ri sitvirtinim natralios atrankos bdu". Dar po ketveri met revaniniame susitikime eldono teatre Benjaminas Disraelis nepajg susilaikyti negls muilino Semo" sti liumi: Klausimas labai paprastas, - pareik jis, - kas yra mogus: angelas ar be dion? Dievai, a balsuoju u angel!" Tolesn evoliucionizmo raida gerai inoma. Viena jo kryptis, kuri palaik ir pats Darwinas, isivyst socialdarvinizm". Ji propagavo grsming teigin, kad geriau siai prisitaik ne tik kad ilieka, bet tik jie vieni ir teturi teis ilikti. Kita kryptis buvo orientuota rass gerinimo", t. y. moni selekcijos praktin moksl. Jos pradininkai buvo grup angl mokslinink su seru Franciu Galtonu (1822-1911) prieakyje. Jis buvo Universiteto koledo Londone profesorius, o i kryptis gavo eugenikos pavadini m. Tarp jos vlesni alinink buvo Galtono mokinys ir jo biografas Karlas Pearsonas (1857-1936), statistikas ir marksistas, socialinio imperializmo" teorijos krjas, bei H. S. Chamberlainas, skelbs savo idjas Vokietijoje.

794

DYNAMO

Franciui Galtonui tenka atsakomyb u kai kuriuos takingiausius to meto tyrinji mus ir pseudotyrinjimus. Jo knyga Art of Travel (Menas keliauti", 1855) pasirod po jo kelions pietvakari Afrikos gilum ir sukl Afrikos tyrinjim mad. Jo Meteorographica (1863) tapo iuolaikinio meteorologijos mokslo pradininke. Vienas i pirmj psicholog, jis atliko pirmuosius dvyni elgsenos tyrimus ir steig pirmj pasaulyje psichini sugebjim nustatymo centr. Bdamas kartas eugenikos alininkas, jis para vis eil knyg: Gregariousness in Cattle and Men (Apie galvij ir moni ban dos instinkt", 1871), Inquiries into Human Faculty (mogaus gabum tyrinjimai", 1883), Natural Inheritance (Natralusis paveldimumas", 1889). Prie tai F. Galionas spjo ubaigti nepaprasto populiarumo susilaukusi studij Hereditary Genius: its Laws and Consequences (Genialumo paveldimumas: jo dsningumai ir pasekms", 1869). Taikydamas statistinius metodus labai vairi srii ymybi nuo teisj iki imty ninink genealogijai, jis mgino parodyti, jog talentingumas ir genialumas bei polinkis tam tikrus moralinius bruous turi tendencij tam tikrose eimose". Paskutiniame sky riuje mokslininkas analizavo vairi rasi palyginamj vert". F. Galtonas suskirst rases pagal skal nuo A iki I, darydamas ivad, kad senovs graikai buvo gabiausia ras i vis inom istoriniuose dokumentuose"; kad Afrikos negrai, nepaisant ymi atskir individ, niekada nepasieks vidutinio anglosaks lygio; kad Australijos abori genai yra viena pakopa emiau u negrus . Darwinas pareik, kad niekada neskait nieko originalesnio ar domesnio". Per Darwino laidotuves Vestminsterio abatijoje Gal tonas vieai paragino abatijos vitra Pasaulio sutvrimas pakeisti kuo nors geriau suderinamu su evoliucijos teorija.3 Reikalas tas, kad Galtonas, tas genialumo paveldi mumo" alininkas, buvo Darwino pusbrolis.

mokslo akomis kaip sociologija, antropologija, moni geografija, politologija ir galiausiai psichologija bei psichiatrija. Pleiantis gamtos ir socialini moksl sfe roms, grynosios filosofijos sritis susiaurjo, kol jai teliko saujel tradicini discip lin epistemologija, logika, etika, estetika ir politikos teorija. Religija pradjo atgimti. Tai rod teologins literatros gausumas ir masi usidegimas, Banyios organizacins struktros ir jos dogm stiprjimas. Nauja savimon formavosi i dalies dl pasilyktjimo revoliucins epochos nukrypi mais, o i dalies ir dl daugelio ankstesni religins diskriminacijos form iny kimo. vietimo epocha artjo prie pabaigos, bet pirma reikjo priimti religins tolerancijos princip. Daugumoje protestantikj valstybi buvo panaikinti nuo XVII amiaus galioj statymai, diskriminuojantys katalikus. O protestantai gavo lygias teises daugumoje katalikikj ali. Judaizmas vl legalizuotas daugelyje viet, kur jis buvo draudiamas nuo vidurami. Pavyzdiui, Prsijoje 1817 metais sukurta naujoji nacionalin Banyia, susiliejus liuteronikiems ir kalvinistiniams elementams, o 1850 met konstitucija visikai atstat katalik Banyios teises. Austrijoje-Vengrijoje Ausgleich nutarimai 1867 metais garantavo visik religin tolerancij. Didiojoje Britanijoje parlamento aktas 1829 metais beveik visai

795

EUROPOS

ISTORIJA

emancipavo Romos katalikus, o 1888 metais ydus, nors nei vieni, nei kiti negavo teiss sost. Nyderlanduose panaios teisins procedros buvo ubaig tos 1853 metais. Pranczijoje Napoleono konkordatas galiojo iki 1905 met, nepaisant tampos tarp katalik ir respublikon. Radikals prancz racionalistai demonstravo savo fanatizm: Limoe jie sureng matematik festival kaip atsva r veniausiosios Mergels Marijos mimo dang ventei. O Rusijoje, prieingai, valstybin staiatiki Banyia grietai apribojo religin vairov. Nors protestantai Baltijos provincijose, kurios anksiau priklaus ve dijai, vietiniai Kaukazo krikionys ir Vidurio Azijos musulmonai turjo autono mij, ydai, Romos katalikai ir anksiau Lenkijai priklausiusi provincij unitai buvo valstybs kontroliuojami, persekiojami ir diskriminuojami. Oficialiai reika lauta, kad ydai gyvent tik vadinamojoje apsigyvenimo zonoje (r. III pried, 85); u jos rib galjo gyventi tik gavusieji special leidim. Romos katalik Banyia buvo valdoma per vadinamj ventj sinod ir neturjo teiss palaikyti tiesio gini ryi su Vatikanu. Sankt Peterburgas atsisakinjo umegzti bet kokius oficialius santykius su Roma, kol pagaliau 1849 metais jam pavyko sudaryti kon kordat palankiomis slygomis. Unitai buvo jga perkriktijami staiatikius imperijoje 1839 metais, o buvusioje Kongresinje Lenkijoje 1875 metais. Teologinius debatus visoje Europoje skatino trys nepriklausomi vieni nuo kit reikiniai: protestant ir katalik, kurie dabar pradjo lsti i savo izoliuot kam p, pasikeitimas nuomonmis; gilus romantizmo epochos susidomjimas egzoti komis religijomis, ypa budizmu ir induizmu, ir mokslini pair stiprjimas. XIX amiuje daug teolog susilauk tarpkonfesinio ir tarptautinio pripainimo. I j galima paminti Friedrich Schleiermacher (1768 1834) i Silezijos, kalvi n ir profesori Berlyne, radikalj abat i Bretans Hugues Lamennais (1782 1854), Bavarijos katalik, Miuncheno klebon J. Ignaz von Dollinger (1799 1890), atsivertus katalik tikjim anglikon John Henr Newman (1801 1890) ir nirj dan Soren Kierkegaard (1813 1855), kurio veikalai buvo suprasti tik praslinkus keliems deimtmeiams po jo mirties. Schleiermacheris, turjs didel tak Prsijos Banyi sjungoje, ved grie tas teologines nuostatas integruot pair men ir kultr sistem. Savo traktate ber die Religion (1799) jis primin romantik kartai, kad po jos iori ka panieka slypi gili simpatija; pagrindinis jo veikalas D er christliche Glaube (Krikionikasis tikjimas", 1821 1822) yra standartin protestantikj dog m santrauka, o Kurze Darstellung (Trumpas teologijos idstymas", 1811) dar 1989 metais buvo minimas kaip geriausias vadas i disciplin2 0 . Abatas Lamennais siek sutaikyti Banyi su ta revoliucine tradicija, kuri jis laik suderinama su krikionybe. kiu Dieu et Liberte (Dievas ir laisv") jis pamau privert Rom jo isiadti. Pasipiktins 1830 met revoliucijos baigtimi, tuo, kad Vatikanas idav katalikikj Lenkij ir kad Banyia nesidomi sociali niu teisingumu, jis tapo nuomiu valdanij sluoksni kritiku tvirtindamas, jog tikjimo nereikia painioti su lojalumu Banyiai, o patriotizmo su lojalumu valstybei. Jo knyg pavadinimai kalba patys u save: Paroles d'un croyant (Tikin
796

DYNAMO

iojo odiai", 1833), Les Affaires de Rome (Romos reikalai", 1836), Le Livre du Peuple (Liaudies knyga", 1837), L'Esclavage moderne (iuolaikin vergov", 1840). Lamennais veikalai turjo didels {takos disidentinms nuotaikoms Euro pos katalikybje, kurioje kritins nuostatos nebuvo klitis giliam tikjimui. Dllingeris vadovavo tiems, kurie prieinosi popieiaus neklaidingumo doktri nai (r. emiau). Jo veikalas Die Papst und die K onzil (Popieius ir Banyios susirinkimas", 1869) buvo laikomas pikiausiu ventojo Sosto puolimu per tks tant met". Newmanas, kadaise buvs veniausiosios Mergels Marijos bany ios prie Oksfordo universiteto vikaru, yra ypa domi asmenyb, nes jo karjera gerai pailiustruoja protestant ir katalik sveik. Jis igarsjo XIX amiaus ket virtajame deimtmetyje kaip traktariei, arba Oksfordo judjimo Anglikon banyioje, lyderis. Jo polemini straipsni rinkiniai Ms laik traktatai", kuriuos jis para kartu su Edwardu Pusey (1800 1882) ir Johnu Keble'iu (1792 1866), stengsi sutaikyti anglikon ir Romos katalik tradicijas. Taiau jo 90 traktat (1841), kur Trisdeimt devyni straipsniai buvo siejami su ankstyvj Banyios tv pairomis, usipuolimas pakirto jo tikjim anglikonybe ir pri vert jos isiadti. Knygoje Apologia pro Vita Sua (Savo gyvenimo pateisini mas", 1864) Dllingeris labai atvirai aprao, kokia kova vyko jo dvasioje ir teigia, jog jo perjimas katalikyb sukl didel jos ganom aveli bliovim. Vliau Dllingeris susikirto su tokiu pat kaip ir jis pats atsivertliu kardinolu H. E. Manningu (1808 1892) popieiaus neklaidingumo klausimu; taiau savo nepri tarimo jis neeskalavo iki atviro neklusnumo. Kierkegaardo ratai pirmiausia buvo nukreipti prie Hegelio filosofij, o pas kui prie prisitaiklik Danijos banyios praktik; taiau tuose rmuose jie neisiteko, giliai siskverbdami ligtol neitirtas intelekto sritis. Jo Baim ir vir pulys (1843), Baims svoka (1844) ir M irtin a liga (1849) tyrinja pasmons psi chologij. Nemokslinis postscriptum (1846) danai laikomas pagrindiniu egzis tencializmo manifestu. Visi Kierkegaardo veikalai tai nirtingas racionalizmo puolimas. Anot jo, subjektyvumas ir yra tiesa. Jis ra: Krikionybs istorija tai subtilaus krikionybs nepaisymo istorija". Skyrelyje, kuriame keistu bdu ipranaaujama Titaniko tragedija, jis palygino europieius su didelio laivo, plau kianio pratingojo ledkalnio link, keleiviais, kurie linksminasi paskutin nakt prie katastrof. Vykstant iems debatams, teologija ir Biblijos mokslai atsigr daugel lite ratrinio ir istorinio kriticizmo metod bei vertybi. Drsiausias tokio pobdio bandymas Ernesto Renano (1823 1892) Jzaus gyvenimas (1863) baigsi jo atleidimu i Collge de France. Nepaisant to, modernizmas eng toliau, ypa po to, kai j ikilmingai pasmerk hierarchija. Religin entuziazm imatuoti sunku; taiau neabejotina tai, kad krikioni kasis tikjimas dabar labiau udeg daugyb moni negu prajusiame imtme tyje. Ratingumo didjimas sustiprino ne tik pasaulietin, bet ir religin vietim; misij kampanijos dabar buvo nukreiptos ne tik tolim emyn pagonis, bet ir naujj pramonini miest varguomen ir atsimetusias nuo tikjimo sielas.

797

EUROPOS

ISTORIJA

Ypa protestantikose alyse banyios anksiau neregtu mastu tapo visuome ninio vadovavimo ir socialins drausms centrais. Religinio atgimimo judjimai, tarkim, pietizmas Vokietijoje ar metodizmas Anglijoje, dabar apm itisas sritis, itisus visuomens sluoksnius. Kitose alyse, pavyzdiui, Airijoje ar kai kuriose Lenkijos dalyse, stiprjo moni dievobaimingumo ryys su tautiniu pasiprieini mu. Ten visur suklestjo religinis menas, kur danai kvpdavo ir praturtindavo vidurami modeliai. Tai pasireik gotikini banyi statybos banga, himn raymu, religinio atspalvio meno judjimais, tokiais kaip prerafaelit Anglijoje ar nazariei Vokietijoje, bei banytins muzikos turtingumu. Anot K. F. Schinkelio (1781 1841), neogotikinio stiliaus architekto, Menas pats savaime yra religija". Kompozitoriai nuo Berliozo iki Francko stengsi patenkinti kaskart vis naujo mii muzikinio apipavidalinimo reikalavimus,
[m is s a ]

Romos katalik Banyia jokiu bdu nebuvo apsaugota nuo pasikeitim, nors jos nenoras engti koja kojon su laiko dvasia buvo akivaizdus. Pagrindiniai kata likybs centrai Ispanijoje, Italijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Piet Vokietijoje nebu vo taip rykiai paveikti industrializacijos ir modernizacijos. Be to, aukiausieji katalik hierarchijos eelonai buvo smarkiai sukrsti revoliucij epochos vyki ir susting savo ultrakonservatyviose pozicijose, i kuri jie pradjo trauktis tik X X amiaus septintajame deimtmetyje. Vatikan ir toliau gsdino ilgai utruk ariergardiniai miai Italijoje dl Popieiaus valstybs, kuriuos galutinai ubaigti pavyko tik XIX amiaus atuntajame deimtmetyje. Vl madingas tapo ultramon tanizmas, daugiausia dl prie apsuptyje esani prancz vyskup ir 1814 metais atkurto jzuit ordino spaudimo.
[B ern a d e ta ]

Popieiaujant Pijui IX (1846 1878), kur Metternichas i pradi klaidingai palaik liberalu, buvo priimtos dogmos, pranokstanios net pai kategorikiausi vidurami popiei pretenzijas. 1854 metais paskelbta Nekalto Prasidjimo dok trina. 1864 metais enciklika Quanta patvirtino Banyios virenyb bet kokios pasaulietins valdios atvilgiu, o Syllabus pateik neregt iuolaikini klaid" sra, apimant visk nuo civilins metrikacijos iki religins tolerancijos. 1870 metais doktrinine konstitucija Pastor Aeternus, kuri prim Vatikano visuo tinis susirinkimas, buvo vesta popieiaus neklaidingumo tikjimo ir morals klau simais dogma. ios pozicijos buvo tokios kratutins, kad popieiai neteko didels dalies tos pagarbos, kuri jiems buvo rodoma ir paios Banyios, ir u jos rib. Didiausi konflikt, vadinamj kultrkampf, iprovokavo Vokietija, o dalis vei carijos, Vokietijos ir Danijos dvasinink atsimet ir kr Senj katalik bany i. Pijus IX mir Vatikano rmuose, neteks bet kokios pasaulietins valdios, su pasipiktinimu tvirtindamas ess moralinis kalinys". Itikimieji jo tarnai jzuitai 1872 metais buvo ivaryti i Vokietijos, o 1880 metais i Pranczijos,
[s y lla b u s ]

Popieiaujant Leonui XIII (1878 1903), taikos popieiui", Banyia labiau pri artjo prie iuolaikins mstysenos ir politikos, ypa socialiniais klausimais. Encik lika Libertas (1888) siekta tvirtinti pozityvius liberalizmo, demokratijos ir sins laisvs aspektus. Kita enciklika Rerum Novarum (1891) pastat Banyi socialinio teisingumo pus, pasmerkdama neaboto kapitalizmo nukrypimus

798

DYNAMO

BERNADETA
1858 metais tarp vasario 11 ir liepos 18 d. grotoje netoli Lurdo miesto Bigorje nusil pusi dl prastos mitybos astmatike mergina Marie-Bernarde Soubirous mat atuonio lika nuostabi regini. Ji igirsdavo vjo im, paskui pamatydavo be galo grai jaun mergin baltais drabuiais su mlyna juosta ir auksaspalvmis romis prie koj. Ji ragindavo Bernadet melstis, atgailauti, pastatyti koplyi ir gerti i altinio. Vien sykj vietiniu dialektu ji pasisak esanti immaculada concepciou (nekaltai pradtoji"), leidosi aplakstoma vstu vandeniu, kad rodyt, jog neturi nieko bendra su velniu; taip pat pademonstravo, jog sugeba ir bausti, ir apdovanoti. Tie miesto gyventojai, kurie blogai atsiliep apie j, susirgo. Kiti, tryp roes prie grotos, gr namo rasdavo suniokot savo turt. Be to, paaikjo, kad altinio vanduo turi gydomj gali. I pradi tai nepadar spdio nei pasaulietinei, nei banytinei valdiai. Bernade t nuodugniai apklausinjo, sukaup daug rodym, o grot apsupo barjeru. Kai jau nebebuvo manoma sulaikyti nei vietos gyventoj, nei i toliau atvykusi lankytoj srau to, Bernadet isiunt Nevero vienuolyn. Ilgainiui buvo nusprsta susitaikyti su tuo, ko nemanoma paneigti, ir pastatyti didiul bazilik piligrimams, steigti katalikik medicinos centr stebuklingiems pagijimams tirti. Lurdui buvo lemta tapti didiausiu igydymo krikionikuoju tikjimo centru Europoje . Banyios istorijoje v. Bernadeta (1844-1879) priklauso dideliam regjusi Marij ir kit katalikikj ventj briui, palaikiusi tradicin religij prie progresuojani sekuliarizacij. Kartu su diovininke v. Terese Martin (1873-1897), ta maja Lizj glele", kurios autobiografin Sielos istorija susilauk sensacingo pasisekimo, v. Ber nadeta rod kenianio tikiniojo ventum. Kaip tik toks vaidmuo jai buvo suteiktas Pranczijos Banyios kovoje su prieais. Bernadeta kanonizuota 1933-aisiais, atuo neriais metais vliau u v. Teres. Kita vertus, Bernadetos Soubirous atvejis rodo, kad socialins modernizacijos amius, kuriame ji gyveno, toli grau nebuvo toks paprastas kaip j tradicikai vaizduo ja. Istorikai apra, kaip valstieiai nuolat keiiasi, privalomojo mokymo ir tarnavimo armijoje dka tapdami standartiniais pranczais . Taiau mintieji 1858 met vykiai rodo, kad bta ir kit veiksni. Lurde visi, net ir pats vyskupas, kalbjo vietiniu dialektu. Niekas nepuol tvirtinti, kad Bernadeta buvo iprotjusi ar velnio apssta. Ji regjo netradicin Madon, be Kdiklio, priklaus tai u laiko rib esaniai bendrijai, kuri garbino vanden ir plovimo ritual, nesvarbu, kas plaunama - drabuiai, mirusieji ar naujagimiai - buvo iimtinai tik moter darbas. Ji gyveno regione, kur, nors ir pats vys kupas remontavo Marijos altorius, Pirn dykviei olose ir grotose, vietos gyventoj sitikinimu, vis dar lankydavosi fjos. Bernadeta net pavadino tai, k regjo, petito demoisella - kartais taip vadindavo fjas. Basakoj, aptekusi utlmis, taiau atkakliai tvirtinanti savo ir galiausiai itisas valandas klpanti apimta ekstazs - kaip buvo gali ma nepatikti tuo, k ji pasakojo? Kakas net sigudrino pasakyti, kad jos kno kalba veik kaip neverbalinis socialins atminties rankis"3. Bernadeta perdav kak, k jos aplinkiniai prim kaip autentik dalyk.

799

EUROPOS

ISTORIJA

SYLLABUS
1864 met gruodio 8 d. popieius Pijus IX paskelb enciklik Quanta kartu su Svarbiausij ms laik paklydim srau (Syllabus). ie dokumentai Vatikano viduje cirkuliavo daugiau nei penkiolika met, buvo kelis kartus taisomi ir jau sukl furor 1862 metais, kai Turino antiklerikalinis urnalas II Mediatore paskelb kai kuriuos pate kusius j vieum jo fragmentus. is sraas suskirstytas j deimt temini skyri, kuri kiekvienas susideda i keli punkt. Kadangi srao tikslas parodyti klaidas, tai Romos katalik banyios pozicij kiekvienu konkreiu klausimu galima nustatyti, prie atitinkam punkt terpus odius netiesa, kad". Ateizmas ir absoliutusis racionalizmas 1. Dievo nra. 2. Dievikj apreikim galima panaudoti kaip prieprie bet kokiam mokslui ar filosofiniams samprotavimams. Santrus racionalizmas Indiferentikumas 15. Visos religijos ir religins sektos yra lygios. Politins draugijos 18. Leistinos visos socialistins, komunistins, slaptos, Biblijos skaitymo ir klerikalins-liberalios draugijos. Banyios teiss 24. Banyia neturi pasaulietins valdios. 26. Banyiai gali bti atimta teis turti nuosavybs. 28. Vyskupai gali skelbti apatalikuosius laikus tik su valdios sutikimu. 30. Banyios teiss iplaukia tik i Civilinio kodekso. 32. Galima panaikinti dvasinink atleidim nuo karins tarnybos. 33. I Banyios gali bti atimta teis mokyti ventj doktrin. 37. Nacionalines Banyias galima steigti be popieiaus prieiros. Valstybs teiss 39. Valstyb yra vienintelis visuomenins valdios altinis. 43. Valstyb gali vienaalikai panaikinti konkordatus. 44. Civilin teis yra auktesn u kanon teis. 45. Valstybs teis nustatyti vietimo politik yra absoliuti. 49. Tik pasaulietiniai organai turi teis skirti ir nualinti vyskupus. 54. Karaliai ir kunigaikiai gali bti atleisti nuo Banyios statym. 55. Banyios atskyrimas nuo valstybs yra btinas. Etika 56. moni teiss neturi bti priderintos prie natralij teisi ar prie dievikosios teiss. 58. Reikia pripainti tik t valdi, kuri susijusi su materialiais dalykais. 63. Leistina maitauti prie teistus valdovus.

8 00

DYNAMO

Krikionikoji moteryst 66. Moteryst i prigimties nra sakramentin. 67. Santuokiniai ryiai yra suardomi, todl ir valstyb gali leisti skyrybas sensu stricto. 68. Tik valstyb turi teis nustatyti klitis, trukdanias sudaryti santuok. Romos popieiaus pasaulietin valdia 75. Tikintys katalikai gali uginyti Romos popieiaus pasaulietin ar dvasin valdi. 76. Banyia turt naudos, ei isiadt savo pasaulietins valdios. Liberalizmas 77. Jau nra btina, kad katalikyb bt vienintel religija. 78. Imigrantams katalikikose alyse turt bti leista vieai praktikuoti visas reli gijas. 80. Romos popieius gali ir turi susitaikyti su paanga, liberalizmu", iuolaikine civilizacija" ir prisiderinti prie j .1 io srao kilms altini reikt iekoti Italijos vyskup praymuose nurodyti gai res, pagal kurias bt galima susiorientuoti skuryje gin, supani Italijos karalysts krim. Popieiai aktyviai dalyvavo politinje kovoje, todl daug io srao punkt, nors ir pateikta universaliomis formuluotmis, buvo padiktuota labai specifini vietini slyg. is rimtas trkumas sukl daug nesusipratim. Pavyzdiui, aikiai visuotinis vis liberali klerikalini" draugij pasmerkimas 18 punkte buvo suvoktas kaip puoli mas prie visus apsivietusius dvasininkus, pradedant Montalembertu. I tikrj jo tikslas buvo tik paaboti t dvasininkijos dalj Pjemonte, kuri rm valdios planus panaikinti vienuolynus. Atidiai skaitant srao tekst pasidaro aiku, kad daugeliu klausimu Vatikanas tik laiksi savo pozicijos. Sakydamas, kad netiesa, jog Romos popieius turi prisiderinti prie iuolaikins civilizacijos, Syllabus tik patvirtino akivaizdi ties, kad Banyia vadovaujasi aminais, nesenstaniais savo religijos principais ir nesilankstys madin giems kiams. Taiau spdis susidar gerokai kitoks. Kai kurie i svarbiausi punkt buvo apgai ltinai suformuluoti ir j nereikjo traukti sra. Kai prieikos spaudos buvo pla iai paskleisti dvigubi neigimai, daugeliui moni susidar spdis, kad Romos katalik Banyia nepermaldaujamai nusistaiusi prie bet koki tolerancij, bet koki raciona li mint, bet kokias santuokos nutraukimo formas, bet kok taut apsisprendim, bet koki visuomenin labdar. velgiant i laiko perspektyvos keista, kaip Vatikano teisininkai galjo t pat pra garo rat sukiti visus socialistus, komunistus, slaptas draugijas, nepriklausomus Bib lijos skaitytojus ir liberalius dvasininkus. Taiau tokia buvo laiko dvasia. Ir kiti labai intelektuals konservatoriai vairiose Europos vietose galvojo labai panaiai. Fiodoras Dostojevskis, matyt, viesiausias to meto protas, tikriausiai bt pritars 18 punktui, nesusiaurindamas jo rib. Gal tik, velgdamas i specifini rusikj pozicij, jis bt neatsilaiks pagundai pridurti: ir visi Romos katalikai2.

801

EUROPOS

ISTORIJA

ir ragindama visas valstybes rpintis savo piliei gerove. Taiau popieiaujant Pijui X (1903 1914) enciklika Pascendi D om inici Gregis (1907) vienareikmikai pasmerk modernizm kaip vis erezij sankaup" ir, atrodo, vl ikl reakci jos vliav. Staiatiki pasaulyje pasikeitimai vyko daugiausia nacionalinje politikoje. Silpnjant Osman valdiai Balkanuose, buvo kurtos atskiros autokefalins Ba nyios Graikijoje, Serbijoje, Rumunijoje, Juodkalnijoje ir Bulgarijoje; visos jos pakluso savo sinodui ar savo patriarchui, visos daug dmesio skyr Balkan tau t nacionalinio tapatumo pltotei. Ekumeniniai Konstantinopolio patriarchai neteko didels dalies savo ankstesnio prestio ir takos. Danai nualinamus Por tos, juos labiausiai gsdino Rusijos staiatiki Banyios, kuri vis didesniu mastu siek tapti vis sultonui pavaldi staiatiki gynja ir globja, pretenzijos. Pasi rod, kad krikioni susiskaldym veikti sunku, nes nebuvo noro vienytis ir bendradarbiauti. Rus staiatikiai parod iok tok susidomjim senaisiais kata likais; o karnuojant car 1895 metais, buvo umegzti pirmieji kontaktai su Anglijos Banyia. Taiau ankstyvieji ekumeninio judjimo veiksmai apsiribojo tik protestantikuoju pasauliu. 1817 metais Prsijoje sudaryta Banyi sjunga suvienijo kalvinus ir liuteronus. Didiosios Britanijos ir Usienio Biblijos draugijos (1804), Y M C A (Krikionikoji vyr jaunimo sjunga, 1844) ir YW CA (Krikio nikoji moter jaunimo sjunga, 1885) buvo pirmieji tarpreliginio ir tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdiai. O apskritai Romos katalik Banyios hierarchija laiksi nuoalje, kol skandalas dl konkuruojani misij veiklos Afrikoje ir Azi joje pagaliau privert jas imtis veiksm. 1910 metais Edinburge surengta Pasau lin misionieri konferencija kr Tarptautin misij taryb vien i dviej pripaint vliau prasidjusio ekumeninio judjimo altini. Politikos dmesio centre XIX amiuje buvo monarchij likimas. J virenyb buvo atkurta, taiau vliau pamau lugdoma trij didij to amiaus judji m liberalizmo, nacionalizmo ir socializmo. Apskritai, nepaisant kai kuri vert dmesio neteki, monarchijos liko nepaliestos. 1914 metais ventuosiuose Europos sostuose buvo daugiau valdani monarch negu prie imt met. Taiau jie isilaik tik dl valdaniuosius ir j pavaldinius siejani ryi radika laus pertvarkymo. Liberalizmas pltojosi dviem lygiagreiomis linijomis politine ir ekonomine. Politinis liberalizmas orientavosi visuotiniu sutarimu paremtos valdios koncep cij. Savo pavadinim jis perm i ispan liberales, kurie 1812 metais sudar konstitucij kaip prieprie Ispanijos monarchijos savavalei valdiai; taiau io judjimo akn reikia iekoti daug giliau politinse vietimo epochos teorijo se ir net u j rib. Ties sakant, didij savo ankstyvosios istorijos dal libera lizmas buvo neatskiriamas nuo apribotos valdios idjos. Jo pirmuoju ilgiau tru kusiu laimjimu reikt pripainti Amerikos revoliucij, nors ten smarkiai naudotasi ir brit parlamentarizmo patirtimi, bei pirmj, konstitucin Pranczijos revoliucijos etap. Nuosekliausias liberalizmas apm ir respublikonizm, nors dauguma liberal sveikino populiaraus, nealiko monarcho ribotos valdios id
8 02

DYNAMO

j, laikydami j stabilum didinaniu faktoriumi. Liberalizmo alininkai vis pirma akcentavo statym valdi, individualias laisves, konstitucines procedras, religi n tolerancij ir universalias mogaus teises. Jie prieinosi dar ilikusiems pavel dimoms karnos, Banyios ar aristokratijos privilegijoms. XIX amiaus liberalai daug reikms teik ir nuosavybei, kuri laik pagrindiniu atsakingo vertinimo ir solidaus pilietikumo altiniu. Todl jie, nors ir vadovavo absoliutizmo sparneli apkarpymui bei iuolaikins demokratijos pagrind djimui, nebuvo pasiruo rengti visuotins rinkim teiss suteikimo ar egalitarizmo radikali plan. Ekonominis liberalizmas orientavosi laisvosios prekybos samprat ir su ja susijusi laissez-faire doktrin, kuri prieinosi valdios proiui reguliuoti ekono min gyvenim protekcionistiniais tarifais. Jis ikl savinink teis imtis preky bins ar pramonins veiklos be nereikaling apribojim. Ekonominio liberalizmo pastangos buvo nukreiptos, viena vertus, griauti ekonomines klitis, kuri tiek daug buvo ir valstybi viduje, ir tarp j, kita vertus, kovoti su bet kokiomis kolektyvistinmis organizacijomis, nuo senovs gildij iki naujj profsjung. Liberalizmas danai vadinamas naujj vidurini klasi ideologija; jis i tikr j orientavosi t vis didjani rinkj dal, kurios vieta buvo tarp senosios privilegijuotos bajorijos ir beturi pramons darbinink. Taiau tos orientacijos taip vienareikmikai apibrti negalima, nes j sudar gan platus vairi interes spektras, o tie interesai nebtinai turjo bti tik socialiniai ar ekonominiai. Todl liberalizmas apm ir XIX amiaus treiajame deimtmetyje paplitusias Burs chenschaften (student draugijas), masonus, kultrinius disidentus, vietimo ir kaljim reformas, aristokratinius brit vigus ir lenk magnatus, net tokias gru pes kaip disidentai karininkai Rusijoje (dekabristai), kurie idrso 1825 metais surengti smoksl prie autokratij. Turint galvoje per ankstyv Anglijos isivystym, nereikia stebtis, kad libera lizmas tikinamiausiai apraytas btent angl literatroje. Davido Riardo (1771 1823) veikalas Politins ekonomijos p agrindai (1817) ubaig Adamo Smitho pradt klasikini ekonomist darb. Riardo mokiniai msi praktini veiksm, dalyvaudami jav veimo muit prieinink (Anti-Corn Law League) veikloje bei vadinamosios Manesterio mokyklos kampanijoje, sutelkusioje laisvosios preky bos alininkus, vadovaujamus Richardo Cobdenu (1804 1865) ir Johno Brighto (1811 1889). Johno Stuarto M illio (1806 1873) politins filosofijos darbai yra pats geriausias tolerantikos ir nuosaikios liberalizmo atmainos paminklas; jis kai kuriuos sustingusius ankstesni judjimo alinink principus patobulino ir modi fikavo, remdamasis naujausiais debatais ir naujausia patirtimi. Pavyzdiui, Millis gina laissez-faire ekonomik, bet tik tuomet, jei darbdavi kapitalist gali apri boja samdomj darbinink profsjung teiss. Jis remia utilitarist didiausios laims" princip tokiu pavidalu, kokiu j idst jo tvas filosofas Jamesas Millis (1773 1836), bet tik su slyga, kad laim nebt painiojama su malonumais. Savo es A pie laisv (1859) Johnas Stiuartas Millis paskelb standartin asmeni ni mogaus teisi manifest, pagal kur tos teiss turi bti apribojamos tik tuo met, kai jos paeidia kit moni teises. Vienintelis atvejis, kai visuomens
803

EUROPOS

ISTORIJA

kiimasis bet kurio i savo nari veiksm laisv yra pateisinamas, tai savigy na", ra jis. Veikale M oter pavergimas (1869) filosofas kuo aikiausiai ids t feminisi argumentus tvirtindamas, kad daugyb vyr ir moter skirtum visikai neturi to, kas galt pateisinti j teisi skirtumus. Taiau pagrindin liberalizmo politin drama vyko Pranczijoje, lugusios revoliucijos tvynje ir geriausiai ipltot, labiausiai ipuoselt ir diametraliai prieing politini nuomoni scenoje. Prancz politikai buvo bdinga ne tik tvirtos konservatyvij katalikikj monarchist ir radikali antiklerikalini res publikon pozicijos. J komplikavo ir daug paradoksali figr, tarkim, eksjakobinikasis respublikonas ir karalius-pilietis" Luji Pilypas (vald 1830 1848 m.), arba tariamas liberalas bei revoliucionierius, taps imperatorium, Luji Bonapartas (Napoleonas III, vald 1848 1870 m.). Viso to rezultatas buvo permaininga isto rija, kai kaitaliojosi konservatyvs ir liberals reimai, pertraukiami smarki revo liucini protrki. Restauruot Burbon reim Liudviko XVIII (1815 1824) ir Karolio X (1824 1830) valdym panaikino 1830 met liepos revoliucija. Luji Pilypo liepos monarchij nuvert 1848 m. vasario 23 d. revoliucija. Trumpaam respublik likvidavo i jos pasipelns mogus, pasiskelbs imperatorium. Antroji imperija (1851 1870) buvo nuversta gdingai pralaimjus kar su Prsija ir ls tant Paryiaus Komunai. Treioji Respublika, kurta 1870 metais, igyvavo 70 met, taiau pasiymjo didiuliu valdios nestabilumu, labai gyvais, bet nevaisin gais vieais debatais ir neregtu prieing stovykl prieikumu. Nelemtai pagar sjusi kapitono Dreyfuso byla, prikausiusi visos alies dmes modus vivendi. Panaus audringo likimo nepastovumas buvo bdingas ir Ispanijai, tai libera lizmo laboratorijai. Exaltados , arba kratutinius radikalus", ir apostolicos, arba kratutinius Banyios remiamus monarchistus, skyr neperengiama praraja. Nuo 1829 met daugelis monarchist rm pretendento karaliaus sost Don Carloso (mir 1855 m.) ir jo pdini siekius; itikimi j alininkai buvo ir baskai bei katalonieiai. Vieni kitus keit nusigyven ir patvirk monarchai Ferdi nandas VII (1814-1843), Izabel [1840(3) - 1868], Alfonsas XII (1874-1885) linko t pus, kuri pt vjas, todl ir liberalios konstitucijos buvo anuliuo jamos taip pat danai kaip ir priimamos 1812, 1820, 1837, 1852, 1855, 1869, 1876 metais. Dvasinink intrigos, isiokimai ir pilietinis karas buvo prastiniai dalykai. Po trumpo Aostos kunigaikio Amadeo valdymo (1870 1873) ir res publika gyvavo neilgai. Po 1876 met, valdant Alfonsui XIII (1885 1931), libe ralusis centras pagaliau tapo pakankamai stiprus, kad ilaikyt konstitucin monarchij iki X X amiaus treiojo deimtmeio,
[p ra d o ]

1894 1906

metais, parod, jog liberalios ir antiliberalios prancz aistros dar nesurado savo

Portugalijoje 80 met truko konstitucins kovos, pasibaigusios monarchijos panaikinimu. Konstitucin chartija buvo suteikta 1826 metais, greit po to, kai Brazilija pasiskelb esanti nepriklausoma, o karalius Pedras nusprend pasilikti Brazilijos imperatoriumi. Taiau imtasi vairiausi gudrybi sutrukdyti chartijos gyvendinim. Iki 1853 met persvar turjo Marija II ir du jos sns. Valdant
804

DYNAMO

PRADO
Ispanijos karalikasis meno muziejus buvo atidarytas Madride Prado aljoje 1819 met lapkriio 19-j. Jis buvo kurtas karaliaus Ferdinando VII, neseniai vl pasodinto sos t, ir jo antrosios monos Izabels de Braganca entuziazmo dka. Muziejui, priirint grand tarybai, vadovavo jo pirmasis direktorius Anglonos kunigaiktis. Muziejus buvo rengtas naujame pastate su korintinio stiliaus fasadu; j prie trisdeimt met suprojek tavo architektas Don Juanas Villanueva gamtos moksl muziejui. Paioje pirmojoje ekspozicijoje buvo demonstruojama 311 paveiksl. Joje nebuvo daugelio edevr, kuriuos prie eerius metus i Juozapo Bonaparto rinkini pagrob kunigaiktis Wellingtonas ir nesugrino. Pirmj katalog muziejus ileido 1823 metais prancz kalba, kadangi Angulemo kunigaiktis ir prancz okupacins armijos kariai, v. Liudviko sns", neseniai buvo eng Ispanij gelbti karaliaus nuo jo pavaldini. 1838 metais jis gavo Nacionalinio muziejaus pavadinim, kai susiliejo su Trinidado kolekcija, paimta i panaikint vienuo lyn. 1873 metais po isivadavimo sukilimo jis buvo pavadintas Prado muziejumi. Per Ispanijos pilietin kar 1936-1939 metais muziejus buvo udarytas, o daugelis brange nybi perkelta enev ir ten demonstruojama. Ispanijos karalikosios meno kolekcijos istorija siekia Jono II i Kastilijos (mir 1445 m.) laikus. inoma, kad jis pirko Rogiero van der Weydeno paveikslus. Didiausi muziejaus mecenatai buvo Karolis V ir Pilypas II - Titiano globjai; Pilypas IV, pasam ds Velzquez ir Karolis III, 1774 metais sekvestravs vis jzuit turt. Nepaisant dideli nuostoli dl gaisro ir prancz okupacijos, muziejus iaugo iki vieno didiau si pasaulyje meno muziej, kurio kolekcij bkl tiesiog puiki, nes Kastilijos ploktikalns oras itin sausas. Prado pasididiavim sudaro ymi ital, flamand, vokiei, oland ir prancz mokykl dailinink paveikslai. O pirmiausia tai pagrindin ispan mokyklos krini sau gykla, kurioje laikomi EI Greco (1541-1614) - Tolede sikrusio atvyklio i Kretos, Diego de Velzquezo (1599-1660) ir Bartolomeo Murillo (1618-1682) i Sevilijos, Jose de Riberos (1591-1652) i Valensijos ir neprilygstamojo Francisco de Goyaos (1746- 1828), kuris Prado muziejaus atidarymo metu buvo garsiausias to meto Ispani jos dailininkas, paveikslai. Dails galerijos isaugo mogaus krybinio genijaus esm"1. Jos, ko gero, yra patys tikriausieji keliai Europos praeit, taip veikianios jausmus ir taip adinanios vaizduot, kaip nepajgia padaryti jokia istorijos knyga. Prado yra nacionalini galerij pirmosios lygos", apimanios Luvr Paryiuje, Rijksmuseum Amsterdame, Kunsthis torisches Museum Vienoje, National Gallery Londone, Ermita Sankt Peterburge, Uffizi Florencijoje ir Vatikano rinkinius Romoje, lyder. Jas palaiko antrosios lygos" provincialins" galerijos ir muziejai - Minske, Manesteryje, Miunchene, Krokuvoje ar Oksforde, danai tikrai puiks; galerijos, pavstos iuolaikiniam menui; na ir maai inomos, bet liudijanios apie j krj ir rmj pasiventim institucijos, tarkim, al, Jendejovo ar Dulvicho.

805

EUROPOS

ISTORIJA

1784 metais, kai gim Ferdinandas VII ir prasidjo Prado statyba, dar vienas Euro pos monarchas galvojo apie viej galerij. Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatowskis paved vienam Londono makleriui sukomplektuoti senj meistr paveiksl kolekcij, kuria norjo papildyti savo asmenin Varuvoje. Taiau sutrukd Lenkijos karas su Rusija ir Lenkijos padalijimai. Karalius buvo deportuotas j Rusij kar tu su 2900 savo paveiksl, kuriais papuo Rusijos, o ne Lenkijos galerijas. Jis niekada taip ir nepamat Londone surinkt paveiksl, u kuriuos, beje, nebebuvo i ko sumo kti. Paveikslai taip ir pasiliko tenai, kad sudaryt Dulvicho paveiksl galerijos pagrin d; ji yra vienas i t gausi maj lobyn, kurie verti to, kad bt geriau inomi2.

Karoliui (1889 1908), Kortesuose dominavo paangiosios ir atgimimo partij rotativos (rotacins ministerijos"), kurios bendromis jgomis eliminavo gaus janius respublikonikai nusiteikusius elementus. Jo valdymas baigsi trumpu karaliaus diktatros laikotarpiu ir karaliaus bei sosto pdinio nuudymu. Pasku tinysis Portugalijos karalius Manuelis I I (1908 1910) pasitrauk Anglij, kai ginkluotosios pajgos parm 1910 met spalio 5-osios revoliucij ir buvo paskelbta respublika. Visos Pranczijos revoliucijos susilauk atgarsi Europoje. 1830 met Bire lio dienos" Paryiuje ieb rugpjio sukilim Briuselyje ir lapkriio sukilim Varuvoje (r. emiau). Lafayette'o pasirodymas Paryiuje sukilli prieakyje privert reakcingj Karol X ir jo parti pretre atsiadti sosto ir Deputat rmai irinko karaliumi Luji Pilyp. Briuselyje ugrobus rotu ir oland kariuomenei nepavykus atstatyti tvarkos buvo irinktas Luji Pilypo snus Nemuro kunigaiktis kaip busimasis Belgijos karalius. Nuo 1815 met Nyderland Jungtins Karalys ts belgikosios provincijos nenorjo paklusti oland siekiams. Belgijos nepriklau somyb didiosioms valstybms buvo priimtina, jos pritar pavyzdins konstitu cins monarchijos krimo idjai. Taiau Belgijos karaliumi tapo Leopoldas I i Saks-Koburg dinastijos (vald 1831 1865 m.), o ne Nemuro kunigaiktis.
[g o ta ]

1848 met vasario mnes revoliucinio garo slgis buvo daug didesnis negu 1830 metais ir sprogimai pasigirdo visose didiosiose valstybse, iskyrus Didij Britanij ir Rusij. kart audros debesys veicarijoje telksi jau nuo 1845, Kro kuvos respublikoje nuo 1846, o Sicilijoje nuo 1847 met. Luji Pilypo nuvertimas buvo ta kibirktis, nuo kurios suliepsnojo beveik visi didieji Vokietijos, Italijos, Austrijos ir Vengrijos miestai. 1848 1849 met vykiai buvo pavadinti intelektu al revoliucija", daugiausia dl kart debat, kurie vyko Vorparlament'e Frank furte ir Slav kongrese Prahoje, bei dl epochins reikms dokumento Komu nist partijos manifesto (r. emiau) paskelbimo. Faktikai tai buvo metas, kai kruvini susirmimai kalbjo daug garsiau u odius. barikadas jo ne tik inte lektualai, nors kov pasinr net poetai, pavyzdiui, Lamartinas, Adomas Micke viius ar Sandoras Petfis. Lamartinas pirmojoje Pranczijos revoliucinje

80 6

DYNAMO

GOTA
Saks-Koburg ir Gotos (Gotha) kunigaiktyst Tiuringijoe kurta 1826 metais, kai Saks-Koburg-Saalfeldo kunigaiktis buvo priverstas dl skyryb Saalfeld ikeisti Got. Kartu su Saksen-Altenburgu, Saksen-Meiningenu ir Saksen-Veimar-Eizenachu jos atuo niems mayiams anklavams gal gale buvo lemta prisijungti prie Vokietijos imperijos. Kunigaiktis turjo du snus - Ernest (1818-1893) ir Albert (1819-1865). Jo brolis Leopoldas (1790-1865) anksiau buvo veds Hanoverio dinastijos pdin arlot Augus t, o sesuo Luiza, irgi itekjusi u Hanoverio dinastijos atstovo, - kunigaiktyts Viktorijos (1819-1901), pradtos Amorbache Frankonijoje, motina. ios eimos perspektyvos labai pagerjo 1830 metais, kai Viktorija, kaip ir jos mirusi teta kiek anksiau, netiktai tapo gali ma Hanoverio dinastijos pdine, o Leopoldas - irinktuoju Belgijos karaliumi. Dd Leopoldas ities buvo puikus karalik pirlyb meistras. Saksen-Koburg ir Gotos kunigaiktis Albertas - jo snnas, o Hanoveriu dinastijos Viktorija - jo dukte ria. 1836 met gegus mnes jis suved juos. Abu tada buvo septyniolikmeiai. Likimas jiems lm tapti Europos tvu ir motina (r. III pried, 75). Hanoverio dinastija, anksiau turjusi Lneburg-Celle ir Braunschweig- Lneburg titulus, nuo 1714 met vald ir kaip Hanoverio elektoriai (tuo metu karaliai), ir kaip Jungtins Karalysts karaliai. Nors jie gyveno Didiojoje Britanijoje, taiau nuotakas visada rinkdavosi i Vokietijos, kur j emes tvark Statthalter (vietininkas). Kadangi laikantis Hanoverio dinastijos teiss moterys valdovmis bti negaljo, todl Viktorijai 1837 metais engus Didiosios Britanijos sost, Hanoveris atiteko jos tvo broliui, o po to - Prsijai. Albertas ir Viktorija susituok 1840 met vasario 10-j. Jie susilauk devyneto vaik. Pradedant nuo 1858 met trys vyresnieji sukr savo eimas: dukt itekjo u Friedricho Wilhelmo Hohenzollerno, busimojo Vokietijos imperatoriaus; snus ved Danijos princes Aleksandr, o dar viena dukt itekjo u busimojo Heseno-Darmtadto didiojo kunigaikio Liudviko2. Heseno-Darmtadto didioji kunigaiktyst buvo tik antraeil, kol didiojo kuni gaikio dukt Marija 1841 metais neitekjo u Aleksandro II Romanovo, busimojo Rusijos caro. Du Marijos sns ved Schleswig-Holstein-Sonderburg-Gluecksburgu eimos atstoves, o jos dukt, irgi Marija, itekjo u Edinburgo hercogo Alfredo (18441900), karinio jr laivyno admirolo ir bsimojo Saksen-Koburg ir Gotos kunigaikio. I pradi Darmtadto ir Sankt Peterburgo sjung sustiprino Elbietos i Heseno vedybos su didiuoju kunigaikiu, o vliau Elbietos jaunesniosios sesers Alicijos vedybos su paskutiniuoju Rusijos caru Nikolajumi II. Schleswig-Holstein-Sonderburg-Gluecksburgu eimos vokikoji aka 1853 metais gavo Danijos sost. Netrukus po to jie eng dar toliau. Kristijono IX vyresnysis snus Frederikas (1843-1912) tapo dviej monarchij - Danijos ir Norvegijos - pradininku. Antrajam snui Wilhelmui (1845-1913) buvo lemta vesti Rusijos didij kunigaiktyt ir Jurgio I vardu pradti Graikijos karali dinastij3. Dukt Aleksandra (1844-1925), Velso princo Edwardo mona, tapo Didiosios Britanijos karaliene, jo antroji dukt Marija (1847-1928), Aleksandro III Romanovo mona, - cariene.

80 7

EUROPOS

ISTORIJA

it vokikj giminysts ryi pyn sugebjo jsiausti gryniausi karjeristai - Battenbergai4. Heseno grafai Battenbergai imir XIV amiuje, taiau j titulas buvo atgai vintas 1858 metais morganatins santuokos tikslais. Heseno kunigaiktis Aleksandras (1823-1888) kartu su savo seserim Marija ivyko j Rusij ir tarnavo caro kavalerijoje. Taiau vliau jis pabgo i Rusijos su imperatoriaus dvaro freilina Julija Hauke (18251895), nuudyto lenk generolo dukterim, ir gavo karininko patent Vienoje. Jo morganatin nuotaka, tapusi grafiene Battenberg, palikuonims perdav gro ir kilming pavard. Jos brolis 1848 metais buvo lenk legiono Toskanoje vadas5. Aleksandras ir Julija susilauk keturi sn. Antrasis ved Juodkalnijos kunigaik tyt. Treiasis buvo pasodintas Bulgarijos sost, bet paskui jo neteko. Jauniausias snus, grafas Henrikas, susituok su Alberto ir Viktorijos jauniausija dukra Beatrie. Taiau daugiausia giminiuodamasis pasiek vyriausiasis snus. Veds karaliens Vik torijos mylimiausi ank Viktorij Heseniet, grafas Liudvikas Battenbergas (1854-1921 ) vyrikja linija susigiminiavo ir su Edinburgo hercogu Alfredu, ir su caru Aleksandru III, kartu bdamas cariens Alicijos svainiu. Pradjs tarnauti kariniame jr laivyne kade tu, jis ikilo iki admirolo, laivyno valgybos virininko, o prasidjus karui 1914 metais grafas Liudvikas buvo pirmasis Didiosios Britanijos admiraliteto lordas. Deja, kaip vokietis jis buvo priverstas tutuojau atsistatydinti. Tuo metu jo vyriausioji dukt tapo vedijos karaliene, o jauniausioji Alicija - Graikijos princese. Jo dukteria buvo Ispani jos karalien, jaunesnysis snus Liudvikas (1900-1979), gavs Dickie" pravard, vliau tapo Birmos grafu ir tvo pavyzdiu nujo tarnauti brit admiralitet. 1917 met liepos mnes eimos pavadinimas buvo dar kart pakeistas, kart i Battenberg Mountbattenus. J giminaiiai Romanovai buvo aretuoti, o kiti giminaiiai i Saks-Koburg-Gotos-Hanoverio-Teko dinastijos kuo skubiausiai pasivadino Vindzorais. Ilgainiui atsiskleid, kad admirolas Liudvikas Mountbattenas ne maiau talentingas pirlys nei karaliens Viktorijos dd Leonas. Jo mylimiausias snnas buvo jaunas i Graikijos itremtas princas Pilypas6. Tarp Vindzor 1937 metais netiktai kaip Didio sios Britanijos sosto pdin ikilo jauna princes Elbieta. Dd Dickie" suved juos. lezvigo-Holteino-Sonderburgo-Glinksburgo kunigaiktis Pilypas (gims 1921 m.) ir Vindzor dinastijos princes Elbieta (gimusi 1926 m.) susituok 1947 metais. Jiedu abu vienodu mastu buvo susigiminiav su Saks-Koburg ir Gotos, Hanoverio, Heseno bei Danijos genealoginmis linijomis. Iskyrus kelis Elbietos motinos kots giminai ius, n vienas i j neturjo naujj laik protvi Anglijoje. Abu po du kartus keit pavardes. Pilypas pasirinko savo dds prisiimt Mountbatten pavard. Po to, kai 1953 metais jo mona buvo karnuota kaip Elbieta II, jis ir jo eima Karalikosios tary bos potvarkiu pakeit pavard karaliens mergautin pavard Vindzorus. gud genealogijos specialistai sugebjo rodyti, kad jie yra Plantagenet, Tiudor ar net Karolio Didiojo, Egberto ir karaliaus Alfredo palikuonys. Kai 1917 metais vienaaliku teisiniu aktu buvo steigta Vindzor dinastija, respubli konas H. G. Wellsas pavadino jos atstovus svetimais ir nedomiais". Taiau j pusbrolis, vokiei kaizeris, nebuvo nusiteiks taip kritikai ir nebdingu jam stiliumi net pasiaip, kad rengiasi teatr pasiirti spektaklio Sachsen-Coburgo ir Gothos m aiktuols1

808

DYNAMO

vyriausybje jo usienio reikal ministro pareigas. Mickeviius sutelk lenk tremtini legion kovoti u Romos respublik. Petfis krito myje su austrais. Paryiuje per birelio dienas" uvo per 10 000 moni, kai generolo Cavaignaco daliniai sutriukino darbinink pasiprieinim; panaikinta trumpai tetrukusi gamykl nacionalizacija. Berlyne ir kitose vietose monarchai buvo link pirma panaudoti ginkl ir tik po to dertis dl konstitucijos. Italijoje Sardinija pradjo guerra santa (ventj kar") prie austr valdi Lombardijoje. Vengrijoje, kur Habsburgai buvo nuversti nuo sosto ir Koutas pasiskelb regentu ir diktatorium, restauracijai prisireik dviej Rusijos armij ir metus trukusios karins kampani jos. Italijoje teko kviestis prancz, austr ir neapoliei dalinius pasiskelbu sioms Romos ir Venecijos respublikoms likviduoti. Taigi, velgiant i arti, 1848 metai buvo paenklinti liberalizmo pralaimjimais. Nuversta tik viena monarchija Pranczijoje, bet ir ten prezidentas Luji Bona partas stengsi kuo greiiau likviduoti tas respublikonikas institucijas, kurios j ikl valdi. Po trij met pranczai, nuvert savo karali, vl turjo ant sprando autoritarin imperatori. Neiliko n viena i Europos naujj respubli k. Metternichas, tas ankstesniosios epochos simbolis, vl sugro Vien i tremties Londone, o su juo ir nauj vadov vykdomos naujos represijos. Taiau netrukus 1848 metus imta laikyti Europos persilauimo momentu. Nors reakciniai reimai nugaljo, taiau tokia brangia kaina, kad nebt galj leisti sau to pakartoti. Konstitucijos, kurios buvo suteiktos, primestos, o kai kuriais atve jais ir panaikintos, dabar vl pamau buvo sugrinamos ar prapleiamos. Nors revoliucionieri smurtiniai metodai atmesti, taiau politins ir socialins reformos, kuri jie reikalavo, dabar buvo rimtai svarstomos. iek tiek pavluotai monarchai suprato, kad protingos nuolaidos liaudies reikalavimams geriau u begalines rep resijas. Pagrindinis liberal principas, kad valdia turi remtis vis susitarimu, susi lauk vis didesnio pritarimo. Per por ateinani deimtmei 1848-j nugalto jai vienas po kito atsisak savo sustabarjusi pozicij. Vl svarbiausiomis tapo nacionalins ir konstitucins aspiracijos. Pradjo svyruoti net Ryt autokratins imperijos. 1855 metais, sost engus Aleksandrui I I (1855 1881), Romanovai pradjo liberalizacij a la russe. 1867 metais vesdami Ausgleich (ilyginimo susi tarim"), Habsburgai pagaliau patenkino sen vengr nor ir kr dualistin Austrijos-Vengrijos monarchij, kaiserliche und knigliche (kaizerio ir karaliaus), kuri iliko iki pat j viepatavimo pabaigos. Ekonominis liberalizmas, inoma, nebtinai buvo susijs su politiniu liberaliz mu. Pavyzdiui, vokiei Zollverein (muit unija) buvo sudaryta Prsijos kara liaus Frydricho Vilhelmo III iniciatyva 1818 metais, didelio politinio liberalizmo atoslgio metu. I pradi planuota, kad ji apims tik Prsijos teritorijas, taiau pamau sigaljo visose Vokietijos konfederacijos valstyblse, iskyrus Austrij. Panaikindama visus vidinius tarifus, i unija sukr vis didjani laisvosios pre kybos zon, kurioje galjo klestti Vokietijos naujosios pramons akos. 1828 metais atsirado dvi konkuruojanios muit unijos: viena Bavarijoje ir Viurtemburge, kita Saksonijoje; taiau per ketvert met jos buvo absorbuotos. 1852 metais
80 9

EUROPOS

ISTORIJA

Austrija pamgino isiverti i izoliacijos, pasilydama sudaryti muit sjung, kuri apimt vis Vidurin Europ ir iaurin Italij. Taiau Prsija tam pasiprie ino. 1854 metais prie muit unijos prisijungus Hanoveriui, Prsija pasiek galu tin pergal: dar spyriojosi tik du miestai Bremenas ir Hamburgas. Vokietijoje vientisos ekonomikos pagrindai buvo padti tuo momentu, kai politinio suvieni jimo perspektyvos atrod dar labai tolimos. Vertinant kit Europos ali liberalizmo standartais, Didij Britanij galima laikyti ir toliau paengusia u savo pagrindinius varovus, ir atsilikusia nuo j. Viena vertus, Didioji Britanija turjo vis teis vadintis parlament motina", statym valdios, Teisi bilio ir laisvosios prekybos tvyne. Brit visuomen jau seniai buvo labiausiai modernizuota ir industrializuota Europoje ir manyta, kad ji atviriausia ir liberalizmo idjoms. Kita vertus, brit institucijos um iskirtin padt tuo atvilgiu, kad nepatyr revoliucini sukrtim, o alis niekada nebuvo okupuota. Ir toliau vyravo labai pragmatikos politins poiros. Monarchija tebebuvo valdoma pagal XVII amiaus pabaigoje priimtas taisykles ir paproius, tarsi Pranczijos didiosios revoliucijos apskritai nebt buv. Karalien Viktori ja (valdiusi 1837 1901 m.) ir gausios jos eimos asmenys sudar aliai idealias slygas parlamentiniam valdymui, stabilumui ilaikyti bei suteik reikaling jg ir bdus daryti diskretik poveik usieniui. Didiojoje Britanijoje buvo simpati zuojani respublikai, taiau jokio rimtesnio judjimo, siekianio panaikinti monarchij arba vesti konstitucij, neatsirado,
[g o ta]

Senosios Didiosios Britanijos institucijos reformavosi labai pamau. Radi kaliems reformatoriams danai tekdavo itisus deimtmeius stengtis galvomis pramuti sien. Nereformuotas parlamentas, isilaiks iki 1832 met, buvo skan dalingas anachronizmas, toks kaip ir jo analogas birelio monarchijos metu Pran czijoje. Grd muito statymas, nukreiptas prie laisvj prekyb, isilaik iki 1846 met. Civilin metrikacija ir skyrybos tapo manomi tik atitinkamai 1836 ir 1857 metais. Visuotins rinkim teiss reikalavimai, kuriuos pirmieji ikl artistai 1838 1848 metais, taip ir nebuvo visikai patenkinti. Anglikon Banyia niekada nebuvo atskirta nuo valstybs, iskyrus Airij (1869) ir Vels (1914). Feodalins Lord rm privilegijos iki 1911 met net neapkarpytos. Religin tolerancija niekada nebuvo visika. Dvipartin sistema, kai senosios vig ir tori grupuots persird liberalais ir konservatoriais, suvlino stipraus socialistinio judjimo atjim ir gerokai stabd socialini statym primim. W. E. Gladstono (1809 1898) ir Benjamino Disraelio (1804 1881), dominavusi politikos scenoje XIX amiaus treiajame ketvirtyje ir linkusi liberalizm, laikais alies vidaus reformas danai ugodavo imperijos reikalai. Velsas administraciniu atvilgiu ir toliau buvo Anglijos dalis. kotija 1885 metais gavo savj valstybs sekretori antraeil ministr. Airijai taip niekad ir nesuteiktas homrulis (savivalda). Nors anglakalbi dominij atvilgiu buvo vykdoma liberali politika, taiau nelabai norta iplsti j tiek, kad apimt visas kolonijas. Britai mgo didiuotis savo tole rancija ir liberalizmu; taiau daugelis i to pasididiavimo motyv buvo jau atgy ven. Vlesniais deimtmeiais anglai jau atsiliko nuo Pranczijos demokratijos
8 10

DYNAMO

vidaus politikoje, nuo Vokietijos socialini statym leidybos, o nuo AustrijosVengrijos nacionalins politikos srityje,
[re la x a tio ]

Liberalios politikos ir stiprios buruazijos formavimosi ryys susilauk daug istorini komentar, ypa akcentuojani kontrastus tarp Didiosios Britanijos ir Vokietijos. Dmesys buvo sutelktas Didiosios Britanijos skm ir Vokietijos neskm kuriant stabili parlamentin sistem, taigi ir j vidurinij klasi struktros bei etoso skirtumus. Manyta, kad naujieji vokiei kapitalistai, priein gai nei j kolegos Didiojoje Britanijoje, atsigr valstyb", vengdami savo demokratins pareigos ir paklusdami apsivietusi, bet i esms neliberali Prsi jos administracijos ministr vadovavimui. Teiginys apie Vokietijos Sonderweg (ypatingj keli") buvo inspiruotas daug vliau, susirpinus Hitlerio ikilimu ir vokiei liberalizmo silpnumu. Tai patvirtino kapitalist kolaboravimas" ket virtajame deimtmetyje2 1 . Prsija tikrai buvo Rechtstaat (teisins valstybs") pavyzdys, kurioje gerbiamos teisins formos, bet konstitucija joje pakluso kara liaus dvaro, armijos ir biurokratijos autoritarinms tradicijoms. Todl po 1871 met kaizerikoji Vokietijos valdia gavo fasadins demokratijos" etiket. Kita vertus, reikia nepamirti, kad Vokietijos imperija buvo federacin valstyb. Joje kai kurios karalysts ne tokios autoritarins kaip Prsija. iaip ar taip, truput prapltus lyginamj valstybi rat pasirodys, kad tas Vokietijos kelias nebuvo toks jau iskirtinis. Pavyzdiui, vedija derino Didiosios Britanijos pavyzdio parlamentin sistem su Vokietijos pavyzdio apsivietusia biurokratija ir ne per daug liberalia kapitalist klase. vedijos dviej rm par lamentas buvo steigtas 1866 metais, raginant liberaliai nusiteikusiems biuro kratams. Kapitalistin buruazija, kuri augo kartu su sparia pastarj deimtme i industrializacija, prieinosi rinkim teiss ipltimui ir neprisijung prie liberalins Vienybs partijos, kuri ties ami sandra tapo judjimo u liberalines laisves lydere. vedijos kapitalistai liberalizmu buvo suinteresuoti ne labiau u savo kolegas Vokietijoje. Liberalizm vedijoje inspiravo valstybs ministr koa licija, nekapitalistin Bildungsbrgertum (isilavinusi vidurinioji klas") ir net valstieiai; jie visi kartu ir utikrino besipltojanios demokratijos vedijoje isau gojim2 2 .
[n o b e lis ]

I vis didij valstybi Rusija buvo atspariausia liberalizmui. Pasikartojantys reform priepuoliai po 1815, 1855 ir 1906 met dav spding rezultat kai kuriose srityse. steigus Valstybs taryb ir sukrus valstybin vietimo siste m bei panaikinus baudiav (1861) valdant Aleksandrui I , gan didel savivalda buvo suteikta kaimo bendruomenms (mir) ir apygard taryboms (zemstva), uni versitetams bei baudiamj byl teismams. Pagaliau antruoju mginimu steig tas ir statym leidimo susirinkimas arba Valstybs dm, turjusi patariamsias teises. Ji veik nuo 1906 iki 1917 met, pranaaudama, kad Rusija galutinai stos konstitucins raidos keli. Taiau pasirod, kad paanga buvo veikiau tik regi myb negu realyb. Reformas palaikantis caras nesugebjo ilgesn laik ilaikyti liberalaus kurso. Atrod, kad ir Aleksandr II, ir Nikolaj I I liberalizmo keli pastmjo kariniai pralaimjimai: pirmj pralaimjimas Krymo kare, antr
811

EUROPOS

ISTORIJA

j RusijosJaponijos karo pralaimjimas ir 1905 met revoliucija" tuoj po jo. Abu vliau buvo priversti pakeisti kurs. Kiekvien reform protrk nutraukda vo force majeure dekabrist sukilimas 1825 metais, sukilimas Lenkijoje 1863 1864 metais, Pirmojo pasaulinio karo pradia. Ir kiekvien kart po to prasiddavo iaurios reakcijos laikotarpis ir liberali jg represavimas. Praslin kus imtui met nuo Vienos kongreso, Rusijos autokratija ir jos policinis reimas i esms nepasikeit. Nebuvo imtasi nieko, kas apribot pagrindin caro auto kratijos teis panaikinti bet kokias padarytas nuolaidas. Negana to, Rusija danai kidavosi kit ali reikalus, stengdamasi ten sustabdyti paang. Nors Alek sandras III atsisak tiesioginio kiimosi politikos, gyvavo nuo seno sitvirtinusi nuomon laikyti Rusij Europos andaru". Kai Nikolajus I 1848 met vasario mnes baliaus metu igirdo apie Luji Pilypo nuvertim, jis pareik: Ponai, bal nokite irgus Pranczijoje respublika!" Taigi stipriau ar silpniau visose Europos monarchijose padvelk liberalizacijos vjas. Taiau jo gsiai buvo netolygs, o poveikis nevienodas. Europos liberaliz mo garo slgis didjo reakcijos deimtmeiais po 1815 met, o jo didiausias proveris po sprogimo 1848 metais. Antrojoje XIX amiaus pusje, nors libe ralai ir ts kov, j nebaigtai gyvendinti programai teko varytis su konserva tizmo, nacionalizmo, socializmo ir imperializmo pretenzijomis. Konservatizmas kaip vientisa ideologija pradjo kristalizuotis kartu su libera liosiomis tendencijomis. Jis nebuvo nukreiptas prie demokratij ar permainas kaipo tokias ir jo nereikia painioti su reakcinmis nuostatomis. Konservatizmas tik primygtinai siek, kad visi pasikeitimai vykt tvarkingai ir nesudaryt grs ms nusistovjusi valstybs ir visuomens institucij monarchijos, Banyios, socialins hierarchijos, nuosavybs ir eimos natraliam augimui. I to kils ir jo pavadinimas: lotynikas odis conservare reikia isaugoti". Charakteringa, kad vienas i jo krj Edmundas Burke'as sveikino Pranczijos didij revoliu cij, ir tik vliau rytingai protestavo prie jos ekscesus. Konservatoriai, kaip ir liberalai, vertino individ, stojo prie valstybs visagalyb ir stengsi apriboti centrin vykdomj valdi. Dl to jie danai pasirodydavo es veiksnesni u tariamuosius reformistus, suvelnindavo pai radikaliausi politinio spektro atstov pasilymus ir veik kaip tarpininkai tarp j ir valdaniojo dvaro. Didieji konservatizmo meno meistrai Didiojoje Britanijoje buvo seras Robertas Peelis (1788 1850) ir jo mokinys Disraelis. Jie turjo daug gerbj kitose Europos aly se. Riba, skirianti liberalius konservatorius nuo nuosaikij liberal, labai subtili. Daugelyje demokratini ali dl didelio skaiiaus klausim, kuriais jie sutaria, liberalus ir konservatorius m vadinti vidurio politikais". Nacionalizmas idj apie taut, kurios siekiai laikomi didiausia vertybe, visuma tapo viena i pagrindini ms laik jg. Didel impuls jam suteik Pranczijos didioji revoliucija, o suformavo XIX amiaus Europos socialiniai ir politiniai pasikeitimai. Nuo tada nacionalizmas pradjo savo yg per visus emy nus. Jis pasireik dviem prieingais variantais. Vien i j, valstybin arba pilie tin nacionalizm, rm egzistuojani valstybi valdantieji sluoksniai. Antrojo,
812

DYNAMO

liaudikojo arba etninio nacionalizmo, varomoji jga tose valstybse gyvenan i bendruomeni reikalavimai, o nukreiptas jis buvo prie t ali vyriausybi politik. iuo atvilgiu kai kurie istorikai valstyb kuriant" nacionalizm prie ina taut kurianiam" nacionalizmui. Esminio skirtumo reikia iekoti idj ir veiksm itakose. Valstybinis nacionalizmas inicijuojamas i viraus" politinio elito, kuris stengiasi savo vertybes projektuoti vis visuomen. Liaudikasis nacionalizmas prasideda i apaios, nuo akn", ir siekia isikovoti masi para m prie mgindamas paveikti ar nuversti esam tvark2 3 . Kitas svarbus skirtu mas egzistuoja tarp Herderio tipo taikaus kultrinio nacionalizmo, apsiribojanio nacionalins bendrijos kultros isaugojimu ir pltra, ir agresyvaus politinio nacionalizmo, reikalaujanio apsisprendimo teiss, kad galt sukurti naciona lin valstyb2 . O nacionalin valstyb yra tokia valstyb, kurioje piliei dau guma suvokia savo bendr identitet ir turi bendr kultr. Teorij apie taut esm ne maiau negu pai teoretik. Taiau esmins tau tos savybs, atrodo, yra dvasins prigimties. Renanas ra: Tauta yra siela, dva sinis principas, kur sudaro du dalykai. Vienas yra visiems bendras turtingas prisiminim apie praeit paveldas. O kitas tai dabartinis sutarimas, valia gyven ti kartu ..." Siekiant to bendro sutarimo, daugeliui tautos nari tenka pamirti nuoskaudas ir neteisybes, kurios kadaise juos skyr. L'oubli , pamirimo aktas ar net sugebjimas sakyti istorin neties yra btinas tautos krimo veiksnys"2 5 . Valstybinio nacionalizmo, kur skatino valdaniojo elito interesai, geras pavyz dys yra Didioji Britanija geresnis net u JAV. 1707 metais, kai susikr Jung tin Karalyst, brit nacijos dar nebuvo. Brit sal gyventojai laik save anglais, velsieiais, kotais ar airiais. Taiau metams bgant dominuojanios angl kult ros skleidimas ir jos lojali protestantik ir anglikai kalbani valdini rmimas ir skatinimas pamau tvirtino stipr britikojo identiteto jausm, ugoiant pri klausomybs siauresnei bendruomenei pojt. XIX amiuje, kai liberals valdan tieji sluoksniai m remti masin vietim, pradta aktyviai slopinti neanglikas kultras. Pavyzdiui, velsiei vaikai, idrs kalbti savo gimtja val kalba, buvo lupami velsiku diru". Visi britai" turjo rodyti itikimyb naujosios bri t nacijos simboliams kalbti standartine angl kalba, atsistoti ir giedoti kara likj himn Saugok, Dieve, ms kilnj karali" (1745), bei rodyti pagarb valstybinei vliavai (Union Jack, 1801). tai taip buvo skmingai formuojama nau joji brit nacija. J sudaranios senesns tautos nors ir nebuvo irautos su akni mis, taiau turjo tenkintis pavaldi partneri statusu (r. VIII skyri). Panaiai buvo ir JAV, kur vyriausybei teko priimti oficiali nacionalin kul tr, pakeisiani vairi alies imigrant kultras. Sakoma, kad pilietinio karo metu JAV kongresas nubalsavo u privalom angl, o ne vokiei kalbos vedi m tik vieno balso persvara (tiesa, yra ir kitoki duomen). Nuo to laiko prie suteikiant naujiesiems alies pilieiams teis prisiekti itikimyb vaigdtajai ir juostuotajai JAV vliavai (Stars and Stripes ) angl kalbos mokjimas buvo laikomas ne maiau svarbiu u konstitucijos painim. Naujoji anglakalb ame rikiei tauta buvo suformuota aktyviai remiant valdiai, ypa vietimo srityje.
813

EUROPOS

ISTORIJA

Angl kultros amerikietikojo varianto sisavinimas buvo pateikiamas kaip skms garantas visoms imigrant eimoms. Vienas i vis valstybinio nacionalizmo atmain bendr bruo yra piliety bs" ir tautybs" svok sutapatinimas. Laikantis oficialios Didiosios Britani jos praktikos, tautyb pradjo reikti t pat kaip ir pilietyb, t. y., kak tokio, k leidia brit statymai. Amerikoje tautos" prilyginamos alims ar politinms valstybms. Tokia terminologija tik supainioja problemas; ko gero, tai daroma tyia. I dalies dl to atsiranda nuolatins klaidos, tokios kaip vis Rusijos impe rijos ar Soviet Sjungos gyventoj laikymas rusais; tai aikiai kalba JAV nenau dai, palyginti su praktikomis t ali, kuriose pilietyb apibriama tiksliau.2 6 Valstybinis nacionalizmas valdiai pripasta teis nustatyti piliei tautyb, taiau su pasibaisjimu iri idj tautoms suteikti teis paioms kurti valstybes. Lordas Actonas ra: Valstyb kartais gali sukurti taut, taiau tautos mginimas sukurti valstyb prietarauja gamtos dsniams". Daugumos Europos ali vyriausybs stengsi stiprinti savo valdini vienyb, pasitelkdamos ceremonijas, menin simbolik, istorijos vaizdius, o ypa skatin damos vietim ir bendrj kultr. N vienos XIX amiaus valstybs vyriausyb, planuojanti vesti visuotin pradin mokym, negaljo ivengti labai svarbaus dalyko kalbos ar kalb, kuria bus mokomi vaikai, pasirinkimo. Osman imperija, davusi autonomij maumoms, vienintel niekada nesisteng jga diegti bendros valstybins kultros. Austrija-Vengrija atsisak toki mginim po 1867 met, kai j uliejo prietaringos liaudikojo nacionalizmo bangos. Liaudikj nacionalizm, kylant i apaios, kaip ir daug kit dalyk, pasjo to laikotarpio dinastins valstybs ir daugiatauts imperijos. Tvirtai siaknijs Rousseau doktrinoje apie liaudies nepriklausomyb, jis rmsi prielaida, kad tin kam tribn bendrai valiai ireikti suteikia tautin ar etnin bendruomen, o ne dirbtinai esam valstybi sienos. Jis sukr sudting mitologij, anot kurios tautos kraujas" neatsiejamai susijs su nacionalins teritorijos dirva". Kadangi, pavyzdiui, italai gyveno teritorijoje, priklausanioje pustuziniui valstybi nuo veicarijos iki Sicilijos, tai buvo daroma prielaida, jog teisybs atstatymas ital tautai reik t valstybi panaikinim, pakeiiant jas suvienyta Italijos karalyste. inoma, dauguma praktik nacionalist suprato, kad pilnaverts nacijos, visi kai suvokianios savo vientis nacionalin kultr, egzistavimas nebent mano mas tik mintyse. Kai Italijos valstyb buvo sukurta, daugelis jos vadov suvok, jog jiems reikia sekti kit ali vyriausybi pavyzdiu ir panaudoti valstybin valdi savo piliei kultrai ir smoningumui konsoliduoti. Ne iaip sau Massi mo d'Azeglio, 1861 metais atidarydamas suvienytos Italijos parlamento pirmj sesij, pareik: Dabar, kai jau sukrme Italij, reikia pradti kurti italus". Daugelyje XIX amiaus gin nacionalizmo klausimais vyravo sitikinimas, kad Europos tautas galima suskirstyti istorines" ir neistorines". Toki mint pirma sis isak Hegelis. J perm socialdarvinistai, taut lenktyniavim irj kaip evoliucin proces, kuriame geriau prisitaikiusioms tautoms lemta ilikti, o kitos

814

DYNAMO

pasmerktos inykti. Marxas pirm viet ikl ekonomin faktori. Suprantama, kriterijai ir skaiiavimai buvo labai vairs, tad ir potenciali nacionalini valsty bi sraas labai nepastovus. Nepaisant to, apie XIX amiaus vidur buvo pasiek tas tam tikras sutarimas. Visi sutiko, jog sitvirtinusios didiosios valstybs Pranczija, Didioji Britanija, Prsija, Austrija ir Rusija turjo istorin likim, taip pat didij valstybi jau pripaintos valstybs Ispanija, Portugalija, Bel gija, Nyderlandai, vedija, Danija ir Graikija, bei pagrindiniai pretendentai savo nacionalines valstybes italai, vokieiai ir lenkai. Mazzinio sudarytame ateities Europos emlapio eskize buvo dvylika nacionalini valstybi. Taiau istorikumo svoka buvo absoliuiai subjektyvi ar net melaginga. Trims i penki didij valstybi, kurios, j gerbj nuomone, priklaus prie patvariausi Europos politins sistemos element, per artimiausi imtmet buvo lemta inykti. Kai kurios alys, pavyzdiui, Danija ar Didioji Britanija, mgusios save laikyti konsoliduotomis nacionalinmis valstybmis, netrukus patyr, kad taip nra. Daugelis taut, tvirtai sitikinusios, jog jos turi nenuginijam apsi sprendimo teis, skaudiai nusivyl. Pasirod, kad lemiami veiksniai yra ne dydis, ne ekonominis gyvybingumas, ne istorins pretenzijos, o politins aplinkybs. Vokiei nacionalistai, kuri ansai buvo labai menki, kol prieinosi Prsijos galyb, jau nebeabejojo savo skme, kai tik pasikeit Prsijos poiris. Ital vil tys priklaus nuo aktyvios Pranczijos paramos. Lenkai, i kuri gyvos atminties iki XIX amiaus septintojo deimtmeio dar nebuvo idil prisiminimai apie vals tybingum, neturjo paramos i iors, todl nieko ir nepasiek. Tik dl politini sumetim graikams, belgams, rumunams ir norvegams pasisek, o airiams, ekams ir lenkams kol kas ne. Akivaizdiausias pasikeitim perspektyvas pir miausia atvr Osman imperijos irimas. O carins ir Habsburg imperij tau toms, kurioms vliau buvo lemta sukurti daugiausia nacionalini valstybi, isi verti priek pavyko tik paioje XIX amiaus pabaigoje,
[a b c h a z ija ]

Nepaisant to, nacionalizmas klestjo ne tik ten, kur turjo geriausias galimy bes; prieingai, jis dar labiau sigaljo ten, kur viepatavo nepritekliai ir repre sijos. Beveik galima tvirtinti, kad nacionalistini ideal kartis kaip tik didjo majant jo skms galimybei. Per vis XIX ami atsidav nacionalinio jud jimo aktyvistai stengsi paadinti smoningum t moni, kuriuos jie norjo uverbuoti. Poetai, artistai, mokslininkai ir politikai griebsi ei pagrindini informacijos altini sukurti tokiam realybs vaizdui, kuris turt iugdyti iti kimus alininkus. Buvo rausiamasi istorijoje iekant ilgaams tautos kovos u savo teises ir savo emes rodym. Mgstamiausiu objektu tapo prieistoriniai laikai, nes juos buvo galima panaudoti gyvenimo ia nuo seniausi laik pretenzijoms pagrsti. Jei nepavykdavo surasti fakt, tekdavo griebtis mit ar net paprasiausi prasi manym. Bdavo iknisami ir lovinami Tautos didvyriai ir didvyrs bei Tautos pergals gilioje senovje. Ignoruojama visa, kas galjo bti domu visoms tau toms, ir visa, kas diskreditavo t taut ar iauktino jos prieus.

815

EUROPOS

ISTORIJA

ABCHAZIJA
Abchazai yra maa tauta (j skaiius nesiekia ir ketvirio milijono), gyvenanti Juo dosios jros pakrantje madaug u 500 kilometr j rytus nuo Krymo. Svarbiausias j miestas - Suchumis. Kalba ir musulmonika kultra jie artimi erkesams, taiau maai k teturi bendro ir su iaur nuo j gyvenaniais rusais, ir su rytus nuo j gyvenan iais krikionimis gruzinais. Apie save abchazai sako, jog gyvena paiame Europos gale". Viduramiais ia buvo karalyst, klestjusi Bizantijos graik takoje. Ji visada turjo didels strategins reikms, nes jung Piet Rusij su Kaukazu. Kai carai 1810- 1864 met laikotarpiu i karalyst nukariavo (r. III pried, 66), daugelis vietos gyventoj buvo priversti bgti. Nuo 1931 met Acbhazija tapo viena i trij nominaliai autonomi ni Gruzijos SSR respublik. Upldus rusams ir Mingrelijos gruzinams, vietos gyven tojai savo teritorijoje tapo absoliuia mauma. Stalino policijos efas Berija, kuris ir pats buvo mingrelas, deportavo vis Ponto graik bendruomen ir pradjo brutali gruzinizacijos politik. Kai 1991 metais Gruzija isivadavo i Maskvos valdios, abchazai tikjosi gauti i Gruzijos reali savivald. Taiau j konfliktas su Tbilisiu per Gruzijos pilietin kar 1992-1993 metais tik atvr keli rus armijai vl okupuoti Abchazij. Vienas kazok atamanas usienio korespondentui pareik, kad periferini teritorij, toki kaip Abcha zija ar Kuril salos, likimas bus tikras Rusijos didybs ibandymas. Jos yra ms - tai kur visa tiesa"1. Buvusios Soviet Sjungos taut nesutarimai pakurst pai bjauriausi rus nacio nalizmo atmain. Balsai i Maskvos ragino vl ukariauti Rusijos artimj usien". Juk po Abchazijos savo eils lauk keli kiti Rusijos intervencijos taikiniai, skaitant Tatarstan ir enij bei kitas nerusikas emes Rusijos federacijoje. Anksiau ar vliau Rusija bus priversta rinktis naujojo stiliaus demokratij arba senojo stiliaus imperializm.

Buvo reformuojama ir standartizuojama kalba kaip atskiro ir unikalaus tautos identiteto rodymas, sudarinjami odynai, raomos gramatikos, komplektuojamos bibliotekos ten, kur j iki tol nebuvo, leidiami vadovliai nacionalinms mokyk loms ir nacionaliniams universitetams. Kalbininkai pradjo rodinti, jog anksiau ignoruotos liaudikosios kalbos n per nago juodym nenusileido lotyn ar graik kalboms; kad ek, katalon, gl ar norveg kalba yra n kiek ne blogesn ben dravimo priemon nei egzistuojanios valstybins kalbos. Ypa domus norveg kalbos atvejis. Kaimiei tarmi darinys, vadinamas nynorsk arba landsmal (nau joji norveg" arba kaimo kalba"), buvo sugalvotas kaip ikis riksmai arba bokm al (Danijos ir Norvegijos valstybinei kalbai" arba knyg kalbai"). Naujj norveg kalb propaguojantis judjimas, pasieks kulminacij 1899 metais, laik save lygiaveriu partneriu kovoje u politin nepriklausomyb. Taiau kaip ir gl ar airi kalbos, visikos pergals" jis neikovojo.
[N o rv e g ija ]

816

DYNAMO

Volkskunde, arba folkloras, buvo nirtingai eksploatuojamas, stengiantis paim ti i jo visa, kas tik manoma. Viena vertus, manyta, kad jis iuolaikin taut sieja su jos senesnmis kultrinmis aknimis, kita vertus, patikrinti jo autentikum buvo nelengva. Prieingai nei Herderis, kurio rinkinyje Volkslieder (Liaudies dai nos", 1778) buvo surinktos daugelio ali (nuo Grenlandijos iki Graikijos) dainos, nacionalistikai nusiteik mokslininkai apsiribojo nacionaliniu folkloru. Kalbant apie tai, labai vaisinga reikia laikyti broli Jakobo (1785 1863) ir Wilhelmo Grimm (1786 1859) veikl. J veikalai ber den altdeutschen Meistergesang (Apie senovs vokiei meisterzingeri kryb"), Deutsche Sagen (Vokiei sagos"), Deutsche Grammatik (Vokiei kalbos gramatika") ir garsios visame pasaulyje Broli Grim pasakos (Kinder- und Hausmrchen") buvo labai plataus diapazo no. Grim amininkas serbas Vukas Karadziius (1787 1864) ileido gerai inom serb-slav pasak rinkin kaip pried prie savo gramatikos, odyno ir reformuo tos kirilicos,
[k a le v a la ]

Religija buvo pasitelkta nacionaliniams jausmams sakralizuoti, o danai ir bar jerams tarp etnini grupi statyti. Nacionalins protestant ar staiatiki Ba nyios ios separatizmo formos laiksi ilgai. Net Romos katalik religij pavyko nukreipti nuo jos universalios misijos, kad atskirt serbus nuo kroat, lietuvius apsaugot nuo surusinimo, o lenkus nuo suvokietinimo. Kai kuriose alyse krikionys suglum stebjo, kaip atgyja pagonikj diev garbinimo ritualai ir praktikos. Velse baptist pastoriai rengdavosi kaip druidai per Velso tautin Eis teddfod vent, o Vokietijos imperijoje vl pasirod german dievai.
[S a m a na s ]

Stipriai trauk rasins teorijos. XVIII amiaus pabaigoje buvo sugalvota Kau kazo rass svoka. Gimining jai arij rass" termin pirmasis pavartojo vokietis Maxas Mlleris, Oksfordo universiteto profesorius. Kiekviena tauta Europoje juto pagund laikyti save nepakartojama, susieta rasins giminysts saitais, kurios atstov gyslomis tekjo visai kitoks, ypatingas kraujas. Buvo nepaprastai domi masi etnologija, rasini tip", tariamai atitinkani kiekvien i naujj ami taut, tyrinjimu. Londone Karalikoji istorik draugija parm daugel savo nari eksperiment, neva rodani, kad moni su kelt pavardmis kaukols nusileidia anglosaks kilms moni kaukolms2 7 . (Joki ans Davies gimi nei!) Vokietijoje panai rodym" pateik eugenikos mokslas. Houstonas Stewartas Chamberlainas (1855 1927), Vokietijoje gyvens anglas, krj rass" ribas susiaurino taip, kad apimt ne visus arijus, o tik teutonus. Jis ra: Tikro ji istorija prasideda nuo to momento, kai german rass atstovas galinga ranka sugriebia antikos paveld". Arba kitoje vietoje: Kas tvirtina, jog Kristus buvo ydas, tas yra neimanlis arba nesiningas mogus"2 8 ,
[k a u k a z o ras]

Rusijoje panslavistinis judjimas turjo rasin atspalv. Raginant visas slav tau tas susiburti po caro egida, danai remtasi prielaida, kad i (neegzistuojanio) slav rasinio giminingumo atsiras politinis solidarumas. is kvietimas nesusilauk didesnio atgarsio tarp katalik lenk ir kroat, kurie patys dar anksiau buvo susikr savas panslavizmo versijas ir dabar pateik kontrargumentus mokslini straipsni pavidalu, rodindami, kad rusai i tikrj yra tik suslavj suomiai .
817

EUROPOS

ISTORIJA

KALEVALA
Kalevala (didvyri alis") vis laikoma suomi nacionaliniu epu. Tai 50 giesmi arba 22 795 eilui poema, pirm kart ileista 1835 metais; antroji, galutin jos redakcija ijo 1849 metais. is pusiau literatrinis epas didele dalimi yra autentiko folkloro kompiliacija. Taiau tai ir jo sudarytojo Eliaso Lnnroto (1802-1884) krinys; jis panau dojo klasikinius pavyzdius pasakojamajai tautosakai, kuri surinko tarp ryt Suomijos ir Rusijos Karelijos valstiei, perdirbti ir pagrainti. Taigi is epas ne tik iliustruoja Europos pagonikojo folkloro paveld, bet ir tai, kaip XIX amiaus aktyvistai inaudojo lig tol ignoruotus liaudikus altinius tautiniam smoningumui ugdyti. Herderis (1744-1803) tvirtino poir, kad iuolaikins tautos gali klestti tik tuo atveju, jei turi aikiai ireikt kultrin identitet, grindiam liaudika kalba ir liaudies tradicijomis. Kalevala - geriausiai pasiseks mginimas Herderio dvasia. Lnnroto laikais suomiai i vedijos valdios perjo carins Rusijos valdion ir jau t didel poreik atsiriboti nuo savo vedikj ir rusikj valdov kultros. Centrin epo fig ra - Veinemeinas, aminasis iminius", Kalevalos emi valdovas, kovojantis su Pohjola, kurioje gyvena dievai, milinai ir neregtos dvasios: Siit vanha Vinminen, Laskea karehtelevi Venehell vaskisella, Kuutilla kuparisella Ylisihin maaemihin Alaisihin taivosihin. Sinne puuttui pursinensa, Venehinens vshyti. Jtti kantelon jlille, Soiton Suomelle sorean, Kansalle ilon ikuisen, Laulut suuret lapsillensa. (itaip tars, Veinemainas Nuplauk per plai jr, Variniu laivu nutolo, Vario valtim nusiyr, Kur dang em kyla, Kur dangus em leidias. Ten jisai ir apsistojo, Ten sustabd savo laiv. O monms kankles paliko, Suomijai stygas jis dav, Tautai - amin linksmyb, Jos vaikams - didisias giesmes.)

N viena Europos tauta neiveng savo folkloro kompiliavimo, romantizavimo ir prasimanymo stadijos. Tai tendencijai priskirtini ir Chrtieno de Troyes bei Thomaso Malory romanai apie karali Artr. Net amerikieiai panoro dalyvauti iame procese; Lnnroto krinys turjo didels takos Henry Longfellow poemai Hiawatha (1855). Auto riui buvo inomas Kalevala vertimas vokiei kalb, 1851 metais ileistas Sankt Peter burge vieno Imperatorikosios moksl akademijos nario. Tokie nacionaliniai epai kaip suomi Kalevala ar velsiei Mabinogion buvo ypa svarbs toms tautoms, kuri kultrinio identiteto siekiams trukd politin priklausomy b. Tad nereikia stebtis, kad ir Hiawatha, ir Kalevala XIX amiaus septintajame deimtmetyje buvo iverstos lenk kalb.

818

DYNAMO

AMANAS
amanas arba genties medikas" - gerai inomas Sibiro tautelse ir tarp Amerikos indn bei eskim. iniuonis, iminius ir magas, jis priklauso tai neatmenam laik profesijai, kurios atstov stebuklingi grimai, ritualai ir ukalbjimai suteik jiems uni kali valdi. Usidjs, pavyzdiui, raguot kauk ir su tipiku savo profesijos instru mentu bgnu, kuriuo jis bendrauja su miko, uol ir dangaus dvasiomis, jis gali bti ir grio, ir blogio mediumas. amanas keliauja po kitiems nematomus pasaulius, esan ius vir ms ir po mumis, ir nea monms Didiosios Dvasios imint. amanizmas iliko iki i dien daugelyje nuoali Rusijos vietovi, taiau rasti j Centrinje Europo je niekas nesitiki1. amanais gali bti ir moterys. Vengrijoje vis XIX ami buvo ginijamasi, i kur vengrai kil. Dauguma man, kad jie giminingi hunams,
[aba]

Taiau mokslininkai man kitaip. Viena mokykla j

protvi iekojo tarp iraniei ar chazar. Kita, kurios pradininkas buvo Janosas Sajnovitsas (1733-1785), vengr protvius man rasianti toliau rytus. Vliau filologai, archeologai ir antropologai galutinai rod vengr ry su ugrofinais. Pavyzdiui, nusta tyta, kad Boloj Tigano kapaviet prie Karnos ups, aptikta 1974 metais, buvo viena i pagrindini vengr sustojimo viet prie j yg Vakarus. Panaias ivadas padar ir dabartiniai vengr folkloro tyrintojai, aptik daug amanizmo pdsak ir taip patvirtin j ryius su Sibiru, kuri anksiau niekas net netar .

Panslavizmas populiariausias buvo tarp serb, ek ir bulgar visi jie lauk, kad Rusija juos ilaisvins. Rus nacionalizmas, susimais su panslavizmu, pasi ymjo nepaprastu mesijiniu entuziazmu. Dostojevskis sugebjo ispausti opti mistin gaid net i visikai tam netinkamos mediagos:
Ms didieji m ons buvo auginam i kaip vrys. Jie buvo kankinam i nuo pat gim im o dienos, ir tie kankinim ai, kuri jokia kita tauta nebt itvrusi, tik dar labiau sustiprino ir su telk juos visose j nelaim se. < ...> Rusija kartu su visais slavais ir j priekyje tars pasauliui didiausi od, kok tik jis kada nors yra girdjs; ir tas odis taps vis m oni bendrum o garantija. < ...> [N es] rus nacionalin idja, gal gale, yra ne kas kita kaip visuotinis m oni bendrum as, draugyst"30.

Tai buvo geranorikos mintys, kuri mastas prilygo j autoriaus alies mastui. Visoje Europoje nacionalinms temoms iliustruoti ir jas pagrainti buvo pasi telktos visos meno ir literatros rys. Poetai siek nacionalini daini ar poet laureat" vardo. Romanistai junko rayti istorinius ar pseudoistorinius romanus apie nacionalinius didvyrius ir nacionalinius paproius. Vis pripaintu pavyzdiu tapo sero Walterio Scotto (1771 1832) W averley ciklo romanai, nors panai roman bta ir anksiau. Jans Porter (1776 1850) romanas Thaddeus o f W a r saw (Tadas i Varuvos", 1803) beletrizuota Kosciukos biografija igar sjo visame pasaulyje. Tapytojai ir skulptoriai irgi pasuko ia linkme, duodami vali romantiniams trokimams. ymiausias Pranczijos romantikas Victoras Hugo (1802 1805) sugebjo vienu metu reiktis visose srityse.
819

EUROPOS

ISTORIJA

Kompozitoriai pasitelkdavo savo liaudies dain ir oki melodijas bei ritmus savitiems nacionaliniams stiliams kurti; tie stiliai tapo daugelio nacionalini mokykl skiriamaisiais poymiais. Nuo puikij Chopino mazurk ir polonez bei Liszto vengrikj rapsodij nuostabi tokio pobdio krini yra sukr ekai Bedrichas Smetana (1824 1884, Antoninas Dvorkas (1841 1904) ir Leosas Janaekas (1854 1928); norvegas Edvardas Griegas (1843 1907), suomis Janas Sibelius (1865 1957), danas Carlas Nielsenas (1865 1931), ispanai Isaacas Albenizas (1860 1909), Enrique Granados (1867 1916) ir Manuelis de Falla (1876 1946); vengrai Bla Bartokas (1881 1945) ir Zoltnas Kodly (1882 1967); anglai Edwardas Elgaras (1857 1934), Frederickas Delius (1862 1934 ir Ralphas Vaughanas Williamsas (1872 1958); garsusis rus penketas" Ceza ris Kiuji (1835 1918), Milijus Balakirevas (1837 1910), Aleksandras Borodinas (1833 1887), Nikolajus Rimskis-Korsakovas (1844 1909) ir Modestas Musorgskis (1839 1881). Tos nacionalins mokyklos daug nuveik ikeldamos muzi kos vaidmen visuomenje. Be to, tautos, kurioms plaiai skelbti savo siekius pasitelkus literatr trukd kalbos barjeras, koncert salse galjo kreiptis vis Europ. domu, kad dl abstraktaus muzikos pobdio tuos paius krinius buvo gali ma traktuoti labai vairiai. Tarkim, Chopinas galjo susilaukti atgarsio ne tik tarp t klausytoj, kurie buvo pasireng priimti jo politinius kvietimus, bet ir tarp t, kurie apie juos neturjo n menkiausio supratimo. Nebuvo jokio prietaravimo tarp jo genijaus nacionalinio ir universaliojo aspekt. Nuostabiai nevienareik mikos jo kariai saldi lenkik melodij emocins vertybs susipina su kylan io protesto ar melancholiko ilgesio nuotaikomis. Vieniems atrod, kad jis gai domis ura vis Lenkijos istorij, kiti man, kad jis ireik tik grynai asmeninius intymius igyvenimus. Apie bene pai garsiausi Chopino pjes Revoliucin etiud op. 10 Nr. 12 Robertas Schumannas yra pasaks, kad ta jo muzika kalba apie glse paslptus autuvus":

Operoje nacionaliniai mitai patenka nuostabi gars valdion ir taip gimsta neregtos galios muzikins dramos. Publika, kuri prikaustyta prie savo kdi, irjo ir klaus Musorgskio Boriso Godunovo ar Wagnerio Nybelung iedo, pamirdavo apie visas istorijos malones ir blogybes. Nacionalins operos yra ta sritis, kurioje muzikos puikum libreto netikinamumas, regis, tik dar labiau padi dina
820
[nYBELUNGAI] [op era] [SUSANINAS] [TRISTANAS]

DYNAMO

Nenuginijama, kad nacionalizmo ikilimas buvo glaudiai susipyns su Euro pos visuomens modernizacija. Ties sakant, kai kurie marksistini pair isto rikai nueina taip toli, kad net ima tvirtinti, jog j koreliacija buvo absoliuti. Vienas i j ra: iuolaikins tautos ir visko, susijusio su ja, pagrindinis bruoas yra jos modernumas"3 1 . Toks tvirtinimas sugadina i esms teising teigin, per daug j sureikmindamas. iuolaikin nacionalizm n kiek ne maiau u socialin-ekono min modernizacij gali skatinti ir politin priespauda; yra keletas pernelyg anks tyv nacionalini judjim, kurie atsirado ymiai anksiau u modernizacij. Taiau modernizacijos procesas neabejotinai padar vien dalyk pakeit esa mo nacionalizmo prigimt ir labai sustiprino jo socialin aspekt. Nacionalizmo transformacija" Europos modernizacijos eros pradioje po 1870 met buvo realy b, kuri maai kas mgino nuginyti. Nacionalizmas taip pat irykino svarb skirtum tarp civilizacijos ir kultros. Civilizacija buvo i senovs pasaulio ir i krikionybs paveldt idj bei tradi cij visuma; ji skiepyta vis Europos taut kultroms i iors, sudarydama j vis bendr paveld. O kultra (vokiei kalbos odio K ultur prasme), prieingai, iaugo i moni kasdieninio gyvenimo. J sudar viskas, kas buvo bdinga tai tautai: jos gimtoji kalba, jos tautosaka, jos religiniai polinkiai, saviti jos paproiai. Ankstesniais laikais civilizacija buvo auktinama, o kultra niekinama. Naciona lizmas dabar dar atvirkiai: tautins kultros buvo auktinamos, o civilizacija paeminta. Apsiviets, daugiakalbis, kosmopolitinis Europos elitas silpnjo, o menkai isilavinusios nacionalins mass, laikiusios save tik pranczais, vokie iais, anglais ar rusais, stiprjo. Mginimas teorikai pagrsti nacionalizm laikui bgant irgi stiprjo. I mading X X amiaus pabaigos teorij reikt apsvarstyti aukiau mintj nacionalizmo ir modernizacijos sociologin ry: tautos kaip sivaizduojamos ben drijos", kuri nusprend grti ir atplti nuo gimtins ar k tik gav isilavini m mons, psichologin koncepcij, t. y. mechanizm, kaip gimstanios tautos kr savo mitologijas. domu paymti, kad visas ias labai iuolaikines idjas galima rasti maai inomo lenk socialisto ir sociologijos teoretiko Kazimiero Kelles-Krauzo (1872 1905) ratuose3 2 . Nacionalizmo aistros neivengiamai kl konfliktus. Beveik visur Europoje buvo etnini maum, kuri liaudikasis nacionalizmas negaljo nesusikirsti su valstybiniu valdios nacionalizmu. Didiojoje Britanijoje buvo trys potencials separatistiniai judjimai; Rusijos imperijoje j buvo septyniasdeimt. Net Vokie tijos imperijoje, kuri etniniu atvilgiu buvo labai homogenika, buvusiose lenki kose provincijose, prie sienos su Danija lzvige-Holteine ir Elzase-Lotaringijoje sipliesk ilgai truk konfliktai,
[e lz a s a s ] [S l z v ig a s ]

Dideli konfliktai kilo ir

tarp nacionalini judjim vadov bei liberali ar socialistini pair veikj, apskritai nesutikusi su nacionalizmu kaipo tokiu arba neigusi nacionalini tiksl prioritet. Geras pavyzdys yra Rusija, kur Romanov dinastijos vykdomas imperijos kri mas susikirto ne tik su imperijos nerusikosiomis tautomis, bet ir su populiariais
821

EUROPOS

ISTORIJA

pai rus tautos krimo jausmais. Net senajame Maskvos valstybs centre impe rija sunkiai sugyveno su tauta. Imperijos institucijos, kurios rmsi caro dvaru, bajorija ir biurokratija, valstietikoje alyje veik kaip svetima okupacin val dia, maai k teturinti bendro su visuomene. Baudiavos panaikinimas tik atid jo valstietikosios tautos, kurios gyvenimas rmsi kaimo bendruomenmis ir Rusijos staiatiki Banyia, lugim. Lemtingu vykiu buvo laikomas XIX amiaus pradios mginim vesti Biblij liaudies kalba, galjusia tapti iuolaiki ns nacionalins kultros pamatu, neskm.3 3 Deimtmeiams bgant, nacionalizmas danai gaudavo ir agresyvesn pobd. Nacionaliniai judjimai, prasidj kaip liberal kryiaus ygis prie reakcingsias dinastijas, lugdavo, kai sieki nepavykdavo gyvendinti iki galo. Todl XIX amiaus paskutiniajame ketvirtyje senasis ivaduojamasis ir vienijantis naciona lizmas" danai m uleisti viet netolerantiko integracinio nacionalizmo" krypiai. Pradta kalbti apie maum istmim, apie vis, kas tik nenorjo sutikti su dogmatiku pai nacionalist bendruomens apibrimu, idavyst". (Kaip tik tokia negatyvia prasme nacionalizmo" termin imta visuotinai naudoti XIX amiaus paskutiniajame deimtmetyje.) Vokietija turjo bti tik vokieiams, Rumunija tik rumunams, o Rro sritis tik jos etniniams gyventojams. Blut und Boden (kraujo ir ems") idjos bene giliausiai siaknijo imperin je Vokietijoje. Taiau nuosekliausi gynj integracinis nacionalizmas susilauk Pranczijoje Maurice'o Barrs (1862 1923) ir Charles'o Maurras (1868 1952) ratuose; jiedu 1899 metais kr Action Franaise judjim. Pranczija tik pran czams, ir ne bet kokiems, o tik lojaliems, gimusiems Pranczijoje ir katalikams. Barres, bdamas Mozelio departamento deputatas, vis laik parlamente kovojo u Elzaso ir Lotaringijos susigrinim. Jo knyga Les Dracins (Irauti su ak nimis", 1897) suponavo idj apie neturinius akn, taigi ir beverius visuome ns elementus. Be kit, iai idjai greit buvo lemta atsisukti ir prie ydus. Kny ga La Colline inspiree (kvptoji kalva", 1913) propagavo mint, kad katalikyb ir tikrasis pranczikumas yra neatskiriami dalykai. Maurras tapo vienu i ariau si Dreyfuso kaltintoj, o vliau rm Ptain Vii Pranczijoje. Jis vartojo tokius isireikimus, kad 1926 metais jo ratai atsidr katalik Banyios draudiam knyg srae. Integracinis nacionalizmas paveik visus fin de siede (XIX amiaus) naciona linius judjimus. Be Vokietijos ir Pranczijos, jis dar didel tak ir Lenkijai, kur Romano Dmowskio (1864 1939) Nacionalinis demokratinis judjimas turjo daug ios tendencijos bruo. Italijoje integracinis nacionalizmas buvo bdingas irredentistams (partijai, siekianiai suvienyti Italij), tarkim, Gabrieliui D'Annunzio (1863 1938), kuris siek atplti nuo Austrijos Triest ir Piet Tirol. Rusijoje jis paskatino atmesti visk, kas tik nesiderino su rusikumo ir staiatikybs tapatybe. Didiojoje Britanijoje j galime matyti tarp t, kurie britus tapatino su anglais. Airijoje integraciniam nacionalizmui atstovavo daugelis Alsterio protestant, jie man, kad Alsteryje nra vietos katalikams ir airi katalik nacionalist kratutiniai elementai, visus protestantus ir angloairius laik svetimos valdios
822

DYNAMO

agentais. Jj propagavo tas sionist sparnas, kuris Palestin laik ne vien skriau diam yd prieglauda, bet ir yd valstybs alimi", kurioje neydai geriausiu atveju bt tik toleruojami. Daug priklaus nuo politins aplinkos, kurioje nacionaliniai judjimai veik. Kai kurie politologai neatsispyr pagundai nuosaikias, humanistines ir ivaduo jamsias" nacionalizmo formas priskirti Vakar Europai, o visas Ryt Europos nacionalizmo formas netolerantikam etniniam nacionalizmui3 4 . Tokia klasi fikacija akivaizdiai neteisinga. Netolerantiko etninio nacionalizmo pavyzdi netrksta ir Vakar Europoje pradedant IRA ir baigiant Flamand tvyns frontu. O daugelis nacionalini judjim Ryt Europoje turi ir vakarietik", ir nevakarietik" bruo. Etikets paprasiausiai netinka. Tiesa, negalima nuneig ti, kad Ryt Europos autokratins imperijos stabd liberaliuosius nacionalinius judjimus, skatindamos vairiausi prieinimsi jam. Daugumoje Europos krat liaudikasis nacionalizmas per penkiasdeimt met po 1870-j galjo reiktis netrukdomai, o tautos, atsidrusios Rusijos imperijos valdioje, savo isivadavimo viltis turjo atidti dar beveik imtmeiui. Taiau to vlavimo prieastis veikiau buvo viena kit keitusi rus valstybi pobdis, o ne gimtos j nelaisvje atsi drusi taut savybs. Italijos nacionalinio isivadavimo judjimas tssi tris ketvirius amiaus, kol pagaliau 1871 metais pasiek savo tiksl. Jis inomas Risorgimento (risordimento", atgimimo") pavadinimu pagal pavadinim laikraio, kur 1847 metais Turine pradjo leisti aktyviausias io judjimo lyderis grafas Camillo de Cavouras (1810 1861), Sardinijos ministras pirmininkas. Taiau ital atgimimo itak rei kia iekoti slapt nepriklausomybs draugij, j ir garsij karbonar, kurie organizavo neskmingus sukilimus Neapolyje (1820), Turine (1821) ir Romoje (1830), bei Giusepps Mazzinio (1805 1872) organizacijos Giovanne Ita lia (Jau noji Italija") veikloje. Mazzinis, revoliucionierius nacionalistas ir pranaas, didel savo gyvenimo dal praleido tremtyje Marselyje, Berne ir Londone. Jis sukr tautin ideologij, adino savo tvynainius i apatijos ir kviet prijauianius val dovus, tarkim, Sardinijos karali Karol Albert, padti jiems. Mazzinis skelb: Tauta yra ta paia kalba kalbani moni visuma". 1834 metais jis steig tarp tautin savo kampanijos ak, Jaunj Europ , kuri ruo smokslinink tinkl, kad jis rengt demokratines konstitucijas visoje Europoje. Revoliuciniai 1848 metai ikl Italij Europ uliejusios bangos virn. Venecijoje ir Romoje buvo paskelbtos nepriklausomos respublikos. Sicilija ir Neapolis atsisuko prie savo Burbon dinastijos valdov Ferdinand II. Karolis Albertas pradjo ventj kar" prie Austrij, tikdamasis pasinaudoti maitu Milane. Visi jie buvo sutriukinti generolo Radetzky'o kontrpuolimo ir karaliausbombos" negailestingo bombardavimo. Mazzinio kis Italia fara da se (Italija susidoros pati") nepasiteisino. Jo romantikasis bendraygis Giusepp Garibaldis (1807 1882), kovojs ir Romoje, ir Venecijoje, pabgo Piet Amerik. Slygos pagerjo po deimties met. Cavouro Sardinij pavyko patraukti Itali jos pusn ir tai buvo laikoma geriausiu bdu ivyti austrus. Po to, kai Sardinijos
823

EUROPOS

ISTORIJA

daliniai puikiai pasirod Kryme, Napoleonas III pats paklaus: K galiau padaryti Italijai?" Buvo pasiraytas Pranczijos Sardinijos paktas. Pranczija apsim paremti Sardinij iaurje prie Austrij, kartu ir toliau gindama Popie iaus valstyb Italijos centre. Po vliau vykusi trij kar aidimas buvo baig tas. 1859 1860 metais pergals prie Magentos ir Solferino utikrino Pranczijos ir Sardinijos puolimo austr Italijoje skm, o sensacingoji Garibaldio raudonmarkini Tkstantins" ekspedicija privert pasiduoti Sicilij ir Neapol. Per plebiscitus Parmoj, Modenoje ir Toskanoje visi balsavo u Italij; Pranczija pasim Savoj ir Nic; Austrija vis dar tebeturjo Venecij, o Pranczijai pade dant popieius vis dar vald Romoje. Taiau 1861 met gegus mnes visos Italijos parlamentas Turine paskelb Viktor Emanuel (vald 1849 1878 m.) Italijos karaliumi. 1866 metais, kai Austrija kariavo su Prsija, Italija sugebjo pasiekti, kad austrai uleist Venecij. O kai 1870 metais Pranczija kariavo su Prsija, Italija um popieiaus srities likut, palikdama jam tik Vatikan. Isky rus Trentin (Piet Tirol) ir Istrij, Italijos karalysts formavimas buvo baigtas. Cavouras tuo metu jau buvo mirs, Garibaldis pasitrauk Kapreros sal, res publikonas Mazzinis vis dar kamavosi tremtyje, grauiamas sielvarto (r. III prie d, 78)
[g a tto p a rd o ]

Vokiei nacionalinio judjimo raida visais atvilgiais buvo panai tai, kas djosi Italijoje. Ji prasidjo 1813 1814 met Isivadavimo karo" entuziazmu ir slaptomis Restauracijos laikotarpio draugijomis. Didiausia neskm patirta 1848 metais, kai visos Vokietijos susirinkimas buvo suauktas tik tam, kad bt paleistas. Savo tiksl is judjimas pasiek 1871 metais, jo pus perjus Prsi jos karaliui. Laikotarpiu iki 1848 met, kuris vadinamas Vorm rz'u, Vokietijos konfede racijos bergdumas tapo akivaizdus. Jos parlamentas tapo kakuo nedaug tepranokstaniu apeliacin teism. Jis vis dar tebenagrinjo nuo Trisdeimties met karo usilikusias skolas. Konfederacijos konstitucijos reikalavim, kad visi vokiei kunigaikiai privalo suaukti parlamentus, kas norjo vykd, o kas nenorjo nevykd. Liberalias iniciatyvas slopino kunigaiki teis anuliuoti statymus ir kviestis pagalb i alies. 1848 1849 metais Vokietijoje, kaip ir Pranczijoje bei Italijoje, siliepsnojo revoliucijos gaisras, sukilimai vyko Vieno je, Berlyne, Kelne, Prahoje, Drezdene, Badene ir kitur. Nacionalinis Vorparla ment, susirinks v. Pauliaus banyioje Frankfurte, sukurp bsimos Vokietijos imperijos konstitucij. Taiau jis negaljo gyvendinti n vieno i savo nutarim. Gils nesutarimai irykjo lzvigo-Holteino klausimu. Parlamentas nesuge bjo nusprsti, ar Vokietija turt apsiriboti tik vokiei etnine teritorija, ar turt apimti ir vis Austrijos imperij, kurioje gyventoj daugum sudar ne vokieiai. Karna buvo pasilyta Prsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui IV, taiau is atmet t garb su kanalizacijos kvapeliu". is Vorparlament 1849 met liepos mnes isiskirst, jo deputatams kaltinant ir slopinant vieniems kitus (r. III pried, 77).

824

DYNAMO

GATTOPARDO
1860 m. gegu. Nunc et in hora mortis nostrae. Amen. Vakarin malda buvo baigta. Pus valandos ramus kunigaikio balsas ragino bti gailestingiems ir atgailauti; pus valandos kiti balsai, susiliedami vienas su kitu, aud vilnijant maldos audin, kuriame kaip auksins gls buvo ibarstyti nepaprasti odiai: meil, skaistyb, mirtis. Maldos gausmui aidint, rokoko stiliaus svetain atrod lyg pasikeitusi; net papgos, isktu sios plaius sparnus ilku imutose sienose, ir tos atrod kiek nusigandusios; net ir Magdalena tarpulangyje dabar buvo panai nusidjl <...>. Dabar, kai kunigaikio balsas nutilo, viskas gro prie prastins tvarkos ar, tikriau sakant, prie prastins netvarkos. Ijo tarnai ir vizgindamas uodeg pro tas pat duris slino uo Bendiko, vis dar sieids, kad neseniai buvo i ia ivarytas. Moterys ltai pakilo i savo viet, ir atmetami al leifai pamau atideng nuogas mitologines figras ant balto it pienas marmuro grind, kur nematoma liko tik Andromeda: padrs Pirons, vis dar skendinio maldose, sutana ilgai trukd jai vl vilgtelti sidabrin Persj...1 Donas Fabricijus Corbera, Salinos kunigaiktis, atlikinjo aminus eimos ritualus savo viloje prie Palermo. Sicilija igyveno neram laikotarp nuo nepavykusio sukilimo Mesinoje balandio mnes iki Garibaldio isilaipinimo Marsaloje gegus vienuolik tj. Kunigaiktis, pagal savo herb vadinamas Leopardu, eng Burbon monar chijos, feodalini privilegij ir savo paties emocinio gyvenimo nusivylim saullyd. Istoriniai romanai bna labai vairs. Banaliausieji eksploatuoja praeit tik kaip egzotik fon nieko bendra su ja neturiniai beletristikai. Kiti panaudoja j kaip neut rali scen amin problem tikinamumui padidinti. Tik nedaugelis gali padti skaity tojui geriau suprasti ir istorij, ir mogaus prigimt. Roman II Gattopardo (Leopar das"), ileist jau po autoriaus mirties 1958 metais, para Giuseppe Tomasis (1896-1957), Palmos hercogas ir Lampedzos kunigaiktis. Retai pasitaiko romanist, pasiymini tokia empatija, tokiu sijautimu istorij. 1910 m. gegu. Trys Dono Fabricijaus netekjusios dukterys dar tebegyvena Sali nos viloje. Relikvijas i eimos koplyios teko imesti, nes kardinolas arkivyskupas paskelb, jog jos netikros. Atsitiktinai kartu su jomis buvo imestas ir Bendiko kailis, ilgai laikytas vietoj kilimlio. Kai ne ikam, stiklins uns akys pavelg su nusieminusio padaro priekai tu - taip iri pasaul visi ieinantys nebt. Po keli minui Bendiko palaikai buvo imesti kamp kieme, kur kasdien ateina iukli rinkjas. Lkdama pro lang, ikama akimirk atgavo savo form: galjai matyti, kaip ore oka keturkojis ilgais sais vris; atrod, kad jo prieakin dein letena siunia prakeiksm. Paskui vis kas nurimo ir pavirto sauja tamsi dulki. Poi tutto trovo pace in un mucchietto d i polvere livida2.

825

EUROPOS

ISTORIJA

Prsijos perjimas naujo Vokietijos suvienijimo alinink pus vyko XIX amiaus septintajame deimtmetyje; vis pirma jai tai buvo priemon ieiti i Vokietijos konfederacijos ir isisukti nuo beviltik Austrijos reikal. Pirmaisiais Vilhelmo I valdymo metais Prsijos reikalai atsidr labai keblioje padtyje. Auto ritarin sistem sustiprino von Roono karins reformos, taiau Landtag'o rinki muose daugum gavo liberalai, vadovaujami Waldecko Paangos partijos (Fort schrittspartei). 1862 metais premjeru buvo paskirtas Otto von Bismarckas (1815 1898), kad veikt kriz, jei reiks ir nekonstitucinmis priemonmis. Jo tikslas buvo pasodinti Prsij baln" Vokietijoje, o Vokietij pasodinti bal n Europoje. Didiul trint kl bendras prs ir austr valdymas lzvige-Holteine. Vilhelmas I negaljo apsisprsti, imtis jam vadovauti konfederacijai ar palikti i teis Prancikui-Juozapui, kaip jau buvo pasielgs per Frankfurto Fiirstentag' 1863 metais. Visas ias problemas isprend Bismarcko rytas sukur ti nauj iaurs Vokietijos konfederacij be Austrijos ir meistrikas riboto karo taktikos naudojimas. 1864 metais Prsija dl lzvigo aneksijos upuol ir nuga ljo Danij. 1866 metais, kai Austrija ikl lzvigo klausim konfederacijos par lamente, Prsija ijo i jo, puol ir veik Austrij ir jos sjungininkus Vokietijo je. aibika pergal prie Sadovos, netoli Hradek Kralovo (Kniggrtz) tvirtino Prsijos virenyb ir iaurs Vokietijos federacijos sudarym. 1870 1871 metais Vokietija upuol Pranczij ir veik j. Apmus euforijai dl ios pergals, Bis marckas sureng Piet Vokietijos valstybli primim federacij ir Vilhelmo paskelbim Vokietijos imperatoriumi. Vokietija buvo vl suvienyta; konservatizmo citadel triumfavo, o liberalai buvo sutrik,
[herm annas]

Lenkijos nacionalinis judjimas turjo seniausi genealogij, geriausi visuo mens nuomon apie j, didiausi pasiryim, prasiausi spaud ir menkiausi skm. Jo pradia siek XVIII amiaus antirusiksias konfederacijas ir kiekvienai kartai nuo padalijim iki Antrojo pasaulinio karo jis padovanodavo po ginkluot sukilim 1733, 1768, 1794, 1830, 1848, 1863, 1905, 1919, 1944 metais. Judjimas puoseljo t per ankstyv nacionalizmo atmain, kuri brendo jau Napoleono lai kais. I esms jis buvo menkai susijs su ekonomika, bet labai su noru isaugoti savo kultr, identitet ir tautos garb. XIX amiaus pradios sukilim Lenkijoje tikslas buvo atkurti nukryiuot epospolit Lenkijos ir Lietuvos valstyb. iuos sukilimus kvp mistiniai romantins poezijos vaizdai, sitikinimas, kad Lenkija, tas Taut Kristus", sulauks savo treiosios dienos":
Chwala Tobie, Chryste Panie! Lud, ktry chodzil Twym sladem , Co Twoim cierpial przykiadem , Z Tob sw ici zm artw ychw stanie35. (Kristau, Tau lov! Tauta Tavo pdom is kur jo, Su Tavim kuri kentjo, Kaip ir Tu bus prikelta!)

826

DYNAMO

HERMANNAS
Hermannsdenkmal, paminklas Arminijui, stovi ant auktos uolien atodangos vir Teutoburgo Miko kaln laito netoli Detmoldo Vestfalijoje. Jis amina pergal, kuri 9 m. * po Kr. pasiek german cherusk genties vadas Hermannas arba Arminijus, netoli tos vietovs sunaikins siverusius romn legionus. Ant pjedestalo su kolonomis stovi milinika beveik 30 metr aukio statula i kalto vario. Daugiau kaip deimt kart padidintas Hermannas i po sparnuoto almo rsiai velgia emai po kojomis plytin i lygum, auktai ikls didiul kerto kard. io paminklo statyba utruko beveik keturiasdeimt met. Kaip ir klasicistinio sti liaus Valhalos ventykla (1830-1842), Bavarijos karaliaus pastatyta ant staios uolos prie Dunojaus netoli Regensburgo, jis buvo sumanytas kartos, menanios Napoleon ir isivadavimo karus. Taiau paminklo nepavyko ubaigti, kol Vokietija nebuvo suvie nyta, o vokiei nacionalizmas nesutvirtjo. Projekto autorius ir jo statybos iniciatorius Ernstas von Bandelis ne syk mgino rasti l. Pagaliau jam pavyko jas surinkti, orga nizavus aukojim mokyklose visoje Vokietijos imperijoje. Paminklas buvo atidengtas 1875 metais; tai buvo geras vl atgijusios imperijos pasididiavimo simbolis. Nacionalizmo klestjimo laikotarpiu kiekviena save gerbianti tauta laik garbs rei kalu rasti vert aminimo didvyri ir vieieji paminklai tarnavo tam tikriems socialiniams ir vietimo tikslams. Hermannsdenkmal buvo vienas i pagrindini Europ uliejusio pseudoistorinio anro pavyzdi1. Vokietijoje jis turjo kelet konkurent, skaitant Nie derwaldsdenkmal ant Reino kranto, raito imperatoriaus Vilhelmo I statul ant Kyffhauser kalno Tiringijoje ir Vlkerschlachtdenkmal paminkl (1913), patriot sjungos nari pastatyt Leipcige Taut mio imtj metini proga. Laiko ir dvasios atvilgiu jis labai panaus neparlamentarikiausio karaliaus Riardo Litairdio skulptr, pastatyt netoli parlamento rm Londone, Griunvaldo paminkl (1910) Krokuvoje ir paminkl Vercingetoriksui1 Gergovijos ploktikalnje netoli Klermon-Ferano. Bene rykiausiu nacionalini jausm politins estetikos pavyzdiu galima laikyti paminkl kunigaikio Llewellyno uniui Gelertui, pastatyt XVIII amiaus paskutiniaja me deimtmetyje prie Beddegelerto (Gelerto kapo) iaurs Velse.2 Kuo didesnis pato sas, kuo senesni laikai ir kuo romantikesn karta, tuo didesn entuziazm kelia tie j aknis primenantys simboliai.

Daugiausia veik Kongresin Lenkija prie Rusij, nors dalyvavo ir lenkai i Austrijos bei Prsijos. Solidarumo sukilimai vyko ir Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. 1830 metais pals smokslas, iprovokuotas gand apie caro planus pasisti lenk armij prie Belgij, sukl Rusijos-Lenkijos kar. Caras atmet Varuvos vyriausybs, kuriai vadovavo konservatyvus kunigaiktis artoryskis, patarimus ir atsisak pradti bet kok dialog. Tad kompromisai buvo atmesti. kart profesionali Lenkijos kariuomen turjo galimybi laimti, taiau buvo pamau suspausta i flang ir sutriukinta. 1831 met rugsjo mnes, kai rusai

8 27

EUROPOS

ISTORIJA

atakavo paskutines pozicijas prie Varuvos, jie rado generolo Sowinskio lavon lauke, nustame uvusiais ir mirtaniais kariais. is senas Napoleono armijos karininkas paliep savo kariams giliai kalti Lenkijos em" jo medin koj, kad nereikt lankstytis tironams. Kongresins Lenkijos konstitucijos veikimas buvo sustabdytas. Visi sukilliai neteko laisvs ir nuosavybs. Tkstaniai pab gli atsidr Pranczijoje; deimtys tkstani, sukaustyt grandinmis, buvo ivaryta Sibir. Lenk aktyvum 1848 metais prigesino planuoto visuotinio sukilimo neskm prie por met, kai Krokuvos respublika pasira sau mirties nuosprend, nesu gebjusi sutramdyti revoliucionieri. Austrijos pareign pakurstyti, j supanios Galicijos valstieiai iud tkstanius bajor. Todl lenk naas kit taut pavasar" apsiribojo nedideliais neramumais Poznanje, dviem sukilimais Kroku voje ir Lvove bei didele grupe generolo Jozefo Berno vadovaujam lenk pab gli, kovojusi u Vengrij. 1863 metais Kongresin karalyst sukilo dar kart, nusivylusi prietaringais caro ilaisvintojo" Aleksandro II veiksmais. Ilaisvindamas savo imperijos bau diauninkus, Aleksandras nebuvo pasiruos suteikti lenkams konstitucijos. Pora met trukusios patriotins demonstracijos Varuvoje, kurioms vadovavo kunigai, pastoriai ir rabinai, baigsi slaptos Nacionalins vyriausybs sudarymu. nirtingas eiolikos mnesi partizaninis karas baigsi sukilli vad egzekucijomis ant citadels sien. Ta proga buvo panaikinta ir pati Kongresin karalyst. Atuo niasdeimt tkstani lenk leidosi siaubing kelion Sibiran per vis cariz mo istorij tai buvo didiausias politini kalini kontingentas. 1905 metais patriotinio sukilimo degl perm Lenkijos socialist partija. Streikai ir gatvi miai Varuvoje ir Lodzje tssi daug ilgiau u tuo pat metu vykus rus sukilim Sankt Peterburge. Daugyb paniurusi jaun rekrt i Len kijos provincij papild rus armijos, be didelio entuziazmo kariaujanios Mandirijoje su japonais, gretas. Nuolatiniai lenk nacionalizmo pralaimjimai paskatino du svarbius dalykus. Vlesns patriot kartos danai mieliau rydavosi dirbti savo aliai, o ne kovoti u j. J prastinio darbo" koncepcijos tikslas buvo didinti alies kultrinius ir ekonominius iteklius, apribojant visus politinius reikalavimus tik vietins auto nomijos siekimu. Tai tapo vis nacionalini judjim, menkai remiam karins jgos ir diplomatijos , strategija. K artu visose lenkikj emi tautybse pasirei k integracinis nacionalizmas". Lietuvi, baltarusi, ukrainiei ir yd sionist nacionalizmas laiksi toki pozicij, kad bet kokie bendros kovos mginimai bdavo efektyviai paralyiuojami. Dmowskio lenk nacionalistai nirtingai kovojo su Pilsudskio lenk isivadavimo judjimu. J kiai, reikalaujantys Lenkijos lenkams", pasiymjo giliai siaknijusiais antivokikais, antiukrainietikais ir antisemitiniais kompleksais. Rusijos imperijos viduje kylanios nacionalizmo bangos atvilgiu oficiali val dios pozicija buvo rykiai diferencijuota. Baltarusiams ir ukrainieiams papras iausiai negaljo turti atskiro identiteto. Lenkams iki 1906 met buvo udrausta
828

DYNAMO

bet kokia politin saviraika. Taiau Suomijos didiojoje kunigaiktystje suomiai gavo toki autonomij, kokios neturjo daugelis j kaimyn. Baltijos ali vokie iai, kuri dauguma buvo liuteronai, naudojosi tokia religine ir kultrine toleran cija, kokios neturjo kiti Baltijos provincij gyventojai. Taut kaljimo" grotos buvo stiprios, taiau jo sienose bta daug plyi. Nacionalinis klausimas Austrijoje-Vengrijoije buvo itin neaikus. 1867 met Ausgleich tikslas suvelninti problemas, taiau i tikrj jis tik padar jas nei sprendiamomis. Nebuvo joki galimybi, kad vokikai kalbantis elitas sugebs primesti savo kultr visai Austrijai, jau nekalbant apie jos iplitim visoje dua listinje monarchijoje. Gal gale Austrija juk buvo slavikas namas su vokiku fasadu". Trys pon rass" vokieiai, vengrai ir Galicijos lenkai buvo ska tinamos valdyti kitus. Administracins struktros sukurptos taip, kad vokiei mauma Bohemijoje galt nuslopinti ekus, vengrai Vengrijoje galt nuslopin ti slovakus, rumunus ir kroatus, o lenkai Galicijoje rusinus (ukrainieius). Garo slgis m didti, kai kiekviena u borto likusi tautyb susiavjo naciona lizmu. Be to, kai Habsburg politik sukomplikavo i pradi Imperijos tarybos (Reichsrat), o vliau, 1896 metais, visuotins rinkim teiss vedimas, trys valdan iosios grups jau nebegaljo ilaikyti savo virenybs begaliniais sandriais ir kompromisais. Austrijos vokieiai, dominav teismuose ir armijoje, galjo atsilai kyti prie kartuosius vengrus tik gindami ultrakonservatyvi lenk Galicijos aristokrat interesus. Dl to lenkai iki galo liko lojaliausi Kaisertreu'ui. Vengrai aminai buvo nepatenkinti; Austrijos vokiei nuomon vis labiau linko prie senos Didiosios Vokietijos idjos; ekai jautsi beviltikai patek spstus. Pran cikus Juozapas I (imperatorius 1848 1916 m.), vadins save paskutiniuoju senojo stiliaus monarchu", vald tikrai daugiataut valstyb, kurioje imperijos himn buvo galima giedoti bet kuria i septyniolikos oficiali kalb, skaitant ir jidio kalb. Kaip tik dl to politinio inertikumo jis ir buvo populiarus. Taiau tik i paviriaus gydomos aizdos jau pradjo pliuoti. Vienas i premjer prisi paino: Mano politika visas monarchijos tautas ilaikyti subalansuotoje sai kingo nepasitenkinimo bsenoje",
[g e n a i]

Europoje bta daug toki nacionalini judjim, apie kuriuos vadovliai nuty li. Maesns bendruomens savo noru apsiribodavo kultriniais udaviniais. Pro vanse Fredericas Mistralis (1830 1914) sugebjo paskatinti provansal kalbos bei kultros atgimim ir, nepaisant to, tapti Prancz Akademijos nariu. Velse 1819 metais po keli imtmei pertraukos buvo atgaivinta kasmetinio bard susitiki mo (Eisteddfod) tradicija. 1858 metais Llangollene pradtos pseudodruidins apeigos tapo svarbiu rengini elementu. Vokietijoje slavikieji palabiai, sorbai ir kaubai atgaivino savo sensias slavikas kultras. Palabiai iliko mayiame anklave aplink Liuchov prie Hanoverio; j literatros antologija ir gramatikos vadovlis Rusijai padedant buvo ileisti 1871 metais. Luicos sorbai, kuri buvo apie 200 000, 1847 metais Budyine (Baucene) kr savo kultrin draugij Macica. J pavyzdiu pasek ir Pomeranijos kaubai.

829

EUROPOS

ISTORIJA

GENAI
1866 metais tvas Gregoras Mendelis (1822-1884), augustin vienuolyno Brno mieste Moravijoje abatas, paskelb paprastj alij irni Pisum sativum dauginimo tyrin jim rezultatus. Jis kelet met stebjo irnius, auganius vienuolyno dare. Rpestin gai atlikdamas j krymin apdulkinim ir sutelks dmes tik kelis specifinius poy mius, tokius kaip auktis ir spalva, Mendelis sugebjo rodyti tam tikrus paveldjimo kitose j kartose dsningumus. Jis nustat, kad yra dominuojantys ir nykstantys poy miai, kuriuos hibriduose jis galjo prognozuoti empirikai. Tie jo tyrim rezultatai buvo visikai ignoruojami. Mendelio paveldimumo dsnius", kurie yra iuolaikins genetikos itakos, 1900 metais i naujo atrado trys kiti biologai1. Daug deimtmei mendelizmas taip ir liko tik eksperimentinis. Nors chromosom buvimas gyvose lstelse nustatytas paioje XX amiaus pradioje, gen, arba viene t bruo", kaip juos vadino pats Mendelis, veikimo mechanizmas mokslininkams dar ilgai buvo neaikus. Dezoksiribonukleinins rgties (DNR) reikm buvo suvokta tik 1944 metais, o DNR molekuls struktra - dviguba spiral - atskleista tik 1953 metais. iuo atvilgiu biologija smarkiai atsiliko nuo atitinkam iuolaikins fizikos ir chemijos laimjim. Tuo metu vienas soviet mokslininkas tvirtino isprends daugel fundamentali problem. Trofimas Denisoviius Lysenka (1898-1976) atmet chromosomin paveldi mumo pagrind, tvirtindamas, kad paveldimus pokyius augaluose gali sukelti aplinka ir skiepijimas. Jis paskelb eksperiment rezultatus, rodanius, kad kviei grd dygimo proces galima smarkiai pagreitinti, paveikiant juos emomis temperatromis, net mgino pasiekti, kad ant kviei augt rugi grdai. Visa tai buvo apgaul: jo rezul tatai sufalsifikuoti. Taiau tikins Stalin, jog jo teorijos igydys visus sovietinio ems kio negalavimus, Lysenka padar svaiginani karjer, trukusi tris deimtmeius. 1938 metais irinktas Sjungins V. Lenino ems kio moksl akademijos prezidentu, jis paliep milijonus hektar usti jo metodu apdorotais skliniais grdais. Kai jie nesudygdavo, valstieiai bdavo aretuojami u sabota. Jo kritikai, tarp j ir ymiausias Rusijos genetikas N.I. Vavilovas, atsidr Gulage. Mokytojai privaljo pateikti lisenkizm kaip koki evangelij. Sovietin biologija buvo beveik nepataisomai sulugdyta, o Lysenka gavo dvi stalinines premijas, Lenino ordin ir Socialistinio darbo didvyrio vard2. Vakar biologai laik Lysenk beraiu. Atsilygindamas Lysenka tyiojosi i vis ortodoksini genetik, vadindamas juos reakcingais dekadentais, keliaklupsiaujan iais prie Vakar kapitalizm". O pagrindinis jo paniekos taikinys buvo abatas Gre goras Mendelis3.

Ir konstituciniai, ir autokratiniai reimai galjo bti prieiki nacionaliniams siekiams. iuo atvilgiu verta palyginti airi ir ukrainiei patirt; politin aritme tika buvo nepalanki ir vieniems, ir kitiems.

830

DYNAMO

Airiai priklaus vienai i ymiausi Vakar demokratij. Nuo 1801 met, kai buvo sudaryta Airijos ir Didiosios Britanijos unija, brit parlamente Vestminsteryje posdiavo daugiau nei penkiasdeimt Airijos deputat. Parlamentarizmas dav jiems visokeriopos naudos, tik ne tai, ko labiausiai norjo patiems tvar kyti savo reikalus. Taiau airi politin veikla nenutrko net trumpam. Danieliaus O'Connelio (1775 1847) Katalik draugija, daug met i eils rengusi didiulius mitingus, 1829 metais isikovojo religin tolerancij. Taiau nepasitenkinimas ir toliau neslgo, pakurstytas badmeio, neteising ems statym ir politinio regreso. Angl konservatori nusiraminimas, atkaklus Alsterio protestant priei nimasis ir airi radikaliojo sparno, kuriam nuo 1858 met atstovavo fenijai (Airi respublikon brolijos nariai), o nuo 1905 met infeineriai, smurtiniai veiksmai atved politin aklaviet. Airijos kaimo vietovse nuo seno vykstantis karas tarp vyriausybs remiam emvaldi lendlord ir maitingj nuominink, priklau sani ems lygai (1879), adino visk persmelkianios baims nuotaikas. Net kai C. S. Parnellis (1846 1891) ir jo airi partija Vestminsteryje susilauk Gladstono vadovaujamos valdaniosios liberal partijos paramos, Lord rmai ublo kavo tris vienas po kito pateiktus airi Homrulio (savivaldos) bilius. Tikrasis airi kultrinis pabudimas vyko vliau, XIX amiaus paskutiniajame deimtmetyje, kai dl btinybs deanglizuoti airi taut" buvo steigtas Airi literatros teatras, Gl (kelt) sporto draugija ir Gl lyga. 1900 metais pirm kart per keturiasde imt met karalien Viktorija apsilank Dubline, buvo panaikintas draudimas rengtis aliai" ir visoje imperijoje pradta skatinti didelius v. Patriko dienos paradus. Taiau tie simboliniai gestai buvo pavluoti. 1912 metais, kai parengtas ketvirtasis Homrulio bilis, ir Alsterio savanoriai Belfaste, ir Nacionaliniai savano riai Dubline surinko dideles armijas. Europai engiant Didj kar, Airija atsidr ant pilietinio karo slenksio. Ties sakant, ji buvo suskilusi. Neklusnusis Alsteris visikai nelaik savs airiku. Busimasis brit premjeras kalbjo: Airiai tai ne tauta, o dvi tautos, kurias skiria gilesn praraja negu ta, kuri skiria Airij nuo Didiosios Britanijos"3 7 . infeinas, kuris visada lauk paramos i JAV, dabar sten gsi gauti jos i Vokietijos,
[b a d a s ] [o ra n g e ]

Ukrainieiai gyveno valdomi dviej rytietik autokratij. Kadaise priklaus Lenkijai, dabar jie buvo Rusijos arba Austrijos valdiniai. Kadangi ukrainiei tau tos daugum sudar valstieiai, nacionalinio smoningumo lygis neivengiamai buvo emas, kol XIX amiaus viduryje nenusimesta baudiavos pani. Tradicikai laikyti rusinais, dabar jie vis daniau m vadinti save ukrainieiais, taip reaguo dami klaidinant ir eidiant maarusi" pavadinim, kur sugalvojo cariniai pareignai. (Ukrainietis" paprasiausiai reik politikai smoning rusin.) J kultrin pabudim labai paskatino Taraso evenkos (1814 1861) poezija; poli tinis pabudimas m spartti kiek vliau tolesniais deimtmeiais. Rusijoje ukrainieiai susidr su reimu, kuris atsisak pripainti j egzistavim, laikyda mas regionine rusika mauma ir leisdamas ipainti tik vien religij rus staiatikyb. Austrijoje, turdami didesn kultrin ir politin laisv, jie isaugojo unit ritual ir pamau prisim ukrainiei pavadinim. Ties imtmei sandra
831

EUROPOS

ISTORIJA

BADAS
1845-1849 metais Airija patyr vien i didiausi Europos gamtini nelaimi. Dl bul vi bado ten mir milijonai moni, daugiau nei milijonas buvo priversti emigruoti ir salos gyventoj skaiius, sieks 8,2 milijono (1845), sumajo vienu ketviriu. Nors Airija buvo Jungtins Karalysts, galingiausios to meto valstybs, sudtin dalis, ji susilauk labai maai efektyvios pagalbos. Kai kuriems stebtojams atrod, kad tai Maltuso ipranaautos apokalipss apraika; kiti man, jog tai imtmeius trukusio blogo valdymo kulm inacija1. Tiesiogin ios nelaims prieastis buvo bulviapdis, sukeltas dum bliagrybio Phytophtora infestans, trejus metus i eils sunaikins beveik vis bulvi derli. Prie metus i liga buvo pastebta Vaito saloje, o 1845 metais ji persimet j Airij. Anglijoje didesns alos nepadar, taiau Airijoje tapo daugybs miri prieastimi. XIX amiaus pradioje didel Airijos kaimo gyventoj dalis tapo visikai priklauso ma nuo bulvi kultros". Turinios daug vitamin ir baltym, jos gerai augo drgnose Airijos dirvose, palaik daugelio neturting moni gyvyb, palikdamos jiems apsiai laiko dainoms, okiams, namins grimui, visoki istorij pasakojimui. Bulvs Airijoje turjo ne maiau vard nei ros Anglijoje. Airiai vadino jas murphy, spud, tater, pratie ir netgi pavojinga egzotika". Tokia priklausomyb nuo bulvi atsirado dl daugelio nenormali dalyk. Per eis deimtmeius po 1780-j Airijoje vyko demografinis sprogimas - gyventoj skaiius ten padidjo beveik 300 procent, o Anglijoje ir Velse tik 88 procentais. Taiau, iskyrus Alster, industrializacija joje buvo per menka, kad galt absorbuoti moni pertekli, nors po Napoleono kar prasidjo migracija JAV ir Australij. Dar rimtesn prieastis buvo tai, kad Airijos visuomen buvo suvaryta represini statym, kurie ublokavo daugel akivaizdi ios nelaims likvidavimo bd. Darbo slygos ems kyje nuo neatmenam laik buvo tiesiog siaubingos. Iki 1829 met airi katalikams netgi drausta sigyti ems, be to, maai kas tam turjo pinig. Angl ir airi lendlordai (emvaldiai), danai gyvenantys kitur, reikalaudavo didels nuomos ar atsilyginti natra, grasindami nuvyti nuo ems. Tai padarydavo karikiai, danai sulygindami su eme ar sugriauda mi nesumokjusi mokesi valstiei lnas. Taigi airi valstieiai jautsi nesaugs ir turjo nedaug stimul dirbti. Jie danai udydavo savo persekiotojus arba stodavo brit kariuomen. Pasak kunigaikio Wellingtono, Airija buvo neisenkama geriausi kareivi perykla". Taiau kartu tai ir skurdo alis su didelmis nudriskusiomis eimomis, gyvenaniomis drbtinse molio lnose kartu su kiaulmis. Vienas vokiei keliautojas ra: Atrodo, kad patys skurdiausi latviai, estai ir suomiai palyginti su jais gyvena gan itaigingai"2. Vienas kilniairdis airi istorikas rao, kad sero Roberto Peelio politika i pradi buvo efektyvesn negu kartais tvirtinama"3. 1846 metais kainos buvo kontroliuojamos, gyventojams dalijami miltai, atveti i Indijos, organizuojami vieieji darbai. Taiau Peelo pralaimjimas mginant ataukti Grd statym atved valdi vig ministrus,

832

DYNAMO

kurie netikjo paramos nauda. Dl visko kaltos supuvusios bulvs! - pareik Gele inis kunigaiktis. Airiai mokjo nuom ir mito dilglmis. 1847 metais buvo idalyta 3 milijonai porcij sriubos. Taiau tai nesustabd nei iltins, nei i kaimo plstani moni srauto. Korko grafysts Skibbereeno apygar doje, kur keliolika lendlord kasmet susierdavo 50 000 svar nuomos mokesio, lau kuose voliojosi lavonai, dirbtuvse mir vaikai, o sargybai priirint grdai ir toliau buvo eksportuojami j Anglij. Plik gaujos siaub alies miestus. Atsakingas u pagalb finans ministras kalbjo: Mums tenka kovoti ne su bado fiziniu blogiu, o su moni egoistiku, ydingu ir maitingu charakteriu4. 1848 metais bulvs vl neuderjo ir moni bgimas i kaimo tapo tikru potvyniu. Apdriskusios eimos sukaupusios paskutines jgas jo j uostus. Lendlordai danai net primokdavo jiems, kad tik isikraustyt. O jie netek jg susmukdavo vidury kelio, davo perpildytuose laiv triumuose ar itisais pulkais mirdavo Niujorko ar Monrealio dokuose. krant ilipdavo ikamuoti kartins, skrandio spazm ir anglofobijos. Badmetis padar gal Danielio OConneIlio kampanijai atmesti unij. Taiau jis sunaikino ir bet kokias susitaikymo viltis. O gyventoj bgimas i alies tssi: A million a decade! Calmly and cold The units are read by our statesman sage. Little they think of a Nation old, Fading away from Historys page: - Outcast weeds by a desolate sea Fallen leaves of Humanity!5 (Per deimt met milijonas! Ramia, alta kalba Skaiius iuos mini ms politikai galvoti, Ir jiems n motais, kad sena tauta Ir mons jos visi bus i istorijos iluoti. Jie tarsi jros ols, imestos j krant, Ar kaip nuvyt lapai nuo monijos medio krenta.) Tai buvo ne paskutinis badas Europoje. 1867-1868 metais panai katastrofa ugriuvo Suomij ir Belgij. Jis neprilygo ir 1921 met badui Pavolgyje ar siaubingajam badui Ukrainoje 1932-1933 metais Alberto valstybinis vizitas Dubline.
[p j tis ]

Tiktai gda, kur ir kaip jis itiko. O paskuti

nioji brit vyriausybs pagalba bado itiktiesiems buvo karaliens Viktorijos ir princo

jie daug kur sived mokym rusinu kalba, taiau tuomet jie susidr su stipria lenk bendruomene, kuri sudar daugum visoje Galicijoje, skaitant ir Lvov.
[u k ra in a ]

Taigi abiejose imperijose ukrainieiams teko kovoti su tuo, kad j tvynje gyveno kelios kitos tautybs lenkai, ydai, rusai ir visos jos buvo prieikai nusiteikusios ukrainiei nacionalizmo atvilgiu. Tai ma maiausia kl susier zinim. Gausumu ukrainiei tauta nenusileido pranczams ar anglams. Taiau

833

EUROPOS

ISTORIJA

to savo potencialo niekur negaljo panaudoti. Kaip ir airiai, jie liko tauta be savo valstybs. Kaip ir airi, j aktyvistai pradjo vilgioti Vokietij. Balkanuose nacionalizmas tapo ypa intensyvus. Osman imperija visada suteikdavo gan didel religin ir kultrin autonomij, kartu su aknimis rauda ma politin disidentikum. Todl asimiliacija su valdanija musulmonikja kultra, iskyrus Bosnij, Albanij ir kai kurias Bulgarijos dalis, buvo nedidel. Susiformavusios krikionikosios tautos tik ir lauk progos ikilti paviri, kai tik Osman valdia susilpns. Tipika tai, kad jos ilgai naudojosi autonomija dar iki visikos nepriklausomybs gavimo, nes Osman garnizonai buvo tik nomina ls. Joms taip pat teko pradti savarankikai gyventi maesnse teritorijose, negu siekta, todl danai kildavo konfliktai su kaimynais. Visos jos buvo toli net nuo etninio homogenikumo regimybs. Graikija oficialiai tapo nepriklausoma 1832 metais, Rumunijos kunigaiktysts (Valakija ir Moldavija) 1856, Juodkalnija I860, Serbija ir Bulgarija 1878 metais. Albanai, kuri dauguma buvo musulmonai, vie nintel tauta iame regione, neturjusi krikionikj valstybi paramos, ir nepriklausomybs jiems teko laukti iki 1913 met (r. III pried, 76).
[s h q ip e ria]

Graikams nesisek bent jau su monarchais. Per septynis karaliavimo laiko tarpius nuo 1833 iki 1973 met penkis kartus atsisakyta sosto. Pirmasis helen karalius Otonas I Bavarietis (vald 1833 1862 m.), katalikas ir vokikojo efekty vumo gerbjas, buvo dar maiau populiarus negu turkai. Antrasis, Jurgis I (vald 1864 1963 m.), atsigabentas i Danijos kurti ia dinastij, kuriai labai nesisek. Nacionalizmas nesiderino su svetimaliais karaliais. Serb patirtis n kiek ne geresn: dl kruvinos nesantaikos tarp dviej konkuruojani dinastij Karadordijevii ir Obrenovii buvo nuudyta deimt j eim nari. Rusijos parama sukl smarki Austrijos reakcij, ypa dl to, kad dualistins AustrijosVengrijos monarchijos slavams didel spd dar serb pavyzdys. Serbijos skm Balkan kare pagaliau privert Vien imtis priemoni. Deja, etninis Balkan margumas trukd kurti stabilias nacionalines valstybes. Balkanizacija" tapo politinio susiskaldymo, smulkmeniko nacionalizmo ir nir tingos nesantaikos sinonimu. Per tris Balkan karus X X amiaus pradioje nau josios krikionikos valstybs ia kovojo tarpusavyje ne maiau nirtingai negu su pasitraukianiais turkais. Istorikams reikt panagrinti ir t problem, kodl Europos emyne liejantis per kratus liaudikajam nacionalizmui daugelis ali nepasek bendra tendenci ja. Kodl, pavyzdiui, efektyvaus nacionalino judjimo neatsirado XIX amiaus kotijoje? Juk kotai, iaip ar taip, anksti patyr intensyvi modernizacij; ir, kaip jaunesnieji partneriai Jungtinje Karalystje, jie lengvai galjo jau seniai rasti prieasi pasipiktinti angl dominavimu. Taiau jie to nepadar. Tai galima paaikinti i dalies gl ir emum gyventoj kultr skirtumais, trukdiusiais ugdyti bendr identitet, o i dalies ir dideliu brit valstybinio nacionalizmo patrauklumu. Kaip ir Kardifas ar Belfastas, taip ir pagrindinis kotijos miestas Glazgas klestjo dl brit imperijos moni. kotijos prisiriimas prie unijos nesilpnjo, kol pati imperija nepradjo smukti. Pirmasis kot nacionalizmo bar834

DYNAMO

das Hughas MacDiarmidas (1892 1978) pradjo rayti tik X X amiaus treiajame deimtmetyje. Svarbiausias io judjimo politinis traktatas, Tomo Nairno Break-up of Britain (Didiosios Britanijos lugimas") pasirod tik 1977 metais3 8 . O tuo metu vienas i pranaikiausi stebtoj padar ivad, kad nacionaliz mas buvo ne daugiau kaip tik eilin faz, etapas. Kalbdamas 1882 metais, Ernes tas Renanas apstulbino pastaba, kad nra valstybs ar tautos, kuri bt amina. Anksiau ar vliau visos jos bus pakeistos kuo nors kitu, galbt kokia nors Euro pos konfederacija". Metternichas syk pasak: Man Europa jau seniai turi esmi nius tvyns poymius"3 9 . Taip buvo pasta viltis, kad tokie jausmai kada nors sugr praktikesniu pavidalu. Socializmas kaip ir nacionalizmas kolektyvistinis tikjimas. Jis buvo nukreiptas prie inaudotojus ir manipuliatorius, siekiant apginti ne tik atskir individ, bet ir vis visuomen. Savo pavadinim socializmas gavo i bendrumo, draugikumo arba, vartojant iuolaikikesn od, i solidarumo" idjos (socius lotyn kalba reikia draugas"). Jis teigia, kad neturtingi, silpni ir engiami mo ns gali usitikrinti pakeniam gyvenim tik suvisuomenin iteklius, lygiai pasidalij turtus ir asmens teises pajung bendram labui. Prieingai nei liberaliz mo, jo negsdino iuolaikin valstyb; valstyb socializmas laik arbitru, o danai ir pagrindine labdaring priemoni jga. Socializmas turjo bti nukreiptas prie engjus ir alies viduje, ir u jos rib. Tarptautinio solidarumo jausmas j dar nacionalizmo prieininku. Vyrauja nuomon, kad XIX amiaus socializmas jg smsi i keturi skirting altini: krikionikojo socializmo, profsjung jud jimo, kooperatinio judjimo ir i socialist utopist teorij (r. III pried, 82). Nors ir nepripaindamas tokios etikets, krikionikasis socializmas turi imt metines tradicijas. Krikionikasis mokymas visada ragino tarnauti bendruomenei ir atsisakyti asmenik turt. Kalno pamokslas nuolat bdavo pasitelkiamas kolektyvistiniams ekonominiams projektams pateisinti, pradedant praktine vie nuoli ordin veikla ir baigiant More'o, Campanellos, Harringtono ir Morellio utopijomis. XIX amiuje daugiausia iniciatyvos rodydavo protestantai ir tokie j veikjai kaip pirmasis dirbanij koledo direktorius (1854) J. F. D. Maurice'as (1805-1872), Charles'as Kingsley'us (1819-1875), Adolfas Wagneris (1835 1917) arba kaizerio dvasininkas Adolfas Stoeckeris (1835 1899). Oksfordo jud jimas irgi turjo socialistini bruo, kurie pasireik jo misijose" miesto skur di kvartaluose. Romos katalikai laiksi santriau iki Rerum novarum paskelbimo 1891 metais. Rusijoje staiatiki Banyios doktrinos, valstiei bendruomeni kolektyvistins tradicijos ir visagals valstybs egzistavimas sudar labai palankias slygas socialistinms idjoms priimti. Profsjung judjimas iaugo i samdom darbinink paeidiamumo laisvo sios rinkos slygomis. Pradedant Tolpuddle kankiniais i Dorseto grafysts, dir bantieji vyrai ir moterys su didiausiais vargais isikovojo teis kurti profsjun gas, kolektyviai dertis dl atlyginimo bei darbo slyg, streikuoti. Persilauimo metais laikomi 1834-ieji Didiojoje Britanijoje, 1864-ieji Pranczijoje, 1869-ieji Vokietijoje. 1900 metais daugumoje Europos ali jau buvo aktyvus darbinink
835

EUROPOS

ISTORIJA

judjimas. Nuo paios savo veiklos pradios profsjungos labai vairios strukt riniu ir ideologiniu atvilgiais. Be brit pavyzdio neideologizuot profsjung egzistavo ir horizontalios" amatinink sjungos, iaugusios i senj gildij, vertikalios" gamyklins sjungos, prancziko ar ispaniko pavyzdio anarchosindikalistins sjungos, liberalios darbinink draugijos, pacifistins geltonosios" sjungos, nusistaiusios ir prie streikus, ir prie kar, bei prie banyi sikru sios krikioni sjungos. Rusijoje iniciatyvos msi carin policija, nusprendusi pergudrauti vairias nelegalias organizacijas, pati kurdama savas oficialias sjun gas. is policinio socializmo" eksperimentas baigsi labai blogai 1905 met sausio 5-j, kai policijos agento popo Gapono vadovaujama demonstracija buvo suaudyta tos paios policijos. Kruvinasis sekmadienis" tapo 1905 met revoliu cijos pradia; popas Gaponas buvo nuudytas. Profsjung judjimas Rusijoje nepriklausomai pltotis galjo tik deimt met, po to j nuslopino bolevikai. Kooperatyvai, turj apginti savo narius nuo didiojo verslo neamo blogio, krsi trijose pagrindinse srityse gamybos, vartojimo ir ems kio. 1800 metais brit fantazuotojas Robertas Owenas (1771 1858) kotijoje kr ekspe rimentin N e w Lanark M ills gyvenviet su tekstils fabrikais. Dirbantiems juose buvo garantuota deimties su puse valand trukms darbo diena ir draudimas susirgus. Taiau is eksperimentas gyvavo ne ilgiau u jo sumanytoj. 1844 metais Lankayre pasirod pirmasis vartotoj kooperatyvas Rochdale Pioneers . ems kio kooperatyvams, kurie pirmiausia atsirado Vokietijoje F. W. Raffeiseno (1818 1888) iniciatyva, buvo lemta plaiai paplisti visur, kur tik valstieiams nedrausdavo burtis, o ypa Ryt Europoje. Socializmo teoretikai veik vis laik nuo pat Lygij smokslo" , kur 1796 metais Paryiuje suorganizavo Franois-Nol Babeufas (1760 1797). Kaip ir Babeufas, kuriam Direktorijos nuosprendiu buvo vykdyta mirties bausm, visi judjim kr teoretikai prancz utopistai. I j reikt paminti Claude Henri de Rouvroy graf de Saint-Simon (1760 1825), Charles Fourier (1772 1837), tienne' Cabet (1788 1856), Louis Auguste Blanqui (1805 1881), Louis Blanc (1811 1882) ir Pierre-Joseph Proudhon (1809 1865). Saint-Simonas, krikionikasis socialistas, artimas Comte'ui, stengsi pajungti moksl ir technologij idealiai bendruomenei, kuri valdyt ekspertai. Jo veikalas Nouveau Christianisme (Naujoji krikionyb", 1825) iprovokavo atskalnikos Bany ios, pavyzdini komun atsiradim ir teismo procesus dl amoralumo. Fourrieras ir Cabet steig JAV pavyzdines kooperatines gyvenvietes. Fourriero veikale Theorie des Quatre Movements (Keturi judjim teorija", 1808) aprayta moks likai tvarkoma visuomen be jokios vyriausybs, kuri kildama tobuljimo pako pomis engt harmonijos" keliu. (Tas veikalas danai laikomas idj apie istorijos etapus ir valstybs atmirim altiniu.) Blanqui, inomas l'Enferme (aretantas") pravarde, buvo babefinink tipo klasinis smokslininkas, 33 metus praleids kaljime u tai, kad nepaliaujamai telk sukilli grupes ir prie monarchij, ir prie respublik. 1839 metais jo dvi dienas truks Paryiaus Hotel de Ville (rotus) umimas baigsi neskme; taiau
836

DYNAMO

jo pasekjai vaidino vadovaujanius vaidmenis 1871 met Paryiaus Komunoje. (Jis pats joje dalyvauti negaljo, nes dien prie sukilimo pradi buvo suimtas.) Blanqui kis N i Dieu, n i m atre (Nei Dievo, nei pono"). Louisas Blancas, prieingai, ragino steigti egalitarines, pai darbinink valdomas ir valstybs finansuojamas dirbtuves, kuriose darbininkai dirbt pagal sugebjimus ir gaut atlyginim pagal poreikius. is planas, apraytas jo knygoje L'Organisation du Travail (Darbo organizavimas", 1839) trumpam buvo gyvendintas per 1848 met revoliucij, prie jo autoriaus itrmim Anglij. Proudhonas kai kuriais atvil giais buvo pats takingiausias i j vis. Jo ataka prie (per didel) privatin nuosavyb darbe Ou'est-ce que c'est proprit? (Kas yra nuosavyb?" 1840) sukl tikr sensacij, ypa dl to, kad buvo cituojama iplta i konteksto fra z Nuosavyb yra vagyst". Jo Philosophie de ia M isere (Skurdo filosofija", 1846) susilauk atraus Marxo atkirio straipsnyje La Misere de la Philosophie (Filosofijos skurdas"). Utat veikale Idee generale de la Revolution (Bendroji revoliucijos idja", 1851) aprayta ateities Europa be sien, centrini vyriausybi ir valstybini statym. Proudhonas buvo iuolaikinio anarchizmo krjas; jo pasekjai netrukus susikirto su pagrindine socializmo srove; taiau Proudhono raginimas, kad darbininkai imtsi tiesiogini veiksm prie valstyb, tapo pran cz sindikalizmo kertiniu akmeniu. Ankstyvj Vokietijos socialist mstysenoje jautsi stipri prancz taka. Ferdinandas Loslaueris (Lasalle, 1825 1864), Silezijos ydas, uvs romantikoje dvikovoje po to, kai kr Vokietijos socialist partij, kaip mstytojas susiforma vo Paryiuje. Du neperskiriami tremtiniai Friedrichas Engelsas (1820 1895) ir Karlas Marx'as (1818 1883), susitik Paryiuje, daugel savo argument grind Pranczijos didiosios revoliucijos tyrinjimais. J Komunist partijos manifestas pasirod paiu laiku. mkla klaidioja po Europ, skelb jis, komunizmo mkla <...> Tegu valdaniosios klass dreba <...> Proletarai neturi k prarasti, iskyrus savo grandines <...> Vis ali proletarai, vienykits!" Marx'as ir Engelsas buvo keista pora. Ivyti i Prsijos u radikali urnalisti n veikl, jiedu sikr Anglijoje. Engelsas netrukus tapo klestiniu kapitalistu, medvilns fabriko Manesteryje valdytoju. Marx'as sunkiai vertsi Londone, gyvendamas i Engelso steigtos privaios mokslins stipendijos. Jo viso gyveni mo darbas Das K ap ital (Kapitalas", 3 tomai, 1867 1894) buvo trisdeimties met vieni studij Brit muziejaus skaitykloje vaisius. Tai plati socialins filo sofijos teorin studija, padrikas gili mini ir pompastiko pedantikumo krati nys. Jame panaudota daug tuo metu paplitusi prietaring idj, sujungt original dialektinio materializmo" derin. Marx'as norjo sukurti toki univer sali moni visuomens teorij, koki Darwinas sukr gamtos mokslams; jis net ketino savo veikalo pirmj tom dedikuoti Darwinui. Materialistines istorijos id jas jis pam i Feuerbacho, klasi kovos i Saint-Simono, proletariato dikta tros (kuri netrukus atmet) i Babeufo, darbu grindiamos verts teorij i Adamo Smitho, pridtins verts teorij i Bray'aus ir Thompsono, dialektins paangos princip i Hegelio. Visi ie komponentai buvo sujungti mesianis837

EUROPOS

ISTORIJA

tin doktrin; jos psichologini akn, atrodo, reikt iekoti judaizme, kurio Marx eima atsisak, kai Karlas buvo dar vaikas. Marxas pranaas; proleta riatas irinktoji tauta; socialistinis judjimas Banyia; revoliucija Antra sis atjimas; komunizmas Paadtoji em . Su praktine politika Marx'as turjo maai k bendra. Jis prisidjo prie Tarp tautins darbinink sjungos steigimo; tai buvo iliuzin organizacija, kuri vliau imta lovinti kaip Pirmj Internacional. Jam Marx'as para status ir kelias ugningas kalbas. Vlesniu savo gyvenimo laikotarpiu jis susilauk nemaai pase kj tarp Vokietijos socialist ir j mokini Rusijoje, bet tik ne Didiojoje Brita nijoje. Mirs buvo palaidotas Highgate'o kapinse; jo kapas yra tiesiai prieais Herberto Spencerio kap, o ant antkapio puikuojasi uraas: Filosofai ligi iol tik aikino pasaul, o reikalas tas, kad j reikia pakeisti1 1 . Engelsas pagal Marxo konspektus para du paskutiniuosius K apitalo tomus, taip ubaigdamas judviej bendr darb, kurio individualius elementus ne visada manoma atskirti. Taiau Engelsas turjo ir sav idj. Socialines slygas jis painojo geriau u Mant ir jam labiau rpjo teorij praktin reikm. Aikindamas valstybins valdios nunykim1 1 , jo Anti-D iringas (1878) bei eimos , privatins nuosavybs ir valsty bs kilm (1884) buvo didel paskata aktyviems revoliucionieriams. Vlesni tyrintojai marksizm link laikyti gan nereikmingu. Pat Marx jie vadina Europos liberalizmo pavyzdiu1 1arba tipiku XIX amiaus vidurio socio logu teoretiku1 '4 1 . Galbt jie ir teiss, taiau svarbiausia ne tai. Pasirod, kad marksizmo emocin jga kur kas didesn u jo intelektualin utais. Didioji dauguma t, kurie tikjo, jog Marxas sukr teorin pagrind j svajonms apie socialin teisingum, niekada n minuts neskyr jo rat kritiniam apmstymui. Marxas, pats to nenordamas, dav jiems dar vien religijos pakaital. Neabejotina socializmo klient buvo naujoji darbinink klas. Taiau i tikr j daugelis darbinink nepuol prie jo; beveik visose socialist organizacijose dominavo viduriniosios klass intelektualai. Tipikiausias pavyzdys Fabijaus draugija Anglijoje. Ryt Europoje, kur jauna darbinink klas buvo dar nedidel, socializmo griebsi tarptautiniai konspiratoriai, tarkim, Rusijoje, arba, tarkim, Lenkijoje, ta judjimo u nepriklausomyb aka, kuri norjo veikti etnin susi skaldym, propaguojam j nacionalistini varov. Mginimai sukurti masinius socialistinius judjimus kaskart sududavo vietini interes, valdios represij arba intelektualinio pliurpalizmo povandenines uolas. Daugumoje ali vienokios ar kitokios socialistins partijos vis dlto susikr, danai po kelis deimtmeius trukusi neskmi. Tik paskutiniajame XIX amiaus deimtmetyje pavyko sutelkti solid toki partij br (r. III pried, 82). Svarbiausioji i j Vokie tijos socialdemokrat partija (SPD) buvo galutinai steigta 1890-aisiais, po dvylika met trukusio udraudimo Bismarcko antisocialistiniu statymu. Jos itakos siekia 1875 met Gotos program ir Lassallio draugijos susiliejim su vairiomis mark sistinmis grupuotmis. 1891 met Erfurto program daugiausia sudarinjo Kar las Kautskis (1854 1938) ir ji buvo aikiai marksistin, taiau netrukus modifi kuota atsivelgiant Eduardo Bernsteino (1850 1932) revizionistin kritik ir pragmatinius partijos lyderi Reichstage polinkius.
838

DYNAMO

Su panaiais sunkumais susidr ir tarptautin io judjimo atmaina. Pirmasis Internacionalas subyrjo, marksistams ir anarchistams kaltinant u tai vieniems kitus. Antrajame Internacionale, kuriam 1889 metais pavyko steigti nuolatin sekretoriat Briuselyje, netrukus m dominuoti SPD atstovai. Jis reng kongre sus, veik kaip spaudimo grup daugiausia pacifistiniais tikslais ir paprasiausiai igaravo 1914 metais, kai n vienas i jo skyri Europos alyse nepasiprieino karui. Antrajam Internacionalui lugus, kovos lauke neliko nieko, iskyrus revo liucin rusikj partij, kuriai vadovavo tokie pabgliai usien kaip V. I . Uljanovas (Leninas, 1870 1924) ir kiti panaaus plauko konspiratoriai. Rusijos revoliucins tradicijos buvo tokios pat senos kaip ir jas skatinusi auto kratija. Pirmasis j siknijimas XIX amiuje buvo dekabristai 1825 metais prancz ir lenk idj paveikt armijos karinink draugija. Taiau vlesniais deimtmeiais, vadovaujant Aleksandrui Gercenui (1812 1870) ir Nikolajui ernyevskiui (1828 1889), jos m gauti vis labiau socialistin, populistin ir anar chistin atspalv. Septintojo ir atuntojo XIX amiaus deimtmei rusikasis populizmas narodniestvo (jimas liaud") reiksi deganiomis idealist akimis, jimu kaim atversti savo tikjim valstiei, susiduriant ten su visiku nesupratimu. 1879 metais narodnikai suskilo du sparnus: pirmasis akcentavo ems kio ir vietimo reform svarb, o antrasis N arodnaja volia (Liaudies valia) orientavosi prievart. io judjimo narys 1881 metais nuud car Aleksandr II. Vakar literatroje danai ignoruojamas vienas i svarbiausi to meto veik j P. N. Tkaiovas (1844 1885). Netrauktas jis ir vliau sudarytj bolevi k panteon. Taiau kaip tik Tkaiovas ir buvo tikrasis bolevizmo pirmtakas. Jakobinas" tarp narodnik ir materialistas ekonomikos klausimais, jis intelek tualiai sujung ernyevsk su Leninu, atmet masi vietimo idj, taiau ragino lavinti revoliucionieri elit. Klausimas K daryti?" nebeturi mums rpti, ra Tkaiovas atuntajame deimtmetyje. Jis jau seniai isprstas. Daryti revoliucij!" Vlesnius savo gyvenimo metus praleido tremtyje veicarijoje, kur Leninas godiai skait jo darbus, kartu vieai j smerkdamas. Tokio ryio kaip snaus ir tvo nebuvo, taiau dvasinis bendrumas tikrai buvo.4 2 Lenino grupuots istorija vaizdiai rodo tas neisprendiamas dilemas, su kuriomis susidr tariamieji socialistai prieikoje aplinkoje. Kaip tremtiniai ar nelegalai, jie negaljo praktikuoti Vokietijoje SPD naudot demokratini meto d, i kuri pirmiausia smsi kvpimo. Kaip revoliucionieriai jie galjo apeliuo ti tam tikr Rusijos vieosios nuomons pakraip, linkusi sveikinti kiekvien, kas tik adjo kovoti prie car. Taiau kaip socialistai jie negaljo nesusikirsti su kitomis to judjimo akomis, ypa su socialistais revoliucionieriais eserais, kurie buvo geriau prisitaik prie dviej didiausi imperijos visuomenini gru pi valstiei ir kitataui. Kaip marksistai jie turjo pripainti, kad tikra dar binink klass revoliucija turjo labai maai galimybi nugalti ten, kur, tarkim, Rusijoje, darbinink klas buvo maa; o kaip grup, daugiausia veikianti kons piraciniais metodais, jie labai nenorjo organizuoti atviro, masinio judjimo.
839

EUROPOS

ISTORIJA

[Nepaisant pavadinimo bolevikai (daugumieiai"), kurio Leninas nusitvr palankiu momentu, jie daniausiai sudarydavo maum net ir Rusijos socialde mokrat partijoje.] Panaiai kaip Tkaiovas, Leninas teisingai man, kad draus minga mauma gali ugrobti valdi ir be liaudies paramos. Taiau mgindamas pateisinti toki strategij socialistiniais principais, jis i pat pradi buvo priverstas dangstyti j visokiais prasimanymais. Melavimas yra bolevizmo siela"
43

Kitaip sakant, leninizmas buvo kultinis socializmas keista ir tolima originalui jo imitacija. Tas marksizmas, kuris dominavo Rusijos revoliucijoje, ra vienas kritikas, kuriam buvo lemta susilaukti didels pagarbos postkomunistinje Rusi joje, su originalu turjo ne daugiau bendra, kaip Taiping krikionyb su Tomo Akvinieio krikionybe"4 4 . Taiau prisireik daugiau ne puss imtmeio, kad is faktas tapt visuotinai pripaintu. Anarchizmas, nors ir praleido savo vaikyst kartu su socializmu, greitai tapo nesuderinamas su juo. Anarchistins minties esm sudaro sitikinimas, kad visos viepatavimo formos yra smerktinos, kad valdia yra ne tik nereikalinga, bet ir alinga. Vienos i ankstyvj jo srovi, kurios itak galima iekoti tarp XVII amiaus anabaptist ir digeri4 5 , esm buvo idstyta Williamo Godwino (1756 1836) veikale Samprotavimai apie p o litin teisingum (1793), o pakili anarchizmo vizija pavaizduota jo ento Shelley'o poemoje Ivaduotasis Prometjas:
The loathsom e m ask has fallen, the man rem ains Sceptreless, free, uncircum scribed, but man Equal, unclassed, tribeless, and nationless, Exem pt from awe, worship, degree, the king O ver him self < ...> And wom en, too, frank, beautiful and kind < ...> From custom 's evil taint exem pt and pure; Speaking the w isdom on ce they could not think, Looking em otions on ce they feared to feel And changed to all w hich on ce thay dared to be, Yet being now, m ade earth lik e heaven < ...> (lykti nukrito kauk ir m ogus Jau be valdios, jau laisvas, neribotas, Lygus inyko klass, gentys, tautos, N ereikia nieko garbint ir bijoti, Pats sau jis ponas < ...> O m oterys nuoirdios, graios, m eilios < ...> N uo paproi bjauri jos apsival; Ir kalba tai, ko iki tol nedrso, Jausm nevengia, kur anksiau bijojo, Ir tap tokiom is, kokiom svajojo, I em s jos padar tikr roj < ...>
46

Kita srov, kuri reiksi Pranczijoje Proudhono ir jo mokinio Anselme'o Bellegarrigue darbuose, orientavosi m utualit (abipusikumo) doktrin, anot kurios

840

DYNAMO

darbininkai turt vengti dalyvauti parlamentinje politikoje, o stengtsi isiva duoti kovodami gatvse ir gamyklose. Treioji srov iaugo i kratutins reakcijos neribot Rusijos imperijos auto kratij. J puoseljo du rus tremtiniai aristokratai Michailas Bakuninas (1814 1876) ir kunigaiktis Piotras Kropotkinas (1842 1921). Bakuninas, kuris syk pareik, kad neigimo aistra irgi yra krybos akstinas1 1 , sugriov Marx'o Pirmj internacional. Komunistai mano, kad jie turi organizuoti darbinink klas tam, kad ugrobt valdi valstybse, pareik jis. Revoliucingieji socialistai (turima galvoje anarchistai) organizuojasi tam, kad sugriaut valsty bes1 1 . Jis kvp kolektyvistin anarchizmo variant, sigaljus lotyn alyse. Kro potkinas, ymus raytojas ir geografas, para knygas Duona ir laisv (1892), Laukai , fabrikai ir dirbtuvs (1899) ir Savitarpio pagalba (1902), kovodamas u komunistin visuomen be jokios centrins valdios. Ketvirtosios srovs, pirmiausia apraytos knygoje Der Einzige und sein Eigen tum (Individas ir jo nuosavyb1 1 , 1845), pradininkas buvo Berlyno urnalistas Max'as Stirneris (1806 1856). Jis pabr absoliui individo teis nepriklausyti nuo joki institucij kontrols. Tai patrauk daugel avangardistini artist bei raytoj, pradedant Courbet ir baigiant Oscaru Wilde'u. Taiau kartu tai parodo, kodl pai anarchist principai atmet bet koki galimyb sukurti efektyvi anarchistin organizacij. Taiau anarchizmas nokino savo vaisius. Revoliuciniai anarchosindikalistai dominavo darbinink judjimuose Pranczijoje, Italijoje ir ypa Ispanijoje, kur Confederacion N acio nal del Trabajo (CNT) tapo svarbiu masiniu judjimu. J mgstamas ginklas buvo visuotinis streikas, paralyiuojantis visas veikianias ins titucijas. Valstiei anarchistai turjo takos kai kuriose vietovse visoje Europo je nuo Andalzijos iki Ukrainos. Anarchizmas taip pat kvp iuolaikin tero rizm j vienas i ankstyvj karingj ital anarchist Enrico Malatesta pavadino veiksm propaganda1 1 . Idja buvo ta, kad sensacingi nuudymo ar sugriovimo aktai atkreips visuomens dmes negeroves, palau vyriausybs politikos rytingum ir sumains valdaniojo elito pasitikjim savimi. J auko mis tapo caras Aleksandras II (1881), Pranczijos prezidentas Sadi Camot (1894), Austrijos imperatorien Elbieta (1896), Ispanijos premjeras Canovas del Castillo (1897) ir Italijos karalius Umberto I (1900). Niekur tokios smurtins akcijos nepa spartino taikos ir harmonijos atjimo, nors tai anarchistai ir laik savo pagrindi niu tikslu. Galiausiai anarchizmas turjo dar vien visikai prieing pasekm jis kv p svarbi moralinio protesto prie visas prievartos formas tradicij. Pradedant romanistu grafu Levu Tolstojumi, kurio nuomone, santuoka reik ne maesn prievart kaip carizmas, smurto nenaudojimo evangelija patrauk daug alinink, nuo Mahatmos Gandio Indijoje iki Solidarumo judjimo Lenkijoje ir iki iuolai kini ekologini judjim4 7 . Garsusis Bellegarrige'o kovos kis L'Anarchie c'est l'ordre (Anarchija tai tvarka1 1 ) dabar daugelio atmetamas kaip grynai nega tyvaus jausmo iraika. Taiau jame yra labai svarbus moralinis komponentas,
841

EUROPOS

ISTORIJA

sudarantis iuolaikinio susirpinimo, kad neapgalvotai naudojamos politins ir technins galios, pagrind. ia prasme toks anarchizmas laikomas patraukliausiu i politini tikjim" 8 . Jis atsidr viename politinio spektro gale, o kitame sto vjo politikas Bismarckas; taiau pastarasis Europos politikoje um centrin padt, o anarchistai marginalin. Otto von Bismarckas (1815 1898) XIX amiaus pabaigos Vokietijoje domina vo ne maiau negu jo sukonstruotoji Vokietijos imperija likusioje Europoje. Jis labiau negu bet kas kitas buvo architektas tos europins tvarkos, kuri iniro i 1848 met sukeltos sumaities; kaip tik tais metais Bismarckas eng politik ir nekent t met revoliucij. Jis buvo nepaprastai prietaringas ir asmeniniame gyvenime, ir politikoje. Geleinis kancleris", siaub keliania veido iraika Reichstage ar per diplomatinius susitikimus, asmeniniame gyvenime buvo iste rikas, kamuojamas nemigos ir, kaip neseniai paaikjo, morfinistas. Jis pasi turintis junkeris, prisiris prie savo dvar enhauzene ir Varzine, taiau kartu vadovavs ir didiausiai Europoje industrializacijos programai. Jis seno raugo prsikasis konservatorius ir monarchistas, niekins savo valdov, kuris prim liberaliosios opozicijos nacionalizm ir dav Vokietijai ne tik visuotin rinkim teis, bet ir socialin draudim. Jis neveikiamas militaristas, be galo tariai ir js pergali vaisius. Jis vadinamojo Vokietijos suvienijimo didvyris, nusprends palikti Didij Vokietij padalint. Jo skms laidas buvo nuostabus jgos ir santrumo derinys. Jis susikurdavo labai tvirt padt tik tam, kad paskui nugink luot savo prieininkus rpestingai atseiktomis nuolaidomis, vais galima padaryti visk, tik ne sdti ant j". Taiau Bismarcko reputacija prietaringa. Niekas negali nuneigti jo politinio meistrikumo, taiau jo moral ir ketinimai kelia daug klausim. Vokiei patrio tams ir konservatyviems apologetams jis buvo mogus, davs savo aliai ir savo emynui neturini lygi stabilumo epoch: pakanka tik pavelgti, kokie konflik tai ikilo po jo kritimo, kai Vilhelmas I I imet pilot". Taiau liberaliems kriti kams jis buvo ir lieka, pasak Isaiaho Berlino, didis ir blogas mogus". Jie iri j kaip agresori, smoningai naudojus kar kaip politikos rank (ir, kas blo giausia, skmingai); kaip apgavik, vedus demokratines formas nedemokra tiniam prsikajam reimui isaugoti; kaip tiron, lyg vzdu muus savo prie ininkus valstybins valdios instrumentais katalikus kulturkam pfu, lenkus Kolonizacijos komisija, socialdemokratus udraudimu. Bismarckas ir pats to neneig. Jis, be abejo, tikjo, kad nedidels operacijos ir maos dozs bjauri vaist yra pateisinami dalykai didesnms ligoms ivengti. Vienas i nedaugelio kairij pair jo gerbj ra: Naujj laik Europos istorij galima ireikti trij titan vardais: Napoleono, Bismarcko ir Lenino. I ios trijuls <...> Bismarc kas tikriausiai pridar maiausiai alos"4 9 . Europos ydai naujausiais laikais vaidino tok svarb vaidmen, kad j istorija tapo vairiausi mit ir nesusipratim, ir palanki jiems, ir prieik, objektu. Taiau pagrindiniai aspektai yra aiks. lugus Lenkijai Lietuvai, vienintelei
842

kurios jiems

suteikdavo palengvjimo ir saugumo pojt. Syk Bismarckas pareik: Durtu

DYNAMO

didelei valstybei, kuri ankstesniais imtmeiais ydams utikrino saug prieglobs t, prasidjo trys glaudiai susij procesai. Pirmiausia, nauja yd migracijos era. Antra, jie gavo visas pilietines teises daugumoje Europos ali. Ir treia, jie pradjo vis labiau maitauti prie tradicinius apribojimus, primestus j pai ben druomeni5 0 . yd migracija itin suintensyvjo po 1773 met Lenkijos padalijimo. Vakari ni Lenkijos srii, Poznans ir Dancigo ydai tapo Prsijos pilieiais ir galjo be joki apribojim keliauti Berlyn, Vroclav ir kitus Vokietijos miestus. ydai i Galicijos, dabar tap Austrijos pilieiais, m keltis ir kitas Habsburg provin cijas, ypa Bukovin, Vengrij, Bohemij ir Moravij, o vliau ir Vien. ydai, gyven buvusioje Lietuvos didiojoje kunigaiktystje arba rytinje Lenkijoje, dabar tapo Rusijos imperijos pilieiais, kur statymai reikalavo, kad jie gyvent tik nustatytoje sslumo zonoje (r. III pried, 85). Taiau iam statymui danai buvo nusiengiama, ir didiuosiuose Rusijos miestuose, ypa Sankt Peterburge, Maskvoje, Kijeve ir Odesoje, pradjo kurtis spariai auganios yd bendruome ns. yd migrantus, palikusius savo namus ultrakonservatyviose istorins Len kijos religinse bendruomense, m veikti kelios naujos tendencijos: haskala, arba yd vietimas, asimiliacija ir pasaulietikoji yd politika. yd migracijos mastai ir tempas smarkiai padidjo XIX amiaus antrojoje pusje. J ivykim i gimtj viet i dalies galima paaikinti demografinio slgio didjimu ir modernizacijos bei urbanizacijos procesais. yd populiacija Europoje iaugo nuo madaug dviej milijon 1800 metais iki madaug devyni milijon 1900 metais. Taiau takos turjo ir persekiojimai, o dar labiau t persekiojim baim. Valdant Aleksandrui III (1881 1894), carin valdia stengsi priversti, kad ydai laikytsi sslumo zonos statymo. Todl prasidjus masiniam bgimui danai buvo sunku atskirti migrantus nuo pabgli. imtai tkstani yd visiems lai kams paliko Rusij, persikeldami Vakar Europ ir JAV.
[pogrom as]

Prie yd migracijos daug prisidjo ir tai, kad Europoje daugjo ali, kurio se ydai turjo visas pilietines teises. ia pirmavo revoliucin Pranczija, kur 1791 met rugsjo 27 dien Konventas suteik pilietyb visiems ydams, davu siems lojalumo priesaik. ios iniciatyvos msi Konvento pirmininkas abatas Gregoire (1750 1831), kuris yd kaip lygi kitiems traktavim laik savo krik ionikosios pareigos dalimi. Debat metu markizas Clermont-Tonnere suformu lavo garsj apibrim: ydams kaip tautai reikia neduoti nieko, bet kaip indi vidams duoti visk"5 1 . Nuo to laiko teisin yd emancipacija tapo Europos liberalizmo standartiniu straipsniu ir pamau buvo gyvendinta beveik visur, iskyrus Rusijos imperij (r. III pried, 71). Taiau yd emancipacija turjo ir kit pus. Jai gyvendinti reikjo, kad i esms pasikeist ne tik visuomens, kurioje jie gyveno, bet ir pai yd elgesys bei pairos. Turjo bti paalinti ne tik i iors ydams primesti apribojimai, bet ir vidinis getas" pai yd galvose. Dabartiniai samprotavimai apie antise mitizmo aknis danai ileidia i aki pai yd segregacijos statym grietu m. Itikimi savo religijai ydai negaljo vykdyti 613 taisykli, nustatani

843

EUROPOS

ISTORIJA

POGROMAS
1881 met balandio mnes Jelizavetgrado miestas Ukrainoje tapo organizuoto pogromo arena. Tai buvo pirmasis smurto pasireikimas i itisos bangos yd ben druomeni upuolim per ateinanius trejus metus Kijeve, Odesoje, Varuvoje ir Ninij Novgorode. Rusijos valdia, igsdinta caro Aleksandro II nuudymo, maai k dar, kad neleist reakcinms draugijoms ir miest tamsuomenei padaryti yd atpirkimo oiais. Pogromas - senas rus kalbos odis, reikiantis nuniokojim, liniavim. Taip buvo vadinami koordinuoti upuolimai, nukreipti prie kitas etnines grupes; j aukos bdavo vairios, skaitant armnus ir totorius. Po 1881 met pogromas gavo specifin priereikm - taip imta vadinti organizuotus yd upuolimus1. Antroji pogrom banga ujo 1903-1906 metais. Oficialioji propaganda ydus siejo su revoliuciniais tvarkos ardytojais. 45 mons uvo Kiiniove (1903), 300 Ode soje (1905) ir 80 Bialystoke. O visoje imperijoje per tokius incidentus bta daugiau nei 800 auk. Treioji banga 1917-1921 metais pralenk visas ankstesnes. Pirmiausia skerdynes Seversko Novgorode sureng Raudonoji Armija, sugalvojusi k Muk burujus ir ydus!" Ukrainiei nacionalistai ir rus baltagvardieiai buvo dar negailestingesni. Denikino armija puikavosi kiu Biejydov, spasaj Rossiju! (Muk ydus, gelbk Rusi j !). 1700 buvo nuudyta Proskirove (1919), 1500 Fastove (1919 m. rugsjo mn.) ir 4000 Tetijeve. I viso nuudyta per 60 000 yd. Kiek i j buvo pilietinio karo, o kiek antisemitizmo aukos - tai jau kitas klausimas.2 1918 metais, nakt i lapkriio 22-osios 23-j, tuoj po to, kai lenk kariuomen atsim Lvov i ukrainiei, keliuose miesto rajonuose kilo neramumai, lenk kareiviai tvirtino, kad juos buvo audoma. Per po to surengtas skerdynes uvo 374 mons, 55 i j buvo ydai. Trys santarvinink misijos skirtingai vertino to vykio prieastis. Ar galima pagrindine skerdyni prieastimi laikyti antisemitizm, jei dauguma jo auk buvo krikionys? Nepaisant to, Lembergerpogromas buvo labai igarsintas ir Pogro mai Lenkijoje" tapo dana pokario met laikrai antrate. Didiausi iaurumai vyko kitur, taiau ne paskutin kart Lenkijai teko atlaikyti pagrindin prieikos propagan dos smg.3 [ l y a k o v a s ]

kaip rengtis, k valgyti, koki higienos ir kulto reikalavim laikytis, jei jie nor jo gyventi u udaros savo bendruomens rib; mirios santuokos buvo grietai udraustos. Kadangi pagal judaistin teis ydikumas biologikai paveldimas buvo tik motinos linija, tai yd moterys buvo pavydiai saugomos. Mergina, idrsusi itekti u neydo, galjo tiktis, kad jos isiads eima ir ji ritualiniu bdu bus paskelbta mirusia. Norint atlaikyti tok didiul socialin spaudim, rei kjo nepaprasto ryto. Todl nieko keisto, kad tie ydai, kurie isiaddavo savo religijos, danai pasirinkdavo visikai prieingas alternatyvas, skaitant ateizm ir komunizm.

844

DYNAMO

Haskala, kuri pirmiausia atsirado Berlyne, susijusi su Moseso Mendelsohno (1729 1786) vardu; jis buvo Lessingo dramos N ath an der Weise (Natanas imin tingasis") prototipas. Bdama vietimo, kuris jau seniai reiksi krikionikaja me pasaulyje, natralus padarinys, haskala siek modifikuoti grynai religin yd vietimo turin ir atverti ydams keli Europos kultr. Jos propaguotojai, vadi namieji maskilim (imanantys mons"), rasdavo alinink toliau rytus esanio se bendruomense (shtetlakh), ypa Galicijoje, kur pradjo kurtis pasaulietins yd mokyklos, o jose buvo mokoma vokiei kalba. M askilim udraudimas, kur 1816 metais paskelb Lvovo rabinas, atskleid ortodoksini yd vadov susir pinim. Ilgainiui ankstyvojo haskalos laikotarpio vietjikos idjos buvo praplstos. Kai kurie yd vadovai pradjo agituoti u visik asimiliacij, ragindami ydus dalyvauti visose vieojo gyvenimo srityse. i tendencija siek apriboti ortodoksi nes yd praktikas tik eima ir sinagoga bei iauklti ydus taip, kad jie visais kitais atvilgiais nesiskirt nuo neyd tautybs piliei. Tam reikjo sulauyti daug tabu ir neivengiamai teko kurti nauj sekt Reformuotj judaizm, atsiradus Vokietijoje 1825 metais. Reformuotasis judaizmas siek yd religijos principus sutaikyti su gyvenimo iuolaikinje visuomenje reikalavimais; i jo ipainj nebuvo reikalaujama laikytis tiek daug taisykli ir apribojim. Jis tapo daugumos migrant yd Vakar Europoje ir JAV gyvenimo norma, taiau nepa veik daugelio tradicini yd bendruomeni Centrinje ir Ryt Europoje. Vakar Europoje ir kai kuriuose didiuosiuose centruose Rytuose taisykli liberalizavimas ir asimiliacini tendencij stiprjimas atvr ydams ligi tol nere gtas galimybes. ydikos pavards pradjo vis daniau mirgti to meto finansi nink, teisinink, gydytoj, raytoj, mokslinink, artist ir politik srauose. Tai buvo epocha, vieno i sugebjusi pasinaudoti tomis galimybmis Sigmundo Freudo odiais tariant, kai kiekvienas stropus yd moksleivis neiojosi savo kuprinje ministro portfel". Reikmingos paangos pasiekta, pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje, kur 1841 metais Londono mieste baronas Lionelis de Rotschildas buvo irinktas (neprivilegijuotu) Parlamento nariu, o 1968 metais Disrae lis tapo pirmuoju Europoje ministru pirmininku. Ties sakant, Benjaminas Disraelis (1804 1881), Beaconsfieldo grafas, sefard imigranto i Venecijos vaikaitis, pats save bt priskyrs buvusi yd kategori jai. Apkriktytas kartu su visa eima, jis tapo anglikon bendruomens nariu, visiems laikams nutraukdamas ryius su judaizmu, kuris, pasak jo tvo, atkerta ydus nuo didiosios monijos eimos". Taip, kalbjo jis savo draugams, man pavyko usliuogti pai labai slidaus stulpo virn". Taiau Disraelio karjera taip pat aikiai rodo, kad asimiliacijos skm sudar grsm paiai yd bendruomens egzistencijai. Jei visi ydai bt pasek jo pavyzdiu, tai visi netrukus bt tap buvusiais ydais. Todl, migracijai ir asi miliacijai spartjant, pradjo reiktis ir stiprus prieinimasis iems reikiniams. yd nacionalizmo (sionizmo), pirma kultriniu, o paskui ir politiniu pavidalu, pradia buvo vis Europ apmusios nacionalistins tendencijos sudtin dalis;

845

EUROPOS

ISTORIJA

taiau j skatino baim, sukelta specifins yd patirties. Kultrinis sionizmas pasirod vadinamojo hebraj atgimimo veikj darbuose; jiems pavyko transfor muoti hebraj kalb i mirusios, liturgins kalbos iuolaikin kultrinio ir poli tinio gyvenimo priemon. Tarp io judjimo pradinink buvo Galicijos satyrikas Jozefas Perlis (1774 1839), filologas I . B. Levinsohnas (1788 1860) i Kremeneco, istorikas Nachmanas Krochmalas (1785 1840) i Ternopolio ir poetas Jehudehas Loebas Gordonas (1830 1892) i Vilniaus, H ak iza h Am m i (Pabusk, mano liaudie") autorius. is judjimas svarbus tuo, kad padjo pagrindus tai pasaulie tinei yd kultros atmainai, kuri po imtmeio prim Izraelis; taiau Europoje jos taka buvo menka. Prieingas iai krypiai jidi atgimimas vyko truput vliau. 1897 metais 90 procent sslumo zonoje ir Galicijoje gyvenusi yd vis dar kalbjo jidi ir lai k j savo gimtja kalba. Chasidai naudojo ir jos raytin form, bet tik religiniais tikslais. Ties imtmei sandra yd lyderiai, nusistat prie sionizm, bet kartu ir prie asimiliacin vaik mokym lenk, rus ar vokiei kalbomis, skatino jidi hebraj raidmis. Per 40 ar 50 met suklestjo yd spauda, naudojanti varian t, pasirod daug gyv beletristini krini; j naudojo ir pasaulietika vietimo sistema, ypa remiama Bundo. ymiausi jidio raytojai buvo I. L. Peretzas (1852 1915) i Zamoscs ir Isaacas Bashevis Singeris (1904 1992); jie abu ray tojo karjer pradjo kaip lenk raytojai. Politinis sionizmas nuo kit europinio nacionalizmo apraik skyrsi daugiau sia tuo, kad jo venta gimtoji em buvo u Europos rib. O iaip jau jis turjo visus kitiems to meto nacionaliniams judjimams bdingus bruous atsidavus idealistin elit; sudting ideologij, grindiam nacionalistinmis istorijos ir kul tros interpretacijomis; plat politini nuomoni spektr; masin klientr, kuri pirma reikia tikinti; daug vairiausi prie; na o vis pirma jokios praktins skms galimybs. Jis prasidjo XIX amiaus septintajame deimtmetyje pirmai siais mginimais sisti yd kolonistus Palestin. Viena i kolonist draugij, Hovere Zion (Siono draugai"), 1882 metais gavo finansin param i barono Edmundo de Rotschildo. Po poros met Katovicuose Silezijoje sionistai sureng pirmj federalin konferencij, o 1897 metais kongrese Bazelyje (veicarija) buvo kurta Pasaulin sionist organizacija (PSO). Judjimo krjai daugiausia buvo nepriklausom pair Lenkijos rabinai, tokie kaip Zvi Hirsch Kalischeris (1795 1874) i Torns arba Samuelis Mohileveris (1824 1898) i Bialystoko. Taiau vadovavimas judjimui atsidr pasauliei aktyvist rankose, kuriems vadovavo Budapete gims urnalistas Teodoras Herzlis (1860 1904), o vliau tokie veik jai kaip bankininkas i Kelno Davidas Wolfsonas (1856 1914) ir mokslininkas chemikas Chaimas Weizmannas (1874 1752) i Manesterio. Sionistins ideolo gijos uuomazg galima rasti Krochmalio knygoje Vadovas pasimetusiems (1851), taiau tikinamiausiai jis idstytas dr. Leo Pinskerio, gydytojo i Odesos, traktate Autoemancipacija (1882) ir Herzlio veikale yd valstyb (1896). I pat pradi atsirado gili praraja tarp sionizmo religinio sparno M izrach i (Dvasinis centras") bei dominuojani nacionalist pasauliei. Dideli skirtumai
846

DYNAMO

buvo ir tarp socialistinio sparno, kuris rmsi Poalei Zion (Siono darbininkai") partija, vadovaujama Davido Grno, kitaip dar vadinto Ben Gurionu (1886 1973), gimusio Plocke prie Vyslos, ir integracini yd nacionalist sparno, kuris susiformavo Vladimiro abotinskio (1880 1940) vadovaujamos sionist revizionist grups pavidalu. Vienintelis dalykas, kuriuo j vis nuomons sutapo tai, kad yd gyvenimas Europoje darsi vis sunkiau pakeliamas. Tuo metu sionizmo ateitis priklaus nuo trij didiausi sunkiai numatom dalyk nepastovaus antisemitizmo lygio, yd masi Ryt Europoje radikaljimo ir deryb dl tinka m emi plot. Joks sionistas tuo metu nebuvo sitikins, kad greit pavyks ras ti sprendim. Derybos dl sionistins tvyns nedav reikmingesni rezultat. Herzlio audiencijos pas Osman sulton 1901 1902 metais buvo bevaiss; o kai 1903 metais britai pasil jiems emi Ryt Afrikoje Kenijos auktikalnse, PSO suskilo nuo viraus iki apaios. is pastarasis epizodas sustiprino sitikinim, kad sionist svajons negalima atplti nuo istorins Izraelio ems" Palestinoje. Taiau ia linkme negaljo bti jokios paangos, kol britai nenukariavo Jeruzals 1916 metais ir nebuvo paskelbta Balfouro deklaracija. Antisemitizmas, t. y. yd nekentimas", bdingas visai Europos istorijai. Jo aknys yra religins, ekonomins, socialins ir kultrins. Taiau labai svarbus ir ydingas psichologinis sindromas, kai yd stereotip lydi j kaltinimai smokslu ir idavyste. Tai padar yd bendruomen archetipiniu atpirkimo oiu u paias vairiausias negeroves. Antisemitizmo arijos niekada neugeso ia siliepsno davo, ia vl prigesdavo, bet toki pasikeitim dsningumus iaikinti nra leng va. XIX amiaus pabaigoje tas arijas pt migracijos, dl kuri daugeliui euro piei teko susitikti su ydais pirm kart, nepalankios socialins slygos, ypa naujuosiuose miestuose, ir kylanti nacionalizmo banga, kai majo moni tole rancija etninei ir kultrinei vairovei. Neapykanta ydams iplauk paviri pogromais Rusijoje, Dreyfuso byla Pranczijoje ir nelemtuoju prasimanymu Siono imini protokolais52. Kita vertus, liberalioji vieoji nuomon man, kad kantryb ir vietimas paa lins vyraujanius nesutarimus. Labiau integruotos yd bendruomens, tarkim, angl-yd draugija Londone, vieai pasmerk tai, k jos laik sionist noru per dti antisemitizmo reikm politiniais tikslais. Pavyzdiui, 1911 metais tokia paira buvo idstyta Encyclopaedia Britannica puslapiuose: Nykstant antise mitizmui, inyks ir yd nacionalizmas"5 3 . Sunku bt dar labiau klysti. Juk ir antisemitizmui, ir yd nacionalizmui buvo lemta didti. Tam tikru mastu jie mai tino vienas kit. Daug sunkiau buvo ipranaauti, kad antisemitizmas, kuris buvo paplits tokiose alyse kaip Rusija, Lenkija ir Ukraina, kur yd gyveno labai daug, pai pavojingiausi form gaus Vokietijoje ir Austrijoje, kur yd buvo palyginti nedaug. Radikalioji yd politika ypa klestjo tarp yd masi Rytuose. Sionizmas buvo tik viena i keli konkuruojani srovi. Revoliucinis komunizmas, smer kiantis visas nacionalizmo formas, skaitant ir sionizm, turjo daug alinink ir tarp yd, tiksliau tarp buvusi yd. Jie buvo fenomenas, kur vienas i j api
847

EUROPOS

ISTORIJA

budino kaip neydik yd"5 4 . Socialistin yd darbinink sjunga arba Bun das, kurios tikslas pagerinti yd slygas tose visuomense, kuriose jie gyveno, buvo nusistaiusi ir prie sionistus, ir prie komunistus. Ir toliau lieka neaiku, kodl toks didelis Europos yd indlis visas Europos kultros sritis ir laimjimus. Tokia j veiklos raida tuo laikotarpiu kl pavyd ir pasigrjim bei pagimd daugyb spliojim. yd sugebjimai, be abejo, uga vo skaudam viet t atkakliausi Europos krikionikosios civilizacijos gynj bei t nepilnaveri, kurie akn neturini kosmopolit" ir svetimj" pasie kimuose irjo grsm sau. Taiau velgiant i laiko perspektyvos tai galima pagrstai sieti su psichologinmis paskatomis, kurios reiksi eimose, besisten gianiose veikti ne tik udar yd bendruomeni, i kuri jie pasitrauk, pasi prieinim, bet ir krikioni dominuojamos visuomens, kurioje jie stengsi isikovoti pripainim, tarum. Taip pat tai aikiai buvo susij ir su ydu aistra vietimui, kuri buvo siaknijusi Toros studijavime, taiau kuri nesunkiai buvo galima nukreipti ir kitomis kryptimis usienio kalb mokymuisi ankstyvame amiuje, teisiniam isilavinimui ar mokslo inioms gyti. Taip pat tai turtu bti susij ir su vis platesnmis ini bei ryi ribomis, kai mons, turintieji tarptau tini kontakt, gydavo pranaumo prie ukampyje uaugusius savo kolegas. Talentingiems individams tam tikras nesaugumas galjo ieiti naud. [e=mc2]
[ w ie n e r w e l t ]

inoma, dauguma yd nei klestjo, nei blizgjo. Statistikai didioji Europos yd dalis X X amiaus pradioje liko lygiai tokia pat kaip ir prie 100 met daugyb neturting, ultrareliging kaimo bendruomeni, isibarsiusi buvusios Lenkijos provincij stagnacijos apimtuose ukampiuose. Daugeliu atvilgi j pairos turjo maiau bendra su j vaik, migravusi Vakarus, negu su netur ting, ultrareliging kaimo valstiei, tarp kuri jie vis laik gyveno, pairo mis. Tie paemintieji Ostjuden buvo daugelio iankstini nusistatym objektu: taip juos traktuodavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir tie ydai, kuriems pavyko prasimuti Vokietijoje ir Austrijoje ir kurie visam laikui paliko senj ydikj pasaul5 5 . Europinis imperializmas XIX amiaus pabaigoje nuo ankstesnij io reikinio form skyrsi keliais svarbiais poymiais. Jis buvo pasaulini grumtyni dl pas kutinij tinkam eksploatuoti ali valdymo sudtin dalis. Darsi akivaizdu, jog pasaulio itekliai ne beribiai; valstybs, susikrusios kolonijines imperijas, greitai isikovojo pranaum, o kurios nespjo to padaryti, toms grs pavojus visam laikui atsidurti u Pirmosios lygos rib. Per du deimtmeius po 1875-j ketvirt ems paviriaus sausumos ugrob pustuzinis Europos valstybi. Kolo nijos buvo laikomos neatskiriama paangi pramonini ali dalimi. aliav tie kimas, pigi darbo jga ir pusfabrikaiai turjo maksimaliai padidinti motinins alies" naud. Eksploatacija padar ne tik kokybin, bet ir kiekybin uol. Kai kas, skaitant ir marksistus, man, kad didjanios varybos dl kolonij itekli turi sukelti tarptautinius konfliktus. Lenino veikalas Im perializmas kaip aukiau sioji kapitalizm o stadija (1916) buvo tipikas io anro krinys.
848

DYNAMO

WIENER WELT
Nuo 1848 iki 1914 met Vienos gyventoj skaiius padidjo penkis kartus, madaug iki 2 milijon. O yd skaiius Vienoje per t laik iaugo 35 kartus, nuo 5 000 iki 175 000 - nuo 1 procento 1848 metais iki madaug 9 procent 1914 metais. ydai trauk j Vien bgdami nuo tradicinio yd gyvenimo Rytuose, ypa i Bohe mijos ir Galicijos, ir siekdami gauti iuolaikin pasaulietik isilavinim. Dl to yd skaiius Vienos vidurinse mokyklose, universitetuose ir tarp laisvj profesij atstov buvo nepaprastai didelis. Didiausio pakilimo metais (1881-1886) jie sudar 33 pro centus vis student, o 1914 metais - 26 procentus teiss ir 43 procentus medicinos student. 1910 metais - 43 procentai pedagog buvo ydai. 1936 metais 62 procentai teisinink ir 47 procentai gydytoj Vienoje buvo yd kilms1. Taiau skaiiai dar ne viskas. Dl susiklosiusi savit aplinkybi Vienos ydai kaip kylanti specialist grup tapo buruazijos atrama. Jie buvo yms labdaros vietimui, kultrai ir menui globjai bei aktyvistai. Kaip imigrant mauma, siekianti usitikrinti lygias teises, jie sudar pagrindin liberalios politikos ir socialistinio judjimo jg. Kaip mons, vairiu laipsniu atmet savo pai kultr, jie buvo itin link prie visko, kas iuolaikika ir nauja kultros pasaulyje. J patirtys - vlesns yd migracijos Amerik akstinas. Vienos ydai buvo tik viena i pagrindini Europos avangardo jg apie 1900 metus. Taiau kaip tik yd dka Viena tapo tuo, kuo ji yra iuolaikins kul tros pasaulyje2. tai sraas vard, rodani yd talent dyd ir vairov: Muzika: Mahleris, Schnbergas, Korngoldas - kompozitoriai; Guido Adleris, muzi kologas; S. Sulzeris, religins muzikos krjas; Edas Hanslickas, kritikas; J. Joachi mas, smuikininkas. Filosofija: T. Gomperzas, L. Wittgensteinas ir Vienos ratelis; Fran kas, Hahnas, Neurathas. Teis: J. Glaseris, J. Ungeris - teisininkai; E. Steinbachas ir J. Ofneris - socialini statym leidybos specialistai; A. Loeffleris, S. Trkelis - kriminologai. Medicina: Zuckerhandlis, anatomas; Schenkas, embriologas; Steinochas, fizio logas; Gruberis, higienos specialistas; Landsteineris, hematologas; von Baschas, patologas; Pickas, farmakologas; Benediktas, neuropatologas; Karplusas, neurologas; Freudas ir Adleris, psichoterapeutai; Kassowitzas, pediatras; Kleinas, oftalmologas; Mandlis, chirurgas; Halbanas, ginekologas; Neuburgeris, medicinos istorikas. Litera tra: A. Schnitzleris, J. Rothas, S. Zweigas, R. Beer-Hofmannas, M. Herzfeldas - ray tojai; M. Szepsas, M. Benediktas, T. Herzlis, F. Austerlitzas - leidjai ir urnalistai; S. Krausas, kritikas. Politika: N. Birnbaumas, yd autonomininkas; T. Herzlis, sionis tas; Eugenija Schwartzbach, vietimo reformuotoja; Josephine von Wertheimstein, liberalaus politinio salono eiminink. Vienos yd santykis su judaizmu nebuvo paprastas. Stipri religin grup rm miesto sinagogas, kurioms vadovavo tiesmukas vyriausiasis rabinas Moritzas Gdemannas (1835-1918). Taip pat buvo ir sefard bei chasid bendrijos. Taiau daugelis t, kurie buvo laikomi ydais, patys save buvo link laikyti buvusiais ydais". Mahleris -

849

EUROPOS

ISTORIJA

vienas i daugelio, perjusi j katalikyb. O Freudas buvo i t, kurie atmet bet koki religij. A mielai ir su pasididiavimu pripastu savo ydikum, - ra jis, - nors mano poiris bet koki religij yra kritikai neigiamas 3. Taiau reikia nepamirti, kad ydai nebuvo nei vienintel, nei didiausia imigrant grup Vienoje. Slav ir vengr Vien atsikl daugiau negu yd, tik daugelis j pri klaus emiausioms socialins hierarchijos pakopoms. Nagrinjant austr antisemi tizm ties imtmei sandra negalima ignoruoti to fakto, kad jis buvo tik bendros ksenofobijos sudtin dalis. Kaip rodo inomiausio Vienos antisemito Adolfo Hitlerio pavyzdys, neapykanta ydams buvo lydima, o danai ir susimaiiusi su slav niekini mu. yd bolevizmo paranoja Vienoje buvo giliai siaknijusi. Nereikt pamirti ir pai yd prietar. Suvakarj ydai buvo link i aukto irti ydus i Ryt. Frankfurto ydas niekina Berlyno yd; Berlyno ydas niekina Vienos yd, o Vienos ydas niekina Varuvos yd. O visi jie link irti i aukto ydus i Galicijos, paius emiausius i vis" . Net vyriausiajam rabinui pasitaikydavo ireikti abejotinus jausmus. Atsakydamas vienai katalik poniai, papraiusiai jo perskaityti jos straipsn apie antisemitizm, jis atsak psichoanalitiniu stiliumi, kad be kit dalyk krikionyb atsidr hermafrodito vaidmenyje": Krikionys puola ant keli prie ydo atvaizd, lauo rankas prieais yds atvaiz d; j apatalai, vents ir psalms yra ydiki. Dauguma i j vaduojasi [i io prietaravimo] antisemitizmu. Bdami priversti garbinti yd kaip Diev, jie atsikerija likusiems ydams, traktuodami juos kaip velnius. <...> Galbt, brangioji ponia, imsite tvirtinti, kad arijai emancipavo, ivadavo ydus. Tai netiesa. Arijai ivadavo patys save i vidurini ami. Tai yra vienas i rami ir laipsnik poveiki, kuriuos yd Biblija padar monijai5. Vyriausiasis rabinas tikinjo: Judaizmas liepia man mylti ir gerbti visus mones". Kariai saldioje Vienos aplinkoje tulis buvo susimaiiusi su linksmybe. Impera torius priverstas stengtis ilaikyti pusiausvyr. Kai atvirai antiydikas politikas Karlas Luegeris 1897 metais buvo irinktas burmistru, Prancikus Juozapas atsisak j patvir tinti. Por dien pagalvojs, jis nusileido, priimdamas Luegerio paskyrim post ir kartu apdovanodamas medaliu vyriausi rabinj Gdemann.

Politin ir ekonomin imperializm lydjo smoninga kultrin misija sueuropinti" kolonijas pagal motinini ali pavyzd. ioje srityje svarb vaidmen atli ko krikioni misionieriai, nors j ryys su politine valdia ir su komercinmis kompanijomis retai buvo tiesioginis. Prieingai nei j pirmtakai, pavyzdiui, ispa n misionieriai Amerikoje, jie danai savo paskirt irjo plaiau, rpindamie si ir medicinine pagalba, pasaulietiniu vietimu, administracinmis reformomis ir technologinmis inovacijomis. Imperialistins valstybs stengsi inaudoti karin kolonij potencial. Kolo nijini pulk pasirodymas Europoje atrod ne maiau keistai nei kadaise pirm j europiei kari isilaipinimas ujriuose.

850

DYNAMO

Pasaulio emlapiui spariai usipildant, Europos imperialistai buvo priversti sutelkti dmes vis majant taikini skaii. Amerikieiai jau atsikrat koloni jins praeities. Didioji dalis Azijos buvo nukariauta dar kolonijins eros pradio je. XIX amiaus devintajame deimtmetyje liko tik Afrika, Indokinija, Kinija ir Ramiojo vandenyno salos. Reikia turti galvoje svarbius vairaus tipo kolonij skirtumus. Didioji Britani ja minimaliomis karinmis pajgomis ilaik didiausi imperij. Ji ir toliau rm si vietiniais valdovais ir vietinmis karinmis pajgomis. Delyje, i kur buvo val doma 400 milijon gyventoj Indija, brit biurokrat buvo maiau negu austr biurokrat Vienoje. Visos didesns teritorijos su brit imigrantais gavo savivald turini dominij status Kanada 1867, Australija 1901, Naujoji Zelandija ir Niufaundlendas 1907, Piet Afrika 1910 metais. O Pranczija elgsi prieingai, vykdydama glaudesns integracijos politik. Alyro ir Tuniso departamentai buvo prijungti prie Pranczijos metropolins administracijos. Oficialiai skatinama prancz emigracija iaurs Afrik, ypa i Elzaso ir Lotaringijos srii, kurias jie buvo priversti palikti po Pranczijos-Prsijos karo. Tokia centralizavimo tra dicija buvo artimesn Rusijos, o ne Didiosios Britanijos tradicijoms. Ji sukl didiuli problem, kai atjo laikas nukirsti senuosius kolonijinius ryius. Afrika, tas Juodasis emynas", itin ilgai ilaik savo geografines paslaptis. Europiei kolonijos jos iaurinse pakrantse krsi nuo seniausi laik. Taiau Nilo, drkinusio faraon emes, itakos kaip reikiant itirtos tik 1888 metais. Misionieriai tyrintojai, tokie kaip Davidas Livingstonas dar XIX amiaus atun tajame deimtmetyje ia galjo dingti keleriems metams. Antraip nei man euro pieiai, Afrikoje netrko nei organizuotos valdios, nei institucionalizuot religi j; didiul kalb ir kultr vairov paneig nuomon, kad afrikieiai buvo akmens amiaus laukiniai. Taiau petyns dl Afrikos vyko remiantis prielaida, kad is kratas ir jo gyventojai tik ir laukia, kad juos kas nors pasiimt. Taiau karins technologijos skirtumai buvo tokie didiuliai, kad net gerbtinos Vakar Afrikos karalysts galjo pasiprieinti ne daugiau u actekus ar inkus. Abisinija buvo vienintel vietin imperija, sugebjusi ilaikyti nepriklausomyb galbt dl to, kad ipaino kopt krikionyb. Kinija ir jos seniausia pasaulyje civilizacija turjo ir imperatori, kur pripai no Europos ali vyriausybs. Todl oficiali Afrikos pavyzdio kolonizacija ia buvo neleistina ir prastiniu dalyku tapo teritorijos inuomojimai bei prekybins koncesijos. Imperatorikasis Kinijos valdymas europieiams buvo toks brangus, kad 1901 metais ji net tapo jungtinio europiei protektorato objektu. is emi nantis epizodas buvo ta paskata, kuri padjo po deimties met kurti Naciona lin Kinijos respublik ir pradti iuolaikin Kinijos istorij,
[b o k s in in k a i]

Kinijos kaimyn Japonija iki 1855 met buvo visikai atsiribojusi nuo bet kokios usienio takos; nepaisant to, ji sugebjo taip gerai perprasti europiei metodus, kad per trump laik pati sukr savo kolonijin imperij, pirma Korjoje, o paskui ir Kinijos Mandirijoje. Kai Japonija visikai sutriukino Rusij 1904 1905 met kare ir sausumoje, ir jroje, tai buvo didel to meto sen sacija, sugriovusi daugel pai mgstamiausi Europos iliuzij.
851

EUROPOS

ISTORIJA

BOKSININKAI
1901 met rugpjio 14-j apie antr valand po piet tarptautinis pagalbos dalinys po deimties dien ygio i Tiendzino siver Pekin. Jis nutrauk ubarikaduoto usie niei kvartalo Pekine, kuris atuonias savaites buvo atkirstas nuo pasaulio, blokad. Nals imperatoriens valdymo saullydyje Kinij apm Boksinink sukilimas ksenofobinis judjimas, sieks ivyti visus usienio velnius" su visais j darbais. Boksi ninkus, kurie t pavadinim gavo nuo savo kinikos emblemos - Kumio teisingumui ir santaikai siekti" - siutino visa, kas tik buvo europietika - nuo geleinkeli iki krikio nybs. Jie man, kad usienio palikimas dar blog tak j pai valdiai. Mgindami ivyti usienieius, jie nedvejodami ud europiei misionierius ir diplomatus, skerd apsikriktijusius kinus, sudegino didel senamiesio dal. Jiems padjo dalis imperijos administracinio aparato, prie j prisijung ir reguliarios kin armijos daliniai. Europos istorijoje 1900 met ekspedicija Kinij buvo unikali ta prasme, kad ji trum pam sujung visas valstybes bendram reikalui. Britai, pranczai, vokieiai, italai, rusai, amerikieiai ir japonai kartu puol slopinti bendr grsm. Ginti usieniei kvartal msi vairi tautybi jrinink dalinys, vadovaujamas brit ministro sero Claudeo Macdonaldo. 20 000 kari pagalbos dalinys, kuriam vadovavo generolas seras Alfre das Gaselee, susidjo i rus, amerikiei, japon kari ir ind kariuomens brigados. Rugsjo pabaigoje atvyko nuolatinis 20 000 kari ekspedicinis korpusas, vadovauja mas feldmaralo grafo von Waldsee, taiau tik tam, kad netrukus bt ivestas. Mat europiei solidarumas i karto subyrjo, kai tik tiesioginis pavojus buvo likvi duotas. Vokietija ir Italija reikalavo daug didesni reparacij negu j partneriai. Rusija atsisak dalyvauti persekiojant atsakingus u skerdynes kinus. Ties sakant, tie rus daliniai, kurie anksiau buvo um Mandirij, ten patys sureng dar didesnes sker dynes. Didioji Britanija ir Vokietija baigiamj konvencij traktavo labai skirtingai. Ne pirm ir ne paskutin kart visi dalyviai pademonstravo, kad Europos vienyb, jei tik ji egzistavo i viso, geriausiu atveju pasitenkino tik trumpalaikiu laimjimu1.

Ilgiausiai iliko nepaliestos Ramiojo vandenyno salos. Paskutinieji imperializ mo istorijos ingsniai buvo Samoa salos vakarins dalies umimas (Vokietija, 1898 m.) ir Havaj umimas (JAV, 1900 m.), bei bendros angl-prancz domi nijos krimas Naujuosiuose Hebriduose (1906). Europos imperializmas europizacijos1 1bdu dav visam iuolaikiniam pasau liui daug patirties, taiau kartu pai Europ jis padar vairi tamp ir tak objektu. Jis suskald Europos tautas tas, kurios rod esanios imperiumgltig (vertos sudaryti imperijas") ir tas, kurios to nevertos, taip prilipdydamos dar vien aukt prie senesns istorini" ir neistorini" taut kategorijos. Imperijas sukrusioms alims jis smarkiai paskatino ekonomikos augim, taigi ir karinio potencialo didjim, pakreipdamas strategin pusiausvyr Vakar Europos nau dai. Imperializmas labai padidino Europos inias apie neeuropines kultras ir

852

DYNAMO

apie egzotikus kolonijinius produktus. Kai kuriais atvejais, pavyzdiui, Didio sios Britanijos, jis praplt moni inias apie Tibet ir Beuanalend tiek, kad jie inojo apie juos daugiau u kitus savo kaimynus Europoje. Jis taip pat sustip rino iankstines europiei religines ir rasines nuomones, sukurdamas barjerus ir kompleksus, gyvavusius ilgiau negu egzistavo paios imperijos. Tos iankstins nuomons, prietarai buvo gan kratutiniai; pavyzdiui, 1904 metais Hamburge vietinio zoologijos sodo aptvare buvo rodomas pulkelis Samoa moter5 6 . Kaip ir pranaavo pesimistai, imtmeio pabaigoje pradjo siliepsnoti koloni jiniai konfliktai. 1898 metais Vokietija ir Pranczija vos iveng susidrim, kai j ekspediciniai korpusai akis ak susitiko Fashoda vietovje Sudane. 1899 1902 metais Didiosios Britanijos kar su dvejomis br respublikomis Piet Afrikoje komplikavo tai, kad brus rm Vokietija. 1906, o vliau ir 1911 metais prancz veiksmai uvaldyti Marok sukl aktyvius Vokietijos protestus. Taiau n sykio varybos dl kolonij nesibaig visuotiniu karu. Jos tikrai didino bendr nepasi tenkinim; taiau paprastai konfliktus pasisekdavo suvelninti tokia paia atvir dur politika" komercijos srityje, kokia buvo taikoma Kinijoje ir Maroke. Svarbiausias dalykas imperinei skmei buvo jrin galyb. Karo laivai pasau linei prekybai kontroliuoti buvo svarbs tokiu mastu, apie kok sausumos armijos negaljo net svajoti. (Klasikin veikal ta tema Jr galybs taka istorijai 16601783 metais para JA V admirolas Alfredas Thayeris Mahanas 1890 metais). io klausimo svarba ypa padidjo 1898 metais, kai per Ispanijos kar su Ameri ka JAV karinis jr laivynas atm i Ispanijos vis virtin jai vis dar priklausiu si kolonij nuo Kubos iki Filipin. Tuo paiu metu Vokietijos karo ministras von Tirpitzas prim strategin sprendim pradti gyvendinti laiv statybos pro gram ir mesti ik Didiosios Britanijos karini superlaiv flotilei. Imperin Rusija vlyvuoju savo egzistavimo laikotarpiu buvo puikus vris. Jos akivaizdius trkumus kompensavo i pairos neisenkami jgos ir energijos itekliai. Kai kas Alexis de Torqueville'is ir kiti jau seniai j laik vienin tele valstybe, galinia ateityje mesti ik JAV. Ji turjo didiausi pasaulyje vientis valstybs teritorij, didiausi Europoje gyventoj skaii ir didiausi pasaulyje armij. Ji buvo pagrindinis ems kio produkt eksporto altinis Euro poje ir su savo neapsakomais mineralini aliav itekliais didiausia usienio investicij gavja. Kultros srityje Rusija neseniai isiver priek, tapdama vie na i rykiausi vaigdi Europos padangje. Rus kalba, kurios literatrins tradicijos anksiau buvo ribotos, pasiek brandos ami. Pukin, Lermontov, Tolstoj, Dostojevsk ir echov galima priskirti prie pasaulins literatros gigant. Musorgskio, aikovskio, Rimskio-Korsakovo muzika tapo nepralenkia ma. Rus baletas ir Stanislavskio teatrin mokykla m pirmauti Europoje. Socia liniu atvilgiu Rusija vis dar rmsi atsilikusia buvusi baudiaunink valstietija. Taiau valstiei dalia gerjo; jokiame kitame krate valstiei klausimas nesusi lauk tokio dmesio. P. A. Stolypino 1906 1911 met agrarin reforma suteik valstieiams galimyb palikti kaimo bendruomenes ir isipirkti em. Europiei akimis irint, Rusijos atsilikim maskavo caro rm blizgesys ir rus aristokrat, pirkli, meninink ir profesori, kurie buvo gerai integravsi visas Europos
853

EUROPOS

ISTORIJA

gyvenimo sritis, srautas. Vyravo nuomon, kad po 1905 met Rusija padar rim t paang liberalizavimo linkme; nacionalinio klausimo aktualumas gerokai sumajo. aliai labiausiai reikjo stabilumo; vidaus krizes vis sukeldavo kar su kitomis alimis alutinis poveikis. Kad galt realizuoti savo didiul potencial, Rusijai reikjo taikos Europoje pratsimo neribotam laikui. [e r n o b y l is ] Vlyvojo laikotarpio Vokietija buvo alis, labiausiai nusivylusi savo imperine patirtimi. Daugeliu atvilgi ji buvo pavyzdin XIX amiaus valstyb iuolaiki n, mokslin, nacionalin, klestinti ir stipri. Taiau Vokietija lyginama ir su puikia maina, kurios vienas vartas atsileido ir ji pradjo vibruoti, perkalto ir pagaliau jos sprogimai sugriov vis fabrik. Valdant Vilhelmui II (1888 1918), kurio nudivusi ranka buvo laikoma jo alies trkum enklu, Vokietija tapo arogan tika ir agresyvi. Jos industrializacija vyko vliau negu Didiosios Britanijos ir Pranczijos, o politikai ji susivienijo tik 1871 metais. Dl to kolonijin Vokietijos imperija negavo toki mast, kokie, atrodyt, pritikt jos savigarbai ir sugebji mams. Vokiei idjos apie Lebensraum (gyvybin erdv") pirmiausia ikilo dl jos kuklaus kolonij grobio. Objektyviai irint, Vokietijos nuskriaustumas buvo labiau sivaizduotas negu realus: jos ekonominis siskverbimas gretimas Ryt Europos sritis su kaupu kompensavo tolim kolonij neturjim. Taiau psicholo ginis ios alies nepasitenkinimas buvo labai gilus. Kaizeriui ir jo dvarui neatrod, kad taika yra geriausia priemon Vokietijos viepatavimui Europos politinje ir ekonominje scenoje pasiekti. [e=mc2] Modernizmas. Politin nerim Europoje atitiko daug fin de siede (XIX amiaus) kultrini tendencij, kurios danai visos kartu vadinamos vienu bendru moder nizmo terminu. Modernizmas apm vis eil esmini nukrypim nuo tradicijos. Jie buvo daug didesni u prastinius intelektualins mados svyravimus. Kaip para vienas kritikas, Buvo atvirai atsisakyta penki Europos imtmei pastang"5 7 . Modernizms paveik visas meno ris ir teoretikai danai koreliuoja j su kitais fundamentaliais tos epochos laimjimais Freudo psichologija, Einteino relia tyvumo torija, Frazerio antropologija ir net su anarchist politika. Galima giny tis, buvo tai ar nebuvo tiesioginis politini ir socialini tamp atspindys, taiau neabejotina, kad jis sukl gilaus nerimo jausm,
[a ric ija ] [g a rs a s ]

Talentingasis ir nepastovusis vokietis Friedrichas Wilhelmas Nietzsche (1844 1900), Bazelio universiteto profesorius, ireik daug labiausiai okiruojani savo epochos mini. Syk jis filosofus palygino su dinamito gabalais, o savo vei kaluose Taip kalbjo Zaratustra (1883 1884), Apie morals genealogij (1887), Stab saullydis (1889) ir Valia valdyti (1901) toliau sprogdino sigaljusias pai ras. Jis koneveik krikionyb, demokratij ir vis pripaintas morals formas. Moral tai individ bandos instinktas", aikino filosofas. O religija tai gryniausi prasimanym pasaulis". iuolaikin visuomen verta tik paniekos. Vietoj jos jis adjo imokyti, kaip tapti virmogiais". Valdantysis elitas visada dominavo remdamasis prievarta. viesiaplauks bestijos, itrokusios grobio ir pergali, su niekuo nesupainiosi". Galiausiai narsiai pareik: Gott ist tot (Dievas mir"), pridurdamas: kokioje nors oloje gal dar ir iliko jo elis". Jo nuomone, Dievo mirt reikia traktuoti kaip ilaisvinant vyk.
854

DYNAMO

ERNOBYLIS
Czamobyl (ernobylis), miestelis Radomo apskrityje, u 120 varst nuo Kijevo ir u 140 varst nuo Radomylio, ant aukto kranto ties Uo ir Pripets upi santaka, u 20 varst nuo Pripets santakos su Dnepru [...] ernobylio pilis stovi vaizdingoje vietoje ant kalno, o pakalnje susilieja Uo, Pripets ir Brahinkos ups plaiais sm ltais krantais [...] iuo metu ernobylis priklauso grafui Vladislavui Chodkeviiui [...] ernobylyje gyvena tai tiek abiej lyi gyventoj: 2160 staiatiki, 566 senti kiai, 84 katalikai, 3683 izraelitai [...] Pragyvenimo altiniai - vejyba ir upi laivyba [...] paiame miestelyje auginama labai daug svogn [...] Uoste sustoja labai daug prekybini laiv1. Lenk Slownik geograficzny (Geografinis odynas), i kurio paimta i itrauka, buvo ileistas 1880 metais; jo pavadinimas parinktas siekiant apgauti carin cenzr. Leidinyje aprayti visi miestai ir kaimai, kadaise priklaus Lenkijos epospolitai. er nobylis buvo miestelis, bdingas tai plaiai teritorijai, kuri kadaise priklaus Lenkijai, o vliau atiteko Rusijos imperijai ir Soviet Sjungai. Jame gyvenantys ydai tikriausiai vadino jj savo ttlu (shtetl). imtmeiais ia vieni alia kit gyveno lenk emval diai, yd miestelnai ir rusinu valstieiai. ernobylio vardas pirm kart raytiniuose altiniuose pamintas 1193 metais kaip rusinu kunigaikio Riuriko II Rostislaviiaus mediokls namelis. Po kiek laiko jis ati teko Lietuvos didiajai kunigaiktystei ir tapo karalikuoju kaimu. Pilis buvo pastatyta apsiginti nuo plikaujani totori. 1566 metais, likus trejiems metams iki Lietuvos didiosios kunigaiktysts provincij Ukrainoje perdavimo Lenkijos karalystei, erno bylis visam laikui buvo atiduotas karaliaus kavalerijos rotmistrui Filonui Kmitai, kuris nuo to laiko m vadinti save Kmita ernobylieiu. Vliau vedyb keliu jis atiteko Sapieg, o 1703 metais Chodkevii eimai. Po antrojo Lenkijos padalijimo 1793 metais jis buvo prijungtas prie Rusijos imperijos. ernobylio religin istorija labai turtinga. yd bendruomen, kuri vliau ia sudar absoliui daugum, tikriausiai prasidjo nuo Filono Kmitos atsigabent yd agent ir nuominink per lenk kolonizavimo kampanij. Vliau bendruomenje atsirado chasid ir ortodoksini yd. Dauguma io rajono ukrainiei valstiei po 1596 met tikriausiai perjo graik katalik (unit) tikjim, taiau tik tam, kad juos vliau carai jga perkrik tyt rus staiatikiais. 1626 metais, per pat kontrreformacijos kart Lukas Sapiega ia pastat banyi ir kr domininkon vienuolyn. Tuo metu ernobylis tikrai buvo tolerancijos prieglobstis. Buvo grup senj apeig katalik, nepripastani Tridento susirinkimo nutarim, o XVII amiuje i Rusijos atvyko ir sentiki grup. Jie visi iveng 1648-1654 met Chmelnickio sukilimo bei 1768-1769 met sukilimo baisybi, kai vie nas i sukilli vad Bondarenka buvo sugautas ir Chodkeviiaus husar iauriai nuu dytas. Carin valdia 1832 metais sekvestravo dominikon vienuolyn, o 1852 metais sentiki banyi. Nuo 1880 met ernobylio likimas labai permainingas. 1915 metais j buvo um vokieiai, o vliau, per pilietin kar, dl jo kovojo bolevikai, baltieji ir ukrainieiai. Per

855

EUROPOS

ISTORIJA

Lenkijos kar su sovietine Rusija 1919-1920 metais j i pradi um lenk armija, o paskui raudonoji kavalerija. 1921 metais ernobylis prijungtas prie Ukrainos SSR ir patyr daugyb auk per stalinin kolektyvizacijos kampanij ir siaubingj bad. 1936 metais, valant pasien, i ia buvo ikeldinti lenkai. yd bendruomen naci iudyta per 1941-1944 met vokiei okupacij. Po dvideimties met miestas pasirinktas kaip vieta vienai i pirmj sovietini atomini elektrini. Nuo 1991 met jis priklauso Ukrainos respublikai,
[p j tis ] [ r a i t e l i p irm o ji]

Didiojoje Sovietinje enciklopedijoje n vienas i i fakt neminimas. ei eilu i inutje kalbama tik apie Ukrainos SSR provincijos miest su ketaus liejykla, sri gamykla, upi laiv remonto baze, gamybinio-meninio susivienijimo cechu ir medicinos mokykla2. Taip jau atsitiko, kad ernobylio pavadinimui paimtas slavikas odis, reikiantis pelyn arba kartj kiet (Artemisia absinthium), kuris auga miest supaniose pelk se. Biblijoje odis pelynas" vartojamas kaip kartumo, o kartu ir kaip Dievo rstybs sinonimas: Tada i dangaus nupuol didel vaigd, liepsnodama tarsi deglas, ir nukrito ant tredalio upi ir ant vandens altini. vaigds vardas yra Metl [...] ir daugyb moni numir nuo apkartusio vandens3. Tiems, kurie Naujj Testament supranta paraidiui, tikrai gali atrodyti, kad spro gimas ernobylio atominje elektrinje 1986 met balandio 26-j buvo Dievo rsty bs pasireikimas.

e = mc 2
1896 met sausio 28-j Vokietijos vidaus reikal ministerija dav teigiam atsakym vien gan neprast pilietybs atsisakymo praym. Praantysis, gyvenantis veicari joje, buvo tik 16 met. Jis neilaik stojamj egzamin Ciricho Eidgenssische Technische Hochschule (Federalin auktoji technikos mokykla, ETH) ir moksi kanto no mokykloje Arau mieste. Ulme gims ir Miunchene uaugs pabglis mokinys nekent grieto vokikosios mokymo sistemos reglamento. Jam nepatiko katalikika pradios mokykla, jis anksti pabgo i savo gimnazijos. Kai eima persikl Milan, jis pasijuto labai nesaugus. Kaip ir daugelis jaun buvusi yd, jis nusiteiks prie religij ir pacifistas, j trauk radikalusis socializmas. Buvo gabus tik matematikai. Kai pagaliau Albert Eintein (1879-1955) vis dlto prim ETH, jis bgdavo i paskait, o laboratorijose darydavo paties sumanytus elektrodinaminius eksperimen tus. Draugavo su Friedrichu Adleriu, kuris Vienoje vliau nuud Austrijos premjer. Dirbdamas veicarijos patent inyboje Berne 1901-1905 metais, Einsteinas ir toliau suko galv dl Maxwello, Hertzo ir Macho darb teorini padarini. Sakoma, jog Einteinui tarim, kad laikas ir erdv yra reliatyvs, sustiprino jo kas dieninis vainjimas tramvajumi Kramgasse gatve Berne, kai jis sivaizduodavo, jog prie bokto su laikrodiu lekia viesos greiiu. Darydamas prielaid, kad viesos bangos,

85 6

DYNAMO

atspindinios jo atvaizd, juda tokiu pat greiiu, jis ne vienerius metus suko galv, gals ar negals ivysti savo atvaizd tramvajaus vairuotojo veidrodyje. Bet kokiu atveju reliatyvumo ir vienalaikikumo" principu Einsteinas ireik, kad gamtoje nra momen tini sveik. Jei viesos greitis yra absoliutus ir sudaro 300 000 km/s, tai laiko ir erdvs intervalai yra reliatyvs. 1905 metais urnale Annalen der Physik \\s ispausdino straips n, pavadint Ar kno inercija priklauso nuo jo energijos kiekio? Jame pateikta lygtis, kuriai buvo lemta padaryti perversm klasikinje fizikoje ir padti pamatus branduoli niam amiui: e = mc2, kur e = energija, m = mas ir c = viesos greitis. Vliau savo Specialij reliatyvumo teorij Einsteinas papild Bendrja reliatyvumo teorija (1916), kuri pakeit Newtono visuotins traukos dsn. Tai buvo svarbus indlis kvantin fizik. 1914 metais jis perjo dirbti kaizerio Vilhelmo institut Berlyne, o 1921 metais gavo Nobelio premij. Kol jo teorijos dar nebuvo rodytos, Einsteinas jaut nuolatin nerim. Jei pasirodys, kad reliatyvumo teorija teisinga, - syk pasak jis, - tai vokieiai vadins mane vokieiu, veicarai - veicaru, o pranczai vadins mane dideliu mokslininku. Taiau jei tik paai ks, kad i teorija klaidinga, tai pranczai vadins mane veicaru, veicarai - vokieiu, o vokieiai vadins ydu 1. 1933 metais, kai Einsteinas Paryiuje iekojo prieglobsio nuo naci, College de France atsisak priimti j darb dl to, kad buvo Vokietijos pilietis, taip priversdama ivykti JAV. Europa prarado savo viesiausi prot.

Atrodo, kad Nietzsche skelb, jog gyvenimas u stiprij valdios rib neturi prasms. Prieai laik j blogio ir rafinuoto iracionalumo pranau. Jis filosofijai tapo tuo, kuo religijai buvo Kierkegaardas. Jie abu egzistencializmo pradinin kai. Krikionyb nusprend atskleisti, kad pasaulis bjaurus ir blogas, ir padar j bjaur ir blog", pareik Nietzsche"5 8 ,
[k v a ily b ]

Ne maesn tak turjo ir ipreparuota Nietzsches filosofijos versija, kuri skleid jo sesuo. Elisabetha Nietzsche-Foerster (1846 1935), kuri 1886 metais tapo arij" Nueva Germania kolonijos Paragvajuje vadove, slaug savo mirtan t brol ir perm jo idjas. Ji draugavo su Wagneriu ir Mussoliniu, garbino nacius ir Nietzsches vard susiejo su rasizmu ir antisemitizmu. Elisabethos laido tuvse dalyvavo ir apsiaarojs fiureris5 9 . Sociologikai Nietzsches pairas galima vertinti kaip intelektualo pasibjau rjim masi ratingumo didjimu ir apskritai masine kultra. Joms pritar tarp tautinis meninink ir raytoj ratelis; jie norjo sustiprinti barjer, skiriant auk tj kultr" nuo emosios kultros" ir taip isaugoti savavalikai prisiimt idj aristokratijos vaidmen. Tokiu savo elgesiu jie tapo tinkamais partneriais modernizmui mene, nes vienas i svarbiausi modernizmo patrauklumo bruo buvo tai, kad jis nesuprantamas mogui i gatvs. Masin kultra sukr Nietzsch kaip opozicij sau, rao iuolaikinis kritikas, kaip antagonist. Didiulis jo idj populiarumas tarp X X amiaus pradios intelektual rodo, kok smy kl masi grsm"6 0 .
857

EUROPOS

ISTORIJA

GARSAS
1888 met pabaigoje ar 1889 met pradioje nusenusio poeto Roberto Browningo jo namuose Londone papra padeklamuoti kai k i savo krini, nordami pareklamuo ti Edisono patobulint fonograf". Poetas pradjo nuo populiariausio savo eilraio: I sprang to the stirrup, and Joris, and he; I galloped, Dirck galloped, we galloped all three. God Speed!" cried the watch, as the gatebolts undrew; Speed! echoed the wall to us galloping through. Behind shut the postern, the lights sank to rest, And into the midnight we galloped abreast. Not a word to each other, we kept the great pace Neck by neck, stride by stride, never changing our pace; I turned in my saddle, and ... and ,..1 ( baln iokau, ir Joris, ir jis; Ir - uoliais, tik uoliais mes visi trys. Skms jums! - ir sargas atkl vartus; Skms!" - atkartojo jam aidas kurtus. Vl sklst uov, neliko vies. Nakties tamsumoj, ant savj irg N odio netar, mes skubam labai. Ritmingai ir lygiai uoliuoja irgai. Balne pasisuks, a ... a ...) Po keli eilui jis usikirto ir prisipaino, jog umiro odius, paraytus daugiau nei prie keturiasdeimt met. Atsipeikjs, klausytojams plojant pareik, kad nieka da nepamir tos dienos, kai deklamavo garsiajai pono Edisono mainai. is improvi zuotas deklamavimas, kurio net data tiksliai neinoma, amintas viename i anksty viausi ilikusi garso ra2. Tais paiais metais vokietis Emileis Berlineris pademonstravo savo gramofon, kur vietoj vako cilindr buvo panaudoti lengvai kopijuojami diskai. Gaminami aisl firmos Kmmerer und Reinhardt Valtershauzene Tiringijoje, gramofonai greit tapo garso ra , skirt masinei rinkai, pagrindu ir svarbiu iuolaikinio gyvenimo bruou3. Galimyb rayti gars i esms pakeit muzikos pasaul ir jos painim. Pavyz diui, 1991 metais minint Mozarto mirties duimtsias metines buvo galima surengti parod, rodani kaip kito gars kokyb ir kaip didjo j vairov per pastaruosius du imtus met. Vienos Neue Burg lankytojai gaudavo stereofonines ausines, reaguojan ias infraraudonj spinduli signalus pereinant i vienos garso zonos" kit. Jie galjo klausytis, kaip Leopoldas Mozartas pats grie smuiku itraukas i savo garsio jo pradiamokslio Grndliche Violinschule, ileisto tais metais, kai gim Wolfgangas, arba palyginti bevotuvini rag ir trimit garsus su iuolaikini puiamj instrument garsais, igirdo vieno i pirmj nepaprastai ltu tempu atliekamos operins muzikos

858

DYNAMO

rao 1900 metais - Wilhelmo Herscho, dainuojanio arij O Isis und Osiris , arba ste bjo, kaip kompiuterizuoto sonografo ekrane analizuojamas Editos Gruberovos dai nuojamos Nakties karaliens harmoninis diapazonas. Deja, paties Mozarto lankytojai negaljo pasiklausyti. Taiau net menkiausi muzikin isilavinim turintys sitikino, kaip smarkiai laikui bgant pasikeit Mozarto partitr atlikimas. Jiems buvo vaizdiai pade monstruotas besikeiiantis Mozarto gars pasaulis"4. Garso raymo menas padar tikr revoliucij moni vaizdiniuose apie savo praei t. Iki 1888 met istoriniams raams trko vieno i svarbiausi kasdienybs element jie buvo nebyls. Dokumentai ir kiti mogaus rank kriniai - kurti ir nebyls. Juose nerasime n pdsako Napoleono mi gausmo, Beethoveno koncert tempo, Cavouro kalb intonacij. Po 1888 met istorija buvo garsinta" ir tai j nepaprastai praturtino. Nacionalinis Brit Bibliotekos garso ra archyvas, kuris turi ir mintj nesklandaus Browningo deklamavimo ra, yra tipikas pavyzdys deimi panai kolekcij, dabar esani kiekvienoje Europos alyje. Pirmoji tokia fonoteka atidaryta Paryiuje 1910 metais. Tarptautins garso archyv asociacijos (IASA) nari kolekcijos labai vai rios - nuo didiuli, priklausani nacionalinms radijo korporacijoms, iki visai ma, kurias turi vietins ar privaios firmos. Be muzikos, jose yra ir folkloro, literatros, radi jo, sakytins istorijos ir dialektologijos skyriai5. Ryt Europoje grafas Tolstojus vienas i pirmj paliko savo balso ra ateities kartoms. 1910 metais urnalo Talking Machine News (Kalbanij main naujienos") kovo mnesio numeryje buvo raoma: Ileistas potvarkis, draudiantis pardavinti Tolstojaus balso raus carins imperijos teritorijoje. Kada gi slavai sukils ir padarys gal tokiam akiraio siaurumui?"

