Francas Baueris

DIDIOJI HITLERIO
MEIL
Istorinis romanas
NOfUUBOOKS
LEIDYKLA NOREKSO VALDOS" 2006
UDK 888.2-3
Sa227
Romanas apie intymj Hitlerio gyvenim ir jo myltas moteris.
Juodas lemties enklas paymjs tas grauoles ir nulms j meil
dar ir dabar jaudina mones.
ISBN 9955-715-02-2
Norekso valdos 2006
Francas Baueris, 2006
Kada nors paraysiu testament,
kad ant mano antkapio bt
paymta ne daugiau
tik Adolfas Hitleris
Mano titul ireik pats vardas.
A. Hitleris
I DALIS
1
Miunchene pavasaris skleid visus iedus. Jau kelint savait nuo
Cgpics kaln dvelk vjas, greiiau primenantis liepos mnesio kar
ius, o ne balandio vsum. Pavasaris siaut nuostab vidurami
miest, Bavarijos sostin ir vien i graiausi Vokietijos imperijos ka
rnos perl.
Bet jau neliko nei Imperijos, nei Vokietijos. Miesto gyvenimas pri
geso per sunkius keturis karo metus, kai ksnelis duonos tapo brangesnis
u perl. Dar didesn retenyb jauni, sveiki, gras vyrai, kuriais vi
suomet garsjo Bavarija. Dabar tik paliegliai ir invalidai sunkiai kbli
na Fridrichtrase, Albertrase ir kitomis gatvmis, kur prie kelet met
grste grdosi jauni mons: avios merginos ir aukti viesiaplaukiai
jaunuoliai. Milijonai imperijos kareivi, aprengt alsvomis milinmis,
paaukt ginti imperatori Vilhelm II ir didij Vokietij, sugul Pran
czijos, Rusijos ir kit valstybi emse. Vien tik pernai iuo laiku ne
suskaiiuojama vyr armija pajudjo Vakar fronte, kad atblokt pran-
cz-angl-amerikiei armijas ir leist Vokietijai isiverti i mirtin
plienini gniaut. Bet viskas baigsi neskme, ir Kompjene, traukinio
vagone*, Vokietijos atstovai pasira gding taikos sutart, kuri jiems
paruo Tigras Klemanso**, atpts papurusius, velius sus ir grasi
namai vairuodamas nugaltj pus. 136 milijardus aukso marki turs
mokti nugaltoji Vokietija savo prieams, nes jie taip reikalavo. Tai mir
tis Vokietijai ir jos monms, nes toki sum jie nepajgs sumokti ir per
penkiasdeimt met. O kas udirbs tokius pinigus, jeigu milijonai Vokie
tijos vyr guli po mediniais kryiais Europos kloniuose ir kalneliuose!
* Kompjene 1918 XI 11 Vokietija pasira kapituliacijos akt.
** oras Klemanso Pranczijos ministras pirmininkas.
5
Itutjo ne tik Miunchenas, bet ir kiti Vokietijos miestai, prislgti pra
laimjimo kartlio, bado, nedarbo, sunkios, neinomos ateities. Ko grieb
tis, k daryti, kokiu keliu vesti Vokietij? nerams klausimai kirbjo
kiekvieno galvoje, irint vykius, lyg purvino vandens bangas, besiri
tanius per Vokietij.
Ir i ties visos nelaims lyg skaudi krua aio ir aio j, apleist ne
tik imperatoriaus111, bet ir paties Viepaties Dievo. Bepigu imperatoriui,
pabgusiam i tvyns ir prisiglaudusiam giminingame Olandijos karali
dvare, o kur prisiglausti milijonams Vokietijos gyventoj, prislgt pra
laimjimo gdos ir karo nelaimi? Tvarkingi ir darbts vokieiai nieko
negaljo griebtis, nes neliko vadov: ne tik imperatoriaus, bet ir emes
ni. Djosi tokie dalykai, nuo kuri plaukai iausi.
Lapkriio revoliucija"* nudundjo per miestus ir kaimus, ir raudo
nos vliavos ikilo vokiei emje. Staiga atsirado Kurtas Elsneris, pa
skelbs tarybas. Kas tai? stebjosi seniai, suvargusios moterys ir
invalidai kariai, irdami kaip i fronto parj kareiviai prie apiplyusi
milini karsto raudonus skudurus, o prie pastato Keizertrasje ikabi
no raudon kaip kraujas paklod. Donnerwetter!*** Nejaugi Bavarijoje,
paioje ididiausioje Vokietijos imperijos valstybje, atsirado bolevi
kins bacilos, pavirt raudonja valstybine santvarka? Nejaugi rusikas
bolevizmas, lyg juodas mirties pauktis perskrids tkstanius myli,
nusileido Vokietijos irdyje?
Bavarijos valstyb garsjo darbiais monmis, su didele meile pri
irimais kiais, gerais derliais ir puikiu alumi, kokio negamino kitos
Vokietijos valstybs. Ne tik em, bet ir klimat Viepats Dievas dav
bavarams pagal j nor: tinkam gyventi, puoselti ems k ir auginti
visame pasaulyje garsius apynius, be kuri nepagaminsi skanaus alaus,
nemaiau reikalingesnio u duon.
Dabar nei duonos, nei alaus tik raudonos vliavos ir paskelbtos
bolevikins tarybos. Tarybos. Tarybos! Kad jas pats Liuciferis nujot
deimt pragaro rat!
Jaunas, iblyks vyras, apsivilks karininko miline be antpei, y
* Imperatorius Vilhelmas II po 1918 met lapkriio vyki pabgo i Vokietijos ir apsigyveno
Olandijoje.
** 1918 m. lapkriio 11 dien bolevik sukeltas maitas Vokietijoje.
*** Po perknais!
6
giavo akmenimis igrsta Miuncheno gatve. Jo vilgsnis bgiojo graniti
ne Izaros ups krantine. Dumbltose pakrantse jau braid bernikiai.
Kai kurie, numet kelnaites, mgino baltus upakaliukus kiti altok
vanden, o kiti, pasirink ramesnius uutekius, sumerk mekeres, tikda
miesi laimikio. Net ir maiausia uvel buvo didel paspirtis ant varg
stalo.
Jaunuolis, pasirms ant pakrants turkl, ilgai spoksojo bernik
ius, kleganius ups pakrantje, vien kit vej, su valtimi nuplauku
sius ups gilumon. Matsi, kad vejai suklyp seniai ir vienakojai ar
vienarankiai invalidai. Atrod, kad Vokietija pavirto uvusij ir luoi
imperij, o sveikas vyras, kaip is jaunuolis, retas miesto gyventojas.
Beje, ir jis, gerai pasiirjus, neatrod sveikas. Iblyks, kakokias
paaliavusias veidais. Didels kariuojanios akys kalbjo, kad jaunuo
lis arba serga sunkia liga, arba neseniai ijo i ligonins. Prityrs fronti
ninkas, vos pavelgs jaunuolio veid, nedvejodamas bt nustats lig.
Tai kareivis, apsinuodijs dujomis, baigiantis spjaudyti iperito* sustus
plauius. J daug, daug atsirado tvynje, ypa po paskutini Flandrijos
kautyni, kai vokiei armija pradjo ristis atgal, neatlaikiusi sjunginin
k duj atak ir naujos baisios karo jgos tank.
Jaunuolis ilgai spoksojo up nieko nemataniomis akimis, retkariais
pasiirdamas laikrod, lyg laukdamas kako, kas nerpestingai vluo
ja susitikim. Bet niekas nesirod, ir jis pamau nujo miesto centr.
Netrukus jaunuolis atsirado Keizertrasje ir sunkiai vilkdamas kojas
patrauk prie tarybos rm, kur ginkluoti kareiviai ir darbininkai judjo
laiptais vieni auktyn, o kiti leidosi emyn. Raudona spalva vytjo ne tik
ant vliavos audeklo, bet ir kareivi varkus puoiani raii. Jaunuolio
veidas tapo net melsvas i tampos, o akys usideg nelyg plrno, pa
jutusio alimais grob.
Jis vl dirsteljo laikrod. Didioji rodykl ltai artjo prie dvyliktos.
Jaunuolis sikio laikrod kienn ir vos vos vilkdamas kojas patrauk
gatve toliau, kad neatkreipt sargybini dmesio, bet rank i kieni ne
itrauk. Maa kas slankioja gatve, ir kiekvieno nesuirsi, matyt
pagalvojo tarybos sargybiniai, stovj prie laipt, ir abejingais vilgsniais
permet pro juos judant karinink, bet tuojau pasuko akis auktyn, kur
* Labai nuodingos dujos, naudotos Pirmajame pasauliniame kare.
7
atsidar paradins durys ir pro jas m grstis ginkluoti kareiviai, civiliai
ponai ir kakokios neaikios mogystos: suvarg proletariato atstovai,
staiga i nieko tap viskuo. Tai naujoji Bavarijos komunistins res
publikos taryba baig posd ir dabar, ij i tarybos pastato, pajudjo
miet, kad-visur: gatvse, dirbtuvse, mokyklose ir net kareivinse kal
bt monms, jog komunizmas vienintelis rojus emje, o jie tie,
kurie gali nuvesti t roj.
Jaunuolio akyse blyksteljo tampa, ir jis m virpti i nekantrumo,
vilgsniu ryte rydamas laiptais emyn lipant pon su skryble rankoje.
alia jo ir iek tiek atsilikus grdosi marga ginkluota minia, lyddama
savo vad. Tai buvo Kurtas Elsneris, raudonosios Bavarijos respublikos
vadas ir tarybos pirmininkas, usimojs vis Vokietijos imperij padaryti
raudon, toki, kokia tapo Rusijos imperija ir greitai turjo tapti visa Eu
ropa. O toliau visas pasaulis...
Kurtui Elsneriui atrod, kad viskas jau isprsta ir daugiau nra dl ko
sukti galv. Vokieiai tvarkingi mons, visados paklstantys valdiai
ir tvarkai. Ordnung ist ordnung*. Tvarka pulsavo j kraujuje, ir net nebu
vo kalbos, kad vokieiai neklausyt valdios, tegul ir raudonos. Tarybos,
sikrusios Turingijoje ir Hamburge, jreivi maitas Kylyje rod, kad
kareiviams nusibodo karas ir jie mieliau renkasi raudon penkiakamp, o
ne erel vokiei galybs simbol. Elsneris jau galvojo, kad tuojau taps
raudonosios Vokietijos imperatoriumi, panaiai kaip Leninas ir Trockis
Rusijoje. O kodl ne?
Jis ypteljo ir ididiai pakl galv. Nulipo laiptais ir jau pastat koj
ant aligatvio, kai staiga prie akis mkteljo iblyks ir pamlynavs
jauno karininko veidas, kuriame Elsneris pamat mirties nuosprend. Jis
kilsteljo rank lyg nordamas usidengti veid ar ktelti sargyb, bet
nespjo nei vieno, nei kito: jaunuolis skubiai eng dar vien ingsn ir
taip greitai isitrauk revolver, kad ginkluoti sargybiniai nespjo pribgti
ariau. Greitas mostas, ir revolveris tris kartus spjov ugnimi. Tuo metu,
kai Elsneris pradjo smukti prie laipt, sargyba pasiksintoj parblok
ant ems, o autuv buos nukrito jam ant galvos ir krtins.
Per triukm ir riksmus girdjosi smgiai, krintantys ant besiraitanio
jaunuolio kno, ir jo dejons pro sukstus i skausmo dantis. Reti praei
* Tvarka yra tvarka (vok.).
8
viai, stovj ant aligatvio ir irj Raudonaj Elsner, spruko alin:
jie inojo, kad Elsnerio sargybiniai fronto kareiviai, ir jiems umuti
mog tas pat, kas sutrkti mus. Geriau toliau nuo j, nes atsarg ir
Dievas saugoja.
Staiga liesas, su nedideliais seliais vaikinukas, apsirengs kareivika
miline su pirmo laipsnio Geleiniu kryiumi ant krtins, puol prie dau
omo pasiksintojo ir ustojo j.
Kiauls! rk jis perkreiptu i nirio veidu. Kaip js drstate
dauyti karinink!?
mai vieno sargybinio durtuvas smog pasiksintojui krtin, ir is
nuo mirtino smgio ileido paskutin kvap. Tuo metu tvirta stambaus
vyro ranka atitrauk lies kareivl nuo sargybini ir skubiai nusitemp
tolyn.
Achtung! pratar stambusis vyras karininko balsu. Ar ipro-
tjai, vaikine, kad puoli raudonpilvius plikom rankom? Ramiai! Nori, kad
jie tau paleist arnas? K?
Jis paskubomis sitrauk vaikin tarpvart, kad kuo greiiau inykt
sargybiniams i aki. Toje pusje girdjosi dauom praeivi alasas ir
riksmai, tempiam taryb pastat, kur lauk mirtis nuo autuv buoi
ar kareivik bat smgi.
Paleisk mane! suriko kareivlis, stengdamasis itraukti rank
i tvirt gniaut. Kad jis karininkas, rod vari apynauj uniforma, nors
ir be antpei, bet suverta odiniais dirais. Jei tu btum tikras vyras,
tai gelbtum varg jaunuol, kur raudonieji umu ms akyse. Leisk
mane a turiu j gelbti! Juk tai karininkas pats matei! Neleisiu, kad
raudonieji udyt frontininkus, tikrus Vokietijos snus!
O komunistai, manai, uns vaikai? Jie tokie pat vokieiai, kaip ir
mes...
Ne! pakl bals iblyks kareivlis. Tai ne vokieiai! Tai
ydai! Jie praudys Vokietij.
Karininkas pasiirjo pasiiauus i nirio kareiv, bet rankos ne
paleido gal bijodamas, kad jis nepult vl gatv, o gal staiai nor
damas pasikalbti su mogumi, nors ir vilkiniu apspurusia uniforma, bet
slepiania tok pat frontinink, kaip ir jis.
Patinki man, vyruti, kad nebijai plikom rankom pulti raudonuosius
9
komisarus ir j liokajus. Cha! Bet to vaikino jau niekas neigelbs, nes
j subad kaip rt. A j pastu, tai buvs ms kuopos vadas, kapitonas
grafas fon Arko. Mein Gott! Kai pamaiau j engiant prie raudonosios
tarybos pastato, i karto supratau, kad tuojau vyks kakas svarbaus, nors
mintis, kad kapitonas umu vyriausij raudonj vad, man nei galv
neatjo. Bet jis didvyris, nes pirmas parod, k daryti su komunistais...
Paleids kareivio rank ir vilgteljs jam veid pridr, .. .ir y
dais!
Jis dar kart pervelg kareiv ir pagalvojo: Matyt, neseniai po sun
kaus sueidimo, nes labai jau liesas ir pavargs. Bet akys, akys... ri
kaip vilko ar vaiduoklio. Atrodo, kaip ne ios ems gyventojas."
Pasitais vark, dirus ir pridr:
Vadinuosi Ulrichas Grafas, buvs leitenantas, o dabar... moste
ljo ranka neapibrt most, kuris reik: esu toks pat bedarbis, kaip ir
tu. Vienu odiu, nei is, nei tas.
Jefreitorius Adolfas Hitleris, burbteljo kareivis, na, a ei
siu...
Palauk! sulaik j karininkas. Neskubk! Ueikim alud ir
pasikalbkim. Juk tave karas irgi, matau, gerokai aplamd, ar ne? Pirmo
laipsnio Gelein kryi u dyk fronte nedalijo. Pats inau. Bet tu j ne
ioji vieai, o a kiau stali, kad vaiktant gatvse neatkreipiau rau
donj valkat dmesio. Na, einam. ia u kampo, rsyje, galima gauti
neblogo alaus. Igersim, pakalbsim...
A negeriu! atov Hitleris.
Gerai! Tada irkysim nors po pypk, prisiminsim front ir uvu
sius draugus.
A taip pat nerkau!
Donnerwetter! suuko Ulrichas Grafas, tai kas tu esi? Negeri,
nerkai, plikom rankom puoli Elsnerio komunistus ir iri ydus taip,
tarsi nortum juos visus praryti?
Kas a esu? A Hitleris!
Jo balsas nuskambjo taip, lyg bt saks: A Dievas!
Karininkas pavelg j kaip kitos planetos mog, ir paaipi ypsena
dingo nuo veido. Kai prabilo, panekov kreipsi jau ne tu, o , js.
Vis dlto neatsisakykite. Rsyje renkasi savi fronto kareiviai bei
10
karininkai, ir jums bus domu. K gi mums daugiau veikti? Juk neisim
pas Elsnerio raudonuosius, o generolas Nosk, kuris aplamd komunis
tus Berlyne ir iud j vadus toli. J lengvai nepasieksime. Reikia ir
Miunchene ukurti raudoniesiem pirt, ar ne?
Bet Hitleris neatsak nieko, tik jo akys dar labiau suaiaravo.
Perj kiemus, jie atsidr prie Izaro ups krantins ir netoli Nimfen-
burgo rm nusileido vien rs. Matsi, kad Grafas ia ne naujokas
ir ino kiekvien ukabor. Juos sutiko prislopint bals esys: buv
frontininkai, kurie ia sudar lankytoj daugum, kl alas, leido laik
panaiose vietose, niekur negaudami darbo, tenkindamiesi labai kuklia
kareivio paalpa ir dar menkesnmis maisto kortelmis. Nepasitenkini
mas, pyktis ant vis ir viso pasaulio kl nir ir niauk veidus. Alud
buvo ta vieta, kur jie isakydavo savo problemas. Rkaudavo, bet nei
vienas nenurodydavo, k reikia toliau daryti.
Man alaus, o jam kavos, pasak Grafas oficiantui ir klausiamai
pavelg naujj draug. is sutikimo enklan linkteljo galva. Kava
tik vadinosi graiu vardu, bet tai buvo tik spragint miei skystis, kuris
aitriai degino gerkl ir kirpo lieuv.
Rsyje vyrai lyg bii avilys, aptardami didiausi ios dienos
vyk raudonosios Bavarijos vyriausybs vadovo Elsnerio nuudym.
ia buvo karinink, gerai painojusi kapiton graf fon Arko, ir visi
auktino jo ygdarb. Pamanykit vienas ijo prie br komunist ir
pykt pykt Elsneriui ird! tai kur vyras!
Ulrichas Grafas dviem gurkniais igr rusv buz, pavadint alum,
ir pakilo nuo kds.
til, meine here! suuko ir trenk kumiu stal. Praau
paklausyti! Noriu jums pristatyti dar vien frontinink, kuris nepabijojo
plikom rankom pulti ginkluot komunist ir ginti kapiton fon Arko. Tai
Adolfas Hitleris, neiojantis Gelein kryi, kai mes visi juos sukiom
stalius, kad komunistai nenuplytj mums nuo krtini. Mes bai
liai, mano ponai! Todl leiskim pakalbti tikram vyrui.
Rsyje triukmas ir kalbos nutilo. Jie buvo kariai, ir pradjus kalbti
karininkui inojo, kad reikia priksti lieuv. O ia dar tas Geleinis kry
ius, spindintis kareiviui ant krtins, rodydamas, kad vyrukas tikrai ne
bailys, besididiuojantis savo kariniais enklais.
11
Tegul kalba! pirmas suuko prie lango sdintis karikis lakno
uniforma ir jo draugas iauriomis galvaudio akimis, randuotu veidu.
Pasilenks prie lakno, jis sunabdjo:
Dar vienas grabylys! Kiek j girdjo io rsio sienos! I kur j i
trauk leitenantas Grafas?
Hitleris atsistojo ir niriu vilgsniu apmet susirinkusius. Nors ia
buvo tik kelios deimtys moni, daugiausia kariki, jis auktai pakl
galv ir garsiu balsu suuko lyg kreipdamasis tkstantin mini.
Vokieiai! Tvynainiai! Karo draugai! iandien Vokietija parblok
ta gdos ir paniekos pelk ir prie trypiama dumbl. Tie kiauls pran
czai, anglai ir jankiai visikai pasmaugs ms al ir jos mones. Badas,
nedarbas, skurdas slegia mus lyg sunkus akmuo.
Pakol kas nieko naujo! sumurmjo niriaakis randuotis.
Mes negalime toliau taip gyventi. Reikia vesti tvark Vokietijoje,
kad joje nelikt nei vieno komunisto. Komunizmas ir Vokietija tai du
nesuderinami dalykai, kaip ugnis ir vanduo!
Vyrukas teisus, pasak lakno uniforma vilkintis karininkas ir
pairjo tylini auditorij.
Kai tik sutrinsim komunizmo gyvat, tuojau turime pareikti tiems
kiaulms sjungininkams, kad joki reparacij i ms negaus. Nei An
glija, nei prakeiktoji Pranczija. Tegul jie apmoka Vokietijai, kad numa
rino badu imtus tkstani ms vaik, moter ir seni, kad nuud ge
riausius vokiei jaunuolius frontuose...
Taip, taip! suriko susirinkusieji, kuri akyse sumavo mir ir
uv j artimieji.
Mes turime atkeryti Pranczijai ir Anglijai u Mam, Kombre,
Flandrij*... U Kompjeno gd! Pakarti niekus Klemanso ir Vilso-
n.**
Atkeryti, atkeryti!.. Pakart, pakart!.. kauk publika, paokusi
i viet. Jiems nusibodo nuolankus tyljimas, kurio reikalavo valdia. O
ia atsirado mogus, garsiai kvieiantis kov. Ir ne bet koki kerto
kov. O kas gali bti saldesnio u kert!
Nuo klausytoj riksmo ir entuziazmo Hitleris, atrodo, pakilo aukiau.
* ymiausios Vakar fronto mi vietos.
** Vilsonas JAV prezidentas.
12
Juoda plauk sruoga ukrito ant kaktos, o ranka grsmingai paoko vir.
Vokieiai bus pasmerkti ilgam skurdui ir pusbadiam gyvenimui,
jei nematys, kas dedasi aplinkui ir kas juos skriaud ir skriaudia. Reikia
pradti kov dar su vienu Vokietijos prieu, paiu klastingiausiu ir galin
giausiu ydais! Taip, su ydais, kurie siurbia Vokietijos turt ir skur
dina mones. J turtas tai ms turtas ir turi priklausyti vokieiams.
Nei vienas ydas nra Vokietijos pilietis ir negali turti Vokietijoje joki
teisi. alin ydus!
Dabar susirinkusieji pradjo kriokte kriokti. Jie tryp kojomis, dau
bokalais stalus ir buvo pasiry ant rank neti Hitler per Miunchen
iki paties Berlyno. tai kur mogus, parods vienintel keli, tok miel
j irdiai! Jie ijo kar, tikdami gausaus atlyginimo: gauti ordinus,
laipsnius, solidias pensijas ir paalpas, o viskas nujo uniui ant uode
gos. Vietoj turt skurdas ir badas. Tai kodl neatimti sukaupt yd
milijon, ivejant juos i Vokietijos, o j seif lobius perkelti savo kie
nes? Po velni! Protingai kalba is vyrukas. Jis neverklena ir neunkia
kaip primutas uniukas, o apgalvojs, k reikia daryti ir koki ygi im
tis. Palaukit, kaip jis vadinasi? A Hitleris! Tegyvuoja Hitleris!
Per mini prie jo prisigrdo lakno uniforma vilkintis karikis, lydi
mas niriaakio draugo.
Tu man patinki, vaikine, pasak laknas ir jau norjo paploti
Hitleriui per pet, bet, susitiks su ugningu vilgsniu, pajuto lyg durklo
blyksteljim ir pasitenkino itiess deinij rank. Gal susipainkim.
Vadinuosi Hermanas Geringas. O ia mano draugas Edmundas Heinesas.
Niriaakis linkteljo galva, bet rankos nepadav.
Velnikai teisingai kalbate, mano pone. Tik senas fronto karininkas
gali taip kalbti, trauk toliau Geringas. Gal ir js baigt kar ka
pitonu, kaip a?
Ne! atov Hitleris.
Hm! Aukiau? Ar ne, gerbiamasis? Tikriausiai majoras?
Hitlerio seliai ididiai pasiiau, o plauk kuodas ukrito ant
kaktos.
Laipsnis? Kas man laipsnis. A Hitleris!
Geringas sumirksjo ir nutilo. Jis buvo prats, kad visi, vos tik igird
jo pavard, i nuostabos iverst akis. Juk jis visoje Vokietijoje ino-
13
mas laknas. Bet is karikis elgiasi taip, tarsi Geringo vardas jam nieko
nereikia, o visus turi drebinti vien jo Hitlerio pavard. Jis nustebo,
sumio ir pasijuto nei iaip, nei taip. Tuo tarpu Heinesas niriu vilgsniu
permet oratori ir jo akyse mkteljo paaipa, kuriai slystant Heineso
lpomis, Hitleris vis dlto spjo j pastebti. Jis pavairavo Heineso pu
sn ir taip suspaud kumius, kad net suskaudo. Hitleris nebijojo pykio,
riksmo, grasinimo, bet siusdavo pastebjs paaip ar pajuok. Tokiam
jis niekada nedovanodavo.
Bet tuo metu visi aluds lankytojai apstojo Hitler, kidami jam ran
kas, sakydami savo pavardes ir kviesdami prie stalo. is nepastama
sis, atvirai kvieiantis udyti komunistus ir prisipilti kienes yd aukso,
sujaudino jiems irdis. Donnerwetter! Tai venta teisyb, skambanti taip
viliojaniai!
Klegdami spaudsi ariau, kavo kaip buvo prat frontuose retomis
poilsio valandlmis. Taiau tuo metu galingi kumiai atstm juos at
gal, padarydami nedidel tarp tarp Hitlerio ir jo klausytoj. Tai Ulrichas
Grafas nustm kitus onus, leisdamas Hitleriui atsikvpti ir isivaduoti
nuo sveikinim bei glbesiavim.
Atitraukit letenas, vaikinai! Kam sakau, ar ne tau, ilgi? Matot, kad
her Hitleris pavargo, duokit jam pailsti. Atitrauk nagus, kiaule! suriko
vienam storam moguiui, matyt, intendentros karininkui, mginaniam
udti rank Hitleriui ant peties.
O kas tu toks, kad drsti ia rkauti? usigavo storulis.
A jo asmeninis sargybinis. Supratai, kiauluni! Jis taip pastm
storul, kad tas net nugara atsitrenk sien. Bet to uteko, kad visi pasi
traukt nuo Hitlerio bent per pus ingsnio.
Taip niekieno nepaskelbtas ir nepareigotas, Ulrichas Grafas tapo Hit
lerio asmeniniu sargybiniu, ir tas pareigas jo daugel met, saugodamas
jam patikus mog lyg budrus vilkinis uo eiminink. Jis pirmas paklu
so nenusakomai Hitlerio jgai, kuriai vliau paklusdavo milijonai.
Vulgus profanum* visados gerbia tik jg ir paklsta kumio tiesai.
O ie frontininkai, keturis metus murkdsi dumblyne ir kraujuje inojo,
kad pirmas smogia drsesnis ir akiplikesnis. Matyt, Ulrichas Grafas
vienas i t, su kuriais geriau neprasidti, nes jo snukis kaip buldogo, o
* Tamsi minia (lot.).
14
kumiai kaip gero paro kumpiai.
Meine here! kreipsi Geringas Hitler. Kvieiu jus nuei
ti prie senj miesto vart. Noriu jus supaindinti su vienu mogumi.
Pamats, kad Hitleris abejoja, pridr: Utikrinu, nesigailsit!
Jie visi kartu: Hitleris, Geringas, asmeninis sargybinis Grafas ir Hei-
nesas pasuko prie dur. Ieidamas Geringas suuko pasiliekantiems:
Ateikit rytoj aikt prie operos teatro tuo paiu laiku ir atsiveskite
kuo daugiau frontinink. Pasakykit, kad kalbs mogus, inantis, k da
ryti mums visiems ir ko reikia Vokietijai. Dabar silyiau isiskirstyti, nes
po Elsnerio nuudymo komunistai sius ir puls visus tikrinti. Vargas tam,
kas pasakys kok nors od ar parodys gailest vargui grafui fon Arko.
Iki rytojaus!
Sunkios aluds durys usitrenk, ir ketvertas nuingsniavo gatve. Hit
leris su Geringu jo pirma, o upakalyje, atsilik per kelet ingsni, sek
Ulrichas Grafas, pasirys sumalti miltus kiekvien, kuris drst prisi
artinti prijo vado. Jau kelintas mnuo grs i fronto, Grafas bastsi po
miest neturdamas k veikti, pasiilgs karikos drausms ir sakym. Jis
nieko nemokjo ir nenorjo dirbti. Ginklas ir kova du dalykai, verti
vyro vardo. O ia atsirado mogus, kvieiantis kovoti, ir Grafas prilipo
prijo, kaip prilimpa adata prie magneto.
Tik vienas Edmundas Heinesas slinko toli atsiliks, o jo veide kaupsi
nerimas.
Na, ir kvailiai! Kok velnijie utiko itame perkarusiame kareivlyje,
kuris moka tik kauti ir adti Vokietijai roj tokiais paprastais odiais,
kokius daug kas kartoja, siurbiodami apkartus gral, vadinam alumi, ar
valgydami suiedjusios duonos gabaliuk, atstojant visos dienos pietus?
Labai danai net to paties duonos ksnelio negali gauti. Bepigu laknui
Geringui, kuriom tvas padar ger bizn prekiaudamas karo reikmenimis.
Neblogai vertsi ir leitenanto Grafo artimieji. Jie nekentjo bado nei karo
metu, nei dabar, ne taip, kaip jo, Heineso, eima. Atsimins savo trej met
dukrel, lies kaip akaliukas, su plonomis iogo kojelmis, ir mon, nuo
ryto iki vakaro bgiojani pas visokius giminaiius, prainjanibet ko
kio maisto, Heinesas sukando dantis. Matyt, ir jam nra kito kelio, kaip
tas, kur kvieia is igailis. Ak, kaip bt aunu dabar itiesti rank
i puoni ydo krautuvs vitrin ir paimti savo dal i jo sukraut turt.
15
Pagriebti savo mautei Gretchen tai tuos kailinukus ir suknel, o monai
batelius, papuotus sidabrinm sagutm. Bet pirmiausia kump, gu
lint lange ant rinio padklo, apklot aliais salot lapais.
Heinesas pajuto, kad stovi prie vitrinos lango ir ryja seiles i bado, o
visos mintys sukasi apie maist. Mein Gott! Juk yra moni, valgani
tokius skanumynus (kitaip jie negult vitrinoje), o jo mautl Gretchen
dista akyse, ir jis nieko negali padti. A irgi eisiu su iuo keistu vyruku,
nes kito kelio neturiu. Tegul jis atrodo juokingas, pasipts ir kakoks...
neemikas, bet ada pripildyti ms kienes, neleis badauti ir skursti.
Heinesas pasivijo bendrakeleivius ir igirdo kaip Geringas kalbjo
Hitleriui:
A jus supaindinsiu su vienu labai protingu mogumi. Jis vadi
nasi Hermanas Esaris. Manau, kad jums su juo bus apie k pasikalbti.
2
Hitleris oko kaip nuplikytas ir atsisdo lovoje, pajuts alt prakait
ant kaktos ir krtins. Apgrabaliojo aplinkui ir uiuop kiet kareivik
lov. Po truput aprimo. Plona, sudvta antklod, maa pagalvl, ge
lein lovel ir miegani draug knarkimas grino realyb, i kurios
buvo nukeliavs komarik sapn.
U lang tvyrojo naktis ir tik viena kita lemput apviet nir, seno
vin pastat Miuncheno kareivines. Jau antras mnuo Hitleris gyveno
ia, nes kitokios gyvenamos vietos neturjo. Kai ijo i ligonins vos
pavilkdamas kojas ir pusiau apaks, apsidiaug kareivinmis lyg gim
taisiais namais.
Namai! Juos jau seniai primiro, nes keturioliktais* savanoriu ijo
kar tikdamas, kad tik jis gali nulemti pergal. Deja, jis tuo taip ven
tai tikjo, kad nekantraudamas versi kovon, kol eioliktais pranczo
kulka nublok kruvin dumblyn, o ilgos dienos ufronts ligoninje
*1914 metais.
16
leido daug k apgalvoti ir pergalvoti. Nors mat, kaip kasdien deimtim
mirta sueistieji ir nuo aiman mons kurst ir iaurja, vis tiek nenu
stojo galvoti, kad karas btinas valstybi gyvenime, nes jis grdina taut.
inoma, mstydamas apie taut, jis turjo mintyse Vokietij. Kitos tautos
pasaulyje tiek reikalingos, kiek gali tarnauti Vokietijai.
Taiau, tysodamas ligonins lovoje, jis vl knibo Nys ratus, ku
riuos buvo skaits jaunystje, kai gyveno Vienoje. Gims austru, visados
save laik vokieiu ir galvojo ne apie Habsburg*, o apie Vokietijos di
dyb. Kas jam Austro-Vengrija, jeigu jis irdimi ir protu save laiko vokie
iu ir su panieka iri kitas Vokietijos kaimynes, neiskiriant nei savo
tvyns Austrijos!
Jis tikjo, kad Apvaizda isirenka i milijard tik kelet moni, per
kuriuos vykdo dievik vali. Toki moni rankos minko pasaul kaip
minkt vak ir lipdo i jo t, k uprogramavo pati Apvaizda. Jeigu yra
iskirtins tautos, pavyzdiui, vokieiai, tai yra ir iskirtiniai mons, to
kie kaip jis Adolfas Hitleris! Nesvarbu, kokia j misija, bet jie paleisti
pasaulin, kad j keist ir kurt.
Nuo pat jaunysts dien tuo ventai tikjo, bet tuo nenorjo patikti
kiti, j supantys. Jie sudar kvaili mini, nesuvokiani jo genialumo,
spoksani j bukais avin vilgsniais, besistengiani visaip trukdyti.
Kiauluniai! { tokius reikia irti kaip ml ir j neboti, nes jie net
paniekos neverti.
Ak, kaip jis niekino tuos kvailus galvijus, nematanius, kas jis toks!
Pirmiausia Vienos dails akademijos egzaminatorius, kurie ki ilgas
nosis jo eskiz aplankus raukosi ir visa ivaizda demonstruoja savo pra
naum, duodami suprasti studentui Hitleriui, kad jis nieko nenutuokia ne
tik dailje, bet yra visikas neimanlis pieimo mene. Jaunuolis net du
kartus band laim, bet viskas veltui. Jis nesupranta, kas ia darosi? Juk
lankydamasis Austrijos meno galerijoje, Vienos dails akademijos mu
ziejuje, Albertinoje (garsioji grafikos galerija), jis dien dienas prarymo-
davo prie Krafto, Dafingerio, Valdmiulerio** ir kit garsenybi drobi,
tvirtai sitikins, kad jo pieiniai nesiskiria nuo j krybos. Juk jo moter
aktus graibyte graibo miesto biurgeriai epsdami lpomis, nenuleisdami
* Austro-Vengrijos imperatoriai.
** Garss austr dailininkai.
17
godi vilgsni nuo nupiet graki nuogali.
Bet egzaminatori nuomon buvo visai kitokia, neleidianti jaunuo
liui pakliti dails roj.
Jis buvo sitikins, kad Apvaizda (Hitleris Diev, Auktesn Btyb
vadino tik tokiu vardu) j pasiunt em sukurti kak naujo dailje,
kad sudrebt pasaulis, visi su pasigrjimu atsukt akis j Apvaizdos
rank. I po jo rankos valdomo teptuko turjo gimti nuostabs kriniai,
sukreiantys moni irdis ir protus.
Bet pakol kas i po teptuko kilo tik gras natiurmortai, motinos por
tretai ir daugyb akt. Nors ir gras, rodantys neblog technik ir ga
bumus, bet... tik tiek. Genialumo egzaminatoriai juose neirjo, o gal
paprasiausiai jo ir nebuvo.
Gyventi reikjo, nes jaunojo studento kien buvo talpi, bet... tuia.
Susuks i pasibjaurjimo nos, Hitleris susidraugavo su Vienos teatro
vyr. dailininku Alfredu Roleriu ir padjo iam pieti dekoracijas. Tai pel
ningas darbas, bet savo menkumu siutino jaunuol. Patinka tik usaky
mai, kur tenka pieti senovs german didvyrikas scenas. Toki darb
griebiasi abiem rankomis. Dirbdamas galvoja, kad, matyt, ne dails auk
tumos jam skirtos, o visai kiti horizontai.
Nestojs Dails akademij, metasi architektron. O Viena toks mies
tas, kur gali pamatyti tiek architektros edevr, koki kitur neivysi:
enbruno ir Hofburgo rmus, gotikin vento Stepono banyi, pastaty
t XII amiuje, Ringtras, Dunojaus krantin ir daugel nuostabaus gro
io pastat. Valand valandas jis spoksodavo architekto Zikardsburgo
pastatytus Operos rmus, architekto Hanseno sukurt Parlament ir ar
chitekto mito diding Rotu. Mein Gott! tai kur architektra ir, matyt,
Apvaizda j orientuoja i srit, jeigu niek gauja ukirto keli pakliti
dails roj, kuris jau buvo jam paskirtas. Na, k gi! Jeigu architektra,
tai architektra.
Bet dabar jis buvo atsargesnis: nestojo jokias architektros mokyklas
ar akademijas. Gana su tomis mokyklomis. Trauk jas velniai! Jeigu jam
lemta sudrebinti pasaul naujais architektriniais sprendimais, tai viskas
ateis savo laiku. Pains Vienos dail ir architektr, trokta painti ir
vokiei, todl 1913 metais persikelia Miunchen, kuris spindi jo akyse
sen banyi, rm ir gatvi groiu.
18
Taiau laikas atne ne tai, ko tikjosi jaunuolis. Laikas atne kar,
sudrebinus ne tik Europ, bet ir pasaul. Vokietija skelb, kad ieko vo
kieiams gyvybins erdvs, Austro-Vengrija auk ginanti savo orum ir
garb, kuri taip baisiai eid serbas Principas, nuovs j sosto pdi
n, Rusija riaumojo, kad ji saugoja visus slavus nuo germanizacijos. Visi
staiga tapo teiss ir baltesni u snieg, o j kaimynai spalva ir elgesiu
prilygo pragaro velniams.
Hitleris tvirtai inojo: neklystanti pasaulyje yra tik Vokietija, ir visa, k
ji daro, tai tik Apvaizdos galiota. Degdamas venta patriotizmo ugnimi,
kartu su pirmaisiais savanoriais nujo mobilizacijos punkt Miunchene.
Jis buvo tvirtai pasirys kovoti Vokietijos, o ne Austro-Vengrijos ereli
pavsyje. Jautsi tikru vokieiu ir bjaurjosi savo austrika kilme. Kas ta
Austro-Vengrija? aka, iaugusi i galingo Vokietijos uolo, besimaitinanti
vokikais syvais.
Ne, jis ijo front ne susirinkti Geleinius kryius ir usitarnauti
riebi pensij. Jo galvoje nebuvo tokios minties. Jei jis nekariaus, tai kas
pasirpins Vokietija? Versi kov, nesislpdamas u kit nugar. Ka
koks keistas itas jefreitorius su juokingu s epetliu panosje, vien
kart pasak kuopos virila Maksas Amanas kuopos vadui kapitonui Oto
Richteriui. Nesuprasi, ar jis fanatikas, ar ieko galo. i savait net tris
kartus versi pavojingus ygius. Nenoriu leisti, nes jau kelis kartus su
eistas, bet k tu jam padarysi, jeigu pats lenda po kulkomis?44
Kapitonas Richteris pakrutino kojos pirtus, lendanius i praplyusio
bato. Jau antr savait vyksta sunks miai prie Kombrs, kur pirm
kart anglai panaudojo keistus geleinius veimus tankus, nebijanius
nei kulk, nei granat. I kuopos liko tik dvideimt du vyrai. Visi sueisti,
labai pavarg, jau nenorintys ne tik kariauti, bet ir gyventi. Tikrai keista,
kad dar yra toki fanatik kaip is jefreitorius. Pernai, kai buvo sunkiai
sueistas ir apdovanotas u vienuolikos prancz pamim nelaisvn,
pulko vadas sil j pakelti leitenantu, bet kapitonas Richteris nesutiko.
io kareivio beatodairikas narsumas kapitonui kl tarim. Velnias ino,
gal jam trksta vieno ulo? Palauksim ir pairsim.
Bet irti nebuvo kada, nes rytojaus dien apsinuodijus dujomis jef-
reitori reikjo skubiai iveti ufronts ligonin. Kai jis atgavo smon
ir i sualot plaui m spjaudyti kraujus, pajuto, kad visk mato kaip
19
pro rk. Rytojaus dien sauls viesa visai ugeso akyse. Hitleris apako.
jo nerams 1918-ieji metai. Vokietija, plsdama krauju, puol visu
Vakar frontu, dar vis tikdama pergale. Hindenburgas ir Liudendorfas*
visk pastat ant kortos: arba arba! Treio kelio nra ir negali bti,
tiktai pergal ar mirtis.
Hitleris blaksi po palat, prikimt paliegli ir mirtani. Daugu
ma j, kaip ir Hitleris, buvo apsinuodij dujomis ir nieko nenorjo, tik
grti namo. Kad ir palieglis, be koj, be rank, bet namo. Kai vienas
toks kareivlis pradjo palatoje kalbti apie namus, keikdamas tuos, kurie
pasiunt front Hitleris puol j, taikydamas nugriebti u gerkls. Ne
inia kaip bt baigsis Hitleriui tas puolimas, nes visi sueistieji palaik
Hitlerio prieinink, o ne j. Bet Hitleris buvo aklas, ir jie nenorjo pri
kulti varg nelaiml, kalbdami, kad sunkus invalidumas sumai jam
prot.
Pamau Hitleris nutolo nuo palatos draug, likdamas vienas su ker
tingomis mintimis ir baisiu tiu dl pralaimjimo fronte. Jau nebuvo
jg, kurios galt pasukti karo laim Vokietijos naudai, ir didiausios
pastangos nujo niekais.
Atjo Kompjenas.
Po truput Hitleris pradjo matyti, bet veikiani armij niekas jo
neprim. Gydytojai buvo priprat, kad komisij atj ligoniai ar su
eistieji stengiasi pasirodyti, kad jie vos pasivelka, visai netinkami karui,
o ia staiga susidr su sueistuoju, kuris irdamas juos paniurusiu
vilko vilgsniu stengsi tikinti, kad jo vieta fronte.
Kakokia pamiimo forma, pagalvojo komisijos pirmininkas, se
nas gydytojas, kai tuo tarpu paoks vienas jaunas gydytojas paplojo jefrei-
toriui per pet ir ities plytel aplauyto okolado, didel to meto turt.
aunuolis esi, jefreitoriau! Tikras vokietis! Nieko, mes dar parody
sim tiems kiaulm pranczams ir anglams, kad j pergal neverta sudilusio
skatiko.
Senasis gydytojas emai palenk galv, nordamas paslpti paaip ir
paniek akyse. Ak, Dieve mano, koki kvaili gali sutikti kariuomenje.
Ir kareivi, ir karinink tarpe. Vienas vargas, jeigu tokie pakliva auk
iausi karin vadovyb.
* Hindenburgas Vokietijos ginkluotj pajg vadas; Liudendorfas tabo virininkas.
20
Silpnai matydamas, suvargs ir nelaimingas, Hitleris atvaiavo Miun
chen taisyti sveikatos. Jis nelaimingas ne dl to, kad sueistas, paliegs,
be pfeningo kienje. Ne, jis pergyvena, kad Vokietija pralaimjo kar ir
pasira gding taik, uvertusi jai ant pei nepakeliam kontribucij
nat beveik 150 milijard aukso marki. Toki sum Vokietija ne
imoks net per imt met. Kontribucija pavers j elgeta vis Europos
taut bryje. O elgetos niekas nemgsta ir bjaurisi.
Nebuvo ligonini ir sanatorij sveikstantiesiems, ir Hitleris, kaip ir
daugelis panaaus likimo kari, apsigyveno senose kareivinse netoli
Miuncheno dails akademijos. ia Hitleris nerado nei vieno tikro bi
iulio, su kuriuo galt pasikalbti, ilieti irdgl, pasisti prakeikimus
nugaltojams. Dauguma buvo vyrukai be nam, eimos ir turto, diaugsi
nors tokiu bstu ir nemokamu kareiviku maisto daviniu. O irint vis
pusbadiu gyvenani taut, tai buvo didelis dalykas, nors sriub dav
skyst, o duonos gaball permatom.
Ir anksiau Hitleris nemgo atsitiktini draugysi ir veng bet kokio
bendravimo, o dabar is jausmas dar labiau sustiprjo.
Vaikioja vienas kaip vilkas, pasak bekojis kareivlis, gyve
nantis su Hitleriu viename kambaryje, ir vaizduoja velnias ino k!
Didiuojasi savo pirmo laipsnio Geleiniu kryiumi. Tfiu!
Bet kareivlis klydo. Hitleris visai negalvojo k nors vaizduoti, nes
jis toks buvo. Karas, sueidimai, nuolatiniai fronto pavojai j padar dar
udaresn. Kokio velnio jam iekoti draugysi su itais igailiais, ku
riems rpi tik buzos lkt ir duonos gaballis? Vakare jie susirink dauo
domino arba loia skat ir j kalbose dvi temos: dalas ir moteris. Hitler
tokios temos niekuomet nedomino, o juo labiau skurdiame kareivini
kambaryje ir lpose moni, panai skeletus. Argi tai temos, vertos
vyr ir vokiei? Kiauluniai!
Viena, kas patiko Hitleriui, tai jam suteiktas vardas Vilkas. Jis pats
nebt geriau sugalvojs. Net m svarstyti, ar nevertt savo pavard
pakeisti Volf (Vilkas)? Koks malonus ausiai garsas ir kaip prasmingai
skamba! Primena senuosius german kunigaikius, kurie vadinosi vil
kais, ereliais, sakalais, pesliais, vanagais... Net ir Austrijos imperatoriai
aukiami vanag vardu*. J proproprosenoliai, matyt, buvo protingi mo
* Habsburg vanag pilis.
21
ns ir neveng save vadinti plrij pauki ir vri vardais.
Vaikiodamas po Miunchen, graiosios Bavarijos ird, Hitleris visai
negalvojo apie savo neaik likim, apie tai, k toliau daryti, kur iekoti
darbo ir kaip sitvirtinti gyvenime? Su pasilyktjimu klaussi, kaip kiti
kareiviai svarst, kur ia patraukti: Prsijos dvarus, Silezijos kasyklas,
Hamburgo uosto dokus, ar Pabaltij, kur po Vokietijos vliavomis su
sirink avantiristai ir valkatos pl ir ud vietinius gyventojus. Koks
skirtumas visur Vokietija ir visur ji paskendusi skurde ir apimta despe
racijos. Reikia rpintis tvyne, o ne pilvo prikimimu.
Dar bjauresns jam atrod kalbos apie moteris. Jos jam primin veid
motinos Klaros, kuri Hitleris gerb ir myljo. Jis didiavosi energinga
seserimi Angela, sugebania i nedidelio tvo palikimo ne tik gerai at
rodyti, bet ir mokyti grauol dukter Heli. Hitlerio akyse Heli vis atrod
maiul, garbanota kaip angeliukas, bet, aiku, per iuos metus ji smar
kiai paaugo. Sesuo danai jam ra, bet atsakinti jai Hitleris nerasdavo
laiko.
Ne, jis buvo normalus vyras, ir graios moterys suadindavo jo dmes,
bet dl j pamesti prot visai nesiruo. Vaikytis dail veiduk ar elegan
tikas kojytes net nemgino. Taiau gyvendamas Vienoje ir lankydamas
Dails akademij jis pastebjo, kad merginos nevengia su juo paplep
ti ir mgsta jo draugyst. Merginas trauk jo paslaptingumas, imponavo
ilgi, juodi, ant kaktos ir pei krintantys plaukai, o akys visada liepsnote
liepsnodavo galinga ugnimi. Be to, is i Brunau* atvyks jaunuolis pa
siymjo galantikumu ir kaimieiams nebdingu mandagumu, bet tik su
moterimis. Jis maai skyr dmesio prijo limpanioms mergaitms, bet,
jeigu kreipdavosi jas, tai tik mano grauole, mielas vaikuti44, mieloji
ponia44ir panaiai.
Bet dabar jis nei i tolo nepanajo t Vienos ar Miuncheno laik
jaunuol, avi mergaii numyltin. Karas, sunks sueidimai, apsinuo
dijimas dujomis ir lidnos mintys apie beviltik Vokietijos padt pasen
dino j deimia met. Jeigu seniau neatlaiks kokios nors mielo vaiku
io44atak praleisdavo su ja nakt, nepalikdamas jokios vilties tolesniems
ryiams, tai dabar apie tai net nepagalvodavo. Per daug buvo suvargs ir
per toli nuo meils reikal.
* Hitlerio gimtin Austrijoje.
22
Paryiu Hitleris paoko i lovos ir m graibytis aplinkui. Jam vl
prisisapnavo, kad veriasi atak prie Somos, kur pirm kart pranczo
kulka grybteljo on. Keista, bet daniausiai sapnuodavo tik pirmj
sueidim, lyg kit nebt... Po toki sapn daugiau negaldavo umig
ti. Patylomis usimov kelnes, apsiav batus ir nujo prausykl, ruot
kareivi kieme.
Skutantis mat veidrodlyje iblykusius iki mlynumo skruostus, pa
siiauusius selius ir lies gaidio kakl. Tik plaukai tokie pat juodi ir
tanks krito ant kaktos, papuodami veid su bekraujmis lpomis ir ilga,
nusmailjusia nosimi.
Nusiskuts ir apsirengs varia, bet vietomis sulopyta uniforma su
pirmo laipsnio Geleiniu kryiumi, patrauk miest net nelaukdamas
pusryi, kuriuos punktualiai idalydavo virila. Kambario draugai
diaugdavosi jo ankstyvomis rytmetinmis kelionmis, be joki skrupul
prarydami draugo kav ir gaball duonos. Valio! Kad tik daugiau bt
toki vieni vilk!
Hitleris tuoj pastebjo, kad gatvse visur pagausjo patruli, neiojan
i ant rankovi raudonus skudurus. Tai rod, kad komunistin valdia
susirpino savo saugumu ir pajuto galing tylinios mass pasiprieini
m. Dar tylinios,
bet jau nusiteikusios prieikai. Stovdamas ant aligatvio, Hitleris
rauk kakt ir niriu vilgsniu lydjo praeinanius vyrus daugiausia su
karikom uniformom ir senais frontiniais autuvais.
Ak, kad juos velniai paraut! Frontininkai ir nuslikino bernauti
komunistams! Bt jo valia juos visus pastatyt prie sienos. Jis ne tik
kalbjo, kad komunistai ir ydai mirtini Vokietijos prieai, bet ir ventai
tuo tikjo. O prieai nekalbinjami, jie udomi. Taip pasak vakar mo
gus, su kuriuo j supaindino laknas Hermanas Geringas, Hermanas
Esaris.
Hitlerio nedomina nei turtas, nei prabanga. Tokiems dalykams jis nie
kuomet neskyr dmesio, bet namas, kur j atved Geringas ir atlyd
jo Ulrichas Grafas bei Edmundas Heinesas, i pirmo vilgsnio patrauk
form graktumu ir kakokiu nenusakomu dailumu. Kaip architektas ir
dailininkas, Hitleris i karto suprato, kad prie j vienas i pastat,
kur kilni senov derinosi prie modernios prabangos. Viskas puiki vila,
23
alios anglikos vejos, ydinios tulps, ketaus vartai rod eimininko
skon.
Geringas ia jautsi savas, be joki klii buvo praleistas vil ir nu
vestas puon svei kambar. Heinesas ir Grafas liko priekambaryje,
kaip ir tinka sargybai. Hitlerio vilgsn i karto patrauk ne prabangs
baldai, bet keletas nuostabi paveiksl. Jis eng ariau, kad galt i
rti nesveikomis akimis iuos edevrus, ir nesunkiai paino Klingerio,
fon Piloio ir Leiblio* darbus. Pamats paveikslus, jau negaljo nuo j
atplti aki.
Domits? Malonu, kad jie jums patinka, igirdi Hitleris bals u
pei ir atsisuko.
Prieais stovjo iek tiek u j vyresnis vyras dailiu ipuoseltu veidu,
naujutliu karininko varku su Geleiniu kryiumi ant krtins. Kaip ir
visi buv karininkai, jis neneiojo antpei, ir negaljai inoti jo laipsnio.
Graus veidas, pasidabruoti smilkiniai, ipuoseltos rankos ilgais mu
zikanto pirtais ir didelis deimantas ant bevardio rod, kad vyras vis
gyvenim nemat sunkaus fizinio darbo ir vargu ar supranta, kiek dabar
kainuoja duonos kepaliukas ir kiek milijon marki reikia u j mokti.
Tai ponas Hermanas Esaris, o ia Adolfas Hitleris. Manau, kad
jis vienas i t, kuriuos mes minjome, paskubjo juos supaindinti
Geringas, labai pagarbiai lenkdamas galv vilos eimininkui. Nors Gerin
gas buvo didelis akipla ir nelabai ko pais, bet, matyt, Esaris buvo toks
mogus, kuris mokjo visus palenkti savo valiai.
Esaris atidiai nuvelg Hitler ir ities jam rank.
Diaugiuosi su jumis susipains pone... dailininke.
A ne dailininkas, pone Esari, atov Hitleris ir jo akys smigo
aristokrato veidan. iek tiek anksiau tapiau, bet tik savo malonumui.
O vokiei dailininkus inau labai gerai. Kadaise tikjausi tapyti taip,
kaip jie, bet karas... ir Hitleris sksteljo rankomis.
Taip, taip, linkteljo galv Esaris ir pagalvojo: Kakoks nei
keps peckorius. Tas kvaias Geringas velka man visok lamt, kurio
dabar netrksta".
Galvojate vl imtis tapybos?
Hitleris paniekinamai patrauk peiais:
* yms vokiei XIX a. dailininkai.
24
Argi tapyba dabar gali rpti tikram vokieiui? Niekai! Dabar daug
svarbesni reikalai slegia ird.
Kokie?
Kokie, kokie, Hitlerio veidas persikreip. K js ia mane
klausinjate, lyg btumt nukrits nuo mnulio. Ieikit gatves, pone
Esari, ir pairkit raudonas vliavas. Pairkit komunist gvardij,
ginkluot iki dant ir besilaistani gatvse. O ponai karininkai nie
ko! Atrodo, kad Miunchene, uvus grafui fon Arko, neliko vyr. ian
dien is ponas, Hitleris dr pirtu Gering, priadjo mane supa
indinti su vyru, besirpinaniu tvyne, bet a jo nematau. Girdite, pone
Esari, a jo nematau! Matau mones, kuriems sotus gyvenimas svarbiau
u Vokietij.
Hitleris karikai apsisuko ir eng prie dur, bet Esaris ustojo jam
keli.
Neskubkit, mein kamerad, su ivadomis, grstomis svetains in-
teijeru. Negalvokit, kad tik jums rpi Vokietija ji nemaiau rpi ir
mums.
Hitleris tyljo, tik jo lpomis slinko paaipi grimasa, bet Esaris kal
bjo toliau:
Ponas Geringas sak, kad js mokate kalbti, mons js klauso
ir veriasi eiti kartu. Na, ir kas? iandien jie su jumis, rytoj atsiras koks
nors raudonasis komisaras, dar geriau u jus kalbantis, ir visi puls prijo.
monmis per daug nepasitikkite.
O a nepasitikiu, greitai atsak Hitleris.
Tai kuo js pasitikit? paklaus Esaris.
Apvaizda!
K? Apvaizda?! nustebo eimininkas, o Geringas nesmagiai
krenkteljo.
Taip! tvirtai suuko Hitleris, o jo akyse surjo ugnis. Ap
vaizda mane pasirinko igelbti Vokietij ir j nuvesti diding ygdarbi
keliu. A esu Vokietijos igelbtojas, ir tik vienas sugebsiu t padaryti.
Esaris pavelg Hitler ir vos j paino. Vietoj iblykusio, suvar
gusio kareivlio jis pamat nauj mog, i kurio aki, veido ir auktai
ikeltos rankos versi ugnis, paralyiuodama vis vali ir jausmus, pa
jungdama juos io mogaus psichinei galiai. Esaris pajuto lengv galvos
25
svaigim, o iblyks Geringas atsirm sien, kad neparkrist. Taip, is
gaiena turjo neinom jg, suparalyiuojani panekov. Jis buvo lyg
mirt neanti medza, kuri umua kiekvien, prisilietus prie nematom
nuoding sil.
Esaris atsikvojo pirmas ir plaiu mostu pakviet Hitler prissti.
Tai buvo pirmas atvejis, kai nepastam jis sutiko kaip svei. Tarnas
tuoj gavo nurodym paruoti arbatos, kuri po keli minui atne su
pilstyt trapius porceliano puodelius. Cukrus, grietinl, minkti pyra
gliai viskas kl susiavjim Geringui, bet neatkreip jokio Hitlerio
dmesio. Arbatjis igr lyg vanden i krano, o pyraglius suvalg kaip
suiedjusios duonos plut.
Esaris pradjo aikintis:
Sakydamas, kad yra daugiau moni, besirpinani Vokietija, a
turjau galvoje nauj partij, sikrusi Miunchene. Prie save js matote
du ios partijos narius: mane ir pon Gering. Tikiuosi jos eilse matyti
ir jus, pone Hitleri.
Hitleris pakrat galv.
Ne, a galvoju apie visikai nauj partij, kuri bt grynai vokika,
skirta vokieiams ir Vokietijos iauktinimui.
Tokia partija jau yra. Tai ms sukurta partija. Ji vadinasi NSDAP*,
arba nacionalsocialist partija. Suprantate nacionalsocialist! Man po
nas Geringas idst, k vakar kalbjote rsyje. Tai pati geriausia pro
grama NSDAP! Vokietijos galybs atkrimas, atsisakymas mokti kon
tribucijas ir mirtina kova su komunistais bei ydais. Kas pajgs istumti
komunistus i politinio, o ydus i ekonominio gyvenimo, tas i karto
pakeis Vokietij ir jos moni bt. Po perkn! Kodl ydai turi valdyti
milijardus, jei milijonai vokiei nepavelka koj i bado? Js teisus dl
yd, kaip teisus ir kitais klausimais. Vokietijoje jus daug kas palaikys!
Tai kaip, stojat ms partij?
Ne, atsak Hitleris. A niekada nestosiu jokias partijas,
kurioms vadovauja kiti. A turiu turti SAVO partij, kuri dirbt pagal
MANO paruot program ir klausyt MANO nurodym.
Jawohl!** suuko Esaris. NSDAP turite vadovauti tik js!
* National Sozialistische Deutche Arbeiterpartei.
** Taip, inoma (vok.).
26
Matyt, js minima Apvaizda liepia mums jus skirti partijos pirmininku.
Jus vertingiausi Vokietijos mog. Heil Hitler!
Jis pakilo ir ikl rank auktyn, pagarbiai irdamas Geringo at
vest keistj svei, nesuprasdamas, kas j privert taip paklusniai pasi
duoti Hitlerio valiai. Kak turjo is mogus, ko Esaris nemokjo api
bdinti. Jis pakl ma sidabrin varpel ir pasirodiusiam tarnui pasak,
kad prao ponios Esar leisti jai pristatyti pon Adolf Hitler. Hitleris
neinojo, kad tai buvo aukiausia pagarbos iraika, kuri jam parod
turtuolis.
Tikiuosi, kad js partijoje tik vokieiai? paklaus Hitleris ir jo
liepsnojanios akys perbgo Esario ir Geringo veidais.
Taip! atsak Esaris. Jokio kitatauio, jokio ydo. Ji nacio
nalin savo asmenine sudtimi, vokika dvasia ir progresyvi bsimais
darbais.
Gerai, atsak Hitleris ir ididiai ipt krtin. A sutin
ku vadovauti nacionalsocialist partijai, kuriai teks vykdyti mano su
kurt program, skirt Vokietijos suklestjimui ir jos garbs atstatymui.
NSDAP taps partija, kurios lov neuges per amius. Kiek dabar nari
turi i partija?
eis, atsak patyljs Esaris ir pavelg Hitler lyg laukda
mas, kad jis nustebs tokiu nari skaiiumi, bet is tik linkteljo galva.
Teisingai. Matau, kad elgts apdairiai ir protingai atsiribodami
nuo minios. Pritariu. Dabar praau mane supaindinti su kitais partijos
nariais.
K gi, sutiko Esaris, pradsiu nuo savs. Esu senos bajor
gimins mogus, o mano mona kunigaikio fon Eismano dukt. Kar
baigiau pulkininko leitenanto laipsniu. Mano ir monos giminaiiai do
minuoja kariniuose ir politiniuose sluoksniuose. Tai labai svarbu, pone
Hitleri.
inoma! Toliau.
Toliau ponas Geringas . Manu j pastate. Tai visoje Vokietijoje
inomas karo laknas. Kapitonas. Karini reikal specas. Na, laikui b
gant j geriau painsite, pridr Esaris ir pagalvojo: Pamatysit, koks
jis nesutramdomas garbtroka ir savanaudis. Mgsta pataikauti, bet tai
daro savo interes labui... Dar pamatysit, kas ia per pauktelis41. Bet ie
27
odiai nebuvo itarti.
Tarpdury pasirod tarnas.
Madam prao ponus salon.
Vyrai pakilo ir nujo ponios Esar apartamentus. Matydamas tvis
kani prabang, Hitleris pagalvojo, kad karas ne visus vokieius stm
bal ir skurd. Kai kurie mons, kaip i nam eimininkas, i karo
ugnies iskrido kaip pauktis feniksas nenukentj, o dar labiau paauk
suoti.
Pagaliau tarnas pravr dar vienas duris ir skambiu balsu pasak:
Ponas Esaris, ponas Hitleris, ponas Geringas!
I prabangiai ruoto salono vidurio j pasitikti jo nuostabiai grai,
viesiaplauk, elegantika dama. Prie jos buvo tokia pat puikiai atrodanti
ponia, tik juodi plaukai vilgjo kaip varno sparnas.
Mano ponai! Diaugiuosi jus matydama, tar eiminink. Po
nas Hitleri, leiskit jums pristatyti poni Agn Vinfrid.
Ji kalbjo pasveikinimo odius, negaldama nuleisti aki nuo vyro
sveio Hitlerio. Bet dar gilesniu vilgsniu, kuriame viet aistra ir pa
adai, j apdovanojo juodaplauk, panai Circj madam Vinfrid.
3
Hitleris inojo, kad jo akys turi gali patraukti moteris ir priversti jas
usimirti. Nei figra, nei veido bruoais jis neatrod grauolis Apolonas,
dominuojantis tarp kit vyr. Bet, jeigu vyrus patraukdavo jo energija,
emocionali kalba ir ekstravagantiko idjos, tai moterys iblykdavo, su
tik demonik vilgsn. Vienos dails akademijos students j danai va
dindavo grafu Kaliostru, bet Hitleris, kaip paprastai, moter odius ne
kreipdavo dmesio. Su kokiu malonumu jos bt j pavadin don uanu ar
Kazanova, bet, deja, jis nei vienos neviliojo ir nerod vyrik nor. Prie
ingai, pamats, kad kuri nors grauol j atakuoja, tuojau traukdavosi.
Jis nenorjo kapstytis atmintyje ir prisiminti Editos tam ar Klaros
28
Cetbaum. Jis buvo jaunas, o jos avingos mergyts, trokte troktanios
nors vien nakt pergulti su ilgaplaukiu dailininku, svajojaniu sukrsti
pasaul savo tapybos drobmis. Su viena jis permiegojo Alpi kalnuose,
kur buvo nuvyks su grupe student. Miegojo kakokioje piemen l
nelje ant ieno, vilpaujant vjui ir vieiant didelm vaigdm giedra
me kaln danguje. Su antrja praleido kelias naktis jos tvo viloje Lince,
pristatytas Klaros tvams kaip didis menininkas. Bet laims akimirkos
greitai bga. Prabgo ir i, o didiojo menininko44irdis nepasiilgo nei t
grauoli, nei t nakt.
Jis mgo irti gra veid daugiau kaip model, o ne gyv moter,
su kuria gali patirti aistros nuotykius. Hitleris negalvojo, kad moteris gali
bti lygiavert vyro draug ar bendrayg. Jis atsine kaimieio sitiki
nimus, kad moteris turi laikytis trij K44(kinder, kirche, kuhe)*. Moter
emancipacija tai kvailas taukalas, kurio nemgsta ir paios moterys.
Taiau Esario svetainje ivydo moteris, kokias anksiau mat tik i
tolo: teatro lose, dails krini parodose ar vainjanias prabangiose
karietose Vienos ir Miuncheno gatvse. Tai buvo mons i kito pasaulio,
tokio tolimo, koks tolimas yra vaigdi gyvenimas nuo varganos, karo
ir bado nukamuotos Vokietijos.
Piet metu ponai Esarai j pasodino alia madam Vinfrid. ilkinis, e
antis sijonas prisispaud prie Hitlerio kojos, o prancziki kvepalai su
dirgino sualot gerkl. Jis mat gili krtins ikirpt, batisto nrinius,
deimantus, vysiojanius maose ausyse ir ant plon, ilg pirt. Visa,
k sak i moteris, skambjo kaip smuiko melodija. Hitleris pastebjo ir
vertino jos gro bei elegantikum, bet ilgai negaljo ja domtis, nes
ponas Esaris tuojau suteik sveiui prog pasireikti, uveds kalb apie
lidn Vokietijos padt ir dar lidnesn ateit. Suprantama, kad prie stalo
niekas nekviet nei Ulricho Grafo, nei Edmundo Heineso. Jiems padav
pietus ir kav priekambaryje, kaip paeriami sarginiai unys prie eimi
ninko slenksio.
Ponios, kalbjo Hermanas Esaris, iandien prie io stalo su
sipainot su ponu Hitleriu, kur ms nacionalsocialist partija deda
dideles viltis (Esaris jau pats pradjo tikti, kad su Hitlerio atjimu prie
partijos vairo atsivr nauji horizontai). Pamatysit, ponios, kad Vokietijos
* Vaikai, banyia, virtuv (vok.).
29
likimas pereina Apvaizdos inion, o Apvaizda tam skiria Adolf Hitler.
Pakartojs nuolat Hitlerio sakom mint, Esaris slapia vilgteljo
svei, bet is sdjo tyldamas, lyg patvirtindamas visiems inom tie
s. Dabar siterp ir Geringas, nordamas parodyti naujam partijos vadui
atsidavim, o gal staiai geidaudamas blykstelti imintimi prie graias
ponias.
Ponas Hitleris yra naujas Mesijas, Dievo atstovas, turintis gyven
dinti nacionalistines idjas Vokietijoje, vliau jas perkeliant vis pasaul.
Ms partijos darbas...
K js ia plepate! suuko pabals i siio Hitleris ir, visai
nepaisydamas poni, dr pirtu Geringo pusn. Visikas idiotikas
palyginimas yd mesijo ir man skirtos misijos. Man visikai nepriimti
nas Kristaus gerumas ir kosmopolitizmas, nes a kov u bv ir tautos
gerov kviesiu, ne, ne kviesiu, o staiai su botagu varysiu tik vokieius ir
jiems sukursiu roj. inote, kaip sak imintingiausias Vokietijos ir pa
saulio filosofas Fridrichas Ny: Kvieiu a jus ne darb dirbti, aukiu
a jus kov. Ne taikai raginu visus jus, o pergal pasiekti. Te darbas js
bus kova. Juk kiekviena tauta turi savo blog ir savo gr!
Jis paoko i vietos ir galingu mostu ities rank priekin. Atrod, kad
i erdvs jis pagrieb nematomus aibus ir juos paleido klausytoj ir
dis. Nesvarbu, ar jo klausosi vienas, ar tkstantis moni. Svarbu, kad
klausosi!
U stalo sdintys vargu ar labai domjosi Fridrichu Nye, jo demo
nika filosofija, spinduliuojania kruvina Marso viesa. Agresyvumas ir
psichologin prievarta baid nuo ios filosofijos inteligentij, bet trauk
visus, nepripastanius joki kompromis, avantiristus, anarchistus ir
mones, pasineusius tuojau prisijungti prie t, kurie po skambiais o
diais slepia nor udyti ir plti. O ia ne keli odiai, bet itisa gudri
filosofija, aikinanti Antmogio atsiradimo galimybes ir jo neimatuoja-
mjg.
Abu vyrai, Esaris ir Geringas, karo metais mat daug kalbtoj, bet nei
vienas j negaljo prilygti Hitleriui. Kito lpose odiai bt skambj
kaip kvailyst ar tuiaodiavimas, bet i jo burnos skrido kaip kulkos,
pataikydamos ird. Tai buvo kalbos genijus, prie kiekvieno odio pri
kabinantis galing tikinimo utais. Bet gal svarbiausia, kad jie visi, pa
30
varg nuo karo ir pokario varg, nekantriai iekojo tautos igelbtojo ir
kiekvien buvo pasiruo tokiu laikyti.
Jeigu Hitleris pajgdavo apvalyti vyr protus, tai k bekalbti apie
moteris, kurioms vyrika ir grsminga prievartos jga, plstanti lyg i
kartos krosnies, tuoj apsvaigino galvas. Priprat prie mandagi aristok
ratik pon, kurie kalbdavo tyliai apie muzik, men, dail arba ap
kalbdavo giminingas didik ir turtuoli eimas, ponia Esar ir madam
Vinfrid pirm kart pamat vyr, kokio nebuvo j salonuose, ir nepajg
nuo jo atitraukti aki.
Ypa juo susidomjo Agna Vinfrid. Hitleris neinojo, kad ji marti
vieno ymaus menininko, kurio krinius jis mgo ir vertino.
Hitleris kalbjo ir kalbjo. Apie Vokietijos vargus ir gd, apie pl
ikik Pranczijos Anglijos JAV vaidmen, pasmerkus vokiei
taut aminai ubagystei, apie nieking yd smoksl ir apie daug k,
kas kaitino ird ir lengvu drebuliu krt kn. Visi pamiro pietus ir klau
ssi vilting odi, o moterys jautsi lyg uhipnotizuotos.
Bet Hitleris turjo vien svarbi savyb, koki turi tik labai sumans
oratoriai: jis mokjo laiku sustoti. Staiga, be niekur nieko. Pasieks kal
bos apogj, mesdavo koki nors sparnuot fraz ir baigdavo kalb visai
netiktai, lyg pasilikdamas teis tsti kitu, jam patogiu laiku. Ir kart
pasieks Antmogio auktinim ir davs suprasti, kad jis ir yra tas Ant
mogis, mai nutilo. Ugeso aki ugnys, nusileido emyn rankos.
Atsipraau, gerbiamos ponios, kad savo kalbomis atitraukiau js
dmes nuo skaniai paruot piet. Praau dovanoti kareiviui, kuriam
Vokietijos likimas vis laik neduoda ramybs, net ir sdint aving po
ni tarpe.
Jis pam alia sdinios ponios Vinfrid rank ir pabuiavo, emai nu
silenkdamas toliau sdiniai poniai Esar.
Hermanas Esaris norjo kak pasakyti, bet jam gerklje atsistojo kie
tas kamuolys, neleisdamas kabti. Dieve mano! Kaip jis norjo matyti
Vokietij vl galing, prie kuri drebt Europa! Dl to jis bt susidjs
su paiu Liuciferiu, ne tik su Hitleriu.
Hermanas Geringas norjo pasakyti kompliment Hitleriui, bet pabi
jojo, kad gali bti vl nesuprastas. Ak tas Hermanas Esaris, nieko nepai
santis, su prikimta galva visoki idj. Tai jis atidav partijos vair itam
31
mogui jo dar gerai nepaindamas. Tokia ta partija ei mons, bet
vis dlto branduolys jau yra. Jis nedrso prisipainti, kad Hitlerio kalba
jam suspaud prot lyg geleine pirtine. Jis bijojo! Bijojo io oratoriaus
ir inojo, kad nuo jo nra kur pabgti. Ir jis nebgs, nes tik su Hitleriu
galima t pasiekti. Tegul!
Tik jam nepatiko, kad per politines kalbas pamirti tokie puiks pie
ts, gausiai apkrautas stalas. Ech, tas Hitleris, pats liesas kaip giltin ir
neleidia kitam pasivaiinti. O pas ponus Esarus yra kuo vaiintis.
Bet nieko nepasak. Hitleris dabar partijos vadas ir reikia taikytis prie
jo keistenybi. Drausm visur btina!
Ponas Hitleri, prabilo ponia Esar. Dar niekuomet negirdjau
ugningesni odi. Nemgau politikos, nes ji man atrod vulgari, skirta
masms, nesugebanioms dirbti, tik garsiai kauti. Bet iandien, klausy
dama js odi, supratau, kad visi tautieiai turi galvoti apie Vokietij
ir jos garb. Js man atvrte akis, kad nra svarbesni ygi u tuos, ku
riuos numatte. Diaugiuosi susipainusi su jumis. Nuo iandien gijote
dar vien alinink mane.
Ji nusiypsojo kerinia ypsena, o jos vels auksiniai plaukai suban
gavo ant galvos. irdies gilumoje ji pagalvojo, kad is vyrukas iurktus
ir netaytas, bet apie Vokietij kalba ties. Negalima leisti, kad mus ei
dint pranczai, o juo labiau idids anglai, kurie Vokietij iri kaip
suspardyt un: unkiant i skausmo, bet nepajgiant ksti. Tegul is
vyrukas kvepia ir kitiems drs, nes prieingu atveju reiks udusti nuo
savo neapykantos.
Ir mane! suuko ponia Vinfrid. Gaila, kad negaliu bti js
ginklaneiu ar, kaip dabar vadinama, asmens sargybiniu. Maiau hole ne
simpatikus vyrukus, kurie tikriausiai atlieka tas funkcijas. O jeigu rimtai,
tai matau js ateit, kuri nieko nesiskiria nuo Vokietijos ateities. Eikit
drsiai pasirinktu keliu, nes js tikrai esate Antmogis, kuriam Apvaizda
(neinau, kodl js pasirinkote tok od) skyr Vokietijos igelbjimo
misij. Ak, ponas Hitleri, sveikinu jus!
Jo pusiau vokikas, pusiau italikas kraujas uvir kaip ugnis. Nesusi
laikiusi apkabino oratori ir greitai pabuiavo abu kritusius skruostus,
jausdama kaip veli juod plauk sruoga pakuteno lpas. Ji sudrebjo,
pajutusi Hitlerio krtin prie savo standi krt. Argi galima sulyginti
32
ugning demon su jos vyru, paskendusiu mokslo studijose ir nematan
io, kad mona jauna ir grai, jos irdis kupina aistros? Jos irdyje, regis,
dundjo: Jis bus mano, jis bus mano!..
O Hitlerio mintys skraid visai kitur. Jis norjo greiiau baigti berei
kalingus sdjimus prie piet stalo ir skubti gatves. Ten jo lauk minios
moni, neinani, ko griebtis ir k daryti. O jis ino! Jis turi juos vesti
Vokietijai skirtu keliu, kad ji atsigaut po gdingos Kompjeno sutarties.
Taip bus! Jis tuo ventai tiki, patiks ir kiti!
***
Prajo mnuo po piet pas Herman Esar, kai nacionalsocialist par
tija patikjo pirmininko post Adolfui Hitleriui. Kad partijoje tik ei
mons nejaudino Hitlerio, nes jis visiems skelb, jog atstovauja pa
tiems garbingiausiems Vokietijos monms. Per mnes paveikti kalb
NSDAP stojo vir dviej imt moni, kuri didesn dalis buvo seni
frontininkai: karininkai, virilos, puskarininkiai. Lydimas budraus sargy
binio Ulricho Grafo, Hitleris kalbjo mgstamosiose vietose: prie Miun
cheno dails akademijos, prie Operos teatro, prie senj miesto vart ir
v. Mykolo banyios. Pamau miunchenieiai m nekti apie vyruk,
inant, k vokieiams daryti iuo velnikai blogu laiku ir koki griebtis
ygi. Teisingai jis postringauja, oi teisingai, nei pridsi, nei atimsi. I
malti snukius pranczams ir anglams, spirti upakal prakeiktiems jan
kiams ir j pasiptusiam prezidentui Vilsonui. Pakarti visus komunistus!
Neduoti nei vienos vokikos marks nugaltojams, tegul jie eina po vel
ni, o i yd atimti prisivogtus milijardus! tai kur protingos mintys!
Jie trypdavo kojomis ir staugdavo i diaugsmo vien pagalvoj, kad
gals prisipilti kienes yd sukaupto aukso, kur vairavo seniai. At
rodo, kiense jau skamba saujos pinig, taip maloniai ildani rankas ir
irdis. tai koki vyruk reikia reichstage, o ne nukeipli, mekenani
apie demokratij ir leidiani vokieiams dvsti badu!
Nacionalsocialistams atrod, kad saul sustojo ties Miunchenu ir jis
tapo pasaulio centru, kuriame sprendiamas Vokietijos likimas, o t liki
m lemia is vyrukas, kalbantis paprastus odius, bet u t odi sle
piantis kerini jg. O kas labiau gali audrinti minias alkan moni,
33
kaip kvietimas udyti ir plti?
Pasikeit ir Hitlerio gyvenimas, tarsi laims vaigd bt surjusi
visose jo gyvenimo kertelse. Esario rekomenduotas Hitleris susipaino
su Joachimu fon Ribentropu, garsiausiu ir turtingiausiu vyno prekiautoju
Miunchene, kuris, veds visame pasaulyje inomo ampano pirklio Hen-
kelio dukter An, versi apvaldyti vis Vokietijos vyno rink.
Kas tik pirm kart ivysdavo Joachim fon Ribentrop, susiavdavo
jo vyriku groiu ir elegancija. Tai buvo tikras senovs german jaunas
karygys: auktas, viesiaplaukis, mlynakis, daili veido bruo, ele
gantik manier. Puikus angl kabos mokjimas, muzikinis isilavini
mas, ilgos studijos Londone ir Kanadoje Ribentrop ikl Miuncheno
aristokratijos virnes. Atrod, kad turtai, aukta kilm ir auni ivaizda
turjo j padaryti laimingu ir patenkintu, bet taip nebuvo. is generolo
Sekto adjutantas, baigs kar kukliu oberleitenanto laipsniu, brandino di
dingiausius planus, kuriems, inojo, nebus lemta isipildyti.
Ir tuo metu scenoje pasirod Hitleris.
Kiekvienam naujai sutiktajam Ribentropas stengdavosi padaryti ger
spd: nustebinti elegancija, iniomis ir vyriku aunumu. Tie, kurie kil
i pilkos minios, jo nedomino, todl aliausiai iklaus savo draugo Her
mano Esario kalbas apie nauj pranaAdolf Hitler. K gi naujo gali
pasakyti is nuskurs palieglis? Fui, net karininko laipsnio neusitama-
vo, nors fronte ibuvo visus ketverius metus.
Ponas Esari, a labai skeptikai iriu visus pranaus ir minios
oratorius. Prisipainsiu, jie man atrodo panas tik vienu bruou ar-
latanikumu. Js toks racionalus mogus ir taip entuziastikai irit
vaikinuk... Tarp kitko, girdjau, kad jis visai ne vokietis, o austras.
Na ir kas! atov Esaris. Austrija tai Vokietijos dalis, kuri
anksiau ar vliau eis jos sudt.
K? nustebo Ribentropas. Austrij norit paversti Vokietijos
provincija? Grau, labai grau! Ar tik ne is ponas (jis pabr od po-
nas) jums teig toki mint?
Ribentropui nei galv neatjo, kad prajus vos penkiolikai met jo
pirtas sakmiai parodys Austrijos valstybs vadovams, kur pasirayti, pa
veriant Austrij Vokietijos provincija. Ir tik tiek!
Man niekas nieko neteigia a pats mstau ir darau ivadas, po-
34
nas fon Ribentropai. Esaris trukteljo peiais, usigavs dl io skep
ticizmo. Geriausia jums paiam pasiklausyti pono Hitlerio kalb ir
nusprsti, ar tai arlatanas, kaip js sakote, ar mogus, rodantis vienintel
keli vokieiams.
K gi, galima, abejingai sutiko Ribentropas ir, pakviets tarn,
liep atneti vyno.
Tai ms naujasis gaminys, kur galvoju pavadinti naujojo Miun
cheno Mesijo Adolfo Hitlerio vardu.
Ar pasiutot?! suuko Esaris. Norit mirtinai j upykdyti? Ne
duok Dieve!
O kas man jis? Pranaas, minezingeris*, Brm miesto muzikan
tas? Tegul pyksta, man nuo to nei ilta, nei alta.
Esario veidas suakmenjo.
Ponas Joachimai! Esame seni fronto ir universiteto draugai ir net
tolimi gimins. Paklausykit mano patarimo atsargiai su iuo vaikinu!
Jis turi kakoki demonik jg, kuri paralyiuoja mogaus vali, kaip
paralyiuoja gyvats vilgsnis. inote, jeigu tokius odius, kuriuos ds
to ponas Hitleris, kalbiau a ar js mus visi ijuokt ir apmtyt
akmenimis. O jis kalba, ir tkstaniai klausytoj net staugia i susiavji
mo. Veltui js nutaisot alt veid ir rodot paniek itam, kaip js sakote,
minezingeriui. inokite, kad tai mogus, skirtas dideliems darbams, vis
pirma Vokietijos galybs sukrimui. Kodl a turiu tam prietarauti?
Kodl turite prietarauti js? Argi mes ne vokieiai, kad stengtumms
pakiti jam koj? Ne, a visom jgom ir svarbiausia pinigais pa
dsiu ponui Hitleriui siekti tikslo. Silau t ir jums. Be to, atminkite, kad
jis labai patinka moterims, o tai daug sako. Mano mona ir ponia Agna
Vinfrid dabar tik ir kalba apie pon Hitler.
Pasiduodu! ikl rankas fon Ribentropas ir nusijuok. Jeigu
jau ponia Esar ir ponia Vinfrid tapo Hitlerio alininkmis, tai kur jau ia
man prietarauti. Gerai, a einu su jumis vakare miting prie v. Mykolo
banyios. Noriu paklausyti, kaip jis hipnotizuos mones.
Tai daugiau negu hipnoz, rimtai atsak Esaris, tai beslygi
kas pasitikjimas ir atsidavimas.
Fon Ribentropas ypteljo, bet nieko nepasak. Jis nebuvo ynys ar
* XII XIII a. vokiei meils dainiai.
35
pitija*, kad galt velgti ateit, kada jis Ribentropas nirtusiai gins
Hitlerio idjas ir vers kit valstybi vadovus vykdyti Hitlerio vali. Vietoj
to jis pripyl auktus stiklus aiaruojanio raudono ugninio vyno.
Igerkim u Vokietij! Tegul ji greiiau ilipa i mlinos balos,
kuri j stm ms prieai. A eisiu nors su paiu velniu, jeigu jis pads
Vokietijai.
Ir a, atsak Esaris ir vienu mauku igr taur.
***
Na kaip? paklaus Esaris draug, neramiai ingsniuojant po
kambar. Vako vaks tyliai deg skleisdamos ne tik vies, bet ramy
b bei jaukum, o viesos atspindiai okinjo ant uolini paneli ir
senovini paveiksl rm. Jie neseniai gro i mitingo, kurio riksmas ir
triukmas dar gaud ausyse.
Fon Ribentropas sustojo ir smeig akis Esar.
Dievai! Nieko panaaus nesitikjau. To vyruko argumentai i
traukti tiesiai man i krtins, kur juos slpiau, nenordamas niekam sa
kyti. O jis kalba, ir visi jam pritaria. Nejaugi galiu jam prietarauti, jei jo
mintys mano mintys.
Jis sustojo prie Esar ir ts toliau:
Taip, js teisus, ponas Hermanai. Tai mogus, turintis ne tik kalbos
dovan, bet ir masi vado talent. A eisiu su juo iki mirties, galit juoktis
i mano staigaus atsivertimo, ar kaip j pavadinsit, bet a su Hitleriu.
Manau, kad laikas pradti kurti karinius brius, kuriuos Hitleris gals pa
naudoti prie kvailius, pasivadinusius demokratais.
inoma, bet pirmiausia i valdios reikia igrsti komunistus,
pritar Esaris.
Ne, nemanau, kad jie pavojingesni u iaudadius liberalus ir vi
sokius socdemus. Vokietijoje komunizmas neprigis, bkite tikras, o tai
visokie tuiaodiautojai iuklina monms galvas.
Nebijot komunist?
Fon Ribentropas paaipiai nusijuok.
Po grafo fon Arko vio Miunchenas uvir kaip katilas. Nra tos
* Graik Delf ventovs prana.
36
dienos, kad frontininkai nenudt keleto komunistli. Matysit, per ar
timiausius rinkimus jie bus nupsti kaip piens pkai, o valdi ateis
deinieji socialdemokratai: Ebertas ir eidemanas. Bet ie ponai nieko
gero Vokietijai neduos. O komunizmas laikina liga, nes jo chaotika
prigimtis nesiderina su darbtaus ir tvarkingo vokieio siela.
Vadinasi, Hitleris atjo laiku, ar ne?
Tai dialektika! Vadas visuomet atsiranda tada, kai masms jo rei
kia. Vokietijoj dabar tokia faz, kai jai reikia tvirto fiurerio.
Ir a taip sakau, todl...
Todl mes j pripainsim vadu, visokeriopai j remsim ir kartu ei
sim pergal.
Teisingai! Heil Hitler!
Heil!
Abu stukteljo taurm ir vieningai igr.
Dabar aptarkim finansin io klausimo pus, siterp fon Ri
bentropas ir prisitrauk popieriaus lap su pietuku. Mudu pirmieji
turime paremti vyruk, kad jis atrodyt tikras fiureris, o ne suskurs
gatvs valkata. Pirmiausia, draugui, pasilysit Hitleriui apsigyventi man
priklausaniam viebutyje, kur a jam paskirsiu ger but, patarnautojus
ir visa, kas reikalinga.
Esaris linkteljo galva.
Antra. Reikia nedelsiant kurti karinius brius, nes j, mano many
mu, labai greitai prireiks. J apginklavim ir finansavim mudu paimsim
ant savo pei. Ar taip?
inoma! A pakalbsiu su keletu moni, o js i savo puss taip
pat. Taiau kas vadovaus tiems briams?
Gal Geringas? Nors iuo vyruku a nepasitikiu. Jis nepaprastai am
bicingas ir savanaudis. Bet jo nustumti on negalima, nes turi daug
alinink buvusi karinink tarpe. Kur gi legendinis laknas!
Abu nusijuok.
Klausykit, spragteljo pirtais Esaris. Apie Hitler nuolat tri
nasi Edmundas Heinesas. Tai vyrukas i Emsto Rmo kompanijos. Ar
nereikt dalini vadovyb pavesti Emstui Rmui, a?
Tas Rmas lab primityvus ir bukagalvis iauruolis. Kakuo pana
us Gering. Ar neprads abudu kurti armij GR (Geringas Rmas).
37
Apginkluoti gatvs chuligan briai, vadovaujami GR, gali tapti pavojin
gesni net u komunistus.
Mielas biiuli, pasak Esaris, js pamirote vien esmin
detal: Rmas ir Geringas pavyds ir nekenia vienas kito. Jie i kailio
nersis nordami geriau pasirodyti. Abu aklai paklus Hitleriui, tikdami
paalinti konkurent ir gerai pasipelnyti ateityje.
O ateityje jie nesugalvos griebti u gerkls ir Hitler?
Ateitis dar toli. Pagyvensim pamatysim.
***
Netrukus Hitleris apsigyveno name, priklausaniam fon Ribentropui,
ir kr NSDAP tab. Jis pateik 25 punkt partijos program. Dabar
alia jo mgstam ki: Neatleisim! Sunaikinsim prieus, primetusius
Vokietijai gding sutart! Visi ydai nra Vokietijos pilieiai!14, atsira
do nauji, bet labai patraukls tkstantiniams jo kalb klausytojams. Jis
pradjo kalbti, kad Vokietijai ir vokieiams reikia gyvybins erdvs ir
todl turi rengtis Drang nach Osten (ygiui rytus). Kaip atitiko ie o
diai minios nuotaikas! Jie staug ir tryp i diaugsmo, klausydami toki
kalb. tai kur imintingas mogus! Jis idauys snukius pranczams ir
anglams, atiduos yd auks vokieiams ir atr visiems ems Rusijoje,
Ukrainoje, Urale, Pabaltijyje. Puiku! Heil Hitler! Heil!
Jis tapo vienvaldiu partijos vadu Fiureriu, kurio odiai ir nuro
dymai vykdomi nesvarstant ir neprietaraujant. Aplink j dabar spietsi
visos Miuncheno ymybs, o grsmingos Ulricho Grafo, Hermano Ge
ringo, Emsto Rmo, Edmundo Heineso figros nei per ingsn neatsitrau
k nuo jo. Kiekvienas stengsi i aki spti Hitlerio pageidavimus ir juos
greitai vykdyti, kol nespjo kitas. Niekas neinojo, kad Hitleris gyvena
i pono Esario, fon Ribentropo ir kit turtuoli pinig.
Keitsi Miunchenas, keitsi Vokietija. Jau neliko nei paduj raudonosios
Bavarijos respublikos, ir valdi savo rankas pam prezidentas Fridrichas
Ebertas, taiau visi atvirai kalbjo, kad ddul Fricas tai ne tas mo
gus, kokio reikia. Jeigu Italijoje, kur vyravo dar didesn betvark, atsirado
vadas Musolinis, veds gelein drausm, tai kodl negali ir Vokietijoje
atsirasti toks vadas? Beje, toks vadas juk yra, tai Adolfas Hitleris.
38
Ir nors ddul Fricas be gailesio siunt komunistus kartuves ir
kaljimus, niekaip negaljo atsverti Hitlerio populiarumo ir masi pasi
tikjimo juo.
I gerj pus pasikeit ir Hitleris. Vargu ar kas galjo painti, kad is
solidus, energingas vyrikis, apsirengs geros anglikos mediagos pu
siau kariko kirpimo kostiumu, gerai inantis savo vert, yra tas pats per
kars, spjaudantis kraujais, liesas nuo pusbadiavimo jefreitorius Adolfas
Hitleris. Jis neveng sustojs pakalbti su prailusiu darbininku ar rimtu
baueriu (kininku). Praeidamas paglostydavo vaikui galvut ir pasaky
davo malon kompliment jo motinai. Iskyrus tas valandas, kai rdavo
ugningas kalbas aiktse ir skveruose, danai pabendraudavo su mon
mis, taiau nesileisdamas draugystes ar artimus santykius. Nei vienas
miunchenietis negaljo pasigirti, kad Hitleris aplanko vakarais, pasdi su
jo eima prie vakariens stalo ir pakalba apie dail, muzik, architekt
r...Temomis, kurios malonios Hitlerio irdiai. Jo artimiausi bendra
ygi: Geringo, Rmo, Heineso ir kit skleidiamos kalbos, kad fiureris
Hitleris yra tiek atsidavs Vokietijai, kad negali sau skirti nei maiausios
minuts, jau skrajojo po Miunchen, dar labiau keldamos Hitlerio po
puliarum. Tai bent vadas, numojs ranka moteris, linksmybes, turt,
eim, pripaindamas tik darb ir kov.
Ulrichas Grafas, igirds tokias kalbas, nuleisdavo akis, kad paslpt
jose keistas kibirktles. Jis kai k inojo, bet niekam nebt to pasaks,
nors j kapot gaballius. Ulrichas Grafas buvo atsidavs Hitleriui kaip
uo, ir visus, supanius fiurer, irjo kaip galimus prieus. Neiski
riant Geringo ir Rmo.
4
Ponia Agna Vinfrid, nustmus sunkias lango uuolaidas, tempus akis
irjo vaizd, kokio niekada nemat iame mieste. U nugaros stovjo
39
ne maiau susidomjs reginiu jos vyras Hermanas.
Buvo alta sausio mnesio diena. Atrod net oras tapo kakoks gry
nesnis ir aikesnis, o grindinio akmenys skambjo nuo kiet ingsni.
Kuopos vyr, apsirengusi alsva karine uniforma, su koviniais ginklais
ir almais, slinko viena po kitos prie tribnos, stovinios aikts viduryje.
I abiej gatvs pusi tvenksi tkstantins minios, ijusios pairti
grsmingos nacist jgos demonstracijos.
Visi Miunchene inojo, kad iandien, sausio 29 dien, baigsi pirma
sis NSDAP suvaiavimas, o dabar pro tribn, kur stovi fiureris, slen
ka rsios nacist smogik kuopos. Dar prie prasidedant suvaiavimui,
Volkischer Beobachter redakcija uvert miest lapeliais, atsiaukimais
apie Vokietijos istorin misij parodyti german pranaum. T gali pa
daryti tik Adolfas Hitleris, o ne dabartin kiauluni vyriausyb, nieko
nesugebanti, tik drebinti kinkas prie Vokietijos prieus. Laikraio re
daktorius Alfredas Rozenbergas dirbo isijuoss, auktindamas Didj
Fiurer. Hitleris jo asmenyje gijo dar vien itikim bendradarb, kuri
apie j spietsi imtai.
Suvaiavimas pasibaig, ir dabar smogikai ygiavo pro Hitlerio tri
bn kietais, akmeniniais veidais. Tai buvo SA (Sturm Abteilung) ir SS
(Schutz StafFel) rinktiniai briai, bsimas Vokietijos galybs branduolys.
Dundjo ingsniai, skambjo plienins pasagls grindinio akmenis, o
blyki iemos saul aiaravo ant autuv vamzdi.
Plik sueiga, sumurmjo Hermanas Vinfrid. Nesuprantu,
ko laukia vyriausyb? Negi ji nori, kad itie valkatos ateit ir juos igrs
t i reichstago. Na, na, sulauks ito, oi sulauks!
Ponia Vinfrid surauk kakt ir nieko nesak. Ak, kaip jai kyrjo is
aminai niurzgantis, viskuo nepatenkintas, visus kritikuojantis mogus.
Jis nuolat niekina miuncheniei didvyr Adolf Hitler, nors pats never
tas njo maojo pirtelio. Mokslininkas, visoje Vokietijoje inomas mok
slininkas! Na, ir kas? Juk imtas ir tkstantis mokslinink neatstos tautos
didvyrio, koks yra Adolfas Hitleris.
Prajo keletas met nuo tos dienos, kai j pamat ponios Emos Esar
salone. Pamat ir jau negaljo pamirti! Danai, niekam neinant, usi
dengusi tankiu ydu ji nuvaiuodavo karieta tas aiktes, kur kalbdavo
jos dievaitis. Ilipus eidavo kur nors nuoal kampel, netoli paskubo
40
mis sukaltos tribnos, laukdama Hitlerio, jo balso skambesio. Pradioje
tylus, niekur neisiskiriantis jo balsas po truput stiprdavo ir stiprdavo,
moduliacija, artistikumu ir rytingais kiriais pavergdamas klausytojus,
neiskiriant nei ponios Vinfrid. Ji klausydavosi kerini odi apmirusia
irdim, galvodama apie tai, k pasakyt Hitleris jai, jeigu likt vieni du
kambaryje? Nuo toki mini ji pajusdavo silpnum ir lengv drebul, ko
niekados nepajuto bdama su savo vyru, net ir tada, kai septyniolikmet
itekjo u trisdeimtmeio mokslininko.
Bgant laikui Hitlerio gerbj minios vis didjo ir patekti netoli trib
nos darsi nemanoma, bet ponia Vinfrid rado ieit. Ji prisistat Hitlerio
asmens sargybiniui Ulrichui Grafui (dabar jis savo inioje jau turjo br
smogik) ir pasisak, kas ji tokia. Grafas buvo senas miunchenietis ir
gerai inojo garbing Vinfrid gimin. Be to, jis pasidav ponios Vinfrid
avesiui ir sutiko jai visuomet palikti viet prie tribnos ten, kur Rmo
smogikai padarydavo tui erdv.
Gda! murmjo Hermanas Vinfridas, stovdamas monai u nu
garos. Tegul kas nori iri tok vaizd, tik ne a.
Jis apsisuko ir perkreiptu i pasibjaurjimo veidu ijo i kambario,
paliks mon grtis smogik paradu, kuris tssi prie Hitler jau vis
valand.
Likusi viena, ponia Vinfrid paoko nuo kds ir plaiai atidar lang.
altas iemos oras griebjai u skruost ir lindo po ilkiniais drabuiais,
priversdamas sudrebti i alio ir... geismo.
tai ten jos dievaitis, valdantis beveik vis miuncheniei irdis ir
protus. Ir jos!.. Greit valdys vis Vokietij, o tuos seiltus demokratus
ivaikys, kaip ivaiko erelis apepusi vit br. Kam jie reikalingi, jei
nieko negali padaryti vokiei tautai? Juk ponas Rozenbergas ra nacist
laikratyje Volkischer Beobachter, kad Vokietijoje yra atuoni milijo
nai bedarbi. Mein Gott! Juk itie mons turi eimas, vaikus... I ko jie
gyvena, k valgo, ko tikisi?.. Aiku, kad jie neapkenia prezidento d
duls Frico, jo neiminting ministr ir visas viltis sieja tik su Hitleriu.
Teisingai daro! Ponia Vinfrid nelabai suprato, kaip gali mons badauti
ar neturti darbo. Tokios problemos jos nekankino, nes Vinfrid turtai
per kar nesumajo, o tik padidjo. Bet ir tai poniai Vinfrid nerpjo. Ji
turjo svarbesni reikal.
41
Hitleris! tai vyras, galintis galinga jga kaitinti kiekvienos moters
ird, nors ji bt sudaryta i ledo ir akmens. kaitinti ir net sudeginti.
Tegul! Ponia Vinfrid troko poji, kuri negali duoti nei paliegs vyras,
nei kiti jos luomo aristokratai. Yra ia grai inteligentik vyr, toki
kaip ponas Esaris, ponas fon Ribentropas ar daugelis kit, bet jie jau se
niai sigij graias meilues i Operos teatro, varjets ar baleto studij. Jie
vengia savo luomo turting ir isilavinusi moter, o pirmenyb atiduoda
graiom ilgakojm mergytm, kurios nieko daugiau nemoka be iradingo
meils meno lovoje.
Galima bt atiduoti pirmenyb tiems raumeningiems, iurktiems i
laik vyrams, tokiems kaip Hermanas Geringas, Emstas Rmas arba pra
dedantis garsti Reinhardas Heidrichas. Juokas tik! Argi gali graiai, am
bicingai moteriai patikti toks mogus kaip Geringas, mgstantis puotis
lyg gatvs merg? Kalba, jis daosi ir net pudruojasi. Mgstantis garb ir
pinigus. Dabar usiaugino pilv lyg aluds savininkas. Fi! Taps SS bri
vadu, vergikai lankstosi Hitleriui, nes visur ieko tik naudos. O Emstas
Rmas, vis Hitlerio karini bri vadas, vien vilgsnis j gali igsdinti
moteris. Ipurts msininko veidas, galingi raumenys ir sunks kum
iai lyg cirko akrobato, o jau akys nirios, be ypsenos, nesugeban
ios vertinti moters groio ir meils. lyktu! Mautis Jozefas Gebelsas,
nacist propagandos vadovas, labai jau prskas, sikibs monos sijono.
Ponia Vinfrid iek tiek paino Magd Gebels, susitikdamos teatruose ar
aristokrat salonuose. Ididi, romn patricijos ivaizdos Magda Gebels
sunkiai derinosi prie savo neivaizdaus, mauio lyg berniukas vyro. Be
to, Dievas j nenuskriaud palikuonimis, deja, mergaitmis. Gebelsas i
t vyr, kuriems nelieka laiko dairytis svetimas, nes ir savos per daug.
Pastaruoju metu alia Hitlerio m rodytis ir daugiau nauj veid. Vie
nas i toki, auksine pensne pabalnojs nos, Heinrichas Himleris, pana
us velnut kaimo mokytoj ar drov kastrat, budriai saugant sultono
harem. Bet kart ponia Vinfrid pavelg jam akis i arti tuo momentu,
kai jis batistine nosine valsi akinius, ir krpteljo i pasibaisjimo. j
irjo gyvats akys: altos, piktos, grasinanios, norinios suparalyiuo
ti kiekvieno vali. Dabar jis vadovavo specialiems SS briams, atvirai
grasinantiems visoms valdios institucijoms ir paiam prezidentui.
Menkystos, menkystos! Kas i j bt, jeigu vir j nestovt Hitleris
42
kaip galingas kolosas su griausmavaldiu kardu rankoje! tai antmogis,
kur mylti ir jam atsiduoti bt didiausia laim.
Ponia Vinfrid su trenksmu udar lang ir paauk kambarin.
Greta, pasakykit rm prievaizdui, kad paruot vakarui kariet.
Vaiuosiu v. Mykolo banyi.
Mergait emai nusilenk ir perskubomis ibgo. Rmuose visi ponios
Vinfrid sakymai bdavo vykdomi aibikai, ne taip, kaip eimininko.
***
Hitleris isipraus vonioje ir, apsirengs variais baltiniais atsisdo
prie vakariens stalo. Jis norjo pabti vienas, nes suvaiavimas ir smo
gik paradas j gerokai nuvargino. Istovti altyje daugiau nei valand,
paklus vir rank, jauiant kaip altas vjas lenda po miline ir stingdo
kojas bei rank pirtus. Gyvendamas variame, saultame bute, valgyda
mas puik maist, Hitleris po truput atsigavo. Liovsi kosti, pasveiko
akys, nustojo skaudti plauius. Jis buvo jaunas vyras ir, atgavs sveiko
mogaus ivaizd, tapo nepanaus vargan jefreitori, pradjus politin
karjer gatvje. Per kelis metus aplink j susispiet tkstaniai gerai gin
kluot vyr, pasirengusi tuoj griebtis ginkl, jeigu sakys jis Hitleris,
ir umuti kiekvien, pasipainiojus kelyje. Gott mit uns!* O jeigu jis su
mumis, tai ko tada bijoti!
Valgomajame Hitleris buvo ne vienas. Su juo vakarieniavo jo adju
tantas Nikolas fon Belovas. is senos gimins aristokratas, besigiminiuo-
jantis su paiais Hohencolemais, jaut didiausi pasitenkinim, gavs
adjutanto viet pas tok ym mog kaip Hitleris. Fon Belovas buvo
mats daug pasaulio, ir Hitleris mgo su juo pasikalbti, ypa kad jis gerai
imano literatr ir dail. Bet ne dl to jis nusipeln Hitlerio palanku
m, oi ne! Hitleris vertino Nikolo fon Belovo savyb atidiai klausytis.
Danai pas Hitler pietaudavo Geringas, Ribentropas, Rozenbergas, o
pastaruoju metu Himleris ir Gebelsas, bet niekuomet Rmas. Hitleriui
kakuo nepatiko is storasprandis smogikas, nors visur rod paklusnum.
Bet, kai bdavo labai pavargs, pasitenkindavo savo adjutanto arba pono
Esario draugyste. Ponas Esaris, retai rodydamasis partijos sueigose, ne-
* Dievas su mumis! (vok.).
43
iojo nacio biliet, paymt Nr. 2, o tai jau labai daug k kalbjo. I t
moni, kurie sukosi Hitlerio aplinkoje, gal tik vien pon Esar jis my
ljo ir gerb. Jam patikdavo ir elegantika viesiaplauk grauol ponia
Esar, bet paversti j savo meilue jam neatjo n galv. Ponia Esar jam
buvo senovs german moters idealas, dvideimto amiaus Krimhilda
ar kuri kita legendomis apipinta germane. Jis bt i nuostabos iverts
akis, suinojs, kad ponia Esar simyljus j, kaip buvo simylj imtai
graiausi Miuncheno moter. Jis kasdien gaudavo daugyb laik, kur
moterys prisipaindavo myls, kviesdavosi pas save sveius, o kai ku
rios, kaip kunigaiktyt fon Encenbergs, para, kad nori turti jo kdik
ir daugiau nieko. Kai Nikolas fon Belovas ant sidabrinio padklo atne
laik, Hitleris j perskaits pratrko juoku. Juoksi jis trumpais, kapotais
garsais, lyg ikvpdamas galing energij i visikai pasveikusi plaui.
Vaikas! Juokai! sivaizduokit Hitler tarp brio savo vaik! Cha, cha
cha! Nieko juokingesnio negali bti!
Jis svied laik ant padklo ir sak adjutantui visus tokius laikus
mesti idin, o jo su jais netrukdyti. Atneti tik sesers Andelos ir ponios
Esar laikus. Jokios kitos moters! Utenka jam dalykini laik, o skaityti
moterikus sentimentalius svaiiojimus jis neturi laiko. Neturi ir noro!
Poni Esar jis gerb ne maiau kaip jos vyr nac Nr. 2. Neseniai
dailininkas Klingeris, naujo, jugendo stiliaus tapytojas, suruo parod,
kuri Miuncheno diduomen verte versi. Hitleris, nors ir labai
uimtas, rado iek tiek laiko ir papra poni Esar j palydti. Kai ap
irjo simbolizmu dvelkianius paveikslus ir maloniai pasikalbjo
apie dail, ponia Esar paklaus pritildiusi bals, kad paskui slenkan
tis Ulrichas Grafas su sargybiniais esesininkais negirdtj kalbos:
Labai diaugiuosi, ponas Hitleri, kad valstybs veikjo ir pirmojo
Vokietijos mogaus vaidmuo neustelb jumyse menininko. Kad spjate
aplankyti dails parodas ir operos sales daro jums didel garb.
K js, ponia Ema, k js! A visai pamirau dail ir net apie j
svajoti nustojau, gerairdikai numojo ranka Hitleris. Jis dabar mok
jo bti galantikas kavalierius, sugebantis moterims pasakyti grakius
komplimentus. Ponia Esar mat, koks mielas jis bna moter kompani
joje, nuolat vartodamas avioji ponia, mielas vaikeli41, grauole11. I
niraus, usidariusio kareivio jis virto elegantiku ponu. Bet pakakdavo
44
vieno jam nepatikusio odio, ir jis, kaip ir anksiau, pabaldavo i nirio,
ir jo akys imdavo aibuoti. Vargas jo panekovui, jeigu nespdavo greitai
sureaguoti staig fiurerio pasikeitim. Ponia Esar buvo gudri moteris
ir iek tiek simyljusi Hitler, todl visada kalbdavo jam malonius o
dius. O juk dail buvo jo mgstamas arkliukas, nors sak, kad visk
pamiro.
Ne, ne, nesutiko ponia Esar. Jeigu js nebtumte garbin
giausias partijos fiureris, iandien mes lankytume ne Makso Klingerio
parod, o js. A tikrai t inau, ponas Hitleri.
Hitleris nusiypsojo.
Na, jeigu ir bt mano paroda, tai tik ne tokio stiliaus. A nevertinu
simbolizmo ir pirmenyb atiduodu kam kitam. Spkit kam, ponia Ema.
Turbt klasikai?
Ne, nespjote. A mgstu pieti aktus. Moter. Nra didesnio ste
buklo u gra moters kn.
Js veriate mane rausti.
Be reikalo, avioji ponia. Js inote, kad esate grai, ir nupietas
js aktas bt nuostabus. Atminkite, kad hercogien Alba liko moni
atmintyje ir po keli imt met tik genialiojo Francisko Gojos teptuko
dka.
Ponia Esar vos nesuuko: Nupiekit mane, a sutinku! Imkit mane
ne tik kaip model... taiau pavelgus Hitlerio veid nutilo. Jeigu ji
apsvaigo nuo savo mini, tai jis buvo visikai ramus, mandagus, dme
singas. Tik tiek.
Ji pam didel Hitlerio deln ir velniai j spusteljo.
Sakykit, ponas Hitleri, kodl js nevedate? Js pasimte didiul
antmogio nat igelbti Vokietij ir vokiei nacij. Tai giganto dar
bas, neturintis analog pasaulio istorijoje. Js dirbate dien ir nakt, bet
juk reikia pailsti ir jums. O geriausias poilsis moters glbyje, juk taip
sak net imintingasis Zaratustra.
Hitleris paleido rank ir skersom j pasiirjo.
Ponia Ema, js tokia grai ir protinga moteris, bet galvojate kaip
visos Ievos dukterys. Suprantate, kad esu antmogis, bet nesuprantate,
kad antmogis negali gyventi kaip paprastas mirtingasis: rpintis eima,
vaikais... Tai nesuderinama. Kaip irt mane vokiei tauta, jeigu
45
eim labiau vertiniau u idj suteikti Vokietijai laim. Hitleris apsi
krovs vaikais, raminantis kaprizing poni Hitler! Tai juokinga ir baisu.
Mano misija visai kitokia, nes j man skyr Apvaizda!
Jis vilgteljo jai veid ir nusiypsojo.
Kai js raysite prisiminimus apie Hitler, paraykite, kad mona,
eima, vaikai jam buvo svetimos svokos.
Ponia Esar vl pam j u paranks.
Js toks malonus, leisdamas man moterikai plepti ir nesupykda-
mas u kvailus odius. Bet leiskite jums uduoti dar vien klausim. Ge
rai? O kas bus, kai js simylsite? Juk js jaunas vyras, ir gyvenime
visko gali bti.
Ne! tvirtai atsak Hitleris. Kas yra meil, a neinau ir neno
riu inoti. Tai jausmas, silpninantis vyra, paveriantis j itiliu. Moteris
man reikalinga poilsiui bei isiblakymui, bet niekam daugiau. Asmeni
niam gyvenimui neturiu laiko. Na, bet mes tuiai kalbame ir gaitame
laik, o pono Klingerio paveikslai prayte praosi dmesio. tai, kad ir
itas!
Jis sustojo prie vienos spdingos drobs.
Ponia Esar jautsi priblokta. tai kur vyras, neturintis lygi ne tik
Miunchene, bet ir visoje Vokietijoje. Nesusilaikiusi ji pagrieb Hitlerio
rank ir j pabuiavo, o is pagarbos enkl sutiko kaip visai suprantam.
Jis inojo, kad visos sutiktos moterys pasiry pulti jam glb, bet tai
nekl jam joki emocij. poni Esar jis irjo kaip seser Angel,
tik sesuo buvo susenusi ir suvargusi, o ponia Esar ydjo kaip graiausia
Miuncheno ro.
Sddamas prie vakarien stalo, Hitleris trumpam prisimin maloni
popiet, praleist su ponia Esar, bet tas mintis greitai nuvijo. Net bda
mas vienas, jis mokjo save kontroliuoti, nors kai kada mieli prisiminimai
apie mautes, velnias studentes atplaukdavo i praeities ir sudrumsdavo
ramyb. Bet tada jis buvo tik pradedantis dailininkas ir nelabai vyks
meiluis. Kaip toli jas atskyr nuo dabartinio Hitlerio didysis tikslas!
Jis igr antr stiklin saldios arbatos, kuri sidjo keturis aukte
lius cukraus ir ger gabal juodo okolado. Gr arbat su tortu, didelius
jo ksnius usigerdamas maais gurkneliais. Nei msos, nei alkoholio,
vien darovs, vaisiai ir daugyb saldumyn. Retkariais igerdavo bo
46
kal alaus ar taur vyno. Prie piet stalo pasikviesdavo nedaug svei ir
jiems patiekdavo visoki valgi, bet ie elgdavosi santriai, gal tik vie
nas Geringas kirsdavo nieko nebodamas. Geringas jau pradjo smarkiai
storti: nudribo veidai, ivirto pilvas. Tik vienas Esaris drsdavo Hitler
kreiptis tu, na, dar kartais taip pasielgdavo storievis Emstas Rmas.
Daugiau niekas!
Adjutantas fon Belovas atsipra ir pakilo nuo stalo.
Mane kakodl kvieia js asmens sargybinis Ulrichas Grafas.
Turbt kakas atvyko, ir jis neino, k daryti. Atsipraau.
Hitleris pairjo duris.
iandien buvo labai sunki diena: suvaiavimas... paradas. A tur
bt persialdiau: skauda galv ir perti gerkl. Paimsiu vaist ir eisiu
gulti. Neleiskit nieko. Laikas vlus.
Adjutantas inojo Hitlerio polink vaistams. Ryte organizm stimu
liuojanios tablets, o vakare vaistai nuo nemigos. Jo asmens gydyto
jas prieintis Hitlerio norams nedrsdavo.
Fon Belovas gro po keli minui.
Mein Fiurer! Pas jus moteris.
Hitleris susirauk.
Juk sakiau, kad sergu! Moteris to dar betrko! Vykit j lauk!
Bet tai ponia Vinfrid.
Hitleris pakilo nuo kds. Prie akis vysteljo avus veidas ir juodi
plaukai. Atsakyti tikrai nepatogu, nes i milijonieri kiense vanga
auksas, kurio nemaai nubyra jo partijai ir smogikams.
K gi, kvieskite salon.
Jis pastm on arbat ir eng sutikti netikto sveio.
Ponia Vinfrid stovjo viduryje kambario, palikusi palt ir skrybl
priekambaryje. Ji gniau pirtinaites, o jos veidas liepsnote liepsnojo.
A atjau, sunabdjo ponia Vinfrid.
Matau, avioji ponia, mandagiai pasak Hitleris, pabuiuoda
mas jai rank. Praau ssti.
Ponia Vinfrid sudrebjo ir staiga susmuko prie Hitler, apkabindama
jo kelius.
Ak, mano didvyri, dievikasis mogau! A negaljau toliau kentti ir
turjau ateiti pas jus. Nesijuokit i mans ir neatstumkit, nes be js mirsiu.
47
Hitleris j pakl ir apkabino, kad neparkrist, nes ponia Vinfrid taip
drebjo, kad bt neisilaikiusi ant koj. Net ir Hitleris pasimet.
Ponia Vinfrid, ponia Vinfrid... kartojo jis.
Ji taip prisispaud, kad Hitleris girdjo, kaip garsiai plaka jaunos mo
ters irdis ir smulkus drebulys kreia kn.
mai Hitleris suprato jos apsilankymo tiksl ir taip pat sudrebjo.
Kaip seniai jis turjo moter, galing aistr paslps po tautai atsidavusio
vado kauke.
Js mylite mane?.. paklaus panabdomis.
O taip, taip! suuko ponia Vinfrid, tik jus!..
Hitleris ranka tvirtai j apkabino ir patrauk miegamojo link. itame
bute po karo ji buvo pirmoji moteris, atsigulusi Hitlerio lov.
Ryte septint valand fon Belovas parve j namo. Ponia Vinfrid vis
nakt nesudjo aki, nes jos meiluis ir iuo atvilgiu buvo antmogis: ne
pasotinamas ir nenuraminamas. Ji savo gyvenime to nebuvo patyrus.
Kai ryte daktaras atjo su paruotais stimuliuojaniais vaistais, Hitle
ris tik numojo ranka.
Nereikia! Nesilykit man j daugiau.
Nustebs daktaras pairjo alia stovint adjutant, bet io akmeni
nis veidas atrod kaip kauk. K jau k, o tylti fon Belovas mokjo.
Kai apsirengs Hitleris jau jo i nam, stabteljo valandl prie Ulri-
cho Grafo ir pasak:
Kad tai bt paskutinis kartas, draugui. Jokia moteris negali truk
dyti mano ramybs. Supratote? Jokia!
Jawohl! suuko Grafas, imesdamas rank priek. Leiskite
paklausti nei ponia Vinfrid?
Hitlerio veidas paniuro.
A pasakiau jokia!
Ulrichas Grafas dar kart stukteljo kulnim, ireikdamas visik pa
klusnum, nes gerai inojo, kad tada, kai Hitleris panira, jis tampa pa
vojingas. Grafas imoko visk iskaityti fiurerio veide.
48
5
Hitlerio jga ir galia augo ne dienomis, o valandomis. Prijo prisidjo
Miunchene gerai inomi mons: Julius treicheris, Georgas traseris,
Henrikas Himleris, Rudolfas Hesas ir daugelis kit. Net pats Bavarijos
policijos prezidentas Emstas Peneris visados palankiai atsiliepdavo apie
Hitler, vadindamas j Vokietijos igelbtoju. Kalbjo, kad net Vokietijos
teisingumo ministras Francas Giunteris ieko draugysts su NSDAP ir
usimerkia prie visas smogik unybes.
Taiau prezidentas Fridrichas Ebertas visai nesiruo taikytis su Hitle
rio skelbiamomis idjomis. Jam pabodo tie kiai Drang nach Osten!,
ydai neturi joki teisi Vokietijoj e!, Hitleris Vokietijos igelb
tojas!^ ir daugelis kit, rodani, kad tikrasis tautos lyderis yra Adolfas
Hitleris, o ne jis irinktasis alies prezidentas. Ddul Fricas turjo
pakankamai sveiko proto, kad suvokt kylani rsi grsm, kurios jau
negalima paalinti, galima tik stabdyti. Smogik paradas Miunchene at
vr akis ne tik prezidentui, bet ir kiekvienam, kas galvojo apie ateit.
Svarbiausia, kad t ateit dauguma siejo tik su Hitlerio vardu ir jo idjo
mis.
Neinodamas, ko griebtis, prezidentas Ebertas paskelb visoje alyje
nepaprast padt ir vykdom valdi perdav generolui Otui Gesleriui.
Lapkriio 5 dien Hitleris suauk visus savo virininkus visikai
slapt pasitarim pas vien i savo patiktini Joachim fon Riben
trop. Nelabai jie pais policijos ir sekli, bet vis geriau, kai maiau kas
mato ir girdi. Generolas eikas gavo plaius dduls Frico galiojimus
esant reikalui naudoti ir ginkl.
vaki viesa mirgjo ir okinjo prabangiame fon Ribentropo salone:
ant auksini paveiksl rm, sidabrini vakidi ir storo persiko kili
mo, kurio verts niekas nepajg nustatyti, pabijoj atspti jo pasakik
kain.
Hitleris buvo ibals ir tylesnis kaip paprastai: ne taip garsiai kalbjo,
be teatrini gest, bet lpos buvo tvirtai suspaustos, o akys niriai ibjo.
Jis tarsi stengsi lsti itikimj bendradarbi irdis, suinoti, ar sunki
valand jie bus jam itikimi. i lemting minut?
49
Ta minut jau atjo!
U stalo susdo visa senoji gvardija: Hermanas Geringas, Hermanas
Esaris, Joachimas fon Ribentropas, Emstas Rmas, Reinhardas Heidri-
chas ir visi naujieji: Jozefas Gebelsas, Julius treicheris, Georgas tra-
seris, Henrichas Himleris, Rudolfas Hesas, o stalo gale, prie pai dur
poetas Ditrichas Ekartas, nacistini dain ir mar krjas.
Hitleris ir iandien neabejojo Hermano Esario ir Joachimo fon Riben
tropo itikimybe. Tai idjiniai naciai, kurie pasirinko Hitler ir ik
l j savo pinigais ir taka. Jie greiiau neteks galv, bet jo neatsiads.
Jie tiki kiekvienu Hitlerio odiu, nes geidia tokios Vokietijos, kokijis
ada sukurti. Hitlerio planai tai j planai (o gal j planai virto Hitlerio
planais?). Jie visi suaug kaip Siamo dvyniai irdimi ir smegenimis, ir
atskyrimas vieno nuo kito bt mirtinas. Mirtinas ne tik politine, bet ir
tiesiogine prasme.
Nemaiau jis tikjo savo idj propaguotojais: Alfredu Rozenbergu,
Julium treicheriu, Jozefu Gebelsu. Neseniai jie atjo naci partij, bet
jau spjo pasiymti aklu atsidavimu ir mirtina neapykanta visiems, kas
galvojo kitaip nei Hitleris. Maytis, judrus Gebelsas su eko snukuiu ir
ilgais poeto plaukais, vos supains su Hitleriu, pasak:
Ponas Hitleri, tikiu jumis kaip Dievu. Nieko man nra ventesnio
u js idjas. Galit mane panaudoti bet kokiai uduoiai. A j vykdy
siu. Heil Hitler!
is sveikinimas dar negavo oficiali teisi, kokios nusistovjo vliau,
bet Gebelsas j jau naudojo nuo pirmosios susipainimo dienos.
Hitleris inojo, kad daugiausia silpno kno mons turi galing siel.
Patiko, kai Gebelsas lygino j su Dievu. avjo Gebelso protas ir inios.
Gebelsas iman ymiai daugiau u Gering, Rm, Heidrichar kit kur
tuiakalb. Be to, Hitler suavjo jo mona Magda Gebels, auginanti
pulkel dukter. Atrodo, ji praktikoje patvirtino garsj Hitlerio k, kad
vokiets veniausias tikslas gimdyti daug kareivi. Gebelsui jis pa
ved vadovauti propagandinei mainai, ir neapsivyl.
