Daniel Goleman

EMOCINIS
INTELEKTAS
UDK 16
Go-159
I angl kalbos vert: Mindaugas Balinas
Rasa ekaturovait
Giedr imonlyt
Specialioji redaktor med. dr. Vijol Aputyte
Kalb tvark: Elvyra Jucien
Aist Skirmantien
Danguol Straiien
Virel apipavidalino Audris imakauskas
Virelio nuotrauka shutterstock.com
Maketuotojas Domantas Kareckas
Visos teiss saugomos
Emotional intelligence/
Daniel Goleman
ISBN 9955-424-37-0
Daniel Goleman, 1995
Presvika, 2009
Skiriu Tarai, neisemiamam jausm iminties altiniui
TURINYS
Aristotelio ikis........................................................................... 9
PIRMA DALIS
Emocins smegenys
1. Kam reikalingi jausmai............................................................ 19
2. Emocinio ipuolio anatomija.................................................. 30
ANTRA DALIS
Emocinio intelekto prigimtis
3. Kada protingas tampa kvailas................................................. 51
4. Paink save............................................................................... 67
5. Aistr vergai.............................................................................. 78
6. Mokslumas................................................................................ 102
7. Empatijos pamatai ................................................................... 122
8. Menas bendrauti ....................................................................... 138
TREIA DALIS
Emocinio intelekto taikymas
9. Artimi prieai............................................................................. 157
10. Jautrus vadovavimas...............................................................176
11. Protas ir medicina................................................................... 193
KETVIRTA DALIS
Atsiverianios galimybs
12. Svarbiausia - eima ...............................................................219
13. Trauma ir pakartotinis emocij imokimas..........................231
14. Temperamentas ne visk nulemia........................................ 249
PENKTA DALIS
Emocinis ratingumas
15. Emocinio neratingumo kaina ..............................................267
16. Emocij mokymas.................................................................. 301
Inaos............................................................................................332
ARISTOTELIO IKIS
Kiekvienas gali supykti - tai paprasta. Taiau susipykti su tinka
mu mogumineperengiant tinkamos ribos, tinkamu metu, dl
tinkamos prieasties, tinkamu bdu - visai nra paprasta.
Aristotelis
Nikomacho etika
Rugpjio popiet Niujorke buvo nepakeniamai tvanki, mones
pyl prakaitas, visi buvo suirz. Grdamas viebut, Medisono gat
vje lipau autobus. Labai nustebau, kai vairuotojas, pusamis juo
daodis vyras, linksmai ypsodamasis draugikai kteljo: Sveikas!
Kaip laikaisi?" itaip, autobusui vlio greiiu judant per tirt miesto
centro grst, jis pasveikindavo kiekvien keleiv. Kaip ir mane, dau
gel tai tiesiog apstulbindavo, ir retas kuris atsakydavo vairuotojo svei
kinim.
Taiau liauiant usikimusiomis miesto gatvmis kai kas m
stebuklingai, tiesa, i lto, keistis. Kad mus pamalonint, vairuotojas
be perstojo gyvai komentavo visa, kas pasitaik pakeliui: ioje par
duotuvje buvs neipasakytai puikus ipardavimas, aname muzieju
je surengta nuostabi paroda, gal esame girdj apie nauj film, pra
dt rodyti kino teatre u vieno kvartalo? Jo susiavjimas begalinmis
miesto atveriamomis galimybmis buvo ukreiamas. I autobuso mo
ns ilipdavo jau atsikrat gaiaus vangumo ir, vairuotojui kteljus
Iki pasimatymo, linkiu geros dienos!", kiekvienas jam atsak yptel-
damas.
Prisiminimas apie susitikim neidilo man i atminties beveik
dvideimt met. Kai vaiavau tuo Medisono gatvs autobusu, buvau
k tik baigs rayti psichologijos daktaro disertacij. iandieninje psi
chologijoje maai dmesio skiriama toki permain tyrimams. Psicho
logijos mokslui menkai, o gal ir i viso nepastama jausm mechani
ka. Taiau sivaizduodamas, kad visame mieste plinta geros nuotaikos
virusas, kur tikriausiai bus paskleid ano autobuso keleiviai, supra
tau, jog vairuotojas buvo savotikas miesto taikintojas, turjs stebuk-
9
10 Aristotelio ikis
ling gali paveikti kitus, isklaidyti nir, vos tramdom moni su
sierzinim, suminktinti ir praverti j irdis.
O tai kelios vienos savaits laikraio inuts apie visikai prie
ingus dalykus.
Vietinje mokykloje siautjs devyneri met mokinys apipyl
daais mokyklinius suolus, kompiuterius, spausdintuvus ir nuniokojo
aiktelje prie mokyklos stovjus automobil. Berniukas taip pasielg
todl, kad kai kurie treiaklasiai pavadino j kdikliu", o jis norjo
rodyti toks ness.
Prie Manheteno repo klubo sueisti atuoni vaikai. Vienam ne
tyia atsitrenkus br besikumiuojani paaugli, kilo arios mu
tyns, vienas i eistj m audyti mini i trisdeimt atunto ka
libro automatinio revolverio. Ataskaitoje paymima, jog pastaraisiais
metais alyje vis daniau griebiamasi ginklo dl menkiausi prieas
i, suvokiam kaip nepagarbos aktai.
Kaip tvirtinama vienoje ataskaitoje, penkiasdeimt septyni pro
centai udik, kuri aukomis tampa jaunesni nei dvylikos met vai
kai, yra j tvai ir patviai. Beveik visais atvejais tvai tvirtina tik no
rj sudrausminti savo atalas". Lemtingomis tapusi bausmi grie
biamasi dl menkiausi nusiengim": vaikas ustojo televizori, ver
k arba prilapino vystyklus.
Jaunas vokietis teisiamas u penki turki - moter ir mergin -
nuudym. Padegs bst aukoms miegant, neonaci grups narys
neslp danai prarasdavs darb ir grs, o dl nevykusio savo liki
mo kaltino usienieius. Vos girdimu balsu jis lemeno: A be galo
gailiuosi to, k padariau, ir man neapsakomai gda".
Kiekvienos dienos naujienose mirgte mirga praneim, liudijan
i, jog tirpte tirpsta mandagumas, saugumas, vis daniau siautjama
i em paskat. Taiau tokios naujienos tik atspindi ms ir mus su
pani moni stiprjanius nevaldom jausm proverius. Niekas
nra apsaugotas nuo io nenuspjamo sielvarto ir irdglos potvynio;
jis vienaip ar antraip pasiekia mus visus.
Aristotelio ikis 11
Pastarj deimtmet mus ugriuvo lavina panai vyki, atspin
dini jausm nebrandum, nevilt, pasekmi nesuvokim, pasirei
kiant ms eimose, bendruomense, visuomeniniame gyvenime. Esa
me liudininkai kylanios pykio ir nevilties bangos, kuri ugriva tiek
ramia irdimi namie paliktus ir urakintus vaikus, kuriems aukl atsto
ja televizorius, tiek apleistus ir nepriirimus, skriaudiamus ir lyk
ioje vedybinio smurto atmosferoje kenianius mauosius. Skaiiai,
bylojantys apie vis stipresnius moni patiriamus emocinius sutriki
mus, liudija, kad agresijos banga auga: mokyklose siautja ginkluoti
paaugliai, nelaimingi vykiai greitkeliuose baigiasi viais, bendra
darbi gyvyb ksinasi suirz atleisti i darbo tarnautojai. Emocinis
smurtas, audymas i pravaiuojani main, potrauminis stresas ta
po plaiai vartojamomis svokomis, o diugi kasdienio pasisveikini
mo fraz linkiu geros dienos" virto irzliu k gero pasakysi?"
i knyga turt padti iekantiems prasms beprasmybje. Kaip
psichologas, o pastarj deimtmet ir kaip The New York Times urna
listas, sekiau mokslo paang atskleidiant iracionalumo paslaptis.
velgdamas tai i savo varpins, pastebjau dvi prieingas tendenci
jas: arba norima vien matyti ms jausm pasaul ugrivanias ne
gandas, arba siloma koki nors iganing vaist.
KODL TOKIE TYRIMAI ATLIEKAMI DABAR
Pastarj deimtmet, daugjant blog naujien, mokslininkai ypa
intensyviai tyr mogaus emocijas. Vis domiausia buvo pavelgti
smegen veikl. Atsiradus naujiems tyrimo bdams, naujoms techno
logijoms, leidianioms pamatyti smegen vaizd, pirm kart mo
nijos istorijoje buvo ivysta tai, k gaub didi paslaptis: kaip veikia
sudtinga smegen lsteli visuma, kai mogus msto, jauia, k nors
sivaizduoja ir sapnuoja. is neurobiologijos duomen tvanas leidia
aikiau negu bet kada suvokti, kaip emocijas reguliuojantys smegen
centrai priveria mog tti arba pravirkti ir kaip veikia daug senes
ns smegen dalys, pastmjanios kariauti arba iebianios meil.
12 Aristotelio ikis
Galimyb neapsakomai aikiai matyti, kaip emocijos veikia ir kaip jos
trinka, padeda rastis naujiems vaistams bendrai ms jausm krizei
gydyti.
Kad galiau parayti i knyg, teko sulaukti ios dienos - kol
subrendo pakankamas mokslo vaisi derlius. Mano valgos pasirod
vlokai dl to, kad jausm sfera dvasiniame mogaus gyvenime steb
tinai ilgai iliko netyrintu psichologijos mokslo emynu. i tutum
upild parankins geranorik patarim knygels, grstos (geriausiu at
veju) klinikine patirtimi, stokojanios (jei apskritai jo ten galima ieko
ti) mokslinio pamato. Bet pagaliau atjo metas, kai mokslas gali auto
ritetingai prabilti iais skubios pagalbos reikalaujaniais, nelengvai pa
aikinamais sielos gelmi klausimais ir gana tiksliai nupieti mogaus
irdies emlap".
Tai ikis oponentams, siaurai suvokiantiems intelekt, tvirtinan
tiems, kad intelekto koeficientas yra genetikai paveldimas, kad jo ne
keiia gyvenimo patyrimas ir kad jis didija dalimi nulemia ms
gyvenim. is tvirtinimas neleidia atsakyti dar svarbesn klausim:
k mes galime pakeisti, kad ms vaikams sektsi geriau? Arba kaip
atsitinka, kad mons, kuri intelekto koeficientas auktas, neino, ko
griebtis, o visai ne proto galinai puikiai tvarkosi gyvenime? Drsiau
tvirtinti, jog daniausiai tai priklauso nuo mogaus gebjimo, vadina
mo emociniu intelektu - jo savitvardos, nesilpstanio entuziazmo, at
kaklumo ir gebjimo pagrsti savo veiksmus. Visus iuos gdius, kaip
vliau pamatysime, galima diegti vaikams, suteikiant jiems geresnes
galimybes tinkamai pasinaudoti genetinje loterijoje itrauktais proto
gebjimais.
monms vis aikesn atrodo btinyb pirmenyb teikti dorovs
dalykams. Dabar toks metas, kai visuomens audinys dryska vis grei
iau, kai godumas, prievarta ir dvasin menkyst pdyte pdo ms
bendruomeninio gyvenimo gr. Todl toks svarbus yra emocinis inte
lektas - jausm gilumo, charakterio ir dorovingumo potraukio iraika.
Gausja rodym, jog svarbiausius gyvenime etinius sprendimus nule
mia giliai slypini jausm stiprumas, j galia. Impulsas yra paskata
ireikti jausm, o vis impuls altinis yra jausmas, troktantis pasi
Aristotelio ikis 13
reikti veiksmu. Impulso vergai, tie, kuriems stinga savitvardos, nepasi
ymi dorove. Gebjimas valdyti savo impulsus yra charakterio tvirtumo
ir valios pamatas. O altruizmo aknys gldi empatijoje - gebjime si
jausti kito padt, skaityti kito jausmus. Nestengdami suvokti savo
artimo poreiki, jo nevilties, argi itiesime pagalbos rank? Dabartis
primygtinai reikalauja dviej dorovs nuostat - savitvardos ir atjautos.
MS KELION
ioje knygoje pabsiu jums kelions per mokslines emocij val
gas vadovu. i kelion pads geriau suvokti kai kurias labiausiai glumi
nanias gyvenimo ir mus supanio pasaulio akimirkas, isiaikinti, k
reikia intelektas jausmams ir kaip jo gyti. Jau vien suvokti tai yra
daug. Mokslo verimasis jausm viepatij galbt prilygsta tam, kuo
kvantin fizika padjo fizikos tyrintojams.
Kelions pradioje (pirmoje knygos dalyje) laukia paintis su nau
jais smegen emocins sandaros atradimais. ia rasite labiausiai trik
dani gyvenimo akimirk, kai jausmai visikai nugali prot, paaiki
nim. Suvokus smegen sudedamj dali tarpusavio sveik, nule
miani mogaus pykt ir baim, aistr ir diaugsm, paaiks, kaip
atsiranda emociniai proiai, niekais paveriantys geriausius ms ke
tinimus, kaip galima ugniauti griaunanius ir lugdanius impulsus.
Svarbiausia, kad neurologijos duomenys atvers galimybes pasirinkti b
dus vaik emociniams proiams ugdyti.
Kitoje svarbioje ms kelions stotelje - antroje ios knygos daly
je - pasidomsime, kaip neurologijos duomenys padeda nustatyti ir su
vokti svarbiausi ms gyvenimo talent, vadinam emociniu intelek
tu: pavyzdiui, gebjim valdyti impulsus, perskaityti kito slapiausias
mintis, gerai sutarti su aplinkiniais - Aristotelio odiais tariant, bti
apdovanotam reta savybe susipykti su tinkamu mogumi, neperen
giant tinkamos ribos, tinkamu metu, dl tinkamos prieasties, tinkamu
bdu". (Skaitytojai, kuri nedomina neurologins smulkmenos, gali i
syk pereiti prie kitos dalies.)
14 Aristotelio ikis
iame ipltotame intelekto modelyje jausmams, kaip mokjimui
gyventi, skiriamas iskirtinis dmesys. Treioje dalyje nagrinjama, ko
kius esminius ypatumus is mokjimas nulemia, kaip is gebjimas gali
isaugoti ms labiausiai vertinamus mogikuosius ryius, kaip, j sto
kojant, tie ryiai suyra; kaip rinkos dsnius lemianios jgos, pakei
ianios ms profesin gyvenim, nepaprastai sureikmina emocinio
intelekto svarb darbo santykiuose; kaip nuodijanios emocijos, dl ku
ri nuolat griebiamasi cigarets, kenkia ms sveikatai, o emocin pu
siausvyra padeda ir isaugoti sveikat, ir gyventi gerovje.
I savo protvi esame genetikai paveldj daugyb ms tem
perament nulemiani emocij. Taiau smegen veiklos schema -
labai lanksti, o temperamentas nra visk lemiantis veiksnys. Kaip tei
giama ketvirtoje dalyje, emocins pamokos, kurias vaikai gauna na
muose arba mokykloje, suformuoja emocines sekas, dl kuri vieni
geriau, kiti prasiau gunda emocinio intelekto plotmje. Vaikyst ir
paauglyst - metas isiugdyti svarbiausius, mus vis gyvenim valdy
sianius emocinius proius.
Penktoje dalyje aptariami pavojai, tykantys t, kurie brsdami ne
tampa savo jausm pasaulio valdovais; kalbama apie tai, kaip emoci
nio intelekto stygius padidina rizik susirgti depresija arba griebtis smur
to, kentti nuo valgymo sutrikim arba junkti narkotikus. Joje apra
oma, kaip paangios mokyklos ugdo vaik emocinius ir bendravimo
gdius, kad j gyvenimas neikrypt i teisingo kelio.
Tikriausiai didiausi nerim sukels knygoje pateikti duomenys,
surinkti per nesuskaiiuojamas tv bei mokytoj apklausas, akivaiz
diai patvirtinantys, kad visame pasaulyje ms kartos vaikai yra emo
cikai labiau paeisti, yra daugiau vieni ir keniani nuo depresi
jos, pikt ir nevaldom, nerving, linkusi nerimauti, impulsyvi ir
agresyvi.
Jeigu mums rpi rasti vaist ioms ligoms gydyti, pirmiausia - tuo
tvirtai tikiu - turime kitaip rengti vaikus gyvenimui. Dabar vaik emo
cin lavinim daniausiai paliekame savieigai, dl to susilaukiame tra
gik pasekmi. Vienintelis teisingas sprendimas, atitinkantis mano vi
zij, bt toks: eimoje ir mokykloje ugdyti harmoning asmenyb
Aristotelio ikis 15
siekiant sielos ir proto darnos. Ms kelion baigiasi apsilankymu nau
jovikose klasse, kuriose vaikams suteikiami emocinio intelekto pa
grindai. Tikiu, jog ateis diena, kai visa ugdymo sistema bus paremta
siekiu ugdyti esminius mogaus gebjimus, kai svarbiausia bus ila
vinti savivok, savitvard, atjaut, kai menas klausytis, sprsti konflik
tus, bendradarbiauti taps didija ms siekiamybe.
Nikomacho etikoje" Aristotelis filosofikai diskutuoja apie dory
bes, charakter ir gerai nugyvent gyvenim, jo ikis - tai patarimas
suvaldyti emocijas pasitelkiant prot. Gerai ilavintos aistros gyja i
minties: jos yra ms mstymo, vertybi, ilikimo kelrodis. Taiau jos
nesunkiai gali pasukti klystkeliais, ir taip atsitinka itin danai. Aristote
lio manymu, problemas sukelia ne jausmai, o j netinkamumas ir rai
ka. Svarbiausias klausimas yra toks: kaip suteikti jausmams intelekto,
kad ms gatves plstelt atidos vienas kitam iluma, o bendruo
meniniam gyvenimui pstume globos ir atjautos dvasios?
PIRMA DALIS
EMOCINES
SMEGENYS
1
KAM REIKALINGI JAUSMAI
Teisingai matyti galima tik irdimi: svarbiausi dalykai plika aki
mi nematomi.
Antuanas de Sent Egziuperi
Maasis princas
Pamstykime apie paskutines sutuoktini Gario ir Mers Deins
ionsi, pasiventusi savo vienuolikmetei dukrelei Andrjai, kuri
cerebrinis paralyius prikaust prie invalido veimlio, gyvenimo aki
mirkas. Visi trys ionsiai vaiavo Amtrako traukiniu, kuris krito up,
barai sirus geleinkelio tilt pelktoje Luizianos valstijos vietov
je. Tvai puol gelbti savo dukr, i paskutinij stengdamiesi neleis
ti jai ti. Vanduo jau versi grimztanio traukinio vagon, kai ion-
siams stebuklu pavyko savo Andrj istumti pro lang gelbtojams.
Akimirksniu traukinys paniro vanden, ionsiai uvo.1
Andrjos istorija - istorija apie tvus, kuri paskutinis didvyrikas
poelgis gelbstint savo vaiko gyvyb i ties buvo beveik mitins dr
sos, Be abejo, tvai dl savo vaik per vis monijos istorij ir prieis
toriniais laikais aukojosi (taip elgsi ne tik moni protviai) nesuskai
iuojam daugyb kart.2Evoliucij tyrinjaniam biologui toks tv
pasiaukojimas - reprodukcijos skms" genas, perduodamas i kar
tos kart. Taiau tvams toks desperatikas poelgis nelaims akimirk
tra meil, tikrai niekas kita.
Papasakotasis tv didvyrikumo pavyzdys, liudijantis altruistins
meils vaidmen gyvenime,3atskleidia emocij galias, patvirtina, kad
giliausiai slypintys ms jausmai, aistros ir trokimai yra svarbiausi
gyvenimo vedliai ir kad moni paderm dl savo ilikimo turi bti
labai dkinga jausm galiai. Ji yra ities ypatinga. Tiktai berib meil -
btinyb gelbti globojam vaik - gali priversti tvus veikti j pai
19
20 Emocins smegenys
ilikimo instinkt. Proto balsas aukotis nepatart, o irdiai, jei spren
dia ji, toks pasirinkimas - vienintelis.
Aikindamiesi, kodl evoliucija jausmui skyr svarbiausi viet
mogaus sieloje, sociobiologai spja, kad pirmenyb irdiai galjo
atitekti todl, kad lemiamomis akimirkomis sprendia ne galva, o ir
dis. Jie teigia kad atsidrusiems sunkiausiose padtyse mums vado
vauja jausmai, kad jie padeda sprsti gyvenimikas uduotis, kurios
per svarbios, kad bt patiktos vien protui. Jausmai gelbsti itikus
pavojui, patyrus skausming netekt, kai siekdami tikslo turime veik
ti neskmes, kai susiejame savo likim su kitu mogumi, kuriame
eim. Kiekvienas jausmas ireikiamas aikiu nusiteikimu veikti, kiek
vienas nurodo veiklos krypt, pasiteisinusi veikiant nuolat ikylan
ius gyvenimo sunkumus.4 Kadangi ios aminos situacijos be palio
vos kartojosi per vis mogaus evoliucijos istorij, ms emocij vi
sumos iliekamj vert liudija tai, kad ji, sispaudusi ms nerv
sistemoje, iliko kaip gimta, savaimin mogaus irdies atliepa.
Poiris, atmetantis jausm svarb mogaus prigimiai, deja, yra
trumparegis. Jau pats Homo sapiens (protingasis mogus) pavadini
mas moksliniu poiriu, pagrstu naujais atradimais, jausmams ski
rianiais kit viet, yra ydingas. Visi i patyrimo inome, kad mogui
iekant sprendimo arba ketinant veikti jausmo poveikis truput dides
nis, o daniausiai - ymiai didesnis negu minties. Mes per daug su
reikminome grynojo racionalumo - to, k galima vertinti intelekto
koeficientu - vert ir reikm mogaus gyvenime. Kad ir kaip tai ver
tintume, neabejotinai aiku, kad jausmams sisibavus protas mogaus
nevaldo.
KAI AISTROS NUGALI PROT
vyko klaid tragedija. Keturiolikmet Matilda Krebtri tiesiog keti
no ikrsti tvui pokt: paryiais tvams grus i vienags pas drau
gus, ji ioko i spintos ir suriko Bum!"
Taiau Bobis Krebtris ir jo mona man, jog Matilda nakvoja pas
Kam reikalingi jausmai 21
draugus. engs namus ir igirds bruzdes, Krebtris isitrauk trys
imtai penkiasdeimt septinto kalibro pistolet ir nujo Matildos mie
gamj patikrinti, kas ten triukmauja. Dukrai iokus i spintos tvas
ov, kulka pataik jai kakl. Po dvylikos valand Matilda Krebtri
mir.5
Vienas i evoliucijos emocini palikim yra baim, sutelkianti m
s jgas apginti eim nuo pavojaus. is impulsas privert Bob Krebtr
isitraukti ginkl ir apeiti namus iekant besislapstanio sibrovlio.
Baim paskubino Krebtr auti, nesuvokus, k nusitaik, neatpainus
dukros balso. Kaip teigia evoliucij tiriantys biologai, tokio pobdio
automatins reakcijos ms atmintyje sispaud giliai ir seniai, dar prie
istorje, kai viena akimirka nulemdavo isigelbjim arba mirt. Dar
reikmingesns jos buvo esminiam evoliucijos tikslui: turti palikuo
ni, kurie genetikai perduot ias savybes ateities kartoms. Pikta iro
nija - Krebtri namuose jie lm tragikas pasekmes.
Nors jausmai buvo imintingi vadovai ilgame monijos evoliuci
jos kelyje, ms civilizacijoje taip spariai daugjo nauj realij, kad
i lto vykstanti evoliucija nebesteng j pavyti. Ties sakant, pirmuo
sius bandymus kodifikuoti ir skelbti etikos normas - Hamurabio ko
deks, Deimt Dievo sakym, imperatoriaus Aokos ediktus - galima
laikyti bandymais paaboti, pajungti ir suvaldyti jausmus. Kaip savo
veikale Civilizacija ir jos nerimas" rao Zigmundas Froidas (Sigmund
Freud), monijai reikjo prislopinti per stiprius jausm protrkius.
Nepaisant visuomenini vart, aistros ir dabar aptemdo prot.
Taip nutinka dl mogaus prigimties savybs, kylanios i psichinio
gyvenimo sandaros. Biologins sandaros prasme mogaus nervin sche
ma nusigludino ne per pastaruosius penkis imtus met, tas procesas
susijs gal su penkiasdeimt tkstani kart. Evoliucijos jgos nesku
bdamos, apgalvotai ms jausmus ugd milijonus met. Pastarieji
deimt tkstani met, nepaisant sparios civilizacijos pltros ir to,
kad moni skaiius iaugo iki penki milijard, nepaliko rykesnio
pdsako ms lstelse, perduodaniose emocinio gyvenimo kodus.
Tam, kaip vertiname susidrimus su aplinka, kaip juos reaguoja
me, takos turi ne tik racionals sprendimai, asmeninis patyrimas, bet
22 Emocins smegenys
ir toliausia praeitis. Visa tai, kaip rodo lidnas Krebtri eimos pavyz
dys, iprovokuoja tam tikr, kartais tragik, elgesio model. Trumpai
sakant, mes per danai gretiname postmodernias dilemas su emocij
visuma, pritaikyta paleozojins eros poreikiams. ios keblios situaci
jos ir yra mano gvildenamos temos erdis.
Impulsas veikti
Vien pavasario dien vaiavau kaln keliu Kolorado valstijoje.
Staiga teljs sniego gsis tarsi atskyr mane nuo priekyje vaiavu
sios mainos. Kad ir kaip stengiausi, pro balt skuriuojanio sniego
udang nieko nebegaljau irti. Spausdamas stabdi pedal, jau
iau, kaip nerimastinga nuojauta persmelkia vis kn, girdjau, kaip
dauosi mano irdis.
Nerimas peraugo baim: staigiai pasukau kelkrat, nutars pa
laukti, kol pga aprims. Po pusvalandio liovsi snigti, vl buvo matyti
kelias. Pavaiavs vos kelis imtus jard, vl buvau priverstas sustoti
dl avarijos greitkelyje. Greitosios pagalbos automobiliu atskubj
medikai jau teik pagalb keleiviui mainos, sirusios kit, jud
jusi liau. Jeigu nebiau palauks, kol pga aprims, tikriausiai ir
a biau su jomis susidrs.
Baimingas atsargumas t dien tikriausiai igelbjo man gyvyb.
Gal kaip ir triu, sustingus i siaubo j slinant lapei, ar prieistorin
induol, besislapstant nuo mediojanio dinozauro, atslenkanio pa
vojaus nuojauta privert mane sustoti ir tempti dmes.
I ties visi jausmai yra impulsai veikti, aibikos pastangos k nors
pakeisti gyvenime. Tai mumyse dieg evoliucija. odio motion (emo
cija) aknis yra motere. is lotyn kalbos veiksmaodis reikia judti",
o su priedliu e - judti alin", pabgti". Taigi polinkis veikti yra b
dingas kiekvienai emocijai. Kad jausmai skatina veikti, akivaizdu ste
bint gyvnus arba vaikus. Tiktai civilizuot" suaugusij pasaulyje gausu
to, kas gyvnams visikai svetima: emocijos, kurios yra svarbiausias im
pulsas veikti, atskiriamos nuo akivaizdios reakcijos.6
Kiekvienas ms emocij puokts jausmas atlieka tik jam bdin
Kam reikalingi jausmai 23
g vaidmen, kur patvirtina aikus biologinis paraas". Rasdami nau
j bd giliau pavelgti kn ir smegenis, mokslininkai vis isamiau
apibdina emocij fiziologin iraik - tai, kaip skirtingai kiekvie
n emocij reaguoja mogaus knas.7
Apmus pykiui kraujas plsteli rankas, kad lengviau bt
griebtis ginklo arba smogti prieui; irdies ritmas padanja, o hormo
n, toki kaip adrenalinas, antpldis sustiprina energijos pulsavim,
kad jo pakakt rytingai veikti.
Persmelkus baimei kraujas plsteli didiuosius skeleto raume
nis, ypa koj, kad bt lengviau pabgti, o veidas iblykta, nes
kraujas iteka (tarsi sustingsta"). Tuo pat metu knas akimirkai atvs
ta, matyt, suteikdamas galimyb pasvarstyti, ar ne protingiau bt pa
sislpti. Smegen emociniai centrai skatina hormon antpld, knas
sitempia, kad bt viskam pasirengs, o dmesys sutelkiamas besiar
tinani grsm, kad tinkamai pasiruotume gintis.
Upldus diaugsmui svarbiausi biologiniai pokyiai vyksta sme
gen centre, kuris suaktyvjs slopina neigiamus jausmus, suadina
energij ir ramina dirglias mintis sukelianius jausmus. Taiau fiziolo
ginje plotmje nevyksta joki ypating permain, iskyrus neveik
lum, kuris padeda knui greiiau atsigauti nuo slegiani emocij.
is bvis leidia knui pailsti, pasirengti veikti valiai, siekti pai
vairiausi tiksl.
Meil, velns jausmai, lytinis pasitenkinimas sukelia parasim-
patin sujaudinim - fiziologiniu poiriu prieing bsenai sprukti
arba pulti", kuri sukelia baim arba pyktis. Su parasimpatiniu mode
liu susijs atsipalaidavimo atsakas" - po vis kn pasklindanios
reakcijos, sukurianios bendr ramybs ir pasitenkinimo atmosfer.
Nustebus antakiai kilsteli, todl galime apvelgti didesn plot,
tinklain patenka daugiau viesos. Tai suteikia daugiau informacijos
apie netikt vyk, padeda greiiau isiaikinti, kas vyksta, ir apsisprsti,
ko griebtis bt geriausia.
Visame pasaulyje pasibjaurjimo iraika panai, visur i jos su
pras, kad kakas dvokia, neskanu arba kelia leiktul perkeltine pras-
24 Emocins smegenys
me. Veido iraika, atspindinti pasibjaurjim, patempta j on viru
tin lpa, truput suraukta nosis iliko, kaip pastebjo arlzas Darvi
nas, nuo sen seniausi laik, kai tekdavo saugotis kenksmingo kva
po, ispjauti nuoding maist.
Svarbiausia lidesio paskirtis - padti prisitaikyti prie skaudios
netekties, pavyzdiui, artimojo mirties, kartaus nusivylimo. Lidint silps
ta mogaus energija, dingsta noras k nors veikti, maloniai leisti laik
ir diaugtis, be to, lidesiui stiprjant, jam peraugant depresij, sul
tja organizmo mediag apykaita. Toks introspektyvus atsitraukimas
leidia, lidint dl praradim arba palaidot vili, sismoninti j pa
sekmes. (Lidesys, dl kurio netenkama jg, tampama paeidia-
mesniu, senovs mog sulaikydavo ariau nam ir taip j apsaugoda
vo.) Grtant energijai, mogus vl ima planuoti savo veikl.
Daugelis dalyk priklauso ir nuo ms gyvenimo patirties bei kul
tros. Mylimo mogaus netektis visada sukelia lides ir irdgl, ta
iau tai, kaip savo skausm parodome vieai ar artimj akivaizdoje,
lemia kultra ir mylimiausi" moni, kuri gedti privalu, pasirinki
mas.
Ilgas evoliucijos periodas, per kur susiformavo emocins reakci
jos, buvo toks negailestingas, kad daugeliui moni nebuvo lemta i
likti. Tai buvo metas, kai retas kdikis igyvendavo iki vaikysts ir tik
nedaug suaugusij sulaukdavo trisdeimties, kai nuolat grs pavo
jus tapti grobuoni auka, o sausros ir potvyniai vert nuolat velgti
miriai akis. Atsiradus emdirbystei, galimyb ilikti padidjo net ir
primityviausioms moni bendruomenms. Per pastaruosius deimt
tkstani met pasauliui keiiantis minta linkme, iauriausi moni
j ver vartai i esms atsileido.
Inykus sunkumams, formavusiems ilikimui svarbias ms emo
cines reakcijas, pastarj turinys pasikeit. Senovje aibikas veiks
mas supykus galjo turti esmins takos ilikimui, iais laikais tokios
reakcijos pasekms, automatiniam ginklui atsidrus trylikamei ran
kose, tapo ities pratingos.8
Kam reikalingi jausmai 25
Du ms protai
Draug pasakojo man apie savo skyrybas, skausming isiskyri
m. Jos vyras, pamils jaunesn bendradarb, netiktai prane iei
ns gyventi su ja. Po to sek varginanti kova dl namo, pinig, teiss
auginti vaikus. Dabar, prajus keliems mnesiams, ji teigia esanti pa
tenkinta, kad yra nepriklausoma ir laiminga, jog gyvena viena. A
apie j nebegalvoju, jis man visikai nerpi", - patikino ji. Taiau, ita
rus iuos odius, jos akyse pasirod aaros.
Akimirk suvilgusi aar lengva nepastebti. Tik mokantis su
vokti ir jausti gali atpainti slepiam lides - lygiai kaip imokstame
atskirti vien nuo kito du odius, kurie parayti atrodo vienodi, bet
yra skirtingos reikms. Viena yra emocinio proto padiktuotas veiks
mas, kita - racionaliojo proto veiksmas. Taigi paia tikriausia prasme
mes turime du protus: vienas - msto, kitas - jauia.
ie du i esms skirtingi inojimo bdai sveikaudami kuria ms
psichin gyvenim. Racionalusis protas - suvokimo bdas, kur pa
prastai gerai juntame: jis reikiasi, kai esame budrs, mstome, svars
tome. Taiau yra ir kita inojimo sistema: impulsyvi ir galinga, kartais
galbt nelogika - tai emocinis protas.
Emocionali-racionali dichotomija irykina liaudik galvos" ir
irdies" atskyrim; inojimas irdimi", jog kakas teisinga, yra kitoks
sitikinimo bdas, gilesn tikrumo forma negu racionalus apsvarsty
mas. Racionalumo ir emocionalumo santykis yra proporcingas: kuo
stipresnis jausmas, tuo labiau sivyrauja emocinis protas ir tuo labiau
susilpnja racionalusis protas. ios sandaros uuomazgos siekia mili
jon milijonus evoliucijos met, kai buvo btini gerai ilavinti jutimai
ir intuicija, vadovaujanti momentinms reakcijoms, kai ikyla pavojus
gyvybei, kai svarstymas, k daryti, gali bti pratingas.
ie du protai, emocinis ir racionalusis, daniausiai veikia persi-
pindami, suliedami skirtingus pasaulio painimo ir mokjimo jame
elgtis bdus. Paprastai emocinis ir racionalusis protas sveikauja dar
niai: emocijos siunia signalus ir informacij racionaliajam protui, pas
tarasis jas patobulina, o kartais emocij praneimus vetuoja. Vis dlto
emocinis ir racionalusis protai yra tik i dalies savarankiki, jie, kaip
26 Emocins smegenys
matysime vliau, apsvarsto kiekvien veiksm atskirai, taiau tarpu
savyje sveikauja, nors ios smegen sritys nra sujungtos.
Daniausiai ie protai puikiai pasitarnauja vienas kitam: jausmai
yra svarbs protui, protas - jausmams. Taiau aistroms paeidus pu
siausvyr, emocinis protas paima vir ir nuslopina racionalj. eio
likto amiaus humanistas Erazmas Roterdamietis paaipiai ra apie
amin tamp tarp proto ir jausm.9
Jupiteris suteik kur kas daugiau (tarkime, kokius 24 kartus) aistr
negu proto. Prie vieni proto gali jis pastat du lstanius tiro
nus: pykt ir geism. Kiek protas gali prieintis jungtinms pastarj
pajgoms, rodo mogaus gyvenimo patirtis. Protas daro tik tai, k
sugeba: aukia net ukimdamas ir kartoja dorybingumo priesakus,
o iedu tironai nesiliauja siuntinj j unims ko pjauti, vis labiau
triukmauja ir nesiliauja pldsi tol, kol j eimininkas pavargsta ir
pasiduoda.
KAIP AUGO SMEGENYS
Nordami suvokti emocij tak racionaliajam protui ir kodl jausmai
bei mstymas taip link kariauti, isiaikinkime, kaip vystsi smegenys. I
lsteli ir smegen skysio sudarytos mogaus smegenys sveria madaug
tris svarus ir yra apytikriai tris kartus didesns u evoliucijos sukurt kit
primat smegenis. Per milijonus met trukusi evoliucij smegenys augo i
apaios vir - auktesniesiems centrams vystantis i emesnij, senes
nij. (mogaus embriono smegen augimas apytikriai pakartoja evoliuci
jos proces.)
Primityviausia mogaus smegen dalis (kaip ir kit organizm ri,
turini bent menkiausi nerv sistem) yra smegen kamienas, sudarantis
stuburo smegen virutin dal. Apatin smegen dalis reguliuoja gyvybi
kai svarbias funkcijas, tokias kaip kvpavimas, bei kno organ mediag
apykait, valdo stereotipines reakcijas ir judesius. ios primityvios smege
nys negali nei mstyti, nei ko nors imokti, jos yra uprogramuoti tvarkik-
liai, priirintys tinkam kno veikl ir reaguojantys dirgiklius, utikri
nanius ilikim. ios smegenys viepatavo ropli amiuje. Geriausiai tai
iliustruoja gyvat, kuri nypdama spja apie ketinim pulti.
Kam reikalingi jausmai 27
Emociniai centrai isivyst i primityviausi akn, smegen ka
mieno. Po milijonus met trukusios evoliucijos i i emocini centr
isivyst mstaniosios smegenys, arba naujoji smegen iev, didy
sis vingiuot audini rutulys, sudarantis virutinius smegen sluoks
nius. Tas faktas, jog mstaniosios smegenys iaugo i emocini, eg
zistavusi jau labai seniai, daug k sako apie proto ir jausmo tarpusa
vio ryius.
Pati seniausia ms emocinio gyvenimo uuomazga gldi uosls
pojtyje, tiksliau sakant, uodiamosiose smegenyse, sugaunaniose ir
itirianiose kvapus. Kiekviena gyva btyb, jos lytinis partneris, mais
tui tinkantis ar nuodingas padaras bei jo tykantis grobuonis turi aik
molekulin para", kur gali ineioti vjas. Todl prieistoriniais lai
kais kvapas turjo ypating reikm ilikimui.
Senieji emociniai centrai, pradj vystytis i uodiamj smege
n, iaugo gantinai dideli ir apjuos smegen kamieno vir. Rudi
mentinje stadijoje uosls centras buvo sudarytas tik i kvapams tirti
skirt plon neuron sluoksni. Vienas lsteli sluoksnis kvptus kva
pus suskirstydavo rimis: valgomas ar nuodingas, lytikai prieinamas,
prieas ar maistas. Kitas lsteli sluoksnis nerv sistema sisdavo k
nui grtamuosius praneimus, kaip elgtis: ksti, spjauti, artintis, bgti,
vytis.10
Atsiradus pirmiesiems induoliams, susiformavo nauji pagrindi
niai emocini, t. y. emocijas reguliuojani, smegen sluoksniai. ios
smegen kamien supanios smegenys apaioje, ten, kur siremia sme
gen kamienas, panaios ikst bandel. i smegen dalis todl,
kad juosia smegen kamien ir su juo ribojasi, vadinama limbine,
kratine" (lot. limbus- iedas). i nauja nerv sistemos sritis papild
smegenis atitinkamomis emocijomis.11 Kai esame nir, simylj iki
aus arba suakmenj i siaubo, esame limbins sistemos valdioje.
Taip jau susiklost, kad evoliucijos eigoje limbin sistema itobu
lino du gebjimus - gebjim imokti ir gebjim atsiminti. Tai i es
ms sudar gyvnams galimybes ilikti bei geriau prisitaikyti prie besi
keiiani slyg, o ne tik automatikai reaguoti dirgiklius. Jeigu ko
nors uds gyvnas susirgdavo, kit kart to dalyko veng. Kvapu
28 Emocins smegenys
vadovautasi, k sti, o ko ne; ryys tarp uodiamojo stormens ir limbi
ns sistemos jau turjo kvap skyrimo ir atpainimo paskirt: lyginant
uuodiam kvap su anksiau uuostais, imokta atskirti ger mais
t nuo blogo. is darbas teko uodiamosioms smegenims (paodiui -
nosies smegenims"), kurios yra limbins sistemos ir seniausia naujo
sios smegen ievs, mstanij smegen, dalis.
Madaug prie imt milijon met induoli smegenys m spar
iai vystytis. Vir plonos dvisluoksns smegen ievs - srityse, atsa
kingose u planavim, suprantaniose pojius, koordinuojaniose ju
desius- iaugus keliems naujiems smegen lsteli sluoksniams susi
dar naujoji smegen iev. Ji, lyginant su senovine dvisluoksne sme
gen ieve, nepaprastai sustiprino mogaus intelektines galias.
Naujoji Homo sapiens smegen iev, dydiu pranokstanti vis
kit primat smegenis, gijo visk, kas bdinga mogui. Naujojoje sme
gen ievje, minties buveinje, yra centrai, suvokiantys ir susiejantys
visk, k ufiksuoja jutimo organai. Naujoji smegen iev papildo
jausm supratimu, koks jis yra, suteikia mums vaizduot, galimyb
suvokti idjas, simbolius, kurti men.
Evoliucijoje naujoji smegen iev sudar slygas kuo protingiau
siai visk suderinti, o tai, be jokios abejons, turjo didiuls takos
organizmo gebjimui ilikti nepalankiomis slygomis, padidino gali
myb perduoti palikuonims genus ta paia nervine schema. Sugebji
mas ilikti pavojaus akimirk yra naujosios smegen ievs gebjimas
numatyti galimus veiksmus, planuoti tolesnius, pasinaudoti vairiomis
proto gudrybmis. Ypatingas naujosios smegen ievs veiklos gali
mybes atskleid mogaus pasiekimai meno, kultros, civilizacijos sri
tyse.
Susiformavus naujajai smegen ievei, pakito ir emocinis mo
gaus gyvenimas, jis tapo turtingesnis, gijo atspalvi. Panagrinkime
meil. Limbinms struktroms yra pavalds malonumo, seksualinio
geismo pojiai, lytin potrauk adinanios emocijos, o limbins sis
temos jungtys su naujja smegen ieve lemia motinos ir vaiko ry,
kuris yra eimos ilgalaikio sipareigojimo auginti vaik pamatas, o kar
tu monijos raidos pamatas. (Naujosios smegen ievs neturinioms
Kam reikalingi jausmai 29
gyvn rims, pavyzdiui, ropliams, trksta motinikos meils, todl
vos isiritusiems naujagimiams netgi gresia bti tv sustiems.) mo
ni pasaulyje tv ryys su vaiku utikrina iam glob iki pat brendi
mo laikotarpio, kurio metu smegenys toliau vystosi.
Kopiant filogenetiniais laiptais (nuo roplio iki bedions ir nuo
bedions iki mogaus), didja grynoji naujosios smegen ievs ma
s; didjant masei, geometrine progresija didja ir nervini jungi
skaiius smegenyse. Kuo daugiau toki jungi, tuo daugiau galim
signal. Naujoji smegen iev emocin gyvenim paveria subtiliu ir
sudtingu, ji suteikia galimyb patirti vairesnius jausmus. Primat nau
josios smegen ievs ryys su limbine sistema yra geriau isivysts
negu kit organizm ri. Todl jie turi daug daugiau galimybi ir
bd ireikti savo jausmus, vairesnius j niuansus. Triuis arba be
dion baim reaguoja keliais prastais bdais, o mogus, kurio nau
joji smegen iev yra didesns apimties, pasinaudoja daugybe gali
mybi - skaitant pagalbos auksm telefonu 911. Kuo sudtingesn
visuomenin sistema, tuo svarbesnis is lankstumas, o sudtingesns
visuomenins sandaros sistemos u mogikj nra.12
Taiau auktesnieji smegen centrai nevaldo viso ms emocinio
gyvenimo: kai susipainiojus irdies reikaluose itinka emocins kri
zs, jie, sakytume, paklsta limbinei sistemai. Kadangi tiek daug sme
gen auktesnij centr kilo i limbins sistemos arba iplt jos vei
kimo srit, emocins smegenys nerv sistemos sandaroje vaidina le
miam vaidmen. Bdamos aknimi, i kurios iaugo naujesns sme
genys, emocins sritys nesuskaiiuojamomis jungtimis susipyn su vi
somis naujosios smegen ievs dalimis. Todl emociniai centrai turi
didiuls takos vis smegen, taip pat ir mstymo centr, veiklai.
EMOCINIO IPUOLIO
ANATOMIJA
Gyvenimas yra komedija tiems, kurie msto, ir tragedija tiems,
kurie jauia.
Horacijus Volpolis
Buvo karta 1963 met rugpjio popiet, diena, kai dvasikasis
tvas Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis sak savo garsij kalb A
svajoju" ygio u pilietines teises Vaington dalyviams. T pai
dien trejiems metams u daugiau kaip imt silauim nuteistas ir tik
k anksiau paleistas patyrs plikas Riardas Roblis, negaldamas
atsispirti norui sigyti heroino, nusprend dar syk ibandyti savo lai
m. Vliau jis tvirtino norjs atsiadti praeities, taiau jam baisiai
reikj pinig draugei ir judviej trej met dukrelei.
jis silau but, priklausius dviem jaunoms karjeros siekian
ioms moterims - dvideimt vieneri met Danisei Vili, Newsweek
urnalo apvalgininkei, ir dvideimt trej met Emilei Hofert, viduri
ns mokyklos mokytojai. Pramatn but madingoje Niujorko Ist En-
do dalyje Roblis pasirinko tikdamasis rasti j tui, taiau Vili buvo
namie. Grasindamas peiliu, Roblis j surio. Jau buvo besprunks, kai
namo gro Hofert. Kad nesutrukdyt jo plan, surio ir antr moter.
Vliau Roblis pasakojo, kad tuo metu, kai rio Emil Hofert, Da-
nis Vili spjo, jog pasislpti jam nepavyksi, nes sidmjusi jo veid
ir padsianti policijai j sugauti. Roblis, kuris k tik sau prisiek nusi-
kalsts paskutin kart, labai isigando ir prarado savitvard. ts stvr
sodos vandens butel ir tol tal juo moteris per galvas, kol ios neteko
smons. Paskui, drebdamas i siio ir baims, jas abi subad ir
supjaust virtuviniu peiliu. Po dvideimt penkeri met i akimirk
Roblis prisimin aimanuodamas: A tiesiog pamiau. Man kakas spro
go galvoje".
2
30
Emocinio ipuolio anatomija 31
Roblis, kelioms minutms pasidavs nevaldomam niriui, turjo
utektinai laiko atgailai. Raant i knyg, jis jau trei deimt met
sdjo kaljime u nusikaltim, pagarsjus kaip karjeros siekiani
mergin mogudyst".
Toks emocinis sprogimas - tai grsmingas nerv sistemos ipuo
lis. Paprastai toki akimirk limbinse smegenyse esantis centras skel
bia pavoj, ragindamas visas smegenis veikti kuo skubiausiai. Atakuo
jama staiga, naujajai smegen ievei, mstaniosioms smegenims, ne
spjus susivokti, kas vyksta, juo labiau ar tai gerai. Skiriamasis toki
ipuoli poymis yra nesugebjimas, prajus pamiimo akimirkai, su
sigaudyti, kas atsitiko.
Panas ipuoliai, dl kuri vyksta iurps nusikaltimai (kaip mi
ntj mergin nuudymas), tikrai nra reti. Nesibaigiani taip tra
gikai, bet pareikalaujani milinikos tampos, gana danai patiria
me visi. Tik prisiminkite, kaip pamet galv" aukte ant savo su
tuoktinio, vaiko arba automobilio vairuotojo, o vliau, ramiai apie tai
pamst, gailjots savo poelgio. Greiiausiai dl to kalta buvo ta
pati prieastis, suklusi sumait migdoliniame kne, viename i lim
bini smegen centr.
Taiau ne visada limbiniai ipuoliai lidina: dl limbins reakci
jos mogus triukmingai, sprogdamas i juoko, reaguoja anekdot,
patiria nepaprasto diaugsmo akimirk. Kai Denas Jansenas po keli
ird prislgusi neskmi ikovoti olimpin aukso medal greitojo iuo
imo rungtyje (tai jis buvo prisieks savo mirtaniai seseriai) gal gale
laimjo auks 1994-j iemos olimpinse aidynse Norvegijoje, jo
mon ugriuvo tokia diaugsmo banga, jog teko auktis greitosios
pagalbos medik.
VIS AISTR BUVEIN
mogaus migdolinis knas yra kek migdol panai darini,
esani smegen kamieno viruje, netoli limbinio iedo apaios. Abie
jose mogaus smegen pusse smilkini srityje yra po migdolin k
32 Emocins smegenys
n. Jis, lyginant su artimiausi evoliucijos giminaii primat analo
giku organu, yra didelis.
Amono ragas ir migdolinis knas buvo dvi pagrindins pirmyk
i nosies smegen" dalys, i kuri evoliucijos metu iaugo smegen
iev, o vliau naujoji smegen iev. Ir dabar i limbin struktra yra
labai arba labiausiai atsakinga u gebjim imokti ir siminti, o mig
dolinis knas yra atsakingas u emocijas. Jeigu migdolinis knas bt
atskirtas nuo likusi smegen, mogus nepajgt vertinti emocij. i
bkl kartais vadinama emociniu aklumu".
mons, nesugebantys vertinti emocij, negali ir j valdyti. Vie
nam jaunam vyrui migdolinis knas buvo paalintas tikintis, kad liau
sis kankinantys traukuli priepuoliai. Po operacijos jis liovsi domj
sis monmis, su niekuo nenorjo bendrauti, mieliau sddavo vie
nas. Nors puikiai galjo susinekti, nebeatpaino artim draug, gi
mini, netgi savo motinos, tapo visikai abejingas j skausmui. Nete
ks migdolinio kno, nebesteng suvokti jausm.1Migdolinis knas,
veikiantis kaip emocins atminties saugykla, tuo pat metu rpinasi pras
ms suvokimu. Gyvenimas be migdolinio kno - gyvenimas stokojant
emocins patirties.
Migdolinis knas lemia ne tik meil, nuo jo priklauso visos aist
ros. Gyvnai, kuriems i smegen dalis buvo paeista arba paalinta,
nejaut baims ir pykio, netroko bendrauti ir visai nesuprato savo
vietos tarp gentaini. J emocijos buvo arba uslopintos, arba j visai
nebuvo. Aaras, tik mogui bding emocij enkl, taip pat skatina
migdolinis knas ir greta esanti smegen dalis, vadinama juostiniu
vingiu. mog apkabinant, glostant ar kitaip guodiant raminamos
tos paios smegen vietos, idiovinanios ir aaras. Praradusieji mig
dolin kn neverkia, todl raminti j netenka.
Dozefas Ledu (Joseph LeDoux), nerv sistemos tyrintojas, dir
bantis Niujorko universiteto Neurologijos centre, pirmasis nustat le
miam migdolinio kno reikm emocinms smegenims.2 Dozefas
Ledu yra vienas naujosios kartos nerv sistemos tyrintoj, kuriani
netradicinius tyrimo metodus bei technologijas, kurios leidia stebti
nai tiksliai kartografuoti smegen veikl ir atskleisti anksiau neme-
Emocinio ipuolio anatomija 33
narnomis laikytas smegen paslaptis. Mokslininko atlikt emocini
smegen schemos tyrim duomenys pakeit ilgai isilaikius poir
limbin sistem: svarbiausias vaidmuo buvo paskirtas migdoliniam
knui, o kitoms limbinms struktroms atiteko visikai kitas vaidmuo.3
Dozefo Ledu tyrinjimai atskleidia, kaip migdolinis knas gali
valdyti ms veiksmus netgi tuo metu, kai mstaniosiose smegenyse,
naujojoje smegen ievje, dar tik gimsta sprendimas. Kaip sitikinsi
me vliau, migdolinio kno veikla ir jo sveika su naujja smegen
ieve yra emocinio intelekto pamatas.
NERV SISTEMOS ABANGAI
Bandant suvokti jausm gali psichiniame gyvenime, sunkiausia
suprasti kartomis" atliktus veiksmus. T akimirk vliau gailims,
ypa kai atvstame" ir apsvarstome savo elges. Svarbiausias klausi
mas yra toks: kodl mes taip lengvai prarandame prot? tai pavyz
dys: jauna moteris dvi valandas vaiavo automobiliu Boston, kad
suvalgyt priepieius ir praleist dien su savo draugu. Per priepie
ius i jo dovan gavo ret i Ispanijos parvet gravir. Taiau mo
ters diaugsmas iblso, kai draugas atmet pasilym drauge nueiti
kin (ji labai norjo pamatyti vien film). Moter priblok ir eid
jo pasiteisinimas, kuriuo niekaip nenorjo patikti: draugas tvirtino
negals su ja praleisti dienos, nes turs eiti krepinio treniruot. Apsi
aarojusi moteris pakilo ir ijo i kavins, tada, impulso pagauta,
svied dovan iukliad. Prajus keliems mnesiams, apsvars
iusi savo poelg ji gailjosi ne ijusi i kavins, o praradusi gravir.
Tokiomis akimirkomis, kai impulsyvs jausmai nustelbia raciona
lius, irykja naujai atrasta svarbiausia migdolinio kno paskirtis -
vertinti priimam jausm signalus, kiekvien potyr. Psichiniame gy
venime gavs eiti svarbi psichologin sargyb, kiekvien situacij,
kiekvien jutim jis tiria tam, kad bt atsakyta paprasiausius klau
simus: Ar ia nra tai, ko a nekeniu? Ar tai mane eidia? Ar a to
bijausi?" Jei t akimirk gauna teigiam atsakym, migdolinis knas
34 Emocins smegenys
reaguoja akimirksniu - usitrenks aibikai it spstai, pavojaus ini
isiuntinja visoms smegen dalims.
Smegen sandaroje migdolinis knas atlieka savotik vaidmen -
jis tarsi gelbjimo tarnyba, kurios operatoriai visada pasireng sisti ne
laims signalus gaisrinei, policijai ir kaimynui, vos tik sijungia nam
saugos sistema.
Paskelbus pavoj, tarkim, mogui isigandus, migdolinis knas
siunia skubius praneimus kiekvienai didesnei smegen daliai: pa
skatina sprukti arba pulti" hormon isiskyrim, mobilizuoja judesi
centrus ir suadina irdies kraujagysli sistemos, raumen ir viduri
veikl.4Kitos migdolinio kno jungtys skatina noradrenalino isiskyri
m, suaktyvina smegen svarbiausi viet - skaitant ir jutimus adi
nani - veikl. Taip smegenys visikai pasirengia kritinei padiai.
Gavs papildomus migdolinio kno signalus, smegen kamienas ima
si veiklos: veide spaudia igst, sustabdo jau pradtus, bet su pavo
jumi nesusijusius raumen judesius, paspartina irdies ritm, pakelia
kraujospd, sultina kvpavim. Kiti signalai prikausto dmes prie
baims altinio ir parengia raumenis atitinkamai veiklai. Tuo pat me
tu smegen ievs atmintis skatinama atsirinkti vis nepaprastu atve
ju galini praversti informacij ir atsikratyti paalini mini.
Tai tik dalis kruopiai rengiam ir derinam pakeitim, kuriuos
migdolinis knas rikiuoja ir tvarko visose smegen srityse. Tankus mig
dolinio kno nervini jungi tinklas leidia jam netikto pavojaus
akimirk uvaldyti visas smegenis, skaitant ir racionalj prot, ir joms
vadovauti.
JAUSM SARGAS
tai k man papasakojo draugas, atostogavs Anglijoje. Ukan
ds kavinje ant kanalo kranto, i lto leidosi akmeniniais laiptais
kanalo link, kai pastebjo vanden velgiani mergin, kurios vei
de atsispindjo neapsakomas siaubas. Nespjs suvokti, kas nutiko,
mano draugas nenusirengs oko vanden ir tik atsidrs jame supra
Emocinio ipuolio anatomija 35
to, kad oko itikta mergina spoksojo skstant kdik. J pavyko
igelbti.
Kas privert mog, neinojus, kas i ties atsitiko, okti van
den? Atsakymas bt toks: greiiausiai - jo migdolinis knas.
Vienu labiausiai vertinamu pastarojo deimtmeio atradimu jaus
m srityje laikomas Dozefo Ledu mokslinis darbas apie smegen san
daroje migdoliniam knui tekus iskirtin jausm sargo vaidmen, jo
gali staigiai upulti smegenis".5Mokslininkas tyrimais rod, kad ju
timiniai akies arba ausies siuniami signalai pirmiausia keliauja tar
pini smegen gumbur, o paskui - vienintele sinapse - migdolin
kn; kitas signalas i gumburo nukreipiamas naujj smegen ie
v, mstanisias smegenis. is isiakojimas leidia migdolui pradti
reaguoti, naujajai smegen ievei nespjus tinkamai apdoroti infor
macijos, perleidiant j per kelias smegen grandines ir pateikiant pui
kiai parengt atsak.
Dozefo Ledu tyrinjimai sukl revoliucij emocinio gyvenimo
suvokime, nes jis pirmas ityr emocij nervinius takus, aplenkianius
naujj smegen iev. Didiuma emocij, keliaujani tiesiai per
migdolin kn, yra paios seniausios ir stipriausios; tai kodl jaus
mai nugali prot.
Neurologai ilgai laiksi poirio, kad akys, ausys ir kiti jutimo
organai perduoda signalus gumbur, i ten jie siuniami jutimus ap-
dorojanioms naujosios smegen ievs sritims, kur gauti signalai pa
veriami mums suvokiamais objektais. Signalai suriuojami pagal
reikmes, ir smegenys atpasta, kas yra kiekvienas objektas ir k jo
buvimas reikia. I naujosios smegen ievs, kaip anksiau teigta,
signalai perduodami limbin smegen srit, o i ten atitinkamas atsa
kas pasklinda po smegenis ir vis kn. Taip daniausiai ir vyksta, ta
iau Dozefas Ledu, be didiojo neuron tako, kuris driekiasi nauj
j smegen iev, atrado ma neuron pluotel, tiesiogiai jungiant
gumbur su migdoliniu knu. is siauresnis ir trumpesnis kelias lei
dia migdoliniam knui tiesiogiai priimti kai kuriuos jutimo organ
siuniamus signalus ir reaguoti anksiau, negu naujoji smegen iev
sps juos priimti ir vertinti.
36 Emocins smegenys
is atradimas paneigia sitikinim, jog diktuodamas emocines re
akcijas migdolinis knas visikai priklauso tik nuo naujosios smegen
ievs siuniam praneim. Migdolinis knas gali suadinti emocin
atsak iuo avariniu keliu netgi tada, kai j pasiekia lygiagreiai ke
liaujantys signalai i naujosios smegen ievs. Migdolinis knas gali
liepti mogui reaguoti akimirksniu, kol geriau informuota naujoji sme
gen iev neskubdama parengs tobulesn veiksm plan.
Tirdamas gyvn baims jausm, Ledu paneig ankstesnes inias
apie emocij kelius. Svarbiausio savo bandymo metu jis suard girdi
mj iurki smegen ievs dal, po to gyvnlius paveik garsu ir
elektros oku. Visos iurks gana greitai imoko bijoti tam tikro tono,
nors is garsas negaljo patekti naujj smegen iev. Garsas ke
liaudavo tiesiai i ausies gumbur ir migdolin kn, aplenkdamas
visas auktesniojo lygmens smegenis. Trumpai sakant, naujosios iur
ki emocins reakcijos radosi visikai nesikiant protingesnei" sme
gen ievei. Migdolinis knas suprasdavo, atsimindavo ir pats sua
dindavo baims jausm.
Kaip man teig is mokslininkas, anatomine prasme emocin sis
tema gali veikti nepaisydama naujosios smegen ievs. Tam tikros
emocins reakcijos ir emocin atmintis gali susidaryti be jokio smo
ningo paintinio siterpimo". Migdoliniame kne gali kauptis atmintis
ir vairs atsakai, kurie veikia mogui nesuvokiant savo elgesio prie
asties. O taip nutinka todl, kad sutrumpintas kelias i gumburo
migdolin kn visikai aplenkia naujj smegen iev. Atrodo, jog
is trumpasis kelias leidia migdoliniam knui bti emocini spdi
ir gerai nesismonint prisiminim saugykla. Ledu nuomone, slapta
sis migdolinio kno vaidmuo atmintyje paaikina, pavyzdiui, ities
apstulbinus bandym: parodius tiriamiesiems daugyb geometrini
figr, buvo paprayta atrinkti matytsias; mons m rinktis keis
iausi form figras, msteljusias pro j akis taip greitai, kad n
nesuvok, ar i viso jas mat!6
Kitais moksliniais tyrimais rodyta, jog paiomis pirmosiomis se
kunds dalelytmis, kai k nors pastebime, ne tik nesmoningai suvo
kiame, kas tai, bet ir nusprendiame, ar tai patinka. Nesmoningas
Emocinio ipuolio anatomija 37
painimas" patvirtina, jog mes ne tik suvokiame tai, k matome, bet
ir susidarome apie tai savo nuomon.7Taigi ms jausmai turi savo
prot, sprendiant apie reikinius ir dalykus visikai nepaisydamas
ms racionaliojo proto.
Vaizdo signalas i tinklains pirmiausia siuniamas gumbur,
kur jis iveriamas smegenims suprantam kalb. Po to didioji pra
neimo dalis keliauja regos srit smegenyse, kur inagrinjama ir ver
tinama jo prasm bei parenkamas tinkamas atsakas; jei atsakas yra
emocinis, signalas keliauja migdolin kn, kad suadint emocinius
centrus. Taiau trumpesnis signalas siuniamas tiesiai i gumburo
migdolin kn tam, kad greiiau bt perduotas ir greiiau bt gau
tas atsakas, tiesa, ne taip gerai apgalvotas. Tokiu bdu migdolinis
knas gali paskatinti emocin reakcij, smegen ievs centrams
nespjus gerai suvokti, kas vyksta.