KVAILYB
Nietzsche syk skundsi, kad istorikai niekada nerao apie dalykus, daranius istorij tikrai domia - pykt, aistras, neimanym, kvailyb. Tikriausiai jis kalbjo apie vokiei istorik mokykl. Juk, pavyzdiui, Lenkijoje buvo sena tradicija analizuoti praeit vado vaujantis yd ir dorybi kriterijais. Klasikinis Bochenskio veikalas Kvailumo istorija Len kijoje buvo ileistas 1842 metais . 1985 metais disidentas istorikas Adamas Michnikas savo ataskait apie lenk pasiprieinim komunizmui pavadino Garbs istorija2. Dabar jau visi ino, kad mentaliteto tyrinjimas yra vienas i svarbiausi istoriko rpesi. Antai amerikiei istorikas parod, kad kvailyb jo per vis Europos istorij nuo pat jos pradios iki pabaigos. Trojieiai sileido medin arkl; renesanso laikais popieiai iprovokavo protestant atsiskyrim; brit valdia pastmjo amerikiei kolonistus sukilti ...3 Taiau kiekvienas gali pasimokyti i klaid. Sena lenk patarl sako Polak mdry po szkodzie (Lenkas gudrus po to, kai patyr nuostol"). Blakeas panaiai kalbjo savo Pragaro patarlse: Jei kiekvienas kvailys atkakliai laikytsi savo kvailybs, jis tapt imintingas". Tikroji kvailyb reikiasi tuo, kai kartojama ta pati klai da. Taigi Europos istorij galima parayti vadovaujantis ir tokiu aspektu,
[a n n a le s ]

859

EUROPOS

ISTORIJA

velgiant i laiko perspektyvos labiausiai okiruoja tas pyktis, su kuriuo Nietzsche ir jo gerbjai niekino mases". Daug, tikrai per daug yra gimusi, kalbjo Nietzsches Zaratustra, ir jie kybo ant ak oi kaip per ilgai". Veikale Valia valdyti Nietzsche kviet, kad auktesnieji mons paskelbt kar masms <...>. Didioji dauguma moni neturi teiss egzistuoti". Asmeniniame laike, paraytame 1908 metais, D. H. Lawrence'as, k tik susipains su Nietzsches vei kalais Kroidono vieojoje bibliotekoje, tai taip sivaizdavo duj kamer neskaus mingai atsikratyti moni pertekliaus:
Jei bt m ano valia, pastatyiau m irties kamer, ne m aesn kaip K ritolo rmai Londo ne, kurioje tyliai grot karo orkestras ir bt rodom i kino filmai; tada a ieiiau skers gatvius ir didisias gatves, ir atsivesiau tenai juos visus ligon ius, suluointus, sualo tus; velniai sivesiau vid, o jie yp sotsi ir dkot man; paskui orkestras tyliai ugrot Aleliuja chor.61

Tai tai koks perlas pasirod karaliaus Eduardo laik Anglijoje 33 metus prie Osvencim. Panaias, tik gilesnes mintis skelb ir H. G. Wellsas (1866 1946), ateities pranaautojas, socialistas, knyg Laiko maina (1895) ir Pasauli karas (1898) autorius, vienas i populiariausi ir vaisingiausi XIX amiaus raytoj. Savo Nuojautose (1902) jis atsiskleid kaip entuziastingas eugenikos alininkas; is mokslas apie moni gimins gerinim reikalavo naikinti silpnesnius, emes nius, nepageidaujamus mones. Ir kaip Naujoji respublika elgsis su emesnmis rasmis, su juodaisiais <...>, geltonaisiais <...> ir tais tikrais civilizuoto pasaulio termitais ydais?" klaus jis6 2 . inoma, svarbu suvokti, kad mass", taip plstamos j niekintoj, niekada neegzistavo ir neegzistuoja. Matome tik minias; taiau mas vis galim mini suma, [yra] minia savo metafiziniu aspektu [...], metafora [...], kitus mones paverianti konglomeratu [...] [ir] atimanti i j individualyb, kuri priskiriame patys sau ir monms, kuriuos pastame"6 3 . Tuo paiu metu marksizmas sukl intelektualinius ginus, ijusius toli u siaur politikos rm. Pavyzdiui, ankstyvieji istorinio materializmo variantai buvo paskata Dvasios filosofijai, kuri ipltojo Neapolio raytojas Benedetto Croc (1866 1952). Jo veikalai Estetika (1902), Logika (1905) bei Istoriografijos teorija ir istorija (1917) paskatino Neapolio, iuolaikins Europos ir to meto Ita lijos istorinius tyrinjimus. Atmesdamas metafizik ir religij, Croc pabr mo ni intuicijos vaidmen ir istorijos, kaip tobuljanios dvasios, tyrinjimo svarb. urnalas Critica, filosofo steigtas 1903 metais, pus imtmeio buvo tribna jo idjoms skleisti. Vlesniu gyvenimo laikotarpiu Croc tapo ital faizmo opozi cijos lyderiu. Sigmundas Freudas (1856 1939), austr gydytojas, psichoanalizs teorijos ir praktikos pradininkas. Jo darbai turjo didels takos ne tik naujoms medicinos moksl akoms psichologijai ir psichiatrijai, bet ir visiems humanitariniams mokslams, kurie domisi mogaus proto ir asmenybs veikla. Pradjs nuo hip nozs, jis ityr pasmons procesus, kuriais mogaus smon ginasi nuo iorini ir vidini spaudim. Be kitko, jis atskleid seksualumo vaidmen pasmons gyve860

DYNAMO

nime ir jo slopinimo tak neurozi atsiradimui. Po Sapn aikinimo ileidimo 1900 metais Freudas susilauk daug pasekj, kurie netrukus kr Tarptautin psichoanalitik draugij. Taiau atsirado ir nesutarim, ypa po to, kai vienas i ankstyvj Freudo bendraygi Carlas Jungas (1875 1961) knygoje Pasmons psichologija (1912) pristat kolektyvins psichoanalizs" koncepcij, kartu iskirdamas intravertines ir ekstravertines asmenybes. Knygoje Civilizacija ir ja nepatenkintieji (1930) Freudas rodinjo, kad geism slopinimas, kurio reikalauja gyvenimas isivysiusiose visuomense, laim daro beveik nemanoma. Naciams vedus savo valdi, Freudas 1938 metais buvo priverstas bgti Anglij. Tuo metu psichoanaliz jau turjo daug srovi ir daug kritik; taiau ji dieg nauj nerimasting matmen moni savivok: Ego nra eimininkas net savo namuose
64

Dekadentizmas kaip meninis judjimas gali bti laikomas vlyvojo romantiz mo padariniu. Jis atsirado i noro atskleisti kratutines moni juslingumo patir tis. Nepaisant to, kad proces lydjo begaliniai skandalai, jis dav Europos kultrai kelet krybikiausi edevr. Jo ryius su romantiniais pirmtakais gali ma atsekti per Charles' Baudelaire' (1821 1867), ivertus prancz kalb De Quincey ir Poe krinius. Baudelaire'o rinkinys Les Fleurs du M a l (Piktybs gls", 1857) vliau buvo laikomas poetinio simbolizmo manifestu; is stilius siek po bjauriu realybs paviriumi surasti paslptus tvarkos ir groio atitikmenis":
La N ature est un tem ple o de vivants piliers Laissent parfois sortir de confuses paroles; L'homme y passe travers des forts de sym boles Q ui le regardent avec des regards fam iliers. (Gamta it ventykla, kurios kolonada Skivytais frazi neryki derm ingai skam ba Ir sim boli tankynm sm onje tampa, M us vilgsn iais gim iningais lydi visada.)65

Eilratyje Kvietimas kelion Baudelaire'as isiruoia sivaizduojamj roj, kur visa yra tvarka ir grois, malonumas, ramyb ir palaima" La, tout n'est qu'ordre et beaute, / Luxe, calme et volupt. Baudelaire'o pasekjai, ypa Paulis Verlaine'as (1844 1896) ir Arthuras Rimbaud (1854 1891) pasiek toki poeti ni efekt, kuriuos galima laikyti impresionist dailinink, kuriais jie vieni i pirmj m avtis, paveiksl lingvistiniais atitikmenimis:
Les san glots longs D es violon s De lautom ne B lessent mon coeur D'une langueur M onotone.66 (Rudens rauda N ykia gaida Skam bs laukuos Jos ilgesys M ane draskys irdis kraujuos)

A noir, E blanc, I rouge, U vert, O bleu: v o y elles67 (A juoda, E balta, I raudona, U alia, O m lyna tai balss).

861

EUROPOS

ISTORIJA

U savo ik dekadentams teko brangiai sumokti. Verlaineas teig, jog dekadansas tai <...> aukiausio lygio civilizacijos rafinuoiausios mintys1 1 . Taiau jam pritar tik nedaugelis aminink. Baudelaire'as buvo nubaustas didele pinigine bauda ir niekinamas u vieosios morals paeidim", tariamai esant jo poemose. Verlaine'as pateko kaljim, kai pabgs su Rimbaud susivaidijs per ov j. 1893 metais vienas vokiei raytojas Paryiuje vieai smerk narkotikus, homoseksualum, pornografij, isterij ir nusistovjusios tvarkos, kuri tkstan ius met neprietaravo logikai ir var itvirkavim, pabaig". Viepatauja gre sianios praties, inykimo jausmas", ra Max'as Nordau 8 . Anglijoje Oscaras Fingalas O'Flahertie Willsas Wilde'as (1854 1900), keli puiki komedij, o ypa K aip svarbu bti rimtam (1895) autorius, por kari met praleido Readingo kaljime u homoseksualinius nusiengimus. Daugelio jo bendradarbi, pavyz diui, erotinio iliustratoriaus Aubrey Beardsley'as (1872 1898) darb ispausdinti buvo nemanoma; tokio pat likimo susilauk ir poeto, kritiko, prestiinio Itono koledo absolvento, flagelanto Algemono Swinbume'o (1837 1909) kriniai. i estet nuotaikos visikai skyrsi nuo to, kas rpjo didiajai visuomens daliai religini tradicij laikymasis, socialini slyg gerinimas, saikingumas,
[ t o u r de f r a n c e ] [ b a m b in i]

BAMBINI
1907 met sausio 6-j Romos priemiesio San Lorenzo lnyn rajone atvr duris vaik darelis, sikrs viename kambaryje. Jame buvo vaikams pritaikyti baldai, gal voski ir lavinani aidim kupinos spintos, bet nebuvo kvalifikuotos aukltojos. Jis buvo skirtas dirbani tv vaikams, kurie prieingu atveju bt turj palikti savo vai kus gatvje, kol patys gr i darbo. Tas darelis buvo pavadintas La Casa dei Bambni (Vaik namai"). Darelio steigja dr. Maria Montessori (1870-1952) buvo toli pralenkusi savo laik moteris. Feminist, reikalavusi tokio pat atlyginimo u tok pat darb, kvalifikuota gydy toja ir atsilikusi vaik aukljimo staigos direktor. Be to, ji buvo ir neteisto vaiko motina, tik tai slp nuo kit; jo vardas - Mario Montessori. Vliau jis tapo Tarptautins Montessori asociacijos Amsterdame vadovu. Montessori metodas, apraytas 1910 metais ileistoje tokio pat pavadinimo kny goje, propagavo vaik orientuoto vietimo principus. Vaikai nori mokytis. Vaikai gali mokytis patys. Vaikai turi penkis pojius ir nori visus juos painti, itirti. Vaikai turi laisvai pasirinkti patys, ko mokytis ir kada mokytis. Viskas, ko jiems reikia - tai vieta, kur galt nieko nebijoti, tinkama ranga ir paskatinimas. Tokios idjos daugumai to meto pedagog buvo nepriimtinos, jie teik pirmenyb kreidos ir kalbos" principui, religijos mokymui, iauriai drausmei, grietoms programoms ir tvarkaraiams. Isi lavinimas gyjamas ne klausantis odi, - aikino jiems dr. Montessori, - o bendra ujant su aplinka".1

862

DYNAMO

Kai kurioms i Montessori idj kartais nepritariama ir dabar. Ji man, jog vaikai nemgsta saldumyn ir mgsta tyl, kategorikai tvirtino, kad pirma reikia mokyti ne skaityti, o rayti. Taiau jos sitikinimas, kad pats svarbiausias dalykas yra vaiko porei kiai, tapo kertiniu iuolaikins paangios pedagogikos akmeniu. imtai Montessori principais besivadovaujani mokykl atidaryta visoje Europoje ir JAV. Faistinje Ita lijoje ir nacistinje Vokietijoje jos buvo udarytos. Daugeliu atvilgi Montessori jo dviej ankstesnij ios srities pionieri pdomis: veicaro J. H. Pestalozzio (1746-1827) ir Friedricho Froebelio (1782-1852) i Tiringijos. Pirmasis Froebelio Kindergarten (vaik darelis"), kur jis kr Burgdorfe netoli Berno 1837 metais, buvo tikras Casa dei Bambini pirmtakas. Montessori vaik psicho logijos idjas toliau pltojo veicar pedagogas Jeanas Piaget (1896-1980).

TOUR DE FRANCE
1903 met liepos 1-j 2 val. 15 minui po piet apie 60 dviratinink startavo netoli Reveil-Matin kavins Paryiaus priemiestyje Montgeron. Jie leidosi Lion: pirmj dvi rai lenktyni Tour de France pirmajame i ei etap sportininkai turjo veikti dau giau nei 467 kilometrus blog keli. Buvo planuota, kad jie vaiuos dien ir nakt. Po devyniolikos dien Mauriceas Garinas buvo paskelbtas nugaltoju, kai vaiavo Park de Princes, 2430 kilometr veiks 26,5 km/h vidutiniu greiiu. Jis lenktyniavo dviraiu su nulenktomis emyn rankenomis, dvjo kojines iki keli, golfo kelnes, megztin auk ta atveriama apykakle ir ploki kepur su ausinmis. Sportininkas gavo 6125 frank (tai atitiko 242 svarus sterling) priz. Nuo to laiko tos lenktyns vyko kasmet liepos mnes, iskyrus karo metus1. Ilgiausias ir populiariausias Europos sporto renginys atsirado i keli naujj laik reikini sutapimo: laisvalaikio ir poilsio koncepcijos; masinio (vyr) sporto puoselji mo; specializuot technini priemoni sukrimo (iuo atveju kabelini stabdi, keli pavar dviraiams ir gumini padang); daugiatirai laikrai konkurencijos. Tiesioginiu i lenktyni impulsu tapo dviej Paryiaus savaitrai U Auto (Auto mobilis") ir Le Velo (Dviratis") konkurencija. L Auto leidjas Henris Desgrange, kuris stengsi sibrauti dvirai rink, pralaimjo byl dl savo laikraio pavadinimo pakei timo LAuto-Velo. Tad lenktyns buvo jo atsakas. Jis niekada nesivalg atgal. Mat, kaip spariai didja LAuto tiraas, o Le Velo grimzta nebt. Desgrange iliko i lenktyni globju ir sponsoriumi iki pat ijimo pensij 1936 metais. Lenktyns galutin pavidal gavo tik per kelet met. Ypa kito trasa. Penkerius metus, pradedant nuo 1906 met, ji jo ir per Elzas; taiau vliau Vokietijos valdia lenktyni dalyvi nebesileido, kai irov briai alia kelio m dainuoti Marseillaise. Kalnuose trasa vingiavo per Tourmalet perj (2122 m) Pirnuose ir baisij Galibier perj (3242 m) Savojoje, kur varyb dalyviams teko neti savo dviraius nepra vaiuojamais takais. Nuo maksimalaus ilgio, virijanio 5000 km, trasa ketvirtajame

863

EUROPOS

ISTORIJA

deimtmetyje sutrumpjo madaug iki 3700 km, padalyt j 30 etap. Mintis apie ry kios spalvos markinlius, rodanius lenktyni lyder, kilo 1913 met liepos mnes, kai Desgrange puol pakels parduotuv ir nupirko pirmuosius maillot jaune (geltonus markinlius). Po Pirmojo pasaulinio karo ios lenktyns tapo tarptautinmis. Nugaltojais danai tapdavo belg, ital ir ispan dviratininkai. Tokie nugaltojai kaip Eddy Merckx ar Jac ques Anquetil turjo ne maiau gerbj nei kitos didiojo sporto vaigds. 1991 met liepos mnes, stebint 22 milijonams irov, 79-sias Tour de France lenktynes laim jo baskas i Ispanijos Miguelis Indurainas, veiks tras vidutiniu 39,504 km/h greiiu2. 1994 metais Indurainas laimjo 82-sias Tour de France lenktynes ketvirt kart i eils; tai buvo beprecedentinis atvejis. Trasa kart per Laman atved lenktyninin kus Anglij. O Indurainas lauk nauj lenktyni.

iuolaikin tapyba visam laikui nutrauk ryius su realistiniu stiliumi, domi navusiu nuo renesanso laik; dabar fotografija padar j pasenusiu dalyku. Tas atsiskyrimas vyko 1863 metais, kai Edouardas Mant (1832 1883), itiktas eks hibicionizmo priepuolio, nusprend parodyti Paryiaus galerijoje Salon de refuses (Atstumtj salonas") paveiksl Pusryiai ant ols. Nuo to laiko teko sugalvoti be galo daug etikei, siekiant atskirti vairias tendencijas ir grupes, kurios nepa liaujamai eksperimentavo su anrais, technikomis, spalvomis ir formomis. Po pir mj impresionist Monet, Pissarro, Sisley'aus, Renoiro, Czanne'o ir Degas, pavadint pagal Monet paveiksl Impression: Lever du soleil (spdis: saules patekjimas", 1874), jo puantilistai (1884), vadovaujami Seurat, neoimpresionistai (1885), nabistai (1888) i Serusiero ir Bonnardo mokyklos, sintetininkai (1888), kvpti Gauguino, ir ekspresionistai (1905), kuri pradininkai buvo Ensoras, Van Goghas ir vokikoji Brcke grup. Po j pasirod orfistai, fovistai (1905), vado vaujami Matisse'o, Dufy ir Vlamincko, kubistai (1908) su Braque ir Picasso, futu ristai, Juodasis katinas (tai autoriaus poktas, r. Pratarm ; Vertjo pastaba) ir Blaue Reiter (Juodojo raitelio" grup, 1912). 1910 ar 1911 metais Vasilijaus Kandinskio (1866 1944), Vokietijoje apsigyvenusio ruso, darbuose tapyba priartjo prie grynojo abstrakcionizmo.
[im p re ss io n ]

Architektroje ir dizaine vis Europ uliejusi A rt N ouveau banga reik atskilim" nuo vyraujani standart ir praktik. Ankstyviausias naujojo meno pavyzdys buvo Victoro Hortos suprojektuotas Tasselio viebutis Briuselyje (1893). Taiau jo paminkl galima rasti visur pradedant C. R. Mackintosho suprojektuota Glazgo meno mokykla (1898), Peterio Behrenso pastatytais fabri kais Vokietijoje ir baigiant itisa virtine Austrijos-Vengrijos geleinkelio stoi nuo Karlsbado iki ernovic. Sezessionshaus (Secesijos namas", 1898)Vienoje buvo pastatytas J. Olbricho vadinamuoju jaunimo stiliumi" (Jugendstil), ir skir tas demonstruoti nukrypusi nuo pagrindins srovs dailinink paveikslams. Ant jo puikuojasi uraas: DER ZEIT IHRE KUNST;/DER KUNST IHRE FREIHEIT (Laikui jo men; menui jo laisv").

864

DYNAMO

IMPRESSION
Septintajame XIX amiaus deimtmetyje Claudeas Monet ir Augusteas Renoiras mgo tapyti kartu. Jiems buvo domu, kaip i tos paios scenos igaus skirting efek t; jiedu norjo palyginti savo rezultatus. Viena i j mgstamiausi viet buvo ups krantas Bougival priemiestyje u St Cloud, netoli Paryiaus. Monet paveikslas La Seine a Bougival (Sena prie Bougivalio) paymtas 1869 met data (r. 67 pav. klijoje). I pirmo vilgsnio atrodo, kad jis pasirinko kasdienik, gal net banali scen: mons, apviesti besileidianios sauls, vaiktinja tiltu. Taiau jis stengsi pasiekti visikai nauj efekt: tap pasaul ne tok, koks jis jam atrod ar koks, jo nuomone, turjo bti, t. y. ne realistikai ar idealistikai; jis tap spd, kur tas pasaulis jam padar. Kitam jo paveikslui Impression: Lever du soleil (1874) buvo lemta duoti pavadinim judjimui, smoningai ir atvirai subjektyvistiniam. Monet teko brangiai sumokti u tai, kad usispyrs laiksi savojo kelio. Kelerius metus jis nepardav n vieno paveikslo. Amininkams Monet paveikslai atrod beveriai arba piktinantys. Syk jam ivykus i Paryiaus aplankyti k tik gimusio snaus, kreditoriai ugrob studijoje rastus jo paveikslus ir pusveliui pardav. Monet net mgino nusiudyti1. Impresionistus domino trys dalykai. Pirma, jie stengsi itirti mogaus akies silp nsias puses, isiaikinti, kodl ji vienus dalykus mato, o kit nepastebi. Tam tikslui jie norjo sukurti netiksl arba selektyv atvaizd. Neaiks Monet teptuko potpiai tapant Bougival sukl dmt bang, kreiv lang, neryki lap ir apipeiot debe s spd. Antra, jie avjosi nuostabiu viesos aismu. Monet por met tarnavo kavaleristu Afrikoje ir mat nepaprastus viesos efektus Sacharos dykumoje. Vliau jis atliko sis teming eksperiment su viesa, daug kart tapydamas tuos paius objektus. Dvylika Ruano katedros fasado studij, skirtingai apviest vairiu dienos metu, daug prisidjo tikinant irovus, kad jo pamiime bta metodo. Treia, jie knaisiojosi sudtinguose paties dailininko smons jautrumo ir imlumo niuansuose. Tai ir buvo tas epochins reikms akstinas, kur jie dav iuolaikiniam menui. Kartais manoma, kad iuolaikinis menas, skaitant ir impresionizm, buvo nukreip tas prie realistin vaizdavim, kuris tapo manomas fotografijos dka.
[fo to g ra fija ]

Taiau i tikrj sunku sivaizduoti k nors selektyvesnio ir trumpalaikikesnio u vaiz d, kuris patenka fotoaparat sekunds dal, esant tam tikrai ekspozicijai ir tam tikru regjimo kampu. Impresionistai labai domjosi fotografija. Jie danai pasitelkdavo j paruoiamosiose studijose. Pavyzdiui, Czanneas naudojo nuotraukas kurdamas peizaus ir autoportretus.2 Taiau fotoaparatas, nors ir bdamas selektyvus kaip mo gaus akis ir labai jautrus viesos aismui, proto neturi. O kaip tik mogaus proto srityje iuolaikiniai dailininkai ir ireikia save. Btent dl to jie pagaliau ir pasiek savo tiksl, kuris, Cezanne odiais tariant, buvo igarsti labiau u senuosius meistrus.

865

EUROPOS

ISTORIJA

Debussy ir Ravelis puoseljo impresionizm muzikoje. Paskui, pasirodius Schnbergui, Hindemithui ir Webernui, avangardistai atsisak pagrindini har monij ir ritm, viepatavusi nuo vidurami,
[to n as]

Literatroje dekadent ik socialiniams ir seksualiniams paproiams aplen k dar gilesnis intelektinis radikalizmas. I pradi pranczas Marcelis Proustas (1871 1922) ir airis Jamesas Joyce'as (1882 1941), o paskui ir Franzas Kafka (1883 1924), vokiei ydas i Prahos, sugriov senuosius vaizdinius apie pai ras pasaulio realum ir bd, kuriuo mons t pasaul suvokia. Jie buvo Freudo ir Einteino literatriniai partneriai, 1913
[co m b ray]

metais pasirod Prousto Prarasto laiko beiekant pirmasis tomas ir pir

mieji Kafkos apsakymai. Stravinsky'o ventojo pavasario premjera Paryiuje sukl riaues. Vienas Dublino leidjas sudrask Joyce'o rankrat, bijodamas bti apkaltintas meitu, bet atsirado ir idrsusi ileisti D. H. Lawrence'o Snus ir meiluius bei Apollinaire'o Alkohol. Pirmieji autanios dienos spinduliai nuviet Max'o Ernsto Peiza (M iest ir gyvulius) bei Kokoschka'os Autoportre t. Dauguma Europos menini sumanym, kaip ir didioji Europos visuomens dalis, vis dar tebesilaik imgint tradicini form; taiau modernizmo pasauly je sigaljo mada atitrkti nuo pai tradicins kultros pagrind. Tarptautiniai santykiai per vis XIX ami iliko nepaprastai stabils. Europo je ir toliau dominavo penkios didiosios valstybs, surengusios Vienos kongres; nuo 1815 met nebuvo jokio visas jas apmusio konflikto. Karai, kurie kartais kildavo, tssi neilgai ir buvo ribot mast. Bta tarptautini policinio pobdio veiksm, kai viena i i valstybi sikidavo nuslopinti revoliucinius protrkius, su kuriais nepavykdavo susidoroti vietinmis pajgomis. Tokie buvo dani Pran czijos sikiimai Ispanijoje ir Italijoje arba Rusijos intervencijos Lenkijoje ir Veng rijoje. Bta regionini konflikt, ypa Italijoje, Vokietijoje ir Balkanuose bei vairi kolonijini kar ujriuose. Taiau nebuvo nieko, kas savo mastais prilyg t Napoleono karams iki 1815 met ar 1914 metais prasidjusiam Didiajam karui. Europos energija ilg laik buvo nukreipta vid, vidini permain pro blemoms sprsti, arba ior naujiems imperialistiniams nukariavimams visa me ems rutulyje. Tarptautin tvark galjo sutrikdyti tik dvi sunkiai sprendia mos problemos. Viena i j buvo stiprjantis Pranczijos ir Vokietijos lenktyniavimas, o kita vadinamasis Ryt klausimas. Pranczijos ir Vokietijos lenktyniavimo pradios reikt iekoti dar Karolio Didiojo imperijos pasidalijimo laikais, taiau jo pasireikimo naujaisiais laikais uuomazgos slypi revoliuciniuose karuose. Pranczai nepamiro, kaip dvi voki kosios valstybs Prsija ir Austrija siver j 1793 ir 1814 1815 metais. Prsai ir austrai prisimin, kaip Pranczija buvo okupavusi j alis 1805 1813 metais ir jiems teko atsikovoti ir tvirtinti savo dabartin teis egzistuoti. Kelet deimtmei po 1815 met nugaltoji Pranczija ir padalintoji Vokietija nebuvo linkusios vaidytis. Taiau giliai po paviriumi kunkuliavo senasis prieikumas. Apie 1840 metus Pranczija vl pradjo reikalauti, kad valstybin siena eit Rei no upe, o kylanti vokiei protesto banga atsispindjo to meto j patriotinse
8 66

DYNAMO

COMBRAY
Europoje daugyb viet, primenani senus laikus. Taiau n viena i j neprilygsta lllierso kaimui netoli artro. Mat kaip tik llliers buvo ta vieta, kur Marcelis Proustas vai kystje praleisdavo atostogas ir kuri jis atkr atmintyje Combray pavadinimu. I vis literatros meistr Proustas - puikiausias laiko kalvis, taigi ir ypatingai domi nantis istorikus raytojas. Jis buvo sitikins, kad praeitis niekada nemirta, kad menas pajgus itraukti j i pai pasmons atminties gelmi. Todl ir banaliausias atsitiki mas, pavyzdiui, pyragaiio trupiniai, krit arbat, gali priminti vietas ir vykius, kurie atrod pamirti aminai. Tiksliau kalbant, jie gali priminti ne tik panaias banalybes praeityje, bet ir emocij bei patiri pasaulius, su kuriais buvo neatskiriamai susij. Kaip tik dl to Proustas devyniolika met (1903-1922) praleido usidars idezin fekuotame kamiu apmutame kambaryje Paryiuje, atsiskyrs nuo pasaulio ir steng damasis atkurti praeit. Ir daug kas i to, k jis prikl i umarties, kartu su milijonais savo jaunysts mini ir trokim buvo susij su llliersu - la maison de Tante Lonie, la rue de l'Oiseau-Flche, le Parc de Tansonville, le ct de chez Swann: Tai ne tokios vietos, kuriose gim koks nors didelis mogus ar kur jis mir, ir kurias lanko atiduoti jam pagarb. Tai vietos, kuriomis jis grjosi, kuri jis pra duoti jam mini ir kurios vis dar tebesaugo tas mintis ..,1 O apskritai praeities dvasia geriausiai isilaiko nedideliuose intymiuose muziejuose. Dar galima justi Charleso Dickenso el jo name Doughty Street gatvje Londone; galima aplankyti jaunysts laik Karl Marxo namuose, kuriuos Vokietijos socialdemok rat partija isaugojo Tryre, nors tam daug kas prieinosi; vis dar galima sivaizduoti save gulint ant Freudo raudonu aksomu apmutos sofos jo namuose Vienoje, Bergstrasse gatvs 19 Nr. Taiau toliausiai nukeliauti iekant prarasto laiko galima tik apsilan kius visikai paprastame Eure-et-Loir kaime, kuris dabar Prousto garbei labai vykusiai pavadintas llliers-Combray vardu.

dainose Die Wacht am Rhein (Sargyba prie Reino") ir Deutschlandlied (Vokie tijos daina"). 1848 metais Pranczija vl buvo laikoma Vokietijos vidaus nera mum altiniu. Septintajame deimtmetyje, kai Pranczija, pasitikdama savo jgomis, grimzdo Antrosios imperijos avantir, o Prsija stiprino savo pozicijas Vokietijoje, abi ias alis stebino agresyvumas viena kitos atvilgiu. Bismarckas sugebjo iprovokuoti puik pretekst Emso telegrama. Vliau paaikjo, kad jis sukl incident, kurio padariniams buvo lemta sugriauti pusiausvyr. Prancz vokiei susirmimas 1870 1871 metais buvo treiasis Bismarcko aibo karas. Jis sukl dar didesn sensacij negu Sadova. To karo aktyviai siek pranczai, nes jiems niejo delnai pamokyti prsus, taiau jie susidr su vis vokiei valstybi koalicija, kurios karins pajgos buvo geriau ginkluotos, geriau organizuotos ir geriau valdomos. Pranczijos karinis pranaumas, truks nuo mio prie Rocroi 1643 metais laik, buvo likviduotas per nepilnus por
867

EUROPOS

ISTORIJA

mnesi. Pirmj patrankos v 1870 met rugpjio 1-j ikilmingai iov imperatoriaus Napoleono snus, aidint ksniams A Berlin! ( Berlyn!"). Po to per sien persirito galinga vokiei banga ir pagrindins prancz pajgos buvo apsuptos prie Meco. Kita prancz armija su imperatoriumi prieakyje, ygiuo dama vaduoti apsuptosios, pati pateko gudriai paspstus spstus prie Sedano. Beveik neivengiamo pralaimjimo ivakarse generolas Bazaine'as padt verti no tokiais nepamirtamais odiais: Nous sommes dans le pot de chambre, et demain nous serons emmerds 6 9 (Atsidrme naktiniame puode, ir rytoj mums galas"). Apsupti i vis pusi ir i arti smarkiai apaudomi prieo artilerijos, kuris jau imoko vengti frontalini atak, pranczai prie kapituliuodami kelias valan das dar mgino prieintis Krupo plieno patrankoms. Imperatorius pateko nelais v, atsisak sosto ir gal gale susirado prieglobst Anglijoje. Pranczija kovojo dar atuonis mnesius; taiau kai apsuptas Paryius badmiriavo ir buvo griauna mas prs artilerijos, Treiosios respublikos vyriausyb buvo priversta prayti eminanios taikos. 1871 met gegus mnes Pranczija pasidav, sutikdama atiduoti Elzas ir Lotaringij, sumokti didiules reparacijas ir susitaikyti su vokiei okupacija, kuri tssi dvejus metus. i didioji Prsijos pergal turjo kelet ilgalaiki pasekmi. Ji palengvino suvienytos Vokietijos imperijos paskelbim; pirmasis jos imperatorius Vilhelmas I (vald 1871 1888 m.), Prsijos karalius, buvo irinktas Vokietijos kunigaiki, susirinkusi Versalyje. Tapo aiku, kad kariniu atvilgiu naujoji Vokietija neturs lygi. O Pranczijoje tai sukl desperatikus Paryiaus komunos vykius ir dar labiau padidino neapykant vokieiams, kuri dar primygtiniau kviet atkeryti. Ryt klausimas", kuriam prigijo toks pavadinimas, iaugo i dviej susijusi ir akivaizdiai nesustabdom proces nepaliaujamo Rusijos imperijos plti mosi ir Osman atsitraukimo. Dl to gavo nepriklausomyb Balkan tautos, kilo Krymo karas (1854 1856) ir atsirado itisa grandin komplikacij, kurios gal gale sukl lemtingj 1914 met kriz. Osman lugimo neivengiamyb per vis XIX ami darsi vis akivaizdesn. Rusija nieko kito ir nenorjo. Krikio nikosios valdios vedimas Bosfore buvo galutinis carins politikos tikslas nuo to laiko, kai sukurtas mitas apie Treij Rom. Ssiauri valdymas bt leids isipildyti rus svajonms apie nevarom prijim prie iltj vanden. Dosto jevskis 1871 metais taip ireik triumfo lkesius: Konstantinopolis bus ms!" Kitoms didiosioms valstybms Europos ligonio" mirtis kl daug pavoj. Didioji Britanija baiminosi dl savo komunikacij su Indija. Austrija nujaut, kad prie jos pietvakarins sienos atsiras visas pulkas Rusijos remiam valstybi. Vokietija bijojo, kad ikils galinga sausumos valstyb, kurios karin jga kada nors virys jos gali. Nesulaikoma Rusijos ekspansija vyko spariai; 1683 1914 met laikotarpiu atsargiais apskaiiavimais ji sudar 140 kvadratini kilometr per dien7 0 . Taiau ne visada tai kl tiesiogin grsm Europai. Po Napoleono epochos ukariavim ekspansija dabar daugiausia buvo nukreipta tuos kratus, kuriuos rusai kartais vadindavo Viduriniaisiais pietumis" Kaukaz ir Vidurin Azij, taip pat Kini
868

DYNAMO

jos ir Japonijos link. Taiau ir Europa nebuvo apsaugota nuo Mekos, kuri nuo lat tikrindavo jos pakantumo ribas. Rusijos sivlimas graik Nepriklausomybs kar privert Europ skambinti pavojaus varpais, ir jos ukariavimai Adrianopolio taikos sutartimi (1829) apsiribojo tik mau Dunojaus deltos gaballiu. 1831 ir 1863 metais Rusijos vykdyti Lenkijos nominalios nepriklausomybs paeidimai sukl energingus Didiosios Britanijos ir Pranczijos protestus. Taiau Vokietija ir Austrija tuos paeidimus sutiko gan palankiai, nes ir jos turjo lenk teritorij, kurias reikjo slopinti. Todl protestai nieko nedav. Rusijos engimas Duno jaus kunigaiktystes i karto susilauk Austrijos karinio atsako ir prasidjo Kry mo karas (r. toliau). Po to Sankt Peterburgas suprato, kad tiesiogins aneksijos Europoje brangiai kainuos ir kad kai kurios Rusijos imperijos dalys gan lengvai paeidiamos galingesn karo laivyn turini prieinink atakomis. Buvo nusprsta pasitraukti i iaurs Amerikos ir 1867 metais Aliaska parduota JAV u menkut 8 milijon doleri sum. Kitur emi buvo galima gauti lengviau. 1859 metais, po pus imtmeio trkusi iaurum ir niokojimo, ubaigtas Kaukazo kalnuose gyvenusi geni nukariavimas ir paimtas nelaisv en didvyris amilis. 1860 metais i Kinijos buvo atpltos Amro ir Primorjs provincijos, 1864 metais Turkestanas i Persijos, 1875 metais Sachalinas ir Kuril salos i Japonijos. Visi tie ukariavimai pralaimjusi ali vliau buvo paskelbti nega liojaniais kaip nelygi sutari" padariniai. 1900 metais rusai okupavo Mandirij; tai sukl konflikt su Japonija ir rus-japon kar (1904 1905). 1907 metais Persijos pasidalijimas brit ir rus takos sferas ubaig kelis deimtme ius trukusius Didiosios Britanijos bgtavimus dl Vidurins Azijos, taiau sukl tarim dl Rusijos ketinim Pers lankoje. Krymo karas (1853 1856) prasidjo tuomet, kai Didioji Britanija ir Pran czija nusprend padti Portai apginti Dunojaus kunigaiktystes ir pasiprieinti Rusijos pretenzijoms bti Osman imperijos valdini krikioni gynja. Austrija tutuojau um Dunojaus kunigaiktystes, o Vakar valstybs, padedamos Sar dinijos, isiunt baudiamj ekspedicij Krym. Nepaisant sunkaus apkas karo, choleros ir dideli nuostoli, Sevastopolio apgultis pagaliau baigsi sjun ginink pergale. Paryiaus taikos sutartimi (1856) Juodoji jra buvo paskelbta neutralia, Osman krikionims nustatytas bendras europiei protektoratas, kar tu garantuojant ir Osman imperijos, ir Dunojaus kunigaiktysi vientisum.
[ABCHAZIJA]

Taiau po dvideimties met rusai vl sugro Balkanus. kart pretekst dav vienu metu prasidj sukilimai trijose Osman imperijos provincijose Bos nijoje, Hercegovinoje ir Bulgarijoje. Serbijos ir Juodkalnijos karin intervencija, Austrijos diplomatinis sikiimas ir 136 turk pareign nuudymas Bulgarijoje sukl iaur Osman atsak. 1876 met gegus mnes per lidnai pagarsjus bulgarikj komar" buvo nuudyta daugiau nei 20 000 valstiei. Londone Gladstone'as atvirai iliejo t: Tegu dabar turkai visus savo nusikaltimus isi nea i ten vieninteliu manomu bdu isinedindami patys". Konstantinopo lyje vienas po kito nuversti du sultonai. Sankt Peterburge caras jaut pareig
869

EUROPOS

ISTORIJA

apginti Balkan krikionis. Buvo suauktos dvi tarptautins konferencijos padik tuoti slygas naujajam sultonui Abdiulchamidui II (vald 1876 1909 m.)f vadina mam Prakeiktuoju, kuris visus priblok paadu vesti parlamentin konstitucij. 1877 metais rus armijos siver Osman imperijos teritorij prie Dunojaus ir Armnijoje. J puolim ilgam pristabd atkaklus turk pasiprieinimas Balkan kaln perjose; taiau 1878 met sausio mnes kazokai jau grasino Konstanti nopolio sienoms. San Stefano sutartimi (1878) Portai teko priimti grietas caro slygas, tarp j ir nerim kelianio dydio nepriklausomos Didiosios Bulgarijos sukrim (r. III pried, 27). Berlyno kongresas, vyks nuo 1878 met birelio 13 iki liepos 13 d., suauktas patenkinti brit ir austr reikalavimus perirti San Stefano sutart ir apkarpy ti rus ambicijas. Tai buvo didelis diplomatinis renginys, paskutinis i t, kuriuo se visos Europos valstybs galjo susitikti sprsti savo problem lygiomis teis mis. Pirmininkaujant Bismarckui, pasiskelbusiam nealiku tarpininku", kongresas patvirtino dominuojant suvienytos Vokietijos status Europoje ir itrauk geluon tai karo kartligei, kuri buvo apmusi Londono miuzikholus:
W e don't want to fight, but by jingo w e do, W ew e got the ships, w e w e got the men, w e'w e got the m oney too. W e'w e fougt the Bear before, and w hile Britons will be true, The Russians shall not have C onstantinople!71 (Kariauti nenorim , bet jei mus privers po velni, M es turim laiv, turim aukso ir turim m oni, Su M eka jau kariavom, ir jei nepabgsim e j K onstantinopolis rus nebus!)

Taiau daugeliu atvilgi is kongresas atskleid paius cinikiausius europie i varyb dl valdios aspektus. Jame nebuvo efektyviai atstovaujama n vienai i Balkan taut. Neatsivelgta n vienos i j norus: Bosnija ir Hercegovina atiduotos okupuoti Austrijai; Bulgarija suskaldyta dvi dalis ir atkirsta nuo Eg jo jros; Serbija, Juodkalnija ir Rumunija, nors j nepriklausomyb buvo glob jikai patvirtinta, negavo t teritorij, kurias laik svarbiausiomis. O didiosios valstybs, prieingai, pasim tai, ko norjo: Rusija, negavusi ssiauri, pasim Besarabij i savo sjungininks Rumunijos; Didioji Britanija Kipr i savo kliento Osman imperijos; Austrija Novi Bazaro Sandak; Disraelis paliko Berlyn, reikalaudamas garbingos taikos". Tad nieko nuostabaus, kad Balkan tautos greit m iekoti sav, danai prievartini sprendim. Didiosios valstybs atsisak visuotins santarvs idjos ir pradjo iekoti saugumo dvialiuose susi tarimuose ir sjungose. Visuose lygiuose buvo ijungti stabdiai visur siekiama nacionalini interes patenkinimo. emyno politikoje svarbiausi vaidmen vis dar vaidino sausumos karins pajgos. Ir kol tai galiojo, buvo aiku, kad bet kokiame didesnio masto konflik te svarbiausi vaidmen lemta vaidinti Vokietijai ir Rusijai. I penki didij Europos valstybi trys turjo rimt karini trkum. Didiosios Britanijos laivy nas buvo galingas, taiau ji neturjo auktini armijos. Pranczijoje buvo katast rofikai sumajs gimim skaiius ir tai smarkiai apribojo aukiamj skaii.
870

DYNAMO

Austrijos-Vengrijos kariuomen techniniu ir psichologiniu atvilgiais buvo pri klausoma nuo Vokietijos. Dviej prieik diplomatini ir karini blok krimasis truko tris deimtme ius. I pradi Didij Britanij ir Pranczij skyr lenktyniavimas dl kolonij, o Didij Britanij ir Rusij abipusiai tarinjimai dl Vidurins Azijos, Rusij ir Pranczij carizmo ir respublikos santvark prieikumas. Tad Bismarckas kur laik galjo netrukdomas kurti sistem, kuri apsaugot Vokietij nuo pran cz kerto. 1879-aisiais jis sudar dvial sjung su Austrija, o 1881 1887 metais Vokietijos, Austrijos ir Rusijos Dreikaiserbund (Trij imperatori sjun g"), nuo 1882 met Vokietijos, Austrijos ir Italijos Trilyp sjung, 1884 1887 ir 1887 1890 metais dvi pakartotinio apsidraudimo sutartis" su Rusija. Taiau dviej Europos intensyviausi politini aistr Pranczijos neapykantos Vokie tijai ir Rusijos noro gauti ssiaurius logika negaljo nepasireikti. Pranczija turjo iekoti bdo, kaip itrkti i to voratinklio, kur Bismarckas taip puikiai iaud; o Rusij, be abejo, erzino jos ambicij Balkanuose tramdymas. Todl per trejet met po Bismarcko atsistatydinimo Rusijos santykiai su Vokietija atalo, ir caras iekojo nauj partneri. 1893 metais, kai prancz bankai jau buvo inves tav didiules las Rusijos koncernus, Paryius ir Sankt Peterburgas pasira prancz-rus sjungos sutart. Taip Pranczija iveng izoliacijos, atgavo pasiti kjim savimi ir sukl pavoj Vokietijai i dviej pusi. 1904 metais Pranczija uglaist nesutarimus su Didija Britanija ir prisijung prie Enterite Cordiale. 1907 metais, po angl-rus susitarimo dl Persijos, pagaliau atsivr kelias Pran czijos, Didiosios Britanijos ir Rusijos Trilypei santarvei. Tuo metu galjo pasirodyti, kad Europos diplomatiniame kaleidoskope atsira do dar vienas laikinas darinys. Ir Trilyp sjunga, ir Trilyp santarv savo prigim timi buvo i esms gynybinio pobdio; be to, liko dar keletas laisv gij, kurias reikjo sumegzti. Pavyzdiui, ir Didioji Britanija, ir Vokietija vis dar tikjosi, jog, nepaisant nuomoni skirtumo, joms pavyks susitarti. Taiau kai Rytai ir Vakarai susijung prie Centr, didiosios valstybs atsidr tokioje strateginje padty je, kurios prietaravimams buvo lemta reiktis vis X X ami. Beveik pati to nepastebdama, Europa suskilo dvi dideles ginkluotas stovyklas; tik nebebuvo nealiko tarpininko" (r. III pried, 86). Karo technika XIX amiuje tobuljo labai pamau, nors bta svarbi organi zacini ir logistini pasikeitim. Geleinkeliai i esms pakeit ankstesnius trans porto, mobilizacijos ir tiekimo bdus. Generaliniai tabai pertvark savo veikl pagal prsikj pavyzd, kad galt susidoroti su nuolatiniu aukiamj karin tarnyb srautu. Taiau, iskyrus graitvinius autuvus, kariuomens Krymo kare maai tesiskyr nuo t, kurios kovojo prie Austerlico. Graitviniai vamzdiai pri taikomi pamau; pirmiausia jie buvo panaudoti prsikame Dreyse adatiniame autuve 1866 metais, paskui tobulesniame prancz chassepot autuve ir 1870 metais Krupo patrankoje, utaisomoje pro spyn. Laivyne tapo madingi gariniai arvuoti karo laivai. Taiau kol buvo efektyviai panaudotos iuolaikins mainos bei chemins mediagos, reikjo palaukti devintojo deimtmeio, kai atsirado galingi sprogmenys, kulkosvaidis ir toliaaud artilerija,
[n o b e lis ]

871

EUROPOS

ISTORIJA

NOBELIS
Tikra likimo ironija, kad prestiikiausios premijos u pasiekimus fizikos, chemijos, lite ratros, medicinos, o ypa taikos gynimo srityse finansuojamos i pelno, kur duoda ginkl gamyba. Alfredas Bernhardas Nobelis (1833-1896) - vedas, uaugs Sankt Peterburge, kur jo tvas buvo krs torped gamykl. gijs chemiko specialyb, jis gro vedij ir msi tobulinti sprogstamsias mediagas. Pirmiausia pagamins nitroglicerin, Nobelis paskui irado dinamit (1867), gelignit (1876) ir balistit (1889) - kordito (bedmio parako) pirmtak. eimynin firma nepaprastai praturtjo, gamindama sprogstamsias mediagas ir eksploatuodama Baku naftos telkinius. Nobelis, kuris visada buvo pacifistini pair, steig penkias premijas, kurios, laikantis testamento slyg, vadinamos jo vardu. Per pirmuosius devynis Nobelio taikos premij skyrimo deimtmeius, didioji dauguma jos laureat buvo europieiai - gal dl to, kad kaip tik Europai labiausiai reikjo taikdari. 1901 Jeanas-Henris Durantas Frederickas Passy 1902 Elie Ducommun Charlesas-Albertas Gobatas 1903 Williamas Randallas Cremeris 1905 Bertha von Suttner 1907 Ernesto Moneta 1908 Klausas Pontus Arnoldsonas Fredrikas Bajeris 1909 Augusteas Beernaert baronas P. d Estoumelles 1911 Tobias Asseras Alfredas Hermannas Friedas 1913 Henris L. Fontaineas
-

1930 arkivyskupas Nathanas Sderblomas 1933 Carlas von Ossetzkys 1937 Siras Edgaras Cecilis 1946 Emilys Balchas J. R. Mottas 1949 lordas Boydas Orras 1951 Leonas Jouhaux 1952 Albertas Schweitzeris 1958 tvas Dominiqueas Pir 1959 Philipas Noel-Bakeris 1961 Dagas Hammarskjldas 1962 Linus-Carlas Paulingas (JAV) 1968 Ren-Samuelis Cassinas 1971 Willys Brandtas 1974 Seanas Macbrideas 1976 Elizabeth Williams Maireadas Corriganas 1979 motina Teres 1982 Aiva Myrdal 1983 Lechas Watsa 1986 Elie Wiesel 1990 Michailas Gorbaiovas

1920 Leonas-Victoras Bourgeois 1921 Karlas Brantingas Christianas Lang 1922 Fridtjofas Nansenas 1925 Josephas Austenas Chamberlainas 1926 Aristide Briand Gustavas Stresemanas 1927 Ferdinandas Edouardas Buissonas Ludwigas Quiddeas

I vis ios premijos laureat tik du, abu vokieiai, nukentjo dl taikos rmimo. Ludwigas Quiddeas (1858-1941) buvo pasodintas kaljim u prieinimsi Vokietijos persiginklavimui. Carlas von Ossetzkys (1889-1939), Vokietijos taikos judjimo lyde ris, mir naci koncentracijos stovykloje.

872

DYNAMO

Nors po 1871 met didesnio masto karini veiksm nebuvo, taiau negalima sakyti, kad karo teoretikai nesvarst nauj ginkl galimybi. Vienas i autori, lenk geleinkeli magnatas Janas Blochas knygoje La Guerre future (Ateities karas", 1898) rodinjo, kad puolamasis karas jau nebra perspektyvus. Dauguma generol tai atsiliep reikalavimu didinti dalini skaii7 2 . Taiau skaiiams augant, o karinms prognozms adant pato situacij, kilo mintis, kad pergal galt atneti mobilizacins procedros. Visuotin mobilizacij imta laikyti grs mingesni dalyku u paprast karo paskelbim. Taiau nedaug tebuvo enkl, raginani skubti. Imperializmo klestjimo metu atrod, kad Europos armijos veikiau susidurs su ietimis ginkluotais iabuviais negu vienos su kitomis. Nepaisant to, suvokimas, jog gali vykti ir didelio masto konfliktas, pagimd nauj mokslo ak geopolitik. Imperini valstybi iuptuvai apraizg vis ems rutul, kuris dabar buvo padengtas vis pasaul apimani susikryiuojani komunikacij. Reikjo laukti, kad kariniai ir politiniai strategai prads mstyti glo balinmis kategorijomis. Originalioje paskaitoje Istorijos geografin ais (1904) Halfordas Mackinderis (1861 1947), pirmasis geopolitikos profesorius Oksfordo universitete, pastebjo, kad jau nebra laisv teritorij, kur imperijos galt plstis. Taigi varybos dl esam itekli neivengiamai intensyvs. T proces, jo nuomo ne, turjo riboti gyventoj pasiskirstymas ir emyn konfigracija. Sensacingame emlapyje, pavadintame Natrals galios id iniai , jis iskyr Eurazijos Rusij kaip didiausios natralios pasaulio tvirtovs viet. i emyno ird" supo pusiau emynini valstybi nuo Didiosios Britanijos iki Kinijos vidinis pusratis'1ir oke aninis iorinis pusratis", jungiantis abi Amerikas su Afrika, Australazija ir Japoni ja. Pirmojo pusraio vaizdiu Mackinderis norjo perspti Vakar valstybes apie galim Rusijos sjung su Vokietija. Vliau, ragindamas kurti stipri naujj vals tybi ied Rusijai atskirti nuo Vokietijos, jis pateik savo garsij formul:
Kas valdo Ryt Europ, tas valdo Europos ird; Kas valdo Europos ird, tas valdo pasaulio sal; Kas valdo pasaulio sal, tas valdo pasaul73.

Mackinderio idjos buvo labai rimtai priimtos Vokietijoje, o kai atjo karo aviacijos amius, ir JAV. Keliolika pirmj X X amiaus met taika Europoje vis dar laiksi. Taiau nerim kl jos trapumas. Prancz varybos su vokieiais, nuolatins Balkan krizs, antagonistiniai diplomatiniai blokai, imperialist nesutarimai ir ginklavi mosi varybos jroje didino tarptautini santyki tamp. Pirmasis pavojaus sig nalas nuskambjo Bosnijoje 1908 metais, antrasis Agadyre 1911-aisiais. Visos didiosios valstybs teig norinios, kad taika tstsi, ir visos jos ruosi karui.
[e u le n b u rg a s ]

Bosnijos kriz parod, kur gali bti Europos kariausias rajonas". AustrijaVengrija aneksavo Bosnij 1908 metais, neturdama tam n menkiausio juridinio pateisinimo. Ji um ir m valdyti al, kuri iki tol trisdeimt met turjo tarp tautinio mandato status. Taiau kaizeris Vilhelmas pareik, kad jis kovos Aust rijos pusje kaip riteris tviskaniais arvais"; kitos didiosios valstybs jautsi

873

EUROPOS

ISTORIJA

EULENBURGAS
1907 met spalio 23 dien Berlyno teisme buvo pradta svarstyti Moltks byla prie Harden. Tai pirmoji i ei didelio atgarsio susilaukusi byl, kurios visos kartu ino mos Eulenburgo bylos pavadinimu. Ji atskleid plat homoseksualist tinkl arti miausioje kaizerio aplinkoje. Vokietijoje, kaip ir kitur, homoseksualizmas buvo udraustas. Pagal Baudiamojo kodekso 175 straipsn u ios nenatralios ydos praktikavim tarp vyr buvo bau diama nuo 1 iki 5 met kaljimo. Generolas Kuno von Moltk padav teism ur nalo Die Zukunft (Ateitis") redaktori Maximilian Harden, kad paskelb mediag, kurioje buvo ijuokiami du aukto rango dvarikiai, vadinami Mieluoju ir Arfininku". Moltk tvirtino, kad apmeitas jis ir jo draugas kunigaiktis Filipas von Eulenburgas. Atvirame teismo posdyje pateiktos klaikios detals, atskleistos buvusios Eulenburgo monos ir kareivio pavarde Bollhardtas. Taiau svarbiausi buvo profesionalaus seksologo dr. Magnuso Hirschfeldo parodymai. Jis aikino, kad paslptas homoseksualiz mas pats savaime ness nusikalstamas, nusikaltimas tik praktikuoti j. Teismas prim Hardeno pasiteisinim, kad iekovo homoseksualizmas rodytas, taiau tai dar nerei k, kad buvo paeistas 175 kodekso straipsnis1. Politins pasekms buvo labai rimtos. Moltk - Berlyno karo komendantas. Eulen burgas, anksiau ambasadorius Vienoje, - ypa artimas kaizeriui ir neslp savo sieki m tapti kancleriu. Ir Hardenas, ir Hirschfeldas laiksi liberali pair ir nepritar kaize rio usienio politikai. Jie abu ragino ataukti 175-j kodekso straipsn, ir abu buvo ydai. Imperijos valdantieji sluoksniai pasijuto tap idavikik element atak objektu. Tolesniuose io skandalo raunduose kancleris von Blovas padav teism kit liberal leidj Adolf Brand; kaizerio karinio sekretoriato virininkas grafas von Huelsen-Haeseleris krito negyvas kaizerio akivaizdoje, apsirengs klostytu balerinos sijo nliu, vaidindamas transvestit; Moltks byla prie Harden buvo perirta dar du kartus. Potsdamo garnizon sukrt keletas karinio tribunolo svarstyt byl dl pederastijos ir su tuo susijusi saviudybi. (Teismas atskiroje nutartyje paymjo, kad kirasyr baltos aptemptos kelns ir ilgi auliniai batai vir keli yra itin provokuojantys.) Hardeno teismo ilaidas slapta kompensavo kaizerio kanceliarija. Eulenburgas buvo sulugdytas. Nepaisant to, kad vis laik gyveno nepadoriai, jis tvirtino ess nekaltas. Taiau j nuteis u melaging priesaik ir jam pavyko ivengti sumimo tik apsimetant ligoniu ir naudojantis teisiniais atidliojimais, trukusiais iki 1918 met. Ne tik Vokietija garsjo pikantikais skandalais, turiniais politin atspalv. Didij Britanij tuo metu sukrt Oscaro W ildeo teismo procesas ir sero Rogero Casemento tragedija - jam buvo vykdyta mirties bausm u idavyst . Taiau XX amiaus treia jame deimtmetyje, kai Vokietija buvo paeminta nacionalinio pralaimjimo, ankstesni seksualini skandal aizdos vl atsivr. Mintis apie homoseksualizmo - idavysts ydijos ry buvo toliau diegiama moni smon virtine asociacij, prasidjusi finans ministro Walterio Rathenau, homoseksualaus ydo, nuudymu 1922 metais.

87 4

DYNAMO

Savo memuaruose pats kaizeris siejo Didiojo karo katastrof su tarptautins ydijos smokslu, kurj pirm kart atskleid Hardeno kaltinimai. O istorikai 1907-1909 met vykius siejo su vis didjaniu kaizerio pasikliovimu savo generolais, kurie laiksi pre vencinio puolimo strategijos3. Nacistin partija, kurios propaganda mielai maitinosi tokiais dalykais, buvo itin prie ika homoseksualistams. Dr. Hirschfeldo seksologijos institut naci minia sugriov jau 1933 met gegus mnes. Gestapas beveik visai sunaikino gausi homoseksualist bendruomen Berlyne, surengs daugyb reid prie pat 1936 met olimpines aidynes. Roini trikampi" likim koncentracijos stovyklose reikia priskirti prie vien didiausi naci nusikaltim4. O 175 paragrafas buvo galutinai panaikintas 1969 metais.

nepajgios sikiti. Austrijos demarche palaidojo Belgrado viltis sukurti Didij Serbij ir dav enkl Rusijai, kad ji daugiau nebesikit. Tai taip pat paskatino sukilti jaunaturkius", kurie 1908 1909 metais pam savo rankas Osman imperijos valdi ir pradjo vykdyti nacionalizmo ir modernizacijos program. Taiau vis pirma i aneksija tikino Balkan valstybes, kad savo nesutarimus jos gali isprsti tik paios ir tik jga. 1912 1913 metais Balkanuose vyko trys regioniniai karai. 1912 met gegus mnes Italija upuol Osman imperij, ugrobdama Rodo sal, Tripol ir Kirenaik. 1912 met spalio mnes, kai Porta buvo usimusi sukilimu Albanijoje, Juodkalnijos, Serbijos, Bulgarijos ir Graikijos Balkan sjunga puol Osmanus Makedonijoje. 1913 met birelio mnes Bulgarija siver Serbij, taip prad dama Balkan pasidalijimo kar. Kiekvienu i i atvej buvo rengiamos tarptau tins konferencijos ir pasiraomos sutartys. Albanija tapo nepriklausoma valstybe, o Makedonija ne. Austrijai jos loimas apsimokjo. Vokietijos taka Turkijoje smarkiai iaugo. Rus ambicijos liko nepatenkintos. Ryt klausimas taip ir nebu vo isprstas (r. III pried, 83).
[m a k e d o n ija ] [s q ip e ria ]

Didjant tampai pradta rimtai galvoti, kaip iki minimumo sumainti tarptau tinio konflikto galimyb. Kadangi n viena vyriausyb nesim io reikalo, inicia tyv parod daug tarptautini agentr, pavyzdiui, Tarptautins teiss institutas (1873), Tarpparlamentin sjunga (1887) ir Nobelio komitetas. Po ilgo brendimo laikotarpio, prasidjusio 1843 metais, kai Londone vyko pirmasis Taikos kongre sas, 1891-aisiais Berne, veicarijoje, pradjo reguliariai veikti Tarptautinis taikos biuras, koordinavs nacionalini skyri veikl ir auks susirinkimus. Pacifisti ns nuomons sklido i vairi pusi: jas reik veicar teisininkas J. K. Bluntschlis (1808 1881), vokiet Bertha von Suttner (1843 1914), austras A. H. Frie das (1864 1921), prancz socialistas Jeanas Jaursas ir angl ekonomistas Normanas Angellis (1873 1967). Veikale D idioji iliuzija (1910) Angellis rodin jo, kad taut ekonominiai interesai padar kar nebereikalingu,
[n o b e lis ]

Taiau skmingiausias buvo Rusijos caro kvietimas veikti. Po jo sikiimo buvo surengtos dvi didels taikos konferencijos Hagoje 1899 ir 1907 metais

875

EUROPOS

ISTORIJA

apsvarstyti nusiginklavimo ir tarptautini gin sprendimo klausimus bei karo sausumoje taisykles. Nestigo ir praktini rezultat. 1900 metais buvo kurtas Nuolatinis treij teismas, o 1907 metais pasirayta Hagos konvencija. 1908 1909 metais Londone vyko jr konferencija. Taiau pacifizmas nesusilauk nei didij valstybi gyventoj, nei j vyriau sybi paramos. Buvo giliai siaknijs neribotos valstybs jgos vaizdis. Atsaky damas Bluntschliui, feldmaralas Moltk ra:
Am ina taika yra tik svajon ir ji n etgi nra grai. Karas yra D ievo tvarkos sudtin dalis. Be karo pasaul apim t stagnacija ir jis paskst m aterializm e. O kare pasireikia paios kilniausios m ogaus dorybs drsa ir savs nepaisym as, pasiventim as pareigai, noras pasiaukoti ir net rizikuoti gyvybe
74

Panas jausmai buvo apm ir Pranczij bei Didij Britanij. Jauresui buvo lemta kristi nuo udiko rankos 1914 met liepos 31 dien, motyvuojant tuo, kad pacifizmas yra idavyst. Kartu generolai pradjo suprasti, kad busimojo karo griaunamoji galia pra noks visk, kas buvo anksiau, ir kad didiosios valstybs prads j rizikuodamos prati. Savo kreipimesi Reichstag 1890 met gegus mnes senstantis Molt k rimtai perspjo:
Jei bt lem ta kilti tokiam karui, tai niekas negalt num atyti, kiek laiko jis truks ir kuo b aigsis < ...> Ponai, tai gali bti Septyneri m et karas, bet gali bti ir Trisdeim ties m et karas; ir vargas tam, kas < ...> pirm asis m es degtuk parako statin75.

Europos valstybi karo pajg tabai blaksi tarp vyraujanios militarizmo dvasios ir stiprjani patarim elgtis atsargiai. Ir tada jie pasirinko pavojingiau si i vis variant m spartinti pasiruoim karui, kaup didiulius arse nalus ir apmok didiules auktini armijas, kartu deimtmetis po deimtmeio rpestingai vengdami konflikto. Taiau tame katile nenumaldomai kilo lenkty niavimo, baimi, neapykant garo slgis. Ir pagaliau katilo dangtis buvo nubloktas dar vieno nuudymo, vykusio mnes prie Jaureso nuudym. 1914 met birelio 28-j Austrijos-Vengrijos sosto pdinis erchercogas Franzas Ferdinandas d'Este atvyko oficialaus vizito Bosnijos sostin Sarajev. Lydimas savo morganatins monos eks Sofijos, Hohenbergo kunigaiktyts, jis nepaklaus perspjim ir tyia taip pasirinko vizi to laik, kad tas sutapt su serb nacionaline Vidovdan (v. Vito diena") ven te mio Kosovo lauke metinmis (r. VI skyri). Serbams tai atrod kaip tyinis eidimas. Iilgai Sarajevo gatvi susirinkusiose miniose slpsi jaun smokslinink grup, kuri ia atsiunt viena i slapt serb draugij, nusista iusi prie Habsburg valdym, Juodoji ranka. T ryt erchercogo automobilis (G raf und Stift modelio, 1910 m. laidos, su 28 AJ galingumo varikliu) pasirinko netikt marrut, ir sveiai saugiai atvyko pie t miesto rotu, kur Sofija prim musulmon moter delegacij. Buvo mesta bomba, bet ji nieko nesueid, o j mets mogus suimtas. Taiau po piet erchercogo vairuotojas pasuko ne ten, kur reikia. Nordamas itaisyti klaid, jis apsuko atvir automobil ir nuvaiavo su keleiviais kaip tik t viet, kur stovjo
8 76

DYNAMO

kitas smokslininkas, devyniolikmetis diovininkas studentas Gavrilo Principas. I arti iautos jo revolverio kulkos mirtinai sueid imperatorikj por. Franzas Ferdinandas spjo sunibdti: Sopherl, Sopherl! Sterbe nicht! Bleibe am Leben fr unsere Kinder! (Zosyte, Zosyte, nemirk! Gyvenk dl ms vaik!) Taiau Sofija jau buvo nebegyva, o u valandos mir ir jos vyras. Juos palaidojo vidurnakt j namo Arstetene prie Dunojaus koplyioje. O j automobiliui ir kruviniems dra buiams buvo lemta atsidurti Karo muziejuje Vienoje7 6 .
[k o n o p iS t ]

Per keturias savaites po vi Sarajeve i Europos diplomatinio ir karinio san trumo neliko n enklo. Ultimatumai, mobilizacijos sakymai ir karo paskel bimai rikoetu lakst po valstybi vyriausybi kanceliarijas. Viena norjo imtis veiksm prie Serbij ir Berlynas dav jai carte blanche. Liepos 23-j buvo pateiktas ultimatumas Belgradui, reikalaujantis, kad austrams bt leista daly vauti iekant udik. Serbijos vyriausyb isisukinjo ir paskelb dalin mobili zacij. Liepos 25-j Rusijos caro taryba nusprend paremti Serbij, nepasitarusi dl to su Didija Britanija ir Pranczija. Liepos 28-j Austrija-Vengrija oficia liai paskelb kar Serbijai. Tuoj po to Rusija paskelb mobilizacij, paakindama Vokietij pateikti ultimatum pirma Rusijai, o po to ir Pranczijai. Generolo Schlieffeno karo planai tikino generalins tab, kad Vokietija nepateks puoli mo dviem frontais spstus. Burtai buvo mesti. Kai ultimatumus nebuvo atsaky ta, kaizeris paklas generol patarim, jog dl Reicho saugumo ilgiau delsti negalima. Rugpjio 1-j Vokietija paskelb kar Rusijai, o 3-j Pranczijai. Kiek vliau, kai vokiei daliniai perjo Belgijos sien pakeliui Pranczij, bri t vyriausyb pasiunt ultimatum Berlynui. Penkios didiosios Europos valsty bs pradjo globalin kar, kurio taip rpestingai veng 99 metus. 1914 met rugpjio 3-oji, Usienio reikal ministerija, Vaitholas, Londonas SW1. Brit usienio reikal ministras pro savo kabineto lang irjo ram vasaros vakar. Seras Edwardas Grey'us buvo atsakingas u didiausios istorijoje imperijos tarptautinius santykius. Austrija kariavo su Serbija. Prie por dien Vokietija paskelb kar Rusijai, o Pranczija pradjo mobilizacij. Vokietijos dali niai um Liuksemburg ir ruosi pulti Belgij; rus daliniai siver Rytpr sius. Taiau Didiojoje Britanijoje dar viepatavo taika. Po ilgos kalbos Bend ruomeni rmuose seras Edwardas k tik padjo premjerui Henryui Asquithui paruoti ultimatum, kuris turjo bti isistas Berlyn, jei vokieiai sivert Belgij. Buvo atunta ar devinta valanda vakaro, nes ministras prisimin, kaip lempininkas udeginjo dujines lempas kieme. Jis kreipsi draug, buvus kabi nete ir vliau prisiminusi jo odius: Visoje Europoje gsta lempos. Abejoju, ar mums savo gyvenime dar teks ivysti jas usidegant vl". i scena yra viena i garsiausi Didiosios Britanijos istorijoje; ji aprayta daugybje vadovli. ie odiai cituojami ir beveik visuose citat rinkiniuse7 7 . Deja, sero Edwardo memuarai ne visikai patvirtina pasakojim:
M ano prisim inim ai apie tas tris dienas, rugpjio 1, 2 ir 3 tai begaliniai m inistr kabi neto posdiai ir didiul tampa; taiau atm intyje iliko labai maai i to, kas juose buvo svarstom a < ...> N edaug k tegaljau padaryti; aplinkybs ir vykiai vert priim inti sprendim us < ...>

8 77

EUROPOS

ISTORIJA

KONOPIT
Konopits (anksiau vadinta Konopischt) pilis yra centrins Bohemijos (ekijos) puy n gilumoje. XIX amiaus paskutiniajame deimtmetyje ia buvo mgstamiausia ercher cogo Franzo Ferdinando mediokls vieta. Pilies vidus buvo rengtas labai prabangiai, imutas oda ir raudonmediu. Erchercogas ia laik savo didiul mediokls trofj kolekcij. Pilis buvo ir tebra elegantikas mauzoliejus", kimte prikimtas visko - nuo drambli ili iki iaurs elni rag. Vliau pilis patiko naci SS; jie nuda j juodai ir sireng ia poilsio namus. Erchercogas Franzas Ferdinandas prisimenamas dl keturi dalyk. Vis pirma dl morganatini vedyb su ek grafaite Sophie von Chotek jis buvo priverstas atsisaky ti savo vaik teisi sost. Antra, monai pritariant, jis buvo rytingas gynjas to siau ro (katalikiko) fanatizmo, kuris Austrijoje buvo vadinamas religija 1. Treia, jis norjo dualistin monarchij paversti lygiateisi taut federacija. Ketvirta, atmesdamas pata rim 1914 met vasar laikytis toliau nuo Bosnijos, jis padjo padegti t bikforo virvel, kuri sukl Pirmojo pasaulinio karo sprogim. Franzo Ferdinando nuudymas buvo treiasis j eimoje. Sosto pdiniu jis tapo prie dvideimt penkerius metus, mirus pusbroliui Rudolfui. Rudolfui kl didel nerim jo giliai tradicini pair tvo, imperatoriaus Prancikaus Juozapo, ir usispyrusios bei aiktingos motinos, imperatoriens Elbietos, prietaringa taka. Jis pats buvo kar tas antiklerikalas; syk pasiymjo savo ura knygutje: Kas mes - auktesniosios btybs, ar gyvuliai? Deja, gyvuliai ..."2 1889 metais Rudolfas nuov Marij Vetser, kuri prie septyniolika dien tapo jo meilue, ir nusiov pats kitoje Habsburg mediokls pilyje Austrijoje, Mayerlinge. O imperatorien Elbiet 1898 metais ene voje nudr kakoks anarchistas. Tik nedaugelis altini pabria Franzo Ferdinando aistr medioti. O juk jis imai vis ems rutul, iekodamas vis nauj gyvn ri, kuriuos galt sumedioti, ir ta jo aistra smarkiai pranoko to meto visuomens normas. Jis vienas i pirmj pam go automatinius ginklus ir varovams liepdavo visus miko vris suvaryti taip, kad jie atsidurt jo regjimo lauke. Pakako dviej sosto pdinio ivyk Lenkij, kad Europos stumbrai atsidurt ant inykimo slenksio. Jis paliep rpestingai saugoti vis savo mediokli trofjus. Konopits pilyje po stiklu buvo laikomi tkstaniai vri ikam; sienos nukabintos j galvomis; spintose puikavosi eili eils j dant, kruopiai sutaisyt rm stomatologo. Erchercogas su mona i Konopits pilies 1914 met birelio 23-j ivyko Sara jev. Sakoma, kai j nuud, imperatorius atsiduso su palengvjimu. Dievas nepaken ia iki, - sumurmjo jis savo adjutantui. - Aukiausiasis atstat tvark, kurios a jau nebepajgiau palaikyti".3 Vyrauja nuomon, kad taip sakydamas Prancikus Juo zapas turjo galvoje erchercogo morganatin santuok. Taiau tie odiai n kiek neblogiau tikt ir bejgi vreli udymui vertinti.

878

DYNAMO Prajusi savait vien vakar ujo m ano draugas; jam atrodo, kad tai buvo pirma dien, rugpjio 3-j. M es stovjom e prie lango m ano kambaryje U sienio reikal m inisterijoje. Pradjo tem ti ir apaioje udeginjo lem pas. < ...> M ano draugas prisim e na, kad a tai atsiliepiau odiais: Visoje Europoje gsta lem pos: m es savo gyvenim e jau nebeivysim e j usidegant vl" .

Sunku pasakyti, kaip ten buvo i tikrj. Keista, kad palyginim su gstan iomis lempomis sukl udegam lemp reginys. Kruopiausi Grey'aus poli tins biografijos autoriai ios scenos apskritai nemini . Dar keisiau, kad karo ivakarse, kai diplomatija turjo veikti intensyviausiai, paiame audros centre esantis mogus Nedaug k tegaljo padaryti". Turjo laiko priimti draug ir kalbtis su juo apie tokius nereikmingus dalykus, kad vliau net neprisimin to pokalbio detali. T pat vakar Berlynas pamat, kad jo diplomatai vl Vokietij kar dviem frontais, neturint sipareigojusi jai padti sjunginink. Reichstage kancleris Bethmannas Hollwegas dl to kaltino Rusij: Rusija met nuodgul ms nam", pareik jis. Sankt Peterburge, kur inia, kad Vokietija paskelb kar, buvo gauta prie por dien, caras su savo generolais jau paleido veikti karo main. Paryiuje pranczus priblok netiktinas Bethmanno kaltinimas, kad prancz lktuvas jau bombardavo Niurnberg. Vienoje, kur Austrijos vyriausyb jau vis savait usim Serbijos puolimo reikalais, imperatorius-karalius nesku bjo sitraukti kit kar su Rusija. Romoje treiasis Trilyps sjungos partneris sdjo suglauds ausis. Tik Belgrade jau girdjosi patrank viai. Nesibaigianiuose ginuose dl Pirmojo pasaulinio karo prieasi danai didiausia kaltininke buvo laikoma X X amiaus pradios diplomatin sistema. Danai teigta, kad svarstykli lkt karo naudai nusvr dviej antagonistini blok Trilyps sjungos ir Antants logika. Didiuls politins ir ekonomins jgos tariamai buvo sukrusios geopolitin konsens", kai abi puss sutar, kad btina remti savo sjungininkus ir kad neveiklumas gali turti skaudi pasek mi. is konsensas es suris diplomatams rankas ir nepermaldaujamai vars juos keliu nuo nedidelio incidento Balkanuose prie visuotinio gaisro. Taiau tok argument reikia panagrinti. Vidurio Europos valstybs jau i anksto buvo susie tos Trilyps sjungos. Vokietija i tikrj buvo sipareigojusi padti savo sjun gininkei Austrijai, jei Austrij kas nors upult. Taiau Austrijos niekas nepuol ir Viena negaljo apeliuoti esamus susitarimus. Nuudymo Sarajeve nebuvo galima laikyti karo veiksmais prie Austrij, ypa po Belgrado linkusio taikytis atsakymo austr ultimatum. Negana to, Vokietija skausmingai juto, kad jos treioji sjunginink Italija niekada nesigriebs ginklo ginti Austrij, jei tik nebus neivengiamos btinybs to daryti. Todl Austrijos pasiryim nubausti Serbij ir jos reikalavim, kad Vokietija j paremt, negalima paaikinti Trilyps sjungos susitarimais. Trilyps santarvs Antants sipareigojimai buvo dar laisvesni. Antant nebuvo sjunga. Rusija ir Pranczija i tikrj sutartimi sipareigojo padti viena kitai upuolimo atveju; taiau jos inojo, kad treioji Antants nar Didioji Bri-

879

EUROPOS

ISTORIJA

23 em lapis. Europa, 1914 m.

880

DYNAMO

tanija nebuvo oficialiai pasiadjusi griebtis ginklo joms ginti. Be to, kadangi n viena i Antants valstybi oficialiai nebuvo sudariusi sjungos su Belgradu, Ser bijos upuolimo nebuvo galima laikyti casus belli (dingstimi karui paskelbti). Beje, nebuvo galiojanios sutarties ir tarp Rusijos bei Serbijos. 1839 met sutartimi Didioji Britanija sipareigojo palaikyti Belgijos nepriklausomyb, taiau tai buvo senas sipareigojimas, prisiimtas seniai prie Antants sudarym. Todl, nepaisant iorins regimybs, diplomatin sistema 1914 metais paliko vyriausybms nemaai manevravimo laisvs. Ji nepareigojo Vokietijos remti Austrij bet kokiomis aplin kybmis arba Rusijos remti Serbij, o Didiosios Britanijos padti Rusijai ir Pran czijai. Beveik visi svarbiausi sprendimai buvo motyvuojami ne sutari, o gar bs", draugysts", baims" ar tikslingumo" terminais. O tokiu atveju reikia kalbti ne tiek apie diplomatin sistem, kiek apie paius diplomatus. Seras Edwardas Grey'us (1862 1933), vliau gavs Fallodono grafo titul, buvo tikra angl dentelmeno kvintesencija: graus, kuklus, santrus, kupinas patriotins tarnavimo tvynei dvasios. G. B. Shaw piktai pavadino j tipiku bri t junkeriu". Seras Edwardas buvo kils i Nortumberlendo dvarinink gimins, kuri pirm kart pasiymjo vieno savo protvi ygdarbiais Mindeno myje 1759 metais, o vliau j igarsino antrasis grafas, priklauss vigams ir rms Did j reform bil 1832 metais. Taiau labiausiai i gimin igarsino kvapni indikos arbatos ris, antrojo grafo garbei pavadinta Earl Grey". Pats seras Edwardas buvo kaip tik tokio amiaus, kad galjo prisiminti prancz-prs kar. Atuo neri met jis paklaus tvo, kuri pus Didioji Britanija palaiko, ir tvas atsak: Vokieius". Kartu su dviem broliais Edward isiunt internatin mokykl Vin esteryje, paskui, baigs Balliolio koled Oksforde, jis pradjo nepriekaiting karjer kaip liberal partijos North Berwicko apygardos deputatas, 1892 1895 metais jo usienio reikal ministro pavaduotojo pareigas, o nuo 1906 iki 1916 met Asquitho liberal vyriausybje buvo usienio reikal ministru8 1 . Grey'aus gyvenimo bdas be galo paprastas. Jis buvo labai atsidavs savo monai Dorothy; juos siejo gili meil gamtai; jis kasdien monai raydavo laikus, kai jiems tekdavo isiskirti. Kartu pertvark savo dvar Fallodone, sukurdami ia didel laukini pauki rezervat. Edwardas buvo prisieks mekeriotojas ir pauki stebtojas bei puikus poezijos inovas. Kai dirbo Londone, kiekvien etadienio ryt 6-os valandos traukiniu i Vaterlo stoties vaiuodavo savaitgaliui mekerioti prie savo vasarnamio Itchen Abbase Hempyro grafystje. Jam kur kas daugiau diaugsmo suteikdavo dirbtine musele sugautas trij svar uptakis negu labiausiai pavykusi kalba Bendruomeni rmuose"8 2 . Grey'ui likimas leido isamiai aprayti tuos maus diaugsmus. Jis ileido knyg apie mekeriojim muselmis, apie Fallodono vandens paukius ir apie Wordswortho Prelude:
That serene and b lessed m ood In w hech < ...> < ...> w e are laid asleep In body, and becom e a living soul.

881

EUROPOS

ISTORIJA W ith an eye m ade quiet by the pow er Of harmony, and the d eep pow er of joy, W e see into the life of things. (Ta nuotaika velni ir palaim inga, Su kuria < ...> < ...> um iega m s knas. O siela m um yse tada atgyja. Ir akimi, kuri nurimo Harm onijos ir diaugsm o galios paveikta, esm velgiam e daikt.)

Kai pakviet skaityti paskait Amerikoje, syk jis pasirinko tem Poilsis". Papa sakojo, kaip bdamas usienio reikal ministru uiminjo buvus JAV prezident Theodore' Roosevelt, pakviets j vienos paros kelion po Hempyro grafyst. Sveias buvo prisieks ornitologas, mokantis gerai atpainti paukius i j iulb jimo. Grey'ui padar didel spd, kad Rooseveltas nedvejodamas atpaino papras tosios karetaits vienintels j ries, sutinkamos ir Anglijoje, ir Amerikoje, bals. Mes iandien klausoms, pasak prezidentas, iulbjimo, kur turjo gerai painti dar tie mons, apie kuriuos raytin istorija nieko neino"8 3 . Grey'us nebuvo tipikas imperialistas ar vis pasaul imais diplomatas. Prieingai nei du jo broliai, vien i kuri Afrikoje sudrask litas, o kitas tapo buivolo auka, jis aplank tik nedidel Brit imperijos dal. Nors ir skait pran czikai, taiau nekalbjo n viena usienio kalba; ir, neskaitant Europos alyse praleist atostog, jis gerai nepainojo n vienos usienio alies. Kai pradjo usiiminti tarptautiniais santykiais, buvo giliai persisunks ta XIX amiaus pas kutiniojo deimtmeio p uikija izoliacijos dvasia. Jis nemat btinybs Didiajai Britanijai per daug veltis Europos reikalus. Mgstami sero Edwardo kiai buvo Joki sipareigojim" ir Ms rankos turi bti laisvos". 1914-aisiais jam buvo 52 metai ir jo asmeninis gyvenimas paenklintas didiuls nelaims. Prie atuo nerius metus autoavarijoje uvo mona. Dabar su gamta seras Edwardas bendra vo jau vienas, o jo regjimas silpo. Skaityti laikraius buvo vis sunkiau dl kataraktos ir progresuojanios tinklains degeneracijos. Jei ne darbo reikalai, 1914-j vasar jis bt vyks Vokietij pasikonsultuoti su oftalmologu. Greyaus poiris Vokietij nebuvo prieikas. Jis apskritai niekam nejaut prieikumo. Taiau nerim kl vokiei ambicijos. Prieingai nei buvo kalbama apie varybas dl kolonij ir apie Vokietijos nor susirasti viet po saule", seras Edwardas man, kad kaizerio ambicijos nukreiptos kita linkme. Vokietija i tik rj norjo, ra jis po karo, vietos vidutinio klimato zonoje, kur derlingos ems, kur galt sikurti jos baltieji gyventojai <...> po Vokietijos vliava. Mes jai tokios vietos pasilyti negaljome"8 4 . Jis tam nepritar; kita vertus, Vokietijos planai Ryt Europoje Brit imperijai grsms nekl. Dauguma mnesio vyki po atentato Sarajeve maai k teturjo bendra su kri ze Europoje. T pai dien, kai buvo nuautas erchercogas, barono de Rotschildo Sardanapalas minimalia persvara laimjo Paryiaus Grand Prix. Didiosios Britani jos 1914 met liepos mnesio kalendorius buvo pilnas prastini vasaros ini:

882

DYNAMO 2 Josepho Cham berlaino mirtis. 3 Christie aukcione Corot paveikslas Le Rond des N ym phes (Nimf ratelis") parduotas u 6600 ginj. 4 H enley'aus regatoje Didij taur ikovojo Harvardo kom anda. 7 9 C andide'o parke G uernsio saloje atidengtas pam inklas Victorui H ugo. A nglikon Banyia leid o m oterim s dalyvauti parapij tarybose. m inui 6 sekundi laik. 12 D iventis, veicarija: v. Sigisberto m irties 1300-osios m etins. 16 G ravesendo parapijos banyia: JAV am basadorius atidengia vitra indn prince ss Pocahontas atm inim ui. G eorges'as Carpentier (Pranczija) baltj sunkaus svorio boksinink pasaulio em pionate veikia Sm ith (JAV), pramint kanonieriniu laivu". 24 K onferencijos dl Airijos homrulio (savivaldos") neskm . 26 kot pasieniei pulkas atidengia ugn m ini H ovzo vietovje po ginkl kontra bandos Airij incidento. 31 Paryiuje nuudytas Jeanas Jauresas, prancz socialist lyderis.

11 Lktuv lenktynse Londonas Paryius Londonas nugaltojas parod 7 valand 13

Rugpjio 1-j sero Ernesto Shackletono ekspedicija iplauk Antarktid8 5 . Pirmasis rimt nemalonum enklas Londone pasirod liepos 31-jr kai buvo udaryta bira, o bank palkanos paoko iki 8 procent. Sekmadien, rugpjio 2-j, visose Jungtins Karalysts banyiose ir koplyiose meldiamasi u tau t1 1 . Grsmingas enklas buvo ir rugpjio 3-j turjusios vykti Cowes regatos ataukimas. Grey'aus veiksmai per 1914 met kriz susilauk ir pagyrim, ir paniekos. Winstonas Churchillis, pirmasis admiraliteto lordas, grjosi juo:
[Grey1 us] pasinr t didiul dvigub kov, siekdam as, pirma, n eleisti kilti karui, ir antra, nepalikti Pranczijos, jei karas kilt. As su pasigrjim u < ...> stebjau jo ram m eistrikum . Jis leid o vokieiam s suprasti, kad jiem s teks turti reikal su mumis, kar tu neleisdam as Pranczijai ar Rusijai pajusti, kad m es esam e j k ien je86.

Manchester Gardian, takingiausias Didiosios Britanijos liberalus laikratis, kategorikai nesutiko su tokiu vertinimu. Tikdamasis, kad Didioji Britanija liks neutrali, jis pasibaisjo, kai buvo paskelbtas karas. Daug met, auk jis, [Grey'us] slp vis ties"8 7 . Davidas Lloydas George'as, ido kancleris, irgi vertino kritikai. 1914 met pradioje jis reikalavo sumainti ginklavimosi ilaidas, manydamas, kad Anglijos santykiai su Vokietija draugikesni negu ankstesniais metais1 1 . Grey'us buvo pats alikiausias1 1 i vis ms politik, vliau ra jis. Jam pakako Nortumberlendo <...>" Jis nurod, k laik fatalika jo klaida: Jei jis [Grey'us] bt laiku perspjs Vokietij, iki kurios ribos Didioji Britanija nepaskelbs karo <...>, tai reikalai bt pakryp kitaip"8 8 . Vokietijoje kritikos odiai buvo daug atresni. Daugelis man, kad Grey'us buvo nevyks politikas", klastingas veidmainis", pagrindinis karo architektas", trauks Vokietij bedugn. Net tie vokieiai, kurie vertino Grey'aus ger vali, rsiai kaltino j. [Seras Edwardas] sivaizdavo, jog jis vienas tvirta ranka vairuo
883

EUROPOS

ISTORIJA

ja savo laiv, nepastebdamas, kad vair sikibusios ir kitos rankos". Jis buvo mogus su dvejopa mogikj vertybi skale <...>, su dviguba morale" 8 9 . Po karo Grey'us, uuot kalbjs apie kolektyvin kalt ir juo labiau apie diplomat klaidas, pasakodavo anekdot apie Japonij. Mes buvome meninink alis, syk aikino jam vienas japon diplomatas, taiau dabar <...>, kai imokome udyti, js sakote, kad mes jau civilizuoti"9 0 . Sero Edwardo kelias kar" prasidjo labai vlai paskutinij liepos mnesio savait. Liepos 25-j jis kaip paprastai savaitgaliais ivyko pamekerio ti Itchen Abbas su nesujaudinamu altakraujikumu <...> arba su nusikals tamu pareigos nepaisymu". Tuomet jis visai negalvojo apie kar". I pradi seras Edwardas simpatizavo Austrijai ir jam atrod, kad reikalai pradjo slysti i rank tik tada, kai Austrija su panieka atmet linkusi taikytis Serbijos pozicij. Jis buvo sitikins, kad didiosios valstybs atoks nuo bedugns"; kad Didioji Britanija privalo palaikyti Pranczij, jei karas prasidt, taiau ji neturi prisiim ti toki sipareigojim, kuri negalt vykdyti, ir kad dl to mes (Didiosios Britanijos vyriausyb) turime kreiptis Vokietij". Liepos 26-j, po piet su vikontu Haldane'u, jis kalbjosi su neoficialiu Vokietijos pasiuntiniu Bailinu, kuris prane savo vyriausybei, kad Didioji Britanija liks neutrali, jei tik Belgija nebus visikai praryta". Liepos 27-j jis pasil suaukti tarptautin konferen cij, taiau is pasilymas nebuvo priimtas. Liepos 31-j, kai Vokietija ir Rusija jau vykd mobilizacij, Grey'us vis dar nebuvo sipareigojs n vienai i j, nors ir atmet Vokietijos pasilym sudaryti nepuolimo pakt (r. toliau). etadien, rugpjio 1-j, kadangi atsisak kelions Hempyr, pietavo Brookso klube, kur j mat aidiant biliard. Rugpjio 2-j jis dalyvavo sekmadieniniame ministr kabineto posdyje (tai buvo negirdtas dalykas), kuriame ministrai taip ir neprim galutinio sprendimo, kokios bt Vokietijos siverimo Belgij pasekms. Keli ministrai, skaitant ir posdio pir minink Morley' bei prekybos ministr John Bums, pagrasino, jog atsistaty dins, jei Didioji Britanija neliks neutrali. Sero Edwardo dienotvark rugpjio 3-j prasidjo dar vienu rytiniu ministr kabineto posdiu. Antr valand po piet jis papietavs nujo usienio reikal ministerij susitikti su Vokietijos ambasadoriumi kunigaikiu Lichnowsky'u, kuris prane jam, kad siverimas Belgij neivengiamas, ir mainais u t infor macij papra pasakyti, kokia bus sero Edwardo kalbos, kuri jis turjo sakyti po valandos, pagrindin mintis. Grey'us atsisak tai atskleisti ir nujo kitoje gatvs pusje stovinius Vestminsterio rmus, kur trei valand po piet pakilo i savo vietos ir pradjo sakyti kalb:
Prajusi savait a pareikiau, kad m es stengiam s < ...> isau goti taik Europoje. ian dien < ...> aiku, kad isaugoti taikos Europoje nem anom a. iaip ar taip, Rusija ir V ok ie tija jau paskelb kar.

Seras Edwardas paaikino, kad Didioji Britanija vis dar gali laisvai nusprsti, kokia turt bti jos politika. Didioji Britanija nebuvo Pranczijos-Rusijos sjungos nar ir net neinojo [jos] slyg". Taiau apibdindamas faktorius,
884

DYNAMO

kurie turt nulemti brit veiksmus, Grey'us pradjo reikti uuojaut sunki padt patekusiai Pranczijai. N viena alis ir n viena vyriausyb nenori bti velta kar dl Austrijos gino su Serbija kaip Pranczija. Taiau ji velta j dl jos garb lieiani sipareigojim <...>, dl tam tikros sjungos su Rusija". Kalbdamas apie Didiosios Britanijos interesus, jis ypa akcentavo Laman ir 1839 met Anglijos sutart su Belgija. I to padar ivad, kad Didiosios Brita nijos beslyginis neutralumas" nebt priimtina pozicija. Turdama stipr laivy n, Didioji Britanija ne k daugiau nukentt sijungdama kar, negu pasilik dama nuoalyje. Taiau Didiosios Britanijos prestias labai nukentt, jei ji nepaisyt sipareigojim, susijusi su jos garbe ir interesais". Jis pareik ess sitikins, kad Didioji Britanija nemgins ivengti savo pareigos:
Jei bsim e priversti uim ti tam tikr pozicij iais klausim ais, o tai, atrodo, nra nem a nom as dalykas, a m anau < ...> , kad m us palaikys visos alies apsisprendim as, rytas, drsa ir itverm 92.

Nors jo kalba buvo gan miglota, seras Edwardas gal gale pasak pasauliui, kad tolesnis Didiosios Britanijos neutralumas priklauso nuo to, ar Vokietija liau sis klusi grsm Belgijai ir Lamano uostams. Po sero Edwardo kalbos prie jo prijo Winstonas Churchillis ir paklaus: Kas toliau?" Dabar mes pasisime jiems ultimatum, kad per 24 valandas nutraukt invazij Belgij"9 3 . Premjero kabinete Bendruomeni rmuose Asuit aplank mona. Tai vis dlto vyko?" paklaus ji. Taip, vyko". Henry's sdjo u savo raomojo stalo atsilos, su plunksnakoiu rankoje <...> Prijau ir priglau diau galv prie jo galvos. Aaros neleido mums kalbti"9 . 1914 metais Didiosios Britanijos gynyba beveik visikai priklaus nuo jos lai vyno. Nei pirmasis admiraliteto lordas (jr ministras), nei pirmasis jr lordas (karinio jr laivyno tabo virininkas) kunigaiktis Louisas Battenbergas nebuvo karo alininkai. Taiau kunigaiktis Louisas po vasaros manevr neleido laivynui isiskirstyti, o rugpjio 2-j rekomendavo pradti visuotin laivyno mobiliza cij9 5 . Churchillis tam pritar. Rugpjio treij anksti ryt ant jo raomojo sta lo Admiralitete padjo laik nuo monos. Ji ra, kad tai bus blogas karas". Jis atsak:
Brangioji katyte, jau viskas. V okietija palaidojo paskutines taikos viltis, paskelbdam a kar Rusijai, ir kiekvien m inut galim a laukti, kad ji paskelbs kar ir Pranczijai. A puikiai suprantu tavo poir. Taiau pasaulis iprotjo ir m es turime pasirpinti savim i ir savo draugais < ...> M ieloji katyte, m eile tu mano, tau atsidavs W. Pabuiuok kaiukus96.

Po pokalbio su Grey'umi Churchillis pasiunt ratel premjerui: Jei tik neudrausite, duosiu sakym angl-prancz karo laivams ginti Laman" . Antradienis, rugpjio 4-oji, Londone buvo laukimo diena. Jau ryt atjo inia, kad didels vokiei pajgos perjo Belgijos sien. Antr valand po pie t buvo isistas Berlyn Didiosios Britanijos ultimatumas su reikalavimu atsakyti kit dien. Asquithas savo artimai patiktinei Venecijai Stanley ra: Winstonas, isidas visomis karo spalvomis, veriasi jr m <...>"9 8 Du
885

EUROPOS

ISTORIJA

vokiei laivai, Goeben ir Breslau Viduremio jra skubjo Turkij. Britai buvo sitikin, kad pagaus juos. Ultimatumo laikas baigsi negavus jokio atsakymo 1 1 valand vakaro Ber lyne buvo jau vidurnaktis. Po penkiolikos minui name Downing Street 10 vyko ministr kabineto posdis. tai scena, kuri vliau apra Davidas Lloydas George'as asmeniniame laike poniai Asquith:
W instonas pu ol kambar visas spinduliuodam as, nuvitusiu veidu, kupinas entuziazm o ir springdam as pasakojo, kaip sis telegram as Vidurem io jr, iaurs jr ir dar dievaiin kur. I karto m atsi, kad jis tikrai laim ingas
99

Kaip tik tuo metu Admiralitetas visiems karo laivams isiunt tok sakym: Tutuojau pradkite karo veiksmus prie Vokietij". Prieingai nei norjo ymiausi jos politikai, Didioji Britanija atsisak taikaus neutralumo. is sprendi mas Europos kar pavert pasauliniu konfliktu. Paskelbdama kar Didioji Britanija uantspaudavo" didiausi naujj laik diplomatin nelaim. is veiksmas pavert realybe pat baisiausi i vis scena rij, kuriuos diplomatai aptarinjo vis mnes. Tai buvo ketvirtasis karo paskel bimas: pirmj padar Austrija, antrj ir treij Vokietija. Didioji Britanija buvo vienintel i Antants valstybi, sijungusi kar savo iniciatyva. Prie keturias savaites, kai Viena reikalavo i Belgrado satisfakcijos u nuu dym Sarajeve, analitikai galjo numatyti, kad Europos kriz gali bti isprsta vienu i keturi skirting bd. Pirma, manoma sivaizduoti jos veikim be karo kaip 1908 metais po Bosnijos incidento. Antra, ji galjo sukelti tik vietin kar, apsiribojant Austrija ir Serbija. Treia, jei didiosios valstybs prarast santru m, galjo siliepsnoti karas visame kontinente; toks variantas buvo numatytas diplomatiniuose aljansuose ir generalini tab planuose. Tuomet Vokietija ir Austrija bt priverstos kariauti su Rusija ir Pranczija, o Didioji Britanija likt neutrali. Na ir galiausiai, neduok Dieve, galjo atsitikti ir taip, kad Didioji Bri tanija sivels kar ir kad kontroliuojamas kontinentinis karas isipls iki visikai nebekontroliuojamo globalinio konflikto. Kaip tik dl to Londono ir Berlyno dip lomatiniai santykiai buvo svarbesni u kit Europos sostini diplomatinius santy kius. Viena buvo lokalinio karo raktas, Berlynas kontinentinio, o Londonas globalinio konflikto. Bet kuris kompetentingas tyrintojas galt ivardyti prieastis, dl kuri Didiosios Britanijos sivlimas kar sukl labai specifini komplikacij. Stra teginiu atvilgiu Didiosios Britanijos valdos buvo isimiusios po vis ems rutul ir j likimas turjo atsiliepti ne tik Europos ali interesams. Politiniu atvilgiu Brit imperija 1914 metais vis dar buvo laikoma galingiausia pasaulio valstybe ir karas su ja turjo bti traktuojamas kaip paraika viepatauti pasau lyje. Ekonominiu atvilgiu Didioji Britanija vis dar buvo pasaulio finans sostin. Nors technine ir pramonine galia ji jau nebeprilygo Vokietijai, taiau galjo mobilizuoti milinikus iteklius. Ipuik Albiono lordai" niekada nebuvo patyr diplomatinio pralaimjimo kartlio. Jiems buvo bdingas neapsakomas pasitik jimas savimi, usispyrs teisuolikumo jausmas ir klastingumas.
886

DYNAMO

Taiau svarbiausia tai, kad Didioji Britanija buvo neapibrtas karinis dydis, aidimo dalyvis, kurio poveikis visikai nenuspjamas. Viepataudamos jroje, Brit salos negaljo bti eliminuotos net paiomis rytingiausiomis kampanijomis kontinente. Taiau alia to Didioji Britanija turjo tai, k kaizeris vliau pavadi no niekingai maa armija* , kuri negaljo vaidinti svarbesnio vaidmens konti nente, bent jau kol nebus pamau papildyta auktiniais. Taiau brit vyriausyb galjo mgautis savo itin gera padtimi, nes aliai negrs staigaus pralaimjimo pavojus, o usitss karas per pirmuosius por ar trejet met galjo nuolat didinti jos pajgum. ie faktai turjo aiki pasekmi. Jei kontinentins kampanijos i pat pradi gerai sektsi Pranczijai ir Rusijai, tai Didiosios Britanijos dalyvavimas galt nusverti svarstykli lkt galutins pergals pusn. Taiau jei geriau sektsi Cen trinms valstybms, tai Berlynas ir Viena negalt tiktis tokios palankios baigties. Net jei prancz ir rus armijos neatlaikyt pirmj smgi, tai Centrins valsty bs, kaip ir Napoleono laik Pranczija, dar turt susikibti su nepaklstania ir neprieinama Didija Britanija, kuri panaudot visas savo gudrybes naujoms koa licijoms prie jas suburti. O jei pradins kovos niekam neduot aikios persvaros, Didioji Britanija turt geresnes galimybes negu visos kitos alys padidinti savo santykin gali vliau. Prieingai negu Vokietija, Didioji Britanija neturjo joki ans laimti kontinentin kampanij, taiau ir veikti j buvo nelengva. Trumpai tariant, bet kokiu atveju Didioji Britanija turjo pakankamai galios sulugdyti greito riboto karo1 1 , apie kur taip svajojo visi vokiei generolai, perspektyvas. Tuo metu daug kalbta apie militarizm. Amerikiei pulkininkas House'as, apsilanks Berlyne 1914 metais, buvo sukrstas pompastik rengini. Taiau ir kitos didiosios valstybs daugiau ar maiau militaristikai puikavosi, mgo pasi girti; geriausiu atveju skyrsi tik kokiu stiliumi tai buvo daroma. 1914 metais, ne taip kaip 1939 metais, karinis etosas buvo glaudiai susijs su garbs kodeksu. Vienas vokiei stebtojas su kartliu kalbjo: Militarizm Jungtinje Karalystje [britai] laiko Dievo duotu, o militarizm Vokietijoje velnio atnetu"1 0 0 . Buvo nagrinjami ir techniniai aspektai. Vienas i j Lamano kontrol. Brit ir pran cz karinio jr laivyno tabai i anksto susitar, kad prancz laivynas turt bti sutelktas Viduremio jroje, o Lamane patruliuot brit Karalikasis jr lai vynas. Tai reik, kad brit neutralumas prancz-vokiei kampanijos Belgijoje metu bt sudars galimyb vokiei karo laivams laisvai plaukioti prie prancz ir brit pakrani. Kita svarbi detal buvo susijusi su mobilizacijos procedromis. Vokieiai buvo numat parengiamj stadij, vadinam karo grsms padtimi"; po jos jo antroji stadija, kurios metu beveik aibikai galjo bti ubaigta visuo tin mobilizacija. Faktikai Kriegsbereischaft (karo parengties") paskelbimas Vokietijoje buvo tolygus visuotins mobilizacijos paskelbimui kitose alyse.

* is kaizerio komentaras (a contemptibly small army) buvo neteisingai iverstas ir plaiai irekla muotas Didiojoje Britanijoje kaip maa niekinga armija" (a small, contemptible army); i ia kilo ir Brit ekspedicinio korpuso epitetas The Old Contemptibles (Niekingieji").

887

EUROPOS

ISTORIJA

Tai buvo dalykai, kuriuos vokiei diplomatai, vadovaujami savo kanclerio Bethmanno Hollwego, turjo atkreipti dmes prie priversdami savo prieininkus atskleisti kortas. Theobaldas von Bethmannas Hollwegas (1856 1920) buvo labai tipikas pr s valstybs tarnautojas. Isilavins, mandagus, rimtas, jis vis gyvenim praleido valstybs biurokratins mainos auktesniuose eelonuose. Hollwegas buvo kils i Frankfurto bankinink eimos, kuri persikl Berlyn ir prie por kart gavo bajorik titul. eim igarsino Theobaldo senelis Moritzas Augustas, teiss pro fesorius, pasiymjs liberal opozicijoje Bismarcko reimui. Pats Theobaldas buvo per jaunas dalyvauti prancz-prs kare, kuris jo seneliui kl pasibjau rjim. Kartu su broliu Max'u j isiunt mokykl su internatu Frstenschule Pforta, o paskui po teiss studij Strasbre ir Leipcige jis skmingai ilaik sun kius valstybs valdinink egzaminus. Kaip primus omnium mokykloje ir dar nesulauks trisdeimties met apsigyns teiss daktaro disertacij, Theobaldas buvo puikiai pasiruos staigiam kilimui biurokratins karjeros laiptais: dirbo kaip Oberprsidialrat Potsdame, Regierungsprsident Bromberge (Bydgoe), Oberprsident (provincijos gubernatorius) Brandenburgo markoje, buvo vidaus reikal ministru 1905 metais, vicekancleriu 1907 metais, imperijos kancleriu ir Prsijos ministru pirmininku nuo 1909 met. Nuo to laiko iki 1917 met liepos mnesio jis atsak u vis galingiausios Europos valstybs politik vidaus ir usienio
. 101

Bethmannas Hollwegas nebuvo tipikas junkeris. Nors jis ir paveldjo puik dvar Hohenfinove rytus nuo Berlyno, taiau tai buvo Rittergut (riterio dvaras), pirktas jo senelio, o ne susijs su eimos tradicijomis. Hollwegas tarnavo vietinia me 15-ajame ulon pulke, taiau tik vienerius metus po mokyklos baigimo. Vliau labai prisirio prie Hohenfinovo trij aukt raudon plyt rm ilgos liep aljos gale 3000 hektar dvaro viduryje ant stataus Oderio ups kranto. Jis pasirinko moto Ego et domus mea serviemus Domino (A ir mano namai tarnau sime Viepaiui"). Taiau keli jo jaunysts metai buvo paenklinti neramios romantikos kelioni aistros, poezijos skaitymo, klajojimo po Eifelio ir Siebengebirge kalnus su bohemikai nusiteikusiais draugais. Jam pridar nesmagum brolis, kuris, uuot laiks valstybinius egzaminus, ivyko Teksas ir ten tapo nekilnojamojo turto agentu. Syk Hollwegas balotiravosi Reichstag vietinje rinkim apygardoje; nors ir nugaljo nedidele bals persvara, bet rinkim komi sija rezultatus anuliavo dl techninio pobdio dalyk, ir jis daugiau jau nieka da nebedalyvavo rinkimuose. Ved iek tiek netradicini pair mergin Marth Pfuel-Wilkendorf, kuri, kai jam pasil aukiausi Reicho tarnyb, suuko: Teo, brangusis, tu negali to padaryti!"1 0 2 Bethmanno asmenybs jokiu bdu negalima pavadinti paprasta. Jis buvo rutinos mogus, net Berlyne kasdien 7 valand ryto ijodavs pajodinti. Taiau kasdieniniai jo proiai nedar takos jo veiklos efektyvumui ar rytingumui. Turjo ypa ger ikalb ir buvo puikiai informuotas, taiau labai mgo delsti ir danai kartodavo klaidas, kuri bet kuris apsukresnis politikas bt ivengs.
888

DYNAMO

Itin blogai jautsi kaizer supusi kariki aplinkoje; taiau jam kl siaub ir socialdemokratai, kurie turjo didels takos pataiknikoje Vokietijos politi koje. Daug domios informacijos apie Hollwego kancleriavim pateikia jo asme ninio padjjo Kurto Riezlerio, taip nuostabiai dirbusio kartu su juo per 1914 met kriz, dienoratis. Riezleris jame usira: Jo sumanumas prilygo jo suge bjimui visk supainioti"1 0 3 . Hollwego biografas kalba apie jo agresyviai gyny bin drovum"1 0 4 . Toki aukt padt Bethmannas pasiek i dalies dl ilgo stao valstybinje tarnyboje, o i dalies dl nuomons, kad jis pajgus ilaikyti vidur tarp konser vatori ir radikal. Vertinant vokiei standartais, jis buvo labai nuosaikus kon servatorius: usienio politikoje danai kartodavo apie savo atsidavim taikai ir perspdavo apie militarizmo pavojus. Dl to buvo pangermanist sjungos bete noire (neapykantos objektas") jie ne kart ragino j atsistatydinti. Manoma, kad pagrindinis Bethmanno principas buvo W eltmacht und kein Krieg (Pasaulin valstyb, bet be karo"). Prajusi met lapkriio mnes jis priekaitavo kronprincui u jo nesantrum: Barkinti kardu ikilus menkiausiai diplomatinei problemai <...> yra ne tik aklumas, bet ir nusikaltimas"1 0 5 . Svarsty damas perspektyvas tuoj po Sarajevo vyki, jis prisipaino Riezleriui: Bet koks visuotinis konfliktas [ves] prie vis esam slyg revoliucini pasikeitim"1 0 6 . Po poros savaii jis asmenikai protestavo kaizeriui dl pompastik kronprinco ir kai kuri spaudos organ pareikim. 1914 met liepos mnes Bethmannui buvo 58 metai, jo asmenin gyvenim prie por mnesi paenklino didel nelaim monos mirtis. Dabar i Ber lyno Hohenfinov ir atgal vainjo vienas arba su Riezleriu. Anglijos atvilgiu Bethmannas buvo nusiteiks draugikai. Jo snus Ernstas, kuriam lemta ti kare, 1908 metais buvo brit finansisto Rhodeso stipendininkas Oksforde. Viskas, k Bethmannas kalbjo ar ra iki krizs, rod, kad jis nori Vokietijos ir Anglijos suartjimo ir tikisi, kad jis vyks. Bethmanno veikla nekl didelio susiavjimo, gal tik iskyrus jo artimiausi bendradarbi reakcij. Riezleris grjosi jo sugebjimu nepasiduoti spaudimui ir lygino jo skrupulus" su Grey'aus ledine veidmainyste". Kancleris yra XIX amiaus pirmosios puss kdikis, usira jis, ir idealistikesns kultros paveldtojas"1 0 7 . Taiau kaizeris buvo brutalus: kai liepos viduryje reikalai pali jo ir Bethmannas pareik nors atsistatydinti, kaizeris tariamai atovs jam: Js uvirte t ko, tai dabar jums teks ir issrbti j"
108

. Ne daugiau uuojautos jam

v -

parod ir Albertas Bailinas, HamburgoAmerikos linijos prezidentas ir neoficia lus tarpininkas su Londonu. Bdamas Bethmanno pirmtako draugas, jis vadino Bethmann Blowo kertu", kalbjo apie jo bukum", pasyvum", iniciatyvos stok", klaik nesugebjim". Jis sak: Bethmannas buvo nepaprastai ikalbin gas mogus <...>, kuris nesuprato, jog politika yra nevarus reikalas"1 0 9 . Buvs kancleris von Blovas nurod, k jis laik lemtinga Bethmanno klaida: Bt pakak pasakyti Vienai [po Sarajevo], kad mes rytingai atsisakome pritarti bet kokiam Serbijos santyki su Austrija-Vengrija nutraukimui"1 1 0 .
889

EUROPOS

ISTORIJA

Anglijoje Bethmannas buvo kritikuojamas negailestingai. Populiariuose leidi niuose pasakota ne tik apie nerytingum" bei svyravim", bet ir apie jo i esms prsikas politins morals koncepcijas". Buvo paplitusi nuomon, kad Bethmannas vadovavo Vokietijos usienio politikai nepastebdamas, jog valsty bs vairas faktikai buvo kariki rankose1 1 1 . Po karo Bethmannas itin akcentavo kolektyvin kalt. Kaltos visos tautos, primygtinai tvirtino jis savo M e m u a ruose. Ir Vokietijai tenka didel kalts dalis" Bethmanno kelias kar prasidjo liepos pirmj savait. Kadangi usienio reikal ministro nebuvo jis leido savo medaus mnes Bethmannas i pat pradi asmenikai msi vokiei diplomatijos ir nuolat ikilmingai tvirtino, jog yra pasirys vengti tarptautinio konflikto. Liepos 5-osios ryt j isikviet kaizeris ir paklaus patarimo, kaip atsakyti Austrijos praym padti jos gine su Serbija. Buvo priimti du prietaringi sprendimai: vienas susilaikyti nuo tiesioginio atsakymo, o kitas utikrinti Prancik Juozap, kad Vokietija nepaliks jo. Po piet Bethmannas dalyvavo kaizerio karini patarj susitikime, kuriame vyravo nuomon, kad Rusija nesiki ir kad Serbij reikia nubausti, ir kuo greiiau, tuo geriau". Tai paskatino Bethmann pasakyti Austrijos-Vengrijos ambasadoriui:
V iena turi pagalvoti, k reikt padaryti Austrijos santykiam s su Serbija pagerinti. [N epaisant to] tai darydama ji gali drsiai tiktis, kad V okietija pads M onarchijai kaip sjunginink ir kaip draug, nepriklausom ai nuo to, koks tas sprendim as b t113.

Tai ir buvo ta lidnai pagarsjusi carte blanche Austrijos karui su Serbija. Grs Hohenfinov, liepos 8-osios vakare Bethmannas kalbjosi su Riezleriu verandoje po vaigdtu dangum". Jis apibdino visuotinio konflikto pavojus. Paskui pareik, kad neveiklumas yra pati blogiausia politika. Bethmannas liguis tai bijojo Rusijos: Ateitis priklauso Rusijai, kuri augs ir augs, ikildama vir ms kaip vis labiau gsdinantis komaras"1 1 . Todl irdies gilumoje kancleris sutiko su tais atviresniais generolais, kurie kalbjo, kad delsimas tik pablogins Vokieti jos padt. Po ei dien, liepos 14-j, nors nieko svarbaus ir neatsitiko, Rietzleris rao, jog kancleris pasak: Ms bsena yra desperatika <...> is veiks mas yra uolis tams ir kaipo toks jis yra labai svarbi pareiga". Atrodo, Bethmannas jau susitaik su kontinentinio karo apskaiiuota rizika"1 1 5 . Treij liepos savait Bethmannui pradjo kilti tarim, kad jo aidimas blo gai sumanytas. N viena msls-mozaikos dalis neturjo tikros savo vietos. Jis patar kaizeriui tsti turistin plaukiojim Baltijos jra, kad susidaryt spdis, jog viskas normalu. Kai jo patarimas buvo atmestas, norjo atsistatydinti, taiau ir atsistatydinimas nebuvo priimtas. Pasak Rietzlerio, kancleris buvo nusiteiks fatalikai ir jaut, kad vieoji nuomon pritaria karui mons jaut didiul, nors ir neapibrt nor imtis veiksm"1 1 . Turdamas tai galvoje, kancleris padar por praktini veiksm. Sulaik vidaus reikal ministr nuo sakymo suimti kai kuriuos socialistus, lenkus ir kitus jo srauose esanius Reichsfeinde (valstybs prieus"), o slapta susitiks su socialdemokrat lyderiu perspjo opo zicij apie padties rimtum. Abu ie ingsniai nuginklavo pasiprieinimo karui alininkus.
890

DYNAMO

Liepos 29-j, kai Austrijai upuolus Belgrad Rusija atsak daline mobiliza cija, Bethmannas pagaliau aikiai suvok visuotinio konflikto galimyb. Jis pasi l Didiajai Britanijai sudaryti neutralumo sutart, garantuodamas Pranczijos metropolijos vientisum. Nakt, atsisaks savo ankstesns taktikos, jis m bom barduoti Vien telegramomis Pasaulis dega", silydamas pradti derybas. N vienas i t pasilym nedav rezultat. Vokietijai grs karas su Rusija, neusi tikrinus austr paramos. Berlynas buvo sipareigojs padti Vienai, taiau Viena galjo ir nepadti Berlynui. J Sjunga buvo visai pakrikusi. Lemiamas momentas atjo liepos 30-j. Kaizeris isigando i Sankt Peterbur go gaunam telegram. Vienos i j paratje jis pakeverzojo pastab, kad tai karas, siekiantis sunaikinti mus"1 1 7 . Berlynas buvo sitikins, jog j apsupo". Devint valand vakaro Bethmannas susitiko su karo vadais von Moltk ir von Falkenhaynu. Buvo nusprsta paskelbti karo grsms padt". Taip pradtas skaiiuoti laikas iki visuotinio kontinentinio karo pradios rugpjio pirmosiomis dienomis. Tai jie padar visai neinodami apie visuotin mobilizacij Rusijoje ir apie Belgijos bei brit ketinimus. Nuo io momento burtai buvo mesti ir padtis galjo pasikeisti tik tuomet, jei kuri nors alis bt ataukusi savo sprendimus. Dviejuose svarbiausiuose sprendimuose, priimtuose liepos 5-j ir liepos 30-j, maai tra rodym, leidiani manyti, kad generolai jga primet kar orien tuot strategij, nepaisydami Bethmanno patarim. Tiesa, kaizeris turjo tradici n prsikj Kommandogewalt (teis sakinti") ir generolams, ir ministrams. Taiau kancleris niekada nebuvo atsidrs tokioje padtyje, kai ta teis bt panaudota prie j. Jis ne atsitiktinai brido kar; jis ir pats dalyvavo priiminjant sprendimus, kurie j sukl1 1 8 . Tik vienas dalykas, kur sjunginink istorikai da nai ignoruoja, iek tiek pateisina tok jo elges Rusija vykd mobilizacij taip pat skubotai kaip ir Vokietija. Nuo to laiko kancleriui labiausiai rpjo suversti vis kalt Antantei. Liepos 30-j 1 1 valand vakaro jis suinojo, kad Rusijoje vyksta visuotin mobilizacija ir panaudojo i informacij pateisinti savo ankstesniam sprendimui, kur prim to dar neinodamas. Rugpjio 1-j Bethmannas paskelb kar Rusijai, kartu reikalaudamas nemanom Paryiaus sipareigojim, kad Pranczija nutrauks sjung su Rusija. Bailinas buvo liudytojas, kaip kancleris rm kambaryje su langais sod kartligikai skubino savo darbuotojus greiiau ubaigti pareikimo tekst. Js Ekscelencija, kodl taip skubate paskelbti kar Rusijai?", paklaus jis. Jei to nedarysime, tai netrauksime kar socialist"1 1 9 . Rugpj io 2-j Vokietijos ambasadorius Briuselyje gavo sakym iimti laik i uant spauduoto voko, kur prie septynias dienas para von Moltk. iame laike buvo reikalaujama, kad Belgija priimt Vokietijos apsaug nuo (neegzistuojan io) prancz upuolimo. Rugpjio 3-j Vokietija paskelb kar Pranczijai. Rugpjio 3-j po piet, tuo paiu laiku, kai Grey'us kalbjo Bendruomeni rmuose, Bethmannas kreipsi Reichstag kalba apie rus nuodgul". Karas su Rusija ir Pranczija mums buvo primestas", pareik jis. Beveik tiksliai pakartodamas Grey'aus odius apie apsisprendim ir ryt, Bethmannas kalbjo: Visa be iimties vokiei tauta <...> yra vieninga"1 2 0 .
891

EUROPOS

ISTORIJA

Rugpjio 4-j vokiei daliniai siver Belgij. pusjus popietei, i Vilhelmtrass atjo inia, kad gautas brit ultimatumas. Sosto kalboje kaizeris kal bjo apie kardo itraukim ramia sine ir variomis rankomis1 '1 2 1 . Taiau Beth mannas buvo nirs. Kai brit ambasadorius atjo atsisveikinti, kanclerio rm sienos drebjo nuo neprecedentins priekait tirados. aukdamas pranczikai, kancleris ne maiau nei dvideimt minui piktai pamokslavo ambasadoriui:
A nglijai dalyvaujant is karas virsta pasaulinio m asto katastrofa. Londono rankose buvo galim yb apriboti prancz revanizm ir panslavikj ovinizm . V aitholas ja nepasi naudojo ir netgi ne kart siund juos < ...> . V isi m ano m ginim ai [isaugoti taik] buvo paversti niekais. Ir kas tai padar? Anglija. O kodl? Dl B elgijos neutraliteto. Ar gali tas neutralitetas, kur m es paeidiam e btinybs spiriam i, kovodam i dl savo egzisten cijos, i tikrj bti pasaulinio karo prieastim i? < ...> Palyginti su tokio m asto nelaim e, argi tas neutralitetas nevirsta paprastu popiergaliu? V okietija, im peratorius ir vyriausyb m yli taik. Pone am basadoriau, js tai inote ne blogiau u m ane. M es engiam e kar ramia sine. Taiau A nglijos atsakom yb yra d id iu l122.

Ambasadorius pravirko. Diplomatijai atjo galas. Gan keista, kad Bethmanno fraz apie popiergal" un chiffon de papier nefigruoja ambasadoriaus pirminje ios tirados santraukoje. Panaiai kaip ir Grey'aus odiai apie gstanias lempas", iek tiek abejotina, ar ji buvo itarta per t lemting susitikim1 2 3 . T vasaros dien emocijos geriausiai ireiktos vietose, kurios buvo toli nuo diplomat daniausiai lankom viet. Paryiuje Marcelis Proustas nuvaiavo Gare de l'Est (Rytin geleinkelio stot) su savo broliu, medicinins tarnybos karininku en route (pakeliui) Verden, paskui po vidurnakio sugro Boulevard Hausm ann ir para savo agen tui: Milijonai moni bus iudyti Pasauli kare, panaiame t, kur apra Wellsas1 2 4 . Anglijoje Virginia Woolf praleido ieigin dien Rodmelle, netoli Lewes, Sasekso grafystje. Rugpjio 3-j ketvirt valand po piet ji ra Vanessai Bell: Brangioji, ar negaltumte sumokti pus nuompinigi 15 svar sterlin g prie mums ivykstant? <...> Laikaneys atne gand, kad paskandinti du ms karo laivai, taiau mes sitikinome <...>, kad taika dar tebra. <...> Dievinu Tave
r-pi 125

Jaunas poetas Rupertas Brooke'as, kuris prajusi savait pietavo Downing Street 10 kartu su Asquithais ir Churchilliu, laike Gwenai Darwin, bsimajai poniai Raverat, ra:
V iskas vyksta kaip tik prieingai negu reikt. N oriau, kad V okietija sudauyt Rusi j gabalus, o paskui Pranczija sum ut V okietij. Taiau bijau, kad V okietija smarkiai sum u Pranczij, o j paskui nuluos Rusija. Pranczija ir Anglija yra vien in tels alys, kurios privalt turti koki nors valdi. Prsija tai velnias. O Rusija tai galas Europai ir bet kokiam padorum ui. M anau, kad ateitis tai kokia nors slav imperija, apim anti vis pasaul, despotika ir beprotika126.

D. H. Lawrence'as su trim draugais atostogavo Eer krate:

892

DYNAMO V aiktinjau W estm orelande, gan laim ingas, su vandens lelij vainiku ant skrybls < ...> kvailiojau lietui lyjant, [o] K otilianskis niniavo ydik m elodij Ranani Sadekim Badanoi < ...> . Paskui nujom e Barrow-in-Furness ir pam atm e, kad paskelbtas karas. Ir visi isikraustm e i proto. Prisim enu, kaip kareiviai buiavosi Barrow stotyje, kaip m oteris auk, ragindam a savo mylimj: Clemai, kai susidursi su jais, duok jiem s kail" < ...> o visuose tram vajuose skelb: Karas ponai V ickersas ir M axim as kvieia savo darbininkus" < ...> . Paskui pasivaikiojau pajriu nujau kelias m ylias, galvodam as apie nuostabius saullydius vir lygi sm lyn ir m iglotos jros < ...> ir t nuostabiai gyv, fantastik visko gro, kur dar labiau parykino didiulis skausm as < ...> 127

Ne maesnis susijaudinimas viepatavo Vokietijoje ir Austrijoje. Thomas Man nas buvo Bad Tlze Bavarijoje galvodamas, kada paauks Landsturm' (vyresnio amiaus karo prievolininkus). Atmets brolio Heinricho praym pabti liudytoju jo sutuoktuvse, jis taip apra savo tuometinius jausmus:
Ar neturim e bti dkin gi u visikai nelaukt galim yb patirti tokius didius vykius? M ano pagrindinis jausm as yra didiulis sm alsum as ir prisipainsiu pati giliausia sim patija tai nekeniam ai, nenuspjam ai, lem tingajai V okietijai, kuri, net jei ligi iol kategorikai ir nelaik civilizacijos" didiausiu griu, tai bet kokiu atveju dabar ruoiasi sutriukinti niekingiausi pasaulyje policin valstyb
128

Vienoje skland gandai, kad imperatorius neprim popieiaus nuncijaus. Kalbta, jog popieius susisielojs, kad jam nepavyko isaugoti taikos. (Jis mir rugpjio 20-j.) Vatikano dokumentai vliau parod, kad tie gandai buvo mela gingi: popieiaus valstybs sekretorius pritar imperijos politikai. Viena buvo nusiteikusi agresyviai. tabo virininkas generolas von Hoetzendorffas prie eis mnesius paklaus savo kolegos Vokietijoje: Ko mes laukia me?" Dabar delsimas j siutino dar labiau. Pavyko perkalbti net skeptikj vengr premjer graf Tisz. Mano brangusis drauge, kalbjo tasai belg ambasadoriui liepos 31-j, Vokietija yra nenugalima"1 2 9 . Stefanas Zweigas, kuris vliau smerk kar, buvo sujaudintas, matydamas patriotikai nusiteikusi mini demonstracijas. Jis k tik nutrauk trumpas atos togas prie jros Le Coq vietovje netoli Ostends ir parvaiavo namo paiu paskutiniu Ryt ekspreso reisu. Gali pakarti mane ant pirmo gatvs ibinto stulpo, kalbjo jis savo draugui belgui, jei vokieiai kada nors engs Belgij". Paskui mat, kaip vokiei kariniai traukiniai vaiuoja prie sienos ties Herbesthaliu:
Kaip niekada anksiau, tkstaniai ir im tai tkstani m oni jaut tai, k turjo jaus ti taikos m etu kad jie priklauso vien i kitiem s, [pripaindami] t neinom jg, kuri ip l juos i j kasdien ins egzisten cijo s130.

Zweigas bijojo pakliti Ryt front. Mano didiausias noras <...> nugalti Pranczijoje, prisipaino jis, toje Pranczijoje, kuri reikia nubausti dl to, kad j myli". Kiek vliau jis vieai atsisveikino su savo draugais prie stovyklo je: Nemginsiu velninti tos (plaiai paplitusios) neapykantos jums, kurios a pats nejauiu, [bet kuri] atnea pergales ir suteikia didvyrik jg"1 3 1 .

893

EUROPOS

ISTORIJA

Rugpjio 3-jr kai Zweigas atvyko Vienos Westbahnhof, Levas Davydoviius Bronteinas Trockis ivyko i jo. Jis mat tas paias demonstracijas, mat savo koleg socialist sumiim A rbeiterzeitung redakcijoje ir buvo persp tas apie internavimo pavoj. Trockis tutuojau traukiniu nuvyko Cirich, kur pradjo rayti K ar ir Internacional veikal, kuriame panaudotos garsios fra zs, tokios kaip taut apsisprendimas1 1 ir Jungtins Europos Valstybs1 1 savo socialistins ateities vizijai pavaizduoti1 3 2 . Prieingai nei jis, Leninas tuo metu sdjo suglauds ausis savo prieglobstyje Poronine, netoli Zakopans Galicijoje, bdamas sitikins, kad Vokietijos social demokrat opozicija neleis kilti dideliam konfliktui. Kai igirdo, jog jo vokikie ji draugai balsavo u karo kreditus, sakoma, jis suuko: Nuo iandien a liau juosi bti socialistu ir tampu komunistu1 '1 3 3 . Netoli esanioje Krokuvoje k tik baigsi mokslo metai universitete. Absolventai, kuri daugelis buvo atsargos karininkai, isivainjo savo pulkus vieni kariauti u imperatori-karali, kiti u kaizer, treti u car. Sankt Peterburge Nikolajaus II dvaras pradjo apsiprasti su lemtingais praju si dien sprendimais. Caras paliep pradti visuotin mobilizacij ketvirtadien, liepos 17/30, atrodo, nepasitars su karo ministru. Mobilizacijos iprovokuotas Vokietijos ultimatumas liko be atsakymo. Sankt Peterburgas igirdo apie Vokie tijos karo paskelbim etadien, o sekmadien pasek jos pavyzdiu. Taigi pir madienis, liepos 21/rugpjio 3, buvo pirmoji tikra karo diena. Septint valand po piet sigaliojo karo cenzra. Laikraiai paskelb, kad tauta turi susitaikyti su leidiamos informacijos ribojimu suprasdama, kad i auka padiktuota karins btinybs"1 3 4 . T dien caras apsilank Maskvoje ir pasak kalb Didiuosiuose Kremliaus rmuose. J imperatorikosios Didenybs nuvyko pasimelsti Iverono Dievo Motinos cerkvje prie ikonos, kuri amino seniausius Rusijos religinius ryius su Athos kalnu. Optimistai Rusijoje savo viltis siejo su Bolaja Vojennaja Programma (Didioji karin programa), kuri buvo pradta vykdyti 1914 met pradioje. Jos tikslas, be kit dalyk, buvo imperijos armijos mobilizacijos laik sutrumpinti iki 18 dien. Pasak brit karo ata, jie vylsi, kad rusai Berlyne atsidurs anksiau, negu vokieiai Paryiuje". Pesimistus su Piotru Durnovo, vidaus reikal ministru ir policijos virininku prieakyje, kamavo blogos nuojautos. Vasario mnes Durnovas prane carui: jei karas klostysis nepalankiai, tai neivengiama socialin revoliucija paiu baisiausiu pavidalu"1 3 5 . Vevey miestelyje veicarijoje Romainas Rolland'as, muzikologas, romanistas ir tarptautin literat vaigd, su siaubu irjo, kaip jo draugai pasidav karo kart ligei. siutintas Vatikano pozicijos, jis pareik, kad Europa po Tolstojaus mirties (jo biografij jis k tik baig rayti) neteko bet kokio moralinio vadovavimo:
Rugpjio 3 4. Esu pribloktas. N oriau bti mirs. Tai siaubinga gyventi tarp ipro tjusi m oni, m atyti lungant civilizacij ir nieko negalti padaryti. is Europos karas yra didiausia katastrofa istorijoje, kokios nebuvo jau keli im tai m et. [Tai] m s ven iausi vili apie m oni brolyb lugim as < ...> A beveik vien ias Europoje136.

89 4

DYNAMO

1914

metais prasidjs karas sukl daugiau apmstym apie istorijos prieas

tingum negu bet kuris kitas naujj laik vykis. Daugelis moni buvo link manyti, kad tokio titaniko masto katastrof turjo sukelti ir titaniko dydio prieastys. Tik nedaugelis man, kad kaltinti reikia tik atskirus mones. Priray ta didiuli veikal apie karo gilumines prieastis". Ties sakant, istorikai dar tebesiginijo tais klausimais, kai kils Antrasis pasaulinis karas dav jiems dar daugiau peno apmstymams. Epitetas titanikas" ia nra atsitiktinis. Prie pat Pirmj pasaulin kar Europ sukrt didiul nelaim, nors iki tol visi ekspertai tvirtino, kad taip atsitikti negali. 1912 met balandio 15-j didiausias pasaulyje 43 500 ton talpos garlaivis Titanikas, priklauss brit kompanijai W hite Star, savo pirmojo reiso per Atlanto vandenyn metu susidr su ledkalniu ir paskendo, nusine damas 1513 gyvybi. Turint galvoje laivo dyd, buvo akivaizdu, kad nelaim bus beprecedent. Kita vertus, nra jokio pagrindo sieti katastrofos prieasi su jos mastu. Dvi avarij tyrusios komisijos nurod labai specifinius io laivo ir io rei so bruous. Tai buvo ir laivo korpuso konstrukcija, ir jo aprpinimas gelbjimo valtimis, ir neprasta Arktikos led bkl tuo metu, ir per didelis greitis, ir kapi tono Smitho pasirinktas iaurinis kursas, ir koordinuot veiksm trkumas per pirmj pusvaland ar pirmuosius tris ketvirius valandos po laivo susidrimo su ledkalniu. Laiv katastrof jrose istorikai turt aikintis ne tik kodl Titanikas paskendo, bet ir kodl tiek daug kit dideli laiv sugebjo visikai saugiai per plaukti Atlant1 3 7 . Analogija su karais nra visikai atsitiktin. Kar istorikai turt aikintis ne tik kodl 1914-aisiais taika neisaugota, bet ir kodl ji buvo isaugota 1908, 1912 ir 1913 metais. Vliau altojo karo" patirtis parod, kad, nepaisant milinikos nelaims galimybs, dviej prieik karini ir politini blok varyb dinamika nebtinai turi sukelti pasaulio t. Niekas taip nepaskatino svarstyti is problem kaip Oksfordo universiteto Magdalenos koledo gudroius A. J. P. Tayloras. Kartoms, kurios paios dalyvavo miuose, karo istorija buvo rykiai nuspalvinta emocijomis ir moraliniais svars tymais, sukeltais milijon moni ties, ir reikjo nepaprastai negerbianio tra dicini poiri mogaus, kad tiems jausmams bt mestas ikis. Kalbdamas apie 1914 met vykius, Tayloras paminjo asmenis, kurie galjo vieni patys sukelti kar: Trys mons, priiminj sprendimus, net jei jie ir buvo aplinkybi aukos, buvo Berchtoldas [Austrijos usienio reikal ministras], Bethmannas Hol lwegas ir jau velionis Schlieffenas". Bdamas nepataisomas germanofobas, jis nepaminjo sero Edwardo Grey'aus1 3 8 . Kitame puikiame es apie 1914 met karin logistik Tayloras priartjo prie kratutins pozicijos, kuriai jau net prieasi iekojimas atrod nereikalingas: Dabar madinga dideliems vykiams iekoti gili prieasi. Taiau gali bti ir taip, kad 1914 metais kils karas gili prieasi neturjo, <...> 1914 met liepos mnes reikalai palijo. Vienintelis patikimas paaikinimas yra tas, kad dalykai atsitinka dl to, kad jie atsitinka"1 3 9 .

895

EUROPOS

ISTORIJA

Kitoje vietoje Tayloras sugro prie tikinamesnio poirio, kuris didisias istorines katastrofas aikina bendrj ir specifini prieasi fataliku sutapimu. Jis parodo, kad giliosios prieastys", kurias taip pabr kiti istorikai, buvo ir priekarins taikos, ir jos lugimo esminis elementas. Taiau be specifini prie asi" jos nebt turjusios didesns reikms:
Kaip tik tie dalykai, kuriem s veriam a kalt dl 1914 m et karo slaptoji diplom atija, jg pusiausvyra, d id els armijos kontinente Europai dav ir neturint sau lygaus tai kos laikotarp < ...> . Nra prasm s klausti Kokie faktoriai su k l kar?" Geriau reikt klausti: Kodl tie faktoriai, kurie taip ilgai ilaik taik Europoje, nebepajg to padaryti 1914 metais?"
140

Kitaip sakant, parako statinei udegti reikalinga kibirktis. Be kibirkties parakas nesprogs. O jei nebus atviros statins su paraku, tai kibirktys nepadarys jokios alos. Tokiam poiriui pailiustruoti Tayloras puikiausiai galjo pasirinkti Titaniko pavyzd. Taiau jis pasirinko kit palyginim ne laivus, o automobilius. Taip darydamas irykino dinamin element, bding daugumai katastrof teorijos variant, kai vykiai laikomi nepermaldaujamai judaniais kritinio tako link:
Karai labai panas autoavarijas. Juos sukelia kartu veik ian ios bendrosios ir sp ecifin s prieastys. V isas autoavarijas i tikrj su k l vidaus degim o variklio iradim as. < ...> [Taiau] policija ir teism ai gilij prieasi nesvarsto. Jie iek o kiekvien os autoavarijos sp ecifin i prieasi vairuotojo klaidos, greiio virijim o, girtum o, su ged usi stabdi, b logos kelio bkls. Tai tinka ir karams
141

38. V e n e r a

39. P e r s p e k ty v a

40. A le g o rija

41. K o l u m b a s I s i l a i p i n a S a n D o m i n g e

42. Liuteris engia Vorms

45. V a l d y b a

46. v e n t i n d i e n a M a s k v o j e

47. K a r a l i u s S a u l k a i p

P a t e r f a m ilia s

48. F i l o s o f a s b e k e l n i

55. R o ja lista s

56. R e sp u b lik o n a s

57. V a ik d r a u g a s

58. R ite r is s p in d in ia is a r v a is

59. A m in a s k la j n a s

60. D ynam o

63. M u z ik in is v a k a r lis

64. E u r o p o s h a r m o n ija

67. Im p r e sio n iz m a s

68. P r im ity v iz m a s

69. Siurealizm as

70. A p g a u to ji E u rop a

71. P a d a ly to ji E u rop a

72. N u k a n k in to ji E u rop a

XI
TENEBRAE
Utemimo apgaubta Europa, 19141945 metai

Dvideimto amiaus Europa regjo barbarizmo apraik, kurios kadaise bt apstulbinusios net didiausius barbarus. Tuo metu, kai atsirado konstruktyvi rai dos priemoni, pranokstani visas lig tol inotas, europieiai tylomis stebjo vir tin konflikt, praudiusi daugiau moni negu visi praeities sukrtimai. Ypa niokojantys buvo du pasauliniai 1914 1918 ir 1939 1945 met karai, apm vis ems rutul. Vis dlto j idinys, be abejons, liepsnojo Europoje. Negana to, per t dviej karo krauju aplakstyt kart laikotarp dviejose gyventoj skaiiumi gau siausiose Europos alyse valdia atiteko udikikiems politiniams reimams, kuri vidin neapykanta praud dar daugiau deimi milijon moni negu j kariau jami karai. Vienias sins balsas anksti spjo, kad dedasi lykts dalykai:
? , , . , , , 1. (Kuo b logesn is is am ius u ankstesnius? N ebent Tuo, kad sielvarto ir nerim o kvaituly Jis palytjo juodiausi op, Bet jos igydyti nesu geb jo. Vakaruos dar vieia iem os saul, Ir vilga jos sp induliuos m iest stogai. O ia jau giltin kryiais enklina namus Ir varnus aukia ir tie atskrenda.)

Taigi ateities istorikai iuos tris deimtmeius nuo 1914 met rugpjio iki 1945 met gegus neabejotinai turs irti kaip laikotarp, kada Europai apte mo protas. Komunistini ir faistini reim siaubai, prisidj prie totalini kar baisybi, sukl neregto masto udynes, vargus ir paeminimus. Renkantis sim bolius, kurie geriausiai perteikt to meto moni igyvenimus, vargu kam ateit galv kas kita nei dvideimto amiaus mirties nagiai: tankas, bomboneis, duj balionai, o podraug ir apkasai, neinom kareivi kapai, mirties stovyklos ir masi ns kapaviets.
897

EUROPOS

ISTORIJA

24 emlapis. Europa per D idj (I pasaulin) kar

898

TENEBRAE

Mstant apie iuos siaubus, ugoianius visus taikius to meto pasiekimus, kyla daugyb bendro pobdio pastebjim. Per vis t baisybi metus europie iai neteko pirmaujanios padties pasaulyje Europ utemd jos paios kvai lyst. 1914 metais Europai niekas neprilygo galia ir garbe; europieiai pirmavo beveik visose gyvenimo srityse: moksle, kultroje, ekonomikoje, net madose. Savo kolonijini imperij ir usienio prekybos kompanij dka Europa dominavo visame pasaulyje. Iki 1945 met bema viskas buvo prarasta: europieiai tiek pesi vieni su kitais, kad beveik visikai isikvp. Europos politin svarba smar kiai sumenko; jos karin ir ekonomin galia buvo nustelbta, o kolonij ji nebepajj isaugoti. Europos kultra prarado pasitikjim savimi; Europos prestias, jos aukta dorov, galima sakyti, pranyko be pdsako. Visoms Europos valsty bms, 1914 m. sivlusioms pjautynes, iki 1945-j buvo lemta patirti karin pralaimjim ir politin sunaikinim. Vienintel visikos praties ivengsianti alis iliko tik todl, kad atsisak politinio ir finansinio savarankikumo. Kai gal gale nusdo karo dulks, Europos griuvsius vald dvi galingos neeuropins jgos JAV ir TSRS; n viena j konflikto pradioje net nedalyvavo. Kalbdami apie moral, turime nurodyti ryk materialiosios Europos civiliza cijos paangos ir baisaus politini bei intelektualini vertybi nuosmukio kon trast. Militarizmas, faizmas ir komunizmas rado alinink ne tik tarp manipu liuojam bei labiausiai engiam taut masi, bet ir tarp labiausiai apsivietusio net demokratikiausi ali elito. Kilns idealai buvo taip ikreipti, kad daugyb proting vyr ir moter jaut prival kautis kare, padarysianiame gal visiems karams", sitraukti itisas tautas mginusi sunaikinti faist Europos civiliza cijos gelbjimo" yg ar teisinti komunistus, kurie siek taikos ir paangos masi komis udynmis. Kai 1941 m. atjo metas apsisprsti, antihitlerins koalicijos ali vadovai, kovojantys u laisv ir demokratij, nedvejodami pasitelk pagal b vien nusikaltl, kad veikt kit. Kalbant apie istoriografij reikia nepamirti, kad Europoje djsi siaubai dar ilik moni atmintyje ir kad plaiajai visuomenei skirtuose t vyki apraymuo se vis dar vyrauja alikos politins ar partins nuomons. Vis didij konflikt istorijai bdinga tai, kad j perrao nugaltojai, o ie ipuia pralaimjusij nusi kaltimus bei piktadarystes ir kartu labai sumenkina savsias. Nieko nepadarysi: tokia mogaus prigimtis. Taip jau sutapo, kad abiejuose pasauliniuose karuose pergal pasiek panaios galing Vakar valstybi koalicijos su savo Ryt sjun gininke, tad mokykliniuose vadovliuose, iniasklaidoje bei istorijos knygose ir toliau vyrauja j pateikiama io laikotarpio versija. Oficialiai toji Sjunginink versija" pirm kart tvirtinta 1918 m., kai nugaltj ali atstovai buvo priversti pripainti, kad karas kilo vien dl j kalts. i versija dar labiau sigaljo po 1945 m., kai Sjunginink tribunolas nagrinjo vien prieo karinius nusikaltimus. Tada bet koks vieas mginimas taikyti antihitlerins koalicijos narms tuos paius kri terijus politikai buvo nemanomas. Karo muziejai, pradedant Lambeto bei Mask vos ir baigiant Vaingtono, vis laik vienapusikai nuviesdavo piktadarystes ir didvyrikus poelgius. Pagrobti pralaimjusij archyvai su iurpiausiomis smul899

EUROPOS

ISTORIJA

kmenomis buvo prieinami visiems; svarbiausi nugaltoj archyvai laikomi po keliais uraktais. Nors prajo penkiasdeimt met, vis dar nemanoma visko ver tinti teisingai ir objektyviai. Prajo daug met, kol kai kurie istorikai susimst, ar nebta itisinio Euro pos pilietinio karo". mons, igyven du pasaulinius karus, danai stebisi j skirtingumu. Manoma, kad 1914 1918 m. kareivi karas" visai nepanaus 1939 1945 m. liaudies kar". Visiems, trauktiems komunizmo ir faizmo vaid, buvo stengiamasi teigti, kad tie reimai es paprastos prieybs. Dabar, turdami galimyb pavelgti praeities vykius, vis aikiau matome, kad ie konfliktai sudar vien dinamin proces: abu pasauliniai karai tebuvo atskiri tos paios dramos veiksmai. Svarbiausia tai, jog pagrindiniai Antrojo pasaulinio karo daly viai atsirado todl, kad nebuvo paalintos prieastys, suklusios Pirmj. siv lusios karin konflikt 1914 m., Europos valstybs sukl maiat, i kurios isirutulios net du revoliuciniai judjimai: vienas j bus ugniautas 1945 m., kitas savaime uges po dramatik 1989 1991 m. vyki (r. XII skyri). Ikilus vokikosios ekspansijos, o vliau dvigalvs komunizmo ir faizmo hidros grsmei, demokratins Vakar valstybs galjo ilikti tik pasitelkusios pagalb JAV, pirm kart 1917 1918, paskui 1941 1945 metais. Po II-ojo pasaulinio karo pabaigos ipampusios Soviet imperijos spaudim jos galjo atlai kyti tik padedamos Amerikos galybs. Tiktai paskutiniajame io amiaus deimt metyje, susivienijus Vokietijai ir byrant Soviet imperijai, Europos tautos galjo tsti natrali savo raid, taip iurkiai nutraukt graij 1914-j vasar. Laikantis tokio poirio, metai tarp 1914-j ir 1945-j atrodo kaip Europos bd laikotarpis, upilds tarp nuo ilgo devyniolikto amiaus pabaigos taikos ir dar ilgesnio taikaus altojo karo" periodo. Tuos metus galima palyginti su ems plutos poslinkiais, sukelianiais itis ems drebjim virtin. Jie apima karinius 1914 1918 m. ems drebjimus", keturi imperij subyrjim, komunistin revoliucij Rusijoje, geros deimties nauj valstybi atsiradim, tarpukario deimt meius, kai alys nekariavo, o tik ginklavosi, faistinius perversmus Italijoje, Vokie tijoje ir Ispanijoje bei antrj visk apmus karin 1939 1945 met gaisr. Visas bdas sukl Vokietija, naujausioji, dinamikiausia ir labiausiai nepaten kinta tautin valstyb. ems drebjim" zonos riba jo ties rytine Vokietijos siena. Vakar Europoje Vokietija ksl turjo nedaug. O tai Rytuose j gund palyginti silpnos ir neturtingos kaimyns bei Rusija vienintel Europos alis, vien dl savo dydio galinti pasiprieinti karinei Vokietijos galiai. Taigi pagrindi n dvikova dl Europos ateities tegaljo vykti tarp Vokietijos ir Rusijos. Tai dvi kovai totalitarinio mstymo revoliucionieri buvo lemta virsti tbtinmis grum tynmis. Kita vertus, demokratinms Vakar Europos alims i pradi teko grobio tykani pliki vaidmuo; i esms j nedomino europiei likimas, bet jos buvo pasiryusios neleisti neabotai iaugti jokiai jgai emyne, kuri ilgainiui atsigrt prie Vakarus. itoks jg isidstymas nulm Europos politik iki pat dvideimto amiaus pabaigos. Dl jo kilo pirmieji du pasauliniai karai ir, jei ne irasti branduoliniai ginklai bei Amerikos sikiimas, galjo kilti ir treiasis.
9 00

TENEBRAE

iaip ar taip, atvir visuotini konflikt laikotarpis truko tik tuos 30 krauju persisunkusi met. Nenuostabu, kad jis prasidjo ir baigsi Vokietijos sostinje Berlyne. Prasidjo 1914 m. rugpjio 1 d., imperijos kanceliarijoje, paskelbus kar Rusijai; baigsi 1945 m. gegus 8 d. Soviet armijos lauko tabe Berlyno Karlshorsto rajone, kur treiasis kapituliacijos aktas padjo beslygs Vokietijos kapituliacijos tak.
* * *

Pirmasis pasaulinis karas Europoje 19141921 m.

Daug kas man, kad 1914 m. rugpjt prasidjs Pirmasis pasaulinis karas tetruks tris keturis mnesius, taigi iki Kald. Sveikas protas sak, kad i dien karas vyks intensyviau ir rytingiau nei ankstesni. Ta pus, kuri gaus pranaum karo pradioje, turs galimybi pasiekti greit pergal. I tikrj kautyns tssi ne keturis mnesius, bet ilgiau nei ketverius metus. Net tada karo baigtis nebuvo galutin: galingasis karini-politini jg trikampis bus suskaidytas tik 1945 m., o kai kuriais atvilgiais tik 1991-ais metais (r. III pried, 86). I pradi geopolitins Didiojo trikampio" struktros nebuvo aikiai apibr tos. Vakar sjungininks (Didioji Britanija ir Pranczija) rimtai suvarytos, tik pastaroji turjo didel nuolatin kariuomen. Praeis dveji pavojingi metai, kol ios valstybs sugebs realizuoti vis savo potencial. Jos atsilaik, pirma, mginda mos privilioti Italij sjungininki stovykl 1915 m. gegu, antra, be perstojo stiprindamos karin Didiosios Britanijos bei brit imperijos gali ir, treia, todl, kad 1917 m. baland kar sitrauk JAV. Britanijos sjunginink Azijoje Japonija, paskelbusi kar Vokietijai 1914 m. rugpjio 23 dien, nevaidino jokio vaidmens Europos kariniame konflikte. Buvo manoma, kad pagrindinei sjungininki part nerei imperinei Rusijai trukdo nerangiai vykdoma mobilizacija, pernelyg platus vidaus keli tinklas, dvejons dl jos pramons pajgumo ir nesutarimai dl stra tegini tiksl. Vis dlto Rusija anksti pradjo pulti. Galop ji lugo, bet ne dl audmen ar kareivi stygiaus, o dl politinio ir dorovinio nuosmukio . Centrini valstybi sjunga (Vokietija ir Austrija-Vengrija) galjo puikiai inaudoti vieningos politikos ir vidaus susisiekimo linij privalumus. Pasitraukus Italijai, jos neteko vienos sjungininks, taiau netiktai sigijo kit ryting ali nink Osman imperij, kuri baiminosi Rusijos ir todl 1914 m. lapkrit prita po prie vienos i kariaujani pusi. Trilyp sjunga 1914 m. bijojo karo dviem frontais perspektyvos, taiau be reikalo: paaikjo, kad ji sugeba rimtai kautis atuoniuose karo veiksm teatruose: Vakar fronte (Belgijoje ir Pranczijoje); Ryt fronte prie Rusij; Balkanuose; Artimuosiuose Rytuose; Kaukaze; Italijoje; kolonijose; jrose. Karo dalyvi tikslai konflikto pradioje nebuvo aiks. Vidurio Europos vals tybs pradjo kar gynybos ir saugumo sumetimais. Jos nenorjo leisti pakirsti Austrijos galios, stengsi pralauti tariam Vokietijos apsiaust ir ubgti u aki
901

EUROPOS

ISTORIJA

Pranczijos ir Rusijos pretenzijoms. Vis dlto netrukus buvo sudarytas reikalavi m sraas. Jos planavo prijungti prie Vokietijos rytines Belgijos provincijas (Lje ir Antverpen), o kai kurias Serbijos ir Rumunijos dalis prie Austrijos; iplsti kolonijines Vokietijos valdas ir itaip pakirsti brit ir Rusijos imperij gali; vesti politin ir ekonomin hegemonij Vidurio Europoje", skaitant ir Lenkij. Vienintelei Osman imperijai rpjo tik ilikti. Antant sudaranios alys griebsi ginklo todl, kad buvo upultos, taigi jau t nepagydom moralin pranaum. Vis dlto Serbija vylsi ivyti austrus i Bos nijos, Pranczija taiksi atgauti Elzas ir Lotaringij, Britanija netrukus usigei d finansins kompensacijos ir kolonij, o Rusija puoseljo didiulius teritorijos pltros planus. 1914 m. rugsj Rusijos generalitetas ileido Busimosios Europos emlap", netiktinai pana t, kuris virto tikrove 1945 m.3 Be to, Rusija iga vo i savo sjungininki slapt paad po karo kontroliuoti Bosforo ir Dardanel ssiauri zon. Italija siek irredento. Kai kurios valstybs sigudrino likti neutralios. Ispanija, veicarija, Olandija ir trys Skandinavijos alys ilaik neutralum per vis kar ir todl suklestjo. Bul garija buvo traukta kar 1915 met rugsj, Rumunija 1916 m. rugpjt, o Graikija 1917 m. birel. Nors japonai ugrob Kinijos Vokietijai inuomotas provincijas, Kinija stojo kar Sjungininki pusje 1917 metais. Kitos alys ne itin norjo kariauti. Keli imtai Pilsudskio lenk legiono kari 1914 m. rugpjio 6 dien nuygiavo prie Rusijos sienos netoli Krokuvos ir atidar Ryt front. Jie nesi kavalerist balnus vildamiesi rasti irg. Lenkai ketino parodyti pasauliui, kad prajus daugiau nei imtmeiui po Lenkijos padalijimo ji vis dar gyva. Pilsudskininkai apdairiai pasitrauk pasirodius kazokams ir buvo traukti Austri jos armijos sudt. Kaip visada karo strategija ir taktika buvo pagrstos paskutinij kar patir timi. Pranczijos Prsijos ir Br karas parod, kokie paeidiami puolantys pstininkai. Buvo silomos trys naujovs: prie puolim rengti masyv prieo pozicij artilerin apaudym, pasitelkti geleinkelius greitam puolani dalini permetimui ir panaudoti kavaleristus apsupant ir persekiojant prieus. Ryt fron te ios priemons buvo gan veiksmingos, bet Vakaruose, kur pirmkart buvo panaudotos tvirtintos apkas linijos, tik po tkstani neskming operacij m kilti tarimas, jog betoninio tvirtinimo neveiks net didels sprogstamosios galios sviediniai. Nors besiginanij pranaumas prie puolaniuosius buvo aki vaizdus, karvediai negreitai atsikrat seno mstymo. Lktuvai su silpnais ir nepatikimais varikliais tiko tik valgybai, artilerijos ugnies koregavimui ir oro miams. Daugelyje vietovi, kur ger keli buvo maa, kariuomen negaldavo isiversti be arkli. Jrose povandenins torpedos pasirod besanios pavojinges ns u arvuot laiv 15 coli pabklus. Vakar fronte Vokietijai beveik pavyko suduoti aibik smg, kuris galjo nulemti karo baigt, bet netrukus vis dlto prasidjo ilgas, sekinantis karas. Pagrindin smg vokieiai nukreip ampans provincijos gilum, o deinysis j kariuomens sparnas dideliu lanku apjuos iaurs Pranczij. Nordami pakarto902

TENEBRAE

ti 1870 met triumf, vokieiai patrauk Paryiun trimis kryptimis. Ljee juos trumpai sustabd belgai, o prie Ipro Brit ekspedicinis korpusas,
[la n m a rk a s ]

Pagrindinius vokiei dalinius Epeme ulaik garsieji vyno rsiai, bet 1914 m. rugsjo pradioje Pranczijos sostinei ikilo didiulis pavojus. Paskutin akimirk generolas Joffr paliep 600 Renault" automobiliais vainjani taksist visus rezervistus nugabenti prie fronto linijos palei Mamos up. Pagrindinms vokiei pajgoms nepavyko sibgti", o deinysis j armijos sparnas buvo per toli, tad teko kiek atsitraukti. Spalio lapkriio mnesiais nusistovjo front yminti dviguba apkas linija, nusitsusi nuo veicarijos iki Lamano (r. 24 emlap).

LANMARKAS
Lanmarkas - Belgijos kaimelis u atuoni kilometr j iaur nuo Ipro. Kaip ir visuose io rajono kaimeliuose, jame yra kariki kapins, kuriose ilsisi palaikai kareivi, kritusi angl miuose su vokieiais dl Ipro 1914-1917 m. I pairos ios kapins niekuo nesiskiria nuo deimi kit. Ties sakant, is jau kadai uls 25 000 neinom vokiei kareivi kapas n i tolo neprilygsta netoliese prie Meneno vart stksaniam paminklui, ant kurio surayti 40 000 neatpaint brit kareivi vardai. Taiau, vieno garsaus karo istoriko nuomone, Lanm arkas....yra toji vieta, kur prasidjo II pasaulinis karas."1 Mat dauguma ms laikais ia usukani lankytoj neino, kad Lanmarko kapins priglaud aminam poilsiui kovos draugus vieno jauno austr savanorio, kurio Apvaizda pasigailjo, nes buvo numaiusi jam didesni darb. Hitleris, nevyks meno studentas, isisuks nuo Austrijos armijos, 1914 m. rugpj io 1 dien stovdamas minioje Miunchene pajuto ekstaz igirds, kad skelbiamas karas, ir nieko nelauks usira j Vokietijos kariuomen. Jis buvo paskirtas j 16-j Bavarijos pstinink rezervin pulk ir atvyko Vakar front spal, prie pat pirmj m prie Ipro. Taip jis tapo baisij Kindermord - kdiki skerdyni" liudytoju: ivydo, kaip deimtis tkstani beveik neapmokyt vokiei naujok, kuri daugum sudar nekantraujantys susikauti su prieu universitet studentai, gabalus sudrask n aki mirkai nenutrkstanti profesionali brit kareivi ugnis. Tai buvo pirmos stambios vokiei skerdyns, u kurias ie su kaupu atsilygino prie Paschendels ir Somos. Hit leris niekad to nepamiro. Hitlerio neprilygstama patirtis" apkasuose, kuriuose jis ketverius metus gyveno apkerto narsaus Meldegnger - pulko pasiuntinio" - gyvenim, be abejo, kurst patalogik jo karjeros energij. Kankinamas uvusi ir sualot kovos draug lemties bei milinik vokiei auk, kurios atne tik pralaimjimus, jis pasiryo atkeryti u mirusius, paeminti Vokietijos skriaudjus, kad vokieiai vl pasijust idids, prana esni u kitus, todl vis nekeniami ir negailestingi. Jo kerto priesaika susilauk atgarsio milijon nukentjusi vokiei irdyse. tai kodl Lanmarkas simbolizuoja itin svarb psichologin ry tarp I ir II pasauli ni kar, tarp skerdyni prie Ipro bei Verdeno ir Londono bombardavimo, mi dl Varuvos ir Stalingrado.

903

EUROPOS

ISTORIJA

Per kitus trejus metus linija bema nepakito. Abi puss aukojo tkstanius kareivi ir gausyb materialini itekli, kai retkariais kiek pasistmdavo gilyn arba bandydavo pasiekti persilauim. N vienas toks mginimas nedav vaisi. Dar niekada europiei kraujas nebuvo taip gausiai liejamas. Per tris Ipro mius prie Vimi kaln, prie Somos ups ir ypa prie Verdeno per valand kartais davo deimtys tkstani kareivi, o kvadratiniame metre kelios deimtys. Vyko beprotika tragedija, kurios niekas nenumat, ir niekas neinojo, kaip pada ryti jai gal. Suplanuotas vokiei atsitraukimas tvirtintas i anksto gynybines pozicijas tarp Araso ir Suasono 1917 met vasar buvo retas proto padiktuotas veiksmas. Kaip ir reikjo tiktis, visuomens vilgsnis nukrypo bejgius karve dius. Brit armij mons apibdino itaip: Asil vedami litai",
[duom onas]

Ryt fronte, jusiame Lenkijos viduriu, Centrini valstybi sjungai seksi kur kas geriau, tad nesiliaujanio apkas karo pragaro ten buvo ivengta. 1914 m. rugpjt du Rusijos armijos daliniai perjo sien; vienas j iaurje stojo kov Ryt Prsijoje, kitas pietuose prasiver Galicijos gilum. Tai buvo nemenkas laimjimas, turint galvoje, kad rus volas" negaljo greitai riedti. Bet tuomet skm m grtis nuo Rusijos: rugsj myje prie Mozrijos eer Hindenburgas ir Ludendorffas visikai sutriukino iaurinius jos pulkus, itaip atkerydami u vokiei pralaimjim prie Marnos. Pietiniai rus armijos daliniai buvo sustab dyti Krokuvos apylinkse. 1914 1915 met iem lemiamos reikms neturj miai vyko Vokietijos Rusijos pasienyje prie Lodzs ir Vengrijos pasienyje Karpat kalnuose. Bet vliau, 1915 m. gegu, prie Gorlics miesto Galicijoje vokiei kariuomenei pavyko tai, ko nepavyko padaryti Vakar fronte: ji pralau prieo gretas ir pasklido po jo unugaryje nusidriekusi lygum. Rugpjt ji um Varuv ir susigrino Lvov. Ruden vokieiai eng Lietuv ir buvo pasireng per kalnus nusigauti Rumunij,
[p e tro g ra d a s ]

Ikilus pavojui, kad prieas pralau 1000 kilometr ilgio fronto linij, caras pats m vadovauti armijai. 1916 m. saus Brusilovo vadovaujamo kontrpuolimo metu rusai siskverb Galicijos gilum ir pusantr met laik apsiaut Pemislio tvir tov. Taiau per iuos karo veiksmus Rusija prarado daugyb kareivi ir jos puo limas sustojo, o Vokietija gruod pam Bukaret. 1917 m. Vokietija ir Austrija i naujo pradjo sutelkt puolim ir nenumaldomai slinko Baltijos kratus, Bal tarusij ir Ukrain. Negana to, kad Rusijai nesisek kariauti, joje dar vyko revo liucija, taigi centrini valstybi sjungos alys bema neabejojo, jog sugriaus car imperij jai dar nespjus paiai sulugti. Danai teigiama, neva Rusijos kariuome n patyr milinik nuostoli; i tikrj Rusija prarado maiau procent gyven toj negu kitos kare dalyvavusios alys. Didiausias ioje statistikoje karo belais vi skaiius. Mat jei myje davo 100 rus kareivi, nelaisv pasiduodavo net 300 (brit armijoje tik 20, prancz 24, o vokiei 26). Caro armijos kareiviai kovsi nerytingai4 . Balkan karo teatre pranaesns Austrijos pajgos utikrintai skyn pergales. Jos um Belgrad (1915 m. spal), Juodkalnij ir Albanij (1916 m.). Didvyrikas serb pasitraukimas per kalnus Dalmatijos pakrant virto legenda. 1915 m.
9 04

TENEBRAE

DUOMONAS
1916 m. vasario 25-j, vokieiams jau ketvirt dien puolant Verden, kronprinco kariuomen pam mro ir betono tvirtov Duomone. is fortas buvo u 6 km nuo pra dins ali padties, u puss kelio nuo miesto centro. Ateinanius atuoniolika mne si ioje vietovje virs mis, neturintis lygi nei trukme, nei nuomumu. Duomono tvir tov, nuo kurios vakarus dunkso Vo fortas, ikils vir Maso ups deiniojo kranto ir velgiantis j kalnus anapus, kur isiskiria Kotas 304 ir Mort Homas. Puolaniai vokiei armijai tvirtov tapo milinikos repli operacijos aimi. Puolaniuosius maitino ketu riolika geleinkelio linij, nutiest 208 km ilgio lanke. Besiginantiems pranczams Duomonas buvo voie sacre - siauro koridoriaus, kuriuo pastiprinimai gabenami i Bar le Diuko per evakuot miest, - pabaiga. Tvirtov dien naktj apaudoma artilerijos svie diniais, po ja kasami tuneliai, j nuolatos drebino sprogimai. Griuvsiuose ir tuneliuose kareiviai kaudavosi akis j ak, o itisos kuopos buvo palaidojamos gyvos. Kratas be perstojo maiomas alt purvo, akmen ir moni likui buiz, vietov primin Mnu lio kratovaizd. Pranczai susigrino Duomon spalio 24 d., vokieiai band j atsiim ti iki 1917 m. rugpjio, o galutinai apsiaustis baigsi tik amerikieiams pradjus pulti Sen Miel 1918 m. rugsj. Ptainas buvo teisus, kai sak: Courage. On les aura". Miuose dl Verdeno krito 800 000 kareivi - keturiasdeimt kart daugiau nei miestelio gyventoj. Prancz atmintyje jis paliko tok pat pdsak, kaip Soma ir pras britams, Kaporetas italams, o rusams - Stalingradas. Vokieiams jis reik t pat, k ir visi j kariniai pralaimjimai - milinikas beprasmes aukas. 1986-aisiais, per septyniasdeimtsias mio metines, Pranczijos prezidentas ir Vokietijos kancleris dalyvavo susitaikymo ceremonijoje Verdene. Jie susikibo ranko mis - tai pavyko padaryti vos vienam kitam kariavusi Europos ali vadovui. Per t laik nusiaubtas kratovaizdis apl augmenija, taiau didiuliai masiniai Duomono kapai, vir kuri ikils boktas su keturiais kryiais, lig iol saugo 130 000 neidentifikuot abiej armij kareivi, besiilsini granito antkapiais papuotuose ben druose kapuose, palaikus. Memorialas eksponatais, lankstinukais turistams ir vaizda juostmis mgina perteikti tai, k vienas veteranas kart pavadino neperteikiamu". Nuluoto nuo ems paviriaus Fleri-devan-Duomono kaimelio vietoje uvusiesiems atminti pastatytos koplyios fasad puoia madona. Tai Notre Dame de lEurope.1

serbai buvo nuginti Makedonij ia austrams pulti padjo Bulgarija. Taiau Makedonijos frontas atsilaik, i dalies dl prancz pagalbos, atjusios per Salonikus. Negailestingas Graikijos spaudimas i vakar sulugd alies vyriau syb ir ji atsisak neutraliteto,
[flo ra ]

Viduremio jroje dominavo Vakar valstybs, kelet kart mginusios suduo ti prieui smg ir pasiekti persilauim bent ia, mat Pranczijoje n viena pus negaljo to padaryti. 1915 m. balandio 25 d. brit pajgos isilaipino prie Dar danel ssiaurio Galibolaus miesto, ketindamos uimti Konstantinopol, atkurti

905

EUROPOS

ISTORIJA

PETROGRADAS
1914 m. Rusijos sostin Sankt Peterburgas buvo pavadintas patriotikiau - Petrogradu. Mat manyta, kad kariaujant su vokieiais netinka turti vokikos kilms pavadinim; dl ios prieasties brit karalikoji Hanoveri-Saks-Koburg pavard virto Vindzorais. Taiau Petrogrado pavadinimas, isilaiks vos deimt met, buvo pakeistas j Lening rad.
[g o ta]

Sankt Peterburgas buvo iaugs vien nuostabiausi Europos miest. Ant Nevos krant alia klasikini rm ir vyriausybini pastat sikr stambus uostas ir prekybos centras, puikios kultros staigos, augantis pramons rajonas ir didiul gula. Dviej milijon piliei bendrumo dvasi puikiai reprezentavo bronzinio raitelio skulptra, padovanota miestui Jekaterinos Didiosios jos pirmtako Petro garbei. Tuo metu, kai miestas pervardintas pirm kart, tas, kurio vard jis gaus vliau, buvo itremtas veicarij ir neturjo vili greitai grti. Jis anaiptol ne pacifistas, tad savo Rusijos socialdemokrat udaviniuose" ragino kilti tarptautin pilietin kar" ir, pasinaudojus kilusiu konfliktu, nuversti caro valdi. Visi svarbiausieji jo alininkai Rusi joje buvo suimti apkaltinus Tvyns idavimu. Teisme juos gyn liberalus advokatas Aleksandras Kerenskis, vliau tikriausiai pasigailjs, kad pasirinko tokius klientus1. Soviet laikais Petrogradas/Leningradas patyr didiuli sukrtim. Bolevikai paniekino miest, perkl sostin Maskv, o Stalinas vis vaizdavosi, kad jame susi suko lizd i tikrj neegzistavusi opozicija. Didel miesto gyventoj dalis uvo per Spalio revoliucij ir vliau per valymus". 1941-1944 metais miestas, atsidrs vokiei-rus fronto linijos pakratyje, 1000 dien atlaik apgult ir, siauiant neapsakomam aliui, alkiui ir badui, neteko beveik milijono gyventoj2. Nors valdios pareignai ir karin vadovyb rado bd kovoti dar trejus metus, Soviet valdia negaljo arba nenorjo evakuoti civili miesto gyventoj ar j aprpinti maistu ir kuru. Taigi miesto gyventojai kasdien patirdavo ir Koventrio, ir Varuvos geto baisumus. Miesto apgultis atrodo dar nemonikesn, kai skaitai apie tai, kaip partijos ulai lbaudavo tuo metu, kai gatvse voliojosi lavonai, o mokslininkai mirdavo savo laboratorijose3. Po kiekvieno tokio sukrtimo Leningrad plsteldavo nauja imigrant banga. Miestas didvyris tapo mogaus sugebjimo atgimti simboliu. Vis dlto 1991 metais, Soviet Sjungos lugimo ivakarse, trei kart ikilo miesto pavadinimo klausimas. Komunist veteran siaubui pilieiai per referendum pasirinko ne Leningrad ir ne Petrograd, o Sankt Peterburg.

FLORA
1914 m. rugpjio pabaigoje Safolko dvasininko dukt 35 met Flora Sendes su septy niomis draugmis atvyko Serbijos miest Kragujevac. is madaug u atuoniasde imties kilometr nuo Belgrado sikrs miestas buvo pagrindin serb pajg baz, kurios kovsi su sostin puolusia austr-vengr kariuomene. Floros brelis atvaiavo

906

TENEBRAE

anksiau u kelias brit, prancz, rus ir amerikiei medik brigadas, atsistas Pagalbos Serbijai fondo. 1915 m. balandio vidur brit brel papild ponia Mabel St Clair Stobart, spdinga moterik, per neseniai pasibaigusius Balkan karus steigusi Ligoni ir sueistj palydos korpus. Dabar ji atvyko i Salonik vadovaudama lauko ligoninei, kurios 70 moni personal sudar vien moterys, iskyrus id in in k -jo s vyr John Greenhalgh. Sueistuosius i mio lauko rinkdavo tam sukurtas skrajojantis padalinys", kuriam ji vadovavo raita. Serbijoje dirbo per 600 brit savanori moter. I vis karo meto moter organizacij vienos i profesionaliausi, be abejo, buvo brit medicinos tarnybos. Susivienijusios kotijos moter ligonini sjung (MLS), steigt chirurgs i Edinburgo Elsie Inglis, moterys pasiov rodyti galinios atlikti paias atsakingiausias ir sudtingiausias uduotis. frontus, kuriuose kovsi sjungi ninki kariuomens, jos nusiunt keturiolika sukomplektuot ligonini, neskaitant t, kurios buvo brit armijos inioje. Prie atplaukdama Serbij ponia Mabel St Clair Sto bart dirbo erbre ir Antverpene. Daktar Inglis mir 1917 m. lapkrit, metus igyvenu si Rusijoje1. Tais laikais moterys chirurgs buvo neregtas dalykas, ypa karo ligoni nse. Prancz urnalistas, papraytas pairti, kaip operuoja daktar Inglis, ilk paaliavs, rkdamas: Cest vrai, elle coupe!" (Tai tiesa, ji pjausto!)2 1915 m. spal, prasiverus austrams ir bulgarams, serb armija galjo itrkti tik per apsnigtus kalnus Albanijos pajr. To baisiojo ygio per purv ir snieg metu nuo bado, nualim, dmtosios iltins ir gangrenos mir 40 000 moni. Su serb kariais trauksi ir Stobart padalinys. I vis moter savanori emancipuotis labiausiai seksi Florai Sendes (1879 1961). Ji stojo serb pstinink br, igyveno atsitraukim Albanij, kovsi myje, buvo sueista ir apdovanota medaliu u drs. Karui pasibaigus Flora turjo karininko laipsn. Vliau ji itekjo u rus emigranto, sikr Belgrade ir nepabgo ten pasiro diusi gestapinink. Anglij gro tik tapusi nale3. Ji laiksi senos Ryt Europos tradicijos, nuo Rusijos ir Lenkijos iki pat Albanijos: sunkiais laikais moterys stoja ire tintas vyr gretas. Viena i prieasi, nulmusi Britanijos moter ryt, buvo alies vyriausybs poiris. Kai 1914 m. rugpjt Elsie Inglis pasil MLS paslaugas Karo ministerijai, ji igirdo atsakym: Mieloji ponia, grkite namo ir ramiai sdkite"4.

susisiekim su Rusija ir, pirmojo admiraliteto lordo Winstono Churchillio odiais tariant, smogti Centrini valstybi sjungai j jautrij papilv. Planas buvo tiesiog nuostabus, bet baigsi tragikai. Prieui i anksto pranedavo apie visus ekspedicini pajg ingsnius, tarp kuri buvo ir didvyrikoji Anzak divizija i Australijos ir Naujosios Zelandijos. Turkai jau lauk ant uol viraus, vadovauja mi jauno, veiklaus karininko Kemalio Paos. Nuo to laiko Vakar alys karines operacijas vykd tik Osman imperijos pakraiuose. Jaunas angl entuziastas T. E. Lawrence'as vienas sukl Arab pusiasalio geni mait ir m jam vado vauti. Pranczai sitvirtino Libane. 1916 m. generolas Allenby patrauk Palestin

907

EUROPOS

ISTORIJA

i brit bazs Egipte ir Kald dien jojo Jeruzal. Be to, britai eng Meso potamij. Po eminanio pralaimjimo 1917 m. kov jie um Bagdad ir m skverbtis tolyn, Persij. Brit pergals kvp ir arabus, ir ydus sionistus. 1917 m. lapkriio 2 d. i vis pusi spaudiamas Britanijos usienio reikal ministras Arthuras Balfouras paskelb deklaracij dl yd tautos nam Palestinoje suk rimo". Kaukaze rusai ir osmanai per kalnuotas Armnijos pasienio vietoves vis siverdavo vieni kit teritorij. ie susirmimai atitrauk dmes nuo Osman vyriausybs represij prie savo pavaldinius armnus,
[g e n o c id a s ]

Italai kovsi su austrais sunkiai prieinamose auktikalni vietovse, emi, kurias pretendavo Italija, pakraiuose. Per vienuolika neregto masto mi prie Izonco ups krito nek maiau kareivi nei Vakar fronte. 1917 m. rugsjo gruodio mnesiais prie Kaporeto uvo pus milijono vyr. Ital nuostoliai buvo panaaus masto kaip brit. Nuostabus Italijos prisiklimas tuo metu, kai jau buvo ant praties slenksio, nepaprastai pakirto Centrini valstybi gali. Austr armija Italijoje buvo sumuta. Italus didiai skaudino sjungininks, bema nevertinusios j pasiaukojimo.

GENOCIDAS
1915 m. gegus 27 d. Osman vyriausyb paskelb, kad armnai turi bti priverstinai ikeldinti i ryt Anatolijos. Mat buvo tariama, kad krikionys armnai slapta palaiko rusus Kaukazo fronte ir ketina kurti viening Armnij, kuri gint Rusija. Vyriausybs potvarkis paliet du tris milijonus moni. Pateikiami vairs skaiiai, bet manoma, kad apie tredalis armn buvo iudyti, dar tredalis uvo deportacijos metu, o iliko vos viena treioji. ie vykiai daugelio laikomi pirmuoju ms laik genocido atveju. Sevro sutartimi (1920 m.) Antant pripaino viening Armnij suverenia respublika. I tikrj ji leido Soviet Rusijai ir Turkijai pasidalyti Armnij1. Adolfas Hitleris puikiai inojo apie Armnijos precedent. Informuodamas savo generolus siverimo Lenkij ivakarse Oberzalcburge, jis atskleid, k numats len k tautai: ingis Chanas ramia irdimi paliep iudyti milijonus moter ir vyr. Istorijos akimis irint, jis didis valstybs krjas <...> A isiuniau Rytus savo mirties dalinius, saks be jokio gailesio udyti lenk rass ar lenkikai kalbanius vyrus, moteris ir vaikus. Tik itaip mes gausim mums reikalingos lebensraum. iaip ar taip, nejaugi iandien kas nors dar kalba apie armn inaikinim?2 Vis dlto genocido" terminas pirm kart buvo pavartotas tik 1944 m., kai j suk r JAV dirbs yd kilms lenk teisininkas Rafatas Lemkinas (1901-1959). Lemkino pastangos padaryti praktines ivadas i lenk ir Lenkijos yd likimo buvo vainikuotos 1948 m., kai Jungtins tautos paskelb konvencij Dl genocido ukardymo ir bau dimo u j". Deja, kaip rodo karai buvusioje Jugoslavijoje, vien konvencija negali nei ukirsti kelio genocidui, nei u j nubausti.

908

TENEBRAE

Kolonijose visi kariaujani ali avanpostai laik savo pareiga paremti kariaujani Tvyn. Pranczai ir vokieiai kariavo net Kamerne. Britai ugro b Vokietijos Ryt Afrik (Tanganik) ir Pietvakari Afrik. Per iuos susirmi mus silpnesnioji vokiei pus danai pasirodydavo esanti iradingesn. Vokie i karins pajgos Ryt Afrikoje, vadovaujamos generolo Pauliaus von Lettow-Vorbecko (1870 1964), n kiek nenukentjo iki pat paliaub, paskelbt 1918 m. lapkriio 1 1 d. Jrose buvo galima tiktis visos virtins galing susirmim tarp agresyvi flotili. I tikrj prancz karo laivai spruko Viduremio jr, o vokiei flo til po vienintelio maareikmio susidrimo su Britanijos karalikuoju laivynu prie Jutlandijos pusiasalio (1916 m. gegus 31d.) gro uostus. Taigi i pairos anglai galjo teigti viepatauj jrose, taiau jie negaljo susidoroti su vokiei povandeniniais laivais, kurie iplauk i Kylio ir Brmerhafeno uost paskandino per 12 milijon sjungininki tonao. Brit blokada, kurios metu vyko nepertrau kiamas povandeninis karas iaurs jroje, prisidjo prie to, kad Vokietija pajuto rimt maisto stygi. Paiai Britanijai irgi grs badas. Kai 1915 m. gegus 15 d. vokiei povandeninis laivas U 20 nuskandino keleivin lainer Luzitanija", o 1917 m. pradjo povandeninio karo veiksmus ir Atlanto vandenyne, Amerika atsi sak neutraliteto. Treiaisiais karo metais tampa m atsispindti ir politiniame gyvenime. Dub line teko jga nuslopinti Airijos Velyk sukilim (1916 m.). Londone irinkt partin vyriausyb nuvert Lloydo George'o sudarytas koalicinis karinis kabine tas (1916 m. gruodyje). Prancikaus Juozapo mirtis Austrijoje Vengrijoje sukl nerim. Pirmasis karo met Reichsrato posdis (1917 m. gegu) buvo nutrauktas ekams pareikalavus autonomijos ir pasigirdus gandams apie separatin taik. Pranczijoje mait banga sukl usitsusi kriz, kuri ilgainiui pavyko veikti bendromis naujojo vyriausiojo kariuomens vado maralo Ptaino ir naujojo premjero Georges'o Clemenceau pastangomis. Vokietijos imperatorius 1917 m. velykiniame kreipimesi taut sil demokratines reformas, o liep visos partijos Reichstage, 1914 m. balsavusios u kar, dabar pasisak u susitaikym. Ryt fron te, nepavykus mginimams sudaryti separatin taik su Rusija, Centrini valstybi sjunga atkr Varuvoje marionetin Lenkijos karalyst. Karalyst neturjo kara liaus, o regent taryba regento. Ji nepalaik joki ryi su Lenkijos provinci jomis Prsijoje, Austrijoje ir rytus nuo Bgo. Netrukus po jos atkrimo buvo paleisti Pilsudskio lenk legionai, atsisak prisiekti itikimyb Vokietijos kaize riui. Rusijoje kilo revoliucija. JAV siaut karo kartlig,
[b a ily s ] [lili]

Jaunasis Austrijos Friedenskaiser (Taikos imperatorius) pats vadovavo vienam i slapt deryb su Antants alimis ratui. 1917 m. pavasar veicarijoje jis dukart susitiko su savo svainiu princu Sikstu i Burbon-Parm dinastijos, tarpininkavu siu Paryiui ir Londonui. Austrijos imperatorius buvo pasirengs padaryti teritori ni nuolaid Italijai ir sutiko su Pranczijos pretenzijomis Elzas ir Lotaringij. Vis dlto jis netikino nei ital, nei prancz gals paveikti Berlyn ir turjo ant keli liauioti prie Vokietijos imperatori, kol Clemenceau gal gale ikl

909

EUROPOS

ISTORIJA

BAILYS
1916 m. spalio 18 d., et valand ryto, Vakar fronte, prie Karnojaus, brit bausms brys suaud Vakar Jorkyro pulko eilin Harr Farr. Jis buvo ne naujokas, o eerius metus itarnavs savanoris, kur du kartus sueist ine i mio lauko. Trei kart medikai atsisak suteikti jam pagalb, nes jis nebuvo sueistas, ir j sum, kai pasiprie ino serantui, lydjusiam j atgal apkasus. Farras be perstojo kartojo: Nebegaliu to paksti. Per karo lauko teism generolas, vadovavs XIV korpusui, pareik, kad kaltini mas bailumu akivaizdiai rodytas". Tai patvirtino ir vyriausiasis vadas Douglas Haigas. Po kurio laiko Farro nal Gertrudea gavo Karo ministerijos laik: Brangioji ponia, apgailestaudami praneame, kad Js vyras mir. Jis buvo nubaustas mirti u bailum ir suaudytas spalio 16 d. ryt". Ji negavo nei karo nals pensijos, nei paal pos dukrai. Pulko kapelionas per parapijos vikar atsiunt inut: Perduokite jo mo nai, kad jis nebuvo bailys. Drsesni kari u j dar nebuvo". Ji igyveno 99 metus ir spjo perskaityti karo lauko teismo dokumentus, kuriuos Britanijos archyvai paskelb tik 1992 m. Eilinis Farras buvo vienas i 3080 brit kareivi, nuteist karo lauko teism 1914 1918 m., daniausiai - u dezertyravim, ir vienas i 307, kuriems nuosprendio vyk dymas nebuvo atidtas. Atmesdamas pasigailjimo praym kitu panaiu atveju, Douglas Haigas para tok komentar: Kaip mes galime laimti, jei patenkinsime tok praym? 1 Per II pasaulin kar dezertyravo apie 100 000 brit kareivi, bet n vienas nebuvo suaudytas. Sugautiems Raudonosios Armijos ir Vermachto kareiviams ne taip pasisek2.

LILI
Vien 1915 m. dien kakur Ryt fronte, Lenkijos viduryje, jaunas vokiei sargybinis svajojo apie namus. Hansas Leipas sivaizdavo, kad dvi jo merginos, Lili ir Marlena, stovi su juo po ibintu prieais kareivini vartus. Jis m vilpauti melodij, kad pakel t sau nuotaik, paskui sukr kelet sentimentali eilui ir tuoj pat visk umiro. Po dvideimties met Berlyne jis prisimin melodij, pridjo dar kelias eilutes, o mergin vardus sujung vien. Norbertas Schultzas para ioms eilms muzik ir 1937 metais daina buvo paskelbta. Tarpukario Berlyne buvo gausyb kabaret ir visur gir djosi populiarios dainos, taiau Vienio sargybinio daina" nesulauk pasisekimo1. 1941 m., Vokietijos armijai umus Jugoslavij, karikiai ugrob galing Belgrado radijo sistuv. Tarp palaiki radijo stoties plokteli jie aptiko ir priekarin Hanso Lei po dainos ra. Per gryn atsitiktinum naktins Belgrado muzikines laidos buvo gir dti net u Balkan - iaurs Afrikoje; j klaussi ir Rommelio kariai, ir Brit atuntosios armijos dykumos iurks". Prie imtuv palinkusius vyrus apkerjo vaigdtu Vidure mio jros dangumi per eter atskriejs Lale Andersen balsas. Netrukus dainos odiai

910

TENEBRAE

buvo iversti j angl kalb ir Anne Shelton ra anglik jos variant. Po Tobruko apsiausties, kai brit karo belaisvai jo pro Afrika-Korps kari gretas, vieni ir kiti trauk t pai melodij:

Vor der Kaserne, vor dem grossen Tor Stand eine Laterne, und steht sie noch davor. So wolln wir uns da Wiedersehen, bei der Laterne wolln wir stehn Wie einst Lili Marleen.

Prieais kareivines, prie didelius vartus, Stovjo ibintas - ir tebestovi iandien. Ir mes ten vl susitiksim, Po tuo ibintu stovsim Kaip kadaise Lili Marlena.

Kai kar sitrauk JAV, Lili Marlen" m dainuoti Marlena Dietrich ir tuomet daina apskriejo vis pasaul, nepaisydama joki sien.2 Daina Les Feuilles Mortes buvo parayta Paryiuje karo metu - 1943-aisiais, kai visi dainavo Lili Marlene. Kariai saldius dainos odius para Jacques Prvert, melodij, kuri vienkart igirds nebegali pamirti, - Josephas Kosma. Jos tema iskirti simyljliai - tikriausiai atitiko milijon moni nuotaikas. Taiau Jeano Gabino filmas, kuriam daina buvo parayta, nepastatytas ir daina nepaskelbta. Kai po karo ji vl atrasta", visuomeninis ir politinis klimatas buvo pakits, o anglikas tekstas neper teik originalo nuotaikos.

Cest une chanson, qui nous ressemble Toi tu maimais, et je taimais. Nous vivions tous les deux ensemble Toi qui maimais, moi qui taimais.

U lango skrieja krentantys lapai, Raudoni ir auksiniai rudens lapai. Matau, kaip vasara buiuoja tavo lpas Ir degusias rankas, kurias kadaise laikiau savosiose.

911

EUROPOS

ISTORIJA

Mais la vie spare ceux qui saiment, Tout doucement, sans faire de bruit. Et la mer efface sur le sable Les pas des amants dsunis. Kurgi dingo krant skalaujanios ban-

Kai ijai, dienos prailgo, Netrukus igirsiu gdi iemos dain; Bet labiausiai, brangioji, tavs man stinga, Kai ima kristi rudens lapai.

gos ir smlyje pranyk simyljli pdsakai? iaip ar taip, etajame ms amiaus deimtmetyje anglikas dainos variantas skambjo visur3. Pokario metais Europ uliejusi Amerikos kultros banga atne populiarias dai nas - geras, prastas, vidutinikas. I anos Atlanto puss sklindantiems amerikietik dain garsams bus lemta ugoti kitus. Vis dlto nereikia pamirti, kad daugelyje Euro pos kampeli - Neapolyje, Varuvoje, Paryiuje ar Maskvoje vis taip pat taigiai skam bjo dainos gimtja kalba:

1. , , , . 3. , , ,

Sode negirdti n menkiausio lamesio, Viskas ia apmir iki ryto. Ak, kad inotumt, kokie man brangs Pamaskvs vakarai. Ko, mieloji, iri padilbom, Ko panarinai galv? Sunku isakyti, sunku ir neisakyti, Kas dedasi mano irdyje.

? , .
4

iuos ryius aiktn. Nuo to laiko Habsburg monarchijos likimas tiesiogiai pri klaus nuo Vokietijos karins skms; suduo visos viltys, kad Austrijos Veng rijos tautos taikiai gyvens.5 JAV kar sitrauk 1917 m. balandio 6 d., tik po daugelio mginim pasiekti taik. Dvideimt atuntas alies prezidentas Thomas Woodrow Wilsonas (1856 1924), liberalas i rytins pakrants, Prinstono universiteto profesorius, buvo irinktas antrai kadencijai 1916 m. lapkrit. Savo programoje jis teig, kad alis turi laikytis neutraliteto. Jo pasiuntinys pulkininkas House'as apsilank viso se Europos sostinse. Net 1917 m. sausio mnes savo kreipimesi al Wilsonas vis dar ragino sudaryti taik be pergals". Taiau Amerikos jr transportui mir tin grsm kl vokiei povandeniniai laivai, o visas abejones gal gale isklaid nevykusi Vokietijos umaia patraukti savo pus Meksik, paaikjusi
9 12

TENEBRAE

po Zimmermano telegramos, isistos 1917 m. vasar. Wilsono idealizmas atvirai prietaravo slaptai brit ir prancz diplomatijai. Savo Keturiolikoje punkt" (1918 m. sausis) jis riliai suformulavo ir pateisino Antants karinius tikslus, tvir tai gyn taut apsisprendimo princip ir man, kad is principas turi bti taiko mas nealikai. Wilsonas ikl Lenkijos nepriklausomybs klausim; Ignacijaus Paderewskio, rengusio Baltuosiuose Rmuose muzikinius vakarus, dka Wilsonas ikl Lenkijos nepriklausomybs klausim. Vis dlto 1917 m. vykusios permainos sukl didel susirpinim Antants stovykloje. Kur laik suiruts Rusijoje padariniai buvo jauiami labiau negu JAV sitraukimas kar. Antant sigijo partner, turint didiul potencial, bet prarado galingiausi sjunginink mio laukuose. Praeis itisi metai, kol pasijus Amerikos kari ir pramons taka. O tuo metu, menkjant Rusijos pasiprieini mui, Centrini valstybi sjunga galjo permesti vis daugiau kari ir itekli i Ryt fronto Vakar. Atrod, kad karo baigt nulems tai, kieno padariniai pasi reik anksiau: mobilizacijos Amerikoje ar revoliucijos Rusijoje. 1917 met Rusijos revoliucij sudar kelios susipynusios grii virtins. Du politinius sprogimus Vasario revoliucij, nuvertusi carin monarchij, ir Spa lio revoliucij ar perversm, vedus proletariato diktatr, lydjo judjimai, sukrt imperijos visuomeninius, ekonominius ir kultrinius pamatus. Negana to, kilo tautini sukilim lavina visose nerusikose alyse, trauktose imperijos sudt, ir jos pasinaudojo proga gauti nepriklausomyb. i vyki padariniai karo eigai buvo dramatiki. 1917 m. vasario viduryje didiausiai Europos karo mainai dar vadovavo paskutinysis Romanov dinastijos atstovas. N metams neprajus, Romanovai buvo sunaikinti, j imperija subyrjo por deimi savarankik valstybi, o bolevikiniai imperijos likui vadovai visai pasitrauk i karo. Po Bresto taikos Rusija nuo 1917 m. gruodio 6 d. kare nebedalyvavo. Taigi Vokietijos politika remti ir separatist siekius, ir bolevik machinacijas pasiek neregto masto pergal. Rusijos imperijos subyrjim reikia irti ne kaip viso labo vien i revo liucijos padarini, bet ir kaip vien jos prieasi. Rusijos caras prarado savo pavaldini nerus itikimyb gerokai anksiau, nei bolevik diktatros vedimas akivaizdiai parod j trokim egzistuoti savarankikai. Kai dl vokiei puoli mo 1915 m. Rusija prarado lenkikuosius kratus, vienas takingiausi imperijos politik lenkas Romanas Dmowskis visiems laikams nusigr nuo Rusijos. Nuo to laiko Vakar valstybi talkinamas jis sieks Lenkijos nepriklausomybs. Jam pirmininkaujant 1916 m. rugpjt Paryiuje buvo steigtas Lenk tautinis komite tas. Lietuvoje 1917 m. vokieiams remiant buvo suburta Taryba. Kad ilikt, nepriklausoma Suomijos respublika vokiei padedama turjo kautis nuo 1917 m. vidurio iki 1918 m. gegus. Tautinis judjimas Ukrainoje m reiktis vos tik nusilpo imperijos galia. 1917 m. lapkrit Kijeve buvo paskelbta Ukrainos Respub lika. 1918 m. vasario 9 d. pasiraiusi vadinamj duonos sutart", ji peln Cen trini valstybi pripainim mainais u sipareigojim tiekti grdus. Tuo paiu metu Kaukaze susikr nepriklausoma Ukaukazs Federacija.
91 3

EUROPOS

ISTORIJA

Kilus stichikai separatizmo bangai, vienai po kitos Rusijos vyriausybms Pet rograde neliko nieko kito kaip nusileisti. Laikinoji vyriausyb 1917 m. baland paskelb palaikanti taut nepriklausomyb; jos pavyzdiu pasek bolevikai ir kiti. I tikrj, nepaisant skambi odi, bolevikai neketino suteikti tautoms nepriklausomybs. Vos jiems pamus valdi Petrograde, vyriausiasis bolevik tautybi reikal komisaras, maai kam inomas gruzin revoliucionierius, pasiva dins Stalinu, m steigti bolevik partijos skyrius visose k tik atsiradusiose respublikose, ir ie m kaiioti pagalius ratus neseniai sudarytoms tautinms vyriausybms. Bolevik politika buvo nukreipta subyrjusios Rusijos imperijos atkrim nauju komunistins alies pavidalu. I pat pradi jie siek vesti tose alyse centralizuot partijos diktatr, pridengus j kultrins autonomijos ir fiktyvi valstybini struktr skraiste. ia gldjo viena i pagrindini vadina mojo Rusijos pilietinio karo prieasi (r. io pavadinimo poskyr). Taigi revoliucija Petrograde buvo nukreipta prie centrin jau gerokai prad jusios irti valstybs vyriausyb. Pagrindin jos prieastis caro rm valdios kriz. Caras buvo ivyks front ir kepurnjosi neapgalvoto savo pasiryimo asmenikai vadovauti kariuomenei pinklse. Dmos niekas nepais, o caro minist rus gainiojo paranojika carien vokiet" su savo suktuoju patiktiniu Georgiju mi Rasputinu (1872 1916), pramintu pamiusiu vienuoliu". Valdia nesprend neatidliotin karo metais kilusi problem, tarkim, infliacijos, maisto stygiaus ir armijos aprpinimo, todl caro aplinkos mons m maitauti. Rasputin nuud kunigaiktis Feliksas Jusupovas, Oksforde studijavs turtingiausios Rusi jos moters snus, caro dukterios vyras. Kitomis aplinkybmis is vykis istori joje bt ufiksuotas viso labo kaip smulki rm intriga, taiau to meto Rusijoje tai buvo paskutinis laas, perpilds pasipiktinimo taur ir sulaus vis sistem laikiusius ramsius. Mat atokiai nuo rm politikos laiksi deimtys milijon bebalsi caro pavaldini nepatenkint inteligent, nusivylusi konstitucijos alinink, pasimetusi valdinink, beteisi darbinink, beemi valstiei, karei vi, neturini vilties nei ilikti, nei pasiekti pergal. vilgantis carizmo kiautas dunksojo iki paskutins akimirkos, o paskui sugriuvo lyg kort namelis. vyki grandin, atvedusi nuo Rasputino nuudymo 1916 m. gruodio 1 7 d. prie bolevikinio perversmo po deimties mnesi, buvo itin vingiuota ir visai nenumatoma. Vasariui baigiantis, speiguot iem, dl kurios sutriko aprpinimas maistu, netiktai istm per anksti atjs saultas pavasaris. Tkstaniai streiki nink ir demonstrant pasipyl Petrogrado gatves, reikalaudami taikos, duonos, ems ir laisvs. Vasario 26-j Znamensko aiktje imperijos gvardiei kuopa paleido pirm lemting salv. Kit dien sukl mait prie riauinink prisidjo 160 000 i valstiei kilusi sostins gulos naujok. Caro generolai dvejojo. Dma idrso paskirti Laikinj vyriausyb, o vairios socialistins grupuots suauk Petrogrado taryb Petrogrado darbinink ir kareivi deputat taryb". itaip susidar dvivaldyst ir Dmai teko varytis su Petrogrado taryba. Abi alys prim be galo svarbius nutarimus. Kovo pirm Taryba vienaalikai ileido sakym Nr. 1 , kuriuo pasil kiekvienam kariniam daliniui isirinkti savo
9 14

TENEBRAE

komitet. itaip vienu kiriu visoje armijoje karininkai neteko galios. Kovo 2 d. Laikinoji vyriausyb paskelb 8 punkt program, kurioje ragino vietins val dios organus skirti renkamus pareignus, o valstybin policij pakeisti liaudies milicija. Taip vienu mostu visoje Rusijoje buvo pakirsta policijos ir vietini val dios organ galia. Galima sakyti, kad Rusijos imperija iiro telegrafu. T nakt Nikolajus II atsisak sosto. Kur laik dvivaldysts svarstykli lkt nekrypo n vien pus, mat kon stituciniai liberalai Dmoje sudar trapi sjung su nuosaikiais socialistais Tary boje, daugiausia menevikais ir eserais (abi ios grupuots buvo nusistaiusios prie bolevikus). Centrine figra tapo Aleksandras Kerenskis (1881 1970), tei sininkas socialistas, ir Laikinosios vyriausybs, ir Tarybos narys. Vis dlto i organ politika tsti kar buvo labai nepopuliari ir tik kurst nepasitenkinim, kuris pasirodys itin palankus radikalesniems elementams. Laikinoji vyriausyb paskelb ketinanti surengti visuotinius rinkimus Steigiamj susirinkim tuo met demokratija Rusijoje gaut tvirt pagrind. Dabar bolevikai pamat, kiek turi laiko: nordami isaugoti galimyb valdyti Rusij, jie privaljo perimti Tary bas savo rankas ir nuversti Laikinj vyriausyb, kol dar nesuauktas Steigia masis susirinkimas,
[fa tim a ]

Iki balandio, kol Leninas dar nebuvo grs Petrograd, bolevik vaidmuo revoliuciniuose vykiuose buvo menkas. Taiau blogjanti padtis pavasar ir vasar sudar palankias slygas paklusniai savo virinink nurodymus vykdan tiems, valdi versti pasirengusiems elementams. Tris kartus baland, birel ir liep jie mgino inaudoti didjani savo tak Petrogrado guloje, siekdami gatvi demonstracijas paversti ginkluotu sukilimu. Pastarj kart Laikinoji vyriausyb net sak suimti bolevik vadovus, apkaltinusi tvyns idavimu, nes suinojo apie j ryius su vokieiais. Leninui teko slptis kaime. Taiau rugpjio ir rugsjo mnesiais vyriausyb paralyiavo konfliktas su generolo Lavro Kornilovo vadovaujama armija. Nepavyks Kornilovo maitas dav Leninui prog suplanuoti savj perversm. Kai Leninas spalio pradioje slapta parsigavo Petrograd, Kerenskio vyriau syb buvo izoliuota ir visikai netekusi pasitikjimo. Kariuomen nepatenkinta, tarybos suskilusios. Bolevikai ketino neutralizuoti Petrogrado taryb suaukdami Taryb suvaiavim, kuriame daugum sudaryt bolevik delegatai i provinci jos. Tuo pat metu svarbiausias Tarybos Karinis-revoliucinis komitetas, dabar kon troliuojamas bolevik, gavo nurodym atsisti reikiam skaii kareivi, jreivi ir ginkluot darbinink su uduotimi, kuriai pati Taryba nepritar. Vadovauti msi Trockis,
[s o v k in o ]

Spalio 25-osios vakar is planas buvo gyvendintas. Bolevik briai apsupo vyriausybinius pastatus. Jokio atsako jie nesulauk. 26-osios ryt 10 val. Leninas paskelb atsiaukim:
Rusijos pilieius! Laikinoji vyriausyb nuversta. Valstybin valdia perjo Petrogrado tarybos organui Kariniam-revoliuciniam kom itetui, stoviniam Petrogrado proletariato ir gulos prieakyje.

915

EUROPOS

ISTORIJA

FATIMA
1917 m. gegus 3 d., paiame I pasaulinio karo kartyje, popieius Benediktas papra palaimintj mergel Marij duoti taikos enkl. Po deimties dien trys neratingi vaikai prane regj veniausij panel prie Fatimos kaimelio Portugali joje. Prisistaiusi kaip roinio dama", ji pasakiusi, kad netrukus ateisis Antikristas ir kad toje vietoje reikia pastatyti koplyi, kurioje mons melstsi. Kiek vliau Lucija dos Santos, viena i Marij regjusios trijuls, papasakojo, kad veniausioji panel isakiusi pranayst Rusijai: Ateisiu prayti, kad Rusija bt ventinta mano nekaltojoje irdyje. Jei mano mal dos bus iklausytos, Rusija atsivers ir stos taika. Jei ne, ji paskleis savo klaidas po vis pasaul, sukeldama karus ir Banyios persekiojim <...> Vis dlto gal gale mano nekaltoji irdis pasieks pergal 1. Marijos kultas danai buvo siejamas su antikomunizmu, ypa Ispanijos pilietinio karo metais. 1942 metais popieius Pijus XI inicijavo Marijos nekaltosios irdies vent. 1981 m. gegus 13 d. popieius Jonas Paulius II, pats suvaidins svarb vaidmen lungant komunizmo sistemai, Romoje buvo sueistas udiko kulkos. Jis meldsi ven iausiajai roinio mergelei, pasveiko ir su kitais maldininkais nuvyko Fatim . Doriems krikionims neduoda ramybs paslaptingi dievikj btybi pasirody mai. veniausioji mergel, apie kurios pasirodym pirm kart prane Elbieta i onau (1164 m.), danai apsilanko ir naujaisiais laikais: La Saletoje (1846 m.), Lurde (1854 m.), Pontmene (1871 m.), Nok (Airija, 1879 m.), Ban (Belgija, 1933 m.) ir Medjugorjje (Bosnija, 1981 m.). Katalik hierarchai nepatvirtino Mergels pasirodym netoli Mostaro - Medjugorjs kaimelyje, kuris vis dar traukia tkstanius maldinink. Jie kelia didel nerim dar ir todl, kad lyg ir ipranaavo siaubus, vyksianius toje vietoje per 1992-1993 m. Bosnijos kar3.
[B ern a d e ta ] [m ad o n a]

Reikalas, u kur kovojo liaudis: nedelsiam as dem okratins taikos pasilym as, dvari nink em s nuosavybs panaikinim as, darbinink kontrol gam ybai, Tarybins vyriau syb s sukrim as, itas reikalas utikrintas. T egyvuoja darbinink, kareivi ir valstiei revoliucija!6

Beveik kiekvienas io atsiaukimo odis buvo melagingas arba klaidinantis, bet tai neturjo jokios reikms. Leninas ir Trockis neapsiriko spdami, kad sos tinje niekas nesiry jiems pasiprieinti. Ministrai gsi i baims iemos rmuose, laukdami pagalbos, kuri taip ir nepasirodys. Imperijos armija buvo ka kur toli. Devint valand vakaro bolevik jreiviai i kreiserio Aurora" paleido tui sviedini salv iemos rm link. I Petropavlovsko tvirtovs buvo iauta apie 30 sviedini; madaug 1 1 valand vakaro du i j pataik iemos rmus. Dauguma juos gynusi vyriausybs kareivi jau buvo pasitrauk; minia plstel jo, pamaiusi, kad pasiprieinimo nra. Jokio iemos rm turmo" neprirei k tai vliau sukurtas prasimanymas. Pus trij ryto ministrai pasidav.
91 6

TENEBRAE

SOVKINO
1917 m. spalio 24 d. Petrogrado kino teatruose buvo rodoma Nebylios gyvenimo puomenos - psichologin drama, kurios pagrind sudar pains kunigaikio Obolenskio santykiai su velnija Klaudija ir klastingja Nele. Kit dien bolevikai ugrob valdi. J poiris j kino men buvo visikai kitoks ir labai konkretus. I vis men, ra Leninas, - svarbiausias mums yra kinas". Kinas jiems buvo ne moni pramogai, o propagandos skleidimui masse. 1919 m. Leninas pasira dekret, kuriuo fotogra fijos ir kino pramon bvuo perduota Liaudies vietimo komisariato inion. Ateis laikas, kai Tarybini film biiuli draugij" steigs ne kas kitas, o Feliksas Dzerinskis, politi ns policijos vadas . Rusijoje pirmieji filmai buvo sukurti netrukus po to, kai 1895 m. gruodio 28 d. Lui Liumjeras Grand" kavinje Paryiuje parod pirm begars film. Rusija turjo sav reisieri, savo kino urnal, savo kino studij ir net sav kino vaigdi, toki kaip altakraujikoji Vera Cholodnaja. Pirmasis rus meninis filmas buvo reisieriaus Drankovo istorin drama Stenka Razinas" (1908 m.). Po Vasario revoliucijos ekranuose trumpai msteljo sensacingi filmai apie to meto politin gyvenim, tarkim, Grios Rasputino meils nuotykiai", bet atjus bolevikams tokios lengvabdikos juostos nebegaljo pasirodyti ekranuose. Bolevikai neslp savo plan paversti kin partijos ginklu. Tam pirmiausia reikjo sunaikinti esamas kino struktras. Poetas Majakovskis straipsnelyje Kino-Fot" (1922) ra tarsi agitacijos ir propagandos skyriaus usakymu:
. .

. . . . . .

. . < ...>

.2

Jums kinas - reginys. Man - beveik pasaulio sutvrimas. Kinas - judjimo laidininkas. Kinas - literatr novatorius. Kinas - estetikos griovjas. Kinas - narsa. Kinas - sportininkas. Kinas - idj platintojas. Bet - kinas serga. Kapitalizmas upyl jam akis auksu. <...> Komunizmas privalo atimti kin i spekuliant vadeiv.2

917

EUROPOS

ISTORIJA

Sovkino - Valstybinje kino valdyboje - daug met siaut suirut, tad rimtai veikti ji pradjo tik treiojo deimtmeio viduryje. Taiau pasisekimo, kokio buvo tiktasi, soviet kinematografija susilauks dar vliau - ketvirtajame deimtmetyje, kai ir i srit aprps visk apimantis stalinistinis planavimas. Tarybinio kino istorijoje vyrauja socialistinio realizmo pavyzdiai bei juostos, lovi nanios II pasaulinio karo didvyrius. Bet ir ioje tamsoje buvo provaistli, viena ver tus - nuostabi septintojo deimtmeio atlydio" pastatym, tarkim, Bondariuko Karas ir taika" ar Kalatozovo Skrenda gervs", kita vertus - geniali reisieri, i kuri isiskyr S. Eizenteinas. Sergejus Eizenteinas (1898-1948), vyriausiojo Rygos architekto snus, buvo vie nas i caro laik auksini jaunuoli, savo likim susiejusi su bolevikais. Jis ne tik buvo be galo gabus technikas, bet aikiai suvok ir savo tikslus, i kuri svarbiausias buvo perteikti nepermaldaujam istorijos tkm. Jis ubaig tik eis filmus; visuose rykiausi vaidmen vaidina moni kolektyvas. Pirmajame savo filme Streikas" (1925) Eizenteinas pavaizdavo savo jg pajutu si darbinink ryt, be to, ijuok darbdavius, parods juos karikatrikai, visai kaip urnalas Krokodil". arvuotyje Potiomkine" (1926) jis pagraindamas papasakojo apie tikr 1905 m. revoliucijos vyk, pagrindin dmes skirdamas laivo gulai ir engiamiems paprastiems monms. Odesos laipt scena, kur kazok pulkas iudo naivius protes tuotojus, tikriausiai yra viena i garsiausi masini scen kino istorijoje. Juostoje Spalis" (1927) reisierius lovina deimtsias bolevik perversmo metines, irykindamas masi vaidmen tokiomis kvepianiomis (bet prasimanytomis) scenomis kaip iemos rm turmas. Filme Sena ir nauja" (1929) pasakojama apie kolkiei gyvenim. Kai kelerius metus igyvens usienyje Eizenteinas gro Rusij, jis m vaizduo ti senesnius laikus. Aleksandras Nevikis" (1938) buvo pranaika busimojo konflikto su vokieiais studija. Vidurami mio ant ledo scena, kurioje groteskiki teuton rite riai masikai sksta nuo savo arv svorio, tarsi iurpi Stalingrado alegorija, penkeriais metais aplenkusi tuos vykius. Apie iskirtin Eizenteino status galima sprsti i to, kad film Ivanas Rstusis" (1945) jis pastat Stalinui gyvam esant, ir diktatorius j pamat, nes buvo didelis kino gerbjas. Eizenteino filmai rodo, kad didysis menas nesuderinamas su nuoga propaganda.. Kai krjo mintis nedviprasmika, kaip ir religiniame mene, vertintojai gali sutelkti dme s jos perteikimo meistrikum. 1958 m. Briuselio film festivalyje arvuotis Potiomki nas" buvo pripaintas pirmuoju i dvylikos geriausi pasaulio film,
[p o tio m k in a s ]

Taigi tada bolevikai ugrob valdi Petrograde. Jie neketino tuo pasitenkinti. Trumpai pasirods t ryt vykusiame Taryb suvaiavime Leninas pasveikino pasaulin socialistin revoliucij". To, kas vyko, anaiptol negaljai taip pava dinti. Tai netgi nebuvo Petrogrado socialist sukilimas. Spalio 26 d. atsiaukimo juodratyje savo kreipimsi Leninas baig kiu Tegyvuoja socializmas", bet j ibrauk.
918

TENEBRAE

Tai nereikia, kad Leninas ir jo bolevikai nebuvo radikaliausi revoliucionie riai. Atj valdi, jie m i pagrind griauti senj Rusij. Lenino vadovauja mi 1917 1921 m., o ypa prie valdios vairo atsistojus Stalinui (nuo 1929 m.), jie pertvark bema visas Rusijos gyvenimo sritis. Taiau tai dar prievarta i viraus, nepaisydami Rusijos politin pagrind sudariusi radikali ir socialistini grupuo i. J veiklos metodai turjo maai k bendra su stichika revoliucija i apaios, apie kuri jie taip daug prira savo vadovliuose. Bolevik veiksmai tuoj po perversmo apibendrinti trijuose garsiuosiuose dekretuose1 1 , kuriuos Taryb suvaiavimui spalio 26 d. vakare pateik Leninas. N vienas j neatitiko savo pavadinimo. Taikos dekretas1 1 i esms buvo kreipi masis kariaujanias alis sudaryti trij mnesi paliaubas. ems dekretu1 1 sa kyta perduoti privaias ems valdas kaimo bendruomeni nuosavybn. Jis buvo itrauktas1 1 i eser programos ir visikai nesiderino su ankstesne (ir vlesne) bolevik politika perduoti em valstybs nuosavybn. Buvo skelbiama, kad Dekret dl valdios1 1 , kuriuo steigta Lenino vadovaujama Liaudies komisar taryba, turs patvirtinti busimasis Steigiamasis susirinkimas. Leninas itisai dm akis. Pasinaudojus tarptautine taika, gyvendinta gruodio paliaubomis ir 1918 m. kovo 3 d. Bresto taikos sutartimi su Vokietija, buvo pradtas beatodairikas karas su bolevik oponentais alies viduje. ems atidavimas valstieiams buvo tinka mu metu vykdyta taktin gudryb, nuslopinusi gausiausios Rusijos klass nepa sitenkinim lemiamu momentu. Netrukus bolevikai prads bekompromisin kar su kaimu1 1 ves valstybin kain ir prekybos maisto produktais monopol. Gestas Steigiamajam susirinkimui buvo grynas oportunizmas. Bolevikai netrukd vykdyti Laikinosios vyriausybs numatyt visos alies rinkim suvaia vim. Rinkimai, kaip ir turjo, vyko lapkriio antroje pusje. Bolevik kandida tai surinko 24 procentus bals. Per iuos vienintelius laisvus rinkimus Soviet istorijoje pergal akivaizdiai atiteko eserams, gavusiems 40,4 procentus bals. Taiau tokie mamoiai Leninui buvo n motais. Jis leido 1918 m. sausio 5 d. pra dti Steigiamj susirinkim, o paskui paprasiausiai j nutrauk. Sausio etj, tarp 3 ir 4 valand ryto, kai Susirinkimo pirmininkas, eser vadovas Viktoras ernovas (1873 1952), pasil priimti statym, panaikinant ems nuosavyb, jam per pet pliaukteljo kakoks jreivis, bolevik sargybos virininkas. Man liep ta jums praneti, kad visi ia esantieji privalo ieiti i susirinkimo sals, parei k jreivis, nes sargyba pavargo.1 '7 Nuo tada Rusija buvo pasmerkta konfliktui, per kur galvas paguldys daugiau rus negu Ryt fronte (r. III pried, 102). 1918-j, paskutinij Didiojo karo met, pradioje Centrins valstybs pla navo puolim, kuris atnet joms pergal. Met pabaigoje j kariuomens visi kai atsitrauk. Ryt fronto nebeliko, o kalnuotoje Italijoje n viena pus negal jo pasiekti persilauimo. Taigi karo baigtis dabar priklaus nuo Vakar fronto. Laikotarpiu nuo kovo iki liepos vokiei karo vadai permet j visus likusius iteklius. J pastangos nebuvo bevaiss: nustm britus apie 55 km nuo Amjeno. Centriniame fronte vokieiai dar kart prasiver iki Mamos ups, taiau jiems

919

EUROPOS

ISTORIJA

nepavyko nei pralauti fronto linijos, nei veikti sjunginink ryto. Liepos mne s, per antrj m prie Mamos, Ptaino tamprioji gynyba" parod, kad puolan tieji neturi pranaumo, kuris utikrint jiems pergal. Paskui, rugpjio 8-j, juodj Vokietijos armijos penktadien", 456 brit tankai prasiver pro fronto linij ir sjungininkai per vien dien susigrino 13 i 55 prarast kilometr. Po savaits vokiei ir austr karvediai prane savo imperatoriams, kad kar reikia baigti. Rugsj ir spal ryt sektoriuje pagaliau pasijuto amerikiei galyb, pirma prie San Migelio, kur buvo paalintas didiausias visame fronte vokiei kyu lys", o paskui ir mikingoje Argonos auktumoje. Vokiei fronto linija vis dlto nebuvo pralauta, tad jie nesijaut pralaimj. Bet spalio 3 d. vokieiai jau buvo taip prispausti, kad pasil prezidentui Wilsonui paliaubas,
[n e a p y k a n ta ]

1918 m. spalis buvo nuostabus mnuo. Taikos dvelksmas pakenk Centrinms valstybms labiau negu ketveri kov metai. I maiau reikming front jo pras tos naujienos. Sjunginink puolimas Makedonijoje pavyko, o Bulgarija k tik nustojo prieintis. Palestinoje sumani veiksm dka britams pagaliau pavyko pasiekti pergal prie Karmelio kalno netoli Megido, o osmanai pra taikos. Ita lijoje, paskutin kart neskmingai pamginusi prasiverti prie Pjavs ups, Austrijos-Vengrijos kariuomen liovsi kautis. Europoje visi inojo, kad Antan t ima vir, kad zonduojamos taikos galimybs ir kad tolesnis prieinimasis tik uts agonij. Kur tik galjo, kareiviai m patys sprsti visus klausimus. Dykinjaniose vokiei ir austr Ryt gulose buvo pristeigta daugyb Solda tenrte, mgdiojani rus tarybas. Austr kariuomen subyrjo, nes dezertyra vo ek, lenk, kroat, vengr ir net vokiei pulkai j kareiviai tiesiog nusprend grti namo. Visur buvo reikalaujama taut nepriklausomybs. Spalio 20 d., kai Vienoje buvo suauktas Vokietijos ir Austrijos susirinkimas, turjs padti pamatus Austrijos Respublikai, aidimas akivaizdiai buvo baigtas. Akies mirksniu imperatorius Karolis ir 500 Habsburg dinastijos valdymo met virto istorija. Nepriklausomomis pasiskelb kelios lig tol neinomos valstybs: ekos lovakija (spalio 28 d.), Jugoslavija (spalio 29 d.), Vengrija (lapkriio 1 d.), o Lemberge Vakar Ukrainos Respublika (lapkriio 1 d.),
[ly ia k o v a s ]

Taikos liga netruko pasklisti po Vokietij, o taikos reikalaujantys balsai sigei d kaizerio galvos. Imperijos karinio laivyno gula sukl mait Vilhelmshafene. Lapkriio 7 d. Miunchene prasidjo socialistin revoliucija, o 9 d. Berlyne buvo paskelbta, kad kuriama Vokietijos Respublika. Kit dien jau prie kelias paras atsisaks sosto kaizeris Vilhelmas su kronprincu ivyko tremtin Olandij. Vokie tijos karin valgyba eng paskutin riziking ingsn paleido pavojingiausi lenk belaisv Juzef Pilsudsk ir sodino traukin, vykstant Varuvon. Atvaiavs 11d. ryt, jis m vadovauti vokiei gulos nuginklavimui ir pam savo rankas nepriklausomos Lenkijos vadias, nuvildamas Vakar sjungininkes. Taigi gal gale Centrines valstybes, kaip ir Rusij, sulugd ne akivaizdus karinis pralaimjimas, o politin kriz. Vokietijos kariuomen, kuri pergalingai kovsi Rytuose, liko neveikta ir Vakar fronte; Vokietij sjungininki armijai taip ir nepavyko jos parginti. Taiau i kariuomen nebeklaus jai sakinjusios
9 20

TENEBRAE

NEAPYKANTA
1918 m. rugpjio 3 d. Kenterberio arkivyskupas Randallas Davidsonas skait pamoksl Vestminsterio v. Margaritos banyioje karalikajai porai, ministrams ir abiej Parlamento rm nariams. Daugelis susirinkusij inojo, kad arkivyskupas ne kart pasisak prie amorali vyriausybs karo meto politik, bet vieai to nedar. Tikriausiai daugelis susirinkusij pasijuto nejaukiai, kai jis i sakyklos dabar prabilo: Esama pykio atmainos, kuri gali isigimti j nuomi neapykant, visikai nesuderi nam su krikionikojo tikjimo principais, - dst is kotas tyliu balsu. - Bdami pasivent mokiniai gyvojo Viepaties ir Mokytojo, kuris mir ant kryiaus dl vis, kurie jo nekent, turime daryti visk, kad neapykantos dvasia nerast peno ms ir dyse 1. alia arkivyskupo stovjo kapelionas, vliau paras jo biografij - Georgeas Bellas (1883-1958), busimasis iesterio vyskupas. Jis seks savo mokytojo pdomis ir taps ymiausiu protestantikos Europos krikionikojo internacionalizmo 2 pro paguotoju. Vyskupas Bellas net neprimin internacionalisto. Jis nemokjo n vieno kokios nors usienio kalbos odio, taiau tvirtai laiksi krikionik princip ir drsiai juos skelb davo. Pokario metais jis tapo Upsalos arkivyskupo Nathano Sderblomo, ved liute rono, kadaise dsiusio Leipcigo universitete, sekju. 1919 m. Bellas dalyvavo Vasenaro konferencijoje Olandijoje, kurioje buvo svarstomi kalts dl karo klausimai; 1925 m. jis padjo surengti Stokholmo konferencij krikioni Gyvenimo ir darbo tema. i konferencija pradjo darb, kur vliau ts Pasaulin banyi taryba. Ketvirtojo deimtmeio pradioje, bdamas Visuotins krikioni gyvenimo ir dar bo tarybos (VKGDT) pirmininkas, Bellas susidr su nacist spaudiam Vokietijos banyi problema. 1935 m. jis ireikalavo, kad bt vieai paskelbta protesto rezoliu cija; para griet laik Reicho vyskupui Mlleriui savo kalt prisipajstanios Ba nyios" vardu ir iesteryje pats prim pasipiktinus fon Ribbentrop. Bello suaukti VKGDT susirinkimai Novi Sade (1933) ir Fano (1934) padjo pamatus 1937 m. Oksfor do konferencijai, kurioje susivienijo kelios ekumenins grups ir, atkreipus visuomens dmes totalitarizmo grsm, keliam ir nacizmo, ir komunizmo, buvo suburta Oks fordo moralinio persiginklavimo grup". Kilus karo pavojui, vyskupas Bellas drsiai reik savo sitikinimus. 1939 m. birel Oksfordo universitete jis kalbjo apie Diev, auktesn u taut" ir smerk piktinant" valstybs suvereniteto reikalavim ir kolektyvinio egoizmo sukelt maiat"3. Lapkriio mnes jis paskelb straipsn Banyios paskirtis karo metu": Banyia neatlieka savo vaidmens, jei umirta, kad jos narius vienoje tautoje sieja saitai su jos nariais kiekvienoje kitoje tautoje. [Banyia] privalo <...> pasmerkti savo tautos karikius, vykdanius represijas ir mtanius bombas. Ji turi stoti prie melo ir neapykantos propagand. Ji turi bti pasirengusi atkurti draugikus santykius su prie tauta. Ji privalo pasisakyti prie bet kok naikinant ar pavergiant kar ir bet 4 kokias priemones, kuriomis tiesiogiai siekiama palauti moni dvasi...

921

EUROPOS

ISTORIJA

ie principai nebuvo populiars, bent jau tarp Britanijos vyriausybs nari ir jo vys kupijos tikinij. Negana to, vliau Lord rmuose jis pasisak prie svetimali inter navim (1940 m. rugpjt), prie visk luojant bombardavim (1944 m. vasario 9 d.) ir atomini bomb naudojim, jo be joki uuolank: Bomboneiai nebesitaiko gynybinius, karinius ar pramoninius objektus - jie nuluo ja itis miest. O kam jiems rinktis, kai taikinys - civiliai gyventojai, paminklai, kari niai ir pramoniniai objektai, odiu - viskas?!5 1942 m. liep vyskupas iskrido pavojingon kelionn Stokholm susitikti su krik
[a ltm a rk t]

Apie sjunginink bombardavimus jis kalb

ioni pasiprieinimo nariais i Vokietijos. Sjungininks vliau atmes jo kreipimsi j vardu. Taiau ne kam kitam, o Dordui Bellui pastorius Bonhofferis slapia perduos savo paskutin inut i nacist kaljimo mirtininko kameros. Joje jis ra: Perduokit jam, kad kaip ir jis tikiu visuotins krikioni brolysts principu ir kad mes tikrai pasiek sime pergal"6. Galvodamas apie ateit, Bellas visuomet pirmiausia vaizdavosi krikionik Euro p. Turdamas galvoje sumanymo bombarduoti autorius jis klaus: Ar jie suvokia, koki skl sja busimiesiems Europos taut santykiams?" Jau po karo, 1945 m. radi jo laidoje, skirtoje Vokietijai, jis prabilo apie Europos dvasi": iandien vienas i svarbiausi ms tiksl turt bti krikionybs sugrinimas. Mes norim matyti Europ kaip krikionik krat <...> N viena tauta, banyia ar individas nra be kalts. Be atgailos ir be atleidimo negali bti ir atgimimo.7 ios mintys dominavo ankstyvojoje pokario Europos vienybs sjdio stadijoje, bet vliau jas nusiirjo ekonomistai. Georgeas Bellas suvaidino svarb vaidmen stei giant Pasaulin banyi taryb Amsterdame 1948 m. rugpjio 22 d. - prajus beveik lygiai trims deimtmeiams po arkivyskupo Davidsono pamokslo Vestminsteryje.

LYIAKOVAS
1918 m. lapkriio 24 d. trys jauni mons buvo palaidoti atskirame karikiams skirtame plote katalikikose Lyiakovo kapinse Lvovo priemiestyje. Visi trys: Zigmuntas Menzelis (23 m.), Jozefas Kurdybanas (19 m.) ir Felicija Sulimirska (21 m.) uvo lenk ir ukrainiei susirmime dl buvusios austr Galicijos sostins. Tai buvo pirmosios i tkstani laidotuvi, kuri metu uvusi lenk palaikai buvo perkelti i laikin kap parkuose ir aiktse. Jos dav pradi Lvovo gynj kapinms, Jaunj ereli" Cam po Santo \ Jauniausias ia palaidotas bus Antoas Petrykiewiczius, per susirmim uvs trylikametis. Kaip ir kit devyniolikto amiaus Europos miest kapins, Lyiakovas jau buvo spdingas istorinis ir meno paminklas. Kaip Paryiaus Per Laeze ar Londono Haigeite jas supantis mikas saugojo puonius mauzoliejus eim, prisidjusi, kad Lvovas

92 2

TENEBRAE

tapt dideliu miestu. Dviejuose atskiruose sklypuose eils paprast kryi ymjo 1830 ir 1863 m. lenk sukilli kapus. Po Didiojo karo toki karini kapini kaip Lyiakove Europoje atsirado imtai, ypa Belgijoje ir iaurs Pranczijoje. Pagrindinis i 1919-1934 m., lenk valdymo laikotar piu, rengt kapini akcentas buvo ikili triumfo arka su akmeniniais litais onuose ir pusapskritim sudarania kolonada. Vir arkos buvo uraas: MORTUI SUNT UT LIBE RI VIVAMUS (Jie mir, kad gyventume laisvi); litai laik skydus su miesto devizu SEM PER FIDELIS (Visada itikimi) ir odiais TOBIE POLSKO (Tau, Lenkija). U kap dunksojo arkadomis puota kripta, o laiptai pro j ved apskrit koplyi. Vis kapini ansambl puo aminai ali krmai ir apviet bronziniai ibintai. Atskiri paminklai buvo pastatyti Poznans savanoriams atminti, taip pat prancz pstininkams ir ame rikiei laknams, uvusiems ginant miest nuo bolevik 1919-1920 m.
[la n m a rk a s ] [d u o m o n a s ]

Lyiakovo kapins ypatingos ne savo kilme, bet likimu. Po Soviet aneksijos 1945 m. jos buvo nusiaubtos. Kryiai nugriauti, uraai ir paminklai sudarkyti, o koplyia pavers ta akmenkali dirbtuve. Mediais ir krmais ulusias kapines dabar saugojo pikti unys; jas atjs rizikavai bti suimtas. monms slapia pavyko ufiksuoti, kaip buvo apleistos ios kapins. Lankytojams skirtas tik alia pastatytas milinikas sovietinis karo memorialas. Tiktai 1989 m. Varuvos vyriausybei papraius pradti kapini atsta tymo darbai. Vakar Europoje dauguma kapini per II pasaulin kar nenukentjo. Taiau visoje Ryt Europoje vokiei, yd, lenk, lietuvi ir ukrainiei kapins nyko, neatlaikiusios bolevikinio niokojimo vajaus. Mat jos kliud perrayti istorij. Per 1918-1919 m. kovas uvo madaug tiek pat ukrainiei, kiek ir j prie lenk. Vis dlto ukrainiei kariki kapai vis lenk valdymo laikotarp buvo gerbiami ir priirimi. Atjus sovietams, jie sunaikinti. 1991 m. Lvovas, svarbiausias Vakar Ukrainos miestas, tapo antruoju nepriklauso mos Ukrainos Respublikos miestu. 1918-1919 m. pralaimjusi ukrainiei svajons virto tikrove, o jaun Lyiakove palaidot lenk galutinai suduo,
[e lz a s a s ]

politins valdios. Paliaub derybos prasidjo lapkriio 8 d. Retonde prie Ainos netoli Suasono miesto. Netrukus 14-os Wilsono ir papildom 18-os sjungininki punkt reikalavim pagrindu buvo pasiektas susitarimas. Sjungininks reikala vo, kad kariuomen bt ivesta i uimt teritorij, kad Reino rytiniame krante bt sudaryta demilitarizuota zona, kad i Vokietijos bt atimtas karinis laivy nas, sunkioji ginkluot ir karinis transportas, kad ji sumokt kontribucij ir kad bt panaikintos Bresto ir Bukareto sutartys. Sjungininki ikelti kapituliacijos reikalavimai buvo tokie grieti, kad nulm ir taikos slygas. Paliaub sutartis buvo pasirayta stoviniame traukinio vagone 11d. trei valand nakties ir tur jo sigalioti po ei valand. Pabklai nutilo vienuolikto mnesio vienuoliktos dienos vienuolikt valand.
923

EUROPOS

ISTORIJA

Per kar uvo per 10 milijon kareivi, daugiausia jaun vedusi vyr ir viengungi (r. III pried, 101). Tarp uvusij ypa daug buvo jaunesnij kari nink. Juos vadino prarastja karta", les sacrifis. Kol vyrai kariavo, kol juos alojo ir ud prieai, visa nata gul ant j eim, o ypa moter pei. Karo metais moterys msi darb, kuriuos anksiau dirbo front ij vyrai. Jos dirbo audmen gamyklose, kontorose, sigijo daugyb anksiau joms neprieinam specialybi: tapo tramvaj vairuotojomis, vadybininkmis ar urnalistmis. Dau geliui mergin tai atvr socialinio isivadavimo galimyb; moterys demonstravo lygias teises trumpai apsikirpdamos plaukus ir vieai rkydamos. Bent jau pir maujaniose Europos alyse moterys nebesitenkino saugia nam ir eimos aplin ka. i permain atspindjo labai paplits moter judjimas dl rinkim teiss. Vis dlto karas turjo baisi socialini ir psichologini padarini. Prarastj vyr kart kompensavo" gausyb jaun nali ir vieni senmergi, kurios prarado galimyb susirasti partner, nes mylimieji kapanojosi apkasuose. Demografin ala ir lyi disproporcija bus jauiamos dar ilgai. Statistiniai duomenys nra tokie ikalbingi kaip atskir eim igyvenimai. 1918 m. rugsjo 5 d. atuoniolikametis 48-osios Karalikj oro pajg naikintu v eskadrils 1 1 pulko leitenantas Normanas Daviesas i Boltono miesto Lanka yro grafystje, bdamas Pranczijoje vos antr dien, per pratybas uvo prie Sen Omero, kai jo naikintuvas Bristol" patyr avarij. Jo vadas raporte daugiau sie lojosi prarads lktuv, o ne lakn**. Lapkriio 1 1 d. Bolton eima i to paties miesto digavo, suinojusi, kad karas baigsi. Kit dien ji gavo karaliaus telegram", kurioje su apgailestavimu buvo praneama, kad vyriausiasis eimos snus devyniolikametis eilinis Jamesas Boltonas i Ryt Lankayro pulko 11-ojo bataliono mir likus kelioms minutms iki paliaub. Pana sielvart igyveno milijonai prancz, vokiei, ital, austr ir rus eim. Europoje knibdjo karo pabgli, daugiausia i Belgijos, Galicijos ir Serbi jos. Negana to, Europoje kilo pandemija, kokios emynas nebuvo mats nuo Juodosios Mirties. Ispanikasis gripas" nusine kapus daugiau europiei negu karas, tarp j ir eilin Bolton.
[e p id e m ija ]

Europa susilauk milinikos para

mos i svetur. Tarptautinio Raudonojo kryiaus ir Amerikos pagalbos administra cijos lauk neregto masto uduotis, ypa Ryt Europoje. Vis dlto perdiau sakydamas, kad Europoje viepatavo taika. Vakar Euro poje ities buvo ramu, bet dideliuose Centrins ir Ryt Europos plotuose tvarka visikai pakriko. Atsirado pora deimi nepriklausom valstybi ir kiekviena j nesutar su savo kaimynmis (r. 25 emlap). Didiausioji i j, Soviet Rusija, kariavo su dauguma savo piliei ir visomis kaimynmis, be to, provokavo revo liucinius vykius svetur. Taigi tuo metu, kai pergal pasiek sjungininkai kur manydami stengsi tvirtinti taik, didiojoje emyno dalyje ir toliau siaut kon fliktai. Baigsi Milin karas, ra Churchillis, prasidjo nyktuk karai." Geopolitiniu poiriu Didysis trikampis buvo taip apipeiotas, kad sveikos liko tik Vakar valstybs. Rusij nokautavo Centrins valstybs, o ias Vakarai. Vis dlto Rusija ir Vokietija dar alsavo; karo aukomis kaip Austrija-Vengrija ir
9 24

TENEBRAE

Osman imperija. 1918 m. lapkrit Vakar valstybs gavo menkut prog sukur ti Europoje stabili tvark, kol Rusija ir Vokietija miega". Deja, Vakar valstybi taikdarikos pastangos i pat pradi turjo rimt trkum. Taikos konferencijos posdiai Paryiuje vyko visus 1919 metus. Ji buvo surengta kaip nugaltoj kongresas, o ne Europos valstybi susirinkimas. Joje nebuvo nei Soviet Rusijos, nei Vokietijos Respublikos, o naujai susikrusios valstybs dalyvavo tik globotini ir praytoj teismis. Pagrindinius sprendimus prim Deimties taryba ir jos pdin Keturi taryba Clemenceau, Lloydas George'as, Wilsonas ir kartais Italijai atstovaujantis Orlando, o nuo 1920 m. sausio nuolatin (sjungininki) Ambasadori konferencija. Vien to pakako, kad kilt diktato ar primesto susitarimo" spdis. Nors rengjai turjo dideli ambicij, Taikos konferencija nesim sprsti daugybs aktualiausi Europos problem. Ji apsiribojo tuo, kad pareng sutartis, kurias privaljo pasirayti buv prieininkai. Itin apgailtin padarini turjo konferencijos nenoras pripainti, kad subyrjo Rusijos imperija, kurios interesus jai buvo patikta ginti". Nery tinga sjungininki intervencijos Rusijoje politika, atbulomis rankomis ir pusi nmis priemonmis gyvendinama visus 1919 metus, buvo be galo paranki bol evikams. Nors Wilsono taut apsisprendimo teiss idealas buvo plaiai propaguojamas, jis nebuvo nuosekliai ar siningai taikomas. Pergal venianios sjungininks neman esant reikalinga svarstyti toki joms pavaldi taut, kaip airiai, o juo labiau kolonij siekius. Jos skatino radikalius teritorinius perdalijimus buvusi prieinink sskaita, bet netoleravo joki reikalavim, dl kuri nukentt paios. Pavyzdiui, buvo visokeriopai palaikomi ekai, pretendav Austrijos ir Vengrijos emes ir aikin, es tai senosios v. Vaclovo ems" (r. III pried, 91). Lenkai buvo grietai pasmerkti u maj valstybi imperialistines ambici jas", mat j reikalavimas atkurti 1772 m. sienas nesiderino su Rusijos imperijos atkrimu. Jeigu vienas praytojas likdavo patenkintas, tai du ar trys it mus kand. Paioms Vakar valstybms stigo solidarumo. Amerikieiai man anglus ir pranczus turint imperialistini ksl. Britai tar pranczus napoleonikomis ambicijomis. Ir anglai, ir pranczai abejojo amerikiei paad tvirtumu. J nuo gstavimai visikai pasitvirtino, kai JAV kongresas neratifikavo Versalio sutarties su Vokietija ir Amerikos narysts mgstamiausiame Wilsono sumanyme Tau t sjungoje. Sjungininki diplomatija visikai nevertino nutarim gyvendini mo problemos. Kas kad politikai Paryiuje dar reikmingus sprendimus paversti juos tikrove tolimuose Europos kratuose, kuri Vakar valstybs visikai nekontroliavo, nes turjo tik menkut tak, buvo visai kas kita. Sjungi ninki komisijos viena po kitos laikinai sprend vienur ir kitur kylanias proble mas. Taiau k tik sukurta Taut sjunga buvo bejg. JAV nusigr nuo Euro pos reikal; Britanija paskelb demobilizacij; Pranczij gsdino mintis, kad vienai teks atlikti emyno andaro vaidmen. Praeis kiek laiko ir nepatenkinti paskelbtomis taikos slygomis pamatys gal nebaudiami j nepaisyti.