Gebelsui padjo treicheris, Rozenbergas ir anksiau maai kam ino
mas, o dabar labai igarsjs poetas Ditrichas Ekartas, bet, inoma, jiems
toli buvo iki Gebelso, sugebanio meistrikai gaminti i balto juod ir i
juodo balt. Propagandiniame aparate m garsti ir Julius treiche-
50
ris, usiimantis tik yd klausimais. Niekas nesugalvodavo tiek kaltinim
iems monms, skleisdamas mirtin neapykant. Pagal jo ivediojimus
ydai kalti ne tik dl vis Vokietijos negand, bet ir dl viso pasaulio
nelaimi. Vienintel teisinga veikla visikas j sunaikinimas visame
ems rutulyje, kad nelikt nei atminimo. Nuolat cituodamas garsj Hit
lerio posak, kad nei vienas ydas nra Vokietijos pilietis ir jiems ia
negalima gyventi", treicheris kr mit apie yd nepilnavertikum ir
niekikum.
iuo metu Hitleris labiausiai domjosi jaunuoju Rudolfu Hesu. Tai
buvo mogus i visai kito pasaulio. Akademinis isilavinimas, usienio
kalbos, didiko manieros ir kartu nepaprastas santrumas, kuo nepasiy
mjo nei vienas Hitlerio tabo narys, vert visus su Hesu elgtis mandagiai
ir pagarbiai. Jis pirmas pasil Hitleriui vis NSDAP ir jo fiurerio
ideologij idstyti ratu, kad mintys i knygos puslapi perokt in
teligent irdis. Juk mokytojai, gydytojai, tarnautojai neina gatvi mitin
gus, bet skaito knygas. Tegul skaito ne saldias meils istorijas, o ymiai
vertesnius dalykus.
Hitleris abejodamas pakraip galv. imts velni! Negi jis gali prisi
painti iam elegantikam jaunuoliui, kad rayti, dstyti mintis ant po
pieriaus Hitleriui trksta gudimo ir isilavinimo. Juk tai bt prisipaini
mas, kad jis visikas literatrinis nemoka, sugebantis garsiai aukti, bet
nesugebantis riksm paversti taisyklingais sakiniais.
Na, kai tursim laisvo laiko, a jus pasiauksiu, Hesai, pasak
Hitleris.
Tikkime, kad tai bus greitai, mandagiai palenk galv Rudolfas
Hesas.
Abu neinojo, kad tas laikas jau beldiasi duris.
Hitleris priprato, kad prie jo nuolat bna Hermanas Geringas, Emstas
Rmas ir neseniai prie naci prisidjs Henrichas Himleris, velgiantis
trumparegiu vilgsniu pro storus akini stiklus ir vergikai pataikaujantis
fiureriui. Jie visi trys vadovauja smogikams ir nuolat kalba, kad yra pa
siry atiduoti gyvyb u fiurer ir Vokietij. irdies gilumoje Hitleris
jaut, kad i trijul, tai ne Esaris, Hesas, fon Ribentropas, Gebelsas ar jo
adjutantas fon Belovas. Kakas labai slidaus ir neuiuopiamo lindjo j
irdyse, k Hitleris jaut, bet neinojo, kaip pavadinti. Jis mat, kad Ge
51
ringas ir Himleris nori tapti turtingais, garsiais ir labai gerbtinais vadais,
tai Rmas, paniurs ir giliai savyje usidars, kelia vis didesn tarim.
Emstas Rmas smogik armij atsived jau susiformavus savo br,
kuris klauso ne fiurerio Hitlerio, o fiurerio Rmo. Dabar, irdamas jo
bgiojanias akis ir paniurus veid, Hitleris jaut, kad tai prieas.
Hitleris sukando dantis. Su prieu jis inojo tik vien kalb: sutrypti
j kaip vabal.
Bet dabar lemtingas momentas, kada reikia panaudoti visus, kas tik
eina u jo idjas. Ir Rm!
Jis pradjo kalbti taip, kaip buvo prats: pradioje negarsiai, vos
nabddamas, o toliau vis garsiau, lyg kalbt ne tabo nariams, o tks
tantinei miniai.
Ponai! Vokietija mirtinam pavojuj. Prezidentas Fridrichas Ebertas
visikai nesugeba vadovauti aliai. Visur pakrikimas, chaosas, pramons
ir ekonomikos griuvsiai. Vokietijoje bedarbi skaiius artja prie de
imties milijon, faktikai visa Vokietija apimta gilios bedarbysts krizs,
nes gamyba sustojo.
Jis pakl galv, o balsas tapo piktas ir grsmingas.
ydai ir komunistai visur skverbiasi valdion, ypa Tiuringijoje ir
Saksonijoje. Elzase ir Lotaringijoje* vokiei jaunim prancz andarai
persekioja ir udo. O kas dedasi Lenkijoje, kuri tykoja upulti Vokietij?
k pavirto mark? Kaip gyventi vokieiui, kai jam kia popiergal, ant
kurio urayti milijardiniai skaiiai ir u kur jis negauna nei gaballio
duonos? A jus klausiu, kaip gyventi?
Jis nirtusiai sugniau kumt ir mosteljo lyg smeigdamas durkl
prieo ird.
Adolfai... norjo kak pasakyti Rmas, mgs prie vis par
odyti, kad jis fiurer drsta vadinti vardu, gal...
Hat Maul! (Uiaupk snuk!) sustaug Hitleris. Jei neturi k
pasakyti, tai tylk, Rmai! Kalbu a!
Rmas emai palenk galv, kad paslpt neger aki blizges. ia
klausia, k daryti, ia reikia nutilti. Cha!
Po keli akimirk Hitleris vl suuko:
Js inote, kad prezidentas paskelb Vokietijoje nepaprast pad
* Provincijos, atpltos nuo Vokietijos po I pasaulinio karo.
52
t ir Bavarijos diktatoriumi paskyr generol Ot Gesler? Kareivinse
paruoti baudiamieji briai, kurie mus puls, jeigu iopsosime. mons
mums palanks ne tik Miunchene, bet ir visoje Vokietijoje. Ms karti
rmjai yra didysis tautos didvyris generolas Liudendorfas ir policijos
prezidentas Emstas Peneris! Net teisingumo ministras Francas Giurtne-
ris!
Visi nuiuv klaussi. Jie ito neinojo, iskyrus Herman Esari ir
Joachim fon Ribentrop. Juk tai buvo j darbas, kur atliko labai si
ningai, tikin generol Liudendorf ir policijos prezident Pener remti
Hitlerio idjas. Jie taip pat supaindino Hitler su generolu Liudendorfu,
ir generol, kuris buvo racionalus ir labai praktikas, patrauk Hitlerio
tonikas verlumas. Generolas nusprend, kad geriau Hitlerio akiplika
drsa negu nusikalstamas chaosas. Js galite pasikliauti mano pagalba ir
mano taka44, pasak generolas, ir Hitleris suprato, kad ledai pajudjo:
auktos kariki sferos pripasta jo prioritet ir skambius kius priima
u tikr pinig.
Ryt mes pradedam! staiga suriko Hitleris. Taip, rytoj! Lap
kriio 8- Bavarijos vyriausias komisaras fon Karas ruoia Bavarijos res
publikos penkeri met sukakties minjim. Niekai! Dar jiems neuteko
komunizmo! Mes rytoj juos turime ivaikyti ir paskelbti tautin Bavarijos
respublik, kurioje neturi bti vietos komunistams ir ydams. Nuo rytdie
nos Vokietijai prasideda nauja era.
Jis nutilo ir nubrauk nuo kaktos prakait. Visi tyljo, kaip bumas
prisism vandens. Jie turjo aibes klausim, bet inojo, kad, kalbant
fiureriui, negalima nieko klausinti, o reikia vykdyti, k jis liepia. Juk
NSDAP statuose rayta, kad vadui paklstama beslygikai, jo elgesys
nesvarstomas. Nesenas pavyzdys su Rmu atbaid nuo klausim ir ko
mentar.
Rmas neramiai pasimuist kdje. Kaip buvs karininkas jis supra
to, kad fiurerio planas rytoj pulti kareivines ir vyriausybinius pastatus
avantira. Kareivines! Ar jis pasiuto! Gav sakym, kareiviai juos
luote nuluos kulkosvaidi salvmis ir i maito gausis tik lavon kr
va. Tegul tie gudragalviai Hitlerio palainai: Esaris, Ribentropas, Ge
ringas susitaria su generolais eiku ir Gesleriu, nes jie, nors palanks
nacistams, prezidento sakym vykdys net nemirktelj. O j veiksmai
53
mirtis maitininkams.
Bet antr kart garsiai kalbti Rmas neidrso.
Dabar Hitleris suneko apie kareivini turm, nauj vyriausyb, ku
riai vadovaus jis, Hitleris, o pirmu smuiku ten gros generolas Liudendor-
fas su savo draugais: generolu Losevu ir generolu iferiu. T generol
apie Hitler spietsi ne vienas ir ne du.
Pasitarimas vyko toliau, nes tai buvo tik monologas, kai visi klauso
vieno ir jam pritaria.
Rytoj Miunchene, o poryt visoje Vokietijoje! suuko baigdamas
Hitleris. Sieg Heil!
Sieg! sustaug vyrai ir imet rankas priek. Alia jacta st*, ir
nieko nepadarysi.
Kai visi isiskirst, Hitleris, lydimas adjutanto ir Ulricho Grafo, pa
trauk namo. Gdus vjas sukinjosi po itutjusias Miuncheno gatves,
apiberdamas smulkiomis sniego kruopomis retus praeivius. Ankstyvas
altis smelksi visur.
Hitleris jo susimsts, plaiai mojuodamas ranka. Abu palydovai
ingsniavo iek tiek atsilik, o dar ei Geringo smogikai i on. Pa
mat tok eskort, praeiviai sprukdavo al, bijodami ne tik kariki, bet
ir neseniai atsiradusi naci. Netekti galvos tais laikais buvo nesunku!
Artjant prie nam, Hitleris staiga sustojo ir atsisuko Ulrich Graf,
pamodamas jam ranka. is tuoj pribgo.
Grafai, tuojau nuvykite pas poni Vinfrid. Pasakykite, kad kvieiu
j vakarienei.
Jawohl, mein fiurer! taukteljo kulnim Grafas ir pradingo nak
ties tamsoje.
Eidami jie kelis kartus prasilenk su ginkluotais patruliais, bet jie ne
ukabino Hitlerio svitos. Kain, ar paino, kad tai tas pats mogus, kurio
tramdymui jie apsikarst ginklais vaikto Miuncheno gatvse? Gal, nes
vienas patruli karininkas, praleisdamas Hitler, sustingo ir tyldamas i
met rank priek. Matsi, kad armija, paaukta kovoti su naciais, jau
turi savo eilse daugyb j alinink.
Parjs namo, Hitleris liep atneti vyno ir ukurti idin. Atsisdo
prie ugnies, irdamas storas, uolines pliauskas.
* Burtai itraukti (lot.).
54
Planas paimti valdi paruotas, bet jis niekuo nepagrstas, vien didiu
liu optimizmu ir baisiu akiplikumu. Kiek jis turi smogik Miunchene?
Tris tkstanius, o generolo Oto Geslerio kariuomen keturis kartus di
desn. Jie turi daugyb kulkosvaidi ir net artilerij, o mes autuvus
ir revolverius. Argi susilyginsi!
Bet Hitleris kaip senas fronto vilkas inojo, kad myje laimjim at
nea ne skaiius, o staigumas ir laim. Taip, taip! Kareivika laim.
Taiau ar ne Apvaizda j siunia gelbti Vokietij? Jis ino, jis jauia
kiekviena kno lstele, kad Apvaizda juo pasirpins, neleisdama prati
ar pralaimti.
Ramindamas save tokiomis mintimis, vis tiek negaljo paalinti ne
rimo ir irdies jaudulio. Jau seniai nekankino toks jausmas, gal tada, kai
Vakar fronte pavlavo usidti dujokauk ir pajuto gerklje iperito kar
tum.
Kartu su tokiomis mintimis kilo prisiminimai apie audring nakt, pra
leist su ponia Vinfrid, kai juodu taip ir nesudjo bluosto. Tai ne tos jau
nuts students, jo pirmosios meils, kurios nusimesdamos drabuius gal
vojo, kad atlieka didiul ygdarb. J ir imtas neatstot ponios Vinfrid.
Ir i nerami nakt, prie lemting istorin posk, jis panoro vl pasi
justi jos glbyje, kurio kartis ir malonumas ne tirpdo jgas, o stiprina ir
paveria galinu Zigfrydu.
T nakt ji pavadino Hitler Vilku, paadindama jaunysts prisimi
nimus, kai j taip vadino studentai, ypa students. Gal kakas vilkiko
stipraus, plraus ir iauraus spindjo ioje asmenybje, nes daug
kas u aki taip mgo vadinti Hitler.
Durys staiga prasivr ir ant slenksio idygo fon Belovas.
Mei fiurer! Ponia Vinfrid!
Hitleris pakilo ir eng prie dur, bet ponia Vinfrid jau prigludo prie
krtins, spausdamasi deganiu knu. Ji drebjo i susijaudinimo ir ne
numaldomos aistros.
Ak, mano dievaiti, mano brangusis!.. Mano Vilke! Js norit ma
ns?
Su kiekvienu odiu ji mt on drabuius, lyg skubdama ugesinti
kn apmus gaisr.
Hitleris pabuiavo jai vien, po to kit rank.
55
Mano avioji ponia. Mudu pirma pavalgysim ir igersim vyno, o
paskui atvsim i nakt. Gerai?
Ponios Vinfrid veide pasirod nusivylimas. Ji sustojo pusiau nusiren
gus, neinodama, k daryti.
Tada a apsirengsiu, pasak ji ir papt lputes.
Prieingai, mano grauole. Praau visai nusirengti. A liepiau kam
bar priildyti taip, kad jums nebus alta. Noriu pasigroti js nuostabiu
knu.
Ponios Vinfrid veidas vl nuvito.
Js tikrai to norite... mano Vilke?
Taip, taip, avioji ponia.
Bet vakarien truko neilgai, nes galinga aistros liepsna nuo nuogo po
nios Vinfrid kno tuoj persimet Hitler. Jis upt vakes ir nusine j
lov, nordamas nuvyti on vaiduokl, kuris vis dien grsmingas ir
neaikus, bastsi netoli.
***
Kartais viena diena valstybs ar jos lyderi gyvenime bna reikmin
gesn u deimt met. Tokia diena Vokietijos ir Hitlerio gyvenime buvo
lapkriio atuntoji.
Kai sots Miuncheno Biurgeriai, su panieka irdami milijonus ba
daujani vokiei, susirinko Burgenbrau paminti Veimaro respublikos
krimo penkmet, sal siver karabinais ginkluoti naciai. Ant scenos
pakilo Hitleris ir paskelb, kad nacionalin revoliucija nuveria visos Vo
kietijos ir Bavarijos valdi. Nusteb ir nusigand biurgeriai spoksojo
karabin vamzdius, atsuktus saln, Geringo bei Rmo storasprandius
alikus, metanius juos nirius vilgsnius ir eidianius odius.
tai ir sulaukme, galvojo kiekvienas, juk to turjome tiktis, nuo
lat liaupsindami Hitler ir ddami j visas viltis. Po velni, nejaugi taip
paprastai keiiama valdia?"
Rksmingu balsu Hitleris auk, kad naujosios vyriausyb kancleriu
bus jis, Hitleris, kadangi tam j pareigojo pati Apvaizda, paskirdama ypa
ting misij. Vyriausiuoju kariuomens vadu skiriamas generolas Erichas
Liudendorfas (salje kilo audringas pritarimas, nes Vokietijoje nebuvo
56
garbingesni kariki u generolus Liudendorf ir Hindenburg). Gene
rolas tuojau atvyks ia ir duos sakym ygiuoti Berlyn, kad ivaikyt
ydiku kvapu atsiduodani ir raudona spalva nusidaiusi vyriausyb.
alin ydus, alin komunistus, alin prezidento Frico Eberto vy
riausyb! m staugti smogikai, o biurgeriai, ivert i baims akis, su
sig minktose kdse. Jie pritar tiems alin!, nes u to slpsi yd
turto ekspropriacija, bet gsi i baims, matydami smogik snukius.
Kas ino, k gali jie padaryti, jei Hitleris ims ir duos sakym...
Bet Hitleriui jie buvo reikalingi tik kaip auditorija, kurioje gali pa
skelbti naujos valdios sakymus. Jis skubdamas auk, kad dabar visi
ygiuos miesto centr, o i ten Berlyn!
\ Berlyn! Berlyn! kriok smogikai, stumdami i sals su
sirinkusius. Mes ivysime i visur komunistus ir ydus, kaip padar
Italijoje faistai ir Musolinis!
Vos tik kolona, vedama Hitlerio ir jo tabo, pajudjo miesto link, ka
riuomens ir karo policijos daliniai ukirto jiems keli. Pamats visur
kulkosvaidius ir autuvus, Hitleris suprato, kad sukilimas pralaimtas.
Kakas i jo tabo informavo generol Ot Gesler, nubrdamas net ko
lon judjimo krypt. Reikjo sustoti ir, vadovaujantis sveiku protu, nesi
verti prie atkitus ginklus, bet Hitleris jau negaljo sustoti.
Geriau ti, bet nepasirodyti bailiu.
Jis dav sakym, ir smogikai net nesusimst puol karius. Supokjo
viai, pasiliejo kraujas, krito pirmosios aukos...
Vakare Miuncheno gatvs buvo kaip iluotos. Visi gyventojai isi
slapst, bijodami kulk. Po mio ant grindinio guljo eiolika umut
ir vir imto sueist smogik bei kareivi. Pats Hitleris su sueista koja
buvo nuvetas kaljim ir jam suteikta pirmoji pagalba. ia atsidr ir
keletas jo tabo nari, nors Geringas ir Rmas kakur praapo kartu su
aktyviausiais savo smogiamj dalini vadais.
Pavakare kaljim atjo pats Rudolfas Hesas. Apsirengs puikiu
kostiumu su skryble, isikvpins pranczikais kvepalais, Hesas atrod
kaip turtingas didikas, visai nepanaus Rmo ir Geringo bernus. Prie
kaljimo vart jis sutiko poni Vinfrid, kuri, naudodamasi savo garsia
pavarde, mgino prasigauti kaljimo vienut pas sueist Hitler. Galva
dar svaigo po meils nakties, o irdis vir gailesiu savo Vilkui. Ak, kaip ji
57
didiavosi tokiu meiluiu, kuris sudrebino Miunchen ir vis Vokietij.
Ponas Hesai, tie unsnukiai mans neleidia pas Vokietijos gelb
toj. Kokie niekai! Jis gi sueistas!
Nesirpinkit, ponia Vinfrid. Jus neleidia, o mane leis, nes a taip
pat smokslo dalyvis. Pasistengsiu patekti pas fiurer ir jums praneiu.
Jis drsiai eng pro vartus ir pranyko juodoje angoje. Hesas savano
rikai atjo kaljim, kad kartu su Hitleriu dalytsi kaljimo duona.
Atvetas kaljim, Hitleris gavo atskir vienut, kurion kaljimo
virininkas paskubomis ne minktus baldus, pastat raomj stal ir
paties kilim. Viskas buvo ruoiama, tarsi ia gyvent ne kalinys, o ma
iausia ministras. Du kariniai gydytojai tuojau aptvarst jo koj, o me
dicinos sesuo liko budti gretimoje vienutje.
Js patenkintas buitinmis slygomis, ponas Hitleri? vergikai
isiiep prie j kaljimo virininkas. Teisingumo ministras ponas
Giurtneris sak pasirpinti js patogumais, o policijos prezidentas po
nas Peneris sak jus rytoj aplankys pats. Praom pasakyti, ko dar pa
geidautumte?
Hitleris, ukls sueist koj ant nedidels kduts, sdjo atsilos
sofoje ir pro primerktas blakstienas stebjo kaljimo virinink, alia jo
stovinius du policijos karininkus ir vertino situacij.
tai! tai, po velni, ta ilgai lauktoji pergal! Nesvarbu, kad kvailys
generolas atsuko ginklus Geringo ir Rmo smogikus. Tegul apaudo tuos
pagyrnus, kurie daug giriasi ir moka tik dauyti komunistams snukius.
U vien mut deimt nemut duoda. Dabar grumtynse apmalti smo
gikai bus drsesni ir piktesni. Bravros jiems pakanka, reikia narsumo.
Generolas nepagalvojo, kad, vykdydamas prezidento sakym, padar
Hitler kankiniu, vos nepadjusiu galvos u Vokietij ir vargstanius jos
mones. Kam daugiau, be Hitlerio, rpi bedarbiai, alkanieji, neturintys
gyvenimo perspektyvos? Niekam! Komunistai plepa apie raudonj roj,
bet j rojus atsiduoda ydiku ir rusiku kvapu, ir nei vienas doras vokie
tis nenori tokio rojaus. imt kart geriau Hitlerio siloma kova, kurioje
galima laimti turtus, em, garb...
Alkanam duona kvepia, o milijonai vokiei buvo alkani ir nuskur.
Kai pamat ant grindinio gulinius nuautus draugus, kai nir karei
viai vaik smogikus ir dau juos autuv buomis, Hitleris pagalvojo,
58
kad atjo galas! Atsirms sien ir sukands dantis, jis mgino aptvars
tyti sueist koj, bet tuo tarpu augalotas karininkas ustojo j savo knu,
kad kareiviai nesubadyt durtuvais. Jis, matyt, paino Hitler, nors niekad
nebuvo jo mats. Karininko sakymu buvo pakviesta karieta, kuri nuve
Hitler kaljim. Augalotas karininkas sodino sueistj kariet ir pa
lyddamas atidav pagarb.
Kaip js pavard? paklaus Hitleris.
Kapitonas Gek.
Nuo iandien js dirbate mano apsaugos virininku.
Atvykite rytoj, kad galiau jums duoti nurodymus, k reiks daryti.
Jawohl, mein fiurer! suuko kapitonas ir, stukteljs kulnais,
imet priek rank.
Kiekvienas ingsnis, kiekviena situacija rod, kad jis nugaltojas,
o ne pralaimtojas. Jei anksiau mintyse danai mkteldavo mirties
vaiduoklis (Hitleris inojo, kad u ginkluot mait prie teist vyriau
syb gresia mirties bausm), tai dabar suprato, kad tai tik iliuzija. Niekas
jo nesiruoia labai pasmerkti, o jau nuteisti mirties bausme net negalvoja.
Hitleris buvo drsus iki beprotysts, k rod Vakar fronte, bet gyvenim
jis myljo, ypa po karo, kai tikjo, jog Apvaizda jam paskyr Vokietijos
gelbtojo vaidmen.
Ryt, vos tik Hitleris pavalg pusryius, kuriuos jam atne kame
r jaunutis policijos leitenantas, pasirod teisingumo ministras Francas
Giurtneris, lydimas policijos prezidento Emsto Penerio. Abiej veiduose
kuo draugikiausia ypsena.
Ponas Hitleri, pradjo ministras, jokio sukilimo nebuvo ir
apie j nra k kalbti. vyko politinis ygis, ir viskas. Manau, js ne-
sieidte, kad apgyvendinome iame pastate? Tai daugiau dl js sau
gumo, kad koks fanatikas komunistuojantis karininkas, vadovaudamasis
ypatinguoju sakymu, nepaleist jus kulk. Mes, tai su ponu policijos
prezidentu, gerai suprantame padt, bet Vokietijoje dar yra respublikos
prezidentas, ponas Ebertas, nemaai komunistuojani reichstago depu
tat ir daugyb garsiai rkiani socialdemokrat, socialist, komunist
ir dar velniai ino koki partij benkart. Mes turime tai atsivelgti ir
suvaidinti teismo fars, bet js, praom, nebijokit, nes...
Hitleris paoko kaip durtas, net nebodamas sueistos kojos.
59
K? A bijau? K js ia kalbate niekus! Hitleris niekada nebijojo
ir nebijos, net atsistojs prie autuvo vamzd.
Atsipraau! Labai atsipraau u mano tok nevykus pasakym. ia
tik toks posakis...
Hitleris dbteljo juo niriomis akimis ir m diktuoti:
Ponai! Praom visk urayti ir tuojau pat vykdyti. Nuo to priklau
so js... na, js patys suprantate...
Mes klausome! suuko abudu sveiai ir emai nusilenk.
Pirma, ts Hitleris. Sukilimas buvo. Taip buvo! Dori
vokieiai sukilo prie ydik komunizm ir pakviet vis taut yg.
Antra: sukilimui vadovavo Hitleris, ir jis, tik jis kaltas u visas pasekmes
Miunchene ir Vokietijoje. Treia: js informuojate spaud, kad Hitleris
nesiruoia slptis u kieno nors nugaros. Ketvirta: js gretimoje vienutje
apgyvendinate kapiton Vilhelm Gek su jo pasirinktais vyrais, nes jis
yra mano apsaugos virininkas. Penkta: ia pat turi bti mano adjutantas
Nikolas fon Belovas ir manom pavaduotojas Rudolfas Hesas, kuris man
padeda ruoti partijos program. eta...
Jis diktavo savo reikalavimus, o abudu aukti pareignai klusniai link
iojo galvas, usiraydami sakymus. O kaip gi kitaip! Tegul ten, Berlyne,
ponas prezidentas su savo svita postringauja apie didj nusikaltl Hitler,
tegul staugia komunist gaujos ir seiljasi reichstago deputatai visa
tai nevaraus vandens putos, nevertos dmesio. Ryt poryt valdia pereis
naciams, o Hitleris sprs vis likim. Tai tegul sprendia ir ms. Argi
mes ne vokieiai, argi mums neskauda irdies, kai matome nurengt ir
ubagik Vokietij!
Jie seniai suprato, kad Vokietijos ateitis priklauso nuo ito demoniko
vilgsnio mogaus, kuris ir ia, kaljime, diktuoja savo vali, neirda
mas sueistos kojos ir grot ant lang.
Po keleto dien visas Hitlerio tabas persikraust deinj kaljimo
sparn. Vienintelis ginkluoto maio kaltininkas ididiai vaikiojo po
savo vienut, priimdamas lankytojus, diktuodamas sakymus. Visi, kurie
norjo patekti pas Hitler, skaitant ir pat kaljimo virinink, pirmiausia
turdavo pereiti per alia esant kambar, kuriame eimininkavo kapitonas
Vilhelmas Gek su savo esesininkais. O prie Hitlerio asmenins vienuts
(kuri buvo neprastesn u jo nam salon) visados galjai sutikti Nikol
60
fon Belov, Gebels ar Himler. Sekmadieniais j aplankydavo Herma
nas Esaris ir Joachimas fon Ribentropas, kartu papietaudami ir aptardami
slaptus reikalus.
Teisingumo kamuolys vyniojosi toliau, spauda auk apie ginkluot
pu, kur generolas Otas Geisleris likvidavo paioje uuomazgoje, o
visuose Vokietijos miestuose kilo galingos jaunimo bangos, aukdamos
apie Vokietijos garb. Elzase ir Lotaringijoje, Saro krate, lenk pasie
nyje visur akys atsisuko Miunchen. Miest gatvmis m ygiuoti
ginkluot smogik briai, nedami vliavas, ipuotas svastikos enklu, ir
plakatus su Hitlerio pavarde. Nebuvo tos dienos, kad kuriame nors mieste
nevykt kruvin nacistinio jaunimo su komunistais mutyni. Pasipyl
kraujas, tkstanius kart gausesnis u t, kuris pasiliejo Miuncheno gat
vse.
Teismas, prasidjs vasario mnes, kaltino Hitler ginkluoto maito
organizavimu ir tvyns idavimu. Tai buvo baiss nusikaltimai, u ku
riuos grs vienintel bausm mirtis. Taiau ir teisjai susig prie
ididiai kaltinamj suole sdint Hitler, jausdami, kad ia bsimasis
Vokietijos eimininkas, o senasis ddul Fricas", sdintis prezidento k
dje Berlyne, tik vienadienis karalius, kurio laikas baigiasi, nes Vokietija
nori kitokios ateities, o ne tos, kuri silo socialistai, socialdemokratai
ir komunistai. Ak, visiems nusibodo klausyti i partij taukal, nes j
programos tai mistinio rojaus iekojimas, nematant baisybi emje.
A! A vienas organizavau! A vienas kvieiau vokieius kov
su supuvusiu valdios aparatu! ididiai surikdavo Hitleris, kai teis
mas uduodavo jam klausimus apie naci vaidmen ginkluotame maite.
Niekas kitas, tik a!
Sddami salje irinktieji Miuncheno pilieiai garsiais kiais ir aud
ringais plojimais sutikdavo savo dievait. Hitleris ten mat pon Esar ir
avij Em; pon fon Ribentrop, Himler, Rm, Heidrich ir daugel
kit pastam veid. Kai kada alia ponios Esar jis ivysdavo juodaplauk
ponios Vinfrid galv ir jos aistra ibanias akis. Bet Hitleriui ji jau nerp
jo, nors inojo ponios Vinfrid vyras mir, ir ji jauna, turtinga nal
beprotikai simyljusi Hitler. Jo aistra buvo galinga, bet ji greitai
sudegdavo, ir nelikdavo net pelen.
O u teismo sals sien stumdsi imtai urnalist i viso pasaulio.
61
Atrodo, neliko kitos svarbesns temos u i byl.
Atuoneri metai! paskelb teismas nuosprend.
Kai Hitler ved i teismo, visos Miuncheno gatvs prigujo moni.
Deimtys, o gal imtas tkstani jo alinink ir iaip iopli griausmin
gu riaumojimu sutiko kalin. Niekur nebuvo matyti generolo Oto Geslerio
kareivi, visur tvark priirjo smogikai, autuv buomis apdauyda
mi tuos, kurie trukd judjimui arba jiems nepatikdavo.
Policininkai, lydintys Hitler, jaut savo kvail padt, nes juos tuojau
nustm al kapitono Vilhelmo Geks esesininkai, glaudiai siena ap
sup fiurer, o i abiej pusi jo fon Belovas ir Hesas.
Kai pasiek but kaljime (tai ir buvo butas, o ne kamera), Hitleris
atsistojo kambario viduryje ir pergalingai apsidair.
Sieg Heil! suuko.
Sieg Heil! Sieg Heil! ustaug j lydintys. Oj bals igird,
alininkai u kaljimo vart atsak dar galingesniu riaumojimu.
Hitleris rankos mostu isiunt visus, pasilikdamas tik adjutant ir
Hes.
Na, Hesai, nuo rytdienos griebsims darbo. Turime skubiai par
uoti mano knyg, kuri, kaip sakiau, pavadinsiu Mein Kampf (Mano
kova). Dirbsime dien ir nakt, nes ie idiotai gali mane tuojau amnes
tuoti, ir liks nebaigtas darbas. ia krybins darbo slygos ymiai geres
ns negu laisvje.
Taip, mano fiureri, sutiko Hesas. Niekas netrukdys, o ir min
tys bus tokios tvirtos, kaip akmenins kaljimo sienos.
Fon Belovas vilgteljo kaljimo sienas, padengtas kilimais, ir nu
siypsojo.
Hitleris griebsi darbo labai rimtai. Jau seniai jis kalbjo, kad ruoiasi
parayti knyg, kurioje idstys savo mintis apie Treiojo reicho suk
rim. Tai turjo bti valstyb, neturinti lygios pasaulyje. Ta valstyb
Vokietija, o jos valdovas Gottmensch* Adolfas Hitleris. Kaip Dievas
dav irinktai tautai ventj Rat, taip Hitleris svajojo duoti nacistin
vent rat, kur skaityt, brangint ir pagal j gyvent irinktoji tauta
vokieiai.
Vienas Hitleris niekuomet nebt sukrs tokios knygos, jei ne Rudol-
* Dievamogis (vok.).
62
fas Hesas. Tik dabar Hitleris vertino elegantikj, Egipte gimus, senos
vokiei didik eimos palikuon, jo puik keli usienio kalb mok
jim ir visoki ini baga. Be to, Hesas sugebjo savo mintis pateikti
tokia forma, tarsi jos bt pasakytos Hitlerio, o Heso lpomis pakartotos.
Net ir pavadinim iai knygai pasil Hesas, pasaks, kad fiurerio kova
turi tapti udeganiu pavyzdiu visai tautai.
Gerai, tegul ji vadinsis Mein Kampf \ sutiko Hitleris sume
ts, kad niekas nepasilys geresnio pavadinimo. Paprastume gldjo gili
mintis.
Jiedu dirbo spariai, aptardami visas detales. Hesui buvo nelengva i
padrik Hitlerio samprotavim, kurie kai kada nuklysdavo kain kur, vis
k sustatyti savo vietas, kad gautsi, kaip jis sak, udegantis dalykas".
Joje raudona gija jo: 1) arij rass pranaumas; 2) vokiei teis plsti
gyvybin erdv" ir viepatauti kitoms tautoms, ypa ryt; 3) yd paa
linimas i vis kio, ekonomikos ir politikos srii; 4) Vokietijos paver
timas totaline valstybe; 5) beatodairikas susidorojimas su kairiosiomis
jgomis ir kiti udaviniai.
Hesas kalbjo, kad knygoje ir kalbose reikia pabrti stiprios valdios
princip.
Mano fiureri, stipri valdia btina slyga Vokietijos gyvenime.
Perverskit vis taut patarli knygas ir pamatysit, kad niekur nra tokios
patarls Ordnung ist Ordnung"*. Nei viena pasaulio alis taip nemgsta
tvarkos kaip mes. O jos iuo metu nra, ir todl vokieiai nedvejodami
renkasi jus tvarkos saugotoj, stiprios valdios garant,
Fiureris sutiko su Heso teiginiu. Pasiutusiai racionaliai galvoja is Af
rikos vokietis, rodos, traukte traukdamas reikiamas mintis ir svokas i jo
Hitlerio galvos.
Mein Kampf kilo kaip Feniksas i pelen, ir dar knygai nepasiro
dius, jos itraukas jau spausdino laikraiai, urnalai, nagrinjo apval
gininkai radijo laidose. Leidjai derjosi su autoriumi, kuriai bus suteikta
garb (ir didelis pelnas) ispausdinti naci evangelij.
Hitleris ir Hesas skubjo, nes laikas sruveno kaip kaln upoknis
labai greitai ir nesulaikomai.
1924 met Kaldas Hitleris sutiko namie. J paleido, ibuvus kaljime
* Tvarka yra tvarka (vok.).
63
atuonis mnesius. Ieidamas i niraus Lansbergo kaljimo, Hitleris isi
ne kankinio vainik (nukentjo dl Vokietijos gerovs!), didiul garb
ir milijon vokiei simpatijas. Jis isine parayt galing idjin naci
ginkl programin knyg Mein Kampf1.
6
Ponia Vinfrid jaut, kad aistros banga, apmusi j po audring nakt
su Hitleriu, neatslgsta ir nepradingsta laiko sruvenime.
Dien ir nakt ji neturjo ramyb, vis galvodama apie tas naktis ir i
nodama, kad toki nakt nebus, nes visame pasaulyje negali bti kito
meiluio, prilygstanio Hitleriui.
Miunchenas ir Vokietija aidjo kiais, lovinaniais j, o ponios Vin
frid irdis skendo lidesyje ir neviltyje.
Ji prisimin valandas, praleistas su Hitleriu, kai jis lyg alkanas litas
pagriebdavo j. Godus moters kno trokulys nenurimdavo vis nakt,
ir ryt ji ieidavo i jo miegamojo linkstaniom kojom ir svaigstania
galva.
Ir aistra jis buvo antmogis. Ponia Vinfrid net nesivaizdavo, kad gali
bti toki vyr kaip Hitleris.
Bet jo nra ir vargu ar j daugiau sutiks.
Abu kartus Hitleris jai kalbjo, kad jam negalima turti jokio asmeni
nio gyvenimo: nei vyno, nei cigar, nei... moters. Kai jis dst tuos o
dius, ji jaut, kad jie tikri, nedirbtiniai, ir, matyt, yra tiesa. Moteris tik
laikinas jo aistros nuraminimas, o mylti jis negali.
Po t nakt ponia Vinfrid pajuto, kad viduje liko tutuma, kurios nie
kas negali upildyti. Lank su ponia Esar dails parodas, dalyvavo oper
premjerose, aristokrat baliuose, bet niekas negaljo paalinti kartlio ir
nevilties.
Ji pamgino simylti. Aplinkui j sukinjosi daug auni kariki,
aristokrat, meninink, nenuleidiani godaus vilgsnio nuo ponios Vin-
64
frid, ypa dabar, kai ji liko jauna nal, ir priedo pasakikai turtinga.
Bet visi jie atrod lyg mai nyktukai i pasakikos Guliverio alies,
kurie nei protu, nei energija negaljo susilyginti su Juo! Sukindamiesi
aplinkui ir kyriai lsdami akis, vyrai siek vieno tikslo uvaldyti
jos kn ir pinigus. O jam nereikjo jos pinig! Jis mokjo pavergti siel
baisia titanika jga, sugriebdamas j geleiniais nagais, kaip sugriebia
plrus aras ma pauktel.
Kas tos dvi naktys? Juk ji nebuvo eiolikmet, kuriai pirmoji naktis
spdingiausia. Nors turjo kit vyr, bet nei vienas nepajg jos pa
vergti savo valia, kaip paverg Hitleris.
Pradioje ponia Vinfrid pagalvojo, kad simyljo kaip kvaila kaimo
mergait, bet bgant dienoms suprato, kad toli grau ne tai. Tai ne meil,
o kakokia sielos vergyst, i kurios neisivaduosi ir nepabgsi.
Ji nujo pas ymiausi Miuncheno burtinink, kort inov suinoti,
kas jai atsitiko, kokios jgos pagrob jausmus ir prot. Kai ilgi, kaulti
pirtai paliet jos veln, siaur deln, ponia Vinfrid pajuto, kaip sen
krpteljo, ir jos nagai paleido rank, o iblykusios plonos lpos sukru
tjo:
Negaliu... bijau... ne mano jgom...
Ji virpdama eng atgal ir susmuko fotelyje. Ponia Vinfrid taip pat
pajuto silpnum kne ir atsisdo alia brjos.
i atsigavo ir sunkiai pakilo.
Ieik, ponia... ieik, sunabdjo. Ieik ir daugiau pas mane
neateik. A per menka kovoti su tokia jga!
Bet nesvetingas primimas neugesino ponios Vinfrid noro suinoti,
kas su ja atsitiko, kokia jga j apvald.
Ji nujo pas galingiausi Miuncheno mag Ot Vinkler, kurio paslau
gomis naudojosi labai galingi ir labai turtingi mons, galintys umokti
u mago seansus auksu, o ne milijardais niekam nevert marki. Pas j
atvaiuodavo mons i vis penki kontinent, prie tai suderin laik
ir kain.
Poniai Vinfrid uteko ir aukso, ir kilmingumo, kad atsidaryt paslap
tingojo mago durys. Jis sutiko priimti vien penktadienio vakar. Ponia
Vinfrid jo vedama ne smalsumo ar baims, o kakokio liguisto ir lidno
poveikio, kurio nepajg nei veikti, nei sutramdyti.
65
Kai tranas j ved puoni sal su raudonu aksomu imutomis sie
nomis ir sunkiais uoliniais baldais, ji staiga pajuto atr kakokio auga
lo kvap, ir mai baim, nerimas ir skausmas dingo lyg nebuv, o irdis
m plakti ramiai ir diaugsmingai. Ji vl pasijuto esanti jauna, linksma,
sveika, lyg bt penkiolikos met, kai gyvenimas atrod tartum ydinti
pieva, o ji vir jos plasnojantis drugelis.
Prie idinio deganios vaks skleid vies, kurios pakako apvies
ti sal tik tiek, kad joje matsi dalis bald, taiau nei vieno paveikslo,
nei vieno brangaus papuoalo ar meno dirbinio. Prieblanda dangst sals
kampus, slepianius visk nevelgiamoje begalybje.
I tos begalybs staiga iniro didingas senis su ilga ila barzda, kurio
akys, deganios ir pilnos jgos, smigo jaun moter. Jis prijo ariau ir
pamjos abi rankas.
Sakykit, ko i mans pageidaujate, ponia Vinfrid? paklaus
emu, taiau maloniu balsu. Kuo galiu jums padti? Bet praom ssti.
Jis pasodino j giliame fotelyje, bet kairiosios rankos nepaleido.
A neinau, suvapjo ponia Vinfrid. Man alia js taip gera,
kad staiai neinau net k kalbti. Iki atvykimo ia jauiausi labai blo
gai... Atrod, kad tuoj mirsiu... Ak, neinau, k jums papasakoti, nes pati
savs nesuprantu. Leiskit man atsikvpti.
Magas pakilo i fotelio ir, viena ranka laikydamas ponios Vinfrid del
n kairija, pradjo ore brti keistus enklus, tardamas jai negirdtus
ir nesuprantamus odiu, lyg kalbdamas kakoki mald ar ukeikim.
Ponia Vinfrid pajuto, kad jos deln bado tarsi silpna elektros srov, o vis
kn degina kartis, bet ne ugnies, o birelio mnesio sauls spindjimas.
Ji atsilo fotelyje, nenuleisdama aki nuo tamsaus kampo, kuris po tru
put m viesti.
Pirmiausia ikilo senovin siaura miesto gatv, apstatyta maais rau-
donerpiais namais. Jos gale rykjo auktabokt gotikin banyia siau
rais grotuotais langais, velgianiais sibuojant eero paviri. Tas eeras
toks mlynas, kokio nra visoje Vokietijoje. Ponia Vinfrid sudjo rankas
ir sunabdjo: Dieve mano! Ji paino savo gimtj Fridrichshafen,
rymant prie grauolio Bodeno eero. Ivyko i ten jauna ir netrukus i
tekjo, pamirusi gimtsias vietas ir vis vaikyst.
Ji mato save bgani miestelio gatve mokykl, o vliau besibuiuo
66
jani su pusbroliu Helmutu.
... Helmut umu eioliktais prie Rygos. Jo pasiuntinys puse lp
pasak, kad granatos skeveldra jam idrask vidurius, ir jis kankinosi ke
lias valandas.
Kelias valandas? Dieve mano! Kjis tada galvojo?
Viskas prigsta ir pamau vl iplaukia bali sals, hipodrom aik
ts, operos teatro los. Jauni karininkai, dailininkai, aktoriai. J veidai
lyg kauks plaukia ir plaukia pro ponios Vinfrid akis, lyg vjo neami
sudraskyto meils laiko skutai. Nort juos sugriebti, ypa t, kuriame
nerykiai boluoja jaunuio leitenanto Henricho Kelio veidas. Su juo gal ji
bt buvusi laiminga, jei...
Ponia Vinfrid sudejavo ir norjo engti kamp, bet tvirta mago ranka
j sulaik.
Negalima! Ten mirtis!
Pro rk kyla nauji vaizdai, o ponia Vinfrid jauia, kaip senka jgos, lt
ja irdis. Ten sukasi tamsus skurys, neturintis kontr ir mogiko veido.
Tai jis! Bet kodl nesimato ryting, atimani jgas aki, kodl ne
matyti plauk sruogos, nuolat krintanios ant nepalauiamu rytu spin
dinios kaktos ir rank su ilgais dailininko pirtais?..
Viskas ugeso, ir kambarys vl nuvito vaki viesa, spindinia i
didiuli kandeliabr.
Ponia Vinfrid nieko nesuprantaniom akim spoksojo mag, nesusi-
gaudydama, kur esanti ir k daranti.
Ponia, prabilo velniai magas. Atleiskit, kad prikliau js
praeities vaizdus. A norjau tik suinoti, kaip galiau jums padti at
gauti dvasin pusiausvyr. Taip, jums reikia pagalbos, ir j gali duoti tik
malda. Js turite surasti jg nustumti aistras on ir iekoti isigelb
jimo prie altori. Ponia, a tik jums vienai duodu tok patarim, nes ne
matau kito kelio, kuriame atsikratytumte praeities vaiduokli. Pasaulyje
yra moni, kurie lyg galingi tornado skrieja per em, visk traukdami
savo bais skur. Sutikti tokius mones didel nelaim.
Jis galjo kalbti plaiau, pasakyti itai graiai moteriai, kad vis
kas! Ji uvusi, ir niekas jai negali padti, tik pati sau. Bet ar ji nors, ar
sugebs i aistr verpet pulti prie maldos? Vargu! Ji sutiko tok pat tor
nado, apie kur jis usimin puse lp, o to gaivalo vardas Hitleris. Jis,
67
pats to neinodamas, gali iiulpti i kiekvieno mogaus, ypa moter,
dvasines gyvybs jgas lyg godus voras i maos musyts. Kiek toki
musyi bus jo kelyje?
Ponia Vinfrid sunkiai pakilo i fotelio ir nusvyravo dur link. Ities
rank ir padjo ant stalo auksin ied su raudona rubino akim. Dabar
atrod, kad kakoks vienakis kiklopas spokso nuo stalo bloga lemianiu
vilgsniu.
A jus supratau ir esu dkinga, ponas Vinkeri. Bet... biau dar
dkingesn... jei btumte dar kart parods... jo veid. Ak, malda!.. A
nenoriu melstis, noriu j mylti!..
Po keli dien ponia Vinfrid ivyko Berlyn. Didiulis miestas, kul
tros apraikos, naujos paintys, usienieiai visa tai, k gali duoti
naujasis Babilonas turtingai ir graiai moteriai, buvo paklota po jos kojo
mis. Ir ji pasinr visa galva gyvenim: baliai, opera, naujos paintys,
ivykos London, Stokholm, Vien... Atrodo, diena ir naktis susily
gino, stengiantis iiulpti vis malonum ied. Aplinkui j sukosi jauni
karininkai, elegantiki didikai ir dails genijai, bet jos irdis neatsiliep.
Prie Naujus metus ji atvyko Paryi, nordama aplankyti Grand
Oper, romn amfiteatro griuvsius, gotikin eto amiaus San er-
men de Pr banyi. Luvras, Liuksemburgo ir Invalid rmai bei kitos
turist lankomos vietos jos nedomino. O irdies gilumoje slp vien su
manym, kurio niekam niekam nesak: aplankyti Paryiaus nacionalin
ir Sorbonos bibliotekas. Ji girdjo, kad tarp milijon ten sukraut knyg
yra unikali inkunabul ir elzevyr. Ne bet koki, raani apie meils
ker paslaptis. Jai atrod, kad iose salse slepiami rakteliai nuo didij
meils paslapi.
Ponia Vinfrid buvo ne tik grai, bet ir protinga. Ji visk suprato i
reikming mago Vinklerio nutyljim, o ko nesuprato, t atspjo mo
terika nuojauta, galingesn u inias ir prot. Viskas uv! Nieko nega
lima atstatyti ir sugrinti, sutalpinant dvi meils naktis. Jam tai aistr
siautjimas, o jai sudauytas gyvenimas ir... mirtis. Malda galt j
igelbti, bet ji negaljo atsikratyti prisiminim apie galingj meilu, o
ir nenorjo...
O, kad ji galt pamilti i naujo!
K?
68
Ji sudrebjo kaip vjo purtomas lapas ir prispaud rankas prie krti
ns.
Pamilti! Kokie niekai! Ir viu sergant ligon guodia, kad, naudojant
vaistus, bus viskas gerai. Bet... nebna. Nebt nei man.
Taip mst ponia Vinfrid, sddama maoje kavinukje, Defanso aik
tje. Rkanas gruodio pabaigos vakaras vyniojo miest rko marka, o
vjas nuo apledjusios Senos ne smulkias sniego kruopeles. idinyje
trakjo ugnis ir liepsna aukte auk: Nepalikit ios kavinuks! Tai ma
as rojaus gaballis!11
Ji svarst tai, k pasak ilas mogus, atnes ant jos stalelio dvi senas,
nuo laiko aptriuusias knygas, ritas kadaise viesiai pilka, o dabar paruda
vusia oda.
Madam, pasakykite aikiai, k norite suinoti i i inkunabul. Tai
eiolikto amiaus San Urbano vienuolyno bibliotekos likuiai. ia vie
nuolyno abato Pjero le Dina traktatas apie mones, sugebanius apvaldyti
kito siel ir iiulpti i jos vis energij. Tai antmogiai, besimaitinantys
kit moni gyvybiniais syvais. Apie juos rao garbusis abatas. Madam,
kas jums? suuko mogelis, mets knyg ant stalo ir pagriebs krin
tani poni Vinfrid.
Tai tai kas yra Antmogis, galvojo dabar ponia Vinfrid, spok
sodama idinio ugn. Tokius mones jau inojo viduramiai ir dar
ankstesni amiai... Ir jis vienas i toki. Dieve! Dieve!..
Ji pagrieb prieais stovint stikl vyno ir vienu gurkniu igr.
Madam, leiskite? malonus, tylus balsas j prikl i baisi min
i ir privert sugrti pasaulin. Gal galima prie js staliuko?
alia stovjo auktas, liesas vyras. Tamss, pradj ilti plaukai, i
blyks veidas su tamsiom didelm akim, nenaujas karikas varkas
sudar keist kontrast. Atrod, kad pasak princas persireng vergo
drabuiais ir atjo jauki kavin, kad visi pasiirt nesuprantam
metamorfoz. Nepastamasis susmuko kdje ir smeig stal abejing
vilgsn. Jo veidas ir elgesys bylote bylojo: Palikit mane ramybje. Man
viskas neteko prasms!
Abu sdjo beviltikai vienii, nors juodu skyr keliolika centimetr,
taip panas garsj Edgaro Dega paveiksl Absentas. Pagaliau vyri
kis pavelg poni Vinfrid.
69
Madam, atsipraau. Gal galiu jums kuo padti, nes man atrodo, jog
labai keniate?
Juodos, didels akys, kuriose irgi viet skausmas, pavelg jai vei
dan.
Keniu? Oi ne, pone, istenjo ponia Vinfrid. Js klystate,
utikrinu jus.
Omai sukkiojusi, ji padjo galv ant rank jausdama, kaip baisus
sielvartas purtyte purt kn. Po sekunds vyro ranka nusileido jai ant
galvos.
Kur js gyvenate? A jus palydsiu. Leisite?
Ji linkteljo galva, aarotom akim irdama veid, su uuojauta pa
silenkus prie jos.
O, pone! Bsiu dkinga. Tai viebutis Rivjera" prie Neji kvarta
lo.
Nepastamasis linkteljo galva ir ities rank.
Madam, esu kunigaiktis Sergiejus Volkovas. Dabar tik pabglis i
tvyns Rusijos... valkata, daugiau nieko. Be artimj, eimos, pinig...
A ponia Vinfrid. Bsiu dkinga, jei palydsit iki viebuio. Ak,
ta mano irdis...
Madam, esu be galo laimingas, galdamas jums padti. Praau
remtis mano rank. Beje, tursim eiti psti, nes, gda pasakyti, neturiu
nei vieno su sumokti vejui.
Nesirpinkit, kunigaikti. Paaukit vej.
U pusvalandio jie jau buvo Rivjeroje", kur itaigingi apartamentai
lauk eimininks. Jie spinduliavo ramybe, jaukumu, iluma ir draugi
kumu, kviesdami nusiraminti, atsitokti, pajusti gyvenimo diaugsm ir
meils ilges.
Jie papietavo vieni du, o dabar gr puiki kav, koki galima gauti tik
Paryiuje, o karo suvargintoje Vokietijoje ir bado nukamuotoje Rusijoje apie
j galima buvo galvoti kaip apie pradingus mira. Kunigaiktis nutrks
taniu balsu pasakojo lidn istorij, bding tkstaniams rus pabgli.
.. .Kad ms tviks dvarai iplti ir sudeginti, suinojau kovoda
mas generolo Denikino armijoje prie Rostovo. Ten buvo sutelkta tkstan
iai Rusijos karinink, pasiryusi padti galvas u tvyn ir imperatori,
nors inojome, kad bolevik komisaras Jurovskis jau nuud imperato
70
ri, imperatorien, sosto pdin ir visas princeses. Nuud! Ne tas odis,
madam. Nelaimingsias mergaites bad durtuvais, tryp mlinais batais,
dau galvas autuv buomis... Ak!..
Jis paoko ir, pribgs prie lango, priglaud galv prie stiklo. Jo peiai
krpiojo lyg mirtanio.
Ponia Vinfrid prijus udjo jam rank ant peties.
Nurimkit, kunigaikti. Sielvartas jums nieko nepads. Esate jaunas,
imintingas, ir gyvenimas jums dar daug k padovanos.
Jis atsuko nirio perkreipt veid ir sugrie dantimis.
Man? Gyvenimas? Kjs kalbate, madam! Prie save js matote ne
mog, o lavon. Taip, a esu mirs, ir jokios dovanos mans nelaukia. A
kalbjau jums apie nukankintas princeses, o galvojau apie savo dukteris.
Ar js inote, madam, kad mano eim bolevikai nuud dar baisiau
negu imperatoriaus! Negalint vaikioti tv prikal vinimis prie obels,
motin sudegino met jauj, o mon ir masias dukreles (jo veidas
persikreip i baisaus skausmo)... jas iprievartavo... visas brys udik
ir... nuud, nors jauniausioji... buvo... tik deimties met... Ak, mano
Taniua!..
Ponia Vinfrid j apkabino ir kanios sudarkyt veid prispaud sau
prie krtins.
Nurimkite, kunigaikti. Nereikia taip kankintis. Norite a jus
guosiu... luostysiu js aaras... glausiu prie irdies, nes ir a esu pusiau
mirus... Mano irdis mirtinai sueista.
Ji desperatikai spaudsi prie io mogaus, nordama susilieti su juo,
paguosti j ir bti jo paguosta. Bet kunigaiktis pasitrauk ir pakrat gal
v.
Js nesutinkate? Bet kodl? suuko ponia Vinfrid. Juk mudu
abu sielvarto ir kani nukankinti mons ir vienas be kito neigyvensi
me. Bdami kartu pamirime visus baisumus.
O a j nenoriu pamirti, ltai atsak kunigaiktis. Esu ne
mogus, o kerto kamuolys, kurio visos mintys pajungtos komunizmo
sunaikinimui. Oi, kaip a nekeniu Rusijos, tos baisiosios komunistins
Rusijos! Seniau neinojau, k man daryti, o dabar inau. Vokietijoje atsi
rado mogus, norintis sunaikinti komunizm. Jo vardas Adolfas Hitle
ris, ir jis paties Dievo pasistas emn sutrinti raudonj tono karalyst.
71
A vykstu Vokietijon ir iekosiu to mogaus, kad galiau atiduoti savo
krauj ir gyvyb jo plan gyvendinimui.
Ponia Vinfrid pasibaisjusi ities rankas:
O pone! Js neinote ito mogaus. Tai pats tonas, o ne Dievo
mogus.
Tylkit, madam! Suuko kunigaiktis. Tiems, kas kenia nuo
komunist piktadarybi, nuo j udyni ir prievartavim Hitleris vie
nintelis isigelbjimas. Jei nebt jo nelikt jokios vilties milijonams
nuskriaustj ir paniekintj.
Js neinote, sudejavo ponia Vinfrid. Jis praudys jus ir mi
lijonus kit, kaip praud...
Kunigaikio veidas tapo altas ir sustings.
Tegul! Kas ia tokio! Juk milijon kart lengviau ti myje negu
kentti atsiminim kanias, kurios su metais vis didja. Tokiems mo
nms, kaip a, Hitleris Dievas, igelbtojas, teisybs nejas ir tono
nugaltojas. O toki milijonai!
Ponia Vinfrid prijo prie kunigaikio ir pam jo rank. Jos pirtai
virpjo, o balsas trkinjo.
Kunigaikti! Nepalikite mans. A esu tokioje bklje, kad nei
nau, ar esu mirusi, ar gyva. Padkite man, nes siu. Apkabinkite mane,
kad galiau atsiremti jus.
Bet kunigaiktis velniai j atstm.
Madam! Praau dovanoti, kad nieko negaliu jums padti, nes mano
irdis ledo gabalas, kur gali suildyti tik kertas. A negaliu apkabinti
jokios moters, nes gyvenu ne iame pasaulyje, o kartu su savo Taniua ir
dukrelmis. A kas ryt pabusdamas ir kas vakar umigdamas kartoju
mald: Ilskis, mano Taniua, ilskits, mano dukrels, u jus bus atker
yta! Ir tonui Jurovskiui, ir prakeiktajam Leninui, ir milijonams komu
nizmo tarn, pasiruousi vis pasaul pakelti ant durtuv!"
Prijs prie stalo, jis igr konjako taur ir lidnai pairjo poni
Vinfrid.
Ai, madam, u vakar, kai pasijutau vl mogumi ir galjau
ilieti irdies skausm. Paklausykit mano patarimo: jei esate nusivylusi
ir neinote, ko griebtis, elkits kaip a vykite pas Adolf Hitler. Pa
tikkite, tai mogus, kuriam skirta didel uduotis sunaikinti raudonj
72
ton.
Ponia Vinfrid atsiliejo sien.
O dabar leiskite atsisveikinti, madam, ir tegul Dievas jums padeda.
Rytoj ms emigrant brys ivyksta Vokietij, o su jais ir a kartu.
Jis prijo ir pabuiavo abi jos rankas.
Palaukit! suuko ponia Vinfrid. Paimkit tai iuos pinigus,
nes sakt, kad neturite nei vieno s.
Kunigaiktis tyldamas pam pluot banknot.
Js labai gera. Negalvokite apie mane blogai, kad imu imald. J
sunaudosiu savo didiajam tikslui. Likit sveika, madam!
Ijo.
Ponia Vinfrid pro lang pavelg gatv. Ji mat, kaip per aikt jo
kunigaiktis, viena ranka spausdamas skrybl, kad nenuplt nuo gal
vos ledinis vjas.
Sudie! Sudie! sunabdjo. Tu galjai mane itraukti i
mirties, bet tu tikras lavonas. Tavo akyse Hitleris Dievo irinktasis
sunaikinti komunizm, o mano akyse jis naikintojas t, kurie j myli.
Jos keliai sulinko ir galva barkteljo blizgant parket.
***
Apie ponios Vinfrid mirt visi Miuncheno laikraiai para graiau
sius straipsnius, liaupsindami jos jaunyst, gro ir prot. Visi citavo me
dik ivad greitoji diova, tik nei vienas nepara, kad ji nusinuo
dijo.
Hitleris mat tuos straipsnius, bet juos nekreip dmesio. Poniai Vin
frid jo irdyje nebuvo lik nei maiausios kertels.
73
7
Kaljimo vartai Hitleriui atvr duris ne tik laisv, bet ir garb.
Visais laikais garb ateidavo tik per kani ir kryi. Ne iimtis buvo ir
XX amiaus pradia, kai vokiei tauta sutiko savo didvyr, usidjus
ant galvos kankinio vainik.
Ijs laisv, Hitleris sugro pas ponus Esarius, kuriais pasitikjo
ir labiausiai mgo. Neinia, kaip bt klostsis tolesnis jo ir ponios Esar
likimas, jeigu jis bt irjs poni Esar kaip grai moter, o ne kaip
itikim draug. Bet ia galima tik splioti.
Jis ruosi persikelti nauj, patogiai ruot but Tyrtrasje 41, kur
jam parinko Hesas, bet visi partijos didinai nusprend kitaip. Dar jam
sdint Lansbergo tvirtovs kaljime, Esaris, Rmas, Rozenbergas ir kiti,
pataikaudami fiureriui ir tikdami jo pritarimo, nupirko Alpse nedidel,
bet puikiai ruot vil. Ji stovjo kurortiniame Berchtesgadeno mieste
lyje, netoli Austrijos sienos. Be to, Miunchene, Princregentrasje, jam
buvo kruopiai ruoiamas didelis, devyni kambari butas, ramioje vie
toje, su puikiu reginiu park ir Izaro up. Iniciatoriai galvojo, kad fiure
ris, kaip dailininkas ir meno mgjas, bus aminai dkingas u tok but.
Bet jie labai klydo!
Hitleris ne tik kr Mein Kampf, dstydamas joje savo idjas, bet i
karto sprend praktik j gyvendinim. Taiau tai buvo nemanoma dl
padties partijoje ir kovinse partijos grupuotse.
Kai kurie to meto naci vadai laik Hitler tik dailininku, domiu, sa
votiku, labai geru organizatoriumi, mokaniu aisti moni jausmais bei
mintimis ir daugiau nieko. Jis be ms prat kaip aklas kaiukas,
mestas vanden. Mes tie tvirti rstai drumzliname vandenyje, ku
riuos kabinasi Adolfas44, garsiai postringavo Rmas, nepagarbiai va
dindamas fiurer tik Adolfu.
Bet Hitleris buvo didesnis pragmatikas u juos visus ir, mgdamas
grabyliauti, klausantis tkstantinm miniom, visus klausimus, susijusius
su juo ir jo gyvenimu, sprsdavo rytingai.
Buvo Kald ivakars, kai tvirtovs vartai usidar u jo nugaros, o
pubni karieta, pakinkyta ketvertu, nulk pono Esario rmus pro tks-
74
tantines minias, susigrdusias gatvse, aiktse ir nam balkonuose. Ne
irint lapdribos su sniegu ir lietum, Miunchenas digavo, kad tautos
didvyris jau laisvas ir ves Vokietij pergal.
Kai kas pastebjo, kad prie Hitlerio matosi tik Heso, Gebelso, Riben
tropo, Ulricho Grafo, Himlerio, Esario ir dar vieno kito artimo biiulio
veidai, bet nesimato Geringo ir Rmo. Bet juk fiureris turi teis pasirinkti
sau biiulius, ir nra ko ia stebtis. Visas miestas rengsi sutikti ventes,
ir grint Hitleriui laisv sutapo su ventiniu diaugsmu.
Pora dien iki Kald Hitleriui prabgo lyg kokios valandos. Nors
kaljime jis gyveno kaip kunigaiktis vidurami pilyje, bet stori mrai,
grotuoti langai ir negaljimas palikti kalinimo vietos veik jo psichik.
Dabar laisvs kvapas dvelkteljo irdin, kvpdamas energijos ir jg.
Tkstaniai moni versi pono Esario rmus, nordami pamatyti
fiurer, paspausti jam rank ir palinkti skms, bet budri Vilhelmo Ge-
ks sargyba nieko neleido pro vartus, kartais grubiai nustumdama kur
nors grisus garbintoj. Jie neleido ia nei Rmo, nei daugelio kit, tuo
stebindami nacius ir iaip miestelnus.
ventinis stalas pas ponus Esarius iais metais buvo neparastai ikil
mingas. Sidabro ir kritolo indai primin turting vidurami kolekcij, o
valgi ir vyn vairov rod, kad ustalje sdi tikri gurmanai, inantys,
kaip sutikti vent ir pagerbti savo fiurer.
Prie Hitler, ufnus garbingiausi viet ustalje, stovjo didiul
raudon roi puokt, skleidianti nuostab kvap. Fiureris buvo apsi
rengs juodu smokingu, o balti markiniai su dideliu briliantu kaklarai
tyje spindjo akinania sniego spalva. Juodi plaukai, ukrit ant kaktos,
ir blykus veidas teik jam demonik iraik. Jis atrod kaip Romos
imperatorius itikimj vasal tarpe. alia sdjo eiminink ponia
Esar, pasipuousi brangakmeniais ir ilkais. Nemaiau elegantikai atrod
Rudolfas Hesas, Joachimas fon Ribentropas ir ponas Esaris, tik vienas
Jozefas Gebelsas, neirint jo puonaus kostiumo, atrod kaip nepilna
metis vaikzas, atsitiktinai pakliuvs suaugusi draugij. Tik gilios per-
verianios akys, viesdamos mayiame, liesame veide, rod io mogaus
nepalauiam ryt ir energij. alia jo kukliai glaudsi Magda Gebels.
I dam tik ji ir ponia Esar dalyvavo ioje ventinje vakarienje. Pras
iausiai atrod Henrichas Himleris, mirksdamas po akini stiklais pri
75
merktomis emairmis akimis, kalbantis prislopintu balsu ir nuolat at
sargiai kosintis kumt. Matsi, kad jis varosi ir fiurerio, ir vis puoni
vakariens dalyvi, o susitiks su graiomis ponios Esar akimis, tuojau
sukdavo vilgsn al. Visi suprato io netayto kaimieio elges prie po
niko stalo, inodami, kad nra ko i jo reikalauti. Argi gali anksiau vitas
augins fermeris gyti didponi manieras, nors jo ivaizda apgaudavo ne
vien, pagalvojus, kad tai kaimo mokytojas, uoliai besistengiantis kopti
aristokratijos kaln. Vitininkas, pramin j Geringas, mgs kitiems
prilipdyti eidianias pravardes, bet baisiai to nepakeniantis savo at
vilgiu.
Bet dabar Himleris m gauti jg ir svor. Jis anksti suprato, kad
karjer galima pasiekti ne naujais planais ar sumanymais, bet klusniai
vykdant fiurerio nurodymus. Tik jo ir niekieno kito! Suprato ir veik pa
gal princip jausdamas, kad fiurerio vilgsnis darosi vis draugikesnis,
o odiai palankesni. Ypa dabar, kai fiureris nusprend, kad partijoje
ir Vokietijoje reikia tik vieno vado, o ne keli.
Puonioje valgomojoje salje, apstatytoje senoviniais raiytais uo
liniais baldais, apviestoje imt vaki, patarnavo Geks esesininkai,
tyls kaip uvys, klusns kaip dresiruoti unys. U Hitlerio krslo, geriau
sakant mao sosto, ant uoliniais paneliais padengtos sienos kabojo
didiul naci vliava, neseniai, prie kelet met, tapusi oficialiu par
tijos ymeniu. Tamsiai raudoname aksome viet baltas apskritimas, ku
rio viduryje juodavo senovinis arij sauls ir gamtos dievybi enklas
svastika. Visi naciai tikjosi, kad gretai is simbolis taps visos Vokie
tijos simboliu.
Tai buvo partijos tabas, klusniai atsidavs Hitleriui, neturintis indivi
duali mini ir plan, o tik jo vieno planus ir mintis. Jis pasitikjo iais
monmis, ir neveltui! Dabar kalbjo Hitleris, prats, kad ustalje jo
odiai yra reikmingiausi, o kiti klausytojai, bet ne patarjai.
Mano ponai aidjo Hitlerio balsas, moduliuodamas i emiausi
gaid aukiausias. Nacionalsocialist partija pamet kovingum ir
tapo arena, kurioje stumdosi ambicingi mogikiai, iekodami asmeni
ns naudos, o ne Vokietijos gerovs. Ne, taip toliau negali bti!
Jo balsas pavirto atriu falcetu, o akys m grsmingai ibti. Atrod,
kad dar akimirka, ir jis, paoks nuo stalo, puls pro duris iekoti t niek
76
ing mogiki, kad juos sutrypt kaip lykius tarakonus.
Rmas! mogus be garbs ir sins. ydbemis, atsidavs komu
nistams (Hitleris inojo, kad Rmas, kaip ir jis, nekenia yd, bet tai ne
sulaik nuo meito). A ukirtau jam keli tapti reichstago deputatu nuo
ms partijos, ibraukdamas jo pavard i kandidat srao. leisti tok
mog reichstag bt didiausia Vokietijos nelaim.
Visi veidai, rodydami didiausi pagarb fiureriui, buvo atsukti j ir
susting kaip kauks. Jie inojo, kas slepiasi u nepasakyt Hitlerio o
di ir neirkt mini. Rmas! Tas storievis, ambicingas usispyrlis,
vienintelis, drstantis tujinti fiurer, nuolat okantis iam akis ir duodantis
suprasti, kad Hitleris u pasiekimus turi bti dkingas tik jam Rmui.
Kakokias tamsios, niekam neinomos gijos siejo juos abu, bet kiti ten
nos niekas nenorjo. Jau ne vienas palydjo galv, nordamas suinoti
galingojo Rmo paslaptis. O ko verti kiti jo bendrininkai: Edmundas Hei
nesas ir Karlas Emstas, atliekantys juod vaidmen susidorojant su ydais
ir komunistais.
Hitleris mai paoko nuo improvizuoto sosto ir suriko:
Niekas Georgas traseris dedasi didiausiu iminiumi ir Vokieti
jos gelbtoju. Tai bjaurus Rmo pastumdlis, pasirys praudyti nacio
nalsocialist partij ir Sturm Abtailung (SA). Jis vaidina Rmo prie, o
ities abu dirba kiaulik darb, knisdamiesi po ms partijos pamatais.
Visi tyljo lyg vandens prisism bum. ia sdjo tik tokie mons,
kuriems Hitlerio odis buvo daugiau negu tikiniajam v. Ratas. Ir i
ties, kodl Hitleris turi mgti Georg traser, kuris aminai urzgia prie
fiurer, nepatenkintas partijos programa ir kalba, kad laikas kurti nacio
nalsocialist kairij partij?! Dieve, koks chaosas siauia io pasiptlio
galvoje! Kairij!!! Argi galima nacionalsocialistus lyginti prie kairij!
Juk Hitleriui sdint kaljime, traseris suauk iaurs Vokietijos nacist
pasitarim ir grietai pasisak prie Hitler. Jeigu seniau fiureris su tra-
seriu buvo geri draugai, tai dabar virto mirtinais prieais. Hitleris kadaise
ne prie krikto jo sn, o dabar grasina jam mirtimi. Politika tokia po
nia, kuri be gailesio atskiria ir geriausius draugus.
O Hitleris jau auk apie tingin Rozenberg", kuris, Hitleriui sdint
kaljime, visai apleido partin vadovavim aparatui, nors pats fiureris j tam
buvo pareigojs. Jo bjauri odi neiveng Berlyno smogik vadai, Ste-
77
ness ir Pfeteris. Atrod, jog fiureris nori parodyti, kad partijos irdis nu
stojo plakti prastiniu ritmu, o kojos m neti partij neinia kur. Jo tonas
ir posakiai dav suprasti, kad be Hitlerio isiderino visa naci veikla, ir jie
prijo liepto gal. Bet dabar, grus i kaljimo, visas is chaosas baigsis!
Tik apie vien mog Hitleris nieko nekalbjo. Hermano Geringo var
das nebuvo pamintas triukmingame ir kartame monologe.
Kas atsitiko su Geringu ir kodl jo neregti prie pon Esari stalo ir
prie Hitlerio paons? Juk visi prato matyti juos abudu kartu ir girdti
pataikaujant Geringo bals.
Puse lp jo kalbos, kad mgstantis pasigirti drsa Geringas pa
prasiausiai isigando ir po nepavykusio maito mov vedij, kad net
dmai surko. Spjovs visus ir visk, jis strimgalviais t pai nakt
nuskubjo Berlyn, o i ten Kopenhag. Jam vaidenosi, kad Bava
rijos policija jau ruoiasi j griebti u gerkls ir pakabinti po pirma pasi
taikiusia puim. Net Rmas palydjo Hitler kaljim, jau nekalbant apie
itikimj Rudolf Hes, kuris savanorikai usidar tvirtovs kaljime,
kad padt, saugot ir gelbt fiurer. O Geringas? Net kalbti bjauru!
Jis dabar galt grti ir uimti savo viet vadovauti asmeninei Hit
lerio apsaugai, arba, kaip juos vadindavo, esesininkams. Bet kai ias pa
reigas fiureris paved virininkui44, visi suprato, kad labai didel ir labai
juoda kat perbgo abiej draugui keli. Ne nuotolis tarp Miuncheno ir
Stokholmo ia kaltas.
Tik viena Magda Gebels galjo papasakoti, kas vyko, bet jos lpos
buvo taip tvirtai suspaustos, kad neatsivr net vyrui pasakyti prieas
t, palaidojusi Hitlerio ir Geringo draugyst. Magda Gebels, iauklta
grietoje katalikikoje eimoje, itekjo u Gebelso i meils ir pareigos.
Meils mauiui Gebelsui, suavjusiam jaun Magd protu ir galinga
energija, o pareiga prigimdyti kuo daugiau grynakrauj piliei. Ji ir
dabar siningai vykd ias pareigas, turdama kelet graui mergyi.
Bdama darbinga motina ir mona, ji su pasilyktjimu irjo bet kok
itvirkavim.
Sunku apibdinti jos pasipiktinim, kai sesuo jai papasakojo apie
Geringo mirinjim prie jaun baleto aktori, kur dirbo Magdos sesuo.
Pasirod, jis neveng net jaun, grai ydaii. Tai buvo per daug, ir
Magda visk pasak fiureriui.
78
Kiaulunis! Niekas! putojo Hitleris ir por kart r storuliui
aus. Mes visi kalbame apie vokiei rass grynum, o tu?..
Jis tryp kojomis ir grie dantimis. Atrod tuoj pagriebs pistolet
ir nuaus mog, padarius gd naci idjai.
alin! auk. Kad mano akys tavs daugiau nematyt! tai
perversmas tavo isigelbjimas. Pasistenk jame ti, kad tavo pavard
likt garbinga ir mes ja didiuotumms. Supratai!
Bet Geringas nebuvo toks kvailas, kad pakit galv po kulkomis. Vos
tik pamat, kad smokslas nepavyko, spruko kuo toliau nuo Miuncheno.
Jis galvojo, kad Hitler nubaus mirties bausme arba ki labai ilgus metus
kalti. Tada jis umis fiurerio viet.
Viskas vyko kitaip. Hitleris po atuoni mnesi ijo laisv, ko ne
sitikjo ne tik Geringas, bet ir visi kiti, nekantriai lauk jo ties.
Ijs laisv, Hitleris pasigedo savo drauguio ir pajuto, kad vis dlto
gerai, kad jis lyg sarginis uo sukinjasi aplinkui, vizgindamas uodega.
Jis neabejojo Heso, Esario, Gebelso, Himlerio bei kit itikimybe, bet
jie buvo tokie ventuolliai, tokie idjikai panas pat fiurer... O jam
norjosi, kad alia kai kada sukintsi lus bernas, mgstantis i vis
pasiaipyti, mokantis visiems ukalbti dant, net ir fiureriui.
Bet dabar Hitleris neitar apie Gering nei vieno odio, o tik smerk
visus, kurie griauna NSDAP ir tuo kenkia Vokietijai. Atrod, kad u stalo
sdi ne deimtis jam labiausiai atsidavusi draug, o tkstaniai miun-
cheniei, jau pratusi prie ugning fiurerio kalb.
Mano ponios ir ponai! teatralikai kteljo Hitleris. Apvaiz
da mane igelbjo i mirties ir kaljimo ir vl pareigojo didiajai misijai
aukotis Vokietijai! A t misij vykdysiu!
Jis pakl galv ir deganias akis smeig svastik. Visi paoko nuo
kdi ir suuko:
Sieg Heil! Sieg Heil!
O Himleris garsiau u visus uriko:
Heil Hitler! Heil Fiureri
Hitleris pam ponios Esar rank ir j pabuiavo. Po to t pat padar
su Magdos Gebels ranka.
Mano aviosios ponios, mano brangs draugai, dkoju jums u i
tikimyb ir param. A jums atidengiau visus planus ir mintis. Tai geriau
79
sias pasitikjimo rodymas. Igerkim u Vokietijos skm!
Pokteljo kamiai, ir visi, skubiai prisipyl taures ampano, puolsi
prie fiurerio. Ar svarbu, kad jis taur likteljo tik gryno vandens?
Svarbu, kad jis vaiinasi su jais ir patiki jiems slaptus planus.
Bet i ties juk joki slapt plan ir mini jis neiklojo. Hitleris ne
toks mogus, kad bt atviras iki galo. Visa emocinga kalba buvo pri
kimta grmojimo prieams, bet nei vieno odio jis neitar, k dabar
darys, kai partija priartjo prie skilimo, kai Rmas atvirai demonstruoja
pasiptim ir nenor paklusti Hitleriui, kai traseris, leicheris, Dreksle-
ris ir visa krva dideli ir ma fiureri44panoro kopti Hitlerio sost. O
kad jis kak darys aiku net maam vaikui.
Ponia Esar pakl taur ir prabilo:
Ms namams didiausia garb, kad juos pirmiausia aplank visos
Vokietijos vadas ir igelbtojas Adolfas Hitleris. Tai garb ne tik na
mams, bet ir j eimininkams. A geriu u nauj laik Zigfryd, didiau
si Vokietijos mog, vl stojus geriausi Vokietijos sn priekyje. Tegul
Vokietija tampa Treiuoju reichu, vadovaujama tik Adolfo Hitlerio. Heil
Hitler! Heil Adolf Wolf!
Ji susidau taurmis ir pagriebus pabuiavo jo rank.
Ak, kaip ji troko kitokios garbs bti fiurerio meilue, bet to ne
drso pasakyti niekam, net pati sau. Utat panaudojo vard, kur fiureris
kai kada, esant geram pui, taikydavo sau. Adolf WolfAdolfas Vilkas!
Kaip simbolika ir kaip miela!
Fiureris spindte spindjo.
avioji ponia! Dkoju u gerus linkjimus. A jus utikrinu, kad
nuo dabar Vokietijos nacionalsocialist partija imsis realaus darbo. Tam
mane galiojo tauta ir Apvaizda. Sieg Heil!
Jeigu Hitleris nepaliet nei laelio vyno, tai tuo nepasiymjo sveiai
ir eimininkai. Jie triumfavo, kad viskas vyksta taip gerai, kad fiureris
u sukilim prie teist valdi sulauk ne mirties bausms ar ilgo ka
linimo, o tik garbs ir masi pritarimo. Dabar jau niekas neabejoja, kas
greitai valdys Vokietij, o t kvail formalum rinkimus reichstag
laims irgi Hitleris. Jie diaugsi, kad fiureris taip aikiai parod pasi
tikjim ir draugikum.
Esant kartu su Hitleriu, niekada nereikjo sukti galvos dl pokalbio
80
ar temos. T vaidmen atlikdavo fiureris, ir gana skmingai, niekam ne-
uleisdamas dominuojanio vaidmens. okindamas nuo vienos temos
prie kitos, jis apiberdavo klausytojus originaliomis mintimis, fakt ir dat
gausumu, netiktais apibendrinimais. Nuo i veni pas ponus Esarius
m rykti jo pomgis dominuoti u stalo, vliau virts garsiais Hitle
rio stalo pokalbiais", kur bylodavo tik vienas fiureris, o visi mandagiai
klausydavo.
Vakar gaub ventikumas ir nuobodulys, nes niekas nedrso pasakyti
k nors linksmo ir pikantiko: visi lovino Hitler, stengdamiesi parodyti
savo atsidavim ir meil. Bet t Kald vakar nebuvo Vokietijoje nei
vienos ventins vakariens, kur nebt minimas Hitlerio vardas: giria
mas arba keikiamas. Bet t, kurie lovino Hitler, buvo tkstanius kart
daugiau. Dauguma vokiei nemat kito kelio, kaip eiti su Hitleriu.
***
Kad atgaut Hitlerio pasitikjim ir usitarnaut jo meil, Alfredas
Rozenbergas griebsi rimto darbo spausdinti ir platinti knyg Mein
Kampf. Hitleris norjo, kad i naci evangelija bt kiekvieno vokieio
rankose, ir kiekvienas inot, kad Vokietija taps didinga ir galinga tik
vykdius tai, apie k rao fiureris ioje knygoje.
Dabar Hitleris dirbo dien ir nakt. Dar sddamas Lansbergo tvirto
vje, jis siuto ir prakeik skaldymsi nacionalsocialist partijos viduje.
Kokie ia, po velni, gali bti kairieji ir deinieji sparnai ir atskiri fiu
reriai Saksonijoje, Hanoveryje ar Tiuringijoje, jeigu yra viena partija ir
vienas partijos vadas Adolfas Hitleris? Visus igrsti i partijos kaip
unis, jeigu nesilaiko partins drausms ir mgina tampyti partijos idjas
lyg unys apgrautus kaulus".
Vasar Hitleris pertvark vis partijos vadovavim ir jos struktr,
veds griet paklusnum fiureriui (inoma, sau!). Joki nukrypim, jo
ki sparn, joki kraipymsi, nes, kaip pasak Himleris, niekas negali
prilygti Adolfui Hitleriui. Taip, taip!" auk net parauds nuo pa
stang Hermanas Geringas. Jis gro i vedijos taip pat strimgalviais,
kaip kad buvo idms po nepavykusio maito. Vos tik gavs Hitlerio
telegram Grk!", jis suprato, kad fiureriui jis reikalingas, o telegrama
81
tai indulgencija visoms jo nuodmms ir bailumui. Antro raginimo
jam nereikjo.
Bet gro sutramdytas ir ramus kaip avinlis, inodamas, kad dabar
jam atsivr visi keliai garb, turt na (nedrsiai pagalvojo), ir moteris.
Juk galima mogui bti mogumi. Ne visi pajgia bti asketai kaip fiure
ris. Dabar bsiu gudresnis ir nepaklisiu kaip kvailas zuikis paruotus
spstus. Tkstaniai puiki vokietaii dairosi tok mog, kaip Ge
ringas, kad galt jam pasilyti savo meil. O jis? Tfiu! Geringas buvo
pasirys pats sau idauyti snuk u toki kvailyst.
Mano fiureri! prisistat jis Hitleriui, atvyks tiesiai i aerodromo.
A norjau vykdyti js sakym ir kristi ant Miuncheno grindinio su
kulka irdyje. Man bt didiausia laim numirti u jus ir Vokietij. Bet
man nepasisek likau gyvas.
Jo rankos ir storas pilvas drebjo, o akys vergikai bgiojo po kam
bar. Kur dingo tas arogantikas, pasipts aviacijos kapitonas, susidrus
su Hitlerio vilgsniu? I jo liko tik nusiemins pataiknas, drebantis dl
gyvybs ir karjeros.
Bet Hitleris nenorjo daugiau tempti virv, kad ji nenutrkt. Jam rei
kjo Geringo dl visai kit dalyk, apie k is net nesvajojo. Jis pakilo ir
tyldamas ities rank.
Geringas sukkiojo ir pora aar nusirito apdribusiais skruostais. Ne
jaugi taip lengvai jam atleista?
Dabar prakalbo Hitleris, ir nuo jo odi Geringas ivert akis, pa
virdamas klaustuk. Juk fiureris dsto tai, apie k mgdavo pasvajoti,
nesitikdamas, kad tai virs realybe.
Vokietijai reikia aviacijos. Galingos oro armijos, kuriai neprilygt
nei angl, nei ital aviacija, iuo metu geriausios Europoje. Dabar pa
gal Kompjeno sutart mes negalime turti nei vieno karinio lktuvo, bet
greitai mes juos pasisim po velni! Reikia rengtis slaptai, kad, esant
reikalui, oro laivynas atsirast kaip Feniksas i pelen. Surasti geriausius
konstruktorius, pradti transporto ir sporto lktuv gamyb (abu pasii
rjo vienas kit suprasdami, kokie bus tie sporto ir transporto lktuvai),
ruoti aviacijos kadrus: laknas, mechanikus ir... paraiutininkus.
Hitleris dst savo mintis, o Geringas buvo pasiruos pulti jam ko
jas vien u tai, kad fiurerio planai atitiko Geringo svajones.
82
Mano fiureri, a sukursiu toki aviacij, kokios niekas neturjo ir
neturs. Kai tik duosite sakym, ji nuluos bet kuri valstyb per dvi
deimt keturias valandas. Sukursiu ir stipri prielktuvin gynyb, kad
joks prieo lktuvas nepasirodyt ms padangje. Visk supratau, visk
padarysiu!
Jis ijo digaudamas ir nuodmi atleidimu, ir didinga uduotimi.
Hitleris galvoja apie revan. Kas gali bti geriau!
Pamats, kaip i partijos ivejami nepaklusnieji, Georgas traseris
pirmas pabruko uodeg ir atlk Hitlerio atsiprayti u visas Smulkias ir
stambias unybes, kurias jis padar iam sdint kaljime. Jis pats pripa
ino, kad elgsi kaip paskutinis idiotas, sugalvojs kakok kairj nacio-
nalsocializm ir davs dingst komunistams galvoti, kad nacionalizmas
ir komunizmas lyg du broliai dvyniai. Esu asilas, ir t pripastu, mano
fiureri!
Hitleris nemirksdamas irjo traser, kaip iri smauglys ape
pus triu. Matai, ko jiems reikia! Kai pajunta, kad atsistojo prie autuvo
vamzd, tada praskysta kaip lykti boba.
Gerai, traseri, a patiksiu, bet paskutin kart. Jeigu dar syk jums
aus galv iduoti Vokietij (Hitleris save ir Vokietij sutapatino), pasi
gailsite, kad vaikiojote eme. A jums nusuksiu sprand ir bus baigta
su'vienu klastingiausi veidmaini.
Jawohl, mein fiurer! rikteljo traseris digaudamas, kad i
veng didelio pavojaus, bet Hitleris ts toliau:
O dabar vykite pas Rm ir pasakykite, kad rytoj lauksiu jo
NSDAP bstinje. Atvykite kartu.
Taip, mano fiureri! vl kteljo traseris.
Liaukits tarks kaip papga, nes neduodate pabaigti. Rytoj, man
girdint, js pasakysite Rmui, kad jis nesitikt jokios js pagalbos ir pa
ramos. Jeigu Rmas neateis prot a j sutrinsiu kaip dvokiani blak.
Dabar traseris suprato, kad Hitleris nusprend rytingai susidoroti su
nepaklusniaisiais, o pirmiausia su juo ir Rmu. Suprato, ir jo nugara per
bgo iurpas. Jis dar kart paskubjo ireikti savo atsidavim ir mov i
kabineto. kart jam atrod, kad Gek ir fon Belovas labai tartinai j
pervelg, ileisdami pro duris.
Kai tik traseris ijo, Hitleris paoko nuo stalo ir pradjo bgioti po
83
kabinet.
Rmas! tai kas jam nedav ramybs ir var pasiutim. itas bandi
tas su savo gauja: Edmundu Heinesu, Karlu Emstu ir dar keliais isiok
liais drsta aipytis i Adolfo Hitlerio ir planuoja j paalinti, isirinkdami
fiureriu Rm. Kvailiai: argi pareigos k nors reikia, jei nra proto? O
Rmas tikras neimanlis, kurio draugyst niekam nereikalinga. Jis visk
matuoja jga, be kumio ir pistoleto, kit argument neturi. Jis bt nie
kas, jei u jo nugaros nestovt dvideimt tkstani smogik. Tai jo jga
ir tylus grasinimas Hitleriui.
Hitleris inojo, kad anksiau ar vliau teks susiimti su Rmu, nes juo
du ant vieno kelio neisiteks ir neprasilenks. Ko verti Rmo nuolatiniai
pagyrai, kad jis pagimd, ineiojo ir uaugino Hitler kaip politik! Po
nai, a jam paduodavau induk ir valydavau snargliuot nos, aipy
davosi Rmas, bet tie odiai pasiekdavo ir Hitlerio ausis, ivesdami i
pusiausvyros.
Dabar, kai nulenk galvas Geringas, traseris ir daugelis kit, vienas
Rmas laiksi ididiai, tarsi iaugusi Hitlerio galia jam nieko nereikt.
Rmui trko proto ir apsukrumo suprasti, kad Hitleris toli grau jau ne tas,
koks buvo prie kaljim: ymiai galingesnis, rytingesnis ir nuomesnis.
Bet Rmas ir liko tuo paiu Rmu: storievis, per daug pasitikintis savo
smogikais, nematantis gresianio pavojaus.
Rytojaus dien Rmas kartu su traseriu atvyko NSDAP bstin. ia
jo lauk visas naci elitas. Be Hitlerio, u stalo sdjo Geringas, Gebel
sas, Himleris, Hesas, fon Ribentropas ir keletas jam nepastam asmen.
Rmui trko proto ir apsukrumo, bet netrko drsos.
Sveiki ponai, pasisveikino Rmas be prastinio Heil Hitler!
ir nekvieiamas atsisdo u stalo. Ponas traseris man perdav js
kvietim teism. Taigi a atvykau ir noriu suinoti, ko i mans pagei
dauji, Adolfai? A laukiu kalbk!
Hitlerio veidas pasidar tamsiai raudonas. J visuomet siutino Rmo
nepagarba, bet anksiau tai turjo paksti. Dabar padtis pasikeit.
Rmai, js esate kiaul ir veltui vaidinate didvyr, suuko Hitle
ris. Js prijote liepto gal ir tuoj pamatysite final.
Rmas paoko kaip geltas.
K? Tu man grasini, Adolfai? Ne ant tokio pataikei. Nebijau nei
84
tavs, nei tavo draugui. Nei tavs (dr pirtu Gering), baily ir pa
laine, nei tavs (parod Gebels), nes neseniai pats meiei Hitler,
o dabar tapai klusniu jo vergu, nei tavs (atsisuko Himler), mlinas
kvaily! Spjaunu js teism ir ieinu. Pairsiu, kas mane ukabins.
Turiu du revolverius ir j pakaks jums ir Geks sargybai. Tu praloei,
Adolfai. Eik po velni!
Jis paspyr kd ir pasuko dur link, bet tuo metu u lango portjer
slpsis jaunas vyras oko priek. Jo ilga ranka su dideliu kumiu smo
g Rmui veid ir is, trenksis galva sien, m smukti ant grind. Du
kojos smgiai veid, galv, ir su budelio riksmu vyras uoko Rmui ant
krtins, nordamas sukneinti onkaulius.
Pakaks, Martynai, paliep Hitleris, nuvalyk jam krauj ir
pasodink.
Viskas vyko aibikai, kad visi tik dabar atsikvp ir su pasigrjimu
pairjo vikruol.
Tai mano sekretorius Martynas Bormanas, pasak Hitleris ir vl
atsisuko Rm:
Na k, kiaule, dar vis nori spjaudytis? O gal jau kalbsi kaip mo
gus?
Ech, Rmai, siterp Geringas. Visada reikia pripainti savo
klaidas ir prisiekti itikimyb fiureriui. Negi nesupranti?
Ko js norite i mans? suvokt Rmas, spjaudydamas kruvi
nus skreplius (su spjviu jam ikrito du dantys).
Hitleris pam nuo stalo popieri ir pakio Rmui po nosim.
tai ia tavo praymas leisti atostog, sakymas suteikti tau ne
ribotas atostogas ir ivykti gydytis Amerik. Ryium su tuo smogikams
prads vadovauti Himleris. inoma, joki Amerik tu nevyksi, o atosto
gausi pas pon Borman, kuris tave gydys ir duos but.
Hitleris nusijuok, o visa kompanija vieningai suveng i pasitenki
nimo. Jie visi nekent pasiptlio Rmo ir... jo bijojo.
O jei a atsisakysiu? paklaus Rmas.
Nejaugi? Tada ponas Bormanas suteiks tau maesn but. Sakysim,
koki dviej metr ilgio ir puss metro ploio.
Rmas nuleido galv ir ilgai mst. Kraujas kapsjo i nosies ir pra
kirsto antakio ant balt kaip sniegas markini.
85
Gerai! pasak. A sutinku.
Rytojaus dien visus smogik brius pasiek Rmo sakymas apie
jo. neribotas atostogas ir pavaduotoj Himler. Laikraiuose pasipyl
straipsniai, kad reikia sumainti smogik brius, nes pranczai ir anglai
karini jg didjim Vokietijoje iri nepalankiai.
Per kelet mnesi dauguma smogik perjo Himlerio vadovaujam
SS armij, pasiekusi trisdeimt tkstani vyr. ia susirinko patys di
diausi banditai, suvilioti grai uniform, dideli atlyginim ir privile
gijuotos padties. Kas gali bti maloniau u galimyb sakinti, gsdinti,
tikintis ateityje prisikrauti kienes nearij turto?
Rmo smogik briai susilpnjo, uleisdami pirmaujani viet juo
dom uniformom apsirengusiems Himlerio esesininkams.
Po keli mnesi Rmas gro i atostog ir gydymo". Hitleris dav
sakymj paleisti i slapto kalinimo tikdamasis, kad Rmas priss uo
deg". Bet tai buvo Rmas kertingas ir nepamirtantis skriaudos.
Nuo to laiko Hitlerio bstinje atsirado paslaptingasis, maakalbis
Martynas Bormanas, niekam nesiperantis draugyst, nelendantis akis,
budriai stovintis fiurerio elyje, lyg gerai idresiruotas vilkunis, pasi
ruos kiekvien paiupti u gerkls.
Broliai traseriai mat, kas vyksta, ir gdus nerimas apm juos.
Vargu ar ia istorijos galas, pasak Otas traseris. Nors R
mas vl ikilo paviri jau nulauytais ragais ir liovsi tujinti fiurer, bet
jis toks mogus, kad po pralaimjimo nesugnita. Bijau, kad dabar atjo
mudviej eil.
Georgas traseris patrauk peiais. Jis galvojo lygiai taip pat, kaip
brolis, bet nebuvo prats garsiai kalbti. Pavelgs smerkiamai brol
bumbteljo:
Maiau plepk! A atsipraiau fiurer, ir jis man dovanojo.
86
8
Hitleris nemgo Berlyno valdios ir j kiekviename pasisakyme ar
straipsnyje atvirai niekino. Ypa jis nekent dduls Frico preziden
to Fridricho Eberto, su kariuomens pagalba sudorojusio Hitler paioje
maito pradioje. Todl ini apie prezidento mirt jis sutiko tik panieki
nama ypsena: Seniai jam laikas keliauti Valhal*, tik kain ar idids
ms protviai j ten priims. mogus, kovojantis su savais, bet nepaj
giantis nusikratyti bjaurios Kompjeno kapituliacijos padarini never
tas garbingos vietos Valhaloje", pasak Hitleris Hesui, o is linkteljo
galva. Ididus aristokratas Hesas laiksi taip, kad niekas negaljo jo pa
vadinti savo draugu, iskyrus fiurer.
Generolo Hindenburgo atjimas valdion atitiko Hitlerio ir vis naci
norus. Kol kas Hitleris nesitikjo pagriebti valdios vair, nes jam trko
finansini milijard ir kariuomens vadovybs paramos. Jau geriau is
generolas ir kunigaiki ainis negu koks nors nususs socialdemokratas,
komunist ir buruj hibridas. Kai valdioje atsiranda socialdemokra
tai, jie tuojau priperi komunist, o vien nuo odio komunistas" Hitler
apimdavo pasiutimas. Ko verta vien Hindenburgo pavard, kuriai itarti
reikia nemaai laiko, o parayti viso popieriaus lapo. Paul Liudvig
Hans Anton von Hindenburg und Beneckendorf, ymiausias Vokietijos
karo vadas, sutriukins pranczus 1871 metais ir rus generol Samso-
novo ir Renenkamfo armijas 1914 metais Rytprsiuose. Ramiai gyvenda
mas savo Hanoverio dvaruose, sutiko uimti prezidento kd, imainyda
mas kaimo idilij neramias valstybs vadovo pareigas.
Hitleris irdies gilumoje labiau norjo, kas is postas bt atiteks se
najam generolui Erichui Liudendorfui, aktyviai dalyvavusiam Miunche
no maite ir visuomet palaikiusiam Hitler. Ijs i kaljimo, Hitleris
nelabai juo domjosi. Generolas senas ir labai principingas okti pagal
Hitlerio ddel nenors. Na, ir nereikia.
Partijos vardu Hitleris nusiunt sveikinimo telegram naujam prezi
dentui Hindenburgui, bet is neatsak. Labai jam rpi nerami nacionalso
cialist partija.. .Puse ausies prezidentas girdjo, kad dabar naciai pakeit
* Senovs german pomirtinis pasaulis.
87
visas partines struktras, kuria naujus ginkluotus brius, o Rmas su savo
chuliganais sudrausmintas ir apramintas. Tegul jie pjaunasi ir dasi, koks
ms reikalas! O jeigu sugalvos kelti vl vaidus kaip Miunchene su-
trinsim be pasigailjimo.
Visa nelaim, kad nei Hindenburgas, nei nuolat besikeiiantys ministrai
pirmininkai, nei kariniai generolai nevertino Hitlerio dvasins galios
apvaldyti minias ir primesti joms savo vali. Prajo keleri metai, ir Berlyno
valdios skeptikumas virto nuostaba, o netrukus ir vergika pagarba.
Hitleris tvarksi partijoje kaip savo nuosavame dare: k norjo
puoseljo ir priirjo, o ko nemgo rov kaip piktoles. Labai kul
tringai mgins nurodyti klaidas, Dreksleris buvo iguitas i partijos be
jokios vilties j sugrti. Tai atsitiko su Rustu, Vagneriu ir dar kitais.
Svarbiausia, kad Hitleris apipyn vis Vokietij nacistiniu voratinkliu
ir tvirtino savo valdi greta tiesiogins. Visa Vokietija buvo padalyta 34
gau (sritis), kuriems vadovavo Hitlerio skirti gauleiteriai. Kiekvienas
gau buvo suskirstytas apygardas, vadovaujamas kreisleiteri. Gau
leiteriai, kurie nesuprato, kad turi klusniai vykdyti fiurerio vali, tuojau
neteko ne tik pareig, bet ir galv. Taip atsitiko su Rmo drauguiu Sta-
mesu, mginusiu ignoruoti Hitlerio nurodymus. Netrukus Hitleris kr
special teism teisti partijos narius, ir jam vadovauti paved Ulrichui
Grafui. Teismas teis taip, kaip liepdavo Hitleris.
O ruden Niurenberge vyko naci partijos suvaiavimas. senovin
Vokietijos miest, kurt dar senj german, suplauk i vis gau ru
dom ir juodom uniformom apsireng vyrai. Tai jau nebuvo 21-j ar 22-
j met gaujos gatvi ir turg mueikos su kastetais kiense, pasiruo
pulti visus, net ir savo vadus. Dabar rikiavosi klusnios karins dalys, aklai
klausanios fiurerio sakym. Tik Rmo smogikai laiksi nuoalyje, taip
ir neimain Rmo Hitler.
Suvaiavimas vyko centrinje aiktje, kur galjo tilpti 100.000 mo
ni. Ir ji prisirinko pilna. Skambant fanfaroms ir trimitams, pakilime pa
sirod Geringas, Gebelsas, Hesas, Himleris, Ribentropas, Rozenbergas,
Esaris, sutikti sveikinimo riksmais. Bet minia lauk paties svarbiausio.
Pagaliau laukimo kulminacija: ant pakilimo pasirod pats fiureris
Adolfas Hitleris. Atrod, kad aikts pakraiuose stovintys namai
sugrius nuo galingo riksmo, pavirtusio riaumojim. Ivydusios masi
88
entuziazm, Hitlerio akys usideg netramdomu triumfu.
i laik pragmatikams sunku suprasti, kaip Hitleris sugebdavo tks
tani moni vali pajungti savo tikslams ir pakreipti lyg galingos ups
bgim norima linkme. Tas, kas bando remtis vien Hitlerio artistikumu,
yra paprasiausias neimanlis. Galima Hitler vadinti baisybe, demonu,
iauruoliu ir kitokiais vardais, bet negalima paneigti jo psichins energi
jos, paralyiuojanios moni prot ir jausmus.
Hitleris kr planus, kurie valdiai atrod utopija, o paprastai liaudiai
ydroji svajon, turinti atneti Vokietijai garb, o parastam vokieiui
turtus ir puik gyvenim.
Jeigu centrin Berlyno valdia stengsi nepastebti kasdien auganio
Hitlerio populiarumo ir grsmingos nacionalsocialist jgos, tai pirmieji
juo susidomjo pramons magnatai ir bankininkai. Jie buvo pragmatikai,
kaip ir visi piniguoiai, ir juos seniai siutino baisi stagnacija, pramons
merdjimas, nepaabojama infliacija ir iauri kontribucija, uversta ant
Vokietijos pei.
Toliau taip gyventi nemanoma!
Centrin valdia niekam neverta kompanija, skstanti pai sukur
tuose iuklynuose ir neturinti aikios perspektyvos. Reikalingas stiprus
mogus, kuris sudrausmint taut, nulauyt komunistams ir socdemams
ragus ir rast koki nors ieit i gdingos padties. Argi manoma su
mokti 136 milijardus aukso marki pranczams, anglams ir kitiems nu
galtojams? Juk tai kilpa ant Vokietijos kaklo! Be kolonij, be rink, be
pramons kaip gyventi? Pramonininkai ir bankininkai kartligikai
iekojo mogaus, galinio (kaip kadaise Napoleonas) per kelerius metus
pakeisti al gerj pus.
Ir jie apsistojo prie Hitlerio.
***
Hitleris mgo oper, balet ir visikai nevertino dramos, o komedija j
erzino ir kl blog nuotaik. Taiau aplankyti oper darsi vis sunkiau ir
sunkiau, ir tik didelm pastangom surasdavo kelias valandas laiko. Savo
gimimo dienos proga jis pakviet Magd Gebels ir Em Esar oper.
Teatro direkcija, kuri slapta painformavo ponia Esar, tuojau pakeit re
89
pertuar, tam vakarui paskyrusi Vagnerio Zigfryd", nes visi inojo Hit
lerio meil Vagnerio muzikai.
Teatras auksmais ir aplodismentais sutiko loje pasirodius fiurer.
Visus koridorius ir foj upild juodomis uniformomis apsireng Himle
rio esesininkai, demonstruodami jg ir gali. Be Hitlerio ir poni, loje
pasirod Jozefas Gebelsas ir Rudolfas Hesas. Visas kitas naci elitas u
m dvi alia esanias loes, blizgdami elegantikais kostiumais ir nau
jai vestomis karinmis uniformomis. Tai, kad Hitlerio los kampe, tam
siausiame elyje stypsojo Martynas Bormanas, nieko nestebino. Jis jau
tapo tyliu Hitlerio eliu, nieko nekalbaniu ir niekam neuklinaniu.
Nuskambjo pirmieji uvertiros garsai, ir Hitleris pasilenk priekin,
nenordamas praleisti nei vienos gaidos, nei vienos arijos. Jo veide i
nyko tampa, o akyse prigeso pasiutusi ugnis. Jis tapo toks, kaip visi pa
prasti mons: susimsts, gerairdis ir net sentimentalus. Ponia Gebels
gerai inojo ias nuotaikas, ir pamaius Hitlerio pasikeitim, pasilenkus
prijo pasak:
Mano fiureri! Labai praau per pertrauk priimti vien mano drau
g, kuris nori tapti kartu js biiuliu, pareikdamas visik itikimyb
ir kai k daugiau.
Jeigu tai bt pasaks Gebelsas, fiureris tuoj atrt k nors iurkiai
arba pasist po velni, kad drsta trukdyti klausytis dievikojo Vagne
rio. Bet ia buvo ponia Gebels, ei vaik motina (k nepaprastai verti
no Hitleris, nuolat pabrdamas, kad kiekviena vokiet turi gimdyti kuo
daugiau vaik), pati turinti tokius paius muzikinius pomgius kaip ir
fiureris.
Gerai, gerai, ponia Magda, bet, susimildama, klausykite nuostabi
j melodij.
Jis paglost ponios Gebels rank ir vl sustingo kaip statula. Daugiau
niekas nedrso jo trukdyti.
Per pertrauk ponia Gebels dav enkl vyrui, ir is greitai iskubjo
i los. Matyt, mogus, apie kur kalbjo ponia Magda Gebels, jau lauk
u dur, nes Gebelsas tuojau pasirod loje kartu su auktu, ilsteljusiu
vyrikiu.
Mano fiureri! isitemp prie Hitler mautis, liesas Gebelsas,
kaip piemenukas prie eiminink. Leiskit jums pristatyti pon Vilhel
90
m Hugenberg.
Hitleris paoko kaip durtas. Hugenbergas! Po velni! tai ir atjo va
landa, apie kuri jis danai mstydavo. Jeigu is galingas pramonininkas
eng pirmj ingsn, tai aiku, kad u jo nugaros rikiuojasi visi pramo
ns magnatai: fon Tysenas, fon Krupas, Vermanas, Openas, rderis ir
daugelis kit, kurie iki iol pasipt irjo Hitler, niekindami j ne tik
ignoravimu, bet odiais ir poelgiais. Dabar jis ia. Pirmas! Na, niekai,
ir js be mans negalite gyventi!
Taip, tai a, Vilhelmas Hugenbergas, ponas Hitleri. Norjau jus pa
sveikinti ir pasakyti, kad labai diaugiuosi js veikla, js darbais Vo
kietijos ir vokiei gerovei. Esu suavtas ir pasiruos visokeriopai jus
paremti.
Hugenbergas kalbjo tik apie save, bet Hitleris suprato, kad jis atjo
viso pramons elito pareigotas, ir odis a reik od mes.
Oi, kaip seniai Hitleris lauk ios minuts! Taiau jis nudav, kad Hu
genbergas tik eilinis lankytojas, kuriam suteikta didel garb pabuvoti
Hitlerio loje. Jis paspaud pramonininkui rank ir pakviet sstis, bet
is papurt galv.
Ponas Hitleri, nenoriu jums sugadinti ventinio vakaro nuobodiom
kalbom. Noriu jus pakviesti sveius pas Krup fon Bolen. Jis mane pa
reigojo perduoti kvietim. Bet jeigu ta vieta jums netinkama, mes galime
pasilyti deimt kit pili, kur js maloniai praleisite kelet poilsio dien
ir pabendrausite su jums atsidavusiais monmis.
A mielai priimu pono Krupo kvietim pasisveiuoti jo pilyje. Pra
au pasakyti dat.
Hugenbergas emai nusilenk.
Dat pasakysite js, mano fiureri.
Hitlerio akys vl blyksteljo. Pavadins j, Hitler, mano fiureriu41,
Hugenbergas parod, kad perjo jo pus. Aha, ponai pinig maiai, js
jau norite, kad jums vadovauiau...Gerai!
Jis pasak dat, ir Hugenbergas lankstydamasis tuoj ijo. Hitleris pa
kl ponios Gebels rank ir pabuiavo.
A jums dkingas, avioji ponia.
Jau vien tai, kad, pradjus orkestrui antro veiksmo ang, Hitleris
dar vis kalbjosi su abiem poniomis ir Gebelsu neklausydamas muzikos,
91
rod, kaip jis susidomjo busimu susitikimu.
***
Visi inojo vien ties: ko nori Krupas, to nori Vokietija. Eseno metalo
liejyklos ir ginkl fabrikai neturjo lygi Europoje. Kai karas milijonams
atnedavo mirt ir aaras, ant Krupo gamykl jis krisdavo aukso lietumi.
Hitleris seniai galvojo, kaip susidraugauti su pramonininkais, bet ie su
nepasitikjimu irjo jo keliam politin triukm.
Prie metus Hesas aplank stambiuosius pramonininkus j metiniame
susirinkime Berlyne, Ordino" klube. Tada Hesas jiems ant stalo padjo
pluot fotografij, kuriose buvo nufotografuota komunist demonstraci
jos vairiuose Vokietijos miestuose. Raudonos vliavos, praiotos riksmui
burnos, suspausti kumiai... Net nuotraukose matsi, kokie neapykantos
debesys gaubia ias nirusias minias, iekanias kalt. Po to jis padjo
kit pluotel fotografij su tvarkingai engianiais SS ir SA briais. i
bantys orkestr instrumentai, nauji ginklai, akipliki vilgsniai...
Ponai, pasak Hesas. Js valia pasirinkti keli, kurio reikia
Vokietijai. Jeigu js nepriimsite fiurerio Adolfo Hitlerio silomos tvarkos,
tai po keli met ir js, ir js gamyklos pateks komunist rankas. O k
jie idarinja Rusijoje su turtingaisiais ir j eimomis patys inote.
Jie tada nedav atsakymo nei Hesui, nei Hitleriui, tik pastarasis su
inojo, kad piniguoiai organizavo slapt susitikim su Rmu. Ten taip
pat dalyvavo Georgas traseris ir reichsvero (kariuomens) vadas gene
rolas leicheris. Jau seniai Hesas mat taip siutus fiurer. Jis dausi po
kabinet kaip patraks, kriokdamas prakeikimus visiems idavikams" ir
ydbemiams".
Staiga Hitleris sukando dantis ir nurimo.
Na, gerai!.. sumurmjo.
Ir Hesas suprato, kad Hitleris irdyje pasira jiems mirties nuosprend.
Bet prasiokas Rmas, matyt, pramonininkams buvo visikai ne
priimtinas. Hitleris turjo krjo talent: sukr tvirt, jam atsidavusi
NSDAP, surinko itikim ir negailesting moni tab ir tkstantin
smogik gvardij. Taiau svarbiausia, kad jis moka apavti milijonus
vokiei, nuo ryto iki vakaro kartojanius Hitlerio sparnuotus lozungus,
92
kvieianius udyti, plti, grobti dl Vokietijos ir vokiei gerovs.
Deutschland, Deutschans ber alles!* gavo grsm ir jg.
Argi galima su juo lyginti usispyrus ir pasiptus Rm, kur palai
ko tik nedidel grup smogik, o moni tarpe jis visai nepopuliarus? O
kas tas Georgas traseris, vien dien nekantis vien, kit jau prie
ingai! Arba generolas leicheris? Visi jie neverti Hitlerio maojo pirto.
Tai rksniai, o ne asmenybs. Asmenyb tik vienas Hitleris, ir reikia
su tuo susitaikyti.
Pramonininkai ir bankininkai ltai, bet tvirtai apsvarst visus kan
didatus, tinkanius vadovauti Vokietijai. Stipriai, galingai, su iki dant ap
ginkluota armija. Milijoninis pelnas pramonininkams atsiranda tik vangant
ginklams.
Jie pasirinko Hitler galvodami, kad j, lyg smulk karosiuk, pakabi
no ant savo kabliuko, nepagalvoj, kad ities tai Hitleris pagrieb juos
gniautus ir jau nepaleis.
[ Krupo fon Boleno pil Hitleris atvyko tarsi kokios ujrio alies ka
ralius ar ma maiausiai kunigaiktis. Buvo veniamas Krupo gimta
dienis, ir visi laikraiai auktuomens kronikoje paskelb kelias deimtis
irinktj, atvykusi pasveikinti patrank kalv. Fiurerio pavard buvo
ispausdinta penktoje vietoje, ir tai rod, kok vaidmen gyja prie deimt
met niekam neinomas jefreitorius, geriausiu atveju tada galjs tiktis
tik liokajaus vietos. O dabar jis buvo padties eimininkas, j ia sutiko su
didiausiu nuoirdumu ir su pabriama pagarba. Didingi ponai su frakais
ir puonios moterys, rdamos brangakmeniais ir perlais, stengsi susi
painti su Hitleriu, apie kur daug girdjo, o dabar galjo pasiirti i arti
kaip ret, nematyt vr.
Hitleris taip pat stebjo diduomen, suplaukusi Krupo gimtadien.
ia nebuvo nei vieno, kurio pavard neskambt kaip aukso prikimta
pinigin. O Hitleris atvyko lydimas tik Heso, Hermano Esario, Joachimo
fon Ribentropo ir, inoma, tyliojo, niekam akis nekrintanio Martyno
Bormano. Jis pasirinko Hes, Esar ir fon Ribentrop dl j aristokrati
kos kilms ir netgi giminysts su kai kuriais Krupo sveiais. Fiureris gal
vojo, kad veti aristokrat pobv paprastus mones Gering, Gebel
s ir vitinink Himler bt netaktas ir pakenkt fiurerio aureolei.
* Vokietija aukiau visko! (vok.).
93
Na, o esant alia Bormanui, jis jausdavosi ymiai saugesnis, nors aplinkui
miinjo Geks vyrukai.
Didinga pilis viet lyg dirbtin saul, stebindama nesilankiusius jos
viduje. Didiuls paveiksl ir sidabro kolekcijos galjo suavti ne vien
mog, o Hitleris juk buvo menininkas. Jis nutils vaikiojo po sales,
kur viepatavo viso pasaulio dailininkai: vokieiai Kranachas ir Hol-
beinas, olandai van Deikas ir Rembrantas, ispanai Goja ir Muriljo
bei daugelis kit. Jie velg nuo sien savo koleg, pamirus drob ir
daus, atsidavus apgaudinjimo menui politikai.
Senasis Krupas su mona i kailio nrsi, nordami sudominti pa
bais, kaip jie vadino savo ratelyje, Hitler. Jo snus su maria taip pat
mat tik fiurer, visai pamir sveius.
Bet jis daugiausia domjosi Hugenbergu, kaip vis pramoninink
vadu, ir didiuoju bankininku Jalmaru acht. Tai jis turs perpumpuo
ti pramoninink milijonus naci sskaitas, nes baisi skol nata juos
udyte udo. Oho, kiek kainuoja SS ir SD ilaikymas! Nenuostabu, kad
NSDAP skolos siekia jau trisdeimt milijon. Bet dabar padtis turi pasi
keisti, nes, prieingu atveju, a nuimsiu jiems galvas. O jeigu tam mano
rankos bus per trumpos rankoves pasiraitos komunistai.
Labiausiai jam patiko senasis eimininkas pasaks, kad valstyb be
kariuomens ne valstyb, o kariuomen be ginkl tik piemen gau
ja. Taip, taip! Ponas Krupas patyrimo turi, nes jo patrankos ir autuvai
udo be atvangos ir Europoje, ir Afrikoje, ir Azijoje, ir net tolimoje Ame
rikoje. Kodl jos negali likti Vokietijoje ir prabilti tada, kai lieps Hitleris?
Juk senasis ponas taip kalbdamas tarsi iupinjo Hitler savo liesais, i
divusiais pirtais, o jo akys, senatvs raukli apgaubtos, deg plria
vilkika ugnim. Ak, kaip malonu, kai mogus vis ami ilieka tvirtas,
neirint sukiuusio kno.
Prie vakarien eimininkas pakviet garbing svei pasinekti
savo kabinet. ia prie stalo susdo tik maas brelis: senasis Krupas ir
jo snus, Hugenbergas, bankininkai achtas ir trausas, pramonininkai
Fricas Tysenas, Emilis Kirdorfas ir dar keli mons. Prie eimininko pa
sodino Hitler, o stalo gale Hes.
Ponai, pakilo Hugenbergas. Kalbsim trumpai, nes damos
nedovanos, kad ilgam palikome j maloni draugij. iandien Vokietijai
94
istorin diena, nes ponas Hitleris (jis nusilenk sveiui) sutiko mus pa
gerbti savo apsilankymu. Ne tik ms gerbiam eiminink pon Krup
fon Bolen, bet ir mus visus. Taip, ponai, jeigu ponas Adolfas Hitleris
sutinka, mes bsime kartu. Nacionalsocialist idjos, pramonin jga ir
bank auksas turi tarnauti kilniam tikslui Vokietijos garbs ir galybs
atstatymui ir iauktinimui. Ponai, ia paruotas trumpas ms veiklos
planas ir atsiaukimas prezident pon Hindenburg, kvieiant j atsi
velgti kritik tvyns padt ir pavesti ponui Hitleriui vis vykdomj
valdi.
Hitleris pajuto, kaip lengvas iurpas perbgo nugara. Jis iblyko ir
permet visus ereliku vilgsniu.
Taip, Vokietija mano didioji meil! suuko jis. Ir a pasi
ruos mirti dl jos gerovs. O js ar pasiruo?
Ak, kad jis taip nekaut lyg teatre ir nemtyt pigi lozung, pa
galvojo senasis Krupas. Bet kas ten j ino... Gal jis i ties fanatikas,
simyljs Vokietij lyg Pigmalionas akmenin Galatjos statul? Kaip
atgijo Galatja, taip gali atgyti ir nukankinta, suvarginta Vokietija".
Ne, atsak Francas Tysenas, mes nenorime mirti, o gyventi.
Gyventi didingoje Vokietijoje, prie kuri drebt visas pasaulis. Todl
remsime jus viskuo, kas nuo ms priklauso. Bet svarbiausia, k js tu
rite mums pasiadti, kad valdi eisite tik demokratini rinkim keliu.
Joki Miuncheno pu, kurie gali pavirsti pilietiniu karu.
Rinkimai, rinkimai! suurzg Hitleris. Kvailas farsas, daugiau
nieko.
Taip, ponas Hitleri, siterp Hugenbergas, mes jums prita
riame, bet dabar, turdami ms param, lengvai laimsit rinkimus. Js
reichstage turite vir imto mandat, o su ms parama...
Parama! O kokia ta parama, ponai, nutrauk j Hitleris. Js
vis kalbate apie param, bet nesakote, kokia ji. Ar inote, kiek mums
reikia pinig, kad ilaikytume SS, SD ir kitas karines struktras? O kur
spauda, kur pono Gebelso propagandos aparatas? Nejaugi manote, kad
paki vien kit milijon isprsite visas ms problemas, o paskiau gir-
sits, kad paklte Vokietij ant koj, priskirdami sau visus laimjimus?
O kokia suma jus domina? mandagiai paklaus bankininkas Jal-
maras achtas. Praom j pasakyti.
95
Hitleris inojo, kad is jaunas vyras yra pats energingiausias ir protin
giausias bankininkas. Be to, jo tvas ir trys broliai gyveno JAV ir vadova
vo stambiems amerikiei bankams. I jo veido dvelk energija ir protas,
sudomin Hitler nuo pat susipainimo akimirkos.
Na, ji turs bti... nemaa, pasak Hitleris, neivardydamas su
mos.
Visi pramonininkai ir bankininkai reikmingai susivalg, o senis
Krupas linkteljo Jalmarui achtui. is atsistojo ir perbrauk ranka vil
ganius, iek tiek ils pakeistus plaukus. Stambus briliantas suravo jo
kaklaraityje.
Ponas, Hitleri, mes visi pradjome per daug rimt ir per daug reik
ming loim, kad galtume smulkintis ir operuotume keliais milijonais.
yktuolis moka du kartus, sako patarl, o mes du kartus nenorime mo
kti. Geriau vien! Todl pasitar nusprendme padengti visas js sko
las Vokietijos bankuose, kurios susidar per kelet met ir siekia vir 50
milijon marki. Taip, taip, ponas Hitleri, tai yra tiesa, nes mano galioti
mons visk kruopiai patikrino. Be to, mes su ponu trausu NSDAP
atidarysime kreditus po dvideimt milijon marki abiejuose bankuose.
Tai jus patenkina?
Hitleris linkteljo galv. Jam atrod, kad auksas galinga srove pasi
liejo kambar ir krinta lyg Niagaros krioklys. Hesas sdjo suakmenjs,
nenuleisdamas aki nuo bankinink.
Taip! rikteljo Hitleris. Patyljs pridr:
Ponai, js iandien investavote savo pinigus pat pelningiausi
bizn. Duodu od, kad ie pinigai tai vieias kraujas, piltas isekus
ir nukamuot Vokietijos kn.
Dabar pakilo Hugenbergas ir ities Hesui ek.
O ia trys milijonai marki js rinkiminiam fondui. Bsimuose
rinkimuose reikia nuluoti visas partijas, o ypa komunistus. Naudokite
tuos pinigus kaip imanot, bet po dvej trej met turite tapti pirmuoju
mogumi Vokietijoje. Prezidentu, kancleriu ar kuo nors kitu, bet pirmuo
ju! Mes ir toliau jus remsime.
A ir taip juo biai taps, bet su js finansine pagalba tai vyks
greiiau, atov Hitleris.
O dabar, ponai, praom sal, pasak senasis Krupas. Savai-
96
me aiku, kad apie tai ponioms nei odio.
Jis pirmas pakilo ir, snaus prilaikomas, eng ten, kur aidjo muzika
ir klegjo sveiai.
Hitleris sulaik acht u rankos ir tvirtai paspaud jam deln.
Ponas achtai, kai tapsiu tuo pirmuoju mogumi Vokietijoje, js
tapsite pirmuoju finansininku pasaulyje Vokietijos valstybinio banko
direktoriumi.
Jawohl, mein fiureri nuvito achtas. Paaukite mane, kai tik
prireiks.
inoma, inoma, gerairdikai sutiko Hitleris. Js tas
mogus, kurio man iki iol trko.
Tai man didel garb, fiureri. Taiau einam sal. A noriu jus su
paindinti su tolima monos giminaite, panele Renata Miuler.
Ar tai ta pati garsioji kino artist?
Taip, ta pati. Utikrinu, kad tai labai avinga moteris.
Hitleris abejingai patrauk peiais. Moterys! J tiek daug, ir visos
spokso mslingais vilgsniais, lyg nordamos j apsvaiginti veido, fig
ros, ypsen ir velni odi kerais ir pirte pasipirti, jei ne monas,
tai nors meilues. Argi gali Hitleris bti pavyzdingas veds vyras, ap
sikrovs krva vaik? Nesmon! Jam Apvaizdos duota kita uduotis
galvoti ir rpintis Vokietija ir vokieiais. Vokietija tai kas jo meil,
kurios niekuomet nesulyginsi su jokia moterimi.