EMOCINS ATMINTIES SPECIALISTAS
Nesmoning emocin patirt saugo migdolinis knas. Ledu ir ki
t nerv sistem tyrinjani mokslinink darbuose dabar imama teigti,
kad Amono ragas, ilgai laikytas limbins sistemos pagrindiniu elemen
tu, suvokimo modelius fiksuoja aktyviau negu emocines reakcijas. Svar
biausia Amono rago pareiga - pasirpinti, kad bt gerai simenamas
emocinei prasmei btinas kontekstas; btent Amono ragas atpasta
skirting reikini svarb, pavyzdiui, lok zoologijos sode ir t pat
vr savo kieme.
Amono ragas atsimena vykius kaip fakt, migdolinis knas sid
mi j emocin atspalv, jeigu dvijuostje autostradoje lenkdami auto
mobil vos ivengme susidrimo, Amono ragas isaugos vykio smul
kmenas: pavyzdiui, kurioje kelio atkarpoje tai atsitiko, kas su mumis
vaiavo, kaip atrod ana maina. O jei panaiomis aplinkybmis vl
ketinsite aplenkti automobil, migdolinis knas tutuojau privers jus
sunerimti. Kaip sak Ledu, Amono rago dka atpastame savo pus
sesers veid, o kad jos nemgstame, primins migdolinis knas".
Smegenys naudojasi paprastu, taiau gudriu bdu emociniams vaiz
dams ufiksuoti: tos paios apie pavoj praneanios neurochemins
sistemos liepia knui reaguoti gyvybei gresiant pavoj (sprukti arba
pulti) ir tai su visomis vaizdingomis smulkmenomis rao atmintyje.8Pa
tiriant stres (sunrimus ar net labai diaugiantis), i smegen antinks
ius einantis nervas paskatina hormon (adrenalino bei noradrenalino)
isiskyrim. Pasklisdami po vis kn, jie parengia j reaguoti pavoj.
Mintieji hormonai suadina nervo klajoklio receptorius, o pats nervas
klajoklis perduoda informacij i smegen irdiai. Vliau, skatinamas
adrenalino bei noradrenalino, grina signalus smegenims. Migdolinis
knas yra pagrindin vieta, kur atkeliauja ie smegen impulsai; jie su
adina migdolinio kno neuronus, pranedami kitoms smegen sritims,
kad ios geriau simint tai, kas vyksta.
Atrodo, jog taip suadinus migdolin kn didiuma emocinio
susijaudinimo akimirk atmintyje sispaudia ymiai stipriau, todl mes
puikiai prisimename, kur jome pirmojo pasimatymo metu, k veik
me, kai igirdome apie kosminio erdvlaivio Challenger sprogim. Kuo
stipriau suadinamas migdolinis knas, tuo ilgiau neidyla spdis. Tai,
kas mus labiausiai igsdina arba baugina, atmintyje ilieka visam lai
kui. Tai reikia, kad smegenyse veikia dvi atminties sistemos, viena -
prastiems reikiniams, kita-emocij suadintiems. Emocinei atminiai
skirta sistema, kurios jutimai puikiai ilavjo evoliucijos metu, rpinasi,
kad neumirtume pavojing ir maloni dalyk sukelt spdi. Ta
iau emocin atmintis gali bti ir nevyks vedlys.
PATIRTIES AID SPSTUOSE
Vienas nerv skelbiam pavoj trkumas yra tas, jog skubus mig
dolinio kno siuniamas praneimas kartais, o gal ir danai, ms per
mainingame pasaulyje yra kliuvinys. Migdolinis knas, kaip emocins
atminties saugykla, analizuoja patirt, lygindamas tai, kas vyksta da
bar, su tuo, kas vyko praeityje. Jo lyginimo bdas paremtas asociacija:
jeigu viena dabarties situacija primena ankstesn, migdolinis knas
38 Emocins smegenys
Emocinio ipuolio anatomija 39
gali jas paskelbti sutampaniomis" ir, nesulauks pamatuoto patvirti
nimo, tenkindamasis menku panaumu, ima kartligikai nurodinti,
k daryti, vadovaudamasis gantinai seniai ms atmintyje sispau
dusiais veikimo bdais, mintimis, jausmais, kuriais esame reagav
panaius vykius.
Taip buvusi slaugytoj, kuri sukrt baisios kare sueist mo
ni aizdos, vl staiga apima siaubas, pasibjaurjimas ir panika net po
keleri met: vos pravrus spintos duris ir uuodus i jos sklindani
smarv bei ivydus ten savo maylio paslptas dvokianias sauskel-
nes, iurpus mio lauko prisiminimas atgyja akimirksniu. Pakanka keli
senus pavojus priminusi smulkmen, kad migdolinis knas pasist
signal. Bda ta, jog emocij kupin prisiminim sukelt krizin atsa
k gali bti sureaguota visikai netinkamai - ankstesniu bdu.
Tokiomis akimirkomis emocini smegen sprendim netikslumus
sustiprina tai, kad didiuma stipri emocij kupin atsiminim susij su
pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, jo santykiais su globjais, o ypa -
su skausminga patirtimi, kai vaikas buvo muamas arba juo visikai
nesirpinama. Ankstyvojoje vaikystje kitos smegen dalys (ypa Amo
no ragas, geriausiai simenantis faktus) ir naujoji smegen iev, ra
cionaliojo proto buvein, dar tik auga ir vystosi. Atminties poiriu
migdolinis knas ir Amono ragas veikia sutartinai, kiekvienas saugo ir
atsirenka informacij savarankikai. Amono ragui atsirenkant reikia
m informacij, migdolinis knas nustato, ar ji turi emocin atspalv,
arba vert. Migdolinis knas, kuris kdikiui augant vystosi labai grei
tai, jau naujagimio yra daug geriau susiformavs negu kitos smegen
dalys.
Ledu atkreipia dmes migdolinio kno vaidmen vaikystje, pri
tardamas svarbiausia laikytai psichoanalitins minties doktrinai: pir
mj kdikio gyvenimo met ryiai su monmis - tai emocins pa
mokos, kurios vliau vaikui padeda arba trukdo prisitaikyti prie glob
j.9ios suaugusiojo poiriu sunkiai suvokiamos emocins pamokos
tokios galingos yra todl, mano Ledu, kad migdoliniame kne jos gl
di kaip pirmaprads, beads emocinio gyvenimo patirtys. Pirmieji
emociniai prisiminimai siria kdikio atmint jam dar nesugebant
40 Emocins smegenys
odiais j vardyti. Taiau kai gerokai vliau ie prisiminimai sua
dinami, netikt atoveiksm logikai paaikinti nra lengva. Viena i
prieasi, kodl mus priblokia ms pai emocij proveriai, gali
bti tokia: i proveri kilm sena, ji gldi vaikystje, kai viskas
buvo gantinai painu, kai ne tik neinojome odi, kuriais galtume
apibdinti tai, kas vyksta, bet ir negaljome to, kas vyksta, suvokti.
Ms atmintyje teiliko pains jausmai.
MIOS IR NETINKAMOS EMOCIJOS
Buvo madaug treia valanda nakties, kai griuvus luboms dide
lis daiktas su trenksmu nukrito tolimajame mano miegamojo kampe,
pro skyl pabiro palpje buv daiktai. Akimirksniu strykteljs i lo
vos, puoliau i miegamojo, baimindamasis, kad ant grind tuoj nu
dribs visos lubos. Kai suvokiau, jog esu saugus, atsargiai prisiartinau
prie miegamojo dur. Tai, k ivydau, leido suprasti, jog mane igsdi
nus gars sukl nuvirtusi aukta di krva, kuri vakar vakare tvar
kydama spint sukrov mona. Niekas n negaljo nukristi i palps,
nes jos i viso nebuvo. Lubos buvo sveikut sveikutls kaip ir a.
Mano uolis i lovos pusiaumiegomis, galjs padti man ilikti
sveikam, jeigu lubos i tikrj bt griuvusios, patvirtina galing mig
dolinio kno postm veikti ikilus pavojui, kai lemiam akimirk nau
joji smegen iev nespja gerai suvokti, kas i ties dedasi. Avarinis
kelias i akies gumbur ir i jo migdolin kn yra labai svarbus:
lemiam akimirk, kai veikti reikia aibikai, jis sutaupo laiko. Taiau
i grandin i gumburo migdolin kn persiunia tik maum jutimi
ni inui, didiuma j tuo metu naujj smegen iev keliauja
prastu keliu. iuo greitkeliu migdolin kn tepatenka (geriausiu at
veju) nenulifuotas praneimas, tinkantis tik spti. Kaip teigia Ledu,
jums nebtina tiksliai inoti, kas kelia pavoj".10
Didelis tiesiojo kelio privalumas yra tas, kad smegenys gali rea
guoti aibikai, kai ir tkstantoji sekunds dalis gali bti lemtinga.
reikin migdolinis knas gali reaguoti akimirksniu - per dvylikatks-
Emocinio ipuolio anatomija 41
tantj sekunds dal. Praneimas, siuniamas prastu keliu per gum
bur naujj smegen iev ir migdolin kn, utrunka dvigubai
ilgiau. Tokie tyrimai dar neatlikti su mogaus smegenimis, taiau ma
noma, kad santykis galt bti madaug toks pat.
Tiesusis kelias, kurio reikm evoliucijoje (mogaus ilikimui) yra
didiul, suteikia galimyb reaguoti aibikai, keliomis lemiamomis
sekunds dalimis sutrumpinant atsako grsm laik. ios sekunds
dalys, be jokios abejons, igelbjo tiek daug pirmyki ms prot
vi, jog is genas yra kiekvieno induolio smegenyse, skaitant jsi
kes ir manikes. Nors mogaus psichiniame gyvenime (iskyrus ne
bent emocines krizes) i atsako grandin vaidina menk vaidmen, ta
iau visas pauki, uv ir ropli psichinis gyvenimas sukasi apie j:
kad ilikt, jie turi nuolat stebti prieus ir tykoti grobio. i pirmykt,
maesnioji, induoli smegen dalis yra svarbiausios neinduoli sme
genys, - teigia Ledu. - Jos leidia veikti, akimirksniu paklstant emoci
joms. Tas bdas kad ir greitas, taiau nevyks, nes smegen lstels
veikia spariai, taiau netiksliai."
Toks netikslumas netrukdo, pavyzdiui, voverei: jos klystkelius
lemia saugumo sumetimai, is gyvnas atoka nuo visko, kas galt
bti prieas, ir prioka prie visko, kas galt bti maistas. Taiau mo
gaus gyvenime ie netikslumai labai pakenkt tarpusavio santykiams,
nes ir mes, vaizdiai tariant, galime pripulti prie netinkamo mogaus
ir daikto arba atokti nuo j. (Pasvarstykime pavyzd: padavja imet
padkl su pietumis eiems asmenims, vos vilgteljusi moter, ku
rios garbanot rusv plauk kupeta primin t, dl kurios buvo vyro
palikta.)
Tokios neisirutuliojusi emocij klaidos paaikinamos tuo, kad jaus
mas atsiranda anksiau u mint. Ledu jas vadina ikikognityvinmis
(anksiau u mstym atsiradusiomis) emocijomis". Tai nebaigt riuoti
ir logikai nesudliot neuron ir jutimins informacijos nuotrup atsa
kas atpastam objekt, kitaip sakant, labai alia" jutimins informa
cijos forma, primenanti aidim, kai melodija spjama vos igirdus pa
ius pirmuosius taktus. Jei migdolinis knas uiuopia svarb jutimin
model, jis i karto daro ivad, sukeldamas atsakomuosius veiksmus, ir
42 Emocins smegenys
nelaukia ne tik patvirtinani, bet ir apskritai joki rodym.
Todl nieko keista, kad taip prastai orientuojams pai staigiau
si ir stipriausi emocij gdumoje, ypa kol dar esame j valdomi.
Migdolinis knas gali sukelti baims arba nirio priepuol, naujajai
smegen ievei dar nesuinojus, kas vyksta, nes i primityvi emocija
suadinama anksiau u mint ir nuo jos nepriklauso.
EMOCIJ TVARKDARYS
Mano biiulio eiamet dukt Desika pirm kart gyvenime nak
vojo ne namie, o pas draug. Sunku pasakyti, kuri - maoji vienia ar
jos mama - jaudinosi labiau. Nors mama stengsi neisiduoti neri
maujanti, vidurnakt, kai ruodamasi miegoti igirdo telefono skambu
t, neilaik tampos. Paleidusi i rank dant epetl, puol prie tele
fono. Jos irdis palusiai dausi, galvoje sukosi kraups su dukra
susij vaizdiniai.
Stvrusi ragel ir suukusi: Desika!", ji igirdo nepastamos mo
ters bals: Oi, atrodo, apsirikau". Tik tada moteris susitvard ir man
dagiai paklaus: Kok numer js surinkote?"
Tuo metu, kai migdolinis knas impulsyviai reaguoja, kita emoci
ni smegen dalis parengia tinkamesn, labiau apgalvot atsakym.
Sklend migdolinio kno protrkiams stabdyti, deja, taisyta kitame
jungties su naujja smegen ieve gale - kaktinje skiltyje. Kaktins
smegen skilties iev reaguoja, kai isigstame arba ttame, taiau
nuslopina arba tramdo jausm, kad bt geriau pasielgta tada, kai b
tina dar kart visk vertinti ir kitaip reaguoti (kaip nutiko anai dl
dukters susirpinusiai moteriai, kai atsiliep telefonu). i naujosios sme
gen ievs sritis suformuluoja geriau pasvert arba tinkamesn atsak
ms emocinius impulsus, pavaduodama migdolin kn ir kitas lim
bines sritis.
Paprastai kaktins smegen skiltys valdo ms reakcijas nuo pat
pradi. Atminkite, jog didiausia jutimins informacijos siunta i gum
buro keliauja ne migdolin kn, bet naujj smegen iev ir jos
Emocinio ipuolio anatomija 43
centrus, kad ten bt ianalizuota ir suvokta tai, kas pamatyta; t
informacij ir ms atsakym j sutvarko kaktins skiltys. naujj
smegen iev atplstani informacij emocini smegen sekos re
gistruoja, analizuoja, apmsto ir per kaktines skiltis suderina atsak.
Jeigu io vyksmo metu prireikia emocinio atsako, j padiktuoja kakti
ns skiltys, sutartinai veikdamos su migdoliniu knu ir kitomis emoci
ni smegen atsako sekomis.
i seka, leidianti suriuoti emocinius atsakus, yra prastas b
das, kur sutrikdo vienintel iimtis - emocin kriz. Gavusios emoci
n signal, kaktins skiltys per kelias akimirkas i daugybs galim re
akcij isirenka vien, susijusi su maiausia rizika arba tinkamiausi
naudingumo poiriu.11 Taip gyvnai apsisprendia pulti ar sprukti.
Kada pulti, o kada sprukti, sprendia ir mons, taiau jiems tenka
rinktis ir daug kit dalyk - kada siteikti, tikinti, iekoti uuojautos,
atsisakyti bendradarbiauti, jausti kalt, verklenti, dtis drsiam, rodyti
paniek. Be to, jie renkasi pasitelkdami visas emocines gudrybes.
Atsako trukms poiriu naujj smegen iev nusileidia i
puolio mechanizmui, nes joje panaudojama daugiau atsako sek. is
atsakas gali bti imintingesnis, labiau apgalvotas, nes keli jausmui
parengia mintis. K nors prarad nulistame, ko nors pasiek pasijun
tame laimingi, dl kieno nors odi arba veiksm sieidiame arba
supykstame todl, kad naujoji smegen iev atlieka savo darb.
Jeigu nebt kaktini skili (kaip ir migdolinio kno), prarastu-
me didiul emocinio gyvenimo dal. Nesuvokus, jog kak reikia
emocikai atsakyti, nebus ir atsako. kaktini skili vaidmen emo
ciniame gyvenime neurologai tar esant dar 1940 metais, kai nepa
prastai drsiai, deja, klaidingai, imta chirurginiu bdu gydyti" psichi
nes ligas. Bdavo atliekama lobotomija - paalinama (danai nevyku
siai) dalis kaktini skili arba nukertamas kaktins smegen skilties
ievs ryys su giliau esaniomis smegen dalimis. Iki atsirandant
efektyviems psichines ligas gydantiems vaistams, lobotomija buvo en
tuziastingai giriama kaip bdas sunkiems emociniams sutrikimams
paalinti. Nupjovus kaktini skili jungtis su kitomis smegen dali
mis pacient kanios palengvdavo". Deja, gydymas daugeliui pa
44 Emocins smegenys
cient kainuodavo ir emocin gyvenim, nes bdavo nutraukiama pa
grindin atsako seka.
Manoma, jog emocinis ipuolis - tai dviej pasikeitimus suke
liani jg rezultatas: migdolinis knas suadinamas neijudinant nau
josios smegen ievs veiklos, kuri ilaikyt emocini reakcij pu
siausvyr, arba naujosios smegen ievs sritys mobilizuojamos emo
cinio pavojaus atveju.12Tokiomis akimirkomis racionalj prot uval
do emocinis. Atlikdama vien i savo funkcij, kaktins smegen skil
ties iev pasielgia kaip patyrs emocij tvarkdarys, kuris i pradi
pasveria galimus atsakus, prislopindamas migdolinio kno ir kit lim
bini centr siuniamus impulsus veikti. Panaiai elgiasi tvas, kai su
trukdo impulsyviam vaikui stverti geidiam daikt, kad paaikint jam,
jog privalu jo pirmiau mandagiai paprayti (arba palaukti).13
Svarbiausias tamp sukelianios emocijos ijungiklis" pasirodo
besanti kairioji kaktin skiltis. Neuropsichologai, tiriantys pacient, ku
ri kaktins skiltys yra paeistos, nuotaikas, nustat, jog kairiosios kakti
ns skilties, tvarkanios nemalonias emocijas, viena i paskiri yra
reguliuoti temperatr. Deiniojoje kaktinje skiltyje sikr neigiami
jausmai - baim ir agresija, o kairioji skiltis, priirinti ias emocijas,
tikriausiai slopina deinij skilt.14 Pavyzdiui, tiriant paralyiuotus
pacientus nustatyta, kad tie, kuri paeista buvo kairiosios kaktins
smegen skilties iev, siaubingai nerimavo ir kent baim, o tie, ku
ri buvo paeista deiniosios kaktins skilties iev, staiai digavo:
per neurologin apklaus juokavo ir buvo atsipalaidav, nes jiems
visikai nerpjo, kaip pasiseks.15 Panaiai laimingas jautsi ir vyras,
kuriam teko paalinti dal deiniosios kaktins skilties. Jo mona gy
dytojams tvirtino, kad po operacijos sutuoktinis visikai pasikeit, lio
vsi Nudjs ir, jos diaugsmui, tapo daug meilesnis. 6
Trumpai sakant, atrodo, jog kairioji kaktin skiltis priklauso nervi
nio atsako sekai, galiniai ijungti" arba nors prislopinti jei ne visus,
tai bent stipriausius neigiam emocij antpldius. Migdolinis knas
danai veikia kaip pavojaus skelbjas, o kairioji kaktin skiltis pasiro
do esanti smegen ijungiklis", atjungiantis jas nuo trukdani emo
cij: migdolinis knas pasilo, kaktin skiltis atmeta. ios kaktini skil
Emocinio ipuolio anatomija 45
i ir limbins sistemos jungtys yra be galo svarbios psichiniame gy
venime. Jos tvarko ne tik emocijas, bet ir padeda priimti paius svar
biausius gyvenimo sprendimus.
MINI IR JAUSM HARMONIJA
Jungtys tarp migdolinio kno (ir su juo susijusi limbini strukt
r) bei naujosios smegen ievs yra pagrindin vieta, kur vyksta m
iai arba sudaromos galvos ir irdies, minties ir jausmo bendradarbia
vimo sutartys. ios atsako sekos padeda suvokti, kodl jausmai tokie
svarbs, kad galtume tiek protingai nusprsti, tiek paprasiausiai blai
viai galvoti.
Imkim emocij gali sustabdyti mintijim. Smegen veikl tirian
tys mokslininkai vartoja termin veiklioji atmintis", apibriant d
mesio talpum, gebjim ilaikyti smegenyse duomenis, kurie btini
sprendiant tam tikr uduot arba iekant ieities - kaip kuo puikiau
siai sutvarkyti sivaizduojam nam, suplanuoti ateit, isprsti kontro
linio darbo udavin. Kaktins skilties iev yra u veiklij atmint
atsakinga sritis.17Taiau dl limbins sistemos ir kaktini skili jung
i stiprs emociniai impulsai - susirpinimas, pyktis ir kiti - gali lemti
nervin nejudrum, dl kurio veiklioji atmintis netenka kaktins skil
ties palaikymo. tai todl, kai esame nulid, sakome, jog tiesiog ne
galime blaiviai mstyti", tai kodl kasdien grauatis gali pakenkti
vaiko protiniams gebjimams, sumainti mokslum.
Tokie sutrikimai, ypa menkieji, ne visada ufiksuojami atliekant
intelekto koeficiento nustatymo test, taiau tie, kurie pasireikia nuo
latiniu vaiko dirglumu ir impulsyvumu, aptinkami naudojant tiksles
nius, neuropsichologinius, tyrimo bdus. Pavyzdiui, tik atlikus neu-
ropsichologinius tyrimus, nustatyta, jog pradins mokyklos mokini,
kuri intelekto koeficientas buvo auktesnis nei vidutinis, o mokslo
rezultatai prasti, kaktins smegen skilties ievs veikla buvo sutriku
si.18 Tai, kad anie vaikai buvo impulsyvs ir nerams, danai nusi
engdavo elgesio taisyklms ir dl to patekdavo bd, leido padaryti
46 Emocins smegenys
prielaid, kad j kaktin skiltis nebekontroliuoja limbins sistemos
diktuojam potrauki. Intelektinis pajgumas negali apsaugoti j nuo
neskmi moksle, pavojingo polinkio alkoholizm, nesumaina ga
limybs nusikalsti. Taip yra todl, kad nestokojantys intelekto vaikai
nestengia kontroliuoti savo emocinio gyvenimo. Emocins smegenys
ir pykt, ir gailest kontroliuoja nepriklausomai nuo t smegen ievs
srii, kuri veikla buvo vertinta auktu intelekto koeficientu. ias emo
cines sekas suformuoja vaikystje gyta patirtis, todl mes baisiausiai
rizikuojame, palikdami i patirt be prieiros.
Pasvarstykime apie jausm vaidmen sprendiant paius racio
naliausius" klausimus. mogaus psichin gyvenim nagrinjaniame
ir toliaregikomis ivadomis isiskirianiame moksliniame Ajovos uni
versiteto Medicinos fakulteto neurologo daktaro Antonijo Damasijo
(Antonio Damasio) darbe pateikti negalavim, bding monms, ku
ri kaktins skilties-migdolinio kno grandin yra paeista, tyrimai.19
Iaikjo, jog tirtieji mons buvo prarad gebjim priimti sprendi
mus, nors nei j intelekto koeficientas, nei paintiniai gebjimai nebu
vo menki. Nepaisant gebjimo protauti, jiems neapsakomai sunku
tvarkyti verslo reikalus ir asmenin gyvenim. Net paprasiausias klau
simas, kada paskirti dalykin susitikim, juos gali pasmerkti begali
niams svarstymams.
Daktaras Damasijas tvirtina, kad iems monms ikyla sunkum
todl, kad jie nebegali naudotis emocine patirtimi. Bdama minties ir
jausmo susitikimo vieta, kaktins skilties-migdolinio kno grandin yra
kartu ir pagrindiniai vartai patikusi ir nepatikusi dalyk, su kuriais
susidurta gyvenime, saugykl. Praradus ry su emocine migdolinio
kno atmintimi, kad ir kaip temptai mstyt naujoji smegen iev,
jos su praeitimi susijusios emocins reakcijos nebesuad i narnos, visa
ima atrodyti gantinai pilka. Joks dirgiklis nieko nebepakeiia: ir my
ltas naminis gyvnlis nebemielas, ir labai nepatiks pastamas ne-
beerzina. Visos emocins pamokos pamirtamos", nes tno migdoli
niame kne.
ie tyrimai leido daktarui Damasijui padaryti intuicijai prietarau
jani ivad: racionaliai sprsti ir mstyti manoma tik galint jausti.
Emocinio ipuolio anatomija 47
Jausmai nurodo tinkam krypt, jiems paklusus jau galima vadovautis
vien logika. Mums tenka rinktis (kur investuoti pensij santaupas, su
kuo kurti eim) daugyb kart, o apsisprendiame pasiremdami savo
emocine patirtimi (prisimindami sulugusi investicij arba skausmin
gai nutrkusius santykius), kurios siuniami signalai padeda vienas ga
limybes atmesti, kitas pasirinkti. Damasijo tvirtinimu, emocins sme
genys protauja lygiai taip pat kaip ir mstaniosios smegenys.
Taigi protui jausmai btini. Kai tenka apsisprsti, harmoningam
jausm ir proto duetui visada tenka vadovo vaidmuo. Veikdami ivien
su racionaliuoju protu, emociniai gebjimai paskatina arba sustabdo
pai mint. Mstaniosios smegenys savo ruotu (iskyrus tuos atve
jus, kai emocijos, tapusios nekontroliuojamos, uvaldo visas smege
nis) vadovauja jausmams.
Tam tikra prasme mes turime dvejas smegenis, du protus, taigi ir
dvi skirtingas intelekto ris: proto ir jausm. Jie abu lemia skm m
s gyvenime, todl svarbus ne tik intelekto koeficientas, bet ir jausm
intelektas. Tikra tiesa, kad be jausm intelekto protas negali pasiekti
tikrj auktum. Jei limbin sistema paremia naujosios smegen ie
vs, o migdolinis knas - kaktini skili veikim, tai abi smegen
dalys yra visaverts psichinio gyvenimo dalyvs, o joms gerai svei
kaujant tobulja ir emocinis intelektas, ir protiniai gebjimai.
Visa tai apveria auktyn kojom sen poir proto ir jausm
prieprie, taiau mes tikrai nenorime istumti jausm, kad j viet
pastatytume prot, kaip tai dar Erazmas. Ms siekis - protinga proto
ir jausm pusiausvyra. Senojo modelio idealas buvo nuo jausm ne
priklausomas protas. Naujojo poirio siekis - harmonizuoti irdies ir
proto veikl. Kad gyvenime mus lydt skm, pirmiausia isiaikinki
me, kaip imintingai naudotis jausmais.
ANTRA DALIS
EMOCINIO
INTELEKTO
PRIGIMTIS
KADA PROTINGAS TAMPA
KVAILAS
Iki iol nra visikai aiku, kaip atsitiko, kad vienas geriausi vidu
rins mokyklos priepaskutins klass mokini smog virtuviniu pei
liu savo fizikos mokytojui. Tikrai inoma tai kas. Floridos Koral Springso
mokykloje A lygiu moksis Deisonas H. buvo apsisprends studijuoti
medicin ir svajojo apie Harvard. Taiau fizikos mokytojas Deividas
Pologrutas Deisono kontrolin darb vertino atuoniasdeimia ba
l. vertinimas atitiko B lyg. Vaikino svajon pakibo ore. Deisonas
atsine mokykl virtuvin peil ir, fizikos laboratorijoje susidrs su
mokytoju, smeig jam raktikaul, niekam nespjus sulaikyti.
Teismas iteisino Deison, pripaindamas j vykio metu laikinai
praradus nuovok; keturi psicholog ir psichiatr komisija nustat,
kad lemtingo susidrimo metu jis tikrai nesuvok savo poelgio. Dei
sonas teig, jog dl kontrolinio darbo vertinimo ketins nusiudyti ir
nujs to pasakyti Pologrutui. Mokytojas tvirtino prieingai: Manau,
jis tikrai ketino mane tuo peiliu nuudyti, nes buvo siuts dl blogo
paymio".
Deisonas perjo privai mokykl ir baig j po dvej met,
taps geriausiu klass mokiniu. Puiks paymiai, gaunami per kasdie
nes pamokas, utikrino jam A lyg, o lankant papildomus kursus, ok
teljs paymi vidurkis atitiko jau A+ lyg. Taigi vaikinas sugebjo
baigti mokykl geriausiais paymiais, o savo fizikos mokytojo atsipra
yti nesteng. Deividas Pologrutas apgailestavo taip ir nesulauks bu
vusio mokinio atsipraymo, taip ir neigirds kalts prisipainimo.1
Atsakymas klausim, kaip toks protingas vaikinas galjo pasielg
ti taip kvailai, turt bti tai koks: mokslumas maai bendro turi su
3
51
52 Emocinio intelekto prigimtis
emociniu gyvenimu. Pat gabiausi i ms gali apakinti neabotos
aistros ir nevaldomi impulsai. Aukt intelekto koeficient turintys
mons kartais stebtinai prastai tvarko savo asmenin gyvenim.
Viena visiems inoma psichologijos paslaptis yra susijusi su ne
skme bandant pagal paymius, intelekto koeficient arba AGT - aka
demini gebjim testo (ang. SAT) - rezultatus, kurie danai mistifi
kuojami, nuspti, kas gyvenime pasieks daugiausiai. inoma, tam tikr
didesni moni grupi, kaip visumos, intelekto koeficientas ir mate
rialin padtis atrodo susij dalykai: daugelis em intelekto koefi
cient turini moni paprastai dirba menkai apmokamus darbus, o
turintys aukt intelekto koeficient - gerai apmokamus. Taiau taip
esti ne visada.
Auktas intelekto koeficientas negarantuoja skms gyvenime, ji
daniau yra iimtis nei taisykl. Auktas intelekto koeficientas geriau
siu atveju utikrina apie dvideimt procent gyvenimikos skms, taigi
jos didioji dalis yra nulemiama kit veiksni.2
Netgi Riardas Hernstainas (Richard Herrnstein) ir arlzas Mar-
jus (Charles Murray), kuri knygoje Varpo ilinkis" (The Bell Curve)
intelekto koeficientas ypa sureikmintas, pripasta: Galbt pirma
kursiui studentui, kurio AGT matematikos inios vertinamos 500 ta
k, nebtinai reikt siekti matematiko karjeros, galbt jam nedert
imesti i galvos svajoni tapti verslininku, JAV senatoriumi arba usi
dirbti milijon doleri... Ryys tarp intelekto testo rezultat ir skms
beveik inyksta dl daugybs kit gyvenim atsinet jo charakterio
bruo".3
Man labiausiai rpi aptarti vis t kit charakterio bruo" visu
m-emocin intelekt: gebjim pagrsti savo poelgius, nepalti lu
gus svajonms, kontroliuoti impulsus, nesitenkinti pasiektu, valdyti sa
vo nuotaikas, nepasiduoti neviliai, trukdaniai blaiviai mstyti, bei
sijausti kito padt. Per beveik imt met nustatyta imt tkstan
i moni intelekto koeficientas, o emocinis intelektas yra nauja
svoka. Niekas dar negali tiksliai apibrti jos gali lemti vieno ar
kito mogaus gyvenim, taiau turimi duomenys leidia tvirtinti, kad
jos gali bti tokios pat, o gal net didesns negu intelekto koeficiento.
Kada protingas tampa kvailas 53
Kadangi yra rodinjani, jog nei patirtis, nei isilavinimas negali
pakeisti intelekto koeficiento, penktoje ios knygos dalyje ketinu ro
dyti, kad pagrindinius emocinius gebjimus stengiantis galima iug
dyti ir patobulinti vaikystje.
EMOCINIS INTELEKTAS IR LIKIMAS
Pamenu savo bendrakurs i Amhersto koledo, puikiai ilaikius
stojamuosius egzaminus ir gavus penkis puikius (po 800 tak) AGT
vertinimus. Vaikinas, turjs ities stulbinani protini gebjim, di
dium studij laiko praleisdavo neinia kur, naktimis tranksi, iki piet
miegodavo, praleidinjo paskaitas. Jam prireik deimties met baigti
studijoms ir moksliniam laipsniui gyti.
moni, kuri gebjimai, galimybs ir teikiamos viltys yra apyly
gs, likimai susiklosto skirtingai, taigi intelekto koeficientas nra visa
nulemiantis. Kai devyniasdeimt penki penktojo deimtmeio Harvar
do universiteto (anuomet prestiiniuose Jungtini Valstij universite
tuose jaunuoli su auktu intelekto koeficientu studijavo daugiau nei
dabar) absolventai sulauk vidutinio amiaus, tiems i j, kurie egza
minus ilaikydavo auktesniais balais, skm gyvenime (karjeros, at
lyginimo poiriu) ypsojosi ne daniau nei buvusiems studij drau
gams, kurie moksi prasiau. Pirmieji labiau nesidiaug nei gyveni
mu, nei draugais, nei eima arba romantikais santykiais.4
Tie patys dsningumai atsiskleid ityrus, kaip susiklost keturi
imt penkiasdeimties Somervilio (Masasetso valstija) berniuk l i
kimai. Du tredaliai j augo eimose, gyvenusiose i paalp nelem
t lnyn" laikais vos u keli kvartal nuo Harvardo. Tredalio tirt
j intelekto koeficientas buvo emesnis nei devyniasdeimt. Taiau j,
kaip ir an Harvardo universiteto student, is rodiklis nepasirod svar
bus tolesnei karjerai arba gyvenimui. Septyni procentai andainyki
Somervilio berniuk, kuri intelekto koeficientas nesiek atuoniasde
imties, darbo neturjo deimt ir daugiau met, taiau panaiai nesise
k ir septyniems procentams t, kuri intelekto koeficientas buvo dau
54 Emocinio intelekto prigimtis
giau nei imtas. Ties sakant, egzistavo bendras (kaip visada) ryys
tarp intelekto koeficiento ir visuomenins bei finansins padties, su
laukus keturiasdeimt septyneri met. Taiau vaikystje isiugdyti
gebjimai ilikti nepalautam sulugus planams ar svajonms, valdy
ti jausmus, sutarti su kitais monmis pasirod buv svarbesni.5
Pavelkime tebevykstant tyrim, kaip klostosi pirm ir antr pa
gal paangum - atuoniasdeimt vieno Ilinojaus mokykl 1981 met
laidos abituriento gyvenimas. J, geriausiai vertint savo mokyklose,
paymiai kolede taip pat buvo geri, bet priartjus prie trisdeimties
pasiekim lygis tebuvo vidutinikas. Nuo mokyklos baigimo prajus
deimiai met geriausiais tarp savo bendraami profesins veiklos
srityje buvo tiktai kas ketvirtas, o daugeliui seksi kur kas prasiau.
Bostono universiteto edukologijos profesor Karena Arnold, vie
na t, kurie tyrinjo geriausi mokini likim, aikina: Manau, jog
mes nustatme, kurie i tirtj buvo tik pareigingi" ir mokjo siekti
savo tikslo tam tikroje aplinkoje. Taiau gyvenime ir geriausiems mo
kiniams tenka kovoti kaip visiems. Tai, kad jaunuolis yra geriausias
mokinys, tereikia, kad jam labai gerai sekasi tose srityse, kuriose jo
pasiekimus galima vertinti paymiais. Taiau tai nepadeda nuspti,
kaip jis elgsis gyvenimui ikrtus staigmen".6
Mokslumas nepadeda mogui pasirengti gyvenimui, imokti tin
kamai elgtis itikus neskmei, pasinaudoti netikta galimybe. Auk
tas intelekto koeficientas neutikrina klestjimo, prestio arba laims
gyvenime. Ms mokyklos ir kultra teikia pirmenyb inioms, pa
mirdamos emocin intelekt, kitaip tariant, charakterio savybes, itin
svarbias kiekvieno ms likimui. Kaip matematika ir skaitymas, taip
ir emocinis gyvenimas reikalauja gudimo bei imanymo. Skirtingi
mogaus gebjimai bei sumanumas ioje srityje yra atsakymas klau
sim, kodl vienas klesti, o kitas, anam nenusileidiantis protiniais
gebjimais, sulunga. Emocinis mokslumas - tai metagebjimas, nu
lemiantis galimyb pasinaudoti kitais gebjimais, skaitant gryn in
telekt.
Be abejo, gyvenime yra daug keli skm, ir informacinje vi
suomenje, ypa vertinanioje techninius gdius, kiekvienas gali sk-
Kada protingas tampa kvailas 55
mingai pritaikyti savo gebjimus ir bti vertintas daugelyje srii.
Yra toks vaik klausimo-atsakymo anekdotas: K pavadintum dundu-
ku po penkiolikos met?" Atsakymas: ef". Taiau netgi tarp dun-
duk", kaip sitikinsime treioje ios knygos dalyje, yra toki, ku
riems emocinis intelektas suteikia privalum darbe. Nestinga rody
m, jog emociniu intelektu pasiymintys mons - inantys, kaip tin
kamai valdyti savo jausmus, perprantantys kit moni jausmus ir at
sivelgiantys juos, - turi pranaum bet kurioje gyvenimo srityje (tai
gali bti romantiki ar intyms santykiai, organizacin veikla, reika
laujanti gebjim perprasti tam tikras neraytas taisykles). Tokie mo
ns yra labiau patenkinti gyvenimu, jiems geriau sekasi, jie lengviau
paaboja savo norius, todl yra krybikesni. Visikai nesugebantys
suvaldyti savo emocij tampa nevykusiais, nestengianiais blaiviai
protauti darbuotojais.
KITOKIA INTELEKTO RIS
Atsitiktiniam stebtojui gali pasirodyti, jog ketveri met Dud
yra vienia sien ramstytoja", nepritampanti prie triukmingo vaik
brio, ji nedalyvauja aidimuose, nuolat laikosi nuoalyje. Taiau i
tikrj pro mergaits akis nepraslysta niekas, kas dedasi darelio gru
pje, ji puikiausiai pastebi menkiausius savo draug nuotaik svyravi
mus.
Duds valgumas atsiskleid tik tuomet, kai darelio aukltoja,
nordama itirti vaik socialinius gebjimus, pasil keturmeiams pa
aisti klas. aidimo dalyviai klasje", aislinje Duds darelio kam
bario kopijoje, turjo sustatyti figrles, simbolizuojanias visus vai
kus ir aukltoj (juos galjo atpainti i veid, nes ant figr galv
buvo uklijuotos mayts vaik ir aukltojos nuotraukls), j mgsta
miausiose vietose, skirtingai veiklai ir aidimams skirtuose kampeliuo
se. Uduot Dud atliko nepaprastai kruopiai ir tiksliai. O papra
ius kiekvienai mergaitei ir berniukui parinkti tinkamiausi aidim
draug, Dud geriausiai suporavo visus grups vaikus.
Duds, sidmjusios vis draug pomgius ir polinkius, perpra-
t os j palankum vienas kitam, gebjimai, turint galvoje jos am-
v. stu|bjna. Jie tikrai pads mergaitei puikiai pasireikti srityse (pra
dedant darbu prekyboje ir baigiant diplomatine tarnyba), kuriose ypa
svarbios mogikosios savybs.
is stebtinai puikus Duds bendruomenikumas buvo pastebtas
taip anksti tik todl, kad ji lank ikimokyklin ugdymo staig prie Taftso
universiteto, kur buvo vykdomas projektas Spectrum", kurio tikslas -
padti ugdyti vairias intelekto ris. Spectrum" projekto sumanytojai
pripasta, jog btina ugdyti daugel gebjim, ne tik tuos, kuriems pir
menyb teikia mokyklos ir kurie susij vien su skaitymu, raymu ir skai
iavimu. Projekto sumanytojai sitikin, jog Duds socialinis valgu
mas laikytinas talentu, kurio nevalia apleisti, kur privalu lavinti ir puo
selti. Gyvenimo gdi puoseltojos vardo verta ta mokykla, kuri lavi
na paius vairiausius vaik gebjimus, vliau laiduosianius jiems sk
m, suteiksianius pasitenkinimo pojt dirbant bet kok darb.
Spectrum" projektui vadovauja ateit velgiantis svajotojas Ho
vardas Gardneris (Howard Gardner), Harvardo Edukologijos mokyk
los psichologas.7 Atjo metas, - sak man Gardneris, - suvokti, jog
vaikai turtingi begale talent, gabum ir polinki, taiau svarbiausias
siekis ugdant vaik mokymo staigoje - velgti, kurioje srityje jo ga
bumai ir polinkiai atsiskleist geriausiai, kurioje jaustsi ess savo vie
toje ir patirt tikr pasitenkinim. Pamir iuos dalykus, veriame vi
sus mokytis taip, tarsi kiekvienam linktume tapti koledo profesoriu
mi. Mums, kurie savo ugdytinius vertiname tik pagal tai, ar j skm
atitinka ribot skms standart, dert daugiau laiko skirti ne vaik
vertinimui ir klasifikavimui, o gimtiems gabumams bei potraukiams
velgti bei jiems puoselti. skm veda imtai, tkstaniai keli, tiks
lo siekti padeda daugyb skirting gebjim."8
Niekas geriau u Gardner nemato ilgameio intelekto vertinimo
kriterij ribotumo. Jis atkreip dmes tai, kad lovingasis intelekto
koeficient nustatanio testo (jo sumanytojas buvo L. Termanas, Sten-
fordo universiteto psichologas) periodas prasidjo Pirmojo pasaulinio
karo metais, kai pirm kart buvo suriuoti du milijonai amerikiei
56 Emocinio intelekto prigimtis
Kada protingas tampa kvailas 57
vyr, pietuku upildiusi anket intelekto koeficientui nustatyti. Po
to kelis deimtmeius karaliavo, Gardnerio odiais tariant, intelekto
koeficiento mstymo bdas": mons yra protingi arba ne, jie tokie
gimsta, ir nieko nepadarysi, o testai tegali nustatyti, kuriems - protin
giems ar ne - priklausai. AGT, kuriuo remiamasi priimant studentus
koledus, vadovaujasi ta paia idja, kad individo ateit lemia vienos
ries gebjimai. Toks mstymo bdas prastas ms visuomenei".
Garsi 1983 metais ileista Gardnerio knyga Proto ribos" (Frames of
Mind) - tai psichologo manifestas, paneigiantis sigaljus poir in
telekto koeficient. Knygos autorius tvirtina, kad nra vienos monoliti
ns intelekto ries, nulemianios gyvenimo skm. I tikrj egzistuo
ja plati gebjim ir polinki vairov, kurioje galima iskirti septynias
pagrindines atmainas. Dvi pirmosios - prastos mokslumo rys: verba
lin (kalbin) ir matematin-login; po j seka erdvs pajauta (akivaizdi,
tarkime, ymaus menininko arba architekto kryboje), judesio genijus,
kno plastikos ir graktumo (kaip modernaus okio virtuozs Martos Gre-
hem arba krepininko Mediko Donsono) iraika ir muzikiniai gabu
mai (sietini su Mocarto muzika, Yo-Yo Ma balsu). sra ubaigia dar
dvi vertybs, kurias Gardneris vadina asmeniniu intelektu": bendravi
mo su monmis gdiai (jais garsjo terapeutas Karlas Rodersas, pa
saulinio masto lyderis Martinas Liuteris Kingas jaunesnysis) ir intros-
pekcin" galia siskverbti mogaus siel (ji igarsino Zigmund Froid)
arba gebjimas patirti sielos palaim isaugant vari sin ir tyrus jaus
mus.
Kalbant apie intelekt btina akcentuoti jo turinio vairov: Gard
neris, paneigs sigaljus poir intelekto koeficient kaip vienintel
nekintam veiksn, tvirtina, jog tironiki intelekto testai mokykloje, pra
dedant kontroliniais darbais pasiekimams nustatyti, kad mokinius bt
galima suriuoti galinius mokytis technikumuose ir galinius studi
juoti koleduose, baigiant AGT testais, nustataniais, kuriuos btent
koledus dera arba kuri nedera pasirinkti, yra grindiami ribota inte
lekto samprata. Tikrasis intelektas aprpia nepalyginti daugiau ir vai
resni gabum bei polinki, o ie gyvenime yra nepalyginti svarbesni
u intelekto koeficient.
53 Emocinio intelekto prigimtis
Gardneris, pripastantis, kad ivardyti septyni svarbiausieji geb
jimai ir polinkiai tra slygin intelekto vairovs apibrtis, nes jokiu
skaiiumi nemanoma apibdinti mogaus talent gausos, su savo ko
legomis visgi iplt intelekto ri sra iki dvideimties. Pavyzdiui,
bendravimo su monmis ir poveikio jiems savyb suskirst keturis
aikius polinkius: gebjim vadovauti, gebjim sigyti draug ir juos
ilaikyti, gebjim sprsti kivirus bei gebjim (juo nustebino keturme
t Dud) atlikti socialin tyrim.
vairiapusikesnis poiris protini galimybi visum leidia vaiko
gebjimus ir polinkius apibdinti kur kas isamiau negu prastu inte
lekto koeficientu. Kai Spectrum" projekte dalyvaujantys vaikai buvo
vertinti pagal Stenforo-Bineto bendrj gebjim skal", laikyt auk
sine" test intelekto koeficientui nustatyti norma, o paskui pagal Gard-
nerio gebjim spektr, tarp abiej test rezultat nebuvo galima velg
ti jokio ryio.9Penki vaikai, kuri intelekto koeficientas buvo vertintas
aukiausiai (nuo 125 iki 133 tak), sprendiant i Spectrum" testo
deimiai gerai isivysiusi gebjim nustatyti, pasiymjo skirtingo
mis savybmis. Pavyzdiui, remiantis Spectrum" kriterijais, vieno i
to penketo gebjimai buvo gerai isivyst trijose srityse, kit trij -
dviejose, o penktojo gudruio" - tik vienoje. Be to, keturi i penketo
turjo muzikini, du - menini, vienas - bendravimo, vienas - logi
ni, du - kalbini gebjim. Vis penki vaik, kuri intelekto koefi
cientas buvo auktas, judesio, skaiiavimo, mechanikos gebjimai bu
vo menki.
Gardneris padar ivad, jog Stenforo-Bineto bendrj gebji
m skal" nepadjo nuspti, ar vaikai skmingai atliks visas ar didesn
dal Spectrum" pateikt uduoi. Kita vertus, Spectrum" rezultatai
patikina mokytojus ir tvus, kuriomis sritimis j mokiniai ir vaikai do
msis savaime ir kuriose srityse tobuldami vliau pasieks tikro meist
rikumo.
Gardnerio intelekto vairiapusikumo samprata nesiliauja tobul-
jusi. Deimiai met prajus nuo tos dienos, kai savo teorij paskelb
spaudoje, mokslininkas pateik glaust asmeninio intelekto apibdi
nim:
Kada protingas tampa kvailas 59
Tarpasmeninis (interpersonalinis) intelektas - tai gebjimas su
prasti kitus mones: kaip jie aikina savo poelgius, kaip dirba,
kaip su jais glaudiau bendradarbiauti. Skms lydimi prekybi
ninkai, politikai, mokytojai, medicinos personalas bei dvasi
ninkai - tai vis mons, apdovanoti auktu tarpasmeniniu inte
lektu. Vidinis (intrapersonalinis) intelektas - tai atitinkamai
save nukreiptas gebjimas. Tai mokjimas painti save, pama
tyti save tok, koks esi i ties, ir tuo remtis gyvenime."10
Kitais odiais tariant, tarpasmeninio intelekto kertiniu akmeniu
Gardneris laik gebjim pastebti bei tinkamai reaguoti mogaus
nuotaikas, temperament, siekius ir trokimus". Vidiniam intelektui,
savs painimo kertiniam akmeniui, jis priskyr savo jausm suvoki
m, gebjim juos skirti ir jiems vadovauti".11
SPOKAS PRIE DEIT: KAI VIEN PAINIMO
NEPAKANKA
Hovardo Gardnerio tyrinjimuose danai usimenama apie jaus
m ssajas su mogaus intelektu, taiau jos plaiau negvildenamos.
Paties autoriaus manymu, taip atsitiko tikriausiai todl, kad jo darbui
didels takos turjo mokslinis-paintinis proto modelis. Todl i vis
protinio lavinimo ri jis labiausiai pabria painim - savs ir kit
moni, j elgesio motyv ir darbo proi suvokim bei i valg
taikym asmeniniame gyvenime bendraujant su monmis. Taiau
kaip kno judesi karalystje, kur fizin tobulum atskleidia ne o
diai, taip jausm valdos plyti u kalbos ir painimo rib.
Nors Gardneris, gilindamasis mogaus gebjim mstyti, subti
liai velg emocij aism, j prasm ir valdymo men, ir jam, ir jo
kolegoms labiau rpjo ne jausm svarba intelektui, o inios apie jaus
mus. Todl liko neityrinta itisa jra jausm, dl kuri vidinis mo
gaus gyvenimas ir jo santykiai su aplinkiniais yra tokie sudtingi, tokie
kebls ir doms. Jo darbuose liko neatskleista, kaip intelektas atsi
spindi emocijose ir kaip jausmams suteikti intelekto.
Tai, kad Gardneris irykino paintin proto lavinimo aspekt, ro-
60 Emocinio intelekto prigimtis
do, kad jo pairas suformavo psichologijos laiko dvasia". Perdt
painimo sureikminim psichologijoje, netgi jausm srityje, i dalies
lemia keisti io mokslo istorijos vingiai. Dvideimto amiaus viduryje
psichologijos moksle vyravo bihevioristin (elgesio) kryptis. J modifi
kavs B. F. Skineris (Skinner) man, jog mokslikai itirti galima tik
elges. Vidin mogaus gyvenim, jo jausm pasaul bihevioristai lai
k esant u mokslo rib, todl netyrintin.
Baigiantis septintajam deimtmeiui, kylant painimo revoliuci
jai", psichologijos mokslas m gilintis tai, kaip protas fiksuoja ir
kaupia informacij, bei intelekto prigimt. Jausmai, deja, vl liko nuo
alje. Painim tyrinj mokslininkai kognityvistai laiksi nuomons,
kad intelektas reikalauja tik altos, realistins fakt analizs. (Jis super-
racionalus kaip ir pono poko Kelions vaigdes" herojaus, emo
cij netrikdomos sausos bait informacijos alinink prototipo.) Tai
ireik poir, kad intelekte nes vietos jausmams, pastarieji tik su-
jauki ms supratim apie psichin gyvenim.
io poirio besilaikantiems mokslininkams kognityvistams ap
suko galv kompiuteris kaip proto veikimo modelis. Jie visikai ileido
i aki, kad i tikrj mogaus smegenis skalauja beform, pulsuojan
ti, pusiau skysta neurochemini mediag mas, visikai nepanai
steril silikon, lyginam su mogaus smegenimis. Tie mokslininkai,
kurdami informacijos apdorojimo smegenyse modelius, neatsivelg
tai, kad jausmai gali ksintis racionalj prot ir net visai j uval
dyti. Painimo modelis, atspindintis poirio prot skurdum, nepa
jgia paaikinti jo unikalumo, kur lemia intelekt persmelkiantis aud
ros ir verimosi" (Sturm und Drang) jausmas. Siekusieji paremti po
ir mokslininkai patys turjo visikai nekreipti dmesio savo pai
viltis, nuogstavimus, vedybinius kivirus ir profesin pavyd, tai yra
numoti ranka jausmus, suteikianius gyvenimui skon ir prasm, kiek
vien akimirk daranius tak tam, kaip - ir kaip gerai ar prastai -
ms galvoje apdorojama informacija.
Atuoniasdeimt met vyravs lktas jausm vaidmens suvoki
mas, turjs takos intelekto tyrimams, pamau ima keistis, psichologi
jos mokslui vis labiau pripastant lemiam jausm reikm msty
Kada protingas tampa kvailas 61
mui. Emocij ir morals svarb, j tak (taip pat ir pavojing) psichi
niam gyvenimui psichologijos mokslas pradeda vertinti prieingai ne
gu knygos Kelion vaigdes" veikjas Deit, kuriam siaub kelia
(jei tik jis apskritai pajgia patirti siaub) tai, kad jo ledin logika nepa
jgi nusprsti mogikai teisingai. Ms mogikumas akivaizdiau
siai atsiskleidia jausmuose. Suvoks neteks kako be galo svarbaus,
Deit trokta jausti. Jo, geidianio draugysts, itikimybs, kaip ir Ala
vinio mogeliuko i pasakos Smaragdo miesto burtininkas", irdyje -
tutuma. Nepastantis jausmingumo (jo ir negali rasti tuioje irdy
je), Deit sugeba virtuozikai muzikuoti. Jis kuria puikiausias eiles, vi
sai nepatirdamas jose ireiktos aistros. Deitos ilgjimasis paties ilge
sio patvirtina alto, vien painimu grindiamo mstymo, atsieto nuo
auktesni mogikj irdies vertybi - tikjimo, vilties, atsidavimo ir
meils - nevisavertikum. Jausmai praturtina, o bandantis be j apsi
eiti protas skursta.
mano klausim, kodl pabria mstym apie jausmus, arba me-
tapainim, o ne paius jausmus, Gardneris patvirtino bands kogni
tyviai vertinti intelekt: Pirm kart raydamas apie mogaus gebji
m mstyti, kalbjau apie jausmus, svarbius bendravimo gebjimams,
ir gebjim painti save, iskirdamas gebjim igirsti savo irdies bal
s kaip vien i savs painimo sudedamj dali. mogaus gebjim
bendrauti nulemia i sielos gelmi sklindantys emociniai virpesiai. Ta
iau taip susiklost, kad daugialypio intelekto teorija daugiau dmesio
skyr metapainimui, tai yra mogaus smegenyse vykstani proces
suvokimui, o ne plaiai emocini gebjim skalei".
Vis dlto Gardneris suvokia jausm ir gebjimo bendrauti svarb
ms permainingame gyvenime. Jis tvirtina, jog daug moni, kuri
intelekto koeficientas vertintas imtu eiasdeimia tak, dirba tiems,
kuri intelekto koeficientas tesiekia imt tak, kadangi pirmj ben
dravimo gebjimai yra menki, o antrj - puiks. Kasdieniame gyve
nime vis svarbiausi ir yra bendravimo gebjimai. J stokodami, su-
klysite sprsdami, su kuo tuoktis, kokio darbo imtis ir taip toliau. Ben
dravimo gebjimus btina ugdyti mokykloje".
62 Emocinio intelekto prigimtis
AR JAUSMAI GALI BTI PROTINGI
Kad geriau suvoktume, kaip turt vykti is ugdymas, prisiminki
me kitus teoretikus, Hovardo Gardnerio sekjus. inomiausias i j
Jeilio universiteto psichologas Piteris Salovjus (Peter Salovey) daug
dmesio skyr bdams, kuriais galima jausmams suteikti intelekto.12
Toks mokslininko siekis nebuvo naujas. Daugel met netgi kariausi
intelekto koeficiento alininkai, nelaik jausm ir proto nesuderina
mais, kartkartmis bandydavo grinti jausmus proto valdas. Pavyz
diui, ymus psichologas E. L. Torndaikas (Thorndike), labai populia
rins intelekto koeficient 1920-1930 metais, Harper urnale ispaus
dintame straipsnyje teig, kad bendravimo gebjimas" (gebjimas su
prasti kitus asmenis ir imintingai veikti tvarkant mogikuosius san
tykius"), ess vienas i emocinio intelekto sudedamj dali, yra ir
vienas i individo intelekto koeficiento aspekt. Kiti to meto psicholo
gai laiksi cinikesnio poirio bendravimo gebjim, velgdami
jame tik galimyb manipuliuoti kitais monmis - versti juos elgtis
nepaisant pai noro. Taiau intelekto koeficiento alininkai per daug
nesidomjo n viena i i bendravimo gebjimo formuluoi, o 1960
metais reikmingame protini gebjim testams skirtame vadovlyje
bendravimo gebjimas buvo paskelbtas bereikme" svoka.
Taiau bendravimo intelektas nebuvo ignoruojamas, nes buvo su
vokiamas ir intuicija, ir sveiku protu. Pavyzdiui, Jeilio universiteto
psichologo Roberto Sternbergo (Robert Sternberg) paprayti apibdin
ti intelektual asmen", mons pirmiausia vardijo praktines mo
gaus savybes. Isamesni tyrimai privert Sternberg paremti Torndaiko
ivad: bendravimo gebjimai neturi nieko bendra su mokslumu, ta
iau btent nuo j labiausiai priklauso gyvenimo skm. Gyvenime
praveriani intelekto bruo srae yra, pavyzdiui, darbe itin verti
namas jautrumas, padedantis geriems vadybininkams daug k suprasti
be odi.13
Pastaraisiais metais vis daugiau psicholog, sutikdami su Gardne-
riu, prieina prie panai ivad: senoji intelekto koeficiento vertinimo
samprata galino vertinti siaurus kalbinius ar matematinius gebjimus,
Kada protingas tampa kvailas 63
bet ger intelekto koeficiento testo rezultat, galjusi ipranaauti
skming mokytojo ar universiteto profesoriaus karjer, reikm vis
labiau menko, mogaus gyvenimo keliams tolstant nuo akademini
sfer. Psichologai, tarp kuri buvo ir Sternbergas bei Salovjus, inte
lekt velg plaiau, band i naujo vertinti jo tak ms gyveni
mui. J tyrimai leidia suvokti, koks svarbus ir kiek daug gyvenime
lemiantis yra asmeninis" arba emocinis intelektas, pasireikiantis pen
kiose pagrindinse srityse.14
1. Savo jausm painimas. Savivoka, jausmo atpainimas jo reiki
mosi metu, yra emocinio intelekto pamatas. Toliau, ketvirtame skyriu
je, aptarsime gebjimo atpainti savo besikeiianius jausmus svarb
psichologinei valgai ir savs suvokimui. Nesugebjimas suvokti sa
vo tikrj jausm paveria mus priklausomais nuo j. Giliau savo jaus
mus suvokiantys mons geriau orientuojasi gyvenime, skmingiau
tvarko savo svarbiausius reikalus, pradedant vedybomis ir baigiant dar
bo pasirinkimu.
2. Emocij valdymas. Gebjimas valdyti jausmus, pakreipti juos
tinkama linkme labiausiai priklauso nuo savivokos. Penktame skyriu
je, kur aptariamas gebjimas nuraminti save, nuslopinti kylant neri
m, isklaidyti lides ar susierzinim, kalbama ir apie tokio gebjimo
stygiaus sukeltas pasekmes. Stokojantieji io gebjimo mons be pa
liovos prieinasi neviliai, o turintieji jo su kaupu, uklupus gyvenimo
negandoms, greit atgauna pusiausvyr.
3. Gebjimas siekti tikslo. etame skyriuje aikinama, kaip, sie
kiant usibrto tikslo, svarbu suvaldyti savo jausmus, kad iliktume d
mesingi, kryptingai elgtums, gerai atliktume darb ir btume krybin
gi. Emocin savitvarda, pasireikianti sugebjimu atidti pasitenkinim
ir slopinti impulsyvum, yra pasiekim visose srityse pamatas. O suge
bjimas pritapti prie kit, silieti bendr veikl utikrina geriausius bet
kokios veiklos rezultatus. Tok gebjim isiugdiusieji yra labai veikls
ir krybingi, jie puikiai susidoroja su bet kokiomis uduotimis.
4. Gebjimas velgti kit moni jausmus. Empatija, gebjimas
sijausti kito mogaus bsen, yra dar viena i emocins savivokos
64 Emocinio intelekto prigimtis
kylanti savyb, btina bendraujant. Septintame skyriuje bus nagrin
jamos empatijos aknys, jos savyb adinti altruizm, visuomenin
emocinio kurtumo kaina bei prieastys. Gebantieji sijausti kit jaus
mus turi geresn socialin klaus", leidiani geriau suvokti kit po
reikius ir trokimus. i savyb btina tiems, kuri darbas susijs su
globa ir rpyba, prekyba, valdymu bei mokymu.
5. moni tarpusavio santykiai. Bendravimo menas labai glau
diai susijs su gebjimu valdyti kit moni jausmus. Atuntame sky
riuje aptariamas mokjimas bendrauti, j lemianios charakterio savy
bs. ios savybs padeda pelnyti populiarum, lyderio status, umegzti
gerus santykius su kitais monmis. iomis savybmis pasiymintiems
monms visur, kur reikia veikti, dirbti drauge su kitais, sekasi kuo
puikiausiai. Jie yra ms visuomeninio gyvenimo vaigds.
moni gebjimai ioje srityje skiriasi. Kai kurie i ms galbt
puikiai moka nusiraminti patys, taiau kito mogaus paguosti nesuge
ba. Tie gebjimai tiesiogiai priklauso nuo nerv sistemos, bet, kaip
sitikinsime vliau, mogaus smegenys yra nepaprastai imlios ir moko
si nuolat. Emocini gdi, kuri visum sudaro proiai ir reakcijos,
trkum manoma atsikratyti. Stengiantis iuos gdius galima pato
bulinti.
INTELEKTO KOEFICIENTAS IR EMOCINIS INTELEKTAS:
GRYNIEJI TIPAI
Intelekto koeficientas ir emocinis intelektas apibdina ne vienas
kitam prietaraujanius, o greiiau skirtingus gebjimus. Mes visi pai
niojame intelekt ir emocin valgum; moni, kuri intelekto koefi
cientas auktas, o emocinis intelektas menkas (arba intelekto koefi
cientas emas, taiau emocijos isiskiria intelektu) yra, nepaisant ste
reotipinio poirio, palyginti nedaug. Tiesa, intelekto koeficientas ir
kai kurie emocinio intelekto aspektai visgi yra susij. T ssaj men
kumas tik patvirtina, jog protas ir jausmai menkai tepriklauso vienas
nuo kito.