925

EUROPOS

ISTORIJA

inoma, Taikos konferencija nuveik stulbinamai daug darb. Buvo sudarytos penkios svarbios sutartys. Tuzinui nauj valstybi buvo suteiktas tarptautinis pri painimas. Pora deimi ali gavo papildom teritorij. Buvo surengta daug plebiscit, o paskui gyvendinti j rezultatai. Didel dalis Europos gavo daugelio troktam pagrind pradti visk i naujo. Nebt galima teigti, kad konferen cijoje vyravo kerto dvasia. Juo toliau, juo labiau velnjo jos tonas. Lloydas George'as, lanksiausias i Didiosios trijuls", atvyko saus. Nors i vis pusi sklido raginimai Pakarti kaizer!", jis netrukus m vadovauti kompromiso paie koms. Nuosaikios jo politikos pavyzdiu tapo laisvojo Dancigo miesto sukrimas, u kur jis nesulauk padkos. Nepaneigsi, kad pro sprendimus dl kalts u kar, dl reparacij principo, pagal kur Vokietija privaljo padengti visus karo nuostolius, ir dl vienaalik nuginklavimo plan, prasikio kerto siekis. Tuo pat metu, nepaisant Clemenseau usispyrimo, vis labiau tvirtjo nuomon, kad Sjungininks neturt reikalauti daugiau, nei gali sutikti vokieiai,
[ l z v ig a s ]

Vis dlto po konferencijos susidars tarptautinis klimatas anaiptol nebuvo svei kas. Pergal veniani sjungininki rodomas kertingumas ir cinizmas neprana avo nieko gero. Ryt Europa, kur konfliktas ir prasidjo, vis dar nebuvo sutvarkyta. Vos spjus nuditi sutari raalui, daug kas nekantravo jas perirti. Dauguma kar, kilusi 1918 1921 metais, suliepsnojo dl grynai vietinio pobdio nesutarim. Priraytos itisos enciklopedijos apie dorybes ir nedorybes lig tol negirdt, bet dabar pagarsjusi krat, pradedant Oltinu ir baigiant Spiu. Vis dlto keturi i t kar turjo didesns svarbos. Tai pilietiniai karai Rusijoje ir Vengrijoje bei Lenkijos-Soviet Rusijos ir Graikijos Turkijos karai. Visais iais atvejais akivaizdiai irykjo galingj Vakar valstybi nesugebji mas teigiamai paveikti rytins Europos dalies. 1918 1921 met Rusijos pilietinis karas", ko gero, itaip pavadintas per klai d. I tikrj tai buvo virtin daikt susipynusi pilietini ir tarptautini kar. Jis vyko dviem pagrindinmis kryptimis. Pirmosios esm sudar kova dl centri ns valdios Rusijoje. Pesi raudonieji" bolevikai ir vairaus plauko baltieji". Ir pirmieji, ir pastarieji siek vienaip ar kitaip atkurti Rusijos imperij. Kita ver tus, tssi virtin konflikt tarp raudonj bei baltj i vienos puss ir nepri klausom respublik i buvusi carins imperijos pakrai i kitos. Visos ios respublikos kovsi nordamos isaugoti k tik gaut nepriklausomyb. Bet tai dar ne viskas. Raudonieji, pagrindinius dalinius sutelk Maskvoje, savo pajgas ved kiekvien respublik. Baltieji taip pat turjo kelet atskir armij. sikio daugyb usienio jg. Tautini respublik vyriausybms danai prieindavosi vietiniai varovai. Nestigo ir paaliei, tarkim, buvusi karo belaisvi ek, kurie 1918 metais ugrob Sibiro geleinkel. Taigi daugelyje viet kovos virto netvarkingomis petynmis, kuriose dalyvavo kas tik norjo,
[b lr]

Antai Ukrainoje kovsi net vienuolika armij, nes is ksnis buvo itin gardus. 1918 met saus kurtos Ukrainos respublikos pajgos skilo anksiau steigtos Rados ir vliau atsiradusios Direktorijos alininkus. Okupacin Vokietijos kariuo men, kuri kovsi Ryt fronte, pasiliko iki 1919 met vasario, kad padt
926

TENEBRAE

LZVIGAS
1920 met liepos 10 dien karalius Kristianas X ant balto irgo perjojo Danijos sien atsiimti Piet Jutlandijos arba iaurs lzvigo, kuris pagal plebiscit neseniai atiteko Danijai1. itaip baigsi vienas i nuomiausi ir ilgiausiai usitsusi naujausij laik Europos teritorini gin. Riba tarp Vokietijos ir Danijos nuo seno jo per kaimynines lzvigo ir Holteino sritis Jutlandijos pusiasalio pietuose. Istorikai lzvigas (danikai Slesvig) buvo Dani jos valda, o Holteinas priklaus ventajai Romos imperijai. Senovinis Eiderio akmuo", mrytas Rensburgo miesto vartuose, ymi tradicin imperijos rib. Tautin srii gyventoj sudtis buvo nevienalyt; iaurje daugum sudar kalbantieji danikai, o centre ir pietuose - vokikai (r. III pried, 79). lzvigo-Holteino klausimas" pirmsyk ikilo 1806 metais, kai pranczai abi sritis atidav Danijai. Jos teis ias teritorijas patvirtino Vienos kongresas, bet vliau kilo neaikum, kai Holteinas buvo paskelbtas Vokietijos sjungos dalimi. Tik to ir trko, kad uvirt ko. Auganio nacionalizmo amiuje iaurini pelki iabuviai vokieiai" pareikalavo atsiskirti nuo Danijos. Patriotiki Eiderio danai" susitelk jiems prieinosi. Nacionalist ambicijos netrukus susipyn su konstitucins vyriausybs sukrimo sie kiais. Atsiliepdama provincij visaliaudini susirinkim, kuriuose daugum sudar vokieiai, raginimus, Prsijos kariuomen 1848 m. um lzvig-Holtein. Gal gale prsai buvo priversti pasitraukti, nes Britanija ir Rusija pagrasino griebtis atsako mj veiksm. Prsijos vilgsniai krypo Kylio jr uost2. Kriz dar labiau pagiljo 1863 metais, kai nepaliks vyrikos lyties pdinio mir Danijos karalius Frydrichas VII, visai neseniai patvirtins bendr Danijos ir lzvigo" konstitucij. Saks ir hanoveriei daliniai tuoj pat um Holtein. 1864 metais, kylant vis didesniam triukmui, Prsija ir Austrija susitar imtis bendr veiksm - ee riems metams uimti abi sritis ir itirti visus nesutarimus. iuos ketinimus sulugd 1866-j Austrijos-Prsijos karas. Nugalj prsai galjo vieni kontroliuoti uimtus kratus, o paskui juos visikai aneksuoti. Nebuvo gyvendinti ketinimai surengti plebis cit ir palengvinti moni, pasisakani u Danijos pilietyb, dali. Dan tautinis pasididiavimas smarkiai atgijo per 1848-1851 ir 1863-1864 met karus. Nuoms miai vyko palei Dannevirke tvirtinim linij; tokios vietos kaip Dybbolo malnas, kur danai dav ryting atkirt prieams, vliau taps tautos ventovmis. Didiul nuoskaud sukl prastas elgesys su Danijos alininkais ir iurkti germani zacijos politika, vykdyta devintj ir deimtj XIX amiaus deimtmeius, panaiai kaip prs uimtoje Lenkijoje. 1920 met lzvigo plebiscitai buvo surengti Sjungininki iniciatyva pagal Versa lio sutart. iaurinje krato dalyje dauguma (92 procentai) pasisak u Danij; Flensburge ir centriniame lzvige 75 procentai gyventoj balsavo u Vokietij. Taip buvo susitarta dl sienos, kuri iliko iki i dien.

927

VJ 1\ v y 1 W

1 J

1 W

1\ 1 J n

Lordas Palmerstonas kart pasak, kad lzvigo - Holteino klausim suprato viso labo trys mons: jau mirs princas, vienas iprotjs vokiei profesorius ir jis pats, nors jau visk apie tai pamirs. Po 1920 met visa Europa galjo pasekti Palmerstono pavyzdiu, taiau kitur iliko daugyb panai sunkiai sprendiam nesutarim. Jei tuo metu buvo isprendiamas vienas teritorinis ginas, bemat kildavo keli kiti.

BLR
Dar neseniai dauguma Vakar istorik visai nebuvo girdj apie Baltarusijos Liaudies Respublik (BLR), paskelbt Minske 1918 met kovo 25 dien. Ties sakant, dauguma moni Vakaruose man, kad Baltarusija tesanti Rusijos sritis1. Iki 1918 met tarp Len kijos ir Rusijos sispraudusi Baltarusija neegzistavo kaip savarankikas politinis viene tas. Pasauliui kadaise inoma kaip Baltoji Rusija , ji sudar didij Lietuvos Didio sios Kunigaiktysts dal, bet po padalijim buvo prijungta prie carins Rusijos imperijos ir pavadinta Baltarusija". Per I pasaulin kar vokieiams remiant pastebimai atgijo baltarusi tautin savi mon. 1914-1915 metais Vilniuje ir Minske m veikti baltarusikos mokyklos, knygy nai ir leidyklos, pasirod laikraiai baltarusi kalba. 1916 met sausio 1 dien feld maralo von Hindenburgo pasiraytas dekretas pripaino baltarusi kalb oficialia vokiei kariuomens uimtose teritorijose. 1916-1917 metais laisvai steigsi baltaru siki teatrai, seminarijos, pedagoginiai institutai, o galop ir politins partijos. Iniciatyvos msi demokratin socialistins pakraipos grupuot Hramada". 1917 met gruod Minske susirinko Baltarusijos nacionalinis kongresas, bet j ivaik bole vikai. Taiau 1918 met vasar puolanios vokiei pajgos ivijo raudonuosius ir aliai vl m vadovauti vietos valdia. BLR, paadjusi siekti vis taut - baltarusi, lenk, yd, lietuvi ir totori - gerovs, gyvavo iki t met pabaigos. 1919-aisias metais j jga panaikino grusi Raudonoji armija, steigusi pirma jungtin Lietuvos ir Baltarusijos TSR, o paskui - Baltarusijos TSR. Per 1919-1920 met Lenkijos-Soviet kar didioji dalis Baltarusijos buvo okupuo ta lenk. Rygos sutartimi (1921 m.) alis buvo padalyta neatsivelgiant gyventoj pageidavimus. Soviet metais rytins dalies gyventojams buvo taikomos represijos, kurias nukentjusieji vadina genocidu . Naujus siaubus Baltarusijos gyventojai patyr 1939-1945 metais, kai juos ud nacistai ir deportavo Stalino valdia. Taiau BLR ili ko moni atmintyje. 1992 metais, atkrus Baltarusijos Respublik, joje apsilanks Europos Parlamento seninas pareik tvirtai tiks, kad Baltarusija turi visas teises siek ti Europos Sjungos narysts3. iuo klausimu jis parod kur kas didesn entuziazm negu dauguma vietos gyventoj, kuri aukiausieji valdios sluoksniai beveik visikai susovietinti ir surusinti. Dl savo nykios iuolaikins istorijos Baltarusija kur kas labiau priklausoma nuo Rusijos negu bet kuri kita buvusi sovietin respublika.

928

ai isaugoti nepriklausomyb. Ukrainos Raudonj armij" labai palaik larbininkai Donbaso regione, be to, j papild daliniai, pavalds centrinei ik vadovybei Maskvoje. Generolo Denikino Rusijos savanori armija", rinta prancz, isilaipino Odesoje; jos pdin barono Vrangelio Balmija" sitais Kryme. Pilsudskio lenk armija 1919 met pradioje sumukar Ukrainos respublikos armij ir 1920 met baland ivien su Ukrainos orija patrauk Kijevo link. Anarchisto Nestoro Machno valstiei partizanai

didel centrins Ukrainos dal. Per dvejus metus Ukrainos sostin Kijevas

kart perjo i vien rank kitas. Supaprastintas itoki kaleido;k vyki vaizdavimas kaip dviej jg raudonj ir baltj kov yra iikas (r. III pried, 89). ki eiga buvo n kiek ne maiau sudtinga negu ordre de bataille. Bole>oiriu, juos buvo galima skirstyti dvi stadijas ir kiekviena j turjo savo etus. Per pirm stadij 1918 1919 metais baltieji puol Rusij i vis generolas Judeniius i Estijos vakaruose, admirolas Koliakas i Sibiro e, generolas Denikinas i Ukrainos pietuose. Bolevikai i paskutinij si ilaikyti savo rankose svarbiausi Rusijos dal aplink Maskv ir vien po itblokti puolanias armijas. Per antr vyki stadij, prasidjusi 1919 1920 iem, Raudonoji armija1 1 perjo puolim, persekiojo besitraukianius sius, o paskui paeiliui pradjo triukinti tautines respublikas, tika padtis susidar 1919 met lapkrit, kai Denikinas pasiek Tl vos ) km nuo Maskvos, o lenkai atsidr nek toliau vakariau Smolensko, s smgis bendromis jgomis galjo padaryti gal bolevik reimui. Taiau skio emisarai negavo i Denikino pageidaujamo atsakymo klausim apie :ir Lenkijos nepriklausomyb. Taigi lenkai dels ir pradjo dertis su i. Denikinas dvejojo ir tai buvo lemtinga jo klaida: raudonoji kavalerija, sigaujanti po pergals per Caricyno apsiaust, imu jo armij i uimam j. Savo prisiminimuose Denikinas dl galutins bolevik pergals kalt Pilsudskiui9 . met sitvirtinusios alies centre, gausios Raudonosios Armijos pajgos isi visomis kryptimis ir lav i kelio savo prieininkus. Buvusios imperijos ins dalies respublik atkariavimas pasibaig 1921 metais, kai bolevikai menevik reim Gruzijoje (r. III pried, 73). ro specialistus apstulbinusi bolevik pergal aikintina j prie susiskalkaro reikal komisaro Levo Trockio rus Kamo" talentu, strategiiaus susisiekimo linij pranaumu ir be galo negailestingomis j karinio lizmo" priemonmis. Bolevik reimas buvo nepriimtinas visiems pagrins Rusijos visuomens sluoksniams, netgi valstieiams, visoms svarbiaupolitinio spektro grupms, pradedant reakcingais monarchistais ir baigiant ais bei socialistais, be to, visiems nerusams. Bet paties Lenino sukelto lio karo pradia dav dingst sustabdyti vis esam institucij veikl ir roti su bet kokia visuomenine bei politine opozicija. Lenk didikas Feliksas nskis (1877 1926) sukr revoliucins policijos K Ypatingj komisij

929

EUROPOS

ISTORIJA

(OGPU, NKVD ir KGB pirmtak) palyginti su ja Robespierre'as bt atrods silpnavalis kdikis. Ji dorojosi su visais prieais, tikrais ir sivaizduojamais, pra dedant buvusiu caru ir jo eima, Lenino sakymu nuudytais Jekaterinburge 1918 met liep, ir baigiant nesuskaiiuojama daugybe bevardi auk. Vis kio ak militarizavimas, tarp j ir transporto bei gamybos, leido bolevikams perim ti savo rankas visas mones ir profesines sjungas, o visus jiems nepritarianius audyti u kontrrevoliucin sabota". Liaudies paramos bolevikai retai galjo tiktis, nebent adindami patriotinius rus jausmus, nukreiptus prie usienio interventus". 1920 met baland, kai lenkai padjo ukrainieiams susigrinti Kijev, bolevikai nusimet visas ideologines kaukes. Leninas paragino ginti ventj Rusij", o Trockis pareikalavo, kad visi buv cariniai karininkai stot armij. Nepaprasta btinyb pagimd nepaprast iradingum. Usienio intervencija Rusijoje pernelyg sureikminama. I pairos daugyb neger ketinim turini paaliei kio savo nosis nelaims itiktos Rusijos reikalus. Reguliarioji vokiei armija po Pasaulinio karo liko buvusiuose Ryt fronto kratuose. Vokiei savanori armija bastsi po Latvij ir Lietuv, o gene rolo Bulak-Balachoviiaus nereguliarioji lenk kariuomen po Baltarusij. Vos pasitraukus i Ryt fronto vokieiams, ia pasirod reguliariosios lenk kariuo mens daliniai. Brit ekspedicinis korpusas isilaipino Murmanske ir Gruzijos uoste Batumyje; pranczai um Odes; amerikieiai su japonais kontroliavo Vladivostok ir Tolimuosius Rytus. Soviet propaganda be vargo apskelb tuos svetimali veiksmus vieningu nedor kapitalist smokslu, turiniu tiksl sunai kinti Rusij. I tikrj jokio suokalbio nebuvo. Sjungininki vyriausybms labiausiai rpjo neleisti Rusijos imperijai pakrikti; visai ne dl j kalts jos teri torijoje atsirado vokieiai, juo labiau lenkai, atvirai nepaklus Sjungininki patarimui nesikiti. Sjungininks siunt ekspedicijas saugoti audmenis, anks iau nugabentus Rusijos uostus Laikinajai vyriausybei. Jos neabejotinai prijaut buvusiems sjungininkams Rusijoje, kurie neteko valdios dl bolevik perver smo ir dabar auksi pagalbos. Taiau sjungininks niekad nesiunt kari ar pinig rimtoms karinms operacijoms, jos pasitrauk, kai visiems pasidar aki vaizdu, jog j buvimas duoda puik kozir Soviet propagandai. Taiau auktai jau buvo po piet; Soviet istorijos knygos iuo klausimu mua nacionalistin bgn itisus deimtmeius. Vakar istorins knygos turi sav ypatum. Rusijos imperijos subyrjim jose retai irima taip, kaip tuo pat metu vykus Austrijos-Vengrijos ar Osma n imperij lugim. Tautins respublikos, isivadavusios i Rusijos gniaut, laikomos emesnio statuso nei tos, kurios atsiskyr nuo Centrini valstybi. Iim t sudaro tik Lenkija, Suomija ir trys Baltijos alys, kurias visas pripaino Taikos konferencija. Kyla spdis, kad danas istorikas Soviet Rusijos vykdyt pakar totin Ukrainos ar Kaukazo ukariavim iri kaip vidin Rusijos" vyk. Dar apmaudiau, Soviet Sjungos susidarym, prasidjus 1922 met gruod, nere tai irima tik kaip pavadinimo pasikeitim. Tai leidia n odiu neusiminti apie ilg imperijos irimo proces ir penkeri met bolevik pastangas pakeisti
93 0

TENEBRAE

j kita. Esminiai skirtumai tarp Rusijos"r Rusijos imperijos", Taryb Rusijos" (RTFSR) ir Taryb Sjungos" (TSRS) buvo pradti plaiai nagrinti tik tada, kai po 70 met bolevik sukurtas darinys m byrti,
[b lr]

Analogikai nevertinamas ir Rusijos pilietinio karo mastas. O juk suskaiiav visas baltojo ir raudonojo teroro bei baisiojo bado Pavolgyje aukas, gausime ne maesn uvusij skaii nei visuose Didiojo karo frontuose1 0 . lungant Habsburg imperijai vyko nemaai rimt konflikt, i j didiau sias Vengrijoje. Vengrijos Taryb Respublika isilaik penkis mnesius, nuo 1919 met kovo iki rugpjio. Tuo metu Europoje susikr daug komunist par tij, bet Budapetas buvo vienintelis miestas u Rusijos rib, kuriame komunisti niam reimui pavyko kuriam laikui paimti valdi. Labai pamokoma yra trumpa pirmoji Vengrijos revoliucija". Slygos jai kilti susidar, kai pirmoji liberali nepriklausomos Vengrijos vyriausyb atsistatydino protestuodama prie baudia mj taikos sutarties pobd. Daugum vengr baugino perspektyva prarasti Slo vakij ir Transilvanij, kurias laik savo civilizacijos lopiu. Komunist lyderis ydas Bla Knas (1886 1939?), k tik i Rusijos grs karo belaisvis, inaudo jo t nacionalistin kartlig. Vengr komunistai pam valdi palaikomi social demokrat ir senojo karinink korpuso, paadj ivyti slovakus ir rumunus i ginytin teritorij. 1919 met birel vengr kariuomen i tikrj siver Slo vakij. Tuo pat metu Soviet pavyzdiu sukurt darbinink ir kareivi taryb delegatai prim nauj konstitucij ir paskelb radikalias reformas. Visa pramon buvo nacionalizuota, i Banyios atimta nuosavyb, ir kunigai, ir valstieiai buvo baudiami priverstiniu darbu. Tuo metu vengrai praregjo ivydo, koki pabais patys maitina. Streikuo tojus pasitikdavo autuv kulkos. Sukil ginkluoti valstieiai buvo masikai suau domi. Prancz okupuotame Segedo mieste susibr prie valdi nusistaiusi karinink grup. Prie j prisidjo Mikloas Hortis de Nagibanija (1868 1957), buvs Habsburg admirolas. Jie suformavo vyriausyb. Susidariusia padtimi pasinaudojo rumunai j kariuomen rugpjt eng Budapet ir padar gal Vengrijos Taryb Respublikai. Raudonj teror dabar pakeit baltasis. Beatodairikai buvo kerijama Kno alininkams, ypa komunistams ir ydams. 1920 metais regentu paskelbtas Hortis ved diktatr, kuri isilaik 24 metus. Du buvusio imperatoriaus Karolio mgi nimai susigrinti Vengrijos sost nepasisek kaip ir parlamento pastangos atsikratyti kariki kontrols. Nors tam reimui netaikomas faizmo" apibdini mas (ko gero, jis ne visai tinkamas), pats admirolas Hortis kartais laikomas pir muoju faistu Europoje". Vis dlto tai ne paskutinis kartas, kai komunist pikta darysts sukl smarki antikomunistin reakcij (r. III pried, 92)1 1 . 1919 1920 met Lenkijos-Soviet karas atsiliep visai Europai. Prieingai, negu iuos vykius traktuoja bolevikai, juos organizavo ne Antant; jie nebuvo Sjungininki intervencijos Rusij dalis ir neprasidjo 1920 met baland, kai Pilsudskis puol Kijev. Be abejo, teritorini gin bta. Vis dlto pagrindin konflikto prieastis buvo bolevik paskelbtas ketinimas susieti savj revoliucij

931

EUROPOS

ISTORIJA

Rusijoje su revoliucija, kuri tikjosi kilsiant Vokietijoje, todl jie ir patrauk per Lenkij. itokia veiksm eiga aikiai idstyta ankstyvojoje bolevik ideolo gijoje ir buvo reikalinga siekiant, kad Rusijoje vykdomas eksperimentas atitikt ' mokym. I pradi bolevikai planavo nuygiuoti Vokietij raudonuoju tiltu" 1918 1919 met iem. Tuo metu jie sak vakariniams Raudonosios Armijos daliniams rengti antpuolius Lenkijos teritorijos pakraiuose. Kadangi pilietiniam karui bol evikams reikjo daugybs kari praeis visi metai, kol jie sutelks puolimui mili jonin armij. Trockis visada ragino elgtis atsargiai; nors Leninas vieai pasisaky davo prie vaikik kairumo lig", pats irgi usideg revoliucinio karo entuziazmu1 2 . Nuolatiniai susirmimai su lenkais bema atsitiktinai prasidjo 1919 met vasar ir tssi 20 mnesi. Tai vyko tada, kai vokiei armija pasi trauk i lenkus nuo rus skyrusios Ryt fronto teritorijos. Susidariusi tutuma traukte trauk lenk ir rus dalinius. Pirmasis susidrimas sipliesk Baltarusijo je vasario 14 dienos et valand ryto, kai lenk kavalerist patrulis sudrumst ramyb pusryiaujantiems bolevik kareiviams. Tuo metu Pilsudskis puoseljo viltis steigti federacij, vienijani visas Rusijos imperijos pakrai respublikas, pradedant Suomija ir baigiant Gruzija. iuos jo planus ard nesibaigiantis Lenki jos vaidas su Lietuva. Taiau 1919 met rugpjt, ums ir Vilni, ir Minsk, jis atsidr prie istorini Lenkijos Karalysts sien. Jam magjo padti Denikinui (r. anksiau), bet gal gale m dertis su bolevikais. Lenkams nepatiko, kad bolevik kiai skyrsi nuo darb. Leninas pompas tikai kalbjo apie taik su Lenkija, o Raudonoji Armija kaup vis didesnes puo lamsias pajgas prie Berezinos ups. Taigi lenkai lauk. 1920 met saus Pilsuds kis sureng netikt puolim per ualusi Dvin, siekdamas tvirtinti Latvijos nepriklausomyb. Tuo metu jis gavo ini, kurios labiausiai bijojo: vadovauti soviet pajgoms lenk fronte paskirtas gabiausias raudonj generolas jauna sis Michailas Tuchaevskis (1893 1937), Sibiro ukariautojas ir revoliucinio karo teoretikas. Neabejodamas, kad tuoj prasids ilgai atidliotas bolevik puo limas, Pilsudskis pavluotai sudar sjung su viena ukrainiei grupuote ir smo g bolevikams j silpniausi viet pietuose. Lenkai su ukrainieiais eng Kijev ir ia juos pasitiko kaip ivaduotojus. Tuchaevskiui teko nutraukti rengi msi miams. Vakaruose nenutuokiantys nei apie politik, nei apie geografij mons m aukti ivien su bolevikais: alin rankas nuo Rusijos!" 1920 met kampanija nebuvo kokie nereikmingi susirmimai pasienyje. Tai buvo plataus masto karin operacija, kvpusi jaun Pranczijos karins misijos Varuvoje patarj, pulkinink Charles' de Gaulle', suformuluoti naujus iuolai kinio karo meno principus. Kiek maiau nei milijonas kari vienoje ir kitoje pus je per eis mnesius nuygiavo beveik tkstant eis imtus kilometr priek ir tiek pat atgal. Atvykusi raudonoji kavalerija gegus-birelio mnesiais ivijo lenkus i Ukrainos. Raiteli vadas gyrsi, kad jo irg kanopos dar vasarai nesi baigus kauks Paryiaus gatvmis". Liepos 4 dien Tuchaevskis pagaliau prad jo puolim, davs sakym: Vakarus! Kelias pasaulin gaisr eina per baltosios
9 32

TENEBRAE

Lenkijos lavon". Jis versi j priek stulbinaniu greiiu. Rugpjio viduryje jo kavalerija pasiek Vyslos ving prie Tortins miesto iki Berlyno beliko penkios dienos kelio. Dzerinskis laiksi unugaryje, pasirengs atiduoti valdi savo Lenkijos revoliuciniam komitetui". Leninas atsiunt jam telegram. Joje paliep ir toliau audyti buoes. Varuvoje popieiaus legatas, busimasis Pijus XI, rengsi pats stoti prie Antikristo ord. Savanoriai, tarp j ir daugyb yd, pldo ginti tvyns. Vakar ali vyriausybs atsiunt kelet generol, bet ne pastiprinim.
[r a ite li a rm ija ]

RAITELI ARMIJA
1920 met vasar Isaakas Babelis (1894-1941) dirbo JugROSTA - Piet Rusijos spau dos agentros - karo urnalistu lenk fronte. Jis buvo paskirtas Budiono I raiteli armi j, kurios politiniu komisaru dirbo J. Stalinas. Vliau jis apra, k patyrs, meistrik apsakym rinkinyje Raiteli armija (1926), tryktaniame betarpiku istoriniu realizmu: Per Zbru etosios divizijos tabo virininkas prane, kad Novogradas-Volynskas paimtas iandien paryiu. tabas iygiavo i Krapivno, ir ms gurguol, nudrykusi ariergar de, bildjo Bresto-Varuvos plentu, kur Nikolajus Pirmasis igrind muik kaulais.1 Galima atleisti skaitytojui, kuris sivaizduoja, kad ioje pirmojoje pirmo apsakymo pastraipoje aprayti tikri vykiai. Taiau kiekvienam, studijavusiam lenk-rus kar, netrukus kyla negeras tarimas. Be abejo, Novogrado miesto bta. 1920 metais jame buvo sikrusi Semiono Petliros Ukrainos direktorijos bstin. Taiau miestas dunkso ne prie Zbruo, o prie Sluo ups, o j pam ne 1-oji raiteli, o 14-oji armija. Varuv su Brestu ities jung kelias, baudiaunink nutiestas valdant Nikolajui I. Taiau kelias drieksi u 300 kilometr nuo Novogrado, tad kain ar ariergardas juo trauk... Gali pasirodyti, kad Babelis paprasiausiai klysta, bet toki pavyzdi pernelyg gausu. Taigi jis tyia painioja datas, pavardes, vietoves ir vykius, idant padaryt gei diam poveik. Babelio kriniai - savotikas literatrinis koliaas, i pairos istorikesnis" u pai istorij. Jis nedvejodamas apvaginja istorij, jei tik gautas grobis tenkina meniniu poiriu". Tai pasakytina ir apie smurto auktinim. Raiteli armija" savito istorijos neatitinkanios literatros anro krinys2. Vis dlto beveik kiekvien atskir fakt galima patikrinti. Apsakyme Eskadrono vadas Trunovas" pasakojama apie aun kazok vad, kuris vien dien pasiov numuti u lenkus kovojanio amerikiei savanorio lktuv. Prisiminimai apie ameri kiei Kosciukos eskadril", kuriai vadovavo pulk. Cedricas E. Fauntleroyus, visikai patvirtina Babelio aprayt nutikim. Kvaiteljs soviet kulkosvaidininkas be persto jo pykino amerikiei lktuvus i atviros aiktels: vienas lakn atsiskyr nuo kit ir skrisdamas paemiui i kulkosvaidio itak j gabalus3. Gal gale Babeliui pasisek n kiek ne geriau. Raytojas, bene daugiau u visus kitus lovins Raudonj Armij, mir Stalino Gulage.

933

EUROPOS

ISTORIJA

Stebuklas prie Vyslos" vyko rugpjio 15 16 dienomis. Pilsudskis paslapia pareng puolim i pietinio sparno. Tuchaevskiui nepavyko apsaugoti ilg ryio linij. Kai Pilsudskis smog, penkios soviet armijos buvo atkirstos nuo vadovy bs. Trys i j sunaikintos, dar viena spruko Rytprsius. Sovietai buvo visikai sutriukinti. Rugpjio 31 dien pietuose, prie Zamoscs, raudonieji raiteliai pagaliau susidr su jiems prilygstaniais prieininkais. Per paskutin stamb kavalerijos m Europos istorijoje 20 000 raiteli puol ir kontratakavo visu fron tu, kol pagaliau pergal pasiek lenk ulonai. Raudonoji Armija pralaimjo savo pirmj kar. Leninas pra taikos. Paliaubos buvo pasiraytos spalio 10 dien, o Rygos taikos sutartis 1921 met kovo 18 d. Ne visi suvokia platesn lenk pergals reikm. Buvo tvirtinta Lenkijos nepriklausomyb, o kartu ir Versalio susitarimai. Brit pasiuntinys Berlyne, kur laik stebjs mius prie Varuvos i savo rolsroiso, pateik apibendrinim, kur galtum priskirti Gibbonui:
Jei Karolis M artelis nebt su stabd s saracn ukariavim prie Turo < ...> iandien O ksforde bt m okom a Korano < ...> Jei P ilsudskis ir W eygandas m yje prie Varuvos nebt nutrauk pergalingo Soviet armijos ygio, bt buvusi pavojingai nublokta atgal ne tik krikionyb pavojus bt ik ils visai Vakar civilizacijai13.

Bolevikams 1920 met pralaimjimo padariniai buvo n kiek ne maesni: lugo viltys susijungti su revoliucine Vokietija, jie buvo priversti atsisakyti inter nacionalizmo. Soviet Rusijai liko vienintel ieitis virsti baze to, k Stalinas netrukus pavadins socializmu vienoje alyje". Leninui greitai atauo kairuolikas kartis. Bolevikai atsisak karinio komunizmo. T 1921 met kovo savait, kai buvo pasirayta taika su Lenkija, Leninas ved savo taktin kompromis su kapi talizmu Naujj ekonomin politik, vadinamj nep. Negana to, bolevikai galjo pertvarkyti savo valstyb federacijos pagrindais, kadangi Baltarusija ir Ukraina dabar buvo atskirtos nuo Lenkijos. Soviet Sjun gos, kuri i pradi sudar Soviet Rusija, Soviet Baltarusija, Soviet Ukraina ir Soviet Ukaukaz, nebuvo galima kurti, kol karas su lenkais neisprend pasienio teritorij klausimo. I tikrj lenkai laimjo tik trump atokvp: Sovie t ygis Europ buvo laikinai atbloktas, bet ie jo galutinai neatsisak (r. III pried, 88). Kain ar k nustebino Osman imperijos lugimas. Vis dlto galingosios Vakar valstybs tam buvo visai nepasirengusios. Kadaise jos ketino leisti vie patauti Bosforo ir Dardanel ssiauri zonoje savo sjungininkei Rusijai, bet bol evik itaip pamaloninti negaljo. Taigi pritarus Sjungininkms i tutum um Graikija. 1920 met rugpjt menk gali turinti Osman vyriausyb pasira Sevro tai k. Stambul kontroliavo Sjungininki karinis laivynas. Italai buvo okupav pie tin Turkijos pakrant, pranczai Kilikij; turk ir armn separatist rankose buvo didel dalis rytins alies teritorijos. Graikai buvo um ir Trakij, ir Smir n (Izmyr). Jie vis dar negaljo pamirti Konstantinopolio, iplto i krikioni pasaulio 1453 metais, ir ne juokais baiminosi dl daugybs graik, gyvenani
9 34

TENEBRAE

Maojoje Azijoje. Taigi, kai paskutinysis Osman parlamentas neratifikavo taikos sutarties, Aukiausioji sjungininki taryba Paryiuje paragino Graikij atkurti tvark Anatolijoje". Ji nevertino Kemal-paos. Per paskutiniuosius dvejus metus Kemalis tapo Turkijos nacionalinio judjimo vadovu, siekusio sukurti tautin respublik, kurios pagrind sudaryt iuolaiki ka pasaulietin visuomen. Kemalio bstin buvo Ankaroje, turkikai kalbanios dalies centre. is Galipolio didvyris mirtinai nekent sultono, islamo ir adros. Jam dabar kaip tik ir trko karo su usienio interventais. Turint visa tai galvoje, nesunku nuspti graik turk 1920 1922 met karini kampanij baigt. Nie kieno nepalaikomi graik daliniai atygiavo Anatolijos ploktikaln, bet prie Sakarijos ups buvo sustabdyti. Kemalis pakl turkus ginti savo tvyns. 1922 metais graik traukimasis virto sutriukinimu. Smirna krito, graik pajgos buvo nubloktos jr. Didioji dauguma graik buvo ivyti i Maosios Azijos, kur j protviai gyveno tris tkstantmeius, o drauge Ponto graikai i Juodosios jros pakrani. Jiems tai buvo Didioji katastrofa". Dauguma graik bus ikeis ti tuo pat metu ivytus i iaurins Graikijos turkus. Per t laik Kemalis tapo Ghazi Paa Karo viepaiu", o vliau Atatiurku Turk tvu". Sultonas neteko sosto. Sjungininki siverimas Turkijoje buvo iurktesnis usienio valstybi kii masis kitos alies reikalus nei Rusijoje, taiau padariniai tokie patys. siverimas tik paspartino vykius, kuriems turjo sukliudyti. Turkijos Respublika m sava rankikai kontroliuoti savo teritorij. Turkijai primest Sevro sutart teko keisti su ja suderta Lozanos sutartimi (1923). Graikija ir Turkija organizavo didelio masto apsikeitim gyventojais, o demilitarizuota Bosforo ir Dardanel ssiauri zona buvo atiduota dar vienai Tarptautinei komisijai1 . itaip Didiojo karo sukelt konflikt grandin laikinai nutrko,
[s o c ia lis ta i]

Tarpukario laikotarpis
Tarpukario laikotarpiu, kurio pradia galima laikyti 1918 met lapkriio

paliaub dien, o pabaiga 1939 met rugsjo 1-j, vir Europos nuolat tvyro jo karo debesys. Treij amiaus deimtmet vis dar aidjo I pasaulinio karo atgar siai. Per ketvirtj stiprjo sitikinimas, kad brsta dar vienas pasaulinis karas. Tuo metu kai kurie valstybs veikjai ir istorikai, tarp j ir Churchillis, tvirtino, kad dl to, jog nesiimama ryting veiksm prie taikos lauytojus, konfliktas neiven giamai kils i naujo. Galima teigti, kad j perspjimai pasitvirtino, taiau tai tik teoriniai samprotavimai jie neatsivelg nei politines, nei karines realijas. Demokratins Vakar valstybs, pasibaisjusios 1914 1918 metais patirtais nuos toliais, negaljo griebtis veiksm, vos pasirodius pirmiesiems nerim keliantiems enklams. Be to, jos nusivyl savo pai ribotomis ugniagesi" operacijomis. Antants intervencija Rusijoje parod, kad Vakarai neturi nei ryto, nei resurs bolevikams sutramdyti. Pranczams okupavus Rr paaikjo, kad Vokietijos
935

EUROPOS

ISTORIJA

25 em lap is. N aujoji Europa, 1917 1922 m .

936

TENEBRAE

SOCIALISTAI
1920 met pavasar rinkim rezultatai privert vedijos karali prayti socialisto vado vauti vyriausybei. Jis padar tai nenoriai. Isikviets Socialdemokrat darbinink par tijos vadov Karl Hjalmar Branting (1860-1925) pasak, jog is gals tapti ministru pirmininku su slyga, kad nebus jokio socializmo, jokio nusiginklavimo ir joki konsti tucini permain". Socialini program finansavimo mainant gynybos ilaidas ir res publikos reikalavusiai socialist partijai ios slygos buvo keblios. Vis dlto sandoris buvo sudarytas, ir Brantingas suformavo koalicin ministr kabinet. itaip pirmj ingsn prie vyriausybs vairo eng partija, isilaikysianti valdioje ilgiau nei bet kuri kita demokratiniame pasaulyje. Sveriges Socialdemokratiska Arbetarpartiet (SSDA) buvo kurta daugiau nei prie trisdeimt met, 1889-aisiais. Nusiirta nuo Vokietijos SPD, ji pamiro i pradi flir tavusi su marksizmu ir pasirinko parlamentin keli, socialini reform program, turto perskirstym ir valstybs kiimosi ekonomikon politik. Kaip ir Britanijos Leiborist par tija, ji umezg tvirtus ryius su profesinmis sjungomis ir net tapo asocijuota j nare; be to, sukr geras organizacijas vietinse darbinink bendrijose. U j daugiausia balsavo naujoji vedijos pramons darbinink klas, be to, svarbi param teik vidu rinieji bei intelektual sluoksniai. Pirmkart patekusi Riksdag 1896 metais, ji triukinte sutriukino varovus per 1914 met rinkimus. 1920 metais Brantingas vadovavo gau siausiai partijai abiejuose Parlamento rmuose. Dl proporcingo atstovavimo sistemos, 1909 metais vestos kartu su visuotine bal savimo teise vyrams, vedijoje vienai partijai sunku gauti ryki bals persvar. Par lament patekdavo keturios demokratins partijos: konservatoriai, liberalai, socialistai ir Valstiei partija; danai ministr kabinetas bdavo koalicinis ar laikinas. Buvo atsto vaujama ir negausi komunist partija. Iki 1952 met konstitucins reformos per rinki mus partijos galdavo susijungti, kad gaut daugiau viet. SSDA tapo galinga ir takinga keliais etapais. Treij io amiaus deimtmet Bran tingas vadovavo trims koalicinms vyriausybms: 1920, 1921-1923 ir 1924-1925 (1926) metais. Syk jis pralaimjo - pakenk statymas dl bedarbysts, o kitsyk - dl raginimo sumainti biudet gynybai. Nuo 1932-j Brantingo pdinis Peras Albinas Hanssonas m kurti SSDA kaip nuolatins valdaniosios partijos vaizd. Jis vadovavo vedijos vyriausybei keturiolika met su viena trumpa pertrauka. 1936-1939 met ministr kabinetas buvo raudonaialia koalicija" su Valstiei judjimu, o 1939-1945 met - daugpartin karo met tautos vienybs koalicija. Po karo vedijos socialdemokratai gijo toki tak, kad galjo pertvarkinti al kaip tinkami. Nuo 1946-j dvideimt trejus metus vyriausybei vadovavo Tag Erlanderis. vedija klestjo, taiau augo ne tik valstybs finansuojamos sveikatos apsaugos, vie timo ir socialinio draudimo lygis, bet ir mokesiai1. Tarp dviej Olofo Palms vadovau jam socialist kabinet (1969-1976, 1982-1986) al trumpai vald konservatoriai.

937

EUROPOS

ISTORIJA

SSDA citadel griuvo tik 1988 m. Socialistai isilaik valdioje neregtai ilg puss imtmeio laikotarp1. Gali pasirodyti paradoksalu, kad socialistai itaip patogiai, nors ir ne itin tvirtai, si tais vienoje turtingiausi Europos ali, bet i tikrj taip nra. Socializmo idjos gali bti skmingai gyvendinamos tada, kai esama ymaus produkcijos pertekliaus, kur bt galima paskirstyti, ir demokratins vyriausybs, kuri utikrint, kad jis bus teisin gai paskirstytas. Ties sakant, kuo labiau nyko riba tarp turim itekli ir liaudies sieki, tuo prasiau dirbo vedai. Jei alies produkcijos perteklius menkas arba jos vyriausy b diktatorika (kartais bna ir viena, ir kita), kolektyvinio liaudies kio darbininkai ken ia nuo eksploatacijos, o vis peln susieria valdantysis elitas. itaip atsitiko Soviet Sjungoje, pirmojoje pasaulio socialistinje valstybje, kuri nebuvo socialistin nei savo dvasia, nei knu.

nepriversi paklusti saikingomis priemonmis. Tuo metu daugumos ali karo ta bai sitikino, kad ko nors pasiekti galima tik didelio masto karu. O tokiam karui akimirksniu nepasiruoi. Negana to: jei Rusijos ir Vokietijos negaljai suvaldyti skyrium, juo labiau negaljai to padaryti joms nutarus eiti ivien. Tokia komarika perspektyva pir msyk msteljo 1922 met baland, kai per sjungininki ekonomin konferen cij Genujoje Vokietijos ir Soviet Rusijos delegatai sureng programoje nenu matyt ikyl: sd traukin, pajriu nuvaiavo Rapal ir pasira Vokietijos Soviet Sjungos prekybos sutart, nekreipdami jokio dmesio nir usius eimininkus i sjungininki stovyklos. Pats Rapalo incidentas nebuvo itin reikmingas, bet jis atskleid pagrindin sjungininki pergals silpnyb: paai kjo, kad Maskva ir Berlynas sutartinai veikdami gali nebaudiami nepaisyti Vakar. Nors i mintis balsu nebuvo isakyta, ji nulm visos Europos taikos meto politik, ir gal gale is komaras virto tikrove. Ribotos Vakar Europos valstybi galimybs atsiskleid ir kitose pasaulio regionuose. Svarbiausias Ramiojo vandenyno, Kinijos ir takos vandenynuose pro blemas teko sprsti ne Paryiaus taikos konferencijoje, o 1921 1922 met Vaing tono konferencijoje. Vaingtono penki valstybi sutartis nustat tokius leistinus arvuotus karo laiv tonao santykius: JAV 5, Britanija 5, Japonija 3 , Pranczija 1,5, Italija 1,5. 1923 met Gondros sutartis dav JAV teis tvar kytis Lotyn Amerikoje neatsiklausus savo partneri Europoje. Pasaulins galios svorio centras slinko kitur. Europos likimas dabar buvo ne vien jos rankose. Taikos konferencijos palikimas buvo ne toks, kokio pageidavo jos rengjai. Vokietija buvo sunkiai sueista, bet nesugniudyta. K tik susikrusi Vokietijos Respublika be galo trapi. Jos Nacionaliniam susirinkimui, posdiavusiam Veima re visus 1919 metus, vadovavo koalicija, kurioje dominavo socialdemokratai. Ver salio taikos sutart Susirinkimas ratifikavo tik susilauks atviro grasinimo. Buvo surengtos graudios ceremonijos atsisveikinant su vokieiais, nebepriklausaniais

938

ui. Berlynas, jau patyrs kairij jg sukilim 1919 met saus, kai buvo yta Rosa Luxemburg, 1920 met kov virto deinij Kappo puo scena, o it prie jo prisiartino Raudonoji Armija. Neinia, kaip viskas bt susiklost, chaevskis bt pasieks savo ygio tiksl. Vis dlto ivydamas lenkus i :in miest ir atiduodamas juos vietos vokieiams jis isidav ketins talkinti :iams ir nepaklusti Versalio susitarimams. Po al vis dar bastsi trys imtai ui ginkluot Freikorps kareivi. Raudonj Saksonij" vald komunistai, ij ultrakonservatoriai, kalb apie krato atsiskyrim. Vokietija atsidr ngsnel nuo visikos suiruts. al klaidiojo liaudies sukilimo mkla. Vis labiau augo pavojingas prienas tarp Vokietijos kairij ir deinij jg. 1922 metais buvo nuudytas tautybs atstatymo ministras Walteris Rathenau. Radikaliems socialistams paranks masinis nedarbas ir skauds hiperinfliacijos padariniai. Radikals lalistai naudojosi tuo, kad tauta jauiasi paeminta Taikos sutartyje ufiks kalts dl karo punktais, nenori mokti reparacij ir piktinasi, kad sjun:s um Reino krat. Dar vienas desperatikas bandymas suderinti kaiir deinij interesus gim po 1920-j Vokietijos Nacionalsocialist tinku partijoje. Jos vadovo Adolfo Hitlerio pavard m mirgti laikrai tse 1923 met lapkriio 8 9 dienomis per nenusisekus Alaus pu" :hene. ik tiek atgauti pasitikjim vokieiams padjo Gustavas Stresemannas - 1929), buvs kancleris, o nuo 1923-j usienio reikal ministras. Streinas leido vokiei karikiams apeiti Taikos sutarties nusiginklavimo reimus slapia bendradarbiaujant su Soviet Rusija. Kita vertus, jis peln pritarim susidorojs su komunistinmis Saksonijos ir Tiringijos vyriauiis ir vl pradjs mokti reparacijas. Paskui Stresemannas tikino Sjungi5 , kad petyns dl reparacij kenkianios Europos ekonomikai. 1924 metais Daweso plan jis gavo i JAV 800 milijon auksu padengt marki paskoikrinusi Vokietijos ekonomikos atgimim. 1925 metais Lokarne paadjs Pranczijos ir Vokietijos sien nelieiamum, Stresemannas pasiek, kad tija vl buvo priimta tarptautin bendrij, o 1926 Taut Sjung. 1927 >Sjungininks atauk i Vokietijos paskutines savo komisijas. Vokieiai ivo, kad pagerjo santykiai su Vakarais, todl retas pastebjo, jog Vokietijos s sienos ir jos Ryt politika gali bet kada bti perirtos, rptautini finans srityje jau daugel met siautjo maiatis. Dl karo meto ts susitarim kitos alys, ypa Rusija, buvo skolingos Britanijai ir Prancnilinikas pinig sumas, o ios savo ruotu dar labiau prasiskolinusios, ausia Jungtinms Amerikos Valstijoms. Pagal Versalio sutartyje numaeparacij plan Vokietija privaljo padengti visus karo nuostolius, kad jininks tada galt sumokti savsias karo skolas. Taiau planas paaiks negyvendinamas: buvo nemanoma deramai suskaiiuoti vis sum; tija atsisak mokti visk, k i jos reikalavo; Soviet vyriausyb nepripa:aro skol, o JAV nesutiko, kad bt atidti skol grinimo terminai.
939

EUROPOS

ISTORIJA

Taigi reikjo iekoti kitos ieities. Dar Taikos konferencijoje Britanijos delega tas J. M. Keynesas negailestingai sukritikavo ten vyravus poir. Veikale Eko nominiai taikos padariniai" (1919) jis teig, kad btina padti Vokietijai atkurti jos ekonomik tik taip galinti atsigauti visos Europos ekonomika, ir kad bau diamosios reparacijos pakenks tiems, kurie j reikalauja. Jo mintys susilauk rytingo politinio pasiprieinimo, i dalies todl, kad atrod, tarsi jis silyt palankiau elgtis su Vokietija negu su tariamomis jos aukomis. Vis dlto ilgainiui visi suprato, kad ekonomikos atkrimas yra svarbiausias udavinys. Vokieiams pavyko sumainti i pradi nustatytas reparacijas 269 milijo nus aukso marki (AM), kurios turjo bti sumoktos per 42 metus, t. y. iki 1962-j. 1921 metais eng ingsn Didioji Britanija m tartis su Soviet Sjunga dl prekybos sutarties ir itaip nutrauk bolevik boikot. Kita vertus, britai, spaud sumainti Vokietijos reparacijas iki 132 milijon AM , patylom sutiko, kai pranczai pagrasino uimti Rr, jei vokieiai t sumaint reparacij nesumoks. 1922 metais britai pasil anuliuoti visas karo skolas arba sumainti Britanijos mokjimus JAV iki 33 milijon svar kasmet per 63 metus, t. y. iki 1985-j. 1923 metais, savo reikalavimais sukl Vokietijoje dar didesn hiperinfliacij, pranczai okupavo Rr, bet nieko i to nepe. 1924 metais, primus Daweso plan, pagaliau vir pam nuosaiki politika. Vokietija privaljo mok ti ne itin dideles reparacijas iki 1929 met, o paskui 2500 milijon reichsmar ki (RM) per metus. Padti vokieiams turjo sjungininki suteikta 800 milijon RM paskola. Bet vokieiai net tada nepajg mokti. 1929 metais pagal Youngo plan Vokietijai buvo liepta mokti po 34 500 milijon A M 58-erius metus, t. y. iki 1988 met, hipotetinio kredito pavidalu kaip ustat keitus Vokietijos valsty binius geleinkelius. 1932 metais Lozanos konferencijoje Vokietija buvo paragin ta sumokti paskutin kart 3000 milijon RM, bet ji to nepadar. Tuo metu visos reparacijos nebeteko prasms, mat Vokietija gaudavo didesnes JAV paskolas, negu sumokdavo reparacij. iaip ar taip, nuo 1929 met spalio 24 dienos, kai Niujorko fond bir itiko didysis krachas, prasidjo pasaulin ekonomikos kri z, ir visos JAV paskolos Europos alims buvo nutrauktos. Tarpukario politikoje nuolatos kartojosi tas pats reginys: liberali demokratija tapdavo diktatros grobiu. Galingosios Vakar valstybs vylsi, kad j pergal duos pradi erai, kurioje vyraus j pavyzdiu sukurtos demokratins alys. Juk Didiajam karui prasidjus Europos emyne buvo 19 monarchij ir 3 respublikos, o jam baigiantis 14 monarchij ir 16 respublik. Taiau netrukus paaikjo, kad demokratin revoliucija" tra miraas. Kurios nors alies demokratin kon stitucij paeisdavo vienokio ar kitokio plauko diktatorius, neprajus n metams jau kurios kitos. Sunku nurodyti koki nors paprast io reikinio prieast, iskyrus t, kad Vakar galins nepajg apginti santvarkos, kuri paios kvp. Diktatori bta vairiausi faist, komunist, radikal, reak cionieri, kairij autoritar (pvz. Pilsudskis), deinij militarist (pvz. Francisko Franco), monarch, antimonarchist ir net dvasinink, tarkim, kunigas Tias Slovakijoje. Bendra jiems visiems buvo tik sitikinimas, kad vakarietika demokratija ne jiems (r. III pried, 94).
9 40
[e s tija ]

TENEBRAE

ESTIJA
1923 metais Estijos sostinje Taline pradjo veikti vienas pirmj grafo Kudenhofo-Kalergio Paneuropos sjungos biur. Ant biuro dur kabojo bronzin ploktel su urau PANEUROPOS SJUNGA. ESTIJA". Po septyniolikos met, kai j Estij siver Soviet armija, Sjungos nariai ploktel paslp. 1992 metais, Estijoje lankantis Europos Par lamento seninui daktarui Otto von Habsburgui, ji buvo itraukta i slptuvs ir jam padovanota. Ploktel simbolizavo Estijos siekius, slptus nuo pasaulio pus amiaus. Nepamirkit est! - sak dr. von Habsburgas. - Jie - geriausi europieiai 1. Tuo metu Soviet Sjungos gerbjai tvirtino, neva Baltijos alys per maos, kad galt bti gyvybingos nepriklausomos valstybs. Panaiai buvo kalbama ir apie k tik susikrusias Jugoslavijos respublikas. O esm tai kur: Estija, Latvija, Slovnija ar Kro atija bt nepaprastai lengvai paeidiamos, jei likt vienos, bet bdamos Europos Sjungos nars jos gyvuot taip pat kaip Didioji Liuksemburgo kunigaiktyst ar nepri klausomas Velsas arba kotija. Juk Estija beveik dvideimt kart didesn u Liuksem burg, o gyventoj skaiiumi pranoksta j keturis kartus. Susivienijusioje Europoje kiek viena maa alis gali rasti savo viet greta buvusij galini.

I dviej nauj valstybi, atsiradusi tarpukariu, viena Airija buvo tau tin respublika, antroji Vatikanas apatalika diktatra. Airijos laisvoji vals tyb kurta 1922 metais, i pradi kaip suvereni Brit imperijos dominija. Milijonai airi itikimai tarnavo Britanijos armijoje per Didj kar, bet 1918 metais vis dar nesutar dl savivaldos perspektyvos. Olsteris rengsi dar kart ginti sjung jga ir 1920 metais tapo autonomine Jungtins Karalysts provin cija. Pietieiai, kuri daugum sudaro katalikai, m rengtis nepriklausomybei. Jiems pavyko j isikovoti, taiau tik po dviej iauri kar su sukarintomis brit policijos pajgomis, juodai rudais1 1 , ir po pilietinio karo. Rykiausia asme nyb buvo daugkartinis premjeras Eamonas de Valera (1882 1975), katalikas, kubieio ir airs snus, gims Niujorke. Laisvoji valstyb pasiskelb Airijos Res publika 1937 metais, o po dvylikos met nutrauk visus formalius ryius su Didi ja Britanija. Vatikano valstyb, nemaiau katalikika nei Airija, susikr 1929 metais vyk dant Laterano susitarim, pasirayt Mussolinio Italijos ir popieiaus Pijaus XI. Vatikanas uima 44 ha plot deiniajame Tibro krante Romos viduryje. Nuo to laiko kok 1000 jos gyventoj valdys absoliui valdi turintis popieius. krus Vatikan baigsi 60 met trukusi popieiaus nelaisv1 1 , prasidjusi 1870 metais, kai buvo likviduota Popieiaus sritis. Nepaisant Vakar demokratijos pergals, dinamikiausias politinis Didiojo karo produktas buvo antivakarietika, antiliberali ir antidemokratin totalitarizmo pabaisa. Totalitarizmo termin sukr ital faistai, itaip apibdin savo siekius, taiau nuo 1928 met jis taikomas ir faizmui, ir komunizmui. Nuslopinus

941

iUROPOS

ISTORIJA

Soviet Vengrij, Soviet Rusija (1917 1922) ir jos pdin SSRS (nuo 1923 m .) lg laik iliko vienintel komunistin valstyb. Rykiausi faistiniai reimai iki0 Italijoje (1922 m.), Vokietijoje (1933 m.) ir Ispanijoje (1936 m.)1 5 . Totalitarizmo koncepcij neig ir komunistai, ir faistai, kitais odiais tariant, patys totalitaristai. altojo karo metais ji tapo tarsi politinio teniso kamuoliukas, ) Vakar mokslininkai ir politologai vertino j nevienodai1 . Ji nepatrauk dme lio t, kurie reikalauja tvarking, aikiai apibrt modeli ar kurie politinius eikinius tapatina su visuomeninmis jgomis. Kiekvienam, laikaniam komuizm ir faizm neregtu blogiu, ji prakeiksmas, siaubingas reliatyvizmas", tita vertus, tie europieiai, kurie savo kailiu patyr komunizm ir faizm, nedveodami vadina juos totalitarizmu. Komunizmas ir faizmas niekada nebuvo tapas: vienas ir kitas laikui einant keitsi, susilauk vairiausio plauko pdini. Taiau jie turjo kur kas daugiau bendra negu link pripainti tie, kurie juos pavert tikrove. Bendri ypatumai sudaryt ilg sra. Originali studija iuo kiau liniu mini ei punkt sindrom"1 7 . Taiau ei punkt negana: Nacionalsocializmo ideologija. Ir komunizmas, ir faizmas buvo radikals udjimai, sukr ideologijas, propaguojanias nacionalistini ir socialistini elenent miin. Treiajame io amiaus deimtmetyje bolevikai pamau pamiro ;avo internacionalistinius principus ir griebsi radikaliam rus nacionalizmui puding postulat. Stalino laikais i ideologin mirain buvo vadinama nacioaliniu bolevizmu". Tuo paiu laikotarpiu Vokietijos nacistai pakeit socialistiius savo ideologijos elementus. Abiem atvejais ie socialistikai nacionalistiki ir nacionalistikai socialistiki ideologijos miiniai galutinai susiformavo vienu netu 1934 metais. Komunistus ir faistus mok akcentuoti tarpusavio skirtumus, taiau paragin1 apibendrinti savo sitikinimus jie danai pateikdavo nuostabiai panaius atsa kymus. Vienas kalbjo: Mums, tarybiniams patriotams, Tvyn ir komunizmas usiliejo vien neperskiriam visum". Kitas dst itaip: Ms judjimas jugniau kumt bailj marksizm ir ispaud i jo [tikrj] socializmo reikn. Be to, jis atm i baili buruazini partij nacionalizm. Vien ir kit sumeus savo gyvensenos katil, pasirod skaidrus it kritolas j sveikos dariys Vokietijos nacionalinis socializmas."1 8 Ne be reikalo tokios retorikos prisiklaus mons linko laikyti komunistus raudonaisiais faistais", o faisus rudaisiais komunistais". Pseudomokslas. Ir komunistai, ir faistai teig grindi savo ideologij funiamentaliais mokslo dsniais, neva nulemianiais visuomens raid. Komunistai msi savja mokslinio marksizmo" ar istorinio materializmo versija, nacisai eugenika ir mokymu apie moni rases. Nei vien, nei kit moksliniai netodai ir atradimai nebuvo plaiau pripainti. U topiniai tikslai. Visi totalitaristai puoseljo Naujojo mogaus vizij, sukur ianio Naujj tvark, kurioje inyks dabartiniai trkumai. Tai galt bti galuin beklas grynojo komunizmo stadija, propaguojama marksist leninist; acist rasistinis arij rojus, kuriame nebt yd, ar atkurta pseudoistorin
>42

TENEBRAE

Romos imperija Italijoje. Naujosios tvarkos krimas uduotis, pateisinanti visus dabarties iaurumus ir aukas,
[u to p ija ]

Dualistin partija-valstyb. Atjusi valdi totalitarin partija savo aparate sukurdavo organus, kurie dubliuodavo ir kontroliuodavo visas kitas institucijas. Valstybins struktros buvo paveriamos sraigteliais, vykdaniais partijos vali. Tokia dualistin diktatorika sistema aprp kur kas daugiau gyvenimo srii, nei galima numanyti i gerai inomo, bet klaidinanio vienpartins valstybs'1 termino. (r. III pried, 95) Fhrerprinzip arba Vado principas 1 1 . Totalitarini partij veikla buvo pagrsta grieta hierarchija. Jos reikalaudavo vergiko paklusnumo i savo pavaldini, kurie privaljo beslygikai garbinti partijos vad, visos iminties ir geradarysts altin Vokietijos Fiurer, Rusijos (vad), Italijos Du, Lotyn Ameri kos Caudillo ar Didj vairinink1 1 Kinijoje. Leninas kratsi itokio kulto, taiau jis vaidino pagrindin vaidmen ir stalinizme, ir hitlerizme. Gangsterizmas. Daug kas pastebjo ryk panaum tarp totalitarinio elito ir profesionali nusikaltli bendrij elgsenos. Gangsteriai ima parazitikai valdyti pilieius gindami1 1juos nuo smurto, kur patys ir sukelia. Jie nuolat terorizuoja ir savikius, ir savo aukas bei alina varovus. Jie apeina statymus ir, isaugoda mi respektabil vaizd, antau ir prievarta perima savo rankas visas vietines organizacijas. Biurokratizmas. Visiems totalitariniams reimams reikjo didiuls valdinink armijos savo ipstiems, dubliuojantiems partijos-valstybs organams. ita naujoji biurokratija suteik galimyb greitai ikilti imtams prisitaikli i vis socialini sluoksni. i visikai nuo partijos priklausoma biurokratija buvo bene vienintel visuomens dalis, kurios interesus reimas turjo atsivelgti. Kita vertus, jos viduje varsi daugyb galios centr1 1 ; nematomi j nesutarimai ir buvo vienin telis tikrasis politinis gyvenimas. Propaganda. Totalitarin propaganda daug k perm i iuolaikini masins informacijos metod, nukreipt pasmon. Ji panaudojo jausmingus simbolius, son et lumire, politikos men, spding architektr ir Didiojo melo1 1 prin cip. Begdika jos demagogija buvo nukreipta lengvai paeidiamus ir pagie ingus visuomens elementus, netekusius akn per karo ir modernizacijos sukrtimus,
[prop ag an da]

Galios estetika. Totalitariniai reimai ved tikr tikriausi meno monopol ir kr estetin aplink, kuri auktino valdanij partij, garbino ryius1 1 tarp jos ir liaudies, nuolatos primindavo herojikus tautini mit vaizdus ir adino fanta zijas, kurstanias didybs manij. Ital faistai, vokiei nacistai ir soviet komu nistai be galo mgo ikilius Vado portretus, neregto dydio skulptras, vaiz duojanias raumeningus darbininkus ir ak rianius grandiozini proporcij visuomeninius pastatus. Dialektinis prieas. N vienas totalitarinis reimas negaljo tiktis teisinti savo pikt umai neturdamas jam oponuojanio blogio, su kuriuo reikt kovoti. Europoje kylantis faizmas buvo tiesiog Dievo dovana komunistams, kurie kitaip
943

EUROPOS

ISTORIJA

bt galj teisinti savo piktadarystes tik abstraktesniais liberalizmo, imperializ mo ir kolonializmo pavojais. Faistai be perstojo teisinosi vykd kryiaus yg prie bolevizm, komunistai kov su faizmu". Prietaravimai totalitarins sistemos viduje tapo varikliu neapykantai ir konfliktams, kuriuos pati ir kurst. Neapykantos psichologija. Totalitariniai reimai kl emocin temperatr mudami neapykantos tariamiems vidaus ir iors prieams bgn. Jiems neeg zistavo garbing prieinink nei sining varov. Faist prie srao pirmo siose eilutse buvo ydai ir komunistai, komunist faistai, kapitalist liokajai, buos ir tariami sabotuotojai. Preventyvin cenzra. Totalitarin ideologija negaljo isilaikyti be grieiau sios cenzros, kontroliuojanios visus informacijos altinius. Nepakako slopinti nepageidaujam nuomon ar slpti faktus; reikjo dar ir fabrikuoti visus duome nis, kuriuos buvo leidiama skelbti. Genocidas ir prievarta. Totalitarini reim politinis smurtas pasiek lig tol neregt mast. Painus politins policijos ir saugumo agentr tinklas darbavosi i pradi naikindamas visus valdios oponentus ir nepageidaujamus elementus, o paskui kurdamas naujus prieus, kad visas mechanizmas galt suktis toliau. Genocido pobdio kampanijos prie danai niekuo dtus socialinius ar rasinius prieus" tarsi patvirtindavo ideologinius postulatus, o pilieiai nuolat jaut bai m. prastas dalykas buvo masiniai aretai ir suaudymai, koncentracijos stovyk los ir udymas be jokios dingsties. Kolektyvizmas. Totalitariniai reimai skatindavo visoki veikl, stiprinani kolektyvinius saitus ir silpninanius eim bei mogaus individualum. Valstybs ilaikomi dareliai, bendravimo menas", jaunimo organizacijos, partiniai ritualai, kariniai paradai ir grupi uniformos visa tai ugd visuomens drausmingum ir prisitaiklik elgsen. Faistinje Italijoje buvo sukurta sistema partijos vado vaujam korporacij, kurios pakeit visas profsjung bei darbdavi organizacijas ir 1939 metais pam savo rankas emutinius nacionalinio susirinkimo rmus. M ilitarizm as. Totalitariniai reimai nuolatos ipsdavo iorin grsm" ar j prasimanydavo, kad pilieiai teiktsi ginti tvyn. Svarbiausias ekonomikos udavinys bdavo perginklavimas. Partijos kontroliuojamos ginkluotosios paj gos turjo ginkl monopol ir buvo visuomens labai gerbiamos. Visi puolamieji planai buvo pateikiami kaip gynybiniai. Global ikurns. Totalitariniai reimai vadovaudavosi prielaida, kad j sistema kaip nors iplis po vis pasaul. Komunist ideologai teig, neva marksizmas-leninizmas ess mokslinis", todl taikytinas visam pasauliui. Nacistai ygiuodami traukdavo: Denn heute gehrt uns Deutschland,/Und morgen die ganze Welt" (Nes iandien ms Vokietija, o rytoj bus visas pasaulis".)
[la tv ija ]

Panieka liberaliajai demokratijai. Visi totalitariniai reimai niekino liberalij demokratij u jos humanikum, tikjim kompromisais ir sambviu, komerci kum, pagarb statymams ir tradicijoms. Dorovinis nihilizmas. Visi totalitaristai laikosi poirio, kad j tikslai pateisina priemones. Dorovinis nihilizmas,
944

pastebjo vienas britas,

yra ne tik

TENEBRAE

pagrindinis nacionalsocializmo bruoas. Tai pagrindinis bruoas, kuriuo jis panaus bolevizm."1 9 Totalitarizmo samprata remiasi ivardyt palyginimo srii esme (tiksliau sakant, griva u jos ukliuvusi). Tos esmes n kiek nekeiia vairs intelektua liniai ir politiniai aidimai, kuriems i samprata vliau imta naudoti. Vis dlto komunizmas ir faizmas akivaizdiai skyrsi savs suvokimu. Komu nistai atsidjo klasi kovai, nacistai rass grynumo kampanijai. Svarbs skirtu mai gldjo taip pat socialinje ir ekonominje srityse. Faistai stengsi neliesti privaios nuosavybs ir patraukti savo pus stambiuosius pramonininkus. Komu nistai panaikino bema bet koki privai nuosavyb. Jie nacionalizavo pramon, kolektyvizavo ems k ir ved centralizuot komandin planavim. iuo atvil giu komunizmas laikytinas totalitarikesne totalitarizmo atmaina,
[g a u c h e ]

Aiku, btina pabrti, kad visika moni kontrol", kuri neva pavert tik rove totalitariniai reimai, tra kakieno vaizduots vaisius. Totalitaristins uto pijos ir totalitaristin tikrov du skirtingi dalykai. Didingi totalitariniai sumanymai danai patirdavo didiul neskm. Totalitarizmas atspindi ne reim laimjimus, o j siekius. Negana to, totalitarizmo liga gamina antiknus, puolan ius j pai. Siaubinga priespauda danai sukeldavo didvyrik pasiprieinim. Prisiklaus melagingos filosofijos mons kartais isiugdydavo auktus dorovi nius principus. Rytingiausiais antikomunistais" tapdavo buv komunistai, tik riausiais antifaistais" doriausi vokiei, ital ar ispan patriotai. Istoriniu poiriu vienas domiausi klausim ar daug komunizmas ir faiz mas m vienas i kito. Iki 1914 met pagrindiniai abiej judjim komponen tai socializmas, marksizmas, nacionalizmas, rasizmas ir autokratija vairiais deriniais pasireik visoje Europoje. Vis dlto pirmas kristalizavosi komunizmas. Jis atsirado 1917 metais, gerokai anksiau, nei pasirod pirmosios apiuopiamos faizmo apraikos. Taigi komunistus reikt vadinti lyderiais, o faistus gabiais j mokiniais. Bet svarbiausia tai kas: ar chronologin seka tapatintina su prieastimi ir padariniu? Ar faizmas tebuvo kryiaus ygis siekiant igelbti pasaul nuo bolevizmo btent tai teigia daugelis jo alinink. K konkreiai faistai imoko i komunist? Sunku uginyti, kad Bla Knas Horthy'o rei mui suteik raison d'etre. Visuotinis komunist sukurstytas streikas, kils Itali joje 1922 met spal, dav dingst Mussolinio ygiui Rom". Isigand jgos, kuri komunistai parod gatvse ir rinkimuose, konservatoriai Vokietijoje ati dav valdi Hitleriui. Bet tai dar ne viskas. Faistai, kaip ir komunistai, lidnai igarsjo savo apga vystmis; j kalb negalima imti u gryn pinig. Benitas Mussolinis (1883 1945), buvs socialistinio laikraio Avanti" ( priek") redaktorius, pseudomarksistinio veikalo apie klasi kov (1912) autorius, l eikvotojas ir triukmadarys, bema nesilaik politini princip. Be jokios sins grauaties jis panaudojo savo faist brius paddamas nacionalistams brutaliai ugrobti Fium 1920 metais, palaik Giolitti'o liberalj blok per visuotinius 1921 met rinkimus, o vliau nuud socialist lyder Matteott. Mussolinis, pavyzdiui, pasisak u konstituci
945

EUROPOS

ISTORIJA

n monarchij, o netrukus pats j nuvert. Tokioje taktikoje nevelgsi ideologi nio nuoseklumo: jis paprasiausiai stengsi inaudoti suirut, prie kurios atsira dimo pats prisidjo. Tas pats pasakytina ir apie netiktin ir itin skming Mussolinio elgsen 1922 met spal. Pats prisidjs prie suiruts, dl kurios kilo visuotinis streikas, jis nusiunt karaliui telegram su ultimatumu paskirti j ministru pirmininku. Karaliui derjo nepaisyti tos telegramos, bet jis neatlaik. Mussolinis neugrob valdios jis tik pagrasino tai padaryti, tad kilus dar didesns suiruts grsmei Italijos demokratai pasidav. ygis Rom, rao ymiausias Italijos istori kas, tebuvo maloni kelion traukiniu, po kurios buvo surengta menkut demonstracija visa tai padaryta kuo aikiausiai papraius monarchui.1 '2 0 Po daugelio met, kai Mussolinio reim itiks dideli nemalonumai, Adolfas Hitle ris rytingai j gelbs. Kalbama, kad Hitleris saks: iaip ar taip, ne kas kitas, o Du mums parod, jog nra nieko nemanomo1 '2 1 . Taigi Du parod, kad manoma nuversti liberalij demokratij ir pradti antr siaubingo Europos totalinio karo" raund. Tarptautini santyki ton lm beveik visuotinis baisjimasis karu. Visos alys privaljo bent jau rodyti esanios neagresyvios". Per dvideimt met buvo pasirayta daugyb nepuolimo sutari (r. III pried, 96). alims, neketinusioms imtis agresijos, tokios sutartys nerpjo. Toms, kurios ketino griebtis agresyvi veiksm, jos buvo puiki priedanga; jas be galo mgo ir Hitleris, ir Stalinas. Taut Sjungos sukrimas laikytinas vienu i Taikos konferencijos laimjim. Sjungos sutartis sigaliojo 1920 met sausio 10-j, t pai dien kaip Versalio sutartis, kuri buvo absurdikai traukta. Joje siekta nesutarimus sprsti arbitrau ir ali sutikimu, o prie agresorius naudoti jg kolektyviai. Buvo numatytos kas metins Generalins asambljos, kuriose kiekviena nar turt vienod balso tei s, vykdomoji Taryba ir nuolatinis Sekretariatas j bstin turjo sikurti ene voje. Sjunga taip pat perm Hagos Nuolatin tarptautinio teisingumo teism ir Tarptautinius darbo rmus. Generalin Asamblja pirm kart suaukta 1920 met lapkrit ir rinkosi kasmet iki 1941-j. Ji paleista 1946 met baland, kai visos likusios jos organizacijos buvo pervestos Jungtini taut organizacij Niujorke. Sjunga per vlai pradjo darb, todl negaljo paveikti tiesiogini Didiojo karo susitarim, be to, jai trukd tai, kad joje nedalyvavo galingos valstybs, kurios bt padariusios j veiksming. Per visus 21-erius egzistavimo metus joje deramai nebuvo atstovaujama visiems trims Europos galios centrams. I Vakar galini vienintel Pranczija vaidino joje rimt vaidmen. JAV, viena pirmj Sjungos globj, liko nuoalje, o Didioji Britanija nepasira itin svarbaus enevos protokolo (1924 m.) dl taikaus gin sprendimo. Vokietija dalyvavo tik nuo 1926 iki 1933 met, Italija nuo 1920 iki 1937-j. Soviet Sjunga buvo priimta 1934 metais ir paalinta 1940-aisiais. Svarbios iniciatyvos 1928 metais msi Pranczija ir JAV, itaisiusios akivaizdius Sjungos trkumus. Kelloggo Briando paktas atsisakyti karo kaip politikos rankio gal gale buvo pasiraytas 64 ali, tarp j ir Soviet Sjungos. Bet pats reikalavimas taip ir nebuvo trauk
946

TENEBRAE

tas paios Taut Sjungos taisykles. Taigi, nors Sjunga pasisak u karines ir ekonomines sankcijas alims agresorms, ji neturjo galios t sankcij taikyti. Todl organizacija vaidino didel vaidmen sprendiant nereikmingus klausimus ir menk sprendiant svarbius. Dl dviprasmiko Vakar ali nusistatymo Sjungai stigo galios palaikyti visuotin Europos tvark, kuri jos tarsi gyvendinusios 1919 1920 metais. Lemtingas nutarimas teig, kad reikalavimai perirti Sjungos sutart negali bti laikomi nesutarimu" pagal enevos protokolo slygas. Vienbalsikumo prin cipas balsuojant Asambljoje ir Taryboje utikrino, kad nebus priimtas joks sprendimas, nepageidautinas galingosioms valstybms. Itin svarbi Nusiginklavi mo konferencija buvo suaukta tik 1932 metais iki to laiko Soviet Sjunga spjo gerokai persiginkluoti, o Vokietija netrukus irgi to imsis. Taigi i esms Sjungos globjai atm i jos galimyb laikytis savo aukt ideal. Ji vadovavo kolonijinei Palestinos ir Sirijos Mandat komisijai. Ji admi nistravo Laisvj Dancigo miest, Saro basein ir Ssiauri komisij. Ji tarpininka vo Turkijai ir Irakui dl Mosulo, Graikijai ir Bulgarijai dl Makedonijos (1925 m.) ir neskmingai Lenkijai ir Lietuvai dl Vilniaus (1925 1927 m.). Ji nesugebjo ukirsti kelio Japonijos siverimui Mandirij (1931 m.) ir Italijos siverimui Abisinij (1936 m.). Ne dl savo kalts ji buvo bejg, kai Europos galins ketvirtojo deimtmeio pabaigoje m rodyti nagus. Aktyviausias Europos taikos ir bendradarbiavimo veikjas, be abejo, buvo Aristide'as Briand'as (1862 1932). is Nante gims socialistas reformatorius deimt kart buvo Pranczijos premjeras, taiau didiausi poveik jo veikla padar 1925 1932 metais, kai dirbo usienio reikal ministru. Ypa energingai A. Briand'as siek sutaikyti Pranczij su Vokietija. Jis buvo pagrindinis Lokarno taikos architektas, pareng Kelloggo Briando pakt dl karo kaip politikos ran kio atsisakymo ir sil kurti Europos Sjung. T laikotarp gerai apibdina jo kilns, bet negyvendinti idealai. Briand'o Europos Sjungos silymai tuo metu bema neturjo jokio pasiseki mo. Vis dlto jie svarbs visiems, kurie sja politines sklas, atneanias vaisius po dvideimties met. Pirmsyk apie Europos Sjung jis usimin kalbdamas Taut Sjungos asambljoje 1929 met rugsjo 5 dien:
Manau, kad tautas, sudaranias geografines grupes, tokias kaip Europos tautos, turt sieti kokie nors federaciniai ryiai < ...> Tokia sjunga, aiku, pirm iausia bt ekonom i n, nes tai svarbiausias io klausim o aspektas < ...> V is dlto esu sitikins, kad tokie federaciniai saitai galt naudingai pasitarnauti ir politiniu bei socialiniu atvilgiu, nepa kenkdam i n vien os sjungai priklausanios tautos suverenum ui..."

Didiausi svarb turi odiai geografins grups", pirmiausia ekonomin" ir suverenumas". Isamesn memorandum Briand'as pateik 1930 met gegu. Jame kalbjo apie moralin Europos sjung" ir nubr principus bei mechanizm, kurie leist j sukurti. Dokumente buvo teigiama, kad ekonominiai klausimai turi bti pajungti politiniams tikslams". Jame buvo numatytas nuolatinis Politinis
9 47

EUROPOS

ISTORIJA

komitetas einamj klausim sprendimams ir atstovaujamasis organas Europos konferencija debatams. 27 Europos alys, Taut Sjungos nars, buvo raginamos netrukus surengti virtin susitikim ir juose aptarti daugel klausim, susijusi su sjungos krimu, tarp j finansinius, darbo ir tarppar lamentini ryi. Nuo 1931 met sausio Briand'as vadovavo Taut Sjungos pakomiteiui, nagrinjusiam nari atsakymus memorandum. Vienintel Olan dija buvo linkusi susitaikyti su tuo, kad Europai susivienijus neivengiamai nukents jos ali suverenitetas. Kaip paaikjo, 1931 metai buvo paskutiniai ir Briand'ui, ir jo idjoms. Netru kus po pirmosios jo kalbos, skirtos Europos sjungai, Volstryt itiko krachas. Tuo pat metu, kai buvo aptarinjamas jo memorandumas, nacistai Vokietijoje pirmkart pasiek pergal per rinkimus. Briand'ui teko primirti Europos vieny bs idjas ir usiimti pirmininkavimu Mandirijos komitetui, kuris po ilg dis kusij skyr odin papeikim Japonijai u sibrovim Kinij. Azijoje Japonija nepais Taut Sjungos ir mgavosi agresijos vaisiais. Europoje Locarno dvasia1 1 pasiligojo. Stresemannas mir; pats Briand'as susirgs atsistatydino. Briand'ui mirus, Britanijos usienio reikal ministras Austenas Chamberlainas pagerb j aistringa kalba. Briand'as didiavosi savo tvyne ir pavydiai gyn jos intere sus, sak jis. Taiau didiavosi tik tuomet, kai jo tvyn engdavo priek it kokia deiv ir vesdavo kitas tautas taikos ir civilizacijos keliu. Toki ikili asmenybi nebeliko"2 3 . Tai buvo retas atvejis, kai anglai ir pranczai parod soli darum. Toje aplinkoje faistin Italija ikl kit Europos saugumo plan. Mussolinis sil keturi ali Britanijos, Pranczijos, Vokietijos ir Italijos pakt. Tai buvo cinikas grimas prie prast Europos suokalbio proi j gyvendinus nebt lik jokios lygi valstybi regimybs. Tuo planu be jokios gdos buvo mginama sutelkti Vakarus" kovai su Ryt" pavojumi tai yra su besivaidi janiomis naujomis valstybmis ir potencialia komunizmo ekspansija. Gan palan kiai plan pavelg Britanijos usienio reikal ministerija, bet jis nepatiko Quai d'Orsay i pageidavo laikytis esamos tvarkos. I tikrj tos tvarkos nuo statos tebuvo tuti odiai iimt sudaro nebent Miuncheno konferencija. Europos kultrin gyvenim smarkiai paveik karo pagirios imta abejoti tradicinmis vertybmis, paspartjo icentrins jgos. Nerimo ir pesimizmo kupi nam tonui pradi dav Oswaldo Spenglerio Der Untergang des Abendlandes" (Vakar lugimas", 1918 m.), grynai vokikas poiris Vakar civilizacij". Komunizmo idjos jaudino daugel Vakar intelektual, kuriuos neapsakomai avjo li utopin Rusijos bolevik poza. Maai kas vertsi aktyvia komunis tine politika, taiau marksistins pairos buvo labai madingos. Ilgi srautai Maskv traukiani piligrim, kuriems nieko bloga negaljo padaryti pats kraugerikiausias reimas Europos istorijoje vienas keisiausi masins iliuzijos regini2 4 . Faizmas irgi uverbuos kolaborant mokslinink ir kultros veikj. Buvo ir toki, kaip G. B. Shaw, kuris pelnsi liaupsindamas visokio plauko dik tatorius. 1931 metais apsilanks Soviet Sjungoje, jis pastebjo: Gaila, kad
948

TENEBRAE

Anglijoje nra priverstinio darbo dabar neturtume dviej milijon bedarbi". Pasimats su Stalinu, apibdino j itaip: Kalbama, kad jis eimyniko, doro ir nekalto mogaus idealas"2 5 . velgiant ms laik mogaus akimis, tokios kny gos kaip Webbso Soviet komunizmas: nauja civilizacija" (1935 m.) atrodo paprasiausiai kvailos, bet jos atspindjo nuoird pokario kartos nerim ir kar tu neleido pasauliui suinoti tiesos apie sovietin tikrov. Politikai spaudiam intelektual doros stoka, aprayta Julieno Benda knygoje La Trahison des clercs" (1927 m.) dana tema. Knyga bt buvusi tikinamesn, jei pats Benda nebt stengsis pateisinti parodomj Stalino teism. Ispan filosofas Jos Ortega y Gassetas savo veikale Rebellion de las Masas" (Masi maitas", 1930 m.) perspja, kad demokratijoje gldi daugumos tironijos sklos. Konservatyvi katalik hierarchija rytingiau negu protestant pasisak prie komunizm. Bet 1937 metais popieiaus Pijaus XI enciklikos Mit brennender Sorge" ir Divini Redemptoris" paskelb, kad ir nacizmas, ir komunizmas nesu derinami su krikionybe. Tuo pat metu tokie iuolaikiniai katalik filosofai kaip neotomistas Jacques Maritainas (1882 1973) stengsi atnaujinti Banyios socia lin mstysen. Ekumeninius religinius debatus skatino yd teologas Martinas Buberis (1875 1965), buvs Frankfurto profesorius, ir veicaras Karlas Barthas (1886 1968), kuris didel tak padariusiame veikale Die kirchliche Dogmatik" (1932 m.) stengsi atgaivinti protestantizmo pagrindus. Literatroje pokarin nevilties ir pasimetimo jausm ikalbingai perteik puiki T. S. Elioto poema Bevais em", Pirandello pjes ei personaai ieko auto riaus" (1920 m.) ir Jameso Joyce'o smons srauto" technika sukurti romanai Ulisas" (1923 m.) ir Finegano ermenys" (1939 m.). 1928 metais buvo paraytas udraustas spausdinti D. H. Lawrence'o romanas Ledi eterli meiluis" drsus ipuolis prie angl lytinius paproius ir Bertholdo Brechto Dreigroschenoper" (Opera u tris skatikus"), garsiausias ikinacistinio Berlyno politikos kai riojo sparno ir netradicini meninink aplinkoje atsirads krinys. Tuo paiu metu romanistas Thomas Mannas (1875 1955), prie kar igarsjs Budenbrokais" (1900 m.) ir Mirtimi Venecijoje" (1911 m.), vadovavo tiems, kurie stengsi apsaugoti Vokietijos kultr nuo prastos Vokietijos politikos reputacijos. Jis ilei do daugiau roman, toki kaip Uburtas kalnas", kuriame nagrinjo abejotin Wagnerio ir Nietzsches palikim, o vliau emigravo ir tapo gero vokieio trem tinio" etalonu. Rusijoje trumpas literatrins laisvs laikotarpis treiajame amiaus deimtmetyje leido pasireikti galingam revoliucini poet Aleksandro Bloko (1880 1921) ir Vladimiro Majakovskio (1893 1930) talentui. Stalinizmo atsiradimas padalijo sovietinius raytojus partijos tarnus, tarkim, Gorkis ar olochovas, ir persekiojamus disidentus, tarkim, Osipas Mandeltamas (1891 1938) ar Ana Achmatova (1889 1966). Mandeltamo monos Nadedos memuar Neviltinga viltis" neleido spausdinti iki septintojo io amiaus deimtmeio; jie ikalbingiausias katakombas nuvarytos Rusijos kultros liudytojas. Tota litarizmo Centrinje Europoje nuojauta tvyro Kafkos Pilyje" (1925 m.) ir Proce se" (1926 m.), taip pat Karelo apeko alegorinje dramoje I vabzdi gyveni
949

EUROPOS

ISTORIJA

mo" (1921 m.)r Witkiewicziaus romane Nepasotinamumas", rumuno Luciano Blagos (1895 1961) ir kroato Miroslavo Krleos (1893 1975) kriniuose. Kafkos antiheroj K", suimt dl kaltinim, kuri jam taip ir nepavyksta suinoti, gal gale nuudo du vyrai su sudedamaisiais cilindrais, aidint odiams Kaip un". Stanisiawas Witkiewiczius (1885 1939), pravardiuojamas Vikaciu", ne tik ray tojas, bet dar dailininkas bei matematikas, dabar laikomas Absurdo teatro pradi ninku. Kol buvo gyvas, bema niekas u Lenkijos rib nebuvo apie j girdjs; jis nusiud t dien, kai Raudonoji Armija prisidjo prie Vermachto puolimo prie Lenkij. Vis dlto labiausiai igarsjo Kaprio saloje gyvenusio ved gydytojo Axelio Munths atsiminimai Knyga apie San Mikel" (1929 m.), iversti 41 kalb,
[i n d e x ] [be v a is
em]

BEVAIS EM
T. S. Elioto Bevais em" pasirod 1922 metais. Tai Europoje apsigyvenusio ameri kieio krinys. Pirmasis rankratis prasidjo itaip: Tomo troboje mums atjo j galv pora mini". Ileistas variantas prasidjo odiais: Balandis - iauriausias mnuo, skleidis Alyvas vir dykyns, jungis Atminim ir geidul, girds Tingias aknis pavasario lietum. 433 eilui T. S. Elioto poema, beveik visa parayta veicarijoje, buvo kvpta legendos apie ventj Gral ir sukurta i paslapting literatrini aliuzij ir nuotrup virtins. Skaitant poem kyla spdis, kad klajoji po suniokotos civilizacijos griuvsius. Paskutinje dalyje, be kit dalyk, kalbama ir apie Ryt Europos nykim: Kokie klajokliai su gobtuvais plsta Bekratn lygumon, itryp saus mol, Juos tesustabdo lktas horizontas <...> Poema baigiasi odiais: Londono tiltas griva tiltas griva tiltas griva Poi s ascose nei foco che gli affina Quando fiam ceu chelidon. - O kregde kregde Le Prince d Aquitaine la tour abolie. griuvsius ias nuolauas atremsiu Tegu bus taip. Jeronimas ir vl pamio. Datta. Dayadhvam. Damyata. Shantih shantih shantih.1 Visokiausi kritikai, - per paskait Harvarde aikino T. S. Eliotas, - vliau padar man garb, aikindami, es poema kritikuojanti iuolaikin pasaul <...> Man tai <...> viso labo ritmingo bambjimo pavyzdys"2.

950

TENEBRAE

Visuomens moksluose per labai trump laik nepaprastai takinga tapo vadi namoji Frankfurto mokykla. steigtame 1923 ir 1934 metais nacist udarytame Institut fr Sozialforschung Frankfurte rado prieglobst brelis intelektual, dir busi artimai susijusiose filosofijos, psichologijos ir visuomens mokslo srityse. Mokslininkai, tarkim, Maxas Horkheimeris (1895 1973), Theodoras Adomo (1903 1969) ir Karlas Mannheimas (1893 1947) man, kad iuolaikinis mokslas dar nerado veiksming metod monijai tirti ir padti jos paangai. Bdami kai riosios pakraipos radikalai, nusistat prie bet koki ideologij, taip pat marksiz m, jie atsisak tradicins logikos ir gnoseologijos, nors tuo pat metu baiminosi mokslo ir technikos, industrins visuomens ir reform blogybi. J pastangos sukurti lanksi kritin teorij", kuriai dabartis turt takos, taiau ne lemia mos, padarys didel spd itisai kartai visuomens mokslo atstov ir JAV, ir Europoje po I I pasaulinio karo. Garsiausias j tyrim rezultatas bendras Horkheimerio ir Adorno veikalas Die Dialektik der Aufklrung" (vietimo dialekti ka", 1947 m.)2 6 ,
[a n a l a i ]

Mene ir toliau nyko tradiciniai stiliai. Po simbolizmo, kubizmo ir ekspresioniz mo pasirod primityvizmas, dadaizmas, suprematizmas, abstrakcionizmas, siurrea lizmas ir konstruktyvizmas. Tarp ikiliausi eksperimentatori buvo rus tremti nys Vasilijus Kandinskis (1866 1944), yd tremtinys Marcas Chagallas (1889 1985), kairiosios pakraipos katalon tremtinys Pablo Picasso (1881 1973), ital tremtinys Amedeo Modiglianis (1884 1920), veicaras Paulis Klee (1879 1940), austras Oskaras Kokoschka (1886 1980), pranczas Jeanas Arpas (1887 1966) ir ispanas Salvadoras Dali (1904 1989). J Meka tapo Pranczija. Jie nugy veno ilg ami ir buvo eklektikai iradingi. P. Klee tap spalvingas abstrakcijas; Dali nerim kelianius froidikus sapnus; G. Arpas mt ant grind popieriaus skiautes. Muzikoje prie I pasaulin kar atsirad neoromantizmo ir modernizmo stiliai susilauk nauj sekj rus Stravinskio, Prokofjevo, ostakoviiaus ir Rachmaninovo, lenko Karolio Szymanowskio (1882 1937) bei vengro Belos Bartoko (1881 1945). Ryt Europos kompozitori ir atlikj ikilimas rod kultrinius saitus, kurie it tiltas jung vis platjanios politins prarajos puses, gas muzikas. mams.
[t o n a s ] [s t r a d ]

Vokie

tis Carlas Orffas (1895 1982) pasiymjo ir kaip kompozitorius, ir kaip pedago Populiarioje jo pasaulietikoje oratorijoje Carmina Burana" (1937 m.) vidurami eils skamba aidint stipriems, pabrtinai primityviems rit Kalbant apie architektr ir projektavim, btina paminti Walterio Gropius (1883 1969) Veimare steigt vokiei Bauhaus" mokykl, kuri udar nacis tai. kvpimo ji smsi i ekspresionizmo ir konstruktyvizmo, pirmoji m taikyti funkcinius metodus. Tarp ymiausi jos atstov Ittenas, Moholy-Nagy, Kan dinskis ir Klee. Ryt Europos indlis kultros avangard ilgai liko beveik nepripaintas; iim t sudar tik muzika, lengviausiai veikianti tautas skirianias sienas. Daugyb gru puoi ir atskir meninink igarsjo arba emigrav Vakarus, tarkim, rumun
951

EUROPOS

ISTORIJA

ANALAI
urnalo Annales d'histoire conomique et sociale I tomo 1 numeris ijo Paryiuje 1929 met sausio 15 dien1. Trump ang Ms skaitytojams pasira du redak toriai, Lucienas Febvreas (1878-1956) ir Marcas Blochas (1886-1944). Joje buvo isakytas sitikinimas, kad naujasis urnalas paliks savo pdsak pasaulyje". Pagrin diniai keturi straipsniai buvo parayti Gustaveo Glotzo (apie papiruso kain senovs Graikijoje); Henri Pirenneo (apie vidurami pirkli isilavinim); M. Baumonto (apie Vokietijos pramonin veikl po I pasaulinio karo) ir G. Mequet i enevos apie demo grafin problem Soviet Sjungoje. Antrojoje urnalo dalyje Mokslinis gyvenimas" buvo pateiktos vairios naujienos, taip pat M. Blocho techninis plans parcelaires (parceliacini sklyp plan") apraymas bei Maxo Weberio mokslins veiklos apvalga (autorius Mauriceas Halbwachsas). Apvalg skyriuje pateiktas tuzinas straipsni vai riomis temomis, pradedant Sicilijos vergove ir baigiant Velso ekonomikos istorija. Ket virtajame virelyje buvo Armando Colino kolekcijos - pagrindinio urnalo rmjo - ir 22 tom Paulio Vidalio de la Blacheo ir L. Gallois Gographie universelle" reklamos. Analai" tapo ne tik urnalu, bet istorijos mokykla, kuriai jokia kita neprilygo autori tetu. Jos tikslas buvo nutraukti tradicini mokslo srii dominavim ir iplsti istorinius tyrimus metodais ir temomis, paimtais i visuomens moksl. Dmesys buvo skiriamas ne vien ekonomikai ir sociologijai, bet ir psichologijai, demografijai, statistikai, geogra fijai, klimatologijai, antropologijai, kalbotyrai bei medicinos mokslui. Ypa didel reik m buvo teikiama studijoms, apimanioms kelias mokslo akas2. Daug k pasako intelektualin Anal" kilm. Febvreas, igarsjs Fran Kont srities tyrimais, susipaino su Pranczijos kaimo istorij tyrusiu Blochu Strasbro uni versitete. Nei vieno, nei kito netrauk garsieji to meto istorikai, tarkim, diplomatijos istorijos tyrjas Renouvinas ar Fustelis de Coulangesas, dokumentini tyrim propa guotojas. Ir Febvreui, ir Blochui takos turjo labai skirtingi mokytojai. Vienas i j buvo mileis Durkheimas (1858-1917), sociologijos pradininkas, kitas - belgas Hen ri Pirenneas (1862-1935), veikal apie vidurami demokratij ir socialin kapitalizmo istorij" autorius, treiasis - Paulis Vidalis de la Blacheas (1845-1918), Paryiaus Auktosios normalins mokyklos profesorius, mogaus geografijos tyrim krypties k rjas. Ne kas kitas kaip Vidalis kvp Febvre ir Bloch nauj altini ir poiri praeit iekoti kaime3. Bene ikalbingiausiai pirmuosius urnalo redaktorius apibdina j kova su profesi ne specializacijos nuodme. Istorikai, usidar tarp savo cloisonnements (pertvar"), savo pastangas kreip vis siauresnes sritis. Redaktoriai kuo aikiausiai ragino: Bt nuostabu, jei mokslininkai, dmesingai rpindamiesi savo pai sodais, vis dlto nepatingt susipainti su kaimyn darbais. Taiau sienos tokios auktos, kad labai danai jie nieko aplink nemato. Mes ir kovojame prie tas baisias pertvaras"4. Toji 1929 metais vos juntama grsm per ateinanius deimtmeius nepaliaujamai stiprs.

952

TONAS
23 metais Arnoldas Schoenbergas ubaig savo Serenad". Tai buvo pirmasis luzikos krinys, paraytas vadovaujantis vien dodekafonijos arba dvylikos ton seri" taisyklmis. Dodekafonijos technik pasirinko naujoji atonalins muzikos mokykla1. Jau nuo vidurami dvylika maorini ir minorini tonacij sudar Europos muzikos ramatikos pamat, o kiekvienos tonacijos atuoni gaid oktava leido kompozitoriui asirinkti, kaip kurti melodijas, akordus ir sskambius. Dodekofonijoje tradicini tonaj ir oktav atsisakyta; vietoj j buvo pasirinkta seka gaid, inaudojani vis dvyli)s punkt chromatin skal. Kiekviena seka galjo prasidti bet kuriuo tonu bet kuriae skals auktyje ir galjo bti idstyta kaip inversija ar regresija, taigi kiekviena j aljo turti 48 derinius. itaip paraytoje muzikoje buvo gausu lig tol negirdt interil ir derini; nepratusiai ausiai ji skambjo be galo padrikai. Ta muzika bylojo apie i su praeitimi nutraukim, tok pat radikal kaip abstraktus menas ar smons auto" proza, nesilaikanti gramatikos taisykli. Po Schoenbergo ymiausiais ios muzi'S krypties atstovais tapo Bergas, Webernas, Dallapiccola, Lutyensas ir Stravinskis. Vis dlto atonalizmas nebuvo vienintel kryptis muzikoje, i pagrind pakeitusi jos m. Paryiaus eeto" grup, savo mokytoju laikiusi Erik Sati (1866-1925) ir kuriai ir priklaus Artras Honeggeris (1892-1955), Darius Milhaud (1892-1974) ir Francisas Hjlencas (1899-1963) eksperimentavo su politonalikumu, tai yra vienu metu naudoivo dvi ar daugiau tonacij. Paulis Hindemithas (1895-1963) praplt ton harmonij, siteiks harmonij sekas. Olivier Messiaenas (1908-1993), v. Trejybs banyios rgonininkas, kr sudtingus ritmus, kvptus Ryt muzikos, melodijas, kvptas luki giesmi, o muzikos tonus derino su spalvomis. Henriko Goreckio (g. 1933) tepimo altinis - vidurami harmonijos ir laisvas ritmas. Harrisonas Birtwhistleas (g. 34) naujovikai pasitelkia Renesanso monodijas. Anthony Burgessas (1917-1993) ivo ne tik literatros kritikas ir raytojas, bet kr ir post-tonalin" muzik2. Ir Messiaenas, ir Goreckis buvo katalikai, stengsi moderniais metodais perteikti aeities dvasi. Messiaeno Quattuor pour la fin du temps (1941 m.), paraytas karo laisvi stovykloje Silezijoje, ir neregtai populiari Goreckio Treioji simfonija (1976 ), taip pat sukurta karo metais Silezijoje patirt igyvenim motyvais, byloja apie ating laiko ir nuotaikos pojt. i kompozitori kriniai susilauk kur kas didesns jzikins auditorijos pripainimo, negu galt tiktis intelektualieji dodekafonistai3.

torius Konstantinas Briankuis (1876 1957), arba per valstybs finansuotas las Soviet Sjungoje treiajame io amiaus deimtmetyje jose irovai o dailininkus Kazimir Malevii (1878 1935), Pavel Filonov (1882 , Vladimir Tatlin (1885 1953) ir Aleksandr Rodenko (1891 1956). i, avangardistinis menas visur buvo pripaintas negreit, taiau faizmo ir dar lis komunizmo viepatavimas Ryt Europoje pusei imtmeio nustm

valdiai nepataikaujani kultr. Pavyzdiui, ankstyvj ek kubist

953

EUROPOS

ISTORIJA

Osma grup1 1 , kurios pagrindiniai atstovai buvo tapytojai Antoninas Prochazka (1882 1945) ir Bohumilas Kubita (1884 1918), inojo tik labai siauros srities specialistai. Simbolizmo pradininko lietuvio Mikalojaus iurlionio (1875 1911) ar konstruktyvizmo teoretiko ir praktiko Wadystawo Strzemmskio (1893 1952) svarba bei yd meninink taka paaikjo tik parodose, surengtose paskuti niajame amiaus deimtmetyje2 7 . Tarpukario laikotarpiu politikai susiskaldiu sios Europos kultra i tikrj buvo kur kas vieningesn, nei mons tuo metu suvok. Nors modernizmo svarba augo, btina nepamirti, kad didiausi tak tarpu kario Europos kultrai dar du kiti veiksniai mokslo ir technikos laimjimai bei Amerika. moni mstysen nepaprastai paveik radijas, fotoaparatai, pigs gramofonai, o labiausiai kinas. Holivudo dka Charlesas Chaplinas (1889 1977), nalaitis komikas i Londono Yst Endo rajono, tapo bene garsiausiu mo gumi pasaulyje. Daugelis jo film, tarkim, Didmiesio iburiai" (1931), Nauji laikai" (1935) ir Diktatorius1 1 (1939) isako aikias visuomenines ir politines min tis. Tarp kit europiei, reeksportuot1 1per sidabrin ekran, buvo ved Greta Garbo, vokiet Marlena Dietrich ir lenk Pola Negri. Tarp amerikietikos pro dukcijos, tuo metu veamos Europ, daugelio mgstami automobiliai, Walto Disney'aus animaciniai filmukai (1928 m.), diazas ir populiari oki muzika. Daug jaun europiei nuo vieno karo iki kito oko skambant regtaimo, arlsto no ir tango melodijoms. Socialinis-ekonominis Europos visuomens modernizavimas vyko be galo netolygiai. Karo poreikiai dav stipr akstin sunkiajai pramonei ir vairiausioms technikos naujovms. sivyravus taikai, rinka, prekyba ir kreditai buvo apimti didiuls suiruts. Nors raidos galimybs buvo nemenkos, ypa naujose srityse, tarkim, naftos pramon ir motorizavimas, pramoninms alims grs pokarinis ekonominis nuosmukis, masinis nedarbas ir j sukelti visuomeniniai neramumai. Kova u moter teises tik prasidjo, tad apie pergal dar nebuvo n kalbos. Pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje Constance GoreBooth (grafien Markiewicz, 1868 1927), kadaise pasmerkta myriop u dalyvavim airi sukilime, igarsjo, nes tapo pirmja moterimi, irinkta Britanijos parlamento nare ir Airijos vyriau sybs ministre.2 8 Taiau kova u moter rinkimo teis Britanijoje, prasidjusi uoliausios jos aktyvists Emmeline Pankhurst (1858 1928) vaikystje, pirmuo sius vaisius dav tik jos mirties metais. Gimim kontrols pradinink Marie Stoupes (1880 1958), 1921 metais steigusi pirmj Didiojoje Britanijoje gimimo kontrols klinik, kaip profesionali paleontologe dirbo dar ir Manesterio univer sitete.
[k o n d o m a s ]

Valstietikos Ryt Europos alys susidr su kaimo gyventoj pertekliaus, vis majani galimybi emigruoti ir neregtai nukritusi ems kio produkt kain problemomis. Be to, stigo kapitalo investicij ir vietini, ir usienio. Dl vis i dalyk Vokietijos ekonominis paralyius ir nenatrali Soviet Sjungos izoliacija kl neapsakom suirut net u j sien. Vos padtis iek tiek stabili zavosi, vis Europ sukrt Didioji depresija.
9 54

TENEBRAE

Ypating sunkum ikilo Vidurio Ryt Europos alims, suspaustoms tarp Vokietijos ir SSRS. Siekianios ilaikyti stabili politin santvark Lenkija, ekos lovakija, Vengrija ir Baltijos alys nori nenori turjo atlaikyti ekonominius imperij lugimo padarinius. Pusiau industrializuota, bet i esms vis dar agrarika pirmuosius ingsnius engianti j ekonomika ikart susidr su gausybe hiperinfliacijos, pokarinio pramons nuosmukio ir varganos kaimo padties sun kum. Antai Lodzje, didiausiame io regiono tekstils pramons mieste, nuo 1918 iki 1939 met gamyba sumajo 75 procentais, nes usidar tradicins Rusi jos rinkos. Valstietij vis labiau skald konservatyvi emvaldi ir radikali valstiei partij nesutarimai, nauj vyriausybi biurokratija ir usienio mons, taip pat klasiniai ir etniniai konfliktai. Utat labai pagirtina yra didiul paanga, padaryta vietime ir kovojant su neratingumu, smulkinant stambius dvarus ir pltojant miestus, ypa turint galvoje, kad paskesni reimai neigs i paang. Didiausias istorijoje planuojamo modernizavimo eksperimentas nuo 1929-j vyko Soviet Sjungoje. Jis buvo toks radikalus ir negailestingas, kad, daugelio analitik teigimu, ne 1917 met vykiai, bet is modernizavimas ir buvo tikroji Rusijos revoliucija2 9 . Jis galjo vykti todl, kad valdios virn ikilo Josifas Stalinas, generalinis SSKP sekretorius nuo 1922 met. Josifas Visarionoviius Dugavilis (1879 1953), inomas dar kaip Koba" ir Stalinas", yra rykiausias patalogiko nusikaltlio, kuris ikilo valdios virn dl savo nusikaltlik gabum, pavyzdys. Gineso rekord knygoje" jis pirmau ja masini udyni" kategorijoje. Stalinas gim Didi-lilo kaimelyje netoli Gorio miesto Gruzijoje. Tvas buvo girtuoklis, mets mon pamaldi moterik. Pasak gruzin, Stalinas buvo osetinas. iaip ar taip, jis ne rusas, nors mokytis isistas rus staiatiki seminarij. I jos buvo imestas, bet jau spjs persi sunkti paranojiku svetimos gruzinams Rusijos staiatiki banyios nacionaliz mu. Dugavilis msi revoliucins veiklos tame varganame regione, kur susipy ns politinis ir nusikalstamas pogrindis. Bolevik partijoje igarsjo 1908 metais, surengs spdingiausi ginkluot apiplim carins Rusijos istorijoje. I pasal upuols Tbilisyje pato kariet paspruko su aukso grobiu. Stalin ne kart sum ir trm Sibir, bet jis vis pabgdavo. Dl to kilo tarimas, pirmsyk isa kytas Trockio, tulingiausio jo biografo, kad Stalinas buvo caro slaptosios polici jos ochrankos" agentas. Petrograd jis atvyko 1917 met pradioje, po paskutinio pabgimo, ir tapo Pravdos" redaktoriumi, nors nebuvo nei urnalis tas, nei marksistas. Revoliucijos metais Lenino paskirtas tautybi komisaru, Sta linas subr itikim bendrinink rat, ypa Caricyne (vliau pervardintame Stalingradu), ir tie nuo tol seks jo pdomis. Didiausias pavojus Stalinui kilo Len kijoje 1920 met rugpjt, kai bdamas politinis Pietvakari fronto vadovas nepa klaus sakymo susijungti su Tuchaevskio padaliniais ir partijos tribunolo buvo pripaintas kaltu dl pralaimjimo. Jis isisuko, bet niekada to nepamiro. (Po septyniolikos met potvark suaudyti Tuchaevsk ir keturis kitus 1920 met vyki dalyvius pasira trys generolai, kovsi su Stalinu Pietvakari fronte.)

955

EUROPOS

ISTORIJA

Stalinas tapo Generaliniu partijos sekretoriumi Leninui pirmkart susirgus ir iliko poste po to, kai is pavluotai patar j nualinti. Pasak Trockio, Stalinas nunuodijs Lenin, kad niekas daugiau nesidomt jo veikla. Tuomet jis pam savo gudusias rankas K bei partijos suvaiavimus ir niekas nebepajg jo sustabdyti. Jis veik meistrikai derindamas klast su cinizmu. Stalinas gudrumu veik auktesnio rango varovus, priskirdamas sau j politinius laimjimus ir diskredituodamas juos u savo paties neskmes. Per penkerius metus jis sulug d Kamenev, Zinovjev ir Bucharin, per septynerius Trock. Paskui m juos udyti. eimyninio gyvenimo Stalino neturjo. Antrj mon jis prived iki savi udybs, gyveno kaip vienuolis viename Kremliaus kambaryje, kur juo rpinosi dukt Svetlana Alilujeva. Jos memuarai yra pagrindinis altinis, i kurio inome apie Stalino gyvenim. Jis vis dien miegodavo, o itis nakt dirbdavo su savo biiuliais, be perstojo leisdamas gramofon ir irdamas negarsinius filmus. Atsipsdavo savo viloje. Stalinas retai rodydavosi monse, bema nesakydavo kalb. Kasmet vaiuodavo Gruzij; vienu metu ivykdavo penki vienodi trauki niai. Kiekviename i kit keturi vaiuodavo antrininkas", kad bt maesn nuudymo galimyb. Be reikalo varginosi, nes igyveno tiek, kiek buvo skirta. Vliau pasirod ess ne tik sumanus tironikas alies vadovas ir karvedys, bet ir diplomatas, nors, iskyrus rus, nemokjo jokios kitos usienio kalbos. Kai gal gale atjo metas mirti, jis buvo valdovas, turintis netiktin gali, kurios niekas n neband gvietis. Iekodamas kuo spdingesni epitet pagrindiniam Stalino varovui apib dinti, vienas Amerikos karininkas Petrograde kart pavadino Trock paskutiniu unsnukiu, bet didiausiu ydu po Jzaus Kristaus"3 0 . Taiau alia Stalino Trockio laimjimai atrodo kaip istorijos mamoiai. Trockis inojo, kad taip ir atsitiks: dar 1924 metais jis teisingai numat, kad valdi paims Revoliucijos partijos duob kasys":
Istorijos dialektika jau pagrieb j ir ikels. Jo reikia visiem s: ivargusiem s radikalams, biurokratam s, nepm anam s, buom s, pralobliam s, visiem s liuam s, ilindusiem s i revoliucijos atverstos veln os... Jis kalba j kalba ir ino, kaip jiem s vadovauti. Stalinas taps SSRS diktatorium i31.

Dvideimtame amiuje Stalinui niekas neprilygo gebjimu manipuliuoti poli tine valdia. Kart jis kukliai pasak: Vadovai ateina ir ieina, o mons lieka"3 2 . I tikrj jam vadovaujant mons ateidavo ir bdavo priversti ieiti, o vadovas likdavo. Vienintelis mogus, blogiu prilygstantis jam, buvo kitas nedidelio gio vyrukas su kitokiais sais, su kuriuo Stalinas nesyk nesusitiko ir kuriam taip nesi sek. Stalinui tvirtai atsisdus baln, gyvenimo tempas Soviet Sjungoje paspar tjo. Lenino nepas gerokai padjo atkurti visuomenin ir ekonomin pusiausvyr, bet n kiek neprisidjo propaguojant komunistinius idealus ar rengiant al iuo laikiniam karui. Taigi, nedvejodamas neribotos prievartos mechanizmo paklusnu mu jam, Stalinas griebsi nutrktgalvikos programos, turjusios per deimt met paversti al pirmaujania industrine ir karine valstybe. Programos umojai gniau kvap, bet j gyvendinant buvo paaukota daugiau moni negu per visas
956

TENEBRAE

kitas negandas Europos istorijoje, skaitant net ir Antrj pasaulin kar. Jos apo logetai, vis dar klestintys tolimuose universitetuose, mgsta tvirtinti, girdi, nei kepsi omleto nesudaus kiauini1 '3 3 . Taiau Stalinas dau gyvenim tiems, kuriems j neva stengsi pagerinti, o omletas gal gale pasirod ess nevalgomas. ia susipyn ei elementai: centrinis planavimas, skubotas industrializavimas, persiginklavimas, ems kio kolektyvizavimas, ideologinis karas ir politinis tero ras. Stalininiai planavimo metodai pranoko visk, kas lig tol buvo imginta kitose alyse. Valstybinis Plano komitetas buvo galiotas sudarinti penkmeio planus, iki smulkmen apibrdavusius visas ekonomikos sritis gamyb, prekyb, paslaugas, kainas, atlyginimus ir katus. Kiekviena mon, kiekvienas darbinin kas gaudavo normas", kurios turjo bti vykdomos be joki diskusij. Kadangi Soviet valstyb buvo darbdavys monopolistas, visi dirbantieji tapo Plano ver gais". Negana to: kadangi Partija siek, kad vykt socialistinis lenktyniavimas", kitais odiais tariant, vert darbininkus viryti normas sekant legendinio achti ninko Aleksejaus Stachanovo pavyzdiu, nuolat reikalauta, jog planai bt vir ijami. 1928 1932, 1933 1937 ir 1938 1942 met penkmei planai ikl neregtas ekonomikos ir darbo naumo augimo uduotis. alis turjo bti indust rializuota tuo pat metu ymiai sumainant vartojim. Praktikai tai reik dirbti daugiau, valgyti maiau". Pramon turjo augti 20 procent per metus. Bendroji pramons gamybos apimtis augo astronomikais tempais: 1928 metais ji sudar 111 procent 1913-j lygio, 1933 281 procent, o 1938 658 procentus. Didiausias dmesys buvo skiriamas sunkiajai pramonei plieno lydymui ir anglies gavybai, energetikai ir chemijos pramonei. Kiekyb gerokai virijo koky b. Klastoti statistikos duomenys tapo priederme oficialaus kulto, kurio pagrin din ventykla sikr Nuolatinje liaudies kio pasiekim parodoje Maskvoje. Apie persiginklavim nebuvo skelbiama, taiau aikiai buvo matyti, kad i vis permain labiausiai pelnsi karinis-pramoninis kompleksas. Atskiras slaptas karinis-pramoninis sektorius turjo savo inioje geriausias gamyklas, darbuotojus ir net atskir biudet. (Iki pat 1989 met neigta, kad tokio biudeto esama.) Nuo 1932 met Raudonoji Armija galjo kviestis vokiei partnerius dalyvauti praty bose ir manevruose, kur buvo ibandoma moderniausia ginkluot, tarkim, tankai ir karo lktuvai, pasitelkiamas oro desantas. 1917 metais atidtas ems kio kolektyvizavimas dabar buvo vykdomas visikai nesiskaitant su monmis. Jo tikslas utikrinti, kad valstyb visikai perimt savo rankas aprpinim maistu tuo laikotarpiu, kai didel dalis kaimo darbo jgos trauk naujus pramoninius miestus. Per deimtmet (1929 1938) 94 procentai 26 milijon valstiei nuosavybs buvo sutelkta ketvirtyje milijono kolki valstybei priklausani kolektyvini ki". Po 70 met laisvs vals tieiai vl jga buvo paversti baudiauninkais. Pasipriein buvo nuudyti arba deportuoti. Siekiant pateisinti udynes, buvo prasimanytas visuomens prieas buo. Manoma, kad kolektyvizavimo metu uvo 15 milijon vyr, moter ir vaik. ems kio gamyba sumajo 30 procent. Krate siautjo badas tik ras ir dirbtinai sukeltas.
957

EUROPOS

ISTORIJA

Stalinistin ideologija, diegta ketvirtajame deimtmetyje, pasireik tuo, kad gausyb oficiali praman buvo brukamos kaip absoliuti, nenuginijama tiesa. ie pramanai turjo maai k bendra su rimta politine filosofija ir rykiai nukry po nuo Lenino internacionalistinio marksizmo. Tarp j bta toki: Stalino, geriausio Lenino mokinio1 1 , vaidmuo; komunist, kaip irinktj liaudies vado v, vaidmuo; didiarusi, kaip kit Soviet taut vyresnij broli1 1 , vaidmuo; Soviet Sjungos, kaip didiausio vis patriotini ir paangij jg1 1laimjimo, statusas; konstitucijos, kaip demokratins valdios altinio, paskirtis; soviet liau dies vienyb ir meil komunistinei sistemai; Soviet Sjungos kapitalistin apsuptis1 1 ; turto paskirstymas visiems po lygiai; laisvo vietimo ir meno diaugs mai; moter lygiateisikumas; darbinink ir valstiei solidarumas; teista liau dies rstyb1 1 jos prieams. Dauguma i praman buvo aminti Stalino Trum pame SSKP istorijos kurse" (1939 m.), itikim reimo alinink Biblijoje. Soviet mokslininkai, vietjai ir statym leidjai privaljo propaguoti jas antraip jiems grs mirtis; Vakar mokslininkai tokios baims nejaut. Stalino asmenybs kultas buvo beribis. liaupsinanij chor buvo suvaryti visi ikiliausi alies poetai ir menininkai:
Tu, skaisioji taut Saule, N esileidianti m s laik Saule. Tu netgi did in gesnis u Saul, N es ji neturi im inties...34

Religijos klausimais stalinizmas laiksi nustatytos ateistins pozicijos. Valsty binis vietimas buvo karingai antireliginis. Treij ketvirtj deimtmeus Staia tiki banyia buvo negailestingai puolama, banyios griaunamos, o ventikai udomi. Vliau imtasi subtilesni priemoni; per Antrj pasaulin kar Stalinas ragins ginti ventj Rusij ir vl atidaryti banyias. Brandiajam stalinizmui bdinga keista valstybinio ateizmo ir staiatikiko patriotizmo simbioz. Pagrindiniai prievartos ir teroro rankiai K (OGPU/NKVD/KGB), Gula gas (valstybini koncentracijos stovykl tinklas) ir priklausomi teisjai buvo itobulinti ankstyvuoju bolevikiniu laikotarpiu. Ketvirtajame deimtmetyje jie taip iaugo, kad saugumo agentr darbuotoj buvo ne maiau negu kari Rau donojoje Armijoje, o koncentracijos stovyklas sugrsta beveik 10 procent alies gyventoj. 1939 metais Gulagas buvo didiausias Europos darbdavys. Jo darbininkai kaliniai (vadinami zekais"), kurie nuolatos kent bad ir nemoni kai dirbo iaurs slygomis, vidutinikai itraukdavo vien iem. Nekaltus mo nes suimindavo miestuose ir kaimuose; jiems pateikdavo prasimanytus sabota o", Tvyns idavysts" ir nipinjimo" kaltinimus ir kankindavo tol, kol prisipaindavo. Paprastai jie bdavo nuteisiami mirties bausme, kuri vykdoma masikai, arba 8, 12 ar 25 metais kaljimo ar tremties, i kurios retas grdavo gyvas. Siekiant kuo didesnio vieumo, garsiausioms aukoms buvo reisuojami parodomieji teismai. Be to, jie paddavo nuslpti pagrindini susidorojimo ope racij pobd ir mast. Tris deimtmeius didiausi pasaulio valstyb buvo ap musi tokia paralyiuojanti baim, kad didioji dalis informacijos apie teror buvo skmingai slepiama,
958
[v o r k u t a ]

TENEBRAE

VORKUTA
Jei istorijos knygose skyri apimtis priklausyt nuo moni kani, Vorkutos tikrai bt vienas i ilgiausi. Nuo 1932 iki 1957 met is achtinink miestas ant Peioros kranto buvo didiausio Europos koncentracijos stovykl komplekso centras. Stalino Gulago salyne Vorkutlagas nusileido tik Kolymai iaurryi Sibire. Vir jo vart kabojo kis: Darbas - tai garb, drsa ir didvyrikumas. Per zek sukilim 1953 metais Vorkutoje kaljo apie 300 000 moni. Per du deimtmeius ia uvo daugiau moni negu Auvice
[ a u S v ic a s ]

; jie mir pamale, kamuojami nevilties, taiau reta istorijos knyga juos

prisimena1. Ispausdinta daugyb Vorkutoje kaljusi moni prisiminim, kai kurie anglikai2, bet nedaug kas juos skait. Ileistas net isamus daugiau nei 2000 Soviet Gulago staig" vadovas, atuntajame deimtmetyje paraytas gyvo likusio yd tau tybs tremtinio. Jis, galima sakyti, liko nepastebtas3. alia skyri apie stovyklas, kal jimus ir psichiatrines ligonines
[d e v ia tio ]

- gerai inomas staigas, - jame esama ir

skyriaus, skirto mirties stovykloms". Tai buvo tokios staigos, kaip Paldiskio lankos (Estijoje), Otmutninsko (Rusijoje) ir Cholovkos (Ukrainoje), kuriose kaliniai buvo veria mi be joki apsaugos priemoni rankomis valyti atominius povandeninius laivus, kasti po eme urano rd ir panaiai. Visi iki vieno anksiau ar vliau mir nuo radiacijos4. (r. III pried, 102) Glasnost " eros klestjimo laikotarpiu vietiniai mons pradjo kasinti Kuropat mik prie Minsko. Jie inojo, kad ia ilsisi palaikai vyr, moter ir vaik, nuudyt per Didj Teror prie penkis deimtmeius. Buvo atkastos kelios apskritos duobs, kiek vienoje i kuri palaidota madaug po 3000 moni. Buvo matyti, kad po puimis deimtys ar net imtai kit toki kapaviei. Bet 1991 metais kasinjimai buvo udraus ti. Prie kelio pastatytas kryius, ir miko paslaptys liko neatskleistos5. 1989 metais Rusijos organizacija Memorial", siekianti atskleisti ties apie Stalino laikus, Urale, eliabinske, atkas ketvirtojo deimtmeio duob su 80 000 palaik. Kul k skyls kaukolse aikiai bylojo, kas ia vyko. Tai nebuvo Gulage mirtinai uvaryti mons. mones atvilkdavo i nam, - aikino vietinis fotografas - ir ioje vietoje suaudydavo kartu su vaikais". Kyla paprastas klausimas: kiek dar toki kapaviei slypi bekratje Rusijoje?

Kiekviena i trij stalinistinio teroro stadij buvo vis iauresn ir beprasmikesn. I pradi teroras buvo nukreiptas kruopiai parinktus taikinius. Jo aukomis daniausiai tapo antraeiliai veikjai: buv menevikai, iki 1929 met vadovav Gosplanui, istorikai, propagav internacionalistin marksizm, Baltaru sijos inteligentija ir maiau svarbs takingiausi veikj draugai. Lenino nal Krupskaja buvo spta nesanti nepakeiiama". Teroras prie valstieius arba ibuoinimo akcija" sisiautjo po 1932 met, kai valstieiai prieinosi kolekty vizacijai ar protestuodami skerd savo gyvulius. Nebuvo jokio aikaus buos" apibrimo, taiau vargingesnieji valstieiai raginami demaskuoti labiau pasitu

95 9

EUROPOS

ISTORIJA

rinius savo kaimynus. 1932 1933 met teroras ir badas buvo alutinis kolekty vizacijos padarinys, turjs dvejop tiksl: vienu kiriu ugniauti ukrainiei nacionalizm ir isklaidyti pagrindin klestini valstiei telkin,
[d e r liu s ]

Didelio masto politinis teroras ar valymai" prasidjo 1934 met gruod, kai buvo nuudytas S. M. Kirovas, Leningrado komunist partijos vadovas. Nuo tada valym banga m sklisti vis plaiau, kol galiausiai apm SSKP vadovyb, Rau donosios Armijos karininkus, pai OGPU ir, inoma, visus gyventojus. Kadangi kiekviena auka privaljo iduoti deimt ar dvideimt bendrinink" ir j artim j, netrukus akirat pateko tkstaniai, o ilgainiui milijonai. I pradi valy mais buvo siekiama susidoroti su visais ilikusiais bolevikais ir ginaniais j sitikinimus. Bet tai buvo tik pradia. 1934 met Nugaltoj" XVII Partijos suvaiavimo delegatai nuolankiai pasveikino Stalin, veikus opozicij", bet netrukus patys buvo apkaltinti ir sunaikinti. Po trij pagrindini parodomj Zinovjevo (1936), Piatakovo (1937) ir Bucharino (1938) teism vienintelis gyvas liks bolevik vadovas buvo Trockis, slapstsis Meksikoje iki 1940 met. Bet beatodairika jeovina pagrindinio Stalino budelio N. I . Jeovo teroras dar tik prasids. Toji pragaro maina sukosi taip smarkiai, kad 1939 met pra dioje Stalinas ir Molotovas kas ryt pasiraydavo keli tkstani pasmerktj sraus, o rajoniniai saugumo policijos skyriai suiminjo dar daugiau niekuo nekalt civili gyventoj. Teroras kiek aprimo tik po XVIII Partijos suvaiavimo 1939 met kov, kai Stalinas lyg niekur nieko pasmerk Jeov kaip isigiml, bet visikai nesiliov iki pat Vado mirties. Daugel deimtmei iorinis pasaulis nesugebjo suvokti fakt. Iki septintojo deimtmeio, kai pasirod dokumentiniai A. Solenicyno veikalai ir keli drsi mokslinink kruopiai surinkti duomenys, dauguma vakariei man, kad pasa kojimai apie teror Rusijoje gerokai perdti. Daugelis sovietolog stengsi kaip manydami sumenkinti jo mast. Soviet valdia pripaino tuos vykius tik devin tojo deimtmeio pabaigoje. Prieingai nei Hitleris, Stalinas nebuvo vieai demas kuotas. Niekad nepavyks tiksliai suskaiiuoti vis jo auk, bet tikriausiai j beveik 50 milijon3 5 . Stalinizm neabejotinai pagimd leninizmas; kita vertus, jis turjo daug savit bruo, kurie nebuvo ryks Leninui gyvam esant. Tas permainas Trockis pavadino termidoro reakcija"; jos gerokai apsunkina visus debatus soviet ir komunizmo istorijos klausimais. Pagrindinis faktas, kur btina prisiminti, yra tai, kad stalinizmas toji terp, kurioje nusistovjo sovietinis komunizmas ir kuri buvo soviet gyvensenos pagrindas iki 1991 met. Todl kaskart vertinant vis sistem btina analizuoti ne Lenino, o Stalino komunizmo variant. (r. III pried, 95) Taip jau atsitiko, kad 1929-aisiais, Stalino revoliucijos Soviet Sjungoje metais, kilo ir kapitalistinio pasaulio kriz. Istorikai suka galvas, ar ie du vykiai nra susij tarkime, pokario ekonomikos raidos ciklikumu. iaip ar taip, 1929 met spalio 24 dien, Juodj ketvirtadien", akcij kainos Niujorko biroje stai ga baisiai nukrito. Kilo panika. Bankai atauk paskolas ir nevaldoma Didioji

9 60

TENEBRAE

DERLIUS
Ketvirtis kaimo gyventoj, vyrai, moterys ir vaikai, guljo negyvi ar merdjo" didiulje teritorijoje, turinioje apie keturiasdeimt milijon gyventoj", tarsi viename bekraia me Belzene". Kiti, visai ar beveik visai isek", nebeturjo jg palaidoti savo arti mj ar kaimyn". (Kaip ir Belzene) nuo auk nenuleido aki pilvus prisikim polici ninkai ir partijos pareignai"1. 1932-1933 metais Stalino reimas pradjo Ukrainoje ir kaimyninse kazok em se teror ir sukl bad. Tai buvo sovietinio kolektyvizacijos vajaus dalis. Visos maisto atsargos buvo jga konfiskuotos; kareivi ukardos nepraleido joki produkt, tad mons buvo palikti bado miriai. itaip siekta ugniauti Ukrainos valstybingumo sie kius, o podraug - susidoroti su klasiniu prieu". Mir kokie 7 milijonai moni2. Pasau lis daug kart buvo regjs bais bad, danai tuo pat metu siauiant dar ir pilietiniam karui. Bet badas, organizuotas kaip valstybs genocido politikos aktas, tikriausiai uni kalus atvejis istorijoje. Vliau raytojas Vasilijus Grosmanas apra to meto vaikus: Ar esi mats laikraiuose vokiei koncentracijos stovykl vaik nuotraukas? itie vaikai buvo visai tokie pat; galvos - it sunks kamuoliai ant plonyi tarsi gandr kakl <...> visi griauiai aptempti oda, panaia j gelton marl < ...> 0 pavasarvei d ivis neliko - vietoj j vien galvos, panaios snapuot pauki su plonytmis baltomis lpomis. Kiti buvo panas prasiiojusias varles ar uvis <...> Tai soviet vaikai, o juos marino soviet mons3. Iorinis pasaulis nieko neinojo. Jungtinse Amerikos Valstijose Pulitzerio premija buvo apdovanotas New York Times" korespondentas, privaiuose pokalbiuose atvirai nekjs apie milijonus mirusij, bet neparas apie tai n vienos eiluts . Anglijoje Georgeas Orwellas apgailestavo, kad io teroro ir bado nepastebjo dauguma Angli jos rusofil"5. Istorikas, gal gale pateiks nenuginijam io nusikaltimo rodym, stengsi paro dyti jo mast. Jis para 412 puslapi, madaug po 500 odi kiekviename, knyg. Pratarmje teigiama: jei nori suinoti, kiek moni mir, padaugink i 20 netgi ne visus ios knygos odius, bet raides"6.

Depresija apm visas alis, su kuriomis JAV turjo verslo reikal. Taip prie pasaulio ekonomik atsigr Amerikos taka. Paiose JAV staiga pasibaig audringame treiajame deimtmetyje" lengvai gaunami kreditai sukl milini k bankrot bang, o toji nedarbo bang. 1933 metais, kai depresija pasiek apogj, gatvje atsidr tredalis Amerikos dirbanij; plieno pramon dirbo deimtadaliu pajgumo; maisto sandlius pl darbininkai, neigalintys nusi pirkti pavalgyti; prabangos apsuptyje siaut skurdas". Europoje, kuri vargais negalais mokjo karo skolas, danai i vis labiau mtani aukso atsarg, depresijos padariniai pasijuto beveik metais vliau. 1931 met

961

EUROPOS

ISTORIJA

gegu pagrindinis Austrijos bankas Vienos Kreditanstalt" pasiskelb nemokiu; birel Jungtinms Valstijoms teko paskelbti moratorium visoms Europos vyriau sybi skoloms, o rugsj Anglijos bankas buvo priverstas pripainti, kad svaras sterling nebepadengtas aukso rezervais. Pasitikjimas savimi, kertinis kapitaliz mo akmuo, trupjo. Per por met verslas visai sutriko, o 30 milijon moni liko be darbo. 1934-aisiais JAV isirinko veikl prezident Franklin D. Roosevelt, kurio Naujasis kursas" valstybs finansuojam darb programa itrauk al i krizs. Vienintelis dalykas, kurio turime bijoti, sak jis, tai baim". Taiau Europoje nebuvo nei Ruzvelto, nei Naujojo kurso. Ji brido i krizs taip ltai, kaip greitai toji atjo. Depresija turjo ne vien ekonomini, bet ir psichologini bei politini pada rini. Visi pradedant bankininkais ir baigiant batsiuviais buvo sutrik. Didysis karas ne mirt ir niokojim, taiau jis suteik ir prasm gyvenimui, dav monms darbo. Atrod, kad taika nesuteikia nei vieno, nei kito. Kai kurie mo ns m kalbti, girdi, geriau gyventi tarp draug apkasuose, nors ten tyko aibs pavoj, negu i bedarbio paalpos. Kiti teig, es pildosi nirios Spenglerio pra naysts apie tai, kad Europa gr Tamsiuosius amius. Nerimas peraugo gat vi riaues; daugelyje Europos miest sukarinti kairij briai pesi su deini j gaujomis. Klestjo arlatanai, avantiristai ir ekstremistai,
[m ir u s ie ji]

Hitlerio ir jo nacist partijos ikilimas Vokietijoje buvo neabejotinai susijs su Didija depresija, taiau tas ryys nra paprastas. Nacistai neygiavo Berlyn bedarbi armijos prieakyje, valdios jiems nereikjo ugrobti. Hitleriui neteko versti nusilpusios vyriausybs kaip bolevikams ar grasinti valstybs vadovui, kaip pasielg Mussolinis. Hitleris atjo valdi dl Vokietijoje vykstani demo kratijos proces, pakviestas teistos valdios. Visai nesvarbu, kad jis ir jo galva udiai irdies gilumoje buvo toli grau ne demokratai ir ne konstitucini prie moni alininkai. Vokietijos politiniam gyvenimui ypa didels takos turjo depresija, kurios padariniai liejosi sklidin nesaugumo taur. Vis dar buvo jauiama pagiea dl pralaimto karo. Gatvse be perstojo plieksi kairieji ir deinieji ekstremistai. Demokratikus vadovus negailestingai spaud ir Sjungininks, ir rinkj nuo gstavimai. Vokietijos ekonomika jau deimtmet negaljo atsigauti: i pradi j drask reparacijos, paskui hiperinfliacija. Treiojo deimtmeio pabaigoje ji buvo itin priklausoma nuo Amerikos paskol. Kai 1929 met spal, likus kelioms dienoms iki Niujorko biros kracho, mir Stresemannas, nereikjo bti genijumi, kad nusptum ateinant neramumus. Taiau bruzdjimai, kil 1930 1933 metais, vyko neprastomis aplinkybmis, kuri niekas negaljo numatyti. Tuo laikotarpiu nacistai pirm kart dalyvavo penkeriuose vieni po kit vyku siuose parlamento rinkimuose. Tris kartus paeiliui jie surinko vis daugiau bals ir gavo vis daugiau viet. Per ketvirtuosius, 1932 met lapkrit, nacistai susilauk maesns rinkj paramos; n karto jiems nepavyko gyti daugumos parlamente. Vis dlto per labai trump laik nacistai tapo gausiausiai Reichstage atstovau jama partija. Be to, vis danesni neramumai gatvse, kuriuos neretai sukeldavo
96 2

TENEBRAE

MIRUSIEJI
1927 metais Bukarete Kornelijus Kodreanu steig Arkangelo Mykolo legion. Kartu su savo paramilitariniu sparnu Geleine gvardija" jis peraugo vien nuomiausi faistini judjim Europoje. 1937 met rinkimuose judjimas gavo nemaai deinij radikal bals, o 1940-1941 metais drauge su generolo Antonescu armija trumpai vadovavo Rumunijos tautinei legionieri valstybei". 1941 met vasar po maito prie savo karinius sjungininkus legiono veikla buvo udrausta. Legiono ideologija propagavo kraujo ir ems" temos atmain, ypating reikm teikdama protvi kaulams". Legionas, stengsis grinti Rumunijai geruosius laikus, teig sukrs vien tautin gyvj ir mirusij bendrij. Svarbiausias partijos ritual elementas - mirusij kultas. Susirinkim pradioje buvo skaitomos kritusi draug pavards; po kiekvienos dalyviai aukdavo ia!" em i ventj kap maioma su krauju permirkusia" eme i Partijos mi lauk. Su spdingiausiomis ikilmmis buvo atkasami, nuvalomi ir perlaidojami Partijos kankini palaikai. 1938 metais nuu dyto kapitono" Kodreanu ekshumacija virto paiu spdingiausiu renginiu per tuos mnesius, kuriuos Partija ibuvo valdioje. Vir galv skraid nacist lktuvai, mtyda mi vainikus atkast jo kap. Kodreanu buvo vienas i imt, nuudyt politiniais moty vais ketvirtojo deimtmeio pabaigoje, kai legiono mirtinink briai be perstojo kovsi su karaliaus politine policija. Kodreanu pasmaug vielos kilpa, perov ir subjaurojo rgtimi galv, o tada paslapia palaidojo po septyniomis tonomis betono. Rumunijos, Serbijos ir Graikijos staiatiki sitikinimu, mirusiojo siela negali atsiskir ti nuo kno tol, kol jis nesuyra. Todl laikydamiesi tradicijos p trej-septyneri met artimieji susirink atkasa palaikus, su meile juos nuvalo ir nuplauna vynu, o paskui paguldo amino poilsio viet. Be to, manoma, kad kai kuri kategorij lavonai neyra. Per staiatiki ivarymo i tikinij bendruomens apeigas sakomi ir tokie odiai: Tegul tavo knas niekada nesuyra". Manoma, kad ikankintos mogudi ir saviu di sielos aminai lieka kalintos kape. Maramureo apylinkse rengiamos mirusij vedybos" siekiant nuraminti tokias sielas. Be to, kai kuriuose Rumunijos rajonuose tikima, es tokia kalinta siela galinti itrk ti i kapo tarp saullydio ir gaidgysts. Atgij lavonai pasaul daniausiai grta ven tojo Andriejaus dien (lapkriio 30-j) ir v. Mykolo dienos ivakarse (lapkriio 8-j); smuk pro rakto skylut jie lytikai santykiauj su mieganiomis aukomis ir geri j krauj. Nordami apsisaugoti nuo toki apsilankym, valstieiai vedasi kapines juod eril. Jeigu jis nenori perengti per kur kap, j bedamas didiulis kuolas ir tartinas lavonas prismeigiamas. Ankstyviausi etnografiniai tyrimai rodo, kad Rumunija - vam pyr kratas1. Politologai padar ivad, kad Rumunijos faizmas buvo viso labo tik lykti io judjimo atmaina, ypating dmes skyrusi antisemitizmui ir nekrofilijai. Antropologai pridurt, kad rumun faistai panaudojo gilias aknis turinias religines ir liaudies tra dicijas. 1991 m. gruod, kai tik buvo nuversta komunist diktatra, atsirado naujas Judjimas u Rumunij", savo didvyriu isirinks Kodreanu2.

96 3

EUROPOS

ISTORIJA

nacist gaujos, vyko gerokai pakitusioje tarptautinje aplinkoje. Treiojo deimt meio pradioje Vokietijos valdiai nerim kl ne tiek komunist vadovaujami streikai ir demonstracijos, kiek i pairos neribota Antants galyb. Vokietijos pramonininkai ir demokratai puikiai inojo, k kviestis, jei komunistai mgint paimti valdi. Taiau ketvirtojo deimtmeio pradioje Britanijos, Pranczijos ir JAV padtis buvo nek geresn negu Vokietijos, o Soviet Sjungoje vyko nepa prastai energinga modernizacija. Kadangi komunistai surinkdavo bema tiek pat bals, kiek nacistai, konservatyvij Vokietijos vadov galimybs slopinti raudo nj grsm buvo gan menkos. Vokietijos politinje kultroje tvyrojo nuojauta, kad visuotinius rinkimus gali papildyti ir visaliaudiniai plebiscitai tam tikrais prietaringais klausimais. Jei Hit leriui bt pasitaikiusi proga, jis nebt jos praleids. Nuolat grivant ministr kabinetams, vienas nespjs koj suilti ministras paragino imtis nepaprastj priemoni, esani prezidento galioje. 1930 met rugsj vienas maumos kanc leris demokratijos labui prikalbino prezident Hindenburg gyvendinti 48-j Veimaro konstitucijos straipsn. Nuo to laiko Vokietijos prezidentas galjo nau doti ginkluotsias pajgas tvarkai ir saugumui atkurti" ir suspenduoti pagrindi nes piliei teises". Tai buvo rankis, kuriuo pasinaudojus galima sunaikinti demokratij. vykiai buvo lemtingi. Audra nesiliov trejus metus: vis didjanti depresija, augantys bedarbi briai, komunist susirmimai su antikomunistais gatvse, rinkimai, kuri n viena partija nelaimdavo rykia persvara, ir nesibaigianios ministr kabinet krizs.. 1932 met birel kitas maumos kancleris Franzas von Papenas usitikrino Reichstago param bendradarbiaudamas su deputa tais nacistais. Po pusmeio jis sugalvojo nauj manevr: nusprend paskirti Hit ler kancleriu, save vicekancleriu, o dvylikos nari ministr kabinet trauk ti tris nacistus. Prezidentas Hindenburgas ir dauguma Vokietijos deinij man, kad is sumanymas gudrus jie tarsi naudoj Hitler kovai su komunistais. I tikrj, kai Hitleris prim pasilym, apsitaiss tai progai pritinkaniu cilindru ir fraku, jis pats naudojosi jais. Maiau nei po mnesio, likus savaitei iki kit rinkim, Reichstago pastat nusiaub paslaptingas gaisras. Nacistai pareik, kad tai raudonj smokslas, sum komunist vadovus, surinko 44 procentus bals per tmingoje antikomunistikoje atmosferoje vykusius rinkimus, o paskui ramiai prim akt, suteikian t kancleriui diktatoriaus teises ketveriems metams. Spal Hitleris organizavo plebiscit Vokietijos istojimo i Taut Sjungos ir Nusiginklavimo konferenci jos klausimu. J parm 96,3 procento balsavusij. 1934 met rugpjt, mirus prezidentui, jis sureng dar vien plebiscit, kad bt pakeltas nauj pusiau partin, pusiau vyriausybin fiurerio ir reicho kanclerio" post, suteikiant visas nepaprastosios padties teises. syk j palaik 90 procent balsavusij. Hitleris tapo padties viepaiu. Kelyje pai virn jis n karto nepaeid konstituci jos. Akivaizdu, kad u toki skm Hitleris turjo dkoti vien sau. Po ketveri met Berchtesgadene jis prim savo buvus partner fon Papen. Hitleris tar:
964

TENEBRAE

Paskirdamas mane kancleriu, pone fon Papenai, js sudarte slygas nacional socialistinei revoliucijai Vokietijoje. A niekada to nepamiriu". Fon Papenas atsak: Be abejo, mano fiureri3 6 . Demokratikas Hitlerio triumfas atskleid tikrj demokratijos prigimt. Demokratija pati savaime nra itin didel vertyb: ji gali bti gera arba bloga, nelygu principai moni, kuriems ji patikta. Jeigu ji liberali ir pakani moni rankose, sukuriama liberali ir pakanti vyriausyb; jei ji atsiduria mogdr naguose, sudaroma mogdr vyriausyb. 1933 1934 metais Vokietijoje demo kratija leido sudaryti nacist vyriausyb, mat alies rinkjams ne itin rpjo, kad j nepaklit galvaudiai. Adolfas Hitleris (1889 1945) buvo austras, taps tokiu Vokietijos valdovu, kokiu dar niekada nebuvo joks vokietis. Hitleris gim Braunau mieste, Bavarijos pasienyje. Jo tvas buvo muitininkas. Vis vaikyst Adolf persekiojo pavainikio tvo gdos ym (todl nordami gelti kai kurie pastami Hitler vadindavo iklgruberiu). Jaunystje jis patyr daug skausmo, o rinkdamasis profesij tik r tikriausi fiasko. Adolfas turjo ioki toki menininko gabum, bet nebaig reikiam kurs, tad bastsi i vien niri Vienos nakvyns nam kitus. Pragy venimui usidirbdavo dekoruodamas namus ir piedamas atvirukus. Udaro bdo, pagieingas ir vienias, jis puikiai iman antislavik ir antisemitik Vienos demimondo socialin patologij. Itrks Miunchen apsidiaug, kai prasidjo Pirmasis pasaulinis karas jam tai buvo palaima, ivadavusi i asmenini kan i. Jis drsiai kovsi fronte, dukart buvo apdovanotas Geleiniu kryiumi (antro ir pirmo laipsnio), liko gyvas, kai visi draugai uvo, bet apsinuodijo dujomis ir karas jam baigsi ligoninje, dl ko baisiausiai grausi,
[l a n m a r k a s ]

Pokarin Hitlerio politin karjera atlygino jaunystje patirtas skriaudas. Jo partijai NSDAP buvo bdingas primityvus rasizmas, vokikasis nacionaliz mas ir vulgarus socializmas kratinys, i pradi pasirods patrauklus tokiems avantiristams kaip jis pats, o vliau milijonams rinkj. Adolfas rdavo kal bas pralaimjusioje Vokietijoje, pasilypjs ant muilo di ar atsistojs gatvs kampe, ir sitikino turs oratoriaus ar demagogo gyslel, padsiani jam ikilti. Jis imoko valdyti bals ir kalbos temp, gestikuliuoti, nutaisyti kerini ypsen ar neregtai tming iraik ir taip pavergti klausytojus, kad jo odi prasm jiems bema nerpdavo. Netrukus pagalbon pasitelks dar ir proektorius, gar siakalbius bei chorus. iuo sugebjimu pakerti mini jam prilygt nebent pamokslininkai, gaivinantys tikjim, ar ms laik popmuzikos vaigds, kuri bema hipnotizuojantys pasirodymai sukelia masin isterij. Jo emocingumas tie siog netiktinai derinosi su paemintos tautos jausmais. Hitleris apeliavo mo ni baimes ir be perstojo pliauk apie yd ir bolevik smoksl" bei sjungi ninkes, suvariusias [Vokietijai] peil nugar1 1 . Vienintelis jo mginimas ugrobti valdi patyr visik neskm. Alaus puas1 1 1923 met lapkrit pamo k j laikytis teist priemoni1 1 tai yra masini miting, rinkim procedr ir politinio antao. Hitlerio teismas, kuriame jis spdingai koneveik teisjus, igarsino j visoje alyje, o Landsberge praleisti dveji metai dav laiko parayti
965

EUROPOS

ISTORIJA

Mein Kampf" (Mano kova", 1925 1926), tapsiani bestseleriu. Ein Volk, ein Reich, ein Fhrer btent tai ir norjo girdti dauguma vokiei. Jis priadjo grinti Vokietijai buvusi didyb, sukurti treij Reich", kuris isilaikys tkstant met. I tikrj jis isilaik dvylika met ir tris mnesius. Didelis melas, ra jis, visada atrodo gan tikinamas". Asmeniniame gyvenime Hitleris veng moni; ved tik paskutiniosiomis gyvenimo valandomis. Jis myljo gyvnus ir vaikus, turjo negrai meilu. Ne taip kaip jo sbrai, danas kuri buvo pasipts stuobrys, Hitleris tvarkingai rengdavosi ir mandagiai elgdavosi. Neinomas joks iaurus jo poelgis, bet aki vaizdu, kad jis dav sakymus tiesa, niekur neufiksuotus ratikai vykdyti genocid. iaip ar taip, jo irdis buvo kupina neapykantos. Jis mgo cituoti Fryd rich II, kurio portretas iki pat paskutinij dien kabojo jo kabinete: Dabar, kai pastu mones, pirmenyb teikiu unims"3 7 . Vienintel Hitlerio aistra buvo architektra. Treiajame deimtmetyje jis pasistatydino kalno virnje netoli Berchtesgadeno pramatn veicariko stiliaus nam, kur pavadino Berghofu. Vliau jis kr grandiozinius planus atstatyti Berlyno griuvsius ir paversti gim tj Linc Europos meno centru. Vakar apvalgininkai pramin Hitler blogio genijumi". Dl blogio" nra ko ginytis, bet genijus" abejotinas apibdini mas.
[p ik t o j i
d v a s ia ]

Stojs prie valdios vairo, Hitleris puol naikinti varovus ir oponentus. Jam reikjo sutriukinti gantinai populiar socialistin NSDAP sparn, kuris ragino surengti antr socialistin revoliucij" ir itaip tvirtinti skm. 1934 met birelio 30-j Ilgj peili nakt", jis paliep naujiesiems elitiniams parti jos kariams SS juodmarkiniams" iudyti senesnio partijos smogik pada linio SA rudmarkini" karius. Vienu kiriu buvo nudti visi svarbiausi Hitlerio varovai: SA vadas Emstas Rhmas, partijos socialist lyderis Gregoras Strasseris ir pagrindinis nacist sjungininkas parlamente generolas von Schleicheris. Dar 1933 metais udrauds Vokietijos Komunist partij, vliau Hitleris ivaik ir visas kitas. Pradjs eiti Hindenburgo turtas vyriausiojo kariuomens vado pareigas, jis palenk armij savo pus ir m alinti nepatikimus elementus. Atjs valdi Hitleris neturjo grandiozini ekonomikos plan. iaip ar taip, Vokietijos nereikjo modernizuoti taip kaip Rusijos. Vis dlto netrukus j suvilio jo kolektyvin ekonomika, o Reichsbanko prezidentas daktaras Hjalmaras Schachtas pasil jam gatav plan. I pat pradi Hitler rm pramonininkai reikalavo veiksm, ir jis tikjosi, kad gyvendins plan kvps aliai pasitikjimo ir sukurs darbo viet. Schachto plane finans tvarkymas Keyneso metodais buvo derinamas su visiku valstybs vadovavimu pramonei ir ems kiui. Profsjun gas pakeit nacistinis darbo frontas", streikai buvo udrausti. Naujasis kursas, kaip ir jo atitikmuo Amerikoje, turjo utikrinti vis pramons pajgum panau dojim ir visik uimtum gyvendinus valstybs finansuojam darbo viet krimo program. Pagrindiniai projektai buvo Vokietijos greitkeli tiesimas 1933 1934 metais, Folksvageno" gamyklos atidarymas 1938 metais ir, svar biausia, persiginklavimas.
966

PIKTOJI DVASIA
giama, kad netrukus po to, kai 1938 met kov Vokietijos armija um Austrij, olfas Hitleris lieps vadui sunaikinti Dolershaimo kaim, panaudojant jj kaip taikin jdymo pratyboms. Kaimo gyventojai buvo ikeldinti, ir artilerija su eme sumai us jo pastatus, tarp j ir kapines. Atrodo, i barbarika operacija buvo vykdyta ll, kad Hitlerio tvas ir senel i tvo puss Marija Ana Schicklgruber buvo palai:i Dolershaime - mat Hitleris neseniai buvo suinojs apie tvo vaikyst. Pasak geso praneimo, netekjusi panel Schicklgruber susilauk Adolfo tvo dirbdama tar te turting yd eimoje. Hitleris baiminosi, kad mons padarys i to nemalonias

ivadas. I io poelgio ir kit poymi perasi mintis, kad Hitler kamavo slopinamas kalts

jdos jausmas bei neapykanta savo kilmei, kraujui, knui ir asmenybei. Vis dlto eikia i prietaring jausm imti u tikr pinig ir daryti ivad, kad Hitleris - tinkalusias psichoistorijos" tyrim objektas1. Ypa domi baisioji Hitlerio hipochondrija, ko gero, nulmusi jo psichikos bkl karo tu. Nuo 1936 iki 1945 met jis visikai pasitikjo abejotinu gydytoju daktaru Theo relliu, kuris nuolat gyd j milinikomis dozmis gliukozs, vitamin, stimuliatori, ?tit adinani ir vidurius paleidiani preparat, trankvilizatori ir raminamj st, daniausiai leidiam ven. Hitleris neapsakomai baiminosi duj pertekliaus nyne, todl kas dien igerdavo daugyb dujoms kauptis neleidiani tablei, i pagrind sudar atropinas ir strichninas. Morellio varovai neskmingai skund estapui, kad is slapia nuodijs Hitler2. Kartais kareiviai turi ger intuicij. Per Antrj pasaulin kar ygiuodamas skamit nuostabiai ritmingai Pulkininko Bougeyo" melodijai, kakoks brit armijos kareisukr nemirting priedain: itler - as only got one ball; Goering has two but far too small. immler - is rather simler, But Gerballs - as no balls - at all.3 Hitleris turi tik vien kiau, Geringas - du, bet paius maiausius, Himlerio nek didesni, O Gebelsas ivis bekiauis.

Reikalas tas, kad po dvideimties met sovietai paskelb tariam fiurerio lavono Ddimo mediag, kurioje teigiama, neva nesama kairiosios sklids" . iame praiime jauiami KGB klastots pdsakai; jo nepatvirtino kiti liudytojai. Taiau kai kurie irikai tuo patikjo. Kadangi monorchizmas - itin retas apsigimimas, jie daro ivad, Hitleris tikriausiai itaip susialojo save ikastravs5. i prielaida nepasitvirtino, kai >kutiniame io amiaus deimtmetyje buvo paskelbtos KGB bylos6. Taiau fiziniai rodymai dar ne viskas. Daugyb Hitlerio elgsenos aspekt byloja e tai, kad po niria jo ivaizda slypjo kakas iurpaus. Jam girdint jis drausdavo Das apie bent kiek su seksu susijusius dalykus ir baisiai bijojo kraujomaios, rod idygjim visokiomis lyktynmis". Esama prietaring duomen, kad jo lytinis 'enimas buvs arba labai iauktintas, arba klaikiai ikryplikas.

967

EUROPOS

ISTORIJA

Kaskart Hitleriui pradjus kok darb, j sukaustydavo pralaimjimo nuojauta. Jis nuolat buvo prie saviudybs slenksio. Be galo mgo politinius ritualus, todl imda vosi visokiausi pseudokatalikik parodij. Jis niekaip negaljo susilaikyti nekartojs, kad istorija, vokiei tauta, Dievas ar dar kas pamat, jis ess wrdig - vertas". Per asi mintis, kad jame kunkuliavusi neapykanta sau kaitino ir kit atvir neapykant, kuri jis nukreipdavo prie ydus, slavus, komunistus, homoseksualus, igonus, o gal gale - prie pai Vokietij. Nra n ko sakyti - pasiaipymas i savs yra sveikesnis dalykas u savigyr. Per Pirmj pasaulin kar ygiuodami britai traukdavo kit puik priedain, pritaik jam lid n Ledini Grenlandijos kaln" melodij:

We are Fred Carnos Army, the ragtime infantry. We cannot fight; we cannot shoot; No bleedin use are we. And when we get to Berlin, the Kaiser will say: Hoch! Hoch! Mein Gott! What a bloody awful lot Are the British Infantry!7 (Mes - Fredo Carno armija*, regtaimo pstininkai. Nemokam kautis, nemokam audyt; I ms, velniai griebt, jokios naudos. Kai nusigausim Berlyn, kaizeris sakys: Hoch! Hoch! Mein Gott! Baisu irti tuos brit pstininkus!) * Fredas Carno buvo populiaraus to meto cirko savininkas.

Nacizmo ir Vokietijos pramons ryys itin prietaringas klausimas. Pasak vienos ablonikos interpretacijos, labai mgstamos komunist istorik, vir pam ekonomika". Anot j, didiojo verslo interesai nulm ne tik trumpalaik politik, nukreipt sunaikinti Vokietijos kairiuosius, bet ir vis ilgalaik politin strategij. Girdi, Vokietijos ekspansij Rytus skatino Vokietijos pramonininkai, reikalav aliav, garantuoto naftos tiekimo ir pigios darbo jgos. Kiti istorikai teigia prieingai: vir pamusi politika. Pasak j, Hitleris netrukus atsikrats pra moninink globos ir ms pltoti valstybin sektori kaip atsvar privaiai pra monei. Tai patvirtina priemons, gyvendintos nuo 1936 met: paskelbtas Ketveri
96 8

planas, pagrindinis patarjas ekonomikos klausimais Schachtas pakeistas proteguojama valstybin plieno korporacija Reichswerke Hermann g". Esama ir kompromisinio aikinimo: girdi, keitsi aljansai polikratiniaalios centre", kur sudar NSDAP, armija ir pramon3 8 . Persiginklavimas didels psichologins ir politins svarbos. Ligi tol dirbtinai varytas Vokiejinkluots sektorius sugebjo labai greitai atsigauti; Krupp apyvarta nuo met m spdingai augti. Kita vertus, persiginklavimas leido paeminvokieiams vl save gerbti, be to, peln prielankum armijos, ir i -1936 metais vl galjo vesti visuotin karo prievol. Hitleris neturjo konkrei ginkluotj pajg panaudojimo plan, bet jam buvo pravartu, mons mano, es pistoletas po jo apsiaustu utaisytas, ms kis nacist nedomino. Jie sugalvojo, kaip burti kooperatyvus, bet iai jiems rpjo, kad bt utikrintos valstybs nustatytos ems kio prokainos, nes tai utikrino valstiei saugum. Leist ideologija, velniai tariant, nebuvo labai rafinuota. Prieingai nei StaHitleris nepaveldjo partins minties korpuso, kur bt galjs panaudoti ikslams. Vieninteliame jo veikale Mein Kampf" (1925), atsidrusiame ant kiekvienos vokiei eimos knyg lentynos, bta vos dviej trij nuosek l , ir nieko originalaus. Bene svarbiausia jame tokia argument grandin: esama Herrenvolk, arba viepai rass", todl vokieiai tur teis srauni gyvenamj erdv" Rytuose. tleriui rasi hierarchija buvo savaime suprantamas dalykas. monij jis kultros krjus", kultros nejus" ir kultros naikintojus". mocultros laimjim" nejai es arijai". Galingiausias arij prieininkas '. ydai jam Todfeind mirtini prieai. Hitleris nesivargino apibrdamas ar nustatydamas arij rass taut hierarchij. Skyri iais klausimais jis da pastaba, jog kai kurie dalykai es tokie akivaizds, kad j nereikia net ti3 9 . Hitleris taip pat tikjo rasi grynumo" geleine logika". Kaskart, kai sraujas sumyta su emesns rass moni krauju, teig jis, kultrinms monms ateina galas". Visos didiosios praeities kultros uvo <...> nuodyto kraujo"4 0 . Hitlerio sitikinimu, tautos sveikata priklausanti nuo menamos teritorijos verts. Tik pakankamai didel erdv ioje emje ina tautai laisv gyvenim". Tautins valstybs usienio politika turi <...> inti sveik ry tarp tautos gyventoj skaiiaus ir jos emi kiekybs bei > e s

41

dangi Vokietijos kaimyns jau buvo umusios kolonij emes arba, kaip , nukariavusios stepes, Vokietija galjo ugrobti tik erdv Rytuose, baigiam nesiliaujant vokiei verimsi Pietus ir Vakarus, nukreipdami vilgsn Ryt emes"4 2 . Vokiei ekspansija Lenkij ir Ukrain ne tik t jiems jg kovoti su Rusija, bet ir sulaikyt Pranczij, kit mirtin ". Hitlerio manymu, Vokietijos padtis kovoje dl bvio prastesn nei kit. etija nra pasaulio galin, verkleno jis. Jeigu ja netaps, Vokietijos ks"4 3 .
969

EUROPOS

ISTORIJA

Atvir rasizm lydjo tikjimas kolektyvizmu, kuris danai buvo apibdinamas miglotais terminais, tarkim, bandos instinktas1 1 , bet jame aikiai jauiamos mark sistins gaidels. Apie savo skol priekario SPD marksizmui Hitleris kart sak:
Man tik reikjo logikai pratsti tai, ko nepavyko socialdem okratijai < ...> M arksizmas galjo virsti nacionalsocializm u, jei tik bt galjs nutraukti tuos absurdikus ryius su dem okratija < ...> Kam mums vargintis visuom eninant bankus ir fabrikus? M es visuom eninam e m ones .
44

Pastarojo meto tyrimai rodo, kad jaunystje Hitleris buvo susipains su Markso veikalais ir kad jam didel spd paliko Austrijos socialdemokrat mitin gai, kuriuose mons mojuodavo vliavomis 5 . Ko gero, jis pats n nesuvok j takos jam. Nacistai neturjo rimt intelektualini tradicij, bet j nenoras ds tyti savo idjinius principus dar nereikia, kad jiems buvo nepriimtina primityvi socializmo atmaina. Ne kas kitas kaip nacistai pirmieji paskelb Gegus pirm j darbinink (Vokietijos) visaliaudine vente. Nacist politika buvo labai racionaliai suformuluota i negausi abejotin idj pagrindu. Dl Hitlerio rasistinio nacionalizmo ikart buvo griebtasi antise mitini priemoni. ydams buvo udrausta dirbti valstybinse staigose, i j atimta Vokietijos pilietyb; yd prekiautojams oficialiai paskelbtas boikotas; neydams buvo draudiama tuoktis ir net lytikai santykiauti su ydais. ios prie mons aikiausiai suformuluotos 1935 met Niurnbergo statymuose. Nuo pat pradi nacistai pritar eutanazijai, reikalavo udyti mones su protiniais ir gene tiniais trkumais ir apdovanodavo didvyrikas vokietes motinas, pagimdiusias daug vaik. Nacistai paniekinamai irjo visas visuomens hierarchijas aris tokratij, karininkij, profesijas ir gildijas. Nacistins partijos-valstybs gretos buvo atviros visiems, kurie pasireng tarnauti nesigdydami ir neprietaraudami. Vokietijos miestuose ir kaimuose valstybines pareigas jo vulgariausi, menkiausi kvalifikacij ir nuovok turintys elementai. J dievaiiai buvo nevyklis vit augintojas Heinrichas Himmleris, vadovavs SS, ir nutuks buvs laknas mara las Hermannas Gringas, nebesispraudiantis piloto kabin . Tai dar vienas spariai auganios stalinistins Soviet Sjungos biurokratijos etoso atitikmuo. Nacizmo, kaip ir stalinizmo, stiprioji vieta oficials pramanai. Naci propa ganda bruko monms daugyb keist idj. Hitleris, girdi, naujasis Frydrichas ar naujasis Bismarckas. Nacistai germanikj diev ar teuton riteri palikuo nys. Treiasis Reichas natralus ventosios Romos imperijos ir Hohencolern dinastijos pdinis. Vieninga ir laisva Vokietijos liaudis be galo myli savo Tvyn, negali atsidiaugti savo mokslu ir menu, nepaprastai didiuojasi savo emancipuo tomis moterimis ir neapsakomai nekenia idavik ir prie... Visa tai jau girdta. Hitlerio asmenybs kultas buvo beribis. Fiureris knijo visa, kas grau, imin tinga ir gera. Dauguma nacist vad netikjo Dievu; pats Hitleris tuo metu jau buvo atsi saks katalikybs. Savo ritualais jie labiau mgdiojo senovs german pagonis negu kuri nors iuolaikin religij. Taigi kilo rimt keblum apibriant savo
970

TENEBRAE

santykius su vokiei tauta, kurios didij dal sudar krikionys. Nacistai daniausiai vengdavo teorini klausim, susijusi su religija. Vis dlto norda mas nuraminti katalikus 1933 met liep Hitleris pasira konkordat su Vatika nu, patvirtindamas Vokietijos vyskupijos autonomij mainais u Banyios hierarch paad nesikiti alies politin gyvenim. Paskatinti io kompromiso kai kurie katalik prelatai, pavyzdiui, Vienos arkivyskupas Innitzeris, pareik remi nacist siekius. Taiau tai nesutrukd Vatikanui 1937 metais ileisti encik lik Mit brennender Sorge", kurioje pasmerk nacist ideologij; enciklik buvo liepta perskaityti visose Vokietijos katalik banyiose. Nordamas paaboti pro testantus, Hitleris 1935 metais paskelb steigis valstybs kontroliuojam pro testant banyi bendrij. Mginta steigti ir vyskupo daktaro Mllerio vado vaujam nauj Vokietijos krikioni" judjim; jo enklas vaizdavo svastik, susipynusi su kryiumi. 1933 met lapkrit ie pseudokrikionys nacistai suren g Berlyne demonstracij didvyrio Kristaus" garbei. Gal gale religijai ir ateiz mui teko stengtis kuo geriau sugyventi. Nacistai buvo gabs prievartos ir teroro mokiniai. J rudmarkiniai" ir juodmarkiniai" turjo tvirtus smulkaus sukiavimo, antao ir plikavimo gdius. Taiau Vokietijos Rechtstaat 'o vadovai neturjo 500 met oprinik patirties kaip j kolegos Maskvoje. Nacist visuomens kontrols struktros buvo menkesns negu SSRS. Valstyb neturjo darbo monopolio, kaimas nebuvo kolektyvizuotas, o partins kuopels ir komisarai Vermachte atsirado tik 1944 metais. Tai i dalies paaikina savitus nacist metodus, mat imoktas vrikas nuomumas turjo kompensuoti struktr stygi. Jiems reikjo nepaprasto iniasklaidos plaiai pro paguojamo brutalumo vien todl, kad trko kontrols priemoni. Reicho saugumo organai niekad negavo tokio pabaisiko masto kaip soviet. Partija naudojo savo gvardij Schutzstaffeln ir gestap slaptj valstybs poli cij esamiems kariniams ir policijos daliniams papildyti. Taiau nei viena, nei kita organizacija neturjo toki galiojim kaip NKVD. Dachau, prie Miuncheno, 1934 metais buvo kurta koncentracijos stovykla, bet deimtmeio pabaigoje kali ni skaiius joje m mati. Nacist vadovaujami liaudies teismai ir liaudies teisjai atlikdavo vis didesn tradicini teism darbo dal. Taiau visuotinis tero ras nevirto norma. Paioje Vokietijoje nacistai ne itin smurtavo. Nesipriein valdios politikai vokieiai galjo tiktis likti gyvi. Buvo persekiojami ir ivyti i alies madaug pus milijono Vokietijos yd; 1938 metais per Kristallnacht, kai nusiaubtos yd sinagogos ir krautuvs bei padaryta didiul materialin ala, daug k apm negera nuojauta. Vis dlto atrodo, kad galutinis sprendimas" nebuvo planuojamas i anksto. Prie prasidedant karui Reichas neturjo nei stai g, nei iuolaikini mirties technologij, kurias vliau pasitelk pagalb. Vis dar neatsakyta klausim, kiek nacistai mgdiojo soviet teroro mechanizm, kuris buvo ir senesnis, ir galingesnis. Politologai per daug dmesio skiria teorinei nacizmo klasifikacijai. Kai kurie, sekdami Arendtu, priskiria j totalitarizmui; kiti pritaria Noltei, kad tai vienas i trij faizmo veid"; dar kiti mano, kad tai atskiras judjimas4 7 . Nelygu pasirink
971

EUROPOS

ISTORIJA

tas kriterijus, teiss vieni, visi arba niekas. Prajus maiau nei penkiasdeimiai met nuo tada, kai nelov usitrauk paskutinis nacistas, danas analitikas vis dar pernelyg pasiduoda pagieai, politinei nuostatai ar nugaltoj sindromui. Jei leista pasakyti asmenin nuomon, apsiribosiu tuo, kad nacizmas buvo lyk iausias ms laik judjimas. Jo utopijos idealai tokie pat bjaurs kaip Reicho tikrov. Europa buvo tokia nualinta ekonomins depresijos, kad negaljo pasipriein ti Stalino ir Hitlerio keliamai grsmei. Vakar valstybms pernelyg rpjo j pai reikalai. JAV nesikio. Vidurio Ryt Europos valstybs buvo silpnos ir susi skaldiusios. Kaip tik tuo metu, kai ikeltas kolektyvinio saugumo klausimas, Europos dmes atitrauk Pilietinis karas Ispanijoje. Didiajam karui pasibaigus, Britanijai nedav ramybs alies ir imperijos rpes iai. Jai pakako sukrtim Airijoje, Indijoje ir Palestinoje. Nors buvo sudarytos dvi leiborist vyriausybs, vis daugiau neramum kl darbininkai. 1926 metais vyko visuotinis streikas, 1930-aisiais pradjo eiti komunistinis Daily Worker", 1931-aisiais leiborist partija ivijo i savo gret vadov Ramsay' Mac Donald u tai, kad is sudar nacionalin vyriausyb, o kitais metais susikr sero Oswaldo Mosley'io Britanijos faist sjunga per t laik bedarbi skaiius iaugo iki 3 milijon. Konservatori vyriausyb, i pradi vadovaujama Stenley'o Boldwino, paskui Neville'io Chamberlaino, 1935 metais buvo irinkta, nes priadjo sta bilum ir gerai tvarkytis. Prie Miuncheno kriz didiausi rpest jai kl jauna sis karalius, umezgs meils roman su isituokusia amerikiete ir vliau dl jos atsisaks sosto. Iki to laiko pasiekta dideli socialini ir technikos laimjim: pra djo veikti BBC korporacija (1922), imta planuoti gimstamum (1922), moterys gavo visik rinkim teis (1928), pasirod knygos minktais vireliais (1935); irasta televizija (1926), penicilinas (1928) ir reaktyvinis variklis (1937). Brit kar ta, subrendusi po Didiojo karo, man patyrusi pakankamai sunki igyvenim, tad jai maiausiai rpjo audros debesys, susikaup vir Europos emyno. Pranczija i emyno negaljo pasitraukti. Treij deimtmet pagrindinis jos politikos udavinys buvo utikrinti saugum, i dalies laikantis kietos" linijos Vokietijos atvilgiu, i dalies per Maj Antant" Rytuose (r. emiau). Taiau prioritetai pasikeit. Ketvirtajame deimtmetyje m kelti galv prancz Alyras ir Saigonas, o tvynje dl depresijos didiausi svarb gavo darbo klau simai. Radikalus socialistas douardas Daladier (1884 1970) dvi kadencijas ibu vo premjeru; per t laik dan alies gyventoj nuvyl nuolatos besikeiianios koalicijos ir Staviskio skandalas (1934). Politikoje vyko poliarizacija; nemenkos takos turjo Parti Communiste Franais ir Action Franaise. Dl Andr Magi not, karo ministro 1929 1932 metais, pastaiusio ilg tvirtinim linij palei ryti n sien, susiformavo stereotipika nuomon, es pranczai sdjo rankas sud j. Tai ne visai teisinga. Vliau britai apkaltins prancz armij, neva i nenorjusi kautis, bet tai netiesa; tiesiog Britanija neturjo rimt karini pajg, tad Pranczijos toli grau nediugino perspektyva kovoti su Vokietija vienai, todl ji rezg planus, turjusius sukliudyti netiktam siverimui.
972

tandinavijai

ketvirtajame deimtmetyje pasisek: ji

iveng strategini

taravim. vedija smarkiai nukentjo dl smukusios prekybos geleimi; valdant socialdemokratams ji sukr visapusikiausi socialinio draudimo n pasaulyje, [ s o c i a l i s t a i ] idurio Ryt Europa, prieingai, atsidr paiame besitvenkianios audros e. I vienos puss buvo Hitleris, i kitos Stalinas, tad io regiono valstybi vai pagrstai nerimavo. Saugumo priemons, prancz numatytos treiajame itmetyje, turjo rimt trkum. Cordon sanitaire idja, anot kurios, ruoas fbi turjo saugoti nuo Soviet Rusijos, bent kiek nuosekliau nebuvo gyinama. Maoji Antant", ekoslovakijos, Rumunijos ir Jugoslavijos kolek sistema, sauganti nuo atgimstanios Vengrijos, neapm Lenkijos ausios regiono alies, o nuo 1934 met galia iai sistemai prilygo

ankikas Balkan ali Rumunijos, Jugoslavijos, Graikijos ir Turkijos

LS.

Vakar alys ne itin garsjo rytu. Kai 1920 metais Varuv puol Rau-

ji Armija, jos nepraomos atsiunt aib karini delegacij, bet ne karin n. 1934-aisiais, kai maralas Pilsudskis Paryiuje m aikintis preventyvaus prie nacistin Vokietij galimyb, jokio atsakymo nesulauk. Galingosios r valstybs iki galo taip ir neapsisprend, ar savo politik Ryt Europoje ys remdamosi naujosiomis valstybmis, tarkim, Lenkija, ar draugika poboline Rusija, kuri niekad tokia netapo. Nuo 1935 met, kai Hitlerio baim )ko antipatij Stalinui, jos pasitelk hien vilkui tramdyti, idurio Ryt Europoje tarptautin ketvirtojo deimtmeio kriz neivengiamai vidaus gyvenimui. Komunist partijos, daniausiai nelegalios, visur, rus ekoslovakij, buvo moni maai remiamos. Taiau jos vaidino svarb dio vaidmen provokuodavo nacionalistinius elementus imtis veiksm, ris arba kurst vokiei tautines maumas Lenkijoje, ekoslovakijoje ir inijoje, arba skatino kitus nacionalistinius elementus j mgdioti. Todl tros tvirtjo, kariniai biudetai neregtai augo, didjo karininkijos taka; vis i stiprjo nacionalizmas ir vairiausi etniniai konfliktai, itai Lenkijoje Stalino ir Hitlerio kaimynyst buvo juntama kiekviename nyje. Maralas Pilsudskis, pasiras nepuolimo sutart su SSRS 1932-aisiais, Vokietija dvejais metais vliau, stengsi ilaikyti nealik pozicij, kuri ndrino jo dviej prie doktrina". Lenkijos komunist partija, kuri - 1920 metais prieinosi alies nepriklausomybei, krypo internacionalizm ckizm. Itremti jos vadovai, kuri daugum sudar ydai, buvo en masse uoti per Stalino valymus". Kitas ekstremistinis judjimas, nacionaldemok, susilauk atalos faistins falangos, kuri taip pat buvo udrausta. Lgas nacionalistines organizacijas kr kiekviena tautin mauma. Ukrainos nalist organizacija radikali ankstesns Ukrainos kari organizacijos a vykd smulkius teroro aktus; dl jos kalts iauriai buvo malinami eiai. yd bendruomenje spariai plito sionizmas; revizionist" grupuoarkim, Betar", ikl tokius karingus veikjus kaip Menahemas Begins shakas Shamiras, kurie sublizgs kitur. I tautin maum sudarani vokiei
97 3

EUROPOS

ISTORIJA

buvo organizuota nacist penktoji kolona. Vis i grupuoi veikla kurst abi puss neapykantos liepsn. Po Pisudskio mirties 1935 metais vadinamoji pul kinink vyriausyb" stengsi paaboti icentrines jgas, steigdama Tautos vienybs stovykl", taiau ji greit pamat, kad pagrindins opozicins partijos susivienijo kovai su ja. Generolas Sikorskis prisijung prie ivykusio veicarij Paderewskio ir sudar prie vyriausyb nukreipt Moro front. Prioritetas buvo teikiamas pavluotai karinei reformai, o valstybs ekonomikoje persiginklavi mui. Lenkijos usienio reikal ministras pulkininkas Jozefas Beckas laiksi nea liko kurso, ir tai nepatiko Vakar valstybms, norjusioms, kad jis bendradar biaut su Stalinu. Taiau prie maesnes kaimynes jis mu nacionalistin bgn. Beckas usigeid susigrinti Cieino rajon, ek jga atimt 1919 metais, o 1939 met pradioje nusiunt Lietuvai iurkt ultimatum, reikalaudamas, kad toji atnaujint diplomatinius santykius. Smurtingi incidentai vykdavo retai, bet smurto grsm buvo jauiama visur. Lenkijos yd bendruomen vis dar gausiausia Europoje gyveno pasku tines vasaras. Ketvirtojo deimtmeio pabaigoje j m kamuoti bloga nuojau ta ypa kai i Vokietijos m plsti ivyti ar patys nusprend bgti ydai. Lenkijoje vis gausjo tyiojimosi i yd mokyklose, teismuose ir darbovietse, bet tai buvo vieni niekai palyginti su nacist siautjimu. mogui, maiusiam to meto nuotraukas ir dokumentus, susidaro intensyvaus, margo yd bendrijos gyvenimo spdis. yd kahalai turjo visapusik autonomij, laisvai veik vai riausio atspalvio yd partijos. ydai turjo savo kino vaigdi, bokso empio n, milijonieri ir ydi parlamento nari. Kai kas sako, kad Lenkijos ydija buvo ant praties slenksio", ir jie i dalies teiss, bet tokiu atveju istorija skai toma i kito galo4 8 . ekoslovakija garsjo demokratija, bet labiau usienyje negu savo vokiei, slovak, vengr, lenk ir rusinu tautinms maumoms. alis isiskyr regione auktu industrializacijos lygiu, be to, joje buvo stiprus komunist judjimas, o moralins paramos tikjosi i Rusijos. Ji nesubyrjo per vis didiojo T. Masaryko prezidentavim (i posto jis pasitrauk 1935 metais). Serb, kroat ir slovn karalyst" pakeit pavadinim Jugoslavijos kara lyst" 1929 metais. alis neturjo bendros istorijos, kalbos ir religijos. Ji susidar Austrijos-Vengrijos slovn ir kroat iniciatyva. ie pasipra priimami serb prieglobst, bet paskui pajuto pagie dl j dominavimo. Pagrindin vaidmen alies gyvenime vaidino serb monarchija ir armija, ypa, kai 1929 metais buvo vesta karaliaus diktatra. Katalikikoje Kroatijoje tvarkant vietos reikalus didiausios takos turjo Stefano Radiiaus tautin partija valdant vengrams tai bt buv nemanoma taiau Belgrade su ja niekas nesiskait. Slovnija ramiai sau klestjo valdant kunigui Koroecui, krusiam Jugoslavijos nacionali n taryb. Makedonijoje pamale brendo neramumai. Smurto atmosfer pary kino Radiiaus (1929), o paskui ir karaliaus Aleksandro (1934) nuudymas. Demo kratin serb opozicija pradjo eiti ivien su kroatais. Bet laikas nelauk. Jugoslavija btinyb, ra vienas stebtojas, bet ne alis, kurioje lemta vyrauti damai"4 9 . (r. III pried, 93) [ s a r a j e v a s ]
974

TENEBRAE

SARAJEVAS
Jei Sarajeve nakt nemiegi, girdi miesto nakties balsus. Katalik katedros laikrodis oriai, pasitikdamas savimi mua valandas: dvi po vidurnakio. Praeina daugiau nei minut - tiksliau sakant, septyniasdeimt penkios sekunds - ir tik tuomet staiatiki banyios laikrodis pranea t pat laik. Po akimirkos Bjaus meets minareto laik rodis imua valandas kimiu, tolimu balsu; jam dabar vienuolikta - vaiduokli metas turkams. ydai neturi laikrodio, tad Dievas teino, kelinta dabar valanda jiems <...> Taigi atskirti eina sargyb, perskirdama tuos mieganius mones, kurie keliasi, diau giasi ir lidi, puotauja ir pasninkauja pagal keturis skirtingus kalendorius <...>. Bosnija - neapykantos ir baims kratas. O pratingas jo bruoas, kad bosniai nesuvokia juos danios neapykantos, nieku gyvu jos neanalizuoja - ir nekenia vis, kurie mgina tai padaryti. Vis dlto ia moni, kurie, pratrukus pasmonje gldiniai neapykantai, pasireng udyti ir bti nuudyti - daugiau negu kituose, gerokai didesniuose kratuose <...>. Neapykanta ia pasireikia kaip savarankika jga; tartum vys ji grauia visk. Gali pasirodyti paradoksalu, bet, kita vertus, retoje alyje pamatysi tok tvirt tik jim, tiek daug velnumo, tiek itikimybs ir atsidavimo kaip ia. Taiau sielos gelm se slypi tikr tikriausi uraganai brstanios ir tramdomos neapykantos, laukianios, kada imu jos valanda. mogaus meils ir jo neapykantos ryys ia toks pat kaip aukt kaln ir nematom uolien klod, slgsani po jais. Esi pasmerktas gyventi vir didiuls sprogmen krvos, kuri vis padega tavo paties meils kibirktys. Tokiose alyse kaip Bosnija pati dora danai kalba ar bna kaip neapykanta. Tikintys ir mylintys mirtinai nekenia t, kurie netiki ar nemyli, arba tiki ir myli kitaip. (Daugiausia nuomiausi, grsmingiausi veid gali ivysti ten, kur garbinamas Die vas - krikioni ir dervi vienuolynuose.) Kiekviename ingsnyje igirsi: MYLK SAVO ARTIM, NORS JO RELIGIJA KITA. SLAV ENKLINA NE JO KRYIUS, GERBK KIT PAPROIUS IR DIDIUOKIS SAVAISIAIS. Taiau nuo neatmenam laik ia apstu apsimesto gerumo. Prisideng iomis elgesio taisyklmis, ia kartais gldi seni instinktai ir umaios, panaios Kaino. Jie nepranyks, kol i pagrind nepakis materialinio ir dvasinio gyvenimo pamatai. O kada ateis toks metas ir kam uteks jg paversti j tikrove? Viename apsakyme Mopasanas aprao aistras kaitinant pavasar ir baigia j pastaba, kad tokiomis dienomis ant kiekvieno kampo turt bti ikabinti perspjimai: PILIEIAI, ATJO PAVASARIS! SAUGOKITS MEILS!" Ko gero, bosnius irgi reikia itaip spti...1 i citata paimta i groiniu laikomo krinio. Joje pateikiami apmstymai emigranto, ivykusio i Bosnijos 1920 metais. 1946 metais ias eilutes para Ivo Andricius (1892 1975), travniko snus, studijavs Zagrebe, Vienoje ir Krokuvoje, kadaise kalintas Habs burg, priekario Jugoslavijos diplomatas ir Nobelio premijos laureatas. Ar ia ities groinis krinys? Daniausiai [Andriiaus] krini veiksmas vyksta Bos nijoje, - aikina angliko leidimo redaktorius, - ir yra glaudiai susijs su iuo kratu. Jo pasakojimui bdingas konkretus geografinis ir istorinis fonas" . Kitais odiais tariant, svarbus jo krini elementas yra ne vaizduots vaisius. Andricius tapo psichologin

975

EUROPOS

ISTORIJA

Bosnijos visuomens aplink taip pat tiksliai, kaip aprao Sarajevo nakties garsus. Taigi ie apraymai laikytini nekainojamais istoriniais dokumentais. Tuo pat metu - 1946-aisiais - Sarajeve dirbo patyrusi labdaros pareign, atstova vusi Jungtini Taut Pagalbos ir pokario atstatymo administracijai. Jos nuomon prie inga. Savo neapykant mons gali veikti tik dirbdami ivien, - ra ji. - Dabar tam tinkamas metas. Visa jaunuomen msto teisingai <...> Dabar mums n motais, ar mogus musulmonas, katalikas ar staiatikis. Dabar vyrauja brolyb ir vienyb 3.

Viduremio jros basein labiausiai audrino faistin Italija. Mussolinis, mg davs lyg koks senovs romnas postringauti apie Mare Nostro" (Ms jr"), buvo pasirys tapti io regiono galinu. Nustmus i kelio aktyvi opozicij, kuri pasitrauk i parlamento, kai buvo nuudytas socialist deputatas, jam atsirio rankos. gyvendinti umaias Mussoliniui padjo bevalis karalius ir paklusns korporacins valstybs" organai. Ketvirtajame deimtmetyje diktatorius m dai rytis toliau: Italijos daliniai buvo nusisti Abisinij, Ispanij, o 1939 met kov Albanij. Taut Sjunga rekomendavo imtis sankcij, britai ir pranczai grasino atsakomosiomis priemonmis, bet nieko nebuvo padaryta. Mussolinis pasimgau damas erzino Austrij Piet Tirolyje. Iki 1939 met gegus 22-osios Plieno pakto" ir kito ingsnio Berlyno Romos aies sudarymo jis mgo puikuotis savo nepriklausomybe nuo Vokietijos. Ispanai vaidijosi jau daugiau nei du deimtmeius. Dar daugiau bdos jie pri sidar sivl pilietin kar kaip tik tuo metu, kai visoje Europoje komunist ir faist priepriea buvo bepasiekianti apogj. Dl ios prieasties karinis maitas 1936 metais patrauk Hitlerio ir Stalino dmes. Ispanija buvo paversta lykiau si Europos politini eksperiment laboratorija. Treji kani metai baigsi triu kinaniu demokratijos pralaimjimu. Konflikto aknys gldjo giliai kupinoje sukrtim Ispanijos istorijoje, poliarizuotoje visuomenje ir sunkiai sprendiamo je ems problemoje. Daugiau nei pus emi priklaus vos vienam procentui alies gyventoj. Didioji dalis valstiei gyveno i mayi sklypeli ar pusvel iui samdsi emvaldiams. Negausi darbinink klas smarkiai nukentjo nuo depresijos. Romos katalik banyia, kur dominavo ultrareakcinga hierarchija, ne juokais kiosi ekonominius reikalus, nes turjo dideles ems valdas ir daugelio bendrovi, pradedant Banco Espiritu Santo" ir baigiant Madrido tramvajais, kontrolinius akcij paketus. Kariuomen, kurioje vienam karininkui teko itin maai kareivi, buvo ultramontanistik ir monarchistik nuotaik bastionas. Taigi kunigai, emvaldiai ir karininkija sudar sustingus ir nepajudinam socia lin tvirtov, nuolatos trukdiusi gyvendinti bet kokias reformas, galjusias pakenkti j interesams. Netekusi vilties liaudis nuomiai protestavo, danai savo pykt nukreipdama prie klerikalus. Ir tarp pietini rajon kaimo samdini, ir Barselonos darbinink profsjungose aktyviai veik anarchistai. Separatistins nuotaikos vyravo kai kuriose Katalonijos srityse, bask krate, kiek maiau

976

TENEBRAE

Galisijoje. Maroke, kur 1925 metais baigsi ilgas karas su rif gentimis, viepa tavo karikiai. 1930 1931 metais eilinis Ispanijos politini spuokli vystelji mas nuvert karin diktatori generol Primo de River. Prasidjo Dictablanca ilgas tarpuvaldio laikotarpis, karalius Alfonsas atsisak sosto ir buvo paskelbta Antroji respublika. Per penkerius konstitucins vyriausybs metus (1931 1936) suirut virto visiku chaosu. 1931 metais primas Toledo arkivyskupas buvo itremtas u tai, kad pasisak prie respublik. Kitais metais generolai sureng nenusisekus perversm. 1933-aisiais alies piet emvaldiai, uuot leid vykdyti reform, nesileido valstiei savo emes. Nepavyko gyvendinti statym, kuriais mokyk los buvo paskelbtos valstybinmis ir buvo leidiamos ituokos, taip pat kuriais Banyi buvo siloma atskirti nuo valstybs. Agrarin reforma anuliuota ir kon fiskuotos ems grintos buvusiems savininkams. 1934 metais rytingas Asturijos achtinink streikas peraugo separatistin sukilim, kur pavyko numalinti tik praliejus daug kraujo. Per rinkimus 1936 met vasar triumfavo kairiosios pakraipos Fronte Popular, arba Liaudies Frontas", kur sudar respublikonai, socialistai, katalonai ir komunistai. Bet tuo metu alies vyriausyb jau menkai kontroliavo padt. Nepaklusns valstieiai uiminjo dvarus. Darbininkai reng vien visuotin streik po kito. Katalonai paskelb autonomij. Vis daugiau mo ni buvo nuudoma dl politini prieasi, vis daugiau banyi buvo padegi njama. iandien mes dalyvaujame demokratijos laidotuvse", 1936 pareik palikdamas post katalikas ministras pirmininkas. alis darsi nevaldoma. met liepos 18 dien generolai smog dar kart. Generolas Franciskas Francas (1892 1975) paliko savo dalinius Kanar salose ir atvyks Titvan paskelb manifest: Ispanij reikia gelbti nuo raudonosios revoliucijos; iaurs Afrikos armija nedvejodama pasisianti savo maur dalinius. Kryiaus ygyje prie marksizm, pasak vieno respublikon alininko, maurai turjo kautis prie katalikus"5 0 . I pat pradi politinis spektras Ispanijoje buvo nepaprastai vairus ir sud tingas. Kortesuose Liaudies frontui oponavo deiniosios pakraipos koalicija, apimanti Accin Popular, arba Liaudies veiksmus", ir Primo de Riveros snaus neseniai kurt faistin Falange Espaola. Kairioji komunist partija turjo tik 16 i 277 Liaudies fronto viet, palyginti su 89 Largo Caballero vadovaujam socia list ir 84 Manuelio Azanos kairij respublikon mandatais. Taiau pilietinio karo tampa ikl pirmsias gretas dvi smurtingiausias ir radikaliausias grupuo tes. Falangai buvo lemta tapti pagrindiniu politiniu kariuomens rankiu. Komu nistai atliko svarbiausi vaidmen apgultoje Respublikoje. Frankas teig ir, ko gero, pats tikjo, kaunsis tam, kad ukirst keli bolevizmui. Jo kis buvo: Fe ciega en la victoria Aklas tikjimas pergale". Kas kad komunistin grsm buvo perdta svarbu, jog daugelis ispan jos bijojo. Jam teikiama parama politiniu ir geografiniu atvilgiu buvo labai marga. Kai Franko armijos daliniai pasiskelb sukil Maroke, jie maitavo prie Ispanijos Respublikos vyriausyb Madride, tuo metu vadovaujam Azanos. Armija galjo
977

EUROPOS

ISTORIJA

tiktis vis didij Ispanijos miest gul bei sukarint falangist bri para mos, o kai kuriuose rajonuose ir ultrakatalikik dalini Requetes, ilikusi nuo karlist laik. Apskritai frankistai galjo neabejoti, jog juos politikai parems katalik hierarchai, stambieji emvaldiai ir visi, kam labiausiai rpjo, kad bt atkurti statymai ir tvarka. Nuo pirm dien jie susilauk karins pagalbos i Portugalijos, nacistins Vokietijos ir faistins Italijos. Portugalija pasil saugias bazes. Kariniai vokiei Kondoro" legiono lktuvai utikrino pranaum ore. 1937 met pradioje ital kariai um Balear salas ir pietin pakrant Malagos apylinkse. Vyriausyb prieingai bema neturjo profesionali kari. Prajus kuriam laikui ji parengs ir pasis front reguliarius dalinius, bet didia dalimi teko pasikliauti ginkluotais briais, suburtais vairi kairiosios pakraipos grupuo i: socialistins PSOE (Ispanijos socialistins darbinink partijos), anarchistins FAI (Iberijos anarchist federacijos), marksistins, bet antistalinistins POUM, U G T (Visuotins dirbanij sjungos) ir komunist vadovaujamos C N T (Nacio nalins darbo konfederacijos). Vyriausyb galjo tiktis, kad politikai j rems kaimo valstieiai, miest darbininkai, visi nemgstantieji dvasinink ir tie, kuriems rpi isaugoti konstitucin vyriausyb. I pat pradi vyriausyb susilau k usienio paramos: tank, lktuv, audmen ir patarj i SSRS bei savanori Internacionalinse brigadose j kovsi apie 50 000. Reikia pasakyti, kad vliau, 1938 1939 metais, faist propagandos vaizduotas komaras ities virto tikrove. Vyriausybei mus vadovauti daktarui Negrinui, vir joje pam komunistai kie tos linijos" alininkai, o valstybin saugumo agentr SIM (Karini tyrim tarny b) m tiesiogiai kontroliuoti sovietin GPU. Ispanijos Respublikos auksas, isistas saugoti Odes 1936 met rugsj, taip ir nebuvo grintas, [ a d e l a n t e i ] Kovos vyko ilgai, su pertraukomis, danai be tvarkos (r. III pried, 98). Padri k ir nirting susirmim bta daugiau nei paruot kampanij ar gerai suplanuo t mi. Unugaryje abi puss ud belaisvius ir civilius gyventojus. Strategin padtis nebuvo paprasta. Po pirm susirmim, kai neatlaikiusios artilerijos ugnies Madrido ir Barselonos gulos buvo priverstos paklusti vyriausybei, jos rankose atsidr didioji krato dalis, iskyrus iaurvakarius La Korunijoje ir pieiausias Sevilijos apylinkes. Bet kai frankistai vl sitvirtino palei Portugalijos sien ir um itin svarbi Toledo tvirtov, jie sugebjo pamau apsupti vyriausybs cita deles iaurinje pakrantje ir koridoriuje", jungianiame Madrid su Valensija. Frankist kariuomen sikr Brge, jos tabas Salamankoje, o vyriausyb Valensijoje. Nacionalistai metus laik apsiaut Ovjed, vokieiai 1937 met balan d subombardavo Gemik, 1938 metais vyko verlios operacijos siekiant kontro liuoti Ebro pakrantes ir Teruelio tvirtov, o 1939-aisiais apgulties pirmiausia neatlaik Barselona (saus), paskui ir Madridas (kov) tai buvo vieni svarbiausi to meto vyki. Barselonoje, labiausiai palusiame Europos mieste", kur katalonai ir anarchistai buvo nusistat prie bet koki ispan valdi ir raudonj, ir baltj, tragedija baigsi klaikiomis udynmis, kurias vykd ir pralaimj komu nistai,
97 8

ir

buv

bendraygiai

anarchistai.

Kovo

29

dien

maitininkai

ADELANTE!
)36 met rugsj Kominterno propagandos virininkas Vakar Europoje patar Maskli telkti Internacionalines brigadas, kurios kautsi u Ispanijos Respublik. is suma'mas kilo Pranczijos komunist partijos nariui Mouriceui Thorezui, prisiminusiam iternacionalin Raudonosios Armijos legion", kuris kovsi per Rusijos pilietin kar1. Taigi nors buvo tikinama, neva brigadose spontanikai susibr savanoriai, nuo it pradios jos kuo klusniausiai vykd komunistini organizacij nurodymus. Briga is nesikov reguliari Ispanijos Respublikos kariuomens dalini sudtyje; visa kari ir politin j vadovyb buvo paskirta komunist, o visus karius kruopiai tikrindavo >viet agentai. Brigad kiai buvo: Ispanija - Europos faizmo kapo duob. No saran! (Jie nepraeis!) ir Adelante! ( priek!) Pagrindinei verbavimo bstinei Paryiuje vadovavo Jozipas Brozas, slapyvardiu :as, busimasis Jugoslavijos diktatorius. Bstin organizavo slapt geleinkel" trupinusi uverbuotiesiems suklastotus pasus, sisdavo juos prie Ispanijos sienos, o ten - pagrindin brigad baz Albasetje. Ekonomins krizs apimtoje Europoje netrko savanori kariauti Ispanijoje - bedar a i darbinink, pabgli i faistini valstybi ir maiting intelektual. I 50 000, iriavusi Internacionalinse brigadose, daugiausia atsiunt Pranczijos Confdration nrale du Travail ir Dpartement de Le Nord, Belgijoje veikianios lenk maum ganizacijos bei kairieji vokieiai, ivaryti tremt. Atuoniasdeimt procent j buvo irbininkai. Be to, fronte jau kovsi nemaai usienio savanori. Jie sudar vokiei, J, prancz ir brit kolonas" (r. III pried, 99). Tarp j vad buvo Carlo Rossellis, faistinio Italijos kaljimo pabgs socialistas, ir Hansas Beimleris, vokietis, paspru k s i Dachau. Nors intelektualai sudar menk savanori dal ir buvo balsingi, jie atsiliep resblikon auksm, danai n nesuprat vyki esms: Daugyb igirdo j tolimuose pusiasaliuose, Snaudianiose lygumose ir nykiose vej salelse Ar lyktaus miesto irdyje; Igirdo ir patrauk jo link kaip kirai ar gli sklos2. Brigad vadai neturjo karo patirties. Vyriausiasis vadas Andr Marty, katalon eivis i Perpinjano, vadovavo prancz laivyno maitui prie Odesos 1919 metais, riausiasis karinis patarjas pulkininkas Karolis Swierczewskis, slapyvardiu Valteris, ivo lenk karininkas, dirbs soviet saugumo tarnyboms ir profesoriavs Frunzs ro akademijoje Maskvoje. Generalinis inspektorius Luigi Longas ir vyriausiasis poli is vadovas Guisepp di Vittorio buvo ital komunistai. Vienintelis parods tikr talen- Lazaris Sternas, slapyvardiu generolas Klberis, Austrijos ydas i Bukovinos, srjs bolevik pus, kai Rusijoje j pam nelaisv. Kaip ir daugel jo draug, alino sakymu grus Rusij Stern suaud. Vyrams drsos nestigo. Jie gyveno baisiomis slygomis, o drausm be galo grieta: menkiausi nusiengim baudiama mirtimi. Savanoriai kovsi desperatikai drsiai.

979

EUROPOS

ISTORIJA

Antai per Madrido apgult 1936 met lapkrit brit batalionas neteko tredalio kari. Prie Charamos i 600 to paties dalinio kari uvo 3753. Blogiausia, kad brigados privaljo brutalia jga slopinti socialistus ir anarchistus - buvusius komunist bendraygius. 1938 metams baigiantis Kremlius paadjo ivesti brigadas. Pasitrauk madaug 12 000 kari; 6000 vokiei neturjo kur dtis. Per lapkriio 15 dien Barselonoje vyku s atsisveikinimo parad, kurio dalyviai laik Negrino, Azafios ir Stalino portretus, kalb sak La Pasionaria": Js esate istorija <...> Js esate legenda <...> Mes nepamirime js. O kai taikos alyvmedis vl ileis lapus ir ie persipins su pergalingosios Ispanijos Respublikos 4 laurais <...> grkite! Vliau, kai Vakar valstybs stojo prie faizm, internacionalini brigad veikla Ispanijoje buvo nuviesta kur kas palankiau. I tikrj j gretose vislaik kovsi maiau kari nei usieniei, tarnavusi Frankui. Tarp pastarj bta reguliarij faistini kariuomeni kari, idealist savanori ir tikr tikriausi avantirist, tarkim, generolo ODuffy'o airi brigada. Norint susidaryti tikresn vaizd, reikia palyginti savanorius, komunist uverbuotus 1936-1937 metais, ir vyrus, kuriuos faistai prisiviliojo ir Ispa nijoje, ir per Antrj pasaulin kar. [l a t v ij a ]

triumfuodami eng Madrid, kur Liaudies fronto Gynybos tarybos likuiai gal gale pasmerk komunistus. Per pergals parad Frankas pagaliau galjo rti savo kius: Hay orden en el pais" (alyje tvarka") ir Espana, una, gran de, libre" (Ispanija viena, didi ir laisva"). Respublikon vadai spruko. Per Pir nus pasipyl tkstaniai pabgli5 1 . Keturiasdeimt met Ispanij savo gniau tuose tvirtai laik faistai, [ f a r a o n a s ] Danai aikinama, neva Frankas pasieks pergal prie Ispanijos liaud", kaip j pavadino jo oponentai, dl geresns ginkluots ir usienio paramos. Bet tiesa buvo kiek sudtingesn ir kiek nemalonesn. Visa Ispanijos liaudis" nepalaik vienos puss, kaip ir visos antidemokratins" jgos. Sunku pasakyti, kas labiau pakenk Ispanijos Respublikai nacionalistiniai elementai ar totalitariniai ele mentai j pai gretose. Frankui pavyko suvienyti savo alininkus; respublikonai nesugebjo sutelkti vieningos ir veiksmingos demokratijos. Ispanijai pilietinis karas virto tragika pamoka, rodania broludikos neapy kantos padarinius. Skirtingais vertinimais, uvo nuo 400 000 iki milijono mo ni5 2 . Europai tai buvo dar viena pavaizdi pamoka, kaip drausmingos maumos gali paimti valdi alyse, kuriose leidia joms ikilti. Be to, kadangi Vakarai ai kiai simpatizavo pralaimjusiesiems respublikonams, jie gerokai perdjo faizmo grsm ir tuo pat metu gerokai menkino raudonosios mklos" pavoj. Po nepa geidaujamo Franko laimjimo demokratinse Vakar alyse sivyravo antifais tins" nuotaikos, tuo laikotarpiu nusakiusios t ali prioritetus. Frankas sustip rino Vakar ryt duoti atkirt Hitleriui bei Mussoliniui, o kartu atlaidiau velgti Stalin. Po 1939 met kovo jokiam Vakar politikui nebt pavyk ro dyti, kad komunizmas kelia toki pat grsm kaip ir faizmas.
980

TENEBRAE

FARAONAS
Generolo Franko mauzoliejus Kuel de Morose, Faleno ups slnyje netoli Madrido, buvo pastatytas po jo pergals 1939 metais. Jj sudaro milinika poemin bazilika, didesn u v. Petro Romoje; patekti j j gali granite ikaltu tuneliu, kurio onuose - uvusij pilietiniame kare kapai. Bazilikos eksterjer puoia didiausias kada nors pastatytas krikionybs simbolis" - 150 metr aukio ir 181,74 tonos svorio akmeninis kryius1. Mauzoliej pastat vergikai dirb karo belaisviai, paenklinti raide T" (trabajador arba darbininkas"). Du deimtmeius jie vargo statybos aiktelse ir karjeruose, be to, buvo varomi j pamaldas netoliese esaniame Eskoriale. Oficialiai belaisviai dirbo Kalts ipirkimo darbu valdybai" - pavadinimas, primenantis nacist kius. Sakoma, kad 1940 metais apsilanks statyboje vienas nacist karininkas paklauss: Kas jis [Fran kas] tariasi ess - naujasis faraonas?"

Gan ironika, taiau Frankas pasiek pergal per vlai, todl nebesukliud bendrai vyki eigai. Jeigu faizmas Ispanijoje bt triumfavs 1937 ar 1938 metais, galimas daiktas, Vakarai bt laiku pastebj pavoj ir Hitler sutramd dar nespjus pasireikti. Ko gero, tuomet bt buv ivengta visos tos apgailtinos nuolaidiavimo jam istorijos. Taiau per tuos trejus pilietinio karo Ispanijoje metus diktatori jga vis augo, ir kolektyvinio saugumo galimyb liko neinaudota. Kolektyvinis saugumas" buvo vienas i keli negyvendint sumanym Vakar valstybi ir ypa Britanijos, kuri kaip niekas kitas mokjo priversti kitas alis kautis dl jos interes. Diskusijos iuo klausimu prasidjo dar 1933 met pabaigoje, kai Hitleris pirm kart nutrauk Vokietijos naryst Taut Sjungoje. Ligi tol Vakarai bema nesijaudino, nes Soviet Sjunga jiems tiesiogiai negras. Taiau netramdomos nacistins Vokietijos Vidurio Europoje perspektyva kl kur kas realesn pavoj. Londonui ir Paryiui geriausia ieitis buvo atgaivinti stra tegin Didiojo karo trikamp ir pasitelkti pagalb Soviet Sjung kaip atsvar Vokietijai. Ypa britai nuo 1917 met tikjosi padaryti jim. inoma, bta tam tikros visuomens opinijos problemos, mat Vakar politikai mgo plsti sovietin komunizm, bet sumans diplomatai lengvai sugebjo rodyti, es sovietinis rei mas dabar pasieks konstruktyv etap, o Stalinas demokratikesnis u Lenin ir Trock. Taigi per pat didiausios Europos istorijoje masini udyni kampanijos kart Stalinas buvo padarytas respektabiliu asmeniu ir priimtas taiki taut glb. Hitlerio atstovas atauktas i Taut Sjungos 1933 met spalio 14-j; Stali no atstovas Maksimas Litvinovas paskirtas 1934 met rugsjo 18-j. Stalinas velg kelis suartjimo su Vakarais pranaumus. Padidt prekybos apimtys, kartu ir technologij importas. Pagert SSRS vaizdis, o naciai nenu tuokt, kas dedasi. Itikimos Maskvai usienio ali kompartijos galt bti tei sintos ir, stojusios Liaudies frontus, kaip tai vyko Ispanijoje, siskverbti demo kratinius parlamentus bei profsjungas. Vl ikilo vieosios opinijos problema,

981

EUROPOS

ISTORIJA

:adangi stalinistai mgo vadinti demokratikus politikus kuo tik nori, pradedant buruaziniais inaudotojais" ir baigiant tarptautinio imperializmo liokajais". Vis llto tai nereik, kad Stalinui tekt nutraukti slaptus santykius su Berlynu ar :ad jis prarast galimyb ilgainiui sudaryti sandr su Hitleriu. Kol kas jis turjo isik pasirinkimo laisv. Kelerius metus nacistai velg besiblakanias Vakar valstybes su prastai lepiama panieka. Kiekvienas i valstybi ingsnis buvo pratingas Versalio usitarimams. 1934 met liep nacistin Vokietija vos nevykd perversmo Austijoje, kur nuud kancler daktar Engelbert Dolfuss jo Tvyns frontas ukr vienpartin, bet antifaistin valstyb. 1935 metais nacistai vent Saaro :rato prisijungim po Versalio sutarties numatyto plebiscito, paskui skubiai grino karo prievol, atkr karines oro pajgas ir atsisak vykdyti sutarties numaytus reikalavimus nusiginkluoti. 1936 met nacistin Vokietija atvirai paeid Versalio sutart vl uimdama demilitarizuotj Reino srit. 1937 metais ji pasi rauk i Didiosios Britanijos remiamo Intervencijos sustabdymo komiteto, kuris tengsi neleisti usienio jgoms dalyvauti Ispanijos kare, ir pasira Antikominerno sutart su Italija. 1938 met kov Hitleris organizavo Anschluss, arba susiiingim", su Austrija, paskelb Didj Vokietijos Reich ir triumfuodamas enf

Vien (r. III pried, 97). Vis laikotarp Hitleris gyrsi Vokietijos perginklavimo mastais juos perd-

amas. Jis neprasitar jau saks savo pavaldiniams rengtis karui, [ h o s s b a c h a s ] Tai tereikia, kad Hitleris jau buvo sudars paskesni vyki grafik; anaiptol idysis konfliktas, kuriam ruosi Vokietijos pramonininkai ir kariuomens vadai, uvo numatytas tik 1942 metais, o dabar Hitleris laiksi blefo ir grasinim takti:os, kuri buvo taikliai pavadinta taikios agresijos" politika. Jis jaut gals gauti ai, ko nori, be karo ar daugi daugiausia vietiniais konfliktais. Todl 1938 met lavasar m bambti apie nepakeniam vokiei priespaud ekoslovakijos Sudetuose. Dabar Vakar vadovai nebegaljo nepastebti, kad nacistin Vokietia pasiryusi ekspansijai ir kad kolektyvinio saugumo sistema neduoda joki :onkrei vaisi. Taigi Britanijos ministro pirmininko Neville'io Chamberlaino laakinti jie msi nuolaidiavimo politikos. Chamberlainas puikiai suvok, kad aujas karas Europoje sulugdyt sunkiai atsigaunani jos ekonomik ir pakirs Britanijos kaip imperijos padt kolonijose. Nuraminimo politika kad ir kaip vliau vertinama nebtinai buvo vien eminantis nuolankumas. Joje bta ir realizmo, ir kilniadvasikumo element; lerybose su Vokietija atsisakyta cinizmo, anksiau pasireikusio brit ir prancz antykiuose su Italija. Chamberlainas puikiai inojo, kad 1935 met gruodio ioro-Lavalio pakto, kuriuo Italijai paprasiausiai tyliai leista upulti Abisinij, uvo isiadta ir Londone, ir Paryiuje, o j sumaniusiems tai kainavo postus. Be , prajus dvideimiai met po Didiojo karo, bema visi liberalai sutar, kad okieiai pagrstai skundiasi dl savo maum padties Ryt Europoje. Daug kas ritar ir 1933 met MacDonaldo planui, kuriame buvo siloma ginkluots Euro> o je pusiausvyra, o ne aminai ilaikyti sjungininki karin pranaum. Karo
Q0

TENEBRAE

HOSSBACHAS
1937 met lapkriio 5 d., nuo 16.15 iki 20.30 Reicho kanceliarijoje Berlyne vyko pasi tarimas. Jame dalyvavo tokios ymybs kaip Gringas, Neurathas ir Raederis. Kalb apie galimybes stiprinti ms pozicijas usienio politikoje pasak Hitleris. Kalbos turinys, melodramatikai pareik Hitleris, jo mirties atveju turi bti laikomas jo testa mentu. J inome i memorandumo, parayto Hossbacho - mogaus, protokolavusio pasitarim: Vokietijos politikos tikslas - garantuoti ir isaugoti Volksmasse, arba tautin bendrij, ir j didinti. Svarbiausia - erdvs klausimas <...> Vokietijos politika turi atsivelgti du neapykantos kupinus varovus - Didij Britanij ir Pranczij, kurioms Vokietijos galyb <...> nelyginant raktis po oda. Vokietijos problem tegalima isprsti jga, o tai visuomet pavojinga <...> Vis dar lieka klausimas kada ir kaip. Nagrintini trys atvejai: I atvejis: 1943-1945 met laikotarpis. Po jo, ms manymu, padtis gali keistis tik blogj pus <...> Jei Fiureris dar bus gyvas, jis tvirtai pasirys ne vliau kaip iki 1943-1945 met isprsti Vokietijos erdvs problem. II atvejis: Jei vidines rietenas Pranczijoje <...> sitrauks visi pranczai, vadina si, atjo metas imtis veiksm prie ekus. III atvejis: Jeigu Pranczija bus taip sivlusi kar su kita alimi, kad negals veikti prie Vokietij <...> ms pirmasis tikslas - tuo paiu metu susidoroti su ekoslovakija ir Austrija <...>. Turdama unugaryje Rusij, Lenkija nebus linkusi veltis <...>. Turint galvoje Japonijos nusistatym, Rusijos karinis sikiimas daugiau negu abejotinas <...>. Veikiausiai Didioji Britanija, kariaujanti su Italija, nusprs neiti prie Vokietij <...>\ Hossbacho memorandumas daniau nei bet kuris kitas dokumentas pasitelkiamas ginijantis, kas sukl Antrj pasaulin kar. Sjungininki kaltintojai parod j per Niurnbergo proces ir juo pasinaudodami kaltino Goring ir kitus prisidjus planuojant 1939-1945 met kar. Taiau memorandumo reikm gerokai sumajo, kai brit isto rikas rod, jog dokumentas nepatvirtina Niurnbergo kaltintoj nuomons. Atvirkiai: jis rods, kad 1937 met lapkrit vokieiai neturj konkrei karo plan ir kad Hitleris aikiai nevertins susidaranios padties. Fiureris tik gantinai neaikiai vapjs apie labai riboto karo 1943-1945 met laikotarpiu galimyb: Didija dalimi Hitlerio pasisakymas atspindi jo svajones <...> Jis neatskleid slap iausi savo mini <...> Memorandumas sako mums tai, k mes ir taip inome kad Hitleris (kaip ir visi kiti Vokietijos valstybs veikjai) ketino paversti Vokietij galingiausia Europos valstybe. Jis dar sako mums, kaip, Hitlerio spjimu, tai galt vykti. Bet jo splions nepasitvirtino. Jos bema visikai neatitinka karo pradios 1939 metais. Jei mogaus, kuris veriasi arkli lenktyni rezultat spjimu, prognozi tikslumas bt toks menkas kaip Hitlerio, jis greitai prarast visus klientus <...>2 A. J. P. Tayloro vertinimas kelia dar didesn nuostab todl, kad is istorikas gar sjo kaip germanofobas.

983

EUROPOS

ISTORIJA

t kritikai pasmerk Taylor u tai, kad is neva nepaiss istorinio konteksto" ir naci ekspansionizmo raidos. Jie teig, es 1937 met gruodio viduryje Vokietijos kariuomen gavusi naujus nurodymus ir turjusi suplanuoti karin agresij prie Aust rij ir ekoslovakij. J manymu, ie nurodymai patvirtina, kad jie teiss, manydami, jog memorandumas ir pasitarimas reicho kanceliarijoje ymi met, nuo kurio Treiojo Reicho ekspansija nustojo buvusi slapta ir pasidar atvira3. Jiems nerpi, kad Vokie tijos karin agresija prie Austrij ir ekoslovakij nevirto tikrove, kaip ir kiti klaidingi Fiurerio scenarijai. I esms, paneigdamas beveik visuotin nuomon, kad Hitleris suplanavo Antrj pasaulin kar", Tayloras nepagrstai kaltinamas mginimu iteisinti Hitler. Tayloras skmingai rod, kad Fiureris turjo agresyvi ketinim, bet nesugebjo suformuluoti sisteming karo plan. Prajus bema trims deimtmeiams, ginuose dl to, kas sukl Antrj pasaulin kar, nuostabu tai, kad visikai neminimas Stalinas ar kintanti Vokietijos ir Soviet Sjungos politikos sveika. Visi diskusijos dalyviai, Tayloras taip pat, apsiriboja Vokie tijos ketinim analize. Visiems atrod neverta nagrinti SSRS ketinimus. SSRS archyv durys istorikams buvo utrenktos. Jeigu esama sovietinio Hossbacho memorandumo atitikmens, jis dar neivydo dienos viesos. Nemanoma suinoti, ar Stalinas galvojo apie kar panaiai kaip Hitleris. Kadangi nesama dokument, rodani Stalino ketini mus, dauguma diskusijos dalyvi nutar apsimesti, jog nra ko nagrinti. Per ilg dokumentais pagrstos istorijos raymo tradicij susiklost du prieingi poiriai. Pasak vien, jei dokumento nra, vadinasi, nieko nevyko. Kit poir gerai atspindi Tayloro menkintoj suformuluotas Tayloro dsnis": dokumentai nieko nerei kia. Abu ie kratutinumai vienodai kenksmingi.

vadai teig, kad Sjungininks tegalinios veiksmingai sukliudyti Vokietijos agresijai Rytuose dviem bdais taiau bendradarbiavimas su Stalino Raudon ja Armija kl daugyb pavoj, o tiesiogini veiksm prie Vokietij Vakaruose tebuvo galima griebtis pradjus didelio masto kar, kurio ivengti Vakarai taip nuoirdiai troko. Turint visa tai galvoje, negalima smerkti Chamberlaino u tai, kad is susitikinjo su Herr Hitler" Vokietijoje ar stengsi isprsti Sudet klau sim. Klaida buvo ne tai, kad buvo deramasi tiesiog derybinink sugebjimai ir prioritetai kl abejoni. Chamberlainas atrod kaip riukas, atjs lito nar v; net graudu darsi matant, kad jis ninieko neino apie tolim krat", kurio likimas sprendsi. Kita vertus, nereikia manyti, kad Vakar valstybs nuolaidia vo tik Hitleriui. Nuolaid politika dar ilgai bus taikoma iek tiek vliau bendrau jant su Stalinu. Demokratins vyriausybs, kurios nepaiso morals princip derdamosi su diktatoriais, atsiduria pavojuje5 3 . Miuncheno kriz, kaip j vliau imta vadinti, prasidjo 1938 met rugsj Hit lerio sumanytu laiku ir su ja niekas nemgino rimiau kovoti. Ji kilo dl Vokie tijos ksl Pranczijos sjunginink ekoslovakij, taiau Pranczija laiksi
984

TENEBRAE

atokiai. ekoslovakijos vyriausybei nebuvo leista dalyvauti svarbiausiose disku sijose; niekam nerpjo, kad ekoslovakija ilikt pajgi gintis. Derybose turjo bti nubrta Vokietijos ekspansijos Rytus riba, taiau jos vyko nedalyvaujant dviem labiausiai suinteresuotoms alims Lenkijai ir Soviet Sjungai. Pastaro sios turjo parodyti Hitleriui, kaip jis rizikuojs. Taiau Vakar derybininkai nepadjo ant stalo savo stipriausij kort. Hitlerio nuojauta neapgavo: niekas nepaprietaravo liausioms jo pretenzijoms. Tai kartu su bekraiu Chamberlaino patiklumu nulm baigt. Nors jo veido bruoai iurkts ir negailestingi, sak apie Hitler Chamberlainas, man susidar spdis, kad iuo mogum galima pasitikti"5 4 . Chamberlainas lanksi Vokietijoje tris kartus. Berchtesgadene rugsjo 15-j jis gavo Hitlerio reikalavim atiduoti Sudet krat neabejotinai paskutin Fiurerio reikalavim". Chamberlainas priadjo j itirti. Godesberge rugsjo 23-j jis netiktai sulauk ultimatumo per penkias dienas ikeldinti gyventojus i Sudet krato ir atiduoti j Vokietijai. Ultimatum atmet Didiosios Britanijos ministr kabinetas ir visos suinteresuotos alys. Pranczija ir Vokietija pradjo mobilizacij. Miunchene rugsjo 29 30 vyko paskutinis Chamberlaino susidri mas su Hitleriu dalyvaujant Daladier ir Mussoliniui, kurie ir pasil surengti susitikim. Chamberlainas teik memorandum, kuriuo pritar (nepriimtinam) Godesbergo ultimatumui. Paskui, savo ikilij koleg padedamas, jis perdav ultimatum ekams, susispaudusiems gretimame kambaryje ir vert juos pat virtinti nepriimtina arba atsakyti u padarinius. Galop Chamberlainas paadjo sjungininki garantij apkarpytai ekoslovakijos valstybei, netekusiai puiki pasienio tvirtinim, bei sura Didiosios Britanijos ir Vokietijos draugysts sutar ties projekt. I lktuvo jis ilipo mosuodamas popieriumi, kuris, jo teigimu, atneis taik ms laikais". Chamberlainas elgsi visai kaip Britanijos Usienio reikal ministerija, tais paiais metais patarusi Anglijos futbolo rinktins nariams prie rungtynes Berlyne Vokietijos komand pasveikinti nacist gestu. Trys Chamberlaino susitikimai su Hitleriu laikytini viena i labiausiai eminan i kapituliacij per vis istorij. Negailestingj spaudiami, naivuoliai ivien su bevaliais gavo riestainio skyl. Chamberlainas neturjo nusileisti jokiems Fiurerio reikalavimams pirma labai tvirtai nesusitars dl ekoslovakijos saugumo, bet nusileido. ekoslovakijos prezidentas Benes neturjo teiss savo parau atiduo ti dal alies teritorijos, apsiribojs vien asmeniniu protestu, bet pasira. Kuo tai baigsi, Bendruomeni rmuose apibendrino Churchillis:
Prikio pistolet ir pareikalavo svaro sterling. J gavs, prikio pistolet ir pareikalavo dviej. G alop diktatorius sutiko paim ti 1 svar, 16 ilin g ir 6 pensus, o likusi dal paadais ateityje rodyti ger vali < ...> M es pralaim jom e, nors n nekariavom e" .

Churchillis dar ra, kad Britanija turjo rinktis gd arba kar"; mes pasi rinkome gd ir gausime kar". Po pusmeio ekoslovakijos likuiai subyrjo ir Hitleris eng Prah. Miuncheno vykiai, be abejo, ymjo lemiam tarpukario diplomatijos psicho login moment. Karas netapo neivengiamas, taiau diplomatai sukl painiav,
985

EUROPOS

ISTORIJA

dl kurios buvo padarytos dvi lemtingos ivados. Pirma, ie vykiai tikino Hitle r, ko gero, ir Stalin, kad taiki agresija ir toliau duos dividend. Antra, po j Vakarams susidar spdis, kad derybos su nacistais buvo klaida. Per kit aidi mo klin, kai i emlapio buvo matyti, kad grsm kils Lenkijai, Miuncheno vykiai garantavo, jog Hitleris ir Stalinas stengsis vykdyti agresij taikiais bdais, Vakarai mgins juos sulaikyti nesileisdami derybas, o lenkai kaip manydami sieks ivengti ekoslovakijos likimo. Receptas buvo mirtinas. Daugybje knyg apie Europos istorij 1939-ieji vadinami metais, kai pasau lis vl pradjo kariauti", arba kitais t pai prasm turiniais odiais. Visose chronologinse lentelse, iskyrus kadaise ileistas SSRS, jie ymi Antrojo pasau linio karo pradi". Tai tik rodo, kokie egocentriki kartais bna europieiai. Karas jau siaut atuonerius metus. Japonija siver Mandirij 1931-aisiais, o Vidurio Kinijoje kariavo nuo 1937-j. Nuo 1938 met rugpjio palei Mongolijos sien japonai sivl kov su soviet Raudonja Armija. Per konflikt Japoni ja prisijung prie Vokietijos ir Italijos, tapdama Aies valstybi bloko dalimi. Tai gi 1939 met vykiai tebuvo Europos prisijungimas prie jau esam karo teatr. itaip kampanijos, kurias lig iol buvo galima apibdinti japon kiu Azij azijieiams", gavo antr europin mat. Karas i regioninio virto globaliniu. Kartais j dar vadina Hitlerio karu", bet is pavadinimas taip pat netikslus. Laikotarpiu iki 1939 met persiginklavimas dar labiau didino tamp. Ginkluo t modernizavo visos galingosios valstybs. Prie dvejus metus Churchillio reika lavimu Didioji Britanija nusprend iplsti ir perginkluoti Karaliksias karinio oro laivyno pajgas. Tai utikrins ios valstybs ilikim. Tuo pat metu Pranc zija steig nauj Gynybos ministerij ir nacionalizavo didiul Schneiderio-Creusot koncern. Tai buvo enklas, bylojantis, kad Europos ali vyriausybs rengia si ilgam konfliktui, kuriame stipri pramon vaidins tok pat svarb vaidmen kaip ir parengti vyrai. Specialist tyrimai rod, kokios ymios permainos ioje srityje vyko per deimtmet.
JAV Gamyba (1938) (1932 BNP = 100%) Santykin gam ybos galia (pasaulin gam yba = 100%) 1929 1938 Karins ilaidos (19331938), mil. svar sterl. Santykinis karinis potencialas (1937) (pasaulinis = 100%) 41,7 10,2 4,2 14,4 14,0 56 1175 1201 1088 3540 2808 43,3 28,7 9,4 9,2 6,6 4,5 11 13,2 5 17,6 153 143 108 211 258 DB Prane. V okiet. SSRS

Vertinimai, be abejo, vairuoja, taiau Didiosios Britanijos duomenys rodo kai kuriuos nenuginijamus faktus. Totalitarins valstybs kur kas maiau nukentjo nuo ekonomins krizs negu demokratins Vakar alys. Pirmj karins ilaidos dvigubai virijo vis Vakar valstybi kartu pamus. Kiekvienos
986

TENEBRAE

pirmj santykinis karinis potencialas"

skaiius,

pagrstas sugebjimu

paversti pramonin gali karine remiantis tokiais rodikliais kaip stakli nau mas buvo daugma lygus ir atitiko Britanijos ir Pranczijos potencial kartu pamus. Italijos karinis potencialas buvo visai menkas, o Japonijos, pasak kiek paaipi vertinim, tik 3,5% pasaulinio. Vis kit pasaulio ali karinis poten cialas tesudar 10 procent. Nereikjo bti genijumi, kad padarytum ivad: Stalinas ir Hitleris jau turjo karo mainas, gerokai pranokstanias vis kit Europos ali. Jei JAV likt nuo alyje, Vakar Europai bt labai sunku sulaikyti Stalin ar Hitler. O jei Stalinas ir Hitleris eit ivien, Vakarai bt bejgiai jiems sukliudyti. Vis vilgsniai buvo nukreipti ar bent jau turjo bti nukreipti Stalin bei Hitler ir varges alis, patekusias spstus tarp j. Visa kita buvo maai reikminga. Stalino ketinimus 1939 metais nulm veiksniai, kurie isamiai ne visada na grinjami. Kadangi profesionaliems istorikams taip ir nepavyko gauti dokumen t, jie danai apsimeta, neva i tema apskritai neegzistuojanti. Vis dlto esminius dalykus manoma atkurti. Vidin SSRS revoliucija tuo metu beveik stabilizavosi ir Vadas pagrstai tikjosi, kad alis netrukus gals aktyviau reiktis usienio politikoje. Skausmingiausi pirmj penkmei ir kolektyvizacijos metai liko pra eityje; jo pabaig didysis teroras, o perginkluota Raudonoji Armija jau dabar buvo laikoma viena galingiausi Europoje. Vis dlto liko dvi svarbios klitys. Paskutin valym stadija, nukreipta prie karininkij, vis dar nebaigta; 1939-aisiais tebebuvo udomi senosios karininkijos kadrai. Be to, Raudonoji Armija tebekariavo su japonais Mongolijoje. Visada atsargus, apdairus ir slapukikas Stalinas nebt rysis neinia kaip galiniam baigtis karo ygiui Europ, kol neparen g nauj karini kadr ir nesibaig konfliktas su Japonija. Akivaizdu, kad pirma sis jo tikslas buvo traukti Vokietij kar su Vakar alimis, kad SSRS per t laik galt sukaupti jg5 7 . Hitlerio padtis buvo geresn. Neseniai jis galutinai perm savo rankas Vermacht, be to, su niekuo nekariavo. Dabar Hitleris jo ir karo ministro, ir vyriausiojo karo pajg vado pareigas. Jis susidorojo su visais prieininkais gene raliniame tabe, o atleids daktar Schacht m tiesiogiai vadovauti Vokietijos pramonei. Jo prote Ispanijoje buvo belaims, o jo paties triumfas Miunchene sugriov Ryt kaimyni gynybinius planus. Hitlerio parankiniai kl sumait kur tik galjo Klaipdoje (Memelyje), laisvajame Dancigo mieste, tarp Lenkijos vokiei bendruomens ir Slovakijoje, kur nacionalistinis sjdis valgsi Ber lyn, tikdamasis jo paramos. Hitleris neturjo konkrei plan netrukus prad ti kar, bet atidiai tyrinjant emlap, iskleist prie lifuoto stiklo lang Berchtesgadeno Erelio lizde", jam tikriausiai atrod, kad Europoje apstu galimybi. Koki varg auk puls Erelis? 1939 met pradioje Hitleris vis dar buvo links sudaryti su Lenkija vienok ar kitok sandr. Prajus trims savaitms po Miuncheno susitarimo jis pasi kviet Lenkijos pasiuntin Berchtesgaden ir idst jam galimus variantus. Tai buvo kulminacija ilgo pasiruoimo, per kur Gringas kelis kartus buvo ivyks
9 87

EUROPOS

ISTORIJA

medioti Lenkijos mikus i to komunistin propaganda padar ivad, kad jau esama nacistins Vokietijos ir Lenkijos aljanso5 8 . Hitlerio pasilym esm buvo tokia: jei lenkai atsisakyt savo teisi Gdansk ir leist tiesti Berlyno Ka raliauiaus greitkel per savo alies teritorij, jie galt sudaryti nauding politin ir ekonomin bendrij, nukreipt prie Soviet Sjung. Slapto grasinimo odiais isakyti nereikjo. Jei lenkai bsi tokie kvaili, kad atsisakysi, Hitleris vis tiek atims Dancig ir stengsis sudaryti prie Lenkij nukreipt politin bei ekonomin sjung su SSRS. Turint galvoje gerai inomus Hitlerio rasinius ir ideologinius prietarus, jis tikriausiai tikjosi, kad lenkai ikart sutiks. Lenk pulkininkams rei kjo tvarkytis su didiausia Europoje yd bendrija, o pati alis buvo grietai nusistaiusi prie komunistus, tad Hitleriui tikriausiai atrod, jog Lenkija ir nacis tin Vokietija vien dl to yra partners. Deja, Hitleris ir jo patarjai menkai nusiman apie Lenkijos nuotaikas. Jie nenutuok, kad lenk nacionalizmas nukreiptas prie Vokietij visai taip pat kaip ir prie Rusij. Jie neinojo, kad lenk pulkininkai kartais nesmagiai jauiasi dl to, kaip sprendia yd klausim", ypa sikius usienieiams. O svarbiausia jie nesuprato, kad maralo Pilsudskio palikuoni atsakas bus anaiptol ne toks kaip Chamberlaino ar Beneo. Lenk pulkininkai nesireng keliaklupsiauti prie ka kok buvus Austrijos kariuomens kapral. Jie buvo pasireng kautis ir ti myje. Visi iki vieno lenk pareignai, kurie 1939 metais turjo atremti nacist ir soviet grasinimus, buvo auklti pagal Pilsudskio priesak: Jei pralaimi, bet nepasiduodi tu nugaljai"5 9 . Taigi Fiureriui teko nekantriai laukti. jo savaits; Lenkija pabrtinai pradjo derybas dl prekybos ir draugysts sutarties" su SSRS; Berlyno silymus liko neatsakyta. 1939 met kovo 21-j, prajus savaitei po ekoslovakijos lugimo, vokieiai vl pasikviet Lenkijos pasiuntin ir pasak, jog Fiureris ts, kad rei kalai n kiek nepasistmjo priek. Lygiai po savaits Vokietija nutrauk nepuo limo sutart su Lenkija. Nacist propaganda griebsi Dancigo problemos ir m dejuoti apie nepakeliam vokiei maumos priespaud Lenkijoje. Kovo 31 dien Didioji Britanija neprayta dav Lenkijai nepriklausomybs garantij. Atsakyda mas Hitleris balandio 3 dien slapta nurod ruotis Dancigo ugrobimui ir gali mam karui su Lenkija, [ s u s a n i n a s ] O tuo metu Fiureriui atiteko vienas grobis po kito. Kovo 10 dien centrin ekoslovakijos valdia Prahoje paskelb nualinanti autonomikos Slovakijos vyriausyb. sieids slovak lyderis kunigas Tias kreipsi paramos Fiurer. Tuomet ekoslovakijos prezidentas maldavo priimti j Berchtesgadene. Po baisios pylos prie lifuoto stiklo lang ir vieno i teatralikiausi Hitlerio spektakli, per kur sveias keliskart prarado smon ir j teko gaivinti injekcijomis, prezidentas Hacha nuolankiai sutiko, kad jo alies padalijimas neivengiamas. Bohemija ir Moravija turinios tapti Vokietijos protektoratu, Slovakija suverenia respubli ka, o Ukarpats Ukraina bsianti atiduota Vengrijai. Nepaleids n vieno vio Hitleris triumfuodamas vaiavo Prah kaip neseniai Vien. Kovo 21 dien vokiei kariai ugrob Klaipd Lietuvoje. Tik tuomet Chamberlainas pagaliau
98 8

TENEBRAE

SUSANINAS
1939 met vasario 26 dien Maskvos Didiajame teatre triukmingai buvo atgaivinta populiariausia Rusijos opera. Glinkos Gyvenimas vardan caro" (1836) po bolevik revoliucijos dulkjo lentynose; ji buvo trumpai statoma 1924 metais Vardan kjo ir pjautuvo" pavadinimu, bet neturjo pasisekimo. Taiau dabar su nauju, politikai tei singu libretu ir dar kitu - Ivano Susanino" - pavadinimu, ji vl galjo pelnyti tok pat milinik populiarum, kaip ikirevoliuciniais deimtmeiais1. Opera buvo akivaiz diausias enklas, kad Partijos linija pakrypo tradicinio rus nacionalizmo link. Glinkos opera i pat pradi buvo ideologinis krinys. Apibdinama kaip patriotin, herojin tragika opera", ji sukurta po 1830-1931 met Lenkijos sukilimo ir rod kompo zitoriaus ryt perteikti valstybs ideologij simbolikais garsais"2. Operos veiksmas vyksta 1613 metais, kai Romanov dinastijos pradininkas stengsi vesti tvark per Negand meto suirut. Siuetas prastas gelbjimo operoms": doras rus valstietis Susaninas ivaduoja car i nieking sibrovli lenk gniaut. Taigi libretas bema odis odin atitinka patriotin vadovl Rusijos istorija aukljimo tikslams" (1817), suda ryt kompozitoriaus brolio. Glinkos estetinis sumanymas - per vis spektakl ilaikyti didvyrikj rus ir niek ikj lenk prieprie. Taigi esama dviej pagrindini veikj grupi, dviej chor lenk ir rus, bei dviej itin skirting scenografijos ir muzikini stili. Beveidiai lenkai pavaizduoti kaip persirijliai ir girtuokliai; jie dainuoja ir oka tik briu, skambant polo nezo, mazurkos ir krakoviako melodijoms. Rusai traukia arba avingas liaudies dainas, arba romantikas italikai rusiko" stiliaus melodijas. Visomis manomomis priemon mis stengiamasi perteikti politin idj. Po to, kai nuudomas Susaninas, vyksta spdingiausioji atomazgos scena: Michai las Romanovas triumfuodamas engia Raudonj aikt. Dabar jau skamba kitokia muzika - ikilmingos giesms ar maro, o odiai - superpatriotiko himno:
, , - . . . lov tau, m s Rusijos , D ievo atsistas care-valdove. Tebna nem irtinga tavo karalika gim in. T egul j laim ina Rusijos liaudis.

1939 met pastatymo himnas buvo deramai pakeistas:

, ! , ! .

989

EUROPOS

ISTORIJA

lov tau, m ano Rusija! lov tau, rus em e! T egul per am ius bus stipri M ylim a gim toji alis.

Kai kalbama apie operos panaudojim kaip galing nacionalizmo rank, daniau siai minimas Vagneris. Taiau Glinkos operoje ryys dar akivaizdesnis. Poiris rus nacionalizm nulm, kur ir kada galima statyti Ivan Susanin". Carinje Rusijoje ji rodyta kaskart atidarant operos sezon Maskvoje ir Sankt Peterburge. Iki 1879 met ji pastatyta 500 kart. 1866 metais opera atlikta Prahoje ek kalba, 1878 metais Rygo je latvikai ir 1899 metais Poznans Vokiei teatre Prsijoje. Taiau Varuvoje ir Kro kuvoje opera n karto nepritrauk irov. Reikmingiausia, kad 1940 met vasar, veniant pirmsias operos atgaivinimo Maskvos scenoje metines, nacistai sureng jos premjer Berlyne.

suvok, kad Hitleris ne i t, kurie laikosi odio". Didiosios Britanijos garan tija Lenkijai silpnojo blefas buvo duota Chamberlainui dorai nesusivokiant. O svarbiausia vengrai niekieno neatsiklaus ugrob Ukarpats Ukrain. Balandio 2-j, Didj penktadien, Italijos kariuomen siver Albanij. Euro pa jau kariavo. Vakar valstybs, turinios konkrei sipareigojim Lenkijai, dabar stengsi gyvendinti kokias nors praktines priemones. Baland ir gegu Varuvoje lank si sjungininki misija. Buvo aikiai susitarta, kad tuo atveju, jei Vokietija upulsianti Lenkij, pastarosios kariuomen turinti sulaikyti Vermacht tol, kol sjun gininks pasiruo kontrapuolimui Vakaruose. Generolas Gamelinas kalbjo labai konkreiai: ne vliau kaip penkiolikt dien po mobilizacijos paskelbimo le gros de nos forces" didioji dalis ms pajg" bus permesta per Pranczijos Vokietijos sien. Kita karin misija nusista Maskv aptarti bendradarbiavimo su Raudonja Armija. Gerokai prie rugpjio 5-j, kai jos nariai, n nenujaus dami, kaip rutuliojasi pagrindiniai vykiai, ltu laivu iplauk Leningrad, Hit leris su Stalinu jau buvo nusprend vienu du isprsti Lenkijos kriz. Nacist ir soviet suartjimas prasidjo pirmj gegus savait, kai vienas artimiausi Stalino parankini Molotovas tapo usienio reikal liaudies komisa ru. Jo pirmtakas ydas Litvinovas, veds angl Ivi, palaik glaudius ryius su Vakarais ir negaluojania kolektyvinio saugumo sistema. Paskutin jo iniciaty va sukurti gynybin brit soviet sjung liko be atsako. Molotovas buvo paskirtas siekiant vl suaktyvinti ryius su Berlynu. Tiesioginiai pasitarimai pra sidjo Maskvoje birel prisidengus prekybos derybomis". Kai Stalinas ir Hitleris liovsi vienas kit tarinti, o j atstovai m dertis, veikiausiai juodu greitai suvok, kokios neregtos galimybs atsiveria. Turint gal voje Vakar nerytingum, Lenkija buvo vienintel rimta klitis, galinti sukliudy ti pasidalyti tarp savs Ryt Europ. Regint tok viliojant grob, nei Hitlerio, nei

990

TENEBRAE

Stalino tikriausiai pernelyg negsdino perspektyva, kad Rusija su Vokietija j besidalydamos gali susipeti. Vargu ar juodu band nuspti, kaip ilgainiui reaguos Vakarai. Hitlerio manymu, gavs Stalino palaiminim, jis pats vienas susidorosis su Didija Britanija bei Pranczija ir itaip gerokai sustiprinsis Vokietij. Stali nas ne tik neband jam kliudyti, bet netgi labai apsidiaug. Gavs Hitlerio palai minim, jis vienas pats man ukariausis Ryt Europos valstybes ir itaip gerokai sustiprinsis SSRS. Ko gero, juodu abu buvo sitikin, kad reikia isprsti Europos problemas, kol JAV, tuo metu karo reikalams skyrusi maiau l negu Didioji Britanija, nepajuto pavojaus. Ta proga reikjo pasinaudoti antros tokios galjo ir nebepasitaikyti. Prajus savaitei po to, kai brit misija i lto iplauk Lening rad, fon Ribbentropas greitai atskrido Maskv i Berlyno. Tomis vasaros dienomis, kai oras buvo toks saultas, o politins prognozs tokios nirios, Hitlerio entuziazmas augo. Per trejus persiginklavimo metus jam pavyko Vermachto fronto divizij padidinti nuo 7 iki 51; kaizerio kariuomen prie Didj kar taip neiaugo net per deimtmet. Hitleris neabejojo vl suge bsis apmulkinti Vakarus ir nubausti be paramos likusius nedkinguosius len kus. Kadangi didysis Stalinas mst taip pat kaip jis, Hitleris buvo pasirengs riboto masto karui, nors abejojo, ar to prireiks. Jis nelinks klausytis verklenan i Vakar diplomat ir savo paties bendraygi, toki kaip, Gringas ar Mus solinis, kurie norjo ilgesns taikos. Per karin konferencij gegus 23 dien Hitleris pompastikai kalbjo apie Lebensraum Rytuose ir apie tai, kad anksiau ar vliau karas neivengiamas. Birelio 14-j jis liep savo generolams po atuo ni savaii bti pasiruousiems. Rugpjio 22-j, prajus toms atuonioms savaitms, kitoje konferencijoje Berghofe jis pasak: Karas geriau dabar". Jo urauose skaitome: Jokio gailesio brutali nuostata teisus tas, kas galin gas didiausias grietumas"6 0 . Paskutinis pasirengimo ingsnis buvo engtas jau kit dien. Rugpjio 23-j i Maskvos atjo inia, kad mirtini prieai nacistin Vokietija ir Sovie t Sjunga po neseniai sudarytos prekybos sutarties pasira dar ir nepuolimo sutart. O svarbiausia, kad prie Ribbentropo Molotovo pakto buvo pridtas slaptas protokolas, apie kur liks pasaulis suinos tik po eeri met, kai bus perimti hitlerinink archyvai:
M askva, 1939 rugpjio 23 d. Pasiraydam i V okietijos ir Soviet Socialistini Respublik Sjungos nepuolim o sutart, abiej ali galiotiniai < ...> apsvarst abipusi interes sfer pasidalijim o Ryt Europoje klausim . A psvarsius buvo nutarta: 1. Jeigu srityse, einan iose Pabaltijo valstybi sudt (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), vykt teritorinis ir politinis pertvarkymas, iaurin Lietuvos siena taps V ok ie tijos ir SSRS interes sfer siena. Kartu abi alys pripasta Lietuvos interesus Vilniaus kratui. 2. Jei teritorinis ir politinis pertvarkym as vykt Lenkijos valstybei priklausaniose srityse, V okietijos ir SSRS interes sfer siena eis m adaug V yslos, Narevo ir Sano up mis. Klausimas, ar abiej pusi interesai reikalauja ilaikyti nepriklausom Lenkijos val styb ir kokios bus ios valstybs sienos, bus tiksliau sprendiam as tolesni politini vyki eigoje.