Bet retkariais irdyje ima kunkuliuoti juodas vulkanas, pavirsdamas
keistu nerimu ir depresija, kuri ugsta tik moters glbyje. Tada jis j
pagriebia savo aistros liepsn ir, iiulps, sunaikins lyg voras veln
drugel, palieka nusibaigti voratinklio raizginyje.
Salje linksminosi Vokietijos elitas, diaugdamasis santuoka su gru
bia nacistine galybe. Nors pasitarimas pas senj Krup buvo grietai
uslaptintas, bet visi baliaus dalyviai inojo, kad iandien sprendiamas
pramoninink ir aristokratijos likimas bti vis dar virnje ar toliau
gyventi tame demokratiniame vienamyje, kur komunistai jauiasi vis di
desni eimininkai. Tada geriau tegul vadovauja naciai, kurie ves griet
tvark, sunaikins komunistus ir ydus ir atsisakys prakeiktos Kompjeno
sutarties, praudiusios Vokietij.
Hitleris ia buvo nevainikuotas karalius. Nenuostabu, kad vis moter
97
akys krypo jo pusn, lpos ypsojosi meiliom ypsenom, o kiekvienoje
frazje, kuriomis galdavo pasikeisti su ia ymybe, slypjo paadai. Bet
jie neveik Hitlerio. Jis su paaipa stebjo elegantikuosius Hes, Esar,
fon Ribentrop, kuriuos ponios graibstyte graibst nepasidalydamos. Jos
bt rod palankum net augalotiems jauniems esesininkams, kuri ne
maas skaiius vaistsi priekambariuose, jeigu jie bt parod tok nor.
Taiau Himlerio vyrai gerai inojo pareigas, ypa fiurerio akivaizdoje.
Kai susitarimas pasuko tokia linkme, pranokusia visas Hitlerio viltis,
jis dav Hesui nurodym vidurnakt ivaiuoti Miunchen. Jam jau pa
bodo pataikaujantys vyr veidai ir atviras geismas, degantis moter aky
se. Jis diaugsi skme ir norjo vienas apsvarstyti atsiradusias didiules
galimybes. Bet tegul diaugiasi ir ie ponai, kurie gal gale suprato, kad
nei prezidentas Hindenburgas, nei girtuoklis Rmas j neigelbs nuo
komunist kirvio. ansai lygs! T jis pasak Fricui Tysenui, su kuriuo
kalbjosi laikydamas ampano taur.
Taip, mandagiai pritar is juodosios metalurgijos imperatorius,
bet mes likome esamoje padtyje, o js gavote didiul aerodrom
skrydiui auktyn. Tikiu, kad nepraeis ir pora met, ir rinkim keliu jau
sdsite Berlyne, diktuodamas savo vali.
Hitleris pasipt.
Kukliai skaiiuojate, ponas Tysenai. Berlynas! Kas man Berly
nas... A galvoju apie Vokietij, suvienijusi visas german emes.
Tysenas pavelg fiurer, jo akys blyksteljo ir paslp po blakstieno
mis paaipos arijles. Taiau atsak labai mandagiai:
Ir mes taip galvojame, ponas Hitleri, linkdami kuo geriausios
jums skms.
Prie j prijo bankininkas Jalmaras achtas su jauna aukta mergina.
Hitleris pamat blyk veid, kuriame viet didels mlynos akys, tokios
rykios juod plauk elyje. Mergina atrod labai puikiai, ir Hitleris i
karto paino garsij kino vaigd Renat Miuler.
Mano fiureri, leiskite jums pristatyti...
Nereikia jokio pristatymo, skubiai j nutrauk Hitleris ir pakl
merginos rank prie lp. A jus puikiai pastu, mano grauole. Kas
gi Vokietijoje js neino!
O, js komplimentai nuostabs, ponas Hitleri. Nesu tokia garse
98
nyb, kad pirmasis Vokietijos mogus taip puikiai mane vertint. Esu pa
prasta kino darbinink. O dabar, kai kinas i nebylaus tapo garsinis, dirbti
pasidar maloniau ir domiau.
Js teisi, panele. Turdama nepaprast gro ir tok veln bals,
geriausiai tinkate kino menui.
Hitleris apsidair. Juodu stovjo sals krate vieni. Ir Tysenas, ir ach
tas kakur pradingo okani minioje.
Gal atsisskime, panele, ir pakalbkime. Prisipainsiu, pokalbis su
jumis man maloniausias io vakaro siurprizas.
O pokalbis su iais ponais ar jums nemalonus? paklaus Renata
Miuler, ssdama plaioje sofoje. ioje salje nra moni, kurie ne
suprast, kas ia vyksta. Atsipraau u grub pasakym, bet ie mons
nukabino nosis ir emai nulenk galvas prie jus. Ar ne taip?
Hitleris paniekinamai numojo ranka. Dar prie valandj iurpino per
gals diaugsmas, o dabar jaut, kad viskas tai niekai.
mai jis ibalo ir sukando dantis jausdamas, kad visas knas ir dvasia
verte veriasi prie ios grauols, kuri spinddama jaunyste, dailiu veidu,
puikia figra sdjo alia, skiriama tik keleto centimetr. Atrod, ugningi
aibai m skrieti nuo Hitlerio, paralyiuodami merginos vali. Ji neino
jo, kas su ja darosi, tik juto, kad kakas suparalyiuoja jos vali, kietais
nagais suspaudia ird ir kelia j nuo sofos, kad mest Hitlerio glb.
Kas man darosi, sunabdjo Renata, stengdamasi atgauti kva
p, pone...
Jums turbt apsisuko galva. A jus palydsiu kambar, pasak
Hitleris, paimdamas aktor u paranks ir keldamas nuo sofos. Jo ranka
suspaud merginos alkn, ir i visai neteko jg.
Bormanas visados inojo, kada jam reikia pasirodyti fiurerio akyse,
staiai uoste uuosdamas toki situacij. Jis ir iuo metu idygo prie Hit
ler, nebyliai laukdamas sakym.
Pasakykit ponui Krupui, kad fiureris palydjo vien dam salon.
Jai pasidar truput bloga, todl a j paslaugysiu.
Ir dbteljs pridr:
Pastatykit prie dur Geks vyrus, ir kad niekas ten nekit nosies.
Supratote?
Taip, mano fiureri!
99
Kai Hitleris su Renata pasiek salon, ten, prie dur, jau stovjo ese
sininkai, isitemp kaip vaks, akmeniniais veidais ir nieko nematanio
mis akimis. Jie dar nebuvo mat vado su moterimi. Tai buvo nebdinga
fiureriui, nes jis juk skelb, kad moterys klitis jo didiajam tikslui.
Gal gale koks j reikalas! Jie laiksi geleins taisykls esesinin
kui negalima galvoti, reikia vykdyti. Prie dur stovjs Gek ir adjutan
tas pagarbiai pravr duris ir, fiureriui jus, jas udar, susting prie j.
U keli minui prie dur skubiai prijo Krupas su snumi ir Fricu
Tysenu. Jie puol salon, bet Gek su adjutantu juos sulaik.
Negalima! kietai pasak Gek.
K? pykteljo senasis Krupas. Man sak, kad ten susirgo
viena ponia.
A jums sakau, kad negalima! jau piktai suurzg Gek ir nesi
varydamas pastm sen.
Pone! suuko fon Tysenas, k js darote?! ia nam eimi
ninkas Krupas fon Bolenas.
Mes jus pastame, pone Krupai fon Bolenai, mandagiai siterp
adjutantas, bet ten, kur yra Adolfas Hitleris kito eimininko negali
bti. Praom pasitraukti ne tik nuo dur, bet ir i i kambari. Eikite pas
savo sveius, kurie js laukia, nes jeigu js dar prietarausite, a bsiu
priverstas su jumis pasielgti grieiau nei ponas Gek.
Abu Krupai ir fon Tysenas tuojau pasitrauk ir nuskubjo prie svei,
kurie pamau m skirstytis. Taip, jie buvo protingi mons ir inojo,
kad, pardavus velniui siel, reikia vykdyti visa, kjis liepia.
Ponai, pasak draugams fon Tysenas, iki iandien Hitleris
buvo marionet ms rankose. Mes galjome pasirinkti j, Rm, genero
l leicher arba t gudruol fon Papen, kartais aidiant socialdemok
ratinius aidimus arba kiauksint prie visas partijas. Taiau, pasirink
Hitler, patys tapome marionetmis jo rankose.
Taip, bet... norjo pasakyti jaunasis Krupas.
Nei odio, snau, pertrauk j tvas. Ales iacta st.* To
reikia Vokietijai.
Visi nutilo ir klusniai nulenk galvas, kaip nulenkia visi vokieiai, i
gird od Ordnung. Tik vienas senasis Krupas skausmingai primerk
* Burtai itraukti (lot.).
100
akis, lyg pamats kak baisaus, kas nuvito jo senatvikai imintingame
regjime.
***
Ryt brkmai vos palietus pilies langus, Hitleris pravr salono duris
ir ijo koridori, kruopiai apsirengs ir kaip visada energingu vei
du. Gek ir adjutantas stukteljo kulnais ir imet rankas priek. Jie
nemiegojo nei sekunds, bet veidai buvo budrs, tik apie akis tamsavo
eliai.
Heil Hitler!
Pakvieskit pon Hes, pasak Hitleris.
A ia, mano fiureri, idygo Hesas. Jo markiniai viet sniego
baltumu, o kaklaraitis pabr rb elegantikum.
Kartos kavos ir konjako panelei. Man kavos.
Javvohl, mein fiurer!
Paruokite mainas. U pusvalandio ivykstame. Palikit vien ma
in panelei Miuler parveti Miunchen.
Visi tyldami atsaliutavo.
Hitleris apsisuko ir gro salon, kur ant sofos alpdama snduriavo
nuoga Renata Miuler. Hitleris pasilenk ir pabuiavo abi jos rankas.
A ivykstu, avioji panele. Js nepakartojama, ir a dkingas
u toki nakt. Vairuotojas su apsauga laukia js ir parve Miunchen,
kai tik panorsite.
Renata Miuler apkabino jo kakl.
Paimkite mane su savimi. A nenoriu likti viena. Mielasis...
Bet Hitleris papurt galv.
Ne, to negalima. Tik ne dabar. A jus pakviesiu savo kaln nam
Berchtesgadeno kurorte.
Renatos veidas pravito.
Mielasis, kaip puiku. Ar greitai?
Greitai! Nes i naktis man parod, kokia esate puiki, ir jauiu, kad
man mirtinai reiks js.
O mano didvyri, mano puikusis Zigfryde!
Hitleris vl puol prie jos.
101
Kai u pusvalandio pravr duris, adjutantas jam ities sidabrin pa
dkl su kava ir konjaku. U jo stovjo jaunojo Krupo mona ir pora tar
naii su kitais padklais rankose. Hitleris pagrieb ir igr du puodelius
verdanios kavos, plikydamasis gerkl, nepaliesdamas jokio ukandio.
Tyldamas linkteljo nam eimininkei ir tvirtu ingsniu m leistis laip
tais. Paskui j nujo Hesas, adjutantas ir esesininkai.
eiminink puol kaip vjas salon. ia jau nebuvo t bukanosi
galvaudi, ir jos akyse deg moterikas smalsumas bei didiulis pa
vydas.
Mieloji Renata! O mieloji! Juk tu suavjai pat didiausi mog
Vokietijoje! Ar ne, brangioji?..
Ji glost ir spaud aktor, neatpldama nuo jos susiavjusi aki.
Hitlerio meilu, o k gali inoti?.. Gal tai jo busimoji mona...
Bet Renata tik silpnai nusiypsojo. Ji jaut, kad visos jgos apleido
kn, kuris pasidar minktas lyg vata, visikai nepaklusnus ir nieko ne
norintis. K ta draug ia neka? Argi tai svarbu. Juk viskas niekai, nes
liko viena, o jo ia nra. Ir mai ji pravirko nesulaikoma rauda, visai ne
kreipdama dmesio draug, kuriai visuomet papasakodavo kiekvien
gyvenimo, net ir maiausi nuotyk.
Sugrk! sudejavo. A negaliu be tavs...
9
I vis Vokietijos imperatori Hitleris labiausiai gerb Fridrich Vil
helm Didj. Jam visados imponavo is Brandenburgo didinas, sukrs
jungtin Vokietijos imperij ir parods, kad german kunigaiktysts gali
bti galingos ir stiprios tik glaudiame ryyje viena su kita. Neskaitant
Zigfrydo herojins legendos, Hitler avjo konkrets dalykai ir konkre
ios asmenybs. Studijuodamas Vokietijos istorijjis mat, kad kiekvienu
momentu tvynje atsirasdavo mogus, sugebantis j pakelti i nelaimi
102
lino. Istorija visada buvo palanki Vokietijai, kai nelaims sunkiu kryiu
mi j prislgdavo.
Dabar galutinai sitikino, kad toks mogus iuo metu yra tik jis. Nie
kas kitas, tik jis!
Seniau avjosi vokiei generolais. Vien generolo Liudendorfo var
das priversdavo mandagiai pakelti galv, nekalbant apie spindint lovs
virnje generol Hindenburg. Net tokie generolai, kaip leicheris,
Hamerteinas, Blombergas, kljam pagarb. Bet tai truko tik iki Miun
cheno sukilimo, kai norjo generol Liudendorf padaryti Bavarijos res
publikos vadovu.
Tie sentimentai baigsi Lansbergo kaljime, ir Hitleris pamat, kad
tai tik garss vardai, bet ne veikjai. Svarbiausia, k jis suprato kalda
mas ir raydamas Mein Kampf, tai, kad Vokietija nesirengia eiti paskui
iuos susenusius karo vadus. Net garsiajam generolui Hindenburgui tapus
prezidentu, visi mons suprato, kad tokia odiozin figra sudtingam
Vokietijos gyvenimui nieko nereikia. Nei jis, nei kiti generolai negali
isprsti t udavini, kurie lyg akmenys byra ant vokiei galv. Jis ga
lutinai sitikino, kad i generol nra ko tiktis. Jie nepadarys stebukl, o
tuos stebuklus turi daryti jis.
Tai suprato ir kiti. Pramoninink ir bankinink aljansas su Hitleriu
parod, kad Vokietija spariai bga Hitlerio diktatr, nes tik jis sugeba
tikinti taut tokios diktatros btinybe.
Po atmintino baliaus Krupo pilyje 40 pramons ir bank magnat pa
ra prezidentui Hindenburgui rat reikalaudami, kad jis imtsi priemo
ni baigti vyriausybin betvark, kai tarpusavyje besipedami reichstago
deputatai negali priimti joki sprendim, o kancleriai ir ministrai keiia
mi kaip nuleivotos lepets. Strazemanas, Albertis, Maru, Papenas, lei
cheris... Koks margas mlin musi brys, kaip juos pramin mgstan
tis pikt humor Geringas. Jie zvimbia, ia, dvokia imatom ir nervina
mones. Visi jie, save pavadin tautos atstovais, buvo irinkti reichstag
pagal geleinio Klemanso posak: seimus renkami patys kvailiausi". J
plepalai, pyktis, spjaudymasis tiek kyrjo paprastam vokieiui, kad jis
nemat nieko geresnio u Hitler ir jo program, adjusi ger gyvenim
ir gyvybin erdv".
Per keturis mnesius keturi rinkimai reichstag! Tai buvo ka
103
kas pasibaistino. NSDAP gavo pusantro imto mandat, o Geringas tapo
reichstago pirmininku. Jeigu seniau Hitleris aklai pasitikjo tik Bavarija,
tai rinkimai parod, kad juo pasitiki ir kitos Vokietijos valstybs. Bet se
nelis Hindenburgas dar vis burzg ir niurzg, nenordamas leisti Hitlerio
prie valdios. Vietoj jo Hindenburgas pasirinko generol leicher, dar vis
slaptai besilaiant su Rmu, o Hitleriui pasil tik vicekanclerio viet.
Hitleris pasiuto kaip vilkas jausdamas, kad mike atsirado medio
tojas, kuris su varov pagalba stengiasi varyti tankumyn ir pribaigti.
Tokiu mediotoju jis laik nukarus prezident Hindenburg, o varovais
visus idavikus: Rm, leicher, traser, Papen ir tuos rksnius i
reichstago.
Jis gro i Berlyno net pamls nuo pykio ir peralimo. Pradjo
skaudti plauius ir gerkl, o bjaurus sausas kosulys nepaliaujamai var
gino Ipro kautynse duj sualotus plauius. Hindenburgas, pakviets j
pasitarim vyriausybs sudarymo klausimu, kalbjo labai altai ir aro
gantikai. Atsirms lazd, nei pats atsisdo, nei pakviet svei. Jis
staiai idro Hitleriui pamoksl, kad is kelia neramumus Vokietijoje,
o jo smogikai tai galvij banda, trypianti, baubianti ir be dvoko nieko
neduodanti. Hitleris klaussi deimt, dvideimt minui ir staiga apsi
suks ijo i primim sals. Tai buvo baisus poelgis, paiurpins visus
rm klerkus. Buvo aiku, kad nacis Nr. 1niekada nedovanos prezidentui
tokio elgesio ir u tai iauriai atkerys. Bet labiausiai to nusigando prezi
dento snus Otas Hindenburgas.
Jaunuolis geriau u tv suprato, kad siutinti nacistai gali griebtis bet
koki priemoni. Juk dabar ne tie metai, kai Miuncheno mait jie orga
nizavo kvailai ir nemokikai. Dabar jie galingi ir... turtingi (Otas inojo
apie Hitlerio susitarim su pramonininkais bei draugyst su bankininkais
Jalmaru acht ir trausu). Jiems nieko nereikia vesti savo tvark,
o jei to nepadar iki iol, tai greiiau dl to, kad Hitleriui patinka kaitinti
mini ir aisti patriotin aidim.
Hitleris parlk Miunchen, Partijos rmus", neseniai pastatytus
paties Hitlerio iniciatyva. Pastaius iuos rmus, Vokietijoje atsirado dvi
sostins: Berlynas, kur visk tvark ir Vokietijai vadovavo prezidentas
Hindenburgas, ir Miunchenas, kur visk tvark ir vokieiams vadovavo
Adolfas Hitleris. Partijos rmai Miunchene buvo prabangiai ir pompas
104
tikai rengti, ir visus priblokdavo didybe ir ikilmingumu. U vadinam
senato kambari" buvo isidst asmeniniai fiurerio apartamentai. juos
dabar Hesas skubiai paauk asmenin Hitlerio gydytoj Teo Morel, ku
riuo fiureris aklai pasitikjo. Jau kuris laikas Hitleris nei ingsnio neeng
be savo gydytojo, pajgianio nuraminti siutus vad, suteikti jam ram
mieg ar suadinti energij.
Geringas, Himleris, Gebelsas, fon Ribentropas lauk senato salje pa
sirodant gydytojo. Visi norjo igirsti jo nuomon, bet tuo metu pasirods
fon Belovas suuko:
Ponas Geringai, ponas Himleri, ponas Gebelsai, ponas fon Riben
tropai! Fiureris jus visus kvieia pas save!
Jie tyldami susivalg ir skubiai nujo asmeninius fiurerio kamba
rius. Brendo kakas labai svarbaus ir labai skubaus.
Hitler rado truput atsitokjus. Jis gr kart arbat, usiksdamas
okoladu. Jo rankos virpjo, nors veidas jau buvo atgavs spalv, o akys
nevairavo. Ant stalo stovjo sidabrin dut, kurioje Teo Morelis laiky
davo paruotus vaistus. Jie visi numan, kad tai kakokios narkotizuojan
ios mediagos, bet apie tai niekas nedrsdavo usiminti. Fiureris geriau
siai inojo, kas jam naudinga ir kas alinga.
Pusiau prails, apsibarsts tabaku ir pelenais, gydytojas pasim
vaist dut, ir, nusilenks fiureriui, neskubiu ingsniu ijo. Vos tik u
jo nugaros usidar durys, Hitleris suuko:
Ponai! Js inote, kaip mane prim tas niekas Hindenburgas? Jis
mane privert stovti prie j kaip piemenuk prie fermer ir pus va
landos postringavo, kad nacizmas neturi jokios perspektyvos Vokietijoje
ir stums j dar baisesn nelaim. Vokietijos negalima vesti karo keliu.
Atrodo, kad kalbjo ne generolas, o kaimo pastorius.
Jis permet visus nirusiu vilgsniu.
Ne! Utenka daugiau nuolaid ir kvailos demokratijos. A ir taip
per ilgai laukiau!
Jis paoko ir skubiu ingsniu perjo kambar. Sustojo prie Geringo.
Geringai!
is paoko ir sustingo lyg stulpas.
Tuojau main ir kuo skubiausiai pas prezidento sn Ot. Mano
manymu, tai vienintelis mogus prezidento aplinkoje, sugebantis protin
105
gai galvoti ir jauiantis atsakomyb u Vokietij. Pasakykit jam mano
vardu, kad a duodu penki dien termin, ne, ne penki, o keturi, per
kurias js turite man atveti prezidento Hindenburgo galiojim uimti
kanclerio post. Suprantate? Kanclerio, o ne kokio nors apdergto vice
kanclerio. Jei ne mes pasiimsime valdi ir be j leidimo. Bet a noriu
visa tai gyti demokratiku keliu (Hitleris paniekinamai nusiypsojo), o
ne pilietinio karo idavoje. Jei jie mane varu varys prie to i Hinden-
burg pili ir dvar liks tik pelen krvos. Keturios dienos, suprantate?
i uduotis kaip tik jums reichstago pirmininkui.
Taip, mano fiureri, suriko Geringas, trauks stor pilv, kuris
kas metai vis didjo. Viskas bus padaryta. Otas ne toks usispyrs
oys, kaip jo tvas. A vykstu!
Jis ristele puol pro duris.
Gebelsai!
A, mano fiureri!
Jus organizuojate didiausi propagandin triukm dl komunist
grsms. aukite, kad Pranczija ir Anglija marina Vokietijos darbininkus
badu, atimdamos i j paskutin duonos ksn. Dabar Vokietijoje atuoni
milijonai bedarbi. Raykite, kad j yra atuoniolika milijon. Negailkit
apraym, kur vaikai ir seneliai mirta i bado, o Hindenburgo paskir
ta vyriausyb nieko nedaro, nes ji parsidavus komunistams ir ydams.
Visi, neiskiriant nei paties prezidento. Js inyboje dirba Maksas Ama
nas, buvs mano vadas Didiajame kare. Tai protingas ir gudrus mogus.
Tegul jis organizuoja, kad kit valstybi laikraiai perspausdint ms
straipsnius. Supratote? Upilti vis Vokietij ms mintimis.
Taip, mano fiureri! Leiskite vykti?
Kai jis iskubjo, Hitleris sustojo prie Himlerio, kuris paoko ir su
stingo, kaip visados nutaiss gerairdio kvailio veid.
Hitleris m trinti delnu kakt.
Ak, kaip man silpna, atrodo, irdis sustojo plakusi. Staiai gali pa
siusti i piktumo dl prakeikto silpnumo. Ateikite rytoj ir atsinekite me
diag, kuri jums liepiau surinkti apie Rm. Tai pavojingiausias ms
prieas, jo nelyginsi su Berlyno valdia, ir j reikia pribaigti kaip pasiutus
un. Dabar eikit a noriu pasilsti.
Jis liko vienas, matuodamas kambar greitais ingsniais.
106
Tuo metu kitame kambaryje Hesas kalbjosi su gydytoju Teo Moreliu.
Kas fiureriui? paklaus jis gydytoj, kuris rkydamas pypk
sdjo prie idinio, psdamas dmus ugn. Js turite dti visas pa
stangas, kad jis greiiau pasveikt. Pasikvieskite kitus daktarus, jei neat-
spjate jo ligos.
Gydytojas mosteljo ranka ir su paaipa pairjo Hesui veid.
Ar tik nesugalvojote mane mokyti, pone Hesai? Nesivarginkit, nes
joks gydytojas nepajgs skmingiau gydyti fiurer kaip a. Fiureris t ge
rai supranta, bet man keista, kad to nesuprantate js inteligentikas
ir sumanus mogus. inoma, kalbti su kokiu nors Geringu ar Himleriu
apie fiurerio sveikat bt kvaila ir beprasmika. Manau, kad ponas He
sas tai ne jie.
Na, gerai! ypteljo Hesas. Ko js jam davte nuo peralimo?
Piliuli, milteli, a?
Teo Morelis mslingai pairjo Hitlerio pavaduotoj.
Daviau a jam milteli, kaip js sakote, bet jie maai k nulems.
A praiau j pairti kino juost, kuri pats parinkau. Primygtinai pra
iau.
K--? Kin? Js pasiutot, pone Moreli! Fiureris rimtai serga, o
js jam vietoj lovos reimo ir poilsio silote kin! Neusigaukite, ponas
Moreli, bet js priemons dvelkia arlatanikumu.
Morelis, vis paslaptingai ypsodamasis, prijo prie Heso ir paliet j
ranka. Hesas pajuto gaivi ilum, o niris staiga pradingo.
Pone Hesai, pasak gydytojas, patariu jums tuojau apsirengti
ir pasiruoti kelionei, nes u keliolikos minui fiureris jums duos tok
skub sakym, kad nespsite net apsirengti.
Hesas spoksojo neinodamas, ar gydytojas kreia juokus, ar kalba
rimtai. Bet iblyks veidas ir temptas vilgsnis rod, kad Moreliui juo
kai nerpi.
iuo metu kitame kambaryje Hitleris sitais didiuliame fotelyje ir
smeig akis ekran. Jis retkariais pairdavo film, bet iandien tai
dar daktaro kalbtas...
Sumavo pili boktai... tekjo Reinas... dainavo jaunas Miunche
no operos debiutantas... Omai ekrane ikilo taip gerai pastamas veidas,
kad Hitleris oko i fotelio kaip nuplikytas.
107
Prie jo akis alia pieva jo Renata Miuler. Dailus veidas, ydros akys
atsisuko Hitler ir pavelg tokiu vilgsniu, kad Hitleris suriko:
Hesai! Hesai! Greiiau!
Priekambaryje vaikioj Hesas ir Morelis puol prie dur.
Gydytojas dar spjo burbtelti:
O k a jums sakiau!
Hesas prioko prie fiurerio ir isitemp.
Tuojau vykite pas Renat Miuler ir atvekite j ia. Duodu jums
tris, ne dvi valandas. Pirmyn!
Hesas jau nedrso siekti palto, bet strimgalviais puol pro duris. Dak
taras nepaliov paslaptingai ypsotis.
Man jau geriau, ponas Moreli, pasak Hitleris.
Bus dar geriau, mano fiureri, bus dar geriau! Neabejokite senuoju
Moreliu jis ino, k daro.
U poros valand Renata Miuler, iraudus nuo iemos alio, lam
dama ilkais ir kailiais bgo fiurerio kambar, kur is degdamas ne
kantrumu, lauk nesulaukdamas taip geidiamos moters. Jis puol prie
aktors ir suspaud altas kaip ledas jos rankas.
O mano didvyri, mano ZigfrydeL sunabdjo Renata ir ibly
ko jausdama, kaip visas jos knas verte veriasi prie Hitlerio.
Mano avioji panele, mano avioji panele, kartojo Hitleris, ne
galdamas atplti aki nuo jos veido.
Hesas atsargiai udar duris ir smuko priekambar. ia buvo Gek
ir asmeninis fiurerio oferis Kempk, neseniai atves Renat Miuler.
Vyruiai, pasak Hesas, eikite sargybos kambar ir pailski
te. A jus paauksiu... jis klausiamai pairjo gydytoj.
... koki et valand ryto, pabaig Heso sakin Teo Morelis.
Abu tyldami ijo, bet atsargusis Gek prie dur paliko por ese
sinink. Jis bt pasiliks ir pats, bet inojo, kad Hesas nemgsta, kai
j stebi smogikai. Gaila, kad ia nra Bormano, ivykusio Karaliaui.
Kada jis bdavo alia Hitlerio, Gek nieko nebijodavo.
Teo Morelis jau buvo sitaiss prie idinio, gurknodamas konjak ir
ildydamas ilgas kojas. Hesas prisdo prie jo.
Paragaukite, pone Hesai, pasak gydytojas, pastumdamas jam kon
jak. Apilsite, nes tikriausiai sualote. Sakiau, kad i anksto apsireng
108
tumte, o js nepatikjote.
Hesas sipyl konjako ir nedvejodamas igr. Maloni iluma pasklido
kne. Jie gr tyldami, ir netrukus butelis itutjo. Gydytojas tuojau
atsine antr.
Ponas Moreli, paklaus Hesas, jausdamas, kaip sunkiai veriasi
lieuvis, paaikinkite, k reikia itos js istorijos apie kin ir ino
jimas, kad fiureris tuojau mane pasis pas panel Re... pasis miest?
Kas ia psichologinis valgumas ar tonikas triukas, a?
Morelio akys mirkiojo kaip peldos.
Na, na, dar pagalvosit, kad esu daktaras Faustas su Mefistofelio
duota tonika galia. Kur jau ia man che, che, che... Bet a, pone
Hesai, turiu proto ioje vietoje, jis pabarbeno pirtais sau plik, ir
sugebu daryti ivadas. A negydau lig, o stengiuosi suprasti ligon...
lsti jam ird ir pavelgti slapiausias sielos gelmes.
Ponas Moreli, atminkite, kad js kalbate apie fiurer, sunkiai
apversdamas lieuv pasak Hesas.
Liaukits, numojo ranka Morelis, atrodo, lyg a to neino
iau. Prieingai juo labiau...
Jis paoko ir dr pirtu Heso link.
Tai js, mulkiai ir kvailiai, nekat apie fiurer kaip Antmog, ne
galvodami apie io odio reikm. O a psichologas ir psichiatras
tvirtinu, kad fiureris toli pranoko jus, ir js visi menki kirminliai
prie jo gali. Taip, taip! Nutilkit po velni! trepteljo koja, nors Hesas
visai nesiruo protestuoti, tik sunkiai mirksjo. Fiureris turi psichins
energijos imt kart daugiau u jus, o kodl a ir pats neinau. Jo
energija kaip mirtini elektros ilydiai, galintys apviesti, bet galintys
ir sunaikinti. Suprantate?
Kvailyst! vl sumurmjo Hesas. Jis Antmogis, ir viskas.
Kokie ia energijos aibai? Nesmon! Js kalbos arlatanikos, ponas
Moreli. Geriau atsakykite man: kam ia kinas ir ta moteris?
Js pats kvailys, pone Hesai, atov ibals nuo konjako, o gal
nuo savo mini Morelis. A jums aikinu, o js nieko nesuprantate.
Film a parinkau tok, kur vaidina i grai aktor. Trokau, kad jis j pa
matyt ir panort vl pabti kartu.
Na, ir kas i to? su girtu atkaklumu niurk Hesas. Kam ta
109
moteris, jei fiureris serga ir jam reikia poilsio?
Morelis pripyl sau ir Hesui konjako ir abu igr.
Na, ko tylite, eskulape? vl suburbjo Hesas.
Gydytojas atitrauk vilgsn nuo degani idinyje angli ir permet
Hes paslaptingu vilgsniu.
Klausykite, pone Hesai. A jums papasakosiu vien sen flamand
legend. Ar domjots kada nors legendomis?
Kas man tos legendos ir... pasakos. Na, bet kalbkit, naktis ilga.
Gerai. Tai klausykite. Legenda pasakoja, kad kadaise Flandrijoje
gyveno riteris Galovinas, sudars sutart su velniu. Jis buvo labai graus,
turtingas, stiprus, viskas jam sekdavosi, bet ios savybs jame pulsuoda
vo tik tam tikr laik. Suprantate labai ribot laik. Prajus iam laikui,
jis tapdavo silpnas kaip ibadjs uniktis, grois nublankdavo, galia
pranykdavo... Taiau bdavo viena priemon atstatyti jgas, gali, skm
tai jauna, grai mergina, kurios irdis turdavo pereiti riterio Galovi-
no ird. Tada jis tapdavo dar galingesnis ir baisesnis, nes mergaits irdis
plakdavo jo irdyje, perduodamajam savo jgas ir energij.
O mergait?
K mergaits? Juk j irdys ir energija liepsnodavo riterio Galo-
vino kne, o jos... gydytojas ranka padar negrab kryiaus enkl.
Na, ir kokia ivada? suaksjo Hesas.
Ivada? Kas turi akis, tegul iri, kas turi ausis, tegul klauso, pa
citavo Biblij gydytojas. Pasidairykite aplinkui ir suprasit. A neseniai
supratau, bet... Ei, pone Hesai!
Jis pajudino Hes u peties, bet is jau knark, atrms galv fotel,
o kojas padjs ant pliuins kds.
Miegok! Tu protingiausias fiurerio draugas, bet irtu nesupratai. Tai ir
gerai! Ne be reikalo sakoma, kad nereikia mtyti perl kiaulms... Taip...
Jis susiriet sofos kampe ir greitai umigo nematydamas, kaip tyliai
slinko kambar Gek ir paniekos vilgsniu pervr mieganiuosius ir
tuius konjako butelius. Likus konjak su pasilyktjimu ipyl idin
ir, paauks smogik, liep sutvarkyti kambar, kad nelikt nei enklo,
nei kvapo.
Penkt valand Teo Morelis paoko nuo sofos ir skubiai susitvark
drabuius. Jis norjo i lagamino iimti dar vien konjako butel, bet ne
110
idrso. et valand pakl Hes.
Hesui skaudjo galv ir divo burna. Jis nebuvo paprats gerti tokius
kiekius, o ia dar prakeiktas gydytojas su keistomis istorijomis. Palaukit,
k jis ia pasakojo? A, apie kakok riter, kuris, pams mergaii ir
di energij, jas staiai nuudydavo, nes jos jau negaldavo gyventi be
riterio meils ir savo pagrobtos irdies. O gal tai ne gydytojas pasakojo,
o a sapnavau?
Klausykite, kreipsi jis Teo Morel. Js pasakojote kakoki
vampyrik istorij apie riter, grobiant mergaii irdis ir j gyvybin
energij? Taip?
Gydytojas patrauk peiais.
Jeigu js sapnavote mistin sapn, tai praom kreiptis sapn ai
kintoj, o ne mane. A viso labo tik gydytojas.
Palaukit! m pykti Hesas. Taigi nakt js man voktte
visokias nesmones, ar ne? Nesiginkit!
Tuo metu tarpduryje pasirod Hitleris. Abu sistebeilijo j. Hesas
apstulbintas energijos, vytte vytinios Hitlerio veide, o gydytojas
slpdamas po primerktomis akimis triumfuojani ypsen. Dabar dar
kart sitikino, kad jo prielaidos ir spliojimai tokie teisingi, kad net dar
si baisu. Hesas stebjo sveikata rint fiurer, nenordamas patikti, kad
jis vakare atrod mirtinas ligonis, o dabar buvo panaus mog, pasi
ryus nuversti kalnus.
Daktare! suuko jis Moreliui. Js piliuls stebukladars.
Jauiuosi neparastai gerai. Dkoju. Toks daktaras didel mano laim.
O, mano fiureri, isiiep iki aus Teo Morelis, visados pasi
ruos jums padti. Juk js mogus, kokio niekuomet nebuvo Vokie
tijos emje.
Hesai!
Klausau, mano fiureri.
Nuvekite panel Renat Miuler jos namus. Pats. Ji nelabai kaip
jauiasi, todl palydkite iki buto.
Jawohl, mein fiurer!
Tuo metu tarpduryje pasirod ir Renata Miuler. Jos veidas atrod i-
lains paskutin kraujo la, o kojos vos rmsi grindis. Teo Morelis
atidiai nuvelg mergin, bet jo vilgsnyje niekas neirjo paslpto
111
lidesio ir uuojautos.
Hesas nusilenk ir pam grauol u paranks, nes ji svirduliavo, ne
atpldama iplst aki nuo Hitlerio, lyg laukdama, kad jis apkabins ir
pabuiuos, bet is nekreip daugiau j dmesio.
Bormanai! Fon Belovai! Geke! nekantraudamas auk fiureris
savo parankinius.
Hesas su Renata Miuler nusileido Partijos rm laiptais, kur Kemp-
k jau sdjo mainoje, neirdamas keleivius. Jis pirm kart ve
moter i fiurerio apartament, nors fiureris nuolat pabrdavo, kad jam
negalima mylti jokios moters.
Bet Kempk buvo itikimas fiureriui ir nedrso imti galvon tokius da
lykus, kurie prietaravo fiurerio odiams.
Renata Miuler nusiud po poros mnesi. Gydytojai nustat, kad ji
nusinuodijo, nors apirdami t visikai sunykus kn, neprimenant
grauols aktors, galima buvo spti, kad jai joki nuod nereikjo; orga
nizmas ugeso kaip vakel, pradingus visai gyvybinei jgai. Prie mirt
ji kelis kartus skambino Hitleriui, be galo trokdama j pamatyti, bet su
silaukdavo grieto atsakymo, kad fiureris labai usims. Vien kart ji
paskambino ir Hesui, kuris jai atrod pats mogikiausias i tos baisios
kompanijos, bet, igirdus jo bals, tyldama padjo ragel.
Hesas vis galvojo apie t nakt nesuprasdamas, ar jis sapnavo, ar Mo
relis jam pasak tamsi, nesuprantam ties, bet klausti neidrso. Be to,
ir vykiai taip sukosi, kas nelikdavo laiko galvoti apie paalinius reikalus.
Pamau jis visk primiro. Primiro, bet neumiro.
10
Hitleris skait rat su didiuliu prezidento kanceliarijos antspaudu ir
jo rankos virpjo. Jis garsiai kvp oro ir padjo rat ant stalo, prie kurio
stovjo Geringas, Hesas, fon Ribentropas ir Bormanas.
tai, pergalingai suuko Hitleris ir jo veidas nuvito diaugsmu.
112
tai, mano ponai, valandl, kurios a taip ilgai laukiau! Dkoju, jums
Geringai, kad visk sutvarkte kaip tikjausi. Dabar Berlyno ponai mano
kienje.
Tai buvo Vokietijos prezidento Hindenburgo ratas, kuriame jis sky
r Adolf Hitler Vokietijos kancleriu ir paved jam sudaryti vyriausyb.
Tai, kas atrod kaip tolima, mai priartjo ir eng kambar.
Hitleris mgo pompastikas kalbas, artistik balso moduliacij ir
staigius efektus. Bet ie dalykai buvo ne vien jo artistikumo ar dirbti
numo dalel. Hitleris buvo neparastai sudtinga asmenyb ir jo hipno
tizuojanios kalbos poveikis paliesdavo ne tik prasiok minias, bet ir
inteligentij bei artimiausi draug rat. Artimieji, regis, buvo priprat
prijo kalb, bet kiekvien kart negaldavo veikti slpiningo potraukio
prie Hitlerio ir jo kalb magnetizuojanios jgos. O Hitleris kalbdavo su
usidegimu ne tik tada, kai jo klausydavo imtatkstantins minios, bet ir
tada, kai prieais stovdavo tik keli mons, kaip dabar.
Tai istorin data Vokietijai, geriau sakant Treiajam reichui!
suuko Hitleris. Jei lig iol mes kovojame dl sav idj, tai da
bar pereinam svarbiausi etap t idj gyvendinim. ia negali
bti jokio seiliojimosi ar ne vietoje rodomo gailestingumo. Pasaul val
do stiprieji, o mes dabar stiprieji! Mes turime tapti negailestingomis
viesiaplaukmis bestijomis, kaip sak imintingiausias pasaulio filosofas
Fridrichas Ny.
Hesas atsargiai vilgteljo juod kaip varno sparnas fiurerio plauk
sruog, ukritusi ant iblykusios kaktos. viesiaplauk bestija! Gal tik
jis, Hesas, iek tiek atitiko tok vertinim, bet tik ne kiti, esantys senato"
kambaryje. Bet tokiom mintim zujant galvoje, jo veidas liko abejingas ir
altas.
Ponai, mes suminsime visus prieus dulkes, kaip suminamos
bjaurios piktvarls, dvokianios ir kenkianios. Ak, kiek mums blogo pa
dar komunistai reichstage ir kasdieninje veikloje! O ydai? Argi gali
bti niekingesn tauta, kuri kaip erk sisiurb Vokietijos kn. Atjo
laikas atsikratyti i atliek! Vis! Nuo maiausio, vos gimusio kdikio,
iki seniausio senio!
Jo balse nuskambjo tokie baiss grmojimai, kad bauktusis Gerin
gas net susig. Matai, fiureris! Svarbiausiu udaviniu laiko komunist
113
ir yd sunaikinim. Matyt, i mintis kaip vin lstel apvald fiurerio
prot ir ird.
Hitleris dar aukiau ikl galv ir mosteljo, lyg griebdamas kak
u gerkls.
Vokietija vokieiams! Nei vienas kitatautis negali naudotis ms
alies duona ir kitomis grybmis. Ir nesinaudos! Gebelso propagandinis
aparatas turi dirbti ta linkme, kad mons tuo ventai tikt. Mums nepa
kanka Vokietijos! Ne, ne! Visas pasaulis, kur apvaldys arijai, taps ms
vokiei!
Jis kvp gurkn oro ir dst toliau:
Anglija ir Pranczija atm i ms gyvybin erdv ir siurbia tau
tos krauj, ipldami milijardus marki. Nuo iandien to nebus! Mes
juos pasisime velniop, o Saro ir Rro kratus jie mums atne ant lktu
ts ir emai nulenks galvas, kad juo priimtume.
Taiau didiausia ms gyvybin erdv plyti Rytuose. Taip, ponai!
Drang nach Osten* taps mums svarbiausiu udaviniu. Tai verg alys,
nemokanios gyventi derlingose emse, kur iuo metu milijonai mirta
i bado. Vokieiai juos imokys dirbti arij naudai. Jie nevisaveriai
mons, tinkantys bti tik darbo gyvuliais, ir tegu tokie liks!
Punktas po punkto Hitleris kartojo tuos teiginius, kuriuos idst kny
goje Mein Kampf ir daugyb kart auk imtatkstantinms minioms
ne tik Miuncheno aiktse, o ir kituose miestuose. Visa tai buvo daugyb
kart girdta, bet anksiau viskas atrod kaip ketinimai, o dabar skambjo
iauri veiklos programa.
Pagaliau fiureris baig ir skubiai pam nuo sidabrinio padklo, kur
paslaugiai laik fon Belovas, stiklin arbatos. Tirtas, prisodrintas keli
aukteli cukraus skystis nutekjo fiurerio gerkle. Jis atsisdo ir ities
kojas idin.
Pasakokit, Geringai, paliep.
Geringo nereikjo du kartus raginti. Jis jau pradjo nervintis, nesu
laukdamas tokio fiurerio sakymo. Po imts velni! Negi jis mano, kad
buvo lengva gauti tok rat? Juk prezidentas usispyrs ne tik kaip pr
sas, bet ir kaip apkerpjs nusenlis, kuriam atrodo, kad tik jis pasaulio
bamba, apie kuri sukasi visas valstybs gyvenimas.
* ygis Rytus (vok.).
114
Tai buvo nelengvas dalykas, mano fiureri. A mginau patekti pas
prezident neoficialiai, bet jis mans neprim. Tada pareikalavau, kad
biau priimtas kaip reichstago prezidentas. Ponas prezidentas pagaliau
suprato, kad nori nenori, o vis tiek teks mane priimti. Bet ir leids eiti
kabinet, irjo kaip kok liokaj, kuris turi diaugtis, pateks pono
koridori, ir stovti kaip koks unkas pabruks uodeg. Vis laik varst
mane vilgsniu, lyg biau k nors pavogs i jo kabineto, ir kalbjo o
dius, kuri nenoriu pakartoti.
Negi ia idrsi pasakyti, kad Hindenburgas vadino fiurer gatvs mu
zikantu", avantiristu", austriku dokeriu". Geringas inojo, kad, jei
idrst perduoti prezidento odius, vargu ar inet sveik galv.
Hitleris numojo ranka, bet jo veiduose okinjo kieti gumulliai.
Tada, ts toliau Geringas, a prijau ir, prisitrauks kd,
atsisdau prie stalo. Js btumte mats, kaip pasikeit prezidento veidas,
o sai pasiiau kaip erno eriai.
aunuolis Geringas, tikras aunuolis! - suuko Hitleris, o visi su
sirink kambaryje pradjo kvatoti, sivaizduodami komik situacij, ku
rion Geringas stumteljo nusenus prezident.
Bet a neleidau jam ubliauti, ir pats surikau: Baikit, generole,
vaidinti kvail fars, nes js elgesys primena gatvs mergs elges. Ne
jaugi nesuprantate, kad, ponui Hitleriui panorjus, js rytoj bsite ivetas
pandau*, o js pili vietoje rks griuvsiai? Js manote, kad fiureris
su jumis krs juokus, kaip js krtte iki iol su juo? Sprskite greiiau!"
Tada senis susmuko fotelyje ir ilgai tyljo. A net nepamaiau, kaip
kabinete atsirado keli gydytojai ir griebsi j gaivinti. Pamats, kad nra
ia k daugiau daryti, a nujau pas jo sn Ot, kuris mans lauk. Jei
senis buvo usispyrs lyg oys, tai jaunasis drebjo i baims, igirds tik
js pavard, mano fiureri. Kai jam pakartojau grasinimus, jis griebsi
u galvos. Tai k man dabar daryti?" paklaus. Ir a jam pasakiau,
kad jis gali igauti i tvo paskyrim jums, mano fiureri, uimti kanclerio
viet. Bet juk su tuo nesutiks nei Papenas, nei Briuningas, nei generolas
leicheris! m kariuotis jis ir pradjo bgioti po kambar, lyg me
dioklinio uns genamas zuikis. Bet a nesiruoiau jo guosti ar raminti. To
dar betrko! Tegul kabina ko, kuri ivir jo tvelis.
* Berlyno kaljimas.
115
Nesigirkite, Geringai, suurzg Hitleris, gerai inojs io pro
t save auktinti ir visus nuopelnus ipsti kaip muilo burbul, kad jie
atrodyt deimt kart didesni. Kalbkite trumpiau, nes ir taip viskas
aiku.
Taip, mano fiureri, paspringo seilmis Geringas, reikalas
baigsi tuo, kad ryt Otas atne man paskyrim, kur js dabar laikote
rankose. Prezidentas...
Gerai, numojo ranka Hitleris, tai jau pereitas etapas. Js at
likote darb, a jums padkojau, ir kvit. Kalbkime apie tai, kas reikia.
Dabar visk turime irti kitaip, nes tauta laukia. Ji ikankinta, pavar
gusi ir jos akys iri NSDAP.
Ir jus, mano fiureri, greitai siterp Geringas, mgs ne tik pats
pasigirti, bet ir besaikiai girti Hitler. Tas jo pataikavimas visados nema
loniai veikdavo aristokratikj Hes, Esar ir fon Ribentrop.
Nepertraukinkit mans! supyko Hitleris ir, pasikviets adjutan
t, pasak:
Laukiu Himlerio. Jau turjo pasirodyti. Pairkite ir pakvieskite,
kad ateit.
Fon Belovas puol prie dur, ir po minuts ant slenksio pasirod Him
leris su storu portfeliu rankose. Jo mokytoj iki akiniai, kuklus elgesys ir
maloni ypsena rod, koks tai puikus mogus, sutvertas daryti gera. Tik
tos akys, retsykiais blyksteldamos i po akini, nuplikydavo panekov
gyvatiku blizgesiu. Jis nesusidraugavo nei su vienu Hitlerio tabo nariu,
o ididieji Hesas, Esaris, fon Ribentropas pasistengdavo, kad ne
reikt paduoti jam rankos. Atrod, kad kakokie lipns niekybs garai
supa mog, kurio taka ir galia nuolat augo, nes fiureris daug dalyk
m aptarinti vien su juo.
A js laukiau, Himleri. Js vluojate, pasak Hitleris.
Himleris nuleido galv ir kukliai susig prie dur. Jis niekuomet ne
prietaravo fiureriui, k mgdavo Geringas ar Rmas, visados rodydamas,
kad kiekvienas Hitlerio odis jam ventas, lyg itrauktas i Evangelijos.
Gal tas beslygikas klusnumas ir nepaprastas stropumas labiausiai av
jo Hitler, mokjus parinkti klusnius ir darbius mones.
U stalo, ponai, pakviet visus Hitleris ir pats atsisdo centre,
milinikame, i uolo ipjaustytame krsle. Viskas ioje salje dvelk
116
didybe, senove ir... aliu. Noriu pasakyti, kad dabartin mano kalba
yra griei grieiausia paslaptis, ir ji turi likti ia.
Visi tyldami palenk galvas. Jau ne pirm kart aptarinjo labai slap
tus dalykus, kuriuos igird kiti bt paiurp i baims. Jie neinojo, k
pasakys fiureris, bet buvo aiku, kad tai bus kakas labai rimta.
Nuo sienos i auksuot rm velg Vilhelmas Fridrichas Didysis,
lyg nustebs, kad ie moguiai, o ne imperatoriai, kunigaikiai, didikai
rpinasi Vokietija ir jos monms. Ar jie turi teis, ar turi pakankamai
proto?
mai Hitleris triukmingai atstm krsl ir paoko kaip spyruokls
pamttas.
Ponai, mes niekuomet nesijausime Vokietijos eimininkais ir ne
gyvendinsime t diding udavini, apie kuriuos nekama nuo NSDAP
sukrimo. Niekados, pakol nepaalinsim prie, pavojingesni u komu
nistus bei ydus.
Jis nirusiai apvelg susirinkusius, lyg iekodamas t baisij Vo
kietijos prie.
Visi tyljo suprasdami, k idstys fiureris.
Rmas! mogus, mginantis lygintis su paiu fiureriu. Jau seniai jau
iasi trintis tarp abiej pretendent pirmojo Vokietijos mogaus post.
Jau kuris laikas Rmas visai nevaiuoja Miunchen, nuolat prisilaikyda
mas Bad Vyszje, kurdamas nauj (treij) sostin Vokietijoje. Visi at
virai kalbjo, kad Berlynas Hindenburgo sostin, Miunchenas Hit
lerio, o Bad Vysz Rmo. Jo kalbos, straipsniai laikraiuose, paradai
ir bravriki pasirodymai siutino Hitler ir vert sunerimti artimiausius
draugus. Bet kai Rmas sureng spding SA parad Temelhofo aiktje
Berlyne, kur savo alinink buvo sveikinamas ir garbstomas lyg koks se
novs german imperatorius visi suprato, kad du oiai ant liepto ilgai
nesistumdys: vienas turs kristi upn. Kuris?
Rmas pasidar per daug pavojingas Vokietijai (Hitleris nesak:
man, nors abu odiai reik vien ir t pat), kad galt bti ilgiau pa
keniamas. Ponas Himleris surinko daug fakt, kuriuos jis jums pateiks,
kad pamatytumte, koki nieking veikl vykdo Rmas kartu su savo
patiktiniais: Edmundu Heinesu, Karlu Emstu ir net generolu leicheriu.
Kalbkit, Himleri!
117
Himleris pakilo ir krenkteljs pradjo traukti i portfelio vien po
kito popieriaus lapus, tvarkingai juos kraudamas krveles. Matyt, taip
jis kraudavo kadaise savo fermoje vit kiauinius.
Mano fiureri, gerbiamasis Vokietijos kancleri. A sveikinu jus su
auktomis pareigomis ir linkiu viso ko geriausio, nes js gerov Vo
kietijos gerov, pradjo Himleris. Hitleris auktai pakl galv, tuo
tarpu Geringas ir Gebelsas nunr akis ir paraudo. Ak, kokie mes asilai,
pagalvojo jis, nesupratom anksiau u vitinink pasveikinti fiurer,
o k j is dabar pagalvos?"
Himleris minut patyljo, lyg duodamas kitiems suprasti, kad nuo
iandien jie turi reikal ne tik su NSDAP pirmininku, bet ir su Vokietijos
kancleriu, ir tyliu balsu pradjo dstyti faktus ir skaiius. Atrod, kad i
odinio portfelio lenda piktos skund adatos, kurios tuoj susmigt Rm,
jeigu jis ia pasirodyt.
Buvo aiku, kad Rmas kasasi po Hitlerio ir j vis pamatais. Tai ai
kjo i Himlerio odi, o Himleris inojo daug.
I popieri lindo faktai apie Rmo keliones Berlyn, Holtein, Ka
raliaui, Esen ir daugel kit viet. Jo sakymas smogikams sveikintis
ne Heil Hitler!", o tik Sieg Heil!" Taiau daugelyje viet pasirodius
Rmui nuskamba Heil Rem!" Jo nurodymu nuudyti du broliai pramo
nininkai Dicai, paskelbiant, kad tai padar Himlerio gauja, sakius Hitle
riui. Jis im i Eseno partins kasos milijon marki ir jas panaudojo
savo pilies Alpse statybai. Edmundas Heinesas Bad Vyszje sitais jau
n mergaii harem ir ten danai leidia laik, o Karlas Emstas savo
namuose sireng audykl, kurioje kartu su Heinesu ir generolu neid-
huberiu mgina revolverius. Tai bt nieko, bet j taikiniai ant sienos
sukabinti portretai.
Himleris vilgteljo Hitler ir kitus nacius, sdinius u stalo. Jis ne
pasak, kieno tie portretai, varpomi Rmo draug kulkomis. Visi suprato,
kad tai Hitlerio ir j vis portretai.
Hitleris paoko ir trenk kumiu stal.
Kiaulunis! sustaug.
Perbgs per kambar, Hitleris vl um savo viet. Visi tyljo, nes
kiekvienas pasakytas odis galjo dar labiau siutinti fiurer.
Dabar Himleris pradjo kalbti apie tai, kaip Rmas veda derybas
118
su auktais reichsvero (armijos) karikiais. Jeigu jam is triukas pavyks
Rmo smogikai vl taps galingiausias jga Vokietijoje. Kiek to reich
svero keli imtai tkstani kariuomens! Taip sipareigota Kompjeno
sutartyje ir reikia to laikytis. O Rmo smogikai, kurie buvo labai smarkiai
praretinti, vl dygsta kaip grybai po lietaus.
Hitlerio veid pyl raudonos ir baltos dms. ia jau buvo ymiai rim
tesni reikalai, negu koks ten Heil Rem! ar Heineso haremai Bad Vysz
je. Rmas inojo, k daro, ir turmuoja reikalus taip greitai, kad kiekviena
diena atnea rimtesn grsm. Negalima delsti, nes Rmas prastai kalba,
bet kapoti galvas sugeba greitai.
Pastaruoju laiku Rmas stipriai susidraugavo su generolu leicheriu,
su kuriuo ir anksiau palaik artimus santykius. Per leicher jis nori prie
iti prie generolo fon Frio ir admirolo Rederio bei kit reichsvero vad.
O svarbiausia, kad Rmas kelia mint, jog reichsveras ir jo smogik b
riai bt sujungti vien karin vienet. Aiku, vykdius toki avantir,
Rmas tapt vyriausiuoju kariuomens vadu ir pamgint su armijos pa
galba nusukti sprand Hitleriui ir jo drauguiams.
Tai buvo nauja Rmo idja, ir labai pavojinga.
Jie ilgai tarsi, k reikia daryti ubgant vykiams u aki. Dabar kiek
viena minut brangi, o delsimas gali brangiai kainuoti. Hitleris danai
okinjo i savo vietos, kavo ir pldo Rm, bet atidiai iklaus visus
pasilymus, kas buvo jam nebdinga. Pagaliau nutarta fizikai sunaikinti
Rm ir jo gauj kaip pasiutusius unis.
O kaip j sunaikinti, jeigu jis visur apsistats savo smogikais, tik
jam vienam atsidavusiais monmis? paklaus Geringas, aikiai si
baimins stiprjanios Rmo galybs. J dabar Miunchen nei su
pyragu neatviliosi. Vien kart pasimoks, bus atsargus.
Geringas mintyse jau svarst, ar nereikt slaptai pradti kakok dip
lomatin aidim su Rmu. Vis dlto juodu abu buv frontininkai, kapito
nai, mons vtyti ir mtyti, ir abu nukentj nuo Miuncheno maito. Gal
Rmas ir priimt jo draugyst?
Gebelsas barbeno pirtais stal kakok nerving ritm, raukydamas
kakt. Juodu su Rmu irgi buvo kakada draugai, pakol Gebelsas nenujo pas
Hitler. ito ygio Rmas jam nedovanojo, ir todl trks ply reikia greitai pa
alinti kertingj draugu, nes udelsus jis t pat padarys su jais.
119
O Hesas su panieka klaussi t kalb, visai nesijaudindamas ir neigy
vendamas. Kas tas Rmas? Pasipts bukagalvis, vaidinantis Napoleon!
Argi jam lygintis su Hitleriu, kuris tuoj j suvynios ant pirto. Ypa dabar,
kai jam tarnauja toks niekas kaip Himleris, kurio kertingumui ir be
irdikumui gali prilygti nebent tonas. Tarsi patvirtindamas jo mintis,
Himleris vl pradjo kalbti.
Mano fiureri ir gerbiamas kancleri! Mes turime neileisti i aki
Rmo, Heineso ir Emsto nei akimirkos. Reikia inoti, kjie veikia, kalba
ir net galvoja. J tabe turime turti sav mog, kuris bt atsidavs
knu ir siela, ir jaust mirtin neapykant Rmui ir jo gaujai. Turdami
tok mog, galtume lemiamu momentu paimti iniciatyv savo rankas.
inoma, tam reikia ruotis dabar. A jau sudariau specialios paskirties
esesinink brius, kuriems paaikinta, kad artimiausiu laiku reiks ukirsti
keli Telmano komunistams, norintiems ugrobti valdi. Jie ruoiami
udyti, ir jie udys, kai tik gaus sakym. Nemanau, kad jie suabejos, kai
suinos, kad vietoj komunist reiks pribaigti Rmo gyvates.
ie odiai juos perliejo lyg altu vandeniu. tai vitininkas jau ruo
iasi, o jie stumdosi, urzgia vienas ant kito nesuprasdami, kad Rmas
tykoja juos ipjauti. Net ir Hesas krpteljo ir apsidair.
Himleris teisus! suuko Hitleris. Pilna parengtis! Viskas turi
bti ruoiama, anot Himlerio, kovai su komunistais, kad nei menkiausias
tarimas nekilt Rmo galvoje. Juos reikia apmulkinti, nes jie ir yra mul
kiai. Gebelsai, tuojau pasiskite NSDAP vardu padk Rmui u jo di
delius nuopelnus ginant ir saugant Vokietij nuo komunistinio pavojaus.
Panai telegram pasiskite jo drauguiui generolui leicheriui ir tam
klastnui Georgui traseriui. Tegul galvoja, kad mes nieko neinome ir
elgiams kaip kvailos bobuts.
Hitleris sugrie dantimis ir jo veidas tapo baisus.
Visi suprato, kad Hitleris Rm su jo kompanija jau perkl i gyvj
mirusiuosius. Ir vargas jiems, kai atsidurs fiurerio naguose. Vien kar
t Bormanas jau auklj o Rm fiurerio akyse, lauydamas jam kaulus
antro karto nebus. Jis kaltes nuplaus savo krauju.
mogaus! Reikia mums atsidavusio mogaus, kur pasistume
Rmo irtv. Bet kur j gauti? Geringai!
Neinau, mano fiureri.
120
Himleri!
Rasiu tok mog, tik reikia laiko.
Laiko! Po velni! Laiko kaip tik nra, o jis ia neka apie laik.
Gebelsai!
is nulenk galv ir tyljo.
Tuo metu sdjs nuoalje prie telefon stalo Martynas Bormanas pa
kilo ir prijo prie Hitlerio. Jis visuomet buvo tylesnis u em ir emesnis
u ol, likdamas visiems u nugar, niekur nesikidamas su kalbomis,
o jau su patarimais ar kritika gink Dieve! Visi dar nesusigaud, koks
jo vaidmuo: lyg Hitlerio adjutantas, lyg liokajus, lyg slaptas patarjas...
Vienu odiu, mogus, nevertas rimto dmesio.
Toks mogus yra, mano fiureri.
Visi nusteb sukluso.
Kur? paoko Hitleris.
ia, mano fiureri. Jis laukia js nurodym.
Kas jis toks? Kokia jo pavard?
Jis? Jis Volfas...
Volfas? Juk tai mano partinis slapyvardis. Malonu susipainti su
dar vienu... vilku. Kvieskitj, Bormanai.
Klausau!
Bormanas greitai ijo kit kambar ir netrukus atsived dar jaun
vyr, aukto gio, prailusiais plaukais ir nepaprastai blykaus veido.
Grois ir elegancija dvelk visoje jo asmenybje, bet veidas atrod kaip
numirlio: be ypsenos lpose, be rausvumo veiduose, be linksmumo
akyse. Visi velg j su nepasitikjimu ir tarimu.
Vyras sustojo prie Hitlerio lyg po komandos ramiai, isitempdamas
kaip styga. Galima buvo suprasti, kad tai kadrinis karininkas, apsirengs
paprastu kostiumu.
Hitleris pamojo ranka.
Prieikite ariau, Volfai.
Volfas eng por ingsni ariau ir mai, atsiklaups ant abiej keli,
pagrieb Hitlerio rank ir prispaud j prie lp. Visi aikteljo, net ir pats
fiureris nustebo.
Stokit, Volfai, k js ia dabar... Jei norite ko prayti, tai galite ir
be it fokus. To visai nereikia.
121
Bet matsi, kad toks vergikas atsidavimas padar ir jam spd.
O, mano fiureri! sunabdjo vyras. Tik js vienas galit man
padti.
Padti? O ko js norite: pinig, karinio laipsnio, vilos?
Volfas pakrat galv.
Tai ko?
Mano fiureri! A noriu tik... kerto.
K? Kerto? O kam?
Komunizmui.
Geringas nusikvatojo:
Na, ia tu pataikei, vyruti. Utikrinu tave, kad geriau negaljai pa
taikyti.
Bet Volfas net nepasuko j galvos.
Hitleris pakl j nuo grind.
Volfai, kas js esate?
Mano fiureri! A nesu Volfas. Esu rus kunigaiktis Sergejus Vol
kovas, kurio eim mon, dukreles, tvus nukankino bolevikai taip,
kaip nukankino mano giminaiio caro Nikolajaus II eim. Nieko gyve
nime jau nenoriu, tik kerto tiems tonams. A nekeniu komunistins
Rusijos ir jos moni.
Jis taip sudejavo, kad visi suprato, jog prie juos mogus, kuriam kan
ia utemd prot, religij ir visus jausmus.
Kodl js atvykote pas mane?
A inau, kad nra pasaulyje kito mogaus, galinio sunaikinti
komunizm, tiktai js, mano fiureri. tai ir veriausi ia, nepaisydamas
joki klii. A atiduodu jums savo gyvyb, bet leiskite man dalyvauti
komunizmo agonijoje.
Gerai! suuko Hitleris. Js esate vyras, Volfai. Pamirkite
savo rusik pavard ar, geriau sakant, apsieikite be jos. Nuo iandien
js sijungiate aktyvi kov prie komunizm, kurioje dalyvaujame mes
visi. Bet a jus imginsiu, duodamas nepaprastai sunk darb, kur tur
site padaryti.
Esu pasiruos, mano fiureri.
Tada eikite su Bormanu ir atidiai jo klausykite. Jis paaikins, k
jums daryti. irkite jumis patikjau!
122
Neapsivilsite, mano fiureri. Prisiekiu savo nukankintos monos ir
dukreli atminimu, kad visk padarysiu, k man sakysite.
Jis emai nusilenk Hitleriui ir ijo paskui Borman, daugiau netars
nei odio.
Na-a-a! nuts Geringas. Kakoks suvelnjs udikas, u
springs asmeniku kertu.
O tie rusai! pritar Gebelsas. Jie geri mons, bet jeigu kas
juos nuskriaud tegul saugojasi. Nesuprantama tauta, mslinga ir baisi.
Ten milijonai tikr pabais.
Hitleris tyldamas mst. Pagaliau vl prabilo:
Taip! Verting mog pasisim Rmo tab. Pabgs rusas! Tokiu
jie tiks ir pasitiks. Jiems nei galv neateis, kad tai mano mogus.
Jis nusijuok, bet jo juokas nuskambjo kaip pikto uns lojimas. Buvo
aiku, kad tylenis, odio neitariantis Martynas Bormanas padar fiure
riui daugiau negu jie visi kartu. Jis i kakur itrauk reikiam mog ir
parod, kad kiekvienu momentu gali padaryti visk, ko fiureriui prireiks.
Tokius mones fiureris labiausiai vertino.
Na, ponai, Hitleris dav enkl, kad galima skirstytis, laikas
judti namo. Jau vidurnaktis, o po poros dien vyksiu Berlyn, kur Pots
dame prezidentui tursiu pristatyti nauj vyriausyb. Tikiu, kad js visi
ten dalyvausite kartu su gauleiteriais ir kitais NSDAP vadovais. Himleri,
js irkite!
Taip, mano fiureri. A jus supratau. Potsdame bus tiek ms mo
ni, kiek tas miestas niekad nemat.
Js galite eiti, ponai.
Visi atsisveikin iskubjo, tik vienas Hitleris neramiai vaikiojo po
sal.
Paaukit Borman, pasak adjutantui.
O kai is pasirod, paklaus:
Visk paaikinot? Jis suprato?
Bormanas linkteljo galva.
Taip, mano fiureri.
Gerai, o dabar palydsite mane namo. Tegul Gek paaukia vai
ruotoj ir esesininkus.
Jau viskas paruota, mano fiureri.
123
Hitleris dmiai pasiirjo Borman. Velniai griebt! Atrodo, is vy
rukas skaityte skaito mano mintis. Tokie mons ant kelio nesimto.
Jis apsivilko adjutanto laikom palt ir, usidjs skrybl, patrauk
priekambar. Bormanas nujo i paskos.
11
Hitleris digavo, nors veide to nesimat. Jis kancleris! Tikrasis,
statyminis Vokietijos valdovas, nes k gali nusens generolas Hinden
burgas, palyginti su jaunu, energingu NSDAP vadovu, u kurio pei
tkstantins, viskam pasiryusios smogik kuopos ir milijonai jam pri
tariani vokiei.
Poryt jis ivyksta Potsdam, kuriame bus patvirtintas valdios
permimas. Perims jis Hitleris!
Pagaliau!
Argi galjo tiktis, kas pasieks tokias auktumas, kai paliegs, apsku
rs, neturintis gyvenamo kampo, tik kareivini lov, slampinjo Miun
cheno gatvmis, baisdamasis komunistinmis vliavomis ir raudonja
valdia. Kai grafo de Arko viai pataik Kurtui Elsneriui ird, jie pa
taik ir jam Hitleriui, parod, k daryti. Kovoti u Vokietij ir dl Vo
kietijos!
Nuo tos minuts jis pasijuto neamas kakokios jgos, kuri kl auk
tyn ir auktyn, privertusi visus patikti, kad Hitleris Antmogis, Ap
vaizdos paskirtas gelbti Vokietij. Jis pats patikjo tuo, nes patikti buvo
taip malonu. Kur kitas bt i karto nusisuks sprand, Hitleris kop vis
auktyn ir auktyn, pats nustebs tokia svaiginania skme.
Jis neinojo, i kur imasi tiek jg, i kur toks galingas energijos srau
tas, kad nejauia nuovargio ir silpnumo. Tiesa, kartais apima keista ne
galia: pranyksta jgos, priblsta mintys. Bet tai trunka neilgai, ir vl jis
tampa senuoju Hitleriu: energingu, verliu, nesulaikomu, kuriam visi len
124
kiasi iki ems, pripaindami jo genialum.
Be galo mgdavo bti tarp moni, minioje. Ar posdiaudamas Par
tijos rmuose44, ar Berchtesgadeno viloje, kuri dabar jau buvo perstatyta ir
paversta tikra kaln pilimi, ar savo itaigingame bute Princregenttrasje,
visur aplink j judjo daugyb moni, negalini gyventi be fiurerio,
kaip ir fiureris be j.
Daugiausia apsistodavo Partijos rmuose44, kuri viename sparne
buvo jo apartamentai, maai kuo nusileidiantys didik apartamentams.
Hitleris buvo sibaritas, o draugyst su meno monmis iugd skon mu
zikai, dailei, antikvarinms vertybms. Ypa daug jam padjo subtilaus
skonio ponia Esar. i elegantika grauol rpinosi Hitleriu ir mgo jo
draugyst, kuri ir Hitleris auktai vertino. Pastaruoju metu prie juodvie-
j prisijung ir Magda Gebels, kuri Hitleris laik tikru vokiets moters
pavyzdiu. irdamas jos eias dukreles, Hitleris nuolat pabrdavo,
kad tokios moterys Vokietijos pasididiavimas ir garb.
Ponia Esar mielai bt tapusi Hitlerio meilue, nes j, kaip ir visas
moteris, trauk galinga Hitlerio dvasin jga ir jo per kratus besiliejantis
vyrikumas. Bet Hitleris j irjo kaip ger draug, visai negalvoda
mas su ja praleisti nakt lovoje. Taiau ponia Esar inojo jo retus meils
ryius su kitomis moterimis ir pasibaisjus galvodavo, kas gi ia vyksta,
kad po audringo meils protrkio ios moterys sta lyg plataks, lku
sios lauo liepsn. Kokia tai paslaptis? galvodavo ji. Ar tai atsi
tiktinumas, ar dsningumas?44
Retkariais jis usidarydavo savo bute Princregenttrasje sakydamas,
kad nori pailsti, ir praleisdavo vien ar dvi naktis, nors poilsio ia taip
pat maai bdavo: Hesas, Geringas, Esaris, Gebelsas, Bormanas ir kiti
sukindavosi aplinkui lyg kyrs uodai.
inakt Hitleris taip pat parvaiavo savo but. Jautsi iek tiek pa
vargs, skaudjo galv ir gerkl. Palydtas esesinink priekambar, kur
stovjo nauja sargyba, pamau nujo salon, lydimas tik fon Belovo ir
Bormano.
Salono idinyje krenosi ugnis, skleisdama maloni vies ir ilum.
Prieblandoje nuo sien velg Mulerio ir Griunevaldo drobs, o netoli
idinio, liepsnos atvaituose, niriai vysiojo du Diurerio darbai su vai
duoklikais persona veidais.
125
Vos Hitleris jo salon, pro kitas duris eng senyva, bet dar ge
rai atrodanti aukta moteris, besiypsaniu veidu ir malonaus, draugiko
vilgsnio. Jos galva buvo prailusi, o tankus raukleli tinklas klostsi
apie akis ir lpas. Akys ibjo kaip mogaus, sulaukusio paties brangiau
sio sveio. Tai buvo vyresnioji Hitlerio sesuo Angela. Po Miuncheno su
kilimo Hitleris j pasikviet pas save, kur ji tvark vis nam k, bdama
ir grieta ekonom, ir mylinti sesuo.
Sveika, sesute, pasak Hitleris ir pakils pabuiavo j abu
skruostus. Matai, kai pavargstu, visuomet skubu pas tave pailsti ir
atsigauti.
Angela perbrauk jam per plaukus nuo darb iurkia ranka, taip
glostydavo j, ma berniuk. Koks tada buvojo mielas veidukas ir vel
ns plaukai... Dabar veidas paniurs, o akys dega neramia ugnimi, lyg
mogaus, netekusio gyvenimo diaugsmo ir sielos ramybs.
Hitleris pamojo ranka adjutantui ir Bormanui palikti j vien, ir ie
tyldami pasialino.
Tu labai pavargs, mielasis, pasak Angela, labai daug dir
bi ir nepailsi kaip kiti mons. Tau reikt ivaiuoti kalnus, kur nors
Austrijoje... O kad ir ms tvikje Brunau? Paklajotum po uolas
ir kaln slnius, pamiegotum prie lauo, paragautum ok srio, o dien
pagaudytum uptakius Ino upje. Prisimeni, kai buvai jaunas studen
tas ir parvaiuodavai atostog i Vienos...
Taip, palingavo galv Hitleris, ir jo veidas tapo lidnas, bet
tai buvo labai seniai, ir man atrodo, kad tai buvau ne a, o koks nors kitas
berniktis.
Jis parm ranka galv ir susimst... Skurdas, mirus tvui, ir sunkus
kelias moksl, kurio vis tiek negaljo pasiekti ir dl l stygiaus, ir dl
neramaus, usispyrusio charakterio, neleidianio priimti mokytoj o
di ir dstom dalyk ties. I jaunysts dien vienintelis viesus prisi
minimas sesuo, kuri jam atstojo ir motin, ir globj, ir mokytoj. Ak,
ta geroji Angela!
Et, k ia mudu kalbsim lidnas kalbas, Angela. Geriau atnek man
arbatos ir kuo daugiau okolado su tortu. Pavalgysiu ir eisiu miegoti.
Arbata visuomet tavs laukia, sujudo sesuo. Gali grti kada
tik sugalvosi, visados ji karta, k tik paruota. Tu daug dirbi Vokietijai,
126
kaip niekas kitas, ir mano pareiga tavim pasirpinti. Ne vien kaip broliu,
bet ir kaip Dievo sistu Vokietijos gelbtoju.
Ji ventai tikjo, kad brolis Dievamogis. odis Antmogis jai at
rod labai iurktus ir kakoks grsmingas. Doras kaimiets protas jaut,
kad Dievas rpinasi jos mylimu broliu, nes jis pasiek tai koki galyb,
garb, na, ir turt. Tikras imperatorius!
Ji atsisuko duris ir suuko:
Heli! Arbat!
Pro prasivrusias duris kabinet oko jauna, grakti, juodaplauk
mergina, spinddama ypsena tamsiose akyse. Ji ne padkl ir skubiu
ingsniu artjo prie Hitlerio.
Hitleris pakilo nuo fotelio ir surauk antakius. Juk jis buvo grietai
saks seseriai, kad niekas, iskyrus j, net nemgint prisiliesti prie jo
ind, maisto, o ypa arbatos. Kodl nevykdomas jo nurodymas?
Dde! suuko mergina ir padjus padkl puol prijo.
Dieve mano! aikteljo Hitleris. Nejau ia tu, Heli?
A, dde, a! Heli priokus apkabino j, prisispausdama standi
knu, kuriame virte vir jaunyst ir nepalyttas geismas.
Hitleris j stipriai pabuiavo lpas ir, pajuts kokios jos saldios, pa
kartojo dar ir dar. Po to truput atstm j nuo savs ir m apirinti.
Oi, tu Heli, Heli! Ivaiavai mokytis mergikt, o dabar gra
uol! Kerinti grauol! Neinau net su kuo lyginti tok stebukling pasi
keitim.
O a inau! Norjote palyginti su Anderseno bjauriuoju aniuku,
ar ne?
Oi, ne! Tu niekuomet nebuvai bjaurusis aniukas, bet buvai, kaip
ia pasakius maas drugelis. O dabar k tu! Argi gali kas su tavim
susilyginti?
Broleli, siterp Angela, negirk ios neklauados, nes dar pa
galvos, kad i tikrj grauol.
Bet ji tokia ir yra, Angela. Klausykit, tokia proga reikia po taur
vyno.
Neprajus net deimiai minui, jie jau sdjo prie idinio su taur
mis rankose, o senas tirtas tokajus, kvepiantis pavasariu ir Vengrijos pie
vomis, aiaravo prie akis. Abi moterys itutino taures, nes ir Hitleris,
127
nekents alkoholio, itutino piln taur. Pasijuto ess jaunas ir toks pat
verlus, kaip grauol seseria.
O Heli netvr kailyje nuo spdi gausumo. Juk ji sdi alia savo
garsiojo dds, kuriuo visi Vokietijoje avisi ir iri kaip emn nuen
gus Diev. J meno mokykloje, kur ji moksi dainavimo ir artistikumo
stebukl, nebuvo kitokios kalbos, tik apie Hitler. Ar sussdavo nektis
mokytojai, ar jaunos merginos students, Hitlerio vardas nenueidavo nuo
lp. Ji niekam nesak, kad ji Heli Raubal yra Hitlerio seseria,
nes jaut, kad tada j ukankins klausimais apie dd.
Heli pasakojo Hitleriui apie moksl, mokykl, mokytojus ir drauges.
Hitleris, mgs prie stalo kalbti vienas, nelabai leisdamas dominuoti,
iandien klaussi susidomjs ir susiavjs, o jo veide spindjo keistos
ugnels, trukdydamos Heli mintis.
Pagaliau Angela pakilo nuo idinio ir, pasiteisinus nuovargiu, nujo
virtuv. Ji buvo tvarkinga ir darbti moteris, o tuios kabos, nors ir su
ymiuoju broliu, jos neviliojo. Dabar juodu liko vieni palaimingoje nak
ties ramybje, spragsint malkoms idinyje ir iurlenant Heli balsui.
... O, kad js inotumte, dde, kaip jus myli visi mons Vokieti
joje! Mes, mergaits, vakare, kai atsigulame miegoti, tai kelias valandas
kalbams patyliais, kad negirdt aukltojos. Ir inote apie k? Apie jus!
Taip, taip! Visos mergaits jus simylj, daugelis pasikabin prie lov
js paveikslus, ikirptus i spalvot urnal. Meri ir Elen tvirtina, kad
nieko taip nemyli, kaip jus...
Omai ji vilgteljo Hitler ir susigdo.
Atleiskite, dde, kad plepu visokius niekus. Juk a atsimenu, kaip
js neiodavot mane ant rank, kai buvau mayt, o js vesdavots mane
cukrain pirkti okoladini gaideli. Tai buvo dienos!
Jos gali bti ir dabar tokios, Heli. Mes galime aplankyti ne tik cuk
rain, bet ir Miuncheno oper, arba nuvykti Berlyno didj teatr. O gal
pasileisti kalnus, apsirengus kaln piemenli rbais, su kuprinmis ant
pei ir alpentokais rankose...
Dde! suuko Heli, suplojusi rankomis. Js nuostabus!
Bet a inau, kad esate labiausiai usims mogus visoje Vokietijoje. Js
nusiveskite mane oper, o kalnus kur jau ia!
Heli paokus pagrieb Hitlerio rank ir j pabuiavo. Hitleris j ap
128
kabino ir pasisodino ant keli.
Pasdk itaip, Heli. A prisimenu, kaip tu maut danai umig
davai mano glby.
Ir a atsimenu.
Jie nutilo glausdamiesi vienas prie kito. Pagaliau Hitleris j nukl
nuo keli ir pabuiavs pasak:
Eik gulti, Heli. Rytoj tursiu anksti keltis, nes popiet ivaiuosiu
Potsdam.
Dde, js dabar Vokietijos kancleris? paklaus baimingai Heli,
matyt, nesivaizduodama savo dds tokioje auktybje. Kancleris
kakas panaaus kaizer. Ir tai jos dd!
Taip, Heli, bet svarbu ne tai. Svarbu, kad a Hitleris!
Jis pasak tai tokiu balsu, kad Heli sudrebjo ir ibalus atsirm idin.
Gerai, Heli. Eik ilstis.
O kada js kelsits, dde? sunabdjo ji.
Pasakyk adjutantui, kad mane prikelt et valand.
Heli linkteljo ir ibgo i kambario. Jos kojos linko kaip girtos, o gal
voje dundjo imtai kj, kaldami vien vard: Hitleris! Hitleris!..
Ji simyljo per vien valand inodama, kad pamilo tikr dd, kur
mylti baisi nuodm, aukianti Dievo kerto ir moni paniekos. Bet
ji buvo tokio amiaus, kai protas visuomet pralaimi prie ird.
Lygiai et valand Hitleris pajuto, kad kakieno ranka lieia jo veid
ir glosto skruost. Adjutantas ar Gek j keldavo garsiu pasveikinimu
Heil Hitler!, stovdami prie dur, o nuo io pasveikinimo net numirlis
galdavo pabusti. Bet ia buvo visai ne tas.
Jis pravr akis ir ivydo prie lovos Heli su tuo paiu padklu iarbatos,
kuri garavo ir skleid puik aromat. alia puoduko ppsojo zefyrai ir
okoladas. Heli padjo visk ant staliuko, o pati atsisdo netoli lovos.
Lengvas chalatukas deng jos liemen, bet pro j matsi krtys, suaugu
sios moters krtys.
Sveiki, dde! sunabdjo. A pati atjau jus prikelti.
Sveika, Heli! A tau ikariu kail, kad nemiegi, o slankioji apie
mano miegamj.
Ji nusijuok laimingu juoku.
Ikarkit! Js taip pat mane gsdindavote, kai buvau maa, bet nie
129
kuomet nemute. Tai bt grau, jeigu js imtumte mane kulti.
O k? A galiu taip padaryti! iburiavo Hitlerio akys.
Netiesa, dde. inau, kad js pats geriausias mogus Vokietijo
je, nemokantis nei supykti, nei kam nors blogo padaryti.
Hitleris nusijuok lojaniu balsu. Oi, ta Heli! Geriausias! Cha!
Jei a geriausias, tai tu graiausia. Sutinki?
Noriau sutikti, bet js tik juokiats i mans.
Visai ne. Ir inai k a sugalvojau?
???
Sugalvojau tave nupieti. aminti portrete, kad liktum drobje,
kaip liko eraro moter portretai.
Heli atsiduso.
inau, kad mane erzinate ir nieko daugiau. Negi js turtumte
laiko, o a drsos jus trukdyti. Juk vaiuojate Potsdam perimti vis
alies valdi. Ten prezidentas ir nauja vyriausyb nulenks galv prie
kancler.
Ne, Heli! Jei k sakau vykdau. Mudu tuos seansus organizuo-
sim naktimis, o juk poilsio valandos ms. Jas galime leisti kaip no
rime. Niekas mums netrukdys ir mes niekam netrukdysime. Tik pieiu
tave nuog.
Heli paraudo kaip vynia.
Ne, ne, sumirksjo. Man bus gda.
Tai tau! Ko tau gdytis! Juk a dailininkas, o tu mano mode
lis. Noriu tave parodyti, kokia tu grai, koks nuostabus tavo knas, kokia
jaunyst spinduliuoja i tavo veido, krt, odos...
Jis atseg chalatl ir liet rankomis nuog Hel kn, glost j, spaud
virpaniais pirtais. Abu jaut, kad aistra traukia juos galingu, nesulaiko
mu skuriu vien prie kito.
mai Heli oko ir isiver i dds rank. Ji greitai sagstsi drabuius.
Ateina mama. A bgu.
Palauk, Hitleris sulaik j u rankos. Heli, paklausyk mans.
I Potsdamo a adjau grti po savaits, bet dabar griu, kai tik baigsis
reichstago posdis. iandien treiadienis, o a griu etadienio nakt.
Lauk mans, ir mudu galsime pradti seans. Man svarbiau nupieti tave
negu sdti ten. Gerai? Ueik, Angela, kreipsi seser. Heli man
130
atne arbat, ir a ruoiuosi pusryiauti.
Sesuo lyg netekus ado irjo iraudusi, susitariusi dukter ir
keistai atrodant brol nesuprasdama, kas ia vyksta. Bet ji doru vokiets
protu negaljo net splioti, kokia baisi aistra jau dega abiej irdyse, ir
niekas jos neugesins.
Ta mergait tik trukdo tau, broleli. Nepyk, a j sudrausiu.
Hitleris nieko neatsak, nes jo akys lydjo pro duris sprunkani Heli
ir net drebjo nuo minties, kad greitai j turs glbyje. Jis taip troko jos,
kaip kadaise ponios Vinfrid ir Renatos Miuler, bet, inoma, tie atsimini
mai jau nedrumst jam irdies.
***
Hitleris pasiek Potsdam susimsts ir usisklends. Sutiks j nauja
sis reichstago prezidentas Geringas to nepastebjo. Bet visk suprantantis
Hesas smeig susirpinusias akis fiurer ir tuoj nusisuko. Tokia Hitlerio
ivaizda jam nepatiko, nes liguistumas ir usisklendimas fiureriui neb
dingi... O dabar velnikai reikia, kad Hitleris bt tvirtas kaip niekada,
nes prie akis imtai labai svarbi reikal. Reichstago posdis tik
menknieklis; reikia susitikti su karikiais, su pramonininkais, su banki
ninkais... ie susitikimai svarbiausi, o ne mandagios kalbos ir linkioji
mai prezidentui ir deputatams.
Hesas usuko pas gydytoj Teo Morel.
Man nepatinka fiurerio ivaizda. Ar jis tik neserga, pone Moreli?
K js galite pasakyti?
Gydytojas mslingai vilgteljo Hes ir neskubdamas usirk pyp
k.
Ponas gydytojau, a laukiu js atsakymo.
Be reikalo, pone Hesai. A nesiruoiu pasakoti antr kart to, k
pasakojau pirm kart.
K--? K js pasakt?
Nieko, pone Hesai, nieko. Viskas isisprs ir be js ar mano r
pesi, nesukit sau galvos. O dabar atsipraau! Ruoiu vaistus fiureriui
prie mieg, todl, hm js suprantate...
Hesas apsisuko ir ijo. Jis stengsi prisiminti t pokalb su Teo More-
131
liu, kai juodu gr ir... Bet gydytojo pasakojimas plauk, nepavirsdamas
konkreiu vaizdu. Energija... irdys... vampyrizmas... Tfu, po velni, jis
turs vis tiek dar kart aikiau pasakyti.
Po valandos jie automobiliais nuvyko netoli Potsdamo stksant pra
monininko Kirdorfo dvar. ia naujo kanclerio jau lauk apie keturias
deimt pramoninink. Kai Hitleris, lydimas Heso, Gebelso, Ribentropo,
Himlerio pasirod didiojoje salje, susirinkusieji j sutiko entuziastin
gais auksmais. Taip digauja tvai, pamat, kad j pagimdytas vaikas
engia ne keverzojaniu ingsniu, o drsiai ir tvirtai. Salje matsi Krupo
fon Boleno, Frico Tyseno, Emsto Brandto, Emsto Pensgeno, Hugenber-
go, Zelts ir kit, jiems gerai pastam pramons galin veidai. Dein
je sals pusje spietsi bankininkai. Priekyje Jalmaras achtas, Kurtas
mitas, Otas Fieris ir daugelis kit, kuri vienas odis buvo vertas aukso
maio. Jalmaras achtas ir Kurtas mitas susivalg ir nukreip vilgsnius
fon Krupo, Tyseno, Hugenbergo veidus. Dievai! Mes neapsirikom!
Heil Hitler! Heil Hitler! sustaug piniguoiai ir finansiniai mag
natai, imet rankas priek.
Hitleris sustojo sal viduryje. Viskas ia buvo parengta taip, kaip b
davo parengiama didij partijos suvaiavim metu. Priekins sals da
lyje viet milinikas Hitlerio portretas, rdamas auksiniais rmais ir
rykiomis spalvomis. Hitlerio veidas ia buvo suvelnintas, siukai lyg
nudailinti ir net akys velg maloniai, nuoirdiai. O prie portreto, spe
cialiame stove, kilo naujoji naci vliava: purpurinis aksomas su baltu
apskritimu, kuriame juodavo svastika german galybs ir negailestin
gumo enklas.
Hitleris mat veidus, kurie jam vergikai ypsojosi ir emai lenkia
galvas. Tai tai tas Vokietijos elitas! Ne aristokratai, besididiuojantys
herbais ir protvi nuopelnais, o mons, papuo Vokietij fabrikais, ga
myklomis; mons, sukr galingus bankus, kuriuos net pasaulin kriz
nepaklupd ant keli. Kadaise jie aipsi i jo, kai Miunchene organizavo
mait, atsisak jo partijai duoti menk keli tkstani aukso marki
paskol, ukirsdami naciams galimyb nupirkti autuvus ir uniformas
smogikams. Dabar jie eria milijonus NSDAP partijos kas ir kiekvien
od priima kaip Evangelijos ties.
Ne, jie netapo geresni ir velnesni, tik tapo protingesni suprat, kad
132
be Hitlerio ir jiems ne pyragai. Pramonininkams ir bankininkams nerei
kia ramaus gyvenimo. Oi, ne! Jiems reikia kaip tik triukmo, pagieos ir
konfrontacijos, nes tada prabyla ginklai, o ginkl gamyba geriausias
biznis tiek pramonininkams, tiek bankininkams. Jau daugiau kaip deimt
met po karo Vokietija vegetuoja su milijonais bedarbi ir milijardais
skol. Reikia tai baigti, o baigti gali tik Hitleris.
Mano fiureri, gerbiami ponai, pirmas prabilo Jalmaras achtas,
mes susirinkome pasveikinti Vokietijos kanclerio Adolfo Hitlerio, ku
ris iandien oficialiai perims tas pareigas ir ves Vokietij garbing ateit.
Heil Hitler!
U sunki uuolaid paslptas orkestras m groti: Vokietija, Vokie
tija!.. ir visi sustingo, lyg i akmens itayti.
Bet Hitleris jau buvo atsivalgs garbs ir pompastikumo. Jo neveik
nei ikilmingi himno garsai, nei turtuoli vergikos liaupss. Jis irjo
naci vliav su svastika, bet mat tik Heli veid, o rankose juto jos v
si od. Jis taip jos troko, kad net svaigo galva ir nerimastingai gyslose
plak pulsas.
Pirm kart pagalvojo, kad yra kakoks ryys su jo jausmais moterims
ir fizine bkle. Kodl kartais jauiasi taip isisms, kad, atrodo, kris ir
mirs. Tada jam reikia moters, kuri apmalina ne tik bais geism, bet
pila kn galing energijos srov. Po jis vl tampa vis valdovas, Ant
mogis, priveriantis kiekvien emai nulenkti galv, kaip nulenk ie
piniguoiai.
Mano ponai! prabilo jis su patosu, rksmingu balsu, a pri
imu js sveikinimus ir gerus linkjimus, uimdamas kanclerio post.
Bet tai tik vienas laiptelis, nes kanclerio postas tai dar ne viskas.
Pasiuto, ar k? Dar jam maa? pagalvojo Fricas Tysenas, bet i
sustingusiojo veido niekas negaljo atspti toki mini.
Taip, ito maa! suuko Hitleris, lyg atsakydamas slapt Ty-
seno replik. Ne kanclerio postas puoia Hitler, o Hitleris puoia
post. Tai sakau jums a Apvaizdos pastatytas Vokietijos priekyje, kad
j vesiau garb ir laim.
Na, bet ir mes esame prie to prisidj, pro sus tyliai suburbjo
senasis Krupas fon Bolenas. Vaikinas per daug rieia nos.
Nuo rytdienos, o gal, geriau sakant, nuo iandien jums pareigo
133
jimas: pramon turi dirbti visu pajgumu... karo reikalams. Taip, karo
reikalams, ponai! Gana trepsti deimt met, alinant al ir jos mones.
A greitai kalbsiu su reichsvero generolais, ir bus pasakyta, kad karin
pramon jiems tiesia rank, tik tegul jie laikosi tos rankos. inote, kari
kiai konservatyvs mons, bet utai js naujos Vokietijos pionieriai
ir, eidami visi kartu, priversime karikius elgtis kaip mes norime.
Jis dar kalbjo, bet tai buvo frazs, kurias susirinkusieji ne kart gird
jo jo lpose: komunizmo pavojus, yd ir svetimali idavyst, gyvy
bins erdvs" btinyb ir visa kita, k jie deimt kart perskait Hitlerio
Mein Kampf*. Bet jiems strigo tik viena fraz, nuo kurios nuvito akys
ir atsigavo irdys viskas bus pajungta karui: pramon, bankai, valsty
bs kis ir ekonomika. Argi jiems rpi su kuo rengiasi fiureris kariauti!
Tegul jis kariauja nors su paiu Kinijos imperatoriumi, svarbu, kad gali
ma bus gaminti ginklus ir t proces paversti pinigais. Panaiai galvojo
ir bankininkai, jausdami palaiming pinig lamjim ir aukso tekjim
bank sskaitose, lyg kart krauj gyslose.
Hitleris atsisak piet ir pasdjimo prie stalo su magnatais, nes jo
lauk dar vienas susitikimas, nei kiek ne menkesnis u su reichsvero
generolais. Jam ivykus, tuojau isiskirst ir pramonininkai. Iki iolei jie
buvo biiuliai ir draugai, planav, kaip Hitlerio ir naci pagalba atgaivin
ti gamyb, bet dabar draugysts idilija pasibaig. Nuo iandien jis tapo
ars konkurentai, besirpinantys, kaip gauti didesnius usakymus, nu
stumiant kitus on, susiglemiant ir darb, ir peln.
O Hitleris nuvyko Keizerhofo viebut, kur jo lauk aukti reich
svero karikiai. Dar neseniai jiems visai nerpjo kakoks jefreitorius,
adantis vokieiams roj gyvybin erdv, komunist sunaikinim,
yd turt atmim ir visus kitus dalykus, kuriuos girddamos minios
staugia i pasigrjimo. inia, visiems norisi i svetim kieni ikraus
tyti pinigus ir juos perdti savo.
Viebutis knibdte knibdjo kariki. ia maisi rudos ir juodos
smogik uniformos, pilkos reichsvero milins ir net kit inyb kariniai
varkai, bet daugiausia esesinink. Jie tapo pastovs Hitlerio angelai
sargai ir nesiruo kam nors atiduoti i garbing pareig. Susting, ne
gyvais veidais jie tirta grandine supo viebut, stovjo ant plai laipt,
kylani antr aukt, ir sulaik kvpavim isitemp prie Hitler ir
134
Himler. Kiti, slenkantys paskui fiurer, jiems nerpjo, nes tik iedu buvo
j gyvybs ir mirties eimininkai.
Kambaryje, u didiulio apvalaus stalo, sdjo deimt-dvylika genero
l, blizgdami pasiymjimo enklais, kariku orumu ir prsika didybe.
Juos visus ia sukviet generolas Blombergas, kur Hitleris jau paskyr
karo ministru. Bjo, dalyvavo generolai: Reichenau, fon Frias, admiro
las Rederis ir kiti. Visi paoko ir isitemp lyg kareiviai prie tiesiogin
virinink jefreitori. Jie jau umiro Hitlerio karin laipsn ir karines
pareigas, atsimin tik vien tai naujasis Vokietijos kancleris, nuo kurio
priklauso j karjera, laipsniai, apdovanojimai ir garb, be kurios karys
ne karys.
Hitleris atidiai stebjo j veidus, nordamas atspti, kas verda irdy
se, paslptose po uniformos sagomis ir ordinais. imts velni, jeigu pra
monininkai jam buvo aiks iki panagi, tai iuos pasiptlius jis nelabai
perprato, ir irjo atsargiai. Pramonininkai patys j susirado ir atidav
pirmenyb prie Rm, o ie vis dar suka nosis al, ir nelabai suprasi
j kslus. Juk generolas leicheris atvirai flirtuoja su Rmu, savo elgesiu
rodydamas, kad kapitonas Rmas daug vertesnis u jefreitori Hitler.
Sunkus Hitlerio vilgsnis slydo j veidais tirdamas, kas su juo, kas
prie. Atjo laikas isiaikinti, nes kitokio pasirinkimo nra.
Ponai, prabilo Hitleris. Vokietijai imu istorin valanda,
kurios visi nekantriai lauk nuo Kompjeno taikos pasiraymo, kai Pran
czija su Anglija iauriausiai nuskriaud ms tvyn. Nuo iandien mes
sakome: Ne! Ne! Vokietijos skriaudom, ne gdingai taikai, ne
Vokietijos paeminimui! Mes atsisakome toki taikos slyg! Mes atsi
sakome mokti reparacijas, mes atsisakome reikalavimo, kad Vokietijos
kariuomen negali viryti imto tkstani moni. Mes patys inome,
kaip gyventi, kiek laikyti kariuomens ir koki planuoti ateit.
Generolai tyljo kaip sual, tik pastabusis Hesas mat deganias vil
k akis.
Ponai, nuo iandien reichsveras turi tapti galingiausia institucija
Vokietijoje. Neseniai susitikau su pramonininkais ir bankininkais, kurie
man ugarantavo, kad galingai Vokietijos kariuomenei atsiras tiek l,
kiek j reiks. inoma, pramonininkai konservatyvs mons, bet ar
mijos vadovyb i j isunks, ko reikia. Ms rpestis ir darbas per
135
penkerius eerius metus sukurti toki armij, kokios nra Europoje: su
galingu oro ir jr laivynu, su neveikiamais arvuotais korpusais ir mo
biliom, labai paslankiomis motorizuotomis divizijomis.
Generol veidai raudo: Hitleris mokjo juos ukaitinti, piedamas to
ki ateit, kurios jie nedrsdavo sivaizduoti. Aviacija... laivynas... ar
vuotos divizijos ir mobilios smogiamosios armijos! Oho! tai tau ir jef-
reitorius!
Jie gr Hitlerio odius, kaip geria alt vanden mirtinai itrok
keleiviai mstydami, kad vykdius net ir pus Hitlerio plan, reichsve-
ras taps galinga jga, prie kuri drebs ne tik Pranczija su Anglija, bet
ir kitos alys, atmusios Vokietijos emes, kolonijas ir kitus gyvybikai
reikalingus plotus. Jie gerai inojo, k reikia svoka gyvybin erdv.
Tai milijonai hektar derlingos Ukrainos dirv, didiuliai mik masy
vai, anglies ir geleies kasyklos, nafta... Tose emse ikils vokiei (ir
generol!) dvarai, koncernai, gamyklos... Tai tik Rusija, o kur Rumunija,
Lenkija, ekoslovakija, Pabaltijys...
Kai Hitleris baig ilg paad, kurstymo ir rksming frazi kalb,
generolai jau nebuvo ledo gabalai, bet greiiau verdantys ugnikalniai, tik
dar sukaustyti karik uniform ir spindini dir. Ir vos Hitleris baig,
jie net nelaukdami generolo Blombergo komandos urk:
Heil Hitler! Heil Hitler!
Net liesas, visai prails generolas fon Frias, pagarsjs savo ramybe,
auk kaip eiolikmetis berniokas.
O Hesas, sddamas alia fiurerio, galvojo visai apie k kit. Kodl
fiureris, kalbdamas su pramonininkais, kaltino karikius konservatyviz-
mu ir nerangumu, o kalbdamas su generolais, dl to paties priekaitavo
pramonininkams ir bankininkams? Tai greiiausiai Hitlerio noras pasti
nepasitikjim tarp dviej galingiausi luom, kad jie konfrontuot ir ie
kot tiesos pas vienintel neklystant arbitr fiurer.
O dabar Potsdam, pas prezident, pasak Hitleris, atsisveikin
damas su generolais ir sutars su jais susitikti arvuotyje Doiland, sto
viniame Kylio uoste. Vyriausias laivyno vadas admirolas Rederis inojo,
kad imu ir jo valanda laivynas bus kuriamas pirmasis.
Kas ia vyksta? staiga suuko Hitleris, stovdamas ant vie
136
buio laipt ir irdamas netoli gatvje liepsnojanius du namus, prie
kuri grdosi minia, girdjosi riksmai ir reti viai, tik nesimat gaisro
gesinimo main ir pai gaisrinink.
O, ia ms mielojo Henricho Himlerio vyrukai likviduoja komu
nist smoksl, nusiaip Geringas, paaikindamas situacij. Jis
rado daug rodym, kad komunistai iomis dienomis ruo smoksl ir
griebsi j likviduoti. ia naikinama komunist bstin, o kadangi dau
guma komunist ydai, tai nenuostabu, kad inakt visoje Vokietijoje
susvils ne vienas komunistas ir ydas. Juk js inote, mano fiureri, vokie
i patarl: Mitgegangen mitgefangen (kartu pagautus kartu pakaria).
Ar ne?
Geringas garsiai nusikvatojo, net jo pilvas susibavo lyg ispanikas
vyno maias. Jam buvo labai linksma, kad akcija prie ydus prasidjo.
Himleri!
Klausau, mano fiureri.
Na?..
Tai tikras smokslas, mano fiureri, kur surezg komunistai ir y
dai. Mes ubgome u aki, nes to reikalauja Vokietijos saugumas.
Tai pasaks nuleido akis lyg klusnus mokinukas prie griet moky
toj.
Hitleris valandl galvojo. Visoje Vokietijoje! Kiek rytoj bus nuudyta
moni, sudeginta ir sunaikinta vertybi, ir viskas smokslo tramdy
mo vardan. Bet, kita vertus, argi Himleris nesilaiko jo teorij? Komunis
tas ir ydas ne mogus, ra jis pats Mein Kampf, jie negali tiktis
valstybs globos ir utarimo.
Tyldamas pasuko prie Mersedeso, kur lauk itikimasis oferis Eri-
chas Kempk su didiuliu briu Geks esesinink.
Koks skirtumas anksiau ar vliau. Vis tiek t reiks atlikti. Gerai,
kad Himleris griebiasi iniciatyvos. Bet ar vien tik jis?
Ir Hitleris pavairavo kitus automobilius, kur sdjo Geringas, Ge
belsas, Bormanas...
137
* * *
Visas tas dienas, kai Hitleris ivyko Potsdam, Heli negaljo rasti
sau vietos. Atrodo, kad kartas vjas sisuko ird ir dabar j diovina i
vidaus. Iauklta tvarkingos ir doros motinos, ji nieko neiman apie in
tymius moni santykius. Kai meno mokykloje students plepdavo apie
vaikinus, Heli nepratardavo nei odio. Kalbti ta tema jai atrod labai
nepadoru. Kai jos draug Greta Beli kart m suokti, kad labai bt lai
minga, jeigu turt Hitlerio kdik, Heli baisiausiai siuto ir m aukti:
Js kvail, Greta! Niekinga kvail! Nejaugi fiureris turi usiimti
su kiekviena varvanose mergiia, kad j apdovanot vaiku? Juk js i
note, kas be Vokietijos jis nieko daugiau nemyli.
Ir prapliupusi aaromis ibgo i kambario, nustebindama drauges. Juk
Greta pasak vent teisyb Hitleris auniausias vyras, kurio glbyje
nori atsidurti tkstaniai moter. ita bavariet tikra kvail, kad kauja
ir purktauja, prietaraudama kit moter didiausiai laimei.
O dabar?..
Ji degte deg nesuprasdama, kad tai nepasotinama aistra sukilo viduje
ir drasko be gailesio.
Juoduose aistros skuriuose igirsdavo blaiv bals, aukiant tokius
odius, nuo kuri paiupdavo:
K darai? Juk fiureris tavo dd, kuris maj Heli neiodavo
ant rank, prausdavo ir rengdavo tais laikas, kai jis buvo vargas palie
glis, gyvenantis i Esario ir fon Ribentropo malons. Ji dd irjo
kaip tv, kurio neteko labai anksti, ir visados bgdavo ariau itiesus
rankutes, kad pasislpt jo iltame glbyje.
Ji inojo, kad tas balsas tiesa, aukianti apie baisij kraujomaios
dm, bet kas i to? Ji nieko negaljo padaryti. Ne be reikalo dailininkai
aistros apimt mog vaizduodavo sdint ant laukinio nevaldomo irgo,
lekianio juodas bedugnes. Toks irgas nej, o bedugn buvo ia pat.
Reichstago atidarymo dien Heli sijung radijo aparat ir prigludo
prie jo, nenordama praleisti nei vieno odio, kaip triumfuodamas jos
dd engs Vokietijos vadovo post. Kancleris! Juk tai svarbiau nei pre
zidentas, ypa toks susenlis, kaip Hindenburgas. Ji galvojo apie Hitler
ne kaip apie dd, bet kaip apie vyr, kur simyljo staiga, per vien
138
vakar, ir taip troko j matyti, kad net silpna darsi.
Heli klaussi radijo ir sivaizdavo vis ceremonijos didingum. ia,
senoje Prsijos karali rezidencijoje Potsdame, gulos banyioje, kur
palaidotas Fridrichas Didysis, susirinko reichstagas posd. U garbingo
valdios stalo atsisdo senutlis Hindenburgas ir jaunas erelis Hitleris.
Girdti, kaip senamadikai krenkdamas kalba prezidentas, paymda
mas naujo kanclerio energij ir sugebjim. Kancleris kalba labai trum
pai ir kukliai, tarsi nordamas pabrti reichstago reikm ir svor alies
valdyme, bet juk visi ino, kad Vokietijoje jau valdo ne prezidentas ar
reichstagas, o vien tik Hitleris. Tik jis!
Heli klaussi taip dmesingai, kad, atrod, suls aparat.
tai, tai pagaliau tas, ko ji lauk! Banyia sugaudia triukmu ir
sveikinim kiais. Atrodo, kad deputatai neturi jokio kito tikslo, tik
aukti: Heil Hitler!" Ji girdi deputat riksmus ir sivaizduoja, kaip kau
kia u banyios sien smogik ir nacist minios. Tokios minios vakar
kaukia visuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kur tik stovi radijo
aparatai. Staugimas sklinda iandien, liepsnojant yd ir komunist na
mams. Ta liepsna tai viesios ateities pavaist! aukia smogikai ir
naciai.
Bet Heli tie dalykai nerpi: nei gaisrai, nei riksmai. Jos knas irgi
liepsnoja ugnimi, o irdis rkte rkia: Heil Hitler! Bet tai ne lovinimas
giminaiiui ddei, tai meils giesm mogui, pavergusiam j visikai.
Rytojaus dien ji niekur njo i nam, laukdama Hitlerio. Galvojo,
kada jis gr, nordama pirmoji j sutikti, pasveikinti ir prisiglausti. Tik
riausiai i Potsdamo ivaiuos ryt: keliai dabar pavasarikai blogi ir kal
nuose apledj, todl parsiras tik pavakare, gal net nakt... Ji jo lauks!
Motina kelint kart var j miegoti tvirtindama, kad dd bus pa
vargs, o visas kalbas ir sveikinimus galima atidti vlesniam laukiui, bet
Heli neklaus. Motina mat jos susijaudinim, neramiai bgiojanias akis
ir pasikeitus veid, kur nuolat imudavo tai raudonos, tai baltos dms.
Bet jai nei galv neatjo, kas dedasi dukters irdyje.
Atjo vakaras, ir valandos pradjo slinkti taip ltai, kad Heli neinojo,
ko griebtis. Mgino skambinti, dainuoti, skaityti, bet negaljo susikaupti.
Hitleris parvaiavo vidurnakt. Jis atrod pavargs, sergantis. Didiul
tampa, susitikimai su galingomis prieikomis jgomis, kurias reikjo
139
veikti, tikinti savo plan realumu ir patrauklumu, isekino fiurer. Jaut
si blogai ir galvojo tik apie ramyb ir poils. inojo, bet nesuprato, kodl
jam retkariais ueina silpnumo akimirkos, kurios vliau praeina, ir vl
jis tampa tuo, kuo buvo.
Bet Hesas, atidiai stebdamas Hitlerio paniurus ir pavargus veid,
niekaip negaljo ivyti i irdies juodos abejons, kuri pasjo gydyto
jas Teo Morelis. Jis nepajg visko atsiminti, nes alkoholis tada utemd
prot, bet gsdinanti prasm liko. Jeigu tai priklausyt nuo jo, Hesas bt
pakviets fiureriui tkstanius moter, kad jis vl tapt sveikas, energin
gas, veiklus...
Budrios esesinink sargybos sutiko fiurer, grus po triumfo maro.
Susting smogik veidai nerod j jausm, bet jie visi irjo fiurer
kaip Diev, galint pajudinti vis pasaul. Tai nebuvo verg dvasia, tai
buvo vilkini un itikimyb, nepripastani nieko pasaulyje, iskyrus
eimininko vali.
Geke! paauk sargybos virinink Hitleris pavargusiu balsu.
Pasistenk, kad mans niekas netrukdyt. Jauiuosi ne visai sveikas.
Pakvieskite tiktai gydytoj Teo Morel. Tegul jis ateina. Daugiau nie
ko!
Jawohl, mein fiurer! kaukteljo kulnim Gek.
Vaiuodamas namo, Hitleris galvojo ne apie spindint valdios kaln,
kur jis taip skmingai ukop, o gal kas une, nespjus net apsidairyti.
Jis galvojo apie Heli! Nesitikjo j rasti belaukiani, kaip adjo, todl
liep pakviesti gydytoj, tikdamasis i jo palaimintj vaist.
Taiau engs salon pamat Heli, kuri, sddama fotelyje prie idi
nio, nekantriai irjo duris. Ji oko i fotelio ir puol artyn.
Oi, mano fiureri, mano mielasis! kartojo meils odius, kurie
vis dien skambjo jos galvoje.
Heli, brangioji, iskt Hitleris rankas. Tu mans laukei? Tai
pati maloniausia valandl per ias dienas.
Jis apglb j taip stipriai, kad iai um kvap ir sulinko kojos...
Kai gydytojas paskubomis atvyko Hitlerio buto priekambar, Gek
jo nekantraudamas lauk.
Greiiau, ponas Moreli! Nesikraptykite kaip vita. Fiureris liep
jus pakviesti, nes iek tiek nesveikuoja.
140
Hm! numyk gydytojas. Su juo nieko nra?
Jis dabar kalbasi su seseria Heli Raubal. Bet man atrodo, kad jis
nekantraudamas laukia js.
K? Su moterim?
Gek linkteljo peiais.
Greiiau, ponas Moreli, einu praneti.
Bet gydytojas ramiausiai atsisdo fotelyje ir isitrauk neatskiriam
pypk.
Nesirpinkite, Geke, ir daugiau neplepkit niek. Geriau pasaky
kit, kad js bernai atnet konjako. A snustelsiu iki ryto, o tada aplan
kysiu fiurer. Senis Morelis ino, k daro.
Gek mat, kad fiureris aklai pasitiki gydytoju, bet dabar neinojo,
k daryti.
O a...
O js, Geke, sskit prie mans ir paragaukit konjako. Jeigu idrsk
dabar eiti pas fiurer, a garantuoju, kad rytoj gulsite iuklyne, ir js
akis, taip piktai irinias mane, les varnos. Supratote?
Gek atsiduso ir prisdo prie gydytojo. Kaip sunku padoriam mo
gui stovti ant fiurerio slenksio. inoma, Gek save laik labai padoriu
mogumi.
12
Jeigu seniau, atgavs jgas ir energij, Hitleris po toki nakt tuojau
pamirdavo meilues, tai dabar vyko tai, ko ir jis pats nesitikjo: Heli
tapo grimu, kurio kiek begr, vis negaljo pasisotinti. Rytojaus ryt,
kai jis pasirod savo artimj draug ratelyje, visi pastebjo, koks fiu
reris energingas ir verlus, tarsi nebt praleids kelias sunkias dienas,
nesiskunds negalavimais. Hitleris pamat fotelyje snaudiant Morel,
bet nusidav, kad jo nepastebi. O Morelis i po blakstien met vilgs
n Gek, tarytum primindamas spjim: Kvaily! Ar a tau nesakiau!
141
Diaukis, kad paklausei senojo Morelio!
Kai Bormanas pateik dienotvark, k fiureriui reikia iandien atlikti,
kur nuvykti, k priimti, Hitleris permet lap nerpestingu vilgsniu ir
atsainiai mosteljo ranka:
Suspsim! Neturiu laiko usiimti iais niekais. irk, Geke, kad
niekas mans netrukdyt.
Jis apsisuko ir vl nujo savo apartamentus, sandariai udarydamas
duris. O jeigu duris udar pats fiureris, tai niekas nedrs j praverti.
Kai atvyko Geringas, Gebelsas, Himleris, nei vienas nepakliuvo pas
fiurer, nes Gek atsisak leisti, tuo juos baisiausiai nustebindamas. K
gi ia sugalvojo fiureris? Tikriausiai jis neserga, nes gydytojas Teo Mo
relis riogso priekambaryje, o ne pas fiurer. Jeigu jam nereikalingas net
gydytojas, tai aiku, kad nieko baisaus. Tada k jis veikia? Juk ir Bor
manas ia maiosi su visais, o ne alia fiurerio?
Tik vien Hes niekas nestebino. Jam pakako pamatyti abejingai snau
diant gydytoj, kad suprast, kas vyksta u t sandariai udaryt dur.
Jis net nesidomjo, kas ten su fiureriu. O kam? Tai laikinas dalykas, ir tuoj
ivysime vad, umirus meils nuotyk, kaip malon, bet trumpalaik
vjelio dvelkteljim.
Hitleris pasirod po keleto dien, bet ne Partijos rmuose", o Ope
ros teatre, kur suplaukia visa Miuncheno auktuomen. Kai jis vysteljo
vyriausybinje loje, vis akys su monokliais ir ironais nukrypo ten,
nes grauol, sdinti su kancleriu, buvo niekam nematyta ir neinoma.
Kokia daili! tvirtino vyrai, negaldami nuleisti aki. Kakokia
Gensemagd (s piemen), nabdjo moterys, su pavydu ir pykiu
stebdamos konkurent, pajgusi uvaldyti visagalio Hitlerio dmes, o
gal net meil. Na, na, pairsim, kiek tai truks: dvi, tris dienas, daugiau
sia savait...
Bet pavydios kalbos nepasitvirtino: Hitleris net negalvojo mesti a
ving meilu, kuri j patrauk taip stipriai, kad valstybinius reikalus i
main valandas su ja. Reikjo vykti Berlyn, visas jgas skirti valdymo
reikalams, lauk usienio valstybi atstovai, ministr kabineto posdiai,
o Hitleris visk numojo ranka.
Heli buvo laiminga, kaip bna laiminga moteris, mylinti ir mylima. Ji
simyljo staiga, ir k auniausi vyr, kuris pasirod ess ir auniau
142
sias meiluis, mokantis berti malonius ir meilius odius, visados besigro-
intis jos knu ir niekuomet neibrendantis i aistros kan.
Pagaliau Angela suprato, kas vyksta tarp brolio ir dukters, bet ji buvo
tikra vokiet, nedrstanti prietarauti tvui, vyrui, broliui... O ia ne bet
koks brolis, o pats Hitleris, Antmogis, Vokietijos igelbtojas. Ir Angela
nedrso k nors sakyti, tik sunkiai dsaudama melsdavosi naktimis pa
galvojus, kas vyksta tarp Adolfo ir Heli. O kokios maldos igelbs nuo
Viepaties bausms...
Po Operos vakaro Hitleris vl lindo privat but, toliau tsdamas
savo draugui ignoravimo politik. Bet greiiausiai tai nebuvo joks ig
noravimas, o paprasiausiai Hitleris negaljo nei valandls skirti valsty
bs reikalams, nes vis laik atidav Heli. Jis norjo bti tik su ja, o ne
su grubiu Geringu, klastingu Himleriu ar fantazijos pasaulyje gyvenaniu
Gebelsu. Gal bt sutiks, kad j aplankyt Hesas ar Esaris, bet Heli pra
, kad jis kuo ilgiau bt su ja, ir Hitleris sutiko.
Hitlerio parankiniai paskelb, kad fiureris serga. O kuo gi kitu patei
sinsi jo dingim i visuomens? Negi pasakysi, kad fiureris prisirio prie
avios Heli Raubal, ir jos dailus veidukas ustojo vis pasaul.
Po keleto dien prezidento pasistas grafas fon teningas atvyko
Miunchen ir tuojau prisistat Partijos rmuose". Jis buvo nuvestas
diding posdi sal, apie kuri kalbjo kiekvienas, kam tik teko joje
pabuvoti. Didiuliai i uolo idroti krslai, milinikas stalas ir pus
sienos uimanti svastika priblokdavo lankytoj. Hitlerio nebuvo ne tik
ioje salje, kuri jis vadino senato kambariu", bet ir visuose rmuose.
J prim tik Gebelsas.
Prezidentas pageidauja kuo greiiai matyti pon kancler Berlyne.
Jis pra jam perduoti, kad u dviej dien priims Anglijos ir Pranczijos
ambasadorius, kurie labai nepatenkinti Vokietijoje vykstaniais yd po
gromais.
Gebelsas patrauk peiais. Bdamas mao gio, jis turjo irti au
galot graf uverts galv ir itiess kakl, lyg siukas prie kalakut.
Fiureris serga ir niekur negali vykti.
Gerai, bet tegul jis paskambina prezidentui ir pats paaikina prie
astis.
Gebelso veidas apsiniauk.
143
Ponas grafe! Ar negalvojate, kad perengiate savo galiojimus?
Prezidentas jus pasiunt perduoti jo odius, bet neliep perduoti patari
mus, kuri niekas neprao. Js baigte?
Taip, atsak grafas iblyks. Baigiau, bet tik iandien. Rytoj
a pratsiu pokalb, bet ne su jumis, o... su ponu Rmu. Likit sveiki, po
nas Gebelsai.
Jis ijo ir nuvaiavo Hitlerio but, bet i adjutanto igirdo tokius pat
odius, kaip i Gebelso.
Nra man k veikti Miunchene, pasak sau grafas ir papietavs
liep adjutantui veti j Berlyn. Maina nuskriejo atgal. Grafas jau pla
navo apie bsim pokalb su Rmu.
Bet grafas neinojo, kad jam ijus i Partijos rm, Gebelsas pa
kl ragel ir liep skubiai sujungti su Hitleriu. Jie kalbjo trumpai, bet
apie k niekas neinojo.
Pavasar autoavarij netrksta, ypa kaln keliuose. Nenuostabu, kad
ir grafo teningo automobil, matyt, sumt lapiame kelyje ar papras
iausiai adjutantas jo nesuvald. Grafo, jo adjutanto ir dviej sargybini
lavonus rado keli perjoje, kur jie su automobiliu nukrito i penkiasde
imt metr aukio. Lavonai atrod taip iurpiai, kad juos kuo skubiau
sudjo vino karstus ir pasiunt laidotuvi kontoron. Rimiau tirti
reikal niekas nesim. Juo labiau tas, kuriam priklaus pagal tarnybin
pareigyb Himlerio inyba.
***
Hitleris kartu su Heli ivyko jo kampel Berchtesgadene. ia, ijs
i Lansbergo kaljimo, Hitleris nusipirko nedidel vil, stovini vaiz
dingame kaln laite. Aplinkui atsiverdavo nuostabs vaizdai bukais ir
uolais apaugusius kalnagbrius ir kriokianius kaln upoknius. ia
net saul spinddavo skaisiau, oras kvepdavo glm ir dangiku vie
umu, viskas dvelkdavo ramybe, kokios niekuomet nesurasi mieste arba
lygumos kaime.
Vila jau buvo naujai perstatyta ir sutvarkyta, labiau primindama pil, o
ne poilsio namus. Prabangiai rengti kambariai, geriausios meno vertybs
rod, kad veltui i vietov fiureris vadino Vilko irtva. Ne, tai greiiau
144
buvo senj bavar karali Henriko Lito ir Rudolfo Mekino turtinga
ir puoni buvein. Beje, ioje viloje, u Hitlerio miegamojo, buvo ruotas
kuklus kambarlis su kareivika geleine lova, utiesta plona antklode,
stovjo ir stalelis su dviem kdm. Tok kambarl padar Gebelso usa
kymu, kad galt j nuolat fotografuoti, o paskui spausdinti laikraiuose
ir urnaluose kaip Hitlerio gyvenamj kambar. Fiureris raukydavosi,
matydamas tokius Gebelso triukus, bet kuriamo mito apie Hitlerio papra
stum ir kuklum neudraud. Vokiei tauta patikli tauta: ji visuomet
tiki tuo, k jai kalba karaliai ir vadai. O toks mitas Hitleriui tik gera.
Heli niekuomet nebuvo dds pilyje ir net nesivaizdavo, kokioje a
vioje vietoje ji pastatyta. Bet ji inojo, kad paskubomis jai ruotas vienas
rm sparnas, kuriame gals leisti laik taip, kaip tik panors. Hitleris jau
nusprend, kad seseriai nra ko grti meno mokykl, nes staiai gda
jai ten mokytis.
Pagalvok, kalbjo jis, k bus panau, jeigu tu ieisi scenon ir
pradsi emai lankstytis, kad susirink mulkiai garsiai paplot. Tau reikia
bti masi valdove, o ne j verge.
Bet, mielasis, prietaravo Heli, menininkui aplodismentai
tai ir atlyginimas, ir garb. Artisto garb ir kario garb visai skirtin
gi dalykai. O a artist!
Gerai, Heli, sutiko Hitleris. tu nuostabi artist ir labai avi
mergait, bet mones menkai pasti. K jie pasakys, kai suinos, kad
inoma artist Heli Raubal mano giminait?
Heli nieko neatsak, bet mai pagalvojo: O k jie pasakys, kai su
inos, kad Heli Raubal yra savo dds meilu?". Nuo tokios minties ji
nutilo ir nulido.