Kada protingas tampa kvailas 65
Kaip apskaiiuoti intelekto koeficient, inoma jau gerai, o tai
emociniam intelektui vertinti kol kas nra ir tikriausiai niekados ne
bus sukurta joki test. Tiesa, emocinio intelekto kai kurios sudeda
mosios dalys yra tirtos gana isamiai, o gebjimas sijausti kito mo
gaus bsen patikimai vertinamas testais - pavyzdiui, pasilius api
bdinti mogaus jausmus pagal videofilmo heroj veido iraikas.
Berklyje sikrusio Kalifornijos universiteto psichologas Dekas
Blokas (Jack Block), atsivelgdamas bdo savyb, kuri vadina ego
stangrumu" ir kuri labai panai emocin intelekt (ia eina svarbiau
si bendravimo ir emociniai gebjimai), palygino dvi slygikai gryno
tipo moni grupes: tuos, kuri intelekto koeficientas buvo vertintas
puikiai, ir tuos, kuri emociniai gebjimai buvo ypa ilavj.15 ie
skirtumai buvo spdingi.
Vien auktu intelekto koeficientu pasiymintis mogus su neila-
vjusiais jausmais yra intelektualo karikatra: proto jis turi su kaupu,
bet apie savo paties vidin pasaul nutuokia menkai. iuo poiriu vy
rus tenka vertinti kiek kitaip negu moteris. Vyras, kurio intelektas ver
tintas labai auktu koeficientu, paprastai (ir tai n kiek nekeista) pasi
ymi plaiais intelektiniais interesais ir gebjimais. Jis yra ambicingas
ir veiklus, nuspjamas, atkaklus ir pats sau rpesio nekelia. Jis kriti
kas, kitus velgia i aukto, yra priekabus ir susikausts, atsiribojs
nuo kit, bejausmis ir altas. Seksualumas ir jausmingumas j trikdo.
Vyrai, isiskiriantys emociniu intelektu, yra pusiausviri, paslaugs
ir linksmi, nepasiduoda baimei ir nelink grautis ar sielvartauti. Jiems
nestinga pareigos jausmo tiek bendraujant su kitais monmis, tiek
darbe, jie ino, kas yra sipareigojimas ir atsakomyb, laikosi dorovs
princip, kitiems dosns atjautos ir rpestingumo. J emocinis gyveni
mas turtingas, bet deramas; jie patenkinti ir savimi, ir kitais, ir aplinka,
kurioje gyvena.
Moterys, pasiyminios vien auktu intelekto koeficientu, pasitiki
savo proto galiomis, nesivarydamos isako savo nuomon, vertina
intelektualum, j intelektiniai ir estetiniai interesai gana vairs. Jos
linkusios savistab ir ilgus apmstymus, jauia nerim ir kalt, ven
gia atvirai ilieti pykt (parodo j nebent netiesiogiai).
66 Emocinio intelekto prigimtis
Emociniu intelektu pasiyminios moterys elgiasi prieingai: jos
linkusios aikiai ir atvirai reikti savo jausmus, yra patenkintos savi
mi, mato gyvenimo prasm. Kaip ir vyrai, jos paslaugios ir draugikos,
deramai reikia jausmus (atslgus pykiui, apgailestauja jam neatsi-
spyrusios), nesunkiai veikia stres. Bdamos visuomenikos, lengvai
umezga naujas paintis. Gyvendamos santarvje su paiomis savi
mi, esti aismingos, spontanikos ir atviros jausmams. Jas retai grau
ia rpesiai, jos nelinkusios savs kaltinti bei varginti nesibaigian
iais apmstymais.
ia, suprantama, apibdintos tik kratutinybs - i tikrj visi mes
turime ir proto, ir jausm, tik vieni daugiau proto, o kiti - jausm,
taiau tai leido irykinti moni savybes, bdingas kratutinybms -
gryniesiems tipams. Tos dvi kratutinybs tam tikru laipsniu veikia vie
na kit. Taiau emocinis intelektas mogui suteikia kur kas daugiau t
savybi, kurios padeda tapti mogikesniam.
PAINK SAVE
Sena japon legenda pasakoja: kart karingas samurajus ididiai
papra budist vienuol paaikinti jam dangaus ir pragaro svokas.
Taiau vienuolis su panieka atov: Neketinu gaiti laiko dl tokio
mulkio kaip tu!" Samurajus to dl ugautos garbs ir, traukdamas
kard i makties, suriko: Nudsiu tave u lum". Tai, - ramiai
atsak vienuolis, - yra pragaras."
Pribloktas iminting odi, samurajus susitvard, sikio kard
atgal makt ir nusilenkdamas padkojo vienuoliui u valg. O tai, -
tar vienuolis, - yra dangus."
Akimirka, kai samurajus staiga atsitokjo, vaizdiai apibdina es
min bsenos, kai esi uvaldytas jausmo, skirtum nuo tos bsenos,
kai suvoki, kad jausmas valdo tave. Sokrato priesakas Paink save"
ireikia emocinio intelekto esm - gebjim pajusti ir suvokti kylan
ius jausmus.
I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, jog ms jausmai yra aiks.
Taiau geriau pagalvoj sitikiname, kad kartkartmis umirtame, k
i tikrj jautme, arba gerokai vliau suvokiame, k jautme. Kalb
dami apie gebjim suvokti mini sek, psichologai vartoja ganti
nai griozdik metapainimo termin, o savo paties jausm suvokim
vardija metanuotaika. Nuolatiniam savo vidini bsen stebjimui
nusakyti, manau, labiau tinka savivokos terminas.1Tokios refleksins
savistabos metu protas stebi ir tiria pai patirt, taigi ir jausmus.2
i savistaba beveik atitinka tai, k Froidas vadino tolygiai sklan
daniu dmesiu", kur jis sil atliekantiems psichoanaliz. Toks d
mesys nealikai fiksuoja visus dalykus kaip besidomintis, taiau nesi-
imantis veiksm stebtojas. J kai kurie psichoanalitikai vadina ste-
biniuoju ego". is savistabos gebjimas leidia analitikui stebti savo
paties reakcij paciento odius, o paciento gebjim ugdo laisvos
asociacijos.3
4
67
68 Emocinio intelekto prigimtis
Tokios savivokos metu tikriausiai aktyvuojama naujoji smegen
iev, ypa u kalb atsakingos smegen sritys, kuri paskirtis - i
skirti bei vardyti kilusius jausmus. Savivoka - tai ne emocij uval
dytas dmesys, sustiprinantis ir ididinantis tai, kas yra suvokta. Tai
veikiau neutrali bsena, kai savistabos nesutrikdo n kunkuliuojan
ios emocijos. Viljamas Staironas, regis, turi galvoje kaip tik i proto
savyb, kai apibdindamas savo gil sielvart ra jautsis tarsi lydi
mas antrojo a" - vaiduokliko stebtojo, kuris, nepatirdamas savo
antrininko dvasios nuopuolio, pajgia su beaistriu smalsumu stebti
savo porininko kov.4
Tobula savistaba leidia ramiai stebti miai kylanius arba kun
kuliuojanius jausmus. Tai pasitraukimas per ingsnel nuo potyrio,
savotikas lygiagretus smons srautas, apibdinamas odiu su prie
dliu meta": plevenantis vir pagrindins srovs ar alia jos, suvo
kiantis, kas darosi, nepasineriantis ir nepasimetantis joje. Yra skirtu
mas tarp, pavyzdiui, dl kako siaubingai siutusio mogaus ir to,
kuris siuts sielos gilumoje suvokia, kad j apm sitis". Kalbant
apie tokio suvokimo nervinius mechanizmus, reikia pasakyti, jog is
subtilus protins veiklos poslinkis tikriausiai rodo, kad naujosios sme
gen ievs grandys aktyviai stebi jausmus, taigi engia pirm ingsn,
siekdamos juos valdyti. Savo jausm suvokimas yra kertinis emocinis
gebjimas, padedantis rastis kitoms savybms, tokioms kaip savikontrol.
Kaip teigia Naujojo Hampyro universiteto psichologas Donas
Majeris (John Mayer), drauge su kolega i Jeilio universiteto Piteriu
Salovjumi suformulavs emocinio intelekto teorij, savivoka yra ge
bjimas suprasti tiek savo nuotaik, tiek savo mintis apie t nuotai
k".5Savivoka yra mogaus vidin bsen nereaguojantis ir apie j
nesprendiantis dmesys. Taiau Majeris pripasta, jog is jautrumas
gali svyruoti. Emocin savivok paprastai liudija tokios mintys: A
neturiau taip jaustis", Kad pralinksmiau, pasistengsiu galvoti apie
malonius dalykus". Kai esame prislgti, mkteli mintis: Negalvok
apie tai!"
Taiau jausmus suvokti yra viena, o bandyti juos keisti - kita. Ma
jeris pastebi, jog siekiant naudos ie abu gebjimai veikia sutartinai:
Paink save 69
atpaindami prast nuotaik, jau ireikiame nor jos atsikratyti. Vis
dlto is atpainimas skiriasi nuo ms pastang susitvardyti ir nepasi
duoti emociniam impulsui. Kai vaikui, i pykio sudavusiam aidimo
draugui, sakome: Liaukis", tik sulaikome jo rankas, taiau jo pykio
nenuslopiname. Vaikas neumirta sit suklusios prieasties (Bet
jis pagrieb mano aisl!"), jo pyktis neatslgsta. Savivoka geriau mal
ina stiprius prieikum suklusius jausmus. Suvok, jog esame apim
ti pykio, gyjame daugiau laisvs pasirinkti: galime, uuot pasidav
pykiui, pabandyti jo atsikratyti.
Pagal tai, kaip mons reaguoja savo jausmus ir kaip juos valdo,
Majeris pasil suskirstyti juos kelias grupes.6
Gerai save pastantieji. Perprantantys savo nuotaikas mons,
savaime suprantama, orientuojasi savo emociniame gyvenime. Blai
vus jausm suvokimas pagrindia kitas j bdo savybes: jie yra nepri
klausomi, puikiai suvokia savo galimybi ribas, yra puikios psichins
sveikatos, optimistai. Sugedus nuotaikai, nesikankina ir stengia j pa
taisyti. Trumpai sakant, j imanymas padeda valdyti jausmus.
[klimpusieji. Tai mons, nuolat atsiduriantys jausm klampy
nje ir nestengiantys i jos ibristi, nes yra savotiki nuotaikos vergai.
Jie nenuspjami, nesuvokia savo jausm, nenumano, k toliau veiks,
ir net nesistengia nors truput pataisyti nuotaik. Jie jauiasi bejgiai
savame emocij pasaulyje, nes ia karaliauja paios emocijos.
Susitaikantieji. Tokie mons daniausiai supranta, k jauia,
taiau yra visikai priklausomi nuo nuotaik ir link su jomis susitaiky
ti. Atrodo, jog susitaikantieji yra dviej tip: vieni paprastai esti gerai
nusiteik, todl jiems maiausiai rpi k nors keisti, o kiti, nors ir suvo
kia, kad nuotaika prasta, taiau susitaiko su ja nesiprieindami ir nesi
stengia jos praskaidrinti. Toks elgesys bdingas lidintiems, likimui pa
sidavusiems monms.
AISTRINGIEJI IR ABEJINGIEJI
Akimirkai sivaizduokite, jog skrendate lktuvu i Niujorko San
Francisk. Skrydis vyksta sklandiai, taiau artinantis prie Uoltj kal
n pasigirsta lktuvo vado balsas: Ponios ir ponai, prieakyje - oro
duobs. Praome grti savo vietas ir prisisegti dirus". Netrukus lk
tuv, skridus audros skur, kokiame jums dar nra tek atsidurti,
ima svaidyti visas puses, jis blakosi kaip papldimio kamuolys, kur
pasigavo putojanios bangos.
K js darote? Ar esate i t, kurie ninka knyg ar urnal, toliau
iri film, visai nekreipdami dmesio audr? O gal js mieliau susi
randate instrukcij, kaip elgtis itikus nelaimei, arba akylai stebite stiu
ardesi elges ir sitemp klausots varikli imo, kad pamatytumte
enklus ar igirstumte garsus, kurie galt pranaauti nelaim?
Labiausiai tiktinas js atsakymas klausim leidia nuspti
js reakcij galimo pavojaus akimirk. Lktuvo epizodas yra i Tem-
plio universiteto psichologs Siuzanos Miler (Suzanne Miller) sukurto
psichologinio testo, skirto nustatyti, ar mons ilieka budrs ir ati
diai seka kiekvien ekstremalios padties smulkmen, ar atvirkiai -
stengiasi nukreipti savo dmes k kita. ios dvi labai skirtingos d
mesio sutelkimo kryptys pavojaus akimirk atspindi skirtingas moni
emocijas. Tie, kurie ekstremaliomis slygomis susikaupia ir esti vis
kam atids, nenorom daugiau reikms teikia savo reakcijoms, ypa
jei susitelkia nesiremdami ramia savistaba. Dl toj emociniai prover
iai aktyvja ir stiprja. O atsiribojusieji nuo to, kas vyksta, maiau
domisi savo reakcijomis, todl sumaina savo emocinio atsako svar
b, o gal ir to atsako stiprum.
Tai reikt, jog bdai itikus kai kuri moni emocin savivoka
veikia nepriekaitingai, o kai kuri ji visikai menka. Pagalvokite apie
koledo student, kuris vien vakar bendrabutyje pastebjo siplies
kusi ugn, nujo atsineti gesintuvo ir grs ugesino ugn. Neatsiti
ko nieko ypatinga, iskyrus tai, kad gesintuvo nujo neskubdamas ir
neinas juo gro taip pat ne bgte. Jam neatrod, jog padtis tokia
pavojinga, kad reikt labai skubti.
70 Emocinio intelekto prigimtis
Paink save 71
atsitikim man papasakojo Edvardas Dyneris (Edward Diener),
Urbanoje esanio Ilinojaus universiteto psichologas, tyrinjantis mo
gaus patiriam jausm stiprum.7Anas koledo studentas mokslinin
ko kartotekoje atsidr tarp t, kurie i vis kada nors sutikt moni
isiskyr ypatingu nejausmingumu. jis buvo vienas i t, kurie nepaty
r jokios aistros, kurie nugyvena gyvenim nejausdami nieko arba be
veik nieko net ypatingais atvejais, tokiais kaip gaisras.
Palyginimui papasakosiu apie moter, kuri Dynerio kartotekoje
atsidr tarp visikai prieingai jauiani moni. Pametusi mgsta
miausi plunksnakot, ji keturias dienas elgsi kaip tikra pamil. Kit
kart j taip sujaudino prabangios parduotuvs reklama apie numato
m didel moterik bat ipardavim, kad visk metusi oko auto
mobil, o iki tos ikagos parduotuvs buvo trys valandos kelio. Dyne
ris sitikins, jog moterys emocijas - ir teigiamas, ir neigiamas - igy
vena stipriau nei vyrai. Atsiribojus nuo lyties, tenka pripainti, jog
emocinis gyvenimas yra turtingesnis t moni, kurie pasiymi dides
niu pastabumu. Kita vertus, akivaizdu, jog ypatingai jautrius mones
net menkiausias dirgiklis priveria patirti palaiming arba pragarik
jausm audras, o kito kratutinumo mons nesusijaudina net atsidr
paiose pavojingiausiose situacijose.
BEJAUSMIS MOGUS
Protingasis Garis, nuovokus ir puikus chirurgas, siutino savo su
adtin Elen todl, kad jausm srityje buvo lktas, emocikai abe
jingas viskam ir visiems. Sugebjs puikiai diskutuoti mokslo ir meno
temomis, tarsi netekdavo amo pasisukus kalbai apie jausmus, net jaus
mus Elenai. Draug labai stengsi ispausti i jo bent kiek aistros, bet
suadtinis ilikdavo ramut ramutlis. A nemoku natraliai reikti
jausm", - pasiskund jis psichoterapeutui, pas kur apsilank Elenos
spiriamas. Pasakodamas apie savo emocin gyvenim jis prisipaino:
Neinau, k pasakyti. Negaliu patirti jokio stipraus jausmo-nei labai
malonaus, nei labai nemalonaus".
72 Emocinio intelekto prigimtis
Gario abejingumas nuvyl ne tik jo suadtin. Kaip prisipaino
savo psichoterapeutui, per vis gyvenim jam su niekuo nepavyko
atvirai pasikalbti apie savo jausmus. Jis neinojo, k jauia, todl ir
mansi neturs pykio, lidesio ar diaugsmo.8
Anot Gario psichoterapeuto, emocin tutuma mones paveria
bespalviais, nykiais individais: Jie visiems varo nuobodul, o j mo
nos siunia juos gydytis". Gario emocinis lktumas - pavyzdys to, k
psichiatrai vadina aleksitimija (graikikai - alexithymia; a reikia sty
gius", l exi s- odis", thymos- emocija"). Dl io sutrikimo mons
nesugeba odiais vardyti savo jausm. I ties jie atrodo ivis netur
jausm, bet gali bti, kad kaltesnis yra j nesugebjimas ireikti emo
cij negu pastarj stoka. tokius mones pirm kart atkreip dmes
psichoanalitikai, nes pagelbti jiems psichoanalize nebuvo galima: jie
nekalbjo apie jausmus, fantazijas, j sapnai buvo bespalviai. Papras
tai tariant, jie neturjo emocinio pasaulio, apie kur bt galj kalb
ti.9 Medicininis aleksitimijos apibdinimas bt toks: mogui sunku
nusakyti tiek savo, tiek kit jausmus, o jo odynas emocijoms apib
dinti yra labai menkas.10Be to, jie neskiria vienos emocijos nuo kitos ir
emocij nuo fizini poji, todl gali sakyti, kad suka vidurius, smar
kiai plaka irdis, pila prakaitas ir svaigsta galva, taiau neinos, kad
tada jauia nerim.
Jie atrodo visikai kitokie, tarsi kito pasaulio btybs, atklydusios
visuomen, kurioje vyrauja jausmai", - taip iuos mones apibdino
Harvardo universiteto psichiatras daktaras Piteris Sifneosas (Peter Sif-
neos), 1972 metais sukrs aleksitimijos termin.11 Aleksitimikai ver
kia retai, taiau jei taip atsitinka, aar nebesulaiko ir labai sutrinka
pasiteiravus, kodl siraudojo. Vien moter taip prislg filmas apie
atuoni vaik motin, mirtani nuo vio, kad raudojo vis vakar.
Psichoterapeutui pasiteiravus, ar verk ne dl to, kad filmas primin
dl tos paios prieasties mirusi jos paios motin, moteris neteko
ado ir tarsi sustingo. Paklausta, kaip jautsi t akimirk, ji atsak: Siau
bingai", taiau nieko daugiau apie j apmusius jausmus pridurti ne
galjo. Be to, ji prisipaino kartkartmis pravirkstanti, taiau niekada
neinanti dl ko.12
Paink save 73
Didiausia bda ir yra ne tai, kad aleksitimikai negali jausti, bet
tai, kad nesugeba suvokti, k i ties jauia, ir nestengia odiais
apibdinti savo jausm. Jie visai neturi esminio emocinio intelekto
gebjimo - savivokos, inojimo, k jauiame sisibavus jausmams.
Aleksitimija atima galimyb pasikliauti sveiku protu, suvokti tai, kas
savaime suprantama, k visi jauiame. Jei koks nors dalykas - ar grei
iau mogus - visgi priveria aleksitimikus kak jausti, tai juos taip
sutrikdo ir apsunkina, kad tokio patyrimo stengiasi ivengti bet kokia
kaina. Jei jausmai juos aplanko (jei toks stebuklas vyksta), tai tik
kaip gluminantis sielvartas. Taip atsitiko anai moteriai, kuri matytas
filmas privert jaustis siaubingai", taiau tam siaubingumui apib
dinti odi nerado.
Dl io esminio jausm nesupratimo mons ima skstis vairiau
siais kno negalavimais. Toks fenomenas, kai emocinis skausmas pa
laikomas fiziniu, psichiatrijoje vadinamas somatizacija (skirtingai nuo
psichosomatinmis ligomis sergani moni, kurie dl emocini su
trikim kenia tikrus fizinius nemalonumus). Todl vienas i psichiat
rijos tiksl yra teisingai nuo kit moni atskirti aleksitimijos aukas (o
jos linkusios ilgai ir beprasmikai iekoti ligos), kad nebt be reikalo
gydomi tie, kuri liga" i ties tra emocin problema.
Nors niekas negali nurodyti tikslios aleksitimijos prieasties, dak
taras Sifneosas mano, jog kaltas yra nutrks ryys tarp limbins siste
mos ir naujosios smegen ievs, ypa kalb reguliuojani centr, ir
tai neprietarauja ms inioms apie emocines smegenis. Pacientams,
kuriems dl stipri traukuli priepuoli i jungtis buvo nutraukta ope
ruojant, kaip ir pasiymintys aleksitimija tampa bejausmiai, pastebi
Sifneosas, jie praranda gebjim apibdinti savo jausmus, netenka vaiz
duots. Taigi nors emocini smegen sekos gali reaguoti jausmus,
naujoji smegen iev nebesugeba j iriuoti ir nebepadeda ireik
ti odiais. Romane Vadink tai miegu" Henris Rotas itaip apibdino
kalbos gali: Jeigu stengei odiais apibdinti tai, k jautei, tai pri
klaus tau". i ivada ireikia aleksitimijos esm: nerasti odi jaus
mams apibdinti reikia nejausti, kad jie tau priklauso.
74 Emocinio intelekto prigimtis
PAGYRIMAS INTUICIJAI
Auglys Elioto kaktinje skiltyje jau buvo mao apelsino dydio.
Nors operacija, kurios metu jis buvo paalintas, laikyta pavykusia,
Eliot painojusieji tvirtino, kad jis taip pasikeit, jog tapo visikai
kitu mogumi. Buvs perspektyvus korporacijos teisininkas po opera
cijos prarado darb. J paliko mona. Ivaists santaupas nuostolin
goms investicijoms, turjo persikraustyti brolio namus.
Elioto atvejis yra sudtingas. Jo intelektas iliko toks pat auktas,
bet jam nebesisek planuoti savo laiko, gaio j smulkmenoms, nes
nebesugebjo nustatyti, kas yra svarbiausia. Jokie patarimai negelb
jo; jis neteko darbo, taigi ir galimybs kilti karjeros laiptais. Nors dau
gelis intelekto test patvirtino, jog Elioto protiniai gebjimai nepaki
to, jis kreipsi neurolog, tikdamasis, jog nustaius jo ligos neurolo
gin kilm gals teistai gauti negalumo paalp. Antraip jis bt
buvs laikomas tik simuliantu.
Neurologas Antonijas Damasijas, kur kreipsi Eliotas, nustat,
jog paciento protiniams gebjimams trko vieno dalyko. Nors mst
labai logikai, o atmintis, dmesys ir kiti paintiniai gebjimai liko
nepakit, Eliotas tapo bejausmis, jo prisiminimuose apie tai, kas buvo
nutik jam paiam, visikai neatsispindjo jausmai.13 Keisiausia, kad
net apie skaudiausius savo gyvenimo vykius pasakojo tarsi bt bu
vs paalinis stebtojas - be jokio lidesio, susierzinimo ar pykio.
Asmenin tragedija skausmo jam nekl. Damasijas Eliot ujaut
labiau nei iam buvo gaila savs.
Neurologas nusprend, kad paciento emocinio abejingumo prie
astimi tapo tai, kad operuojant augl buvo paalinta ir kaktins skil
ties dalis. Taip buvo nutrauktas emocini smegen emesnij cen
tr, ypa migdolinio kno ir su juo susijusi jungi, ryys su naujja
smegen ieve, atsakinga u gebjim mstyti. Eliotas mst pana
iai kaip kompiuteris: priimdamas sprendim sugebjo apskaiiuoti
kiekvien ingsn, taiau nesugebjo vertinti skirting galimybi jas
lygindamas. Jam buvo vis tiek, k pasirinkti. Toks proto nealikumas,
Damasijo nuomone, ir tapo vis Elioto neskmi prieastimi. Jaus
mams likus uribyje, jo mstymas tapo ydingas.
Paink save 75
Tas ydingumas pasireikdavo net kasdieniais Elioto sprendimais.
Kai Damasijui tekdavo tartis dl kito susitikimo laiko, Eliotas visi
kai susipainiodavo: paaikinti, kodl jam tinka ar netinka gydytojo
pasilyta diena, jis galjo, bet isirinkti priimtiniausio silymo ne
steng niekaip. Proto poiriu Elioto sprendimai buvo racionals:
pritardamas silomam susitikimo laikui ar j atmesdamas rmsi aki
vaizdiai nepriekaitingais argumentais, taiau neturjo menkiau
sio supratimo, ar jam paiam kuris nors silymas patinka labiau nei
kiti. Nesuvokdamas savo jausm, nesteng isirinkti vieno, paties
geriausio silymo.
Elioto nerytingumas patvirtina teigin, kad gyvenimui nesiliau
jant klus vis naujas problemas, jausmams tenka vedlio vaidmuo
iekant tinkamiausio kelio. Nors stiprs jausmai gali sujaukti prot,
neinojimas, kad k nors jauti, gali tapti pratingas, ypa priimant
lemtingus sprendimus, nuo kuri didia dalimi priklauso ms liki
mas: kokios siekti karjeros, rinktis saug darb ar keisti j rizikin-
gesn, taiau domesn, kam skirti pasimatymus ir su kuo susituokti,
kur gyventi, nuomotis bst ar pirkti nam ir taip toliau. Visa nu
sprsti vadovaujantis vien protu nemanoma, tam reikia intuicijos
bei praeityje sukauptos emocins iminties. Vien geleine logika
vadovaujantis nemanoma nusprsti, su kuo tuoktis, kuo pasitikti,
netgi kok darb pasirinkti. iose srityse nuo jausm atsietas protas
yra aklas.
Tokiu metu mums vadovaujantys intuityvs signalai bangomis
atsklinda limbiniu keliu i paties vidaus, i to, k Damasijas vadina
somatiniais ymekliais", o daugeliui inoma kaip intuicija. Soma
tinis ymeklis yra tam tikras automatikai sijungiantis pavojaus sig
nalas, paprastai spjantis apie gresiant pavoj ir paraginantis griebtis
tam tikr veiksm. Intuicija daniausiai sutrukdo mums pasirinkti
tai, kam prietarauja sukaupta patirtis, o kartais pakuda patarim
nepraiopsoti auksins galimybs. Toki akimirk nebtina prisiminti
tam tikros patirties, subrandinusios neigiamus jausmus, mus tereikia
perspti, ko nieku bdu nedert griebtis. Vos sikius intuicijai, ima
me savimi labiau pasitikti, mums lengviau nutarti, ko imtis, o ko
76 Emocinio intelekto prigimtis
ne, taip pasirinkimo galimybes sumainame iki optimalaus skaiiaus.
Nordami protingai pasirinkti, btinai turime siklausyti savo jaus
mus.
SKVERBIANTIS PASMON
Elioto emocij skurdumas pera mint, jog moni gebjimai su
vokti kylanius jausmus turt bti labai vairs. Vadovaudamiesi lo
gika, turtume manyti, jog kaip nutraukus nervines jungtis inyksta
gebjimas jausti, taip nepaeistose smegenyse slyginis t jungi stip
rumas ar silpnumas turt pasireikti geresniu ar stipresniu gebjimu
jausti. Dl kaktini nervini grandini takos emociniam prisiderini
mui, tai yra dl nerv sistemos nulemt prieasi kai kurie i ms
gali aikiau pajusti baim ar diaugsm ir geriau suvokti savo jausmus.
Gali bti, jog nuo tos paios nervins grandins priklauso ir ms
psichologin introspekcija. Kai kurie i ms savaime geriau suvokia
tam tikras emocinio proto simbolines iraikas - metaforas ir palygini
mus poezijoje, dainose ir pasakiose, kurios gali bti vardijamos kaip
irdies kalba. Prie j dar galima pridurti sapnus, svajones ir mitus, ku
riuose laisvai kylanios asociacijos lemia pasakojimo tkm, pakls
tani emocinio proto logikai. Turintiems gimt polink siklausyti
savo irdies bals, suprasti jausm kalb (raantiems noveles, kurian
tiems dainas ar psichoterapeutams) perteikti juos lengviau. i vidin
klausa suteikia daugiau gali pasmons iminiai" - ms sapn ir
svajoni prasmei, ms kariausius trokimus knijantiems simbo
liams perteikti.
Savivoka yra esmin psichologin valga. iam gebjimui puo
selti yra daug psichoterapijos bd. Giliausiai, Hovardo Gardnerio
nuomone, sielos gelmes sugebjo prasiskverbti didysis jos paslapi
tyrjas Zigmundas Froidas. Jis iaikino, kad didesn emocinio gyve
nimo dalis gldi pasmonje, kad kirbantys mumyse jausmai ne visa
da perengia suvokimo slenkst. i psichologijos aksiom patvirtina
ir patirtis, pavyzdiui, atlikti bandymai, susij su pasmonje gldin
Paink save 77
iais jausmais. Kaip pavyzd galima paminti nuostab atradim, jog
monms gali patikti kas nors n nesuvokiant, jog tai yra kada nors
mat. Kiekvienas jausmas gali kilti (ir danai kyla) nesmoningai.
Vos ugimusio jausmo mogus daniausiai nesuvokia. Pavyzdiui,
gyvates vaizduojanius paveiksllius parodius j bijantiems monms,
prie odos prijungti jutikliai ufiksuos susijaudinim iduodanius pra
kaito laus, net jei tiriamieji tvirtins nejaui jokios baims. Prakaitas
pasirodo net tada, kai gyvai atvaizdams mkteljus tiriamieji n
nespja suvokti, k mat, o svarbiausia - jie ima jaudintis. Nesiliaujant
adinus pasmons emocij, jos vis stiprja, kol prasiskverbia smo
n. Todl ir kalbame apie du emocij lygmenis: smoningj ir nes
moningj. T akimirk, kai mogus ima suvokti jausm, j ufiksuoja
kaktins smegen skilties iev.14
U suvokimo slenksio kirbanios emocijos, net jei nenutuokia
me, kad jos ten kirba, gali labai stipriai veikti ms suvokim ir reakci
jas. Tarkim, mogus, kur ankst ryt suerzino atsitiktinio praeivio stor
ievikumas, ilgai neatsikratydamas irzulio, sieidia be jokios prie
asties ir visiems piktai atsikerta, jis gali ir nenumanyti, kad dirglu
mas jo vis dar neapleidia, ir net nustebti, kam nors atkreipus tai
dmes. Nesuvokti jausmai nesiliauja kunkuliav ir vert j elgtis at
ariai tol, kol ima suvokti savo reakcij, tai yra kol i uregistruojama
smegen ievje. Tada, apmsius tai, kas atsitiko, galima atsikratyti
ryt apnikusi jausm, pakeisti poir ir praskaidrinti nuotaik. Taip
emocin savivoka padeda rastis kitai esminei emocinio intelekto sa
vybei - gebjimui atsikratyti blogos nuotaikos.
AISTR VERGAI
5
Palaimintas, kieno dvasia ir kraujas
Sulydyti taip darniai, kad jisai
Nra vilpyn pirtuose Fortnos,
Juo grieianios. Suraskite man mog,
Kurs nevergaut aistrai, - ir a j
Neiosiu gyv gilumoje irdies...
Hamletas savo draugui Horacijui
Ne vergavimas aistrai, o savitvarda, gebjimas atsispirti nepalan
kioms Fortnos siuniamoms emocinms audroms buvo laikomi dory
be nuo Platono laik. Senovs graikai iai savybei apibdinti vartojo
od sophrosyne. J ivertusiam graik mokslininkui Peidui Diubua
(Page DuBois) prireik ne vieno odio - rpestingumas ir asmeninio
gyvenimo intelektas; subtili pusiausvyra ir imintis". Romnai ir anks
tyvoji Krikioni banyia i savyb vadino temperantia - nuosai
kumu, santrumu, lstani emocij sutramdymu ir paabojimu. Svar
biausias siekis yra ilaikyti pusiausvyr, o ne slopinti jausmus, nes visi
jie turi savo vert ir prasm. Gyvenimas be aistros tapt nykia abejin
gumo dykuma, upusiusia paties gyvenimo prasmingum. Taiau,
Aristotelio tvirtinimu, reikia tik deram emocij, o jausm - atitin
kani aplinkybes. Perdaug prislopinti jausmai sukuria nuobodulio ir
nykumos atmosfer, o nesuvaldomi, nenumaldomi jausmai virsta pa
tologikais - beribiu sielvartu, grauianiu nerimu, lstaniu pykiu
ar maniakiku dirglumu.
Kani sukeliani jausm paabojimas yra emocins gerovs
prielaida; kratutinumai - per stiprios ar per ilgai persekiojanios emo
cijos - imua mus i pusiausvyros. mogus neturi pasiduoti vienam
78
Aistr vergai 79
jausmui. Nuolatos laimingi mons man primena keist atuntojo de
imtmeio miel, saldi ypsen mad. Galima bt ilgai kalbti apie
didiul kanios tak krybai ir dvasiniam gyvenimui, apie kanios
gali igydyti siel.
Skms ir neskms yra gyvenimo druska, taiau vienos turi at
sverti kitas. Ms irdys neklysdamos atpasta emocij pusiausvyr,
nulemiani ger savijaut - bent jau tokia ivada buvo padaryta ti
riant vyr ir moter nuotaikas, kurias fiksavo patys t akimirk, kai tik
gaudavo nurodym kiekvienam specialiai teiktu neiojamuoju garso
davikliu.1 Norint gerai jaustis, visai nebtina vengti nemaloni jaus
m, svarbiausia, kad audringi jausmai neprasmukt nepastebti ir ne
praudyt puikios nuotaikos. Net pratrukus pykiui ar ugriuvus slo
giai nuotaikai galime manyti, jog viskas yra gerai, jeigu tik buvome
patyr tiek pat diaugsmo ir maloni akimirk. ie tyrimai taip pat
patvirtino, kad emocinis intelektas nepriklauso nuo mokslumo, o
paymiai ir intelekto koeficientas nesusij arba menkai susij su gera
emocine savijauta.
Kaip smonje nuolat kirba mintys, taip nenurimsta ir emocij
virpesiai. mogaus, kuriam paskambinsite et valand ryto, nuotai
ka bus vienokia, o paskambinus septint vakaro - jau kitokia. Supran
tama, vien ryt jo nuotaika nebus tokia pat kaip kit ryt, bet jeigu ji
isilaiko nepakitusi savaii savaites, kelis mnesius, tai mogaus dvasi
n bsena tikrai gera. Pasirodo, be galo stiprius jausmus patiriame paly
ginti retai. Didiuma ms tarsi riedame linksmaisiais kalneliais" - vis
bgiais, vis bgiais, tik retkariais krestelimi poskiuose.
Ir vis dlto jausm prieira truput primena darb be pabaigos:
kad ir k veiktume, o ypa laisvalaikiu, nesiliaujame rpinsi nuotaika.
J pagyvinti stengiams skaitydami roman, irdami televizori ar su
sitik su draugais. Saviguodos menas yra vienas svarbiausi mogikj
gebjim. Kai kurie psichoanalitikai mstytojai, tokie kaip Donas Boulbis
(John Bowlby) ir D. V. Vinikotas (D. W. Winnicott), pastarj savyb
laiko viena svarbiausi psichini priemoni. Jie tvirtina, jog emocikai
sveiki kdikiai imoksta save nuraminti mgdiodami savo globj el
ges ir taip ivengia skaudi emocinio proto sukrtim.
80 Emocinio intelekto prigimtis
Kaip jau sitikinome, smegen sandara yra tokia, jog nuo ms
nepriklauso arba beveik nepriklauso, kada ir kokie btent jausmai mus
upls, mes tik iek tiek numanome, kaip ilgai jie truks. Kalbame ne
apie prastus jausmus - lides, susirpinim ar pykt, kurie per tam
tikr laik praeina savaime arba mums patiems pasistengus. Taiau jei
tie patys jausmai tampa per daug stiprs ir utrunka per ilgai, jie virsta
kankinama kratutinybe- neatslgstaniu nerimu, nevaldomu pykiu,
depresija. Kai ie jausmai tampa nebepakeliami ir nebesuvaldomi, pri
reikia vaist ar psichoterapijos, arba ir vaist, ir psichoterapijos.
Jei emocins smegenys nuolat dirginamos taip stipriai, kad mo
gus priverstas griebtis vaist, jo savireguliacija neabejotinai sutrikusi.
Visgi net du tredaliai kamuojam maniakins depresijos nuo ios li
gos niekados nesigyd. Taiau liio preparatai ar naujesni vaistai stengia
nutraukti udar grandin, kuri sudaro ligai bdingos bsenos (para
lyiuojani depresij chaotikai keiia pakilios nuotaikos ir didybs
manijos, sumiusios su pykiu bei susierzinimu, protrkiai). Viena pro
blema kyla dl to, kad serganius maniakine depresija priepuolio me
tu uplsta toks pasitikjimas savimi, kad net katastrofiki j sprendi
mai nepaakina kreiptis pagalbos. Labai sutrikus emocijoms, geriausias
bdas padti ligoniui - psichiatrinis gydymas.
Taiau kai tenka atsikratyti iaip prastos nuotaikos, belieka pasi
kliauti savimi. Deja, pastangos toli grau ne visada esti vaisingos, bent
jau Keis Vestern Rezerv universiteto psicholog Diana Tais (Diane Ti-
ce) prie tokios ivados prijo, kai apklaususi daugiau kaip keturis im
tus vyr ir moter isiaikino j strategij blogai nuotaikai veikti ir
pasirinktos taktikos efektyvum.2
Ne kiekvienas sutiks su filosofine prielaida, kad bloga nuotaika
turi bti veikiama. Kaip nustat Diana Tais, apie penki procentai mo
ni yra vadinamieji nuotaikos grynumo" alininkai, niekada nesisteng
keisti savo nuotaik, nes, j nuomone, visi jausmai yra tikri" ir turi
bti igyventi, kad ir kaip slgt. Kita grup moni nuolatos stengsi
prasiau nusiteikti dl pragmatini prieasi: tai gydytojai, kurie ren
gsi praneti pacientams blogas naujienas, visuomens veikjai, kurs
tantys savyje nepakantum neteisingumui, kad veiksmingiau su juo
Aistr vergai 81
kovot; vienas jaunuolis prisipaino kursts savyje pykt netgi norda
mas usistoti jaunyl brol, kur aidim aiktelje nuskriaud draugai.
O kai kurie mons tiesiog makiavelikai manipuliuoja savo nuotai
komis: mokesi rinkjai, pavyzdiui, smoningai pyksta nuolat, kad
prigriebt skolininkus.3Taiau iskyrus iuos ir retus panaius atvejus,
kiti apklaustieji tvirtino, kad nuotaikos juos valdo. Tyrim duomenys
apie moni pastangas atsikratyti blogos nuotaikos yra gana pains.
NIRIO a n a t o mij a
sivaizduokite, kad vaiuojate automobiliu savo eile, o neatsar
gus vairuotojas pavojingai priartja prie js mainos. Jeigu nejuia
pagalvosite: Ak, tas unsnukis!", i js mintis taps tikro pykio pro
logu - jeigu, inoma, nesiliausite mst apie iurkt keli eismo tai
sykli paeidim bei kert: Jis galjo mane atsitrenkti! Neleisiu tam
niekui taip lengvai pasprukti!" Js krumpliai pabla, nes spaudiate
vair tarsi smaugtumte niekdar. Js knas rengiasi ne sprukti, o pul
ti: jus kreia drebulys, kakta irasoja, krtinje dauosi irdis, veido
raumenys sustingsta rsia grimasa. Jums kyla noras umuti t vaiki
n. Tik tai i paskos vaiuojanti maina jau signalizuoja, kad sultino
te greit, ir js jau pasirengs lieti nir ant kito vairuotojo. tai kiek
tampos sukelia neapdairus vairuotojo, vaiavusio ne savo juost,
prasiengimas.
O dabar pabandykite sivaizduoti, kaip viskas vykt, jei pasisekt
situacij vertinti neaitrinant savs. Juk galite pagalvoti: Gal jis mans
nepamat, gal taip pasielg dl rimtos prieasties, pavyzdiui, ikilu
sio pavojaus sveikatai ar gyvybei". Mintys apie toki prieasi tiki
myb apmaldo pykt, jis uleidia viet gailesiui, o pavelgus situa
cij i paukio skrydio", pyktis sprogsta kaip muilo burbulas. Svar
biausia, ragina Aristotelis, reikia supykti tinkamai, nes sismarkavusio
pykio danai nebesuvaldome ir tampame jo vergais. Bendaminas
Franklinas buvo teisus, tvirtindamas, jog pyktis niekada neatsiranda
be prieasties, taiau retai toji prieastis esti gera".
82 Emocinio intelekto prigimtis
Pyktis, inoma, nra vienaris. Migdolinis knas gali skelti ie
irb, kuri staiga virsta nirio, pykio neatsakingam, pavoj suklu
siam vairuotojui liepsna. Taiau kitame emocins sekos gale esanti
naujoji smegen iev tikriausiai pateikia geriau apgalvotus sprendi
mus, pavyzdiui, altakraujik kerto plan arba pykt dl nesinin
gumo ar neteisybs. Daniausiai toks apgalvotas pyktis, kaip sak Fran
klinas, turi ger prieast" arba bent atrodo, kad j turi.
I vis nuotaik mons galbt labiausiai nort ivengti pykio.
Psicholog Diana Tais nustat, jog j suvaldyti sunkiausia. Tikra tiesa:
i vis neigiam emocij mus daniausiai suvedioja pyktis. Mintyse
suradus tikinam argument pykiui pateisinti, protas sugundomas
jam nesiprieinti. Prieingai nei lidesys, pyktis suteikia jg, net dr
sos. Jo gali sugundyti ir tikinti paremia susiklosiusi nuomon, kad
pyktis yra nesuvaldomas, kad jo nedera tramdyti, o jei is prasiveria
sukeldamas katars" - tik ger. Greiiausiai kaip atsvara iai niriai
nuomonei radosi prieinga jai: pykio ivengti visikai manoma. Ta
iau tyrim duomenys neparemia n vieno i i poiri, jie yra klai
dinantys, o gal apskritai laikytini mitais.4
Kaip piktos mintys kursto pykt, taip numaldyti j geriausiai pa
vyksta atsikratant pikt mini, tas mintis paneigiant. Kuo ilgiau ms
tome apie tai, kas mus supykd, tuo daugiau geresni" prieasi
pykti ir pasiteisinim galime sugalvoti. Svarstant pyktis tarpsta, o vis
k pavelgus i kito tako jis ima vysti. Diana Tais nustat, jog geriau
sias bdas pykiui numalinti - i naujo blaiviai vertinti situacij.
Augantis niris
teigin paremia ir Alabamos universiteto psichologo Dolfo Zil-
mano (Dolf Zillmann), kuris ilgai eksperimentuodamas kruopiai i
matavo pykt ir ityr nirio sandar, ivados.5Pykt, kurio aknys sie
kia pasirinkim pulti, o ne sprukti (kalbama apie reakcij sprukti
arba pulti"), Zilmanas sieja su vis patiriama pykt adinania emoci
ja - ikilusio pavojaus jausmu. J pagimdo ne vien fizin grsm, bet
ir - net gerokai daniau - tariama grsm savigarbai ir orumui, kam
nors pasielgus su jumis neteisingai ar iurkiai, ugauliai ar negar
bingai, sulugus planams siekiant svarbaus tikslo. Tai suvokus suadi
nama limbin sistema, smegenys patiria dvejop poveik. Pirma, isi
skiriant katecholaminams staiga plsteli energija, kurios, anot Zilma-
no, utenka vienam ryting veiksm etapui", pavyzdiui, sprukti
arba pulti". Per kelias minutes, kol plsta toji energija, knas spja
tinkamai pasirengti pulti arba greitai sprukti - irint, kaip emocins
smegenys vertins galimyb pasiprieinti.
Tuo tarpu kitas migdolinio kno sukeltas virpesys, veikdamas ner
v sistem per antinksi ir smegen ievs ry, sukelia visuminio
pasirengimo veikti bsen, kuri isilaiko daug ilgiau, negu trunka ener
gijos antpldis isiskiriant katecholaminams. Nuo bendro antinksi ir
smegen ievs suadinimo, galinio tstis valand valandas ar net
itisas dienas, priklauso iskirtinis emocini smegen pasirengimas re
aguoti tutuojau. is antinksi ir smegen ievs suadinimas panaus
sdjim ant parako statins: mons yra ypa greiti supykti, jeigu
jau prie tai buvo sujaudinti ar suerzinti. Stresas, kad ir koks jis bt,
suadina antinksius bei smegen iev ir sudaro slygas pykiui si
plieksti. Todl kiekvienas po temptos ir sunkios darbo dienos namo
grs mogus, ypa jei dar ivakarse vaikai per daug triukmavo ar
kl netvark, yra toks greitas supykti dl menkiausios prieasties. Jei
ne ios aplinkybs, emocij protrkis tikrai negrst.
Prie tokios ivados Zilmanas prijo atliks daugyb kruopi eks
periment. Pavyzdiui, jo pagalbininkas tyia provokuodavo tiriamuo
sius, laidydamas kandias pastabas savanoriams - vyrams ir moterims.
Vliau, parodius malon arba slegiant film, savanoriams buvo sutei
kiama galimyb atsilyginti erzintojui sprendiant, ar tariamasis kandi
datas yra tinkamas sidarbinti. moni nuomoni tvirtumas pasirod
bess tiesiogiai proporcingas matyto filmo sukeltiems jausmams: ma
iusieji slegiant film buvo piktesni, j vertinimai buvo grieiausi.
Pyktis vei pykstant
Dolfo Zilmano tyrinjimai padeda paaikinti pykio kait pras
toje eimyninje dramoje, vykusioje mano akyse vienoje parduotu
Aistr vergai 83
04 Emocinio intelekto prigimtis
vje. Prekybos centre tarp preki lentyn igirdau jaunos mamos pa
brtinai tariamus odius sneliui, gal trej met berniukui: Padk...
j... j viet!". Bet a jos noriu!" - proverksmiais itar vaikas, dar
tviriau glausdamas javaini dut. Padk j viet!" - pakartojo
moteris dar garsiau ir pikiau.
T akimirk preki veimlyje sdjusi jos dukrel numet ant
grind iulpiamj saldaini stiklainl. iam suduus, mama suuko:
Na, va!", pliaukteljo maylei per upakal, stvr i snelio rank
javaini dut ir paskubomis grdo j artimiausi lentyn, tada,
sugriebusi vaik per liemen, nudm stumdama pavojingai svirdu
liuojant veiml. Jos dukrel klyk, o snelis, mataruodamas kojo
mis, auk: Paleisk mane, paleisk mane!"
Zilmanas nustat, jei provokuojant staig emocin ipuol mo
gaus knas jau buvo sitemps kaip anos dviej vaik mamos, vlesn
emocija, tiek pyktis, tiek nerimas, yra ypatingai intensyvi. Paprastai
taip atsitinka tus. Tyrintojas konstatuoja, jog siplieskiantis pyktis
yra provokacij grandin, kurios kiekvienoje grandyje kyla sunkiai
nutraukiama suadinimo reakcija". ioje grandinje ikilusios naujos
provokuojanios mintys ar svokos esti kaip pakelta sklend kitiems
migdolinio kno suadintiems katecholamin antpldiams. Jie vis
stiprja, nes kiekvienas antpldis perima ankstesnio hormon antpl
dio jg. Antras antpldis vyksta dar nenuslgus pirmam, o pastar
j dviej sskaita - treias. Taip bangai vejantis anksiau prausi
spariai stiprja fiziologinis kno sujaudinimas. is jg plsmas v
liau paskatina supykti ir vl, dar stipriau negu anksiau. Taigi pyks
tant pyktis auga, kaitindamas emocines smegenis. Proto nesutramdy
tas ir virts tiu, jis lengvai perauga smurt.
Tokiu metu mons esti neatlaids ir nesileidia perkalbami; vi
sos j mintys sukasi tik apie kert ir atsakomuosius veiksmus, nesusi
mstant apie pasekmes. Toks susijaudinimo laipsnis, Zilmano odiais
tariant, sukuria iliuzij, jog mogus yra galingas ir nepaeidiamas,
tai gali kvpti ir paskatinti smurt", kadangi tusysis, nebegird
damas proto balso", reaguoja paiu primityviausiu bdu. Limbinis im
pulsas visa ugoia. Veikiama vadovaujantis iauriausiomis gyveni
mo pamokomis.
Aistr vergai 85
Balzamas pykiui malinti
Pateiks pykio sandar, - Dolfas Zilmanas silo du bdus jam
numalinti. Psichologas rekomenduoja bent minutl liautis pykti ir
blaiviai pasverti t suklusias mintis, nes pykt ir kursto pirminis j
iebusi veiksm vertinimas ir pakartotinis t veiksm apmstymas.
Kuo ankstesnje pykio stadijoje tai padaroma, tuo geriau. Pykt gali
ma ir visikai nuslopinti, jeigu jam dar stipriai nesiplieskus atsiranda
velninani aplinkybi.
Imanymo, kaip galima nuslopinti pykt, gali atskleid vienas i
Zilmano tyrim. Jo pagalbininkas storievikai eidinjo ir provokavo
savanorius eksperimento dalyvius, o ie, gav prog atsimokti jam
tuo paiu (prastai vertindami jo galimyb eiti tam tikras pareigas),
piktdiugikai ja pasinaudodavo. Kart taip kirinus savanorius ir dar
neleidus jiems atsiteisti, padjja netiktai pakviet erzintoj prie
telefono. Ieidamas vyras ir jai mesteljo kandi pastab. Taiau
moteris nesieid ir ramiai visiems paaikino, jog tam mogui dabar
es labai sunku, jis jauis didel tamp prie artjant vertinim.
Po tokio paaikinimo suerzinti eksperimento dalyviai nepasinaudojo
jiems suteikta galimybe atsilyginti storieviui ir j netgi ujaut.
Tokia padt velninanti informacija padeda i naujo vertinti pyk
t suklusias aplinkybes ir numaldyti neigiamus jausmus. Taiau ios
priemons, kaip nustat Zilmanas, veiksmingos tada, kai pykstama vi
dutinikai, o tikro nirio nuslopinti nebegali, nes nirusieji, pasak ty
rintojo, nesugeba susivokti", kitaip tariant, blaiviai mstyti. Kai si
tis visikai utemdo prot, mons nebepaiso joki velninani ap
linkybi ir, anot Zilmano, prabyla paiais grubiausiais odiais".
Atvsimas"
Bdamas trylikos met, kart supyks ijau i nam ir prisie
kiau atgal nebegrti. Buvo puiki vasaros diena. ingsniavau
mielomis gatvelmis, kol vidudienio ramyb ir grois mane nu
ramino. Po keli valand atlys ir atgailaudamas grau na
mo. Nuo tada kaskart, kai supykstu, einu pasivaikioti. Tai
man labiausiai padeda.
86 Emocinio intelekto prigimtis
ia pateikiama itrauka i vieno pirmj mokslo darb apie pyk
t, parayto 1899 metais.6Dar vienas bdas nuslopinti pykt: neutralio
je aplinkoje, kurioje nra papildom pykio dirgikli, reikia palaukti,
kol atvs" smegenys ir nuslgs adrenalino banga. Pavyzdiui, pyku
siems asmenims patartina kur laik nesimatyti, liautis kursius prie
ikas mintis ir maloniai prasiblakyti. Prasiblakymas, kaip pastebjo
Zilmanas, yra veiksmingas nuotaikos keitimo rankis: juk sunku ilikti
piktam smagiai leidiant laik. Taiau pirmiausia reikia nusiraminti
tiek, kad bt galima pramogauti.
Zilmano atlikti pykio siplieskimo ir slopinimo tyrimai paaikina
daugel Dianos Tais atrast" bd, paprastai moni taikom mal
dant pykt. Vienas toki paveiki bd - kol atslgs kartis, kur nors
vienam ivykti. Daugelis vyr tok bd supranta kaip pasivainjim
automobiliu - vairuodami jie atvsta" (tas, pasak Tais, paskatino j
vainti atsargiau). Saugesnis bdas - ilgas pasivaikiojimas. Intensy
vi mankta taip pat padeda nusiraminti. Tinkami ir kiti atsipalaidavimo
bdai, pavyzdiui, gilus kvpavimas, raumen atpalaidavimas, pade
dantys nuraminti siaudrinus kn. odiu, veikla atitraukia mog
nuo to, kas gali kelti pykt. Intensyvs fiziniai pratimai taip pat slopina
pykt, nes po didelio fizinio krvio knas grta ramesn ritm.
Taiau nusiraminimas nebus veiksmingas, jei piktos mintys tebe
bus kurstomos, nes kiekviena i j yra mautis dagtis prie pykio para
ko statins. Atsipalaidavimo kokyb lemia gebjimas sustabdyti pikt
mini sraut. Nagrindama moni taikomus pykio paabojimo b
dus, Diana Tais nustat, jog prasiblakymas labai padeda veikti pykt:
televizijos laidos ar filmo stebjimas, skaitymas ir panas usimi
mai ivaiko piktas mintis ir nuslopina nir. Taiau mokslinink paste
bjo, jog pataikavimas sau, pavyzdiui, apsipirkimas ar valgymas,
reikiamo poveikio neduoda. Juk vaiktinjant po parduotuv ar iau-
mojant okoladin pyrag galima ir toliau kuo puikiausiai puoselti
negeras mintis.
ia paminti bdai papildo Djuko universiteto psichiatro Redfor-
do Viljamso (Redford Williams), siekusio padti prieikai nusiteiku
siems ir irdies ligomis linkusiems sirgti monms veikti savo dirglu
Aistr vergai 87
m, sukurtus ir itobulintus bdus.7Vienas jo patarim - smoningai
sulaikyti vos usimezgusias cinikas ar prieikas mintis ir jas urayti.
Kai ios mintys ufiksuojamos, jas lengviau apsvarstyti, rasti joms kontr
argument. Taiau, pasak Zilmano, is bdas veiksmingas tol, kol pyk
tis neperaugo nir.
Klaidingas sitikinimas, kad ilieti pykt; naudinga
Kart Niujorke tiesiai prieais taksi, kuriuo vaiavau, sustojo jau
nuolis, praleisdamas kitus automobilius ir laukdamas, kol gals pereiti
gatv. Taksi vairuotojas nekantraudamas m signalizuoti ir enklais
rodyti, kad is pasitraukt i kelio. Rsiai pavelgs, jaunuolis atsak
nepadoriu gestu.
- Tu, kals vaike! - suuko vairuotojas, grsmingai tuo pat metu
spausdamas akceleratoriaus ir stabdi pedalus. Nenoromis pasitrau
ks nuo pavojingo automobilio, jaunuolis dar spjo jam smogti kum
iu. Atsakydamas tai taksistas kandin par virtin keiksm. Po ku
rio laiko vis dar suirzs vairuotojas man tar:
- Negali leisti, kad tave apdrbt mlu. Reikia duoti tinkam at
kirt! Tai bent jau pagerina savijaut.
Katarsis - nirio iliejimas - kartais garbinamas kaip pykio su
valdymo bdas. Mgstama sakyti: Tai padeda geriau jaustis". Taiau,
remdamasis tyrim duomenimis, Zilmanas pateik argument, panei
giani i nuomon. 1950 metais psichologams, tyrusiems katarsio
pasekmes, pavyko nustatyti, jog ilietas pyktis nenuslopsta arba nu-
slopsta menkai (nors dl gundanios pykio prigimties mons gali
jausti pasitenkinim).8 inoma, esant tam tikroms aplinkybms isi
plsti gali bti naudinga: pavyzdiui, kai pyktis iliejamas tiesiai ad
resatui ir taip atkuriamas teisingumas arba kai tokiu bdu sustabdo
mas netinkamai elgsis mogus ir suvaroma jo galimyb kertauti.
Taiau kadangi pykiui bdingos padegamosios savybs, tai lengviau
pasakyti nei padaryti.
Diana Tais nustat, jog vienas blogiausi bd nuslopinti pykt -
j ilieti: nirio proveriai paprastai suadina emocines smegenis, to
88 Emocinio intelekto prigimtis
dl mons ne nusiramina, o dar labiau siunta. Pasak mokslininks,
pyk mons tok nusiteikim stengiasi ilaikyti, o ne jo nusikratyti.
Daug geriau, kai mogus pirma nurimsta, o tik po to konstruktyviai ir
argumentuotai siekia isprsti kivir. Kart girdjau, kaip tibetiei
mokytojas Chogyam Trungpa, atsakydamas klausim, kaip geriausia
elgtis apimtam pykio, patar: Neslopink jo, bet ir nieko nedaryk jo
vedamas".
NERIMO SLOPINIMAS: KAM JAUDINTIS?
Regis, prakiuro duslintuvas! Plerpia... Reikt nuvaiuoti dirbtuves
j pataisyti... Bet tai brangu... Teks paimti pinig i Deimio kole
do sskaitos... O kas bus, jei neigalsiu mokti u jo moksl?
Prajusios savaits jo mokymosi rezultatai nediugina... Jei Dei
mio paymiai bus tokie prasti, jis nepateks koled... Tas duslintu
vas taip kriokia...
Tokios nerim adinanios mintys nepaliaujamai sukasi galvoje,
viena rpesi virtin veja kit - panaiai kaip prastoje melodramoje.
ia pateikt pavyzd pasil Pensilvanijos valstijos universiteto psi
chologai Lizabeta Romer (Lizabeth Roemer) ir Tomas Borkovecas (Tho
mas Borkovec). J atlikti nerimo-vis rpesi erdies-tyrimai pad
jo suteikti iai problematikai mokslo status. Suprantama, nerimo
apimtam mogui sunku j paaboti. Taiau konstruktyviai mstant, nors
tai labai panau nerimavim, galima rasti ieit. I tikrj nerimas -
tai budrumas galimo pavojaus akivaizdoje. Jis neabejotinai labai svar
bus evoliucijai, vykstant natraliajai atrankai. Kai baim sudirgina
emocines smegenis, kils nerimas padeda sutelkti dmes pavoj, o
smegenys priveriamos tutuojau imtis to reikalo, visus kitus rpes
ius atidjus al. Nerimavimas tam tikra prasme yra numatymas to,
kas galt vykti negero ir kaip t veikti. Nerimo paskirtis - rasti
iganing bd pavojams nugalti ar ubgti jiems u aki.
Sunkum atsiranda tada, kai nerimas tampa ltinis, nuolat karto
jasi ir nepadeda rasti geresns ieities. Nuodugns tokio nerimo tyri-
Aistr vergai 89
mai parod, kad jam bdingi visi nestipraus emocinio ipuolio bruo
ai: jis atsiranda tarsi i niekur, yra nevaldomas, kelia susierzinim,
yra nepaaikinamas. Be to, io jausmo apimtas mogus beatodairikai
ir neiekodamas ieities vis dmes sutelkia ties rpest suklusi
problema. Jeigu jis nebepajgia itrkti i udaro nerimo rato, is per
auga tikrus nervinius ipuolius: vairias baimes, panikos priepuolius,
kyrumus bei priverstinius veiksmus. Visi ie sutrikimai pasireikia skir
tingai: apmus kokiai nors baimei nuolat dl ko nors nuogstaujama;
apsdus kyrumui nepaliaujama svarstyti, kaip ivengti kokios nors
nelaims; panikos sukaustyti mons bijosi mirties ar galimo priepuolio.
Visais ia ivardytais atvejais nerimas varo apsstj i proto. Vie
na moteris buvo apimta varos manijos: ji kelet kart per dien po
keturiasdeimt penkias minutes praussi due, dvideimt ar daugiau
kart per dien po penkias minutes plov rankas, niekur nesdo prie
tai nesterilizavusi tos vietos spiritu. Visi ie ritualai uimdavo didesn
dal dienos. Neliesdavo ji ir vaik ar gyvuli - jie buvo per daug
purvini". i priverstini veiksm pagrindas - liguista mikrob baim.
Moteris nuolat baiminosi, kad kuo nors usikrtusi susirgs ir numirs.11
Pacient, kuri buvo gydoma nuo generaiizuoto nerimo sutriki
mo" (psichikos sutrikimas, pasireikiantis nuolatine nerimo bsena),
sutiko garsiai ireikti savo nuogstavimus:
Ko gero, man nepavyks. Tai gali atrodyti pernelyg dirbtina, o nat
raliai man gali neieiti. Jeigu man nesiseks, a niekada nepa-
sveiksiu.12
is nerimavimo dl nerimo pavyzdys rodo, kaip ir menkiausi bg
tavimai gali virsti mintimis apie viso gyvenimo nelaim: A niekada
nepasveiksiu". Tokias mintis lydintis nerimas galiausiai perauga ka
tastrofos nuojaut. Nerimas paprastai reikiasi odiais, o ne vaizdi
niais, jis visada k nors nabda protui aus. Norint t jausm veikti,
i jo savyb btina atsivelgti.
Mgindami rasti bd nemigai igydyti, Tomas Borkovecas ir jo
kolegos pradjo tirti nerimo jausm. Kaip buvo pastebta, jis pasirei
kia dviem bdais: kognityviuoju, t. y. nerimastingomis mintimis, ir
90 Emocinio intelekto prigimtis
somatiniu, pavyzdiui, tokiais fiziologiniais simptomais kaip prakai
tavimas, irdies ritmo padanjimas, raumen sitempimas. Borkove
cas nustat, kad labiausiai nemigos kamuojamus mones vargina ne
somatinis dirglumas - umigti neleidia kyrios mintys. Nerimo ap
ssti mons negali liautis dl visko jaudinsi, kad ir kaip nort mie
go. Umigti jiems pavykt tik tada, jeigu jie atsikratyt kamuojani
rpesi, pasiduot atsipalaidavimo pojiui. Kitaip tariant, nuslopin
ti jaudul galima kitur nukreipus dmes.