991

EUROPOS

ISTORIJA

Bet kokiu atveju abi vyriausybs klausim sprs draugiko susitarim o bdu. 3. Turdama galvoje pietryi Europ, Soviet alis pabria SSRS interesus Besara bijoje. V okietija savo ruotu pareikia, kad ji politikai nesuinteresuota iom is sritim is. 4. Abi alys protokol laikys visikoje paslaptyje. V okietijos vyriausybs vardu J. von RIBBENTROP SSRS vyriausybs galiotas V. M OLOTOV61

Hitleris ir Stalinas padalijo Ryt Europ takos sferas. Vadinamoji nepuoli mo sutartis" buvo puikus agresijos plano antrasis egzempliorius. Abi puss prastai atsiliep apie Vakar valstybes. Ribbentropas buvo sitiki ns, kad Vokietija gali veikti prancz armij. Kai dl Didiosios Britanijos, Reicho usienio reikal ministras pareik, kad <...> Anglija silpna ir nori, kad kiti kariaut dl akiplik jos pretenzij dominuoti pasaulyje. Ponas Stalinas mielai tam pritar <...> [bet jis] paskui isak nuomon, kad Anglija, nors ir silp na, kariaus gudriai ir atkakliai"6 2 . Danai teigiama, kad Vokietijos SSRS sutartis atriusi Hitleriui rankas pra dti kar. Tai tiesa, bet dar ne viskas; lygiai taip pat sutartis leido pradti kar Stalinui. Vos nudivus raalui, signatarai galjo netrukdomi pulti savo kaimy nes. Abu taip ir padar. Vermachtas turjo iygiuoti rugpjio 24 dien, bet eilinio pykio priepuolio apimtas Fiureris nedav galutinio sakymo. Be to, jam magjo sitikinti, ar nema noma pakartoti Miuncheno susitarimo. Nacistin spauda ra apie tai, kaip len kai kastruoj vokieius; Gringas ragino Hitler susisiekti su Londonu. Rugpjio 25-j buvo ikviestas Didiosios Britanijos pasiuntinys, ir jam teikti nepriimtini pasilymai. Gringo draugas vedas buvo nusistas deryb tiesiai Vaithol. Chamberlainas nesusivokdamas dar kart garantavo Lenkijai nepriklausomyb oficialia Didiosios Britanijos Lenkijos sutartimi. Nuo tada diplomatai tuiai gaio laik: Miuncheno susitarimas nebegaljo pasikartoti. Hitleris ileido Direk tyv Nr. 1 rugpjio 31-osios 13 val. pradti kar prie Lenkij,
[g e n o c id a s ]

Lenkijos karins kampanijos pradia buvo sureisuota nepranokstamu nacis tiniu stiliumi. Karas nebuvo paskelbtas. SS turmbanfiureriui Alfredui Helmutui Naujocksui buvo duotas sakymas nuvaryti br kalini, pavadint Konserven konserv" slaptaodiu, prie vokiei radijo stoties Silezijos mieste Glivicje prie Lenkijos sienos. studij siver vyrai, vilkintys lenk kari uniformomis, ir radijo klausytojai igirdo lenkikus auksmus bei pistolet vius. Ijusius lau kan konservus" kulkosvaidiais ipykino juos saugoj esesininkai. Netrukus krauju permirkusius lavonus aptiks vietos policija. Pirmosiomis kampanijos auko mis tapo vokiei kaliniai, nuudyti vokiei nusikaltli. Nespjus iauti rytui, nacist ini tarnyba prane, kad lenk kariuomen be jokios dingsties upuo l Treij Reich6 3 .

9 92

TENEBRAE

Antrasis pasaulinis karas Europoje, 193919456 4

siverimas Lenkij, prasidjs 1939 met rugsjo 1 dien, nebuvo pirmosios kovos Europoje. Anksiau t pai met kov vokieiai ugrob Klaipdos krat, o baland Italija siver Albanij. siverimas i esms vietini kar vir tin pavert pasaulinio masto konfliktu. sitraukus j Soviet Sjungai, kuri jau kariavo su Japonija Mongolijoje, atsirado ryys tarp Europos ir Azijos karo veiks m teatr. Teorikai Japonija priklaus nacist sukurtai sjung sistemai net tada, kai hitlerinink ir soviet sutartis suvar Antikominterno klub". Bet fak tas, kad Japonija, SSRS, Lenkija, Vokietija ir Vakar Europos valstybs buvo sivlusios konflikt voratinkl, geriausias argumentas, jog Antrasis pasaulinis karas jau tikrai prasidjo. Raudonosios Armijos vaidmuo Lenkijoje iki galo nebuvo aikus tol, kol nei sisprend konfrontacija su Japonija. Triukinanti soviet pergal prie Chalchin Golo rugpjio 28 dien, pasiekta lig tol negirdto generolo ukovo tank dali ni, rodos, nulm aktyvi soviet politik Europoje. Ko gero, neatsitiktinai Sta linas dels engti Lenkij, kol rugsjo 15 dien Mongolijoje pasira paliaubas ir ukovo divizijos galjo grti i u Uralo.6 5 Po Vokietijos Soviet Sjungos sutarties Europoje susidar nauja geopolitin padtis. Didysis trikampis" dabar apsisuko: Vakar galins (Didioji Britanija, Pranczija ir Kanada) jo prie Vidurio Europ ir Rytus (r. III pried, 86). Taiau trikampis dar nebuvo galutinai susiformavs, nes ir Vakar valstybs, ir SSRS veng tiesiogins konfrontacijos. Taigi Vakarai buvo nusiteik pro pirtus irti Stalino agresijas, kol io antivakarietika veikla apsiribojo propaganda ir mate 6 iaip ar taip, Vokietijos Soviet Sjungos sutartis rialine parama Vokietijai.6 pakeit Europ. Ji leido Vokietijai ir SSRS sunaikinti Lenkij bei atkurti bendr sien, egzistavusi vis devyniolikt ami, be to, susidoroti su visomis smulkio mis valstybmis, kurios maisi joms po koj. Kiek vliau ji suteik Hitleriui gali myb Stalinui remiant ir raginant pulti Vakarus. Paskesniais metais Ribbentropo Molotovo paktas buvo teisinamas tuo, neva jis davs Soviet Sjungai laiko pasirengti alies gynybai. Turint galvoje, kas vy ko po dvej met, is argumentas atrodo tikinamas, bet, ko gero, ia dar vienas klasikinis i antro galo skaitomos istorijos pavyzdys. 1939 metais ities bta tiki mybs, kad Hitleris, veiks Vakarus, atsigr prie SSRS, bet tai viso labo viena i galimybi taip nebtinai turjo atsitikti ir nebtinai greitai. Reikjo svars tyti maiausiai dar tris scenarijus. Pagal vien j Vokietija galjo bti veikta Vakaruose, kaip tai atsitiko 1918 metais. Kitas perspektyva, kad Vokietija kausis su Vakar valstybmis tol, kol praliejusios daug kraujo abi puss nebepajgs pasiekti persilauimo tada SSRS, nepaleidusi n vieno vio, galsianti pasi rodyti kaip Europos arbitras. Goebelsas man, kad rusai kaip tik ir aidia tok aidim. Maskva ketina nestoti kar tol, kol Europa <...> visikai nukrau juos, teig jis. Tuomet Stalinas prads bolevikinti Europ ir pats ims vie patauti"6 7 . Treia galimyb Stalinas inaudos Hitlerio karo Vakaruose laiko tarp tam, kad pasirengt puolimui ir j pradt.
9 93

J U i

i UKJJrt

26 em lapis. Europa A ntrojo pasaulinio karo m etais (1939 - 1945)

TENEBRAE

Kadangi reikiami sovietiniai archyvai kol kas neprieinami, istorikai apie tuos dalykus tegali splioti. Vis dlto svarbs du netiesioginiai rodymai. Pirma: labai maai kas rodo, kad po 1939 met rugpjio Raudonoji Armija didiausi dme s bt skyrusi alies gynybai. Atvirkiai, buvo propaguojama revoliucinio puo limo teorija. Stalinas danai pabrdavo, kad komunizmas ir pacifizmas skir tingi dalykai; sakydamas kalb karo mokyklos aukltiniams 1938 metais, jis akcentavo, jog soviet valstyb, kai tik prireiks, imsis karins iniciatyvos. Antra: analizuojant Raudonosios Armijos isidstym 1941 met vasaros pradioje, per asi mintis, kad dvejus paskutinius metus ji rengsi vien puolimui6 8 . Tai bema paaikina j itikusi katastrof (r. emiau). Tad reikt daryti ivad, jog Stali nas sudar sandr su nacistais ne tam, kad laimt laiko gynybai, bet nordamas pergudrauti Hitler gerai apgalvotos agresijos aidime6 9 . Neabejotina, kad dl vokiei soviet sutarties Europoje prasidjo vykiai, kuri niekas negaljo numatyti. Pirmojoje fazje 1939 1941 metais, kol paktas tebegaliojo, naciai ir sovietai veik greitai aikiai nubrtose srityse. Raudonajai Armijai seksi ia geriau, ia prasiau, o tai Vermachtas jo per Europ j nuka riaudamas greiiau, negu galjo sivaizduoti lakiausios vaizduots vokiei gene rolas. Antrojoje 1941 1943 met fazje nacist karo maina buvo pasukta Rytus. Vokietijos Soviet Sjungos karas tapo pagrindiniu kariniu konfliktu, nulemsianiu Europos likim. Vakar valstybs, kurios dabar kontroliavo vos vie n karui pasirengusi sal, galjo daryti tik neymi tak. Paskutinje brit ir amerikiei pajgomis Vakaruose, ir tai lm Vokietijos lugim. H itlerinink ir soviet bendradarbiavimas (1939 met rugsjis1941 met bir elis). Dl slaptj Vokietijos SSRS sutarties protokol daugelis pirmosios Ant rojo pasaulinio karo kampanijos dalyvi j sitrauk suklaidinti. Vakar alys man talkinanios sjungininkei Lenkijai, kuriai gresia nacist agresija, taiau i tikrj tokiai sjungininkei, kuri puls ne vien Treiasis Reichas, bet ir Soviet Sjunga. Lenkai man, kad j uduotis atremti vokiei puolim penkiolika dien, kol pranczai Vakaruose pereis Vokietijos sien. I tikrj jiems teko nevykdoma uduotis niekam nepadedant atsilaikyti ir prie Vermacht, ir prie Raudonj Armij; pranczai puolimo nepradjo; brit pagalba apsiribojo atsiau kim mtymu vir Berlyno. itokiai padiai susiklosius, Lenkijos upuolikai buvo daug pranaesni. Vokietijos karin vadovyb turjo apie 60 divizij, tiek pat kiek lenkai, bet dl ekoslovakijos okupacijos Lenkija buvo vokiei apsupta i trij pusi. Vokieiai aikiai pranoko lenkus ir mechanizuotomis, ir oro pajgomis, todl per pirmsias dienas Lenkij imt kart itiks Gernikos likimas. O svarbiausia vokieiai galjo drsiai mesti savo arvuotsias divizijas Lenkijos teritorijos gilum ino dami, kad sovietiniai partneriai sukliudys bet kokioms lenk kontrpriemonms. Koziriai buvo soviet karins vadovybs rankose. Atsisak veikti pagal bendr grafik su vokieiais, sovietiniai generolai galjo stebti ir laukti, kol vokieiai itemps Lenkij ant savo kankinimo suolo, o tada atygiav suduoti coup de grce. 1943 1945 met fazje Soviet Armija Rytuose m eiti ivien su auganiomis

995

 i\ w i' j

io

i u iv ijA

"odl per 1939 met Lenkijos kampanij karines operacijas ugo politika ir davyst. Lenkai atliko savo pareig penkias savaites grmsi beviltikoje lovoje. Vakar valstybs paskelb Vokietijai kar, bet atsisak konfrontuoti su Joviet Sjunga net tada, kai jos bendradarbiavimas tapo akivaizdus. kautynes os irgi nesivl britai negaljo, o pranczai nenorjo. Prancz kariuomens nobilizacins procedros buvo sumanytos pasiruoti ilgam karui: visos fronto diviijos turjo bti paverstos laikinais kadrais per ilg reorganizavimo laikotarp, urio metu joki puolamj neatidliotin operacij negaljo vykdyti. Taigi Hiteriui ir Stalinui viskas klostsi taip, kaip jie pageidavo. Rugsjo 1-j vintant vokiei kolonos siver Lenkij i iaurs, vakar ir > iet bei apjo arti sienos isidsiusias lenk gynybines pozicijas. Dar niekada iviliai gyventojai nebuvo taip bombarduojami. Unugaryje veik penktoji vokiei kolona. Ten pasirod nacistins Einzatzgruppen. J nariai aud mginusius iliudyti jiems gyventojus, nuo savo dalini atsilikusius kareivius ir ydus. Kauk iami pikiruojantys bomboneiai Stuka" griov geleinkelius, kelius ir tiltus, dydami brius ten susitelkusi pabgli. Bema griuvsiais virtusi Varuva engsi ilgai apguliai. Lenkijos kariuomen pietryiuose persigrupavo ginti Lvo, o alies centre prie Bzros ups pradjo ryting kontrpuolim. Rugsjo 15 [ien vokieiai paskelb klaiding praneim, kad Varuva krito. (Ji atsilaik dar Ivi savaites.) Bet Stalinui, matyt, pasirod, kad jis lieka nuoalyje. Rugsjo 1 7 [ien jis sudav smg: Raudonosios Armijos kariai pasipyl per rytin Lenkijos ien. Savo klaidingais praneimais neva gelbst Lenkij nuo hitlerinink jie ukl visik smy, o i tikrj patrauk tiesiai prie sutartos demarkacijos inijos palei Bgo up ir prie Rumunijos bei Vengrijos sien, kad jas atkirst. Vokieiai ir sovietai Breste sureng bendr pergals parad, o tuomet susitar ll pergals smulkmen. Rugsjo 28 dien pasirayta Vokietijos SSRS draugysts, bendradarbiavimo r demarkacijos sutartis aprp kur kas daugiau negu paktas, sudarytas prie >enkias savaites. Joje buvo i naujo nubrta demarkacijos linija; Lietuva atiduoa soviet takos sferai mainais u gabal vidurio Lenkijos. Be to, joje bta dar ieno slapto protokolo, numaiusio bendrus veiksmus prie lenk agitacijas". n os priemons gyvendintos po to, kai Varuva gal gale pasidav. Lenkijos yriausyb pabgo i alies. Daug lenk kari pasislp mikuose ar spruko isien. Galutin kapituliacija vyko spalio 4-j. T dien Hitleris atvyko Varuv priimti nuostabi savo legion sveikinimo. Lenkijos dalis rytus nuo Bgo luvo uimta rus. K tuo metu mst Hitleris, ufiksavo itikimasis jo propagandos vadovas:
Fiureris paskelb lenkam s rst nuosprend. Jie panaesni gyvulius negu m ones. Jie visikai prim ityvs. J valdanioji klas nevyks em j rasi ir viepai arij rass m aios vaisius. Lenkai nesivaizduojam ai purvini. Jie neturi m enkiausio sugebjim o protingai sprsti < ...> Fiureris nesirengia asim iliuoti lenk < ...> Jei H enrikas Litas bt nukariavs Rytus < ...> , tikrai bt atsiradusi smarkiai suslavinta negrynakrauj vokiei ras. Dabar pad tis geresn. M es inom e rasi paveldim um o dsn iu s ir galim e reikiam ai tvarkytis70.

96

TENEBRAE

Po dvigubos Lenkijos okupacijos viena alia kitos atsidr dvi totalitarizmo laboratorijos. Dvejus metus nacistiniai ir sovietiniai maitvanagiai netrukdomi drask kritusios Lenkijos lavon. Vokietijos zonoje buv vakariniai rajonai buvo prijungti prie Reicho; juose intensyviai vykdytas rasinis valymas ir germanizacija. Visi kiti rajonai atiteko vadinamajai Generalinei Lenkijos gubernijai, kuri vald SS ir karikiai. ioje Gestapolandijoje" neveik nei Lenkijos, nei Vokietijos sta tymai, ji tapo pagrindiniu nacistins ideologijos bandym poligonu. Tai buvo vienintel okupuotos Europos dalis, kur naciai, stengsi isikovoti Lebensraum Rytuose, turjo laiko kuo energingiausiai imginti savo rasistin politik su gyventojais. Po pirmojo Himlerio apsilankymo, visi senyvi ir protikai atsilik mons buvo imesti i ligonini, nalaii prieglaudose buvo atrenkami berniu kai ir mergaits, tinkami organizacijos Lebensborn rass gerinimo programai7 1 ,o Auvice ir Maidaneke steigtos koncentracijos stovyklos susidoroti su pasipriei nimo dalyviais. Per vien genocido akcij, vadinamj AB-Aktion, 15 000 lenk intelektual, pareign, politik bei dvasinink buvo atrinkti ir suaudyti arba isisti koncentracijos stovyklas. Nuo 1939 met pabaigos gausiai Lenkijos yd bendruomenei buvo sakyta apsigyventi nurodytuose get rajonuose; paskui juos pamau atitvr sienomis ir visikai izoliavo. Getams nacist priirimos vadova vo yd tarybos, palaikomos yd policijos pajg7 2 ,
[a u v ic a s ]

Gretimoje soviet zonoje buvo sureisuoti referendumai", siekiant parodyti pasauliui, neva Vakar Baltarusija" ir Vakar Ukraina" panoro bti prijungtos prie SSRS. i GPUlandija" patyr vis stalinistinio teroro gali. Buvo atrinkti ir tuoj pat suimti bei deportuoti madaug keturiasdeimties kategorij mons, pra dedant policininkais ir baigiant filatelistais. Iki 1941 met vasaros 12 milijonai gyventoj buvo arba iveti poliarines stovyklas, arba jga ikeldinti Vidurin Azij. Teroras buvo nukreiptas ne tik prie buvusius Lenkijos valstybs pareig nus (net prie mokytojus ir girininkus), bet ir prie visas baltarusi, ukrainiei ir yd bendruomeni organizacijas. mons, kuriuos sovietai neva ivadavo i lenk jungo", buvo valomi" taip pat negailestingai kaip ir visi kiti. Per vien iauri genocido akcij apie 26 000 karo belaisvi lenk, daugiausia atsargos karinink, taigi intelektual, pareign, politik ir dvasinink, buvo iveti i stovykl ir suaudyti per udynes, pavadintas Katyns vardu. Ant pasienio tilto per Bg mons, traukiantys SSRS, susitiko br kit, tarp j ir yd, kurie iekojo prieglobsio Reiche. Po galais, kur js einate?! suuko vienas SS karininkas. Mes jus nuudysime!"7 3 SS ir NKVD bendradarbiavimo mastas tais metais taip ir nebuvo deramai atskleistas: dingo nacist bylos, o soviet archyvai nepasiekiami. iaip ar taip, aukto rango sovietinis karininkas buvo priskirtas prie SS tabo Krokuvoje iki pat 1941 met. Hitlerinink ir soviet delegacijos rengdavo bendras konferencijas; alys keitsi belaisviais; nacistin ir sovietin propaganda isijuosusios dirbo ivien. Nuo rugpjio 24-osios sovietin spauda atsisak ankstesns politikos ir m cituoti Vlkischer Beobachter kaip patikim informacijos altin. Pravda" pra ne, kad nuo iol Vokietijos ir SSRS draugyst umegzta amiams"7 4 ,
[katyn]

997

EUROPOS

ISTORIJA

KATYN
1940 met kovo 5 dien Stalinas pasira sakym, pareigojant NKVD suaudyti per 26 000 lenk karo belaisvi1. ie per bendras Vokietijos-SSRS operacijas Lenkijoje prajus rugsj paimti nelaisv kariai buvo laikomi trijose atskirose soviet stovyklose Kozelske, Ostachove ir Starobelske. Didij j daugum sudar lenk atsargos kari ninkai, gydytojai, advokatai, profesoriai, ininieriai, policininkai ir kunigai (tarp j buvo viena moteris), atskirti i kur kas gausesnio SSRS karo belaisvi brio. Maais breliais juos ve slaptas udyni vietas, suri rankas ir uri akis nuaudavo galv ir lai dojo masiniuose kapuose. Operacija buvo baigta birelio 6 dien. Tais paiais mnesiais nacist SS ir sovietin NKVD glaudiai bendradarbiavo vyk dydamos slapt Vokietijos-SSRS draugysts, bendradarbiavimo ir demarkacijos sutar ties punkt. Slapia nuo iorinio pasaulio abi okupants vienu metu vykd daugyb udyni ir deportacij2. Kol Vakarai apstulb i baims stebjo netikrj kar", j sjungininkai lenkai buvo sistemingai ir cinikai udomi. 1941-aisiais, kai nacistin-sovietin sutartis lugo ir Stalinas pasira sutart dl sjungos su emigracine Lenkijos vyriausybe, lenkai m klausinti, kur dingo j kari ninkai. Per pokalb ia tema Kremliuje Stalinas pasak generolui Sikorskiui, neva jie tikriausiai pabg. Bet kurgi jie galjo pabgti?" Na kad ir Mandirij"3. 1943 met baland, prasidjus sukilimui Varuvos gete, hitlerinink vadovyb Len kijoje paleido ekranus kino urnal, kuriame buvo parodyti madaug 4500 nuudyt lenk karinink lavonai, atkasti Katyns mike prie Smolensko (vokieiai aptiko i Kozelsko atgabent belaisvi palaikus). Nacistai teig, es tai soviet nusikaltimas. Sovietai aikino, neva tai nacist provokacija. Emigracin Lenkijos vyriausyb kreipsi Tarptautin Raudonj kryi, praydama itirti iuos vykius. U tai Kremlius pasmerk j kaip faist kolaborant" ir ikart pareik ataukis jos diplomatin pripainim. Viena tarptautin komisija, vokieiams remiant apsilankiusi udyni vietoje 1943 metais, patvirtino vokiei teiginius. Antra, soviet organizuota komisija, 1944 metais patvirtino soviet versij . Po udyni Katynje Didiosios Britanijos politika atsidr itin nesmagioje pad tyje. Londonas, leids sikurti emigracinei Lenkijos vyriausybei, kiek manydamas sten gsi isaugoti sjung su Stalinu. Oficialiame, bet nepaskelbtame brit praneime buvo padaryta ivada, kad soviet kalt bema neabejotina". Taiau kilns sjungi nink dorovs principai atsidr pavojuje. Todl visais manomais bdais stengtasi neleisti faktams ikilti aiktn. Oficialios agentros ragino tikti sovietine vyki versija. Karin cenzra neleido plisti j paneigiantiems praneimams5. Susidariusi padtis buvo apibendrinta slaptose SOE (Speciali operacij pareigno) bylose: Oficiali Didiosios Britanijos nuostata buvo apsimetinti, neva visa i istorija prasimanyta <...>. Bet koks kitas poiris visuomenei bt nemalonus, nes susidaryt spdis, kad ms sjunginink kalta tokiais pat iaurumais kaip ir vokieiai"6. Labiau stebina tai, kad daugiau siningos informacijos neatsirado taikos metais. Soviet kaltintojai apie udynes Katyns mike primin per Niurnbergo tribunol, bet

99 8

TENEBRAE

kaltinimai vokieiams netrukus buvo atmesti, ir is klausimas daugiau nebuvo keliamas. altojo karo metais lenk emigrantams Londone nebuvo leista pastatyti paminklo Katyns aukoms, o brit pareignams buvo draudiama dalyvauti kasmet rengiamose pamaldose j atminimui pagerbti. Nors JAV kongreso komisija etajame deimtmetyje padar vienareikmik ivad, 1989 metais Didiosios Britanijos usienio reikal ministras vis dar teig, girdi, neaiku, kas teiss, o kas ne. 1990-1991 metais, kai sovie t kalt pirma i dalies pripaino prezidentas Gorbaiovas, paskui visikai patvirtino prezidentas Jelcinas, Didiosios Britanijos Karo nusikaltim statymas buvo rpestingai itaisytas taip, kad nebt taikytinas antihitlerins koalicijos nusikaltliams. Yra ini, kad keli enkavedistai, vykd iuos nusikaltimus, be rpesi gyvena Rusijoje7. Soviet Sjungoje ir komunist valdomoje Lenkijoje apie Katyn buvo draudiama kalbti penkiasdeimt met8. Didiulis soviet paminklas nacist vrikumo aukoms buvo pastatytas netoliese esaniame baltarusi kaimelyje Chatyns pavadinimu; mili jonai lankytoj buvo ia veami vykdant gerai apgalvot dezinformacijos politik. Juo dojoje Lenkijos cenzros knygoje Katyn priskiriama vykiams, kuri negalima minti net kaltinant nacistus9. mogus, turintis Lista Katyska - usienyje ileist auk sra , - buvo laikomas nusikaltliu . Pus amiaus Katyn" buvo lakmuso popierlis, rodantis istorik profesin sinin gum ir ar gerai jie suprato Didiojo Aljanso realijas. Tai buvo toli grau ne iauriausias soviet nusikaltimas, bet is klausimas par excellence vert komentatorius pasirinkti vis sunkiau paneigiamus rodymus arba pergal pasiekusi Vakar ir soviet vyriau sybi teiginius, naudingus tik joms paioms. Tie, kurie nusprend sakyti ties, buvo apkaltinti nemokslikumu"11.

Vakar valstybi bejgikumas neabejotinai dar labiau paakino Hitler ir Sta lin. Tai, k vienas prancz politikas pavadino d r le de guerre, arba netikruo ju karu", netikras tik tiems, kurie nebuvo tiesiogiai j traukti. Per 20 mnesi po to, kai krito Lenkija, bus okupuota 13 Europos ali 8 ukariaus Hitleris, 5 Stalinas. Pirmj ingsn eng Stalinas, 1939 met lapkriio 30-j nusiunts Raudonj armij Suomij. 1939 1940 met iemos karas" atskleid rimtus Raudonosios Armijos trku mus ir podraug iband Vakar valstybi pakantumo ribas. Penkis mnesius gerai parengti suomi kariai nepraleido sibrovli soviet. Per pirmus mnesius jie skerste skerd sovietus, nesumaniai turmuojanius Mannerheimo linij. Soviet taktika ir ginkluot nusileido suomi; soviet politika buvo pasmerkta kaip liai agresyvi. Kai SSRS buvo ivyta i Taut Sjungos, Vakar galins nebegaljo apsimetinti kaip per Lenkijos kampanij, neva grobikiki Stalino veiksmai kakuo labiau teisti negu Hitlerio. Pavasar, kai Raudonoji Armija ruo si didiulio masto puolimui, Didiosios Britanijos vyriausyb buvo priversta apsvarstyti Suomijos praym padti ir sisti ginkluots bei audmen per Narvik ir Laplandijos geleinkeliu. Netgi planuota bombarduoti Baku naftos gri

9 99

EUROPOS

ISTORIJA

nius u tai, kad sovietai tiek Vokietijai aliavas. Eskadrils brit bombonei, ant kuri buvo nupieti Suomijos ginkluotj oro pajg enklai, lauk pasiruo usios, kai inia apie Suomijos Soviet Sjungos sutart igelbjo London nuo ios dilemos. Suomija turjo likti nepriklausoma ir neutrali, bet buvo priversta atiduoti nema dal rytins teritorijos Karelijoje. Vokietijos generalinis tabas negaljo nepastebti, kad itaip SSRS akivaizdiai parod savo silpnum. Suomijos kampanija parod, kaip lengvai gali nukentti vokiei interesai Skandinavijoje, ypa ved geleies rdos eksportas per Narvik. Hitleris smog 1940 met balandio 9 dien. Greitai buvo nukariauta Danija, o netrukus siver ta Norvegij. Narvik atsisti sjungininki ekspediciniai daliniai, patyr dideli nuostoli, buvo atblokti. Tai pirmas kartas, kai brit valgyba nusprend neper duoti informacijos, kuri bt igelbjusi monms gyvyb, kad tik neisiduot inanti hitlerinink slaptj kod, kur pirmiesiems pavyko atskleisti lenkams . Nuo iol Vokietija tvirtai kontroliavo Skandinavij. Danija isaugojo savo karali ir vyriausyb; valdyti Norvegij buvo paskirtas vietinis kolaborantas Vidkunas Quislingas; vedijai neutralitetas buvo paadtas tol, kol ji tieks Vokietijai gele ies rd. ie enklai rod, kad Vakaruose vokiei politika bus nepalyginti nuolaidesn negu Rytuose. 1940 met vasaros pradioje hitlerinink karo maina buvo pasiruousi pulti Vakar sjungininkes. Smogti btinai reikjo tol, kol vokiei kariuomen buvo geros kovins dvasios ir kol dar nespjo persiginkluoti Didioji Britanija. Kampa nija buvo grindiama trimis susijusiomis strategijomis: keli pravalanti operacija Belgijoje, Olandijoje ir Liuksemburge stambi sausumos operacija prie Pranczij ir oro operacija prie Didij Britanij, siekiant neutralizuoti jos karin jr laivy n ir perskirti sjungininkes. Ir kart vokiei veiksmai pranoko visus lkesius. Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo ukariavimui, pradedant Roterdamo bombar davimu gegus 10 dien, iki Belgijos kapituliavimo 28-j, prireik vos 18 dien. Pranczijai veikti uteko maiau nei penki savaii nuo gegus 14-osios, kai vokieiai perjo Pranczijos sien, iki Paryiaus kritimo birelio 16 dien. Pranczijos pralaimjimas vienas t iurpi vyki, kurie ymi eros pabai g. Tris imtmeius Pranczija buvo laikoma galinga karine valstybe. Pergal 1918 metais tarsi kompensavo baisij 1870-j neskm. Taiau dabar brit ir lenk remiamai Pranczijos kariuomenei veikti Vermachtui prireik maiau lai ko, nei Vokietijai ir Rusijai triukinant Lenkij. 1940 met vykiai parod, kad 1870-aisiais nebta jokio atsitiktinumo. Vokiei kariuomen nebuvo gausesn net arvuotaisiais automobiliais, bet j arvuoi divizijos antrj aibo kar kariavo nepaprastai verliai. Vokieiai paprasiausiai apjo Belgijos nesiekiani neveikiam Maino linij, o j arvuotosios divizijos it kokia gelein kolona perskyr britus iaurje ir centre susitelkusias pagrindines prancz pajgas. Kai i krato apeiti prancz daliniai m trauktis, juos persekiojo kur kas greitesnis ir geriau ginkluotas prieininkas. Prie Araso brigados vadas, pavarde de Gaulle'is, vadovavo vieninteliam kiek reikmingesniam arvuotj dalini kontrapuolimui. Visikai sutriukintos brit ekspedicins pajgos beviltikai kapanojosi kopose
1

TENEBRAE

palei Diunkerk. 51-oji (kalniei) divizija i paskutinij prieinosi vokieiams uoltose Sen-Valeri-an-So apylinkse. Jos kari lauk tik mirtis, nelaisv arba evakuacija. Bireliui pusjus, kai Paryius vl, kaip ir prie septyniasdeimt met, patyr baisi apgult, Pranczijos politins virns palo. Kitaip negu lenkai, atsisak dertis su okupantais, Pranczijos vadovai pirmi pasil tartis. Maralas Ptainas, Verdeno mio didvyris, nusiunt savo parankin simbolin vagon Kompjene pasirayti kapituliacijos. Pranczija turjo bti nuginkluota; du milijonai prancz kareivi turjo bti internuoti darbams Reiche; autonominei vyriausybei Overns provincijos mieste Vii bus leista valdyti pietin alies dal su slyga, kad Elzasas ir Lotaringija bus grinti Vokietijai, o iaurs Pranczija bus okupuota vokiei kariki. Kai Hitleris atvyko Eliziejaus laukus priimti savo legion pasveikinim, jis vald Europ nuo Pirn iki Pripets ups. Keletas brit, lenk ir Laisvosios Pranczijos" jungini iaip ne taip nusigavo anapus Lamano; eteryje nustelbda mas trakes pasigirdo rytingas anglo balsas Churchillis klaikia prancz kalba teig: Une nation qui produit trois cents sortes de fromage ne peut pas prir" (Tauta, kuri gamina tris imtus sri ri, negali bti nugalta"). Generolas de Gaulle'is pareik: Pranczija pralaimjo m, bet ne kar."
[evs]

Palyginti su triukinaniu Pranczijos nukariavimu, vokiei oro puolimas prie Didij Britanij jiems, matyt, atrod antraeils svarbos dalykas. Bet paai kjo, kad tai viena i lemtingiausi hitlerinink neskmi. Puolimui vadovavo Reicho maralas Gringas. Vyko vadinamasis Blitz": kasnakt vis garsiau kauk dami vokiei lktuvai mt bombas ant uost ir gamykl; abi puss stengsi perimti oro erdvs kontrol vir piet Anglijos ir Lamano ssiaurio. Vokieiai turjo didiul oro laivyn: 1330 bombonei Heinkel" ir Junkers", pakylani i bazi iaurs Pranczijoje ir pridengiam naikintuv Mesermit" ir FokeVolf". Karas ore vokiei sumanymu turjo tapti operacijos Jros litas" si verimo Didij Britanij anga, kurios smulkmenos, tarp j ir madaug 1100 ikili asmenybi sumimas, buvo gan kruopiai apgalvotos. Prie vokieius kovsi Karalikojo karinio oro laivyno pajgos, ginkluotos Harikeinais" ir Spitfajeriais"; madaug kas deimtas laknas buvo lenkas, ekas ar Laisvosios Pran czijos" karys. (Geriausias i j asas ekas, skraids 303-oje lenk eskadrilje.) Koventrio bombardavimas, per kur vokieiai nepataik tank gamyklas, bet sulygino su eme katedr ir 500 nam, buvo vieni juokai palyginti su vlesniais Karalikj oro pajg ygiais vir Vokietijos. Taiau sjunginink vertinimuose jis tapo vienu svarbiausi naci barbarikumo simboli. Mis dl Britanijos", vyks keturis mnesius, pasiek kulminacij rugsjo 15-j tuomet britai bema nebeturjo lktuv, bet Gringas nenoromis nusprend, kad dar didesni vokiei karini oro pajg nuostoliai pasidar nebepakeliami. Oro puolimas ir siverimas Britanij buvo atidti sine d ie . Dar per jok karin konflikt, Ben druomeni rmuose sak Churchillis, dabar imu lovingiausioji valanda".
1001

tokia daugyb moni neliko taip

daug skolinga tokiai menkai saujelei." Po neskms prie Diunkerko Britanijai

EUROPOS

ISTORIJA

EVS
1940 met vasar Vokietijos Reicho bankas kr planus paversti reichsmark bendra visos vokiei ukariautos Europos valiuta. Kadangi hitlerininkams nepavyko utikrinti stabilios politins tvarkos, planai taip ir liko popieriuje. Antrkart viening valiut buvo mginta vesti po trisdeimties met Europos komi sijos iniciatyva. Pokarin finansine tvarka, pagrsta auksu padengtu JAV doleriu, luba vo, o Bendrosios rinkos valiutos, ypa Vokietijos mark, lyg tyia buvo stiprios. Pirma R. Barreas 1969 met praneime, vliau Pierreo Wernerio i Liuksemburgo vadovau jamas komitetas pateik planus iki 1980 met gyvendinti visik EVS (Europos valiut sjung). Per t laik vadinamasis alio mechanizmas turjo riboti Europos valiut keitimo kurs svyravimus vieni kit ir dolerio atvilgiu. i sistema greitai pasidar neveiksminga, kai JAV 1971 metais panaikino aukso standart, o Bendrj rink buvo priimta Didioji Britanija, kuri netrukus atsisak alio . Taigi i galim devyni valiut tik penkios atuntajame deimtmetyje laiksi gerokai pakeisto alio" mechanizmo1. Treiajam bandymui pradi dav kalba, 1977 metais pasakyta Europos komisijai vadovavusio brito Royaus Jankinso. Jo iniciatyva dav vaisi po dvej met, kai buvo vesta Europos pinigin sistema, naujoji valiut keitimo kurso tvarka ir Europos valiuta ekiu. i sistem devintajame deimtmetyje gerokai sustiprino Pranczijos franc fort, susieto su Vokietijos marke, politika ir Vieningos Europos aktas (1986), trauks svar sterling naujj valiut keitimo kurso tvark. I pairos viskas klojosi gerai, kol 1990 m. vl susivienijo Vokietija ir buvo priimtas lemtingas sprendimas Ryt Vokietijos markes keisti VFR markes santykiu 1:1. Po to dl aukt marks palkan norm silp nesns valiutos atsidr prastesnje padtyje, todl buvo priverstos arba devalvuotis daugiau, nei leido nustatytos ribos, arba visikai pasitraukti i sistemos. Iki 1993 met rugpjio tik Vokietijos mark ir Olandijos guldenas iliko siauruose naujosios valiut keitimo kurso tvarkos rmuose, kuri Mastrichto sutarties alininkai anksiau apibdino kaip lengviausi keli EVS". 1940-1945 metais, nepaisant Vokietijos pergali kare, valdios kontroliuojamas Rei cho bankas niekad nebuvo toks stiprus, kad bt galjs gyvendinti savo vieningos valiutos planus. Po 1969-j nepriklausomas Bundesbank visada buvo pajgus ikelti pirmj viet savo svarbiausius to meto prioritetus. Perasi ivada, kad ekonomikos planai, sukurti nesant veiksmingos politins sistemos, visados pasmerkti praiai.

Brit pergal ore buvo nepaprastai svarbi trimis poiriais. Pirma, sjunginin kai ilaik baz, kuri negaljo prasiskverbti gerokai gausesni hitlerinink sau sumos daliniai. Antra, tapusi sunkiausiai paskandinamu pasaulyje lktuvneiu", Britanija sudar slygas sensacingai sustiprti sjungininki karinms oro paj goms o tai buvo lemiamas karo Vakaruose elementas. Treia, diplomatiniame fronte buvo laimtas atokvpis, per kur galjo subrsti lig tol vos juntamas anglikai kalbani valstybi aljansas. Churchillis, taps ministru pirmininku

1002

s 7-j per pai Pranczijos kriz turjo ryi su auktais JAV pareiis ir buvo tvirtai pasirys kaip galima greiiau traukti kar amerikieius. met ruden Britanija buvo paskutinioji sjungininki interes atrama Doje. Jei Didiosios Britanijos karins oro pajgos nebt apgynusios alies, ko gero, taip ir nebt sikiusios Europos kar. Taiau jos apgyn, tad ikos padedama Didioji Britanija finansikai ir psichologikai atsilaik tomis Gausiomis dienomis". 1940 metais Britanija mainais u senus eskadrinius mini is leido amerikieiams sirengti karines bazes jai priklausaniose Karib jros e . 1941 met kov buvo engtas dar didesnis ingsnis priimtas kur kas iau aprpiantis Lendlizo statymas. Tad Vokietija visai pagrstai skundsi, iroje karas taip greitai nesibaig. Vokietija met ryting ik vandenynuo?pataujaniai Britanijai, paleidusi ultramoderni kienini karo laiv" ir vis ani povandenini laiv flotil. Karo jroje pradioje Didiosios Britanijos anas Rojai ouk" buvo nuskandintas savo bazje Skapa Flou, o vokiei :as p" galo susilauk La Platos lankoje. Tuomet jr iplauk Bismarir Tirpicas". Pirmasis vieninteliu spdingu viu sunaikino j persekiojus Hud", bet Bismark" apgadino i oro numesta torpeda, o paskui nuskanvaiksi keli brit laivai. Pastarasis buvo nuvytas vien Norvegijos fiord. Llto kaip ir per Pirmj pasaulin kar, vokieiai daugiausia dmesio skyr ideniniam karui. Po to, kai hitlerininkai pam savo rankas Pranczijos o ir Nanto uostus, Atlanto mis" vir trejus metus (r. toliau), duremio jros baseine sjungininki ir faistini Aies valstybi interesai r vienos ir kitos norjo kontroliuoti iaurs Afrik ir Sueco kanal. > a padidjo 1940 met gegu, kai Mussolinis paskelb kar ir siver :zijos Alpes. Italijos baz Tripolyje apsupo britai, buv Palestinoje bei Egippranczai, buv Tunise ir Alyre, todl baz netrukus turjo auktis pagal)kiei Afrikos korpus, kad galt atsilaikyti. Trij tkstani kilometr laivybos kelias nuo Gibraltaro iki Aleksandrijos buvo saugomas tik pusiau Maltos saloje buvusios brit bazs, kuri didvyrikai atlaik nesibaii blokad ir bombardavimus. Taiau tragikiausias pirmj karo jrose konfliktas vyko tarp Vakar valstybi. Kai Paryius pasidav hitlerininkams, oji Britanija pareikalavo, kad jai pasiduot visas Pranczijos laivynas, kurio dalis stovjo Mers-el-Kabiro bazje Alyre. Kai prancz admirolas atsisaLSiduoti, 1940 met liepos 3-j brit Karalikasis karinis jr laivynas vykd testing sakym sunaikinti visus prancz laivus su gulomis. Tuomet brit isys nukrypo Libijos dykum. Britanijai gras ir besiartinantis vokiei Africorpusas, ir augantis yd terorizmas Palestinoje, tad jos padtis Egipte nestabili iki pergals antrame myje prie EI Alameino 1942 met spalio en. Lapkrit angl ir amerikiei pajgos isilaipino Maroke ir Alyre.
jo

metu, kai Hitleris vis dmes buvo nukreips Vakarus, Stalinas ts

agresij Rytuose. Po Suomijos fiasko jis msi to, k New York Times" ai apibdino kaip hienos tarnavim litui Hitleriui". syk jo taikiniais tapo Baltijos valstybs ir kai kurios Rumunijos teritorijos; jas Stalinas ugrob audojs tuo, kad pasaulio dmesys nukreiptas Pranczijos likim.
1003

EUROPOS

ISTORIJA

Baltijos alyse Soviet Sjunga sureng gerai sureisuot valdios nuvertimo kampanij. Paskui, 1940 met birel, Estijos, Latvijos ir Lietuvos komunist orga nizacijos buvo paragintos auktis soviet pagalbos". Maskva reikalavo, kad Bal tijos valstybs sileist Raudonj Armij neva SSRS saugumo interesams ginti. Kilo sumaitis, ir vis trij ali vyriausybs lugo; eng Raudonoji Armi ja; buvo sureisuoti jau kadai suplanuoti plebiscitai, kuri rezultatai buvo inomi i anksto; sisiautjo lig tol neregto iaurumo stalininis teroras. Vykstant udy nms ir trmimams, buvo susitarta ikeldinti visus Baltijos ali vokiei tautybs gyventojus vokiei okupuotas Lenkijos teritorijas. Vakarieiams sunku suvok ti, bet estams, latviams ir lietuviams vis didjanti tikimyb, kad ateis hitlerininkai, atrod lyg palaimintas ivadavimas i ivaduotoj. O tai Rumunijoje Stalinas vil tis siejo su tiesiogine Vokietijos pagalba. Trapi Rumunijos laisv didele dalimi priklaus nuo nenutrkstamo naftos eksporto Vokietij. Taigi, kai Maskva ik l reikalavimus, o Berlynas patar su jais sutikti, Bukaretui buvo sunku prieta rauti. 1940 met birelio 27 dien, deimt dien po Baltijos valstybi, Rumunijos Bukovinos ir Besarabijos sritys buvo ugrobtos aidint fanfaroms, skelbianioms apie susijungim su soviet tvyne". Paeminta Rumunija lauk progos atkery ti.
[ m o l d o v a ] [ e r n o v ic a i ]

Atjus 1940 met rudeniui, jau buvo galima pasverti nacist ir soviet bendra darbiavimo naud; Hitleris akivaizdiai ilo daugiau negu Stalinas. Pramons ir strategijos atvilgiu Pranczija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas ir Skandinavija buvo ymiai vertingesns u soviet ukariautas valstybes. Nors Fiurer sulaik klastingasis Frankas, su kuriuo jis buvo susitiks Endajuje, faistinis blokas vald didij emyno dal. Negana to, Vokietija ias kolosalias pergales pasiek mini malia kaina, mat iveng ilgo konflikto su Vakarais. Stalinui Hitlerio skm prad jo atrodyti grsminga. Po Pranczijos Vokietijos ekspansijai teliko dvi kryptys: tradicinius rus mediokls plotus" Balkanuose arba pai Soviet Sjung. tampa irykjo, kai Molotovas 1940 met lapkrit apsilank Berlyne. Jis elgsi siaubingai iurkiai ir pateik sn netaktik reikalavim. Galima spti, kad Molotovui buvo liepta isiaikinti vokiei pakantumo ribas. Kai Fiureris pripaino, kad Vokietija kaunasi tbtinse grumtynse" su Britanija, Moloto vas tar: Taip, Vokietija kaunasi dl savo gyvybs, o Britanija dl Vokietijos mirties". Abi puss nujaut, kad j partneryst pasmerkta. Gerai neinoma, kokius nurodymus Stalinas dav Raudonajai Armijai, bet gruodio 18 dien Hit leris paliep ruotis Barbarosos" operacijai. 1941 met balandio kriz Balkanuose kilo dl iurki Mussolinio klaid. Ital kareivius, kurie i Albanijos patrauk iaurs Graikij, triukino narss graikai, tad Duei reikjo, kad vokieiai dar kart j igelbt. Negana to, kara likoji Jugoslavijos vyriausyb buvo pjudoma ir i vidaus, ir i iors. Kai Regent taryba mgino pasirayti sutart su Vokietija, j nuvert karikiai. engus Vermachtui, alis subyrjo. Po 1 1 kautyni dien vokieiai okupavo didiul terito rij. Jugoslavijos vyriausyb spruko London. Kroatija pasiskelb nepriklauso ma respublika. Vengrai, bulgarai ir italai atsipl po gabal Jugoslavijos likui.
i nn A

TENEBRAE

MOLDOVA
Penki jauni pjovjai pietauja, atsisd ant kilimlio, pasitiesto ant kalvels, apsuptos auksini jav lauk. Mergina su skaisiai raudona skarele ant galvos, pasitiesusi ant keli laikrat, skaito besiypsantiems savo draugams. Jie pasidj gertuv vyno ar vandens, duben su duona ar ryiais ir milinik raudon arbz. Didiausi plotai dar nenukirst kviei ir surit pd driekiasi iki alio slnio ir u jo dunksani mikais apaugusi kalv. Priekiniame plane - vilgantis alias motociklas, tolumoje javus kerta kombainas. Vieta, kurioje vyksta veiksmas, kaip matyti i urao ant kilimlio - Molda vija (Dabar Moldova). Laikas - bet kurie metai po 1940-j, kai Moldavija buvo prijung ta prie SSRS. is Aleksejaus Vasiljevo paveikslas vadinasi Apie mus rao Pravda"1 (r. 70 iliustracij). Vargu ar tai didis menas, bet dailininko technika meistrika, o paveikslas malonus akiai. Be jokio iurktaus politinio gesto Vasiljevui pavyko pasitelkti pagalb visus pagrindinius elementus socialistinio realizmo (pasak danovo - revoliucinio romantiz mo"), propaguojamo partijos vadovybs nuo 1934 met. Jis nutap drob, Stalino odiais tariant, tautin savo forma, socialistin turiniu". Apie tautin dvasi galima numanyti i ryio tarp i moldav valstiei ir moni, kurie avisi jais Maskvoje. Apie atsidavim partijai galime sprsti i jaunuoli diaugsmo, kad j darbas pamintas par tijos laikratyje. Paveikslo klasin pobd" rodo valstietiki drabuiai ir fizinis darbas. Apie idjikum" byloja j optimistinis ir politikai teisingas poiris. Krinio idja ireikta kuo aikiausiai: laimingi dirbantieji ir iuolaikika technika utikrina didel darbo naum bei masi gerov. Paveikslas atvirai socialistinis ir atrodo visai realistikai. Ne paslaptis, kad visos svarbiausios Soviet Sjungos gyvenimo realijos buvo sistemingai falsifikuojamos. I tikrj i Moldavijos valstiei neseniai buvo atimta ir em, ir kultra. Jie priversti gyventi ir dirbti kolkiuose, o j produkcijos pertekli atim davo soviet valstyb. Tkstani tkstaniai buvo mirtinai uvaryti Gulage ar suau dyti u vadinamj sabota. Jiems liepta naudoti slavikus ramenis, kad soviet dvasia mokomi vaikai nebegalt perskaityti priekarini rumunik ir moldavik lite ratros krini. Jiems buvo draudiami bet kokie ryiai su vakarine j krato dalimi Rumunijoje - girdi, tai usienio alis. Juos mu, skurdino, baugino. O pasauliui buvo aikinama, neva jie neapsakomai patenkinti. Nealikam stebtojui kyla klausimas: ar krinio estetin vert ilieka, jei mogiku ir doroviniu poiriu jo pagrindinis tikslas melagingas?

Priviso pogrindini armij. Baisieji serb maum sunaikinti pasiry ustaiai kroat sukilliai" parod vis faistin mirties stovykl ir masini udyni repertuar. Rojalistams etnikams, vadovavusiems Jugoslavijos pasiprieinimo judjimui, vis labiau prieinosi komunistai, vadovaujami Josipo Brozo Tito" (1892 1980). Nuom jugoslav pasiryim udyti sibrovlius pranoko tik j polinkis udyti vieniems kitus,
[no yad es]

1005

lUROPOS

i s t o r i j a

ERNOVICAI
1940 met birel, soviet armijai umus iaurs Bukovin, buvo engtas pirmas ingsnis naikinant vien i civilizacij. is Austrijos atimtas i Otoman imperijos seno sios Moldavijos kampelis pusantro amiaus buvo atokiausia Habsburg vald dalis. Paskui dvideimt met j vald Rumunija. Jo sostin ernovicai (ernati) ant Pruto krant buvo daugiakalbs, daugialyps, hierarchija pagrstos bendrijos centras; impe rin vokiei Mitteleuropa - Vidurio Europos - kultra ia it perregimas ydas deng turtingus vietos yd, rumun, lenk ir rus gyvenimo klodus. Po penkiasdeimties soviet lygiavos met jis virto ernovcais, nykiu Ukrainos provincijos ukampiu. Senoji Bukovina inyko. Ivysti j gali nebent nostalgiku vilgsniu tremtinio, kuris treiajame deimtmetyje ten augo vokiei valdaniajai klasei bergdiai stengian tis ilikti oriai mirusios imperijos pakratyje" ir gro paskutiniaisiais soviet valdios mnesiais: Senieji namai vis dar dayti austrika kiauinio trynio geltonumo spalva, kiti - alia imperins Rusijos spalva. Bet tos Bukovinos, kurioje kadaise persimai tiek taut, nebeliko <...>, visi nuudyti ar repatrijuoti, o j viet um bejausmiai kopstus lamiantys ukrainieiai. Audring, spalving, pritrenkiani vairov <...> pakeit postalininis ernovc vienodumas. Turgus miesto aiktje, kur velniai dvelkiant esnakui" ydai, armnai ir vokieiai derjosi dl avikaili, atraus srio, krmins, tabako, aliejaus ir karvi mlo, dabar betonuota parad aikt, vir kurios kabo milinikas Lenino atvaizdas. Kosmopolitikas Austrijos-Vengrijos ir carins Rusijos pasienio kratas paverstas didiule varg prieglauda". Bet ateis diena, kai tos prieglaudos sienos grius .

Pieiau, Graikijoje, vokieiai lav visus i kelio. Jie um Atnus; brit paj gos, mginusios ilaikyti Kret, buvo veiktos gegus pabaigoje. Reaguodamas Balkan kriz Stalinas nerod joki solidarumo su Hitleriu ;enkl. Balandio 5-j, dien prie vokieiams puolant Jugoslavij, jis pasira u ja draugysts sutart, o balandio 13-j itin svarbi neutralumo sutart su aponija. SSRS ruosi stambioms operacijoms Europoje. inoma, kad gegus 5-j ukovas sil Raudonajai Armijai ubgti u aki Vermachtui ir smogus )irmai sulugdyti vokiei pasirengim. Kovins vokiei divizijos i Jugoslavijos buvo perkeltos prie rytini Reicho ien. 1941 met birelio pradioje nuo Rytprsi iki Rumunijos mik tankumyuose ir unkeliuose knibdjo laikinas stovyklas sirengusi vokiei, riaumojo tank varikliai. Kiekvienas Lenkijos valstietis ir daugumos pasaulio ali val gybos agentros inojo, kad Hitleris ruoiasi pulti Soviet Sjung. Atrod, kad ienintelis apie tai neinantis mogus yra Stalinas, saks tbt vengti provoka:ij pasienyje. Kadangi nesama reikaling dokument, aplinkybs taip ir lieka neisiaikinos. Tradicikai laikoma, kad Stalinas arba nesuprato visos Hitlerio klastos, arba
nrv;

TENEBRAE

stengsi laimti laiko, nordamas baigti pasirengim gynybai. Ir viena, ir kita nuo mon atrodo netikinamos. Nereikia bti specialistu, kad suprastum, jog vokiei karo maina galjo patraukti tik viena kryptimi Rytus. Anksiau Hitleris man, kad visuotinis karas kils 1942 ar 1943 metais, bet dabar jam teko apsisprs ti: inaudoti skms inercij ar daryti pertrauk ir rizikuoti ileisti i rank inicia tyv. Buvs kapralas ir jo avantirist gauja tikriausiai n akimirkos nedvejojo; jiems magjo tsti savo yg ir pelnyti lov arba Gtterdmmerung. Kai dl Stalino slapukavimo meistro galima tik splioti. Taiau, kaip netrukus sitikins vokieiai, sovietai nesdjo rank sudj. Milinikos karins pajgos buvo permestos lengvai paeidiamus pasienio rajonus; pasienio aero dromuose neumaskuoti stovjo kariniai soviet lktuvai; pasienio kordonai buvo atitraukti; keliai ir tiltai pataisyti, kad lengviau galt judti sunks mechanizmai. Raudonoji Armija buvo pasirengusi bet kuri akimirk pulti. Viskas byloja apie tai, kad Stalinas veikiausiai apsimetinjo nesuprants, kas dedasi, nordamas nuslpti pasiruoim netiktam Reicho puolimui . Jei taip, vokieiai j aplenk. Vermachtas smog brktant birelio 22-osios rytui. Nacist viepatavimas Europoje (1941 met birelis 1943 met liepa). Bar barosos" operacija, per kuri Vokietijos kariuomen atsidr Soviet Sjungos gilumoje, pradjo pagrindin karin ir politin Antrojo pasaulinio karo Europoje aidim. Ji atidar front, kur vokieiai patirs 75 procentus vis karo nuostoli ir kuris laikytinas pagrindine Hitlerio gal gale patirto pralaimjimo scena. Barba rosos" operacija buvo stulbinamai arti visikos pergals; per dvejus trejus metus ji be galo praplt nacist Naujosios Tvarkos teritorij. Per 1941 met puolim Vermachtas atsidr Maskvos prieigose, 1942 metais prie Volgos ir Kaukazo (r. 26 emlap). Pradinio puolimo 1941 met birel rezultatai buvo spdingi. imtas penkias deimt eios divizijos per 3 milijonus vyr kirto Ribbentropo Molotovo pakte nustatyt linij ir uklupo Raudonj Armij visikai nepasiruousi. Sovie t karo lktuvai per por dien buvo sunaikinti net nepakil, buvo apsuptos iti sos soviet armijos, daugyb kari paimta nelaisv. arvuotosios kolonos lk priek dar neregtu greiiu. Baltijos alyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje vokiei kareivius pasitiko kaip ivaduotojus. Vietos valstieiai senu paproiu sveikino juos su duona ir druska. Lvove, kur NKVD pasitraukdama iud daug tkstani poli tini kalini, per demonstracij buvo atvirai paskelbta nepriklausoma Ukraina. Iki gruodio prieakiniai vokiei daliniai, net neturdami iemins aprangos, eng Rusij ir apsiaut Leningrad. Savo ironais vokieiai jau mat Kremli, bet Stalinas atsiunt slapt rezerv dar nesikovusi Sibiro divizij (t pai dien, kai japonai puol Perl Harbor) ir ios sulaik hitlerininkus, 1942
[s m o l e n s k a s ]

metais vokiei karin vadovyb nusprend nukreipti savo puolim per

pietines stepes. Pagrindinis jos tikslas buvo ugrobti derlingus Ukrainos juode mio rajonus ir tolimose Baku apylinkse gldinius naftos telkinius. Taiau puo lantys vokieiai susidr su vis rimtesniu pasiprieinimu, be to, besitraukiantys sovietai nepalikdavo nieko. Pramons rajonai buvo tuti; gamykl rengimai
1007

EUROPOS

ISTORIJA

SMOLENSKAS
1941 met liep Vermachtas taip greitai um Smolensk, kad vietos Komunist partijos bstin ir visa, kas joje buvo, pateko j vokiei rankas. Smolensko archyvuose laikytos isamios bylos, apimanios visas komunist veiklos sritis nuo pat revoliucijos, skaitant ir Stalino valymus bei didj teror. Igabenti Vokietij, 1945-aisiais archyvai antr kart bus laiku atimti amerikiei armijos ir isisti Amerik. Jie gerokai maes ni nei amerikiei rankas patek didiuliai nacist dokument rinkiniai, vliau suda rysiantys amerikiei saugomo Dokument centro Berlyne pagrind. Soviet valdia niekada neleido laisvai prieiti prie valstybini archyv, juo labiau prie slapt partijos byl. Taigi lyg i dangaus nukrit Smolensko archyvai turjo nekainojam vert. Isto riniai tyrimai archyvo byl pagrindu leido prasiskverbti pro sovietins propagandos bei Vakar teoretik ivediojim yd ir bene pirmsyk pavelgti tikrj komunist valdios prigim t1. Taiau daugelis sovietolog ir soviet apologet tuo neapsidiaug. Kurdami savo fantazijas jie inojo, kad dokumentini rodym maai ar ivis nesama, tad neturjo jokio noro ivysti tikrus faktus. Todl pirmajam Smolenkso archyvus tyrusiam mokslinin kui padarius ivad, kad Stalinas ketvirtajame deimtmetyje bema be perstojo vykd valymus", jo teiginiai buvo skubiai paneigti. is poiris, - sklandiai pareik soviet arkiapologetas, - menkai paremtas tiesioginiais rodym ais"2. itokia sofistika iki Sovie t Sjungos lugimo danai atstodavo moksl. Archyvai visuomet trauk tuos, kurie nori manipuliuoti istorijos raymu. 1992 metais Rusijos valdia atskleid, kad esama vadinamojo Ypatingojo archyvo", kur soviet reimas laik atskirai nuo vis kit. Kol kas dar neinome viso jo turinio, bet alia Gbbelso dienorai jame tikrai esama toki dalyk kaip praneimai i Pranc zijos Sret Nationale ir Lenkijos ikikarins Dwjka, arba Karins valgybos", ir net Brit ekspedicini dalini (1940) bei Didiosios Liuksemburgo kunigaiktysts bylos. Sakoma, kad jame saugomi ir visi trkstami nacist Pagrindins Reicho saugumo kan celiarijos rinkiniai. Tikriausiai nacist archyv mediotojai savo grob i visos Europos sutemp vairius Lenkijos ir Ryt Vokietijos rsius bei pilis, bet juos vliau pasigrob Raudonoji Armija. Taigi sovietai Smolensko archyv netekt kompensavo su kaupu.
[m e trik a ]

Dar labiau intriguoja galimyb, kad dalis pagrobt nacist archyv, patekusi komunist rankas, buvo suklastota. Antai Varuvoje pokarin komunistin Saugumo valdyba paveldjo buvusios miesto gestapo kanceliarijos turt. Turdama savo inioje visus reikiamus registrus, kodus, blankus ir antspaudus, ji lengvai galjo itaisyti raus. Taigi Saugumo valdyba be vargo pateik dokument, rodani, jog Lenkijos pasiprie inimo judjimui Armijai Krajowai vadovavo nacist kolaborantai3. Taigi penkiasdeimt met istorik poiris dvideimto amiaus vidur buvo viena alikas, nes vienaaliki buvo dokumentai . Taiau deimtajame deimtmetyje paslpti buvusio komunistinio pasaulio turtai padjo atstatyti pusiausvyr. Vokietijoje,

1008

TENEBRAE

pradjus atskleidinti VDR Stasi paslaptis, nacistines Berlyno Dokument centro bylas buvo imta ruoti perdavimui federacins valdios inion. Vaingtone Kongresas sureng debatus, prieindamasis iam ingsniui5. Mat laimjusieji Antrj pasaulin kar puikiai inojo, kad Galia - tai inojimas, o inojimas - galia".

imontuoti ir iveti Rytus, o darbininkai evakuoti; didioji Dniepropetrovsko utvan ka, penkmeio plan pasididiavimas, susprogdinta. Vokiei kareiviai roptsi Elb rus. Kai atjo antroji karo iema, palei Stalingrad jie artinosi prie Volgos. Vokieiams traukiant prie Volgos, Hitlerio valdoma teritorija padidjo plotu, prilygstaniu vis nacist Vakar Europoje ukariaut krat plotui. Hitleris gavo Lebensraum, apie kur svajojo. Zona, kurioje buvo nepaisoma joki staty m, dabar drieksi 1500 kilometr u Reicho rib. Kaip paaikjo, hitlerininkai n neman paisyti vietos gyventoj nor. Joki nepriklausom respublik netu rjo likti vien karin valdia fronto rajonuose bei SS vadovaujami Reicho komisariatai Ostlande" ir Ukrainoje. Tautinis judjimas Ukrainoje, vokiei visokeriopai remtas 1917 1918 metais, turjo bti nuslopintas. Per tyin kvailu m nacistai prarado visas galimybes patraukti vietos gyventojus savo pusn, pasi ptimas didiausi j pranaumas pavert nepakeliama nata. Vokiei iauru mas buvo beribis. Savo naujiesiems pavaldiniams jie nepaliko jokios kitos ieities kaip prieintis. U kiekvien bandit" nuudyt vokiei kareiv mirtimi buvo baudiamas imtas valstiei. Vokieiai lygino su eme itisus kaimus, o j gyventojus ud. Nacist vadai man gal udyti k tik panorj. Lenkijoje ir kitur gyventojai buvo tikrinami, skirstomi rasines kategorijas ir pagal jas gau davo maisto korteles bei leidimus dirbti. Jei yd ikart nenuudydavo, suvary davo getus. Slav tautos, kuri elitas buvo pasmerktas sunaikinti, buvo laiko mos tinkamomis tik vergikiems darbams. Keli milijonai vyr ir moter isista dirbti Reich. Kadangi vis kategorij nepageidaujamj" nuolat gausjo, be galo isiplt nacist karo belaisvi ir koncentracijos stovykl tinklas. Soviet karo belaisviai neturjo joki teisi, todl trys ar keturi milijonai vyr uvo nedengtuose aptvaruose. \ Rytus buvo irima kaip neribot moni ir itekli altin. Per trejus metus Ukrainos gyventoj sumajo 9 milijonais. Vis dlto tariamasis nacist kryiaus ygis vardan civilizacijos" pritrauk ali nink. Rumunija, Vengrija ir Italija isiunt Ryt front nemaus kontingentus. Rumunija m viepatauti Odesoje ir Udnestrs srityje. Generolas Frankas atsiun t i Ispanijos rinktin ydrj divizij". Baltijos valstybse kariuomens ir polici jos daliniai buvo priskirti vokieiams. Uverbuoti kareiviai ir savanoriai pulkais trauk i bema vis okupuot ali. Kai kurie i j, ypa soviet karo belaisviai, tik vadinosi savanoriais, nes jiems buvo leista pasirinkti tarnauti vokieiams arba mirti badu. Taiau daug kit, ypa i Vakar Europos, prie hitlerinink prisidjo savo noru. Generolas Vlasovas, buvs soviet karininkas, vadovavo Rusijos ivada vimo armijai, turiniai milijon vyr. kazok brigad stojo nemaai prie kar tremtyje buvusi vyr. Net Waffen-SS uverbavo daugyb usieniei,
[l a t v ij a ]

1009

EUROPOS

ISTORIJA

LATVIJA
Latviai nejaut didels meils vokieiams. Pastarieji nuo vidurami Baltijos alyse, iskyrus Lietuv, sudar valdanij kast ir buvo lojals carinei Rusijai. Taiau sovie tams valdant 1940-1941 metais jie prisiirjo tiek mogudysi ir deportacij, kad Vermachto pasirodymas atrod palaimingas ivadavimas. Taigi vokieiai bema nesulauk pasiprieinimo, kai m sudarinti latvi karinius junginius vos eng Ryg 1941 met liepos 1-j. I pradi buv Latvijos kariuo mens ir policijos daliniai bei dezertyrai i soviet kariuomens buvo atiduoti vokiei inion. Pagalbin saugumo policija , vliau pavadinta Schutzmannschaft arba Schuma", buvo naudojama fronto tarnybai, saugojimui, darbams, gaisrams gesinti ir specialiosioms operacijoms". (Paaikjo, kad pastarasis eufemizmas, be kita ko, reik ir yd udynes SS vadovaujant.) 1942 met sakas dl karo prievols gerokai padidino uverbuotj skaii, tad lengviau buvo formuoti ir emesnio lygio Hilfswilli ge arba Hiwi" dalinius, ir reguliarj Latvi legion". Nuo 1943 met gerokai savano riais pasipilds legionas aprpins kariais tris Waffen-SS latvi divizijas (r. III pried, 100). Vyrai prisiekdavo kovoti su bolevizmu" ir paklusti Vokietijos ginkluotj paj g vyriausiajam vadui Adolfui Hitleriui". i dalini rikiuots kalba buvo latvi, o ant kari rankovi antsiuvai su urau Latvija". Jie kovsi prie Leningrado ir vokieiams traukiantis iki pat Berlyno1. Per susitikim su SS reichsfiureriu 1944 metais, Latvijos legiono tabo virininkas ufiksavo Himmlerio atnaujint nacistins tvarkos vizij: Dabartin padtis reikalauja, kad kiekvienas SS karininkas, nepriklausomai nuo tau tybs <...> rpintsi visa german taut gyvenamja erdve. [Tuomet jis ivardijo, jo manymu, german eimai priklausanias tautas: vokieius, olandus, flamandus, anglosaksus, skandinavus ir baltus.] Dabar svarbiausioji uduotis - sujungti visas ias tautas vien didel eim. Savaime suprantama, vykstant iam procesui vokie i tauta kaip didiausia ir stipriausia privalo imtis vadovaujanio vaidmens. [Bet] is susijungimas turi vykti lygybs principu <...> [Vliau] i eima <...> turi imtis misijos traukti visas roman tautas, o paskui slav, nes jos irgi priklauso baltj rasei. Vakar kultr nuo geltonosios rass pavojaus gali igelbti tik baltosios rass susivienijimas. Dabar iuo atvilgiu priekyje engia Waffen-SS, nes jos organizacija pagrsta lygybe. Waffen-SS apima ne vien vokiei, roman ir slav, bet netgi islamikus dalinius <...>, besikaunanius petys pet. Todl be galo svarbu, kad kiekvienas Waffen-SS karininkas ieit mokslus toje paioje karo mokykloje <...>2 Nacist internacionalizmas pasireik tik galutinje karo stadijoje, kai Vokietija sto vjo ant praties slenksio. Faist ideologijos veikaluose jam skiriamas menkas dmesys, kaip ir prieastims, paaikinanioms, kodl taip daug europiei u j kov si. Pamirta, kad nacistai leido urnal, pavadint Nation Europa".

1010

TENEBRAE

Holokaustas.

Okupav

Lebensraum

Rytuose,

hitlerininkai

pradjo

savo

didiausi ir sistemingiausi rasinio genocido kampanij. Tai, k su jiems bdin gu mantrumu pavadino galutiniu yd klausimo sprendimu", vliau imta vadin ti Holokaustu" arba hebrajikai oa. Tai buvo mginimas panaudojant iuolaiki nes pramons technologijas iudyti Europoje visus yd vyrus, moteris ir vaikus vien u tai, kad jie ydai. Neaiku, kada jis prasidjo. Nerastas joks tiesioginis Fiurerio sakymas, nors niekas nepaneigs, kad gal gale atsakingas yra btent jis. Yra pagrindas manyti, jog Hitleris msi ygi, kad paslpt savo vaidmen ir vl blogai neigarst kaip anksiau, kai pasaulis suuod apie jo vykdyt nevisaveri" udymo kampanij7 7 . Europos ydai buvo pagrindinis, bet ne vie nintelis nacist rasini udyni programos taikinys. Kelerius metus Hitlerio kalboms buvo bdingas imintingas santrumas, bet 1938 1939-aisiais jis vl kaip karjeros pradioje m rti ekstremistines kalbas. 1939 met sausio 30 dien per radij jis isak pranayst": jeigu ydai dar kar t sukelsi kar, j vis lauksis Vernichtung inaikinimas. Taiau iki 1941 met liepos ydai nebuvo naikinami dideliu mastu, nors j mirtingumas nacist pastatytuose getuose okupuotojoje Lenkijoje buvo didelis. Ties sakant, ir toliau neaikiai buvo kalbama apie yd isiuntim tolimas vietoves ir jautri neutrali JAV reakcij. Vis dlto 1941 met liepos 31 Gringas sak RSHA (Reicho sau gumo vyriausiosios kanceliarijos) virininkui ruotis galutiniam sprendimui"7 8 . Matyt, neseniai jis buvo gavs konkreius Fiurerio nurodymus. Reikjo mesti al bet kokias dvejones. Buvo imtasi naikinimo politikos. Perkeldinimas" tapo oficialiu eufemizmu, reikianiu genocid. Vokiei armijoms pasiekus buvusios carins imperijos gilum, vl pasirod lidnai pagarsjusios Einsatzgruppen, kurios suvarydavo vien viet tkstanius yd, nuvesdavo prie koki duobi ar griov ir masikai suaudydavo. Per vien toki akcij dauboje prie Babij Jaro netoli Kijevo hitlerininkai suaud 70 000 pasmerktj. 1942 met saus SS vadai, tarp j ir Adolfas Eichmannas, RSHA IV-B-4 yd reikal skyriaus virininkas, sureng dien trukus pasitarim viloje Vanzjoje netoli Berlyno, siekdamas suderinti techninius ir organizacinius klausimus. Buvo nusprsta spartinti ciklono-B duj bandymus; steigti specialias mirties stovyklas Chelmne, Belze, Sobibore ir Treblinkoje; iplsti nacistines koncentracijos sto vyklas okupuotoje Lenkijoje, ypa KL Auvic II-Birkenau; pasitarti su geriausio mis Vokietijos firmomis dl krematorium konstrukcijos bei atliek utilizacijos"; sudaryti grafikus bei parpinti riedmenis gabenimui geleinkeliais ir sudaryti pagalbinius junginius. Dovanotina, jei mogus, neinojs, kam skirtas is pasi rengimas, bt pamans, kad kalbama apie metin Vokietijos skerdykl vadov susirinkim; buvo numatyta perdirbti" ti. 7 8 milijonus vienet". Keblum sudar, kaip juos surinkti, nugabenti ir kuo tyliau bei veiksmingiau j atsikraty
[n o ya d e s ]

N uo tada galutinis sprendimas" vyko be atvangos trejus metus

miestas po miesto, getas po geto, rajonas po rajono, viena alis po kitos. 1942 1943 metais jis buvo nukreiptas didiausi atskir kategorij 3 milijonus okupuotos Lenkijos yd. 1943 1945 metais operacija iplito po Balkanus, Bel
1011

EUROPOS

ISTORIJA

gij ir Olandij, Pranczij ir Vengrij. Gal gale tikslas buvo vykdytas kokiais 65 procentais. Sprendimo" vykdymas nutrauktas tik tada, kai sjungininki kariuomens um yd naikinimo vietas. Ilgainiui i gausybs memuar ir dokumentins mediagos pasaulis daug k suinojo apie pasmerktos tautos patirtus baisumus. Protinga ydait ura, k die na i dienos galvodavo, slapstydamasi Amsterdame, Prinsengracht gatvs 263 name7 9 . Varuvos Judenrat, arba yd tarybos, vadovas apra dilemas, kurios j kankindavo, besistengiant tarnauti ir savo tautai, ir hitlerininkams . Autobiografija, kuri mirtininko vienutje para buvs mirties stovyklos komendantas, byloja apie sining ir sentimental mog, kuriam visikai svetimi morals principai:
A uvice (O svencim e) a tikrai neturjau pagrindo skstis, kad man nuobodu < ...> Tur jau vien in tel tiksl visus raginti, visk organizuoti, kad galiau vykdyti nurodytas priem ones. Turjau abejingai stebti, kaip m otinos su besijuokianiais ar verkianiais vaikais eina duj kam eras < ...> Itisas valandas turjau stovdam as uostyti klaik dvok < ...> Turjau irti pro akutes < ...> ir stebti pat m irties proces. inoma, m ano artim iesiem s A uvice nieko n estigo. Kai m atydavau linksm ai aidian iu s savo vaikus ar mon, negalin i atsidiaugti m s jauniausija atala, man danai kildavo m intis, ar ilgai bsim e tokie laim ingi
82 80

Buvo ir toki, kurie mgino perteikti tas pragarikas kanias beletristinmis priemonmis . Vis dlto labiausiai jaudina liudijimai t, kurie paprasiausiai sten gsi ilikti monmis,
[responsa]

RESPONSA
1943 met spalio 3 dien berniukas buvo igelbtas nuo Kinderaktion , per kuri nacis t steigtame Kauno gete Lietuvoje uvo daugyb yd vaik. Berniuk igelbjs vyras paklaus savo rabino, ar gali auginti j kaip savo sn. Rabinas negailjo jam paguodos odi, bet atsak neigiamai. Girdi, vaik visuomet reikia mokyti gerbti savo tv ir motin . Be galo gausioje yd Holokausto literatroje dorovs didybe maai kas gali pri lygti hitlerinink okupuotos Europos get rabin responsa - ratikiems atsakymams pateiktus klausimus. Viena pagrindini rabin pareig buvo atsakinti klausimus, susijusius su religinmis dilemomis, kylaniomis j parapijieiams, todl jie suray davo banytinse knygose pateiktus klausimus ir atsakymus. Esama keli toki kny g, bet labiausiai jaudinanti - Kauno rabino Efraimo Orajaus. is liks gyvas po karo visus klausimus ir atsakymus sudjo daikt. Net trumputl jo knygos itrauka rodo, kad bendruomen, kuriai grs inykimas, vis dar stengsi vadovautis savo princi pais: Ar ydai gali mginti isigelbti, sigydami klastotus krikto liudijimus? Tai grieiausiai draudiama.

1017

TENEBRAE

Ar nia moteris gete gali pasidaryti abort?

Taip, nes jeigu ji nepasidarys aborto, bus

nuudyta ir ji, ir kdikis.

Ar moteris gete, kurios vyras pradingo, gali nesilaikyti prast taisykli dl antros santuo kos?

Ne. Geriau nusiudyti ir bti palaidotam, negu bti nuudytam

Ar ydas gete gali nusiudyti?

ir kremuotam.
Ar savo tikjimo isiadjs ydas, neiojantis kryi, gali bti palaidotas ventoje vie toje?

Taip, bet kiek atokiau nuo kit palaidotj. pidyon haben apeigos?

Ar nesantuokiniam kdikiui gali bti atliktos pirmagimiui skirtos

Taip.
K daryti su nuudyt yd drabuiais?

Pagal religin statym, krauju sutepti drabuiai turi bti palaidoti, o nesuteptus galima atiduoti auk vaikams2. Kai kas sako, es responsa, pateikti Holokausto slygomis, pernelyg atlaids. Apie

tai tegul sprendia specialistai. Bet kiekvienas pastebs trokim suderinti yd sta tym grietum ir atjaut. Pavyzdiui, 1941 met rugpjt vokieiai primt Slabados sinagog nustipusi kai ir un, o paskui liep keliems ydams suplyti ant mait Toros ritinlius ir padegti pastat. Prasikaltusieji pasninkavo, kai rabino Orajaus paklaus, kaip galima ipirkti i nuodm. Jis atsak aikiai, bet gailestingai: Jeigu gali, tegul pasninkauja3. Daugybs komentar susilauk kaltinimas, neva pasmerktieji Europos ydai buv pasyvs". Kai kurie sluoksniai bendradarbiauti su hitlerininkais priverstus ydus netgi vadino kariniais nusikaltliais"4. Pasak chasidizmo doktrinos, yd persekiojimo metais Dievo veidas udengtas", o atsidav ydai prival susitaikyti su lemtimi5. Rabi nai, nesilaikantys chasidizmo, nepais tokios grietos taisykls, taiau nuo seno vyravo tradicija laikytis krato statym. Vyriausiasis Atn rabinas sunaikino parapijiei sra us ir todl daug j isigelbjo. Vyriausiasis Salonik rabinas to nepadar, tad daugu ma jo ganomj buvo nuudyti. Svarbiausia tai, kad sprendimai bendradarbiauti ar prieintis buvo priimami doro vs princip pagrindu. Net kai nebuvo imamasi joki veiksm, nesama rodym, kad ydai buv moralikai pasyvs ar abejingi. Nemanoma paneigti, kad atskiri mons galjo padaryti visoki idavysi, bet apstu prieing pavyzdi. Grup gydytoj yd Varuvos gete, pasiry savo varg panaudoti geram tikslui, atliko mokslin bada vimo simptom ir eigos tyrim, kuriame tiriamieji buvo jie patys. Tyrimo dokumentai, ukasti pieno bidone, iliko ir buvo paskelbti po karo Varuvoje6. Nacist Zachsenhauzeno mirties stovykloje fizin naikinimo darb atlikdavusios Zonderkomandos" narys ydas tarp pasmerktj pamat savo rabin. Pastarasis tik papra, kad igelbt jo luz - virutin stuburo slankstel. (Anot yd tikjimo, is slankstelis yra erdis, apie kuri pomirtiniame gyvenime i naujo susidaro knas.) Tai gi vyrikis ipjov slankstel i rabino lavono: paskutin kart j mat, kai prisiek po karo palaidoti kaul ventojoje Jeruzals emje7.

1013

JROPOS

ISTORIJA

Diskusijose to meto nuostat tema daniausiai kalbama apie tariam yd syvum ir tariam garsiai neisakom neyd pasitenkinim. Abu kaltinimai Tdti. Prisimindamas kvepiant pavyzd Januszo Korczako, garsaus lenk rayjor ramiai palydjusio br nalaii j paskutin kelion i geto, liks gyvas siprieinimo kovotojas sak: Ramiai ieiti taip pat buvo didvyrika"8 3 . Kitas das prisimena, kaip abejingai jo paties eima stebjo, kaip duj kameras ivekaimynus8 4 . ydai dalyvavo pogrindiniame partizan judjime, kartais vie> s eimos nariai atskiruose junginiuose; keliuose getuose vyko ginkluoti suki lai. Herojikas buvo Varuvos geto sukilimas 1943 met balandio 19 dien ieinantis galutinei likvidavimo akcijai. Jis truko tris savaites; gal gale gyvi :o vos 80 kovotoj. J vadas Mordekajis Aneleviius nusiud su grupe draug ie paskutinij tvirtinim Milos gatvje8 5 . Treblinkoje per ryting pabgim vyko itrkti laisv 300 kalini,
[k a ty n ]

Neydai buvo nusistat nevienodai. Dauguma moni, gyvenusi teroro ee, nedar nieko; vienas kitas padjo vykdyti genocid. Vis dlto danas rod aut. Poet drask kania, velgiant vaik aidim aiktel prie Varuvos to sienos, kuri jam primin vieniojo Dordano Bruno mirt:
W spom niatem Cam po di Fiori W W arszawie przy karuzeli, W pogod ny w ieczr w iosenny, Przy dw ikach skocznej m uzyki. Salwy za murem getta G hiszyia skoczna m elodia I wzlatyw ai pany W ysoko w pogod ne nebo (M siau apie Kampo di Fiori Varuvoj prie karusels Giedr pavasar, tem stant, Aidint m uzikos trenksm ui. Salves u geto mr Stelb m elodijos gausm as, Skriejo krykdam os poros giedr vakaro dang.

<...>
I ei gincy, sam otni, Ju zapom niani od swiata, Jzyk nasz stal si im obey Jak jzyk dawnej planety. A w szystko bdzie legend a I w tedy po w ielu latach Na nowym Cam po di Fiori Bunt w znieci stow o poety.86

< ...>
Ir t, kur va vienatvj, Pasaulis jau nebem ato, Pati j kalba ataidi I n egyvos planetos. Kol viskas virs legend, Ir tsyk, po daugel met, Naujajam Kampo di Fiori M ait iebs poetas.)

Mslus intelektualas katalikas ra apie moralin atsakomyb net t, kurie siogiai tuose vykiuose nedalyvavo8 7 . Europos reakcija holokaust siek menkysts gelmes ir didvyrikumo virs. Paiame pragaro centre, okupuotoje Lenkijoje, niekas niekad neturjo dides4

galimybi igelbti nuo kit gyventoj atskirtus ydus. Kritikai i ali,

rioms labiau pasisek, ne visuomet supranta, kad totalitarinis reimas visus jo lioje esanius priveria daugiau ar maiau dalyvauti nusikaltimuose. Negalima rsti apie nelaisvus mones taikant laisvos visuomens kriterijus. Vis dlto bta loni, vadinam szmalcownicy palain, iduodavusi pabgusius ydus pasiprieinimo narius) gestapui. O kiti rizikavo savo ir artimj gyvybe slp1

TENEBRAE

darni ir saugodami bglius. 1943 metais Lenkijos pasiprieinimo sjdis kr organizacij egota", kuri padjo gelbti ydus8 8 . Kokie 150 000, arba 5 procen tai, yd isigelbjo slapstydamiesi kluonuose, rsiuose, vienuolynuose, mikuo se arba su klastotais dokumentais8 9 .
[101 b a t a lio n a s ]

Kitur, kur padtis nebuvo tokia ekstremali, europieiai laiksi vairiai, prade dant kilniu pasiaukojimu ir baigiant abejingumu. Danijos karalius Kristijonas vainjo Kopenhagos gatvmis, usiris ant rankovs rait su Dovydo vaigde ir itaip rod savo uuojaut; dauguma i 300 000 alies yd isigelbjo. Rumu nijoje kariuomen ir policija, j pai duomenimis, iud imtus tkstani yd; nepaisant to, alies vyriausyb atsisakinjo iduoti alies ydus vokieiams. Pranczijoje, kur Vii reimas steig lykias savas koncentracijos stovyklas (pavyzdiui, Le Verne), yd gaudymui vadovavo vietos milicijos nariai. Jie sky r svetimtauius1 4yd pabglius ir savuosius" Pranczijos ydus pastarj uvo tik 8 procentai. Pranczijos protestant banyios paskelb protest, o Pran czijos pasiprieinimo judjimas msi ygi kliudyti eism traukini, kuriais buvo deportuojami ydai. Olandijoje, nepaisant rytingos pasiprieinimo sjdio veiklos, dauguma yd buvo iudyti. Vengrijoje, kuri nacist nebuvo okupuota iki 1944 met, iradingas ved diplomatas Raoulis Wallenbergas organizavo daugybs yd pabgim. U ias pastangas soviet buvo suimtas ir dingo be inios. Vietiniai sionist lyderiai kaltinti tuo, kad sudarinja sandrius kit sskaita. ydai buvo idavinjami net vokiei okupuotose Lamano ssiaurio salose. Apskritai ydams saugiausia buvo faistinje Italijoje, ital okupuotoje Jugoslavijoje, taip pat faistinje Ispanijoje ir Portugalijoje9 0 ,
[t e z ]

Vatikanas vliau susilauk daug prietaring vertinim u tai, kad demonst ratyviai nepareik protesto. Pijaus XII kritikai mano, kad jis buvs pernelyg abejingas yd tragedijai. Gynjai teigia, es j draskiusi represij prie katalikus vokieius baim ir trokimas ilikti nealikam" tarp faizmo ir komunizmo blo gybi9 1 . Aiku tik, kad ir milijonams hitlerinink nuudyt katalik jis menkai tepadjo. Niekada tiksliai nesuinosime, kiek yd uvo. Per Niurnbergo tribunol buvo nurodyti 5,85 milijono auk. Vargu ar is skaiius labai netikslus. J sudaro apy tikriai 3 milijonai yd i priekario Lenkijos, madaug 2 milijonai i Soviet Sjungos ir apie milijon i kit ali. Lenkijos ir Soviet Sjungos duomenys gali bti i dalies susipyn, nes 1939 metais rytin Lenkijos dalis buvo aneksuo ta Soviet Sjungos. iaip ar taip, n vienas rimtas vertintojas nepateikia skai iaus, maesnio u 5 milijonus9 2 . Kiekybiniu atvilgiu skaii galima palyginti su madaug 8,7 milijono uvusi soviet ir apytikriai 3,5 milijono vokiei kari ki, bei civiliais ukrainieiais, Lenkijos gyventojais neydais, baltarusiais ir rusais kiekviena i taut neteko keli milijon9 3 ,
[bu a a s ]

Daugel met po karo nuolat buvo minimi du apskriti skaiiai: ei milijonai holokausto auk i viso ir keturi milijonai, mir Auvice. Gal pirmasis skaiius kiek per didelis, bet veikiausiai jis toks ir liks. Antrasis akivaizdiai netiktinas. Du Auvico belaisviai vliau buvo paskelbti krikioni kankiniais. Palaimintoji
1015

lUROPOS

ISTORIJA

101 BATALIONAS
1942 met liepos 13-j, dar nepravitus, Lenkijos Jozefovo kaime dislokuoto Vokieti jos policijos rezervinio 101 bataliono vyrai buvo paadinti ir nuvesti netoliese esant Otvocko miest. Jiems nesak, kas j laukia. Mieste j karininkai i SS paliep suimti visus darbingus yd vyrus, o ydes su vaikais ir seneliais suaudyti. T dien batalio nas nuud apie 1500 moni, o per vis kar - per 83 000. 1962-1972 metais 210 buvusi bataliono nari tard Vakar Vokietijos prokurorai, paruo detalias j bylas. Jie visi buvo nepartiniai, pusamiai, daugiausia darbininkai i Hamburgo, vieno i Vokietijos miest, kur nacist taka buvo menka. Tie vyrai buvo eiliniai vokieiai. Bema visi dygjosi tuo, k buvo priversti daryti karo metais, ir danas neig tiesiogiai dalyvavs udynse. Vis dlto didioji dauguma ud. audyti jiems buvo lengviau: Bet kurioje iuolaikinje visuomenje biurokratizmas ir specializacija bukina oficia lij politik vykdanij asmenins atsakomybs jausm. Naryst vienodos pad ties ir amiaus grupje turi nepaprastai didels takos elgsenai ir lemia dorovs normas. Jei 101 rezervinio policijos bataliono vyrai tokiomis aplinkybmis tapo udi kais, kokia moni grup galjo to ivengti?1 Dl akivaizdi prieasi maai inoma apie ydus, atsidrusius dorovs atvilgiu panaioje padtyje kaip 101 bataliono vyrai. Retas j liko gyvas. Vis dlto SS getuose policininkais daniausiai skirdavo ydus, o mirties stovyklose lykiausias uduotis patikdavo i yd sudarytoms Zonderkomandoms". Karelas Perechodnikas buvo vienas i toki. Jis buvo apsiviets vyras, taps Otvocko geto yd policininku todl, kad vylsi tokiu bdu likti gyvas ir pramaitinti eim. Jis vykd hitlerinink sakymus ir neblogai gyveno. Draug neyd padedamas jis perbgo arij pus , kur gyveno ir spjo parayti prisiminimus, pavadintus Ar a udikas?2 mogui, nepastaniam Ryt Europos, dar sunkiau patikti komunist politins policijos veikla, utvindiusios Lenkij 1944-1945 metais. Lenkai link manyti, kad lid nai igarsjusioje komunist Saugumo valdyboje (UB) buvo neproporcingai daug yd (tiksliau, buvusi yd) ir kad jie vykd baisius nusikaltimus. Taiau per vis laik buvo paskelbta labai maai tikr fakt, tad i nuomon liko nepagrsta. Vis dlto tabu sulau neseniai atskleisti dalykai. Faktai dar tikinamesni todl, kad juos pateik tyrintojas ydas, remdamasis UB veikloje dalyvavusi yd parodymais, irtai padar nordamas atpirkti yd kalt. Tyrimas apima Auktutin Silezij, ypa Glivics miest. Tyrintojas daro ivad, kad 1945 metais visi iki vieno UB virininkai ir trys ketviriai vietini agen t buvo yd kilms; kad nacist stovyklos ir kaljimai buvo grste prigrsti visikai nekalt civili, daugiausia vokiei; kad kankinimas, marinimas badu, muimai ir udy mai buvo kasdienis reikinys. Manoma, jog komunistinis reimas nuud 60 000-80 000 gyventoj vokiei. Turint tai galvoje, sunku pateisinti sigaljusi nuomon karo meto Lenkijos udikus, aukas ir paalinius stebtojus grietai priskirti konkreioms etni nms grupms3.

016

TENEBRAE

TEZ
Vien 1940 met rugpjio dien, netrukus po Pranczijos lugimo, 25 met teologijos studentas i veicarijos uklydo Burgundijos miestel Kluni. Jis ra disertacij apie vienuolius - benediktin pirmtakus. Vienuolyno griuvsiai j ne itin domino: slapia vyl si steigti sav vienuoli bendrij. Jis buvo protestant pastoriaus snus i Noiatelio apylinki, dar neseniai - neaiki sitikinim agnostikas. Pamats skelbim Tez par duodamas namas", sdo ant dviraio, nuvaiavo slniu 10 kilometr ir nusipirko nam pustuiame kaime. Tai buvo Roger-Leouis Schutz-Marsaucheas1. Karo metais netoli Tez jo demarkacin linija, skirianti Vokietijos okupuot ir Vii zonas. Vienuoliu pats pasiskyrs jaunuolis su pertraukomis gyveno ia vienas. Dvejus metus jis glaud pabglius ydus, bet gal gale gestapininkai isived jo sveius. 1944 met rugsj, po Pranczijos ivadavimo, jis vl gro ir m globoti karo belaisvius vokie ius. Kaimieiai baisiai pasipiktino ir umu vien belaisvi - paliegus katalik kunig. Karui baigiantis prie Roger prisidjo jo sesuo Genevivea; drauge jie suteik prieglobs t dvideimiai kaimiei nalaii. Paskui atvyko dar septyni broliai". Kadangi nebuvo katalikai, jiems teko prayti specialaus leidimo panaudoti apleist parapijos banyi. Leidim, pasirayt popieiaus nuncijaus kardinolo Roncallio, jie gavo 1948 metais. Tez bendruomens nemanoma priskirti kokiai nors konkreiai kategorijai. Ji netu ri jokio formalaus kanono ir nepriklauso jokiam tikjimui. J kvp Palaiminimai j gry niausiu - Diaugsmo, Paprastumo ir Gailestingumo - pavidalu, jaunysts kartis ir susitaikymo misija. Apie tai Brolis Roger rao savo knygoje Laikinumo dinamika" (1968). Bendruomens dvasi ikart pajusi i unikaliojo Tez garso" - energing jau n bals, dainuojani paprasiausius odius ir melodijas ritminga, kerinia keturi bals harmonija. Kai ant netoliese stksanios kalvos 1962 metais buvo pastatyta Susitaikymo bany ia, Tez pasidar idiniu pasaulinio sjdio j ir i jos traukiani nuolatins Jaunimo tarybos" ir tikjimo emje kelions" dalyvi. Atuoniasdeimt broli baltais apdarais tapo dvasiniu generatoriumi, pasiekianiu visus emynus. Misijos vyko Azij, Afrik, Lotyn Amerik, Niujork. Visur, kur mons nesutar, Tez dvasia stengsi juos sutai kyti. Bendruomen, kurios i pradi nenorjo pripainti nei Pasaulin banyi taryba, nei Vatikanas, palenk abi savo pus. Europoje j palaik Konstantinopolio staiatiki patriarchas ir tuometinis Krokuvos arkivyskupas. Devintajame io amiaus deimtmetyje ji pralau gelein udang, kai jos pasitarimai Europos klausimais buvo perkelti i v. Petro bazilikos Romoje ir v. Povilo katedros Londone Ryt Berlyn ir Varuv. iuolaikin Europos krikionyb ikl daugyb kvepiani asmenybi, perengu si visas esamas klitis. Viena j buvo Agnes Gonxha Bojaxhiu (g. 1910 m. Skoplje, m. 1997 m. Kalkutoje), alban vienuol, geriau inoma kaip Motina Teres i Kalkutos2. Kitas - olandas, kunigas Werenfiedas van Straatenas, organizacijos Pagalba skurstan iai banyiai" krjas. Treias toks mogus - paprastos irdies ir nepaprastos pavar ds - be abejo, brolis Roger. Pro Tez eidamas, - sak Jonas Paulius II - jautiesi tarsi eidamas pro altin".

1017

EUROPOS

ISTORIJA

BUAAS
Buao dekanatas. 1939 metais iame rajone gyveno 45 314 lenk. Dekanatas ap m 17 parapij; Baryo parapijoje buvo 4875 lenkai, Buae 10 257, Koropece 2353, Kovalovkoje 3009, Monasteiskoje 7175 <...>. Barye por lenk eim ukrai nieiai iud 1939 <...>. Vienam i Bernacki nukirto koj <...>. Bet didiausias ipuolis buvo surengtas nakt i 1944 met liepos 5-osios 6-j, kai uvo 126 lenkai. Vyrus, moteris ir vaikus aud ar kapojo kirviais. Buvo sudegintas miestelio kvartalas Mazury". Kulkosvaidiais ginkluoti upuolikai auk Rizaty, palyty! (udykit, deginkit!). Lik gyvi pabgo Bua, kur periemojo baisiomis slygomis - buvu siuose yd namuose be dur ir lang <...>. Novostavcs [katalik] parapijoje negausu gyventoj, bet jos ribose buvo trys graik katalik parapijos. Lenk ir ukrainiei santykis ia sudar 2:3. 1939 metais sambvis dar buvo manomas, bet slygos pablogjo po vokiei okupacijos. 1944 metais, kai ia prajo vokiei ir soviet fronto linija, liko vieni griuvsiai <...>. Korociatino vikaras prane apie jo kaimo upuolim 1944 met vasario 28 dien. 78 mons buvo nuauti, udusinti ar ukapoti kirviais vikariato rsyje. <...> Apie devyniasdeimt moni uvo per ankstesn ipuol 1943 metais. Paskui dm tja iltine mir dar penkiasdeimt. Atsitiko keistas dalykas. Kaime buvo trylika vadi namj lauko eim". I j gyva liko tik viena. Koropiece n vienas lenkas nebuvo nuudytas, bet mons kalbjo, kad i graik katalik banyi sakykl aidjo kurstymai, nukreipti prie mirias lenk ir ukrainiei eimas. Motina, tu indai prie - pasmauk j! 1 Prajus keturiasdeimiai met po i vyki Lenkijos katalik Banyia vis dar rin ko mediag apie etnin valym, vykdyt buvusiose rytinse Galicijos ir Volyns pro vincijose. Pasak skirting vertinim, auk bta nuo 60 000 iki 500 2. Buaas buvo vienas i deimi rajon, kuriuos itiko panaus likimas. Jis priklau s Lvovo arkivyskupijai, apmusiai vis Raudonj Rusij (Ryt Galicij) ir krat u jos. Prie kar ia gyveno ukrainieiai, lenkai ir ydai. Karui prasidjus visos trys bend ruomens smarkiai nukentjo nuo soviet represij. Paskui ydus iud hitlerininkai ir vietiniai kolaborantai. Vliau su lenkais susidorojo ukrainieiai. Gal gale grtantys sovietai sunaikino visus nepriklausom organizacij narius ir vis j turt. Etnin valym karo meto Lenkijoje 1939-1941 metais pradjo ir nacistai, ival" kelis vakar rajonus, idant juos galt persikraustyti vokieiai, ir sovietai, deportav milijonus moni i rytins Lenkijos. Po 1941 met ios taktikos msi nedidels pogrindins lenk grupuots, kurios stengsi ivyti ukrainieius i vidurio Lenkijos ir kur kas didesniu mastu Ukrainos sukilli armija (UPA), terorizavusi lenkus. 1945 metais komunistai baig valyti" lenkus i Ukrainos, o sureng Vyslos operacij" ukrainieius i j nam liaudies Lenkijoje". Per Potsdamo konferencij sjungininkai pritar vokiei ivarymui i teritorij rytus nuo Oderio. 1942 met spal susibrusi UPA kovsi su briais auganiais soviet partizan, infil truot vokiei unugar, ir siek sukurti vientaut Ukrain. (Jos vadas generolas Roma nas ukeviius iuprynka" kovsi, kol 1950 metais buvo paimtas nelaisv.) Taiau kai

1018

TENEBRAE

kylanio komunistinio tvano nebesugebjo sulaikyti nei Vermachtas, nei suformuoti Gali cijos SS daliniai, Ukrainos pogrindis griebsi desperatik ygi. Vakar Ukraina buvo begrtanti ia Soviet Sjungos, ia Lenkijos sudt. Tuomet radikalesnieji elementai nusprend inaikinti lengviausiai paeidiamus savo prieininkus - civilius lenk gyven tojus.3 Be jokio sins grauimo jie ud visus, kurie jiems pasiprieindavo:
1943 met kovo 11 diena. Ukrainiei kaime Litogoe (Volynje) ukrainiei nacio nalistai p a grob ir um u mokytoj lenk. Kartu su iuo lenku jie iud kelias
4

ukrainiei eimas, pasipiktinusias udynm is .

Per konflikt, kuris turjo stipr religin atspalv, su dvasininkais buvo elgiamasi itin vrkai:
Dvasios tvas Liudvikas W todarczykas i Okop buvo nukryiuotas: dvasios tvui Stanistawui Dobrzanskiui i Ostrovkos kirviu nukirsta galva; dvasios tv Karol Baran perpjov perpus Korytnicoje; dvasios tvui Zavadskiui perr gerkl < ...> 5

Pokario Ryt Europoje kalt u visus karo nusikaltimus oficialiai buvo veriama hit lerininkams. Aukos i toki vietovi kaip Buaas bendrai priskirtos Dvideimiai mili jon rus, uvusi per kar arba apie jas paprasiausiai nutyldavo6. Niekas gerai nesuvok, kad tragedija paliet daugyb taut. Visoms tautoms galima prikiti, kad jos plaiai apskelb savo netektis, bet nekreip dmesio kit taut, nors kartais skaitome pasakojimus apie drauge igyvent kani:
1942-aisiais, tarp ge g u s ir gruodio, buvo nuudyta per 140 0 0 0 Volyns yd. Kai kurie, priglobti lenk, nuudyti kartu su eimininkais 1943 met pavasar, kada i 3 0 0 00 0 Volynje gyvenusi lenk 40 0 0 0 nuud ukrainiei banditai. D a u g e lyje kaim lenkai ir ydai d rau ge kovsi su bendru prieu7.

Taiau neatlikta n viena bendra, objektyvi karo meto genocido apvalga. Antai nurodant vien tik uvusi lenk ar katalik skaii neivengiamai menkinami yd ir ukrainiei nuostoliai. Pabriamas sovietams tarnavusi kolaborant yd ir ukrainie i ar vokiei daliniuose tarnavusi ukrainiei vaidmuo. Nutylima apie Silezijos lenk veikl vokiei Schuppo junginiuose bei lenk bendradarbiavim su soviet kariuome ne. UPA nuudyti ydai ir ukrainieiai pamirtami. Kaskart, kai irima tik vien pus, neivengiamai atsiranda ikraipym. Beje, Buaas - gimtasis garsiojo nacist mediotojo Simono Wiesenthalio miestas .

Editha Stein buvo yd, atsivertusi katalikyb; hitlerininkai suiupo j Olandi joje. Tvas Maximilianas Kolb buvo katalik kunigas, paaukojs gyvyb, kad igelbt nuo mirties nam. Po penkiasdeimties met vis dar darosi graudu vel giant pastangas rasti tinkamus bdus pagerbti daugybs taut ir tikjim auk atminim9 4 . Taiau vienas didiausi keblum buvo tas, kad pasaulis niekaip negaljo suvokti vyki masto. Dar 1940 met rugsj vienam drsiam lenk pogrindio karininkui Witoldui Pileckiui (1901 1948) pavyko prasiskverbti Auvic I . Dve jus metus jis steig stovykloje slaptas pasiprieinimo grupeles, o paskui pab1019

EUROPOS

ISTORIJA

go9 5 . Jo surinkta informacija u Lenkijos rib niekas nenorjo tikti. Kai emigra cin Lenkijos vyriausyb Londone paskelb praneim apie Lenkijos yd likim, vienas pagrindini jos nari ydas nusiud i nevilties, kad reakcija buvo tokia menka9 6 . Kai lenk kurjeris apsilanks Vaingtone papasakojo, k savo akimis regjo mirties stovyklose, igirdo tok saus Aukiausiojo Teismo pirmininko Frakfurterio atsakym: Nesakom, kad meluojat, bet..." Amerikos ydai imtis ygi buvo link n kiek ne daugiau nei visi kiti9 7 . Kai galop buvo pasilyta bombarduoti Auvico prieigas, sjungininkai rado dingsi atsisakyti9 8 . Stalinas milijonais ud mones ketvirtajame deimtmetyje, bet pasaulis bema nereaga vo. Hitleriui pavyko daryti t pat penktojo deimtmeio pradioje, kol paalieiai savo akimis pamat jo nusikaltim rodymus,
[a u v ic a s ]

Holokaustas kvp daugyb literatros krini. Bema visi pagrindiniai jo istorikai yd mokslininkai, kartai tik holokausto unikalumu. Jie nepripas ta visuotins blogio prigimties"9 9 , kaip ir to seno klausimo: Ko js ateinat su savo ypatingais ydikais vargais?"1 0 0 iaip ar taip, akcentuojami labai skirtingi dalykai. lie Wieseliui priskiriama termino holokaustas" dabartins reikms autoryst1 0 1 . Lucy Dawidowicz rodinjo, kad hitlerinink genocido programa buvo i anksto gerai apgalvota.1 0 2 Raulo Hilbergo manymu, holokaustas du tkstantmeius trukusio krikioni antisemitizmo kulminacija.1 0 3 Jehudh'as Baueris pieia nyk nacistini udik", yd auk" ir abejing stebtoj" neyd vaizd.1 0 Martinas Gilbertas sudar ird draskani individuali igyvenim rinktin.1 0 5 Nepritarianij balsai gerokai skiriasi. Liudytojai nesionistai, tokie kaip Marekas Edelmanas, paskutinis gyvas Varuvos geto sukilimo vadovas, buvo riamas prie gdos stulpo u tai, kad prietarauja vyraujaniai sionist nuomo nei . Vienas tyrintojas teigia, es holokaustas prasidjs 1941 metais dl nenumatyt aplinkybi1 0 7 . Kitas band parodyti, kad yd tragedij reikia velgti platesniame bendrojo nacistinio teroro kontekste1 0 8 . Grup skeptik publicist, susitelkusi prie Journal of Historical Review" (Istorins apvalgos urnalo") rodinja, jog pasakojimai apie duj kameras" prasimanyti arba kad skaiiai pernelyg ipsti. Kariausius debatus jie sukelia klausimu, ar ir patys yra toleruotini1 0 9 . Kiti kritikai skundiasi, neva holokausto pramon" inaudo jusi yd kanias politiniams tikslams1 1 0 . Reisierius Klodas Lazmannas peln kone visuotin pripainim jausmingu filmu oa" (1984), kur danas klaidingai palaik istorine dokumentika.1 1 1 Mat aistros vis dar liepsnoja. Paskutinis odis dar neitartas. Holokaustas jokios Europos alies taip neigsdino kaip Lenkijos. I esms baigsi tkstantmetis ydijos gyvenimas Lenkijoje. Ipltas svarbus^ Lenkijos gyventoj ir kultros elementas. Lenkijos piliei ateities kartos turs pakelti ne tik slegianius j tvynje vykdyt iaurum prisiminimus, bet ir eminant abi pusi priekait, dezinformacijos ir dorovins maiaties palikim. Patirt traum iki galo suprasti tegali tie, kurie buvo ir lenkai, ir ydai. i dviej lidniausio likimo taut takai isiskyr amiams"1 1 2 ,
1020
[b u a a s ]

TENEBRAE

AUVICAS
1944 met gegus 31 dien i oro bazs Brindizyje, Piet Italijoje, iskrido 60-osios fotoeskadrils brit valgybinis lktuvas Moskitas". Jis gavo uduot nuskristi apie 1400 kilometr iki vokiei okupuotos Lenkijos ir nufotografuoti sintetini degal fabrik Osvencimo (Auvico) mieste. Atsitiktinai gula pamiro ijungti fotoaparat, tad pasku tiniai juostos kadrai i 8800 metr aukio pirm kart ufiksavo dviej greta sikrusi SS koncentracijos stovykl Auvicas I ir Auvicas ll-Birkenau vaizd1. Vliau sjunginink valgybiniai lktuvai nufotografuos daug toki vaizd. Viena nuotrauka, kurioje Auvicas-Birkenau 1944 met rugpjio 25 dien nufotografuotas i maesnio aukio, pakankamai ryki, tad matyti, kaip sargybiniai veda k tik atvy kusius belaisvius nuo geleinkelio platformos prie atvir krematoriumo Nr. 2 vart. Matyti traukiniai atsarginiame kelyje, duj kameros stogo angos, krosni kaminai ir belaisvi briai2. Vliau - gruod - darytose nuotraukose matyti, kad krematoriumai jau pradti ardyti. Aerofotografija pasitarnauja kelioms istorini tyrim sritims. J plaiai naudoja archeologai, urbanistikos ir kratovaizdio specialistai. Auvico atveju ji tapo tikinamu rodymu genocido kampanijos, kuri band neigti pokario revizionistai". bei t apie nacist mirties stovyklas Vakarai inojo nuo 1942 met pabaigos, kai emigracin Lenkijos vyriausyb Londone paskelb informacij, gaut i savo pogrin dini kurjeri. Nepaisant to, sjungininkai neman, kad reikia griebtis veiksm3. Kad Auvicas II - tas neinomas kelions tikslas", kur buvo veami ydai i visos Euro pos, suinota tik tada, kai tai patvirtino penki ydai, kuriems 1944 met liep pavyko pabgti4. Nuo tada vyriausybes nuolat apeliavo sionist grups, kurios tikjosi, kad udynes galima nutraukti bombarduojant stovykl rengimus ir geleinkelio bgius. J raginim niekas nenorjo girdti. Karini oro pajg karininkai tvirtino, kad svarbiau bombarduo ti karinius ir pramoninius objektus. Vienas Didiosios Britanijos Usienio reikal minis terijos pareignas para toki pastab: neproporcingai daug laiko <...> sugaitame <...> tiems aimanuojantiems ydam s"5. Oro valgybos nuotrauk likimas nek maiau pamokantis negu j turinys. Fotojuostos buvo lktuvu atgabentos i Italijos Karini oro pajg baz Medmenheme, Bakingamyro grafystje, rykiti ir interpretuoti. Kadangi operacijos vadovams rpjo tik sintetini degal gamykla, paskutinij juost kadr niekas net neperirjo. Istorins 1944 met gegus 31 ir rugpjio 25 nuotraukos, tiksliau, j negatyvai, buvo aptikti po trisdeimties met JAV valgybos agentros archyvuose . Auvic soviet armija ivadavo 1945 met sausio 27. Taiau primygtiniai Vakar ali vyriausybi raginimai atsisti isamesns informacijos nesulauk atsako iki balan dio 27-osios, kai i Maskvos atjo neaiki telegrama. Joje buvo minimi tyrimai Auvice", rodantys, kad ten buvo nuudyta per keturis milijonus vairi ali piliei7. Jei tai vien Auvico auk skaiius, jis smarkiai skiriasi nuo duomen, kuriuos antihitlerins

1021

EUROPOS

ISTORIJA

koalicijos kaltintojai pateik Niurnbergo procese8. Vis dlto is skaiius buvo plaiai apskelbtas. Tik lugus komunizmui, 1990 metais Valstybinis Osvencimo muziejus idrso paskelbti labiau tiktin auk skaii - 1,2-1,5 milijono9, i kuri turbt kokie 800 000 - 1,1 milijono buvo ydai. Prajo lygiai penkiasdeimt met, kol blakantis tarp praman ir labiau tiktin klaisim irykjo kakas panaaus ties viename i istorik intensyviausiai tyrint tem. Po Auvico, - sak Theodoras Adomas, - poezija pasidar nebemanoma". Atrodo, kad istorikai taip pat prarado savo profesinius gebjimus.

Vokieiams upuolus SSRS, pasaulio diplomatiniai aljansai greitai pasikeit. Nuo 1939 met rugpjio Vidurio ir Ryt Europos sjungos nars buvo partners. Dabar jos tapo mirtinais prieais. Tai sudar slygas treiojo galios centro lieka nai Didiajai Britanijai lietis prie Soviet Sjungos ir atkurti nauj Pirmojo pasaulinio karo diplomatins sistemos versij. Vakar Europa dabar dsis prie rytins, kad sulaikyt centrin, o paskui pasitelks pagalb JAV, kad tos nusver t svarstykli lkt. Didysis Trikampis buvo atkurtas. Churchilliui, vis gyvenim kovojusiam su komunizmu, tai reik gerai kalbti apie pat ton". Stalinui tai buvo vienintelis galimas pagalbos altinis. Didiosios Britanijos Soviet Sjun gos tarpusavio pagalbos sutartis pasirayta Maskvoje 1941 met liepos 12 dien. Vokietijos SSRS sutartis oficialiai anuliuota. Stalin net tikino nuryti nuoskaud dl Lenkijos ir pasirayti sutart su nauja Britanijos sjungininke emigracine Lenkijos vyriausybe Londone. Po SSRS Lenkijos karins sutarties buvo pasiray ta ir politin. Pagal j turjo bti amnestuoti" milijonai niekuo nekalt depor tuot ir nelaisvje laikom Soviet Sjungoje lenk, o Rusijos gilumoje suformuo ta nauja lenk kariuomen. Jai vadovauti buvo paskirtas generolas Andersas, k tik ileistas i Lubiankos poemi. itaip prasidjo garsioji odisja1 1 3 . Taiau svarbiausias ingsnis dar nebuvo engtas. Be JAV sjungininkai atrod nek geriau kaip invalid klubas. Churchillis su Rooseveltu rugpjio 1 1 dien pasira Atlanto chartij, kurioje suformuluoti atuoni bendri principai, tarp j:
Pirmas: alys nesiekia p lstis nei teritoriniu, nei jokiu kitu atvilgiu < ...> Treias: jos gerbia m oni teis pasirinkti valdym o form < ...> Atuntas: jos sitikinusios, kad visos pasaulio tautos, ir m aterialiniais, ir dvasiniais sum etim ais, privalo atsisakyti naudoti
114
j g .

Taiau JAV Kongresas vis dar nenorjo stoti kar. Soviet vyriausyb pasi trauk Kuibyev prie Volgos. Londonui ir Maskvai pasisek: japonai pasirod mok geriau tikinti negu antihitlerins koalicijos nars. Kai japonai bombar davo JAV Ramiojo vandenyno karin laivyn Perl Harbore Havajuose, 1941 met gruodio 7 dien, jie paadino snaudiant milin". Japon akcija nebuvo tie siogiai susijusi su karu Europoje, bet ji akimirksniu pakeit Amerikos nuostat. Amerikos nenoras kariauti bemat igaravo; Kongresas dosniai leido imti kreditus karui, prezidentui atsirio rankos. Japonai to nesiek, taiau patys nenordami

1022

TENEBRAE

atrakino Didiosios Sjungos duris. Didioji trejuk1 1 kar laimsiantis Churchillio, Stalino ir Roosevelto trejetas kibo darb. Vokieiai, aiku, pasijuto apgauti. Jie ketino vaidytis su JAV jei tik prezi dentas liautsi padjs britams. iaip ar taip, vokieiai tikjosi baigti kar ame rikieiams nespjus sikiti. Taigi Berlynas nutar parodyti apsimestin drs: kalboje Reichstage 1941 met gruodio 1 1 dien Hitleris paskelb Jungtinms Valstijoms kar. Didiosios Sjungos susidarymas apstulbino n kiek ne maiau nei nacist ir soviet partneryst prie dvejus metus. Sovietin sistema neatitiko n vieno ang losaksikos demokratijos principo. Neuteko pamirti praeityje vykdyt Stalino nusikaltim. Vakar ali vadovams teko nekreipti dmesio tai, kad per vis kar Stalinas ir toliau ud savo tvynainius ko gero, ne maiau kaip po milijon per metus. Bet kol Stalinas buvo silpnas, o Hitleris stiprus, Stalinui reikjo pad ti. Stalino akimis irint, demokratins Vakar valstybs buvo tokios pat kokios ir antisocialistins" kaip Fiureris, bet Vermachtui atsidrus prie Maskvos vart teko paspausti Vakar itiest pagalbos rank; ideologini skrupul Stalinas nebepais. Nors antihitlerin koalicija buvo apgaubta postringavim apie laisv, demokratij ir teisingum, Didj Trejet siejo cinikas iskaiiavimas. Kur laik Didysis Aljansas nedaug galjo padaryti, kad pakirst vokiei hegemonij Europoje. Artimiausi udaviniai buvo sukurti ryio linijas, neleisti vokieiams stumtis toliau, kenkti Vokietijos karo pramonei ir padti pagrindus puolamiesiems veiksmams ateityje. Siekdamos i tiksl, Didioji Britanija ir JAV kartu kovsi Atlanto myje"; suplanavo stambi bombardavimo kampanij ir sipareigojo tiekti karines mediagas Soviet Sjungai. Viskas priklaus nuo to, ar Raudonoji Armija ivengs pralaimjimo, ar Britanija iliks sala-tvirtove ir ar Ame rika sugebs sutelkti savo milinikus iteklius karui vienu metu dviem frontais Ramiajame vandenyne ir Europoje, [ o x f a m ] Atlanto mis" utikrino jr kelius, garantavusius Didiajai Britanijai gyvy bikai svarb ry su JAV, o pastarosioms susisiekim su Europa. Sjunginin kai neteks 21 194 000 ton krovini, britai 77 000 jreivi, o Vokietija 70 procent savo povandenini laiv, kol vandenyne sjunginink laivams pasidarys saugu. Vokiei povandenini laiv bazs buvo sunkiai paeidiamos; neskmin gas brit antpuolis prie Sen Nazero baz 1942 met kov parod, kad sjungi ninks ne taip rykiai dominuoja jroje kaip vokieiai sausumoje. Praeis daugyb mnesi, kol bus gyvendintos priemons prie vokiei povandeninius laivus, tokios kaip, konvoj sistema, oro patruliai ir sonarai. Didiausi nuostoli gaben dami karinius krovinius sjungininkai patyr 1943 met kov, taiau netrukus vokiei povandenin laivyn irgi itiko katastrofa. Konvojui ONS-5 nuskandinus 41 povandenin laiv, admirolas Dnitzas buvo priverstas sakyti visiems liku siems grti bazes; Atlante jie nebepasirodys niekuomet. Po tkstanio bombonei antskrydio vir Kelno 1942 met gegus 31 die n sjunginink bombardavimas nuolat intensyvjo, kol pasiek galing kreendo. ios akcijos buvo smarkiai kritikuojamos tiek praktiniu, tiek moraliniu
1023

EUROPOS

ISTORIJA

OXFAM
OXFAM - Oxford Committee for Famine Relief (Oksfordo gelbjimo nuo bado komite tas) - savo veikl pradjo universiteto v. Mergels Marijos banyioje 1942 met spalio 5 dien. Pirmasis jo tikslas - palengvinti vargus, karo sukeltus Graikijoje. Tai buvo toli grau ne vienintel tarptautins humanitarins pagalbos organizacija: Tarp tautinis Raudonasis kryius (TRK) su bstine enevoje veik nuo 1863 met; jj kr Henri Dunantas, prisiirjs baisybi Solferino myje. Per Pirmj pasaulin kar buvo rengiami vajai padti nukentjusiems nuo karo Belgijoje, Serbijoje
[flo ra ]

ir Galicijoje.

Didiul pagalb, ypa Ryt Europai, 1918-1921 metais teik ARA - American Relief Administration (Amerikos pagalbos administracija), o po 1945 met - UNRRA - Jung tini Taut administracija pagalbos ir pokario atstatymo klausimais. Beveik visos karo veiksmuose dalyvaujanios alys, tarp j ir Vokietija, kr koki nors pagalbos organi zacij. Taiau OXFAM turjo kelet pranaum. Kaip ir TRK, jis buvo nepriklausomas nuo vyriausybs politikos. Be to, komiteto bstin buvo vienoje i antihitlerins koalici jos ali, tad karui pasibaigus jo veikla nenutrko. Treia, kadangi komitet steig britai, per imperijos alis jis lengvai galjo pasiekti visus emynus. Jo padtis buvo paranki, kai tarptautins pagalbos prireik ne Europai, o kitiems emynams1. Humanitarins pagalbos organizacij istorija puikiai atspindi kintani Europos padt pasaulyje. Pokario metais susidar didiul ekonomin praraja tarp iaurs ir Piet - kaip tik tuo metu, kai Vakarai konfrontavo su Rytais". JAV tuo laiku buvo pernelyg usimusios politika; sovietiniam blokui humanitariniai reikalai nerpjo, o Jungtines Tautas iek tiek var organizacijos nari vyriausybs. Taigi svarbus vaid muo teko privaioms poimperins Europos organizacijoms, tarkim, OXFAM, Gelbki me vaikus", CAFOD (Katalikikas usienio krat pltots fondas) ar Gydytojai be sien". iaurs-Piet komisija (1978-1983) ir tokiai veiklai skirtas Branto praneimas nustat, kad turtingesns valstybs turt skirti pagalbai treiojo pasaulio" alims 1 procent bendrojo nacionalinio produkto. Taiau negandos, itikusios buvusi Jugoslavij 1992-1993 metais, aikiai parod, kad paios Europos kanios toli grau nesibaig.

pagrindu. Kartais bombardavimo tikslai buvo labai aiks: pavyzdiui, taikliais smgiais sunaikinti Rro baseino utvankas (garsusis Utvank griovimo'1 ant skrydis) ar hitlerinink sunkiojo vandens gamykl Telemarke, Norvegijoje. Taiau itis Vokietijos miest griovimas padegamosiomis bombomis ir pastan gos bauginti civilius gyventojus nedav laukt rezultat. Tarp 1941 ir 1945 met ant Reicho 1,35 milijono ton didelio galingumo sprogmen numet nesiliaujan iomis bangomis skrid Lankasteriai", Halifaksai" ir Skraidanios tvirtovs1 1 . Atsakomosioms priemonms vokieiai sunaudojo didel dal greitai nykstani itekli, taiau hitlerinink karo pramon taip ir nesustojo, o vokiei civiliai, kaip ir bombarduojami britai, stojo ginti tvyns. Per vien milinik antskryd

1024

TENEBRAE

vir Hamburgo 1943 met gegu kilo gaisrai, nusine 43 000 niekuo nekalt mo ni gyvyb. Per Dresdeno bombardavim niokojimo mastas bema prilygo ant Japonijos numest atomini bomb sugriovimams,
[altm ar k t]

Vakar operacijos aprpinant Soviet Sjung, musios intensyvti nuo 1941 met, bema nebuvo vertintos t, kuriems jos buvo skirtos. Didiosios Britanijos karinis jr laivynas msi pavojingos uduoties lydti arktinius konvojus Murmansk. Daugyb jreivi, laiv ir didioji viso konvojaus PQ17 dalis dingo b pdsako. JAV organizavo milinikas transporto kolonas sausuma nuo Pers lankos iki Rusijos. Amerikos pagalba Soviet Sjungai pagal Lendlizo plan sudar 7 procentus SSRS karins gamybos, o nekarini krovini patiekta u 2,8 milijardo doleri. Sjunginink politiniai planai buvo kuriami remiantis Atlanto Chartija ir 1942 met sausio 1-osios Vaingtono deklaracija, kurioje dvideimt eios su Aies valstybmis kovojanios alys sipareigojo nepasirayti separatins taikos. ios valstybs sudar branduol, kuris per ketverius metus iaugs Jungtines Tautas, Taut Sjungos pdin. Vos m veikti Didysis aljansas, Stalinas pradjo spausti britus ir amerikieius atidaryti Europoje antr front. Beveik visa vokiei karo maina buvo sutelkta Rytuose, tad visai natralu, kad Stalinas pra savo sjunginink palengvinti jam nat. Jis pats turjo didesnius gerai parengt kadr rezervus, negu kam nors atskleisdavo tai viena prieasi, kodl vokieiai nuolatos apsirikdavo vertin dami Raudonosios Armijos pajgum. iaip ar taip, disproporcija buvo milinika: soviet armija turjo kautis su 150 vokiei divizij, o vieninteliame kitame fron te iaurs Afrikoje tebuvo 4. Taiau britams ir amerikieiams nebuvo leng va vykdyti Stalino praym. J karo lktuvai lemiamu metu atitrauk vokiei aviacij nuo Volgos ir ilgainiui Afrikoje paims nelaisv daugiau Aies valstybi kareivi negu rusai prie Stalingrado. Bet savo galios parodyti Europos emyne jos negaljo. Visi iki vieno Europos uostai buvo prie rankose, o iaurs Pran czijoje statoma didiul pakrants gynybos tvirtinim siena. Nenusiseks ant puolis prie Diep parod, kokios baisios klitys laukia kiekvieno isilaipinti mginanio gausesnio sjunginink junginio. Nei britai, nei amerikieiai netur jo parengt rezervist. Stalinui buvo pasakyta, kad stambus puolimas bus prad tas Vakaruose 1943-aisiais metais, bet tai vyko tik 1944 met birel. Iki tol britai ir amerikieiai emyne padti galjo tik pajgoms, kariaujanioms jo pieti niame pakratyje Italijoje. nirting Italijos kampanij vykdyti leido sjunginink jga, auganti visame Viduremio jros baseine. Prieingai, negu buvo tiktasi, britai ilaik savo ran kose Malt ir jros kelius Suec, o brit ir amerikiei pajg isilaipinimas vakariausiuose iaurs Afrikos rajonuose sukl mirtin pavoj vokiei Afrikos korpusui. Per operacij Deglas" faistinio bloko daliniai buvo suginti Tunis ir i ia 1943 met gegu turjo visikai pasitraukti. Tuomet sjunginink paj gos be didesnio vargo persikl per Sicilijos ssiaurius ir puol faistinio bato" pirtus.

1025

EUROPOS

ISTORIJA

siverimas Sicilij prasidjo 1943 met liepos 10 dien, brit ir amerikiei kariams vienu metu isilaipinus pietinje ir rytinje pakrantje. Vokiei pastipri nimai atvyko per vlai ir nebesutrukd greitai uimti vis sal. I Sicilijos sjun ginink daliniai rugsj metsi Kalabrij ir pradjo sunkiai stumtis iaur kal nuotu pusiasaliu; iai uduoiai jiems i viso prireiks beveik dvej met. Taiau tas faktas, kad antihitlerins koalicijos pajgos um pietins Italijos dal, turs svarbi padarini. kr Brindizyje stambi baz, sjungininkai galjo sisti karo aviacij vairiausias Vidurio ir Ryt Europos vietoves, tarp j Lenkij ir Jugos lavij. Be to, vokiei karin vadovyb buvo priversta laikyti be galo reikalingas divizijas okupuotoje pietinje Pranczijoje. O svarbiausia, kad lugo Mussolinio reimas. 1943 met liepos 25 dien maralas Badoglio prikalbino Italijos karali atleisti Du ir pradti derybas su sjungininkais. Mussolin nuo sumimo prie Gran Saso sensacingai igelbjo vokiei oro desantininkai, ir vliau jis i Milano vadovavo Vokietijos kontroliuojamai iaurs Italijos Respublikai. Vis dlto nebe buvo galima nuslpti, kad Aies tvirtovje atsivr pirmas didelis plyys. Tuo tarpu Ryt fronte artjo miliniko vokiei-soviet karo kulminacija. Atlaiks baisij 1941 met neskm, soviet reimas msi ygi panaudoti nei senkam rus patriotizm. Stalinas vl atidar staiatiki banyias, kurios buvo beveik sunaikintos ir, kaip kadaise Leninas, paragino ginti ventj Rusij. M ili jonai vyr noriai jo mirt su kiu Za Stalina" (U Stalin'1 ) lpose dar niekada iki 1941 met tai neatrod manoma. Raudonoji Armija taip nesiskait su savo moni gyvybmis, kad vokiei kareiviai buvo apstulbinti ir net iek tiek demoralizuoti. Pstininkai buvo bangomis siuniami turmuoti tvirtinimus visikai neremiami artilerijos. Pulkai prastai apsirengusi, prastai ginkluot ivan" be atvangos trauk lavon nuklotais laukais, kol vokiei kulkosvaidiai perkaisdavo, o auliai pasidygdavo skerdynmis. Nieko nestebino, kad sovietai, patyr tris ar keturis kartus didesnius nuostolius, vis dlto pasiekdavo pergal. J utikrin davo ne vien Raudonosios Armijos pasiaukojimas, bet ir bekrats steps, klimatas ir T-34 geriausias to karo tankas. Maralo ukovo vadovaujama puiki kariki komanda idealiai inaudojo vietovs ir kari gausos teikiamus privalumus. 1942 metais Vermachtas klimpo vis giliau. Virtin pergali vietins reikms miuose vokieius umigd" ir jie pamiro, kad gali bti vilioti spstus ar apsupti ir kad j susisiekimo linijos be perstojo vis ilgja. Ankst ruden, pabju rus orams, vokieiai nepasiek nei Volgos, nei Kaspijos, o Stalingrado prieigose formavosi pavojingas kyulys. Padt galjo pataisyti taktinis atsitraukimas, taiau Fiureris atkakliai prieinosi. Dl pratingo sakymo generolui Pauliui t bt nesitraukti kaltas vien Hitleris. I inercijos vokieiai gal gale nusigavo iki Stalingrado priemiesi deiniajame Volgos krante. Taiau jie kio galv kilp. Diena po dienos ukovo pajgos pamale slino aplink vokiei flangus, kol vienu staigiu veiksmu fon Pauliaus daliniai buvo visikai apsupti. Tris mnesius vokieiai desperatikai prieinosi, durtuvais kaudamiesi tarp apledjusi griuv si, bet 1943 met vasario 2 dien Paulius pasidav. Prie Stalingrado uvo per milijon vyr. Tai buvo didiausias mis pasaulio istorijoje. Visi pamat, kad nenugalimj nacistin kolos vis dlto galima veikti.
1026

TENEBRAE

inia apie Stalingrad aibikai apskriejo pasaul, kvpdama pasiprieinimo faistams judjimus visoje Europoje. Iki Stalingrado pasiprieinimo vadovai tega ljo organizuoti nedidelio masto sabotao aktus ar slaptus pabgimo kelius sjun ginink laknams ir belaisviams. Po Stalingrado jie m svajoti apie ivadavim. Vakar Europoje pasiprieinimo judjimas buvo gantinai paprastas. kvpti BBC radijo laid ir Didiosios Britanijos Specialij operacij vadovybs, breliai pasiventusi narsi vyr ir moter planavo sabotao ir diversijos aktus, kurie ilgainiui pads stumtis priek sjunginink armijoms. Danijoje, kur nacistai vylsi sukurti pavyzdin protektorat, Pasiprieinimas privert vokieius 1943 met rugpjt paskelbti karo padt. Norvegijoje vokieiams taip pat teko atsisa kyti mginimo valdyti profaistins Vidkuno Quislingo vyriausybs rankomis. Vienintel j sunkiojo vandens siunt i Norsk-Hidro" gamyklos Tinsjo fiorde nuskandino sabotuotojai norvegai. Olandijoje vokieiams buvo ramiau, mat pavy ko siskverbti Pasiprieinimo gretas vykdius puiki operacij, pavadint Eng landspiel Angliku aidimu". Belgijos, Pranczijos, Italijos ir Graikijos Pasi prieinime vis didesns takos turjo komunistiniai elementai. Pranczijos Pasiprieinimas susikr po 1942 met, vokieiams okupavus Vii zon tada daugyb patriot ijo maquis. Tuo pat metu Italijos partizanai, pasiek dar didesni laimjim, veik daugiausia iaurinje zonoje, valdomoje Mussolinio, kur gal gale pam nelaisv ir nuud. Taiau niekur gyventojai taip rytingai nesiprieino vokieiams kaip mayia me Liuksemburge. Per plebiscit, surengt 1941 met spal, vos 3 procentai liuk semburgiei pasisak u jungimsi prie Reicho. Vliau jie sureng vienintel veiksming visuotin streik prie vokiei valdi ir nuolat vykd trukdymo ir propagandos vaj. Ryt Europoje Pasiprieinimui ikilo daugiau keblum. ia vokieiai vykd gerokai rstesn politik. Nepaisant labai skirting politini atspalvi, pagrindi niai pogrindio junginiai demokratika lenk Arm ia Krajowa (AK), nedemok ratika Ukrainos sukilli armija (UPA) ir serb etnikai visi buvo klimp skaudias politines pinkles, mat siekiant tautins laisvs reikjo prieintis ne tik Hitleriui, bet ir Stalinui. Bendraujantys su besiartinania Raudonja Armija ar komunistins pakraipos partizanais, nepripainusiais buruazins nepriklauso mybs" principo, geriausiu atveju patirdavo kapituliacijos paeminim, bet da niausiai j laukdavo kalinimas ir mirtis,
[bu a a s ]

Antai Lenkijoje didiausiam Europoje pasiprieinimo sjdiui teko bema nevykdoma uduotis. Jis susikr 1939 met pabaigoje ir tuomet tiek hitleri ninkus, tiek sovietus irjo kaip okupantus. Pagrindinis pasiprieinimo jun ginys A rm ia Krajowa (AK) buvo pakrika vairiausio plauko grupi federacija. Jos autoritet pripaino gauss Valstiei batalionai (BCh), bet ne pusiau faistins (taiau nuomiai nekenianios vokiei) Tautins ginkluotosios pajgos (NSZ) ar komunistin Liaudies gvardija (GL). Pasiprieinimo sjdis palaik neblogus, nors ne itin glaudius, ryius su yd kovos organizacija (ZOB) getuose ir vlsi kruvinus susirmimus su ukrainieiais, soviet partizanais bei dezertyr, bgli

1027

EUROPOS

ISTORIJA

ir bandit gaujomis, gyvenusiomis tuose paiuose mikuose. Pasiprieinimas organizavo spding slapt valstyb1 1 , turini valgybos, diversij, vietimo, teisin ir politin poskyrius. Taiau soviet ivadavimo1 1jis neatlaik. Demokra tikiems jo lyderiams gal gale Maskvoje buvo surengtas parodomasis teismas. Tokie garbingi vyrai kaip nepalauiamasis generolas Okulickis, paskutinis AK vadas, nusipeln vietos tarp ikiliausi sjunginink didvyri. Taiau j kovos draugai Vakaruose gdingai tyljo, todl jie buvo umirti, apjuodinti ir anksti nukeliavo kapus1 1 5 . Jugoslavijoje problem panaikino1 1 prietaringas ir, kai kieno manymu, negarbingas brit ir amerikiei sprendimas. ia, prieingai negu Lenkijoje, tie siogin soviet taka nebuvo juntama. Jau 1943 metais sjungininkai galjo i Italijos sisti pagalb Jugoslavijos kovotojams. Londonas ir Vaingtonas nuspren d remti Tito komunistus. Vliau Tito prieininkai etnikai buvo visais manomais bdais meiiami. Gal gale etnik lyderiai, tarp j ir Michailoviius, Tito teis m bus pasmerkti myriop u tvyns idavim1 1 . ie faktai puikiai rodo, kokie pavirutiniki yra pasiprieinimo1 1ir kolabora vimo1 1apibrimai, paplit tarp brit ir amerikiei. Tautos, niekada nepatyrusios usienio intervencijos, retai suvokia, kokia ji sudtinga. inoma, kai kurie emy nins dalies europieiai nusprend tarnauti atjnams emais asmenins naudos sumetimais. Kiti, tarkim, Leono Degrelle'io reksistai Belgijoje, laiksi prie kar nusistatyt princip. Taiau daugel kolaboruoti paskatino noras velninti padt ir mainti okupant darom al. Kain ar teisinga buvo Pranczijos kolaboravi mo politika po Ptaino lemtingojo susitikimo su Fiureriu, bet j padiktavo patrio tin btinyb. Toje Europos dalyje, kuri patyr ir soviet, ir hitlerinink okupacij, gyven tojai daniausiai neturjo pasirinkimo. Abu totalitariniai reimai vert jiems paklusti atviro teroro priemonmis. Daugeliui eilini piliei perspektyva tarnau ti sovietams kl tokias pat moralines dilemas kaip ir tarnavimas faistams. Vie nintel principinga ieitis patriotams ir demokratams buvo saviudika: mginti prieintis ir Hitleriui, ir Stalinui. Po Stalingrado Berlyn pasiekdavo vis prastesns naujienos. 1943 met pava sar pirm kart per dvejus metus, Raudonoji Armija perjo puolim visame fronto ruoe. Prasidjo penkios galingos kampanijos, per kurias sovietai nusigaus iki pat Berlyno. Kupini pasitikjimo savimi Stalino karvediai m stumti hitleri ninkus atgal. Atviroje stepje prie Kursko buvo sutriukinti strateginiai vokiei tank daliniai. Jie nebegaljo surengti didelio masto puolimo. odiais tariant, potvynis baigsi, prasidjo atoslgis. Didiojo aljanso triumfas (1943 met liepa 1945 met gegu). Nuo 1943 met vidurio antihitlerin koalicija m vir bema visose srityse. Nors Reichas nirtingai kovsi, jis buvo apsiaustas. Sovietai turjo virenyb sausumoje. Britai ir amerikieiai toliau viepatavo jrose ir ore. Amerikos pramons pajgumui, Rusi jos moni itekliams ir Britanijos imperijos galiai negaljo prilygti majanti Hit lerio viepatija. Nors dar nebuvo antrojo fronto, iskyrus Italij, ir joki rimtesns
1028

Churchillio

TENEBRAE

opozicijos Vokietijos viduje enkl, vis labiau tiktinas atrod Reicho lugimas; nusigrusi nuo Hitlerio skm turjo sugrinti Wunderwaffen (stebuklingieji ginklai"). Nors gandai ir perdti, smarki konkurencija kuriant ginklus ities vyko. Buvo susitelkta prie reaktyvini varikli, raket ir atomins bombos. Vokiei moksli ninkai dviejose srityse laimjo ikart. 1942 metais or pakilo reaktyvinis Mesermito 262" prototipas. Pnemiundje prie Baltijos jros buvo sukurtos Vergeltung (Atpildo") raketos Faul ir Fau2; nuo 1944 met birelio jos taiksi London. Taiau atomins bombos krimo lenktynes laimjo sjunginink Manhatano pro jektas, vykdytas tolimojoje Naujosios Meksikos valstijoje. Bomba sukurta per vlai 1945 met liep tad nebegaljo bti panaudota Europos kare. Sjungininkams didiausi keblum kilo politinio ir strateginio koordinavimo srityje. Tuo tikslu buvo surengti trys asmeniniai Didiojo trejeto" susitikimai: Teherane (1943 met gruod), Jaltoje (1945 met vasar) ir Potsdame (1945 met birel). Trejeto diskusijos vyko trimis pagrindiniais klausimais: karo tiksl apibr imo, karo Ramiajame vandenyne ir Europoje prioritet bei pokario Europos pla n. Apibrdamas karo tikslus, Didysis aljansas nusprend reikalauti, kad Reichas beslygikai kapituliuot. Tai padaryta i dalies atsivelgiant Stalino tarimus dl antrojo fronto, i dalies pripastant 1918 met klaidas. is reikalavimas neleis iirti aljansui, taiau, kita vertus, Soviet Sjunga gaus leidim vykdyti savo tota litarines umaias Rytuose. Atsisak galimybs pasitraukti i konflikto, Vakar vadovai neteko stipriausiojo sverto, kuriuo galjo tramdyti sovietus. Karo su Vokietija ir Japonija prioritet klausimas ypa svarbus buvo ameri kieiams, kurie vieninteliai rimtai dalyvavo abiejuose konfliktuose. Prietaravimai itin irykjo Jaltoje. Sovietai grietai laiksi neutraliteto Japonijos atvilgiu nuo 1941 met ir neatrod, kad j nuostata galt pasikeisti, kol nesibaigs karas Europoje. Britai atvirkiai buvo smarkiai sivl kar su Japonija. J sai tai su Tolimaisiais Rytais buvo labai menki ir traps, tad teko pasikliauti savaran kikais dominij, ypa Australijos ir Naujosios Zelandijos, karo veiksmais. Singa pras dramatikai krito paioje karo pradioje. Taigi brit dalyvavimas apsiribojo Birma (ia Japonijos takos sfera ugrieb brit Indijos sienas) ir alutine pagalba amerikieiams. Dl busimosios Europos plan iki galo taip ir nesusitarta. Vakar sjunginin ks neleido Stalinui dalyvauti diskusijose dl Vakar Europos, pradedant Italija, o Stalinas stengsi primesti savo planus dl Ryt Europos. Svarbi iimt sudar vadinamasis procentinis susitarimas", kur Churchillis aptar su Stalinu lanky damasis Maskvoje 1944 met spal. Oficialiai jis niekad nebuvo priimtas, bet esama pagrindo manyti, kad abi puss laik j galiojania direktyva Balkan atvilgiu. Sakoma, es Churchillis isitrauk i kiens pus popieriaus lapo ir suras trump ali sra, o greta procentus, rodanius, kokio Vakar ir Rusijos takos santykio tikimasi. Papapsjs pypk, Stalinas neva padjs tvarkin g mlyn paukiuk ties tokiu tekstu:

1029

EUROPOS

ISTORIJA

Rusija Rumunija Graikija Jugoslavija Vengrija Bulgarija 90% 10 % 50% 50% 75%

Kitos 10% 90% 50% 50% 25%'1

Idyks dokumentas", kaip pavadino j Churchillis, neiliko visuomenei pri einamuose Didiosios Britanijos archyvuose, tad netgi abejojama, ar jo ities bta. Taiau praktikai jis reik, kad Graikija buvo paymta kaip vienintel srao alis, kurioje turjo dominuoti Vakar taka. Taip ir atsitiko. Lenkija vienintel alis, dl kurios ateities buvo nemanoma susitarti net neoficialiai nubriant perspektyv. Danas mano, kad dl jos lidnos lemties vliau ir kilo altasis karas. Lenkija, kaip ir Pranczija, buvo pirmins koalicijos nar 1939 metais. Jos vyriausyb Londone visikai pripastama, jos kareiviai, jreiviai ir laknai pasiymjo tarnaudami ir brit, ir soviet karinse pajgose. 1943 metais Stalinas, pasinaudojs naci pateiktos informacijos apie Katyn dingstimi, nutrauk ryius su emigracine Lenkijos vyriausybe. Tuo pat metu Maskvoje jis pripaino nevykusiai pavadint Lenkijos patriot sjung soviet marionetinio reimo pagrind. Liepos mnes, prie Gibraltaro suduus lktuvui, uvo Lenkijos ministras pirmininkas, vyriausiasis kariuomens vadas generolas Sikorskis, vienintelis lenk politikas, kuriuo pasitikjo visi. Nuo to laiko prasid jo neivengiama Lenkijos tragedija. Soviet propaganda reikalavo, kad bt gr ta prie Ribbentropo Molotovo pakto sien, kurias jai dabar buvo paranku vadin ti Curzono linija. Be jokio rimto pagrindo imta teigti, es rytins Lenkijos gyventojai reikalauj susijungti su SSRS, ir todl btinai reikalinga draugika" sovietams Lenkijos vyriausyb. Niekas dmiau nenagrinjo i teigini, bet Vakarai, negalj atsiavti puikiai kariaujaniais sovietais, buvo link jais tikti. Taigi Raudonajai Armijai stumiantis vis giliau Lenkij, Vakar valstybs spaud vargus sjungininkus lenkus nusileisti. Teheranas buvo karo meto oro kelio tarp Londono ir Maskvos pusiaukel, tad jame Rooseveltas, Churchillis ir Stalinas pirm kart susitiko 1943 m. lapkriio 28 gruodio 1 dienomis. Jie gerokai paeng priek: karas bus tsiamas kar tu. Sjungininkai sutar dl antrojo fronto atidarymo Pranczijoje svarbos ir dl to, kad po karo Iranas turi bti nepriklausomas. Taiau dl Lenkijos kilo ganti nai atrs ginai. Kol Edenas nirtingai vaidijosi su Molotovu, prezidentas Roose veltas miegojo ant savo minktasuolio". Vakar vadovai nusileido Stalino reika lavimams: Lenkijos teritorija turi bti iplsta vakarus Vokietijos sskaita, bet nuo lenk tai slp. Susitikimas neatrod itin nusiseks, bet po jo niekas nebeabejojo, kad ir ateinaniais metais sjungininks drauge puls Reich. Raudonosios Armijos puolimai 1943 1945 metais buvo nelyginant meistrikas bgno tratjimas, nuo kurio Vermachtas sukosi tarsi aisliukas. Pirmas prasidjo Baltijos valstybse, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o baigsi Berlyno apsiaustimi. Puo limai buvo surengti kaip galingi uoliai priek, sutelkus milinikus moni ir
1030

TENEBRAE

mediag iteklius prie pernelyg itsusias vokiei linijas, o paskui paleidus visk luojania banga. Antras toks puolimas po Kursko mio buvo nukreiptas Dniepr, kur vokieiai gyn idegin didiul plot ems. Treias, pradtas 1944 met saus, buvo nukreiptas tolimj Vysl. Ketvirtas 1944 met rugpjt pasuko pietus, Balkan link, ir buvo nukreiptas Dunoj. Penktas, 1945 met saus, vyko Oderio kryptimi ir anapus jo. Visais atvejais pagrindin taktika buvo apsupti ir atkirsti prieinimosi centrus. Kai gynybin citadel bdavo izoliuojama, j be baims galjai palikti ir sunaikin ti vliau. itaip Kure atkirstos kelios vokiei armijos buvo veiktos tik karo pabaigoje. Pagrindins vokiei tvirtovs Rytuose, toki kaip Vroclavas (Breslau), vis dar laiksi, kai Berlynas krito. Svarbiausia uduotis buvo neleisti Vermachtui parengti atsakomojo smgio be perstojo j puolant, persekiojant ir triukinant. Rusai mokjo kariauti stepse: daniausiai veikdavo agresyviai, o rengtas gynybi nes linijas bema visada galjai apeiti i flang. Atsidrus siaurjanioje Vidurio Europos lygumos dalyje, Vermachto pasiryimas kautis sustiprjo. Jis tris kartus nirtingai pasiprieino: prie Dkios perjos Karpatuose, myje dl Budapeto ir prie Pomeranijos gynybins linijos. ia soviet ir vokiei kraujas liejosi upeliais. Garsas apie Raudonj Armij (1944 metais pervadint Soviet Armij) lenk j pai. Prisimenant 1939 1941 metus ji danai buvo laikoma svetima jga net paioje Soviet Sjungoje. Balkanuose j geriausiu atveju pasitikdavo be didelio entuziazmo, nors ir be didelio prieikumo. Vokietijoje, kur kareiviai buvo ragi nami udyti ir prievartauti, ji kl siaub. Pirmojo i nacist ivaduoto vokiei kaimo gyventojai tapo kankiniais. Nacistai platino prie kluon dur prikalt moter nuotraukas, idant gyventojai nirtingiau prieintsi. Taiau 1944 1945 met iem dauguma vokiei gyventoj uuot prieinsi bgo. Soviet ygis centrin Europ buvo viena spdingiausi ir baisiausi karini operacij iuolaikinje istorijoje. J kareivis, suimtas fronte, ra apie Kominterno veim", visk traikant savo ratais1 1 7 . Mat Soviet Armija, ivadavusi i nekeniam hitlerinink, podraug vesdavo stalinin tvark. Jai pasirodius pra siddavo plikavimai, prievartavimai, smurtavimas ir neregto masto oficialus teroras. Jo liudytojams reginys buvo nepamirtamas. Pasitraukus sutriukintiems vokiei daliniams, viena po kitos ritosi ivaduotoj bangos. Pirmi pasirodydavo frontininkai budrs, gerai apsireng, gausiai ginkluoti. Paskui ateidavo pagal biniai daliniai ir baudiamieji batalionai. J kariai turjo audmen, bet neturjo maisto. Paskui juos trauk visokios fronto atplaios: atsilik nuo dalini kareiviai, markitantai, gebantys eiti sueistieji, bgliai, kliuv tarp fronto linij. I paskos amerikietikais dipais vaiavo enkavedistai auniomis uniformomis, aud visus, kurie nebepajgdavo eiti. Gal gale pasirodydavo Azijos ordos" begalins fronto aprpinimo vilkstins, keliaujanios viskuo, kas tik galjo gabenti Vaka rus: apgadintais sunkveimiais, i valstiei atimtais veimais, poniais ir net kup ranugariais. Kontrastas tarp ivargusi, aptvarstyt vokiei kareivi paraudusio mis akimis ir nesibaigiani virtini sunkveimi, veani slav ir azijiei vaikinus valiais veidais, buvo be galo ikalbingas.
1031

EUROPOS

ISTORIJA

Soviet ygis Balkanus 1944 met rugpjt turjo svarbi politini padarini. Rumunija perjo kit pus ir stojo prie savo buvusius globjus nacistus; vokie i armija um Vengrij, kad Budapetas nepasekt Bukareto pavyzdiu. Bul garijoje rugsj buvo nuversta monarchistin vyriausyb. Jugoslavijoje Tito parti zanai prisidjo prie soviet kari ir spal ivadavo Belgrad. Graikijoje ir Albanijoje (abi ios alys buvo u soviet okupacijos rib) komunistinis pogrindis ruosi imti valdi. Tuo metu gruod sovietai susidr su atkakliu Budapeto pasiprieinimu ir j ygis sustojo iki Naujj met. Vakaruose antrasis frontas gal gale buvo atidarytas 1944 met birelio 6-j, D dien, kai brit, kanadiei, lenk ir amerikiei kareiviai isilaipino Norman dijos pakrantje. Operacija Overlordas" techniniu poiriu, be abejons, didiau sias io karo ygdarbis. Jos uduotis buvo saugiai ilaipinti imtus tkstani vyr su visa ginkluote stipriai tvirtintoje pakrantje, kurios gynjai rengsi sutik ti upuoljus ketverius metus. Operacija pasisek, nes buvo gerai suplanuota, be to, Fortna jai irgi buvo palanki. Apgauls priemons, tarp j ir tariam desanto viet Pa de Kals ssiauryje bombardavimas, suklaidino vokiei tabo vadovyb ir toji nesuprato, kur vyks ilaipinimas. Ji nepaklaus Hitlerio, kurio nuojauta, kad sjungininkai isilaipins Normandijoje, buvo teisinga. Daug pranaesni ore sjungininkai galjo palaikyti isilaipinanius kareivius, o svarbiausia, neleido vokieiams panaudoti galingo savo arvuotj dalini rezervo. Tarp technikos stebukl buvo miliniki plduriuojantys dokai Mulberry Harbours", atvilkti reikiam viet prie Normandijos krant, ir vamzdynas vandenyno dugne, garan tavs benzino tiekim. Pasikeitus orams La Mane kilo didiausia per 25-erius metus audra, tad vokiei armij Pranczijoje vadas generolas Rommelis ivyko tam lemtingam savaitgaliui namo. Rommelio prieininkas JAV generolas Dwightas D. Eisenhoweris inojo ant ros progos netursis. Operacijos pradia du kartus buvo nukelta. Deimt dien 156 000 kari, 2000 karo laiv, 4000 desantini laiv ir 10 000 karo lktuv lau k pasireng kovai, o per t laik spariai keitsi palanki mnulio faz. Bet tuo met kilo didiulis susijaudinimas: buvo duotas sakymas. Vidurnakt, rimstant audrai, amerikiei paraiutininkai i 82-osios ir 101-osios oro desanto divizij oko vokiei linij vidur. Vienas desantinink, kanzasietis, pakibo ant Sen Mero banyios bokto ir apsimet negyvas. Toliau Vakarus, prie Pegaso tilto, pirmas brit kareivis Pranczijos emje serantas Jimas Wallworkas 16 minui po vidurnakio be garso nusileido sklandytuvu Horsa" maiau nei 30 metr nuo savo taikinio, bet nuo smgio prarado smon. Tuomet 2-ojo Oksfordo [bataliono I D kuopos] ir Bakingemyro lengvj pstinink kuopos vyrai po susiaudymo perjo per tilt, um Orno kanalo liuz ir, j pono ir ponios Gondre kavi n, itar ivaduotoj odius: Viskas gerai, biiuli"1 1 8 . Paskui, brktant rytui, nusileido plieniniai desantini laiv trapai ir pagrindi ni pajg kareiviai nubrido krant penkiuose papldimio ruouose, pavadintuo se kodiniais pavadinimais. Septyniasdeimt trys tkstaniai vyr i JAV 1-osios armijos isilaipino Jutoje ir Omahoje; 83 000 2-osios brit ir 1-osios kanadiei
1032

TENEBRAE

armijos kari turmavo Auks, Junon ir Kard. Priblokti vokieiai gsi bun keriuose, bombarduojami sunkiais sviediniais i nematom laiv ir negailestingai apaudomi i skutamuoju skridimu lekiani lktuv. Tik kruvinojoje Omahoje" vokieiams pavyko nuleisti toki ugnies udang, kad puolantieji negaljo pakilti nuo ems. Ten Teksaso reinderi dalinio vyrai didvyrikai usiropt apaudomos uolos vir, bet pamat, kad ten artilerija jau ikelta. Taiau nesk m buvo tik vietinio pobdio. Operacija Overlordas" pavyko. Sjungininkai, lig tol kl koj Italij, dabar nagais sikabino Pranczij. Nuo iol Reich buvo galima spausti i vis pusi. Taiau puolimas buvo pltojamas ltai. Atsitokjs nuo netiktumo Vermach tas m nuomiai prieintis. Amerikieiams tris savaites nepavyko uimti erbro pagrindinio uosto pakrants, kurioje isilaipino sjunginink kariuomen. Britai, turj engti Kan D dienos vakare, kovsi dar 34 dienas, kol ten pateko liepos 9 dien. Bet materialin technin baz gerokai pranoko visk, kas buvo Rytuose. Desantiniai laivai tkstaniais gabeno pastiprinimus, benzinas be joki sutrikim tekjo povandeniniu vamzdynu. Kai amerikieiai pagaliau prasilau unugar, vokieiams neliko kitos ieities kaip bgti. Prie Falezs kliuv vis labiau siaurjant ply, jie buvo skerste skerdiami i abiej pusi. Po to sjun gininkams kelias Paryi ir Reino link tapo laisvas. Po dvej pralaimjim met Vokietijos armija neilaikiusi sukilo prie Hitler. 1944 met liepos 20-j Fiurerio Ryt tabe, jo Wolfschanze prie Rastenburgo Rytprsiuose (dabar Kentinas Lenkijoje) buvo vykdytas pasiksinimas jo gyvy b. Portfelyje po masyviu pasitarim kambario stalu buvo padtas portfelis su bomba. Ji sprogo, kai Fiureris buvo kambaryje; jis liko gyvas, tik sueistas ran k ir baisiai sukrstas. Bomb padjo pulkininkas Klausas von Stauffenbergas, aristokratiko Moltks Kreizaurato narys. Po ios neskms ir siaubingo smoks linink galo (Fiurerio malonumui buvo nufilmuota lta j mirtis ant skerdienos kabli) niekam nebekilo mintis rengti kito pasiksinimo. Daug prirayta apie vokiei pasiprieinimo sjd. Neabejotinas kilni individ, toki kaip pastorius Bonhoefferis, ir nedideli grupi, toki kaip Baltoji ro", vaidmuo. Bet niekas nepaneigs, kad savo tiksl jie nepasiek1 1 9 . Pasiksinimo Hitler metu artimiausieji Vokietijos kaimynai lenkai ir pran czai nekantriai lauk laisvs. Soviet armija artinosi prie rytini Varuvos prie miesi. Amerikiei kariuomen stmsi vakarini Paryiaus priemiesi link. Abiejuose miestuose knibdjo vairi pasiprieinimo grupi kari, dauguma kuri nurodymus gaudavo i Londono; abiem magjo kuo greiiau sukilti prie pavergjus hitlerininkus. Varuvoje pasiprieinimui vadovavo pogrindin AK, Paryiuje Laisvoji Pranczija". Paryius sukilo rugpjio 19-j. valgyba turjo menkai duomen; nepaisant to, buvo sumanyta surengti ipuolius mieste ir itaip paspartinti lemiam ameri kiei smg. Dalis Pranczijos pasiprieinimo dirbo su amerikiei karine vadovybe, kuri vertino jo kovotoj vaidmen miuose po isilaipinimo Norman dijoje. Kai upulta i vis pusi vokiei gula m trauktis, smog amerikie
1033

EUROPOS

ISTORIJA

iai. Generolo Leclerco prancz arvuotajai divizijai, kuri kovsi amerikiei armijos sudtyje, buvo suteikta garb pulti atakos smaigalyje. Vokiei gula pasidav, nepaklausiusi Fiurerio sakymo nepalikti akmens ant akmens. Rugpj io 25 dien, mieste vis dar audant snaiperiams, generolas de Gaulle'is didingai pasitemps jo Eliziejaus laukais. Notre-Dame katedroje nuaidjo Te Deum lau damus". Nors uvo daugyb civili gyventoj, pranczai digavo. Buvo atkurta priekario Treioji respublika; Paryius buvo ivaduotas. Varuva sukilo rugpjio 1-j, beveik trimis savaitmis anksiau u Paryi. Sukilimas mieste turjo bti koordinuojamas su galutiniu soviet puolimu. Bet varuvieiams ne taip pasisek kaip paryieiams. Lenk Pasiprieinimo valgyba buvo prasta, tad ji per vlai suinojo, kad soviet karin vadovyb nesiruoia padti. Soviet generolai naudojosi lenk pogrindiu visuose miuose nuo tada, kai j daliniai perjo Lenkijos sien. Taiau Stalinas nepripaino savarankik pajg, be to, nesireng leisti Lenkijai atgauti laisvs. I vis pusi upulta vokie i gula m trauktis, bet tuomet sovietai staiga sustojo prie pat miesto ribos. Jie vykd lyki idavyst. Maskvos radijas, anksiau ragins Varuv sukilti, dabar pasmerk sukilimo vadovus, pavadins juos nusikaltli gauja". Buvo mestos dvi vokiei tank divizijos, ir gula gavo laiko pasipildyti gausiu rezervu i pai iauriausi hitlerinink dalini. Generolo Berlingo lenk armija, kuri kovsi soviet kariuomens sudtyje, buvo atitraukta i fronto u tai, kad nepa klususi sakymui band padti sukilliams. Berling atleido i tarnybos. Vakar mginimams tiekti Varuvai ginkluot oru i Italijos sukliud sovietai, neleid j lktuvams tpti ir prisipildyti degal. Vienoje gatvje po kitos, viename name po kito, vienoje kanalizacijos angoje po kitos sukilliai buvo apaudomi i pabkl ir kulkosvaidi, sprogdinami dinamitu. Tai vyko kairiajame Vyslos krante; dei niajame saulje kaitinosi soviet kariai. Per vien i keli udyni orgij Mokotovo priemiestyje hitlerininkai iskerd 40 000 bejgi civili reginys primin Varuvos geto likvidavim ankstesniais metais. Prajus ne vienai savaitei po Pary iaus ivadavimo, Varuvos sukilliai vis dar kovsi. Ginklus jie sudjo po eias deimt trij dien, spalio 2-j, kai j vadas generolas Boras pasidav vokieiams nelaisv. Vienintel paguoda tai, kad jiems buvo suteiktas kovotoj statusas. Nors Varuva paaukojo 250 000 gyventoj, ji neisivadavo. Priekario Lenkijos Respublika nebuvo atkurta. Sugriautoje v. Jono katedroje niekas negiedojo Te Deum laudamus". Lik miesto gyventojai buvo ikeldinti. ts Hitleris paliep maitingajame mieste nepalikti akmens ant akmens. Varuva buvo griaunama tris mnesius; visa tai soviet armijos kariai ir j marionetinis Lenk komitetas ran kas sudj stebjo i kito ups kranto. tuius, tylius ir apsnigtus Varuvos griuvsius jie engs tik 1945 met sausio 17 dien. Nors Vakar sjungininkai ir isilaipino Normandijoje, jie patyr daug nesk mi. Italijos sostin Roma krito dienos D ivakarse, bet prie tai sjunginink daliniai daugel mnesi buvo uspausti prie Monte Kasino. Prajus savaitei po isilaipinimo, vokieiai vl atnaujino Londono bombardavim, paleid pirmsias raketas Faul, brit pramintas mikrolktuvais", o rugsj ir Fau2. Amerikiei
1034

pinimas Pranczijos Rivjeroje buvo prastai suplanuotas ir vyko ltai. iauruselis dideliam vietos gyventoj diaugsmui buvo ivaduotas rugsjo 3 dieaiau brit sumanymas vykdius operacij Market Garden" gerokai pasi eti priek ir uimti tiltus per Rein prie Amhemo virto brangiai kainavusia trofa. Vakar fronto centre gruod amerikieiams teko atlaikyti paskutin Vermachto arvuotj dalini kontrapuolim Ardnuose. Prie Bastons, kur iai paragino 101-j JAV oro divizij pasiduoti, vokiei tab ir jo vertjus ai priblok amerikiei atsakymas Kvailysts!". Viduremio jros baseine brit armija vl eng Graikij, bet turjo sivelti ten vykstant pilietin Churchillis nedvejodamas padjo Atn vyriausybei gintis nuo komunist tno. Prie lungant, Reichui buvo leista pasvirduliuoti ant prarajos krato, ligiant nukariauti Vokietij, 1945 met sausio gegus mnesiais djosi lig ir niekad neregti dalykai. Vakaruose brit ir amerikiei bomboneiai be gos vert visus didesnius Vokietijos miestus lavon nuklotais griuvsi kalNaci vadovyb tuiai planavo paskutin pasiprieinim Austrijos Alpse ir ijoje. Milijonai vilt praradusi vokiei pabgli vis iem trauk i Ryt arus. Deimtys tkstani uvo nuskendus Wilhelmui Gustoffui" ir kitiems jlius gabenusiems laivams arba pratingame kelyje per ledo sukaustytas ars. Hitleris met paskutin kort: sak paimti 14-os met sulaukusius i vyrus vadinamuosius Volkssturm brius. Dauguma t moksleivi, invar veteran us, nes sovietai laiksi politikos udyti visus, vilkinius voki; uniformomis. Prievartin toki dideli miest kaip Dancigas ir Vroclavas au) bei toki koncentracijos stovykl kaip Auvicas evakuacij lydjo mirygiai. Vokiei gyvenimas Rytuose jo pabaig,
[d n h o f ]

ikovas pradjo Berlyno puolim 1945 met sausio 12-j i koki 600 kilo[ atstumo. Soviet Armija ival" Lenkij, kai sjunginink kariuomens dar toli nuo Reino. Budapeto kritimas vasario viduryje leido jai pasukti i kryptimis Vienos ir Berlyno. Kovo pradioje amerikieiams nusiypsojo : vokiei pionieriams nepavyko susprogdinti paskutinio likusio tilto per prie Remageno. Netrukus generolas Pattonas i io Vakar placdarmo fuodamas puls netgi greiiau negu ukovas Rytuose; jo vyrai gal gale susiu sovietais Torgau, Saksonijoje, balandio 23 dien. Kanadiei ir lenk lami britai per t laik ivadavo Nyderlandus ir gerokai pasistmjo iaurijuma. Berlynas buvo atkirstas plieninio rus iedo. I savo bunkerio, uversDombarduot nam nuolauomis, Fiureris stebjo, kaip palauiamas Reicho rieinimas. ii Didysis Trejetas susitiko vl syk Kryme, Jaltoje, 1945 met vasario dienomis, galas jau buvo ia pat. Dl Vokietijos jis nutar, kad bus kurtos ios atskiros sjunginink okupacins zonos, kad Reicho karinis-pramoninis rialas bus sugriautas, kad karo nusikaltliai bus persekiojami ir kad vokiebtina utikrinti ne geresnes negu minimalias gyvenimo slygas". Dl jos trijul nusprend, kad reikia surengti laisvus ir nevaromus rinkimus" d Laikinoji vyriausyb turi bti sudaryta i Stalino Liublino komiteto
1035

EUROPOS

ISTORIJA

DNHOF
Grafien Mariona Dnhof gim 1909 metais eimos dvare Frydrichtaine u trisde imties kilometr nuo Kenigsbergo Ryt Prsijoje. Ji, septintas gausios eimos vaikas, gyveno pusiau feodalin gyvenim kaip nuo neatmenam laik visa Ryt Europos aris tokratija, nenujauianti, kad jos dienos suskaiiuotos. io amiaus pradioje Frydrichtaino gyventojai galjo mgautis visomis gamtos groybmis ir turimomis privilegijomis. Dvare, sikrusiame tarp eer ir mik, kaip ir visur Rytuose, rykiai buvo juntama met laik kaita; vaikus ia supo palaiminga arkli, ikyl, bibliotek, korepetitori, mylini aukli ir ikili svei aplinka. Marionos moti na, kadaise buvusi imperatoriens freilina Potsdame, dvar tvark laikydamasi grieto etiketo ir Kaizerio rm socialins hierarchijos. Tarnus buvo pratinusi kreiptis j odiais Nuolankiausiai linkiu jums gero ryto, Js Ekscelencija . Marionos tvas Kar las Augustas, ramaus bdo klajnas, kadaise dirbo diplomatu Vokietijos pasiuntinyb se Sankt Peterburge ir Vaingtone. Jis buvo narys Prsijos Senato, kur vieta buvo paveldima, ir renkamo Vokietijos Reichstago. Dvaro gyventojai vieai rod prabang, bet patys buvo asketiki ir dievobaimingi liuteronai. Kaip ir daugelis Vokietijos didik eim, Dnhofai persikl Rytus viduramiais. Lig tol jie gyveno Vestfalijoje - Dunehofo dvare prie Reino. Antrasis j dvaras, taip pat Dunehofas, 1330 metais buvo kurtas prie Rygos Livonijoje; ia pragyveno atuoniolika ei mos kart. Toji vyresnioji eimos ataka Livonijoje, bema vis vadinta Denhofais, tapo ikiliais Lenkijos magnatais: palatinais, etmonais, viraiiais ir kardinolais. Prsikoji protestantikoji - Donhof ataka kilo i livonieio Magnuso Ernsto von Dnhofo, kadai se tarnavusio Lenkijos pasiuntiniu Saksonijoje ir Brandenburge; jis sikr prie Kenigs bergo 1620 metais. Jo snus Frydrichas nusipirko dvar prie Priegliaus ups 1666 metais. Jo vaikaitis Otas Magnusas, Memelio gubernatorius ir Prsijos atstovas Utrech to taikos derybose, didingus rmus Frydrichtaine pasistatydino 1709-1714 metais. io Prsijos pakraio neaplenk karai ir negandos. Per iaurs kar 40 procent Rytprsi gyventoj mir nuo maro. Per revoliucinius karus 1791 metais buvo apribota Donhof teis naudotis dvaru, 1807 metais pasirod pranczai, 1810 metais buvo panaikinta baudiava, o 1813 metais atvyko Kutuzovas. Per Pirmj pasaulin kar dva rikiai, iveng rus puolimo 1914 met rugpjt, pasveikino savo gelbtoj pat feld maral von Hindenburg. I pradi 1939 met karas niekuo nesiskyr nuo kit. Taiau atjus 1944-1945 met iemai pasidar aiku, kad neivengiamai ateina galas. Skirtingai negu visi jos pirmtakai, ateinanti Soviet Armija buvo pasiryusi visiems laikams inaikinti Rytprsi vokieius. Kadangi visi suaug eimos vyrai buvo negyvi - arba uvo Ryt fronte, arba nubausti mirtimi po pasiksinimo Hitler - Marionai Dnhof teko vienai tvarkyti Frydrich taino ir Kvitaineno dvarus. Vien 1945 met sausio nakt ji sdo ant savo arklio, prisi djo prie pabgli, traukiani Vakarus, ir per du mnesius nujojusi 1600 kilometr, nusigavo net iki Vestfalijos. (Ji stabteljo vos kart - pavieti pas Bismarcko mari

1036

TENEBRAE

Pamario mieste Varzine). eis imtmeius truks Donhof nuotykis Rytuose baigsi. Apleistas Frydrichtainas atsidr RSFSR sudtyje. Frydrichtaino ir Donhof likimas itiko imtus kit visoje Europoje. Bolevik nioko jimas, paios Rusijos aristokratijos patirtas 1918-1921 metais, lauk emvaldi visose alyse, kuriose pasirod Raudonoji Armija 1939-1940 ar 1944-1945 metais. Senos Prsijos, Bohemijos ir Baltijos valstybi vokiei eimos buvo nusviestos j t pai pra raj kaip ir Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos lenk eimos bei Slovakijos ir Kroatijos vengrai. Ties sakant, buvo sunaikinti ne tik aristokratai, bet vis sluoksni gyventojai. Soviet rykt naikino ne vien privilegijuotuosius, bet ir imtmei senumo kultr1. Mariona Dnhof bent jau liko gyva. Po karo ji dirbo urnaliste Hamburge; 1968 metais ji tapo Die Zeit redaktore, o 1973 - jo leidja. Savo memuaruose ji svarst apie kerto beprasmyb: A taip pat nemanau, kad neapykanta tiems, kurie atm i tavs tvyn <...>, rodo meil jai. Kai prisimenu Rytprsi girias ir eerus, bekrates pievas ir ksmingas senas aljas, neabejoju, kad jie liko tokie pat neprilygstamai gras kaip tada, kai ten gyvenau. Ko gero, aukiausia meils forma - mylti neturint2.

ir emigracins vyriausybs Londone nari. Dl Japonijos, kuri daugiausia nedav ramybs ligotam Rooseveltui, buvo susitarta, kad SSRS stos kar Ramiajame vandenyne prajus dviem trim mnesiams po karo veiksm Europoje. Slaptas protokolas suteik sovietams teis i naujo uimti Kuril salas. Tie susitarimai neturjo tarptautini sutari galios; tai buvo slaptos valstybi sjungininki veiksm gairs,
[ k y l h o l o "
o p e r a c ij a ]

Gydytojai kartais ginijasi dl tikslaus mogaus mirties laiko: kada liovsi plak ti irdis, kada nustojo veikusios smegenys, plauiai ar galns. Taip pat ir su poli tiniais organizmais. Treiojo Reicho atveju Berlyno apsiaustis reik, kad ligonis m dusti; Hitlerio saviudyb balandio 30 dien rod, kad joki vili pasveikti nebeliko; kapituliacija gegus 8 9 dienomis buvo paskutinis galni trkioji mas. 1946 met Niurnbergo tribunol galima palyginti su lavono skrodimu. Pagal Jaltos susitarim Berlyno apgultis buvo patikta Soviet Armijai. Bai giamoji faz truko tris savaites nuo balandio 20-osios. ukovas siunt pastipri nimus nesiskaitydamas su nuostoliais; vien per i operacij jis tikriausiai neteko daugiau moni negu JAV armija per vis kar. Kilpai pradjus trauktis vairs nacist pareignai spruko. Hitlerio pavaduotojas Martinas Bormannas dingo ir niekas jo daugiau nemat. Vienas paskutinij pakilti spjusi lktuv pranyko su nacist archyv kroviniu. Berlynas prieinosi nirtingai; tai buvo Varuvos sukilimas, tik ivirkias. Gal gale soviet kareiviai ikl raudon vliav vir sugriauto Reichstago. Tnantis bunkeryje Vilhelmtrass ir Unter den Linden sankirtoje Hitleris ni nieko neinojo, kas dedasi u jo sien. Jei karas bus pralaimtas, pasak jis, tauta taip pat us1 '1 2 0 . Jo sakymai buvo perduodami nereaguojant vaku um. Balandio 29-j jis formaliai susituok su Eva Braun, kuri prie tai atsisak
1037

EUROPOS

ISTORIJA

KYLHOLO OPERACIJA
1945 met vasar Italijoje dislokuotos Atuntosios Didiosios Britanijos armijos majoras Denisas Hillsas buvo paskirtas Taranto karo belaisvi stovyklos komendantu. Jo inio je atsidr 8 tkstaniai 162-osios turkmn pstinink divizijos kari, laikom repat riantais". Tuos raudonarmieius vokieiai Ryt fronte pam nelaisv; kent bad ir kanibalizm, jie gal gale pasisil savanoriais Vermacht. Nuplauks kartu su jais Odes - ia juos reikjo atgabenti pagal Jaltos susitarim, Hillsas neabejojo, kad visi tokie namo siuniami soviet repatriantai pasmerkti m irti1. Gavs kitas uduotis, Hillsas nuolat susidurdavo su dilema, kylania kariui, kurio sin neleidia vykdyti sakymo. Antai, kai i La Specijos turjo iplaukti Palestin garlaivis Fede", nelegaliai gabenantis yd emigrantus, jis patar virininkams nepai syti nurodym ir leisti jiems iplaukti - taip ir buvo padaryta. Norjau ugesinti neapy kantos ieirb, kol ji neperaugo liepsn" . Per Kylholo" operacij (1946-1947) Hillsui buvo perduoti 498 karo belaisviai sovietai, i kuri Riions stovykloje jam buvo sakyta repatrijuoti SSRS (1) visus asmenis, kurie vilkjo vokikomis uniformomis tuo metu, kai buvo paimti nelaisv, (2) visus buvusius raudonarmieius ir (3) visus, padjusius prieams. Hillsas prigalvojo toki kategorij, kaip sukarintos organizacijos nariai" ir slapia ragino belaisvius bg ti, tad gal gale repatrijuoti reikjo tik 180. Jiems ivykstant grups vadovas rusas jam tar: Siuniate mus mirti <...>. Demokratija ms neapgyn." Js esate aukojami, atsak Hillsas, - utat kiti dabar saugs"3. Majoras Hillsas buvo vienas i keli brit karinink, nepaisiusi soviet repatriacijos komisijos reikalavimo dl Riminyje laikom ukrainiei i Waffen-SS Galicijos divizijos. Kai mirties bausms nuosprendis divizijos kariams buvo atidtas, divizijos vadas atsiunt jam laik dkodamas u be galo humanik js veikl <...> ginant princi pus, vardan kuri ir prasidjo Antrasis pasaulinis karas"4. Pagal tarptautinius statymus galiieiai buvo Lenkijos, o ne SSRS pilieiai. Hillsas prisipaino laisvai interpretavs taisykles"5. Netrukus kakas pastebjo, kaip jis autant Triesto miesto aiktje vartsi kliais ir salto; u netinkam elges Hills teis karo tribunolas ir paemino laipsn. Sjunginink politika prievarta repatrijuoti daugyb vyr, moter ir vaik, kad juos nuudyt Stalinas ir Tito, buvo pavadinta karo nusikaltimu. Drau slnyje Austrijoje, kur 1945 met birel brit kariai smurtu suvar krv vadinamosios kazok brigados vyrus ir j ilaikytinius, vyko masins saviudybs. Bet tai buvo gerai slepiama, kol 1973 metais JAV dienos vies ivydo majoro Hillso raportas ir buvo atidaryti Didiosios Britanijos archyvai. Solenicynas pavadino vyk paskutinija paslaptimi". Plaioji visuomen apie j suinojo tik i knyg, ileist po trisdeimt ar keturiasdeimt met6. Ne taip seniai neprastoje meito byloje buvo priteista pusantro milijono svar ster ling i grafo Nikolajaus Tolstojaus, Ministras ir skerdyns" autoriaus, raiusio apie oficial brit valdios smoksl ir jo slpim. Iekovas buvo ne ministras, apkaltintas

1038

TENEBRAE

kazok perdavimu sovietams, bet brit karininkas. Kai jam ikilo tokia pat problema kaip Hillsui, jis pasielg ne taip kaip is. Taiau n penso i priteistos sumos karininkas negavo, kadangi atsakovai toliau bylinjosi Europos teismuose7. Visada sunku rodyti individo kalt. Taiau moralinis principas vienareikmikas. Jeigu statym klausymas" neigelbjo nuo bausms Adolfo Eichmanno, jis negali bti pasiteisinimas ir antihitlerins koalicijos sjunginink karininkams.

pasilymo bgti. Kit dien jaunavediai nusiud nuodais ir pistoleto viu. itaip jie iveng Mussolinio ir jo meilus likimo ivakarse juos Milane pako r u koj. Kai mir Hitleris, rusai buvo maiau nei u 200 metr. Fiureris paliko sakym jo ir Braun knus sudeginti benzino pripiltoje duobje ir trump testa ment:
N etiesa, kad a ar kas nors kitas V okietijoje 1939 m etais norjom e karo. Jo troko ir j sukurst tik tie tarptautiniai veikjai, kurie buvo arba yd kilm s, arba tarnavo yd interesam s < ...> . M irtu laim inga irdim i, inodam as apie neprilygstam us ygdarbius, kuriuos fronte atliko m s kariai < ...> . Pirm iausia a raginu tautos vadovus < ...> skru pulingai laikytis rass statym ir n egailestin gai prieintis visuotiniam vis taut nu o dytojui tarptautinei yd ijai121.

Fiurerio ir jo monos palaikus KGB palaidojo Ryt Vokietijoje, o galop 1970 metais sudegino. Dvi neva Hitlerio kaukols nuolauos buvo itrauktos i soviet archyv 1993 metais. Pergals Europoje" diena, arba VE (Victory in Europe), atjo antr gegus savait. Nacistams ji reik sunaikinim, j diev kert, vokiei tautai visi k pralaimjim. Vokiei delegacij, teikusi kapituliacijos akt, generolas Montgomeris prim savo palapinje Liuneburgo dykvietje; generolas Eisenhoweris prim oficiali kapituliacij savo bazje prie Reimso, o maralas uko vas savo tabe Karlshorste. Vokietijos beslygins kapituliacijos laikas buvo paskirtas gegus 8 vidurnakt Grinvio laiku (penkt valand gegus 9-osios ryt Maskvos laiku). Kaip visuomet taikos paskelbimas ne visikai atitiko tikrov. Sjungininkai vis dar kariavo Ramiajame vandenyne. Naujosios Meksikos dykumoje mokslininkai dar kartligikai ruosi pirmajam atomins bombos bandymui. Atskirose Euro pos vietose tebevyko kovos. Prahoje uspeistus kamp vokiei dalinius pribai g Vlasovo armijos kariai, perj soviet pus ir tikjsi, kad itaip ivengs bausms. Pasiprieinimo idiniai soviet ukariautojams Ryt Europoje ir vakari nje SSRS dalyje ruseno iki pat etojo deimtmeio. Po ei savaii, nuo liepos 17-osios iki rugpjio 2-osios, Potsdame Didysis Trejetas susitiko paskutin kart. I karo meto lyderi iliko vienintelis Stalinas, kuris tarinjo kapitalistines valstybes galint atsigrti prie j. Prieingai visoms prognozms, Churchillis pralaimjo pokario rinkimus Didiojoje Britanijoje ir konferencijoje j pakeit socialistas elementas Attlee's. Rooseveltas mir dar

1039

EUROPOS

ISTORIJA

prie lungant Vokietijai; jo pdiniu tapo dalykikasis Harry's Trumanas. ali nesutarimai buvo tokie didiuliai, kad pradin sumanym surengti taikos konfe rencij teko padti ant lentynos. Kai Trumano nurodymu melodramatikai buvo praneta apie skming amerikiei atomins bombos bandym, Stalinas n nemirkteljo. Taigi Potsdame buvo sprendiami vien praktiniai dalykai. Nutarta steigti Vokietijoje sjunginink Kontrols taryb keturi okupacini zon administ ravimui koordinuoti. Austrijai turjo bti grinta nepriklausomyb, Pranczijai grinti Elzasas ir Lotaringija, o ekoslovakijai Sudet kratas. Lenkijos siena eisianti Oderio ir Neiss upmis nesvarbu, nori ji to ar ne. Visi vokieiai, gyve nantys ryiau naujosios sienos, bsi ivyti. Visi sjunginink nagus pakliuv nacist vadai turjo stoti prie Tarptautin karo nusikaltim tribunol. Beveik jokiais kitais klausimais sjungininkai negaljo susitarti, tad n nemgino. Tuo metu atstatymo procesas jau buvo gerokai sisibavs, o mons stengsi visk pamirti:
Po kadej w ojnie kto m ui posprzta. Jaki taki porzdek Sam si przecie nie zrobi. Kto m ui zepchn gruzy na pobocza drog, eby m ogty przejechac w ozy pelne trupw. (Po kiekvien o karo kakas privalo apsikuopti, iokia tokia tvarka pati neatsiras. Kakas juk turi nuluoti griuvenas kelio pakrat, kad galt pravaiuoti lavon pilni veim ai.

<...>
F otogen iczne to nie jest I w ym aga lat. W szystkie kam ery w yjechaty ju na inn w ojn.

< ...>
Tai nra fotogenika ir trunka daug m et. V isos kam eros jau ivaiavo kit kar.

<...>
Ci, w iedzieli, 0 ttai szto, m usz ustpi m iejsca tym, w iedz mato. 1 mniej ni mato. I w reszcie tyle nie.

<...>
Tie, kurie inojo, dl ko visa tai atsitiko, turi uleisti viet kitiem s, kurie maai teino. Ir dar maiau. Ir pagaliau n trupuio.)122

1945

met spalio 19, penktadienis. Niurnbergas123. Miest buvo umusi JAV

kariuomen. Amerikiei pulkininkas perm vadovavim miesto kaljimui, dunksaniam u Teisingumo rm Fiurtertrasje. I 24 kaltinamj, vardyt Svarbiausij vokiei karini nusikaltli teisme", 21 buvo laikomas to kalji mo kamerose. T dien jiems turjo bti teikti kaltinamieji aktai. Uduotis buvo patikta jaunam brit majorui, buvusiam karo belaisviui, kuris puikiai kalbjo vokikai. js kaljim prie pat 14 valand, jis pamat trim auk tais idstytas kameras su grotuotais langeliais duryse. Prie kiekvienos kameros dur stovjo sargybinis, prikis ak prie langelio. Virutiniuose auktuose praji mai buvo udengti vielos tinklu. Dvideimt antras kaltinamasis neseniai nusiud.
1040

TENEBRAE

27 emlapis. Pokario V okietija (po 1945 m et)

1041

EUROPOS

ISTORIJA

Gera deimtis moni stebs vyk. \ kaljim major atsived kaljimo vir ininkas ir raktais neinas vyresnysis serantas. Jiems i paskos jo Tarptautinio karinio tribunolo generalinis sekretorius su vertju, du dokumentais neini ame rikiei kareiviai, JAV Saugumo tarnybos karininkas, kaljimo psichologas su bloknotu rankoje ir kaljimo kapelionas liuteronas, galiausiai kelios snaigs" amerikiei kariniai policininkai, kuriuos lengvai galjai painti i balt alm. Kaltinamieji aktai, k tik iversti i angl kalbos vokiei, buvo didels apim ties dokumentai. Pirmame puslapyje parayta: Jungtins Amerikos Valstijos, Pranczijos Respublika, Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst bei Sovie t Socialistini Respublik Sjunga prie..." toliau stulpeliu suraytos 24 pavar ds, pirmoji Gringo. Buvo pateikti keturi kaltinimai: slaptas susitarimas padaryti nusikaltim, nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai mogi kumui. Kiekvienas i kaltinamj turjo gauti po dvi kopijas akto, kuriame buvo idstyti ir bendri, ir jam vienam skirti konkrets kaltinimai. Pagal brit ir ameri kiei statymus kaltinamieji aktai turjo bti teikti asmenikai. Nors jaunasis majoras buvo baigs teiss mokslus, jis bema neturjo toki uduoi patirties. Pamats vielos tinkl, prisimin vien i karo meto bendray gi, belg lakn, suiupt gestapo iurenu kaljime jis nusiud, oks nuo tokio tinklu neudengto prajimo. Majoras dirbo Tribunole jau kelet mnesi, bet tik dabar atvyko Niurnberg ir nebuvo mats n vieno kalinio akis ak:
P avelgiau au k tai esan t lan g p aiam e k aljim o g a le. Prie ryki rudens sau l b u vo m atyti v ien silu eta s vij laipt, ved a n i viru tin es kam eras. T vyrojo am ina tyla, drum siam a v ien grsm in gai van gan i rakt < ...> Tyla lyd jo m us, k ol prijom e prie g a lin s kam eros. S argyb in is atid av pagarb. P astebjau, kad jis g in k lu o ta s revolveriu ir gu m in e lazd a < ...> Kai kam er atrakino, p asiren giau su sitik ti [su kaliniu, kuris] netvirtai atsistojo < ...> N e t p ats nu steb au , kad nepraradau b also. H erm annas V ilh elm as G ringas?

Jawohl.
As esu m ajoras N ea v e'a s, k arinink as. T arp tau tin is k arin is trib u n olas m an p a v ed teik ti ju m s k altin am ojo ak to nu ora, ku riam e e sa te vard ytas kaip k a l tin am asis. K ol b u vo veriam i ie od iai, G rin gas n u ta is r si g a n g ster v a id in an io ak toriaus m in. Itiesiau nu orao eg zem p lio ri ir jis n iek o n e sa k s j p am . Tada tariau jam: Be to, m an liep ta jum s p aaik in ti T rib un olo ch artijos 16 straipsn . Jam te ik v o k ik eg zem p lio ri . M a lo n k ite p ersk aityti pastraip (c). T urite te is g in tis p rie T ribunol pats arba ad vok ato pad ed am as. M ano od iai b u vo k orek tik i ir tik sl s. Kai padariau p au z, G rin gas atrod rim tas ir p rislg ta s. V ad in asi, im u ta valand a, itar < ...> . A d vok at g a lite pasirink ti pats, arba ju m s paskirs teism as. A ik iai m aiau, kad G rin gas n esu p rato < ...> T u om et jis tar: N ep a stu jok i ad vok at. N etu riu su jais n iek o bend ra. < ...> 1042

TENEBRAE M ano m anym u, ju m s v ertt turti advok at, kuris jum s atstovau t . < ...> G ringas g te l jo p e ia is. P ad tis m an atrod o gan b ev iltik a . Turiu labai d m iai p ersk aityti k a ltin a m j akt, b e t n esu p ran tu , kaip jis g a li b ti p agrstas statym ais. < ...> P rajus k e lio m s valan d om s nu o to laik o, kai ijau i G rin go kam eros, k a lji m o p sic h o lo g a s daktaras G ilbertas pap ra urayti jam ant k altin am ojo akto e g zem p lio ria u s savo autograf. G rin gas para: N u g a lto ja s visad a b u s teisjas, o p ralaim ju sysis te isia m a sis" 124.

Taigi pagrindin Niurnbergo teism dilema buvo isakyta jiems dar n neprasidjus. 1945 met ruden Europa gyveno be galo varganai. Pergal pasiek sjungi ninkai padalijo nuniokot Vokietij keturias okupacines zonas ir kaip manyda mi stengsi isaugoti vienyb. Brit ir amerikiei ivaduotos Vakar alys Pranczija, Italija, Belgija ir Nyderlandai stengsi atkurti priekarinio gyvenimo ryius. Soviet ivaduotos Ryt Europos valstybs jau pradjo sitikin ti, kad ivadavim pakeis nauja priklausomybs forma. Didioji Britanija, vienin tel i kariavusi ali ivengusi okupacijos, neseniai isirinko socialist vyriau syb, kuri m suprasti, kad pergal neapsaugos nuo rykaus statuso sumenkjimo. JAV pasiek pergal ir nieko neprarado to negaljai pasakyti n apie vien Europos valstyb. Tik saujel neutrali ali, pradedant Ispanija ir baigiant vedija, galjo pasigirti iek tiek tikresne nepriklausomybe. Kelios valstybs per t laik jau sureng teismus, siekdamos nubausti u karo meto veiksmus, kurie dabar buvo laikomi nusikaltimais. Rugsj Osle buvo nuteistas mirtimi Quislingas; Paryiuje spalio 9 tokio pat atpildo susilauk Lavalis. Maskvoje jau birel vyko Lenkijos pogrindio vadov teismas; Vakar visuomen gerai nesuprato, jog kaltinamieji ioje byloje yra ne faistai ir ne kolaborantai, o narss bendraygiai, prasikalt tik tuo, kad kovojo u tvyns nepriklausomyb. Uuot vieai protestavusios, Vakar vyriausybs slapia ragi no skirti velnias bausmes. Niurnbergas, vienas seniausi ir bdingiausi Vokietijos miest, buvo virts griuvsi plyne: sjungininki aviacija vienuolika kart j masikai bombardavo, o kai dvi SS divizijos nusprend ia stoti paskutin m, jas negailestingai pri vert pasiduoti sunkioji amerikiei artilerija. iame vidurami minezingeri ir Tannhuserio, Albrechto Drerio ir Veito Stosso gimtajame mieste XIX amiuje buvo nusprsta kurti Vokietijos muziej, turint puiki nacionalinio meno ir isto rijos kolekcij. Ketvirtajame X X amiaus deimtmetyje nacistai Niurnberge reng spdingiausias savo demonstracijas. Dabar teismo procesui jis buvo pasirinktas i dalies dl simbolins reikms, i dalies todl, kad didingi jo Teisingumo rmai per stebukl iliko per visus bombardavimus. Surengdami teism Niurnberge sjungininkai akcentavo poir, kad Vokietijos blogybi aknys gldi ne prsi kajame militarizme (taip buvo manoma 1918 metais), o paioje vokiei tautos smonje. Atrodo, teismo aplinka buvo skirta tam, kad vokieiai gaut istorijos pamok, kur kas skaudesn, negu savo nusikaltimais nusipeln teisiamieji.

1043

EUROPOS

ISTORIJA

Niurnbergas dar ir kitaip prisidjo prie teismo kaltinamuoju Nr. 8r Julium Streicheriu (g. 1885), kuris kaip nacist Gauleiter vald miest 1933 1940 metais. Jis jau antr kart sdjo u grot kaljime u Teisingumo rm kart jau buvo patupdytas u tai, kad per vien oficial apsilankym kaljime tvirkino nuteist berniuk. Kaip sitikino priirtojai, jis buvo baisus lytinis ikryplis. Be to, vis gyvenim J. Streicheris persekiojo ydus; jo specialyb" sieti seks su antise mitizmu. msis ygi prie rasin tar", jis sukr melaging biochemin teori j girdi, ydo spermos baltymai gal visam laikui uterti" kiekvien moter, kuri patenka. Bdamas Der Strmer" redaktorius, jis nuolat vykd kampanij, turjusi tiksl apsaugoti vokietaites nuo gundytoj yd. tiksl jis pseudomokslikai argumentavo urnale Deutsche Volksgesundheit aus Blut und Boden". Streicheris buvo pagrindinis Niurnbergo statym, draudusi Vokietijoje bet kokius yd lytinius santykius su neydais, iniciatorius. 1938 metais, per Kristal lnacht, jis pasak kalb, ragindamas riauininkus sekti lovingu viduramiais ia me mieste vykdyt pogrom pavyzdiu. Anksti stojs NSDAP, Streicheris buvo vienas i nedaugelio nacist vadov, tujins Hitler. Taiau jis pereng rib vieai pareiks, kad Gringo dukt gimusi po dirbtinio apvaisinimo. ts Reicho mar alas paskyr komisij; toji atskleid toki siaubing korupcij, kad pats Fiureris nesugebjo igelbti savo Gauleiter ir tam teko tutuojau ieiti pensij. Sjungininkams sunkiai seksi susitarti dl karo nusikaltim tribunolo suren gimo. Prie j buvo nusistats Churchillis ir Henris Morgenthau, JAV finans ministras. Kadangi nebta jokio juridinio precedento, jie teig bsiant geriau suaudyti visus nacist vadeivas per vien masin egzekucij. J nuomones atmet, mat Sent Deimso (1942 m. sausis) ir Maskvos (1943 m. lapkritis) dekla racijose sjungininki vyriausybs susitar dl karo nusikaltim teism principo. Nustatyta politika turjo per daug alinink, kad bt galima jos nesilaikyti. I Didiojo Trejeto ir Rooseveltas, ir Stalinas pasisak u tribunol. Taigi jis turjo vykti. Tribunolas buvo reikalingas ir kaip nuoirdus, bet naivus bandymas pri taikyti teiss principus"1 2 5 , ir siekiant parodyti berib nugaltoj gali. Jau anks iau Stalinas naudodavo parodomuosius teismus Soviet Sjungoje kaip savo politins pergals rank, tad, be abejons, jis nenorjo praleisti progos panaiai pademonstruoti jg po savo didiosios tarptautins pergals. iaip ar taip, Sta linas ilo daugiausia, nes kitaip susiklosius aplinkybms jis pats lengvai gal jo atsidurti ant teisiamj suolo. Tarptautinis karinis tribunolas buvo sudarytas dl Potsdamo konferencijos susi tarim. Tribunolo statai paskelbti 1945 met rugpjio 8-j, prajus dviem die noms, kai ant Hirosimos buvo numesta atomin bomba. Niurnbergo teismai buvo suplanuoti analogikai kaip Japonijos vadov teismai, turj vykti Tokijuje. teikus kaltinamuosius aktus, teismas prasidjo 1945 met lapkriio 20 dien. Pagrindinje Teismo rm salje vyko 403 atviri posdiai; nuosprendiai buvo perskaityti daugiau nei po deimties mnesi, 1946 met spalio 1-j. Keturi sjunginink teisjai, kuriems pirmininkavo seras Geoffrey's Lawrence'as, sdjo vienoje pusje kartu su savo pavaduotojais, prieais, ant kaltinamj suol, bud1044

saugomi kariki dvideimt vienas kaltinamasis; jie visi neig savo kalt, iri sjungininki kaltintojai amerikietis, britas, pranczas ir rusas sdls viduryje kartu su pavaduotojais ir padjjais, apsupti gausybs vokiei )kat, ratinink ir vertj. Viename sals one buvo pastatyta paauktinta rija publikai. Teismas vyko ir dokumentai buvo raomi anglikai, vokikai, czikai ir rusikai. Taigi vienu metu dauguma teismo dalyvi galjo klau; sinchroninio vertimo per ausines. \e teismo salje sdini kaltinamj, Hitlerio pavaduotojas Martinas Bor nas buvo teisiamas in absentia, kaip ir atuonios organizacijos, paskelbtos kaltlikomis: SS, SD, SA, gestapas, NSDAP vadovyb", Reicho ministr netas, generalinis tabas ir Vokietijos ginkluotj pajg vyriausioji vadovy3yla G. Kruppo atvilgiu buvo sustabdyta, nes kaltinamasis sirgo nepagydoiga. I viso kaltintojai pateik per 4000 dokument, 1809 raytinius parodyir pasitelk 33 liudytojus. Jie taip pat parod film ir iurpi daiktini ^rn, tarp j lemp gaubt i mogaus odos ir moni galv, nelyginant \ pritvirtint prie medini lenteli. Gynyba pasitelk 143 liudytojus ir pateikstanius raytini parodym. 1946 metais paskelbtas teismo dokument das sudar 43 tomus1 2 6 . raddami teism kaltintojai savo kalbose apeliavo aukiausius dorovs :ipus, bet podraug usimin apie juridinius neaikumus. Teisjas Robertas icksonas pripaino, kad tribunolas lig iol neregtas ir eksperimentinis", s Hartley Shawcrossas ragino pripainti statym virenyb", M. de Ment is apeliavo taut sin". Generolas Rudenka kalbjo apie vent milijoaistinio teroro auk atminim" ir vis taik mylini taut sin". Bene iausiai pasisak Jacksonas, akcentavs, kad bt nedovanotina nieko nesiCivilizacija klausia: nejaugi statymai tokie pasen, kad visikai bejgiai iti u tokio masto nusikaltimus <...>"1 2 7 urint galvoje ribot teismo gali, jo posdiuose buvo labai paisoma padorur apdairumo. Vyriausiasis teisjas Lawrence'as parod teisjams pavyzd kuo dagiausiai elgdamasis su kaltinamj gynjais ir rsiai papriekaitaudamas ntojams, kai to reikdavo. Vienintel kart teisme kilo suirut, kai Jacksonui krymin apklaus nepavyko sutramdyti Gringo. Negaljo bti n kalbos bendrus nuosprendius, o kiekvienas kaltinamasis galjo bti iteisintas. :ikinamiausi parodymai buvo pateikti dl karini nusikaltim ir nusikaltim giskumui. ia rodymai prie nacist partijos narius, ypa paremti j pai mentais, buvo nenuginijami. Galutinio sprendimo" mirties stovyklos, sakomos pesudomedicinini tyrim baisybs, neregto masto masiniai vimai buvo taip rpestingai aprayti, kad apsirikti bema negaljai. Silpniausi 1 buvo pateikti dl bendro smokslo ir tais atvejais, kai gynjai be didesyargo rodydavo, kad tariami nusikaltimai visai priimtini dalykai neprisomose valstybse. Kaltintojams sunku buvo rodyti, jog Hitlerio slapti ikimai" su bendraygiais buvo rengiami nusikalstamais tikslais ar kad VokieDersiginklavusi todl, kad turjusi agresyvi ksl. Taiau tiesioginiai palygi
1045

EUROPOS

ISTORIJA

nimai su sjungininkmis buvo draudiami. Gynybai nebuvo leidiama usiminti apie Versalio susitarim trkumus, sjungininki antskrydius ar soviet iauru mus. Susirinkome ia teisti pagrindinius karinius nusikaltlius, pareik vyriausiasis teisjas Lawrence'as, o ne valstybes kaltintojas." Tuoj pat buvo pertraukiami tie, kurie mgino kalbti apie gyvenimo slygas sjungininki inter navimo stovyklose ar tuo metu vykdom prievartin vokiei ikeldinim. Gyny ba bando ikelti klausim, neva sjungininks paeidinjusios tarptautinius staty mus, 1946 met gegus 8 dien ra The Times", bet [prokuroras] pabr, kad sutikus tai svarstyti jis bt priverstas pateikti paneigim remian ius parodymus, todl teismo procesas nereikalingai usitst."1 2 8 Soviet kaltintojas pirmas ikl Katyns udyni klausim. Kai ginamj advokatams pavyko rodyti, kad dauguma jo pateikt fakt klaidingi, soviet delegacija ikart atsisak kaltinim,
[k a t y n ]

Teismo dalyviai prisimena daug dramatik ir juoking akimirk. Kad ir toki ikalbing scen: sddamas kaltinamj suole Hessas beproio vilgsniu skaito broli Grimm Pasakas". Kita nedidel sensacija vyko lapkrit, kai prie soviet delegacijos nespjs prisidjo Andrejus Vyinskis, Soviet Sjungos atstovas Jungtinse Tautose, pasiymjs kaip pagrindinis Stalino prokuroras valymo" teismuose ketvirtajame deimtmetyje. Dauguma stebtoj atkreip dmes iur p kontrast tarp lemtimi dvelkianios atmosferos teismo salje ir visai alia viebuio Grand" bare linksmai besiliejanio dino su tonika. Amerikiei saugumo darbuotojai paskyr du psichiatrus ir vien psicholog rpintis kaltinamaisiais. Psichologas vykdydamas savo pareigas nustat ginamj intelekto koeficient: Schachtas 143; Seys-Inquartas 140; Gringas 138; Dnitzas 138; von Papenas 134; Raederis 134; Frankas 130; Fritzsch 130; von Schirachas 130; Ribbentropas 129; Keitelis 129; Spearas 128; Jodlis 127; Rosenbergas 127; von Neurathas 125; Funkas 124; Frickas 124; Hes sas 120; Sauckelis 118; Kaltenbrunneris 113; Streicheris 1061 2 9 . Paskelbti nuosprendiai iek tiek nustebino. Bankininkas Schachtas, propa gandininkas Fritzsch ir buvs vicekancleris von Papenas buvo pripainti nekal tais dl vis pareikt kaltinim, Reicho ministr kabinetas, generalinis tabas ir Vokietijos ginkluotj pajg vyriausioji vadovyb taip pat. Dnitzas, von Neurathas, von Schirachas ir Hessas buvo nuteisti kalti nuo deimties met iki gyvos galvos. Gringas pripaintas pagrindiniu karo agresoriumi" ir pripaintas kaltu dl vis keturi pateikt kaltinim. Jis ir deimt kit buvo nuteisti pakarti. Soviet kaltintojas nesutiko n su vieno iteisinimu ir kaljimo bausme. Visi nuteisti pakarti reagavo skirtingai. Jodlis kariai tar: A to nenusipelniau". Rib bentropas pasak: Nebegalsiu parayti savo grai memuar". Hansas Frankas pareik: A to nusipelniau ir tikjausi"1 3 0 . Psichologui paklausus Hesso, kokia bausm jam paskirta, is atsak: Neturiu supratimo. Tikriausiai mirties. A nesi klausiau"1 3 1 . Gringas apgavo budel nusiud pats, prarijs dant karnlje paslpt cianido kapsul.
1046

TENEBRAE

Mirties nuosprendis deimiai nuteistj buvo vykdytas kaljimo sporto sal je 1946 met spalio 16 dien. Dauguma pasmerktj mir su patriotiniais odiais lpose. Frankas suuko: Deutschland ber alles!1 1 Streicheris tar: Heil Hitler! Purim* 1946. Bolevikai pakars jus visus!1 1 , o paskui papra monos jo nepamir ti. Pasak gand, JAV armijos budelis prastai atliko savo pareig ir nuteistieji mir ne i karto; j knai buv kremuoti Dachau. Penki lik nuteistieji buvo perkelti pandau kaljim Berlyne, kuriame keturi ali administracija iliko iki keistos Hesso mirties 1987 metais. Nuo pat pradi teismas susilauk vairiausios kritikos. Grynai politiniu poi riu buvo nuogstaujama, kad kaltinamieji bus paversti kankiniais. Taip neatsitiko nei Vokietijoje, nei niekur kitur. Per proces buvo atskleistos tokios baisybs, kad pasidygjimas nustelb bet koki uuojaut. Bema visi buvo vieningos nuomo ns, kad jeigu kuris kaltinamasis ir per daug grietai nubaustas, tai vieni niekai, turint galvoje nacist nusikaltimus. Taiau daugelis teisinink ne juokais nerima vo dl to, kad kaltinamosios ivados buvo ex post facto pobdio. N u lla poena sine lege. Buvo nepritariani Jacksono teiginiui, es tribunolas prisideds prie tarptautins teiss raidos1 '1 3 2 . Juos taip pat baisiai piktino teismo savarankikumo stoka. Blog lov peln pati teismin praktika: sjungininks parinko teisjus, kaltintojus, teismo viet ir diktavo teismui slygas. Nors [teismai] turjo teisin gumo pavidal, priekaitavo senatorius Robertas Taftas, i tikrj jie buvo rankis vyriausybi politikos, prie daugel met nustatytos Jaltoje ir Teherane"1 3 3 . Daug kas, ypa i sjungininki kariki, buvo sitikins, kad garbingi vokiei karininkai, tokie kaip admirolas Dnitzas, neturjo sdti viename kaltinamj suole su tokiais aktyviais nacistais kaip Gringas ar Streicheris. Kai 1956 metais Dnicas buvo paleistas laisv, keli imtai pasiymjusi antifaistins koalicijos veteran, tarp j net JAV admirolas Nimitzas, pareik jam uuojaut1 3 4 . Nepasidavusius tuo metu vyravusioms nuotaikoms piktino tai, kad Vakar spauda ir vyriausybins organizacijos danai propagavo kolektyvins kalts idj. Visi teisiamieji buvo nuolat vadinami nusikaltliais" gerokai prie paskelbiant nuosprendius. Blogiausia, kad Niurnbergo teismai apsiribojo veikto prieo nusi kaltimais, todl ikilo neveikiama klitis bet kokiam bendram ir nealikam karo nusikaltim ir nusikaltim mogikumui tyrimui. Po j visuomen dar ilgai manys, kad toki nusikaltim negaljo padaryti sjungininki atstovai. Istorikus Niurnbergo procesas domina kaip istorinis vykis ir kaip galimyb analizuoti praeit teisiniais metodais. Jo alininkai sitikin, kad suinojome ties"1 3 5 . Jo kritikai teigia, es atskleista maiau nei pus tiesos. Neapsiriksime teigdami, jog Niurnbergo procesas isklaid bet kokias abejones dl nacist nusikaltim. Per j taip pat buvo dokumentikai ufiksuotas Vokietijos vaidmuo sukeliant Antrj pasaulin kar nebtinai toks, kok j reikalavo vaizduoti kal tintojai. Kita vertus, kadangi Vokietijos veiksnys buvo nagrinjamas skyrium nuo vis kit, analiz neivengiamai buvo alika ir netvirta. Be to, daug kas buvo
* yd pergals vent, Vert. pastaba

1047

U K U l ^ U b

M R I J A

LUtylta, tad augo klaidingas moni sitikinimas, kad maai k beliko atskleisti, storin mediaga, idstyta kaltinamuosiuose aktuose, o vliau galutinio teisno sprendimo preambulje turjo nuviesti Tarptautin karin tribunol iominanius klausimus". Taiau ji buvo taip kruopiai atrinkta, kad var nevil net ariausius nacizmo prieininkus. Antai publika buvo baisiausiai klaidinama, ;ai nacist soviet paktas buvo pamintas tik kaip viena i Vokietijos Reicho ulauyt sutari. Paskelbt kaltinamj ivad, ra garsus to meto istori;as t dien, kai tas dokumentas buvo idalytas kamerose sdintiems nuteistieiems, skaitai kaip istorij, parayt neistorik"1 3 6 . Niurnbergo procesas dav pagrind ir priimtinai istorinei informacijai, ir dau gybei akivaizdi istorijos ikraipym. Dl Vakaruose propaguoto poirio j ir ovietins cenzros, kuriai jo ivados atstojo Evangelij, Niurnbergo procesas apo specifins penkiasdeimt met vyrausianios Sjungininki istorijos sche m os" citadele (r. ang). Tik po Solenicyno pasisakym bei veikal septin iam e deimtmetyje ir devintojo deimtmeio vieumo plaioji visuomen m uprasti, kad Niurnbergo kaltintojai buvo ne vien demaskavimo, bet n kiek ne irastesni slpimo meistrai. Tai parod Andrejus Vyinskis, kai ret atvirumo akilirk per vien primim Niurnberge pasil tost: Mirtis kaltinamiesiems!" 1 3 7 o partneriai i Vakar rusikai, inoma, nemokjo. Jie nedvejodami igr, o askui paklaus, k tasai sak.

XII
DIVISA ET INDIVISA
Padalyta ir nepadalyta Europa , 19451991

Antros dvideimto amiaus puss Europa gerokai dvelkia tutumu. Milinikos Antrojo pasaulinio karo aukos neatne saugumo: emynas netrukus pasidalijo besivaranius politinius ir karinius blokus, kurie beveik penkis deimtmeius tuiai eikvojo energij. Didiuliai itekliai buvo skiriami neproduktyvioms uduotims, ypa Rytuose; vos viena kita alis sugebjo isaugoti neutralitet, o vieningos Europos krimas buvo vis atidliojamas. Tutumo nuojaut gerai pastebjo pokariniai Jeanas Paulis Sartre'as ir kiti egzistencializmo filosofai. Daugumoje Vakar ali ji gan spariai inyko, bet vl atsivr vlesniais deimtmeiais drauge su taikos sjdiu ir antibranduoliniais protestais. Ryt Europoje i tutum atspindjo oficialiosios propagandos opti mizmas ir ji liko vyraujania gaida vidiniame moni gyvenime iki 1989 1991 met refoliucijos" (reform revoliucijos). Laim, norjusiems ugydyti aizdas Europos pasidalijimas padjo stimuliuoti stipr Europos judjim, kurio sklos buvo pastos prie kar ir dabar iaugo Vakaruose. is judjimas skatino nauj bendrumo pojt pirma kaip dorovin tarptautini santyki reformavimo kampanija, vliau ekonominio bendradar biavimo srityje. Europos Taryboje (nuo 1949) ir EEB bei jos asocijuotose organi zacijose (nuo 1956) tas judjimas sukr kompleks institucij, kurios turjo pltotis priimdamos savo glb vis daugiau ali. Vis dlto alternatyvi vis Euro p apimanios komunistins Europos perspektyva neinyko daugel deimtme i. iuo atveju Vakarai pasirod es nepalyginti dinamikesni u Rytus. JAV padedama Vakar Europa greitai pakilo i pokario griuvsi ir pasuko neregto klestjimo keliu. Vakar Vokietijos Wirtschaftswunder pavyzdio kvptos vals tybs, krusios Europos Ekonomin Bendrij, be vargo galjo propaguoti savo veiklos privalumus. ali, einani EEB, skaiius nuo 1956 iki 1983 met iau go dvigubai nuo ei iki dvylikos, daug kit pateik praymus j priimti. Kol Kremlius vis prasiau tvarksi su savo sustabarjusia imperija, greitas Azijos ir Afrikos dekolonizavimas ivadavo Vakar Europos imperijas ir i dabar lauk nauja ateitis integruotoje Europoje. N ATO vadovaujant, gynybiniai Vakar Europos pajgumai tvirtai laiksi prie sovietin grsm, kuri darsi vis maiau tiktina. Devintojo deimtmeio pabaigoje atrod, kad Europos sjdis baigia pasiekti brand, kai tuo pat metu soviet komunizmas gulsi mirties patal.

1049

EUROPOS

ISTORIJA

2 8 em lapis. P adalyta Europa, 1949 - 1989 m etai.

1050

DIVISA

ET

INDIVISA

Vis dlto, nepaisant pasidalijim, vieningos Europos svoka Rytuose buvo ne maiau gyvybinga negu Vakaruose. Soviet tironija pati to nenujausdama labai veiksmingai propagavo Europos ideal. Buvusio sovietinio bloko pilieiams didiul spd dar maisto kalnai Vakar Europoje; vis dlto daug kas byloja apie tai, kad j trokimas vl prisijungti prie Europos" kilo ne vien i materia lini, bet ir i dvasini paskat. Europa turi du plauius, pareik slav kil ms popieius, tad ji niekad lengvai nekvpuos, kol nepanaudos j abiej"1 . Perniek nujusius Europos metus galima tvarkingai suskirstyti tris laikotar pius. Jie prasidjo pokario eroje (1945 1948), kai inyko antihitlerins koalicijos sjunginink vienyb. Paskui atjo keturi altojo karo deimtmeiai (1948 1989), o gal gale stulbinantis Michailo Gorbaiovo valdymas Maskvoje (1985 1991). Apskritai galima sakyti, kad tie metai prasidjo pergals diena 1945 met gegus 9-j o baigsi galutiniu Soviet Sjungos subyrjimu 1991 met gruod. Tuo metu visos Europos tautos jau laisvai galjo sprsti savo likim.
* * *

Didiojo aljanso pabaiga, 19451948

Europos pasidalijimas buvo numanomas pokario metais. Stalinas neklydo ipra naavs, kad Ryt ir Vakar socialins ir politins sistemos neivengiamai sutaps su okupacini kariuomeni isidstymu. Taiau Europa pasidalijo ne i karto. I pradi pergal pasiek sjungininkai turjo aib rpesi sprsdami labiausiai neatidliotinas pabgli, gyventoj perkeldinimo ir reparacij problemas; jie buvo priversti bendradarbiauti kartu administruodami Vokietij ir Austrij. Stali nas veik atsargiai, vairiose alyse laikydamasis skirtingos politikos. Amerikie iai irgi neskubjo atskleisti savo ketinim. Prieingai negu 1918 metais, niekas sakmiai nereikalavo visuotins taikos konferencijos. Vokietija neturjo vyriausybs, su kuria bt buv galima pasira yti nauj sutart, o ali vadovai, ypa Stalinas, visai nenorjo i naujo dertis dl milinikos naudos, kuri jis jau gavo. Todl vyko vienintel taikos konfe rencija 1946 met liep spal Paryiuje, sprendusi penki maesnij pralaim jusi ali Italijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Suomijos reikalus. Dienotvark sudar sjungininki Usienio reikal ministr taryba, i esms dik tavusi sprendim slygas. Visos pralaimjusios valstybs privaljo atiduoti dal teritorijos. Italija neteko vis savo vald Afrikoje, bet isaugojo Piet Tirol. Visos ios valstybs privaljo mokti milinikas kompensacijas, kuri bendra suma sudar 1250 milijon JAV doleri, daugiausia Soviet Sjungai ir Jugo slavijai. Nepaisydama soviet prieinimosi, konferencija ireikalavo, kad Dunojus bt paskelbtas tarptautiniu vandens keliu, o Triestas laisvu uostu Jungtini Taut inioje. Trieste, vienintelje Europos teritorijoje, dl kurios atvirai ginytasi po Antro jo pasaulinio karo, septynerius metus tvyrojo didiul tampa. Zon A, skaitant

1051

EUROPOS

ISTORIJA

uost ir miest, um brit kariai; rytus nuo jos esanti zona B buvo jugoslav rankose. is pasidalijimas galutinai buvo patvirtintas Italijos Jugoslavijos sutar timi 1954 met spal (r. III pried, 87). Pokario Europ uliejo pabgli srautai. Ir nacistai, ir sovietai per kar vyk d masines deportacijas ir naudojo verg darb. Daugelis gyv likusi depor tuot ir darbams ivet moni dabar atsidr laisvje. Vien Vokietijoje buvo 9 milijonai toki asmen. Jie susigrd gyveno primityviose stovyklose, da nai barakuose, i kuri neseniai isikraust karo belaisviai. Daugum tokiose stovyklose sudar mons i Raudonosios Armijos neseniai okupuot ali; bijo dami bausms jie grietai atsisakydavo grti tvyn. Jais rpinosi JT Pagalbos pabgliams administracija ir pamau iskirst: pirma kaip savanorius Europos darbininkus" po vairius Vakar Europos pramons centrus, o vliau pagal emig racijos planus Kanad, JAV, Australij ir Piet Amerik. Paskutinieji emig rantai ivyko tik 1951 1952 metais. Po Europ blaksi ir daugyb kariki, o Vakar valstybs steng aprpinti tik dalinius, kovojusius antihitlerins koalicijos pusje. Pavyzdiui, generolo Anderso lenk armijoje, kuri kaudamasi nusigavo Italijos iaur, buvo imtai tkstani vyr su ilaikytiniais; j namus ugrob sovietai. 1946 metais buvo sakyta visus juos atgabenti Britanij; ia jie buvo prijungti prie Lenk perkeldinimo korpuso, nes turjo gauti nauj specialyb ir asimiliuotis2 . Likimo ironija: Britanijoje prie j prisidjo buv Galicijos Waffen SS kariai, kurie taip pat buvo nusigav iki Italijos ir kurie, kaip priekario Lenkijos pilieiai, nebuvo atiduoti soviet valdios atstovams. Daugumai buvusi Vermachto kari taip nepasisek. Soviet paimti nelaisv vokiei kariai buvo iveti Gulag ir ten j lauk toks pat likimas kaip i Vokietijos atvet buvusi karo belaisvi soviet. (Vokiei karo belaisvi likuiai buvo repatrijuoti 1956 metais.) Vakar sjungininks inojo, kaip barbarikai komunistai elgiasi su mon mis, grtaniais i usienio, bet daniausiai laiksi politikos prievarta ivaryti visus asmenis, ir civilius, ir karikius, kuri grimo reikalavo Stalinas. Pirmieji laivai su vokieiams vergavusiais darbininkais, brit kariuomens suimtais Nor mandijoje, slapia iplauk i Liverpulio Murmansk 1944 met spal. 1945 met pavasar Austrijoje soviet pilieiai rimtai pasiprieino repatriacijai vyko masins saviudybs. Soviet piliei grinimo buvo atsisakyta tik po to, kai imtai tkstani, i kuri reikt paymti Kazok brigad ir daugyb kroat, buvo perduoti sovietams, nors beveik be abejons vis j lauk mirtis3 ,
o p e r a c ij a ]

[ k y l h o l o -

Nepasakysi, kad anglai ir amerikieiai galjo pasigirti visuomet gerai

elgsi su j inioje buvusiais karo belaisviais. Viename Amerikos 1945 1946 met politikos tyrime teigiama, kad administracija pakeisdavo Vakar Europoje laikom karo belaisvi vokiei status, siekdama apeiti enevos konvencij, ir todl nemaa j dalis mir vis apleisti ir umirti4 . Potsdame numatytas apsikeitimas gyventojais prasidjo 1945 met ruden. Beveik 9 milijonai vokiei buvo ivyti i savo nam ekoslovakijoje ir Lenkijo je. Bejgiai pabgliai tapo vietini gyventoj kerto aukomis. Komunist sau1052

DIVISA

ET I N D I V I S A

gumo tarnybos sutelkdavo vokiei pabglius buvusiose nacist koncentracijos stovyklose. Daniausiai ia su jais buvo prastai elgiamasi; mirusieji buvo skaiiuo jami deimtimis tkstani. Grste sugrd pabglius transporto priemones, sisdavo tiesiai brit ir amerikiei zonas Vokietijoje. ia susikrusios Vertrie bene verbnde, arba srii ivytj asociacijos", taps galinga antikomunistine jga pokario politikoje. Skminga i pabgli asimiliacija buvo pirmas i dau gybs Vakar Vokietijos stebukl5 . Rytuose vyko kompensuojamasis gyventoj persiklimas. Itutjs Kenigsbergo miestas, pavadintas Kaliningradu, tapo Rusijos Soviet Federacins Socialisti ns Respublikos anklavu ir jame apsigyveno soviet karikiai. Kokiems 2 3 milijonams lenk buvo leista ivykti i Soviet Sjungos aneksuot krat toliau Vakarus. Antai itutjusiame Breslau mieste, pavadintame Vroclavu, apsistojo bema vien lenkai, ivyti i Lvovo ir atvyk su viskuo: savo universitetu, meru, miesto valdia ir liaudies muziejumi. Ir Lenkijoje, ir ekoslovakijoje buvusiose vokiei gyvenamose vietovse bst ir darb lengvai susirasdavo skurdiausi t ali klajnai. Pamokytos fiasko po Pirmojo pasaulinio karo, Vakar valstybs nusprend nereikalauti i Vokietijos baudiamj reparacij. Sovietai prieingai siek ispausti i vokiei kuo daugiau. Oficialiai Soviet Sjunga reikalavo 20 milijar d JAV doleri, bet ji nelauk nenusisekusi sjunginink deryb. Nuo pirmj okupacijos dien soviet reparacijos daliniai m ardyti ir gabenti pramoninius rengimus, geleinkeli bgius ir riedmenis, elektros jgaines ir gyvulius. Pli kaujantys sovietai, pavieniai ir susitelk brius, nejaut jokio skirtumo tarp Vokietijos ir srii, atiduot administruoti Lenkijai ir ekoslovakijai. Visoje Europoje mons norjo suvesti sskaitas su karo meto kolaborantais. Kartais tai buvo daroma statymikai. Pierre'as Lavalis, Vidkunas Quislingas, Williamas Joyce'as (Lordas Ho-Ho), kunigas Tisas ir kiti buvo nuteisti mirties baus me. Nors susens maralas Ptainas buvo nuteistas mirti, likusius metus jis nugy veno J saloje. Ariausiai kolaborantai buvo persekiojami Nyderlanduose (ia suimta 200 000 tariamj) ir Belgijoje, kur i 634 000 sulaikytj 57 000 gavo vienoki ar kitoki bausm, o tarkim, Austrijoje buvo teisiami 9000, i j 35 buvo skirta mirties bausm. Taiau gan danai mons kerijo patys. Italijoje partizanai nuliniavo ar suaud tkstanius faist. Pranczijoje, kilus gaivalikai kerto bangai, buvo nuudyta maiausiai 10 000 moni, danai menkiausia dings timi. Vakar Vokietijoje, pasibaigus pagrindini karo nusikaltli teismui Niurn berge (r. 1040 1046 psl.), denacifikacija vyko ltai. etojo deimtmeio pabai goje ia prasidjo baudiamieji teismo procesai. Vis septintj deimtmet vyko SS karinink, verg darb naudojusi darbdavi ir koncentracijos stovykl pri irtoj teismai. Vis dlto dauguma stambij uv paspruko su visais 9 milijonais nacist susidoroti buvo nemanoma. Ryt Europoje komunistai prisidengdami kolaborant valymu alino savo prie ininkus. Keli ikili nacist ir kolaborant likimas turjo tapti pamoka kitiems: Auvico komendantas Hssas 1946 metais buvo nuteistas ir pakartas Lenkijoje.

1053

EUROPOS

ISTORIJA

Kita vertus, daug menkesni veikj iliko gyvi, jei sutiko pereiti buvusi prie pus. Antai Bolesiawas Piaseckis, Lenkijos faistins falangos lyderis, 1945 metais ijo i soviet kaljimo kaip komunist kontroliuojamos psuedokatalikikos organizacijos PAX vadovas. Didioji dauguma Ryt Europos politini kali ni, briais suvaryt Gulag ar kitus komunist kaljimus su faist1 1ar kola borant" etikete, n neman versti kailio. Neretai nacistiniai karo nusikaltliai sddavo vienoje kameroje su ikiliausiais pasiprieinimo judjimo dalyviais6 . Hitlerinink koncentracijos stovyklas, tokias kaip Buchenvald, KGB vl atidar, kad galt slopinti nauj netikusij kart. Siauiant suirutei, buvus Reich vis dlto reikjo kakaip valdyti. Austrija ikart buvo atskirta. Nuginkluota, apkarpyta ir demilitarizuota Vokietija buvo padalyta penkias dalis keturias okupacines zonas ir Berlyn, is taip pat buvo suskirstytas keturis sektorius (r. 27 emlap 1041 psl.). Potsdame susitarta, kad centrins Vokietijos vyriausybs nebus, todl ekonominiam gyvenimui atgaivinti reikjo saujels ministerij, kurioms tiesiogiai vadovaut sjunginink kontrols komisija. Visi vietins administracijos klausimai buvo sprendiami komitet, kuriems vadovavo brit, amerikiei, prancz ar soviet pareignai. Pirmas dvi iemas didiausias dmesys turjo bti skiriamas vien tam, kad alis igyvent. Didieji Vokietijos miestai buvo paversti griuvsiais; reikjo atstatyti kelius, gele inkelius ir tiltus. Kakaip reikjo imaitinti ir aprpinti pastoge penkiasdeimt milijon moni, kuri penktadal sudar pabgliai. Taiau Vokietijos politika atgim, pirmiausia soviet zonoje. Komunist ini ciatyvin grup, vadovaujama Walterio Ulbrichto (1893 1973), atvyko i Mask vos miams beveik dar nesibaigus. Kai vietiniai rinkimai 1945 met gruod parod, kad socialistai soviet zonoje turi pranaum, komunistai atvirai juos upuol, sum j lyderius ir nedav maisto korteli. Vieninteli laisv rinkim soviet zonoje rezultat niekas nepais; socialistus privert susijungti su komu nistais. Jau 1946 met baland itaip steigta Vieningoji socialist partija Ulbrich to vadovaujama taiksi sukurti vienpartin valstyb. Taip susiklosius aplinky bms tik trijose vakarietikose zonose laisvai galjo veikti trys gimstanios partijos, pradjusios veikl 1945 metais po sjunginink pasilymo demokra tikai pakeisti" Vokietij: daktaro Kurto Schumacherio SPD, daktaro Konrado Adenauerio Krikioni demokrat sjunga ir Laisvj demokrat sjunga. Ypa lykias machinacijas komunistai vykd Lenkijoje. Jau nuo 1943 met Vakar valstybs umerk akis, kad nematyt kaip nukryiuojama j sjunginin k Lenkija
[ k a t y n ],
o

Jaltoje jos teik Lenkij Stalinui ant lktels. Padariniai

buvo katastrofiki. Po Maskvos teism 1945 met birel karo met Pasiprieinimo dalyviai buvo masikai suiminjami, nekomunistins partijos negailestingai perse kiojamos, su pogrindio likuiais kovojamas nuomus pilietinis karas, o Jaltoje paadti laisvi, nevaromi rinkimai" nuolat atidliojami. aliai vadovavo NKVD karininkas Bolestawas Bierutas (1892 1956), kuris apsimetinjo nepartiniu" lyderiu. Vienintelis Londono lenk atstovas vyriausybje neturjo balso. Abejoti no referendumo, surengto 1946 met birel, rezultatus ugo inia apie nieki
1054

DIVISA

ET

INDIVISA

k pogrom, tyliai pritariant valdiai vykdyt Kelcuose. Kai gal gale 1947 met saus buvo rinkimai surengti, j rezultatai buvo taip akivaizdiai klastojami, kad protestuodamas JAV ambasadorius Varuvoje tuoj pat atsistatydino7 . Taiau tikrieji Stalino ketinimai iame regione tuo metu dar nebuvo aiks. Lenkijoje ir Jugoslavijoje komunistai elgsi bjauriai (pastarojoje Titas sutriukino savo prieininkus, surengs jiems kruvinas kerto skerdynes), ekoslovakijoje, Vakar mylimojoje dukroje, kiek geriau. aliai vis dar vadovavo Benes ir jo usienio reikal ministras Janas Masarykas (1886 1948). ek komunistai turjo daug sekj ir atrod es atsakingi partneriai valdaniojoje koalicijoje. Kitose Ryt Europos alyse padtis buvo visai neaiki. Respublik skelbianios konstitucijos buvo priimtos Vengrijoje, Bulgarijoje ir Albanijoje 1946-aisiais, metais vliau Rumunijoje. Maai kas sielvartavo, kad inyko paskutins Balkan monarchijos, kurios visos buvo susijusios su vokieiais. bendr komunist takos padidjim, tarkim, Pranczijoje ir Italijoje, buvo irima kaip natrali reakcij prie faizm. Nebuvo matyti enkl, kad sovietai bt pareng kok konkret plan. Stalino atsargum lengva paaikinti. Vakarai, ypa JAV, vis dar buvo itin palankios nuomons apie Soviet Sjung, kuri buvo baisiai nusiaubta ir jai t bt reikjo atokvpio. SSRS aneksavo 708 500 kvadratini kilometr usienio teritorij su 25 milijonais gyventoj, tad jai reikjo laiko juos ivalyti" ir pareng ti sovietinei gyvensenai. Svarbiausia, Soviet Sjunga dar neturjo atomins bom bos. Vien todl bet kokia fizin konfrontacija su amerikieiais bt buvusi pir malaik. Imintingiausia taktika buvo laukti ir irti, ar amerikieiai tess savo paad ivesti i Europos karius, ar netess. Amerikiei politikai jau seniai nesutar. Nemaai kongresmen teig, es soviet grsm gerokai perdta ir europieiams reiki leisti patiems sprsti savo emyno problemas. J oponentai, tarp j ir prezidentas Trumanas, pritar pasku tiniesiems Churchillio Fultone pasakytos kalbos odiams: ms draugai rusai <...> niekuo taip nesiavi kaip jga." Taigi dvejus metus amerikiei politika buvo neapibrta. Konfrontacijos alininkams teko nirtingai grumtis. J ryt pamau stiprino eidiantis soviet propagandos pobdis, kenkjika soviet alinink veikla, soviet administracijos Vokietijoje trukdymai, atsisakymas sutikti su eko nominiais amerikiei pasilymais bei brit nuotaikos. Gal gale jie pam vir, kai po krizs Graikijoje 1947 met pavasar prezidentas Trumanas buvo priverstas priimti strategin sprendim. Amerikieiams nerim kl dar ir pergalingi komu nist ingsniai Kinijoje. Vakar Europos komunist partijas smarkiai sustiprino pergal prie faizm. Ypa aktyviai jos veik Pranczijoje, Belgijoje ir Italijoje, kur daug kas avjosi j vaidmeniu pasiprieinimo judjime ir kur jas rm ketvirtadalis rinkj. Po to, kai komunist bandymas vykdyti perversm Briuselyje 1944 met lapkrit paty r fiasko, j strategija buvo dalyvauti parlament ir vyriausybi koalicijose. Taiau 1947 metais gerai suplanuot streik Italijoje ir Pranczijos achtose ban ga sugriov vyravusi darn. Buvo matyti, kad Stalino alininkai Vakaruose ken kia demokratijos paangai ir ekonomikos atkrimui. Pustini santykiai tarp Vaka

1055

EUROPOS

ISTORIJA

r ir soviet administracij Vokietijoje i pradi pablogjo, o paskui ir visai palijo. Jie negaljo rasti bendros kalbos; Berlynas ir toliau liko suskaldytas vienas kitam prieikus sektorius. 1946 met vidur Vakar valstybs stengsi paversti tikrove viening Vokietijos ekonomin erdv, numatyt Potsdame. Sovietai atsisak prisidti. Nuo to laiko trys vakarietikos zonos jo savo keliu, padedamos Vokietijos ekonomins tarybos, 1947 met birel kurtos remiant bri tams ir amerikieiams. Iki 1947 met Persijoje ir Graikijoje eimininkavo britai, bet staiga, spaudia mi rimt krizi Indijoje, Egipte ir Palestinoje, lunganti brit imperija nusprend nebegalsianti ten susitvarkyti. Persijos parlamentas nusprend atmesti silym, pagal kur soviet pajgos bt atitrauktos i iaurini rajon mainais u dideles naftos siuntas. Gresiant soviet atsakomiesiems veiksmams, Teheran buvo atsisti amerikiei patarjai. Augo naujas sovietamerikiei prieprieos idi nys. Graikijoje 1946 met gegu vl suliepsnojo pilietinis karas. Komunist sukilliai stmsi pietus i bazi Albanijoje, Jugoslavijoje ir Bulgarijoje. Brita nijos ilaidos karalikosios vyriausybs Atnuose gynybai nepaprastai iaugo; Londonas kreipsi finansins pagalbos Vaington. JAV ne tik negaljo rengtis pasitraukimui i Europos j pra usidti pasiprieinimo komunistinei eks pansijai nat. Galia pasaulyje netrukus lemtingai persiskirstys. Prezidento Trumano atsakas buvo vienareikmikas. Praydamas kongres skirti 400 milijon doleri ekonominei pagalbai Graikijai ir Turkijai, jis idst tvirtos naujos politikos principus. JAV turi laikytis politikos, pareik jis, padti laisvoms tautoms, kurios prieinasi jas pavergti siekianioms ginkluotoms maumoms ar ioriniam spaudimui". i 1947 met kovo 12 paskelbta Trumano doktrina parod, kad Amerika savo noru imasi vadovauti laisvajam pasauliui. Ji padar gal ilgai trukusiam nerytingumui ir utikrino, kad Amerikos kariai dar ilgai liks Europoje. Trumano nuostat komunizmo atvilgiu imta vadinti tramdy mu" nauja priekarinio cordon sanitaire versija. Ji bema sutapo su mintimis, isakytomis analizje, pavadintoje Soviet elgesio itakos", kuri 1947 met liep anonimikai ileido patyrs diplomatas George'as Kennanas. Joje buvo raginama sumaniai ir budriai naudoti atsakomj jg <...> reaguojant soviet politikos permainas ir manevrus". Doktrina buvo grynai gynybin; joje nebuvo n uuomi n apie Treij pasaulin kar, kur pradti ragino kai kurie kartakoiai8 . Tuo metu JAV pareng dosn ekonomin plan, siekdamos aktyviau dalyvauti ne tik politinje, bet ir kitose Europos gyvenimo srityse. 1947 met birelio 5 die n, sakydamas kalb mokslini laipsni suteikimo Harvardo universitete proga, Trumano valstybs sekretorius generolas George'as Marshallas atskleid Europos atkrimo programos planus. Logika, teig jis, kad JAV darys visk, k gali, kad padt grinti pasauliui normali, sveik ekonomik, be kurios negali bti politinio stabilumo ir utikrintos taikos". Skirtingai negu treiajame deimt metyje, JAV dabar silsi finansuoti Europos atkrim bendram labui. Marshallo planas buvo vykdomas ketverius metus nuo 1948-j iki 1951-j pabaigos. eiolikai j traukt ali buvo ileista i viso 12,5 milijardo doleri. Loms
1056

DIVISA

ET I N D I V I S A

tvarkyti prireik steigti Ekonomins pltros ir bendradarbiavimo organizacij (EPBO), kuri reikalavo, kad param gaunanios alys pltot gamyb bei prekyb ir paios net indl plano gyvendinim. Nors ketvirtis l turjo bti skirta Didiajai Britanijai, o penktadalis Pranczijai, paramos susilauk ne tik antihitle rins koalicijos nars, bet ir neutralios alys, net buv prieai. Istorija neino kito taip gerai apgalvoto, bet savanaudik paskat padiktuoto poelgio. SSRS pasmerk Marshallo plan kaip kapitalist klast. Maskva atsisak daly vauti j gyvendinant ir sak savo kontroliuojamoms alims sekti jos pavyzdiu. Todl vis didjant politin susiskaldym pagilino dar ir ryks ekonomikos skir tumai. eiolika Vakar Europos valstybi, gavusi naudos i Marshallo plano, dar spari paang; Soviet Sjunga ir nuo jos priklausanios alys savo valia buvo izoliuotos nuo viso pasaulio. Vieningos Europos judjimo aknis galime velgti dar septynioliktame amiu je. Bet tautini valstybi ambicijos sulugd visus praktinius ingsnius ia kryp timi. Europieiams teko igerti kari pralaimjimo ir paeminimo taur, kol pavyko gyvendinti pirmj idealist svajas. Jiems teko prarasti imperijas ir viltis turti imperijas, kol vyriausybs prioritetiniu udaviniu m laikyti sambv su kaimynais. Ne visuomet prisimenami moraliniai vieningos pokarins Europos judjimo aspektai. Vien jo sraut sudar lik gyvi Vokietijos pasiprieinimo nacizmui dalyviai, kuriems itin didiul reikm gavo taut susitaikymas. Jiems pastoriaus Martino Niemllerio Kalts deklaracija, suformuluota per Vokietijos evangelik banyios konferencij tutgarte 1945 met spal, buvo nepaprastai svarbus aktas. Kit sraut sudar kelios radikalios Pranczijos katalik organizacijos, kvptos pacifist judjimo patriarcho Marco Sangnier (1873 1950), kurio drau gija Gratry perm kunigo Lamennais idjas. Tris deimtmeius Sangnier kovojo u un nouvel tat d'me international' (nauj tarptautin mstysen"). Jis buvo Roberto Schumano gurus, turjs didels takos prancz okupuotos Vokietijos zonos politikai. 1947 met rugpjt Montr vyko steigiamoji Europos federalist sjungos konferencija, kurioje dalyvavo apie 50 aktyvist grupi. Dar vien grynai anglosaksik sraut sudar priekarin Oksfordo grup, vadovaujama Lionelo Curtiso, Karalikojo tarptautini santyki instituto krjo, ir aktyvus antikomunistinis Moralinio persiginklavimo judjimas. Taiau 1945 metais didiausi sunkum kilo dl Didiosios Britanijos ir Ame rikos vyriausybi ketinim. Londonas ir Vaingtonas politikai viepatavo Vakar Europoje. Jie lengvai galjo imtis vadovauti kuriant naujas Europos institucijas ar atvirkiai tam prieintis. Taiau nedar nei vieno, nei kito. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje daugiausia valgytasi Jungtines Tautas; politikoje jiems nerpjo niekas tik vis didjanti konfrontacija su Stalinu. Jokios konkreios Europos vizijos jie nemat. Taiau neikart susivokta, kad dvi galins nesiekia vieningos Europos. Churchillio veikla pirmaisiais pokario metais rod, kad britai oficialiai rems i idj. Tik vliau iaikjo, kad valdaniosios Didiosios Britanijos leiborist partijos

1057

EUROPOS

ISTORIJA

ir Churchillio pairos nesutampa. Leiboristai tik rm diskusijas, po kuri buvo kurta Europos Taryba (r. toliau). J partijos broiroje, pavadintoje Europos vienyb" (1950), buvo akcentuojama, jog negali bti n kalbos apie tai, kad Bri tanija atiduos bent kruopel savo suvereniteto". I pairos amerikieiai irgi buvo kupini ger ketinim. Atrod, kad EPBO, per kuri buvo gyvendinamas Marshallo planas, bus pirmas ingsnis Europos integracijos link. Tik 1949 1950 metais, kai pagalba pagal Marshallo plan m menkti, paaikjo, kad ir ame rikiei, ir brit interesai riboti. Pirmas ikilus asmuo, velgs, kur link eina Europa, buvo Winstonas Chur chillis. is karo meto lyderis, kuriuo labiausiai avjosi Europa, 1945 met liep atstumtas rinkj turjo valias laiko apmstymams. Kas ta Europa? ra jis. Krva griuvsi, laidojimo rsys, idinys, i kurio sklinda maras ir neapykanta". 1946 metais, dviejose labai reikmingose kalbose, kurios paaiks buvusios pranaingos, jis isak tuo metu ne itin priimtin poir. Kovo 5 dien Vestminsterio kolede Fultone (Misrio valstijoje), prie ono stovint prezidentui Trumanui, jis prabilo apie gelein udang":
N uo ecino prie Baltijos jros iki Triesto prie Adrijos nu sileido ir vis em yn persky r g elein udanga. U ios ribos sen V idurio ir Ryt Europos valstybi sostins: Varuva, Berlynas, Praha, Viena, B udapetas, Belgradas, Bukaretas ir Sofija. < ...> Tai tikrai ne ta ivaduota Europa, dl kurios sukurim o kovm s .
9

Churchillis atmet tikimyb, kad sovietai netrukus gali pulti Vakarus, bet buvo sitikins, jog Maskva siekia neribotos ekspansijos". Jis ragino laiku imtis veiksm", kuri nebuvo imtasi deimia met anksiau prie nacistin Vokietij. JAV buvo bema visuotinai prieikai" nusiteikusios prie tokius pareikimus1 0 . Londono The Times" baisiausiai jam nepritar ir pareik, kad Vakar demok ratija ir komunizmas daug ko gali pasimokyti kits i kito"1 1 . Rugsjo 19 dien Ciuriche Churchillis paragino sukurti savotikas Jungtines Europos Valstijas". Pasak jo, laiko, ko gero, liko nedaug: atomini ginkl plitimas gali sustiprinti esam susiskaldym. Pirmuoju ingsniu turs tapti Pranczijos ir Vokietijos bendradarbiavimas. Jei kursime Jungtines Europos Valstijas, parei k jis, <...> pradti privalome dabar"1 2 . Europos eimos" ateitis priklausanti nuo milijon ryto daryti ne bloga, o gera". Taigi Churchillio raginimas buvo pagrstas ne ekonominiais ar politiniais, o dorovs motyvais. The Times" aipsi i io piktinanio silymo". Net Vakar Europoje, teig laikratis, esama maai enkl, rodani, kad vienyb, apie kuri taip daug kalbama, <...> artt." Priekario vieningos Europos judjimo pradininkas grafas Coudenhove-Kalergis buvo vienas i nedaugelio, pasveikinusi Churchill. Dabar, kai js iklte Euro pos klausim, ra jis, vyriausybs nebegali jo ignoruoti"1 3 . Tuo metu skelbdamas savo strategin vizij Churchillis kaip btin slyg nurod brolik sjung" trij persipynusi apskritim Brit Sandraugos, Europos Sjungos" ir JAV. Didioji Britanija turjo tapti gyvybikai svarbia jas jungiania grandimi". Jis teisingai nurod prietaringus interesus, ateinaniais deimtmeiais sukelsianius neregt tamp, nes Britanijos usienio politika bus tempiama trimis skirtingomis kryptimis vienu metu.
1058

DIVISA

ET I N D I V I S A

Dl Churchillio pair niekam nekilo abejoni irenkant j pirmininkauti Hagoje 1948 met gegus 7 10 dienomis privaiai surengtame Europos Kon grese. Madaug 800 ikili svei pra apsvarstyti Europos vienybs stokos pro blemas. Kongrese dalyvavo didel Vokietijos delegacija, vadovaujama Konrado Adenauerio. Kultros komisijai pirmininkavo Salvadoras de Madariaga, itremtas Ispanijos ministras ir raytojas. Per debatus kongreso dalyviai pripaino virnacionalumo" princip: btinyb valstybms atsisakyti dalies savo suvereniteto bendr institucij labui. Savo kalboje Churchillis ikl didingiausius idealus:
M es privalom e paskelbti m isij ir plan vien in gos Europos, kurios m oralin koncepcija pelnyt visos m onijos pagarb ir dkingum ir kuri bt tokia stipri fizikai, kad niekas neidrst ksintis ram jos viepatavim . < ...> V iliuosi ivysti toki Europ, kurioje kiekvienos alies vyrai ir m oterys m anys, kad bti europieiu ir bti j tvyns pilieiu tapats dalykai ir kad bet kuriam e i bekrai vald kam pelyje jie nuoir diai gals pasakyti: ia jauiuosi kaip namie".