Rytojaus dienjuodu abu iygiavo kalnus. Isipild neseniai abiej
ikalbti norai vieniems pakeliauti po kalnus. inoma, tas vieniems"
buvo tik slyginis, nes budrs Himlerio vyrai, nors ir slapstydamiesi u
uol ir viryn, neileido fiurerio ir jo meilus i aki.
Jie pavalg okos srio ir juod paploi, ikept kalniei pirkiose
(maist rpestingasis Gek atne kuprinje). Net ir kavos negr, pa
sitenkin vieiai pameltu pienu, kur teko gerti i molini puoduk. O
kai jie sugul pailsti ant iurkios kareivikos antklods, spinduliuojant
kaln saulei ir auktybse sklendiant ereliams, net ir Hitlerio ird m
145
gaubti ramyb, jau nekalbant apie Heli, kuri jautsi kaip devintame dan
guje.
Tas piknikas rafnybe ir didingumu alsuojanioje erdvje liko j irdy
se visam gyvenimui. Hitleris danai prisimindavo t dien ir avij Heli,
okinjani ant samanot akmen kaip balt kaln okut. Abejingas vi
soms meilums, su panieka irintis minias moter, troktani su juo
praleisti nakt, jis niekaip negals pamirti Heli, ir ukluptas vienatvs,
ne kart pagalvos: Kur tu, mano brangioji? Kokie mes galjome bti
laimingi, jeigu a nebiau Hitleris, o tu mano giminait".
Vakare jie gro pil nuvarg, suprakaitav, bet i j spindini veid
visi suprato, kokia maloni iandiena. Net Hitleris ypsojosi tikra, o ne
dirbtine, oficialia ypsena, kokia jis buvo paprats dengti veid.
Isimauds vonioje, jis nujo salon laukti Heli. Bet pirmasis j su
tiko itikimasis adjutantas, idygs prie slenksio.
Na, kas atsitiko, grafe? Raportuokite.
Mano fiureri! Atvyko Viurtenbergo gauleiteris ponas Miunderis ir
prao audiencijos.
Hitleris, turdamas nuostabi atmint, puikiai inojo partijos didi
n. Padalijus Vokietij 34 gau, valdia atsidr naci rankose, o dabar
Hitleriui tapus kancleriu gauleiteriai tapo maais kunigaikiais
savo valdomose teritorijose. Miunderis buvo vienas i seniausi gaulei
teri, kariavs fronte ir usitarnavs majoro laipsn. is drsus, niekam
nelenkiantis galvos senis savotikai imponavo Hitleriui. Jis mgo senus
karininkus, bet, inoma, tik tokius, kurie jam neprietaraudavo.
Gauleiteris Miunderis? netikdamas dar pasiteiravo Hitleris.
Nagi, kvieskite!
Ir pagalvojo: Kokio velnio jis ia atsibaladojo? Tegul lindi savo Viur-
tenberge, nesekiojs mano pdomis. Su gerom iniom jis tikrai neatva
iavo". <
Gauleiteris pasisveikino prasta fraze ir liko stovti prie dur, pakol
Hitleris pam j u paranks ir nusiveds pasodino fotelyje. Pro duris
kyteljo galv Heli, bet, pamaius nepastam sen, skubiai jas uvr.
Matsi, kad gauleiteris kako susijaudins, nes jo ili sai beviltikai nu
karo emyn.
Jauiu, kad kakoks rimtas reikalas atvedjus pas mane, pasak
146
Hitleris, nervingai barbendamas pirtais stal. Juk js inote, kad
visus gauleiterius priimu Partijos rmuose11Miunchene?
Taip, mano fiureri, inau, bet ten js nra.
Reikjo palaukti dien, kit, ir biau grs. Pailsti btina, net ir
man. Ar ne?
Bet senis nieko neatsak iuos odius, tik jo sai nulinko dar e
miau.
Praom kalbti, ponas Miunderi. A neturiu laiko studijuoti js
msling veid.
Mano fiureri, pagaliau istenjo senis. Js man esate ne tik
fiureris, bet staiai Viepats. Js garb ne tik Vokietijos, bet ir mano
garb. Tik labai jus gerbdamas ir myldamas drsiu kalbti tai, kas jums
nepatiks.
Hitleris paoko i fotelio ir lyg tigras prislinko prie senio.
K js ia mekenat apie garb ir meil? Kalbkit trumpai ir ai
kiai.
Mano fiureri! Blogi gandai skrenda greiiau negu geri. O iuo metu
apie jus sklando blogi gandai, kad js prisiviliojote savo sesers dukter ir
pavertt j meilue. Daugelis Vokietijos moni iri jus kaip Apvaiz
dos sist tautos gelbtoj, todl js elgesys...
Hitleris pajuodo kaip em.
Nieke! K ia plepi? Ar gyventi nusibodo?
Mano fiureri! A kaip senas nacistas ir gauleiteris...
Tylk! Tu jau ne gauleiteris! Tu niekas! Tu lavonas!
Ir atsisuks duris suriko:
Geke!
O iam pasirodius paklaus:
Pasti j?
Taip, mano fiureri. Tai Viurtenbergo gauleiteris, ponas Miunderis.
Tai idavikas, kuriam negalima net paduoti rankos. Igrsk j lauk!
Ibals tarytum lavonas, Miunderis stukteljo kulnais ir suuko:
Heil Hitler!
Jis eng pro duris ne tik lauk, bet ir savo kap.
Kai Heli Raubal slinko salon, Hitleris sdjo parms galv ranka,
kako giliai susimsts. Matsi, kad j kankina nelinksmos ir neramios
147
mintys.
Pamats alia Heli, jis griebj glb ir stipriai apkabino.
Ak, Heli! Kaip sunku mylti ir kiek klii mylint!..
Heli nieko daugiau nesugalvojo, kaip bukiais nugiedrinti slogi mei
luio nuotaik, bet jai nepavyko.
Jie pavakarieniavo tyldami, o po vakariens Hitleris pasak:
Rytoj grtame Miunchen. Reikia vaiuoti Berlyn, nors man
labai nesinori skirtis su tavim.
O jeigu ir a vaiuoiau Berlyn?
Hitleris papurt galv.
Ne, Heli! Miunchene tau bus ramiau. Berlyne a nepajgsiu tavs
apsaugoti.
Nuo ko, mielasis?
Bet Hitleris nieko neatsak, tik dar labiau paniuro. Jis suprato, kad
Miunderis tai tik pirma kregd, po kurios atskris plrs vanagai. Juk
Hitlerio neveiklumas pratis naciams, o jie su tuo nesutiks.
Jis inojo, kad iuo atveju gali pasitikti tik Hesu, na, gal dar Gebelsu,
bet jokiu bdu ne Geringu, Himleriu ar Heidrichu, kurie gal jau dabar
planuoja kak prie j ir Heli.
Jis sunkiai atsiduso ir apkabino mergin.
***
Galvodamas apie Gering ir Himler, Hitleris nelabai klydo. T pat
vakar, kai Hitleris ivar Miunder, Himleris ir Geringas susitiko vie
name slaptame bute, kuri esesinink inyba turjo labai daug. Kartu su
jais dalyvavo Martynas Bormanas ir Himlerio pavaduotojas Reinhardas
Heidrichas, griozdikas, paniurs, visada raudonomis akimis vyras.
Ponas Reinhardas Heidrichas labai patikimas mogus, pristat j
Himleris, praom juo pasitikti kaip manimi.
Patikimas mogus" permet visus pikto uns vilgsniu ir tyldamas
susig kampe.
Kalbkit, ponas Heidrichai, pasak Himleris. Informuokite
partijos draugus apie tai, kokias padarte ivadas, tiriant pavest daly-
148
k. Beje, ponai, turiu jums pasakyti, kad jeigu fiureris suinos apie ms
pokalb nei vienas neliks gyvas. Vienodai nulks galva ir tam, kuris
kalba, ir tam, kuris tyli (visi pasiirjo tylen Borman). inoma, ms
pokalbis tai noras padti fiureriui, apsaugant j nuo nieking mo
ni ksl. Ms pokalbi niekas negali inoti. Ypa reikia saugotis Heso,
Gebelso, Ribentropo, Esario. Jie fiureriui gali ms kalbas nuviesti taip,
kad daugiau nematytume viesos. Ar suprantate, ponai? Praau, ponas
Heidrichai!
Visi linkteljo galvomis, tik vienas Geringas bailiai apsidair, lyg
laukdamas, kad i uolini ploki ils negailestingasis fiureris ir
griebs juos u gerkli.
Ponai, pradjo Heidrichas lojaniu balsu. Fiurerio gerov
Vokietijos gerov, ir mes turime bti negailestingi kompromituojantiems
ger fiurerio vard. Pono Himlerio pavedimu a surinkau inias apie fiu
rerio veikl nuo tos dienos, kai Potsdame jis buvo pristatytas Vokietijos
reichstagui ir visai tautai kaip vienintelis valstybs valdovas kancleris.
Nuo to laiko jis negali usiimti valstybs ir partijos reikalais, nes viena
moteris j apvyniojo raganiku voratinkliu, i kurio negali isilaisvinti.
tai ia, iuose popieriuose, urayta kiekviena fiurerio valanda. Gali
te pasiirti, ponai, ir pamatysite, kad per laikotarp fiureris neskyr
nei vienos valandls Vokietijos reikalams, o jas praleido su ta merge
Heli Raubal. Pairkit!
Jis padjo ant stalo pluot popieri, kuriuos pirmiausia pagrieb Ge
ringas, smalsiai kidamas nos. Su pasigardiavimu skait apie savo fiu
rerio intymias valandas.
Heidrichas patyljo ir ts toliau:
Blogiausia, kad Vokietijoje jau ima reiktis chaosas, kuris kas dien
gilja.
Naujo kanclerio nurodym laukia ministr kabinetas, Anglijos ir
Pranczijos ambasadoriai... Jie para labai rsias notas, kad Vokietija
atgaivina kariuomen ir nemoka kontribucij. Lenkija Dancige ir Sile
zijoje elgiasi akiplikai, udarindama vokiei mokyklas, o lietuviai
Mamelyje* sodina vokieius kaljim. Naujasis reichsvero vadas, ge
nerolas Blombergas, neino, k daryti, o reichsbanko prezidentas Jalma-
* Klaipdoje.
149
ras achtas ir pramoninink vadovas Fricas fon Tysenas eina i galvos,
negaldami susitikti su fiureriu. Jei ir toliau taip bus Vokietijai gresia
katastrofa.
Jis pasak faktus, bet nenurod, k daryti. Tai turjo nusprsti vyresni
vanagai, o ne jis neseniai Himlerio leistas aukiausi vadovyb.
Visi tyljo. Girdjosi, kaip niokia Geringas ir periodikai kosti Bor
manas. Po to, kaip visada tyliu, mandagiu balsu, prabilo Himleris:
Dabar js, Bormanai.
Ponai, pasak Bormanas. Rmas ir jo gauja ino apie fiure
rio saldias atostogas. Jie diaugiasi ir ruoiasi nusukti mums sprandus.
inau tikrai!
Jis nesak, kad uvakar pas j apsilank kunigaiktis Volkovas Vol
fas ir prane, kad Rmas, suinojs apie Hitlerio meil grauolei Heli,
su kuria usidar ir nieko ariau neprisileidia i diaugsmo pasigr.
aud Hitlerio, Geringo, Gebelso portretus ir laukiniu balsu staug: Pa
lauk, ikniau Adolfai, palauk! Smaginkis su kekm, nes neilgai valkiosies
Vokietijoje mulkindamas mones! Cha! Antmogis! Tu klounas, daugiau
nieko, ir a tau nusuksiu sprand". Rytojau dien juodu su Heinesu suruo
orgijas, kurios truko tris dienas ir naktis, nes jose dalyvavo keliolika
baleto studijos studeni ir net kelios pirmakurss ydaits. Keikdamas
ir vadindamas Hitler valkata, Rmas atrod dar prasiau u Heines vis
kalbdamas, kad tuojau nuo odi prieis prie darb.
Smulkmen Bormanas neminjo, pasitenkins tik bendrais odiais,
bet visi suprato, kad grsm i Rmo puss pati didiausia, baisesn u
prancz-angl grasinimus ir generol-bankinink nepasitenkinim. Bor
manas nepasitikjo nei vienu ia esaniu: nei klastinguoju Himleriu, nei
gorilos veidu Heidrichu, o labiausiai savanaudiu Geringu. Bormanas
tikjo tik fiureriu ir visk dar jo gerovei. irdyje jis seniai para mir
ties nuosprend Heli Raubal, traukusiai fiurer klastingus meils kerus.
Bormanas neabejojo, kad ia kakoks raganavimas. Argi gali bti kitaip,
jei fiureris, kuris pamesdavo meilues po dviej trij kart, dabar elgiasi
lyg koks snargliuotas gimnazistas, negalintis atsitraukti nuo giminaits
sijono. Kodl jis taip stipriai prisirio, nematydamas artjanio baisaus
pavojaus? Kokie ia paslaptis?
Jis neleis, kad kakas menkint fiurerio vard. Taip nebus!
150
Ponai, vl prabilo Himleris. iandien fiureris gro i savo pi
lies Berchtesgadene... Abu... Po dienos ar dviej jis ivaiuos Berlyn.
Manau, kad Heli liks viena. Kai fiurerio nebna, j but saugoja tik pora
mano vyr. Prie buto didelis sodas, kuriame Heli vaikioja kelis kartus
per dien. Ponai, js mane supratot?
Jis vilgteljo pro storus akini stiklus ir sunabdjo taip tyliai, kad
panekovai vos igirdo:
Fiurerio ir Vokietijos vardu Heli Raubal turi mirti. Ji atitrauk fiu
rer nuo svarbiausi udavini ir gali praudyti ne tik fiurer, bet ir Vokie
tij. Delsimas lygus miriai. Nematau kitos ieities, nes fiureris neklauso
jokio patarimo, ir jie abu pakvai i aistros ir meils. O kaip galvojate
js? Pasisakykite visi aikiai ir trumpai, kad bt bendras nuosprendis.
Pritariu! Mirtis jai! suurzg Geringas.
Ir a. Mirtis! pro sukstus dantis suvokt Heidrichas.
Bormanas linkteljo galva.
Mirtis!
Gerai, ponai, kad js supratote t baisi btinyb. Tiktai t dien
ms ia, Miunchene, neturi bti nei elio.
A vadovausiu reichstago posdiui, pasak Geringas.
A vykstu iaurs Vokietijos gauleiteri suvaiavim, idro
Heidrichas.
O a rytoj vykstu Niurenberg, kur turiu susitikti su reichsvero
vadais, lyg sau, lyg bendrininkams pasak Himleris.
Bormanas nepasak nieko, bet linkteljo galva. Jis, kaip mediotojas,
inojo viena reikia kuo toliau trauktis nuo tigro urvo, jei ruoiesi j
skaudiai sueisti.
Ponai, pasislinkit dar ariau, pasak Himleris ir isitrauks po
pieriaus lap pradjo kak braiyti, retkariais itardamas trumpus sa
kinius, lyg kaldamas vin karst. Kai po valandos jie pakilo veidai
bvio rams ir susikaup kaip moni, atlikusi ger ir reikaling darb.
Kas jiems maut Heli ir jos spinduliuojanti meil?
Himleris dar kart primin:
Neumirkite, kai susitiksite su fiureriu, tvirtinti, kad visk pada
r Rmo gauja. Laikui bgant fiureris supras, kad mes norjome jam tik
gero. Bet dabar atsargiai!
151
***
Antr dien po atvykimo Berlyn Hitleris dalyvavo ministr tarybos
posdyje. Klusniai lankstydami galvas, ministrai pataiknikai vilgiojo
naujj kancler, kurio jie panikai bijojo, sutikdami su kiekvienu jo o
diu, su maiausiu pirto krusteljimu. Vergo sindromas jau pradjo augti
vyriausybje, nes sunku rasti niekybms kit toki palanki dirv.
Hitleris sdjo ant nedidelio pakilimo plaiame, raiytame krsle. Jis
kaip visuomet buvo valus, pasitemps, bet jo mintys klajojo toli toli,
nesustodamos ties reikalais, apie kuriuos kalbjo jo pasirinkti ministr
kabineto nariai. Kas jam tie aidintys odiai ir ministr norai pasirodyti
naujajam kancleriui, tarkant fantastinius projektus ir pasilymus? Hitle
ris nort juos pasisti velniop ir pasakyti, kad jie tik kvailos ir juokingos
bedions, jam visikai nereikalingos ir net kenksmingos. Argi j protai
gali lygintis su jo protu, kuris vienas ino, k ir kaip daryti.
Jis galvojo apie Heli, ir visi prisiminimai buvo velns ir viess.
Mat, kaip ji nuoga oka Berchtesgadeno pilies salje tik jam vienam,
sukdamasi lyg platak mnulio viesoje. Hitleris padar keletjos nuo
trauk (jis mgo fotografuoti nuogas meilues), o paskui pams molber
t pradjo pieti. Netrukus i drobs ikilo mielas Heli veidukas, vels
plaukai, krtin ir visas nuostabus knas, taip traukiantis Hitler prie jos.
Hitleris atsiduso ir pavelg pro langus, u kuri spindjo saulta rug
sjo 18-osios diena. Spinduliai, atsimu senovin raiyt stikl, bgi
njo po sal, idykaudami ant ministr stal ir stor, sidabru kaustyt
aplank su ratais. Vienas nubgo Hitlerio veidu ir sumirgjo akyse. Lyg
Heli pasveikinimas", pagalvojo Hitleris, ir jo ird mai suspaud ne
rimas ir skausmas.
Tuo metu adjutanto ranka ities jam auksin padkl su susukta
vamzdel telegrama. Hitleris ivyniojo popieri ir perskait:
Heli mir. Tuoj atvaiuok. Sesuo Angela".
Jis suurzg ir, trenks on krsl, paoko i vietos. Visi vyriausybs
nariai nusigand suiuro fiurer nesuprasdami, kas ia vyko.
Lktuv! Tuojau! auk Hitleris ir metsi i sals lauk, o paskui
j adjutantas, Gek ir brys esesinink. Jie puol mainas ir nulk
aerodromo link, kur Hitlerio itikimasis asmeninis laknas Hansas Baue-
152
ris, sddamas piloto kabinoje, jau lauk.
Jis mgo vainti po Vokietij savo Mersedesu. Sustodavo mies
teliuose ar kaimuose prie susirinkusij. Ilipdavo, pamats valstieius,
darbininkus ar iaip gyventojus, ir praddavo su jais kalbas apie Vokietijos
ateit. Jis matydavo, kaip usidegdavo paprast moni akys, klausantis
paad duoti vokieiams gyvybin erdv ir darbo kiekvienam mogui.
Suspinddavo ir parausdavo veidai, kildavo vir delnai su riksmu Heil
Hitler!. Ypa jis mgo pokalbius su seniais, prailusiais tautieiais, kurie
visk, k igirsdavo i Hitlerio, priimdavo kaip Dievo od.
Bet dabar nebuvo kada terliotis su maina, nes nuo Berlyno iki Miun
cheno ilgas ilgas kelias. Tik lktuvas!
irdamas kaip slenka po lktuvo sparnu miestai, miesteliai ir kai
mai, Hitleris mgino susikaupti ir susigaudyti mintyse, bet jam nesisek.
Galvoje laidotuvi varpu aidjo odiai: Heli mir! Heli mir!..
Kas vyko, mano meile, kas? Kokia pikta lemtis upuol tave, kai pa
likau sveikutl, besiypsani, laukiani mano sugrimo? Liga? Avari
ja? Ne! Gal nelaimingas atsitikimas? Koks?
Jam norjosi staugti, itakyti lktuv, apsaug ir pat save, kad tik
nustot galvoje aidj laidotuvi varpo diai ir ird nebadyt baisus
skausmas, kokio dar nebuvo patyrs gyvenime.
Kai jo automaina, lkdama pasiutusiu greiiu i aerodromo mies
t, pasiek namus, ia nebuvo nei vieno mogaus, iskyrus esesininkus,
stovinius sustingusiomis eilmis. Jie nieko neleido ne tik prie namo, bet
udraud vaikioti gatve.
Hitleris puol salon, bet j sulaik tandartenfiurerio Miulerio o
diai:
Ten, mano fiureri. Sode...
Prabgdamas koridoriumi jis ivydo seser Angel, kuri raudojo su
smukusi fotelyje. Esesininkai jos neleido sod, udeng lavon drobe ir
laukdami grtanio fiurerio.
Ji guljo ant alios ols, lyg miegodama nerpestingu miegu po sena
obelim, ia juodu vaikiojo taip neseniai prie dvi dienas. Veidas
baltas kaip nulautos lelijos, isitar juodi plaukai ir... maa kruvina
skylut vir deiniojo antakio. Lpose sustingus skausminga iraika,
kaip neisakytas klausimas: Kodl mane nuudt?
153
Ilgai klpojo Hitleris prie sustingusio Heli lavono, o Miuleris su dviem
esesininkais, atsitrauk kelis metrus, stovjo isitemp kaip vaks. Jie se
niai sum ir, surakin antrankiais, nuve SS poemius du sargybinius,
saugojusius Heli. Vyrukai nieko negaljo paaikinti, ir tik vart nusigan
dusias akis. K jie ino, kas ia vyko? Argi jie pagalvojo, kad linksmoji
Heli gali nusiauti? Taip jie man, kai, ilgai nesulauk jos grtanios i
sodo, atslinko pasiirti ir rado mergait po obelim jau negyv, o alia
juoduojant revolver. Jie dav ini savo vadui Miuleriui.
Pradjo temti, ir Miulerio nurodymu sode usideg proektoriai. Nie
kas nedrso trukdyti sielvartaujanio fiurerio. Pagaliau sode atsirado Mar
tynas Bormanas, parlks lktuvu i Karaliauiaus, o dar u pusvalandio
i Niurenbergo, po susitikimo su reichsvero vadais, parskubjo Himleris.
Visa naci virn paskubomis rinkosi Miunchene maj, Heli pamg
tj sod.
Hitleriui itirpo laiko svoka. Viskas skendo migloje, net ir Heli vei
das. Kaip nuerti i migl, kad vl prie akis ikilt mielos jos akys,
velgianios su meile ir diaugsmu? Kaip patikti, kad jos nra, kada
lpos dar jauia buinius, o visas knas glamones?
Pajuto lengv rankos prisilietim ir pakl akis. alia stovjo ponia
Esar, geroji, itikimoji draug, visados atsirandanti tada, kai sunku ir ne
inai, ko griebtis.
Ema, sudejavo Hitleris, koks a nelaimingas... Neturiu
Heli... Neturiu!..
lamdama ilkais ji apkabino Hitler per peius ir jo galv prispaud
sau prie krtins. Hitleris girdjo, kaip neramiai dunksi ponios Esar ir
dis.
Kelkits, mano Zigfryde. Ir liddamas nepamirkite, kad js lau
kia Vokietija. Palikite Heli jos motinai ir leiskite man pasirpinti jums.
Hitleris tyldamas palenk galv ir leido poniai Esar paimti j u pa
ranks. Pairjo revolver, gulint alia lavono, ir skausmas perkreip
jam bum. Kam skirta i vaidyba? Kam itaip rodyti, kad Heli nusiud?
Bet jis gerai ino, kad ji negaljo nusiudyti, nes labai myljo ir buvo
mylima, o laimingi nesiudo. Tai kas drso pasiksinti jos gyvyb? tai
ten, apviesti proektori spinduli, stovi i visur subg jo tabo nariai,
jo geleinis kumtis: Himleris, Gebelsas, Hesas, fon Ribentropas, Esaris,
154
Bormanas, Heidrichas... Nra tik Geringo, kur paliko Berlyne. Kam i
j pakilo ranka prie jo meil?
Jie visi stovjo klusnioje rikiuotje, ir tik vienas Bormanas eng ar
iau ir be odi sveikindamasis imet rank priek.
Mano fiureri, praau man skirti deimt minui.
Ir matydamas, kad is dvejoja, pridr:
Vokietijos labui!
Hitleris linkteljo galva. I vis aukt pareign jis labiausiai mgo
Hes ir tylen Borman. Jei jis taip primygtinai praosi iklausomas, va
dinasi, ino kak labai svarbaus.
Visi skubiai pasitrauk on, net ir ponia Esar.
Mano fiureri, tyliai prakalbo Bormanas. Manau, kad jus ne
apgavo pigus farsas su revolveriu.
Hitleris vl linkteljo galva ir palankiai pairjo Borman. Gudrus!
Ir, matyt, man atsidavs.
Esesininkai aretavo sargybinius, bet jie ne nusikaltliai, o tik iop
liai. Negalima pavesti nuudymo byl esesininkams ir Himleriui, nors...
Js mane supratote, mano fiureri?
Hitleris sutikimo enklan dar labiau palingavo galva.
Js teisus, Bormanai. Esesininkai yra tik kariai, o ne gudrs sekliai.
Tirdami byl jie visk dar labiau supainios. O kaltininkai turi bti surasti,
ir Hitleris i nirio sugrie dantimis.
Taip, mano fiureri. Praau bylos tyrim pavesti man. Spju, geriau
sakant inau, kad ia Rmo ar Heineso darbas, o gal net abiej. Bet
reikia rodym, ir a juos pateiksiu.
Rmas! Hitleris net paoko. Ak, niekas, budelis!.. Tik Rmas galjo
taip skaudiai eisti j Hitler, nuudydamas jo mylim mog... Ati
mant jo gyvenimo diaugsm... Heli! Heli!
Gerai! sunypt Hitleris ir pasuko prie laukiani brelio.
Paskui j einanio Bormano akys sekunds dalel susitiko su Himlerio
akimis. Nei vilgsniu, nei mostu, nei veido mimika Bormanas nedav jokio
enklo, bet kakas buvojo akyse, kad Himleris mai lengviau atsiduso, nu
siluost prakaituot kakt ir ramiai nujo su kitais Hitlerio palydovais.
155
***
Heli palaidojo tyliai, kukliai, be ikilmi, tarsi pratsdami jos keistos
mirties neini. Matsi, kad Hitleris neparastai sukrstas ir nelaims pri
slgtas ne maiau u Angel Raubal, beviltika rauda palydini dukters
karst.
Po laidotuvi vis vakar jis sdjo vienas salone, suspauds ply
tani i skausmo galv ir kartodamas aminj Warum*, dar vis ne
nordamas patikti, kad Heli nra ir niekuomet nebus. Neateis tyliai kaip
velni katyt pro ias sunkias duris, neatsiss prie liepsnojanio idinio,
neoks nuogutl tai ant ito pkuoto kilimo, kaip oko ne vien nakt,
nevels jo plauk sruog ir nenabds aus beprasmik, bet svaiginan
i odi...
Hitleris sudejavo.
Jis nieko nemyljo gyvenime. Moterys buvo reikalingos tik kaip mo
terys, bet po keli nakt jas umirdavo ir stengdavosi daugiau neprisi
minti. Tik jausdavo, kad po toki naktjo irdis suildavo, staiai sulieps
nodavo, o kn, atrodo, kakas pripildavo jauno kraujo, kuris imdavo
pulsuoti galinga srove, suteikdamas neimatuojamos energijos ir jg.
Kodl taip vykdavo jis neinojo, bet taipjau buvo.
Vienintel Heli sudrebino ird ir atvr saultus meils klonius, ku
riuose ydi dangikos gls ir gieda stebuklingi paukiai. Jie jo per tuos
klonius abu, bet gelianti, varbi tamsa iskyr... Heli negyva, o jis visi
kai palautas. Nieko neliko i j meils, tik skausmas ir sielvartas. Na,
dar is nedidelis jo pietas portretas. Jis irjo drob, pakol akis m
traukti migla.
Broli!..
Hitleris pakl galv ir pamat greta stovini seser. Per kelet dien
ji taip pasikeit, kad maai kas galjo iame pjuodusiame, uverktame
veide atpainti neseniai dar buvusi grai Angel Raubal.
Abudu tyldami ilgai irjo vienas kit. Pagaliau Angela pravirko
ir susmuko
alia Hitlerio. Verk ji ilgai, negaldama sustabdyti ird draskanios
raudos.
* Kodl? (vok.).
156
Galbt nieko Hitleris taip nebijojo, kaip pirmojo susitikimo su seserim
po Heli laidotuvi. Jis lauk jos priekait, kiet odi, prakeikimo...
Bet viso to nebuvo. Angela, kaip tikra vokiet, gerb tv, vyr, brol, ir
nors labai kentjo, bet priekait broliui nerado. Ji atjo pasiguosti, bet
ne priekaitauti. Taiau Hitleris nenorjo paguodos ir nemokjo paguosti
kit, net vienintel dabar likus artim mog seser. Taip ir sdjo
abudu tyldami, pakol iseko Angelos aaros.
Tu myljai j, broli? paklaus.
Ak, Angela, kam tu klausi? Tu inai, kad nieko pasaulyje man ne
buvo brangesnio u Heli. Neaitrink man irdies tokiais klausimais.
Dovanok, broli. A tik noriu, kad tu pasimelstum Viepaiui, pra
ydamas atleisti baisi judviej nuodm kraujomai.
Hitleris paoko kaip nuplikytas.
Angela! Kad daugiau negirdiau toki odi. Melstis! A pats
esu Dievas ir pats sau atleidiu kaltes, jeigu tokias padarysiu. Savo meil
Heli nelaikau nei nuodme, nei nusikaltimu, ir nedrsk man daugiau apie
tai kalbti. Ms meil buvo tokia grai, kad ne moni lpoms j teisti.
Ir tau, pridr rsiai.
Angela susig kaip primutas unelis. Argi ji drst prietarauti bro
liui, Vokietijos Antmogiui? Argi ji drst taip pagalvoti?
Einu, atneiu tau arbatos, pasak ir tyliai islinko. Jos veido
baltumas ir baisi kania akyse bt sugraudin net akmen. Bet brolis to
nemat. Jis niekada nematydavo kito mogaus skausmo.
Pam savo piet Heli portret ir smeig j akis.
13
Prabgo nemaa laiko. Hitleriui nebuvo kada sielvartauti ir lidti, nes
rsti kasdienyb nepalikdavo nei minuts poilsio. Reichstago padegimas,
tempti santykiai su Anglija ir Pranczija dl Saro krato, isteriki lenk
157
riksmai sukosi kaip nevaraus vandens skurys. Bet tai buvo tik matomo
ji aisbergo dalis, paslpusi didiausi kaln vandenyno gelmje.
Dar prie tapdamas kancleriu, Hitleris jau inojo, k darys, bdamas
nevainikuotu Vokietijos valdovu. Karas! tai kas seniai, seniai apvald
jo mintis, o dabar m kristalizuotis konkreias detales. Tegul Himleris,
Gebelsas rkia ir kursto vokieius prie komunistus, ydus, lenkus bei ki
tus svetimalius. Tegul jie ieko prie viduje, nes reikia duoti jauniems,
neisidkusiems bernams pakvailioti. Tegul po truput degina yd si
nagogas, krautuves, dauo jiems galvas ir retkariais iagina juodaakes
grauoles. Tai tik repeticijos prie didelius ygius, tada maro ingsniu
reiks eiti per pasaul, deginti milijoninius miestus ir udyti, udyti, u
dyti... Geltonplaukis bestija11, kaip sak Ny, turi panaikinti irdyje
bet kok gailest, kad galt apvaldyti pasaul. Juk arij ras vokieiai
yra viepai ras. Laukti iki, anot penglerio, prasids Vakar (Eu
ropos) saullydis, nra reikalo. Mes pritariame Nys idjoms, kad karas
yra aukiausias mogaus sielos pasireikimas, ir karu isprsime visas
Vokietijos problemas. Jeigu openhaueris garbina kakoki mistin vali,
tai Vokietija jau turi vali, vieno mogaus Adolfo Hitlerio vali*.
Iblykusiu veidu, pajuodusiais paakiais, didiajame Partijos rm
kabinete sdjo Hitleris, irdamas brel moni, kuriems mosteljus
pirtu nulkt ir Hitleris, ir visa jo partija, bet kurie to nenorjo ir i anks
to nulenk galvas prie j. Jie nieko nedar giliai neapsvarst, ir dabar taip
elgsi i anksto matydami, kaip milijonai marki jau pradjo byrti j
seifus. O kas dsis tada, kai Hitleris ukariaus vis pasaul? Kas? irdis
apsiveria i diaugsmo apie tai pagalvojus.
alia Hitlerio sdjo Geringas, Hesas, Gebelsas. Prie atskiro stalo si
tais Bormanas.
Kalbjo bankininkas Jalmaras achtas.
Mano fiureri! Amerika jau baigia ugydyti tas aizdas, kurias ji
gavo 1929 met spalio mnes, kai Amerikos bankin ir finansin sistema
usideg lyg iaud kupeta ir atne aliai apie 100 milijard doleri nuostol.
Kaip prane mano brolis (visi inojo, kad achto brolis ir tvas galingi
* Fridrichas Ny (1844 1900) vokiei filosofas, auktins antmog ir stipri vali. Hit
lerio ideologas. Artras openhaueris (17881860) vokiei filosofas, teigs, kad mogus
negali bti laimingas. Svarbiausia valia. Osvaldas pengleris (1880 1936) vokiei filo
sofas, paras Vakar saullyd.
158
bankininkai JAV), Amerikos finansinis pulsas mua normaliai.
Visi nusiypsojo, tik Hitleris liko toks pat rstus ir lidnas.
achtas ts toliau:
Amerikos stambij bank vadovai pagal Daueso ir Jungo (kai ga
rantuoja vyriausyb) plan po ilg debat nusprend iskirti Vokietijos
pramons atstatymui 60 milijard doleri. Tai pirmasis etapas, o po jo
seks kiti, nei kiek neskurdesni.
Vis veiduose vysteljo diaugsmas ir triumfas. eiasdeimt mili
jard! Oho!
Dabar keli odiai apie ms finansinius reikalus. Kai 1931 metais
birelio mnes subankrutavo didiausias Vokietijos bankas DANAT, pa
trauks paskui save ir kitus bankus, padtis buvo tikrai katastrofika...
achtas dl didesnio efekto nutilo ir apsivalg.
.. .o dabar mes galime toms akoms, kuriomis suinteresuotas fiure
ris, skirti 10 milijard marki. Bet, ponai, tai tik pradia, greitai tos sumos
ims spariai didti.
Vadinasi, js pulsas irgi mua normaliai, pajuokavo pramoni
ninkas Emilis Kirdorfas, bet niekas jo nepalaik.
Fricas fon Tysenas prisimerk ir pavelg lubas. Atrod, kad jos pra
sivers ir prads byrti aukso lietus kaip Dzeusui!.. Gal i ties Hitleris
Dzeusas su aukso srovm?
achtas pakalbjo dar kelias minutes, ir i jo kalbos visi suprato, kad
bankininkai ne tik nori, bet jau ir gali remti fiurerio didingus planus. Bai
gs jis atsisdo alia savo draugo, bankininko Georgo fon trauso. J
rams, alti veidai bylojo: Mes savo darb padarm, dabar eil jums
pramonininkams".
Hitleris ilgai tyljo. Matyt, jam buvo sunku susikaupti, nes mintys laks
t kakur toli nuo ia. Pagaliau jis atsisuko pramonininkus, sdjusius
prieais. Tai buvo Krupas fon Bolenas, Fricas Tysenas, Emilis Kirdorfas,
Emstas ir Valteris Tengelmanai, Emstas Brantas, Fricas pingorumas, Al
bertas pgleris, Fricas Reinhardas ir dar keli. Nesimat Hugenbergo, nes
visi inojo, kad tarp jo ir fiurerio perbgo juoda kat.
Ponai, prabilo sunkiai tardamas odius Hitleris, jums buvo
pateikti mano pageidavimai, ko a noriu i sunkiosios pramons. Js
tikriausiai supratot, kad man reikalingi ginklai! Ir ne bet kokie, o patys
159
geriausi. Kalbama, kad ital lktuvai greiiausi ir ore vikriausi. Niekai!
Msikiai turi bti dar greitesni ir vikresni. iandien a paskyriau pon
Gering vis oro pajg vadu ir tikiuosi, kad per pirmuosius penkerius
metus mes tursime maiausia...
... penkis tkstanius lktuv, gretai siterp naujasis aviacijos
vadas Geringas, nordamas pasirodyti, kad jis palaiko fiurerio planus.
Hitleris pairjo j tokiu vilgsniu, kad is susig ir trauk stor
sprand naujo uniforminio varko apykakl. Jo varkas buvo apsiuvin
tas visokiais blizguiais ir pagrainimais, primindamas ir maralo unifor
m, ir kelnerio livrj, ir mikininko milin. Geringas mgo puotis, ir jo
fantazija kartais priartdavo prie juokdario ribos.
Penki? Niekai! Man reikia maiausiai dvideimt tkstani lktu
v. Suprantate?
Visi krpteljo. Tai buvo kakas kolosalu.
Reikia, mano fiureri, pasak Fricas Tysenas. Js nuro
dymai ventas dalykas. Juk turime projekt, paruot Henkelio, Me-
sermito ir kit geniali konstruktori, su kuriais nelyginsi nei ital, nei
kit.
Man reikia deimt tkstani tank, reikia... vardijo fiureris
kitus ginklus, net neirdamas popierius. Atrod sal m brautis tan
kai, patrankos, minosvaidiai, povandeniniai laivai... Ir viskas tkstan
iais, deimtimis tkstani vienet. Pramonininkai jau nustojo krpioti
ir stebtis, nes vieni skaiiai ustelbdavo kitus didingumu ir gausybe.
Hesas klaussi skaii ir jam darsi lidna. Tkstaniai tank ir lk
tuv, deimtys tkstani patrank, imtai tkstani autuv... Kam? Ar
verta kelti nauj kar, kada senojo aizdos dar neugydytos? Juk galima
ir taikiai susitarti. tai Pranczija jau grino pramonin Rro krat, ir
Hitleriui pareikus, kad Vokietija nemoks joki reparacij, prarijo t kar
i piliul. Vadinasi, Vakaruose visk galima pasiekti naudojant od, o
ne ginkl. Na, kad ir Amerika? Kokia ji buvo mums iauri 1918 metais,
o dabar laikosi Jungo ir Daueso plano ir duoda Vokietijai milijardines
paskolas. Nejaugi jie nesupranta, kam bus sunaudoti ie pinigai, nejaugi
juos negsdina karingi Hitlerio odiai?
Bdamas i prigimties aristokratas ir sibaritas, Hesas bjaurjosi karu,
krauju, udynmis, apkas purvu... Gims turtingoje eimoje, Afrikoje,
160
jis nuo jaun dien buvo mokomas, kad Vokietija jo tvyn, kuriai
nra lygi pasaulyje. Ten ir gamta graiausia, ir mons darbiausi, ir j
dvasingumas bei kultra aukiausi. Mokydamasis Anglijoje jis avjosi
angl nuosaikumu ir ramybe, pavyddamas jiems stoicizmo. Po karo, pa-
silyktjs moni naikinimu, skaudiai pajuto Vokietijos paeminim
ir tautos nuskurdinim. Jam vis atrod, kad tai karo padariniai, kurie u
griuvo ant darbi tvynaini pei. Susipains su Hitleriu, m avtis
jo idjomis, kurios teig, kad Vokietij galima igelbti greitai, aibikai,
bet reikia vykdyti Hitlerio planus. ia suinojo, kad dl Vokietijos ne
laimi kalti visai kiti. Tai komunistai, ydai ir Anglijos bei Pranczijos
plutokratai, ugrob Vokietijos pramonines sritis, atm kolonijas ir u
vert sunk reparacij mai ant silpn tvyns pei. Kaltinimai buvo
konkrets, o kelias jiems paalinti vienas udyns ir karas. Reikia i
udyti komunistus, ydus ir paskelbti kar Anglijai su Pranczija. Na, dar
lenkams, ekams, lietuviams ir kitiems liliputams.
Bet tai buvo tik kalbos, nors kai kur Himlerio ir Rmo smogikai jau
ud. Viskas dar atrod nepavojingai, mtant kartus odius, ir daugiau
nieko.
Taiau dabar Hesas suprato, kad tai ne juokai, ir fiureris kietai eina
usibrtu keliu. Hesas susirauk, lyg jam skaudt dant, ir su pasilyk
tjimu pavelg alia sdinius. Jie lyg iknosparniai sukinjasi apie
fiurer, nabddami jam aus kurstanius odius. Ko vertas Geringas,
pilnas imperatorikos didybs, bet neturintis inteligentikumo bei kult
ros? Koks baisus Martynas Bormanas, kuriuo pasitiki fiureris kaip pats
savimi! Hesas jaut, kad tas vyras slidus kaip ungurys klastingas kaip
gyvat ir visikai nemyli fiurerio, po tylenio kauke slpdamas juodas
mintis ir dar juodesnius darbus. Na, Gebelsas jam patikdavo darbtumu ir
kruoptumu, koki neturjo kiti partiniai bosai. Jis lipd Vokietijos pro
pagandin aparat, padedamas Makso Amano, buvusio Hitlerio karinio
virininko Vakar fronte. Visi laikraiai ir urnalai, radijo stotys ir dau
gumas meno moni dirba pagal Gebelso usakym liaupsina fiurer
ir jo planus.
O itie pramonininkai? Ko jie ia atjo? Argi jiems maa turt, val
dios ir takos? Jie sako, kad nori sunaikinti komunizm ir sukurti galing
Vokietij. Galbt, bet ir savs neumirta, nes t milijard, apie kuriuos
161
kalbjo achtas, didel dalis nuss j asmeniniuose seifuose.
Hesas atsiduso. Pirm kart jam atjo galvon mintis, kuri j anksiau
nekankino: ar gerai padariau, linds i kompanij?
Bet i mint tuojau nuvijo alin. Jam buvo bjaurs Geringas, Him
leris, Bormanas, Heidrichas, bet jis myljo ir gerb Hitler. Tik jis gali
atkurti Vokietijos didyb ir galyb, o Hesas dvasia buvo tikras vokietis
ir dl tokios idjos bt negailjs galvos. Atsitrauks nuo fiurerio, jis
pasielgt kaip idavikas, paliks j su tokiais monmis, kaip Himleris,
Bormanas, Heidrichas, Miuleris... Ypa dabar, kai fiureris prislgtas siel
varto ir asmenikos tragedijos.
Ponai, baigm, pasak Hitleris, praau istudijuoti mano
duotus nurodymus ir pateikti savo ivadas. Bet ivados gali bti tik vie
no pobdio, kaip greiiau vykdyti mano nurodymus. Kitoki ivad
man nereikia. Nereikia! suuko piktai, tarsi jam kas bt prietaravs,
bet niekas apie tai net nepagalvojo.
Pramonininkai ir bankininkai pakilo nuo stalo ir, atsisveikin parti
niu proiu, spruko pro duris. I fiurerio posdi sals jie nuskubjo
viebuio sal, kur j jau lauk apie pora imt kit pramoninink, ne
kantraujani igirsti naujienas. O naujienos pranoko visus j lkesius:
pramonin ginkl gamybos maina pajudjo pirmyn, ir dargi labai dideliu
greiiu.
O Hitleris, ileids pramonininkus, atsisuko Borman.
Pakvieskite generolus.
Jei pramonininkai eidami briu mgdavo persimesti vienu kitu odiu,
keldavo iok tok triukm, tai generolai slinko lyg kap vaiduokliai: ty
ls, pasitemp, susting. Priekyje js naujasis karo ministras, generolas
Blombergas, pirmasis pasisveikino ir atraportavo pagal statut. Kiti gene
rolai stovjo tyldami vienoje eilje. ia buvo reichsvero vadas generolas
fon Frias, vyriausias laivyno vadas admirolas Rederis, generolai: Jodlis,
Brauchias, fon Reichenau, fon Bekas ir dar keletas. Tai buvo mons,
pradj gaivinti reichsver, paversdami j galinga karo maina ver-
machtu.
Ir vl prasidjo pasitarimas be pertraukos, be poilsio. sibgjs Hitle
ris negaldavo sustoti pusiaukelje. Ginkluotosios pajgos buvojo myli
miausias kdikis. Dabar tam kdikiui dygo dantys, ir jis plriai versi
162
aren.
Ponai, pasak Hitleris, pakviets juos ssti. Js istudijavote
mano nurodymus dl bsimo vermachto krimo. Kas dabar Vokietijos
reichsveras? Niekas! Tie imtas tkstani tikrosios tarnybos kareivi,
kuriuos galjome laikyti pagal 1918 met taikos sutart. Argi tai kariuo
men? suriko Hitleris ir jo akys piktai surjo. Deimt divizij
be jokios technins bazs; be sunkij ginkl, laivyno, aviacijos... Juk
policijos turime apie du imtus tkstani, arba du kartus daugiau, jau
neskaitant SS smogik, virijani reichsver. Tai gerai, bet tuo pat metu
rodo kariuomens silpnum. O mums reikia galingos kariuomens, kuriai
niekas negalt pasiprieinti, net, jeigu reikt kariauti su visa Europa.
O su Rusija? norjo paklausti protingasis generolas Jodlis, bet,
bdamas drausmingas iki kaul smegen, neidrso.
Ponai, jums keliamas udavinys paruoti nauj Vokietijos kariuo
men vermacht. Imeskite i galvos kvailas mintis, kad kariuomen
sudaro kareiviai su autuvais. Ne, imt kart ne! Kariuomen sudaro
tankai, arvuoiai, artilerija, lktuvai, valdomi karika uniforma apsivil
kusi technik. Kariuomen tai plienas, geleis, o ne glenas mogus.
Bet kareivis, nors dengiamas geleini main, turi bti mobilus. Ryt
gavs sakym Berlyne, vakare jau turi bti Varuvoje, Paryiuje ar Pet
rapilyje.
Lyg elektros srov perbgo generol knais. Petrapilyje!!! Vadinasi,
fiureris ruoiasi kariauti su Rusija ir duoti vokiei tautai t paadtj
gyvybin erdv, kur nuostabiai derlingose emse, galiniose imaitinti
pus pasaulio, i bado mirta rus muikai, o Stalino ekistai jau iud
tredal nacijos. Prakeikti mulkiai ir tinginiai. Seniai laikas juos nuluoti
nuo ems paviriaus, atiduodant j emes arijams, kaip sako fiureris.
Bet tolimesni fiurerio odiai juos vl atald:
ituos miestus paminjau tik nordamas pasakyti, kad motorizuo
tai kariuomenei net ir didiausi atstumai nra klitis. A visai nesiruoiu
kariauti dviem frontais: Vakaruose ir Rytuose. Mes visi gerai atsimename
Moltks ir Bismarko grsmingus perspjimus Vokietijai dl karo dviem
frontais. Tokios klaidos a nedarysiu.
Jis sikariavs r mitingin kalb apie bsimo vermachto nenu
galimum ir jo dievikj paskirt: tvirtinti arij pergal ir parodyti ver-
163
gams j viet tarnauti vokiei tautai. Juk papiktinantis dalykas, kad
niekingi ydai, lenkai, rusai ir kiti slavai gyvena kaip niekur nieko alia
arij ir jauiasi lygiateisiai pasaulio eimininkai. Vokiei vermachtas
visk pastatys savo vietas. Quod licet Jovi, non licet bovi!* Jautis skir
tas darbui ir botagui, o vokikas Jupiteris turi aibais ir perknais tvirtinti
savo viepatavim.
mai nutilo ir pradjo gaudyti or. Veidai ibalo, o akys prigeso. Ge
nerolai neinojo, kad pastaruoju metu Hitleriui danai ueina silpnumo
priepuoliai. Gydytojas Teo Morelis tvirtino, kad tai apsinuodijimo dujo
mis pasekm. Bet taip kalbant jo akyse okinjo keisti iburliai, ir Hesas
mat, kad kakoks slaptas rpestis slegia gydytojui ird.
Taiau tai truko neilgai. Hitleris nusiluost kakt ipylus alt pra
kait ir paklaus:
Ponai generolai, js mane supratote? Pramonininkai jums duos to
kius ginklus, koki vokiei armija niekad neturjo, o kitos valstybs j
nei negals turti. Js pareiga, kad tie ginklai turt siel galingas
divizijas, korpusus, armijas... Praau pareikti savo nuomon.
Pirmas pakilo generolas Blombergas.
Mein fiureri ia nurodoma, kad vermachtas turi turti keturis imtus
divizij, jis pakilojo prie j gulinius popierius Hitlerio direktyvas.
ia turbt korektros klaida. Keturi imtai divizij! Tai ei-septyni
milijonai kareivi. O j aprpinimas, maitinimas, apginklavimas?.. Juk
tam reiks imt milijard marki? Ar nepakakt pradioje deimtosios
dalies paminto skaiiaus? Na, keturiasdeimt-penkiasdeimt divizij?
Hitleris i siutimo sugrie dantimis ir pakilojo prie j gulint sunk
raal sugeriant pres, lyg nordamas juo praskelti generolui galv. Jis
instinktyviai nekent pasiptusi generol, mokani geria kariauti, bet
nesugebani gerai protauti. Nemgo ir generolo Blombergo, kur pats
paskyr karo ministru. Bet kitaip nebuvo galima, nes generolas Blomber
gas kartas jo alininkas, lyg atsvara tam niekui generolui leicheriui,
vizginaniam uodeg prie Rm ir nuolat kartojaniam, kad Rmas im
t kart vertesnis u Hitler. Blombergas aristokratijos atstovas, turi
daug alinink kit generol-aristokrat tarpe. Vargu ar fon Lbas, fon
Bokas, ar fon Reichenau paremt k kit vietoj Blombergo? Todl reikia
* Kas galima Jupiteriui, negalima jauiui (lot.).
164
taikytis su iuo negudriu generolu iki to laiko, kai bus galima j igrsti
laukan. Tik sunku paksti jo nesusigaudym ir primityvi galvosen.
Ponas generole, kietai kapodamas odius ipykino Hitleris,
js skaiiuojate ne kaip generolas, o kaip... kaip buhalteris (norjo pa
sakyti: kaip ydas, bet susilaik). Keturiasdeimt-penkiasdeimt divizij,
k js silote, tai toks maas skaiius pagal mano planus, kad apie juos
net neverta kalbti. Ko js isigandot? Keturi imt divizij? Donne-
rwetter! Jei reiks, mes paruoime ir atuonis imtus divizij, kuri galia
nuluosime pasigailtinas verg mases ir utikrinsim puik gyvenim ari
jams. Js tam ir esate pastatytas iame poste, ponas generole.
Jawohl, mein fiureri suriko generolas Blombergas, jau spjs min
tyse prakeikti kvail nor pasirodyti protaujaniu ir analizuojaniu karo
vadu. Kvailys! Fiureris nekenia visoki patarj, ir nereikia kaiioti lie
uvio, kur nereikia. Tuo metu pakilo generolas Jodlis ir pasak:
Mano fiureri! Vokiei generalinis tabas ir generolai visk pada
rys, kad bt vykdyti js nurodymai. Vermachtas bus paruotas toks,
kokio js pageidausite.
A jums dkoju, ponas generole, jau truput nurims atsak Hit
leris. Tikiu, kad js visi taip manot.
Generolai kartai t patvirtino. Niekam nekilo mintis pareikti pasta
bas ar samprotavimus. Tegul tai daro fiureris, o ms reikalas vykdyti
jo nurodymus.
Karinis pasitarimas baigsi visiku supratimu: generolai suvok, kad
Hitleris jiems negails nei laipsni, nei kit emikj grybi, jeigu jie
klusniai, nemurmdami vykdys jo vali. O Hitleris suprato, kad generolai
i kailio isiners kurdami nauj vermacht iauri, visk naikinani
galyb.
Generolai atjo sal pasipt ir idids, lyg nordami parodyti fiure
riui, kad jie jga, su kuria turi skaitytis niekingas jefreitorius, jei nori
usitarnauti param. Taiau i sals ijo, lyg uneliai pabruk uodegas.
Tikrov atvr akis: Hitleris sutrins juos lyg sliekus, jeigu jie nors per
centimetr kryptels nuo jo nurodym. Juk generolas Blombergas buvo
teisus pasaks, kad nereikia keturi imt divizij, jei fiureris nenori ka
riauti dviem frontais: ryt ir vakar. Bet ia kakas ne taip, ir fiureris ne
visk jiems pasak, k planuoja. Na, ir gerai! Juo maiau inai, juo leng
165
viau irdyje. Dabar svarbiausia j paskirtis vykdyti Hitlerio vali.
Beje, ta Hitlerio valia buvo maloni j irdiai. Po velni! Kas gali
taip iauktinti Vokietij, jeigu ne fiureris? Teisingai jis daro, ruodama
sis ginklu priversti visus nulenkti galvas prie Vokietij. Tik koks nors
ydpalaikis gali to nenorti. inoma, gerai paiekojus, ne vieno generolo
ar admirolo eimoje galima buvo rasti kelet ydiko kraujo la, atsi
radusi prie imt ar daugiau met. Bet ito jie neprisipains, slps, o
ikilus vieumon ginsis lyg vedami kartuves. Gintis tikrai reikia, nes,
jei nepaklisi po budelio kirviu, tai jau po gestapininko batais tikrai!
Jie gali tave sutrypti, ilaindami ne tik tuos kelis ydiko kraujo laus,
bet ir vis vokik krauj.
Vos tik generolai kartu kiu Heil Hitler! atsisveikin su fiureriu
ijo, is suuko:
Gebelsai! Kvieskit savo jaunim!
Gal arbatos, mano fiureri? pasil tuo metu atsirads adjutantas,
jau nedamas sidabrin padkl su arbata, okoladu ir torto gaballiais,
bet Hitleris valdingai mosteljo ranka:
Vliau! Vliau! Kai baigsim...
Pastaruoju laiku nacistiniame tabe atsirado daug jaun moni, ku
riuos Hitleris mgo, toleravo ir buvo jiems daug velnesnis negu seniems
partijos veikjams. Taip alia jo atsirado Balduras fon irachas, Robertas
Ljus, Otas Dytrichas, Julius treicheris, Hansas Fri, Hansas Frankas,
Valteris Funkas, Albertas peras... ia brsi nemaai poet, raytoj,
kino reisieri, visomis meno priemonmis auktinani Hitler ir jo id
jas. Dabar jie, vytdami sniego baltumo markiniais ir elegantikais kos
tiumais, susirinko partini rm salje, lyg suplauk kviestin bali.
Hitlerio balsas jau prikimo. Jis matomai pavargo ir ibaig jgas, o jo
akys neteko blizgesio ir energijos. Bet kart k nors usibrs, jis jau
negaljo sustoti.
Mano biiuliai! Mes engme Vokietijos renesanso epoch. U
tenka chaoso, melo ir tinginiavimo. Dabar ms vienas tikslas Tre
iojo reicho sukrimas. Tai bus Vokietija, kokios nemat pasaulis, kur
arijai-vokieiai valdys visas verg tautas.
Jis isities ir pakl bals, aikindamas visiems jau imtus kart gir
dtus, tkstanius kart laikraiuose perskaitytus teiginius apie arij
166
(vokiei) rass pranaum, apie gyvybin erdv, apie yd ir komu
nist niekikum. Banalios frazs Hitlerio lpose pavirto kakuo nauju,
nes jis mokjo jas lieti energijos ir paversti jas gyvais, aiaruojaniais
odiais. Visi ie mons negaljo paaikinti, kodl Hitlerio kalba sudre
bindavo j irdis ir liedavo jgos ir nor. Nor griauti, udyti, trypti
be gailesio visk, kas tik pasiprieins! Baisi jg turjo is kalbtojas!
Gebelsai! aidjo fiurerio balsas. Jums su spaudos rm direk
torium ponu Dytrichu, spaudos ir radijo skyriaus virininku ponu Frie
ir js pavaduotoju ponu Funku pavedamas nepaprastai svarbus darbas.
Bankininkai, pramonininkai, kariuomen vadai dirba savo darb i visos
irdies, bet j veiklos sfera metalas, mainos, technika... Tai tik ran
kiai, o man reikia sielos moni, kurie dvasins t metal, mainas,
technik... moni! suriko Hitleris. Tikr arij! Toki, kurie bt
atsidav Hitleriui iki paskutinio kraujo lao. Tokius mones turi formuoti
visas js propagandinis aparatas. Supraskit mane teisingai a noriu,
kad js kiekvien arij tikintumte, nesvarbu, ar tai bt maas kdikis,
ar paliegs senelis, kad nra kilnesns misijos, kaip atiduoti jgas, dar
b, mintis ir net gyvyb Vokietijos labui. Jie privalo gulti ir keltis, ir net
atsigul sapnuoti apie arij pareigas tvynei. Gebelsai, Dytrichai, Frie,
Funkai, js mane supratote?
Taip, mano fiureri! sustaug pamintieji, triukmingai paok i
viet. Jie duso i noro atiduoti fiureriui pamintas jgas ir gyvyb. Jeigu
dabar Hitleris bt pasaks, kad pasiimt virv ir lst kilpon nedvejo
dami bt taip dar. Mautis Gebelsas i didelio uolumo net virpjo.
treicheri! suuko Hitleris. Js savo laikratyje Der Stur-
rner* teisingai rodote, kad visi ydai Vokietijos prieai. Iplskite i
propagand visuose laikraiuose bei urnaluose. mons privalo pati
kti, kad ydai visuomet ne Vokietijai nelaimes, beje, ne tik Vokietijai,
bet ir visam pasauliui. Gebelsai, js turite padti ponui reicheriui. Pa
sikvieskite talkon pon Maks Aman (Hitleris dar vis nepamiro savo
buvusio virilos ir iauktino j iki ministro pavaduotojo rango) ir kitus
vertingus mones. Statykite kino filmus apie niekingus yd tikslus. Te
gul raytojai rao knygas, poetai kuria eiles, o satyrikai negaili tulies...
Artja metas, kai nuo odi prieisime prie darb. O js, ponas Frankai,
* Pagrindinis nacist dienratis, nirusiai propagavs antisemitizm.
167
esate teisininkas, todl js vadovaujamai teisinink armijai reikia su
kurti tokius statymus, kad kiekvienas arijas ramiai galt naikinti ydus
inodamas, kad tai ne nusikaltimas, o nuopelnai Treiajam reichui. Bet
tai dar ne viskas! Reikia statym, rodani, kad visokie paliegliai, in
validai, silpnaproiai yra Dievo atstumtieji ir negali gyventi tarp sveik
moni. Jeigu jie palieg patys kalti, arba kalti j tvai todl jokios
tolerancijos bei gailesio! Apvaizda j nepagailjo, tai kodl turime gail
tis mes? Arij visuomenei jie nereikalingi taip, kaip nereikalingi mons,
usikrt komunizmo bacilomis.
Salje galjai girdti skrendani mus. Visi tyljo, apgalvodami bai
sij Hitlerio teorij.
Dabar Hitleris pasisuko Robert Lj, darbo fronto" vad. Taip va
dinosi is keistas derinys, pakeits profsjungas. Jis turjo mobilizuoti
darbininkus dirbti tiek dien per savait ir tiek valand per dien, kiek
lieps vadovai. Juk visi vokieiai turi darb, todl'joki streik, jokio ne
pasitenkinimo, joki reikalavim!
Bet atminkite, Ljau, kad tarp darbinink yra nemaai komunist.
Jie dabar prisd uodegas, bet jie gyvi! Jie gyvi! dar kart grsmin
gai pakartojo Hitleris, todl js turite veikti ranka rankon su Himlerio
inyba. Ten yra mogus, kuris jus kuruos ir duos nurodymus. Tai ponas
Heidrichas.
Dabar jo vilgsnis nukrypo grauol Baldur fon irach, hitlerins
jaunimo organizacijos Hitlerjugend vadov. vilgsnis suvelnjo, nes
irachas buvo vienas i jo favorit ir ypa mgstam moni. Fiureris
dalyvavo jo vestuvse, tuo parodydamas didiul palankum. Visi inojo,
kad is jaunuolis toli vaiuos, jei neatsitiks kas nors netikto ir nepalan
kaus.
Ponas irachai, jau be riksmo prabilo Hitleris, js stovite prie
akyje jaunimo, ir ne bet kokio jaunimo vokiei, pavadint Hitlerio
vardu. Tai visk pasako. Js privalote iauklti arij jaunim (Hitleris pa
br od ,,arij), kuris valdys visas verg tautas. Js turite juos tikinti,
kad sin tai chimera, kuri visikai nereikalinga arijui. Dl Treiojo
reicho gerovs jaunimas turi bti pasirys udyti, deginti, griauti. alin
visokias doroves ir morals normas. Jiems galioja tik vienas statymas
Hitlerio valia. Jie turi inoti, kad privalo drsiai udyti ir naikinti, NES
168
J KALTES PRISIIMU A! Taip ponai! Jie bus nekalti kaip avinliai.
Jis vl sikariavo ir r toliau, kad jaunimo aukljimas turi prasidti
nuo vaik darelio, o teisingiau nuo lopio. Juk Vokietijai reiks milijo
n kareivi. Jaunim reikia auklti kareiviais, ir ne bet kokiais kareiviais,
o negailestinga bestija, kuriam indulgencij para pats fiureris.
Pagaliau atsisuko dar vien jaunuol, sdint stalo krate. Tai buvo
pats jauniausias i vis susirinkusi, tankiais, viesiais plaukais, pailgo
dailaus veido jaunuolis architektas Albertas peras. Jis sudomino Hit
ler intelektu, dails imanymu ir didiuliu ini bagau. Hitleriui kartais
nordavosi ilieti savo jausmus, pasikalbti apie dail, architektr... Nei
vienas i auktj pareign tam netiko, iskyrus Hes. Bet Hesas buvo
per daug pedantikas, ir jo pagarbumas Hitleriui uiaupdavo bum atvi
rumui. Albertas peras dar neprato Hitler irti kaip Treiojo reicho
vadov, o tik kaip dailinink, turint domi mini apie muzik, dail,
men... Nors labai pasitikdamas Hesu ir Bormanu, Hitleris juos niekada
nevadino savo draugais, ir tik vienas peras po daugelio met para:
Mudu buvom tikri draugai. Jis jaut draugyst man, o a jam. Man
visai nesvarbu, kad jis buvo galingos valstybs vadovas. Man jis buvo
draugas..."
Ponas Albertai (nedaug k Hitleris kreipdavosi vardu), Vokietija
engia savo galybs virn. Kartu engia ir garb. Didingos valstybs
visados tai amindavo neparkartojamais architektros edevrais. Graikai
panteonu, egiptieiai piramidmis, babilonieiai boktais, o se
novs germanai Valhalos sodu (peras ypteljo i fiurerio pomgio
mitus maiyti su realiais dalykais). Atjo laikas ir Vokietijai Istorijos
veid rti pat rykiausi brkn. Tai turi padaryti architektai, kuriems
vadovausite js.
Albertas peras mandagiai nusilenk, dkodamas u pasitikjim. Jis
dar nieko ymesnio nepadar, bet avansu pareiktas pagyrimas irgi ma
lonus.
Mes pastatysime Vokietijos meno rmus, - ts toliau Hitleris.
Architektas Paulius Trostas parod, k moka, projektuodamas di
ding pastat. Bet tai tik pradia. iuose rmuose turs bti surinktos
visos meno vertybs, kurios dabar imtytos nearij muziejuose. Kam
vergams menas? Jiems pakanka darbo, pastogs vir galvos ir vienos po
169
ilsio dienos, kuri turs bti skirta arij didvyriams pagarbinti. Kalbama,
kad Habsburg rmuose, Vienoje, yra surinkta tiek meno vertybi, kad
net poemi saugyklose j nesutalpina. Vokietijos meno rmuose j turs
bti deimt, imt kart daugiau. Aiku, i vis muziej turi bti imesti
isigimusio meno paveikslai, tokie, kaip Gogeno, Van Gogo, Renuaro,
Sezano ir kit puskvaili. Mes...
Hitleris nutilo ir perbrauk ranka kakt. Per veid jam ritosi prakaito
laai, lpos pamlo, balsas pasidar duslus... Taip jam atsitikdavo danai
po Heli mirties. Matsi, kad jis pavargs, nusikamavs, be jg. iandie
nin perkrauta diena irgi slg.
Jis atstm stiklin su vandeniu, kuri pakio Gebelsas, ir truput atsi
tokjs trauk toliau:
Mes turime vis Vokietij nustatyti nuostabiais, nepakartojamais
statiniais, koki neturi jokia valstyb pasaulyje. Apie tai js pagalvokite,
ponas Albertai, ir iaikinkite visiems architektams, kad naujoje Vokie
tijoje Treiajame reiche reikia krini, sukreiani savo didybe.
Mes turime daug verting, istorini paminkl, bet mums reikia diding,
pakartoju di - din - g! Egipto piramids, Eifelio boktas, Tad Ma-
chalas, didysis dangoraiis Niujorke turi nublankti ir susmegti i gdos
em, pamat tai, k js dar sukursite. A js praau, pone Albertai,
pagalvoti apie Karo vad galerij", kuri reikia pastatyti, na, sakysim,
Miunchene, nes ia gim paangiausia Vokietijos galybs idja na-
cionalsocializmas. ia mes palaidosime visus karo vadus nuo seniausi
laik iki iandien, ir paruoime viet tiems, kurie ikels arij ras vir viso
pasaulio.
Geringui skaudo upakalis, klausant Hitlerio postringavim apie Vo
kietijos didyb. Pirmiausia tas susitikimas su pramonininkais. Ten buvo
domu, nes kalbta apie milijonus, i kuri kakuri dalis teks ir jam, avia
cijos ir naujos ginkluots krjui. iaip taip pakent pokalb su generolais
sivaizduodamas, kaip jis sakys paruoti sau puoniausi uniform: avia
cijos maralo, premjero (mintyse jis taip save vadino), policijos preziden
to, mik inybos vadovo ir dar daug kit. Juk jis dar nesenas, ir moterys
jam palankios, o kas gali bti pasaulyje geresnio u garb, moteris, puik
vyn ir gaus stal? Trauk j velniai t nuolat augant pilv. Dl jo Ge
ringas neatsiads gyvenimo malonum. Juk galima j stipriai suverti
170
korsetu.
Baisi nuobodulyb tos fiurerio kalbos apie men. Labai jis ia supran
ta, kur kas tinka, o kur ne! Pagalvokit imesti i muziej Man, Re-
nuar, Sezan ir kitus ymiausius dailininkus, dl kuri net dreba Geringo
irdis. Lai mto! Jis paprays fon Dytrich(tik ne it pataikn Gebels),
kad jam visus juos atiduot. Geringas dabar usikrt dails krini ko
lekcionavimu ir kasmet dl to vis labiau kraustsi i proto.
Jis jau norjo nusikvatoti igirds, kad visi vokiei didvyriai nuo se
niausi laik bus palaidoti pero sukurtame lovs muziejuje. Tai gal ir
legendinio Zigfrydo iekosite, ar Vencitogerikso, suklusio romnus dar
prie Kristaus gimim? Bet neidrso, nes inojo, kad Hitleris nemgsta,
kai j pertraukia, o ypa dabar, po Heli mirties. Jis vl nutais rimt min,
akies krateliu permets kampe sdint Borman. iuo jis tikjo, o Gebel
su ne.
Mums nereikalingi architektros edevrai Europos ir pasaulio
miestuose. Kam? Jie visi ukrsti ydika dvasia ir nra koj gailtis. Js
mane supratote, ponai?
Visi utikrino, kad supranta, bet nei velnio nesuprato, k ia ada jiems
ir vokiei tautai. Sugriauti vis architektr pasaulyje, oho! Bet negi taip
galima? Juk reiks kariauti, o fiureris nuolat pabria, kad kariauti dviem
frontais jis nesiruoia. Tai gerai, jei fiureris kalb ties.
Pagaliau fiureris baig ir pavargs nutilo. Suspaud rankomis galv ir
taip liko sdti, kol visi apleido posdi sal. Kiek pagalvoj, islikino
Gebelsas ir Geringas. Patrypiojs ir nesulauks jokio nurodymo, paskui
juos jau norjo eiti ir Hesas, bet tuo metu pasigirdo pailss fiurerio bal
sas:
Hesai! Palaukite.
Kai is skubiai prijo prie Hitlerio, fiureris jam ities rank lyg ne
regys.
Palydkite mane miegamj. Bormanai, ar pakviette daktar.
Taip, mano fiureri, atsak Bormanas, jis js laukia.
Juodu abu palydjo Hitler miegamj, kur Teo Morelis jau knaisiojo
si po juod lagamin, rinkdamas fiureriui vaistus. Hesas inojo, kad pus
t vaist su narkotikais, bet Hitleris per daug buvo prats juos vartoti,
kad galt apsieiti, ypa dabar, kai sielvartas ir irdgla sekino vis orga
171
nizm, o labiausiai psichik.
Daktare, pasak Hitleris, man baisiai skauda galv. Atrodo,
kad ten velnias dauosi su kju. Silpna ir tamsu akyse, bet miego nenoriu
ir inau, kad neumigsiu.
Viskas bus gerai, mano fiureri, ruodamas kakok skyst kal
bjo daktaras. Igrs iuos vaistus, js imiegosit kaip kdiklis ant
motinos keli. Praau. Juos igrs, tuojau gulkite, ir kad niekas js ne
trukdyt. Girdite, ponai!
Taip, taip, pakartojo fiureris, godiai griebdamas vaistus.
Mano fiureri, pridr gydytojas, jums reikia pailsti. Btinai,
btinai... Kur nors kalnus...
Kalnus, sunabdjo Hitleris, o!..
Jo galvoje mkteljo vaizdas: juodu su Heli kopia uolomis... Ait
rus viri kvapas, skaidri kaip kritolas saul... Ltai sklandantis erelis
ir erdv, erdv... I to groio kilo Heli veidas, spinddamas jaunyste ir
meile.
Heli, sumurmjo Hitleris ir... umigo.
Bormanas ugesino vies, ir visi paliko miegamj. Teo Morelis atsi
sdo prie idinio ir usirk.
Fiureris miegos iki ryto, bet a pabudsiu, pasak adjutantui.
Js, pone Hesai, ir js, pone Bormanai, galit irgi pamiegoti. Jeigu reiks,
pakviesiu fiurerio adjutant. Adju, ponai!
Bormanas pasim dokumentus ir tyldamas ijo. Jis niekuomet savs
nevargino pasisveikinimais ir atsisveikinimais. Tuiaodiavimas ne
Bormano stichija.
kambar atsargiai kio galv asmenikas Hitlerio apsaugos virinin
kas Gek. Jis kai sarginis uo nenuleisdavo nuo Hitlerio savo sunkaus
vilgsnio nei sekunds ir tikdavo tik savo akimis, tarindamas kiekvie
n, kuris tik prisiartindavo prie fiurerio, neiskiriant net jo artimiausius
bendraygius.
A ia budsiu vis nakt, ponas Geke, pasak gydytojas ir pa
pt dmus Gekei veid, o kad man neprailgt, praau butel konja
ko. Ne, ne, kad jums nereikt bgioti po kelis kartus du.
Gek tikjo Morelio gydomja galia ir mat, kad ta galia tiki ir fiure
ris. Juk jis regjo, kad ne kart Hitleris atrodydavo kaip lavonas, regis
172
diena kita ir fiureris umerks akis, bet, irk, Teo Morelis ima ruoti
vaistus, ir fiureris pasveiksta. Be to, jei fiureris tiki gydytoju, tai kodl juo
turi netikti Gek? Neprajo nei deimt minui, kai konjako buteliai
stypsojo ant sidabrinio padklo prieais gydytoj. Gek vl dingo kaip
elis. Gydytojas ir Hesas liko vieni. Trekjo degdamos malkos, silpnai
viet lempa prie idinio.
Teo Morelis sipyl konjako ir igr. Pliaukteljo lieuviu ir vl pa
kartojo. Hesas sdjo parms galv ranka, tylus ir susimsts, lyg nieko
nematydamas kambaryje.
Na, pone Hesai, kreipsi staiga j gydytojas. Tai klauskite,
ko js laukiate?
O ko a turiu jus klausti?
Kaip tai ko? Juk a matau js veide imtus klausim, kuriuos js
man norite uduoti, bet neinote kaip. Ar ne dl to js likote ia i
nakt, a?
Taip, js teisus, pone Moreli. A likau kaip tik nordamas su jumis
pasikalbti labai rimtai. Js daug inote, ir praau bkit su manim at
viras.
Na, na, be kompliment, pone Hesai. Kas i to, kad a daug inau,
bet nedaug galiu padaryti.
O ko js negalite padaryti?
Gydytojas numojo ranka.
Paragaukite ito konjako, pone Hesai, ir pasaulis jums pasirodys
daug viesesnis ir linksmesnis. Paklausykit mano patarimo, nes ioje sri
tyje a daugiau imanau negu medicinoje. Cha, cha!.. Js visi stengia
ts mgdioti fiurer ir vaizduojate, kad vanduo skanesnis u konjak.
Bet kas tinka fiureriui, tas tampa kvaila ir juokinga j mgdiojant. Net ir
jums, nors js inteligentikas ir nekvailas mogus. Nagi u stikl!
Hesas igr ir pajuto, kaip konjakas ugnim nubgo gyslomis, ivaiky
damas nuovarg ir apatij. Tok nervin perkrovim jis m jausti kasdien,
nesistebdamas ir fiurerio nuovargiu. O dar tas paslaptingas Heli uvi
mas. Bormanas surinko daugyb rodym, kad visk padar Rmo ban
ditai. Esesininkai suiupo Niurenberge besislapstanius kakokius Veis-
man ir Grinc, bet, veant pas fiurer, jie mgino bgti ir buvo umuti.
Hesas mat lavonus, bet jie buvo taip iauriai sumuti ir suspardyti, kad
173
negalima buvo atpainti. Keista, kad taip sumaitoti jie pajg dar bgti.
inoma, Himlerio tarnyba lykti staiga, kuri gali visk rodyti, k tik
nors. Su ja ginytis neverta.
Kas yra fiureriui, ponas Moreli? paklaus Hesas ir smeig
j akis, nenordamas praleisti veido iraikos. Gydytojas mgo kalbti
uuominom, nutyljimais, bet todl labai iraikingai kalbjo jo veidas,
akys, lpos ir nerams pirtai.
Kas? Niekas!.. O gal daug kas? K a galiu inoti. Juk js pats su
prantate, kad j udo baisi darb tampa, milijonai reikal ir sielvartas.
Kad ir kaip bt keista, bet fiureris tikrai myljo Heli.
Myljo?..
A suprantu apie k js galvojate, pone Hesai. Js turite labai avi
mon, kuri tikrai mylite, todl nebkite ortodoksas kit moni atvil
giu galvodamas, kad jie nesugeba mylti. Fiureris ir Heli galjo laimingai
gyventi vis gyvenim, bet... tokia lemtis, ir nieko nepadarysi.
Hesas suprato, kad Morelis teisus. Argi negaljo Hitleris gyventi su
Heli kaip visi mons: mylti, auginti vaikus...
Hesas tik atsiduso.
Pone Moreli, js sugebate vikriai pasukti kalb nuo jums nepa
geidaujam tem. Klausdamas kaip fiureris? a visai ne tai turjau
galvoje, apie k js ia postringaujate. Js pats inote, kad fiureris nie
kada nieko nemyls ir neves. Jis pats sak, kad jam svetimi ie dalykai, o
eima... vaikai... Juokas tik! Ir jis teisus. Antmogis turi bti laisvas nuo
meils, eimos, vaik. Sutinkat su manim, pone Moreli?
Man nra ko su jumis sutikti ar prietarauti, nes tai ne js, o fiu
rerio mintys. Taiau man aiku, kokie klausimai degina jums lpas. Js
klausiate mans kaip fiureris? ir a atsakau: nieko, arba labai
daug kas. Ir tai tiesa. Nieko jei irsim mediko akim; ir labai daug, jei
irsim psichologo-psichiatro akimis. Ko js mane spoksot, pone He
sai? Nejaugi psichologija ir psichiatrija jums terra incognita?* Nemanau,
nes js ne tuiagalvis Geringas ar budelio sielos Himleris. Neminiu
kit, nes tai... Na, tiek to, ko a ia kaip kokia kaimiet.
Jis pagrieb stikl ir susivert bumon. Jo veid imu tamsios dms.
Vienas butelis jau stovjo tuias.
* Neinoma em (lot.).
174
Teo Morelis pagras Hesui pirtu.
Js su manim negudragalviaukit, pone Hesai. Nereikia! A su ju
mis kalbu t, ko niekada nepasakyiau Himleriui ar Geringui. Ne dl to,
kad j bijoiau, bet dl to, kad jie bukaproiai ir nieko neimano apie
mogaus siel ir joje slypinias bedugnes. Gerkit, gerkit, pone Hesai, nes
tada js ausis jautriau sugaus mano odius, o protas geriau juos iif
ruos. Cha, cha, cha!..
Jis vl igr ir pasislinko ariau Heso.
Kiekvienas mogus turi didiul energijos kiek, kuris sukrautas
mogaus pasmonje. , pone Hesai, jeigu mes galtume t energij pa
naudoti kada norim ir kam norim! Dieve mano! Mes kalnus nuverstume,
patys paalintume i savo kno visas ligas ir atliktume stebuklingus dar
bus. Kaip sak romnai: eritis sicut Deus*. Taiau mes neprieinam prie
tokio lobio, kuris mums duotas, bet urakintas devyniom spynom. Yra
moni,, kurie turi rakt nuo pasmons gelmi ir pajgia slapting gali
panaudoti savo tikslams. Taiau ir ie imintingi mons, prij prie pa
smons lobio, gali panaudoti tik jo dal. Atminkit, k sakau: turi rakt,
bet ne visus raktus. Ir tai tokie mons, kaip Aleksandras Makedonietis,
Julius Cezaris, Hanibalas, Dingis Chanas, Napoleonas Bonapartas mo
kjo i pasmons lobyno dal energijos naudoti asmenikiems tikslams.
Bet svarbiausia, kad tai griaunamoji, udomoji energija, demonika
jga. Tai Antmogiai! Nereikia net Fridricho Nys filosofijos, kad supra
stume, kas ie mons...
Js galvojate, kad ir fiureris?
Kodl a turiu galvoti? Galvokite js, pone Hesai, nes labai norite
siskverbti tas sritis, kur nepatartina paprastam mirtingajam lsti. Kam
duota ausys tegul klauso; kam duota akys tegul iri. Juk taip kal
bama Biblijoje, ar ne? Js, toks varutis, dailutis inteligentas, tikriausiai
skaitte Biblij? Nejaugi a turiu jums aikinti, kas toks fiureris? Jums,
kuris su juo bna per dien dienas, o a esu paaukiamas tik tada, kai
fiureriui labai blogai. Juokaujat, pone Hesai, juokaujat!
Dabar Hesas jau pats prisipyl konjako ir be jokio raginimo igr.
Blogis ir gris, tonas ir archangelas. Nejaugi viename moguje
gali slptis ir vienas, ir kitas? Didiausia tvyns meil ir patys blogiausi
* Bsit kaip dievai (lot.).
175
darbai? Ar tai manoma?
K js, pone Hesai! Patariau paskaityti rus filosof Vladimir
Solovjov, konkreiai jo pasakojim apie Antikrist. Nebokite, kad is
filosofas ne arijas, nes juk ex oriente lux*, ar ne? Jums, kaip protingam
mogui, tai btina. Bet a nenoriu jus tampyti visokiais filosofiniais un
keliais, o tik iek tiek palengvinti js mintis. Nors velniai ino, gal jas
dar pasunkinsiu, bet tai priklauso tik nuo js. Tai tai, fiureris vienas
i t galin, galintis paimti i pasmons energij ir j panaudoti (nors
lidna, bet, deja, taip) tik deginaniam, naikinaniam skrydiui. Js pa
irkit, kaip galingai jis skrieja pirmyn lyg deganti kometa, traukdama
save visus, kas pakliva kelyje. Bet ar gali k nors sukurti liepsnojanti
kometa? Ne! Ji gali tik sudeginti ir sudegti pati, o skrydis baigiasi mirti
mi. Ne tik Antmogio, bet ir jo idj. Taip atsitiko su Aleksandru Make
donieiu, Temerlanu ir kitais, mano pamintais.
Js galvojate, kad taip baigs ir fiureris?
Nieko a negalvoju. Bus taip, kaip lems Dievas, kuris leidia em
tokius Antmogius, kaip leidiami taifnai ram vandenyno paviri.
Gal jie reikalingi sukrsti pasaul, gal tai idava nuolatins grio ir blogio
kovos, gal?.. K a galiu inoti, bdamas tik paprastas gydytojas? Taiau
visata ne chaosas, bet dsninga kakokia mums neinoma tvarka, o
tokie antmogiai, sukl chaos, tik padeda po vien plyt, stiprinani
pasaulio tvark.
Man sunku suvokti js mintis, nes maai skiriu dmesio religijai,
kaip ir priklauso partijos nariui. O js kaip tik ja remiats. U js o
di jauiu kak neinomo ir baisaus, nes ko neinome to bijome. A
visuomet gyvenau carpe diem*, o js norite savo aikinimais igrsti t
diaugsm i mano irdies ir panerti mane filosofijos dumblyn. Bet a
to nenoriu, nes filosofija ne man. Siningai atsakykite kaip toliau
bus fiureriui?
Js esate usispyrs kaip oys, pone Hesai. Js vokikas protas
reikalauja tik fakt, skaii, dat. Taiau kakur js proto kamputyje
tupi iracionalus angeliukas. Ne geltonplaukis bestija, o toks maas, dailus
angeliukas, panaus Kupidon ar Amr. Gerai, galiu ir konkreiai. Jei
* viesa i Ryt (lot.).
** Diaukis diena (lot.).
176
fiureris ir toliau taip gyvens jis iprots. Tai sakau a jums tiesiai ir
tvirtai, bet, inoma, tik jums. Niekada to nepasakysiu Himleriui, Geringui
ar Gebelsui, net ir paniurakiui Bormanui, kuris deimt kart bjauresnis u
t trijul.
Hesas norjo pakilti, bet vl susmuko fotelyje.
Iprots... iprots, murmjo.
Ko js stebits, pone Hesai? Negi tai nesimato? Jis per daug ieik
voja energijos, kuri pasmonje irgi ne bekrat. Ji turi bti papildoma, o
iuo metu...
Hesas pairjo Morel ir abiej vilgsniai susitiko. Hesui atrod,
kad gydytojas j iri aliomis katino, o gal velnio akimis.
Riteris Golovinas... flamand legendos...
Deja, linkteljo galva gydytojas. Pastoviai mylti moters jis
negali. Jam reikalinga tik jos energija, gyvybs pulsas, irdis... Mylda
mas Heli, jis neprisiartino prie jokios kitos moters ir... us. Suvys kaip
nupjautos ols stiebelis, net pats neinodamas, kas jam yra.
Nejaugi moteris ia vaidina tok didiul vaidmen?
Taip! Prisiminkite Napoleon, kuris buvo tol galingas, kol siurb
i j myljusi moter energij. Jaun grai! A jau nekalbu apie Azijos
valdovus: Dingis Chan, Timr ir kitus. J haremuose gyveno imtai
graiausi moter. Kam? Tam paiam tikslui. Mums tai neinomi daly
kai, o Rytai t inojo prie daugel ami.
Tai vampyrizmas, sunypt Hesas.
Vadinkit, kaip norit, labai ia man... Svarbu, kad js pagaliau su
vokte esm. Bet suvoks nesdkite sudjs rankas, nes fiurerio laukia
toks finalas, kur minjau. Ir greitai!
O k turiu daryti?
Itraukit fiurer i io narvo. Ivekit j kalnus, pakeiskit jo gyve
nimo bd. Juk Vokietijoje tkstaniai viet, prilygstani dangaus gro
ybm.
Naudokit kokius norit argumentus, bet veikite. A ir pats ryt
pasakysiu, kad jo organizmas nusilps ir reikia pailsti, nes gali prasidti
diova. Kadangi fiureris buvo apsinuodijs dujomis, todl panikai bijo
plaui lig. Dviese mes j kaip nors tikinsim. Atminkit, pone Hesai, kad
tai ne juokai. Fiurer turime isaugoti, nes jam uvus, ie akalai suplys
177
ir praudys Vokietij.
Pasistengsiu, sunkiai istenjo Hesas, jausdamas, kaip lipnus
miegas merkia blakstienas ir nea j sapn karalij.Umigo.
Teo Morelis pam butel ir likuius susipyl sau gerkln. Po to pa
irjo miegant Hes.
Neblogas tu vyrukas, bet... silpnas ir nieko neimanai.
Svied nesurkyt cigar idin ir, atsirms sofos krat, uknar
k.
Kai po valandos Gek kio galv, Hesas ir gydytojas miegojo. Esesi
ninkas apirjo tuius konjako butelius ir pasibjaurjs nusispjov.
Tas senas kvailys imokys gerti net padorj Hes... Tai arlatanas,
o ne gydytojas. Laikas fiureriui j ivyti.
14
Hesai, pasak Hitleris pavargusiu balsu, a gailiuosi, kad
paklausiau js ir gydytojo Morelio. Donnerwetter! Kam man tie kalnai
ir bastymasis po juos? Man kalnai sukelia sunkius prisiminimus. Geriau
biau liks Berlyne arba nuvaiavs Berchtesgaden.
Ne, mano fiureri, atsak Hesas, jums verkiant reikia pailsti.
Negi griebsits gydymo, kai diova palies js krtin? Pagalvokit, kas
bus su Vokietija, jeigu jums reiks atsigulti ligoninn.
Hitleris pasipurt i pasibjaurjimo.
Atsigulti ligonin! Ne, ne! inau, kad visose ligoninse dauguma
gydytoj ydai. Gydytis pas ydus!.. Kaip jums atrodo, Hesai, ar Teo Mo
relis geras gydytojas?
Manau, kad jis protingas gydytojas, o tai ir yra svarbiausia, ltai
atsak Hesas.
Hitleris nutilo ir abejingai pavelg vaizdus, slenkanius pro on.
Jie ivaiavo vienu Mersedesu pusiau inkognito. Tik Hitleris ir He
sas. Main vairavo fiurerio asmeninis oferis Erikas Kempk. I paskos
178
sek dar viena maina, kurioje lindjo Gek su keturiais esesininkais.
Visi jie buvo ginkluoti iki dant, o vienas turjo net lengvj kulkosvaid.
Niekas negaljo grsti fiureriui, nebent Kempk nesuvaldyt mainos ir
ji nulkt nuo skardio koki nors kaln perj. Bet Kempk buvo pa
tikimas oferis ir su juo vaiuoti fiureris nebijojo.
Hesas ilgai galvojo, k pasilyti Hitleriui, kad sudomint paia ap
linka. Pirmiausia, kad jis iek tiek aprimt, o vliau pairsim. Gra
iausi moter pilni kaln kurortai, o Hitleris moka draugauti su visai
monmis. Jis turi kak, kas traukia prie jo mones. Laiko! Tik laiko!
Negali jis vis ami gedti Heli ir lindti kaip atsiskyrlis.
A silau jums pirmiausia susipainti su ventos Marijos Magda-
liets vienuolynu Elzbergerio kalnuose. Mes aplankysime miestel, pasta
tyt kaln virnse dvyliktame amiuje, dar Bavarijos hercogo Henriko
Lito laikais. Ten yra pilies likuiai ir sena vienuolynas. Jame pernakvo
sime ir rytojaus dien, dar prie sauls tekjim, ieisim kalnus.
K? Vienuolyn? Hitlerio kabinete buvs Geringas trauk pe-
iuosna galv. Visko laukiau i Heso, bet tik ne tokios kvailysts. Fiu
reriui reikia vykti kur nors kurort prie Baltijos jros, arba geriausia
Pranczijos pietus. O ia vienuolynas! Cha!
Nutilkit, Geringai, susirauk Hitleris, ir nekalbkit, ko ne
imanot. Prie Baltijos jros dabar vlyvas ruduo ir ten nra k veikti, o
Pranczija ne Vokietijos teritorija. Nejaugi galvojate, kad galiu vykti
usienio kurortus kaip koks yd ar janki biznierius? Nevadinkit Hes
kvailiu, o geriau pasiirkit save.
Geringas siuts paraudo, bet prietarauti neidrso. Pasitrauk prie
lango, lyg numojs visk ranka. Et, kvailiojat, tai kvailiokit! vienuoly
n ilstis! Juokas!
Bet atvykusios pas fiurer ponia Esar ir Magda Gebels kartai palai
k Heso pasilym. inoma, reikia vaiuoti! iuo metu kaln virns
jau padengtos sniego, o apaioje mediai apsird rudeniniu lap auksu.
Tai nuostabiausias vaizdas, kur reikia pamatyti. Gal man jus palydti?"
pasisil ponia Esar, pavelgdama fiurer dar puikiomis, bet jau iek
tiek prigesusiomis akimis. Taiau Hitleris nusidav neigirds tokio pa
silymo. Jis glost galvut vienai i Magdos Gebels vaik, savo krikta-
dukrai.
179
Nors Geringui viskas atrod kvailyst, Hitleris dav sutikim vaiuoti
pailsti. Na, dvi tris dienas. J sudomino pati idja pailsti vienuolyne!
ia buvo kakas nauja, nepatirta. Jis pareik, kad rytoj bus pasiruos
kelionei.
Taiau kelyje jau m gailtis, kad paklaus Heso. Poilsis senoviniame
kaln vienuolyne jam neatrod nei avus, nei domus. Geriau usidaryti
savo vilkikam urve, kaip jis vadino vyriausybinius rmus, kur apsigyve
no po reichstago gaisro.
Pusryiavo kain pamikje, galing uol pavsyje. ykti rudens
saul skverbsi pro krintanius geltonus lapus. Artjanti iema jau nu
skaidrino or ir irykino nuostab peiza. Kaln virnse guljo snie
gas, ten siaut pgos ir atiaurs vjai, o ia dar buvo ilta ir malonu. I
grs tris puodelius arbatos ir suvalgs nema gabal okolado, Hitleris
pakilo ymiai geriau nusiteiks.
Geke, paklaus esesinink, ar patiko pusryiai kalnuose?
Jawohl, mein fiurer! suriko esesininkas. Jis norjo pridurti, kad
jam visur gerai, kur gerai fiureriui, bet nespjo.
Dabar fiureris pradjo dairytis kylanias kaln uolas ir staius skar
dius. Keliose vietose mat kalnieius, renkanius rieutus ir uol gi
les. Vienoje vietoje sutiko kelis vaikus: dvi grautes mergytes ir por ber
niuk, kurie akis ivert irjo blizganias mainas. Tokius stebuklus
jie mat pirm kart. Jiems visai nerpjo, kas sdi mainose, bet domino
tik jos paios.
Vlyv popiet pasiek nedidel miestel Elzenberger. Nors Hitleris,
gims kalnuotoje Austrijoje, buvo paprats prie kaln groio ir didybs,
bet ia jo irdis sudrebjo. Senovinis miesiukas siaurom, kreivom gat
velm, auktais stog laitais ir maais, kaip audymo angos, langeliais
abiem keleiviams ugniau kvap. Girdjosi varpo skambjimas, kvies
damas miestelio gyventojus kalbti pietin Viepaties Angelas".
Hitleris pirtu dr alia stovint namel, vir kurio dur kabojo sena,
apipuvusiais mediniais lankais statin ir vos matsi samanom apaugs
uraas: Das Bier.
Klausykite, Hesai! K js tai, jei mudu ueitume i alud ir i
mauktume po bokal alaus, kaip tais geraisiais laikais Miunchene? A?
Jis mirkteljo Hesui ir baksteljo pirtu paon.
180
Liep esesininkams sdti mainoje ir nesirodyti, juodu nujo alud
lyg du po kalnus klaidiojantys turistai. Senas smuklininkas su dideliais
ilgais sais pripyl jiems alaus senovinius molinius bokalus ir vl m
kraptytis u baro.
Pairkite, Hesai, pasak Hitleris, akim rodydamas smukls
sienas ir lubas. Tikiu, kad niekada to nematte.
Hesas apsidair. Hitleris buvo teisus. Toki smukli jis niekada ne
regjo, nebent senose gravirose. emas kambarys, pastatytas i tayt
akmen, atrod, kaip didiulio kapo rsys, apviestas keli siaur lange
li. Pajuod nuo laiko ir drgms lubos rmsi galingus balkius. Suolai,
padaryti i tayt uolo pliausk, buvo sdinij nutrinti iki juodo vil
gesio. Toks pat stalas ir kelios lentynos sudar kukl bar. Matyt, kad ia
alus laikomas tik dl vietos gyventoj, nes turist nesimat.
Hesas atsiduso. Kokie laimingi ie kaln mons ir koks tolimas j
pasaulis nuo Hitlerio ir Heso pasaulio...
Senis vis dar kraptsi prie baro. Vien akimirk j is pasiirjo savo
klientus, ar iems ko netrksta, ir vl nusisuko. Bet staiga jis isities ir
smeig vilgsn. Kur laik paspoksojs pranyko virtuvs duryse ir ne
pasirod.
Kai juodu ij i aluds pavelg gatv, pamat mini kaimiei,
susirinkusi prie dur. Seniai, moterys ir didiulis pulkas vaik smal
siai spoksojo ijusius nepastamus vyrus. ia pat stovjo ir ginkluoti
esesininkai, kurie tuojau prisistat pamat, kad prie aluds paknopstomis
renkasi kaimelio gyventojai. Jie inojo savo pareig ir buvo viskam pa
siruo.
Heil Hitler! su minia nedarniais balsais: storais seniai,
plonais moterys ir spiegianiais vaikai. Visi versi prie Hitlerio,
tiesdami jam rankas, bet esesininkai tuoj juos atstm per por metr.
Hitleris mgo minios dmes ir tokius efektingus meils prasiveri
mus. Jis pirmiausiai ities rank savininkui, kuris kartojo kaip papga:
A pirmas painau pon Hitler, a pirmas...
Taip, taip, pritar Hitleris. Malonu tau paspausti rank, tvy
naini. Malonu, ir jis spaud vis itiestas rankas. inoma, rankas ties
tik vyrai, nes moterys ir vaikai neidrso.
Ir jis prabilo apie Vokietijos didybs grim, apie kov su komunis
181
tais ir ydais, apie gyvybin erdv... Br tuos paius odius, kuriuos
berdavo dar seniai, Miunchene. itie mons ne visi skaitydavo laikra
ius, o ia staiga igirdo pat Hitler, kuris kalbjo aikiai ir visikai
jiems suprantamai. Ech, ta gyvybin erdv! Kaip bt gera, kad kas duot
nors pus aro ems, kur tilpt svogn lysv, sklypelis pup (prie alaus),
mork ir kit darovi. Na, dl yd jie neturi k sakyti. ydai jiems ne-
kliva, tegul sau gyvena.
Jis kalbjo jau pakls bals, lyg bt tkstaniai klausytoj, nors ia
susirinko madaug penkiasdeimt moni. Bet toks jau buvo Hitleris.
Kai jie pajudjo kelion, Hesas pamat, kad Hitleris ypsosi. Tai
buvo keista, nes jis nesiypsojo nuo tos dienos, kai Heli Raubal susmuko
sode po obelim.
Kempkei paleidus mainos varikl, saulut jau artjo prie kaln vir
ni. Snieguotos akmenins keteros rjo lyg ne ios ems pasaulis.
Hitleris atidar langel ir godiai trauk or.
Klausykit, Hesai, kalnai skamba.
Hesas klaus, bet nieko negirdjo.
Et, js kloni gyventojai! suniekino j Hitleris. Kaln melo
dijas girdime tik mes kalnieiai. Js ausys ne tam sutvertos. inokit,
juo kylam aukiau, juo labiau aidi kaln skambjimas. Lyg skambt
moter choras, pritardamas Vagnerio muzikai.
Hesas ypteljo.
Man malonu girdti i js lp apie muzik ir nuostabius moter
chorus, nes tai rodo, kad js sveikata spariai gerja. Diaugiuosi, kad ga
lsiu suteikti jums malonum igirsti ger chor. Vienuolynas, kur vyks
tame moter vienuolynas. A jums to nepasakiau, nordamas padaryti
siurpriz. Jei man tai pavyko malonu, o jei ne praau labai nepykti.
K? Moter? nustebo Hitleris ir jo kuodas grsmingai ukrito
ant kaktos. Na, Hesai, jei dar bt Miuncheno laikai, a jums imaliau
marmz, o dabar... gal jus atiduoti Gekei? Nebijokit, nebijokit, Hesai,
a juokauju. Na, ir sugalvojote!
Hesas nusiluost sudrkusi kakt. Jis gerai inojo tuos fiurerio Ju o
kus", kai Juokaujant" esesininkai sulauo kaulus ir nusuka sprand.
inoma, a suprantu js humor, fiureri. O tai ir vienuolynas.
Ant uolto skardio kilo didingos pilies griuvsiai, kurie vakaro e
182
liuose atrod fantastikai, lyg bt iok i Haufo pasakos apie gulden.
Jos pakratyje lamjo imtamei uol giria, o skardio papdje, va
karo eliuose, niokdamas versi upelis. Vir apgriuvusio pilies bok
to jau nerykiai spindjo auksinis mnulio pjautuvas.
Nematau jokio vienuolyno, pasak Hitleris, vien kakokios
pilies griuvsiai.
Jis alia pilies. Kempke, praau, sukite iuo keliu dein ir va
iuokite prie tos senos akmenins banytls. tai tas ilgas, emas namas,
aptvertas aukta mro siena, yra vienuolynas. Pilis kunigaiki tau-
fen buvein, o vienuolyn jie pastat XV amiuje.
Hitleris su didiausiu dmesiu apirjo aplink. Matsi, kad viskas
jam nauja ir malonu. Tai diugino Hes, bijojusi, kad Hitleris bus viskam
abejingas, arba, numojs ranka, lieps vaiuoti atgal. Tai bt buv trage
dija. Tragedija abiem: Hesui ir Hitleriui.
Vienuolyne j jau lauk: vos privaiavo prie vart, jie tuojau prasiv
r, leisdami sveius. Dviej durininki palydti, Hitleris ir Hesas patrau
k vienuolyno rmus. Abi j palydovs nesi senovinius deglus, kurie
liepsnodami apviet vienuolyn ir einani veidus. Tai buvo taip seno
vika ir romantika, kad Hesas, mgs romantik, i diaugsmo patryn
rankas. Matsi, kad pirmas spdis atgaivino ir pradiugino net Hitler.
Jie atsidr didiuliame priekambaryje, kuris taip primin kaimo alu
ds bar, kad Hitleris net apsidair, lyg nordamas sitikinti, ar jie dar
bare, ar jau vienuolyne. Tokios pat akmenins sienos, emos, uol ta
ai imutos lubos ir storos uolins sijos, pajuod ir sutrkinj nuo
imtmei natos. Kambaryje deg daug vaki, kuri viesa mirgjo
ant sien, lub ir abiej atvykli. Ant vienos sienos kabojo poros metr
aukio kryius su uoliniu Nukryiuotuoju, o alia... Hitlerio portretas,
nutapytas jo mgstamiausia maniera: ukita ranka u atlapo, ant kak
tos plauk sruoga, o akyse skvarbus, siel lendantis vilgsnis. Portretas
buvo toks panaus, kad Hesas vos nesuuko: Heil Hitler! Net Hitleris
susidomjs apirjo savo antrinink, apviest vaki, ir greitai pasisu
ko prieais stovinias kelias moterikas figras.
Tai buvo keturios vienuols. Visos juodais rbais, tik su viesiais gob
tuvais prie veid. Priekyje matsi aukta moteris, kurios veidas skendo
elyje, nes ji stovjo nugara deganias vakes. U jos dar trys,
183
tokios pat susting, kaip ir pirmoji.
Vos tik Hitleris eng prie j, stovjusi priekyje prabilo:
Dievo vardu sveikiname garbingj Vokietijos kancler, apsilankiu-
sjms kukliame vienuolyne. Tegul Viepats suteiktajam savo maloni,
dirbant tvyns ir tautos gerovei.
Ji emai nusilenk, o ujos stovinios kitos vienuols padar dar e
mesn reverans. Jos jautsi nedrsiai ir varsi toki aukt svei.
Guten Abend, mielosios vienuols (jau norjo sakyti aviosios po
nios", kaip buvo prats, bet laiku susigrieb). I visos irdies sveikinu jus
vyriausybs vardu ir praau neatsakyti prieglobsio man keletui dien.
Tikiuosi, kad vienag pas jus pataisys mano sveikat.
Stengsims kuo galdamos padti didiai gerbiamam ponui
kancleriui, nusilenk vl priekyje stovjusi vienuol, matyt, vy
resnioji. Js kambariai jau paruoti ir vakarien laukia. Praom
dovanoti, kad negalsiu su jumis pavakarieniauti, nes tuojau prasids
vakarins pamaldos, kurios baigsis vlai vidurnakt. Susitiksim per pus
ryius. Sesuo Klara jus palyds valgomj ir parodys kambarius. O da
bar, ponai, praom man atleisti.
Viena i vienuoli prijo prie svei emai lankstydamasi, ir Hesas
pamat, kad ji buvo sena ir rauplta. Nespjus Hitleriui k nors pasakyti,
vyresnioji su palyda pranyko u dur.
Valgomasis buvo skirtas sveiams, apstatytas jau ne senoviniais, i
uolo iskobtais, o moderniais lakuotais baldais. Stebino ne tik valgi,
bet ir vyno gausumas. Buvo nepamirti okoladas ir tortai.
Klausykite, Hesai, pasak Hitleris, kimdamas okolad, pa
aikinkit, kas ia vyksta? Nejaugi js dar tvirtinsit, kad atsitiktinai baks
teljs pirtu pasirinkot it vienuolyn. Juk a matau, kad ia viskas js
sureisuota. Tik nemeluokit!
Hesas inojo, kad bna akimirk, kai Hitleriui reikia sakyti tik ties,
kad ir kokia ji bt. Taip buvo ir dabar.
Mano fiureri, atsak Hesas, js esate teisus. A maiau, ko
kia js sveikata (Hitleris susirauk), ir, pasitars su gydytoju Moreliu,
nusprendiau jums pasilyti kelion kalnus. Elzebergerio apylink pa
sirinkau ne atsitiktinai, nes ia esanio moter vienuolyno vyresnioji, ku
nigaiki taufen palikuon, yra mano giminait Eleonora Bauer. Tada
184
jums pasakiau apie kelion, ir, ai Dievui, js sutikote.
Na, neinau, sumurmjo Hitleris. Galvoju rytoj lkti namo,
nes nra ko bastyti be darbo. Tiesa, kelion mane atgaivino ir iblak, bet
artja naktis, ir man tikriausiai vl prads skaudti galv, o ryt atsikelsiu
ligonis. Geringas, ko gero, teisus dl poilsio prie jros. Bt nebloga nu
lkti ir Pranczijos pietus, bet inau ydai tuo pasinaudos.
Neskubkite, mano fiureri, paprietaravo Hesas, dar ne visk
jums pasakiau. Vienuolyne yra nuostabi sena biblioteka, kurioje rasite
daug ranka rayt sen knyg. Albertas peras sak, kad ia yra vienas
egzempliorius Merzeburgo ukeikimas" ir fon Gandersheimo poezijos
rinkinys, jau nekalbant apie nuostabius inkunabulus ir elzevyrus. Bet tai
tarp kitko. ia yra tas, ko js nesitikite rasti. Tai Mulerio pieta ventoji
eimyna" ir Lochnerio ventos Marijos Magdaliets paveikslas, kur ap
linkiniai gyventojai vadina stebuklingu.
K? Lochnerio paveikslas? Nenoriau tikti, nustebo Hitleris.
Ir Muleris! Tai XIV amius! Puiku. Neivaiuosiu, kol j nepama
tysiu. O, sakykit, ta senut vienuolyno vyresnioji, kaip ji, a, Eleonora
Bauer, ar labai sena? Man atrodo, kad jai jau eiasdeimt. Ta prakeikta
vaki viesa ne apvieia, o utamsina veid.
Hesas nusijuok.
eiasdeimt! Mano fiureri, Eleonorai Bauer ne daugiau dvideimt
eeri. inote, tos senos kunigaiki akos labai kilmingos, bet labai ne
turtingos. Tokie ir kunigaikiai taufenai. Nenuostabu, kad Eleonora
turjo pasirinkti vienuols gyvenim. Aukta kilm ir viesus protas jai
greitai utikrino virininks post. inau, kad ji nuostabiai skambina pia
ninu ir laisvai kalba pranczikai, anglikai ir net senovine kelt kalba.
Pianinas? Puiku! O svetimos kalbos niekai! O sakykit, ar ji grai?
Na, jos veid a seniai maiau, bet prie stodama vienuolyn ji
buvo idealiai grai.
Matai, o ji nujo melstis, vietoj to, kad su manim pasikalbt kaip
vaiinga eiminink.
Jis vl paniuro ir pradjo volioti ant stalo duonos trupinius.
Taiau, Heso kyriai praomas, igr kakokio tamsaus tirto vyno,
nudeginusio gerkl aitria liepsna. Baig vakarieniauti, jie nujo ilstis
paskirtus greta vienas kito kambarius. ia lauk prausyklos su vandeniu
185
ir plaios lovos, paklotos baltais skalbiniais. Hitleris nustebo pamats,
kad prie dur, atsirms sienos, stypso Gek.
Kaip ia tave vienuols leido vid, Geke? Tu eik miegoti ir ma
nim nesirpink.
A... leido, numyk Gek. Jis net negalvojo Hitleriui pasakoti,
kad vienuols grietai jam udraud eiti vid, bet Gek visai nesiruo
su jomis juokauti. Jam rikteljus, o jo vyrams pasigriebus ginklus, abi
durininks spruko, kad net j juodi abitai suplevsavo kaip pauki spar
nai, ir Gek atsidr ten, kur ir norjo patekti prie fiurerio dur.
Nors fiureris j pasiunt miegoti, bet Gek gerai inojo, k jam daryti.
Jis susiriet prie dur, kaip buvo prats. Netrukus pamat koridoriumi
ateinani sulinkusi vienuol, neani didel kail ir apsiaust.
Pasitieskit, bus geriau, suvokt sen, o ia apsiaustas. U-
siklokit. Naktimis jau alta.
Net nepadkojs, Gek nuvirto ant kailio, o apsiaust pasikio po gal
va. Mirganios vaks viesoje jis pamat, kad tai kailis miliniko vilko,
kokio jis nebuvo mats.
Hitleris miegojo ilgai, ir Hesas du kartus kio galv jo kambar, bet
fiureris net nesukrutjo. Pagaliau apie vienuolikt valand jis paoko i
patalo ir puol praustis, tvarkytis. Pamats prie dur stovint kaip vak
Gek, paplojo jam per pet ir pasak aunuolis!" To ir tikjosi Gek.
O inote, Hesai, pasak Hitleris. Man ryt visai neskaudjo
nei galvos, nei krtins, ir miegojau lyg umutas. Kaip manot ko
dl?
Matot, ia gera aura. Visuose vienuolynuose ir banyiose taip
bna, aikino Hesas, bet galvojo visai k kit. Jis svarst, ar pakaks
Eleonorai Bauer moteriko avesio atkreipti fiurerio dmes. To i visos
irdies troko Hesas, atsimindamas grsming Teo Morelio pranayst.
Valgomajame Eleonora Bauer j jau lauk. Nors rudenika saul pro
siaurus langelius irjo kukliai ir nedrsiai, vis dlto tai nebuvo vaki
viesa, kai viskas atrodo netikra ir apgaulinga. Dabar juodu pamat, kad
prie juos avinga, jauna dama, kuri vienuols drabuis staiai puo, o
ne gadino. Ypa jai tiko galvos gobtuvas, rmintas baltos drobs lanke.
Hitleris tuojau prijo prie jos ir pabuiavo abi rankas.
Mano avioji ponia, neupykit u mano palyginim, bet man at
186
rodo, kad prie save matau puikiausi kino aktor, o ne vienuol, dargi
tokio garbingo vienuolyno virinink. Patvirtinkite mano mint ir prisipa
inkit, kad js esate avingiausia Vokietijos moteris, o ne vienuol.
Virinink nusiypsojo. Nedidels duobuts atsirado jos skruostuose,
o veidai truput paraudo. Ji suprato staiokik Hitlerio kompliment, bet
neprim pasilyto aismingo tono.
Vis dlto js klystate, pone kancleri. A paprasta vienuolyno vir
inink, nors vienuolyn sudaro tik dvideimt seser. Mes didiuojams
js apsilankymu. Tai didel garb ms ventovei, ir vienuolynas imt
meiais tuo didiosis. Pas mus yra lanksi daug kilming asmenybi.
Paskutinis kunigaiktis Hansas Antonas fon Beneckendorfas Hinden
burgas paskutinio prezidento tvas.
Bet Hitler maai domino tokie dalykai, kuriems vienuol skyr didel
dmes. J pradjo dominti pati virinink. Hesas pastebjo, kaip pltsi
Hitlerio akys, neatsitraukdamos nuo merginos veido.
Js vynas nuostabus, avioji virininke. Pasakykite jo gamybos
paslapt, nes, nors esu abstinentas, vakar su malonumu igriau taur io
dieviko grimo. Mielai igersiu ir iandien, jeigu js pasielgsite taip
pat.
A negaliu, ponas kancleri. Vienuolyno regula to neleidia, nors
ms grimas tikrai taurus ir jam vir imto met.
Niekai! A papraysiu vyskup Miuler duoti jums iriim ar nuo
dmi atleidim, na, neinau, kaip tai vadinama. Praau, ponia, igerkim.
Bkite svetingesn, ne taip, kaip vakar vakare, kai mus palikote vienos
senuts globai.
Vienuol, neturdama k daryti, ipild garbaus sveio praym. Jos
skruostai ukaito, o akys suibo kaip vaigds.
Nepykite, kad vakar jus palikau vienus. A turjau dalyvauti va
karinse maldose. Tokia ms dienotvark. Bet iandien vis dien skir
siu jums. Tikiuosi, norsite pairti Lochnerio ir Mulerio paveikslus ir
bibliotek. Be to, koplyioje pagrosiu jums vargonais, kurie tokie seni,
kad niekas neino j amiaus. Jei norsite, gausite nakt paklausyti seser
giedojimo. Utikrinu, kad tai nuostabu!
Mes adjome su fiureriu aplankyti kalnus, siterp Hesas.
Hitleris susirauk.
187
O inote, Hesai, kaip mes padarysime? Js eikit kalnus, apirki
te juos, gal rasite kur edelveis, tai pamekite mums. Gerai?
Edelveisai ruden neydi, mano fiureri.
Na, kok nors augaliuk ar olel, kvepiani kalnais, o a su ponia
Eleonora apirsiu visas tas domybes, apie kurias kalbjote vakar js,
o iandien pasakoja ms eiminink. Pasiimkit ir t Gek, nes jis man
kartais baisiai kyri.
Hesas inojo, kad negali bti joki prietaravim ar abejoni. Be to,
viskas sukosi taip, kaip Hesas troko.
Jawohl, mein fiurer! A einu. Susitiksim vakare.
Atsargiai, kad jus nepagrobt baisusis slibinas Fatniras, o piktieji
nyktukai Siblungas ir Alberichas neikrst koki unyb. Prisimenat se
nsias legendas? Juk jos gim iuose kalnuose, ypsojosi eiminink.
Hesas pamojavo jiems ranka ir dingo u dur.
Js inote i sakm apie Zigfrydo jaunyst? nudiugs paklau
s Hitleris, mgs save tapatinti su legendiniu Zigfrydu.
Ir i, ir daugel kit, atsak Eleonora. Bet a jums parody
siu vien viet ms vienuolyne, tiesiogiai susijusi su tautosaka. Man
suteiktas magistro laipsnis u senovs kelt ir german legend tyrin
jimus.
Juo toliau, tuo labiau js darots domesn ir patrauklesn, pa
sak Hitleris, akim ryte rydamas mergin. Anksiau sivaizdavau, kad
vienuols siauro proto fanatiks, o vienuolynas gyvj kapas. Dabar
pamaiau, kad jos aukto intelekto mons, o vienuolynai kultri
ni vertybi saugyklos. Sakykit, gal jums reikia kokios nors pagalbos? A
galiu pasakyti vyskupui Miuleriui, ir jis tuojau visk padarys.
Ne, ai, nieko mums nereikia. inau, kad jam daug rpesi teikia
vairi sekt augimas, kaip...
Sekt? Koki? suuko Hitleris.
Neinau. Kakoki jehovit. Taip ra vyskupas Miuleris kataliki
kame urnale. Be abejo, j yra ir kitoki.
Jehovit? Gerai! pasak Hitleris lyg sau ir tuojau kreipsi ei
minink:
A pasiruos apirti js ventov.
Gerai! sutiko Eleonora. A tik nubgsiu ir u ketvirio valan
188
dos bsiu. Atsipraau.
Hitleris pradjo ingsniuoti po valgomj. Aiku, kad tai buvo kam
barys, skirtas tik sveiams, nors ir ia ant sienos kabojo didiulis kryius
kaip ir priekambaryje, ir kakokie du seni paveikslai, nutapyti ant sto
r medini rm. Jis atsargiai pradar duris gretim kambar ir pamat
didel valgomj, skirt seserims. ia sienos buvo plikos, neskaitant ne
didelio sidabrinio kryiaus. Jis greitai udar ias duris ir pravr kitas,
vedanias koridori. Kaip ir tikjosi, akis ak susidr su Geke.
Fiurerio akys suaibavo.
Kodl nenujote kalnus su Hesu?
Gek tyljo isprogins akis, vis labiau isitempdamas.
Eikit po velni kiem! Kad daugiau mans nesekiotumte kaip uns
uodega. Negi galvojate, kad vienuols mane pagrobs ar nuudys? Los!
Gek puol lauk kaip aputintas.
Kai Eleonora pasirod, Hitlerio akys nuvito. Ji buvo su juoda papra
sta suknele, be abito, tik su kukliu vienuols gobtuvu ant galvos. i jauna,
grai moteris taip nesiderino prie niraus vienuolyno, kad Hitleris net
atsiduso.
Ar js nesigailit, panele Eleonora, kad save palaidojote kape? Su
tikit, kad js vienuolynas tai kapas jaunystei, groiui, meilei.
A nieko nesigailiu, atsak ji. Tarnauti Dievui aukiau t
dalyk, kuriuos js paminjot, ponas kancleri.
Bet Hitleris pajuto, kad jos balsas tapo duslus.
Praom ia, pasak, atidarydama duris em akmenin sal,
kur krenosi du idiniai ir nesijaut nemaloni rsio drgm, kaip kituose
vienuolyno kambariuose. I pasieniuose stovini senovini spint Hit
leris suprato, kad jie atsidr bibliotekoje. mai jis stabteljo ir smeig
akis paveiksl ant sienos.
Oho! Ar tik ne Muleris? Na, nesitikjau j pamatyti tokiame...
vienuolyne (vos nepasak tokioje skylje"). O ia Lochneris! Pasiu
timas! Esu nustebintas!
Jis atidiai spoksojo du paveikslus. Viename buvo kaln peizaas,
o antrame kakokios didiks portretas. Hitleris prijo ariau ir pir
tu atsargiai paliet trnijant rm. Pagalvojo, kad reikt duoti Gebelsui
nurodym paimti i vienuolyno ias nekainojamas vertybes ir patalpinti
189
ruoiamame Berlyno meno muziejuje", bet susilaik pamans, kaip i
gyvent tok brutal elges i avi virinink. Apie tai, kad bt barbari
ka apiplti svetingai primus vienuolyn, jis nepagalvojo. Sentimentai
jam buvo svetimi.
Po to apirjo bibliotekos rinkinius. Nors Hitleris gerai iman dail,
taiau maai k suprato apie senas knygas. Vart pergamentus, susitus
neinia kokios mediagos silais. Virinink jam suskaiiavo vir imto
inkunabul ir vir trij imt elzevyr, neskaitant senovini, ranka rayt
knyg.
Apirj bibliotek, jie vl sugro valgomj, kur j lauk piets.
Hitleris prisitrauk kd prie virininks, nes jos artumas veik j kaip
galingas magnetas. Nei ia, nei vaikiojant po vienuolyn jie nesutiko
nei vienos vienuols. Atrod, kad jos imir arba jas pagrob legend sli
binai. Nesimat ir Heso. Gal jis klajojo po kalnus, o gal staiai nenorjo
kol kas rodytis. Juo Hitleris darsi drsesnis ir nekantresnis, tuo labiau
blyko ir raudo virinink. Jos rankos pradjo drebti, o akys jau neir
jo svei, tik neramiai bgiojo grindimis.
Valgis jiems maai rpjo.
Kai Hitleris paklaus, k jam adama parodyti po piet, virinink
pasak, kad galt ponui kancleriui parodyti nepakartojam vaizd i vie
nuolyno koplyios bokto, o vliau vargonais pagrot, kojis pageidaus.
Hitleris sutiko su tokia programa. Siaurais, suktais laiptais juodu u
kop bokt, keliant akmenin galv ydr dang. ia buvo maas
kambarlis, stovjo lova, maas staliukas ir dvi kds, kuri viena ap
krauta knygomis. Tai buvo moters bstas, nes ant stalo guljo veidrodis
ir puikiai raiytos dramblio kaulo ukos, papuotos auksinm ploktelm.
Pro siaur langel slinko paskutiniai besileidianios sauls spinduliai,
lyg isinedami dienos gro ir ramyb, uleisdami viet nakties demo
nams.
Hitleris prilipo prie lango jausdamas, kaip nelygiai kvpuoja u jo sto
vdama Eleonora.
Pasakokit, pasak Hitleris. Papasakokit man tas legendas,
kurios gim iuose kalnuose. Legendas apie meil.
Pamginsiu, dusliai sunabdjo Eleonora. A jums papa
sakosiu sakm apie karali Ortidn. tai tie kalnai prieais jus, panas
190
pilies boktus, vadinami Volfdytricho kalnais. Jie...
K? Volfdytrichas (vilko vaikas)? Ar js inote, kas yra Volfdytri-
chas? Tai a! A esu Vokietijos vilkas, ir man didel garb taip vadintis. O
kaip vadinats js? Gal js vardas Meil ir Grois? Ar ne taip?
Hitleris apkabino Eleonor, kuri drebjo kaip drugio kreiama, ir api
br jos veid aistringais buiniais
Juk js mylite mane?
Ne! suuko ji skaudiai. Ne! vl sunabdjo, ir staiga
krito jam glb kuddama:
Taip! Taip! Taip!..
Nakt senoji rauplta vienuol tyliai ulipo bokt ir prie dur pa
djo vandens ir duonos. Nulepsjus emyn, pasuko koplyi ir puol
ant alt kaip ledas grind, dauydama galv jas ir laistydama aarom
akmenis. Ji meldsi u varg savo virinink, kuri pateko velnio aban
gas, nepajgdama i j isipainioti.
***
Po poros dien Hitleris apleido sveting buvein. Jo akys vl rjo
kaip vilko ir tryko energija. To negalima buvo pasakyti apie Eleonor
Bauer, kuri iblykus kaip kaln sniegas, pamlusiais poakiais, sielvarto
prislgta, peiais rmsi sien, mojuodama ranka sdaniam automai
n Hitleriui. Jis linkteljo, ir abi mainos pranyko u uol giraits.
Pradjo kristi retos snaigs.
Senut vienuol prijus pam virininks rank ir j pabuiavo. Jos
aaros suvilg Eleonoros delnus, kurie dar taip neseniai glost ir glamo
njo mog, demonika jga siverus j vis, o ypa virininks gy
venim. Negraus, raup sudarkytas veidas trkiojo i skausmo.
Melskis, motinl, melskis. Sunkius mums siunia ibandymus
Viepats, oi sunkius...
191
II DALIS
1
Rmas! Jis buvo Hitlerio nerami mini dienos ir baisi sapn nak
ties vaiduoklis. Jei fiurerio neapykantos pagrind sudar komunistai ir
ydai, tai laikui bgant prie j prisijung ir Rmas. Komunist ir yd
nekent daugumas smogik ir naci. Su Rmu buvo sudtingiau. Jis po
puliarus tarp esesinink, pramons magnat ir atsargos karinink. Jam
taip lengvai nenusuksi sprando, kaip kokiam maai inomam ydui.
irdamas kabinete stovint tardartenfiurer Volf kunigaikt
Volkov, Hitleris mst apie neinomus likimo kelius, kuriais j atkeliavo
is rusas, perjs per komunizmo msmal: fizikai ir dvasikai suluo
intas, mats artimj mirt ir iniekinim, isaugojs irdyje vienintel
degant jausm kert. Jis buvo bedvasis kerto spindulys, nukreiptas
viena kryptimi. Hitleris j suprato. Suprato ir patikjo. Volfo kert ko
munizmui galjo patenkinti tik Hitleris, niekas kitas, todl Volfas aklai
atsidav Hitleriui, tapdamas ne vergu, bet udymo rankiu.