Taiau daugelis nerimo apimt moni, regis, to nepajgia pada
ryti. Borkoveco nuomone, taip yra todl, kad nerimavimas tampa stip
riu proiu. is jausmas, atrodo, turi ir teigiam pus: paprastai neri
maujama dl reali grsmi ir pavoj. Nerimo paskirtis-kai jis pagrstas
- modeliuoti tykanius pavojus ir numatyti bdus jiems veikti. Taiau
nerimo vaisiai ne visada geri. Ypa nuolatinis nerimas trukdo nauju kam
pu pavelgti problemas ir su jomis susidoroti. Neiekodami jokios
ieities, nerimo apssti mons daniausiai tik nepaliaujamai msto apie
pavoj, pasiduoda blogoms nuojautoms, o j mintys bergdiai blako
si toje paioje ploktumoje. Nuolatiniai nerimautojai danai jaudinasi
nepagrstai, jie velgia pavoj ten, kur kiti jo n nepastebi.
Taiau tie mons Borkovecui prisipasta, kad nesibaigiantis, pats
save kuriantis niri, baims valdom mini ratas jiems padeda. Ko
dl kyla nerimas, kaip jis iauga, tapdamas tiesiog psichine priklauso
mybe? Borkoveco teigimu, protis nerimauti stiprja panaiai kaip ti
kjimas prietarais. Nerimaujama dl daugelio dalyk, kurie vargu ar
kada nors vyks: mylimo mogaus ties per lktuvo katastrof, ban
kroto ir pan. - o tai, bent jau pirmyktms limbinms smegenims, turi
kakokios magijos. Kaip ir amuletas, saugantis nuo galimos nelai
ms, nerimas psichologikai tarsi ubga u aki pavojui, dl kurio
jaudinamasi.
Nerimo paskirtis
Suviliota urnalistinio darbo, i Vidurio vakar valstijos ji persi
kraust Los Andel. Taiau netrukus leidin nupirko kitas lei
djas, ir moteris liko be darbo. Tapusi laisvai samdoma urnaliste
Aistr vergai 91
ir neturdama nuolatini pajam, ji arba bdavo usivertusi dar
bu, arba jo i viso neturdavo ir net nepajgdavo sumokti nuo
mos mokesio. Moteris m vengti kalbtis telefonu, o kart
nebeigaljo sigyti sveikatos draudimo. Tas ypa slg: ji la
bai nerimavo dl savo sveikatos, kiekvienas galvos skausmas
jai rodsi kylantis dl smegen auglio, kur nors vaiuodama ji
baimindavosi padaryti avarij. Moteris nuolat buvo pasinrusi
savo rpesius, jautsi atsidrusi nevilties line. Ji prisipaino,
kad nerimas jai tapo kone narkotiku.
Tomas Borkovecas netiktai atrado vien rpesio privalum. Pa
skend rpesiuose mons, rodos, nebepastebi j sukeliam nerimo
poji - paspartjusio irdies ritmo, irasojusios kaktos, kno drebu
lio. Ir toliau nesiliaujant msius apie rpesius, nerimas truputl nu-
slopsta, t bent jau rodo irdies ritmas. Viskas vyksta madaug tokia
seka: susirpinimo apimtas mogus pastebi vairius apie tariamo pa
vojaus grsm bylojanius enklus; sivaizduojama nelaim pradeda
kelti nerim; po to uvaldo nesibaigiantis sielvarting mini srautas,
skatinantis kitas gsdinanias temas; dmesys prikaustomas prie nauj
mini, nukreipiani prot nuo pradinio bauginanios nelaims vaiz
dinio. Pasak Borkoveco, vaizdiniai yra stipresni psichologinio nerimo
sukljai nei mintys, todl nerimaujaniam mogui apie galim nelai
m geriau mstyti, nei j sivaizduoti. Tada rpinimasis stiprja kaip
tam tikras paties nerimo prienuodis.
Taiau nesiliaujantis rpinimasis kartu ir lugdo, nes gauna ste
reotipini, sustingusi mini pavidal ir neskatina krybikai mstyti
bei iekoti problem sprendimo bd. nelankstum atskleidia ne
tik kyrios besikartojanios mintys, - jis irykja ir nerv sistemos
lygmeniu: regis, tai tam tikras smegen ievs sstingis, emocini
smegen negebjimas pakankamai lanksiai reaguoti besikeiian
ias aplinkybes. Kitaip tariant, nuolatinis rpinimasis kiek apmalina
nerim, taiau paios problemos neisprendia.
Nuolatiniai panikuotojai, deja, negali pasinaudoti jiems daniau
siai duodamu patarimu: Liaukis nerimavs" (arba dar prastesniu: Ne
sirpink ir bk laimingas"). Kadangi nuolatin savigrau skatina mig
92 Emocinio intelekto prigimtis
dolinio kno veikla, ji pasireikia netiktai. Kart suadinta, ji ilgai
nesiliauja - tokia esmin jos savyb. Atliks daug bandym, Borkove-
cas vis dlto rado gana paprast bd net ir labiausiai ukietjusiems
savigrauoms padti atsikratyti io nelemto proio.
Pirmas ingsnis - tai savivoka, leidianti aptikti vos prasikalusius
nerimo daigus, kai trumpai pasirods tariamos nelaims vaizdinys su
adina rpinimosi-nerimo cikl. Borkovecas moko mones pastebti
nerimo signalus, ugdo gebjim atpainti jo prieastimi galinias tapti
aplinkybes, mint bsen adinanias mintis ir vaizdinius, taip pat
fiziologinius nerimo pojius. gij patirties, mons gali nesunkiai ir
vis anksiau pastebti prasidedanio nerimo poymius. Jie imoksta ir
atsipalaidavimo pratim, kuriuos patartina atlikti ne tik ikilus btinybei,
bet ir kasdien.
Vis dlto vien atsipalaiduoti nepakanka. Labai svarbu nedelsiant
pasiprieinti kyrioms, bauginanioms mintims, kitaip nerimastis vis
dids ir galiausiai uvaldys. Taigi kitas ingsnis bt suabejoti tokio
mis mintimis: Negi tai, ko bijausi, btinai turi vykti? Negi nra jokios
kitos galimybs? Ar galiau imtis koki nors veiksming ygi? Ar
tikrai verta nepaliaujamai mstyti apie nerim kelianius dalykus?"
Toks susirpinimo ir sveiko skepticizmo derinys turt veikti kaip
nervinio suadinimo stabdis. Abejoni skatinimas slopina limbins sis
temos keliam jaudul. Tokios mintys atpalaiduoja ir kartu pajgia at
remti emocini smegen skleidiamus ir knu sklindanius nerimo
impulsus.
Tomas Borkovecas nurodo, kad panaios priemons skatina su ne
rimu nesuderinam psichin aktyvum. Kai sudaromos palankios sly
gos nerimo priepuoliams kartotis, jis gyja galios. Tuo tarpu mus svars
tyti vairius poirio rpim klausim variantus, apsisaugoma nuo
galimybs naiviai patikti netikra nerim keliania mintimi. is b
das padjo atsikratyti proio grautis netgi tiems monms, kuri po
link nerimauti galima buvo laikyti jau psichikos sutrikimu.
Taiau tiems asmenims, kuri nerimas peraugo tokius psichikos
sutrikimus kaip fobija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ar panikos sutri
kimas, patartina imtis gydymo vaistais. iuo atveju toks sprendimas -
Aistr vergai 93
savivokos poymis - bt protingiausias. Suprantama, psichoterapijos
bdu reikia peror ientuoti emocin sek, kad be vaist sutrikimas neat-
i i
sinaujint.
KAIP (VEIKTI MELANCHOLIJ
Daugiausiai pastang prireikia norint atsikratyti lidesio. Pasak
Dianos Tais, mons labai iradingai ieko bd slegianiai nuotaikai
veikti. inoma, lidesio nereikia vengti, melancholija, kaip ir kitokia
nuotaika, turi savo privalum. Netekties sukeltas lidesys paprastai
atitraukia mus nuo pramog ir malonum, padeda susitelkti ties tuo,
kas prarasta, ir suteikia jg imtis naujos veiklos - bent jau t kart.
Kitaip tariant, lidesys padeda laikinai pamirti buities rpesius ir skirti
dmesio apmstymams. Laikas tarsi sustoja, mogus gedi dl netek
ties, apmsto jos prasm ir, psichologikai atsinaujins, vl imasi pla
nuoti ateit.
Gedjimas dl netekties yra vertingas jausmas, prieingai nei gili
depresija. Viljamas Staironas ikalbingai apibdino daugel siaubin
g ios ligos pasireikim" - neapykant sau, menkavertikumo jaus
m, kenksming lides ir gd nirum, blog nuotaik, baim, su-
14
svetimjimo pojt ir gal gale stingdant nerim". Dar galima pami
nti protin darb trikdanius veiksnius: sumiim, nesugebjim su
sikaupti, umarum", ir tolesnes ligos stadijas - sveik prot aptem-
danius anarchistinius polinkius" ir pojt, kad protavim apnuodijo
toksiki syvai, neleidiantys diaugtis gyvu pasauliu". Pastebimos ir
fiziologins pasekms: mogus jauiasi mieguistas, apatikas, sustin
gs, nuvargs ir perdtai jautrus", taip pat neramus ir nekantrus". V
liau niekas nebeteikia malonumo: Maistas, kaip ir visi juntami daly
kai, tampa beskonis". Galiausiai nykstanti viltis perauga sielvart -
apiuopiam lyg fizinis skausmas ir tok nepakeliam, jog saviudyb
atrodo esanti vienintel ieitis.
Tokia sunki depresija paralyiuoja gyvenim, niekas nepradeda
ma ir neplanuojama. Vien depresijos poymiai rodo, kad gyvenimas
Emocinio intelekto prigimtis
pakibo ant plauko. Staironui nepadjo nei gydymas vaistais, nei psi
choterapija; tik laikas ir saugus prieglobstis ligoninje isklaid jo li
des. Taiau daugeliui moni, ypa turintiems ne toki rimt negala
vim, psichoterapija gali padti taip pat gerai, kaip ir gydymas vais
tais: prozakas dabar labai madingas, bet yra ir daugyb kit vaist,
galini kiek palengvinti depresij, ypa gili.
Taiau dabar noriau isamiau pakalbti ne apie t lidesio for
m, kuri reikia gydyti ligoninje, o apie prastin melancholij. Yra
daug nusiminimo ri, kurias mons, turdami vidini itekli, gali
veikti patys. Deja, daniausiai griebiamasi toki bd, kurie tik dar
labiau pablogina savijaut. Vienas j - usisklsti savyje - prislgtie
siems danai atrodo patrauklus, taiau jie paprastai pasijunta dar vie
niesni ir lidnesni. Diana Tais mano, kad tinkamiausia kovos su dep
resija priemon - bendravimas: ji silo eiti pasivaikioti ar film,
neatsisakyti dalyvauti pobvyje, odiu, k nors veikti kartu su eima
ar draugais. Tokios ir panaios priemons puikiai veikia, kai norima
praskaidrinti mogui nuotaik. Taiau lidesys nesitrauks, jeigu mo
gus toki prog inaudos tiktai mstyti apie jam baim kelianius r
pesius.
I tikrj vienas svarbiausi veiksni, lemiani blogos nuotaikos
tvarum, yra tai, kaip ilgai mons gromuliuoja" mintis apie savo
bdas. Apmstymai apie tai, kas lidina, ko gero, dar pagilina ir ut
sia depresij. Ligos atveju rpestis gauna kelias formas, priklausan
ias nuo to, pavyzdiui, kaip esame pavarg, kiek turime jg, kaip
sugebame pagrsti savo poelgius, kaip mums sekasi k nors nuveikti.
Paprastai tokios mintys neskatina veikti ir imtis sprsti ikilusi pro
blem. Kiti danai pasitaikantys rpesiai - nerimo sukljai:
usisklendimas savyje ir nuolatinis galvojimas apie blog savijaut,
nerimas, kad sutuoktinis gali imti bodtis prislgtu partneriu, nuogs
tavimas praleisti dar vien bemieg nakt". Juos vardija psicholog Siu-
zana Nolen-Heksma (Susan Nolen-Hoeksma) i Stenfordo, tyrusi li
guist depresija sergani moni mstysen.
Prislgti mons kartais aikina toki savo mstysen tuo, kad jie
es bando geriau save suprasti, taiau i tikrj lidesio jausm puo
Aistr vergai 95
selja, nesiimdami nieko, kas galt praskaidrinti nuotaik. Todl gy
dant depresij bt pravartu nuodugniai inagrinti jos prieastis. Tai
suteikt nuovokumo ir paskatint imtis priemoni, galini pakeisti
depresij suadinusias slygas. O lidjimas nieko nedarant tik dar
labiau sunkina padt.
Nuolatinis mini apie savijaut gromuliavimas" gali tik paat
rinti depresij ir sudaryti jai dar palankesnes slygas keroti. Siuzana
Nolen-Heksma pateikia tok pavyzd: apimta depresijos pardavja va
land valandas grauiasi dl to, kad negauna svarbi usakym. Pre
ki apyvarta tolydio maja, ir ji jauiasi esanti tikra nevykl, kas
dar labiau stiprina jos nevilt. Jei i moteris stengtsi negalvoti apie j
slegianius dalykus ir daugiau dmesio skirt savo darbui, nebeturt
laiko lidti. Tokiu atveju tiktina, jog prekybos apyvarta nemat, ir
geri darbo rezultatai galt kvpti moteriai pasitikjimo savimi bei
pagerint savijaut.
Moterys, kaip pastebjo psicholog, labiau nei vyrai linkusios u
sisklsti savyje ir pasinerti apmstymus. Jos nuomone, is dsningu
mas gali bent i dalies paaikinti, kodl moterys serga depresija dvigubai
daniau nei vyrai. Suprantama, kiti veiksniai taip pat gali turti tam
takos - moterys labiau linkusios atskleisti savo lides arba turi dau
giau dl ko gyvenime sielvartauti. Tuo tarpu vyrai dvigubai daniau
nei moterys savo nevilt skandina alkoholio line.
Pripastama, kad kognityvin terapija, kurios tikslas - lauyti
mstymo stereotipus, tokia pat veiksminga kaip ir lengvos formos dep
resijos gydymas vaistais. Be to, ji gana patikimai stabdo ligos atsinau
jinimo proces. Taikomos kartu, ios gydymo priemons yra itin veiks
mingos.16 Viena yra imokti suabejoti gromuliuojam" mini pa
grstumu bei prisiminti teigiamus dalykus, ir visikai kas kita smonin
gai planuoti usiimti malonia, prablakania veikla.
Prasiblakyti reikia, nes sielvart kelianios mintys sibrauna ne
tiktai ir nepraytos, sutrikdydamos psichin pusiausvyr. Taiau net
gi stengdamiesi, depresijos kamuojami mons danai nepajgia i
sklaidyti savo slogi mini, nes, kart prasidjs, nerimo mini po
tvynis ilgai neatslgsta. Pavyzdiui, blogos nuotaikos prislgtiems mo
Emocinio intelekto prigimtis
nms, kuri buvo paprayta sustatyti savo vietas sakinyje sumaiytus
odius, buvo lengviau perprasti lidno turinio sakinius (pvz., Ateitis
visikai niri'').17
Sielvartas yra sunkiai slopinamas jausmas. Depresija sergantiems
ligoniams, siekiant juos atitraukti nuo slogi mini (pavyzdiui, apie
draugo laidotuves), buvo pateiktas diugios ir nelabai diugios veiklos
sraas, i kurio jie turjo pasirinkti priimtinesn variant. mons rin
kosi antrj variant. Pasak iuos tyrimus atlikusio Teksaso universiteto
psichologo Riardo Venclafo (Richard Wenziaff), slogios nuotaikos
kamuojami mons turt labai stengtis galvoti apie k nors linksmes
nio ir vengti to, kas neabejotinai sugadint nuotaik: pavyzdiui, ne
reikt irti graudaus filmo ar skaityti tragikai pasibaigianio ro
mano.
Nuotaikos praskaidrinimo bdai
sivaizduokite, kad vairuojate automobil ir per rk vaiuojate ne
pastamu staiu ir vingiuotu keliu. Staiga kitas automobilis va
iuoja js eismo juost ir atsiduria per kelet pd tiesiai prie
jus - per arti, kad sptumte laiku sustoti. Js iki galo spaudia
te stabdi pedal, bet maina slysta priek. Dar spjate pa
matyti, kad tame automobilyje daug mokykl veam vaik.
Po susidrimo igirstate j verksm. Nubgs prie automobilio
ivystate be gyvybs enkl ant ems gulint vaik. Js labai
susikremtate dl vykusios nelaims.
Tokios ird draskanios istorijos buvo pasakojamos Riardo Venc
lafo atliekamo eksperimento dalyviams. Savanoriai devynias minutes
urainjo savo mini sraut, stengdamiesi negalvoti apie papasako
t vyk. Kiekvien kart, kai mintis apie vyk blyksteldavo galvoje,
paraydavo paukiuk. iurpaus atsitikimo vaizdai pamau blso i
atminties, bet daniau mkteldavo mintyse tiems asmenims, kurie
jautsi labiau sukrsti pasakojimo.
Lidti link eksperimento dalyviai, net ir nordami isiblakyti,
mst apie nirius dalykus. Mini pobd lemia ne tik j turinys,
bet ir nuotaika, - teigia tyrimo autorius. - Galvoje kaupiasi blog
Aistr vergai 97
mini rinkinys, ir tuo spariau, kuo mogaus nuotaika bna prastes
n. depresij link asmenys paprastai sukuria labai patvar toki
mini ir j sukelt asociacij tinkl, todl pabjurusi nuotaik gan
tinai sunku veikti. Viena lidna mintis gimdo kit, o tai tik stiprina
neigiamas emocijas."
Kai kuri mokslinink nuomone, verkimas yra natralus bdas
sumainti smegenyse lides sukeliani chemini mediag. Aaros,
inoma, gali nuplauti sielvart, taiau isiverks mogus danai tebe
lieka nusimins. Sveiko aarojimo" teorija nra teisinga: verkimas stip
rina nirius apmstymus ir nenuslopina skausmo. Nutraukti lides adi
nani mini grandin gali pavykti kitur nukreipiant dmes. tai ko
dl, anot vienos i vyraujani teorij, sunkiausiomis depresijos for
momis serganius ligonius galima veiksmingai gydyti elektros oku:
pacientai jauiasi geriau, nes, laikinai prarad trumpalaik atmint, ne
beatsimena, kodl buvo nusimin. Diana Tais nustat, kad, stengda
miesi prasiblakyti, mons paprastai skaito knygas, iri televizori,
aidia videoaidimus, sprendia galvoskius, miega arba k nors do
maus planuoja, pavyzdiui, nuostabias atostogas. Riardas Venclafas
dar papildyt, kad paios geriausios priemons yra tos, kurios gali pa
veikti nuotaik: temptos sporto rungtyns, linksmas filmas, nuotaikin
ga knyga. (Deja, ne visada pavyksta veikti slogi nuotaik. Tyrimai
parod, kad, ilgai mgavsi televizijos programomis, mons jausda
vosi dar labiau prislgti nei i pradi.)
Dianos Tais nuomone, aerobikos pratimai bene geriausiai padeda
veikti lengv depresij ir iaip blog nuotaik. Taiau reikt spti,
jog fiziniai pratimai labiausiai tinka tingiems, paprastai maai spor
tuojantiems asmenims. Tuo tarpu kasdien besimanktinantiems treni
ruots neturi tokio didelio poveikio. Usigrdinusi, sportuoti pratu
si moni nuotaik fiziniai pratimai veikia kitaip: jie jauiasi blogai
padar mankt. Mankta teigiamai veikia todl, kad keiia nuotai
kos sukelt fiziologin organizmo bsen: depresija slopina fizin ak
tyvum, o aerobikos pratimai stipriai suadina kn. Be to, nurimti
knui padedantys atsipalaidavimo bdai puikiai isklaido nerim, su
sijaudinim, taiau depresijos atveju nra tokie veiksmingi. Taigi ie
98 Emocinio intelekto prigimtis
metodai veikia depresij ir nerim, nes padidjs smegen aktyvu
mas nebeatitinka buvusios emocins bsenos.
Gana populiars blogos nuotaikos prienuodiai yra poji
diaugsmai ir malonumai. prastiniai bdai, kuriais mons kovoja su
depresija, yra maudymasis kartoje vonioje, mgavimasis geidiamu
skanstu, muzikos klausymasis, intyms santykiai ir pan. Moterys pa
prastai pamalonina save dovanlmis, vyksta apsipirkti ar iaip paga
nyti aki vitrinas. Diana Tais nustat, kad koledo student itin mgs
tamas nusiraminimo bdas - valgymas - tris kartus daniau taikomas
moter nei vyr, tuo tarpu depresijos apimti vyrai penkis kartus da
niau nei moterys griebiasi alkoholio ir narkotik. Taiau persivalgant
ir girtaujant galima laukti tik prieing pasekmi nei tikimasi: dl per
sivalgymo paprastai apgailestaujama, o alkoholis, slopindamas centri
n nerv sistem, stiprina depresij.
Geresnis nuotaikos praskaidrinimo bdas, anot Dianos Tais, yra
ma pergali ir skmi diaugsmas, pavyzdiui, nudirbus seniai ati
dedam nam kio darb, sutvarkius namus ar isprendus kok nors
svarb klausim. Be to, diaugsmo teikia ir savo vaizdio pakeitimas,
tarkim, puoniai apsirengus ar pasidaius pasijuntama geriau.
Vienas pai veiksmingiausi neterapinio pobdio, iaipjau re
tai taikom depresijos gydymo bd - poirio gyvenim ir aplink
keitimas. mons, inoma, apgailestauja dl nutrkusios draugysts,
sielvartauja, kad jiems lemta likti vieniiems", taiau toks nusiteiki
mas tik aitrina irdgl ir kelia nevilt. Ramiai visk apmsius imama
suprasti, jog tarpusavio santykiai nebuvo labai puiks. odiu, blai
vesnis vertinimas, gebjimas velgti ir netekties privalumus yra ge
riausias lidesio prienuodis. Buvo pastebta, kad viu sergantys as
menys, nepaisant ligos stadijos, labai nusimena, lygindami save su
sveikais monmis, taiau nusiteikia visikai kitaip, jei pajgia u
jausti dar sunkiau serganius pacientus (Man ne taip jau blogai, a
nors galiu vaikioti"). Toks gretinimas gali nuostabiai praskaidrinti
nuotaik: netiktai slogiausias dalykas toks nebeatrodo.
Kitas veiksmingas sielvarto ir grauaties veikimo bdas yra pa
galba jos reikalingiems monms. Depresijos pagrindas yra nuolatinis
Aistr vergai 99
galvojimas apie save ir rpinimasis savimi, todl pagalba kitiems ir
gebjimas suprasti kit irdgl padeda umirti savo lides. Dianos
Tais nuomone, savanorio darbas - treniruoti vaik komand, bti Di
diuoju broliu, maitinti benamius-yra geriausias nuotaikos skaidrini-
mo bdas. Taiau jis taikomas bene reiausiai.
Gal gale kai kurie mons sugeba nusikratyti melancholijos
patirdami transcendentinius igyvenimus. Pasak Tais, malda, jei esi
tikrai tikintis, pataiso bet koki nuotaik ir puikiai padeda atsikratyti
depresijos".
ISTMIMAS*: DIUGUS NEIGIMAS
Jis spyr savo kambario draugui pilv..." Taip prasideda saki
nys. O taip baigiasi: ...taiau jis tik norjo jungti vies".
Toks agresijos virsmas nekalta, nors ir sunkiai tikima klaida yra
gyvas istmimo pavyzdys. J pateik koledo studentas, pasisils da
lyvauti tiriant mones, kuriems bdingas istmimas, t. y. kurie, regis,
vis laik automatikai neleidia nemalonumams pasiekti savo suvo
kimo. Mintoji sakinio pradia - Jis spyr savo kambario draugui
pilv..." - buvo pateikta iam studentui kaip testas, ir paprayta sakin
ubaigti. Kiti testai aikiai parod, jog is psichinio vengimo veiksmas
i esms atspindjo jo gyvenimo bd, t. y. nemalonum nematym.19
Anksiau nemalonum nepastebinius mones tyrjai vadino bejaus
miais - aleksitimik pusbroliais. Dabar tokie mons laikomi geban
iais valdyti savo emocijas. Jie taip puikiai moka slopinti neigiamus
jausmus, kad net nesuvokia j negatyvumo. iuos mones gal reikt
vadinti ne bejausmiais, kaip buvo prat mokslininkai, o veikiau ra
miais.
Daug toki tyrim atliko psichologas Danielius Vainbergeris (Da
niel Weinberger), iuo metu dirbantis Keis Vestern Rezervo universite
* Istmimas (repression) - tai psichologinis gynybos mechanizmas, kurio metu mintys ir
jausmai, paprastai nemalons, istumiami i smons j pasmon, t. y. mogus nebei
no, kad j turi, - ir aikiai nesimato, kad j turt. (Spec. red. past.)
100 Emocinio intelekto prigimtis
te. Jo teigimu, tokie mons, patys to nesuvokdami, kartais gali bti
fiziologikai sutrik, nors i pairos atrodo visikai rams. Savano
riams atliekant pateikto testo uduot - ubaigti sakin - buvo stebimi
j fiziologiniai pokyiai. Apsimestinai ramios laikysenos slepiam su
sijaudinim idav knas: perskaiius sakinio apie tus kambario
draug pradi visiems savanoriams m greiiau plakti irdis, padi
djo kraujo spaudimas, jie suprakaitavo. Bet paklausti, kaip jautsi,
visi teig buv visikai rams.
Toks reikinys, kai neprisileidiami pykio ir nerimo jausmai, nra
retas: pasak Vainbergerio, taip elgiasi madaug vienas mogus i ei.
Vaikai gali imokti bti rams pirmiausia eimoje: kai tvai arba vienas
i tv yra pavyzdys, kaip galima nuolat bti geros nuotaikos ir valdytis,
nepaisant nerim keliani jausm, pasitaikani ar nuolatini sunkum.
Arba i savyb gali bti tiesiog paveldta, nors i tikrj dar niekas
negali tiksliai pasakyti, kaip atsiranda ar susiformuoja tokie bruoai.
Esminis klausimas - ar tokie mons tikrai yra nejautrs, nepati
ria fizinio kankinani emocij poveikio, o gal tik apsimeta es ra
ms? Remdamasis savo puikaus tyrimo rezultatais, klausim atsa
k Viskonsino universiteto psichologas ir senas Vainbergerio bendra
darbis Riardas Deividsonas (Richard Davidson). Eksperimento daly
viams Deividsonas pateik sra odi ir papra parinkti asociaty
vi. Didiuma pateikt odi buvo neutrals, tik keletas j turjo
neigiam ar erotin reikm, galjusi skaitaniajam sukelti jaudul.
Ityrus, kaip reaguoja rami asmen knas, paaikjo, kad neigiam
reikms atspalv turintys odiai sukl fiziologin susierzinim, nors
j parinkti emocikai bespalviai odiai rod pastangas neutralizuoti
eidiamus odius. Pavyzdiui, odiui neapykanta" jie galjo pa
rinkti od meil".
Deividsonas rmsi tuo (kalbant apie deiniarankius), jog pagrin
dinis neigiamus jausmus valdantis centras yra deiniajame smegen
pusrutulyje, tuo tarpu kalb reguliuojantis centras - kairiajame pusru
tulyje. Vos tik deinysis smegen pusrutulis atpasta neigiamos reik
ms od, tutuojau per corpus callosum- didij jungt tarp smege
n pusrutuli - siunia i ini kalb valdant centr, ir tuomet ita
riamas atsakymas. Naudodamasis sudtinga li konstrukcija, Dei-
Aistr vergai 101
vidsonas pateik od taip, kad jis bt tik pusje mogaus regos lau
ko. Dl nervins regjimo sistemos struktros rodomi objektai buvo
regos lauko kairje, todl juos pirmiausia atpaindavo neigiamoms
emocijoms jautrus deinysis smegen pusrutulis. Kai objektai buvo
regos lauko deinje, signal gaudavo kairysis smegen pusrutulis,
kuris negaljo vertinti signalo pobdio.
Kai odiai bdavo pateikiami deiniajam pusrutuliui, nemalonu
m neprisileisti link asmenys vluodavo reaguoti, bet tik tada, kai
odis buvo negatyvus. Taip neatsitikdavo, jei odis pasitaikydavo neut
ralus. Vluojama bdavo tik tada, kai odiai buvo pateikiami deinia
jam pusrutuliui. Kitaip tariant, moni ramum, matyt, lemia nerviniai
mechanizmai, kliudantys perduoti nemaloni informacij. Taigi ie mo
ns neapsimetinja, kad nesuvokia savo blogos nuotaikos, - j smege
nys slepia i informacij nuo eiminink. Tiksliau, maloni jausm
klod, gaubiant nerim keliant suvokim, lemia kairiosios kaktins
skilties veikla. Imatavs rami moni kaktini skili aktyvum, Dei-
vidsonas nustat, jog aktyvesn yra kairioji skiltis - teigiam jausm
centras, o deinioji skiltis - neigiam jausm centras - maiau aktyvi.
Pasak Deividsono, tokie mons jauiasi es optimistai, jie nei
gia, kad sunkumai juos slegia, o ilsdamiesi (tai susij su teigiamais
jausmais) demonstruoja kairiosios skilties aktyvum. Tokia smegen
veikla gali lemti j ger savijaut, nepaisant uslpto fiziologinio
susijaudinimo, kur paprastai sukelia sielvartas. Deividsono teigimu,
smegen veikla, kai slegianti tikrov igyvenama pozityviai, reika
lauja daug energijos. Fiziologinis susijaudinimas gali padidti dl nuo
latini nervins schemos pastang isaugoti teigiamus jausmus ar slo
pinti neigiamus.
Kitaip tariant, ramumas yra diugus neigimas, teigiama disociaci
ja* ir galbt priemon, atskleidianti nerv sistemos veikl sunkes
niais disociacijos atvejais, pasitaikaniais, tarkim, potrauminio streso
sutrikimo atveju. Pusiausvyra, Deividsono nuomone, atrodo, yra vy
ks emocins savireguliacijos bdas", nors nra iaikinta, kiek dl to
nukenia savimon.
* Disociacija - reikinys, kai kas nors nuo ko nors atskiriama. (Spec. red. past.)
MOKSLUMAS
Tik kart gyvenime buvau suakmenjs i baims. Tai atsitiko
per matematikos, kurios man kakaip pavyko nesimokyti, eg
zamin pirmais mokymosi kolede metais. A vis dar prisime
nu t patalp, kuri, jausdamas kak negera, sunkia irdimi
jau nelemt pavasario ryt. ioje auditorijoje klausiausi dau
gelio dstom dalyk, taiau t ryt nei pro langus, nei audito
rijoje nieko nemaiau. Eidamas ssti savo viet prie dur,
negaljau atitraukti vilgsnio nuo grind. Atveriau mlyn eg
zamin knygos virel, - ausyse tegirdjau besidauani ird,
o skrandyje jutau nerimo skon.
vilgteljau egzamino klausimus. Beviltika. Madaug va
land sdjau beds akis lap, tuo tarpu protas band velg
ti, kuo visa tai baigsis. ios mintys nepaliaujamai sukosi galvo
je, baims kilpa ver kakl, o drebulys krt vis kn. Sd
jau sustings, neteks ado kaip nuod paralyiuotas gyvnas.
Dabar, prisimindamas t komarik dien, labiausiai stebiuosi
savo proto sstingiu. A visikai nesistengiau inaudoti tos va
landos ir atsakyti bent kai kuriuos klausimus. N nemginau
pafantazuoti. Apimtas siaubo tiesiog sdjau ir laukiau, kol kan
kinimas baigsis.1
siaub patyriau a pats. Iki iol man tai yra puikiausias rody
mas, kad stresas gali aptemdyti prot. Dabar a suvokiu, kad tas im
ginimas atskleid gali emocini smegen, pajgiani uvaldyti ir
net paralyiuoti mstanisias smegenis.
Kaip slogi nuotaika, susijaudinimas, irdgla veikia mogaus psi
chik, pedagogams inoma seniai. Apimti nerimo, pikti ar susikrimt
mokiniai nepajgia mokytis. Tokios bsenos asmenys nesugeba gerai
suprasti ir tinkamai taikyti informacijos. Kaip raoma penktoje ios
knygos dalyje, stiprios neigiamos emocijos neleidia nukreipti dme
sio k nors kita. Vienas i poymi, rodani, kad jausmai tampa
patologiki, yra j perdtas kyrumas. Jie uvaldo visas mintis, kol
gal gale niekais paveria pastangas imtis kokios nors uduoties. Sky
ryb skausm igyvenantys mons (ar dl tv skyryb keniantys
6
102
Mokslumas 103
vaikai) skiria maai dmesio darbui ar mokymuisi, nes sielvartingos,
beviltikum ir bejgikum sukelianios mintys nugali kitas.
Jausmams paralyiavus gebjim susikaupti, ualdoma ta proto
savyb, kuri painim tiriantys mokslininkai vadina veiklija atminti
mi. Tai gebjimas ilaikyti atmintyje vis svarbi informacij, reikalin
g kokiam nors darbui ar udaviniui atlikti. Darbin atmintis valdo to
ki paprast kasdien informacij kaip telefono numeris ir toki sud
ting kaip mantrios siuetins linijos, kurias raytojas mgina supinti.
Darbin atmintis puikiai atlieka vykdomj protins veiklos funkcij ir
lemia kitus intelektinius pajgumus - tiek gebjim suformuluoti saki
n, tiek isprsti kebli problem. Veiklij atmint valdo kaktin sme
gen iev, esanti jausm ir emocij sandroje. Kai limbin grandin,
susisiekianti su kaktin smegen ieve, yra pavergta neigiam emoci
j, silpnja veiklioji atmintis, ir mes nebepajgiame blaiviai mstyti.
Tuo per nelemt matematikos egzamin pats sitikinau.
O dabar aptarkime teigiamo nusiteikimo - gebjimo ko nors sie
kiant pasinaudoti tokiais jausmais kaip entuziazmas, stropumas, pasi
tikjimas savimi - svarb. Ityrus paaikjo, kad olimpini aidyni
dalyvius, pasaulinio garso muzikantus ir achmat didmeistrius sieja
viena savyb - gebjimas rasti paskat nepaliaujamai tobulti einant
4
pasirinktu keliu. Dabar, kai atlikj meistrikumas nuolat didja, no
rint tapti pasaulinio garso menininku reikia dar vaikystje pradti at
kakliai lavintis. 1992 met olimpini aidyni dalyviai - dvylikame
iai kin nardymo komandos nariai per savo gyvenim tiek laiko sky
r nardymo treniruotms, kiek dvideimtmeiai Amerikos komandos
sportininkai: jaunieji Kinijos nardytojai pradjo treniruotis bdami ket
veri met amiaus. Geriausi dvideimto amiaus smuikininkai vir
tuozai m grieti taip pat nuo penkeri met. Tarptautini achmat
varyb empionai pradjo aisti achmatais bdami madaug septy
neri met amiaus, tuo tarpu tie, kurie nepasiek pasaulinio lygio -
tik nuo deimties. Ankstyva lavinimosi pradia teikia gyvenime pra
naum: geriausi garsios Berlyno muzikos akademijos studentai smui
kininkai, visi tik eng treij deimt, per savo gyvenim moksi
grieti smuiku daugiau kaip 10 tkstani valand, tuo tarpu ne tokie
104 Emocinio intelekto prigimtis
profesionals studentai tam skyr vidutinikai 7,5 tkstanio valand.
Panai gebjim moni pasiekimai danai skiriasi priklauso
mai nuo to, kaip anksti vaikystje jie pradjo nuosekliai siekti pasi
rinkto tikslo, niekada nepaliaudami tobulintis. iuo atveju tokios savy
bs kaip entuziazmas ir atkaklumas yra svarbiausios.
Gebjimas pagrsti savo siekius, be kit gimt gabum, pasirei
kia stebtinai puikiais i Azijos kilusi amerikiei student moky
mosi rezultatais. Vieno nuodugniai atlikto tyrimo rezultatai pera mint,
jog azijietikos kilms amerikiei vaik intelekto koeficientas yra
tik dviem trim takais didesnis nei j bendraami baltaodi ameri
kiei.5 Taiau ityrus teiss ir medicinos specialybi, kuri mokosi
daugelis rytietikos kilms jaunuoli, studentus paaikjo, kad Azijos
amerikiei intelekto koeficientas yra kur kas didesnis: japon kilms
amerikiei - 110 tak, kin kilms amerikiei - 120 tak. Taip
yra veikiausiai dl to, kad jau nuo pirmj met mokykloje i Azijos
kil vaikai yra stropesni u baltuosius. Stenfordo sociologas Senfordas
Dorenbuas (Sanford Dorenbusch), tyrs daugiau kaip deimt tkstan
i vidurini mokykl vaik, nustat, jog Azijos amerikieiai nam
darbams skiria 40 proc. daugiau laiko nei kiti moksleiviai. Daugelis
amerikiei tv link toleruoti savo vaik silpnsias puses ir pabr
ti stiprisias, o azijiei nuomone, visi gali gerai mokytis, jei tik labai
stengiasi: jei tau nelabai sekasi, mokykis iki vlyvo vakaro, o jei re
zultatai vis tiek prastoki, mokykis ir anksti i ryto." Kitaip sakant,
stiprios kultrins etins darbo tradicijos tampa stipriu stimulu, lemian
iu uolum, atkaklum ir darbtum. Tai sudaro emocin pranaum.
Kaip jausmai stiprina ms gebjim mstyti ir planuoti, lavintis
siekiant geidiamo tikslo, sprsti gyvenimo keliamus udavinius ir
pan., taip jie nustato ms galimybi pasinaudoti gimtais proto geb
jimais ribas. Tai lemia, ar gyvenime mus lyds skm. Jeigu ms
siekiai grindiami entuziazmu, o tai, k darome, mums teikia pasi
tenkinim arba netgi kelia iek tiek rpesi, ie jausmai padeda gy
venime daug nuveikti. ia prasme emocinis intelektas yra itin svarbus
gebjimas, stipriai veikiantis kitus gebjimus, - padedantis jiems atsi
skleisti arba juos gniudantis.
Mokslumas 105
IMPULS VALDYMAS: GARDSIO TESTAS
sivaizduokite, kad esate ketveri met amiaus. Jums pasilo
ma saldumyn: jeigu iek tiek luktelsite, gausite du zefyrus, o jeigu
laukti nenorite, gausite dabar, bet tik vien zefyr. Keturmeiui tai
tikras ibandymas, aminas mis tarp impulso ir susivaldymo, tarp id
ir ego, trokimo ir savitvardos, pasitenkinimo ir susilaikymo. Toks tes
tas padeda ne tik nustatyti vaiko charakter, bet netgi numatyti gyve
nimo keli, kur galbt jis pasirinks.
Psichologiniu poiriu turbt nra svarbesns savybs kaip geb
jimas atsispirti impulsui. Tai savitvardos esm, nes visi jausmai i es
ms skatina impulsus paversti veiksmais. odio emocija" aknis
reikia judti, judinti". Gebjimo atsispirti impulsui veikti pagrindas
smegen veiklos poiriu turt bti limbins sistemos signal, siun
iam judesius valdaniai smegen ievs daliai, slopinimas. Toks ai
kinimas kol kas yra hipotetinis.
iaip ar taip, mintasis tyrimas, kurio metu ketveri met vaikams
pasiloma pasirinkti vien arba du zefyrus, parodo, kaip svarbu yra
sugebti paaboti savo jausmus ir taip slopinti kylanius impulsus. To
k tyrim 1960 metais Stenfordo universiteto miestelio vaik darelyje
atliko psichologas Valteris Mielis (Walter Mischel). Jame dalyvavo dar
elio aukltiniai, Stenford baig studentai ir jau dirbantys asmenys.
Eksperimentas, pradtas su keturmeiais vaikais, buvo tsiamas ir jiems
baigus studijas.
Kai kurie vaikai sugebjo itverti, kol gro eksperimentuotojas,
nors tos 15-20 minui jiems turbt atrod visa aminyb. Jie visaip
stengsi atsispirti pagundai: usidengdavo akis, kad nematyt saldu
myn, parm rankomis galv kalbjosi su savimi, dainavo, aid ran
komis ir kojomis, netgi band usnsti. ie narss ir itvermingi dare
linukai gavo savo apdovanojim - po du zefyrus. Kiti, impulsyvesnie
ji, grieb po skanst eksperimentuotojui n nespjus ieiti.
Kokios takos tolesniam vaik gyvenimui turjo gebjimas arba
negebjimas valdyti akimirkos impuls, iaikjo po dvylikos keturio
likos met, jiems jau esant paaugliais. Emociniu ir visuomeniniu po
106 Emocinio intelekto prigimtis
iriu skirtumas tarp griebk zefyr" vaik ir kantresni j bendraam
i buvo stulbinantis. Atsispyrusieji pagundai buvo visuomenikesni:
veikls, pasitikintys savimi ir sugebantys veikti gyvenimo siunia
mus ibandymus mons. Maiau tiktina, kad jie pal, bus sugniu
dyti gyvenimo sunkum ar pasiduos blogai takai. ie jaunuoliai vei
kiausiai priims ikius ir tvirtai sieks usibrto tikslo, nepaisydami
kylani sunkum. Jie buvo patikimi ir iniciatyvs, sugebdavo visa
galva pasinerti veikl. Prajus daugiau kaip deimiai met jie ne
buvo prarad gebjimo atsisakyti malonum ir siekti usibrto tikslo
bei kantriai laukti apdovanojimo".
Tredalis anuomet i karto griebusij saldumynus turjo maiau
i teigiam savybi, o j psichologinis portretas kl rpesi. Bda
mi paaugliai, jie veng bendrauti, buvo usispyr ir nerytingi, lengvai
paeidiami ir link greitai nusiminti, laik save blogais" ar niekam
tikusiais, bdai itikus nieko nesiimdavo ir pasiduodavo, niekuo nepa
sitikjo, sieisdavo negav tiek, kiek nori, buvo tars ir pavyds, per
nelyg jautriai ir piktai reaguodavo dirgiklius, iprovokuodami ginus
ir mutynes. Jie buvo tokie pat nekantrs, kaip ir tkart vaikystje.
Kokie bendravimo gebjimai ir jausm formuojami bruoai prasi
kala maais daigais vaikystje, tokios charakterio savybs visu grau
mu praysta vliau gyvenime. Gebjim nuslopinti impuls lemia stipri
valia, nesvarbu, ar tai bt dietos laikymasis, ar pastangos gyti medi
cinos moksl laipsn. Kai kurie vaikai jau bdami ketveri met turi
mintj gebjim pradmen: jie jau pajgia suprasti, kad jiems nau
dinga susivaldyti, nukreipti savo dmes nuo pagundos, kad pasiekt
tiksl - du gardsius.
Dar labiau nustebino rezultatai tyrimo, kai tie patys vaikai buvo
pakartotinai vertinti baig vidurin mokykl. Kantrieji moksi daug
geriau nei tie, kurie pasidav pagundai ir i karto suvalg gards. Re
miantis j tv vertinimu, pirmieji moksi geriau: aikiau reik min
tis, greiiau visk suprasdavo, sugebjo labiau susikaupti, planuoti ir
gyvendinti tai, k numatydavo, labiau troko mokytis. i jaunuoli
mokyklini gebjim testo (ang. SAT) rezultatai buvo nepalyginti ge
resni. Tredalio t eksperimento dalyvi, kurie bdami ketveri nepa
Mokslu m as 107
jg susivaldyti, humanitarini dalyk imanymas buvo vertintas vi
dutinikai 524 takais, o tikslij moksl - 528 takais. Tredalio kan
trij vertinimo vidurkis atitinkamai buvo 610 ir 652 takai. Taigi i
viso 210-ia tak daugiau.8
Maiems vaikams teikiamas savitvardos testas daug tiksliau pade
da numatyti j mokyklini gebjim testo rezultatus nei intelekto koe
ficiento testas. Intelekto koeficiento rodiklis numatant ateit tampa
9
svaresnis ir tikslesnis tada, kai vaikai jau moka skaityti. Visa tai rodo,
jog savitvarda daro didel tak intelektiniams gebjimams. (Jei vai
kas nemokomas tvardytis, galima spti, ir kur kas tiksliau nei remian
tis intelekto koeficientu, kad vliau jis bus links nusiengti. ) Kai
kurie mokslininkai tikinja, kad intelekto koeficiento negalima pa
keisti ir kad protini vaiko galimybi ribos yra nulemtos prigimties,
taiau, kaip raoma penktoje ios knygos dalyje, yra nemaai rody
m, jog toki emocini gebjim kaip savitvarda ir socialinis nuovo
kumas galima imokti.
Gebjimas, kur psichologas Valteris Mielis gana nevykusiai api
bdino kaip smoning atsisakym to, kas malonu, vardan tikslo",
tikriausiai yra kertinis savitvardos akmuo: tai galia vardan tikslo - pa
vyzdiui, siekiant pltoti versl, isprsti matematikos lygt ar laimti
Steni io taur - nuslopinti kylanius impulsus. Tyrimo ivados pabria
emocinio intelekto kaip metagebjimo, lemianio moni sugebji
m naudotis kitomis savo proto galiomis, vaidmen.
BJAURI NUOTAIKA. SUJAUKTAS MSTYMAS
Mano snus pradjo aisti universiteto futbolo komandoje. Labai
jaudinuosi dl jo, nes jis kiekvien akimirk gali susieisti. A taip
nervinuosi stebdama rungtynes, kad jas nebegaliu eiti. Jis, ino
ma, nusivyls, jog nesidomiu jo aidimu, bet a nestengiu veikti
nerimo.
Tai papasakojusi moteris gydosi nuo perdto nerimavimo. Ji su
pranta, kad mintasis jausmas trukdo jai imtis gyvenime vadovauja
mo vaidmens, kas jai patikt.11Taiau kai tik prireikia apsisprsti dl
kokio nors paprasto dalyko, pavyzdiui, eiti ar neiti futbolo rungty
nes, kuriose aidia snus, moter apima nelaims nuojauta. Ji negali
laisvai apsisprsti, nes jos nerimas nustelbia prot.
Kaip jau sitikinome, rpestis ir nerimas trikdo vis proto veikl.
Neskms atveju rpestis yra naudingas jausmas, nes protas uoliai ren
giasi numatomai grsmei. Taiau tokia psichin repeticija" slopina
paintin funkcij, o visas dmesys sutelkiamas nerimo altin.
Nerimas kenkia intelektui. Nuolat nerimaujantis mogus nepa
jgs atlikti sudtingos, dideli proto pastang reikalaujanios atsakin
gos uduoties, pavyzdiui, oro linij dispeerio darbo. Linkusiems ne
rimauti gyvenime paprastai nesiseka, net kai j intelekto testo vertini
mai geresni nei kit. T parod ir tyrimas, kuriame dalyvavo 1790
12
busimj oro linij dispeeri. Nerimas trukdo mokytis: atlikus 126
tyrimus, kuriuose dalyvavo 36 tkstaniai moni, paaikjo, kad mo
kymosi gebjimai tiesiogiai susij su jauduliu. Kuo labiau asmuo lin
ks nerimauti, tuo blogiau mokosi.
Nerimauti linkusi asmen buvo paprayta atlikti atpainimo u
duot: dvi grupes suskirstyti dviprasmius dalykus ir papasakoti, ko
kios mintys tuo metu jiems atjo galv. Dauguma asmen prisipai
no, kad vyravo neigiamos mintys - A nesugebsiu to atlikti", Man
tas testas nekandamas" ir panaios. Jos kliud atlikti uduot ir rasti
tinkamiausi variant. Kai rams mons atlikdami t pai uduot
tyia nervinosi, testo rezultatas pastebimai suprastjo. Ir atvirkiai:
kai jautriems asmenims buvo leista penkiolika minui pailsti ir nu
rimti, uduot jie atliko daug geriau.
Testo baim pirm kart septintajame deimtmetyje mokslikai ap
tar Riardas Alpertas (Richard Alpert), prisipains, kad jo smalsum
suadino noras isiaikinti, kodl nerimas, kuris j apimdavo prie eg
zamin, lemdavo prastus rezultatus, o jo biiuliui Ralfui Haberiui, prie
ingai, egzamino sukelta tampa i esms paddavo geriau atlikti u
duotis. Atlikti tyrimai parod, kad i tikrj vieniems nerimauti lin
kusiems asmenims is jausmas kliudo mokytis, o kitiems nekliudo ar
ba net padeda.16Paradoksalu, bet nuojauta, kad neilaikys egzamino,
108 Emocinio intelekto prigimtis
Mokslumas 109
tokius studentus kaip Haberis skatina atkakliai jam ruotis, deja, ki
tiems jaudulys gali lemti neskm. Tokiems jautriems monms kaip
Alpertas bloga nuojauta slopina aik mstym ir geram mokymuisi
reikaling atmint, o atliekant test jaudulys visikai suardo gebjim
blaiviai mstyti.
Nerimo laipsnis yra tiesiog proporcingas rezultatams, kuo labiau
mons nervinasi, tuo blogiau parao test. Proto itekliai eikvojami
jaudinimuisi, todl kitai informacijai apdoroti tiesiog nebeutenka in
telektini pajg. Nerimo apniktas mogus tikrai neilaikys egzami
no, nes jis tiesiog negals tinkamai susikaupti. Jaudinimasis lyg bloga
lemiantis enklas stumia mog nelaim, dl kurios jis nerimauja.
Savo emocijas sugebantys paaboti mons vis dlto gali pasi
naudoti savo jauduliu (dl, tarkim, artjanio egzamino ar kalbos, ku
ri teks sakyti) kaip stimulu geriau tam pasirengti. Klasikinje psicho
loginje literatroje raoma apie apverstos U raids pavidalo ssaj
tarp nerimo ir elgesio bei veiklos, skaitant ir proto veikl. Apverstos U
raids viruje santykis tarp nerimo ir elgesio (veiklos) yra optimalus,
kai kam nors atlikti prireikia maiausiai nerv snaud. Jeigu visikai
nesijaudinama, atsiranda abejingumas, nra stimulo stengtis, o jeigu
perdm jaudinamasi, sulunga visos pastangos.
Hipomanija- lengva, pakili nuotaika - labiausiai bdinga rayto
jams ir kitiems krjams, kuri darbas reikalauja lakios vaizduots,
mstymo savitumo. Tokia nuotaika madaug atitinka apverstos U rai
ds vir. Taiau jei ta euforija tampa nevaldoma ir virsta tikra manija,
kaip kad bna maniakins depresins psichozs metu, o susijaudini
mas pakerta gebjim riliai mstyti, tada net kai mintys liejasi laisvai,
nemanoma j tinkamai apdoroti ir suteikti ibaigt pavidal.
Gera nuotaika, jeigu ji patvari, stiprina gebjim lanksiai mstyti
ir padeda lengviau surasti problem - tiek intelektini, tiek tarpusavio
santyki - sprendimo bdus. Vienas i bd kam nors padti veikti
rpesius - papasakoti tam mogui anekdot. Juokas, kaip ir pakili
nuotaika, atrodo, padeda aikiau mstyti ir laisviau bendrauti, velgti
tarpusavio santyki niuansus, kurie kitu atveju likt nepastebti. Tai
proto gebjimas, svarbus ne tik krybikumui palaikyti, bet ir siekiant
110 Emocinio intelekto prigimtis
suprasti sudtingus moni tarpusavio santykius ir numatant galim
sprendim padarinius.
Intelektin gero juoko nauda yra dar akivaizdesn, kai reikia kry
bikai sprsti problemas. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog monms,
tik k stebjusiems pokt laid, geriau seksi sprsti galvosk, kur
psichologai seniai naudoja mstymo krybikumui nustatyti.18Eksperi
mento dalyviams buvo duota vak, degtuk, smeigtuk ir nurodyta
pritvirtinti vak prie kamtins lentos taip, kad jai degant vakas ne
varvt ant grind. Daugelis moni mst labai standartikai ir turi
mus daiktus naudojo prastai. Taiau tie asmenys, kurie tik k irjo
nuotaiking laid, palyginti su stebjusiais film apie matematik ar
sprendusiais udavinius, iradingiau pritaik degtuk dut ir smeigtu
kus: jie prismeig dut prie lentos ir panaudojo j kaip vakid.
Netgi nedideli nuotaikos pokyiai suadina gebjim kitaip su
vokti aplink, o tai padeda mstyti neprastai, pasitikti savimi ir nesu-
stabarti. Taip i dalies yra todl, kad, bdami gerai nusiteik, mes
paprastai labiau atsimename teigiamus dalykus: pasvr visus galim
veiksm privalumus bei trkumus, susitelkiame ties pozityviais argu
mentais, kurie skatina mus elgtis drsiau, net rizikuoti.
Prasta nuotaika neigiamai veikia atmint, veria mog baimintis
ir elgtis pernelyg atsargiai. Apskritai nevaldomos emocijos slopina pro
to veikl. Taiau, kaip buvo rayta penktame skyriuje, emocijas valdyti
galima. Emocin savikontrol yra svarbiausias gebjimas, ugdantis ki
tas mogaus proto galias. Tik prisiminkime vilt, optimizm ir tas didin
gas akimirkas, kai mogus pranoksta pats save.
PANDOROS SKRYNIA IR POLIANA: TEIGIAMO
MSTYMO PRIVALUMAI
Koledo studentams buvo pateikta situacija.
Nors js usibrte tiksl gauti B vertinim, per pirmj egza
min pateikte tik 30 proc. teising atsakym, taigi gavote tik D
bal. Prajo savait po pirmojo egzamino. K ketinate daryti?19
Mokslumas 111
iuo atveju reikmingiausias veiksnys buvo viltis. Didiausi opti
mistai teig ketin dar atkakliau mokytis ir pagerinti galutin rezultat.
Ne tokie karti optimistai norjo kaip nors pagerinti vertinim, taiau
turjo maiau ryto to siekti. O maiausiai savo skme tikintys studen
tai, inoma, visk numojo ranka ir palaidojo vilt k nors pakeisti.
Vis dlto klausimas nra vien teorinis. Lygindamas pirmakursi
optimist ir pesimist student mokymosi rezultatus, io tyrimo auto
rius, Kanzaso universiteto psichologas K. R. Snaideris (C. R. Snyder)
nustat, jog vilties testas padjo tiksliau nuspti student pirmojo se
mestro paymius nei mokyklini gebjim vertinimo testas SAT (labai
panaus intelekto koeficiento nustatymo test), tariamai galintis nu
matyti jaunuoli mokymosi kolede perspektyvas. Taigi panai proti
ni gebjim mons i esms skiriasi tik mokslum nulemianiomis
charakterio savybmis.
Pasak Snaiderio, savo skme tikintys studentai kelia sau dides
nius reikalavimus ir ino, kaip atkakliai reikia mokytis siekiant tikslo.
Panaaus intelektinio pajgumo student mokymosi rezultatai skiriasi
pagal gebjim neprarasti vilties".
Kaip byloja gerai inoma legenda, senovs graik dievai, pavy
ddami princesei Pandorai groio, dovanojo jai paslapting skryni ir
liep niekada jos neatidaryti. Taiau vien dien smalsumas ir pagun
da privert princes praverti skrynios dangt. vilgteljusi vidun ji i
leido pasaul didisias nelaimes - ligas, nerim, beprotyb. Taiau
gailestingas dievas leido jai laiku udaryti skryni ir sugauti i blogy
bi prienuod, darant gyvenim pakeniam: vilt.
i dien mokslinink nuomone, vilties vaidmuo gyvenime ste
btinai svarbus, ji yra galingesn nei paguoda nelaimje! Viltis teikia
pranaum ir mokantis, ir sunkiai dirbant. Tai ne tik viesus tikjimas,
kad viskas bus gerai. Snaideris vilt apibdina gana tiksliai: Tai tikji
mas, kad tu rasi bd ir tau uteks ryto siekti usibrt tiksl, kad ir
kokie jie bt".
mons paprastai skiriasi vilties laipsniu. Vieni mano gal veikti
kebli padt ar rasti problem sprendimo bd, tuo tarpu kiti nesijau
ia tur pakankamai jg, gebjim ar sumanumo savo siekiams gyven
112 Emocinio intelekto prigimtis
dinti. Optimistikai nusiteik mons, kaip teigia Snaideris, yra iek
tiek panas: tarkim, jie geba save kvpti, jauiasi pajgs gyvendin
ti savo tikslus, tiki, kad i sunkios padties pavyks rasti ieit, yra gan
tinai lanksts ir gali savo tiksl siekti vairiais bdais arba prireikus
vienus tikslus pakeisti kitais, supranta, kad sunkiai veikiam udavin
galima suskaidyti smulkesnes, lengvai veikiamas uduotis.
Emocinio intelekto poiriu viltis padeda veikti rpesius, i
tverti net sunkiausiomis nerimo valandomis, neleidia nuolat jaustis
pralaiminiu ar nusiminti, susidrus su sunkiais ibandymais ir nesk
mmis. Niekada vilties neprarandantys mons apskritai yra ramesni
ir maiau dl visko sielvartauja.
OPTIMIZMAS: DIDIOJI GYVENIMO PASKATA
Per 1988 met olimpiad amerikieiai dideles viltis siejo su JAV
olimpins plaukik komandos lyderiu Metu Biondiu. Kai kurie sporto
apvalgininkai pranaavo jam toki pat skm kaip 1972 metais Mar
kui picui, per olimpines aidynes laimjusiam septynis aukso meda
lius. Taiau jau per pirm dviej imt metr plaukimo laisvu stiliumi
rungt Biondis atplauk tik treias. Per imto metr plaukimo peteli
ke rungt j per sprind aplenk kitas plaukikas, kuris ir laimjo aukso
medal.
Apvalgininkai man, kad ie pralaimjimai galutinai palau spor
tinink, taiau vyko prieingai: Biondis atsigavo ir per kitas rungtis
ikovojo penkis aukso medalius. Netikta plaukiko skm nenustebi
no Pensilvanijos universiteto psichologo Martino Zeligmano (Martin
Seligman). Jo vadovaujamas, Biondis atliko optimizmo laipsn nusta
tant test. Eksperimento metu sportininkui nuplaukus nustatyt atstu
m per stebtinai trump laik, treneris prane, kad rezultatas pras
tesnis, nei buvo i tikrj. Nepaisydamas neskms kartlio, po poil
sio pertraukls Biondis nuplauk dar greiiau nei pirm kart. Kiti
komandos nariai, suinoj tariamai prast rezultat, per pakartotin
bandym nuplauk dar prasiau nei pirm kart.
Mokslumas 113
Kaip ir viltis, optimizmas yra tvirtas tikjimas, kad gyvenime vis
kas gal gale susitvarkys, nepaisant neskmi ir nusivylim. Emoci
nio intelekto poiriu optimizmas yra vidin nuostata, apsauganti mo
nes nuo apatijos, nevilties, depresijos susidrus su sunkumais. Opti
mizmas, kaip ir jo artima giminait viltis, moka gyvenimo dividendus
(suprantama, jei optimizmas yra pagrstas; naivus optimizmas gali b
ti pratingas).
Zeligmanas optimizm apibdina remdamasis moni poiriu
skmes ir neskmes. Optimistai es iri neskm kaip laikin
dalyk, kur jie pajgs veikti, tuo tarpu pesimistai jauia kalt dl
neskms ir mano es bejgiai k nors pakeisti. ie skirtingi moni
poiriai lemia j elges. Pavyzdiui, optimistas, negavs darbo ir dl
to patyrs nusivylim, tuojau pat su viltimi imasi kurti nauj veiksm
plan arba, tarkim, ieko paramos, stengiasi su kuo nors pasitarti, nes
laiko padt pataisoma. Pesimistas elgiasi prieingai: jis mano, kad to
ki klii nenugals, todl nieko nesiima daryti. Pasitaikanias ne
skmes jis laiko savo asmeniniu trkumu, kuris visada jam nuodys
gyvenim.
Optimizmas padeda numatyti mokymosi klot. Atlikus tyrim, ku
riame dalyvavo penki imtai 1984 metais Pensilvanijos universitet
stojusi pirmakursi, paaikjo, kad optimizmo laipsn nustatanio
testo rezultatai leido tiksliau nei mokyklini gebjim testas ar viduri
ns mokyklos vertinimai numatyti pirmj met rezultatus. Kaip rao
juos analizavs psichologas Martinas Zeligmanas, per stojamuosius
egzaminus vertinami bendrieji gebjimai, o optimizmo testas padeda
velgti, kam neuteks ryto baigti studijas. Btent proto gali ir geb
jimo atsitiesti patyrus pralaimjim derinys garantuoja skm. Gebji
m testai neatskleidia asmens stimul, o juk labai svarbu inoti, ar
mogus pajgs itverti skaudi neskm. Mano nuojauta sako, kad
pasiekimus lemia ne tik asmens proto pajgumai ir kiti gebjimai, bet
ir galia nepasiduoti pralaimjus.
Tai, kad optimizmas yra puikus stimulas, atskleid MetLife drau
dimo bendrovje atliktas tyrimas. Jame dalyvavo draudimo agentai.
Sugebjimas ilikti maloniam, kai klientas atmeta pasilym, yra la
114 Emocinio intelekto prigimtis
bai svarbus dirbant tok ar pana darb, kad ir kokios bt to atsisa
kymo pasekms. Tai labai nelengva, todl net trys ketvirtadaliai drau
dimo agent palieka darb per pirmuosius trejus metus. Zeligmanas
nustat, jog per pirmuosius dvejus savo darbo metus optimistai draudi
mo agentai draudimo sutari sudar 37 proc. daugiau nei pesimistai,
o pirmaisiais metais darb met dvigubai daugiau pesimist nei opti
mist.