Ikalbingai pasisak ir de Madariaga:

i Europa turi gim ti. Taip ir bus, kai ispanai sakys ms artras", anglai ms Kro kuva", italai ms Kopenhaga", o vokieiai ms Briug" < ...> Tada Europa gyvuos, nes tada Dvasia, vedanti Europ priek, bus itarusi krybins galios odius: FIAT EUROPA!"'4

Kongreso dalyviai, be abejo, pernelyg sijaut, paveikti savo pai entuziazmo, taiau baigiamajame komunikate buvo raginama imtis praktini veiksm: sukurti Europos Asamblj ir steigti Europos mogaus teisi teism; buvo sudarytas komitetas, kuris turjo siekti, kad Kongreso tikslai nebt pamirti. Pastaroji organizacija pasivadins Europos vienybs judjimu1 ' ities ji taps io judjimo pirmtake. Be Churchillio, jo garbs pirmininkai buvo Schumanas (Pranczija), De Gasperis (Italija) ir Spaakas (Belgija). Jie privaljo isiaikinti, ar ali vyriausybs pritars j idjoms. Turint galvoje SSRS agresyvum, paramos buvo galima tiktis tik i Vakar vyriausybi (r. toliau). Taigi 1947 metams baigiantis Churchillio gelein udanga" m virsti tik rove. Jei koki abejoni dar ir buvo lik, jas isklaid trys vykiai: Kominformo (Komunist ir darbinink partij informacinio biuro) sukrimas, komunist per versmas Prahoje vasar ir Berlyno blokada. 1947 met spal susirink Lenkijos kaln kurorte klarska Poremboje, komu nist delegatai i SSRS, Ryt Europos, Pranczijos ir Italijos steig Komunistin informacijos biur. Jo tikslas buvo koordinuoti brolik partij strategijas. Liku siam pasauliui jis atrod tartinai panaus atgaivint Komintem, griaunamj rank, naujo ideologinio puolimo prana. Komunist perversmas Prahoje vyko 1948 met vasar. ek komunistai buvo valdioje kartu su socialistais dvejus metus, bet matydami, kad socialistai gauna vis daugiau bals, isigando, jog j taka netrukus sumenks. Kita vertus, dalyvaudami kuriant tikrai demokratik santvark, jie negaljo paimti viraus manipuliacijomis kaip kaimyninje Lenkijoje; taigi griebsi jgos. Gatvse pasi rod ginkluoti darbininkai ir milicininkai. Sklido gandai, es Tarybins Armijos
1059

EUROPOS

ISTORIJA

gulos ruoiasi veikti. Politikai nekomunistai buvo suimti, o j partijos ivaikytos. Jan Masaryk nuud imet pro jo ministerijos lang. Komunist vadeiva Kle mentas Gottwaldas pareik, girdi, viskas josi kaip i pypks". Kaip visada nuolankus prezidentas Benes nesiprieino. Antr kart per deimtmet pati per spektyviausia Ryt Europos demokratija buvo nuversta, nepaleidusi n vieno vio, kad apsigint. Vakarai isigando. Bijodamos soviet puolimo, penkios Vakar Europos alys 50-iai met sudar aljans, kuris turjo bendradarbiauti ekonominje ir karinje srityje. 1948 met kovo 17 dienos Briuselio paktas, pasi raytas Didiosios Britanijos, Pranczijos ir Beniliukso ali, tapo besiformuojan i nauj saugumo struktr pirmtaku. Paskutinis smgis buvo suduotas Vokietijoje. alies Ekonomin taryba reng nauj plan. Tarp pagrindini pasilym buvo numatyta radikali valiutos refor ma: deimt senj Reicho marki turjo bti keiiamos vien naujj Vokietijos mark, be to, turjo bti steigtas naujas centrinis bankas Bundesbank pirm takas Bank Deutscher Lnder (BDL). Soviet galiotasis atstovas maralas Soko lovskis nenorjo apie tai n girdti. 1948 met kovo 20 dien jis su savo padj jais ijo i Sjunginink kontrols komisijos ir daugiau nepasirod. Didiojo Aljanso dainel buvo sudainuota. Stalinas pasiek rib, kai santrumas nebedav vaisi. Soviet diplomatijai nepavyko nei tikinti amerikieius pasitraukti i Europos, nei sukliudyti vis did janiai Vakar kontroliuojam Vokietijos zon integracijai. Aktyviai Amerikos padedama, Vakar Europa galjo tik sustiprti. Taigi atjo metas Rusijos lokiui uriaumoti. Soviet Armija negaljo rizikuoti tiesiogiai puldama, bet ji galjo parodyti savo gali paeidiamam ir labai didel simbolin reikm turiniam Berlyno miestui. 1948 met balandio 1-j soviet patruliai m trukdyti eism koridoriuje", jungianiame Berlyn su Vakar zonomis, bet nieko nepe. Bir elio 18 dien vestos Vokietijos marks ir steigtas BDL. Komunist manymu, tai buvo agresijos aktas; 24 dien soviet kareiviai visikai atitvr Berlyn, idant j zon nesibraut naujieji pinigai. Vokietijos sostin buvo ublokuota; blokada tsis 15 mnesi. Prasidjo altasis karas.

Vakar Europa , 19451985 metai

Pokario Vakar Europ lengva apibdinti. J sudar alys, kurios nebuvo oku puotos Soviet Armijos ir kuri nekontroliavo komunistai. Taiau tas alis buvo galima suskirstyti dvi aikiai apibrtas grupes. Vien sudar neutralios alys, nestojusios vairias karines ir ekonomines to meto sjungas, o didesnij tos, kurios tapo iaurs Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ar Europos Ekonomi ns Bendrijos (EEB) arba abiej narmis (r. III pried, 106). Vakar Europa pasiymjo ir tuo, kad 1945 metais ji vis dar buvo kolonijini imperij bstin. Ties sakant, iskyrus JA V ir SSRS, kuri imperializmas netradicinio pobdio, visos imperins valstybs buvo Vakar Europos alys. I Vokietijos ujrio kolonijos buvo atimtos 1919 metais. Tas pats likimas Italij
1060

DIVISA

ET I N D I V I S A

itiko 1946 metais. Taiau brit, oland, prancz, belg ir portugal imperijos iliko bema tokios, kokios buvo. i imperij subyrjimas pirmaisiais pokario metais pagrindinis besikeiianios Europos vaizdo elementas. Dekolonizaci ja btina iankstin slyga, be kurios negaljo susikurti nauja Europos Ben drija, sudaryta i lygi demokratik partneri. Antrojo pasaulinio karo metu ir ikart po jo daug Europos imperialist tik josi sugebsi isaugoti ar atkurti savo imperijas. Pirmuoju Jos Didenybs ministru tapau ne tam, kad vadovauiau likviduojant brit imperij", sak Churchillis. Vis dlto jam teko is vaidmuo. Karui pasibaigus Europai pasidar beveik nemanoma isaugoti savo imperij dl daugelio prieasi. Kolonijini taut elitas, kurio didel dalis mokslus baig Europoje, pamat savo valdov tautikum ir demokratikum, tad dabar garsiai reikalavo nepriklausomybs. Karo metais susilpnjo ryiai tarp kolonij ir metro polij. Pastarosios fizikai nebegaljo j susigrinti, be to, nebesiryo jga pri mesti vienos rass viepatavimo kitai. JAV, nuo kuri dabar priklaus Vakar Europa, rytingai pasisak prie senojo stiliaus kolonializm, Jungtins Tautos taip pat. Imperializmas nebebuvo nei gyvybingas, nei gerbtinas. Pagrindinis klau simas ar imperialistai pasiduos permain vjams, ar bandys pasiprieinti. Nie kas kitas geriau neatskleidia prarajos tarp Ryt ir Vakar Europos ioje stadijo je. Kaip tik tuo metu, kai Soviet Sjunga plt ir stiprino savo imperij Ryt Europoje, imperialistins Vakar Europos vyriausybs iekojo bd iardyti sav sias. Kakodl ie du vienu metu reiksi, bet labai skirtingi Europos imperializ mo aspektai retai kada aptariami drauge. Dekolonizacijos procesas buvo be galo sudtingas; dauguma komplikacij kilo dl veiksni, nesusijusi su Europa. iaip ar taip, kiekviena imperija turjo savo etos ir vairi teritorij, pradedant savivaldiomis dominijomis ir baigiant kolonijomis bei globojamosiomis teritorijomis; jose karin jga buvo naudojama skirtingai. Visos imperins valstybs, iskyrus Didij Britanij ir Portugalij, karo metais buvo nugaltos ir okupuotos, tad dekolonizacijai prasidjus turjo tenkintis silpnojo vaidmeniu. Brit imperija, plotu madaug 125 kart didesn u Didij Britanij, jau buvo gerokai pasikeitusi. Visos baltosios dominijos" gyveno visikai nepriklau somai nuo 1931 met, o daugelis kit monarchijos vald buvo rengiamos savi valdai ar vietiniam administravimui. 1945 metais i ketvirio milijono Didiosios Britanijos kolonij administracijos darbuotoj tik 66 000 buvo britai. Lakmuso popierliu tapo Indija, subkontinentas su 400 milijon gyventoj, kur Gandio nesmurtinio pasiprieinimo kampanija atkreip viso pasaulio dmes. Pokarin Didiosios Britanijos leiborist vyriausyb nusprend be slyg suteikti Indijai visik nepriklausomyb. 1947 met rugpjio 15 dien paskutinis vicekaralius Delyje prim saliut, kai rados akivaizdoje paskutin kart buvo nuleista Didiosios Britanijos vliava. Indija, Pakistanas, Birma ir Ceilonas tapo nepriklau somomis valstybmis. Tarp musulmon ir hinduist kilo kruvinos skerdyns, bet n vienos j nebuvo nukreiptos tiesiogiai prie britus.
1061

EUROPOS

ISTORIJA

Kelios maesns priklausomos alys sukl kur kas daugiau rpesi. 1948 met gegu Didioji Britanija perdav mandat valdyti Palestin Jungtinms Tautoms po daugelio met ir sionist terorist, ir arab sukilli smurto. Malajoje komunist sukilimas tssi nuo 1948 iki 1957 met; Kipre karas su EO KA nuo 1950 iki 1960 met; Kenijoje kova su Mau-Mau" judjimu nuo 1952 iki 1957 met; neramumai Egipte 1952 1956 metais j kulminacija tapo Sueco kriz; Piet Rodezijoje (Zimbabvje) dl baltj vienaalikai paskelbtos nepriklauso mybs nepaprastoji padtis isilaik nuo 1959 iki 1980 met. Kitose Afrikos aly se taiki nepriklausomybs akt virtin prasidjo Ganoje 1956 ir Nigerijoje 1960 metais. iam procesui baigiantis beveik visos buvusios Didiosios Britanijos kolo nijos prisijung prie Britanijos taut sandraugos savanorikos sjungos, i pradi kurtos savivaldms dominijoms. Taiau Piet Afrika istojo i Sandrau gos 1961, Pakistanas 1973 metais. Iki 1968 met likusios administracins San draugos reikal ministerijos funkcijos laipsnikai buvo perduotos Usienio reika l ministerijai. 1973 metais nustota taikyti lengvatinius tarifus Sandraugos alims. Didiausia pasaulio imperija iiro per ketvirt amiaus. Oland imperija, 55 kartus didesn u metropolij, sugriuvo nuo vieno kirio. Japonams 1941 1945 metais okupavus Ryt Indijos salas, olandams taip ir nepa vyko j atgauti. Indonezijos Respublika buvo pripainta 1950 metais. Prancz imperija, dydiu 19 kart pranokusi j pai al, baig savo dienas skausmingai. Daugelis kolonij gyventoj turjo Pranczijos pilietyb, o keli departamentai iaurs Afrikoje, kur gyveno daug prancz, sudar neatskiriam metropolijos dal. Karo metais paeminta Pranczijos vyriausyb jaut privalanti tvirtinti savo valdi ir naudojo karin jg, tad gal gale pralaimjimas kainavo labai brangiai. Tunisas ir Marokas skmingai isivadavo 1951-aisiais; iki to laiko Pranczija neteko Sirijos ir Libano mandato. Indokinijoje atuonerius metus pran czams teko kautis su Vietkongu, kol baisi neskm prie Dienbjenfu 1954 met gegu privert Paryi perleisti visus reikalus neapdairiam Vaingtonui. Alyre kitas atuonerius metus truks nuomus karas su Nacionalinio isivadavimo fron tu, be kita ko sugriovs Ketvirtj respublik, baigsi tuo, kad generolas de Gaulle'is dramatikai pripaino alies nepriklausomyb 1962 met gegu. Visa galva pasinrusi kar Alyre, Pranczija iki to laiko prarado kitas Afrikos kolo nijas. Belgijos imperija, 78 kartus didesn u metropolij, iiro 1960 metais, kai Kon gas nusprend pasekti savo kaimyni, isivadavusi i prancz, pavyzdiu. iam ingsniui buvo visikai nepasiruota. Atsiskyrus Katangai, kilo pilietinis karas, nusines tkstanius gyvybi, tarp j ir soviet statytinio Patrice'o Lumumbos bei JT generalinio sekretoriaus Dago Hammarskjldo. Ilgiausiai isilaik Portugalijos imperija. Angola, 23 kartus didesn u Portu galij, isivadavo 1975 metais kartu su Mozambiku ir Goa. Isivadavo visos buvusios Europos kolonijos, iskyrus vien. 1945 metais Itali ja grino Graikijai Dodekaneso salas Egjo jroje. Brit Malta gavo nepriklau somyb 1964 metais. Liko tik saujel nedideli kolonij, tarp j Gibraltaras,
1062

DIVISA

ET

INDIVISA

kuriam grs ispan ugrobimas, Folklendo salos (brit), dl kuri 1983 metais kilo karas tarp Didiosios Britanijos ir Argentinos, bei Markizo salos, kuriose pranczai vykd atominius bandymus. Honkongas (brit) turjo bti grintas Kinijai 1997 metais, Makao (portugal) 1999-aisiais. Dekolonizacija buvusius imperialistus paveik n kiek ne maiau negu j kolo nijas. Buvusios imperins valstybs savo padtimi dabar nebepranoko kit suvere ni Europos ali, todl sumajo klii emynui susivienyti. Jos neteko daugy bs tradicikai susiklosiusi ekonomini privalum, ypa pigi aliav ir ugrobt kolonij rink. Kita vertus, jos nusimet savo tolim vald gynybos ir administravimo nat. Buvusios metropolijos palaik tvirtus kultrinius ir asme ninius ryius su Azijos ir Afrikos tautomis, ios dabar galjo sisti didiulius srau tus savanori imigrant papildyti senosios alies" darbo jg. Poimperiniais deimtmeiais Britanij atvyko kur kas daugiau Karib baseino ir Indijos sub kontinento gyventoj, o Pranczij musulmon negu per vis kolonijin lai kotarp. Atvyklius atlydjo ir imperijos laik rasins problemos. Vakar dekolo nizacij Ryt Europa velg stebdamasi ir pavyddama. Oficialiajai propagandai buvo sunku sveikinti tolim emyn nacionalinio isivadavimo judjimus su per galmis nesukeliant mini savo pai pavaldiniams. Paprasti pilieiai negaljo suprasti, kodl tokio iniasklaidos dmesio susilaukia arabai, vietnamieiai ir kongieiai. Protingesni svarst, kodl jiems netaikoma dekolonizacija. Kol tai atsitiks, jie turs sulaukti Michailo Gorbaiovo eros (r. toliau). Paskelbus Trumano doktrin, reikjo sukurti oficialias institucijas, kurios koordinuot JAV dalyvavim Europos gynybinse ir saugumo struktrose. Berly no blokada tik parykino i btinyb. Devyni Vakar Europos ali ir JAV bei Kanados usienio reikal ministrai 1949 met balandio 4 dien steig NATO. Tam tikra prasme NATO galima laikyti Didiojo Aljanso tsa jos pagrind sudar dar 1941 metais prasidjusi brit ir amerikiei partneryst. I pradi bri tai ir amerikieiai susivienijo su ankstesnio Briuselio pakto signatarmis, be to, su Italija, Portugalija, Danija, Islandija ir Norvegija. Vliau NATO isiplt, primusi savo sudt Graikij ir Turkij (1952), Vakar Vokietij (1955) bei Ispanij (1982). NATO vadovavo generalinis sekretorius ir politinis komitetas iaurs Atlanto taryba su bstine Briuselyje. Regioniniai kariniai organizacijos daliniai, susidedan tys i oro, sausumos ir jr pajg, isidst palei visus Atlanto kelius tarp iaurs Amerikos ir Europos bei palei vis gelein udang nuo Skandinavijos pusiasalio iki Juodosios jros. Ji tapo pagrindiniu rankiu tramdyti" SSRS, kuri dabar buvo laikoma didiausia grsme taikai Europoje. Keturiasdeimt met savo vaidmen ji atliko skmingai. Pirmoji NATO uduotis buvo pralauti Berlyno blokad, ir ji vykdyta per galingai. Pasikliaudami pranaumu ore, brit ir amerikiei transporto lktuvai pasikeisdami aprpino 2 milijonus miesto gyventoj kuru, degalais, maistu ir aliavomis. Prireik 277 264 skrydi; per pat kampanijos kart Tempelhofo oro uoste krovinius atgaben lktuvai leisdavosi kas minut. Kasdien i dangaus nukrisdavo 8000 ton krovini. Ilgainiui deimtys Rytus nukreipt pakilimo ir

1063

EUROPOS

ISTORIJA

nusileidimo tak buvo nutiesti visoje Vakar Vokietijoje, kur neregtai ipopu liarjo Vakar valstybs. Sovietams neliko nieko kito, tik tus tylomis stebti, kol gal gale 1949 met gegus 12 dien blokad nutrauk. Iki to laiko gerokai pasistmjo priek pasirengimas sukurti atskir Vakar Vokietijos Respublik. Prajusi liep Frankfurte sjungininks pateik alies emi vadovams pasilymus suaukti steigiamj susirinkim ir parengti federalin konstitucij. alies vadovai nenorjo engti io ingsnio: jie siek vieningos Vokietijos, bet Berlyno blokada isklaid visas dvejones. T pai savait, kai sovietai nutrauk blokad, buvo priimtas Grundgesetz arba Pagrindinis statymas, o rugpjt vyko rinkimai. Pirmuoju federaliniu kancleriu vieno balso persvara irinktas Konradas Adenaueris. Federacin Vokietijos Respublika su sostine Bono je tapo daugiausia gyventoj turinia Vakar Europos nepriklausoma valstybe. Sovietai atsak tuo paiu ko gero, tai buvo neivengiama. Vokietijos Demokratin Respublika, kurta 1949 met spal su sostine Ryt Berlyne, oficia liai teisino SED (Vokietijos Vieningos Socialist partijos) diktatr. Vakar sjungininki vis dar okupuotas Berlynas tapo ginytino statuso anklavu, skylute, pro kuri tkstaniai pabgli iekojo laisvs Vakaruose. Vieningos Vokietijos prisiminimai vis labiau tolo praeit. Politinis Vakar Europos gyvenimas atgijo dl visuotinio prieraiumo liberalia jai demokratijai ir paplitusio tikjimo absoliuiu tautini valstybi suverenumu. Monarchijos iliko Skandinavijos ir Beniliukso alyse bei Britanijoje, bet tik kaip tautos simboliai. Daug k viliojo brit ir amerikiei demokratijos modelis, o pir maisiais pokario metais danas avjosi Soviet Sjunga. Dygjimasis faizmu neleido pasireikti nacionalistikoms nuotaikoms, dav akstin socialini refor m siekianioms partijoms ir padar komunizm respektabiliu. Labiausiai paplito proporcingas atstovavimas ir daugpartini koalicij vyriausybs. Kare nedalyva vusios Ispanija ir Portugalija buvo vienintels alys, kur isilaik priekario faiz mas. Matyti trys pagrindins tendencijos: krikionikosios demokratijos ikili mas, socializmo vargai ir komunizmo nykimas. Atgims krikioni demokrat judjimas, prie kar danai turjs konfesin ir klerikalik atspalv, dabar atsikrat Banyios globos; danai jam vadovavo buv kairiojo centro pakraipos katalikai. J sudar kairysis sparnas", susijs su katalikikomis profsjungomis, ir ryi su jomis nepalaikantis deinysis spar nas"; viduryje laiksi partiniai makleriai". Italijoje Democrazia Cristiana (DC), kuriai i pradi vadovavo De Gasperis, buvo be galo suskaldyta grupuoi, bet pamale virto visaliaudine. Pranczijoje 1944 metais George'o Bidault ir broli Schuman sukurtam Mouvement Rpublicain Populaire (MRP) kenk varymasis su golistika Rassemblement du Peuple Franais (RPF). Vakar Vokietijoje dak taro Adenauerio CDU pamale tapo pagrindine politine jga. Adenaueris buvo senj laik konservatorius, mgs k Joki eksperiment!". Taiau jo bend radarbiavimas su Ludwigu Erhardu, visuomenins rinkos ekonomikos alininku, dav puiki rezultat. Iimt sudar tik Olandijos Katalik liaudies partija", liku si banytine grupuote. Kita iimtis: Didiojoje Britanijoje apskritai nebta krik ionikosios demokratijos tradicij.
1064

DIVISA

ET

INDIVISA

Europos socializmas buvo itin links skaldytis ir danai kentjo nuo komunis t konkurencijos. Pokario socialdemokratija, nusikraiusi priekario metui bdin go klasi kovos sureikminimo, dabar m akcentuoti mogaus teises ir socialin teisingum kapitalistins sistemos rmuose. Italijoje Pietro Nenni socialistai lavi ravo tarp DC ir takingj komunist. Pranczijoje Guy Mollet PSF atsiribojo nuo priekario met dogmatizmo, bet didesns skms susilauk tik Franois Mitterand'o eroje atuntuoju ir devintuoju deimtmeiais. Vakar Vokietijoje SPD, kurios 1959 met Godesbergo programa nutrauk proletarines tradicijas, liko opozicijoje iki septintojo deimtmeio pabaigos. Didiosios Britanijos Leibo rist partija, pasiymjusi itin margomis tendencijomis ir pakantumu kitaip manantiems, irgi atrod lyg balta varna. I pradi labai ikilios Vakar Europos komunist partijos po 1948 met m spariai nykti. Daniausiai nurodymus ir finansin param jos gaudavo i Mask vos, turjo stipr intelektual sparn, kuris prastai derinosi su proletariku pagrindu, ir tasai laipsnikai m nykti, kai buvo atskleistas neregtas Stalino nusikaltim mastas. Jos iliko galingos tik Italijoje ir Pranczijoje, kur nuolatos surinkdavo 20 25 procentus bals ir sudarydavo tvirt blok, prie kur stodavo visos kitos partijos. Italijoje ji suvaidino reikming vaidmen vietos valdios organuose ir skmingai vald tokius buruazinius miestus kaip Bolonija. Pranc zijoje ji trumpai (1980 1981 metais) buvo socialist sugyventin1 1 , bet po to visiems laikams isiskyr. Pokario Pranczijos politik apibdina esminis skirtumas tarp Ketvirtosios respublikos (1946 1958), susikrusios po alies ivadavimo, ir paskesns Penk tosios respublikos. Didel tak jai dar spdinga Charles'io de Gaulle'io figra; is triumfuodamas tapo premjeru 1944 1946 metais, pasidygjs nusialino nuo valdios dvylikai met, prezidentavo 1958 1969 metais, o mirs paliko nebls tant palikim. Nors de Gaulle'is buvo demokratas, jis, stiprios vykdomosios val dios alininkas, pavydiai saugojo Pranczijos suverenum, eidamas prie britus, amerikieius, o i pradi ir prie vokieius, ir prie EEB. Ketvirtj respubli k ardyte ard immobilisme politinis paralyius1 1 , sukeltas komunist ir kra tutini deinij (puadist) ipuoli bei virtins efemerik, nestabili koalici ni vyriausybi. Ministras pirmininkas vidutinikai keisdavosi kas pus met. Ketvirtj respublik laikinai igelbjo golistins RPF, veikusios kaip patriotin vienybs jga, skm 1947 metais, bet sugriov kar Indokinijoje ir Alyre bei Sueco krizs padariniai. Penktoji respublika atsirado 1958 metais, kai de Gaulle'is buvo atauktas i Kolombi-le-Du-Egliz malinti Alyre armijos karinink maito, lengvai galjusio peraugti karin perversm ir pasiekti net Paryi. Tuomet buvo vesta galingo, nuo Nacionalinio susirinkimo nepriklausomo, vyriausybi sudary m kontroliuojanio prezidento institucija. Rimta kriz kilo 1968 met vasar, kai Paryiaus gatvse demonstrantai sensacingai kovsi su policija, bet ji prajo. Valdant de Gaulle'io pdiniams Georges'ui Pompidou (1969 1974), Valry Giskard d'Estaing'ui (1974 1981), o nuo 1981-j socialistui Franois Mitterand'ui, respublika pasidar stabili ir m vis labiau klestti. Ketvirtosios respub

1065

EUROPOS

ISTORIJA

likos neskms daugel

Pranczijos politik

pavert atsidavusiais Europos

federacijos alininkais. Dl Penktosios respublikos verlumo kilo didel trintis su Europos komisija (r. toliau), o 1966 metais Pranczija pasitrauk i NATO kari ni struktr. 1962 1963 metais de Gaulle'is padar sprendim, kurio svarba bus ilgai jun tama. Jis nutar ne tik paversti Pranczijos susitaikym su Vokietija kertiniu alies politikos akmeniu, bet ir suteikti jam institucin turin. Keliaudamas po Vakar Vokietij, jis sveikino alies jaunim kaip didios tautos vaikus", akcen tavo baisius Vokietijos nusikaltimus ir baisius jos vargus" bei igyr Vokietijos lobius drs, drausm ir organizuotum". De Gaulle'is grino Vokietijai savigarb. 1963 met saus pasiraydamas Eliziejaus sutart su kancleriu Adenaueriu, jis umezg su Vokietija ypatingus santykius", kokiais negali pasigirti kita Europos alis. Nuo tada visapusika Pranczijos bendradarbiavimo su Vokietija programa, apimanti usienio reikalus, gynyb, vietim, jaunimo ryius ir sutvir tinta reguliariais ali vadov susitikimais, tapo vieninteliu nuosekliu vadovavi mo Vakar Europai altiniu1 5 ,
[d u o m o n a s ]

Pokario Italijos politikai bdingi tie patys trkumai kaip ir Ketvirtajai Pranc zijos respublikai, taiau ia taip ir neatsirado savojo de Gaulle'io, kuris j igel bt. 1946 metais panaikinus monarchij, politikos tstinum utikrino visuotinis rytas neleisti grti faizmui, neregtai iaugusi galia krikioni demokrat, jusi visas pokarines vyriausybes, ir miest bei rajon valdios gyvybingumas. Valstybins politikos nuoseklumas sudar ryki prieyb kabinet nestabilumui. Poliarizacija tarp komunist dominuojamos antikatalikikos, antiklerikalikos kairs ir konservatyviosios deins sukl nemaai smurto. Raudonj brigad" terorizmas pasiek kulminacij, kai 1978 metais buvo nuudytas ministras pirmi ninkas; bomb sprogdinimas Bolonijoje 1980 metais, per kur uvo daugyb mo ni, buvo atsakomasis teroro aktas. Irykjo reikmingi skirtumai tarp klestin ios iaurs, ypa Turino bei Milano, ir atsilikusi, mafijos kamuojam piet, kur atrod, kad jokios reformos negali vykti. Italijos ekonomika ltai atsigavo po karo, bet spariai pltojosi aliai stojus EEB. Ekonomin skm atsvr politin isekim. Italija tapo aktyvia NATO nare piet fronto tvirtove palei Vidure mio jr. Neapolyje sikr JAV 6-ojo laivyno baz. Dl vidaus politikos silpnu mo sustiprjo Italijos potraukis federacinei Europai. Po 1949 met Vakar Vokietijos politika buvo, atvirai kalbant, nuobodoka ko gero, tai liudija jos veiksmingum. Septyniolika met viepatavusi Adenauerio ir Erhardo vadovaujama KDS 1966-aisiais trejiems metams uleido valdi koali cinei vyriausybei. Paskui ilg laik dominavo W illy Brandto (1969 1974) ir Hel muto Schmidto (1974 1982) vadovaujama VSP, o po 1982-j vl KDS, kurios atstovas daktaras Helmutas Kohlis tapo kancleriu. Laikantis konstitucijos buvo sukurtas Bundesbank, nepriklausomas nuo federalins valdios, o emi (kai kurios j sisteig dar prie VFR susidarym) valdia gavo didelius galiojimus. Centrin valdia Bonoje galjo vis dmes skirti vidaus klausim koordinavimui ir usienio reikalams. Federaliniame parlamente buvo pataisyta Veimaro siste
1066

DIVISA

ET

INDIVISA

mos proporcingo atstovavimo tvarka, kad menkai atstovaujamos partijos kuo maiau galt usiimti kenkjika veikla. Profsjungos, pertvarkytos pagal brit rekomendacijas, pasirod esanios net veiksmingesns negu paioje Didiojoje Britanijoje. stojusi N ATO Vokietija turjo persiginkluoti, taiau jos gynybos politika liko labai priklausoma nuo Amerikos vadovybs. etojo deimtmeio Wirtschaftswunder, arba Ekonominis stebuklas", aliai suteik stabilumo, presti ir klestjim, o tai gerokai padjo jai atsigauti. Adenaueris ingsnis po ings nio mainais u Vokietijos partneryst igaudavo i sjunginink nuolaid. Suve renios valstybs statusas Vakar Vokietijai suteiktas 1952, NATO ji stojo 1955, EEB nare tapo 1956, o JT 1973 metais. Po to politin scen ia gyvino, ia krt plaiai nuvieiama antibranduolinio taikos judjimo ir alij" veikla, o kur laik Baaderio Meinhofo teroristins grupuots ipuoliai. Deimtmeiais trukusi konfrontacija su Ryt Vokietija suvelnjo po 1970 met dl Ostpolitik , kurios skm 1990 metais vainikavo Vokietij susijungimas. Daugel met Vaka r Vokietija buvo apibdinama kaip ekonomikos milinas ir politikos nyktukas. Tai ne visai teisinga, bet istorinis palikimas tikrai neleido jai pajusti pasitikjimo ir palankiai nuteik daugel vokiei vieningos Europos atvilgiu. Kritikai splio jo, kas gali atsitikti, jei Vokietija nustos klestjusi. Vokietijos diktatra patyr neskm, 1969 metais ra vienas istorikas, o Vokietijos demokratija dar nesitvirtino"1 6 . Panai nerimo gaideli pasigirs ir po Vokietij susivienijimo. Pokario Didiosios Britanijos politikai veik alyje, kurios tradicinis savitumas patyliukais nyko. Politik nulm dvipartin Vestminsterio sistemos vytuokl, trkiojanti ekonomika, o svarbiausia tai, kad Britanija ilg laik negaljo suras ti savo vaidmens poimperinje epochoje. 1945 met liep Leiborist partijai dra matikai laimjus rinkimus pradta kurti plai socialini garantij ir mirios ekonomikos valstyb, kurioje varsi beveik vienodo pajgumo privatus ir nacio nalizuotas sektoriai. Vliau per pus amiaus trys leiborist vyriausybs valdys i viso 1 7 met, o trys konservatori vyriausybs (iki 1992 m.) daugiau nei 30. Kadangi parlamento dauguma turi beveik diktatorik gali, kiekvienos vyriau sybs program kone auktyn kojomis apversdavo jos pdin. Antai neregtai galingas profsjungas, stiprintas leiborist vyriausybi, pakirto nuomi prie jas nukreipta devintojo deimtmeio konservatori politika. vairi treij partij" mginimai nutraukti t beprasmik dvikov liberal, paskui, devintojo deimtmeio pradioje, socialdemokrat ir liberal demokrat, kaskart baig davosi neskme. Dl nestabilios ekonomikos susidar majanio pasitikjimo atmosfera. Ilgai (1979 1990) valdiusi Margaret Thatcher pasirinko autoritarin buhalterik stili, siekdama vesti drausm visose srityse, kurias pasiekdavo vyriausyb. Ko gero, pati to nenordama ji sukr nepaprastai centralizuot val di, o vietos valdios ir region balso bema nebuvo girdti. Daugelis Britanijos institucij iliko nepakitusios nuo neatmenam laik; virtin gding ar mones suprieinani vyki Londono Sityje, policijoje, karalikojoje eimoje ir angliko n banyioje dar labiau irykino nykstant valdios autoritet. Brit visuomen vis labiau poliarizavosi: slygin verslo kultros" klestjim ugo smunkantis
1067

EUROPOS

ISTORIJA

vietimo lygis, nepilnamei nusikalstamumas ir senesni didmiesi rajon, kuriuose spaudsi vilties netek emesnij sluoksni atstovai, skurdas. alies vientisumui irgi grs pavojus: atuntajame deimtmetyje kilusi separatizmo bang Velse ir kotijoje sulaik referendumai, isaugoj status quo. Bet nuo 1969 met dl tikr tikriausio pilietinio karo iaurs Airijoje britams teko vesti gau sias karines pajgas, ir provincija neteko savivaldos. Kaip reakcija anglocentrikas viena po kitos konservatori vyriausybs nuostatas atgijo kot separatizmas. Kai stiprios ponios Thatcher rankos paleido valdios vair, visi pajuto kriz, ap musi brit demokratij1 7 . Imperijai pranykus, pagrindin Didiosios Britanijos dilema kilo dl btinybs pasirinkti arba nepatikimus ypatingus santykius" su JAV, arba glaudesni ryi su Europos kaimynmis perspektyv. inoma, magjo ispausti kuo didesn nau d i abiej: visokeriopai remti JAV bei NATO ir podraug stoti EEB. Jei bt pasisek, britai galjo gauti maksimali ekonomin naud prarad minimum suverenumo ir istorini ryi. Generolas de Gaulle'is perkando i gudryb ir utvr jai keli. Jam mirus britams pavyko stoti EEB. Taiau devintojo deimt meio pabaigoje vl ikilo senoji dilema; anksiau ar vliau britams teks pasirink ti. Kietakakiai konservatoriai baiminosi, kad Jungtin Karalyst gali prarasti savo dvasi; j kritikai teig, es vidaus problemas tegalima isprsti Europos kontekste1 7 . Kilo toks smyis, kad kai kurie mons m splioti, ar Jungtin Karalyst igyvens iki trij imt met jubiliejaus. Pranczija, Italija, Vakar Vokietija ir Didioji Britanija buvo didiausios Vakar Europos valstybs: kiekviena turjo per 50 milijon gyventoj. Maesns alys galjo daryti takos susijungdamos regionines bendrijas. Belgija, Olandija ir Liuksemburgas neoficialiai koordinavo savo politik dar nuo karo met; 1958 metais jos sudar Beniliukso ekonomin sjung. Draskoma etnini nesutarim, 1971 metais Belgija pasiskelb trij autonomik provincij Flandrijos, Briu selio ir Valonijos federacija. Skandinavijoje Danija, Norvegija ir Islandija, visos NATO nars, kartu su neutraliomis vedija ir Suomija 1953 metais steig iaurs taryb. i ali vidaus politikoje vyravo vairios socialdemokratijos atmainos. Apskritai, juo maesn valstyb, juo labiau ji buvo suinteresuota busimja Euro pos sjunga. Faizmas, iliks tik Europos pakraiuose, nyko ltai. Salazaro reimas Portu galijoje buvo nuverstas tik 1974 metais. Franko reimas Ispanijoje isilaik iki kaudiljo mirties 1975-aisiais. Graikijoje, gerokai susiskaldiusioje dl Kipro kon flikto, pulkinink chunta laik ugrobusi valdi nuo 1967 iki 1974 met. Ispani jai pereinant nuo faizmo prie demokratijos kilo palyginti nedaug problem. Nuo septintojo deimtmeio pradios gyvendinama ekonomin reforma vien po kitos alino gausias klitis. sost sdus karaliui Juanui Karlosui ir itaip atgaivinus monarchij, radosi labai svarbus politinio vadovavimo altinis; bema visi ispanai sutar, kad alis turi stoti Vakar Europos institucijas. Nema vaidmen suvai dino ir JAV parama. Taigi, nors derybos tarp Briuselio ir Madrido buvo ilgos, o kartais, rods, tuoj nutrks, pakako 141 posdio ir Ispanija 1983-aisiais buvo pri
1068

DIVISA

ET I N D I V I S A

imta EEB prajus metams po to, kai stojo NATO. Nepaisant nirok prog nozi, i pairos atsilikusi ekonomika integravosi bema be keblum. Kultrin Vakar Europos gyvenim lm politinis liberalizmas, didel techni kos ir iniasklaidos, ypa televizijos, paanga, ir uplds i Amerikos importas. Visa tai pasireik tradicini suvarym nepaisymu ir i dalies tautini ypatum nykimu. Men ir moksl laisv imta laikyti savaime suprantamu dalyku. Nuomo ni pliuralizmas tapo norma. Filosofijoje po karo pasidar madingas Martino Heideggerio (1889 1976) ir Jeano Paulio Sartre'o (1905 1980) egzistencializmas; anglikai kalbaniame pasaulyje Liudwigo Wittgensteino (1889 1951), Kembride dsiusio austro, sekjai man, jog atsiradus loginiam pozityvizmui jokia kita filosofija nebereika linga. Pranczijoje Jacques'o Derrida (g. 1930) ir jo dekonstrukcijos metodo ger bjai sivaizdavo, kad kiekvien racionali mint galima inarstyti gaballius ir rodyti, kad ji beprasmika. Marksizmas, du ar tris deimtmeius buvs madingas intelektual sluoksniuose, sukl vadinamj Didij konfrontacij" tarp mark sist intelektual, studijavusi Gramsci'o, Lukaeso ir Blocho veikalus, bei j kritik. Negailestingiausia kritika sklido i buvusio lenk marksisto Leszeko Kotakowskio (g. 1927), kurio Pagrindins marksizmo srovs" tapo io judjimo vadovliu ir podraug nekrologu. Simone de Beauvoir Antroji lytis" (1949) tapo iuolaikiniu Europos feminizmo manifestu. Sartre'as ra: Pragaras tai kiti mons". Jo gyvenimo draug de Beauvoir teig: Moterimi negimsti ja reikia tapti",
[laussel]

Didjanti pagarba mokslui itin amerikietika ypatyb paveik visas jo akas. Visuomeniniai mokslai: psichologija, ekonomika, sociologija, politologija turjo didiuls takos visoms senesnms disciplinoms. Bene vaisingiausias alter natyvas tuioms to meto tendencijoms nurod austr kilms Karlas Popperis (1902 1994). Jo Mokslinio tyrimo logika" (1934) apvert auktyn kojomis tuo metu vyravusias mokslins metodikos nuostatas. Pateikdamas kaip pavyzd Ein tein, jis teig, es jokios inios nra absoliuios ar pastovios, o hipotezes geriau sia tikrinti iekant j klaidingumo rodym. Istoricizmo skurde" (1957) Popperis parod, kad visuomens mokslai nepajgs suformuluoti istorin raid nulemian i dsni. Veikale Atviroji visuomen ir jos prieai" (1945) jis pagrindia libe ralij demokratij, kuri jam dar gyvam esant triumfuos visoje Europoje. Menuose ilgainiui buvo atsisakyta griaunamj modernizmo tendencij; si vyravo postmodernistinis" seno ir naujo derinys. Tarptautiniai festivaliai tokie kaip Zalcburgo, Bairoito ir Edinburgo, griov nacionalinius barjerus. Gausjo iniasklaidos priemoni. Bema visuotinio ratingumo epochoje sukles tjo laisvoji spauda. Aukto lygio laikraius, pavyzdiui, The Times" , Le Mon de", Corriere dlia Sera" ar Frankfurter Allgemeine Zeitung" papild populiars urnalai, bulvarin spauda, o nuo septintojo deimtmeio teisinta pornografija. Kino, radijo ir garso technikos laimjimai gerokai iplt masins auditorijos rat ir sukr naujas meno formas tokias kaip musique concrte. Vis dlto poveikio mastu niekas negaljo prilygti televizijai, kurios transliacijos Pranczijoje prasidjo 1944 met gruod, Britanijoje 1946, o Vakar Vokietijoje 1952-aisiais.
1069

EUROPOS

ISTORIJA

Amerikos taka buvo juntama beveik visose srityse. Ypa sigaljo Holivudo filmai, oki muzika ir mados. Abipus Atlanto nieko nestebino vienodais dinsais vilk vaikinai ir merginos, okantys rokenrol ar besistaipantys, mgdiodami kino dievukus ar roko vaigdes tai diktavo jaunimo mados ir popkultra". Pasaulyje, kuriame nevaromai viepatauja komercin reklama, pasigirdo suneri musi bals, kad iniasklaida visagal", kitais odiais tariant, kad mones gali ma pratinti tikti bet kuo. Amerikietika angl kalbos atmaina NATO, moks lo ir popkultros" kalba neivengiamai tapo pagrindine tarptautinio bendravimo priemone. Pranczija oficialiai pasmerk Franglais", bet angl kal bos mokymas ir vis platesnis jos vartojimas tapo vietimo ir kultros prioritetu visose Vakar Europos alyse. Kita vertus, paia klastingiausia preke", atgaben ta i Amerikos, imta laikyti beprasmik materializm. Gal ir labai neteisinga kaltinti JAV u tai, kad europieiai smuko iki ekonomikos gyvuli lygio; vis dl to Willis Brandtas isak daugelio mintis, kai klaus: Nejaugi mes visi norime tapti amerikieiais?" Pokario visuomeninis gyvenimas buvo kur kas ramesnis, o mons gerokai santresni negu anksiau. Karas pasireik kaip didysis lygintojas; nors senosios klass, profesijos ir kilms hierarchijos visai neinyko, mons pasidar mobiles ni, o dl auganio gyvenimo lygio Europoje, kaip ir Amerikoje, turtas ir pajamos tapo pagrindiniu statuso kriterijumi. Spariai vyko modernizacija, be to, mons masikai m naudotis buitiniais prietaisais. Iki atuntojo deimtmeio absoliuti dauguma Vakar Europos eim, tarp j ir darbininkik, turjo automobil, skalbykl, aldytuv, o vasar atostogas galdavo praleisti Viduremio jros papldi miuose. Ryt Europos gyventojai tegaljo tik irti juos ir pavydti. Tuo paiu metu pagal Vieningj Europos Bendrijos ems kio politik skirtos milinikos subsidijos dal miesto turto atidav kaimui. Nuo septintojo deimtmeio keli mili jonai valstiei virto gan pasituriniais kininkais. Atsilik kaimai, ypa Pranc zijoje, Vokietijoje ir iaurs Italijoje, buvo greitai mechanizuoti ir modernizuoti. Daugyb struktrini permain gerokai pakeit visuomens nuostatas. Gau sios socialins rpybos priemons, tarkim, Didiosios Britanijos Nacionalin svei katos tarnyba (1948), pavyzdin Vakar Vokietijos pensij sistema ar milinikas nam statybos projektas H LM Pranczijoje, isklaid mones nuo seno kamavu sias baimes: lig, nedarbo, benamysts ir senatvs. Kita vertus, dl to atsirado tam tikra psichologin priklausomyb: mons darsi vangs, nes tikjosi, kad valdia okins aplink juos nuo lopio iki kapo duobs. Be to, neinyko skurdo problemos, kurios itin skaudiai juntamos pasiturinioje visuomenje. Didjantys atlyginimai mases pavert vartotojais", kuriuos agresyvi reklama ir noras pra lenkti artim skatino vaistyti pinigus. Be abejo, besaikis vartojimas dav peno ekonomikai, bet materialin paang jis pavert ne priemone, o tikslu; kilo grs m, kad politika virs viso labo debatais apie aprpinim prekmis, o jaunimui susidar spdis, jog vienintelis laims altinis yra turtai. monms nuo geidia m preki raibo akys, tad i materializmo forma buvo veiksmingesn negu ta, kuri Rytuose auktino komunistin propaganda.
1070

DIVISA

ET I N D I V I S A

Septintojo deimtmeio seksualin revoliucija", paspartinta galimyb kiek vienam sigyti kontraceptini tablei, netruko sugriauti nusistovjusius proius. Visuomen nustojo smerkusi nesantuokinius lytinius santykius, vienias motinas, homoseksualus, skyrybas ir gyvenim nesusituokus. Negana to, daugelyje ali atvirai m reiktis homoseksualai, homoseksualius santykius nustota laikyti nusikaltimu, jei jie vykdavo be prievartos ir slapia, buvo suvelninti pornografi j ribojantys statymai ir daug kur legalizuoti abortai. Permain tempai smarkiai skyrsi: priek isiver Danija, i paskos vilkosi Airija. Be to, kilo stiprus pasi prieinimas, ypa katalik sluoksniuose, pajutusiuose grsm pamatinms san tuokos, eimos ir meils vertybms. Gerokai apmir religinis gyvenimas. Karo meto baisumai ir pokario materia lizmas sugriov daugelio moni tikjim. Eiti ar neiti banyi sprend patys individai ar eimos pagal visuomens normas tai nebebuvo btina. Pustui banyi (kai kuriose nebuvo ne tik kam klausytis pamoksl, bet ir kam juos sakyti) galjai pamatyti ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Skaudus smgis buvo suduotas ir protestantikajai Anglijai, ir katalikikajai Pranczijai. Pirmkart per pusantro tkstanio met krikionyb tapo maumos tikjimu. Viena ieii buvo ekumenizmas. Nuo 1948 met Pasaulin Banyi Taryba, kurios vyriausioji bstin sikrusi enevoje, suved pagrindines protestant ir staiatiki Banyias, siekdama savanoriko j bendradarbiavimo. Vis dlto kil nius jos idealus kartais sumenkindavo emi politiniai tikslai. I pradi Romos katalik banyia laiksi nuoaliai. etajame deimtmetyje Vatikanas ugniau nedidelio masto mginim Pranczijoje, kur darbininkaikunigai" buvo siuniami pramons mones. Taiau popieiumi Jonu XXIII (1958 1963) irinkus kardinol Roncall, mog, trykte tryktant humanizmu, Vatikanas pasuko visapusik reform link. Jono XXIII enciklika Pacem in Terris pirmkart buvo skirta vis tikjim monms. M a te r et M agistra ireik susir pinim pasaulio socialine gerove. Jo suaukta 21-oji Visuotins Banyios Eku menin Taryba, inoma kaip II-asis Vatikano susirinkimas, ymjo radikaliausi posk nuo Tridento susirinkimo. II-asis Vatikano susirinkimas, kurio keturios sesijos tssi nuo 1962 met spalio iki 1965 met gruodio, buvo pramintas kontrreformacijos pabaiga". Susigrmus konservatoriams ir liberalams, daugelis silyt reform buvo apribotos arba atmes tos. Deklaracija, skelbianti, kad ydai nebelaikomi kaltais dl Dievo nuudymo, buvo priimta pakeistu pavidalu; pasilymai, pritariantys iuolaikiniams gimstamu mo kontrols metodams, atmesti. Kita vertus, apribota Romos kurijos galia; leista laikyti pamaldas gimtja tikinij kalba; didesn atsakomyb udta pasaulie iams; suvelninti suvarymai tuoktis su kito tikjimo atstovais; pritarta ekumeniz mui. Svarbiausia, kad atsirado nauja atvirumo ir lankstumo dvasia. I keli nauj katalikik organizacij vis didesnio dmesio susilauk Opus Dei". 1928 metais kurta ispan kunigo monsinjoro Jos-Marla Escriv de Balaguero (1902 1975), ji pasinaudojo tuo ypatingu vaidmeniu, kur II-asis Vatikano susirinkimas skyr pasaulieiams. Judjimas, kurio krjas neregtai greitai buvo
1071

EUROPOS

ISTORIJA

kanonizuotas, kritikams atrod ess grsminga, iracionali jga Banyios viduje. Jos alininkams jis atrod nekaltas dvasinio atgimimo, ypa jaunimo, sjdis. Jono XXIII pradt darb ts du jo pdiniai. Kardinolas Montinis, taps Paulium VI (1963 1978), buvo pirmas popieius, ivyks i Italijos nuo tada, kai Napoleonas itrm Pij VII. Savo enciklikoje Hum anae Vitae (1968) jis pakarto jo kontraceptini priemoni draudim ir itaip nulidino liberalus, utat eng nepaprastai svarb ingsn nukakdamas Konstantinopol ir Jeruzal, kur drau gikai susitiko su staiatiki vadovais. Jis taip pat msi ioki toki ygi umegzti ryius su anglikon ir liuteron banyiomis. Jonas Paulius II (kardino las Karolis Wojtyta, irinktas 1978 m.) stebina nepaprastu avesiu ir energija. Neapsakomai mgstantis keliauti, aktorius ir poliglotas, jis pats m skleisti popieiaus od pasaulyje. 1981 met gegu v. Petro aiktje jo gyvyb nesk mingai ksinosi turk teroristas, ko gero, samdytas KGB. Nepalenkiamai priei kas ivadavimo teologijai", gimstamumo kontrolei ir dvasinink nedrausmingu mui, kai kuriais atvilgiais jis nuomus tradicionalistas. Daug katalik intelektual m nerimauti, kai jis laikinai nualino nuo Banyios veicar teolog profesori Hans Kng (g. 1928), suabejojus popieiaus neklystamumo dogma, o Banyios dorovs filosofijos mokymas, jo suformuluotas veikale Veri tatis Splendor (1993), eid ios srities reliatyvistus". Utat Jonas Paulius I I pasiymi plaiu akiraiu ir atjauta. Kalbant apie Vakarus, jis aplank anglikon irtv" Kenterber ir pats meld taikos Airijai, o kalbant apie Rytus jis suvaidino labai svarb vaidmen gimtojoje Lenkijoje, pakirts komunizm vien savo asme nybs jga ir parama kovai u mogaus teises. Popieius padjo persekiojamiems lietuviams bei unitams ukrainieiams ir isak savo pagarb staiatikiams. Pavergtoms soviet bloko tautoms jis buvo rykiausias vilties vyturys, vieiantis i Vakar. Nepaisydamas Europos vyskup sinod (1991) boikotavusi rus sta iatiki pasiprieinimo, jis siekia suvienyti Rytus su Vakarais. Jonas Paulius I I didiai pasivents krikionikos Europos vienybei. Prieingai negu buvo tiktasi, Vakar Europos gyventoj skaiius po karo augo greiiau nei prie j (r. III pried, 104). Auktas gyvenimo lygis nesutrukd gausti gyventojams. Deimt pokario met gimstamumas buvo neregtai dide lis pasaul ivydusi kdiki skaiius virijo visas karo aukas. eiolikos Bend rosios rinkos ali gyventoj skaiius nuo 264 milijon 1940-aisiais iaugo iki 320 milijon 1966-aisiais ir 355 milijon 1985-aisiais. veicarijoje, alyje, kur didiau sios pajamos vienam gyventojui, gimstamumas taip pat labai iaugo: nuo 1950 iki 1985 met alies gyventoj padaugjo beveik perpus. Ypa stebino Pranczija: beveik vis imtmet gyventoj skaiius ten buvo pastovus apie 40 milijon, o 1985-aisiais j pagausjo iki 55,2 milijono, tad iuo atvilgiu alis pasivijo Di dij Britanij ir Italij. Vakar Vokietija netrukus tapo didiausia valstybe (61,1 milijono gyventoj 1985 metais), turinia ir didiausi bendrj nacionalin vidin produkt. Po septintojo deimtmeio gimstamumas beveik visur sumajo, todl paskesni kart kreivse matome charakteringus kalnelius" ir lygumas". Kita vertus, mirtamumas taip pat nuolatos majo, todl pakito gyventoj amiaus
1072

DIVISA

ET

INDIVISA

struktra. Vokietijoje, Pranczijoje ir Didiojoje Britanijoje gyventoj pastebimai pagausjo pabgli ir imigrant sskaita. Priekario Europoje didij gyvento j dal sudar pusamiai mons, o po karo vis labiau m didti senyv moni ir pensinink armijos. Nepaprastai sumajo kaimo gyventoj: 1965-aisiais EB aly se jie sudar vos 17 procent viso gyventoj skaiiaus. Labiausiai Vakar Europa galjo didiuotis savo ekonominiais laimjimais. Po 1948 met ekonomika kilo lig tol Europos istorijoje neregtais tempais ir mastu nieko panaaus nebta jokioje kitoje pasaulio dalyje, iskyrus Japonij. Ekono mika augo taip netiktai ir spdingai, kad istorikai nesutaria dl io reikinio prieasi. J aprayti kur kas lengviau negu paaikinti. Be abejo, didele dalimi ia prisidjo Marshallo plano duotas akstinas, nesiliaujanti sveika su JAV ir libe ralios demokratijos atmosfera, itin palanki laisvam verslui. Be to, ekonomikos augim btina sieti su mokslo ir technikos paanga, radikaliomis permainomis ems kyje, energetikoje, transporte ir gamybiniuose santykiuose. Marshallo planas i esms buvo pinig pumpavimas", siekiant paremti Euro pos prekyb ir pramon, mat ios m strigti, nors po karo i pradi klestjo. Pompos konstrukcija iuo atveju neturjo reikms. Galima panaudoti ir kit metafor: tai buvo kraujo perpylimas, davs Vakar Europos ali ekonomikai jg, kad i galt pasveikti. I pat pradi Vakar Europ m investuoti kelios didiausios Amerikos kompanijos: Dupont", General Motors", vliau ir IBM, padjusios sukurti konkurencij abipus Atlanto. Ilgainiui daugelis Europos kompanij milini, tokios kaip Royal Dutch Shell", BP, EMI, Unilever", suge bs atsilyginti tuo paiu. Galima sakyti, kad i dien ekonomikos teorija ir praktika yra Europos ir Amerikos sveikos vaisius. Keyneso makroekonomikos revoliucija parod, kad valstyb savo kiimusi vaidina didiul vaidmen gerinant verslo aplink, gelbstint nuo nedarbo ir tvarkantis nuolat kylani krizi laikotarpiu. Ji turi reguliuoti pinig kiek, palkan norm, valiut santyk ir mokesius. Ilgainiui Miltono Friedmano kvpti monetaristai paneigs iuos Keyneso teiginius. Vakar Europa i pat pradi sitrauk tarptautin pinig sistem, 1944 met liep sukurt bri t ir amerikiei iniciatyva per Bretton Woodso konferencij, kurioje Didiosios Britanijos delegacijai vadovavo Keynesas. steigtose institucijose Tarp tautinia me valiutos fonde (IMF) ir Pasaulio banke (abiems vadovauja Jungtins Tau tos) juntama stipri Europos taka ir i dalies jos konkuruoja su kitomis, grynai europietikomis organizacijomis. Kaip ir Jungtinse Amerikos Valstijose, Vakar Europoje niekam nekilo abejoni, kad demokratin politika yra btina slyga, norint veiksmingai tvarkyti rinkos ekonomik. Atjo laikai, kai mokslo ir technikos paangai valstybi biudetai ir tarptauti niai fondai m skirti milinikas las. Europos Branduolini tyrim centras (CERN, 1953) ir Europos kosmini tyrim organizacija (ESRO, 1964) buvo vieni stambiausi projekt. Nacionalini biudet nebepakako brangioms veiklos sri tims, tokioms kaip lktuv gamyba. iuolaikins ems kio priemons didij Vakar Europos dal pasiek tik etajame deimtmetyje. 1945 metais brit ki

1073

EUROPOS

ISTORIJA

ninkai vieninteliai Europoje turjo traktori; atjus 1960-iesiems emyne juos naudojo net maiausi sklyp savininkai. Paskui vyko mechanizacija, pasirod mineralins tros ir intensyvs emdirbysts metodai. Didioji Britanija bei Vakar Vokietija ir toliau importavo maisto produktus, taiau Danija, Pranczija ir Italija m masikai juos eksportuoti. Nuo septintojo deimtmeio Vakar Europos gda tapo neregti produkcijos pertekliai lidnai pagarsj sviesto kalnai", vyno eerai" ir miliniki grd kalnai" EB bendros ems kio poli tikos padariniai. Gaminant energij nuo tradicini angli buvo rytingai pereina ma prie naftos, gamtini duj, hidroelektrini ir branduolinio kuro. Ypa daug l hidroelektrines ir atomines jgaines investavo Pranczija. Atuntajame deimtmetyje radus naftos ir duj iaurs jroje prie kotijos ir Norvegijos kran t, sumajo ali priklausomyb nuo importo i svetur. Neatpastamai iaugo transporto infrastruktra. Buvo elektrifikuojami ir modernizuojami valstybiniai geleinkeliai. 1981 metais sukrusi Train de Grande Vitesse Pranczija eng er supertraukini, kuriems prilygo tik japoniki. Vokietija sistemingai plt savo greitkeli tinkl; jie tapo pavyzdiu visoms kitoms alims. Tuneliai po Alpmis ir Lamanu (1993) bei didiuliai tiltai, tarkim, Europabrcke Austrijoje, upild trkstamas vientiso tinklo spragas. Tarptautiniai didelio pralaidumo vandens keliai sujung Rein su Rona, Roterdam su Marse liu. Didiausias pasaulio uostas Europoort prie Roterdamo buvo pagrindin dalis spdingo Reino deltos plano" 1981 metais gyvendinto melioracijos ir potvyni reguliavimo projekto. Keleivinje aviacijoje buvo pasiekta tokia paan ga, kad Vakar Europos verslininkas gali ssti lktuv, dien padirbti bet kuriame emyno mieste, o vakare vl parskristi namo. Poindustrinio laikotarpio ekonomika nebepasikliov vien gausia sunkiosios pramons produkcija. Neregtai iaugo paslaug sektorius, taip pat naujos ma menins prekybos struktros prekybos centrai ir universalins parduotuvs. etajame deimtmetyje klestjusi Europos geleies ir plieno pramon uleido viet elektronikai, plastik ir mantri mechanizm gamybai. Taigi galingam ekonomikos varikliui, kuris, paleistas Marshallo plano, m vis greiiau suktis, nestigo nieko. Visi svarbiausi ekonomikos rodikliai nepermaldau jamai kilo; bta vos dviej trump stabteljim: 1951 1952 (dl Korjos karo) ir 1957 1958 metais. 1951 metais paskelbta Economic Survey for Europe" (Eko nomin Europos apvalga") prognozavo, kad iki deimtmeio pabaigos pramons gamybos apimtys iaugs 4060 procent. ie augimo tempai buvo viryti nepra jus n penkeriems metams. 1964 metais gamybos apimtys daugiau nei pustreio karto virijo 1938 met lyg. 1948 1963 met laikotarpiu bendrasis nacionalinis vidinis produktas per metus vidutinikai didjo 7,6 procento Vakar Vokietijo je, 6 procentais Italijoje, 4,6 procento Pranczijoje ir 2,5 procento Didiojoje Bri tanijoje. Vakar Europos prekyba vis dar augo spariau nei pasaulin ir sudar 40 procent pastarosios apimties. Vakar Europos ekonomikos atgimimo pagrind sudar Vakar Vokietijos Wirtschaftswunder arba Ekonominis stebuklas". Prieingai plaiai paplitusiai
1074

DIVISA

ET

INDIVISA

nuomonei, Vakar Vokietija nepranoko vis varovi. Italijos miracolo buvo n kiek ne maiau spdingas; be to, Vokietija nepasiek aukiausio gyvenimo lygio emyne. Taiau vis kit ali skm Vakar Vokietijos ekonomika nulm vien dl savo dydio ir alies geografins padties paiame viduryje tarp j. Ekonominis Vokietijos stebuklas psichologikai dar svarbesnis todl, kad prasi djo tada, kai alies ekonomika buvo labai smukusi. Jo autorius daktaras Erhardas atsisak valstybinio planavimo, kuriam teik pirmenyb Pranczija ir Italija, nors nacionalizavo kai kuriuos pagrindinius sektorius. Jis pasikliov veiksminga organizacija, didelmis investicijomis, geru mokymu ir sunkiu darbu. Skaiiai buvo ikalbingi: 1948 1962 met laikotarpiu Vakar Vokietijos usienio preky bos apimtys augo vidutinikai 16 procent per metus; vokieiai, 1948 metais turj 200 000 automobili, 1965-aisiais j turjo jau 9 milijonus; per t pat laik buvo pastatyta 8 milijonai nam pakankamai visai nedidelei tautai apgyven dinti. ymiai sumajo nedarbas, tad plsteljo banga Gastarbeiter'i svei darbinink", ypa i Turkijos ir Jugoslavijos. Usienio investicijos pasiek tok lyg, kad 1961 metais vyriausyb msi ygi jas riboti. Pramons gamybos apim tys rodo, kad labiausiai nukentjusi nuo karo Vakar Vokietija paeng toliausiai priek (1958 met lygis = 100): 1938 Vakar Vokietija Pranczija Italija Didioji Britanija JAV Japonija 53 52 43 67 33 58 1948 27 55 44 74 73 22 1959 107 101 112 105 113 120 1967 158 155 212 133 168 3471 8

Palyginimui: Vakar Vokietijos BNP (115 milijard JAV doleri) virijo vis Ryt Europos ali sovietinio bloko nari kartu pamus. itaip atsigavusi triumfuojanti Vakar Europos ekonomika, aiku, privert susimstyti. Jeigu taip suklestjo kiekvienos alies ekonomika, kok lyg ji galt pasiekti alims susivienijus ir paalinus gausyb klii tarp valstybi? ia buvo idjos esm, kuri kvps nauj jg klupiojaniam Europos vienybs sjdiui. Ji patrauks ne tik tuos, kuriems ekonominis bendrumas atrod ribotas savitikslis, bet ir tuos, kurie tikjosi jo padedami pastmti priek svarbesn politin proce s. Nenuostabu, kad lyderio vaidmens atsisakius anglosaksams, Europos mantija pirmieji apsigaub pranczai. J padtis skyrsi nuo vokiei ir ital, mat vl um viet tarp pergal pasiekusios koalicijos nari; kartu pranczams kl apmaud jiems atiteks antraeilis vaidmuo. Taip susiklosius aplinkybms, maiau nacionalistikas dominuojanio golist judjimo sparnas pamat istorin prog. 1948 met liepos 20 dien post paliekantis Pranczijos usienio reikal ministras Georges'as Bidault rytingai pasisak u Europos susivienijim. Vliau jo pdomis engs Monnet, Schumanas ir Plevenas.

1075

EUROPOS

ISTORIJA

Ekonomistas Jeanas Monnet (1888 1979) karjeros pradioje vadovavo eimos konjako verslui Konjako provincijoje. Nuo 1920 iki 1923 met jis buvo Taut Sjungos generalinio sekretoriaus pavaduotojas; 1940 metais Monnet pakio Churchilliui prancz-brit sjungos idj. 1947 1949 metais jis vadovavo Pran czijos nacionaliniam ekonomikos planui, kur gyvendino kelios ministerijos. Monnet kartai tikjo tikra Europos bendrija ne tik ekonomine, bet ir politine bei karine. Jis man, kad tiksl galima pasiekti ingsnis po ingsnio vadina muoju funkcionalizmu", tai yra, vis daugiau funkcij arba veiklos srii perduo dant i nacionalins kontrols virnacionalinei. Aristide'o Briando'o pasekj vadino Europos tvu". Robertas Schumanas (1886 1963), katalikas i Lotaringi jos, buvo geriausias Sangnier ir Monnet mokinys. Prie kar jis ilg laik buvo Nacionalinio susirinkimo deputatas, karo metais kovsi Pasiprieinimo gretose ir pateko nelaisv. Po karo kartu su kitais steig katalikik MRP (Mouvement Rpublicain Populaire), kurio garbs pirmininku buvo irinktas Sangnier. Ketvir tosios Respublikos t nesiliaujani petyni dl kdi laikotarpiu Schu manas du kartus buvo ministru pirmininku. Lemiamu momentu 1948 1950 metais jis m vadovauti Pranczijos usienio reikal ministerijai Quai d'Or say. Ren Plevenas (g. 1901), karo metais kovsis Laisvosios Pranczijos" gre tose, du kartus buvo Pranczijos ministras pirmininkas. Jis vadovavo buvusi golist grupuotei, nukrypusiai nuo de Gaulle'io kelio. Prancz partneriais noriai tapo Paulis Henri Spaakas (1899 1972) ir Alcide'as de Gasperi (1881 1954), Schumano bendraygiai i Ryi komiteto. Pirma sis buvo socialistas, nuo 1938 iki 1966 met beveik be pertraukos js Belgijos usienio reikal ministro, finans ministro arba premjero pareigas. 1946-aisiais jis pirmininkavo I-ajai Jungtini Taut generalinei asambljai. Pastarasis, krikionis demokratas, buvo dvikalbis i Piet Tirolio, js ministro pirmininko pareigas keliose Italijos koalicinse vyriausybse nuo 1945 iki 1953 met. Kaip ir Spaakas, de Gasperi buvo rytingas NATO alininkas. Kartu jie sudar spding koman d, kuri ikart msi veiklos. 1949 met rugpjt Strasbre pradjo darb Europos Taryba. Minimalistikus jos tikslus propaguoti Europos vienyb debatais, propaganda ir mokslo tyri mais lm brit santrumas. Joki vykdomj gali Taryba neturjo. I pra di joje buvo 1 1 nari, tarp j ir Didioji Britanija; netrukus j padaugjo iki 18. Tarybai vadovavo udarai posdiavs ministr kabinetas ir viea konsultacin asamblja. Naudingai darbavosi jos nusikaltim, mogaus teisi, kultrinio ir tei sinio bendradarbiavimo komisijos bei jos vadovaujamas Europos mogaus teisi teismas. Taiau Europos Taryba vadovavosi neaikios ir tolimos ateities vizija. Neprajus n metams, kai Strasbre susirinko ET, Paryiuje buvo pateiktas kur kas toliau siekiantis Schumano planas. Aktyvistai laiksi tokios strategijos: stengtis prakiti maksimalius pasilymus, viliantis, kad bus priimta bent minimali programa. Jie turjo veikti Vakar aljan so rmuose, o jame vis dar dominavo Vaingtonas ir Londonas, tad privaljo apsimesti nor papildyti esamus NATO, Europos ekonominio bendradarbiavimo
1076

DIVISA

ET I N D I V I S A

organizacijos (OEEC, vliau Europos ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos OECD) ir Europos Tarybos nuostatus. iaip ar taip, 1950 met Schumano plane buvo siloma ekonomini, karini ir politini institucij visuma. Laikantis io plano turjo bti steigta ekonomin organizacija, kuri koordinuot geleies ir plieno pramon, ir sukurta Europos kariuomen jiedvi drauge bt tapusios Jungtini Europos Valstij pagrindu. Planas buvo rengiamas slapia, i anksto nepasitarus su Londonu. Gal gale ekonomin plano dalis buvo priimta, o karin ir politin padtos dulkti ant lentyn. Nuo to laiko trims Europos susi vienijimo komponentams buvo lemta judti priek atskirais keliais ir skirtingais greiiais. Pagrindin Schumano plano privalum sudar siekis sutaikinti pranczus ir vokieius. Planas pasirod tuo metu, kai VFR stovjo ant spdingo ekonomikos suklestjimo slenksio, bet vis dar buvo izoliuota politikai. I Reino krato kils kancleris Adenaueris vis gyvenim nugyveno prancz ir vokiei kar ely je; kaip ir Schumanas, jis buvo liberalas bei demokratikas katalikas. Santarvs tarp Pranczijos ir Vokietijos perspektyva adjo santaik, prie kuri negaljo pasisakyti n vienas, turs bent kiek sveiko proto. Vos pradtas gyvendinti pla nas ikart gavo pagreit. Europos anglies ir plieno susivienijimas (EAPS, 1951 1967) buvo Schumano plano pirmagimis. Jis turjo neleisti atskiroje alyje atgimti kariniam-pramoniniam kompleksui. Pirmasis jo prezidentas Jeanas Monnet. Pagal 1951 met gegu pasirayt steigimo sutart susivienijo eetas" Pranczija, Vokietija, Italija ir Beniliuksas. Jos susitar be suvarym prekiauti anglimi ir plienu, laiky tis bendr gamybos ir konkurencijos taisykli, o akivaizdios krizs" atveju kontroliuoti kainas ir gamybos apimtis. Susivienijimo skm buvo akivaizdi. Didioji Britanija prie jo neprisijung. Kariniam Europos susivienijimo komponentui ikilo didiuli klii. Pleveno plane (1950) buvo pateiktas kiek pakeistas Schumano plano karini straipsni variantas, bet de Gaulle'is ikart grietai j atmet. Sudtingos derybos tssi iti sus ketverius metus. Britai buvo nenusiteik silpninti NATO; pranczai pasisak prie kompromisin organizacij Europos Gynybos komitet. Gal gale buvo steigta Vakar Europos sjunga (1955), pasitarim organas, turs menk savaran kik gali ji atsirado kaip tik tuo laiku, kai uvir Sueco krizs maiatis. 1955 met Mesinos konferencija yra tas momentas, kai Europos susivienijimo alininkai pagrindiniu savo strategijos elementu pasirinko ekonomin integracij. Politinis komponentas nejudjo i vietos, tad konferencijos dalyviai nusprend, kad stipri ir klestinti ekonomin bendrija nutiesianti patikimiausi keli galuti n politin tiksl. itokios taktikos jie laikysis daugiau nei 30 met. Dvi Romoje pasiraytos sutartys (1957 met kovo 25 dien) rod eeto ryt utikrinti, kad kitos prekybos ir ekonomikos sritys susilaukt tokios pat skms kaip EAPS. itaip atsirado Europos Ekonomin Bendrija (EEB), dar vadinta Bendrja rinka, oficialiai pradjusi veikl 1958 met sausio 1-j, ir Euratomas". Pagrindiniai EEB tikslai buvo panaikinti visus muitus tarp jos nari, formuoti bendr usienio
1077

UROPOS

ISTORIJA

)rekybos politik, derinti transporto, ems kio ir mokesi sistemos reikalus, )aalinti klitis, trukdanias laisvai konkurencijai ir skatinti kapitalo, darbo jgos r verslo judjim. Siekiant i tiksl buvo sukurtos keturios naujos organizacijos: Ministr Tary)a, privaljusi kontroliuoti ir sankcionuoti visus politinius sprendimus; jai pavaldi /ykdomoji Komisija Briuselyje su nuolatiniu sekretoriatu ir daugybe direktorat, liulani politikos gaires; Europos Teismas ir Europos Parlamentas, posdiaujanis pakaitomis Strasbre ir Liuksemburge. is sumanymas irgi nepaprastai nusise g . Savitarpio prekybos apribojimai buvo panaikinti iki 1968 met. Bendroji ems ikio politika (1962), kai buvo skiriamos didiuls subsidijos, prie kurias protesavo pramonininkai, milijonams valstiei utikrino nauj, ger gyvenim. vedus mdtins verts mokest (1967), buvo gaunamos labai reikalingos los, kurias vis abiau turtjanti visuomen galjo panaudoti apleistiems visuomeniniams sektoiams ir atsilikusiems regionams. Pirmasis EEB pirmininkas profesorius Walteris -lallsteinas (VFR) vadovavo jai nuo 1958 iki 1967 met. Tarp jo pdini buvo loy'us Jenkinsas (DB), o nuo 1985 met Jacques'as Delors'as (Pranczija). Kad r kaip kritikavo EEB (o kritikavo nemaai), buvo akivaizdu, jog jos narms klojaii geriau negu alims, kurios j nestojo. Tas, kuris netiki stebuklais Europos eikaluose, pastebjo profesorius Hallsteinas, nra realistas." Europos laisvosios prekybos asociacija (EFTA, 1958) kaip atsvara EEB buvo kurta vadinamojo iors septyneto" Romos sutarties nepasiraiusi ali su didija Britanija prieakyje. Asociacijos interesai apsiribojo prekybos sektoriuni, o jos ilgalaikes perspektyvas temd nari perbgimo EEB pavojus. Ji vaidio svarb vaidmen iki 1973, kai i jos pasitraukusios Didioji Britanija ir Danija stojo EEB. Didiosios Britanijos dalyvavimas vieningos Europos judjime buvo nesantai kos obuolys, nedavs ramybs daugiau nei 40 met. alies vyriausyb 1951 netais neprisijung prie EAPS ir pasitrauk i deryb, vykusi prie sudarant lomos sutart. Bta ir psichologini, ir praktini klii. Nepatyr blaivinanio autos pralaimjimo paeminimo, daugelis brit vis dar puoseljo suverenumo ir iavarankikumo iliuzijas. Be to, britai turjo reali sipareigojim Britanijos taut landraugai, tarp j prekyboje teikti pirmenyb sandraugos alims, o tai buvo azda su dviem galais. Politikos srityje britams labiausiai rpjo santykiai su JAV r NATO naryst. 1961 ir 1967 metais, kai aliai vadovavo Macmillanas ir Wilsoas, Didioji Britanija dukart band stoti EEB, bet abusyk susilauk priblokian io de Gaulle'io veto. Vis deimtmet prie Romos sutart de Gaulle'is nedaly davo politiniame gyvenime, tad Pranczijos Europos politika buvo maiau sispyrusi moni rankose. Taiau de Gaulle'is gro valdi kaip tik tuo netu, kai buvo kurta EEB. Konfliktas tapo neivengiamas. Generolas vis dar jrie dant ant t, kurie idav Pranczijos interesus; jo manymu, karo metais aip pasielg britai, o paskui Ketvirtosios Respublikos vadovai. Jis turjo tvir sitikinim Europe des Patries", tautini valstybi bendrijos" atvilgiu ir )uvo pasirys sugrinti Pranczijai tai, k laik suvereniomis jos teismis. Todl ir vetavo Didiosios Britanijos primim EEB, o paskui ilgai kariavo su
H7Q

DIVISA

ET I N D I V I S A

Europos Komisija imperatorius stojo prie popiei". Pranczijos atstovai boikotavo Briuselio posdius, kol primet Liuksemburgo kompromis (1966) pagal j tautai itin svarbs klausimai negaljo bti sprendiami Romos sutartyje numatyta bals dauguma. Pirmuosius dvejus EEB metus vainikavo keletas svarbi finansini laimjim. Europos pinigin sistema (EMS), sudaryta 1979 metais, jos nari valiutas susiejo keitimo kurs tvarka (ERM), kuri turjo sumainti anksiau smarkiai jauiamus svyravimus. Sistemos krjai laik j pradiniu ilgo kelio Europos valiut sjun g (EMU) etapu. Ekiu (ECU), Europos valiutinio vieneto, atsiradimas adjo, kad vliau bus engti ir kiti ingsniai vieningos valiutos link. Europos socialinis fon das ir Europos pltros fondas gavo uduot perskirstyti las remtin visuomens grupi ir region naudai. EEB ekonomin skm buvo tokia didel, kad praymai j priimti pldo be perstojo. 1973 metais Didioji Britanija, kurios ministras pirmininkas tuo metu buvo Edwardas Heathas, treiu mginimu buvo priimta kartu su Danija ir Airija. 1975 met referendumas Didiojoje Britanijoje patvirtino, kad alis ilgai iliks EEB nare. eetas virto devynetu. 1981 metais, primus Graikij, nari padaugjo iki deimties. 1986 metais po usitsusi deryb buvo priimtos Ispanija ir Portugali ja deimtukas virto dvyliktuku. Pirm kart Bendrija sileido tris besivystanias alis" ir Ryt Europos al, nesiribojani su jokiomis EEB narmis (Graikij). Taiau karinis ir politinis Europos susivienijimas nepajudjo i mirties tako. Devintojo deimtmeio pabaigoje Atlanto aljansui kvp jg verlus Reagano ir Thatcher duetas, o NATO svarb akivaizdiai parod nesutarimas dl soviet ir amerikiei raket. Politinis ir tarptautinis EEB vaidmuo buvo regioninis. Jos institucijos, turjusios tarnauti maai eeto bendrijai, vos bepakl dvyliktuko nat. Ateis laikas, kai vienas ikilus europietis pavadins Bendrij augalotu vyru, tebevaikiojaniu su kdikio drabuliais"1 . Atrod maai tiktina, kad EEB greitai pavykt isivaduoti i siaur ekonomini rpesi gniaut. Vis dlto norisi tikti, kad dvyliktuko atsiradimas sukr kak kokybikai nau ja. Europa buvo maiusi daugyb turtingj ir galingj aljans, aib vizij, pagrs t selektyvia privilegijuotj Vakar" naryste. Bet dabar, regis, atjo metas, kai Europos Bendrija m virsti savanorika lygi taut turting ir skurdi, Ryt ir Vakar, dideli ir ma sandrauga. Pagrindinis primimo kriterijus be geografinio kad kandidats bt atsikraiusios nacionalistins, imperialistins ir totalitarins praeities tradicij. Tik laikas parodys, ar i permaina buvo amiams.

Neutralios valstybs
Vis dvideimtj ami Europoje bta neutraliteto. 1945 metais emyne buvo 1 1 neutrali valstybi; keturios alys, ivengusios dalyvavimo viename arba abiejuo se pasauliniuose karuose, atsisak traukiamos pokario karinius blokus; dvi alys gijo neutral status pirmaisiais pokario metais. Neutralitetas buvo kone aukto gyvenimo lygio garantija, tad daugelis neutrali valstybi neskubjo stoti EEB.
1079

EUROPOS

ISTORIJA

veicarija, kuriai neutralumas buvo gyvensena, klestte klestjo. Ji narsiai atlaik vokiei invazij per kar, po kurio ymiai pagausjo alies gyventoj. Labai naudingas veicarijai buvo iaurins Italijos ir pietins Vokietijos artu mas abiej i region ekonomika po karo nepaprastai sustiprjo. Be to, ji ir toliau vaidino itin svarb vaidmen bankininkystje ir turizme. veicarija mielai sileido daugyb tarptautini bendrovi ir organizacij, pradedant chemikal gamintoja Bayer" ir baigiant JUNESKO. Retoroman kalbai buvo suteiktas vals tybinis statusas, kaip ir veicarikajam vokiei kalbos dialektui bei prancz ir ital kalboms, o pranczikai kalbantis Jura gavo ypatingo kantono status. Gynybai skiriamos didels los, alia liaudies milicijos iliko visuotin karin prievol vyrams. Iki 1980 met referendumo, kuriame dalyvavo vien vyrai, vei cars neturjo teiss balsuoti. Iki 1963 met veicarija veng Europos Tarybos, o jos ryiai su EEB apsiribojo 1972 metais pasirayta laisvosios prekybos sutartimi. Dl veicarijos kaimynysts kai kurios gretimos sritys pasiskelb neapmuiti namomis zonomis. Tai Vokietijos Biuzingeno anklavas, Italijos rajonai Kampion, Livinjas ir Aostos slnys, o nuo 1915 met ir Pranczijos Auktutins Savojos departamentas. Karo metais vedija klestjo dl neutraliteto tebeklesti ir taikos laikotarpiu. Ji pagrindin regionins Baltijos Tarybos figra, bet laikosi atokiai ir nuo NATO, ir nuo EEB, nors jos kaimyns skandinavs ias organizacijas stojo. Ilgas social demokrat viepatavimas tssi iki 1989 met rinkim. vedija msi daugybs iniciatyv Treiojo pasaulio, pabgli ir gamtosaugos klausimais, ypa tuo metu, kai jai vadovavo ministras pirmininkas Olafas Palme, nuudytas 1986 metais. Franko Ispanija liko politiniu parijumi iki kaudiljo mirties. Ties sakant, dl nepaprasto Franko ir Salazaro ilgaamikumo Iberijos politika iki pat atuntojo deimtmeio vidurio tartum pateko laiko duob. Anachronikas faizmo iliki mas tapo atsvara antikomunistinms nuotaikoms Vakar Europoje, ypa Pranc zijoje. Portugalijai stojus NATO, Ispanija sutiko priimti amerikiei bazes, bet dar kuo nors prisidti atsisak. Taiau masinis turizmas kliud visikai izoliacijai. Konstitucins monarchijos grinimas 1975 metais sudar slygas narystei EEB ir nepaprastam ekonominiam pakilimui devintajame deimtmetyje. Ispanijos atgi mim sunkino bask terorizmas iaurvakariuose, katalon separatizmas Barselo noje ir nesiliaujantis vaidas su Didija Britanija dl Gibraltaro. Airijos Respublika per kar atlaik brit okupacijos grsm, o jam pasibaigus istojo i sandraugos. Taiau ji ir toliau liko ekonomikai priklausoma nuo Jung tins Karalysts Airijai beveik neliko nieko kito, tik sekti Britanijos pdomis derybose su EEB. Pagrindiniai politikos klausimai buvo privilegijuota katalik Banyios padtis, nesiliaujantis konfliktas su iaurs Airija ir dviej svarbiausi j partij Fianna Fail (Lemties kariai") ir Fine Gael (Gl tauta") varybos. Pagal Airijos konstitucij, brit Alsterio sritis buvo laikoma neatsiejama Respub likos dalimi. Kita vertus, Airijos Respublikon Armija (IRA) abiej pusi buvo laikoma neteista organizacija, o santykiai tarp Londono ir Dublino nebuvo rim tesn klitis problemai sprsti.
1080

DIVISA

ET I N D I V I S A

Suomija, prisidjusi prie SSRS puolani vokiei, iveng soviet okupacijos, nors turjo atiduoti dar daugiau teritorijos, svarbiausia Vypr (Vyborg) ir Petsam per 1944 met paliaubas. Taiau 1947 metais taikos sutartis patvirtino ribot alies suverenum mainais u Porkalos karins jr bazs nuom. Nuo to laiko Suomija buvo priversta grietai laikytis neutralumo, sumainti savo ginkluotsias pajgas ir vykdyti soviet interesus atitinkani usienio politik. Ekonomika suklestjo, o Helsinkis tapo vienu i pramatniausi ir brangiausi Europos mies t Vakar perlu Leningrado kaimynystje. Finlandizacija" buvo statusas, kurio geid daugelis soviet okupuot ali, bet negavo n viena, iskyrus Austrij. Austrijai ijo naud sjunginink pramanas, neva ji buvusi pirmoji nacist auka. Padalytai, kaip ir Vokietija, keturias okupacines zonas respublikai pavyko atgauti visik nepriklausomyb, kai visos keturios okupavusios valstybs 1955 metais pasira Staatsvertrag arba valstybin sutart. Tarp slyg buvo grietai laikytis neutraliteto ir aminai priirti didiul soviet karin memorial Vieno je. Atgavus nepriklausomyb prasidjo neregto klestjimo, panaaus kaimy nins veicarijos, laikotarpis, o santyki su kitomis alimis tampa m mati. Politikoje vyravo konkurencija tarp lygiaveri varovi socialist partijos, kurios atstovas Bruno Kreiskis buvo kancleriu 1970 1983 metais, ir konservaty vios Liaudies partijos. Tarptautin 1986 met kampanija diskredituoti Austrijos prezident, buvus JT generalin sekretori Kurt Waldheim, jam nepakenk, tik primin Austrijos praeit. alies sienos nebuvo vientisos. Po 1868 met sutarties Jungholco ir Mitelbergo rajonai eina Bavarijos muit zon. Foralbergo ir Tiro lio provincijos laisvai prekiauja su Italijos Trentino Alto Adids sritimi. Septynios Europos kunigaiktysts, paskutins likusios i gausi istorini minivalstybi, buvo per maos, kad galt aktyviai reiktis tarptautiniuose san tykiuose, bet kiekviena j sugebjo inaudoti keistok savo padt. San Marinas (kurtas penktame amiuje, teritorija 62 kv. km, 23 000 gyven toj), teig ess seniausioji Europos valstyb. Pripaintas nepriklausomu 1631 metais, jis glaudiasi prie Titano kalno netoli Riminio ir yra i vis pusi apsup tas Italijos. Po karo jame susirado prieglobst mokesi veng turtingi italai. Vie tos vyriausybje dominuoja ia komunistai, ia krikionys demokratai. Didioji Lichtenteino kunigaiktyst (kurta 1719 metais, teritorija 157 kv. km, 27 000 gyventoj) savo usienio politik vykdyti patikjo veicarijai. 1980 metais alies BNVP 16 440 JAV doleri vienam gyventojui buvo didiausias Euro poje. Tai vienintel ilikusi ventosios Romos imperijos sudtin dalis. Monako kunigaiktyst (teritorija 150 ha, apie 30 000 gyventoj), buvo Pran czijos protektoratas, uimantis mayt lopinl prie Rivjeros, rytus nuo Nicos. i dien status Monakas gavo 1861 metais; prie tai j vald Ispanija (nuo 1542 m.), Pranczija (nuo 1641 m.) ir Sardinija (nuo 1815 m.). Pagal konstitucij vyriausyb pavaldi Grimaldi eimai. Pagrindinis pajam altinis Monte Kar lo kazino kompleksas. Andora (teritorija 495 kv. km, apie 43 000 gyventoj), sikrusi auktai Pirn kaln rytinje dalyje, isaugojo autonomij nuo 1278 met, kai j valdyti
1081

EUROPOS

ISTORIJA

drauge buvo paskirtas Urchelio vyskupas ir grafas de Foix. Ms laikais pasta rojo galiojimai atiteko Arieo prefektui, veikianiam Pranczijos Respublikos prezidento vardu. Daugiausia pajam gauna i turizmo, ypa slidinjimo, ir bemuits prekybos. Meno sala (teritorija 518 kv. km., gyventoj 65 000 [1986 m.]) ir La Mano ssiaurio salos (Dersis, Oldemis, Gemsis ir arkas, teritorija 194 kv. km., gyven toj apie 134 000 [1981 m.]) priklaus Britanijai, o ryiai su anglais siek dar nor man ukariavimus. Formaliai prie Jungtins Karalysts niekad nebuvo prijungtos. Ir pirmojoje, ir pastarosiose mokesiai labai mai. Sarko valdov dar septintajame io amiaus deimtmetyje nesutar dl virenybs su Vestminsteriu. Pastarajame deimtmetyje Meno salos parlamentas" prasi pylos, kai nepasek Anglijos pavyzdiu ir nelegalizavo lytini santyki tarp suaugusi homoseksual. Gibraltaras buvo vienintel Britanijos valda, neskaitant brit sal, stojusi EB. Taigi jis pasek Pranczijos ujrio departamentui priklausani Gvadelupos, Martinikos, Rejunjono ir Gvianos pavyzdiu. Visos kitos Britanijos bei Pranczijos kolo nijos, kaip ir autonominiai Danijos Farer ir Grenlandijos regionai, EB nestojo. Vatikanas (teritorija 44 ha, 1000 gyventoj 1981 m.) paskutin Europos autokratija. Jo valdovas popieius turi toki pat neribot gali iai ms laik popieiaus valstybei, kaip ir Romos katalik banyiai, kurios vyriausioji bstin ia ir sikrusi. Panaiausia j Atono teokratin respublika", turinti autono mij Graikijos viduje nuo 1926 met. ie reliktai primena, kad vairov ir tradicijos vaidina svarb vaidmen Euro pos gyvenime. Galini politika ne visikai ugoia Europ.

Ryt Europa, 19451985

Pokario laikotarpio terminas Ryt Europa" turjo dvi aikiai apibrtas reik mes. Ja buvo vadinama bet kuri emyno dalis, esanti sovietinje geleins udan gos pusje. Taigi terminas apm ir tas Europos alis, kurios buvo inkorporuotos Soviet Sjungos sudt, ir tas, kurios nebuvo. Vis dlto daniausiai jis buvo vartojamas kaip sinonimas SSRS satelitms Ryt Vidurio" ir Pietryi" Europo je, bet netraukiant paios SSRS. Dabar matome, kad tas skirtumas buvo visai nesvarbus. N viena valstyb, kurta Lenino principais, ir vadinamosios liaudies demokratijos alys", ir Soviet Sjungos respublikos neturjo bent kiek didesns nepriklausomybs. Visos jos buvo sukurtos kaip irmos soviet vadovaujamo komunistinio judjimo diktato rikoms prerogatyvoms gyvendinti. Taigi, kad ir kaip irsime, pokarins Ryt Europos istorijos pradios turime iekoti SSKP politikoje tik paskui galime analizuoti, kaip vis nepaklusniau Maskvos pageidavimus vykd vis aiktingesni jos pavaldiniai. Prie visik subyrjim, prasidjus 1985 metais, pokarin Soviet Sjun gos istorij galima skirstyti tris laikotarpius. Pirmasis (1945 1953) sutampa
1082

DIVISA

ET I N D I V I S A

su paskutiniaisiais didiojo" Stalino gyvenimo metais. Antruoju (1953 1964), Nikitos Sergejeviiaus Chruiovo kilimo ir lugimo laikotarpiu, dominavo vadi namoji destalinizacija. Treiasis (1964 1985), vliau pramintas stagnacijos amiumi", buvo pradtas ir kvptas Leonido Iljiiaus Brenevo. ie keturi deimtmeiai tapo vienos didiausi iuolaikins istorijos iliuzij liudytojais. Po Antrojo pasaulinio karo Soviet Sjunga virto didiausia karine jga Europoje ir toliau siek vienos i dviej pasaulio supervalstybi padties. I alies irint, ji buvo nesivaizduojamai stipri, neveikiama tvirtov, apsiginklavusi didiausiu pasaulyje branduoliniu arsenalu. Tuo pat metu i vidaus ji iro nereg tu greiiu; galima sakyti, kad jos kn grau politinis vys. Istorijoje apstu milin molio kojomis geriausias pavyzdys buvo senoji Rusijos imperija bet is arvuotas dinozauras gaio stovdamas ant koj. Ir niekas nemat jo nega lios nei Vakar sovietologai, nei per vlai susigrieb patys soviet lyderiai. Ir vieni, ir kiti beveik visus tuos keturis deimtmeius avjosi Soviet Sjunga kaip sveikatos ir paangos siknijimu. Aiku, bta daugybs garbing iimi. Paskutinieji Stalino metai neleido atitokti nuo ilgos baims ir kani nakties. Spliojimai, girdi, amius ir pergal suvelninsi jo bd, pasirod es nepagrs ti. Valdios sikibusi laiksi vis ta pati priekarini Stalino sbr gauja. Soviet monms neleido atsikvpti vis tas pats siaubo, propagandos ir kolektyvizmo rutinos miinys. Gulagas toliau vykd masinius aretus ir inaudojo verg darb. Esama tikinam rodym, kad demaskavs vadinamj gydytoj smoksl", Stalinas ruo dar vien stamb valym, bet tuo metu mir. Per tuos metus sovietin imperija isiplt kaip niekad. To ji pasiek kariniais ukariavimais ir per politinius statytinius, kurie buvo politins, ekonomins ir visuomenins soviet modelio kopijos. Netrukus po Ryt Europos okupavimo svarbus ingsnis priek buvo engtas komunistams laimjus Kinijoje. Dzedungas jau anksiau ra, kad jga iauga i autuvo vamzdio"; 1949 metais jis triumfavo be tiesioginio Maskvos sikiimo. Jo ideologins pairos iek tiek sky rsi nuo soviet, be to, jis puikiai inojo, kad neseniai Stalinas palaik jo didiausij prie an Kai-i. Vis dlto jis kol kas tenkinosi bdamas lojalus soviet stovyklos narys. Ger deimt met Maskva vadovavo judjimui, valdiusiam didiausi pasaulio taut ir valstyb. Vadinamajai socialistinei stovyklai" pri klaus pus monijos. Didelis dmesys buvo skiriamas, kad didt soviet taka buvusioms koloniji nms tautoms. Vykstant dekolonizacijai Maskva tarsi esanti tinkamiausias vis tautinio isivadavimo judjim globjas, kuriam tie privaljo atsilyginti. Glau diausi ryiai buvo umegzti su Vietnamu, arab pasauliu ir Kuba. Visi turimi itekliai buvo skirti kariniams branduolins fizikos aspektams. Ura le (Majake) ir kitur ipaikint verg mokslinink grups tris kurdamos soviet bomb. Atominis utaisas buvo skmingai ibandytas arktinje Naujojoje emje 1949, vandenilinis sprogmuo 1953-aisiais. Nuo tada JAV nustojo buvusi bran duolin monopolist. Prie Stalino mirt Soviet Sjunga patvirtino savo kaip supervalstybs status.

1083

EUROPOS

ISTORIJA

Stalinas mir 1953 met kovo 5 dien, Kuncevo viloje itiktas irdies smgio. Vis par merdintis Stalinas tysojo ant grind. Joks Kremliaus gydytojas, kuriam buvo brangi jo paties gyvyb, nesiruo gelbti Stalino. Politbiuro nariai pakai tomis budjo prie mirties patalo:
V os tik im davo rodytis, kad Stalinas atgauna sm on, Berija puldavo ant keli ir imdavo buiuoti jam rank. V os Stalinas vl prarasdavo sm on, Berija atsistodavo ir im davo spjaudytis < ...> i neapykantos20.

Deimtys milijon apsiverk igird ini apie Stalino mirt. Destalinizacija reik tai, kas slypi paiame termine. I soviet reimo paa linti tie bruoai, kurie buvo tiesiogiai susij su paiu Stalinu: asmenybs kultas, vieno mogaus valdymas ir masinio teroro praktika. Po jos prasidjo laikotarpis, inomas I . Erenburgo apysakos pavadinimo vardu Atilimas". Kai Berija buvo aretuotas per pat pirm Politbiuro posd, paskui suaudytas, kolektyviai vado vaudami jo bendraygiai udikai sugebjo apkarpyti NKVD dabar jau peror ganizuoto KGB gali. Taiau diktatorikos mainos jie neliet. Baims atmo sfer iek tiek praskaidrino, bet nesim joki rimtesni demokratizavimo ar liberalizavimo priemoni. Totalitarinis soviet sistemos pobdis iliko. Per trejus metus kolektyvinis vadovavimas uleido viet asmeninei Nikitos Chruiovo virenybei. Kartakois Chruiovas bene simpatikiausias i Stalino aplinkos moni. Jis buvo tipikas proletaras prisitaiklis, padars partin karjer baisiausiais tero ro metais, ir lidnai pagarsjo kaip Stalino vietininkas Ukrainoje. Vlai imoks rato, kultros atvilgiu jis buvo emiausio lygio miesionis. Vis dlto Chruio vas turjo iurktaus valstietiko avesio, kuris ypa atsiskleid, kai trank stal batu per Jungtini Taut sesij. Su juo buvo siejamos didels viltys. sensacing Chruiovo slaptj kalb" X X Partijos suvaiavime 1956 met kov btina i rti atsivelgiant bendrj to meto padt. itaip buvo sukurtas precedentas: kiekvienas soviet lyderis nuo iol btinai pasmerks savo pirmtak kaip nusikal tl. Kalboje paminti itin kruopiai parinkti Stalino nusikaltimai buvo rpestin gai suderinti su Partijos poreikiais. Ji paslp kur kas daugiau, negu atskleid, o kadangi soviet nusikaltim mastas kalboje buvo kiek manoma sumenkintas, Chruiovas nepelnytai pagarsjo siningumu. Toji kalba priskirtina sovietiniam atvirumo" anrui, prasidjusiam paties Stalino demaskuojaniomis kalbomis ir pasibaigusiam Gorbaiovo pasisakymais po 30 met. N. Chruiovo valdymas simintinas dl trij svarbi vyki. Nesusipratimai dl skirting keli socializm" politikos sukl didiul tamp visoje Ryt Europoje, atvir konflikt Vengrijoje ir lemting nesantaik su Kinija. Karo mokslo laimjimai ir pirmojo dirbtinio ems palydovo paleidimas paskatino nir ting konkurencij su JAV ir 1963 met Karib kriz. Matydamas kiekybinius soviet ekonomikos rodiklius, Chruiovas m girtis, kad SSRS neprajus n 20 met aplenks Vakarus: Mes jus palaidosime!" Chruiovo avantirizmas gal gale igsdino jo bendraygius; 1964 met spal per Kremliaus perversm jis buvo nualintas ir ileistas pensij.
1084

DIVISA

ET

INDIVISA

Leonidas Brenevas, kitas Ukrainos rusas, dominavo soviet bloke du ilgus deimtmeius. Jis buvo kaltinamas tuo, kad per j SSRS gro neostalinizm" ir stagnavo". Ko gero, ateis laikas, kai j bus imta irti kaip lyder, geriau siai supratus soviet sistem ir ilaikius j gyv tiek, kiek buvo manoma. O svarbiausia jis buvo atsargus ir gudrus aparatikas", suvoks, kokie padari niai laukia, jei kii nagus prie sugedusio sistemos mechanizmo. Po trumpo liberalizacijos eksperimento per Prahos pavasar" jis sitikino, kokie nepatikimi artimiausi sjungininkai, ir savo doktrinos btinybe (r. toliau). alies viduje trumpai paaids su ekonominmis reformomis, silytomis artimiausio bendray gio Aleksejaus Kosygino, L. Brenevas suvok, kad pavojai kur kas didesni negu galima nauda. Pats gerai painodamas Ukrain, matyt, nujaut, kad tautiniu klau simu menkiausiai atleidus vadeles, gali susilaukti vien nemalonum. Brenevas laiksi tampos su Vakarais mainimo politikos agresyv militarizm derino su rpestingu nustatyt takos sfer laikymusi todl nusistovjo tvarka, kuri, rods, garantavo, kad tokia tarptautin SSRS padtis iliks per amius. Brenevas negaljo nepastebti, kaip buvo sukurta Soviet Sjunga. Kita ver tus, jis suprato prieingai nei jo pdiniai kad, atsisakius melo ir prievartos, jos pamatai neivengiamai subyrs. Taigi Brenevas sdjo ir tyljo. Tai, k jo menkintojai ilgainiui pasmerks kaip ssting", galima laikyti taika ir stabilumu, kurio ilgjosi jis ir jo karta. Jis galjo slopinti prievarta ir apgaule tik iki tam tikros ribos. Kitaip negu Stalinas, jis neiud milijon; kitaip negu Chruiovas, jis nesigrieb idiotik sumanym"; kitaip negu Gorbaiovas, jis nesugriov jam patiktos sistemos. Viena didij tos eros ironij ikilo aiktn, kai vienas po kito generaliniai sekretoriai pasirod serg nepagydoma liga tai puikiai simbolizavo vis sovie t sistemos bkl. Atuntojo deimtmeio pabaigoje stabilumas laiksi tik i iner cijos. Brenevas m nesuprantamai abaldiuoti, o judesiai taip sultjo, kad buvo poktaujama, girdi, jei ne prijungti medicinos aparatai, jis bt lavonas. Po jo mirties inercija virto paralyiumi, kol palieg pdiniai ginijosi dl reform ir neveiklumo privalum. Reform alininkas Jurijus Andropovas (1982 1983) mir viu nespjs j pradti. Emfizema sirgs Konstantinas ernenka (1983 1985) n neman ko nors imtis. Soviet politin diktatra, subrendusi po Stalino mirties, buvo visai kitokia, negu daug kas sivaizdavo usienyje. J palaik didiausia pasaulyje slaptoji policija", Gulagas, agresyvi iankstin cenzra, milinikas tank ir saugumo pajg arsenalas. Bet jie nebuvo pagrindiniai priespaudos rankiai: diktatra labiausiai pasikliov sudvejintomis partijos ir valstybs struktromis, tai yra civi liniais Komunist partijos organais ir j kontroliuojamomis lygiagreiomis vals tybs institucijomis (r. III pried, 95). Nebuvo n vienos veiklos srities, kuri nebt buvusi pavaldi kokiai nors valstybinei staigai. Nebuvo n vienos valsty bs srities, kurios nebt vald nurodymai i atitinkam partijos komitet". Bet koks renginys ir aukiausiose ministerijose, ir menkiausiame vietiniame ky je, fabrike ar futbolo klube, teistas bdavo tik tada, jei organizuotas valsty bs, o organizuoti bdavo galima tik tada, jei tam pritardavo partija.

1085

EUROPOS

ISTORIJA

Atskir piliei padtis buvo vargana. Kadangi valstybinei teisei ir valstybi niams teisjams taip pat galiojo visuotins partijos kontrols principas, visk, kas nepatiko partijai, buvo galima greitai ir statymikai ugniauti; skstis buvo beviltika. Kadangi visus mogaus poreikius tenkino valstybins monopolijos, kiekvienas, idrss nepaisyti partijos pageidavim, galjo tuoj pat likti be pragy venimo altinio arba, kalbant vietos argonu, gauti vilko biliet". Nepataisomi usispyrliai ir j eimos galjo netekti leidimo gyventi toje vietoje, maisto kor teli, asmenybs liudijim, taigi likti be darbo, pastogs, prarasti teis moksl ir gydymsi. Kol veik biurokratin partijos diktatra, nereikjo griebtis iaures ni represij nebent prie itin narsius ir iradingus disidentus. Bent jau teori kai, individuals sprendimai ir iniciatyva ar spontaniki visuomeniniai veiksmai buvo tiesiog nemanomi. Paprastai surengti streik, steigti privai bendrij ar be leidimo skelbti informacij buvo i esms nemanoma. inias apie liaudies bruzdjimus, tokius kaip Novoerkaske 1962 metais, per kur uvo daugyb moni, buvo galima slpti itisus deimtmeius. Partija kontroliavo valstybines institucijas, pasitelkusi pagalb sudting sta tym, svert, struktr ir psichologini draudim sistem. Partijos kontrol buvo saugoma statym. Vienintelis svarbus sovietins konstitucijos straipsnis buvo tas, kuris skelb vadovaujant Partijos vaidmen". i paprasta priemon utikrino, kad visus kitus jos straipsnius bei kitus soviet statymus galjo interpretuoti partija ir jos pareignai. Vakariei akimis irint, joki statym nebuvo. Partijos statai buvo kur kas svarbesnis dokumentas negu sovietin konstitucija. Nomenklatros sistema utikrino, kad visi be iimties postai pradedant alies prezidento" ir baigiant kaimo tarybos pirmininko atitekdavo partijos nurodytam mogui. Kiekvienas partijos komitetas turjo teis sudarinti valdios ir partijos hierarchi jos post bei juos tinkam kandidat (tarp j ir partijos patvirtint nepartini) sraus. Taigi daniausiai partijos nariai turdavo pareigas partiniame aparate ir dar kurioje nors valstybinje staigoje. Partijos Centro Komiteto nomenklatrai atitekdavo visi postai ministerijose, ginkluotj pajg vadovybje ir KGB. Vadovavim visoms valstybinms staigoms dar labiau var partijos kontrol, vykdoma i iors ir i vidaus". Vis valstybini staig vadovai: ministrai, gene rolai, ambasadoriai, delegacij vadovai, gamykl, mokykl ir institut direktoriai privaljo vykdyti atitinkam partijos komitet nurodymus. Jie buvo ukulisiuose veikusi galingesni partijos sekretori tarnai. Tuo pat metu juos kasdien kon troliavo pirmin partin organizacija ar partin kuopel", sudaryta i pai stai gos nari. Todl tariamieji ministrai i tikrj nevadovavo ministerijoms; armijos vadai nevadovavo savo daliniams; firm galvos nevadovavo firmoms. Viskas priklaus nuo to, ar veiksmingai perduodami partijos nurodymai. Par tin disciplina utikrino, kad auktesnij organ" sprendimai bus perduoti iki pat apaios. Partijos narius prisaikdindavo bti paklusnius ir saugoti paslaptis (tarp j ir stat turin). Juos pratindavo neklausinjant vykdyti savo virinink norus. Atviri debatai buvo nepageidaujami; diskusijose tegaljo bti svarstoma, kaip gyvendinti auktesnij organ sprendimus.
1086

DIVISA

ET

INDIVISA

i realyb buvo visai nepastama demokratinei praktikai, tad lengva suprasti, kodl politologus taip lengvai buvo galima suklaidinti. Visi aikinimai paalie iams btinai prasiddavo spjimu, kad Vakar svokos ir Vakar terminologija paprasiausiai netinkamos. Pavyzdiui, valdanioji Komunist partija, buvo ne politin partija, o politin armija, paversta vyriausybs vykdomuoju padaliniu. Soviet valstyb tebuvo administracinis partijos organas. Vadinamoji soviet vyriausyb, tai yra Ministr taryba, buvo ne vyriausyb, kadangi ji buvo pavaldi ir Partijos politbiurui, ir Partijos sekretoriatui. Pagrindinis sistemos pareignas buvo ne SSRS prezidentas ar ministras pirmininkas, o partijos generalinis sekretorius (turjs teis pasiskirti vienu ar kitu, jei to pageidavo). Aukiausioji Taryba arba valstybs statym leidiamasis susirinkimas nebuvo aukiausioji, nes ji tegaljo priimti statyminius aktus, i anksto paruotus partijos Centro Komiteto. O svar biausia valstybiniai rinkimai nebuvo rinkimai, kadangi balsuojantieji pasirinki mo neturjo. Pilieiai bdavo priversti patvirtinti partijos kandidat sraus. Taigi neperdedant galima teigti, kad Soviet Sjunga i tikrj niekada neeg zistavo ji tebuvo partijos galios priedanga. Tai buvo didiausia komunist priedangos organizacija per vis istorij. tai kodl, kai SSKP gal gale lugo, SSRS nebegaljo be jos egzistuoti. Svarbus politins valdios poslinkis bema nepastebimai vyko Brenevo eroje. Mainais u visik itikimyb centro politikai Brenevas buvo pasirengs leisti keturiolikos nerusik respublik partij vadams netrukdomai tvarkytis savo rei kalus. Beveik nepastebimai sovietins respublikos m virsti tautiniais feodais, kuriuose vis maiau buvo juntami Maskvos statymai. Tos regionins Brenevo baronijos neturjo tokios laisvs kaip Ryt Europos satelitai: jos ikiliai atstovau jamos Politbiure ir buvo svarbus konservatyvios tvarkos ramstis. Taiau j atsira dimas padeda paaikinti, kodl icentrin jga galjo taip sustiprti, kai i Mask vos pradjo eiti prietaringi nurodymai. Milinikos ir labai gerbiamos soviet karins pajgos neturjo jokios galimy bs veikti savarankikai: partija turjo kontroliuoti ir jas. Jai nepakako, kad visi karininkai rengiami partijos vadovaujamose akademijose, kad auktesn laipsn jie galjo gauti tik stoj SSKP ar kad negaljo ileisti jokio sakymo, nepatvir tinto alia dirbanio politruko, arba politinio vadovo, parau. Karinei hierarchijai vadovavo Glavpolito Vyriausiojo karinio-politinio skyriaus agentai. Tarp jo viresnij nari buvo svarbiausieji generalinio tabo maralai, o maiau takingi jo pagrindines vis emesnij grandi pareigas. Pagal nusistovjusi tvark raket daliniai neturjo savo inioje karini galvui, oro desanto daliniai lktuv, o tank daliniai neturjo nei audmen, nei degal. Soviet karines pajgas sudar keturios pagrindins armijos rys: strateginiai branduoliniai daliniai, karins oro pajgos, sausumos kariuomen ir laivynas. Geriausiais laikais jose, ko gero, buvo apie 10 milijon vyr. J eimininkai pageidavo, kad jos tapt grsmingiausia, koki tik galima sivaizduoti, jga, bet tapo paia silpniausia. Nuo 1955 met, kai pavluotai reaguojant NATO atsira dim, buvo kurta Varuvos sutarties organizacija, soviet karin main apraizg

1087

EUROPOS

ISTORIJA

dar vienas biurokratinis tinklas. Toji biurokratija tvark visus organizacijos, kurios bstin buvo ne Varuvoje, o Maskvoje, reikalus. Soviet saugumo pajg mastas ir organizacija buvo beveik nepanai kit ali. Pavadins jas slaptja policija" ikraipytum ties. KGB atitiko CV, FTB ir JAV pakrani sargyb kartu pamus, negana to, turjo dar kit funkcij. Greta usienio valgybos, vairs jo poskyriai vadovavo Gulagui, Glavpolitui, milicijai ir cenzros sistemai. Taiau pagrindin j paskirtis buvo kaupti duomenis apie visk ir visus, be to, visomis turimomis priemonmis alinti nepatikimus elementus". Uniformuotus saugumo pareignus su ydrais antpeiais galjai sutikti kiekviena me Soviet Sjungos mieste. Jie vadovavo milinikiems pulkams informatori, galvaudi ir slapt agent, apsimetusi paprastais pilieiais, ir antrajai armijai i beveik milijono geriausi kari, parengt palaikyti tvark kariuomenje, kont roliuoti sienas, priirti kalinius, malinti neramumus ir ginti partijos elit. Labiausiai afiuojama ir veniausioji KGB pareiga buvo saugoti Lenino mauzolie j. Pro jo tabo Liubiankoje, Maskvos centre, langus matei krjo Felikso Dzer inskio statul. Po juo buvo baisiausi visoje Rusijoje poeminiai kaljimai. Nors oficialiai soviet visuomen buvo neklasin, joje vis labiau rykjo pra raja tarp partins grietinls ir kit gyventoj. Pasibaigus valymams, nomenkla trai pavyko sustiprinti savo padt, priglausti" valstybs nuosavyb savo reik mms, pralobti ir gyti galios. Auktesnij grandi nariai gavo prabangius butus ir vasarnamius, pramatnius limuzinus, jie vieninteliai galjo patekti spe cialias parduotuves, keisti rublius usienio valiut ir keliauti po usien. Kaip dar 1957 metais pareik Milovana Djilasas, jie buvo naujoji klas" savinink kasta. kolchozus suvaryti valstieiai kent vargus, baisesnius negu baudiaunin k. Iki atuntojo deimtmeio jie neturjo nei joki socialinio draudimo garanti j, nei asmens liudijim. Pramons darbininkams buvo aikinama, es jie kra to eimininkai; jie tris, tikdamiesi geresni but, atlyginim ir saugesni darbo slyg, bet viskas taip ir liko svajone. Inteligentija arba pagal oficial apibrim proto darbininkai" buvo labai gerbiama, bet udirbdavo skatikus. Nors kai kurios profesijos, tarkim, gydytoj, buvo labai moterikos", soviet moterys gyveno slygomis, kuri nebt pakentusios j sess Vakaruose. Kaip ir nacistinje Vokietijoje, oficialusis etosas skatino didvyrik daugvaikyst; abortai buvo vienintel plaiai prieinama eimos planavimo forma. Taikant europietikus matus, brandus socializmas" buvo labai menkai paengs. Nenuostabu, kad ankstesns soviet demografins tendencijos m keistis, ypa europinje Rusijos dalyje. etuoju ir septintuoju deimtmeiais soviet gyventoj skaiius m augti po siaubing Stalino met neteki (178,5 mln. 1950 m., 262,4 mln. 1974 m.). spdingai padaugjo dideli miest ir iaugo j gyventoj skaiius. Taiau gyvenimo soviet miestuose sunkumai stabd eim didjim. Atuntojo deimtmeio pabaigoje gimim skaiius ir vidutin gyvenimo trukm m mati. Kadangi ie rodikliai Vidurins Azijos respublikose vis ger jo, santykinai majo pagrindins rus tautybs gyventoj. Net jei 1979 metais oficialiai skelbtas j skaiius (52 proc.) buvo tikslus, rusams kilo grsm likti absoliuia mauma.
1088

DIVISA

ET

INDIVISA

Soviet ekonomin sistema laiksi pagrindini Stalino nubrt metod ir prioritet: centrinis komandinis planavimas, militarizavimas, sunkioji pramon. Rimtos jos neskms buvo ilgai slepiamos klastojant statistik. Penkmeio planai ir toliau kl nesiliaujanios kiekybins skms iliuzij, net kai augimo tempai neivengiamai smuko ir planai nebuvo vykdomi. Bendri rezultatai atrod spdin gai iki pat 1980 met: K ai kurie SSRS gamybos ro d iklia i
1945 P lien as (m ln. ton) A n g lis (m ln. ton) N afta (m ln. ton) Elektra (m ln. kW h) A u tom ob iliai (tk staniai) Pram on, k atego rija A (G am ybos p riem on s, 1913 m. = 1) Pram on, k atego rija B (P lataus vartojim o p rek s 1913 m. = 1) G rdai (m ilijonai ton) K arvs (m ln. galv) 2,7 47 30 5,7 81 25 15 126 34 30 187 39 49,8 189 4321 15 27,5 89,4 213,8 391,4 12,3 149 19 43 75 1950 27,3 261 40 91 363 1960 65,3 510 148 292 524 1970 116 624 353 741 916 1980 148 716 603 1294 2199

Tik devintojo deimtmeio pradioje m aikti, kad bendrosios gamybos skaiiai beveik nieko nereikia ir kad Soviet Sjungos varovai isiver priek bema visose srityse. Nei visuomen, nei iorinis pasaulis neinojo, kad privilegijuotieji karinis ir branduolinis sektoriai sunaudoja per 30 proc. soviet BNVP maiausiai penkis kartus daugiau, negu buvo pripastama oficialiai. Be saiko ipsta sunkioji pra mon ir toliau tvind al niekam nereikalinga geleimi, plienu ir cheminmis aliavomis. Padarinys ekonomika, milinikais kiekiais gaminusi tankus, rake tas ir lktuvus, bet nesugebanti patenkinti kasdieni moni poreiki. Visi svar biausieji civilins ekonomikos elementai buvo apgailtinai apleisti. Soviet ems kis gamino gausyb prastos kokybs maisto, bet nesugebjo patiekti jo eim stalus. SSRS m importuoti grdus, o alies aprpinimas darsi vis labiau priklau somas nuo produkcijos, uaugintos kolkiei sklypuose (3 proc. ariamos ems dav 50 proc. maisto). Civilinje srityje mokslas ir technika buvo toli atsilik. Soviet slygos pasirod esanios itin nepalankios kompiuterizacijai ir laisvam keitimuisi informacija u centrins biurokratijos rib. Didesnei automobilizacijai, kuri prasidjo septintajame deimtmetyje nusipirkus Fiat" licencij, trukd infra struktros ir ypa iuolaikik keli stygius. Paslaug sektorius tik krsi. Varto jimo sektorius ir toliau kent bais preki trkum. Subsidijos maistui ir bstui

1089

EUROPOS

ISTORIJA

garantavo minimal gyvenimo lyg, bet tuo pat metu dav peno klestiniai juo dajai rinkai. Infrastruktra buvo siaubingai prasta. Per 70 paangos met Soviet Sjunga taip ir nesugebjo nutiesti n vieno kelio, kuriuo bet kuriuo oru galtum pravaiuoti i vakar rytus. Vienbgis Sibiro geleinkelis taip ir liko vienintele magistrale, jungiania su Tolimaisiais Rytais. Aeroflotas1 1 , didiausia pasaulio aviakompanija, buvo ir labiausiai pasenusi. Sibiro turt buvo nemanoma deramai eksploatuoti. Juo daugiau nurodym jo i Maskvos, juo silpnesnis darsi atsa kas. Nors egzistavo ekonomin sjunga Ekonomins Savitarpio Pagalbos Tary ba, Ryt Europos satelitai buv pagalbininkai m virsti nata. Soviet eksporto pajamos nesveikai priklaus nuo aukso ir naftos. Devintojo deimtmeio pradioje dl nekontroliuojam karini ilaid ir majani liaudies kio paja m prasidjo sistemos kriz, kuri reikjo skubiai veikti. Gamtosaugai buvo skiriamas menkas dmesys. Dl primityvi technologij ir kiekybinio planavimo spaudimo ekologijos klausimai niekam nerpjo. Net pri mus gamtosauginius statymus, buvo maai tiktina, kad emieji biurokratijos sluoksniai sugebs juos gyvendinti, nes partija buvo suinteresuota kuo daugiau gaminti. Totalitarinje partijoj e-valstybj e negaljo bti nei savarankikos gam tosaugos staigos, nei masinio gamtosaugos sjdio. Taigi Soviet Sjunga nuo lat iurpino Europ skandalingais gamtos niokojimo ir nesiliaujanios taros pavyzdiais. Aprk, apnerkti didmiesiai, negyvos ups, nuodingas oras, mer dintys mikai, radiacijos pavojai ir vis prastjantys sveikatos rodikliai visa tai deng prastin paslapties skraist. Tik branduolinio reaktoriaus sprogimas ernobilyje 1986 met baland, padengs pus Europos radioaktyviosiomis nuosdo mis, labai vlai parod pasauliui slypinius pavojus. Sovietin kultr var i proto valstybin cenzra, kuri pati to nenordama suskirst vis veikl oficiali ir neoficiali. Aktoriai galjo vaidinti, o raytojai leisti knygas tik jeigu priklausydavo kuriai nors partijos vadovaujamai sjungai. J kryb buvo galima skirstyti lykiai prisitaiklik, apglaistyt ir narsiai nepaklusni. Oficialioji kultra buvo pagrsta vadinamojo socialistinio realizmo principais, idstytais 1934 metais, ir Andrejaus danovo naujai suformuluotais 1946-aisiais
[ m o l d o v a ].

is stilius vaizdavo sovietin gyvenim idealizuotai, per

prievart diugiai ir i esms melagingai. Kelios svarbios iimtys buvo leistos deimtmet po Stalino mirties. Viena vertus, Chruiovas pritar, kad bt ileis ta Aleksandro Solenycino Viena Ivano Denisoviiaus diena1 1 (1962), niriai pasakojanti apie Gulag. Kita vertus, jis uns dienas idjo pirmj Maskvoje iuolaikinio meno parod, pavadins j asilo uodegos teplionmis1 1 . Atlydys netrukus virto naujais speigais. Saujel talenting meninink isaugojo kruopel savarankikumo ir buvo beveik toleruojami, bet dauguma didi tos eros krini, tokie kaip Boriso Pasternako Daktaras ivago" (1957) ar svarbiausieji Aleksan dro Zinovjevo ir Solenycino romanai, buvo nelegaliai ileisti usienyje. Dauge lis edevr neivydo dienos viesos 20 ar 30 met. Paradoksalu, taiau sovietiniai varymai kl tikr nepriklausomos auktos kultros trokul, dvasini ir estetini vertybi alk, kurio nepatyr dauguma
1090

DIVISA

ET

INDIVISA

laisv ali. Oficialiosios politikos amoralumas sukr moralinius prienuodius. Ilgainiui rytingiausia opozicija susiformavo labiausiai apsivietusiuose, vis labiau isilavinusios visuomens sluoksniuose. (1979 metais 10 proc. soviet piliei turjo auktojo mokslo diplomus.) Nesvarbu, nori jis to ar ne, kart pasak Vladimiras Bukovskis, soviet pilietis be perstojo viduje diskutuoja su oficia lija propaganda"2 2 . Vienas pirmj maitinink buvo Andrejus Sacharovas, soviet vandenilins bombos tvas. Viena ikalbingiausi buvo krikion poet ir kalin Irina Ratuinskaja (g. 1954):
Ir lidna Rusijos sakm (O gal m es tik sapnuojam?) Pelyt M ak, ir mus, Ir radijo imtuv, ir negstani vies Idsto variame, dar nepradtam e popieriaus lape Ir atveria rytojui i ilg iem .23

Religinis gyvenimas Soviet Sjungoje dl nuolatinio persekiojimo vos jauia mas. Oficialiai soviet valstyb buvo ateistin. Ypa stengsi Chruiovas, rengs karingas antireligines kampanijas. Vaik religinis vietimas laikytas nusikaltimu. Pasyviausi buvo Totorijos ir Vidurins Azijos musulmonai, tad jie turjo ir maiausiai rpesi. Utat Rusijos staiatiki banyiai buvo supaniotos rankos ir kojos. Jos kunigai gaudavo valstybs pensijas, o jos hierarchus sek KGB. 1946 metais udrausta Ukrainos unit banyia iliko tik katakombose. Romos katali k banyia gyvavo tik Lietuvoje; jos dvasininkus smarkiai iretino represijos ir deportacijos. Ilgainiui gerokai pagausjo protestant ir fundamentalist sekt, ypa baptist ir adventist. Atuntajame deimtmetyje, vos tik pasirodius judaiz mo atgimimo enklams, j ikart imta persekioti. Religinio veiksnio svarba lun gant sovietiniam etosui buvo nepaprastai didel . Bta daugelio mginim apibdinti pagrindinius sovietinio komunizmo bruo us. Daugelis paaliei akcentuodavo praraj tarp teorijos ir praktikos atseit teorija buvusi gera, o praktika netikusi. Taiau esama gausybs raytini altini, rodani protingus komunistus suvokus, kad pati teorija buvo apgaulinga. Leni ninis, stalininis ir postalininis komunizmas visada atiduodavo duokl Marksui ir Engelsui, nors su intelektualiuoju marksizmu turjo tiek pat bendra, kiek Ramio jo vandenyno saleli iabuvi krovini kultai", garbin JAV prezidentus kaip dievus, turjo su Amerikos demokratija. Nuo pat pirmj dien rimiausias komunizmo tikslas buvo kaip nors ilikti. Jo esm sudar melas. Paiais svarbiausiais atvilgiais atuonios Ryt Europos alys, inkorporuotos sovietin blok (bet ne Soviet Sjung), vystsi panaiai kaip pati SSRS. Lenki ja, Vengrija, ekoslovakija, Ryt Vokietija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija ir Albanija prajo stalinizacijos etap (po 1948 met) ir destalinizacij (po 1953 met, vienos anksiau, kitos vliau). Dauguma j paskui buvo normalizuotos", tai yra po atviro nepaklusnumo blyksteljim jose vl buvo vestos brenevins normos. Dauguma i ali priklaus Soviet Sjungos kariniam aljansui"

1091

EUROPOS

ISTORIJA

Varuvos sutarties organizacijai arba lygiagreiai egzistavusiai Ekonomins Savitarpio Pagalbos Tarybai. Visose vald komunistins diktatros, imokusios to amato i sovietini mokytoj. Savo egzistavim jos teisino ta paia leninine ide ologija ir, be dviej iimi, liko itikimos Maskvai. inoma, bta svarbi skirtum ir chronologini netolygum. Pavyzdiui, sep tintojo deimtmeio viduryje kai kuri ali, tarkim, ekoslovakijos, dar nebuvo pasiekusi destalinizacija, o Vengrija jau prajusi ir destalinizacij, ir normalizacij. Apskritai Ryt Europos ali sovietizacijos" laipsnis kur kas menkesnis, nes sovie t metodika jose buvo taikoma tik 40 met, o ne 70 kaip paioje Soviet Sjungo je. Istorikai nesutaria, k akcentuoti skirtumus ar panaumus. Taiau niekas nepaneigs fakto, kad istorin t ali patirtis keturis pokario deimtmeius buvo susijusi su Soviet Sjungos ir i pagrind skyrsi nuo Vakar Europos. Visos jos buvo vadinamos liaudies demokratijos" alimis, bet, kad ir koki laki vaizduot turtum, n vienos negaltum apibdinti kaip liaudies ar kaip demokratins. Per pirmj stalinistin etap (1945 1953) visos Ryt Europos alys buvo veriamos priimti sistem, tuo metu vyravusi Soviet Sjungoje. Pirmaisiais pokario metais Stalinas reikalavo, kad bt atidiai kontroliuojama tik sovietin Vokietijos zona, Lenkija ir Rumunija. Visur kitur jis stiprino komunist tak, bet nereikalavo aklo paklusnumo, taiau nuo 1948 met drausm buvo sugrietinta: atsakant Trumano doktrin, visos geleins udangos spragos turjo bti utaisytos. Pagrindiniai vlyvojo stalinizmo elementai turjo bti negailestingai brukti visur, kur j dar nebta. Pulkai sovietini patarj" ir specialist buvo sukiti vietins valdios aparatus, siekiant utikrinti vienodum ir paklusnum. ioje naujojoje galaktikoje Stalinas liko neprilygstamo skaistumo Saule". Taiau kiekvienoje i ali orbit buvo paleista virtin maesni saului, vie tini staliniuk. Bierutas, Gottwaldas, Rkosi, Ulbrichtas, Georgijus Deas, ivkovas, Titas ir Enveras Hoxha visi buvo Maskvos parengti Stalino tarnai. Pavadi n juos marionetmis", pasakytume kompliment. Jugoslavija buvo vienintel alis, anksti atsisakiusi paklusti Maskvai. Kroatas Josipas Brozas, arba Titas (1892 1980), buvo unikalus tuo, kad karo metus pra leido tvynje, kad palaik ryius su Vakar valstybmis ir kad savj reim sukr be soviet pagalbos. Jis buvo stalinistas, igarsjs lykiomis represijo mis. Serbijos dominuojama jo daugiataut federacija buvo nusiirta nuo Rusijos dominuojamos Soviet Sjungos. Visi tautiniai nesutarimai alyje buvo kuo pui kiausiai slopinami. Jugoslavijos Federacin Liaudies Respublika atsirado 1945 metais. Jos konstitucija, apibrianti valdaniosios Jugoslavijos komunist sjun gos ir ei alies sudt einani respublik teises, galiojo nuo 1946 met sausio. Bet Titas jau rod gals veikti savarankikai ir nebuvo links vykdyti kie no nors nurodym. Jis pasisak prie kolektyvin ems k ir norjo darbinink savivaldos. Taigi sukritikuotas Kominformo jis n neadjo taisytis. 1948 met birel Titas ir jo partija i ios organizacijos buvo ivyti; kelerius metus jiems grs soviet bausm. Vis dlto jie liko ir komunistiki, ir nepriklausomi, nors daug kas man, kad tai nemanoma. Tai rod, kad gali nepaklusti Stalinui ir likti
1092

DIVISA

ET I N D I V I S A

gyvas. Belgradas susitaik su Maskva per Chruiovo vizit 1955 metais, bet taip ir nestojo ESPT ir Varuvos sutarties organizacij. Ijusi i soviet bloko Jugoslavija m vaidinti svarb vaidmen neprisijungusi ali judjime. Ryt Vokietija stojo sovietin blok tuo metu, kai Jugoslavija buvo i jo beieinanti. Soviet zonoje politiniai reikalai buvo tvarkomi viliantis, kad itaip bus padti pamatai suvienytai komunistinei Vokietijai. Nenusisekusi Berlyno blo kada ir Federacins Respublikos paskelbimas parod, kad tos viltys tuios. Vokietijos Demokratin Respublika (VDR) oficialiai buvo kurta 1949 met spalio 7 dien, penkiais mnesiais vliau negu VFR. Kaip ir Lenkijoje, pagal VDR kon stitucij valdanioji Vieningoji socialist partija (SED) turjo bendradarbiauti su keliomis satelitinmis partijomis, sudaraniomis komunistin Nacionalins vieny bs front. Per pirmuosius rinkimus Frontas surinko 99 procentus bals. Soviet okupacins pajgos svarbiausias teises pasiliko sau. ems kio kolektyvizacija nebuvo vykdoma iki 1953, kadangi SED k tik buvo vykdiusi labai rimt ems reform, per kuri valstieiai gavo nuosavybs teises. Didiausi problem kl nesiliaujantis pabgli srautas: ger deimt met kiekvienas galjo nusigauti Vakar Berlyn metro, sds traukin Frydrichtrass ir ilips Tyrgarteno stoty se. Per dvylika met (1949 1961) ta galimybe pasinaudojo tkstaniai moni. VDR buvo vienintel Europos valstyb, kurioje majo gyventoj. Ekonomins savitarpio pagalbos taryba (ESPT) buvo kurta 1949 met sausio 8 dien Maskvoje, kur ir liko jos sekretoriatas. Prie nari steigj prisijung Albanija (1949), VDR (1950), Mongolija (1962) ir Kuba (1972). Tuo metu jos pagrindin paskirtis buvo teorikai ir praktikai padti sovietiniais metodais statant socializm". Nra visikai aiku, kokiu mastu liaudies demokratijos" alys buvo oficialiai trauktos sovietines struktras. Vis dlto labai abejotina, kad joms bt buv palikta bent kiek savarankikumo. Apie tai byloja nepakartojamas tarppartins kontrols mechanizmas. Jeigu socialistinis internacionalizmas" apskritai k nors reik, tai veikiausiai KPSS teis kontroliuoti brolik partij reikalus, o ioms patiktas respublikas. i gyvybikai svarbi uduotis buvo palikta centrinio SSKP sekretoriato Tarptautiniam skyriui; kiekvienam jo biurui" buvo pavesta priirti, kaip tvarkomi konkreios alies vidaus reikalai. Todl visos vadovaujanios bro lik partij pareigybs buvo priklausomos nuo auktesni Maskvos organ" nomenklatros sistemos, o soviet agentus buvo galima sukiti svarbiausius blo ko postus. Taigi soviet politbiuras galjo skirti visus kitus politbiurus. KGB gal jo vadovauti visoms kitoms komunistinms saugumo tarnyboms, o glavpolitas visiems besikuriani liaudies armij generaliniams tabams. Pasibaigus karui Stalinas kelerius metus nenorjo, kad jo globotiniai turt dideles savas karines pajgas, tad jos m gausti tik po 1948 met. Jas taip tiesiogiai kontroliavo sovie t kariniai patarjai, kad tuo metu dar nebuvo reikalo kurti formalaus karinio aljanso, prilygstanio NATO. Akivaizdiausiai stalinizmo sigaljim rod virtin valym ir parodomj teis m, sutriukinusi brolikj partij vadovybes po 1948 met birelio. Stalinas perleido Ryt Europos biiulius per t pai msmal", kuri kadaise naudojo
1093

EUROPOS

ISTORIJA

soviet Komunist partijai. Nors 1948 met gruod per steigiamj Lenkijos jung tins darbinink partijos suvaiavim Varuvoje Wladysawas Gomutka kelia klupsiaudamas kritikavo save, tai nepadjo: netrukus buvo apkaltintas naciona listikais nukrypimais". Sofijoje Ministr Tarybos pirmininko pavaduotojas Traias Kostovas buvo apkaltintas titoizmu ir nubaustas mirtimi. Tiranoje to paties likimo susilauk Kocis Dodz u tariam smoksl atiduoti Albanij Jugoslavijai. Buda pete nuteistas ir nubaustas mirtimi usienio reikal ministras Laszlas Rajkas. Prahoje po daugelio juodinimo ir smulki teism met didiausiu kaltininku gal gale buvo pripaintas C K pirmasis sekretorius Rudolfas Slnsky. Per Slnsky teis m 1952 met lapkrit, kuriame 1 1 i 14 kaltinamj buvo ydai, prie prast titoizmo, trockizmo, antisovietizmo ir nipinjimo usieniui buvo pridtas ir kalti nimas sionizmu. Per antrj, postalinin, etap (1953 1968) soviet satelitai siek to, kas vien vadinama tautiniu komunizmu", kit policentrizmu". Kiekviena brolika partija reikalavo teiss pasirinkti atskir keli socializm". KPSS pasiliko teis sikiti jga, jei kilt grsm socializmo laimjimams. I tikrj socializmo lai mjimai" reik komunist valdios monopol ir lojalum Kremliui. Vyraujant netikrumo atmosferai, kuri kaitino kovos Maskvos kolektyvinje vadovybje, iniciatyvos msi drsesnieji. 1953 met birelio 17 dien Ryt Ber lyno darbininkai sureng demonstracijas, kurios grs peraugti atvir mait. Jas negailestingai numalino soviet tankai. Panas bruzdjimai kilo ekoslova kijos Pilzeno mieste. Liaudies protestai vis dar buvo netoleruojami. Lenkijoje partija patyliukais atsisak kai kuri esmini Maskvos nurodym. Buvo sustab dyta prievartin kolektyvizacija; nekeniama soviet vadovaujama Saugumo ministerija pakeista kita organizacija; paleisti i kaljim partijos vadovai ir pri mas. Poetui komunistui buvo leista ispausdinti Eilrat suaugusiesiems", kuria me drsiai sakoma, kad gyvenimas toli grau nra puikus:
Przybiegli, wolali: w socjalizm ie sk aleczon y palec nie boli. Skaleczyli sob ie palec. Poczuli. S ludzie spracowani... s polskie jabika niedostpn e dla dzieci... s dziew czyny zm uszane do kiam stwa... s ludzie oczerniani, opluci... s odzierani na ulicach przez zwyktych opryszkw, dla ktrych si szuka definicji prawnej...25 (Atbg auk: socializm e ugauto pirto neskauda. m ons usigavo. Skaudjo.

1094

DIVISA Yra persidirbusi m oni... Yra lenkik obuoli, bet j negauna lenk vaikai... Yra m ergin, kurias veria m eluoti... Yra m eiiam , apspjaudom m oni... Yra toki, kuriuos upuola gatvse M ueikos, kuriem s teis neturi apibrim o...)

ET

INDIVISA

Varuvos sutartis buvo pasirayta 1955 met gegus 15 dien. Liaudies demokratijos ali armijos augo septynerius metus; atjo laikas, kai vietin karininkija turjo gauti daugiau teisi. Kadangi politins struktros integruotos, Var uvos sutarties organizacija nebuvo tikra laisv ir lygi partneri sjunga; n viena i nari armij negaljo veikti savarankikai. Taiau standartiniai ginklai ir bendras kari rengimas turjo akivaizdi pranaumas. Be to, itaip gerokai buvo paglostyta tautin savigarba, o NATO gavo perspjim iuktu nepriimti Vakar Vokietijos. Kaip paaikjo, lemiami buvo 1956-ieji metai. Chruiovo kalba Komunist partijos X X suvaiavime, aiku, sukrt vis Ryt Europ. Brolikos partijos pri valjo susitaikyti su Stalino padarytais joms nusikaltimais. Pavyzdiui, Lenkijos delegacija, papasakojusi Vakar urnalistams apie tai, kas vyksta suvaiavime, suinojo, kad visa priekario Lenkijos komunist judjimo vadovyb buvo iu dyta u prasimanytus nusikaltimus. Tai igirds Bierutas i karto mir nuo irdies smgio. Iki vasaros tampa pasiek apogj. Augo masiniai neramumai, valdan ij partij senj gvardij" griov busimj reformatori reikalavimai. Birel Poznanje uvo 53 darbininkai, kai Lenkijos armija m audyti demonstrantus, neusius kius Duonos ir laisvs!" ir Rusai, namo!" Spal pirma Varuvoje, pas kui Budapete dvi brolikos partijos eng nepaprastai svarbius ingsnius pakeit savo politbiur narius i anksto nesuderinusios kandidatr su Maskva. Kriz Ryt Europoje veikti Chruiovui padjo tai, kad tuo pat metu vyko prezidento rinkimai Jungtinse Amerikos Valstijose ir prasidjo Sueco kriz. Vakar alys kivirijosi dl Artimj Ryt, tad Soviet Sjunga galjo netrukdo ma tvarkytis Varuvoje ir Budapete. Spalio 21-j, sekmadien, netveriantis pykiu Chruiovas nepranes atskrido Varuv. Jis pamat, kad miestas apsuptas lenk specialij dalini su visa kovi ne ekipuote, o Lenkijos vadovyb tvirtai remia Wladystaw Gomutk. (Vliau pasklido gandai, neva Lenkijos armija ketino prasiverti pro Ryt Vokietij iki NATO linij.) Dvi dienos deryb parod, kad Gomutkos lenkikas kelias socia lizm" esminiams soviet interesams nekenkia ir kad atviras karas su didiausia ir garsjania kaip drsiausia sjungininke ne itin pageidautinas. Taigi Chruiovas atsitrauk: sutiko, kad Gomufkos irinkimas pirmuoju sekretoriumi lieka galioti, ir kad maralas Rokosovskis su savo patarjais bt ataukti. Kur laik Gomulka galjo didiuotis ess vienintelis populiarus komunist vadovas Lenkijoje. Budapete vykiai pakrypo lemtinga vaga tik per plauk tokios j eigos iveng Varuva. Chruiovas bijojo, kad jo kilnumas Jugoslavijos atvilgiu, o dabar ir Lenkijos, nebt suprastas kaip bendro silpnumo poymis. Karine jga

1095

EUROPOS

ISTORIJA

palauti Vengrij buvo lengviau negu Lenkij. Be to, draugai vengrai, prieingai negu lenkai, buvo labai susiskald. Nakt i spalio 23 spalio 24-j, k tik isisprendus Lenkijos krizei, Rakosi'o pdinis, stalinistinis Vengrijos kompartijos sekretorius Erno Gero, isigands, kad bus nuverstas, papra soviet karins pagalbos. Maiau nei per mnes Vengrija jga buvo priversta paklusti. I pradi atrod, kad bus pasiektas kompromisas. Soviet armija pasitrauk i sostins; soviet pasiuntinys Jurijus Andropovas nepalaik Gero ir pritar, kad j pakeist Jnosas Kadaras lojalus komunistas, kaip ir Gomuika nukentjs nuo stalinistinio persekiojimo. Imre Nagy, partijos reformatori frakcijos vadovas, buvo paskirtas ministru pirmininku, tad atrod, jog dabar jis nebegals stiprinti savo takos. jo kalbos, kad vyksta derybos dl visiko soviet armijos ivedimo. Chruiovas antr kart susitiko su Titu, syk Brionyje. Bet tada Nagy prim vyriausyb kelet nekomunist ir itaip nutrauk komunist monopolij. Primo kardinolo Mindszenty paleidimas i kaljimo sukl entuziastingas demonstracijas, po kuri prasidjo ipuoliai prie nekeniam saugumo policij. Lapkriio 2-j liaudies spaudiama vyriausyb kreipsi pagalbos Jungtines Tautas ir paskelb, kad Vengrija pasitraukia i Varuvos sutarties organizacijos. Lapkriio 4-j, autant, soviet arvuoiai ir tankai be spjimo vl dardjo Budapet. Deimt dien didvyriki jaunuoliai plikomis rankomis kovsi su tan kais. Kraujas liete liejosi. Nagy prisiglaud Jugoslavijos ambasadoje, i kurios ijo gavs soviet ratik saugumo garantij, bet tuoj pat buvo suimtas. Kur laik jis kalintas Rumunijoje, o paskui suaudytas su 2000 bendraygi. Aust rij pasipyl imtai tkstani pabgli. Ne maiau moni uvo. Vengrija liko Andropovo globotinio Kadaro ir revoliucins darbinink ir valstiei vyriausy bs" rankose. Vengrijos liaudies sukilimas nepataisomai sugadino soviet reputacij. Jis parod pasauliui, kad komunizmas nepaiso liaudies reikalavim. Sukilimas atgra s daugel kairuoli, sugriov Vakar komunist partij ateit ir gerokai padidino altojo karo tamp. Paiame soviet bloke jis papiktino Dzedung, tautini komunizmo atmain alinink, bandius usistoti Gomuik ir Nad. Be to, jis tapo akstinu naujai bendrai ekonominei strategijai, tarp kurios pagrindini ali nink buvo Budapeto nugaltojai Andropovas ir Kadaras. Bet ne visi pasimok i sukilimo. Pana pragar patyr ekoslovakija, kol galutinai suprato postalinistinio aidimo taisykles. Kin ir soviet nesantaika, prasidjusi 1960 metais, tiesiogiai atsiliep tik vie nai Europos aliai Albanijai. Kaip ir kinai, draugai albanai su destalinizacija sutiko tik su keliomis svarbiomis ilygomis. Be to, Titui nutraukus ryius su Sta linu, jie buvo atkirsti ir nebeturjo bendros sienos su visu bloku, tad buvo apsau goti nuo soviet intervencijos. Taigi Tirana pasuko kin keliu" ir m simpati zuoti nebe Maskvai, o Pekinui. Albanija liko visikai stalinistin, kolektyvizuota ir ateistika, visikai izoliuota ir nesutar su visomis kaimynmis. Niekas nesikeis iki 1990 met. Vienintel Albanijos religija, pareik Enveras Hoxha bti albanu."
1096
[s h q ip e r ia ]

DIVISA

ET

INDIVISA

Naujoji septintojo deimtmeio soviet ekonomin strategija buvo priimta i dalies mgdiojant EEB ir i dalies pripastant taikom stalinistini metod tr kumus. Vienas jos padarini buvo tai, kad iaugo ESPT kaip bendro planavimo koordinators vaidmuo. ESPT dav konkreias uduotis kiekvienai aliai ir dide l dmes skyr iuolaikinio mokslo ir technikos propagavimui. Tai tenkino visus, iskyrus Rumunij. Bet pagrindinis bandomasis projektas buvo pradtas Vengri joje. Andropovas, dabar SSKP Tarptautinio skyriaus vedjas, ir Kadaras suvok, kad po Vengrijos sukilimo prasidjs teroras sudaro geras slygas protingiems ekonomikos eksperimentams. Mat ekonomin reforma galjo vykti nesibaiminant politini neramum. Guliao komunizmas" imut sotiems pilieiams i galv svajones apie laisv. Pagrindinis sumanymas buvo vesti ribotus rinkos mecha nizmus valstybs vis dar kontroliuojam sistem, skatinti verslininkyst, ypa ems kyje, silpninant privalom tiekim ir ems nuosavybs kontrol. Rezul tat ilgai laukti nereikjo: septintojo deimtmeio viduryje Vengrija taip sukles tjo, kad mons pamiro apie savo politinius vargus. Budapetas tapo klestini restoran ir ltani preki lentyn miestu, kuriame nebuvo jokio politinio gyvenimo. Kadarizacija" atrod kaip patrauklus kompromisas tarp komunizmo ir kapitalizmo, ypa politins nuovokos neturintiems Vakar ekonomistams. I rykjanias tendencijas nereagavo trys alys, kiekviena dl skirting prieasi. Vokietijos Demokratin Respublika buvo pati nenatraliausia i vis liaudies demokratijos ali. Jos nelankst ideologin konformizm ir perdt prosovietizm palaik tazi grsmingos reputacijos saugumo aparatas. VDR slg Berlyno padalijimas, beveik 40 soviet okupacini divizij buvimas, o labiausiai nesi liaujantis piliei bgimas svetur. 1961 met rugpjio 13 buvo udaryti visi pra jimai tarp Ryt ir Vakar Berlyno. Per kitus 28 metus Berlyno siena pavert VDR narvu, rykiausiu komunistins priespaudos simboliu Europoje. Teorija, neva Ryt Vokietijoje gyvenanti atskira tauta su savomis tradicijomis, turjo priversti mones negalvoti apie viening Vokietij. Buvo labai stengiamasi paspartinti sunkiosios pramons augimo tempus ir pelnyti tarptautin pripainim gausiai finansuojant olimpines sporto akas. 1971-aisiais, kai pirmojo sekretoriaus poste Ulbricht pakeit Erichas Honeckeris, taikus sambvis su Vakar Vokietija jau buvo beveik pasiektas. Taiau etojo deimtmeio dvasia VDR buvo jauiama dar 30 met. Mes be galo mylime Vokietij, neslpdamas ironijos sak vienas prancz ministras, todl negalime atsidiaugti, kad j net dvi". Rumunija kratsi bet koki permain, bet atvirai nepaklusti niekada nem gino. Nicolae Ceausescu (1918 1989), 1965 metais taps Rumunijos komunist partijos generaliniu sekretoriumi, laiksi ekscentrikos ir nemaiau negarbingos politikos. Jis pasiskelb C onduator ir sukr nauj neostalinin asmenybs kult bei gimini protegavimu pagrst despotizm, taikliai apibdint kaip socializ m vienoje eimoje". Jis sura konstitucij, kurioje paskelb, kad Rumunija pasiekusi aukiausi socialistins raidos etap, nors jos liaudis gyveno baimje ir skurde. Palyginti su baisiuoju Ceausescu Securitate to meto KGB atrod kaip
1097

JRO

PO S ISTORIJA

:r dentelmen klubas. Ceausescu pasiek ioki toki diplomatini laiml balansuodamas tarp Maskvos ir Pekino, be to, peln (nepagrstai) Vakar siavjim, kad pripaino Izrael, ir aktyviai nesireik ESPT bei Varuvos tarties organizacijos veikloje. Jis apsilank Bakingemo rmuose (ia valgius rmiausia ragaudavo jo degustuotojas) ir, Usienio reikal ministerijai patarus, iglijos karaliens buvo ventintas bajorus. Rumunija taikliai vadinta Ryt ropos iaurs Korja, nes buvo udara alis, puikiai suvokianti savo nevisaverkum, nepaprastai besididiuojanti abejotinais laimjimais ir instinktyviai linL s i tarpininkauti kitoms mafijos gaujoms. Bulgarija varsi su Ryt Vokietija dl niraus sstingio laur. Industrializaa alyje prasidjo vlai, kaip ir valstybin turizmo pltot bei prekyba vynu. rtijos vadovas Todoras ivkovas ved al vergiku prosovietiku kursu nuo 54 iki 1990 met. ekoslovakija prieinosi destalinizacijai iki 1968 met sausio. Antonino Dvotny, pirmojo sekretoriaus po Gottwaldo mirties 1953 metais, klika nekreip mesio nei didesn politin laisv Lenkijoje, nei ekonomines reformas Venijoje. Galop j nuvert politbiuro koalicija, sudaryta i slovak, nepatenkint k dominavimu, ir sistemos reformos troktani ek. Naujasis lyderis Alekndras Dubekas (1927 1993) buvo malonaus bdo slovak komunistas, vieninis pirmasis sekretorius bloko istorijoje, gamtos apdovanotas ypsaniomis akis. Nenuostabu, kad jis pasisak u socializm mogiku veidu'1 . Prahos pavasaris praydo svaiginaniu greiiu. Dubekas ir jo komanda plavo vykdyti reformas i viraus. Jie anksti sustabd cenzr, ir mons lte lo iaugsmingai diskutuodami ingsn. Jie buvo pirmieji komunist planuotojai, prat, kad be psichologini paskat reformos sklandiai nevyks. Balandio proamoje reformatoriai numat didesn Valstybinio liaudies susirinkimo vaidmen. devyniolikos met, kai Michailo Gorbaiovo spaudos atstovo paklaus, kuo ahos pavasaris skyrsi nuo Gorbaiovo perestroikos programos, tas atsak: devyniolika met". I anksto pasmerktas lugti ekoslovakijos eksperimentas iko vos septynis mnesius. I pradi atrod, kad bus galima pasiekti kompros. Soviet biiuliai ireik susirpinim dl tariam perlenkim, toki kaip iasklaidos laisv. ekoslovakijos vyriausyb patvirtino esanti atsidavusi sociamui ir draugikai nusiteikusi SSRS atvilgiu bei pasiryusi ilikti Varuvos tarties organizacijoje. Taiau liep visoje alyje vyko grsmingi VSO manevrai, pasienio erna prie Tisos kaimelyje susitiko Brenevas su Dubeku bei j polit r nariai. Po susitikimo manevrai buvo nutraukti, o kariniai daliniai ivesti. 1968 met rugpjio 21-j, autant, pus milijono kari i vis Varuvos tarties ali, iskyrus Rumunij, be spjimo vl plsteljo ekoslovakij: leni greta pilkomis uniformomis vilkini Ryt vokiei i iaurs, vengrai ir lgarai i piet, soviet divizijos per Lenkij ir Ukrain i ryt. is ings; buvo toks netiktas ir kari koncentracija tokia didiul, kad pasiprieinimo veik nebuvo. Dubek surakint grandinmis nuskraidino Maskv; reformos vo sustabdytos. Nuo iol ekoslovakijos sienas turjo nuolatos saugoti VSO
)8

DIVISA

ET I N D I V I S A

pajgos. Po kurio laiko Dubekas buvo pakeistas Gustavu Husku, veteranu, kuris kaip ir Gomutka bei Kadaras tebetikjo komunizmu, nors patys buvo nukentj nuo stalinizmo. Kai viskas baigsi, Brenevas idst soviet pozicij bloko vadov susitikime Varuvoje 1968 met lapkrit. Brenevo doktrinoje kuo aikiausiai buvo pasakyta, kad socialistin Maskvos pareiga jga sikiti ginant jos sjungininki socializmo laimjimus". Ryt Berlynas (1953), Budapetas (1956) ir Praha (1968) niekas nesikeit. Jokios esmins paangos. Soviet blo ko alys nebuvo suverenios valstybs. siverimas ekoslovakij buvo kur kas maiau brutalus negu Vengrijos sukilimo malinimas. Bet visoje planetoje mons mat vykius televizori ekra nuose, tad jie padar milinik poveik pasaulio nuomonei. siverim pasmerk kelios komunist partijos. Kinija pavadino j gdinga faistine jgos politika", Jugoslavija neteista okupacija", Rumunija siaubingu nacionalinio suve reniteto paeidimu". Tai pranaavo Europai nesibaigiant ledynmet. Ne daug kas i girdjusi trakesi stelbiam paskutin laisv Prahos radijo praneim j pamir: Praom prisiminti ekoslovakij, kai ms nebemins naujienose"2 6 . Per treij Brenevo etap (1968 1985) soviet bloke Brenevo dok trinos nustatytos normos vis labiau buvo klibinamos auganios intelektualini, socialini ir gal gale politini protest bangos. Visi valdios svertai buvo komu nist vadovybs rankose, taigi opozicijai reikjo rasti nauj, nesmurtini poveikio metod. Sektiniausias normalizacijos" pavyzdys buvo ekoslovakija. Labiausiai jai prieinosi Lenkija. ekoslovakijos normalizacija ities graudus reginys. Husakas inaudojo vis nieking partijos kontrols aparato tironij, kad sunaikint Prahos pavasario dva si. Niekas nebuvo suaudytas, nevyko parodomieji teismai, bet vieai susidegi nusio jauno studento Jano Palcho neviltis atspindjo liaudies nuotaikas. Buv ministrai ir akademikai buvo nusisti prasiausius darbus. Dubekas dirbo mik inspektoriumi. Policija persekiojo visus. Praha, graiausias Europos miestas, buvo ir niriausias. Praeis deimtmetis, kol brelis niekieno neremiam disident, susibrusi aplink dramaturg Vaclav Havel, pasirays 77-j char tij" mogaus teisi deklaracij. Susiskaldymas buvo pagrindinis soviet bloko vlyvosios stadijos bruoas. Nors ir toliau garbstytas socialistinis internacionalizmas", blokas buvo susi skirsts daugyb izoliuot dali. Dl nacionalinio komunizmo susidar tokios slygos, kad kiekviena alis buvo glaudiai susijusi su Maskva, bet i esms izo liuota nuo kit. Kordonas, skyrs Lenkij nuo Lietuvos, Ukrainos, o po 1968 met ir nuo ekoslovakijos, buvo taip pat sunkiai veikiamas kaip ir gelein udanga. To meto padt puikiai iliustruoja pavyzdys suimt Taternicy sporti k disident, kurie su draudiamos literatros pilnomis kuprinmis davsi po sniego nuklotus Tatr kalnus. Ryt europieiai danai geriau painojo Vakar Europos ar Jungtini Amerikos Valstij negu artimiausi kaimyn gyvenim. Lenkijos Liaudies Respublika (LLR) pasiymjo neprasta savitum gausa. Tai buvo didiausias soviet satelitas, turjs armij, gausesn nei Didiosios Brita nijos. Ir struktriniu, ir psichologiniu poiriu alis buvo maiausiai susovietinta.
1099

EUROPOS

ISTORIJA

Lenkijos valstietija skmingai atsilaik prie kolektyvizacij, teistvarka prie komunist monopol, o lenk inteligentija beveik sugebjo verstis be marksizmo. Liaudies vienybs fronto pseudopliuralizmas sudar slygas iokiai tokiai nepar tinei politikai. O svarbiausia, Romos katalik Banyia, vadovaujama stabiojo primo Stefano kardinolo Wyszynskio (1901 1981), prieingai negu kitose alyse, taip ir nepasidav politinei kontrolei. Pagal 1956 met gruodio susitarim Banyios hierarchams buvo suteikta visika autonomija su slyga, kad jie atvirai neis prie partijos valdi. Matyt, partijos sociologai tikjosi, jog sparti moderni zacija, dl kurios Lenkija buvo bevirstanti stipria pramonine valstybe, greitai sugriaus religijos pamatus. O i tikrj naujasis proletariatas liko itikimas Ba nyiai ir pats sugriov partijos pamatus. Lenkijos opozicijos ir normalizacijos ciklas truko ketvirt amiaus. Gomulka i liaudies didvyrio greitai virto nesukalbamu senu virininku. Septintojo deimtme io viduryje jis slopino intelektualus marksistus, 1968 met kov studentus, o 1970-aisiais krauju numalino darbinink protestus Baltijos uostuose. 1968 met ultranacionalist frakcijos bandymas paimti partijoje valdi, nukreiptas prie ydus partijos aparate, peraugo gding visuotin antisionistin kampanij", dl kurios i Lenkijos pasitrauk beveik visi lik ydai. Vis atuntj deimtmet valds Edwardas Gierekas laiksi iupinio komunizmo" strategijos, gausiai finansuotos Vakar paskolomis. Po trumpo klestjimo laikotarpio vl atjo nepri tekli metas, prasidjo masiniai protestai, ir susikr tvirta intelektual ir darbi nink opozicija Darbinink gynybos komitetas, Solidarumo" pirmtakas. Per lenk kilms popieiaus apsilankym 1979 met birel susidar permainas adanti moralin atmosfera. Solidarumo" profesin sjunga iaugo i saujels ryting Gdansko laiv sta tykl streikinink 1980 met rugpjt. Jai vadovavo vilko biliet" turintis nie kam neinomas bedarbis elektrikas Lechas Walsa. Sjunga peraugo milijonus vienijant liaudies protesto sjd. Pasiry vengti smurto, jos nariai nesigrm su komunistais, o tiesiog apsijo be j. i vienintel nepriklausoma soviet bloko organizacija oficialiai isikovojo teis streikuoti ir traukti naujus narius. Kompar tijos nariai bgo i jos briais. N metams neprajus ikilo pavojus, kad Solida rumas" nuvers valdi n pirto nepajudins. Maskvos akimis irint, j reikjo nuslopinti. Koks siaubas nekomunistinis darbinink judjimas! Ligotas Bre nevas sak soviet armijai bti pasirengusiai veikti, bet paskui uduot patikjo Lenkijos armijai. 1981 met gruodio 13 vakar, gilaus sniego padedamas, gene rolas Wojciechas Jaruzelskis vykd tobuliausi karin perversm iuolaikinje Europos istorijoje. Per kelias valandas buvo suimta 40 000 50 000 Solidarumo" aktyvist; visos ryio linijos buvo nutrauktos, o visoms svarbiausioms staigoms m vadovauti kariniai komisarai. al paralyiavo karo padtis. 1982 metais, padiai stabilizavusis, W. Jaruzelskis pradjo pirm ekonomins reformos etap. Atrod, kad komunistin normalizacija" pasiek visik pergal. I tikrj ji buvo nieko neverta. Po septyneri met W. Jaruzelskis prieis liepto gal. Istorija turi pripainti, kad lenkai labiausiai prisidjo prie to, kad sovietinis blokas buvo parklupdytas.
1100

DIVISA

ET I N D I V I S A

Nors sprendiant i paskesni vyki gal taip ir neatrodo, Jaruzelskio pasi rodym Lenkijoje galima laikyti reform tendencijos enklu, kuri netrukus iry ks ir paioje Maskvoje. Toji tendencija, kuri ilgainiui rusikai bus pavadinta perestroika" arba pertvarka, prasidjo suvokus, kad sistema ne juokais serga. Reikminga, kad akstin jai dav KGB, vienintel organizacija, galjusi inoti, kas i tikrj darosi. Jaruzelskis 25 metus vadovavo Lenkijos armijos kariniampolitiniam skyriui. Taigi suprantama, kodl mogus, vis atuntj deimtmet vadovavs KGB, savo globotiniu pasirinko btent j. Jaruzelskis buvo nelyginant Jonas Kriktytojas kitam Andropovo globotiniui Michailui Gorbaiovui. Susi tars su pastaruoju, Jaruzelskis pavert Lenkij perestroikos laboratorija". Prasidjus devintajam deimtmeiui vidin soviet bloko veikla nebepasiek savo tiksl. Keturiasdeimt puvimo met pakirto bloko jgas. irint paviri, viskas atrod gerai, bet giliau pavelgus maai kas veik tinkamai. Tarpemyni ni balistini raket amiuje Varuvos sutarties ali teritorija nebegaljo bti patikimas saugumo buferis. Aukt naftos kain amiuje ESPT dav Soviet Sjungai daugiau alos negu naudos. Televizijos amiuje praraja tarp gyvenimo slyg Rytuose ir Vakaruose buvo matoma kiekvienuose namuose. Kaip parod Solidarumas", darbininkai negerb darbinink valstybs". Svarbs komunist elito sluoksniai buvo beprarand nor valdyti. Vienas artimiausi Jaruzelskio pagalbinink pasirinko patriotik ieit: per daugiau negu deimtmet pateik C V rekordin nipinjimo istorijoje kiek operatyvini VSO dokument2 7 . Taiau netiktin krypties permain, prasidjusi prie soviet sistemos lugi m ir j paspartinusi, paaikina Jurijaus Andropovo karjera. Kaip ambasadorius Budapete, Andropovas buvo strategijos politines reformas keisti ekonominmis bendraautoris. Kaip SSKP Tarp tautinio skyriaus vedjas, jis tikriausiai suprato, kad brangiai kainav bruzdjimai Vengrijoje, ekoslovakijoje, o dabar ir Lenkijo je gali persimesti Soviet Sjung. Bdamas KGB pirmininkas detanto laikais, jis kaip niekas kitas mat ryk skirtum tarp iorins stiprybs ir vidinio supuvi mo. Atuntajame deimtmetyje Andropovas pradjo gudri ir lanksi soviet disident persekiojimo kampanij. Jam nereikjo griebtis masinio teroro; jis tie siog neleido jiems bendrauti su visuomene, o usispyrlius udarydavo psichiat rines ligonines arba itremdavo usien. Atsiliepdamas augant soviet ydijos nepasitenkinim, Andropovas sudar jiems palankesnes negu kitiems slygas emigruoti. Kai per jo stal jo bylos, jis tikriausiai stebjosi, kodl talentingiausi alies mons nemyli komunizmo. O srao bta ilgo: politini roman raytojas Solenicynas, baleto okjas Nurejevas, violonelistas Rostropoviius, fizikas Sacharovas, nesutramdomasis biologas Bukovskis, matematikas Andrejus Amalrikas, pratss Orwello mintis knyga Ar Soviet Sjunga igyvens iki 1984-j?" Be abejons, tiems monms buvo skiriamas didelis dmesys per ilgus Andropovo panekesius su gabiu jaunu partijos sekretoriumi i Stavropolio, kuris juo rpin davosi netoliese esaniame kurorte ia Andropovas gydsi inkstus. Taiau Andropovo reform mginimams nuolatos trukdyta. Soviet politbiure buvo apstu status quo sergtoj. I Stavropolio atveamas Gorbaiovas, bet tik
1101

EUROPOS

ISTORIJA

tam, kad gaut nedking uduot vadovauti SSRS ems kiui. virn Andro povas prasimu tik nepagydomai sirgdamas. Jo mirtis brenevistams tapo geriausiu leidimu ir toliau nieko neveikti. Amalriko pranayst neisipild: 1984-ieji atjo ir prajo, o nereformuota Soviet imperija liko gyva.

R yt -V akar santykiai: altasis karas Europoje, 19481989

Nuo pradios iki pabaigos altojo karo idinys buvo Europoje. Jo akstinu tapo didiojo Europos valstybi trikampio subyrjimas, po kurio pergal veniantys Vakar sjungininkai liko akis ak su pergale veniania Soviet Sjunga. Jis prasidjo todl, kad karo meto sjungininkai nesugebjo susitarti dl Lenkijos nepriklausomybs, Vokietijos ateities ir visos Europos padalijimo. Galima disku tuoti, kada konkreiai prasidjo altasis karas, bet santykiai komplikavosi dl Amerikos pagalbos Europai, pasireikusiai Trumano doktrina ir 1947 met Mar shallo planu, bei dl j kilusio soviet nepasitenkinimo. altasis karas tssi ir 1948 1949 metais sovietams vykdant Berlyno blokad, dl kurios susikr NATO, o baigsi tik sugriovus gelein udang Europoje po 40 met. Vis dlto btina paymti, kad altasis karas netrukus pereng Europos ribas. Azija i pat pradi buvo j velta, o soviet konkuravimas su amerikieiais pavert j ities globaliniu konfliktu. altasis karas Azijoje kilo dl nesutarim, panai kaip Europoje. iuo atve ju Soviet Sjunga pasirod scenoje 1945 met rugpjt, kai soviet armija buvo mesta galutin karo su japonais Ramiajame vandenyne kampanij. Pagal Jaltos susitarim Stalinui u dalyvavim joje buvo paadta leisti uimti Kuril salas. Bet Jaltoje niekas nenuman, kad Japonija taip staiga ir visikai lugs amerikie iams numetus atomines bombas ant Hirosimos ir Nagasakio. O dabar sovietai gavo visikai netikt premij. Jie greitai okupavo Mandirij ir i jos igabeno 600 000 Kvantno armijos kari Sibiro stovyklas. Be pagrindins Kuril sal grandins, sovietai ugrob keturias iaurines Japonijos salas, iki tol laikytas Hokaido salyno dalimi, pavadino jas Maaisiais Kurilais" ir pavert Ochotsko jr strateginiu soviet eeru. Negana to, jie atvirai rm komunist revoliucio nierius Kinijoje ir Korjoje, kurias dabar galjo netrukdomi pasiekti. Kinijoje sovietai stojo prie sen Amerikos globotin an Kai-i, kuris kovsi sjunginin k pusje per vis kar su Japonija. Kai Dzedungas 1949 metais eng Pekin, Tolimuosiuose Rytuose augo bambukin udanga", prilygstanti gelei nei Europoje. altasis karas gavo globalin mast etajame deimtmetyje. Geopolitikai tai buvo natralus konfrontacijos tarp vienos jgos, dominavusios Eurazijoje, ir kitos, galjusios permesti sausumos, jr ir oro karines pajgas visas pasaulio dalis padarinys. Politikai, ekonomikai ir ideologikai jis atspindjo konkurencij tarp vieno bloko, pretenduojanio visame pasaulyje remti komunist vadovaujam
1102

DIVISA

ET I N D I V I S A

revoliucij, ir kito, atsidavusio demokratijai, kapitalizmui ir laisvai prekybai. al tj kar kurst iuolaikinis dekolonizavimo procesas, dl kurio atsirado gausyb nestabili buvusi kolonij. Jose lengvai galjai sukelti karus, kuriuose kiti kovo t dl tavo interes, o vertingi j itekliai, tarkim, nafta Artimuosiuose Rytuose, viliote viliojo. altasis karas pasiek apogj etojo deimtmeio pabaigoje, ira dus tarpkontinentines raketas dabar ne tik galjai nuolatos stebti kiekvien ems kampel, bet ir akimirksniu smogti branduolin smg. Svarbiausieji Rusi jos ir Amerikos didmiesiai atsidr fronto linijose visai kaip Taivanas ir Ber lynas. Kariniu atvilgiu altasis karas vyko keliais aikiai apibrtais etapais. eta jame deimtmetyje, kai JAV akivaizdiai pirmavo ir branduolini ginkl, ir j nej srityse, sovietai negaljo rizikuoti ir veltis didelio masto konflikt. Per pasitarim Maskvoje, vykus 1951 met saus, kai amerikieiai vis dar buvo klim p Korjoje, sovietinio bloko lyderiai tikriausiai gavo Stalino sakym ruotis treiajam pasauliniam karui. Taiau tie planai taip ir nebuvo gyvendinti2 8 . Pirma Didioji Britanija (1952), o paskui ir Pranczija (1960) tapo savarankikomis bran duolinmis valstybmis, o NATO paskelb negailestingo atsakomojo smgio" doktrin. Komunistai svetimomis rankomis kariavo du karus: prie amerikiei vadovaujamas JT pajgas Korjoje 1950 1951 metais ir Indokinijoje ia nuga ltus prancz karius 1954 metais pakeit amerikieiai. Nors dvi Europos stovyk los vos bepajg pakelti ginklavimosi nat, konfliktas ia nekilo. etojo deimtmeio pabaigoje aidimas pakrypo kit pus. Po dirbtinio ems palydovo paleidimo (1958) ir valgybinio lktuvo incidento (1960) Krem lius rod, kad soviet raketos techniniu poiriu n kiek nebeatsilieka, o gal net pranaesns. Abi galingiausios pasaulio valstybs milinikas las skyr kosmi nms lenktynms" bei dirbtini ems palydov leidimui ir tarpkontinentinms raketoms. Nors JAV aplenk sovietus pirmos nusiuntusios mog Mnul, nie kas negaljo pasakyti, katra turi karin pranaum. Atrod, kad SSRS ima stulbi namai pranokti JAV branduolinmis, prastins ginkluots ir karinmis jr paj gomis, taiau atsiradus taktiniams", o vliau ir mio lauko" branduoliniams ginklams, be to, NATO paskelbus naujj lankstaus atsako" doktrin, bet kokie ginkluots skaiiavimai neteko prasms. Europa galjo kiek lengviau atsidusti, suinojusi jeigu tarpemynins raketos kada nors bus paleistos, i abiej pusi jos skris vir iaurs aigalio. Rib pasiekusios karins ilaidos abiejose pusse nebebuvo didinamos. Puolamosios Varuvos sutarties organizacijos priimtos dok trinos nebuvo gyvendintos; be galo isiplts soviet karinis jr laivynas nebu vo imgintas; vyko masinis persiginklavimas, bet tuo pat metu kur kas men kesni mginimai nusiginkluoti. Vis dlto ir kart konfliktas Europoje neuvir. Devintajame deimtmetyje tampa dar labiau iaugo, kai buvo sukurta pragaitingesni ginkl, ypa soviet SS-20 bei amerikiei Pering 2 ir Kruiz rake tos. 1983 metais, prezidentui Reaganui paskelbus apie daug milijard doleri kainuojani Strategin gynybos iniciatyv, labiau inom vaigdi kar" pavadinimu (gynybos nuo tarpkontinentini raket sistem su baze kosmose),

1103

EUROPOS

ISTORIJA

Maskva buvo atvirai pakviesta varybas, kurios paprasiausiai negaljo vykti. Abi puss turjo daug kart daugiau ginkl, negu reikjo planetai sunaikinti, bet n viena negaljo j panaudoti. Atgrasinanio branduolinio smgio alininkai buvo sitikin, kad prieininkai dabar nekels galv. J oponentai, atvirai galj kalbti tik Vakaruose, buvo n kiek ne maiau sitikin, kad karo planuotojai, tarkim, daktaras Strangelove'as, iprotjo. iaip ar taip, Pax atomica laiksi. Kiek pavluotai karinius altojo karo vykius dubliuodavo politiniai. Didiau sia tampa buvo etojo deimtmeio pabaigoje, mat abi puss siek savo tiksl sitikinusios pergale, nes dar nebuvo patyrusios neskms. Apogj ji pasiek per Kubos raket kriz 1962 met spal. Septintajame deimtmetyje buvo ikil daug pavoj, bet abi puss liovsi tikjusios lengva pergale. Tarptautin komunizm bema paralyiavo kin ir soviet nesantaika, dl kurios 1969 metais Pekinas vos nesusilauk spjamojo branduolinio smgio; galingosios JAV buvo visai prara dusios pasitikjim savo jgomis, kadangi negaljo palauti mauts Vietnamo valstybs, o NATO padar visai neveikli de Gaulle'is. Todl atuntajame deimt metyje ir sovietai, ir amerikieiai pasidar tokie nuolanks, kad m skirti dides n dmes procesui, imintingai pavadintam detantu. Po strategini ginkl riboji mo deryb Vienoje netrukus prasidjo politins diskusijos ir buvo pasiraytas Helsinkio baigiamasis aktas (1975). Devintajame deimtmetyje tampa vl iaugo po soviet invazijos Afganistan (1979) Kremliaus Vietnam ir karins padties vedimo Lenkijoje (1981). Ties sakant, visais etapais galjai matyti sub til grsmi ir atilim miin. Ankstyv detanto element pasitaik aliausiais konfrontacijos metais, o vadinamojo detanto eroje taip pat bta varbi laiko tarpi. inoma, Europoje, kur per keturis deimtmeius nevyko n vieno atviro karo, ko gero, tikriau bt kalbti ne apie altj kar, o, vieno prancz komen tatoriaus odiais tariant, apie kartj taik". Tai buvo kartlig, kuri atjo ir prajo daugel kart. Ekonominiai santykiai taip ir nepasiek potencialaus lygio. Vakarai nenorjo parduoti paangi technologij, turini karins verts. Amerikiei Laisvosios prekybos koordinavimo komiteto (COCOM) srae buvo daug tkstani udraust eksportuoti preki. Rytai, savo ruotu, kaip manydami stengsi bti ekonomikai savarankiki, tad atsilikimas jiems atrod geriau negu kapitalistini preki importavimas. Atuntojo deimtmeio pabaigoje dl nuolatini nederli sovietai panikai pirko milinikais kiekiais grdus i JAV, o pus gaunamos soviet naftos buvo skiriama nuostolingai prekybai su ESPT alimis. Kultriniai ryiai liko vargani ir mastu, ir turiniu. Mainais Didiojo teatro baleto, Raudonosios Armijos choro ar Mazov" liaudies oki ansamblio gast roles atvykdavo vairs Vakar orkestrai ar Karalikoji ekspyro trup. Soviet bloko alys didel dmes skyr olimpinms aidynms, kuriose puikiai pasirody davo valstybs finansuojami j sportininkai. Sportas buvo naudojamas kaip poli tinis rankis. Tai akivaizdiausiai irykjo, kai JAV boikotavo 1980 met Mask vos olimpines aidynes, o sovietai atsilygino tuo paiu Los Andele 1984-aisiais. Diplomatiniams santykiams trukd visokios klitys. Jungtini Taut Saugumo taryba buvo paralyiuota 40 met, daniausiai dl soviet veto. nip karas
1104

DIVISA

ET

INDIVISA

pasiek groteskik lyg: soviet uverbuoti mons prasiskverb aukiausio lygio Vakar valgyb Didiojoje Britanijoje, o Ryt Vokietijos agentai Bonoje. etajame deimtmetyje, senatoriaus Josepho McCarthy'o eroje, logika komunist agent veiklos Jungtinse Amerikos Valstijose baim sukl visikai nelogik ragan mediokl. Vienoje po kitos Amerikos ambasadose Maskvoje buvo prigrs ta tiek nipinjimo blaki1 1 , kad i j teko kraustytis. Nebuvo jokio pasitikjimo. Detanto itakos siekia altojo karo pradi. Kadaise Stalinas adjo leisti Vokietijai vl susivienyti mainais u Amerikos nesikiim. Per 1955 met enevos susitikim, kai prezidentas Eisenhoweris susitiko su Stalino pdiniais, Vakarus vl nustebino radikals soviet nusiginklavimo pasilymai. 1959 metais Chru iovas pasirod Kemp Deivide, o Macmillanas su kazokika kepure Maskvoje. Taiau besirutuliojant dialog apsunkino lktuvo U-2 incidentas, antroji Berlyno kriz, o labiausiai inia apie Soviet raketas Kuboje. U-2 buvo auktai skraidantis, tariamai nepaeidiamas valgybinis amerikiei lktuvas. 1960 metais atskrids i Turkijos toks lktuvas buvo numutas vir Vol gos. Eisenhoweris buvo toks kvailas, kad neig, jog tokios operacijos vykdomos, kol Chruiovas neparod piloto ir nenuginijam jo uduoties rodym. 1961 met Berlyno kriz brendo daug met. Pabgli i Ryt Vakarus srau tas vis didjo. Vien paskutin 1961 met liepos savait Vakarus pasitrauk deimt tkstani moni. Kremlius nuolat grasino pasiraysis vienaalik sutart su VDR ir nutrauksis keturi okupacini valstybi viepatavim, mat sovietai Vokietijoje turjo milinik karin pranaum. Taiau Vakarai sdjo sudj rankas. Tada, 1961 met rugpjio 13-j, buvo pastatyta Berlyno siena. Jaunajam prezidentui Kennedy teko lig tol neregtas ibandymas. Slapia nudiugs, kad siena sumaino antrosios Berlyno blokados tikimyb, jis nesigrieb joki karini veiksm ir pasitenkino propagandiniu spektakliu. Atsistojs prie Berlyno sienos, Kennedy grsmingai suuko savo nepakartojamu Bostono akcen tu: Ich bin ein Berliner!1 1 * Kit met spalio Kubos kriz ko nepavert altojo karo tikru. Kennedy isi suko i Berlyno krizs, bet ankstesnis susitikimas su Chruiovu Vienoje j tiki no, kad Amerikos rytas nepadar Maskvai spdio. Taigi Kennedy nusprend kit kart tursis pateikti savo tvirtumo rodym. Jis padidino pagalb Piet Vietnamui. Kai valgybini lktuv nuotraukos parod, kad Kubos raket ach tose vos u 140 kilometr nuo Floridos krant umaskuotos soviet raketos, jis nusprend privals priversti Kremli trauktis. Vienintelis klausimas kaip? Vaingtonas nutar nesmogti oro smgio, bet izoliuoti Kub. Vis savait pasau lis lauk sulaiks kvap, taiau paskui sovietai raketas igabeno. JAV sipareigo jo iveti savo raketas i Turkijos ir nepulti Kubos2 9 . Nusiginklavimo derybos usits itisus deimtmeius. gyvendinti enevos pasilymus trukd neleidiantys tikrinti sovietai. 1963 met Maskvos sutartis udraud branduolinius bandymus atmosferoje, bet pasaulio gamtai jau buvo
* Ivertus A esu riestainis!" Jam reikjo sakyti Ich bin Berliner!"

1105

EUROPOS

ISTORIJA

padaryta milinika ala. Tais paiais metais brit pasilyta branduolinio ginklo neplatinimo sutartis turjo isaugoti keturi esam branduolini valstybi mono pol, bet svarbiausia neleisti Kinijai sigyti branduolinio ginklo. N vieno tiks lo ji nepasiek, tik laikinai pristabd atominio ginklo plitim. Pirmasis strategins ginkluots apribojimo deryb raundas baigsi po ketveri met 1972-aisiais. Antrasis tssi iki 1980 met, kai derybas blokavo JAV kongresas. Kitas deryb etapas, kuri tikslas buvo jau ne riboti karini arsenal augimo tempus, o suma inti j dyd, vyko nuo atuntojo deimtmeio vidurio. Derybos dl abipusio subalansuoto prastins ginkluots sumainimo Belgrade tssi penkiolika met, o dl strategins ginkluots sumainimo prasidjo Madride 1982 metais. Trisde imt met taukusios vyriausybs nepasiek nieko, kaip ir visa virtin vaj prie branduolinius ginklus, kuriuos septintojo, o paskui ir devintojo deimtmeio pradioje sitrauk nemaai vakariei. altojo karo diplomatija, kurioje tiesiogiai dalyvavo Europa, inoma, buvo antraeilis dalykas palyginti su pagrindine JAV SSRS priepriea. Vis dlto nuo etojo deimtmeio vidurio jos svarba pamau m augti. 1957 metais sovietams pritarus Lenkija pateik Jungtinms Tautoms Rapackio plan dl beatoms zonos Vidurio Europoje sukrimo, o 1960-aisiais Gomuikos plan dl atomins gin kluots aldymo toje zonoje. Joki rimtesni padarini nebuvo. 1965 metais lenk katalik vyskupai paskelb atvir laik Vokietijos kolegoms, kuriame pareik es pasireng atleisti ir prayti atleidimo". i drsi iniciatyva, komunis tini vyriausybi pasmerkta kaip idavikika, rod aik keli pro moralin bai ms ir neapykantos rk. Soviet politika Ryt Europoje buvo grindiama Vokietijos mkla, tad j pro paganda kaip manydama stengsi kurstyti karo metais atsiradusi germanofobij. Vakar Vokietijoje ais pabgli balsai gerokai veik krikioni demo krat vyriausybes ir liepsnojo aistros dl nesutvarkyto j Ryt tvyni likimo. Vyraujantis politinis klimatas m velnti septintojo deimtmeio pabaigoje, daugiausia dka Vokietijos dvasinink, kurie itaip pareng dirv kanclerio Willio Brandto Ostpolitik. 1969 metais pradta Ostpolitik, arba Ryt politika, turjo nuoseklius trumpa laikius, tarpinius ir ilgalaikius planus. Pirmiausia Brandtas stengsi ivesti i akla viets Ryt ir Vakar santykius, kurioje jie atsidr po invazijos ekoslovakij. Po visiko Federacins Respublikos pripainimo Vakar Vokietija vykd vadina mj Hallsteino doktrin ir nutrauk ryius su bet kuria vyriausybe, palaikania santykius su VDR (iskyrus Soviet Sjungos). Dl to VFR buvo beveik visikai izoliuota nuo vis Ryt kaimyni. Pralaus ledus Brandtas stengsi sugyventi su VDR ir kitomis soviet bloko narmis. Jis tikjosi, kad per 10, 20, o gal 30 met, stiprjant santykiams tarp Vakar ir Ryt Vokietij, Ryt Berlyno reimas suvel ns ir gal gale alys susitaikys. Pirmuosius du tikslus Ryt politika neabejotinai pasiek. O tai siekiant treiojo rezultatai buvo prieingi, negu tiktasi. Ties sakant, vargu ar Brandtas tikjosi, kad Vokietija vl susivienys. Jau pasitrauks i politins veiklos, jis sak: Vokietijos susivienijimas melas, kuriuo pagrstas jos politinis gyvenimas".
1106

DIVISA

ET

INDIVISA

Vis dlto Willio Brandto pasirodymas tarptautinje arenoje turjo labai dide ls reikms. Ryt Europai buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad Vokietijos kanclerissocialistas, turintis akivaizdiai taiking ketinim. Nesantuokinis Liu beko pardavjos snus Brandtas (tikroji pavard Herbertas Frahmas, 1913 1992) veik visas manomas socialines klitis. Karo metais jis gyveno Norvegijoje ir kovsi su nacistais, tad turjo nepriekaiting demokrato reputacij. Dar svar biau, kad 1957 1963 bdamas Vakar Berlyno meru Brandtas igarsjo kaip rytingas komunizmo prieininkas. Taigi pasirods Maskvoje 1970 met rugpj t, prajus 25 metams po Vermachto pralaimjimo, jis padar didel spd. T met gruod Lenkijoje Brandtas padar emocing gest, kurio niekas ilgai nepa miro: atsiklaup prieais Varuvos geto kovotoj paminkl. Ryt Berlynas negaljo atsispirti jo iniciatyvoms. Per trejus metus Brandto dka buvo pasirayta Vokietijos-SSRS bendradarbiavimo sutartis (1970), Vokietijos Lenkijos sutartis (1970), ugydiusi Vokietijos prarast emi aizd, o 1973-aisiais abipusio pripainimo sutart su VDR. Gelein udanga ir Berlyno siena nebuvo nugriau tos ties sakant, jos tik sustiprjo. Vokietijos problema nebuvo isprsta, taiau bent jau buvo utikrintas nenutrkstamas minimalus bendravimas. Kon servatyvieji Brandto oponentai apkaltino j atidavus Vokietijos prigimtin teis. Negalima atiduoti to, kas jau pralota", atov jis. Istorikai nesiliaus ginijsi, ar Vakar Vokietijos Ryt politika prats Euro pos pasidalijim, ar per eminant kompromis nustat kurs, kuris ilgainiui atve d susivienijim. Ties sakant, ios interpretacijos viena kitai neprietarauja. i politika neabejotinai padiktavo ateinanio deimtmeio ton. Nutraukusi VDR boikot, federacin vyriausyb turjo dideli ilaid, i pairos negaudama jokios naudos, be to, vykd daugyb tartin operacij, tarkim, skandaling pre kyb politiniais kaliniais, kuriuos Ryt Berlynas parduodavo u fantastik ipir k. Ryt politika iblak grsming septintojo deimtmeio pabaigos atmosfer ir atvr keli detanto erai". Detantas" netiktinai dviprasmikas diplomatinis terminas. Norintiems jis gali reikti atokvp" ar malonaus oro laikotarp". Be to, prancz kalboje is odis reikia autuvo gaiduk. Atuntojo deimtmeio slygomis jis akivaizdiai rod spaudimo majim, bet niekas negaljo pasakyti, koki padarini tas majimas turs teigiam ar mirtin. Be Bonos Ostpolitik ir paangos strategins ginkluots ribojimo derybose, svar b akstin detantui dav ir tolimoji Kinija. 1972 metais Amerikos prezidentas Richardas Nixonas aplank senstant pirminink ir itaip met kin kort". Dvia altojo karo struktra gavo nauj pavidal trikampio, sudaryto i sovie t bloko, Kinijos ir Vakar. Soviet lyderiai, susitaik su tuo, kad santykiai su kinais nejuda i mirties tako, buvo priversti tvirtinti savo pozicijas Europoje. Mat prajus 30 met po Stalingrado triumfo Soviet Sjunga vis dar turjo gyventi be oficialaus susitarimo su Vakar Europa. Diskusijos prasidjo 1970 metais, o j kulminacija tapo Helsinkio Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimas, vyks nuo 1973 iki 1975 met.

1107

EUROPOS

ISTORIJA

Soviet poiriu, Baigiamasis Helsinkio aktas atsvr taikos sutart su Vokie tija, kuri niekad nebuvo sudaryta. Vakarieiams jis reik pripainim, kad sovie t dominavimas Ryt Europoje negali bti nutrauktas jga, ir sprendim pri versti sovietus sumokti u stabilum didel politin kain. Pirmoji deryb dalis, apimanti saugumo klausimus, baigsi susitarimu utikrinti esamas Europos sie nas, nebent jos taikiai bt pakeistos abipusiu susitarimu. Antroji dalis numat priemones ekonominiam bendradarbiavimui pltoti. Treiojoje dalyje buvo sutar ta gyvendinti didelio masto kultrinius ir bendravimo projektus, be to, garantuo ti monms galimyb palaikyti ryius. Tai ir buvo politin kaina. Nuo Baigiamo jo akto pasiraymo 1975 metais dienos Ryt reimai turjo pasirinkti: arba jie gerbs savo piliei teises, arba bus demaskuoti sulau ikilmingai duotus pasi adjimus. Daug kas kritikavo Helsinkio baigiamj akt girdi, tai susitaikymas su tuo, kad sovietai ukariavo Ryt Europ. Tuo pat metu jis dav oficial postm disi dent sjdiui visame soviet bloke. Lenkijoje Baigiamasis aktas kvp KOR, Solidarumo" pirmtak, ekoslovakijoje Vadavo Havelo vadovaujam grup Chartija 77", o Soviet Sjungoje gausius Helsinkio akto stebjimo komite tus. Andropovo KGB akto visai nepais, taiau j labai rimtai irjo Amerikos administracija, vadovaujama prezidento Carterio, kuris, matydamas, kaip sovietai nuolat j paeidinja, n neman trauktis i Europos. Atuntojo deimtmeio pabaigoje Vakaruose pasirod trys nauji veidai. 1978 metais v. Petro sost atsisdo slav kilms popieius, turintis vizij dar kart suvienyti krikionikj Europ. 1979 metais 10 numeriu paymt nam Dauning stryte Londone eng nepaprastai tvirta moteris. Netrukus Kremlius pra mins j Geleine ledi". 1980 metais Ovaliniame Baltj rm kabinete sitais pensij ijs kino aktorius. Didysis bendrautojas" netrukus pramins Soviet Sjung blogio imperija". ios trys asmenybs kvp naujos dvasios R yt Vakar santykiams. Visi trys pasisak prie komunizm laikydamiesi savo doro vini nuostat; visi trys buvo neregtai populiars Rytuose labiau negu Vaka ruose; visiems trims nepatiko ankstesni deimtmei kompromisai. Reaganas ir Thatcher lifavo dvipus NATO politik, kuri ties palms akel ir kartu stip rino savj karin skyd. Atjus devintajam deimtmeiui Vakarai sitikino nuolat pasiduodav trims iliuzijoms. Politologai mgo kalbti apie suartjim" jie kl mint, es laikui einant politins bei ekonomins Ryt ir Vakar sistemos suartsianios. Bet tai buvo gryna fantazija i tikrj praraja kasdien giljo. Be to, buvo madinga skirstyti komunistinius reimus pagal j nuolankum Maskvai. Dl to palankiau siai buvo irima reimus, vykdanius iauriausias represijas, tarkim, Ceausescu. Detanto laikais buvo ikelta hipotez, pavadinta ornitologine. Buvo teigiama, es komunist elgesys priklauss nuo gero Vakar elgesio. Girdi, iurkts Vaka r sostini komentarai tik duod daugiau jg vanagams", o gerumas balan diams". I tikrj nieko panaaus nebuvo. Niekas nesusilauk toki pikt odi kaip Jaruzelskis, taiau jis msi reform. Niekas neigirdo tiek liaupsi
1108

DIVISA

ET I N D I V I S A

kaip Honeckeris, bet is liko toks pat vanagas, koks visada buvo. Ties sakant, komunistai buvo abejingi gerumui. Kaip Vilties ir nevilties tezse" teig vienas pirmj detanto kritik, tampos tarp Ryt ir Vakar didinimas buvo pavojingas taktinis jimas, bet jis vienintelis ilgainiui galjo utikrinti skm3 0 . Kol buvo silomi visi ie prietaringi sprendimai, Rytuose ikilo nauja vaig d. 1985 met kov ketvirtuoju SSKP generaliniu sekretoriumi per trejus metus tapo Michailas Sergejeviius Gorbaiovas (g. 1931). Jis buvo irinktas Partijos aparato ir negarsjo kaip demokratas. Taiau kaip mogus jis buvo visikai kitoks, be to, pirmas soviet lyderis, nesuteptas stalinistins praeities. Jis buvo malonus, sumanus ir kalbjo be ura. Pagaliau pasirod mogus, suskubo paskelbti ponia Thatcher, su kuriuo galime sprsti reikalus". Pirmaisiais mnesiais Gorbaiovas perskirst politbiuro nari pareigas, ritua likai pasmerk ankstesnius vadovus ir pradjo grsming kampanij prie korupcij. Vadovavimo stilius akivaizdiai pasikeit. Pasaulis lauk, ar pasikeis ir turinys. Usienio politika dav soviet vadovui daugiausia galimybi manevruoti. Galjai tiktis jeigu Gorbaiovas ruoiasi k nors keisti, tai jis pirmiausia darys Ryt-Vakar santyki srityje. Pirmieji Gorbaiovo ir Reagano susitikimai nebuvo itin vaisingi. Naujokas mgino isiaikinti, ko vertas vaigdi karys". Bet sovietus slegianti karini ilaid nata niekam nebuvo paslaptis. Prie virni susitikim, numatyt Reik javike 1987 met gruod, ilgai buvo rengiama vidutinio nuotolio branduolins ginkluots mainimo sutartis (INF). Staiga pusjus deryboms Gorbaiovas smog neperspjs. Jis pateik sensacing silym: perpus sumainti vis branduolin ginkluot. Reaganas sutriko, pasibaisjo ir pats to pasigailjo. INF buvo pasiray ta; nuo iol nebebus netiktinai atsargi ir tari susitikim. Atrod, kad is gene ralinis sekretorius pasirys tuoj pat padaryti gal altajam karui. Netrukus tampos tarp Ryt ir Vakar balion pradr neregtas incidentas. Aktualiausias deimtmeio karinis klausimas buvo prieraketin gynyba, susijs su Kruiz raketomis bei vaigdi kar" programa ir kainavs daugyb milijar d. Abi puss baisiausiai bijojo, kad raketos ir bomboneiai smogs taikinius ir jos nebesugebs suduoti atsakomojo smgio. Soviet Sjunga buvo nepaprastai smerkiama u tai, kad Krasnojarske neteistai pastat prieraketin radar stot ir numu Piet Korjos keleivin lktuv, uklydus soviet oro erdv. Taiau vieno vokiei moksleivio idaiga parod, kad pasaulio kariniai ekspertai bg tauja be reikalo. 1987 met gegus 28 dien devyniolikmetis Matthias Rustas i Hamburgo mayiu privaiu viensparniu lktuvu praskrido vir Baltijos jros, Latvijoje kirto Soviet Sjungos sien, medi virni auktyje pralk pro tan kiausi pasaulyje prielktuvins gynybos sistem tinkl ir nusileido akmenimis grstoje Maskvos Raudonojoje aiktje. Vienui vienas jis parod, koks absurdi kas visas altasis karas. Dar prie Maltos virni susitikim 1989 met gruod prezidentai Bushas ir Gorbaiovas galjo drsiai skelbti, kad altasis karas baigsi.

1109

EUROPOS

ISTORIJA

Integracija ir dezintegracija, 19851991

Dvejus ar trejus metus po Gorbaiovo pasirodymo pagrindiniai Europos poli tinio kratovaizdio kontrai liko nepasikeit. Amerikiei buvimas Vakar Euro poje vis dar buvo lemiamas veiksnys, o EEB veikla ribojosi vien ekonomikos sritimi. Ryt Europoje mones ir toliau aud u mginim pereiti gelein udang. Savo postuose iliko visi nepajudinamieji seniai: Honeckeris, Husakas, Kadaras, Ceausescu, ivkovas, Hoxha. Kita Europa" tebebuvo paskutin egzis tuojanti kolonijin imperija"3 1 . Net Gorbaiovas iorikai liko kietas kaip uola. 1987 met lapkrit jis vadovavo tradicikai surengtam 70-j bolevik revoliuci jos metini paradui. Dar 1988 met gegu jis sveikino staiatikius tikjimo tks tantmeio proga rus nacionalizmo dvasia, kuriai bt pritars pats Stalinas. Taiau ir Ryt, ir Vakar Europa spariai artjo prie neregt permain slenksio. Isisklaidius altojo karo debesims, vienur ir kitur galjai velgti nau jas perspektyvas. Prajus dvejiems metams po netiktos Gorbaiovo nusiginklavi mo iniciatyvos Reikjavike, Soviet Sjunga atgniau kumt, kuriame laik savo satelitus. Trejus metus politins sjungos klausimas darsi vis svarbesnis Vakar Europai. Neprajus n ketveriems metams pati Soviet Sjunga iiro. Tuo metu, kai Vakar Europa integravosi, Ryt Europa dezintegravosi. Joks mogus ar keli mons negali tokio masto permain laikyti savo nuopel nu. Taiau vyki verpetai ikl centrines pozicijas du vyrus. Vienas j buvo Gorbaiovas, kitas naujasis Europos komisijos prezidentas Jacques'as Delors'as. J prieai sakys, kad abiem stigo realizmo: reformatorius norjo pertvarkyti tai, ko nemanoma pertvarkyti, integratorius suvienyti tai, ko nemanoma suvienyti. Jacques'as Delors'as (g. 1925), buvs Pranczijos finans ministras, i pai ros atrod tikr tikriausias technokratas. Gims Paryiuje, praktikuojantis kata likas, o kartu socialistas, n karto nesilanks Jungtinse Amerikos Valstijose. Be to, jis dar jaut privals atlikti vien misij, mat buvo tikras mokinys Monnet ir Schumano, kuri vizija nepuoseljama tvyrojo 30 met. Jo oponentai pramin j eurofundamentalistu. Europa nebus pastatyta vienu kiriu ar pagal vieninte l plan, kadaise sak Shumanas. Ji bus pastatyta konkreiais laimjimais". ie odiai puikiai apibendrino Delorso nuostatas. Pagrindiniu savo sieki gy vendinimo rankiu Shumanas laik Vieningos Europos akt. Pakaks dviej tar nybos kadencij (1985 1989 ir 1989 1992), ir koncepcija bus ne tik sukurta, bet ir gyvendinta. Formaliai irint, Vieningos Europos akt galima laikyti vertu tik to, ko vertas pats jo teksto turinys sudtinga programa visikai panaikinti klitis prekybai ir gyventoj judjimui EEB ribose. 1985 metais pateiktoje ir kitais metais EEB nari priimtoje programoje, sudarytoje i 282 skyri, buvo idstytas ilgas sraas paprast priemoni, kurias vykdius iki 1992 met pabaigos susidarys vieninga rinka, turinti 320 milijon pirkj. Programa numat vidini sien panaikinim, laisv verslo konkurencij, vartotoj apsaugos standartizavim, galiojani stan dart suvienodinim, abipus profesins kvalifikacijos pripainim, PVM ir kit
1110

DIVISA

ET

INDIVISA

netiesiogini mokesi suderinim bei vieningas direktyvas televizijai, radijui ir teleryiui. 148-tu straipsniu buvo vestas kvailifikuotos daugumos principas balsuo jant vykdomojoje Ministr Taryboje. Nustatytas toks bals santykis: Vakar Vokie tija, Pranczija, Italija ir Didioji Britanija po 10, Ispanija 8, Belgija, Nyder landai, Graikija ir Portugalija po 5, Danija ir Airija po 3, Liuksemburgas 2. Kad sprendimas bt priimtas, reikjo 75 procent (54 i 72 bals) daugumos. Vis dlto nesunkiai galjai numatyti, jog Vieningos Europos aktas bus panau dotas kaip Trojos arklys tolesniems planams. J paskelbus galjai tvirtinti, kad vieninga rinka negali gyvuoti nepanaikinus ir kit klii. Taip ir vyko: prasi djo grandinin reakcija reikalaujant vykdyti tolesn finansin, politin, teisin ir visuomenin integracij. Po dviej deimtmei labai kuklios paangos EEB tempai m spartti; Briuselyje madingiausiu posakiu tapo a bouge" kruta". 1987 metais kaip laiko enkl Bendrija prim oficiali Europos tarybos vliav. Dvylika auksini vaigdi sodriai mlyname fone simbolizavo nebe vaigdtus Strasbro idealus, o dvylika nari, sudarani tobulos vienybs apskritim, kuris dar gali augti. Europos komisija leido direktyvas vis didjaniu srautu. Dana j atskirai paimta atrod nereikminga. Antai pajuokos objektu tapo direktyva, nustaiusi privalom europietik prezervatyv dyd (atrodo, Italijos vyriausyb stengsi j sumainti). Drauge jie tapo sniego lavina, judania numatyta kryptimi. Tarybai leidus laisv kapitalo cirkuliavim, 1988 met birel Komisija paskelb direktyv atgaivinti ekonomins ir pinigins sjungos proces. Atsiskleidus Komisijos ketinimams, jos kritikai nuspaud pavojaus mygtuk. Margaret Thatcher nenoriai sutiko su 1992 met projektu". Kalboje, 1988 met rugsjo 20 dien pasakytoje Europos kolegijoje Briugje, ji aistringai usipuol Europos supervalstybs" ir ant vieno kurpalio sitos Europos veido" perspek tyv. Kit kart rytingi jos protestuojantys Ne! Ne! Ne!" primin de Gaulle'io kalbas prie 20 met. Ji peln simpatijas tiek maj angl", tiek konservatyvi amerikiei, bijojusi, kad iaugs antiamerikietika Europos tvirtov". Taiau Thatcher apsiriko vertindama savo paios partijos nuotaikas, ir toji nualino j per 1990 met kabineto perversm". Atrod, kad tuo metu vykiai krypsta Komisijai palankia vaga. Soviet bloko irimas keit politin ir ekonomin kratovaizd. Vokietijos susivienijimas kl nera mi mini (ne maiau paioje Vokietijoje) apie neproporcingai didel alies tak. Kadangi bendros politikos nebuvo, kilo pavojus, kad visa Europa pakriks. Vyraujant tokiai atmosferai, Bendrij uliejo dar viena iniciatyv banga. 1990 met kovo mnesio Belgijos memorandume idstyti keturi tikslai: subsidiarumas, demokratija, veiksmingumas ir harmonizacija (t.y. nacionalini statym suderi nimas su Europos Bendrijos). Po mnesio prancz ir vokiei laike ikeltas bendros usienio, saugumo, policijos ir teisingumo politikos klausimas. Per tais metais vykus Madrido virni pasitarim Delors'as kalbjo apie Europos vyriausybs embrion", atsirasiant ne vliau kaip po penkeri met. Darbo tvarkje dabar buvo tokie klausimai kaip tolesn Bendrijos pltra bei Europos
1111

EUROPOS

ISTORIJA

parlamento ir Europos saugumo stiprinimas. Pltros planai skirti kelioms nauj nari kategorijoms. 1991 metais buvo siloma Bendrj rink priimti likusias Europos laisvosios prekybos asociacijos alis, nesuteikiant joms tikr nari statu so, asocijuotomis narmis priimti tris pokomunistines valstybes ir per trejus metus galutinai forminti Austrijos, vedijos, Suomijos ir Norvegijos naryst. Tikromis ar asocijuotomis narmis pageidavo tapti nemaai u Europos rib esani valstybi, tarkim, Turkija ir Izraelis. Dvylika galjo peraugti dvideimt ar net trisdeimt. Viena prieasi, kodl Bendrijos nars sveikino Komisijos iniciatyv, buvo ta, kad jos suprato subsidiarumo princip. Pagal princip, pasiskolint i katalik kanonikos teiss, centriniams Bendrijos organams turi bti paliktos tik svarbiau sios politikos sritys, o visa kita patikta pagalbinio lygio (anglikai subsidiary") vadovavimui". Nacionalins vyriausybs reikalavo, kad visa kita bt palikta joms. Taiau ipltus subsidiarumo princip, buvo galima sujungti Briusel tiesiai su regioninmis ar vietinmis valdios institucijomis, apeinant nacionalinio lygio vyriausybes. Taigi skubiai reikjo apibrim. Rytingesni politins sjungos alininkai neslp antipatijos tautinei valstybei. Be vis istorini nuodmi, ji dabar atrod per maa dideliems klausimams sprsti ir per didel maiems". Bta pagrindo bgtauti, kad Bendrija, kaip ir Jungtins Tautos, virs vyriausybi klubu. Be abejo, logika buvo teigti, kad Euro pos demokratija neengs priek, kol Bendrijos parlamentas nebus patobulintas ir nenustos buvs atskir valstybi nari susirinkimu. Tokiomis aplinkybmis pirmj plan ikilo debatai apie Europos regionus". Bet koks centrini Bendrijos organ stiprinimas automatikai skatino icentrines nari tendencijas. Ikilus Briuseliui, neivengiamai turjo ikilti Edinburgas, Mila nas, Barselona ir Antverpenas. Ir ali nari viduje, ir tarp j buvo galima nustatyti regioninius interesus. Pavyzdiui, decentralizuotoje Vokietijos Federacinje Res publikoje emi vyriausybs turjo toli siekiani autonomij. Pranczija, kadaise buvusi centralizmo bastionu, neseniai sustiprino 22 savo administracini rajon savarankikum. (O tai Britanijoje, kur region decentralizacija" sutiko pasiprie inim ir kur vietos valdia buvo apkarpyta, sivyravo prieinga tendencija.) Buvo sukurta euroregion" koncepcija, turjusi nutiesti tilt per praraj, skiriani Ben drij nuo jos ryt kaimyni. Italija ikl diskusijai Pentagonale" penki Adri jos baseino ali sjungos sukrim; Vokietija, Lenkija ir Skandinavijos alys svarst ateities bendradarbiavimo region abipus Baltijos jros galimyb. Politinis netikrumas skatino icentrines jgas Bendrijos alyse. Ispanijoje senas katalon ir bask nepasitenkinimas buvo kontroliuojamas, bet vis dar nesi liov. Italijoje atgim Lombardijos lyga, turinti tiksl ilaisvinti" iaur nuo Mezzogiorno natos. Didiojoje Britanijoje atkuto kot nacionalistai: jiems atrod, kad maiau rizikuos sukurdami nepriklausom kotij Europos Bendrijoje negu u jos rib. Taiau praktikai viskas liko neaiku. Bendrija vis dar diskutavo, ar plsti j geografikai, kol ji nesustiprinta konstitucikai. Delors'as buvo links pirma stiprinti, paskui plsti". Jo kritikai laik tai dingstimi isaugoti Bendrij ma,
1112

ietik ir kontroliuojam Komisijos. Vis dlto, kai dvylikos ali vadovai >susitikti Mastrichte 1991 met gruod, pltros nuotaikos stiprjo. Todl sija rengsi pateikti didiul Europos Bendrijos sutart, skirt pataisyti ir ti Romos sutart. 61 351 jos teksto odis turjo ymti nauj Europos inteos proceso stadij". Sutartis nubr kelius ekonomin ir valiutin g", viening ir stabili valiut", bendr pilietyb" ir bendr usienio igumo politik"3 2 . Taiau joje nieko nebuvo pasakyta apie pltr ir visos )os pertvarkym. Mastrichto pasitarimas, sumanytas Komisijos, kuriai vis edav ramybs grynai vakarietiki rpesiai, visikai nepareng Europos iai, netrukus prasidsianiai kitoje emyno pusje. lors'as pasiek lovs virn, o Gorbaiovo vaigd per t laik rykiai ido, priblso, o paskui ir visai ugeso. I paskesni jo veiksm galima sprsip jis suvok soviet kriz. Daug k Gorbaiovas aikiai idst savo kny,Pertvarka" (1989). Tai buvo graudus bd sraas. Tolesnis soviet arsenaiinimas negarantavo didesnio saugumo. Karins ilaidos pasiek tok mast, uvo nebemanoma kelti piliei gyvenimo lygio. Ties sakant, soviet ekota nebegaljo atlaikyti nusistovjusios ilaid tvarkos. Komunistiniai planametodai nepasiteisino, technologin praraja, skirianti nuo Vakar, kasdien . Partija buvo korumpuota ir vangi; jaunimas grsi nuo komunistins >gijos; pilieiams trko kantrybs klausytis tui paad. Soviet visuomenkino apatija, usienio politikoje vyravo suirut. Karas Afganistane, kaip ir kitos revoliucins kovos, semte sm id; soviet hegemonija Ryt Euronedav joki dividend. Gorbaiovas pasirinko strategij pirma isklaidyti o karo laik baims ir neapykantos atmosfer, padjusi klestti senajai iai, o tada imtis keblesni vidaus reformos problem. U alies rib jam etai seksi. Per vizitus JAV ir Vakar Vokietij Gorb" sveikino kaip didLugaltoj. Siaut Gorbimanija. Nors jis ir toliau rm ardomj komunist [ Vakar alyse, diaugsmingai pasitiko prezident Reagan Maskvoje. >rbaiovo vidaus politik nusak du madingi tuo metu odiai, apskriej l. Perestroika" pertvarka" numat rinkos princip taikym ekonomialdyme ir nepartini sluoksni atstovavim politiniame gyvenime. Glas angl kalb buvo neteisingai iverstas kaip atvirumas". I tikrj is rus s odis reik vieum" tyljimo" ir tabu" prieingyb. Pagal pradin lym jis turjo paskatinti Partijos bendraygius silyti sprendimus proble:uri egzistavimas ligi tol buvo neigiamas. Gorbaiovas pasiryo suadinti us, tad buvo labai svarbu, kad niekas nebt baudiamas u atvirai isakyiiras. Taigi prabilo partiniai, paskui iniasklaida, o galop ir visuomen. kart per savo gyvenim soviet mons pamat, kad cenzra ir milicija ; panaudotos prie juos. Taigi kiek udelss vieumas virto atvirumu. Arguli pasipyl neregta, nevaroma, nesustabdoma tkme, kurioje stipriausia bema visuotinio komunizmo smerkimo srov. igi generalinis sekretorius labai greitai atsidr nepavydtinoje padtyje. Vakaruose garsjo kaip liberalas, buvo tvirt sitikinim komunistas, norjs
1113

EUROPOS

ISTORIJA

sumoginti ir atgaivinti sistem, o ne visikai jos atsisakyti. Jis pasisak u demo kratizavim", o ne demokratij. Kaip ir jo pirmtakas Brenevas, Gorbaiovas isi rpino alies prezidento" pareigas, tarsi jos bt prilygusios Amerikos preziden to pareigoms. Taiau jis niekada nesusitikinjo su rinkjais ir nemgino atsisakyti pagrindini nerenkam Partijos vadovo pareig. Taigi visos eeri jo reformos met priemons buvo ketvirtins arba geriausiu atveju pusins. Centri nius Partijos organus jis papild nauju kruopiai atrinkt liaudies deputat suva iavimu, bet laisv rinkim taip ir nesureng. Ekonomikos srityje Gorbaiovas vis aid su rinkos sistemos elementais, bet atmesdavo visus radikalesnius planus. Jis neleido dekolektyvizuoti ems kio bei nutraukti kain subsidijavimo ir atidlio jo privaios nuosavybs teisinim. Taigi planin ekonomika m griti, o tokio mis slygomis rinkos ekonomika negaljo pradti veikti. Tautiniu klausimu jis ragino respublikas kelti savo reikalavimus, o paskui atsisakydavo juos tenkinti. Gorbaiovas buvo neregt sugebjim politikos taktikas: konservatoriams jis pataikavo, radikalus var, bet rimtesnio visuomens pasitikjimo nesulauk. Paprasto ruso akimis irint, jis buvo tipikas komunist aktyvistas. Gorbaiovas ir jo garbintojai Vakaruose, rods, nesuvokia nei esmini jo vadovaujamos sovie tins sistemos bruo, nei neivengiam soviet istorijos padarini. Jie nepagal vojo, k reikia nustoti naudojus prievart mechanizme, kuris vien jos ir buvo varomas. Matydami, kaip Partija netenka diktatoriaus gali politinio organiz mo nugarkaulio jie stebjosi, kai galns nebereaguoja smegen signalus. Jie nevertino partini doktrin deimtmei, per kuriuos dauguma administra tori prarado sugebjim savarankikai mstyti. Jie ir toliau man, kad Soviet Sjunga natralus, tautinis darinys moja strana" (mano alis"), kaip 1991 metais j tebevadino Gorbaiovas. O svarbiausia jie neapskaiiavo vieumo padarini engiamoms tautoms, kurioms odio ir spaudos laisv prilygo galimy bei reikalauti nepriklausomybs. Trypiojimas vietoje buvo blogiausia ieitis. Dar daug raalo bus ilieta raant apie komunizmo lugimo prieastis. Polito logai, be abejo, pabr sistemos politinius trkumus, ekonomistai ekonomikos klaidas. Ko gero, ne maesn dmes reikt skirti ir kasdieniam paprast moni gyvenimui. Esama puiki antropologini studij, nagrinjani, kaip Ryt Euro pos gyventojai kovoja su komunistins sistemos absurdais. Dabar atrodo, kad karta, nusikraiusi Stalino laikais visus apmusios baims, staiga nusprend, kad kentti uteks. Partijos vadai prarado nor naudoti savo gali, o milijonai moni tiesiog prarado nor paklusti. Komunist visuomens apaios buvo tokios pat supuvusios kaip ir virns.3 3 Nepriklausoma kultra ir ypa religija suvaidino didesn vaidmen, negu danai manoma. Menininkai ir tikintieji danai bdavo vieninteliai, sivaizdav pasaul be komunizmo. Visi kiti buvo panas povande nins planetos gyventojus i mokslins fantastikos apsakymo, kur praiopsojo cenzoriai. Juos vargais negalais imok gyventi po vandeniu; vandeniui pradjus slgti, jie nebemokjo kvpuoti oru3 4 . Ir vl iame paskutiniame raunde pirmiausia statinys pradjo trkinti Lenki joje. Materialins slygos blogjo, grs nauji streikai. Nevilties apimti ministrai
1114

DIVISA

ET

INDIVISA

kreipsi pagalbos udraustos Solidarumo" profsjungos vadov Wafs. itaip jie pripaino politikai bankrutav. 1989 met pradioje komunistai sureng apskritojo stalo" derybas, kad aptart valdios dalybas su nelegalia opozicija. Derybose buvo susitarta, kad Solidarumas" varysis dl riboto skaiiaus viet parlamente. Rinkimai baigsi sensacingai: Waisos mons triukinamai laimjo visose apygardose, kur buvo ikeltos j kandidatros. Daug garsi komunist neirinkti, net jeigu buvo vieninteliai kandidatai: rinkjai paprasiausiai ibrauk davo juos biuleteniuose. ioje vliausiai normalizuotoje" i komunistini ali" komunistin valdia greitai virto niekuo. 1989 met birel Kinija parod pasauliui, kokie demonai tno komunist, kuriems gresia liaudies rstyb, kailyje. Pekin oficialaus vizito atvyks Gorbaio vas mat protesto demonstracijas, bet ne skerdynes. Jis neabejotinai padar ivadas. Vliau, lankydamasis Ryt Berlyne alies 40-j metini proga, jis leido suprasti, kad VDR negali tiktis soviet kari pagalbos. Tiananmenio aikts vyki Europo je nebus. Niekas n nepastebjo, kaip Brenevo doktrina nugarmjo praeit. Rugpjt pasimet Lenkijos komunistai pakviet Solidarum" sudaryti vyriausyb, vis dar pasilik sau konstitucin valdi ir prezidento post. Premje ru ir alies atstovu Varuvos sutarties organizacijoje tapo pamaldus katalikas Tadeuszas Mazowieckis. Soviet blokas buvo nebe blokas. Vengrijoje irgi vyko apskritojo stalo" derybos. Ryt Vokietijos protestant banyios reguliariai ren g demonstracijas. Taigi sistema jau buvo gerokai pairusi, kai t annus mirabilis ruden prasid jo gritis. Budapete spalio 23-j, per 33-sias Vengrijos sukilimo metines, buvo panaikinta Vengrijos Liaudies Respublika. Vengrijos komunistai sileido parla ment opozicij, o patys virto socialdemokrat partija. Dar nuostabiau: 1989 met lapkriio 9 dien Ryt Vokietijos pasienio kariai rankas sudj irjo, kaip minios abipus Berlyno sienos smagiai j griauna. VDR vyriausyb nebeturjo noro kovoti. Lapkriio 17-j Prahoje per student demonstracij vyko inciden tas pasak praneim, policija umu vien i demonstrant. Bet po savaits Havelas ir Dubekas kartu pasirod garbinaniai miniai Vadavo aikts namo balkone, o visuotinis streikas netrukus pribaig nesiprieinani valdi. Akso min revoliucija" baigsi. Smojingiausias i usienio stebtoj pasak taiklius odius, ir jie bus danai kartojami: Lenkijai prireik deimties met, Vengrijai deimties mnesi, Ryt Vokietijai deimties savaii, o ekoslovakijai... deimties dien"3 5 . Gal gale per Kaldas Bukarete kruvinas sukilimas, per kur nekeniama Securitate gynsi iki paskutinio kraujo lao, pasiek kulminacij, kai iurpiai buvo vykdyta mirties bausm Ceausescu eimai. Nors Gorbaiovo vaidmuo garbingas, jis pervertinamas. Gorbaiovas nebuvo Ryt Europos laisvs architektas veikiau utvankos sargas, kuris pamats, kad ji tuoj neatlaikys, atidar sklendes ir ileido i jos vanden. Utvanka vis tiek sugriuvo, taiau bent jau nekilo baisi katastrofa. 1990 metais pasireik praktiniai pernykios grities padariniai. Nustojo vei kusi ESPT, o paskui ir VSO. Viena po kitos pasitrauk valdanios komunist

1115

EUROPOS

ISTORIJA

partijos. Kiekviena nauja vyriausyb pasisak u demokratin politik ir laisvos rinkos ekonomik. Vienur greiiau, kitur liau buvo sudarinjami soviet dali ni ivedimo grafikai ir sutartys. Vokietijoje paspartjo susivienijimo tendencijos. VDR valdios organai paprasiausiai inyko. Vakar Vokietijos partijos pradjo kampanij Rytuose, ir visuotinius rinkimus laimjo kancleris Kohlis. Spal Federa cin Respublika oficialiai perm Ryt Vokietijos pilieius, teritorij ir jos turtus. Vakar vjo kurstomos laisvs liepsnos iplito toli ir plaiai. Suliepsnojo Bulga rija bei Albanija, taip pat Jugoslavij ir Soviet Sjung sudaranios respublikos. Slovnija ir Kroatija, Estija, Latvija, Lietuva ir enija visos paskelb nepri klausomyb. Bosnija ir Makedonija, Armnija, Gruzija, Moldavija ir Ukraina buvo pasirengusios pasekti j pavyzdiu. Itin lykiai subyrjo Jugoslavijos Federacin Respublika. Demokratiniai rin kimai ir Serbijoje, ir Kroatijoje ikl karingus nacionalistus. Belgrade Sjungos veje vyravo serb hegemonijos alininkai, kurstantys aistras sukurti Didij Serbij". Kai 1990 met rugpjt Kroatijos miesto Knino gyventojai serbai m maitauti prie Zagreb, susidar slygos atviriems karams, kilusiems kit pava sar. Po gdingo sutriukinimo Slovnijoje, serb vadovaujama Jugoslavijos kariuomen pradjo pulti Kroatij. Smyis ir smurtas tarp atskir etnini grupi netrukus apm kai kurias yranios valstybs dalis, kur tautins maumos buvo tokios pat gausios kaip ir susitelkusios daugumos. Prie pat mirt Titas dsavo: A vienintelis jugoslavas"3 6 . Jis klydo, bet sismarkavus tautinei nesantaikai buvo bema nemanoma vykdyti virtautin jugoslavik" politik,
RIJA] [MAKEDONIJA] [SARAJEVAS] [c r a v a t e ] [ ily-

Permain tempai sultjo tik Lenkijoje. alis, pirmoji iklibinusi komunizmo pamatus, paskutinioji j nusimet. Mazowieckio vyriausyb didiausi dmes sky r ekonomikai. 1990 met gruod Watsa, i kurio ketvirt bals atm buvusi saugumo tarnyb statytinis, iaip taip tapo prezidentu. Praeis dar deimt mne si, kol bus nusikratyta parlamento, kuriame ir toliau dominavo komunistai. Ver tinant ankstesniais matais, Lenkijos revoliucija buvo gantinai nelenkika. Vokietijos suvienijimo buvo imtasi impulsyviai, o gal net neapgalvotai. Niekas neabejojo, kad is ingsnis deramas. Kas turi bti kartu, sak Willis Brand tas, jau jungiasi daikt". Bet kai buvusi VDR prisijung prie Federacins Respublikos, ji automatikai tapo Europos Bendrijos nare niekas jos net nepa klaus. Be to, nors Bundesbankas rodinjo, kad to nereikia daryti, viena Ryt Vokietijos mark buvo keiiama vien Vakar Vokietijos. Apie politin ir finan sin i priemoni kain Vokietijai ir jos kaimynms beveik nebuvo galvojama. Bonos vyriausyb laik savaime suprantamu dalyku, kad Ryt vokieiai apsi diaugs perm Federacins Respublikos institucijas jie juk vokieiai! ir kad Vakar vokieiai mielai sumoks u susivienijim jie juk vokieiai! Pasi girdo bals, kad suvienytai Vokietijai Europa rps maiau, negu rpjo pada lytai. alyje m tvyroti vis nerimastingesns ir egocentrikesns nuotaikos, tad federacin vyriausyb jaut privalanti patvirtinti savo Europos integracijos siek. Simboliniu nepaprastos svarbos aktu 23-ias Pagrindinio statymo straipsnis,
1116

DIVISA

ET I N D I V I S A

kuriuo remiantis Vokietija buvo suvienyta, pakeistas <...> vietoj odi, kad Federacin Respublika atvira kitoms Vokietijos dalims" raius, kad ji siekia paversti tikrove viening Europ"3 7 . Dekomunizacija paaikjo esanti kebli problema visose pokomunistinse alyse. Nors galiojantys statymai neteisti, j visikai nebuvo galima atsisakyti. Visos komunistins nomenklatros, kuri dabar skelbsi be galo atsidavusi demo kratijai, negaljai pavyti al. Slaptosios policijos agentus buvo sunku demas kuoti. Vokietij sudrebino tkstani demaskuot tazi informatori skandalas; Lenkija i naujo pradjo politini mogudysi tyrim; naujasis Rumunijos rei mas buvo netgi nusistats prie dekomunizacij. Vienintel ekoslovakija pri m liustracijos pareignus. Sovietinio pobdio ekonomikos palikimas buvo baisus. Nepaisant pradini laimjim, toki kaip pinigin reforma ir pagal Balcerowicziaus plan veikta hiperinfliacija Lenkijoje (1990 1991), pasidar skausmingai aiku, kad jokie vais tai per dien padties nepataisys. Vis buvusi bloko nari lauk deimtmeiai kankinam reorganizacij, kol bus sukurta veiksminga rinkos ekonomika3 8 . O kol kas dl kamuojani problem buvo galima nepriimti j Europos Bendrij. Visur tebetvyrojo komunistins sistemos paliktos nuotaikos. Vos gimstanios pilietins visuomens negaljo upildyti iojinios prarajos. Politin apatija buvo didiul; visur riejamasi dl niek; komunizmo kaip darbo ir utikrinto rytojaus garanto buvo ilgimasi labiau, negu daug kas man. Deimtmeiai po vandeniu" pratino mases netikti jokiais paadais ir laukti blogiausio. Cinika idja, girdi, jeigu vienas k nors iloia, kitas btinai turi k nors praloti, buvo bema nemari. Niekas negaljo pagalvoti, kad komunizmo padaryta ala bus tokia milinika. Dl to, kad komunizmas mir nepasiprieins, nesumajo skausmas, kur jis paliko; katarsio nebuvo. Vienas to laiko liudytojas skundsi, es taikos metu Dievas negali apsireikti". Kitas pastebjo: Diaugiuosi, kad sulaukiau ios nelaims pabaigos, bet noriu mirti, kol neprasidjo kita"3 9 . Antroji grities stadija Soviet Sjungoje prasidjo 1991 metais. Ekono min reforma nedav joki pastebim rezultat; gyvenimo slygos blogjo. Per iem Gorbaiovas suartjo su komunist partijos aparatu. Keli jo kolegos atsi statydino, protestuodami prie neivengiamai vl sivyrausiani diktatr. Blo giausias buvo enklas, kad tautins respublikos viena po kitos rengsi pasekti Baltijos ali, kuriose vienu metu vald ir tautin, ir soviet valdia, pavyzdiu. Paioje Maskvoje miesto taryba irinko demokratik mer, o RSFSR vyriausyb irinko demokratik prezident Boris Jelcin. is m tolinti Rusij nuo sovie tinio Gorbaiovo Kremliaus. Armnija kariavo su Azerbaidanu dl Kaln Karabacho. Gruzijoje, kur neseniai Gorbaiovui leidus buvo panaudota jga ir uvo mons, sukilimas prie Maskv baigsi. Vilniuje, kur soviet kareiviai taip pat nuud civili gyventoj, Lietuvos parlamentas prarado vilt sulaukti paramos i alies. Kremlius ketino pakeisti SSRS gerokai laisvesne suvereni respublik sjunga. Naujoji sjungos sutartis turjo bti pasirayta rugpjio 20-j. statym, kad nualint korumpuotus arba prasikaltusius

1117

EUROPOS

ISTORIJA

Nenusiseks rugpjio 19 21 dienos puas Maskvoje buvo surengtas sie kiant sukliudyti sjungos sutarties pasiraymui ir itaip isaugoti SSKP galios likuius. Jis tik pagreitino katastrof, kuriai turjo ukirsti keli. Smokslininkai jokiu bdu nebuvo kietosios linijos" alininkai: jie pasisak u ribot pertvark, pagrstai manydami, kad jai pritaria ir pats Gorbaiovas. Ties sakant, jie aikiai buvo sitikin, kad Gorbaiovas tyldamas juos palaikys, todl nesim joki priemoni, kuri griebiasi rimti perversmininkai. I tikrj tai buvo visai ne puas, o paskutinis gaitanio dinozauro uodegos virpteljimas. Rugpjio 19-j, sekmadien, septyni nervingi Partijos aparatikai" susd viena greta pasirod per soviet televizij ir paskelb sudar nepaprastosios padties komitet. Jiems pakluso partijos organai ir iniasklaida. Savo ingsniui jie pasirinko paskutin Gorbaiovo atostog Kryme dien. Kai is atsisak bendrauti su j pasiuntiniu, jie nebeturjo ko silyti. Nesuimtas Jelcinas ulipo ant tanko prieais Rusijos parlament ir ragino nepaklusti. Nebuvo imtasi joki priemoni jo alininkams ivaikyti; tankai gatvse neturjo audmen, o tankistai nebuvo gav joki nuro dym. Po trij dien smokslininkai lyg niekur nieko susdo limuzinus ir ivaiavo. Mginimas surengti pu akivaizdiai parod, kad sistema besmegen. Soviet komunistai tebekontroliavo baisiausi pasaulyje saugumo aparat, bet nesugebjo panaudoti jo paprasiausiai operacijai. Kur laik Gorbaiovas nesuvok, kas atsitiko. Parskrids i Krymo jis vis dar tauk apie Partijos ateit ir pertvark. tikrov j iauriai grino Jelcinas, pri verts perskaityti smokslinink pavardes Rusijos parlamentui. Visi iki vieno buvo Gorbaiovo mons. Gorbaiovas prarado pasitikjim. Jis atsistatydino i generalinio sekretoriaus pareig prie pat Lenino partijai nutraukiant savo veikl. 1991 met rugsjo 5 dien soviet deputat suvaiavimas prim paskutin savo statym, kuriuo perleido savo galiojimus suverenioms buvusios Soviet Sjun gos respublikoms. 1991 met spalio 24 dien Gorbaiovas ileido paskutin de kret, kuriuo suskaid KGB atskiras dalis. Jis liko vienias kaip pirtas sim bolinis vaiduoklikos valstybs prezidentas. Niekas geriau neiliustruoja soviet lugimo realij kaip likimas Sergejaus Krikaliovo, soviet kosmonauto, paleisto kosmos 1991 met gegu. Met pabai goje jis vis dar skriejo aplink em, mat niekas nesak sugrti. Jis iskrido i Soviet Sjungos, kuri dar buvo supervalstyb, o gro pasaul, kuriame Soviet Sjunga buvo inykusi. Jo skryd valdantys mons Baikonro kosminiame centre atsidr nepriklausomoje Kazachstano Respublikoje. 1991 met gruodis buvo sprendim mnuo abiejose Europos pusse. Pirmj jo dien per referendum Ukrainoje 91 procentas gyventoj, tarp j ir didioji dauguma rus tautins maumos, balsavo u nepriklausomyb. Ukrainos Respub lika Europoje buvo antra pagal teritorij ir penkta gyventoj skaiiumi. Gruodio 9 10 dienomis Mastrichte dvylika Europos Bendrijos ali vadov susirinko aptarti savojo visapusikos Europos sjungos plano. Didiosios Britanijos ministras pirmininkas udraud vartoti baisj od i f" raids (mat brito ausiai federalizmas" asocijuojasi su JAV, o ne Vokietija ar Europa ir laikomas umas kuotu centralizuotos Jungtini Europos Valstij pavadinimu), terp straipsn apie
1118

DIVISA

ET

INDIVISA

jo alies galimyb nedalyvauti Valiut sjungoje, atsisak pasirayti skyri, kuria me buvo idstyti socialiniai klausimai, prikalbino savo partnerius dar kart patvirtinti N A TO vaidmen ir teig pasieks garsij pergal. Buvo isakyti nuo gstavimai, kad susidarys kintama geometrija1 1 ir dviej greii Europa". Vis dlto didioji dauguma sutarties nuostat buvo priimti. ali vadovai parafavo susitarimus, pagal kuriuos Europos Sjungos pilietyb turjo bti suteikiama vis jos nari pilieiams (I I dalis, 8 8e), nars privaljo laikytis bendros ekonomins politikos (II, 102 109m), iki 1999 met turjo bti gyvendinta Europos valiut sjunga bei bendra bankininkysts sistema ir steigtas Centrinis Europos bankas (II, 105 108a), Europos Parlamentui turjo bti suteikta teis priiminti sprendi mus bendrai su Bendrijos Ministr Taryba (II, 137 138a, 158, 189 90), turjo bti steigtas patariamasis Region komitetas (II, 198a c), nars sipareigojo lai kytis bendros usienio ir saugumo politikos (VI), o pagal subsidiarumo princip dauguma Bendrijos veiklos srii turjo bti paliktos alims-narms" (II, 3b). Susitikimo dalyviai prim detalius skyrius, skirtus vietimui, kultrai, sveikatos apsaugai, energetikai, teisingumui, imigracijai ir nusikalstamumui. Be sutarties parafavimo, jie dar patvirtino trij Baltijos ali (bet ne Kroatijos ir Slovnijos) pripainim. Viskas josi tartinai sklandiai. Teliko sutart ratifikuoti. Netrukus pesimistai ims pranaauti sutarties gal4 0 . T pat savaitgal prezidentas Gorbaiovas neskmingai mgino susikviesti Maskv sovietini respublik vadovus. Jis neinojo, kad Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vadovai jau veda derybas mediotoj trobelje mike prie Lenkijos sie nos. Gruodio 8 dien, 14 valand 17 min., jie pasira deklaracij, skelbiani, kad SSRS nebeegzistuoja". Kit dien vadovai paskelb apie Nepriklausom Valstybi Sandraugos krim. NVS buvo patogi irma, kuria prisidengus galima isaugoti pagrindin branduolin arsenal vienose rankose ir kartu patyliukais palaidoti daugum kit sovietini institucij. Metams baigiantis paskutin Euro pos imperija taikiai ileido paskutin kvap. Buvo engta keletas ingsneli, siekiant nutiesti tilt vir prarajos, skirianios Rytus nuo Vakar. NATO steig Jungtin bendradarbiavimo taryb, kuri pakviet buvusias Varuvos sutarties organizacijos nares. Europos Bendrija pasi ra asociacijos sutartis su Lenkija, Vengrija ir ekoslovakija. Londone buvo ati darytas bendras Europos rekonstrukcijos ir pltros bankas. buvusi Soviet Sjung siuniama maisto ir finansin pagalba, o buvusi Jugoslavij taikdariai. Taiau tie ingsneliai buvo nepaprastai menki. EB ir toliau neleido veti ems kio produkcijos i Ryt, smaug prekyb su jais. Vakar investicijos Rytuose buvo minimalios iimt sudar tik Vokietijos investicijos buvusioje Ryt Vokietijoje. Usienio politika liko nekoordinuojama; nebuvo imtasi joki veiksming priemoni nutraukti grsmingus karus Kroatijoje ir Bosnijoje; neatsi rado jokios dinamikos vadovybs. Praraja tarp baltosios Europos" ir juodosios Europos" tebeiojjo. Po 1989 met vykiai rutuliojosi taip spariai, kad retam stebtojui uteko laiko susimstyti apie Vakar ir Ryt Europos sveik. Per vis gyvenim mo-

1119

EUROPOS

ISTORIJA

ns prato manyti, kad Rytai yra Rytai, o Vakarai Vakarai. Vakar valstybi veikjai, kapstsi savo daruose, nemat nieko aplinkui; jie nepastebjo, kad spro gimas, sugriovs kaimyno nam, nune j pai tvor ir stogo kraig. Jie atsi rm Sien, kad jaustsi saugiau, ra vienas vengras, neinodami, kad Siena i dinamito"4 1 . Keturiasdeimt met gelein udanga buvo politinio ir ekonominio Vakar kaip ir Ryt gyvenimo pagrindas. Ji ymjo Marshalo plano, NATO, EEB, Vokie tijos Federacins Respublikos ir ekonomikai klestinios Vakar Europos ribas. Ji buvo be galo patogi ne tik komunistams, bet ir Vakar bankininkams, planuoto jams ir pramonininkams, kurie galjo skirti savo pastangas vien lengvajai" Europos daliai. Udanga buvo itin paranki protekcionizmo alininkams Europos Ekonominje Bendrijoje, taigi ir ikreiptai bendrajai ems kio politikai. Trumpai tariant, tai buvo vienas veiksni, grasinusi paversti Vakar Europ klubu trum paregi, savimi pasitikini turtuoli, kuriems nerpi liaudies gerov. Dl to atsi rado nuotaikos, panaios veidrodin Brenevo doktrinos atspind: tbt reikjo ginti kapitalizmo laimjimus", o Vakar valstybi veikjai svajojo isaugoti savo izoliacij per amius. Ilgainiui europieiai bt turj rinktis: arba vieningai atsta tyti savj kaim", arba sugalvoti koki naujo pavidalo gelein udang. I tikrj vykiai Ryt ir Vakar Europoje buvo glaudiai susij. Europos Bendrijos skm, kurios negaljo nepastebti Rytai, buvo galingas veiksnys, pri sidjs prie sovietinio bloko lugimo. Skminga ar neskminga pokomunistini demokratini ali raida nulems Europos Sjungos ateit. Maskvai pasitraukus i Ryt Europos ir toki svarbi region kaip turtingas naftos Baku, susidarys nau jos arenos, kuriose Rusija gali pasijusti esanti priversta prieintis besipleian ioms Vakar firmoms ir institucijoms. Kai kas Ryt ir Vakar bendrum velg visuotiniame liberalios demokratijos ir laisvos rinkos ekonomikos siekyje. Vakar pergal vaidenosi tokia galutin, kad vienas akademikas akimirksniu igarsjo, paklauss, ar nebus atjusi pasau lio istorijos pabaiga"4 2 . Labiau klysti jis negaljo: Europoje iuo metu vyksta rim ti istoriniai pokyiai, kuri galo n nematyti. Vieno buvusio valstybs veikjo manymu, po 1989 1991 met revoliucijos susidar trys Europos. Pirmoji Europa" apimanti sensias demokratines Vakar Europos alis. Antroji Europa" sutampanti su Vyegrado trikampiu Lenkija, Vengrija ir ekoslovakija pridjus prie j dar Slovnij. ios keturios poko munistins alys turinios pagrind viltis, jog klitys, kurias joms teks veikti, kad bt priimtos Europos Bendrij ne didesns negu tos, kurias pastarj deimtmet veik pofaistins Ispanija, Portugalija ir Graikija. Treioji Europa" susidedanti i likusi buvusio sovietinio bloko ali, kurios tursianios sulaukti dvideimt pirmo amiaus, kol isipildys j trokimas tapti Europos dalimi . Vis dlto vien geros valios deklaracijos negaljo duoti vaisi. Ekonomikai tei kiama pirmenyb ugo platesn vizij. Bet kokie rytingesni ekonominio suar tjimo reikalavimai neivengiamai tolino Bendrijos pltr gal net neribotam laikui. Kita vertus, bet koks rimtesnis Bendrijos didinimas neivengiamai brangiai
1120

DIVISA

ET I N D I V I S A

kainuot ir dar kart parodyt, kad btina institucin jos reforma. Jei vokieiai apmaudauja, kad septyniolikos milijon tvynaini integracija jiems brangiai kainavusi, kain ar dabartins Europos Sjungos nars apsidiaugs aukomis, kuri prireiks nauj nari integracijai. Jeigu vyriausybms kilo sunkum ratifi kuojant Mastrichto sutart, jos susidurs su kur kas didesniais sunkumais j gyvendindamos. Taigi vykstant tolesns Bendrijos pltros ir integracijos kampanijai pasiprie inimas neabejotinai turjo didti. Diskusijose dl galimos konfrontacijos tarp Bendrijos ir suvereni jos nari itin svarbi reikm turjo gauti Europos Teismo statusas. eiolikos Europos" ar dvideimties Europos" negaljo valdyti strukt ros, kuri pakako eiukei" ir dvylikai". Europos Sjungos ratai nustos suksi, jei ji nereformuos savo valdanij institucij prie isiplsdama ir sustiprdama. Pasak vieno pesimistiko stebtojo, Europa bus tikinta integruotis toliau tik tada, jei itikt neregta katastrofa genocidas, masin migracija ar karas . itaip mstant, Valiut sjunga tegali bti sukurta, jei lugt esamas valiutinis reimas, o politin sjunga tik akivaizdiai lugus dabartinei politikai. Pirm j Europ" galt priversti priimti antrj Europ" tik treiosios Europos" gr imas ankstesn padt. 1991 met gruod nei Vakar integracija, nei Ryt dezintegracija dar nesibai g. Vis dlto retas europietis beprisimin laikus, kai buvo taip maai klii. Atsivr sienos, o kartu moni protai. Dalis suaugusij buvo per jauni, kad prisimint Frank ar Tit. Turjai bti netoli 30-ties, kad prisimintum de Gaulle' ar Prahos pavasar, 50-ties kad prisimintum Vengrijos sukilim ar Romos sutart, 60-ties kad prisimintum Antrojo pasaulinio karo pabaig. Priekario Europ aikiai prisiminti galjo tik mons, jau sulauk pensijos. Tik devynias deimtmeiai gali gerai prisiminti Pirmj pasaulin kar. Vieninteliams gyviems monms, patyrusiems aukso laikus ami sandroje prie prasidedant didiajai Europos krizei per imt. Grafas Edwardas Raczyhskis (1891 1993) priklaus pastarajai, itin negausiai draugijai. Jis gim Zakopanje, Austrijos ir Vengrijos pasienyje. Jo tvai buvo lenkai, turj dideles valdas Prsijoje. J rmai Berlyne buvo nugriauti, o j vie toje pastatytas Reichstagas. Jis studijavo austr Krokuvoje, Leipcige, vliau Londono ekonomikos mokykloje. Dirbo Lenkijos pasiuntiniu Taut Sjungoje, o 1933 1945 metais v. Jokbo dvare. Vliau jis tapo Lenkijos vyriausybs tremtyje prezidentu. tvyn grti niekada negaljo. Taiau 1991 met gruodio 19-j, neseniai veds, buvo pagerbtas imtj metini proga ambasadoje, kuri prie 46 metus buvo priverstas palikti, kai Didioji Britanija sudar sutart su Sta linu. Jis buvo vienas i saujels nenuilstani europiei, maiusi Europos kriz nuo pradios iki galo jeigu tik ji baigsi.

1121

EUROPOS

ISTORIJA

29 emlapis. Europa, 1992 m.