Seniai matms, pone Volfai, ar ne? paklaus Hitleris, smalsiai
stebdamas puonia esesininko uniforma apsivilkus Volf. Blykus la
vono veidas ir prail banguoti plaukai rod, kad tai mogus, pamirs
emikuosius diaugsmus, ste damas skausmo ir sielvarto, o gal nenu
maldomos irdglos.
Hitleris sdjo ne didiuliame kanclerio krsle, bet ant sofos, maame
kambarlyje. Kambario kampe, prie stalelio, sitais Himleris ir Gebel
sas, o prie dur nepamainomas Bormanas.
Volfas stukteljo kulnim ir dar labiau pasitemp, bet neitar nei o
dio. Jis jau prato maai kalbti, tapdamas pedantiku, tyliu ir klusniu
195
vokieiu. Niekas, pairjs j, nebt pasaks, kad tai rusas, vis ami
gyvens Rusijos gilumoje.
Man Bormanas sak, kad js tapote savu Rmo tabe, ir niekas ne
nutuokia, kas esate ir kam tarnaujate.
Jawohl, mein fiureri Ten a tik Volfas, daugiau nieko.
Matyt, labai svarbus reikalas jus atved pas mane. Ar ne? Buvome
susitar, kad praneimus perduosite ponui Bormanui. Js t ir darte, u
k esame jums dkingi. Manau, kad reikjo taip elgtis ir toliau, nesirodant
imperijos kanceliarijoje.
Mano fiureri! pasak Volfas, prislopins bals iki nibdjimo,
lyg bijodamas, kad kas neigirst. Rmo tabas nusprend jus nuudy
ti. A bijojau pasitikti kurjeriu ir sugalvojau pats atvykti pas jus. Reika
las per daug svarbus.
Hitleris paoko nuo sofos lyg spyruokls pamttas. Himleris ir Ge
belsas taip pat pakilo. Tik Bormanas ramiausiai kraptsi popieriuose, lyg
kambary dvelkteljs ledinis skersvjis jo neliest.
Jis neidrs! suuko Hitleris skubiai bgiodamas po kambarl.
Bgiodamas vos neukliud Gebelso, Himlerio ir prie dur sustingusio
Volfo. Po keli minui vl atsisdo.
A jauiau, kad jie kak planuoja. Tas paradas Temelhofo stadione
tai Rmo savivaliavimas. Kas bus, jei kiekvienas kurs savo karines
struktras ir jas demonstruos tautos akivaizdoje. Jie seniai planuoja niek
ybes!
Hitleris vl paraudo i pykio ir mosteljo ranka Volfui.
Kalbkit, Volfai! Klausau.
Mano fiureri! A pats dalyvavau tabo posdyje, kuriame buvo R
mas, Heinesas, Karlas Emstas, SS obergrupenfiureris neidhuberis, ge
nerolas leicheris, grafas fon Losovas ir Georgas traseris. Posdis buvo
labai slaptas, niekas nieko neprotokolavo ir neurainjo. Slaptumas su
tvirtintas baisia priesaika.
Kokia? paklaus Hitleris.
Visi turjo prisiekti prie kryi savo motinos vardu ir garbe.
Ir js prisiekte?
Taip, mano fiureri. inau, kad mano motina man atleis, nes niekas
negali atkeryti u j, tik js. O!
196
Volfas atsiklaup prie Hitler ir, iam nespjus nieko pasakyti, pa
grieb rank ir prispaud prie lp. Tai buvo rusikas itikimybs parei
kimas, ir Hitleris t suprato.
Gerai, Volfai. Praau stotis ir kalbti toliau. Dstykite tik faktus.
Klausau, mano fiureri. Rmo nurodymu sudaryti du udik briai.
Vienam, kuris Miunchene, vadovaus obergrupenfiureris neidhuberis, o
Berlyne generolas leicheris ir fon Losovas. Asmenik Emsto Rmo
apsaug, kuri dabar sudaro tkstantis gerai ginkluot esesinink, numa
tyta padvigubinti. Berlyno udik brys nuudys jus, mano fiureri, ir po
nus: Himler, Gebels, generol Blomberg ir kitus. Rmas pasak: Ir ki
tus, kuriuos reiks." O Miunchene neidhuberio esesininkai iaudys vis
partijos Virn ponus: Esar, fon Ribentrop, Rozenberg ir kitus.
Hitlerio akys ibjo kaip vilko, bet jis nieko nepasak, leisdamas Volfui
dstyti iurpinanias detales. Viskas atrod klaikiai, nes buvo pasakojama
tyliu balsu, nekeiiant intonacijos, lyg kalba suktsi apie menkniekius.
O Gering?
Ne! Jo pavard nebuvo itarta.
Hitleris susivalg su Bormanu, o po to vilgteljo Himler ir Gebel
s. Vis akyse spindjo klausimas: Kodl j iskyr?"
Hitleris trenk kumiu stal.
Donnerwetter! Tai kada jie paskyr mano laidotuvi dien? Ar i
note, Volfai?
Taip, mano fiureri! Ta diena liepos pirmoji.
Atrod, jog per kambar perskrido mirtis, psteljusi altu kvapu kiek
vienam veid.
iek tiek paklausinjs Volf, Hitleris j atleido.
Volfai, a jumis tikiu. Vykite atgal Rmo tab ir dirbkite toliau.
Informuokite taip, kaip ir anksiau, bet, jei bus esmini pakitim tuo
jau duokit ini. Nieko nebijokite mes moksime tiems niekams u
bgti u aki.
Blykus ypsnys nuslinko Volfo lpomis. Nebijokit!.." Argi jis ko
bijo, gindamas vent komunizmo sunaikinimo reikal? Jei reiks, jis
imt kart ipl savo ird, kad tikt Hitleriui.
Bormanas j palydjo iki Imperijos rm slenksio.
Klausykite atidiai, pone Volfai. Kai pas jus ateis mano sistas
197
mogus visk padarykit, k jis sakys. Tai bus fiurerio nurodymas. Su
pratote?
Taip! O slaptaodis?
Slaptaodis? Tegul bus: Leninas Trockis Remas.
Aha! Atsiminsiu. Leisite vykti?
Vykite. Bkite atsargus.
Volfas nieko neatsak. Prie udarydamas duris, jis persiegnojo pla
iu provoslaviku kryiumi ir sunabdjo: Bk rami, mano motule, a
padsiu galv u fiurer. Jis nuluos nuo ems prakeiktuosius komunis
tus. Tik jis!
Kai Bormanas gro kabinet, Hitleris siautjo kaip beprotis.
Himleri! Js esate mlas! Jums suteikta galia ir jga, o js elgiats
kaip... ioplys. Jau tada, kai Rmas sureng parad Temelhofo stadione ir
liep smogikams aukti ne Heil Hitler!, o Heil Rem!, turjote j pa
alinti... sunaikinti... sutrinti kaip blak. Taip, taip, Himleri! Jei galvojate,
kad Rmas pasitenkins, nusuks galv vienam Hitleriui, tai labai apsi-
gaunat. Jis nepagails vis, o js ypa!
Himleris stovjo tiesus kaip vak, tik jo pirtai virpjo, o akiniai apsi
trauk migla. Veidu liaug prakaitas, kurio nedrso nusiluostyti.
Kalbkite, po velni! suriko Hitleris.
Mano fiureri! sustenjo Himleris. Planas, kaip sunaikinti
Rm ir jo banditus, jau paruotas. A seniai norjau j su jumis suderin
ti, bet... Kas tie tkstaniai Rmo smogik? Nulis! Jiems tas pat, ar eiti
po Rmo, ar po ms vliava. Juk jiems mieliau Hitleris negu j vadas.
Mes nespsime iauti vio, kai jie visi bus ms pusje. Taiau pats
Rmas, Heinesas, neidhuberis, generolas leicheris ir kiti gaujos vadai
yra mirtini ms prieai. tai mano fiureri! ia viskas parayta. Praom
pairti.
Hitleris sisdo ir pasim Himlerio popierius. Jo akys vl deg pa
siutusia ugnimi.
Pagal Himlerio paruot projekt reikjo umigdyti Rmo budrum
ir j tikinti, kad Hitleris ir NSDAP vadovyb auktai vertina genosse
Rem (draug Rm) ir jam dkingi u aktyvi veikl didiosios Vokie
tijos ir partijos labui. Kadangi Rmas labiausiai norjo, kad jo smogikai
siliet reichsvero eiles (ko labiausiai bijojo Hitleris ir kam labiausiai
198
prietaravo generolas Blombergas su kitais generolais). NSDAP vadovy
b nusprend pritarti Rmo norui ir aptarti su juo plan. Reikia Rmui
praneti, kad fiureris su juo nori susitikti Niurenberge ar kitoje, Rmui
priimtinoje vietoje. Geriausia, kad tai vykt liepos pirm ar antr dieno
mis. I i pasilym ir dat Rmas susidarys spd, kad fiureris nieko
neino ir pats lenda jam paruot kilp.
Hitleris atidiai skait Himlerio plan, bet pusjs met j ant stalo.
Visa tai gerai, Himleri, bet kur ginkluota jga, kuri galima bus
pastatyti prie Rmo smogikus? Js girdjote, k sak Volfas: jau dabar
Rmas turi tkstant jam visikai atsidavusi vyr, kurie kausis iki pasku
tinio kraujo lao. O k js pastatysit prie?
Himleris, regis, norjo yptelti, bet jo veid perkreip tik grimasa.
Viskas numatyta, mano fiureri. Jau prie metus mano pavaduotojai
Heidrichas ir Miuleris sukr brius kovai su komunistais, kurie vadinasi
Negyvosios galvos" briai. Jie be gailesio susidoros ir su Rmo gauja,
nes ir dabar tarp i kariuomeni vyksta nesutarimai ir konfliktai. Jie lau
kia tik sakymo.
Na, irkit! Js dabar kaip iminuotojai, Himleri. Suklysit ant
ro karto nebus.
A nesuklysiu! pasak tokiu balsu Himleris, kad ne tik Hitleris,
bet ir Bormanas pakl galv. Himleris atrod lyg nuo grandins paleis
tas plrus uo, kuris tol nenurims, kol nesikabins usiundytam vriui
kakl ir neperks gysl.
Jie dar ilgai tarsi ir pagaliau apsistojo prie datos birelio 30-oji! T
nakt Rmas ruois Hitlerio sunaikinimui ir, apsvaigs nuo kraujo troki
mo, umir atsargum. Tai bus patogiausias momentas prispausti j kaip
gyvat prie kelmo.
Kai Himleris su Gebelsu ijo, Hitleris paklaus Bormano:
Kur Hesas? Antra diena jo nematau.
Jis ivaiavo kakokias laidotuves.
Laidotuves? Kieno?
Bet Bormanas tik patrauk peiais.
Hitleris nujo valgomj, kur lauk sesers paruota vakarien. Varg
Angela Raubal sek paskui brol kaip itikimas unelis. Jam isiklus i
Miuncheno Berlyn, ji taip pat nuvyko ten, dar vis isaugojusi motini
199
k meil broliui. Angela net negalvojo apie jo kalt. Ji didiavosi Adolfu
ir laik j Vokietijos igelbtoju. Ir dabar sukosi apie stal, neleisdama
jokiai svetimai tarnaitei aptarnauti fiurer. Tik raukls, iluma ir senatv
pakeit buvusi auni figr ir gra veid. Po Heli mirties ji seno labai
greitai.
Kai antroji saldumyn lkt buvo tuia ir Hitleris griebsi vaisi,
prisistat adjutantas.
Ponas Hesas, prane jis.
Niekas negaljo Hitleriui ilsintis patekti asmenikus apartamentus,
bet keletui moni is draudimas negaliojo. Tarp j buvo ir Hesas.
Hesas atjo kaip visuomet valus ir pasitemps, bet jo veidas buvo
papilkjs gal nuo nuovargio, o gal nuo lidesio.
Heil Hitler! stukteljo kulnim.
Ne, Hesai, smeig j akis Hitleris. Kur pradingot? Tiek
reikal, o js vainjate po laidotuves kaip koks pastorius. Kas gi mir:
bobuts bobut ar pusbrolio penktos eils pusbrolis?
Mano fiureri, atsak dusliu balsu Hesas. A grau i Eleono
ros Bauer laidotuvi.
Eleonora Bauer? O kas ji tokia?
Tai ventos Marijos Magdaliets vienuolyno virinink, mano fiu
reri.
A! pasak Hitleris. Ujauiu jus, Hesai, bet k padarysi...
Mirtis negailestinga. Praau ssti prie stalo. iandien mes aptarme labai
svarbius dalykus, kuriuos jums btina inoti. Tai Rmas, ir jis mums meta
pirtin.
Hesas tyldamas atsisdo, bet valgi neprisiliet. Jo irdis buvo tokia
sudirusi, kad net mintis apie Rm, pasiryus juos visus iskersti, visai
nejaudino. Negaljo pamirti Eleonoros Bauer: graios, protingos, mu
zikalios, idrsusios pakelti rank prie save... Nuoko nuo uolos, kaip
Lorelei, kuri nusine Reino bangos. Ak!..
Tuo metu Hitleris paties ant salo Himlerio plan.
Sskite, Hesai, ia, prie io stalelio. Mudu dar kart apsvarstysime
situacij. Rmas nepsias ir jo plikom rankoms nepaimsim.
Hesas atsargiai atsisdo. Jam sukosi galva ir visos mintys skriejo pro
al. Pairjo Hitler. is ramiausiai vart popierius. Akys deg gyva
200
ugnim, o veidas spindjo galinga energija.
Hesas atsiduso.
* * *
Rmas kaip lipnus diras trauk prie savs visus NSDAP narius, lin
kusius anarchij ir chaos. Apie j susibr grup moni, toki kaip j
vadas: iauri, garbtrok, ambicing ir itvirkusi.
Rmas negaljo pamirti t laik, kai visi j kreipdavosi ,js, o jis
Hitler tu! Tada atrod, kad Hitleris yra tik eilinis mitinguotojas,
kuriam niekas neadjo fiurerio posto ir Antmogio galios. sulysus,
nesveik jefreitori Rmas irjo su paaipa ir panieka. Na, ir kas, kad
jis fronte buvo narsus ir gavo ordinus? Partijos vadui to neutenka. Par
tijos vadas turi bti toks, kaip Rmas: bebaimis, su niekuo nesiskaitantis
ir nieko nebojantis.
Taip! Apie save Rmas visuomet galvojo labai gerai. Taiau partijos
galinai i karto nusprend, kad nra ko Hitler lyginti su Rmu, kuris ge
rai moka udyti, girtuokliauti ir trainiotis su mergm. Rmas neturi nei
trupinlio Hitlerio ugnies, entuziazmo ir nenusakomo avesio, kurie trau
kia prie jo visus, igirdusius jo bals, ypa moteris. Hitlerio pranaum
ir vadovo sugebjimus pripasta daugelis pramoninink ir bankinink, j
pasirinko generolai, jo klauso ir visikai pritaria milijonai paprast mo
ni, nes jo planai apie komunist ir yd sunaikinim, Didiojo reicho su
krim, gyvybins erdvs" suteikim vokiei tautai maloniai kutena
irdis. O k Rmas? Jam toli iki Hitlerio.
Bet prie Rmo i karto prisiliejo tie, kurie norjo tuoj pat gauti Hitle
rio priadt auksin kiauin. Rmas i karto juos ved prie yd krautu
vi ir sak: Plk! Atimk, o jeigu prieinsis umuk!" Visais laikais
buvo ir visuomet bus moni, kurie jauia malonum udyti, ypa jeigu
po udyni ibyra keli imtai marki...
iaurus buvo ir Edmundas Heinesas, nei per ingsn nesitraukiantis
nuo savo patrono. Jis inojo, kad be Rmo yra niekas ir gali atsidurti grio
vy su kulka pilve. ymiai sudtingesnis buvo Karlas Emstas, protingas ir
atsargus, bet, kart pateks Rmo komand, turjo plaukti drauge su juo.
Generolas leicheris, niekindamas Rm, jo kartu, nes nekent ir bijojo
201
Hitlerio. Daugelis kit, kaip fon Losevas ar Georgas traseris, puoseljo
slaptas svajas, kad Rmui sunaikinus Hitler, gals susidoroti su Rmu ir
uimti i viet. Jei Hitlerio stovykloje vyravo gelein drausm, kuri
retkariais paeisdavo tik vienas Geringas, tai Rmo ordoje dar buvo ga
jos anarchistins idjos. Keli tkstaniai iki dant ginkluot Rmo smo
gik atrod kaip vidurami landsknechtai, kiekvien akimirk pasiruo
plti ir udyti. Jie nekent komunist ir yd, bet labiausiai Hitlerio.
Bet, kaip visi samdiniai, galjo tuojau pereiti pas Hitler, jei pasilyt k
nors naudingesnio.
Rmas nebuvo visikas kvailys, kad nesuprast, jog nuo jo jau pasi
trauk pagrindins jgos: pramonininkai, bankininkai ir generolai!. Pra
monininkai jau seniai suprato, kad Rmas tuias balionas, blizgan
tis, bet viduje nieko neturintis. Juk Hugenbergas apie Rm pasak: Tai
gaidys, kadaise turjs puonias plunksnas, bet dabar nupliks, su dinu
upakaliu14. Hitlerio planas apie pramons atgaivinim jau vykdomas, ir
visi pajuto jo reali vert: mons umiro nedarb, m gyventi geriau.
Na, ir kas, kad pramon stovi ant karo ruoimosi pamat! Ne ms rei
kalas, sak pramonininkai. Svarbu, kad yra usakymai, duodantys darb
ir peln vokieiams. (Ir mums!). Bankininkas Jalmaras achtas ir dabar
tvirtina, kad Rmas msininkas, o ne strategas. Bet dar aliau j verti
no reichsvero generolai, i karto pastat tarp savs ir Rmo neperengia
m sien. Ypa juos siutino Rmo noras savo smogikus jungti armij ir
pasigriebti vyriausiojo kariuomens vado post. Generolai su pasilyk
tjimu atmet tok pasilym ir i karto kreipsi Hitler, kuris pritarj
neigiamam poiriui ir utikrino, kad niekuomet Rmo smogikai netaps
armijos dalim... Jie turi savo darb, kuris nei kiek ne menkesnis, kaip
armijos, pasak Hitleris. Tik tegul su tuo susidoroja. Koks tas u
davinys, Hitleris neatskleid, bet generolai suprato, kad artja laikas, kai
planai sunaikinti komunistus bei ydus virs realybe. Psichologikai tam
visi paruoti reikia tik sakymo, bet sakymo nebus tol, kol Rmas ir
Hitleris neisprs, kam likti naci vadovu, o kam atsigulti griov su virve
ant kaklo ar kulka pilve.
Rmas nesnaud, ruodamasis kovai, keikdamas Hitler ir vis jo u
nauj. Todl baisiausiai nustebo, kai vien dien jo tab atvyko Ge
belsas. Rmas dabar daniausiai laikydavosi Bad Vyszje, kuris tapo
202
neoficialia Remo sostine, kaip savo laiku Miunchenas buvo Hitlerio sos
tin. ia jis gyveno su Heinesu, Emstu ir kitais sbrais. Miunchene dabar
bazavosi obergrupenfiureris neidhuberis su didelmis smogik dalimis.
Esant tokiai padiai, Rmas nelabai ko bijojo. K jam gali padaryti
Hitleris, bdamas Berlyne, jeigu Esen, Miunchen ir Bad Vysz valdo
Rmo smogikai? Tegul tik pamgina!
Maas kaip ebenktis Gebelsas didiavosi savo inteligentikumu ir
mgdavo t pabrti. J i s ne politikas, bet mogus su didele ini kupra
ant pei, kurias jo plonos kojels vos vos panea", aipydavosi Ge
ringas, neinia nordamas Gebels pagirti ar pajuokti.
Rmas buvos gavs Hitlerio meil laik su visokiais pagyrimais ir
tikjosi, kad Hitleris atsis kur nors draugu aptarti padt. Kad Hitleris
atsiunt Gebels, patiko Rmui. Jis nekent toki, kaip jis pats: grubi,
netayt bern, bet slapiomis avjosi kultringais monmis.
Gebelsas maai dairsi onus, bet visk mat maomis akutmis, o
ko nemat suvok. Rmas gyveno daug puikiau negu Hitleris ar kuris
kitas gauleiteris. Ums senovin, puikios architektros viebut, jis pa
stat pavert tvirtove ir kartu puonia rezidencija. Tarsi kokia vidurami
kurtizan, Rmas buvein iklojo kilimais, nukabinjo paveikslais, uver
t sidabro ir porceliano dirbiniais. Visko ia buvo, ir net labai gausiai, bet
trko skonio ir nusimanymo. Gebelsas ypteljo pagalvojs, kad Rmas,
matyt, mgdioja Hitler, bet is iman men ir vertingus meno krinius,
o Rmas vilko savo buvein kaip arka visk, kas blizga.
Gebelsas pastebjo ir moter gausum iame pastate. J buvo daugiau
negu sargybini. Jos bgiojo puoniais kilimais iklotais laiptais, kikeno
susitikusios graesn esesinink karinink ir jautsi tikrom eimininkm.
Kakur girdjosi pianino garsai.
Tikras bordelis, susuko nos Gebelsas. Jis kritikai irjo i
tvirkavimus, ypa tokiu emu lygiu, kada perkamos moterys uvaldo po
litikus ar karininkus, nepaisydamos visuomens nuomons ir morals.
Kakas lyktaus ir niekingo padvelk i viso pastato ir jo gyventoj.
Na, pone Jozefai, sutiko j Rmas, stovdamas milinikoje sa
lje, apstatytoje puoniais baldais. Su Gebelsu jie buvo draugai, bet po
puo draugyst baigsi, nes Gebelsas galutinai perjo Hitlerio pus. Bet
ir po to Rmas geriausiai vertino Gebels i visos Hitlerio komandos.
203
Kokie vjai jus atne mano kukli buvein? Tikriausiai norit igerti
ir pasilinksminti su moterikmis, nes pas t kiaul Hitler baigiate ap
kerpti. inau, kad be vandens ir utint bulvi nieko daugiau ant stalo
nepadeda. A, tiesa, juk okolad jis da kaip bedion.
Galvodamas, kad pasak smag kalambr, Rmas nusikvatojo. Bet
Gebelsas nemat nieko juokingo ir tyljo. Nei maiausia ypsena ne
blyksteljo ir Heineso veide.
Jeigu Rmo veidas idav girtavim ir orgijas, tai to negaljai pasakyti
apie Heines. Paniur akys, paslptos po tankiais antakiais, tariai stebjo
kiekvien. Danai Gebelsas pagalvodavo, kad kain ar pats Rmas nebijo
Heineso, kuris lyg piktoji dvasia vis laik slankioja alia vado.
Mes turime pakalbti, Emstai. Pakalbti labai rimtai. Fiureris nu
sprend, kad gana mums vairuoti vieniems kitus. Juk ms vis tikslas
Vokietijos gerov.
inoma, sutiko Rmas. A diaugiuosi jus pamats, biiuli.
Bet, jeigu ruoiats man ukalbti dant, pasakodamas apie Vokietijos ge
rov ir Antmog Hitler, tai a tik nusispjaunu.
Ir siuts Rmas spjov Gebelsui po kojomis.
Js neduodate man pasakyti iki galo, Rmai, pasak ramiai Ge
belsas. Jis mokjo nepaprastai gerai valdytis ir kalbti mandagiai, nors
irdis apsiversdavo i neapykantos. Pakvieskit pirma atsissti, o po to
rodykit jausmus.
I ties, susigrieb Rmas. Sskite, biiuli. Atsipraau, kad
taip piktai sutikau, bet man tas js Antmogis" jau iki ia, ir Rmas
brkteljo ranka per kakl.
Per kelias minutes stalas buvo karalikai apkrautas. I vairi valgi,
patiekt puikiuose induose, vir kilo vyno buteli kaklai, rodydami
vairiaspalv turin. Gebelsas atsimin Hitlerio saikingum, bet nieko ne
pasak. ia viskas buvo ne taip, neprasta ir svetima.
Jums pilti, biiuli? paklaus Rmas, o gal irgi, kaip js
fiureris, geriate tik pamazgas?
Ne, kodl? A visuomet mgau sen vermut arba vengr tokaj.
Juk kadaise mudu, bdami jauni, jo nemaai itutindavome Miunchene.
Cha! Jauni! A ir dabar jaunas. Mes gyvename linksmai ir diau
giams jaunatve. Matt, kiek pas mane jaun mergaii? Tai ne pas jus.
204
inote k, biiuli! Meskite t rksn ir persikelkite pas mus. Dievai, tai
pagyventume!
Bet Gebelsas tik patrauk peiais, atsargiai stebdamas grobuonik
Heineso veid.
Gerai, klostyk, biiuli, kokie vjai tave atne? K silo js fiu
reris?
Gebelsas paragavo jam pripilt aiaruojanio raudono vyno taur ir
suepsjo lpomis. Grimas buvo puikus!
Fiureris galvoja, kad laikas liautis grasinti ir eidinti. Jis tiesia
rank, Rmai, su nuoirdiais, draugikais jausmais ir sako: Gana! Elki
ms kaip broliai, kaip draugai!"
Hm, pasak Rmas ir vilgteljo Heines. Varykit toliau,
Jozefai. domu!..
Ir Gebelsas pradjo kalbti, o kalbti jis tikrai mokjo. Jis pasak,
kad fiureris vertina Rm, kaip tvirt ir itikim draug. Prie por dien
NSDAP nusprend Rm apdovanoti auksiniu partijos enklu, o vyriau
syb jam suteik Gelein kryi, nes pats kancleris pasil dalyk.
O svarbiausia, trauk toliau Gebelsas, fiureris sutinka sprsti
i esms js smogiamj dalini sujungim su reichsveru. Generalinis
tabas ir kariuomens vadovyb tam energingai prieinasi, bet fiureris
mano, kad smogikai ir armija vienas ir tas pats: Vokietijos galybs
kumtis! O generolas Blombergas, kaip kariuomens vadas, silpnas, todl
fiureris galvoja apie Rmo kandidatr. Jis pats t pasak.
Labai jau ilgai galvojo! sunypt pro sukstus dantis Heinesas
ir pagriebs butel prisipyl piln taur.
Geriau vliau negu niekad, atsak Rmas. Matyt, fiureris gal
voja kakok velni. Pasakykit jam, Jozefai, kad, jeigu jis klastauja a
jam nusuksiu sprand. Bet, jei nori palaikyti buvusi draugyst a nie
ko prie! Svarbiausia smogik formuoi ir kariuomens sujungimas
vien kumt, kuriam vadovauti imsiuosi a. Taip ir perduokit fiureriui.
Gerai, sutiko Gebelsas. Dar kart sakau, kad fiureris tam ne
prietarauja. Jis silo jums, Rmai, susitikti liepos 5 ar 6 dien ir aptarti
visus klausimus, pasiraant memorandum.
Rmas ir Heinesas vilgteljo vienas kit.
Kada Adolflis nori susitikti? Liepos penkt et dienomis? Gerai!
205
A sutinku. Galim susitikti Miunchene ar kitoje jam palankioje vietoje.
Jo lpomis nuvinguriavo niri, grsminga ypsena, ir Gebelsas supra
to, kad Volfas neklydo: Rmas tvirtai pasirys liepos pirm iudyti savo
konkurentus, todl dabar taip gerairdikai su viskuo sutinka. Na, pai
rsim kas k, ponai galvaudiai.
Jie valg, gr ir kalbjosi lyg geriausi draugai, kiekvienas irdyje
aipydamasis i antrojo patiklumo. Kambaryje jau mkteljo kelios
jaunos, graios moterys, bet, nesulauk Rmo kvietimo, greitai inyko.
Matyt, ia visos naktys buvo panaios: linksmos, triukmingos ir ner
pestingos. Orgijos ir girtavimas anksti susendino Rm.
mai kambaryje atsirado tandartenfiurerio antpeiais pasipuos ese
sininkas. Garbanoti ili plaukai ir blykus veidas galjo patraukti ne tik
moter, bet ir kit panekov. Karininkas buvo ne tik graus, bet ir su
kakokiu fatalizmu veide.
Tai mano adjutantas ponas Volfas, pristat j Rmas Gebelsui,
o ia ponas Gebelsas, atnes taikos akel i mielojo Adolflio
daro. Cha!
Adjuntantas altai pairjo Gebels, lyg pirm kart pamats. Kas
galjo pagalvoti, kad taip neseniai pas Hitler jis atideng visas Rmo
kortas. O Gebelsas ramiausiai kalbjo:
Fiureris nelabai patenkintas, kad js, Rmai, pradjote dangstytis
socializmu ir pamirtate kov su komunistais. Js kalbos apie kakoki
nebaigt socialistin revoliucij" smirdi raudonu mlu. Ir tas pasily
mas kurti liaudies armij"...
Heinesas suurzg kaip tigras:
Taigi vadas kalba tas paias kalbas, kokias kalbjo Hitleris, kai
vaikiojo Miunchene praplyusiu upakaliu. Dabar js visi ten, Berlyne,
jau uriett nosis.
Baikit, Edmundai, paliep piktai Rmas. Aptariam taikos
slygas, todl nra ko rkauti kaip kaimo bernui.
A ir kils i kaimo, atov Heinesas. Kaimieiai visuomet
patikimesni u miestieius, nes...
Gerai, kalbame toliau, pertrauk j Gebelsas. Fiureris nori,
kad vien kart smogik daliniai gaut atostogas, kaip visi karininkai,
ir silo birelio mnes duoti jiems poils, o liepos mnes imtis aktyvi
206
veiksm prie komunistus. dalyk tursite aptarti su fiureriu, nors Him
lerio smogikai paleidiami atostog.
aunuoliai! paplojo Gebelsui per pet Rmas. Liepos 7 ar
6 dienomis aptarsime tuos svarbius klausimus su Adolfliu, pavyzdiui,
apie komunist skerdynes, a? Bet reikia, kad spaudoje jis mans atsipra
yt ir pareikt padk man ir mano vyrukams u tvark Vokietijoje.
Tyiojasi, niekas! pagalvojo Gebelsas. Tas nuolatinis kartoji
mas ,js fiureris" ir Adolflis" rodo, kad Rmas visikai atmeta Hit
lerio vadovyb. Ko vertas jo vestas sveikinimas Heil Rema! Bet jis
kvailys! Argi protingas mogus visa tai demonstruot? Negi jis galvoja,
kad esu toks kvailas ir patiklus?"
Neparods, kad jam Rmo umaios suprantamos, Gebelsas linkteljo
galva.
Fiureris liep Bormanui paruoti rat, kad nesutarimai tarp ge-
nosse Rem ir fiurerio visikai likviduoti, ir fiureris reikia brangiajam
Emstui Rmui didel padk u paslaugas nacionalsocializmo judjimui
ir dkoja likimui, kad gali pavadinti tok mog savo draugu ir bendra
ygiu.
Puiku! nuvito Rmas. Tegul visi laikraiai ispausdina tok
straipsn. Puiku! jis patryn rankas.
Volfai! suuko Heinesas. Atnekit to konjako, kur palikom
ypatingai progai.
Volfas stukteljo kulnim ir pranyko.
Kai Gebelsas ijo i viebuio, abu konkurent vadai vos pastovjo
ant koj. Gebelsas jaut pasilyktjim girtu mogumi ir jo kvailais tau
kalais. O ia skeryiojosi ne kokie nors darbininkliai, o partijos vadai,
beveik lygs Hitleriui.
Rmas ilgai nenorjo paleisti Gebelso rankos, burbdamas:
Klausyk, Jozefai, juk mudu draugai, ar ne? Tu toks iblyks ir su
vargs. Reikia ir tau atostog. Spausk, brolau, nuo birelio vidurio mne-
siuk pajr, a? Kam tau vasar riogsoti Berlyne? Pailssi, atsigausi...
Gebelsas suprato, kad Rmas jam linki ineti sveik kail i bsi
m kruvin skerdyni, bet paman, kad jis to Rmui tikrai nepalinkt.
Rmas tapo pavojingas, kaip laikrodin bomba, uprogramuota paskirtai
dienai ir valandai. Pagailsi jo pats neteksi galvos.
207
Parvaiavs Berlyn, Gebelsas galjo pasakyti fiureriui tik vien sa
kin: jie pasiruo, laikas ubgti jiems u aki.
Rytojaus dien jie gavo ifruot slapt laik i Volfo: Jie prads lie
pos 1dienos nakt.
Visas birelio mnuo pavirto melo ir dezinformacijos mnesiu. Laik
raiai nuolat spausdino praneimus, kad fiureris sutiko su Rmu ir likvi
davo visus nesutarimus, nusprends j daugiau nekartoti. Laikraiai ne
inojo, kad ne fiureris ved derybas, o Gebelsas, bet visi nuopelnai buvo
priskirti fiureriui. Pasirod didiuliai Rm lovinantys straipsniai su
Hitlerio paraais, kur fiureris sveikino mylim ir brang draug Rem
u didelius nuopelnus NSDAP ir Vokietijai. Atrodo, prasidjo visuotins
lenktyns kas daugiau parodys meils: Hitleris Rmui ar Rmas Hit
leriui. Visi karininkai m kalbti, kad Rmas, matyt, artimiausiu laiku
taps reichsvero, o kartu ir j vadu. Reikia pripainti, kad karininkai vi
sai tuo nesidiaug ir jaut net pasilyktjim. Pamanykit, itie grubs
kaimo bernai, tinkantys tik dauyti snukius ir kulti u save silpnesnius,
pretenduoja susilyginti su aristokratikuoju armijos iedu! Ne, tai bjauru
ir nemanoma!" Karininkai garsiai reik nepasitenkinim, bet viskas pri
klaus ne nuo j, o nuo armijos vadovybs. Taiau generolas Blomber
gas (karo ministras), generolas fon Frias (vyriausiasis armijos vadas) ir
admirolas Rederis (laivyno vadas) su stoika ramybe irjo neram
birel. Jie inojo padt, nes Gebelsas aplank juos ir daug k pasak vi
sikai slaptai". Ramiai laiksi ir pramonininkai. Tisenas, Krupas, achtas
inojo, kad Rmui jau pasiraytas mirties nuosprendis, nuo kurio j gali
igelbti tik stebuklas.
Birelio 25 dien generolas fon Frias ileido sakym apie kovin
aliarm. Kariuomen ruosi griebti u gerkls komunistus, kurie, pra
laimj rinkimus, m kelti galvas. Visi kalbjo, kad raudonieji tuojau
pateks tarp dviej akmen: armijos ir naci ir i j liks tik lapia vieta.
Tarp vis t lovinim ir uslpt grasinim, lyg alto vandens stik
lin ipilta ant Rmo galvos, buvo Karinink Sjungos paskelbtas pra
neimas, kad Rmas u moralini elgesio norm nepaisym paalinamas
i karinink eili.
Rmas suriaumojo kaip durtas yla on, perskaits laikraiuose
praneim. Ne, jis nekaltino auktj karinink galvodamas, kad viskuo
208
kaltas Hitleris, tas austrikasis heindrichas, kaip mgdavo j vadinti R
mas, ir vis t iliejo ant jo, kaudamas bjaurius keiksmus ir dauy
damas sienas butelius.
Jei Rmas nebt toks primityvus, jis bt suprats, kad fiureris kak
ruoia. Visi, kas gerai paino Hitler, negaljo suprasti jo meilikaujan
io tono Rmo atvilgiu, nes tai buvo tigro mginimas burkuoti karvelio
balsu. Kiekvienas galvojantis mogus bt susimsts: k slepia tokios
metamorfozs?
Hitlerio tabas vl gavo Volfo ifruot, kad birelio 30 dienos nakt
rinktiniai Rmo smogik briai prads yg: du Miunchene, penki Berly
ne ir vienas Bad Vyszje. Garaai ir sandliai dvi naktis slps smogikus,
o tada jie ieis udyti visus tuos, kuriems Rmas savo srae jau padjo
kryiukus. Pirmiausia popieriuje, o greitai ir kapuose.
Bet, deja, Rmas nebuvo tas gudruolis, kad i audros enkl, besi
telkiani apie j, atspt pai audr. Ne didesniu protu pasiymjo ir
Heinesas, nors mediojamo vries instinktu suvok, kad realus pavojus
vaikto ia pat prie slenksio, ir jo nepaisymas tai struio galvos kii
mas sml. Tik vienas Berlyno smogik vadas Karlas Emstas suprato,
kad mirtis artja.
Leiskit mane atostog, m jis prayti Rm. Pasiutimas, jau
neatsimenu, kada jas turjau. Juk visi mano daliniai Berlyne atostogauja.
Taigi ir a galiu pasinaudoti tokia proga.
O k? Umirai liepos pirm? suriko Heinesas. Atsirado ma
tai aristokratikas berniukas su baltom pirtinm! Js mkit ml, o a
fiut!
Karlas Emstas seniai lyktjosi ia kompanija. Taiau jis inojo, kad
kart susidjus su Rmu, kito kelio nra. Bet dabar jis norjo neti kuda
i kuo toliau nuo bsimos Rmo Hitlerio dvikovos. Geriau tuo mo
mentu kepintis pajrio kopose negu lakstyti ia su ginklais. Jis tol lindo
Rmui akis, kol is pasiunt j velniop ir ileido atostog.
Vaiuok, sneli, vaiuok, aipsi Heinesas. Kik galv alt
vanden. Gal daugiau proto gausi.
A jo turiu daugiau u tave, pagalvojo Emstas ir nuskubjo krau
ti lagamin.
Birelio 28 dien visi laikraiai ijo su sveikinimais Eseno gauleite
209
riui Terbovenui vestuvi proga. Tai buvo vienas i jaunj naci didi
n, toki kaip Albertas peras, Balduras fon irachas, generolas uber
tas, Hansas Fri, kurie dabar sudar Hitlerio komandos branduol, jau po
truput istumdami senuosius jo biiulius. Hitleris mgo veikl jaunim ir
kiekvienu momentu pabrdavo, kad jaunimas turi sprsti Vokietijos at
eit. Hitleris sugalvojo pagerbti savo biiul, dalyvaudamas jo vestuvse
kaip paprastas svetys, lydimas Gebelso, Heso, Esario, fon Ribentropo ir
kit. Atrod, kad visas naci elitas pakl sparnus, kad nutpt Esene.
Tikras ioplys tas Hitleris, pasak Rmas, rodydamas Heine-
sui laikrat su Terboveno ir jo busimosios monos portretais. Nieko
nenujauia kvailelis. Tegul oka ir dainuoja, lamdamas savo salotas ir
rydamas okolad. Tuojau ris sml...
Gal jis mus tik mulkina? sumurmjo Heinesas.
Nebijok! A turiu daug moni jo lizde. Ten dabar didiausias
diaugsmas, kad mes itiesm rank. A tau sakiau, kad jie bailiai, isky
rus gal Himler, Borman, Esar. Kiti visi lamtas.
O Hesas?
Hesas? Paslaptinga asmenyb. Pusiau filosofas, pusiau asketas. i
nau, kad labai atsidavs Adolfliui. Jis turi labai grai mon.
Ten dabar prie Hitlerio itisas pulkas grauoli: ponia Hes, ponia
per, ponia Magda Gebels, ponia Esar...
Na, nepavydk Adolfliui, Edmundai. Sako, po Heli Raubal mirties
jis inkt kaip unytis, bet dabar atsigavo. Neimk galv Hitleris ino,
kas svarbiausia gyvenime. Kadangi fiureris smagiai leis laik pas Terbo-
ven, tai ir mes suruokime smagi nakt. Sargybos virininkas Rudolfas
Fertingas atve i Kelno keturias avingas aktores. Gali pirtus nusilai-
yti. A, tu, Fertingas, na, galima paaukti t ventuoll, mano adjutant
Volf...
K? Volf? it eunuch! Man atrodo, kad jis ikastruotas, nes taip
pasibjaurjs iri mergaites, kaip kokias nusikaltles.
Tai kas? Man ramiau, kai ms naktinse linksmybse dalyvauja
Volfas. Reikia, kad vienas patikimas mogus bt negirtas, nepamets
proto.
Et, dl mans... numojo ranka Heinesas, bet a vis tiek juo
nepasitikiu. Nepasitikiu venteivom.
210
Kai laikraiai prane, kad Hitleris birelio 29-j ivyko Esen
linksmintis drauguio vestuvse, Hitleris visai nesiruo ten dalyvauti.
Jis nuvyko pas Tisen, kur jo lauk Krupas, generolas fon Frias, admi
rolas Rederis ir dar keli labai patikimi asmenys. I vakaro Hitleris buvo
gavs Volfo telegram: Jis visi Bad Vyszje. Nakt bus baltojoje salje.
A lauksiu".
Hitleris patryn rankas. Viskas jo kaip sviestu patepta.
Tuo tarpu Himleris jau veik. Jo esesininkai Miunchene ir Bad Vysz
je lauk enklo pradti kov su komunistais. Tik paskutin valand jiems
prane, kad Rmas su Heinesu sukl mait ir reikia juos sunaikinti.
Bet Himlerio banditams buvo vienas ir tas pats, k udyti: komunistus,
Rm ar, gavus sakym, pat Hitler. Jie buvo vieni i t, apie kuriuos
vliau kalbjo, kad mirtis j amatas.
Birelio 29 dienos vl vakar Miuncheno esesinink vado obergru-
penfiurerio neidhuberio vil atvyko Himlerio pavaduotojas Heidrichas
su savo gerai ginkluota grupe ir pasak slaptaod, kur naudojo Rmo
tabo nariai arba labai patikimi mons. Igirds slaptaod, neidhu
beris, apsidiaugs, kad Heidrichas savas mogus, liep tuojau j leisti
vilon. Neprajus ketviriui valandos Miuncheno esesinink vadas ober-
grupenfiureris neidhuberis buvo nuginkluotas ir suritas. Jo adjutantas
ir giminaitis guljo nuautas kambario viduryje. Netrukus neidhuber
nuve Bavarijos vidaus reikal ministerij ir pririo prie kds. Lauk
fiurerio sprendimo. Himlerio vyrai, vadovaujami Heidricho, i vis pusi
temp Rmo itikimuosius ir grdo juos rsius.
U poros valand Miunchen atlk Hitleris, Gebelsas ir kita vir
n. Hitleris atrod lyg pasiuts: jo akys spindjo, prakaitas liaug veidu,
o nuo lieuvio ritosi pikti, grasinantys odiai. Jis grieb neidhuber u
gerkls ir m kratyti. Generolo galva dusliai dausi kds atkalt.
Tu, kiaule, plyojo Hitleris, pldamas jam antpeius ir dauy
damas veid, norjai mus iudyti!.. Heidrichai! suuko tarytum
paddamas tak.
Jawohl, mein fiurer! atsiauk Heidrichas, suprats, k norjo
pasakyti ir nepasak Hitleris. Jis pagrieb generol u varko ir, nuvilks
gretim kambar, paleido vis pistoleto apkab galv ir pilv. Tuo tarpu
kiti Himlerio bernai tvark41Miunchene Rmo tab. Per valand apie
211
imtas reminink guljo suaudyti ar perskeltomis galvomis, o esesi
ninkai vis temp ir ve naujas aukas.
Netrukus Hitleris patrauk Bad Vysz. Trumpa birelio naktis pra
djo uleisti viet aurai, kai sunkveimi kolona, prigrsta pasiruousi
malinti komunistin mait esesinink, pasiek Rmo citadel. Jie vesi
kelet sunkij kulkosvaidi, nes inojo, kad Rmas ginsis kaip usps
tas kamp ernas. Svarbu neduoti laiko pasiruoti, visk atlikti staiga.
Taip kalbjo Hitleris, nors labiausiai jis tikjo Volfu ir jo pagalba.
Rmas savo vyrams ir linksmom mergelm" paskelb, kad iandien
paskutin atostog naktis, o rytoj ivykstama yg prie komunistus ir
ydus. Koks tas ygis smogikai nesidomjo. Sargybos karininkai nu
sprend pasinaudoti laisva naktele ir sureng orgij su savo paukty
tmis", klausydami garsaus triukmo antrame aukte, kur linksminosi
vadai: Rmas, Heinesas, Fertigas, ulcas ir kiti. Artjant rytui, Rmas
girtas guljo ant didiuls sofos, alia savs prispauds dvi visikai girtas
mergules. Fertigas, pripyls voni ampano, maud dvi vos gyvas gra
uoles, o ulcas raiiojosi ant kilimo, susipyns vien kamuol su baleto
okjomis kaip aliai viryne. Girdjosi urzgimas, kikenimas, riksmai ir
garsus patefono viegimas.
Heinesas i nakt gr maai. Jau kuris laikas jo neapleido slogi grau
ianti nuotaika. Kaip laukinis vris jaut pavoj, tik neinojo, koks jis ir
i kur ateis. Dygiom akim dairsi kiekvien, lyg klausdamas: Ar tu i
davikas?" Ypa m nepasitikti Volfu, tuo pedantu tyleniu, nes Heinesas
mgo kartoti, kad tyli kiaul gili akn knisa".
Jam nepatiko, kad Volfas kils i Lietuvos. Patikrink, kad gudrus, ar
jis ties kalba, ar ne apie vokik kilm, jeigu nra tokios galimybs. O
gal tai nieko Himlerio mogus, mestas j tab, kad padt Hitleriui
juos likviduoti?
i nakt j is nenuleido aki nuo Volfo, kuriam liep taip pat dalyvauti
orgijoje. O kaip gi? Juk vado adjutantas esi, tai ir bk prie vado dien ir
nakt. Ir nakt, ponas Volfai! Cha! Beje, o kur js mona, kad niekad ne-
pristatot savo vilkiens?
Volfo veidas nepasikeit klausantis kvail Heineso juok, kurie skam
bjo kaip eidimai. Heinesas nei nesapnavo, kokius baisius gyvenimo
imginimus patyr is grauolis karininkas, nuo kuri Heinesas ar kitas
212
jo drauguis bt seniai iprotj. Volfas mokjo vali pajungti tikslui, ir
niekas negaljo jo imuti i pasirinkto kelio.
Sunkios bdavo Volfui orgij naktys, kai prisigrusios merguls
lipte lipdavo prie grauolio pulkininko, rinkdamosi j, o ne sudribusius,
bjaurius Rm, Heines ar kit kur smogik vad. Girtos panels, kyrios
ir patrakusios kaip muss, kupinos nevaldomos aistros, sukeldavo Volfo
pasilyktjim. Tok pat jausm jis jausdavo ir revoliucijos veikjams.
Visiems kauus, Volfas sprukdavo i sals, girddamas lias replikas
ir bjaurius juokus.
Taiau iandien nebuvo kur sprukti. Volfas atrod kaip tempta styga
inodamas, kad kiekviena sekund artina prie finalo, kada Vokietijoje liks
tik vienas valdovas Adolfas Hitleris, kuris sutrins prakeiktj komu
nizm ir atkerys u milijon skriaudas, ir leis jam Volfui-Volkovui
atmokti niekingiems komisarams ir ekistams u monos, dukreli t
ir iniekinim. Nuo toki mini jis vos neapalpdavo, o nagai sulsdavo
delnus.
Antra valanda! U pusvalandio jis turi paalinti sargyb prie ma
j sodo varteli, o toliau reikalai klostysis taip, kaip nors Hitleris ir jo
esesininkai. Pasilies kraujas... daug kraujo... Jis permet akim orgijos da
lyvius, kuriems niekas daugiau nerpjo be alkoholio ir nuog kn. Tik
Heinesas kl rpest: jis pirmiau nuvirts snaud sofoje, bet Volfas mat,
kad nra toks girtas, kok vaizduoja, tad su juo teks mirtinai susiremti.
Volfas atsistojo, pasir ir patrauk prie dur, kaip elgsi anksiau ne
kart ir ne du. Bet ir Heinesas pakilo ir eng prie jos.
Kur ieini, ventasis Prancikau? suvokt Heinesas, ir Volfas
i balso suprato, kad is tik apgirts, ir reikia saugotis. Heinesas pradjo
j tarinti.
Reikia patikrinti sargybas, atsak Volfas, pasitempdamas prie
virinink. Jis visuomet elgsi kaip karys rikiuotje, neleisdamas jokio
apsileidimo.
inoma! Tu ms angelas sargas, saugantis vis ramyb. Pa
lydsiu tave.
Klausau, ponas obergrupenfiureri. Labai malonu.
Laiptais jis nusileido pirm aukt, kur aidjo girt daina, mergin
spygavimai ir muzika. Atrod, kad kakoks pasiutimas apm Rmo ta
213
b ir visus, kas ia buvo.
Nakties vsa maloniai paliet abudu sargyb tikrintojus. Rytuose jau
auo, o u miesto kakur sunkveimiai. Matyt, judjo didel auto
main vilkstin, net Heinesas sustojs m klausytis, ir jo veidu nubgo
susirpinimo elis. mai jis ities rank ir sugrieb Volf u deinio
sios alkns.
Na, Volfai, aidimas baigtas. Kam dirbti, nieke? U kiek mus par
davei?
Jis dar norjo kak sakyti, bet nesuspjo. Sugriebs dein Volfo ran
k jis nepagalvojo, kad Volfas kairiarankis. Jo kairiojoje rankovje
paslptas durklas ilindo lyg plona gyvat ir smog Heinesui gerkln,
perkirsdamas j kiaurai. Suvokts lyg pjaunamas bulius, Heinesas kri
to ant ols ir pradjo dauytis tryktant kraujui, kurio laai aptak net
Volfo rankas.
U keli minui jis mir.
Volfas skubiai nujo sodo gilum, bet ne prie didij vart, kur
budjo gausus sargybos brys su kulkosvaidiais, o prie maj varteli,
saugom dviej augalot esesinink. Vienas j snaud nedidelje bdel
je, o antrasis murksojo atsirms gerai udarytus ir usklstus vartelius.
Per aukt tvor, apraizgyt spygliuota viela, galjo patekti tik pauktis,
o ne mogus. Pamats vado adjutant, prie varteli stovjs smogikas
atsistojo ramiai".
Eikit su manim, pasak Volfas. Greit! Ten, sode, nugriuvo
ponas Heinesas. Padsit j nuneti vid.
Jawohl! taukteljo kulnim sargybinis. Jie ne kart temp girtus
vadus, ir iandieninis adjutanto sakinys visai jo nestebino.
Per deimt minui Volfas be maiausio sins priekaito nudr abu
sargybinius ir atvr vartelius, u kuri jau lauk Himlerio esesininkai su
kulkosvaidiais. Jie versi nedideliais breliais tyliai kaip eliai. Tarp
j Volfas paino Hitler, apsivilkus odiniu puspaliu, su pistoletu ranko
je. Jis jo kartu su Gebelsu. Matyt, fiureris norjo asmenikai dalyvauti
iaurioje egzekucijoje, kad savo akimis pamatyt, kaip raitosi po kojomis
tie, kurie troko jam to paties.
Kai sargyba prie vart suprato, kad rmuose vyksta kakas blogo, nes
ten aidjo viai ir mergin klyksmai, viskas jau buvo po laiko. I rm
214
lang kyojo keli kulkosvaidi vamzdiai, nukreipti sargybos bst.
Salse, ant laipt, koridoriuose guljo karinink ir smogik lavonai, o su
jais kartu be gailesio buvo iudytos ir merguls, per girtum ir siaub
net nesupratusios, kas ia darosi ir kodl joms tokie negailestingi esesi
ninkai, nors jos nieko blogo nepadar.
Rm nutemp rs. J dau ir Hitleris, ir Viktoras Luc, ir visi, kas
tik netingjo, kol veidas pavirto kruvin mas. Jis jau nieko negaljo
kalbti, bet ne dl girtumo, o dl imut dant, pusiau nuksto lieuvio ir
nuplos galvos odos. Jo kanias nutrauk viai, ir Rmas nugriuvo ant
cementini grind, kur jau guljo kelios deimtys aukt reminink.
Sargybos garbei reikia pasakyti, kad jie n negalvojo pasiduoti Him
lerio esesininkams. vius jie atsak viais, kulkosvaidi salves
salvmis. Apmtyti granatomis, jie visi uvo net neinodami u k, bet
jie buvo vokieiai drausmingi, drss kariai, ir nedrebdami pavelg
miriai akis. Po pusvalandio kova nurimo, o sueistuosius esesininkai
pribaig viais galvas.
Neblogai seksi siautti Himleriui su Geringu Berlyne. Rmo smogi
kai, turj ryt rinktis nustatytose vietose, atsidr prie kulkosvaidi
vamzdius ir i karto turjo trauktis alin. Dar besirenkant dislokacijos
vietose, visa smogik virn buvo umuta. ia susidorota ne tik su
auktais smogik pareignais, bet ir su visais, ko nemgo Geringas ir
Himleris. I anksto paruotos esesinink grups apsupo generolo leiche
rio ir Georgo traserio namus. i naci Hitleris nekent kaip Rmo ir i
anksto juos pasmerk miriai, nors seniau Georgas traseris buvo vienas
i geriausi Hitlerio draug. Georg traser nuve gestapo kaljim
Princalbertrasje ir umu. Generolas leicheris buvo prikeltas i mie
go adjutanto Bredovo, nes duris beldsi asmeninis Hitlerio kurjeris su
skubia telegrama. Generolas liep leisti kurjer neinodamas, kas slepiasi
u jo nugaros. Kai durys atsidar, pro jas siver Himlerio esesininkai ir
pradjo audyti. Adjutantas Bredovas, budintis karininkas ir du apsaugos
kariai griebsi ginkl ir buvo umuti vietoje. Po keli sekundi suaid
jo viai generolo miegamajame, ir generolas su mona krito savo lovose.
Tuo metu esesininkai dorojo kitus Rmui artimus mones: fon Losev,
Boz, Jung ir imtus aukt smogik pareign. Nebuvo umirtas ir
Karlas Emstas. J pagavo vykstant atostog ir atve Berlyn umu
215
gestapo rsiuose.
Birelio 30-osios rytas auo skaistus ir puikus, saul eme ritinjo-
si. Vokietija budo i miego, nieko neinodama apie kruvinas skerdynes
Miunchene, Berlyne, Bad Vyszje, Esene, Karaliauiuje... Tiktai vakare
pasirod trumpi, oficials praneimai, kad idavikai: Rmas, Heinesas,
Emstas, generolas leicheris, Georgas traseris ruo siaubing smoksl
prie kancler ir vokiei taut. Jie demaskuoti, nuteisti ir nubausti".
Liepos pirmj dien fiureris kreipsi per spaud ir radij taut, ai
kindamas birelio 30-osios vykius, o vakare jis suruo pramatn pri
mim imperijos kanceliarijoje. Deg tkstaniai lemp, visur stovjo
gli puokts, grojo Vagnerio marus ir kitus muzikos krinius, artimus
fiurerio irdiai. Linksmyb netilpo rmuose, o diaugsmas irdyse.
Juk fiureris kreipimesi pasak, kad niek gauja ko norjo, t gavo.
Mirties bausme nubausti 58 mons ir 19 uvo gatvi kautynse. Apie tai,
kad per dvi naktis ir dienas be jokio teismo nuudyta vir 2000 moni,
niekas nekalbjo. Jei fiureris sako, kad tik 58, tai tegul tiek ir bna. Argi
verta dl to ginytis ir neigti?
Fiureris buvo linksmas kaip niekada. Jis tryko energija ir diaugs
mu, o akys deg kaip vilko, prarijusio kit vilk. Kas jam gali prieintis,
jei Rmas guli rsyje sukneinta galva ir daugiau negrasins. Neliko nei
generolo leicherio, irjusio j altomis, paaipiomis akimis, lyg prie
kaitaut: Et, tas jefreitorius! Argi jam vesti Vokietij pergal? Tai ga
lime tik mes kadriniai generolai!"
Primime jis pristat gra, il karik su nauju Riterio kryiumi po
kaklu.
Ponai, tai pulkininkas Volfas, daug padjs demaskuojant idavi
kus. Volfas kokia puiki pavard!
Ir visi meiliai ypsojosi iblykusiam pulkininkui, o ypa moterys,
nors pulkininkas nei vien nepavelg meiliu vilgsniu, nei vienai ne
pasak ilto odio. Jau toks buvo tas paslaptingas, maai kam inomas
Volfas.
216
2
Hesas niekaip nepajg suprasti fiurerio, nors praleido alia deimt
met. Kartais atrod, kad suvokia Hitler, bet koks nors poelgis ar posakis
sugriaudavo Heso nubrt schem, ir vl fiureris tapdavo nesuvokiama
asmenybe su nenusakomais elgesio ir mini bruoais.
Kas esi, fiureri? galvodavo Hesas, niekam nedrsdamas isakyti
abejoni ir kankinam klausim. Net ir monai. Dabar, kai Teo Morel
pakeit gydytojas Karlas Brantas, Hesas neturjo net su kuo pasikalbti.
Po birelio 30-osios skerdyni fiureris tapo vienvaldiu Vokietijos
eimininku. Jo energija liejosi per kratus, jis skraid po visas gau, su
sitikinjo su imtais moni ir tvirtai kl Vokietij i stagnacijos. Prasi
djo pramons kilimas, nors grindiamas karinio komplekso stiprinimu.
Pranyko bedarbyst, ir milijonai moni, neinoj, kaip sudurti gal su
galu, lengviau atsikvp, gav darbo ir gana aukt atlyginim. Augo dar
binink gyvenviets, stebsi nauji namai ir itisi kvartalai, rangsi asfal
tuot plai keli serpantinai, kilo tiltai, mokyklos, kiti pastatai. Vokietija
eng pakilimo renesans, Treiojo reicho garbs er.
Bet Hesas buvo per daug gudrus, kad susiavt rykiai augania eko
nomine gerove. Jis mat, kaip kuriama ir ginkluojama moderniausiais
ginklais kariuomen, dabar pavadinta vermachtu, kaip kariuomen tampa
galinga motorizuota jga. Vokietijos vermachtas turjo tapti tokia mobilia
kariuomene, kokios nebuvo pasaulyje.
Nors Versalio sutartis draud Vokietijai turti armij, didesn nei
imto tkstani, bet Hitleris spjov tokius draudimus. Jo nurodymu
vermachtas pasiek milijon kari, buvo spariai ruoiami karininkai,
gaminami tankai ir savaeigiai pabklai, o aviacija, kaip iskirtin armijos
dalis, gavo ne tik nauj vad Gering, bet ir didiausius finansus. Tie,
kurie baiminosi, kad Anglija ir Pranczija supyks u sutarties nesilaiky
m ir griebs Vokietij u gerkls apsiriko. Jie net negalvojo taip daryti.
Visas pasaulis pamat, kad Vokietija, Didiojo karo suvarginta ir nualinta,
pakilo kaip pauktis Feniksas ir pelen ir jau dairosi plriu vilgsniu
savo kaimynus.
irdamas krybines Hitlerio galias, Hesas sugavo save begalvo-
217
jant apie Hitlerio pajgas dirbti grandiozin darb, kurio niekas bjo ne
galt aprpti ir didiuliu greiiu stumti priek. Jis neveltui giriasi ess
Antmogis, skirtas dievikajai misijai komunizmo sutriukinimui ir
Vokietijos iauktinimui, galvodavo Hesas. Bet ar uteks jam jg?
Visi esame mirtingi, ir net Achilas turjo paeidiam kuln.
Jei kiekvienas Hitleriui artimas mogus turjo konkret, apibr
t darb ar veiklos srit, tai Hesas gerai neinojo, kaip galt pavadinti
jam priklausant veiklos bar. Geringas atsak u aviacij ir kariuomens
apginklavim, Himleris na, apie Himlerio veikl geriau kuo maiau
kalbti, nes j galima nusakyti viena mintimi udyti, udyti, udyti...
Gebelsas rpinosi sudtingu propagandos aparatu, Balduras fon irachas
ugd jaunus, geltonplaukius bestijas, pasiryusius ukariauti pasaul ari
j rass labui. O Hesas tik trauk peiais, galvodamas apie savo veikl.
mogus, atsakingas u partijos reikalus! Juokai! Gal greiiau mogus,
atsakingas u fiurerio dvasin pusiausvyr. Juk fiureriui jis reikalingas
kaip inteligentikas, aristokratikas eruditas, prilaikantis fiurerio verlu
m, keliantis jo kultrin lyg, o tarpais paalinantis kankinanias abejo
nes. Ir dar dl vieno dalyko, apie kur Hesas nenorjo net galvoti.
Hesas suprato, kad Hitleris ne Sandoros skrynia, prikrauta iminties
lobi. Tai joks Antmogis, tik genialus, ambicingas ir nepaprast, fantas
tini horizont mogus. Likimo ipaikintas ir skms ilepintas, o likimas
ir skm visados palanks drsiems ir rizik mgstantiems monms.
Verliais protrkiais spinduliuojanti jo krybin energija, pasiekus
apogj, ima blsti. Hitleris silpsta, isikvepia ir, jeigu negaut nauj
jg, ugest lyg skaisiai rjus vaigd, virsdamas juoda skyle, nieko
nematania, nejauiania ir ... nereikalinga. Hesas daug mst apie tai ir
suprato, kad Teo Morelis buvo teisus, usimins apie vampyrines fiurerio
galias, iblsusios energijos papildym.
Ak, kaip Hesui trko laus gydytojo, visados pakvipusio konjaku ir
tabaku. Dabar, kai fiureris asmens gydytoj Karl Brant rengiasi paskirti
sveikatos apsaugos ministru, reikia kalbti fiurer, kad vl grint Teo
Morel senj post. Beje, ir pats fiureris links atlikti panai rokiruot,
nes tik Teo moka paruoti jam vaistus nuo nemigos, vis labiau ir labiau
puolanios naktimis, kai Hitleris staiai neturi kur dingti.
Hesas atidiai stebdavo Hitler laukdamas, kada jis vl, kaip seniau,
218
ims smukti dvasikai, puls depresij ir prads skstis skausmais, nega
lavimais... Seniau Hesas tai nekreipdavo dmesio, vliau Teo Morelis
jam atvr akis, ir dabar Hesas ventai tikjo gydytojo intuicija. inoma,
flamand legenda apie riter Golovin, paimant i mergin energij bei
irdis ir paveriant jas lavonais gal tik grai vidurami pasaka, bet ji
turi kak bendro su Hitlerio gyvenimu. Kakokie reals silai ria legen
din riterik vampyr su naujojo reicho Antmogiu.
Heso irdis sudundjo baims aidu, kai vien dien, tuoj po Rmo nu
udymo, jis rado fiurer apatikai sdint fotelyje, smeigus lang akis.
U stiklo slinko rudens sutemos, o reti lietaus laai monotonikai barbeno
savo kyri muzik, keldami nykios vienatvs lides.
Hesai, pasak Hitleris, man skauda ird. Supranti ird!
Man atrodo, a net jauiu, kokio dydio is raumen gabalas, pulsuojantis
mano krtinje.
Anksiau fiureris sksdavosi, kad jam skauda galv, silpna, o dabar
pradjo kalbti apie ird. Tai buvo kakas naujo, ir Hesas neinojo, k
pasakyti. Prabilo po minuts:
Js pervargot, mano fiureri. Ta didiul darb nata, kuri usiver-
tte ant pei, nuvargino, iiulp visas jgas. Jums reikia pailsti.
Hitleris permet Hes nairu vilgsniu.
Hesai, js inote, kodl jus vertinu? U tai, kad esate protingesnis
u rksn Gering ar klastn Himler. Tai nors mano akyse nesirodykit
banalus, kalbantis standartinius odius apie pervargim ir didel nat.
Js pats matote, kad bna dienos, kai a jauiuosi lyg Dievas emje:
pilnas energijos, jg, sugebjimo ir daugybs plan, kuriuos inau net
kaip vykdyti. Bet bna toki juod dien, kad man nieko nesinori, netgi
su kuo nors kalbti. Kas ia yra? Kodl taip? Nejaugi tokie periodikumai
kankins mane vis gyvenim ir a negalsiu nuo j pabgti? Prakeiki
mas!
Hesas sukando dantis ir atsistojo prie Hitler.
Mano fiureri! Js tiess odiai veria ir mane kalbti ties, ir
tik ties. Js esate jaunas vyras ir negalite gyventi kaip koks atsiskyrlis.
Jums reikia moters... moter, kuri jaunyst, grois ir velnumas grint
jums dvasios ramyb ir pripildyt ird jg. Jums reikia mylimo mo
gaus.
219
Hitlerio galva nulinko emyn.
Js inote, Hesai, kaip a myljau varg Heli. Su ja galjau bti
laimingas, bet niekas Rmas... Heli vienintelis mogus, kuriai pasa
kiau myliu, kito tokio mogaus nebus. A negaliu atiduoti savs ka
kokiai moteriai, vadinti j vienintele ir brangiausia, ksti jos kaprizus, au
ginti jos ir savo vaikus ir skirti jiems dmes... Br-r-r! Ar js, Hesai, galite
sivaizduoti Hitler, neiojant ir ramdant vaikus, pataikaujant monai?
Ne! imt kart ne! A myliu tik Vokietij ir dl moters nesidalysiu
meile su Tvyne. Mano didiausia meil Vokietija!
Mano fiureri, Hesas atsargiai rinko odius, kad Hitler neapimt
pyktis ir timas. A nesu pirlys, kad jums piriau kakoki moter
kaip bsim poni Hitler. Anaiptol! A, kaip ir visi vokieiai, didiuojuo
si ir diaugiuosi, kad Treiajam reichui vadovauja Antmogis, atsisaks
eimos ir jos teikiam malonum. Ne! Noriu tik patarti nevengti grai
moter draugijos, pokalbi, maloni vakar.
A ir nevengiu. Juk visos mane supanios moterys: ponia Esar, po
nia Gebels, ponia per tikros grauols, protingos ir kilmingos. Man
su jomis malonu bendrauti, bet visai nekyla mintis i j pasirinkti meilu
. Jokiu bdu!
Hesas kramt lpas neinodamas, kaip toliau kalbti apie tai, kas j
deginte degino. Juk negali tiesiai sakyti: reikalinga moters gyvyb, kaip
reikalinga vampyrui vieias, kartas kraujas, nes tokia js prigimtis.
Nejaugi jis pats to nesupranta?
Gydytojas Teo Morelis sakydavo... sumikiojo Hesas.
Aha! Teisingai kalbate, Hesai. Gydytojas man irgi ne kart porino,
kad moteris man reikalinga ne dl meils, o dl lovos. inote, a jam kart
u tas lykias kalbas uvaiavau per marmz. Beje, liepiau Bormanui
suiekoti t staiok gydytoj ir perduoti mano pageidavim vl tapti as
meniniu fiurerio gydytoju. Jums tas tinka, Hesai?
inoma, mano fiureri! Nepaprastai diaugiuosi, kad js sveikata
bus patikimose rankose.
Taip, bet a nebaigiau jums pasakoti. Kai Bormanas j suiekojo
viename Miuncheno pakratyje, senukas atsisak su juo net kalbti. At
seit jeigu fiureriui reikia jo paslaug, tai fiureris pats t pasakys.
Gal man pas j nuvykti? pasisil Hesas. A inau, kur jis gy
220
vena. Prisimenu jo senovikus namus, uverstus antikvarinm knygom.
Jis dabar dirba psichiatrinje ligoninje.
Nereikia! A pats rytoj vykstu Miunchen, kur turiu daugyb rei
kal. Negaliu ilgiau laukti, nes man kakas darosi. Kakas blogo!
Hitleris paklaikusias akis atsuko Hes, ir is pamat, kaip staiga isi
baig visa fiurerio energija, nors prie kelet dien liejosi per kratus. it
fiurerio bv Hesas labai gerai inojo, bet tuo metu buvo Eleonora Bauer,
kur jis galjo nuveti fiurer. Dabar jos nra.
Hesui daug odi korsi ant lieuvio, bet jis nedrso j pasakyti.
Kit ryt Hitleris lktuvu iskrido Miunchen, o Hesas j palydjo
aerodrom. Dabar fiureris mgdavo nuotolius veikti lktuvu, valdomu
prityrusio lakno Hanso Bauerio. Hitleris kartodavo, kad jo asmeninis o
feris Erikas Kempk ir laknas Hansas Baueris tai pus jo paties. A
jais labiau pasitikiu negu NSDAP vadais, nes j rankose mano gyvyb",
sakydavo jis.
Hitleris nepakviet kelionn Heso, pasitenkins Bormano draugyste,
lydimas abiej adjutant: fon Belovo ir Richardo ulco. Dabar Heso ir
dis buvo dar neramesn, nes anksiau tokiom akimirkom buddavo gydy
tojas Teo Morelis, savo raganikais vaistais sugebantis palaikyti fiurerio
jgas ir gyvyb. O kaip bus dabar, kai senasis eskupalas tupi beproi
klinikoje ir pasaul velgia paaipiomis, i vis besityiojaniomis aki
mis?
Miunchen atskrido pavakare ir tuojau nuvyko didinguosius par
tijos rmus. ia jau buvo sukviesti aplinkini gau vadovai, atvyko Ge
belsas, hitleijugendo vadas Balduras fon irachas ir profsjung vadovas
Ljus. Pasitarimas, geriau sakant Hitlerio instruktaas utruko iki vi
durnakio, o kai visi ijo palik Hitler vien, is pasijuto visai blogai.
Skaudjo ird, sukosi galva, negaljo sukoncentruoti mini. Visa laim,
kad adjutantas jau buvo atves Teo Morel tiesiai i psichiatrins ligo
nins Hitlerio apartamentus. Todl vos tik fiureris atjo kabinet, pro
kitas duris pasirod ir gydytojas.
Sveiki, mano fiureri, pasak Teo Morelis, perverdamas Hitler
vilgsniu lyg kaitusiu virbalu. A jums paruoiu vaist, kurie paalins
skausmus ir leis ramiai praleisti nakt.
Hitleriui buvo taip bloga, kad jis linkteljo galva ir ities rank prie
221
paruot vaist. Igrs stiklin kakokio kartaus rudo skysio, krito
lov ir imiegojo iki vlyvo ryto. Nors ryt jautsi ymiai geriau, taiau
nenorjo nei dirbti, nei k nors planuoti ateiiai.
Atidti, atidti... diktavo jis Bormanui, irdamas sra pri
mim ir audiencij, paskirt iai dienai.
Js beprotis, Bormanai, sudars tok sra. Argi tai mano jgom
deimtys primim per dien? Liaukits!
Bormanas, kaip paprastai, priekaitus iklaus akmeniniu veidu. Juk
pats fiureris nuolat jam kal galv, kad diena praleista tuiai, jeigu bent
dvideimt delegacij neaplank fiurerio.
itas galima palikti, pasak fiureris ir baksteljo pirtu ra
Miuncheno kino vaigds". Juk moterys! Nepatogu atsakyti, nes
tikriausiai daug ruosi ir grainosi.
Ak, jeigu Hesas bt igirds iuos odiu, jis bt pasaks, kad pats
likimas artja prie fiurerio ios avingos delegacijos brelyje, kuris po
piet susirinko partijos rmuose" susitikti su fiureriu.
Tai buvo jaun, elegantik ir labai aving mergaii brys: akto
rs, okjos, reisiers. Atrod, kad i alt sal nukrito dangik gli
puokt. kuri tik pavelg Hitleris, ten sutiko nuostab veiduk, kur
kreipsi ten sulauk malonaus balso. Trisdeimt penkios merginos nu
viet nir pastat ir praskaidrino serganio eimininko nuotaik.
I pradi jos visos Hitleriui atrod nuostabios grauols, bet po tru
put jis siirjo, kad labai graiom galima pavadinti atuonias ar deimt.
Ypa jam krito akis priekyje sdinti viesiaplauk atuoniolikmet ak
tor, kuri vis labiau ir labiau m krypti jo akys. Kakas labai tyro ir
varaus spindjo ioje mergaitje, su nuostaba irinioje fiurer, kur
mat pirma kart taip arti, bet apie kur svajojo, kaip ir visi jauni mons
Vokietijoje.
Jos visos sdjo prie miliniko stalo, apkrauto sultimis, vaisiais ir
saldumynais, o stalo gale eimininkaujantis Hitleris atitiko j ideal: rs
tus, drsus, susimsts, galingas... alia kiurksantis hitlerjugendo vadas
Balduras fon irachas atrod artimas savo dvasia, nes taip panejo kino
artist, lyg bt atjs i kino studijos. Dabar jis kalbjo pakiliu tonu apie
Vokietijos jaunim, apie meno mones ir j didij pareig auktinti
Treij reich. Mergaits klaussi jo labai susikaup, nors j smalss
222
vilgsniai pastoviai aud fiurer, hipnotizuote hipnotizuojant iuos jau
nus padarlius.
Po to trumpai kalbjo Hitleris apie eim, moters vaidmen, vaik
aukljim ir meil. Jis pats neinojo, kodl pradjo taip kalbti, nors ruo
si pasakyti kak panaaus Balduro fon iracho postringavimus. Bet
argi svarbu! Jam buvo malonu bti i grauoli draugijoje, irti j
veidukus, stebti smalsum ir dmes akyse. Hitleris mgo graias mote
ris, jam malonu buvo sakyti joms komplimentus, alsuoti tuo oru, kuriuo
alsuoja ir jos.
Hitleriui baigus, orkestras ugrojo Horsto Veselio dain, kuri jau tapo
antruoju Vokietijos himnu, atliekamu imtatkstantiniuose mitinguose ir
net bali salse.
Aidint dainai, Hitleris liep pripilti ampano taures. Jis pirmas pakl
savo taur u avisias Vokietijos moteris, kuri dalis dalyvauja iame
primime.
Merginos pakilo nuo kdi ididios ir patenkintos, kad taip draugi
kai jas sutiko pirmasis Vokietijos mogus: gr su jomis ampan, linkjo
laims ir vadino avingomis panelmis. Nuo to galjo apsisukti galva bet
kam.
O Hitleris nieko nelaukdamas prijo prie jam akis kritusios panels ir
j ukalbino. Jis visados veikdavo drsiai ir rytingai, kad ir koks reikalas
ikilt: iauktinti, paeminti ar... nuudyti. Pusiaukelje nesustodavo.
Mano grauole, pasak Hitleris, tiesdamas jai rank, neprisi-
statau, nes manau, kad mane pastate. Noriau suinoti, kaip js vadi
nats, nes tikiuosi, kad ir js vardas bus toks pat avus, kokia esate js.
Mano fiureri, atsak mergait iraudusi iki aar, a vadinuo
si leva Braun.
Ieva? Labai puiku, panele, pasak Hitleris ir pakl mergaits
rank prie lp. Ji nenorjo leisti to daryti ir dar labiau sumio, neino
dama nei kaip elgtis, nei k kalbti. Vienu tarpu ji net negirdjo, k jai
sako Hitleris. Pagaliau suvok, kad Hitleris j kvieia iandien vakare
operos rmus.
A... a... sumikiojo Ieva, bijau sugaiinti js brang laik,
nors man tai... tai didiausias malonumas.
Na, matot, gerairdikai sutiko Hitleris. Man opera ne tik po
223
ilsis, bet ir maloniausias laiko praleidimas. Kur js gyvenate?
A gyvenu fotostudijos savininko Henriko Hofmano namuose. Ten
nuo vaidybos atspjamu laiku dirbu fotomanekene.
A-a! A inau i studij. Labai garbingas mogus tas ponas Hof
manas. Jis yra ir NSDP fotografas, na, neoficialiai vadinamas ir mano
asmeniniu fotografu. Palaukit, juk jis Balduro fon iracho uovis? Jis ve
ds jo dukr Henriet Hofinan. Dabar visk atsimenu. Js t inote?
A t inau, mano fiureri.
Matot, js visk inote apie kitus, panele Ieva. is vakaras lai bna
pradia ms noro kuo daugiau inoti vienas apie kit. Sutinkate?
O, mano fiureri! sunabdjo Ieva ir sudjo rankas lyg maldai.
Jei primim sal Hitleris atjo vangiu ingsniu, vos vilkdamas ko
jas, iblykusiu veidu ir nukarusiomis rankomis, tai dabar atrod ymiai
guvesnis. Adjutantas ulcas pagalvojo, kad fiurer teigiamai paveik am
pano taur, igerta su graiom merginom. Bet ulcas buvo toli toli nuo
tiesos.
Klausykite, daktare, pasak Teo Moreliui Hitleris. A ian
dien vyksiu Operos rmus ir griu vlai. Praom man nekiti savo bjau
ri vaist, nes tikriausiai j nereiks.
Js vienas vykstate, mano fiureri? paklaus gydytojas.
K js, k js? Vykstu sujauna labai avinga ledi. Js nepatenkin
tas?
Atvirkiai, mano fiureri, atvirkiai! A jums siningai sakau, kad
mano diaugsmas liejasi per kratus. Vaiuokite ir linksminkits. Matau
jus pairjs, kad inakt vaist neprireiks.
Ir Teo Morelis ipyl idin jau paruot kari rud vaist stiklin.
Hitleris tik nusiypsojo.
O vakare Hitleris su Ieva Braun atsisdo vyriausybinje loje, pa
sitrauks aksomu imuton gilumon. Jie norjo bti vieni, nevarstomi
smalsi vilgsni, nors teatre tuojau pasklido kalbos, kad oper iri pats
fiureris. Visi juk mat, kad rmuose atsirado briai esesinink, kai kas
paino Hitlerio adjutantus. Dabar, po nesen Rmo udyni, fiureris vo
kieiams tapo dar didingesnis ir dievikesnis, apgaubtas baisia kruvina
love. Visi trokte troko rkti, kaukti jo garbei, kristi prie j ant keli, i
pagarbos iplti ird ir padti po jo batais.
224
Ak, kad dar opera bt kaip opera... Kokio nors Vagnerio ar Bruknerio,
ar kito, tikro arijo muzika. O ia Karmen! Su ispanikom aistrom,
nepaaikinamais poelgiais ir buli udyni mistifikacija. Fiureris nekent
komunizmo, kuris dabar klestjo karto tikjimo ir teodor menikumo
garbinamoje Ispanijoje. Bet k padarysi iandien galjo paksti dar ne
patrauklesn dalyk, nes jis mat tik Iev, jaut j alia savs ir taip troko
ios grauols, kad, atrod, irdis sprogs krtinje.
Ievai viskas atrod sapnas. iandien ryt, ruodamasi susitikim su
Hitleriu, jaut baiming pagarb vien pagalvojus, kad susitiks su visos
Vokietijos valdovu, turiniu antmogikas galias ir titano sugebjim.
Nuo ryto iki vakaro namie, darbe, gatvje ji pastoviai girdjo susiavji
mo pilnas kalbas. Hitleris!" tai skambjo didingai ir nepakartojamai.
Tiesa, jos tvas, Fricas Braunas, senas Pirmojo pasaulinio karo leitenan
tas niurzgjo, kad Hitleris ruoiasi karui ir vl nori iudyti milijonus
jaunimo dl tui ambicij, kurioms nelemta isipildyti. Ieva inojo tvo
paprot visk smerkti ir nekreip tai dmesio. Ji buvo naujos kartos mo
gus.
Ieva kasdien mat Hofmano didiojoje atelj milinik Hitlerio pa
veiksl ir, likusi viena, mgdavo irti jo griet veid, maiting plau
k sruog ir nirias, liepsnojanias akis. Tai tapo Ievos ritualu: ryt pa
sisveikinti su portretu, o vakare palinkti jam ramybs. Jai nei galv
neatjo, kad toki fanatik Vokietijoje milijonai. Mylti Hitler tapo
laiko mada. Ieva myljo j, dar jo nepainus.
Ji vos neapalpo, kai Hitleris prijo prie jos, ukalbino ir panoro susipa
inti. Tai atrod taip fantastika, kad negaljo atsikvoti ir suprasti, kas
darosi. Ji vos neatsiklaup prie j ir nepabuiavo rankos, kaip kokiam
nuo altoriaus nuengusiam ventajam. Pyko pati ant savs, kad nemoka
pasakyti fiureriui ko nors reikmingo, bet neinojo, kad tas tylus drovu
mas ir vaikikumas veikia fiurer kaip stipriausia jga.
Ieva dar nespjo atsikvoti, o puonusis Mersedesas" jau atve j
teatr, ir paslaugus karininkas, spinddamas skiriamaisiais enklais ir
maloniai ypsodamasis, palydjo Iev lo, kuri ji seniau baimingai
keldavo akis tais retais vakarais, kai atvykdavo teatran.
Dabar ji sdjo toje loje, o alia fiureris. Jo ranka guljo jai ant
liemens, o lpos iekojo lp. Ieva ir taip bt klusniai visk dariusi, ko
225
tik jis nort, bet ji j myljo. Myljo seniai, nuo paaugls met, tyrai, be
ukulisi, kaip moka mylti labai dora, religinje ir moralinje aplinkoje
iauginta mergait.
Hitleris, nors buvo brutalus ir grubus, staiga suprato, kad prie j
mergait, apie kurias poetai rao eiles, minezingeriai dainavo odes ir
legend krjai kl auktybes j asmenybes. Moterikumas, nekalty
b, aistra ir kuklumas spindjo joje lyg vaivorykts spalvos: nuo paios
baliausios iki tamsybi gelms. Ir Hitleris suprato, kad negalima su ja
elgtis brutaliai, kaip elgdavosi anksiau su kitom moterim. Ji iek tiek pri
min Heli, bet Heli buvo drsi, energinga, neirdavo joki autoritet,
o su savo dde elgsi taip, tarsi jis bt paprastas kaimo berniokas. Heli!
Hitleris trump valandl paniuro, lyg mirusiosios elis bt atsistojs
alia ir pagrass pirtu.
Ieva net nepagalvojo, kokie nirs debesys praslinko Hitlerio atmin
tyje. Jos vaikika siela inojo tik du polius: myli nemyli! J svaigino
io mogaus lov, jo vardas, galantikos manieros ir kakokia galinga
jga, paralyiuojanti prot ir jausmus. Jaut, kad myli Hitler jau daug
daug met, vis gyvenim, ir bjo neinos, kaip ateityje leisti dienas. Ji,
kaip ir kitos moterys, pavirtusios maas museles, prilipo prie lipnaus
musgaudio, nuo kurio niekados nepajgs atsitraukti.
Bet jai buvo vis tiek!
Kai opera baigsi, mons pakilo nuo kdi ir atsuko veidus vy
riausybin lo. Aristokratai, aukti valdininkai, meno pasaulio mons,
karininkai ir takingi partijos bosai spindiniom akim stengsi nuplti
storas aksomo uuolaidas, pusiau pridengusias paauksuot lo.
Ir tai loje vysteljo pablyks veidas su nukritusia ant kaktos plau
k sruoga ir trumpais siukais panosje. Jis imet rank priekin ir atsi
stojo, lyg pozuodamas fotografams.
Nuo baisaus riksmo Heil Hitler!" susibavo net puons teatro siety
nai, perkno griaudjimu atsimudami rm sienas ir nias. Nuo 1901
met, kai buvo pastatyti ie rmai, j sienos maai kada mat tok ne
tramdom entuziazm ir lovinimo griaustin. Gal tik Romos Koliziejuje
itaip kaukdavo gladiatoriai, atsistoj prie imperatoriaus veid.
Pagaliau pus valandos truks Hitlerio triumfas baigsi, jam prany
kus u aksomini uuolaid. Esesininkai truput sulaik mones, ir dik-
226
totorius, pams u paranks Iev, greitai nujo Mersedes, kur, kaip
visuomet, itikimasis oferis Kempk jau lauk fiurerio, kad nuvetj
but partijos namuose". ankstesn puon, didiul but, kur uvo Heli,
Hitleris daugiau jau nevaiuodavo. Juk ir sesuo dabar gyveno jo viloje,
Berchtesgadene, atlikdama eimininks vaidmen. Jos gyvenimas irgi pa
sikeit, nes ji dar kart itekjo u senyvo mokyklos direktoriaus Martyno
Hamio.
Pirmyn, Erichai! suuko Hitleris ir aistringai prispaud Iev sau
prie krtins. Juk js vaiuojate su manim, panele Ieva?
O taip, mano fiureri, sunabdjo Ieva, vos atgaudama kvap. Ji
neinojo, ar tai tikrov, ar greitai praeisiantis sapnas.
Ir didiulje svetainje, kur uolins pliauskos spragsjo ir ravo i
dinyje, Ieva pirm kart pamat prabang, supani jos dievinamj mo
g. Ieva dairsi: kur ia tas kuklus kambarlis su keturiomis medinmis
kdmis, geleine lova, utiesta iurkia kareivika antklode, ir krvos
knyg ant stalo kampo? Bet vietoj to mat puon apstatym, senus pa
veikslus, rint porcelian. Tai buvo menininko butas, apstatytas su ku
nigaikio umoju, mgstanio turtus ir inanio, k su jais daryti.
Patarnautoja jiems atne arbatos, saldumyn ir vaisius, bet tai nedo
mino nei Ievos, nei Hitlerio. Jie negaljo atitraukti aki vienas nuo kito, o
juos skiriantis stalas atrod toks platus ir nereikalingas.
Ieva, a jus myliu, o js mane? paklaus Hitleris. A tik ant
r kart gyvenime sakau iuos odius moteriai. Patikkit treio karto
nebus.
Taip, suuko Ieva, ddama smulki savo rank plat fiurerio
deln. A jus myliu ir dievinu.
O mano meile, koks esu laimingas, kad sutikau jus! jis pagrieb
Iev glb ir nusine j greta rengt miegamj.
* * *
Kai Kempk rytj parve Hofmano studij, neinom apkalbtoj
paskleistos paskalos jau perliau per fotoatelj, kad graioji Ieva pra
leido vis nakt su Hitleriu. Bet tai buvo Vokietijos kancleris, Antmogis,
partijos fiureris, su kuriuo praleisti nakt svajojo imtai tkstani moter,
227
ir Iev visi suiuro kaip nevainikuot karalien. Hitlerio meilu! Tai
skambjo intriguojaniai, paslaptingai ir labai pagarbiai. Ponas Hofma
nas, trilinkai susilenks, nuved trei aukt ir parod but, kuris nuo
iandien priklaus jai, kaip ymiai aktorei. Tai buvo nepalyginama su
tais mauiais kambarliais, kuriuose ji anksiau gyveno, priklausydama
nuo prodiuseri ar kit usakov malons.
Bet labiausiai siuto, suinojus apie Ievos laim, Henriet Hofman, ne
seniai tapusi Balduro fon iracho mona. Ak, ta niekinga geltonplauk
katyt, kuri sugebjo patraukti fiurer savo dailiu veiduku ir puikia figra.
O kji daugiau turi? Nieko! Kvaila kaip vita, ir viskas! Juk pati Henrie
t, kai Hitleris atsilankydavo jos tvo studijoje, djo tiek daug pastang,
kad atkreipt jo dmes, bet viskas buvo veltui, fiureris praeidavo pro j
lyg pro apsamanojus akmen.
inoma, apakinta pavydo, Henriet nemat velnios ir nesavanaudi
kos Ievos irdies, kuri visiems ir visada buvo nusiteikusi draugikai, kuri
netroko i Hitlerio jokios naudos ar privilegij ir pamilo j dl jo paties.
Parvaiavusi ir likusi savo puikiame naujame bute, Ieva atstm pa
dkl su kava ir griebsi popieriaus bei raalo. Ji ra laik Hitleriui, nors
atsiskyr tik prie kelias valandas.
Brangus pone Hitleri,
irdingai dkoju u pakvietim teatr. Tai buvo nuostabu. Negaliu
pamirti io vakaro. Esu labai dkinga u parodyt dmes. Skaiiuoju
valandas, kurios skiria mane nuo susitikimo laims.
Js Ieva"*
Ilgai galvojo, kokiu kreipiniu pradti. Mano fiureris41po tokios ais
tringos nakties tikrai netiko. Pone44atrod labai alta ir arogantika. Ji
girdjo, kad artimieji vadina Hitler Vilku44, bet jai toks odis atrod bai
sus. Pagaliau para:
Brangusis pone Hitleri44. Toks kreipinys ilaik pagarb ton ir kartu
parod, kad jis Ievai tapo labai artimas ir brangus.
Jei ieva negalvojo, kaip klostysis jos gyvenimas, galingos meils ban
ga neamas neinom vandenyn, tai to neinojo ir Hitleris. Jam net
* Laikas autentikas.
228
nedingteljo, kad pats likimas atsistojo prie j nedrsia atuoniolikamete
grauole ir daugiau jo nepaleis. Hitleris dar mgins prieintis, nepasiduos,
bet galingesn jga u j pat paralyiuos vali ir prot. Visados tyiojsis
i moter, kartodamas sen patarl: Eine Frau muB sein: weich, suss und
dumm*, Hitleris pats pateko abangas moters, kuri buvo ir minkta, ir
saldi, bet jokiu bdu ne kvaila. Gal Ievos gerairdikumas ir draugiku
mas leido apie j galvoti kaip apie naivi, patikli mergait, bet gyveni
mas parod, kad ji buvo stipri protu ir irdies kilnumu.
3
Po Rmo mirties alia Hitlerio vis daniau m rodytis vaiduoklikas
Himlerio elis. Jau visi pamiro, kaip is netaytas kaimietis, Gerin
go paiepiamai vadinamas vitininku, trynsi kakur vad unugaryje,
tyljimu ir klusniu pritarimu niekam neklidamas, nesukeldamas blog
mini. Pamau jis rinko savo komand: Heidrichas, Miuleris, Kalten-
bruneris, elenbergas, o pastaruoju metu Volfas. Tai buvo plri tigr
brys, bet visikai skirtingas nuo buvusi Rmo sbr. Jei Rmo smo
gikai visados stengsi pabrti, kad jie svarbiausia jga imperijoje, o
j vadas genijus, toli praokantis Hitler, tai Himlerio komanda buvo
aklai paklusni Hitleriui ir kiekviename ingsnyje ar odyje demonstruo
davo vergik atsidavim ir unik paklusnum fiureriui. Himleris buvo
vienas i t, kurie suprato, kad bdami antroje vietoje visados daugiau
laims negu pirmoje.
Sddamas u savo didiulio stalo gestapo vadovo kabinete, Himleris
velg pro blizganius akinius, lyg gerasis kaimo ddul savo padyku
sius vaikuius. Likvidavs karingj Rmo opozicij, Hitleris sunaikino
paskutin maiting ukrat. Taiau Vokietija didel, gyventoj deimtys
milijon, ir galvoti, kad visi iki vieno tautieiai tiki Hitlerio dievikja
lemtimi, bt nusikalstamas nerpestingumas. Todl 1933 metais Hitleris
* Moteris turi bti minkta, saldi ir kvaila (vok.).
229
kr gestap (Geheime, Staatspolizei), arba slaptj valstybs policij.
Tai buvo inkvizicijos lauo udegimas Vokietijoje, kuriame turjo sudegti
visi jos prieai.
Ponai, kalbjo Himleris tyliu, nei vienu spigiu tonu nepakylan
iu balsu, ms inyba dirba labai blogai. iandien fiureris mane kvie
ia Imperijos kanceliarij, tikiuosi ne pagirti ir ne dalyti Geleinius
kryius u nuopelnus. Turiu pasakyti, kad dirbame lyg baltarankiai inte
ligentai (Himleris od inteligentai41vartodavo vietoj keiksmaodio), ir
man staiai gda prie fiurer u ms neveiklum.
Jis droviai ypteljo ir visus apmet vilgsniu. Kas neinojo Himlerio,
galjo pagalvoti, kad Heinrichas Himleris jauiasi nepatogiai pareikda
mas darbuotojams pastab, bet jo pavaldiniai, igird tok murkim, pa
baldavo suprat, kad nieko gero nelauk.
Js pairkite, kaip dirba bolevikins Rusijos ekistai, naikin
dami liaudies prieus. Ponas fon Ribentropas man pateik suvestin apie
vykius Rusijoje. Ms valgybos paskaiiavimais, Stalinas su Jeovu
iud apie trisdeimt milijon sav rusik muikli ir apie tiek mir
badu, nes kolki krimas paliko Rusij be duonos. Suprantate eias
deimt milijon! Beveik tiek, kiek visoje Vokietijoje gyventoj!
Himleris patyljo, bet ne pagerbdamas iudytj atminim, o staiai
i susiavjimo, kad pasaulyje yra mogus, galintis udyti milijonus kaip
atrus dalgis lauko ol.
Ponas Miuleri, js esate gestapo valdybos virininkas, su savo val
dyba atsakingas u tardymus ir byl paruoim.
Jawohl, paoko dramblotas Miuleris, ir jo kumtis, kaip gero
veriuko launis, susigniau. A...
Js esate kvailys, o ne valdybos virininkas, tyliai nutrauk j
Himleris. Mane pasiek inios, kad yra moni, kurie ieina i js tar
dymo kamer, nes trksta j kalts rodym. Tada js man paaikinkite,
kas js esate, ponas Miuleri? Gestapo pareignas, atsakantis u Treiojo
reicho saugum, ar Domroschen?* Miegani karalait paadindavo pa
buiavimas, bet a inau dar geresn priemon tai kulka. Js mane
supratote?
Miuleris iopiojo kaip ant kranto itraukta uvis. Jo veidas tapo tam-
* Mieganti karalait (vok.).
230
iai mlynas, o akys lipo ant kaktos. Visi inojo, kad Himleris odi
veltui nemto.
Pagalvokit gestapas neranda kali! Niekai! Kiekvienas kaltas
jau vien todl, kad pakliuvo gestap, ir joki kit rodym nereikia.
Ponas Kaltenbruneri, Himleris pasisuko randuotais skruostais,
arkliaveid, su galingu plauk kuodu ant galvos mog. Tai buvo maai
kam inomas austras, atstovaujantis Vienoje hitlerizm ir gestap. Js
esate labai protingas mogus, bet iuo metu od protingas" nenorom
dedu prie js pavards. inau, kad esate nualintas i vis oficiali po
st, ir jums udrausta verstis advokato praktika. Taiau js inote, kad
Austrija fiurerio mylimiausia Vokietijos imperijos dalis (Himleris jos
jau nevadino valstybe), o ekoslovakija tai pirmas laiptelis neap
rpiam ryt erdv. Js ruokite tam dirv ir skubkite, nes fiureris ilgai
nelauks. Nebijokit, niekas jus net pirtu nepajudins. Fiureris tik surauks
antakius ir prie jus tuojau supasuos Austrijos ir ekoslovakijos va
dovai.
Kaltenbruneris linkteljo galva. Jis be ilg ivediojim suprato Him
lerio mint. Prasideda! Prasideda Vokietijos varinimo akcija, kad alyje
likt tik NSDAP lojals arijai. Visi kiti turs sudegti kaip iukls kaitrio
je gestapo krosnyje.
Dabar Himleris jau stebeilijosi kelis kampe sdinius esesinink
uniformomis apsirengusius karininkus. Tai buvo Hermanas Pisteris, Vilis
Licenbergas, Karlas trupas, Graisas ir dar keli su tandartenfiureri ski
riamaisiais enklais.
Ponai, js esate koncentracijos lageri virininkai. Js esate pirmo
sios kregds, o toliau toki staig atsiras vis daugiau ir daugiau. Supra
skit mane teisingai: koncentracijos stovyklos tai ne kurortai ar saulti
vasarnamiai. Juos apvieia tik viena saul krematorium pakuros. Tai
instancija, kuri Vokietijai pads atsikratyti beproi, paliegli, sergani
nepagydomomis kno ligomis, bet dar daugiau sunaikins dvasios ligo
ni politini paliegli: komunist, yd, sektant, igon ir dauge
lio kit, bereikalingai vaikiojani Vokietijos eme ir trukdani arij
gyvenimui. Js vadovaujami lageriai turi igryninti arij ras. Be joki
skrupul, be jokio gailesio.
Kabinete buvo tylu, kad galjai girdti Himlerio nag slinkim po
231
pieriaus lapu.
Pone Eichmanai, mai kreipsi jis paniurus mog, skubiai
vartant stor popieriaus segtuv, lyg jis ten iekot t dalyk, apie ku
riuos kalbjo Himleris. Visi atsisuko subjekt, nes maai kas inojo,
kok post visagalio gestapo hierarchijoje uima is ponas ir koki misij
atlieka. Tai kakas labai slapto ir labai svarbaus, nes jo veikl ymi ko
duotas pavadinimas.
Ponas Eichmanai, js valanda artja aibo greiiu.
A jus suprantu. Esu pasiruos, atsak skubiai Eichmanas ir vl
kio nos popierius.
Dabar Himleris vilgteljo jaun, elegantik jaunuol, sdint alia
Miulerio. Visi inojo, kad tai Himlerio prote, etos valdybos virinin
kas Valteris elenbergas.
Ponas elenbergai, js akys turi bti atkreiptos usien, nes fiure
rio kalba apie gyvybin erdv yra ms programinis udavinys. Nejaugi
kas nors gali galvoti, kad gyvybin erdv tai vieta, kur gali gyventi
nearijai? Ne, mano ponai! To nebus! Tik arijams skirta tokia erdv, ir js,
pone elenbergai, paruoite strategij, kaip turs dirbti gestapas naujose
gyvybinse erdvse.
Jawohl! paoko ir isitemp elenbergas. Bet gal galiau
gauti nurodym, kur pirmiausia bus pleiama ta gyvybin erdv Len
kijoje, ekoslovakijoje, Rumunijoje ar bolevikinje Rusijoje?
Himlerio akys vl pasislp u stor akini stikl. Dieve mano, tas
berniukas plepa nei , nei t...
elenbergai, js kalbate niekus, praydamas vardyti alis, kur bus
pleiama reicho gyvybin erdv. Fiureris pats ino kas, kur ir kaip, o
ms pareiga turti paruot strategij, veiklos nuostatus ir mones, kad
fiurerio sakymas mus neuklupt kaip ioplus unikius. Jeigu norite,
a jums galiu pasakyti, kur bus pleiama Vokietijos gyvybin erdv. Vi
same pasaulyje! Taip!
elenbergas atsisdo lyg mokinukas, ibartas grieto mokytojo. Jis
siuto pats ant savs, kad taip kvailai isioko prie vis t pasiptusi ges
tapinink, kurie dabar sprogsta juoku i jauniklio generolo. Juk jie visi
mlas, palyginus su elenbergu, turiniu daktaro laipsn, aristokratikus
tvus ir inteligentik isiaukljim. Bet Himleris kalba ties laikas
232
irti vis pasaul, kaip bsim Vokietijos kolonij.
Heidrichai, kreipsi Himleris savo pavaduotoj, js turite
koordinuoti ir kontroliuoti vis gestapinink ir esesinink darbus. Atjo
laikas sudoroti Vokietijos prieus. Per gestapo naikinimo main privalo
pereiti visi komunistai, ydai ir kiti mons, kuriuos minjau. Js, Heidri
chai, ir js, Miuleri, pagalvokite apie tuos mones, kurie praeituose rinki
muose atidav balsus ne tik u komunistus, bet ir u visokius seilius soc-
demus, liberalus... Kiek j? ei su puse milijono. tai jums potencialus
prieas, kur reikia pridti prie pusantro milijono komunist ir socialist.
Juos reikia suimti ir... Himleris reikmingai pavelg susirinkusius.
Js, Heidrichai, asmenikai atsakote u i akcij. Terminas dveji
metai! Supratote?
Taip, obergrupenfiureri! atov Heidrichas ir net isiiep i pa
sitenkinimo. Jo iraika kalbte kalbjo: na, tik neabejokite manimi. Juk
inote, kad mirtis mano amatas.
Ne, Himleris nieko naujo nepasak savo tabui. Tai buvo daug kart
perkalbti dalykai, nes gestapas po Rmo ir jo draugui skerdyni tapo
paia svarbiausia instancija, o jo vadas Himleris vos ne antruoju mo
gumi po fiurerio. Tiesa, antruoju mogumi visados save laik Geringas,
bet visi tyliai pirmenyb atidav Himleriui, kuris pamau, bet utikrintai
kr Treiojo reicho udymo main.
Himleris mokjo i triukming, patosik Hitlerio kalb atsirinkti,
kas jam naudinga, ir vl pateikti fiureriui, kaip kart savo pasiryim
ventai vykdyti jo vali. Dar Hitleris nespdavo sukonkretinti pasaky
t frazi, kai Himleris jau bdavo paruos sprendimus j vykdymui.
Himler nedomino prasidjs Vokietijos ekonominis klestjimas nei kari
nio potencialo augimas ir kariuomens galybs stiprjimas; jam neturjo
reikms nauj gamykl, gyvenamj nam, keli statyba ir daugyb kit
ger dalyk, atsiradusi iame laikotarpyje, ne, j domino tik vienas
dalykas: kaip mirtimi ir krauju tvirtinti fiurerio nurodymus. Tegul ten
seiljasi Hesas, Gebelsas, fon Ribentropas ir grai poniui, supani
fiurer, brys Himleris ino savo darb.
Ak, jis buvo patenkintas visais darbuotojais: konclageri virininkais,
Heidrichu, kuris udymo aistra pranoko net pat Himler, ir klastinguoju
Kaltenbruneriu, kuris kol kas neturi jokio oficialaus posto, bet greitai j
233
turs; grauoliu elenbergu ir budeliu Miuleriu... Visi jie sudtin ges
tapo dalis, papildanti vienas kit.
Blausiose Himlerio akyse blyksteljo pasitenkinimas. Pasaulio val
dymas nemanomas be gestapo. Kas atliks juodadarbio vaidmen, jei ne
mes? ia jau neuteks ei milijon, kuriuos artimiausiu laiku paleisiu
per kamin. Oi ne! ia kain ar uteks ei imt milijon? Na, maty
sim!
Jis patryn rankas ir liep adjutantui ikviesti mainas. Vyko pas fiu
rer.
arstydamas milijon gyvybes lyg aguonos grdelius, Himleris da
nai pagalvodavo apie vien gyvyb, kuri j aplankydavo tylos minutm
ar ikildavo i nakties tamsybi. Heli Raubal, kuriai jie tada paskelb
mirties nuosprend. Ne, prisiminimai apie grauol Heli visikai nekanki
no Himlerio sins priekaitais ar nerimo grauatim. Toks dalykas, kaip
sin, jo neveik, nes vargu ar j turjo, o atliktas darbas keldavo tik pa
sitenkinim. Himleris buvo ventai sitikins, kad, paalindamas Heli i
Hitlerio gyvenimo, atliko labai nauding darb, atitraukdamas fiurer nuo
menkuts, niekam nereikalingos meils ir pastumdamas j didingiems u
daviniams. Vokietija svarbiau u visk! Himleris mato, kad kai kada
fiurerio vilgsnis su nebyliu klausimu slydinja jo, Gebelso ar Geringo
veiduose, bet, sutiks tik klusn atsidavim, atsidsta ir nusuka akis
on.
Galbt ir jis suprato, kad, atsidrs Vokietijos fiurerio vietoje, neteko
teiss monikuosius jausmus, kaip neteko ir jie visi, panor dideli
dalyk, bet pasiekiam tik per krauj ir milijon gyvybes.
* * *
Hitlerio darbo diena seniai netilpo normal atuoni darbo valand
cikl. Tiek daug reikal suplaukdavo kabinet, kad net didiulis sekreto
riatas, vadovaujamas Martyno Bormano, vos spdavo paruoti papildom
informacij, apibendrinimus, ikviesti ekspertus ir pateikti gautas inias.
Hitleris stengsi visk suinoti, kiosi kiekvien alies gyvybs pulsa
vim ir net atskir moni likimus. Pagal grietai sustatyt dienotvark,
prie kurios tik vienas Hesas turjo teis kiti rankas, fiureris aprpdavo
234
tkstanius problem arba bent su jomis susipaindavo. Bet kad ir kokia
grieta buvo dienotvark, visados primimo galjo tiktis Hesas, Himle
ris, Geringas, Gebelsas, fon Ribentropas, Blombergas, Rederis ir dar vie
nas kitas. Daryti pakeitimus Hitleris nemgo. Pakeitimai jam atrodydavo
savs varginimas, bet turdavo taikytis su tokia nemalonia btinybe.
Himleris pas j atvyko papras puss valandos. Hitlerio dienotvarkje
pus valandos labai daug. Bet pasimatyti norjo Himleris, baisiosios
gestapo organizacijos vadovas, kuri kr pats Hitleris po Rmo mirties,
nepasitikdamas smogikais. Be to, jis kr dar vien, Negyvosios gal
vos", formuot, pavaldi tik vienam Hitleriui ir jam atsaking.
Himleris atvyko nurodytu laiku ir, mandagiai pasisveikins, atsisdo
nurodytoje vietoje, nepaleisdamas i rank storo portfelio. Prieingai Ge
ringui, mgusiam puikuotis puoniomis uniformomis, Himleris neiojo
paprast juod esesininko uniform, kuri apsivilko po Miuncheno puo
dien. Jis atsargiai pavelg fiurer, neatsistebdamas io valumu ir
energija. Sunku suprasti fiurer, kuris ir per didiausius darbus pajg i
likti valus ir darbingas. Tiesa, Himleris pastebjo, kad fiurer kai kada
irgi upuola mirtinas nuovargis ir depresija, bet ia ne Himlerio reikalas,
ir jis tai nesigilino. Be abejo, kakok vaidmen vaidino ir Teo Morelis,
girdydamas fiurer savo pragariku grimu. Na, ir tegul inosi!
Paslps vilgsn po akiniais, Himleris m i lto, bet labai konkre
iai dstyti, kad jau atjo laikas atskirti pelus nuo grd: sunaikinti Vokie
tijoje komunistus, ydus ir visus menkaverius mones. alyje yra apie
milijonas paliegli, beviltik invalid, beproi, izofrenik, kuriems
gyvenimas kania, ir reikia juos nuo tos kanios ivaduoti.
A daviau atsakingiems darbuotojams nurodymus likviduoti ko
munistus ir jiems prijauianius. Rinkimai buvo veidrodis, parods, kas
yra kas. Jeigu vokietis laikosi komunistini pair, jis nevertas tvyns
duonos.
Hesas tyldamas klaussi Himlerio odi, o Bormanas skubdamas
stenografavo, nes pokalbis buvo ypa slaptas. Hitlerio akys liepsnote
liepsnojo.
Gerai, Himleri, gerai. Visas is js planas yra teisingas, ir a jam
pritariu. Toliau!
Mano fiureri, dar labiau pritild bals Himleris, iandien no
235
riu js pritarimo ypa svarbiai uduoiai, kuri vykdo Eichmanas. Tai
kodinio pavadinimo akcija, susijusi su ydais. Ligi iolei tai buvo epizo
diniai ygiai, kuriuos vykdydavo vieno ar kito gau smogikai, udydami
yd aktyvistus, apipldami krautuves ar sudegindami sinagogas. Pono
Gebelso propagandinio aparato vykdomas yd demaskavimas jau pa
siek reikiam lyg mons kaitinti prie ydus. Eichmanas paruo
detal plan, kaip galingu smgiu juos pribaigti. Be to, ten yra apskai
iuota, kiek deimi milijard yd turto liks valstybs rankose. O kur
dar milijardai, padti usienio bankuose? Yra priemons, kurias panaudo
jus, kiekvienas pasakys savo sskaitos kod. Visa tai atsidurs pono achto
vadovaujamo valstybinio banko rsiuose.
Taip! paoko Hitleris. Js teisus. itie milijardai apginkluos
mano vermacht. Rytoj patiekite ios akcijos detal plan.
tai jis! atsak Himleris ir greitai padjo prie fiurer kelis la
pus, ant kurio puikavosi juodas uraas: Visikai slaptai. Valstybin pa
slaptis". Dokumentas, nulms yd udynes ir naikinim, atsigul ant
Hitlerio stalo, kad giltin tuojau pakilt pjt.
Pretekstas! Kur pretekstas? suuko fiureris. Reikia parodyti,
kad ydai yra vokiei engjai, ir pati tauta pakilo prie juos.
Pretekstas bus, atsak Himleris. A jums tai paadu, mano
fiureri.
yd klausimas buvo ta arija, kuri visuomet kaitindavo fiurer. Ko
kia tamsi sietuva buvo jo jaunyst, jeigu atsirado tokia baisi neapykanta.
Juk Hitleris ar Himleris visai nepanas tuos arijus, kokius vaizduo
ja nacistin literatra ir ideologija. Prieingai, jie labiau panas tuos
mones, kuriuos juodu jau nura praiai. I kakur atliauia bjau
rios paskalos apie jo vaikyst, prosenelius; ia fiureris nemgsta kalbti
ir neleidia kitiems isiioti. Kai kart Gebelsas, mgjas kurti ir gaminti
visokias istorijas, pasil fiureriui ileisti puik spalvot album su daug
sakaniu pavadinimu Hitleris ir vaikai", kuriame bt parodyta fiurerio
vaikyst, inoma, gerokai pagrainta, Hitleris siuto ir suriko:
Kok velni ia igalvojote? Dirbkit darb, o neusiimkit niekais!
Gebelsas nutilo, taip ir nesuprats, ko rstauja fiureris. Juk jis taip
stengiasi! Jau atspausdintas albumas: fiurerio gyvenimas fronte, studij
metai... Gebelso iradingumui priklauso skleidiamas mitas apie fiurerio
236
asketikum, rodant nuotraukas menko kambarlio su geleine lova, dvi
em kdm ir prastu stalu.
Mano fiureri, Himleris vilgteljo laikrod, kurio rodykl rod,
kad laikas nedintis, leiskit jus sutrukdyti dar kelias minutes. Noriu pa
sakyti, kad gestapas jau pasiruos vykdyti varinimo akcij bet kurioje
alyje, kuri bus prijungta prie Treiojo reicho. Mes suprantame gyvy
bin erdv tai alys, kur gyvena nearijai: slavai, semitai... Kai tik js
duosit nurodymus, gestapas tuoj ims vykdyti plan.
Himleris pakilo nuo kds ir, itrauks i savo bedugnio portfelio po
pieriaus lapus, ities juos Hitleriui.
Hitleris, nenuleisdamas aki, irjo draugu.
Donnerwetter, genosse Himler! Js pirmasis imate vykdyti i svar
bi program. Esu suavtas js darbtumu ir toli numataniu vilgsniu,
velgianiu Vokietijos ateit. Sunaikinti ydus ir komunistus Vokietijoje
labai svarbu, bet sunaikinti juos visoje bsimoje gyvybinje erdvje,
tai tikrai kolosalus udavinys. Js net neklausiate, kur plsime t gyvybi
n erdv, o jau pasiruos joje atlikti savo misij. Esate aunuolis, Him
leri!
Argi svarbu, kur ji bus pleiama. Juk gyvybin erdv visas
pasaulis, ir mes savo darb atliksime, kukliai atsak Himleris, tarsi
kalbt apie vit fermos, ibaltinim, o ne apie imt milijon moni
udym.
Hitleris energingai pakilo nuo kds.
Bormanai! Tuojau ikvieskite Gering, karo ministr Blomberg,
valgybos virinink Kanar, usienio reikal ministr fon Ribentrop ir
hitleijugendo vad Baldur fon irach. A noriu pairti, ar jie pasi
ruo atlikti tai, k kalba visuose mitinguose: ukariausim, sunaikinsim,
uvaldysim...
Himleris ijo i kabineto emai nusilenks fiureriui ir maloniai yp
sodamasis Hesui bei Bormanui. Jis buvo laimingas, nors veide to nesi
mat.
O Hitleris vart popierius ir odiai jam liete liejosi:
Na, Himleris tai bent aunuolis! Paklausykit, Hesai, kjis rao.
Per pus met ruoti kiekviename gau koncentracijos stovykl, o prie
didij miest ypatingos paskirties lagerius". Ypatingos paskirties
237
tai tokios, kur reikia pastatyti krematorium krosnis, kad juose per
kaminus irkt bolevikinis ir ydikas kvapas. Suprantate visoje Vo
kietijoje bus apie imtas toki lageri, dirbani dien ir nakt. Kiekviena
ukariautos erdvs pda pirmiausia sulauks gestapinink ir koncentraci
jos lageri. Lageriai tai visokiems nearijams, o ydus ir komunistus
Himleris silo tiesiog audyti be jokio teismo ar tardymo. Jis teisus! Tai
mogus, tinkantis kolosaliam darbui. Js su manim sutinkate, Hesai?
Bet tai imtai milijon moni. Tai gyvybs...
... kurios niekam vertos, pertrauk j Hitleris. Po velni, He
sai! A jus gerbiu kaip proting, daug inant mog ir visada jums jauiu
draugikus jausmus, bet kartais man norisi jus pagriebti u sprando ir
gerai papurtyti, kad i galvos ilkt liberalios kvailysts. Kodl a turiu
skaitytis su t mogiki gyvybmis, jei Apvaizda mane siunt Vokie
tijos galybs tvirtinimui? Mane siunt ne kokiems nors gailestingumo
darbams. Ne! Supraskit, kad Apvaizda, kuri a pripastu, yra Galingoji
Lemtis, o ji rpinasi tik galingaisiais, na, Antmogiais, jei jums tai
geriau suprantama.
Hesas tyljo. Jis ne kart girdjo iuos Hitlerio teiginius, gimusius i
Nys, openhauerio ir penglerio filosofij, atmiet Hartmano ir Ne-
umano teiginiais, rasini teorij krj fon den Bruko, Litharto ir geo-
politiko Banzs rat. Visos ios teorijos fiurerio galvoje pavirto ka
kokia gdia pasaulira ir dabar buvo mginama jga j gyvendinti.
Hitleris prijo prie Heso ir padjo rank jam ant peties.
Js tylite, Hesai, bet a kiaurai matau, kjs galvojate. Na, ir galvo
kite, tai js reikalas, bet tai nei kiek nemaina mano draugikumo jums.
Jauiu, kad js neprikiote nag prie mano vargs Heli gyvybs. Visus
kitus a tariu ir, matyt, ne be pagrindo. Net ir jus, Bormanai, Hitleris
mosteljo ranka Bormano pusn ir jo veidas paniuro. A inau, kad
jie tai padar fiurerio ir Vokietijos gerovei. Neinau, gal jie ir teiss, bet,
jeigu ateity dar k nors sugalvos tada pasigails, kad gim. Supratote,
Bormanai?
Jawohl, mein fiurer! kteljo Bormanas, bet jo veide nei vienas
raumuo nesudrebjo. Jis nepuol nei teisintis, nei neigti, vis irdamas
Hitler akmeninio stabo akimis.
Matote, Hesai, trauk toliau Hitleris. Himleris ivardijo visus
238
Vokietijos prieus, bet nepaminjo dar vieno Banyios. Himleris per
daug brutalus ir primityvus, kad suprast galing Banyios poveik mo
nms. Atminkite, kad Bavarija katalikika alis, ir a negaliu to ne
matyti. Todl tvirtai nusprendiau, kad Banyia turs paklusti man, o jei
ne... Nepaksiu jos tylaus prieinimosi. Ankstieji dvasininkai turs elgtis
vyskupo Miulerio pavyzdiu ir bti man lojals. veikti Banyi a nesi
ruoiu, tik noriu, kad jie suprast, jog a esu Apvaizdos valios vykdytojas,
naujas pasaulio Iganytojas. Jokia jga emje nesunaikins vokiei, nes
Apvaizda mane irinko apvainikuoti vokiei misij!* Himleris visikai
netinka kovai su Banyia, nes jam trksta proto ir iradingumo. Tuo u
siimsiu a. Neseniai liepiau Heidrichui surinkti visus Vokietijos Jehovos
pasekjus ir i kartojuos likviduoti. Griebsims ir kit sektant. A daug
turiu mini iuo klausimu, ypa lieiani katalik Banyi, kuri turi
propaguoti ne gailestingumo Diev, o Iminties Apvaizd...
Jis nutilo ir, prijs prie lango, m pirtais barbenti stikl. Gal prisi
min, kad gim katalikikoje eimoje, berniukas patarnaudavo prie v.
Mii, o Vakar fronte draugavo su kapelionu Vestmiuleriu... Neinia,
ar tie atminimai jo irdyje sukl viesius prisiminimus, ar prabgo kaip
rkanas, visa diovinantis vjas... Tada jis tikjo Dievu, jam meldsi,
o dabar nepripaino Dievo, tik Apvaizd, kuri buvo eklektikos kdikis:
Gamtos, Visatos, Proto, Senj german diev ir dar kakoki dievybi
miinys. Vienu odiu hitlerika Apvaizda, kurios gerai paaikinti ne
sugebjo net jis pats.
Pagal sen prot tuojau peroko kit tem:
Hesai, js inote, kad didiulis pramons pakilimas pritrauk mi
lijonus kaimo moni fabrikus ir gamyklas. Maisto klausimas pastarai
siais metais m smarkiai kankinti Vokietij. Dabar pradjo katastrofikai
trkti grd. inote, kad kartais nenumatytos klitys genialiausi suma
nym paveria niekais. A jau miau gsdintis dl grd stygiaus, ir tai
pasakysiu jums ini, kuria nepatiksite, grd mums sutiko parduoti
Stalinas!
Stalinas! nusistebjo Hesas, pagalvojs, kad neigirdo. Net ir
Bormanas liovsi ras ir sukluso.
Taip. Stalinas.
* Autentiki Hitlerio odiai.
239
Bet juk sovietinje Rusijoje mons mirta badu! Milijonai mo
ni!
Na, ir kas! Stalinas tokias smulkmenas milijonai moni ne
kreipia dmesio. Jis yra strategas: galvoja apie ateit ir iri priek. Jam
reikalingos mainos, pramons gaminiai ir specialistai, kuri kapitalisti
ns alys jam neduoda. O iuos dalykus a jam duosiu mainais grdus.
Betgi jis stiprina mus, o mes siuniame Vokietijos komunistus
duob? Nejau to nesupranta?
Jis t supranta puikiausiai, bet kas jam Vokietijos komunistai, jei
jam nerpi savi. Stalinas mato, kad be technikos ir specialist us, o j
gali duoti tik Vokietija.
Ar mes j nestiprinam, teikdami toki pagalb?
Anaiptol! Juk grdai, kuriuos valgys vokiei darbininkai, stip
rina ms al ir silpnina raudonj Rusij, o mainos ir rengimai, mon
tuojami ms specialist, liks tose vietose, kurios greitai priklausys Tre
iajam reichui kaip ms gyvybin erdv.
Ir Hitleris nusijuok, lyg pasaks linksm anekdot.
Hesas ir dabar inojo, kad fiureris toli grau nepasak to, kas svar
biausia. U nepasakyt mini slpsi gilios ir klastingos bedugns, kuri
neverta net stengtis minti. Juk fiureris neatspjama msl, ir ne Hesui
j iluktenti.
Hesai, pasak iek tiek patyljs Hitleris. Js girdjote Him
lerio planus, kaip vykdyti fiurerio program. O js ar turite toki progra
m? Juk esate NSDAP pirmininkas. Tai js oficialios pareigos. inoma,
protingesni supranta, kad esate reikalingas kaip mano aruodas, i kurio
semiuosi inteligentikumo ir vis t liberali dalyk, kurie taip patinka
masms: tautos gerov... kilns tikslai... laisv... paanga... kultra... dva
singumas... Fiu, kaip bjauriai skamba ios svokos, bet be j nepakalbsi
monms, kad j akys ivirst i nuostabos ir susiavjimo. Js man rei
kalingas ne vien kurti apie mane didvyrio aur, bet ir kaip draugas, kuriuo
a pasitikiu ir gerbiu. Bet, neirint mudviej draugysts, js irkite ir
tiesiogini partijos pirmininko pareig. Dabar partija, atsikraiusi Rmo
gaujos, tapo lyg juodas deimantas, tik j reikia nulifuoti. Jis turi rti
kaip saul.
Juod sauli nebna, burbteljo tyliai Bormanas, bet Hitleris
240
neigirdo.
O Hesas pagalvojo, kad is deimantas niekados ners skaisia vie
sa, nes per daug ant jo subgo kraujo.
Nuo js, Hesai, priklauso, kad is deimantas rt, ts toliau
Hitleris. Sukurkit partijos vaizd tok, kad kiekvienas svajote svajot
patekti j. Lengvatos, privilegijos, dosnios dovanos, bet kartu besly
gikas paklusnumas fiureriui ir jo programai. Beslygikas nesigailint
jg, sveikatos ir gyvybs! Hesai, js inote, kad a i vis reikalauju
labai daug, bet i js daugiausiai. Pasistenkit!
A pasistengsiu, fiureri, atsak Hesas. Bet gali bti ir taip,
kad, neirint mano nor ir pastang, nepajgsiu atlikti darbo, kurio js
i mans tikits.
Oi, ne, Hesai! Nesmon! Js visk galsite. Juk be js man bt
sunku ir nuobodu gyventi. Js tarsi mano, jauno ir gero, A, kurio da
bar neliko nei trupinlio.