Negana to, mokslininkas tikino mintosios bendrovs vadovus
priimti darb grup asmen, pareikusi nor ia dirbti ir gavusi
ger optimizmo testo vertinim, taiau neskmingai atlikusi prasti
n atrankos test (naujok poiris lyginamas su prastinmis nuosta
tomis, parengtomis remiantis skmingai dirbani draudik atsaky
mais). i grup per pirmuosius darbo metus draudimo sutari sudar
27 proc. daugiau nei pesimistai, o per antruosius - 57 proc. daugiau.
Norint suprasti, kodl optimizmas toks svarbus bendraujant su
klientais, reikia inoti, kad i savyb priklauso emocinio intelekto sri
iai. Kiekvienas atmestas sandoris - tai tarsi pralaimjimas. Emocin
reakcija patyrus neskm lemia mogaus gebjim sutelkti jgas ir rasti
gantinai svarbi paskat tsti pradt darb. Jeigu ilgai nepavyksta
rasti nauj draudj, pasiryimas nenuleisti rank gali sumenkti, ir
kuo toliau, tuo sunkiau bus kelti telefono ragel ir skambinti galimam
klientui. Neigiami atsakymai itin sunkiai pakeliami pesimist: Man
nesiseka ir niekados nepavyks sudaryti sutarties". Toks poiris kelia
apatij, pralaimjimo nuotaik, o kartais ir depresij. Visikai kitaip
situacij vertint optimistas: Matyt, a laikausi klaidingos taktikos"
arba mogus, su kuriuo k tik kalbjau, tikriausiai buvo prastai nusi
teiks". Neskms prieastimi laikydami ne save, o aplinkybes, kit
kart jie stengsis rasti kit bd tikinti galimus klientus. Taigi pesimiz
mas stumia mones nevilt, o optimizmas iebia vilt.
Teigiam ar neigiam nuostat altinis gali bti gimtas charakte
ris, taiau, kaip raoma keturioliktame skyriuje, patirtis ugdo charak
ter. Optimizmo ir vilties - kaip ir bejgikumo bei nevilties - galima
imokti. Abi nuostatas sieja gebjimas, psicholog vadinamas savi-
veiksmikumu, kitaip tariant, tikjimu, kad kiekvienas mogus gali
Mokslumas 115
veikti visus gyvenimo sunkumus ir ibandymus. Bet koki charakte
rio savybi ugdymas stiprina pasitikjim savo jgomis, skatina mo
g nevengti rizikos ir nebijoti vis sunkesni ibandym. Nugaldami
sunkumus, kartu sustipriname pasitikjimo savo jgomis pojt. Toks
nusiteikimas veria mones geriau inaudoti savo gebjimus ir g
dius arba imtis vis priemoni jiems ugdyti.
Stenfordo universiteto psichologas Albertas Bandura (Albert Ban
dura), nuodugniai tyrinjs i savyb, daro taikli ivad: moni
tikjimas savo gabumais juos akivaizdiai veikia, juolab kad gebji
mai nra nekintantis dalykas. Pasitikintieji savo jgomis yra itver
mingesni, nepasiduoda neskmms ir visada ieko konstruktyvios i
eities, uuot jaudinsi ar nerimav, kad jiems nepavyks."24
ATSIJUNGIMAS": TOBULUMO NEUROBIOLOGIJA
Kompozitorius aprao geriausias savo darbo akimirkas:
Patiri toki ekstaz, kad nebejauti, ar esi. A t ne kart esu igyve
ns. Atrodo, kad mano rankos nebe mano ir a visikai nesusijs su
tuo, kas vyksta. A tik sdiu nustebs ir stebiu visk su pagarbia
baime. Ir viskas savaime teka pro mane.23
ia aprayta savijauta labai panai daugelio vyr ir moter - alpi
nist, garsi achmatinink, chirurg, krepinink, ininieri, vadybi
nink, netgi sekretori, - pasakojusi apie tai, kaip jie pranoko patys
save mgstamos veiklos srityje. Mintoji bsena vadinama atsijungi
mu". pavadinim sugalvojo ikagos universiteto psichologas Mihaly
Csikszentmihalyi, per du mokslini tyrinjim deimtmeius sukaups
daugyb pasakojim apie toki bsen. Sportininkai j vadina zo
na", kai pergalei siekti nebereikia joki pastang, kai irovai ir varo
vai itirpsta akimirkos palaimoje. Diana Rofe-Stainroter, per 1994 met
iemos olimpines aidynes laimjusi slidinjimo rungties aukso meda
l, prisimin, kad kirsdama finio linij jau nieko nesuvok, tik jaut j
apmus silpnum: Buvau atsipalaidavusi lyg krintantis vanduo".27
Sugebjimas atsijungti" yra emocinio intelekto poymis; atsi
jungimas" veikiausiai reikia maksimal emocij paabojim siekiant
skmingai dirbti ar mokytis. Pasiekus mintj bsen, emocijos ne tik
suvaldomos bei nukreipiamos reikiama linkme, bet ir veiksmingai
naudojamos ikilusiems udaviniams sprsti. Atsidr depresinio nuo
bodulio ar padidjusio nerimo gniautuose, atsijungti" nebesugeba
me. i bsen (arba kiek silpnesn) kartkartmis patiriame beveik vi
si, kai jauiame didel pakilum ar pranokstame savo galimybes. Tik
riausiai geriausias pavyzdys, kaip ekstaz pagauna mog, yra mylji-
masis - dviej mylini moni susiliejimas darni vienov.
i patirtis yra nuostabi - atsijungimas" danai pasireikia spon
taniku diaugsmo proveriu. Tokio jausmo apimtas mogus jauiasi
puikiai. Mintoji bsena padeda visikai sitraukti veikl ir vis d
mes skirti sprendiamam udaviniui. Ties pasakius, mstymas apie
tai, kas vyksta, atsijungim" nutraukia. Jau pati mintis - A visk
darau puikiai" - gali suardyti i bsen. Dmesys taip sutelkiamas,
kad mogus tuo metu suvokia tik koki nors siaur srit, kuri gilinasi,
ir gali laikinai prarasti orientacij laike ir erdvje. Vienas chirurgas
pasakojo, kad svarbios operacijos metu jis buvo taip niks savo dar
b, kad tik baigs operacij pastebjo ant operacins grind gulint
betono gabal. Jis labai nustebo, kai kolegos jam paaikino, jog ope
ruojant nukrito nuo lub atskils luitas. Chirurgas to n nepastebjo.
Atsijungimas" yra usimirimo bsena, visikai kitokia nei nuo
latin grauatis ir nerimas: uuot skendj nervinje tampoje, nuo
visko atsijung" mons taip susitelkia ties sprendiamu klausimu,
kad net pamirta save ir visus savo rpesius - sveikatos problemas,
mokesius, netgi pramogas. Atsijungimo" akimirkomis tarsi inyksta
savasis a". Kad ir kaip bt keista, atsijung" mons puikiai valdo
padt ir elgiasi atsakingai, jie puikiai reaguoja kintanius atlieka
mos uduoties reikalavimus, taiau visikai nesirpina tuo, ar gerai
visk atliks, ar pasiseks, - diaugsmo teikia pati veikla.
Yra keletas bd atsijungti". Vienas - smoningai sukaupti d
mes atliekant koki nors uduot. Didelis susitelkimas yra atsijungi-
116 Emocinio intelekto prigimtis
Mokslumas 117
mo" pagrindas. Atrodo, ios zonos prieigose esama grtamojo ryio:
gali prireikti nemaai pastang nurimti ir susitelkti taip, kad galima
bt pradti darb. is ingsnis reikalauja laikytis drausms. Taiau
susikaupus lengviau veikti emocines audras ir be vargo atlikti uduot.
Patekti i zon mogus gali ir pasirinks uduot, kuriai atlikti
reikia kiek daugiau pastang nei prasta, bet kuri jam yra gerai pasta
ma. Kaip teig Csikszentmihalyi, geriausiai susikaupiama tada, kai
kokiam nors darbui atlikti reikia daugiau pastang. Paprastai tada ir
dirbama daug geriau. Prieingu atveju mons ima nuobodiauti. Jei
darbas pernelyg sunkus, jie pradeda nerimauti. Atsijungimo" bsena
ir patiriama zonoje tarp nuobodulio ir nerimo".
Tokie atsijungimui" bdingi bruoai kaip spontanikas diaugs
mas, taktikumas, veiklumas yra nesuderinami su emociniais ipuoliais,
kuri metu limbins sistemos signal bangos ulieja visas smegenis. At
sijungus" dmesys bna netemptas, taiau kartu labai sutelktas. is su
telktumas yra visikai kitoks nei tampa, kai siekiama susikaupti pavar
gus ir dirbant kyr darb ar grumiantis su nerimu ir pykiu.
Atsijungimo" bsenoje jausmai nra susting, prikausto tik leng
va ekstaz, padedanti siekti tikslo. i ekstaz, regis, esti susikaupimo
(tai btina atsijungimo" prielaida) alutin pasekm. I ties klasiki
nje meditacijos meno literatroje raoma apie pasinrim savyje, i
gyvenam kaip tikr palaim: atsijungim" sukelia ne kas kita kaip
gilus susikaupimas.
Stebint atsijungus" mog atrodo, kad jam nra neveikiamo dar
bo, nes jam paprasta tai, kas sudtinga. Toks pat paradoksalus proce
sas vyksta ir smegenyse: sunkiausios uduotys atliekamos eikvojant
maiausiai proto pastang. mogui atsijungus", jo smegenys ilieka
ramios", o nervini sek suadinimas bei slopinimas priklauso nuo
momento reikms. moni, sitraukusi nelengv, bet jiems domi
ir patraukli veikl, smegenys nurimsta", t. y. maiau apkraunama
29
smegen iev, nors, atrodyt, turt bti prieingai: sunkios uduo
tys turt skatinti aktyvesn smegen ievs veikl. is atradimas yra
nuostabus: atsijungimas" padeda monms veikti paius didiau
sius sunkumus, kad ir kas tai bt - achmat partija su didmeistriu ar
118 Emocinio intelekto prigimtis
sudtingo matematikos udavinio sprendimo paiekos. Taiau atsi
jungiama" tik tada, kai visi gebjimai ir gdiai yra sutelkti, o nervins
sekos veikia naiausiai.
temptas, nerimo stiprinamas susikaupimas skatina smegen ie
vs veikl. Taiau atsijungimo" zona ir puikiai atliekamas darbas at
rodo tarsi smegen ievs veiklumo oaz, kur ieikvojama maiausiai
pastang. Kitaip tariant, atsijungti" padeda praktins veiklos sufor
muoti gdiai: kai valdomas koks nors darbas - nesvarbu, ar fizinis,
pavyzdiui, kopimas uolas, ar protinis, tarkim, programavimas, -
smegenys gali veikti dar naiau. prasta veikla reikalauja maiau pro
to pastang nei ta, kuriai atlikti trksta gdi ar kuri yra tiesiog per
sunki. Ne taip naiai ir ne taip tiksliai smegenys veikia ir nuvargus ar
susinervinus, kaip danai bna po temptos dienos: smegen ievs
pajgumas bna menkas, nors suadinamas didelis jos plotas. Tokia
nervin bkl paprastai vadinama isiblakymu. Panaiai bna ir nuo
bodiaujant. Taiau smegenims veikiant didiausiu pajgumu, kaip
atsijungimo" atveju, galima pastebti tiksl ry tarp smegen akty
vij srii ir uduoties reikalavim. Tokioje bsenoje netgi sunkus
darbas gali bti malonus ir ne sekinti, o suteikti jg.
MOKYMASIS IR ATSIJUNGIMAS": NAUJAS UGDYMO
MODELIS
Atsijungimas" pasireikia tada, kai mogaus veikla pareikalauja
vis jo gebjim, todl gdiams tobuljant atsijungti" darosi vis leng
viau. Jei uduotis pernelyg lengva, mogus ima nuobodiauti, jei per
daug rizikinga ar sunki, - jis susijaudina ir veikiau ima nerimauti, o ne
atsijungia". Puik profesijos imanym ar gdius paprastai lemia
ilgamet nepriekaitingo darbo patirtis (atsijungimo" potyris), o pa
skata nuolat tobulti kokioje nors srityje, tarkim, mokytis grieti smui
ku, okti ar gilintis gen ininerij - tai noras bent i dalies atsijung
ti". Apklauss du imtus dailinink, prie atuoniolika met baigusi
men mokykl, Csikszentmihalyi nustat, jog tikrais menininkais ta
Mokslumas 119
po tie, kuriems pats tapymas teik diaugsmo, o dauguma t, kurie
studijavo dail svajodami tik apie lov ir turtus, nuo meno nutolo.
Mokslininkas daro ivad: Tapytojai turi trokte trokti tapyti.
Jeigu dailininkas, stovdamas prie drob, ims svarstyti, u kiek j
parduos arba k pasakys kritikai, jis nesugebs eiti savitu keliu. Tik
visikas atsidavimas darbui lemia krybinius laimjimus".31
Atsijungimas" yra btina profesinio meistrikumo ar meno pa
siekim slyga, taip pat ir skmingo mokymosi prielaida. Jeigu moki
nys sugeba atsijungti", jam nesunku mokytis, kad ir kokie bt jo
akademini gebjim test rezultatai. Vieno ikagos tikslij moksl
koledo mokinius, u matematikos test gavusius geriausius pay
mius, mokytojai vertino kaip paangius ar nepaangius. Po to kur
laik jie buvo stebimi: kiekvienas mokinys turjo garso davikl, kuris
kartkartmis primindavo, jog jie sipareigojo aprayti tai, k veikia ir
kaip yra nusiteik. Paaikjo, kad nepaangieji mokiniai namie prie
knyg sddavo tik apie 15 valand per savait ir didij dal laiko
praleisdavo su draugais ir eima, tuo tarpu stropieji mokiniai namie
mokslus krimsdavo apie 27 valandas per savait.
Ianalizavus jaunuoli nuotaikas buvo nustatyta, kad tiek paan
gieji, tiek vidutiniokai nemaai laiko nuobodiavo. Paaugliams tai pras
ta. Nuobodul paprastai kl joki gebjim neugdanti veikla, pavyz
diui, televizoriaus irjimas. Taigi iuo poiriu mokiniai buvo pa
nas. Labiausiai skyrsi j mokymosi bdas. Paangiesiems mokytis
buvo malonu ir domu, apie 40 proc. mokymuisi skirto laiko jie bda
vo atsijung". Nepaangieji mokiniai mokydamiesi ibdavo atsi
jung" tik 16 proc. tam skirto laiko. Mokymasis pastariesiems da
niausiai kl nerim, o reikalavimai pranoko j gebjimus. Mokslas
i jaunuoli nedomino, jie mieliau leido laik (ir atsijungdavo") ben
draudami su draugais ir artimaisiais. Taigi mokiniai, kurie pasiekia sa
vo galimybi ribas ir jas net pranoksta, mokosi mieliau nei kiti, nes
sugeba atsijungti". Deja, atsijungimo" gdi netobulinantys jau
nuoliai nepatiria mokymosi diaugsmo, smukdo savo intelektin paj
gum ir pasmerkia save ateityje dirbti nedom ir jokio malonumo
neteikiant darb.32
120 Emocinio intelekto prigimtis
Daugialypi protini gebjim teorij ipltojs Harvardo univer
siteto psichologas Hovardas Gardneris atsijungim" laiko teigiama
bsena ir vienu tinkamiausi bd lavinti vaikus - ugdomos j vidins
paskatos, uuot grasinus ar adjus u pastangas kaip nors atlyginti.
Nordami sudominti vaikus mokslu ir paskatinti gilintis tas sritis,
kurios pads jiems atskleisti savo gebjimus, turime inaudoti teigia
m j nusiteikim, - silo mokslininkas. - Atsijungimas" yra vidin
bsena, liudijanti, jog vaikas yra susidomjs tinkamo sunkumo u
duotimi. Vaikai sivelia mutynes ir prikreia eibi tiktai tada, kai
jiems pabosta mokykloje, kai juos glumina perdm sunkios uduotys,
o mokymasis tik kelia nerim. Taiau kai dalykas rpi, kelia susido
mjim ir teikia diaugsmo, mokytis gali visi."
Metod, kuriuos taiko daugelis mokykl, gyvendinani Gard
nerio daugialypi protini gebjim model, tikslas yra nustatyti gim
tus vaiko gabumus, ugdyti gerai isivysiusius jo gebjimus ir stengtis
sutvirtinti menkiau ipltotus. Vaikai lengviau sitraukia t veikl, kuri
jiems labiau sekasi, pavyzdiui, muzikai gabs mokiniai mielai dai
nuoja ar groja. inodamas vaik polinkius ir gebjimus ir siekdamas
kuo geriau juos ugdyti, mokytojas gali parinkti tinkamiausi mokomo
jo dalyko pateikimo bd ir optimalaus sunkumo uduotis. Taip orga
nizuotas mokymas vaikui tapt malonesnis, nekelt baims ir nuobo
dulio. Kaip teigia Gardneris, jeigu mokydamiesi vaikai gust atsi
jungti", jie drsiau imt domtis ir naujais dalykais. Patirtis, pasak psi
chologo, liudija, jog i hipotez teisinga.
Apskritai atsijungimo" reikinys rodo, kad gdi tobulinimas ir
ini kaupimas turt vykti savaimingai, natraliai, vaikui spontani
kai sitraukiant j sudominusi ar net pamgt veikl. i pradin aistra
gali tapti dideli laimjim pradia, nes tobuldamas kokioje nors sri
tyje - matematikos, muzikos ir pan. - vaikas pradeda suvokti, jog mo
kymasis yra atsijungimo" teikiamo diaugsmo altinis. Galiausiai at
sijungimo" aistra tampa svarbiausia paskata nuolat tobulti ir visk
atlikti nepriekaitingai. Toks mokymo ir ugdymo bdas, suprantama,
yra geresnis ir priimtinesnis nei tas, kur mums teko patirti savo kailiu.
Kam mokykla bent i dalies neprimena vietos, kur slenka ilgos nirios
Mokslumas 121
nuobodulio valandos, retkariais pavairinamos stipraus nerimo aki
mirk? Siekis mokantis atsijungti" - tai labai mogikas, natralus ir
veiksmingas bdas pritaikyti jausmus ugdymo labui.
Taigi gebjimas inaudoti savo jausmus siekiant norimo tikslo yra
mokslumo pagrindas. Nesvarbu, kas tai bt - impulso suvaldymas,
malonum atsisakymas, tinkamas nusiteikimas, skatinantis, o ne slo
pinantis mstym, pasiryimas itikus neskmei nenuleisti rank ir im
tis visko i naujo, - visa tai liudija emocij gali veikti ir stiprinti
ms pastangas.
z
EMPATIJOS PAMATAI
Garis, puikus chirurgas, buvo aleksitimikas. Bdamas nejautrus,
jis nepajg suprasti tiek savo, tiek kito asmens jausm ir skaudino
savo suadtin Elen. Kaip ir visi aleksitimikai, Garis nemokjo u
jausti, jam trko emocinio valgumo bei nuojautos. Jis nesugebda
vo paguosti nusiminusios Elenos, nes nesuvok jos nuotaikos. Kai ji
prabildavo apie meil, suadtinis keisdavo tem, o nesubtili Gario
kritika Elen danai ugaudavo.
Empatijos - sijautimo kito mogaus bsen - pamatas yra savi
voka. Kuo labiau atsiveriame savo jausmams, tuo geriau imokstame
juos painti.1 Kaip ir Garis, aleksitimikai nesuvokia savo jausm, jie
sutrinka suinoj, k jauia aplinkiniai. Emocikai jie yra kurti. o
dius ir veiksmus nuspalvinantys jausm niuansai - sakmus tonas,
tam tikra laikysena, ikalbinga tyla ar idavikikas drebulys - lieka
nepastebti.
Nepaindami savo jausm, tokie mons neino, kaip reaguoti ir
kit moni emocijas. Negebjimas suvokti kito asmens jausm yra
esminis emocinio intelekto trkumas, humanikumo Achilo kulnas".
mogiki ryiai - rpinimosi vienas kitu pagrindas - nemanomi be
emocins derms ir gebjimo sijausti kito mogaus bsen. Gebji
mas suprasti, k jauia kitas mogus, aktualus daugelyje gyvenimo
srii - pradedant prekyba, vadyba, politika ir baigiant meile, tvyste,
atjauta. Empatijos stokos pasekms labai skaudios, - sijausti kito
mogaus bsen nesugeba nusikaltliai psichopatai, agintojai, pe-
dofilai.
Jausmai ne visada isakomi odiais, daug daniau jie reikiami
kitais bdais, todl labai svarbu gebti suprasti neodinius enklus:
intonacij, gestus, veido iraik ir pan. Bene isamiausiai i srit
tyrinjo Harvardo universiteto psichologas Robertas Rozentalis (Ro-
122
Empatijos pamatai 123
bert Rosenthal). Mokslininkas sukr vaizdin empatijos test NJK (Ne
odinio jautrumo kontrai") (ang. PONS): nufilmavo jaun moter,
reikiani vairiausius jausmus - nuo pasibjaurjimo ir neapykantos
iki motinikos meils.2 Atskir scen emocinis spektras labai platus:
pavyzdiui, greta pavydo sukelto pykio - praymas atleisti, o greta
dkingumo - vilion. Vaizdajuost buvo sumontuota taip, kad joje
nesimatyt neodini raikos bd. Be to, kai kurios scenos buvo ro
domos pritildius gars, o stebti irovai galjo tik aktors veid.
Kitose scenose buvo rodomi tik kno judesiai, o irovai skatinami i
j atspti reikiamus jausmus.
Atliekant eksperiment, kuriame dalyvavo 7 tkst. moni i JAV
ir atuoniolikos kit ali, buvo tiriama gebjimo suprasti neodiniu
bdu reikiamus jausmus svarba mogaus gyvenime, taip pat mokji
mo emocikai prisitaikyti, draugikumo, visuomenikumo ir, inoma,
jautrumo privalumai. Beje, moterys iuo poiriu yra lankstesns nei
vyrai. Tyrimo dalyviai, per 45 minutes steng geriau suprasti testo uuo
minas - tai liudijo apie j gebjim tobulinti sijautimo gdius, -
lengviau ir laisviau bendravo su prieingos lyties asmenimis. Empati-
niai gebjimai - tuo nereikt stebtis - padeda umegzti ir palaikyti
meils ryius.
Remiantis naujausiomis ivadomis apie kitas emocinio intelekto
sudedamsias dalis, galima teigti, kad ryys tarp empatini gebjim ir
mokyklini gebjim testo rezultat, intelekto koeficiento ar mokykli
ni pasiekim test vertinimo yra atsitiktinis. Specialiai vaikams su
kurtas PONS testas padjo nustatyti, kad gebjimas jausti kito mo
gaus dvasinius poreikius nesusijs su mokymosi gabumais. Apklausus
1011 mokini paaikjo, kad labiausiai mgstami draug yra tie vai
kai, kurie moka skaityti" neodinius jausm raikos enklus, be to, jie
stabilesni emocikai.3ie vaikai geriau mokosi net u tuos bendraam
ius, kuri intelekto koeficientas didesnis, taiau kurie ne tokie jaut
rs ir nuovoks. Taigi empatiniai gdiai padeda vaikams geriau mo
kytis (mokytojams tokie mokiniai tiesiog labiau patinka).
Racionaliojo proto raikos priemon yra kalba, tuo tarpu jausmai
reikiami neodiniais bdais. Jeigu mogaus odiai neatitinka into
124 Emocinio intelekto prigimtis
nacija, gestais ir kitomis neodinmis priemonmis reikiam jaus
m, ties danai galima suprasti ne i to, kas sakoma, o i to, kaip
sakoma. Tiriant bendravim paprastai laikomasi taisykls, jog per 90
proc. emocins informacijos pateikiama ne odiais. Paprastai nes
moningai suvokiame, tarkim, balse atsispindint nerim ar judesi i
duodam susierzinim. Neodins raikos supratimo gdiai daniau
siai gyjami savaime.
KAIP PLTOJASI EMPATIJA
Pastebjusi parkritus vaik, devyni mnesi Houp labai susi
graudino. Mergyts akys pritvinko aar, tarsi ji pati bt usigavusi.
Met ir dviej mnesi Maiklas pasil savo mekiuk verkianiam
Pauliui. Kadangi Paulius nesiliov verks, Maiklas surado ir padav
draugui antklodl. ias atjautos ir rpesio scenas stebjo specialiai
pasirengusios tokius atvejus aprayti mayli mamos.4 Tyrimo rezulta
tai aikiai parod, kad empatijos pradmenis galima pastebti jau k
dikystje. Net naujagimiai, igird verkiant kitus kdikius, susigraudi
na ir patys pravirksta. Taigi empatijos uuomazgos atsiranda labai anks
ti.5
Vaiko raidos psichologijos specialistai nustat, jog uuojautos jaus
mas bdingas kdikiams jau tada, kai jie aikiai dar nesuvokia es
atskiri individai. Bdami vos keli mnesi amiaus, jie reaguoja
vairius aplinkos trikdius kaip asmenin skriaud, pravirksta vos
ivyd kito vaiko aaras. Sukak vienerius metus mayliai ima suvok
ti, jog kit sielvartas nra j pai igyvenimas, bet neino, kaip to
kiais atvejais elgtis. Niujorko universiteto psichologas Martinas L. Hof
manas (Martin L. Hoffman) aprao atvej, kaip vieneri met vaikas,
nordamas nuraminti verkiant draug, kreipsi pagalbos savo ma
m, nors draugo mama buvo alia. Tokio amiaus vaikai danai mg
dioja aplinkini moni elgsen, tarsi nordami geriau suprasti, k
kiti jauia: ivydusi pirtus susialojus berniuk, vieneri met mer
gait sikio pirtukus burn, tarsi jai paiai skaudt; matydamas
Empatijos pamatai 125
verkiani mam, vaikas taip pat m luostytis akis, nors jos buvo
sausos.
Btent motorins mimikrijos (judesi mgdiojimo) reikme od
empatija pirm kart treiajame dvideimto amiaus deimtmetyje
pavartojo amerikietis psichologas E. B. Tieneris (Titchener). Graik
kalbos od empatheia, reikiant sijautim", i pradi vartojo este
tikos mokslo teoretikai gebjimams pajausti ir suvokti subjektyvius
kito mogaus igyvenimus nusakyti. Tienerio teigimu, empatija isi
rutuliojo mgdiojant sielvarto apimto mogaus elges. Mgdiojan-
iajam tai sukeldavo panaius jausmus. Mokslininkas iekojo odio,
kuris savo reikme skirtsi nuo odio uuojauta" ir tikt gebjimui
pajausti bendr kito mogaus bsen nusakyti, nesigilinant t jaus
m kilm ar prieastis.
Dvej su puse met vaikams motorin mimikrija jau nebdinga.
Jie jau suvokia, kad kit asmen jausmai nra j pai igyvenimai,
todl jiems jau geriau sekasi guosti nusiminusiuosius. Panagrinkime
nutikim, koki aprayt galima rasti kiekvienos mamos dienoratyje:
Pravirksta kaimyn kdikis. Den pasilo jam pyragaii. Se
kiodama jam i paskos, mergait ir pati ima kkioti. Guod
ja" mgina paglostyti berniukui galv, taiau jis nesileidia...
Pagaliau kdikis liaujasi verks, taiau Den vis dar negali
nusiraminti. Mergait tebetempia mayliui aislus ir ujauia
mai tapnoja jam per galv ir peius.6
Taigi augdami vaikai ima vienas nuo kito skirtis savo jautrumu
kit sielvartui. Nacionalinio psichikos sveikatos instituto mokslinink
Marjano Radke-Jarou (Marian Radke-Yarrow) ir Karolinos Can-Vaksler
(Carolyn Zahn-Waxler) atlikti tyrimai parod, jog vaiko empatinius
gebjimus i esms lemia tv aukljimas. Ujausti labiau link tie
vaikai, kuri tvai visada pabria, jog nederamas elgesys blogas to
dl, kad eidia kitus mones. Taigi uuot kaltinus vaik - Tu tikras
neklauada!", veriau jam pasakyti - Tik pavelk, kaip tu j nulidi
nai". Mokslininkai pastebjo, jog vaik empatiniai gebjimai ugdosi
Jiems stebint suagusiuosius. Tik matydami deramo elgesio pavyzdius
126 Emocinio intelekto prigimtis
ir juos mgdiodami vaikai gali tapti jautrus kito mogaus sielvartui ir
nelikti abejingi jo rpesiams.
EMOCIN DERM
Sarai buvo dvideimt penkeri, kai ji pagimd dvynius Mark ir
Fred. Markas buvo panaus mam, o Fredas - tt. Tai nulm
skirtingus motinos santykius su snumis. Kai ji pavelgdavo Fredui
akis, jis visada nusisukdavo. Jei mama vl bandydavo pagauti jo vilgs
n, Fredas dar rytingiau vengdavo jos aki. Taiau kai Sara nekreip
davo sn dmesio, jis stengdavosi atkreipti jos dmes. Toks aidi
mas" trij mnesi mayl kartais net pravirkdydavo. Su Marku moti
na elgsi visikai kitaip - ji niekada primygtinai negaud jo vilgs
nio.
Po met buvo pastebta, kad Fredas yra labiau priklausomas nuo
mamos ir gerokai baiktesnis nei jo brolis. Berniukas veng svetim
moni vilgsni, lygiai taip pat kaip bdamas trij mnesi vengda
vo mamos aki. Markas elgsi visikai kitaip: jis nebijojo velgti mo
nms akis, o kai jam nusibosdavo bendrauti, ypsodamasis nusisuk
davo.
Dvyniai ir j motina buvo nuolat stebimi. iam tyrimui vadovavo
Kornelio universiteto Medicinos fakulteto psichiatras Danielis Sternas
(Daniel Stern).7Mokslininko nuomone, pagrindines emocinio gyveni
mo pamokas vaikas gauna artimai bendraudamas su tvais. Ypa svar
bu atsiliepti vaiko jausmus, kad jis jaust suaugusij palankum ir
supratim. Sternas tokius santykius vadina emocine derme. Mintj
dvyni motina emocikai labiau derjo su Marku. Sterno tvirtinimu,
tokia emocinio derjimo ir nederjimo patirtis labiau nei kokie nors
dramatiki vaikysts vykiai nulemia, kokie emociniai lkesiai nuspal
vina intymius suaugusij santykius.
Emocin tarpusavio santyki darna mezgasi savaimingai. rei
kin, perirjs daugyb vaizdajuosi, kuriose buvo nufilmuotos mo
tinos su savo vaikais, kruopiai analizavo Danielis Sternas. Jis nusta-
Empatijos pamatai 127
t, kad emocikai nuovokios mamos duoda savo kdikiams suprasti,
jog ino, k jauia j mayliai. Tarkim, kai vaikas kryktauja i
diaugsmo, mama pritaria velniai j paspuodama, panekindama ar
atsiliepdama panaaus tembro balsu. Mayliui aidiant su barku
iu, mama j velniai kilsteli. Tokie tarpusavio santykiai rodo, kad
mamos nuotaika madaug atitinka vaiko susijaudinimo laipsn. Emo
cin derm veikia kdik raminamai ir padeda jausti j su mama sie
jant emocin bendrum. Pasak Sterno, bendraudama su vaiku, moti
na kas minut siunia jam tokias inutes".
Emocin derm nra paprastas mgdiojimas. Mgdiodami vai
k, - teigia Sternas, - tik patvirtiname, kad inome, k jis daro, o
nordami parodyti, kad suprantame jo jausmus, turime kitokiu bdu
juos atsiliepti. Tada maylis jauiasi suprastas."
Knika suaugusij meil vidinio artumo poiriu bene labiau
siai atitinka jausmin motinos ir kdikio ry. Lytiniai suaugusij san
tykiai, anot Sterno, sukuria nepakartojam patirt, kai partneriai jau
ia vienas kito vidin bsen: abipus geism, vienodus norus, tuo pat
metu kylant susijaudinim". Vyras ir moteris tuo momentu jauiasi
itin artimi, juos sieja stiprus vidinis ryys.8 Myljimasis yra abipuss
empatijos pavyzdys. Jeigu is aktas nra skmingas, vadinasi, partne
riams trksta emocinio bendrumo.
EMOCINIO NEDERJIMO ALA
Danielio Sterno nuomone, kai kdik su artimaisiais sieja emoci
n darna, maylis greitai pajunta, kad suaugusieji gali ir nori suprasti
jo jausmus, su juo bendrauti. T kdikiai ima jausti madaug nuo a
tuoni mnesi amiaus, kai jau pradeda suvokti es atskiri individai,
o j vidin pasaul tebeformuoja glauds ryiai su artimaisiais. Deja,
tvai ne visada stengiasi puoselti emocikai darnius santykius su vai
ku. Per vien i savo eksperiment Sternas nurod jame dalyvavu
sioms mamoms skirti savo kdikiams daugiau arba maiau dmesio
nei prastai. Mayliai i karto t pajuto: tapo baiktesni ir dirglesni.
128 Emocinio intelekto prigimtis
Jeigu tarp tv ir vaik ilgai neusimezga darnus vidinis ryys,
vaikai patiria didiul emocin al. Kai suaugusieji niekad neatsi
liepia j tokius jausmus kaip diaugsmas, sielvartas, poreikis bti ap
kabintam, vaikas ima vengti juos reikti ir galbt net igyventi. Tokiu
atveju daugelis emocij, matyt, pradeda nykti i artim tarpusavio
santyki spektro, juo labiau jei vaikystje tie jausmai buvo nuolat
tiesiogiai ar netiesiogiai slopinami.
Beje, vaikai gali perimti netinkamus jausmus ir nuotaikas. Netgi
kdikiai usikreia suaugusij nuotaika. Pavyzdiui, trij mnesi
mayliai, kuri mamos buvo prislgtos, aisdami danai bdavo pik
ti, lidni ir ne tokie smalss kaip tie j bendraamiai, kuri mamos
daniausiai buvo gerai nusiteikusios.9
Vienos tyrimo dalyvs snus, su kuriuo motina maai bendravo ir
visikai nekreip dmesio jo emocijas, ilgainiui tapo pasyvus. Vai
kas, matyt, svarst: kai noriu pasidalyti su mama savo jausmais, ji vi
sikai mans nepaiso, todl neverta n stengtis", - daro ivad Sternas.
Tokiu atveju galt padti terapinis" bendravimas: Bendravimas, tar
kim, su draugais, giminmis ar psichoterapijos seanso dalyviais be pa
liovos keiia santyki pobd. Jausm pusiausvyros stok manoma
kompensuoti ir vliau, jau suaugus - tai nuolatinis ir vis gyvenim
trunkantis procesas".
Kai kurios psichoanalizs teorijos teigia, jog bendravimas turi gy
domj poveik ir padeda itaisyti emocinius trkumus bei atstatyti emo
cin derm. Atspindjimo termin kai kurie psichoanalitikai vartoja
nusakydami psichiatro grtamj ry su pacientu, rodant, kad jis su
pranta vidin mogaus bsen, lygiai kaip emocine derme apdovano
ta mama parodo suprantanti savo kdik. Tokia emocij sinchronija
gldi pasmonje ir nra reikiama odiais, taiau pacientas gali
diaugtis tuo, kad buvo suprastas ir pripaintas.
Abipusio emocinio ryio stoka vaikystje vliau gali sunokinti blog
vaisi. Apklausus iauriausius smurtinius nusikaltimus padariusius as
menis paaikjo, kad jie daniausiai buvo nalaii prieglaud aukl
tiniai, niekada nepatyr tikr nam jaukumo. Kitaip tariant, jie nebu
vo emocikai ugdomi, neturjo galimybs patirti savitarpio suprati-
Empatijos pamatai 129
m o, todl nesugebjo suprasti jausm.10
Nors emocikai apleist asmen empatiniai gebjimai nra isi
vyst, nuolatinius ugauliojimus, patyias, paeminim, nuomius gra
sinimus ir kitoki prievart patiriantys vaikai gali tapti - paradoksalu -
perdtai jautrs kit moni emocijoms. Tai prilygsta potrauminiam
budrumui, kai itin jautriai reaguojama galimos grsms signalus.
Perdtas domjimasis kit moni jausmais bdingas psichologin smur
t patyrusiems vaikams, kurie suaug kenia nuo dideli nuotaikos
svyravim. Toki bsen gydytojai vadina ribinio tipo asmenybs"
bsena. Daug moni, puikiai jauiani kit nuotaikas, vaikystje
yra kent emocin smurt.11
NERVIN EMPATIJOS SANDARA
Ne vieneri met neurolog ataskaitos, kuriose aprayta keist su
trikim, padjo suprasti, jog empatijos pagrindas yra smegen veikla.
Pavyzdiui, 1975 met ataskaitoje minima keletas atvej, kai pacien
tai, kuriems buvo paeista deinioji kaktins smegen skilties sritis, i
balso intonacijos negaljo perprasti mogaus nuotaikos, nors sakomus
odius suprato kuo puikiausiai. Paaipiai, su dkingumu ar piktai itar
tas ai" jiems visikai nesiskyr. 1979 met ataskaitoje raoma apie
pacientus, kuriems buvo paeistos kitos deiniojo smegen pusrutulio
sritys. J emocinio suvokimo trkumai buvo visikai kitokie. ie mo
ns savo jausm nemokjo reikti nei intonacija, nei gestais. Jie suvo
k, k jauia, taiau negaljo to perteikti. Taigi, daugelio autori nuo
mone, mintosios smegen ievs sritys tiesiogiai susijusios su limbine
sistema.
ia mediaga moksliniame darbe apie empatijos biologij vaisingai
pasinaudojo Kalifornijos technologijos instituto psichiatras Leslis Brader-
sas (Leslie Brothers).12 Apvelgdamas neurologijos mokslo atradimus ir
lyginamuosius tyrimus su gyvuliais, Bradersas atkreip dmes migdoli
nio kno ir regimosios ievs asociacins srities ry, kuris yra svarbiau
sios gebjim ujausti laiduojanios smegen veiklos schemos dalis.
130 Emocinio intelekto prigimtis
Nemaai svarbi duomen gaunama tiriant kai kuri gyvn, ypa
primat, smegenis. Primatai turi empatini gebjim, kitaip tariant, jie
geba emocikai bendrauti. Pasak Braderso, t rodo ne tik trumpi apray
mai, bet ir rimti moksliniai tyrimai. I pradi mokslininkas bengalik-
sias makakas imok bijoti tam tikro garso, kuriam pasigirdus jos
patirdavo elektros ok. Vliau makakos imoko smgio vengti: vos tik
igirdusios pastam gars, jos greitai pastumdavo svirtel ir ijungda
vo elektros srov. Po kiek laiko dvi bedions buvo udarytos atski
rus narvus ir viena kit galjo matyti tik televizoriaus ekrane. Tik viena
i bedioni galjo girdti t bauginant gars. Kai tik iosios akyse
pasirodydavo siaubas, kita bedion tuojau pat pastumdavo svirtel ir
ijungdavo srov. Tai liudija apie empatinius gyvn gebjimus, gal
net altruizmo pasireikim.
Nustat, kad primatai gali perprasti bendrageni emocijas vien i
iraikos, mokslininkai ts eksperimentus: bedioni smegenis at
sargiai terp maus elektrodus, kurie padjo registruoti neuron veik
l. Aparatas, fiksavs migdolinio kno ir regimosios ievs neuron veik
l, parod, jog tuo metu, kai viena bedion matydavo kit, neuronai
gaut informacij pirmiausia sisdavo regos iev, o po to migdolin
kn. Tai prastinis emocij suadinimo kelias. Labiausiai tyrim rezul
tatai diugino tuo, kad buvo aptikti regimosios ievs neuronai, rea
guojantys, matyt, tik tam tikras iraikas ir judesius, pavyzdiui,
grsming burnos grimas, igsting aki iraik ar nuolanki poz.
ie neuronai skiriasi nuo matytus veidus atpastani tos paios sme
gen srities neuron. Toks smegen sandaros ypatumas veikiausiai le
mia j pajgum reaguoti tam tikras reikiamas emocijas. Vadinasi,
empatiniai gebjimai yra biologikai paveldimi.
Koks svarbus, reaguojant emocijas, yra regimosios ievs ir mig
dolinio kno ryys, patvirtina tyrimai, atlikti su laisvje gyvenusiomis
bedionmis. Kai kurioms i j mintasis ryys buvo paeistas. Paleis
tos pas savikes, bedions nebemokjo su gentainmis emocikai
bendrauti, tiktai maitinosi ir laipiojo mediais. Jos bgdavo al ir nuo
draugikai nusiteikusi giminaii". Galiausiai jos visikai atsiskyr
nuo bandos.
Empatijos pamatai 131
Kaip teigia Bradersas, tose smegen ievs srityse, kur telkiasi emo
cij neuronai, yra daugiausiai jungi su migdoliniu knu. Migdolinio
kno ir smegen ievs grandin dalyvauja emocij suvokimo procese
ir atlieka pagrindin vaidmen formuojant tinkamus atsakus. Mokslininko
nuomone, tokios sistemos svarba primat ilikimui yra akivaizdi: Jei kas
nors geba suprasti kit individ, jis gali - gantinai greitai ir tiksliai -
reikiamu bdu reaguoti: ksti, susikaupti kno prieirai ar poruotis".13
Berklyje esanio Kalifornijos universiteto psichologas Robertas Le-
vensonas (Robert Levenson) savo moksliniame darbe teigia, jog fiziologi
nis moni ir gyvn empatini gebjim pagrindas yra panaus. Moks
lininkas tyr, k kartai ginydamiesi jauia sutuoktiniai.14Poros gyveni
mas kur laik buvo filmuojamas. Sutuoktiniams diskutuojant kokia nors
keblia, rpesi keliania vedybinio gyvenimo tema - pavyzdiui, apie
vaik aukljim, eimos ilaidas ir panaiai - buvo stebima kiekvieno j
fiziologin reakcija. Abu sutuoktiniai pairj vaizdajuost turjo pa
pasakoti, k tuo ar kitu metu jaut, o pairj j antr kart turjo pa
mginti apibdinti partnerio jausmus.
Tiksliausiai savijaut apibdino tie asmenys, kurie sugebjo fizikai
justi savo sutuoktinio savijaut. Tarkim, kai vienas partneris susijaudinda
vo ir imdavo iek tiek prakaituoti, sutuoktinis jausdavosi panaiai, arba
kai vienam sultdavo irdies ritmas, kitam taip pat retdavo pulsas. Ki
taip tariant, knas mgdiojo vos pastebimas, akimirk tetrunkanias
sutuoktinio fiziologines reakcijas. Jeigu vaizdo ra stebinio asmens
fiziologija atkartodavo tik jo paties reakcij, jis prastai nutuok, k jau
ia partneris. Sutuoktiniai, kuri kn reakcijos sutapdavo, gebjo su
prasti vienas kito jausmus.
Tyrimo rezultatai pera ivad, jog kai emocins smegenys siunia
knui sakmius nurodymus, - tarkim, nirti - tiktis uuojautos ar supra
timo neverta. Norint ujausti ir suprasti kit mog, reikia mokti ramiai
siklausyti jo siuniamus jausm signalus ir atkartoti juos savo emocin
se smegenyse.
EMPATIJA IR ETIKA: ALTRUIZMO PAMATAI
Niekados neklausk, kam skambina varpai. Jie skamba tau." Tai
viena daniausiai cituojam angl literatros eilui. Donas Donas
kalba apie pai atjautos ir atidos esm: svetimo skausmo nebna.
Ujausti kit mog reikia juo rpintis. ia prasme empatijos priein
gyb yra antipatija. Rpinantis savo artimu nuolat tenka sprsti mora
lines dilemas suvokiant, kad gali tekti kak aukoti: pavyzdiui, me
luoti ar ne norint neugauti draugo; ilaikyti od ir aplankyti ligot
biiul ar veriau priimti kvietim dalyvauti ikilminguose pietuose;
ar palaikyti beviltiko ligonio gyvyb ir pan.
Psichologo Martino Hofmano nuomone, empatija yra dorovs pa
matas, kadangi sijauts kenianio ar pavojuje atsidrusio asmens
bsen mogus dalijasi jo sielvartu ir rytasi jam padti.15 Pasak Hof
mano, be io tiesioginio ryio, empatij ir altruizm siejanio moni
tarpusavio santykiuose, gebjimas suprasti kito asmens bdas ir skaus
m skatina mones laikytis morals princip.
Hofmano teigimu, empatija savaimingai pltojasi nuo kdikysts.
Jau minjome atvej, kaip susigraudino vieneri met mergyt, pama
iusi verkiant bendraam: ji sikio nykt burn ir sikniaub moti
nai glb, lyg pati bt usigavusi. is pavyzdys rodo, kokios stiprios
ir gaivalikos yra kdiki emocijos. Antraisiais gyvenimo metais, kai
mayliai pradeda suvokti es atskiri individai, stengdamiesi paguosti
verkiantj jie jau imasi veikti - silo savo aislus ir pan. Tokio amiaus
vaikai pradeda suvokti ir tai, kad kiti jauia k kita nei jie patys, todl
tampa atidesni enklams, padedantiems suprasti kito mogaus jaus
mus. Jie jau stengia suvokti, kad norint neugauti verkianiojo savi
garbos, geriausia jo aar nepastebti".
Vaikams paaugus pasireikia tikroji empatija: jie jau sugeba siel
vart suvokti kaip reikin, atsiet nuo konkreios situacijos, ir ima
suprasti, kad tam tikros gyvenimo aplinkybs gali bti nuolatins kan
ios altinis. Taigi jie jau gali ujausti sunki padt patekusi visuo
mens dal - varginguosius, engiamuosius, atstumtuosius. Brandos am
iuje is suvokimas gali sutvirtinti moralinius sitikinimus ir nor pa
132 Emocinio intelekto prigimtis
Empatijos pamatai 133
dti nelaimingiesiems, kovoti su neteisybe.
Empatija yra daugelio moralini sprendim ir poelgi pamatas.
Pavyzdiui, empatin pykt" Donas Stiuartas Mailas (John Stuart Mill)
apibdina kaip natral nor keryti... pasijutus skaudintam".
Empatin pykt" Mailas vadina teisingumo sargu. Taigi atjautos vei
kiamas mogus skatinamas moraliai elgtis. T rodo ir tyrimo rezulta
tai - kuo labiau asmuo ujauia auk, tuo didesn tikimyb, kad jai
pagelbs. Kuo labiau mogus links ujausti kit, tuo labiau is jaus
mas veikia jo moralinius sprendimus. Pavyzdiui, JAV ir Vokietijoje
atliktais tyrimais buvo nustatytas toks dsningumas: jautrs mons
labiau nei kiti palaiko teisingumo princip, kad moni sukuriamos
mediagins vertybs turi bti paskirstomos pagal kiekvieno individo
poreikius.16
GYVENIMAS BE UUOJAUTOS: PRIEVARTAUTOJO
PSICHIKA, SOCIOPATO MORALINIAI PRINCIPAI
Erikas Ekardas buvo sipainiojs gding nusikaltim: bdamas
iuojos Tonios Harding asmens sargybinis, jis organizavo banditik
Nenss Kerigan upuolim. 1994 met olimpini aidyni metu Nen-
s buvo pagrindin Tonios vaov dl aukso medalio per moter dai
liojo iuoimo varybas. Upuolimo metu Nensei buvo sualotas ke
lis, todl ji negaljo treniruotis ir tinkamai pasirengti olimpiadai. Tele
vizoriaus ekrane ivyds raudani nukentjusij, Ekardas staiga pa
juto sins grauat. Nujs pas draug jis atskleid jam nusikaltimo
paslapt. i ipaintis vliau padjo iaikinti ir suimti upuolikus. To
kia yra uuojautos galia!
Deja, padariusieji paius niekingiausius nusikaltimus paprastai io
jausmo stokoja. agintojai, pedofilai ir smurtautojai eimose nesuge
ba sijausti kito bsen. is negebjimas jausti auk skausmo leidia
jiems save apgaudinti ir suteikia drsos daryti nusikaltimus. aginto
jai paprastai sau meluoja, kad moterys trokta bti iprievartautos ir
prieinasi tik nordamos parodyti, jog yra ne taip lengvai paima
mos". Pedofilai daniausiai samprotauja, kad vaiko jie neskriaud, o
tik rod jam savo meil, es tai tik kitokia velnumo iraika. Smur
taujantys tvai teigia taip drausmin neklauadas. Tokie pasiteisini
mai urayti apklausus nuo panai sutrikim gydomus asmenis: smur
tautojai prisipaindavo itaip save teisin kankindami aukas ar reng
damiesi t daryti.
Uuojautos slopinimas smurto metu beveik visada yra neatskiria
ma toki moni emocij dalis, skatinanti j iaurum. Atkreipkime
dmes jausm sek, paprastai skatinani padaryti lytin nusikalti
m.17 Pedofilui blogi ketinimai kyla tada, kai jis jauiasi prislgtas,
piktas, vienias. iuos jausmus gali sukelti, tarkime, per televizij
matytas filmas apie laimingos poros gyvenim. Pedofilas guodiasi
mintimis apie maloni draugyst su vaiku. Galiausiai fantazijos gyja
seksualin pobd, ir viskas baigiasi masturbacija. Laikinai nuotaika
praskaidrja, taiau neilgam. irdgla ir vienatv tampa nepakelia
mi. Tvirkintojas ima mstyti, kaip gyvendinti savo svajon, ir visaip
stengiasi teisinti savo ketinimus: Nieko bloga ia nematau, juk a
nesukelsiu vaikui fizinio skausmo, pagaliau jis gali atsisakyti su ma
nimi lytikai santykiauti, jeigu i tikrj nenori".
Nedorlis nesistengia suprasti, kaip tokioje padtyje jausis vaikas,
o visk mato per ikreipt vaizduots prizm. Emocinis abejingumas
lydi jo tolesnius veiksmus - pradedant plano sukrimu, baigiant kruop
ia jo gyvendinimo repeticija. vaik nusikaltlis iri taip, tarsi jis
bt bejausmis. Ikryplis netgi tikisi, kad auka savanorikai bendra
darbiaus. Jam neateina galv, kad vaikas gali jausti pasilyktjim ir
baim. Jeigu pedofilas apie tai susimstyt, jam dingt noras gyven
dinti savo plan.
Taikant naujus gydymo bdus pedofilams ir panaiems nusikalt
liams gydyti, pirmiausia turima omenyje, kad skriaudjai visikai ne
sugeba suprasti ir ujausti savo auk. Vienoje perspektyviausi gydy
mo program dalyvaujantys asmenys skaito ird verianius auk pa
sakojimus apie patirt smurt, stebi videofilmus, kuriuose nukentj
vaikai aarodami pasakoja, kaip buvo skriaudiami. Tada nusikalt
liai turi aprayti savo padaryt nusikaltim aukos akimis, sivaizduo-
134 Emocinio intelekto prigimtis
Empatijos pamatai 135
dami, k jaut nelaimingieji. Savo rain jie perskaito terapijos gru
pei, tada atsakinja klausimus apie nusikaltim taip, tarsi patys bt
nukentjusieji. Baigiant gydym atkuriamos padaryto nusikaltimo ap
linkybs, o skriaudjai turi vaidinti aukas.
gydymo bd sukr Vermonto kaljimo psichologas Viljamas
Pitersas (William Pithers): Smurtininkai ima suprasti aukos jausmus,
j ujausti. Tai stipriai paveikia j mstysen, net savo vaizduotje jie
nebegali nepaisyti aukos patirto skausmo". Tokiu bdu sustiprinamas
vyr pasiryimas veikti savo ikreiptus lytinius potraukius. Tik pus i
lytinius nusikaltimus padariusi asmen, kuriems kaljime buvo tai
kytas mintasis gydymo bdas, vliau vl padar panaius nusikalti
mus. Jokia terapija nebus veiksminga, jeigu nebus paadintos empati
ja pagrstos paskatos.
Kadangi atsirado bent menkut viltis paadinti uuojautos jaus
m tokiems nusikaltliams kaip pedofilai, tikimasi, kad panaiai gydyti
bus galima ir kitus statym lauytojus, pavyzdiui, psichopatus (da
bar vadinamus sociopatais). Tokie mons paprastai yra patraukls,
malonios ivaizdos, taiau gali be gailesio ir joki sins priekait
padaryti iauriausi nusikaltim. Psichopatija - negebjimas ujausti,
gailtis, jausti sins grauat - yra vienas labiausiai stulbinani emo
cini sutrikim. Psichopato irdis ledin, jis, regis, nesugeba umegzti
n menkiausio emocinio ryio. iauriausi kriminaliniai nusikaltliai,
tokie kaip sadistai maniakai, kurie udydami mgaujasi auk kanio
mis, yra tikri psichopatai.18
Psichopatai kartu yra labai paveiks, ikalbs ir puiks melagiai,
sugebantys gudraudami pasiekti norimo tikslo ir cinikai manipuliuoti
savo auk jausmais. Septyniolikmetis Los Andelo nusikaltli gaujos
narys Faris audydamas i vaiuojanio automobilio sueid motin ir
kdik. Apie vyk nusikaltlis pasakojo veikiau didiuodamasis nei
gaildamasis. Vaiuodamas automobiliu kartu su Leonu Bingu, raiu
siu knyg apie dvi miesto gaujas, Faris mgina pasirodyti. Jis sako Bin-
gui, kad gretimame automobilyje sdintys du puoeivos" j varo i
proto". Bingas isamiai aprao pasikeitim vilgsniais:
136 Emocinio intelekto prigimtis
Jausdamas, kad j kakas stebi, gretimo automobilio vairuoto
jas vilgteljo mus. Ivyds Far jis sutriko. Po to nusisuko ir
nudelb akis. Esu tikras, kad jose maiau baim.
Po to Faris demonstratyviai sistebeilija Bingo pusje stovint
automobil. Gerai matau jo veid: jis keiiasi tiesiog mano aky
se tarsi sultinus kadrus, tampa vaiduoklikas, net baisu pai
rti. Jis tarytum sako: jeigu drsi mane spoksoti, jeigu mesi
pirtin, tada laikykis. Fario vilgsnis byloja, kad jam nerpi
niekas - nei kito, nei jo paties gyvyb.19
inoma, komplikuot nusikalstam elges galima paaikinti ir ne
siremiant biologija. Juk ikrypliki emociniai gebjimai - pavyzdiui,
bauginti mones - praveria" gyvenant su agresyviais kaimynais, nors
gali tapti ir akstinu nusikalsti. iuo atveju empatija vargu ar gali at
neti naudos. Smoningas uuojautos slopinimas vairiais gyvenimo
atvejais gali bti vertinamas ir kaip privalumas: pavyzdiui, prade
dant kietu faru" ir baigiant organizuotu upuolimu. Vyrai, buv dik
tatori valdom valstybi budeliai, pasakoja, kaip dirbdami savo dar
b" imoko atsiriboti nuo aukos jausm. Taigi yra daug bd manipu
liuoti savo jausmais.
Vienas grsmingesni atjautos stygiaus atvej atskleistas apklau
sus nuo savo sutuoktini kenianias moteris. Buvo nustatyta, kad pa
tys iauriausi smurtautojai, nuolat muantys savo monas, grasinantys
joms peiliu ar ginklu, yra sutrikusios fiziologijos: jie taip elgiasi ne
pagauti tio, o bdami visikai alto proto.20 Apimtiems stipraus pyk
io, jiems - prieingai, nei bna prastais atvejais - sultja irdies
ritmas. Taigi fiziologijos poiriu pykdami jie nurimsta, taiau tampa
agresyvesni. J smurtas ir noras bauginti, atrodo, esti gerai apgalvotas
teroras ir mon valdymo bdas.
Tokie beaistriai iauruoliai skiriasi nuo daugelio panai savo monas
muani vyr. Pirmiausia jie agresyvs ne tik namuose - ie vyrai
sivelia mutynes su baro lankytojais, konfliktuoja su bendradarbiais,
kitais eimos nariais. alto proto smurtautojas gali smogti monai, re
gis, be jokios prieasties, ir bet kokios moters pastangos j sulaikyti yra
bergdios. Tuo tarpu kiti savo monas skriaudiantys vyrai iaurs tampa
tik pagauti nirio - i pavydo, baimindamiesi bti palikti, atstumti.
Empatijos pamatai 137
Kai kuri mokslinink, tiriani nusikaltli psichopat mstyse
n, nuomone, tokio emocinio abejingumo prieastis gali bti nerv
sistemos sutrikimai.* Atlikti eksperimentai rodo, kad fiziologinis to
kios psichopatijos pagrindas gali bti susijs su paeistais limbini
smegen nervais. Per vien i eksperiment buvo matuojamos psicho
pat smegen skleidiamos bangos tuo metu, kai jie stengsi skaityti
odius, kuri raidi tvarka buvo sumaiyta. Tie odiai vos deim
tj sekunds dal mkteldavo akyse. Daugelis moni emocijas
kelianius odius (tokius kaip umuti") reaguoja kitaip nei neut
ralius (tokius kaip kd"): jausmus adinanius odius jie greiiau
pastebi, o smegenys reaguodamos skleidia kitokias bangas. Taiau
psichopatai tuo nepasiymjo, j smegenys beveik vienodai reagavo
tiek emocijas kelianius, tiek neutralius odius. Tokie tyrimo re
zultatai pera ivad, kad iuo atveju yra paeista nervin grandin,
siejanti u kalbos funkcij atsaking ir odius atpastani smege
n ievs srit ir jausmus reguliuojanias limbines smegenis.
tyrim atliks Brit Kolumbijos universiteto psichologas Rober
tas Hejis (Robert Hare) teigia, jog psichopatai menkai tesuvokia emo
cijas kelianius odius, o tai liudija apskritai j jausm pasaulio sek
lum. Pasak mokslininko, i moni iurktum ir nejautrum i da
lies lemia kito tyrimo metu aptikta fiziologin ypatyb, rodanti migdo
linio kno ir su juo susijusios nervins schemos veiklos sutrikim: prie
gaudami elektros srovs smg, psichopatai nerodo joki igsio en
kl, bding sveikiems, skausmo vengiantiems monms.21 Kadangi
skausmas psichopat nebaugina, jiems visikai nerpi u padaryt nu
sikaltim laukianti bausm. Todl jie negali suprasti auk patiriamo
skausmo ir j ujausti.
*Nepaisant to, kad polinkis nusikalsti gali bti susijs su biologiniais veiksniais - pa
vyzdiui, nerv sistemos sutrikim nulemtu empatini gebjim trkumu, - tai dar
nereikia, kad visi nusikaltliai turi biologini defekt ar kad yra tam tikras nusikalsti
skatinantis biologinis veiksnys. iuo klausimu vyko kartos mokslinink diskusijos.
Galiausiai buvo prieita prie ivados, jog tokio biologinio veiksnio nra, kaip nra ir
nusikaltlio geno". Nors empatini gebjim stokos prieastys kartais gali bti
biologins, taiau ne visi toki yd turintys asmenys yra link nusikalsti. Negebji
mas ujausti ir suprasti yra tik viena i kit - psichologini, ekonomini ir visuome
nini - aplinkybi, lemiani nusikalstamum.
MENAS BENDRAUTI
8
Lenas, kaip danai nutinka su jaunesniais u save vaikais aidian
tiems penkiameiams, netenka kantrybs, kai jo pustrei met broliu
kas Djus imto Lgo" kubelius, ir supyks maajam kanda. D-
jus graudiai pravirksta. Igirdusi vaiko bals, kambar atskuba mama.
Ji ibara Len ir liepia sutvarkyti nesantaikos kaltininkus kubelius. Da
bar pravirksta Lenas, nes jam mamos paliepimas atrodo labai neteisin
gas. Susierzinusi mama n neketina jo guosti.
Netiktai guosti ima nukentjusioji pus": gerokai sunerims dl
broliuko aar, raminti Len pradeda Djus.
- Lenai, neverk, - maldauja jis. - Liaukis verks, greiiau liaukis!
Bet Lenas nesiliauja. Praymams nujus perniek, Djus kreipiasi
pagalbos mam:
- Mamyte, Lenas verkia. irk, jis verkia!
Netiktai Djus pats imasi motinos vaidmens, glosto ir ramina
brol:
- Klausyk, Lenai, nereikia verkti.
Nors ir guodiamas, Lenas tebekkioja. Tada Djus pasirenka
kit taktik: jis renka nuo grind Lgo" kubelius ir deda juos dut.
- A sudsiu juos viet, gerai?
Bet irtai neidiovina Leno aar. Sumanusis Djus nepasiduoda
ir imgina dar vien bd: jis rodo broliui aislin automobiliuk, m
gindamas nukreipti jo dmes.
- irk, Lenai, automobilyje yra vairuotojas, matai?
Leno nesudomina ir automobiliukas. Jo nemanoma paguosti, aa
ros nepaliauja tekj. Tada trksta mamos kantryb:
- Ar nori gauti per sdyn? - pagrasina ji kaip ir visi tvai.
- Ne, - drebaniu balsu atsako Lenas.
- Tai praom liautis, - grietai ir piktokai sako mama.
Springdamas aaromis, Lenas gailiai ilemena:
138
Menas bendrauti 139
- A stengiuosi.
Tai paskatina Dj griebtis paskutins gudrybs. Grietai ir val
dingai kaip mama jis pagrasina broliui:
- Liaukis verks, Lenai. Gausi per sdyn!
i scena atskleidia nuostabius pustrei met amiaus vaiko emo
cinius gebjimus. Stengdamasis kuo greiiau nuraminti brol, Djus
griebiasi vairi bd: jis prao, kvieia padti mam, nesulauks jos
paramos, padeda broliukui sutvarkyti kubelius, mgina nukreipti jo
dmes, pagaliau grasina ir sako. inoma, Djus elgiasi taip, kaip
panaiais atvejais buvo raminamas ir pats. Taiau svarbiausia, kad,
bdamas tokio amiaus, jis jau sugeba taip subtiliai elgtis.