1122

DIVISA

ET I N D I V I S A

1992

met vasario 14 diena, Samertaunas. I pradi knygos nebuvo. Dabar

paskutinieji odiai margina paskutiniuosius puslapius. Raomj stal, stovint prie lango virutinio aukto kabinete, blausiai nuvieia aura. erknas paliko lapias dmes ant stogo, vilganio anapus stiklo. Debesys ritasi tamsiu dangumi viesjanio blykiai geltono ruoo link. Belaps senojo Tomklifo sodo obelys prieblandoje linksta prie eile isirikiavusi raudon plyt nam, statyt karalie ns Viktorijos laikais. Vienia varna eina sargyb aukiausio buko virnje, kaip ir tkstaniais toki ankstyv ryt nuo tada, kai buvo parayta Europos legenda". Nors kart leikts Oksfordo automobili dali fabriko dmai sklinda kit pus. eima miega; netrukus ateis laikas keltis mokykl. ios eimos gimini gali rasti pusje Europos. Viena eimos dalis suleidusi aknis ioje saloje, Lankayro grafystje ir dar vakariau Velse. Kita pus kilu si i rytins senosios Lenkijos dalies ir didij pastarojo imtmeio dal praleido austr Galicijoje arba Soviet Sjungoje. Baig mokslus Oksforde ir Krokuvoje, i nam eiminink ir eimininkas susipaino ergovy bulvare Klermon Ferane, Blezo Paskalio gimtajame mieste toks netiktinas atsitiktinumas tikriausiai bt prajuokins garsj mokslinink. Tokie laimingi sutapimai suteikia tam tik ro avesio istorijai. J raant, inoma, svarbiausia laikas ir vieta. Istorikai nori nenori tampa savo istorij dalimi. iandien ventj Kirilo ir Metodijaus, Europos globj, diena. Jzuit v. Aloyzo banyioje vyksta pamaldos pagerbiant slav taut kilm <...> Teb na j viesa ms viesa". Roinis kalbamas u Ryt Europos tautas". Kunigas ekscentrikai paaikina, kad Kirilas ir Metodijus buv lenk, ek ir vengr apa talai" (r. V skyri). Prasidjo pamokos. i savait Voveri" mokykloje direktor pasakojo apie skurstanius Albanijos vaikus. Rytinis laikratis nieko nerao apie Kiril ir Metodij. Independent vedamasis pavadintas JT kariai vyks Kroatij". Laikraio Guardian priede Europe didiausias straipsnis apie Murmansko parduotuves. Vakarykio Madrido EI Pais vedamasis apie kuriamas bendras prancz ir ispan brigadas kovai su bask organizacija ETA; laikraio apvalgininku k tik tapo Mikailo Gorbaovas". Le M o n d e didiausias dmesys skiriamas naujienoms i iaurs Afrikos net trys puslapiai. Hagos De Telegraaf labiausiai domina emai skraidani NATO naikintuv F-16 problema. Pirmajame Sddeutsche Zeitung puslapyje aptariami federalins finans ministerijos reikalai. Gazeta Wyborcza, patu atju sio i Varuvos per dvi dienas, dmesio centre Konstitucinis teismas ir jo sprendimas atmesti komunist dominuojamo Seimo pensij statym. Oxford Times vedamasis apie jo paties laik skilt, kurioje pirmasis Oksfordo anglikon vyskupo apie moter ventinim kunigus4 5 . Vienintelis istorijos poiriu domus rimtesnis straipsnis pirmajame Corriere dlia Sera puslapyje, antrate Massac rateli" ordine di Lenin" (udykit juos, sak Leninas"). Maskvoje suinoma vis daugiau apie i laik Europos istorij. Laikraio korespondentas Maskvoje, cituodamas Komsomolskaja pravda, vardija

1123

E U R O P O S

ISTORIJA

lig iol slptus dokumentus i Marksizmo-leninizmo instituto archyvo. I j maty ti, kad pats bolevik vadas reikalavo griebtis revoliucini iaurum. Pavyzdiui, 1918 met rugpjio 1 1 dien Leninas ra draugams Penzoje:
\ penki buoi rajon sukilim reikia atsakyti n egailestingom is represijom is < ...> . Bti na parodyti pavyzd kitiem s. 1) Pakarti ne m aiau kaip 100 buoi turtingj, krau geri < ...> . 2) Paskelbti j pavardes. 3) Atimti i j vis m aist. 4) Paimti kaitus, kaip nurodyta vakaryktje telegram oje. Darykit visk, kad m ons u dau gelio kilom etr matyt, drebt ir dejuot (...) P. S. Atrinkit labiausiai ukietjusius. Leninas.
46

ios groybs ne i Hitlerio korespondencijos, komentuoja Corriere. Vadi nasi, tai tiesa bolevik barbarikumas prasidjo ne nuo Stalino. i savait Didiosios Britanijos naujienose didiausias dmesys skiriamas prierinkiminms rietenoms, daugiausia dl pinig. Tarp praneim i usienio gali pasirinkti straipsn apie Pranczijos prezidento vargus, apie buvusios Soviet Sjungos branduolinio arsenalo ateit, apie teismo nuosprend pasaulio bokso empionui ar Airijos Konstitucinio teismo sprendim neleisti pasidaryti abort iprievartautai keturiolikmetei. Europos Komisijos prezidentas pateik silymus didinti biudet kad is atitikt Mastrichto er". Didiosios Britanijos bulva rin spauda i jo isiaipo. D aily M a il vedamajame, pavadintame Ne, akai, negerai", toks komentaras: Tokia dosni Europos dovanl gali labai lengvai atsi durti neaiki rangov kiense ar po iuiniais spalving, bet tingi tip, kurie kiauras dienas kaitinasi Viduremio jros saulje"4 7 . Le M o n d e analizuoja rei kin: La Grande-Bretagne se mobilise contre les eurocrates" (Didioji Britani ja telkiasi prie eurokratus")4 8 . Taiau visk nustelbia XVI iemos olimpins aidyns Albervilyje. Garbingiau si rungt kaln dvikov laimjo italas Josefas Poligas. European, kuris teigia ess vienintelis visos Europos laikratis, k tik neteko ir suktojo leidjo, ir savo Kremliaus didvyrio. ios savaits vedamajame Italija usitrauk Europos rstyb" pasakojama, kaip prastai Roma vykdo EB direkty vas. Verslo skiltyje smerkiami Amerikos izoliacionistai", pasipriein TVF suma nymui skirti 10 milijon doleri Rusijos rubliui stabilizuoti4 9 . dienojus, kaip ir buvo prognozuota, m lyti. Laikrai sinoptiniai emlapiai rodo skaitytoj interes rat. The Times ispausdino tris or emlapius: du dides nius brit sal (be vakarins Airijos dalies), vien pirmajai dienos pusei, kit antrajai, ir trei Atlanto vidurio regiono. Le M on d e du sinoptiniai Europos emlapiai ir vienas Pranczijos. Corriere vienas Europos emlapis nuo Atlanto pakrants iki Krymo, kitas Italijos. Sddeutsche Zeitung trys dideli emlapiai, visi Europos; juose pateikta smulki informacija i poros deimi meteorologini stoi, pradedant Reikjaviku bei Luljumi (vedija) ir baigiant Lisabona ir Atnais. Gazeta Wyborcza or emlapio nespausdina, tik skelbia vakaryktes temperatras kai kuriose Europos sostinse: Romoje ir Lisa bonoje +13C, Londone + 10C, Atnuose +9C, Vilniuje, Rygoje, Taline ir Minske + 1C, Kijeve ir Prahoje + 1C, Bukarete +3C. Var uvieiai neino, kokia temperatra Maskvoje.
1124

DIVISA

ET I N D I V I S A

Laikratyje European puikuojasi didiausias ir spalvotas or emlapis. Jame paymtos naujosios respublikos, tarp j Slovnija, Kroatija, Baltarusija ir Moldavija, bet ne Rusija, kuri klaidingai sutapatinta su NVS. alia pridtame Remontuojam Europos keli emlapyje1 ' neparodyta nieko ryiau magistrals A9 prie Leipcigo. Vadinasi, tai tiesa: Ryt Europoje keliai netaisomi. Tokia tad kasdiens informacijos raizgalyn, kurioje privals susigaudyti atei ties istorikai. iandien v. Valentino diena. Pagal tradicij i dien ima poruotis pauk iai; t pai dien simylj ms paderms paukteliai siuntinja vienas kitam tinkamus signalus. The Times skelbia ilgiausius puslapius paslapting inui, danai su gramatinmis klaidomis:
AGATAI ARDVARK. M yliu visa irdimi, H ektoras Try < ...> ARTEMIDE, ne tik Vakar vaigd m aldauja Tavo m eils, Aldis < ...> CHRISTIANE, Un vraie couscous royale. Je t'aim infinitem ent, King < ...> M ENTEN, ydros jros bazalto uolose < ...> MNULVEIDIS myli Pupyt K ukulyt ir Smirdi < ...> POOPS, Ich bin deiner, bist du m eine? W irst du sein m ein V alentine?50

Keli laikraiai skirtingai aikina v. Valentino dienos kilm. Pasak vieno, viduramiais mons atgaivino romn luperkalij vent; Luperkalija arba vilko urvas" buvo ola, kurioje Romul ir Rm uauginusi vilk ir kurioje vliau rom nai tepdavosi ok krauju, vildamiesi susilaukti vaik. iaip ar taip, n vienas i dviej romn kankini Valentin nesugalvojo t pagonik kvailiojim. iandien dar sukanka trys imtai met nuo Ko slnio skerdyni. Pasirodo, jose uvo vos 38 mons. Klano istorijos poiriu, sako lordas Macdonaldas i Skai salos, uvusij skaiius minimalus". Taigi dar liko pakankamai Macdonald, kurie su ddmaiiais gali ygiuoti t raud sln. iaip ar taip, pasak The Times, Campbell klanas veik kaip Vestminsterio vyriausybs agentai". tai kur svarbi gaida! Prajusios savaits D ie Z eit skyr rimt straipsn kotijos tapatumo aknims; prie jo buvo pridtas didelio urao ant sienos Britai, nedinkits tuoj pat!" fotografija5 1 . Raymas skambant muzikai praktikas protis. BBC III radijo programa padeda raalui lietis. Be 25 minui atunt ryto pirmsias pastraipas pradjau rayti grojant Bacho koncertui meils obojui, BW V 1055. Vartant rytinius laikra ius skambjo treiasis Rachmaninovo koncertas fortepijonui. Prie prasidedant v. Valentino dienai, buvo sugrota aikovskio simfonin fantazija Franeska da Rimini" tinkamas pasirinkimas! Antr po piet praiopsojau Katovic puia mj orkestro koncert, taiau Beethoveno atuntoji simfonija suteikia jg dir bant pavakare. iandien Vakarai ir Rytai atstovaujami vienodai. Pirm kart per III BBC radijo program neleidia Janaeko. Ironika, taiau praeit tirianius istorikus nuolatos spaudia nuspti ateit. Kai seki vyki eig, uduotis tampa lengvesn, bet nelabai. Vakaruose, anapus vandenyno, JAV tikrai pasiek savo galios virn. Atrodo, kad jos laukia nemalonumai dl siskolinim, dl santyki su savo sjunginink mis, dl savo piliei vairovs". Itin sudting problem kelia Japonija stul
1125

EUROPOS

ISTORIJA

binantys jos ekonomikos laimjimai eidia Amerikos savigarb. JAV tolsta nuo Europos, nes viena su kita nebesurakintos aminatilsio altojo karo grandinmis. Nors prie kelias dienas viceprezidentas Quayle'as Londone tikinjo, kad taip nra, niekas juo nepatikjo. iauriau, kotijoje, vl atsigavo nepriklausomybs judjimas. i savait didioji dauguma kot pasisak u tai, kad pasikeist alies statusas. kotai turi tiek galios, kad pakakt suardyti Jungtin Karalyst, taigi ir parodyti anglams, kad nra ko pstis. Briuselyje niekas niekada nesugebt to padaryti. K gali inoti gal mus dar pavers europieiais. Pietuose, paiame dabartins Europos Bendrijos centre, pranczus ir vokie ius kamuoja tampa. Pranczijai neduoda ramybs musulmon imigrant i iaurs Afrikos srautas, pono Le Peno vadovaujam nacionalist ipuoliai ir socialistai, ilaik prezidento post ilgiau, negu tai buvo pageidautina. Vokietija vis dar negali atsigauti nuo didels susivienijimo kainos. Abi nevilties apimtos vyriausybs paguodos ir paramos tikisi i susivienijusios Europos. i savait televizijos laidoje Vokieiai" buvo parodytas Vokietijos kancleris, citavs Thom Mann, kuris troko ne vokikos Europos, o europietikos Vokietijos". Ko gero, vokiei entuziazmas inyks, jeigu jie neteks savo Vokietijos marks. Rytuose Europos emlapis vis dar nenustoja kits: atrodo, kad kas mnes atsiranda nauja valstyb. Daug kalbama apie maj ali nacionalizmo pavojus. Kodl? Bt kur kas tikinamiau, jei bt kalbama apie dideli ali nacionaliz m jis kur kas pavojingesnis. Nesakau, kad io pavojaus nesama. Tris Baltijos alis supa marios bd. Lenkija, Vengrija ir ekoslovakija nori io deimtmeio pabaigoje tapti tikromis EB narmis. Atrodo, kad ekai ir slovakai eina skyryb link. Rumunijai, Bulgarijai ir Albanijai nra kur eiti. Jugoslavijos Federacija neabejotinai netrukus suskils. Slovnija ir Kroatija tikriausiai gyvuos kaip ir Bal tarusija, Ukraina bei Moldavija jeigu niekas joms netrukdys. Taiau vargu ar iliks Nepriklausom Valstybi Sandrauga iandien Rusijos Respublika atrodo n kiek ne sveikesn u NVS. Ji vis dar ilieka bekraiu dirbtiniu dariniu dusyk didesniu u JAV, turiniu labai nevienod infrastruktr ir nesutvirtintu politikai. Kain ar NVS vadovai isaugos j demokratija ir maldomis. ioki toki galimybi atsirast, jeigu Maskva leist Tolimj Ryt regionui pamale siekti autonomijos ir japonams prisidti investicijomis, be to, jeigu Sibiras bt skatinamas eksploatuoti savo iteklius padedant usieniui. Europins dalies Rusi joje kaip visada per daug gyventoj ir kareivi, bet per maai maisto jiems imai tinti. Rusai pasitelk savo neprilygstam stoik itverm, kurios prireik per dvejus soviet imperijos byrjimo metus, bet kain, ar jie ks iki begalybs. Jei gu demokratin Rusija nesuklests, byrs ir toliau. O tuomet autokratika Rusija vl bandys rodyti savo gali i paskutinij. Soviet imperijos lugimas, be abejo, yra didiausias ir baisiausias i laik vykis". Subyrjimo greiiu jis pralenk visus kitus Europos istorijos sukrtimus: Ispanijos dominij praradim, Lenkijos padalijimus, Otoman pasitraukim ar Austrijos-Vengrijos skilim. Vis dlto tai nra toks vykis, dl kurio istorikui reik
1126

DIVISA

ET

INDIVISA

t sstis ant Kremliaus griuvsi kaip Gibbonui Koliziejuje ar rayti requiem. Mat Soviet Sjunga nebuvo kadaise savo didybe pasiymjusi civilizacija. Net trump savo triumfo valand ji buvo itin niekinga ir melaginga. Ji atne mirt ir vargus daugiau moni negu bet kuri kita valstyb per vis istorij. Toje valsty bje gerai negyveno net dominuojanios rus tautybs mons ir net valdantysis jos elitas. Ji niokojo visk i eils, ne maiausiai rus kultr. Kaip dabar pri pasta daugelis mstani rus, tai buvo kvailyst, kuri niekada net neturjo bti sukurta. Nepriklausomos buvusios Soviet Sjungos tautos atstato griuvsius, liku sius po 1918 1922 met, kai Lenino Raudonoji armija upt j nepriklausomy bs liepsneles. Bema visi sutinka: Rusija taip, bet kokia Rusija?"5 2 I sovietijos subyrjimo akivaizdiausias tas faktas, kad jis vyko dl natrali prieasi. Jos neukariavo barbarai kaip senovs Romos, jos nepasidalijo gro buoniki kaimynai kaip epospolitos, ji inyko ne todl, kad neatlaik didiojo karo tampos kaip Habsburg dinastija. Ji nebuvo veikta tbtinse grumtyn se kaip nacist Reichas. Ji mir, nes kitaip n negaljo bti groteskiki jos vidins struktros organai nesugebjo aprpinti btiniausiais gyvenime dalykais. Branduoliniame amiuje ji negaljo kaip jos car pirmtak isprsti vidini savo problem ekspansija. Kita vertus, ji nebegaljo iulpti syv i pavergt taut. Ji nebepakent biiulysts su Kinija, kadaise adjusios viesi komunizmo ateit visame pasaulyje; nepakent reform deguonies, tad sprogo i vidaus. Galima sakyti, kad j itiko tromboz, u kuri baisesns istorija nebuvo maiusi. Tokio siaubingo sukrtimo padariniai negaljo nepaveikti visos Europos. Nie kas negaljo pasakyti, ar buvusios soviet imperijos tautos gals tsti savo san tyki pertvarkym be daug kraujo ir neapykantos. Faktas, kad lugimas vyko taip taikiai, rodo, jog jis buvo pribrends, bet nacionalistikai nusiteik kariai, pradj grumtynes Kaukaze ir Jugoslavijoje, turjo daugyb potenciali mgdio toj. Nenuostabu, kad Vakar Europos valstybs be galo atsargiai irjo sovie t imperijos lugim. Vyriausybs neskubjo padti bd itiktoms respublikoms. Kai kurios, klaidingai suprasdamos stabilum, troko isaugoti merdinias Sovie t Sjung ir Jugoslavij. Pasimetusios jos griebsi pusini priemoni, bet ir tas sugadino konkuruojantys vykdytojai. Paradoksalu, taiau anarchijos Rytuose grsm gali paskatinti Vakarus glau diau susivienyti. Deimtys tkstani pabgli i Albanijos band jga prasi skverbti Italij. Lenkij plsta pulkai valkat ir prekiautoj i Rusijos, Ukrainos ir Rumunijos, kaip neseniai lenkai pldo Vokietij ir Austrij. Nors Vokietija nuostabiai sugeba plstis, ji vos beatlaiko antpld ne tik milijon bedarbi i Ryt Vokietijos, bet ir tkstani legaliai prieglobsio praani atjn, kuri buvimas vargu ar gali kam patikti. Jeigu iaugs riaui mastas ir jos ims vykti dar ir Vidurio Europoje, Vakar valstybi sostins ne juokais susirpins. O kol kas Europos Bendrija konsoliduojasi be galo ltai. T proces galt paspartinti smar kus alto vjo gsis i Ryt. Daug kas priklauso nuo to, kaip klostysis vykiai Amerikoje. Kol JAV liks stiprios ir palyginti klestinios, vargu ar status quo Vakar Europoje staiga pasi

1127

EUROPOS

ISTORIJA

keis. Iliks NATO, o Europos Bendrija engs priek atsargiais ingsneliais. Jeigu (ar kai) JAV itiks kriz, Europos valstybs susitelks, kad drauge apsisaugot. Smarkus vjas i anapus Atlanto gali paveikti taip pat kaip alto ryio gsis. Europa, kaip ir pati gamta, nepakenia tutumos. Anksiau ar vliau Europos Bendrija Vakaruose ir naujosios valstybs Rytuose turs i naujo apibrti savo tapatybes, ribas ir savo sjungininkes. Kakaip galimas daiktas, po to, kai bus susijungta tam tikrus darinius bent jau laikinai turs nusistovti pusiausvyra. ia gals pasireikti ir tokios regionins grupuots kaip Baltijos Taryba, heksagonas ir vienokio ar kitokio pavidalo posovietinis junginys ar junginiai. Taiau kakur tarp Rusijos gelms ir Europos vidurio reiks nubrti nauj skiriani linij tikkims, kad ji sutaps su taikos siena. Europa taip. Bet kokia Europa?" Senoji Europa, buvusi prie didj ute mim, inyko. Drauge su poetu galima gailtis jos mirties ir senj, aikiai mato m jos sien:
Fileur ternel des im m obilits bleues, Je regrette l'Europe aux ancien s parapets!53

Bet jos nebesugrinsi. Dabartin Europa, altojo karo krinys, nebeatitinka savo paskirties. Bendrijos steigj dorovin ir politin vizija bema umirta. Artimoje ateityje Europa galutinai nesusivienys. Taiau ji turi galimybi bti maiau susiskaldiusi negu per pastaruosius deimtmeius. Jeigu nusiypsos lai m, fizins ir psichologins klitys nebus tokios baisios, kokias dar atsimena mo ns. Europa juda priek. Tremulae sinuantur flamine vestes.

LITERATROS SRAAS

Europos legenda
1 . r. I skyriaus literatros srao Nr. 1 5 .
2. 3. O vidijus, M eta m o rfo zs, II g iesm , eil. 866 875, vert A. D am brauskas (V ilnius, 1990). T iksliau bt akis u ak". H erod otu s, The H isto ries , kn. 1.2. O vidijus, op. cit. II g iesm , e il. 875. G albt i asir o d io Ereb (Vakarai").

4.
5.

vadas
1. H enryk B atow ski, K ry zy s d y p o m a ty c z n y w E u ropie , 19381939 (W arszaw a, 1962); O sta tn i ty d z ie p o ko ju i p ie r w sze ty g o d n ie wojny, w yd . 2, (P oznaii, 1969); Europa zm ierza ku p r z e p a c i (P oznaii, 1989); r. taip pat jo N ie d o szla biala k s i g a " z roku 1940: rozp ra w a zr o d lo zn a w c za , (K rakow, 1993) ir 17 S ep tem b er 1939: B efore and After" le i d in yje E ast E uropean Q u a rterly , 2 7 /7 (1993), 523 534. 2. L'volution d e hu m anit, ed. H enri Berr (B ib lioth q u e d e S y n th se H istoriqu e) (Paris). J. V en d ryes, Le L angage: in tro d u ctio n lin g u istiq u e p asirod 1921 m.; H. V rin, La G loi re d e s in g n ieu rs 1993 m etais. 3. Ju liu sz Stow acki, P o d ro d o Z iem i S w i te j z N ea p olu , P iesn I, 85 90, Dziela, t. IV, W roclaw , 1959, p. 10.

4.
5. 6. 7.

The C a m b rid g e M e d ia e v a l H istory, ed . J. B. Bury, H. M . G w atlin e t al. (8 tom ai, C am b rid ge, 1 9 3 6 1939). H andbuch d e r europischen Geschichte, ed. T. Schieder (7 tom ai, Stuttgart, 1968 1979). P erio d s o f E uropean H istory, ed . A rthur H assall (9 tom ai, L ondon, 1 8 9 7 1936). P avyzdiui, The F ontan a H is to r y o f E urope (4 0 0 1945), G en eral E ditor J. H. Plum b (15 tom , L ondon, 1 9 6 3 ); The L ibrary o f E uropean C iv iliza tio n , G en eral Editor G eo f frey B arraclough (L ondon, 1 9 6 5 ); A G en eral H isto ry o f Europe, from the D eclin e o f the A n c ie n t W orld to 1945, G en eral E ditor D en y s H ay (11 tom , L ondon, 1 9 6 8 ).

8. John B ow ie, A H isto ry o f Europe: A C ultural a n d P olitical S u rvey (London, 1979), 589. 9. r. A n th on y S eld on , C o n te m p o ra ry H istory: P ra ctice a n d M e th o d (O xford, 1988). atsargum o ap sirib ojo tik se n o v s G raikijos ir R om os istorija. 11. 12. 13. H. A. L. F isher, A H isto ry o f E urope (L ondon, 1936). E u gen W eber, A M o d e rn H isto ry o f Europe: M en, C u ltu res a n d S o c ie tie s from the R en a issa n ce to the P resen t (N ew York, 1971). K en neth C lark, C ivilisatio n : A P erson al V iew (London, 1969). 10. W alter R aleigh , A H isto rie o f the W orld, jo v e ik a le W orks (London, 1829). A u toriu s i

14. Jacob B ronow ski, The A sc e n t o f M a n (L ondon, 1973).

1129

i U K U l ; U5)

11 U R I J A

5. 6.

M ich ael A ndrew s, The Birth o f E urope: C o llid in g C o n tin e n ts a n d the D e stin y o f N a tio n s (London, 1991). Fernand Paul B raudel, La M e d ite rr a n e e e t le m o n d e m d ite rra n e n l' p o q u e d e Phi lip p e II (Paris, 1949); r. taip pat W illiam M cN eil, The R ise o f the W est: A H isto ry of the H um an C om m u nity, (C h icago, 1963); Im m anuel W allerstein , The M o d ern W orld S ystem (N ew York, 1974).

7. A. Low -Beer, E m pathy in H istory", T each in g H istory, 55 (1989 m. balan dis), p. 8 ir toliau; J. C airns, ibid., p. 13 ir toliau; taip pat . J en k in s and P. B rickley, R eflection s on th e E m pathy D ebate", ibid., p. 18 ir toliau . 8. r. D avid Lehm an, Sign s o f the Times: D eco n stru ctio n a n d the Fall o f Paul d e M an (N ew York, 1991); L ouiso M en an d o recen zija The P o litics of D eco n stru ctio n ", N e w York R e v ie w o f Books, 1991 m. lap k riio 21. 9. . A pokrifin citata. A pie m ano piktj pon r. Adam Sism an, A. J. P. Taylor (London, 1994). C lau d e D elm as, H isto ire d e la c iv iliza tio n e u ro p e n e (Paris, 1969), 127 il n 'y a pas u n e V rit, m ais autan t d e v rits q u e d e co n sc ien ce s" (nra v ien o s T iesos; ties yra tiek , k iek sini"). !1. N orm an D avies, Pratarm k n y gai G od 's P laygrou nd: A H isto ry o f P olan d (O xford, 1981), t. I, p. vii. 12. Lordas A cton as, j citu oja G eoffrey Parker, The T hirty Years' W ar (N ew York, 1984),
p. XV.

!3.

A taip pat m anau, jo g tik Poezija yra Istorija, kad tik galtu m m j teisin gai id sty ti"; taip ra Thom as C arlyle'as laike Ralphui W aldo Em ersonui 1834 m. rugpjio 12 d. The C orrespondence o f Emerson an d Carlyle, ed. J. Slater (N ew York, 1964), 105.

!4. !5.

r. G ertrude H im m elfarb, T ellin g It as y o u Like It: P ost-m od ern ist H istory and the F ligh t from Fact", Tim es L itera ry S u p p lem en t, 1992 m. sp a lio 16, p. 1 2 15. Ibid. p. 15. o f an Id ea (E dinburgh, 1957), 123.

!6. V oltaire, Le S icle d e Louis XIV, citu ojam a p aga l D en y s H ay, Europe: The E m ergence !7. E dm und Burke, i L etters on a R e g ic id e P ea c e (1796), citu ojam a p aga l D. H ay, Euro pe, 123. !8. W illiam B lake, The A n cien t o f Days" (U rizen C reatin g th e F in ite U n iverse), k n ygos Europe a P ro p h ecy (1794) fron tisp isas, Brit m uziejus; rep rod ukcija k n y g o je W illiam Blake, ed . V ivian d e S ola P in to (L ondon, 1965), k lija 4. !9. Joh n o f Trevisa, B artolom iejaus A n g lo lo ty n ik o sio s e n c ik lo p ed ijo s vertim as; cituojam a p agal R. Barber, The P en guin G u id e to M e d ia e v a l E urope (London, 1984), 30. . G eorge F. K ennan, Siberia a n d the Exile S y ste m (N ew York, 1891), I. 420 422; citu o jam a p agal B en son Bobrick, E ast o f the Sun: The E pic C o n q u est a n d Tragic H istory of Siberia (N ew York, 1992), 2 6 7 - 2 6 8 . 11. r. D. H ay, Europe, 125; taip pat E gbert Jahn, W o b e fin d e t sic h O steuropa?" O steu ropa, 5 (1990 m. g e g u ), 418 440. \2. \3. r. W . H. Parker, Is R ussia in E urope? T he G eog ra p h ical V iew point" , k n ygoje An H isto rica l G e o g ra p h y o f R ussia (L ondon, 1968), 27 29. T. S. E liot, D ie E inh eit d e r E u rop a eisch en K u ltu r (Berlin, 1946); taip pat an gl kalba kaip The U n ity o f E uropeean C ulture" k n y g o s N o te s to w a rd s the D efinition of C ulture (London, 1948) p ried e, y p a p. 1 2 2 124. 14. H enri Jann e, E urope's C ultural I d e n tity (Strasburg, 1981). (5. C ituojam a p agal M argaret S h en nan , T eaching a b o u t E urope (London, 1991), 241.

130

LITERATROS

SRAAS

36. Jean Monnet, cituojama pagal Anthony Sampson, The N e w Europeans (London, 1968), 6; r. taip pat Mia Rodriguez-Salgado, In Search of Europe". H isto ry Today, 42 (1992 m. vasaris), 11 16. 37.
38.

r. J. Tazbir, M ysi polska w now ozytn ej kulturze europejskiej (W arszawa, 1986), 101 105.
L.-P. Sgur, Tableau h isto riq u e e t p o litiq u e d e Europe d e 1786 1806, cituojam a pagal J. Fabre, S tan islas-A u gu ste P oniatow ski e t l'Europe d e s lum ires (Paris, 1952), 8.

39. Dostojevskio kalba 1880 m. birelio 8. Vis diskusij r. knygoje Milan Hauner, W h at is A sia to Us? R ussia's A sia n H ea rtla n d Y e ste rd a y a n d T o d a y (New York, 1990), ypa I dal Russian Ideology and Asia: Historians and Geographers". 40. Aleksandras Blokas, Skitai", vert A. Baltakis, knygoje A. Blokas, L aktin gal so d a s, (Vilnius, 1980), 2 3 1 - 2 3 4 .
41. R en A lbrecht-C arri, Two S p ecia l C ases: E nglan d and Russia" k n y g o je The U n ity o f Europe: A n H isto rica l S u rv ey (London, 1966), 24 27.

42. T im othy G arton Ash, The Uses o f A dversity: E ssays on the Fate o f Central Europe (N ew
York, 1989; 2nd rev. edn. London, 1991); taip pat G. Schopflin and N an cy W ood (eds.), The Search for Central Europe (O xford, 1989); J. Le Rider, La M itteleu ropa (Paris, 1994).

43. Europos irdis" kaip pavadinimas panaudotas atsiaukime, siekianiame atkreipti dmes okupuotos Belgijos likim (London, 1915); Normano Davieso trumpoje Lenkijos istorijoje (Oxford, 1984); Bohomiro Mrazo vadove po Prah (London, 1988); Vengr meno parodoje kotijos Nacionalinje galerijoje (Edinburgas, 1992); P. Stem o es apie vokiei literatr ir ideologij rinkinyje (London, 1992). 44. Hugh Seton-Watson, What Is Europe, W here Is Europe? From Mystique to Politi que", paskaita Karalikajame usienio reikal institute Londone 1985 m. balandio 23; Encounter, 6 5 /2 (1985 m. liep a-ru gp j tis), 9 17.
45. Ibid. 14

46. Ibid. 16 47. Ibid. 17 48. D im itri O b olen sk y, H ugh S eto n -W atson , FBA", P ro c ee d in g s o f the British A c a d em y ,
78 (1987), 6 3 1 - 6 4 1 . 49. D o u glas Joh n son , W hat is E uropean H istory?", UCL H isto ry N e w sle tte r, 8 (U n iversi ty C o lle g e London) (1991 m. g ru o d is), 9 10.

50. F. G uizot, The H isto ry o f C ivilisa tio n in E urope (London, b e d atos), 32.
51. 52. 53. G eorg e B urton A dam s, E uropean H istory: A n O u tlin e o f its D e v elo p m en t (L ondon and N ew York, 1899), 6. Terne L. P lunkett and R. B. M owat, A H istory o f Europe (Oxford, 1927), pratarm, p. vii. R udyard K ip lin g, The B allad o f E ast and W est" k n y g o je The D efin itive E ditio n o f K iplin g's V erse (L ondon, 1949), 234 238.

54. K ipling, R ecession al: J u n e 22, 1897", k n y g o je The O xford Book o f English Verse
(O xford, 1939), 1069. 55. 56. M artin Bernal, B lack A th en a : The A fro a sia tic R oo ts o f C la ssica l C ivilisa tio n (2 tom ai, London, 1 9 8 7 1991). [j u o d o j ia t n ] M olefi K ete A san te, A fro c e n tricity (T renton, NJ, 1988), 6, 11. A frocen tristai kartais itin atriai kritik uoja to k iu s A m erik os ju od j lyd eriu s kaip W . E. B. Du B ois, kuris buvo in tegracijo s ir asim ilia cijo s a lin in k as. M ok sis B erlyno ir H arvardo u n iv ersitetu o se, i kuri pastarasis garsja kaip vak a rietik id j tvirtov A m erik oje, D u B oisas b u vo p e rsisu n k s eu ro p in io m o k slo trad icijom is < ...> R em dam asis eu ro cen tristin iu p o i riu, jis sitrau k V akar E uropos filo so fin e s sro v es ir to d l a tsp in d jo t pat

1131

EUROPOS

ISTORIJA

m en ta litet k aip ir d arvinizm as, m arksizm as b e i froid izm as. T ie g a n rea listin ia i p o i riai gy v en im k o n flik tu s la ik p a a n g o s varom ja jga" (ibid. 1 6 17). 57. 58. r. G eo rge Jam es, Sto len L eg a c y (San F ran cisco, 1976), kur tvirtinam a, kad E uropos filo so fija ir k ryb in m in tis k il i A frikos. S. A m in, E urocentrism (L ondon, 1989); V. L am bropoulos, The R ise o f Eurocentrism : a n a to m y o f in terp re ta tio n (L ondon, 1993). 59. J a cq u es E llul, Trahison d e l'o c c id e n t (Paris, 1975), 217. 60. A dw ard Said, O rien ta lism (L ondon, 1978). 61. Savo k n y goje H isto ry o f W estern C ivilization : A H a n d bo o k (r. Nr. 64 em iau) W . H. M cN eilla s term in V akar civilizacija" vartoja p ak aitom is su term in ais Vakar Euro p o s civilizacija" , m s civilizacija" ir E uropos istorija". C iv iliza cij jis perskiria dvi p a g rin d in es d a lis K lasik in civilizacij" ir, n u o 900 m. p o Kr., E uropos c iv iliz a c i j"; pastaroji tapatinam a su Vakar k rik io n ik u o ju pasauliu" (p. v v ii, 243 248). 62. 63. M aurice K een, The P elican H isto ry o f M e d ia e v a l E urope (L ondon, 1969), 9. Ibid. 12. 672. I leid im a s ijo 1949 m. kaip p ried as prie 9 tom U n iversity o f C h icag o R ea din gs in W estern C iviliza tio n . 65. J. M ortim er A dler, G reat B ooks, P ast and P resent" jo k n y g o je R eform in g E ducation: The O p e n in g o f the A m erica n M in d, ed . G. van D oren (N ew York, 1988), 318 350; zr. taip pat H arold B loom , The W estern C anon: The B ooks a n d S chool o f the A g e s (N ew York, 1994). 66. J. P lam enatz, Two T ip es o f N ation alism " k n y g o je E. K am enka (ed .), N a tion a lism : The N a tu re a n d E volu tion o f an Id ea (N ew York, 1976), 23 36. 67. 68. 69. Ibid. 2 9 - 3 0 . Eric H obsbaw m , The R eturn o f M itteleu rop a" , G u ardian, 1991 m. sp a lio 11.
w elt]

64. W . H. M cN eill, H isto ry o f W estern C iviliza tio n : A H a n d b o o k , 6th ed n . (C h icago, 1986),

[ w ie n e r

H alford M ack in der, D em o cra tic Id e a s a n d R e a lity (L ondon, 1919), ir yp a The R ound W orld and th e W in n in g o f th e P eace" , F oreign A ffairs, 21 (1943), 595 605. r. sk. X, Nr. 73.

70. T aip tvirtind am as dr. P lam en atzas (r. Nr. 66 au k iau ) bu vo n e v ien ia s. r. sk. X, Nr. 23. 71. r. Stanford M ind", W all S tre e t Journal, 1989 m. gru o d io 22 ir Stanford's Im age", San J o se M ercu ry N e w s , 1991 m . k ovo 17; taip pat T ravels w ith R igoberta: M u lticu lturalism at Stanford", k n y g o je D in esh D 'Sou za, Illiberal E d u cation : The P o litics o f Race a n d Sex on C a m p u s (N ew York, 1991), 59 93. 72. 73. r. A llan B loom , The C lo sin g o f th e A m erica n M in d (N ew York, 1987). Stanford U niversity, G eneral E uropean Program , 1987 1988: Europe I" (prof. J. Brown), E urope II" (prof. J. D iefen d orf), Europe III" (prof. J. J. S h eeh an ).

74. C ituojam a p ag al G eorge G ordon, The Land W h ere Y ou C an 't T ell W rong from
R ights", D a ily M ail, 1991 m. b irelio 21. 75. A llan B loom , The C lo sin g o f the A m erica n M in d, op . cit. 76. 78. 79. 80. D 'Sou za, Illiberal E du cation , op. cit. G o eth e, T alism ane", i k n y g o s W e st- stlich er D iw an (1815). A. J. P. T aylor, E nglish H istory, 19141945 (O xford, 1965). H u gh o G a itsk ello kalba B en d ru om en i r m u ose 1962 m.; citu o ja K eith R obbins (r. Nr. 98). Lordas T eb b itta s Lord r m u ose 1992 m. p a ta is G e itsk e llo neapdairum , 1132 77. A dler, R eform in g E du cation , op . cit.

LITERATROS

SRAAS

k alb d am as ap ie 1000 m et brit parlam en to istorijos"; citu ojam a p agal prof. D avido C an n ad in e'o pran eim A n g l -a m erik iei istorik k o n feren cijo je L ond ono u n iv ersi te te 1994 m. b irelio 30 d. 81. U n iversity o f L ondon: S c h o o l o f H istory and In stitu te o f H istorical R esearch, Syllab u s an d C ourses, 19921993 (T he W h ite P am phlet) (L ondon, 1992). 82. Jonath an Israel, H istory in th e M aking", In d ep e n d a n t, 1992 m. g ru o d io 28. r. taip pat C onrad R u ssell, John B u lls O ther N ations", Tim es L itera ry S u p plem en t, 1993 m. kovo 12. 83. D avid C an nad in e, British H istory; Past, P resent, and Future", P ast a n d Present, Nr. 116 (1987 m. ru gp j tis), 180. Jo p riein in k n u o m o n s bu vo p a sk elb to s Nr. 119 (1989 m. g e g u ). 84. r. BBC N ew sn igh t, 1991 m. ru gsjo 17, ap ie J. R. T olk ien o palikim "; taip pat H. Car p enter, J. R. R. Tolkien: A B io g ra p h y (L ondon, 1992). 85. Taip b u vo 1992 m.; 1 9 9 3 1994 m. P od ip lo m in a n g l k alb os ir literat ros m ok yk la O ksforde si l du ku rso variantus; v ien a s i j v a d in o si S p ecialu s a n g l k alb o s ir an k sty v o sio s a n g l litera t ros kursas". I v is p reten d u oja n i h u m anitarin i m o k s l bak alauro la ip sn b ei la ik a n i p relim in arin iu s a n g l k alb os eg za m in u s v is dar rei kalau ta rato darb i S en o sio s a n g l literatros" b ei V ertim o i se n o sio s an gl kalb os". r. U n iv e rsity o f O xford E x a m in a tio n D e c ree s a n d R eg u la tio n s, O xford , 1993, 31 33, 71 72, 1 7 7 187. E gzam inai N a u ja u sio s istorijos m ok yk lo je v isad a turi ap im ti 1) A n g lijo s istorij < ...> 2) K okio nors laik otarp io bendrj istorij < ...> 3) K oki nors sp ec ia li isto rin tem < ...> " A tsisak yta reik alavim o in o ti p rivalom u s te k stu s n e an g l kalb a (ibid. 49, 257 ir toliau ). 86. Jean -F ran ois B aque, Car ch a q u e en fan t m eurt son rang: le p atriotism e en ch a n tant", H istoram a, 89 (1991 m. liep a ), 64 66. 87. V. O g ilv ie, T each in g W ith ou t N a tio n a listic Bias", The Times, 1947 m. b irelio 7; G. M. T revelyan, Bias in H istory", H isto ry , 3 2 /1 1 5 (1947), 1 15; Paul K en n ed y, The D eclin e o f N a tio n a listic H istory in th e W est, 1 9 0 0 1970", Journal o f C o n tem p o ra ry H isto ry (1973), 7 7 - 9 9 . 88. T ad eu sz K orzon, H isto rya n o w o zytn a , t. I ik i 1648 m. (K rakow 1889), 1 2. 89. K orzono kn yga buvo pirm oji i serijos, tu rju sios apim ti k eturis N aujj laik istorijos p eriod us: I. R enesan sas; II. R eform acija, 1 5 1 7 1648; III. J g pu siausvyra, 1 6 4 8 1789; IV. R evoliu cija, 1 7 8 9 1815. Jo n u om on e, h isto rya n a jn o w sza (nau jausioji istorija") prasid jo p o naujj laik isto rijo s n u o 1815 m . N u o to laik o istorik o darbas, jo n u om on e, turjo ap sirib o ti m ed ia g o s rinkim u v le sn e i a n a lizei (p. 2 4). 90. Y patingo pripainim o io je srityje n u sip eln o E ckerto in stitu tas B raunveige, m sis g y v e n d in ti JU N E SK O p a sta n g a s a tg a iv in ti p riek a rin iu s p lan u s, kad b t e lim in u o ta s n a cio n a lin is alik u m as i isto rijo s m okym o. r. G eo rg E ckert In stitu te for In tern ation a l T extbook R esearch: A n O u tlin e o f th e In stitu te 's D evelo p m en t, Tasks a n d P ersp e c tiv e s (B raunsch w eig, 1947); taip pat Nr. 107. 91. 92. K. V. B azilevich e t al., A H isto ry o f th e USSR (3 t., M askva, 1 9 4 7 1948). P avyzd iui, O k sford o A ly g io isto rijo s program a GCE (G eneral C e rtific a te o f E d u c a tion) reik alavo, kad k an d id atai p asirin k t dvi tem as i sep ty n i Bendrj" ir se p ty n i S p eciali j " tem . B en d ro sio s te m o s ap im a rib otu s la ik o ta rp iu s, to k iu s k aip 10 6 6 1273, 1 6 0 3 1615 arba 1 8 9 5 1964 m. ir p a d a ly to s v a d in am u osiu s Brit" ir B endruosius" sk yriu s (fak tik ai a n g l ir V akar E uropos b ei R u sijos). K iek vien am e sk yriu je yra P askirtos tem os", to k io s k aip V alstiei su kilim as" arba T risd eim ties

1133

EUROPOS

ISTORIJA

m et karas". S p ec ia lio s tem o s apim a to k iu s k lau sim u s kaip V aldia A n glijoje a n k s tyvuoju T iudor viep atavim o laik otarp iu , 1 5 0 9 1553" arba N acizm as ir treiasis R eich as, 1 9 1 9 1945"; U n iversity o f O xford D e le g a c y o f L ocal E xam inations, G eneral C e rtific a te o f E d u ca tio n 1992: R e g u la tio n s a n d S ylla b u se s (O xford, 1990), p. 49 72. 93. D. Iredale, D isco verin g L ocal H isto ry (A ylesbu ry, 1977); C. P h yth ian A dam s, R eth in k in g E nglish L ocal H isto ry (L eicester, 1987); taip p at E. H in rich s, R eg io n a lita et: d e r k lein e Raum " a lso P roblem d e r in tern a tio n a ler S ch u lbu ch forsch u n g (Frankfurt, 1990). 94. r. M .G . S. H o d g so n and E. B urke (ed s.), R e-th in k in g W orld H istory: E ssays on Euro pe, Islam , a n d W orld H isto ry (C am b ridge, 1993). 95. lie H alvy, LH isto ire du p e u p le a n g la is au X IX m e si c le (1 9 1 3 1926); D en is M ack Sm ith, Italy: A M o d e m H isto ry (1959); H u gh K earney, The B ritish Isles: a h isto ry o f fo u r n a tio n s (C am b ridge, 1989). 96. C h ristop her D aw son, The M a k in g o f E urope (L ondon, 1932). r. taip pat C. Scott, A H isto ria n a n d h is W orld: A Life o f C h risto p h er D aw son , 18891970 (L ondon, 1984). 97. R ichard C o u d en h o u v e-K alergi, P an-E uropa (V ienna, 1924; N ew York, 1926); Pierre R enou vin , L 'id e d e f d ra tio n eu ro p e n n e d a n s la p e n s e p o litiq u e d u X IX e si cle (O xford, 1949); S alvad or d e M adariaga, L'E sprit d e l'E u rope (B russels, 1952); R. A lbrecht-C arrie, The U n ity o f E urope: a h isto ric a l su rv e y (L ondon, 1966). 98. K eith R obbins, N ation al Id en tity and H istory: P ast, P resen t and Future", H istory, 7 5 / 245 (1990 m. sp a lis), 369 387; tai jo kaip Istorik a so c ia cijo s p rezid en to kalba atid a rant A so cia c ijo s k o n feren cij elten h em e (C h elten h am ) 1990 m. b alan d io m n. 99. J en n y W orm ald, The C reation o f Britain: M u ltip le K in gd om s or C ore and C olon ies?" , TRHS, 6-ji serija, iii (1993), 194. 100. r. N orm an D avies, S talin 's H istory L esson", S p ecta to r, 1988 m. ru gp j io 6. 101. L. B renevas, kalba Bad G o d esb erg e (V akar V ok ietija ), 1981 m. lap k riio 23 d. 102. M . G orb ach ev, P erestroika: N e w T hinking for O u r C o u n try a n d the W orld (L ondon, 1987), 191 195: M es esa m e eu rop ieia i" (p. 191); M s nam as bend ras, b et k ie k v ien a eim a jam e turi sa vo bu t su atsk iru jim u" (p. 195). 103. r. G. W . B lackburn, E du ca tio n in th e Third R eich (A lbany, NY, 1985). 104. A trodo, kad to k s lik im as itik o T in y R ow land, v lia u ta p u s Lonrho p rezid en tu ir O b server savin in k u , kuris 1941 m. bu vo su im tas ir in tern u o ta s p a gal sta ty m o d l Bri t k ilm s asm en , sim p atizu o ja n i faizm ui" 18B straipsn ; Ali W ell That Ends W ell", O bserver, 1993 m. g e g u s 23. 105. Norm an Stone, The Evil Empire: H eroes and V illains", S u n day Times, 1991 m. rugsjo 1. 106. D avid C esarani, J u stic e D e la ye d (L ondon, 1992). 107. A g a in st B ias a n d P re ju d ic e : The C o u n cil o f E urope's W ork on H isto ry T eaching and H isto ry (C o u n cil o f E urope R eport, Strasb ourg, 1986). 108. M argaret Sh en nan , op . cit. p. 53, y p a sk yriai E urope and th e T im e D im ension" ir E urope's C u ltu ral Identity". 109. Jea n -B a p tiste D u ro selle, Europe: A H isto ry o f Its P eo p le s (L ondon, 1991), E pilogue", 4 1 1 -4 1 5 . 110. r. A dam Z am oyski, An H istoric C ase o f E uro-fudge", S u n d a y Telegraph, 1988 m. lap kriio 6. J. N ich olas, H alf-truths abou t H alf o f Europe", G uardian, 1991 m. sp alio 25. 111. Q uand un livre sca n d a lise la G rce", L ibre B elgiqu e, 1990 m. b a lan d io 26; La prim a Storia E uropea o ffe n d e tu tti i 12", La S tam pa, 1990 m. la p k riio 4; C. M . W oo d h ou se, K a th im erin i (A tnai), 1990 m. b irelio 3. 112. A k ad em ik o M . V . S a k ella rio u la ik a s graik d ep u ta ta m s E urop arlam en te, 1990 m. k ov o 18. 1134

LITERATROS

SRAAS

113. K athim erin i, 1990 m. rugsjo 30. 114. J acq u es M o n taville e t al., H isto ire d e l E urope (Paris 1992). r. J u lian N u n d y, H isto
ry L eaves Britain B ehind", In d e p e n d e n t on S u n d a y , 1992 m. sa u sio 19. 115. B en ed ik t A n derson, Im a g in ed C o m m u n ities: R eflectio n s on the O rigin a n d S p rea d o f N a tio n a lism , 2nd ed n ., (L ondon, 1991); citu ojam a p ag al G. V arou xak is, UCL H isto ry N ew sle tte r, 8 (1991 m. gru o d is), 22 24.

116. Prof. M arcas R aeffas stra ip sn y je W hat Is E u rop ean H istory?" , H is to r y T oday, 36
(1986 m. sa u sis), 46 50.

117. Prof. Marc Ferro, ibid. 118. Dr. Eva H araszti, ib id .

119. Prof. Im m anuel W a llerstein , ib id . 120. A. J. P. T aylor, ib id .

I skyrius
1. C h arles L ouis d e S eco n d t, Baron d e M on tesq u ieu , k n y g o je C o n sid ra tio n s su r le s c a u se s d e la g ra n d eu r d e s R o m ain s (1734); taip pat O n th e D ifferen ce o f M en in D if feren t C lim ates", D e E sprit d e s lo is (1748). 2. P. V id al d e la B lach e, P rin cip es d e g o g ra p h ie hu m ain e, ed . E. d e M arton ne (Paris, 1921); taip pat La P erso n a lit g o g ra p h iq u e d e la France; tai vad as jo Tableau d e la g eo g ra ph ie d e la France; F. B raudel, L 'Iden tit d e la France (Paris, 1985); M on tesq u ieu ra, kad Britanija yra alis, kuriai k lim atas taip gad in a n u otaik , kad jai n eb em iela n iek as, n et gyven im as" (E sprit d e s lois).

3. Luigi Luca C avalli-S forza u rn ale S cien tific A m erican (1991), p a gal S. C onnor, O n th e
O rigin o f S p eech es" , In d e p e n d e n t on Su n day, 1991 m. lap k riio 10. 4. Dr. S tev e J o n es, BBC R eith L ectu res 1991, p u b lik a cija pavad inim u The L a n g u a ge o f the G e n e s: B iology, H isto ry a n d th e E vo lu tio n a ry F uture (L ondon, 1993). 5. r. vado literat ros srao Nr. 42, 43 ir 68; taip pat J. Szu cs, T hree H istorica l R eg ion s o f Europe", u rn ale T rtn elm i S zem le (B u d ap est), 24 (1981), 313 369, ile ista pava din im u L es Trois E u ro pes (Paris, 1985); H. C. M eyer, M itte leu ro p a in G erm an T hought a n d A ction , 18151845 (T he H ag u e, 1955); O . H aleck i, The B o rd erlan ds o f E uropean C iviliza tio n (N ew York, 1952). 6. r. B raudel, La M d ite rra n e (r. vad, Nr. 16). 7. R obert F ox, The In ner Sea: The M e d ite rra n e a n a n d its P eo p le (L ondon, 1991). 8. r. D avid K irby, N o th ern E urope in th e E arly M o d ern P eriod (L ondon, 1990); taip pat J. F itzm aurice, The B altic: A R eg io n a l Future? (L ondon, 1992). 9. N e il A sch erson , B lack Sea, p. 267 (L ondon and N ew York, 1995). 10. E llsw orth H u n tin gton , C iv iliza tio n a n d C lim a te (1915; 3rd ed n ., N ew H aven , C on n., 1924); The M a in sp rin g s o f C iv iliza tio n (N ew York, 1945). 11. A rnold J. T oyn b ee, A S tu d y o f H isto ry (1934), ab rid ged (L ondon, 1960), 151. 12. M ich ael A n d erson , The Birth o f Europe, op. cit. 97. 13. . S tringer and R. G run, N ew L ight on O ur Sh ad ow y A n cestors" , In d e p e n d e n t on Su nday, 1991 m. ru g sjo 1. 14. W . J. Perry, The G row th o f C iv iliza tio n (L ondon, 1925), 34.

15. r. Barry C u n liffe, A egean C iv iliza tio n and Barbarian Europe", k n y g o je The R oots o f
E uropean C iv iliza tio n (C h icag o, 1987), 5 15; taip pat J. H ow ell, The Lake V illa g e s o f France", ib id . 42 53.

1135

EUROPOS 16. 17. 18. 19.

ISTORIJA

r. G erald S. H aw kins, S to n eh en g e D e c o d e d (L ondon, 1970). C olin R enfrew , A rc h a e o lo g y a n d L anguage: The P u zzle o f In do-E u ropean O rig in s (Lon d on , 1987). M arija G im butas, k n yg oje G. C ardona e t al. (ed s.), Indo-E uropean an d Indo-E uropeans (P h ilad elp h ia, 1970), 54; citu ojam a p ag al R enfrew , A rc h a e o lo g y a n d L a n g u a ge 17. T ok i m int si lo J o n esa s k n y g o je The L a n g u a g e o f th e G enes. n i d e lla lin g u istic a sto rica (F loren ce, 1984).

20. A p ie E uropos o n o m astik r. G. Sem eran o, Le o rig in i d e lla cu ltu ra eu ropea: rivela zio -

Knosas, 1628 pr. Kr.

21. r. J a cq u etta H aw kes, The G race o f Life", k n y g o je The D aw n o f the G o d s (London, 1968), 7 3 156, kur m inojinio g y v en im o fem in istin dvasia" p riein am a v le sn i laik vyrikajai achaj dvasiai". 22. Sir Arthur Evans, The P alace o f M inos: A C o m p arative A cco u n t o f the E arly C retan C ivi liza tio n (4 tom ai, London, 1921 1936), i. 17. r. taip pat S. H orw itz, Find a Lifetim e (L ondon, 1981) ir A. C. Brown, A rth ur E vans a n d the P alace o f M in os (O xford, 1981). 23. A p ie A n em o sp elijo s auk, ap tik t 1979 m ., r. P eter W arren, The M in oan s and Their G ods", k n y g o je Barry C u n liffe, O rig in s, op . c it. 30 41. 24. G erald C ad ogan , A T h eory T hat C ou ld C h a n g e H istory", F inan cial T im es, 1989 m. ru g sjo 9.

I I skyrius
1. 2. 3. E liza M ariab B utler, The M yth o f L aocoon", k n y g o je The T yranny o f G reece o ver G erm a n y (C am bridge, 1935), 43 48. The O xford B ook o f E nglish V erse (1939), Nr. 632, 614, 608. M aurice Bowra, A n c ien t G reek L itera tu re (O xford, 1933), 9; W alter S av age Landor, citu ojam a ibid.; J. C. Stobart, The G lo ry That W a s G ree ce : A S u rvey o f H ellen ic C u ltu re a n d C iviliza tio n (1911; rev. ed n ., L ondon, 1933), vad as. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. G ilb ert M urray, The L eg a c y o f G reece (O xford, 1922), vad as. E sch ilas, Persai; versta i k n ygos: D. G rene, R. L attim ore (ed s.), C o m p le te G reek Tra g e d ie s (C h icago , 1959), i. 232 233. G eorg e G rote, H isto ry o f G reece (L ondon, 1907), x ii. 303. I J u le s M ich elet, H isto ire R om ain e (1834), kn. ii. R ainer M aria R ilke, D ie S o n ette an O rpheus", The P en g u in B ook o f G erm an V erse, ed . L. F rster (L ondon, 1957), 403 404. B ernard W illiam s, citu ojam a p a gal O liver T aplin, G reek Fire (L ondon, 1989), 170. Sap ph o, citu ojam a ib id . 141. G lycon , a n g l k. v ert P eteris Jay; r. The G reek A n th o lo g y: A S e lectio n in Transla tio n , ed . Jay (L ondon, 1990). S im on id es, O n th e Spartans at T herm opylae" , ku rio vertim a n g l k. labai dau g. r. Earl o f C rom er, P a ra p h rases a n d T ran slation s from th e G reek (L ondon, 1903), Nr. 33. O liverio Taplini, G eorge'o S teinerio ir Friedricho N ietzsch e's citatos, The Birth o f Tragedy (1872): T aplino straipsnyje O utstaring th e G orgon" i k n ygo s G reek Fire, 36 61. 14. A n tigon e, 332 ir toi. eil., A. D am brausko vertim as, A n tik in s tra g e d ijo s (V ilnius, 1988). 15. Sir Ernst G om brich, The S to ry o f A rt (O xford, 1952), 52.

1136

LITERATROS 16. Ibid. p assim . 17. K. J. D over, G reek H o m o sex u a lity (L ondon, 1978).

SRAAS

18. r. D avid M . H alp erin, Sex B efore S exu ality: P ed erasty, P o litics, and P ow er in C la s
sica l A th en s", k n y g o je M . B. D uberm an e t al. (ed s.), H id d e n from H istory: R ecla im in g the G a y a n d L esbian P a st (N ew York, 1989; L ondon, 1991), 37 53.

19. r. Joh n B osw ell, R evolu tion s, U n iversals, and S ex u a l C ategories" , ibid. 17 36.
20. T uk ididas, i P ericles F uneral S p eech " , The P elo p o n n esia n War, a n g l k. vert R ex W arner (L ondon, 1954), ii, 4. 21. 22. Ditirambai, 76 fragm entas, The W orks o f Pindar, ed. L. R. Fam ell, (London, 1932), iii, 171. r. M . F in ley, F ive Tyrants" k n y g o je A n c ie n t Sicily: To the A rab C on q u est; tai I tom as k n y g o s H isto ry o f Sicily, kuri jis p ara su D. M ack Sm ithu (1968), C. D u gg an o su tru m pinta versija (L ondon, 1986). 23. 25. 26. 27. Livy, H isto ry o f Rom e, xx iv , 34 (Loeb Library). Is P lu tarcho M arcellu s, x v (p agal L oeb). Ibid. xix , 3. C h. M . D anov, The C e ltic In vasion and R ule in T hrace in th e L ight o f Som e N ew E vidence" , S tu d ia C eltica , 10 /11 (1 9 7 5 -1 9 7 6 ), 2 9 - 4 0 .

24. Pagal ibid.

I I I skyrius
1. 2. 3. K atonas, D e re ru stica , 1. p osak citu oja, ir B eda b ei E dw ardas G ib b on as k n y g o je D eclin e a n d Fall o f the R om an Em pire, sk. 17. R egin ald as B lo m field as k n y g o je R. W . L ivin g sto n e (O xford, 1924), 406. (ed .), The L eg a c y o f G reece

4.
5. 6.

I: T hom as B ab in gton M acau lay, H oratius", k n y g o je The L ays o f A n c ien t R om e (1842); W . H. H en le y (ed .), Lyra H ero ica (L ondon, 1921), 1 4 7 -1 6 3 . A ppian, R om aika, kn. 132, citu ojam a p a g a l . H. W arm in gton, C a rth a g e (L ondon, 1964), 260. R udyard K ip lin g, A S on g to M ithras" (H ym n o f th e X X X L egion , a p ie 350 m. p o Kr.), k n y g o je 5 2 3 -5 2 4 . The D efin itiv e V erse o f R u d y a rd K ip lin g (L ondon, 1940; repr. 1989),

7. 8. 9.

V ergiliju s, E neida, VI, 851 853, v ert A. D am brauskas, R om n lite ra t ro s ch re sto m a tija (V ilnius, 1992). W . d e Burgh, L e g a c y o f th e A n c ie n t W orld, (L ondon, 1936), sk. II, The R ecep tio n o f R om an Law". G ibbon, D eclin e a n d Fall, sk . 9. (V ilnius, 1992); G eo rg ies III, 284; E clo g u es XI, 32; E n eid a I. 362.

10. V ergiliju s, G eorgikos, II, 490, v ert A. D am brauskas, R om n lite ra t ro s c h resto m a tija 11. r. G ilb ert H ig h et, V ergil", k n y g o je P o ets in a L a n d sc a p e (L ondon, 1959), 55 81. to m atija (V iln iu s, 1992); E pistles, 11, 2, 45; O d es, X X X , 1. 13. 15. O vid, A rs A m atoria, ii. 107. R onald Sym e, The R om an R evo lu tio n (O xford, 1939), p. vii.

12. H orace O d es, ii. 3; P o ezijo s m en as, 139, v ert Z. U lin a it, R om n lite ra t ro s ch re s

14. T h eod or M om m sen , The H isto ry o f R om e, vert. a n gl . (L ondon, 1890), iv. 90.

1137

EUROPOS 16. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 25. 26. Ibid. 11.

ISTORIJA

17. Ibid. 201.

S u eto n iu s, The T w elw e C aesars, R oberto G raveso vert. a n g l . (L ondon, 1957), ap ie A u gu st, 51 108. Ibid. 1 4 9 -1 7 9 . Ibid. 209. Ibid. 223. Ibid. 285. G ibbon, D eclin e a n d Fall, sk. 3. A d aptuota i J. . Bury, A H isto ry o f the Rom an Em pire from its fou n dation to the Death o f M a rcu s A u reliu s (L ondon, 1908), 438 448. The M e d ita tio n s o f the E m peror M arcu s A u reliu s A n ton in u s, R oberto G raveso vert. a n g l . (L ondon, 1955), iii. 21. 27. Ibid. vi. 50, 48.

24. Ibid.

28. Gibbon, D eclin e a n d Fall, sk. 10.

29. 30. Ibid. sk. 15. r. G. V erm es, J esu s a n d th e W orld o f J u d a ism (L ondon, 1983); D. F lu sser, J u daism a n d th e O rigin s o f C h ristia n ity (Jeru salem , 1988); M . B a igen t and R. L eigh, The D ead Sea Scrolls D ecep tio n (L ondon, 1991). 31. 32. 33. D k oju A l- alom o reform uotajai sin a g o g a i, G len co e, 111. Irenaeus, A d v e rsu s H era eses, III. iii. 1 2, citu ojam a p ag al J.-B . D u ro selle, H isto ire du ca th o lic ism e (Paris, 1949), 8. G ibbon, D eclin e a n d Fall, sk. 16.

34. C. P. S. Clarke, A Short H isto ry o f the C h ristian Church (London, 1929), 69; taip pat J. F. Bethune-Baker, An In tro d u ctio n to the E arly H isto ry o f C h ristia n D o ctrin e (London, 1903). Faktikai yra dvi N ikjos Tikjim o ipainim o form uls trumpoji versija, atsi radusi N ikjoje 325 m., ir ilgesn ioji versija, dar inom a kaip N ikjos-K onstantinopolio Tikjim o ipainim as, tikriausiai suform uluota V isuotinio Susirinkim o 381 m. r. W orld C ouncil of Churches, C o n fessin g O n e F aith (...): th e N ic en e-C o n sta n tin o p o lita n
C reed (G eneva, 1991). 35. Jacob Burckhardt, The A g e o f C o n sta n tin e the G reat (1852), M . H adaso vert. angl . (N ew York, 1949), 3 4 3 - 3 5 3 . 36. E u seb iu s o f C aesarea (ap ie 260 340), V ita C o n sta n tin i, citu ojam a p ag al Z. B urck hardt, C o n sta n tin e the G reat, 231. r. taip pat The E ssen tia l E usebiu s, C olm o Luibh aid o vert. a n g l k. (N ew York, 1966).

37. Gibbon, D eclin e a n d Fall, sk. 14, 16.

I V skyrius
1 . r. Mortimer Wheeler, Rome Beyond the Imperial Frontiers (London, 195 4).
2. 3. S alvian as M a rselietis, citu ojam a p ag al J a cq u es Le G off, M e d ia e v a l C iviliza tio n , 400 1500 (O xford, 1988). S im eon P otter, L a n g u a ge in the M o d ern W orld (L ondon, 1960) sk. 7, The Indoeurop ean Fam ily". r. taip pat H arold G oad, L a n g u a ge a n d H isto ry (L ondon, 1958). G. Labuda, rodta, s a g i i le g e n d y d o n a jd a w n ie jszy c h d z ie j w P o lski (W arszaw a, 1961); k n y g o je yra darbai a p ie A lfred D idj, g o t karus su h u n ais, W id sith ir C hanson d e 1138

4.

LITERATROS

SRAAS

R oland. r. taip pat J. O tto M a en ch en -H elfen , The W orld o f the H un s (B erk eley, C alif., 1973).

5.

G ibbon, D eclin e a n d Fall, sk . 42. A p ie 4600 kaim citu ojam a p ag al dom rankrati n 550 m et a ltin , laik om M ilano b ib lio tek oje" (Nr. 11). P anicum m illium au toriu s k om en tu oja taip: iu o la ik in iam e em s k yje sorom is lesin a m i nam iniai p a u k ia i, o ne m aitin am i didvyriai" (N r. 12).

6. 7. 8. 9.

Ibid., sk. 30. F erdinand Lot, La Fin d u m o n d e a n tiq u e e t le d b u t du M o y e n A g e (Paris, 1951), 3; taip pat Le R gim e d e s ca stes" , p. 115 ir to lia u . C h arles O m an, The D ark A g es, A D 47 6918 (6th ed n , L ondon, 1919), 29. Lot, La Fin du m o n d e a n tiq u e, p. 311.

10. O m an, The D ark A g es, p. 207. 11. r. D im itri O b o len sk y, The B yza n tin e C om m on w ealth : E astern E urope, 50 0 1453 (Lon don, 1971). 12. K oranas, sura 5, p osm as 3. 13. S tev en R uncim an, A H isto ry o f th e C ru sa d e s (C am b ridge, 1953), i, 3.

14. I k n y g o s S h orter E n c y clo p a e d ia o f Islam , ed . H. A. R. G ibb ir J. H. K ram ers (L ondon,

1961), 16, 491.

15. G ibbon, D eclin e a n d Fall, sk. 35.

16. La C han son d e R oland, CXLIX, 2000 2009; R o lan do g iesm , v ert V. P etrau sk as (V il n iu s, 1989). 17. H enri P irenne, M e d ia e v a l C ities: Their O rig in s a n d th e R eviva l o f T rade (P rin ceton , NJ, 1925), 27; taip pat jo k n y g a M a h o m e t a n d C h a rlem ag n e (L ondon, 1939). 18. G ibbon, D eclin e a n d Fall, sk. 23. E uropean H istory, i (B oston , 1904), 51. 20. 21. 22. B ede, A H isto ry o f th e E nglish Church a n d P e o p le , v ert Leo S h irlei-P rice'as (L ondon, 1955), i. 27, p. 76. Ibid. i. 30, p. 86 87. C. B ayet, R em arques sur le cara ctre e t le s c o n se q u e n c e s du v o y a g e d ' tien n e III en France", R evu e h isto r iq u e , 20 (1882), p. 8 8 105.

19. H isto ria e E c cle sia stic a e Francorum , ii, 27, vertim as a n gl k. k n y g o je R e a d in g s in

23. J. N . D. K elly, The O xford D ic tio n a ry o f P o p es (O xford, 1988), p. 9 1 92.

24. A batas L. D u ch esn e (ed .), Le L iber P on tificalis: texte, in tro d u ctio n e t co m m en ta ire (Paris, 1884), 440 ir toliau ; tu d e su r le L iber P o n tifica lis (Paris, 1877). 25. J. M . W allace-H ad rill (ed .), The Fourth B ook o f the C hronicle o f F red eg a r w ith C o n ti n u a tio n s (L ondon, 1960). 26. L iber P on tificalis, p. 447.

27. Ibid.
28. 29. The Fourth B ook o f th e C h ron icle o f F redegar, 104. Ibid. p. 109.

V skyrius
1. 2. 3. T hom as H ob b es. L eviath an , 4, 47. C ituojam a pagal knyg: D onald B ullough, The A g e o f C harlem agne (London, 1965), 13. Ibid., 4 sk. A C ourt o f S ch olars and th e R evival o f L earning".

1139

EUROPOS 4. 5. 6. 7. 8. 9.

ISTORIJA

O m an, citu o ta s v eik a la s, p. 382. V iljam as ek sp yras. M a k b e ta s, V v eik sm as, V scen a , v ert A. C hurginas. K nygoje: V iljam as ek sp yras. D ram os, s o n e ta i , V iln iu s, 1986, p. 597 598. F. L. G ansh of, Q u e st-c e q u e la fo d a lit? (B ru ssels, 1944); vertim a s an g l k. p avad i nim u F eu dalism (L ondon, 1952), p. X X . H u gh T revor-R oper. The R ise o f C h ristian E urope (L ondon, 1966), 96. Lynn W h ite, Jr., M e d ia e v a l T ech n olog y a n d S o cia l C h a n ge (O xford, 1961), 14 28. IX am iau s in v estit ra aprayta J ea n o B o d elio i A raso XII am iau s k rin yje Chanson d e S a isn es (Saxenleid); citu ojam a p ag al kn yg: G ansh of, F eudalism , 126; r. Jacq u es Le G off, The S ym b olic R itual o f V asallage" k n y g o je Time, W ork, a n d C ulture in the M id d le A g es, C h ica g o , 1980, 237 287.

10. 11. 12. 13.

C. S eig n o b o s. The R ise o f E uropean C iv iliza tio n (L ondon, 1939), 128. N . B russel. L'U sage g n ra l d e s fiefs en F rance (1727), i. 3; citu ojam a pagal knyg: J. H. R ob in son , R e a d in g s in E u ropean H isto ry, (B oston , 1904), i. 178. Eric From m . The F ear o f F reedom (L ondon, 1942), 34. M arc B loch . Les D eux g e s f o d a u x k n y g o je La S o c i t fo d a le: la form ation d e s lie n s d e d p e n d a n c e (Paris, 1949), 95 97.

14. P. S k w arczynski. The P roblem o f F eu da lism in P o la n d S la vo n ic a n d E ast E uropean

R eview , 34 (1956), 2 9 2 - 3 1 0 . 15. 16. 17. 18. F. T out. The E m pire a n d the P apacy. 9 1 8 1273 (L ondon, 1921). C. W . P revit-O rton , Sh o rter C a m b rid g e M e d ia e v a l H isto ry (C am b ridge, 1952), i. 368. I L iutprando A n ta p a d o se o s, VI k n y g o je M o n u m en ta G erm a n ia e H istoriae, citu ojam a p ag al knyg: R ob in son , R e a d in g s in E u ropean H isto ry, i. 340 343. r. Z b ign iew D ob rzynski. O b rz d e k S lo w ia n sk i w d a w n e j P olsce (3 tom ai, W arszaw a, 1989).

19. R elacja Ibrahim ibn Ja ku ba z p o d r o y d o k ra j w slo w ia n sk ic h w p r z e k la d zie A1 B ekrieg o k n y g o je P o m n ik i d z ie jo w Polski, serija II, t. 1 (K rakow , 1946); citu ojam a pagal knyg: D avies, G o d's P laygrou n d, i. 3 4. 20. 21. 22. 23. r. O tto H o etzsch . The E volu tion o f R ussia (L ondon, 1966), 17. O m aras C hajam as. R ubajatai, Nr. 1, 11, 49, v ert L. B roga (V iln iu s), 1998. r. H. F. B. Lynch. A rm enia: tra vels a n d stu d ie s. 2 tom ai (L ondon, 1901), repr. 1990; taip pat M . C h ahin. The K in g d o m o f A rm en ia (L ondon, 1987). ota R u stavelis. R iteris tigro k ailiu , v ert J. G raii n as (V iln iu s, 1971). A p ie G ruzij r. kn ygas: W . E. D. A llen , A H isto ry o f the G eo rg ia n P eo p le ... to th e R ussian C o n q u est (L ondon, 1932); D. M . Lang, The L ast Years o f th e G eo rg ia n M on archy, 16521832 (L ondon, 1957); ir R. G. Su ny. The M a k in g o f th e G eo rg ia n N a tio n (L ondon, 1988). 24. 26. H enri Pirenne, Econom ic and Social H istory o f M ed ia ev a l Europe (N ew York, 1956), 51. I G oliaso ip a in tie s: jo s autorius buvo H ugas i K eln o arkivysku po R einaldo svitos, in om as arkipoeto" pravarde; Ip ain ties tek stas yra kn ygoje: M . M anitius, D ie G ed ich te d e s A rch p oeta (M nchen, 1913), 24 29; citu ojam a p agal knyg: C harles H om er H askins, The R en aissan ce o f the Twelfth C en tu ry (C am bridge, M ass., 1927), 182. 27. 28. 29. Bernard d e V en tad ou r, citu ojam a p ag al kn yg: R. P ernou d, A lie n o r d 'A q u ita in e (Paris, 1965); vertim as a n g l kalb pavad inim u E lean ou r o f A q u ita in e (L ondon, 1967), 102. Jean, Sire d e Join ville, Livre d e s sain tes paroles e t bons fa its d e notre roi, Saint Louis, cituojam a pagal knyg: A. Lagarde ir L. M ichard, Le M oyen A g e (Paris, 1962), 123 132. G ibbon. D eclin e a n d Fall, 48 sk. 25. J.-B . D u ro selle, H istoire du ca th o licism e, 55.

1140

LITERATROS

SRAAS

30. J acq u es Le G off. La C ivilisa tio n m d i v a le d e O c c id e n t (Paris, 1965), 98.

31. 32. 33. 34. 35. N orm an C oh n. The P u rsu it o f th e M illen n iu m (L ondon, 1970), 6 1 64. r. Jon ath an R iley-S m ith . The F eu d al N o b ility a n d th e K in g d o m o f Jerusalem , 1174 1277 (L ondon, 1973). Ernie Bradford. The G rea t B etrayal: C o n sta n tin o p le 1204 (L ondon, 1967). The O xford B ook o f Prayer, ed . G. A p p leto n (O xford, 1985), Nr. 217. E dm und H olm es, The A lb ig e n sia n o r C a th a rist H eresy (L ondon, 1925); p ak artotin ai ile ista p avad inim u The H o ly H eretics: The S to ry o f the A lb ig e n sia n C ru sa d e (L ondon, 1967); Z. O ld en b ou rg, M a ssa c re a t M o n tse g u r (L ondon, 1961).

36. Eric C h ristian sen , The N o rth ern C ru sa d es: The B altic a n d the C a th o lic Frontier, 1100
1525 (L ondon, 1980), 53. 37. 38. 39. 41. Ibid. 92. Ibid. 85. The Travels o f M arco Polo the V enetian. Joh n o M asefield o vadas (L ondon, 1908), 413. G eo rg es D uby, The E arly G row th o f the E uropean E conom y: W arriors a n d P ea sa n ts from the S even th to th e Twelfth C e n tu ry (L ondon, 1974). 42. Jean G im p el. The M e d ia e v a l M ach in e: The In d u strial R evolu tion o f the M id d le A g e s (L ondon, 1977), 100. [R om oje N ero n o va ld y m o m etais bu vo v ej streik as.] 43. J. G. K ru isheer (ed .), O o rk o n d e n b o e k van H olla n d en Z ee la n d to t 1299 (M aastricht, 1992), iii, 1305. 44. 46. Ibid. 1528. r. N . D en h olm -Y ou n g, R ich ard o f C orn w all (O xford, 1947). E dw ard II (L ondon, 1839), 69. 48. 49. 50. 51. 52. Ibid. 5 9 - 6 3 . P. A. M eilin k (ed .), H et A rc h ie f van d e A b d ij van E gm on d (The H agu e, 1951), ii, R eg esten lijst 8 8 9 1436", Nr. 83 (1265), lie p o s 13. Lord B ryce. The H o ly R om an E m pire (L ondon, 1875), 213. r. W . G. H eeres e t al. (ed s.). From D u nkirk to D an zig: S h ip p in g a n d T rade in the N orth Sea a n d th e B altic, 13501850 (H ilversum , 1988). G. J. R enier. The C riterio n o f D u tch N a tio n h o o d : A n In augu ral L ecture a t U n iversity C ollege, London, 4 Ju n e 1945 (L ondon, 1946), 1 6 17.

40. W h ite. M e d ia e v a l T ech n o lo g y a n d S o cia l C han ge, 40.

45. W . G. Brill (ed .), R ijm kronik van M e lis S to k e (U trecht, 1885), iv. 55 56.
47. T. W righ t (ed .), The P o litica l S o n g s o f E n glan d from the R eign o f K in g John to th a t o f

V I skyrius

1. Johan H u izin ga, The W a n in g o f th e M id d le A g e s (1924; L ondon, 1955), 30. 2. 3. Ibid. 10. Ibid. 26. The A d ven t o f th e N ew Form ", ib id ., 334. R. L odge, The C lo se o f th e M id d le A g e s (L ondon, 1920), 496. S teven R uncim an, The R isin g Su ltan ate" , k n y g o je The Fall o f C o n sta n tin o p le, 1453 (C am bridge, 1965), 31. 7. C ituojam a p a gal R ichard P ip es, R u ssia u n d er th e O ld R eg im e (L ondon, 1975), 62.

4.
5. 6.

1141

EUROPOS 8. 9. 10. 11. 12. 13.

ISTORIJA

r. G abriel Ja ck so n , The M a k in g o f M e d ia e v a l S p ain (L ondon, 1972). B ryce, op. cit., p. 238. D an t A ligjeris, D ie vik o ji k o m e d ija , v ert A. C h urgin as. P ragaras, VI g iesm , 49 50, 7 4 - 7 5 (V ilnius, 1988). K aip pasak oja S ism on d e d e S ism on d i k n y g o je H isto ire d e s r p u b liq u e s ita lien n e s du M o yen A g e (G en eva, 1 8 0 7 1808), iii. 129. P etrarch, Di p en sier in pen sier" , k n y g o je The P en gu in B ook o f Italian Verse, ed . G eor g e K ay (L ondon, 1958), 116. D an t A ligjeris, D ie vik o ji k o m ed ija , v ert A. C h u rgin as. Rojus, XXVII g iesm , 22 27, 5 5 - 6 0 (V iln iu s, 1988).

14. R obert Burns, S cots w h a hae" (B ruce B efore B ann ock bu rn ), k n y g o je P oem s a n d Songs
o f R obert Burns, ed . J. Barke (L ondon, 1955), 629. 15. A rbroath'o dek laracija, 1320 m. b ala n d io 6, vertim as a n g l k.; r. k n y g o je G. F. M ain e, A B ook o f S c o tla n d (L ondon, 1950), 8 1 82. A p ie k o t istorij r. J. D. M ack ie, A H isto ry o f S c o tla n d (2nd ed n ., L ondon, 1978); W . M offat, A. M . G ray, A H isto r y o f S c o tla n d (O xford, 1989). 16. C ituojam a p aga l k n y g P h ilip Z ieg ler, The B lack D ea th (L ondon, 1970), 66. P ro c ee d in g s o f th e R oyal S o c ie ty o f M e d icin e , XVI, 2, p. 4; citu ojam a p agal kn yg Z iegler, The B lack D eath, 197. 18. 19. 20. 21. 22. 23. P. D. A. H arvey, A M e d ia e v a l O xfordsh ire V illage: C uxham (O xford, 1965), 135. Z iegler, The B lack D eath, 239. H. P irenne, E conom ic a n d S o cia l H isto ry o f M e d ia e v a l E urope (L ondon, 1936), 200. C ituojam a p ag al G eorg e H olm es, Europe: H iera rch y a n d R evolt, 1 3 2 0 1450 (London, 1975), 1 3 1 -1 3 2 . r. R. B. D ob son . The P e a sa n ts R evolt o f 1381 (L ondon, 1983). C h arles d 'O rlan s, En regardan t vers le p a is d e France", k n y g o je O xford B ook o f French V erse (O xford, 1957), 30 31. 24. V iljam as ek sp yras, R ia rd a s II, v ert A. D a n ieliu s, II v eik sm a s, I scen a , 40 50. 25. 26. 27. 28. r. D. K eys, Very C ivil W ar and U n b lood y B attles", In d ep en d en t, 1989 m. gruodio 23. r. R ichard V au ghan , V alois B u rg u n d y (L ondon, 1975), 129, 175, 191-193. Ibid., 1 6 9 170. Su griau tas 1793 m etais, v lia u b u vo p averstas dep artam en to p am ili nam ais. M ich a i G ied royc, The A rrival o f C h ristia n ity in L ithuania, i: Early C on tacts (T hirte en th C entury)"; ii: B aptism and Survival (1341 1387)", O xford S la vo n ic P apers, xv iii (1985), 1 - 3 0 ; x ix (1986), 3 4 - 5 7 . 29. P. R abikauskas, La cristianizzione d ella Sam ogizia, 1413 1417" kn ygoje La cristianizzion e d ella Lituania: colloquio in tem a zio n a le d i storia ecclesia stica (1987) (Rom e, 1989). 30. V. H. H. G reen, M e d ia e v a l C ivilisa tio n in W estern E urope (L ondon, 1971), 4.

17. W . R ees, The B lack D eath as R ecord ed in E n glish M anorial D ocum ents" leid in y je

31. G reen, op. cit., 98-99.

32. 33. 34. 35. I k n y g o s H. v o n T reitsch k e, H isto ry o f G erm a n y (1879), ii; citu ojam a p aga l knyg: J. S h eeh an , G erm an L iberalism in the N in e te e n th C e n tu ry (L ondon, 1982), 37. H u izin ga, The W a n in g o f th e M id d le A g es, 248. F riedrich H eer, M itte la lte r (1961), vertim as a n g l k. pavad inim u The M e d ia e v a l W orld: E urope from 1 1 0 0 - 1 3 5 0 (L ondon, 1962), 2 5 1 - 2 5 3 . S tev en R uncim an, The Fall o f C o n sta n tin o p le, 1453 (C am b ridge, 1965), 131.

1142

LITERATROS

SRAAS

36. Ibid., 37. 37. Gibbon, D eclin e a n d Fall, 68 sk.

38. 39. r. F elip e F em an d ez-A rm esto, Spain R epays Its D ebt to th e Jew s", E uropean, 1992 m. k ovo 19-25. Em m a K lein, The S u ltan W h o sa v ed th e Sephardim ", ibid. D iscovery, E xploration a n d S ettle m e n t, 1 4 5 0 1650 (L ondon, 1963). 40. A p ie trad icin p oi r K olum b r. k n y g o je J. H. Parry, The A g e o f R econ n a issa n ce:

41. r. The O rto d ox Liturgy, b e in g the D ivin e L itu rgy o f S. John C h rysostom a n d S. B asil the
G reat a cco rd in g to th e use o f the Church o f R ussia, a n g l k. vert P. T h om p son as ir kt. (L ondon, 1939); i ia p aim tos v iso s to le sn s cita to s, isk yru s E van gelijos itrauk. 42. T ek stu o se sen ja b a n y tin e slav kalb a nau dojam as term in as Jerod C aij" ir Carj Judejskij"; paim ta i k n y g o s G o sp o d a n a e g o Isusa C h rista N o v y j Z a ve t na sla via n sk o m i ru sskom ja zy k a c h , p aralelin iai tek sta i (St P etersbu rg, 1823), 23.

43. r. D im itri Strm oou k h off, M oscow th e Third Rom e: S o u rces o f th e D octrin e", S p e
culum (1953 m. sa u sis), 84-101; p ersp a u sd in ta k n y g o je M . C h em iavsk y, The S tru ctu re o f R ussian H istory: In te rp reta tiv e E ssa ys (N ew York, 1970), 1 0 8 125. 44. 45. r. J. L. I. F en n ell, Ivan th e G rea t o f M o sc o w (L ondon, 1961). R. G. H ow es, T estam en ts o f the G rand P rinces o f M o sco w (Ithaca, NY, 1967), 267 298.

46. Fennell, Ivan the G reat, op. cit., 122. 47. S trm ooukh off, M oscow th e Third R om e", p a ssim .
48. 49. Ibid., 113, y p a Nr. 46. T estam ent o f Ivan III" k n y g o je H oves, T estam ents. r. taip pat G. V ernadsky, R ussia a t the D aw n o f the M od ern A g e (G. V ern ad sk y ir M . K arpovich, H isto ry o f R ussia, t. iv) (N ew H aven, C on n ., 1959), 3 sk. 50. 52. 53. F en n ell, Ivan the G reat, 146. Ibid., p assim . D im itri O b o len sk y, R u ssia's B yzan tin e H eritage" , O xford S lavo n ic P apers, i (1950), 3 7 -6 3 .

51. Strm oou k h off, M oscow th e Third R om e", 115.

54. Fennell, Ivan th e G reat.

55. V ernadsky, R u ssia a t the D aw n o f the M o d e rn A g e, 3 sk.

56. Fennell, Ivan th e G reat, pratarm, p. v ir toliau. 57. D im itri O b olen sk y, Italy, M ou n t A th os and M uscovy: T he T hree W orld s o f M axim os
th e G reek" (R aleigh L ecture, 1981), P ro c ee d in g s o f th e B ritish A ca d em y , LVII (1981); p ersp au sd in ta k n y g o je Six B y za n tin e P ortra its (O xford, 1988), 2 0 1 219.

58. Ibid., 160.

59. lie D en iso ff, M a x im e le G rec e t O c c id e n t (Paris, 1942), 423.

V II skyrius
1 . r. Keith Thomas, Religion and the Decline of Magic: Studies in Popular Beliefs in
S ixteen th a n d S e v en te e n th C e n tu ry E n g lan d (L ondon, 1971). 2. 3. 4. H erbert W eisin g er, The A ttack on th e R en a issa n cein T h e o lo g y T oday", S tu d ie s in the R en a issa n ce , 2 (1955), 1 7 6 189. r. Jacob B urckhardt, The C u ltu re o f th e R e n a issa n ce in Ita ly (L ondon, 1878). Bert S. H all (ed .), O n P re-m od ern T ech n o lo g y a n d S cien ce (Los A n g ele s, 1976).

1143

EUROPOS 5. 6. 7.

ISTORIJA

W alter Pater, The R e n a issa n ce (1873; repr. N ew York, 1959), 72. Johan H uizinga, Erasm us o f R otterdam : w ith a selection from h is le tters (London, 1952). Erasm us, pratarm N aujajam T estam en tu i (1516). P refaces to th e F athers, the N e w T es tam en t, a n d On S tu d y, fa csim ile ed n . (M en ton , 1970); H. P. Sm ith, Erasm us: A S tu d y o f h is life a n d P lace in H isto ry (N ew York, 1923).

8. 9.

Erazm as R oterd am ietis, P a g iria m a sis o d is k v a ily b ei, v ert M . R akau skas (V ilnius, 1963), 1 5 1 -1 5 2 . Ibid., 179. Taverner, fa csim ile ed n . (G ain sville, F la., 1956).

10. A d a g ia , ib id ., 3 1 34; r. taip par Erasm us, P roverbs o r A d a g e s (...) E nglish ed b y R. 11. E tien n e G ilson (1937), R ein h old N ieb u h r (1941), and N ic h o la s B erd yaev (1931), c itu o jam a p aga l W eisin g er, The A ttack o n th e R en aissan ce" , 176 p. ir to liau . r. taip pat W . K. F ergu son , The R e n a issa n ce in H isto rica l T hought (B oston , 1948). 12. 13. M ic h e la n g e lo B uonarroti, k n ygoje: G. K ay (ed .), The P en gu in B ook o f Italian V erse (L ondon, 1958), 1 7 2 -1 7 3 . L eop old vo n R anke, The H isto ry o f th e P opes, th e ir Church a n d Sta te, a n d e sp e c ia lly o f th eir c o n flicts w ith P ro testa n tism (1 8 3 4 1836), j a n g l k. v ert E. F osteris (London, 1847), i. 38, 14. 15. 16. 17. 18. 19. C h arles D relin cou rt, d. 1669; citu ojam a p aga l A lb ert-M arie Sch m id t, Jean C alvin e t la tra d itio n ca lv in ien n e (Paris, 1957), 169. 1622 m etais p o p ieia u s G rigaliau s XV; citu ojam a p a gal Joh n P adberg, The J esu it Q u estio n " , Tablet, 1990 m. ru gsjo 22. C ituojam a p ag al F isher, A H isto ry o f E urope, 557. R anke, H isto ry o f th e P opes, i. 266. H erbert B utterfield, k n ygoje The O rigins o f M o d e m Science, 13001800 (London, 1947). Ibid. K eista, kad istorik as, ku ris v e ik a le The W h ig In te rp reta tio n o f H isto ry (1931) taip p u ik iai a tsk le id p o litin s istorio g ra fijo s te le o lo g in e s ten d en cija s, rodinja strategi n s lin ijo s m o k slo raidoje" buvim . 20. 21. 22. 23. P. M . H arm an, The S c ien tific R evo lu tio n (L ancaster, 1983), 17. C ituojam a p a gal A. W . C rosby, Jr., The C o lu m b ia n E xchange: B iolog ical a n d C ultural C o n seq u en ce s o f 1492 (W estport, C on n., 1972), 11. Ibid. r. ibid.; taip pat K irkpatrick S ale, The C o n q u e st o f P a ra d ise (N ew York, 1991). kiam a k in ta n io s istorio g ra fijo s santrauka; taip pat G arry W ills, M an o f th e Year", N e w York R e v ie w o f Books, 1991 m. lap k riio 22. 25. W here D id C olu m b u s D iscov er A m erica?", N a tio n a l G eo g ra p h ic M a g a zin e, 1 7 0 /5 (1986 m. lap k riio m n .), 5 6 6 ^ su em la p ia is. 26. Y en C h u n g -p in g , k n y g o je H isto rica l R esearch (B eijing) (1977), citu ojam a p ag al Lam er, The C ertain ty o f C olu m b u s1 1 ; taip pat Sim on W iesen th a l, S a ils o f H o p e (N ew York, 1973).

24. r. J. Lam er, The C ertain ty o f C olum b us", H istory, 7 3 /2 3 7 (1988), 3 23, kur p a tei

27. J. M anzano, C olon y su seg reto : el P red escu b rim ie n to (Madrid, 1982).
28. 29. D avid H en ig e, In Search o f C olum bus: The S ou rces fo r th e first V o ya g e (T ucson, Ariz., 1991). r. J. A. L even sen (ed .), C irca 1492: A rt in th e A g e o f E xploration (C atalog u e to an E xh ib ition at th e N a tio n a l G allery, W a sh in g to n DC) (N ew H aven , C on n ., 1992). 30. J a cq u es A ttali, 1492 (Paris, 1991), I dalis: In ven ter l'E urope", 15 p. ir to liau .

1144

r. E u g en io G arin (ed .), R en a issa n ce C h a ra cters (C h ica go, 1991). lartin G on calvez d e C ellerig o , M em oria l d e la p o litic a n ec essa ria (1600); citu ojam a agal H. K am en, The Iron C entury: S ocial C h an ge in Europe, 15501660 (London, 7 6 ), 79. r. J. H . H exter, Storm o v er th e G entry", k n y g o je R e a p p ra isa ls in H isto ry (C h icago, 379), 1 1 7 -1 6 2 , am en, The Iron C entury, 8 9 135. d k oju dr. R obertui F rostui. r. M . R oberts, The M ilitary R evolu tion , 1550 560" k n ygoje: M . R oberts (ed .), E ssa ys in S w ed ish H isto ry (L ondon, 1967), 195 225; Lip pat G. Parker, The M ilitary R evolution: A M ith?" k n y g o je : S pa in a n d the Netherlands, 15591659: Ten S tu d ie s (L ondon, 1989). r. J. H. Sh en nan , G o vern m en t a n d S o c ie ty in France, 14611660. (L ondon, 1968). ob b es, L eviath a n (1651), ed . J. P lam en atz (L ondon, 1962), 143. hom as M un, E n g la n d s T reasure b y F oreign T rade (1622); citu ojam a p ag al C h arles /ilso n , M e rca n tilism (L ondon, 1958), 11 12. sa k is i k n ygos: H. W iesfle c k e r, M a x im ilia n I: d ie F u n da m en te d e s h ab sb u rg isch en Weltreiches (V ienna, 1991). 'tto v on H absburg, C h arles V (Paris, 1967; L ondon, 1970), p. x ii. r. R. J. W . E vans, The M a k in g o f th e H a b sb u rg M on archy, 15501700: A n In terpreta on (O xford, 1979); taip pat jo straip sn The im perial vision" kn ygoje: G. Parker (ed .), he T hirty Years W a r (N ew York, 1987), p. 83 ir toliau ; ir C ulture and A n archy in th e m pire, 1 5 4 0 1680". C en tra l E u ropean H istory, 18 (1985), 14 30. . J. W . E vans, R u d o lf II a n d H is W orld: A S tu d y in In tellectu a l H isto ry (O xford, 1973); ip pat R obert G rudin, R udolf II o f P ragu e and C orn eliu s D rebbel: S h ak esp earean ch etyp es?" H u n tin g to n L ibrary Q u arterly, 5 4 /3 , (1991), 1 8 1 205. H. E lliot, Im perial Spain, 14691716 (L ondon, 1963), 13. id., 14. id., 249. O rtega G asset, citu ojam a p a gal I. H. E lliot, Im perial Spain, 249. eo ffrey Parker, The A rm y o f F lan ders a n d th e S p an ish R o a d , 15671659 (C am bridge, 72). lu l K en n ed y, The R ise a n d Fall o f th e G rea t P ow ers: E conom ic C h an g e a n d M ilita ry onflict, 15002000 (N ew York, 1988), 61. ituojam a p aga l J. H u izin g, The Spirit o f th e N eth erlan d s" , kn ygoje: P. G eyl (ed .), utch C ivilisa tio n in th e S e v en te e n th C e n tu ry a n d o th e r e ssa y s (L ondon, 1968), 101. r. C h arles W ilson , The D u tch R ep u b lic a n d th e C ivilisa tio n o f the S e v en te e n th C en tu r (L ondon, 1968). R. G ardiner, H isto ry o f the G reat C ivil War, 16421649 (London, 1886 1889), i. 168. onrad R u ssell, The S lu m b erin g H atreds o f th e E nglish ", In d ep e n d e n t, 1992 m. ru g u io 18. gism u n d H erb erstein (1581), citu ojam a p ag al R. P ip es, R ussia u n d er th e O ld R egim e, j. . V eron ica W ed g w oo d , The T hirty Years W a r (L ondon, 1957), 460. . R. F riedrichs, The W ar and G erm an S o ciety" , kn ygoje: G. Parker (ed .), The T hirty ?ars W ar, 208 215. fed gw ood , The T hirty Years W ar, 440. m oth y K itao, C ircle a n d O va l in th e S qu a re o f St. P eter's : B e m in i1 s A rt o f P la n n in g Jew York, 1974), The Last R evision", 49 52; taip pat pav. 67 74.

1145

EUROPOS 58. 59. 60. 61.

ISTORIJA

r. T orgil M agn u son , R om e in th e A g e o f B e m in i (S tock h olm , 1982). Ibid., i. 360. r. O reste Ferrari, B e m in i (F loren ce, 1991). F ilip p o B ald in u cci, V ita d e l C a v a lie re Gio. L o ren zo B e m in o (F lo ren ce, 1682), C. Engg a sso vertim a s a n g l k. p avad in im u The Life o f B ernin i (U n iv ersity Park, P en n., 1966), 80, 74; tai v is to lia u p a teik t su B ern in io g y v en im u su siju si cita t ir a n ek d o t a ltin is.

62. Joh n M ilton , P a ra d ise Lost, kn. I, . (O xford, 1952), I. 5.

1 6, k n y g o je P o etica l W orks o f John M ilton

V III skyrius
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. S h o rter O xford E nglish D iction ary, citu ojam a p aga l J. L ively, The E n lig h ten m en t (Lon don , 1966), p. ii. A lexan d er P ope, An E ssa y on C riticism , ii. 1 6 2 165; A n E ssa y on M an, I. X. 9 14; The P o etica l W orks, ed . H. F. C ary (L ondon, m etai n en u rod y ti), 53, 224. r. W yn G riffith, The G row th o f R adicalism " k n y g o je The W elsh (L ondon, 1950), 2 0 -4 3 . E ssa y on M an, ii. 1; P o etica l W orks, 225. D ryden, A b sa lo m a n d A c h ito p h el (1681), i. 45 48. C ituojam a p agal B ronow ski, The A sc e n t o f M an, 226. Ibid., 236. V oltaire's D eism ", k n ygoje: L ively, The E n ligh ten m en t, 43 45. L'E sprit d e s Lois, XI. VI. got, ed . G. S c h e lle (Paris, 1913), i. 205, 215 216. r. taip pat D. D akin, Turgot a n d the A n cien R eg im e in F rance (N ew York, 1972). 11. V oltaire, Stan ces M m e Lullin, d e G enve" (1773), kn ygoje: C on tes en vers e t p o sie s d iv e rs e s (Paris, 1936), 1 6 3 164. 12. V oltaire's D eclaration" o f 1778, tek sta s 497 p ried e, C o m p le te W orks (O xford, 198 7 ), citu ojam a p ag al k n y g R. P om eau (ed .), V o lta ire e t son tem p s (O xford, 1994), v, La Fin". 13. A p ie R ou sseau n ea p yk a n t V o lta ire'ui r. jo 1760 m. b irelio 17 la ik k n ygoje: V o l ta ire's C o rresp o n d e n c e a n d R e la te d D o cu m en ts (O xford, 1 9 6 8 1977), cv, Nr. D 8986. 14. 15. C ituojam a pagal Jam es Bow en, A H istory o f W estern E ducation (London, 1981), iii. 182. r. N orm an D avies, The C ultural Im perative" k n y g o je H eart o f Europe, 262 268; D an iel B eau vois, L um ires e t s o c i t en E u rope d e l'est: l'u n iv ersit d e Vilna e t les c o le s p o lo n a ise s d e l'em p ire ru sse (Paris, 1977]; taip pat jo S zk o ln ictw o p o lsk ie na zie m ia c h litew sk o -ru sk ich , cism ", 195 280. 16. 17. Isaiah Berlin, Vico and Herder: Two Stu dies in the H istory o f Ideas (London, 1976), p. xxvi. B erlin, k n y g o je The M a g u s o f the N orth: J. G. H am an n a n d th e O rig in s o f M odern Irration alism (L ondon, 1993), citu ojam a p a gal M . R osen , The first R om antic?", Tim es L itera ry S u p plem en t, 1993 m. sp a lio 8. 18. Bertrand R u ssell, H isto ry o f W estern P h ilo so p h y (L ondon, 1946), 702. 18031832 (Lublin, 1991); a p ie rom antik kart r. C. M itosz, H isto ry o f P olish L itera tu re (2nd ed n ., B erk eley, 1969), v ii sk yrius, R om anti

10. A n n e R obert J a cq u es T urgot, D iscours au x S orb on n iq u es" , k n ygoje: (O eu vres d e Tur

1146

LITERATROS

SRAAS

19. Sim on Scham a, D e a d C e rta in tie s (U n w a rra n ted S p e c u la tio n s) (L ondon, 1991). 20. 21. 22. 23. C ituojam a i k n y g o s H . M eth ivier, Le S i cle d e L ouis XIV, (Paris, 1950), 63. R. H ubret, citu ojam a i k n y g o s H. M eth ivier, L ouis XIV, 112. P lg. 220 p. citu o ta m e R. B rigg so v e ik a le ir M eth ivier, L ouis XIV, 95. I The V icar o f Bray" (XVIII a. pradia), k n ygoje: E rnest N ew ton , The C o m m u n ity Son g B ook (L ondon, 1927), 24 25. Sakom a, kad i d ain su k u rti k v p k u n ig o S im o n o S ym on d so karjera: jis sav o v iet ila ik n u o C rom w ellio ik i Ju rgio I laik . 24. 25. 26. r. Jon ath an Israel (ed ), The A n g lo-D u tch M om en t: E ssa ys on th e G lorious R evolu tion a n d Its W orld Im p a ct (C am b ridge, 1991). N ea l A sch erson , The S p ectre o f P opular S o v ereig n ty over G reater E ngland", In d e p e n d e n t on Su n day, 1990 m. la p k riio 18. r. Linda C o lley , B rito n s: F orgin g th e N a tio n , 17071837 (N ew H aven , C on n ., 1992); taip pat C olin K idd, S u b ve rtin g S co tla n d 's Past: S co ttish W h ig H isto ria n s a n d the C re a tio n o f an A n g lo -B ritish Id e n tity , 1689 a p ie 1830 (C am bridge, 1993). 27. L isty d o M a rysien k i, ile id o L. K u k u lsk i (W arszaw a, 1962); citu ojam a p a gal knyg: D avies, G o d 's P laygrou n d, i. 484 486. r. taip pat D avies, S o b ie sk i's L eg a c y (M . B. G rabow ski L ecture, 1984) (L ondon, 1985). 28. J. T. A. A lexan d er, C a th erin e th e G reat: Life a n d L eg en d (O xford, 1983), 329. 29. 31. 32. 33. 34. Isabel d e M adariaga, Russia in the A g e o f C atherine the G reat (London, 1981), 587 588. Ibid., 115. C ituojam a p a gal D avies, S o b ie sk i's L egacy; pa ssim . r. E. R zadkow ska (ed), Voltaire e t R ousseau en France e t en Pologne (W arszawa, 1982). I W ilh elm K he, R eco llectio n s, citu ojam a p aga l J. R ushton, W. A. M ozart, Don G io van n i (C am bridge, 1981), 1 2 4 125.

30. P ip es, R ussia U n der the O ld R egim e, 1 1 2 138.

35. Ludw ig von K ch el, C h ro n o log isch -th em atisch es V erzeich n is s m tlich er Tonw erke W olf
g a n g A m a d e M o za rts (Salzburg, 1862), 591 [K. 527]. 36. 37. 38. 39. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. R ushton, M ozart, 67. r. Jon ath an M iller (ed .), The D on G io van n i Book: M y th s o f S e d u c tio n a n d B etrayal (L ondon, 1990). P agal R ushton, M o zart, 47. K ch el 591, 5 2 7 /O u v ertu re. K ch el 593, 5 2 7 /2 0 . K ch el 594, 5 2 7 /2 6 . K ch el 593, 5 2 7 /2 2 . H. C. R obbins (ed .), The M o za rt C o m p en d iu m (L ondon, 1990), 299. E m ily A n d erson (ed), The L etters o f M o za rt a n d H is Fam ily, rev. ed n . (L ondon, 1985), Nr. 550, M ozarto la ik a s baronu i v on Jacq u in u i, p. 9 1 1 912. R obbins, M o za rt C o m p en d iu m , 303 304. Ibid., 304. r. A ndrew S tep to e, The M o za rt-D a P o n te O peras: The C ultural a n d M u sica l B ac k gro u n d to Le N o z z e d i F ig a ro ", Don G io v a n n i" a n d C osi fan tu tte n (O xford, 1983). V lia u Da P on te em igravo N iujork, tap d am as ital literat ros p rofesoriu m K olum bijos k o led e. 49. Eduard M rike, M o za rt a u f d e r R eise n ach Prag; M . B. B enno vad as (L ondon, 1970). 50. Jaroslav Seifert, N a B ertram ce", i rin k in io H a lleyo va K o m eta (Praha, 1967), 82 87.

40. K ch el 592, 5 2 7 /7 .

1147

EUROPOS

ISTORIJA

51. Ju ozap o II K elion s per B ohem ij d ienoratis" (1771), citu ojam a p a gal knyg: E. W angerm an n, The A u stria n A c h iev e m a n t 17001800 (L ondon, 1973), 93. 52. 53. 54. 55. R oy Porter, L ibertinism and P rom iscuity" 1 -1 9 . G iacom o C asanova, The H isto ry o f m y Life (1826), a n g l k. v ert W . R. Trast (London, 1967), 71; citu ojam a p a g a l S tep to s, The M o za rt D a P on te O peras, 207. r. J. B o u sso n o u se, C o n d orcet: le p h ilo so p h e d a n s la rvo lu tio n (Paris, 1962). M em o irs o f M a d a m e d e la Tour du Pin, su tru m p in tas vertim as a n g l k alb F elice H arcourt (L ondon, 1985), 94 95. kn ygoje: M iller, Don G io va n n i Book,

IX skyrius
1. M irabeau, 1790 m. ru gp j io 25, citu ojam a p a g a l A lb ert S orel, U E urope e t la r v o lu tion fra n a ise (Paris, 1885), i. 554. r. N orm an H am pson , The F irst E uropean R evolu tion, 1 7 7 6 -1 8 1 5 (L ondon, 1969). 2. 3. W ordsw orth, P relu de, x i. 108; Burke, R e fle c tio n s ; G o eth V alm i m yje, 1792. T hom as C arlyle, The French R evolu tion (1837), ed . A. R. H. H all (L ondon, 1930), 205. V ertim as \ lie tu v i kalb: T om as K arlailis, P ra n c zijos re v o liu c ijo s istorija, v ert V. P etru k aitis (V iln iu s, 1992) 4. 5. 6. J. M ich elet, H isto ry o f th e French R evolu tion , ed . G. W righ t (C h icago , 1967), 17. Sorel, L'Europe e t la r vo lu tio n fran aise, i. 1 V. T hom as J efferson , pirm oji N ep rik la u so m y b s d ek la ra cijo s red ak cija, 1775. P lg. g a lu ti n tek st , In C ongress, J u ly 4 1776, the u n an im ou s d e c la ra tio n o f the th irteen u n ited s ta te s o f A m erica (fak sim il, W a sh in g to n , D C , 1960). 7. 8. 9. 10. S. T. C o lerid g e, The R im e o f th e A n cien t M ariner" (1797), 1 3 9 142, k n y g o je C om p le te P o etica l W orks, ed . E. H. C o lerid g e (O xford, 1912), 191. W illiam Blake, The Rose", kn ygoje P oetical W orks, ed. J. Sam pson (O xford, 1905), 123. R u ssell, H isto ry o f W estern P hilosophy, 705. F. C lau d on , E n c y clo p d ie d u ro m a n tism e, (Paris, 1980), 48. III d a lis, 6 sk yriu s, 196; taip pat W h itn ey P op e, A lex is d e T ocqu eville: H is S ocial and P o litica l T heory (L ondon, 1983). 12. A le x is d e T o cq u ev ille, L'A ncien R g im e e t la r v o lu tio n fra n a ise (1856) (Paris, 1953), II d alis, 1 sk yriu s, 223 224. 13. 14. 15. 16. 18. R. D. H arris, N ecker: Reform S ta tesm a n a n d th e A n c ien R eg im e (San F ran cisco, 1979). r. N orm an H am pson , U pdate: T he F rench R evolu tion " , H isto ry (1989), 1 0 12. C. E. L abrousse, E squ isse du m o u vem en t d e s prix e t d e s reven u s en France au XVIIIme si c le (Paris, 1937). G. L efebvre, Q u a tre V in g t-N e u f (1939); La R vo lu tio n fra n a ise (1958); A lfred Cobban, The S ocia l In terp reta tio n s o f the French R evolu tion (C am b ridge, 1964). Ibid., 173. r. M . Brow ers, C an w e sto p th e F rench R evolu tion ?" , H istory, 7 6 /2 4 6 (1991), 56 73; taip pat C on or C ru ise O 'B rien, The D e c lin e and F all o f th e F rench R evolution", N ew York R e v ie w o f B ooks, 1990 m. vasario 15; tai recen zija k n y gos: F. F uret and M. O zouf, A C ritica l D ic tio n a ry o f th e French R evolu tion (C am b ridge, M ass., 1990). 1148 17. A lbert S ob ou l, L es S a n s-c u lo tte s p a risie n s en l'an II (Paris, 1962), 1.

11. A le x is d e T o cq u ev ille, The A n cien R g im e a n d th e French R evo lu tio n (L ondon, 1966),

LITERATROS

SRAAS

19. Sim on Scham a, C itizen s: A C hronicle o f the French R evo lu tio n (L ondon, 1989). 20. 21. 23. 24. r. T. C. W . B lann in g, The O rig in s o f the French R e vo lu tio n a ry W ars (L ondon, 1986). R. A vezou , P etite h isto ire du D au ph in (G renob le, 1946), 85. C arlyle, op . cit., p. 35; (lietu v ik a m e vertim e p. 149). Ibid., 29; (lietu v ik a m e vertim e p. 1 4 0 141). 1789: Rural P anic in R evo lu tio n a ry F rance (N ew York, 1973). 26. 27. a ltin is n ep atik rin tas. Edm und Burke, i k n y g o s A n A p p e a l from th e O ld to the N e w W h ig s (L ondon, 1791), 1 2 7 128; tek sta s p a sk elb ta s kaip p ried as p rie straipsn io: N orm an D avies, The Lan gu or o f so R em ote an In terest: B ritish A ttitu d es to P olan d, 1 7 7 2 1832", O xford S la vo n ic P apers (new series), 16 (1983), 79 90. 28. 29. 30. 31. r. R. B. R ose, The M a k in g o f th e S a n s-cu lo ttes: D em o cra tic Id e a s a n d In stitu tio n s in P aris, 17891792 (M an ch ester, 1983). r. G w yn Lew is, The S eco n d V en de: The C o n tin u ity o f C o u n ter-R evo lu tio n in the D ep a rtm en t o f th e G ard, 17891815 (O xford, 1978). C. D u fresn e, La V ire d e G alem e" , H istoram a, 20 (1991), 56 ir to lia u . r. J. d e V ig u erie, C h ristia n ism e e t R evo lu tio n (Paris, 1986); G. B abeuf, La G uerre d e V en d e e t le sy st m e d e d p o p u la tio n (Paris, 1987); S. R eynald, La G n o c id e francofran ais (Paris, 1986), ir Juifs e t ven d e n s: d'u n g n o c id e l'au tre: la m a n ip u la tio n d e la m m o ire (Paris, 1991); J.-C . M artin, L es G u erres d e V e n d e au M u s e d 'H isto ire d e C h o let (C h olet, 1990); taip pat Une gu erre in term in able: la V en d e d e u x c e n ts an s a p rs (N an tes, 1985); C h arles T illy, The V en d e (L ondon, 1964). 32. 33. r. D. Su th erlan d , The C houans: The S o cia l O rig in s o f P opu lar C o u n ter-R evo lu tio n in U pper B ritta n y (O xford, 1992).
[g u e r r i l l a ]

22. A bb E m m anuel d e S ie y s (1 7 4 8 1836), O u 'est-ce qu e le Tiers tat? (1789 m. sau sis).

25. G. L efebvre, La G ra n d e P eu r d e 1789 (1932); vertim as a n g l k. The G reat F ear o f

E. Blum (ed .), La D cla ra tio n d e s d ro its d e l'h om m e e t d u c ito y en (Paris, 1902), 3 8; vertim as a n g l kalb: J. G. Stew art, A D o cu m en ta ry S u rvey o f th e French R evo lu tion (N ew York, 1951), 1 1 3 -1 1 5 .

34. 35. 36. 37. 38.

C ituojam a p a gal G eoffrey B est, The F rench R evo lu tio n and H um an R ights", kn ygoje: G. B est (ed .), The P erm an en t R evo lu tio n (L ondon, 1988), 105. d e M adariaga, R u ssia in the A g e o f C a th erin e th e G reat, 420 421, 423, 451. C ituojam a p aga l D avies, G o d 's P laygrou n d, i. 542. V ertim as lietu v i k., D ievo a isla s (V ilnius, 1998), I, 576, v ert I. M ataity t ir L. M ik n ev ii t. I A ndr Barbier, L 'Idole" (1831); citu ojam a p aga l P. G eh l, N a p o le o n For a n d A g a in st, rev. ed n . (L ondon, 1964), 31. P agal J. M . T hom p son (ed .), N a p o le o n 's L etters (O xford, 1934), Nr. 87. (N ew York, 1955), Nr. 64. C ituojam a p aga l M ilan H auner, N em eck a " stred n i Europa?" (V ok ik oji C en trin Europa?") L id o v n o v in y (Praha), 1993 m. sp a lio 30. D an iel B eau vois, S o c it e t lu m ire s l'E u rope d e l'e s t" l'u n iv ersit d e Vilna e t les co le s p o lo n a ise s d e l'e m p ire ru sse (Paris, 1977), taip pat W . H. Z aw adzki, A M an o f H onour: P rince A d a m (O xford, 1993). C za rto rysk i a s S ta tesm a n o f R u ssia a n d P oland, 180130

39. J. C. H erald, The M in d o f N a p o leo n : a se le c tio n from h is w ritten a n d sp o k e n w o rds 40. 41.

42. J. M iller, C a lifo rn ia s T sarist C olon y" , H is to r y T oday, 42 (1992 m. sa u sis), 23 28; . T. K h leb n ik ov, C o lo n ia l R ussian A m erica: K h le b n ik o v s R eports, 181732 (P ortland,

1149

EUROPOS

ISTORIJA

O reg., 1976); P. A. T ik h m en ev, The H isto ry o f the R u ssian A m eric a n C o m p a n y (S eattle, 1978). 43. 44. 45. S orel, op . cit., i, 1. Fanfare d e l'Em preur"; H enri L achouq ue, N a p o l o n e t la G a rd e Im p ria le (1957), vertim as a n g l kalb: A. S. Brown, A n a to m y o f G lory (L ondon, 1978), 795. Ibid., 7 1 2 - 7 1 5 . D. C h and ler, The C a m p a ig n s o f N a p o le o n (L ondon, 1967), 1003. 46. A rm and, M arq uis d e C au la in co u rt, M m o ire s (1933) (r. N r. 53); citu ojam a pagal

47. H erald, M in d o f N ap o leo n , Nr. 176.

48. 49. 50. 51. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. L achouq ue, op . c it. N iu rzg lia is (grog n a rd s) pravardiavo im p eratoriau s gvardijos pirm j p si j g ren a d ieri p u lk . R. F. D elderfield , Im perial Sunset: The Fall o f N apoleon, 18131814 (London, 1969), 219. Ibid., 245. L ouis C oh en , N a p o le o n ic A n e c d o te s (L ondon, 1925), Nr. 209. L achouq ue, N a p o l o n e t la G ard e Im priale, 415. C h and ler, The C a m p a ig n s o f N a p o leo n , 1002. C ituojam a p ag al F elix M arkham , N a p o le o n a n d th e A w a k e n in g o f E urope (N ew York, 1965), 127. Ibid., 127. C au lain cou rt, M m o ires, v ertim as a n g l kalb (L ondon, 1935). D eld erfield , Im perial Su nset. C h arles d e la R on cire (ed .), The L etters o f N a p o le o n to M a rie-L o u ise (L ondon, 1935). 265. Ibid., 266. L ouis C oh en , N a p o le o n ic A n e c d o te s, Nr. 143.

52. J. M . T h om p son (ed .), N a p o le o n 's L etters, op . cit.

X skyrius
1. 2. 3. C ituojam a p a gal A. J. P. T aylor, Bism arck: M an o f G erm an D estin y" , k n y g o je Europe: G ra n d eu r a n d D eclin e (L ondon, 1967), 80. N u o W illia m o P ick erin g o ir R ichardo E d gero antk apio; jie abu m ir 1845 m et gru o d io 24; Eli k a ted ro s p ie tin is p rieb an ytis. A. Palm er, M e ttern ich (L ondon, 1972), 15: R evoliu cija jam tap o svarbiausia p rob le ma". r. taip pat L. B. N am ier, M etternich" k n y g o je V an ish ed S u prem acies: E ssays on E uropean H istory, 18121918 (L ondon, 1958). 4. 5. 6. 7. 8. 9. Eric H obsbaw m , In d u stry a n d E m pire (L ondon, 1969), 2 1 22. r. R om an Szporluk, C om m u nism a n d N a tio n a lism : K arl M arx versu s F riedrich List (O xford, 1989). r. E. L. J o n es, The E uropean M ira c le : E nviron m ents, E conom ies, a n d G eo p o litics in th e H isto ry o f E urope a n d A sia (C am b ridge, 1981). r. P eter L aslett, The H istory o f th e Fam ily", vad as k n yg H a u seh o ld a n d Fam ily in P a st Tim es (C am bridge, 1972), 1 89; a p ie Le P lay, ib id . 16 23. B. D israeli, Sybil, o r Two N a tio n s (1845) (L ondon, 1925), 67. N orm an Ston e, The G reat D epression" , k n yg oje Europe T ransform ed: 18781919 (Lon don , 1982), 2 0 - 4 2 .

1150

ats, La B elle D am e Sans M erci", The O xford Book o f English Verse (1939), Nr. 640. nartine, i Le Lac", The O xford B ook o f E nglish V erse (1907), Nr. 236. )pardi, i C anto n o ttu m o d i un pastor dell'A sia" , The P en gu in B ook o f Italian VierL o n d o n , 1958), 2 7 9 - 2 8 5 . e p h von E ich en dorff, D as zerb rech en en R inglein ", k n ygoje: L. R einers (ed .), D er [ge Brunnen, B eck V erlag , 1992. iu sz Stow ack i, B en iow ski. is p osm as ik a lta s J u zefo P ilsu d sk io m o tin os an tk ap yje s k a p in se V iln iu je. P u k inas, V arinis raitelis" (1833), v ert A. V en clov a, kn ygoje: A. P u k inas, R atai, . (V ilnius, 1955). ie P u k in o o d ia i aidu a tsilie p ia itrem to M ick ev iia u s e ilu tes; ju o P u k in as sy k sto v jo p riea is P etro D id iojo pam ink l po v ien u apsiau stu ". A. M ick ev iiu s, V lin s (V iln iu s, n in klas", v ert J. M arcin k eviiu s. orus M y sticu s i k n y g o s: G t, F a u sta s (V iln iu s, 1978), II d a le s pab aiga; v ert C hurginas. M aria K orzen iew icz, O d lu d o w o sc i iro n iczn ej d o lu d o w o sc i m isty c zn e j: P rzem ia n y itaw e ste ty c z n y c h S lo w a c k ie g o (W roclaw , 1981). N erval, p o em o s Les C yd alises" pradia; O xford B ook o f French Verse, Nr. 276. r. Sabatier, La P o sie d u X IX e sicle, i: Les R o m a n tism es (Paris, 1977), 2 2 1 252. uojam a p aga l B. R u ssell, 764 765. B. A. G errish, A Prince o f the Church: S chleierm acher a n d the b e gin n in g s o f m od ern o lo g y (L ondon, 1984); K. W . C lem en ts, F riedrich Schleierm acher: P io n eer o f M o d ern 1 (L ondon, 1987). Jam es S h eeh an , G erm an L iberalism in th e N in e te e n th C en tu ry (L ondon, 1978). D. B lackbourn and G. E ley, The P ecu lia ritie s o f G erm an H istory: B ou rg eo is S o c ie ty i P o litics in N in e te e n th C e n tu ry G erm a n y (O xford, 1984); r. taip pat M a d elein e rd, Sw ed en and th e G erm an Son derw eg" p raneim , p ersk aityt 8-o je T arptauje eu ro p o lo g k o n feren cijo je, v y k u sio je ik a g o je 1992 m. k ovo 27 29 d. apib rim ai n e per d au g sk iria si n u o t, ku riem s te ik pirm en yb A. D. Sm ithas fg o je T heories o f N a tio n a lism (L ondon, 1971), kur v a lsty b in io n acion alizm o a lin in siejam i su alu tin iu aristok ratin iu etn osu " . r. taip pat H ans K ohn, N a tio n a lism : M e a n in g a n d H isto ry (P rin ceton , N J, 1965); L ouis Sn yder, The D yn a m ics o f N a tio ism (N ew York, 1964) ir V a rietes o f N a tio n a lism : A C o m p a ra tive S tu d y (N ew York, r 6); E lie K ed ou rie, N a tio n a lism (O xford, 1966); E rnest G elln er, N a tio n s a n d N a tio ism (O xford, 1983); P. A lter, N a tio n a lism (L ondon, 1989); A. D. Sm ith (ed .), E thnir a n d N a tio n a lism (L eiden, 1992). (r. to lia u 31 p o zicij.) G ardels, Two C o n ce p ts o f N ation alism : A n In terview w ith Isaiah B erlin", N e w York /ie w o f Books, 1991 m. lap k riio 21. lest R enan i Q u 'e st-c e qu 'u n e n ation ? C o n fren ce fa ite en S orbonn e le 11 m ars 1882, fg o je O eu vres c o m p le te s (Paris, 1947), i. 887 906. H ugh S eton -W a tson , S ta te s a n d N a tio n s: A n E n q u iry into the O rig in s o f N a tio n s i the P o litics o f N a tio n a lism (L ondon, 1977). \ Palm er, The Saxon In vasion and Its in flu en ce on O ur C haracter as a Race", Transions o f th e R oyal H isto rica l S o ciety, N .S ., ii (1885), 1 7 3 196. S. C ham berlain, D ie G rundlagen d e s n eu n zeh n ten Jahrhu nderts (1899), citu ojam a jai W . ir A. D urant, R ace and H istory", k n y g o je The L esson s o f H isto ry (N ew York, >8), 2 6 - 2 7 . 1998), III d a lies fragm en tai, P etro D id iojo

1151

EUROPOS 29. 30. 31.

ISTORIJA

r. H. P aszk iew icz, The O rigin s o f R u ssia (L ondon, 1954); taip pat Ar rusai i ties slavai?" A n tem u ra le, 2 (R om e, 1955). F. M . D o sto ev sk y , The D ia ry o f a W riter, (L ondon, 1949), a n g l kalb v ert B. B asol, 5 6 5 - 5 6 6 , 632. Eric H obsbaw m , N a tio n s a n d N a tio n a lism sin c e 1780 (C am b ridge, 1990), 14. F ilo so fijo s dak taro d isertacija , O xford U n iversity, 1995.

32. T im oth y D. Sn yder, K azim ierz K elles-K rauz: a p o litic a l and in te lle c tu a l biography". 33. 34. 35. 36. Su pad k a u praneim Em pire and N ation in R ussian H istory", kur sk ait profesorius G eoffrey H o sk in g a s St A n th on y k o le d e O k sford o u n iv er sitete 1992 m. g e g u s 3 d. r. L ouis L. Sn yder, The N e w N a tio n a lism (N ew York, 1968), 55 (r. taip pat vado literat ros srao 66 p ozicij); Y ael Tam ir, L iberal N a tio n a lism (P rin ceton , NJ, 1993). K azim ierz B rodzm ski, N a d zieh Z m artw ych w stan ia P a n sk ieg o r. 1831", k n ygoje: D ziela (W roclaw , 1959), t. I, 239. G rafas E duardas v o n T aafe un d B allym ote (1 8 3 3 1895). T aafe n e tik nerado io s m sls sp ren d im o, b et n et n e iek o jo jo"; C. A. M acartney, The H a bsbu rg Em pire, 1 7 9 0 - 1918 (L ondon, 1969), 615. 37. 38. Bonar Law, 1912. E n c y clo p a e d ia B ritann ica, 11th ed n . (N ew York, 1911), 554; R. K ee. The G reen Flag: a h isto ry o f Irish N a tio n a lism (L ondon, 1972). C. M . G rieve (H ugh M acD iarm id), A drunk m an lo o k s at th e th istle" (1926), The an n als o f th e fiv e sen ses" (1930), k n y g o je C o lle c te d P o em s (L ondon, 1978); T. N aim , The B reak-u p o f Britain: crisis a n d n eo n a tio n a lism , 2nd ed n . (L ondon, 1981); The E n ch a n ted G lass: B ritain a n d its M o n a rch y (L ondon, 1988). r. taip pat N . M acC orm ick (ed .), The S co ttish D eb ate: e ssa y s on S c o ttish N a tio n a lism (O xford, 1970); G. Bryan, S c o ttish N a tio n a lism : an a n n o ta te d b ib lio g ra p h y (W estport, C on n., 1984). 39. 40. 41. 42. 43. R enan, 1882 (r. Nr. 25 a u k iau ). r. Isaiah B erlin, K arl M arx: H is Life a n d E nviron m ent, 4th ed n . (O xford, 1978); A n gu s W alker, M arx: H is T heory a n d Its C on text, 2nd ed n . (L ondon, 1989). I A. J. P. T aylor, vad as The C o m m u n ist M a n ifesto , v ert S. M oore'as (H arm ondsw orth, 1967). C ituojam a p aga l T ibor Szam u ely, The R ussian T ra dition (L ondon, 1974), 292. r. D eb o rah H ardy, P etr Tkachev: The C ritic a s J a co b in (S ea ttle, 1977). P rofesoriu s K otak ow sk is sa k o tai k artojs taip dan ai, kad tik slia i n eb ep risim en a, kur tai u ra. r. jo k n y g The M a in s C u rren ts o f M arxism : Its O rigins, Growth, a n d D is so lu tio n (O xford, 1978). 44. R obert C on q u est, vad as Szam u ely, The R u ssian T radition , p. IX. 1963), The F am ily Tree", 35 55. 46. 47. P ercy B yssh e S h elley , P rom eth eu s U n boun d (1819), III, iii. 131 135, 154, 1 5 7 161. P eter M arshall, D em a n d in g th e Im p o ssib le : A H is to r y o f A n a rch ism (L ondon, 1991). The A n a rch ists (L ondon, 1964) recen zija. 49. 50. 51. 52. T aylor, Bism arck", 90. r. F. M alin o and D. Sorkin , J e w s in a C h a n g in g E urope, 17501870 (O xford, 1990); P. Joh n so n , A H isto ry o f th e J ew s (L ondon, 1987). C ituojam a p ag al C. J elen , Le P oin t (Paris), 1, 163 (1994), 45. r. H ein z-D ietrich L oew e, The Tsars a n d th e Jew s: Reform , R eaction , a n d A n tisem itism in Im perial Russia, 17721917 (Chur, 1993); F. R aphael, The N e c e s s ity o f A n tisem itism

45. r. G. W o o d co ck , A narch ism : A H isto ry o f L ib ertaria n Id e a s a n d M o v e m e n ts (London,

48. A. J. P. T aylor, The W ild O nes", O bserver, 1964 m . sp a lio 25; tai Jam eso J o llio k n ygo s

1152

LITERATROS

SRAAS

(Sou tham pton , 1989); R. W istrich , A n ti-zio n ism a n d A n tise m itism in th e C o n te m p o ra ry W orld (B a sin g sto k e, 1990); D o u g la s Joh n son , The D reyfus A ffair (L ondon, 1966); N . C ohn, W arrant fo r G en ocid e: The M yth o f th e J ew ish W o rld -C o n sp ira c y a n d the P rotocols o f th e E lders o f Z ion (L ondon, 1967). 53. E n c y clo p a e d ia B ritannica, XXVIII, 989. 54. Isaac D eu tsch er, The N on -Jew ish J e w a n d o th e r e ssa y s (L ondon, 1968). 1914 (O xford, 1987); S. E. A sch h eim , B roth ers a n d Stran gers: The E ast E uropean J ew s in G erm an a n d G erm an J ew ish co n scio u sn ess, 18001923 (M adison, W is., 1988). 56. H u n d ert Jahre J a h rh u n d e rtw en d e (B erlin, 1988), 155. 57. H erbertas R eadas k n ygoje: A rt N o w (1933), citu ojam a k n y g o je The O xford C om p a n io n to English L iterature, ed . M argaret D rabble (1985), 658.

55. J. W erth eim er, U n w elcom e Stran gers: E ast E uropean J ew s in Im perial G erm any, 1890

58. r. J. P. Stern, A S tu d y o f N ie tz s c h e (C am b rid ge, 1979); S. A sch h eim , The N ie tz s c h e

L eg a cy in G erm a n y (O xford, 1992).

59. r. B en M acin tyre, F org otten F atherland: The Search fo r E liza b eth N ie tz sc h e (L ondon,
1992). 60. John C arey, The In te lle c tu a ls a n d the M a sse s (L ondon, 1992), 4. r. E xtrem e P rejud i ce", S u n d a y Tim es, B ooks 1992 m. b irelio 28, 8 9. 61. C ituojam a p ag al C arey, The In te lle c tu a ls a n d th e M a sses, 12. sio 2: rek lam inis la p elis jo k n ygai The In visible M an: The Life a n d L iberties o f H. G. W ells (London, 1993). A n tic ip a tio n s n ep a m in ta s straip sn yje a p ie W ells k n y g o je The O xford C om pan ion to E nglish L iterature. 63. C arey, The In te llectu a ls a n d th e M a sses, 21.

62. M ichael C oren, And th e Inferior Sw arm s W ill H ave to D ie", In d ep en d en t, 1993 m. sa u

64. r. J. M iller, Freud: The M an, H is W orld, a n d H is In fluence (L ondon, 1972). 65. B aud elaire, i jo so n eto Ssajos", v ert VI. B altu k ev iiu s, k n ygoje: . B odleras, P ik
tyb s g l s (K aunas, 1996). 66. 67. 68. 69. I V erla in e'o C h anson d'au tom n e" , O xford B ook o f French Verse, Nr. 345. R im baud, i V oyelles" , ib id ., Nr. 362. M ax N ordau, D e g e n e ra tio n (1 8 9 2 1893), citu ojam a p agal R. C. M ow at, D eclin e a n d Renew al: E urope A n c ien t a n d M o d ern (O xford, 1991), 1 2 13. C ituojam a p ag al M ich ael H ow ard, The F ranco-P russian War: The G erm an In vasion o f France, 18701 (L ondon, 1962), 208. V on M oltk tai form ulavo k iek kitaip: M es v i liojom e ju o s spstus"; ib id ., 207.

70. Ewa M . T hom p son , R ussophilia", u rn ale C h ron icles (1994 m. sp a lis), 32 35.
71. 72. 73. G. W . H un to dain a m iu zik h o lu i, kuri 1878 m etais ip o p u liarin o Jas. M acD erm ottas; The C o n cise O xford D ic tio n a ry o f Q u o ta tio n s (O xford, 1964), 112. r. M ich ael H ow ard, W ar in E u ropean H isto ry (O xford, 1976), 9 7 106. I kn ygos: H alford M ack in der, D em o cra tic Id e a s a n d R e a lity (1919), citu ojam a p agal straipsn: C. K ruszew ski, The G eograp h ical P ivot of H istory", Foreign A ffairs (1954 m. b alan d is), 2 16; The G eograp h ical P ivot o f H istory" (1904 m. sa u sio 25), G eo g ra p h i cal Journal (1904 m. b ala n d is), 4 2 1 444 (repr. L ondon, 1969). r. B. B. B luet, H alford M ack in d er: a b io g ra p h y (C o lle g e S tation , TX, 1987).

74. H. von M oltk e, G esa m m elte Schriften un d D e n k w rd ig k eiten (B erlin, 1892), V, 194. 75. C ituojam a p aga l M ich ael H ow ard, A T hirty Years" W ar: Tw o W orld W ars in H isto
rical P ersp ective" , T ra n sa ctio n s o f th e R oyal H isto rica l S o ciety, 6th ser., 3 (1993), 171. P ig. A d o lfo H itlerio o d iu s R eich sta g e 1935 m. g e g u s 21: K as u d e g s karo d e g l E uropoje, tas n en o rs n iek o k ito, tik ch aoso" .

1153

EUROPOS

ISTORIJA

76. Joach im R em ak, Sarajevo: The S to ry o f a P o litica l M u rd e r (L ondon, 1959); L. P opelk a, H ee re s-g e sc h ich tlic h e s M u seu m (V ienna, 1988), 50 51. Du F ranso F erdinan do s n s, M ax'as ir E rnstas vo n H oh en b erg ai, n aci su im ti 1938 m eta is m ir D achau. 77. D. C. B row ning (ed.), E verym an's D iction ary o f Q u o ta tion s a n d P roverbs (London, 1951), Nr. 1792; The C o n cise O xford D ic tio n a ry o f Q u o ta tio n s, 113; A. and V. Palm er, Q u o ta tio n s in H isto ry : A D ictio n a ry o f H isto rica l Q u o ta tio n s (H a ssocs, 1976), 97. 78. V isco u n t G rey o f F allod on , T w en ty-five Years, 18921916 (L ondon, 1925), II, 10, 20. 79. K eith R obbins, Sir E dw ard Grey: A B iograph y o f Lord G rey o f F allodon (London, 1971). 80. r. . Jela v ich , R u ssia 's B alkan E n tan g lem en ts, 18001914 (C am b ridge, 1991), yp a p. 248 275. R u gp j io 3 -o sio s caro p areik im e n eb u vo m inim i R u sijos d ip lom atin iai sip a reigojim a i Serbijai, o tik ab stra k io s frazs a p ie b en d r tikyb", krauj", slav taut isto rin es tradicijas"; ib id ., 275. 81. r. G. M . T revelyan , G rey o f F allodon (L ondon, 1937). 82. r. S id n ey B uxton , E d w a rd Grey: Bird L over a n d F isherm an (L ondon, 1933). 83. V isco u n t G rey, R ecrea tio n (L ondon, 1920); p ask aita, p ersk a ityta H arva rd Union b sti n je 1919 m. g ru o d io 8 d. 84. G rey, T w en ty-five Years, I, 121. 85. Is C hronicle" k n y g o je The A n n u a l R egister, 1914 (L ondon, 1915). 86. W . S. C hurchill, W orld Crisis, citu ojam a pagal T revelyan, G rey o f Fallodon, 200 204. 87. M a n ch este r G u ardian, 1914 m. ru g p j io 4. 88. D avid L loyd G eorge, citu ojam a p a g a l T revelyan , G rey o f F allodon, 69, 254. 89. r. H erm ann Lutz, Lord G rey un d d e r W eltkrieg, v ertim as a n g l kalb ile ista s p ava din im u Lord G rey a n d th e W orld W a r (L ondon, 1926), yp a 1 9 3 194. 90. G rey, T w en ty-five Years, I, 57. 91. R obbins, Sir E dw ard Grey, 290. 92. G rey, T w en ty-five Years, II, 1 0 18. 93. M artin G ilb ert, W in sto n S. C hu rchill, III (1 9 1 4 1916) (L ondon, 1971), 1914 m. ru g p j io 3 d. 94. J. Sp en d er and C. A squith, The Life o f Lord A sq u ith a n d O xford (London, 1932), II, 93. 95. B. C o n n ell, P rince L ouis o f B attenberg", k n y g o je M a n ife st D e stin y (L ondon, 1953), 44
45. [ g o t a ]

96. G ilbert, Churchill, III, 1 sk ., A R eally H ap p y M an", 25 26. 97. Ibid. 98. Ibid., 30, 1914 m. ru gp j io 4 d. 99. Ibid., 31. 100. Lutz, Lord G rey a n d th e W orld War, 156. 101. r. K. H. Jarausch, The E n ig m a tic C hancellor: B eth m an n H o llw e g a n d the H ubris o f Im perial G erm an y (N ew H aven , C on n ., 1972). 102. Ibid., 70. 103. K. H. Jarausch, The Illu sio n o f L im ited W ar: B ethm ann H o llw e g 's C a lcu la ted Risk, J u ly 1914", C en tra l E u ropean H isto ry (A tlanta), 2 (1969), 48 78. 104. Jarausch, E n ig m a tic C hancellor, 149. 105. 1913 m. lap k riio 15 d., B ethm ann o la ik a s k ron p rin cu i, citu ojam a p ag al Jarauscho The Illu sio n o f L im ited W ar". 106. 1914 m. lie p o s 8 d., ibid. 107. Jarausch, E n ig m a tic C hancellor, 149. 108. K u n iga ik tis B ernhardas vo n B low as, M em oirs, III: 19091919 (L ondon, 1932), 161 n ed rau gik a i n u siteik s liu d y tojas.

1154

LITERATROS

SRAAS

109. L. C ecil, A lb ert B allin: B u siness a n d P olitics in Im perial G erm any, 18881918 (P rinceton, NJ, 1967), 122 ir tolia u . 110. V on B iilow , M em oirs, III, 1 5 9 160. 111. Encyclopaedia Britannica, 12th ed n . (L ondon, 1922), XXX, 453 454. 112. C ituojam a p ag al Jarau sch o The Illu sio n o f L im ited W ar". 113. Ibid., 54. 114. Ibid., 58. 115. Ibid., 7 5 - 7 6 . 116. 1914 m. lie p o s 27 d., ib id . 117. A. ir V. Palm er, Q u o ta tio n s in H istory, Nr. 1751. 118. te ig in id st F ritzas F isch eris savo v e ik a le G riff n a ch d e r W eltm a ch t (1969), v erti m as a n g l kalb ile ista s pavad inim u W ar o f Illusions: P o licies from 1911 to 1914 (L ondon, 1972). L em tin goji lie p o s 29 30 vyk i sek a ap rayta 492 498 p u sla p iu o se. 119. V on B low , M em oirs, III, 163. 120. F isch er, W ar o f Illusions, 511. 121. Palm er, Q u o ta tio n s in H istory, Nr. 1752. 122. Jarausch, The Illu sio n o f L im ited W ar", p. 71 ir to lia u . 123. P asakym as pop iergalis" tik riau siai atsp in d i B ethm ann o H o llw eg o p oi r B elg ijo s n eutralitet; tai p atvirtin o ir t p a i d ien R eich sta g e p a sak yta jo kalba. T aiau an k s ia u sia s d ok u m en tin is rod ym as, kad jis tikrai pavartojo to k pasakym , atrodo, bu s po k etverto d ien p araytas brit am b asad oriau s pran eim as. N u o tada is ap ib d in im as m inim as v isu o se stan d artin iu ose in yn u ose. Seras E. G osch en as serui Edw ardui G rey'ui, L ondonas, 1914 m. ru gp j io 8 d., H M SO (o ficia li d ok u m en t leid y b o s vald yb a), C o lle c te d D ip lo m a tic D o cu m en ts R e la tin g to the O u tb rea k o f the E uropean W ar (Lon don, 1915), N r. 160, p. 111. V o k ie tijo s im p erijo s k a n cle rio k alb a V o k ie tijo s R eich sta g e 1914 m. ru gp j io 4 d., ib id ., 436 439; Palm er, Q u o ta tio n s in H istory, 18; E very m an's D ictio n a ry o f Q u o ta tio n s (L ondon, 1951), Nr. 215. 124. M arcel P roust, C o rresp o n d en ce, ed . P. K olb, III (1914) (Paris, 1985), Nr. 16. 125. The L etters o f V irginia W o o lf (L ondon, 1976), II, Nr. 708. 126. C. H assall, R u p ert B rooke: A B io g ra p h y (L ondon, 1964), 454 455. 127. The L etters o f D. H. L aw rence, ed . J. T. B ou lton (C am bridge, 1981), II, Nr. 851, p o n iai C yn thia A sq u ith , 1915 m. sa u sio 30 d. 128. The L etters o f Thom as M ann, 18891955, ed . R. and C. W in sto n (L ondon, 1970), I, 69 70, 1914 m. ru gp j io 7 d. la ik a s H ein rich u i M annui. 129. G rafas C arlo Sforza, Tisza, th e M agyar", k n y g o je M a k e rs o f M o d ern E urope (L ondon, 1930), 65. 130. D. A. Prater, E uropean o f Y esterda y: A B io g ra p h y o f S tefan Z w eig (O xford, 1972). 131. Ibid. 132. r. Isaac D eu tsch er, The P rop h et A rm ed: T ro tsky 18791921 (O xford, 1954). 133. R obert S ervice, Lenin: A P o litica l Life, 2nd ed n . (B asin gsto k e, 1991), II, 2 sk. Storm s b efore th e Storm ", 34 71. 134. C ituojam a p ag al A. S o lzh en itsy n , A u g u st 1914 (L ondon, 1971), p. 59 ir toliau . 135. F. A. G older, D o cu m en ts o f R ussian H isto ry (N ew York, 1927), 3 23; citu ojam a p agal R. P ip es, The R ussian R evolu tion , 18991919 (L ondon, 1990), 211. 136. R. R olland, Journal d e s a n n es d e guerre, 19141919, ed . M . R. R olland (Paris, 1952). 137. M ich ael D avie, The Titanic: th e full sto r y o f a d isa ste r (L ondon, 1986); G. J. M arcus, The M a id e n V oyage: a c o m p le te a n d d o c u m e n te d h isto ry o f the T itanic d is a s te r (Lon don , 1988); A. R ostron, The L oss o f th e T itanic (W estbury, 1991).

1155

EUROPOS

ISTORIJA

138. A. J. P. Taylor, The O utbreak o f th e First W orld W ar", k n y g o je Englishm en an d O thers (L ondon, 1956). 139. T ailor, jj citu o ja Paul K en n ed y, P rofound F orces in H istory", k n y goje: . J. W rigley (ed .), W arfare, D ip lo m a c y a n d P olitics: E ssa ys in H on ou r o f A. J. P. T aylor (London, 1986), su tru m pintu p avid alu atsp a u sd in ta u rn ale H isto ry T oday, 36 (1986 m. k ovo m n .), 11.

140. T aylor, The O utbreak o f th e First W orld W ar": S tru g gle for M a s te ry in Europe
(O xford, 1954), XXII sk yriu s. 141. T ailor, j citu oja Paul K en n ed y, P rofound F o rces in H istory" (H isto ry T oday), 12.

X I skyrius
1. (1 8 8 9 1966), , I tom as (M askva, 1990), p. 131. 2. r. N orm an S ton e, The E astern Front (L ondon, 1975); taip pat A. C lark, S u icid e o f the E m pires: The B a ttle s on the E astern Front, 19141918 (L ondon, 1971). 3. K. R osen Z aw adski, Karta B u d u szczej Jew ropy", S tu d ia z d z ie jo w ZSRR I S rod k ow ej Europy, 1972. VIII sk yriu s. 141 145, su em la p iu . 4. R. P ip es. The R ussian R evolution, 18991919 (L ondon, 1990), p. 419. 5. J. and J. B og le, A H ea rt for Europe: The L ives o f E m peror C h arles a n d E m press Z ita of A u stria -H u n g a ry (L eom inster, 1990), 7 ir 8 sk yriai. 6. V . I. L eninas. R atai, t. 26 (V iln iu s, 1983), p. 209. 7. r. 4., p. 553. 8. RAF C a su a lty R eports (D id io sio s B ritan ijos K arini oro p a jg au k a task aito s), 1918 m . ru gsjo 4 10 d.. P ublic R ecord O ffice, L ondon Air, 1 /8 5 8 /2 0 4 /5 /4 1 8 (byla p a sk elb ta 1969). 9. r. A d o lf Ju zw en k o. P olsk a a Biala" R osja (W roclaw , 1973). 10. r. D avid F ootm an, The C ivil W ar in R u ssia (L ondon, 1961). A p ie d em ogra fin soviet isto rijo s sta tistik r. p o zicij 35. 11. r. R. L. T ok es. Bela a n d th e H u n garian S o v iet R epu blic, 19181919, (N ew York, 1967); I. V o lg e s, H u n g a ry in R evolu tion , 191819: N in e E ssa ys (L inkoln N ebr., 1971). 12. r. N orm an D avies, The M issin g R evolu tion ary W ar" S o v ie t S tu d ie s, 2 7 /2 (1975), p. 178 96; taip pat W h ite E agle, R ed Star: The P olish S o v ie t War, 19191920 (London, 1972). 13. Lordas D 'A b em on . The E ig h teen th D e c isiv e B a ttle o f W orld H isto ry (L ondon, 1931), p. 8 - 9 . 14. r. P. B. K inross. A ta tu rk : The Birth o f a N a tio n (L ondon, 1964); A lan Palm er. Kem al A ta tu rk (L ondon, 1991); M . L lew ellyn -S m ith , The Ion ian Vision: G reece in A sia Minor, 19191922 (L ondon, 1973); M . H ou sp ian , S m yrna 1922: The D estru ctio n o f a C ity (Lon don , 1972). 15. r. W alter L acqueur (red.), F ascism : A R ea d er's G u id e (B erk eley, C alif., 1976) . 16. r. H annah A rendt, The O rig in s o f T otalitaria n ism (L ondon, 1986). Pirm kart ileista p avad in im u The B urden o f O u r Time, 1951; taip p at Leonard Shapiro. T otalitarianism (L ondon, 1972). 17. r. Karl F riedrich. T otalitarian ism , The U n iq u e C h aracter o f T otalitarian Society". (C am b ridge, M ass., 1954); taip pat C. F riedrich et al. T otalitarian ism ir Perspective: Three V iew s (N ew York, 1969).

1156

LITERATROS

SRAAS

18. V ia esla v a s M o lo to vas, 1939 m. lap k riio 6 d. ir H erm anas G ringas, 1933 m. b ala n d io 9 d. 19. H ugh S eton -W a tson k n y g o je The Im p eria list R evo lu tio n a ries (L ondon, 1961). 20. 21. 22. 23. 24. D en is M ack Sm ith, The M arch on Rom e," M u sso lin i (L ondon, 1981); r. taip pat A drian L yttleton , The S e izu re o f Power: F ascism in Ita ly , 19191929 (L ondon, 1987). D en is M ack Sm ith, The M arach on Rom e". P sl. 240 jis ap ib d in a M u solin kaip vie n i n e d a u g elio m oni, k u riu os [H itleris] tikrai m go". C ituoja R. A lbrech t-C arri, The U n ity o f E urope: A n H isto rica l S u rvey (L ondon, 1966). p. 2 2 3 -2 2 4 . D ictio n n a ire Q u illet (Paris, 1935), I, p. 602. P. H ollander, P olitical P ilgrim s: Travels o f W estern In tellectu als to the S o viet Union, C hi na a n d Cuba, 19281978 (N ew York, 1981); taip pat S. M argu lies, The P ilgrim age to Russia: The S o v iet Union a n d the T reatm ent o f Foreigners, 19241937 (M adison, 1965). 25. 26. 27. M ich ael H olroyd, F ellow T raveller" (itrauka i G eo rg e B ernard Shaw: A B io g ra ph y (L ondon, 1991). S u n d a y Tim es, 1991 m. ru g sjo 15 d. r. P. Slater, The O rigin a n d In flu en ce o f th e Frankfurt School (L ondon, 1977). r. Europa, Europa: d a s J ah rh u n d ert d e r a v a n tg a rd e in M itte l- un d O steu ro p a paro da K unst- un d A u sste llu n g sh a lle der B u n d esrep u b lik D eu tsch la n d s, Bona, 1994 m. g e g u s 27 sp a lio 16 d. R en gjai R yszardas S tan islaw sk is ir C h ristop h as B rockhausas; k a ta lo g a s (B onn, 1994), 4 tom ai. 28. 29. 30. S. O 'F aolain , C o n sta n c e M a rk ie w ic z (L ondon, 1934); taip pat A n n e H averty, C o n sta n ce M a rk ie w ic z: A n In d e p e n d e n t Life (L ondon, 1988). S h eila F itzpatrick , The R u ssian R evolu tion , 19171932 (O xford, 1982). Pulk. R obinsas, 1918. C ituoja Isaacas D eu tsch eris, The P rophet A rm ed: T rotsky 18791921 (O xford, 1954); taip pat A. J. P. T aylor, Trotsky" k n y g o je E nglish m en a n t O th ers (Lon don , 1956), p. 135.

31
32. 33.

L. B. T rotsky. Stalin: A n A p p ra isa l o f th e M an a n d H is Influence (1941, nauja red a k ci ja 1968, L ond onas). 1936 m. C itu oja J oh n as M aynardas k n y g o je The R ussian P ea sa n t a n d O th er S tu d ie s (The Tw o D iscip lin es" ) (L ondon, 1942). r. A lec N o v e, W as S talin R e a lly N e cessa ry? S om e P roblem s o f S o v ie t P o litica l E con o m y (L ondon, 1964); taip p at J. A rch G etty, The O rig in s o f the G reat Purges: The S o v iet C om m u n ist P a rty R e c o n sid e re d (C am bridge, 1988).

34. A le x is T olstoy; citu o ja T rock is. Stalin, op . cit.

35. K elet d e im tm e i d a u g isto rik S ta lin o au k a s sk a i ia v o im ta is ir t k sta n ia is, o k iti, to k ie kaip S o len icy n a s, k alb jo a p ie d eim tis m ilijon". Po S o v iet S ju n gos lu g im o bu vo rod yta, kad te is s pastarieji. r. R. C on q u est, The G rea t Terror: A R e-asse ssm e n t (L ondon, 1992); to p a tie s au toriau s p u siau atga ila u ja n i revizion ist" a p valg: J. A rch G etty and R. T. M an n in g (red.), S ta lin ist Terror: N e w P e rsp e ctive s (C am bridge, 1993), Tim es" literat rin is p ried as, 1994 m. vasaris. T aiau tik sli sta tis tini du om en n ep a teik ta nieku r. P avyzd iui, m adaug 27 m ln. d em ografin io sty giaus" 1941 1945 m eta is ty rim u ose n a cist n u u d yti so v iet p ilie ia i su p la k ti d a ik t su tais, k u riu os n u u d p ats so v ie tin is reim as. N ep a teik ia m a s ir jo k s rim tesn is atskir SSRS tau t auk tyrim as. r. N orm an D avies, N eith er T w en ty M illion , nor R u ssian s, nor W ar D eaths," In d ep e n d e n t, 1987 m. g ru od io 29 d.; taip pat M . E llm an, O n Sou rces: A N ote" , S o v ie t S tu d ie s 4 4 /5 (1992), p. 913 915. 36. K nygoje E nglish m en a n d O th ers citu o ja A. J. P. T ayloras, H itlers S eizu re o f Power", p. 1 3 9 -1 5 3 .

1157

37. A lan B u llock , H itler: A S tu d y in T yranny (L ondon, 1964), p. 773. 38. Ian K ershaw , The N a z i D icta torsh ip : P roblem s a n d P ersp e c tiv e s o f In terpretation , 2 red (L ondon, 1989), p. 42 60. r. taip pat Tim M ason, The P rim acy o f P olitics: P olitici and E co n o m ics in N a tio n a l S o c ia list G erm an y1 1 , k n y g o je H. A. Turner [red .], N a zisn a n d The Third R eich (N ew York, 1972), p. 175 200. 39. A d olf H itler, M ein K a m p f (L ondon, 1969), 11 sk. 40. 41. 42. 44. 45. 46. 47. 48. Ibid., p. 260. Ibid., p. 587. Ibid., p. 598. C itu oja p ag al D. T hom p son , E urope sin c e N a p o le o n (L ondon, 1966), p. 727. G eorg e W atson , H itler's M arxism ", k n y g o je The Id ea o f Liberalism : S tu d ie s for a N eu M a p o f P o litics (L ondon, 1985), p. 1 1 0 125. r. R. G runberger, A S o cia l H isto ry o f th e Third R eich (L ondon, 1971); taip pat T. C h il ders, The N a z i Voter: The S o cia l F o u n d a tio n s o f F ascism in G erm a n y (L ondon, 1983). r. K ershaw , The N a z i D ic ta to rsh ip , p. 18 41. P ig. C elia H eller, On th e E d g e o f D estru ctio n (N ew York, 1977) su L. D obroszyckiu and B. K irsch en b latt-G im b lettu (red.), Im ag e B efore m y E yes: A P h o tog ra p h ic H istory o f J ew ish Life in P oland, 18641939 (N ew York, 1 9 7 7 1978). is la ik otarp is graia] ap raytas L ew iso N am iero, The Jew s in th e M o d em W o rld 1 1 leid in y je In the M a rg it o f H isto ry (L ondon, 1940). 49. I L ew is N am ier, Y u goslavia1 1 le id in y je F a cin g E ast (L ondon, 1947), p. 66 82, R eb ecca 'o s W est n u o sta b io s k e lio n i k n y g o s B lack L am b a n d G rey F alcon (L ondonas 1942) recen zija. 50. A rthur K oestler, S pan ish T esta m en t (L ondon, 1937); r. taip pat jo D a rk n ess a t N oor (L ondon, 1968). 51. 52. r. D. W . P ik e, In the S ervice o f Stalin: The Sp an ish C o m m u n ists in Exile, 1939194t (O xford, 1993). H u gh T hom as sp ja, kad u vo 500 000, i j 200 000 m iu o se, o 250 000 d l p o li tin i represij; The Span ish C ivil W ar, III leid im a s (L ondon, 1977), p. 270, 925 927. 53. V en grijo s u sie n io reik al m inistras G ez J esz en sz k y , The L esson s o f A p p easem en t C entral E urope b etw een N A TO and R u ssia1 1 . P askaita, sk a ity ta L ond ono un iversitete 1993 m et g ru o d io 6 d.

43. Ibid.

54. K eith F eilin g , A Life o f N e v ille C h am berlain (L ondon, 1946), p. 367.

55. 56. r. M . G ilbert, W in ston S p e n c e r C hurchill, 19221939 (L ondon, 1976), 41 48 sk ., The W orst o f B oth W orld s ir A D efeat w ith o u t a W ar1 1 . P agal H. C. H illm an, The C o m p a ra tive S tren g th o f th e G rea t P ow ers (L ondon, 1939) r. taip pat Paul K en n ed y, The P o litics o f A p p e a se m en t1 1 leid in y je The R ealities b e h in d D iplom acy: B ackgrou n d In flu en ces on B ritish E xternal P olicy, 1 8 6 5 1980 (Lon don , 1985). 57. P rotin g d isk u sij iu o n eiv en g ia m a i sp ek u lia ty v iu k lau sim u r. Ernst T op itsch , S ta lin 's War: A R a d ica l N e w T heory o f th e O rig in s o f th e S eco n d W orld W ar (London, 1987). 58. i k laid in ga inform acija p an aud ota n e vien a m e V akar v ad ovly je, pvz., M . R. L. Isaac, A H isto ry o f E urope, 18701950 (L ondon, 1960), p. 214. ia len k a i apib dinam i kaip V ok ietijai labai reik a lin g i s ju n g in in k a i1 1 . 59. r. N orm an D avies, H ea rt o f E urope: A Sh ort H isto ry o f P olan d (O xford, 1984), The M ilitary T ra d ition 1 1 , p. 239 243.

1158

LITERATROS

SRAAS

6 0 . Cituojama pagal Bullock, H itler, p. 527.

61. B altijos v a lsty b i u grob im o b yla. JA V k o n g reso C h. J. K ersten o k o m iteto d ok u m en tai. 1 9 5 3 -1 9 5 4 m etai Du Ka" (V ilnius, 1977), p. 4 0 8 - 4 0 9 .

62. R ibentropo, M o lo to v o ir S talin o p o k a lb io 1939 m et ru gp j io 23 24 d. m em oran du

m as, N a z iS o v ie t R elations, p. 74.

63. JA V v y ria u sia sis k altin tojas, N a z i C o n sp ira cy a n d A g g re ssio n (W ash in gton , 1948), VI,
p. 390 392. C ituojam i p a ties N a u jo k so parodym ai N iu rn b ergo teism e.

64. N au jau si e n c ik lo p ed in inform acij a p ie II p asau lin kar r. Ian D ear ir M . R. D. F oot
et ai. (red.), The O xford C o m p a n io n to th e S eco n d W orld W ar (1995). 65. A lvin D. C oox, N om on-h an: J a p a n a g a in st R u ssia , 1939 (Standford, C alif., 1985). 66. 67. 68. 69. 70. r. A. R ead ir D. F isher, The D e a d ly Em brace: H itler, Stalin a n d the N a z iS o v iet Pact, 1 9 3 9 -1 9 4 1 (L ondon, 1988). 1941 m. b irelio 16 d. The G o eb b e ls D iaries, red. F. T ayloras (L ondon, 1982), p. 414. r. V iktoras S u vorovas, L ed la u is: K a s p ra d jo A n tr j p a sa u lin kar? (V ilnius, 1995), vert K. K aln iu v ien ir k iti. R. C. R aack, S talin 's P lan s for W orld W ar Two", Journal o f C o n te m p o ra ry H istory, 26 (1991), p. 2 1 5 - 2 2 7 . G oeb bels D iaries, p. 16.

71. J. W nuk, L osy d z ie c i p o lsk ich w o k re sie o k u p a c ji h itlero w sk iej (W arszawa, 1980); r. taip pat C. H enry ir M . H illel, A u n om d e la ra ce (Paris, 1974); Richard Lukas, D id the C hildren Cry? H itler's W ar a g a in st J ew ish a n d P olish C hildren, 19391945. (N ew York,
1994). 72. Jan T. G ross, Polish S o c ie ty u n d er G erm an O ccupation , 19391944 (P rinceton, NJ, 1979); R ichard Lukas, The F o rgo tten H o lo ca u st: The P oles u n d er G erm an O c cu p a tio n (L exin g ton, K y., 1986); taip pat M . B roszat, N a zio n a lso zia listisc h e P olen p o litik , 19391945 (Frankfurt, 1965). A p ie n aci ste ig tu s g e tu s o k u p u o to je L enkijoje r. L. W ells, The Ja n o w sk a R o a d (L ondon, 1966); L. D ob roszy ck i (red.), The C hronicle o f th e L o d z G h et to (N ew H aven, K onn, 1984); A. Lew in, A C u p o f Tears: A D ia ry o f th e W a rsa w G h et to (O xford, 1988); A. Tory, S u rvivin g th e H olocau st: The K ovn o G h etto D ia ry (N ew York, 1990).

73. N orm an D a vies ir A n ton y P olon sk y, The J e w s in E astern P olan d a n d the S o v iet Union,
19391945 (L ondon, 1991). r. taip pat. J. T. G ross, R evolu tion from A b roa d : The S o v iet C o n q u est o f P o la n d 's W estern U kraine a n d W estern B yeloru ssia (P rinceton , N J, 1988); K eith Sw ord, The S o v iet T a k eo ver o f th e P olish E astern P rovinces, 19391941 (B asin g sto k e, 1991).; Irena ir J. T. G ross, W a r Through C h ildren 's Eyes: The S o v iet O c c u p a tio n o f P olan d a n d th e D ep o rta tio n s, 19391941 (Stenford, C alif., 1981); Z oe Z ajdlerow a, The Dark S id e o f th e M oon (a n g in is o d is T. S. E liot'o) (L ondon, 1946).

74.

1939 m. ru gsjo 30 d. r. Ewa M . T h om p son , N a tio n a list P ro p a g a n d a in the S o v iet R ussian Press, 19391941. Slavic R eview ", 5 0 /2 (1991), p. 385 399.

75. J. G arlm ski. In tercep t: The E nigm a W a r (L ondon, 1979); taip pat. R. W ojtak, The o ri g in s o f the U ltra-secret C o d e in P olan d, 19371938. P olish R eview ", 2 3 /3 (1978). 76. r. V. Su vorovas, L e d la u is , op . cit. Pvz., d id e l d a lis S o v iet karini oro p ajg b u vo id sty to s len g v a i p a eid ia m o se p riea k in se p o zicijo se. 77. A lan B u llock , p ask aita H itleris ir H olok au stas" , L ondono u n iv ersiteta s, 1993 m. lie p o s 14 d. 78. G oerin gas H eyd rich u i, 1941 07 31. T ek sta s i R. H ilb erg, The D estru ction o f E uropean Jew s (L ondon, 1961), p. 262. 79. A n ne Frank, D ien o ra tis (V iln iu s, 1997), v ert A udra K airien .

1159

t U K U I ' U J

13 1 U K I J A

R. H ilb erg e t al. (red.). The D ia ry o f A d a m a C zern ia k ow , 193942 (N ew York, 1979). (L ondon, 1959), p. 1 4 4 157.

31. P agal R u dolfo H o esso C o m m a n d a n t o f A u sch w itz: The A u to b io g ra p h y o f R u d o lf H oess 32. Tarp ik ilia u si k rin i Prim o Levi, If This Is a M an (1956), The Truce (1956), If N ot N ow , When?; Jerzy K osm sk i, The P a in te d B ird (1966), The D evil Tree (1973); L eon Uris, M ila 18 (1961), O B VII (1971). 3. r. H anna Krai, S h ield in g th e F lam e (N ew York, 1986); N orm ano D a v ieso recenzija, N e w York R e vie w o f B ooks, 1986 m. lap k riio 20 d.; taip pat P o les and Jew s: An E xchange", ibid, 1987 m. b alan d io 9 d. U. 15. ]6. . i8. Isaak Shahak, The Life o f D eath: A n E xch an ge" , N e w York R e v ie w o f Books, 1987 m. sa u sio 29 d. r. M . E delm an, The G h etto F ights (N ew York, 1946); Y. Z uckerm an, A Surplus of M em ory: A C hronicle o f the W a rsa w G h etto R ising. (N ew York, 1993). C zeslaw M itosz, R in k tin ia i e ilra ia i. P o ezje W ybran e, B altos lank os", 1997, vert T om as V en clo v a , p. 32 37. Jan B km ski i K rokuvos J o g a ilo s u n iv ersiteto , V argai len k a i iri get" . Straipsnis i T yg od n ik P ow szech n y, K rakow, 1987 m. sa u sio 11 d. Irene T om aszew sk i ir T. W erb ow sk i, eg o ta: the re sc u e o f J e w s in w artim e Poland (M ontreal, 1994); T. P rekerow a,. K o n sp ira cyjn a R a d a P o m o cy yd o m w W arszaw ie, 194245 (W arszaw a, 1983); W . B artoszew sk i ir Z. L ew in (red.), R ig h teo u s am ong N a tion s: H o w P oles H e lp e d the Jew s, 193945 (L ondon, 1959); taip pat K. Iranek-O sm eck i, H e W ho S a ves O n e Life (N ew York, 1971). 9. r. Bruno Szatyn, A P riva te War: S u rvivin g in P o la n d on F alse P apers, 194145 (D etroit, 1985); N . T ec., W hen L igh t P ierced th e D arkness: C h ristia n R escu e o f Jew s in N a z i-o c c u p ie d P olan d (N ew York, 1985); T hom as K en eally , S ch in dler's A rk (London, 1982); taip pat tikra S olom on o P erelio g y v en im o istorija, p avaizd u o ta A g n ieszk o s H ol land film e Europa, Europa" (1990). . r. Istvan D eak, W ho saved Jew s? An E xchange", N e w York R evie w o f Books, 1991 m. b alan d io 25 d., p. 60 62. T sin y s d isk u sijo s, p ra sid ju sio s n u o D ea k 'o The Incom p reh en sib le H olocau st" , ib id ., 1985 m. ru gsjo 28 d. . S. F riedlander, P ius XII a n d the Third R eich (L ondon, 1966); J. D. H olm es, Pius XII, H itler a n d the J ew s (L ondon, 1982); taip pat R. G. W eisbord, The C h ief Rabbi, the Pope , a n d the H o lo ca u st (L ondon, 1992). )2. D id el 5,957 m ilijon sk a ii p a teik ia Jak u b as L estch in sk y's, m a (5,1 m ln.) R aulis H ilb ergas leid in y je The D estru ction o f the E uropean J ew s (N ew York, 1985), p. 767, 670. D etaliam e E n c y clo p a e d ia o f th e H o lo c a u st [red. I. G utm an (N ew York, 1990)], p ried e (IV, p. 1 7 9 7 1802) kaip m inim um as nurodom a 5,596 m ln., kaip m aksim um as 5,86 m ln. V idu rk is bt 5,728 m ln. T ik slau s sk a iia u s n e g a li b ti, b et sk irtin gi isto rikai, nau dod am i p an aiu s m etod u s, prijo prie p an ai ivad . (r. III pried, p. 101). 93. Dabar m anom a, kad i v iso per kar SSRS u vo 26 27 m ln. m on i . r. S. M aksudov, L o sses Su ffered b y the P o pu lation o f th e USSR, 191858 leid in y je R. M ed v ed y ev (red.), The S a m izd a t R eg ister II (London, 1981). A trodo, kad sk aiiai, d id esn i u 27 m ln., kurie p a sirod d eim tajam e d eim tm ety je, atsp in d i n e u v u siu s karo m etais, b et dem ogra fin iu s n u o sto liu s, sk aitan t ir n eg im u siu s p ok ario kart k d ik iu s. T aiau isk aid yti iu o s sk a iiu s itin su n k u . L ogik ai m stant, d a u g ia u sia c iv ili g y v en to j karo m etais turjo ti reg io n u o se, kur b u vo d id ia u sia n aci ir so v ie t p riep riea, t.y. U krainoje, B altaru sijoje ir ryt L enkijoje (r. 35 n u orod ). T aip pat reik ia b ti labai atsargiem s

[160

LITERATROS

SRAAS

ap ib rian t teritorij, ch ro n o lo g ij ir m irties p rieastis. r. M . Ellm ann, S. M aksu dov, Soviet d ea th s in th e G reat P atriotic war: a note", E u rope A sia S tu d ie s, t. 46, nr. 4 (1994), p. 6 7 1 - 6 8 0 .

94. Jean P aul II, M a x im ilien K olbe: P atron d e n o tre sic le d iffic ile (Paris, 1982); W . H erbstrath ir B. B onow itz, E dith Stein: A B io g ra p h y (L ondon, 1985); W . T. B artoszew ski, The C o n ven t a t A u sc h w itz (L ondon, 1990).

95. r. J z ef G arlm ski, F igh tin g A u sch w itz: The R e sista n c e M o v e m e n t in the C o n cen tra tion
C am p (L ondon, 1970); taip pat M . R. D. F oot, Six F aces o f C o u rag e (L ondon, 1978). p. 1 0 5 119. P iteck is b u vo n u u d ytas k om u n ist S au gu m o tarn yb os 1948 m. g e g u s 25 d. Jo p a ties p asak ojim as, sl p ta s p en k ia sd eim t m et, bu vo ile ista s p avad inim u R aport W ito ld a , red. A. C yra (W arszaw a, 1991). L enkijos k o m u n istin p rop agan d a k la i d in gai te ig , e s p a sip riein im u i A u v ice v a d o v a v s J. C yran k iew icziu s, pok ario m inistras p irm in in kas.

96. Jan K arski, The T raged y o f Szm ul Z ygelbojm ", P olan d, 1987 m. g e g u , p. 43 50;
itrau k os i S to ry o f a S ec re t S ta te (B oston , 1944); r. taip pat D avid E n gel, In the S h a d o w o f A u sch w itz: The P olish G o vern m en t in E xile in L ondon a n d the Jew s, 193942 (L ondon, 1987). 97. r. D. S. W ym an, The A b a n d o n m en t o f th e Jew s: A m erica a n d the H olocau st, 194145 (N ew York, 1984); taip pat R. B olch over, B ritish J e w ry a n d th e H o lo ca u st (C am bridge, 1993).

98. M . G ilbert, A u sc h w itz a n d th e A llie s (L ondon, 1981).

99. Lucy S. D aw idow icz, V aldant n a cion a lso cia lista m s yd lik im as buvo unikalus"; The Jew s: A S p ecial C ase", leid in y je The H o lo ca u st a n d the H istorian s (C am bridge, M ass., 1981). P agrind in is d isk u sij ap ie H olok au st klau sim as n e tiek pats istorin is vykis, k iek m otyvai t, kurie p riein asi b et kokiam lygin im u i. Pvz., pasak sero Isaiaho B erlino, Jei nagrinjam as reik in io un ikalum as < ...> , n ereik ia daryti sk u b otos ivad os, kad jis un ikalus, k ol n ep a ly g in o m e jo su kitais, kaku o j p an aiais, vyk iais. K aip tik tai daro m a su H olok au stu < ...> M otyvai ia ak ivaizd iai p olitin iai. L eidinyje G. T hom as (red.), The U n resolved Past: a D eb a te in G erm an H isto ry (London, 1990), p. 1 8 19. 100. R oza L iuksem burg a p ie an tisem itizm im tm eio pradioje: Ko j s len d a t su savo y p a tin g a is y d ik a is vargais? M an ly g ia i taip pat g a ila varg in d n , u v u si prie Putum ajo". C ituojam a i D aw id ow icz, The Jew s: A S p e c ia l C ase. 101. r. I. A braham son (red.), A g a in s t S ilen ce : The V oice a n d V ision o f E lie W ie se l (N ew York, 1985). 102. Lucy D aw id ow icz, The W a r A g a in s t th e Jew s, 193345 (L ondon, 1975). 103. R. H ilb erg, The D estru ctio n o f E uropean Jew s. 104. Y ehudah Bauer, The H o lo c a u st in H isto rica l P ersp e ctive (L ondon, 1978). i e ilu t ip l sta Raul H ilb erg, P erp etra tors, V ictim s, B ysta n d ers: The J ew ish C a ta stro p h e, 1939 1945 (L ondon, 1992). 105. M artin G ilbert, The H o lo ca u st: The J ew ish T ra g e d y (L ondon, 1986). 106. L. D aw id ow icz, The C u riou s C ase o f M arek E delm an", C o m m en ta ry (N ew York), 8 3 /3 (1987 m. k ovas), p. 66 69. r. M . E delm an, The G h etto F ights (N ew York, 1946), n e sio n istik p a sk u tin io g y v o V aru vos g e to su k ilim o v ad ov o p oir. 107. A rnold J. M eyer, W h y D id the H ea v e n s N o t D arken? The Final S o lu tio n ' in H isto ry (London, 1988). 108. Lukas, The F org otten H oloca u st. T aip pat R. C. Lukas (red.), O u t o f th e Inferno: P oles R em em b er th e H o lo c a u st (L exin gton , K y., 1989).

1161

EUROPOS

ISTORIJA

109. A rthur R. Butz, The H o ax o f th e T w en tieth C en tu ry (R ichm ond , V a., 1976); taip pat P. R assinier, The H o lo ca u st S to ry a n d th e L ies o f U lysses (K osta M esa, C alif., 1978); r. taip pat N oam C h om sky, All D en ia ls o f F ree S p eech U n d ercu t a D em ocratic Society", Journal o f H isto rica l R eview , 7 /1 (1986), p. 1 2 3 127, taip p at jo T hou ght C ontrol in th e USA", In dex on C en sorsh ip, 7 (1986), p. 2 23 ir v le sn k o resp o n d en cij . 110. P aul F in d ley (red.), T hey D are to S p ea k O ut: P eo p le a n d In stitu tio n s C onfront Israel's L o b b y (W estport, C on n., 1985). 111. C. Lanzm ann, Shoah: A n O ral H isto ry o f th e H o lo ca u st (The C o m p le te Text o f Film) (N ew York, 1985); tarp d a u g y b s recen zij T. G arton A sh, The Life of D eath", N ew York R e vie w o f B ooks, 1985 m. g ru od io 19 d.; J. K arski, Shoah (Z aglada)", Kultura, 1985 m. lap k ritis, p. 121 124.; J. T urow icz, Shoah w p o lsk ich oczach " , Tygodnik p o w szec h n y. K rakow, 1985 m. lap k riio 10 d.; P. C o a tes. A G h etto in B abel. E ncoun ter", 4 9 /1 (1987); ir rin k tin P olish A m erica n s R eflect on Shoah (C h icag o, 1986). 112. Rafal Scharf, In A n ger and in Sorrow", Polin: A Journal o f P o lish J ew ish Stu dies, 1 (1986), p. 270. 113. W lad ysla w A n ders. An A rm y in Exile: The s to ry o f the P olish S eco n d C orps (London, 1947). 114. D eclaration o f P rin cip les kn ow n as th e A tlan tic C harter, m ade p u b lic 14 A ugust 1941"; J. A. S. G ren ville, The M a jo r In tern a tio n a l T reaties, 191473: A H isto ry and G u id e w ith T exts (L ondon, 1974), p. 1 9 8 199. 115. 1945 m. b irelio 18 21 d. Trial o f the O rganisers, L eaders, a n d M em b ers o f the Polish D iv ersio n ist O rg a n isa tion , M o sc o w (L ondon, 1945). r. Z. S typ u lk o w sk i, In vitation to M o sco w (N ew York, 1962). 116. G ilbert, Churchill, VII: 1 9 4 1 -1 9 4 5 (L ondon, 1986), p. 9 9 1 - 9 9 3 . 117. A. S o lzh en itsy n , Prussian N igh ts: A N a rra tiv e P oem (L ondon, 1977). 118. S. E. A m brose, P eg a su s B ridge: 6 Jun e 1944 (L ondon, 1984). V id u rn ak t i b irelio 5 6 P eg a so tilt sa u g o jo du len k naujokai; p asak raporto, v ien a s j e ilin is Vernas B on ik as p a lik s p o st n u jo B en u vilio vien a m . Jauio ir eln i " kavin kit d ie n iv ad av o lord o L ovato d esa n tin in k a i, kuri p riek yje e n g d d m aiin in k as. 119. P eter H offm ann, The H isto ry o f G erm an R esistan ce, 19331945 (L ondon, 1988); r. taip pat T. P rittie, G erm ans A g a in st H itler (L ondon, 1964); F. R. N ic o sia (red.), Germans a g a in st N a zism (N ew York, 1990); D. C. Large, C o n te n d in g w ith H itler: V arieties of G erm an R e sista n c e (C am bridge, 1991). 120. A lb ertu i prui, 1945 m. k ov o 19 d.; B u llock . H itler, p. 774. 121. Ibid., p. 7 9 4 - 7 9 5 . 122. W istaw a Szym borska. P o ezje w ybrane. P o ezijo s rin ktin , B altos lankos" (V ilnius, 1998), vert T om as V en clo v a .

Niurnbergas, 1945 met spalio 19 d.

123. A n k stesn is len k ik a s io p osk yrio varian tas bu vo p a sk elb ta s G a zeta W yborcza, Varu va, 1993 m. b a lan d io 3 4 d. p u ik iu pavad inim u Praw da u jaw niona, i prawda ukryta" (A tsk leista ir n u slp ta tiesa" ). 124. A irey N ea v e, N u rem berg: P erson ai R ecord (L ondon, 1978), p. 73 85. A utorius uvo 1979 m. n u o airi terorist b om b os, su sp ro g d in to s B en d ru om en i rm autom obili sto v jim o a ik te lje . 125. Ibid., p. 26. 126. L. D. E gbert (red.), The Trial o f G erm an m a jo r W ar C rim inals: D ocu m en ts and Procee d in g s (N u rem berg, 1 9 4 7 1949), I XIII tom ai.

1162

LITERATROS

SRAAS

127. In ternational M ilitary Tribunal, N u rem berg. S p eech es o f the C h ie f P rosecu tors (London, 1946). 128. M a n ch este r G u ardian , 1946 m. k ov o 23 d., The Tim es, 1946 m . g e g u s 8 d. 129. C ituojam a i A irey N e a v e , N u rem b erg < ...> , p. 331. 130. M . B loch , R ib b en tro p (L ondon, 1992), p. 454. 131. A. ir J. T usa, The N u re n b e rg Trial (L ondon, 1983), p. 472.
132.

r.

R. K . W o e tz e l,

The N u rem b erg Trials in In tern a tio n a l L aw

(N e w

York, 1962).

133. r. R. A. Kirk, The P o litica l P rin cip les o f R. A. Taft (N ew York, 1967). 134. H. K. T hom p son ir H. Strutz (red.), D o e n itz a t N u rem berg: A R ea p p ra isa l (T orrance, C alif., 1983). 135. A irey N ea v e, N u rem b erg < ...> , p. 26. 136. Lew is N am ier, M a n c h e ste r G u ardian, 1945 m. sp a lio 19 d. 137. Ibid. P asak a m erik iei v ertjo , V y in sk is i tikrj pasaks: Silau to st u g in a m u o siu s. T eg u l j tak as v ed a i teism o p astato kapus"; T elford T aylor, A n a to m y o f the N u rem b erg trials: A P erso n a l M e m o ir (L ondon, 1993), p. 211.

X I I skyrius
1. Mgstama Jono Pauliaus II metafora. r. pvz. jo aptalikj laik Euntes in mundum
(1988), sk irt K ijevo R u sios t k sta n tm eiu i. 2. r. K eith Sw ord et al, The F orm ation o f th e P olish C o m m u n ity in g re a t B ritain , 193950 (London, 1989). 3. N ik o la i T olstoy, V ictim s o f Yalta (L ondon, 1977). 4. Jam es B acque, O th er Losses: A n In ve stig a tio n in to the M a ss D ea th s o f G erm an p riso ners... (N ew York, 1989). te ig in atk ak liai g in a G. B isch o ff ir S. A m brose (red.), E isen h ow er a n d th e G erm an P O W s : F acts A g a in st F alseh ood (B aton R ou ge, La., 1993). R ecen zu o ta H istory, 7 9 /2 5 5 (1994), p. 186. 5. K rystyna K erster, The T ransfer o f th e G erm an P op u lation from P olan d, 1 9 4 5 1947", A c ta P o lon iae H isto rica , 10 (1964), p. 27 47; A lfred M . D e Zayas, N e m e sis a t P otsdam : The A n g lo -A m e r ic a n s a n d the E xpulsion o f th e G erm an s (L ondon, 1979) ir The G erm an E xpellees: V ictim s in W a r a n d P ea ce (L ondon, 1993); Joh n Sack. An E ye for an E ye: The U n told S to ry o f Jew ish re v e n g e on G erm an s (N ew York, 1993). 6. 7. r. K azim ierz M oczarski, R o zm o w y z k a tem , 1974. Arthur B liss Lane, I S a w P olan d B e tra ye d (N ew York, 1947); S tan islaw M ik o ia yczyk , The R ape o f P oland: The P a ttern o f S o v ie t D o m in a tion (L ondon, 1949); Jan C iech an ow ski, D efea t in V icto ry (L ondon, 1968). A p ie K elc pogrom r. T. VVicek, K u lisy i ta jem n ice pog rom u k ie le c k ie g o 1946 r. (K rakow, 1992). 8. 9. 11. G eo rge K ennan (P ono X" p seu d o n im u ), F oreign Affairs, 1947 m. liep a. G ilbert, Churchill, VIII, p. 200. Times, 1947 m. k o vo 6 d.

10. Ibid. 12. 9. G ilbert, C hurchill, VIII, p. 2 6 5 - 2 6 7 . 13. Ibid., p. 267. 14. Ibid., p. 355. H ag os k o n g reso k alb as r. A n th o n y Sam pson, The N e w E uropeans: A G u id e to the W orkin gs, In stitu tio n s, a n d C h a ra cter o f C o n te m p o ra ry W estern E urope (L ondon, 1968), p. 4 5.

1163

EUROPOS 15. 16.

ISTORIJA

N ea l A sch erson , The S p ecia l R elatio n sh ip th at w ill Su rvive a ll T iffs", In d e p e n d e n t on Su n day, 1993 m. vasario 21 d. K. D. Bracher, The G erm an D icta to rsh ip (H arm ondsw orth, 1970). 1992).

17. A n th on y Sam p son , The E ssen tia l A n a to m y o f Britain: D em o cra cy in C risis (London, 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. P agal W alter Laqueur, E urope sin c e H itler (L ondon, 1967), p. 194. Dr O tto v on H absburg, The E con om ist, p ask aita C h a rlesu i S tran sk y'u i atm inti, L ondo nas, 1993 m. ru gsjo 20 d. Strobe T albot (red.), K h ru sh ch ev R em em b ers (B oston , 1974), p. 284. r. W . Laqueur, E urope sin c e H itler, The S o v iet E conom y", p. 231 ir to lia u . C ituojam a i G eo ffrey H osk in g, A H isto ry o f th e S o v ie t U nion (L ondon, 1985), p. 405. Irina R atu shin skaya, G rey Is the C olo u r o f H o p e (L ondon, 1989). M ich a el B ourdeaux, The R ole o f R elig io n s in th e Fall o f S o v ie t C om m u nism (L ondon, 1992). 25. A dam W azyk, P oem at d la d orostych " , N o w a K u ltu ra (W arszaw a), 1955 m . ru gp j io 21 d. 26. A p ie Prahos pavasar r. H. G ordon S k illin g , C ze c h o slo v a k ia 's In terru p ted R evolution (P rinceton , N J, 1976). 27. 28. P ulk. R yszardas K uk lm skis. R ao W a sh in g to n Post, 1992 m. ru g sjo 27 d.; G a zeta W yborcza, 1992 m. ru gsjo 28 d. P asak b u v u sio ek o slo v a k ijo s P olitb iu ro nario K arelo K aplano, P anoram a, 1977 m. g e g u . r. S talin 's S ecret C o u n cil o f W ar", The Tim es, 1977 m. g e g u s 6 d.; taip pat S ecrets from th e P ragu e Spring", Time, 1977 m. g e g u s 9 d. 29. 30. 32. 33. 34. 35. G eo rge B all, JFKs B ig M om ent", N e w York R e v ie w o f B ooks, 1992 m. vasario 13 d. L. K ofakow ski, T ezy o n ad zieji i o b ezn a d ziejnoci", K u ltu ra (Paris), 1971 m. birelis. The T reaty on E u ropean Union: in clu d in g the p ro to c o ls a n d fin a l a c t w ith d e cla ra tio n s, M a a stric h t 7 F ebruary 1992 (L ondon, 1992). Slaven k a D rakulic, H o w W e S u rvived C om m u nism a n d A lm o st L au gh ed (London, 1992); Ja n in e W ed el, The P riva te P olan d (N ew York, 1986). S tan islaw as Lem as leid in y je B reath in g U n d er W a te r; red. S tan istaw as B araiiczakas. (C am b ridge, M ass., 1992), p. 1 6. T im oth y G arton A sh, W e th e P eo p le : The R e vo lu tio n s o f 89 w itn e s se d in W arsaw, B u d a p est, B erlin a n d P rague. (C am bridge, 1990), p. 78. r. taip pat D avid S elb ou m e, The D eath o f the D ark H ero: E astern E urope, 19871990 (L ondon, 1990). 36. 37. 38. tirijos gubernatoriui; citav o von H absburgas p a sk a ito je C h arlesu i Stransky'ui atm inti. T im oth y G arton A sh, In E urope's N am e: G erm a n y a n d th e D iv id e d C o n tin e n t (L ondon, 1993), p. 385. r. E. ir J. W in ieck i, The Structural L eg a cy o f the S o v ie t-ty p e E conom ies (London, 1992). 39. A rpad G oncz, citu oja G arton A sh, op. cit., p. 60. 40. 41. 42. C on or C ru ise O 'B rien, A G rave m arked M aastricht", The Tim es, 1992 m. b alan d io 30 d. G yorgi K onrad, leid in y je A n tip o litic s (L ondon, 1982). F ran cis F ukuyam a, The End o f H istory?" le id in y je The N a tio n a l In terest, 1989; taip pat The End o f H istory Is S till N igh" , In d ep e n d e n t, 1992 m. k o v o 3 d.

31. J a cq u es R upnik, The O th er E urope (L ondon, 1988).

1164

LITERATROS 43. 44.

SRAAS

Z b ign iew as B rzezm skis, k alb d am as B olon ijoje 1992 m. vasar; r. J. M oskw a, Brzezm ski o trzech Europach", N o w y sw ia t, 1992 m. k ovo 3 d. Prof. K en as Jow ittas (B erk lio u n iv ersiteta s) per T arptautinio sau gu m o k on feren cij J e ilio u n iv ersitete, 1992 m. b a la n d io 2 4 d.

1992 met vasario 14 diena, Samertaunas

45. In d ep e n d e n t, 1992 m . vasario 14 d.; G u ardian, 1992 m. vasario 14 d.; El P ais , 1992 m. vasario 13 d.; Le M o n d e, 1992 m. vasario 13 d.; S d d e u tsc h e Z eitu n g , 1992 m. vasario 13 d.; G a zeta W yborcza, 1992 m. vasario 12 d.; The O xford Times, 1992 m. vasario 14 d. 46. C orriere d e la Sera, 1992 m. vasario 13 d. 47. D a ily M ail, 1992 m. vasario 13 d. 48. Le M o n de, 1992 m. vasario 14 d. 49. European, 1992 m. vasario 1 3 19 d. 50. The Times, 1992 m. vasario 14 d. rio 14 d., p. 16.; R einer L uyken, S ch otten , erh eb t eu ch ! R eisst der N a tio n a lism u s nu n au ch G rossb ritan n ien in S t ck e?" D ie Z eit, 1992 m. vasario 7 d. 52. P olska tak, aie ja k a ? (L enkija taip, b et kok ia?) p osak is, d an ai kartojam as dar nu o XIX am iau s, kai L enkija bu vo su n aik in ta. Dabar e il R usijai. 53. A, am in as n eju d a n io s y d ry n s k la j n a s/ ilg iu o si E uropos su se n o v in ia is p ylim ais. I A rthuro R im baud Le B ateau ivre". R ink inyje P osies: Une sa iso n en enfer; Illum i n a tio n s (Paris, 1973), p. 97. 51. A lan H am ilton, S cots R ecall an A n cien t A ct o f T reachery", The Tim es, 1992 m. v a sa

KAPSULI LITERATROS SRAAS

I skyrius
UKRAINA 1. Taras ev en k o , Z a p o vit, lie tu v i k. iv ert A. V en clo v a , k n y g o je evenk a T. ir kt. E ilraiai. P oem os. D ram a (V iln iu s, 1988). 2. D. D oro sh en k o, A S u rvey o f U krainian H isto ry (W in n ip eg, 2nd ed n . 1975); R. Szporluk , U krain e, a b rie f h isto ry (D etroit, 1982); R. M ag ocsi, Ukraine: a h isto ric a l a tla s (T oronto, 1985); O . S u b teln y , U kraine: a h is to ry (T oronto, 1988).

ALPS

1. L. P auli, The A lps: A rc h a e o lo g y a n d E arly H isto ry (L ondon, 1980). 2. R. B lan

chard, L es A lp e s e t leu r d e stin (Paris, 1958); taip pat P. P. V iazzo, U plan d C om m u nities: E nvironm ent, P o pu lation a n d S o cial S tru ctu re in th e A lp s sin c e the S ix teen th C en tu ry (C am b ridge, 1989).

SEN GOTARDAS 1. Ian R ob ertson , S w itzerla n d , B lue G u id e (L ondon, 1989), 230, 304
305. 2. P am in klas Su vorovu i. A u toriu s ten la n k si a sm en ik ai.

ZUNDAS
1926).

1. C. E. H ill, D anish Sou nd D ues a n d C om m an d o f the B altic (Durham , N C ,

FARERAI 1. L. K. S ch ei ir G. M oberg, The F aroe Isla n d s (L ondon, 1991), 5 sk ., P olitical

A w akening".

DANUVIUS

1. r. C. M agris, D anube: a se n tim e n ta l jo u r n e y from the sou rce to the sea

(L ondon, 1989). 2. D im itrie Radu, P asarile d in D elta D u n arii (B ucharest, 1979). 3. r. A. D em an geon , L. F ebvre, Le Rhin: p ro b l m e s d 'h isto ire e t d 'c o n o m ie (Paris, 1935).

VENDANGE

1. r. E. Le R oy Ladurie, H isto ire d u c lim a t d e p u is l'an m ille (Paris, 1967);

H. Lamb, C lim ate, H isto ry a n d th e M o dern W orld (L ondon, 1982); taip pat Sir C rispin T ick ell, C lim ate and H istory", R ad cliffe L ecture (O xford, 1994). 2. Le R oy Ladurie, Tim es o f F east, Tim es o f Fam ine, 2 sk. 3. Ibid. 3 sk ., P rob lem s o f th e L ittle Ice A ge". 14 1. H. Y. G ksu e t al. (ed s.), S cien tific D a tin g M e th o d s (L uxem bourg, 1991); taip pat

S. Bow m an, R a d iocarb o n D a tin g (L ondon, 1990). 2. A. G ob, C h ro n o log ie du m so lith iq u e en E urope (L ige, 1990), Nr. 0217, 2279 ir 1816. 3. L. P ick n ett, C. P rince, The Turin Shroud: the sh o ck in g truth re v e a le d (L ondon, 1994); R. H oare, The Turin Sh rou d is genuin e: the irrefu table e v id e n c e (L ondon, 1994).

RANKIOTOJAI-MEDIOTOJAI

1. C live G am ble, H u n ter-gath erers and th e origin of

states" k n y g o je J. A. H all (ed .), S ta te s in H isto ry (O xford, 1968); r. taip pat R. B. Lee, I. D e V ore (ed s.), M an the H u n ter (C h icago, 1968).

LAUSSEL

1. M on ica Sjoo ir Barbara M or, The G rea t C o sm ic M other: R e d isco v e rin g the

R elig io n o f the Earth (San F ran cisco, 1987), 84. A p ie A k m en s am iau s relig ija s r. G. R achel Levy, The G a te o f H orn (L ondon, 1948). 2. R. G raves, W h ite G o d d e ss: a H isto rica l G ram m ar o f P o etic M yth ((L ondon, 1966); taip pat The G reek M y th s (L ondon, 1955), 2 tom ai. 3. N ea l A sch erso n , B lack Sea (1995), 111 117. 4. W . I. T hom p son , The Tim e F alling B o d ies Take

1166

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

to Light: M yth o lo g ies, S e x u a lity a n d th e O rig in s o f C u ltu re (N ew York, 1981), 102; citu oja Sjoo ir , op. cit. 79. 5. r. R iane E isler, The C h a lice a n d the B lade: O u r H istory, O ur Future (N ew York, 1988).

TAMUZAS

1. M . Lam beth, D isco verin g Corn D o llies (A ylesbu ry, 1987). r. taip pat

D em eter and P roserpine" ir L ityerses: T he D eath o f th e C orn-Spirit", k n y g o je Jam es Frazer, The G o ld en B ough (L ondon, 1890), 3 sk ., 8,9 p osk . 2. r. D. H arris and G. C. H il lm an, F oragin g a n d Farm ing: The E volu tio s o f P lan t E x p lo ita tio n (L ondon, 1988); M . N . C oh en , The F ood C risis in P rehistory: O ve rp o p u la tio n a n d the O rig in s o f A g ricu ltu re (N ew H aven, C on n., 1977); P. J. U ck o and G. V . D im b leb y, The D o m estic a tio n a n d E x p lo ita tio n o f P lan ts a n d A n im als (L ondon, 1969). 3. J. P ercival, The W h ea t P lan t (L ondon, 1921).

VINO 1. J.-F . G autier, H isto ire d u Vin (Paris, 1992). r. taip pat H. W arner A llen , A H is
to ry o f W ine (L ondon, 1961). 2. G autier, op . cit. p. 99. 3. H ugh Joh n son , W orld A tla s o f W ine (L ondon, 1971), p. 191.

GGANTIJA 1. J. D. E vans, P reh istoric A n tiq u itie s o f the M a lte se Isla n d s (L ondon, 1971).
2. B. B louet, The S to ry o f M alta, 3rd ed n . (L ondon, 1981).

DASA 1. John D. Barrow, Pi in th e Sky: C ou n tin g, Thinking, a n d B ein g (O xford, 1992),

60 63. 2. C. K ephart, S an skrit: its origin, co m p o sitio n a n d d iffu sio n (Strasburg, VA, 1949); taip pat K. Srinivasachari, Learn S an skrit in T hirty D ays (M adras, 1987). 3. r. G. F leg g , N u m b ers: Their H isto ry a n d M e a n in g (L ondon, 1983); A. Lilio, The A n c ien t G reek N u m era l System (Bonn, 1990).

SALIKORNIJA

1. Jan e R enfrew , F ood a n d C o o k in g in P reh isto ric Britain: H isto ry a n d

R ecip es (L ondon, 1985), 35, p ag al R. P h ilip s, W ild F ood (L ondon, 1983). 2. Ibid. 36, p ag al p on i B eeton . 3. Ibid. 38, p aga l M . B. S tou t, The S h etla n d C o o k e ry B ook (Lerw ick, 1968).

THRONOS 1. r. A. C. M an d el, T he S ea ted M an: H om o S ed en s" , u rn ale A p p lie d E rgo

nom ics, 12(1) (1981).

TOLUNDAS

1. S eam u s H ea n ey , The T ollu n d M an", N e w S e le c te d Poem s, 19661987

(L ondon, 1990), 3 1 32. 2. Icem an o f th e A lp s co m es in from th e co ld ...", S u n d a y Times, 1991 m. ru gsjo 29; taip pat F. S p en cer, P iltd ow n : a sc ie n tific fo rg e ry (L ondon, 1990).

I I skyrius
EKOLOGIJA 1. I P laton o C ritia s ; citu ojam a p a gal C liv e P on tin g, A G reen H isto ry o f the
W orld (L ondon, 1991), 76 77. 2. Pr 9, 1 3: D ievo p aad as N ojau s snum s; Ps 8, 6 7; Ps 113B( 115), 16(24). 3. H azel H en d erson , C re a tin g A lte rn a tiv e F utures (1978), citu ojam a p agal P on tin g, 159. 4. r. S ven F orshufvid, A ssa ssin a tio n a t St. H elen a (V an cou ver, 1978); B. W eid er ir D. H a p goo d , The M u rd e r o f N a p o le o n (L ondon, 1982).

NOMISMA 1. E. Ju n g e, W orld C oin E n c y clo p a e d ia (L ondon, 1984), 15. 2. r. Jean B abelon, La N u m ism a tiq u e a n tiq u e (Paris, 1949).

BARBARAI 1. Edith H all, In ve n tin g the B arbarian: G reek S elf-d efin itio n through T ra g ed y
(O xford, 1989). 2. N ea l A sch erson , B lack S ea (L ondon & N ew York, 1995), 49.

CHERSONESAS 1. r. M . R ostovtzeff, Iranians a n d G reeks in South R ussia (O xford, 1922).

2. D. O b o len sk y, C rim ea and th e N orth b efore 1204", A rch eoin P ontou 35 (1978), 123 133. 3. G. A. K oa len k o ir kt., A n ti n y je g o su d a rstv a se v ern o g o P riern om orja (M askva,

1167

EUROPOS

ISTORIJA

1984); A lexa n d er L. M on gait, A rc h a e o lo g y in the USSR (M oscow , 1955, London, 1961), 6 sk y riu s C lassica l C ities on th e N orth C oast o f th e B lack Sea". 4. N ea l A sch erso n , Black Sea (L ondon, 1995), 12 48. 5. R. C on q u est, The N a tio n K illers: th e S o v ie t D ep o rta tio n of N a tio n a litie s (L ondon, 1970).

MASILIJA

1. M arcel P agn ol, M a riu s (Paris, 1946), II. vi. 2. J.-L. B on illo , M arseille: ville

e t p o rt (M arseille, 1992).

PRIESKONI JAUTIS 1. M arcel D tien n e, Les Jardins d'A d o n is (Paris, 1972), 4 sk., 37 59. OMPHALOS 1. F. P oulsen, D elphi (London, 1920), 29. 2. r. H. W . Parke, The G reek Oracles
(London, 1967). D elphic Procedure", 72 81. 3. H. W . Parke ir D.E.W . W orm ell, The Delphic O racle (O xford, 1956). II tom e The O racular R espon ses isam iai nagrinjam i v isi inom i ora k u lo pranaavim ai, tik jie n eiversti i graik kalbos. 4. Parke, The G reek Oracles, 34.

EPAS

1. I S tep h a n ie D ailey , M y th s from M eso p o ta m ia : The C reation , the Flood, Gilga-

m esh, a n d O th ers (O xford, 1989). 2. H om eras, O disja , I.i. 3. r. S tep h a n ie W est, A ssurban ip a l's C lassic, D a lley 'a u s ap valga, ir M aureen G. K ovacs, The E pic o f G ilg am esh (Stan ford, C alif., 1989), L ondon R e vie w o f B ooks, 1990 m. la p k riio 8, 23 25.

KADMAS

1. r. M . B ernal, C a d m ea n L etters: The T ransm ission o f th e A lp h a b e t to the

A e g e a n B efore 1400 BC (W inona Lake, M in n., 1990).

MOUSIKE 1. P agal A. Isacs ir E. M artin (ed s.), D ic tio n a ry o f M u sic (L ondon, 1982), 2 4 7 248 (m ode), 337 338 (sca le).

EDIPAS 1. B etty R adice, W h os w ho in th e A n c ien t W orld: a H a n d b o o k to the Survivors of

th e G reek a n d R om an C la ssic s (L ondon, 1973), O ed ip us", p. 1 7 7 178.

SCHOLASTIKOS 1. I The P h ilo gelo s o r L aughter-lover, a n g l k. iv ert A. Eberhardas

(B erlin, 1869). 2. r. S. W est, M ore V ery O ld C h estn u ts" , O m nibu s, 20 (Sept. 1990).

ISTERIJA 1. C ituojam a p agal M ary K. L efkow itz straipsn The W and ering W omb" kny
g o je H eroin es a n d H ysterics (London, 1981), 1 5 16. r. taip pat L. D ean-Jon es, Women's B o d ies in C lassical G reek S cien ce (O xford, 1994). 2. L efkow itz, The W and ering W omb", 12. 3. E. Shorter, A H isto ry o f W om en's B o d ies (L ondon, 1982).

ELEKTRONAS 1. r. V. W . H u g h es, H. L. S ch u ltz, A to m ic a n d electro n p h y sic s (London,

1967); G. Leon, The S to ry o f E lec tricity (N ew York, 1983).

ARCHIMEDAS 1. r. H ein rich D orrie, Trium ph d e r M a th e m a tik (W urzburg, 1965), verti

m as a n g l k. p avad inim u 100 G rea t P roblem s o f E lem en ta ry M a th em a tics: Their H istory a n d S olu tion (N ew York, 1965), Nr. 1, 38, 56; taip pat T. L. H eath , M athem atics and Ast ronom y" k n y g o je G. M urray (ed .), The L e g a c y o f G reece (O xford, 1921), 1 2 2 125; taip pat E. J. D ijk sterh u is, A rc h im ed e s (C op en h agen , 1956).

ATLETAI

1. r. M . I. F in ley ir H. W . P lek et, The O lim p ic G am es: The First Thousand

Years (L ondon, 1976). 2. r. H. A. H arris, G reek A th le te s a n d A th le tic s (L ondon, 1964). 3. Pindar, N em ean , 6 .1 7. V ert. a n g l k. M en and G ods", o d A lk im id o i E ginos, Nem ean o aid yn i n u g a lto jo im tyn i ru n gtyje, garbei; k n y g o je G reek L iterature: An Anthology, su d ar M ich a el G rant (L ondon, 1977), 104. 4. 2 Tim 4, 7. 5. A. K raw czuk, O statn ia Olim p ia d a (W roclaw , 1976); R. D. M an d ell, The first M o d ern O ly m p ic s (B erk eley, 1976).

DEMOS 1. P eter F rance, G reek as a Treat, BBC R adio 4 3-io ji program a, 1993 m. gegus
12. 2. r. R. K. Sin clair, D em o cra cy a n d P a rtic ip a tio n in A th e n s (C am bridge, 1988), ir E. M. W ood , P ea sa n t-C itize n a n d Sla ve (L ondon, 1988); ab iej a p va lga p a teik ta straipsnyje P. C artled ge, The First P opular G overnm ent", Tim es L itera ry S u p plem en t, 1989 m. sausio 6 12. 3. T. G. M asaryk, in a u g u ra cin is k reip im asis, 1918 m. g ru o d io 23 d. 1168

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

MAKEDONIJA 1. M . A n d ron ik os, Verginia: The R oyal Tom bs (A thens, 1984). 2. E. K ofos,
N ational H eritage and N a tio n a l Id en tity in 19th and 20th C entu ry M acedon ia" , E uropean H isto ry Q uarterly, 19 (2) (1989), 229 268. 3. W ritten C am p aign for G reek Scholar", In d e p en den t, 1994 m. g e g u s 13 d.

PAPIRUSAS 1. A p ie D erven i r. S. G. K apsom enon , Gnom on, 35 (1963), 222 223; A rchaeoll. D eltion, 14 (1964), 17 25; taip pat Eric Turner, G reek Papyri: An In trod u ctio n (O xford, 1980). 2. E. G. Turner, G reek Papyri, an In tro du ction (O xford, 1968; repr. 1980); G reek M a n u scrip ts o f the A n c ien t W orld (O xford, 2nd ed n ., 1987).

JUODOJI ATN

1. M artin B ernal, B la ck A th en a : The A fro a sia tic R o o ts o f C la ssic a l

C iviliza tio n (2 tom ai, L ondon, 1987 1991). r. M . L evine, The C h a llen g e of B lack A th e na", A reth u sa (Fall 1989); taip pat Jasp er G riffin u rnale N e w York R e vie w o f Books, 1989 b irelio 15 d.

I I I skyrius
AUC 1. J. J. B ond, The R om an C alendar" k n y g o je A H a n d y -b o o k o f R ules a n d T ables for
verifyin g d a te s w ith the C h ristia n Era (...) (L ondon. 1869), 1 6, 1 9 5 196 (repr. L lanerch, 1991).

ETRUSKOMANIJA

1. C itu ota p a gal M . F in ley , The E truscans and E arly Rom e", k n y

go je A sp e c ts o f A n tiq u ity (L ondon, 1968), 115. 2. The E truscans and Europe", G aleries du G rand P alais, 1992 ru gsjo 15 g ru o d io 14, leid in y je Le P etit jo u rn a l d e s g ra n d e s e x p o sition s, 237 (Paris, 1992). 3. D. H. L aw rence, E tru scan P la ces (1927), citu ojam a p aga l F in ley, The E truscans and E arly Rom e", 100.

EGNACIJA

1. The O xford D ic tio n a ry o f B yzan tiu m (O xford, 1991), i. 679. r. taip pat

R. C h evallier, Rom an R o a d s (B erk eley, C alif., 1976).

AQUILA 1. J. A. C irlot, D iccio n a rio d e sim b o lo s tra d icio n a les, vert. a n g l k., A D ic tio
n a ry o f Sym bols, 2nd ed n . (L ondon, 1971), 9 1 93. 2. A drian F rutiger, S ign s a n d Sym bols: Their D esign a n d M e a n in g (L ondon. 1989), 247. 3. W . Leaf ir S. P urcell, H era ld ic Sym bols: Islam ic In signia a n d W estern H era ld ry (L ondon. 1986), 70 71.

AKVINIKAS 1. T. C orn ell ir J. M atth ew s, A tla s o f th e Rom an W orld (O xford, 1982), 143.
2. K lara P oczy, A q u in cu m P o lg arva ro sa (B ud apest, b e d a to s).

ARICIJA 1. Jam es G. Frazer, The G old en Bough: th e R o o ts o f R eligion a n d F olklore (Pir m as leid im as), 2 t., (L ondon, 1890), i. 6. 2. Ibid. i. 210. 3. Ibid. i. 2 1 1 212. 4. Ibid. ii. 370.
5. Ibid. ii. 370. 6. Ibid. i. 3 7 0 - 3 7 1 .

CEDROS

1. R u ssell M eig g s, Trees a n d T im ber in the A n c ien t M e d ite rra n e a n W orld

(O xford, 1982).

SAMOS 1. G uy d e la B d oyre, Sam ian W are (P rinces R isborough, 1988). 2. J. D e c h e le tte,

Les V ases c ra m iq u es o rn es d e la G au le ro m a in e (Paris, 1904); H. B. W alters, C a ta lo g u e o f R om an P o tte ry (...) in the B ritish M u seu m (L ondon, 1905); M . D urand-L efebvre, M a rq u es d e p o tie rs g allo-rom an s tro u ves P aris (Paris, 1963); J. A. S tan sfield ir G race Sim pson, C e n t ral G aulish P otters (O xford, 1958); A. C. Brown, C a ta lo g u e o f Italian Terra S ig illa ta in the A sh m olean M u seu m (O xford, 1968); P. Petru, R im ska k eram ik a v S loven ji (Ljubljana, 1973). 3. S tan sfield ir Sim pson, C en tra l G aulish P otters, ch ro n o lo g in len tel , 170.

1169

EUROPOS

ISTORIJA

SPARTAKAS

1. R. O rena, R ivo lta i riv o lu zio n e : ii b ellu m d i S p a rta c o (M ilan, 1984).

2. W . D. P h illip s, S la v ery from R om an tim e s to th e E arly T ra n sa tla n tic T rade (M anchester, 1985); C. W . W . G reen id g e, S la v ery (L ondon, 1958). 3. W . Z. R u binsohn, The S p arta cu s U p ra isin g a n d S o v iet H isto rica l W ritin g (O xford, 1987).

NOMEN 1. Jam es Gow, A C om panion to School C lassics (London, 1888), p. 166 ir toliau. 2.
N eal A scherson, Do m e a favour, forget m y nam e (...)", In d ep en d a n t on S u n day, 1994 m. rug sjo 4 d. 3. r. Pam itn iki Filipka, ed . W . Zam brzycki (W arszawa, 1957), p. 115 ir toliau.

LEX

1. H. F. Jolow icz, The R om an F ou n da tio n s o f M o d ern L aw (O xford, 1957); A. D. E.

L ew is (ed .), The Rom an L aw T radition (C am b ridge, 1994).

EPIGRAFAS 1. CIL x ii. 7070; citu ojam a p a gal R. B loch , L ' pigraph ie la tin e (Paris, 1952),
59. 2. CIL vi. 701; citu ojam a p ag al R. B loch , L p ig ra p h ie la tin e, 83. 3. CIL x iii. 3, fase. 2, 10021; citu ojam a p a gal R. B loch , L ' pigraph ie la tin e, 102. r. taip pat D. F eissel e t ai., G u id e d e l' p ig ra p h iste (Paris, 1986).

LUDI

1. r. D. P. M annix, T hose A b o u t to D ie (L ondon. 1960). 2. Ibid., 29. 3. I English 1. A etiu s, citu ojam a p aga l M . K. H op k in s, C on tracep tion in th e Rom an

P rayer Book ( 1962).

KONDOMAS

Em pire", C o m p a ra tive S tu d ie s in H isto ry a n d S o ciety, 8 (1 9 6 5 1966), 1 2 4 151. 2. P. A ries, Sur le s o r ig in e s d e la co n tra cep tio n en France", P opu lation , 3 (1953); r. P. P. A. B iller, Birth C on trol in th e W est in th e 13th and 14th C en tu ries" , P ast a n d P resent, 94 (1982), 3 26. 3. r. J. T. N o on a n , C o n tra cep tio n : A H isto ry o f Its T reatm en t b y C a th o lic Theo lo g ia n s a n d C a su ists (C am bridge, M ass., 1966). 4. B eatrice d e P la n iso les liu d ijim as, c itu o jam a p a gal E. Le R oy Ladurie, M o n ta illo u (L ondon, 1980), 1 7 2 173. 5. r. A. M cLaren, B irth -C on trol in N in e te e n th C en tu ry B ritain (L ondon, 1978). 6. A. N ik iforu k , The Fourth H orsem an (L ondon, 1991), 6 sk yriu s. 7. C h ristina H ardym ent, M arie S to p es and G erm aine G reer (...)", p raneim as, p ersk aity tas A listair H o m e F ello w sh ip sim p o ziu m e St A n ton y k o le d e O k sford e, 1993 m. b irelio m n. 8. Ibid.

ILLYRICUM 1. r. J. W ilk es, The Illyrian s (O xford, 1992); taip pat The P rovin ces o f the
Em pire", T. C orn ell, J. M atthew s, A tla s o f th e R om an W orld (O xford, 1982), 1 1 8 166.

LUGDUNAS

1. A. P elletier, H isto ire d e L yon : D es o rig in e s n o s jo u rs (R oanne, 1990).

2. F. B raudel, The Id e n tity o f France, i, H isto ry a n d E n viron m en t (N ew York, 1988), 288 291. 3. Paul V id al d e la B lach e, T ableau d e la g e o g ra p h ie d e la France, I d. k n ygos: E. L avisse, H isto ire d e la France (Paris, 1911), i. 8.

1. r. M ich ele d'A vin o, P o m p eii p ro h ib ite d (E d izion i P ro caccin i, N a p les, be

datos); M . G rant e t al., E rotic A rt in P o m p e ii: the se c re t c o lle ctio n s o f the N a tio n a l M useun o f N a p le s (L ondon, 1975). 2. Snau tu m ano p a l s, k ie k m oter tu id u lk in ai?" Cor p u s In scrip tio n u m L atinarum (CIL) t. IV, Nr. 5213. 3. [Ar n ep a steb ja i], A m p liate, kad p ed era sta s Ikaras d u lk in a tave", ib id ., Nr. 2375. 4. R estituta, praau, n u sim esk tu n ik [ir] p arodyk [savo] a p lu si v ityt" , ib id ., Nr. 3591. 5. V erkit, m ergaits, kur[-] (...) lik sv ei ka, n u osta b io ji v ity te (...) A m p liatas (...) tiek kart (...) N a ir a cik cik (...)", ibid., Nr. 3932. 6. K ik pam au" (su p ie in liu ), ib id ., Nr. 794. 7. ia M esiju s n iek o nedu lkino", ib id . (uraas anr A m ando nam o sie n o s).

CRUX 1. A. F rutiger, D er M en sch und se in e Z eich en (D reieich , 1989), vert. j a n g l k. Signs

a n d Sym bols: Their D esig n und M e a n in g (L ondon, 1989), 276 277. 2. F rutiger, op. cit., 2 7 6 - 2 7 7 . 3. T am gas and T ribal Signs" k n y g o je W . Leaf and S. P u rcell, H era ld ic Sym bols: Islam ic In sign ia a n d W estern H era ld ry (L ondon, 1986), 76 82. 4. T ad eu sz Sulim irski, The 1170

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

S arm atians, (L ondon, 1970), A sch erso n o d isk u sija, B lack Sea, op. cit. 230 243. 5. W iad isaw T. B artoszew ski, The C o n v e n t a t A u sch w itz (B ow erdean P ress, L ondon, 1990). A PO K A L IPS SK A ISTY B 1. Apr 21, 4 - 6 . 1. Rom 7, 2 2 - 2 4 ; 8, 6. 2. 1 Kor 7, 9. 3. P eter Brown, The B o d y a n d S ociety:

M en, W om en, a n d S ex u a l R en u n cia tio n in E arly C h ristia n ity (N ew York, 1988), 446 447. P A SC H A 1. E. A. M . Fry, A lm a n a ck s for S tu d en ts o f E nglish H istory: b e in g a se rie s o f 35

a lm an a ck s a rra n g ed for e v e ry d a y upon w hich E aster can fall (...) 5001751 A D (OS), 17512000 A D (NS) (L ondon, 1915). 2. C. W esley , C hrist th e Lord is R isen T oday", H ym n s A n c ien t a n d M odern , rev. ed n . (L ondon, 1958), Nr. 141. D IA B O L O S 1. N . F orsyth, The O ld Enem y: S atan a n d the C o m b a t M yth (P rin ceton , N J,

1987); G. S tein er recen zija, T im es L itera ry Su pp lem en t, 1988 b alan d io 1 7. K A TA K O M BO S 1. r. J. S tev en so n , The C ata co m bi: R e d isco v e red M o n u m en ts o f the E arly C h ristia n ity (L ondon, 1978).

I V skyrius
A BA 1. L egen d a a p ie A rpadus The Sk yw ay o f th e W arriors" p ag al K ate S ered y, The

G ood M a ste r (B ud apest), vertim as j a n g l k. (L ondon, 1937), p. 92 96. T R IST A N A S 1. Joh n M an ch ip W h ite, Tristan and Isolt" k n ygoje: P. Q u en n ell (ed .),

D iversion s in H isto ry (L ondon, 1954), p. 1 3 8 146. 2. G abriel B ise, Tristan a n d Isolde: Is rankraio The R om an ce o f T rista n (X V am iu s) (F ribou rg-G eneva, 1978). 3. P o ve stje Tryschane, (1580), R aszyn sk io b ib lio tek a P ozn an je (M S 94); vertim as a n g l k. Z. K ipel, The B yeloru ssian Tristan (N ew York, 1988). 4. I M o rte d'A rthu r; citu ojam a p a gal W h ite, Tristan and Isolt", p. 146. 5. G. P h illip s ir M . K eam an, K in g Arthur: The True S to ry (Lon don, 1992). 6. r. G. A sh e, The Q u est fo r A rth ur's B ritain (L ondon, 1968). 7. T en n yson , Idylls o f the K ing, To th e Q u een " , e il. 62 66; k n y g o je R. W . H ill (ed .), Ten nyson's P o e t ry N ew York, 1971), p. 431. FU TH A R K 1. r. R. A. P age, R u ne-M asters and Skalds", k n y g o je J. C am pbell-G raham ,

The V ikin g W orld (L ondon, 1989), p. 1 5 5 171. 2. N . P en n ick , F igure and S eq u en ce" , k n ygo je G am es o f the G ods: The O rigin o f B oard G am es in M a g ic a n d D ivin a tio n (L ondon, 1988), p. 75. 3. T acitu s, citu ojam a ib id . 91. 4. P en n ick , G a m es o f the G ods, p. 9 5 100; r. taip pat R. A. S. M acalister, The S ecret L a n g u a g es o f Ireland (C am bridge, 1987); D. M cM a nus, A G u id e to O gh am (M aynooth, 1991); R. R. Brash ir J. R. A llen , O gh am M o n u m en ts in W ales (L lanerch, 1992). L IE T U V A 1. H. H. B ender, A. L ithu anian E tym o lo g ica l In d ex (P rinceton , N J, 1921), p. 5.

2. V. A m brazas ir kt., G ram a tyk a lito v sk o g o ja z y k a (V iln iu s, 1985). 3. r. J. B idd ulph, L it h u an ia n : A B eg in n in g (P ontypridd, 1991). N IB E L U N G A I 1. W . H uber, A u f d e r S u ch e n ach d e n N ib elu n g en (G tersloh , 1981), p. 20.

2. H. Ir M . G arland, The O xford C o m a p an ion to G erm an L iterature, 2nd ed n . (O xford, 1986), p. 6 6 4 - 6 6 7 . E P ID E M IJA 1. r. C. D. G ordon, The H uns" k n y g o je The A g e o f A ttila (A nn Arbor,

M ich, 1966), p. 5 5 111. 2. A. N ik iforu k , The Fourth H orsem an (L ondon, 1991), sk. 5. The Sm allpox C on q u est" . 3. Ibid., p. 14.

1171

: r u j

ioi u i \i j

"HAZARAI

1. C ituojam a p aga l O. P ritsak, The K hazar K in g d o m 's C o n version to

udaism ", H arvard U krainian S tu d ies, 2 (1978), 271; r. taip pat k n y g o je P ritsak, S tu d ie s in M ediaeval E urasian H isto ry (L ondon, 1981). 2. A rthur K oestler, The T hirteenth Tribe: The ih a z a r E m pire a n d its H erita g e (L ondon, 1976).

PALEOGRAFIJA 1. D. C. G reetham , T extual Scholarship: A n In tro d u ctio n (L ondon, 1992);

B isch off, L atin P ala eog rap h y: A n tiq u ity to th e M id d le A g e s (C am b ridge, 1990); T. J. row n, A P a la eog ra p h er's View: S e le c te d W ritin g s (L ondon. 1993); 2. C. H am ilton. The H iter D iaries: F akes That F ooled th e W orld (L exin gton , K y., 1991).

TEICHOS 1. O xford D ictio n a ry o f B yza n tiu m (1991), i. 519 520; r. taip pat A. van M ilin g en , B yza n tin e C o n sta n tin o p le: The W alls o f th e C ity a n d A d jo in in g H isto rica l S ites L ondon, 1899).

KONA 1. r. J. B a g g ley , D oors o f P ercep tion : Icons a n d th eir sp ritu a l sig n ifica n ce (Lonlon , 1987). 2. r. N . P. K ondrakov, Icon ogra p h y o f th e B ogoroditsa" k n y g o je The R ussian con (O xford, 1927). 3. G. R am os-P oq ui, The T ech n iqu e o f Icon P a in tin g (T un bridge W ells, 990). 4. S tefan ia H n aten k o, T reasures o f E arly U krain ian A rt: R elig io u s A rt o f the 1618th Centuries (U krainian M useum ) (N ew York, 1959); S. H ord ynsk y, The U krainian Ikon from h e XII to XVIII cen tu ries (T oronto, 1973). 5. S u zan n e M artinet, La S a in te-F ace d e Laon et h isto ire (Laon, 1988). 6. M aksim as G orkis, V a ikyst, v ert E. M a tu zev iiu s (V ilnius, 980).

TAXIS 1. r. S. M acC orm ack, A rt a n d C e rem o n y in L ate A n tiq u ity (B erk eley, C alif., 1981).
!. L eip cig o u n iv ersiteto b ib lio tek a 28. 3. r. J. P. Bury, The C erem on ia l B ook o f C on stanin e P orp h yrogen n etos" , HER 22 (1907), p. 209 227; taip pat A. V og t, C o n sta n tin P orphyo g e n te : le liv re d e s c r m o n ie s (P aris, 1 9 3 5 1940). 4. r. D. M . N ic o l, K aiseralbu n g. The U n ctio n o f E m perors in Late B yzan tin e R itual", B y za n tin e a n d M o d ern G reel S tu d ies, I (1976), p. 3 7 - 5 2 .

4EZQUITA

1. R afael C astejn , La M e zq u ita A lja m a d e C o rd o b a (M adrid, m etai

en u ro d y ti). 2. A dam H op k in s, O f C a stles and C astan ets" , The In d e p e n d a n t on Sunday, 993, g e g u s 16.

NDEX 1. N . P arsons, The Book o f L itera ry L ists (L ondon, 1985), p. 207 213. 2. r. J. V eraud ir A. B en n ett, A n In d ex to IN D EX O N CENSORSHIP, 1 9 7 2 -1 9 8 8 (L ondon, 1989). L N e w C a th o lic E n c y k lo p e d ia (W ash in gton , DC , 1967).

UFINUS 1. N ich o la s Barker, The O xford U n iversity P ress a n d the S p rea d o f Learning: An
llu stra te d H istory, 14781978 (O xford, 1978), 2 4. 2. W h y W e A re a t War: G reat B ritain's Zase, w ith an a p p e n d ix o f orig in a l docu m en ts, p ara O ksfordo N aujj laik istorijos a k u lteto nariai (E. Barker, H. W . C. D avis, C. R. L. F letch er, Arthur H assall, L. G. W ickham .e g g , F. M organ) (O xford, 1914); pagal raus O U P a rch y vu ose ir su pad k a dr. H. P o g g e'u i Strandm annui.

DZEUSAS 1. M . J. P rice, The S tatu e o f Z eus at O lym pia", k n y g o je P. C layton ir M . J. Pri:e, The S even W o n d ers o f the W orld (L ondon, 1988), p. 59 77.

1. B ed e, H isto ry o f the E nglish C hurch a n d P eople, i. 10. 2. r. B. R. R ees, P elagius:

\ R elu cta n t H eretic (W ood b rid ge, 1988); St P rosper o f A q u itain e, The C all o f A ll N a tio n s W estm in ster, M d., 1952).

^.NNO DOMINI

1. D ion y siu s E xiguus" k n y g o je E n c y ck lo p a e d ia B ritannica, XI leid .

1 9 1 0 1911), v ii, 285. 2. C alendar", ib id ., iv. 9 8 7 1004. 3. S. V. U tech in , E verym an's Concise E n c y ck lo p a e d ia o f R ussia (L ondon, 1961), p. 85. 172

KAPSULI BO M A S p. 234. CANTUS

LITERATROS

SRAAS

1. G u id e M ichelin: Jura, F ran ch e-C om t (Paris, 1990), p. 56 57. 2. R ene L ocatel-

li, Pierre G resser e t al., L 'A bbaye d e B au m e-les M essie ru s (D ole, 1978), p. 24 31. 3. Ibid.,

1. R u sik asis uraym as, XII XIII am iai; i k n y g o s A rm and M ach ab ey, La

N o ta tio n m u sic a le (Paris, 1952). 2. Ut q u e a n t la x is i G rigaliau s L iber u su a lis ir iu o la ik in transkripcija. r. a lec H arm an, M e d ia e v a l a n d E arly R e n a issa n ce M u sic (M an and H is M usic, I d alis) (L ondon, 1988), len t. 3 ir iii. 3. r. D eryck C o ok e, The L an gu ag e o f M u sic (O xford, 1959). 4. J. G ayard, La M th o d e d e S o lesm es (Paris, 1951). R E V E R E N T IA 1. r. P eter Brown, R elics a n d S o cial S ta tu s in th e A g e o f G reg o ry o f Tours, S ten ton o pask aita 1976 (R eadin g, 1977). 2. P atricia M orison , An E x q u isite G oth ic R easure Trove", F inancial Tim es, 1991, rugs. 3. JO N A 1. E llen M urray, P ea c e a n d A d v e n tu re : The S to ry o f Iona (G lasgow , 1987). T aip

pat r. T. O . C lan cy, G. M arcus, Ion a: th e E a rliest P o e try o f a C e ltic M o n a ste r y (E din burgh, 1995). K O M PO STELA

1. r. . T ate, G u y d e l C am in o d e S a n tia g o (San tiago); W . Starkie, The

R oad to S an tiago: p ilg rim s o f S t J a m es (L ondon, 1957); H. D avies, H o ly d a y s a n d h o lid a y s: the m e d ia e v a l p ilg rim a g e to C o m p o stela (L ew isburg, Pa, 1982); taip pat Jam es B en tley, The W a y o f St. Jam es: a p ilg rim a g e to S a n tia g o d e C o m p o stela (L ondon, 1992). R A U P SU O T A S IS 1. C itu ota p ag al S. N . Brody, The D ise a se o f the Soul: L ep ro sy in M e d ia eva l L itera tu re (Ithaca, NY, 1974) p. 80 81, 2. Ibid., p. 66 67. 3. C hronicle o f L anercost, citu ojam a p a gal k n yg R. M . C lay, M e d ia e v a l H o sp ita ls o f E nglan d (L ondon, 1909), p. 56. 4. Eilhart, L 4276 4279. C itu ota p aga l B rody, 180. 5. Jam es A. M ich en er, H a w a ii (N ew York, 1959). B IB L IJA 1. Sudaryta p a gal straip sn iu s B ible", C odex", U lfilas" ir kt. k n y g o se N e w

C ath olic E n cy clo p e d ia (W ash in gton , DC , 1967), The O xford D ictio n a ry o f th e C ristia n Church, ed F. L. C ross (O xford, 1957) ir A. E. L ivin g sto n e, ed ., The C o n cise O xford D ic tio n a ry o f the C ristian C hurch, (O xford, 1977).

V skyrius
D IR H A M A S 1. The R isalah o f ibn F adlan [vertim as ir vad as J. E. M cK eith en o (Ph. D.

d isertacija, In d ian os un iv., 1979)], citu ojam a pagal: T. S. N oon a n , The Im pact o f th e S ilver C risis in Islam u p on N o v g o ro d 's T rade w ith th e B altic", k n y g o je O ld e n d u rg -W o lin -S ta ra ja L adoga N o v g o ro d K iev: H a n d e l un d H a n d lesve rg in b u n g e n im s d lich en un d stlich en O st-seera u m w h ren d d e s frhen M itte la lte rs (K iel, 1987), 411 447. 2. T. S. N oon an , Dir ham s from E arly M ed iaeval R ussia", Jou rn al o f th e R u ssian N u m ism a tic S o c ie ty (U SA ), 17 (1 9 8 4 1985), 8 12. 3. M . Stern b erger, D ie S ch a tzfu n d e G o tla n d s d e r W ik in g e rze it (Lund, 1947). 4. P agal I. A n d ersson , H isto ry o f S w e d e n L o n d o n , 1962), 18. Tai, kad A n d ersso n a s R usi vertim e vad in a vedija, tu o p eriod u yra priim tina. D IN G A S 1. K irsten H astrup. C u ltu re a n d H isto ry in M e d ia e v a l Icelan d: A n A n th ro p o lo g i

cal A n a ly sis o f S tru ctu re a n d C h a n ge ^Oxford, 1985). 2. S. L indai, Early D em ocratic Tra ditions" k n y g o je E. A llard t (ed .), N o rd ic D em ocracy: Ideas, Issu es a n d In stitu tio n s /C o p e n h agen , 1981).

1173

EUROPOS

ISTORIJA

BRI 1. P atrick R on ce, The French C h e e se B ook (L ondon, 1989), 299, 340. 2. H u gh Joh n son ,
W orld A tla s o f W in e (L ondon, 1971), 60 61. K ortonas arba C urtis O ttonis" savo dab arti n pavad inim g av o p a gal v le sn j im peratori O ton I; The G rea t B ook o f W in e (L ausan ne, 1970), 65 66. 3. R on ce, op . cit., 3 7.

MADONA 1. J o s M aria d e Sagarra, The M o n serra t (B arcelona, 1959). 2. S. Z. Jabkm ski.

J asn a Gra: sro d ek ku ltu m a ryjn eg o (Lublin, 1984); Z. R zanow e t al. The C ultural H eri ta g e o f J asn a Gra (W arszaw a, 1974). 3. J. Brun, R ocam adou r: h isto riq u e , d escrip tio n , ex cu rsio n s (S ain t-C ere, Lot, 1927). 4. G u id e M ich elin , A u vergn e, C lerm on t, 1980, 87. 5. A u toriu s d k o ja A lex u i B oydu i u i inform acij. 6. M arina W arner, A lo n e o f A ll H er Sex: The M yth a n d the C u lt o f the V irgin M a ry (L ondon, 1976).

POPIE 1. J. N . D. K elly, The Oxford D ictionary o f P opes (O xford, 1988), priedas, 3 2 9 330;
taip pat J. M orris, P ope John VIII An English W om an: A lia s P ope Joan, London, 1985.

AGOBARDAS 1. A llen C abaniss, A gobard o f Lyons" k n yg oje P. Q u en n ell (ed.), D iversions

in H isto ry (London, 1954), 4 1 51. 2. M o n u m en ta G erm aniae H istorica: E pistolae, iii, 159; citu ojam a p agal k n yg C h ristop her D aw son, The M a k in g o f Europe (L ondon, 1932), 257.

PFALCAS 1. r. Leo H u got, A a ch en C a th edra l: A G u id e (A achen, 1988); Erich S tep h en y,

A ach en C a th e d ra l (A achen, 1989).

KRAL 1. r. H. S p ank e, D eu tsch e un d fra n z sisc h e D ich tu n g d e s M itte la lte rs (Stuttgart, 1943). 2. W . K ootz, Frankfurt: C ity G u id e (Frankfurt, b e m et ), 9 12. LANFAIRAS 1. M elv ille R ichards, E cclesia stica l and S ecu la r in M ed iaeval W elsh S e ttle
m ent", S tu d ia C eltica , 3 (1968), 9 19. A p ie V e lso istorij r. k n y g o je Joh n D avies, H an es Cym ru (1990), vertim as a n g l k. ile ista s pavad inim u A H isto ry o f W a les (L ondon, 1993). 2. W ard Lock, N orth W a les (iaurin d alis), 14-asis leid . (L ondon, b e m et, a p ie 1948), 193. is pavad in im as su ju n gia ir p ata iso tris tikrus V e lso kaim pavad inim us: LLANFAIR PW LLGW YNGYLL ir LLANDYSILIO (A n g lesey ) ir LLANDYSILIO G O GO (C ardiganshire). P rofesoriau s R eeso D av ieso 1994 m. g e g u s 16 d. la ik a s i A b erystw yth o.

ATHOS 1. S o tin s K adas, M o u n t A thos: A n Illu stra te d G u id e to th e M o n a sterie s a n d their

H isto ry (A th en s, 1979). r. taip pat P. Sherrard, A th os: The M o u n ta in o f S ilen ce (T oronto, 1970). 2. T vas M axim os, H um an R ig h ts on M o u n t A thos: A n A p p e a l to the C ivilised W orld (W elsh p ool, 1990). 3. R ichard N orth, D octrin al D iv isio n s am on g th e M on k s of A thos", In d ep e n d a n t, 1990 m. lie p o s 17.

BOGOMILAI 1. r. S tev en R uncim an, The M e d ia e v a l M an ich ee: A S tu d y o f the C hristian

D u a list H ere sy (C am bridge, 1947; repr. 1984). 2. E uth ym iu s Z igab eriu s, D o g m a tic P anoply, citu ojam a p aga l R uncim an, 76. 3. r. V. H. H. G reen, M e d ia e v a l C iviliza tio n in W estern E urope (L ondon, 1971), 1 7 9 -1 8 0 .

NOVGORODAS

1. F. M . T hom p son , N o v g o ro d the G reat: E xca va tio n s a t the M e d ia e v a l

C ity (L ondon, 1967), 58. r. taip pat M . B risbane (ed .), The A rc h a e o lo g y o f N ovg o ro d , R us sia: R ecen t R esu lts from the Town a n d Its H in terla n d (L incoln, 1992). 2. Ibid., 63. 3. A p ie N o v g o ro d o su grio vim ir 60 000 jo p ilie i n u u d ym r. k n y g o je J. G rey, Ivan the Ter rib le (L ondon, 1964), 1 7 8 -1 8 2 .

ERIKAS 1. C itu ojam a p a g a l k n y g M ag n u s M a g n u sso n ir H. P a lsso n , The V in la n d S a g a s (L ondon, 1965), 24 25. 2. r. H e lg e In gstad , W e stw a rd to V in la n d (N ew York, 1969). 3.
S. E. M orison , The E uropean D isc o v ery o f A m erica, i, The N orth ern V o ya ges. A D 500 1600, sk. 3, The N orsem en and V inland" (O .U .P .) (N ew York, 1971), 32 80. 4. R. A. Sk elton . T. E. M arston e t al., The V inland M a p a n d th e T artar R ela tion (N ew H aven, C onn., 1174

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

1965). r. taip pat J. H. Parry. The V in lan d Story" k n y g o je P e rsp e ctive s in A m erica n H is tory, i (1967), 417 433; M . A. M usm an no, C o lu m b u s W as First (N ew York, 1966). 5. T ek s tai, versti M ag n u sson o , The V in lan d Sagas. 6. M orison , The E uropean D isc o v ery o f A m eri ca, i. 61. 7. A p ie Joh n D avys r. k n y g o je R. H ak lu yt. P rin cip al N a v ig a tio n s a n d V o ya g es (...) o f the English n a tio n , A. S. M ott (ed.) (O xford, 1929). M ISS A 1. T hrasybulos G eorgiades, M u sik und Sprache (1974); vertim as j an gl kalb ileista s

pavadinim u M u sic an d Language: The Rise o f W estern M u sic as E xem plified in S ettin gs o f the M ass (C am bridge, 1982), 7. r. taip pat J. H arper. The Forms an d O rders o f the W estern Litur g y from the Tenth to the E ighteenth C entury (O xford, 1991). 2. W . M eilers. R om anticism and the Tw entieth C entury (M an a n d H is M usic, TV dalis), per. leid ., London, 1988, 1011. FIE ST A b e m et). GETAS 1. F ed erico d e C esco , V iva E u ropa: D ie H u n d ert sch n sten V o lk sfeste (Zrich,

1. G hetto" v e ik a le E n c y c lo p a e d ia J u d a ic a (Jeru salem , 1970), v ii, 542

546.

2. G ersh on H undert, J e w s in a P olish P riva te Town: The C a se o f E ig h teen th C en tu ry O p a to w (B altim ore, 1992). H ANZA 1. T. Lindner, D ie d e u tsc h e H anse: ihre G esch ich te, 4 -a sis leid . (L eipzig, 1911);

H u go Y rw ing, V isby: h a n se sta d p a e G o tla n d (S tock h olm , 1986). 2. Fritz G rotem eyer, W arenzug h a n sisch er K aufleu te" (1942), k n y g o je D ie H anse: L eb en sw irk lich k eit und M y t hos, A u sste llu n g sk a ta lo g d e s M u seu m s fr H a m b u rgisch e G esch ich te, t. 2 (H am burg, 1989), 623; taip pat C arsten P range, A u f zu r R eise durch H am bu rgs G esch ich te (H am burg, 1990). M ARSTONAS 1. Sir G. N . C lark, M arston", k n y g o je The V ictoria H isto ry o f the C o u n ty

o f Oxford, V, ed . M ary D. L obei (O xford, 1957), 214 221. 2. J en n ifer Sh erw ood ir N ik o la u s P evsner, The B u ild in g s o f E ngland: O xfordsh ire (L ondon, 1974), 699 700. r. taip pat J. Sherw ood ir J. Piper, A G u id e to the C hu rches o f O xfordshire (O xford, 1989). 3. W . E. T ate, The Parish C hest: A S tu d y o f th e R eco rd s o f P arochial A d m in istra tio n in E nglan d (C h ich es ter, 1983). 4. I T hom aso G ray'au s E legy in a C ou ntry C hurchyard" (1750), parayta S to ke P o g es v ieto v je B ek in gem iro grafy stje. M O R ES 1. N orbert E lias, ber d e n P ro zess d e r Z ivilisa tio n : so z io g e n e tis c h e und p sych o -

g e n e tisc h e U n tersu ch u n gen (B asel, 1939), i; vertim as a n g l kalb pavad inim u The H isto ry o f M a n n ers (O xford, 1978), 68 ir to liau . 2. Ibid., 2 d alis, v ii, A pie spjaudym ". 3. Ibid., 129. 4. Ibid., 8 5 - 1 6 2 . 5. Ibid. EL C ID A S 1. R. F letch er, The Q u est fo r El C id (O xford, 1989); C. Sm ith, The M a k in g o f

the Poem a d e M io C id (C am b ridge, 1983). 2. M . H. K een, The O u tla w s o f M e d ia e v a l L eg en d (L ondon, 1961); J. C. H olt, R obin H o o d (L ondon, 1989); R. B. D ob son ir J. T aylor, R ym es o f R obyn H ood: A n In tro d u ctio n to the E nglish O u tlaw , per. leid . (L ondon, 1989). 3. Juraj Jan osik (ap ie 1 6 8 8 1713 m .). r. L egen da Tatr", L iterat ra p olska: P rzew o d n ik E n c y k lo p e d iczn y (W arszaw a, 1984), 553. X A T IV A H 1. r. D avid H unter, P aperm akin g: The H isto ry a n d T echn iqu e o f an A n c ien t

C raft (L ondon, 1947); taip pat J. D b row ski ir J. S in ia rsk a-C zap lick a. R k o d zie lo p a p iern ic ze (W arszaw a, 1991), su p la ia san trau ka a n g l kalba. C O N S P IR O 1. S. H utin. L es S o c i t s se c r te s, 11 leid . (Paris, 1993). r. taip pat G. F alzo-

ne, La Storia d e la M a fia (1973), vertim as prancz kalb ile ista s pavad inim u H isto ire d e la M afia (Paris, 1973); R. C atanzaro, M en o f R espect: a so c ia l h isto ry o f th e Sicilian M afia (N ew York, 1992). 1175

EUROPOS

ISTORIJA

GOTIKA 1. J. R uskin, The N a tu re o f G o th ic (1892; repr. P ortland , O reg., 1975), 5. 2. r.

A. Saint, B u ild in g in th e H oly Tow n", Tim es L ittera ry S u p p lem en t, 1990 m. kovo 9 15, recen zija a p ie A. E rlan de-B ran denb urgo, La C a th d ra le (Paris) ir R. R ech to (ed.) Les B tisseu rs d e s c a th d ra le s g o th iq u e s (Strasburg, 1989).

DANNEBROG

1. . R ying, D enm ark: H isto ry (C op en h agen , 1988), 39.

HEJNAL 1. D k oju p rofesoriu i J a cek u i W ozn iak ow sk iu i, m en o isto rik u i ir (1991 m etais)
K rokuvos m erui. 2. G aspard d e M arval, Le G u et d e la c a th d ra le (C h ap elle-su r-M o u d on , 1992).

BUDA 1. M artyn R ady. M e d ia e v a l Buda: a s tu d y o f m u n icip a l G o vern m en t a n d Jurisdiction

(B oulder, 1985). 2. H enry B ogdan, H istoire d e H ongrie (Paris, 1966), 14. 3. Lovag Zsuzsa, The H ungarian Crown a n d o th er reg alia (H ungarian N ation al M useum ), B udapest, 1986.

MURANO PLOVUM

1. L. Z ech in , V etro e v tra i d i M urano: s tu d i su lla sto ria d e l vetro (V en ice,

1. Lynn W h ite Jr., The A gricu ltu ral R evo lu tion in th e Early M id d le A ges",

1987); taip pat M . D ekw na. S zk io w E uropie w c ze sn o sre d n io w ie c zn e j (W roclaw , 1980).

k n y g o je M e d ia e v a l T ech n o lo gy a n d Socia l C h a n g e (O xford, 1962), 39 78.

V I skyrius
IGONAI 1. J u le s B loch , L es T sig a n es (Paris, 1969), 7-16. P ran cik on p iligrim a s pranea m ats o lo se g y v en a n i b en d ru om en , tik ria u sia i ig o n u s, n e to li C an dia v ie to v s K re to je 1322 m etais; ibid. 16. 2. r. A n gu s Fraser, The G y p sie s (O xford, 1992); taip pat G. P uxon, Rom a: E urope's G y p sie s (L ondon, 1987). 3. M atth ew A rnold, i The Sch olar G ipsy", O xford B ook o f E nglish Verse, 1250-1918, Nr. 760, p. 914.