Bet Hesas tik tyldamas palenk galv, ir Hitleris pamat, kaip smar
kiai prailo jo drauguis per pastaruosius metus.
4
Smulkios sniego kruopels barbeno utamsintus lang stiklus. Sun
kios aksomo uuolaidos atskyr erdv miegamj nuo iorinio pasaulio.
Maa lemput apviet tik nedidel kambario kvadrat ir il medicinos
sesers galv su miego sumerktomis akimis. Po injekcij generolas kelet
valand miega ramiai, leisdamas pailsti ir medikei.
Jis dar ne toks senas, is garbingiausias Vokietijos armijos ulas, ka
rins garbs ir galybs simbolis. Generolui Erichui fon Liudendorfui dar
tik 71, bet jo irdis visai pailso per neram gyvenim, ir jos nepakeisi.
Nuo didiulio perkrovimo ji susidvi net jaunesniems monms, o gene
rolas ne toki didel nat, kuri vargu ar pakelt net deimt generol.
Praeitis visados atrodo viesesn ir graesn negu ji bna tikrovje.
241
Ne be reikalo Adomas Mickeviius ra:
Juo i toliau el medis meta,
Juo gula jis plaiau ant lygumos...
Generolas mgo lenk poet, nes pats gim Poznanje, prie Vartos
ups, ir gerai inojo lenk kultr bei poezij. Generolas Liudendorfas
buvo vienas i nedaugelio aukt karinink, kuriam nesvetimi gerieji pa
saulio dalykai. i sena lenk sritis nuo atuoniolikto amiaus pateko Pr
sijos karalystn ir tapo vokika provincija. Bet jos kultra buvo visados
artima generolo irdiai.
Vokietijos didikai turi tik vien moksl, tinkant savo pdiniams
karin moksl, ir vien paaukim gyvenime bti kariu. Tas itiko
ir Erich fon Liudendorf. Jis tapo kariu, karininku, generolu, o 1914
metais, prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, jau buvo 8-osios armijos
tabo virininkas.
1914 met rugpjio pradioje dvi galingos carins Rusijos armijos,
vadovaujamos generol Samsonovo ir Renenkamfo, eng Prsij, ku
ri gyn 8-oji armija. Atrodo, Vokietij atsirito naujos ingis Chano or
dos, visk degindamos ir pldamos, ir niekas negali nuo j igelbti. Bet
po mnesio sumutos, abidvi rus armijos galvotrkiais pasileido atgal.
Karin lov rykiu rubinu surjo prie 8-os armijos vado generolo
Hindenburgo ir tabo virininko generolo Liudendorfo pavardi ir
rjo vis karo laik. Jie tuojau paskiriami viso Ryt fronto vadais, o nuo
1916 visos Vokietijos vyriausiais karvediais.
Ne, karo jie nelaimjo, nes negalima jo laimti, jeigu prieas deimt
kart stipresnis. Atjo baisusis pokario laikotarpis, kurio gda ir Vokietijos
paeminimas pribaig generolo Liudendorfo ird.
Generolas Liudendorfas nemiegojo, o, vaistams uslopinus skausm,
skendjo hipnotiniame snauduly, kai realios mintys maiosi su atsimi
nimais ir neisipildiusiais norais, ausdamos fantastin kilim, kuriame
persipina tikrov ir pasaka. Jis galvojo vienas ir tas paias mintis, sprend
aminai jo ird kamuojanius klausimus.
Vokietija! Valstyb, sukurta karing german taut ir tauteli: alema-
n, bavar, rytini frank, fryz, saks, tiuring ir kit. Galingieji kara
liai: Henrikas I Saksas, fryzas Otonas 1, Fridrichas I, Henrikas Litas;
ventosios Romos Imperatorius, Sicilijos karalius Fridrichas II, Habsbur-
242
g pradininkas, v. Romos Imperatorius Rudolfas I... Kiek j, it karing
german imperatori, paskyr savo gyvenim Vokietijos galybs stipr
jimui? Jie inojo tik vien ties kardo ties, ir vargas j kaimynams,
nepanorusiems pripainti ios tiesos! Jie ne tik apgyn tas emes, kurias
germanai apgyvendino prie imtus tkstani met (istorija spja, kad
madaug prie 0,5 milijono met), bet ir smarkiai jas praplt. Kard jie
laik svarbiausiu vyro rankiu, nors j arklai ar geriau negu kaimyn, o
knyga ir visa kultra stovjo garbingoje vietoje, ko dar nelabai sugebjo
j kaimynai.
Vokietija daug kar laimjo ir daug pralaimjo, bet niekuomet neatsi-
dr tokioje padtyje kaip po Didiojo karo. Tai gerai mat ir generolas
Liudendorfas: alis liko be armijos, be garbs, be darbo, be duonos... Kas
ia suskaiiuos tuos visus be. Jis mat, kad Vokietija brenda prat,
nes, tapusi komunizmo citadele, jau niekados nepasieks savo didybs ir
garbs. Liudendorfas, Nosk ir kiti generolai griebsi ginkl ir komunis
tai buvo ivaikyti. Ivaikyti, bet nenugalti.
Vienu momentu generolas Liudendorfas tikjosi, kad visi pripains
j vadu ir prays gelbti Vokietij nuo praties. Bet greitai pamat, kad
klysta. Minios gerb j, gerb generol Hindenburg, generol Nosk, bet
visikai nenorjo j pripainti vadais. Miniai reikjo visai ko kito, ir tai ji
rado Hitlerio asmenyje.
Liudendorfas igirdo Hitlerio kalb Miuncheno stadione tuojau po to,
kai grafas fon Arko nuov raudonj Bavarijos prezident Elsner. Pra
dioje jis atrod tik pigus gatvs rksnys, norintis irkti irdgl ir nepa
sitenkinim. Bet po truput jo odiai m smigti irdin. Donnerwetter!
Jis kalbjo, kas reikia: alin kontribucijas, atsiimkim kolonijas, sukurkim
armij, spirkim upakal ydams ir komunistams...
Liudendorfas susidomjo iuo vyruku, nes pajuto jo jg ir kalbos pa
trauklum. Kiekvieno germano ird sudrebina kvietimas kovoti, grobti,
plti, udyti...
Neinomais keliais ateina meil, bet neinomais keliais ateina ir pa
garba. T suprato generolas Liudendorfas, kai ariau susipaino su Hitle
riu. Jefreitorius elgsi su juo pagarbiai, bet panaios pagarbos reikalavo
ir sau.
Per Miuncheno mait Hitleris paskelb, kad generolas Liudendorfas
243
ima vadovauti visos Vokietijos ginkluotosioms pajgoms. Maitas nepa
vyko, bet jis iauktino Hitler ir generol, padar juos kankiniais ir tautos
didvyriais.
Kai feldmaralas Hindenburgas tapo prezidentu, generolas Liudendor
fas galvojo uimti karo ministro post, bet ta liga... Ak, kaip ji ioko
nelaiku!
Bet mirtaniame kne dar vis pulsavo galinga dvasia, pilna plan, su
manym ir ambicing trokim. Jis mat, kaip kreipiama Vokietija karo
aren, ir tas diugino seno generolo ird. Taiau, turdamas didiul paty
rim, jis daug k irjo savo vilgsniu ir vertino savo mastu. Vokietija
tvirtai pasirinko Hitler, susitaik su jo keistenybmis ir ekstravaganti
kumu, entuziastikai priimdama udymo ir kit ali grobimo politik,
bet generol kankino viena mintis, neleisdama ramiai laukti mirties. Jis
troko pakalbti su Hitleriu, labai slaptai pasitarti, ikloti abejones ir ne
rim.
Karas dviem frontais! Kova su prieu visuomet teikia vilt laimti, bet
kova su dviem prieais, kuri vienas puola i priekio, o kitas i unugario
generolui atrod beviltika. Jo patirtis ir istorija diktavo vien spren
dim negalima kovoti dviem frontais! T jis norjo pasakyti Hitleriui,
tikinti, priversti, prakeikti, kad tik jis nepadaryt ios kvailysts, kuri ir
vl gali nepaprastai brangiai kainuoti Vokietijai. is nerimas ir nulm jo
nor dar kart pasimatyti su Hitleriu, kol mirtis neumerk aki, nepam
u rankos ir neisived germanik dvasi alius sodus. Jis norjo pasa
kyti, kad kovojant vien drsos ir narsumo neutenka, bet reikia genialumo
ir gudrumo, nes karas tai ne darbas, o menas.
iandien Hitleris turjo atvykti pas mirtant generol, leidiant pa
skutines valandas senovinje, i protvi paveldtoje pilyje, apsuptoje
puikaus parko, tvenkini ir kit groybi, kurias anksiau taip mgo ge
nerolas, o dabar visk velg abejingai, prigesusiomis akimis. i snie
guot gruodio nakt generolo mintys sukosi apie Vokietijos kariuomen,
nepalikdamos vietos kitkam.
Ltai slinko naktis, uleisdama viet rytui, atneusiam ne tik aur, bet
ir pg su sniego skuriais. Nuo kaln atvilps vjas, matyt, sugalvojo
Kald proga papuoti Bavarijos em balta sniego drobule, pasirinks t
dien, kai Hitleris turjo aplankyti mirtant generol.
244
Jau vakar pil atlk esesininkai, uimdami visus postus, kuriuos
jiems nurod karininkai. Pats Reinhardas Heidrichas ioje ivykoje sau
gojo fiurer, ir tai vykd pedantikai, kaip buvo prats. Budrs esesinin
kai tuojau sustingo sode, parke prie rm ir prie mediotoj namelio,
pasislpusio parko gilumoje. Sniegas krito jiems ant galv, ald veidu ir
kojas, bet tai buvo smulkmena, kuri nei vienas esesininkas nekreip d
mesio. Vakar prasidjo bruzdesys, ruoiantis sutikti fiurer, nenurimo vis
nakt nervindamas namikius, artimuosius, tarnus... Tik vienas generolas,
mieguistas nuo vaist, nieko neinojo apie bruzdes, vykstant pilyje. Jis
net nepagalvojo, kad nuo t laik, kai Hitleris buvo tik Miuncheno nacio
nalsocialist vadas, lydimas Grafo, Geringo ir Rmo, prabgo daugiau
nei deimt met, ir ugningasis Oratorius virto Treiojo reicho kancleriu ir
neribotu diktatoriumi.
Gydytoja Zuzi Lintauer buvo turbt vienintelis mogus, su nerimu ir
dideliu nepasitenkinimu laukiantis Hitlerio pasirodymo atkampioje gene
rolo pilyje. Jei visi tikjosi j ivysti apimti baimingos ekstazs ir vergi
kos pagarbos, netverdami savame kailyje, kamuojami noro (ir smalsumo)
ivysti fiurerio veid ir igirsti kalb, tai gydytoja, jei tai bt priklaus
nuo jos, bt neleidusi ligoniui susitikti su fiureriu. Ji inojo viena bet
koks sveias, ar tai paprastas giminaitis, ar visagalis Vokietijos eimi
ninkas, yra nepageidaujamas. Bet kas paisys jos noro, ypa nuo vakar,
kai viskas ia buvo daroma, tarsi rmuose eimininkas jau ne generolas
Liudendorfas, o Hitleris.
Gydytoja Lintauer jaudinosi, matydama, kad visa jos nustatyta gydy
mo tvarka subyrjo trupinius. Ji jau paprato prie tylaus, nuolat susims-
iusio generolo, atrodo, net neturinio senatvik kapriz. i viet gavo
baigus universitet todl, kad jos tvas tarnavo pas generol adjutantu ir
mir prie kelet met, nors buvo ymiai jaunesnis u generol. Ne, jos
tvo atminimas nebuvo umirtas, ir dukter draugikai sutiko Liuden
dorfo pilyje. Jai pavydjo tkstaniai gydytoj, nes turti gra veidu
k ir dvideimt dvejus metus per maas nuopelnas pasidaryti tokios
garbingos eimos, inomos visoje Vokietijoje, daktare. Likimo aidimas
visuomet nesuvokiamas.
Hitleris atvaiavo piet metu, kaip visuomet savo nepamainomu
Mersedesu, vairuojamu Kempks. Prie por dien jis atskrido Miun
245
chen, kur mgo labiau negu Berlyn ar kit vokiei miest. Atskrido,
kai saul r altus iemos spindulius, o nuo kaln sruveno aliu spen
giantis kaln oras. Tada niekas negalvojo apie pg, kuri dabar ugriuvo
Bavarij.
Hitleris ilipo i mainos ir susig nuo varbaus vjo. Pervelg ap
linkui susirinkusius, pasitempusius SS karininkus, Heidrich, Borman,
generol Blomberg, kitus auktus SS ir gestapo vadus, ir greitai pasi
stat kailini apykakl. Hitleris vilkjo lyg ir paltu, lyg karika miline,
gana ilta ir dailia, bet iandien ji neild, nes fiureris jautsi nei iaip,
nei taip.
Jis pervelg senovinius rmus, kuri boktai gotikomis mantryb
mis kilo dang, apsnigt park, grakt namel parko gilumoje, ir jo ir
dis suvirpjo nuo io puikaus vaizdo. ia vasar, aiku, dar graiau, bet i
iemos diena, susivyniojus pgos mark, mokjo parykinti tok gro,
kok ne bet kur pastebsi iemos ir architektros harmonijos gro.
Pietus Hitleriui paruo maajame salone. Be Hitlerio, dalyvavo tik
keli generolo artimieji ir gydytoja Zuzi Lintauer. Visi kaip apmir ir
jo fiurer, negaldami nuo jo atplti malding aki. Nebuvo pokalbio
prie stalo, o tik susiavjimas ir ekstaz. Jiems pusjus, gydytoja nujo
suleisti generolui vaistus, kad jis jaustsi stipresnis ir galt kalbti su
vadu.
Kai Hitleris atjo generolo miegamj, is sdjo apkamytas pagal
vmis ir nekantriai dairsi duris. Hitleriui einant kambar, gydytoja
sudjo rankas ant krtins ir kreipsi j:
Pone, praau jus... Generolas labai silpnas, praau... ji usikirto
ir vos nepravirko, nedrsdama pasakyti, kad, generolui jaudinantis, po
kalbis mirtinai pavojingas, ir ji prao vardan monikumo jo nevarginti,
palikti ramybje.
Hitleris jai patekeno per veiduk.
avioji mergyte, praom nesirpinti. Generolui nieko neatsitiks,
nes mes kalbsime tik apie malonius dalykus. Generolas laimingas, tur
damas toki gydytoj.
Heidrichui davus enkl, i miegamojo pasialino visi, palikdami tik
Hitler ir generol.
A diaugiuosi jus matydamas, pone generole, kaip visuomet gerai
246
atrodant ir kupin energijos. Tikiuosi, kad laikini negalavimai jus greitai
paliks ir tapsite visikai sveikas.
Hitleris mat, kad generolas sudivs lyg skiedrel, ir jo dienos, o
gal net valandos suskaiiuotos, bet Liudendorfas buvo vienintelis i sen
generol, kur Hitleris vertino ir gerb. { kitus generolus jis irjo su
nepasitikjimu, jausdamas, kad generolai sunkiai, oi sunkiai paslp ne
pasitenkinim, kad jiems vadovauja tokio menko laipsnio karikis. Jefrei
torius! Na, ir likimo idaiga! Generolai, kurie su panieka irjo kiek
vien, neturint prie pavards bajoriko fon, dabar privaljo tenkintis
tokiu vadu. Hitleris inojo, kad generolas Liudendorfas, pilnas prsiko
ididumo, buvo jam palankus Miunchene ir pagarbus dabar.
A js laukiau, pone kancleri, prabilo senatvikai drebaniu bal
su generolas, ir dkoju Apvaizdai, kad leido jus pamatyti prie mirt.
Apvaizda visuomet palanki tokiems monms, kaip a ir js, nes
mes vykdome Apvaizdos vali ir esame paaukti didingiems tikslams.
Liudendorfas nieko neatsak tok giriant kompliment. Jeigu jis nori
save laikyti lyg Dievui tegul laiko, bet generolas tokiu j nepripaino.
Tai gabus, energingas ir baisiai ambicingas mogus, kuriam didybs po
reikis didja ne metais, o dienomis. Bet jis vadovauja Treiajam reichui ir
veda j ateit, kurios laiminga lemtimi generolas m abejoti.
Ponas kancleri (Liudendorfas jo niekuomet nevadino fiureriu, lyg
duodamas suprasti, kad pripasta tik jo oficialias pareigas), a greitai mir
siu. Galvoju, kad js, kaip protingas mogus, neimsite to neigti, gaiinda
mas brang laik. Mes turime maai valand ir kalbkime apie reikal.
A js klausau, pone generole, nors js odiai dl sveikatos per
daug kategoriki. Js man esate Vokietijos kariuomens ir karini vad
vyturys, neturintis lygi. Igirds js kvietim pasimatyti, a visk me
ts atvykau.
Hitleris pavelg lang pro aksomins uuolaidos krat, kur siuto
vis stiprjanti pga; atvaiuoti buvo sunku, bet sugrti bus dar sunkiau.
Liudendorfas drebania ranka paglost ilus sus ir pairjo Hitler
vis dar vitriom akim.
Pone kancleri! A girdiu visas js kalbas ir darau ivadas, ko
kie darbai bus vykdomi po kalb. Vokietijos gyvybins erdvs ipltimas
ne kart keltas politinje arenoje, bet js itai teorijai suteikte konkret
247
kn ir kvpte gyvyb. Bet mudu esame kariai ir inome, kad gyvybin
erdv ne gaunama, o ukariaujama. Jei seniai Henrikas Litas, Fridrichas
Didysis, senasis Moltk, rpindamiesi german gyvybine erdve pasiten
kino tik artimiausi kaimyn eme, tai js idja toli grau praoka visus
j ygius. Vis pasaul arijams! Juk tai js teiginys, pone kancleri, ku
ris dabar aidi kiekvieno vokieio lpose kaip didioji veiklos programa.
A biau blogas tvynainis, jeigu sakyiau, kad ie js planai neglosto
man ird, bet...
Liudendorfas m grabalioti ant stalo stovinias stiklines su kakokiu
skysiu. Hitleris paoko nuo kds ir greitai j padav. Generolo ranka
drebjo, o galva m kretti.
... bet tai karas. Karas, kokio nebuvo pasaulyje ir vargu ar kada
daugiau bus! J laimjus, Vokietija taps pasauliniu hegemonu, o vokieiai
viepaiais! O pralaimjimo atveju? Juk tada Vokietij jos prieai su
naikins visikai! Taip gali bti, pone kancleri? Ne visus karus mes laim
davome, ypa bdami vieni prie prie koalicij.
Hitleris pakilo nuo kds. Jis buvo prats, kad kalbt tik jis, o visi jo
klausyt. Generolo kalba erzino Hitler.
Pone generole, greitakalbe suuko jis. Kovojant dl Vokie
tijos pasaulinio viepatavimo, rizikos visuomet bus, bet js neumirkit,
kad tai nulm Apvaizda, pasisdama mane vykdyti udavin. Komu
nizmas atjo emn pagal tono plan, o j nugalti galime tik mes! Tai
ms istorin misija! Sunaikin komunizm, gysime teis j iniekint
em, j atiduodami arijams. Taiau komunizmas gim i ydijos, o kad
jis daugiau neatgimt btina sunaikinti ydij. Visame pasaulyje! Js
t suprantate, pone generole?
Suprantu! suvokt generolas, bet, priimdamas js teorijos
teiginius, a jus klausiu atvirai ir garbingai kaip praktikai sprsit
udavin? Tai ne kokios nors Saro srities ukariavimas, o viso pasaulio
santvarkos pakeitimas. Pasaulins santvarkos pakeitimas galimas tik pa
saulinio karo metu. Juk taip?
inoma! suuko Hitleris. Na ir kas? A manau, kad js, pone
generole, nesate pacifistas, bijantis karo?
Ne, a nebijau karo. A bijau beprotiko karo, kur js galite velti
Vokietij, atov generolas ir vl siek stiklins.
248
Abu smeig akis vienas kit
Nebijokite nieko, ididiai ipykino Hitleris. Jeigu io reika
lo imuosi a vadinasi, jis bus vykdytas pagal visas strategijos mokslo
taisykles. A vedu Vokietij Apvaizdos nuymtu keliu, kad sunaikiniau
prakeikt komunizm.
Generolas prarijo iupsnel kakoki milteli ir kur laik patyljo,
lyg laukdamas, kada vaistai ims veikti. Tuo laiku Hitleris dar vis kalb
jo apie savo dievikj paskirt, lyg nordamas sunaikinti visas generolo
abejones.
Pone Hitleri, vl ltai prakalbo generolas, mano irdis dreba
i baims dl Vokietijos. A jus praau, a jus maldauju, a jus ukeikiu
nekovokite dviem frontais, nes tai Vokietijos mirtis! Js gerai inote
imintingojo Bismarko perspjim. Nedrskite statyti tvyn pavoj, nes
i Vokietijos gali likti tik istorin atmintis. lifeno planas kovoti vienu
metu ir rytuose, ir vakaruose tai kilpa ant Vokietijos kaklo. Praudyti
milijonus vokiei jaunuoli ir nieko i to nelaimti baisu. Js neturite
tam teiss. Palikite ramybje Anglij ir Pranczij, o imkits prakeiktojo
komunizmo. Ivalykite j i Rusijos, ir js istorin misija bus vykdyta.
Js...
Hitleris paoko kaip durtas.
Pone generole, a suprantu js atsargum, bet man jis visai nepri
imtinas. Ne, ne, ne!
Jis pasileido greitu ingsniu lakstyti po kambar, nordamas aukti,
rkti ne tik iam usispyrusiam generolui, bet ir visam pasauliui, kad jis
nesustos pusiaukelje, bet eis drsiai Apvaizdos nurodytu keliu. Kas jam
tie Bismarko, Moltks ir kit perspjimai dl dviej front?! Juk pra
laimta ne dl ios strategijos, kuri taip gsdina senj generol, o dl
generol, nemokjusi kariauti su prieu, kur galima sumuti, jeigu tik
bus prisilaikoma jo, Hitlerio, nurodym.
Jis pavelg generol, nordamas paaikinti, kad jo karin strategija
tai aibiko karo strategija, kai itiesiamas toks galingas kumtis, kad
per dvi tris savaites sunaikinamos visos prieo pajgos, bet pamat, kad
generolo galva nusviro ant krtins, ir vargu ar jis girds Hitlerio o
dius.
Daktar! suuko Hitleris pravrs duris, pro kurias puol Bor
249
manas, Blombergas ir namikiai.
A gi sakiau daktar! supyko Hitleris ir, leids Zuzi Lin-
tauer, utrenk duris. Praau, panele!
Bet jaunoji medik jau leido generolui vaistus ir tikrino puls.
Kas jam? paklaus Hitleris.
irdis, mano fiureri, sunabdjo mergina, praom palikti j
mano globoje. Jaudinimasis jam mirtinai pavojingas.
Hitleris irjo j nenuleisdamas aki.
Graioji panele! Generolas btinai turjo pasikalbti su manim. Pa
sistenkit, kad pokalb galtume pratsti.
Ji nemirksdama irjo Hitler, o jos puikios mlynos akys spindjo
kaip vaigds visai netoli vyro veido. Omai galinga impulsyvi jga pa
stm Hitler prie Zuzi, ir jo ranka nusileido merginai ant pei.
Ak, kokia js nuostabi! Tikra gl i ios pilies parko piev. Ir
kvepiate vasara.
Jis prisitrauk mergin ariau ir sisiurb jos lpas. Jau nerpjo nei
aibo karas, nei Apvaizdos paskirta dievikoji misija. Kiekviena jo kno
lstel versi prie Zuzi, aukte aukdama ir j pulti aistros ugnikaln.
Pajuts, kad ji vos nealpsta, pasodino kd prie senojo generolo lovos ir
pasuko prie dur. inojo, kad neivaiuos i pilies, kol neugesins irdyje
usidegusios ugnies.
Prijo tuojau prioko Bormanas.
Mano fiureri, jums paruoti kambariai rm deiniajame sparne...
Ir vakarien.
Kur Kempk? paklaus Hitleris.
A ia, mano fiureri, paoko vairuotojas.
Kaip lauke? Keliauti galima?
Ne, mano fiureri! Prasidjo baisi lijundra, ir kelias tapo slidus sli-
dutlis.
Gerai. Mes liksime. Bormanai! Paruokit man nakvyn parke, me
diotoj namelyje.
Klausau, mano fiureri! suuko Bormanas ir ov pro duris. Jis
niekuomet neprietaravo kad ir keisiausiam fiurerio norui, likdamas tik
klusnus vykdytojas.
Hitleris pamojo ranka Blombergui.
250
Einam vakariens, pone generole. Kol paruo man nakvyn, turime
pusvaland laiko. Kartu pakalbsime apie karinius reikalus.
Generolas tyldamas nusek i paskos.
Jau kelinti metai generolas Blombergas vadovavo karo ministerijai,
gavs mandat i paties Hitlerio rank. Generolas anksti suprato, kad
jam nra kito kelio, kaip eiti kartu su Hitleriu, nes griebtis visoki klastin
g gudrybi, kaip griebsi generolas leicheris, atiduodamas pirmenyb
Rmui, Blombergui trko ir proto, ir drsos. Pasipts ir ididus, jis atro
d ess labai patikimas ir imintingas, nors kur laik su juo pabendravus
jautsi, kad tai tik eilinis generolas, spjs pasirinkti geriausi eiminink
Hitler, ir laimjs.
Jie susdo vakarieniauti, degant vako vakm senoviniuose masy
viuose sidabro kandeliabruose. Viskas ioje pilyje dvelk senove, turtu
ir rafinuotu skoniu. Nuo sien velg XV amiuje ongauerio sukurti
grafikos laktai laiko nutamsintuose rmuose, o ant XVII a. bufeto (gal
net Rengeno darbo?) stovinios dvi vazos (Hitleris galjo guldyti galv)
tai Kenderio naging rank darbas.
Js seniai pastamas su generolu Liudendorfu? paklaus Himle
ris generol Blomberg, kimdamas kreminius pyragaiius ir gurknoda
mas kvapi kakoki oleli arbat. v
Generolas Blombergas beveik nevalg, nes pulti prie gausiai apkrauto
stalo, kai fiureris valgo taip irankiai, generolui atrod nepadoru ir ne
leistina.
Jawohl, mein fiureri Kai jis vadovavo legendinei 8-ajai armijai, a
buvau majoras, bataliono vadas. Vliau, jam tapus Vokietijos kariuome
ns generalinio tabo virininku, a buvau 14-osios armijos tabo viri
ninkas.
Vadinasi, paintis tik epizodin. Taip?
Generolas neatsak, tik paoko i vietos, lyg nordamas suukti
Jawohl!
Sdkit, sdkit! Sakykit, kaip jums atrodo, kai i gyvenimo pasi
traukia tokie yms vokiei karo vadai: Hinderburgas, Liudendorfas, o
anksiau generolai: Pritvicas, fon Mekenzis ir armijos aras genero
las fon Moltk...
Tai gyvenimo btinyb, mano fiureri, atsak Blombergas.
251
Kelmas, pagalvojo Hitleris. Nors bt pasaks, kad mes, va
dovaujami fiurerio, pratsim vokiei armijos garbs ygius, ar k nors
panaaus..."
Jis nairomis pavelg generol Blomberg ir atsiduso. Nors mir
tantis generolas Liudendorfas ir pasak kietus odius, siutinusius Hit
ler, taiau fiureris nebuvo kvailys, kad u generolo Liudendorfo odi
neigirst susirpinimo ir gilios meils vokiei armijai. Prajus pykiui,
Hitleris vl pajuto pagarb Liudendorfui, nebijaniam pasakyti ties net
paiam Hitleriui.
Niekas neinojo, kad Hitleris kai kada pasiilgdavo kritikos minties,
bet tik i protingo mogaus. Juk sukurti nauj Vokietijos armij ver-
macht reikia ne tik energing, jaun generol, sugebani ipokinti
Jawohl!, bet ir turini proto bei sumanumo.
mai Hitlerio galvoje vysteljo veidai dviej jaun generol, kuriuos
jis mat ir su kuriais kalbjosi visai neseniai, inspektuojant nauj tan
k armij. Vienas i j buvo toks tipikas viesiaplaukis germanas, kad
net Hesas atkreip j Hitlerio dmes. Tai generolas Vilhelmas Keitelis.
Antrasis, lieknas, judrus jaunas vyras, taip protingai kalbjo apie tank
ir arvuoi panaudojim aibo kare", kad Hitlerio veidas nuvito i pa
sitenkinimo igirdus, kaip jo teorija apie aibo kar" gauna real kn.
Tai generolas Alfredas Jodlis. tai kas turs pakeisti mirtanius senuo
sius karo vadus, tai! Kiekvienam laikui savi didvyriai!
I padilb vilgteljo generol Blomberg. Viskas! Tegul eina po
ils: medioti, uvauti, rayti atsiminimus... O k jam daugiau linkti?
Neseniai Himleris parod lykias nuotraukas, kur Heidricho vyrukai
ufiksavo generolo Blombergo mon su jaunais karininkais labai jau ne
padorioje pozoje. K ia norti, jei ponia Blomberg neturi nei trisdeimt
met, o generolas jau priartjo prie eiasdeimties. Tada Hitleris sudrau
d Himler, kad kit tas nuotraukas stali atsimenant, kad generolo
Blombergo vestuvse dalyvavo pats fiureris. Bet dabar tegul! T nuo
trauk pakaks karinink garbs teismui, kad generolas strimagalviais i
lkt i savo posto.
Mano fiureri! Mediotoj namelis jums jau paruotas, atrapor
tavo tarpduryje idygs Bormanas, laikydamas rankose storus vilkienos
kailinius. Praom apsirengti, nes lauke orelis oho!
252
Hitleris apsigob kailiniais ir, aiant lijundrai bei sniego kruopoms,
slidindamas nujo prie namelio, i tolo vieianio auksiniais lang
kvadratais. Norjo pasakyti Bormanui, kad pakviest gydytoj, bet tik
patrauk peiais. Kam? Ji ir pati ateis, kaip ateidavo kitos.
Klausykit, Bormanai, pairkite gal rasite pilies bibliotekoje
XIII amiaus Gudrnos rankrat. Kadaise generolas man sak, kad tai
seniausia jo turima knyga. Prie mieg bt gerai j pasklaidyti.
A tuoj, mano fiureri, ir Bormanas pranyko kaip elis, pa
likdamas fiurer vien kambaryje, kuriame liepsnojanios milinikame
idinyje pliauskos skleid palaiming ilum. U lango girgdjo vaik
iojani gestapinink ingsniai, priekambaryje atsargiai iugdeno ad
jutantas ulcas.
Fiureris krito fotel ir pradjo ranka trinti galv, kuri varst keisti
diegliai. Jie pasikartodavo periodikai, po to ateidavo depresija ir sustin
gimas.
eikit! suuko igirds atsarg beldim, galvodamas, kad Bor
manas atne knyg. Bet pasirod adjutantas ulcas.
Mano fiureri! ia atjo daktar Lintauer.
O! Hitleris paoko nuo fotelio ir eng prie dur. Tegul eina!
Praau, mieloji panele.
Zuzi eng kaip medinm kojom neinodama, kokia jga j stumia
prie Hitlerio. Plaiai atmerktomis akimis, praviromis lpomis, ji artjo
kaip maas pauktelis, hipnotizuojamas gyvats aki, neturintis valios ir
galios pabgti nuo mirtinos jgos.
Hitleris pagrieb j ir suspaud taip stipriai, kad ji nejuiomis m
dejuoti, kol dejons baigsi diaugsmingu auksmu Hitlerio glbyje.
Bormanas atbgo su surasta knyga ir jau norjo eiti fiurerio kambar,
bet adjutantas pastojo jam keli:
Negalima, pone Bormanai.
K? Js iprotjote? A visuomet einu pas fiurer dien ar nakt be
jokio praneimo. Ar js i dangaus ikritote?
Negalima! pakartojo adjutantas. Jeigu js ten eisite, neteksi
me galvos ne tik js, bet ir a.
Bormanas mai visk suprato ir pasitrauk nuo dur. Tyldamas atsi
sdo ir m vartyti senovin rankrat su pieiniais. I puslapi velg
253
senovs german meils scenos, bet vargu ar jos galjo lygintis su tuo,
kas vyko gretimame kambaryje.
Rytojaus ryt Hitleris nujo generolo Liudendorfo kambar pasikal
bti su ligoniu. ia buvo tik vienuol gailestingoji sesuo, besistengian
ti suteikti budrumo generolui, kurio galva sviro alis, o lpos neitar nei
vieno smoningo odio. Vienuol dairsi duris, nekantriai laukdama
gydytojos, bet jos vis nebuvo. Vietoj jos kambaryje idygo Hitleris.
Ieikit! Man reikia pakalbti su generolu.
Vienuol norjo pasakyti, kad generolas be smons, bet neidrso ir
tyliai islinko su visais. Hitleris paliko truput praviras duris nordamas,
kad visi girdt pokalb. Ir i ties netrukus pasigirdo garsus fiurerio bal
sas:
Mano generole! A visus js odius supratau. Dkingas, kad pa
laikote mano planus, ruoiant galing vermacht, kuris sutrins Vokietijos
prieus ir suteiks gyvybin erdv arijams. Malonu, kad js taip galvojate,
kaip a. Pone generole, viskas, k mudu aptarme, bus vykdyta.
Jis inojo, kad ie odiai rytoj skambs visoje Vokietijoje. Juos spaus
dins laikraiai, juos kartos radijo bangomis, kad visi inot, jog ymiau
sias vokiei karvedys visikai pritaria fiurerio planams.
Monologas, bet ne dialogas, truko keliolika minui. U dur stovintis
generolo artimj ir Hitlerio aplinkos brys susting didiulje pagarboje
klaussi istorinio pokalbio.
Netrukus Hitleris ijo i miegamojo, spinddamas energinga jga,
kaip tikras german milinas.
Generolas apalpo, pasak jis. Pasistenkite j atgaivinti.
Ir, usimets ant pei kailinius, kuriuos jam paslaugiai ities Bor
manas, greitai apleido pil, skubdamas mediokls namel, kur jo lau
k aistros ugnim deganti Zuzi. itas kambarys Hitleriui iuo metu buvo
brangesnis u vis Vokietij ir ambicinguosius jo planus.
254
5
Fricas Braunas greitai seno, tapdamas niurzgiu pikiurna. Pensija, ku
ri gaudavo u aizdas, gytas Vakar fronte, ir maa algel bald fabrike
neutikrino gero gyvenimo. Kur ten! Apie ger gyvenim nebuvo ko n
galvoti, nes danai vos sudurdavo gal su galu. O dar tos trys auganios
dukterys, ir kaip tyia visos graios ir geros. inoma, graiom mergi
nom reikia visko daugiau negu kokiai rudaplaukei pabaisiukei.
Fricas Braunas, kaip kaizerins armijos karininkas, buvo be galo i
didus. Jis nekent ydo, lenko ir bet kurio kito svetimalio, valganio
vokiei duon ir mindanij vent em. Bet nelabai susigaudydamas
politikoje, palaik Rm, o ne Hitler. Taiau laikas dar korektyvas, ir
Fricas Braunas m aukti Heil Hitler! Kaip auk daugelis. Pagarba ir
susiavjimas po truput uvald rstaus bavaro ird.
Pirm kart jis pamat Hitler i arti fotografo Henricho Hofmano
bute, vieno pobvio metu. Braunas su Hofmanu draugavo nuo karo laik,
o Brauno dukrai Ievai pradjus dirbti Hofmano studijoje, Braunui ne kar
t teko ten lankytis ne tik tarnybiniais reikalais, bet ir eimos ventse.
Pamats i arti fiurer ir pasiklauss jo svaigi kalb, Braunas pasinr
ekstazn. itoks mogus, Apvaizdos sistas Vokietijai iauktinti! U tok
mog Braunas norjo padti galv, ilainti paskutin kraujo la.
Bet jei Hitleris lipnaus avesio kerais ubr sen pragmatik Braun,
tai k bekalbti apie jo dukter lev, kurios gyvenime nedaug kas buvo
graaus ir gero. Sunkios materialins slygos, nuolatinis kiekvieno pfeni-
gio skaiiavimas, tvo niurzgimas anksti pradjo kartinti gyvenim. Vien
tai, kad ji turjo labai gra veiduk, mokjo puikiai pieti, gerai oko ir
skambino pianinu, atvr Ievai duris vis jos draugi namus, gyvenusi
ymiai geriau u Braun eim. Ieva nedavo linksmumo, gyvumo, ge
ros nuotaikos ir pagyvindavo net niriausi kompanij.
Hofmanas buvo veiklos mogus, nuolat pleiantis fotografavimo biz
n, pagaliau krs net kino studij. Iekodamas nauj modeli, jis atkrei
p akis augani grauol Braun ir jos artistinius talentus. imts velni,
tai kur puikus modelis: nuostabus veidukas, patraukli figrl, aktors
gabumai... Hofmanas diaugsi aptiks tai, ko seniai iekojo.
255
Besirpindamas bizniu, Hofmanas maai skyr dmesio savo vaikams.
Tai moters pareiga, ir tegul tuo rpinasi ponia Hofman. Vaikai augo mo
tinos globoje ir anksti tapo savarankiki, ypa vyriausioji dukt Henriet.
i alto veido grauol, atitinkanti viesiaplauks germans model, bt
buvusi grai, jei ne sustingusi ledin ramyb. Galjai pagalvoti, kad mer
gina vis laik gyveno iaurs aigalyje, lyg Anderseno pasak Sniego
karalien. Bet arogantikoji grauol turjo kart ird ir vitrias akis,
kurios visuomet lyg strls smigdavo Hitleriui veid, kai tik is apsi
lankydavo Hofmano studijoje.
Henriet Hofman, kaip ir tkstaniai vokiei moter, alpdavo nuo
Hitlerio vilgsnio, trokdama jam atsiduoti, patirti Antmogio glamones.
Bet Hitlerio aistros protrki niekas nesuprasdavo ir neinodavo, kodl
jis renkasi t mergin, o kit nekreipia net maiausio dmesio. Daugelis
moter eilinius Hitlerio komplimentus suprasdavo kaip meils pareiki
m, o suprat, kad tai tik mandagumo duokl, labai skaudiai igyvenda
vo.
Henriet Hofman bt atidavus vis savo gyvenim, jei tik bt ga
ljusi pagyventi su Hitleriu nors por savaii. Ji sekiodavo j labai at
kakliai, lsdavo akis, kol pagaliau sitikino, kad nra nei maiausios
galimybs tapti jo mona ar meilue. Tada ji griebsi eilinio moteriko
kerto ir itekjo u nuolatinio Hitlerio palydovo Balduro fon iracho,
hitlerjugendo vado.
Neinomi visi Henriets motyvai. Gal norjo parodyti, kad gali pui
kiai gyventi ir be Hitlerio meils, gal patrauk graus ir elegantikas fon
irachas, gal noras prie pavards pridti bajorikj fon, gal... Kas ia
ino, kas nulm jos sprendim? Vestuvse dalyvavo Hesas, Gebelsas,
Geringas, fon Ribentropas ir net pats fiureris.
Kai aidint valso garsams garbingieji sveiai pradjo okdinti puoniais
nuotakos rbais pasipuousi Henriet, panai balt gulb, ji nekan
traudama lauk tos akimirkos, kai jos liemen apkabins fiurerio raka, o
kai sulauk taip kartai prisispaud prijo, kad Hitlerio veidas kaipmat
surimtjo.
avioji ponia! A jus sveikinu js laimingiausios gyvenimo die
nos proga. Jauiu, kad fon irach ir Hofman garbingos gimins atgims
js palikuonyse, kurie bus tokie pat gras kaip ir j mama.
256
Mano fiureri, sunabdjo Henriet, putnia krtine liesdama
juod Hitlerio frak, o kad t palikuoni tvas bt tas, kuris vadinasi
Vokietijos fiureris!
Jos kartas kvpavimas degino Hitleriui veid, o balta suknia lipte pri
lipo prie vyriko kostiumo.
Bet Hitleris mokjo sakyti ne tik malonius komplimentus. Jeigu jam
kas nepatikdavo, akimirk j is tapdavo nemandagus, netgi storievis. Taip
vyko ir dabar. Jo veidas tapo atiaurus, o rankos atsargiai, bet tvirtai at
stm jaun moter nuo savs.
ia labai karta, ponia. A jus palydsiu prie vyro. Praom!
Ir, neleisdamas protestuoti, nuved Henriet prie jaunikio, kuris pa
garbiai irjo kaip fiureris okina mon. Ak, jis bt laiks didele gar
be, jei fiureris Henriets meilinim priimt u tikr pinig ir vykdyt jos
nor. Bet fiureris savo nor niekuomet nederino prie kit.
Paliks Henriet, Hitleris prijo prie Alberto pero monos.
Ponia per, js nuostabi kaip lauko gl. Jei nebijoiau ugauti kit
io baliaus grauoli, pasakyiau, kad jums lygios nra.
Ponia per linksmai ypsojosi ir padar gil reverans. Abu su vyru,
Albertu peru, atrod lyg i kino filmo ilip grauoliai aktoriai. Hitle
ris, nepasiymintis groiu, mgo, kad prie jo nuolat bt gras mons,
ypa moterys. Ne, jam nereikjo j kaip meilui (meilues jam nuleis
davo pats likimas), bet jis mgdavo j gro, linksmum, gaivum, kaip
mgsta ilt liet sudivusi kieta em.
Dar kiek pakalbjs su aplinkiniais, pagarbiai sustojusiais prie j, Hit
leris pam u paranks Hes.
Mielas biiuli, gal jau laikas mums vaiuoti namo ir griebtis darbo?
Gal judkim...
Jis linkteljo galv poniai Esar, iriniai j pagarbos ir meils vilgs
niu, pamojo ranka perui, Gebelsui, dar vienam kitam. Ak, kaip bga
nesugaunamas ir nesulaikomas laikas, pasendins net ir poni Esar. Ji
nesavanaudikai globojo i karo grus paliegus jaunuol, ved j aris
tokrat salonus ir mielai bt primus lov, bet jis apie tai net negalvojo.
Koks buvo, toks ir liko: neatspjama msl bendraujant su moterimis.
Visados didieji valstybs vyrai stovi lyg proektori viesoje. Taip
buvo ir su Hitleriu. Jeigu Berlyne maiau inojo apie j, tai Miunchene
257
jis buvo savas, ir kiekviena smulkmenl nelikdavo nepastebta. Miun
chenas pirmasis suinojo apie jo domjimsi Ieva Braun, apie j apsi
lankym operoje, visu elgesiu rodant, kad Ieva jo meilu, draug,
artimiausias mogus. Visi inojo Hitlerio meil Heli Raubel, ujaut jo
igyvent skausm ir naujus meils santykius su Ieva Braun irjo kaip
gyvenimo btinyb. Ypa, kad Ieva buvo grai, maloni su kiekvienu, ne
keldama pavydo ir pagieos, o Hitleris juk jaunas vyras, nelakstantis
paskui kiekvien sijon.
Bet taip negalvojo Henriet fon irach. Ji, kaip ir kiekvienas miunche-
nietis, tuojau suinojo apie Ievos lankymsi ir nakvyn partijos rmuo
se" ir danus j susitikimus. Kas kitiems sukl tik ypsen ir abejing
pei trukteljim, Henrietei sudilgino ird nejuokais. Kaip? ita tylen
Ieva, ita mergikt drso aptraukti fiurerio dmes, ko nesugebjo ji,
Henriet?
Tomis dienomis Henriet neinojo, ko griebtis. Nors apakinta pavydo
suprato, kad Ieva yra saugi u toki galing pei, vis tiek neatsisak
kerto mini.
Kartaus patyrimo pamokytas, Hitleris dav nurodym, kad Ieva bt
saugoma, kaip bet kuris valstybs veikjas. Heli Raubal mirtis imok j
atsargumo, ir jis bijojo, kad nepasikartot tragika istorija. Jis dar nebuvo
spjs atsidiaugti Ievos glamonm, nors atvykti i Berlyno galjo labai
retai.
Esesininkas, saugojantis Iev, irjo, kad jos neupilt koks pabaisa
ar maniakas, o toki grai moter, kaip Henriet, jis nekreip dmesio.
Be to, tai buvo Balduro fon iracho, mogaus, artimo fiureriui, mona.
Henriets ypsenos galjo pavydti geriausia artist, o jos lp sklei
diamo medaus imtas avili. Spinddama elegantikais drabuiais,
puikia ukuosena, ji atjo pas Iev kaip karalien pas s piemenl.
Iev priblok buvusios draugs puonumas ir didyb. Henriet visuomet
mokjo pabrti savo pranaum, o kito menkum.
Sveika, Ieva! Sveika, mano maoji mergyte! suiulbo Henriet.
Matai, kaip a tavs pasiilgau, jog, visk metusi, atbgau tavs ap
lankyti.
Ieva nuoirdiai padkojo, net neinodama, kas paskatino Henriet
aplankyti maj mergyt". Kai Ieva dirbo jos tvo studijoje, Henriet
258
nerod joki meils jausm.
Sveika gyva, madam Henriete. Malonu jus matyti. Priimkite kuo
geriausius linkjimus.
Henriet dairsi po nauj Ievos but, ir pavydo gyvat raitsi vis la
biau ir labiau. Kaip ji skoningai susitvark ir kaip moka visk pati pasi
daryti be tarn ir padjj!
Ieva tuojau paruo arbatos stalel ir atne paios keptus sausainius.
Dievuliau! Juk tai tie patys, kuriais ji neseniai vaiino fiurer, o jis valg
apsilaiydamas, nenordamas patikti, kad juos kep Ieva. O kai patikjo
komplimentams nebuvo galo.
Jos pakalbjo apie bei t, nors kalbjo daugiau Henriet, o Ieva
tyljo ir klaussi. Ji pasakojo Ievai, kokie puiks iracho rmai ir kokie
doms mons lankosi pas juos: Gebelsas, Geringas, fon Ribentropas...
O paniurlio Himlerio mes su vyru nekvieiame nei vien pri
mim, tarkjo Henriet. Tikriausiai girdjai, kad pas mus danai
lankosi fiureris. O kur jam daugiau eiti, jeigu jis mgsta tik domius, isi-
aukljusius ir kultringus mones!
Pirmoji strl buvo iauta, ir Ieva nuleido akis emyn. Ji suprato
uuomin. Argi jai lygintis su bajorais irachais ir grauole Henriete?
Ieva pagalvojo apie didiul distancij tarp jos ir fon irach, ir irdis
sudrebjo.
O fiureris vien dien pasakojo apie kakoki aktor, kuri prikibo
prie jo su meils pasilymais. Pagalvok, koki emos morals, neisi-
aukljusi moter dar pasitaiko! inia, fiureris yra vyras, ir jis kai kada
pasinaudoja tokiomis, hm, parsiduodaniomis moterimis, bet irdyje jas
niekina ir i j juokiasi. Ar tu negirdjai apie tai?
Bet Ieva tik papurt galv, nes jai um ad, o veidai pablyko. Par
siduodanti moteris! Juk aiku, kam Henriet taik iuos odius. Tai ji,
Ieva, tokia moteris, i kurios fiureris juokiasi ir niekina!
Nuo Henriets aki nepaspruko Ievos blykumas ir jos kania, bet ji
juk ir atjo kankinti maj aktor, kad sukelt daugiau irdglos. Tai
Henriet mokjo!
Ji net drebjo i siio nesuprasdama, kodl fiureris paniekino j, o
pasirinko i ma kvailut, kuri, be savo dailaus veiduko ir geros irdies,
nieko daugiau neturjo. Na, ir kentk, kad drsai atsigulti fiurerio lov. Ir
259
be jokio gailesio, lyg smeigdama durkl ird, ji ts toliau:
Man tavs gaila, Ieva, nes pati nesupranti, kokias kvailystes darai.
Juk suvoki, kad ta aktor, i kurios juoksi fiureris ms salone, tai tu, tik
tu! Visas Miunchenas tyiojasi i Ievos Braun. Kad tu inotum, kiek apie
tave sukurta paaipi dainuk, pajuokiani posaki... inoma, niekas
nekalba apie fiurer, nes visi j myli ir gerbia, bet pagarba neskirta tau.
Tu perkama moteris, kuri su pasilyktjimu metama on, kai tik
pabosta.
Ieva aikteljo ir prispaud rank prie irdies. Dieve, k ji blogo pada
r, kad i ididi grauol taip iauriai eidinja ir kankina? Taip, ji myli
Adolf Hitler, bet myli kaip jai patikus vyr, o ne kaip valstybs vadov,
i kurio tikisi naudos. Gal kas ir tikisi tos naudos, bet tik ne ji.
O Henriet trauk toliau, lyg besdama kaitus virbal Ievos irdin.
Tu visada buvai savanaud. Dar tik pradjusi dirbti tts monje,
jau praindavai jo io ar to, kas tau nepriklaus (Henriet neinojo nei
vieno panaaus fakto, bet, pradjus kaltinti Iev, jau negaljo sustoti). Tik
tts gera irdis neleido jam parodyti tau duris, nors kitas seniai t bt
padars. O dabar tu prisiplakei prie garbingojo fiurerio. Tai baisu, ir visa
tauta tave prakeiks, kad trukdai fiureriui vykdyti dievikj vali.
Henriet paoko nuo kds ir ibalusi nuo siutimo pradjo bgioti po
kambar. Ak, kaip ji nekent ios mergikts, idrsusios pamilti fiurer.
Visos, kurios j myljo, jau seniai po eme, tik i sdi prieais j lyg ne
kalta avel ir mirkioja didelmis akimis. Na, palauk! A tave sutrinsiu
kaip vaball!
Bet Henriet klydo. Apimta aklo nirio ji nesuprato, kad Ieva vos vos
laikosi nekritus ant grind. ita nirio audra uklupo j nepasiruousi.
eimoje ji buvo mylima ir lepinama (ypa tvo); jai atrod, kad visi jai
linki tik gero, koji linkjo ir kitiems. iandieninis Henriets puolimas i
mu i vi, paniekino ir paemino j ir jos meil. Ji spaud rankas prie
krtins, kad neiokt besidauanti irdis, ir ibalus irjo Henriet,
laukdama, kada ji baigs rkti baisius odius.
Taiau Henriet jau negaljo sustoti:
Tu manai, kad fiureris tave simyls ir padarys gyvenimo drauge?
Ak, kokia tu kvaila, tikra avis. Fiureriui tu visai nerpi, kaip nerpjo vi
sas brys prie tave buvusi meilui. Negi tu negirdjai apie Heili Rau-
260
bal? Nemeluok inai! Dar klausimas, ar jos nenuud pats... mai
Henriet nutilo ir usim ranka bum supratus, kad vos nepasak baisi
odi, u kuriuos gali umokti galva. Utekt tik Himlerio nipui i
girsti tai, k vos neprasitar, ir jos niekas neigelbt i gestapo rsi.
Nieko ia nereikt nei garsi fon irach pavard, nei jos vyro artima
draugyst su fiureriu.
Ji nusiluost alt prakait ir ts ramesniu balsu:
Atsikvok, Ieva! A kalbu tik nordama tau gero. Fiureris nemy
ljo nei Heli Raubal, nei ponios Vinfrid, nei grauols aktors Renatos
Miuler, nei kit. Jis nemyli ir tavs, nors a...
Ji nutrauk piktus odius, nes Ieva pakilo ir isvirduliavo kit kam
bar, tarus:
Ak, Henriete...
Trakteljo raktas duryse, u kuri prisiglaud suniekinta ir apspjau
dyta Ieva. Ji nepareik jokio protesto, nemgino savs ginti, teisinti pir
mosios meils, kuri jai atrod tokia grai ir viesi. Kas i to Henriet
visk nuud.
Henriet dar padau duris, aukdama Iev, bet u dur tvyrojo kuria
tyla. Jei Ieva bt gynusis, supykusi, atsikirtusi Henriet bt jautusi
didiul pasitenkinim, bet maoji aktor islinko kaip primutas unelis,
ir Henriets pyktis m blsti. Ji jau auk Iev, nenordama j eidinti,
o greiiau atsiprayti ir pasakyti, kad pasikariavo.
Bet i kambario, kur pasislp Ieva, nesigirdjo jokio garso, ir Henrie
t it mus kandusi turjo ieiti.
O Ieva vis vakar prasdjo suspaudusi rankomis galv, plytani
nuo nepakeliamo skausmo. Ji dar nesusigaud mintyse ir nesuvok ne
laims dydio. Jaut, kad kakas baisaus ugavo j, prislg ir nutrenk
i svajoni rojaus lykiausi purvin bal, i kurios neilipsi. Kas i to,
jei ilipsi, bet vis gyvenim nepajgsi nusiplauti lyktaus purvo, kuriuo
j apdrb Henriet. O juk bus ir daugiau toki apsilankym, nes visi
nors pareikti paniek mergei, usigeidusiai garbingojo fiurerio meils
ir trukdaniai jam atlikti diding misij.
Ji nekent Henriets ir jos baisios kalbos, bet dar labiau nekent pati
savs.
Ji myljo Hitler, kaip myli kiekviena jauna mergina savo pirmj
261
vyr. Jai buvo nesvarbu, kad jis Vokietijos diktatorius. J imponavo
jo jga, erudicija, mandagumas ir tas asmeninis avesys, kok Hitleris
mokjo skleisti apie save. Dl jo ji bt atidavusi paskutin kraujo la,
savo ma gyvybs ugnel.
Vidurnakt ji pakilo ir nutirpusiomis kojomis prijo prie raomojo sta
lo. Pasim popieriaus lap ir, udegusi stalin lemput, pradjo rayti:
Mano fiureri..."
Sustojo, neinodama, kokius odius panaudoti. Dar taip neseniai jos
irdis buvo kupina viesiausi jausm ir galjo rayti itisas poemas mei
lei, bet dabar nyku ir tuia, kaip ledinei audrai praus vir ydinio
sodo. Argi odiais galima perduoti kani, pakeitusi meil?
Ir ji dar prira: A jus myljau...", lyg sisdama paskutin atsisveiki
nim, paskutin pabuiavim.
Sukandus dantis nujo tvo kabinet. inojo, kad tvas ivaiavs
Niurenbergo NSDAP suvaiavim. Atidar stali, kuriame guljo kari
ninko Brauno dar nuo Pirmojo pasaulinio karo liks revolveris. Niekas j
namuose nerakinjo stali, nes mergaits nelandiojo prie tvo daikt.
Revolverio vis lyg perkno griausmas sudundjo ioje kuklioje vo
kiei eimoje, kuri gyveno tyliai, niekam nepereidama kelio, kol j gy
venimo horizonte neikilo grsmingas fiurerio elis, sunaikins eimos
ramyb.
Kai Ilz pribgo prie sesers, i guljo be smons juodame klane, o i
perautos krtins su krauju pldo paskutiniai gyvybs atodsiai.
Taiau laimingo atsitiktinumo dka Ieva tuojau pakliuvo medik ran
kas, nes alia gyvenantis medikas u deimties minui jau buvo kamba
ryje ir pagrieb Ievos rank su vos vos jauiamu pulsu. Senas pulkininkas,
fronte mats tkstanius miri ir tkstanius beviltik sueistj, gerai
inojo, k daryti, kai gyvyb laikosi ant plono silelio, kuris kas sekun
d gali nutrkti. U keliolikos minui greitosios pagalbos automobilis
jau nuve Iev karin ligonin. Gydytojas buvo tikras miunchenietis ir
inojo, kokie gandai sklando apie i grai mergait ir visagal Treiojo
reicho kancler. Jis suprato, kad ia sprendiasi ne tik Ievos, bet ir jo gy
vybs klausimas, nes fiureris vargu ar dovanos medikui, neigelbjusiam
Ievos i mirties glbio.
Kas ji? paklaus budintis jaunas gydytojas savo tiesiogin viri
262
nink, senj pulkinink. Js j pastate, pone pulkininke?
Tai Ieva Braun! atsak gydytojas, nesitraukdamas nei per ings
n nuo sueistosios.
Ieva Braun? Negirdjau tokios, sumurmjo jaunasis gydytojas,
bet mai jo akys sublizgjo.
Dieve mano! Nejaugi ia ta pati Ieva Braun, kur su...
Taip, taip, tai ji, patvirtino senasis gydytojas, neleisdamas jau
najam ubaigti sakinio, nes aplinkui jau rinkosi budinios gailestingosios
seserys ir gydytojai i operacins.
Nereikia ponai, operuosiu a pats, pasak rytingai pulkininkas.
Atvejis labai sunkus, matote patys...
Ir, prisikis prie jaunojo ausies, sunabdjo:
Tuojau susisiekite su Berlynu. Btinai, kad jus sujungt su Hesu
ar Bormanu. Paskambinkite Miuncheno gestapo virininkui Kelermanui.
Nieko neaikinkite, tik pasakykite, kad ji mano rankose, nors a nieko ne
garantuoju. Na pirmyn! Man skubu, o ir js nevluokit.
Pulkininkas protekiniais nubgo ruotis operacijai, o jaunasis gydy
tojas taip pat nedelsdamas stvrsi telefono. Jei Hitlerio vardas mote
rims kl saldias svajas, tai vyrams, o ypa karikiams, sutapo su rsia
grsme ir mirtimi. Bgant metams Hitleris darsi vis kategorikesnis ir
valdingesnis. Neribota valdia ikl despotikum, vis daniau pasirei
kiant Hitlerio elgsenoje. Jis primin galing tigr, kuris mieguistai mur
kia, irdamas mini, bet pamats, kad j erzina, i karto itiesia leten
su atriais nagais.
Hesas neseniai buvo grs i Breslau, kur susitiko su vietos NSDAP
lyderiais. Tokias keliones jis ruodavo retai, geriau sakant Hitlerio nu
rodymu. Sisdamas Hes fiureris inojo, kad is visk padarys neprasiau
u j pat. Taip buvo ir kart.
Kad jo asmeninis adjutantas idrso vidury nakties kelti savo virinin
k, jau buvo didel drsa. Igirds tyl beldim ir atsargius pusgarsius
odius, Hesas suprato, kad atsitiko kakas labai rimto, o gal labai
baisaus. Jis oko i lovos ir pravr duris. Adjutantas stovjo ibals, jo
rankos drebjo.
Atsipraau, pone Hesai... Skambino i Miuncheno karins ligoni
ns budintis gydytojas. Pas juo atveta su kulka krtinje panel Ieva
263
Braun. Ji operuojama, bet bkl labai sunki.
Hesas atsiduso taip tyliai, kad net adjutantas atidiai j pasiirjo.
Adjutantas, pranes savo virininkui sunki naujien, jautsi atliks pa
vojing uduot ir dabar pradjo lengviau kvpuoti. Bet Hesas?.. Jis turi
skubti pas Hitler, kur jo laukia sunki neinomyb. Adjutantas, kaip ir
Hesas, visk gerai inojo apie Ievos ir fiurerio meils ryius. Bet inoti
viena, o kalbti kita. Niekas nedrso apie tai prasitarti, juo labiau
fiureriui. Dabar teks.
Hesas atleido adjutant ir, ikviets vairuotoj, nulk imperijos kan
celiarij Berlyne, kurioje gyveno Hitleris, po truput pamirdamas Miun
chen, savo audringos jaunysts miest.
Ieva Braun! Ta maoji graut aktor, tokia miela, aviu veiduku,
draugiko charakterio, kurio viesa spindte spindjo jos mlynose rugia
gls akyse. Jaunyste ir gyvumu ji primin Heli Raubal, nors Heli buvo
drsi, smarki, ugninga, ko trko Ievai. Bet jos abi buvo mielos, ir Hesas
avjosi puikiu fiurerio skoniu. Taiau kas i to? Kiekvienas Hitlerio bu
kis tai mirtina nuod doz j pamilusiai merginai. Heso atminty greitai
prabgo veidai, kuri jis niekados nepamiro: didinga, panai karalien
ponia Vinfrid, avioji kino aktor Renata Miuler, aisminga idykl Heli
Raubal, panai Eleonor Bauer... Dabar Ieva Braun. O kur ios eils
galas?
Hesas greitai atsimin audring Hitlerio reakcij, pamaius negyv
Heli Raubal, ir aaras jo akyse. Tai buvo sukreiantis vaizdas. Nors Him
leris nrsi i kailio, nordamas rodyti, kad ia Rmo galvaudi dar
bas, bet Hesas tuo nepatikjo. Atrodo, nepatikjo ir fiureris. Heli myljo
gyvenim, fiurer ir buvojo mylima. O tokie mons nesiudo. Hesas ne
abejojo, kad ia prikio nagus Himleris ir Geringas, o gal net kiti Hitlerio
aplinkos mons.
O dabar ir Ieva. Kas pakl rank prie vaik? Hesas sukando
dantis. Ne, kart jis pats apvers vis pasaul, bet suras kaltinink, nors
tai bt Himleris, Geringas ar kitas niekas. Jie nepasislps u vaiduok
lik nesurandam kaltinink. Kai Hesas atvyko pas budint adjutant,
is jau visk inojo, ir ymiai daugiau negu buvo praneta Hesui. Jam
neseniai skambino Miuncheno gestapo virininkas Kelermanas ir papra
spti fiurer. Lengva pasakyti spti. Bet kas idrs? Heso pasirodymas
264
adjutantui buvo tikra palaima. Tegul jis atlieka draugo ir biiulio parei
gu
Jie visk apirjo vykio vietoje? paklaus Hesas.
Taip! atsak adjutantas Vilhelmas Briuchneris. Sak, kad i
iupinjo kiekvien daiktel: revolver, gilz, atsisveikinimo laik...
K? Kok laik?
Laik, kur Ieva para... fiureriui. Pone Hesai, supraskite, kad
taip pasakojo Kelermanas, o a ia niekuo dtas. Kartoju tik odius, ku
riuos perdav telefonu. Gal ko nors nesupratau, bet kad jie apirjo re
volver, gilz ir pam panels Ievos laik tikrai atsimenu.
Hesas atsisdo ir parm ranka galv. Vadinasi, Ieva nusiud pati, pa
leisdama lemting kulk ird. Kakas kaip gyvat priliau prie jos ir
pakudjo aus odius, kuri ji negaljo klausyti. Tai nepadar Braun
eimos narys, nes Ieva ten buvo mylima ir globojama kaip iltnamio gl.
Gal k nors pasak tvas, anksiau mgs vadinti Hitler austr bast
nu", bet pastaruoju metu jis uima neblogas pareigas NSDAP ir umiro,
kaip vertsi laikrodininko amatu, grs i karo. Ne, greta Ievos toki
moni nra, tai kakas kitas, kurio dabar n netariam.
Tuo metu vl paskambino i Miuncheno karins ligonins ir prane,
kad Ievai iimta i krtins kulka. Jos padtis sunki, bet gydytojai tikisi
pagerjimo.
Ir Hesas nusprend nieko nesakyti Hitleriui, nes inojo, kaip sunkiai
miegas aplanko fiurer ir kaip jis kankinasi upultas nemigos. Kiek nakt
jis umigdavo tik su gydytojo Teo Morelio pagalba, igrs jam paruot
vaist. Hesas neabejojo, kad tai narkotins mediagos, kurios paduoda
mos fiureriui vaist vardu. Ir Hesas galvodavo: kada ie narkotikai pra
ds pragaiting darb fiurerio kne? O kad taip bus neabejojo. Tegul
miega, gal nakt pailsjs lengviau pakels blog ini, kurios negalima
daugiau slpti.
Kai septint valand Hesas eng fiurerio miegamj, jis jau ruosi
keltis. Matyt, kakas jam nepatiko Heso veide, nes suuko:
Kas vl atsitiko, Hesai? Kodl tokia laidotuvi iraika? K?
Mano fiureri, atsak Hesas. Ieva Braun sueista. Jai atliko
operacij, ir atrodo skmingai, nes gyvybei pavojus negresia.
nedidel mel Hesas pridjo nuo savs, nordamas paguosti fiurer,
265
kad lidna inia nebt beviltika.
Hitlerio veidas persikreip, akys prisimerk, ir jis oko i lovos kaip
udomas.
K js ia kalbate, Hesai! Kas sueid Iev? Nemikskit, o kalbkit
aikiai. Kuris Himleris, Geringas ar Kelermanas? kart jam galas!
Na?
Mano fiureri, nusiraminkit, nes niekas nesiksino Iev. Ji pati pa
leido kulk sau krtin. ov i tvo seno trofjinio revolverio, palikusi
jums trump laikel.
Hesas iki auros jau spjo kelis kartus pakalbti su gydytojais, Ievos
seserimi Ilze, gestapininku Kelermanu. Jis mintinai mokjo priemirtin
Ievos laik ir dabar j odis od pakartojo fiureriui.
Hitleris sustojo alia senovinio darbo spintels, stksanios prijo lo
vos, ant kurios puikavosi aliejiniais daais pietas Ievos paveikslas. He
sas spjo, kad paveikslo autorius pats Hitleris, nes jis buvo atliktas su
didele meile ir nemau meistrikumu.
Ak, mano Ieva, mano maute, kodl taip padarei?..
Jo veidas sutrkiojo ir tapo toks nelaimingas, kad Hesas atsiduso ir
pagalvojo: Nejaugi fiureris nesupranta, kad jis yra fatalikas moterims,
kurios j simyli? O jeigu nesupranta, tai k darys, kai supras?
Usakykite lktuv, Hesai. Skrisime Miunchen.
Bet, mano fiureri, norjo paprietarauti Hesas. Ar tai tikslin
ga? Juk js neleis ligonins palat, bijodami komplikacij, kurios gali
kilti Ievai jus pamaius.
Niekojus nesuprantate, Hesai. A turiu j pamatyti. Turiu!
O kai Hitleris sakydavo Turiu!, jau niekas neprietaraudavo. Todl
Hesas palenk galv ir skubiai ijo vykdyti sakym.
Kai Hitleris eng Miuncheno karin ligonin, koridoriuje isiri
kiavo visi gydytojai ir aukti gestapo pareignai su Kelermanu priekyje.
Paiame eils gale Ievos sesuo Ilz. Ligonins vyr. gydytojas eng
priek ir pradjo raportuoti, bet fiureris jo neklausydamas suuko: Kuri?,
turdamas galvoje palat, kurioje guli Ieva. Vyriausias gydytojas bejgi
kai pavelg Hes, lyg praydamas pagalbos, ir Hesas surizikavo:
Mano fiureri, ia yra gydytojas, operavs panel Iev. Gal pirmiau
siai pakalbkit su juo.
266
O taip, taip! kteljo fiureris ir jau rimdamas pavelg il
pulkinink, isitempus prie j lyg styga. Praom kalbti, pone pulki
ninke. Kaip ji?
Ji gyvens, mano fiureri. Kulka nepaliet nugaros smegen, ji gals
vaikioti kaip ir anksiau. Reabilitacija utruks ilgokai, bet jei nebus
komplikacij...
J neturi bti. Supratote? iurkiai atr Hitleris.
Jawohl, mein fiurer, paskubjo patvirtinti gydytojas.
Hitleris paliko visus koridoriuje ir, lydimas tik Heso, Ilzs ir vyr. gy
dytojo, eng Ievos palat. Sustojo u poros ingsni nuo lovos, prie
kurios budjusi sena ila gydytoja sakmiai ities rank, lyg ukirsdama
keli.
Negalima! pratar negarsiai, bet su tokia jga, kad net Hitleris
sustojo. Ko nedrso pasakyti visi susirink, idrso tik i sena gydytoja,
kuriai visai nerpjo fiurerio rstyb, o tik ligons interesai.
Negalima! pakartojo dar kart. Nedrskit jai tarti net od ir
kuo greiiau apleiskite palat!
Hitleris susig ir atrodo tapo maesnis. Pasitrauk prie dur ir su
stojo lyg praydamas, kad jam leist ia pastovti.
Jis pamat numirlikai blyk Ievos veid umerktomis akimis ir
kvpavimo bei kraujo aparatr, gelbstinijos gyvyb. Viskas ia kalb
jo apie didiules medik pastangas, kovojant u Ievos gyvyb.
Hitleris apsisuko ir ijo i palatos. Hesas girdjo, kaip jis nabdjo:
Ieva, mano mergyte, kodl?.. Juk ir a tave myljau!..
Ijs papra, kad jam pakviest gydytoj, kuri budi Ievos palatoje.
Jo odiai tuojau buvo vykdyti, ir iloji gydytoja vyr. gydytojo kabinete
atsistojo prie fiurer. Jos senas veidas viet didingumu ir kilnumu, kaip
daug kentjusi moni, taiau gerai suprantani savo kanios vert ir
prasm.
Ponia gydytoja, js, manau, suprantate, kad t moter a myliu, ir
dl jos nieko negailiau savo gyvenime?
Gydytoja tyljo, tik jos giliai dubusios akys, kaip mogaus, daug ver
kusio, smigo Hitleriui veid.
Js tikiuosi mane pastate?
Taip, pone kancleri.
267
Stovdamas netoli Hitlerio, Hesas viduje ypteljo. Jie ir vl susid
r su mogumi, koki galima sutikti Vokietijoje. Jie nevadino Hitlerio
Mano fiureri", nepripaino jo dievikumo ar antmogikumo, o vadino
kancleriu, pripaindami tik kaip valstybs vadov, ir daugiau nieko. To
ki dar buvo nemaa, ir Hesui jie kl didel pagarb.
tai koks praymas, ponia gydytoja. Matau, kad js mogus, kuriuo
galima pasitikti. Paadkit, kad visk padarysit ir kaip gydytoja, ir kaip
mogus dl panels Braun, o a jums gausiai atlyginsiu. Igelbkit mer
gaits gyvyb jums padovanosiu savo Berghof.
Gydytoja papurt galv.
Js mans nesupratote, pone kancleri. A ir taip irsiu mergait
dien nakt, o man nieko i js nereikia. Mano abu sns uvo u Vo
kietij Pirmajame pasauliniame kare. Vienas Ryt, kitas Vakar
fronte... Dukt mir tais sunkiais pokario metais... A vien viena ir nieko
netroktu. O dl mergaits ir taip pasistengsiu... Man kiekvienas ligonis
kaip tikras mano vaikas.
Hitleris eng prie jos ir pam rank. Jau norjo pavadinti avingoji
ponia, kaip buvo paprats vadinti visas moteris, bet pajuto, kad jai ne
galima sakyti banali odi, tui kompliment, ir sunabdjo:
Ai... mama!
Apsisuko ir paskubom ijo i kabineto.
Ieva atgavo smon po penki dien, taiau ir tada iloji gydytoja ne
leido niekam jos lankyti nei motinai, nei Ilzei, o juo labiau Kelerma-
nui ar kitam auktam pareignui. Jos elgesys labiausiai siutino Hitlerio
vyriausij adjutant Vilhelm Briuchner, atveus fiurerio laikel Ievai.
Ididusis pulkininkas neinojo Vokietijoje kitos valios, iskyrus fiurerio,
o ia sena gydytoja atsisako priimti ir perduoti Ievai jo laik.
Bet a jums sakau, kad tai laikas i fiurerio, ir panel Braun privalo
j tuojau gauti.
ia nra odio privalo44, atsak gydytoja, smerkiamai ir
dama besikariuojant karinink. ia visi privalo vykdyti tik mano
nurodymus. Mergaits gyvyb dar vis pavojuje, o a priadjau ponui
kancleriui rpintis ja kaip savo vaiku.
Briuchneris mai susivald suprats, kad pasielg chamikai, pakls
bals prie moter, tinkani jam motinas.
268
Praau atleisti, madam. A tik pabijojau nevykdyti fiurerio saky
mo. Praau laikut atiduoti panelei, kai nusprsite, kad tai galima.
it a tikrai padarysiu, priadjo gydytoja.
Laikji teik Ievai tik po poros savaii. Beje, toki laik susikau
p keletas, nes Hitleris elgsi kaip simyljs gimnazistas, stengdamasis
kuo daugiau parayti apie savo meil. Kjis ra niekas neinojo, nors
Ievos veidai, skaitant laikus, vl praydo laiminga ypsena.
U poros mnesi medikai j ileido namo. ilasis pulkininkas, opera
vs Iev, ilyddamas pasak:
Panele Braun, laikykit save gimusia po laiminga vaigde. Js
vienas i nedaugelio atvej, kai gyvyb mes plte iplme i giltins
nag. Duok, Dieve, jums sveikatos. Laims nelinkiu, nes atkovota js
gyvyb -jau didel laim.
Ieva droviai nusiypsojo rsiam gydytojui, primenaniam tv. Ji
jautsi laiminga, nes fiureris j myli, o Henriets kalbos tik tuios
paskalos. Perskaiius fiurerio laikus, pilnus meils ir padrsinimo, ne
pyko net ant Henriets; vis pasaul vl irjo patikliai, nejausdama
skriaud, gal tik gd, kad savo poelgiu sukl visiems tiek rpesi, o
labiausiai fiureriui. Jos irdis plak neramiai galvojant, k reiks pa
sakyti, kai fiureris pasirodys pas j ir paprays paaikinimo. Ji neinojo,
k jam pasakys, bet tikjo ten nebus pikt odi ir priekait.
6
Vokietijoje inyko bedarbyst, suklestjo pramon ir ekonomika. La
bai kam ia rpi, kad jos augim lm ruoimasis karui. Svarbu, kad yra
darbo ir duonos, o gyvenimas kas metai gerja. U tai, kad visi turjo
darbo ir duonos, o vakare galjo pasdti aludje prie pilno bokalo inant,
kad niekas neivys i darbo darbtus vokiei darbininkas savo ga
myklai buvo pasiruos atiduoti gyvyb. Kodl jam nepatikti, kad Hit
leris tikrai Antmogis, Apvaizdos sistas graij vokiei em, kad j
269
paverst Paadtja arij eme.
Ir vokietis numojo visk ranka, kas nebuvo susij su jo eima, namais,
kiemu ir darbo vieta. Kas jam kakokios koncentracijos stovyklos, mo
ni udymas gestapo rsiuose ir vis grsmingiau artjanti karo mkla?
Fiureris dav darbo ir duonos, dl jo vykdomos politikos tikri arijai gaus
dvarus gyvybinje erdvje14ir taps pasaulio eimininkais. Juk fiureris k
sak padar: atsim Saro krat, sukr galing vermacht, atsisak
mokti kontribucijas... ia tai bent fiureris, kokio Vokietija neturjo!
O tuo metu milijonai toki pat vokiei jau sdjo koncentracijos sto
vyklose, ir krematorium kaminai pradjo rkti. Buvo vykdomas dar vie
nas fiurerio sakymas.
Bet tarp daugybs klausim vienas buvo labai sunkus, Hitleris mt
j kaip prityrs lojas kort ant alio loimo stalo yd klausimas.
ydai ir vokieiai, imtmeiais gyvendami iame graiame krate, supa
najo, ir net j kalbos tapo tolygios viena kitai. imtai tkstani eim
suartjo per vedybas, nekreipdamos dmesio protvi kilm: ydas ar
vokietis. Kas ia tokio, jei visi mes panas Dievo paveiksl! Nenuosta
bu, kad daugelyje eim, pasikapsius po protvi kilms medio aknis,
galima buvo rasti ydik skl. Niekas nesikapst, kol valdi atjusi
NSDAP pradjo skelbti, kad dl viso pikto kalti vieni ydai ir jiems nra
vietos vokiei emje. Staiga atsirado imtai tkstani kart ios id
jos alinink, pradjusi stgauti: Mirtis ydams!44
Ak, slaptai slaptai nibdjo, kad kakokia tamsi dm guli ir ant pa
ties fiurerio protvi, kai jie dar vadinosi iklgruberiais, o vliau Hid-
leriais. Tai galjo bti tiesa ir galjo bti piktas meitas, nors paprastai
nebna ugnies be arij.
Himleris smarkiai darbavosi, luodamas tariamus prieus i vis post
ir i svarbiausio gyvenimo. Gestapas vadovavosi geleine taisykle: jei
pakliuvai gestapo nagus esi kaltas vien todl, kad pakliuvai.
Daug met sukindamasis prie Hitlerio, Himleris suprato vien daly
k: kart k nors pasaks, fiureris niekuomet to nepamirta ir, kur buvs
nebuvs, vl grta prie to paties klausimo, todl geriausia ubgti u aki
ir griebtis Hitlerio mitingini lozung vykdymo. O vienas i toki ki
kaip tik ir buvo yd sunaikinimas.
Himleris visuomet veikdavo nuosekliai, apgalvotai, nesikariuoda-
270
mas ir nesiblakydamas. Pedantikumas buvo pagrindinis jo charakterio
bruoas. Turdamas pavaduotoj Reinhard Heidrich, kuris greitai usi
degdavo kaip fosforinis degtukas, abudu gestapo vadai papildydavo vie
nas kit kaip dvyniai. Jie buvo vienodai klastingi ir iaurs, tik Himleris
ymiai subtilesnis, paslaptingesnis.
Nebuvo nei vieno ymesnio naci pareigno, kuris irdyje nebt jau
ts virpesio, susitiks su iais dviem tigrais. Gal tik vienas Bormanas savo
alsvom kats akim pajgdavo atlaikyti Himlerio ar Heidricho vilgsn,
priversdavo juos nusukti akis on. Hesas nekentj abiej ir nesupras
davo, kodl fiureris pasitiki tokiais monmis. Gal tik vienas Geringas
juos laik gerais draugais ir pasitarimuose sddavo greta Himlerio.
Pastaruoju laiku Himleris instinktyviai jaut, kad atjo laikas griebtis
yd klausimo, ir jis nusprend veikti. Reikjo tik kakokios prieasties,
kuri parodyt visam pasauliui, kad ydai patys iprovokavo naikinimo
akcij. Apie tai Himleris pasak labai slaptame pasitarime gestapo r
muose. Be Himlerio ia dalyvavo Heidrichas, Kaltenbruneris, Miuleris,
Gebelso pavaduotojas ryiams su gestapu Hansas Fri, NSDAP reich-
sleiteris teiss klausimams Hansas Frankas, vyriausias antisemitizmo
ideologas Julius treicheris, garsiojo dienraio Die Strmer leidjas.
is dienratis kasdien ragino nusukti ydams sprandus. Vien kart Hesas
prie fiurerio pasak: palietus Die Strmer41, rankas reikia dezinfekuoti
arba gerai nusiplauti, nes jis varvte varva nuodais. Fiureris nusijuok
ir atsak, kad treicheris tikrai turi galimyb nusiplauti rankas. Igirds
Hitlerio smoj, ypteljo ir Hesas, suprats, kad Hitleris usimena, jog
treicheriui padaryta prostatos operacija ir jis nelaiko lapumo. O dabar
treicheris, isidrbs kaip maias, sdjo prieais Himler ir mirkiojo
uvies akutm. Juo lyktjosi dauguma net ir ia susirinkusi. Pats Fran
kas, pagarsjs iaurumu ir sadistiniais polinkiais, nuduodavo, kad ne
mato itiestos treicherio rankos, o kai is kart m postringauti vienuo
lio Hauso fon Libenfelso rasistines teorijas apie tai, kad vokieiai tai
heldingai (Held didvyris), o ydai aflingai (Afle bedion),
Frankas j pertrauk:
Nedaug ir tu skiriesi nuo j. Tavo senel, hm...
Ne, Frankas nebuvo yd utarjas. Jis nekentj ne maiau u trei-
cher, bet niro, kad is nori pasirodyti grynu ariju, o tuo tarpu jo tolimi
271
protviai meldsi ne kirchse, o sinagogose. Nra ko dtis ariju, jei prie
imtmeius krimstas esnakas neigaravo.
Be mint pareign, pasitarime dalyvavo gauleiteris Bertas Herdesas,
brigadenfiureriai: Fricas Blok, Hansas Delig, na, inoma, ir Valteris
elenbergas, Himlerio proteguojamas jaunas grauolis. Visi stebjosi,
kad is vaikiktis taip greitai sigrdo vyriausi gestapo citadel ir gijo
visik Himlerio pasitikjim. Be abejo, tai nulm jo asmeninis avesys,
puikus isilavinimas, gytas dviejuose universitetuose, auktas brigaden-
fiurerio (SS generolo) laipsnis ir daugelis kit savybi, kuri neturjo
nei Himleris, nei Heidrichas, o juo labiau tokie skerdikai kaip Miuleris,
Kaltenbruneris ar treicheris. Plaiai kalbjo, kad elenbergo skm nu
lm artima draugyst su ponia Himler ir ponia Heidrich. Jei Himlerio
garbingo amiaus mona linksm ir malon elenberg irjo kaip
savo sn, tai to nepasakysi apie poni Heidrich, grai ir proting ledi,
kuriai ne pyragai buvo gyventi su netaytu, menko isimokslinimo ir dar
menkesnio elgesio vyru Reinhardu Heidrichu. Ar tai buvo tiesa, ar tik
paskalos apie lykt virinink, grai jo mon ir dar graesn pavaduo
tojjau niekas negali pasakyti. Viskas uklota istorijos dulki.
Dar nepradjus pasitarimui visi inojo, ko jie ia susirinko, ir vis
akyse spindjo vienas klausimas kada?
Ponai, pradjo Himleris, atjo laikas apvalyti Vokietij nuo
ydiko raugo, kitaip palikuonys mus pavadins plepiais, mokjusiais kal
bti, bet nesugebjusiais dirbti. Prisipainsiu, kad ia ir mano kalt, nes,
raudami komunistines piktoles, apleidome tai, k seniai turjom padary
ti. A inau apie yd pogromus Niurenberge (jis dirsteljo treicher,
organizavus ten jau tris pogromus, kuri metu buvo nuudyta deimtys
yd), Kelne... Tai tik SS ir SD vyruk idykavimai, sukeliantys daug
kalb, bet maa naudos: pilamas vanduo ant yd malno, nes jie veria
mi kankiniais.
Ir Himleris pradjo kalbti, kad yd naikinimas turi prasidti vienu
metu visoje Vokietijoje. Be gailesio, be kompromis. Visoj!
Atsipraau, brigadenfiureri, ia turbt neturima galvoje ma vaik
ir seni, kurie... siterp efo kalb elenbergas.
Vis akys smerkiamai atsisuko elenberg. Vaikzas! Lenda kur ne
reikia. Dabar tikriausiai gaus per nos!
272
Ponas elenbergai, mandagiai atov Himleris, js gailits
ne t, kuri reikia gailtis. Reikia gailtis ne yd, o t moni, kurie
aukojasi dl Vokietijos, dirbdami sunk darb.*
Visi patyljo, lyg virkindami Himlerio odius. Ir jie madaug taip
galvojo, bet efas geriausiai isireik. Gailesio ir pagarbos verti esesi
ninkai ir gestapininkai, dirbantys sunk darb naikinantys komunistus
ir ydus. O elenbergo odiai nei tvor, nei miet. Kakokie vai
kai... Seniai... Juokas tik!
Pasitarimas truko iki vlyvos nakties, bet nuomon buvo viena jo
kio pasigailjimo ydams, kaip nebuvo pasigailjimo komunistams, so
cialistams, liberalams ir net sektantams. Jei dvasiniai isigimliai siunia
mi krematoriumus, tai ko ia gailtis rasini isigimli!
Pagaliau Frankas paklaus tiesiai, be uuolank:
Kada?
Himleris vilgteljo su Heidrichu vienas kit, ir pastarasis atsak:
Lapkriio atunt!
Ha! isiiep treicheris. Kas ia? Analogija bolevik spalio
revoliucijos minjimui? Jie Maskvoje degins fejerverkus, o mes deginsim
sinagogas? Linksma!
O kaip suinosim, kad i diena yra diena X? paklaus Miule
ris. Koks bus slaptaodis ir kas j perduos?
Jokio slaptaodio nebus, atsak Himleris. Js patys supran
tate, kad atjo laikas veikti, vos tik suinosit prieast.
Prieastis bus? paklaus Blok.
Taip! atsak Heidrichas. Inscenizavim paruo Kaltenbrune-
ris. Apie tai ino tik jis ir a. Paryi pasiuniau gestapo vyruk, kuris,
prisidengs ydo vardu, vykdys visa tai, k numatme. Paryi jis gerai
ino, istudijavo gatves, kuriomis kasdien vainja fon Ratas, ir jau pa
siunt iam kelis grasinanius laikus, kuriuose rao, kad, jeigu Vokietijo
je nesiliaus yd persekiojimas ydai prads udyti vokieius visame
pasaulyje.
Hm! sumurmjo Himleris. Atrodo naiviai. Kain ar pasaulis
patiks pigiu triuku?
Jis patikdavo dar kvailesniais triukais, atsak Heidrichas, o
* Autentiki Himlerio odiai.
273
tarp kitko juo idiotikesn provokacija, tuo ji atrodo tikresn.
Ko gero, js teisus, Heidrichai, patyljs tar Himleris ir m
barbenti pirtais stal. Net ant irdies palengvjo, kad pagaliau imsi
ms io reikalo.
Vokietija su dkingumu mins ms vardus.
inoma, kaip visuomet niriu balsu pritar Heidrichas. Ar
fiureriui praneim akcijos dat?
O kam? atsak Himleris. Praneim, kai vykdysime. Nenoriu
i anksto garsinti dalykus, kurie turi bti laikomi paslaptyje. Nenoriu,
kad apie tai inot Hesas. Tai dar vienas seiltas inteligentas, troktantis
svarbius udavinius sprsti baltom pirtinm. Suinoj i akcij, ls prie
fiurerio su kvailais humanizmais.
Na, nelabai k pe. Juk tai paties fiurerio suformuota doktrina.
Himleris nutyljo. Jis mgo slapukauti. Klasta ir pasalnikumas buvo
jam sisunk iki kaul.
O elenbergas? paklaus Heidrichas.
elenbergas? Juokas! Jis mgsta rodytis opozicionieriaus vaidme
nyje, bet greit supanas su Miuleriu ar Kaltenbruneriu.
Dabar nutyljo Heidrichas, pagalvojs: Kuris i mudviej kvailinam
vienas kit su tuo elenbergu? O gal mudu abudu kvailina ms monos,
simylj vaikz kaip dievait Mars...
Parodykit Paryiaus emlap ir gatves, kuriomis darb vaiuoja
fon Ratas, pasak Himleris.
Heidrichas tuojau paties emlap, ir abiej gestapo vad galvos pa
linko.
Lapkriio septinta diena Paryiuje kilo i tirto rko. mons inir
davo i miglos ir vl prasmegdavo. Vokiei pasiuntinys fon Ratas i
vaiavo i buto ambasad deimt valand, kad spt vienuolikt bti
vietoje. U poros minui vaiuojant ambasadori supokjo viai,
ir sprogstamos kulkos suai jam galv. Dar ambasadoriui nespjus su
smukti mainoje, j lydjs apsaugos karininkas atideng ugn...
U keli valand jau visas Paryius inojo, kad vokiei ambasadori
fon Rat umu i Lenkijos pabgs ydas Herelis Griunpau, kery
damas u yd persekiojim Vokietijoje. i inia plito kaip viesos banga,
ir pavakare j inojo visa Europa. Svarbiausia, kad pasiksintoj umu
274
piktadarysts vietoje.
Prancz saugumo komisaras ilgai rankose vart pas, iduot ydui
Hereliui Griunpau, tarsi svarstydamas tai, k galvoja, bet nenori pa
sakyti.
Tas pasas toks naujas, kad niekaip nesiderina su pabgusio i Len
kijos ydo vaizdu, mai pratar vienas komisaro pavaduotoj. Pa
galvokit, kiek toks bglys turjo slapstytis, nakvoti laukuose ar lindynse,
liauti per pelkes, mikus... Oho! Pasas turjo pavirsti mazgot, o ia
toks, lyg vakar itrauktas i spausdinimo mainos.
Komisaras tyldamas linkteljo galva. tai ia ir buvo tas galvoskis,
kankinantis j nuo to laiko, kai policininkai atne nusikaltlio daiktus:
kakokius ydikai paraytus laikus, kakok lyg ir amulet su Dovydo
vaigde ir kitus panaius dalykus. Kiekvienas nusikaltlio daiktas gar
siai auk: A priklausau ydui, a priklausau ydui!.. Ir komisaras i
karto m abejoti.
itas vyrukas, eidamas udyti, prisikimo pilnas kienes ydik
daikt. Nesuprantu, kaip jis nesidjo Talmudo, pasak pavaduotojas.
Ir a pritariu js odiams, prabilo komisaras. Labai jau pa
sistengta rodant, kad tai ydo darbas. O kodl?
Todl, kad ia mulkinama visa Vokietija. Ir ne tik ji. Mulkinamas
visas pasaulis. A galvoju, kad jau rytoj prasids velniava, ir tepasigaili
Viepats tkstani vaik, seni ir moter, kurie gyvybmis atsakys u t
neinom Herel Griunpau.
Nakt viso pasaulio telegram agentros gavo oficial praneim i
Paryiaus apie pasiksinim ir nusikaltl, o lapkriio 8-j ryt Vokietija
uvir kaip ant ugnies pastatytas katilas, radijas nuolat transliavo apie
nieking yd poelg44. Laikraiai tam skyr pirmuosius puslapius su
didiausiomis antratmis, aukianiomis arijus kerto yg.
Tai ir buvo enklas, apie kur kalbjo Himleris savo patiktiniams.
Niekam neatjo galvon mintis i kur Himleris galjo inoti, kad t die
n ydas pasiksins ym vokiei pareign? Argi tai svarbu? Svarbu,
kad yra pretekstas griebti ydus u gerkls.
Dar niekuomet Vokietija nemat tokio neapykantos ugnikalnio isi
verimo. Kraujo trokimas niekada neugsta mogaus irdyje ir, nuolat
kurstomas, gali pavirsti paias juodiausias aistras.
275
Ir prasidjo!..
Brigadenfiureris elenbergas dirbti RSHA etoje valdyboje savo
prastus darbus, nors inojo, kad iandien Vokietijoje vyksta yd naiki
nimo akcija, kuri jo efas Himleris pavadino fiurerio strategijos sudtine
dalimi. elenbergui dl tos akcijos neskaudjo galvos, nors vaik ir seni
udymas jam atrod bjaurus, nesiderinantis su garbingu german vardu.
elenbergas neinojo, u kokius nuopelnus Himleris j pakviet savo
inyb. Gal dl to, kad Himleris gerai painojo kilmingus elenbergo t
vus, gal todl, kad jis turjo filosofin ir filologin isilavinim ir kalbjo
keliomis kalbomis?.. Gal Himleris savo udikikoje organizacijoje nor
jo turti draugo sn, kuriuo pasitikjo, o gal ia daug k nulm ir odis
ponios Himler, irjusios elenberg kaip savo sn?
elenberg jau pasiek gandai, kas vyksta Vokietijos miestuose ir
miesteliuose, visur, kur gyveno ydai. Jis mat, kaip itutjo RSHA val
dyb kabinetai, nes visi ivyko pagal Himlerio ar Heidricho nurodymus
atskirus gau koordinuoti veiksmus. Himleris norjo, kad net yd
udyns vykt pedantiku tikslumu. Bet udyns ir yra udyns, kurias
sunku stumti kokius nors tvarkos rmus.
Buvo vlyvi pusryiai, kai adjutantas prane, kad ponia Heidrich pra
osi priimama.
elenbergas paoko i u stalo. Ar pasiuto grauol Elza, niriojo
Heidricho mona! Juk pakanka ir taip t vis nevari paskal, kurias
skleidia RSHA darbuotojai apie j ir Elz. elenbergas nesijaut, kad
daro k nors bloga draugaudamas su ja: ar gali moteris bti laiminga su
tokiu vyru? Aiku, ne! Pakanka vien pairti jo veid ir pasiklausyti
bjauraus kalbos dialekto, pusiau nuryjam odi. Bet jis myli savo mo
n ir pro pirtus iri jos nuodm, sukelt nuobodulio ir neturjimo k
veikti.
Kai jis prijo prie dur, ponia Heidrich jau eng kabinet. Vos vilg
teljs elenbergas suprato, kad vyko kakas labai rimto, nes ponios El-
zos veidas buvo baltas iki mlynumo, o akyse blizgjo aar pdsakai.
Elza, kas jums? Kodl atjote ia? Juk buvome susitar, kad ia
nesirodysit.
it jie aptar daug kart, kai ivaiuodavo kur nors umiest, palik
Berlyn ir vakar paskyr vienas kitam. Ponia Heidrich buvo reto groio
276
moteris, kuri elenbergui padar nepaprast spd, neugstant jau antri
metai.
Valter, a atjau pas jus pagalbos. Padkite, mielasis, nes a turbt
iprotsiu.
elenbergas j pasodino fotelyje ir pasil kavos.
Ne, ne, mielasis... Negaliu praryti nei gurknio.
Tada klausau. Visk padarysiu, kad tik galiau jums padti.
Bet ponia Elza vis dar krpiojo lyg itikta oko, ir elenbergas supra
to, kad ia kakas labai rimto, nes grauol Elza, papratus daugiau juok
tis, plsta aaromis. Pagaliau ji iaip taip istenjo, kad labai susirpinusi
sesers likimu Niurenberge.
O kas gresia js seseriai, Elza? dar vis nesuprato ponios Heid
rich rpesio.
Elza prapliupo rauda, ir i padrik odi elenbergas pagaliau su
prato, kad jos sesuo itekjus u... ydo. Gyvena Niurenberge, netoli taip
vadinamo Diurerio namo... Matsi, kad Elzai baisi gda kalbti apie i
eimos dm, bet nebuvo kas daryti ir teko pripainti.
Omai elenbergas iblyko. Situacija, kurion j stengsi traukti ponia
Heidrich, visai neavjo. Nejaugi jis gali k padti, kai visa nacistin jga
pakilo juod yg, pasiryusi sutrinti ne tik ydus, bet ir j utarjus.
O js vyras, ponia Elza? Nejaugi jis nepadt, jeigu jo papray
tumte?
Bet ponia Heidrich su pasibaisjimu pavelg elenberg.
Jis? Jis mane umut t pai akimirk, suinojs, kad ms ei
ma giminiuojasi su ydais. Jis visus mano poelgius iri pro pirtus, ma
nimi didiuojasi kaip Fridricho tofo skulptra, bet niekada nedovanot
ito. Ak, Valteri, neatstumkit mans ir nesityiokit i mano nelaims, nes
neturiu ko daugiau prayti pagalbos.
elenbergui netrko drsos: gal kad buvo jaunas, o gal kad gyslose
pulsavo senj riteri elenberg kraujas. Jis kalbjosi su Elza, o kartu pa
kls ragel sak kuo skubiausiai paruoti karin lktuv Niurenberg.
Duokit giminaii adres. Beje, kaip jie vadinasi?
Jie gyvena prie vento Lauryno banyios. Tai didiuliai prekybos
namai, priklausantys sesers vyrui ir jo tvui. Iki Pirmojo pasaulinio karo
vadinosi Kaco prekybos namais, o po karo jie pakeit pavard ir vadinasi
277
Kacenhofais.
elenbergas palingavo galv. Kiek tkstani yd pakeit pavardes,
persikriktijo, stengdamiesi itrinti ydik kilm. Bet, aiku, tas jiems
nieko nepadjo.
Ponia Heidrich ilgai spaudsi elenbergui prie krtins inodama, kad
siunia j pavojing yg, bet neturjo kuo daugiau pasitikti, tik iuo
jaunuoliu, kur myljo ir avjosi. Jau kelinti metai, kai juodu tapo arti
mais draugais. elenbergas skyrsi tarp budelik Himlerio inybos ka
riki taip, kaip skyrsi ponia Heidrich greta savo buko, netayto vyro.
Skrisdamas Niurenberg elenbergas galvojo apie gra ir nepa
prastai dom miest, kurt daugiau kaip prie tkstant met. Ko ver
tos jo siauros gatvels, antikinis fontanas, vadinamas Graiuoju uliniu,
nuostabioji vento Zebaldo gotikin banyia, barokin rotu ir daugyb
architektros stebukl, koki nepamatysi kituose miestuose.
Retkariais jam vysteldavo mintis, kad isiruo pavojing yg, ka
dangi Niurenbergas tai katilas, labiausiai putojantis iomis dienomis.
Tai ne Berlynas, kur pogromai dar neinomi, o ia, Juliaus treicherio
viepatijoje, tapo danu reikiniu.
Jis vertino ponios Heidrich draugyst ir dar kai k, bet dabar suabe
jojo, ar vertjo kitis reikal. Juk Himleris ir Heidrichas gali ir jam
kaip Rmui suruoti greit teism ir dar greitesn nuosprendio vykdy
m. Nuo toki mini elenbergo nugara m bgioti skruzdls, bet jis
tuoj susivald.
Kas tai? pagalvojo elenbergas, irdamas grauol miest,
ltai plaukiant po lktuvo sparnu. Visa rytin miesto dalis buvo pad
mavusi, matsi keli dideli gaisr liepsnos. Atrod, lyg barbarai pult
Niurenberg, grasindami ugnimi ir kardu.
Jis prisiglaud prie stiklo, o lktuvas jau pasviro, artdamas prie nu
sileidimo tako. elenbergo palydovai, trys gestapo karininkai, taip pat
smalsiai irjo padmavus miest.
Lktuvo ratai pasiek aerodrom, kur elenbergo lauk karininkai i
gestapo ir valdybos ir dvi automainos.
Heil Hitler! ustaug jie nenuleisdami vilgsnio nuo brigaden-
fiurerio antpei. Pagyvens pulkininkas skubiai prijo ir m raportuoti.
Jo akys buvo isprog, veidas viet diaugsmu, ir elenbergas pagalvo
278
jo, kad pulkininkas girtas.
Kokie ten dmai matosi rytinje miesto dalyje? paklaus elen
bergas.
Ten? Ten svyla ydikos kiauls! suriko pulkininkas nustebs,
kad generolas nesupranta tokio aikaus dalyko. Juk jis, bdamas RSHA
valdybos virininkas, geriausiai ino, kokia didiul vent iandien Niu
renberge. Ne be reikalo vakar vakare ia atskrido Heidrichas, o dabar
tai elenbergas. Pulkininkas netvr diaugsmu, kai pati aukiausia
gestapo vadovyb skiria tok dmes Niurenbergui. iandien jie sitikins,
kas sugeba vykdyti visus fiurerio sakymus.
elenbergo veidas sustingo. Po perknais! Vadinasi, ia ne paprastas
pogromas, kai sisiautj alikai dauo ydams snukius, pykina lang
stiklus ir grobia i parduotuvi visk, kas jiems patinka. Ne, ia, matyt,
vyksta susidorojimas, kokio nemat ne tik Niurenbergas, bet ir Vokietija.
Bet tie gaisrai! Ar nepersimes kitus miesto kvartalus?
Pulkininkas isiiep, parodydamas baltus vilkikus dantis.
Viskas numatyta. Ten vadovauja obergrupenfiurerio Heidricho ka
rininkai. Viskas vyksta pagal plan. Jie vadovauja ir duoda nurodymus
ms monms.
Pono obergrupenfiurerio Heidricho! pakartojo elenbergas.
Tuomet viskas bus gerai. Dabar praau mane palydti Gli gatv prie
vento Lauryno banyios.
Pulkininkas isiiep dar labiau.
A ir tikjausi, k js norsite pirmiausia pasiirti. Ten prasideda
yd kvartalai. Utikrinu, kad pamatysite labai domi regini. Ten ka
kur rasime ir obergrupenfiurer.
Ir prioks pagarbiai atidar automainos dureles.
Viskas klostsi ne taip, kaip tikjosi elenbergas. Atvyks miest,
jis ruosi nuvaiuoti pas ponios Heidrich seser ir vien savo antpei
spindjimu ivaikyti visus pogromininkus po velni. O jeigu reiks, pa
reikalauti, kad policija pastatyt du tris sargybinius, sauganius turtuolio
ydo prekybos namus. Bet dabar ivydo, kad miestas apimtas tikros karo
dvasios.
Jie pralk pro XIII amiaus gynybins sienos likuius, nusuko vento
Lauryno banyios link. Gatvse nesimat civili moni, jokios moters
279
ar vaiko, tiktai ginkluoti briai gestapinink, esesinink, smogik. Pulki
ninkui pasakius parol, sargybiniai juos skubiai praleisdavo. elenbergas
pastebjo prie sargybos post sunkiuosius kulkosvaidius. Vis labiau jau
tsi degsi kvapas ir darsi sunkiau kvpuoti.
mai elenbergas pasilenk priek, pajuts alt kne: prie gatvs
guljo trys lavonai. Du vyrai ir moteris tsojo tiesiai ant aligatvio. e-
lenberas prabgom pamat, kad vyras buvo senas, ilgais ilais plaukais,
susitariusia kruvina barzda, o moteris jauna mergait, lengva suknele,
viena koja apauta batu, o kita basa. Matyt, mirtis juos uklupo ioje vie
toje, kurioje jie vaikiojo imtus kart, nesitikdami tokios lemties. Bai
siausia, kad pro juos jo ginkluoti vyrai, visai nekreipdami dmesio, tarsi
tai bt ne moni lavonai, o kokie nors niekam nereikalingi skudurai.
Prie banyios juos sustabd brelis gestapinink. Sublizgjo kari
nink antpeiai, o u j, atsuk vamzdius abi gatvs puses, riogsojo
kulkosvaidiai. Netoli vl matsi lavonai, bet elenbergui jau nerpjo
juos skaiiuoti.
U keli deimi metr baig degti dideli prekybos namai. Toliau
matsi dar keli ugnies idiniai. Visur mavo ginkluoti vyrai, o ilips i
mainos elenbergas igirdo riksmus. Tai buvo iurpus udom moni
riksmas, nustelbiantis net ugnies im ir trakjim.
ia sargyba klauso tik pono obergrupenfiurerio Heidricho sakym,
pasak elenbeg lydjs pulkininkas. Praom kalbtis su sargybos
virininku, ir jis mosteljo ranka artjanio majoro pusn. is burb
teljo Heil Hitler! ir, pamats elenbergo antpeius, atsistojo ramiai11.
Klausau, pone grupenfiureri!
A noriu patekti ten, elenbergas mosteljo ranka priek.
Noriu pamatyti vien mog.
Tai nemanoma, pone grupenfiureri, atsak majoras. Yra
pono obergrupenfiurerio Heidricho sakymas nepraleisti joki kariki,
jau nekalbant apie civilius. Toks sakymas!
A esu elenbergas, RSHA valdybos virininkas. Tas sakymas ma
ns nelieia.
Majoro veidas iblyko, bet jis dar tviriau atsistojo ant grindinio.
Jis prijo prie alia stovinios automainos ir pakl telefono ragel.
Matsi, kad viskas ia apgalvota ir karikai gerai organizuota. Kol majo
280
ras kalbjo, keturi smogikai, laikydami autuvus rankose, lyg sargybiniai
unys nenuleido aki nuo atvykusi karinink.
Staiga pasigirdo ird veriantis riksmas, kuris greitai uslopo. elen
bergas nieko neklaus pulkininko, bet is paslaugiai paaikino:
Matyt, kok yduk vyrukai met degant lau. Cha!
Majoras pasak tik kelis odius ir tuojau puol prie elenbergo:
Pone grupenfiureri, vadas kvieia jus.
Vadas tai Heidrichas!
Jis igirdo ukimus, niurzg bals:
elenbergai, kok velni ia veikiate? Nekvailiokit ir nevaidinkit
nauj laik apatalo. Tuoj pat vaiuokit Karaliaus Lito viebut ir
laukit mans. A ten bsiu u poros valand. Supratote?
Jawohl, her obergrupenfiureri! Bet...
Joki bet! Vykdykite sakym.
elenbergas nuvaiavo viebut. Jis nekeik savs u kvailum, nors
suprato, kad elgiasi kvailai. Kiek laiko Heidrichas paks elenbergo ro
man su jo mona, elges, nesuderinam su aukto gestapo pareigno vie
ta, nuolatines pastabas?.. Juk Heidrichui nebtina kiti rankas prie elen
bergo, utekt raportuoti fiureriui, ir naujai ikeptas grupenfiureris dingt
be enklo. Juk generolo leicherio ir Rmo pavyzdys labai pamokantis, ir
jis gali itikti kiekvien karik.
Bet grupenfiureris buvo usispyrs kaip bavaras ir nebijojo engti ten,
kur kitus apimdavo iurpas. Be to, tikrai myljo poni Heidrich ir norjo
jai padti. Ji buvo nuostabi kaip draugas ir kaip moteris, o elenbergo
dvasioje dar nebuvo ugess padorumas ir riterikumas.
Viebutyje nusipraus ir igr kavos. Lauk vado su neramia irdimi,
bet to nesimat veide.
Heidrichas atsirado po trij valand, dvokiantis dmais ir kitokiu
leiki kvapu. Jo akys blizgjo kaip tigro, itrukusio laisv. Krito
fotel net nenusiplovs rank ir pagrieb puodel su kava. Igrs smeig
akis pavaduotoj, lyg laukdamas, kad is nusigands ims mekenti ir ai
kintis, bet elenbergas tik usimerk.
elenbergai! prabilo Heidrichas kapodamas odius. A ne
klausiu, ko js ia atsibastt. inau, kad jus galjo atsisti tik ponia Heid
rich. Ar ne?
281
elenbergas tyljo.
Tylite? Js visada tylite, kai ikreiate unyb ir nemokate pasi
aikinti. Bet man tik nusispjaut! A iandien padjau tak visoje Elzos
ydikoje istorijoje... Supratote?
Nusiraminkit, pasak elenbergas, pastumdamas jam konjako
taur. Pakalbsim rytoj.
Ne! trenk kumiu stal Heidrichas. Kalbsim iandien,
nes a padjau tak ne tik Elzs ydikoje istorijoje, bet noriu padti
tak ir js su Elze istorijoje. inau, kad tik ji pra jus skristi Niuren
berg. Juk taip? Tylkit, tylkit, lyg kas nuo to pasikeis. A pereit nakt,
dar prie pogromo pradi, nuvykau su vyrukais pas ponus Kacenhofus
(Heidrichas vl trenk kumiu stal) ir pribaigm juos per deimt minu
i. Visus! Ir senuosius Kacus, ir jaunuosius Kacenhofus. Su j ydikom
ir vokikom atalom. Po to dvi granatos kambarius ir namas virto
liepsnojaniu lauu. Tai buvo signalas pradti vent yg prie ydus.
Jis usivert butel ir pradjo ryti konjak dideliais gurkniais. Netru
kus butelis buvo tuias.
A pasielgiau kaip tikras nacionalistas, kad giminje nelikt ydi
ko kvapo. Tik tokie kvailiai, kaip js elenbergai ir js drauguis Hesas,
irit mane kaip koki baidykl, bet fiureris mane supras ir pagirs.
iandien i savo gimins paalino visas ydikas piktoles Geringas, Ge
belsas ir kiti partijos veikjai. Raskit Vokietijoje toki eim, kuri kakiek
nesigiminiuot su ydais. Net ir... jis norjo, matyt, paleisti strl dar
kakieno dar (elenbergas pagalvojo fiurerio), bet susilaik. Ir
js giminje, elenbergai, du protviai buvo ydai.
elenbergas net nesiruo ginytis. Jis inojo apie tuos labai tolimus
protvius, bet neskyr jokios reikms. Pasirodo, Heidrichas visk ino
apie kiekvien.
Dabar ms giminje yd nra! suriko Heidrichas. Taip ir
pranekite mano Elzai, o gal geriau sakyti js Elzai? Na, man vis tiek!
Nuo to laiko, kai tapau impotentu, inojau, kad ponia Heidrich susiras
meilu, nes ji per daug jauna ir grai, kad gyvent viena. Gerai, kad tai
buvote js, o ne tokie chamai kaip Geringas ar Himleris. Vaiuokite su
mano mona teatr, avkits Vagnerio ir Vberio operomis, kalbkits
apie graik men, svarstykite, kas geriau moka teplioti paveikslus, bet ne
282
kikite nosies, kur negalima. Negi nesuprantate, kad gestap pakliuvote
moiuts Himler utarimu, o valdybos virininko kd atsisdot mano
dka? Joki asmenini nuopeln js neturite! Bet, jeigu kart atsisdot
ms suol, tai ir giedokite reikaling giesm. Nenoriu, kad fiurerio au
sis pasiekt js kvailo humanizmo odiai, nenoriu, kad ponia Heidrich
bt linksniuojama prie js pavards. A j myliu ir to neleisiu. inoma,
jums tik juokas i mano meils Elzai, bet k gi juokits. Apie meil
galsite sprsti tik tada, kai liksite toks pat nugeiblis kaip a.
Jis pagrieb konjako butel, bet pamats, kad jis tuias, svied sie
n.
Atminkit, k jums pasakiau! Jeigu dar kart lsite, kur nereikia, a
pats jus nudsiu. Aiku?
Heidrichas permet elenberg niriu vilgsniu.
Gerai, eikite... Rytoj anksti vyksite Berlyn ir nuneite mano atas
kait Himleriui, nors manau, kad Julius treicheris mane aplenk. Eikite.
elenbergas ijo. Jam plyo galva nuo skausmo ir baisi mini.
Tai tai kas dedasi Vokietijoje, panorjusioje arij rass grynumo! Kiek
iandien gryn arij atsikrat savo giminaii, turini nors la ydiko
kraujo? Heidrichas nesigyr kalbdamas apie nuudytus giminaiius, oi
ne! iandien daug kas taip pasielg.
Kitos dienos popiet elenbergas jau buvo Berlyne ir atidav Himlerio
tabui Heidricho ataskait. Persirengs nuvaiavo vien kavinuk prie
Tirgarteno. Norjo pabti vienumoje, pamstyti, suvokti ne tik kas darosi
aplinkui, bet ir irdyje.
Nerykioje vaki viesoje dlavo moni eliai, kvepjo vynu ir
gerais kvepalais. ia rinkdavosi mons su storomis kienmis, iekantys
kako naujo, subtilaus. Jis pam vyno stikl ir atsisdo kampe, dengia
mas lango uuolaidos. Niekam jis ia neukliuvo, tik muzika liejosi ir
liejosi, virpindama ird.
Tuiu vilgsniu elenbergas spoksojo sunkias uolines duris, lyg
laukdamas, kad jos staiga prasivers ir greitu ingsniu eis ponia Heidrich.
Blykstels kerinti ypsena, suvytuos papur plaukai, pasigirs balsas, daug
kart kalbjs jam apie meil.
Bet ji neateis. Taip geriau. Argi jis galt pasakyti, kad Elzos seser
kartu su vyru ir vaikais umu Heidrichas, nes taip reikalavo Vokietijos
283
interesai?
Dieve mano! K dar pareikalaus Vokietija i ms? Kokia tonika
jga suka mus visus, paversdama udik ir prievartautoj gauja? Juk ir a
toks pat kaip fiureris, Himleris, Geringas, Heidrichas, Miuleris... Kas dar
tokiais netapo, tai taps.
Jis suprato, kad visos fiurerio idjos bus skrupulingai vykdomos. Pir
miausia iudyti komunistai, socialistai, net visokie fiziniai paliegliai,
o dabar ydai. Toliau gyvybins erdvs realizavimas. O juk tai
reikia, kad reiks sunaikinti Europos... Azijos... Amerikos... viso pasaulio
nearijus. Kiek? Jau ne milijon, o imtus milijon, gal net milijardus...
Ar to mums reikia? paklaus savs elenbergas ir pasirm galv
ranka. O jeigu nereikia mums, tai kam to reikia?
Tuo metu budintis karininkas padjo suvestin ant Himlerio stalo. Jis
ramiai pasim nedidel lap su urau Visikai slaptai14ir m skaityti,
kad per pirmsias pogrom dienas sudeginta 267 sinagogos, 815 parduo
tuvi, 312 pramons moni. koncentracijos lagerius sugrsta 25.000
moni.
Apie umutuosius nei odio. Atrodo j visai nebuvo tomis dienomis.
7
Pradjs kurti stipr vermacht ir pasuks ekonomin vystym karo
link, Hitleris, gal privengdamas Anglijos-Pranczijos aljanso, gal speku
liuodamas pacifistinmis idjomis, tuo metu labai paplitusiomis pasauly
je, m danai kalbti apie taik teigdamas, kad Vokietija labai taikinga
alis ir nori su savo kaimynais gyventi draugikai. Usienio reikal mi
nistras fon Neiratas taip pat teig, kad Vokietija neturi niekam teritorini
pretenzij.
Um Saro krat, vokieiai tarsi pritilo atsargiai dairydamiesi, kas
ia dsis. Pasirodo, nieko baisaus. Anglija ir Pranczija tai pairjo
abejingai, o kit valstybi Hitleris nebijojo.
284
Jis buvo veiklos mogus, neleisdamas pailsti ir atsikvpti nei vie
nam vadovaujaniam naci bosui. Mistin teorija apie gyvybin erdv
m gauti konkret pavidal ir isikristalizavo aik plan visa tai
gali ateiti tik pradjus kar. Juk nei viena valstyb nesutiks geruoju ati
duoti savo teritorijas Treiajam Reichui. Gal tik viena Austrija. O slav
tautos: lenkai, ekai, slovakai, rumunai, vengrai tikrai nenulenks galvos.
ia rimiausias prieas Lenkija ir ekoslovakija, turinios dideles ar
mijas. Ypa gerai ginkluota ir kovinga ekoslovak kariuomen. U j
baisioji komunistin Rusija, mirtanti i bado, udoma sav komisar
ir politruk. Ten tonikasis gruzinas vykdo paties Liuciferio planus, o
gal jis pats Liuciferis?
Gyvybin erdv tai karas, mano fiureri, pasak Hesas nera
miai po kabinet vaikiojaniam Hitleriui, kai po saldi piet, igrs
kelis puodukus stiprios kavos, tapdavo ypa budrus ir energingas, bet
kaip t reiks suderinti su taikia Vokietijos politika, kuri mes dabar tai
afiuojam pasauliui? Juk lieka neisprsti klausimai su Lenkija dl Dan
cigo, kur jie vadina Gdansku, su ekoslovakija dl Sudet krato, su
Lietuva dl Memelio (Klaipdos). Pasaulis nelabai supranta ms drau
gyst su Rusija. inau, kad taikos odiai tai gudrybi voratinklis, bet
gyvybins erdvs iekojimas realus ms tikslas.
Hitleris linksmai nusiaip.
Hesai, js nekvailas mogus ir atsimenat, k pasak Moltk, kad
tinkama diplomatija tai preliudas karo dram. Js dejuojate (Hesas
paoko nordamas protestuoti, bet Hitleris j pasodino rankos mostu) dl
taikos ir bijote karo. Juokas! Svarbiausia inoti, ko sieki! Juk supran
tate, kad gyvybin erdv nenukris mums kaip prinoks obuolys. Ne! Mes
j tursim patys pasiimti. Apvaizda didelius dalykus skiria tik drsiems ir
sumaniems monms. inokit, kad k darau darau drsiai ir sumaniai.
Sudarydami su Lenkija draugysts sutart, iardm jos draugyst su Pran
czija. I Stalino u pusdyk perkame grdus ir naft, nors jo paties mo
ns dvesia badu ir gyvena imt kart blogiau nei caro baudiauninkai.
O kodl jis sutinka su tokia prekyba, kuri naudinga tik Vokietijai? Todl,
kad jo visi vengia, spjaudo ant jo ir lyktisi kaip rauplta rupe. Per u
sienio reikal ministr fon Neirat a perdaviau Stalinui, kad komunist
ir nacionalsocialist partij planai ir tikslai labai panas ir ios partijos
285
broliai dvyniai. Stalinas drsus, akiplikai drsus. Drsus kaip visi
didieji banditai, bet jam trksta proto. Jis bukagalvis, vaizduojantis geni
j. Mes jam numetm smulk kabliuk, susijus tik ekonominius reikalus:
jis mums grdus, naft, o mes jam naujausias mainas ir ms
specialist prot. Bet ateis laikas, ir mes jam numesim didel kabliuk su
karinio bendradarbiavimo pasilymu. Jeigu Stalinas j praris mes j i
trauksim ant savo kranto. O t kabliuk numesim tada, kai ateis laikas nu
sukti lenkams sprandus, kurie ponikos fanaberijos apakinti nemato, kad
draugysts sutartis, kuri sudarme su jais, naudinga mums. Man reikjo
apsaugoti rytines sienas. Kai apraminom ryt prieus, galjom usiimti
problemomis vakaruose. Ir matot mes jas isprendm.
Hesas inojo, k turi galvoje fiureris. iomis dienomis Vokietija atsi
m demilitarizuot Reino zon. ved savo kariuomen, ir baigtas kriu
kis. Jis, Geringas, Gebelsas mgino nedrsiai prietarauti fiureriui, kad
gali kilti karas su Pranczija, bet Hitleris j pastabas numojo ranka ir
pasiunt kariuomen, tarsi prancz armijos ir nebt. Ir k gi jis tei
sus! Be to, fiurerio nurodymu jau statomi povandeniniai, linijiniai ir kito
profilio laivai. O kur Geringo aviacija, virijanti tkstant lktuv, kuri
greitis ir ginkluot praoko prancz ir ital; kur motorizuotos divizijos,
auganios kaip grybai po lietaus? Ir visa tai vyksta Pranczijos ir Anglijos
panosje, kurios turi priirti, kad Vokietija laikytsi Kompjeno sutar
ties ir vermachtas neviryt imto tkstani kari. Gali sprogti i juoko
nuo toki dalyk. Juk vermachto pajgos siekia du milijonus kareivi, ir
armija auga kaip pavasario ol. Matyt, tikrai kakokia laims kibirktis
spindi vir fiurerio galvos, kad jo kiekvienas sumanymas gauna real
kn.
Taiau Hesas puikiai suvok, kad mulkindamas ir atvirai apgaudin
damas usienio valstybi vadovus ir diplomatus, nuolat kalbdamas apie
taik, bet kartligikai ruodamasis karui, fiureris mulkina ir juos, arti
muosius bendraygius, toli grau nepasakydamas jiems vis plan arba
juos idstydamas taip, kad negalima suprasti nei kjis nori pasakyti, nei
kjis ruoiasi toliau daryti. Jis lyg slidus ungurys prasmukdavo pro drau
g klausimus ar drsesn uuomin, prisidengdamas bendrom frazm ar
mitinginiais filosofavimais.
Visi inojo, kad fiureris retkariais atsiveria tik dviem monms: He-
286
sui ir neseniai tapusiu draugu architektui Albertui perui. iems biiu
liams Hitleris kai kada pasirodydavo neprastame vaidmenyje: abejojan
tis, svarstantis, nesirytantis... Bet tai trukdavo tik kelias minutes, ir apie
jas nei Hesas, nei peras niekam nekalbdavo.
Hesai, kalbjo vis labiau kariuodamasis Hitleris, a da
nai atsistoju prie Apvaizd ir klausiu: Ar arij rass iauktinimas yra
vienintelis udavinys, skirtas man? Atsakym a girdiu kaip varpo
skambjim visados t pat: Ne! Tavo uduotis ne tik i, bet ir moni
jos igelbjimas nuo tono karalysts komunizmo! Per vis istorij
monijai nebuvo pavojingesns maro bacilos u komunizmo bacil, ir
monija atsistojo prie dilem: bti ar nebti. Komunizmas nebt toks
galingas, jei neturt pasaulins ydijos pritarimo ir palaiminimo. Su
sijung dvi jgos: turtas ir velnio galia. Niekas ios jgos neveiks, tik
Vokietija, vadovaujama Apvaizdos sisto fiurerio. Pasaulio kapitalistins
valstybs privalo t suprasti, o jei nesupras ir joms galas. Komunizmas
i j nepaliks akmens ant akmens, kol pats nepastips, sugrautas nirio
ir pasiutimo.
Js teisus, mano fiureri, pritar Hesas. Komunizmas jau per
simet Ispanij ir ruoiasi padegti Europ i kitos puss. Jei ne generolas
Franko, ar jis nebt peroks Pranczij?
Hitleris i padilb pairjo Hes.
inote, Hesai, a esu patenkintas, kad komunistai atsirado Ispanijos
emje. Taip, taip, ir neirkite mane akis iverts, nes kalbu ties. Mes
dabar apginkluojame vermacht naujais ginklais. Kokius tankus sukr
Krupo gamyklos ininieriai! O patrankos, minosvaidiai, savaeigiai pa
bklai!.. Ms lktuvai tai fantastika! Ir juos visus galim imginti
karo slygomis Ispanijos kalnuose ir kloniuose. Svarbiausia, kad ms
ginklai skmingai mua Stalino ginklus, nes ispan komunizm ginkluoja
tik jis. Pairkit, Hesai.