Tvai ino, jog toli grau ne visi vaikai sugeba sijausti kito
bsen ir ne kiekvienas nori ir gali paguosti. Matydami sesers ar bro
lio aaras, vaikai daniausiai digauja ir mgina atkeryti skriaud
jui. Taiau net ir tokie pikti kslai rodo vaiko gebjim sijausti ir
painti kito jausmus, juos veikti. Gebjimas valdyti kito mogaus jaus
mus - tai meno bendrauti esm.
Kad gyt tokios galios, vaikas pirmiausia turi imokti tvardytis:
slopinti pykt, sielvart, impulsyvum ir susijaudinim, nors tai nra
lengva. Norint sutarti su kitais, reikia ir vidins ramybs. Gebjimas
valdyti savo jausmus ugdomas nuo ankstyvos vaikysts. Vos pradj
vaikioti, mayliai mokosi bti kantrs ir siekti tikslo ne jga, o ar
gumentuodami ir tikindami, nors ne visada tai pavyksta. Pamau jie
mokosi ir tvardytis. Pirmieji empatijos poymiai pradeda rastis antrai
siais gyvenimo metais. Btent empatijos ir uuojautos skatinamas,
Djus stengsi pralinksminti verkiant brol. Taigi gebjimas veikti
kito mogaus jausmus, kitaip tariant, menas bendrauti, reikalauja bran
dos toki emocini gdi kaip savitvarda ir empatija.
Tai pamatas bendravimo gdiams tobulinti. Mokjimas bendrauti
Padeda puikiai sutarti su kitais, o i gdi stoka trukdo pritapti, yra
neskmi prieastis. Net didiausiems proto galinams gali nesisekti
bendrauti; neturdami i gdi, jie gali atrodyti pasipt, grubs,
nejautrs. Btent sugebjimas bendrauti padeda netiktose situacijo
se rasti geriausi ieit, tikinti ir veikti kitus, kvepia dirbti, skatina
veikti, vainikuoja skme tarpusavio santykius.
140 Emocinio intelekto prigimtis
NESLPK JAUSM
mogaus mokjim bendrauti atskleidia ir jausm raika. Visuo
tin susitarim, kada ir kokius jausmus dera rodyti vieai, Polas Ekma-
nas (Paul Ekman) vadina jausm raikos taisyklmis. Skirting kultr
alyse ios taisykls skiriasi. Pavyzdiui, Ekmanas ir jo kolegos japonai
tyr student, kuriems buvo parodytas iurp keliantis filmas apie ritu
alin aborigen paaugli apipjaustym, reakcij. Stebdami film kar
tu su vyresnio amiaus mogumi, japon studentai reagavo santriai,
taiau kai man es vieni (nors i tikrj buvo slaptai filmuojami), el
gsi laisviau - j veiduose aikiai atsispindjo skausmas, siaubas ir
pasilyktjimas.
2
Jausm raikos taisykls yra keli ri. Vienos j - jausm rai
kos slopinimo. Jas iliustruoja japon student pavyzdys: vyresnio mo
gaus akivaizdoje jie slp savo susijaudinim. Kita ris - perdto jaus
m demonstravimo. eiamet skundia j erzinant vyresn broliuk
mamai. Kad skundas skambt tikinamiau, mayl gudraudama nu
taiso gaili veido iraik ir graudiai verklena. Treia ris - vienos
raikos pakeitimo kita. Tai bdinga kai kurioms Azijos alims. Pavyz
diui, kai kur nemandagu atsakyti odiu ne", todl jis pakeiiamas
mandagiu, nors neatitinkaniu tiesos odiu taip". Sugebjimas arba
nesugebjimas laiku ir tinkamai pritaikyti ias taisykles yra vienas i
emocinio intelekto lyg rodani veiksni.
i jausm raikos taisykli mes imokstame labai anksti. Suau
gusieji moko vaikus nerodyti nusivylimo, o nusiypsojus graiai pad
koti, kai, tarkim, senelis teikia vaikaiiui jo nediuginani, bet nuo
irdi dovan. Vaikai mokosi i taisykli stebdami vyresniuosius.
iuo atveju jausmai yra ir mokymo priemon, ir tikslas. Jeigu tvas,
uuot velniai paragins vaik graiai padkoti, piktai j apibars, tikslo
veikiausiai nepasieks. Igirds atari padk, senelis, inoma, nesi
jaus laimingas.
Reikdamas savo jausmus, mogus veikia kit mog. Dar vaikys
tje imokstame slpti tikruosius jausmus, jeigu jie gali skaudinti kit
asmen. Jausm raikos taisykls yra ne vien bendravimo norma. Jos
Menas bendrauti 141
rodo, kaip ms emocijos veikia kitus. Laikydamiesi i taisykli, vei
kiame kitus palankiai; j nesilaikydami, kurstome emocij sumait.
Jausm raikos menas yra vaidyba. irov reakcij kaip tik ir
adina aktori iraikingumas. Didiuma moni turi sugebjim vai
dinti, bet kadangi jausm raikos taisykli i dalies imokstama turint
kok nors pavyzd, mons jausmus reikia labai skirtingai.
IRAIKINGUMAS IR EMOCIJ UKREIAMUMAS
Tai nutiko Vietnamo karo pradioje. Amerikiei brys slpsi ry
i lauke. Per pat susiaudymo su vietnamieiais kart staiga pasiro
d eetas vienuoli, sele ingsniuojani ryi laukelius skirianiu
pylimu. Visikai rams vienuoliai altakraujikai artinosi prie ugnies
linijos.
Jie eng nesidairydami nei kair, nei dein, - prisimin ame
rikiei kareivis Deividas Buas. - Keista, bet niekas juos neov. Kai
jie perjo pylimu, staiga man igaravo bet koks noras kautis. Tiesiog
nebesinorjo to daryti, bent jau t dien. Tikriausiai panaiai jautsi ir
kiti, nes niekas nebeaud. Mis tiesiog liovsi."
Tai, kad vienuoliai savo drsa ir ramybs galia sugebjo sustabdy
ti kareivius per pat mio kart, atskleidia pamatin bendravimo prin
cip: emocijos yra ukreiamos. inoma, is atsitikimas yra iskirtinis.
Kasdieniame gyvenime emocijomis usikreiama gana lengvai, nuo
lat vyksta beadis keitimasis emocijomis. Mes dalijams vieni su kitais
nuotaikomis, ir tai nepastebimai sukelia teigiamus ar neigiamus po
slinkius ms psichikoje. Keitimasis emocijomis vyksta beveik neju
iomis: pavyzdiui, priklausomai nuo to, kaip pardavja mums pad
koja, mes galime pasijusti nelaukiami ir ignoruojami arba, atvirkiai,
laukiami ir branginami. Mes usikreiame vieni kit jausmais, lyg jie
bt koks virusas.
Mes nuolat skleidiame emocinius signalus, kurie veikia alia
esanius mones. Kuo labiau esame vald men bendrauti, tuo leng-
v,au tuos signalus kontroliuojame. Kultringos visuomens pamatas -
142 Emocinio intelekto prigimtis
tai pirmiausia gebjimo tvardytis ugdymas, kad nemalons emocij
proveriai netrukdyt bendrauti (taiau artimi tarpusavio santykiai dl
to gali tapti oficials). Gebjimas valdyti keitimosi jausmais proces
yra sudedamoji emocinio intelekto dalis. mones, su kuriais mums
malonu bendrauti, apibdiname kaip vis mgstamus", avius", nes
dl j emocini gdi alia jauiams puikiai. Paguosti mokantys
mons apdovanoti ypatingais bendravimo gebjimais, juos kreipia
si tie, kuriems labiausiai reikia emocins paramos. I esms visi esa
me pajgs keisti vienas kito emocijas - gerj ar blogj pus.
Toliau apraytas eksperimentas aikiai rodo, kokie jautrs vieni
kit emocijoms yra mons. Du savanoriai upild anket, kurioje
buvo praoma apibdinti savo nuotaik. Po to jie kelet minui buvo
palikti vieni. kambar sugrusi eksperimento vadov papra upil
dyti dar vien anket. Eksperimentui smoningai buvo parinkti skirtin
g tip mons - emocingesnis ir udaresnis. Tyrimas parod, kad
emocingesnio mogaus nuotaik perm pasyvesnis eksperimento da
lyvis.4
Kaip nuotaika perduodama? Patys to nejausdami, sijauiame
kito mogaus nuotaik, nesmoningai mgdiojame jo veido iraik,
gestus, bals, kitus neodinius emocij enklus. Toks imitavimas iek
tiek panaus Stanislavskio metod: nordami paadinti praeityje pa
tirtus jausmus, aktoriai turi daryti tai, k veik tuo metu.
Mgdiojimo reikinys nra lengvai pastebimas. Upsalos univer
siteto (vedija) mokslininkas Ulfas Dimbergas (Ulf Dimberg) nustat,
kad kiekvieno mogaus veido raumenys neymiai atkartoja stebimo
asmens nuotaik. Raumen pokyiai plika akimi beveik nepastebimi,
bet juos galima ufiksuoti elektroniniais prietaisais.
Daniausiai atviriau jausmus reikiantis panekovas savo nuotai
ka ukreia" pasyvesn panekov. Kai kurie mons itin lengvai pa
siduoda kit nuotaikai. Dl gimto jautrumo vegetacin, arba autono
min, toki moni nerv sistema (emocinio aktyvumo rodiklis) yra
daug lengviau suadinama. Jie greiiau susijaudina, gali pravirkti,
ivyd sentimentali reklam, o pokalbis su linksmai nusiteikusiu mo
gumi padeda jiems pataisyti nuotaik (tokie mons daug lengviau
Menas bendrauti 143
sijauia kito asmens bsen, nes juos labiau jaudina kit jausmai).
Ohajo valstijos universiteto psichofiziologas Donas Kaiopas
(John Cacioppo), tyrinjs keitimosi emocijomis reikin, teigia: Vien
matydami, kaip kitas mogus reikia emocijas, mes nejuiomis peri
mame to mogaus nuotaik. Taip bna visada. Tai tarsi darnus okis.
i nuotaik sinchronija ir rodo, ar js jauiate santyki pobd".
Dviej panekov emocinio ryio stiprum atspindi nesmonin
ga j judesi derm, rodanti i moni artum. Pavyzdiui: klausy
damas panekovo odi, mogus linkteli, abu vienu metu patraukia
savo kdes, vienas palinksta priek, o kitas atsitraukia ir pan. Toks
sustyguotas pokalbis panaus ritming supamosiose kdse sdini
moni lingavim. Kaip teigia motinas ir j kdikius stebjs psicho
logas Danielis Sternas, emocikai susijusiems monms bdinga jude
si sinchronija.
i sinchronija didina nuotaikos, net ir neigiamos, skvarbum. Pa
vyzdiui, atliekant fizinio sinchronikumo tyrim, laboratorij buvo
pakviestos emocikai prislgtos moterys ir j partneriai aptarti tarpusa
vio santyki. Kuo didesnis buvo neodinis partneri sinchronikumas,
tuo labiau bloga draugi nuotaika persidav vyrams. Kai moni ju
desiai panas, jie perima vienas kito nuotaik, kad ir kokia ji bt.
Mokytoj ir mokini judesi sinchronikumas atskleidia j emo
cinio ryio stiprum. Tyrimai parod, kad kuo labiau suderinti mokyto
jo ir mokinio judesiai, tuo geresni ir draugikesni j tarpusavio santy
kiai. Judesi sinchronikumas reikia, kad bendraujantys mons vie
nas kitam patinka. i tyrim autorius Oregono valstijos universiteto
psichologas Frenkas Bernieris (Frank Bernieri) tvirtina: Santykiai su
kitu mogumi i dalies priklauso nuo fizini dalyk. Norint skmingai
bendrauti, reikia atitinkamai derinti judesius. Sinchronikumas rodo
partneri ryio stiprum. Jei ryys glaudus, js nuotaika - tiek bloga,
tiek gera - persiduos partneriui".
Taigi nuotaik derinimas yra emocinio ryio esm. Pasak Kaio-
Po, vienas i bendravimo skm lemiani veiksni yra moni geb
jimas ugdyti emocin sinchronikum. Jeigu asmuo sugeba prisitaikyti
Prie kito mogaus nuotaikos arba lengvai savo nuotaika gali j paveik
144 Emocinio intelekto prigimtis
ti, jam nesunku bendrauti. i gebjim turinius vadovus bei artistus
daniausiai lydi skm. Kaiopo nuomone, monms, nesugebantiems
perimti ir perduoti emocij, bendraujant danai kyla sunkum. Su jais
nelengva bendrauti ir kitiems.
Sugebjimas bendraujant nustatyti emocin ton i dalies atsklei
dia gebjim dominuoti, t. y. veikti kito mogaus emocin bkl. is
gebjimas panaus reikin, biologijoje vadinam zeitgeber. Tai pro
cesas, nuo kurio priklauso biologinis ritmas (pavyzdiui, nuo dienos ir
nakties ciklo ar mnulio fazs). Pavyzdiui, okani partneri kno
judesius valdo muzika. Iraikingesni mons paprastai yra patrauk
lesni. Dominuojantieji partneriai daugiau kalba, o pavaldieji yra d
mesingesni, todl pirmieji daniausiai perduoda savo emocijas antrie
siems. Geras kalbtojas, tarkim, politikas ar pamokslininkas, savo tai
ga paveikia klausytojus.6Apie tok mog sakoma: Jis valdo audito
rij". Emocinis patrauklumas yra takingumo esm.
SOCIALINIO INTELEKTO UUOMAZGOS
Per pertrauk mokyklos kieme bgioja brelis berniuk. Susiei
ds kel, Regis staiga suklumpa ir ima verkti. Kiti berniukai nekreipia
j dmesio. Prie verkianio Regio stabteli tik Roderis. Jis susiima u
kelio ir ima aukti: Ir a usigavau!"
Pasak Spektrum" mokyklos, pagrstos vairialypio intelekto ug
dymo koncepcija, atstovo Hovardo Gardnerio sekjo Tomo Heo (Tho
mas Hatch), Roderiui bdingas tarpasmeninis intelektas. Tai retas
gebjimas pastebti kito mogaus savijaut ir greitai j reaguoti. Vie
nintelis Roderis pastebjo, kad Regis susieid, ir mgino j paguosti.
Jo poelgis rodo berniuk turint bendravimo talent, padedant mo
nms palaikyti gerus santykius su sutuoktiniais, draugais, verslo part
neriais. is talentas paprastai brsta vis gyvenim.
Kaip sudedamsias tarpasmeninio intelekto dalis Heas ir Gard
neris nurodo keturis gebjimus.
Menas bendrauti 145
Organizaciniai gebjimai. Tai viena svarbiausi lyderio, suge
banio telkti ir koordinuoti moni pastangas, savybi. i savyb b
dinga vadovams, karininkams ir pan. Toki gebjim turintys vaikai
paprastai sprendia, k aisti, kas bus komandos kapitonas ir pan.
Gebjimas dertis. Tai tarpininko, gebanio vengti konflikt ir
taikiai juos sprsti, bruoas. Tokie mons moka puikiai susitarti, va
dovauti diskusijoms, gali dirbti diplomatijos, teissaugos srityse, bti
puikiais tarpininkais, vadovauti didelms monms. Toki gebjim
turintys vaikai paprastai sprendia tarp bendraami kilusius ginus.
Gebjimas umegzti asmeninius ryius. iuo talentu - sijausti
kito mogaus bsen ir umegzti su juo ry - apdovanotas Roderis.
Sugebjimas pajausti situacij ir tinkamai atsiliepti kito asmens jaus
mus ir rpesius yra meno bendrauti esm. Tokie mons paprastai
bna geri komandos nariai, itikimi sutuoktiniai, artimi draugai, pati
kimi verslo partneriai, puiks mokytojai, pardavjai, vadybininkai.
Tokie vaikai kaip Roderis gali sutarti beveik su visais, lengvai si
traukia aidim ir visur smagiai jauiasi. Jie sugeba i veido irai
kos suprasti mogaus savijaut ir yra labai mgstami draug.
Gebjimas analizuoti santykius. Gebjimas velgti moni jaus
mus, motyvus bei interesus padeda lengvai umegzti artimus santy
kius. Tai puiki psichoterapeut, advokat ir raytoj bruoas.
Norint skmingai bendrauti, reikia vis mintj savybi. Socia
linis intelektas padeda monms lengvai umegzti tarpusavio santy
kius, numatyti kit reakcij, nuspti savijaut, vadovauti, organizuo
ti, sprsti ginus. Tokie mons yra apsigim vadovai, gebantys spti
neisakytus kolektyvo lkesius ir vadovauti kokio nors tikslo siekian
iai asmen grupei. Su tokiais monmis visi mielai bendrauja, nes
jie emocikai krauna ir kitus, pagerina nuotaik. I aplinkini jie danai
susilaukia pagyrimo: Kaip malonu su jumis bendrauti!"
ie bendravimo gebjimai pagrsti kitomis emocinio intelekto da
limis. Pavyzdiui, bendravimo talentu apdovanoti mons moka val
dyti savo emocijas, pritapti prie kit moni, todl visada pasiekia to,
ko trokta. ia prasme jie panas talentingus aktorius.
146 Emocinio intelekto prigimtis
Taiau jeigu mintieji bendravimo gebjimai yra nesuderinti su
individualiais poreikiais ir jausmais, jie tampa nenatralaus bendravi
mo rankiais - mogus yra mgstamas kit, taiau pats nesijauia
patenkintas. Taip teigia Minesotos universiteto psichologas Markas
Snaideris (Mark Snyder), tyrinjs mstysen moni, puikiai geban
i daryti ger spd, kuriuos jis pavadino bendravimo chameleo
nais". J psichologijos kredo puikiai nusako V. H. Odeno (W. H. Au-
den) odiai: jie es visikai kitokie nei vaizdis, kur patys stengiasi
sukurti, kad kiti juos pamgt". Gal ir bt galimas toks kompromisas,
jei gebjimas bendrauti bt svarbesnis nei jausm painimas ir ger
bimas: kad visi j mylt ar bent jau mgt, bendravimo chameleo
nas" pasirys tapti tokiu, kok j nori matyti kiti. Pasak Snaiderio,
mogus tampa chameleonu" tada, kai kitiems daro ger spd, ta
iau artimi santykiai j sieja su nedaugeliu moni. Geriausia ieitis
iuo atveju yra neapsimetinti ir bendrauti siningai.
Stengdamiesi sudaryti ger spd, bendravimo chameleonai" sa
ko viena, o daro visai k kita, gyvena apsimetindami, meistrikai kai
taliodami kaukes. Psichoanalitike Helena Doi (Helena Deutch) tokius
mones vadina tariamosiomis asmenybmis. Kai kurie mons, - ai
kina Snaideris, - tiek vieumoje, tiek asmeniniame gyvenime elgiasi
panaiai. Kiti pagal aplinkybes gali keistis lyg kaleidoskopas. Jie
panas Vudio Aleno suvaidint Zelig, i vis jg besistengiant
pritapti prie t, su kuriais bendrauja."
Tokie mons stengiasi numatyti, ko i j tikimasi, uuot prisipa
in, kaip i tikrj jauiasi. Nordami gerai sutarti su kitais, bendra
vimo chameleonai" siekia, kad tie, kurie i ties jiems visikai nepa
tinka, manyt es mgstami. Bendraudami su skirtingais monmis,
jie elgiasi vis kitaip: pavyzdiui, gali trykti energija arba kukliai
pasitraukti i pokalbio. Bendravimo chameleonai" puikiai moka su
daryti norim spd, todl j gebjimai vertinami dirbant advokat,
prekybinink, diplomat, politik, aktori darb.
Visikai kitaip elgiasi mons, kurie bendraudami stengiasi ne
prietarauti savo jausmams. Jie lieka itikimi sau" ir elgiasi pagal
savo principus, nepaisydami bendravimo pasekmi. Emocinis princi
Menas bendrauti 147
pingumas vengiant dviveidikumo gali net iprovokuoti konfrontaci
j, o to niekada nedaryt bendravimo chameleonai".
KAIP IMOKSTAMA NETINKAMAI BENDRAUTI
Sesilio isimokslinimu niekas n neabejojo: universitete vaikinas
studijavo usienio kalbas, buvo puikus vertjas. Taiau Sesilis neima
n vienos svarbiausi gyvenimo srii - jis visikai nemokjo ben
drauti. Su draugais gerdamas kav jis vos pratardavo od, o pasvei
kinimus atsakydavo neaikiai murmdamas. Taigi Sesiliui trko ele
mentari bendravimo gdi. Jam itin sunkiai seksi bendrauti su mo
terimis, todl jis kreipsi psichoterapeut, tardamas turs slapt po
link homoseksualum, nors i tikrj toki fantazij neturjo.
Psichoterapeutui Sesilis prisipaino maai kalbs, nes baiminsis
pasirodyti nuobodus. i baim ir trukd jam sklandiai bendrauti. Su
sinervins jis juokdavosi i visikai nejuoking dalyk ir tyldavo, kai
juokdavosi kiti. Sesilis prisipaino, kad toks nerangus jis buvo ir vai
kystje. Laisvai bendravo tik su vyresniuoju broliu, o jam ivykus, Se-
sil itiko bendravimo paralyius.
Dordo Vaingtono universiteto psicholog Leikin Filips (Lakin
Phillips) mano, kad Sesilis atsidr tokioje padtyje todl, jog vaikys
tje neimoko pagrindini bendravimo taisykli.
Ko Sesilis turjo imokti vaikystje? Atsakyti, kai j kreipiamasi;
ukalbinti mog nelaukdamas, kol pats bus ukalbintas; noriai
sitraukti pokalb ir neapsiriboti trumpais atsakymais taip" ir ne";
ireikti savo dkingum; praleisti mog pirma savs; palaukti, kol
bus aptarnautas; nepamirti odelio prayiau"; dalytis su kitais,...
taip pat kit elementari bendravimo taisykli, kuri vaikai mokosi
nuo dvej met.9
Neaiku, ar Sesilio niekas to nemok, ar jis nesugebjo imokti.
Sesilio atvejis yra pamokomas. Jis rodo, kaip svarbu vaikams mokytis
tarpusavio santyki sinchronijos ir nerayt darnaus bendravimo tai
sykli. mons, neturintys i gdi, ne tik neimano bendravimo
148 Emocinio intelekto prigimtis
subtilum, bet ir nemoka atsakyti aplinkini emocijas, veria juos
nejaukiai jaustis.
Visiems yra tek bendrauti su nemandagiais monmis, kurie,
pavyzdiui, niekaip negali ubaigti pokalbio ir visikai nepaiso pa
nekovo uuomin, kad jau bt laikas atsisveikinti. Jie kalba tik apie
save, visikai nesidomi kitais, nekreipia dmesio panekovo pastan
gas keisti pokalbio tem. Tokie mons mgsta kitis svetimus reika
lus, uduoda netaktikus klausimus. Tai apsunkina santykius, rodo ne
pakankam bendravimo pagrind imanym.
Psichologai vartoja termin dyssemia (graik kalba dys yra sun
kumas", semes-signalas"), kuris reikia nesugebjim suprasti neo
dini signaJ. Su tokiais sunkumais susiduria vienas i deimties vai
k.10Jie nejauia atstumo - pokalbio metu stovi per arti panekovo,
palieka savo daiktus alia kito mogaus, nesugeba suprasti kno kal
bos, veido iraikos (pavyzdiui, pokalbio metu vengia irti pane
kovui akis), nejauia emocini kalbsenos niuans, t. y. kalba spigiu
ar monotoniku balsu.
Daug tyrim buvo atlikta stebint sunkiai bendraujanius vaikus,
kuriuos atstumia draugai. Vaikai vengia draugauti ne tik su petukais,
bet ir su tais, kurie nemoka nuoirdiai bendrauti, neimano nerayt
bendravimo taisykli. Vaik, kuriam sunku reikti mintis, mons lai
ko nesumaniu arba neiprususiu, o tas, kuriam sunku suprasti ir taikyti
neodinio bendravimo taisykles, laikomas keistu", jo vengia draugai.
Tokie vaikai nemoka lengvai sitraukti aidim, bendraudami jie lie
ia kitus, sukeldami ne draugikumo, o nejaukumo jausm. odiu,
draugijoje jie yra nepageidaujami. iems vaikams nepavyko imokti
slaptos emocij kalbos, todl j siuniami signalai veria kitus jaustis
nejaukiai.
Emorio universiteto psichologas Stefanas Novickis (Stephen No-
vvicki), tyrinjantis vaik gebjim suprasti ir taikyti neodinius g
dius, teigia: Vaikai, kurie nesupranta ir nemoka reikti emocij,
nuolat nusivilia. Jie i ties nesuvokia, kas dedasi. Toks bendravimas
visada iduoda, k slepia j veiksmai, - juk nemanoma nuslpti vei
do iraikos, kno laikysenos ar pakeisti balso tono. Sisdami klaidin
Menas bendrauti 149
gus emocinius signalus, vaikai pastebi, kad kiti juos atstumia, taiau
nesupranta kodl. Jie mano, kad elgiasi taip, kaip elgtsi auns mo
ns, nors i ties atrodo susijaudin, pikti ir nesupranta, kodl j drau
gai nirta. Tokie vaikai jauia, kad nepajgia kaip nors veikti juos
itinkani vyki, todl jauiasi bejgiai, prislgti ir viskam abejingi".
Nemokantys bendrauti vaikai yra ne tik atstumiami draug, - jiems
nesiseka ir mokytis. Per pamok, kai ne tik mokomasi, bet ir bendrauja
ma, jiems sunku suprasti tiek mokytoj, tiek bendraklasius ir tinkamai
atsiliepti. Tyrimai parod, kad nerimas ir sumiimas, kylantys dl nesu
gebjimo suprasti ir ireikti neodini signal, trukdo mokytis. Vaikai,
nepajgiantys suprasti emocini uuomin, nepasiekia aukt moky
mosi rezultat. Tai nustatyta atlikus intelekto koeficiento (IQ) testus.11
MES TAVS NEKENIAME": GRUPS URIBYJE
Nemokjimas bendrauti skaudiausiai irykja tada, kai aisda
mi vaikai nepriima draugo savo br. i situacija itin pavojinga, nes
vieai parodoma, ar vaikas mgstamas, ar ne, pritampa prie aidian
i vaik, ar ne. Tyrimus atlik vaiko psichikos raidos specialybs
studentai prijo prie ivados, kad vis mgstami vaikai, nordami su
sidraugauti, pasirenka visikai kitokius bdus nei bendrauti nemokan
tys vaikai. Tyrimai rodo, kaip svarbu bendraujant pastebti, suprasti ir
tinkamai atsiliepti emocines uuominas. Deja, situacija, kai vaikas,
nepaisant jo pastang, nepriimamas aisti, pasitaiko danokai. Kar
tais atstumiami net mgstami vaikai. Kaip nustat eksperiment atli
k vaiko psichikos raidos specialybs antro ir treio kurso studentai,
mgstami vaikai buvo atstumti aidianij dvideimt eis kartus i
imto.
Atstumdami bendraamius, vaikai gali bti negailestingai tiesmu
ki. Tai iliustruoja ir parengiamojoje grupje besimokani keturmei
pokalbis.12
Linda nori aisti kartu su Barbara, Nense ir Bilu. Minutl ji stebi
vaikus, po to prieina prie Barbaros, prisda alia ir ima aisti. Staiga
150 Emocinio intelekto prigimtis
Barbara pasisukusi jai pareikia:
- Tau negalima aisti.
- Galima, - paprietarauja Linda. - Man galima aisti.
- Ne, negalima, - iurktokai atria Barbara. - Tu mums ian
dien nepatinki.
Bilui pamginus utarti Lind, Barbaros pusn stoja Nens:
- Mes iandien jos nekeniame.
Bijodami igirsti tokius ar panaius odius, vaikai labai atsargiai
mgina sitraukti aidim. Panaiai suaugs mogus elgiasi kokteili
vakarlyje, kuriame daug jam nepastam moni: jis laikosi atokiau
nuo brelio linksmai besinekuiuojani svei, kurie, jo manymu,
yra geri draugai. i uribio" padtis itin eidia vaik. Kaip teigia
vienas tyrjas, j galima vadinti diagnostine, t. y. puikiai parodania
bendravimo gdi skirtumus".
Naujokai paprastai kur laik stebi aidianius draugus ir tik po
to mgina atsargiai sitraukti aidim. Ar vaikas bus priimtas br,
priklauso nuo to, kaip jis sugebs silieti aidim ir suprasti jo taisyk
les.
Vaikai nepriimami aisti daniausiai dl dviej prieasi: jie per
nelyg greitai imasi vadovauti arba nesilaiko aidimo taisykli. Btent
taip elgiasi nemgstami vaikai: jie sibrauna aidianij br, ban
do keisti aidimo taisykles, reikia savo nuomon, ima ginytis - taip
jie stengiasi atkreipti save dmes. Tokio elgesio pasekm paradoksa
li: bendraamiai iuos vaikus atstumia ir ignoruoja. Kitaip elgiasi mgs
tami vaikai: i pradi jie stebi aidianiuosius i alies, stengiasi su
prasti aidimo taisykles, o tada parodo, kad sutinka j laikytis - jie
palaukia, kol bus priimti br, ir tik tada silo savo aidimo tasykles.
Dar kart prisiminkime ketveri met Roder, kurio tarpasmeni-
14
nis intelektas, pasak Tomo Heo, yra aukto lygio. I pradi Rode
ris stebjo aidianius vaikus, po to m kartoti kito vaiko veiksmus
ir pagaliau, pakalbins vien i aidj, sitrauk aidim. Taip ber
niukas pasiek savo tiksl. Roderio bendravimo gebjimai atsisklei
d ir kitoje situacijoje, kai jis kartu su Vorenu rinko savo kojines
akmenlius - bombas". Vorenas paklaus Roderio, i kur jis nort
Menas bendrauti 151
audyti - i malnsparnio ar i lktuvo. draugo klausim Roderis
atsak nepareigojaniu klausimu: Nortum audyti i malnsparnio?"
i, regis, niekuo neisiskirianti situacija atskleidia Roderio jaut
rum, sugebjim suprasti kito nor ir subtiliai palaikyti tarpusavio
santykius. Roderis klausia draugo nuomons, nes nori kartu su juo
aisti ir toliau, - rao Heas. - Dauguma vaik netrunka pasirinkti ir
greitai vienas nuo kito nutolsta - tiek tiesiogine, tiek perkeltine pras
me."
EMOCINIS TALENTAS
Gebjimas nuraminti susijaudinus mog rodo bendravimo g
di brand, o gebjim sutramdyti sisiautjus asmen galima vadinti
bendravimo meistrikumu. Skaitydami apie pykio slopinim ir emo
cij ukreiamum suinojome, kad norim rezultat galima pasiekti
k kit nukreipus pykusio mogaus dmes, sijautus jo bsen,
pagaliau pakreipus jo jausmus pozityvesne linkme. Tai panau emo
cij dziudo.
Men daryti emocin tak geriausiai iliustruoja istorija, kuri pa
pasakojo velionis mano biiulis Teris Dobsonas, vienas pirmj ame
rikiei etajame deimtmetyje Japonijoje studijavusi aikido kovos
men. Vien popiet jis vaiavo namo priemiestiniu Tokijo traukiniu.
Pusiaukelje vagon siropt stambus, suodinas, kaus, karingai
nusiteiks darbininkas. Nors vos galjo pastovti ant koj, jis m ie
koti priekabi. Garsiai keikdamasis grubiai pastm moter su vaiku ir
i parpuol pagyvenusiai porai ant keli. Vyras ir moteris paoko i
savo viet ir tutuojau nuskubjo kit vagono gal. Dar kelet kart
usimojs, taiau nepasieks tikslo, kaus vyras riaumodamas siki
bo metalin stryp ir mgino j nuplti nuo vagono lub.
Ivargs po atuonias valandas trukusi aikido treniruoi, Teris
jau norjo paraginti keleivius pasitraukti, kad sismarkavs girtuoklis
j nesueist, tik staiga prisimin savo mokytojo odius: Aikido -
tai susitaikymo menas. Mutyni troktantis mogus nutraukia savo
ry su visata. Jei mginsi valdyti kitus, pralaimsi. Mes mokoms
konfliktus sprsti, o ne kelti".
Jau per pirmsias treniruotes Teris paadjo savo mokytojui nie
kada nesukelti mutyni ir kovos men pritaikyti tik gynybos tiks
lams. tai dabar Teriui atsirado puiki proga pritaikyti aikido gudrybes
gyvenime. Taip pamsts, jis ltai ir atsargiai pakilo i savo vietos.
Pamats j, girtuoklis subaub:
- O , tai ir usienietis! Nori pasimokyti japonik manier?
Taip tars jis jau buvo begriebis Ter u atlap, taiau t akimirk
kakas diugiu balsu garsiai suuko:
- Ei !
Taip diaugsmingai suukti galima tik sutikus artim draug. Nu
stebs girtuoklis atsigr ir pamat nediduk gal septyniasdeimties
met vyr, vilkint kimono. Senukas diugiomis akimis velg kau
usi vYr3 ' r smagiai modamas ranka kviet:
- Eik ionai.
Agresyviai nusiteiks, girtuoklis nuirgliojo jo link.
- Kodl, po galais, turiau su tavimi kalbtis?
Teris jau buvo pasirengs pulti, jei tas sumanyt imtis bent men
kiausi pavoj keliani veiksm.
- K grei? - paklaus vis dar diugiai nusiteiks senukas.
- Sak, o kas tau darbo? - suriaumojo girtuoklis.
- Puiku, tiesiog nuostabu, - iltai atsak senukas. - Ir a mgstu
sak. Kiekvien vakar mudu su mona - jai septyniasdeimt eeri -
susiildome mayiu buteliuku saks. Isineame j sod, atsisdame
ant seno medinio suolelio...
Senukas pasakojo apie japonin persimon, augant sodo gale,
apie kitas sodo grybes, apie tai, kaip vakare jiedu su mona geria
sak. Girtuoklio veidas pamau vito, kumt sugniauti pirtai pa
lengva atsileido.
- Taip... Ir man patinka persimonai, - tar jis velnesniu balsu.
- Esu tikras, - vitriai kalbjo senukas, - kad turi puiki mon.
- Ne, - atsak darbininkas. - Mano mona mirusi.
niurkiodamas jis m pasakoti, kaip prarado mon, namus,
darb ir kaip jam dl savs gda.
152 Emocinio intelekto prigimtis
Menas bendrauti 153
Ilipdamas Teris igirdo, kaip senukas pakviet triukmadar pri
ssti alia ir isipasakoti, o atsigrs pamat, kaip jis sudribo ant suo
lelio, nuleisdamas galv senukui ant keli.
Tai ir yra tikrasis emocinis talentas.
TREIA DALIS
EMOCINIO
INTELEKTO
TAIKYMAS
ARTIMI PRIEAI
Zigmundas Froidas kart usimin savo mokiniui Erikui Erikso-
nui, kad gebjimas mylti ir dirbti rodo, jog mogus yra subrends. Jei
taip yra i ties, brand galima pavadinti pavojingu gyvenimo tarps
niu: santuok ir ituok skaiius rodo, kad dabar emocinis intelektas
tampa daug svarbesnis nei iki iol.
Panagrinj ituok skaii per metus, pastebtume, kad jis be
veik nekinta. Galim ituok skaii galima nustatyti ir apskaiiuojant
jaunavedi poros ituokos tikimyb. Toks skaiiavimo bdas atskleis
t tendencij ituok skaiiui didti.
Didjanti ituok rizika rykja palyginus iuos statistikos duomenis:
i vis 1890 metais susituokusi amerikiei por isituok apie 10 proc.,
i 1920 metais susituokusij isituok 18 proc. por, i 1950 metais
susituokusij - 30 proc., o i 1970 metais susituokusij - lygiai pus.
Taigi yra tikimyb, kad i 1990 metais susituokusi por j isituoks
beveik 67 procentai!1Jei ios prognozs pasitvirtins, tik trys i deimties
neseniai susituokusi por gali tiktis laimingos ateities.
Bt galima svarstyti, ar ituok skaiius didja dl menko emo
cinio intelekto, ar dl silpstanio socialinio spaudimo, kuris iki iol
neleisdavo nutraukti net labiausiai nevykusi santuok (isituokti bu
vo laikoma gda, be to, monos finansikai priklaus nuo vyr ir pan.).
Dabar, kai socialins aplinkybs nekliudo isituokti, norint santuok
isaugoti itin svarbus tampa vyro ir monos emocinis ryys.
Pastaraisiais metais itin kruopiai tyrinjami sutuoktinius siejan
tys emociniai ryiai, analizuojamas juos iskirti galintis netinkamas el
gesys. Didiausias lis tiriant santuokos skm lemianius veiksnius
vyko iradus fiziologinius matavimo prietaisus, padedanius ufiksuoti
Momentin poros igyvenam emocij vairov. Mokslininkai atrado
bd, kaip, sutuoktiniams kalbantis, ufiksuoti plika akimi nemato-
9
157
158 Emocinio intelekto taikymas
mus pokyius vyro kraujyje (adrenalino antpldius) ir pastebti trum
palaikes, bet labai svarbias moters veide mkteljusias emocijas. Mi
nti fiziologiniai prietaisai padeda isiaikinti, kokia yra sutuoktini
nesutarim biologin kilm, atskleidia emocin partneri aplink, ku
rios jie paprastai nesuvokia arba kuri nekreipia dmesio. Be to, ie
prietaisai atskleidia emocines jgas, palaikanias arba ardanias su
tuoktini tarpusavio santykius. Netinkam sutuoktini elgsen pirmiau
sia lemia berniuk ir mergaii emocij pasaulio skirtumai.
MOTERS IR VYRO EMOCIJ PASAULIAI: VAIKYST
Vien vakar restorane stebjau toki scen: pro duris slikinant
paniurus jaunuol pasivijo jauna moteris ir beviltikai kumiuodama
jam per nugar auk: Nelabasis! Tutuojau grk ir iklausyk mane!"
Toks apgailtinas ir labai nuoseklus bdas prakalbinti sutuoktin bdin
gas nesutarianioms poroms: moteris nori pasikalbti ir visk isiaikin
ti, o vyras toki pokalbi vengia. eimos psichoterapeutai pastebjo,
kad partneriai danai skundiasi btent tokiais santykiais: vyras - ne
pagrstais" moters reikalavimais ir emocij proveriais, o moteris - vyro
abejingumu jos odiams.
Tokia sutuoktini tarpusavio kova atskleidia skirtingus vyro ir mo
ters pasaulius. Emociniai skirtumai, kurie i dalies yra biologiniai, atsi
randa vaikystje ir vystosi brendimo laikotarpiu. Atlikti tyrimai paro
d, kad vyr ir moter emocij pasaulio skirtumus lemia ne vien skir
tingi vaikysts aidimai, bet ir baim tapti pasiaipymo objektu kitos
lyties atstovui.2Trej met vaikai noriai prisipasta, jog pus j drau
g yra kitos lyties, penkiameiai teigia, jog prieingos lyties atstovai
tesudaro 20 proc. j draug, o septynmeiai sakosi netur n vieno
kitos lyties draugo.3 Kai paaugliai pradeda vaikioti pasimatymus,
lyi pasauliai vl persipina.
Valdyti emocijas berniukai ir mergaits mokomi skirtingai. Apie
vairius jausmus, iskyrus pykt, tvai daniau kalba su dukterimis.4
Pavyzdiui, pasakodami igalvotas istorijas ikimokyklinio amiaus mer
Artimi prieai 159
gaitms, jie vartoja daugiau emocijas reikiani odi, negu tas
istorijas pasakodami berniukams. aisdamos su kdikiais, motinos at
viriau rodo savo emocijas dukroms. Kalbdamos su dukromis apie jaus
mus, jos isamiau aptaria pai emocin bsen, o su snumis - da
niau akcentuoja emocij (pavyzdiui, pykio) prieastis ir pasekmes
(tikriausiai taip nordamos juos pamokyti).
Apibendrinusios lyi emocij pasaulio skirtybi tyrimus, Lesli
Brodi (Leslie Brody) ir Dudit Hol (Judith Hall) mano, kad mergaii
gebjimas greiiau imokti kalb padeda joms isakyti jausmus, ge
riau painti emocines reakcijas ir ireikti jas (pavyzdiui, fizin jg)
odiais. O berniukai, kurie nemokomi jausm reikti odiais, gali
prarasti gebjim suvokti savo ir kito mogaus emocin bsen".5
Tiek deimtmeiai berniukai, tiek to paties amiaus mergaits pykt
daniausiai reikia atviru agresyvumu. Lyi emocij raikos skirtu
mai irykja tryliktais gyvenimo metais: mergaits daniau nei ber
niukai taiko krybikus agresyvumo raikos bdus - ostrakizm, pik
tas apkalbas, netiesiogin kert. Tokio amiaus berniukai pykt tebe
reikia tiesmukai - agresyvumu.6Tai tik vienas i pavyzdi, rodani,
kad berniukai ir vyrai emocijas reikia daug primityviau nei mergaits
ir moterys.
Nordamos sumainti tarpusavio prieikum ir darniai bendra
darbiauti, mergaits aidia nedidelmis grupelmis. Berniukai, atvirk
iai, aidia didelmis grupmis ir konkuruoja tarpusavyje. Berniuk
ir mergaii aidimo taisykli skirtumai ypa gerai irykja, kai vie
nas i aidj susieidia. Susialojs berniukas privalo pasitraukti i
aidimo ir netrukdyti kitiems, o mergaits tokiu atveju liaujasi aid ir
stengiasi kuo nors padti susieidusiajai. Skirtingos aidimo taisykls,
pasak Harvardo universiteto psichologs Kerols Diligan (Carol Gil-
ligan), atskleidia pagrindin lyi skirtum: rytingi, vienatv mgs
tantys berniukai vertina nepriklausomyb ir savarankikum, o mer
gaitms svarbu tapti bendruomens dalimi. Todl berniukai ima neri
mauti, kai kas nors ksinasi j laisv, o mergaits rpinasi isaugoti
artimus santykius. Knygoje Tu tiesiog nesupranti" (You Just Don't Un-
derstand) Debora Tanen teigia, jog vyrai ir moterys i pokalbio tikisi ne
to paties: vyrai pasitenkina kalbdami apie reikalus", o moterys sie
kia umegzti emocinius saitus.
Tokie emocij skirtumai skatina skirting gdi formavimsi: mer
gaits imoksta suprasti odinius ir neodinius emocinius signalus,
reikti jausmus", o berniukai - slopinti jautrumo, kalts jausmo, bai
ms ar skausmo sukeltas emocijas".7 Apie tai raoma ir mokslinje
literatroje. Pavyzdiui, daugelis tyrim parod, kad moterys lengviau
negu vyrai sijauia kito bsen. T rodo j gebjimas i veido irai
kos, balso tono ir kit neodini enkl suprasti neisakytus jausmus.
Be to, moterys jausmus reikia daug iraikingiau. Berniukai yra tokie
pat iraikingi kaip ir mergaits, taiau bgant laikui mergaits ima
juos lenkti. Tai i dalies atskleidia dar vien moter bruo: jausmus
jos igyvena intensyviau, jie daug daniau kinta, todl moterys yra
emocingesns u vyrus.8
Visi mintieji pavyzdiai rodo, kad moterys santuokoje bna pa
sirengusios tvarkyti emocijas, o vyrai joms neteikia didels reikms.
Ityrus 264 poras paaikjo, kad, siekdamos santyki su partneriu pil
natvs, moterys nori jausti tarpusavio saitus".9 Vyrams tai ne taip svar
bu. Teksaso universiteto psichologas Tedas Hiustonas (Ted Huston),
nuodugniai studijavs por santykius, teigia: monos intymius jaus
mus reikia kalbdamos su partneriu, ypa tarpusavio santyki tema.
Tuo tarpu vyrai danai nesupranta, ko monos i j nori. Jie sako: a
noriu k nors drauge veikti, o ji tenori kalbtis". Pasak Hiustono, iki
vedyb vyrai mielai kalbasi su moterimis intymiomis temomis, taiau
sutuoktiniai tradicikai t daro vis maiau ir maiau, o artum jauia
kartu su monomis dirbdami prastus darbus, pavyzdiui, tvarkydami
sod.
Vyrai neteikia reikms pokalbiams, nes santuok velgia tarsi
pro roinius akinius", o monos daug dmesio skiria tarpusavio san
tyki nesklandumams: vieno tyrimo duomenimis, vyrai tokius daly
kus kaip myljimasis, finansiniai reikalai, santykiai su uoviais, vienas
kito nuomons paisymas, nesutarimai iri daug optimistikiau negu
moterys.10Apskritai moterys, kuri santuokos nelaimingos, skundiasi
daniau negu vyrai. Taigi vyr optimistik poir santuok tereikia
160 Emocinio intelekto taikymas
Artimi prieai 161
papildyti bjaurjimusi, kur jiems kelia emociniai prietaravimai, ir
paaiks, kodl monos taip danai skundiasi, kad vyrai vengia kal
btis apie santyki nesklandumus. (inoma, taip apibendrinti lyi
skirtumus nedert. Vienas mano draugas, i profesijos psichiatras, skun
dsi, kad jo mona nelinkusi kalbtis apie santykius, todl tokius po
kalbius tenka skatinti jam paiam.)
Vyr nenor kalbtis apie santyki nesklandumus lemia ir j ne
sugebjimas suprasti emocij i veido iraikos. Pavyzdiui, moterys
daug greiiau reaguoja, matydamos lidn vyro veid, o vyrai lides
moters veide pastebi daug reiau. Todl nordama, kad vyras pasteb
t jos jausmus, o juo labiau paklaust, kodl ji nusiminusi, moteris turi
nutaisyti itin raiki min.
Tiriant, kaip poros sprendia savitarpio nesutarimus, irykjo ly
i emocini skirtum sukeliamos pasekms. Santuok i esms pa
laiko arba ardo ne vien tai, kiek kart pora mylisi, kaip auklja vaikus,
kiek ileidia ar sutaupo pinig. Skming santuok lemia sutuoktini
gebjimas kalbtis apie santyki nesklandumus. Santuok gali igel
bti tiesiog susitarimas, kaip partneriai sprs ginus, kaip nugals vidi
nius lyi skirtumus. Jei sutuoktiniams nepavyksta to padaryti, gresia
emocin nesantaika, kuri galiausiai sulugdo j santykius. Toliau kny
goje suinosite, kad didesn tikimyb kilti emocinei nesantaikai yra
tada, kai vienam arba abiem sutuoktiniams stinga emocinio intelekto.
NETINKAMA SUTUOKTINI ELGSENA
Fredas:
- Ar pamei i skalbyklos mano skalbinius?
Ingrida:
- Ar pamei i skalbyklos mano skalbinius, - mgdioja. - Pats ir
Pasiimk tuos nelemtus skalbinius. Kas a tau? Tarnait?
Fredas:
- Vargu. Jei btum tarnait, bent moktum skalbti.
162 Emocinio intelekto taikymas
Komedijoje i scena kelt juok, taiau toks kandus pokalbis vy
ko tarp sutuoktini. Jie (nereikia n stebtis) po keleri met isisky
r.12 i pora lanksi Vaingtono universiteto psichologo Dono Got-
mano (John Gottman) vadovaujamoje laboratorijoje, kur buvo nuo
dugniai tiriami sutuoktinius siejantys emociniai ryiai ir juos skiriantys
jausmai.13 Per seans Gotmanas i pradi nufilmuodavo sutuoktini
pokalb, o paskui kruopiai j analizuodavo, atskleisdamas nemato
mas partneri emocines sroves. ie eksperimentai, atskleid, kad ne
tinkama elgsena gali iardyti santuok, akivaizdiai rod emocinio
intelekto svarb.
Paskutinius du deimtmeius Gotmanas stebjo per du imtus po
r - jaunavedi ir seniai susituokusi. Psichologas sudar toki tiks
li sutuoktini emocins ekologijos" diagram, kad vieno tyrimo me
tu jis net 94 proc. tikslumu nustat, kurios jo laboratorijoje apsilankiu
sios poros (tarp j ir Fredas su Ingrida) neprajus n trejiems metams
isituoks! Toki tiksli santuokos studij nra buv.
Gotmano analizi tikslum pirmiausia lemia tinkamai pasirinkti
metodai ir kruopiai atliekami tyrimai. Pokalbio metu elektroniniai
prietaisai ufiksuoja net menkiausius partneri fiziologinius pokyius;
sekundin veid iraik analiz (remiantis Polo Ekmano emocij su
pratimo sistema) atskleidia subtiliausius momentinius jausm niuan
sus. Po seanso sutuoktiniai po vien stebi nufilmuot pokalb ir pasa
koja apie savo slaptas mintis, kilusias kariausiais pokalbio momen
tais. Tai labai panau santuokos emocin rentgeno nuotrauk.
Gotmano nuomone, pirmas pavojaus signalas yra grieta sutuok
tinio kritika. Tiek vyras, tiek mona gali laisvai reikti savo nepasiten
kinim, taiau danai gino kartyje tai daroma netinkamai, t. y. puo
lama kritikuoti sutuoktinio charakter. tai prastin situacija: Pamela
su dukra nujo bat parduotuv, o jos vyras Tomas - knygyn. Po
valandos jie susitar susitikti prie pato ir kartu eiti irti filmo. Pame
la prie pato pasirod laiku, o Tomo dar nematyti. ,
- Kur gi jis? Filmas prasids po deimties minui, - skundsi
dukrai Pamela. - Kai tavo tiui pasitaiko proga visk sugadinti, jis
btinai ja pasinaudoja.
Artimi prieai 163
Po deimties minui pasirods Tomas pasidiaug susitiks sen
draug ir atsipra u vlavim, taiau Pamela pratrko sarkastikai
priekaitauti:
- Nieko baisaus. Mes kaip tik turjome laiko pakalbti apie tavo
neeilin sugebjim sugadinti visus ms planus. Tau niekas nerpi,
esi tikras savanaudis!
Pamelos odiai skamba ne tik kaip skundas, bet ir kaip kritika -
ne blogo poelgio, o vyro charakterio. Tomas atsipra, bet vis tiek bu
vo monos apkaltintas nerpestingumu ir savanaudikumu. Taip nu
tinka daugeliui por: danai sutuoktiniai kritikuoja ne partnerio poel
g, o jo asmen. Beje, kad sutuoktinis bus taip upultas, labiau tiktina
tada, kai vyras ar mona jauia, jog skundas nebus igirstas, j nebus
atkreiptas dmesys.
Skund nuo asmens kritikos nesunku atskirti. mona skundiasi
vyrui kritikuodama jo poelg, o ne charakter: Kai pamirai i valyklos
paimti mano drabuius, pasijutau taip, lyg visikai tau nerpiau".
Tai pagrindinio emocinio intelekto iraika: mona aikiai, bet ne itin
agresyviai reikia savo jausmus. O kritikuodama j i paprastai prisimena
susikaupusias nuoskaudas: Tu visada toks nerpestingas ir savanau
dis. Tavimi negalima pasitikti". Po tokios kritikos vyrui telieka susi
gsti, pasijusti nemylimam, kaltam, tikram nevykliui. Po to jis vei
kiausiai imsis gynybins taktikos ir visikai nesistengs pasitaisyti.
Dar blogiau, kai kritika atmieiama panieka - visa naikinaniu
jausmu. Panieka, danai lydinti pykt, reikiama ne vien odiais, bet
ir intonacija, veido iraika. Akivaizdiausia jos forma - paaipa ir ei
dimas (mulkis", boba", lepis"). Lygiai taip pat galima skaudinti
mog ir kno kalba: nutaisius niekinam veido iraik, paaipiai pa
tempus lp (daniausi paniek reikiantys enklai) arba vartant
vyzdius, tarsi norint pasakyti: O, varge!"
Paniek daniausiai iduoda veido raumuo, patempiantis lp
kampuius (paprastai kair pus). Akys tuo metu velgia vir. Kai
vienas sutuoktinis nutaiso toki min, kitam dviem trim diais per
minut padanja irdies plakimas. Toks bendravimas turi neigiamos
takos sveikatai: Gotmanas nustat, kad moterys, kurias nuolat niekina
164 Emocinio intelekto taikymas
vyrai, turi didesn polink sirgti peralimo, lapimo psls, skrandio,
arnyno ir kitomis ligomis. Jeigu per 15 pokalbio minui mona bent
keturis kartus nutaiso paniek reikiani min, neprajus n ketve
riems metams pora gali isiskirti.
inoma, retkariais monos ar vyro veide mstelinti panieka ar
pasibjaurjimas santuokos nesugriaus. Toki emocij raik galima bt
palyginti su veiksniais, skatinaniais irdies lig, - rkymu ar dideliu
cholesterolio kiekiu: kuo intensyviau mogus rko ar kuo daugiau cho
lesterolio jo kraujyje, tuo didesn rizika susirgti. Taiau nuolatin kriti
ka, panieka ar bjaurjimasis rodo, kad vyras ar mona jau susidar
neigiam nuomon apie savo partner. Sutuoktinis jam ar jai tampa
nuolatinio smerkimo objektu. Neigiamas poiris, prieikumas savai
me skatina pulti partner, o puolamj veria gintis ar net rengtis kontr
atakuoti.
Puolamasis gali reaguoti dviem bdais: iliedamas pykt arba pa
bgdamas" (vadinamoji pulti arba sprukti" reakcija). Daniausiai pa
sirenkamas pirmasis bdas, paprastai pasireikiantis bergdi rki
mu. Antrasis bdas, sprukimas", taip pat gali pridaryti ne maiau b
dos, ypa kai bglys" atsitveria tylos siena.
Tylos siena - paskutin gynybos priemon. Sutuoktinis nebedaly-
vauja pokalbyje ir partnerio klausimus atsako abejingu veidu ir gele
ine tyla. Vengimas bendrauti su partneriu rodo, kad sutuoktiniai ima
tolti vienas nuo kito, kad vienas i j jauiasi pranaesnis arba kad abu
vienas kitam ima jausti antipatij. Pastebta, kad taip nutinka eimoms,
kurioms gresia iirti. Atsitverdamas tylos siena, daniausiai monos
kritik bei paniek reaguoja vyras (net atuoniasdeimt penkiais atve
jais i imto).14 Taip elgdamasis jis kelia rimt pavoj santuokai, nes
trukdo isiaikinti tarpusavio nesutarimus.
NUODINGOS" MINTYS
Vaik keliamo triukmo surzintas, Martinas atsisuka mon Me
tani ir grietai taria:
- Brangioji, ar nemanai, kad vaikai galt nurimti? - O i ties
Artimi prieai 165
galvoja: Melani pernelyg atlaidi vaikams".
Atsakydama pikt pastab, Melani pajunta, kaip j ulieja pyk
io banga.
- Vaikai tik aidia. iaip ar taip, jie greitai eis miegoti, - sako
ji, bet i tikrj galvoja: Jis visada kuo nors nepatenkintas".
Martinas siunta. Jis grasiai palinksta priek, sugniauia kumius
ir taria:
- Ar turiu juos paguldyti lov? - Jis msto: Ji visada man prie
gyniauja. Turiu j pamokyti!"
Moter igsdina vyro rstyb ir ji nuolankiai taria:
-Tuojau pati juos paguldysiu. - Ji galvoja: Jis praranda savitvar
d, gali sualoti vaikus. Geriau neprietarausiu".
iuo odi ir mini dialogu kognityvins terapijos iradjas Aro-
nas Bekas (Aaron Beck) iliustruoja santuok ardani partneri msty
sen.15Tikrasis emocinis bendravimas vyksta Melani ir Martino minty
se, kurias savo ruotu adina daug gilesnis lygmuo, Beko pavadintas
automatinmis mintimis" - tai mktelinti nuomon apie save ir arti
muosius, atspindinti giliausius jausmus. Jis nuolatos siekia mane bau
ginti savo niriu," - taip apie savo vyr mano Melani. Tuo tarpu Mar
tinas galvoja: Ji neturi teiss taip elgtis". Melani jauiasi esanti nekal
ta santuokos auka, o Martinas teistai piktinasi, kad su juo nederamai
elgiamasi.
Tokios mintys daniausiai sukasi nesutariani sutuoktini galvo
se ir skatina pykio proverius.16Jei kankinanios mintys, pvz., ven
tas pasipiktinimas", tampa automatikos, jos ir patvirtinamos: sutuok
tinis, kuris manosi ess persekiojamas, nuolat stebi partner ir mato tik
tuos dalykus, kurie patvirtina jo nuomon, bet visikai nekreipia d
mesio tuos partners veiksmus, kurie priverst ta nuomone suabejoti
ar j net paneigt.
Tokios mintys labai paveikios ir klaidina nervini signal sistem.
Vos mintis apie buvim auka sukelia emocin ipuol, vyras i karto
Pr'simena patirtas nuoskaudas ir visikai pamirta tuos atvejus, kurie
Paneigt nuomon, jog jis ess nekalta auka. mona atsiduria bevilti
166 Emocinio intelekto taikymas
koje padtyje: visk velgdamas negatyviai, vyras gali neteisingai
suprasti ir paius doriausius monos ketinimus, palaikyti juos perne
lyg menkomis pastangomis pakeisti jo nuomon.
Partneriai, kuri nekausto tokios nepasitikjimo mintys, gali lais
viau interpretuoti vairias situacijas, todl reiau vienas kit puola, o
jeigu taip nutinka, greiiau numalina pykt. Nerim kelianios ar slo
pinanios mintys atitinka etame skyriuje pateikt psichologo Marti
no Seligmano model apie pesimistin ir optimistin poir situacij.
Pesimistikai mstanti moteris mano, kad jos vyro nebemanoma pa
keisti, todl ji puola nevilt: Jis savanaudis, galvoja tik apie save.
Taip jis iaukltas ir niekada nebepasikeis. Tikisi, kad visada jo lauk
siu, o mano savijauta jam visikai nerpi". Optimistikesni mini
pavyzdys bt toks: Anksiau jis buvo daug rpestingesnis. Galbt jis
prastos nuotaikos? Gal kas nors atsitiko darbe?" Toks poiris nenura
o vyro ir santuokos kaip nepataisomai sugadint ir beviltik dalyk.
itaip manantis mogus supranta, jog ia kaltos nevykusiai susiklos
iusios aplinkybs, kurios gali pasikeisti. Pirmuoju atveju puolama
nevilt, antruoju - nusiraminama.
Pesimistikai nusiteik partneriai link emocinius ipuolius; su
tuoktinio elgesys juos pykdo, skaudina, kelia jausm sumait. Tokia
bsena ima slgti vos pradjus kalbtis. Vidin sumaitis ir pesimiz
mas skatina juos kritikuoti ar niekinti partnerio asmen, taigi tiktina,
kad partneris ginsis arba atsitvers tylos siena.
Didiulis pavojus kyla, kai nuodingos mintys ima persekioti vy
rus, linkusius imtis fizins prievartos. Indianos universiteto psicholog
atliktas agresyvi vyr tyrimas parod, kad jie msto panaiai kaip ag
resyvs vaikai. Prieikum jie velgia net prastame monos elgesyje
ir tuo pateisina savo veiksmus (panaiai elgiasi ir seksualin prievart
link vyrai - moteris velgia tariai ir visikai nekreipia dmesio j
prietaravimus).17Kaip buvo minta septintame skyriuje, taip elgtis vy
r gali paskatinti monos nepagarba, atstmimas ar vieas paemini
mas. Vyras, links muti mon, randa, kaip pateisinti" prievart.
Tarkim, kokiame nors pobvyje vyras pastebi, kad jo mona jau ger
pusvaland linksmai nekuiuojasi su kakokiu grauoliu. Jam atrodo,
Artimi prieai 167
kad tasai j mergina. Atsidrs tokioje situacijoje ir pajuts, kad mo
na j atstm arba trumpam paliko, vyras pasipiktina ir siunta. Jam
savaime kyla mintis: Ji nori mane palikti", kuri kursto emocin ipuo
l, ir vyras imasi impulsyvi, netinkam atsakomj veiksm - prie
vartos.18
POTVYNIS": SANTUOKOS SKANDINIMAS
mog, kur persekioja nevilt kelianios mintys, itinka ilgalaik
kriz, nes tos mintys skatina emocinius ipuolius, neleidia pamirti j
metu patirto skausmo ir pykio. polink taikliai nusak Donas Got-
manas, pavadindamas j potvyniu". Utvindytieji" mons papras
tai pastebi tik neigiamas partnerio savybes ir yra taip sijaut savo
savijaut, kad nejuia nusksta" neigiam ir nesuvaldom jausm
jroje. Jie savaip supranta visk, k jiems sako kiti; jiems sunku mstyti
blaiviai ir deramai surikiuoti savo mintis, todl aplinkinius reaguoja
primityviai. Jie tetrokta, kad viskas kuo greiiau baigtsi, nori sprukti,
o kartais duoti gros. Potvynis" - tai patys save palaikantys emoci
niai ipuoliai.