ZADRUGA 1. M aria T odorova, M yth -M ak in g in E uropean F am ily H istory: T he Zadruga

R evisited " , E ast E u ropean P o litics a n d S ociety, 4(1) (1991), 30-69.

NIKOPOLIS 1. r. Barbara T uchm an, A D ista n t M irror: The C a la m ito u s F ourteenth C en

tu ry (L ondon, 1978).

KABALA 1. r. Bernhard P ick, The C abala: Its In flu en ce on J u d a ism a n d C h ristia n ity (La
S alle, 111., 1913).

KONKLAVA 1. J. N . D. K elly, The O xford D ic tio n a ry o f P o p es (O xford, 1988), 327. COMPUTATIO 1. r. J. . G eisb eek , A n c ien t D ou ble-E n try B ook -K eep in g : Lucas P acioli's
T reatise (D enver, 1914; repr. O saka, 1975); taip pat R. G. Brown ir K. S. Joh n ston , P acioli on A c co u n tin g (N ew York, 1963). 2. r. P. L. M cM ick le ir R. G. V an germ eersch , The O rigins o f a G reat Profession: C a ta lo g u e to an E xhibition o f R are A c co u n tin g B ooks a n d M an u scripts from the M o n tg o m e ry C o llectio n (M em phis, 1987). 3. M . F. B yw ater ir B. Y am ey, H istoric A c co u n tin g L iterature: A C om pan ion G u id e (L ondon, 1982).

MAGIJA

1. H. S. C ronin, The T w elw e C o n clu sio n s o f th e Lollards", E nglish H istorica l

R eview , 22 (1907), 298, citu ojam a p aga l k n yg K eith T hom as, R eligio n a n d the D eclin e of M a g ic (L ondon, 1971), 58. 2. Ibid., 485 490. 3. r. D avid C an n ad in e, R itu a ls o f R oyalty: P o w er a n d C erem o n ia l in T ra dition a l S o c ie tie s (C am b ridge, 1987).

ANGELUS

1. A tm inim o len ta S ain t-P ierre b a n y io s n avoje S a in tes m ieste (C harente

M aritim e d ep artam en te).

1176

KAPSULI M O N T A JU

LITERATROS

SRAAS

1. E. Le R oy L adurie, M on taillou : C a th ars a n d C a th o lics in a French V illag e,

12941324, a n g l k. v ert . B ray'us (L ondon, 1980), 276. 2. Ibid., 212. P R O ST IB U L A 1. J. R ossiau d , La P ro stitu tio n M d iv a le, vertim as a n gl k. pavad inim u

M e d ie v a l P ro stitu tio n (O xford, 1988); L. L. O tis, P ro stitu tio n in M e d ia e v a l S o c ie ty : The H is tory o f an Urban In stitu tio n in L a n g u ed o c (C h icago , 1989). 2. L. R oper, The H o ly H o u se hold: W om en a n d M o rals in R eform ation A u g sb u rg (O xford, 1989). ALTM AR K TA S 1. J ew ish E n c yclo p ed ia (N ew York, 1903), iv. 658 ir nu orod os. 2. Arthur

Harris, B om ber O ffen sive (L ondon, 1947); D. Saw ard, B om ber H arris: the sto ry o f M arsh al o f the R oyal A ir Force, Sir A rth u r H arris (L ondon, 1984). 3. r. D. Irving, The D estru ctio n o f D resden, per. leid . (L ondon, 1981). 4. Ibid., 195 ir toliau . 5. Ibid., 218 226. 6. N orbert Bur ger (K elno m eras), The M em orial for Sir A rthur Harris: A Sum m ary"; taip pat Bom ber Harris: A T a ctless C h oice", F inan cial Times, 1992 m. g e g u s 2 3. 7. S u d d eu tsch e Z eitung, 1994 m. lap k riio 23, p agal p raneim laik ratyje D a ily Telegraph, 1994 m. lap k riio 24. L U P IK A V IM A S 1. r. J. S h atzm iller, S h ylock R e co n sid ered : Jew s, M o n e y le n d in g a n d

M e d ie v a l S o c ie ty (B erk eley, C alif., 1989), recen zija leid in y je N e w York R e vie w o f Books, 3 6 /2 1 -2 2 (1990 m. sa u sio 18). 2. . . M cF arlan e, Loans to th e L ancastrian K ings: T he Problem o f In du cem en t", C a m b rid g e H isto rica l Journal, 9 (1 9 4 7 1949), 57 68. TA BA R D A S 1. Eric D eld erfield , Inns a n d Their Signs: F act a n d F iction (N ew ton A bbot,

1975); taip pat D om in ic R oth eroe, L ondon Inn S ig n s (L ondon, 1990). C H A SSE 1. G aston P h oeb u s, p ersp au sd in ta pavad inim u The H u n tin g B ook (G en eva,

1978). r. M u s e In tern a tio n a l d e la C hasse: C h tea u d e Gien, Su m m ary o f th e C ollectio n (G ien, Loiret, m etai n en u rod yti). 2. M arcin K rom er, P olon ia (1577), citu ojam a p a gal k n yg N orm an D avies, G o d's P la ygro u n d (O xford, 1981), i. 249. 3. r. R aym ond Carr, English F ox-H unting: A H isto ry (L ondon, 1986). RENTOS 1. E. Le R oy Ladurie, P. C ou p erie, A n n ales, 1970 m. liep a, vertim as a n g l k.

pavadinim u C h an ges in P arisian R ents", k n y g o je The T erritory o f the H istoria n (C h ica go, 1979), 6 1 - 7 8 . BRA G U ETTE 1. Lois B anner, The F ash ion a b le S ex, 1 1 0 0 1600", H isto ry T oday, 42(4)

(1992). 2. A. Ju n k e ir A. S tille, Z ur G esch ich te d e r U n terw aesche, 1 7 0 0 1960 (Illustrated C a ta logu e to an E xh ib ition at th e H istorica l M useum ) (Frankfurt a. M ., 1988). M IK R O B A I TEM PUS 1989). M ER C A N TE 1. Iris M argaret O rigo, The M erch a n t o f P rato : F ran cesco d i M arco D atin i 1. Z. Sw izch, K lqtw y, m ik ro b y i u c ze n i (W arszaw a, 1 9 8 8 1993).

1. E. B ruton, The H isto ry o f C lo ck s a n d W a tc h e s (L ondon, 1979), 34 35. 2. r.

G. J. W hitrow , Tim e in H istory: V iew s o f Tim e from P reh isto ry to the P resen t D a y (O xford,

(London, 1957), 336 338. 2. r. F. B ensa, F ran cesco d i M arco d a P rato (M ilan, 1928). 3. U sien io v e k se li ip irk im o laik u bu vo la ik om as p rastin is, n u sisto v ju sio s trukm s la i kotarpis tarp id avim o ir apm ok jim o. Tarp F loren cijo s ir B arselon os jis bu vo ly g u s 20 d ien . 4. K artotek os (b ylos) Nr. 1145; O rigo, The M erch a n t o f Prato, 1 4 6 147. 5. F ran ces co la ik as M argaritai, 1395 m. b ala n d io 5; b yla Nr. 1089; O rigo, The M erch a n t o f Prato, 136. 6. F ernand B raudel, A fterth o u g h ts on M a te ria l C ivilisa tio n a n d C a p ita lism (B altim ore, 1979), 57. 7. Ibid., 2 sk. The M arket E con om y and C ap italism ". SP A U D A 1. S. H. S tein b erg, F ive H u n d red Years o f P rin tin g (L ondon, 1955), 23. 2. Ibid.,

1 77 178. 3. r. F ran cis R ob in son , T ech n o lo g y a n d R elig io u s C han ge: Islam a n d the Im pa ct

1177

EUROPOS

ISTORIJA

o f P rint, in au g u racin p a sk a ita L ond ono u n iv ersiteto R oyal H o llo w a y ir B edford N ew C ol le g e 1992 m. k ov o 4. M A T R IM O N IO

1. D. B. R h eu bottom , Sisters First": B etroth al O rder and A g e at M arria

g e in M ed iaev al R agusa", Journal o f F a m ily H istory, 13 (1988), p. 359 ir toliau . 2. F. W C arter, D u brovnik (R agusa): A C la ssic C ity -S ta te (L ondon, 1972); Z. Zlatar, B etw een tin D ou ble E agle a n d th e C rescent: The R ep u b lic o f R a g u sa a n d th e O rigin s o f the E asten Q u estio n (B oulder, C olo., 1992). 3. J. H aynal (1965); aptaria P. L aslett, F am ily and H ou se h o ld as W ork G roup and K in G roup", k n y g o je P. W all e t al. (ed s.), F am ily Form s ii H isto ric E urope (C am b ridge, 1983), 513 563. 4. r. D. H erlich y, M e d ia e v a l H ousehold, (C am b ridge, M ass., 1985). 5. W hen B eau ty Is D estroyed , G od suffers", F inan cial Times 1992 m. vasario 10. VLADAS 1. M . C azacu, II P otere, la F erocit, e le L eg g en d e d i V lad III, C o n te D racula

Storia (F irenze), iii, Nr. 15, 1 0 16; r. taip pat C. L eatherd ale, The O rigin s o f Dracula: th( b a c k g ro u n d to Bram S to k er's G o th ic m a ste r p ie c e (L ondon, 1987); A. M ack en zie, A jo u rn e ; in to the p a s t o f T ransylvania (L ondon, 1990); S. P ascu, A H isto ry o f T ransylvania (D etroit 1982). 2. Joh n F oxe, The n e w a n d c o m p le te B ook o f M artyrs, o r an u n iversa l h isto ry o f m ar tyrdom , p eri rta ir p ataisy ta (L ondon, 1811 1817). G ONCALVEZAS 1. . D avid son , B lack M o th e r (B oston , 1961); p a ta isy ta s leid . The Africai

S la ve T rade (B oston , 1980), 5 3 - 5 4 . 2. Ibid., 55. 3. Ibid., 6 7 - 6 9 , 1 0 1 - 1 0 3 . 4. Ibid., 163 5. H ow M any?", ib id ., 9 5 101. D E V IA T IO 1. T hom as Szasz, The M an u fa ctu re o f M a d n ess: A C o m p a ra tive S tu d y o f t b

In q u isitio n a n d the M e n ta l H ea lth M o v e m e n t (L ondon, 1971). 2. P. R edd aw ay (ed .), Uncen so red R u ssia : The H um an R ig h ts M o v e m e n t in th e S o v ie t U nion (L ondon, 1977); S. B loch R u ssia's P o litica l H o sp ita ls: The A b u se o f P sy ch ia try in th e S o v ie t U nion (L ondon, 1977) S. B loch ir P. R eddaw ay, S o v ie t P sych ia tric A bu se: The S h a d o w o v e r W orld P sych ia try (Boul der, C olo ., 1985); V ladim ir B uk ovsk y, To B uild a C astle: M y Life a s a D issen te r (London 1978). V A L ST Y B

1. r. R ein T aagep era, G row th and D e c lin e o f E m pires sin c e 600 AD" (nepa

sk elb ta s straip sn is, U n iversity o f C aliforn ia at Irvine). 2. N orbert E lias, U ber d en P rozes , d e r Z iv ilisa tio n (B asle, 1939), ii. 3. C h arles T illy, C oercion , C a p ita l a n d E uropean S tates A D 990-1990 (O xford, 1990). 4. Paul K en n ed y, The R ise a n d Fall o f G reat Powers: EconomU C h a n g e a n d M ilita ry C onflict, 1500-2000 (L ondon, 1988). 5. R ich elieu , T esta m en t p o litiq u e citu o ta p aga l knyg: J. H. S h en n an , The O rig in s o f the M o d e rn E uropean State, 1 4 50 172 , (L ondon, 1974).

V II skyrius
BALLETTO 1. Iain F en lon , The O rigin s o f th e se v e n te e n th cen tu ry sta g e d ballo", kn y

g o j I. F en lon , T. C arter (ed s.), S tu d ie s in Ita lia n O pera, Song, a n d D ance, 15801741 (O xford, 1995); A. B land, A H isto ry o f B a llet a n d D an ce in th e W estern W orld (London 1976); A. H ask ell, B a llet Russe: the a g e o f D ia g h ilev (L ondon, 1968). P L A K IM A S 1. C. B ertelli, The F lag ellation " k n y g o je P ierro d e lla F ran cesca (N ew H aven C on n., 1991), 1 1 5 126; . G inzburg, The E nigm a o f Piero: The B aptism , th e A re zzo C ycle The F la gellation (L ondon, 1985); K. C lark, P iero d e lla F ran cesca (L ondon, 1969). 2. R. W it

1178

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

tkow er ir B. A. R. C arter, T he P ersp ectiv e o f P iero d e lla F ra n cesca 's F lagellation", Journal o f the W arburg a n d C o u rta u ld In stitu tes, 16 (1953), 292 302. 3. B ertelli, The F la g e lla tion", 1 1 5 116. 4. Joh n P o p e-H en n essy , The Pierro d e lla F ran cesca Trail (23-oji W alterio N eu rath o paskaita) (L ondon, 1993), 10; ta ip pat jo W hose F la gellation ?" , A pollo, 124 (1986), 1 6 2 165. 5. A liso n C ole, P e rsp e c tiv e (L ondon, 1992). 6. r. M ich ael W ood s, P er sp e c tiv e in Art: A D raw in g Tutor (L ondon, 1984). 7. C ole, P ersp ective 24. 8. J. B erger, W a ys o f S ee in g (L ondon, 1972); taip pat The E uropean W a y o f S e e in g (L ondon, 1972). LEO NARDO 1. Jean M ath, L eo n ard o's In ven tion s (G en eva, 1980). 2. P agal D. W a llech in s-

ky e t al., The B ook o f L ists (N ew York, 1977) ir C. M . C ox, G e n e tic S tu d ie s o f G en iu ses (Stanford, C alif., 1926). SINGULARIS 1. M on taign e, E ssays (1580): citu ojam a p agal A lain Laurent, H istoire d e l'in 1993), 27. 2. r. C o lin M orris, The D isc o v ery o f the In dividu al,

d ivid u a lism e (Paris,

10501200 (L ondon, 1972). 3. M argaret T hatcher; r. M a rg a ret T hatcher in H er O w n W o rd s (H arm ondsw orth, 1987). 4. R. H u g h es, The C u ltu re o f C o m plain t: The F raying o f A m erica (L ondon, 1993); ir D avid S elb o u m e, The P rin cip le o f D uty: A n E ssa y on th e F o u n da tio n s o f C ivic O rd er (L ondon, 1994). G E SA N G 1. M artin Luther, Ein fe ste Burg ist u n ser G ott", k n y g o je D er e w ig e Brunnen:

ein H a n d b u ch d e u tsc h e r D ich tu n g (M n ch en , 1979), 971; r. taip pat F. B lum e, P ro testa n t Church M u sic: a h isto r y (L ondon, 1975). 2. T h rasyb ilos G eo rgiad es, The G erm an L angu a g e and M usic", k n y g o je M u sic a n d L anguage: The R ise o f W estern M u sic a s E x em plified in S e ttin g s o f th e M a ss (C am b ridge, 1982), 49 58. 3. T allis C anon", T hom aso T a lliso (1 5 0 5 1585) m elo d ijo s su tru m p in tas varian tas, paim tas i kn ygos: T. R avenscroft, P sa lter (1621), od ia i T hom aso K eno (1 6 3 7 1710). r. M . B au gh en (ed .), H ym n s for T oday's Church (L ondon, 1982), Nr. 274. r. taip pat E. H. F ello w es, E nglish C a th e d ra l M u sic (Lon don, 5th ed n ., 1969). H O LIZM A S 1. D as Buch von d e r G ebaru n g (ap ie 1520 m .), 3.3; k n ygo je P aracelsus: E ssen

tial R eadin gs, parinko ir iv ert N ic h o la s G ood rick -C lark eas (W ellin gb orou gh , 1990), 59. U T O P IJA 1. Sir T hom as M ore, U topia, \ an gl k. v ert R ap heas R ob ynson as, 1552 (C am b rid ge, 1879) (17th repr., 1952). 2. r. Isaiah B erlin, A g a in st the C urrent: E ssa ys in th e H is tory o f Id e a s (O xford, 1979); taip pat H. H ardy (ed .), The C ro o k ed T im bers o f H um anity: E ssays in the H isto ry o f Id e a s (L ondon, 1991). 3. V ercors, Le S ilen ce d e la m er, e t a u tres r c its (Paris, 1951), 19 43. 4. . M oczarski, R o zm o w y z k a tm (W arszaw a, 1983). SIR U P A S 1. r. R. H. B ainton , The H u n te d H eretic: The Life a n d D eath o f M ich a el Ser-

v etu s (B oston, 1953). 2. J. B ossy, G io rd a n o Bruno a n d th e E m b a ssy A ffair (N ew H aven, C on n., 1992). F A U ST U S 1. G t, F austas, II d a lis, e il. 1 2 0 7 3 12075, vert A. C h u rgin as (V iln iu s, 1978).

2. The O xford C om p an ion to G erm an L iterature, 173. IN K V IZ IC IJA 1. r. F. D osto jev sk io B roliai K a ra m a zo v a i (1880), vert M . M ik in is (V il

nius, 1986); taip pat D id y sis in k vizitoriu s, ibid., II d alis, V kn yga, V sk yrius. 2. r. Eduard W asiolek , D o sto y e v sk y : the m a jo r fictio n (B oston, 1964); Ju d ith G unn, D o sto yevsky: d re a m er and p ro p h et (O xford, 1990); J. Frank, D o sto y e v sk y (P rinceton , 1979 ), 3 tom ai; W . J. Leatherbarrow , D o sto yevsk y: The B rothers K a ra m a zo v (C am bridge, 1992). 3. C ituojam a p agal A. . G ibson, The R eligion o f D o sto y e v sk y (L ondon, 1973), 187. 4. C ituojam a pagal G unn, op. cit. 5. E vangelija p agal Jon, 12, 24. PR O PA G A N D A 1. J.-M . D om enach, La P ro p a g a n d e P o litiqu e (Paris, 1955), 55. r. taip pat

Z. Zem an, N a zi P rop a g a n d a (O xford, 1973); F. C. B arghoom , S o viet F oreign P ro p ag a n d a

1179

EUROPOS

ISTORIJA

(P rin ceton , 1964). 2. S tep h en K och, D ou ble L ives: Stalin, W illi M u n ze n b e rg a n d the S e d u c tion o f th e In tellectu a ls (N ew York, 1994), 12. 3. S id n ey H ook, O u t o f S te p (N ew York, 1987), 491 496, citu ojam a p aga l K och, 77.

MENOCCHIO

1. A p eid am as ip u ik im o kam p sk a isty k lo je, V erg iliju s k reip ia si D ant:

O su p erb i cristian i! (...) (K rik ion ys id id ieji! ... N em atot, kad m es kirm iai tik silp n i, / S lep i savy t d iev ik d ru gel, / K urs g a li t v e n to s tie so s u gn y?); D an t A ligjieris, S k a istyk la , X, 121 123, vert A. C h u rgin as (V iln iu s, 1988). 2. C arlo G inzburg, The C h eese a n t th e W orm s: The C osm o s o f a S ix te e n tth -C e n tu ry M ille r (L ondon, 1982), 57.

LESBIANIZMAS 1. Ju d ith C. Brown, Im m o d est A cts: The Life o f a L esbian N u n in R en a is

sa n ce Ita ly (N ew York, 1985). 2. L illian F aderm an k n y g o je Signs: A Journal o f W om en in C u ltu re a n d S ociety, 12(3) (1987 m . pavasaris), 576.

SYPHILUS 1. r. C la u d e Q u te l, A H is to r y o f S y p h ilis (C am b rid ge, 1990). 2. C ituojam a

p aga l N ik iforu k , The F ourth H orsem an, op . cit., 91. 3. L. B aum gartner ir J. F. F ulton, A B ib lio g ra p h y o f the P oem S yph ilis siv e m orb u s G allicus" b y G irolam o F racastro o f Verona (L ondon, 1935), taip pat G. E atough , F racastro's S yph ilis, (L eeds, 1984).

INFANT 1. C ituojam a p ag al P h ilip p e A ries, C en tu rie s o f C h ild h o od : A Socia l H isto ry o f F am ily Life (L ondon, 1979), 15. 2. Prado, M adrid: C o ello , The Infanta Isabella (1579), katal.
1137; V ela sq u ez, The Infanta M a rg h erita o f A u stria (1659), katal. 1192. r. S. N . O rso, V ela zq u ez, lo s B arrachos, a n d P a in tin g in the C ou rt o f P hilip IV (C am b ridge, 1993). 3. A ries, C en tu rie s o f C h ild h o od , 5 sk yriu s From Im m od esty to In n ocen ce" .

CORVINI ANA

1. C. C sa p o d i ir K. C sap od i-G ard on yi, B ib lio tec a C orvin ia n a 14901990

(p arod os k a talog as) (B ud apest, 1990); recen zija: H. R. T revor-R oper, R eunion in B uda pest" , N e w York R e vie w o f B ooks, 1990 m. lie p o s 19.

DOLERIS ORANGE

1. r. D. R. C oop er, C oin s a n d M in tin g (P rin ces R isb orou gh, 1983), 1 0 16. 1. F ra n o ise G asparri, La P rin cip a u t d O ra n g e au M o y e n g e (Paris, 1985).

2. J. H ans, M a ria -T eresien Taler: z w e i J ah rh u n d erte (L eid en , 1961).

2. r. C. V. W ed g ew o o d , W illiam th e S ilen t (L ondon, 1944); M arion G rew , The H ou se o f O ran g e (L ondon, 1947); H. H. R ow en, The P rin ces o f O range: S ta d h o ld e rs in th e Dutch R ep u b lic (C am b ridge, 1988). 3. r. C. F itzgib b o n , R ed H and: The U lster C o lo n y (London, 1971); T on y G ray, The O ra n g e O rd er (L ondon, 1972).

ALCHEMIJA 1. R. J. W . E vans, R udolph and th e O ccu lt Arts", k n y g o je R u dolph II and H is W orld: a S tu d y in In tellectu a l H istory, 15761612 (O xford, 1973), 196 242. 2. M . Rady,
A T ransylvan ian A lch em ist in London"; is stra ip sn is b u s isp a u sd in ta s leid in y je Slavonic a n d E ast E u ropean R eview . 3. E vans, op . cit., 199. 4. J. B ronow ski, The A sc e n t o f M an (Lon don , 1970). 5. r. F. Sh erw ood T aylor, The A lch em ists (L ondon, 1952); J. R ead, Through A lch em y to C h em istry: a p ro c e ssio n o f id e a s a n d p e rso n a litie s (L ondon, 1957). 6. W illiam S h ak esp eare, S o n n et 33.

OPERA

1. N e w G rove's D istio n a ry o f M u sic a n d M u sicia n s, ed . S ta n ley S ad ie (London,

1992), XII. 514 534. r. taip pat R. Parker (ed .), The O xford Illu stra te d H isto ry o f O pera (O xford, 1994).

FLAMENCO PICARO

1. D k oju J o zefin a i D el C arm en B oyd. 2. C ituojam a p ag al k n y g Jam es

W ood a ll, In Search o f th e F iredance: Sp ain through F lam enco (L ondon, 1992), 149.

1. B ronistaw G erem ek, S w ia t O p e ry Z eb ra czej: o b ra z w t c z g w i n d z a r z y w

litera tu ra ch X V X V II w ieku (W arszaw a, 1989); P ow erty: A H isto ry (O xford, 1994). 2. Ewa M . T hom son, U n d ersta n d in g R ussia: The H o ly Fool in R ussian L itera tu re (L ondon, 1987).

1180

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

VALTELINA

1. r. G eo ffrey Parker, The A rm y o f F lan ders a n d the S pan ish R oad,

15671659 (C am bridge, 1972). A p ie Sfurzato vy n r. G. D alm ass, The W in es o f Italy", The G reat B ook o f W in e (L ausanne, 1970), 221.

BATAVI JA 1. S. Scham a, The E m b arassem en t o f R iches: A n In terp reta tio n o f D utch C u l

ture in the G old en A g e (F ontana, L ondon, 1987), 15 24, The M ystery o f th e D row n in g C ell". 2. Ibid., 6. 3. Ibid., 289.

ALCOFRIBAS

1. L ucien F eb vre (1942), vertim as a n g l k alb p avad inim u The Problem

o f U n belief in the S ix teen th C entury: The R elig io n o f R a b ela is (C am bridge, M ass., 1982). 2. M . B akhtin, R a b ela is a n d h is W orld (C am b ridge, M ass., 1968).

NEZ 1. D esm on d M orris e t al., G estures: Their O rigins a n d D istribu tion, The N o se Thum b"
(London, 1979) [tyrim ai, ap sirib o ja n tys V akar E uropa], 25 42. 2. r. J. Brem m er ir H. R ood en gu rg (ed s.), A C u ltu ral H isto ry o f G estu re (O xford, 1993).

TORMENTA 1. N orbert E lias, H isto ry o f M anners, 203 204. 2. P agal knyg: M ich el F ou
cault, Surveiller e t punir: N a issa n c e d e la prison (Paris, 1975), 9 11, citu ojam i am inink liudijim ai. 3. C. P h illip son , Three C rim inal L aw Reform ers: Beccaria, B entham , R om illy (Lon don, 1923); C esa re B eccaria a n d M o d ern C rim inal Policy, tarptautinis kon gresas, 1988 (M ilan, 1990); J. H. L angbein, Torture a n d the L aw o f Proof: E urope a n d E ngland in the A n cien R eg i m e (C h icago, 1977). 4. r. G. R. S cott, A H isto ry o f Torture (L ondon, 1994); J. H. B urgess ir H. D an elius, The U N C on ven tio n a g a in st Torture (L ondon, 1988).

NOSTRADAMUS

1. N ostrad am u s, P ro p h ecies i. 35. r. E. C h eeth am , The P ro p h ecies o f

N o stra d a m u s (L ondon, 1973). 2. P ro p h ecies X . 39. 3. Ibid. i. 3. 4. Ibid. i. 63.

BARDAS 1. K in g H en ry IV, Part 2, iv. iii; The T am ing o f the Shrew, II. i. r. F. G. S tok es,
W ho's W ho in S h a k esp ea re (L ondon, 1924), 124.

BLARNEY 1. A p ie naujj laik A irijos istorij r. R oy F. F oster, M o d ern Irelan d W O O 1972 (L ondon, 1988). 2. S h orter O xford E nglish D ictio n ary: blarney", n u o 1819 m ., m ei lik aujan ti kalba, p ataik avim o m enas"; vartojam as kaip v eik sm a o d is, is o d is reik patai kaujam ai k alb ti".

TEREMAS 1. r. N a n cy S. K ollm ann, The S e c lu sio n o f E lite M u sco v ite W om en", R u s

sian H istory, 10 (1988), 1 7 0 187. 2. A u g u stin v o n M ayerburg, Iter in M o sco via m ... (1661), cituojam a p agal L ind sey H u gh es, Sophia: R eg en t o f Russia, 16571704 (N ew H aven, C on n., 1990), 17. (is v e ik a la s 1992 m. g a v o H eld to prem ij u m oter p roblem tyrim u s.) 3. Ibid., 264 265. is n ep a la n k u s apraym as bu vo p a sk elb ta s k n y g o je F oy d e la N e u v ille , R ela tion cu rieu se e t n o u ve lle d e M o sc o v ie (Paris, 1698), taiau , m atyt, p rieik a i n u siteik s red ak toriu s prid jo j prie rankraio P etro vald y m o m etu.

USKOKAI 1. C ath erin e W en d y B racew ell, The U skoks o f Senj: pira cy, b a n d itry, a n d h o ly
w ar in the six te e n th c e n tu ry A d ria tic (C orn ell, Ithaca, 1991).

GRECO 1. D avid H olton (ed .), L itera tu re a n d S o c ie ty in R e n a issa n ce C rete (C am bridge,

1991); A. E m biricos, La R en a issa n ce C retoise, 2 tom ai (Paris, 1 9 6 0 1967). 2. C. T. D im aras, A H isto ry o f M o d ern G reel L itera tu re (L ondon, 1972).

HEXEN 1. H u gh T revor-R oper, The E uropean W itch -C ra ze o f th e S ix teen th a n d S e v e n te

enth C en tu ry (L ondon, 1990), 84. 2. Ibid. 3. K si g i M ie jsk ie K a lisk ie (1612), citu ojam a p agal knyg: . B aranow ski, P ro c esy cza ro w n ic w P o lsce w X V II i XVIII w iek ach (Lodz, 1952). P agal n au jau siu s d u o m en is b en d ras auk sk a i iu s sie k ia a p ie 50 000.

1181

EUROPOS

ISTORIJA

V III skyrius
K A P IT A L IST IN IS EM S K IS 1. R. B renner, A grarian C la ss S tructure and E conom ic

D ev elo p m en t in P re-in d u strial Europe", P ast a n d P resent, 70 (1976), 30 75. 2. P a st and P resent, 78, 79, 85, 97 (1 9 7 5 1981). 3. Im m anuel W allerstein , The M o d e rn W orld-S ystem : C a p ita list A g ricu ltu re a n d th e O rig in s o f th e E uropean W o rld -E co n o m y (N ew York, 1974). N oriu atsk irai p a d k o ti M artynui R ady u pran eim C entras ir p eriferija 1 1 , p esk aity t V idu rio-V ak ar slav k o n feren cijo je (ap ie 1992 m .). 4. W a llerstein , The M o d ern W orld-System , 99. 5. R. B renner, The O rig in s o f C a p ita list D evelop m en t: A C ritiq u e o f N eo-S m ith ian M arxism ", N e w L eft R eview , 104 (1977), 25 92. r. taip pat R. A. D anem ark ir K. P. T ho m as, The B renner-W a llerstein D ebate", In tern a tio n a l S tu d ie s Q u arterly, 32 (1988), 4 7 -6 5 . L K TO S 1. N orm an D avies, Szlachta: T he N o b lem a n 's Paradise", k n y g o je G o d's P lay

g ro u n d (O xford, 1981), I t., 7 sk. r. taip pat A. G odw in (ed .), The E u ropean N o b ility in the E igh teen th C en tu ry (L ondon, 1953); taip pat M . J. B ush, Rich N oble, P oor N o b le (M an ch es ter, 1988). P U G A IO V A S I. r. O liver F ig es, P ea sa n t R ussia, C ivil W ar: th e V olga C o u n try sid e in

R evolu tion , 19171921 (O xford, 1989). 2. r. P aul A vrich, R u ssian R ebels, 16001800 (N ew York, 1972); taip pat J. Y. A lexan d er, A u to c ra tic G overn m en t in a n a tio n a l crisis: the im p eria l R u ssian g o v ern m en t a n d P u g a ch evs's R evolt, 17731775 (B loom in gton , Ind., 1961); A. B odger, The K a za k h s a n d th e P u g a c h e v U p risin g in R ussia, 17731774 (B loom in gton, 1988); 3. E. H obsbaw m , P rim itive R ebels: s tu d ie s in a rch a ic form s o f so c ia l m o ve m en t (M an ch ester, 1971); taip pat R. H. H ilton , B on dm en m a d e free: m e d ia e v a l p e a sa n t m ovem en ts a n d the E nglish risin g o f 1381 (L ondon, 1973); D. M itrany, M arx a g a in st the P ea sa n t (C ha p el H ill, 1951). 4. T h eod ore Shanin, P ea sa n ts a n d p e a sa n t so c i t s: s e le c te d re a d in g s (O xford, 2nd ed n ., 1987); D efin in g p e a sa n ts: e ssa y s co n c ern in g rural so c ie tie s (O xford, 1990). 5. Journal o f P ea san t S tu dies, I, N r.l (1 9 7 3 1974), 1 3. 6. E. Le R oy Ladurie (1969), vertim as an gl kalb, ileista s pavadinim u The French P easantry, 14501660 (A ldershot, 1987). 7. Y. M . B erce, C ro q u a n ts en b u -p ie d s: le s so u l v e m e n ts p a y sa n s en France du XVIm e au X IX m e si c le (Paris, 1974). 8. R. M ou sn ier, P ea sa n t U p risin g s in S even te e n th C en tu ry France, R u ssia a n d C hina (L ondon, 1971). 9. R. P ilo rget, L es m o u v em e n ts In surrectionn a ire s d e P roven ce e n tre 1596 e t 1795 (Paris, 1975). 10. L. S cia scia , La C o rd a P a zza (Turin, 1970), 390. SO N A T A 1. W . M eilers, The S o n ata P rin ciple (L ondon, 1988), 655; W . S. N ew m an, The

S on a ta in the C la ssic Era (N ew York, 1972). ST R A D IV A R IU S 1. D. B oyd en , The H ill C o llectio n (A sh m olean M useum ) (O xford, 1969),

Nr. 18, Le M essie" . 2. W . E. H ills, The S a lab u e S tra d iv a ri (L ondon, 1891). ER O S 1. K. L. vo n P olln itz, Le Saxe g a la n te, o r The A m o ro u s A d v e n tu re s o f A u g u stu s o f

S a x o n y (...) tra n sla te d b y a G en tlem a n o f O xford (L ondon, 1750). 2. N orm an D avies, G od's P laygrou nd: A H isto ry o f P olan d (O xford, 1981), i. 493 495. 3. K em bride. EU L E R IS R IN K A 1. P etr B eck m ann, A H isto ry o f PI (N ew York, 1971), 1 4 7 -1 5 7 . 1. r. R. J. H eilbroner, The W on d erfu l W orld o f A dam Sm ith", k n y g o je The

W o rd ly P hilosophers: The Lives, Tim es, a n d Id e a s o f th e G rea t E conom ic Thinkers, 6th edn. (L ondon, 1991), 42 74. 2. A dam Sm ith, An In q u iry in to th e N a tu re a n d C a u ses o f the W ea lth o f N a tio n s (1776).

1182

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

COMENIUS

1. C o m en iu s, 15921670: E uropean R eform er a n d C zech P a trio t (B od ljau s

b ib lio tek o s O k sford e p arod os k a ta lo g a s, 1992), R. W . J. E w anso p astab os. r. taip pat M . Spinka, The In co m p a ra b le M o ra via n (C h icago, 1953). 2. T. G. M asaryk, S v e to v R evoluce, za v a ik y i ve vlce, 19141918 (Praha, 1925). 3. I J. A. C om en iu s, The G reat D id a ctic, 2nd ed n . (L ondon, 1910), 66 69: r. taip pat J. A. Sadler, J. A. C o m en iu s a n d the C o n c e p t o f U niversal E d u ca tio n (L ondon, 1966).

SIES INGSNIS

1. r. P. J. H ayth om th w aite, F rederick the G reat's A rm y (London,

1991); taip pat G ordon C raig, The P olitics o f the Prussian Arm y, 16401945 (O xford, 1955).

CRAVATE 1. O xford E nglish D ic tio n a ry C om p act E dition (1970), i. 1144. 2. . Littr, D ic

tion n aire d e la la n g u e fra n a ise (Paris, 1966), ii. 1094. 3. In d ep e n d e n t, 1991 m. lie p o s 3. 4. L ouis XIV, 16. Littr, D ictio n n a ire. 5. R. F ilip ov ic, E n g lesk o -H rva tsk i ili S rpsk i R jecnik, 8 leid . (Zagreb, 1977); M . B en son , A n E nglish -S erb ocro a tian D ictio n a ry (C am bridge, 1990). F ilip o v iciu s teik ia p rim en yb o d iu i k ra va ta , B en so n as o d iu i m asna.

ELZASAS 1. F. L. 'H uillier, H istoire d e l'A lsace (Paris, 1947); G. Livet, L'Europe, l'A lsace, e t
la France (C olm ar, 1986). 2. E. B irke, S ilesia: A G erm an R egion (M nich, 1968); W . J. R ose, The D ram a o f U p per Silesia: A R eg io n a l S tu d y (B attleb orou gh , V t., 1935); K. P o p io lek , lsk ie d zie je (W arszaw a, 1981); W . B. G o ld stein , T ausend Jahre B reslau (D arm stadt, 1974). 3. R ose B ailly, A C ity F ights fo r F reedom : The R isin g o f Lwow, 19181919 (L ondon, 1958); V akar U k rainos sp a u d o s agen t ra, The P roblem o f E astern G alicia ir The E astern G alician Q u estion (V ienna, 1920); L. P od h o rod eck i, D zie je K ijo w a (W arszaw a, 1982).

GROTEMARKTAS

1. J a cq u es Darras, 1989 R eith L ectu res, 1, The T im e T raveller", i

B eyon d the Tunnel o f H isto ry (BBC R adio 4), L istener, 1989 m. lap k riio 23. 2. R eith L ec tures, 2, The G old en F leece" , L istener, 1989 m. lap k riio 30.

KORSIKA 1. D oroth y C arrin gton, N a p o le o n a n d h is P arents: On the T hreshold o f H isto ry

(L ondon, 1988); G ran ite Island: A P o rtra it o f C o rsica (L ondon, 1962); taip pat P. A rrighi, H istoire d e la C orse (Paris, 1947); R. R am say, The C orsican Tim e-B om b (M an ch ester, N H , 1983).

LLOYD'S 1. A. Brown, H a za rd U n lim ited: From S h ip s to S a te llite s: 300 y ea rs o f L lo yd's o f

L ondon (C olch ester, 1987). 2. E dm und H a lley k n y g o je M o rta lity in P re-in d u stria l Tim es: The C o n tem p o ra ry V erdict: E d m u n d H a lle y et. al., J. H. C assed y, ed . (F am borough, 1973); taip pat R. S h o field e t al., e d s., The D eclin e o f M o r ta lity in E urope (O xford, 1991).

MASONAI 1. r. F. L. P ick ir C. N . K night, A P o ck e t H isto ry o f F reem asonry, per. leid .

(L ondon, 1992); taip pat S tep h en K night, The B roth erh ood: The S ecret W orld o f th e F ree m a son s (L ondon, 1984); J. J. R ob in son , Born in B lood: The L ost S ec re ts o f F reem a so n ry (London, 1990). 2. Ibid. 45. 3. K night, 1 ir 2 sk yriai, O rigins" ir M etam orphosis", 15 24. 4. r. M argaret Jacob , The R a d ica l E n lig h ten m en t (L ondon, 1981).

PHILIBEG 1. H ugh T revor-R oper, The H igh lan d T radition o f S cotland" , k n y g o je T. R an

ger and E. H obsbaw m (ed s.), The In ven tion o f T radition (C am bridge, 1983), 15 42. 2. r. R obert Bain, The C lans a n d T artans o f S cotlan d, 5th ed n ., (G lasgow , 1976), 1 6 4 165. 3. R anger and E. H obsbaw m , The In ven tio n o f T radition , 263 307.

BASERRIA 1. W . A. D o u g la ss, The B asq u e S tem -F am ily H ou seh old : M yth or R eality?",
Journal o f F am ily H istory, 13 (1) (1989), 75 89.

EMS DREBJIMAS
N o ses,

1. T. D. K en drick, The L isbon E arth q u a k e (L ondon, 1956); J.

terra m o te d e 1755: B ritish A c co u n ts (L isbon, 1990).

1183

EUROPOS

ISTORIJA

ELDLUFT 1. D k oju A tvirojo u n iv ersiteto program ai D egu on is" , kuri tran sliavo BBC2
1992 m. ru g sjo 26. 2. K aip p avaizd avo J. B ronow ski, The A sc e n t o f M an (L ondon, 1970), 1 4 6 -1 4 7 .

SQUIPERIA

1. S. P olio, A. P uto, The H isto ry o f A lb an ia (L ondon, 1981); Jam es P ettifor,

A lb a n ia (L ondon, 1994).

GROSSENMEER 1. P eter L aslett, F am ily and H o u seh o ld as W ork G roup and K in Group:
A reas o f T raditional E urope C om pared", k n y g o je R. W all e t al. (ed s.), F am ily Forms in H is toric E urope (C am bridge, 1983), 513 563. 2. P eter L aslett, Introduction: T he H istory of the Fam ily", k n y g o je L aslett and R ichard W all (ed s.), H o u seh o ld a n d F am ily in P ast Times: C o m p a ra tive S tu d ie s in S ize a n d S tru ctu re o f the D o m estic G roup o v er the L ast Three C en tu ries (C am bridge, 1972). 3. J. V a ly n seele, La G n a lo gie: h isto ire e t p ra tiq u e (Paris, 1991). r. taip pat G en ea lo g ica l S o c iety o f th e C hurch o f J e su s C hrist o f L atter-day Sain ts, F inding A id s to the M icro film ed M a n u scrip t C o llection (...) (Salt Lake C ity, 197 8 1983).

RUSIA 1. N . F reret, M m o ire su r le s o rig in e s d e s fran cs (Paris, 1714). 2. O m eljan Pritsak,

The O rig in s o f R u s1" (C am b rid ge, M ass., 1981), 1 sk y riu s. 3. N orm an G olb ir O m eljan P ritsak (ed s.), K h aza ria n H eb rew D o cu m en ts o f th e Tenth C e n tu ry (Ithaca, NY, 1982), 1 sk., -S (G lass) 12.122 th e K ievan Letter".

POTIOMKINAS 1. J. D reifu ss, The R om an ce o f C a th erin e a n d P o tem k in (L ondon, 1938).

2. A n a to liy G olitsy n , N e w L ies for O ld: The C om m u n ist S tra te g y o f D e c ep tio n a n d D isinfor m a tio n (L ondon, 1984), 412. 3. H. M arshall, S erg e i E ise n ste in s B a ttle sh ip P o te m k in (N ew York, 1978).

KANTATA 1. W . G. W hittaker, The C a n ta ta s o f J. S. Bach (O xford, 1959), 6 5 9 - 6 7 4 . DESSEIN 1. C. P fister, Les O eco n o m ies R oyales" d e S u lly e t le grand d e sse in d e H en
ri IV", R evu e h istoriqu e, 56 (1894), 304 339. 2. D. J. B u isseret, S u lly a n d the G rowth of C e n tra lised G o vern m en t in France, 15981610 (L ondon, 1968). 3. r. F. H in sley , P ow er and the P ursuit o f P ea ce (C am b ridge, 1967), 24 ir toliau .

IX skyrius
JACQUARD'AS
d on , 1984).

1. r. S. A u garten, B it b y Bit: A n Illu stra te d H isto ry o f C om p u ters (Lon

FREUDE 1. F. v on S ch iller, An d ie F reude", k n y g o je L. R einers (ed .), D er e w ig e Brunnen

(M nich, 1992), 910 ir toliau ; v ertim as lietu v i k.: V . M a cev iiu s, D iaugsm ui", knygoje ileris F., E ilraiai (V ilnius, 1989). 2. G. G rove, B eeth o ven a n d h is N in e S ym ph on ies (Lon don, 1898), 326 327. 3. Ibid., 309 400; Ralph H ill (ed.), The S ym ph on y (London, 1949), 1 1 3 -1 1 7 .

GENUG 1. Pagal G. Brandreth, Famuos Last W ords and Tom bstone H um or (N ew York, 1989). GAUCHE 1. r. J. van C lov e, R. E. F rederick, The P h ilo so p h y o f R igh t a n d Left: incongru en t co u n te rp a rts a n d th e n a tu re o f s p a c e (L ondon, 1991). 2. N . N u g en t. The European Parliam ent", k n y g o je The G overn m en t a n d P o litics o f th e E u ropean C om m u n ity (3 leid.), (L ondon, 1994).

VENDMIAIRE 1. H. M orse S tep h en s, R evo lu tio n a ry E urope, 17891815 (London, 1936),

VI priedas: C on cord an ce of R ep u b lican and G regorian C alendars", 374 375.

1184

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

GILJOTINA 1. P agal M artin M anser, D ic tio n a ry o f E po n ym s (L ondon, 1988), 120. NOYADES 1. r. J. Broom an, The R eig n o f Terror in France: J e a n -B a p tiste C arrier a n d
the D row nings a t N a n te s (York, 1986). 2. r. Jan K arski, The S ecret S ta te (L ondon, 1944). 3. R. H ilb erg, O rigins o f th e K illin g C enters", The D estru ctio n o f the E uropean J ew s (N ew York, 1985), 2 2 1 238. 4. J. C. P ressac, A u sc h w itz: T echn iqu e a n d O p era tio n o f th e G as C ham bers N ew York, 1989). 5. P arafraz i In tern ation a l M ilita ry Tribunal (N u rem berg, 1946), VIII, 324 329. 6. L yubo B oban, Jasenovac and th e M an ip u lation o f H istory", E ast E uropean P o litics a n d S o cieties, 4 (1990), 580 593.

UANAI 1. E. Le R oy L adurie, The Event" and th e Long Term" in S o cia l H istory: T he

C ase of th e C h ouan U prising" (k n y g o s P. B ois, P aysan s d e l'o u est (Paris, 1972) recen zija k n ygo je The T erritory o f th e H isto ria n (C h icag o, 1979), 111 132.

ROUGE 1. E. J. H aeb erle, Sw astika, P ink T rian gle and Y ellow Star: T he D estru ctio n of
S e x o lo g y and th e P ersecu tio n o f H o m o sex u a ls in N azi G erm any", kn ygoje: M . D uberm an e t al., (ed s.), H id en from H isto ry (L ondon, 1991), 365 379.

FEMME

1. V ersta p arodai W o llsto n ecra ft, W om en, a n d the French R evo lu tio n ; paroda

U n iv ersiteto k o le d e L ond one 1992 m. 2. r. Sara E. M elzer ir L eslie W . R abine (ed s.), R ebel D au ghters: W om en a n d the French R evolu tion (O xford, 1992).

STRASBRAS

1. r. G. G ardes, La M a rseillaise, ou les p a ra d o x e s d e la glo ire (Lyons,

1989); F. R obert, La M a rse illa ise (Paris, 1989).

TOR 1. r. A. R eissn er, Berlin, 16751945: The R ise a n d Fall o f M e tro p o lis (L ondon, 1984);
A. R ead, D. F isher, B erlin; the b io g ra p h y o f a c ity (L ondon, 1994).

METRIKA

1. r. A. T om czak , Z a rys d z ie j w arch iw w p o lsk ich (Toruii, 1982); R. C.

L ew andow ski, G u id e to the P olish L ibraries a n d A rch ives (B oulder, C olo ., 1974). 2. P atricia G rim sted, The L ith u an ian M e trica in M o sc o w a n d W arsaw : R e co n stru ctin g the A rch ives o f the G rand D u ch y o f L ith u an ia (C am b ridge, M ass., 1986); taip pat jo s H a n d b o o k for A rc h i val R esearch in the USSR (W ash in gton , DC , 1989). 3. A. E. P. Z aleski, Som e N ew A rchival S ou rces for th e S tu d y o f R ecen t P o lish H istory", h u m anitarin i m ok sl m agistro d ise r ta ci ja (SSEES, U n iversity o f L ondon, 1994), 5 6.

GRILENTEINAS 1. R. S ied er ir M . M itterau er, The R econ stru ctio n of th e F am ily Life
C ourse: T h eoretical P rob lem s and E m pirical R esu lts", k n y g o je R. W all e t al. (ed s.), F am ily Forms in H isto ric E urope (C am b ridge, 1983), 309 345.

SLAVKOVAS 1. D. C h and ler, A u ste rlitz 1805: B a ttle o f the Three E m perors (London, 1990).
2. L evas T olstoju s, K a ra s ir taika, vert E. V isk an ta (V ilnius, 1978), I t., III d a lis, XIV sk ., p. 356. 3. Joh n K eegan , The fa ce o f B a ttle (L ondon, 1978).

IBUTS

I. D. A ckerm an, Sm ell", k n y g o je A N a tu ra l H isto ry o f th e S en ses (L ondon,

1990), 3 63. 2. r. A lain C orbin, The Foul a n d the Fragrant: O d ou rs a n d the French S ocial Im agin ation (L eam in gton Spa, 1986). 3. S. F eren czi, Thalassa: A T heory o f G e n ita lity (1938; repr. London, 1989).

ILYRIJA 1. r. D. G elt, The S lo ven ian s from the E arliest Tim es (V ictoria, 1983); E. M . D espalatovi, L. G aj a n d the Illyrian M o v e m e n t (N ew York, 1973); J. Punk e t al., A B rief H isto ry o f Sloven ia (Ljubljana, 1994); S. G azi, A H isto ry o f C roatia (N ew York, 1973); R. W . S eton -W atson , The Southern S la v Q u estio n a n d the H ab sbu rg M o n arch y (N ew York, 1911); J. P ogon ow sk i, Ilyrizm i S lo w ia n szc zy zn a (Lww, 1924).

BOUBOULINA 1. The G rea t G reek E n cyclo p a ed ia , PIRSOS" (A tnai, a p ie 1980), 75.

1185

EUROPOS

ISTORIJA
...

KAUKAZO RAS 1. J. F. B lum enb ach , C o lle c tio n is su a e eranorum diversa ru m g en tiu m

(G ttin gen , 1 7 9 8 1828). 2. R evd E. C obham Brew er, The D ic tio n a ry o f P hrase a n d Fable (1870; repr. N ew York, 1978), 229. 3. L P oliak ov, The A ryan M yth : A H isto ry o f R a cist and N a tio n a list Id e a s in E urope (N ew York, 1974), yp a p. 233 ir toliau ; J. B o issel, G obineau: Un D on Q u ic h o tte tra g iq u e (Paris, 1981). 4. r. M ad ison G rant, The P a ssin g o f the G reat R ace (N ew York, 1916). 5. N au jau si p op u liar ir p u ik io s tem o s n agrin jim r. k n y g o je S tev e Jo n es, The L a n g u a ge o f th e G enes: B io lo g y, H istory, a n d th e E volu tio n a ry Future (L ondon, 1994); 6. r. A sh ley M on ta gu e, S ta te m e n t on Race: A n A n n o ta te d E laboration o f (...) the S ta te m e n ts on R ace Issu ed b y U N ESCO (N ew York, 1972).

GUERRILLA

1. R obert M oss, U rban G uerrillas: the n e w fa ce o f p o litic a l terrorism (Lon

d on , 1972). 2. A. R a cin eu x, Les C h ouan s: u n e a rm e d e l'om b re", H isto ram a , Nr. 89, 1989 m. liep a , p. 1 2 19.

NORVEGIJA 1. r. G. O p stad e t al., N o rw a y (L ondon, 1991). HEPTANESOS 1. W . H. Z aw adzki, M an o f H onour: A. C za rto rysk i, S ta tesm a n o f R ussia
a n d P o la n d (O xford, 1993). 2. G reat B ritain and th e Ion ian Islan d s, 1 8 4 8 1851: A C ase o f Bad P ublicity", E uropean H isto ry Q u arterly, 17(2) (1987), 131 144.

GROBIS 1. Syk m aiau dvi n u o sta b ias statu las, m oters ir jau n o vyro abi b u vo to k io s
to b u los, kad m atsi n et g y slo s p o oda. Jos b u vo p aim tos i P oroso, kai tas b u vo sugriautas, ir k eli kareiviai k etin o pardu oti ja s A rg ose eu ro p ieia m s < ...> T aiau a p asived iau tuos k areiviu s a l ir pasakiau jiem s: N et je i jum s d u ot d eim t t k sta n i taleri, j s netu ri te le isti ig a b en ti jas i j s tv y n s. Juk ar n e u tai m es kovojom e?" P agal H. A. Lidderd ale, ed ., The M em o irs o f G eneral M a kriya n n is (O xford, 1966). 2. W . St. C lair, Lord Elgin a n d the M a rbles (O xford, 1967); C. H itch en s e t al., The E lgin M arbles: sh o u ld th e y be retu r n e d to G reece? (London, 1987). 3. C h arles d e Jaeger, The L inz file: H itler's P lu n der o f Euro p e 's A rt (T oronto, 1981); Lynn N ich o la s, The R a p e o f E urope (L ondon, 1994). 4. M . B ailey, N azi Art Loot D iscov ered in Russia", O bserver, 1991 m. k ovo 24. 5. W m . H. H onan, N ew F acts and L aw suits in th e ta le of art th efts from G erm an C hurch", S tolen Treasure" and Inventory in T exas C ase Turns up N ew W orks", N e w York Times, 1990 m. b irelio 25, b irelio 30, ru gsjo 10. 6. E. A leksan drov, Z. Stan kov, The in tern a tio n a l leg a l p ro tectio n o f cultu ral p ro p e rty (Sofia, 1979); A ustralian A sso cia tio n o f H u m an ities, W ho O w n s the Past? a S ym posiu m (M elbou rn e, 1985); B. W alter, R ckfhrung von K u ltu rg u t in in tern ation alen R ech t (Brem en, 1988); J. G reen field , The R eturn o f C ultural T reasures (C am bridge, 1989).

GAGAUZAI 1. r. W . Z ajczkow ski, J zy k i fo lk lo r G a g a u z w w B ulgarii (K rakw, 1966).

2. r. H. T. N orris, Islam in the B alkans: relig io n a n d s o c ie ty b e tw e e n E urope a n d the A rab w orld (L ondon, 1993). 3. T. J. W inn ifrith , The P om aks", k n y g o je S h a tte re d Eagles, B alkan F ragm en ts (L ondon, 1995), 82 98. 4. R. J. D on ie, J. V. A. F in e, B osn ia a n d H ercegovin a: a tra d itio n b e tr a y e d (L ondon, 1994).

MYRAS 1. F. S u lim irski e t al., Slow n ik G e o g ra fic zn y K ro lestw a P o lsk ieg o (W arszaw a, 1885),
485 488. 2. r. taip pat Mir" k n y g o je R om an A ftan azy, D zie je r e zy d e n e ji na da w n ych k resa ch R ze c zy p o sp o lity (W arszaw a, 1991). 3. A. M ick ev iiu s, P onas T adas, v ert V. M yk o la itis-P u tin a s ir J. M arcin k eviiu s (V iln iu s, 1978), XII.

MALET 1. G odfrey LeM ay, The C on sp iracy o f G en eral M alet", k n y goje P. Q u en n ell (ed.),
D iversio n s o f H isto ry (L ondon, 1954), 52 68.

SPASITEL'

1. R yszard K apu cm ski, The T em p le and th e P alace", k n y g o je Im perium

(L ondon, 1994), 9 5 108.

1186

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

X skyrius
BENZAS 1. D e u tsc h e s M u seu m von M e isterw erk en d e r N a tu rw isse n sch a ft un d Technik:

G u id e Through th e C o lle c tio n s (M nich, 1988), 92 93. 2. D. C ardw ell, The F ontan a H is tory o f T ech n olog y (L ondon, 1994). F O T O G R A F IJA 1. Brian C oe, The Birth o f P h otograph y: The S to ry o f th e F orm ative Years,

1 8 0 0 -1 9 0 0 (L ondon, 1976). M AUVE 1. A n O u tlin e o f th e C h e m istry a n d T ech n o lo g y o f the D yestu ffs In d u stry (ICI

D yestu ffs D ivision ) (L ondon, 1968), 10. 2. Ibid., p. 7. 3. The A m azing C h em istry of C olour", C rosslin k (N ew b ury), t. 2, Nr. 1 (1990), 4 6. 4. The B a yer T apestry: A n U n foldin g H isto ry from 1863 (N ew bury, m etai n en u rod yti); 100 Years R esearch a n d P rogress: B a yer Pharm a 1988 (B ayer AG ) (L everku sen, 1988), p. 4. 5. D. W . F. H ardie ir J. D. Pratt, A H is tory o f the M o d ern B ritish C h em ica l In d u stry (P ergam on, O xford, 1966), p. 68 70. D IN S A I 1. r. Joan n a B rogd en , Strauss, Levi", k n y g o je F ontana B io g ra ph ical C o m p a

nion to M od ern T hought (L ondon, 1983), 734. S A N IT A S 1. D h im an Barua ir W m . G reen o u g h III (ed s.), C h olera (N ew York, 1992), 1

sk yriu s The H istory o f C holera". 2. A. N ik iforu k , op. cit., 154. r. taip pat F. R. van Hartesfeld , The P a n d em ie o f Influenza, 19181919 (Lam peter, 1992); R. C ollier, The P lagu e o f the S pan ish L a d y (N ew York, 1974). CA R ITA S 1. E n c y clo p a e d ia B ritann ica, 11th ed n . (1912), t. XIII, 593 594, str a ip sn elis

D rente". 2. Ibid., t. V, stra ip sn elis C harity and C h arities". 3. r. R. M . C lay, The M e d ia eva l H o sp ita ls o f E n glan d (L ondon, 1909). 4. M ich el F ou cau lt, H isto rie d e la fo lie (1961), H isto ire d e la S e x u a lit (1976), Su rveiller e t p u n ir (1975), vertim as j a n g l kalb ile ista s pavadinim u D isc ip lin e a n d Punish: th e birth o f the p riso n (H arm ondsw orth, 1991). 5. F ou cault, D iscip lin e a n d Punish, pa ssim . P A R N A SA S RELA X A TIO 1. P agal R onald T aylor, F ranz L iszt: M an a n d M u sicia n (L ondon, 1986), 46. 1. Edward W hym per, The A sc e n t o f the M atterhorn (1880) (pakartotinai ile is

ta London, 1987); Scram blin g a m o n g st the A lps, 5-as leid . 1890 (pakartotinai ileista E xeter, 1986); r. taip pat P. Bernard, The rush to the A lps: the E volution o f V acation in g in S w itze r la n d (Boulder, C olo., 1978). 2. J. W alvin, The P eo ple's Gam e: a so cia l h isto ry o f B ritish fo o t ball (London, 1975); B. B utler, The F ootball L eague, 18881988 (London, 1987). 3. J. M ercier, Le F ootball (Paris, 1971); P. Soar, M . Tyler, The S to ry o f F ootball (T w ickenham , 1986). ELEM EN TA I 1. r. J. H u d son , The H isto ry o f C h e m istry (B asin gstok e, 1992); W . H. Brock, The F ontana H isto ry o f C h e m istry (L ondon, 1992). BEDION 1. W illiam Irvine, A p es, A n g e ls a n d V ictorians: The S to ry o f D arw in, H u x ley

and E volution (N ew York, 1955), I sk yrius. 2. F. G alton , H ered ita ry G en iu s: an In quiry into its la w s a n d con seq u en ces, 2nd ed n . (L ondon, 1892; repr. 1950), p. 325 ir toliau . 3. Irvine, p. 280. 4. D. W . F orrest, Francis G alton: the Life a n d W ork o f a V ictorian G enius (London, 1974). BE R N A D E T A 1. Y pa d k oju R. H arrisui u jo pran eim sem in are E vid en ce and D ev il's E vidence" O k sford o u n iv ersiteto isto rijo s fa k u ltete 1993 m. g e g u s 24 d. r. taip pat R. L aurentin, L o u rd e s: d o s s ie r s d e s d o c u m e n ts a u th e n tiq u e s (Paris, 1957); F. D u h ou reau , Saint B ern a dette o f L ourdes: a sa in t o f the G olden L eg en d (London, 1934). 2. E u gen e W eber, P ea sa n ts in to F renchm en, th e m o d e rn iza tio n o f rural France, 18701914 (L ondon, 1977). 3. H arris, E vid en ce and D e v il's E vid en ce" , p assim .

1187

EUROPOS SY LLA BU S

ISTORIJA 1. i parafraz rem iasi d au g ilg e sn iu fragm en tu k n y g o je N e w C atholic

E n cy clo p e d ia (W ash in gton , DC , 1967), XIII, 854 856. 2. A p ie D o sto jev sk io p o litin e s p ai ras, a n o t k u ri so c ia liz m a s, an arch izm as, terorizm as ir k a ta lik y b yra g la u d ia i su sij r.
[ i n k v i z i c i j a ].

PR A D O

1. F. J. S an ch ez C an ton, The P rado (L ondon, 1959), 7. 2. r. T reasures o f a Polish

K ing: S ta n isla u s A u g u st a s P atron a n d C o lle c to r (p arod os k ata lo g a s, D u lw ich P icture G al lery, L ondon, 1992). GOTA 1. E. S ch eeb en , Ernst II: H erzo g von S a ch sen -C o b u rg und G oth a (Frankfurt, 1987);

J. V an der K irstie, D ea rest Affie: A lfre d , D u ke o f E dinbu rgh a n d D u ke o f S a x e-C o b u rg and G otha, 18401900 (G lou cester, 1984). 2. R. R. Jam es, A lb ert, P rince C onsort: A B iograph y (L ondon, 1985); S. W eintraub, Victoria: A B io gra ph y o f a Q u een (London, 1988); T. Aranson, H ea rt o f a Q u een: Q u een V ictoria's R om a n tic A tta c h m e n ts (L ondon, 1991). 3. A. S. G ould Lee, The R oyal H o u se o f G reece (L ondon, 1948). 4. Brian C o n n ell, M a n ife st D estin y: A S tu d y in F ive P rofiles o f (...) the M o u n tb a tte n F a m ily (L ondon, 1953); M . Kerr, A d m ira l Louis o f B a tte n b e rg (L ondon, 1934); R. H ou gh , L ouis a n d V ictoria (L ondon, 1974). 5. P olski Slown ik B io g ra ficzn y (W roclaw , 1 9 6 0 1961), IX, stra ip sn is H auke". 6. A n th on y, Lord Lambton, The M o u n tb a tte n s (L ondon, 1989). 7. R ichard T om lin son , T rying to b e U sefu l" , In d e p e n d e n t on Su nday, 1994 m. b irelio 19; itrau k a i k n y g o s D ivin e R ight: The Inglorious S u rvival o f B ritish R o y a lty (L ondon, 1994). A B C H A Z IJA 1. Y utaka A k in o, The L ast Scen ario o f G am sa k h u rdia (1993 m. gru od is). Ins

titu te o f E ast-W est S tu d ies (P rague, 1994); taip pat N ea la s A sch erson as laik ratyje In d ep en d en t, 1994 m. lie p o s 17. A sch erso n o k n y g o je B lack Sea (1995) yra sk yriu s ap ie A bchazij. K ALEVA LA 1. Y pa d k o ju p rofesoriu i M . A. B ranchui. r. taip pat F. J. O in as, S tu d ies

in F innic folklore: h o m a g e to th e K a lev a la (M nt, 1985). A M A N A S 1. N e v ill Drury, The E lem en ts o f Sh am anism (L ongm ead, D orset, 1989). 2. A leksan d er N aw rocki, S za m a n izm i W g rzy (W arszaw a, 1988). G A T T O PA R D O 1. D. T om azis di Lam pedza, L eopardas, v ert A. V ainoras (V ilnius, 1963),

p. 5 - 6 . 2. Ibid., p. 269. HERM ANNAS 1. r. G eo rge M o sse, The N a tio n a lisa tio n o f the M a s se s: p o litic a l sym

b olism a n d m a ss m o ve m en ts in G erm a n y (Ithaca, 1991). 2. P rofesoriu s R eesas D aviesas i A b erystw yth o rao: i istorija ir is [B ed d g elerto ] p am in k las su sij su XVIII am iaus pas k u tin iu o ju d eim tm eiu < ...> J iradjas" b u vo i v iet im igran tas D avidas Pritchardas; jis, b e ab ejo, norjo pritraukti d a u gia u lan k ytoj i L aukinio V e lso d al. M anau, kad jis bu vo v ie tin is sm u k lin in k as. Tai bu vo tip ik a rom antika, o sia n ik a Iolo M organ w go tipo istorija < ...> ; i 1994 m. g e g u s 16 d. a sm en in io la ik o . G E N A I 1. P. J. B ow les, The M e n d e lia n R evo lu tio n (L ondon, 1989); C. F. M eyer, The G ene sis o f G e n e tic s: The G ro w in g K n o w le d g e o f H e r e d ity B efore a n d A fte r M e n d e l (Rom e, 1953); C. Stern, The O rigin o f G en etics: A M e n d e lia n S ou rce B ook (L ondon, 1966). 2. Z hores M ed v ed ev , The R ise a n d Fall o f T. D. L ysen k o (1967; vertim as a n g l kalb N ew York, 1969); D. Joravsky, The L ysen ko A ffair (C am b ridge, M ass., 1970). 3. r. J. S. H u xley , So viet G ene tic s a n d W orld S cien ce (L ondon, 1949). BA D A S 1. C ecil W oodham -Sm ith, The G reat H unger: Ireland 18451849 (London, 1962),

91. 2. Ibid., 19. 3. R oy F oster, M o d e m Irelan d: 16001972 (L ondon, 1988), 325. 4. Cituojam a p a gal A. N ik iforu k , The Irish Fam ine", k n y g o je The F ourth H orsem an (L ondon, 1991), 123. 5. I p o n io s W ild e, The E xodus", k n y g o je C. M orash (ed .), The H u n gry V oice: P oetry of 1188

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

the Irish F am ine (D ublin, 1989), 219; S. C ronin, Irish N a tio n a lism : a h isto r y o f its ro o ts a n d id e o lo g y (N ew York, 1980).

POGROMAS 1. S traip sn elis Pogrom " k n y g o je E n cyclo p a e d ia J u d a ic a (Jerusalem , 1971),

XIII, 694 702. 2. r. J. D. C lier, P ogrom s: A n ti-J ew ish V io len ce in M o d ern R ussian H is to ry (C am bridge, 1991); I. M . A ronson, T roubled W aters: The O rig in s o f th e 1881 A n ti-Jew ish P ogrom s in R ussia (P ittsburgh, 1990). 3. N orm an D avies, G reat B ritain and th e P olish Jew s, 19 1 8 1920", Journal o f C o n te m p o ra ry H istory, t. V III/2, 1973, 1 1 9 142.

WIENER WELT 1. S tep h en B eller, V ien na a n d the J ew s 18671938: A C u ltu ral H isto ry
(C am bridge, 1989), yp a p. 34 37. 2. Ibid., pa ssim . 3. M artin Freud, W ho W as F reud?", k n yg oje : J. F raenk el (ed .), The Jew s o f A u stria: E ssa ys on th eir Life, H isto ry a n d D estru c tion (L ondon, 1967), 197 211. 4. J o se p h R oth, citu ojam a p aga l R. S. W istrich , The J ew s o f Vienna in the A g e o f F ran z-Joseph (O xford, 1990). 5. R abino G d em an n o 1907 m. g ru od io 19 d. laik a s K am illai T heim er, kur citu o ja J. F raen k elis, The C h ief Rabbi and th e V isio nary", k n ygoje: F raenk el, The J e w s o f A u stria, 1 1 5 117.

BOKSININKAI 1. r. H. K eow n-Boyd, The Fists o f Righteous Harmony: A H istory o f the Boxer
Uprising in China (London, 1991); A H. Sm ith, China in Convulsion (Edinburgh, 1901).

ERNOBYLIS 1. S low n ik g e o g ra fic z n y K ro le stw a P o lsk ieg o i iruiych k ra jo w slo w ia n sk ich ,

w yd. F. Su lim iersk i, B. C h leb ow sk i, W . W a lew sk i (W arszaw a, 1880), 750 754. 2. B olaja Sovetsk aja E n cik lop ed ija, 3 leid ., (M askva, 1978), t. XX IX , stra ip sn elis ernobylj". 3. A p reikim as Jon u i 8, 1 0 11. e = m c^ 1. r. J. Schw artz, E in stein for B eg in n ers (E xeter, 1979), 2-a citata, kuri p a te i

kiam a vairiais p avid alais. r. M . W h ite ir J. G ribbin, E instein: A life in S cien ce (N ew York, 1993); R. D in n a g e'o recen zija p avad in im u M an o f S c ien ce A gog" , Tim es L itera ry S u p p le m ent, 1993 m. g ru o d io 17.

GARSAS 1. R obert B row ning, H ow T h ey B rought th e G ood N ew s from G h en t to A ix",

C o lle c te d W orks (L ondon, 1896), I, 250 251. 2. Brian Rust, D isc o g ra p h y o f H isto rica l R ecords on C y lin d e rs a n d 78s (L ondon, 1979), 41. (G alim as dalyk as, kad a n k stesn is u ra yra E d ison o 1888 m. lap k riio 22 pad arytas W . E. G lad ston o raas.) 3. r. R evo lu tio n s in Sound: A C eleb ra tio n o f 100 y e a rs o f th e G ram oph on e (B ritish Library paroda ir k a ta lo gas, L ondon, 1988). 4. D ie K la n g w e lt M o za rts (M en o istorijo s m u ziejau s paroda, V ien a, 1991 1992). 5. r. G race K och, In tern a tio n a l A sso c ia tio n o f Sou n d A rch ives (IASA), D irec tory o f M em b er A rch ives, 2nd ed n . (M ilton K eyn es, 1982). 6. C ituojam a p a gal Rust, D is cography, 277.

KVAILYB 1. A lek san d er B och e sk i, D zie je g h ip o ty w P olsce (W arszaw a, 1947). 2. A dam

M ichn ik , Z d z ie j w honoru w P olsce: w y p is y w izieru ie (Paris, 1985). 3. Barbara T uchm an, The M arch o f Folly: From Troy to V ietn am (L ondon, 1984).

BAMBINI 1. M . P ollard, M aria M o n te sso ri (W atford, 1990), 35. r. taip pat Rita K ram er,
M aria M o n te sso ri (O xford, 1978) ir Jam es B ow en, A H isto ry o f W estern E du cation , III: The M o d ern W e st (L ondon, 1981), 394 402. 2. A p ie p a an gau s v ietim o trad icij r. k n y g o je F riedrich Froebel: a se le c tio n o f h is w ritin g s (C am b ridge, 1967); G. L. G utek, P e sta lo zzi an d E du cation (N ew York, 1968); J. P ia get, S c ien ce o f E d u ca tio n a n d the P sych o lo g y o f the C hild (N ew York, 1971).

TOUR DE FRANCE 1. S erg e D ou ay, Tours et D tou rs du Tour d e France", H istoram a,

8 9 /1 9 9 1 m. liep a , 58 63; r. taip pat G .W atson, The Tour d e France a n d its h ero es (Lon don, 1990); G. N ic h o lso n . The R ise a n d Fall o f th e Tour d e F rance (L ondon, 1991). 2. In d e p en d en t, 1992 m. lie p o s 27. 1189

EUROPOS

ISTORIJA 1. H erm an W ech sler, L ives o f F am ous French P a in ters (N ew York, 1962),

IM P R E S S IO N

1 0 3 -1 0 8 . 2. Ibid., 16. COM BRAY 1. I Itinraire p rou stien " , k n y g o je S y n d icat d 'in itia tiv e , Illiers-C om bray

(Illiers-C om b ray, 1989). r. R. H aym an, Proust: a b io g ra p h y (L ondon, 1990); L. H od gson (ed .), M a rcel P roust: th e critic a l h e rita g e (L ondon, 1989); S h eila S tem , S w an n's W a y (C am b rid g e, 1989). N O B E L IS 1. E. B erg en g en , A lfred N obel: th e M an a n d h is W ork (L ondon, 1962); N . K.

Stah le, A lfred N o b e l a n d the N o b e l P rizes (S tock h olm , 1986). EULENBURGAS 1. Jam es D. S teak ly , Icon ograp h y o f a Scandal: P o litica l C artoons and

th e E ulenb urg A ffair in W ilh elm ian G erm any", k n y g o je M . B. D uberm ann e t al. (eds.), H id d e n from H istory: R ecla im in g the G a y a n d L esbian P ast (N ew York, 1989; London, 1991), 233 263. 2. B. In glis, R og er C a se m en t (L ondon, 1973); H . O . M ack ey, The C rim e A g a in st E urope: The W ritin g s a n d P o etry o f R. C a se m en t (D ublin, 1958); R ichard Ellm ann, O sca r W ild e (L ondon, 1987). 3. M . B aum ont, L'Affaire E u len b erg e t le s o rig in e s d e la G u er re M o n d ia le (Paris, 1933); citu ojam a p a g a l S tea k ley , Icon ograp h y o f a Scand al", 235. 4. E. J. H aeb erle, Sw astika, P ink T rian gle, and Y ellow Star: th e D estru ctio n o f S e x o lo g y and th e P ersecu tio n o f H o m o sex u a ls in N azi G erm any", k n y g o je D uberm ann e t al. (ed s.), H id d e n from H istory, 365 382. K O N O P I T 1. G rafas C arlo Sforza, The M an W ho M igh t H ave Saved A ustria", k n y

g o je M a k e rs o f M o d ern E urope (L ondon, 1930), 32 43. 2. Ibid., 27. 3. Ibid., 20.

X I skyrius
A D ELA N TE! 1. H ugh T hom as, The Span ish C ivil War, III leid im a s (London, 1977), p. 452

ir to lia u . 2. I W . H. A u d en , Spain 1937". C itu oja T hom as k n y g o je The S pan ish C ivil War, p. 460. 3. r. F. G ranham , The B attle o f Jaram a, 1937: The S to ry o f the B ritish B atallion o f the In tern a tio n a l B rig a d es (N ew ca stle, 1987). 4. T hom as, op . c it., p. 853. ANALAI 1. A n n a les d 'H isto ire co n om iq u e e t S ociale, revu e trim estrielle, tom e prem ier,

an n e 1929, Nr. 1 (Paris, 1929). 2. r. P. Burke, The French H isto rica l R evolu tio n a n d the A n n a le s S chool (C am bridge, 1990). 3. M . A ym ar, LE volu tion d e l'h isto rio g ra p h ie braud lien n e" . P askaita, sk aityta 1990 m. la p k riio 15 d. O k sford o M aison F ran aise. 4. A n na les, 1 (1), p. 1 - 2 . A U V IC A S 1. JA V g y n y b o s v a lg y b o s agen t ra. S tra teg in io bom bardavim o apvalga.

C itu oja M artin G ilbert, A u sc h w itz a n d the A llie s (L ondon, 1981), p. 216, 249. 2. Ibid., pav. 25, p. 331 332. 3. r. Jan K arski, The S to ry o f a S ecret S ta te (London, 1944); taip pat D. S. W ym an, The A b a n d o n m en t o f the Jew s: A m erica a n d the H olocaust, 194145 (N ew York, 1984). 4. G ilbert, A u sc h w itz a n d the A llies, 21 sk. V ito ld a s P ileck is, 1942 m eta is p a b g s i A u v ico I, a p ie A u v ic II-B irkenau tie sio g in i in i n etu rjo. (r. 95 nu orod XI sk.) P en ki 1944 m etais p a b g yd ai n u sig a v o Slovak ij ir ten p a k l triukm . 5. Ibid. ir 312 p. 6. r. D. B rugioni ir R. G. Poirer, The H o lo ca u st R evisited : A R e tro sp e ctive o f the A u sch w itzB irkenau E xterm in a tion C o m plex (W ash in gton , 1979). 7. G ilbert, A u sch w itz a n d the A llies, p. 337. 8. r. p astab 29 XI sk . T urint g a lv o je, kad i v iso u v o a p ie 6 m ln. yd, i j a p ie 2 m ln. S o v iet S ju n g os teritorijoje ir tiek pat k itu o se o k u p u o to s L enkijos naci g e tu o se b ei sto v y k lo se, n em an om a, kad v ien A u v ice bu vo n u u d yta 4 m ln. Sp rend ian t

1190

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

i parodym , k u riu os N iu rn b ergo trib u n ole d av b u v s A u vico k om en d an tas H o essa s, atrodo, kad i v iso sto v y k lo je u vo 2,5 m ilijon o. 9. 1970 m etais b u v s A u vico k a lin y s J o z e fas G arlm skis ap sk aiiavo, kad sto v y k lo je bu vo nu u dyta 2 m ln. m oni. (r. 95 nuorod XI sk.) 1983 m eta is k itas b u v s k a lin y s, pran c z tyrjas G. W ellersa s, ga v o sk a ii 1 471 595. Dr. F ran ciszek o P ip ero sk a iia i, p a ren g ti O sv en cim o valstyb in ia m m u zieju i, b u vo p ask elb ti laik ratyje N e w York Tim es. F. P iper, Ilu lu d z i zg in io w KL A u sch w itz? L iczba ofiar w sw ie te r o d e l i b a d a n , 194590 (O sven cim as, 1992). BAILYS 1. C am paign to Pardon T roops H its Setback", The In d ep e n d e n t, 1993 m. ru g

p j io 16 d. r. taip pat J. P u tk ow sk i ir J. S yk es, Shot a t D aw n (L ondon, 1989). 2. O xford C om panion to the S e co n d W o rld War: D eserters" (O ksford, 1995). B E V A IS EM 1. T om as Steam sas Eliotas, P avasaris iem o s vid u ry (Vaga", 1991).

p. 2 1 - 3 3 . 2. T. S. Eliot, The W aste Land: A F acsim ile and Transcript o f the O riginal Drafts with the Aruiotiations o f Ezra Pound, ed. V alerie Eliot (London, 1971), p. 5, 135, 145, 148, 1. BLR 1. V. K ippel ir Z. K ip pel (red.), B yeloru ssian S tateh ood: R ea d er a n d B ibliograph y (N ew York, 1988). 2. Sym on K abysh, G en ocid e of th e B yelorussians" i G en o cid e in the USSR: S tu d ies in G roup D estru ction (N ew York, 1958), p. 77 88.
[Vo r k u t a ].

3. P asak O tto fon H abs-

burgo P askaita C h arlesui Stranskiui atm inti, Londonas, 1993 m et ru gsjo 20 d. BUAAS 1. W in cen ty Urban, D roga k rzy zo w a A rc h id iec e zji L w ow skiej, 19341945 (W roc law , 1983), p. 52 55. 2. 60 80 t k st. sk a iiu s p a teik tas k n ygo je Jan T. G ross, Polish S o c ie ty U nder G erm an O ccu p a tio n (P rinceton , N J, 1976). Lenk (kom unist) kom isija N u sik a lti m am s prie len k taut tirti p a teik ia sk a ii 300 400 tk st. r. M . T erles, E thnic C lea n sin g o f P oles in V olhynia a n d E a ster G alicia (T oronto, 1993), p. 32, 36. U k rainos p rezid en to Kraviu k o p rielaida, kad u k rain iei o v in ista i rytin io p a sien io rajonuose n u u d a p ie p u s m ilijono lenk" (ibid., p. 70), n ep asitv irtin o ir p asirod esa n ti k la sto t. 3. Ryszard T orzeck i, P olacy i Ukraincy: Spraw a ukram ska w c za sie II W o jn y S w iato w ej na teren ie II R ze c zp o sp o lity (W arszawa, 1993), sk. 6, W ojenna tragedia", taip pat W iktor P oliszczu k , G orzka praw d a: zb ro d n iczo OU N -U PA (n ep ask elb tas m ainratis, T oronto, 1993) 4. T erles, E thnic C lea n sing, p. 1 6 17 5. Z. Z ielm sk i (ed .), ycie relig ijn e w P olsce p o d o k u p a cj , 19391945 (K atow icie, 1992), p. 500 6. r. N orm an D avies, N eith er T w enty M illion , N or R ussians, N or W ar Dead", In d ep en d en t, 1987 m. g ru od io 29. 7. M artin G ilbert, A tla s o f the H oloca u st (London, 1982), p. 82 8. In Lieu of a Self-Portrait", k n y g o je Sim on W iesen th al, J u stic e N o t R even ge (London, 1989); taip pat A lan Levy, The W iesen th a l File (London, 1993). E R N O V IC A I 1. M ich ael Ign atieff, The O ld C ountry", N e w York R e vie w o f Books,

1990 m. vasario 15 d. R ecen zija, sk irta G regoro vo n R ezzori'o The Sn ow s o f Y esteryear: P ortraits for an A u to b io g ra p h y (N ew York, 1989). D NH O FF

1. r. Rom an A ftanazy, D zieje re zy d e n c ji na d aw n ych kresach R zeczp o sp o lite j. 1. R obert C o n q u est, The H a rv est o f Sorrow: S o v iet C o lle c tiv isa tio n a n d the Ter

(W roclaw , 1991). 2. M arion D n hoff, K in d h e it in O stp reu ssen (B erlin, 1988). D ER LIU S

ror F am ine (L ondon, 1986), p. 3. 2. Ibid, 16 sk . The D eath R oll". 3. V a sily G rossm an, F orever F low in g (N ew York, 1972). C itu o ja R. C on q u est, The H a rv est o f Sorrow, p. 286. 4. S. J. T aylor, S ta lin 's A p o lo g ist: W a lter D uranty, the N e w York T im e s M an in M o sco w (O xford, 1990). 5. R. C o n q u est, The H a rv est o f Sorrow, 17 sk. The R eecord o f th e W est". 6. Ibid., Pratarm , 1 p. DUOM ONAS

1. Voir e t c o m p ren d re V erdun: C ham p d e ba ta ille, en viro n s (D rancy, 1981);

O u verture la v is ite du ch a m p d e b a ta ille (F leu ry-d evan t-D ou au m on t, b e d atos). r. A lis tair H orne, The p ric e o f glory: V erdun 1916 (L ondon, 1993). 1191

EUROPOS ESTIJA

ISTORIJA

1. P askaita C h arlesu i S transkiui atm inti, L ondonas, 1993 m et ru g sjo 20 d; taip

3at dak taro v on H absb urgo 1993 m. ru gsjo 28 d. la ik as. r. taip p at E. U u stalu , A H iso ry o f the E ston ian P eo p le (L ondon, 1952); R. T aagepera, E sto n ia : R eturn to In d ep en d en ce O xford, 1993). EVS 1. r. S tep h en G eorge, P o litics a n d P o licy in the E uropean C o m m u n ity (O xford, 1985), X sk. E con om ics and M on etary U n ion '1. FA R A O N A S 1. The N a tio n a l M o n u m en t o f the S a n ta C ru z d e V alle d e lo s C aldos: a tou-

ist g u id e b o o k (M adrid, 1961). FATIM A 1. J. D elan ey, A W om an C lo th ed in th e Sun (D ublin, 1991), p. 194. r. taip pat

vl. D e la S ain te T rin it, The Third S ecret o f F atim a (C h u lm leigh , 1986). 2. r. T. T ind aleto b ertso n , F atim a, R ussia, a n d P o pe John P aul II (C h u lm leigh , 1992). 3. r. M . Parham , ,W ith G od on O ur Side", In d e p e n d e n t M a g a zin e, 1993 m. g ru od io 4 d.; taip pat leid in W edjugorje M e sse n g e r (L ondon, 1986 ). FLORA 1. r. M on ica K ippner, The Q u a lity o f M ercy: W om en a t War, S erbia 19151918

N ew to n A bbot, 1980), p. 223. 2. Ibid., p. 34. 3. r. J u lie W h eelw rig h t, A m a zo n s a n d M ili a ry M a id s (L ondon, 1989). V ien a s k n y g o s sk y riu s sk irtas F lorai S an d es. 4. K ippner, The Q uality o f M ercy, p. 30. G E N O C ID A S 1. G. J. L ibaridian, A C rim e o f Silen ce: the A rm en ia n G e n o c id e (London,

L985); D. M . Lang, The A rm enians: a p e o p le in ex ile (L ondon, 1981); C. J. W alker, Arm enia: m rvival o f a n a tio n (L ondon, 1990); S. L. S o n y el, The O tto m a n A rm en ian s, v ic tim s o f great lo w e r d ip lo m a c y (L ondon, 1987); R. H ova n n isian (red.), The A rm en ian G en o cid e: history, lo litc s a n d e th ic s (L ondon, 1991); R. M elso n , R evolu tion a n d G en o cide: on the origin o f the \rm en ia n g e n o c id e a n d o f the H o lo ca u st (L ondon, 1992). 2. I adm irolo K anario ura, 939 m. ru gp j io 22 d., citu o ta i L. P. L ochner, W h at a b o u t G erm any? (N ew York, 1942). L K artais i itrauka k la id in g a i citu ojam a, n eva kalb am a a p ie ga lu tin sprendim ". D kou Dr. M ark L even e'u i. 3. R. Lem kin, A x is R ule in Europe: L aw s o f O ccu pa tio n , A n a lysis of Governm ent, P rop o sa ls for R ed re ss (N ew York, 1944). r. taip pat E n c y clo p a e d ia Judaica. ,G en ocid e" (Jeru salem , 1971), VII tom as, p. 410. iO S B A C H A S 1. The H ossb ach M em orandum " le id in y je D o cu m en ts on G erm an Foreign

o licy 19181945 (L ondon, 1949), serija D. I, p. 29 30. 2. A. J. P. T aylor, The O rigins o f h e S eco n d W orld W ar (L ondon, 1963), p. 1 6 8 172. 3. T. W . M ason leid in yje: E. M. Robertson (red .), The O rig in s o f th e S e c o n d W o rld W a r (L ondon, 1971), p. 114. r. taip )at F. H. H in sley , P o w er a n d the P ursuit o f P eace: T heory a n d P ra ctice in the H istory of delation s B etw een S ta te s (C am b ridge, 1963), y p a p. 328 334. A T Y N 1. N K V D d rau gu i S talin u i. 1940 m. k ovo 5 d., Nr. 7 9 4 /5 , SSK P CK archyvai.

>is d ok u m en ta s b u vo p a v iein ta s p rezid en to J e lc in o ir isp a u sd in ta s G a zeta w yb orcza (Variuva) Nr. 243 (1016) 1992 m. sp a lio 15 d. 2. r. J. T. G ross, P olish S o c ie ty u n d er German Occupation, 193945 (P rin ceton , 1979.; R. Lukas, The F orgotten H o lo ca u st (L exington, KY, 986). 3. P ok alb is su S talin u K rem liuje 1941 m. lap k riio 14 d. S. K ot, C o n versatio n s with h e K rem lin a n d D e sp a tc h e s from R u ssia (L ondon, 1963), p. 1 1 2 143. 4. Tarp isam i i >yl ap ib en d rin an i tyrim , p ask elb t p rie M askvai p risip astan t k a lt, The Crim e of <aty: F acts a n d D ocum ents. L enk ku lt ros fond as, 1948.; J. M ack iew icz, The K aty W ood M urders (L ondon, 1951); J. C za p sk i, The Inhum an L an d (L ondon, 1951); J. K. Zaw odny, Death in the Forest: The S to ry o f the K a ty F orest M a ssa c re (N otre D am e, 1962); Louis "itzgibbon, Katyw. C rim e w ith o u t p a ra llel (L ondon, 1971); D e sp a tc h e s o f Sir O w en O 'M alley

[ 192

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

to the British Government (L ondon, 1972); M . D brow ski (red.), Katy, 1940 1990: Docu mentary Exhibition Commemorating the Fiftieth Anniversary (Lenk in stitu ta s ir S ik orsk io

m uziejus, L ondonas, 1990). 5. P h ilip C. B ell, The K aty G raves R evealed" leid in y je John
Bull and the Bear: British Public Opinion, Foreign Policy and the USSR, 19411945 (London,

1990). r. taip pat C. S. ir S. A. G arrett, D eath and P olitics: T he K atyn F orest M assacre and A m erican F oreign P olicy", East European Quarterly, 2 0 /4 , 1987 m. sau sis, p. 429 446. 6. Pasak 1995 m. b irelio 10 d. The Times. 7. N ic h o la s B eth ell, The C old K illers of K ali nin", The Observer, 1991 m. sp a lio 6 d. Tarp tyrim , p ask elb t p o to, kai so v ieta i p risip a in o kalt: A llen Paul, Katy: the Untold Story of Stalin's Polish Massacre (N ew York, 1991) ir V ladim ir A barinov, The Murderers of Katyn (H ip pocrene, N ew York, 1993). 8. r. n e le g a lia i ile ist J. L ojek, Dzieje sprawy Katynia (W arszaw a, 1983). 9. The Black Book of the
Polish State Censorship (nurodym ai L enkijos valsty b in ei cenzrai, 1976 m.) (London, 1977).

10. A. M oszyn sk i (red.),

Lista Katyska (L ondon, 1977).

11. r. Ewa H araszti Taylor,

A Life

with Alan (London, 1987), p. 221.

KYLHOLO" OPERACIJA

1. D en is H ills, Tyrants and Mountains: a Reckless Life (Lon

don, 1992), p. 1 0 3 108. 2. Ibid., p. 1 2 0 124. A utoriui bu vo atsilygin ta: pirm a rom ane Exodus" j iju ok L eonas U risas, o p ask u i H olivu d o film as, sukurtas to in cid en to p agrin du, p avaizd avs j kaip m og , b an d iu s sukliudyti laivu i ip lau k ti. 3. Ibid., p. 130. 4. Ibid, p. 136. 5. Ibid., p. 1 3 7 140. 6. r. N ic h o la s B eth ell, The Last Secret: Forcible Repatriation
to Russia, 19441947 (London, 1974); N ich o la s T olstoy, Victims of Yalta (London, 1978);

N ich olas T olstoy, The Minister and the Massacres (London, 1986). 7. A. C ow gill, T. Brim elow, C. B ooker, The Repatriation from Austria in 1945: the Report of an Enquiry, 2 tom ai (London, 1990); recen zu o ta s J. Joliffe, The R iviera o f H ades, Spectator", 1990 m. sp alio 20 d.; D. Joh n son . M acm illan: a v in d ica tio n that cam e to o late", The Times, 1990 m. sp alio 19 d.; R. Harris, H ere's a w ay ou t for ev ery crim inal", Sunday Times, 1990 m. sp alio 21 d.

LAN MARKAS 1. Joh n K eegan , W hen th e g u n s fe ll silen t: th e B elgian b a ttlefield w h e

re th e se e d s of G erm an rev e n g e w ere sow n", Daily Telegraph, 1988 m. lap k riio 11 d. V ien tam e k ap e p alaid ota m ad au g tiek pat vyr, k iek JA V n e te k o V ietn am o kare (r. III p rie d, 101). L A T V IJA 1. A. Silgailis, Latvian Legion (San Jos, Calif., 1986). 2. Pagal ibid., p. 245 250.
Comentarz Obrocw Lwowa (W roclaw , 1990).

LYIAKOVAS 1. r. S. S. N icieja , LILI 1. R. Lax ir F. Sm ith,

Great Song Thesaurus, 2nd. ed n (O xford, 1985). 2. H ans Leip,

Der ewige Brunnen: ein Hausbuch deutscher Dichtung Lili M arleen",R ed. L. R einers (M n-

ich, 1979), p. 502. P irm asis a n g lik a s pavad in im as b u vo M y Lili of th e L am p-light" (M ano ib in to v ie so s Lili"). r. The Saga o f Lili M arlene". 3. Les F eu illes M ortes (R udens lapai); odiai J. Prvert, k om p ozitoriu s J. K osm a. A n g lik o tek sto autorius Joh n n y M erceras. 4. " (P am askvs vakarai"), 1956 m. odiai M . M atu sovsk io, m uzika V. S olovjovo-S ed ojau s. C.V. Jam es (ed.), R ussian S on g-B ook (O xford, 1962), I, p. 31.

MIRUSIEJI

1. r. M . V. R iccardo, Vampires Unearthed: The Vampire and Dracula Bib

liography < ...> (N ew York, 1983). 2. Su p ad k a R eb ecca 'i H ayn es, The V am pirism , th e

C ult o f D eath and th e R om anian L egion ary M ovem ent", p ran eim as sem inarui, p ersk a ity tas L ondono u n iv ersitete 1993 m. b irelio 10 d. r. Z. Barbu, Rum ania" S. J. W o o lf (red.) k n ygoje European Fascism (L ondon, 1968), p. 1 4 6 166; taip pat C. Z. C od reanu , For M y
Legionaries (M adrid, 1977).

MOLDOVA 1. A pie m us rao Pravda" (1951). D ail. A lek seju s V asiljevas. A lieju s, drob, 99 x 156 cm . I M. C. D ow n e t ai, Soviet Socialist Realist Painting, 19301960s, 28 lak tas

1193

EUROPOS

ISTORIJA

(parodos m ogaus sie lo s ininieriai" k atalogas, O ksfordo iu o la ik in io m en o m uziejus, 1992 m. sa u sis kovas).

NEAPYKANTA 1. G. B ell,

Archbishop Davidson (London, 1935), II., p. 7 5 6 - 7 0 .

2. . Slack,

George Bell, 18831958 (London, 1972). 3. G. B ell, The Church and Humanity (London,

1946), 22 sk. G od A b ove N ation" , p. 201 210. 4. Ibid., p. 22 31. 5. Ibid., 14 sk. O b lite ration B om bing". r. taip pat M . C zesan y, Allierten Bombenterror: der Luftkrieg gegen die
Zivilbevlkerung Europas, 19401945 (Leoni, 1987). 6. D. B onhoffer, Letters and Papers from Prison, E. B eth ge, N ew York, 1967. C ituoja Slack, George Bell, p. 97.

7. B ell,

The Church

and Humanity, 19 sk. C h ristianity and th e E uropean H eritage", p. 1 7 7 182.

OXFAM

1. M. B lack,

Oxfam: the first 50 years (O xford, 1992); F. Jean, Life, Death, and

Aid: the Mdecin sans Frontres Report < ...> (L ondon, 1993).

PETROGRADAS

1. R. J. S ervice,

Lenin: a political life, 2nd ed n . (London, 1991).

2. r.

H arrison Salisbury, The 900 Days' Siege of Leningrad (N ew York, 1969). 3. Ruth T. K am m ska, M in k Coats and Barbed Wire (L ondon, 1979).

PIKTOJI DVASIA 1. R. G. L. W aite, A dolf H itler's G u ilt F eelin gs" , Journal of Interdis ciplinary History, 1 (1 9 7 0 1971), p. 229 249. 2. D avid Irving, The Secret Diaries of Hitler's
Doctor (London, 1983). 3. D au gyb variant, perd u od am i l p l p as. 4. L. B ezym ens-

ki, The Death of Adolf Hitler: Unknown Documents from the Soviet Archives (N ew York, 1968). (A trodo, kad B ezym en sk is yra ru sik as p seu d on im as, reik ia n tis bevard".) 5. W ai te, Hitler's Guilt Feelings, p. 236 ir toliau . Ko gero, ga n d u s a p ie F iurerio tariam ai nen or m ali anatom ij p a le id o D id io sio s B ritanijos S p ecia li j op eracij sk yriu s per kam panij arab a ly se, vyk d yt 1941 m, Independent, 1994 m. ru gsjo 5 /6 . 6. P agal Fred K arno's Army" i Joan L ittlew ood k n y g o s Oh What a Lovely War! (L ondon, 1976).

RAITELI ARMIJA 1. J. B abelis,

Raiteli armija, Vaga", 1964. V ert Jon as G raiiunas.

p. 5, 88. 2. N . D avies, Izaak B ab el's K onarm iya" S tories, and th e P olish S oviet War",
Modern Language Review, 67 (1972), p. 845 857. 3. K. M . M urray, Wings over Poland

(N ew York, 1932).

RESPONSA 1. R abinas E phraim O shry,

Mi-Maamakkim, III. i. 11; i rabino Dr. H. J. Zim-

m els, The Echo of the Nazi Holocaust in Rabbinic Literature (L ondon, 1975), 3 d alis An A n th o lo g y o f R esponsa", p. 253 353, A doption". 2. ie perfrazuoti p avyzd iai paim ti arba i Z im m els, The Echo of the Nazi Holocaust arba i R eligijos v a d o v y b per H olokaust" sem in aro praneim o, rabino H u go G ryno sk a ity to L ond ono u n iv ersitete 1992 m. b alan d io 30 d. 3. O shry, Mi-Maamakkim, I, i. 4. The Holocaust: The Victims Accuse. Documents
and Testimony on Jewish War Criminals (B rooklyn, NY, 1977). Jei esam a to k io dalyko,

kaip d v a sin s pornografijos, tai bt tin k am iau sias apib dinim as" (H ugo G ryn). 5. r. P esach S ch in d ler, Hassidic Responses to the Holocaust in the Light of Hassidic Thought (H ob ok en , NJ, 1990). 6. Dr. M ilejk ow sk i et al, Recherches cliniques sur la famine excutes
dans le ghetto de Varsovie. W arszaw a, 1946.

7. R abino H u go G ryno laik as, d atu otas 1993

The Damned Yard and Other Stories (sutrum

m. gru od io 9 d.

SARAJEVAS 1. C elia H aw kesw orth (red.),

p in ta i Ivo A ndrie A L etter from 1920"), L ondon, 1992, p. 1 0 7 119. 2. Ibid, p. 7. 3. Fran c e sc a W ilson , Aftermath (Sarajevo"), L ondon, 1947.

SMOLENSKAS 1. M erle F ain sod , How Russia Is Ruled: Smolensk under Soviet Rule (Har vard, M ass., 1953). 2. J. Arch G etty, The Origins of the Great Purges: The Soviet Communist
Party reconsidered, 19331938 (C am bridge, 1988), p. 203. 3. r. Jacek Kuroii, Wiara i wina:

1194

KAPSULI

LITERATROS

SRAAS

do i od komunizmu (W arszaw a, 1990), p. 324 325. A utorius, v ien a s i Solidarum o" v a d o

v, k om u n ist reim o b u vo u d arytas k aljim sep tin ta ja m e d eim tm ety je. K am eroje drauge k aljo karo m et g e sta p o karinink as. 4. N orm an D avies, The Misunderstood War,
New York review of Books, 1994 m. b irelio 9 d. 5. G itta Seren y, G iving G erm any Back

Its Past", Independent on Sunday, 1994 m. g e g u s 15 d. SO C IA L IST A I SO V K IN O 1. N ils A ndren, Modern Swedish Government (Stockh olm , 1961).

1. N . Z orkaya, An Illustrated History of Soviet Cinema (N ew York, 1991).

( ,

2. . . , S U S A N IN A S 1 2 6 1 -1 2 6 4 . 101 B A T A L IO N A S

1954), II tom as, p. 425 426.

1. A. L oew enberg, Annals of Opera, 15971940 (London, 19780, p. 784 (ed.),

The New Grove Dictionary of Opera

786. 2. S. Sad ie

(London,

1992). II, p.

1. C h ristop h er B row ning, Ordinary Men: Reserve Police Bataillon 101

Eye for an Eye: The Untold Story of Jewish

and the Final Solution in Poland (N ew York, 1993). 2. C. P erech od n ik . C zy ja je stem m or-

derc? (W arszaw a, 1993). 3. Joh n Sack,

Revenge Against Germans in 1945 (N ew York, 1993), patvirtin o A n th on y's P olon sk y's, R yt

E uropos yd istorijos p rofesoriu s i B randiso u n iv ersiteto . P anaiu s parodym u s 1981 m. d av L en k ijos p o k a rin s sa u g u m o tarn yb os UB v a d o v a s Jak u b as B erm anas. r. T. T oraska, Oni: Stalin's Polish Puppets (L ondon, 1983). L Z V IG A S 1. B ent R ying, Denmark: History (C op en h agen , 1981), II, p. 332. 2. r.

W . Carr, Schlesvig-Holstein, 181548: A Study in National Conflict (M an ch ester, 1963); The

Origins of the War of German Unification (L ondon, 1991).

TEZ 1. J. L. G on zalez B alado, The Story of Taiz (L ondon, 1988); R ex B rice, Brother Roger
and his community (L ondon, 1978). 2. J. P layfoot (ed .), Mother Theresa: M y life for the poor

(Yarm outh, 1986); E. E gan, Such a Vision of the Street (London, 1985); P. Porter, Mother
Theresa: The Early Years (L ondon, 1986); N . C ahw la, Mother Theresa (London, 1992); Su e

Shaw, Mother Theresa (L ondon, 1993). 3. r. Aid to th e C hurch in N eed " . K as du m n e siu s leid iam as Mirror" (A ntw erp., 1992 ). TONAS 1. G. Perle, Twelve-Tone Tonality (L ondon, 1977); M . H yde, Schoenberg's Twelve-

Tone Tonality. A n A rboras (M iigan o valstija, 1982); S. M ilstein , Schoenberg: Notes, Sets, Forms (C am bridge, 1992). 2. R. R. R eti, Tonality, Atonality, Pantonality: A Study of Some Trends in Twentieth Century Music (London, 1958). 3. P. G riffiths, Olivier Messiaen and the Music of Our Time (L ondon, 1985); B. M . M aciejew sk i, H. M. Gorecki: H is M usic and Our Times (London, 1994).

VORKUTA

1. r. Paul H ollan d er, S oviet Terror, A m erican A m nesia", National Review,

1944 m. g e g u s 2 d., p. 28 39. 2. J. S ch olm er, Vorkuta (London, 1954); Edw ard Buca,
Vorkuta (London, 1976); taip pat C arolin e M oorh ead interviu su Bernardu G ryw aczu, O ut

of th e D arkness", Independent Magazine, 1991 m. sa u sio 26 d. 3. A vraham Shifrin, The First

Guidebook to the Prisons and Concentration Camps of the Soviet Union (Seew is, GR, Sw i

tzerland, 1980), 2-as leid . (L ondon, 1981); a p ie V orkut p. 203 209. r. taip pat R. C on q u est, Kolyma: the Arctic Death Camps (L ondon, 1978). 4. Shifrin, op. cit., p. 31 35. 5. A sm en in is ap silan k ym as 1991 m. sp al. 6. 80,000 g h o sts return to hau nt M oscow ", The
Independent, 1989 m. ru gsjo 6 d.

I priedas
KAPSULI SRAAS

101 BATALIONAS ABCHAZIJA 816 ADELANTE! 979

1018

BOGOMILAI 333 BOKSININKAI 852 BOUBOULINA 734 BRAGUETTE BRITO 276 BRI 310 BUAAS 1018 435

DIRHAMAS

307

GARSAS 858 GATTOPARDO GAUCHE 698 825

DOLERIS 531 DUOM ONAS 905 DZEUSAS 276 DINSAI 775 e = mc^ 856 EDIPAS 137 173 120

AGOBARDAS 315 ALCHEMIJA 534 ALCOFRIBAS 545 ALPS 76 ALTMARKTAS ANALAI 952 ANGELUS 415 421

GENAI 830 GENOCIDAS 908 GENUG GESANG GETAS 691 492

BUDA 376 C 14 87 CANTUS 283 CARITAS 778 CEDROS CHASSE 179 430 251 124

EG N ACU A EKOLOGIJA

348

GG ANTU A 96 GILJOTINA 703 GONCALVEZAS 459

EL CIDAS 353 ELDLUFT 646 ELEKTRONAS ELEMENTAI 142 793

AN N O DOMINI 279 APOKALIPS 211 AQUILA 174 176 143

GOTA 807 GOTIKA 364 GRECO 566

AKVINIKAS

CHAZARAI

ELZASAS 625 EPAS 133

ARCHIMEDAS ARICIJA 178

CHERSONESAS COM BRAY 867 COMENIUS 614

GRILENTEINAS 728 GROBIS 742 GROSSENMEER 653 GROTEMARKTAS 631 GUERRILLA 738 HANZA 350 171 HEJNAL 374 HEPTANESOS 741 H ERM ANN AS 827 HEXEN 570

EPIDEMIJA 248 EPIGRAFAS ERIKAS 340 EROS 601 ESTIJA 941 ETRUSKOMANIJA 1 9 1

ATHOS 330 ATLETAI AU C 168 1021 145

COMPUTATIO CONSPIRO 362

410

AUVICAS BADAS 832 BAILYS 910 BALLETTO

CORVINIANA 527 CRAVATE CRUX 208 620

EULENBURGAS 874 EULERIS 605 EVS 1002

478

ABA 234 ERNOBYLIS 855 ERNOVICAI IGONAI 395 DANNEBROG DANUVIUS 84 DASA 97 DEMOS 148 1036 373 1006

BAMBINI 862 BARBARAI 122

FARAONAS 981 FARERAI 82 FATIMA 916 FAUSTUS 500 FEM M E 719

HOLIZMAS 495 HOSSBACHAS 983 IKONA 260 ILYRUA 733 ILLYRICUM 202 IMPRESSION 865

BARDAS 553 BASERRIA 644 BATAVUA 544 BOMAS 281

BENZAS 770 BERNADETA BEVAIS EM BEDION BIBLIJA 294 BLARNEY 554 BLR 928 950

FIESTA 347 FLAM EN CO FLORA 906 FOTOGRAFIJA 772 FREUDE 688 FUTHARK 240 538

D NHOFF

INDEX 273 INFANT 519 INKVIZICIJA 503 ISTERIJA 1 4 1

DERLIUS 961 DESSEIN 666 DEVIATIO 461 DIABOLOS 217 DINGAS 308

JACOUARD'AS 685 JON 288

GAGAUZAI 744

1196

I PRIEDAS
JUODOJI ATN KABALA 403 KADMAS 134 156 M AUVE 773 508 POGROMAS 844 POPIE 313 POTIOMKINAS 661 PRADO 805 PRIESKONI JAUTIS 130 PROPAGANDA 504 PROSTIBULA 420 PUGAIOVAS 591 1005 415 RAITELI ARM UA 933 RANKIOTOJ AIMEDIOTOJAI 90 RAUPSUOTASIS 290 RELAXATIO RENTOS 431 RESPONSA 1012 787 STRADIVARIUS 597 STRASBRAS 722 SUSANINAS 989 AMANAS 819 LKTOS 589 LZVIGAS 927 UANAI 712 TABARDAS 425 TEZ 1017

M EN O CCH IO M ERCANTE

450

KALEVALA 818 KANTATA 664 KAPITALISTINIS EMS KIS 588 KATAKOMBOS KATYN 998 KAUKAZO RAS 737 KYLHOLO" OPERACIJA 1038 219

METRIKA 726 MESKVITA 267 MIKROBAI 439 MYRAS 746 MIRUSIEJI 963 MISSA 342 M O LD O VA M ONTAJU MORES

TAMUZAS 94 TAXIS 262 TEICHOS 258 TEMPUS TEREMAS THRONOS TOLUNDAS TONAS TOR 953 441 564 102 103

356 136 378

KOMPOSTELA 289 KONDOMAS KONKLAVA 199 406

MOUSIKE M URANO

NEAPYKANTA 921 NEZ 546 NIBELUNGAI 245 NIKOPOLIS 399 NOBELIS 872 NOYADES 710 N O M EN 185 1 21

KONOPIT 878 KORSIKA 634 KRAL 318 KVAILYB 859 LANFAIRAS 321

REVERENTIA 286 RINKA 608 ROUGE 712

724

TO RM EN TA 548 TOUR DE FRANCE TRISTANAS 238 100 UKRAINA 73 USKOKAI 565 UTOPIJA 496 VALSTYB 138 463 863

RUFINAS 275 RUSIA 660 SALIKORNIJA SAMAS 1 81

LANMARKAS 903 LATVIJA 1010

NOMISMA

LAUSSEL 92 LEONARDO 482

NORVEGIJA 740 NOSTRADAMUS 550 NOVGORODAS 338 OMPHALOS OPERA 536 ORANGE O X FAM 532 1024 1 31

SANITAS 777 SARAJEVAS 975 SCHOLASTIKOS

LESBIANIZMAS 514 LEX 189

VALTELINA 541 VENDANGE 86 710

LYIAKOVAS 922 LIETUVA 244 LILI 910 LLOYDS 634 LUDI 196

SEN GOTARDAS 78 SHQIPERIA 649 SYLLABUS 800 SINGULARIS 488 SYPHILUS 517 154 SIRUPAS 498 SKAISTYB 213 SLAVKOVAS 730 SMOLENSKAS 1008

VENDMIAIRE VINO 95 VLADAS 456 VORKUTA 959

PALEOGRAFUA 255 206 PAPIRUSAS

LUGDUNAS 203 LUPIKAVIMAS 423 M ADONA 312 M AGUA 412 MAKEDONIJA MALET 747 MARSTONAS 353 MASILIJA 126 152

WIENER W ELT 849 XATIVAH 360

PARNASAS 785 PASCHA 216 PETROGRADAS 906 PFALCAS 316 PHILIBEG 640 PICARO 539 PIKTOJI DVASIA 967 PLAKIMAS 480

ZADRUGA 398 ZUNDAS 80 SIES INGSNIS 616 EMS DREBJIMAS 644 IBUTS 731

SOCIALISTAI 937 SONATA 596 SOVKINO 917 183

SPARTAKAS SPASITEL'

MASONAI 637 MATRIMONIO 453

749

PLOVUM

379

SPAUDA 452

1197

II priedas
ILIUSTRACIJ NUO RO DO S IR P A A I K IN IM A I

1 37 iliu stracijos 1. E U R O P S P A G R O B IM A S. II ra tto deU'Europa. H ele n istin freska i vadinam ojo Jasono nam o" P om p joje. I a. p o Kr. pirm asis k etvirtis. L egen d a p ie E urop labai vertin o ir graikai, ir rom nai. N a c io n a lin is m u zieju s, N e a p o lis.
Fot. Anderson/Alinari 23469.

2.

R A N K IO T O JA I IR M E D IO T O JA I. S u d tin is p ie in y s, parem tas p a le o lito ep och os o l g y v en to j m en u i T eru elio ir K ogu lo v ieto v i (Lerida) Ispan ijoje. S u d erin tos vyr ir m oter fig ros vaizd iai atkuria t su d tin g so c ia lin tvark, kuri danai p an iek i nam ai ap ib d in am a urvinio m ogaus" ep itetu .
Danyono Rey'aus pieinys, 1993.

3.

M IN O J IN IS V EJY S. II t k stan tm etis pr. Kr. N a c io n a lin is a r ch eo lo g ijo s m uziejus, A tn ai.

Fot. Nacionalinis archeologijos muziejus, Atnai.

4.

K N O S O K U N IG A IK T IS . V ly v a sis m in ojin is laik otarp is. M in ojin io laik otarp io Kre ta n etu rjo tvirtinim ir jo je n eb u vo kari k astos. H erak lion o m uzieju s.
Fot. Senovs meno ir architektros kolekcija.

5.

S IM P O Z IU M A S P U O T A . P iein y s ant graik va zos, ku rio au toriu s d ailin in k as i B rygos (490 480 m. pr. Kr.). Sim pozium as" b u vo v ieta , kur valgom a, geriam a, m ylim asi ir rim tai kalbam asi. V yrai rytietik u p ap roiu g u l d a v o p u sia u sd a ant ku ei. M oterys ir vaik ai n ed alyvau d avo, o je i d alyvau d avo, tai tik vyram s uim ti.
Fot. Brit muziejus, BM E 60.

6.

E T R U S K O M A N IJA . F reska i P uot kap o, T arkvinija (ap ie 470 m. pr. Kr.). r.

k o m a n i j a ].

[e t r u s -

Fot. Hirmerio fotoarchyvas BM R 60.

7.

A R K A D IJO S ID IL. Et in A rc a d ia e g o (1 6 3 9 1643) N ich o la s P ou ssin o paveikslas, kur 1683 m. n u sipirko L iudvikas XIV. P agal k la sik in tradicij A rkadija buvo pasto ralin s p alaim os alis. G arsiam e P ou ssin o p a v eik sle rutuliojam as G uerchino siu etas svajin g p iem en ir nim f gru p el apirin ja D afnio kap: jis m ir nu o m eils, taip a tsk leisd am as, kad A (M irtis) esu n et A rkadijoje". Luvras.
Fot. R M N

8.

SABINI PAGROBIM AS. Les Sabin es (1 7 9 6 1799) Jacq u es'o-L ou iso D avido paveiks las. P erpasakota Livijaus ir O vidijaus, v ien a i m gstam iau si a n k styvosios R om os leg e n d ap ie tai, kaip karalius R om ulas su ren g v en t D idiajam e cirke, nordam as pagrob ti k aim yn in s sabin g e n tie s m oteris. D avido herojin iam e p a v eik sle pavaizduota, kaip

1198

II P R I E D A S rom n m atronos sik ia, kad n eb t pralietas kraujas. P aveik slo fonas prim ena B astili j. iuo p aveik slu d ailin in k as n u sip eln Sankiulot Rafaelio" pravard. Luvras.
Fot. RM N .

9.

Z Y G FR Y D O M IR T IS. E pizodas i V a. le g e n d o s a p ie N ib elu n gu s: Ju liu s Schnorras von C arolsfeld as (1 7 9 4 1872): Hagen ermordet Siegfried (H agen as n u u d o Z ygfryd", 1845). H a g en a s u k lu p o Z ygfryd gerian t prie a ltin io ir pram u jo m agik j ap sau g. M iu n ch en a s bu vo B avarijos karaliaus L iudviko II, R ichardo W agn erio g lo b jo, so stin . W agn eris sk atin o p a g o n ik o jo germ an folk loro n a cio n a listin atgim im . K ion igsbau , M iu n ch en as. r.
Fot. AKG, Londonas. [n ib e lu n g a i].

10. A TILA SIV E R IA R O M , 452 m. p o Kr. U lp ian o C h eca y S au zas (1 8 6 0 -1 9 1 6 ),

Romos lugimas (1891). D a u g elis io anro p aveik sl , k u riu ose avim asi barbar d id

vyriais, a p ie XIX am iau s m ait p rie k la sik in sk o n p asak o n e m aiau n eg u ap ie se n o v s istorij.

Fot. Hultono vokikoji kolekcija.

11. RYT ST A IA T IK Y B . K ristus P antokratorius, o alia jo im peratorius K on stan tin as IX M on om ach as (vald 1 0 4 2 1055 m.) ir im perator Zoja B an yios sch izm o s la ik o tarpiu (1054 m.); XI a. m ozaik a. B izan tin tradicija pab r d v a sin s ir p a sa u lietin s vald i v ien y b . v. S ofijos sob oras, Stam bulas.
Fot. Foto Fabbri.

12. V A K A R M O N A S T IC IZ M A S . v. B en ed ik ta s ir M on te K asino v ien u o ly n a s, ste ig ta s ap ie 529 m etu s. XI a. m iniatira. is p irm asis d id elis V akar v ien u o ly n a s, kurtas Euro p os v en to jo patrono, n e p a liesta s g y vavo iki 1944 m et.
Vatikano fotografijos archyvas. Vat. Lat. 1702 Ilr.

13. K O N S T A N T IN O D O V A N A . 1246 m et freska, iliustruojanti viduram i leg en d , kad p asau lietin vald i p o p ieiu i dovan ojo im peratorius K onstantinas I. i leg en d a R ene san so ep o ch o je bu vo d em ask u ota kaip p o p ieia u s k lastot. San Silvestras, Roma.
Fot. Foto Fabbri.

14. SLAVIKOJI LITURGIJA. A lfon sas M ucha, Zavedeni slovanska liturgie (1910). V ly v o jo rom antizm o e p o c h o s p oi ris v ien v. K irilo ir v. M etod ijau s m isijos M oravijoje ep izod : pirm asis M u ch os p a v eik sla s i serijos, v a izd u o ja n io s ek istorijos scen a s. M iesto galerija, Praha.
Fot. Valstybin galerija, Praha.

15. K A T A L IK IK A SIS P IE T IZ M A S. E ngu errand'as Q uartonas, La Pieta de Villeneuveles-Avignon (1 4 4 4 1466). Tai v e n ia u sio sio s M er g el s M arijos K ristaus apraud oji

mo" ek sp resy v u s pavaizd avim as X V a. P rovansas. Luvras.

Fot. RM N.

16. V . A U G U S T IN A S . M in iatira St Augustin et les patrons de Marchiennes (XII a.). M u n icip alin b ib lio tek a , D o.
Fot. Photo Giraudon.

17. V . K A R O LIS D ID Y S IS. A. D reiis, Karl der Grosse (1512).

German nacionalinis muziejus, Niurnbergas.

18. V . M O T IE JU S . Iliustracija per v is p u sla p Lindisfarne Gospels (L ind isfam o e v a n g e lij) 25 p u slap yje (VII a. pab aiga, N ortum brija).
Brit biblioteka, BL Cott. Nero Div. 25v.

1199

EUROPOS

ISTORIJA

1 9 . V. JONAS KRIKTYTOJAS IR V. JERONIMAS. Masolino, apie 1383 m . Nacion alin galerija, L ondonas.
Fot. Bridgemano meno galerija.

20. M A T K A B O SK A D ievo M otina". XIV a. e n sto ch o v o s (Lenkija) Ju od oji m adona. Tai b iza n tin s k ilm s ikon a, o g a l ir karaliau s V la d islo v o J o g a ilo s u sak yta kopija. r.
[ m a d o n a ]. Fot. Lenk kultros institutas, Londonas.

21. V . J O N A S T E O L O G A S. E van gelijos d ik tavim as P rochorui (ital K retos m okykla, XVII a. pradia). K retoje, kuri iki 1669 m. v a ld V en ecija , sta ia tik i ir k atalik stiliai su sim a i nepakartojam u b du . r.
Fot. Sotheby'aus, Londonas. [ g r e c o ].

22. V . LU K A S IK O N T A P Y T O JA S . P asak sta ia tik i pad avim o, p irm osios ik on os au toriu s bu vo v. Lukas, n u tap s ven iau sij M erg el M arij i natros. (XVII a. ik on a i v. Luko cerk vs, O paka, P skovas, Rusija; restauruota.)
Fot. v. Luko cerkv, Pskovas, Rusija.

23. B O G O R O D IC A . P ela g o n itiso s v en ia u sio ji M ergel: serb ikon a, vaizd u ojan ti D ievo M otin su K d ik liu Jzu m i (XIV a.), S k op l, M ak ed on ija.
Fot. A K G , Londonas.

24. P R IE SA IK A O T O N U I III. K etu rios E uropos a ly s Slavon ija, V ok ietija, G alija ir Italija p risiek ia im peratoriui, kuris ste n g si v l su v ien y ti R ytus ir V akarus. O tono III ev a n g elija , B am bergas (apie 1000 m .).
Fot. Valstybin biblioteka, Marburgas.

25. A N G L IJO S N U K A R IA V IM A S . K araliaus H aroldo m irtis prie H a stin g so , 1066 m. F ragm entas i XI a. p a b a ig o s g o b e le n o Tapisserie de la Reine Mathilde , kuris A n g li jo je in om as dar ir kaip B ayeu x'o g o b e len a s. 58 io se n o v in io k om ik so d a ly s p erteik ia norm anik j vyk i versij, sk aitan t ir karaliau s H aroldo tariam id a v y st, p ask ati nu si k u n ig a ik t V ilh elm p reten d u oti A n g lijo s so st.
Fot. Michaelis Holfordas.

26. KRYIAUS YGIS PRIE VENDUS. L. Tuxenas, The Fall of Svantevit (Svantevito
lu gim as", 1894). Slav p agon ik j stab n aik in im as p er kryiau s y g p rie ven d u s (XII a.). Tai p rastos civilizacijos ygio" E uropoje sc e n o s n u o to s d ien o s, kai C ezaris p a liep ik irsti druid g irait prie M arselio, iki lietu v i ap k rik tijim o 1386 m etais. Fred erik sb orgas, K op en h aga.
Fot. Fredericksborgas, Kopenhaga.

27. P A L IA U B O S R E K O N K IS T O S M E T U . XII a. m iniati ra i k n y g o s El libro de Juegos

de Ajedrez. K rik ion i ir m u sulm on kariai aid ia ach m atais. E skorialas, Ispanija.
Fot. Arxui Masas.

28. P A SK U T IN IO JI T R IST A N O D A IN A . M iniatira (apie 1410 m.) i k n ygos Roman de

Tristan. N u o savo pradios VI am iuje K ornvalyje iki 1859 m. sukurtos W agnerio operos

T ristano ir Izold os tragik oji m e il s istorija p ak artota d a u g y b e versij . r.

Fot. Austrijos nacionalin biblioteka, Viena, M S

[tris ta n a s ].

2537.

29. G E L E IN IS P L G A S. Kovas" i Les Trs Riches Heures du Duc de Berry (XV a. pradia). S u n k u s arkli traukiam as p l g a s b u vo p agrin d in is vidu ram i em d irbysts revoliu cijos" in stru m en tas. K ond m uzieju s, P aryius. r.
Fot. Photo Giraudon. [p lo v u m ].

1200

II P R I E D A S 30. E L N IO P D S A K A S . Sekim as pdsakais" i G aston o d e F oix k n y g o s Le Livre de la

Chasse (XIV a. p ab aiga). Dar n e se n ia i m ed io k ls m en as bu vo p agrin d in is eu ro p iei

b das ap sir p in ti m aistu. N a c io n a lin b ib liotek a, Paryius. M S Franais, 616 fol. 57v. r.
[c h a s s e ]. Fot. Nacionalin biblioteka, Paryius.

31. SIM Y LJS D A N T . H. H olid ay'u s, Dant ir Beatri (1883). Tai p op u liaru s p avaiz davim as to s ak im irk os ant A m o u p s F loren cijoje kranto, kuriai bu vo lem ta k v p ti ym iau si E uropos p oem . B eatri Portinari, m irusi 1290 m etais, D an t pasirin k o savo d vasin e v a d o v e p o Roj.
Fot. Walkerio meno galerija, Liverpulis, Nr. 3125.

32. B A R T O L O M JO S D IL EM A . D ionjo pasakojim as" i B o cca ccio Dekamerono: X V a. m iniatira. P izos m iesto te isjo m ona B artolom ja, kuri vyrui m aai ter pi, leid ia si k e lio n p o v en t sia s v ieta s. K elio n je j su vilioja piratas P agan in o da N are (kairje). V isk p asvru si ji p asiren k a g y v en im su piratu (d ein je).
Fot. Arsenalo biblioteka, Paryius. Arsenai 5070 fol. 9IV.

33. V . P R A N C I K U S L A IM IN A P A U K IU S . T ai G iotto freska ( 1 2 9 5 - 1300). G yvuli glo b j patronas v. P ran cik u s b u vo radikali so c ia lin i pair. Jo atsid avim as neturtui ir sk elb iam as p rievartos n en au d ojim as b u vo i k is d a u g eliu i vidu ram iais viep a ta v u si n u om on i . v. P ran cik aus b an yia A syiu je.
Fot. AK G , Londonas.

34. K A R A LIU S K A Z IM IE R A S S V E IK IN A Y D U S. W o jciech a s G erson as (1 8 3 1 -1 9 0 1 ),

Kazimieras Didysis ir ydai (ap ie

1890). is k u p in as v ly v o jo rom antizm o d v a sio s

p a v eik sla s am ina d id ia u sio s E uropoje yd b en d ru o m en s p ltim si ju od osios m ir ties" siau tjim o m etais, kai d au g yd g e lb d a m ie si n u o p ersek iojim V o k ietijo je su sirad o p rieg lo b st L enkijoje. L iau d ies m u zieju s, V aruva.
Fot. H. Romanowski, Liaudies muziejus, Varuva.

35. P IC A R O . H ieron im as B osch as, Valkata. Skurdas kaim e, valk atavim as ir p a b g b au d iau n in k ai b u vo v ien a i n u o la tin i vly v j vidu ram i ir naujj am i p rad ios
[p ica ro ].

E uropos so c ia lin i b lo g y b i . r.

Fot. Boymanso van Beuningeno muziejus, Roterdamas.

36. M A R C O P O L O . V e n e c ijie tis M arco P olo a p ie 1400 m etu s i D id iojo k an alo ip lau k ia K inij. K elio n s iek a n t nauj a li p rasid jo g erok ai p rie K olum b.
Fot. Bodljaus biblioteka, Oksfordas. M S Bod. 264 f. 218.

37. V A K A R IE T IS R Y TIE IO D R A B U IA IS . Jea n a s- tien n e'a s L iotard'as, Portrait de

Richard Pococke (apie 1 7 3 8 1739). Brit am basadoriu s A u k tojoje P ortoje turk dra

b u iais B osforo fon e.

Fot. Muse de Art et d'Histoire, eneva.

38 72 iliu stracijos 38. V E N E R A . L ucas C ranachas, Venera, sulaikanti Kupidon (1509). C ranacho i p riek io v isu g iu p avaizd u ota n u o g a m oteris ap vain ik avo ilg d ailin in k kov, p rasid ju si D o n a tello b ronziniu Dovydu (apie 1434 m .), su la u iu siu vidu ram i tabu v aizd u oti n u o g a liu s ir a tg a iv in u s dom jim si m o g a u s k nu . Erm itaas, Sankt P eterb urgas.
Fot. Bridgemano meno biblioteka.

1201

EUROPOS

ISTORIJA

39. P E R SPE K T Y V A . P iero d e lla F ran cesca, Plakimas arba v. Jeronimo sapnas (apie 1460 m .). Tai labai m slin g a s krinys; ia d ailin in k as ib an d o n e tik te ch n in e s nau jo v es, b et ir v izu a lin sim b olizm . N a c io n a lin galerija, U rbinas. r.
Fot. Bridgemano meno galerija. [ p l a k im a s ] .

40. A L E G O R IJA . A n toin e'as C aronas (1521 1599), L'Empreur Auguste et la Sibylle de
Tibur (apie 1575 m .). M gin d am as se n o v s p asau lio p agon yb su taik yti su krikionyb e,

C aronas vaizd uoja rom n Sib il, pranaaujani im peratoriui A u gu stu i ap ie N ekaltj P rasidjim ir ap ie K ristaus gim im . Luvras. I H enriko III dvaro k olek cijos.
Fot. Photo Giraudon.

41. K O L U M B A S I SIL A IP IN A S A N D O M IN G E , 1493 m. F. K em m elm eyeris, The First

Landing of Christopher Columbus (1 8 0 0 1805). P a v eik sle atku rtas m om en tas dabar

jau vad in am as jau n e atradim u", o susitikim u".

Fot. Nacionalin galerija, Vaingtonas.

42. LIU TER IS E N G IA V O R M S , 15 2 1 . R. S iegard as, Die Rede Martin Luthers von
dem Reichstag in Worms. P a v eik sle atkuriam a sc e n a to s d ien o s, kuriai bu vo lem ta

su sk a ld y ti k atalik ik j Europ ir p rad ti reform acij.

Fot. Valstybinis archyvas, Wormsas.

43. S V A JO N A PIE IM P E R IJ . El G reco, The Adoration of the Name of Jesus (apie 1578 m.); tai p a ties au toriau s pasirayta d id esn io p a v eik slo E sk oriale, Ispanijoje, in o m o kaip Pilypo II sapnas, versija. K l p an ios Isp an ijos karaliau s, p o p ieia u s ir V e n e c ijo s d o o fig ros k nija v e n to sio s ly g o s ultrak atalik ik j m isij: ji 1571 m etais prie L epanto su m u turkus, taip ig elb d a m a E urop i pragaro nasr.
Fot. Nacionalin galerija, Londonas.

44. B U V U S IO S L O V S V IZ IJA . J. M atejk o, Batoras prie Pskovo (1872). N o sta lg ik a s rom antikas p aveik slas, p rim en an tis tikr vyk 1582 m etais, kai L enkijos karalius pri m rus bojarin p ak lu sn u m o rat.
Fot. Karalikoji pilis, Varuva.

45. V A L D Y B A . F ransas H alsas, Regentessen Dude Mannenhuis (S en eli p rieg la u d o s v a l dytojos", 1664). K o lek tyvin io p a siten k in im o portretas, va izd u o ja n tis olan d labdarin g o s o rgan izacijos vald ytojas. Yra ir to s p a io s d a to s Valdytoj vyr portretas.
Fot. Franso Halso muziejus, Harlemas.

46. V E N T IN D IE N A M A SK V O JE . A. P. R iabu k in as, XVII amiaus Maskvos gatv

vents dien (1895). i g y v a se n o sio s M ask vos sc e n a yra tikras M ask vos v isu o m en s

sk ersp jvis: ji vaizd uoja, kaip jo s gy v en to ja i, n u o p a sip tu sio ju od ab arzd io bojarino iki elg e ta u ja n io n ereg io , pu rvin om is g a tv m is traukia nam o.
Fot. SCR Photo Library.

47. K A R A L IU S SA U L K AIP P A T E R F A M IL IA S. J. N ocretas, Louis X I V en famille (apie 1680 m .). L iudvikas XIV d alyvau d avo v isu o se dvare ren g ia m u o se sp ek ta k liu o se ir v en tse; io je sc e n o je v isa jo eim a k la sik in ia is drabu iais. V ersalio m uzieju s.
Fot. R M N

48. F IL O SO F A S BE K E L N I . Jean as H uberas, Le Lever de Voltaire (apie 1770 m .). V o l taire'as n u siv elk a n ak tin iu s drabu iu s ir kartu d ik tu oja savo sekretoriui; tai v ien a i V olta ire'o g y v en im o F em in tym i scen , n u tap yt jo drau go veicar m ok slin in k o. K am aval m uzieju s.
Fot. Giraudon.

1202

II P R I E D A S 49. E M Y N O V A L D O V A S . A. J. G rosas, Napolon Eylau (1808). V ien a i m aiau p atai k n ik N a p o le o n o m i scen ; m is prie Ilavos R ytp r siu ose 1807 m. vasario 8. Luvras.
Fot. RM N.

50. J R V A L D O V A I. C. van W ierm igen as, Het ontploffen van het Spaanse admiraalschip (Sprogim as isp an ad m irolo flagm an e 1607 m. b alan d io 2 5 ). O lan d pranau

m as jroje, p risid js prie N yd erlan d su k ilim o p rie Ispanij sk m s, n e su sila u k rim tesn io i k io ik i A n g lijo s karinio jr laivyn o ik ilim o XVII a. p ab aigoje.
Fot. Rijksmuseum, Amsterdamas.

51. INFANT ROINIAIS DRABUIAIS. Diego Velazquezas, Infant Margarita (1 6 6 4 )

(is p aveik slas priskiriam as ir M ao). M ergait p avaizdu ota kaip m iniatirin su au gu si m oteris. K itos to p aties portreto versijos yra V ien oje ir K ijeve. Prado, M adridas.
Fot. Bridgemano meno galerija.

52. SK A IT A N T Y SIS IR K L A U SY T O JA . H ub ert'as G ravelot, Le Lecteur (apie 1740 m .). M arble H ill H ou se.
Fot. English Heritage.

53. M O T IN A . J. R em brandtas, Dailininko motina (1639). N e e ltje W illem sd o ch ter van Z u id h oeck , n u tap yta s n au s p a sk u tin ia isia is jo s g y v en im o m etais.
Fot. Meno istorijos muziejus, Viena.

54. V A SA R A . G. A rcim b old o, Vasara (1573). V ien i ketu ri tok i p a v eik sl u sak im peratorius M ak sim ilian as II kaip dovan S ak son ijos elek to riu i. V le sn se su d tin i galv" serijo se A rcim b old o m o d eliu p asirin k o im peratori R udolf. Luvras, Paryius.
Fot. RM N.

55. R O JA L IST A S. P. N . G urinas, Henri de La Rochejacquelein (1817). V an d jos su k illi vad o h erojin is portretas, n u tap ytas p o R estau racijos.
Fot. ol muziejus.

56. RESPUBLIKONAS. A. C am bronas, La Republique (1798). R esp u b lik o n ik o sio s P ranc zijos p erson ifik acija, n u tap yta p rie m etu s iki N a p o leo n o v a lstyb in io perversm o ir v iso s kartos am ium i an k siau n eg u p asirod p an a s p aveik slai pavad inim u M arianna".
Fot. Montabano muziejus.

57. V A IK D R A U G A S . i nuotrauka, vaizd u ojan ti Stalin, ap k ab in u s jaunj K om unist partijos su vaiavim o 1938 m etais sveik in to j per pat valym kart, b u vo p la ia i irek lam uota so v ie tin s p rop agan d os agen t r . P agal j n et b u vo p a statytas p am in k las M askvoje. i m erga it (G alia) d au g v lia u su in ojo, kad jo s tvas S talin o sak ym u bu vo su au d ytas, o m otin a atsid r G u la g e u tai, kad ste n g si k nors su in o ti ap ie vyro likim .
Fot. Davidas Kingas.

58. R ITER IS S P IN D IN IA IS A R V A IS . H. L anzingeris, Adolf Hitler als Ritter (apie

1939 m .). N a ci gyvybins erdvs iek o jim a s R ytu ose danai b u vo laik om as vidu ram i
Drang nach Osten ir k ryiu oi riteri karini kam panij tsin iu .
Fot. AK G , Londonas.

59. A M IN A S K L A J N A S. C. D. F riedrichas, Keliautojas vir debes (1818). Tai p u ik u s rom antizm o d v a sio s p avaizdavim as.
Fot. Elke Walfordas, Hamburgo meno galerija.

1203

EUROPOS

ISTORIJA

60. D Y N A M O . J. M . W . T u m eris, Lietus, garas ir greitis (1844). Tai v ien a s i pirm j im p resion izm o p avyzd i ir kartu p u ik u s X IX am iui b d in g o p erd to avjim osi ir gam ta, ir m ain g a lia pavyzd ys.
Fot. Nacionalin galerija, Londonas.

61. N E P A S ID U O S IU , 1831. W . K ossakas (1 8 5 6 -1 9 4 2 ), Sowiskis Wolos apkasuose (1922). R us pasiru oim tu rm u oti V aruv ak ivaizd oje N a p o le o n o kar v etera n a s gen ero la s J o zefa s S ow m sk is p a liep savo m on m s pritvirtinti jo m ed in koj prie em s, n u sp ren d s n iek ad a n e n u silen k ti tironam s.
Fot. Lenkijos kariuomens muziejus, Varuva.

62. L A ISV O JI E LA D A . Ch. P erlbergas, Liaudies pasilinksminimas Olympjone Atnuose ,

1838 m. ioje n e se n ia i ik o v o ju sio je n ep rik lau som yb k aralysts sc e n o je irykin am as

ir G raikijos k la sik in is p aveld as, ir k etu ri O sm an vald ym o am iai.

Fot. Nacionalinis istorijos muziejus, Atnai.

63. M U Z IK IN IS V A K A R L IS. J. D an hau seris, Liszt am Flugel (1840). I kairs: A lfredas d e M u sset (arba A lex a n d re'a s D um as), V ictoras H u go, G eo rg es Sand, N . P aganinis, G io a cch in o R ossin is, M arie d 'A gou lt. N a c io n a lin galerija, B erlynas.
Fot. Prs kultros paveldo archyvas.

64. E U R O P O S H A R M O N IJA . A. von W em eris, Berlyno kongresas (1881). I kairs: gra fas K arolyi (Austrija), k u n ig a ik tis G orak ovas (R usija), B enjam inas D israelis (D idioji Britanija), grafas A n drassy (V engrija), k a n cleris B ism arckas (V ok ietija), grafas uvalovas (R usija), M eh m etas A li (O sm an im perija). V a lsty b in is m u zieju s, B erlynas.
Fot. A K G , Londonas/Berlynas.

65. SK U R D A S K A IM E . J. F. M illet, Les Glaneuses (Varp rinkjos", 1857). V asara N or m an d ijos k aim e prancz realizm o m eistro akim is.
Fot. Bridgemano meno biblioteka.

66. P R A M O N S P U R V A S. L. S. Lowry. N ors p a v eik sla s tap ytas X X a. vidu ryje, jam e d a ilin in k a s i Lankayro p rim in k eist ir a n a ch ro n istin jau b e v e ik in y k u sio ank sty vojo in d u strializacijos laik otarp io lan d afto vizij.
Fot. Bridgemano meno biblioteka.

67. IM P R E SIO N IZ M A S. C lau d e'as M on et (1 8 4 0 -1 9 2 6 ), Sena prie Bougivalio (1869). Tai Paryiaus p riem iesio ek sp erim en tin stu dija jau n ojo M on et pirm ieji atsargs in gs niai im p resion izm . r.
[im p r e s s io n ] Fot. Currier meno galerija, Manesteris, Niu Hempyras.

68. P R IM IT Y V IZ M A S. H en ry R ou sseau (1 8 4 4 1910). Karas (1894). V ien a s i gyv, sap n p rim en an i m uitininko" R ou sseau p a v eik sl , n aivau s d a ilin in k o in tu ityviai sukur to tu o m etu, kai F reudas atrado p asm on , o E uropoje v iep a ta v o taika. O rs m uzie jus, Paryius.
Fot. Bridgemano meno biblioteka.

69. SIU R R E A L IZ M A S. P. B lu m eas, Aminasis miestas (1937). Ik reip tas R om os reginys tu o m etu, kai M u sso lin is ste n g si su ku rti naujj R om os im perij ir kai E lioto Bevais
em piro m int, jo g E uropos civ iliza cija su b yrjo. r. [ b evais e m ].

iu o la ik in io m en o m uzieju s, G u g g en h eim o fon d as, N iujorkas.

Estate of Peter Blume/DACS, London/VAGA, New York 1997.

70. A P G A U T O JI E U R O PA . A. V asiljevas, Apie mus rao Pravdoje (1951). Stalininio socialistin io realizm o" sp ecialistas ia pateikia id ilik sivaizduojam scen i kolekty 1204

II

PRIEDAS

vinio k io M old avijoje. O i tikrj M old avijos g y v en to ja i p o so v ie tin s in vazijos 1940 m etais patyr v alym u s ir represijas, v a lstie ia i bu vo prievarta k o lek ty v izu o ti. Privati k olek cija. r.
[M o l d o v a ]. Fot. iuolaikinio meno muziejus, Oksfordas.

71. PADALYTOJI EUR O PA. S igm aras P olk e, S a rg y b o s b o k ta s su s im is (1 9 8 7 1988). P aveik slas, va izd u o ja n tis g e le in udang", n u tap ytas pora m et p rie jo s su b yrji m v o k ie i d a ilin in k o , kuris p ats p a b g o k itap u s io s sie n o s 1953 m etais. P aveik slo kairje, rytu ose, k o n cen tra cijo s stovyk la; vak aru ose vartotojik o k io srautas.
Fot. 1994 The Art Institute of Chicago. All Rights Reserved.

72. N U K A N K IN T O JI E U R O P A . M arcas C h agallas (1 8 8 9 1985), B a lta sis n u k ry ia vim a s (1938). P agrin d in is k r ik io n ik o sio s E uropos sim b o lis ia su sip in a su yd gy v en im o scen o m is. p a v eik sl n u tap yd trem tin ys V akar E uropoje A ntrojo p asau lin io karo ivak arse.
1993 The Art Institute of Chicago. All Rights Reserved; Fot. 1994 DACS, Londonas.

III priedas
ISTORINS SANTRAUKOS

1. G eo lo g in ir istorin laik o s k a l s .................................................................................................1209 2. S en j V id u rem io jros civ iliza cij p e r io d iz a c ija ........................................................... ...1210 3. M in ojin is r a ta s..................................................................................................................................... ...1211 4. E uropos a b c l s ............................................................................................................................... ...1212 5. P erjim as per A lpes: S en G otardo perja ir V a lte lin a .........................................................1213 6. F en o lo g ija ir Sgesignatur: isto rin s k lim a to lo g ijo s rod ik liai (1 5 3 0 1550) . . . . 1214 7. P riesk on i jautis: P itagoro si ly ta m aisto k la s ifik a c ija ................................................... ...1215 8. S e n o v s graik k o lo n ijo s ir j dab artin v i e t a .................................................................... ...1216 9. R om os im peratoriai (30 m. pr. Kr. 1453 m. p o K r .) ................................................... ...1217 10. P op ieiai, R om os p a tr ia r c h a i............................................................................................................1218 11. P a le o g r a fija .................................................................................................................................................1220 12. E reliai ir k r y ia i.................................................................................................................................. ...1222 13. D idij k n y g sraas": ik a g o s m ok slin in k su d arytas V akar c iv iliz a c ijo s k a n o n a s .............................................................................................................................1224 14. S e n o v s Ilyrija ir N a p o le o n o llyrijos p ro v in cijo s................................................................. ...1225 15. In d o eu ro p iei k a lb o s ..........................................................................................................................1226 16. Slav ir U ralo kalb g r u p s...............................................................................................................1227 17. R unos ir o g a m a i.................................................................................................................................. ...1228 18. E uropos a p k r ik tijim a s.................................................................................................................... ...1230 19. B izan tijos im p erija............................................................................................................................... ...1231 20. E uropos k u lt rin s sferos: in te r p r e ta c ija ............................................................................... ...1232 21. Frank im perija (800 877 ) ............................................................................................................1233 22. C hazar v a lsty b jo s d id ia u sio k lestjim o m etu (ap ie 900 m .).....................................1234 23. K rik ion ik oji rek on k ista Pirn p u sia sa ly je (8 5 0 1 4 9 3 ) .......................................... ...1235 24. S k aiiai ir m atem atin is u r a y m a s............................................................................................. ...1236 25. S tan d artin s m atem atin s en k l siste m o s kilm : a p v a lg a ...........................................1237 26. K araliaus d om en o au gim as P ran c zijoje (iki 1547 m . ) ......................................................1238 27. B ulgarija vidu ram i ir d a b a r tin ...........................................................................................1239 28. V o k ie i im peratoriai ir P ran c zijos k a r a lia i..........................................................................1240 29. E uropos u n iversitet ste ig im o d a to s (1 0 8 8 1 9 1 2 )........................................................... ...1242 30. K ijevo R u sios p a d a lijim a i.............................................................................................................. ...1243 31. Laiko m atavim o r a id a ..........................................................................................................................1244 32. A ragon o k aralyst ir jo s ujrio v a l d o s .................................................................................. ...1245 33. P la n ta g en et v a ld o s (apie 1170 m .) .......................................................................................... ... 1246 34. K eliai S an tjago d e K o m p o ste l ................................................................................................ ... 1247 35. O rano k u n ig a ik ty st ir V en a sk o g r a f y s t ......................................................................... ... 1248 1206

III

PRIEDAS 1249 1250 1251 1252 1253 1254 1255 1256 1257 1258 1259 1260 1262 1263 1264 1265 1266 1268 1269 1270 1271 1272 1273 1274 1275 1276 1278 1279 1280 1282 1284 1285 1286 1287 1288 1289 1290 1292 1293 1294 1296 1297 1298 1299 1300

36. V e n e c ijo s respublika: Terra Firma ir V e n e c ijo s im p erija ................................................ 37. Lietuva viduram i ir d a b a r t in .......................................................................................... 38. veicarijos k o n fed era cijo s a u gim as E idgen ossensch aft, 1291 1815 m. (su p a p r a stin ta )..................................................................................................................................... 39. V iduram i Serbija ir B o s n ij a ...................................................................................................... 40. O sm an im perijos a u gim as E uropoje (1 3 5 5 1 6 8 3 ) ......................................................... 41. B urgundija X V a m iu je .................................................................................................................... 42. V idurio E uropos d in a stijo s.............................................................................................................. 43. J o g a ila ii v a ld o s iki 1572 m. ir ep o sp o lita p o 1572 m .............................................. 44. R entos P aryiuje (1 4 2 0 1 7 8 7 )...................................................................................................... 45. Lenkija, Rusia, M ask vos k u n ig a ik ty st ir Rusija: k u n ig a ik ia i, karaliai, carai, im p era to ria i............................................................................................................................... 46. A n k sty v o sio s naujj laik p o litin s s is t e m o s .................................................................... 47. E uropos karai (1 4 9 4 1 6 7 0 )........................................................................................................... 48. Europos v a lsty b i atsiradim as ir lu g im a s (1 4 9 3 1 9 9 3 )................................................ 49. R en esan so laik Italija....................................................................................................................... 50. H absburg v a ld o s E uropoje po 1519 m ................................................................................... 51. K ain revoliu cija XVI am iau s Isp a n ijo je............................................................................... 52. a) M ok slin iai atradim ai; b) tech n in ia i iradim ai (1 5 2 6 1 9 5 1 )..................................... 53. A utoriai ir v eik a la i, udrausti p agal p o p ieia u s in d ek s (1 5 5 9 1952) ................. 54. N yd erlan d su k ilim a s ( 1 5 8 4 - 1 6 4 8 ) .......................................................................................... 55. P rsijos aglom eracija (1 5 2 5 1 8 7 1 ) ........................................................................................... 56. R usijos ek sp an sija E urop (1 5 5 2 1815)............................................................................... 57. G rand O pera repertuaras (1 6 0 9 1 9 6 9 ) .................................................................................. 58. A irijos k o lo n iza cija (XVII a m iu s )............................................................................................. 59. V ok ietija per T risd eim ties m et kar (1 6 1 8 1 6 4 8 )........................................................ 60. P ranczijos V o k ietijo s sien a E lzase ir L o ta r in g ijo je ...................................................... 61. E uropos karai (1 6 4 8 1 7 8 9 )........................................................................................................... 62. Ryt klausim as": O sm an im perijos silp n jim as (1 6 8 3 1 9 2 0 ) ............................... 63. J u n g tin s K aralysts k rim asis (1 7 0 7 1 9 2 2 )....................................................................... 64. P ran c zijos r ev o liu c in s eros (1 7 8 9 1815) ch r o n o lo g in l e n t e l ............................ 65. Prancz rev o liu cin is k alen d oriu s, I VIII m etai (1 7 9 2 1 8 0 0 ).................................. 66. K rym as ir R usijos vyk d yta J u o d o sio s jros pak ran i k o lo n iz a c ija ......................... 67. P ran c zijos im perija 1812 m e ta is ................................................................................................ 68. G rilen tein as: A u strijos v a lstie io e im o s g y v en im o cik la s (1 8 1 0 1 8 4 2 ).............. 69. M odern izacija. J su d aran tys p r o c e s a i..................................................................................... 70. E uropos dem ografija, 1 8 0 0 1914 m .......................................................................................... 71. L iberalizacijos rod ik liai, 1791 1948 m ..................................................................................... 72. P agrind in iai in d u strializacijos r o d ik lia i..................................................................................... 73. K aukazas: etn ografija ir R u sijos e k s p a n s ij a ......................................................................... 74. V okietija: k on fed eracija ir im perija, 1 8 1 5 1918 m ........................................................... 75. K aralien V iktorija (1 8 1 9 1901) ir jo s g im in a i ia i........................................................... 76. G raikijos p ltim asis, 1821 1945 m ............................................................................................ 77. Taut pavasaris: 1 8 4 6 1849 m. r ev o liu c ijo s......................................................................... 78. Italijos su vien ijim as, 1 8 5 9 1870 ................................................................................................ 79. lzv ig a s ir H o ltein a s....................................................................................................................... 80. R um unijos augim as 1861 1945 m ..............................................................................................

1207

EUROPOS

ISTORIJA

81. D u a lis t in m o n a rc h ija : A u s t r ij o s - V e n g r ij o s ta u to s 1 8 6 7 1918 m ...........................1301 82. S o c ia liz m o k ilm ................................................................................................................ ...1302 83. M a k e d o n ija : 1913 m . p a d a lijim a s ................................................................................... ...1303 84. D id io ji A l b a n i j a ................................................................................................................ ...1304 85. y d s s lu m o z o n o s R u s ijo s im p e r ijo je ik i 1917 m ................................................... ...1305 86. D id y s is tr ik a m p is " E u r o p o s g a lio s c e n tra i, 1 9 1 4 1991 m ...................................1306 87. Ita l s la v s ie n o s 1 9 3 9 1992 m .................................................................................. ...1307 88. S o v ie t e k s p a n s ija E u r o p o je 1 9 1 7 1945 m ....................................................................1308 89. U k r a in o s R e s p u b lik a , 1 9 1 8 1991 m .................................................................................1309 90. L e n k ija , 1921 1945 m ...................................................................................................... ...1310 91. e k o s lo v a k ija , 1 9 1 8 1992 m .......................................................................................... ... 1311 92. V e n g r ija 1 9 1 8 - 1 9 4 5 m ..................................................................................................... ... 1312 93. S e rb ijo s ( 1 8 1 7 1913 m .) ir J u g o s la v ijo s ( 1 9 1 8 1945 m .) a u g im a s ...................... ... 1313 94. T a r p u k a r io E u r o p o s d ik ta t r o s 1 9 1 7 1939 m ............................................................ ...1314 95. D u a lis t in k o m u n is tin s p a rtijo s v a ls ty b s s is te m a .................................................... 1315 96. T a r p u k a r io n e p u o lim o ir / a r b a n e u tra lu m o s u ta rty s 1 9 2 5 1939 m ....................... ... 1316 97. N a c is t g a lio s a u g im a s , 1 9 3 3 1943 m ......................................................................... ... 1317 98. Is p a n ijo s p ilie t in is k a ra s, 1 9 3 6 1939 m ....................................................................... ... 1318 99. I n t e r n a c io n a lin s b r ig a d o s Is p a n ijo je , 1 9 3 6 1939 m ................................................ ... 1319 100. W a ffe n - S S d iv iz ijo s , 1 9 3 3 1945 m ................................................................................ ... 1320 101. E u r o p o s a u k o s 1 9 1 4 1945 m ....................................................... ..................................... 1322 102. G u la g o a rc h ip e la g a s : s o v ie t k o n c e n tr a c ijo s s to v y k lo s ir K G B k a l j i m a i............. 1324 103. B a lt ijo s a ly s, 1993 m ........................................................................................................ ... 1325 104. E u ro p a , 1992 m. K a i k u r ie s t a tis tin ia i d u o m e n y s ....................................................... ... 1326 105. P a r la m e n tin s a s a m b l j o s ............................................................................................... ... 1328 106. E u r o p a 1995 m eta is: N a r y s t p e n k io s e ta r p ta u tin s e o r g a n iz a c ij o s e ................... ... 1329

III

PRIEDAS

1209

EUROPOS

ISTORIJA

2. Senj Viduremio jros civilizacij periodizacija

1210

III

PRIEDAS

b.

I etap as:

p ik to g ra m o s

a rb a

h ie r o g lifa i,

a p ie 2000 m. p r. K r.: le n t e l su h ie r o g lifa is i F e s to (K re ta ). J. Chadwick, The Decipherment of Linear (Pelican), 1961 a. E g jin io ra to e v o liu c ija (i k a ir s d e i n): h ie r o g lifa i, lin ij in is A ratas, lin ij in is B ratas; e n k l ta rim a s .

d. II/2 etap as: k ip r ie i s k ie m e n a b c l : m o lio le n t e l s i Enkom i n u o la u a , a p ie

1200 m. p r. K r. J. Chadwick, Linear B and Related Scripts (Lon . I I / 1 etap as: lin ij in is A ra ta s ( n e i ifr u o tas), 1750 m. p r. K r.: le n t e l i H a g ia T r ia do s, N r. 114. J. Chadwick, (Pelican), 1961 The Decipherment of Linear don, British Museum Publication, 1987)

e. III etapas: lin ijin is B ratas, ra sta s K re to je ir M ik n G ra ik ijo je . K a ip ir iu o la ik in is ja p o n k a n ji ir k a n a ratas, ta i b u v o p ik to g ra m ir s k ie m e n e n k l m iin y s . L e n te l su lin ijin iu B ratu i P y lo , su p r o to g r a ik i k a tra n s lite ra c ija ir v e rtim u lie t u v i k a lb (i a n g l k a lb o s). Hiereia echei-que, euchetoi-que etonion echeen theon, ktoinoochons-de ktionaon kekeimenaon onata echeen. (Tossonde spermo) KVIEIAI 3 9 3". yn mano ir ikilmingai pareikia, kad tikrasis savininkas yra dievas, taiau sklyp naudotojai gali naudotis sklypais, kuriuose pasta [sklos] 3 37/60 vienet". Leonard Cotrell, The Bull of Minos, (Athens, 1982)

1211

EUROPOS

ISTORIJA

4. Europos abcls

K 3 3

Xr
3 n A

alpha beta gamma delta epsilon zeta eta theta lota kappa lambda mu nu xl omicron

B
r E Z H I K A

B
E

A C D E F
G

r
n a 4

3
Y T H

rf. DU % Db

=v =g

F=w
Z

z
> 1

B
1 K

H
1

b a :

D
s

s s P 4 &

1 0 7 ? q w +

M N

/
N

K L M N 0 P Q R S T V
X

'W h Sb

ili P P

O P Q P

P i

rho sigma tau upsilon phi chi psi omega

s
m

Ja

Y* z*
G la g o lic a R us G la c jjjlic a R us

3
R us

G la g o lic a

< v

= = =

= = i = ju

ja

b = m in k ta s is e n k la s

" b = k ie t a s is e n k la s

v e s ta p o 100 m . p o K r. t ik k it k a lb o d ia m s . Im p e r ijo s la ik lo t y n a b c l n e s k ir ia I ir J , V ir U . R a id s W nebuvo.

1212

III

PRIEDAS

5. Perjimas per Alpes: Sen Gotardo perja ir Valtelina

A S en G otardo perja; B V a lte lin a (XVII a.)

1213

EUROPOS

ISTORIJA

6. Fenologija ir Sgesignatur: istorins klimatologijos rodikliai (1530-1550) Vendange

Suvestins vidurkins vynuogi skynimo datos R ir centrinje Pranczijoje: dien skaiius po rugsjo 1 d. (pagal Le Roy Ladurie)

Sgesignatur
Vidutinis uolo rievi storis vakariniame Reino krate, imtosiomis milimetro dalimis (pagal Hollstein)

1214

eskoni jautis: Pitagoro silyta maisto klasifikacija

1215

EUROPOS

ISTORIJA

8. Senovs graik kolonijos ir j dabartin vieta MIESTAI-METROPOLIJOS: Achaja (A); Megara (M); Korintas (C); Lokrid, Atnai, Chalkid, Eretrija. (Jonija)*; Lesbas, Fokaja, amas, Miletas, Tra, Rodas**
IS P A N IJA M a in a k * (M a la g a ) A lo n a i* S a g u n ta s* H e m ereo sk o p ejo n a s* T a r a k o n a * (T a r r a g o n a ) E m p o r io n a s * (A m p o r ia s ) A fr o d is ia d a s * P R A N C Z IJA A g a te * (A g d ) A v e n ija s * (A v in jo n a s ) M a s a l ij a * ( M a r s e l i s ) O lb ij a * A t n o p o lis * A n t ip o li s * ( A n t ib a i) N ik a j a * ( N i c a ) H e r a k lio M o n o i k a s * (M o n a k a s) A la lij a * ( K o r s ik o j e ) IT A L IJ A P i t e k s a * ( I s c h ij a ) K m a i* N e a p o lis * (N e a p o lis ) P o m p jo s L auda P o s i d o n i j a (A ) E l j a * P ik s a s T e r in a H ip p o n ij a s (A ) M e d in a R e g i j u s (A ) L o k r a i (A ) S c y l l e t i u m (A ) K r o t o n a s (A ) S i b a r id (A ) M e ta p o n ta s S ir is T a r e n ta s* * (T a ren ta s) H id r u n t a s K a llip o lis A nkona (S I C I L IJ A ) Z a n k l P a n o r m a s (P a le r m a s ) M e s s a n ija * (M e s in a )
1216

L ip a r a N ak sas K a t a n ( K a t a n ij a ) H ib l s M e g a r a ( M ) S ir a k z a i (C ) K a m e r in a ( C ) G e la * * A k r a g a s * * (A g r ig e n ta s ) H im e r a * S e lin a s (M ) L ilib j a s R Y T I N A D R IA T IK A T r a g ir ij a s E p e t ij a s Isa F aras U sas E p i d a m n a s (C ) ( D u r a s ) A p o l o n ij a (C ) G R A IK IJ A K e r k y r a (C ) ( K o r t u ) L e u k a d ij a (C ) A m b r a k ij a M en d a ja * P o t id j a (C ) O lin t a T oron* A k a n ta s S t a g ir a A m fip o lis N e a p o lis K r e n id a s T asas* A bderai L em nas C h ij a s T U R K IJ A (E u r o p in d a lis ) A in a K a r d ija E la j a s M a d it a S sta T i r i s t a s is B is a n t H era jo n a s* P e r in t a *

S e lim b r ija (M ) B i z a n t ij a s ( M ) (S ta m b u la s ) B U L G A R IJA M e s e m b r ija (M ) (N eseb a ra s) A p o lo n ij a P o n t ik a * (S o z o p o lis ) O d e s a s * (V a r n a ) R U M U N IJA K r u n a i* K a la t is * T o m a i* (K o n s ta n c a ) H is t r ij a * M OLDOVA T ir a s * ( B e l g o r o d a s ) U K R A IN A O fiju sa * O lb ij a * (K R Y M A S ) C h erson esas* T e o d o s ija * K im e r ik o n a s * A kr* N im f ja * T ir it a k * P a n tik a p ja * R U S IJA T a n a is a s * (A z o v a s ) F a n a g o r ija * H erm on asa* G o r g ip ij a * P it ij a * A B C H A Z IJA D io s k r ij a s * ( S u c h u m i s ) G R U Z IJA G u en as* F a s is * (P o tis ) B a th y s L im e n * (B a tu m is )

T U R K I J A ( M a o j i A z ija ) T r a p e z ja s* (T ra b zo n a s) K era sja s* K o ty o ra * A m is a s * (S a m s u n a s ) S in o p * P o n t o H e r a c l j a (M ) C h a lk e d o n a s (M ) A s ta k a s (M ) K ija K iz ik a s * A rta k a A b id a s (M ) A sas A ta r n ja K m ai S m ir n a (Iz m y r a s) E fesa s M il e t a s H a lik a r n a s a s P a ta ra * F a s e lis * S id * K o r k e s ij a s * N a g id a s * K a le n d e r is * S o la i* K it o r a s * K IP R A S L a p eta S a la m in a s A m a ta K u r ija s P a fa s E G IP T A S M i l e s io r u m C a s t e l lu m ( A le k s a n d r ij a ) N a u k r a t ij a s L IB IJ A P a lio u r a A p o lo n ija * * K ir n * * B arka** T a u c h ir a * * E u h e s p e r id s * *

III

PRIEDAS

9. Romos imperatoriai (30 m. pr. Kr. - 1453 m. po Kr.)

Julij-Klaudij dinastija

3 1 pr. K r .1 4 p o Kr. 1 4 -3 7 3 7 -4 1 4 1 -5 4 5 4 -6 8 68 69 6 9 -7 9 7 9 -8 1 8 1 -9 6 9 6 -9 8 9 8 -1 1 7 1 1 7 -1 3 8 1 3 8 -1 6 1 1 6 1 -1 8 0 1 6 1 -1 6 9 1 8 0 -1 9 2 193 193 1 9 3 -2 1 1 2 1 1 -2 1 7 2 1 1 -2 1 2 2 1 7 -2 1 8 2 1 8 -2 2 2 2 2 2 -2 3 5 2 3 5 -2 3 8 238 238 238 238 2 3 8 -2 4 4 2 4 4 -2 4 9 2 4 9 -2 5 1 251 2 5 1 -2 5 3 253 2 5 3 -2 6 0 2 6 0 -2 6 8 2 6 8 -2 7 0 2 7 0 -2 7 5 2 7 5 -2 7 6 276

A u g u sta s T ib e r ij u s K a lig u la K la u d ij u s I N eronas G a lb a O to n a s V it e lij u s V e s p a s ia n a s T it a s D o m ic ia n a s N erv T ra ja n a s A d r ia n a s A n t o n i n a s P ij u s M arkas A ure lij u s * L u c ij u s V e r a s * K om odas P e r tin a k s a s D id ij u s J u l i a n a s S e p t im i j u s Severas K a r a k a la * G et * M a k r in a s E le g a b a la s A le k s a n d r a s Severas M a k s im in a s G o r d ia n a s I G o r d ia n a s II B a lb in a s * P u p ie n a s* G o r d ia n a s III P il y p a s D e c iju s H o s t i l ia n a s G a la s E m ilia n a s V a l e r ia n a s * G a lie n a s * K la u d ij u s II A u r e l ia n a s T a c it a s F lo r ia n a s

2 7 6 2 8 2 2 8 2 -2 8 3 2 8 3 -2 8 5 2 8 3 -2 8 4 2 8 4 -3 0 5 2 8 6 -3 0 5 3 0 5 -3 0 6 3 0 5 -3 1 0 3 0 6 -3 1 2 3 0 8 -3 1 3 3 0 8 -3 2 4 3 0 5 -3 3 7 3 3 7 -3 4 0 3 3 7 -3 5 0 3 3 7 -3 6 1 3 6 1 -3 6 3 3 6 3 -3 6 4 3 6 4 -3 7 5 3 6 4 -3 7 8 3 7 5 -3 9 2 3 7 5 -3 8 3 3 7 9 -3 9 5 3 9 5 -4 2 3 3 9 5 -4 0 8 4 0 8 -4 5 0 421 4 2 5 -4 5 5 4 5 0 -4 5 7 455 4 5 5 -4 5 6 4 5 7 -4 6 1 4 5 7 -4 7 4 4 6 1 -4 6 5 4 6 7 -4 7 2 472 4 7 3 -4 7 4 474 4 7 4 -4 7 5 4 7 4 -^ 9 1 4 7 5 -4 7 6 4 9 1 -5 1 8 5 1 8 -5 2 7 5 2 7 -5 6 5 5 6 5 -5 7 8 5 7 8 -5 8 2 5 8 2 -6 0 2 6 0 2 -6 1 0

Probas K aras K a r in a s * N u m e r ia n a s * D io k le tia n a s * M a k s im ia n a s * K o n s t a n c i j u s I* G a le r ij u s * M a k s e n c iju s M a k s im in a s L ic in ij u s (R ) K o n s t a n t in a s I K o n s t a n t i n a s II K o n sta n ta s* K o n s t a n c i j u s II* J u lia n a s J o v ia n a s V a l e n t i n ia n a s I V a l e n t a s (R ) V a le n t in ia n a s II* G r a c i a n a s * (V ) T e o d o s iju s I H o n o r ij u s ( V ) * A r k a d ij u s (R ) T e o d o s i j u s II K o n s t a n c ij u s III* V a l e n t i n ia n a s III M a r c i a n a s (R ) P e t r o n ij u s (V ) A v it a s (V ) M a j o r i a n a s (V ) L e o n a s I (R ) L ib ij u s (V ) A n t e m i j u s (V ) O lib r iju s (V ) G lic e r ij u s (V ) L e o n a s II (R ) N e p o t a s (V ) Z e n o n a s (R ) R o m u la s A u g u s tu la s (V )* A n a sta siju s I J u s tin a s I J u s tin ia n a s I J u s t i n a s II T ib e r ij u s II M a u r ic ij u s Fokas

Heraklj dinastija

6 1 0 -6 4 1 641

H e r a k l j a s I K o n s ta n tin a s III* H e r a k le o n a s * K o n s t a n t a s II K o n s t a n t in a s IV J u s t i n i a n a s II L e o n t ij u s T ib e r ij u s III J u s t i n i a n a s III F ilip p ik a s A n a s t a s i j u s II T e o d o s i j u s III

641 6 4 1 -6 4 8 6 6 8 -6 8 5 6 8 5 -6 9 5 6 9 5 -6 9 8 6 9 8 -7 0 5 7 0 5 -7 1 1 7 1 1 -7 1 3 7 1 3 -7 1 5 7 1 6 -7 1 7

Isaur dinastija

1 0 2 5 - 1 0 2 8 K o n s ta n tin a s VIII 1 0 2 8 - 1 0 3 4 R o m a n a s III 1 0 3 4 - 1 0 4 1 M y k o l a s IV 1 0 4 1 - 1 0 4 2 M y k o la s V 1042 Z o j a ir T e o dora 1 0 4 2 - 1 0 5 5 K o n s ta n tin a s IX 1 0 5 5 -1 0 5 6 T eodora 1 0 5 6 - 1 0 5 7 M y k o l a s VI 1 0 5 7 -1 0 5 9 Izaok as I 1 0 5 9 - 1 0 6 7 K o n s t a n t in a s X 1 0 6 7 - 1 0 6 8 M ic h a i l a s VII 1 0 6 8 - 1 0 7 1 R o m a n a s IV 1 0 7 1 - 1 0 7 8 M y k o l a s VII 1 0 7 8 - 1 0 8 1 N ik if o r a s III
Komnin dinastija

7 1 1 -7 4 1 7 4 1 -7 7 5 7 7 5 -7 8 0 7 8 0 -7 9 7 7 9 7 -8 0 2 8 0 2 -8 1 1 811 8 1 1 -8 1 3 8 1 3 -8 2 0 8 2 0 -8 2 9 8 2 9 -8 4 2 8 4 2 -8 6 7

L e o n a s III K o n s t a n t in a s V L e o n a s IV K o n s t a n t in a s VI Irena N ik if o r a s I S ta u r ia k a s M y k o la s I L eonas V M y k o l a s II T e o f ila s M y k o la s III

1 0 8 1 -1 1 1 8 1 1 1 8 -1 1 4 3 1 1 4 3 -1 1 8 0 1 1 8 0 -1 1 8 3 1 1 8 3 -1 1 8 5 1 1 8 5 -1 1 9 5 1 1 9 5 -1 2 0 3 1 2 0 3 -1 2 0 4 1204 1 2 0 4 -1 2 2 2 1 2 2 2 -1 2 5 4 1 2 5 4 -1 2 5 8 1258

A le k s e ju s I J o n a s II M a n u il a s I A l e k s e j u s II A n d r o n ik a s I I z a o k a s II A l e k s e j u s III A l e k s e j u s IV A le k s e ju s V T eodoras I J o n a s III T e o d o r a s II J o n a s IV

Makedon dinastija

8 6 7 -8 8 6 8 8 6 -9 1 2 9 1 2 -9 1 3 9 1 3 -9 1 9

B a z ilij u s I L e o n a s VI A le k s a n d r a s K o n s ta n tin a s

Paleolog dinastija

9 1 9 -9 4 4 9 4 4 -9 5 9

VII R om anas I K o n s ta n tin a s VII 9 5 9 - 9 6 3 R o m a n a s II B a z ilij u s II 963 9 6 3 - 9 6 9 N ik if o r a s II 9 6 9 -9 7 6 Jonas I 9 7 6 - 1 0 2 5 B a z ilij u s II

1 2 5 8 -1 2 8 2 1 2 8 2 -1 3 2 8 1 3 2 8 -1 3 4 1 1 3 4 1 -1 3 7 6 , 1 3 7 9 -1 3 9 1 1 3 7 6 -1 3 7 9 [1 3 9 0 1 3 9 1 -1 4 2 5 1 4 2 5 -1 4 4 8 1 4 4 8 -1 4 5 3

M y k o l a s VIII A n d r o n i k a s II A n d r o n i k a s III Jonas V A n d r o n ik a s V J o n a s V II] M a n u il a s II J o n a s VIII K o n s ta n tin a s XI

* B e n d r a s im p e r a to r iu s ; (V ) V a k a r im p e r a to r iu s ; (R ) R y t im p e r a to r iu s
1217

EUROPOS

ISTORIJA

10. Popieiai, Romos patriarchai

P e t r a s , v ., m ir 6 4 m . p o Kr. L i n a s , v ., a p i e 6 6 - a p i e 7 8 A n a k l e t a s I, v ., a p i e 7 9 a p ie 9 1 K l e m e n s a s I, v ., a p i e 9 1 - a p i e 1 0 1 E v a r i s t a s , v ., a p i e 1 0 0 a p ie 1 0 9 A l e k s a n d r a s I, v . , a p i e 1 0 9 a p ie 1 1 6 S i k s t a s I, v ., a p i e 1 1 6 - a p i e 1 2 5 T e l e s f o r a s , v ., a p i e 1 2 5 a p ie 1 3 8 H i g i n a s , v ., a p i e 1 3 8 - a p i e 1 4 2 P i j u s I, v ., a p i e 1 4 2 - a p i e 1 5 5 A n i c e t a s , v ., a p i e 1 5 5 a p ie 1 6 6 S o t e r a s , v ., a p i e 1 6 6 - a p i e 1 7 4 E le u t e r ij u s , v ., a p i e 1 7 4 - 1 8 9 V ik t o r a s I, v ., 1 8 9 - 1 9 9 Z e f ir in a s , v ., 1 9 9 - 2 1 7 K a l i k s t a s I, v ., 2 1 7 - 2 2 2 [ I p o li t a s , v ., 2 1 7 - 2 3 5 ] U r b o n a s I, v . , 2 2 2 - 2 3 0 P o n c i j o n a s , v ., 2 3 0 - 2 3 5 A n t e r a s , v ., 2 3 5 - 2 3 6 F a b i j o n a s , v ., 2 3 6 - 2 5 0 K o r n e lij u s , v ., 2 5 1 - 2 5 3 [N o v a c ijo n a s , 2 5 1 - 2 5 8 ] L i u c i j u s I, v ., 2 5 3 - 2 5 4 S t e p o n a s I, v ., 2 5 4 - 2 5 7 S i k s t a s II, v ., 2 5 7 - 2 5 8 D i o n i z a s , v ., 2 6 0 - 2 6 8 F e l i k s a s I, v ., 2 6 9 - 2 7 4 E u t i c h i j o n a s , v ., 2 7 5 - 2 8 3 K a j u s , v ., 2 8 3 - 2 9 6 M a r c e l i n a s , v ., 2 9 6 - 3 0 4 M a r c e l i s I, v ., 3 0 6 - 3 0 8 E u z e b i j u s , v ., 3 1 0 M ilt ij a d a s , v ., 3 1 1 - 3 1 4 S i l v e s t r a s I, v ., 3 1 4 - 3 3 5 M o r k u s , v ., 3 3 6 J u li j u s I, v ., 3 3 7 - 3 5 2 L ib e r ij u s , 3 5 2 - 3 6 6 [ F e l i k s a s II, v ., 3 5 5 - 3 6 5 ] D a m a z a s I, v ., 3 6 6 - 3 8 4 [U r s in a s , 3 6 6 - 3 6 7 ] S i r i c i j u s , v ., 3 8 4 - 3 9 9 A n a s t a z a s I, v ., 3 9 9 - 4 0 1 I n o c e n t a s I, v ., 4 0 1 - 4 1 7 Z o s i m a s , v ., 4 1 7 - 4 1 8 B o n i f a c a s I, v ., 4 1 8 - 4 2 2
1218

[ E u la lij u s , 4 1 8 - 4 1 9 ] C e l e s t i n a s I, v ., 4 2 2 - 4 3 2 S i k s t a s III, v ., 4 3 2 - 4 4 0 L e o n a s I, v ., 4 4 0 - 4 6 1 H ila r ij u s I, v ., 4 6 1 - 4 6 8 S i m p l i c i j u s , v .,4 6 8 - 4 8 3 F e l i k s a s ll( lll) , v ., 4 8 3 - 4 9 2 G e l a z i j u s , v ., 4 9 2 - 4 9 6 A n a s t a z a s II, v ., 4 9 6 - 4 9 8 S i m a c h a s , v ., 4 9 8 - 5 1 4 L au ryn as, 4 9 8 -4 9 9 , 5 0 1 -5 1 6 H o r m i z d a s , v ., 5 1 4 - 5 2 3 J o n a s I, v ., 5 2 3 - 5 2 6 F e l i k s a s (lll)IV , v ., 5 2 6 - 5 3 0 [ D io s k r a s , 5 3 0 ] B o n i f a c a s II, 5 3 0 - 5 3 2 J o n a s II, 5 3 3 - 5 3 5 A g a p i t a s I, v ., 5 3 5 - 5 3 6 S i lv e r ij u s , v ., 5 3 6 - 5 3 7 V ig ilij u s , 5 3 7 - 5 5 5 P e l a g i j u s I, 5 5 6 - 5 6 1 J o n a s III, 5 6 1 - 5 7 4 B e n e d i k t a s I, 5 7 5 - 5 7 9 P e l a g i j u s II, 5 7 9 - 5 9 0 G r ig a liu s I, v ., 5 9 0 - 6 0 4 S a b in ijo n a s, 6 0 4 - 6 0 6 B o n i f a c a s III, 6 0 7 B o n i f a c a s IV, v ., 6 0 8 - 6 1 5 D e u s d e d i t a s ( A d e o d a t a s I), v ., 6 1 5 -6 1 8 B o n if a c a s V, 6 1 9 - 6 2 5 H o n o r i j u s I, 6 2 5 - 6 3 8 S e v e r in a s, 6 3 8 - 6 4 0 J o n a s IV, 6 4 0 - 6 4 2 T e o d o r a s I, 6 4 2 - 6 4 9 M a r t y n a s I, v ., 6 4 9 - 6 5 5 E u g e n i j u s I, v ., 6 5 4 - 6 5 7 V i t a li j o n a s , v ., 6 5 7 - 6 7 2 A d e o d a t a s II, 6 7 2 - 6 7 6 D on as, 6 7 6 -6 7 8 A g a t o n a s , v ., 6 7 8 - 6 8 1 L e o n a s II, v ., 6 8 2 - 6 8 3 B e n e d i k t a s II, v ., 6 8 4 - 6 8 5 J o n a s V, 6 8 5 - 6 8 6 K an on as, 6 8 6 -6 8 7 [T eod oras, 6 8 7 ] [P a s k a lis , 6 8 7 - 6 9 2 ] S e r g i j u s I, v ., 6 8 7 - 7 0 1 J o n a s V I, 7 0 1 - 7 0 5 J o n a s V II, 7 0 5 - 7 0 7 S is in iju s , 7 0 8

K o n s ta n tin a s , 7 0 8 - 7 1 5 G r i g a l i u s II, v ., 7 1 5 - 7 3 1 G r i g a l i u s III, v ., 7 3 1 - 7 4 1 Z a c h a r i j a s , v ., 7 4 1 - 7 5 2 S t e p o n a s (II), 7 5 2 S t e p o n a s ll( lll) , 7 5 2 - 7 5 7 P a u l iu s I, v ., 7 5 7 - 7 6 7 [K o n s ta n tin a s , 7 6 7 - 7 6 8 ] [P ily p a s , 7 6 8 ] S t e p o n a s lll(I V ), 7 6 8 - 7 7 2 H a d r i j o n a s I, 7 7 2 - 7 9 5 L e o n a s III, v ., 7 9 5 - 6 1 6 S t e p o n a s I V (V ), 8 1 6 - 8 1 7 P a s k a l i s I, v ., 8 1 7 - 8 2 4 E u g e n i j u s II, 8 2 4 - 8 2 7 V a le n tin a s , 8 2 7 G r ig a liu s IV, 8 2 7 - 8 4 4 [J o n a s, 8 4 4 ] S e r g i j u s II, 8 4 4 - 8 4 7 L e o n a s IV, v ., 8 4 7 - 8 5 5 B e n e d i k t a s III, 8 5 5 - 8 5 8 [A n a sta z a s, 8 5 5 ] M ik a lo j u s , v ., 8 5 8 - 8 6 7 H a d r i j o n a s II, 8 6 7 - 8 7 2 J o n a s V III, 8 7 2 - 8 8 2 M a r i n a s I, 8 8 2 - 8 8 4 H a d r i j o n a s III, v ., 8 8 4 - 8 8 5 S t e p o n a s V (V I ), 8 8 5 - 8 9 1 F orm ozas, 8 9 1 -8 9 6 B o n i f a c a s V I, 8 9 6 S t e p o n a s V I(V II), 8 9 6 - 8 9 7 R om an as, 8 9 7 T e o d o r a s II, 8 9 7 J o n a s IX , 8 9 8 - 9 0 0 B e n e d i k t a s IV, 9 0 0 - 9 0 3 L e o n a s V, 9 0 3 K r isto fo r a s, 9 0 3 - 9 0 4 S e r g i j u s III, 9 0 4 - 9 1 1 A n a s t a z a s III, 9 1 1 - 9 1 3 L an d as, 9 1 3 -9 1 4 J o n a s X, 9 1 4 -9 2 8 L e o n a s V I, 9 2 8 S t e p o n a s V II(V III), 9 2 8 - 9 3 1 J o n a s X I, 9 3 1 - 9 3 5 L e o n a s V II, 9 3 6 - 9 3 9 S t e p o n a s V III(IX ), 9 3 9 - 9 4 2 M a r i n a s II, 9 4 2 - 9 4 6 A g a p i t a s II, 9 4 6 - 9 5 5 J o n a s X II, 9 5 5 - 9 6 4 L e o n a s V III, 9 6 3 - 9 6 5 B e n e d ik ta s V, 9 6 4

III

PRIEDAS

J o n a s X III, 9 6 5 - 9 7 2 B e n e d i k t a s V I, 9 7 3 - 9 7 4 [ B o n i f a c a s V II, 9 7 4 , 9 8 4 - 9 8 5 ] B e n e d i k t a s V II, 9 7 4 - 9 8 3 J o n a s X IV , 9 8 3 - 9 8 4 J o n a s XV, 9 8 5 - 9 9 6 G r ig a liu s V , 9 9 6 - 9 9 9 [ J o n a s X V I, 9 9 7 - 9 9 8 ] S i l v e s t r a s II, 9 9 9 - 1 0 0 3 J o n a s X V II, 1 0 0 3 J o n a s X V III, 1 0 0 3 - 1 0 0 9 S e r g i j u s IV, 1 0 0 9 - 1 0 1 2 B e n e d i k t a s V III, 1 0 1 2 - 1 0 2 4 [ G r ig a liu s (V I ), 1 0 1 2 ] J o n a s X IX , 1 0 2 4 - 1 0 3 2 B e n e d i k t a s IX , 1 0 3 2 - 1 0 4 4 , 1 0 4 5 , 1 0 4 7 -1 0 4 8 [ S i l v e s t r a s III, 1 0 4 5 ] G r ig a liu s V I, 1 0 4 5 - 1 0 4 6 K l e m e n s a s II, 1 0 4 6 - 1 0 4 7 D a m a z a s II, 1 0 4 8 L e o n a s IX , v ., 1 0 4 9 - 1 0 5 4 V ik t o r a s II, 1 0 5 5 - 1 0 5 7 S t e p o n a s IX (X ), 1 0 5 7 - 1 0 5 8 [B e n e d ik ta s X , 1 0 5 8 - 1 0 5 9 ] M ik a lo j u s 1 1 , 1 0 5 8 - 1 0 6 1 A l e k s a n d r a s II, 1 0 6 1 - 1 0 7 3 [ H o n o r ij u s (II), 1 0 6 1 - 1 0 6 4 ] G r ig a liu s V II, v ., 1 0 7 3 - 1 0 8 5 [ K l e m e n s a s III, 1 0 8 0 , 1 0 8 4 - 1 1 0 0 ] V ik t o r a s III, 1 0 8 6 - 1 0 8 7 U r b o n a s II, 1 0 8 8 - 1 0 9 9 P a s k a l i s II, 1 0 9 9 - 1 1 1 8 [T e o d o r ik a s, 1 1 0 0 - 1 1 0 1 ] [A lb e r ta s a r A d a lb e r ta s , 1 1 0 2 ] [ S i l v e s t r a s IV, 1 1 0 5 - 1 1 1 1 ] G e l a z i j u s II, 1 1 1 8 - 1 1 1 9 [ G r ig a liu s (V III), 1 1 1 8 - 1 1 2 1 ] K a lik s t a s 1 1 , 1 1 1 9 - 1 1 2 4 H o n o r ij u s II, 1 1 2 4 - 1 1 3 0 [ C e l e s t i n a s (II), 1 1 2 4 ] I n o c e n t a s II, 1 1 3 0 - 1 1 4 3 [ A n a k le t a s II, 1 1 3 0 - 1 1 3 8 ] [ V ik t o r a s IV, 1 1 3 8 ] C e l e s t i n a s II, 1 1 4 3 - 1 1 4 4 L iu c ij u s 1 1 , 1 1 4 4 - 1 1 4 5 E u g e n i j u s III, 1 1 4 5 - 1 1 5 3 A n a s t a z a s IV, 1 1 5 3 - 1 1 5 4 H a d r ij o n a s IV, 1 1 5 4 - 1 1 5 9 A l e k s a n d r a s III, 1 1 5 9 - 1 1 8 1 [ V ik t o r a s IV, 1 1 5 9 - 1 1 6 ] [ P a s k a l i s III, 1 1 6 4 - 1 1 6 8 ] K a l i k s t a s (III), 1 1 6 8 - 1 1 7 8 ] [ I n o c e n t a s (III), 1 1 7 9 - 1 1 8 0 ]

L i u c ij u s III, 1 1 8 1 - 1 1 8 5 U r b o n a s 1 1 1 ,1 1 8 5 -1 1 8 7 G r ig a liu s V III, 1 1 8 7 K le m e n s a s 1 1 1 ,1 1 8 7 - 1 1 9 1 C e l e s t i n a s III, 1 1 9 1 - 1 1 9 8 I n o c e n t a s III, 1 1 9 8 - 1 2 1 6 H o n o r iju s 1 1 1 ,1 2 1 6 - 1 2 2 7 G r i g a l i u s IX , 1 2 2 7 - 1 2 4 1 C e l e s t i n a s IV, 1 2 4 1 I n o c e n t a s IV, 1 2 4 3 - 1 2 5 4 A l e k s a n d r a s IV, 1 2 5 4 - 1 2 6 1 U r b o n a s IV, 1 2 6 1 - 1 2 6 4 K l e m e n s a s IV, 1 2 6 5 - 1 2 6 8 G r ig a liu s X , 1 2 7 1 - 1 2 7 6 I n o c e n t a s V, 1 2 7 6 H a d r ij o n a s V , 1 2 7 6 J o n a s X X I, 1 2 7 6 - 1 2 7 7 M i k a lo j u s III, 1 2 7 7 - 1 2 8 0 M a r t y n a s IV, 1 2 8 1 - 1 2 8 5 H o n o r i j u s IV, 1 2 8 5 - 1 2 8 7 M i k a lo j u s IV, 1 2 8 8 - 1 2 9 2 C e le s tin a s V, 1 2 9 4 B o n i f a c a s V III, 1 2 9 4 - 1 3 0 3 B e n e d i k t a s X I, 1 3 0 3 - 1 3 0 4 K le m e n s a s V, 1 3 0 5 - 1 3 1 4 J o n a s X X II, 1 3 1 6 - 1 3 3 4 [ M ik a lo j u s ( V ) , 1 3 2 8 - 1 3 3 0 ] B e n e d i k t a s X II, 1 3 3 4 - 1 3 4 2 K l e m e n s a s V I, 1 3 4 2 - 1 3 5 2 I n o c e n t a s V I, 1 3 5 2 - 1 3 6 2 U r b o n a s V, 1 3 6 2 - 1 3 7 0 G r i g a l i u s X I, 1 3 7 0 - 1 3 7 8 U r b o n a s V I, 1 3 7 8 - 1 3 8 9 [ K l e m e n s a s (V II), 1 3 7 8 - 1 3 9 4 ] B o n i f a c a s IX , 1 3 8 9 - 1 4 0 4 [ B e n e d i k t a s (X III), 1 3 9 4 - 1 4 1 7 ] I n o c e n t a s V II, 1 4 0 4 - 1 4 0 6 G r ig a liu s X II, 1 4 0 6 - 1 4 1 5 A le k s a n d r a s V, 1 4 0 9 - 1 4 1 0 J o n a s (X X III), 1 4 1 0 - 1 4 1 5 M a r ty n a s V, 1 4 1 7 - 1 4 3 1 [ B e n e d i k r a s (X I V ), 1 4 1 5 - 1 4 3 0 ] [ K l e m e n s a s (V III), 1 4 2 3 - 1 4 2 9 ] E u g e n i j u s IV, 1 4 3 1 - 1 4 4 7 [F e lik s a s V, 1 4 3 9 - 1 4 4 9 ] M ik a lo j u s V , 1 4 4 7 - 1 4 5 5 K a l ik s t a s III, 1 4 5 5 - 1 4 5 8 P iju s 1 1 ,1 4 5 8 - 1 4 6 4 P a u l i u s II, 1 4 6 4 - 1 4 7 1 S i k s t a s IV, 1 4 7 1 - 1 4 8 4 I n o c e n t a s V III, 1 4 8 4 - 1 4 9 2 A l e k s a n d r a s V I, 1 4 9 2 - 1 5 0 3 P i j u s 1 1 1 ,1 5 0 3 J u l i j u s II, 1 5 0 3 - 1 5 1 3

L eon as X, 1 5 1 3 -1 5 2 1 H a d r ij o n a s V I, 1 5 2 2 - 1 5 2 3 K l e m e n s a s V II, 1 5 2 3 - 1 5 3 4 P a u l iu s III, 1 5 3 4 - 1 5 4 9 J u l i j u s III, 1 5 5 0 - 1 5 5 5 M a r c e l i s II, 1 5 5 5 P a u l iu s IV, 1 5 5 5 - 1 5 5 9 P i j u s IV, 1 5 5 9 - 1 5 6 5 P i j u s V , v ., 1 5 6 6 - 1 5 7 2 G r ig a liu s X III, 1 5 7 2 - 1 5 8 5 S ik s t a s V, 1 5 8 5 - 1 5 9 0 U r b o n a s V II, 1 5 9 0 G r ig a liu s X IV , 1 5 9 0 - 1 5 9 1 I n o c e n t a s IX , 1 5 9 1 K l e m e n s a s V III, 1 5 9 2 - 1 6 0 5 L e o n a s X I, 1 6 0 5 P a u l iu s V , 1 6 0 5 - 1 6 2 1 G r ig a liu s X V , 1 6 2 1 - 1 6 2 3 U r b o n a s V III, 1 6 2 3 - 1 6 4 4 In o cen ta s X, 1 6 4 4 -1 6 5 5 A l e k s a n d r a s V II, 1 6 5 5 - 1 6 6 7 K l e m e n s a s IX , 1 6 6 7 - 1 6 6 9 K le m e n s a s X , 1 6 7 0 - 1 6 7 6 I n o c e n t a s X I, 1 6 7 6 - 1 6 8 9 A l e k s a n d r a s V III, 1 6 8 9 - 1 6 9 1 I n o c e n t a s X II, 1 6 9 1 - 1 7 0 0 K l e m e n s a s X I, 1 7 0 0 - 1 7 2 1 I n o c e n t a s X III, 1 7 2 1 - 1 7 2 4 B e n e d i l k t a s X III, 1 7 2 4 - 1 7 3 0 K l e m e n s a s X II, 1 7 3 0 - 1 7 4 0 B e n e d i k t a s X IV , 1 7 4 0 - 1 7 5 8 K l e m e n s a s X III, 1 7 5 8 - 1 7 6 9 K l e m e n s a s X IV , 1 7 6 9 - 1 7 7 4 P i j u s V I, 1 7 7 5 - 1 7 9 9 P i j u s V II, 1 8 0 0 - 1 8 2 3 L e o n a s X II, 1 8 2 3 - 1 8 2 9 P i j u s V III, 1 8 2 9 - 1 8 3 0 G r ig a liu s X V I, 1 8 3 1 - 1 8 4 6 P i j u s IX , 1 8 4 6 - 1 8 7 8 L e o n a s X III, 1 8 7 8 - 1 9 0 3 P iju s X , v ., 1 9 0 3 - 1 9 1 4 B e n e d ik ta s XV, 1 9 1 4 - 1 9 2 2 P i j u s X I, 1 9 2 2 - 1 9 3 9 P i j u s X II, 1 9 3 9 - 1 9 5 8 J o n a s X X III, 1 9 5 8 - 1 9 6 3 P a u l iu s V I, 1 9 6 3 - 1 9 7 8 J o n a s P a u li u s 1 , 1 9 7 8 J o n a s P a u l i u s II, 1 9 7 8
Lautiniuose skliaustuose nurodyti antipopiei vardai. altinis: J. N. D. K elly ,The Oxford Dictionary of Popes, Oxford, 1988.

1219

EUROPOS

ISTORIJA

11. Paleografija
(a) R om n m ajuskulai (V ergilijus, IV V a. p o K r.)( (b) R om n m in u sk u lai, m aiyti su u n cia la is (P andects, V I -V I I a.), (c) L om bardinis arba B en ev en tin is ku rsyvas (E vangelijos itrauk k n yga, M on te K assino, 1 0 5 8 1087), (d) A n gl sm ailu s sa lin is riftas ( A n g lo -S a xon C hronicle, ap ie 1045 m .), (e) K aroling m in u sk u lai, lo ty n ik i (X am iu s), (f) Littera fractura, g o tik a s riftas, (XIV am iu s), (g) G otik as ap valu s riftas (H oracijus, K rem ona, 1391 m.) (h) G raik p ap iru sin is riftas (T im otheus, Persae, IV a. pr. Kr.).

d.

h.

1220

III

PRIEDAS

(i) Graik biblinis uncialas" (1 Kor 12; C o d ex sinaiticus, apie 350 m. po Kr.( pagal C. H. Roberts), (j) G raik ku rsyvin iai m in u sk u lai (Iliada VI. Brit m uzieju s, T ow n ley rankra iai, ap ie 1225 m .), (k) G la g o lica (K ijevo m iiolas; VII a. rom n ritu alo IX a. vertim as) (lj Bulgar kirilica (Savinna Kniga, XI a .( laik om a P skove, R usijoje), (m) Serb kirilica (XV a. rankratis, B elgradas; p agal R. A uty), (n) O sm an k an celiarijos ratas (ssk aitos i P od ols, XVII a. pab aiga, p agal D. K olod ejczyk ).

z.

j-

1.

m.

n.

1221

EUROPOS

ISTORIJA

12. Ereliai ir kryiai

(a) D vigalvis rom n ere lis p o v ien a karna, sim b olizu ojan tis R ytin s ir V ak arin s im perij krim (pagal ra A tn u o se, IV a. p o Kr.), (b) v ly v a sis b izan tin is e re lis i M ask vos d id io jo k u n ig a ik io m on os S ofijos P a leo lo g so sto , a p ie 1470 m ., (c) K arolio D id iojo erelis, isiu v in ta s ilk in ia is si la is jo ap sia u ste (IX a., p agal F rutiger, (d) R u sijos im perijos m aa sis herbas", 1914 m.; im p erin is ju od as d v igalvis e re lis su karnom is an t ab iej galv , laik an tis rutul su kryium i ir sk eptr, su M ask vos m iesto herbu sk yd e ir R om anov karna paia m e viruje. E relio sp arn u ose p avaizd u oti caro vald om em i herbai (dein ia ja m e sparne: K azans, L enkijos b a lta sis erelis, T aurids ir K ijevo, N o v g o ro d o ir V ladim iro; kairiajam e sparne: A strachan s, Sibiro, G ruzijos ir Su om ijos), (e) A ustrijos im perijos m aasis herbas", 1915 m.: im p erin is ju od as d v igalvis ere lis su karn om is ant abiej galv , laik an tis rutul su kryium i ir kard, su raudonu baltu raudonu A ustrijos herbo sk yd u ir su H absburg karna p aiam e viruje, (f) A lban ijos L iaudies R esp u b lik os herbas, 1944 m ., (g) Ispanijos K aralysts herbas, 1947: ju od as erelis, laik an tis herbo sk y d su karna, kuriam e pavaizdu o ti K astilijos ir L eono, A ragon o ir N avaros herbai; p o sk yd u p avaizd u otas ju n gas, G ranados granatas, strli p u nd elis; herbo viruje F alan gos k is V iena, D id el ir Laisva".

Pirmoji e il i viraus (i k a ir s dein): Crux c a p ita ta , N u kryiavim o kryius arba lo ty n i k asis kryius; Crux d e c u ssa ta arba v. A ndrejaus kryius; graik kryius; v. Petro kryius; kardinolo arba lotarin gik asis kryius; tam plieri arba ap valu sis kryius; antroji eil: p o p ie iaus kryius; trigubas kryius; sta ia tik i kryius; Jeru zals kryius; v o k ik a sis kryius; kryius su irdelm is; treioji eil: K ryiaus ygi kryius; gam a kryius; kardo kryius; T ikjim o kryius su inkaru; inkaro en k la s (K ristaus kryius su M erg els M arijos p u sm nuliu); d ob ilo lap kryius; ketvirtoji eil: C hi-ro en k las (K ristaus m onogram a); v. Jon o arba M altos kryius; k elt kryiu s (k rik ion ik asis kryius, raytas saul); alfa kryius; om ega kryius; lap kryius; p en k toji eil: P risiklim o kryius; m od ifik u otas M altos kryius; strli an tgali kryius; teu to n arba g e le in is kryius; len k ik a sis inkaro kryius (Polska W alczqca K ovojanti Lenkija"); run kryiu s apskritim e; eto ji eil: p a g o n ik a sis sa u ls kryius; run aibo kryius; p agal laik rod io rod yk l g am m adion , Fylfot arba svastik a, rei k ianti nelaim ; svastik a p rie laik rod io rodykl, reik ian ti sk m . (P agal Frutiger)

EUROPOS

ISTORIJA

13. Didij knyg sraas: ikagos mokslinink sudarytas Vakar civilizacijos kanonas
Tai sraas autori, kuriuos pasil Mortimeras J. Adleris epiloge Great Books, Past and Present" G. van Dorno (red.) knygai Reforming Education: The Opening of the American Mind (New York,

1 9 8 8 ), 3 1 8 -3 5 0 . H om eras E s c h ila s S o fo k lis H ero d o ta s E u r ip id a s T u k id id a s H ip o k r a t a s A r is to fa n a s P la to n a s E p ik r a s E u k lid a s A r c h im e d a s A p o lo n ija s C ic e r o n a s L u k r e c ij u s V e r g ilij u s P lu ta r c h a s T a c ita s N ik o m a c h a s E p ik te ta s P to le m a ja s M a r k a s A u r e lij u s G a le n a s v . A u g u s tin a s v . T o m a s A k v in i e t i s D a n t A lig h ie r i C h a u c e r is M a c h ia v e lli E r a z m a s R o te r d a m ie tis K o p e r n ik a s T h o m a s M o r e a s L iu t e r is R a b e la is K a l v in a s M o n t a i g n e is W . G il b e r t a s C erv a n tesa s B aconas ek sp yras G a lil j u s K e p le r is W . H arvey H ob b esas D e s c a r t e s a s M ilto n a s M o l i e r e a s P a s c a lis H u ygen sas S p in o z a L o c k e a s R a c i n e a s N ew to n a s L e ib n iz a s D efo e S w ifta s C o n g r e v e a s B e r k e le y M o n te sq u ie u V o lt a ir e a s F ie ld in g a s Joh n son as H u m e a s R ou sseau S t e r n e a s A d a m a s S m ith a s K a n ta s G ib b o n a s B o s w e lla s L a v o is ie r G o eth D a lto n a s H e g e lis J a n e A u s t in C la u s e w itz a s S te n d h a lis S c h o p e n h a u e r is F araday C . L y e llis A . C o m t e a s B a lz a c a s d e T o s q u e v i l l e i s J . S . M illis D a r w in a s D ic k e n s a s C. B ernardas K ie r k e g a a r d a s M ark sas G e o r g e a s E li o t a s H . M e lv i ll e i s D o s to je v s k is F l a u b e r t a s Ib sen as T o ls to ju s J . W . R . D e d e k in d a s M . T w a in a s W . Jam esas N ie tz s c h e G . C a n to ra s F reudas D . H ilb e r ta s
1900-1945

B . R u s s e lla s S a n ta y a n a * J .- R S a r t r e a s J. O rteg a y G a s s e ta s M a x a s P l a n c k a s E in s te in a s N. B ohras E. S c h r d in g e r is J . H . W o o d g e r is J .- H . P o i n c a r e T. D o b z h a n s k y G . S o r e lis T r o c k is L e n in a s W . S u m n e r is M a x a s W e b e r i s R. H. T aw ney T. V e b l e n s J. M . K eyn esas

1945-1977

G. B. Shaw J a m e s a s J o y c e a s P ra u sta s T. M a n n a s J o sep h a s C onradas F a u lk n e r is D . H . L a w r e n c e a s T. S . E l io t a s K a fk a echovas 0 N e i l l a s H enry J a m e sa s K ip l in g a s J. D ew ey A . N . W h ite h e a d a s

A. C am us G . O r w e lla s T. P y n c h o n a s S o l e n ic y n a s S . B e llo w S . B eck etta s W ittg e n s te in a s H e id e g g e r is M . B u b e r is W . H e is e n b e r g a s J. M on od as R. P F eynm anas S . H a w k in g a s A. T oynbee C . L e v i-S tr a u ssa s F. B r a u d e li s E . L e R o y L a d u r ie

1224

III

PRIEDAS

14. Senovs llyrija ir Napoleono llyrijos provincijos

1225

EUROPOS

ISTORIJA

15. Indoeuropiei kalbos

226

III

PRIEDAS

16. Slav Ir Uralo kalb grups (pagal A. Nawrockj)

1227

EUROPOS

ISTORIJA

17. Runos ir ogamai

(a) 33 en k l N ortum brijos rim in a b c l , apim anti a n k ste sn e s 24 ir 29 en k l a b cles, p a p litu sias A n glijoje. (b) 18 en k l A rm aneno runin ab cl; p a io s se n ia u sio s germ an run sistem o s iu o laik in rek on stru k cija ir, em iau, g a lim o s raidi reik m s, nau d ojam os brim ui (pagal N. P en n ick ).

Armaneno runos
Nr. Raide Pavadinimas Simbolis Konotacija

2
3 4 5 6 7 8

9
10 11 12 13 14 15 16 17 18

F U Th A R K H N I Y

s
T B L M
-

Kh G

FA UR THURS OS R A D /R I T C E N /K A HAGAL N O T /N Y D IS AR S I G /S I G E L TYR BAR LAF MAN YR EH G A /G I B O R

G A L V IJA S P R A JA U T IS S P Y G L IU O T IS M E D IS BURNA RATAS P U IN IS D E G L A S K RUA

-

LEDAS GYVAT S A U L S S P IN D U L Y S S T R L S A N T G A L IS BERAS VANDUO M OGUS K U K M E D IS , L A N K A S T A U R (a p v e r sta ) O D I N O IE T IS

T u rta s K r y b in g a li a a ib a s /s ta ig u s p a s ik e itim a s Im in tis K e l io n U g n is /r e g e n e r a c ija V ilk i n i m a s A tsa rg u m a s I n e r ti k u m a s N e i v e n g ia m a s b lo g is v ie s a /p e r g a l Skm T y r u m a s/a tg im im a s G y v y b in j g a m o n ija g d ia i M ir t is A is , a tr a m o s ta k a s

1228

III

PRIEDAS

(c) P agrind in is airi og a m in is ratas (d) Airi bard ab cl" ir, em iau, g a lim o s reik m s, nau dojam os brim ui (pagal N . P en nick ).

Airi ogamin abcl (beras-ermuknis)

Raid Medis Pauktis Spalva Datos

L N F S H D T C M G Ng R A 0 U E 1

b e ith e lu is n io n tea m s a ile a c h (h )u a th d a ir tin n e c o li m u in gort (n )g e ta l r u is a il m e onn ur edad iu r

beras e r m u k n is u o s is a lk s n is g lu o s n is g u d o b e l u o la s b u g ie n is la z d y n a s v y n m e d is geben p a l p tis e iv a m e d is p u is d y g ia k r m is il a v i r i s tu o p a k u k m e d is

b esan la c h a naoscach fa o ile a n seab h ac (h )a d a ig d r e o ilin t r u it corr m ea n ta n g e is (n )g e rocnat a ir d h ir c le o g od oroscrach u is e o g e la illa it

fa z a n a s a n tis p erk n o o e lis uvdra vanagas varnas k a r e t a it varnnas gerv z y l g u lb n e b y l s is kovas pem p korm oranas v ie v e r s y s g u lb g ie s m in in k e r e liu k a s

b a lt a v . p ilk a s k a id r i p u r p u r in u g n ie s em s ju o d a p ilk a ruda m arga m ly n a a lia k ra u jo r a u d o n u m o k era p il k v a i r u d a sa k g e lto n u m o raudona b a lt a

X ll.2 4 -I .2 0 1.2 1 - 1 1 . 1 7 1 1 .1 8 -1 1 1 .1 8 lll.1 9 -I V .1 4 I V .1 5 - V .1 2 V . 1 3 - V I .9 V I .1 0 V II .7 V I I .8 V III.4 V I I I .5 - I X .1 I X .2 - I X .2 9 I X .3 0 -X .2 7 X .2 8 - X I .2 5 X I .2 6 - X I I .2 3 ie m o s s o ls tic ija , 1 p a v a s a r io e k v in o k c ija v a s a r o s s o ls tic ija r u d e n s e k v in o k c ija ie m o s s o lstic ija , 2

B - B ir c h d a y /s e k m a d ie n is ; S - W illo w d a y /p ir m a d ie n is ; T - H o lly d a y /a n t r a d ie n is ; N - A s h d a y /t r e ia d ie n is ; 0 - O a k d a y /k e tv ir t a d ie n is ; Q - A p p le d a y /p e n k t a d ie n is ; F - A ld e r d a y / e t a d i e n i s
Pagal C. J. M arstranderio ir kt. (eds.), Dictionary of the Irish Language (Dublin, 19131976), 4 tomai.

1229

EUROPOS

ISTORIJA

18. Europos apkriktijimas

1230

III

PRIEDAS

19. Bizantijos imperija

1231

EUROPOS

ISTORIJA

2 0 . Europos kultrins sferos: interpretacija (pagal M. Shennan)

1232

III

PRIEDAS

21. Frank imperija (800-877 m.)

1233

EUROPOS

ISTORIJA

22. Chazar valstyb jos didiausio klestjimo metu (apie 900 m.)

1234

ikionikoji rekonkista Pirn pusiasalyje (850-1493)

1235

EUROPOS

ISTORIJA

24. Skaiiai ir j matematinis uraymas

Sk aiiai: (a) fin ik iei (I t k stan tm etis pr. Kr.), su daryti E gipto h iero g lifin i sk aii pagrin du ir p an a s m in ojin s sistem os; (b) graik (350 m. pr. Kr.), raidi sistem a, labai artim as hebraj sk aii atitikm uo; (c) rom n; (d) iau rs ind (sanskrito, I t k stan tm etis po Kr..); (e) ryt arab (X a.); (f) P irn p u sia sa lio arab (XI a.); (g) r en esa n so kaligrafiniai; (h) iu o la ik in ia i stan dartin iai sp au sd in ti sk aiiai; (i) iu o la ik in ia i sep ty n i b r k n eli sk aiiai. (P agal F. Cajori, A. Frutiger.)

1236

III

PRIEDAS

25. Standartins matematins enkl sistemos kilm: apvalga

(pagal F. Cajori) enklas Data Kur panaudotas pirm kart

L % +

P
II

M D
=

> < X

oo
nu
-

r
n

e E C
f =

la t u s , k v a d r a t in a k n i s t r u p m e n o s b r k n e li s p ro c e n ta s (et) p liu s a s m in u s a s p liu s a s m in u s a s d a u g y b o s e n k la s d a ly b o s e n k la s ly g y b s e n k la s d e im ta in tr u p m e n a p liu s / m i n u s d a u g y b o s e n k la s p r o p o r c ij a s k ir t u m a s d a u g ia u u m a ia u u la ip sn is b e g a ly b p an au s j d a ly b o s e n k la s to d l s a n t y k is k v a d r a t in a k n i s Pi s u ju n g im a s l o g a r it m o p a g r in d a s E u le r io s k a i i u s E u le r io k o n s t a n t a s u m a , s k a i i t e o r ij a su m a to ly g y b s e n k la s kadangi

1202 1425 1489 1489 1494 1494 1544 1557 1585 1626 1631 1631 1631 1631 1631 1634 1655 1655 1659 1659 1669 1669 1706 1726 1736 1736 1736 1750 1755 1801 1805

R om a L e o n a r d o d a P i s a , Liber abbaci Ita l p r e k y b o s r e i k a l u o s e J . W id m a n , Behennde und hbsche Rechnung auf allen

Kaufmanschaften

L u c a P a c io li, Summa de arithmetica ( V e n e c ij a ) M . S t if e l, Arithmetica integra (V o k ie t ij a ) R . R e c o r d e , Ground of Artes ( O k s f o r d a s ) S i m o n S t e v in , La thiende ( A n t v e r p e n a s ) J . G ir a r d ( P r a n c z ij a ) W . O u g h t r e d , Clavis mathematica ( L o n d o n a s )

T . H a r r io t, Artis analyticae praxis ( L o n d o n a s ) P . H e r i g o n e , Cursus mathematicus ( P a r y iu s ) J . W a llis , De sectionibus conicis ( O k s f o r d a s ) J . H . R a h n , Teutsche Algebra ( N iu r n b e r g a s ) J . W in g , Astronomica britannica ( L o n d o n a s ) W . J o n e s , Synopsis palmariomm matheseos J . H e r m a n , Commentarii ( S a n k t P e t e r b u r g a s ) L . E u le r , Mechanica L. L. L. F. E u le r , Mechanica E u le r , De numeris amicalibus E u le r , Institutiones calculi differentialis G a u s s , Disquisitiones arithmeticae

Gentlemans Mathematical Companion

1237

EUROPOS

ISTORIJA

26. Karaliaus domeno augimas Pranczijoje (iki 1547 m.)

1238

III

PRIEDAS

27. Bulgarija - vidurami ir dabartin

1239

EUROPOS

ISTORIJA

28. Vokiei imperatoriai ir Pranczijos karaliai

Karoling dinastija

7 4 1 -7 6 8

M ir 7 4 1 m . K a r o lis M a r t e li s , F r a n k k u n i g a i k t i s P i p i n a s III, N e u s t r i j o s m a o r d o m a s 7 5 1 -7 5 4 n u o 7 5 2 F r a n k k a r a liu s P i p i n a s I 7 5 8 -8 1 4 K a r o lis I D i d y s i s * 8 1 4 -8 4 0 L i u d v i k a s I P a m a l d u s i s i A k v it a n ij o s * 8 4 0 -8 5 5 L o t a r a s , I t a lij o s k a r a l iu s * 8 5 5 -8 7 5 L i u d v i k a s II, I t a lij o s k a r a l i u s * 8 5 5 -8 7 6 8 7 6 -8 8 2 K a r o lis II, N e u s t r i j o s k a r a l iu s * L i u d v i k a s II, P r a n c z i j o s k a r a liu s L i u d v i k a s III, P r a n c z i j o s k a r a liu s K a r l o m a n a s , P r a n c z i j o s k a r a liu s 8 8 2 -8 8 5 891 -8 9 4 G v id o n a s i S p o le to * K a r o lis III N a i v u s i s , P r a n c z i j o s k a r a liu s 8 8 7 -8 9 9 A r n u lf a s , V o k i e t i j o s k a r a l i u s * 8 9 6 -8 9 9 L a m b e r ta s i S p o le to * 9 0 1 -9 0 5 L iu d v ik a s , P r o v a n s o k a r a l iu s *

K a r lo m a n a s , A u s tr a z ijo s m aordom as

L i u d v i k a s V o k i e t i s i B a v a r ij o s , V o k i e t i j o s k a r a liu s L i u d v i k a s III S a k s a s

8 7 5 -8 7 7 8 7 7 -8 7 9 8 7 9 -8 8 2 8 8 2 -8 8 4

K a r o lis S t o r a s i s *

8 9 3 -9 2 8

P R A N C Z IJO S K A R A L Y ST E 9 2 8 -9 5 4 L i u d v i k a s IV U j r ie t is , P r a n c z i j o s k a r a liu s 9 5 4 -9 8 5 L o t a r a s , P r a n c z i j o s k a r a liu s 9 8 6 -9 8 7 L iu d v ik a s V T in g u s is , P r a n c z i j o s k a r a liu s

Saks dinastija

9 1 8 -9 3 6

H e n r ik a s I P a u k t i n t o j a s , V o k i e t ij o s k a r a liu s

Kapeting dinastija

9 8 7 -9 9 6 9 9 6 -1 0 3 1

H u g a s K a p eta s R o b e r t a s II P a m a l d u s i s

V E N T O JI R O M O S IM P E R IJA 9 3 6 ( 9 6 2 ) 9 7 3 O t o n a s I* D i d y s i s 9 7 3 -9 8 3 O t o n a s II* 9 8 3 -1 0 0 2 O t o n a s III* 1 0 0 2 - 1 0 2 4 H e n r i k a s II*

Salij arba Frankon dinastija

1 0 3 1 -1 0 6 0 1 0 6 0 -1 1 0 8 1 1 0 8 -1 1 3 7

H e n r ik a s I P ily p a s I L iu d v i k a s V I S t o r a s i s

1 0 2 4 -1 0 3 9 1 0 3 9 -1 0 5 6 1 0 5 6 -1 1 0 6 1 1 0 6 -1 1 2 5 1 1 2 5 -1 1 3 7 1 1 3 8 -1 1 5 2 1 1 5 2 -1 1 9 0 [1 1 7 7 -1 1 8 0 [1 0 8 1 - 1 0 8 8 1 1 9 0 -1 1 9 7 1 1 9 8 -1 2 1 8 [1 1 9 8 -1 2 0 8 1 2 1 1 -1 2 5 0 [1 2 4 6 -1 2 5 0 [1 2 4 7 -1 2 5 6 1 2 5 0 -1 2 5 4 [1 2 5 7 -1 2 7 2 [1 2 5 7 -1 2 7 5

K o n r a d a s II* H e n r i k a s III* H e n r i k a s IV * H e n r ik a s V * L o t a r a s II* S a k s a s K o n r a d a s III F r y d r ic h a s I B a r b a r o s a * R u d o lfa s v a b a s ] H e r m a n a s L iu k se m b u r g a s] H e n r ik a s V I* O t o n a s IV i B r a u n v e i g o ( V e l t a s ) P ily p a s H o h e n ta u fe n a s ] F r y d r i c h a s II* H e n r ik a s R a s p e i T iu r in g ij o s ] V i l h e l m a s i O la n d ij o s ] K o n r a d a s IV R i a r d a s i K o r n v a lio ] A l f o n s a s X i K a s t ilij o s ]

Hohentaufen dinastija

1 1 3 7 -1 1 8 0 1 1 8 0 -1 2 2 3 1 2 2 3 -1 2 2 6 1 2 2 6 -1 2 7 0

L i u d v i k a s VII P ily p a s -A u g u s ta s L i u d v i k a s VIII L i u d v i k a s IX , v .

1240

III

PRIEDAS

1 2 7 0 -1 2 8 5 1 2 8 5 -1 3 1 4 1 3 1 4 -1 3 1 6 1 3 1 6 -1 3 2 2

P i l y p a s III D r s u s i s P i l y p a s IV G r a u s i s L iu d v ik a s X P ily p a s V

1 2 7 3 -1 2 9 1 1 2 9 2 -1 2 9 8 1 2 9 8 -1 3 0 8 1 3 0 8 -1 3 1 3 1 3 1 4 -1 3 4 7 [1 3 1 4 -1 3 3 0

R u d o lfa s I H a b s b u r g a s A d o lfa s i N a s a u A lb e r ta s I H a b s b u r g a s H e n r i k a s V II* L i u k s e m b u r g a s L i u d v i k a s IV * i W i t t e l s b a c h o = M a t ild a H a b s b u r g F r y d r ic h a s G r a u s i s H a b s b u r g

1 fatua dinastija

1 3 2 2 -1 3 2 8 1 3 2 8 -1 3 5 0 1 3 5 0 -1 3 6 4 1 3 6 4 -1 3 8 0 1 3 8 0 -1 4 2 2

K a r o lis IV P i l y p a s VI J o n a s II G e r a s i s K a r o lis V I m i n t i n g a s i s K a r o lis V I P a m i l i s

1 3 4 6 -1 3 7 8 [1 3 4 9 1 3 7 8 -1 4 0 0 1 4 0 0 -1 4 1 0 1 4 1 0 -1 4 3 7 [1 4 1 0 -1 4 1 1

K a r o lis IV * L i u k s e m b u r g a s G iu n t e r is i v a r c b u r g o ] V a c lo v a s L iu k s e m b u r g a s R u p e r ta s i P fa lc o Z ig m a n ta s * L iu k s e m b u r g a s J o b s t a s i M o r a v ijo s ]

1 4 2 2 -1 4 6 1

K a r o lis VII
Habsburg dinastija

1 4 6 1 -1 4 8 3 1 4 8 3 -1 4 9 8 1 4 9 8 -1 5 1 5 1 5 1 5 -1 5 4 7 1 5 4 7 -1 5 5 9 1 5 5 9 -1 5 6 0 1 5 6 0 -1 5 7 4 1 5 7 4 -1 5 8 9

L iu d v ik a s XI K a r o lis VIII L i u d v ik a s XII P r a n c ik u s I H e n r ik a s II P r a n c i k u s II K a r o lis IX H e n r i k a s III

1 4 3 8 -1 4 3 9 1 4 4 0 -1 4 9 3 1 4 9 3 -1 5 1 9 1 5 1 9 -1 5 5 6 1 5 5 6 -1 5 6 4 1 5 6 4 -1 5 7 6 1 5 7 6 -1 6 1 2 1 6 1 2 -1 6 3 7 1 6 3 7 -1 6 5 7 1 6 5 8 -1 7 0 5 1 7 0 5 -1 7 1 1 1 7 1 1 -1 7 4 0 1 7 4 2 -1 7 4 5 1 7 4 5 -1 7 6 5 1 7 6 5 -1 7 9 0 1 7 9 0 -1 7 9 2 1 7 9 2 -1 8 0 6

A l b e r t a s II F r y d r i c h a s III M a k s i m i l i a n a s I* K a r o lis V * F e r d i n a n d a s I* M a k s i m i l i a n a s II* R u d o l f a s II* F e r d i n a n d a s II* F e r d i n a n d a s III* L e o p o l d a s I* J u o z a p a s I* K a r o lis V I * K a r o lis V II* B a v a r a s P r a n c i k u s I* L o t a r i n g i e t i s = M a r ija T e r e s H a b s b u r g J u o z a p a s II* L e o p o l d a s II* P r a n c i k u s II*

Burbon dinastija

1 5 8 9 -1 6 1 0 1 6 1 0 -1 6 4 3 1 6 4 3 -1 7 1 5 1 7 1 5 -1 7 7 4 1 7 7 4 -1 7 9 3 1 7 9 3 -1 7 9 5 1 8 0 4 -1 8 1 5 1 8 1 4 -1 8 2 4 1 8 2 4 -1 8 3 0 1 8 3 0 -1 8 4 8 1 8 5 2 -1 8 5 7

H e n r i k a s IV L i u d v ik a s XIII L i u d v ik a s X IV L iu d v ik a s X V L i u d v ik a s X V I L i u d v i k a s X V II N a p o l e o n a s I* L iu d v ik a s X V III K a r o lis X L ui P ily p a s N a p o l e o n a s III*

Habsburgai, Austrijos imperatoriai

Napoleono imperija Burbon restauracija

1 8 0 4 -1 8 3 5 1 8 3 5 -1 8 4 8 1 8 4 8 -1 9 1 6

P r a n c i k u s I* F e r d i n a n d a s I* P r a n c i k u s J u o z a p a s I*

1 9 1 6 -1 9 1 8

K a r o lis I* V i l h e l m a s I* P r s i j o s k a r a liu s F r y d r i c h a s III* V i l h e l m a s II*

Hohencolemai, Vokietijos imperatoriai Napoleono restauracija

1 8 7 1 -1 8 7 8 1888 1 8 8 8 -1 9 1 8 * K a r n u o ti im i p era to ria i, [ ] = a n tiim p e r a to r ia i a r b a ne ip atv irtin ti e le k to r i

1241

EUROPOS

ISTORIJA

29. Europos universitet steigimo datos (1088-1912)

1088 B o lo n ijo s P a r y ia u s a p ie 1 1 5 0 1167 O k sfo rd o S a le r n o * 1173 a p ie 1 1 7 8 P a le n s ijo s 1188 R edo 1204 V i e n s o s K e m b r id o * 1209 S a la m a n k o s 1 2 1 8 - 1 2 1 9 1222 Paduvos 1224 N e a p o lio 1228 V e r e lio T u l z o s 1229 1248 P ja en co s V a lj a d o lid o a p ie 1 2 3 7 1254 S e v ilijo s A reco* 1255 1289 M o n p e lj * L is a b o n o s 1290 XIII a . M a c e r a to s L e r id o s 1300 1303 R om os 1303 A v in jo n o O r le a n o 1306 P e r u d ijo s 1308 K o im b r o s 1308 T r e v iz o 1318 K ahoro 1332 1337 A nero G r e n o b l io 1 3 3 9 ( 1 5 4 2 ) P iz o s 1343 1347 P rahos P e r p in ja n o 1350 1354 H u esk os 1357 S ie n o s * P a v ijo s 1361 K rokuvos 1 3 6 4 (1 4 0 0 ) V ie n o s 1365 O rano 1365 1367 P eo 1379 E rfu rto H e id e lb e r g o 1385 K e ln o 1388 B u d o s (O fen o ) 1389 F eraros 1391 B a r s e lo n o s 1 4 0 1 ( 1 4 5 0 ) V iu r c b u r g o 1402 1404 T u r in o E k so 1409 1409 L e ip c ig o S e n t E n d r iu s o 1411 1419 R o sto k o 1422 D o lo 1425 L eveno P u a tj 1431 1432 K ano 1441 B ordo 1 4 3 4 -1 4 4 4 K a ta n ijo s 1450 B a r s e lo n o s G la z g o 1451 1452 V a la n s o G r e if s v a l d o 1456 1457 F r e ib u r g o B a z e lio 1459 I n g o l ta to 1 4 5 9 ( 1 4 7 2 ) N a n to 1460 B uro 1463 B r a tis la v o s 1465 1471 G e n u jo s* T ryro 1 4 5 2 (1 4 7 3 ) S aragosos 1474 M a in c o 1476 T iu b in g e n o 1476 1477 U p s a lo s K o p en h a g o s 1 4 7 5 (1 4 7 9 ) P a lm o s 1483 A berdyno 1495 F ra n k fu rto p r ie O d e r io 1498 A lk a lo s 1499 V a le n s ijo s 1500 V ite n b e r g o 1502 1504 A v il o s 1527 M arburgo G ranados 1531 1544 K a r a li a u ia u s 1558 Jenos enevos 1 5 5 9 (1 8 7 6 ) O lo m o u c o 1570 L e id e n o 1572 O v jed o 1 5 7 4 (1 6 0 8 ) H e lm te to 1575 V i ln i a u s 1578 1578 A ltd o r fo * 1582 E d in b u r g o G raco 1586 D u b l in o 1592 1596 K a lja r io H a r d e r v ij k o 1600 G ysen o 1607 1604 G r o n in g e n o R i n t e ln o 1621 S tra sb ro * 1621 Z a lc b u r g o * 1623 D o r p a t o (T a r t u ) 1632 U trech to 1634 1634 S a s a r io B u d a p eto 1635 A b o ( H e l s i n k io ) 1640 1648 B am bergo 1 6 5 7 (1 8 3 7 ) D aram o K y lio 1665 Lundo 1666 In sb ru k o 1672 M od en os* 1683 1691 B ezan son o H a l s 1693 V r o c la v o 1702 1722 D i o n o 1727 K a m e r in o G e tin g e n o 1733 E r la n g e n o 1743 M ask vos 1755 1774 L i u b l ia n o s Z agrebo* 1776 P a le r m o * 1779 1784 Lvovo 1804 C harkovo 1804 K azans 1808 L ilio L io n o R eno B e r ly n o O s lo G e n u jo s* G en to L jeo * V aru vos Bonos S a n k t P eterb u rg o M a d r id o L ondono M iu n c h e n o * C i r ic h o D aram o B erno* B r iu s e lio * K ij e v o A tn M e s in o s M iu n s te r io * B e lfa sto M a r s e lio Jas B u k a reto O d esos K iu o ernovc A m sterd a m o S to k h o lm o M a n e s te r io B ir m in g a m o F r ib r o L ozanos * V e ls o * K o n s ta n tin o p o lio L yd so* L i v e r p lio * S o fijo s* B e lg r a d o * B r is t o lio D ebreceno* 1808 1808 1810 1811 1812 1815 1815 1816 1818 1819 1822 1826 1826 1832 1832 1834 1834 1834 1837 1838 1843 1850 1854 1860 1864 1865 1872 1875 1877 1877 1880 1880 1889 1891 1893 1900 1904 1904 1904 1905 1909 1912

* Universitetas jkurtas senesns institucijos pagrindu; datos skliausteliuose rodo pakartotin krim. Pagrindinis altinis: L. Jilek (ed.), Historical Compendium of European Universities (Geneva, 1983).

1242

I I I PRIEDAS

30. Kijevo Rusios padalijimai

1243

EUROPOS

ISTORIJA

31. Laiko matavimo raida

ia pateiktas grafikas rodo, kaip didjo laiko matavimo tikslumas nuo pirmojo mechaninio laikrodio iradimo apie 1300 metus.

1244

III

PRIEDAS

32. Aragono karalyst ir jos ujurio valdos

1245

EUROPOS

ISTORIJA

33. Plantagenet valdos (apie 1170 m.)

1246

III

PRIEDAS

34. Keliai Santjago de Kompostel

1247

EUROPOS

ISTORIJA

35. Orano kunigaiktyst ir Venasko grafyst

1248

III

PRIEDAS

36. Venecijos respublika: Terra Firma ir Venecijos imperija

1249

EUROPOS

ISTORIJA

37. Lietuva - vidurami ir dabartin

1250

III

PRIEDAS

38. veicarijos konfederacijos augimas - Eidgenossenschaft, 1291-1815 m. (supaprastinta)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

23

N u o k a d a p iln a t e is is A n k s t e s n is s t a t u s a s k o n fe d e r a c ijo s n a r y s 1291 la is v m o n i b e n d r u o m e n v ic a s* * * l a is v m o n i b e n d r u o m e n O r is * * * 1291 U n t e r v a ld e n a s * * * 1291 O b v a ld e n o ir N id la n d e n o l a i s v o s b e n d r u o m e n s 1382 m ie s t a s ; H a b s b u r g v a ld a L iu c e r n a s * ( L iu c e r n a ) * * im p e r ij o s l a i s v a s i s m i e s t a s C i r ic h a s * 1351 C gas* 1352 m i e s t a s ; H a b s b u r g v a ld a G la r u s * 1352 S k i n g e n o v ie n u o l y n o e m s B ern as* 1353 im p e r ij o s l a i s v a s i s m i e s t a s n u o 1 1 9 1 m . S a v o jo s la is v a s is m ie s ta s n u o 1 1 7 8 m . F r ib r a s * ( F r e ib o u r g a s ) * * 1481 Z o lo t u r n a s * ( S o l e u r e a s ) 1481 im p e r ij o s l a i s v a s i s m i e s t a s ; v e i c a r ij o s s j u n g in in k a s n u o 1 3 8 5 m . a fh a u zen a s* 1501 im p e r ij o s l a i s v a s i s m i e s t a s ; v e ic a r i j o s s j u n g in in k a s n u o 1 4 5 4 m . v y s k u p ij o s m i e s t a s B a z e lis * ( B le is ) 1501 A p e n c e l is * v e i c a r i j o s p r o t e k t o r a t a s n u o 1 4 1 1 m ., s j u n g in in k a s n u o 1 4 5 2 m . 1513 A rgau* 1803 p r ik la u s o m a te r ito r ija n u o 1 4 1 5 m . T i in a s * ( T e s s i n a s ) 1803 p r ik la u s o m a te r ito r ija n u o 1 4 4 0 m . 1803 p r ik la u s o m a te r ito r ija n u o 1 4 6 0 m . T urgau* S a n k t G a le n a s * 1803 a s o c ij u o t a a b a t in k u n ig a ik t y s t , n u o 1 4 5 1 - 1 4 5 4 m . g r a f y s t s j u n g in in k n u o 1 4 0 6 m ., H o h e n c o le r n v a ld a N e a t e li s 1815 1 7 0 1 - 1 8 5 7 m ., 1 7 9 8 - 1 8 1 5 m . a n e k s u o t a P r a n c z ij o s p r ik la u s o m a te r ito r ija n u o 1 5 3 6 m . V o* 1815 eneva 1815 v y s k u p i n k u n ig a ik t y s t ; v e ic a r ij o s s j u n g in in k n u o 1 5 3 6 m . ( P r a n c z ij o s L e m a n o d e p a r t a m e n t a s 1 8 0 3 - 1 8 1 5 m .) V a l ( W a llis ) * * 1815 S i o n o v y s k u p ij a ; s j u n g in in k n u o 1 4 1 6 - 1 4 1 7 m . ( P r a n c z ij o s S im p l o n o d e p a r t a m e n t a s 1 8 1 0 - 1 8 1 5 m .) G r a u b iu n d e n a s ( G r is o n s a ;) D ie v o n a m ly g a ( 1 3 6 7 ) 1815 v is o s tr y s io s ly g o s Oberbund- K a ln ly g a ( 1 3 9 9 ) n u o 1 4 9 7 m . s ju n g o je 1 0 ju r is d ik c ij l y g a ( 1 4 3 6 ) ; s u R e t ly g a ; n u o 1 7 9 7 m . p r ij u n g t o s p r ie C iz a lp in s R e s p u b lik o s Jura* 1978 1 5 7 9 - 1 7 9 8 m . s j u n g o j e s u B a z e lio v y s k u p ij a ; v lia u p r ie B e r n o K a n to n a s * * 1 8 4 5 - 1 8 4 7 m . Sonderbundo n a r y s
1251

* 1 7 9 8 - 1 8 0 3 m . v e ic a r ijo s R e s p u b lik o s s u d t in d a lis

EUROPOS

ISTORIJA

39. Vidurami Serbija ir Bosnija

1252

III

PRIEDAS

40. Osman imperijos augimas Europoje (1355-1683)

1253

EUROPOS

ISTORIJA

41. Burgundija XV amiuje

1254

III

PRIEDAS

42. Vidurio Europos dinastijos

1255

EUROPOS

ISTORIJA

43. Jogailaii valdos iki 1572 m. ir epospolita po 1572 m.

1256

I II PRIEDAS

44. Rentos Paryiuje (1420-1787)

1257

EUROPOS

ISTORIJA

45. Lenkija, Rusia, Maskvos kunigaiktyst ir Rusija: kunigaikiai, karaliai, carai, imperatoriai
L E N K IJA
Piast dinastija Riurikaii dinastija

K IJ E V O R U S I A a p ie 8 6 2 - 8 7 9 8 8 2 -9 1 2 9 1 2 -9 4 5 9 4 5 -9 6 9 9 6 9 -9 8 0 9 8 0 -1 0 1 5 1 0 1 9 -1 0 5 4 1 1 1 3 -1 1 2 5 1 1 5 5 -1 1 5 7 1 1 5 7 -1 1 7 4 1 1 7 8 -1 2 0 2 1 2 4 0 -1 2 6 3 1 2 3 5 -1 2 6 5 R iu r ik a s , N o v g o r o d o k u n ig a ik t is O le g a s , K ije v o k u n ig a ik t is I g o r is O lg a , v . S v ia t o s l a v a s V la d im ir a s , v . J a r o s l a v a s I m in t in g a s is V la d im ir a s M o n o m a c h a s , K ije v o d id y s is k u n ig a ik t is J u r iju s D o lg o r u k is , K ije v o d id y s is k u n ig a ik tis A n d r e j u s B o g o liu b s k is , S u z d a l s ir V la d im ir o k u n ig a ik t is I g o r is , S e v e r s k o k u n ig a ik t is A le k s a n d r a s N e v i k is , N o v g o r o d o ir V la d im ir o k u n ig a ik t is D a n ijila s R o m a n o v i iu s , G a li o k u n ig a ik tis M A SK V O S V A LSTYB

Riurikaiiai, Maskvos didieji kunigaikiai

a p ie IX a . P ia s t a s p r ie 9 6 5 - 9 9 2 M ie k a s I 9 9 2 -1 0 2 5 B o l e s lo v a s N a r s u s i s * 1 0 2 5 -1 0 3 4 M ie k a s II* 1 0 3 4 -1 0 5 8 K a z im ie r a s I A t n a u jin to ja s B o le s lo v a s II D o s n u s i s 1 0 5 8 -1 0 7 9 1 0 7 9 -1 1 0 2 V la d is lo v a s H e r m a n a s B o le s lo v a s III K r e iv a b u r n is 1 1 0 2 -1 1 3 8 V la d is lo v a s II T r e m t in y s 1 1 3 8 -1 1 4 6 1 1 4 6 -1 1 7 7 B o le s lo v a s IV G a r b a n iu s i M a z o v ij o s 1 1 7 3 -1 1 7 7 M ie k a s III 1 1 7 7 -1 1 9 4 K a z im ie r a s II T e i s i n g a s is i S a n d o m e o 1 1 9 4 -1 2 0 2 M ie k a s II S e n a s i s i D id io s io s L e n k ijo s 1 2 0 2 -1 2 2 7 L e e k a s B a lt a s is i S a n d o m e o V la d is lo v a s III L a ib a k o jis i D id io s io s 1 2 2 8 -1 2 3 1 L e n k ij o s H e n r ik a s I B a r z d o t a s is i S ile z ij o s 1 2 3 1 -1 2 3 8 1 2 3 8 -1 2 4 1 H e n r ik a s II P a m a ld u s is i S ile z ij o s 1 2 4 1 -1 2 4 3 K o n r a d a s I M o z r ie t is B o l e s lo v a s V S k a i s t u s i s i S a n d o m e o 1 2 4 3 -1 2 7 9 1 2 7 9 -1 2 8 8 L e e k a s J u o d a s is H e n r ik a s IV i S ile z ij o s 1 2 8 8 -1 2 9 0 1 2 9 0 -1 3 0 0 P e m i s l a s I i D id io s io s L e n k ij o s 1 3 0 0 -1 3 0 5 V a c lo v a s II ( B o h e m ij o s k a r a liu s ) V a c lo v a s III ( B o h e m ij o s k a r a liu s ) 1 3 0 5 -1 3 0 6 V la d is lo v a s I* L o k ie tk a 1 3 0 6 -1 3 3 3 1 3 3 3 -1 3 7 0 K a z im ie r a s III* D id y s is
Anu dinastija

1 3 0 5 -1 3 4 0 1 3 5 0 -1 3 8 9 1 3 8 9 -1 4 2 5 1 4 2 5 -1 4 6 2 1 4 6 2 -1 5 0 5 nuo 1473 1 5 0 5 -1 5 3 3 1 5 3 3 -1 5 8 4 1 5 8 4 -1 5 9 8 1 5 9 8 -1 6 0 5 1605 1 6 0 5 -1 6 0 6 1 6 0 6 -1 6 1 0 1 6 0 8 -1 6 1 0 1 6 1 3 -1 6 4 5 1 6 4 5 -1 6 7 6 1 6 7 6 -1 6 8 2 1 6 8 2 -1 6 8 9 1 9 8 9 -1 7 2 5 nuo 1721 1 7 2 5 -1 7 2 7 1 7 2 7 -1 7 3 0 1 7 3 0 -1 7 4 0 1 7 4 1 -1 7 6 1 1 7 6 1 -1 7 6 2 1 7 6 2 -1 7 9 6 1 7 9 6 -1 8 0 1 1 8 0 1 -1 8 2 5 1 8 2 5 -1 8 5 5 1 8 5 5 -1 8 8 1 1 8 8 1 -1 8 9 4 1 8 9 4 -1 9 1 7

I v a n a s I K a lita D m itr iju s D o n ie t is V a s ilij u s I V a s ilij u s II I v a n a s III I v a n a s III D id y s is V a s ilij u s III I v a n a s IV R s t u s i s F io d o r a s I B o r is a s G o d u n o v a s F io d o r a s II L e d m itr iju s I V a s ilij u s u is k is L e d m itr iju s II M ic h a ila s R o m a n o v a s A le k s e j u s F io d o r a s III Ivan as V P e t r a s I D id y s is P e t r a s I D id y s is J e k a t e r in a I P e t r a s II A na Ivan ovn a J e liz a v e t a P e t r a s III J e k a t e r in a II D id io ji P a v la s I A le k s a n d r a s I* * N ik o la j u s I * * A le k s a n d r a s II* * A le k s a n d r a s III N ik o la j u s II (m ir 1 9 1 8 m .)

Maskvos ir visos Rusijos carai

1 3 7 0 -1 3 8 2 1 3 8 4 -1 3 8 6 1 3 8 6 -1 4 3 4 1 4 3 4 -1 4 4 4 1 4 4 4 -1 4 9 2 1 4 9 2 -1 5 0 1 1 5 0 1 -1 5 0 6 1 5 0 6 -1 5 4 8 1 5 4 8 -1 5 7 2 1 5 7 3 -1 5 7 4 1 5 7 6 -1 5 8 6 1 5 8 7 -1 6 3 2 1 6 3 2 -1 6 4 8 1 6 4 8 -1 6 6 8 1 6 6 9 -1 6 7 3 1 6 7 4 -1 6 9 6 1 6 9 7 -1 7 0 4 1 7 0 4 -1 7 1 0 1 7 1 0 -1 7 3 3 1 7 3 3 -1 7 6 3

L iu d v ik a s I A n u jie tis * (V e n g r ijo s k a r a liu s) J a d v y g a A n u j ie t * ( 1 3 8 6 - 1 3 8 9 k a r tu v a ld a n ti) V la d is lo v a s J o g a ila * V la s d is lo v a s III V a r n ie tis (V e n g r ijo s k a r a liu s ) K a z im ie r a s IV J o g a ila it is * J o n a s A lb r e c h t a s * A le k s a n d r a s * y g im a n t a s I S e n a s i s * y g im a n t a s II A u g u s t a s * H e n r ik a s V a lu a * i P r a n c z ij o s S t e p o n a s B a t o r a s * i T r a n s ilv a n ij o s Z ig m a n t a s III V a z a * i v e d ij o s V la d is lo v a s IV V a z a * J o n a s K a z im ie r a s V a z a * M y k o la s K a r ib u ta s V i n ia v e c k is * J o n a s III S o b i e s k i s * A u g u s t a s II V e t in a s * i S a k s o n i j o s S t a n i s lo v a s L e i n s k is * A u g u s t a s II V e t in a s * S t a n i s lo v a s A u g u s t a s P o n ia t o v s k is *

Jogailaii dinastija

Romanov dinastija

Renkami epospolitos karaliai

Rusijos imperatoriai

* k a r n u o ta s k a r a liu s; * * k a rtu ir L e n k ijo s k a r a liu s

1258

III

PRIEDAS

1259

EUROPOS

ISTORIJA

47. Europos karai (1494-1670)

Pagrindiniai prieininkai
Italijos karai 1494-1518.

Pagrindiniai miai

Taikos sutartys

S e p ty n io s p r a n c z e k s p e d ic ijo s 1 4 9 4 -1 4 9 8 ,1 4 9 9 - 1 5 0 0 ,1 5 0 0 1 5 0 1 ,1 5 0 2 -1 5 0 3 ,1 5 0 8 -1 5 1 0 , 1 5 1 1 - 1 5 1 5 ,1 5 1 5 - 1 5 1 8
Pranczijos karai su imperija 1512-1559

E in a n t y s v i e n a s p o k it o p r a n c z k a r a lia i n u o K a r o lio VIII iki P r a n c i k a u s I p r ie e i n a n i a s v i e n p o k it o s k o a lic ij a s n u o p r a d i n s V e n e c i j o s l y g o s ik i p o p i e i a u s ly g P r a n c z ij a p r ie im p e r ij ir p r ie im p e r ij o s s j u n g i n i n k u s

F ornovo 1 4 9 5 N ovaros 150 0 G a r ilj a n o 1 5 0 3 A n j a d e lo 1 5 0 9 R avenos 1512 M a r in j a n o 1 5 1 5 G ranados 1 5 0 0 P a v ij o s 1 5 2 5 R o m o s n u s ia u b im a s 1527 A versos 1 5 2 8 T u r in o 1 5 3 7 M i lb e r g o 1 5 4 7

L io n o 1 5 0 4 N a u jo n o 1 5 1 6 F r ib u r g o 1 5 1 6 L ondono 1518

P e n k i k a r a i, i p r a d i p r a t s a n k s t e s n i u s I t a lij o s k a r u s : 1 5 2 1 15 2 5 , 1 5 2 6 -1 5 2 9 , 1 5 3 6 -1 5 3 8 , 1 5 4 2 - 1 5 4 4 ,1 5 5 5 - 1 5 5 9
Vokietijos religiniai karai

M a d r id o 1 5 2 6 B a r s e lo n o s 1 5 2 9 N ic o s 1 5 3 8 K resp i 1 5 4 4 A ndr 1 5 4 6 K a t o - K a m b r ij a u s 1 5 5 9 F r y d v o ld o P a a u 1551 A m buazo 1 5 6 3 L onum o 1 5 6 8 S en erm eno 1 5 7 0 L a R o e lio 1 5 7 3 M e sj 1 5 7 6 B ererako 1 5 7 7 F l 1 5 8 0 V ervenos 1598 M o n p e lj 1 6 2 2 A l 1 6 2 9 T o r d e s ilj o 1 4 9 4

I m p e r a t o r iu s p r i e p r o t e s t a n t k u n i g a i k i u s ir m a lk a ld e n o s ju n g P r o te s ta n ta i h u g e n o ta i p r ie k a t a lik l y g

Prancz religiniai karai 1562-1629.