Ididiai met ant stalo pluot nuotrauk, kurias Hesas m apiri
nti. Deg subombarduoti miestai, krito emn paauti lktuvai, kpsojo
sudauyti tankai... Ispan vyrukai kovojo ne su buliais, o vienas su kitu,
ir gana skmingai, nes nuotraukos ufiksavo kalnus lavon, gulini su
griautuose miestuose ir kaimuose.
Prasivr durys ir ant slenksio idygo Hitlerio vyriausias adjutantas
287
Vilhelmas Briuchneris. Kaukteljo kulnim ir atsistojo tyldamas prie
dur.
Hitleris sujudo ir i karto pribgo prijo, mets per pet Hesui:
Js, Hesai, galite eiti. Ateikit vakare ir pratsim pokalb usienio
politikos klausimais.
Hesas greitai ijo. Jis instinktyviai jaut, ko atjo fiurerio kabinet
adjutantas Briuchneris, kur fiureris buvo isiunts Miunchen.
Ieva! Tai ji ia viskuo kalta.
Fiureris danai per Briuchner sisdavo jai savo asmenikus laikuius
ir gaudavo tuo paiu keliu i jos. Jokiam patui jis nepatikdavo ir net
adjutantui juos teikdavo uantspauduotus keliais lako antspaudais, kad
niekas negalt prieiti prie meils odi, iskyrus t, kuriai skirti.
Nei vienos mirusios meilus fiureris neprisimindavo ir negeddavo,
o jei prisimindavo, apie tai nekalbdavo. Ar jos ateidavo naktimis prijo
lovos, ar smeigdavo nebyl vilgsn j niekas neinodavo ir nedrs
davo net usiminti. Vargu, nes fiureris visuomet stengsi atsiriboti nuo
savo praeities.
Bet Ieva skyrsi nuo pirmtaki tuo, kad fiureris pajuto savo kalt, su
inojs apie Ievos v ird. Jo jausmuos Heli Raubal ir Ieva Braun
susiliejo vien asmenyb mylimos moters asmenyb. Gal dl j gai
valikos jaunysts, avesio ir mergaitikos aistros fiureris nespjo igerti
i j irdi viso meils svaigulio ir su ilgesiu vis atsigrdavo jas.
Ak, kaip jis pergyveno Ievos v, priminus tok pat Heli krtin!..
Ji tai padar i meils man! suuko Hitleris Hesui, ibals, dreban
iom rankom suspauds galv. Kelias dienas jis negaljo nieko dirbti, vis
nordamas ilieti ird. Geriausiai jam tiko inteligentikasis Hesas, visk
inojs apie fiurerio meil ir jo nor niekuomet nepalikti Ievos. Tikrai,
vos tik Ieva gro i ligonins, fiureris tuojau atve smaragdinius aus
karus ir ied su briliantais. Tai buvo turtas, kur realizavus, Ieva galjo
gerai gyventi, bet ji bt dar kart atsisakiusi gyvybs negu mylimojo
dovan.
Nors Ieva neiojo ant krtins raiius, bet, atvykus fiureriui, jie puo
l vienas kitam glb, negaldami sulaikyti aistros protrkio. J naktys
buvo tokios ugningos, kaip ir seniau.
Hitleris ilgjosi Ievos, bet didiulis uimtumas ir milijonai neatidlio
288
tin reikal neleido pamesti valstybinius rpesius ir atsidti meils ma
lonumams. O laikyti meilu savo apartamentuose nenorjo manydamas,
kad gali duoti blog pavyzd partijai ir tautai. Jis net nepagalvojo, kad visi
puikiai ino aviosios Ievos meil, ir net tas naktis, kurias jis, atitrks
nuo darb, praleidia Miunchene. Netrukus fiurerio nurodymu Briuch-
neris Ievos vardu nupirko Miunchene daili vil, kur Ieva persikl su
tvais. Negalvodama apie turtus, niekada nesiekdama asmenins naudos,
Ieva staiga tapo turtinga moterim; vila ir butas Miunchene, puons apar
tamentai Berhofene, alia fiurerio pilies, ir udaras Mersedesas su ofe-
riu-sargybiniu. I pelens ji staiga tapo princese, bet jos princas buvo toli
ir su juo susitikti galjo tik laikais, tokiais kaip is, kur dabar adjutantas
ties fiureriui. Fiureris grieb ir skubiai prapls m skaityti.
Mano brangusis,
Dabar vakaras, ir niekuo negaliu usiimti tik galvoti apie Jus, apie
tas valandas, kurias praleidom dviese. Usidedu t patefono ploktel su
tango, kur mes okome su Jumis, pairiu taur, i kurios abu grme
vengrik vyn, akim glostau lov... Kiekviena sekund su Jumis man
brangiausia gyvenime. A Js ilgiuosi, a Jus myliu, bet inau, kad Js
reikalingas, netgi reikalingesnis Vokietijai negu man, ir mano irdis pilna
pasididiavimo Jumis. Nra kito mogaus pasaulyje, turinio Apvaizdos
suteikt uduot ir mokanio j gyvendinti. Visa Vokietija avisi Jumis, o
labiausiai a.
Js maoji Ieva, kuri prao
jos nepamirti
Hitleris prijo prie lango ir kelias minutes irjo juod stikl, at
suks adjutantui nugar. Matyt, ir jam sukilo prisiminimai apie dienas ir
naktis, praleistas su Ieva. Taiau jo charakteris buvo vokikas pareiga
aukiau visko, ir atsiduss nuvijo prisiminimus alin.
O adjutantas, stovdamas kaip stulpas, neparod savo jausm ir min
i. Tai nebuvo Hesas, atsidavs fiureriui iki kaul smegen, tai buvo tik
ambicingas karininkas, tikjsis prie fiurerio pasiekti spdingos karjeros,
turt ir garbs. Jis laik lieuv u dant ne dl meils fiureriui, bet dl
289
savo karjeros. Jam norjosi suukti: Ak, kaip a nekeniu ios mergi
ios, sibrovusios fiurerio gyvenim ir sudrumsiusios jo ramyb! Jei
bt mano galia, a pats j nuauiau ir ubaigiau kvail roman! Bet
nereikt nei vio, tik keli odi apie tai, k a inau.
Briuchneris inojo daug, nes lyddamas fiurer visk mat ir suprato.
Prie kelis mnesius jis buvo su fiureriu ivyks Breslau, kur generolas
fon Frias formavo nauj tank armij. Fiureris dabar daugiausia laiko
skyr tik vermachtui ir vingriam diplomatijos menui, todl naujas armi
jas, ypa tank, jis visuomet inspektuodavo pats.
Pt varbus vjas ir bandym poligone vaik emus lietaus debesis.
Vis dien belandiodamas po slptuves ir bestypsodamas apiros bok
tuose, fiureris sualo ir pavargo kaip ir jo palydos karininkai bei vermach
to generolai. Briuchneris mat kaip prie pamlynavusios generolo Frio
nosies nuolat laikosi sidabrinis laas. Ne, ne lietus, o staiai senatvikas
laas, rodantis, kad vyriausias kariuomens vadas beviltikai paseno ir
jam laikas uleisti vietjauniems.
Vakare, baigus apir, fiureris atsisak pavakarieniauti su dalinio ka
rininkais ir pasaks, kad jam skauda galv, liep Briuchneriui vaiuoti prie
kurios nors kavins. Briuchneris pasirinko nedidel kavinuk Gartentra-
ss gale. Tai buvo tarsi pasak namelis, pritaikytas monms, norintiems
su kavos puodeliu nusipirkti valandl ramybs ir geros muzikos.
Davus adjutantui fon Belovui enkl, palydos esesininkai tuojau liep
lankytojams apleisti didij sal ir vien kambar. Lankytojai suinoj,
kad ia sustojo pats fiureris, su didiausiu diaugsmu susigrdo prie dur
ir sutiko jo mainas galingu Heil Hitler! Jie netvr ididumu ir pasiten
kinimu, kad j miest aplank fiureris, nepasididiavs pavalgyti vienoje
i miesto kavinuki.
Hitleris mgo tokius ekspromtu suruotus susitikimus ir visados u
kalbindavo mones, tiesdavo jiems rank, o jei pasitaikydavo alia koks
nors vaikas, tuojau j paimdavo ant rank. Iliko daug toki nuotrauk,
kur Hitleris nufotografuotas tarytum gerairdis ddul. Bet tai tik buvo
eilinis farsas i Hitlerio-Antmogio scenarijaus.
kart Hitleris nesileido ilgas kalbas, bet kteljs Sieg Heil!,
grietai nujo jam paruot kambar. Tai buvo eiminink kambarys, kur
pastarieji uleido su dideliu diaugsmu. ia dvelk iluma, jaukumu, ir,
290
numets apsiaust, Hitleris sitais u stalo, kur pagyvenusi eiminink ri
kiavo indus, o tarnait ne kav ir arbat. Didiojoje salje liko generolai
Frias ir Blombergas, keli aukti karikiai ir vyriausio kariuomens tabo
ir Hitlerio palydos karininkai. Prie piet stalo Hitleris sitais vienas.
Vyriausias adjutantas Briuchneris mat, kad fiureris kakoks iglebs,
pailss, bet galvojo, kad nuotaik lemia varginanti apira ir altas lietin
gas oras. Fiureris ruosi tuoj vykti aerodrom, o i ten Berlynan. Bet
per tok liet vargu ar idrs...
Dar Hitleris nespjo nusiplauti rank, kambar jo kokios septynio
likos met mergait, neina dideliu okoladiniu tortu. Ji padar gil reve
rans ir, padjus tort, smeig fiurer graias, mlynas akis, kurios taip
kontrastavo su juodais kaip varno sparnas plaukais. Ji buvo tokia jaunut,
kad nesuvok, jog jos smalsumas darosi panaus koketikum.
Marija! pasak eiminink mergaitei. Praau eiti virtuv ir
tuojau atneti kav. Mano fiureri, praom dovanoti u dukters smalsum.
Ji, kaip ir mes, vis gyvenim atsimins i laiming akimirk, kai js ap
lankt ms namus.
Madam, mandagiai atsak Hitleris, taip pat nenuleisdamas aki
nuo Marijos, sveikinu jus su tokia nuostabia dukra. Praom leisti jai
palaikyti man draugyst per pietus. Manau, kad jai esant, ir valgiai, ir
grimai taps imt kart skanesni.
eiminink paraudo i pasitenkinimo. Ponia Elza Reitel turjo keturis
vaikus, bet labiausiai didiavosi jaunle Marija. Susiavjusio Hitlerio
vilgsniai ir nuostabs komplimentai ukl j ant debes.
Praom, mano fiureri. Bet ji nemoks jums patarnauti. Gal a...
Oi, ne, madam. Man malonu bus valgyti tokios avios panels
draugijoje. Juk ir tu, Marija, manau nori praleisti vakar su Vokietijos
fiureriu?
O, mano fiureri! sunabdjo Marija, suddama rankas lyg mal
dai. Ji norjo atsiklaupti prie Hitler, bet is, pagriebs j, pasisodino
alia savs. Jis jau inojo, kad turi magik jg, priveriani bet kuri
moter pulti jam glb. Bet ia galia naudojosi retai.
U sienos girdjosi atsargs prislopinti karinink balsai, o eiminink
kambaryje Hitleris jau pamiro inspekcij, vermacht, Vokietij ir savo
dievikj misij. Jis kalbjosi su Marija Reitel apie meil, bet kalbjo tik
291
vienas Hitleris, o Marija jo klaussi lyg neemikos asmenybs, pagrobu
sios savo galing traukos lauk. Ji neinojo, kas su ja darosi ir kodl ji
taip gaivalikai veriasi prie io mogaus, trokte trokdama prisiglausti,
prisiliesti, atsiduoti... Bet ir Hitleris nieko nevalg, apimtas aistros mer
gaitei, kuriai vargu ar sukako atuoniolika.
Marija, sunabdjo prisispauds j prie savs ir sisiurbdamas
lpas, tu mane myli, ar ne?
Ji neinojo, k atsakyti, tik prigludo prie Hitlerio.
Hitleris paauk Briuchner ir pasak:
Tegul ponai generolai ir karininkai eina ilstis. Ryt ivaiuosim
atunt valand. Dabar mans netrukdykit, nors ir bt labai svarbus rei
kalas.
Ponia Reitel suprato, ko usidar miegamajame fiureris su jos dukra,
bet jos irdis liepsnojo tik pagarba ir meile iam mogui. Argi gali Vokie
tijoje bti moteris, kuri nebt patenkinta fiurerio dmesiu, pareiktu kad
ir tokiu bdu.
* * *
Pagarbiai irdamas fiurer, Briuchneris stengsi imesti i galvos
mintis apie t vakar, bet jos kyriai lindo, nenordamos trauktis i atmin
ties. Fiureris neprisimena Marijos Reitel, nes taip ir turi bti, bet kodl jis
prisimena Iev? Kakas ia yra, ko negaljo suvokti Briuchnerio protas,
ir tas j labiausiai pykino.
O fiureris jau atsisuko ir pasak:
Klausykite, Briuchneri! Js rytoj nuvyksite pas fraulen Iev Braun
ir atveite j Berlyn. Vykite tiesiai Imperijos41viebut, kur jai bus
usakyti apartamentai.
Briuchneris kaukteljo kulnim ir imet rank priek su garsiu Heil
Hitler! Jo neapykanta pasislp po pusiau nuleistom blakstienom, kad
net ir fiureris to nepastebjo, nors ir stovjo arti.
* * *
Hesas, ijs i fiurerio primimo sals, tarp kit lankytoj pamat
292
sdinius ir abudu vermachto vadus: karo ministr generol Blomberg
ir vyriausij vermachto vad generol fon Fri. Jie sdjo kakokie su
sen, suvarg, be bdingo kariko pasitempimo. Tai ypa krito akis, pa
velgus generol Blomberg, kuris visados spinddavo lyg nuveista
sidabrin mark, reprezentuodamas naujai kylani galing Vokietijos
armij. Lidnokai atrod ir Frias, bet is ne taip isiskyr, gal tik jo rau
dona nosis ir ant jos kabantis laas rod generolo senatv. Dar jiems ne
prabilus, Hesas suprato, kad juos pakviet fiureris; i generol karjera
baigta. Hitleris, kurdamas nauj galing jgvermacht, nepasitenkins
nusenliais, nors jie anksiau, Rmo grsms akivaizdoje, buvo karti
Hitlerio alininkai ir daug jam padjo.
Abudu generolai, pamat Hes, pakilo ir tuojau prijo prijo, karikai
pasisveikindami. Jie jaudinosi, bet paindami Hes kaip kultring ir in
teligentik mog, puolsi ariau.
Ponas Hesai, prabilo generolas Frias, esame pakviesti pas
fiurer. iandien keturiolikt valand. Taiau ponas Bormanas pasak, kad
ms klausimas bus nagrinjamas vakare, atuoniolikt valand. Nagri
njamas!? K tai reikia? Nejaugi mes kak padarm, kad mus reikt
svarstyti imperijos slaptojoje tarnyboje? Mes kariai, ir pastabas galim pri
imti i vyriausiojo vado fiurerio, bet ne i kako kito.
Praau nusiraminti, pone generole, pasak Hesas, matydamas,
kad, neirint dideli pastang susivaldyti, generolo rankos dreba. Fiu
reris ino, k daro. Jis tikrai nenorjo js eisti ar paeminti. O slaptoji
tarnyba ir yra tam, kad svarstyt tik labai auktas pareigas uimanius
asmenis. Fiureris visados vertino ir vertina garbingus karininkus.
Frias lengviau atsiduso. Hesas visada mokjo rasti ger od suneri
musiam mogui, tik gaila, kad fiureris daniausiai elgdavosi visai ne taip,
kaip tikdavosi interesantas, paguostas ir suramintas Heso. Abu generolai
padkojo Hesui, nors inojo, kad fiureris pasielgs taip, kaip nors, o kieno
nors intervencija jam nei motais. Jie susisupo karikom milinm ir nujo
igerti kavos. Vieno ir kito adjutantai nusek i paskos. Jie jaut grsm,
pakibusi vir savo virinink, nes adjutantai daug k pajunta pirmieji.
Kai vakare abu generolai buvo pakviesti fiurerio kabinet, jie ia
pamat sdinius Gering, Gebels, Ribentrop, Esar... Neseniai paskir
tas usienio reikal ministru Joachimas fon Ribentropas tapo slaptosios
293
tarybos nariu ir kartu su fiurerio artimaisiais dalyvavo posdiuose. Ne,
jie nieko nesprsdavo, nes nusprsdavo tik vienas fiureris, o jie klusniai
pritardavo. Bet generol akys irjo ne fiurer ar kitus dalyvius, o
stalo gale sdint Himler. Pamat gestapo vadov, abu generolai suprato,
kad tai galas. Nes kur pasirodo is pabaisa, nieko kito negalima laukti,
tik ties.
Fiureris pavelg juos kreivu vilgsniu ir pabarbeno pirtais stal,
lyg sugrodamas laidotuvi mar.
Ponai generolai! pasak Hitleris pakeltu balsu. Jums buvo
perduota mano nurodymas paduoti pareikimus dl ijimo atsarg. Pra
jo dvi savaits, o js pareikim kaip nra, taip nra. Nejaugi nejauia
te, kad visikai netinkat vadovauti mano sukurtam vermachtui? Vermach
tas! Ar js galite jam kvpti pergals dvasi ir vesti j pergales?
[kvpti jam ms fiurerio nemirtingas idjas! rsiai suriko Ge
ringas ir sistebeilijo Hitler, lyg laukdamas pagyrimo, bet is net nepa
velg j.
Abu generolai tyljo, tik j veidai raudo ir balo.
Na, praau atsakyti generole Blombergai! Ko js tylite?
Mano fiureri, istenjo ministras, a nesijauiu bejgikas.
Esu pasirys dl Vokietijos atiduoti krauj ir gyvyb.
Tai menkniekis, sumurmjo Geringas.
K? Js nesiruoiat poilsiui, o norit stovti karini pajg priekyje?
siuto Hitleris. O js, generole fon Friai?
Mano fiureri! Ir a, kaip ponas ministras Blombergas, noriau
vykdyti istorin misij, kurijs paskyrte vermachtui. Mano sin rami
prie jus ir Vokietij, o jg turiu pakankamai.
Hitleris paoko ir suaibavo akimis. Atrod puls prie abiej generol
ir griebs juos u gerkls. Bet tuojau susivald ir atsisuko stalo gal.
Himleri!
Jo kteljimas reik sakym sijungti puolim Himleriui ir smogti
generolams kakokia neinoma jga.
Mano fiureri, prabilo tyliu balsu Himleris, kaip kalbdavo visa
da, ir jo velnus vilgsnis pro storus akini stiklus blyksteljo generol
pusn. ie generolai turt pulti ant keli ir prisipainti jums apie tai,
kad j elgesys yra pasibaistinas. Jie netinka bti ne tik generolais, bet
294
net eiliniais kareiviais, o j vieta ne generalinis tabas, bet koncentracijos
stovykla. Duodamas jiems galimyb ieiti atsarg, js pasielgte kaip
labai humanikas valstybs vadovas. Taiau jie to nesupranta ir vapsi
apie nor vadovauti vermachtui. Pasigailtini mons!
Generolas Frias susibavo ir bt parpuols, bet generolas Blomber
gas pagrieb j u alkns ir sulaik. Blombergui i akies ikrito monoklis
ir virpdamas pakibo ant krtins.
Mano fiureri, sustenjo jis. Ponas Himleris mus meiia,
meiia lykiai ir neatsakingai... rodym! A praau rodym!
rodym? altai ypteljo Himleris ir svied ant stalo pluot
nuotrauk, kurios kaip loimo kortos isiskleid aplink. Pasigrkite
visi pono Blombergo asmeninio gyvenimo ukulisiais. Jo mona Eri-
cha Grun bjauri prostitut, ir dabar neatsisakanti karinink paslaug.
Pairkit!
Himleris pam vien nuotrauk ir pakl vir, kad visi pamatyt,
kaip grauol Ericha niurkosi su jaunais vyrais. Visi nuogi kaip vos gim
kdikliai.
Fiureris su pasilyktjimu nusisuko nuo nuotrauk. Jis atsimin, kaip
dalyvavo neseniai vykusiose generolo vestuvse su ia merge. Tada
Himleris pasak fiureriui apie Erichos praeit, bet jis numojo ranka. Kas
ia tokio? Dar geriau, kad ji turi praeit, kuri bus galima naudoti, kai to
prireiks. Taip ir vyko!
Mano fiureri, duso generolas Blombergas, Himleris visk
suklastojo... nuotraukos falsifikatai...
Ak, liaukits, generole, atsistojo vaidindamas pasipiktinus Ge
ringas. Jis pats kadaise turjo nuodmi su Ericha Grun, kai ji dar dirbo
Geringo inyboje, taiau galvojo, kad niekas to neino. Jam nei galvon
neparjo, kad talpiame Himlerio portfelyje yra dar kelios nuotraukos vi
sai nuogo reichsmaralo Geringo su Ericha, bet Himleris dar negalvojo j
rodyti. Jus seniai reikjo igrsti i padori moni kompanijos. Fui!
Generolas ir prostitut! Ir dar karo ministras! Dkokit fiureriui, kad js
neudar stovykl su ydais ir psichiniais paliegliais.
Bormanai! suuko Hilteris, ir itikimasis pagalbininkas idygo
alia. Paveskit kuriam nors mano adjutantui palydti pon Blomberg
viebut. Rytoj pasirpinkit, kad jis ivykt savo dvar. Aiku?
295
Jawohl, mein fiurer!
Bormanas palydjo Blomberg primimo sal ir paved adjutanto
ulco globai. Tegul jis palydi suniekint generol jo dvar, i kurio ne
turs teiss ikelti kojos ir gals paskutinius gyvenimo metus leisti su
grauole mona, sunaikinusia jo kaijer.
Jus generolas Blombergas sukurst neduoti pareikimo ieiti at
sarg? paklaus Hitleris Frio.
Ne, mano fiureri, istenjo Frias, laukdamas, kokiais baisiais
faktais smogs jam slaptoji tarnyba. A nieko gdingo nepadariau, a
neturiu monos, a...
Js! fiureris bed j smili. Js lyktyn! Blombergas
kaltas, kad jo tokia mona, o js!.. Himleri!
Taip, generole! vl pakilo Himleris. Ms inyba daug dirbo,
bet jus vis tiek demaskavo. Js homoseksualistas. Gestape mes turime
keliolikos moni parodymus apie ikryplikus js pomgius. Tai taip,
pone generole, besiginantis, kad nepadarte nieko gdingo!
lyktu! pasak Gebelsas ir demonstratyviai nusispjov. Jis su
prato, kad generolo Frio karjera turjo tik taip baigtis, nes senasis kar
vedys mgdavo pasiaipyti i fiurerio. Tai jo kariniai daliniai tada Miun
chene nuslopino Hitlerio vadovaujam mait, tai jo karininkai aretavo
Hitler ir udar Lansbergo kaljime. Jei Blombergas mgo pataikauti, tai
to nepasakysi apie Fri. Aiku, kad viskas, k ia dst Himleris, bjauri
provokacija, nes gauti parodymus jam tik juokas. Matyt, tas, kas ai
psi i jauno Hitlerio, dabar verks. K gi, gyvenimas toks permainingas,
ir mogus niekada neinai, k prigyvensi.
Bet jeigu Blombergas sugniuo, pamats jo mon kaltinanias nuo
traukas, tai Frio ili sai pasiiau ir akys sublizgjo.
Mano fiureri! itas mogelis, jis paniekinaniai mosteljo ranka
Himlerio pusn, jums apmei ne tik mane, bet ir visus Vokietijos
karininkus. Tai pati bjauriausia provokacija, sukurta mano atvilgiu. Te
gul! Neturiu kuo pasiteisinti, o ir nesiruoiu. Ponai, jeigu js tuo tikite
tikkite. Laikas atvers jums akis. Leisite eiti?
Hitleris mosteljo ranka, ir generolas pasuko dur link. Jis jaut neap
rpiam paniek iai tarybai, apmeiusiai ir apjuodinusiai j vis karinin
k akivaizdoje. Jie pavert j mlu, nuo kurio visi suks akis on.
296
Homoseksualistas! Viepatie! Jis net nepagalvojo, kad kada nors ga
lt sviesti jam tok kaltinim, kurio nra nei kaip paneigti, nei atremti.
Ne, nra ko kaltinti Himler, kuris kaip ekas visur palieka dvokianius
pdsakus. Tai Hitlerio darbas. Ne be reikalo generolas fon Frias irjo
su panieka ir nepasitikjimu. Ak, kodl tada nepasirinkau Rmo?
Generolas nejuto, kad aaros ritasi jam per veidus ir pradingsta skruos
t rauklse. Visi tarybos nariai irjo, kaip jis sunkiai slenka i kabine
to, bet tik vienam Hesui kakas atriai dilgteljo irdyje.
Ponai, prabilo fiureris, kai usidar durys, praau iklausyti
vermachto ir Vokietijos ginkluotj pajg reformos plan. Kaip supra
tote, karo ministro ir ginkluotj pajg vado postai tuti. Bet a i post
negalvoju toliau laikyti. O kam? Nuo iandien j nra, ir tai didiausia
armijos reforma. Vietoj i seniausi karini staig kuriama ginkluotj
pajg aukiausia vadovyb (OKV), kuriai vadovausiu a...
Jis pergalingai pervelg neoficialij tab ir auktai pakl galv.
tai pagaliau jis pasiek tai, ko troko vis gyvenim vadovauti Vo
kietijos kariuomenei! Hitleriui atrod, kad kanclerio postas ir neoficialios
paties prezidento pareigos tai ymiai menkiau u ginkluotj pajg
vad. Jo aukiausia svajon pasiekta didiulmis pastangomis, klastin
gumu ir nepaprastu usispyrimu.
...taiau, ts toliau fiureris, a neatsisakau ir karini specia
list. Jaun ir energing, ne sukrioli ir moralini luoi, kurie neseniai
apleido ms posd. Prie OKV bus kurtas tabas, vadovaujamas gene
rolo Vilhelmo Keitelio. Taiau tai ne viskas. ia bus ir tabo operatyvin
valdyba, vadovaujama generolo Alfredo Jodlio. Tai tai tie generolai, ku
rie pajgs vermacht padaryti tokia jga, kuri parblok vis ali armijas.
Jums kaip didiausi paslapt pasakysiu, kad ruoiu Vokietij aibo karui
ir renkuosi tuos generolus, kurie tinka.
Kalbdamas apie aibo kar j is mat, kaip vermachtas eina per pasaul
lyg kaitintas peilis per sviest. Nra jgos, galinios j sulaikyti!
Visi paoko nuo kdi ir smeig akis fiurer. Aha, tai kur uo pa
kastas. aibo karas! Fiureris pirm kart atvirai pasak iuos odius,
nors vis laik tvirtino, kad reikia iekoti taiki keli nekonfliktuoti su
kaimynais. Juk jis neleisdavo nei vieno odio vieai kalbti apie kar, o
ia matai!
297
Ai Dievui, kad pats prabilo. J veidai nuvito, o Geringas vos ne
pradjo ploti.
Mano fiureri! suriko jis. Js odiai veria ms irdis oki
nti i diaugsmo. Nuo iandien prasids didioji arij iauktinimo epo
cha. A jus utikrinu, kad mano vadovaujama karo aviacija trupinius su
mals vis ali oro laivynus, o j miestus ir gyvenvietes pavers griuvsi
krva. Duokite sakym, ir or pakils tkstaniai eskadrili.
Manau, kad nereikt atsisakyti diplomatijos, pasak fon Riben
tropas, nes ji paruoia keli ms armijai.
Js teiss, atsak Hitleris, nes aibo karui laikas dar neatjo,
o ms diplomatija turi bti bsimo karo smaigalys. A manau...
Hitleris nutilo ir susimsts m vaikioti po kabinet. Hesas suprato,
kad veltui jie patikjo Hitlerio atvirumu. Jis nepasak nei dalels to, k
galvoja. K gi tai bdinga fiureriui. O paminti generolai ar tikrai
tie patys, kurie gali pakeisti senuosius generolus? Ne, dl generolo Jodlio
Hesas neabejojo, bet Keitelis? Juk jis bus tik paklusnus molio gaballis
fiurerio rankose, skubdamas vykdyti tai, k is pasakys. Kaip gaila, kad
fiureris nepasitiki seniais. Juk j tarpe tiek daug gabi ir proting mo
ni: fon Lbas, fon Runtetas, fon Bokas, fon Viclebenas... Gal tas fon
gsdina fiurer, o gal vis senj generol jis nekenia kaip buvusi savo
virinink? {fiurerio siel nelsi ir jo nesuprasi.
8
Pastaruoju laiku Ieva ydte praydo. Ji igrajo, daug laiko skyr
sportui, skaitymui, muzikai ir pamgtajam teatrui. Bt galjus save lai
kyti laiminga, jeigu ne nuolatinis fiurerio ilgesys. Fiureris j isikviesda
vo Berlynan, taiau gyventi Imperijos kanceliarijoje neleido net pagalvoti
ir suteikti oficialumo j santykiams net neadjo. Jis buvo mandagus ir
galantikas kavalierius, neumirdavo paberti kompliment, koki paber
davo ir kitoms, jo akirat pakliuvusioms moterims. Taiau Ieva jausda
298
vo, kad, liks nakt vienas su ja, fiureris nepalieka u miegamojo dur
rpesi ir egoistini plan. Seniau, j pirmosios painties naktim, kada
jis buvo toks aistringas meiluis, kalbos apie meil skambdavo nepa
liaujamai, tai dabar jis danai nutraukdavo meils kalbas, praddamas
politinius monologus: keikdavo niekingus Vokietijos prieus (o j tiek
daug!), dstydavo planus apie arij rass iauktinim ir jo fiurerio
dievikj misij. Ievai tai buvo girdta daugel kart, bet fiurerio l
pose skambdavo naujai ir patraukliai, nes kiekvienas odis, ijs i jo
burnos, atrodydavo nepaprastas, didingas ir svaiginantis. Ieva, kaip kiek
viena simyljusi mergina, velg j susiavjimo kupinom akim, maty
dama tik didvyr, o ne ambicing, egoistik, save auktinant politik.
Ji laukdavo t ret susitikim, nes per juos pradjo painti nacist
partijos elit, artimiausius Hitlerio aplinkos mones. Ji dalyvavo keliuo
se vyriausybiniuose baliuose, suruotuose pagerbti auktus kit valstybi
pareignus arba paymti koki nors reikming Treiojo reicho dat.
Bdavo pristatoma kaip kino aktor Ieva Braun, bet vargu ar mons ne
suprato jos tikrojo vaidmens. Prie Ievos versi visas elitas, trokdamas
gyti jos draugyst ir palankum, tikdamiesi, esant reikalui, sulaukti jos
pagalbos. Taiau Ieva jautsi nejaukiai didij bryje; ji iliko vis tokia
pat kukli, paslaugi ir grai. Kiekvienas gudresnis nacis tuoj suprato, kad
maoji Ieva niekada netaps imperatoriene, pasitenkindama jai paskirta
role bti avia meilue ir daugiau nieko.
Jai patiko Hesas elegantikas ir aristokratikas vyras, su kuriuo
malonu pakalbti apie sport, teatr ir kitomis temomis, atviromis jos ir
diai. Ieva i karto suprato, kodl fiureris visuomet draugikas iam vyrui
ir labiausiai vertina i j supanij. Prabgom pamat ir Albert Sper,
neseniai tapus artimiausiu fiurerio biiuliu. Nors ir jauna, Ieva puikiai
suvok tylen Borman, pajutus, kad is mogus pavojingas kaip kobra,
ramiai, nematomai liauianti po lapais, bet galinti tuojau mirtinai gelti.
Dar baisesnis atrod storulis Geringas, nuolat j sekiojantis galiomis aki
mis, lyg ruodamasis pasilyti kak emo, nepadoraus. Ji draugikai su
tikdavo Gebels ir elegantik Magd Gebels, auginani nema pulkel
dukter. Ak, kaip ji pavydjo miel vaikui Gebels eimai inodama,
kad niekuomet nepaspuos ant rank savo kdikio. Jos ir fiurerio kdi
kio! Kartais net apsiverkdavo pagalvojus, kad tas kdikis gim ir ugeso,
299
nesulaukdamas tv meils ir globos. Bet apie tai nekalbjo fiureriui, i
nodama jo tvirt nusistatym neturti vaik.
Ji mat, kokie pasaulio galinai supo jos mylimj. Nesenai buvo at
vyks Vengrijos diktatorius admirolas Hortis, kur lydjo jo snus te-
fanas, avingas jaunuolis, panaus kino aktori i meils dram. Buvo
primime, kur fiureris suruo Italijos faist vadui Benito Musoliniui.
Ievai jis atrod nepaprastai ididus, pasipts, visus niekinantis. Ji nesu
prato, kodl fiureris toks draugikas iam mogui ir kodl Italijoje jis taip
garbinamas?
Daug veid praslinko pro jos akis, bet jie nebuvo doms ir patraukls.
Gal vienas kitas. Daugelis kl baim ir net pasibjaurjim. Ieva svajo
jo kur nors pasprukti nuo ito triukmingo blizgesio, garsi, bet nenuo
irdi kalb, nuo nenatralios dirbtins aplinkos... Kakur ivykti, bet,
inoma, tik kartu su fiureriu.
Bet Ieva jau buvo daug patyrusi gyvenime ir net pastovjusi prie mir
ties slenksio. Ji inojo, kad svajons ir gyvenimo realyb nevaikto tais
paiais keliais ir viena su kita nesusitinka. Po truput prato visk irti
pro skepticizmo yd, diaugtis ia diena, nesiekiant vaigdi. Neseniai
jai kakas atsiunt jaunos graios merginos nuotrauk, ant kurios buvo
urayta: siirk j. Tai fiurerio meilu Marija Reitel. Paklauski ad
jutant ir apsaugos karinink, jei netiki manim. Ant nuotraukos raudonu
raalu buvo urayta data ir odis Breslau.
is laikas skaudiai sueid Iev, bet ne taip, kaip niekingi Henriets
odiai, privert paleisti kulk ird. Suprato, kad tai yra tiesa, bet apie
saviudyb negalvojo. Kas tas Breslau! Argi fiureris j myli maiau, nei
pirmosiomis dienomis, ar jis nerodo jai pagarbaus dmesio prie moni,
ar Ieva nemato jo vilgsnyje pasigrjimo, kai visi apstoja Iev ir beria
jai komplimentus? Fiureris didiuojasi ja ir nori kuo daniau bti kartu.
Kvietimai Berlyn, Berchtesgaden tokie malons, nes ten visas naktis
juodu praleidia kartu. Argi to maa? Oi ne! Jai to pakanka!..
Ji truput paverk, o vakare isidaiusi ir pasipuousi nuvyko savo
naujuoju Mersedesu Imperijos kanceliarij, kur buvo ruoiamas pri
mimas Rumunijos karaliaus atvykimo proga. Ji vl spindjo ne brilian
tais, o kuklumu ir jaunysts avesiu. Primime dalyvavo ir jos sesuo Ilz,
neseniai itekjusi u fiurerio apsaugos karininko Fogelaino. Abi grauo
300
ls Braun tuojau tapdavo primim siela, su jomis troko pakalbti ir pa
okti kiekvienas baliaus dalyvis.
Kaip visada, Ieva daugiau laiksi kartu su Hesu ir jo mona, kuri taip
pat nesiver priek, likdama vyro elyje. Prie j prisidjo Valteris e
lenbergas, naujasis gestapo valdybos virininkas. Bt mielai prisidjs
ir Balduras fon irachas, bet jo mona nerod noro prieiti ariau buvusios
draugs. I to Ieva suprato, kad Henriet kaip buvo, taip ir liko jos prieas,
nepaliaujantis regzti niekybes.
Ieva klaussi elenbergo humoristini pasakojim, kai prie j prijo
auktas, stambus vyrikis, apsirengs fraku, bet su karikio manieromis.
elenbergas tuojau pasisuko Iev.
Panele, leiskite jums pristatyti graf Klaus fon taufenberg, ms
pasiuntin bolevikinje Maskvoje. Ponas grafe, susipainkite su panele
Ieva Braun. Matote, pono grafo pavard skamba panaiai kaip mano, bet
jis patricijus, o a tik plebjas.
Grafas jai emai nusilenk.
Tai tai kokia tu, avingoji fiurerio meilue! rodos kalbjo grafo
akys. Kuo gi tu patraukei j ir koki tak jam tursi? Juk visur sklinda
baisios kalbos, kad kiekviena jo meilu nusiudo. Kiek dar tau liko laiko
gyventi?
Bet vietoj to jis pasak:
O, panele aktore! Meno mons vis bali puomena, o js
ypa!
Ievos akys lyg du mlyni eerliai sugr nir grafo aki spindes, o
lpos nusiypsojo:
Ponas grafe, js komplimentas puikus, bet a nesu puiki aktor.
Prieingai esu tik debiutante.
Todl dar labiau linkiu jums skms, panele. O dabar kvieiu o
kiui.
okant grafas pasakojo apie gyvenim Maskvoje ir kad jis rytoj i
vyksta i baisij Stalino karalyst.
Labai gaila, kad, vos susipainus, tuojau isiskiriame, panele. K
padarysi. Tokia fiurerio valia, o man malonu tarnauti reichui, nors ir pa
vojingame darbe.
Jis atsisveikino ir pradingo minioje, kuri imt lemp spindjime ir
301
muzikos garsuose vent fiurerio didybs triumf.
irdama nueinant graf, Ieva mai pagalvojo:
Puikus ir elegantikas ponas, bet man jis atrodo kaip koks mirties
pasiuntinys. Kakas grsmingo ir nuomaus spindi jo akyse. Ar tai lemtis
man?.
Ieva neklydo. Pulkininkas grafas fon taufenbergas buvo tas pats s
mokslo vadas, kurio bomba sprogo prie Hitlerio koj, bet jo neumu,
tik sunkiai kontzijo. Po ito pasiksinimo fiureris jau neatgavo jg.
Prie vidurnakt Ieva paliko didij sal ir patylomis ivyko savo
but Unter den Linden gatvje. U poros valand, ileids garbingiau
sius sveius, ia atsirado ir fiureris: linksmas, truput kvepiantis vynu ir
diaugsmu blizganiomis akimis.
Ak, mano Adolvolk! suuko Ieva ir pakibo jam ant kaklo,
kaip a laukiau js!
Ieva i Adolfo padar Adolvolk, kas reik kilnus vilkas. Kakodl
visos moterys j mgo vadinti vilku, nes is vardas nepaprastai patikdavo
Hitleriui. Apie j sukinjosi ir daugiau moni, turini Vilko (Volf) pa
vard, tarp j vienas pulkininkas Volfas, dirbantis Rozenbergo inyboje ir
ruoiantis slaptus planus specialiai gestapo veiklai ekoslovakijoje, Len
kijoje, Pabaltijy ir Ryt Europoje. Tik keli mons inojo, kad po tipika
pavarde slepiasi rus karininkas. O kas t inojo, gerai laik lieuv u
dant.
Hitleris pagrieb Iev glb ir m suktis su ja po kambar. Jis sukosi
vis smarkiau ir smarkiau, rausdamas nuo pastang ir noro pakvailioti.
Klausyk, Ieva! suuko fiureris. A iandien maiau, kaip tu
okai ir, dievai, nebuvo dailesns okjos: k ia okjos nebuvo dai
lesns moters! inok, a velnikai tavs pavydjau, bet negaljau prieiti.
O jeigu mudu dabar paoktume, a?
Ieva diaugsmingai suplojo rankomis. okti puiku!
Bet tu turi okti nuoga. Ievai ir tinka okti su Ievos kostiumu.
Ji paleido patefon su mgstamiausiomis melodijomis ir nusvaid
on drabuius. Jau ne pirm kart fiureris kvieia j tokiam okiui, o
vliau fotografuoja... Matyt, okis su nuoga deive ir jos pozavimas prie
fotoaparat sukelia fiureriui galingesnes aistros bangas.
Ir jie oko, oko, kol ir vyrikis kaito kaip ugnyje deginamas geleies
302
gabalas...
U poros valand prie Ievos lovos usideg maa oranin lemput.
Tai buvo enklas, kad adjutantas kvieia fiurer prie telefono. Matyt, la
bai labai svarbus reikalas privert adjutant trukdyti fiurer ir drumsti jo
mieg.
Fiureris rkanas ilipo i lovos ir nujo gretim kambar. ia sto
vjo telefono aparatas, kur jo apsaugos karininkai pajungdavo tik tada,
kai fiureris miegodavo pas Iev. Kitais atvejais jis tyldavo kaip negyvas.
Ieva turjo savo atskir telefon.
Eidamas pokalbiui, jis paglost Ievai skruost ir velniai trukteljo u
ausies. Ieva neatsimin, kad fiureris, bdamas su ja, rodyt iurktum ar
nepasitenkinim.
Duris jis udar labai sandariai.
Omai Ieva paoko i lovos. I gretimo kambario atskriejo grsmingas
vilkikas urzgimas, pavirts riksm:
A jums aikiai sakau, kad Dolfuso* nuudymas turi bti suverstas
komunistams ir jie u tai atsakyti. Supratote?
* + *
O man nusispjaut, k kalbs pasaulis! Rytoj per radij ir spaud
turite paskelbti i komunist piktadaryst. Gebelsas ino, k daryti, ne
taip kaip js. Visi Vokietijoje esantys austr, ek, lenk komunistai turi
bti sugrsti lagerius!
* * *
Na, ir kas man j monos ir vaikai? Visus lagerius, neiskiriant
nei seni, nei naujagimi!
* Engelbartas Dolfiisas Austrijos kancleris, nuudytas Himlerio nurodymu.
303
Tegul dvesia, koks ms reikalas! I komunist vaik nieko gero
neiaugs.
* * *
Js kvailys, Kaltenbriuneri! Kas man milijonai! Jei reiks, a duo
siu sakym per penkias minutes sunaikinti visus Vokietijoje gyvenanius
svetimalius. Jei sunaikinom milijonus, tai negailsim ir kit. Po velni!
Kas man Austrija! Tegul ji mans neerzina, nes per pusvaland Geringo
lktuvai ten nepaliks akmens ant akmens.
Balsas pasiek aukt falcet. Atrod, kad riaumoja tigras, uuods
kraujo kvap. Ieva usikio ausis ir susig lovoje. Ji pirm kart su
vok, kad sakymus udyti duoda ne Himleris ir jo bernai, o fiureris, jos
meiluis, kuris visada toks galantikas ir mandagus, neumirtantis pa
sakyti kompliment ar padovanoti brangi dovan. Ieva oko i lovos ir
raudodama spruko voni.
Fiureris dar kelias minutes pavaikiojo kambaryje, nordamas su
tramdyti pykt ir nir. Kai jo miegamj, Ievos lova buvo tuia.
Ieva! paauk Hitleris. Kur tu, mano mergyte?
Kaip atsak igirdo vandens nioktim vonioje ir po keli minui
Ieva, grakti kaip balta gulb, plauk miegamj.
Tie Himlerio kvailiai smulkmenom trukdo mums mieg, paai
kino Hitleris. Tu girdjai pokalb?
(Smulkmena! Milijon gyvyb smulkmena?)
Ne, a nieko negirdjau, nes buvau vonioje, atsak Ieva ir prisi
glaud prie fiurerio, bet jos irdis smarkiai tuksjo. Ji bijojo! Jai atrod,
ir kad fiureris tapo kitoks, galintis j per vien sekund pasisti mirties
stovykl arba atiduoti Himlerio bernams, i kuri rank niekas neisi
gelbjo.
* * *
Nuolat kalbdamas apie savo dievikj misij, Hitleris maai pais
304
religijos, o juo labiau morals.
Kadaise jis mgo girtis, kad gim katalikikoje eimoje ir buvo prak
tikuojantis katalikas. Taiau, taps NSDAP vadu, po truput pradjo kurti
kakoki nauj, jam priimtin religij, kur Viepats tarnauja tik vokiei
tautai ir niekam kitam. O Hitleris jo sistas em, bet ir tik vokiei
tautos gerovei.
Taiau gyvendamas keistoje religinje eklektikoje, Hitleris nepamir
davo vsti religini veni, kurios jam bdavo lyg malonios valandos,
kai galima susitikti su artimaisiais, pakalbti, atsipalaiduoti... Juo toliau,
tuo labiau Hitleris troko, kad prijo visuomet bt itikimj klausytoj
brys, atkreips ausis jo odiams ir mintims. Todl Kaldos, Velykos,
Naujieji Metai ir kitos vents tapdavo naci vente, kur fiurerio pakviesti
susirinkdavo jo artimieji.
Daniausiai tai bdavo jo kaln pilyje Berchtesgadene, o pastaruoju
laiku Kelteino viloje.
T met Kaldos stojo nuostabiai graios. altis Alpi kaln papd
se, kur stksojo naujoji vila, siek 3-4 laipsnius emiau nulio, ir aplinka
skambjo kaip nulieta i skaidraus kritolo. Blyks sauls spinduliai ver
si pro snieguotas kaln kepures ir okinjo upokni pursluose.
Neseniai Albertas peras atliko kapitalin vilos pertvarkym, nor
damas sveiams parodyti architektros stebukl. T adjo ir Hitleris,
kviesdamas sveius Kald susitikim prie didelius vykius. Kokius
vykius turjo fiureris galvoje neminjo.
Ieva netvr diaugsmu vaiuodama pobv. Pastaruoju laiku Hitle
ris tapo jai dar meilesnis, vis daniau kviesdavo Berlyn ir ulaikydavo
j Unter den Linden gatvs bute ne dvi naktis, o vis savait. Net vykda
mas kelionn Hamburg, Leipcig, Keln, Erfurt, visuomet pasiimda
vo ir j. Tiesa, jos Mersedesas vykdavo ne oficialiame fiurerio kortee,
o vilkstins gale, kur buvo sekretoriato ir apsaugos darbuotoj mainos.
Ievai tas net patikdavo. Ji puikiai suprato savo dviprasmik padt, ir net
keli Hitlerio meilus metai nepakeit jos kuklumo ir padorumo. Ji norjo
tapti fiurerio mona, iauginti kaip Magda Gebels kokius eis vaikus,
bet jei fiureris to nenori, tai ir ji dl to nerodys kapriz. Utenka, kad ji
reikalinga fiureriui, jis nuolat j atsimena ir kalba apie savo meil. Ievos
akimis tai atrod labai daug.
305
vil jie suplauk i vis Vokietijos viet, bet madaug vienodu laiku.
Fiureris pasak, kad atvykti septint valand vakaro, ir nei vienas nedrso
vluotis. Dauguma atvaiavo dar dien, apsistojo miestelio viebutyje,
igr kavos ir lkuriavo vakaro, kuris geso u kaln, tamsdamas Aus
trijos pusje.
Septint valand jie jau buvo vilos apatiniame aukte, i kur liftas tu
rjo sveius pakelti kitas patalpas, kurias paliet Alberto pero ranka.
is Hitlerio numyltinis turjo puik skon ir mokjo sujungti sunkius
statybinius elementus beton, akmen, plytas su skaidriu stiklu,
spalvotais vitraais, elektros viesa ir visa tai paversti groio harmonija.
Mandagiai urmuliuodami priekambariuose, fiurerio sveiai stebjo ar
chitektrin gro, nors pusei j tas grois visai nerpjo.
vakar ia susirinko Geringas, Gebelsas, fon Ribentropas, Rozen
bergas, Himleris, Esaris, Bormanas, Ljus ir brys kit partijos ir vy
riausybs didin. inoma, Hitleris pirmiausia pakviet abu artimiau
sius draugus: Hes ir per. Pirmose eilse matsi pramons ir bank
magnatai: Krupas, Tysenas ir Reichsbanko prezidentas Valteris Funkas,
neseniai pakeits iame poste Jalmar acht. I kariki Hitleris pagerb
tik generolus Keitel ir Jodl bei laivyno vad admirol Erich Reder.
Tai buvo Vokietijos galybs iedas, ikls fiurer ir jo ikeltas. Netrko
ir aving aktori, kurios kaip tropik plataks turjo papuoti vent.
Visi sveiai atvyko su monomis, kiekviena man, kad yra grauol ir
savo groio vert sustiprino aukso papuoalais ir brangakmeniais. Jie visi
gerai painojo vienas kit ir labai stebjosi stambiu dramblotu vyru, kuris
gremzdikai kblino po priekambarius, nuolat uklidamas u bald ar
kolon. Nors jis buvo pasipuos puikiu smokingu, visi, permet akimis
jo arklik veid, i karto spjo, kad tai kakoks muikas, persirengs
didino drabuiais, arba budelis, usidjs baltas aristokrato pirtines ir
prasiskverbs fiurerio primim. Be jo, dar keletas neaiki mogyst
maisi minioje, bet jos, matyt, buvo reikalingos fiureriui.
Septint valand liftas, panaus karalik sost, pradjo juos kelti
vir, kur lauk pats i rm eimininkas ir j vis gyvybi valdovas. 80
metr! Toks liftas galjo bti tik didmiestyje, bet jis veik ir ia, ir Alber
tas peras linksmai pamerk monai, rodydamas suglumusius kai ku
ri svei veidus. inoma, karikiai, Geringas, Himleris visa tai irjo
306
ramiai, o arkliagalvis mogus visur lindo, krapt nagu, lyg nordamas
suinoti, ar vario apkaustai tikri, ar gls, liepsnojanios elektros viesos
ugnyje, tikros, ar tik graus dekoras. Taiau dauguma svei atvirai rod
nuostab, irdami spindini vil.
Viruje jie pamat dar puonesnius kambarius, dar didesn blizges ir
dizaino triumf. Visur ydjo gls, priderintos prie dekoro ir apvieti
mo.
Js inote, panele Ieva, vyras nupirko gli u dvideimt penkis
tkstanius marki, sunabdjo pero mona Ievai Braun aus ir
laiminga spusteljo jai pet. Matsi, kad ponia per didiuojasi savo vyro
sugebjimu ir skme.
I kitos puss prie jos palinko Hesas, laikydamas u paranks poni
Hes.
iandienins Kald vents tikrai spdingos. Ponas peras su
kr fiureriui toki prakartl, kurioje jam ir mums bus malonu praleisti
nakt.
Ieva myljo ir gerb Hes su mona ir diaugsi j draugyste. J stulbi
no i prabanga, bet ji inojo, kad kitaip negali bti: fiureris kasdien darsi
vis galingesnis imperatorius ir aplink j krsi imperatorika aplinka.
mai ji aikteljo ir sugrieb poni Hes u rankos: priekyje, sienoje,
viet didiulis mozaikinis fiurerio portretas, ulietas paslptos viesos.
U portreto liepsnojo purpuro vliava su juoda svastika baltame fone. is
vienintelis realus daiktas prislopino fantastik rm prabang ir grino
juos i pasak pasaulio ventin kasdienyb.
Po portretu ir svastika stovjo pats pilies (nei vienam, pamaius i
prabang, neapsivert lieuvis vadinti rmus vila, o ne pilim) eiminin
kas, ididiai pakls galv, kaip stovdavo prie tkstanius met pats
Romos imperatorius Neronas, nenuleisdamas aki nuo amfiteatre susi
grdusi irov, atjusi ivysti didj imperatori aktori. Matyt,
ir Hitleris norjo juos apstulbinti ir parodyti, kokie mai prie j Ant
mog.
Jo norai isipild su kaupu: visi nustr irjo ididiai stovint fiu
rer, tarsi neant ant savo pei Vokietijos simbolius purpurin vliav
ir tikrj arij enkl svastik.
Priekyje susibrusios moterys susmeig akis fiurer lyg Diev, savo
307
jausmus demonstruodamos net per daug aikiai. Ponios Esar ir ponios fon
Ribentrop akyse suvilgo aaros, kartu su prisiminimais apie tuos laikus,
kai j puonius salonus eng suvargs, aizd nukamuotas kareivlis,
prasiokikas manieras paslps po grietumo, atsainumo ir hiperboli-
zuoto patriotikumo kevalu. Kas i jo bt buv, jei ne juodvi ir ponia
Vinfrid? Kur bt nuriedjs istorijos ratas, usitrenkus durim prie rks
mingo ir egzaltuoto jaunuolio nos?
Ponia Hes, Magda Gebels, naujoji storulio Geringo mona ir dar kai
kurios ponios inojo, kad fiurerio akivaizdoje reikia bti linksmom, ais
mingom, nes jis mgsta tik graius ir linksmus veidus. Pakviestos vent
jaunos artists buvo girdj, kad fiureris danai pasirenka graias mergi
nas staiga, pareikdamas joms ugning meil ir uvaldydamas jas. Bet
ito jos troko i visos irdies, vos nealpdamos prie fiurerio didyb.
Tik viena Ieva didiavosi mylimojo didybe ir triumfu. Ji bt atidavus
savo gyvyb, kad tik Antmogio ir imperatoriaus aureol aminai viest
vir jo galvos. Ji sutiko greit vilgsn, kupin pasigrjimo, kur fiureris
met j, ir buvo su kaupu atlyginta u meil ir unik itikimyb.
Mano ponios ir ponai, prabilo Hitleris. Sveikinu jus su ven
tomis Kaldomis ir greitai atbgsianiais Naujaisiais metais. Praom prie
stalo Kald sutikimui. Mes jas atvsime ne vien kaip krikionik
vent, bet ir kaip ms protvi german sauls dievo Baldro atgimim,
aprayt eiliuotoje Edoje,
Jis ceremoningai padav rank Magdai Gebels ir nujo spindiniais
kambariais valgomj sal, ipuot glmis, aiaruojani kritolini
ind vaivoryktm. Beje, tokiuose ikilminguose baliuose Hitleris prie
stalo eidavo visuomet tik su ponia Esar arba Magda Gebels. Kitoms dar
nebuvo suteikta tokia garb. U jo tuojau atsistodavo Geringas, laikantis
save Naciu Nr. 2, u paranks laikydamas jaunj mon. U j Ri
bentropas, Gebelsas, Himleris, Hesas ir kiti. Hesas nebuvo landus ir nie
kuomet nesibraudavo pirmas eiles. Maai to pais ir Himleris, o jau apie
Borman nra k net kalbti.
Ieva inojo, kad fiurerio slaptu nurodymu j prie stalo nuves vienas
i jo adjutant. Ji instinktyviai nemgo puoeivos Briuchnerio, bet gerb
aristokratikj fon Belovarba visuomet linksm ulc. Pastaruoju metu
ji eidavo prie stalo su neseniai tapusiu fiurerio adjutantu Albertu Borma
308
nu, Martyno Bormano broliu, linksmu oberleitenantu, neseniai iaugusiu i
vaikzo dien. Ir dabar jie kartu nujo prie stalo, kur jiems buvo paruota
vietos gana atokiai nuo fiurerio' sosto.
Susdus u stalo, vl vis nuostabai nebuvo galo supratus, kad vaii
stalas parengtas pagal senovs german paproius: viduryje stalo puika
vosi... didiulis keptas ernas, apkrautas darovi vazomis. alia stksojo
briedi ir stirn kumpiai, garavo kartos derels, stingo lieuviai... Ne
trko kept laukini s ir ani, darovi bei vaisi. Pro vis t se
novik valgi gausyb kilo naujovik buteli baterijos, liepsnodamos
visoki spalv spektrais. O prie stal riogsojo didiuls alaus statins,
ivertusios storus uolinius pilvus.
Vis t vaizd papild pasieniuose stksantys arvuoti riteriai su kar
dais ir ietimis rankose. inoma, tai buvo persireng esesininkai, papild
t diding impozantik vaizd. Atrod, kad po arvais slepiasi Zigmun-
das, Zigfrydas, Volfditrichas ir kiti german didvyriai. Trko tik, kad pro
duris engt ilgais rbais apsirengusios grauols, vedamos Krimhildos
ir Brunhildos. Bet t grauoli netrko ir u stalo.
Bet Geringas nebt buvs savimi, nepasinaudojs svei sumiimu.
Jis skubdamas pakilo nuo kds, net stalo rankiai suvangjo:
Arij palikuonys! Garbingieji german gimini vaikaiiai! Susirin
kome toki vent, kokios seniai troko ms irdys. j mus pakviet
garbingiausias i garbingiausi, pasaulio arij fiurerisAdolfas Hitleris!
Tegyvuoja Apvaizdos valios vykdytojas ms fiureris! Heil Hitler!
Heil!.. Heil!.. Heil!.. sustaug baliaus dalyviai. Vyr veidai tapo
buki, nuoms, pasiry pulti ir mirti u fiurer, o moter akis aptrauk
aar migla.
O kokia baisi likimo ironija, kurios niekas i valand nenumat! Kai
u keli met fiureris pasirinks mirt, j aminyb palyds tik Magda
Gebels, Jozefas Gebelsas ir Ieva Braun. Visi kiti spruks, kur kas, pamir
garbinimo klyksmus, irktus pro ekstazs iplstas lpas.
Be tai bus vliau, o dabar visi pakl stiklus u nuostabj eiminink,
nepasididiavus draugauti su jais paprastais mirtingaisiais.
Visi skubjo pasakyti savo linkjimus inodami, kad vliau, jam pra
djus kalbti, reiks pasitenkinti kuklia klausytojo role, nes fiureriui u
stalo reikdavo ne panekov, bet klausytoj.
309
Skambjo vienas u kit skambesni tostai, kilo vir kritolins tau
rs su raudonu, auksiniu, purpuriniu ar smaragdo spalvos grimu. Net ir
fiureris kilnojo taur, retkariais pavelgdamas tolokai nuo jo sdini
Iev, nenuleidiani iplst aki.
Ji buvo laiminga! inojo, kad jai pavydi beveik visos moterys ir didel
dalis vyr. Pavydi ir nekenia mogaus, kuriam fiureris rodo iskirtin
dmes. Visus stebino, kad fiurerio ir Ievos meils romanas trunka kele
t met, kai anksiau jo turtos moterys sudegdavo lyg plataks lauo
liepsnose.
Netrukus Geringo balsas pasidar rksmingas, o Himlerio vos vos
girdimas. Net jaunosios aktors pagyvjo ir m ypsotis, jau nekalbant
apie sensias fiurerio drauges.
Pagaliau prabilo fiureris, ir prie stalo sdintys sveiai i karto nuiu
vo, skaitant ir raudus Gering.
Mano ponios ir ponai, kalbjo fiureris. {engiam naujuosius
metus. A jus utikrinu, kad ie metai tai pirmieji Vokietijos gyvybins
erdvs ukariavimo metai. Viskas, kas buvo adta padaryta! Vokie
i darbininkas turi darbo, kininkas produkcijai rink, o Vokietija
tvirt ekonomik ir nuostabi ateit. Jau paalinti visi Vokietijos vidaus
prieai: komunistai ir ydai. Vokiei vermachto ikelt kard mato visas
pasaulis, o iais metais kardas nukris ant vokiei prie sprand, nes jau
per daug ls tapo kai kurie..., ia fiurerio akys suaibavo i nirio,
o balsas paoko keliais tonais auktyn. Jis artistikai sugebdavo save su
pykinti pasakytais odiais ar pieiama perspektyva, tarsi sueistam bars
tantis drusk ant viei aizd. Taip, ponai, Vokietija labiausiai
mylinti taik valstyb ir intensyviai j ginanti. Bet gindami taik, mes
neleisime, kad i ms tyiotsi ir stumt t padt, kokioje buvome
1918 metais. Prisimenat, ponai, kaip tada badavo vokieiai, netek darbo
ir vilties? A pats tada retai kuri dien valgiau daugiau kaip vien kart.
Hitleris vilgteljo poni Esar ir poni fon Ribentrop, ir nirus veidas
suvelnjo. Jeigu ne draugai, kain ar ir a nebiau mirs nuo bado ir
aizd. Draugai mane palaik, o Apvaizda suteik gali gelbti Vokietij,
ir a t nat pamiau ant savo pei.
Jis valandl nutilo ir, pakls taur, igr alto altinio vandens, ku
ris visada stovdavo jam paruotas.
310
Ponai, Treiasis reichas auga kaip galingas uolas. Visi js inote,
kad Treij reich sudaro 38 gau. Bet, ponai, js klystate! Nuo dabar
atsirado nauji gau, kuri vadovus a jums dabar pristatau. Malonkit
susipainti su Emstu Kaltenbruneriu Austrijos gau vadovu.
Hitleris mosteljo ranka, ir arkliaveidis mogus pakilo ustalje. Di
diulis, ilgom bedionikom rankom ir iverstom akim jis kl slog
spd, bet fiurerio akys j glostyte glost kaip numylt un.
Susipainkit ir su Vilhelmu Friku Bohemijos ir Moravijos gau
vadovu, su Hansu Franku, hm, Lenkijos ir Ryt teritorij valdytoju...
Jausdamas, kok didiul spd padar susirinkusiems sveiams, Hit
leris kaip puikus aktorius triumfavo.
Austrija, ekoslovakija (juk Bohemija ir Moravija tai ekoslo
vakija), Lenkija, Ryt kratai... galvojo Hesas, usidengs ranka akis.
Ak, tas fiureris su savo slapukavimais... Juk anksiau nesak nei odio
dl Austrijos, ekoslovakijos, Lenkijos... nuolat tvirtindamas, kad Vokie
tija ir asmenikai jis pats trokta vien taikos. O dabar nauji gau, ias
valstybes jau vadinant Vokietijos provincijom. Nejaugi a ko nors nesu-
pratau?
Jis apsidair aplinkui matydamas, kad niekas ia nesistengia galvoti ar
k nors aikintis. Fiureris pasak, vadinasi, viskas!
Bet, Dieve mano! Tai karas! iaurus ir negailestingas karas, nes e
koslovakija ir Lenkija lengvai nepasiduos. ekoslovakijos armija gerai
ginkluota moderniais ginklais, o ambicingoji Lenkija irgi nuolat ginkluo
jasi.
Keiteli! suuko fiureris. K js galvojate apie Vokietijos ateit?
Js auniojo vermahto vadas?
Jaunas, graus generolas, blizgdamas skiriamaisiais enklais ir dai
liai guliniais ilais plaukais, paoko kaip durtas.
Mano fiureri! Vermachtas padarys visk, k sakys vyriausias ka
riuomens vadas ms fiureris!
Ir, neturdamas k daugiau pasakyti, kteljo:
Heil Hitler!
Jam vl pritar vieningas staugimas, sudrebins puonias sals sienas.
ia niekas negalvojo, kad fiurerio odiai reikia kar, o ne baliaus tsin.
Hesas permet vilgsniu riksmui iiotas bumas ir pamat vien sustin-
311
gs veid Borman, sdint ne prie puotos stalo, o prie mao stalelio
alia paradini dur kartu su budiniu adjutantu. Jo altos lyg smauglio
akys bgiojo vis veidais, lyg per juos nort lsti kiekvieno ird. Ne
be reikalo Imperijos kanceliarijoje lankytojai labiau bijojo Bormano aki
nei fiurerio riksmo.
Lygiai dvylikt valand sveiai pradjo kilti nuo stalo ir atsisveikinti
su vaiingu eimininku. Visi inojo neskelbiam ritual, kad 12 valan
d nakties visuomet vaii pabaiga. Nuskambjo paskutiniai malons
svei odiai, paskutiniai fiurerio komplimentai moterims (ir i kur jis
j tiek m!) su rank pabuiavimais ir geriausiais linkjimais. Daug kas
panoro paspausti rankas naujiems gauleiteriams jausdami, kad tai nauji
partijos galinai, su kuriais reikia gyventi draugikai. K gali inoti, ko
kiais vingiais keliauja istorija?
Kai sveiai isiskirst, fiureris, spinddamas ididumu ir neslepiamu
diaugsmu, prijo prie Ievos.
Mano miela! Nepertraukim mudu ios nakties avesio. Silau ne
didel kelion. Tik apsisiausk kailiniais.
O kai Ieva smeig j akis su nebyliu klausimu, pridr:
Einam! Viskas paruota.
Jis usimet adjutanto paduot karik milin ir padjo Ievai usivilkti
kailinius.
Abudu perjo kelet kambari ir pasiek ma patalp, iklot mink
tais kilimais. Priekyje jo adjutantas Albertas Bormanas ir kapitonas i
Negyvosios galvos komandos. Upakalyje aidjo budinio adjutanto
fon Belovo ingsniai. mai sienos dalis pasislinko ir pasirod maas lif
tas. Pirmieji pasikl vir apsaugos karininkai, o po j fiureris su
Ieva.
Ieva kteljo i diaugsmo ir suplojo rankomis.
Jie buvo ant uolos virns, ikilusios per 40-50 metr vir fiurerio
pilies. Nuo maos aiktels viraus matsi po kojom gulinios, mnulio
spinduli nuviestos kaln virns ir juoduose eliuose paskend klo
niai. Ta auksins mnesienos, snieguoto kaln sidabro ir juod bedugni
mozaika atrod atneta ir nuleista i stebukling pasak pasaulio. Tokio
groio ir didingumo Ieva dar niekada nemat ir pasijuto kaip danguje.
Ak, mano Adolvolk, sunibdjo ji ir, nesivarydama netoli sto
312
vini karinink, apkabino fiurer. Ai jums u t gro, kur parodte
man. ia nuostabu... dievika! Staiai rojaus pradia...
A, tai js apie it kaln vaizd, mieloji? A visai ne t norjau
parodyti, atsak Hitleris. irkit!
Jis ities rank kaln virn ir apved j ratu aplinkui.
Ieva, matote, tai Vokietija, tai arij tvyn, kultros lopys! O ten,
rytuose laukini geni teritorijos. Ne valstybs, o teritorijos. Pavel
kite gerai ir atsiminkite! Nuo iandien prasideda Treiojo reicho kilimas
ir galybs tvirtinimas. Tai a taip nusprendiau, ir taip bus! Nra Aus
trijos, ekoslovakijos, Lenkijos ir bolevikins Rusijos. J gyvavimas
mnesi klausimas. Vietoj j vokikieji gau. A pradedu vykdyti
dievikj misij. Atminkite t gerai, Ieva!
Ieva irjo ten, kur rod itiesta fiurerio ranka, bet nieko nemat, nes
jai akis temd aar migla. Ak, kaip ji norjo, kad toki avi nakt fiure
ris kalbt apie meil, o ne baisius odius apie kar.
Ji atsiduso, bet nieko nepasak.
9
Vokietija apsvaigo nuo didybs ir puikybs. Prie keliolika met ji ba
davo, j slg milijardins skolos, o iandien Vokietija pavirto tigru, kuri
apetitas augo kas dien. Neseniai visi bgtavo, kai vokiei vermachtas
eng Reino srit, laukdami, kad Pranczija su Anglija visa galybe u
grius Treij reich. Taiau nieko! Ir Pranczija, ir Anglija lyg geros
senos tetuls nieko nepasak akiplai vaikzui ir net pirtu nepagrasino.
Fiureris rod tvynainiams, kad jis tikrai Apvaizdos sistas vokiei
em. Kiekvienas, net kvailiausias vokietis sitikino, kad fiurerio odiai
tai bsimos veiklos pamatas, ant kuri statoma ateitis. Jam, kaip prie
istorini laik Mozei, mosteljus ranka, prasiskiria jra, pasislenka kal
nai! Svarbu norti!
Ir jis norjo. Norjo, kad Austrija tapt Vokietijos provincija. Ne, ne
313
dl to, kad tai jo buvusi tvyn. Fiureriui tokie dalykai visa nerpjo.
Kam reikia, kad bt dvi vokikos valstybs, jeigu pakanka vieno Treio
jo reicho, jungianio visas german tautas ir emes! Austrai tai vokie
iai, o j ems german ems.
Tokie argumentai turjo sukrsti visus Vokietijos kaimynus ir j lpos
privaljo su baime aukti: Hannibal ante portas44. Visi: pranczai, anglai,
lenkai, ekai... Bet niekas neauk!
Fiureris visus grobimo planus mokjo umaskuoti graiais poetikais
ir nekaltais pavadinimais. Taip atsirado karins operacijos planas, pava
dintas ,Atsitikimas su Ot. Neinaniam jis skambjo labai draugikai,
o i ties tai buvo aibikas Austrijos umimas, nes to reikalauja taikos
ir Treiojo reicho interesai14. Ta varg taika, kuri kiekvienoje kalboje
minjo fiureris, slp imtus vermachto divizij ir didiul karin poten
cial.
Ak, kaip myljo fiureris savo kaimynus! Staiga kaln pil jis pasi
kviet Austrijos kancler uning. Neinia, ar jis jam rod Alpi kalnus,
kaip t nakt Ievai, bet kad jam parod generol Keitel neabejotina.
Kai Austrijos kancleris uningas, ibals i netiktumo, perskait Aus
trijos jungimo Treij reich slygas ir pradjo drebaniu balsu atsikal
binti, Hitleris paoko i vietos ir baisiu balsu suuko: Keiteli!44Tuojau
prasivr durys ir i gretimos sals eng grausis generolas, blizgda
mas uniforma, regalijom, ordinais ir itiess rank suuko:
Heil Hitler! Sieg Heil!
Vien vermachto generolo povyza ir rytingumas be odi kalbjo:
Ech, js vargai! Ar idrsite mums prieintis! Sutrinsim kaip vabal
lius!44
Ir uningas pasira. Pasira mirties nuosprend Austrijos respub
likai, paversdamas j i laisvos valstybs tik viena i daugelio vokik
gau44. Jokio susidrimo nei su Ot, nei su austr armija nevyko: atrodo,
ios valstybs karins pajgos itirpo nuo vienintelio fiurerio kteljimo:
Keiteli!44Nereikjo nei vermachto divizij, tank armij ir Geringo oro
laivyno, pakako keli generolo Keitelio ingsni ir fiurerio planai isi
pild imtu ir vienu procentu.
Hitlerio drsa vis laik maisi su akipliku avantirizmu. Bet toks
jo elgesys politinius sprendimus ne menkino, bet auktino. Ddamasis
314
ramus ir utikrintas savo sprendim teisingumu, jis neramiai irdavo,
kaip elgiasi kit valstybi vadovai, laikydamas parengtyje vis vermach-
t, laukdamas, ar jie nepuls ginti vokik Austrij nuo vokikos Vokieti
jos.
Taiau Anglija ir Pranczija nepareik nei protesto, nei pasmerkimo,
o Lenkija ir ekoslovakija, turdamos gerai ginkluotas armijas, nei pirto
nepajudino apginti kaimyn. Et, ne mano pupos, ne mano kiauls. Ko ia
rpintis!
Suprats, kad viskas vyko taip, kaip jis planavo, fiureris pasijuto kaip
ukeltas ant irgo. Slaptajame imperijos tarybos posdyje jis pradjo taip
aukti, kad net pamlynavo:
Bailiai! Niekingi bailiai! Visi anglai, pranczai, lenkai ir ekai ne
verti vokiei kareivio suplyusio bato! Deladj ir emberlenas Eu
ropos teatro klounai! Jie prie mus bijo pasakyti ne tik od, bet net pa
judinti pirt. Gyvybinis erdvs ikovojimas arijams prasidjo, ir j a
tsiu toliau!
Austrijos prijungim Vokietija sutiko kaip didiausi vent. tai ms
fiureris, kuris daugiau padaro negu ada! Kas bt i Vokietijos, jei ne jis?
Lidna, vargana valstyb, paskendus ubagystje ir pesimizme. O dabar?
Dabar tie, kurie j laidojo ir irjo paniekos pilnais vilgsniais, bailiai
pabruko uodegas ir pataikaujanius vilgsnius atsuko fiurer.
Fiureris liepsnojo kaip ugnikalnis, o energija verte versi i jo kalb,
most, vilgsni. Vos tik baigsi akcija Atsitikimas su Otu, kai fiureris
pasira nauj alij plan ekoslovakijos ugrobimo plan. Jis
kal gele, kol karta, nes viskas klostsi taip, kaip jis norjo, netgi ge
riau.
Austrijos emje ydjo vynios ir alyvos, o vokiei kareiviai, pri-
skyn ied, kio juos u alm. Pro raudonstogius namelius ir smailia-
boktes banytles nukriok vokiei tankai ir sustojo prie ekoslova
kijos bei Lenkijos sien. O fiureris, usidars kaln pilyje, neieidavo i
kabineto dien ir nakt: svarst alij plan. Kartu su juo buvo svar
biausi bendraygiai: Hesas, Geringas, Gebelsas, Himleris, Rozenbergas ir
generolai: Keitelis bei Jodlis.
iomis dienomis ypa pakilo fon Ribentropo akcijos. Taps usienio
reikal ministru, meistrikai mokjo vienus suprieinti, o kitus raminti.
315
Jo dka nusistojo geri santykiai su Lenkija, Vengrija. Jau ne kart fiu
reris vieai pagyr fon Ribentropo veikl, sukeldamas Geringo nir ir
abejing Heso pei trukteljim. Bet jo mokjim klastingom kalbom
uliliuoti kruvinj Stalin pripaino visi.
Pagalvokit, bta nuopelno, neikents kart prapliupo Geringas.
Duokite sakym, mano fiureri, ir viena mano aviacijos oro eskadril
atliks didesn darb negu pono Ribentropo (Geringas nusivaip) visa dip
lomatija. Ypa, jei tai eskadrilei bus leista pasiekti Kremli.
Js esate asilas, Geringai! supyko fiureris. Eskadril, eskad
ril!... Mes kariausim tik tada, kai bus palanku mums, o ne bolevikams
ar pranczikiems ydams. Pasisti eskadril didelio proto nereikia, o i
ardyti Vokietijos prie vienyb imt kart svarbesnis darbas.
Geringas gal ir norjo atsikirsti, bet nutyljo ir prarijo eidim. Jis
mgdavo demonstruoti savo prot ir ger reikal imanym, bet fiureris
j tuojau nusodindavo, parodydamas, kad jis tik diletantas. Na, gal geriau
nusimano aviacijoje kaip buvs laknas, bet tai seniau. Dabar aviacijos
ipltimas ir modernizavimas tik vieno fiurerio nuopelnas.
Vasara pasitaik derlinga ir nuostabiai grai. Dirvose brendo javai,
sod akos linko nuo vaisi, ir kininkai jau skaiiavo bsim peln. Ant
fiurerio stalo gul suvestins i vis gau, rodydamos, kaip puikiai klos
tosi reikalai Vokietijos kaime. Bet fiureris nekantriai jas pastumdavo
al, net nevilgteldamas skaiius, nes jo galvoje sukosi karingos min
tys, nepalikdamos vietos derliui, laukams ir kininkams.
ekoslovakija! Visos fiurerio mintys sukosi apie i grai ir turting
al, turini stipri armij ir moderni ginkluot. ekoslovakai neturjo
nei laelio vokiko kraujo ir j nepriviliosi graiais odiais apie garb
priklausyti Treiajam reichui. Be to, prancz premjeras Deladj parei
k, kad Pranczija gins i al, ir tegul ten Hitleris ar Stalinas nekio
nosies.
A jums sakau, kad jis blefuoja! Taip! pyko Hitleris. Jis nori
mus gsdinti, bet jam nepavyks. Keiteli, k js manote dl io Pranczi
jos grasinimo?
Keitelis paoko.
Mano fiureri! A esu karys ir nieko negalvoju. A turiu js pasi
rayt direktyv aliasis planas ir laukiu sakymo.
316
Jo akyse spindjo toks paklusnumas, kad Hitleris nieko nepasak ir
pasisuko Himler.
Na, o js, Himleri?
io akys po akiniais pasislp giliai, giliai, o balsas kaip visada nu
skambjo vis girdimai:
Mano fiureri! Tie dalykai mans nelieia. A visom jgom pulsiu
darb, kai tik atsiras nauji gau. Juk ten pilna yd ir komunist, kurie
neturi teiss gyventi vokikoje emje. Ms inyba eis pda pdon su
ponu Keiteliu, ir utikrinu jus ji inos, k daryti.
Neabejoju, burbteljo Hitleris, bet js taip ir neatsakte dl
Pranczijos grasinimo. Kokia js nuomon?
Himleris tyldamas trauk galv peius ir nieko neatsak.
Galima? paoko Geringas. Mano fiureri, jie visi bijo pasakyti
savo nuomon, nes, teisingiau sakant, jos neturi. Bet a pasakysiu, nes a
turiu savo nuomon ir nevengiu asmenins atsakomybs. Tai tai, Pran
czija popierinis tigras, kuris subliuk nuo pirmo vermachto smgio.
Fiurerio planas sunaikinti ekoslovakij yra genialus ir turi bti vykdo
mas. O tiems, kurie bijo ne vieta sdti iame kabinete. Tai tokia mano
nuomon.
Jis pergalingai apsidair. Jo didiulis pilvas kliuksjo, o nukar
skruostai smarkiai trkiojo.
Matot, koks didvyris, nibdjo Gebelsas Hesui. Jo nuomon
palaikyti fiurerio nuomon. Juokdarys!
Pastebjote jis jau nesiginija. Smarkiai gavo proto, atsak
Hesas.
Geringas panairavo abu besinibdanius ir jau norjo kak sakyti,
bet fiureris subeld pirtais stal.
Ne! Jokio karo, jokio triukmo! Kaip tyliai susitvarkm suAustrija,
taip turim susitvarkyti su ekoslovakija. Tai kietas rieutas, bet perksiu
ir j. Fon Ribentropai, kreipsi jis usienio reikal ministr, a
jums duodu mnes laiko, per kur pateiksite savo pasilymus. Dabar
ms santykiai su Lenkija ir bolevikine Rusija gana draugiki, ir i tos
puss jokio pavojaus nra. Urzgia tik Pranczija, bet, jeigu jos nepalai
kyt Anglija, tai tas urzgimas bt lygus kats miaukimui. K js galite
pasakyti?
317
Mano fiureri, atsak susimasts fon Ribentropas. - A turiu
vien labai slapt sumanym, kur galiu pasakyti tik jums. Jeigu jis sk
mingai vystysis, Anglija darys, kaip mes panorsime.
Hitleris smeig j klausianias akis. Vis veidai taip pat atsigr
fon Ribentrop. K dar sugalvojo is klastingas diplomatas?
Bet fon Ribentropas daugiau nekalbjo nei odio, apirindamas i
puoseltus nagus, tarsi kiti ia esantieji buv nebuv.
Kai posdis baigsi, Hitleris mosteljo Hesui ranka, kas reik, kad
jam sakoma pasilikti. Hesas dalyvaudavo visuose slapiausiuose pos
diuose, ir fiureris, matyt, nusprend neardyti nustatytos tvarkos.
Fiurerio nurodymu tuojau atne arbatos, pyragaii, ir pokalbis gavo
neoficial, draugikesn atspalv.
Po pirmo gurknio fon Ribentropas pradjo:
Mano fiureri! Neseniai Himlerio inyba, teisingiau sakant ponas
elenbergas, kreipsi mane dl Unitos Mitford. Turiu pasakyti, kad i
slaptinga persona trukd ne vien inyb ir ne vien aukiausi parei
gn. elenbergo vaikinai inojo, kad ji angl ir lordo Redesdalio dukt.
O kas yra lordas Redesdalis Anglijoje ir k reikia jis lord rmuose ir
vyriausybje manau, visiems aiku.
A j pastu, pasak Hesas, turjau su juo kelis susitikimus
tais laikais, kai buvau Anglijoje. Rytingas, energingas, toli numatantis.
Taip, pritar Ribentropas, bet ia kalbama ne tiek apie j, kiek
apie jo dukr Unit Mitford, nemaiau ryting. Ji dabar atvykus Vokie
tij studijuoti dail. Manau, kad tai aristokrats ir turtuols ugaidos, o ne
genialumas. ia ji buvo kartu su seserim, bet neseniai sesuo itekjo u
Anglijos faist vado Osvaldo Moslio.
A, to... mslingai nuts fiureris. Matyt, kad Moslio vardas jam
padar rimt spd. Pasakokit toliau, fon Ribentropai.
Tai tai! Lordo Redesdalio odis Anglijos vyriausybei staty
mas. Pats emberlenas nepriima joki sprendim, nepasitars su lordu
Redesdaliu. Bet svarbiausia, kad lordas yra klusnus savo dukrels ugai
d pildytojas, o i atvirai visur skelbia ir rao spaudoje, kad avisi vienin
tele organizuota, drausminga ir darbia alimi Vokietija!
Fon Ribentropas pairjo fiurer ir atidiai jo klausant Hes. Vis
veiduose spindjo neslepiamas smalsumas.
318
Ir tai i pretenzinga grauol, o a jus utikrinu, kad ji labai grai,
usigeid audiencijos pas fiurer. Himlerio vyrukai jau kelis kartus j su
laik besibraunani Imperijos kanceliarij. elenbergas nurod gesta
pininkams elgtis su ja ypa mandagiai, bet neleisti prie fiurerio. Kas gali
inoti, kokios mintys slepiasi jos galvoje, nors elenbergas tvirtina, kad
ji labai egzaltuota ledi, ir vienas i dviej: arba kaip asmenybi kolekcio
nier siekia kuo daugiau gyti paini ios ems galingj tarpe, o js
esate pats ymiausias mogus pasaulyje, arba...
Ribentropas nutilo, neinodamas, kaip apibdinti antrj atvej.
Toliau, toliau! suuko fiureris.
Atsipraau, kad daiktus vadinsiu tikraisiais vardais, bet mums at
rodo, kad ta ledi pakvaius i meils jums, mano fiureri. Ji sumokjo mil
inikus pinigus, kad galt Berlyno olimpiados metu isinuomoti lo
netoli vyriausybins los ir, dievai, ji ne tiek irjo sportini kov,
kiek nenuleido aki nuo los, kur sdjote js. J niekas nedomina, ir ji
kliedte kliedi fiurerio vardu. Ji pamius i meils, nes taip vaidinti niekas
nesugebs.
Hitleris patryn smakr. Ribentropo pasakojimas j iek tiek sudomi
no, bet ne ypa. Fiureris nemgo t moter, kurios j simyli ir kyriai
lenda akis. Taiau jis velg toliau ir pamsts prabilo:
Matot, fon Ribentropai, ir js, Hesai. Vl Apvaizda siunia man
reikiam mog reikiamu laiku. Tegul ji paveikia savo tv lord Redes-
dal, kad jis priverst premjer emberlen pritarti ms politikai e
koslovakijos atvilgiu. Jeigu Anglija palaikys mus, Pranczija nedrs net
isiioti. Tai rimta uduotis, fon Ribentropai, ir js tuo usiimkite. Tegul
jums pads Hesas. Informuokite ledi, kad pagalbos atveju ji bus laukia-
miausias mano sveias. Lai jos tvas paveikia emberlen, kuris vien
dien neka viena, o kit kita, ir ji nenusivils!
Mes pasistengsime, atsak Hesas, bet ar nebt geriau man
nuvykti London ir pamginti su emberlenu sulot atvirom kortom.
Kjs! atov Hitleris. Juk tai menkysta, kuris visuomet daro
tai, k kiti jam liepia. Geriausia, k silo Ribentropas, nes diplomatijoje
viena moteris daugiau reikia u deimt profesionali diplomat. Manau,
kad iam pasilymui alternatyvos nra. O dabar pakalbkim, kaip pagrei
tinti aliojo plano11vykdym.
319
* * *
Vasara buvo karta ir saulta, o palaimingas lietus retai atgaivindavo
em. Dar didesnis kartis degino politin padang, nes Vokietijos reika
lavimai ekoslovakijai pavirto atviru antau ir gsdinimu. Jau nepakako
fiureriui suukti: Keiteli!, kad ekoslovakijos vadovai isigst taip,
kaip isigando Austrija. kart prie ekoslovakijos sienos Keitelis su
trauk 39 divizijas, bet ir tas nelabai nugsdino rytingus ekoslovakus.
Brsdantis konfliktas siutinte siutino Hitler.
Ir tada vyko tai, ko niekas nelauk: Anglijos premjeras emberlenas
pareik, kad ekoslovakija turi nusileisti Vokietijos reikalavimams, nes
tai btina taikai utikrinti. Niekas nesuprato, kas ia vyko, kad Anglijos
politika taip pasisuko aplink.
Js matote, k gali viena moteris! digavo Ribentropas Hitlerio
kabinete. Kas galjo pagalvoti, kad ji utikrins t Anglijos param, ku
rios mums verkiant reikjo. Juk iandien emberlenas atsiunt telegram,
kad jis atvyksta Berlyn sureguliuoti kritin padt. Na, ir juokdarys tas
mogelis! Sureguliuoti!? Cha!
Dabar jis reguliuos padt tik taip, kaip a sakysiu, - kietai atr
Hitleris. Padars vien nuolaid, jis turs j daryti tiek, kiek pareika
lausiu.
Hitleris neklydo. U keli dien atvyks Berlyn, emberlenas pri
vert ekoslovakij be kovos atiduoti vokik Sudet srit, o kai visi
lengviau atsikvp, kad karinis konfliktas jau ugeso fiureris mai pa
sak, kad pradtas darbas turi bti tsiamas toliau, o Pranczija ir Anglija
privalo sutikti, kad ekoslovakija bt jungta Treij reich.
Istorija paliko atminimus, kok bjaur ir gding vaidmen suvaidino
emberlenas ir Deladj, iduodami ir parduodami ekoslovakij. Vadi
namame Miuncheno susitarime Deladj ir emberlenas beslygikai su
tiko su visais Hitlerio reikalavimais, ir kilpa ant ekoslovakijos kaklo
usiver galutinai. Pasiraant i sutart, alia Hitlerio stovjo paniurusio
veido Italijos diktatorius Musolinis, atlks i Romos paremti ir moraliai
palaikyti savo bendramint. ekoslovak delegacija posdi sal net
nebuvo leista, o pasirayti susitarim jiems ine priekambar, kaip
ineama duonos riek elgetai.
320
Vokietija vl triumfavo ne vien dl ekoslovakijos okupacijos ir di
diuls teritorijos su puikia pramone ir stipriu ems kiu jungimo Tre
ij reich, bet ir todl, kad Anglijos ir Pranczijos diplomatija pasirod
visikai paliegus ir bejg, o jos aukiausi vadovai m gdingai patai
kauti Hitleriui ir pardav jam ekoslovakij kaip Judas Krist. Ne u 30
sidabrini, o u sudilus gra.
Vargu ar pats Hitleris tikjosi tokios nuostabios atomazgos. Jeigu fon
Ribentropas lovino vokik diplomatij jausdamas, kad ia svarbiausi
loim lo Unit Mitford, tai Hitleris skm priskyr savo genialumui.
Galvoti kitaip jis negaljo, nes tai bt savo nuopeln menkinimas.
Dabar didingi baliai Imperijos kanceliarijoje tapo dar danesni, o j
dalyviai dar vergikesni, todl nenuostabu, kad ekoslovakijos krizs
(taip j vadino fiureris ir spauda) likvidavimas pavirto didiule vente, o
primime pas fiurer dalyvavo vir dviej tkstani svei. Atrod, kad
visos ros, ydjusios Berlyne, buvo pernetos baliaus sales, ir visos
graiausios Treiojo reicho artists ir meno vaigds suplauk primi
m. Tik Ieva Braun nebuvo pakviesta, nes fiureris pamiro apie tai spti
adjutant Briuchner, kuris su didiausiu diaugsmu ibrauk jos pavard
i srao. Kai Hesas paklaus, kodl nra baliuje panels Ievos, adjutan
tas tik patrauk peiais. Atseit ne jo reikalas.
Kai baliaus kartyje grauolis elenbergas prijo prie fiurerio, u pa
ranks vesdamasis aukt, ilgaplauk blondin, kuri trykte tryko imt
meiais isaugotu ir iugdytu aristokratiku didingumu, fiureris grakiai
pabuiavo jos rank ir par tirad kompliment:
avioji ponia Mitford, diaugiuosi, kad jums patinka Vokietija ir
js jai randate malonius odius, raydama spaudoje ir kalbdama Angli
jos auktuomenje. Leiskite padkoti jums u daug k, nes js pastangos
nekainojamos!
Pone Hitleri, - atsak grauol, akim ryte rydama Hitler, prijus
prijo taip arti, lyg nordama pulti glb. Man patinka ne tik didioji
Vokietija, bet ir jos vadovas, neturintis lygi viso pasaulio vadov tarpe.
Fiureris nusijuok. i noringa grauol taip atvirai reik savo jaus
mus, kad Hitleris, nors cinikas ir staiokas, vos nepasimet.
Mes apsikeitm vietom, ponia. Paprastai a sakau komplimentus
avingom moterim, o kartjs mane pralenkte. Ponas elenbergai, pa
321
likit mano globai savo dam, kuri paadu kuo rpestingiausiai globoti.
emai nusilenks, elenbergas skubiai pasialino ir patrauk prie
Heso, bet eidamas pamat poni Heidrich ir pasuko prie jos. Kakur sal
se klajojo ir baisusis Reinhardas Heidrichas, maai kur pritapdamas, nes
Himlerio pavaduotojo mons bijojo kaip maru ukrsto. Visi inojo, kad
jis mgsta irdgl skandinti ne degtinje, o kraujuje, ir pergyvendamas
eimos ir meils neskmes, beveik kasnakt eidavo gestapo kaljim ir
ten siautjo, iliedamas susikaupusias emocijas ir nepatenkintojo aistras.
Js nauja meilu avinga, - pasak ponia Heidrich, paimdama
elenberg u paranks. Nors ji tai sak linksmai ypsodamasi, bet gene
rolas jaut, kaip jos atrs nagai net per drabuius susmego jam rank.
Js klystate, ponia. Ji ne mano meilu, bet...
O kieno?
Na, a nedrstu sakyti pavardi, o palieku.tai atspti js moteri
kai nuojautai.
A! pasak ji ir, mai usidengusi ranka bum, klausiamai vilg
teljo savo draugu. Atspjau, taip?
is gteljo peiais.
Js visuomet atspjate, ponia.
O Hitleris nebaig kalb su avija ledi Unit Mitford. mai jam pa
sirod, kad ji nepaprastai protinga ir patraukli, o kad ji grauol t jis
pastebjo pirmomis susitikimo sekundmis. Dabar jis paklaus:
Kada a jus vl pamatysiu?
Kada? Kada tik js panorsite, pone Hitleri. A pasiryus atbgti
pas jus dien ar nakt, kada pasakysit.
Toks atviras meils demonstravimas glumino fiurer, papratus prie
nedrsi Vokietijos grauoli jausm.
Gerai! linkteljo galva Hitleris. A jus nekviesiu Imperijos
kanceliarij. Silau susitikti kur nors ramioje, maai kam inomoje vie
toje.
Unit Mitford paspaud jam rank.
A inau, kad judu su ponu Hesu kai kada lankots Osterijos
restorane, kur paruoiami nuostabs viai.
Na, grauole, pasak nustebs Hitleris, js taip puikiai inote
mano proius, kad tai daro garb js protui ir sumanumui. Taip, mes
322
ten kai kada nueinam inkognito, be sargyb ir ibani palyd, bet a
maniau, kad to niekas neino. Matot, kaip klydau!
Ak, pone Hitleri! i klaida tik pasitarnavo man. Sakykit kada?
Kada? Rytoj!
Gerai! sunabdjo ji ir, padariusi gil reverans, pasitrauk nuo
Hitlerio.
tai ir isipild tai, apie kji galvojo kelet met, degte degdama aistra
tam vyrui, kur jos vaizduot ir jausmai pavert su niekuo nesulyginamu
dievaiiu. Ji daug vargo, tikindama tv, bet u visa tai jai imteriopai
atlyginta; fiureris j sutiko kaip brangiausi draug, o u dienos sutiks
kaip kariausi meilu. Jai trko oro, irdis dausi krtinje, o mintys
skriejo kaip vjas:
Rytdiena, ateik, ateik greiiau!"
Fiureris stebjosi, kad ji ino jo slaptus proius, aplankant Osteri-
j, pailsint nuo rpesi ir pasimgaujant geru stiklu vyno ir nuostabiais
viais. Dar ir dabar juodu kai kada ia apsilanko, pasdi, pasikalba kaip
jaunysts laikais. Unit Mitford tikrai turjo labai mylti fiurer, kad su
gebjo suinoti jo mauius mogikus geidius.
Hesas susirauk kaip suskaudus daniui, kai Hitleris pasak, kad i
nakt juodu eis Osterij pailsti ir paragauti vi. Ten bus dar viena
ponia, pasak Hitleris, ir Hesui ikart pasidar aiku, kur uo pakas
tas. Ponia? Aiku Unit Mitford! Ji kaip paleista vilyia neino kitos
krypties, tik fiurerio ird. O kaip su Ieva Braun, kuri Hesas mgo ir
gerb? Nejaugi fiureris nori, kad kulka antr kart blokt j mirtin? Juk
tada ligoninje jis labai igyveno irdamas Iev, balansuojani ant
nebties slenksio.
Bet Hesas neinojo, kaip ivengti naktins kelions ir kaip pasakyti
fiureriui, kad jis elgiasi negarbingai Ievos atvilgiu. Jo lidn nuotaik
pastebjo net Hitleris, ruoiantis Osterij ir velkantis ilgus, juodus
apsiaustus.
Ko js toks surgs, Hesai? Persivalgt ar dar alkanas? ekit adju
tanto Briuchnerio ir Geks pavyzdiu, kurie ryja seiles, pagalvoj apie
storojo Hanso kokteilius ir vius. Aukiau nos!
Hesas kak sumurmjo ir, sikis kien revolver, patrauk paskui
Hitler. Briuchneris ir Gek nusek i paskos.
323
Pro onines duris jie jo ne restorano sal, o asmenik Osterijos
eimininko but. ia jau tvarksi fon Belovas, gerai inodamas, ko ateina
fiureris ir kaip visk sutvarkyti. Pirmuosiuose kambariuose sikr abu
adjutantai su gestapo Negyvosios galvos dviem karininkais, o prie dur
keli esesininkai, neturdami teiss ueiti toliau. Net kokteilius ir vius
i virtuvs atlyddavo itikimasis Gek, perduodamas juos fon Belovo
rankas.
Fiureris susitikim su Mitford lk kaips sparnuotas. Prie kelis m
nesius jis su paaipa klaussi Ribentropo kalb apie simyljusi angl,
galini padaryti didiul paslaug. Fon Ribentropai, js pasakojate
Pranczijos karali dvar istorij, kur moterys vairuodavo valstybi po
litik. Ms laikais vargu ar tai manoma11. Pamatysit, mano fiureri11,
- tvirtino Ribentropas. Ir jis pamat, kaip nesutaikomas vokiei prieas
emberlenas m vergikai linkioti prie fiurer, ir ne tik atidav jam
ekoslovakij, bet net neleido iai gintis.
Fiureris sutiko pasimatyti su Unit Mitford, bet dar negalvojo apie
j kaip bsim meilu. Jis pats neinojo, kodl pro al praeidavo im
tai graiausi mergin ir moter, iki aus simyljusi fiurer, o jis, be
kompliment, nerasdavo joms nuoirdesnio odio. Taiau kartais kuri
nors moteris j staiga sudomindavo, ir fiureris puldavo j kaip tigras ave
l. Daugelis atkreip dmes, kad fiurerio meilus sudegdavo staiga kaip
vakels, baigdamos gyvenim saviudybe. Gal tik vienintel Ieva sudar
iimt.
Kai fiureris eng silpna viesa apviest salon, Mitford jo jau lau
k. Ji oko nuo sofos ir puol prie Hitlerio, net nebodama alia esanio
Heso.
O brangusis! suuko spausdamasi prie krtins. Nejaugi isi
pild mano didiausia svajon!..
Ir mano, pasak Hitleris pamirs, kiek kart iuos odius sak
kitom merginom. Jam atrod, kad savo gyvenime jis nieko taip labai ne
troko kaip uvaldyti ilgaplauk, iblykusi grauol...
Hesas udar duris ir nujo kit kambar, kur prie stalo sdjo fon Be
lovas, Briuchneris ir keli Negyvosios galvos11karininkai. Jie lauk Heso
nurodym inodami, kad itokiais atvejais sakymus duoda tik Hesas.
Galit vakarieniauti, ponai, pasak Hesas. A bsiu prie fiure
324
rio dur ir, jei reiks, jus paauksiu.
Jis nujo ir atsigul ant sofos netoli dur. Jei reiks fiureris j pa
auks. et valand ryto jis pakels fiurer ir kartu gr Imperijos kance
liarij, niekieno nepastebti ir neinomi. O toliau viskas priklausys nuo
fiurerio.
Hitleris ir Unit Mitford praleido kelias naktis, o paskiau jis j ibrau
k i atminties ir daugiau Osterijoje nesilank. Kai energingoji meilu
mgino pakliti Imperijos kanceliarij nebuvo priimta. Himlerio i
nyba iman savo darb, ir Mitford niekur negaljo patekti, kur lanksi
Hitleris. Jai nepadjo ir elenbergas, siutins angl pasaklmis, kad fiu
reris labai usims, neturi laiko... Ji auk ir reikalavo, bet elenbergas
tik sksiojo rankomis.
U savaits Mitford iskrido Anglij, nordama auktuomens links
mybse paskandinti savo sielvart. Pagyvenus du mnesius tvynje, vl
sugro Berlyn. Po poros savaii ji savo prabangiuose apartamentuose
paleido kulk galv.
Ji nemir, bet veicar medik pagalba ilgai kovojo su mirtimi. Imus
kulk, sveikata jai nesugro, ir paralyiuota, praradus kalb ir judesius,
po dvej met mir. Vargu ar fiureris suinojo, nes anglik laikrai
jis neskait, o pasakoti jam lidn final neidrso nei adjutantai, nei fon
Ribentropas. Gal t bt pasaks tik Hesas, bet jo prie fiurerio nebuvo.
10
Juo labiau Vokietija stiprjo, juo labiau vokieiai garbino fiurer, pri
lygindami j dievybei, o jo veiksmus Apvaizdos valios isipildymu,
tuo labiau jis darsi nekantresnis, nervikai pervargs, galintis kiekvien
akimirk pratrkti pykiu ir niriu. Jei seniau jo leksikone odiai a
niekad neklystu!41nuskambdavo labai retai, tai dabar iuo sakiniu prad
davo ir baigdavo kalbas. Ir maai kas tuo abejojo, nes mat, kad jo norai
greitai realizuojasi. Lyg koks stebuklas!
325
Ieva girdjo lovinanios minios gaudes, kuris atitiko jos vidin b
sen. Ji taip pat lenksi fiurerio odiams ir planams, lovino jo ygius,
kuriant gyvybin erdv arijams. Be to, ji myljo Hitler, o tas jausmas
irdyje vis didjo, nors pastaruoju metu jis nustojo jai ras, jau nekalbant
apie tai, kad niekada nepakviesdavo ne tik Berlyn, bet net savo va
sarnam kalnuose. Ievai prie akis danai ikildavo mnulio nuerti Alpi
kalnai, juoduojanios bedugns ir fiureris, lyg kaln dievas, ikils vir
ems ir dangaus galybi.
Ji myljo savo Adolvolk nei kiek nemajania meile, nors kakieno
pikta ranka jai apraindavo fiurerio ygius su mayte Marija Reitel, o
dabar su Unit Mitford. Ieva spjo, kad tai Henriets arba kapitono
Briuchnerio darbas. O gal abiej kartu?
Skaudiausia Ievai buvo suvokti, kad jis nieko nerao ir nepaskambina
telefonu. Galbt jos jau nemyli ir visa aistra iblso, bet ji norjo nors ret
kariais igirsti jo bals, pamatyti skubia raysena paraytus laikus, kad
inot, jog ilaik jai draugikus jausmus, jei meil jau iblso.
Dabar ji buvo turtinga ir laisva, nes Hesas, per kurio rankas jo par
tiniai pinigai, nepamirdavo jos sskaitas pervesti nemaas las. Nie
kas i jos neatm nei Mersedeso, nei oferio-sargybinio. Ji gyveno
padovanotame name su motina ir jauniausia sesute. Anksiau labai drau
gavo su vyresne seserim Ilze, bet iai itekjus, draugyst atvso. Ievai
nepatiko jos vyras esesininkas Fogeleinas, ir negaljo pasakyti kodl.
Jo sulaiytas kuodas, ipuoseltas veidas kl Ievai slogi nuotaik ir ne
pasitikjim. Jaut, kad is mogus nepatikimas ir po jo galantikumu
slepiasi ne tas, kuo jis dedasi.
Dabar Ieva atsidjo sportui ir turizmui. Apkeliavo daugyb miest,
miesteli ir pirm kart sitikino, kokia grai Vokietija su didingu seno
vs palikimu ir garbingos istorijos pdsakais. Germanai! Paslaptingos ir
didingos tautos, susilyd vien Vokietijos valstyb, kuri jos mylimasis
pavert nenugalimu Treiuoju reichu.
Ji aplank Niurenberg, Drezden, Hamburg ir kitus Vokietijos mies
tus. Visj istorija prasidjo prie tkstanius met, auktu kultros lygiu
pralenkiant kaimynines alis. Gynybini sien liekanos, didingos pilys,
meno lobynai atsivr prie nustebusias Ievos akis. Nuo Karoling impe
rijos, nuo Karolio Didiojo laik prasidjo german kultros klestjimas,
326
nesustojs nei vien imtmet.
Pagaliau jai ov mintis nuvaiuoti Vien, kuri i Austrijos sostins
virto vokiko gau centru. Dabar Vienoje sdjo arkliagalvis, panaus
buk raganos Emstas Kaltenbruneris, ia danai pasirodydavo dar u j
baisesnis Reinhardas Heidrichas, net nenujausdamas, kad netrukus ek
partizano kulka parblok j ant gatvs grindinio.
Ieva nuvyko Vien, miest, gars ne tik kultrinm, meno ir istori
jos vertybmis, bet ir labai artim fiureriui. Ji ilgai vaikiojo prie Dails
akademijos ir nacionalins bibliotekos. ia, dar jaunas studentas, sukosi
Adolfas Hitleris. Jis jai pasakojo, kaip, nepateks i akademij, pieda
vo dekoracijas operos teatre. I t pasakojim ikildavo alkana jaunyst
ir begalinis trokimas prasimuti mones.
Buvo k apirti grauolje Vienoje, mieste, turiniame gili ir il
praeit, kurtame prie tkstanius met dar Romos legion ir pavadin
tame skambiu Vindebonos vardu. Iev staiga patrauk noras aplankyti
fiurerio gimtin Brunau, ir ji nuvaiavo t miestel, esant u atuo
niasdeimt kilometr nuo Vienos.
Buvo saultas pavasaris, artjo balandio 20-oji fiurerio gimimo
diena. Mik apsupti kalnai ir nerami Ino up, kriokianti kaln perjomis,
atskleid i viet gro. Tik ia gali gimti genialus menininkas ar archi
tektas, nes pati gamta palieka pdsakus kiekvieno kaln vaiko irdyje.
Ji vaikiojo miestelio gatvmis, irjo akmeninius namelius, irai
ytas langines, udarus kiemus ir vyni bei slyv sodus prie nam. Ievos
jau skleid iedus, ir baltos sod spalvos su raudonais erpiniais stogais
spindjo kaip nulakuotas atvirukas. ia gyveno Hitlerio protviai ir tvai,
dar tada vadindamiesi Hiutleriais. Vliau atsirado urnalist ir sensacij
mgj, paskleidusi versij, kad jie vadinosi iklgruberiais, bet apie tai
nebuvo joki dokument. Taiau mons mgsta klausytis paskal apie
didelius mones, taip paskalos klesti ir bujoja.
Pavaikiojus po miestel, ji nujo prie Ino ups ir sustojus smeig
akis bangas, triukmingai dtanias uol nuolauose.
Ak, kad ji galt nuokti nuo it uol ir akimirka baigti gyvenim,
pavirtus sunkia kania! Bet nuo to laiko, kai ranka nukreip revolverio
vamzd ird, Ieva m instinktyviai bjaurtis saviudybe. Jpurtyte pur
t mintis apie mirt, prisiaukt savo valia. O be to, jau nenorjo suteikti
327
skausmo motinai ir nemalonum fiureriui. Tada Hesas sak, kad fiureris
labai krimtosi dl jos vio, ne tik gaildamasis jos, bet ir jausdamas savo
kalt.
Kai ji, susimsiusi ir pasirmusi akmenines atramas irjo Ino
vandenis, lengvas lamjimas u nugaros privert pasukti galv ir pa
velgti atgal. Netoli juodavo limuzinas, prie kurio stovjo du civiliai ap
sireng vyrukai. Ak, kaip gerai Ieva paino ituos kvadratinius, nerodan
ius joki emocij veidus, kokius turi tik Himlerio inybos alikai. Ji
apsidair aplinkui, lyg iekodama pagalbos, nes savo sargybin su maina
paliko miestelyje prie banyios, bet tuoj nurimo. Argi kas gali Vokietijo
je pabgti nuo gestapo ar iardyti j planus? Ir ji drsiai pasuko j link.
Ponai, norjote mane matyti? Taip? Klausau js!
Vienas vyruk karikai kaukteljo kulnim.
Panele Ieva Braun. Esu kapitonas Linhameris. Leiskite paklausti,
gal galiu kuo nors padti?
Man? nustebo Ieva. Argi a praau pagalbos?
Na, inote, sumikiojo kapitonas. Js ia stovite taip pa
vojingai arti ups kriokli, kad mes pagalvojome... Praau atleisti, bet
vykdome nurodymus...
Ieva sudrebjo i diaugsmo pagalvojus, kad jie vykdo fiurerio nuro
dymus, saugodami j nuo pavoj.
Kieno nurodymus, ponai? Gal?..
Bet gestapininkai tyljo, ir Ieva nuleido galv. Tai ne jo sakymas, o
greiiausiai Heso ar Himlerio. Taiau ir tai sako, kad fiureris j dar nei
brauk i atminties, kaip ibraukdavo kitas meilues. Net jo umirime
slypjo maa vilties arijl.
Dabar Ieva suprato, kad vis laik budrios akys seka jos ingsnius. i
akimirk j saugoja, bet, gav nurodym, sunaikins kaip ma vaball.
Ji linkteljo galva kapitonui ir nujo prie savo mainos. Jau nenor
jo apirinti fiurerio gimtin jausdama, kad tie, sekantys jos ingsnius,
daro kakokias ivadas.
Kit dien Ieva gro namus Miunchene ir tarp daugelio laik, ku
riuos gaudavo i draugik moni, vl rado neinomo prieo ratel. Jis
ra:
328
Tavo fiureris leidia smagiai dienas su Inga Ley ir juokiasi i tavo
meils. Jei netiki manim nuvaiuok Berchtesgaden, ir rasi juos abu
apsvaigusius nuo aistros. O kad nebt nuobodu, pasiimk i veicarijos
ligonins Unit Mitford, nors, ties sakant, tau bus sunku j pasiimti, nes
ji, perovus sau galv, guli paralyiuota. Ji ovsi rimtai, ne taip kaip tu,
kuri vis laik mgai vaidinti. Pasistenk antr kart geriau pataikyti.
Ieva suvaitojo, ird suspaud nuo ito paeminimo.
Ak, palikti mane ramybje ir leiskite gyventi atsiskyrus nuo viso pa
saulio... Jums nieko blogo nepadariau, tai kodl taip stengiats gelti man?
Argi blogai, kad myliu fiurer ir niekaip negaliu jo pamirti? Net dabar!
Kaip pamirti, jeigu j myliu vis labiau ir labiau!
Ieva buvo patikli ir visiems draugika, bet visikai gyvenimo neugr
dinta. Ji kentjo, bet apie saviudyb jau negalvojo. Ne, ji gyvens, nors tie
niekai putot i neapykantos ir pykio. Ji gyvens, ji tikisi ir laukia!
* * *
mons, norj skaudinti Iev, neklydo ir naudojosi ypa gera infor
macija. Fiureris jau pamiro Unit Mitford ir suartjo su Darbo fronto
vadovo Roberto Ljaus dukra.
Robertas Ljus buvo gerai inomas Vokietijoje, nes jo frontas11apr
pindavo karin pramon darbo jga: kaliniais, pasmerktaisiais, monmis
be teiss ir laisvs. Geriau sakant, XX amiaus vergais. Roberto Ljaus
pavard visi tar su baime ir pasilyktjimu, nors Inga Ley mog va
dino geruoju ttuku. Jis nieko negailjo dukrai, o lepinti j turjo i ko.
Ljus lydjo fiurer vien inspekcin kelion prie Eseno, kur Keitelis
kr nauj didiul tank gamykl, o Ljus turjo parpinti darbinink.
Jei anksiau visur skurdo bedarbiai, tai dabar darbininkai buvo renkami
i visur, net i mirties stovykl.
i gamykla iaugo per kelis mnesius, nes Vokietijoje viskas buvo sta
toma labai greit. Albertas peras tvirtai rankas sum karins pramons
statyb, ir fiureris neatsidiaug.
Maoji kvaia,
329
Tuo metu fiureris miegui skirdavo tik kelias valandas. Diena ir naktis
jam susimai ir neteko prastins tvarkos. Danai vis nakt prasddavo
u raomojo stalo, o kartais dien visk mesdavo ir krisdavo lovon. Jis
darsi vis irzlesnis ir piktesnis, danai svaidydavo grindis visk, kas pa
tekdavo rankas: knyg, lkt, dir ar kok drabu. Jau ne kart apau
k bendradarbius, neiskiriant adjutant ir net tylenio Martyno Bormano.
Tik su dviem monm po senovei elgsi mandagiai: su Hesu ir Esariu.
Vasara baigsi, atneusi gaus derli ir turtingus aruodus, bet politin
padang buvo apsiniaukusi.
Lenkija! alis, su kuria Treiasis reichas turjo daugiausiai problem,
umarinuot sutartimi. Dabar tos problemos staiga m inirti paviriun
ir jau nesidav nuraminamos. Silezija, Pomeranija ir tas neramusis Dan
cigas, i koridoriaus pavirts slibino anga. ia daniausiai m kryiuotis
lenk ir vokiei pagos. Buvo aiku, kad greitu laiku prasids mirtina
dvikova.
Fiureris dabar daugiausiai laiko skyr usienio reikal ministrui fon
Ribentropui. Jis turjo svarbiausi uduot: apmulkinti, apmaldyti, ukal
bti dant kruvinj komunist vadui Stalinui. Jeigu su Rusija pavyks
sudaryti kak panaaus taik, tada galima pagriebti Lenkij u gerkls
ir pasmaugti j kartu su visomis ipstomis ambicijomis.
Ta prakeiktoji Rusija siutino fiurer. Jis troko sunaikinti komunizm
ir uvaldyti gyvybin erdv, bet nerim kl Pranczija bei Anglija,
pradj irti Treij reich pikto uns akimis. Net emberlenas m
aukti, kad Miuncheno susitarimas baisi neteisyb ekoslovakijos at
vilgiu. Kvailas klounas! Ar ne jis pirmasis sutiko su visais Vokietijos ke
liamais reikalavimais, argi ne jis piktai juoksi i ekoslovak prezidento
Hakos, kai Ribentropas sakmiai pirtu rod, kur prezidentas privalo pa
sirayti po alies kapituliacijos aktu? Atsigavo lyg girtuoklis po besaikio
girtavimo!
Ne, taikos nebuvo ir negaljo bti, nes Hitleris jau nesteng sustoti.
Jam trepteljus koja, Lietuvos vyriausyb paskubomis atidav lietuvik
em Klaipdos krat, o jai padti nei Anglija, nei Pranczija net ne
pamgino. Jie pasielg kaip lykts bailiai, palik likimo valiai bandito
upult mog.
Dabar atjo eil Lenkijai. Fiureris, visuomet kalbjs apie lenk ir vo
330
kiei draugyst, mai prabilo, kad lenkai blogiausi kaimynai, nuolat
skriaudiantys vokieius. Jau vien u Dancigo krat jiems reikia nusukti
sprandus.
Bet fiureris nebuvo kvailys, kad nesuprast, jog Lenkijos upuolimas
gali paskatinti Anglij ir Pranczij pulti Treij reich. Tai dar ne pati
didiausia blogyb. ymiai blogiau, jeigu Lenkijai pagalb ateit bol
evikin Rusija ir kartu su Anglija-Pranczija suspaust Vokietij lyg
repls rieut. I emberleno galima tiktis bet kokios niekybs. Jeigu
jis, moters kalbtas, padar tiek gero Miunchene, tai dabar, kitos mo
ters kalbtas, gali Vokietijai padaryti ir daug blogo. mons be princip
pavojingiausi mons! Ak, kad pavykt Stalin lyg un usiundyti
ant Lenkijos, o gal net Anglijos-Pranczijos? Sustumti juos kaktom, o
paskiau nusiskinti paias saldiausias vynuoges.
Klausyk, fon Ribentropai, pasak Hitleris. A jums nuolat
kalu galv, kad nra svarbesnio udavinio u Stalino apkvailinim. Vi
sas pasaulis turt mums padti sunaikinti bolevizm ir ubaigti su iais
monijos raupsais, bet jiems trksta proto pavelgti ateit.
Taip, mano fiureri, atsak fon Ribentropas, pasitaisydamas nau
j Riterio gelein kryi, kuriuo fiureris j apdovanojo u Austrij bei
ekoslovakij, emberlenas ir angl ponai jau pamat savo idiotik
poelg Miunchene, traukiant kartus katonus i ugnies Vokietijos lkt.
Dabar jie siuto ir iekos progos kibti mums skvernus. Nerad progos,
mgins usiundyti Stalin. Kad reikalas krypsta ta linkme, galime spti i
fakto vakar Maskv atvyko Anglijos ir Pranczijos delegacijos vesti
derybas dl karins sjungos sudarymo.
Hitlerio akys sublizgjo.
Js matot, kas dedasi?! Matot? Kai tik Anglija su Pranczija nori
mus pagsdinti, griebiasi Stalino kaip juodiausio ir didiausio tzo. Jie
nori mus okdinti taip, kaip jie gros. O a nenoriu! Jie privalo okti pagal
mano muzik! Ligi iolei taip buvo ir turi bti ateityje!
Fiureris paoko ir perjo per kabinet.
A nenoriu karo dviem frontais. Reikia izoliuoti Stalin nuo Pran-
czijos-Anglijos-Lenkijos. Stalinas banditas, o kaip kiekvienas bandi
tas jis atsargus ir neki galvos mai.
Js j pervertinate, mano fiureri. Tai bukas muikas: maai sme
331
gen, daug jgos. Jo sulipdyta imperija subyrs nuo pirmj vermachto
smgi, nes tokia tautin mirain negali ilgai laikytis viename valstybi
niame puode.
Gana, fon Ribentropai. Rusai neatspjama msl, ir su jais ka
riauti galima vienu bdu aibo karu. Mnuo, du, na, daugiausiai trys.
Bet dabar su jais kariauti negalima, nes po kojomis maiosi Lenkija. Sta
linas turi bti izoliuotas.
A jus supratau, mano fiureri. Ms pasiuntiniui Maskvoje ponui
fon taufenbergui jau duotas nurodymas pradti pokalbius su Molotovu
dl pasitarimo aukiausiu lygiu. Kai js duosit nurodymus, a i karto
skrisiu Maskv. Dsiu visas pastangas palenkti rusus ms pusn.
Fiureris nieko neatsak, tik skubiai matavo kabinet greitais ings
niais. Paprastai jis sprsdavo rytingai ir drsiai, ir bet koks delsimas
buvo nebdingas jo charakteriui. Fon Ribentropas negaljo suprasti, kas
jam yra. Juk jis mgo kartoti, kad tik drsus i gyvenimo paima visk. I
ties, pats fiureris elgsi akiplikai drsiai, glumindamas bendraygius,
viso pasaulio diplomatus ir karikius.
Tai kas jam pasidar?
Ir staiga Ribentropas prisimin sklandanias paskalas, kad fiureriui
kai kada isenka jgos ir atsinaujina tik moter dka. Bet Ribentropas
buvo vyras ir paskal nerinko. Greiiausiai tokias nesmones igalvoja
moterys, neduodanios fiureriui ramybs.
Matyt, fiureris pervargo ir, kaip kiekvienas mogus, reikalingas po
ilsio. Reikia, kad jis kur nors ivykt, paklajot kaln keliais, pauvaut,
pamediot... Tas Hesas staiai kvailys, jei nemato fiurerio nuovargio.
A turiu pagalvoti, pagaliau pasak Hitleris. U keli dien
jums pasakysiu, kaip elgtis. Pasakykit fon taufenbergui paspartinti dery
b organizavim, o toliau matysim.
Rankos mostu atleido Ribentrop ir pasikviet Hes.
T vakar Hesas kalbino fiurer nuvaiuoti pairti naujai statomos
gamyklos. Jis gerai mat fiurerio nuovarg ir griebsi vienintels priemo
ns iveti j kur nors pakeliauti. Ten, netoli Ljaus, dvarai, kuriuose
nuostabs tvenkiniai su uptakiais. Fiureris galt juose ar netoli tekan
iame Rre pavejoti ir atgauti ramyb.
Bet Hitleris susierzins numojo ranka.
332
K? vejoti? Js persistengt, Hesai, nordamas i mans padaryti
vej. Nieko kvailesnio negirdjau, kaip mane gyv matote. Stovti ir
mosuoti mekere, lyg neturiau k veikti?
Bet negalima dirbti dien ir nakt. Reikia ir pailsti.
Sutinku! Todl mudu eisim pasivaikioti, paklajosim po Ljaus
pievas, pairsim saullydio prie Rro ir pasiklausysime laktingal.
Tikrai? nuvito Hesas.
Bet Hitleris tik nusiaip.
Viskas rimta, k sakiau, iskyrus laktingalas, nes prisipastu, kad
neinau, kaip jos atrodo. Man geriau juodos varnos krankimas negu susi-
iauusio pauktelio cypsjimas.
Jie ivaiavo gamykl ankstyv rugpjio ryt ir skriejo miliniku
100 kilometr per valand greiiu. Visur laukuose ejo rugiapjt,
tark kertamosios, girgdjo pilnos grd mainos, matsi suprakaitav,
linksmi veidai. Niekas negalvojo, kad karo mkla jau pakilo vir Vokietijos
lyg tas fiurerio minimas juodas varnas, iekodamas nusileidimui vietos.
Tik gamykloje jis iek tiek pralinksmjo irdamas, kaip nuo kon
vejerio slenka plieno pabaisos, grsmingai atki juodus patrank vamz
dius. Paskui eidami generolai gaud kiekvien fiurerio od tikdami,
kad jis pasakys kak lemtingo dl Lenkijos. Ak, kaip generolams nor
josi, kad ie tankai uriaumot karo dain!
Bet to nebuvo, ir po kukli piet fiureris ivyko Ljaus dvar. Visi
nusprend, kad fiureris serga. Ir jie neklydo!
Ljaus dvar supo parkas su galingais uol gojais. Netoli blizg
jo Rras, veidrodiniame vandenyje atspinddamas nusileidiani sau
l. Nuo dvaro iki ups trauksi pievos, pilnos gyvuli, o vakarjaniame
danguje kilo banyios boktai. Slinko nuostabaus groio vakaras, kokio
Hesas jau seniai nemat. Jis pakviet fiurer pasivaikioti, bet is, pasi
teisins nuovargiu, nujo gulti, atsisaks net vakariens.
Vidurnakt Hitleris staiga paoko i miego ir atsisdo lovoje. Jam
skaudjo ird, kuri plak garsiai ir neritmingai. Kokia klaida, kad nepa
m Teo Morelio piliuli, kurios vienintels gelbsti nuo nemigos ir ko
marik sapn.
Ilipo i lovos ir prijo prie lango. Auksinis mnulio pjautuvas kabojo
uol virnse, suraiydamas park viesias aikteles ir juodus pa
333
slaptingus elius. Rytuose dangus buvo nuskaidrjs, pasiruos sutikti
greitai artjani aur.
mai pamat parko spalvas, rausvus paarus ir uolus su mnulio
karna virnse. Igirdo iulbjim ir pagalvojo, kad kakoks pauktis
dar neumiro pavasario burt ir traukia meils dain. Ankstyvas rytas
brido per rasot ol ir velg pro kambario lang nustebus ir suavt
fiurerio veid.
Jis atsirm palang ir lengvai nuoko ant ols. Po to patrauk parko
link, lyg eidamas pasitikti auros.
Perbgo pievel ir lindo uol elius. Dieve, koks kvapas, koks
oro tyrumas, koks ryto lengvumas!
Nepamat, kaip nuo sienos atsiskyr du uniformuoti eliai ir i lto
nugrino paskui. Gestapo karininkai nesnaud.
Nespjo prieiti Rro up, kai rintis sauls diskas ioko i kan pa
dengto horizonto, vilgteljo up ir prie jos stovint nustebus fiurer.
O nustebti buvo ko!