Esti moni, pasistaiusi tvirtas, nuo toki potvyni" apsaugan
ias utvaras: jie be vargo gali suvaldyti pykt ir paniek. Kai kurie gali
siplieksti, vos sutuoktiniui metus kritik uuomin. Potvynio" metu
ima daniau plakti irdis.19 Ramybs bsenoje moter irdis suplaka
apie 82 kartus per minut, vyr - apie 72 kartus per minut (tai pri
klauso nuo kno sudjimo). Potvynis" prasideda tada, kai normalus
irdies plakimas padanja 10 di per minut; plakimo daniui pa
didjus iki 100 di per minut (siio akimirk ar verkiant), orga
nizmas iskiria adrenalin ir kitus tamp sukelianius hormonus. Emo
cinio ipuolio moment galima nustatyti pagal irdies plakimo dan:
jis gali padidti 10, 20 ar net 30 di per minut. Tuo metu raumenys
sitempia, kvpavimas pasunkja, ugriva nuoding mini, baims
ir pykio lavina, kurios, atrodo, nemanoma veikti. Nesiliaujant i
puoliams, mogaus emocijos pasiekia kulminacij, jo mstymas tam
168 Emocinio intelekto taikymas
pa seklus, mintys isibarsto, taigi sunku tiktis, kad susidariusi situ
acij jis pavelgs blaiviai ir elgsis imintingai.
Kivir metu toki tamp igyvena daugelis sutuoktini. Tai visi
kai normalu. Nemalonumai prasideda tada, kai vienas i sutuoktini
yra nuolat utvindytas". Kitas sutuoktinis tada jauiasi goiamas part
nerio, nuolat pasiruos patirti jo ipuol, nuoskaud, bti eistas ir
kartai tai reaguoja. Toki jausm apimtas vyras monos silym:
Mielasis, mudviem reikia pasikalbti", reaguos taip: Ji ir vl nori pyk
tis". Tai, inoma, sukels potvyn". Partneriai vis sunkiau atsigauna po
fiziologinio susijaudinimo, todl nepavojingi pokalbiai gali tapti bloga
lemianiais enklais ir vl sukelti potvyn".
Tokie momentai itin grsmingi vedybiniam gyvenimui, jie katast
rofikai keiia sutuoktini tarpusavio santykius. Utvindytasis" part
neris savo sutuoktin beveik visada vertina tik neigiamai, visuose jos
poelgiuose velgia tik bloga. Kivirai dl smulkmen perauga tikras
kautynes, partneriai nuolat jauiasi skaudinti. Potvynis" lugdo bet
kokias pastangas isiaikinti problemas, todl laikui bgant nuolat u
tvindytas" partneris pradeda manyti, kad ikilusi problem nebema
noma isprsti. Pagaliau mginti kalbtis atrodo beprasmika, ir part
neriai kiekvienas savaip stengiasi numalinti savo skausm. Bdami
kartu, jie gyvena atskirai ir jauiasi labai vienii. Tokia pora, pasak
Gotmano, daniausiai isiskiria.
Stokodami emocinio intelekto ir pakliuv nepaliaujamos kriti
kos, paniekos, gynimosi, usisklendimo savyje, nevilt keliani min
i ir jausm potvyn", partneriai praranda emocin savimon, savit
vard, gebjim sijausti kito bsen, nusiraminti bei nuraminti kit ir
slysta ituokos link.
VYRAI - JAUTRIOJI LYTIS
Dar kart panagrinkime lyi emocinio pasaulio skirtumus, slapta
griaunanius santuok. Prabgus net trisdeimt penkeriems ar daugio
bendro gyvenimo met, sutuoktini poiris emocines konfrontaci'
Artimi prieai 169
jas skiriasi vienu esminiu principu. Atliks tyrim Kalifornijos univer
sitete, Robertas Levensonas prijo prie tokios ivados: moterys mielai
pasineria nemalonias vedybines rietenas, o vyrai jomis bodisi. Tai
paaikjo apklausus 151 sutuoktini por, turini nema bendro gy
venimo patirt. Tyrimo metu visi vyrai teig, kad bet koks nesutarimas
jiems yra nemalonus ar net kelia pasidygjim, tuo tarpu moterys pri
sipaino tai nekreipi dmesio.20
Vyrus potvynis" uplsta nuo silpnesni neigiam jausm nei j
monas; girddami kritik, vyrai labiau link patvinti" nei moterys.
Utvindyt" vyr organizmas krauj iskiria daugiau adrenalino, jis
ima skirtis jau nuo menko mon rodomo nepasitenkinimo. Atsigauti
po potvynio" vyrams prireikia daugiau laiko. Taigi nordami apsi
saugoti nuo galimo emocij antpldio, vyrai danai griebiasi stoiko
Klinto Istvudo tipo ramumo.
Pasak Gotmano, siekdami ivengti potvynio", vyrai danai atsi
tveria tylos siena. Psichologas ityr, kad tuo metu vyro irdies plakimo
danis sumaja madaug deimia di per minut, ir jis pajunta
tariam palengvjim. Paradoksas: tada ima daniau plakti monos
irdis, pranedama, kad moteris smarkiai susijaudino. is limbinis tan
go" ir nulemia skirting vyro ir moters poir emocines konfrontaci
jas: vyrai kartligikai stengiasi vengti bet koki nesutarim, o moterys
jauia pareig juos inicijuoti.
Konfliktuodami vyrai paprastai atsitveria tylos siena, o moterys kri
tikuoja savo vyrus.22i asimetrija susidaro dl moter prisiimto emocij
valdytoj vaidmens. Nesutarimus ir nuoskaudas monos stengiasi kelti
vieumon, tuo tarpu vyrai kratosi vadinamj kart" gin. Pajutusi,
kad vyras vengia kalbtis, mona kelia bals ir vis atkakliau j kritikuo
ja* Tada vyras mgina gintis arba atsitveria tylos siena. Tai mon dar
tabiau suerzina, ji nirta ir ima erti niekinamus odius. Taps mo-
nos kritikos ir paniekos objektu ir pasijuts nekalta auka, vyras pasipik-
tlna, o tai dar labiau skatina potvyn". Vis dlto vyras mgina jo i-
Vengti, todl ima gintis arba tiesiog usisklendia savyje. Taiau nepa-
^rkime, kad vyro usisklendimas ir prieinimasis skatina patvinti"
Zrnon. Taigi numalinti sismarkavus santuoktini barn darosi sunku.
PATARIMAI JAM IR JAI, KAIP ISAUGOTI SANTUOK
Inagrinjus vyr ir moter poir tarpusavio nesutarimus ir ga
limas lidnas t nesutarim pasekmes, galima klausti: kaipgi sutuok
tiniai galt isaugoti tarpusavio meil ir velnum? Kitaip tariant,
kas gali isaugoti santuok? Remdamiesi ilgai kartu gyvenani por
stebjimais, mokslininkai pateikia patarim atskirai vyrams ir mote
rims bei kelet bendr.
Apskritai vyrams ir moterims reikia skirtingo emocinio prisiderini
mo. Vyrams patartina nevengti konflikto ir pamginti suprasti, kad mo
na apie nuoskaudas ir nesutarimus kalba i meils, nordama pataisyti
santykius (inoma, prieikai nusiteikusi, ji gali turti ir kitoki moty
v). Nuoskaudos spariai kaupiasi ir galiausiai yra iliejamos. Isiaiki
nus nesutarimus, konfliktas atslgsta. Vyras turt suprasti, kad mo
nos pyktis ir nepasitenkinimas dar nereikia, jog puolamas jo asmuo.
ios emocijos daniausiai tik atskleidia jos susirpinim.
Vyrai taip pat neturt stengtis sutrumpinti pokalbio, per anksti
pasilydami koki nors praktik ieit. monai itin svarbu jausti, kad
vyras jos klausosi ir kartu igyvena jos jausmus (nors visikai nebtina
sutikti su jos nuomone). Kai vyras nori kuo greiiau baigti pokalb,
moteriai gali atrodyti, kad jos jausmai jam nra svarbs. Kai sutuokti
nis iklauso monos skundus ir nesumano sprukti per pat pykio kart,
padeda monai pasijusti iklausytai ir gerbiamai. Net tada, kai vyras
nepritaria moters nuomonei, ji nori, kad jos jausmai bt gerbiami, ir
nurimsta tik tada, kai jauiasi iklausyta ir suprasta.
Moterims irgi galima bt patarti vadovautis tais paiais princi
pais. Vyrai daniausiai sunkiai itveria mon itin atkakliai reikiam
nepasitenkinim, todl reikt pasistengti nepulti vyro. Papriekaitauti
galima dl netikusio elgesio, bet jokiu bdu nedert kritikuoti ir nie
kinti asmens. Utekt tiesiog pasakyti, kad toks partnerio elgesys ne
tenkina. Piktai puldama vyr, mona priveria j gintis arba atsitverti
tylos siena, o tai tik didina nir ir atrina gin. Beje, primindama
sutuoktiniui apie savo meil, moteris gali suvelninti ir labai nemalo
n pokalb.
170 Emocinio intelekto taikymas
Artimi prieai 171
SVEIKI" BARNIAI
Viename rytiniame laikratyje buvo aprayta istorija, i kurios ga
lima pasimokyti, kaip sutuoktiniams nedera sprsti kilusi gin. Mar-
lina Lenik susikirto su savo vyru Maiklu dl televizijos program: Maik
las norjo irti futbolo rungtynes, o Marlina - inias. Maiklui jaukiai
sitaisius prie televizoriaus, ponia Lenik staiga pareik, kad jai to
futbolo jau gana", nudro miegamj, isitrauk trisdeimt atunto
kalibro revolver ir du kartus ov savo vyr. Ponia Lenik buvo apkal
tinta upuolimu sunkinaniomis aplinkybmis ir paleista u 50 000
JAV doleri ustat, o ponas Lenikas buvo nuvetas ligonin gydyti
kulk brim pilvo ir kairiosios ments srityje bei kaklo sueidim.23
Nors toki smarki su skaudiomis pasekmmis sutuoktini bar
ni pasitaiko retokai, jie rodo, kad santuoka turi bti pagrsta emoci
niu intelektu. Pavyzdiui, ilg bendro gyvenimo patirt turintys sutuok
tiniai sprsdami ikilusius ginus pirmiausia leidia vienas kitam pasa
kyti savo nuomon.24 Be to, jie vienas kit iklauso. Empatija puikiai
padeda sumainti tamp, nes skaudintasis partneris pirmiausia ir nori
bti igirstas.
Viena i nesutariani por bendravimo klaid yra ta, kad n vie
nas i sutuoktini nesistengia mainti gino metu susidariusios tam
pos. Partneri, kuriuos sieja tvirti ryiai, barniai skiriasi nuo t por,
kurios galiausiai isituokia: pastarieji nesistengia susitaikyti.25 Sutuok
tini nesutarimai netampa baisiu sprogimu, jeigu jie pasinaudoja pa
prasiausiais santyki remonto" bdais: nenukrypsta al, mgina
suprasti partnerio bsen ir sumainti tamp. Toks remontas" veikia
tarsi emocinis termostatas: jis apsaugo partnerius nuo emocinio per
kaitimo", kuris galt pakenkti gebjimui sutelkti dmes sprendia
m klausim.
Isaugoti santuok norintys partneriai neturt susikoncentruoti
ties vienintele problema, dl kurios jie barasi, - vaik auginimo, inty
mi santyki, pinig, nam ruoos ir pan. Jie turt lavinti juos siejan
t emocin intelekt ir sudaryti galimyb visk taikingai isiaikinti.
Emocij valdymo gdiai - gebjimas nusiraminti (ir nuraminti part-
172 Emocinio intelekto taikymas
ner), empatija, siklausymas kito nuomon - padeda sveikai" gin
ytis, nekeliant pavojaus santuokai, efektyviai sprsti problemas ir
veikti blogybes, kurios laikui bgant galt j sugriauti.26
Emocini proi nelengva atsikratyti; norint juos keisti, reikia at
kaklumo ir budrumo. Sutuoktini gebjimas radikaliai pakeisti savo pro
ius priklauso nuo j noro tai padaryti. Dauguma emocini reakcij
susiformuoja dar vaikystje, jas perimame i tv. Taip gyjame kai ku
ri emocini proi - pavyzdiui, per smarkiai reaguojame tariamus
eidimus arba, vos igird prietaravim, usisklendiame savyje. Taip
elgiams net tada, kai esame prisiek niekada nekartoti tv klaid.
Nusiraminimas
Kiekviena stipri emocija yra veiksm impulsas. Gebjimas suval
dyti iuos impulsus ir yra emocinio intelekto pamatas. Tai padaryti n
ra lengva, ypa kai sprendiami meils reikalai ir tiek daug statoma
ant kortos. Reakcijos bendraujant su mylimu mogumi glaudiai susi
jusios su ms svarbiausiais poreikiais - bti mylimiems, jausti su
tuoktinio pagarb, taip pat su baime bti paliktiems ar emocikai ne
palaikomiems. Tad nenuostabu, kad ginydamiesi kartais elgiams taip,
lyg ms gyvybei grst pavojus.
Jei nors vienas i sutuoktini yra links emocinius ipuolius, tei
giamos gino baigties sunku tiktis. Rasti tinkam ieit partneriai ga
ls tik numalin jausm sumait, kitaip tariant, isivadav i potvy
nio", kur sukelia emociniai ipuoliai. sikariavs mogus nesugeba
aikiai suprasti, mstyti, kalbti, todl, norint isprsti gin, btina
engti konstruktyv ingsn - nusiraminti.
Sutuoktiniams, norintiems pagerinti tarpusavio santykius, patar
tume ginijantis kas penkias minutes tikrinti savo puls. Puls ap
iuopti galima prispaudus pirtus prie miego arterijos, esanios ma
daug ties apatinio andikaulio kampu, netoli ausies spenelio (lankan
tieji aerobikos treniruotes j suras nesunkiai).27Pulso dan per minut
suinosite skaiiuodami tvinksnius penkiolika sekundi ir gaut skaii
padaugin i keturi. Tai pirmas ingsnis nusiraminimo link. Jei pulsas
padidja, tarkim, daugiau kaip deimia tvinksni per minut, vadinasi,
Artimi prieai 173
prasideda potvynis". Tokiu atveju sutuoktiniai turt padaryti dvide
imties minui pertrauk, nusiraminti ir tik tada grti prie pokalbio.
Penki minui pertraukls neutenka, nes fiziologikai atsipalai
duojama pamau. Penktame skyriuje isiaikinome, kad usilik pyk
io arijos gali iebti nauj nesantaikos ugn, todl knui visikai
atsigauti po susijaudinimo reikalinga ilgesn pertrauka.
Poros, kurioms gino metu nepatogu tikrinti puls, galt i anks
to susitarti, kad vos pastebj kuriam nors prasidedant potvyn" pa
prays pertraukos. Nusiraminti ir atsigauti po emocini ipuoli pads
atsipalaidavimo ir aerobikos pratimai (arba kiti penktame skyriuje ap
rayti bdai).
Neigiam mini prienuodiai
Neigiamos mintys apie partner skatina potvyn". Jo galima bt
ivengti, jei skaudintasis asmuo pajgt ias mintis veikti. Tokios min
tys kaip: A nesiruoiu daugiau tverti" arba A nenusipelniau tokio
elgesio", kirba nekalt auk ir ventai pasipiktinusij galvose. Uuot
pyk ar jautsi skaudinti, sutuoktiniai turt pamginti suabejoti to
kiomis mintimis, pataria kognityvinis psichoterapeutas Aronas Bekas.
Tai padt j atsikratyti.28
Tam tikslui svarbu imokti ias mintis kontroliuoti ir smoningai
stengtis iekoti jas paneigiani rodym. Pavyzdiui, kiviro kartyje
moteris turt pamginti suabejoti, ar i tikrj jam visikai nerpi jos
poreikiai ir ar visada jis elgiasi savanaudikai", ir prisiminti tuos atve
jus, kai vyras jai buvo labai atidus. Mintj mint ji galt suformu
luoti taip: Dabar jis toks neatidus, ir tai mane lidina, bet kartais jis
bna labai rpestingas". Taip mstant ilieka galimyb susitaikyti, tuo
tarpu pirmoji mintis sukelia tik pykt ir sielvart.
Klausymasis ir kalbjimas nesiginant
Jis:
-Tu auki!
Ji:
- inoma, aukiu, juk negirdjai n vieno mano odio! Tu ma-
ns visikai nesiklausai!
174 Emocinio intelekto taikymas
Klausymas - tai mones suartinantis gdis. Vienas i sutuoktini,
o gal ir abu, gali imokti net pai kariausi gino akimirk, kai part
neriai puola vienas kit, suvaldyti pykt, iklausyti antrj pus ir atsi
liepti jos mginim taisyti padt. Sutuoktiniai, kuriems gresia skyry
bos, pasiduoda pykiui, sutelkia dmes ne esm, o detales ir nesu
geba igirsti kito, o juo labiau pritarti silymui susitaikyti, kuris gali
slypti partnerio odiuose. Klausantysis ruoiasi gintis, ignoruoja ar
ba tutuojau atmeta sutuoktinio priekaitus ir reaguoja juos tarsi
puolim, o ne pastangas keisti padt. Kita vertus, gino metu partne
rio odiai daniausiai ir skamba kaip puolimas, arba juose tiek nei
giam emocij, kad k nors kita juose velgti tiesiog sunku.
Net ir labai sikariav sutuoktiniai galt smoningai redaguo
ti" girdimus odius ir, atmet pikt ton bei eidiam kritik, igirsti
pagrindin kalbaniojo mint. neigiam jausm raik reikt velgti
kaip partnerio nor parodyti, kokia svarbi jam viena ar kita problema
ir kad jis reikalauja dmesio. Todl kai mona suunka: Dl Dievo
meils, gal liausiesi mane pertraukinjs!", vyrui dert ramiai atsaky
ti: Gerai, pabaik, k norjai pasakyti".
Veiksmingiausia klausymosi nesiginant forma yra empatija, kitaip
tariant, gebjimas igirsti" u odi slypinius jausmus. Septintame
skyriuje isiaikinome, jog norint sijausti partnerio bsen reikia
paiam nusiraminti, kad fiziologija pajgt atspindti" partnerio jaus
mus. Fiziologikai nesijauts asmuo nesugebs suvokti partnerio sa
vijautos. Gebjimas sijausti sutrinka, kai emocijos itin kaista ir ne
leidia palaikyti fiziologins pusiausvyros.
Per eimos psichoterapijos seansus sutuoktiniams paprastai taiko
mas vienas i veiksmingo klausymosi metod, vadinamas atspindji
mu": vienas i partneri savais odiais turi pakartoti tai, kuo skundsi
kitas, mgindamas atkurti jo savijaut. Partneris turi sitikinti, ar tei
singai suprato sutuoktinio jausmus, jei ne, turi kartoti bandym tol,
kol pavyks. Kad ir kaip bt keista, tai padaryti daug sunkiau, negu
atrodo.29 Toks jausm atspindjimas ne tik padeda suprasti partner,
bet ir pajusti emocin artum. Tai padeda ivengti ipuoli ir suvaldyti
dl patirt nuoskaud kilusius ginus, kol jie neperaugo rimtus bar
nius.
Artimi prieai 175
Veiksming bendravimo program krjo psichologo Heimo Gino-
to (Haim Ginott) teigimu, priekaitauti geriausia bt remiantis xyz"
formule: Kai pasielgei x, a pasijutau y, todl noriau, kad elgtumeisi
z". Pavyzdiui, uuot sakius: Esi nerpestingas ir savanaudikas niek
as" (ie odiai tikrai sukels barn!), galima pritaikyti xyz" formul ir
papriekaitauti taip: Kai nepaskambinai ir nepraneei, kad vluosi va
kariens, pasijutau nevertinta ir labai supykau. Noriau, kad visada
pranetum, kai vluosi". Taigi jei bendrausite atvirai, neiekosite prie
kabi, negrasinsite partneriui ir jo neeidinsite, nereiks griebtis ir
gynybos priemoni: teisintis, neigti atsakomyb, kontratakuoti kritika ir
pan. ia ir vl veiksmingiausia priemon - empatija.
Taiau geriausiai tarpusavio prieikum nuginkluoja pagarba ir
meil. Skmingai numalinti barn galima pareikus partneriui, kad ir
jo nuomon gali bti pagrsta (nors tavo paties yra kitokia), o reikal
reikt aptarti visapusikai. Kitas bdas - prisiimti atsakomyb ir net
atsiprayti u savo klaidas. Net i dalies pritardamas partnerio nuomo
nei parodai, kad j iklausei ir pripasti jo jausmus. Pritarim galima
ireikti ir komplimentais, partnerio vertinimu ir nuoirdiu pagyrimu.
Pritarimas padeda sutuoktiniams nusiraminti ir sukaupti daugiau tei
giam jausm.
Praktikos svarba
Norint kuo skmingiau taikyti ia apraytus kivir malinimo me
todus, reikia kuo geriau juos perprasti. Susijaudin reaguojame taip,
kaip yra imokusios reaguoti ms emocins smegenys per anksiau
patirtas pykio ir skausmo akimirkas. Tokia reakcija tampa proiu.
Tiek atmintis, tiek atsakas yra pagrsti emocijomis, todl ginijantis
labai sunku reaguoti ramiai. Neibandyt emocin atsak konflikto
metu labai sunku taikyti. Jei atsakas jau daug kart ibandytas ir yra
automatizavsis, daug didesn tikimyb, kad skmingai j pritaikysi
me ir itikus emocinei krizei. Tinkam atsak (kad ir udelst, bet
nepavluot) reikia tobulinti tiek per paprastus pokalbius, tiek mio
kartyje. Visas ias isaugoti santuok padedanias priemones galtu
me pavadinti emociniu intelektu.
JAUTRUS VADOVAVIMAS
10
Melburnas Makbrumas buvo valdingas vadovas, pavaldiniai jo
prisibijojo. Tai nebt taip svarbu, jei Makbrumas bt vadovavs biurui
ar gamyklai. Taiau jis buvo lktuvo pilotas.
1978 metais skrendant Portlend, Oregono valstijos miest, su
gedo Makbrumo lktuvo vaiuokl. Tai pastebjs, pilotas jung lk
tuvo automatinio valdymo sistem ir, dideliame auktyje lktuvui su
kant ratus, m taisyti gedim.
Kol Makbrumas tvark vaiuokls mechanizm, lktuvo kuro at
sargos pamau seko. Apie gresiant pavoj piloto padjjai nedrso jo
perspti, nes bijojo usitraukti nemalon. Lktuvas suduo, uvo de
imt moni.
Dabar is pamokomas vykis pasakojamas busimiesiems lktuv
pilotams per saugumo pratybas.1Nustatyta, kad 80 proc. lktuv avari
j vyksta dl piloto klaid, kuri bt galima ivengti, jei lktuvo gula
glaudiai bendradarbiaut. Dabar pilotai mokomi ne tik technikos pa
slapi, bet ir atvirai bendrauti, bendradarbiauti, iklausyti vienas kit,
pasakyti savo nuomon, odiu, mokosi bendravimo pagrind.
Lktuvo piloto kabina - tai gyvas mikrokosmosas. Toki santyki,
kai darbuotojai sibaimin, virininkai arogantiki ir pan., ala darbo
vietje neprilygsta lktuvo katastrofai, todl i alies mons daniau
siai nieko nepastebi. Kita vertus, kai sumaja darbo naumas, darbai
atliekami pavluotai, daroma klaid, pasitaiko neskmi, mons pa
tiria nuostoli arba mons ieina tas darbovietes, kuriose dirbti su
daromos palankesns slygos. Emocinio intelekto stoka - pagrindin
moni nuostoli prieastis. Jei emocinis intelektas darosi nevaldo
mas, mon pasmerkta lugti.
Per tyrim apklausus 250 vadovaujani darbuotoj paaikjo,
jog dirbdami jie klaus proto, o ne irdies balso". Daugelis j prisipa-
176
Jautrus vadovavimas 177
ino bgtauj, kad empatija ar atjauta bendradarbiams galt truk
dyti vadovauti. Vienam i apklaustj atrod absurdika rpintis pa
valdini nuotaika, nes, pasak jo, bt nemanoma dirbti". Kiti teig,
kad nesilaikydami emocinio nuotolio jie nesugebt grietai" tvar
kyti verslo, - nors greiiausiai kaip tik tada jie t grietum perteikt
humanikiau.2
Mintasis tyrimas buvo atliktas 1970 metais, kai darbo aplinka
buvo visikai kitokia nei dabar. Toks vadov poiris yra pasens, pra
eities prabangos dalykas. Dabar dl konkurencijos emocinis intelek
tas gyja vis didesn reikm darbovietse ir rinkoje. Pasak Harvardo
verslo mokyklos psichologs oonos Zubov (Shoshona Zuboff), ia
me amiuje darbovietse visikai pasikeit emocin atmosfera. Ilgai
dominavo ir buvo vertinamas valdingas vadovas, taiau devintajame
deimtmetyje, vykstant globalizacijai ir pltojantis informacinms
technologijoms, i nuostata subyrjo. Dabar valdingas vadovas sim
bolizuoja praeit, o bendravimo gdi virtuozas tapo ateities vado
vo pavyzdiu".3
io reikinio prieastys akivaizdios: pamginkite sivaizduoti, ko
kie bt darbo rezultatai, jei vienas i darbuotoj nuolat nesivaldyda
mas kuo nors piktintsi arba bt visikai nejautrus kolegoms. Neri
mas - apie jo pasekmes raoma etame skyriuje - maina mogaus
darbingum. Nusiminusiems monms suprastja atmintis, jiems sun
ku susikaupti, mokytis, priimti sprendimus. Kaip teisingai pastebjo
vienas verslo konsultantas, stresas mones paveria kvailiais".
O dabar pamginkite sivaizduoti, kokie bt darbo rezultatai, jei
kartu dirbt emocinio intelekto pagrindus imanantys, t. y. mokantys
suprasti ir ujausti kitus, sprsti nesutarimus, energingai sitraukti dar
b, mons. Vadovavimas - ne dominavimas, o menas tikinti mones
siekti bendro tikslo. Vienas svarbiausi dalyk siekiant karjeros yra
suvokti, kokius jausmus mums sukelia dirbamas darbas ir k galtume
pakeisti, kad btume juo dar labiau patenkinti.
Ne tokios akivaizdios prieastys, kodl emociniai gabumai tam
pa svarbiausiais gdiais versle, atspindi radikalius pokyius darbo
vietse. i mint noriau isamiau idstyti kituose skyriuose. Aptar
178 Emocinio intelekto taikymas
siu tris emocinio intelekto pritaikymo bdus: deram kritik, pade
dani isiaikinti nuoskaudas; darbo atmosferos, kai rasin vairov
laikoma privalumu, o ne tampos altiniu, sukrim; veiksming ryi
tinkl krim.
PIRMIAUSIA - DERAMA KRITIKA
Patyrs ininierius, vadovavs kompiuterins rangos tobuli
nimo projektui, su savo komandos darbo rezultatais supaindi
no bendrovs viceprezident. Itisas savaites projekt kr mo
ns didiavosi savo laimjimais, todl su malonumu atjo pasi
klausyti projekto vadovo kalbos. Taiau ininieriui baigus kal
bti j atsigr viceprezidentas ir sarkastikai paklaus:
- Ar seniai baigte mokykl? Js teiginiai juokingi.
Visikai sutriks ir nulids, ininierius gro savo viet ir per
vis susirinkim tyljo. Kai kurie komandos nariai mgino apginti
savo pastangas padrikomis ir prieikomis pastabomis. Staiga vice
prezidentui prireik skubiai ivykti, ir susirinkimas baigsi. Projek
to krjai juto kartl ir pykt.
Prisimindamas viceprezidento pastabas, ininierius kankinosi
dvi savaites. Jis jautsi prislgtas ir buvo sitikins, kad jam niekas
niekada nebepatiks svarbios uduoties. Jis net ketino ieiti i dar
bo, nors dirbti ioje bendrovje jam patiko.
Pagaliau ininierius nusprend nueiti pas viceprezident ir pri
minti jam kritikas, tarpusavio pasitikjim griaunanias pastabas.
- Js odiai mane iek tiek sutrikd, bet nemanau, kad siek
te tik to. Galbt turjote kit tiksl? - itar jis i anksto paruot
klausim.
Nustebs viceprezidentas atsak n nenujauts, kad jo lengva
bdika pastaba taip smarkiai paveik ininieri. I tikrj tas pro
gramins rangos projektas, jo nuomone, ess perspektyvus, tik j
reiki iek tiek patobulinti. Viceprezidentas prisipaino nesuvoks,
kad jo reakcija galjo skaudinti kitus, ir pavluotai atsipra.4
moni pastangos priklauso nuo grtamojo ryio. Sistem teorija
teigia, kad grtamasis ryys - tai pirmiausia pasikeitimas informacija
apie sistemos dalies darb. Be to, kiekviena sistemos dalis veikia kitas,
ir prie sistemos veikimo neprisitaikiusi dal galima pakeisti kita. Visi
bendrovs darbuotojai priklauso vienai sistemai, todl grtamasis ry
Jautrus vadovavimas 179
ys yra organizacijos varomoji jga. Keisdamiesi informacija, darbuo
tojai suino, ar gerai atlieka savo darb, ar reikia k nors keisti, tobu
linti, pakreipti kita linkme. Nesulaukdami grtamojo ryio, mons
jauiasi taip, lyg vaikiot tamsoje: jie nenutuokia, k apie juos ma
no vadovas, bendradarbiai, ko i j tikimasi.
Derama kritika yra vienas svarbiausi vadovo udavini, o kartu
ir viena labiausiai bauginani pareig. Daugelis vadov, kaip ir sar
kastikasis viceprezidentas, yra menkai vald grtamojo ryio men.
is j trkumas atsieina tikrai nepigiai: pavyzdiui, sutuoktini emoci
n savijauta priklauso nuo gebjimo isiaikinti nuoskaudas, o dar
buotojams svarbu, kaip jiems praneama apie kilusias problemas. Nuo
to priklauso j darbo naumas. Derama kritika danai lemia tai, kaip
mons vertina savo darb, bendradarbius ir vadovus.
Netinkamiausias skatinimo bdas
Emocin vairov, lydinti santuok, bdinga ir darbovietje. Kritika
danai skamba ne kaip noras isprsti problem, o kaip asmens puoli
mas, kartais atmietas sarkazmu ir panieka. Tai veria puolamj gintis,
kratytis atsakomybs ir gal gale atsitverti tylos siena arba pasyviai priein
tis. Pasak vieno verslo konsultanto, itin alinga kategorikai apibendrinti
(pavyzdiui, tu visk sumovei") ir irti tai iurkiu, sarkastiku tonu,
neleidianiu nei pasiteisinti, nei pasitaisyti. Kritikuojam mog pa
prastai apima neviltis, pyktis. Deja, kritikuojantysis visikai nepaiso, ko
kius jausmus kritiki odiai sukels adresatui, ar nepakenks jo darbingu
mui, nesulugdys pasitikjimo savimi.
Atlikti tyrimai atskleid griaunamj netinkamos kritikos jg. Va
dovai buvo paprayti prisiminti tuos atvejus, kai nirio minut buvo
usipuol pavaldinius. Pikt puolim baigtis buvo panai: darbuotojai
gynsi, teisinosi, band ivengti atsakomybs. Galiausiai jie atsitverda
vo tylos siena ir stengsi vengti supykusio vadovo. J reakcijas ianali
zavus Dono Gotmano sukurtu metodu neabejotinai paaikt, kad
skaudinti darbuotojai laiko save nekaltomis aukomis" ir yra ventai
pasipiktin". T pat mano ir neteisingai kaltinami sutuoktiniai. Jie tik
riausiai patiria panaius, tokias mintis skatinanius fiziologinius poky
ius. Provokuojami tokios reakcijos, vadovai dar labiau nirta, ir taip
susidaro uburtas ratas: konfliktas danai baigiasi darbuotoj atleidimu
arba savanoriku ijimu i darbo, o sutuoktiniams - skyrybomis.
Atlikus tyrim, kuriame dalyvavo 108 vadovai ir tarnautojai, buvo
nustatyta, kad dl netinkamos kritikos kyla tarpusavio ginai ir konflik
tai, mons nebepasitiki vieni kitais.6 Renselerio politechnikos institute
atliktas eksperimentas parod, kad negailestinga kritika gali gerokai pa
bloginti darbo santykius. Savanoriams buvo nurodyta sukurti naujo am
pno reklam. Vienas i savanori (eksperimento organizatorius) taria
mai vertino silomus reklamos variantus: kritikavo apgalvotai, pagrstai
arba, prieingai, kaltino reklamos krjus" tokiais odiais - n kiek
nesistengei; nieko gero nesugebi padaryti; tau trksta talento; reiks ie
koti kito mogaus".
Suprantama, upultieji jaudinosi, niro, teig, kad su tokiu mogu
mi jokiu bdu nesutikt dirbti ar bendradarbiauti, o daugelis stengtsi
apskritai su juo neturti joki reikal - kitaip tariant, jie atsitvert tylos
siena. Grieta kritika taip paveik eksperimento dalyvius, kad jie nebe
sisteng dirbti ir net prisipaino (tai tikriausiai buvo sunkiausia) negal
atlikti jiems patiktos uduoties. Asmens eidimas gerokai paveik j
nuotaik.
Daugelis vadov link kritikuoti savo pavaldinius ir visikai nelink
j girti, todl vadovo nuomon apie savo darb jie suino tik tada, kai
suklysta. Ilinojaus universiteto psichologas D. R. Larsonas (J. R. Larson)
teigia: Jeigu vadovas tinkamai neireikia savo jausm, jo susierzinimas
pamau kaupiasi. Taigi ateina diena, kai jis nebeitveria ir isilieja. Jei
vadovas anksiau pateikt pastabas, darbuotojas galt itaisyti savo klai
das. Danai mons isako kritik tik tada, kai jau bna per vlu, kai
smarkiai supyksta ir nebegali susivaldyti. pyk jie ima kritikuoti paiu
netinkamiausiu bdu: kandiai, grasinamai, prisimindami ankstesnes
nuoskaudas. Tokie puolimai sukelia atitinkam reakcij: upultieji si
eidia ir supyksta. Toks skatinimo bdas - pats netinkamiausias".
180 Emocinio intelekto taikymas
Jautrus vadova v i mas 181
Sumanioji kritika
Galima pasirinkti ir kit grtamojo ryio bd.
Vadovai daugiau laimt, jei pavaldinius kritikuot sumaniai. Pa
vyzdiui, uuot sumenkins kompiuterins rangos tobulinimo pro
jekt, viceprezidentas galjo taip kreiptis ininieri: Didiausias pro
jekto trkumas tas, kad jo gyvendinimas utruks, todl bus daug ilai
d. Noriau, kad geriau apmstytumte ir pakoreguotumte savo si
lym. Galbt jums pavykt rasti bd projekt gyvendinti greiiau".
Taip kalbdamas vadovas pasiekt visikai kitoki rezultat nei grie
tai kritikuodamas: tokie odiai pavaldiniui nesukels pykio ar noro
maitauti, atvirkiai, skatins tobulti, be to, jam bus aiku, k reikia
daryti.
Sumania vadinama argumentuota kritika, kai mogui nurodomi
jo darbo, o ne charakterio trkumai ir siloma j atlikti geriau. Pasak
Larsono, kai puolamas pats mogus (vadinamas kvailu, nekompeten
tingu), tikslo nepasiekiama. Puolamasis i karto ima gintis ir nebepaj
gia sismoninti vadovo pastab, kaip geriau atlikti darb". iuo atveju
vadovams galima patarti t pat kaip ir sutuoktiniams - isiaikinti nuos
kaudas.
mons, kurie mano, kad jiems nesiseka dl koki nors nepatai
som j pai trkum, praranda vilt ir liaujasi stengsi. Tokiu atveju
reikt prisiminti, kad dl klii ir neskmi pirmiausia kaltos aplin
kybs, kurias galima pakeisti.
Buvs verslo konsultantas psichologas Haris Levinsonas (Harry
Levinson) pateikia patarim norintiems imokti kritikos meno, artimai
susijusio su menu girti:
Bkite tiksls. Kalbdami apie problem, ikilusi dl pavaldi
nio nesugebjimo tinkamai atlikti darb, pateikite j iliustruojani
pavyzdi. mones labiausiai trikdo neinojimas, k jie daro blogai ir
kaip pagerinti darbo kokyb. Paaikinkite, k darbuotojas daro gerai,
o k blogai, kaip galima bt itaisyti klaidas. Nepilstykite i tuio
kiaur, venkite uuomin, neisisukinkite - visa tai tik kliudys dar
buotojui jus suprasti. Vadovo ir darbuotojo, kaip ir sutuoktini, pokal-
bis galt vykti pagal xyz" formul: pirmiausia reikt tiksliai apibdin
ti problem, ivardyti klaidas arba atvirai prisipainti, kad esate dl to
labai susirpins, ir galiausiai aptarti, kaip bt galima klaidas itaisyti.
Levinsonas paymi: Tikslumas yra svarbus tiek giriant, tiek kriti
kuojant. Nesakau, kad santrus pagyrimas yra visikai neveiksmingas,
bet jam trksta jgos ir i jo nieko nepasimokysi".7
Pasilykite problemos sprendimo bd. Tiek i grtamojo ryio,
tiek i kritikos pavaldinys turi suprasti, kaip reikia sprsti ikilusi pro
blem. Kitaip jis susierzins, nusimins ir praras darbo stimul. Kritika turi
atkreipti darbuotojo dmes darbo trkumus ir padti jam pamatyti
klaid taisymo galimybes, kuri anksiau galbt n nepastebjo. o
diu, kritikuojant visada reikia silyti problemos sprendimo bd.
Kritikuokite asmen tiesiogiai. Kritika, kaip ir pagyros, veiksmin
ga tada, kai ji pasakoma tiesiogiai ir likus dviese. Vadovai danai pa
lengvina sau nat ir kritikuoja arba giria, pavyzdiui, ratu. Taiau
toks bendravimas yra pernelyg oficialus ir nesuteikia mogui galimy
bs atsakyti ar pasiteisinti.
Bkite jautrs. Pasistenkite sijausti kito mogaus bsen, si
vaizduoti, kaip js odius gali reaguoti adresatas. Pasak Levinso-
no, empatija neapdovanot vadov grtamasis ryys danai bna ei
diamas, eminantis darbuotoj. Tokios kritikos pasekms nepalan
kios: uuot siek pasitaisyti, pavaldiniai tejauia apmaud, kartl ir
nor gintis ar laikytis atokiau.
Levinsonas pateikia patarim ir kritikuojamiesiems. Pirmiausia kri
tik dert laikyti ne puolimu, o vertinga informacija, kaip geriau at
likti darb. Be to, reikt nepasiduoti norui gintis, kad nevengtumte
prisiimti atsakomybs. Jei kritika skaudina, papraykite vadovo reika
l aptarti vliau, kai apmstysite jo odius ir nusiraminsite. Levinso
nas pataria kritik vertinti kaip galimyb kartu su kritikuojaniuoju veik
ti nesklandumus. Visi ie imintingi patarimai tinka ir sutuoktiniams,
kurie nori imokti sprsti ginus taip, kad konfliktai nesibaigt skyry
bomis. Taigi panai sunkum bna tiek eimoje, tiek darbovietje.
182 Emocinio intelekto taikymas
Jautrus vadovavimas 183
MONI VAIROV DARBOVIETJE
Buvusi armijos kapiton Silvija Skiter - jai dabar per trisdeimt -
dirbo Kolumbijos (Piet Karolinos valstijoje) restorano Denny's" pa
mainos virininke. Vien rami popiet restoran usuks juodaodi
brelis - pastorius, jo padjjas ir du j sveiai giedotojai - niekaip
negaljo sulaukti, kada juos aptarnaus. Skiter pasakojo, kad susidju
sios rankas ant liemens padavjos retkariais mesdavo pikt vilgsn
netoliese sdinius juodaodius ir toliau sau plepjo, tarytum j visi
kai nebt.
Pasipiktinusi Skiter grietai papriekaitavo padavjoms ir nujo
pasisksti vadovui, bet is tai numojo ranka: Taip jos iaukltos, nie
ko negaliu padaryti". Skiter tutuojau ijo i darbo. Ji - juodaod.
Jei tai bt pavienis atvejis, galbt j ir nebt atkreiptas dme
sys. Taiau Silvija Skiter buvo viena i daugelio, nutarusi Denny's"
restoran tinklo darbuotojams pareikti iekin dl j iankstinio nusi
teikimo prie juodaodius. Bendr byl laimjo tkstaniai paemini
m kentusi juodaodi, o restoran tinklas sumokjo penkiasdeimt
keturi milijon doleri verts kompensacij.
Iekovai pasakojo, kaip kart septyni Slaptosios tarnybos agentai,
afroamerikieiai, vis valand lauk savo usakyt pusryi, o alia
sdintys baltaodiai j kolegos buvo tutuojau aptarnauti. T dien jie
visi turjo rpintis prezidento Bilo Klintono saugumu per jo vizit Jung
tini Amerikos Valstij karinio jr laivyno akademij Anapolyje. Teis
me buvo pasakojama, kaip vlyv vakar Floridos valstijos Tampos
miestelyje po mokyklos oki vakarlio restoran usukusi juodaod
mergait paralyiuotomis kojomis, sdinti invalido veimlyje, turjo
dvi valandas laukti, kol bus aptarnauta. Byloje teigiama, kad Den
ny's" restoranuose juodaodiai buvo diskriminuojami dl paplitusios nuo
mons (ypa tarp restoran vadov), kad juodaodiai klientai es ken
kia verslui. Ikelta byla susilauk didiulio visuomens dmesio, todl
//Denny's" restoran tinklas stengiasi itaisyti juodaodiams padaryt
skriaud, o visi darbuotojai, pirmiausia vadovai, privalo lankyti paskai
tas apie daugiarass klientros privalumus.
ie seminarai vyksta daugelyje Amerikos bendrovi ir padeda
vadovams suvokti, kad net turdami vairi iankstini nuostat dar
buotojai turi elgtis taip, lyg j neturt. To reikalauja ne tik mogikas
padorumas, bet ir pragmatiki tikslai. Vis pirma iki iol dominavusius
baltaodius darbuotojus spariai keiia juodaodiai. Atlikus tyrimus
paaikjo, kad Amerikoje trys ketvirtadaliai nauj darbuotoj yra ne
baltaodiai. i demografin permain atspindi ir klientra.8 Antra,
tarptautinms bendrovms reikia toki darbuotoj, kurie ne tik galt
pamirti savo nuostatas, bet vertint skirtingas kultras (kartu ir rinkos
sritis) ir pritaikyt tai firmos veiklos labui. Treia, vairov skatina ko
lektyvo krybikum.
Taigi net iliekant asmeninms darbuotoj nuostatoms, kultra mo
nse turi keistis. Kaip galima bt skatinti tolerancij? Trumpi vienos
dienos ar savaitgalio kursai vairi rasi atstov sugyvenimo darbovie
tje tema nepakeis poirio t darbuotoj, kurie yra grietai nusiteik
prie vien ar kit ras, nesvarbu, baltaodiai prie juodaodius, juo
daodiai prie azijieius ar azijieiai prie Lotyn Amerikos gyvento
jus. Netinkamai organizuoti kursai, dideliais paadais suteikiantys ap
gauling vili arba, uuot skatin supratim, kuriantys prieik at
mosfer, gali net padidinti darbovietje tamp. Norint isprsti i
problem, pirmiausia reikia isiaikinti iankstini nuostat atsiradi
mo prieastis.
Kaip atsiranda iankstins nuostatos
Profesorius Vemikas Volkanas (Vamik Volkan), Virdinijos univer
siteto psichiatras, prisimena laikus, kai jis augo vienoje turk eimoje
Kipro saloje. Tuo metu ten nuolat vyko turk ir graik susirmimai.
Bdamas maas, Volkanas girdjs es vietinio graik kunigo juostoje
buv tiek mazg, kiek jis buvo pasmaugs turk vaik. Profesorius
prisimena piln igsio bals mogaus, pasakojusio jam, kad kaimy
nystje gyvenantys graikai valgo kiaulien (pagal turk tradicijas kiau
lien valgyti yra nepadoru). Etninius konfliktus studijuojantis Volkanas
savo vaikysts prisiminimus danai pateikia kaip rodym, kad tarpu-
184 Emocinio intelekto taikymas
Jautrus vadovavimas 185
savio neapykanta lengvai neinyksta, nes kiekvien nauj kart u
griva tokie prieikum skatinantys prietarai. Bdamas itikimas sa
vo etninei grupei, gali jausti antipatij kitai grupei, ypa jeigu tas
grupes sieja ilga nesantaikos istorija.
Iankstines nuostatas suformuoja ankstyvuoju gyvenimo laikotar
piu gyta emocin patirtis. Todl net suaugusieji, suprasdami, kad t
nuostat laikytis nra teisinga, sunkiai j atsikrato. Daug met ianks
tines nuostatas studijavs Kalifornijos universiteto Santa Kruze psicho
logas Tomas Petigriu (Thomas Pettigrew) aikina: Su iankstinmis nuo
statomis susijusios emocijos patiriamos dar vaikystje, o jas pateisi
nantys sitikinimai susiformuoja daug vliau. Pakeisti jausmais pagrs
tas iankstines nuostatas yra daug sunkiau nei intelektinius sitikini
mus. Pavyzdiui, daugelis Piet valstijose gyvenani amerikiei pri
sipaino nebejaui juodaodiams prieikumo, taiau spausdami juo
daodiui rank vis tiek pasijunt nejaukiai. Vaikystje eimoje imokti"
jausmai ilieka ilgai".10
Stereotipinis iankstines nuostatas tvirtinantis poiris i dalies
kyla i neutralesns proto varomosios jgos, dl kurios visos stereotipi
ns nuostatos paios randa sau patvirtinim.11 Daug mieliau mons
prisimena tuos vykius, kurie patvirtina stereotipin poir, nei tuos,
kurie j paneigia. Pavyzdiui, vakarlyje susipain su atviru ilto
bdo anglu, visikai paneigianiu stereotipin poir es visi britai
yra alti ir santrs, mons nutaria, kad tai neprasta arba kad tas
mogus buvo kaus".
Slaptos neigiamos nuostatos itin tvirtos. Per pastaruosius keturias
deimt ir daugiau met baltaodiai amerikieiai tapo tolerantikesni
juodaodiams, taiau paslptas neigiamas nusistatymas ilieka: mo
ns neigia es nusistat prie kitas rases, taiau slapta elgiasi btent
taip.12 Jie teigia aklai nesilaik neigiam nuostat, taiau susidarius
tam tikrai situacijai vis tiek j paiso (nors t nuostat nevadina ianks
tinmis). Pavyzdiui, baltaodis vadovas, kuris manosi neturs ianksti
ni nuostat, nepriima juodaodio darb ne dl rass, bet dl menko
isilavinimo ir reikiamos patirties neturjimo", taiau pasamdo lygiai
tokio pat isilavinimo ir panai patirt turint baltaod. Arba paiau-
186 Emocinio intelekto taikymas
giai teikia verting patarim pas usakov besiruoianiam baltao
diam pardavjui, taiau niekada nebna toks paslaugus juodaodiui
arba Lotyn Amerikos gyventojui.
Netoleruokime netolerancijos
monms nelengva atsikratyti sisenjusi neigiam nuostat, ta
iau jie gali imokti kitaip jas vertinti. Pavyzdiui, juodaodius diskri
minavusios Denny's" restoran padavjos ar vadovai gal n karto
nebuvo dl to spti. Prieingai, kai kurie vadovai skatina diskrimina
cij: pataria savo darbuotojams reikalauti i juodaodi klient u
patiekalus sumokti i anksto, restorano atidarymo metini proga ne
vaiinti j nemokamu patiekalu arba, pastebjus grupel besiartinan
i juodaodi, udaryti restoran. Slaptj tarnyb juodaodi agen
t, iklusi byl Denny's" restoranams, advokatas Donas P. Relma-
nas teigia, kad i restoran vadovyb tarsi nepastebjo savo darbuo
toj elgesio. Tikriausiai buvo kokia nors paskata restoran vadovams
elgtis rasistikai.
inodami, kaip susiformuoja iankstins nuostatos ir kaip su jo
mis reikt kovoti, galime teigti, kad nekreipdami dmesio iankstin
darbuotoj nusistatym vadovai tik skatina diskriminacij. Nekovoda
mi su iuo virusu, jie leidia jam plisti. Darbuotojai elgtsi kitaip, jeigu
pirmiausia vadovyb netoleruot diskriminacijos atvej. Tai daryt di
desn poveik nei kursai apie rasi vairov. Neigiamos nuostatos gal
bt neinykt, taiau pasikeitus bendrai atmosferai galima ivengti i
ankstinmis nuostatomis paremt veiksm. Vienas i IBM firmos vado
v teigia: Mes netoleruojame eidiamo elgesio. Pagarba mogui -
svarbiausia IBM kultros dalis".14
Iankstini nuostat tyrim rezultatai turt paskatinti darbuoto
jus tapti tolerantikesniais ir nesitaikstyti su jokiais diskriminacijos at
vejais - eidiamais juokeliais ar bendradarbes eminaniais eroti
niais kalendoriais. Per tyrim paaikjo, kad vienam grups nariui mus
laidyti kitos rass mones eminanias replikas dalis grups nari pa
sek jo pavyzdiu. Taiau jie elgtsi santriau, jeigu jiems kas pa
Jautrus vadovavimas 187
prietaraut ar juos perspt, kad toks elgesys rodo neigiam nusista
tym. Tyldami su tokiu elgesiu taikstoms.15 ia itin svarbus vaid
muo tenka vadovaujantiems asmenims: nepasmerk neigiam nuo
stat, jie tyliai joms pritaria. Tik imdamiesi konkrei veiksm (pa
vyzdiui, paraydami oficial papeikim), vadovai parodo, kad to
kios nuostatos netoleruotinos ir kad j pasekms nepageidaujamos.
ia labai praveria emocinio intelekto gdiai, ypa gebjimas
pajusti ne tik kada, bet ir kaip pareikti neigiam poir iankstines
nuostatas. Kad klausytojas nepult gintis, savo grtamuoju ryiu pa
grst nuomon reikt pateikti remiantis visomis veiksmingos kritikos
gudrybmis. Jei vadovai ir bendradarbiai imoks tai daryti, galima ti
ktis, kad nemaloni susidrim, susijusi su neigiamomis nuostato
mis, sumas.
Per kursus, kuriuose mokoma pripainti moni vairov, buvo
parengtos naujos taisykls, netoleruojanios darbovietje joki nei
giam nuostat ir skatinanios darbuotojus drsiai reikti savo nepasi
tenkinim diskriminacija. Kitas svarbus i kurs tikslas - skatinti em-
patij ir tolerancij. Suvok diskriminuojamj savijaut, mons grei
iau ryis atvirai tam nepritarti.
Taigi rezultat greiiau galima pasiekti ukertant keli neigiam
nuostat skatinamiems veiksmams, negu stengiantis visikai pakeisti
moni poir: stereotipins nuostatos keiiasi labai ltai, jei apskri
tai keiiasi. JAV mokyklose panaikinus segregacij, grupi prieiku
mas ne tik nesumajo, bet net padidjo. Bdami kartu, skirting gru
pi mons netampa vieni kitiems tolerantikesni. Todl moni vai
rovs program tikslas - keisti grupi nari elgsen. Tokios programos
gali padti sismoninti, kad fanatikumas ir eidinjimai nebus tole
ruojami. Kita vertus, tiktis, kad tokia programa pads irauti giliai si
aknijusias iankstines nuostatas, bt nerealu.
Iankstins nuostatos yra emocins patirties dalis, todl galima
pabandyti gyti naujos patirties. inoma, tai utrukt, nuostatos nepa
sikeis apsilankius vos viename moni vairovs kurs seminare. Re
zultat gali duoti atsirads draugikumo jausmas, taip pat kasdiens
vairi grupi moni pastangos siekti bendro tikslo. ia bt galima
188 Emocinio intelekto taikymas
pasimokyti i mokykl desegregacijos: kai grupms nepavyksta susi
draugauti ir jos susiskaido prieikai nusiteikusias grupuotes, neigia
mos stereotipins nuostatos dar labiau sustiprja. Taiau dirbant kartu
ir siekiant bendro tikslo (pavyzdiui, sporto komandai ar muzikos gru
pei) studentams pavyko atsikratyti stereotipini nuostat. Taip gali at
sitikti ir darbovietje monms ilgus metus bendradarbiaujant.16
Nekovodami su iankstinmis nuostatomis, negalsime pasinau
doti skirting rasi ir kultr pranaumais. Kitame skyriuje suinosite,
kad vairi gebjim ir pairiu mons darniai bendradarbiaudami
pasiekia geresni rezultat nei dirbdami pavieniui.
ORGANIZACINIS SUMANUMAS IR GRUPS INTELEK
TO KOEFICIENTAS
Iki treiojo tkstantmeio tredalis Amerikos darbo jgos taps in
formacijos srities darbuotojais" (ang. knowledge workers)*, j darbo
naum lems informacijos vert, ar jie bt rinkotyrininkai, raytojai
ar kompiuterio program krjai. io termino autorius garsus verslo
specialistas Piteris Drakeris (Peter Drucker) paymi, kad ie darbuoto
jai yra labai siauros srities specialistai, o j darbo naumas priklauso
nuo pastang tapti organizuotos grups dalimi: raytojams reikia lei
dj, kompiuterini program krjams - kompiuterins rangos pla
tintoj. Pasak Drakerio, moni darbas visada susijs su informacija,
jos analize bei taikymu, todl darbo vienetu tapo grup, o ne indivi
das".17Taigi ateityje darbovietse emocinio intelekto gdiai, pade
dantys monms darniai bendradarbiauti, turt gyti vis didesn reik
m.
Organizuoto grups darbo pradia yra susirinkimas. Vadovauti
susirinkimui - neivengiama vadovo pareiga. Susirinkimas gali vykti
darbuotojams bendraujant tiesiogiai - pasitarim kambaryje, kabine
* Informacijos srities darbuotojai" - mons, analizuojantys informacij ir besiremian
tys ekspert imanymu sprsdami vairias problemas, kurdami idjas, naujus pro
duktus ir paslaugas.
Jautrus vadovavimas 189
te, arba netiesiogiai - kalbantis telefonu su keliais asmenimis i karto.
Toks bendravimas yra akivaizdiausias, gal net iek tiek pasens dar
bo pasidalijimo pavyzdys. Elektroniniai tinklai, elektroninis patas,
telekomunikacijos, darbo grups, bendravimas ne darbo metu - tai
nauji organizacij funkcionavimo bdai. Organizacijos struktr ga
lima pavadinti jos skeletu, o mintsias bendravimo priemones - cen
trine nerv sistema.
Kai mons susiburia kartu dirbti - planuoti, kaip atlikti uduot,
ar gaminti, - juos visus sieja grups intelekto koeficientas (IQ), t. y.
grups nari gebjim ir gdi visuma. Uduoties atlikimo kokyb
priklauso nuo bendro grups IQ, taiau svarbiausias grups intelekto
svertas yra ne vidutinis akademinis IQ, o emocinis intelektas. Aukt
bendr grups IQ nulemia darnus bendradarbiavimas. Bendradarbiau
ti gebanti grup gali pasiymti iskirtiniu darbo naumu ir skme.
Grupei, kurios nariai turi toki pat gdi, bet nesugeba bendradar
biauti, gali sektis prasiau.
Mintis apie bendr grups intelekt atjo Jeilio universiteto psi
chologui Robertui Sternbergui irto paties universiteto magistrantei Ven
dei Viljams (Wendy Williams), ilgai tyrusiems, kodl vienoms gru
pms sekasi geriau, o kitoms prasiau.18 Kiekvienas grups narys turi
koki nors gebjim, pavyzdiui, yra ikalbus, krybingas, empatikas
ar puikiai imano technik. Grups protas" niekada nepranoks jos
nari gabum visumos, taiau jis gali neprilygti tai visumai, jeigu na
riams nepavyks pasinaudoti vienas kito talentu. Tai paaikjo Stern-
bergo ir Viljams eksperimento metu: pakviestieji asmenys buvo su
skirstyti grupes, kurios turjo sukurti paveiki aldiklio reklam.
Mokslininkus pirmiausia nustebino tai, kad pernelyg aktyvs mo
ns trukd grupei dirbti, per daug vadovavo ir dominavo. Jiems trko
svarbiausio bendravimo intelekto elemento - gebjimo eiti kompro
misus. Grups darb apsunkino ir pasyvs nariai.
Svarbiausias veiksnys, nulms puikius darbo rezultatus, buvo su
kurta vidin grups darna, padjusi pritaikyti nari gebjimus. Dar
niam darbui turjo takos ir tai, kad grupje buvo tik vienas itin gabus
narys. Grupms, kuriose buvo jauiama trintis, sunkiau seksi pritai
Emocinio intelekto taikymas
kyti nari gebjimus, o toms, kuriose dl baims, pykio, konkurenci
jos ar apmaudo vyravo emocinis ir socialinis sstingis, buvo itin sunku
dirbti visu pajgumu. Tik darni grup gali maksimaliai inaudoti kry
bikiausi nari gabumus.
io pasakojimo moralas turt bti gana aikus darbo grupi na
riams ir visiems organizacij darbuotojams. Daugelio darb skm
priklauso nuo gebjimo pasinaudoti bendradarbi gdiais. Atliekant
vairias uduotis gali prireikti vis kit gebjim. Tai skatina kurti vadi
namsias specialisias grupes: kiekvienas narys papildo grup kokiais
nors profesionaliais gebjimais. Darbo skm i esms lemia gebji
mas sutelkti bendradarbius specialij grup.
Panagrinkime tyrim, atlikt Belo laboratorijoje-pasaulinio garso
mokslo institute netoli Prinstono, kur dirba daug aukt akademin IQ
turini ininieri ir mokslinink. Tame talent telkinyje tik dalis ininie
ri ir mokslinink pasiymi kaip puiks darbuotojai", kiti dirba vidu
tinikai. Taip yra todl, kad darbuotojai skiriasi ne akademiniu IQ, o
emociniu intelektu. Puikieji darbuotojai yra veiklesni ir neoficialij
ryi tinklus sugeba paversti specialiosiomis grupmis.
Puikieji darbuotojai buvo stebimi laboratorijoje, kurioje buvo ku
riamas telefon sistemas kontroliuojani elektronini jungikli ren
ginys- labai sudtingas ir daug darbo reikalaujantis elektronins inine
rijos pavyzdys.19Tok rengin gamina 5-150 ininieri grup. N vie
nam ininieriui nepakakt ini su tuo darbu susidoroti paiam, jis
reikalauja ir kit moni imanymo bei patirties. Nordami nustatyti,
kodl vieni darbuotojai savo darb atliko puikiai, o kiti vidutinikai,
Robertas Kelis (Robert Kelley) ir Daneta Kaplan (Janet Caplan) pa
pra vadov ir bendradarbi nurodyti 10-15 proc. geriausiai darb
atlikusi ininieri.
Mokslininkai labai nustebo, nustat, kad puikieji darbuotojai ne
daug kuo skyrsi nuo vidutini. Kelis ir Kaplan leidinyje Harward Bu-
siness Review ra: Remiantis kognityvinmis ir socialinmis prie
monmis, intelekto koeficiento, asmenybs ir kitais testais, nustatyta,
kad gimti t darbuotoj gabumai maai kuo skyrsi nuo bendradar
bi. Akademinis talentas, kaip ir IQ, nra darbo naumo rodiklis".
Jautrus vadovavimas 191
Atvirai pasinekjus su ininieriais, paaikjo, kad puikieji dar
buotojai rmsi kitokia bendro darbo strategija. Pirmiausia jie negai
ljo laiko palaikyti gerus santykius su tais monmis, kuri pagalbos
gali prireikti lemiam akimirk, skubiai kuriant specialij grup ko
kiam nors klausimui sprsti ar kokiai nors krizei veikti. Vienas vidu
tini gabum Belo laboratorijos darbuotojas pasakojo, kaip jam sun
kiai seksi susidoroti su viena technine problema, - ra Kelis ir Kap
lan. - Jis stengsi j pagalb pasikviesti vairi technikos specialist, o
paskui vaist brang laik, ilgai nesulaukdamas atsakym nei tele
fono skambuius, nei elektroninio pato inutes. Puikieji darbuotojai
tokiose situacijose atsiduria retai, nes patikimus ryius umezga dar
prie tai, kai jiems prireikia pagalbos. Todl puikieji darbuotojai pa
galbos sulaukia daug greiiau."
Neoficialius ryius itin svarbu umegzti ir palaikyti tada, kai reikia
sprsti nenumatytas problemas. Viename i ryi tyrime raoma: Ofi
cialieji organizaciniai ryiai kuriami tam, kad btu galima sprsti ne
sudtingas problemas. Ikilus netiktoms problemoms, padeda neofi
cialieji organizaciniai ryiai. Laikui bgant, sudtinga ir vairiapus ryi
sistema padeda kolegoms sudaryti stebtinai tvirtus ryi tinklus. Pui
kiai pritaikomas vairiomis slygomis, neoficialusis ryi tinklas veikia
netiktinai puikiai, todl, aplenkus nereikmingus dalykus, galima su
sitelkti ties svarbiais".20
Neoficialij ryi tinkl analiz parod, kad mons, diena i
dienos dirbdami kartu, ne visada patiki vienas kitam savo paslaptis
(pavyzdiui, apie nor keisti darb ar nepasitenkinim vadovo ar ben
dradarbio elgesiu) ar sunkiu metu kreipiasi vienas kit pagalbos. Yra
bent trys neoficialij ryi tinkl rys: komunikaciniai, t. y. bendra
vimo tinklai, profesiniai tinklai ir pasitikjimo tinklai. Pagrindinis pro
fesini tinkl mazgas" yra puikus specialistas, o tai danai reikia
Paauktinim tarnyboje. Taiau geram specialistui mons negali pa
tikti savo paslapi, abejoni, atskleisti savo silpnybi. Vadovai, gru
biai sakinjantys savo pavaldiniams, gali bti puiks savo srities spe-
c,alistai, bet nesugebantys sukurti pasitikjimo tinkl, o tai gali kliu
dyti jiems skmingai vadovauti. Gal gale jie bus istumti i neoficia
192 Emocinio intelekto prigimtis
lij ryi tinkl. Puikieji darbuotojai daniausiai palaiko tvirtus ryius
su visais tinklais - komunikaciniais, profesiniais ir pasitikjimo.