D e v y n i p ilie t in ia i k a r a i, p a s i b a i g N a n t o e d ik t u ir d a r d u v l e s n i h u g e n o t s u k ilim a i: 1 5 6 2 - 1 5 6 3 , 1 5 6 7 - 1 5 6 8 ,1 5 6 8 - 1 5 7 0 ,1 5 7 2 1 5 7 3 , 1 5 7 4 - 1 5 7 6 ,1 5 7 7 ,1 5 8 0 , 1 5 8 7 -1 5 8 9 ,1 5 8 9 - 1 5 9 8 . 1 6 2 2 - 1 6 2 3 ,1 6 2 7 - 1 6 2 9
Ispanijos karai 1502-1659

D ro 1 5 6 2 S en D eni 1 5 6 7 arnako 1 5 6 8

C u t r a Ivri 1 5 9 0 P a r y ia u s a p g u lim a s 1 5 8 9 -1 5 9 3 I s p a n ij a p r i e P o r t u g a lij I s p a n ij a p r i e P r a n c z ij I s p a n ij a p r i e b e r b e r v a ls ty b e s I s p a n ij a p r ie J u n g t i n e s P r o v i n c ij a s I s p a n ij a p r ie A n g lij I s p a n ij a ir I m p e r ija p r ie O s m a n T u r k ij I s p a n ij a p r i e P r a n c z ij I s p a n ij a p r i e P r a n c z ij I s p a n ij a p r i e P r a n c z ij N a u jo jo P a s a u lio p a s id a lijim a s T eranovas G a r ilja n o T u n is o H a r le m o 1 5 7 2 A n tv erp en o 1 5 7 6 L e p a n to 1 5 7 1 A m jen o

N e a p o lio k a r a s 1 5 0 2 - 1 5 0 3 i a u r s A fr ik a 1 5 6 2 - 1 5 6 3 N y d e r la n d s u k ilim a s 1 5 6 6 -1 6 4 8 N e n u g a lim o j i a r m a d a 1 5 8 8 K a r a i V i d u r e m io j r o s r e g i o n e

1 6 0 9 -1 6 1 2 V e s t f a l ij o s 1 6 4 8

F la n d r ij o s k a r a s 1 5 9 8 - 1 5 9 9 V a lt e l in o s k a r a s 1 6 2 2 - 1 6 2 6 M a n tu jo s p d in y s t s k a ra s 1 6 2 7 -1 6 3 1 I s p a n ijo s d a ly v a v im a s T r is d e im tie s m e t k a re K a r a s s u P r a n c z ij a 1 6 4 8 - 1 6 4 9 I s p a n ij a p r ie P r a n c z ij
Trisdeimties met karas 1618-1648

M onzono 1 6 2 6 P a v ij o s 1 6 5 5 V a le n s je n o 1 6 5 6

P ir n 1 6 5 9

B o h e m i j o s la ik o t a r p is 1 6 1 8 -1 6 2 3 D a n ij o s la ik o t a r p is 1 6 2 4 - 1 6 2 9
1260

I m p e r ij a , k a t a lik k u n ig a ik ia i ir I s p a n ij a p r ie p r o t e s t a n t k u n i g a i k i u s ir j s j u n g i n i n k u s ( y p a D a n ij , v e d ij ir P r a n c z ij )

B il H o r o s 1 6 2 0 L u t e r io 1 6 2 6 L i b e k o 1 6 2 9

III

PRIEDAS

Pagrindiniai prieininkai

Pagrindiniai miai

Taikos sutartys

[ R e s t it u c ij o s e d i k t a s 1 6 2 9 ] v e d i j o s la ik o t a r p is 1 6 3 0 - 1 6 3 5 P r a n c z ij o s la ik o t a r p is 1 6 3 5 -1 6 4 8
Anglijos karai

B r a it e n f e ld o 1 6 3 1 L iu c e n o 1 6 3 3 N o r d l in g e n o 1 6 3 4 V its to c k o 1 6 3 5 R okrua 1 6 4 3 A n g lij a p r ie k o t ij ir j o s s j u n g in in k P r a n c z ij A n g lij a p r i e P r a n c z ij F lo d e n o 1 5 1 3 S o lw a y M o s s 1 5 4 2 S p arso 1 5 1 3

P rahos 1 6 3 5 V e s t f a lij o s 1 6 4 8 A m in o j i t a ik a 1 5 0 2 G r in v i o 1 5 4 3 L ondono 1518 A rdres 1 5 4 4 T rua 1 5 6 4

T iu d o r k a r a i s u k o t a i s 1 4 6 9 1 5 0 2 ,1 5 1 1 - 1 5 4 3 A n g l -p r a n c z k arai 1 5 1 2 1 5 1 6 ,1 5 2 2 -1 5 2 5 ,1 5 4 4 -1 5 4 6 , 1 5 5 7 - 1 5 6 4 ,1 6 2 7 -1 6 3 0 K a r a s s u I s p a n ij a 1 5 6 4 - 1 6 3 0 N y d e r la n d k a m p a n ij a 1 5 8 5 - 1 5 8 7 A n g l a ir i k a r a i 1 5 9 8 - 1 6 0 3 , 1 6 5 1 -1 6 5 4 A n g lij o s p ilie t in is k a r a s 1 6 4 2 -1 6 4 6 T r y s a n g l o la n d k a r a i 1 6 5 2 1 6 5 4 ,1 6 6 4 - 1 6 6 7 ,1 6 7 2 - 1 6 7 4

ved karai

A n g lij a p r ie I s p a n ij M o u n t j o y , E s s e k s o ir C r o m w e llio e k s p e d ic ijo s k o t in t e r v e n c i j a 1 6 4 4 1 6 4 6 ,1 6 4 7 - 1 6 5 1 A n g lij a p r ie J u n g t i n e s P r o v in c i j a s

G u tfen o 1 5 8 7 N e n u g a lim o j i a r m a d a 1588

B redos 1 6 6 7 V e s tm in s te r io 1 6 7 4

N e p r ik la u s o m y b s k arai D a n ij a p r i e v e d ij 1 5 0 0 -1 5 2 3 ir N o r v e g ij P e n k i k a r a i s u D a n ij a 1 5 6 3 v e d i j a p r ie D a n ij 1 5 7 0 ,1 6 1 1 - 1 6 1 3 ,1 6 5 7 - 1 6 6 0 , 1 6 7 5 -1 6 7 9 D u k a r a i s u M a s k v a 1 5 6 0 - 1 5 9 2 , v e d i j a p r ie M a s k v 1 6 1 4 -1 6 1 7 T r y s k a r a i s u L e n k ij a 1 5 9 8 - 1 6 1 1 , v e d i j a p r ie le n k V a z a s 1 6 1 7 - 1 6 2 9 ,1 6 5 5 -1 6 6 0 v e d ijo s d a ly v a v im a s T r is d e im tie s m e t k a re 1 6 3 0 - 1 6 4 8

Lenk karai

E s lo r u a K ir k h o lm o 1 6 0 5

te tin o 1 5 7 0 K nredo 1 6 1 3 K openhagos 1660 Lundo 1679 S to lb o v o 1 6 1 7 S tu m sd o rfo 1 6 2 9 O liv o s 1 6 6 0

K a r a s s u M o ld a v ij a 1 4 9 7 - 1 4 9 9 e i karai s u M a sk v a 1 5 0 0 - 1 5 1 3 , 1 5 6 1 - 1 5 6 9 ,1 5 7 7 - 1 5 8 2 ,1 6 1 6 1 9 , 1 6 3 2 - 1 6 3 4 ,1 6 5 4 - 1 6 6 7 K arai s u v e d a is 1 5 9 8 - 1 6 1 1 , 1 6 1 7 - 1 6 2 9 ,1 6 5 5 -1 6 6 0 D u karai s u O s m a n a is 1 6 2 0 1 6 2 1 ,1 6 7 1 -1 6 7 6

L e n k ij a ir L ie t u v a p r i e M ask v L e n k V a z o s p r ie v e d V azas

S m o le n s k o 1 5 1 1 L iv o n ij o s P sk ovo 1 5 8 2 e io r o s 1 6 2 0 C h o tim o 1 1 6 2 1 C h o tim o I 1 1 6 7 2

Z a p o l s 1 5 8 2 D y lin o 1 6 1 9 A n d ru sovo 1 6 6 7 O li v o s 1 6 6 0 B uaas 1674 uravno 1 6 7 6

N.B. Livonijos kampanij, vykusi 1561-1592 metais, kuriose dalyvavo, be kit, Lenkija, vedija, Danija ir Maskvos valstyb, visum pagrstai galima laikyti Pirmuoju iaurs karu".

Karai su Osmanais

D u n o ja u s k a m p a n ijo s 1 4 8 1 - 1 5 1 2 T r y s k a r a i s u V e n g r ij a 1 5 2 1 - 1 5 4 7 , P r i e H a b s b u r g u s 1 5 5 1 - 1 5 6 2 ,1 5 7 3 - 1 5 8 1 V id u r e m io j r o s r e g i o n o ir P r ie V e n e c ij ir k a t a lik i k V e n e c ijo s k arai 1 5 6 9 - 1 5 7 2 , s ia s v a ls ty b e s 1 6 4 8 -1 6 6 9

M ohao 1526 V ie n o s 1 5 2 9 R odo 1522 M a lt o s a p g u l i m a s 1 5 6 5 L e p a n to 1 5 7 1 K r e to s a p g u lim a s 1 6 4 8 - 1 6 6 9

1261

EUROPOS

ISTORIJA

48. Europos valstybi atsiradimas ir lugimas (1493-1993)

Valstybi, gyvavusi 1493 metais, suvereniteto netekimas arba j atskiro egzistavimo pabaiga

A r a g o n a s , k a r a ly s t A stra ch a n , c h a n a ta s B o h e m i j a , k a r a ly s t B u r g u n d ij a , k u n i g a i k t y s t K a s t ilija , k a r a ly s t K rym as, c h a n a ta s A n g lij a , k a r a ly s t F lo r e n c ij a , r e s p u b lik a P r a n c z ij a , k a r a ly s t G e n u j a , r e s p u b l ik a G r u z ij a , k a r a ly s t A u k so O rda, c h a n a ta s v e n t o j i R o m o s im p e r ij a V e n g r ij a , k a r a ly s t A ir ija K azan , c h a n a ta s L ie t u v a , d id io j i k u n ig a ik t y s t L iv o n ij a M ila n a s , k u n i g a i k t y s t M o ld a v ij a , k u n i g a i k t y s t M a s k v a , d id io j i k u n i g a ik t y s t N e a p o lis , k a r a ly s t N a v a r a , k a r a ly s t O s m a n im p e r ij a P o p i e i a u s s r it is L e n k ij a , k a r a l y s t P o r t u g a lij a , k a r a ly s t k o t ij a , k a r a l y s t K r y iu o i v a l s t y b K a lm a r o u n ij a V e n e c i j a , r e s p u b l ik a V a la k ij a , k u n i g a i k t y s t
1993 metais buvusi suvereni valstybi krimo datos

1516 1556 1526 1579 1516 1783 1707 1532 1792 1797 1801 1502 1806 1526 1801 1552 1569 1561 1535 1859 1721 1860 1516 1920 1870 1569 1580 1707 1525 1523 1797 1859

A lb a n ij a , r e s p u b l ik a A n d o r a , k u n ig a ik ty s t A r m n ij a , r e s p u b li k a * A u s t r ij a , r e s p u b lik a A z e r b a i d a n a s , r e s p u b l ik a B a lt a r u s ij a , r e s p u b lik a * B e lg ij a , k a r a ly s t B o s n ij a , r e s p u b li k a B u lg a r ij a , k a r a l y s t B u lg a r ij a , r e s p u b lik a *

1913 1278 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1 9 1 8 (1 9 4 5 ) 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1830 1992 1878 1 9 4 6 (1 9 8 9 )

K r o a tija , r e s p u b li k a K ip r a s , r e s p u b li k a e k ija , r e s p u b lik a * D a n ij a , k a r a ly s t E s t ij a , r e s p u b lik a * S u o m i j a , r e s p u b lik a P r a n c z ij a r e s p u b lik a G r u z ij a , r e s p u b l ik a * V o k ie t ij o s F e d e r a c i n r e s p u b lik a * G r a ik ija , k a r a ly s t G r a ik ija , r e s p u b l ik a V e n g r ij a , r e g e n t y s t V e n g r ij a , r e s p u b lik a * I s la n d ij a , r e s p u b l ik a A ir ija , la is v o j i v a l s t y b A ir ija , r e s p u b lik a I ta lija , k a r a ly s t Ita lija , r e s p u b lik a L a t v ij a , r e s p u b lik a * L i c h t e n t e i n a s , k u n ig a ik t y s t L ie t u v a , r e s p u b li k a * L i u k s e m b u r g a s , d id io j i k u n i g a i k t y s t M a k e d o n i j a , r e s p u b lik a M a lt a , r e s p u b l ik a M o ld o v a , r e s p u b l ik a M o n a k a s , k u n ig a ik ty s t N y d e r la n d a i, k a r a ly s t N o r v e g ij a , k a r a ly s t L e n k ij a , r e s p u b lik a * P o r t u g a lij a , k a r a ly s t P o r t u g a lij a , r e s p u b li k a R u m u n ij a , k a r a ly s t R u m u n ij a , r e s p u b lik a * R u s ij a , r e s p u b lik a * S a n M a r in a s , r e s p u b lik a S lo v a k ij a , r e s p u b lik a * S lo v n ij a , r e s p u b l ik a I s p a n ij a , k a r a ly s t v e d ij a , k a r a l y s t v e ic a r ij a , k o n f e d e r a c i j a T u r k ija , r e s p u b l ik a U k r a in a , r e s p u b lik a * J u n g t i n K a r a ly s t V a t ik a n o v a l s t y b J u g o s l a v i j a , f e d e r a c i n r e s p u b lik a

1 9 4 1 (1 9 9 2 ) 1960 1992 1523 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1917 1 7 9 2 (1 8 7 1 ) 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1 9 4 9 (1 9 9 0 ) 1829 1973 1918 1 9 4 6 (1 9 8 9 ) 1944 1922 1949 1860 1946 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1866 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1890 1992 1964 1991 1297 1648 1905 1 9 1 8 (1 9 8 9 ) 1640 1910 1877 1 9 4 7 (1 9 8 9 ) 1 9 1 7 (1 9 9 1 ) 1631 1 9 3 9 (1 9 9 2 ) 1992 1 5 1 6 (1 9 7 6 ) 1523 1648 1923 1 9 1 8 (1 9 9 1 ) 1707 1929 1945

* Valstybs, kurios Soviet dominavimo laikotarpiu isaugojo tik nominal suverenitet.

1262

III

PRIEDAS

49. Renesanso laik Italija

1263

EUROPOS

ISTORIJA

50. Habsburg valdos Europoje po 1519 m.

1264

I I I PRIEDAS

51. Kain revoliucija XVI amiaus Ispanijoje

1265

EUROPOS

ISTORIJA

52. a) Moksliniai atradimai (atrinkta)

Autorius Vieta, metai Atradimas

P a r a c e ls u s M . K o p e r n ik a s W . H a r w e y u s R . D e s c a r t e s a s G . L e ib n iz a s 1. N e w t o n a s A . v o n H a lle r is H . C a v e n d is h a s K. S c h e e le S. H ahnem annas E . J e n n e r is E .-L . M a lu s B . C o u r t o is A .- J . F r e s n e llis J . J . B e r z e liu s H .-C . O e r s t e d a s G. O hm as M . F a r a d a y u s J . v o n L ie b ig a s R. B row nas F. R u n g R . A . K o llik e r is C . J . D o p p le r is R. R em ak as W . P e r k in a s C . D a r w in a s G . R . K ir c h h o fa s 1. S e m m e l w e i s a s G . M e n d e lis J . L is te r is D . 1. M e n d e le j e v a s E . F is c h e r is L. P a s t e u r a s R. K ochas H . H er tz a s E . v o n B e h r in g a s H . L o ren tza s W . R n tg en a s H . B e c q u e r e lis J. J. T h om p son as P ir M . C u r ie M . P la n c k a s T. B o v e r i A . E in s t e in a s H. K. O n n e sa s E. R u th erfo rd a s K. F u n k as W . H e is e n b e r g a s A . F le m in g a s 0. H ahnas C r ic k a s ir W a t s o n a s
1266

B a z e lis , 1 5 2 6 F rom b ork as, 1 5 4 3 L on d o n a s, 1 6 2 8 A m sterd a m a s, 1 6 4 4 L e ip c ig a s , 1 6 6 6 K e m b r id a s , 1 6 6 6 B ern as, 1 7 5 7 L o n d on as, 1 7 6 6 U p s a la , 1 7 7 1 L e ip c ig a s , 1 7 9 6 L o n d on as, 1 7 9 6 S tr a sb r a s, 1 8 0 8 P a r y iu s , 1 8 1 1 P r a n c z ija , 1 8 1 5 S t o k h o lm a s , 1 8 1 8 K openhaga, 1 8 1 9 K e ln a s , 1 8 2 7 L o n d on as, 183 1 G ysen as, 1831 L o n d on as, 183 1 B e r ly n a s , 1 8 3 3 C i r ic h a s , 1 8 4 1 P raha, 1 8 4 2 B e r ly n a s , 1 8 5 2 L o n d on as, 1 8 5 6 L o n d on as, 1 8 5 9 H e id e lb e r g a s , 1 8 5 9 B u d a p eta s, 1 8 6 1 B rno, 1 8 6 5 G la z g a s , 1 8 6 7 S a n k t P e te r b u r g a s, 1 8 6 9 M iu n c h e n a s , 1 8 7 5 P a r y iu s , 1 8 8 1 B e r ly n a s , 1 8 8 2 K a r ls r u h e , 1 8 8 8 B e r ly n a s , 1 8 9 2 L e id e n a s , 1 8 9 5 V iu r c b u r g a s , 1 8 9 5 P a r y iu s , 1 8 9 6 K e m b r id a s , 1 8 9 7 P a r y iu s , 1 8 9 8 B e r ly n a s , 1 9 0 0 V iu r c b u r g a s , 1 9 0 4 C i r ic h a s , 1 9 0 5 L e id e n a s , 1 9 1 1 M a n e s t e r is , 1 9 1 1 K rokuva, 1 9 1 1 K openhaga, 1 9 2 5 L o n d on as, 1 9 2 8 B e r ly n a s , 1 9 3 8 L o n d on as, 1 9 5 1

lig te o r ija h e lio c e n t r iz m a s k r a u jo a p y t a k a a n a lit in g e o m e t r ij a d if e r e n c ia lin is s k a i ia v im a s v is u o t in s t r a u k o s d s n i s n e u r o lo g ij a v a n d e n ilis d e g u o n is h o m e o p a t ij a v a k c in a v im a s v i e s o s p o lia r iz a c ija jo d a s v i e s o s in t e r fe r e n c ij a ir d ifr a k c ija a t o m in is s v o r is e le k t r o m a g n e t iz m a s la id in in k v a r a e le k t r o s in d u k c ija e le m e n t a n a liz l s t e l s b r a n d u o ly s a n ilin a s s p e r m a t o z o id a i a k u s t ik a l s t e li d a lij im a s is a n ilin in ia i d a a i e v o liu c ij o s t e o r ija s p e k t r in a n a liz a s e p t ik a g e n e t ik a a n t is e p t ik a p e r io d in le n t e l h id r a z in a s ; b io c h e m ij a b a k te r io lo g ij a t u b e r k u lio z s b a c ilo s e le k t r o m a g n e t in s b a n g o s d if t e r ij o s s e r u m a s e le k t r o n t e o r ija r e n t g e n o s p in d u lia i u r a n o s p in d u lia v im a s e le k t r o n a s r a d io a k t y v u m a s k v a n t in t e o r ija ch rom osom os r e lia t y v u m o te o r ija s u p e r la id u m a s a to m o sa n d a ra v ita m in a i k v a n t m e c h a n ik a p e n ic ilin a s ; a n tib io tik a i b r a n d u o li s k ilim a s D N R s tr u k t r a

III

PRIEDAS

52. b) kai kurie techniniai iradimai (1526-1951)

Autorius Vieta, metai Iradimas

J. Lippersheyus Z. Janssenas E. Torricelli T. Savery G. Fahrenheitas Jethro Tullis S. Cromptonas J. ir J. Montgolfierai C. Chappe A. Volt J.-M. Jacquardas R. Laennecas C. Macintoshas G. Stephensonas T. Telfordas N. Niepce B. Foumeyronas C. Babbage S. Bauens L. Foucault H. Giffardas H. Bessemeras J. Reisas A. Nobelis W. von Siemensas N. Otto E. Berlineris C. von Lind W. von Siemensas H. S. Maximas G. Daimleris Daimleris ir Benzas R. Mannesmannas H. Goodwinas C. Aderis W. Maybachas A. L. Lumiereas R. K. Dieselis V. Poulsenas F. Zeppelinas G. Marconi K. E. Ciolkovskis Breguet-Richet Brit armija J. Logie Bairdas H. Geigeris F. Whittleis Aviacijos ministerija Wilkes ir Renwickas Energetikos ministerija
altinai: vairs.

Midelburgas, 1608 Amsterdamas, 1609 Roma, 1643 Anglija, 1698 Amsterdamas, 1718 Hungerfordas, 1731 Boltonas, 1779 Anonas, 1783 Paryius, 1791 Bolonija, 1800 Lionas, 1804 Paryius, 1816 Glazgas, 1823 Stocktonas, 1825 Menai Straits, 1825 Salonas prie Sonos, 1826 Paryius, 1827 Kembridas, 1834 Kylis, 1850 Paryius, 1852 Paryius, 1852 St Paneras, 1857 Frydrichsdorfas, 1861 Stokholmas, 1867 Berlynas, 1867 Kelnas, 1876 Vokietija, 1877 Miunchenas, 1877 Berlynas, 1879 Londonas, 1883 Kontatas, 1884 Manheimas, 1885 Diuseldorfas, 1885 Londonas, 1887 Pranczija, 1890 Kontatas, 1892 Lionas, 1895 Berlynas, 1895 Kopenhaga, 1898 Berlynas, 1900 Londonas, 1901 Maskva, 1903 Pranczija, 1907 Kambre, 1915 Londonas, 1924 Kylis, 1928 Kranvelis, 1930 Doveris, 1940 Manesteris, 1946 Kolder Holas, 1956

teleskopas mikroskopas gyvsidabrio barometras garinis siurblys gyvsidabrio termometras ems kio mainos sukimo ir verpimo maina karto oro balionas optinis telegrafas elektros baterija automatins mainos stetoskopas vandens nepraleidiantis audinys keleivinis geleinkelis kabantis tiltas fotografija turbina mechaninis kalkuliatorius povandeninis laivas giroskopas garinis lktuvas patobulintas plieno lydymo bdas telefonas dinamitas elektros variklis vidaus degimo variklis mikrofonas aldytuvas elektroveis kulkosvaidis benzininis variklis automobilis besiliai vamzdiai fotografin juostel lktuvas karbiuratorius kinematografas dyzelinis variklis magnetinis garso raymas diriablis radijo sistuvas raketos sraigtasparnis karinis tankas televizija Geigerio skaitliukas reaktyvinis variklis radaras EDSAC, kompiuteris atomin elektrin

N . B . .Istoriniai iradimai* -

tai istorinio iradingumo padariniai.

1267

EUROPOS

ISTORIJA

53. Autoriai ir j veikalai, udrausti pagal popieiaus indeks (1559-1952) (kai kurie)
1559 A b e la r d a s B o c c a c c io K a lv in a s D a n t E r a z m a s R o t e r d a m ie t is L iu te r is D e s c a r t e s a s S e r a s T h o m a s B r o w n e a s M o n t a ig n e is L o c k e s L a P o n t a in e a s S w if t a s Sw edenborgas V o lta ir e a s R ic h a r d s o n a s D id e r o t R ou sseau R ou sseau G ib b o n a s P a s c a lis de Sade P a in e a s R ou sseau S te r n e K a n ta s C asan ova H ugo H e in e D um as B a lz a c a s F la u b e r ta s Z o la d A n n u n z io M a e t e r lin c k a s F rance D a r w in a s S t e n d h a lis D e s c a r t e s a s G id e a s
opera omnia Dekameronas opera omnia De Monarchia opera omnia

1624 1633 1645 1700 1703 1734 1738 1752 1755 1759 1763 1766 1783 1789 1791 1792 1806 1819 1827 1834

B ib lija v o k ie i k a lb a r in k tin ia i r a ta i
Heligio Medici Es mogaus proto apybraia Contee nouvelles Tale of a Tub Principia Filosofiniai laikai Pamela Enciklopedija Emilis Apie visuomens sutarti Decline and Fall of the Roman Empire Laikai provincialui Justine, Juliette Rights of Man Julija, arba Naujoji Eloiza Sentimentali kelion Grynojo proto kritika Memuarai Paryiaus katedra Vargdieniai Vokietija. Kelioni vaizdai visi romanai opera omnia Ponia Bovari Salambo opera omnia rinktiniai ratai opera omnia opera omnia Apie ri kilm opera omnia Apmstymai apie pirmj filosofij opera omnia

1836 1836 1841 1864 1894 1911 1914 1922 1937 1939 1948 1952

a ltin is: N . P a r s o n s , The Book of Uterary Lists (L o n d o n , 1 9 8 5 ) , 2 0 7 - 2 1 3 ; jo je , s a v o r u o tu , r e m ia m a s i k n y g a : A . L. H a ig h t, Banned

Books ( 1 9 5 5 ) .

1268

III

PRIEDAS

54. Nyderland sukilimas (1584-1648)

1269

EUROPOS

ISTORIJA

55. Prsijos aglomeracija (1525-1871)

III

PRIEDAS

56. Rusijos ekspansija Europ (1552-1815)

1271

EUROPOS

ISTORIJA

57. Grand Opera repertuaras (1609-1969)

(Skliausteliuose nurodyti premjeros metai)

Orfjas ( 1607); Popjos vainikavimas ( 1642) Psich (1671 ); Alkestid (1674); Rolandas (1685) Pirro e Demetrio (1694) H. Purcell Didon ir Enjas (1696) Agripina (1709); Rinaldo (1709); Julijus Cezaris (1724); Rodelinda (1725); Orlando (1733); Alcina (1735); Berenik (1737); Kserksas (1738), Semel (1744) J.-P. Rameau Hipolitas ir Arisija (1732); Galantikoji Indija (1735); Kastoras ir Poluksas (1737) G. B. Pergolesi Tarnait ponia (1733) W. C. Gluckas Orfjas ir Euridik (1767); Alkestid (1767); Ifigenija Aulidje (1774) W. A. Mozartas Idomenjas (1781 ); Pagrobimas i seralio (1782); Figaro vedybos (1786); Don uanas (1787); Visos jos tokios (1790); Uburtoji fleita (1791); Tito gailestingumas (1791) D. Cimerosa Slaptos vedybos (1792) L. Cherubini Medja (1797) L. van Beethovenas Fidelijus (1814) G. Rossinis Ital Alyre (1813); Sevilijos kirpjas (1816); Pelen (1817); arka vagil (1817); Semiramid (1823); Grafas 0/7 (1828); Vilhelmas Telis (1829) C.-M. von Weberis Laisvasis aulys (1821 ); Oberonas (1826) V. Bellinis Somnambula (1831 ); Norma (1831 ); Puritonai (1835) G. Donizetti Meils eliksyras (1832); Liucija di Lamermr (1835); Don Paskual (1843) H. Meyerbeeris Roberas Velnias (1931 ); Hugenotai (1836); Afrikiet (1864) M. Glinka I v a n a s Susaninas (1836); Ruslanas ir Liudmila (1842) G. Verdis Nabucco (1842); Lombardieiai (1843), Makbetas (1847); Rigoletas (1851 ); Trubadras (1853); Traviata (1853); Simonas Bokanegra (1857); Kauki balius (1859); Likimo galia (1862); Don Karias (1869); Aida (1869); Otelas (1887); Falstafas (1893) R. Wagneris Skrajojantis olandas (1843); Tanhoizeris (1845); Lohengrinas (1850); Tristanas ir Izolda (1865); Nibelung iedas - Reino auksas (1869), Valkirija (1870), Zygfrydas (1876), Diev uvimas (1876) - Niurnbergo meisterzingeriai (1868); Parsifalis (1882) H. Berliozas Trojnai (1855); Beatri ir Benediktas (1862) J. Offenbachas Orfjas pragare (1855); Paryiaus gyvenimas (1866); Hofmano pasakos (1881 ) C. Gounoud Faustas (1859); Mireil (1864); Romeo ir Duljeta (1867) A. Thomas Minjon (1866) G. Bizet Perl vejai (1863); Karmen (1875) N. Rimskis-Korsakovas Ivanas Rstusis (1873); Snieguol (1881 ); Auksinis gaidelis (1907) M. P. Musorgskis Borisas Godunovas (1874), Chovanina (1886) J. Straussas, jaun. iknosparnis (1874); igon baronas (1885) E. Chabrieras vaigd (1877) C. Saint-Saensas Samsonas ir Dalila (1877) P. I. aikovskis Eugenijus Oneginas (1878); Pik dama (1890); Jolanta (1891 ) L. Delibes Lakm(1883) C. Debussy Peljas ir Melisanda (1902) J. Massenet Manon (1884); Verteris (1892); Thais (1894) B. Smetana Parduotoji nuotaka (1886) A. Borodinas Kunigaiktis Igoris (1890) P. Mascagni Cavalleria Rusticana (Kaimo garb) (1890) R. Leoncavallo Pajacai (1892) G. Puccinis Bohema (1895); Madam Baterflai (1900); Toska (1904); Turandot (1926) F. Cilea Adrijana Lekuvrer(1902) G. Charpentieris Luiza (1900) L. Janaekas Jenufa (1904); Laputs gudmols nuotykiai (1924); Katia Kabanova (1921 ) R. Straussas Salomja (1905); Elektra (1909); Kavalierius su roe (1911); Ariadn Nakse (1912); Intermecco (1904); Arabela (1933); Kaprio (1942) B. Bartokas Mlynbarzdio pilis (1911) M. de Falla Trumpas gyvenimas (1915) M. Ravelis Ispanikoji valanda (1911); Vaikas ir burtai (1925) S. Prokofjevas Meil trims apelsinams (1919); Karas ir taika ( 1945) P. Hindemithas Kardiljakas (1926); Pasaulio harmonija (1957) A. Bergas Vocekas (1925)
C. Monteverdi J.-B. Lulli A. Scarlattis G. F. Handelis 1272

III

PRIEDAS

58. Airijos kolonizacija (XVII amius)

Grand Opera repertuaro tsinys

I. Stravinskis A. Schoenbergas D. ostakoviius F. Poulencas B. Brittenas W. Waltonas M. Tippettas K. Pendereckis
Edipas karalius (1927); Veltdio karjera (1951) Moz ir Aronas (1932) Ledi M akbet i Mcensko apskrities (1936) Teiresijo krtys (1947); Karm elii dialogai (1957) Pyteris Graimsas (1945); Bilis Badas (1951 ); Sraigto poskis (1954); Vasarvidio nakties sapnas (1960); Mirtis Venecijoje (1973) Troilas ir Kresida (1954) Vasarvidio vestuvs (1955); Karalius Priam as (1961 ) Laudeno velniai (1969)

1273

EUROPOS

ISTORIJA

59. Vokietija per Trisdeimties met kar (1618-1648)

1274

III

PRIEDAS

60. Prancuzijos-Vokietijos siena Elzase ir Lotaringijoje

1275

EUROPOS

ISTORIJA

61. Europos karai (1648-1789) (atrinkta)

Pagrindiniai prieininkai
Pirmasis (arba antrasis) iaurs karas, 1655-1660 Antrasis Olandijos karas, 1664-1667

Pagrindiniai miai

Taikos sutartys

v e d ija , B r a n d e n b u r g a s ( 1 6 5 6 - 1 6 5 7 ) , T r a n s ilv a n ij a p r ie L ie t u v ir L e n k ij , R u s ij , D a n ij , t o t o r iu s , I m p e r ij , B ran d en b u rg (1 6 5 7 -1 6 6 0 ) A n g lij a p r ie J u n g t i n e s P r o v in c ij a s , P r a n c z ij P r a n c z ij a , P o r t u g a lij a p r ie I s p a n ij P r a n c z ij a , A n g lija ( 1 6 7 2 - 1 6 7 4 ) , v e d ij a ( 1 6 7 5 - 1 6 7 9 ) p r ie im p e r a t o r i , J u n g t i n e s P r o v in c ij a s , I s p a n ij , B r a n d e n b u r g , D a n ij P r a n c z ij a , S a v o j a ( 1 6 9 6 - 1 6 9 7 ) , J o k b a s II p r ie im p e r a t o r i , J u n g t in e s P r o v in c ij a s , I s p a n ij , S a v o j (ik i 1 6 9 5 ) , B r a n d e n b u r g , B a v a r ij P r a n c z ij a , I s p a n ij a , B a v a r ij a p r ie im p e r a t o r i , J u n g t in e s P r o v in c ij a s , A n g lij , S a v o j , P r s ij , P o r t u g a lij v e d ij a , L e n k ija ( 1 7 0 5 - 1 7 0 9 ) , T u r k ija ( 1 7 1 0 - 1 7 1 1 ) p r ie R u s ij , P r s ij ( 1 7 1 5 - 1 7 2 0 ) , D a n ij ( 1 7 0 0 , 1 7 0 9 - 1 7 2 0 ) , S a k s o n ij ( 1 7 0 0 - 1 7 0 6 , 1 7 0 9 - 1 7 2 0 ) , H anover (1 7 1 5 -1 7 2 0 ) S a k s o n ij a , A u s tr ija , R u s ij a p r ie P r a n c z ij , I s p a n ij , S a r d in ij , P r s ij , B a v a r ij A u s tr ija , D . B r ita n ija , O la n d ij a , S a k s o n ij a , H a n o v e r is , S a r d in ij a p r ie B a v a r ij , P r s ij , P r a n c z ij , I s p a n ij , J o k b III

V aru vos 1 6 5 5 en sto ch o v o s a p g u lim a s 1 6 5 5 - 1 6 5 6 V arkos 1656 L o u sto ftu 1 6 6 5 D ouno, 1666 N o r t F o r e la n d o 1 6 6 6 a r le r u a 1 6 6 7 L ilio 1 6 6 7 S e n efo s1 6 7 4 F e r b e lin o 1 6 7 5 S t r o m b o li 1 6 7 6 F le r iu s o 1 6 9 0 B yi H ed o 1 6 9 0 L a H oi 1 6 9 2 B le n h a im o 1 7 0 4 R a m ilj 1 7 0 6 O denards 1708 M a lp la k s 1 7 0 9 N arvos 1700 K li u v o 1 7 0 2 P o lta v o s 1 7 0 9 t r a lz u n d o 1 7 1 5

R o s k il d s 1 6 5 8 K openhagos 1660 O li v o s 1 6 6 0 K a r d io 1 6 6 1

B redos 1667 E k s la a p e l i o 1 6 6 8

Devoliucinis karas, 1667-1668 Treiasis, Olandijos karas, 1672-1679

N im v g e n o 1 6 7 9 F o n t e n b lo 1 6 7 9

Augsburgo lygos karas, 1689-1697

R y s v ik o 1 6 9 7

Ispanijos pdinysts karas, 1701-1713

U tr e c h to 1 7 1 3 R a ta to 1 7 1 4

Treiasis, arba Didysis iaurs karas, 1700-1721

S to k h o lm o 1 7 2 0 N i t a t o 1 7 2 1 T u r in o 1 7 3 3 V ie n o s 1 7 3 5 D e tin g e n o 1 7 4 3 F o n ten u a 1 7 4 5 H o h e n fr y d b e r g o 1 7 4 5 N y fen b u rg o 1 7 4 1 B r e s la u 1 7 4 1 B e r ly n o 1 7 4 2 V orm so 1 7 4 3 V aru vos 1 7 4 5 E k s la a p e l i o 1 7 4 8 V e s t m in s t e r io 1 7 5 6 S t o k h o lm o 1 7 5 7 P a r y ia u s 1 7 6 3 H u b er tsb u r g o 1 7 6 3

Lenkijos pdinysts karas, 1733-1735

Austrijos pdinysts karas, 1740-1748

Septyneri met karas, 1756-1763

S a k s o n ij a , A u s tr ija , P r a n c z ij a , v e d ij a , R u s ij a (ik i 1 7 6 2 ) p r ie P r s ij , D . B r ita n ij , H a n o v e r

Amerikos

G r o sj g e r sd o r fo 1 7 5 7 R osb ach o 1757 K o m d o r fo 1 7 5 8 M in d e n o 1 7 5 9 K u n ersd o rfo 1 7 5 9 L e ig n ic o 1 7 6 0 T orgau 176 0

1276

III

PRIEDAS

Pagrindiniai prieininkai
nepriklausomybs karas, 1774-1783

Pagrindiniai miai

Taikos sutartys

D . B r ita n ija p r ie J A V , P r a n c z ij , I s p a n ij ir G in k lu o t n e u t r a lu m

Bavarijos jpdinysts karas, 1778-1779

B a n k e r H illo 1 7 7 5 S a r a to g o s 1 7 7 7 F la m b o r u 1 7 7 9 v . V in c e n t o r a g a s 1780 J o rk ta u n o 1 7 8 1 M in o r k o s 1 7 8 2

V e r s a lio 1 7 8 3

Osman karai Europoje, 1671-1812

A u s tr ija p r ie P r s ij , P r a n c z ij ( v a d i n a m a s i s K a r t o f f e lk r ie g B u lv i k a r a s ) K a ra s d l P o d o l s 1 6 7 1 -1 6 7 6 su e p o s p o lita V i e n o s k a m p a n ij a 1 6 8 3 m . p r ie I m p e r ij , L e n k ij v e n to s io s ly g o s k a r a s 1 6 8 4 - 1 6 9 9 p r ie I m p e r ij , L e n k ij , V e n e c ij ir R u s ij n u o 1 6 8 9 M o ld a v ij o s k a m p a n ij a 1 7 1 0 - 1 7 1 1 p r ie R u s ij S erb karas 1 7 1 4 -1 7 1 8 p r ie V e n e c ij , A u s tr ij A u s t r tu r k k a r a s 1 7 3 6 - 1 7 3 9 p r i e A u s tr ij , R u s ij R u s -tu r k k a r a s 1 7 6 8 -1 7 7 4 p r ie R u s ij K r y m o k a r a s 1 7 7 8 - 1 7 8 4 p r i e R u s ij , A u s tr ij n u o 1 7 8 1 R u s -tu rk k a ra s 1 7 8 7 -1 7 9 2 p r ie R u s ij A u s t r tu r k k a r a s 1 7 8 8 - 1 7 9 1 p r ie A u s tr ij R u s -tu r k k a r a s 1 8 0 6 - 1 8 1 2 p r ie R u s ij B a r o k o n fe d e r a c ijo s k a r a s 1 7 6 8 - 1 7 7 2 ; le n k k o n f e d e r a t a i p r ie R u s ij , P r s ij , A u s tr ij A n tr o jo p a d a lij im o k a r a s 1 7 9 2 - 1 7 9 3 , L e n k ij a p r i e R u s ij , P r s ij ir T a r g o v ic o s k o n fe d e r a tu s L e n k ij o s n a c io n a lin io s u k ilim o k a r a s 1 7 9 4 - 1 7 9 5 . L e n k s u k il lia i (T . K o s c iu k a ) p r ie R u s ij , P r s ij , A u s tr ij

T een o 1779 B uao 1672 uravno 1 6 7 6 V i e n o s a p g u l im a s Budos 1686 B e lg r a d o 1 6 8 8 A zovo 1696 P r u to u p 1 7 1 1 P e t e r v a r d e in o 1 7 1 6 B e lg r a d o 1 7 1 7 A zovo 1736 B e lg r a d o A kerm ano 1769 esm os 1770

K a r lo v ic 1 6 9 9 P ru to 1 7 1 1 P a s a r o v ic o 1 7 1 8 B e lg r a d o 1 7 3 9 K u u k - K a in a r d io 1774 K o n s t a n t in o p o lio 1 7 8 4 Jas 1792 S is to v o s 1 7 9 1 B u k a reto 1 8 1 2

O akovo 1788 B e lg r a d o 1 7 8 9

Lenkijos padalijimo karai, 1768-1795

en sto ch o v o s a p g u lim a s 1 7 7 1 - 1 7 7 2 Z ie le n c o s 1 7 9 2 D u b ie n k o s 1 7 9 2 R a c la v ic 1 7 9 4 M a c e j o v ic 1 7 9 4

P ir m o j o p a d a lij im o s u t a r t is 1 7 7 2 A n tr o jo p a d a lijim o s u t a r t is 1 7 9 3 T r e io j o p a d a lij im o s u t a r t is 1 7 9 5

1277

EUROPOS

ISTORIJA

62. Ryt klausimas: Osman imperijos irimas (1683-1920)

1278

ungtins Karalysts krimasis (1707-1922)

1279

EUROPOS

ISTORIJA

64. Pranczijos revoliucins epochos (1789-1815) chronologin lentel

vykiai Pranczijoje, 1789-1815
1789 gegus 5 birelio 20 liepos 14 rugpjio 4-5 rugpjio 28 1790 liepos 12 Generalini luom susirinkimas Nacionalinio susirinkimo priesaika teniso aiktje Bastilijos turmas Feodalins santvarkos panaikinimas mogaus ir pilieio teisi deklaracija Civilin dvasininkijos padtis Karaliaus bgimas j Varn ir jo aretas 1791 birelio 20 rugsjo 3 1792 balandio 20 rugpjio 10 rugsjo 20 1793 sausio 21 birelio 2 liepa Konstitucija: konstitucin monarchija Karo paskelbimas Austrijai Tiuilri rm turmas Nacionalinis konventas: paskelbta respublika, panaikinta monarchija, irondist dominavimas Liudviko XVI egzekucija irondist lugimas; revoliucins valdios vedimas Visuomens saugumo komitetai; teroro pradia; I met jakobin konstitucija; karas su sukilliais Vandjoje 1794 liepos 27-28 rugsjis Robespierreo lugimas (termidoro 9); Termidoro reakcija Revoliucinio tribunolo panaikinimas 1795 kovo 5 rugpjio 17 1796/1797 1797 rugsjo 4 spalis 1798/1799 1799 lapkriio 9 Bazelio taikos sutartis III met konstitucija; Direktorijos krimas Kampanija iaurs Italijoje Fruktidoro 18 perversmas; Bonaparto ikilimas Belgijos aneksija; Cizalpin respublika Kampanija Egipte Karo su antrja koalicija pradia Briumerio 18 perversmas; Direktorijos paleidi mas; VIII met Bonaparto konstitucija; konsulato krimas; Napoleono irinkimas pirmuoju konsulu 1801 vasario 9 1802 kovo 27 rugpjio 2 Konkordatas su popieium Liunvilio taikos sutartis Amjeno taikos sutartis X met konstitucija; Bonapartas, konsulas iki gyvos galvos; Pjemonto aneksija 1803 1804 kovo 21 gruodio 2
Arme de l'Angleterre renkasi Bulonje

Pranczijos karai, 1792-1815

1 7 92-1797 Pirmosios koalicijos karas

D a l y v ia i
* nuo 1792: Austrija, Prsija (iki 1795 kovo) * nuo 1793: Didioji Britanija, Nyderlandai (iki 1795); Ispanija (iki 1795 birelio); Portugalija, Neapolis, Sardinija, Popieiaus sritis (iki 1796)

P a g r in d in ia i m ia i
Valmi (1792 rugsjo 20); Nervindeno (1793 kovo 18); Lodi (1796 gegus 10)

T a ik o s s u ta r ty s
Bazelio (1795 kovo 5); Kampo Formijaus (1797 spalio 17)

1799-1802 Antrosios koalicijos karas

D a ly v ia i
Didioji Britanija, Austrija (iki 1801 vasario 9); Rusija (iki 1799 spalio 22); Turkija, Neapolis, Portugalija (iki 1801 birelio)

P a g r in d in ia i m ia i
prie piramidi (1798 liepos 21); Abukiro (Nilo) mis (1798 rugpjio 1); Marengo (1800 birelio 14); Hohenlindeno (1800 gruodio 3)

T a ik o s s u ta r ty s
Liunvilio (1801 vasario 9); Amjeno (1802 kovo 27)

1805 Treiosios koalicijos karas

D a ly v ia i
Didioji Britanija, Austrija, Rusija, Prsija, Neapolis, vedija

P a g r in d in ia i m ia i
Ulmo (1805 spalio 20); Trafalgaro (1805 spalio 21); Austerlico (1805 gruodio 2)

Napoleono kodekso paskelbimas XII met konstitucija; kuriama Pranczijos imperija

T a ik o s s u ta r ty s
ionbrno (1805 gruodio 12); Presburgo (1805 gruodio 26)

1280

III

PRIEDAS

1805 rugpjtis gruodis 1806

Napoleono paskelbimas Italijos karaliumi Karas su treija koalicija Juozapas Bonapartas tampa Neapolio karaliumi; Reino konfederacija; ventosios Romos imperijos panaikinimas Karas su koalicija Kontinentins blokados paskelbimas Berlyno dekretas eromas Bonapartas tampa Vestfalijos karaliumi; kuriama Varuvos didioji kunigaiktyst Tils taikos sutartis; prancz susitarimas su rusais; Portugalijos umimas

1806-1807 Ketvirtosios koalicijos karas Dalyviai

Didioji Britanija, Prsija, Rusija, Saksonija

P a g r in d in ia i m ia i
Jenos ir Auertato (1806 spalio 14); Prs Eilau (1807 vasario 8); Frydlando (1807 birelio 14)

rugsjis lapkritis lapkriio 21 1807

T a ik o s s u ta r ty s
Poznans (1806 gruodis); Tils (1807 liepos 7-9)

liepa

1808 gegu rugsjo 27 spalio 14 1808/1809 1809 balandis spalio 14 1810

Pasitarimas Bajonje; Ispanijos pertvarkymas Erfurto kongresas

18 08-1815 Pusiasalio karas

Kampanija Ispanijoje Sukuriamos llyrijos provincijos Romos ir Popieiaus srities aneksija Karo su penktja koalicija pradia ionbrno taikos sutartis Olandijos ir iaurs Vokietijos aneksija; Bernadotteas tampa vedijos sosto pdiniu

1809

P e n k to s io s k o a lic ijo s k a r a s D a ly v i a i
Didioji Britanija, Austrija

P a g r in d in ia i m ia i
Asperno (1809 gegus 22); Vagramo (1809 liepos 5)

T a ik o s s u ta r ty s
ionbrno (1809 spalio 14)

1812 birelio 24 gruodis

Rusijos kampanija; Napoleono lenkikasis karas; Didiosios armijos pralaimjimas Rusijoje

1812
1813 Vokietijos kampanija: isivaduojamojo karo pradia 1814 kovo 31 balandio 6 balandio 24 gegus 30 birelio 4 rugsjis 1815 kovo 6-7 Paryiaus kapituliacija Pirmasis Napoleono sosto atsisakymas ir itrmimas Elbos sal Liudviko XVIII restauracija i Paryiaus taikos sutartis: 1792 met sien atstatymas Karaliaus chartija atkurta konstitucin monarchija Suauktas Vienos kongresas Napoleonas isilaipina Kanuose; 100 dien" pradia gegu birelis Kampanija Belgij birelio 9 birelio 22 lapkriio 20 Antrasis Napoleono sosto atsisakymas ir itrmimas v. Elenos sal Vienos kongreso baigiamasis aktas II Paryiaus taikos sutartis: usienio okupacija, reparacijos

Karas su Rusija

P a g r in d in ia i m ia i
Smolensko (1812 rugpjio 18); Borodino (1812 rugsjo 7); persiklimas per Berezin (1812 lapkriio 26-28)

1813-1815

e to s io s k o a lic ijo s k a r a s D a ly v ia i
Rusija, Prsija (nuo 1813 kovo), Austrija (nuo 1813 rugpjio), vedija, Ispanija, Portuglija

P a g r in d in ia i m ia i
Leipcigo (1813 spalio 16-19); Tolentino (1815 gegus 3); Linji (1815 birelio 15); Vaterlo (1815 birelio 18)

T a ik o s s u ta r ty s
Paryiaus I (1814 gegus 30); Vienos (1815 birelio 9); Paryiaus II (1815 lapkriio 20)

1281

EUROPOS

ISTORIJA

65. Prancz revoliucinis kalendorius, I-VIII metai (1792-1800)

1282

III

PRIEDAS

vykis
R e s p u b lik o s p a s k e lb im a s L iu d v ik o X V I e g z e k u c ij a R o b e s p i e r r e o l u g i m a s III m e t k o n s t i t u c i j a V e n d e m je r o s u k ilim a s F r iu k tid o r o m a i t a s B o n a p a r to p e r v e r sm a s

Revoliucinis kalendorius
i vandemjero 1 i pliuvozo 2 II termidoro 9 III erminalio 14 IV vandemjero 13 V friuktidoro 18 VII prerialio 30

Grigaliaus kalendorius
1792 rugsjo 22 1793 sausio 21 1794 liepos 27 1795 balandio 3 1795 spalio 5 1797 rugsjo 4 1799 birelio 18

e f

1283

EUROPOS

ISTORIJA

66. Krymas ir Rusijos vykdyta Juodosios jros pakrani kolonizacija

1284

III

PRIEDAS

67. Pranczijos imperija 1812 metais

1285

EUROPOS

ISTORIJA

68. Grilenteinas: Austrijos valstieio eimos gyvenimo ciklas (1810-1842)

1286

III

PRIEDAS

69. Modernizacija. J sudarantys procesai

(Pramonin revoliucija)

1 . M o k s li k a i t v a r k o m a s ir m e c h a n i z u o t a s e m s k is 2 . D a r b o j g o s m o b ilu m a s : a p t v r im a i, b a u d ia u n in k i la i s v i n im a s 3 . N a u jie ji e n e r g ij o s a ltin ia i: a k m e n s a n g l i s , g a r a s , d u j o s , n a f t a , e le k t r a 4 . E le k tr a a r k ito k ia e n e r g ij a v a r o m o s m a i n o s 5 . S u n k io ji p r a m o n : k a s y b a ir m e t a lu r g ij a 6 . F a b r ik a i ir fa b r ik g y v e n v i e t s 7 . T r a n s p o r t o t o b u lin im a s : k a n a la i, k e lia i, g e l e i n k e lia i , a v ia lin ij o s 8 . R y ia i: p a t a s , t e l e f o n a s , t e l e g r a f a s , r a d ija s 9 . K a p ita lo in v e s t ic ij o s : a k c i n s b e n d r o v s , t r e s t a i, k a r te lia i 1 0 . V id a u s r in k p l tr a : n a u j o s p r a m o n s a k o s , v id a u s p r e k y b a 1 1 . U s ie n io p r e k y b a : im p o r t a s ir e k s p o r t a s , k o lo n ij o s 1 2 . V y r i a u s y b s p o litik a 1 3 . D e m o g r a f ij a : g r e it a s g y v e n t o j s k a i i a u s a u g i m a s ir j o p a d a r in ia i 1 4 . P in ig k is : a tly g in im a i, k a in o s , m o k e s i a i , p o p ie r in ia i p in ig a i 1 5 . R in k o d a r o s t e c h n o lo g ij a : r e k la m a , p a r d u o t u v s , p a r d a v im o p la n a v im a s 1 6 . M o k s la s ir t e c h n o lo g ij a : ty r im o ir k o n s t r a v im o d a r b a i 1 7 . F i n a n s i n s p a s l a u g o s : k r e d it a s , t a u p o m ie j i b a n k a i, d r a u d im a s 1 8 . S v o r i , m a t ir v a liu t s t a n d a r t iz a v im a s 1 9 . U r b a n iz a c ij a : m ie s t p la n a v im a s , k o m u n a lin s p a s l a u g o s 2 0 . N a u j o s s o c i a l i n s k l a s s : v id u r in io s io s k l a s s , ta r n a i, d a r b in in k a i 2 1 . e i m o s s t r u k t r o s k e it im a s is : b r a n d u o lin e i m a 2 2 . M o t e r y s : p r ik la u s o m y b ir s u b o r d in a c ij a 2 3 . M ig r a c ija : v ie t in , r e g io n in , t a r p t a u t in 2 4 . S v e i k a t o s a p s a u g a : e p id e m ij o s , h ig ie n a , m e d i c i n i n s p a s l a u g o s 2 5 . S k u r d a s : n e d a r b a s , v a lk a t a v im a s , p r ie g la u d o s , l in d y n s 2 6 . I n a u d o j im a s : v a ik d a r b a s , m o t e r d a r b a s , m o n s s u p r a k a ito s p a u d im o s i s t e m a 2 7 . O r g a n iz u o t a s n u s ik a l s t a m u m a s : p o lic ija , d e t e k t y v a i, n u s ik a lt li p a s a u l i s 2 8 . P r iv a ti la b d a r a 2 9 . M o k y m a s : p r a d in is , t e c h n in is , m o k s lin is , g a m y b in is , m o t e r 3 0 . R a t i n g u m a s ir m a s i n k u lt r a 3 1 . L a is v a la ik is : o r g a n iz u o t a s p o i ls is ir s p o r t a s 3 2 . J a u n im o j u d jim a i 3 3 . R e l ig in s t e n d e n c ij o s : f u n d a m e n t a liz m a s , b la iv y b , d a r b in in k k u n ig a i 3 4 . V is u o m e n in ia i m o k s la i: e k o n o m ik a , a n t r o p o lo g ij a , e t n o g r a f ij a ir t.t. 3 5 . K o le k t y v iz m a s : p r a m o n in ir m i e s t o p s ic h o lo g ij a 3 6 . V a r to to j in t e r e s g y n im a s 3 7 . K la s in is s m o n i n g u m a s 3 8 . N a c io n a lin is s m o n i n g u m a s 3 9 . P o lit in is s m o n i n g u m a s 4 0 . E le k t o r a t o i s ip l t im a s : v is u o t in r in k im t e i s , s u f r a i s t s 4 1 . P o lit in s p a r tijo s , t u r in io s d a u g j a s p a la ik a n i r in k j 4 2 . V a ls t y b in is s o c ia lin is a p r p in im a s : p e n s i j o s , s o c ia lin i s d r a u d im a s , p a a l p o s 4 3 . I t o b u lin ta s o c ia lin i s t a t y m le id y b a 4 4 . A d m in is t r a c in io a p a r a t o p l tr a : v a ls t y b in b iu r o k r a tija 4 5 . V i e t in s v a l d io s r e o r g a n iz a v im a s 4 6 . P o lit in s s j u n g o s ir s p a u d i m o g r u p s : p r o f s j u n g o s 4 7 . I m p e r ia liz m a s 4 8 . T o t a lin is k a r a s : a u k t in i a r m ij o s , m e c h a n i z u o t a s k a r a s , c iv ilin g y n y b a
1287

EUROPOS

ISTORIJA

70. Europos demografija, 1800-1914 m.

1288

III

PRIEDAS

71. Liberalizacijos rodikliai, 1791-1948 m.

a lis V a ls ty b s k o n s titu c ijo s 1791 1852 1830 1875 1848 1946 1791 1921 1815 1809 1812 1814 1814 1821 1831 1844 1864 1848 1 8 6 1 (7 1 ) 1848 1849 1867 1849 1850 1871 1864 1876 1922 1921 1912 1907 1907 1915 1850 1871 n .d . 1908 1884 1922 1921 n .d . 1919 n .d . 1934 1928 1922 1946
* yd pilietini teisi apribojim panaikinimas

V is u o tin v y r r in k im t e i s 1848 1852 1870 1918 1909 1890 1898 1896 1910 1893 1864 1848 1874

V is u o tin m o te r r in k im t e i s 1944

yd e m a n c ip a c ija * 1791

P r a n c z ij a

L e n k ija v e d ij a I s p a n ij a N o r v e g ij a N y d e r la n d a i P o r t u g a lij a B e lg ij a G r a ik ija v e ic a r ij a Ita lija P jem o n ta s/ S a r d in ij a A u s tr ija V e n g r ij a D a n ija P r s ij a V o k ie t ijo s im p e r ija R u m u n ij a O s m a n im p e r ija D id io ji B r ita n ija A irija J u g o s la v ij a
n.d. nra duomen

1919 1919

(1 8 0 9 ) 1921 1838 1870 1851 1796 1831 1830 1866 1945 1870 1867 1814 1849 1812 1871 1 9 1 9 -1 9 2 3 1871 -

1912 1946 1948 1952 1971 n .d .

_
-n .d .

- u aptariamo laikotarpio rib

1289

EUROPOS

ISTORIJA

72. Pagrindiniai industrializacijos rodikliai

1290

III

PRIEDAS

1291

EUROPOS

ISTORIJA

73. Kaukazas: etnografija ir Rusijos ekspansija

1292

III

PRIEDAS

74. Vokietija: konfederacija ir imperija, 1815-1918 m.

1293

EUROPOS

ISTORIJA

75. Karalien Viktorija (1819-1901) ir jos giminaiiai

1294

III

PRIEDAS

1295

EUROPOS

ISTORIJA

76. Graikijos pltimasis, 1821-1945 m.

1296

III

PRIEDAS

77. Taut pavasaris: 1846-1849 m. revoliucijos

1297

EUROPOS

ISTORIJA

78. Italijos suvienijimas, 1859-1870

1298

III

PRIEDAS

79. lzvigas ir Holteinas

1299

EUROPOS

ISTORIJA

80. Rumunijos augimas 1861-1945 m.

1300

III

PRIEDAS

81. Dualistin monarchija: Austrijos-Vengrijos tautos 1867-1918 m.

1301

EUROPOS

ISTORIJA

82. Socializmo kilm

1302

III

PRIEDAS

83. Makedonija: 1913 m. padalijimas

1303

EUROPOS

ISTORIJA

84. Didioji Albanija

1304

III

PRIEDAS

85. yd sslumo zonos Rusijos imperijoje iki 1917 m.

1305

EUROPOS

ISTORIJA

86. Didysis trikampis - Europos galios centrai, 1914-1991 m.

1306

III

PRIEDAS

87. Ital slav sienos 1939-1992 m.

1307

EUROPOS

ISTORIJA

88. Soviet ekspansija Europoje 1917-1945 m.

1308

III

PRIEDAS

89. Ukrainos Respublika, 1918-1991 m.

1309

EUROPOS

ISTORIJA

90. Lenkija, 1921-1945 m.

1310

III

PRIEDAS

91. ekoslovakija, 1918-1992 m.

1311

EUROPOS

ISTORIJA

92. Vengrija 1918-1945 metais

1312

III

PRIEDAS

93. Serbijos (1817-1913 m.) ir Jugoslavijos (1918-1945 m.) augimas

1313

EUROPOS

ISTORIJA

94. Tarpukario Europos diktatros 1917-1939 m.

Trukm Diktatorius(iai)

S o v ie t R u s ij a ir S S R S V e n g r ij a Ita lija

1 9 1 7 1 0 2 5 ( s e n a s k a i.) [1 9 1 7 1 1 0 7 ]-1 9 9 1 1919 03 2 1 -1 9 1 9 09 1 9 1 9 -1 9 4 4 1922 10 2 8 -1 9 4 3

L e n in a s (ik i 1 9 2 4 m .) , S t a l in a s , (ik i 1 9 5 3 m .) B la K n a s A d m ir o la s H o r th y B e n i t a s M u s s o lin is

B o l e v ik p e r v e r s m a s , to t a lit a r in k o m u n is t p a r t in v a ls t y b . T e r o r a s . S o v i e t k o m u n is t in r e s p u b lik a . T e r o r a s . P r o f a is t in d ik ta t r a . T e r o r a s . F a is t p e r v e r s m a s : k o n s t it u c in m o n a r c h ij a , p a k e i s t a k o r p o r a c in e v a l s t y b e . V i s o s o p o z i c i n s p a r t ij o s p a l e i s t o s 1 9 2 6 m . K a r in is p e r v e r s m a s : a u to r ita r in is r e im a s , o p o z ic ij o s p a le id im a s ; n u o 1 9 3 4 m . k a r a li k o ji B o r is o III d ik ta t r a . A u to r ita r in is r e im a s , p r ita r ia n t k a r a liu i A lf o n s u i X III, k a r in is d ir e k t o r a t a s ; k o n s t it u c ij o s g a l io j i m a s s u s t a b d y t a s . A s m e n i n d ik t a t r a , v ie n p a r t in t a u t in v a ls t y b . A u to r it a r in is r e im a s , p ir m a - p r e z id e n t in is , p a s k u i k a r a lia u s . K a r in is p e r v e r s m a s , k a ir y s is k a r in is r e im a s ; s a n a c i n d ik ta t r a , v e ik ia n t i p o p a r la m e n t o p r ie d a n g a . A u to r it a r in is r e im a s , p a r la m e n t a s p a le is t a s , k o n s t it u c ij o s g a lio j im a s s u s t a b d y t a s . P e r v e r s m a s , k a r a lia u s d ik ta t r a . T a u t in v ie n p a r t in v a ls t y b . P e r v e r s m a s , k a r a lia u s d ik ta t r a . N a c is t a i la im i p e r r in k im u s ; v ie n p a r t in v a l s t y b s u k u r t a p a s i n a u d o j u s n e p a p r a s t a is ia is g a lio j im a is . T e r o r a s . D ik ta t r a , v y k d o m a p e r p u s ia u f a is t in T v y n s f r o n t , v a l d y m a s n e p a p r a s t o s i o s p a d t i e s d ek retu . A u t o r it a r in is r e im a s , n e p a p r a s t o j i p a d t is , v a l d y m a s d e k r e t u , p a l e i s t a s p a r la m e n t a s . A u to r ita r in is r e im a s , t a u t o s v i e n y b s v y r ia u s y b , p a le is ta s p a r la m e n ta s . A u to r ita r in is k a r in is k a r a lia u s r e im a s , p a le is t a s p a r la m e n t a s . K a r in is f a i z m a s , t o ta lit a r in is r e im a s . T e r o r a s .

B u lg a r ij a

1 9 2 3 0 6 0 8 /0 9 -1 9 4 4

A le k s a n d r a s T s a n k o v a s

I s p a n ij a

1923 09 2 3 1 9 3 0 01 2 0 1923 10 2 9 -1 9 3 8 1925 0 1 -1 9 4 0 1 9 2 6 0 5 1 2 -1 9 3 9

G e n e r o l a s M ig u e lis P r im a s d e R iv e r a G a z i M u sta f K e m a l-p a a A chm edas Z ogu ( 1 9 2 8 m . t a p o k a r a liu m i) M a r a la s J o z e p h a s P ils u d s k is M a n u e lis d e O liv e ir a A . S a la z a r a s K a r a liu s A le k s a n d r a s A n ta n a s S m e to n a K a r a liu s K a r o lis II A d o lf a s H itle r is , F iu r e r is E n g e lb e r t a s D o l l f u s s a s

T u r k ija A lb a n ija L e n k ija

P o r tu g a lij a J u g o s la v ij a L ie t u v a R u m u n ij a V o k ie tij a

1926 05 2 8 -1 9 7 5 nuo 1932 1 9 2 9 0 1 -1 9 4 1 19 2 9 0 9 1 9 -1 9 4 0 1 9 3 0 0 6 0 9 -1 9 4 1 1 9 3 3 01 3 0 -1 9 4 5

A u s tr ija

1933 0 3 -1 9 3 7

E s tij a L a tv ija G r a ik ija I s p a n ij a

193 4 0 3 1 2 -1 9 4 0 1 9 3 4 0 5 1 5 -1 9 4 0 1 9 3 5 1 0 -1 9 4 1 1936 0 9 -1 9 7 5

K o n s t a n t in a s P e t s a s K a d is U lm a n is G e n e r o l a s J . K o n d ilis G e n e r o l a s I. M e t a x a s G e n e r o la s F r a n c is c a s F r a n c a s , K a u d ilj a s

1314

III

PRIEDAS

95. Dualistin komunistins partijos-valstybs sistema

1315

EUROPOS

ISTORIJA

96. Tarpukario nepuolimo ir/arba neutralumo sutartys 1925-1939 m.

1925 1926 S S R S - T u r k ij o s S S R S - V o k ie t ij o s S S R S - A f g a n is t a n o S S R S -L ie tu v o s S S R S - L a t v ij o s S S R S -P e r s ijo s G r a ik ij o s - R u m u n ij o s Ita lijo s T u r k ijo s G r a ik ij o s - lt a lij o s G r a ik ij o s ^ J u g o s la v ij o s G r a ik ijo s T u r k ijo s S S R S -S u o m ijo s S S R S - L e n k ij o s P a r y iu s , 1 9 2 5 m . g r u o d io 1 7 d ., a t n a u j in t a 1 9 2 9 ir 1 9 3 1 m . B e r ly n a s , 1 9 2 6 m . b a la n d io 2 4 d ., a t n a u j in ta 1 9 3 1 m . P a h g m a n a s , 1 9 2 6 m . r u g p j io 3 1 d ., a t n a u j in t a 1 9 3 1 m . M a sk v a , 1 9 2 6 m . r u g s jo 2 8 d . R y g a , p a r a fu o ta 1 9 2 7 m . k o v o 9 d . M a s k v a , 1 9 2 7 m . s p a lio 1 d . en ev a , 1 9 2 8 m . k ovo 21 d. R om a, 1928 m . g eg u s 30 d. R o m a , 1 9 2 8 m . r u g s jo 2 3 d . B e lg r a d a s , 1 9 2 9 m . k o v o 2 7 d . A n k a r a , 1 9 3 0 m . s p a lio 3 0 d . M a sk v a , 1 9 3 2 m . s a u s io 2 1 d . M a s k v a , p a s ir a y t a 1 9 3 2 m . s a u s i o 2 5 d ., p a r a f u o t a 1 9 3 2 m . lie p o s 2 5 d ., a t n a u j in t a M a s k v o j e , 1 9 3 4 m . g e g u s 5 d . R y g a , 1 9 3 2 m . v a s a r io 5 d . M a sk v a , 1 9 3 2 m . g e g u s 4 d . P a r y iu s , 1 9 3 2 m . la p k r i io 2 9 d . R o m a , 1 9 3 3 m . r u g s jo 2 d . A n k a r a , 1 9 3 3 m . s p a lio 1 7 d . B e lg r a d a s , 1 9 3 3 m . la p k r i io 2 7 d . B e r ly n a s , 1 9 3 4 m . s a u s i o 2 6 d . M a d r id a s , 1 9 3 9 m . k o v o 1 8 d . M a s k v a , 1 9 3 9 m . r u g p j io 2 3 d .

1927 1928

1929 1930 1932

1933

1934 1939

S S R S - L a t v ij o s S S R S -E s tijo s S S R S - P r a n c z ij o s S S R S Ita lijo s R u m u n ij o s - T u r k ij o s T u r k ij o s - J u g o s la v ij o s V o k ie tij o s L e n k ijo s P o r tu g a l ij o s Is p a n ijo s V o k i e t ij o s - S S R S

Bendros sutartys

1925

L O K A R N O S U T A R T Y S . ( 1 ) P a k t a s d l P r a n c z ij o s - V o k ie t ij o s ir B e lg ij o s V o k ie t ij o s s i e n n e lie ia m u m o . ( 2 ) A r b itr a o s u t a r t y s ta r p V o k ie t ij o s ir P r a n c z ij o s , B e lg ij o s , e k o s lo v a k ij o s b e i L e n k ij o s . ( 3 ) B e n d r a g a r a n t in s u t a r t is ta r p P r a n c z ij o s , e k o s lo v a k ij o s ir L e n k ij o s . S U S I T A R I M A S A T S IS A K Y T I K A R O K A IP N A C I O N A L I N S P O L I T I K O S R A N K I O ( B r ia n d o - K e llo g g o p a k t a s ) , P a r y iu s , 1 9 2 8 m . r u g p j io 2 7 d . P a s ir a y t a s A ir ijo s, A u s tr a lijo s , B e lg ij o s , e k o s lo v a k ij o s , D id io s io s B r ita n ijo s , I n d ijo s , I ta lijo s , J a p o n ij o s , J u n g t in i A m e r ik o s V a ls tij , K a n a d o s , L e n k ij o s , N a u j o s io s Z e la n d ij o s , P ie t A fr ik o s , P r a n c z ij o s , V o k ie t ij o s . B E N D R A S I S A K T A S D L T A I K A U S T A R P T A U T I N I N E S U T A R I M S P R E N D I M O : T a u t S j u n g o s G e n e r a lin a s a m b l j a , e n e v a , 1 9 2 8 m . r u g s j o 2 6 d .

1928

1933

L O N D O N O K O N V E N C IJ O S , A P IB R IA N IO S A G R E S IJ : L ie p o s 3 d .: A f g a n is t a n a s , E s tija , L a tv ija , L e n k ija , P e r s ij a , R u m u n ija , S S R S , T u r k ija . L ie p o s 4 d .: L ie tu v a , S S R S . L ie p o s 5 d . G r a ik ija , J u g o s la v ij a , R u m u n ija , S S R S , T u r k ija ( S u o m ij a p r is id j o 1 9 3 3 m . lie p o s 2 3 d .) B A L K A N T A R P U S A V I O G A R A N T I J P A K T A S . A t n a i, 1 9 3 4 m . v a s a r io 9 d . P a s ir a G r a ik ija , J u g o s la v ij a , R u m u n ija ir T u r k ija .

1934

1316

III

PRIEDAS

97. Nacist galios augimas, 1933-1943 m.

1317

EUROPOS

ISTORIJA

98. Ispanijos pilietinis karas, 1936-1939 m.

1318

III

PRIEDAS

99. Internacionalins brigados Ispanijoje, 1936-1939 m.

Suformuota Nr. Pavadinimas Batalionai Pradioje pagrind sudar:

1 9 3 6 m . s p a l

XI

H a n s o B e im le r io 1 E d garo A ndr ( v lia u T h a e lm a n n o ) 2 P a r y ia u s k o m u n o s ( v lia u p e r v e s t a s 1 4 IB ) 3 D o m b r o w s k io ( p e r v e s t a 1 2 IB ) G a r ib a ld io 1 T h a e lm a n n o ( p e r v e s t a 1 1 IB ) 2 G a r ib a ld io 3 A n d r M a r ty 1 2 3 4 M a r s e lie t s 1 2 3 4 1 2 3 4 L o u is e o s M ic h e l C h a p ia e r ( p e r v e s t a s 1 2 9 IB ) H e n r i V u ille m in o ( p e r v e s t a s 1 4 IB ) M ic k e v i ia u s D e v y n i t a u t b a t a lio n a s ( p e r v e s t a s 1 1 .2 IB ) D o m in g o e r m in a lio H e n r i B a r b u s s e o P ie r r e o B r a c h e t D im itr a v o ( p e r v e s t a s 1 2 9 IB ) B r it L in c o ln o , W a c h in g t o n o V a s a r io e t o s i o s ( p e r v e s t a s 1 4 IB )

V o k ie ia i P r a n c z a i ir b e lg a i L enkai V o k ie ia i Ita la i P r a n c z a i ir b e lg a i P r a n c z a i ir b e lg a i B a lk a n g y v e n t o j a i P ranczai

1 9 3 6 m . la p k r it

X II

1 9 3 6 m . gruod

X III

1 9 3 6 m . gru od

X IV

I s p a n a n a r c h is t a i P ranczai P ranczai B r ita i A m e r ik ie ia i P ranczai V engrai

1 9 3 7 m . gruod

XV

L in c o ln o W a c h in g t o n o

1937 m. b ir e ljlie p

150

1 R ak o si 2 - ( p e r v e s t a s 1 3 IB ) 1 M asaryk o 2 D a j a k o v i ia u s 3 D im itr a v o P u lk . M o r a n d io b a t a lio n a s

129

e k a i ir s lo v a k a i B u lg a r a i J u g o s la v a i ir a lb a n a i M i r u s

- (p r ij u n g t a s p r ie 8 6 b r ig a d o s )

1319

EUROPOS

ISTORIJA

100. Waffen-SS divizijos, 1933-1945 m.

Nr. Santrumpa Pavadinimas Suformuota Sudtis

1 S S -P D II S S - P D III S S -P D

L e ib s t a n d a r t e A d o lf H itle r D a s R e ic h ( i p r a d i D e u t s c h la n d ) T o te n k o p f

19331939 1939

IV V

S S -P g D S S -P D *

P o liz e i W ik in g ( i p r a d i G e r m a n ia )

1939 1940

VI VII V III IX X XI XII X III X IV XV XVI X V II X V III X IX XX XXI X X II X X III X X III X X IV XXV XXVI X X V II X X V III X X IX X X IX XXX XXXI X X X II X X X III X X X III X X X IV XXXV
1320

S S -G b D * * S S -F G b D * * S S -K D S S -P D S S -P D S S -F P d G * S S -P D W G bD der S S * W G D der S S * W G D der S S * S S -P g D S S -P g D S S -P g D * * W G D der S S * W G D der S S * W G bD d er S S * t FK D d er SS** W G bD der S S * t F P gD der SS* W G bD f W G D der S S * t W G D der S S * t S S -F G D * t S S -F G D * f S S -F G D * W G D der S S * f W G D der SS* S S -F P g D * * t S S -F P g D * W K D der S S * t W G D d er S S * S S -F G D * t S S -G D f

N ord P r in z E u g e n F lo r ia n G e y e r H o h e n sta u fe n F ru n d sb erg N o r d la n d H itle r ju g e n d H a n d sch a r G a liz ie n ( U k r a in is c h e 1 ) ( L e t t is c h e N o . 1 ) R e ic h s f h r e r - S S G t z v o n B e r c h lin g e n H o rst W e s s e l ( L e t t is c h e N o . 2 ) ( E s t n is c h e N o . 1 ) Skanderbeg M a r ia T h e r e s a K a m a ( K r o a t is c h e N o . 2 ) ( p a le is t a ) N ie d e r la n d /N e d e r la n d K a r stj g e r H u n y a d i ( U n g a r is c h e N o . 1 ) ( U n g a r is c h e N o . 2 ) L a n g e m a r c k ( V la n d e r e n 1 ) W a llo n ie n ( R u s s i s c h e N o . 1 ) ( p a le is t a ) ( I t a lie n is c h e N o . 1 ) (R u s s is c h e N o . 2 ) B h m e n -M h r e n 30 Januar ( U n g a r is c h e N o . 3 ) ( p a le is t a ) C h a r le m a g n e ( F r a n z s is c h e N o . 1 ) L a n d s t o r m N e d e iia n d s P o liz e i ( N o . 2 )

1941 1942 1941 1942 1943 1943 1943 1943 1943 1943 1943 1943 1944 1944 1943 1944 1944 1943 1944 1943 1944 1944 1944 1944 1944 1945 1944 1944 1945 1944 1944 1944 1944

S S P a n z e r R e g t. 1 S S V e r f g u n g sg r u p p e ( Y p a t in g o s p a s k ir t ie s p a j g o s ) T o t e n k o p f v e r b n d e (K L a p s a u g a ) ; P o lit is c h e B e r e it s c h a f t e ( P o lit in s p a r e n g t ie s g r u p ) S u k a r in t a p o lic ija N o r d la n d R e g t , ( d a n a i ir n o r v e g a i) ; W e s t la n d R e g t , ( f la m a n d a i/o la n d a i; s u o m i b a t a lio n a s ) K a m p fg r u p p e N o rd B a lk a n V o l k s d e u t s c h e n a u jo k a i S S T o te n k o p f R e it e n s t a n d a r t e V o k ie i a u k t in ia i V o k ie i a u k t in ia i N o r v e g ir d a n le g io n a i; S S W ik in g 1 7 - m e ia i s a v a n o r ia i B o s n ij o s m u s u lm o n a i V a k a r u k r a in ie ia i L a tv i le g io n a s S S k o n v o j a u s b a t a lio n a s W e h r m a c h t ( P r a n c z ij a ) V e n g r ij o s V o lk s d e u t s c h e + L a tv i le g i o n a s E s t l e g io n a s A lb a n ij o s m u s u lm o n a i V e n g r ij o s V o lk s d e u t s c h e + K r o a ta i ir B o s n ij o s m u s u lm o n a i O la n d le g io n a s K a r s t w e h r s a u g u m o b a t a lio n a s (Ita lija ) V engrai V engrai F la m a n d le g io n a s V a lo n l e g i o n a s K a m in s k io b r ig a d a ; b u v s o v ie t k a r o b e la is v ia i B u v I ta lijo s a r m ij o s k a r ia i B u v s o v ie t k a r o b e la is v ia i B o h e m ij o s ir M o r a v ijo s g y v e n t o j a i K u r ia i V engrai
Lgion Volontaire Franaise

O la n d s a v a n o r ia i (K a ip S S - I V )

III

PRIEDAS

Nr.

Santmmpa

Pavadinimas
-

Suformuota Sudtis

XXXVI X X X V II X X X V III X X X IX XL XU X L II X U II XUV XLV

W G D d er S S S S -F K D f S S -G D t G bD d er S S f S S -F P g D f W G D der S S * t S S -D f S S -D f S S -D f S S -D f

L tz o w N ie b e lu n g e s A n d r e a s H o fe r F e ld e r m h a lle K a le v a la ( F in n is c h e N o . 1 ) N ie d e r s a c h s e n R e ic h s m a r s c h a ll W a lle n s t e in W arager

1944 1944 1945 1945 1945 1945 1945 1945 1945

D ir le w a n g e r B r ig a d e B a d T lz o k a d e t m o k y k la g a lu t in a i n e s u f o r m u o t a g a lu t in a i n e s u f o r m u o t a g a lu t in a i n e s u f o r m u o t a g a lu t in a i n e s u f o r m u o t a g a lu t in a i n e s u f o r m u o t a g a lu t in a i n e s u f o r m u o t a g a lu t in a i n e s u f o r m u o t a

vairs SS junginiai:

t v . J u r g io le g io n a s ( 1 9 4 0 ) , b r it s a v a n o r ia i; S S - F a lls c h ir m j g e r ( S S p a r a iu t in in k b r ig a d a [ b a u s m s ] ) ; S S - P a n z e r A b t e ilu n g H e r m a n n v o n S a l z a ; B e g le it B a t t a lio n - R e ic h s f h r e r ( S S k o n v o j a u s b a t a lio n a s ) ; W a c h t a b a t t a lio n - A d o lf H itle r (F iu r e r io a s m e n s s a r g y b a ) . * D a lin ia i, su d a r y ti d a u g ia u s ia i k a ri n e v o k ie i . D a lin ia i, su d a r y ti d a u g ia u s ia a r i d a lie s i R y t E u r o p o s Volksdeutsch k a ri . t D a lin ia i, m a e s n i u d iv iz ij . P a s t a b a : S S p r ie ju n g in io p a v a d in im r e i k , k a d jis v is i k a i in t e g r u o t a s j v is a s S S str u k t r a s ; d e r S S r e i k , k a d ju n g in y s n e in te g r u o t a s . S a n tr u m p o s : S S : S c h u tz s ta ffe ln ; P D : P a n z e r D iv isio n ; P g D : P a n z e r g r e n a d ie r D iv is io n ; G b D : G e b ir g s (k a ln ) D iv is io n ; K D : K a v a le rie (k a v a le r ijo s ) D iv isio n ; F : F r e iw illin g e (s a v a n o r i ); W G D : W a ffe n G r e n a d ie r D iv isio n ; W G b D : W a ffe n G e b ir g s D iv isio n . a ltin ia i: A . J . B a r k e r . The Waffen-SS at War, L o n d o n a s , 1 9 8 2 . P r ie d a s : S S D iv is io n s , 1 9 4 0 - 1 9 4 5 , 1 2 1 - 1 2 2 p s l.; B . Q e r r ie . Hitlers Samurai: The Waffen-SS in Action, L o n d o n a s , 1 9 8 3 . 2 s k .; G . H . S te in . The Waffen-SS: Hitler's Elite Guard at War, 1 9 3 9 - 1 9 4 5 , ta k a (N iu jo r k o v a ls tija ), 1 9 6 6 .

1321

EUROPOS

ISTORIJA

101. Europos aukos 1914-1945 m.

1 Karikiai, uv per Pirmj;pasaulin kar 3 Civiliai gyventojai, uv>per Antrj pasaulin kar

( p a g a l v a ls t y b e s , u v m iu o s e a r m ir n u o a iz d ; n e s k a ita n t J A V )
Sjungininks

(p a g a l v a ls ty b e s )
minimumas maksimumas

Sjungininks

R u s ij o s im p e r ija P r a n c z ij a D id io ji B r ita n ija ir j o s k o lo n ij o s Ita lija R u m u n ija S e r b ij a B e lg ij a P o r t u g a lij a G r a ik ija J u o d k a ln ij a

Tarpin suma Centrins valstybs

1 700 1 357 908 650 325 70 13 7 5 3

000 800 371 000 706 000 716 222 000 000

5 040 815

S o v ie t S j u n g a L e n k ija J u g o s la v ij a P r a n c z ija G r a ik ija e k o s lo v a k ij a O la n d ij a D id io ji B r ita n ija B e lg ij a N o r v e g ij a D a n ija

Aies valstybs

**16 0 0 0 ***5 6 7 5 1 200 350 325 215 200 92 76 7 2 780 290 200 152 10 2

000 000 000 000 000 000 000 673 000 000 000 000 000 000 941 000 000

19 000 000 7 000 000

V o k ie tija A u s t r ij a - V e n g r ij a T u r k ija B u lg a r ija

Tarpin suma I viso ( p a g a l

1 773 1 200 325 87

700 000 000 500

3 386 200 8 427 015

s k a i ia v im u s )

V o k ie tija V e n g r ij a R u m u n ija Ita lija B u lg a r ija S u o m ij a I viso ( p a g a l s k a i ia v im u s )

27 077 614

2 Karikiai, uv per Antrj pasaulin kar

(p a g a l v a ls t y b e s , u v m iu o s e a r m ir n u o a iz d ; n e s k a ita n t J A V )
Sjungininks

S o v ie t S j u n g a J u g o s la v ij a D id io ji B r ita n ija P r a n c z ij a L e n k ija G r a ik ija B e lg ij a e k o s lo v a k ij a O la n d ij a N o r v e g ij a D a n ija

Tarpin suma Aies valstybs

*8 - 9 0 0 0 0 0 0 305 000 264 443 213 324 123 178 88 300 12000 10000 7 900 3000 1 800
10 026 945

iame milinikame skaiiuje, pagrstame ne ufiksuotomis mirtimis, o pokario gyventoj trkumu, slypi kai kurios kategorijos, ivardytos 5 lentelje. Dl i miri vokiei okupacija kalta tik i dalies. ia taip pat nepaisoma niekad neatskleist tautini skirtum (didiausi nuos toli patyr ukrainieiai, baltarusiai, rusai, lenkai, estai, latviai, lietuviai ir ydai). *** maesn skaii netraukti Lenkijos pilieiai, priversti priimti soviet pilietyb 1939 m.

4 Holokaustas: nacist 1939-1945 m. iudyti ydai

(pagal valstyb, i kurios buvo kil; minimals ir maksimals skaiiai)
minimumas maksimumas

V o k ie tija R u m u n ija Ita lija V e n g r ija S u o m ij a B u lg a r ija

Tarpin suma I viso ( p a g a l

3 500 300 242 200 82 10

000 000 232 000 000 000

4 335 232

14 362 177 s k a i ia v im u s ) * is skaiius apima 3 - 4 mln. soviet karo belaisvi, uvusiu

nacist nelaisvje ar po to, kai gro SSRS.

L e n k ija 2 350 000 S o v ie t S j u n g a 1 500 000 V o k ie tija ir A u s tr ija 218 000 V e n g r ija 200 000 R u m u n ija 200 000 O la n d ija 104 000 e k o s lo v a k ij a 90 000 P r a n c z ij a 60 000 G r a ik ija 57 000 J u g o s la v ij a 55 000 B e lg ij a 25 000 Ita lija 8 500 L iu k s e m b u r g a s 2 800 N o r v e g ij a 700 D a n ija m a ia u n e g u 1 0 0 I viso ( p a g a l s k a i ia v im u s ) 4 871 000
Vidurkis

3 000 2 000 240 300 300 110 95 65 60 60 28 9 3

000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 500 000

1 000

6 271 500 ~ 5 571 300

1322

III

PRIEDAS

5 Kategorijos moni, nuudyt Soviet Rusijoje ir Soviet Sjungoje 1917-1953 m. (neskaitant uvusi per kar 1939-1945)

(p a g a l R . M e d v e d e v ir R . C o n q u e s t )
minimumas maksimumas

P ilie tin is k a r a s ir b a d a s P a v o lg y j e , 1 9 1 8 - 1 9 2 2 m . 3 000 000 P o lit in s t r e io j o d e im t m e io r e p r e s ij o s d e im t y s t k s t a n i P r ie v a r tin k o le k t y v iz a c ij a ir i b u o in im a s p o 1 9 2 9 m . 10 000 000 T e r o r a s ir b a d a s U k r a in o je , 1 9 3 2 - 1 9 3 3 m . 6 000 000 D id y s is t e r o r a s ( 1 9 3 4 - 1 9 3 9 m .) ir v a ly m a i 1 000 000 D e p o r t a c ij o s j G u la g iki 1 9 3 7 m . 10 000 000 S u a u d y m a i ir s u s id o r o j im a i 1 9 3 7 - 1 9 3 9 m . 1 000 000 D e p o r t a c ij o s i r y t L e n k ij o s , B a lt ij o s a li ir R u m u n ijo s 1 9 3 9 - 1 9 4 0 m . 2 000 000 U s ie n io k a r o b e la is v ia i: le n k a i, s u o m ia i, v o k ie ia i, r u m u n a i, j a p o n a i 1 000 000 D e p o r t a c ij o s j G u la g 1 9 3 9 1 9 4 5 m . 7 000 000 I tis ta u t ( P a v o lg io v o k ie i , e n , in g u , K r y m o to to r i ir 1 .1 .) d e p o r t a c ij o s 1 0 0 0 0 0 0 P o k a r in is r e p a tr ia n t ir b u v u s i o k u p u o t te r ito r ij g y v e n t o j v a ly m a s 5 000 000 I viso ( 1 - 5 le n t e l ) a p ie 54 mln.
Pastaba: dalis auk patenka daugiau negu j vien kategorij.

5 000 000 14 000 000 7 000 000

6 000 000

f = 1 m ilij o n a s m ir i V isi c iv ilia i g y v e n t o j a i, u v E u r o p o j e p e r II p .k . S o v ie t c iv ilia i g y v e n t o j a i, u v p e r II p .k .

K o le k t y v iz a c ij o s ir i b u o in im o a u k o s u v p e r R u s ij o s p ilie tin k ar

6 Europos aukos 1914-1945 m.; pagrindins kategorijos

L e n k ijo s a u k o s 1 9 3 9 -1 9 4 5 m . B e n d r o s J A V ir D . B r. 1 a u k o s p e r II p .k . V isi c iv ilia i g y v e n t o j a i, u v t V1 v t E u r o p o je p e r I p .k . ( d a u g ia u s ia a u s t r G a lic ij o j e , r u s L e n k ijo je , S e r b ij o j e , B e lg ij o j e ir . P r a n c z ij o j e )

Pastaba: iskyrus karikius, uvusius per I p.k. ir yd holokausto aukas, n vienas i skaii nebuvo deramai itirtas ar pagrstas. Jie gali bti naudojami tik kaip bendro pobdio rodikliai, bylojantys apie auk mast.

1323

EUROPOS

ISTORIJA

102. Gulago archipelagas: Soviet koncentracijos stovyklos ir KGB kaljimai

(pagal Avraham ifrin, apie 1980 m.)

(a) Poliarinje Rusijos dalyje; (b) Europinje SSRS dalyje

1324

III

PRIEDAS

103. Baltijos alys, 1993

1325

EUROPOS

ISTORIJA

104. Euro pa, 1992 m. Kai kurie statistiniai duomenys

a li s
Europos Sjunga

T e r ito r ija (k m 2 ) 70 30 43 132 506 302 526 619 219 403 503 271

G y v e n to j ta n k u m a s (k m 2 ) 50 327 120 78 67 191 236 144 366 107 105 226 94 1 13 15 19 167 116 80 132 122 96 109 109 77 1135 85 46 84 79 110 99 (2 3 9 ) 50 34 41 57 129 9 35! 87 -7 3 144 27 335

G y v e n to j (m ln .) 3 ,5 4 7 1 0 ,0 2 5 5 ,1 7 1 0 ,3 3 4 ,0 8 5 5 7 ,7 8 2 5 7 ,8 4 8 0 ,3 4 0 1 5 ,1 7 8 9 ,8 4 6 5 7 ,3 7 2 8 0 ,5 6 9 7 ,8 8 4 0 ,2 6 0 4 ,2 8 6 5 ,0 4 2 8 ,6 7 8 6 ,9 0 5 3 ,3 3 8 8 ,9 5 2 1 0 ,3 8 3 3 8 ,3 6 5 2 2 ,8 6 5 5 ,3 4 6 1 0 ,2 0 2 0 ,7 1 5 0 ,3 6 0 4 ,3 6 6 0 ,6 3 9 4 ,7 8 4 2 ,0 3 9 9 ,7 9 2 2 ,0 1 7

BNVP (m lr d . J A V d o le r i ) 4 8 ,8 2 1 8 ,7 1 4 2 ,1 7 9 ,2 5 7 3 ,7 1 2 2 3 ,6 1 0 4 0 ,5 1 0 ,4 3 2 0 ,4 8 3 ,9 1 3 2 4 ,9 1 7 7 5 ,1 1 8 4 ,7 6 ,6 1 1 3 ,1 1 0 9 ,6 2 4 5 ,8 2 4 0 ,5 1 ,0 1 1 ,9 2 5 ,3 7 5 ,3 2 4 ,9 1 0 ,2 3 0 ,7 7 ,1 2 ,6

A ir ija B e lg ij a D a n ija G r a ik ija I s p a n ija Ita lija J u n g t in D id io s io s B r ita n ijo s ir ia u r s A ir ijo s K a r a ly s t L iu k s e m b u r g a s O la n d ija P o r t u g a lij a P r a n c z ij a V o k ie tija A u s tr ija I s la n d ija N o r v e g ij a S u o m ij a v e d ij a v e ic a r ij a
Buvs soviet blokas

244 893 2360 41488 92 402 548 927 356 978 84140 267 227 325 345 331 792 451 311 41 431 28 851 111 2 9 7 78 861 313 764 238 325 49165 93 483 9 299 317 51 3 0 7 13 858 56 721 25 803 88 644 20 316 (9 8 7 6 6 ) 208 310 45 256 63 675 65 427 33 787 1 7 ,1 3 m ln . 3 ,3 4 m ln . 603 087 9 457 764! 2 372 591 9 405 183 371 166

Europos laisvosios prekybos zona

A lb a n ija B u lg a r ija e k ij o s R e s p u b lik a L e n k ija R u m u n ija S lo v a k ij a V e n g r ija K ip r a s M a lta

Buvusi Jugoslavija

B o s n ij a J u o d k a ln ij a K r o a tija M a k e d o n ija S e r b ij a S lo v n ij a ( J u g o s la v ij a iki 1 9 9 1 m .)

Buvusi SSRS

8 ,6 5 ,0 6 1 4 ,4

B a lt a r u s ij a E s tija L a tv ija L ie tu v a M o ld a v ija R u s ij a ( E u r o p in d a lis ) U k r a in a

EUROPA: I VISO

ES JAV Japonija 1326

1 0 ,3 4 6 1 ,5 5 4 2 ,6 1 7 3 ,7 5 4 4 ,3 5 9 1 4 8 ,9 2 0 120! 5 2 ,1 6 9 4 ,0 1 ! 3 4 2 ,0 6 2 2 5 2 ,1 8 1 2 4 ,4 5

3 2 ,2 5 ,9 8 ,9 1 0 ,1 9 ,5 4 7 9 ,5 1 2 1 ,9 8 6 2 6 ,6 # 6 8 4 1 ,3 5 6 8 9 ,2 3 7 0 7 ,9

III

PRIEDAS

BNVP (JAV dol. 1 gyventojui) 13 758 21 815 27 485 7 689 16 831 21 176 17 987 30 588 21 110 8 521 23 093 22 032 23 25 26 21 28 34 427 385 388 737 324 830

BNVP (perkamosios galios paritetas) 12 427 18170 17 768 8 417 14 731 17 521 16 300 24 771 17 023 9 736 18 665 16 310 18 005 17 067 17 785 15 025 16 496 22159

Auktasis mokslas (% student tarp 20-24 m. gyventoj) 26 37 32 29 34 31 25 33 34 18 40 33 33 25 43 47 33 28 7 31 18 22 9 18 15 15 11

Sveikatos apsauga (moni vienam gydytojui) 410 321 448 340 360 552 870 496 444 575 421 710 333 960 503 322 355 1 441 2 070 340 389 416 ne. 389 740 754 500 636

229 1 329 2 437 1963 1 089 1 908 3 009 9 930 7 222

_
4 770 6 923 4 081 2 307 5 224 5 297
-

1800 2 481 7150 8 098

471 463 493 512

3110 3 830 3 410 2 710 2170 3 220 2 340 11 933!# 20 000 22 560 29 794 ! = suskaiiuota

250 204 195 222 249 214 229 # = skaitant vis Rusijos Federacij

altiniai: OECD Main Economic Indicators, 1993 m. gruodis; IMF IFS, 1993 m. gruodis; DOTS 1993 Yearbook; World Bank Atlas, 1994

1327

EUROPOS

ISTORIJA

105. Parlamentins asambljos

1328

III

PRIEDAS

106. Europa 1995 metais: Naryst penkiose tarptautinse organizacijose*

ET1 steigta Funkcija 1949-1950 Bendradarbiavimas teisiniais, kultriniais ir mogaus teisi klausimais Bstin I viso nari (1995 m.) Airija Albanija Andora Armnija Austrija Baltarusija Belgija Bosnija Bulgarija ekijos Respublika Danija Estija Graikija Gruzija Islandija Ispanija Italija Jugoslavijos Federacija (Serbija ir Juodkalnija) Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos karalyst Kroatija Kipras Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Makedonija Malta Moldova Monakas Norvegija Olandija Portugalija Pranczija Rumunija Rusija San Marinas N N N N N Sv N N N N N PT PT SSS N N N A N Sv N Sv N N N Sv N Sv PT SSS EEZ N N N A A PT PT PT N A A A N A A A A N N N N N N N N N N N St N N N N N N N N N N Suspenduota N N N N Sv N Sv N N N N N N PT N N N N N EEZ N N PT PT N A A St A N A A N A N N N N N N N N N N PT N N N Strasbras 33 N Sv N PT N PT SSS N N N N Briuselis 16 Briuselis 10 St NATO 1949 Gynyba VES2 1954 Europos gynyba ES3 1957 Ekonomin, socialin ir politin integracija Briuselis 15 N Praha 53 N N ESBK4 1975 Pasitikjim didinanios priemons

1329

EUROPOS

ISTORIJA

ET1 S lo v a k ij a S lo v n ij a S u o m ij a v e d ij a v e ic a r ij a T u r k ija U k r a in a V a t ik a n a s V e n g r ij a V o k ie tija K anada JA V

Paaikinimai:
*

NATO PT PT PT PT N PT PT N N N

VES2 A St St

ES3 A A N N SSS

ESBK 4 N N N N N N N N N N

N N N N N N Sv N N

A N

A N

altinis: Independent, 1994 m. gruodio 12 d.

N= nar; A = asocijuotoji nar; Sv = sveio teismis; EEZ = tik Europos ekonomins erdvs nar; PT = partneryst vardan taikos; St = stebtojo statusas; SSS = specialios sutarties statusas 1 Europos taryba (jskaitant mogaus teisi teism) 2 Vakar Europos Sjunga 3 Europos Sjunga (buvusi Europos ekonomin bendrija), jskaitant Europos teism 4 Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija

1330

ASMENVARDI

RODYKL

ASMENVARDI RODYKL

Abasidai, dinastija 266, 307 Abd ai M alikas 265 Abd ar Rachmanas I 267, 538 Abd ar Rachmanas II 266 Abdiulcham it II 870 Abelard, Pierre 691 Abrahamas i Berkham stedo 385 Abraomas (mit.) 264 Abu Bakras 265 A chilas (mit.) 118, 133, 180 Achmatova, Ana 949 A chm edas 465 Acton, J. 25, 652, 814 Acquaviva 502 Adelardas i Batho 359 Adenauer, Konrad 1054, 1059, 1065, 1067, 1077 Ader, C lm ent 770 Adler, A. 849 Adler, Friedrich 856 Adler, G uido 849 A dolfas Frederikas 645 Adolfas i Nasau 404 Adom as (mit.) 264, 277, 792 Adomas i Brem eno 340 A donis (mit.) 178, 179 A dom o, Theodor 951 Adrianas 188, 193, 205, 482 Afrodit (mit.) 167 Agam em nonas (mit.) 118, 142 A gatoklis 159 Agatonas, ventasis 278 A genoras 28, 134 A gilulfas 288 Agobardas 315 Agoult, M. d' 1204 A grikolas 193 Agripa, Markas V ispanijus 190, 198 Agripina, N erono m otina 691 Agripina, Romos im peratoriaus K laudijaus mona 204 Aidanas, ventasis 288

Aymardas 326 A istulfas 297, 299, 300 Aitcharas (O gieras) 299 Ajaksas (mit.) 118 A lachas 265, 268 Aladaras 324 Alard, D elphin 597 Alarikas 200, 229, 243, 244, 256, 274 Alba 542 Albeniz, Isaac 820 Albertas, D idiosios Britanijos princas 807, 808, 833 Alberti, gim in 405, 481 A lberto de C astello 508 A lbinoni, Tom aso 595 Aleksandra, Danijos princes 807 Aleksandras, M akedonijos karalius 974 A leksandras D idysis (Aleksandras M akedo nietis) 119, 123, 125, 132, 134, 139, 143, 1 5 0 -1 5 2 , 157, 163, 165, 248, 253, 257, 482 A leksandras III, popieius 361 A leksandras VI, popieius 462, 490, 525, 691 A leksandras VII, popieius 576 578 A leksandras I, Rusijos im peratorius 30, 312, 368, 470, 655, 656, 741, 743, 748, 749, 811 A leksandras II, Rusijos im peratorius 807, 809, 811, 812, 828, 839, 841, 844 A leksandras III, Rusijos im peratorius 748, 807, 808, 812, 843 A leksandras N evikis 345 A leksejus I Kom ninas, Romos im peratorius 344 A leksejus IV, Romos im peratorius 369 A leksejus M ichailoviius, Rusijos caras 5 6 2 -5 6 4 , 655 A lektas 225 Alem an, M ateo 539 Alem bert, Jean d' 604, 613 A lfonsas VI, K astilijos ir Leono karalius 355 A lfonsas X, K astilijos ir Leono karalius 385, 401 1331

EUROPOS

ISTORIJA A ngelli, Norm an 875 Anhalt-Zerbst, Sophia A ugusta Frederica von r. Jekaterina II Anjou, Philippe d' 630 Ankas M arcijus 169 Anoulh, Jean 137 A nquetil, Jacques 864 A nselm e, A ntoon 519 Antanas D idysis, ventasis 220 A ntifonas 139, 150 A ntigonas 151 A ntigon (mit.) 137 A ntigonidai, dinastija 151 Antikristas 211 Antinori, gim in 407 A ntiochas III D idysis 162 Antipatras Sidonietis 140 A ntonescu, I. 963 Antonijus 155, 172, 253 A ntonijus, M arkas 168, 175, 185, 195, 197, 201, 253 Antoninai, dinastija 187 Antoninas, Pijus 205 Anzelm as i A ostos, ventasis 359 Anu (Anjou), dinastija 363, 405, 409, 411, 4 3 5 -4 3 7 , 443, 526, 544 Apianas 153 A polonas (mit.) 131, 143, 208 A pollinaire 865 A polonijas 153 Apolonijas P ergietis 142 Aragon, Louis 506 Aragonai, dinastija 449, 458 Aratas 153 Archim edas 24, 115, 142, 143, 159, 160, 161, 163 Arcichovskis, A. V. 338 Arcim boldo, G uiseppe 534, 1203 Ardayras I 257 Arjas (mit.) 128, 167 Arendt, H. 971 Ariadn (mit.) 110 Arianas 153 Arijas 220, 224, 273 Ariosto, L. 487, 566 Aristarchas 153 Aristidas 220 Aristofanas 135, 146, 148, 150, 153 A ristoksenas 130 A ristotelis 48, 129, 131, 140, 147, 150, 154, 155, 159, 217, 359, 440, 513, 515 Arkadijus 1217

A lfonsas XI, K astilijos ir A ragono karalius 401 A lfonsas XIII, Ispanijos karalius 804, 977 Alfredas, Edinburgo hercogas 741, 807, 808 A lfredas D idysis 319, 808 A lgirdas 400, 437 A lijus 265 A lilujeva, Svetlana 956 A lioa Popoviius 337 Ali Paa 648 Alkazaras 267 A lkm eonidas K leistenis 148, 149 A lkuinas 2 9 8 ,3 1 1 ,3 1 5 ,3 1 6 A llegrio, A ntonio r. C orreggio A llen, John 353 A llenby, Edmund 907 A llestree, Richard 275 AI M ansuras 266, 298 Al M otam itas 538 A loyzas G onzaga, ventasis 507 A lsted, J. H. 604 Al Tarikas 266 Altdorfer, Albrecht 487 Al V alidas I 266 Am adjus V, Ispanijos karalius 413 Am adjus VI, Ispanijos karalius 397, 413 Am adjus VIII, Ispanijos karalius 413 A m adeo 804 Amaduras (Amaturas), ventasis 312 Amalrikas, Andrejus 1101, 1102 Amati N. 597 Ambraziejus, M ilano vyskupas 272 Am braziejus, ventasis 136, 220 A m enchotepas IV, faraonas 111 A m fionas 134 Am pere, Andr M arie 142, 703 Ana Ivanovna, Rusijos im perator 656 Ana Porfirogeniet 263 A nakreontas 132 Anaksagoras K lazom enietis 140, 150 Anders, W. 1022, 1052 A ndersen, H ans Christian 50, 482 A ndersen, Lale 910 Andrejus II, V engrijos karalius 345 Andrejus B ogoliubskis 345 Andri, Ivo 975 Andronikas I Komninas, Romos im peratorius 344 Andropovas, J. V. 1085, 1096, 1097, 1101, 1102, 1108 A nelevi, M ardekaj 1014 A ngelico, Fra 407 1332

ASMENVARDI
Arkwright, Richard Arma n jakas Arminijus 428

RODYKL

684

276, 496, 827

627 627 Arnauldai, gim in 627 Arndt, Ernst M oritz 736 Arnold, John 442 Arnold, M atthew 49 Arnolds, Klaus Pontus 872
Arnauld, Simon Arnu lias 1240 A multas K orintietis Arnuliingus Arp, Jean Ar padas A rsa kas Arlemijus 297

Arnauld, Antoine

A ugustinas K enterberietis, ventasis 288, 291 Aurelijus, Markas 153, 205, 207, 218 Aurispa 481 Aurora i K onigsm arko 601 Austerlitz, F. 849 A ventinus 314 Averroesas (Ibn Rudas) 359, 538 A vicena 291, 495 A vitas 1217 Azana, M anuel 977, 980 A zeglio, M assim o d 814 Babelis, Isaakas 933 Babeuf, Franois N ol 836, 837 Bach, Johann Sebastian 342, 493, 482, 494, 5 9 4 -5 9 6 , 664, 1125 Bach, C. P. E. 678 Bachtinas, M ichailas 545 Bacon, Francis 56, 120, 362, 482, 496, 5 1 2 -5 1 4 Bacon, Roger 378, 442, 443, 610 Baekeland, L. H. 774 Baglioni, A ntonio 669 Bagratidai, dinastija 329, 345 Bajazitas 399 Bajer, F. 872 Bakchas (mit.) 688 Bakuninas, M. A. 841 Balakireevas, M. A. 820 Balbas, Licijus K ornelijus 197 Balbo, G iovanni 452 Baldinuccio, Filippo 576, 577 Balduinas IV, Jeruzals karalius 290 Balfour, Arthur 908 Ball, John 424 Ballin, Albert 889, 891 Balliol, John 417 Baltasis K lobukas 469, 471 Baltramiejus, ventasis 431 Balzac, H onor de 789 Bandei, Em st von 827 Banffy-H unyadi, Jano 534 Baranas Karolis 1019 Barberini, M etteo 575 Bar-Kochba, Sim onas 215 Barnard, N icholas 535 Bam ave, A ntoine 694 Barre, Raymond 1002 Barrs, M aurice 822 Bart, Jean 565 Bartok, Bla 820, 951 Bartolom jus 324 Basedow , J. B. 613 1333

320

A rouet, Franois M arie r. V oltaire 951 Arpadai, dinastija 309 Arsakai, dinastija 151 128 258 Artemid (mit.) Artras, karalius Ash ihna
As quith ,

376, 435 151

Asaprad, G iovanni 251 Ashmole, Elias

238, 239, 246, 359, 818 450

637 Henry 877, 885, 886, 892 Asser, Tobias 872

Astart (mit.) Aurbanipalas 171 133

At a nasi j us A leksandrietis Atanazas, 271, 272 Atargatis (mit.) At a tiurkas M en (mit.) Al ha ul fas Alila ti /.ci 206 Atlasas (mit.) 142 1039 703 Attlee, C lem ent Aubriet, Claude Auduinas 340 754 Augereau, P. 935 134, 276 175

271, 220

Atn Palad (mit.) 243

128

31, 234, 2 4 5 -2 4 8 , 251, 256, 1199

Augustas (Gajus Julius Cezaris O ktavianas), Romos im peratorius 224 ,

168, 170, 172, 175,

187 , 192-195, 1 9 7 -1 9 9 , 201, 2202, 208, 227, 2553, 279, 316, 1202 601, 657, 662 Augustas II (Frydrichas A ugustas I), Lenkijos karalius Augustas III (Frydrichas A ugustas II), Augustinas, ventasis

662, 663 213, 217, 220, 272, 274, 276 , 277, 340, 445, 447, 507, 527, 576

Lenkijos karalius

EUROPOS

ISTORIJA B enediktas N ursietis 278 Bene, Edvard 985, 988, 1055, 1060 Ben Gourion, D. 874 Bentham, Jerem y 603, 613, 678 Benz, Carl 770 Beraras 323 Berg, Alban 536, 953 B ergonzio di Botta 478 Beri, Luciano 536 Berija, L. P. 816, 1084 Bering, V itus 585 Berlin, Isaiah 842 Berliner, Em ile 858 Berling Z. 1034 Berkeley, G eorge 602 Berlati 669 Berlioz, H ector 500, 789, 798 Bernadeta, ventoji 799 Bernard de Sahagun 521 Bernadotte, Jean-B aptiste 739, 740 Bernardas, ventasis 367, 372, 779 Bernardas i M onu, ventasis 295 Bernardas K lervietis 355 Bernardas S ienietis 489 Bem ini, G. L. 84, 573, 5 7 5 -5 7 , 579, 580 Bernstein, Eduard 838 Berosus (Bar-Osea) 153 Berthier, L. A. 729 Bertrand, H. 750 Bessem er, H enry 769 Bethlen, Gabor 568 B ethm ann-H oow eg, Theobald 879, 888-892, 895 Beukelz, Jan 494 B ezalel, Judah Loew ben 535 Bze, Thodore 497 Bidault, G eorge 1064, 1075 Bierut, B olesaw 1054, 1092, 1095 Bigot de Pram eneu 703, 715 Bijns, Ana 487 Bionas 153 Birnbaum, N. 849 Birtwhistle, Harrison 953 Bismarck, O tto von 30, 619, 761, 826, 838, 842, 867, 870, 871, 888, 1036, 1204 Bizet, G eorges 396, 790 Blackstone, W illiam 275, 636 Blaga, Lucian 950 B iaise de M ontluc 511 Blake, W illiam 28, 686, 692, 859 Blanc, Louis 836 Blanqui, Lois A uguste 836, 837

Basilidas 215 Bassi, Luigi 669 Batijus 373, 375 Batoras, Steponas 560 Battenberg (H auke), Julija 808 Battenberg, Loius 885 Battenberg, Ludwig 808 Baudelaire, Charles 861, 862, 877 Bauer, Jehudh 1020 Baum ont, M. 952 Baxter, Richard 523 Bayard, P. T. 691 Bayer, Friedrich 771, 774 Bayle, Pierre 60, 604, 609 Bazaine, A. 868 Baziljas (Baldwinas) 369 Bazilijus, ventasis 252 Bazilijus I, Romos im peratorius 329, 330 Bazilijus II Bulgarm uys 329, 332, 333, 337 Bazilijus D idysis 272 Baziliskas 314 Beatri A ragoniet 522, 526 Beatri Portinari 408, 687, 1201 Beaufort 483 Beauham ais, E ugene de 734 Beauham ais, Josphine de 729 Beaum archais, Pierre A ugusto 593 Beardsley, Aubrey 862 Baeuvoir, Sim one de 1069 Beccaria-Bonesana, Cesare 549, 634 Beck, Jzef 974 Beer-H ofm ann, R. 849 Bernaert, A ugust 872 Beda G arbingasis 53, 233, 277, 279, 291, 298 B eethoven, Ludwig van 343, 482, 493, 595 596, 671, 6 8 8 -6 9 1 , 755, 850, 1125 Begin, M enahim 973 Begon, M ichell 703 Behrens, Peter 864 Beim ler, H ans 979 Bela IV, V engrijos karalius 373, 376 Belizarijus 255, 256, 278 Bell, G eorge 921, 922 Bell, V anessa 892 B ellegarrigue, A nselm e 840 Bern, Jozef 828 Benda, Julien 949 Benedikt, M. 849 B enediktas I, ventasis 342, 1199 B enediktas XII, popieius 416 B enediktas XIV, popieius 598, 643 B enediktas XV, popieius 916 1334

ASMENVARDI
Blana Kastiliet Blriot, Louis Bloch, Ernest Hindi, Jan Bloch, Mare Blcher, G. L. Blume P. 1204 769 790 379, 952, 1069 314 763 366

RODYKL

873

Blondel, David

Blumenbach, Johann Friedrich Blunt, Anthony Bluntschli J. K. 506 875,876

737, 738

Boccaccio, Giovanni
: m ,

314, 406, 418, 419, 481,

1201

Bodm, Jean Boecijus Boqomilas

526, 570 333 584, 628

229, 230

Boileau, Nicolas
1017

Bojaxhiu, Agnes G onxha (m otina Teres) Boldwin, Stenley 336 Boolhardt 874 924 Bolotnikovas I. 591 Bolton, James Bomilkaras 161 972

Boleslovas I Narsusis, Lenkijos karalius

335,

729 729 Bonaparte, Jerom e 729, 735, 746 Bonaparte, Joseph 634, 729, 736, 805 Bonaparte, Louis 804, 809 Bonaparte, Lucien 729 Bonaparte, Ludwig 729, 732 Bonaparte, Pauline 729 Bonaventra, ventasis 444 Bonchamps, Charles de 707, 709 Bondariukas, S. F. 918 Bondavid de D raguignan 423
Bonaparte, lisa Bondini 668, 671 Bondini, Caterina Bonhoffer, D.

Bonaparte, C aroline

669 292, 295, 298, 299 409, 414

922, 1033

Bonifacas, ventasis Bonnard, P. 864 525

Bonifacas VIII, popieius Borg ia, Cesare

Borisas G odunovas

259, 332, 334 562, 1258 Bormann, Martin 1037, 1045 Boro, Brian (Boroimhe, Bhriain) 319 Borodinas, Aleksandras 820 Borrow, G eorge 538 Bor/ivojus 334

Borisas I, Bulgarijos caras

Bosch, J. 487, 1201 Bossuet, Jacques 584, 605, 607, 609, 626, 627 Bosw ell, Jam es 199 B otticelli, Sandro 475, 482, 486 Bouboulina, Laskarina 734 Bouboulis, D em etrios 734 Boucicaut, J. 397 B oudicca 564 B ougainville L. A. 585 Boulle, A. C. 593 Bouniali, M arino 566 Bourgeois, Leon-Victor 872 Boyle, Roberto 515 Bradbury, M alcolm 138 Bradeby, John de 353 Brahe, Tycho 513, 534, 535 Brahms, Johannes 493, 789 Bramante, D onato 575 Brand, A dolf 874 Brandt, W illy 872, 1024, 1066, 1070, 1106, 1107, 1116 Brant (Brandt), Sebastian 487 Branting, Karl Hjalmar 872, 937 Braque, G. 864 Braun, Eva 1037, 1039 Braudel, Fernandes 22, 67, 451 Breakspeare, N icholas 339 Brecht, Bertold 137, 506, 949 Breguet, Abraham Louis 442 Brett, Mary 353 Brew, H ugh 637 Brenevas, L. I. 57, 1083, 1085, 1087, 1098, 1100, 1114, 1115, 1120 Briand, Aristide 30, 803, 872, 974, 1046 Brianki, K onstantin 953 Bright, John 803 Brissot, J. P. 720, 721 Britten, Benjamin 536 Brokhaus, F. A. 604 Bronowski, Jacob 22 Brontein, L. D. r. Trockis, L. D. Bront, C harlotte 789 Brooke, Rupert 892 Brown, Ford M adox 789 Brown, Peter 214 Browning, Robert 858, 859 Broz, Jozip r. Tito, J. B. Bruch, M ax 790 Bruckner, Anton 343, 790 Bruce, Robert 417, 418 Bruegel, Pieter 487 Brugmann, Karl 244 1335

EUROPOS

ISTORIJA Cam pbell, N eil 755, 756 C am pbellai, gim in 288, 636, 640 C analetto 593 Canisijus 508 Canizzaro, Stanislao 793 Canning, G eorge 638, 764 Canovas del C astillo 841 C antillon, Richard 607 C apellan, Andreas 359 C aravaggio, M ichelangelo 510 Carlini, B enedetta 514 C arlyle, Thom as 26, 679, 697, 705 Carnot, Lazare 720 Carnot, Sadi 841 Carolsferd, Julius Schnorr 1199 Caron, A ntoine 1202 Carpentier, G eorges 883 Carroll, Lewis 275 Carter, Jim m y 1108 Cartier, Jacques 518, 545 Casanova, G iovanni 676, 677 C asem ent, Roger 874 C assin, Rene-Sam uel 872 C astiglione, Baldassare 49, 356 Castriota r. Skanderberg, G eorge Castriota C athelineau, J. 707 Cauchon, Pierre 427 Caulaincourt, A. de 753, 756 Cavaignac, L. E. 809 C avendish, H enry 604 Cavour, C am illo de 823, 824, 859 C eausescu, N icolae 1097, 1098, 1108, 1110, 1115 C ecil, Sir Edgar 872 Cecilija, ventasis 219 C elestijus 277 C ellini, Benvenuto 545 C eltis (Pickel), Konrad 488 C erchi, gim in 405 C ecera (mit.) 94 Cervantes, M iguel 487 C zanne, Paul 864, 865 Cezaris, Gajus Julijus 155, 156, 168, 172, 175, 180, 183, 193, 197, 198, 204, 227, 257,

B runelleschi, Filippo 407, 479, 481 Brunhild (mit.) 245 Bruni, L. 481 Bruno, G iordano 449, 498, 508, 534, 535, 575 Brunonas K elnietis, ventasis 355 Brutas, Lucijus Junijus 132 Brutas, M arkas Junijus 175 Buber, M artin 949 Bucharinas, N. 956, 960 Bud, G uillaum e 483, 526 Buffon, G. 792 Buisson, Ferdinand Edouard 872 Bukovskis, Vladim iras 1091, 1101 B ulak-Balachoviius, S. 930 Bulavinas, K. 591 Bullinger, H. 497 B iilov K. von 874, 889 Bunsen, R. W. 771, 793 Burbonai, dinastija 511, 546, 619, 642, 643, 711, 753, 754, 804, 823, 835, 1241 Burckhardt, Jakob 479, 488, 522, 586 Burgess, A nthony 137, 953 Burgundai, dinastija 389 Burgundijas i Pizos 359 Burke, Edmund 28, 149, 908, 615, 638, 665, 703, 704, 716, 720, 812 B um e-Jones, Edward 789 Burns, John 884 Bum s, Robert 594, 638 Burton, Robert 275 Bush, G eorge 1109 Busoni, Ferruccio 550 Butler, Charles 275 Butler, Joseph 606 Buvaidai, dinastija 307 B uxtehude, Dietrich 595 Byrd, M. 478 Byrd, W illiam 342 Byron, G eorge Gordon 117, 482, 687, 784 Caballero, Largo 977 Cabet, Etienne 836 C aboche, Jean 428 Caboto, G iovanni 516 Cadoudal, G eorges 709, 711 Calas, Jean 611 C alonne, C. A. de 692 Camargo, M arie 478 Cambron, A. 1203 Cam illo de Lellis, ventasis 507 C am oens, Luis de 487 C am panello, Tom m aso 667, 835 1336

1200
Chagall, Mare 951, 1204 Chajr ad-D inas 549 Cham berlain, H ouston Stewart 794, 817 Cham berlain, Joseph A usten 872, 883, 948 Cham berlain, N eville 972, 982, 984, 985, 988, 990, 992

ASMENVARDI ( hdmbers, Ephraim 604 ( 'hcimpollion, Jean-Franois 153 ( 'tuiplin, Charles 954 ( 'hdries de V alois 406 ( 'luirles II le M auvais 427 Chdteanbriand, Franois Ren 687 ( hdlterton, T. 482 Chaucer, Geoffrey 194, 399, 424, 425, 429, 539 ( hdiivin, N icolas 703 ( hd/i Paa r. Atatiurkas
('heiro 482 594 Chenier, Andr
C

RODYKL

herubini, Luigi 678

577 577

( higi, Fdbio

( higiai, gimin Childerikas

Childe, Vere Gordon II 297

90, 104, 105

( illingworth, W illiam 604 Chippendale, Thom as 593 Chlodvigas I 247, 287, 297 ( hm elnickis, Bogdanas 560, 855 ( 'hm ielowski, . 604 Chodkeviius, V ladislovas 855
C'holodnaja, Vera ( hopin, Frdric Chortdkis, G. 566 917

248, 478, 482, 790, 820

257 ( hosrovas II, Irano valdovas 257 C'holek, Sophie von 878 Chrtien de Troyes 359, 818 ( hrysoloras M anuelis 483 Christianas IV, Danijos karalius 568
Christoffel, Jan Y m pyn Chrodegangas 299 Churchill, W inston 410

Chosrovas I, Irano valdovas

31, 61, 149, 638, 729,

883, 885, 886, 892, 907, 924, 935, 985, 986, 1001, 1002, 1022, 1023, 1 0 2 8 -1 0 3 0 , 1035, 1039, 0144, 1055, 1057, 1058, 1076 Chruiovas, N. S. 1091,

748, 10831085, 1090,

1093, 1095, 1096, 1105, 1115

Chudnas I, K astilijos karalius Ciceronas, Markas Tulijus C icognini Cmlijd 669

458 49, 132, 157, 173, 184, 192, 195, 197, 480, 481, 661
193

770 483 Cisneros, Sandra 49 Cisneros, Francisco Jim nez de 489 ( 'Idrke, Henri 729 Cldrk, Kenneth 22 Cldusewitz, Carl 781
Cyridcas i A nkonos

Ciolkovskis, K. E.

C lem enceau, G eorges 691, 909, 925, 926 C lm ent, Jacques 511 C lem enti, M uzio 690 C lerm ont-Tonnere 843 C lergue, gim in 416 C lergue, Bernard 416 C lergue, Pierre 416 C lergue, Pons 416 C lusius, Carolus 389 C obden, Richard 803 C ockbum , C. 506 C octeau, Jean 137 C oell, Sanchez 519 C oke, Edward 555 Cike, Thom as 606 C ola di Rienzo 409 Colbert, Jean-Baptiste 577, 607, 622 624, 628, 715 C oleridge, Sam uel Taylor 686 C olin, Armand 952 C oller, Jam es 637 C olom bo, Christoforo (C olono, Cristobal) 4 6 1 -4 6 3 , 466, 515, 516, 520, 521, 1202 Colonnai, gim in 409 Com m ynes, Philippe de 447 Com te, A uguste 791 De C ond 569, 624, 629 C ondillac 602 De C ondorcet 616, 678, 717 Conrad, Joseph 49 C onstable, John 692 Cook, Jam es 585 Cop, N icholas 496 Corday, Charlotte 681, 720 Cordover, M oses 535 Corelli, A rcangelo 577, 595, 596 C orneille, Pierre 137, 593, 669 C orreggio 486 Corrigan, M airead 872 Cort, H enry 684 Corts, H. 516 C ottereau, Jean 709 C oubertin, Pierre de 146 C ouperin, Franois 595 Courbet, G ustav 841 Courtet, Victor 737 Cremer, W illiam Randall 872 Cristofori, B. 595 C roce, B enedetto 860 Crom pton, Sam uel 684 Cromwell, Oliver 353, 412, 499, 511, 552, 553, 556, 557, 583 1337

EUROPOS

ISTORIJA Darwin, G wen 892 Datini, F rancesco 450, 451 David, Jacques Louis 681, 691, 1198 Davidson, Randall 921 D avies, Norm an 275, 924 D avout, L. N. 730 Davy, Hum phry 793 Davys, John 341 D aw idowicz, Lucy 1020 Dawson, Christopher 55 Ddantgwain, O wain 239 D ebussy, C laude 536, 790, 866 D ecijus 188, 218, 1217 D edalas (mit.) 110 D efoe, D aniel 586 De G asperi, A. 1059, 1064, 1076 D egrelle, Lon 1028 Dej, G. 1092 Del, John 534, 535 D elibes, Lo 478 D elius, Frederic 343, 820 Delors, Jacques 1078, 1110, 1111, 1113 D elsarte, Franois 478, 578 Dem etra (mit.) 94, 128 D em okritas 140, 150 D em ostenas 139, 147 D enc, H ans 494 D enikinas, A. I. 929, 932 D enisas, ventasis 364 D ennis, G eorge 171 Dent, Edward John 442 Deprez, M arcel 768 De Q uincey, Thom as 788, 861 Derrida, Jacques 26, 1069 D escartes, Ren 336, 485, 514, 515, 601, 602, 694 D esgrange, H enry 863, 864 D esm oulins, C am ille 699, 705, 714 De Valera, E. 941 D iagilevas, Sergejus 478 Diana (mit.) 178 D ickens, Charles 482, 681, 789, 867 D iderot, D enis 604, 606, 612 D idon (mit.) 127 D idioji M otina em (mit.) 92 D idioji Paleistuv 403 D iesel, Rudolf 770 D ievas 265, 276, 277, 292, 372, 403, 411, 438, 440, 455, 477, 484, 500, 507, 508, 5 1 5 -5 1 7 , 536, 606, 644, 648, 792 D ietrich, M arlene 954 D iezenhofer, Karolinum 675

Cropius, W alter 951 Cruce, Emerico 666 C ugnot, N icholas 770 Curie, M arie 48 Curtis, Lionelo 1057 Cuvier, G. L. 737 Czartoryski 615, 741, 743 Czerny, Karl 596 C zezm iczei, Janos 52 Czinai (Dzin), dinastija 225 aikovskis, P. I. 31, 478, 482, 494, 790, 853, 1125 andragupta I 226 an Kai-i 1083,1102 apek, Karel 949 arneckis 560 echovas, A. P. 31, 853 ernenka, . 1085 em yevsk is, N. 839 ernovas, Viktoras 919 ingischanas 31, 54, 309, 373, 374, 908 iurlionis, M. K. 954 D afnis (mit.) 1198 Daguerre, Louis 772 Daimler, G ottlieb 770 Daladier, Edouard 972, 985 Dalcroze, Jacques 478 Dali, Salvador 951 D allapiccola, Luigi 953 Dam azas I, ventasis 219 Dam azas II, popieius 1219 Dam iens, Rober Franois 548, 549 Dampier, W illiam 586 Dampierre, Gui de 385 Dampierre, G uillaum e de 385 Dandol, Enric 369 D anhause, J. 1204 D anielius 266, 471 D anijilas Rom anoviius 344 D anilevskis, N ikolajus 31 D'Annunzio, D. 210 Dant A lighieri 49, 173, 175, 194, 273, 363, 388, 4 0 6 -4 0 9 , 440, 441, 445, 447, 508, 525, 667, 687, 692, 789, 1201 D antiscus 488 Danton, G eorge Jacquees 616, 681, 702, 7 0 5 -7 0 8 , 714 Da Ponte, L. 669, 671, 672, 674, 676 Darwin, Charles 482, 485, 691, 791, 792, 795, 837
1338

ASMENVARDI
Diezenhofer, K lem entinum D marchas K orintietis

RODYKL

675 139 Diogenas Sinopietis 142, 143 Diokletianas 202, 207, 218, 224, 225, 253
Dionas 159 128, 134 Dionisas (mit.)

567 467 Dionisijus M aasis 279 Dionisijus V yresnysis 159

Dionisijus Graikas D irk as I 383 Dirkas III 383 Disney, W alt

Dionisijus Solom o

954 776, 777, 794, 810, 812,

Disraeli, Benjamin 845 , 871, 1204 Djilas, M ilovan Dmitrijus

1088

467, 458

397, 398 822, 828, 913 Dobrynia N ikitiius 337 Dobrzanski, Stanisiaw 1019 Dolfuss, Engelbert 982 Dollinger, J. Ignaz von 796, 797 Dominicianas, Titas Flavijus 205, 218
Dmovskis, Roman Domicijus 204

Dmitri jus D onietis

188 371 Dominikas Guzmanas, ventasis 370 Dominique Pire 872

Dominikas, ventasis Donatello Donaras Donatello 1201 Don Juanas d'Austria 241 479

Domicijus Ulpianus

Dubek, A lexander 1098, 1099, 115 Dufy, Raoul 864 D uguesclin, Bertrand 427 Dumas, A lexandre 1204 Dum ouriez, C. F. 631 Dunant, Henri 1024 Dunkanas 320 Duns, Scot John 442 Dunstable, John 449 Dupont de Nem ours, P. S. 607, 738 Durant, Jean-H enry 872 Drer, Albert 481, 487, 1043, 1199 Durkheim, m ile 952 Dum ovas, Piotras 894 Duroc, G. C. M. 753 D uroselle, J.-P. 63, 64 D uanas, Steponas 152 D uek, Jan Ladislav 672, 690 D uek, Jozef 672 Duval, H. 601 Dvorak, A ntonin 820 van Dyck, A nthony 543, 576 D zerinskis, F. E. 917, 929, 933, 1088 D zeusas (mit.) 93, 108, 110, 120, 128, 131, 133, 134, 142, 146, 167, 178, 276 D iugavilis, J. V. r. Stalinas, J. V. Dofris M onm autietis 238 D oto r. G ioto D uis 373 Eam shaw, Thom as 442 Eck, J. M. 490 Eckhart (Eckart), Johann 444 Edelman, M arek 1020 Eden, A. 1030 Edipas (mit.) 137, 144 Edison, Thom as 858 Edm undas Cam pionas, ventasis 507, 534 Eduardas Ipaintojas 319 Edvardas, V elso princas 807 Edvardas I, A nglijos karalius 239, 384, 416, 417 Edvardas II, A nglijos karalius 416, 417 Edvardas III, A nglijos karalius 414, 416, 417, 425, 428 Edvardas IV, A nglijos karalius 429, 433 Edvardas VI, A nglijos karalius 499 Edvardas VIII, A nglijos karalius 353, 552 Edvardas i V udstoko 427, 428 Efeso Artem id (mit.) 126 Egbertas, V esekso karalius 319 Egjas (mit.) 110, 131

542, 565

Donati, gimin

405

Dnhof, M agnus Em st von Dnhof, Mariana

1036 1036, 1037 Dnitz, . 1023, 1046, 1047 Donizetti, G aetano 790 Do r [i hei m, Fuchs von r. Johanas G eorgas
II
Dostojevskis, F. M. 789 , Douglas, Roy Drake, Francis Drakontas Draper, H. Dreyfus, A. Drouot, A. Druthmaras Dryden, John 147 794 478

31, 50, 503, 504, 545,

801, 819, 853

Dovydas Statytojas

345 64, 565

Drebber, Cornelius 750 251

534

804, 822, 847

578, 593, 603

1339

EUROPOS

ISTORIJA Erikas, ventasis, karalius 339 Erikas G lipingas 308 Erikas Kruvinasis Kirvis 319 Erikas R audonasis 305, 340, 341 Ermas 319 Erlander, Tage 937 Em st, M ax 866 Erodas D idysis 280 Ertugrulas 394 Escher, M. C. 481 Eschilas 119, 122, 135, 137, 142, 150 Eschinas 139 Escriva de Balaquer Jos Maria 1071 Estaing V alry Gishard d 1065 Esterhazai, dinastija 84 Etelbertas 291 Etijus 2 4 3 -2 4 5 , 247, 248 Eudoksas K nidietis 140 Eugenija, Pranczijos im perator 774 Eugenijus IV, pop ieiu s 426, 455, 1219 Eugenijus Savoj ietis 630 Euklidas 141, 142 Eulalijus 1218 Eulenburg, Filip von 874 E ulenspiegel, Till 539 Euler, Leonhard 605 Euridik (mit.) 128 Euripidas 135, 137, 142, 150 Europe (mit.) 28 Eusebijas C ezarietis 153, 223, 225 Evans, Arthur 96, 108 van Eyck, Jan 434, 449 Ezekijas 279 Ezra 469, 471 Fabijai, gim in 181 Fabijonas, ventasis 1218 Fabijus, M aksim as K unktatorius Kvintas Fairfax, Thom as 353 Falla, M anuel de 820 Fallm erayer, Jacob 252 Falkenhayn E. von 891 Fanon, Frantz 49 Faraday, M ichael 142, 791 Farben, I. G. 774 Fam se, gim in 578 Fastolf, John 427 Fatima 601 Fatim idai, dinastija 344 Fauntleroy, C edric E. 933 Faur, Gabriel 790 Faustas 500 Febvre, Lucien 545, 952

Egerija (mit.) 178 Egisheim , Bruno von 339 Egm ont, L. 631 Eichendorff, Joseph von 786 Eichmann, A dolf 1011, 1039 Eiffel, G ustave 638 Einhardas 310, 311, 315 Einstein, Albert 178, 441, 482, 603, 791, 854, 856, 857, 866, 1069 Eisenhower, Dwight, David 1032, 1039, 1105 E izenteinas, S. 918 Elas 279 Elbe, G igost d' 707 El Cidas r. Rodrigas Diazas de Vivaras El 246 Elegabalas 1217 Elena Ivanovna 470 Elena Stepanovna 467, 468, 472 Eleonora A kvitaniet 363, 365, 366, 564 Eleonora A ragoniet 458 Eleuterijus, ventasis 1218 Elgar, Edward 820 Elgin, T. B. d' 139, 742 El G reco 482, 486, 805, 1202 Elias, Norbert 357, 463 Eliot, T. S. 29, 137, 949, 950, 1205 Ellam, John 637 Ellam, Richard 637 Elbieta, Austrijos im perator 841, 878 Elbieta, K azim iero Jogailaiio m ona 439 E lbieta I, A nglijos karalien 341, 353, 354, 487, 499, 507, 534, 540, 552, 564, 779, 807 E lbieta II, A nglijos karalien 807, 808 E lbieta i Sonau 916 Em ilianas 1217 E m pedoklis 130, 140 Enjas (mit.) 167, 193 Engelbert, Kaem pfer 586 E ngels, Friedrich 43, 92, 837, 1091 E nghien, L. A. d' 681 Enguerrand de C oucy VII 399 Enijus, K vintas 192 Enklidu (mit.) 133 Enriquezai, gim in 402 Ensor, J. 864 Eostra (Ostara) (mit.) 216 Epiktetas 153, 207 Epikras 144 Eratostenas K irenietis 142, 163 Erazmas Roterdam ietis 274, 356, 483, 484, 486, 489, 491, 495, 567, 667 Erenburgas, I. 1084 Erhard, Ludwig 1064, 1066, 1075 1340

171

ASMENVARDI
Feliksas V, popieius Fenelon 626, 627

RODYKL

413, 455

84, 567 569 642 Ferdinandas VII, Ispanijos karalius 736, 755,
Ferdinandas VI, Ispanijos karalius 804, 805 Ferdinandas II, v. Rom os im perijos im peralorius torius 458, 460, 462, 472, 534, 823 534 l ( i clinandas III, v. Romos im perijos im pera Ferdinandas III, ventasis 401, 528

f-'ereli nandas, erchercogas

401

Ferdinandas V Katalikas, K astilijos karalius

323, 384 1 e re t, N icholas 660 Fel h Ali 729 Feuerbach, L. 837 Fichte, J. G. 736, 755 Ficino, M arsilio 483, 526 Fidijas 139, 150, 276 Field, John 690 Fielding, Henry 594 Filagrijus 138 Filelto 481 I lonas A leksandrietis 154, 210, 214 Ionovas, Pavelas 953 Filotejus P skovietis 471 Fiodoras III, M askvos ir visos Rusijos caras 509, 562, 564 Fioravanti, A rystotel 467 Firkoviius, Abrahamas 252 Fisher, H. A. L. 22 Fisher, John 494 Flaubert, G ustave 789 Flavijos D om icile 219 Fleury, A, H, de 635 Flood, Henry 639
Florianas 1217 I loris V, O landijos valdytojas

Ferdinandas Portugalas

380, 384

I ludd, Robert 362, 535

fokas 1217 Fokinas, M. f oppa V. For mozas Folijas 478 Fontaine, Henry L. 872 669 1218

Fortna (mit.) lo tis (Photis) l ouch, J.

221 126, 127 26, 280

273, 331

Foucault, M ichel 729 Foulques, Guy

Fourier, Charles

386 836 Fournier, Jacques 415, 416

Fouquet, N icolas 621 Fouquier-Tiville, A ntoine 681 Fox, Charles Jam es 615, 739 Fox, G eorge 599 Fox, John 456 Fracastorius 488, 517 Frahn, Herber r. Brandt, W illy Fragonard J.-H. 593, 678 Franc, Sebastian 494 Franck, Csar 790, 798 Francke, A ugust Herm ann 613 Franco, Francisco 59, 940, 977, 980, 981, 1004, 10009, 1080, 1121 Frank, H ans 849, 1046, 1047 Frankai, dinastija 270, 285, 311, 328, 329 Franklin, Benjam in 523, 608 Franz, Ferdinand d Este 876 878 Franz, Kurt 710 Frazer, Jam es 178, 179, 854 Frederikas I, Danijos ir N orvegijos karalius 558, 645 Frederikas IV, Danijos ir N orvegijos karalius 645 Frederikas V, Danijos ir N orvegijos karalius 645 Frederikas VII, Danijos ir N orvegijos karalius 927 Frederikas VIII, Danijos ir N orvegijos karalius 807 Freida 340 Freiras (mit.) 241 Freud, Sigm und 137, 178, 482, 503, 504, 845, 849, 850, 854, 860, 861, 866, 867, 1204 Fridesw ide, ventasis 353 Frydrichas I Barbarosa, v. Rom os im perijos im peratorius ir V okietijos karalius 59, 316, 317, 3 5 9 -3 6 1 , 367, 482 Frydrichas II, v. Romos im perijos im pera torius ir V okietijos karalius 59, 360, 363, 385, 567 Frydrichas III, v. Romos im perijos im perato rius ir V okietijos karalius 434, 499 Frydrichas Didysis, Prsijos karalius 609, 610, 652, 654, 655, 695 Frydrichas II, Prsijos karalius 615, 638, 655, 667, 965 Frydrichas III (Frydrichas Grausis), Prsijos karalius 652 Frydrichas-V ilhelm as I, Prsijos karalius 561, 562 Frydrichas-V ilhelm as II, Prsijos karalius 695, 735, 754 Frydrichas-Vilhelm as III, Prsijos karalius 809
1341

EUROPOS

ISTORIJA G elazijus I, ventasis 273 G eliert, Christian Furchtegott 217 G enadijus 469, 472 G enovesi, A ntonio 643 G ensfleisch, Johann 452 G enzerikas 244, 256 G eoffrey i M onm oto 359 G eom etras, Jonas 331 G ercenas, Aleksandras 839 Grard, Franois 730 Gerhards, Gerhard r. Erazmas Roterdam ietis Gero, Erno 1096 G erson, W ojcech 1201 Germanas, ventasis 285 G erm anikas 185 G et 1217 G ethin, Ieuan 418 Gez, V engrijos kunigaiktis 336 Gez I, V engrijos karalius 377 Ghiberti, Lorenzo 407, 479, 481 Gibbon, Edward 193, 205, 207, 211, 218, 223, 229, 253, 277, 493, 610, 612, 638, 349, 690, 934, 1127 G ibbons, G rinling 593 G ibelinai, gim in 361, 363, 379, 406 G ide, Andr 137 Gierek, Edward 1100 G ijonas 318 Gilbert, M artin 1020 Gilbert, W illiam s 142 G ilgam eas (mit.) 133, 217 G im butien, Marija 92, 105 G iolitti, G iovanni 945 G iorgio de Chrico 481 G iotto 407, 479, 1201 Girardi, Laurentius 423 G islaharius (G iselher) 245 G iunteris (mit.) 245 G iunteris i varcburgo 1241 G iovanni da D ondi 441 G izela 376 G ladstone, W illiam Ewart 741, 744, 810, 869 Glaser, J. 849 G licerijus 1217 G linka, M. 989, 990 G lotz, G ustav 952 G luck, Christoph W illibald 536, 595, 672 G neisenau, A ugust 681 Gobat, Charles-Albert 872 G bbels (G oebbels), Joseph 58, 505, 506 G obineau, Joseph Arthur 737, 738

Frydrichas-V ilhelm as IV, Prsijos karalius 824 Fried, Alfred Hermann 872, 875 Friedman, M ilton 1073 Friedrich, C. D. 1203 Fritzsche 1046 Frick W. 1046 Frbel, Friedrich 615, 863 Froissart, Jean 95, 399, 424, 430, 447 Froja 314 Fugger 451, 523, 530 Fulradas 300, 311 Funk, W . 1046 Frkel, S. 849 Fustel de C oulanges, N. D. 952 Fylldar, Thom as 353 G abrielis 260, 264, 444 Gabrieli, G iovani 596 Gaetanai, gim in 409 G ainsborough, Thom as 593, 678 Gajus Julius C ezaris r. A ugustas, Romos im peratorius G alas, ventasis 287 Galba 132, 204 G alenas 153, 213 G alerijus 1217 G alienas 207 G alilei, G alileo 49, 482, 512, 513, 515, 575 G allois, L. 952 G alton, Francis 794, 795 Gama, V asco de 458 G am elin, M. 990 Gandi, M ahatma 841, 1061 G anelonas 318 G apon 836 Garbo, Greta 954 Garcia Lorca, Federico 538 Garibaldi, G iuseppe 159, 349, 638, 712, 8 2 3 -8 2 5 Garin, M aurice 863 Garzoni, B. 450 G aselee, Alfred 852 G aston 111 de Fiox 1201 Gaudin, M. C. 729 G auguin, Paul 864 G aulle, Charles de 64, 932, 1000, 1001, 1034, 1062, 1065, 1066, 1068, 1 0 7 6 -1 0 7 8 , 1104, 1111, 1121 Gauss, C. F. 605 Gay, John 539 G edim inas, Lietuvos didysis kunigaiktis 400
1342

ASMENVARDI G odesberg 985, 1065 Godomaras (Gemot) 245 Godwin, W illiam 720, 820 G oethe, Johann W olfgang von 194, 217, 274, 36 4 , 482, 500, 520, 594, 618, 638, 678, 686, 690, 691, 716, 723 G oldoni, Carlo 593, 669 G olicynas, V. 564 Gomperz, T. 849 Gomutka, W ladyslaw 10941096, 1099, 1100,
1106

RODYKL

G oncalvez, Antao 459 G onzagai, gim in 536 ( Gorbaiovas, M. S. 37, 57, 62, 661, 772, 872, 99 , 1051, 1063, 1084, 1085, 1098, 1101, 1 109, 1110, 1 1 1 3 -1 1 1 5 , 1 1 1 7 -1 1 1 9 Gordkovas, A. 1204 (Jordon, Jehudeh Loeb 846 Gorques, Dom inique de 518 Gore-Booth, C onstance 954 Gorecki, Henrik 953 Goring (G oering), Hermann 58, 431, 970, 983 , 987, 9 9 1 -9 9 3 , 1001, 1011, 1042, 1044 , 1 0 4 5 -1 0 4 7 Gorkis, M. 949 Gornicki, Lukasz 356 G oslicius (G oslockis) 526 Gotardas, ventasis 78 Gotfrydas B ulonietis (G odefroi de Bouillon)
367

Gotfrydas Strasburgietis 238 Gottwald, K lem ent 1060, 1092, 1098 G ouges, O lym pe de 719, 720 Gounod, Charles 343, 500, 790 Gourgaud, Gaspard 750 Gournay, Jean de 607 Gouz, Marie 719 Goyd, Frdncisco de 678, 681, 692, 755, 805 Grakchds, Gajus Sem pronijus 172 Grakchas, Tiberijus Sem pronijus 172 Gramme, Z. 768 Cjram sei, A. 1069 Grandch, Lucas 487, 1201 Granados, Enrique 820 Gratidnas i Bolonijos 359 Grattan, Henry 639 Gravelot, Huber 1023 (iraves, Robert 92 Grgoire 843 Greenhalgh, John 907 Gresham, Thom as 513 Greville, Charles 78

Grey, Dorothy 881 Grey, Edward 820, 877, 881, 8 8 2 -8 8 5 , 8 8 9 -8 9 1 , 895 G rieg, Edvard 820 G riess, Johann Peter 773 G rigalius I D idysis, popieius 136, 282, 287, 291 G rigalius II, ventasis, popieius 295, 297 G rigalius III, popieius 284, 295 G rigalius VII, popieius 349 G rigalius IX, popieius 361, 410 G rigalius X, popieius 363, 406 G rigalius XIII, popieius 280, 501, 509 G rigalius N azarietis 272 G rigalius Trietis 230, 286, 287 Grimaldi, eim a 1081 Grimm, Jacob 817, 1046 Grimm, W ilhelm 817, 1046 G rim m elshausen, H ans Jacob C hristoffel von 487, 539 Grisonai, gim in 541 Gros, A. J. 1202 Gros, A ntoine 730 G rosseteste, Roberto 443 Grosmanas, V asilijus 961 G rotius (H ugo de Grooto) 528 Gruberova, Edita 859 Gruffydd ap Llew ellyn (Griffeth) 320 Grnewald, M atthias 487 Grn, David 847 Gryphijus, Andreas 487 Guardio 669 Guarini, Giovan Battista 481 G uam er 597 G uardosoni 672 Gdermann, M oritz 849, 850 Guerchin, G. F. 1198 Gurin, P. N. 1203 G uibert de N ogen t 358 G uicciardini 609 G uidai 747 G uidas i A reco 283 G uido da V igevano 440 G uillaum e de M achaut 342, 343 G uillotin, Joseph Ignace 638, 703 G uise (Giai), gim in 507, 511 G uise, Franois de 511 G uise, Henri de 511 G uizot, Franois 35, 36 Guy de Chauliac 440 G undarius (Gunther) 245 Gupta, dinastija 226 1343

EUROPOS

ISTORIJA H aroldas M lyndantis 337 Harmonija (mit.) 134 Harris, Arthur 421, 422 Harris, John 422, 604 H artvigas II 372 Harnas ar Raidas 298 H asanas 457 H asdrubalas 171 H astings, W arren 677 H auteville, gim in 349 H avel, V aclav 32, 1108, 1115 Hawkins, John 459 H awkswood, John 399, 408 Haydn, Joseph 84, 342, 493, 595, 596, 638, 678, 690 H ayek, Friedrich von 488 H eath, Edward 1079 H bert, J. R. 706 H egel, Friedrich 691, 790, 791, 797, 814, 837 H eidegger, M artin 1069 H eifetz, J. 598 H eine, Henri 274, 691 H einsius, A nthoine 630 H ektoras (mit.) 172, 221 H elena, K onstantino D idiojo m otina 208 H eliodoras 153 H elvetius, C laude 606 H en gestas 246 H enegouw en, A leida van 380, 384 H em erken, Thom as 444 H enrikas II, A nglijos karalius 363, 365 H enrikas III Plantagenetas, A nglijos karalius 363, 365, 366, 385 H enrikas IV, A nglijos karalius 429, 432, 459, 460 H enrikas V, A nglijos karalius 428, 429, 432 H enrikas VI, A nglijos karalius 429, 432 H enrikas VII, A nglijos karalius 425 H enrikas VIII, A nglijos karalius 494, 497, 499, 547, 552, 555, 558 H enrikas III, K astilijos karalius 401, 458, 691 H enrikas II Pam aldusis, Lenkijos karalius 373 H enrikas II, Pranczijos karalius 511, 546, 549, 550 H enrikas III, Pranczijos karalius 546 H enrikas IV, Pranczijos karalius 310, 511, 546, 547, 666 H enrikas VII, Pranczijos karalius 516 H enrikas VIII, Pranczijos karalius 517, 525 H enrikas I, Pauktintojas, v. Romos im pe rijos im peratorius ir V okietijos karalius 59, 327

G ustavas I Vaza, vedijos karalius 558 G ustavas II A dolfas, vedijos karalius 511, 523, 558, 568 G ustavas III, vedijos karalius 645, 721 G ustavas IV A dolfas, vedijos karalius 638, 739 Guzmanai, gim in 402 Guzman Gaspar de 529 G uinicelli, G uigo 408 Gvadanjai, gim in 203 G vidonas i Spoleto 1240 G vinevera 239 H absburg, M. 434 H absburg, O tto von 941 H absburgai, dinastija 53, 376, 377, 388, 389, 405, 411, 413, 507, 508, 526, 5 2 9 -5 3 1 , 533, 534, 539, 5 4 1 -5 4 3 , 546, 549, 559, 563, 565, 567, 569, 583, 614, 620, 625, 642, 643, 645, 647, 648, 6 5 0 -6 5 2 , 666, 675, 733, 745, 809, 815, 829, 843, 912, 920, 931, 975, 1006, 1127 H acha 988 Hadrijonas I, popieius 285 H agenas (mit.) 245, 246 Hahn 849 H albwachs, M aurice 952 H aldane 884 H ardenberg, Friedrich von (Novalis) 687 H akonas VI, D anijos karalius 740 H alevi, Sam uel 402 H alevis, Jehuda 251 H alley, Edmund 635 H allstein, W alter 1078,1106 Hals, Frans 543, 579, 1202 Ham m am skjld, Dag 1062 Hamann, J. G. 617 Hamas (mit.) 440 Hamurabis 111 H ancock, John 642 H ndel, G. F. 595 H anibalas 76, 106, 156, 157, 159, 160, 1 6 2 164, 1 7 0 -1 7 2 H ansson, Per Albin 937 H anoveriai, dinastija 636, 641, 807 H anslick, Ed 849 Harden, M axim ilian 874, 875 H argreaves, Jam es 684 Harlay de C ham pvallon 627 H aroldas, A nglijos karalius 349, 1200 H aroldas, N orvegijos karalius 349 H aroldas G odw insonas 319 H aroldas Hardrada 319
1344

ASMENVARDI
Hi iirikas II, v. Romos im perijos im peratori-

RODYKL

328 Henrikas IV, v. Romos im perijos im peratori us ir V okietijos karalius 349, 352 He nrikas VI, v. Romos im perijos im peratori us ir V okietijos karalius 360, 361 Henrikas VII, Liuksemburgas, v. Romos imperijos im peratorius ir V ok ietijos kara lius 361, 378, 404, 434, 1241, 1255 I lenrikas Bavarietis 376 I lenrikas G larietis 136 I h'nrikas i Korintijos 1255 Henrikas Raspe i Tiuringijos 1240 I lenrikas Jreivis 458 I h'nrikas Litas 360, 362 I h'nrikas Tiudoras 433 Henrikas Valua 1258 1lera (mit.) 128, 167 I lerakljas 253, 257, 259, 261 I leraklis (mit.) 118, 134 I leraklitas E fesietis 140 He rder, Johann G otfried 360, 617, 618, 690,
813, 817, 818 Herkulis (mit.) Hermis (mit.)

us ir V okietijos karalius

435 128 Hermis T rism egistas 155 I lermann, J. r. Arminijus

Heroardas Herodas 520 153

Herodotas Heronas

49, 92, 121, 122, 124, 126, 147,

154 782

149, 150, 257 I lerriot, E. Hertz, H.

I lersch, W illhelm I lerzfeld, M . Hesiodas Hess, R. Heynau Hierotas 132

859

142, 791, 856

Her/1, Theodor

849 846, 847, 849

1046,1047 Hetmoldas Liubekietis 334

741 336

Hieronas II Hieronimas

143, 159, 160

159 1020 Hilderbrandas i Toskanos 349, 352 H i lia ras, ventasis 277
Hilberg, Raul Hill, W. E. Hills, Denis 597

1038 444 Himmler, H einrich 970, 997, 1010 Hindemith, Paul 866, 953
Hilton, W alter

H indenburg, Paul von 904, 928, 964, 966, 1036 H ipokratas 140, 141, 150 Hircijus, A. 168 H irschfeld, M agnus 874, 875 Hitler, A dolf 58, 59, 61, 255, 551, 628, 665, 724, 727, 742, 745, 770, 811, 856, 903, 908, 939, 945, 946, 960, 962, 9 6 4 -9 7 3 , 976, 9 8 0 -9 8 3 , 9 8 5 -9 8 8 , 9 9 0 -9 9 2 , 996, 999, 1001, 1003, 1004, 1006, 1007, 1 0 0 9 -1 0 1 1 , 1020, 1023, 1027, 1028, 1 0 3 2 -1 0 3 7 , 1039, 1044, 1045, 1124 H obbes, Thom as 147, 304, 515, 526, 584, 607, 691 H oche, Lazare 533, 709, 711, 725, 726 Hoffm ann, E. T. A. 186, 735, 755 Hofer, Andreas 358, 681 Hofmann, A. W. von 771 H ohencolem ai, dinastija 84, 388, 499, 561, 630, 651 H ohenzolem , Albrecht, von 561 H ohenzolem , Friedrich W ilhelm 807 H ohentaufenai, dinastija 360, 363, 379, 3 8 4 -3 8 6 , 388, 402 H olbach 602, 606 H olbein, Hans 487 H oliday, H. 1201 H om enheim as, P. A. T. r. Paracelse Hom eras 48, 115, 122, 130, 132, 133, 137, 192, 193, 273, 481, 483 H onecker, Erich 1097, 1109, 1110 H onegger, Arthur 953 H onoratas A rlietis 277 H onorijus, Romos im peratorius 196, 254, 277 H onorijus I, popieius 278 H onorijus II, popieius 278 H ontheim , J. N. von 598 H oofm ans, Johanna 519 H ooke, Robert 579 H opton, Ralph 556 H oracijus 151, 167, 192, 193 Horacijus, K oklis 169 Horacijus, Flakas K vintas 194 Hormizdas, ventasis 1218 H orkheim er, M ax 951 H om as 569 Horta, V ictor 864 H orthy de N agybhya, M ikls 931 H ossbach 983 H oulihan, Patrick 703 H ouse 887 H oxha, Enver 649, 1092, 1096

1345

EUROPOS

ISTORIJA Inocentas VIII, p op ieiu s 273, 445 Inocentas X, pop ieiu s 572, 577 Inocentas XI, pop ieiu s 598 Ipolitas, ventasis 220 Irena B izantiet 259, 309, 369 Irenjas Lionietis 218 Im erius 359 Isaacas le M aire 544 Isidoras 455 Isokratas 151 Itar (mit.) 94 Itvanas I, V engrijos karalius 336 Itten 951 Ivanas I Kalita 397 Ivanas III, 304, 462, 463, 465, 467 - 469, 47 1 474, 561 Ivanas IV, R stusis 54, 312, 456, 474, 509, 517, 561 Ivanas VI 656 Ivanas A senis 394 Ivanas A senis II 394 Ivanas Jaunesnysis 467, 468 Ivanas ism anas 394 Izabel de Braganca 805 Izabel (Isabel), Ispanijos karalien 458, 4 6 0 -4 6 2 , 473, 519, 804 Izid (mit.) 129, 215 Jablonskis, J. T. 604 Jackson, Robert H. 1045 Jacques de la Garde 442 Jacques de M olai 414 Jafetas (mit.) 440 Jadvyga, ventoji 439 Jadvyga A nujiet 437, 438, 1258 Jam es, H enry 782 Jahv (Jehova) 93, 215 Janaek, L. 343, 820 Janequium , C lm ent 486 Jankins, Roy 1002 Jansen, C ornelius 507, 627 Januarijus, ventasis 219 Jaroslavas Im intingasis 344, 1258 Jaruzelski, W ojciech 1100, 1101, 1108 Jaurs, Jean 488, 875, 883 Jazidas I 265 Jean de C halons 535 Jean de M ailly 314 Jean de N evers 399 Jeanne d'Arc (ana d'Ark) 376, 404, 426, 427, 429, 431 Jefferson, Thom as 147, 642, 743

H ozijus 509 Hrolfas (Rolanas) 320 H rotsvitas i G andershaim o 447 Huber, Jean 1202 Hbner, J. 604 H ucbaldas i Sent Am ando 283 H uelsen -H aeseler 874 H ugas D idysis 324, 328 H ugas K apetas 329, 1240 H ighes, Ted 137 H igonas, ventasis 326 H ugo, V ictor 396, 789, 819 H ugues de Verm andois 367 H ugues de Payens 368 H izinga, Johan 391, 393 H ulin 747 Humbert de M oyenm outier 339 Hum phy, Davy 684 H um boldt, W ilhelm von 53 Hume, David 602, 608, 609, 617 H um m el, N epom uk 690 H untington, Ellsworth 83 Hurston, Zora N eale 49 Husak, G ustav 1099, 1110 Hus, Jan 273, 314, 411, 436, 445, 490 H useinas 256 H utten, Ulrich von 483 Huvava 217 H uxley, A ldous 496 H uxley, T. H. 791, 794 H uygens, Christian 442 Hunt, W, H olm an 789 Iacopo Robusti r. Tintoretto Iancu i H unedoaros 526 Ianicus 488 Ibn Fadlhanas 307 Ibn H udas 400 Ibn Rudas r. Averroesas Ibrahimas Ibn-Jakubas 335, 336 Ibsen, H enrik 50 leva (mit.) 313 Ignotas A ntiochietis 218 Igoris 345 Ikaras (mit.) 110 Ildiko 247 Uja Popoviius 337 Indurain, M iguel 864 Inglis, Elsie 907 Ingres, J. A. 137, 755 Innitze 971 Inocentas III, popieius 369 371
1346

ASMENVARDI
Jekaterina II, Rusijos im perator 695, 721, 743, 906 Jelaci, J. 724 Jelcinas, B. N.

RODYKL

31, 348,

395, 610, 655, 656, 658, 661, 659, 663, 677,

999, 1117, 1118

656 541 Jeronimas, ventasis 174, 202, 220, 237, 275,

Jenatsch, G eorge 294, 481, 1200 Jeronimas Dalm atietis Jzus Kristus

Jelizabeta, Rusijos im perator

272

194, 208, 2 1 0 -2 1 2 , 2 1 5 -2 1 8 ,

220, 257, 260-262, 266, 272, 2 7 7 -2 8 0 , 285, 299, 303, 312, 316, 317, 333, 342, 368, 370, 377, 411, 412, 423, 443, 444, 466, 467, 480, 483, 497, 503, 504, 508, 514, 1200, 1201 Jeovas, N. I. 960 Joachim, Jozef Joana I 409 Jodl, Alfred karalius 1046 400, 437 Jogaila, Lietuvos kunigaiktis, Lenkijos Jogaila, Vladislovas, Lenkijos karalius

598, 849

364,

1200
Jogailaiiai, dinastija 40, 434 436, 438, 473, 526, 530, 533 Jot f re, J. 903 Johanas G eorgas II 570 Johannes A nglicus Johnson, A. H. Jokast (mit.) 21 Joinville, Jean de 137 Jokbas, ventasis 401, 534 Jokbas II, A nglijos karalius 641 Jokbas III, A nglijos karalius Jokbas VI, A nglijos karalius 554, 555, 570, 571 Jonas (Kryiaus), ventasis Jonas XIII, popieius

313, 314 366, 447 287, 289, 528

Jokbas I N ugaltojas, A nglijos karalius

633, 635, 638, 636 482, 531, 552,

507 328, 1071, 1072 Jonas XXII, popieius 415 Jonas III Sobieskis, Lenkijos karalius 77, 583, 645, 647, 662 Jonas V, Portugalijos karalius 643 Jonas I, Pranczijos karalius 414 Jonas II Gerasis, Pranczijos karalius 428 Jonas I C iniskietis, Rom os im peratorius 329,
333 Jonas VIII, Romos im peratorius Jonas III, vedijos karalius

455 558 Jonas Apatalas, ventasis 211, 316

Jonas Chrizostom as, ventasis 220, 224, 272 Jonas Bebaim is 428, 433, 434 Jonas Berchmanas, ventasis 507 Jonas Beem is 363, 365, 366 Jonas B ohem ietis 408, 1255 Jonas Dam askietis, ventasis 217, 260 Jonas E vangelistas 174 Jonas Inocentas III 369 Jonas i G ento 424, 428, 432 Jonas Jurgis 568 Jonas Kazimieras Vaza 560 Jonas K riktytojas, ventasis 283, 286 Jonas Paulius II, popieius 406, 616, 1017, 1072 Jonas T eologas 1200 Jones, G riggith 599 Jones, W illiam 104 Jofan, . . 748 Jorgas i Thurmo 473 Jorkai, dinastija 425, 433 Josephina, Pranczijos im perator 731, 752, 757 Josquin d es Prs 486 Jouhaux, Leon 872 Jovianas 1217 Joyce, Jam es 50, 866, 949 Joyce, W illiam 1053 Juan Karis I, Ispanijos karalius 1068 Judas 407 Julianas 254, 263, 271, 272 Julijus I, ventasis 1218 Julijus II, popieius 482, 483, 490, 517, 547 Julianas 455 Julijona i Tvers 437 Julijonas, ventasis 286 Jull, Johann 570 Jung, Carl 861 Junona (mit.) 167 Juodasis Jurgis 648 Juozapas Flavijus 153, 210 Juozapas I, Austrijos im peratorius 650 Juozapas II, Austrijos im peratorius 615, 650, 651, 6 7 5 -6 7 7 , 691, 695 Juozapas I, Portugalijos karalius 643 Juozapas II, v. Rom os im perijos im peratori us 248, 677 Jupiteris (mit.) 28, 93, 167, 174 Jurgis I, A nglijos karalius 540, 641 Jurgis II, A nglijos karalius 482, 540, 641 Jurgis III, A nglijos karalius 540, 641 Jurgis IV, A nglijos karalius 540, 638, 641 Jurgis I, Graikijos karalius 807, 834
1347

EUROPOS

ISTORIJA 3 0 9 -3 1 1 , 3 1 4 -3 1 9 , 323, 328, 329, 332, 337, 359, 383, 465, 541, 808, 1199 Karolis III N aivusis, Pranczijos karalius 320 Karolis IV, Pranczijos karalius 551 K arolis V Im intingasis, Pranczijos karalius 428, 434, 547 Karolis VI Pam ilis, Pranczijos k ar a liu s 428 K arolis VIII, Pranczijos karalius 310, 517, 544, 547 K arolis IX, Pranczijos karalius 546 K arolis X, Pranczijos karalius 804, 806 K arolis X, vedijos karalius 558 Karolis XII, vedijos karalius 609, 644, 645, 657, 745 Karolis IV, v. Romos im perijos im p e r a to riu s ir V okietijos karalius 404 Karolis V, v. Rom os im perijos im p e r a to riu s ir V okietijos karalius 54, 490, 527, 528, 5 3 0 -5 3 3 Karolis VI, v. Romos im perijos im p e r a to riu s ir V okietijos karalius 650 Karolis VII, v. Rom os im perijos im p e ra to riu s ir V okietijos karalius 650 Karolis IX, Lenkijos karalius 558 Karolis Albertas 650, 823 Karolis Borromeo, ventasis 507 Karolis G entietis 530 Karolis G rausis 313 Karolis Lotaringietis 186 Karolis Drsusis 433, 434 K arolis M artelis 297, 309, 322, 934 Karolis O rleanietis 427 Karolis Robertas 436 Karpius 849 Karsavina, T. 478 Karstadt, Andreas 491 Kasijus, Longinas Gajus 175 K asiodoras 278, 279, 294 Katerina de M edici 478, 511, 550 K aterina Sieniet, ventoji 410 Katonai, dinastija 173 K atonas, M arkas Porcijus Jaunesnysis U tikietis 173 K atonas, M arkas Porcijus V yresnysis 165, 172, 173 Katulas, Gajus Valerijus 192, 193 K atuilias III, hetit karalius 110 Kautskis, Karlas 838 Kazimieras, ventasis 489 Kazim ieras I Atnaujintojas, Lenkijos karalius 1201

Jurgis I Iliniius 746 Jurgis III, Pranczijos karalius 682 Justinianas I, Romos im peratorius 153, 173, 200, 247, 2 5 3 -2 5 6 , 282, 247, 2 5 3 -2 5 6 , 282, 287 Justinianas II, Rom os im peratorius 258, 282 Juvenalis, D ecim as Junijus 182, 192, 195 Jusupovas, Feliksas 914 Kadmas (mit.) 134 Kdr, Jano 1096, 1097, 1099, 1110 Kafka, Franz 50, 84, 866, 949, 950 K alatozovas, M. . 918 Kalenas, Kv. Rufijus 168 K aligula 204, 276 K alikstas, ventasis 219 K alikstas III, popieius 415 Kalinas 132 K allergi, Z. 566 K alischer, Zvi Hirrsch 846 K alpum ijus, Bibulas M arkas 168 Kaltenbrunner, E. 1046 Kalvinas (Calvin), J. 412, 494, 4 9 6 -4 9 8 , 610 K am enevas, L. B. 956 K andidas 611 K andinskis, V asilijus 864, 951 Kant, I. 488, 687, 689, 617, 618, 690, 691, 781 Kanonas 1218 K apetingai, dinastija 329, 363, 413, 414 Karadi, V. 817 Karadordijeviiai, gim in 834 Karaktakas 229 Karauzijus 225 Karlas Teodoras 735 Karlomanas 300 K arolingai, dinastija 299, 317, 319, 322, 323, 3 2 6 -3 2 8 Karolis I A nujietis, Sicilijos ir N eapolio karalius 386 Karolis I, A nglijos karalius 554, 576, 691 Karolis II, A nglijos karalius 199, 552, 557, 633 Karolis III, A nglijos karalius 638 Karolis II Plikagalvis, frank im peratorius 3 1 7 -3 1 9 Karolis III Storasis, frank im peratorius 319 Karolis II, Ispanijos karalius 537, 630 Karolis III, Ispanijos karalius 615, 642, 805 Karolis IV, Ispanijos karalius 643 Karolis V, Ispanijos karalius 537, 647, 805 Karolis D idysis, Pranczijos karalius 21, 45, 48, 174, 226, 227, 263, 270, 271, 304, 305,
1348

ASMENVARDI
Kazimieras III Didysis, Lenkijos karalius 439, 446 Kazimieras Jogailaitis, Lenkijos karalius 439, 446, 447, 470, 472 Kc'dts, John Keble, John Keitei, W.

RODYKL

437, 438,

1 1 7 ,2 4 8 ,7 8 4
797

1046

821 535 K ('mal is r. Atatiurkas Kemmlemeyer, F. 1202 Kene, Robert 353 Kennan, George 1056 Kennedy, J. F. 1105 Kennedy, Pol 463 Kepler, Johannes 513, 534, Kerenskis, A. F. 638, 906, 916 Keynes, J. M. 940, 966, 1073
Kelley, Edward Kibel (mit.) 175, 215 Kierkegaard, S. Kipling, R.

Kelles-Krauz, Kazimier

Kingsley, Charles

50, 796, 797, 857 835 220 332, 334, 820, 1123,

36, 37

Kiprijonas K artaginietis Kirilas (Konstantinas) 1199 Kirilas Basakojis Kirovas, S. M. K iii ji, C. A.

333 960 181 204

820

Klaudijai, dinastija

Klaudijus I, Romos im peratorius Klaudijus, M arcelas G. Kleber, J.-B. Klee, Paul 708

Klaudijus II G otietis, Romos im peratorius 223

168

481, 951 594 337 III, popieius 352 IV, popieius 386 V, popieius 410 VII, popieius 424 IX, popieius 598 XI, popieius 643 XII, popieius 199 XIII, popieius 598 XIV, popieius 598 A leksandrietis 220 O chridietis, ventasis 334 Rom ietis 218
155, 172, 253

Kleist, Christian von Klemensas Klemensas Klemensas Klemensas Klemensas Klemensas Klemensas Klemensas K k'mensas Klemensas Klemensas Klemensas Kleonas Kleopatra

Klemensas I, ventasis

147

Klinger, F. M.

500, 618 Klitemnestra (mit.) 142

K liuevskis, V. O. 655 K lopstock, F. G. 594 Klugas, J. 492 Kmita, Filonas (Kmita em obylietis) 855 Kneller, G odfrey 593 Knox, Jonh 499, 554 Knutas (Kanutas) D idysis, Danijos karalius 174, 305, 319, 338, 340 Knutas (Kanutas) VI, Danijos karalius 80 Knutas IV, ventasis 339 K ochanowski, Jan 487 Koci, D. 1094 Kodaly, Zoltn 820 Kodreanu, K ornelijus 963 K oenigs, Kranz 742 K oestler, Arthur 50, 184, 252 Kohl, H elm ut 1066, 1116 K okosch, Oskar 866, 951 K oiakowski, Leszek 1069 K olbe, M axim ilian 1019 K olakas, A. V. 929 K olinas, B. A. 338 Kotttaj, H ugo 695 K olom anas (Kalman) I 345 Kolumba, ventasis 287, 288 Kolumbanas, ventasis 281, 287 Kolum bas r. Colom bo, Cristoforo Komninai, dinastija 343, 1217 K om enskis (Com enius), Janas Am osas 614, 615 K om odas 205, 1217 K ondomas 199 Konevas, I. S. 724 K onfucijus 225 Konradas III, v. Romos im perijos im pera torius ir V okietijos karalius 364 Konradas IV, v. Romos im perijos im pera torius ir V okietijos karalius 3630 Konradas M azrietis 372 Konradinas 363, 386, 402 K onstancija i A pulijos 361 K onstancijus 225 K onstancijus Chloras 208 K onstantas 225 K onstantinas I, popieius 282 K onstantinas I Didysis, Rom os im peratorius 21, 208, 221, 223, 224, 226, 227, 229, 230, 2 5 2 -2 5 4 , 253, 293, 301, 438, 458, 469, 481 K onstantinas II, Romos im peratorius 220, 225, 271, 262, 272, 303, 456, 1199 K onstantinas VII, Rom os im peratorius 329, 331

1349

EUROPOS

ISTORIJA K senofontas 149 Kubita, Bohum il 954 Kuhnrath, H einrich 535 Kun, Bla 931, 945 Kundera, M ilanas 33, 50 Kng, H ans 1072 Kurbskis, F. 474 Kurdyban, Jozef 922 K utuzovas, M. J. 638, 681, 1036 K vintilianas, M arkas Fabijus 195 Laban, Rodolf 478 Labrousse, C. E. 693 Labrunie, Grard de 788 La Bruyre, Jean de 623 Ladurie, Roy 712, 747 La F ayette (Lafayette), M arie de 638, 699, 700, 806 Lafitau, J.-F. 586 La Fontaine 628 Lajas (mit.) 137 Laktancijus 224 Lamarck, J.-B. 792 Lamartine, A lphonse de 785, 806 Lambertas i Sp oleto 1204 Lamennais, H ugues 796, 797 Lange, Christian 872 Lankasteriai, dinastija 401, 429, 433 Lanzinger, H. 1203 Laoghairas 285 Laplace, P. S. 750, 792 La R ochejaquelein 707, 708 Lassalle (Loslauer), Ferdinand 837 Laski, Harold 506 Laurynas, ventasis 364, 1218 Laval, Pierre 1043, 1053 La V allire, Louse de 621 Lavisse, Ernest 247 Lavoisier, A ntoine Laurent de 604, 646 Law, John 587, 632 Lawrence, D. H. 171, 274, 860, 866, 892 Lawrence, G eoffrey 1044, 1045 Lazmann, K lood 1020 Le Brun, Charles 593, 628 Lechas (mit.) 174 Le Clerc 601 Leclerc, P. 1034 L eczczyhski, Stanislaw 610 Lefvre d'taples, Jacques 483, 494 L efvre-D esnottes 693, 750 Lehar, Franz 790 Leibniz, G ottfried W ilhelm 449, 603

K onstantinas IX M onom achas 1199 K onstantinas Kopronim as 259, 295 K opernik, M. 27, 42, 500, 512, 513, 791 Kprl, eim a 645 Koraksas Sirakzietis 139 Korczak, Janusz 1014 Korintas 176 K ornilovas, L. T. 915 K oriolanas, G njus M arcijus 170 Kornaros, V insent 566 Kornelijai, dinastija 181 Kornelijus, Lentulas Krusas 168 Kornelijus, Sula Lucijus 172, 187, 195 Korvinas (Corvinus), M otiejus r. M atiaas, H unyadis K orzeniowski, Jzef Konrad r. Conrad, Joseph K osciuka (K ociuszko), T. 358, 664, 723, 725, 819 K osyginas, A. H. 1085 Kosma, Joseph 911 K ossak, W. 1204 K ossinna, G ustav 104 K ostov, T. 1094 K outas, L. 358, 426, 638, 809 Kotryna A ragoniet 528 Kuratas 259 Krasmski, W. 754 Kraus S. 849 K reisky, Bruno 1081 K reislev, F. 598 Krezas 121, 131 K righton, H enry 418 Krikaliovas, Sergejus 1118 Krymhilda (mit.) 245, 246 K ristijonas I Saksonietis, Danijos karalius 499 K ristijonas VI, Danijos karalius 645 K ristijonas IX, Danijos karalius 807 Kristina, vedijos karalien 482, 527, 558, 578 Kristus Pantokratas 377, 1199 Krlea, M iroslav 950 Krochmal, N achm an 846 Kromer, M arcin 430 Kronas 108 K ropotkinas, P. 841 Krmas 259 Krupp, Alfred 769 Krupp, G. 1045 K rusinskis, T. 586 K senofanas 132
1350

ASMENVARDI
L e i fas Eriksonas Laim ingasis L(mp, Hams Lc'ndliz 910 908 Lemkin, Rafat

RODYKL

340, 341

1003, 1025

Leninas (Uljanovas), V. I. 32, 56, 57, 505, 661, 759, 770, 839, 840, 842, 848, 894, 9 1 5 -9 1 9 , 929, 930, 933, 934, 943, 955, 956, 1118, 1124, 1127 Leonardo da Vinci 545, 547 Leonas 1, popieius Leonas Leonas Leonas Leonas Leonas 329 Leopardi, G iocam o Leonas III, popieius

410, 479, 481, 482, 486,

247, 282 259, 309, 311 IV, popieius 313 IX, popieius 339, 349 XIII, popieius 798 I, Romos im peratorius 276 VI Im intingasis, Romos im peratorius 785 534, 578, 650

Leopoldas I, v. Romos im perijos im pera torius ir Austrijos valdovas Leopoldas II, v. Rom os im perijos im pera torius ir Austrijos valdovas 651, 720 Leopoldas I, B elgijos karalius Leotard, Jules Lc'ovigildas

638, 806, 807

703 1126

248

Le' Pen, Jean-M arie L(' Play, Frdric

168, 175 654, 728, 775 Le' Preste de Vauban, Sbastien de 524, 624 Lermontovas, M. 789, 853, 755 Le' Roy, Julien 442
L(\sbijd 193 Le'spinasse, Ju lie de 691 Lessing, G. E.

Lipidas, Markas Emilijus

500, 845

Les/.c/ynski, Stanisaw Le' Tellier, F. M L.e'iipidas 140

657, 663 622, 624, 627, 1661 Le'ttow-Vorbeck, Paul 909 611 500 Lc'vinsohn, I. B. 846 Liang Lin-sinui 441 Lie i jl i s , Krasas M arkas 172, 173, 183, 184,
Le've'rkhn, Adrian 195 Lie'big, Justus von L,i 1 ie ' n th a 1 , Otto Linas 1218 Levasseur, Therese

741 769 Lilly, W illiam m 412

Linne, Carl

604
de

Lionne, Hugues

Liotard, Jean Etienne

622 1201

Lips (Lipse), Joost 602 Lisandras 131 Lysenka, T. D. 830 List, Friedrich 767 Lister, J. 778 Liszt, Franz 284, 343, 396, 500. 638, 691, 785, 790, 829 Littler, H enry 637 Litvinovas, M aksim as 981, 990 Liubom irskis 560 Liuciferis (mit.) 217, 444 Liudvika de M arillac 507 Liudvikas I A nujietis, Lenkijos karalius 436, 437 Liudvikas IV Ujrietis, Pranczijos karalius 478, 593 Liudvikas V Tingusis, Pranczijos karalius 593 Liudvikas VI Storasis, Pranczijos karalius 363, 593 Liudvikas VII, Pranczijos karalius 324, 363, 367 Liudvikas VIII, Pranczijos karalius 366 Liudvikas, IX, Pranczijos karalius 313, 364, 366, 367, 385, 386, 388 Liudvikas, X V aldingasis, Pranczijos karalius 413, 414 Liudvikas XI, Pranczijos karalius 313, 429, 434 Liudvikas XII, Pranczijos karalius 544, 547 Liudvikas XIII, Pranczijos karalius 520, 547 Liudvikas XIV, Pranczijos karalius 27, 30, 203, 281, 532, 544, 547, 5 7 6 -5 7 8 , 584, 585, 587, 598, 607, 608, 6 1 9 -6 3 3 , 635, 636, 642, 645, 647, 655, 656, 663, 692, 703, 1198, 1202 Liudvikas XV, Pranczijos karalius 248, 548, 619, 632, 634, 727 Liudvikas XVI, Pranczijos karalius 310, 619, 633, 681, 687, 692, 699, 702, 705, 714, 721 Liudvikas XVII, Pranczijos karalius 702 Liudvikas XVIII, Pranczijos karalius 706, 752, 754, 762, 804, 807 Liudvikas II Jogailaitis, V engrijos ir ekijos karalius 436, 438, 530, 563 Liudvikas Bavarietis 404, 442 Liudvikas O rleanietis 428 Liudvikas V okietis 3 1 7 ,3 3 2 , 1199 Liutprandas 331 Liuksemburgai, dinastija 405, 435, 437 Livijus Andronikas 192 Livijus 160, 162, 169, 192, 193, 195, 525, 1198 Livingstone, David 851

1351

EUROPOS

ISTORIJA M acAlpin, K ennet 320 M acbride, Swean 872 M cCarthy, Corm ack 554 M cCarthy, Joseph 1105 M cCorm ick, C. H. 768 M acDiarm id, H ugh 835 M acdonald, A lexandre 638, 729, 753, 756 M acdonald, C laude 852 M acD onald, Ramsay 972, 982 M acdonaldai, gim in 636 M acdonneliai, gim in 640, 641 M acgregor, Rob Roy 186 M ach, E. 856 M achiavelli, N iccolo 479, 525, 529, 609 M achno, N estor 929 M ackenziai, gim in 641 M ackinder, H alford 28, 44, 873 M ackintosh, C. R. 864 M acleod, G eorge 288 M acm illan, H. 1078, 1105 M acpherson, Jam es 618, 640 M adem o, Carlo 575 M agellan, Fernand de 516 M agginio 597 M aginot, Andr 972 M agnusas M aksim usas 272 M ahan, Alfred Thauer 853 M ahler, G ustav 596, 790, 849 M ahom etas 264, 266, 2 6 9 -2 7 1 , 455 M aieris, M ichaelis 535 M aim onidas 120, 402 M aintenon, F. de 621, 626 M ainwaring, H enry 636 M aistre, Joseph de 606, 707, 716, 781 M ajakovskis, V. 917, 949 M akbetas 320 M akedonai, dinastija 259, 329, 341 M aksencijus 225 M aksim as Graikas 472 474 M aksim ilianas I H absburgas, v. Romos im perijos im peratorius, Austrijos erchercogas 517, 529, 530, 567, 1217 M aksim ilianas II, v. Romos im perijos im pe ratorius, Austrijos erchercogas 533 M alachow ski, Stanislaw 695 M alatesta, Enrico 841 M alet, C. F. de 474, 478 M aleviius, Kazimiras 953 M alory, Thom as 238, 818 M alraux, Andr 506 M althus, Thom as 782, 792 M anchu, Rigoberta 49

Llew ellyn ap G niffydd 358 Lloyd G eorge, Edward 634, 883, 886, 908, 925, 926 Locke, John 49, 274, 488, 602, 607, 609, 610, 613, 642 Loeffler, A. 849 Lojol, Ignacas 312, 501, 502 Loli, G iuseppe 669 Lom nie de Brienne 692, 695 Longa, Luigi 979 Longfellow , H enry 818 Longo, G iustiniani 457 Lnnrot, Elias 818 Lord, Thom as 755 Lorenzas N uostabusis 525 Lorrain, C laude 579, 593 Lot, Ferdinand 7, 253 Lotaras I, frank im peratorius 317 Lotzer, Sebastian 491 Louis, A ntoine 703 Lower, Richard 579 Lowry, L. S. 1204 Lubomirski, S. 589, 590 Lucijus, Cezaris 195 Lucijus, Veras 1217 Ludendorff, E. 904 Ludolf, H. W . 275 Lueger, Karl 850 Lufft, H einrich 492 Luji-Pilypas, Pranczijos karalius 705, 804, 806, 812 Lukanas, M arkas Anjus 173 Lukas, ventasis 153, 174, 260, 280, 312,

1200
Lukianas 55, 153 Lukomskis, Jonas 470 Lukrecija 169 Lully, Jean-B aptiste 482, 595, 628 Lumire, Louis 917 Lumumba, Patrice 1062 Luna, Alvar de 401 Luria, Isaac 535 Lusignanai, gim in 366 Luther, Martin 27, 49, 245, 412, 475, 487, 4 8 9 -4 9 6 , 539, 579, 691, 1202 Luxem burg, R. 939 Ledm itrijus I 562 Ledm itrijus II 562 M ab 412 M acaulay 139, 665 M cAdam, John 769
1352

ASMENVARDI
Mdndeltam, N adeda Mandeltamas, O sipas Mandeville, John Mant, Edouard M anis 226 Mann, Thomas

RODYKL

949 949

508 864

500, 506, 893, 949, 1126

Mannheim, Karl 951 Manninng, H. E.

797 481, 486 M anuelis II, Portugalijos karalius 806 Manuilas I, Romos im peratorius 343 Manuilas II, Romos im peratorius 393 Manzoni, A lessandro 789 M ao Zedongas 1083, 1096, 1102, 1107 Mar, N. J. 235 Marat, J.-P. 638, 681, 705, 713 Marcel, tienne 428 Marcelas, Markas K laudijus 157, 159161 Marcelis, ventasis 1218 Marcelis, popieius 501
Mantegna, Andrea Marcialis Marcijonas 192 215

192 353 Margarita, Danijos karalien 438 Margarita A ustriet 519, 532 Margarita Parm iet 542 Marianus Scotus 320 Maritain, Jacques 949 Marija, kotijos karalien 552 Marija I, Portugalijos karalien 643 Marija II, Portugalijos karalien 804 Marija A ntuanet 681, 702, 720 Marija Luiza 729, 754, 757 Marija M agdalena 313, 396 Marija Stiuart 54, 456, 499 Marija Teres 531, 629, 650, 651, 654, 667 Marija Tiudo r 549, 552 Marija Tveriet 467, 468 Marijus, Gajus 106, 168, 172, 174, 183, 185,
Mardochaeus ydas 187, 195, 237 Markas, ventasis

Marcijus, Plautas Titas

354

Markas Antonijus r. A ntonijus, M arkas Markas Aurelijus r. Aurelijus, M arkas Marlowe, Christopher Marmont, A. V. de Marsas (mit.)
1102, 1120

487, 500 753

167 10561058, 1073, 1074, 385 447

Marshall, G eorge Mardhal, Izabella Martin, P. 769

Marsilijus Paduvietis

M artynas, ventasis 220, 278, 480 M artynas I, popieius 282 M artynas V, pop ieiu s 426 M artynas Lenkas 314 M artynas Trietis 95, 272 M artinica, Jaroslav von 567 Marty, Andr 979 Marx, Karl 43, 92, 178, 397, 512, 691, 693, 767, 783, 815, 8 3 6 -8 3 8 , 841, 867, 970, 1091 M asaryk, Jan 1055, 1060 Masaryk, T. 34, 615, 638, 974 M asaccio 479, 481 M asolino da Panicale 1200 M assna, Andr 729, 736 M assenet, Jules 790 M atas, ventasis 153, 174, 280 M atejko, J. 1202 M atiaas, H unyadis 436, 456, 473, 525 527, 529 M atisse, H. 864 M atteotti, G. 945 M atthijs, Jan 494 M audslay, H enry 768 M aupassant (M opasanas), G uy de 975 Maurras, Charles 822 M aurice, J. F. D. 835 M auricijus, ventasis 242, 299, 300 M axim ilian de Bthune 666 M axwell, J. C. 142, 856 M azarini, J. 547, 572, 578, 621, 626, 629 M azepa, I. S. 657, 659 M azzini, G iuseppe 638, 815, 823, 824 M azow iecki, Tadeusz 1115, 1116 M avydas, M artynas 244 M ecenatas, Gajus Cilnijus 194, 197 M edici, C osim o 426 M edici, Lorenzo 426 M ediiai, gim in 171, 406, 407, 451, 489, 515, 526 M ehem etas 648 M ehem etas Ali 1204 M ehm etas II 456 M elanchton, Philip 483, 491, 601 M eleagas 153 M enaichm as 141 M enandras 154 M endel, G regor 791, 830 M endelejevas, D. I. 791, 793, 794 M endelsohn, M oses 845 M endelsohn-Bartholdy, Felix 790 M enndez, Pedro 518 M ennher, V alentin 410 1353

EUROPOS

ISTORIJA Miroir, Franois 722 M irties A ngelas 403 M ises, Ludwig von 488 M istral, Frdric 829 Mitra (mit.) 129, 177, 215 M itridatas VI Eupatoras 124, 195 M itterand, Franois 1065 M niszko, Jerzy 562 M odigliani, A m edeo 951 M oeriskas 161, 163, 164 M oham edas 457 M ohilever, Sam uel 846 M oholy-N agy, L. 951 M olire, J.-B. 593, 623, 626, 628, 669 M olina 669 M olinos, M iguel de 599 M ollet, G uy 1066 M olotovas, V. M. 478, 960, 990, 991, 1001, 1030 M oltke, F. M. H. 874, 876, 891 M onet, C laude 864, 865, 1204 M oneta, Ernesto 87 M onnet, Jean 10751077, 1110 M onroe, Jam es 764 M ontaigne, M ichel 488 M ontalem bert, C. F. 801 M ontesquieu, Charles-Loius de Secondt 67, 194, 607, 609, 638, 642 M ontessorri, Maria. 615, 862, 863 M ontessorri, M ario 862 M onteverdi, C laudio 509, 510 M ontgolfier, Etienne 360, 769 M ontgom ert, B. L. 1039 M ontm orencis, Pilypas 542 M oravia, Alberto 30 M orelli, Theo 967 Morer, Louis 604 M orgenthau, H enry 1044 M oriale, Fra 408 M rike, Eduard 674 M oritz, A ugust 888 M orkus, ventasis 153, 174, 286 Morris, W illiam 789 M ortim e, John H am ilton 353 M oschas 153 M osley, O swald 972 M otiejus, ventasis 1199 M otiejus Lenkas 470 M otina em (mit.) 94 M ott, Em ily Balch J. R. 872 M ounier, Jean-Joseph 694 M ountbattenai, dinastija 808

M enthon, M. 1045 M enzel, Zigm unt 922 M equet, G. 952 M rim e, Prosper 171, 396 M erlinas 412 M erovcigas 247 M erovingai, dinastija 287, 299, 712 M esalina 204 M esijas (mit.) 210 M essiaen, O livier 953 M etastasio, Pietro 536 M etodijus (M ykolas) 332, 334, 1123, 1199 M etternich, C lem ens 30, 74, 84, 310, 764, 798, 809, 835 M eyerbeer, G iacom o 790 M icelli, Caterina 669 M ichailas Pselas 331 M ichailas Rom anovas 562, 989 M ichailoviius, D. 1028 M ichelangelo, Buonarotti 413, 482, 485, 486, 495, 501, 522, 575 M ichelet, Jules 127, 665, 679, 692 M ichelin, Andr 770 M ickeviius, Adom as 681, 746, 786, 806, 809, 859 M iechw ita M aciejus 30 M idas (mit.) 121 M iekas (M ieszko) I, Lenkijos kunigaiktis 335, 336 M ikalojus, ventasis 286 M ikalojus II, pop ieiu s 334, 346, 349 M ykolas III, Romos im peratorius 259 M ykolas VII Dkas, Romos im peratorius 377 M ykolas VIII, Romos im peratorius 393 M ykolas Kerularijus 339 M ykolas K uzietis 443 M ykolas im anas 394 M ilhaud, Darius 963 M ill, Jam es 803 M ill, John Stuart 49, 482, 488, 803 M iliais, J. E. 789 M illeris i Friuli 475 M illet, J. T. 1204 M ilonas 145 M iltiadas 219 M ilton, John 217, 274, 593 M inas (mit.) 110 M indzszenty, J. 1096 M inechinas 471 M ininas, . 562 M inotauras (mit.) 110, 131 M irabeau, H onor 607, 616, 679, 681, 705 1354

ASMENVARDI

RODYKL

Mountbatten, L. 808 Mountjoy 511,552,554 Mozart, Leopold 597, 858 Mozart, Konstancija 671, 672 Mozart, W. A. 124, 343, 482, 493, 5 9 4-59 6 , 638, 669, 671, 672, 674, 675, 677, 678, 690, 691, 790, 858, 859, Moz i Leono 403 Mucijus, Scevola Kvintas 188 Mucha, Alfonse 1199 Muentzer, Thomas 491 Mller, F. M. 275 Mller, Gerhard 660 Mller, Max 817 Mumijas, Lucijas 155 Mun, Thomas 528 Muniatas, Plankas Lucijus 203 Munthe, Axel 950 M unzenberg, W. 506 Murad Bey 756 Muradas I, Osman sultonas 394 Muradas II, Osman sultonas 455, 456 Murat, J. 729 M u ra tori, L. A. 643 Murger, Henri 396 Murillo, B. E. 579, 805 M usajas 153 Musorgskis, Modestas 820, 853 Musset, Alfred de 1204 Mussolini, Benito 58, 482, 531, 679, 941, 945, 946, 948, 962, 976, 980, 985, 991, 1003, 1026,
1039, 1204

Myrdal, Alva 872 Ndbonasaras 279 Nagy, Imre 1096 Nairn, T. 835 Naldi, Naldo 527 Namier, L. 197 Nammarskjld, Dag 872 Nansen, Fridtjof 872 Napoleonas I, Pranczijos imperatorius 30, 31, 76, 77, 121, 126, 174, 189, 312318, 328, 355, 404, 425, 482, 551, 6 1 8 -6 2 0 , 628, 634, 638, 681, 690-6 9 2 , 7 0 3-7 0 5 , 708, 709, 711, 714, 715, 720, 723-727, 7 2 9-736, 739-750, 752-758, 762, 763, 784, 790, 796, 8 2 6 -8 2 8 , 832, 842, 859, 866, 868, 1072 Napoleonas II 729 Napoleonas III, Pranczijos imperatorius 174, 778, 804, 809, 824 Naruszewicz, Adam 610

N ash, John 755 N assau, H einrich von 532 Nassau, Ren von 532 N assau, V ilhelm r. V ilhelm as T ylusis N aujocks, Alfred H elm ut 992 Naum ann, F. 43 N ecker, gim in 451 N ecker, Jacques 692, 695, 696, 699 N egri, Pola 954 N egrin, C. 978, 980 N elson, H oratio 358, 482, 681, 727, 740 N enijus 238 N enni, Pietro 1065 N eronas 132, 185, 196, 204, 212, 218, 656 Nerva 205 Nerval 788 N estoras 447 Neurath, K. von 849, 983, 1046 N evijus, G njus 192 N ew com en, Thom as 684 N ew ton, Isaac 441, 515, 535, 579, 603, 604, 791, 857, 796, 797 N ey, M ichel 729, 753, 755, 762 N icetijus 286 N ocot, Jean 703 N iepce, Joseph N icphore 772 N ielsen , Carl 820 N iem ller, M artin 1057 N ietzsch e, Friedrich 29, 343, 500, 854, 857, 859, 860, 949 N ietzsche-F oerster, Elisabeth 857 Nikiforas I, Romos im peratorius 259 N ikitinas, Afanasijus 473, 474 N ikolajus I, Rusijos im peratorius 748, 812, 933 N ikolajus II, Rusijos im peratorius 811, 894, 915 N ikonas 562 Nim itz, W. 1047 N ixon, Richard 1107 N iinskis, V. 478 Njordras (mit.) 241 N obel, Alfred 857, 872 N ocret, J. 1202 N oel-B aker, Philip 872 N ojus (mit.) 95, 440 Norbertas, ventasis 355 N ostradam as 4745, 550, 551 Nordau, M ax 862 N otgeris, Balbulas 283 N ovalis 687 N overre, Jean G eorges 478 1355

EUROPOS

ISTORIJA 169 Orr, Boyd 872 Orsay, Q uau d' 948, 1076 O rtega y G asset, Jos 949 Orwell, G eorge 496, 961, 1101 O sianas 618, 640 O sm anai (O tom anai), dinastija 46, 47, 73, 84, 152, 258, 293, 334, 358, 364, 376, 389, 394, 397, 452, 455, 456, 458, 462, 474, 520, 527, 530, 559, 5 6 3 -5 6 6 , 583, 645, 6 4 7 -6 5 0 , 7 2 7 -7 2 9 , 732, 741, 742, 744, 802, 814, 815, 834, 868, 869, 875, 907, 908, 934 O sm anas I, turk sultonas 265, 394 O ssetzky, Carl von 872 O 279 O tilija, ventoji 281 O tokratas 388 O tonas I D idysis, v. Romos im perijos im pe ratorius ir V okietijos karalius 204, 327, 328, 331, 335, 834 O tonas III D idysis, v. Romos im perijos im peratorius ir V okietijos karalius 40, 328, 336, 1200 O tonas Brunskvikietis 362, 369 O tto, N icolau s 770 O vidijus 110, 1 9 2 -1 9 4 , 1198 O wen, Robert 836 Pacassio 675 Pachelbel, Johann 595 Pacioli, Luca 410 Paderewski, Ignacy 913, 974 Paganini, N icolo 597, 1204 Pagnol, M arcel 126 Paine, Thom as 616, 681, 682 Palach, Jan 1099 Palad (mit.) 131 Paladijus 285 P aleologai, dinastija 393, 462, 480 Palestrina, G iovanni 342, 510 Palladio, Andrea 487 Palm, J. W. 735 Palmo, O lof 937, 1080 Palmerstron, H. T. 741, 928 Panas (mit.) 206 P anglosas 611 Pankhurst, Em m eline 954 Pannonius, Janus 488, 527 Paoli, Pasquale 634 Papen, Franz von 964, 965, 1046 Papinianas, Emilijus 188 Paracelse 495, 535 Pam ellis, C. S. 831

Numa, Porilijus Sabonas N urejevas, R. 1101 Nutter, M ary 571

O brenoviiai, dinastija 834 O brenoviius, M iloas 648 O 'C onnell, D aniel 533, 638, 831, 833 Ockham , W illiam 442 O ddantonio di M ontefeltro 480 O dinas (mit.) 241 O do 319, 326, O doakras 247, 254 O Duffy 980 Ofa 319 O ffenbach, Jacques 536, 790 Ofner, J. 849 O gieras 318 O ginskis, M ykolas K leopas 690 O istrach, D. 598 O ktavianas r. A ugustas O ktavijus, Publijus 253 O lafas Skutkonungas 339 O lafas I Trygvasonas, N orvegijos karalius 339 O lafas II H araldsonas ventasis, N orvegijos karalius 339 O lbrachtas, Janas 470 O lbrich, J. 864 O ldenburgai, dinastija 645 O legas 1258 O lga, ventoji 337 O librijus 1217 O liveris 269, 337 Oman, Charles 21 Omaras 256, 266 Omaras Chajam as 343 O m ejadai, dinastija 265, 266, 298, 538 Ona, A nglijos karalien 636 O 'N eill, H ugh 358, 552 O pianas 153 O pitz, Martin 487 O ptata 206 O raniei N assau, dinastija 532, 643 O rchanas 394 O resm e, N icole 443 O restas (mit.) 142 Orfjas (mit.) 128 Orff, Carl 951 O rigenas 220, 275, 294 Orlando, V. E. 925 O rlovas, Grigorijus 656 Ornano, P. A. d' 750 1356

ASMENVARDI Pascal, Blaise 155, 514, 627, 1123 Pdsifaj (mit.) 110 Pasolini, P. P. 137 Passy, Frederick 872 Pasternakas, Borisas 1090 Pasteur, Louis 778, 791 Patekas, A ntonis 442 Patrikas, ventasis 275, 285 Patrikejevas 472 Patroklis (mit.) 133 Patton, G eorge 1035 Paulius, ventasis 96, 146, 183, 2 1 1 213, 218, 237, 285, 483, 779 Paulius II, popieius 462 Paulius III, popieius 501, 513, 516 Paulius IV, popieius 273, 482, 489, 501 Paulius V, popieius 575 Paulius i M akedonijos, ventasis 122 Paulius, F. 1026 Pauling, Linus-Carl 872 Pausanijus 153, 276 Pavlas I, Rusijos caras 638, 656, 729, 743 Pazzi, gim in 407 Pearson, Kari 794 Pedras 804 Peel, Robert 812, 832 Peele, Jam es 410 Pegasas (mit.) 122 Peisistratas 120, 147, 148 Pelagijus 276, 277 Penket, Richard 637 Penn, W illiam 27 Perechodnikas, K arelas 1016 Peretti, F elice 550 Peretz, I. L. 846 Pereza, M arcus 523 Peri, Jacopo 536 Periklis 140, 147, 149, 150 Perkin, W illiam H enry 773 Perl, Jozef 846 Perlberg. C. 1204 Persefon (mit.) 128 Perunas (mit.) 242 Pestalozzi, J. H. 615, 863 Petain, Philippe 822, 905, 920, 1001, 1028, 1053 Potion de V ellenauve, J. 705, 706 Peteris 315 Petit 750 Petfi, Sandor 806, 809 Petrarca, Francesco 194, 314, 406, 408, 478, 481

RODYKL

Petras, ventasis 211, 218, 219, 285, 287, 311, 409 Petras I Didysis, Rusijos caras 27, 41, 356, 478, 563, 564, 590, 6 5 5 -6 5 8 , 662, 906 Petras III, Rusijos caras 591, 656 Petras A tsiskyrlis 355 Petras G arbingasis 326 Petras K anizietis, ventasis 507 Petras iaurusis 401, 402 Petrykiew icz, Antoh 922 Petronijus 192, 1217 Petroviiai, dinastija 649 Petruijas 535 Phebus, G aston 430 Philliberto de C halons 532 Philippe, Andrienne 422 Piaget, Jean 863 Piasecki, Bolestaw 1054 Piastai, dinastija 435, 437 Picasso, Pablo 194, 482, 864, 951 Pico della M irandola, G 273, 483, 484 Pierino da V inci 482 Pierre de M aricourt 443 Pierre, Sybill 416 Piero della Francesca 1202 Pietersz, C laes 410 Pietro del M orrone (C elestinas V) 409 Pigm alijonas (mit.) 127 Pijus II, pop ieiu s 28 Pijus IV, popieius 501 Pijus VI, popieius 643, 677, 378, 734 Pijus VII, pop ieiu s 714, 735, 752, 755 Pijus IX, popieius 798, 800 Pijus X, popieius 802 Pijus XI, popieius 916, 941, 949 Pijus XII, popieius 1015, 1072 P ilecki, W itold 1019 Pilypas II M akedonietis 119, 131, 139, 151, 152, 202, Pilypas V M akedonietis 157 Pilypas II, Ispanijos karalius 502, 519, 537, 539, 619, 805 Pilypas III, Ispanijos karalius 537 Pilypas IV, Ispanijos karalius 519, 537, 805 Pilypas V, Ispanijos karalius 642, 643 Pilypas II A ugustas, Pranczijos karalius 366, 367, 369, 549, 565 Pilypas III Drsusis, Pranczijos karalius 413 Pilypas IV Grausis, Pranczijos karalius 203, 410, 413, 414 Pilypas V, Pranczijos karalius 290, 414 Pilypas G erasis 433, 434 1357

ROPOS

ISTORIJA Polikratas 147 Poliziano 482, 483, 526 Polke, Sigm ar 1204 Polo, M arco 375, 389, 1201 Pom padour (Poisson, Jeanne) 632 Pom pjus G nejus D idysis 172, 173, 183, 193, 195, 197 Pom pidou, G eorge 1065 Pom pignan, Lefranc de 694 Pom ponne, S. A. de 627 Poniatow ski, Jzef (Stanisovas Augustas) 613, 638, 663, 664, 681, 695, 723, 739, 805, 806 Poncijus Pilotas 208, 480 Ponziani, F elice 669 Pope, A lexander 593, 602, 603 Popper, Karl 488, 1069 Poquelin, Jean-B aptiste r. M olire Porfirijas 153 Porter, J. 819 P oseidonas (mit.) 110, 128 Postum as, Gajus Rabirijus 197, 207 Potiom kinas, Grigorijus 125, 651, 661 P otocki, Jan 594 P oulenc, Francis 313, 935 Poussin, N icolas 593, 1198 Povilas, ventasis 212 Poarskis, D. 562 Praksitelis 139 Pranaas 265, 266 Prancikus, ventasis 120, 779, 1201 Prancikus I, Austrijos im peratorius 638, 650, Prancikus I, Pranczijos karalius 434, 479, 545, 546 Prancikus II, Pranczijos karalius 546, 550 Prancikus II, v. Romos im perojos im peratorius 651 Prancikus A siietis 370 Prancikus Ksaveras, ventasis 507 Prancikus H absburgas 735 Prancikius Rkczi 651 Prancikus Salizietis 507 Prancikus-Juozapas, Austrijos im peratorius ir V engrijos karalius 96, 406, 526 528, 691, 750, 754, 829, 878, 890, 909 Pretestatas 221 Prvert, Jacques 911 Princip, Gavrilo 877 Priestley, Joseph 604, 646 Priskas, Stacijus 137 Probas 1217 Prochazka, Antonin 954

Das N arsusis 433 pas Neri, ventasis 507 pas vabas 369 pas Valua 414 dski, Jzef 828, 902f 909, 920, 928, 931, 12, 934, 940, 973, 974, 988 [aras 132, 150 ker, Leo 846 ona, V. 517 nas Trum pasis 297 300 5 159, 170 nne, H. 270, 952 nas E lidietis 142 irro, Cam m ille 864 goras 130, 136, 141 jas (mit.) 126 a (mit.) 131 nas (mit.) 131 W illiam 61, 608 W illiam (jaun.) 583, 677, 724 , gim in 407 , Buonocorso 424 ti, G. 604 rro, Francisco 516 nas 194 lenatz, J. 42 issole, Beatrice de 416 tagent, G eoffroi 363 tagenetai, dinastija 363, 365, 366, 388, 6, 427, 7429, 808 Dnas 48, 115, 120, 121, 123, 128, 129, 12, 1 4 6 -1 4 8 , 159, 173, 483, 496 hanovas, G. V. 505 sis, Armand Emmanuel du . R ichelieu en, Ren 1075 ;eryt (Plater), Emilija 734 jus Jaunesnysis 205,211 jus V yresnysis 379, 382 inas 153 archas 153, 160 onas (mit.) 128 Dcke, Edmund 275 sbradas, Jurgis 436 Edgar Allan 788, 861 gio Bracciolini, G. F. 481 evinai, gim in 366 rovskis, M. N. 56 i, Reginald 501 bijus 126, 153, 160, 172 g, Josef 1124 karpas Sm im ietis, ventasis 218

ASMENVARDI

RODYKL

Prochoras 1200 Proklas 153 Prokofjevas, S. 957 Prokopijus 242, 255, 263 Prometjus (mit.) 737 Propercijus, Sekstas 193 Proudhon, Pierre-Joseph 836, 837, 840 Proust, Marcel 441, 482, 866, 867, 892 Prozerpina 161 Prudencijus 342 Prsas, Boleslovas 789 Pseudometodijus 471 Pemyslai, dinastija 335, 435, 436 Ptolemjai, dinastija 151, 153 Ptolemjas (Ptolemajus) 163, 279, 513 Ptolemjas I Soteras, Egipto faraonas 151, 235 Ptolemjas VII Fiskonas, Egipto faraonas 151 Ptolemjas XII Auletas, Egipto faraonas 155 Puccini, Giacomo 396, 536, 790 Pugaiovas, E. J. 591 Putaski, K. 667, 668 Purcell, Henry 595 Pusey, Edward 797 Pukinas, A. S. 31, 638, 786, 853 Quarton, Enguerrand 1199 Ouayle 1126 Quesnay, Franois 607, 608 Quesnel, Pasquier 598, 627 Quisling, Vidkun 1000, 1027, 1043, 1053 Quidde, Ludwig 872 Re)belais, Franois 435, 545, 546, 691 Rachmaninovas, S. 790, 951, 1125 Racine, Jean 137, 579, 593, 627, 628 Raczynski, Edward 1121 Radek, K. 506 Radie, Stefan 974 Radvila, Karolis (Panie Kochanku) 746 Radvila, Mikalojus Kristupas 746 Radvilos, gimin 499, 746 Raeder, E. 983, 1046 Rafaelis 482, 486 Raffeisen, F. W. 836 Raimundas VI, Tulzos grafas 371 Raimundas VII, Tulzos grafas 371 Ra jk, Lszl 1094 Ra kosi, Matya 1092, 1096 Ralegh, Walter 22, 691 Rameau, J.-P. 595, 596 Ramon di Penafort 447 Ramon Lull, ventasis 292, 404, 449, 450

Ramzis II, Egipto faraonas 110 Rasputinas, G eorgijus 482, 914, 917 Rathenau, W alter 874, 939 Ratuinskaja, Irina 1091 Ravel, M aurice 790, 866 Rawnison, Thom as 640 Razinas, S. 562, 591, 917 Reagan, Ronald 1079, 1103, 1109, 1113 R eginaldas 288 Rein, Eilhardt 238 Rja (mit.) 108 Rejtan, T adeusz 667 Rekaredas 288 Remas (mit.) 167, 1125 Rembrandt 378, 482, 543, 579, 1203 Rem igijus R eim sietis 287 Renan, Ernest 64, 797, 813, 835 Renaud, C cile 720 Renier, Paolo 677 Renoir, A uguste 864, 865 R equesens, Don Luis de 542 Reuchlin, Johann 404, 436 Reventlow, C. D. F. 740 Reynolds, Joshua 28, 593, 618, 678 Rhodes, C. 889 Rhodris Mauras (Rodrikas D idysis) 320 Riabukinas, A. P. 1202 Ribbentrop, Joachim von 921, 991, 992, 1046 Ribera, Jos de 805 Ricardo, David 803 Riccardi, gim in 407 Richardson, Sam uel 594 R ichelieu (Rielj) 325, 463, 541, 547, 621, 622, 694 Riardas, Pem broko grafas Riardas I Litairdis, A nglijos karalius 363, 367, 482, 822 Riardas II, A nglijos karalius 425, 429, 432, 433 Riardas K om valietis 367, 385 Riezler, Kurt 889, 890 Rimbaud, Arthur 861, 862 Rim skis-Korsakovas, N. A. 820, 853 Riurikaiiai, ku nigaikiai 397 Riurikas II R ostislavoviius 305, 855 Rivarol, A ntoine de 707 Robertas Pederastas (Robert le Bougre) 371 Robert, G uiscard 305, 346, 352 Robertas Bellarm inas, ventasis 507 Robertson, W illiam 610 Robespierre, M. 616, 681, 700, 702, 7 0 4 -7 0 6 , 714, 719, 720, 930 1359

EUROPOS

ISTORIJA Rupertas i Pfalco 556 Rusas (mit.) 174 Rushdie, Salman 274 Ruskin, John 364, 789 Russell, Jack 353 Russell, John 356 Rust, M atthias 1109 Rustavelis, ota 345 Sacharovas, A. 1091, 1101 Saint-Just, A ntoine 616, 705, 706 Saint-Pierre, Charles C astel de 27 Saint-Sans, C am ille 790 Saint-Sim on, C. H. de 281, 836, 837 Saksai, dinastija 328, 329, 332, 806, 807 Salijai, dinastija 328, 482 Salazar 1068, 1080 Salm anasaras 279 Saltykovas, A. 474 Salistijus, Krispas Gajus 193, 224 Salvata, V ilhelm von 567 Salvianas M asilietis 230 Salza, Hermann von 361 Sam anidai, dinastija 307 Sam onas 332 Sam uelis, Bulgarijos caras 331 Sanchia i Provanso 385 Sand, G eorge 482, 785 Sanger, M argaret 755 Sangnier, Marc 1057, 1076 Sankey, Richard 637 Saporiti, Teresa 669 Sapfo 132, 144, 482, 564 Sapiega, Lukas 855 Sara (mit.) 396 Sardanapal, R otschild de 882 Sarte, Jean Paul 1069 Sasanidai, dinastija 225, 226, 257 Saulius (mit.) 212 Satie, Erik 953 Saussure, Ferdinand de 787 Saussure, H orace 677 Saum akas 184 Sava, ventasis 396 Savojieiai, gim in 336, 413, 630, 642, 643 Savonarola, Girolam o 474, 489 Savickis, P. N. 32 Scaliger, Joseph 280, 601 Scandella, C om enico 508 Scarlatti, A lessandro 577, 595 Schacht, Hjalmar 966, 969, 1046 Schaeffer, Johann 275

Rodenka, A leksandras 953 Rodrigas Diazas de Vivaras (EI Cidas) 355, 357 Rhn, Em st 966 R okosovskis, V. V. 1095 Rolland, Romain 506, 894 Romanas II, Romos im peratorius 328 Romanas IV D iogenas, Rom os im peratorius 343 Romanovai, dinastija 313, 344, 562, 641, 655, 656, 659, 808, 809, 821, 913, 989 Rommel, E. 910, 1032 Romney, G. 678 Rom ulas 167, 168, 193, 1125, 1198 Rom ulas A ugustulas 254 Roncalli 1071 Rood, Theodoric 275 Roon, A. von 826 R oosevelt, Franklin D. 962, 1022, 1023, 1030, 1037, 1044 R oosevelt, Theodore 882, 888 Rosch, G eorg 569 Rosenberg, A. 1046 Rosetti, D ante Gabriel 788, 789 R oselli, Carlo 979 Rossini, G ioachino 790, 1204 Rosso, G. B. 752 R ostropoviius, M. 1101 Rotaras 290 R othschild, Nathan Rotildai, dinastija 451 R ouget de Lisle, C. 722, 723 Rouvray, C laude Henri de 836 R ousseau, J. J. 28, 594, 6 1 0 -6 1 3 , 615, 617, 618, 642, 686, 690, 720, 814 R ousseau, H enry 1204 Rowland, Daniel 599 Rozamunda i G odstou 365 Rubens, Peter Paul 510, 533, 543 Rubinteinas, A. G. 790 Rubliovas, Andrejus 465 Rubrija 204 Rudenka, S. I. 1045 Rudolfas I H absburgas, V okietijos karalius 404, 1203 Rudolfas II, V okietijos karalius 533 535 Rudolfas vabas 352 Rufinas Tyranijus 275 Ruisdael, Jacob van 543 Rulfo, Juan 49 Ruit, M. 467 Runge, Philipp O tto 692 1360

ASMENVARDI
Schappeler, Christoph Scheel, Karl Schenk 849

RODYKL

491 638, 681

Scharnhorst, Gerhard von

646

967 735 Schiller, F. 678, 686, 688, 689, 788 Schinkel, K. F. 798 Sc hi rach, B. von 1046 Schlegel, Friedrich 364, 687 Schleicher, K. von 966 Schleiermacher, Friedrich 796 Schliefenn, A. 877, 895 Sehliemann, H einrich 96 Schmidt, H elm ut 1066 Schnberg (Schoenberg), Arnold 849, 866 Schultz, Norbert 910 Schumacher, Kurt 1054 Schumann, Robert 493, 690, 755, 790, 820, 1057, 1059, 1 0 7 5 -1 0 7 7 , 1110 Schutz, H einrich 493, 510 Sc hutz-Marsauche, Roger-Leonis 1017 Sc hwartzbach, E. 849 Sc hwartzer, Sebald 535 Schweitzer, Albert 872 Sc ipionai, gim in 173 Sc ipionas, K ornelijus Em ilianas A frikietis Jaunesnysis 172 Sc ipionas, K ornelijus Publijus A frikietis 172 Scott, W alter 638, 640, 755, 819 Sebastijonas, ventasis 219 Secondt, Charles Louis r. M ontesquieu Sed/iwojus (Sendivogius), M ichailas 535 Secjur, Louis- Philippe de 31, 757 Seleukai I Nikatoras 151, 279 Seleukidai, dinastija 151, 279 Sei ima I, Osm an im perijos sultonas 563 Semias (mit.) 440 Sendes, Flora 907, 907 Sen Deni, Bertrada 300 Seneka 137, 192, 196, 527 Senoka Jaunesnysis 195 Sertorijus, Kvintas 195 Sevijus Tulijus 169 Servilijus, Vatija Izaurikas P. 168 Seton-Watson, H ugh 34, 35 Seton-Watson, R. W. 34
Schill, Ferdinand von Seurat, G. 864 Sforza, gimin Siorzd, Bianca

Schiklgruber, Marija Ana

426, 559 530 Slorza, Lodovica 525 Shdckleton, Em est 883

Shaftesbury, A. C. 601 Shakespeare, W illiam 135, 175, 274, 316, 423, 424, 432, 433, 435, 487, 520, 534, 553, 581, 610, 687 Shamir, Yitzhak 973 Shaw, G. B. 881, 948 Shawcross, H artley 1045 Shelley, M ary 86 Shelley, Percy Bysshe 117, 190, 720, 840 Shelton, Anne 911 Sherin, Richard Brinsley 593 Siagrijus 247 Sibelius, J. 820 Sibil (mit.) 261, 1202 Siegard, R. 1202 Sieys, E. J. 695 Sigism und de Zorri 453, 454 Sikstas I, popieius 219 Sikstas VI, popieius 550 Sikorski, W. 974, 1030 Silverijus, ventasis 282 Silvestras I, popieius 220, 226 Sim eonas 331, 334 Sim eonas M etafrastas 331 Sim on, Richard 604 Sim on de M ontfort 366, 367, 371, 386, 388, 417 Sim onas ben Jochai 403 Sim onas Burtininkas 215 Sim onas ydas 508 Sim onidas 132 Siom ins, M enn 494 Singer, Isaac Bachevis 846 Sisley, A. 864 Syphilus 517 Skanderbeg, G eorge Castriota 358 Slasky, Rudolf 1094 Stowacki, Juliusz 248, 786, 788 Sluter, Claus 434 Smith, Adam 528, 6 0 7 -6 0 9 , 803, 837, 895 Smith, John 275 Snoris K arlsefnisas 340, 341 Snupsas 474 Sobieskis, Jonas r. Jonas III Sobieskis Sobieski, Jokbas 662 Sderblom , Nathan 872, 921 Sofija 462, 467, 468 Sofija A lekseevna 564 Sofoklis 135, 137, 138, 142, 154 Sokratas 129, 139, 150 Solano, Pietro 467 Solonas 120, 121, 147, 148 1361

EUROPOS

ISTORIJA Steponas IV, Serbijos karalius 397, 473 Steponas Duanas 398 Stem , Isaac 598 Stem , Laurence 594 Stem , Lazari 979 Stev, Sim on 410 Stilichas 254 Stirner, M ax 488, 841 Stiuartai, dinastija 54, 526, 552, 555, 583, 584, 633, 635, 636 Stoecker, A dolf 835 Stofflet, J. F. 707 Stokes, Richard 422 Stolypinas, P. A. 853 Stoney, J. D. 142 Stopes, M arie 199, 274 Stoss (Stwosz), V eit 487, 1043 Stoupes, M arie 954 Straaten, W. 1017 Strabonas 126, 153, 163, 276 Stradivari, A ntonio 595, 5967 Strasser, G regor 966 Strauss, Johann (jaunesn.) 790 Strauss, Levi 775 Strauss, Richard 790 Stravinskis, I. 137, 284, 343, 478, 536, 638, 951, 953 Straw, Jack 424 Streicher, J. 1044, 1046, 1047 Stresem ann, G ustav 638, 872, 939, 948, 962 Striggio, A lessandro 536 Strozzi, gim in 407 Struensee, J. F. 645 Strzem m ski, W ladyslaw 954 turmas, ventasis 292 Sugeras 364, 448 Sukesa 206 Suleim anas Puikusis 549, 563 Sulim irska, F elicija 922 Sullivan, Louis 790 Sully, M axim ilian de 547, 666 Sulpicijus, Rufas Publijus 195 Sulzer, S. 849 Supilulium aas 110 Susaninas, I. 989 Suttner, Bertha von 872, 875 Suvorovas, A. V. 78, 79, 725, 729, 742 Svarogas (mit.) 242 vnas I akiabarzdis, Danijos karalius 338 vnas U lfsonas, Danijos karalius 340 Svetonijus, Trankvilas Gajus 193, 195, 198, 204, 276 Sviatoslavas 251, 331

Solenycinas, A. I. 50, 716, 960, 1038, 1048, 1090 Sonnenfel, J. von 615 Sopateris 221 Soubirous, M arie-Bem arde 799 Soult, J. 729, 736, 755 Southey, Robert 686 Sow m sky, Jzef 828, 1204 Sozzini (Socinius), F. 498, 509 Spaak, P. H. 1059, 1076 Spartakas 183, 184 Spartokidai, dinastija 124 Spear, A. 1046 Spee, Friedrich 571 Spengler, O swald 43, 51, 948 Spencer, Herbert 838 Spener, P. J. 599 Spenser, Edmund 487 Speranza 206 Spinoza, B enedict 488, 514, 515, 601 Spitihnevas 334 Sporas 204 Spyridon, Lous 146 Stachanovas, A leksejus 957 Stainer, Jacob 597 Stalinas, J. V. 32, 56, 61, 125, 506, 665, 727, 748, 772, 816, 830, 906, 914, 918, 919, 928, 933, 934, 942, 946, 949, 9 5 5 -9 6 1 , 969, 9 7 2 -9 7 4 , 976, 9 7 9 -9 8 2 , 984, 986, 987, 990, 991, 993, 995, 9 9 6 -9 9 9 , 1003, 1004, 1 0 0 6 -1 0 0 8 , 1022, 1023, 1 0 2 5 -1 0 3 0 , 1034, 1035, 1 0 3 8 -1 0 4 0 , 1044, 1046, 1051, 1052, 1055, 1057, 1083, 1084, 1 0 8 8 -1 0 9 0 , 1092, 1093, 1095, 1096, 1103, 1105, 1110, 1121, 1124, 1203 Stanislovas Kostka, ventasis 507 Stanislovas A ugustas r. Poniatowski, J. Stanislavskis, K. S. 853 Staszic, Stanislaw 615, 695 Stauffenberg, Claus von 1033 Stein, K. von 736 Stein, Edith 615, 1019 Steinbach, Erwin von 365, 849 Sten, N ils 792 Stendhal 681, 712 Stephenson, G eorge 755 Steponas 212 Steponas I N em ania 396 Steponas II, pop ieiu s 293, 295, 297 300, 304, 345, 376, 377 Steponas II(III), popieius 295 Steponas IV, M oldavijos valdovas 467 Steponas II, Serbijos karalius 396 1362

ASMENVARDI Svoboda, Vclav 668 Sw eelinck, Jan Pieterzoon 510 Sw ierczewski, Karol 979 Swift, Jonathan 579, 594, 638 Swinburne, A lgernon 862 Szczepanow ski, Stanistaw 339 S/ops, M. 849 Szym anowska, Maria 951 Szym anowski, Karol 951 Sam aelis 403 am ilis 358, 869 a pras II 226 arlota A ugusta 807 iusevas, A. V. 748 ekspyras V. r. Shakespeare, W illiam tonas 217, 403, 412, 444 evenka, Tarasas 831 olochovas, M. 949 ubilulium a 110 ostakoviius, D. D. 951 uiskis, Vasilijus 562 ukeviius, Romanas 1018 uvalovas, P. A. 756, 1204 veniausioji M ergel Marija 214, 259, 260, 262, 279, 286, 287, 321, 313, 317, 321, 347, 415, 443, 508, 713, 1199, 1200 Tacitas 49, 172, 193, 195, 237, 239, 308 Taft, Robert 1047 Talis M iletietis 140142 Tali, Thomas 493, 510 Talleyrand-Prigord, Charles 310, 638, 681, 700, 729, 753, 754 Tallin, Vladimir 953
Teima ra 345

RODYKL

Tamerlanas r. Timras Tamuzas (mit.) 94 Ta nc rede de H autenville 346 Tarkvinijus Ididusis 169 Tarkvinijus Senasis 169 Tasman, Abel 516 Iasso, Torquato 487 Tausen, Hans 498 Tavcrnier, J.-B. 585 Tawney, Richard 522, 523 Taylor, A. J. P. 24, 65, 895, 896, 983, 984 Teiresijas (mit.) 134 Telemann, G. P. 595 Tem istoklis 131 Tennyson, Alfred 239 Teodora, Romos im perator 329, 341

Teodorikas 200, 247, 256, 278 T eodosijus I, Romos im peratorius 146, 226, 254, 258, 272 T eodosijus II, Romos im peratorius 258 Teofanas Graikas 465 T eofilis 259 Teofrastas i Lesbo 140 Teokritas Sirakzietis 132, 153 Terencijus Afrikietis Publijus 192 Terencijus, Varonas Gajus 168 Teres A viliet, ventoji 507 Teres Martin, ventoji 799 m otina T eres 872, 1017 Tertulijonas 220 T esjas (mit.) 110, 131 T etzel, Johann 490 Thatcher, M argaret 1067, 1068, 1079, 1108, 1109, 1111 T heodelinga 288 T heotocopulio, D om enico r. El G reco Throuingue de M ricourt, Anne Joseph e 719, 720 Thiers, A. 692 Thom as de Torquem ada 460, 461 Thomas M ore 21, 49, 483, 494, 496, 835 Thom sen, Christian 89 Thorfinas K arlsefnis 340 Thorez, M aurice 979 T horsteinas 340 Tiberijus 204, 482, 532 Tibulas, Albijus 193 T ich (mit.) 221 Ticianas 482, 486, 501 Tiepalo, G. B. 593 Till, J. 683 T im oleontas 159 Tim onas 153 Tim otjas i M ileto 154 Timras (Tamerlanas) 54, 309, 394 T intoretto 486 Tirpitz, Alfred von 638 Titas 205 Tito, J. B. 733, 979, 1005, 1028, 1038, 1055, 1092, 1096, 1116, 1121 Tiudorai, dinastija 54, 433, 473, 549, 552, 553, 555, 808 Tiudorai, dinastija 54, 433, 473, 549, 552, 553, 555, 808 Tyler, W at 424 Tyrkiras 340 Tkaiovas, P. N. 839, 840 T ocqueville, C. A. C. De 149, 692, 792, 853

1363

EUROPOS

ISTORIJA Uris 411 U akovas, F. F. 741 V aclovas II, ekijos, Lenkijos ir Vengrijos karalius 435 V aclovas ventasis, ekijos kunigaiktis 334, 339 V aclovas Liuksem burgas 404 V aitiekus, ventasis 335, 372 Valdem aras II N ugaltojas, Danijos karalius 373 Valdem aras IV Aterdagas, Danijos karalius 438 V alentas 243, 272 V alentianas 254 V alentinas 215 V alerianas 188 Valerijai, dinastija 180 Valla, Lorenzo 481 Valua, dinastija 427 429, 433 Valua, H enrikas 559 Van A rtevelde, P. 424 Van der W eyden, Rogier 434, 805 Van G ogh, V incent 864 Van Ruysbroeck, Jan 444 Varadas (Oradeo) 527 Varinas, Gajus T eem ciju s 168 V asco da Gama r. Gama V asilijus I, D idysis M askvos kunigaiktis 398 V asilijus II, D idysis M askvos kunigaiktis 462, 468 V asiljevas, A leksejus 1005, 1204 Vatinijus, Publijus 168 Vavilovas, N. I. 830 Vazos, dinastija 558 V elazquez, D iego 510, 519, 805 Velfai, dinastija 360, 362, 379, 384, 4 05-407 Venera (mit.) 95, 167, 206, 1201 Vercors, Jean Bruller 496 Verdi, G. 536, 674, 790 V ergilijus 49, 128, 135, 187, 1 9 2 -1 9 4 , 404, 605 V em adskis, G. V. 32 Vergniaud, Pierre 705 V erlaine, Paul 861, 862 Vermeer, Jan 543 Vernet, J. 730 V eseksai, dinastija 319 V espasianas 204 V espucci, Am erigo 516 Vestris, G aetano 478 V etinai, dinastija 405

Togrul-bekas 343 Toland, J. J. 606 Tolstojus, L. N. 31, 142, 274, 681, 730, 789, 841, 853, 894 Tolstojus, N ikolajus 1038 Tom as A kvinietis 49, 272, 440, 442, 515, 778, 840 Tom as B eketas, ventasis 339, 363 Tom as Savoj ietis 384 Tom asis, G uiseppe 825 Ton, K. A. 748 Tone, W olfe 533, 639, 739 Toppler, H einrich 569 Tor' di N ona 577 Toras (mit.) 241 T oynbee, Arnold 28, 85 Trachiahovas, Jurijus 473 Trajanas 196, 205 Trajano Dakija 84 Trinitarijus 272 Tritonas (mit.) 131 Trockis, L. D. 772, 894, 915, 916, 929, 930, 932, 956, 960 Trollope, A thony 638 Troyes, Jacques de 261 Trubeckojus, N. S. 32 Truman, Harry 1040, 1055, 1056, 1063, 1092,

1102
T uchaevskis, M. N. 932, 934, 955 Tukididas 147, 149, 150 Tulas H ostilijus 169 Turgot, A. R. J. 692 Turgot, Jacques 607, 609 Turner, W illiam 692, 755, 1204 Turpinas 318, 337 Turretini, Francesco 523 Tutancham onas 111 Tuxen, L. 1200 Uberti, gim in 405 U ccello, Paolo 481, 486 Ulbricht, W alter 1054, 1092,1097 U lpiano C heca y Sauz 1199 Um berto I, Italijos karalius 841 Ulrica Leonora 645 Um berto Biancam ano 642 Unger, J. 849 Urbonas, ventasis 95 Urbonas II, pop ieiu s 326, 355, 415 Urbonas IV, pop ieiu s 261 Urbonas VI, pop ieiu s 424 Urbonas VIII, pop ieiu s 575, 576 1364

ASMENVARDI
Vetser, M. 878

RODYKL

168 Vico, G. B. 26, 609, 617, 687, 696 V idal de la Blache, Paul 67, 952 Vigilijus, popieius 282 Viktoras, ventasis 245, 356 Viktoras III, popieius 314 Viktoras Am adjus II, Sicilijos ir Sardinijos karalius 642 Viktoras Em anuelis II, Sardinijos karalius
824 Viktoras Em anuelis X, A lbanijos karalius 649 Viktorija, D idiosios Britanijos karalien 239, 641, 653, 807, 808, 810, 831, 833 Viktorija H esen iet 305,

Vibijus, Pansa G.

64,

808

Vilhelmas I Ukariautojas, A nglijos karalius 319, 349, 363 Vilhelmas III, A nglijos karalius 636 Vilhelmas V, A nglijos karalius Prsijos karalius Prsijos karalius

694

Vilhelmas I, V okietijos im peratorius ir

V ladislovas, ventasis 345 V ladislovas Jogailaitis, ekijos ir V engrijos karalius 436, 438, 473 V ladislovas II, ekijos ir V engrijos karalius 335 V ladislovas I Lokietka, Lenkijos karalius 436, 437 V ladislovas III Varnietis, Lenkijos karalius 436, 438 V ladislovas IV Vaza, Lenkijos karalius 560, 562 Vlam inck, M. de 864 V lasovas, A. A. 1009 V odanas (mit.) 241 Volta, A lessandro 643 V oltaire 27, 29, 482, 517, 549, 594, 598, 599, 601, 606, 6 0 8 -6 1 2 , 615, 617, 620, 638, 644, 652, 668, 691, 1202 V ongel, Joost 487 Vrangel, P. N. 929 Vulfila 84, 294 W agner, A dolf 835 W agner, Richard 245, 482, 500, 506, 674, 790, 820, 857, 949, 990, 1199, 1200 W alburg, Tranchess von 756 W alburga, ventoji 292 W aldheim , Kurt 1081 W alsa, Lech 872, 1100, 1115, 1116 W allace, W illiam 358, 417 W aldstein, Albrecht von 312, 568, 569 W allenberg, Ralph 1015 W aller, W illiam 556 W allerstein, Im annuel 588, 589 W allwork, Jim 1032 W alter, B. 493 Ward, H enry 741 W ashigton, G eorge 147, 612, 682 W att, Jam es 684 W atteau, J. A. 593 W ebb, Beatrice 506 W ebb, Sidney 506 W eber, Carl Maria 690, 790, 866 W eber, Eugen 22, 512 W eber, M ax 952 W ebern, A. von 953 W edgw ood, Josiah 171, 593 W eishaupt, Adam 362 W eizm ann, Chaim 846 W ellington, A. W. 358, 638, 763, 805, 832, 731, 748, 755, 756 W ells, Herbert G eorge 691, 808, 860, 862 1365

404, 638, 826, 827, 868

Vilhelmas II, V okietijos im peratorius ir

842, 854, 857, 873, 920 Vilhelmas V, O landijos karalius 677 Vilhelmas-Frederikas I, O landijos karalius 384 Vilhelmas III O ranietis 30, 533, 542, 629, 635 Vilhelmas Pam aldusis 326 Vilhelmas T ylusis 523, 532, 533, 537, 542 Villanueva, Don Jan 805 du Villars, C. L. H 619, 624, 630 Villeroi, F. 631
Villon, F. 789 Vincentas, ventasis Vincentas i Bov

95

489 443 Vincentas Lerinsietis, ventasis 277 Vincentas Paulietis, ventasis 507 \ ind/orai, dinastija 808, 806 Violett-le-Duc 364 Viotti, G. B. 597, 678 \ irbijus (mit.) 178 V irgi las Zalcburgietis 332 Visconti, gim in 426, 545 \ yinskis, Andrejus 1046, 1048 \ itelijus 204 \ itelsbachai, dinastija 405, 436
Vite/, Jano 526, 527 \ it tori no da Feltre Vivaldi, Antonio Vladimiras

Vincent Ferner, ventasis

486

Vyriausiasis Drakonas

239 595 124, 125, 337, 344, 397, 469

EUROPOS

ISTORIJA W ren, Christopher 515, 579, 638 W right, . 769 W right, W. 769 W yclif, John 4 1 1 ,4 1 2 Yeats, W . B. 50 Ysaye, E. 598 Zacharijas 295, 297 Zachjus 312 Zapolya, Janas 530 Zedler, J. H. 604 Z enonas 254 Z enonas K itijietis 144 Z eppelin, F. von 769 Ziaridai, dinastija 307 Zygfrydas (Siegfried) (mit.) 245, 246, 1199 Zigm antas Liuksem burgas 376, 404, 426 Zigm antas I v. Rom os im perijos im pera torius ir V engrijos karalius 362, 397, 399 Zigm antas III Vaza 509, 558, 560 Zinovjevas, A leksandras 1090 Zinovjevas, G. J. 956, 960 Zogu, Ahm et 649 Zoja, Rom os im perator 329, 1199 Zoriabas 538 Zosim as, pop ieiu s 277, 469 Zubovas, Platonas 656 Z uidhoeck, N eeltje W illem sdocher 1203 Zweig, S. 849, 893, 894 Zwingli, H uldrych 491, 496 498 abotinskis, Vladim iras 847 danovas, A. A. 1005, 1090 enevjeva, ventoji 247 ika, Jan 436 ygim antas A ugustas 559 ygim antas II Senasis 559 ivkovas, T. 1092, 1098, 1110 ukovas, G. K. 993, 1006, 1026, 1035, 1037, 1039

W erner, A. von 1204 W erner, Pierre 1002 W ertheim stein, J. 849 W esley, Charles 217, 599, 600 W esley, John 599 W est, Benjam in 618 W esterm ann 708, 714 W eston, Elizabeth Jane 535 W eygand, M axim e 934 W hittington, Richard 779 W hym per, Edward 787 W ied, V ilhelm von 649 W iem igen, C. 1203 W iesel, lie 872, 1020 W iesenthal, Sim on 1019 W ilberforce, Sam uel 794 W ilde, O scar 430, 482, 488, 841, 874 W ilfredas, ventasis 292 W ilkins, John 514, 515 W illiam as i M alm esbario 358 W illiam s, Elizabeth 872 W illiam s, Ralph Vaughan 820 W illibaldas, ventasis 292 W ilson, Thom as W oodrow 60, 912, 913, 920, 923, 925, 1078 W inckelm ann, Johann Joachim 115 W inebaldas i Tiuringijos, ventasis 292 W itkiew icz, Stanislaw 950 W itt, Johan de 543 W ittgenstein, L. 849, 1069 W todarczyk, L. 1019 W ogan, John 417 W ojtyia, Karol 439, 1072 W olfort, Conrad von 408 W olf, H ugo 790 W olfson, David 846 W oods, Bretton 1073 W oolf, Virginia 892 W oolstonecraft, M arie 720 W ootton, H enry 529 W ordsworth, W illiam 686, 881

N o r m a n D a v ie s E U R O P A : IS T O R IJA

Redaktorius J Kubilius Dailininkas L. Spurga Korektor L. Gireviien Maketavo . Gaidamaviius

Leidykla VAGA, G ed im ino pr. 50, LT-2056 Vilnius EI. patas info@vaga.lt; http://www.vaga.lt G edim ino pr. 50, L T -2 0 5 6 Vilnius Spausdino UAB LO G O T IPA S, U tenos g. 4 la, LT-08217 Vilnius Tiraas 2 0 5 0 egz.

Davies, Norman
Da 461 Europa: istorija/Norman Davies; i angl kalbos vert L. T a m a s, V. Petrukaitis. Vilnius: Vaga, [2008]. 1366 p.: iliustr., eml. A t v i r o s Lietuvos knyga: ALK. Bibliogr. p. 1129 1195. Asmenvardi r-kl: p. 1331 1336 ISBN 5-415-01578-7
M on u m en talu s v eik alas, ap rp ian tis E urop n u o jo s p rieisto rs iki Soviotu im p erijos lu g im o X X a. p ab aigoje. A ik s pan oram iniai apib en drin im ai, gyvos isto rin s d eta ls, d rsios iv a d o s ir tik in am a a n a liz b d in g ia u si io s o rig in alio s k n y g o s bruoai. UDK 940

NORM ANAS DAVIESAS, ikilus Londono universiteto profesorius, Oksfordo Wolfsono koledo vyresnysis dstytojas, keleto pagarsjusi Europos istorijos knyg, tarp j ir Dievai aidia bei Europos irdis autorius. Veikalas Europa. Istorija monumentalus, stebinantis vilgsnio platumu, imanymo gilumu bei istorins nuojautos subtilumu, titanikas vieno mogaus darbas. Autoriaus istorinio poirio originalum, kartais net okiruojant ivad naujum atspindi ir knygos struktra: dvylika skyri, pateikiani panoramikai skaidr Europos istorijos vaizd nuo ledynmeio iki altojo karo ir Soviet im perijos lugimo XX a. pabaigoje, inkrustuoti per 300 kapsuli itin patraukli (taiau ir prasming) istorijos domybi, leidiani beveik netarpikai pajusti Senovs Graikijos, krikionikojo vidurami pasaulio, Napoleono epochos ar, tarkim, faistinio reimo realyb. Tai tikrai gyvas istorijos jausmas. Kiekvienas skyrius baigiamas momentine istorijos nuotrauka tarsi sustab dius laik, skvarbiu istoriko (ar ikilios asmenybs) vilgsniu aprpiamas visas emynas i vieno erdvs tako taip ufiksuojama kurios nors epochos baigms situacija, pavyzdiui, Niurnbergas. 1945 m. spalio 19 d., penktadienis. Knygoje ypa daug dmesio skiriama Ryt Europai, beje, ir Lietuvai. Nra angl kalba kitos Europos istorijos, kuri nebt tokia nealika, tyrindama Rytus ir Vakarus (...) Po Normano Davieso jau nebemanoma Europos istorijos rayti taip, kaip rame iki iol... (London Review o f Books) Itin informatyvs io veikalo priedai su emlapiais, istorinm santraukom, popiei, imperatori, valdov dinastij sraais, chronologinm lentelm ir kt. Deimt kart irinkta M et knyga, ji yra ambicingiausias kada nors pasi rods veikalas apie senojo kontinento istorij.
ALK - serija verstini knyg, kurias leidia vairios leidyklos, remiamos Atviros Lietuvos fondo. Serijos tikslas - supaindinti skaitytojus su iuolaikini humanita rini moksl pagrindais. ios knygos leidim ALF remia kartu su Vidurio Europos universiteto Vertim projektu. A T V I R O S L I E T U V O S KNYGA