Ups pakratyje maudsi mergina. Grai ir jauna lyg undin, ant kran
to palikusi visus rbus. Fiureris mgo okti su nuogom meilum, jas
fotografuoti, o kai kurias, kaip Heli Raubal ar Ieva Braun, net pieti. Jis
mgo grotis j knais ne tik kaip vyras, bet ir kaip menininkas, aminai
iekantis groio ir harmonijos.
Bet jis susivald ir nujs toliau m vaikioti ups pakrante. Fiureris
pajuto, kad, pavelgus i mergin, nustojo skaudti ird ir kvpavimas
tapo normalus.
Jis gerai inojo tok savo sielos bv, kai mkteljus prie akis mer
gina pakeldavo kaip ant sparn, ir jis puldavo prie jos. Impulsyvi aistra
buvo jam gerai pastama, bet to neanalizavo, neiekojo prieasi ko
dl taip, o ne kitaip. Neseniai jis skyr daug l vystymui naujo mokslo,
kuris vadinosi psichotroniniu ginklu, ir tada pirm kart pagalvojo apie
neinomas ir paslaptingas mogaus psichikos gelmes. Bet savas psichi
kos gelmes pavelgti nepanoro, galingas savo energijos galias priskirda
mas vien tvirtam charakteriui. Psichikos slapting vandenyn fiureris ne
mgo liesti, ir net kalbose prie stalo jas apeidavo. O kai Hesas kelet kart
mgino apie tai su juo nektelti, fiureris i karto nutrauk jo odius,
kaip mogus nutraukia kalbas apie mirtam savo lig.
334
Pagaliau mergina baig rytines maudynes ir, usisiautusi lengv cha
latl, sispyrus audeklinius batelius, mosuodama rankluosiu, patrauk
parko link ir sutiko nekantraujant Hitler.
Grauole! virpaniu i aistros balsu pasak fiureris. A ma
niau, kad sutinku ups nimf. Taip nuostabiai js atrodote Rro pakran
tje!
Bet mergina, lyg netekusi ado, irjo Hitler ir pagaliau sumikio
jo:
Fiureris! Mano Dieve, fiureris!
Taip, tai a, pasak Hitleris ir prijs apkabino jos peius. O
js? Beje, man nesvarbu, kas js, nes a jus myliu.
Ji stovjo be ado vis labiau ir labiau baldama.
Fiureris! I kur jis ia atsirado ankstyv ryt? Ar tai ne sapnas, kad
jis ia stovi prieais, jo ranka apkabinusi peius, o lpos vos nelieia vei
d. Inga Ley, kaip milijonai vokiei moter, net nemaiusi fiurerio, jau
myljo j arba jaut begalin pagarb.
Lyg susitar, jie ltai pajudjo pirmyn, nieko nematydami aplinkui, tik
jausdami, kaip ugningas kartis sklinda i abiej kn ir degina irdis.
Jie jo per paupio pievas, o po j kojomis linko ir lo vlyvos vasaros
lauk gls. Linko ir lo...
* * *
Hitleris atsirado Berlyne po keli dien, bet dabar niekas tuo nesiste
bjo. T moter tiek daug, su jomis jis retkariais pradingsta, kad paskiau
atsirast kaip viesulas, sukdamas visus skur. Tryktantis energija, be
maiausios nuovargio kruopels.
Pirmasis, kurio jam prireik, buvo usienio reikal ministras Riben
tropas. J Hitleris sutiko vieninteliu klausimu: Kaip?
Viskas gerai, mano fiureri. Bolevikai sutinka su mumis tartis ir pa
sirayti sutart. Pats Stalinas sako, kad jis ivys angl ir prancz delega
cijas, kurios dabar sdi Maskvoje su panaiais pasilymais kaip ir ms.
Mes turime labai skubti, kad ubgtume jiems u aki.
Gerai, o ko nori Stalinas?
Menkniekio! Tik Pabaltijo ir rusik emi, kurios dabar yra Lenkijos.
335
Hitleris surauk antakius.
Pabaltijys? Na, ir tegul ima. Gaila lenkik emi, na, bet pama
tysim!
inoma, mano fiureri. Svarbiausia sudaryti sutart, kad jis
bt izoliuotas, pakol susitvarkysim su Lenkija, o vliau su Pranczija
ir Anglija.
Fon Ribentropai! Tuojau susisiekite su Maskva ir skriskite pas juos
sudaryti sutart. Perduokit Stalinui, kad a j myliu kaip brol (Hitleris nu
siaip) ir pasirys su juo viskuo pasidalyti. O tas viskas tai viskas!
Manau, kad jis supras, kad tai Europa, o vliau visas pasaulis. Mokkit
j tikint, fon Ribentropai.
Pasistengsiu. Manau, kad tai nebus labai sunku, nes jis didiuojasi,
kai j vadinate broliu.
Abu, Hitleris ir fon Ribentropas, nusikvatojo, tik Hesas sdjo paniu
rs, nesijungdamas pokalb.
Tos paios dienos pavakare Ribentropas iskrido Maskv, kur Stali
nas ir Molotovas jau nekantriai lauk. Pirm kart Hitleris, pasiskelbs,
kad jo gyvenimo tikslas sunaikinti komunizm, ir Stalinas, pareiks,
kad privalo nuluoti nuo ems paviriaus faizm, pasira sutart su
naikinti savo kaimynus, o pirmiausia Lenkij. Apie Pabaltij ir j nepri
klausomyb niekas nekalbjo.
Rugpjio 23 dien Molotovas ir fon Ribentropas pasira svarbi nepuo-
limo-draugysts sutart ir dar svarbesn tak pasidalijimo emlap. Lenki
jos ir Pabaltijo likimas buvo nulemtas. Hitleris ijo nauj karo aikt ir
sived iki dant ginkluot milijonin vermacht. Burtas buvo mestas!
Prasidjo antrasis pasaulinis karas, kurio baigties ir baisum niekas
nenumat. Toli buvo tas laikas, kai visa Europa, iskyrus kelias valstybes,
pavirto griuvsi krva, o milijon moni kapai isibarst po vis pa
saul. I tamsybi ant ems nusileido Giltin ir pradjo mosuoti dalgiu.
Viskas pasikeit ir moni gyvenimas, ir valstybi likimai, ir protas, ir
jausmai. Mirtina nuodm Neudyk!" tapo dorybe, pakriktyta udyk
prie! , o dievikasis odis Mylk savo artim", nuskambjo U
muk visus, k lieps vadai!
336
11
Rugsjo pirmj, kai imtai tkstani moksleivi pam knygas tur
jo eiti mokyklon, sugriaudjo patrankos. Pakilo ne mokiniai mokyklas,
o daugyb armij, divizij, korpus, pasiryusi kovoti ir udyti.
Generolo Brauchio vadovaujamas vermachtas ankst ryt puol Len
kij ir i karto perjo jos sien, spariai juddamas ryt link, vykdydamas
fiurerio direktyv Baltasis planas. Nors Lenkija mobilizavo vir dviej
milijon vyr, kariniu ir techniniu lygiu negaljo nei i tolo lygintis su
vermachtu. Lenk kareiviai rod didvyrikumo pavyzdius, bet nepajg
pasiprieinti vokiei ginklui.
Pirm kart pasaulis pamat, o lenkai patyr ant savo galv, k reikia
aviacija kare ir kokios jos galimybs. Vir 1000 vokiei lktuv utemd
dang, puldami lenk miestus, miestelius ir kaimus, mediodami atski
ras mainas ir net mones. Ugnis krito i debes, pasipildama atriomis
skeveldromis, naikindama pastatus ir udydama mones. Daugiausia mo
teris, senius ir vaikus.
Lenkija pavirto kaitriai liepsnojant lau, kuriame deg mons, pa
statai, kultros, meno vertybs ir moni tikjimas griu. Jau po keli
dien vokiei divizijos prasiver prie Krokuvos ir Varuvos. Didioji
Lenkijos respublika krpiojo, kraujuodama nuo baisi karo aizd.
Vokietija triumfavo! tai ms fiureris, kuris k daro, tai tik Apvaiz
dos kvptas. Jis sak, kad Lenkija bus sunaikinta per tris savaites, ir visi
matome, kad taip ir yra. Argi jis kada klydo?!
Tiesa, Anglija su Pranczija, gindamos Lenkij, paskelb Vokietijai
kar. Paskelbti paskelb, bet padti neatsiunt nei vieno kareivio. O vokie
iai vis ygiavo pirmyn, nei trupuio nesuabejoj aibiko karo baigtimi.
Po keli dien fiureris atvyko nugalt Dancig. Tiesa, jis nebuvo
vadinamas ukariautu miestu, bet ivaduota vokika eme. imtai tks
tani moni pergalingu staugimu sutiko fiurer. Klojo ant kelio gles,
moterys alpo i meils, o vyrai i unikos itikimybs. Fiureris pasak,
kad jis visada siek taikos, bet klastingi lenkai to nenorjo. Nors daugelis
suprato, kad tai baisus melas, bet ovacijomis palydjo jo odius.
Per kelias savaites didiuliai Lenkijos plotai atiteko ukariautojams.
337
Kietai prieinosi Varuva ir viena kita vietov, kai viskas slyste slydo
Vokietijos gerkl. Lenkai mokjo gintis, tik nebuvo su kuo: technika ir
ginkluot senovika, o ir tos paios trko. Taiau didiausia nelaim j
dar lauk priekyje.
Rugsjo 17-j i savo irtvos ilindo rusika meka. Stalinas paskel
b, kad raudonoji armija eina gelbti pon pavergt baltarusi, ukrainie
i, ir su didiule armija puoljau ir taip sunkiai nuo vokiei besiginan
ius lenkus. Pasalom, i unugario! Slavai atjo padti germanams udyti
kitus slavus.
Tik dabar lenkai suprato, kad tai galas. Nors generolai Sosnovskis
ir Sikorskis pajg atmuti abiej prie puolimus, bet ilgiau prieintis
pritrko jg. Lenkija uvo!
O anglai su pranczais, suglaud ausis, sdjo apkasuose irdami,
kad vokieiai nesmogt jiems. emberlenas klyk per radij, prakeikda
mas plikus ir addamas jiems greit gal. Bet visi gerai inojo po
litik, pardavusi ekoslovakij vokieiams, kad patikt jo odiais.
Rugsjo pabaigoje vermachtas ir raudonoji armija pribaig lenk
paskutin pasiprieinim.
Treiasis reichas vl. triumfavo, be dideli pastang okupavs dides
n dal Lenkijos ir sitvirtins rytuose. Vokietija skendo vliav mike,
grojo marus, tryko fejerverk fontanai. Diaugsi ne tik Hitleris, bet ir
menkiausias darbininklis bei valstietis. Miunchene susirinko vadinama
senoji gvardija" paymti triumfo yg.
Fiureris mgo tokius susirinkimus, paverstus ikilmingomis vent
mis. Jis reikalavo i Gebelso, kad kurt naujas tradicijas, iauktinanias
Treij reich ir koving german dvasi. Svajojo kurti Didvyri kapi-
nes, kur bt palaidoti garbingiausi kariai. inoma, tikjosi j viduryje
ilstis ir pats, prisaks ant kapo ikalti vien odius Adolfas Hitleris44. Jis
nepriimdavo joki garbs titul, mokslini laipsni, ordin sakydamas,
kad tokie dalykai j ne auktint, o emint.
Senosios gvardijos44sujimas nebuvo vadinamas vente, o draugiku
pasisdjimu prie alaus bokalo, kai jie dar buvo jauni ir dar tik svajo
jo apie tuos dalykus, kurie dabar virto realybe. Gauti kvietim tokiam
sambriui buvo didel garb. Apie Borman sukinjosi tkstaniai naci,
trokte trokdami pakvietim, bet tik maa dalis tapo laimingi.
338
I Miuncheno fiureris atvyko etadienio popiet ir papra Kempk
nuveti prie senj kareivini, kadaise stovjusi kairiajame Izaro krante.
Rudens saul viet skaisiai, o nuo kaln dvelk pietinis vjelis. Atrod,
kad tai ne lapkriio mnesio, o ankstyvo pavasario dienos. Skveruose dar
ydjo vlyvi astrai ir gvazdikai, auksu geltonavo parkai, lyg patvirtin
dami kadaise Heso pasakytus odius, kad Miunchenas rojaus kam
pelis.
Neinia, kokie prisiminimai atgin fiurer i viet, priminusi jam
skurd, bad, ligas... Kas jis buvo tada? Niekis, smlio smiltel! O da
bar?.. Jis neturjo sentiment praeiiai, ypa lykiai ir skurdiai pra
eiiai, kuri kilojam prie akis, irint Miuncheno senamiest.
Omai jis liep sustoti ir ioko i mainos kareivini nebuvo! Vietoj
j kilo nauj mrini nam kvartalai, uimdami didiul dal pakrants.
Plats bulvarai, papuoti klev auksu, trauksi tol, kur spindjo go
tikas Dievo Motinos banyios boktas. Tai buvo naujas Miunchenas:
puonus, didingas, ugos jo lidn praeit.
Pirm akimirk j is nustebo, o paskiau diaugsmo banga uliejo ird.
Jis grteljo atgal ir pasiirjo atokiau sustojusius partijos didinus:
Gering, Gebels, Rozenberg, Esar ir kitus. Dar toliau jo itikimasis
Gek ir fon Belovas (jau pulkininkai), ir visas brys SS ir gestapo kari
nink. Kiek daug j ia, ir tik keli i jaunysts dien...
Jaunyst! Jos nra! Nra t dien, kai jie, panas valkatas, pradjo
turmuoti Miunchen. Jokia logika nepagrind j kalb, bet miunchenie-
iai tikjo, o paskui juos visa Vokietija.
Nra kareivini, skurdo ir vargo dien; nra Miuncheno maito ir
Lansbergo kaljimo. Liko naujas Miunchenas, nauja Vokietija, ir jis
Vokietijos fiureris, nieko bendro neturintis su ta juoda praeitim. Ir ai
Apvaizdai!
Jis ididiai apsidair, lyg nordamas ktelti Heil Hitler!, ir oko
main, liepdamas Kempkei veti Partijos rmus, bet vaiuoti pro Dai
ls akademij, Nimfenburg ir Operos teatr, o paskui pro neseniai
pastatytus Meno rmus.
Miunchenas fiurerio atvykimo proga pavirto gli, vliav ir fejer
verk miest, kuriame judjo minios puoni moni, isipylusi gat
ves, sutikdamos fiurerio main korte auksmais, vliavomis, pagarbos
339
pareikimais. Taip sveikindavo romnai savo karo vadus, vaiuojanius
triumfo veimais. O juk to fiureris vertas: trys savaits ir Lenkijos
nra! Visi patikjo, kad prasidjo german tkstantmets imperijos pra
dia. Juk fiureris nesustos pusiaukelje, o stengsis suteikti arijams t mis
tin gyvybin erdv.
Dievikoji galia spindjo i vis jo darb.
Nei vienas neprisimin, kaip jis ia vaikiojo sulopyta miline ir nu-
leivotais batais, pagarbiai klausydamas kapitono Geringo kalb. Netru
kus atsirado ir Emstas Rmas, nekeniantis jokio prietaravimo. Tada jis
valg Geringo ir Rmo nupirktus pietus tai ioje aludje, gr j u
sakyt kav (alaus nemgo!). Gal tik viena ponia Esar atsimena, kaip j
ved aristokrat svetaines. Tai buvo taip seniai, kad vargu ar galt k
jaudinti. Visi mat dabartin fiurer imperatori, ir praeitis jiems visai
nerpjo.
alia mainos pasirod puikus moters veidas, su meile irintis fiu
rer, pakol jo maina praslinko alia. Fiureris krpteljo. Pasiutimas, kaip
ji panai ... ... poni Vinfrid! Net ir akys tokios pat, spinddamos pa
adais ir meile, glost j vilgsniu. alin! Joki prisiminim nereikia! Dar
to trkt, kad jis ko nors gailtsi? To nebuvo ir nebus!
Puonus korteas sustojo prie Partijos rm, ir minia vl subangavo
kaip vandenynas, paliestas galingo taifno. Isprogusios akys, iiotos
burnos ir beprotikas staugimas.
Fiureris dar niekuomet nesijaut tokioje laims virnje kaip ian
dien, sddamas tarp itikimj bendraygi, velgdamas j atsidavu
sius veidus ir girddamas u lang nenutylanius minios skandavimus:
Heil Hitler! Todl jis tik maloniai ypteljo, kai, visiems susdus u
stal, maralas Geringas pasil pirmj tost u genij, Apvaizdos nu
myltin, arij rass iauktintoj Adolf Hitler!
Matyt, Geringas tikjosi, kad kit tost fiureris pasilys u j, kurio
aviacija nulav lenk miestus ir miestelius nuo ems paviriaus, bet
Hitleris net nepagalvojo apie tai.
Mano ponai, silau tost u ms galybs pagrind paprast
vokiei kareiv, u vermacht ir kitas ginkluotj pajg dalis, u tuos,
kurie padjo galvas pirmame aibiko karo etape. U generol fon Fri,
pirmj generol, uvus kare su lenkais. Amina lov uvusiems, pa
340
garba ir meil gyviesiems!
Visi aukdami ikl taures, susmeig pasigrjimo ir meils pilnas
akis fiurer. Tik vienas Hesas pagalvojo, kad norint gyti pagarb, btina
atsigulti kap. tai kad ir generolas Frias, Himlerio ir Geringo apmei
tas, fiurerio pasmerktas, reabilituotas tik tada, kai lenk granata sudrask
j gabalus. Tai buvo drsus ir sumanus karys, nesugebjs pataikauti
fiureriui.
Tostai ir linkjimai liejosi per kratus, o ant sienos spindjo rausvo ak
somo vliava su juoda svastika baltame skritulyje. Sddamas po vliava,
Hitleris sujung karing german ir ididi vokiei dvasi ir siekius.
Jis buvo tarsi Dievas ir mgavosi dievika pagarba.
Nedanai Hitleris sakydavo tostus, palikdamas tai visiems graby-
liams: Geringui, Gebelsui, Esariui, taiau visus labai nustebino, pasils
tost u Alfred Rozenberg.
Mano ponai, tai mogus, kuris pradjo valdyti imperij, lygi Vo
kietijai. Ta imperija greit bus imt kart didesn. Ponas Rozenbergas
paskirtas Ryt krat ministru. Supraskit mane, ponai, teisingai pono
Rozenbergo imperija augs ne metais, o dienomis, ir bus didesn u Alek
sandro Makedonieio valdas. Tai bus arij gyvybins erdvs imperija,
o ne kokia nors okupuota teritorija, apgyventa menkaveri moni. Po
nai Himleris ir Heidrichas jau ino, k ten reiks daryti.
Himleris linkteljo galv ir kukliai susig kdje. Taip, savo darb
jis imano!
Vidurnakt fiureris pakilo i improvizuoto sosto, ruodamasis vaiuo
ti pailsti. Ivykus fiureriui, visi isiskirstydavo per 10-15 minui, nes
buvo inoma, kad usibti ilgiau nei fiureris blogas tonas. Lyg ros
ydjo storulio Geringo, neaugos Gebelso ir net generolo Keitelio vei
duose. Bet tai buvo ne tik vyno, bet ir diaugsmo spalvos.
Tuo metu pro vliav prajo rm elektrikas Elseris. Niekas j ne
kreip dmesio, nes visi grdosi ariau dur, kur ruosi ivaiuoti fiure
ris. Vaikino rankose staiga atsirado bomba, kurijis parito pastale fiurerio
link.
Baisus trenksmas palydjo atri liepsn, nuvietusi melsva kap
viesa vis sal. Po to tamsa, kuri stojo ugesus elektrai, ir koktus
sudegusio dinamito kvapas. Tai truko sekund, nes salje pradjo kriok
341
ti gyvieji, dejuoti sueistieji ir klykti moterys. Prasidjo baisus chaosas,
nes visi suprato, kad sprogimas galingas ir tikriausiai nusine ne vien
gyvyb.
Taiau chaos tuojau utrenk garsus Himlerio auksmas. Keistai at
rod, kad toks tylenis taip gali rkti:
Tylos! Ramiai! Sargyba!
Salje buvo kariki, kurie tuojau atsikvojo. Udeg vakes, kari
ninkai puol gelbti sueistuosius, kiti prioko prie fiurerio, daugelis u
stojo visus prajimus.
U keliolikos minui sueistuosius suguld gretimoje salje, o u
mutuosius ine ma kambarl. Visi naci didinai apstojo fiurer
lyg bits darbininks motinl, o rsyje sargybos karininkai spard Els-
ner ir lau jam kaulus klausindami, kodl taip padar. Viskas jau vyko
organizuotai, su vokiku pedantikumu. Gydytojai slaug sueistuosius,
o ikviesti keli profesoriai ir Teo Morelis (jau irgi profesorius) apirinjo
fiurer, prie kurio likosi tik Hesas ir Bormanas.
Paaikjo, kad sprogimo metu uvo atuoni mons: generolas Berch-
manas, gauleiteris Henzas, ponia Redklif ir keli aukti pareignai. Ne
dideles aizdas gavo Keitelis, Heidrichas, fon Belovas ir dar apie pen
kiasdeimt moni. Net storuliui Geringui medin stalo atplaia strigo
sdyn, o Hesui maa skeveldra grybteljo kairj skruost, palikdama
kruvin ruo, i kurio gausiai bgo kraujas. Dviem nutrauk kojas, o
vienam ipl pilv.
Po valandos rmuose viskas buvo sutvarkyta: sueistieji igabenti li
gonin, umutieji morg. Esesininkai greitai i gatvi igrdo mo
nes aikindami, kad netyia vienam apsaugos karininkui rankose sprogo
fejerverko utaisas. Sueisti keli mons ir umutas nevyklis pirotech
nikas. Visi privalo greitai skirstytis, nes nra ko ia spoksoti.
Jie nemelavo tik viena: bombos eimininkas tikrai buvo umutas.
Gestapininkai j taip suspard ir sukneino kaulus, kad jis pasidar pana
us bifteks. Toki moni nra ko klausinti, juos reikia kuo greiiau
pribaigti.
O fiureris i ties liko sveikas, nei trupuio nedrkstas. Kai gydytojai
apsupo j, nordami rpestingai apirti ir nustatyti, kuo jam padti, fiu
reris m blakytis po kambar ir aukti spiegianiu balsu:
342
Taip! A gyvas!.. Todl, kad mane globoja Apvaizda, ir joks yd-
bemis man nieko nepadarys! Matot, Hesai, ar a jums nesakiau!..
Jo akys atsistojo stulpu ir i burnos pradjo vertis putos. Gydytojai
sumio neinodami, ko griebtis. Juk neskelsi jam veid, kaip skeliama
kokiam paprastam isterikui. ia gi fiureris! Oho!
Bet gydytojui Moreliui tai buvo suprantama. Jis tuoj suleido vaistus, ir
u keli minui fiureris pradjo rimti.
Mano fiureri, jums reikia pailsti. Praau!
Taip, taip, sumurmjo Hitleris. Pailsti? inoma. Einam, He
sai.
Jis atsirm Hesui pet ir pamau nujo tolesnius rm apartamen
tus, kur buvo privatus, fiureriui skirtas butas. Kaip seniai jis ia buvo!
Tais laikais, kai myljo Iev Braun, kuri kaip groio ir grio angelas i
vaikydavo aplink j besirenkanius nirius elius. Dabar jos nra!
Vaist paveiktas Hitleris tuojau umigo, krpiodamas ir blakyda
masis. Hesas atsisdo netoli lovos stovint fotel, o Teo Morelis sitais
prie dur.
tai ir nutrko tokia ikilminga vent paiu bjauriausiu bdu: su
krauju ir sumaitotais lavonais. Ugeso diaugsmas ir liko vien netikru
mas pamaius, kad toli grau ne tokia vieninga Hitlerio Vokietija, o kai
kuriems monms, aukiant garbinimo kius, galvoje plevena neatsp
jamos mintys ir umaios.
Pastaruoju metu Hesas jaut, kad fiureris vis labiau pasitiki ne jais,
seniais, o jaunimu: Albertu peru, Balduru fon irachu, Heidrichu ir dar
kitais. O Hesas k? Jis danai kalba visokiomis temomis, kurios erzina
fiurer arba kliajam apmaud. tai neseniai Hesas susilauk pikto atkir
io, kai m kalbti, kad Bavarija katalikika alis, ir reikia nustatyti
kakokius kompromisus su katalik dvasininkais.
K js ia kalbate, Hesai, atov Hitleris. A pripastu tik
lojal katalik dvasinink, o jei ne jis man nereikalingas. Eiti kom
promisus, nuolaidiauti negaliu, nes a niekuomet neklystu!
Bet, mano fiureri...
Hesai, suurzg Hitleris. Neveskit mans i kantrybs, kal
bdamas nei , nei t. Man rpi globaliniai gyvybins erdvs pltimo
planai, o js man kvarinat galv humanizmais, evangelizmais ir kitais
343
niekais.
Hesas nutilo. Ginytis nebuvo prasms. Jis galjo prisiekti, kad gino
metu tylenio Bormano akyse rjo paaipios liepsnels. Jis tik ir lauk,
kada Hesas suklys ir fiureris pasis j po velni.
Antr kart Hesas susilauk pikt fiurerio odi, kai m kalbti, jog
gyvybinje erdvje negalima udyti moter, vaik ir seni. Vis be ei
ls.
Kvailysts! suuko fiureris. Vokietijos jaunimas lies krauj
tik u arij ateit ir teises, bet ne u visoki bjaurast. Visi kiti mlas,
skirtas patrti arij dirv. Hesai, js senstate ir netenkate arijo ididu
mo!
Hesas prikando lp. Tokie odiai Hitlerio lpose pavojingi. He
sas pirm kart pagalvojo, kad fiureris, ko gero, teisus: jis, Hesas, m
senti ir netinka bti Hitlerio patarju ir jo idj formuotoju. J idjos m
skirtis.
Sddamas prie fiurerio lovos, Hesas nepajg atsikratyti sunki min
i. Jam visai nebuvo gaila savo vietos fiurerio tabe. Jis buvo fiurerio
idj formuotojas, lifuotojas ir vilkjas padorius, visiems priimtinus
pavidalus. Heso pervelgtos, to idjos suvelndavo ir tapdavo supranta
mos visiems monms (gal ir nepriimtinos, bet suprantamos).
Dabar jau jo nereikia. Visi apsvaigo kariniais laimjimais, o kiti rei
kalai tapo nesvarbs, menkareikmiai. Atrod, kad fiureris veja taut
karines pergales, o tauta veja fiurer prie nugaltojo laur. Tai buvo ka
koks siaubingas tandemas, i kurio negaljo isisukti nei Vokietija, nei
fiureris.
Kankinamas lidn mini, Hesas pradjo migdytis, bet mai baisus
riksmas privert paokti i fotelio. Tai rk fiureris, kalendamas dantimis,
susiriets guolyje.
tai, tai jis! auk, badydamas pirtais tams kamp, kur ni
nieko nebuvo.
Tik su dideliu vargu Teo Moreliui pavyko j nuraminti, panaudojus
narkotin ampul. Kai gydytojas sitikino, kad fiureris vl umigo, pasi
lenk prie Heso ausies:
Pone Hesai, mudu turime pasikalbti. Ne, ne! Tik ne ia, jis
met vilgsn miegant fiurer, kurio aki vokai net ir per miegus trk
344
iojo. Btinai! Juk negaliu a jam leisti narkotikus keliskart per par!
Kur ir kada? paklaus Hesas.
Dien... piet metu. Geriausia pas senj Volgang, prie istorins
miesto sienos. inote?
Hesas linkteljo galva.
Ryt laikraiai ispausdino inut apie neatsarg elektriko Elserio
poelg, pamindami kelis sueistuosius. Visi didelm raidm ra apie
ypating Apvaizdos glob fiureriui, kuris vykdo dievikj vali. mons
vl rinkosi gatvse ir liejo kart meil mylimam fiureriui.
Bet tarpvartse klajojo piktas gandas, kad tai pasiksinimas, ir fiu
reris sunkiai sueistas. Jis isisklaid, kai Hitleris piet metu pasirod
rm balkone ir pasveikino susirinkusius keletu nuolat kartojam frazi:
apie ydijos sunaikinim, gyvybin erdv, vokiei liaudies ir vermach
to didvyrikum, triukinant Lenkijos agresorius. Jis ir dabar turi taiki
pasilym Anglijai bei Pranczijai, bet jos trokta karo ir nori Vokietij
nuluoti nuo ems paviriaus. Bet taip nevyks! Ne! Nes vykdoma Ap
vaizdos valia!
Apie bolevizm nei odio. Kitaip negaljo bti, nes vakar laikraiai
ispausdino Molotovo vizito pas fiurer nuotraukas. Jos rod, kokia didel
draugyst sieja Vokietij su bolevikine Rusija.
Vokieiai ventai tikjo fiureris ino, k daro!
Ryt fiureris atsikl sunkia galva, paveiktas narkotik ir ilgai kuitsi,
pakol apsivilko uniforma ir pavalg. iandien buvo pasirengs kalbtis
su karikiais, o u dur jau lauk visas brys: Geringas, Keitelis, Jodlis,
Brauchias, fon Lbas ir naujasis fiurerio prote generolas Mantei-
nas. itas jaunas ir ididus generolas vadovavo Vakar fronte tank armi
jos tabui, bet jo galva buvo visuomet prikimta vairi plan ir idj, tarp
kitko originali ir netikt. Jis priklaus tam breliui moni, kuri
nuomon fiureris jau bent iklausydavo, kaip ir Heso. Bet dabar Heso
vaigd geso, uleisdama viet nauj vaigdi spindjimui.
Ieidamas Hesas nuvelg primimo laukianius generolus ir yptel
jo. O kad jie inot, jog iandien fiureris ilipo ne ta koja i lovos (geriau
sakant, ne ilipo, o iliau) ir generol laukia sunkus pasitarimas. Tik
riausiai bus tariamasi dl padties Vakar fronte: kaip pagriebti Pranc
zij u gerkls. Likus viena Anglija ilgai neisilaikys. Praeidamas Hesas
345
pamat su Keiteliu besikalbant gra ilaplauk vyr karins valgy
bos (Abvero) virinink admirol Kanar. Jo buvimas rod, kad fiureris
iam klausimui skirs didiul dmes.
Hesas neklydo. Pasitarimas prasidjo Hitlerio auksmais ir grasini
mais Pranczijai ir Anglijai. Jis buvo piktas kaip irinas, jam skaudjo ir
sukosi galva, o akyse mirgjo raudoni ratilai. Hitleris norjo susikaupti,
bet jam nesisek. Jis apauk piktais odiais generol Keitel, pareikus
nor tuojau turmuoti prancz tvirtinimus, pavadintus Maino linija.
Kjs kalbate, Keiteli! suriko Hitleris. Argi galima turmuoti
tokius galingus tvirtinimus? Norit praudyti pus vermachto vyr!
Galima prasilauim vykdyti su dviem tank armijom, puol
aikinti generolas Keitelis. Generolo Manteino tank armija...
Atsipraau, pakilo generolas Erichas Manteinas. Mano fiu
reri! Generolo Keitelio planas netinkamas, nes praudyt abi tank armi
jas. Tai bt ne aibikas karas, o ilga, alinanti kova.
Fiureris tyljo, suspauds rankom plytani galv. Velnias raut, is
generolas kalba ties. Bet kaip pralauti galingus prancz tvirtinimus?
Ponai generolai, praau pareikti savo nuomon.
Bet generolai, pamokyti kartaus patyrimo, tyljo. Tik vienas admiro
las Kanaris pradjo vardyti prancz pajgas, esanias tvirtinim linijo
je. Skaiiai buvo spdingi.
Mano fiureri, mai praneko generolas Manteinas. Nra
reikalo pulti Maino linij. Yra ymiai paprastesnis ir imtu procent pa
tikimas planas.
Koks? Hitleris pavirto klaustuku.
Pulti per Olandij ir Belgij. Trys keturios dienos ir mano tankai
atsiras prancz tvirtinim unugaryje. A jums duodu kario od, kad
pranczai patys paliks savo tvirtinimus ir bgs kaip zuikiai, bijodami pa
kliti nelaisvn. Vienintelis geras kelias Pranczij ir Paryi tik per
Belgij ir Olandij.
Generolas Manteinas vilgteljo fiurer ir pridr:
Mano fiureri! Js pats apie plan kalbjote dar prie Lenkijos
kar. Laikas j gyvendinti.
Hitleriui patiko Manteino pasilymas, o ypa paskutinis sakinys, vis
k priskiriantis fiurerio genialumui.
346
Blogiausia, kad olandai gali iardyti pylimus ir utvindyti ms
kariuomens kelius, pasak Kanaris. iaip jie per silpni prieintis.
Generolo Manteino tankai peroks ias karalystes per dvi dienas, o j
karaliai liks tik kort kaladei.
Kanaris ypteljo, bet niekas jo nepalaik.
Fiureris visk sprsdavo greitai. Jis visada griebdavosi drsios idjos,
ir stvr jaut u rag.
Ponas Keiteli, sprendimas pats tinkamiausias. Praau kartu su ge
nerolu Jodliu paruoti operatyvin veikimo plan. Atminkite puolimas
turi prasidti staiga. aibu! Ponas Manteinas vykdo savo od po trij
dien jo tankai puola prancz tvirtinimus, bet jau i kitos puss. Pranc
zijos sunaikinimo operacija negali trukti ilgiau kaip Lenkijos.
Ir fiureris pirm kart per pasitarim nusiypsojo. Generolai man,
kad jis ypsosi galvodamas apie skm Vakar fronte, bet jie klydo. Jis
jau galvojo apie yg Rytus, apie savo svarbiausi gyvenimo tiksl.
12
Toki aludi, kaip pas Volgang, Berlyne buvo imtai. Dalis dar usi
lik nuo Riardo Lito laik, dalis nuo vidurami, o dalis sikr dabar,
nes koks bt vokietis, jeigu jis neigert per dien kelis bokalus alaus.
Prie alaus buvo sprendiami visi biznio klausimai, aptariama politika,
dirbama ir pailsima.
Hesas susitiko su Teo Moreliu aludje, sikrusioje rsyje su akmeni
nm sienom ir alknm nuzulintais uoliniais stalais. ia ant sien pui
kavosi kelios lentos, kuriose buvo irayti garbingiausi aluds lankytoj
vardai, pradedant raytojais, poetais, aktoriais ir net cirko klounais ir bai
giant partijos didin: Geringo, Gebelso, fon Ribentropo, Esario ir kit
pavardmis. Su malonumu Hesas pavelg savo pavard, rayt tuojau
po Geringo. Ak, tas storulis Hermanas, niekad neumirtantis save pay
mti Nr. 2. Tegul! Jau ir taip i to visi juokiasi kaip i seno anekdoto.
347
O netoli dur marmuro lentoje spindjo uraas: ia 1924 metais
lanksi fiureris Adolfas Hitleris4'.
Oho, tai bent Volgangas! Imano reikal, nieko nepasakysi!
Hesas ypteljo. Kas tada fiurer kreip dmes! Visi linkiojo Gerin
gui, Rmui, Esariui...
Juodu su Moreliu sulindo atok kambarl ir sandariai udar duris.
Lktje jau guljo paro ausys ir uodegos, kepinta su esnakais duona ir
kietas diovintas sris. Gydytojas mgo al ir ukand, btin prijo.
Alus ia buvo nuostabus, ir Hesas turjo pripainti, kad tokio kitur
negausi. Tik apgailestavo, kad negali i jaunysts vent pakviesti fiu
rer.
Jam dabar negalima naudoti jokio alkoholio, net alaus, kalbjo
Morelis, graudamas sr. Naudojant vaistus, alkoholis grietai drau
diamas.
Hesas pavairavo gydytoj.
Prisipainkit, Teo, kad js meluojate, kalbdamas apie vaistus. Juk
fiureriui duodate ne vaistus, o narkotikus.
Gydytojas permet Hes sunkiu vilgsniu.
Hesai! Nesistenkit atrodyti labai imintingas ir daug suprantantis.
O k man patarsite daryti, kai matau, kad mano pacientas gali iprotti
nuo skausmo arba labai kenia nuo nerimo ir depresijos, neturdamas kur
dtis? A su jumis, Hesai, kalbu labai atvirai ir seniai norjau taip pasi
kalbti, nes tik jumis vienu pasitikiu. Juk nekalbsiu su storuliu Geringu,
Ribentropu ar Esariu? Jie tokiems dalykams per kvaili. Vienintelis, gerai
suprantantis fiurerio bkl, yra Himleris, bet sutikiau greiiau kiti gal
v lito nasrus, o ne itarti jam odius apie fiurerio sveikat.
Js nepatenkintas jo sveikata?
Nepatenkintas! Juokai! A pasibaisjs, o js kalbate apie nepasi
tenkinim. Hesai, jeigu mudu iandien k nors nesugalvosime fiureris
tuojau us. Jis paprasiausiai iprots.
Mudu? Js kalbate, tarsi a biau gydytojas, o a apie medicin
nieko neimanau. Js norite tik suversti man kalt, ar ne?
Teo Morelis ikl deins rankos pirtus vir ir pradjo juos po
vien lenkti.
Viena a niekados niekam neveriu joki kali; antra ver-
348
tinkit mano pasitikjim jumis, mogau; treia a inau, k daryti, ir
ketvirta mes turime labai maai laiko. Tai taip, pone Hesai, fiurerio
numyltini! Dabar rodykit, kad fiureris neveltui jus vadino savo draugu.
Et, Teo! Kalbat tuias kalbas. Gerai inot, kad fiureris jau turi
kitus draugus: Sper, irach, Ribentrop, Lj... Jis sunkiai pakenia
mane ir nepriima joki pasilym.
inau, atsak gydytojas, bet js anksiau buvote geriausi
draugai, ir to nepamirkite.
Taip, sutiko Hesas, ir buvusios draugysts vardan pasirys
visk padaryti. Sakykit, k man numatte? Manau, kad i kalb pradjo
te gerai apmsts. Ar ne?
Gydytojas pakils patikrino duris, jung radij ir prisikis m Hesui
nibdti:
Hesai, prisiminkite sen ms pokalb apie flamand legendas ir ri
ter Golovin, udant jaunas merginas ir ipliant j irdis. T jis daro,
kad gaut jg ir stiprybs, vienu odiu gyvybins energijos. Legen
dos ir pasakos tautose kuriamos ne tuioje vietoje. Yra, Hesai, toki rite
ri golovin, yra, ir viduramiais mons t inojo. Teisingiau sakant, yra
vampyr, isiurbiani kit energij ir juos praudani. Vienas i toki,
besinaudojantis svetima gyvybine energija ir praudantis jaunas moteris,
yra asmuo, kurio sveikata mes dabar rpinams. inoma, a jums visk
aikinu supaprastintai, nes visa tai yra u mogaus painimo rib, mes tik
spjame, bet nematome.
Hesas smeig akis gydytoj, kurio veidas iblyko.
Vakar suinojau, kad Ljaus dukt nusiud. K?
Hesas paoko, vos neapverts stalo. Atsirm sien, nes bt par
puols.
Ar dar netikit mano odiais, Hesai? Ar reikia jas visas ivardyti?
Pradkim Agna Vinfrid ir baikim Inga Ley.
Heso dantys pradjo barkti. Jis nesulaik virpulio.
Teo!.. Baisius dalykus pasakojate. Prisipainkit, kad maiote atsi
tiktinius faktus su vidurami pasakomis.
Pasakomis? O kad taip bt! Klausykit, js netikintis Tomai, ar
atsimenat Heli Raubal?
inoma. A ir dabar gailiuosi tos grauols, taip netiktai mirusios.
349
Mirusios! Nebkit juokingas, Hesai. J umu! Geringas, Him
leris, Heidrichas sudar smoksl ir j nuud. Nordami fiureriui gero,
kad ji neatitraukt fiurerio nuo valstybini reikal. Tai tai: i mergait
galjo fiurer padaryti laiming, pagimdyti jam vaik ir itraukti i nirios
lemties. Bet... neinomi Viepaties keliai. Ta Apvaizda, kuri vis mini
fiureris, nieko bendro neturi su Dievu, nes tai ne Dievo valia. Kieno a
neinau! Neino to niekas. Atminkit, Hesai, Evangelijos odius, kad pa
saulyje net plaukas nenukrinta be Dievo valios. Vadinasi, ir fiureris turi
kakoki uduot, kuri jis vykdo kaip visk deginanti kometa. Ateitis
visuomet udengta juodu ydu ir ten nepairsi.
Gerai, daktare, bet js pranaysi a nepripastu ir nesuvokiu.
Kalbkime apie reikal.
Taip! Kalbkim! Duodamas fiureriui narkotik, a j nuudysiu, o
neduodamas taip pat. Ieitis tik viena, ir js esate jos dalis.
Na kokia ta ieitis? Prisipainsiu, Teo, kad js baisus pa
nekovas, nes mokate taip unuodyti ird, jog mogus visk imi irti
beviltiku vilgsniu. Taiau sakykit...
Js turite tuojau nuvykti pas Iev Braun ir pakviesti j pas fiurer.
Tegul ji slaugo j, tegul nesitraukia nei per ingsn, ir fiureris vl taps
stiprus ir galingas.
Hesas pakraip galv.
Kain ar fiureris nors j matyti? O ir Ieva neinau, neinau...
Nekalbkit kvailysi, Hesai. Fiureris j myli ne maiau kaip Heli
Raubal. Apie Iev nra k kalbti ji myli fiurer ir visuomet j myls.
Reikia, kad ji engt pirm ingsn, neprimindama skriaud, kuri jis jai
pridar. Mes turime tai pamginti, Hesai, nes tai vienintelis fiurerio isi
gelbjimas.
Gerai, a pakalbsiu su Ieva ir atveiu j rmus, bet jeigu fiureris
jos nenors matyti? Kas tada? Jei nusuks sprand ir man, ir jums...
Oi, ne! Jis apsidiaugs j pamats, nes jo irdyje dar neiblso geri
jausmai Ievai. Juk mudu inome, kodl reikjo Unitos Mitford arba Ingos
Ley. Tai ne fiurerio meil. Tai aukos Molochui, tai kruvinoji lemtis, fiure
rio prakeikimas, ir apie tai geriau nekalbti. Sutinkate?
Tegul bus taip! A sutinku. Tuojau vaiuoju pas Iev, bet praau
pasakyti dar vien dalyk. Ar negresia Ievai dabar... Suprantate, k turiu
350
galvoje?
Suprantu. Js bijote, kad Ieva gali vl udytis? Ne, to nebus. Jos
psichin energija dabar galingesn nei fiurerio. Ji tarsi gavo imunitet
pragaitingai jo valiai. Reikia bijoti, kad fiureris taps silpnesnis jos ener
getiniame lauke.
Hesas tiriamai pairjo gydytojui akis lyg klausdamas: Ties tu
kalbi, draugui, ar mane mulkini?
Ne, ne, Hesai, kalbu ties, lyg spdamas jo mintis, atr gydy
tojas. A jums turiu pasakyti dar vien paslapt. Fiurerio nurodymu Vo
kietijoje jau kelinti metai ruoiamas ypa baisus ginklas psichotroninis
ginklas. Apie j a jums minjau, bet js tada tik numojote ranka. Tai tai
profesorius Volframas Ziversas ruoia ginkl, apie kur pasaulis net
nenutuokia. Iekoma priemoni sukaupti juodj energij, kuri transpor-
tuosis per didiulius atstumus, paveikdama milijard moni psichik.
Fiureris mgsta lankytis ioje laboratorijoje, bet js, Hesai, kalbkite ten
nesilankyti. Tai baiss dalykai, prie kuri negalima niekam prisiliesti ir
kurie gali iaukti siaubingas pasekmes Vokietijai, ir ne tik jai...
Hesas paoko nuo kds ir nuskubjo prie dur.
Sudie, daktare! Sudie! Nenoriu js klausyti, nes ir man reiks nar
kotik arba... gydytojo. Vaiuoju pas panel Iev. Susitiksim vakare pas
fiurer.
Jis padjo stamb banknot ant stalo ir ijo. Kai u pusvalandio se
nis Volfgangas atvr duris, kambarys buvo tuias, o grimai beveik ne
liesti, nors ant stalo guljo du banknotai. Kain ar ia neruoiama kokia
unyb prie fiurer, pagalvojo senis. Sdjo, sdjo ir nieko ne
gr. Hm!
Vakaras fiurerio apartamentus atslinko kaip didiausias jo prieas.
Artjant valandai, kada fiureriui suleisdavo vaistus, daktaras injekcijai
nesiruo.
Mano fiureri, pasak Teo Morelis, reikia padaryti pertrauk,
kitaip gali bti pavojinga js sveikatai.
Nesmon, m pykti Hitleris, a nesu ligonis, kad sveikatai
grst pavojus. Praau atlikti, kas reikalinga. A jums sakau!
Mano fiureri, nakiai paruoiau i mikstr, kuri paduos gailes
tingoji sesuo, jei kankins nemiga. Nuo mikstros miegosit labai gerai.
351
Mikstr man paduos gailestingoji sesuo? K js ia kalbat? I kur
js itraukt gailestingj seser?
Tai ponas Hesas pasirpino, atsak greitai Morelis, perkrauda
mas pavoj ant kito pei.
Fiurerio veidas pasikeit. Matsi, kad jam ueina pasiutimo priepuo
lis, ir Hesas nieko nelaukdamas pravr duris gretim kambar.
Praau, eikite!
Pro duris eng Ieva Braun, spinddama avumu ir elegancija. Atrod,
kad isiskyrimo metai nepakenk jos groiui, o tik dar labiau j isaugo
jo.
Ieva! kteljo fiureris ir greitai puol prie jos.
Ji krito fiureriui glb.
O mano Adolvolk, mano mielasis, sunabdjo Ieva, i laims
vos itardama odius.
Teo Morelis ir Hesas tyliai islinko, sandariai udarydami duris. Ad
jutantas fon Belovas lengvai atsiduso, nes ir jo irdis neramiai dunksjo,
suinojus apie Heso ir gydytojo sumanym. Ai Dievui, viskas baigsi
laimingai.
T nakt fiureriui nereikjo joki migdomj. J nereikjo nei kitom
naktim, nes jo sakymu alia fiurerio asmenini apartament tiek Berly
ne, tiek Miunchene buvo ruoti Ievos miegamieji ir buduarai. Vyriausias
adjutantas Briuchneris sukands dantis atliko fiurerio nurodymus, nors
jo neapykanta Ievai dar padidjo. Ak, ita prakeikta ventuol vl prilipo
prie fiurerio kaip lapas, ir, atrodo, neatpliamai.
Adjutantas neklydo. Dabar Ieva prie fiurerio um viet, kokios ne
buvo umusi jokia moteris: jos miegamasis buvo alia fiurerio miega
mojo, visuose baliuose ir primimuose ji buvo kartu su fiureriu, ir u stalo
eidavo jo vedama u paranks kaip teista mona. Ivykstant jam kur
nors i Berlyno, Ievos Mersedesas vaiuodavo kortee, ir, miestuose
priimdami fiurer, visi susitaik su padtimi, jog alia visuomet stovi Ieva
Braun. Daugeliui nauji fiurerio ir Ievos santykiai net patiko. Svarbiausia,
kad Ieva liko tokia pat draugika ir meili, nerodanti kapriz ir nepasiten
kinimo. Ji pirmoji itiesdavo rank monms, kurie jos nemgo ir buvo
prieiki. Net Henrietei fon Baldur negaildavo gero odio. Neignoravo
Briuchnerio ir fiureriui apie j nepasak blogo odio. Ji fiurerio aplink
352
ne viesos, diaugsmo, linksmumo.
Naujus metus jie sutiko kaln pilyje, bet kart ia dominavo kari
kiai. Vis lpose buvo Pranczijos Maino tvirtinim linijos ir keistas
karas vakaruose, kai dvi galingos armijos vokiei ir prancz-angl
sulind gelbetoninius tvirtinimus, spoksojo viena prie kit, ne
pradedamos karini veiksm. Fiureris prie por dien gro i Vakar
fronto, kur gyveno kelias paras, ir jo energija liejosi per kratus. Be to, jis
buvo isiilgs Ievos, kurios nebuvim tuojau pajusdavo.
Nakt, isiskirsius sveiams, juodu vl irjo i bokto kalnus, bet
iandien jie skendo sniego pgoje ir nieko negalima buvo irti.
Fiureris mosteljo ranka piet link.
Ten Pranczija! Tuoj ateis laikas, kai a jsutrinsiu kaip nuoding
gyvat, o po to Anglij.
Negalvokite, mielasis, inakt apie tai. Js per daug rpinats Vo
kietija ir jos monmis, o pamirtate save. Pabkime inakt vieni, ge
rai!
Ne, brangioji, ne! Man atrodo, kad a dabar ir taip per daug dme
sio skiriu sau. Juk nra tos nakties, kad tu nebtum alia, kad nejausiau
tavo rank ir irdies. Ak, Ieva, a tave myliu, bet yra dar viena, kuri a
myliu labiau u tave, ir jai nieko negailsiu, net gyvybs.
Ieva pajuto, kad em atsivr po kojomis ir ji krinta juod nakties
pg, siauiani u bokto stikl. Fiureris myli kit ir, sakydamas mei
lius odius Ievai, ipokino iauri ties.
Bet Hitleris, lyg nujausdamas lidnas Ievos mintis, stipriai apkabino
jos peius.
Nepavyduliauk, mano avioji mergaite. Ta kita tai Vokietija,
mano didioji meil. Nuo pat maens ji man buvo brangesn u gyveni
m; a j trokau iauktinti, kad ji spindt visame pasaulyje kaip auri
n vaigd dangaus skliaute. Ir dabar mano mintys vien apie j, vien apie
j... Taip, mieloji, tu turi padti mano meilei, nes a ir tu abu stovim
ant vieno kelio.
Ieva sugrieb jo rank ir apipyl buiniais.
Mano Adolvolk! Kaip diaugiuosi, kad galiu bti alia, jums vyk
dant didij misij. Leiskite man ir toliau rpintis js ramybe, padti
jums, kiek mano silpnos jgos leidia... Glostyti js veid prie jums
353
umiegant, o ryte bukiais prikelti dideliems darbams... Noriu bti js
tarnait, js verg iki mirties, kad mirdama galiau dkoti likimui, lei
dusiam man jus mylti ir globoti.
Hitleris j apkabino.
Ieva, a jums visuomet bsiu dkingas u meil ir itikimyb. Man
su jokia moterim nebuvo taip gera, kaip su jumis, ir niekuomet js nepa
leisiu, nes bnant kartu a pailsiu ir nusiraminu.
Tai buvo odiai, niekuomet neskambj jo lpose. Jis negalvojo pri
sipainti, kad prie jos pasirodym negaldavo umigti naktimis, okin
damas i patalo ir pamau artdamas prie beprotysts. Dabar nenaudojo
joki vaist, iskyrus Teo Morelio retkariais duodamus sekso stimuliato
rius. Bet vis dlto jis pasak Ievai labai daug ir... nemelavo.
O, mielasis! sunabdjo Ieva, suddama rankas lyg maldai.
Hitleris trauk toliau:
Bet niekuomet neapleisiu savo didij darb, kurie labai svarbs...
neatidliotini. Dar dveji metai ir aibo karu juos visus itakysiu kaip
sniego tvirtov. Pranczija... Anglija... na, ir kaip paslapt jums pasakysiu
Rusija! A ilgai mulkinau Stalin ir jo bukagalvius, kad jie man duot
laiko sutriukinti Lenkij, o dabar Pranczij. Lenkijos jau nra, tuoj
nebus Pranczijos, o tada imsiuosi Apvaizdos man skirtos misijos su
naikinti bolevizm. Jiems dabar karia kail suomiai. Pagalvok: trij mi
lijon tauta prie du imtus milijon! Noriau turti tokius sjunginin
kus kaip suomiai. Jeigu Lenkijai nugalti reikjo trij savaii, tai Rusijai
pakaks trij mnesi. O po to nuostabi ateitis Vokietijai ir arijams.
A tikiu jumis kaip Dievu! suuko Ieva, smeigdama j fanatiz
mo kupinas akis. Js visuomet pasiekiate tai, ko norite. Juk taip?
Laipt aiktelje, u stiklini dur, vyriausias adjutantas Briuchneris
mat kaip prieblandoje Ievos ir fiurerio eliai apkabina vienas kit arba
susiglaudia pasibuiavimui. Bet jis stovjo isitemps kaip styga, nepa
siduodamas jokiai prieikai miniai nei apie fiurer, nei apie Iev.
Staiga fiureris eng prie metalinio tvirto lango ir j pravr. apval
gos kambar, kur stovjo su Ieva, siver pga su atiauriu vju ir ledo
kruopomis. Vjas m kaukti lyg kokia pabaisa, ukibusi ant bokto vir
ns.
Taip! Js neklystate, Ieva! irkit a sakysiu, ir i pga aprims.
354
Jis ities abi rankas pro atvir lang ir beprotyste spindinias akis nu
kreip kalnus. Jis lyg senovs german ar kelt ynys pakilo pasiaukti
legendin karali Artr ir jo riterius, kad atnet stebukling Gralio taur
su nemirtinguoju grimu, kurio taip reikia fiureriui, siekianiam vykdyti
didiuosius planus.
Ir Ieva pamat, kaip u lang m rimti pga: dingo sniego skuriai,
supleveno retos snaigs, u kaln uol pasirod mnulio skritulys, skleis
damas neryki vies. Ievai pradjo suktis galva, ir ji bt parpuolus, bet
Hitlerio ranka j sulaik. Ji negalvojo, kad kaln pga kaip staiga ueina,
taip staiga ir praeina, bet man, kad tai padar fiureris savo valia.
Nusileidus i apvalgos bokto iltus kambarius, Ieva ilgai negaljo
suilti. Tik po poros konjako tauri atgavo valum ir m jaustis norma
liai.
Hitleris konjako negr. Jis sipyl taur tokajaus ir, atsisds prie i
dinio, pasisodino Iev ant keli. Spuodamas kaip ma vaik, pradjo
pasakoti, kad Albertui perui liep paruoti stebuklingos kaln pilies pro
jekt. Tokios pilies, kokios nra pasaulyje! ia juodu abu po dvej met
apsistos ir mgausis gyvenimu. Po dvej met visi Vokietijos prieai bus
sumuti.
Ieva pasilenk ir vl pabuiavo jam rank, ir mai pastebjo kaip kon
vulsikai virpa jo plataka, lyg j krst liguistas drebulys. Anksiau to
niekuomet nebuvo. Ji atidiai pairjo jam veid. Jis kaip visuomet
buvo energingas ir smagus, bet kakas jo akyse Ievai nepatiko ir sukl
nerim. Ir dar tas rank drebjimas... Kas tai? Reiks pasitarti su Teo
Moreliu.
* * *
T iem ir pavasar Ieva gyveno laiming gyvenim. Moterika nuo
jauta j utikrino, kad fiureris neturi jokios kitos moters, iskyrus j. Ji
matydavo, kaip usiliepsnodavo fiurerio veidas ir pakildavo balsas, pra
djus kalbas apie Vokietij. i keista ir egzaltuota meil Ievai kl pagar
b ir pasididiavim, kad net tarp toki jausm fiureris palieka kakiek
vietos ir jai.
Dabar Ieva jau nebuvo ta nedrsi, nieko neimananti mergaiiuk, kai
355
su fiureriu pirm kart nuvyko oper, o paskiau pasiliko jo miegamaja
me. Vaikysts dienos baigsi: ji buvo imintinga, gyvenimo ugrdinta,
pastovjus ant gyvybs ir mirties slenksio, taiau ilaikius gerairdik ir
kiln bd. Ji inojo, kad gyvenime negalima pasikliauti kitais, bet reikia
ir paiai pakovoti u laim.
Ji norjo kdikio! Ak, kaip ji jo norjo. Bt sutikus atiduoti pus
gyvenimo, kad galt pagimdyti, auginti, mylti, glamonti... Ne, ne bet
kokio kdikio, o fiurerio kdikio, kuris paveldt tvo ryt ir energij, o
jos gro ir charakter. Ji net sapnuodavo svajoni kdik: jos minty
se jis gim, augo, vyrikjo... Ji pavydjo vienintelei Martai Gebels, apie
kuri spietsi grauts eios dukros. Ne, Ieva tiek daug netroko. Tik
vieno, bet snaus!
Bet Ieva gerai inojo jo odius: A visikai netinku tvo vaidmeniui.
Nesivaizduoju savs, neiojanio ant rank klykiant vaik. Ar ne?
Jis kvatodavosi, bet Ieva ia nemat nieko juokingo.
Vien kart pasak Teo Moreliui, kad galvoja pastoti ir fiureriui nie
ko neinant pagimdyti kdik. Bet gydytojo odiai j apipyl lyg altu
vandeniu.
Malonioji ponia, turiu pasakyti, kad i js svajon neisipildys.
Kodl? nustebo Ieva. A jauna ir sveika.
Taip, - numyk Morelis. Taiau... na, patikkit, kad a inau, k
sakau.
Ieva suprato, kad nieko i jo nesuinos, nes jis nemgsta kalbti apie
fiurer ir jo sveikat.
Jai buvo skaudu, bet ji turjo ret moters savyb nebuvo smalsi. K
padarysi! Gyvenimas klostosi ne visuomet taip, kaip pageidauji, ir ne visi
norai isipildo.
Fiureris danai palikdavo Berlyn ir vainjo karines gamyklas, ban
dym poligonus ir kas mnes Vakar front. Kelionse po Vokietij
imdavo ir Iev, bet front ne. Karas vyr darbas, sakydavo
fiureris, o moter darbas laukimas. Ir Ieva laukdavo.
Karo debesys Europoje vis tamsjo ir tamsjo. Suomija po kruvin
imto dien kautyni pasira kapituliacij bolevikinei Rusijai, skel
biani, kad agresoriai suomiai upuol du imtus milijon! Tai bent ag
resija!
356
Balandio mnes vermachto daliniai, vadovaujami generolo Falken-
horsto, um Danij ir Norvegij. Atrod, kad fiureris pamiro Pranczi
j ir visai apie j negalvoja.
Pavasaris atslinko taip greitai, kad Ieva nespjo net apsidairyti. Fiure
ris tapo dar nekantresnis, lyg kakieno vejamas. Ieva jaut, kad jo galva
uimta kariniais reikalais, kurie neduoda ramybs nei dien, nei nakt. I
nervingos vis aplinkini savijautos matsi, kad artja kakokia lemtinga
atomazga. Diaugsi, kad fiureris dar vis suranda laiko pabti kartu nak
timis, kai kada tik neramiu miegu alia pamiegoti.
Neikentus ji paklaus Heso, kuriuo visuomet pasitikjo ir laik geru
draugu, ar negalt jis pakalbti su fiureriu, kad is ivaiuot kelet die
n pailsti kalnus ar prie jros... Hesas kaip visuomet jos mandagiai
iklaus, bet jo akyse okinjo velniukai.
Teisingai, ponia, teisingai. Dabar gegus mnuo ir pats tinkamiau
sias laikas atostogoms. Tik palaukit kelet dien, nes fiureris turi vien
neatidliotin reikal. Po jo manau jis pats nors. Gerai?
Koks tas reikalas, jai buvo aiku. Pranczijos vardas raiiojosi vi
siems ant lp. Tada, sutinkant Naujuosius metus, fiureris paminjo jos
vard kaip prakeikim.
Fiureris tuiai nekalba. Reikia laukti.
Gegus devint dien vakare Hitleris privaius apartamentus gro
anksti, tuo gerokai nustebindamas Iev. Buvo linksmas, ir Ieva pagalvo
jo, kad jis igrs. Taiau tuoj suprato, kad kakoks vidinis diaugsmas
degina jam ird.
Ieva, mergyte! K matai mano veide? suuko jis.
Ieva suprato, kad fiureris nori isikalbti, ilieti jausmus. Nebtinai
tkstantins minios utenka jos vienos.
Diaugsm, mano Adolvolk, diaugsm! suuko Ieva. Spin
duliuojate kaip saul.
Tu teisi, mergyte! inakt prakeiktoji Pranczija pajus ms jg.
Vermachtas tuojau prads puolim. sakymas jau duotas. Pradedam vyk
dyti Geltonj plan. imtas trisdeimt eios divizijos puls Olandij,
Belgij ir Liuksemburg.
Bet js sakte Pranczij?
Taip, u keli dien vykdysime Raudonj plan, ir ugnyje atsi-
357
durs visa Pranczija. inakt mes pradsim vertis jos unugar.
Vis nakt jis negaljo umigti, tai paokdamas i lovos, tai vl kris
damas j. O sulauks treios valandos, atsistojo prie lango ir j plaiai
pravr, lyg nordamas iokti ir bgti ten, kur prasidjo siaubingas nai
kinimo etapas.
i minut lovingos vermachto divizijos jau pradjo yg, ir var
gas olandams ir belgams, jei jie mgins prieintis.
Jis mat geleines tank kolonas, motorizuotas divizijas ir tkstanius
lktuv, pradjusi vykdyti jo Hitlerio sakym. Tai bus dviej-trij
savaii ygis, o po to!..
Jis sukando dantis. Po to bolevikin Rusija, apie kurios lugim
galvojo vis gyvenim. Juk ten ir yra ta didioji arij gyvybin erdv.
Pagaliau artja paskutinis etapas!
O Ieva negaljo pritarti panaiu diaugsmu. Ji mat ydinius oland
tulpi laukus (dabar pats ydjimas!), vjo malnus, tingiai mosuojanius
sparnais, ir darbi moni i jros atkovotus ems lopinlius. Kas liks
i j, kai baisioji karo maina ugrius visa jga?
Fiureris maudsi diaugsmo okeane ir nemat lidno Ievos veido.
Jis neklydo. Po mnesio vermachto daliniai jau buvo okupav Olan
dij, Belgij ir Liuksemburg, o tankai su svastika pasiek Paryi. Pran
czija pasira Kompjeno paliaubas. Fiureris pasirinko i vietov, nor
damas Pranczijai atsirevanuoti u Vokietijos gd, patirt 1914-1918
met kare.
Pasiekti Paryi buvo sena Ievos svajon, bet ji netikjo, kad i svajo
n taip greitai isipildys. Matyt, panaios mintys sukinjosi ir Hitlerio gal
voje, nes vien vakar j is pasak, kad vyksta Paryi ir pakviet vaiuoti
kartu. inoma, Ieva su diaugsmu sutiko, nes dabartinmis naktimis, jau
nekalbant apie dienas, fiureris visai nesirodydavo. Jis danai ivykdavo
Vakar fronte ruotas vadavietes ir negrdavo itisas savaites. Ten prie
jo laiksi visi partijos didinai, iskyrus Hes ir Gering. Hesas dabar
buvo nuolatinis Ievos sveias. Kai kada atsilankydavo generolas elen
bergas ir jo avioji draug Elza Heidrich. Su seserim Ilza Ieva maai
palaik draugyst: jai nepatikdavo jos vyras Fogeleinas, draugaujantis su
adjutantu Briuchneriu. Sesuo nuo jos nutolo, mieliau pasirinkdama ges
tapo ir SS karininkus bei j monas. Jautsi, kad ji vyro takoje ir labai
358
keiiasi, gal vien dl pavydo.
Fiureris grdavo i fronto nuvargs ir sitemps. Ieva mat, kad visos
jo mintys uimtos kariniais reikalais. Prijo nuolat laiksi generolai: Kei-
telis, Jodlis, fon Brauchias, fon Lbas, fon Bekas, Manteinas ir daugelis
kit, kuri pavardi ji negaljo prisiminti. Kai k i fiurerio gyvenimo jai
papasakodavo fon Belovas, bet ir tai tik puse lp. Ieva mat, kad fiureris
keiiasi. Nepasakytum, kad jis sensta, bet tampa kakoks bejgis, neten
kantis vyrik pajg. Pirm nakt parvyks i fronto jis dar atsimindavo,
kad Ieva jauna ir grai moteris, o vliau jam t paddavo prisiminti tik
Teo Morelio vaistai. Deja, gydytojas jais irgi nepiktnaudiavo.
Ji danai pakalbdavo su Hesu, o dar daniau su Magda Gebels ir
ponia Esar. Kartais jos nuvykdavo teatr, lank skulptoriaus Vilhelmo
Kraizs monumentali parod, kuri pldo minios irov, lyg jausdami
pareig j aplankyti. Pabuvojo Karins lovs memoriale ir Neinomojo
kareivio monumente. Ieva galvojo apie vokiei taut kareivi taut,
nuolat besiveriani gyvybin erdv ir kiekvien kart nepajgiani
j pasiekti. Bet fiureris pasieks.
Jos aptardavo daugel dalyk, bet pagrindins kalbos buvo karas ir
mons, esantys kare. Pradedant fiureriu ir baigiant paprasiausiu ver
machto kareiviu. Su didiausia pagarba minjo nauj vokiei karins
lovs vaigd generol Valter Brauchi, neseniai gavus feldmar
alo laipsn. Jis Lenkijos nugaltojas, skmingai vykd trij savai-
i operacij Belgijoje, Olandijoje, Pranczijoje. Jau tapo prasta, kad
kariniai ygiai vyksta madaug tris savaites, aibikai paralyiuojant
prieo karines pajgas. Fiureris nepripasta kitokio karo, kaip tik aibo
kar! skelb Gebelso propaganda, o kad tai tiesa mat visi.
Bet jos buvo negailestingos maralui Geringui, kuris vienintelis i
auktj naci savaitmis prapuldavo savo dvaruose, ruodamas didiu
les mediokles ir besaikius lbavimus. Bet argi galima taip, kai visa Vo
kietija galvoja apie pergal ir tam skiria jgas?
Fiureris tai inojo, bet mat ir tai, kad Geringo oro laivynas lyg pl
rus pauktis valdo vis Europos padang, ir prieo lktuvai nepasirodo
vir Vokietijos. Tegul! Nesaikingu gyvenimu jis baudia pats save, o kaip
aviacijos vadas gerai vykdo pareigas Treiajam reichui.
Atrod, kad Imperijos kanceliarijoje viepatauja triumfas, diaugsmas
359
ir pasididiavimas, bet Ieva irdyje jaut, kad kakas ne taip. Ji prisimin
jaunysts dien Hes, linksm, galantik, mandag, mokant tikti (nors
nepataikaujant) fiureriui ir pelnius jo draugikum bei palankum. Daug
kentjusi ir igyvenusi, Ieva pajg pavelgti mogaus siel ir pamat,
kad pastaruoju laiku Hesas tapo kitoks: susimsts, udaras ir lidnas.
Matsi, kad jam slegia ird sunkios mintys, apie kurias su niekuo ne
kalba. Nejaugi jis tik vienas toks prislgtas, gal yra ir daugiau? Deja,
deja... Atidiai apsivalgiusi ji pastebjo, kad labai smarkiai pasikeitu
si ir Magda Gebels, ponia Esar, adjutantas fon Belovas, Albertas peras
ir daugelis moni, kuriuos Ieva laik protingais ir mstaniais. Slogus,
nenusakomas nerimas tvyrojo alia, versdamas galvoti apie artjant ne
inom pavoj.
Iev neramino dar vienas dalykas, kur stebjo pasibaisdama, bet ne
inojo, k daryti. Su kuo pasitarti, kam pasiguosti? Tokio mogaus ji ne
turjo.
O nerim jai m kelti pats fiureris. Prie metus ji pastebjo lengv
jo rankos drebjim, kuris nuolat stiprjo. Be to, pamat, kad jis pradeda
vilkti koj. Atrod, kad slapta, naikinanti liga slina alia fiurerio, ne
palikdama nei sekundei, vis labiau apvaldydama neram ir maiting
mog, kuris Ievai dar vis buvo brangiausias ir mylimiausias.
Kai tik Hitleris pakviet Iev aplankyti Paryi, ji prim pasilym
su didiausiu diaugsmu. Ji jau buvo aplankiusi Vien, Italij, Norvegij,
fiordus, daugiausia su jauniausia seserim Greta. Neseniai gro i Veneci
jos kino festivalio, kur buvo kvieiama filmuotis, bet atsisak. Kelions
j atgaivindavo, bet ji nenorjo ilgam palikti fiurer, kuris dabar tuojau
jos pasigesdavo.
Paryi juodu atvyko lydimi gausios svitos, kuri sudar beveik vie
ni karikiai. Ieva su nuostaba irjo du geriausius karo vadus: feld
maral Valter fon Brauchi ir generol Vilhelm Riter fon Lb, kurie
puikavosi prie vis pasaul, bet klusniai lenk galvas prie jos mylimj.
Jai geriausiai patiko generolas Manteinas, i kurio aki ir kaktos viet
protas ir energija. ia pirm kart pamat generol Falkenhorst, per dvi
savaites okupavus Danij ir Norvegij. Ieva neinojo, kad karas Nor
vegijoje neugeso. Narss norvegai, dengiami kaln, tarpekli ir fiord
ginasi iki paskutinio kareivio, priversdami vokieius umirti trij sa
360
vaii kar.
Lydimi blizganios generol svitos, Hitleris ir Ieva aplank Triumfo
ark ir Napoleono sarkofag. Hitleris smeig j akis ir sumurmjo: O
didysis Napoleonai! A tavo klaidos nepakartosiu! Kai nueisiu nebg
siu atgal! Niekas neigirdo t odi, tik alia stovinti Ieva, i karto su
pratusi, k galvoja fiureris. Jis jau nesidiaugia pergale prie Pranczij,
o verte veriasi prie didiojo tikslo.
Paryiuje buvo kas lankyti, bet fiureris irankus turistas, tad pasi
rinkdavo objektus, kurie kitus karikius visai nedomino. Jis aplank ven
tj Koplyi, prabgom vilgteljo Kliuni viebut, ventos Genovaits
banyi ir liep veti Luvr pairti paveiksl. Jo, menininko, po
linkiai dar buvo neibls.
Dal paveiksl pranczai ive, bet nemaai edevr velg nuo sie
n naujj pasaulio eiminink. Jis prajo tyldamas pro Sezano, Man,
van Gogo ir kit modernist drobes, tars tik vien od: Niekalas44!
O vakare jo nurodymu Paryiaus operos teatre suvaidinta Vagnerio
opera. Visi inojo, kad fiureris nemgsta Bacho, Haidno, Mocarto, Bet
hoveno, kuriuos lovina visas pasaulis. Norint suteikti jam malonum,
reikjo atlikti Vagnerio operas.
Paryius atrod imirs. Gatvse moni buvo labai maai. Visur ju
djo vokiei kariuomen, gatvse stovjo tankai ir arvuoiai, bet mies
tas neatrod labai apgriautas.
Hitleris ir Ieva atsisdo specialiai jiems ruot lo, papuot di
diule svastika su fiurerio vliava. Rodos, net ie didingi mrai susig,
pamat tok svei.
Generole! kreipsi Hitleris netoli jo sdint fon Brauchi,
miestas nelabai nukentjs nuo ms armijos puolimo. Juk taip?
Taip, mano fiureri, - skubiai atsak generolas, - mes pasistengme,
nenordami sunaikinti visas architektrines groybes ir meno krinius.
A daviau special sakym puolantiems daliniams.
Ir be reikalo! atsak Hitleris. Nra ko gailtis prieikos
valstybs miest. Js parodt ger pavyzd sunaikindamas Varuv, o
ia a js nesuprantu! Ateityje visus miestus tursime be gailesio
nuluoti nuo ems paviriaus. Dabar ruoiama operacija Jros litas44
Anglijai uimti. Atminkite Londonas gyvens ligi to laiko, kol jo
361
gatves pasieks pirmasis vokiei kareivis. Londonas liks tik senuose e
mlapiuose. Jeigu pultumte Rusij (bet mes nepulsime, nes jie ms
sjungininkai), tada duoiau sakym paversti griuvsi krva Maskv,
Leningrad, Stalingrad...
A jus supratau, mano fiureri, atsak feldmaralas ir klusniai
palenk il galv.
Kaip vadinasi iandienin Vagnerio opera? paklaus Ieva, atsi
sukus generol Mantein.
Gerai neinau, panele. Man atrodo Diev saullydis.
Kaip, kaip?.. sunabdjo baldama Ieva. Tikrai?
Taip, tikrai, atsak drausmingasis generolas.
Ieva usideng bum, kad nesurikt. Atrod, kad juodas likimas tyliai
slinko lo ir atsistojo alia jos ir fiurerio.
13
Dar niekuomet Vokietija neminjo fiurerio gimtadienio taip ikilmin
gai, kaip 1941 metais. Pavasaris buvo ankstyvas, ir balandio dvideimto
ji pasipuo aluma ir gli iedais. Berlynas atrod nuostabiai, o pietin
Vokietija spindjo baltais iedais, kurie lyg pga ugul visus miestus ir
kaimus, ipuodami juos viesia taikos spalva.
Bet Vokietijoje niekas nekalbjo apie taik, nes tai atrod ventvagi
ka: kokia ia taika, jei tik ginklai nea Vokietijai pergal ir garb. tai
dabartin fiurerio gimtadien vermachto kariai papuo naujom pergalm:
Jugoslavija ir Graikija krito po dviej savaii mi su motorizuotomis
vokiei divizijomis. Pergals skriejo aibo greiiu!
Visa tai sugalvojo fiureris! Kjis pasako viskas virsta realybe! Argi
kada Vokietija tokiu maro ygiu jo per Europ? Niekuomet!
Ir Vokietija digavo, vsdama jo gimtadien. Maa pasakyti di
gavo. Ji j dievino ir jam meldsi!
kart Hitleris gimtadien atvent Berlyne, senosios gvardijos tarpe,
362
kaip vsdavo Miunchene jaunysts ir valdios stiprjimo metais. Fiure
ris buvo linksmas, sak moterims komplimentus, neiskiriant nei Ievos, ir
kartj net pabuiavo, matant visiems sveiams. Bet net jo geras pas ir
ventika diugi nuotaika neapgavo Ievos: i jo aki blizgesio ji suprato,
kad fiurerio galvoje nauji planai ir nauji sumanymai.
Visiems buvo aiku, k ruoia fiureris. Rusija! is pasaulio blogio cen
tras turi bti sunaikintas!
Tik toks beprotis ir neimanlis kaip Stalinas gali nesuprasti, kad Hit
leris jau prikio kard prie bolevizmo gerkls. Jis dar tiki vokiei-rus
draugyste. Juokai! Fiureris gavo tai, ko norjo rusai jam netrukd pri
baigti visus prieus, o dabar j likimas nusprstas!
Hesas fiurerio gimtadien neatjo, pasiteisins liga. Jis su daktaru Teo
Moreliu nuvaiavo io dvar pamedioti slank. Neseniai fiureris, atsi
lygindamas daktarui u pasiaukojam darb, padovanojo ma dvarel,
geriau sakant vil netoli Berlyno, Fiurstenbergo pusje. ia sen
buk giraits ir nemaa pelkyn, o slankos paios krinta krep.
Jie pamediojo, o paskiau dviese pavakarieniavo. Abiem norjosi pasi
kalbti, nes Berlyne atvirai nekti nemanoma. Ten kiekviena sienos ply
ta, kiekviena lub lenta klaus Himlerio ausim, velg Himlerio akim.
imts velni, Hesai, - padjs konjako butel ir isiunts tarnus
pradjo daktaras. Atvirai prisipainkit, kuri Rusijos gubernij pasi-
skyrt sau? A jau nekalbu apie dvar ar vil. Kur ten! Juk js partijos
didinai susiraikysit pasaul kaip minkt tort. Ar ne? O tos dalybos
juk kabo ant nosies.
Hesas patrauk peiais.
Tos dalybos mane nedomina. Gubernijos... dvarai... Tegul tai pasi
ima Geringas, Gebelsas, Ribentropas, Keitelis... Norit tikkit, norit ne,
bet kalbu tikr ties.
Gydytojas nusiypsojo.
Esate aunuolis, Hesai! Nepuolate dalytis nenuautos mekos kai
lio. Matau, kad nenorite bti kvailys.
O k? atsak Hesas. Netikite dvarais ir js, Teo, ar ne?
A gydytojas, Hesai, tai kaip galiu tikti nerealiais dalykais? Tie
dvarai ir Rusijos dalybos fikcija, kuri... na, lyg kirvis, krintantis ant
ms galv.
363
Kas ia dabar, eskulape? paoko Hesas. Js netikite perga
le prie bolevikus? Taip? Niekuomet nemaiau, kad js galvoje toks
chaosas.
Ne, Hesai, ne mano galvoje chaosas, bet daugelio t, - ir gydytojas
neapibrtai apved ranka aplinkui. Js ne Himleris ir ne Heidrichas,
kad js bijoiau, todl drsiai sakau ne! Netikiu!
Hesas pakl konjako taur ir staiga igr.
Teo, js mane provokuojate! O a jus laikiau draugu!
Ne, Hesai, ne! Kalbu, kaip yra.
Tada paaikinkit. Nesuprantu js pozicijos.
Dabar konjak, tiesiai i butelio, m kliukinti gydytojas.
Gerai, paaikinsiu. Paklausykit.
Jis prijo prie lango ir ilgai irjo pro stikl smarkaujant pavasarin
liet ir vj, plant nuo ak iedlapius. Atrod, kad pati naktis kak
paslaptingo stgauja Teo Moreliui aus, kjis tuojau pasakys Hesui.
Hesai, ar js inote Biblijos pasakojim apie Liuciferio kov prie
Diev? inote, taip?
Hesas linkteljo galva.
Tai tai! Liuciferio vardas daug k pasako viesos nejas! Su
prantate? viesos nejas! Vadinasi, jis norjo gyvendinti kakoki pa
ang, kak didingo, bet ta paanga tik vienu metu buvo paanga, o
vliau ji griaut dievikj tvark ir visk verst chaosu. Liuciferis prie
mait buvo viesos ir paangos nejas, nors jo siela buvo chaoso gel
ms. Paeids Dievo statymus tapo blogio neju. Kodl jis taip dar
irgi inote: norjo tapti pasaulio valdovu ir susilyginti su Dievu. is
Biblijos teiginys lyg pakeltas Dievo pirtas perspja, kad pasaulio valdo
vu gali bti tik vienas Dievas, o ne joks Liuciferis, pretenduojantis tapti
pasaulio valdovu. Joks! Atkreipkit dmes, kad istorija paliko daug pa
vyzdi, jog nei vienam galingiausiam karvediui nepavyko to gyven
dinti. Niekas netapo pasaulio valdovu: nei Aleksandras Makedonietis, nei
Julius Cezaris, nei Atila, nei Timuras, nei kiti, kuri pavardi neisau
gojo istorija ir moni atmintis. Pasaulio valdovas yra Dievas ir nie
kas daugiau! Kas drsta perengti neveikiam rib Dievasmogus
nutrenkiamas pragar. Ar suprantate?
Taip, Teo, bet js mans netikinot. Ko nebuvo anksiau, gali bti
364
dabar, nes aminyb neimatuojama. Kodl a turiu tikti, kad fiureris
vykdo ne Apvaizdos, o Liuciferio vali? Juk taip galvoja visi vokieiai!
Pasaulyje visuomet vyksta atsinaujinimas, ir geresnis keiia blogesn.
Taigi, kad geresnis. O kas pasakys, kad arijai yra geresni u kitas
tautas? Kuo remiasi arijai, save taip iauktindami? Niekuo! Tai tik Ge
belso propagandinis rkas, daugiau nieko. Juk taip?
Na, ir kas? Gyventi optimizmu daug geriau negu surgusiu pesi
mizmu. Kodl turiu netikti fiurerio dievikumu, o vadinti j Liuciferiu?
Suraskit argument, rodykit man, kad klystu. Te, a tikrai myliu Vokie
tij ir noriu, kad jai viskas klostytsi pagal fiurerio planus. Fiureris jau
nepatiki manim, bet man tas nerpi. Taiau, prisipainsiu, kartais ir mane
ima grauti abejons: ar fiurerio idjos bus Vokietijai viesi vaigd, ar
juoda chaoso skyl? Ar ta pergal padarys vokieius laimingus? Kas man
atsakys?
Niekas, Hesai, - atsak gydytojas. Na, iek tiek atsakys pats
gyvenimas, bet ir tai po daugelio met. Bet po daugelio met tas atsaky
mas jau nedomins moni, nes bus kitos problemos. Kuo mes dabar r
pinams, jiems bus nulio vertas dalykas. A tik inau viena dabartins
Vokietijos laukia baisi ateitis!
Hesas pakilo nuo stalo.
Na, tai, Teo! Pradjote kalbti tai, ko a i js ir laukiau. Sakote,
baisi ateitis? O kodl? Tik neisisukinkit, o smokit tiesiai.
Ibals ir suprakaitavs Teo Moerlis atsistojo prie Hes.
Biiuli! Js daug kart girdjote fiurer kalbant, kad jo vienintel
meil Vokietija! it fiureris pabria kiekvien kart aukdamas, kad
tam atidav energij, jgas ir jei reiks atiduos gyvyb. Fiureris skelbia
meil, o kas yra meil? Meil yra pasiaukojimas, kilni sieki, kilni id
j gyvendinimas. tai ia slypi visas atsakymas js klausim. Sakykit,
kur js randate meil fiurerio poelgiuose? Argi tai meil, kai milijonai gy
vybi tirpsta kaip vakas, o kraujas liejasi jromis? Kraujas srva ne tik
okupuotose teritorijose, bet ir Vokietijoje. Ar suprantate, Hesai, kad kal
bdamas apie meil savo tautai, fiureris jai kvp liuciferikus jausmus:
puikyb, paniek kitam, negailestingum ir bais iaurum. Tai meils
jausmo iniekinimas, kur visi mato, bet nieko nesako. Js, Hesai, inote,
kad ia tik pradia, o artja udyns, nuo kuri paiurps visi. A girdjau,
365
kad jau sudaromos specialios gestapo komandos yd udymui. Yra toks
generolas Volfas, kuris usiims yd, rus, lenk, baltarusi ir kit taut
naikinimu. O kiek toki volf Rozenbergo ir Himlerio inybose? Tai kam
itokias baisybes priskirsite fiurerio dievikumui ar Liuciferio toni
kumui?
Hesas nulenk galv ant rank, ir Teo Morelis pamat, kaip smarkiai
prailo ir suseno Hesas.
Na, Hesai! udyns ir kraujas blogas pagrindas valstybs rmui.
Kristaus religija buvo pagrsta meile ir todl ukariavo pasaul, o js...
Na, baigsiu t pokalb, nes mano tarnas jau trei kart beldiasi duris,
kviesdamas vakariens.
Bet Hesas tik pakrat galv. Jis greitai pakilo ir, nieko nepasaks ei
mininkui, atvr duris ir eng nakties tams. Lietaus iurkls pasipyl
jam ant galvos ir kaitusio veido.
Ak, Hesai, Hesai! pasak gydytojas, irdamas kandin.
Kaip iauriai mums reiks atkentti u fiurerio, tavo, Geringo, Himlerio,
Keitelio, Ribentropo, Rozenbergo ir kit liuciferik puikyb ir paniek?
Vandenynai kraujo bus pralieta, o jis, prisotins svetimas emes, prads
tekti ir Vokietij. Dieve, Dieve!..
Jis usidjo skrybl ir nujo sod paskui Hes.
Balandio mnes Vokietij sukrt inia: Hesas, itikimas fiurerio pa
galbininkas partijos reikalams, jo draugas ir patiktinis, sdo lktuv ir
po poros valand nusileido Anglijoje. Jis nepaliko jokio atsisveikinimo
laiko, nepaaikino savo poelgio ir inyko kaip dmas.
Fiurer sukrt i inia, bet jis nepasak nei vieno pikto odio buvu
siam draugui. Liep paskelbti, kad Hesas iprotjo, o Gebelso propagan
da t tuojau vykd.
Hitleris kelis vakarus vaikiojo it mus kands ir tik vienai Ievai su
irdgla pasak:
Mano brangioji! A turjau tik du mones, kurie mane nuoirdiai
myljo: tai tu ir Hesas. Ak, biiuli Rudolfai, kodl mane palikai? Kas man
patars, pasakys tiesos odius arba taip reikmingai patyls, kaip mokjai
tu? Ieva, mano mergyte! Nepalik nors tu mans!
Ne, ne! suuko Ieva, pildama prie jo. A visuomet bsiu prie
js, pakol to norsite; jums tarnausiu ir jus globosiu. Tik js nepalikit
366
mans!
Hitleris apkabino Iev gerai inodamas, kad ji jo neiduos ir niekuo
met nenustos myljusi.
Fiureris negaljo pamirti Miuncheno dien, kai juodu su Hesu kr
naci evangelij Mein Kempf, net nepagalvodamas, kad juodviej
paskleist teorij gyvendinimas kaip tik labiausiai sukrt Hes ir pa
skatino j desperatikam ygiui.
Bet ilgai sukti galv neturjo kada visa karin ir pramonin maina
buvo pasukta karo su Rusija ruoimui. imtai divizij, deimtys tkstan
i lktuv ir tank, imtai tkstani karins technikos vienet stovjo
prie bolevikins Rusijos sien, ruodamiesi galingam smgiui.
1941 m. birelio 21 dienos ankst ryt prabilo imtai tkstani vo
kiei pabkl, ir baisusis vermachtas trim plieninm kolonom siver
Rusij. Fiureris pradjo paskutin savo dievikj etap sunaikinti
komunizm ir ydus.
Paprats prie aibiko karo, kai valstybs, mgin pasiprieinti ver
machtui, kapituliuoja po dviej trij savaii fiureris ir kart tikjosi
to paties. inoma, terminjis prailgino iki trij mnesi iki rudens, nes
daugiau mes netursim k ten veikti", sak fiureris.
Jeigu, vykstant karui su Pranczija, Ieva fiurer matydavo retai, bet vis
dlto matydavo, tai dabar jis inyko jai i akiraio lyg jaunas mnulis: ne
toli Karaliauiaus jam ruo karin vadaviet, kurioje fiureris apsigyve
no ilgam laikui, nepaleisdamas armij vadovavimo i savo rank. Jam dar
vis atrod, kad tik jis vienas gali geriausiai ianalizuoti padt ir priimti
racionaliausius sprendimus. Juk viskas vyksta lygiai taip, kaip jis numat:
trys plienins strls jau pervr Rusijos kn ir savo smaigaliais artja
prie Maskvos, Leningrado ir per Kijev Kaukazo link. Rus lktuvai
sunaikinti aerodromuose, subombarduoti sandliai, karins stovyklos,
geleinkeliai; nuluotos nuo ems paviriaus gyvenviets, miesteliai ir
miestai, drs pasiprieinti. Milijonai belaisvi!.. Kas gali atsilaikyti prie
vokiei kariuomen?
Savo vadavietje, pavadintoje Vilko guoliu44, fiureris triumfavo, di
gavo ir visa Vokietija. Juk Kanario valgyba prane, kad rus liko tik 46
divizijos. Ar tai nejuokinga, kada prie juos eina imtas devyniasdeimt
vokiei divizij!
367
Rudeniop puolimas m strigti; pabjurusiuose keliuose suklimpo tech
nika ir negalima buvo front aprpinti audmenim, maistu, medikamen
tais. Tvarkingi vokiei generolai norjo kariauti pagal visas taisykles:
pirmoji linija, antroji, o unugaris pilnas visko, ko reikia armijoms. Ge
nerolas Brauchias sustabd Centro" armijas prie Maskvos, o iaurs"
grups vadas fon Lbas prie Leningrado. Juk vokiei kareiviai ne
patrank msa, kad gult ant rus apkas be ovini ir maisto. Negalima
kariauti be elementari rezerv ir poilsio. Diena po dienos generolai m
suprasti, kad aibiko karo idja liko tik graia idja, o prie akis kyla
rsti ir grsminga realyb.
Tai siutino fiurer iki beprotybs. Kaip, itie generolai, drstantys po
stringauti apie poils, atsargas, ginamsias kautynes, o negalvojantys kaip
vykdyti jo, fiurerio, sakym! Jis pakviet Vilko guol" feldmaral
Brauchi ir iauriausiai j ipldo u nemokjim kariauti, o kai sena
sis feldmaralas m teisintis nepalankiomis slygomis, fiureris praplyo
riksmu:
K js kalbate, feldmarale? Savo bailum ir nesugebjim norit
pateisinti Rusijos slygomis? Gda!
Mano fiureri! atsak senis, ibals i siutimo ir pasipiktinimo.
Niekas mans nepavadino bailiu, nes a nesu bailys. A galiu mirti u
Vokietij, kaip mir mano snus ir mirta tkstaniai mano kareivi, ne
turdami audmen, maisto, medikament...
Tai a jus pavadinsiu bailiu! suriko fiureris. Js vis laik
unktte, kad reikia pailsti ir delst pulti, uuot js pirmyn ir pams
Maskv. iuo laiku js galjote bti prie Volgos, o ne trepsti pamaskv-
je!
Mano fiureri, leiskite...
Ne, neleidiu! Js esate senas neimanlis ir eikite... (jis vos ne
pasak velniop"!). A jus atleidiu! Vokietijai kaip karo vadas esate ne
reikalingas. Ieikit!
Bormanas atidar duris ir palydjo feldmaral, geriausi generol,
per priekambar, prilaikydamas u paranks. Jei ne Bormano pagalba,
jis bt pargriuvs. Atsipeikjo tik tabo virininko, generolo Keitelio,
kabinete.
Jis mane ivijo, - trkiojaniu balsu pasak feldmaralas. Ivijo
368
kaip un, net neleisdamas vykti front numirti u Vokietij. Jis nenori
suprasti, kad rusai per iuos mnesius sukaup didelius rezervus, sukr
imtus nauj divizij, pasiruo ir puola dabar aklai, nieko neirdami, o
technikos trkum ukia monmis. K js darysite toliau, generole?
Keitelis tik atsiduso. Kjis galjo atsakyti, jeigu fiureris su juo nesi
skaito ir kartais ikeikia kaip ma berniuk? Dabar, kai nra alia Heso
ir Ievos, fiureris tapo visai laukinis ir nesivaldantis. Prasidjo vadovybs
skilimas, kai generolai kaltino Hitler, o is generolus. U aibiko
karo sulugdym buvo atleisti generolai: Runtetas, fon Lbas, Veich-
sas, Guderianas, tulpnagelis ir kiti. Vietoj atleisto Brauchio fiureris pats
perm vyriausiojo sausumos kariuomens vado pareigas.
Karas iaurjo ir sunkjo, o Vokietija m jausti, kad karas yra karas,
o ne trij savaii pasivaikiojimas. Pradjo trkti duonos net Vokie
tijoje, ir jaukiuose vokiei butuose atsirado praneimai: Krito drsuo
li mirtimi..., Krito u Vokietij!.. imtai tkstani toki praneim
skriejo i fronto, neaplenkdami nei vienos eimos.
O baisiausia, jog Geringo paskelbtas mitas, kad vokiei lktuvai ap
saugos Treij reich, visai nepasitvirtino, ir angl bei amerikiei lk
tuvai nebaudiami eimininkavo Vokietijos padangje, versdami miestus
ir gyvenvietes griuvsi krva.
Antraisiais karo metais vokiei armijos vl pajudjo pirmyn, bet ie
m m stingti sniegynuose ir pagaliau sulauk Stalingrado, parodiusio,
kad lugo ne tik aibiko karo planai, bet ir bet kokia viltis pasiekti per
gal. Baisioje agonijoje, nual rankas ir kojas, vokiei kareiviai tks
taniais davo jau ne nuo prie kulk, o nuo gamtos stichijos ir savo
bejgikumo. Jie neturjo jg prieintis, ir neturjo net kuo.
Vokietija pasiek ne karstai, o tik uvusi divizij numeriai. U t nu
meri imtai tkstani praudyt jaun vyr gyvybi visas Vokie
tijos iedas, fiurerio nuvestas Rusijos stepes ir paliktas sniegynuose j
pai likimui. Ant j ledini kap br rusik em, kurioje jie tikjosi
sikurti amiams su eimomis, vaikais ir karine love. Dabar ta em biro
jiems ant veid, skaudi ir negailestinga.
Fiureris nebuvo kvailys ir juo labiau bailys. Kaltindamas kitus bailu
mu jis niro, ir niro vis labiau ir labiau, galvodamas, kad alia jo nie
kingi mons, netinkantys savo pareigoms. Po truput jo ird siskverb
369
mintis, kad Vokietija neverta jo meils, o jos mons to puikaus gyve
nimo, kur jis adjo. Kodl jie nekovoja i visjg? Juk reikia vykdyti
jo sakymus, ir viskas baigtsi pergale. Bet sakymai ignoruojami, vyk
domi vangiai. Ir tai daro sns tos tautos, tos valstybs, kuri jis myli ir
kuriai atidav save.
Jis apie tai praneko Berlyno sporto rmuose. ia susirinko nacistinis
elitas, mons, skaudiai igyvenantys neskmes. Argi galima umerkti
akis prie tris imtus tkstani lavon, visos 6-osios armijos uvim?
Visi salje buvo prislgti ir nulid, iskyrus vien fiurer, kuris, karingai
aukdamas apie greit vokiei ginklo pergal, blaksi po scen. ia
fiureris pirm kart praneko apie nauj, visa naikinant ginkl", kuris
greitai bus mestas kovos aren ir vis pasaul sudrebins savo galia. Klau
sytojai spliojo, kok ginkl mini fiureris: ar t, kur kuria fizikas Verneris
fon Braunas, ar t, kur ruoia psichikos specialistas Volframas Ziversas,
norintis paralyiuoti milijon psichik ir mones paversti gyvuliais? Bet
niekas gerai to neinojo.
Taiau visi pamat vien dalyk, kurio pirmuosius poymius Ieva pa
stebjo prie kelet met: fiureris serga, ir baisioji liga kasmet j apima
vis labiau ir labiau. Jo ranka dreba, lyg j purtyt elektros srove, o koja
velkasi kaip negyva.
Bet jie buvo vokieiai: tvarkingi, klusns, pedantiki, ir kart stoj
Hitlerio alinink eiles, jau negaljo i j pabgti. O ir kur bgti? Juk
Vokietij jau veriasi bolevik gaujos, kurios nieko nepasigails, o j
juo labiau. Bet jie pamatys, k gali Vokietija ir vokieiai! Prieo per
gal bus tik Pyro pergal.
Jeigu t fiureris lieka jo bendraygiai: Geringas, Himleris... ga
lintys tsti pradt darb.
Ar galjo susirinkusieji inoti, kad Geringo ir Himlerio galvose jau
brsta idavyst: atsikratyti fiurerio ir uimti jo viet. uvis genda nuo
galvos, nacistins galvos gedimo simptomai jau pradjo aikti, kai tik
bolevik patrankos m gausti ariau Berlyno.
Viename stadiono kampe tarp aukt SS ir gestapo pareign sdjo
generolas Volfas. Maai, labai maai kas nuvok, kas slepiasi po grupen-
fiurerio antpeiais ir kokios mintys knibda il plauk apsuptoje gal
voje, bet jis gerai inojo, kur jo aknys, jaut kaip prigimties balsas vis
370
garsiau aukia tvyns balsi;.
Jau seniai umartyje nuskendo Rmo mirtis ir Volfo patarnavimas
fiureriui. Kiek daug buvo toki patarnavim, kuriuos atliekant jam nesu
drebdavo ranka ir nekrpteldavo irdis. Amina negyjania aizda alm
jo skausmas dl nuudyt dukreli ir monos, ir mirtinas kertas komu
nistams nei sekunds jo nepaliko.
Ak, kaip jis lauk akimirkos, kai gals sugrti tvyn ir kerto lieps
na sudeginti raudonuosius udikus! Jis pabusdavo naktimis, statydamas
atpildo rmus. Ar yra pasaulyje saldesnis jausmas u kert ir atpild? Jis
paokdavo i miego ir, deginamas nekantrumo, bgiodavo po kambarius.
Ateik greiiau, kerte, ateik!
Kai vokiei divizijos siver Rusij, generolas Volfas buvo vienas
i pirmj, kurio batai paliet okupuot em. Kartu su vermachtu plste
ljo Rozenbergo inybos komandos, skirtos vien udymui ir naikinimui.
Ak, koks buvo laimingas generolas Volfas, galdamas vykdyti viso
gyvenimo kariausius trokimus! Jis skrajojo po vis Rusij, po Visus
okupuotus Ryt kratus, o kur praeidavo, ten likdavo imtai tkstani
lavon. Jo tvynaini lavon!
Po truput irdis m vsti, nes mat, kad aukomis tapdavo kaimieiai,
darbininkai, mokytojai, gydytojai, jauni karininkai, kuri tvai ir gimi
naiiai buvo iudyti ar iveti Sibir. Bolevizmo aukos tapdavo jo
aukomis.
Gal vienatv, gal amina irdgla ir skausmas vert j galvoti ir svars
tyti, ar kertas tinkamiausias umokestis u artimj gyvybes? O gal jis
tik mirusij tylos drumstjas, neduodantis jiems ramybs? Juk tikrj
kaltinink Stalino ir kit budeli jo ranka nepasiekia, o kertas
krinta ant nekaltj galv.
Ir generolas suprato, koki baisi klaid padar, stodamas kov su
savo tikrja tvyne! Juk Kristus sak: atleisk septyniasdeimt septynis
kartus, o jis ar atleido? Nors vien kart? Ne, jis krauju tikjosi atsverti
artimj krauj! Pats neteko ramybs ir tikriausiai j atm i artimj.
Generolas girdjo Hitlerio kertingus auksmus, bet jam jis nerpjo.
trauks galv milin, jis drask nagais krtin, lyg nordamas iplti
ird, kad j taip neskaudt supratus, jog kertu teisingumo negyvendin
si, nes kertas vieno Dievo teis!
371
I stadiono ijo vienas paskutinij ir, lydimas adjutanto, patrauk
savo mayt but prie zoologijos sodo. Po vidurnakio jam reikjo vl
vaiuoti Rytus, kur lauk prastinis darbas, jeigu udym galima pava
dinti darbu.
Vidurnakt jo but atvyks adjutantas ilgai beldsi nustebs, kad ge
nerolas taip kietai miega. Pagaliau, kai jo pakviesti kariniai patruliai i
lau duris, pamat generol gulint kraujo klane su perautu smilkiniu.
Jokio atsisveikinimo laiko, jokio urao. O ir kam galjo rayti, jeigu
visi jo artimieji gyveno ten, kur dabar nukeliavo generolas Volfas, arba
kakada buvs kunigaiktis Volkovas...
14
Karo pradioje fiureris daugiausiai laiksi Ryt Prsijoje, prie Ras-
tenburgo ruotoje Vyriausioje karinje vadovybje. Po storais gelbeto
niniais luitais slpsi ne tik fiurerio bunkeriai, bet ir galingos ryio bei
gynybos priemons. Spariai frontui judant pirmyn, Vyriausioji vadovyb
persikl prie Vinicos, kur jau buvo ruota Volfance (vilko guolis). Fiu
reris niekada neisiskyr su vilko vardu, lyg laim neaniu talismanu.
Rytprsiuose fiureris bdavo pakilios nuotaikos, nes dideli rpesiai
netemd galvos. Kiekviename kariniame pasitarime jis pabrdavo, kad
raudonosios armijos dienos suskaitytos ir bolevikin Rusija isilaikys ne
ilgiau kaip mnes-du.
tai, tai dar keli ingsniai, ir pergal nukris ant itiesto fiurerio delno.
Jam vienbalsiai pritardavo generolai: Herderis, Keitelis, Jodlis, fon Be-
kas, fon Lbas ir kiti. Bet bgo mnuo po mnesio, o Rusija nekrito, bet
vis stiprjo. Amerikiei ginklai, oviniai, maistas plauk jiems kiekvie
n dien, o kareivi Stalinas surasdavo.
Naktimis fiureris ieidavo i bunkerio ir ilgai vaikiodavo vyruoto
mis aljomis, kur kas metras stovjo susting gestapinink eliai. Jis
irjo giedr rudenio dang ir mgindavo skaiiuoti vaigdes, ret
372
kariais paklausindamas j lydint Martyn Borman apie j vardus. Bet
Bormanas pasiteisindavo, kad nieko neimano apie astronomij, ir fiure
riui likdavo viena ieitis: kalbti paiam su savim!
Dar niekados jis taip nepasigedo Heso, kaip bdavo Rastenburge.
Ak, kad jis bt ia, kaip juodu pasikalbt apie greit pergal ir bsim
triumf! Fiureris neleido Himleriui paskelbti Hes Vokietijos idaviku,
nepersekiojo jo eimos. Draugikum Hesui jis ilaik iki paskutins gy
venimo valandos.
Kai frontas sustingo Rusijos stepse, prie Volgos, fiureris persikl
nauj Volfance prie Vinicos. ia baigsi naktiniai pasivaikiojimai,
nes rusikos pgos staugdavo viruje, o fiureris bunkerio gilumoje pa
miro gryn or ir malonius pasivaikiojimus. Aplinkui plytjo Rusijos
em grsminga ir atiauri, kaip bna atiaurus ems eimininkas
ginkluotam upuolikui.
Pagaliau pats suvok, kad jo sveikata blogja, bet kaip kiekvienas be
viltikas ligonis net neprileido minties, kad lemtis jau ura: Meneh,
tekel u pharsin! (Atsverta, suskaityta ir padalyta (sem). Jis tikjo, kad
galingi ginklai, kuriuos ruo mokslininkai, atne jam pergal. Tik reikia
laukti! Laukti iki paskutins minuts!
Negaldamas naktimis umigti, jis sustingdavo prie radijo aparato,
klausydamas, kaip skamba lyrikos dainos apie meil ir ilges, iki apim
davo niris. Mulkiai! Koks ia lyrizmas, jeigu Vokietijos liaudiai reikia
koving mar ir ygio dain! Jis dav Gebelsui sakym, kad naktimis
bt transliuojama tik tokia muzika. Klausant toki melodij jam atrod,
kad milijonai german ir kelt, pakil nuo Velso, Reino, Alpi, Dunojaus,
Skandinavijos kaln, eina yg prie laukines ryt ordas. Bet tai buvo
tik jo svajons, kurios sugridavo ryt, kai front suvestins suguldavo
ant stalo vokiei armijos ritosi vakarus, ir jokie fiurerio sakymai
nepajgia j sulaikyti. Jie kabinosi kiekvien ups krant, miko juost
ar kaln grandin, bet rus divizijos virto jiems ant galv, jo puolim
be artilerijos paruoimo, lavonais nuklodami dirvas ir griovius. Jie stm
vokieius vis toliau ir toliau iki reicho sien. Netrukus fiureris buvo
priverstas sugrti Rastenburg.
Tais metais Ieva gyveno udar gyvenim, maai su kuo draugaudama
ir palaikydama santykius. Ji kasdien skambindavo jam, bet i trkio
373
janio balso ir nuolatini pauzi sivaizduodavo j vieni ir nelaiming.
Jeigu kam jis buvo baisus, tai tik ne Ievai. Jos akyse jis buvo mylimas ir
gerbiamas, juo ji tikjo ir pasitikjo.
Fiureris jai neleisdavo atvykti Rastenburg, bet Ieva tvirtai inojo,
kad tai ne seksualiniai reikalai. Ieva negsdino tokio mintys, gsdino
fiurerio sveikata.
Ji papra Ribentrop, kad, vaiuodamas Rastenburg, paimt ir j
kartu. Dabar, kai nebuvo Heso, Ribentropas norjo uimti jo viet, bet tai
buvo tuios pastangos: fiureris darsi vis udaresnis, uversdamas ilgais
monologais Martyn Borman, bet maai skirdamas laiko kitiems drau
gams. Jis tardavosi su karikiais arba linddavo vienas gelbetoniniame
kaljime. Negaljo nei skaityti, nei rayti; negaljo klausyti muzikos ir
poezijos. Kelis kartus pam palet, bet i po teptuko kilo pabais galvos,
iok i fiurerio mini ir nuojaut.
Miela ponia, mandagiai paaikino Ribentropas, js inote,
kad sveiavimasis Vyriausiojoje bstinje priklauso vien nuo fiurerio. Va
iuokite, jei taip pageidaujate, bet... na, a neinau! Viskas priklausys nuo
Martyno Bormano, kuris informuoja fiurer arba neinformuoja. Patariau
nevaiuoti, jei nekvieia.
Bet Ieva taip norjo pamatyti mylimj, kad nieko nepais. Kai lauk
dama sargybos bstinje igirdo telefono ragelyje Bormano bals, jai
atrod, kad ji jauna mergait atlk i Miuncheno Berlyn pas
aistringj meilu, su kuriuo praleis laimingas meils naktis. O kad vl
viskas grt!
Bormanas net nedvejodamas liep leisti Iev privaius fiurerio apar
tamentus ir pats skubiai atjo jos pasitikti. Ievai jis atrod smarkiai pase
ns, o jo vilgsnis tapo dar udaresnis ir sunkesnis. Visiems karas paliko
neidildomus pdsakus.
Gerai, kad js atvykote, panele Ieva. Fiureris tuo apsidiaugs.
Js esate sitikins, ponas Bormanai? Kain...
Visikai! Tik noriu paprayti vieno dalyko, ko mes nepajgiame, o
js, manau, galsite.
Ieva nustebus smeig j akis.
Fiureris labai pasikeits. Praom to neparodyti... na, k a ia jus
mokysiu, bet... jis numojo ranka, ir Ieva pamat, kad io iauraus, ne
374
gailestingo mogaus akyse suibo aara. Juk ir plriausias tigras myli
savo dresiruotoj! Matyt, tas pats atsitiko ir su Bormanu.
Ieva jo koridoriais, kurie primin vidurami kaljimus: aukta, ni
ru, nors ir gerai ventiliuojama, bet vis tiek drgna. Slegiantis poemi
jausmas! Ir tai kasdienin buvein jos mylimo mogaus, kuris taip mgo
kalnus, ydras tolumas... Ji bt pravirkus, jeigu nebt bijojusi, kad fiu
reris pamatys aaras.
Budintis generolas Fogeleinas, Ievos sesers vyras, nustebo pamats
Iev, bet, ivyds u jos stovint Borman, sustingo kaip vak. Ieva pra
vr duris ir eng vidun.
Ten, u raomojo stalo, parms ranka galv, smeigs akis em
lapius, sdjo suvargs senis, iblykusius numirlio veidu, padrusiom
akim ir ugesusiu vilgsniu. Tai buvo jis Antmogis, arij gyvybins
erdvs" ukariautojas, Treiojo reicho vadas, bet koks nepanaus... Pana
us greiiau invalid, artjant prie beprotysts slenksio. Bet Bormanas
j perspjo, ir ji susivald.
Ieva puol prie Hitlerio ir j apkabino taip kartai, kaip senais, laimin
gais laikais.
O, mano Adolvolk, mano brangusis! Kaip a js isiilgau!
Jis i lto apkabino moter, ir Ieva pajuto, kaip dreba ranka, padta jai
ant pei, ir virpa lpos nuo nervinio tiko.
Ieva! Kokie geri vjai jus atne Rastenburg? A?
Jis kalbjo, tarsi neinot, kad pats udraud jai pasirodyti Vyriausioje
bstinje, pasmerkdamas save gelbetoninio kaljimo vienatvei. Tik jis,
generolai, jo uo Blondis ir snys emlapi, pribraiyt raudonais ir
mlynais brkniais.
Jie susd pakalbjo pusvaland, per kur Ieva sitikino baisiu fiurerio
pasikeitimu. Jis su Ieva bendravo kaip su geru, atsidavusiu draugu, bet
ne kaip su mylima ir geidiama moterim. Jis net nesak kompliment,
kuriuos berdavo kiekvienai moteriai.
U pusvalandio fiureris liep Ievai eiti jo apartamentus, nes jau lau
k generolai su praneimais.
Vakare Bormanas su Ribentropu suruo nedidel pokyl atvykusios
Ievos garbei. Ji buvo vienintel dama tame lidname pokylyje. Nuotaika
primin ne linksmybes, bet laidotuves.
375
Po vakariens ji papra fiurer ieiti pasivaikioti. Mat, kad be gry
no oro jis silpsta fizikai ir dvasikai. Nors fiureris sutiko i karto, bet Ieva
mat, kad tai padar labai nenoromis.
Jie pakilo specialiu liftu ir atsidr medi aljoje. Ieva visur mat
ginkluotus vyrus, nors jokia viesel nerod, kad ia Vyriausioji bs
tin.
Mnesiena upyl senovin Prsijos mik; auktai mirgjo rykios
vaigds, irdamos i savo ramybs gelmi it nerami em ir vie
n i ramybs drumstj Hitler. Jos milijonus met pragyvena ramiai
ruodamos, o mons negali ramiai pragyventi net trumpo amiaus.
Ji prisiglaud prie fiurerio. Koks jis buvo galingas ir aunus tada, su
tinkant Naujuosius metus Alpi kalnuose! Jis pajg sustabdyti net snie
go pg, o dabar vos pavelka paralyiuot koj.
Blogiausia, kad jis nekalba apie meil, o vien apie kar. Sunks, pilni
neapykantos odiai ritosi nuo lp su grasinimais dangui ir emei. Kai
Ieva kelis kartus mandagiai ir velniai mgino pasukti kalb prie lengves
ni tem, fiureris, lyg usispyrs vaikzas, vl grdavo prie savo sam
protavim.
mai vir galv pasigirdo lktuv imas, kuris palaipsniui virto ga
lingu kauksmu. Skrido daug lktuv, ir visi Vokietijos link. Tuojau prijo
Bormanas ir papra fiurer leistis poemius, nes lktuvai rus...
Nakt miegamajame pamat ir kit pasikeitim: Hitleris jau nebuvo
aistringas meiluis, o vien susirpins ir neviltyje paskends mogus.
Po dviej dien ji gro Berlyn, praius fiurer kasdien ieiti or.
Jis paadjo, bet Ieva abejojo, ar taip padarys.
O liepos 20 dien pulkininko fon taufenbergo bomba sprogo Vyriau
sioje bstinje, grsmingu aidu nudundjusi per vis Vokietij. Juk pa
siksinta fiurer!!! O pasiksintojas auktas karininkas, fiurerio ap
linkos mogus!
Suinojus apie pasiksinim, Ieva apalpo. Juk fiureris ligonis, o ia
bomba! Prie pat koj! Ar jis gyvas?
Bet tuojau atskriejusi inia atne nuraminim fiureris gyvas. Ap
vaizda j visuomet gelbsti, nes jis reikalingas Vokietijai. Tada Ieva pa
skubomis jam para:
Mano brangusis! Apvaizda visuomet Jus gelbsti, nes Jums skirta die
376
vikoji misija. A dkoju Dievui, u tai ir siuniu Jums savo kariausius
meils odius ir jausmus. Grkit greiiau Berlyn! Maldauju..."
Panas odiai per keturis lapus.
Fiureris jai atsak taip pat kartu laiku. Jis adjo grietai susidoroti
su Vokietijos prieais. Tie prieai tai smokslininkai.
Ir savo paad j is vykd!
O rus armija jau artjo prie Vokietijos, ir fiureris paliko Rastenburg,
ivykdamas kit poem, rengt kalnuose ir pavadint Erelio lizdu",
bet rus armijos verimasis privert palikti i tvirtov ir grti Berlyn,
kur netoli Imperijos kanceliarijos jo geriausias draugas Albertas peras
ruo jokiom bombom nepasiekiam slptuv. ia susitelk visa reicho
vadovyb, visas partijos elitas.
Bet nuotaika jau ne tokia, kokia buvo karo pradioje, kada visi tikjo
Hitleriu kaip Dievu ir visus jo odius priimdavo u veniausi ties.
Dabar Geringas, Himleris ir elenbergas u jo nugaros ruoia smoksl,
slapta tardamiesi su sjungininkais. Bet sjungininkai atsisako su jais tar
tis.
Fiureris Berlyno bunkeryje jau visikas invalidas. Dabar jam nuolat
reikia pagalbos, ir jis vaikioja tik remdamasis Ievos ar Bormano pet.
Jis mato, kaip iduoda patys artimiausi mons, ir tik vieni karikiai dar
kaunasi dantis sukand, tbtinai.
Jis lyg maas vaikas nesitraukia nuo Ievos ir glaudiasi prie jos kaip
prie meilus ir motinos. Juk Ieva jam pirmoji pasak, kad jos sesers vy
ras, fiurerio adjutantas, SS generolas Fogeleinas ruoia smoksl. Kas jai
sesers vyras, jei turi saugoti t, kur myljo anksiau ir myli dabar dar la
biau, matydama jo ligos suluoint kn, girddama nerili kalb, ir
dama migla traukiamas akis. Ak, kad jis bt sveikas, kok bais atkirt
gaut visi Vokietijos prieai!
O rusai jau apsupo Berlyn, bombos ir artilerijos sviediniai byra ant
miesto dien ir nakt. Neliko galingos Geringo aviacijos, neliko pabkl,
neliko geleini vermachto divizij. Liko tik griuvsiai ir ties nuojauta.
Balandio 20 dien Vadovybs poemiuose jie atvent fiurerio 56-
j gimtadien, nors jis atrod kaip atuoniasdeimtmetis senelis. Koks
negausus artimj brys susdo prie ampano butelio: Gebelsas, Magda
Gebels, Albertas peras, Bormanas su broliu... Kur Geringas, Himleris,
377
Ribentropas, Rozenbergas, Ljus? Kur daugelis kit, anksiau skverbte
besiskverbusi fiurerio draugystn?
Fiureris kalbjo ramiai, nesikariuodamas. Paliestas paralyiaus jo
balsas skambjo negarsiai ir su pertraukomis. Jis prisimin Gebels vedy
bas, kuriose pats dalyvavo, ir vl pakartojo, kad jo didioji meil Vo
kietija! Bet ji dabar idav savo fiurer ir nenori kovoti u jo idjas. mai
jis pam Ievos rank ir j pabuiavo.
Ieva, mano mergyte! A visuomet sakiau, kad Vokietijos fiureris ir
vedybos du nesuderinami dalykai. Bet dabar matau, kad labai apsiri
kau. Kur a galiu rasti itikimesn ir labiau mane mylini moter u jus?
Praau jus bti mano mona!
Ievai sunku buvo patikti: jo mona! Fiurerio!
Ieva, ts toliau Hitleris, js suprantate, kad mane palydsite
ne nauj povestuvin gyvenim, o mirt. Eikime ten kartu. Sutinkate?
O, mano brangusis! ji puoljam ant kaklo. inoma! Visur a
kartu! Kokia esu laiminga, kad galsiu su jumis drauge numirti.
Ji jaut kaip trkiojamai plaka vyro irdis, nelyg sunkaus, grimztan
io nebt ligonio.
Ieva, ai, kad tokia likai. Mudu eisim kartu aminyb, nes drau
g, kurie lydt mus, neliko...
Oi, ne, ne! sukliko ponia Gebels. Yra! Yra, mano fiureri! A
niekuomet nesutiksiu, kad bolevik nagai paliest mane ar mano mer
gaites. Ne! Nesutiks ir mano vyras.
Gebelsas linkteljo galva, nes mona pasak visk, k jie buvo seniai
aptar. Jie gerai inojo, kas darosi Prsijoje, kur rus uimtose emse
ritasi vrikos prievartavim bangos, neturinios lygi visoje pasaulio
istorijoje. Nepagails nei j, nei j dukter, jau pasiekusi paneli ami
ir tapusi grauolmis.
Nakt metrikacijos inybos tarnautojas Valteris Vagneris sutuok
Adolf Hitler ir Iev Braun. Abu j ie paliudijo, kad yra arij kilms ir ne
serga jokiom paveldimom ligom. Hitleris atrod baisiai ir galjo pastovti
tik Ievos palaikomas. O Ieva, viesdama baltais drabuiais, atrod rami ir
labai laiminga. Ji glost jo drebani rank ir padrsinamai ypsojosi. Ant
dokument pasira: Ieva Hitler.
tai ir isipild visos jos gyvenimo svajons ji tapo Ieva Hitler!
378
Nesvarbu, kad visk nusipirko gyvybs kaina, bet tai ne per brangu u
teis pasivadinti Adolfo Hitlerio mona. Seniau ji labai troko turti su
juo vaik, bet dabar galvojo: geriau, kad nra nereiks j udyti, kaip
ruoiasi udyti dukteris ponia Gebels.
Aplinkui sustojo apie 20 kariki, abu Gebelsai ir Bormanas. Vienin
teliai fiurerio itikimieji!
Fiureris atsisveikino, kiekvienam paspausdamas rank, kas jam seksi
labai sunkiai. O Ieva, spinddama groiu ir avesiu, leido karininkams
pabuiuoti rank, ir tik su ponia Gebels apsikabino. Abu inojo, kad tai
paskutinis atsisveikinimas ioje emje.
Adolfas ir Ieva Hitleriai usidar savo apartamentuose, o karininkai
nujo tabo bunker. Vadovauti jau nebuvo kam: paskutin generolo
Venko armija, turjusi gelbti fiurer, buvo sumalta trupinius, ir rusai
kovojo tik u keli imt metr. Vis nakt karininkai gr, dainavo ir
siautjo, nes inojo, kad tuoj reiks mirti. Tuo tarpu ponia Gebels suguld
bunkeryje nunuodytas savo dukteris ir abu su vyru sutraik dantyse kalio
cianido ampules.
Ak, kaip man skauda galv! pasak Hitleris, priguls ant sofos.
Ko jie ten taip garsiai dainuoja! Tegul jie nurimsta, pasakykit jiems,
Ieva.
Brangusis, atsak i, tai igerkit kavos ir nekreipkit dme
sio. Jie jauni ir gyvenim iri kitaip negu mes.
Fiureris mgino igerti kav, bet nepajg ilaikyti puodelio, ir Ieva
turjo padti. Dabar ji galvojo, kiek dien dar galjo igyventi fiureris?
Ar jis pajgs nusiudyti? Juk pakliti rus nagus jiems negalima. Jokiu
bdu!
Nors bunkeris buvo giliai po eme, sien virpjimas rod, kad mis
vyksta visai ia pat.
Mielasis, - ji pakl mieguist fiurerio galv, - laikas ruotis kelio
nei, nes gali bti per vlu. Laikas!
Ak, Ieva! Kodl taip vyko? Kodl a negaljau sunaikinti komu
nizmo, nors Apvaizda man skyr udavin? Kodl bolevizmas trium
fuoja ir ruoiasi uvaldyti vis pasaul? Kodl Vokietija idav mane?
Kodl?..
Nesijaudinkit, mielasis! Visk tuoj suinosim. Vokietija js nei
379
dav, tik ji nieko jums negali padti, kaip negaliu ir a. Bet js vardas
taps kovos prie bolevizm simboliu ir niekuomet neinyks i istorijos
puslapi ir moni lp.
Ji atne revolver ir padjo jam po ranka. Tai buvo tas pats ginklas, su
kuriuo niekuomet nesiskirdavo. Jis turjo patarnauti ir paskutin kart.
Fiureris mgino paimti revolver, bet jis krito i delno, neveikiant ran
kos virpesio.
Tada Ieva suspaud jo pirtus, kad gerai apkabint revolverio ranken,
ir stipriai j pabuiavo.
Drsiau, mielasis! Jums liko tik paspausti gaiduk.
vis nugriaudjo, itakydamas fiurerio smegenis. Jo kraujas aptak
Ievos drabuius ir veid. Jis krito negyvas.
Tada ji pakl jo dar iltas rankas ir sudjo ant krtins. Po to udeng
veid savo balta skarele ir i rankinuko itrauk kalio cianido ampul.
Ieva Hitler! Ieva Hitler! sunabdjo vytiniu veidu. Ltai per
siegnojo ir taip stipriai sukando ampul, kad net stiklo kruopels pabiro
aplinkui ir ant lp pasirod kraujas. Po keli akimirk krito ant grind,
prispaudusi prie krtins vestuviniu iedu papuot rank.
380
TURINYS
5
PIRMA DALIS
195
ANTRA DALIS
Francas Baueris
DIDIOJI HITLERIO MEIL
Istorinis romanas
Leidykla Norekso valdos, Kstuio g. 23A-1, LT-44320 Kaunas
www.noriu.lt
Spaustuv Spaudos praktika", Chemijos g. 29, LT- 51333 Kaunas
www.repro.lt
Baueris, Francas
Didioji Hitlerio meil
Romanas apie intymj Hitlerio gyvenim, apie j myljusias moteris ir j
likimus. Kartu tai naujas poiris Hitler, kaip mog ir kaip valstybs vadov.
Romanas apie i n t y m j H i t l e r i o g y v e n i m
ir j o my l ta s mote r is .
Juodas l emti es enklas, pay mj s gr a uoles ir nulms
j meil, d a r ir d a b a r j a u d i n a mones.
KAI NA TI K 13" Lt
2 LEIDIMAS LIETUVOJE
........ - -