Puikieji Belo laboratorijos darbuotojai ne tik sugebjo umegzti
mintuosius tinklus, bet pasiymjo ir kitais organizaciniais gebji
mais: pavyzdiui, skmingai koordinavo grups nari veikl ir padjo
siekti bendro supratimo, sugebjo suprasti klient ar bendradarbi
poir, tikinti oponentus, skatinti bendradarbiauti ir vengti konflikt.
Toks organizacinis sumanumas susijs su bendravimo gdiais. Pui
kieji darbuotojai atskleid dar vien savo bruo: jie sugebjo imtis
iniciatyvos ir papildomos atsakomybs, puikiai paskirstydavo savo lai
k ir laiku atlikdavo sipareigojimus. Visi ie gdiai, be abejo, yra
emocinio intelekto sudtins dalys.
Galima drsiai teigti, kad Belo laboratorijoje atliktas tyrimas at
skleidia verslo pasaulio ateit, kai pamatiniai emocinio intelekto
gdiai bendradarbiaujant ir siekiant geresni rezultat gis vis dides
n reikm. Su informacija susijusioms paslaugoms ir intelektiniam
kapitalui tampant vis svarbesniais, sugebjimo bendradarbiauti tobu
linimas lems mons intelektin kapital ir pads jai ilikti rinkoje. No
rdamos klestti, mons turs rpintis savo kolektyvo emocinio inte
lekto lygiu.
n
PROTAS IR MEDICINA
- Kas jus viso to imok, daktarei
Atsakym igirdo tuojau pat:
- Kania.
Alberas Kamiu. Maras
Pajuts dilgiojim kirknyje, nujau pas gydytoj. I pradi jis
nepastebjo nieko neprasta, taiau pavelgs lapimo tyrimo rezul
tatus pamat, kad mano lapime yra kraujo.
- Jums reikt gulti ligonin ir atlikti kelet tyrim: inkst funk
cionavimo, citologinius, - oficialiu tonu kalbjo gydytojas.
Nebeprisimenu, k jis dar sak. Mano protas sustingo vos suvo
ks odius citologiniai tyrimai". Vys!
Niekaip nepajgiau sidmti, kada ir kur galiu atlikti tyrimus. Nors
gydytojas kalbjo gantinai aikiai, net tris ar keturis kartus praiau jo
pakartoti visk i naujo. Citologiniai tyrimai - negaljau imesti i gal
vos i odi. Jauiausi taip, lyg biau k tik upultas prie savo
nam dur.
Kodl taip jautriai reagavau? Bdamas kruoptus ir kompetentin
gas, gydytojas tenorjo atlikti tyrimus, kurie galt pagrsti ar paneigti
jo diagnoz. Tikimyb, jog sergu viu, buvo visikai menka. Taiau t
akimirk gydytojui nederjo bti tokiam racionaliam. Ligoniai itin leng
vai pasiduoda emocijoms, baim gali uklupti visikai netiktai. Sirg
dami esame emocikai silpni, nes gera ms dvasin savijauta i da
lies susijusi su iliuzija, kad esame nepaeidiami. Liga, ypa rimta,
sugriauna t iliuzij ir priveria suabejoti prielaida, jog ms asmeni
nis pasaulis yra saugus ir patikimas. Staiga pasijuntame silpni, bej
giai, paeidiami.
193
194 Emocinio intelekto taikymas
Rpindamiesi mogaus fizine bkle, gydytojai turt atsivelgti
ir paciento emocin savijaut, galim jo reakcij ini apie lig.
Prieingu atveju gali kilti problem. Nekreipdami dmesio tai, kaip
pacientas reaguoja lig, gydytojai ignoruoja rodymais pagrst nuo
mon, jog mogaus emocin bsena daro didel tak tiek poiriui
lig, tiek sveikimo procesui. iuolaikin medicina labai danai pristin
ga emocinio intelekto.
Pokalbis su slaugytoja ar gydytoju gali nuraminti ir paguosti pa
cient arba atvirkiai - sukelti jam nerim. Ms sveikatos priirto
jai danai elgiasi neapgalvotai, per maai dmesio skiria ligoni emo
cinei savijautai. inoma, yra ir jautri slaugytoj bei gydytoj, kurie
ne tik suteikia pacientams reikiam medicinos pagalb, bet ir negai
ldami savo laiko stengiasi juos paguosti. Taiau daug daniau gydy
mo staigose nustatyta tvarka veria medikus pamirti pacient jaut
rum. Sveikatos apsaugos sistemoje laikas matuojamas pinigais, to
dl reikalai, atrodo, vis blogja.
Rpintis ir emocine paciento savijauta gydytojus skatina ne tik
elementarus mogikumas. Apie psichologin bei socialin pacient
bkl susimstyti veria ir kiti dalykai. Mokslas jau rod, kad tiek sau
gantis nuo lig, tiek gydantis puiki rezultat galima tiktis tada, kai
nepamirtama ir emocin sveikata. inoma, tai galioja ne kiekvienu
atveju ir ne visomis aplinkybmis, taiau yra rodyta, kad emocin
intervencija turt bti prastin vairi lig gydymo dalis.
Istorikai susiformavusi medicinos paskirtis-gydyti ligas, t. y. fizi
nius negalavimus. Deja, pamirtami dvasiniai negalavimai, t. y. pa
ciento igyvenimai susirgus. Susitaikydami su tokiu poiriu, pacien
tai ignoruoja savo emocin savijaut, mano, kad ji nesisieja su juos
itikusia bda. Tok poir skatina ir medicina, visikai atmetanti min
t, kad psichika turi takos kno sveikatai.
Kita vertus, lygiai toks pat nevaisingas yra prieingas nusistaty
mas, kad apsimestin laim ir teigiamos mintys gali igydyti net pai
pavojingiausi lig ir kad dl ligos pirmiausia ess kaltas pats mogus.
Tikjimas, kad teigiamas poiris gali igydyti visas ligas, kelia visuoti
n sumait ir nesupratim, kaip psichika gali veikti lig, be to, veria
Protas ir medicina 195
jaustis kaltam dl ligos, kuri neva esanti morals yd ar dvasinio nevi-
savertikumo enklas.
Tiesa yra tarp i kratutinum. Mano tikslas - remiantis mokslo
tyrim duomenimis atskleisti prietaringumus ir padti monms ge
riau suprasti, koki reikm ms sveikatai turi emocijos ir emocinis
intelektas.
KNO PROTAS: EMOCIJ POVEIKIS SVEIKATAI
1974 metais Roesterio universiteto Medicinos ir stomatologijos
mokyklos laboratorijos atradimas padjo sukurti nauj mogaus bio
login emlap: psichologas Robertas Aderis (Robert Ader) ityr, kad
imunin sistema, kaip ir smegenys, turi atmint. Jo atradimas buvo la
bai netiktas: iki tol medicinoje vyravo nuomon, kad mokytis" i
patirties ir keistis gali tik smegenys ir centrin nerv sistema. Aderio
atradimas paskatino tirti nesuskaiiuojam daugyb centrins nerv
sistemos ir imunins sistemos sveikos bd - glaudius biologinius
proto, emocij ir kno saitus.
Vieno eksperimento metu baltosioms iurkms buvo sugirdyta
vaist, kurie sumaino kraujyje cirkuliuojani ir su ligomis kovojan
i T lsteli kiek. Vaistai buvo sugirdyti su pasaldintu vandeniu. V
liau Aderis pastebjo, kad T lsteli kraujyje maja ir tada, kai toms
paioms iurkms duodamas pasaldintas vanduo be vaist, - kai ku
rios iurks net susirgo ir nudvs. J imunin sistema reagavo pasal
dint vanden, slopindama T lsteles. Remiantis to meto paangiausi
mokslinink nuomone, taip nutikti neturjo.
Imunin sistema yra kno smegenys", teigia nerv sistem t i
riantis Paryiaus Ekolio politechnikos instituto mokslininkas Fransis-
kas Varela (Francisco Varela), pateiks kno supratimo apibrim.1
Kraujas imunines lsteles neioja po vis kn, ir ios sveikauja su
kitomis lstelmis. Atpaint lsteli jos nelieia, o neatpaintas ata
kuoja. Tai apsaugo mones nuo virus, bakterij, v sukeliani ls-
Kai imunins lstels neatpasta koki nors sav lsteli, serga-
196 Emocinio intelekto taikymas
ma autoimuninmis ligomis, pavyzdiui, alergija, vilklige. valgiojo
Aderio atradimas pakeit poir anatom, gydytoj ir biolog, ma
niusi, kad smegenys (kartu ir centrin nerv sistema) ir imunin siste
ma yra atskiri, vienas kito neveikiantys vienetai. Taip buvo manoma
vis imtmet, kol Aderis aptiko ry tarp smegen centr, registruojan
i tai, k sud iurks, ir kaul iulp srii, gaminani T lsteles.
Aderio atradimas privert kitaip pavelgti imunins ir centrins
nerv sistem ssajas. Jas nagrinjantis psichoneuroimunologijos moks
las (PNI) iuo metu yra moderniausia medicinos mokslo sritis. Tiriam
j srit nusako pats pavadinimas: psicho reikia psichika", neuro -
neuroendokrinin sistema (kuriai priklauso nerv ir hormon sistemos)
ir imunologija - mokslas, tiriantis imunin sistem.
Daugelis tyrj mano, kad daugiausia chemikai aktyvi media
g, labiausiai veikiani tiek smegenis, tiek imunin sistem, yra emo
cijas reguliuojaniose nerv srityse.2 Svari rodym apie tiesiogin
emocij poveik imuninei sistemai pateik Aderio kolega Deividas Fel-
tenas (David Felten). Pirmiausia mokslininkas pastebjo, kad emoci
jos daro didel poveik autonominei nerv sistemai, reguliuojaniai
visus organizmo procesus: nuo insulino isiskyrimo iki kraujospdio.
Vliau, dirbdamas su mona Siuzana ir kitais kolegomis, Feltenas ap
tiko, kaip autonomin nerv sistema susisiekia su imunins sistemos
lstelmis - limfocitais ir makrofagais.3
Naudodamiesi elektroniniu mikroskopu, mokslininkai pastebjo
sinapses panaias slyio vietas, kuriose terminalins nerv galns
kontaktuoja su imunins sistemos lstelmis. Dl io fizinio slyio
nervins lstels iskiria neurotransmiterius, kurie veikia imunines ls
teles ir priima bei perduoda signalus. is atradimas visk apvert auktyn
kojom. Niekas nesitikjo, kad nervai gali sisti signalus imuninms
lstelms.
Nordamas patikrinti, kokios takos imunins sistemos veiklai turi
nerv galns, Feltenas eng dar vien ingsn. Eksperimentuoda
mas gyvnams i limfmazgi ir blunies, kur saugomos ir gaminamos
imunins lstels, jis paalino kelet nerv ir imuninei sistemai suak
tyvinti panaudojo virusus. Paaikjo, kad imunin sistema jiems prie
Protas ir medicina 197
inosi daug silpniau. Feltenas padar ivad, kad be nerv galni
imunin sistema daug menkiau saugo organizm nuo virus ir bakte
rij. Taigi nerv sistema ne tik susijusi su imunine sistema, bet ir daro
didel tak jos veiklai.
Emocijas ir imunin sistem taip pat sieja streso metu gaminam
hormon poveikis. Streso metu gaminasi katecholaminai (adrenalinas
ir noradrenalinas), kortizolis bei prolaktinas ir natrals opiatai - beta-
endorfinas bei enkefalinas. ie hormonai stipriai veikia imunin siste
m - pirmiausia trukdo normaliai funkcionuoti imuninms lstelms.
Taigi stresas bent jau laikinai susilpnina imunin sistem - veikiausiai
dl to, kad organizmas energij sutelkia stresui veikti. Jeigu mogus
gyvena nuolat apimtas streso, jo imunin sistema gali ilgam susilpnti.4
Mikrobiologai ir kit srii mokslininkai randa vis daugiau daly
k, siejani smegenis, irdies ir kraujagysli bei imunin sistemas.
Taiau pirmiausia reikjo sismoninti gana radikali mint, kad tos
ssajos apskritai egzistuoja.5
KLINIKINIAI DUOMENYS APIE NUODINGSIAS"
EMOCIJAS
Nors tyrimai parod, jog stresas ir neigiamos emocijos silpnina vairi
imunini lsteli veiksmingum, ne visada ie pokyiai yra tokie aki
vaizds, kad turt medicinin reikm. Todl daugelis gydytoj gana
skeptikai vertina nuomon, kad emocijos turi klinikin poveik.
Vis dlto nemaai medik pripasta emocij svarb sveikatai.
Pavyzdiui, garsus Stenfordo universiteto chirurgas ginekologas dak
taras Kemranas Nezhatas (Camran Nezhat) teigia: Jeigu pacient ope
racijos dien pasiskundia nerimaujanti ir nenorinti operuotis, a visa
da ataukiu operacij. Visi chirurgai ino, kad operuojant sibaiminus
Pacient operacija danai nepavyksta. Tokie ligoniai stipriai kraujuo
ja, jiems gresia didesnis infekcij ir komplikacij pavojus, jie daug
ilgiau sveiksta. Operacijos pavyksta geriau, kai pacientai bna rams".
Panika ir nerimas didina kraujospd, todl i isipltusi ven,
198 Emocinio intelekto taikymas
kai jas palieia chirurgo peilis, daug gausiau kraujuoja. Gausus krau
javimas-viena rimiausi komplikacij, galinti tapti net paciento mir
ties prieastimi.
Apie klinikin emocij poveik liudija ne tik tyrim duome
nys, bet ir asmenin gydytoj patirtis. Medicinin emocij reikm
puikiai atskleidia 101 tyrimo rezultat bendra analiz. Tyrimuose da
lyvavo keletas tkstani vyr ir moter. Surinkti duomenys patvirti
no, kad nerim kelianios emocijos kenkia sveikatai.6 Nustatyta, kad
ilgai apimtiems nerimo, lidesio, pesimizmo, tarumo, patiriantiems
nuolatin tamp, prieikum, cinikiems monms gresia dvigubai
didesnis pavojus susirgti astma, artritu, irdies ligomis, skrandio ir dvy
likapirts arnos opalige (ios ligos paeidia svarbiausias organ sis
temas) ir kitomis ligomis. Nerim kelianios emocijos yra tokios pat
pavojingos kaip, tarkim, rkymas ar didelis cholesterolio kiekis krau
jyje - irdies ligas skatinantys veiksniai. Kitaip tariant, neigiamos emo
cijos kenkia sveikatai.
Vis dlto tai jokiu bdu nerodo, kad kiekvienas toki jausm
ilgai kankinamas mogus taps ligos auka. Kita vertus, rodym, kad
emocijos daro didel tak sveikatai, yra ymiai daugiau, negu rodo
aukiau paminti tyrim rezultatai. Atidiau panagrinj kai kurias
emocijas, ypa didj trejet - pykt, nerim ir depresij, - geriau
suprasime, kaip jausmai veikia sveikat, nors i emocij poveikio
biologiniai mechanizmai dar nra gerai itirti.
Saviudikas pyktis
Po avarijos vienam vyrui teko ilgai taisyti savo lenkt automobil.
mogus jautsi nukamuotas draudimo bendrovs biurokratizmo ir
nesibaigiani apsilankym automobili remonto dirbtuvje. Jam
taip viskas nusibodo, kad kaskart ssdamas vaiuoti jis pajusdavo
leiktul. Gal gale t automobil vyras pardav. ie prisiminimai
jam ir po daugelio met kl nir.
Stenfordo universiteto Medicinos mokykloje buvo tiriama, kaip
pyktis veikia irdies liga serganius pacientus. Visi tyrime dalyvav as
menys, kaip ir anas susierzins vyras, buvo patyr po vien irdies
Protas ir medicina 199
priepuol. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar pyktis galjo pakenkti j
irdies veiklai. Rezultatas tiesiog apstulbino: pacientams prisimenant
pykt suklusias prieastis, j irdis istm penkiais, o kartais net sep
tyniais ir daugiau procent maiau kraujo.8Pasak kardiolog, tai dide
l pavoj keliantis miokardo iemijos simptomas.
Kiti igyvenami jausmai, pavyzdiui, nerimas, kaip ir didelis fizi
nis krvis, irdies veiklai nekenkia. Taigi ird labiausiai aloja pyktis.
Pasak pacient, prisimindami nemalonius nutikimus jie pyko daug ma
iau nei t vyki metu, vadinasi, tada j irdis patyr dar didesn
al.
is atradimas yra daugelio atlikt tyrim, atskleidusi irdiai a
ling pykio poveik, rezultatas.9Nepavyko rodyti, jog energingiems,
aukt kraujospdi turintiems A tipo asmenims gresia pavojus susirgti
irdies ligomis, taiau i neteisinga hipotez padjo atrasti, kad mo
nms labiausiai kenkia prieikumo jausmas.
Pasak Djuko universiteto daktaro Redfordo Viljamso, tyrinjusio
prieikumo pasekmes,10polinkis pykti kelia didesn ankstyvos mirties
grsm nei rkymas, auktas kraujo spaudimas ar didelis cholesterolio
kiekis kraujyje. Gydytojams atlikti pateiks prieikumo laipsn nusta
tant test, jis prijo ivad, kad surinkusieji daugiausiai bal mirti
anksiau, nesulauk n penkiasdeimties, rizikuoja septynis kartus la
biau nei surinkusieji maiausiai bal. iaurs Karolinos universiteto
profesorius Donas Biefutas (John Barefoot) nustat, kad prieikumo
jausmas siejasi su vainikini arterij ligomis (angiografijos tyrimo me
tu irdies ligoniams vainikin arterij buvo statytas arterijos paeidi
mus matuojantis vamzdelis).
inoma, vien pyktis nesukelia vainikini arterij lig, jis yra tik
vienas i keli tarpusavyje sveikaujani veiksni. tai k teigia Pite
ris Kaufmanas (Peter Kaufman), laikinai vadovaujantis Valstybiniam
irdies, plaui ir kraujo instituto Bihevioristins medicinos filialui: Dar
negalime tvirtinti, kad pagrindin vainikini arterij lig prieastis yra
Pyktis ir prieikumas ar kad pyktis skatina ias irdies ligas. Bet panag
rinkime tok pavyzd: tarkim, dvideimtmetis jaunuolis links danai
Pykti. Priepuolio metu jam ima daniau plakti irdis, padidja kraujo
200 Emocinio intelekto taikymas
spdis. Taigi priepuoliams danai kartojantis, alojama irdis. Su kiek
vienu irdies susitraukimu kraujo, tekanio vainikine arterija, turbu
lencija dl plokteli ant kraujagysli sieneli susidarymo gali sukelti
kraujagysli mikropaeidimus. Nuolat pykstant, irdis susitraukinja
daniau, padidja kraujospdis, taigi per trisdeimt met gali susida
ryti tiek plokteli, kad jos sukels vainikini arterij ligas".11
Ityrus irdies ligomis serganius pacientus, paaikjo, kad pykio
sukelti reikiniai trukdo irdiai pumpuoti krauj. Todl pykti ypa pa
vojinga irdies ligomis sergantiems monms. Stenfordo universiteto
Medicinos mokykloje atuonerius metus buvo stebima 1012 vyr ir
moter, patyrusi vien irdies priepuol. Paaikjo, kad agresyviau
sius ir prieikiausiai nusiteikusius tyrimo dalyvius antras irdies prie
puolis itikdavo daniau.12Panas rezultatai buvo gauti Jeilio medici
nos mokykloje deimt met stebjus 929 irdies priepuol patyrusius
vyrus.13 Buvo nustatyta, kad greitai supykti linkusiems asmenims, pa
lyginti su ramiais monmis, gresia trigubai didesnis pavojus patirti
irdies priepuol. O jeigu pikiurn kraujyje pernelyg daug choleste
rolio, ankstyvos mirties rizika padidja net penkis kartus.
Jeilio mokslininkai teigia, kad rizik mirti nuo irdies lig didina
stiprs neigiami jausmai, skatinantys nuolatin streso hormon isisky
rim, taiau labiausiai, kaip rodo tyrim duomenys, ird veikia pyktis.
Harvardo medicinos mokykloje buvo atliktas toks tyrimas: pusantro
tkstanio vyr ir moter pasakojo apie savo emocin bsen prie
patiriant irdies priepuol. Nustatyta, kad irdies liga sergantiems mo
nms pykti yra dvigubai pavojingiau nei sveikiems. irdies priepuolio
padidjusios rizikos laikotarpis trunka apie dvi valandas po pykio
proverio.14
Taiau ie atradimai nereikia, kad mons turi stengtis malinti
kylant pykt. Teigiama, kad kario akimirk mginant tokius jaus
mus slopinti sustiprja kno judesiai, todl gali padidti ir kraujo
spdis.15 Kita vertus, jei kaskart, vos pajut pykt, reiktume j vieai,
mes skatintume neigiamas emocijas. Anot Redfordo Viljamso, ne taip
svarbu, ar mes parodome pykt, daug svarbiau - ar pykstame nuolat.
Sveikatai nepakenksime, jei kartais ireikime prieikum; rpesi
Protas ir medicina 201
atsiras tada, kai prieikumas taps neatsiejama ms gyvenimo dali
mi. Tada mus ims persekioti nepasitikjimo ir cinizmo jausmai, noras
laidyti paaipias pastabas, eminti kitus ir pykti.16
Vis dlto nuolatinis pyktis dar nra mirties nuosprendis: tai protis,
kur galima veikti. Stenfordo universiteto Medicinos mokykloje ir
dies priepuol patyrusi pacient grup buvo mokoma malinti pykt
kelianias mintis. Gebjimas suvaldyti pykt 44 procentais sumaino
antrojo irdies priepuolio rizik.17 Panai rezultat dav ir Viljamso
sudaryta programa18, kurios tikslas - mokyti emocinio intelekto pa
grind, ugdyti gebjim pastebti ir suvaldyti besiplieskiant pykt, si
jausti kito mogaus bsen. Pacientai turi urayti savo pai paste
btas prieikas ir cinikas mintis. Jei tokios mintys nesiliauja, reikia
stengtis jas sutramdyti suunkant balsu (arba mintyse) - Gana!" Ban
domj situacij metu pacientai skatinami tarias ir piktas mintis s
moningai keisti nuosaikesnmis - pavyzdiui, uuot nir ant nepa
stamo mogaus u tai, kad dl jo nerpestingumo ilgai nesulaukia
lifto, jie turi stengtis suvelninti pykt malonesnmis mintimis. Progra
mos dalyviai mokomi visk pavelgti kito mogaus akimis, nes em
patija gydo nuo pykio.
Anot Viljamso, prieikumo prienuodis yra didesnis pasitikji
mas kitu mogumi. Tereikia noro prieikum veikti. Pajut, kad tas
jausmas gali nuvaryti kapus, mons btinai pamgins jo atsikratyti".
Stresas: perdtas nerimas ne laiku ir ne vietoje
A nuolat jauiu nerim ir tamp. Viskas prasidjo dar vidurinje
mokykloje. Buvau pirmn, visada stengiausi gauti tik puikius pa
ymius, nerimavau dl to, ar patinku savo moksladraugiams ir mo
kytojams, ar gerai imokau pamok ir panaiai. Nemenk spaudi
m jauiau ir i tv: jie reikalavo, kad gerai mokyiausi ir tapiau
puikiu pavyzdiu kitiems... Tikriausiai a pasidaviau tam spaudi
mui, nes antroje klasje mane m kamuoti skrandio skausmai.
Nuo to laiko turjau vengti kavos, atri patiekal. Pastebjau, kad
vos tik pajuntu nerim ar tamp, i karto pradeda skaudti skrand.
Kadangi beveik nuolat dl ko nors nerimauju, mane danai pyki
na.19
202 Emocinio intelekto taikymas
Nerimas - tai tampos sukeltas jausmas. Apie j surinkta daug
svari mokslini duomen. Jis skatina ligas ir trukdo ligoniui pasveik
ti. Kai nerimas padeda mums pasirengti kokiam nors pavojui, jis ne
kenkia. Taiau iuolaikinius mones danai kamuoja per didelis, ne
laiku ir ne vietoje kylantis nerimas - mes imame jaudintis dl kasdie
ni ar sivaizduojam rpesi, o ne dl tikro pavojaus. Danai pati
riamas nerimo jausmas perauga stres. Nuolatinis nerimas moteriai
sukl skrandio ir arnyno veiklos sutrikimus, - tai vadovlinis pa
vyzdys, rodantis, kad nerimas ir stresas kenkia sveikatai.
Jeilio universiteto psichologas Briusas Makyvenas (Bruce McEwen)
1993 m. leidinyje Archives of Internai Medicine apvelgdamas isa
m tyrim apie streso ir lig ssajas ivardijo nemaai streso sukelia
m blogybi: jis silpnina imunin sistem, net gali pagreitinti vio
metastazes; maina atsparum virusinms infekcijoms; skatina plok
teli, kurios sukelia ateroskleroz ir didina kraujo krejim, formavi
msi, o tai gali sukelti miokardo infarkt; sukelia I tipo diabet; kenkia
sergant II tipo diabetu; sukelia ir sunkina astmos priepuolius.20 Stresas
taip pat gali sukelti skrandio ir arnyno trakto opas, opin kolit ir
udegimines arnyno ligas. Ilgalaikis stresas veikia ir smegenis - gali
pakenkti hipokampui ir pabloginti atmint. Pasak Makyveno, daugja
rodym, kad stresas kenkia nerv sistemai".21
Tai, kad nerimas kenkia sveikatai, buvo tikinamai rodyta tiriant
ukreiamsias ligas - peralim, grip, pslelin. Su iais virusais mes
susiduriame nuolat, taiau imunin sistema mus nuo j saugo. Apsau
ga silpnja tada, kai igyvename emocin stres. Tiriant imunins siste
mos stiprum buvo nustatyta, kad stresas ir nerimas j silpnina, taiau
liko neaiku, ar tas poveikis toks stiprus, kad sutrikt sveikata. Streso,
nerimo ir imlumo ligoms ssajas labiau mokslikai pagrindia pros-
pektyviniai tyrimai: j metu stebimi sveiki mons, j imunins siste
mos susilpnjimas streso metu bei ligos pradia.
Karnegio-Melono universiteto psichologas eldonas Kouhenas
(Sheldon Cohen) kartu su vieno efyldo grafysts (Anglija) peralimo
lig tyrimo centro mokslininkais atliko tyrim: pirmiausia kruopiai
ianalizavo, ar danai tiriami mons gyvenime patiria stres, o po to
Protas ir medicina 203
tuos asmenis kartkariais veik peralimo infekcijas sukelianiais vi
rusais. Kouhenas nustat, kad didesnis pavojus susirgti gresia tiems
monms, kurie nuolat patiria stres. I j peralimo infekcijas suke
lianiais virusais usikrt net 47 procentai tiriamj. I t, kurie retai
patiria stres, susirgo tik 27 procentai asmen. Tai akivaizdiai rodo,
kad stresas silpnina imunin sistem.23(ie tyrimo rezultatai patvirtino
tai, k seniai esame pastebj ar bent tar esant, taiau dl moksli
nio tikslumo jie laikomi itin svarbiu atradimu.)
Panaiai nutikdavo ir sutuoktini poroms, kurios kasdien barda-
vosi ir ginydavosi: prajus trims keturioms dienoms po ilg barni
sutuoktiniai susirgdavo peralimo ar virutini kvpavimo tak infek
cinmis ligomis. Toks yra daugelio peralim sukeliani virus inku
bacinis laikotarpis. Usikrt iais virusais tada, kai yra labai susijau
din ar nulid, mons yra neatspars ir suserga.24
T pat galima pasakyti ir apie pslelins virus, sukeliant tiek
lp pslelin, tiek genitalij iopjim. Pateks organizm psleli
ns virusas kartkartmis vis sukelia lig. Pslelins viruso aktyvum
galima nustatyti pagal antikni kiek kraujyje. iuo bdu buvo nusta
tyta, kad pslelins virusas suaktyvja egzaminus laikani student,
neseniai isiskyrusi moter ir Alzheimerio liga serganius eimos na
rius priirini moni organizme.25
Nerimas ne tik silpnina imunin sistem, - tyrimai parod, kad jis
kenkia ir irdies bei kraujagysli sistemai. Pavoj susirgti irdies ligo
mis vyrams kelia danai jauiamas prieikumas ir pasikartojantys pyk
io proveriai, o moterims toks pavojus gresia dl nerimo ir baims.
Stenfordo universiteto Medicinos mokyklos tyrime dalyvavo daugiau
kaip tkstantis vyr ir moter, kuriuos buvo itiks irdies priepuolis.
Tos moterys, kurios vliau patyr antrj irdies priepuol, jaut didel
baim ir nerim. Daugeliu atvej baim pasireikdavo paralyiuojan
iomis fobijomis: po pirmojo irdies priepuolio pacients baiminosi
vairuoti, met darb, veng rodytis vieai.26
Paslptos fizins psichinio streso ir nerimo pasekms, atsiradu-
s,s dl tempto darbo ar gyvenimo bdo (pavyzdiui, dirbanioms
Vlenioms motinoms), tiksliai nustatomos atlikus kruopius anatomi-
204 Emocinio intelekto taikymas
nius tyrimus. Pavyzdiui, Pitsburgo universiteto psichologas Stefenas
Manukas (Stephen Manuck) laboratorij pasikviet trisdeimt sava
nori, kuriems teko veikti dirbtinai sukurtus stres sukelianius im
ginimus. J metu Manukas tikrino savanori krauj - trombocit iski
riam adenozintrifosfat, arba ATF, skatinant kraujagysli pakitimus,
galinius tapti irdies priepuolio ar insulto prieastimi. Tyrimo daly
viams igyvenant stres gerokai padidjo ATF kiekis kraujyje, irdies
plakimo danis ir kraujospdis.
Didiausi pavoj sveikatai kelia atsakingas ir temptas, daug psi
chini jg reikalaujantis darbas (pavyzdiui, kelyje nuolat patiriamos
keblios situacijos autobus vairuotojams skatina hipertenzij). Ityrus
569 gaubtins ir tiesiosios arnos viu serganius pacientus paaik
jo, kad deimt met temptai dirbusiems asmenims susirgti viu gre
sia penkis su puse kart didesnis pavojus nei tiems, kurie dirbo ram
darb.27
Jauiama tampa ir stiprus susijaudinimas labai kenkia sveikatai -
sukelia vairias ltines ligas: irdies ir kraujagysli, diabet, artrit,
astm, skrandio ir arnyno funkcij sutrikimus, ltin skausm ir dau
gel kit. Siekiant j ivengti, rekomenduojami vairs atsipalaidavi
mo pratimai, padedantys nuslopinti stres ir neigiamas emocijas. I
moks atsipalaiduoti ir suvaldyti jausmus, mogus gals bent iek tiek
atsikvpti.
Depresija griauna sveikat
Pacientei buvo diagnozuota krties vio metastazs - atsi
naujino prie kelet met paalintas auglys. Gydytojas nebe
sil gydytis. Chemoterapija moters gyvenim galjo pailginti
geriausiu atveju tik keliais mnesiais. inoma, ji jautsi pri
slgta. Lankydamasi pas onkolog, ji kaskart puldavo aaras,
o gydytojas tutuojau jos papraydavo ieiti i kabineto.
Ar galjo pacients sveikatai pakenkti tai, kad gydytojas ne tik
nesugebjo padti jai susidoroti su nuolatiniu lidesiu, bet liko visi-
kai abejingas jos nelaimei? inoma, sielvartas aptemd paskutinius
Protas ir medicina 205
moters gyvenimo mnesius, taiau pagrst medicinini rodym, kad
lidesys gali paskatinti vio vystymsi, dar stinga.29Kai liga pasiekia
toki stadij, vargu ar teigiamos emocijos gali j sustabdyti. Vis dlto,
kaip rodo atlikti tyrimai, depresija neigiamai veikia serganij svei
kat, ypa pradinje ligos stadijoje. Daugja rodym, kad rimta liga
sergantys ir depresijos lin klimp pacientai igyja greiiau, kai yra
gydomi ir nuo depresijos.
Diagnozuoti depresij nelengva, nes tokie simptomai kaip apetito
praradimas, mieguistumas bdingi ir kitoms ligoms. Daniausiai klys
ta maai psichikos lig diagnozavimo patirties turintys gydytojai. Ne
gydoma depresija gali gerokai apsunkinti ligonio padt, net padidinti
mirties rizik.
Trylika i imto pacient, kuriems buvo persodinti kaul iulpai,
sirgo depresija. Dvylika i j mir neprajus n vieneriems metams po
operacijos. Tuo tarpu trisdeimt keturi i likusi atuoniasdeimt septy
ni pacient prajus dvejiems metams dar buvo gyvi.30Dauguma lti
niu inkst nepakankamumu sergani pacient, kuriems buvo atlie
kama dializ ir kuriems buvo diagnozuota sunki depresija, mir per
kelet met. Depresija labiau nei kuris fizinis ligos simptomas prana
avo mirt.31 iuo atveju emocijas ir sveikatos bkl siejo ne biologi
niai, o poirio dalykai: prislgtieji pacientai nesilaik nustatyto medi
cininio reimo, pavyzdiui, dietos, ir tai sukl dar didesn pavoj j
sveikatai.
Depresija paatrina ir irdies ligas. Ityrus 2 834 vidutinio am
iaus vyrus ir moteris, kurie buvo stebimi dvylika met, paaikjo, kad
daug didesnis pavojus mirti nuo irdies lig gresia tiems, kurie yra nuolat
nusimin.32 I t, kuriuos kamavo sunki depresija (jie sudar apie 3
Prc. serganij), mir net keturis kartus daugiau asmen nei i t,
kurie depresija nesirgo.
Depresija itin pavojinga irdies priepuol patyrusi pacient svei
katai. Monrealio ligoninje atliktas vien irdies priepuol patyrusi
P l e n t tyrimas parod, kad prislgtj pacient sveikata gerokai
Pablogjo neprajus n pusei met po to, kai jie buvo irayti i ligo-
n,ns- Atuntadalis mintj pacient sirgo sunkia depresija, - i j
206 Emocinio intelekto taikymas
mir penkis kartus daugiau asmen nei i depresija nesergani pa
cient. Depresijos poveik galima prilyginti tokiems irdies infarkt
sukeliantiems veiksniams kaip kairiojo skilvelio funkcij sutrikimas
ar jau patirti irdies priepuoliai. Depresija padidina tikimyb vl patir
ti irdies priepuol, nes veikia irdies ritmo kintamum ir skatina arit
mij.
Nustatyta, kad depresija trukdo gyti ir launikaulio liui. Ke
liems tkstaniams ligonin atvykusi senyvo amiaus moter, ku
rioms buvo ls launikaulis, pirmiausia atliktas psichiatrinis patikri
nimas. Pacients, kurioms buvo nustatyta depresija, ligoninje guljo
vidutinikai atuoniomis dienomis ilgiau negu tos, kurios nesijaut pri
slgtos, nors buvo taip pat rimtai susieidusios. Tik tredalis prislgt
j pacieni vl pradjo vaikioti. Moterys, kurios kartu buvo gydo
mos ir nuo depresijos, vaikioti pradjo greiiau ir maiau kart v
liau kreipsi ligonin.
Panai rezultat sulaukta ityrus gydytojus pagalbos besikrei
pianius itin sunkios sveikatos bkls pacientus (daniausiai sergan
ius keliomis ligomis, pavyzdiui, irdies liga ir diabetu). Vienas i e
i toki ligoni sirgo ir depresija. iems nuo depresijos gydomiems
pacientams blogos savijautos dien per metus sumajo nuo septy
niasdeimt devyni iki penkiasdeimt vienos; lengvesns depresijos
kamuojamiems pacientams t dien skaiius sumajo nuo eiasde
imt dviej iki atuoniolikos.34
LIG PALENGVINS TEIGIAMI JAUSMAI
Taigi gana tikinamai rodyta, kad pyktis, nerimas ir depresija turi
neigiamos takos sveikatai. Ilgalaikis pyktis ir nerimas maina organiz
mo atsparum daugeliui lig, o depresija trukdo sveikti ir didina mir
ties rizik. Ypa ios emocijos pavojingos sunkiai sergantiems ir sil
pniems pacientams.
Nuolatinis nerimas silpnina sveikat, o prieinga emocin bsena
gali padti j stiprinti. inoma, nereikia manyti, kad teigiamos emo
cijos gydo, kad vien juokas ir palaiminga bsena gali igydyti ir pavo
jingiausi lig. Teigiam emocij poveikis nra labai didelis, taiau
remiantis tyrimais, kuriuose dalyvavo daugyb moni, galima teigti,
kad teigiami jausmai padeda sveikti.
Pesimizmo ala ir optimizmo pranaumai
Sveikatai kenkia ne tik depresija, bet ir pesimizmas, o optimizmas
veikia palankiai. Siekiant vertinti pesimizmo ir optimizmo reikm,
buvo itirti 122 vyrai, patyr vien irdies priepuol. Per atuonerius
metus dvideimt vienas i dvideimt penki pesimist mir. I dvide
imt penki optimist per t laik mir tik ei. Vliau mokslininkai
rod, kad optimistai ilgiau gyveno dl teigiamo poirio. Optimiz
mas padjo veikti tokius fiziologinius rizikos veiksnius kaip priepuo
lio metu irdiai padaryta ala, arterij usikimimas, per didelis cho
lesterolio kiekis kraujyje, padidjs kraujospdis. Kito tyrimo metu
paaikjo, kad optimistikai nusiteik pacientai, kuriems buvo atlikta
arterij untavimo operacija, daug greiiau sveiko, jiems teko patirti
maiau pooperacini komplikacij negu pesimistikai nusiteikusiems
pacientams.35
Gydomosios galios turi ir viltis - artima optimizmo giminait. Vil
ties neprarandantys mons daug skmingiau susidoroja su rpesiais
ir sveikatos problemomis. Atliktas tyrimas parod, kad dl stuburo pa
eidimo paralyiuoti ir vilties igyti neprarad pacientai judti pradjo
greiiau nei tie paralyiuotieji, kurie vilt buvo prarad. Dl stuburo
Paeidimo paralyiuotiems asmenims itin svarbu puoselti vilt. Avari
j patyrusio ir paralyiuoto dvideimtmeio emocin bsena nulemia
jo pastangas atgauti fizines jgas, pasveikti ir vl silieti visuomens
8yvenim.36
klausim, kodl optimistinis ar pesimistinis poiris turi takos
sveikatai, galima atsakyti keleriopai. Remiantis viena i galim teorij,
Pesimizmas skatina depresij, o i silpnina imunins sistemos atsparu
m augliams ir infekcijoms. Kol kas i teorija dar nra rodyta. Be to,
^a'P galima spti, pesimistai savo sveikatai skiria daug maiau d
Protas ir medicina 207
208 Emocinio intelekto taikymas
mesio nei optimistai - keli tyrimai parod, kad pesimistai rko ir geria
daugiau, o sportuoja maiau. Pesimistai apskritai daug maiau rpi
nasi savo sveikatos proiais. Galbt ateis diena, kai bus rodyta, kad
vilties fiziologija padeda organizmui kovoti su ligomis.
Draug parama: gydomasis tarpusavio
santyki poveikis
Sveikatai pavojing emocij srae rasime ir usisklendim sa
vyje, o sveikatai palanki emocij sra papildo glauds emociniai
tarpusavio santykiai. Tyrimai, kurie buvo atliekami daugiau kaip du
deimtmeius ir kuriuose dalyvavo daugiau kaip trisdeimt septyni
tkstaniai moni, parod, kad socialin izoliacija, kai mogus ne
turi kam atskleisti savo jausm, neturi su kuo artimai bendrauti, pa
dvigubina ligos ar net mirties rizik.37 1987 metais leidinyje Science
buvo raoma, kad mogaus izoliacija, kaip ir rkymas, auktas krau
jospdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ir judjimo
trkumas, greitina mirt". Rkymas didina mirties rizik 1,6 karto, o
socialin izoliacija - net du kartus. Taigi galima teigti, kad socialin
izoliacija kelia sveikatai didesn pavoj nei rkymas.39
Nuo izoliacijos labiau kenia vyrai. Nustatyta, kad vieni vyr
mirties tikimyb yra du tris kartus didesn nei vyr, turini artim
moni. Tuo tarpu vieni moter mirties tikimyb didesn tik pusan
tro karto nei moter, kurios turi su kuo artimai pabendrauti. Taip vei
kiausiai yra todl, kad moter santykiai daniausiai bna emocikai
artimesni nei vyr. Tad bendravimas su keliais artimais monmis mo
terims padeda labiau nei vyrams.
Vienatv dar nra izoliacija. Daugelis moni, kurie gyvena vieni
ir turi tik kelet draug, jauiasi laimingi ir yra sveiki. Daug didesn
pavoj kelia subjektyvus jausmas, kad esi vienias ir neturi artimo mo
gaus, kur prireikus galtum kreiptis pagalbos. Deja, mons vis dau
giau laiko praleidia prie televizoriaus ir vis reiau lankosi vairiuose
klubuose, bendrijose. Todl vis svarbesns tampa vairios pagalbos
grups (pavyzdiui, anonimini alkoholik).
Protas ir medicina 209
Neigiam izoliacijos poveik ir gydomj artim ryi gali at
skleidia tyrimas, kuriame dalyvavo imtas asmen, patyrusi kaul
iulp persodinimo operacij.39Penkiasdeimt keturi procentai pacient,
kurie jaut tvirt emocin savo sutuoktinio, eimos nari ar draug
param, po dvej met pasveiko, tuo tarpu i pacient, kurie tokios
paramos beveik nesulauk, pasveiko tik dvideimt procent. Panas
rezultatai gauti ityrus irdies priepuol patyrusius vyresnio amiaus
mones. Tarp ligoni, igyvenusi po priepuolio daugiau kaip metus,
dvigubai daugiau buvo t, kurie sulauk i artimj emocins para
mos.40
Svari rodym apie emocini ryi gydomj gali galima rasti
1993 metais ileistame ved psicholog tyrime.41 Visiems vedijos
Geteborgo miesto vyrams, gimusiems 1933 metais, buvo atliktas ne
mokamas medicininis patikrinimas. Po septyneri met su jais vl bu
vo susisiekta. I 752 vyr, tkart atjusi medicinin apir, ketu
riasdeimt vienas buvo jau mirs.
Vyr, kurie igyveno stipr emocin stres, mirtingumas buvo tris
kartus didesnis nei t, kurie gyveno ramiai. Nerimo ir nepasitenkinimo
prieastys buvo rimti finansiniai sunkumai, nesaugumo jausmas dar
be, atleidimas i darbo, dalyvavimas teismo procese, skyrybos ir pan.
Per vienerius metus (prie medicinin apir) patirti keli ar daugiau
nemalons vykiai per bsimus septynerius metus turjo didesns ta
kos vyr mirtingumui nei tokie fiziologiniai veiksniai kaip auktas
kraujospdis, didel triglicerid koncentracija kraujyje ar didelis cho
lesterolio kiekis serume.
Taiau vyr, kuriuos tvirti ryiai siejo su artimais monmis - mo
na ar draugais, patirti stresai neturjo takos j mirtingumui. Nuo gy
venimo negand ir neigiam igyvenim pasekmi juos saugojo mo
ns, kuriuos jie galjo atsiremti sunki minut, i kuri sulauk pa
guodos, pagalbos ir patarim.
Stres velnina artimi moni tarpusavio santykiai - tiek koky
bs, tiek kiekybs prasme. Tuo tarpu konfliktiniai santykiai pridaro
daug alos. Pavyzdiui, vedybiniai ginai neigiamai veikia imunin
S|stem.42 Viename kolede atlikus tyrim paaikjo, kad kuo labiau
bendrabuio kambario draugai vienas kito nemgo, tuo daniau per
210 Emocinio intelekto taikymas
aldavo, sirgo gripu ir lanksi pas gydytojus. io tyrimo autorius Oha
jo valstijos universiteto psichologas Donas Kaiopas teigia: Ms
sveikatai didiausi reikm turi mums patys svarbiausi mons ir tie
asmenys, su kuriais kasdien matoms. Kuo santykiai su tais monmis
mums svarbesni, tuo didesn tak jie daro ms sveikatai".43
Gydomoji emocins paramos galia
Robinas Hudas pataria savo jaunajam bendrininkui: Papasakok
apie savo bdas, nesivaryk. odiai palengvina skausmo pripildyt
ird. Tai lyg blogo kraujo nuleidimas". i liaudies imintis turi tiesos.
Isikalbjimas - puikus vaistas. Robino Hudo patarim mokslikai pa
grind Piet metodist universiteto psichologas Deimsas Penebeike-
ris (James Pennebaker). Jis atliko nemaai eksperiment ir rod, kad
nerim keliani mini isakymas turi gydomosios galios.44 Moksli
ninkas taik visikai paprast metod: kasdien penkias dienas i eils
eksperimento dalyviai turjo per penkiolika dvideimt minui para
yti apie gyvenime daugiausiai skausmo suklus vyk" arba apie juos
slegiant rpest. To, k mons paraydavo, galjo niekam nerodyti.
Toki ipaini" veiksmingumas buvo stulbinantis: sustiprjo
eksperimento dalyvi imunin sistema, pagerjo net j kepen veikla
(ferment funkcionavimas), pusmet jie gerokai reiau lanksi pas gy
dytoj, maiau praleido darbo dien. Be to, paaikjo, kad imunin
sistema labiausiai sustiprjo tiems monms, kuri ipaintys" buvo
skaudiausios. Taigi buvo atrastas sveikiausias" bdas atsikratyti neri
m keliani jausm: pirmiausia mons ireik koki nors vyki
sukeltus slegianius jausmus - lides, nerim, pykt, o po keli dien
jau mgino suprasti patirt igyvenim ir kani prasm.
is bdas labai primena psichoterapijos metodus. Penebeikerio
atradimai patvirtina rezultatus tyrim, atskleidusi, kad fizinius nega
lavimus besigydantys pacientai greiiau pasveiksta tada, kai lanko
psichoterapijos seansus.45
Akivaizdiausiai emocins paramos gydomj gali atskleid Sten
fordo universiteto Medicinos mokykloje atliktas tyrimas. Po operaci
nio gydymo kai kurioms moterims, sirgusioms krties viu, liga atsi
Protas ir medicina 211
naujino ir iplito po vis kn. Klinikiniai simptomai rod, kad joms
|jko nedaug gyventi. Tyrimo rezultatai nustebino tiek jo vadov dakta
r Deivid pygel (David Spiegei), tiek medikus. Krties viu sergan
ios moterys, kiekvien savait susitikdavusios pabendrauti, igyveno
dvigubai ilgiau nei tos moterys, kurios su liga kovojo vienos.46
Visos moterys buvo vienodai priirimos ir gydomos. Kai kurios i
j lank grupes, kuriose galjo savo bdas pasipasakoti kitoms mote
rims, suprantanioms j kani, baim, sielvart ir pykt. Bendravi
mas grupse suteik joms vienintel galimyb atvirai isakyti savo jaus
mus, nes artimieji paprastai vengia kalbti apie lig ir neivengiamai
artjani mirt. Mintsias grupes lankiusios moterys po operacijos
igyveno vidutinikai trisdeimt septynis mnesius, o nesilankiusios mir
vidutinikai po devyniolikos mnesi. Tokia liga sergantiems pacien
tams jokie vaistai ir joks gydymas negalt tiek pailginti gyvenimo.
Kaip teigia Slouno ir Keteringo Memorialins ligonins Niujorke vio
gydymo centro vyriausiasis psichiatras onkologas daktaras Dimis Ho-
landas, tokias grupes turt lankyti visi viu sergantys ligoniai". I
ties, jei bt irasti gyvenim ilginantys vaistai, farmacijos mons
tutuojau imt varytis dl teiss juos gaminti.
KAIP MEDICININEI PRIEIRAI SUTEIKTI EMOCINIO
INTELEKTO
Tkart, kai gydytojas mano lapime pastebjo kraujo, man sulei
do daani radioaktyvij mediag. Guljau ant apiros stalo, o
rentgeno aparatu buvo stebima, kaip daai pasiskirst inkstuose ir la
pimo pslje. ligonin tada atjau ne vienas: keletui dien pas mane
pavieti atvyks artimas draugas, beje, pats gydytojas, pasisil ma
ne palydti. Jis lauk mans palatoje, o rentgeno aparatas sukosi, dz
g, spragsjo, vl sukosi, dzg, spragsjo.
Tyrimas utruko pustreios valandos. palat usuks inkst lig
specialistas trumpai prisistat ir nujo rykinti rentgeno nuotrauk. Dau
giau jis nebepasirod, ir apie tyrimo rezultatus niekas nieko neprane.
Ij i palatos, mudu su draugu prasilenkme su nefrologu. T
kart buvau toks sutriks, kad nesusipratau jo paklausti to, kas vis ryt
nedav man ramybs. Tai padar mano biiulis:
- Daktare, mano draugo tvas mir nuo lapimo psls vio. Jis
nort inoti, k parod rentgeno nuotraukos.
- Joki ligos poymi, - trumpai atsak nefrologas ir nuskubjo
pas kit pacient.
Tkstanius kart per dien vairiose ligoninse ir klinikose karto
jasi ta pati situacija: suglum mons nesugeba paklausti vienintelio
jiems rpimo dalyko. Apklausus prie gydytoj kabinet dur laukian
ius pacientus pasirod, kad kiekvienas i j ketino gydytojui pateikti
vidutinikai po tris klausimus, taiau jiems buvo atsakyta vidutinikai
tik pusantro klausimo.47is tyrimas atskleid, kad iandienin medi
cina nepatenkina pacient emocini poreiki. Neatsakyti klausimai
kelia baim, perdt nerim, abejoni. Todl neinioje lik pacientai
danai vengia vartoti gydytojo paskirtus vaistus, kitas gydymo priemo
nes, nes gerai nesupranta j reikms.
Yra daugyb bd, kaip medicinin sveikatos prieir papildyti
emocine puse. Pirmiausia pacientams reikt suteikti daugiau infor
macijos apie juos kankinani lig. Jau dabar yra tarnyb, silani
moderni kompiuterin paiekos sistem, kuri padeda pacientams su
sirasti reikiamos medicinins literatros ir tapti lygiaveriais gydytoj
partneriais.48Kita vertus, yra program, padedani pacientams imokti
per kelet minui paklausti savo gydytoj t trij klausim ir gauti
juos atsakymus.49
Operacijos ir skausmingi tyrimai pacientams kelia nerim, todl
btent tada kuo daugiau dmesio reikia skirti j emocinei bsenai. Kai
kuriose ligoninse pacientai prie operacij instruktuojami, kaip nu
malinti baim ir susidoroti su ikilusiais nepatogumais. Pavyzdiui,
pacientai yra mokomi atsipalaidavimo bd, jiems prie operacij
atsakoma kilusius klausimus, pasakojama, kas j laukia gijimo me
tu. To rezultatas: pacientai atsigauna po operacijos keliomis dienomis
anksiau.50
Ligoninje pacientai danai jauiasi labai vienii ir bejgiai. To
dl kai kuriose ligoninse buvo steigtos palatos, kuriose kartu su p
212 Emocinio intelekto taikymas
Protas ir medicina 213
cientais gali gyventi ir j eimos nariai (gaminti maist, jais rpintis),
kad ligoniai jaustsi lyg namie. Kad ir kaip bt keista, ie paangs
*
elementai treiojo pasaulio alyse yra tap kasdienybe.51
Imok atsipalaiduoti, pacientai lengviau veikia ligos keliam ne
rim ir kitas emocijas, kurios gali dar labiau paatrinti lig. Dono
Kabato-Zino streso mainimo klinika Masasetso universiteto Medi
cinos centre savo pacientams silo deimties savaii dmesio ugdy
mo ir jogos kursus. Pacientai mokomi pastebti emociniu poiriu reik
mingus dalykus ir kasdien atlikti atsipalaidavimo pratimus. Ligonin
se yra diegta ranga pacientams savo palatose per televizij stebti
tokio pobdio pamokles - prie lov prikaustytiems ligoniams jos
yra daug naudingesn emocin dieta" negu prastins muilo operos.
Atsipalaidavimu ir joga pagrsta nauja daktaro Dino Ornio (Dean
Ornish) programa skiriama irdies ligomis sergantiems pacientams.53 ios
programos dalyviams grs vainikini arterij untavimo operacija. Po
vieneri programos met, kai ligoniams buvo draudiama valgyti rieb
maist, j arterijas ukemanios ploktels m tirpti. Pasak Ornio,
mokymas atsipalaiduoti yra viena svarbiausi programos dali. i pro
grama, kaip ir Kabato-Zino streso mainimo klinikos kursai, pagrsta
reakcija, kuri daktaras Herbertas Bensonas vadina atsipalaidavimo
atsaku": tai psichologin reakcija, prieinga daugyb sveikatos rpes
i sukelianiai stresinei bsenai.
Pacientams gali padti ir gydytojai bei slaugytojos, gebantys ligo
n iklausyti ir suprantamai atsakyti jo klausimus. Todl reikia skatinti
poir, kad gydant daug lemia gydytojo ir paciento santykiai. po
ir bt lengviau diegti, jei medicinos mokslas remtsi ir emocinio
ntelekto, ypa savimons, meno suprasti ir iklausyti kit mog pa
grindais.54
HUMANIKOSIOS MEDICINOS LINK
Aukiau aprayti ingsniai yra tik humanikojo gydymo pradia.
^ edicina, nordama iplsti savo akirat ir nepamirti emocij takos
Ve'katai, turt atsivelgti dvi svarbias mokslini atradim ivadas:
1. Imokius mones valdyti juos slegianius jausmus - pykt, ne
rim, depresij, pesimizm ir vienium - galima apsaugoti juos nuo
lig. Tyrim rezultatai rodo, kad mintj emocij, ypa jeigu jos
tampa nuolatins, al galima prilyginti rkymo alai, todl j atsi-
kraiusio mogaus sveikata pagert taip, kaip pagert ukietjusi
rkori sveikata, jeigu jie mest rkyti. Vienas i bd saugoti visuo
mens sveikat - skiepyti vaikams pagrindinius emocinio intelekto
gdius, kad ie tapt proiais. Kitas sveikatos saugojimo bdas -
mokyti valdyti emocijas pensinio amiaus mones. Juk btent nuo
emocinio nusiteikimo priklauso, ar vyresnio amiaus mogus pasi
duos ligoms, ar su jomis kovos. Treioji moni grup, kuriai reikt
padti, yra vadinamoji rizikos grup". Tai skurdiai gyvenantys mo
ns, vienios motinos, kriminaliniais nusikaltimais garsjani rajon
gyventojai ir kiti asmenys, kasdien susiduriantys su stresinmis situa
cijomis. J sveikata kur kas pagert, jei jie imokt susidoroti su
neigiamomis patiriam stres pasekmmis.
2. Pacientai sveikt greiiau, jei tenkinant j medicininius porei
kius bt tenkinami psichologiniai poreikiai. ingsnis humanikesns
medicinos link bt engtas ir tada, jeigu gydytojas ar slaugytoja suge
bt ujausti ir paguosti susijaudinus pacient, taiau ligonio labui
galima padaryti ir daugiau. Deja, iandien emocinei prieirai skiria
mas menkas dmesys, tai tarsi atskira, ne medicinai priklausanti sri
tis. Nors randasi vis daugiau rodym, kad emocini poreiki tenkini
mas padeda sveikti, o smegen emociniai centrai yra susij su imuni
ne sistema, daugelis gydytoj klinikin emocij reikm vertina skep
tikai. Mintuosius rodymus jie laiko nereikmingais, atsitiktiniais ar
ba vadina ipstais ir propagandiniais.
Nors vis daugiau pacient suvokia humanikosios medicinos veiks
mingum, jai gresia rimtas pavojus. inoma, esti nemaai savo darbui
atsidavusi slaugytoj ir gydytoj, kurie sugeba bti pacientams ati
ds ir jautrs, taiau medicinos kultura vis labiau paklsta verslo san
tyki diktatui.
Kita vertus, pelninga gali bti ir humanikoji medicina: gydant
emocinius negalavimus galima sutaupyti, juk emocin sveikata ap
214 Emocinio intelekto taikymas
Protas ir medicina 215
saugo nuo kno lig, jas atitolina arba padeda greiiau pasveikti. Niu
jorko Mt. Sinai Medicinos mokykloje atlikti tyrimai parod, kad vyres-
nj0 amiaus pacientai, kuriems buvo ls launikaulis ir kuriems bu
vo skirta ne tik ortopedin, bet ir emocin terapija, i ligonins ijo
vidutinikai dviem dienomis anksiau nei kiti. I imtui ligoni skirt
l buvo sutaupyta 97361 JAV dolerio.55
Atidiai priirimi pacientai lieka patenkinti tiek gydytojais, tiek
gydymu. Besikurianti medicinos rinka danai suteikia pacientui gali
myb pasirinkti vien i daugybs silom sveikatos gerinimo" va
riant, todl yra svarbu palikti pacientui ger spd, nes nemaloni
patirtis gali priversti j medik pagalbos iekoti kitoje medicinos stai
goje.
Rimtai vertinti emocin paciento savijaut reikalauja ir medici
nos etika. urnalo Journal ofthe American Mdical Association veda
majame straipsnyje raoma, kad jei irdies priepuol patyrs pacientas
kenia nuo depresijos, penkis kartus padidja jo mirties rizika: Ka
dangi akivaizdiai rodyta, kad tokie psichologiniai veiksniai kaip dep
resija ar socialin izoliacija didina vainikini arterij ligomis sergan
i pacient mirties rizik, bt neetika j negydyti".56
Emocij ir sveikatos ssaj tyrim rezultatai rodo, kad medicini
n prieira, kai kovojant su ltinmis ir rimtomis ligomis nesirpina
ma emocine pacient savijauta, yra netinkama. Atjo metas medikams
rimiau paisyti emocij ir sveikatos ssaj. Tai, kas kol kas yra iimtis,
galt ir turt tapti vyraujania tendencija, nes humanikoji medici
na turi bti prieinama visiems. Galbt tada ligoniai greiiau sveikt.
Kaip vienas pacientas para laike savo chirurgui, atjauta - tai ne tik
Paprastas palaikymas u rankos, tai - puikus vaistas.
KETVIRTA DAI IS
V
ATSIVERIANIOS
GALIMYBS
12
SVARBIAUSIA - SEIM
tai paprastas vienos eimos konfliktas. Karlas ir Ana savo pen
keri met dukr Lesl moko aisti naujutlaiiu kompiuteri
niu aidimu. Bet vos tik Lesl pradeda aisti, tvai per daug
energingai stengiasi jai padti". I abiej pusi sklinda prie
taringi nurodymai.
- dein, dein! Stok. Stok! - ragina Ana, Lesls mama,
jos balsas skamba vis atkakliau ir nerimastingiau, o Lesl, kram
tydama lpas ir neatitraukdama aki nuo ekrano, stengiasi lai
kytis nurodym.
- irk, ne ten suki... Suk kair! kair! - iurkiai nurodin
ja Karlas, mergaits ttis.
- Stok! Stok! - jj perrkia sikariavusi Ana.
Negaldama tikti nei tiui, nei mamai, Lesl patempia
lp, ir akimirksniu jos akys pritvinksta aar.
Tvai, visai nekreipdami dmesio dukters aaras, pradeda gin
ytis.
- Ji nerangiai judina vairalazd! - susierzinusi sako Ana.
Net kai Lesls skruostais pradeda riedti aaros, n vienas i
tv neparodo, kad tai pastebjo ar kad jiems tai rpt. Kai
mergait ima luostytis akis, ttis piktai kteli:
- Gerai, dk rank ant vairalazds ir pasiruok auti. Greiiau!
Antrina ir mama:
- Pasijudink nors truput!
Taiau Lesl tyliai kkioja ir jauiasi labai vienia.
Tokiais momentais vaikai labai daug imoksta. skaudinta Lesl
gali nusprsti, kad nei jos tvams, nei apskritai kam nors kitam nerpi
Js jausmai.1 Kai panas momentai vaikystje pasikartoja nesuskai
iuojam daugyb kart, jie perduoda kai kuriuos svarbiausius gyve
nimo emocinius signalus - pamokas, kurios gali nulemti gyvenimo
keli. eima yra pirmoji ms emocinio gyvenimo mokykla: bendrau
dami su artimiausiais monmis, mes mokoms suvokti savo pai
Jausmus, juos reaguoti, numatyti, kaip juos gali reaguoti kiti, taip pat
219
220 Atsiverianios galimybs
suprasti ir ireikti savo viltis ir baimes. Toks mokymasis vyksta ne tik
tiesioginio tv bendravimo su vaikais metu, bet ir vaikams matant,
kaip tvai suvokia savo pai bei vyro ir monos tarpusavio jausmus.
Vieni tvai yra talentingi, kiti - visikai netik emocij mokytojai.
imtai tyrim patvirtino, kad tv elgesys su vaikais - grieta
drausm ar supratimas, abejingumas ar iluma ir pan. - labai giliai ir
ilgam sitvirtina vaiko emociniame gyvenime. Taiau tik visai neseniai
atsirado pagrst duomen, kad emocikai protingi tvai jau savaime
yra didiul nauda vaikui. Tai, kaip pora susitvarko su jausmais, iry
kjaniais bendraujant, ir tai, kaip jie tiesiogiai elgiasi su vaiku, yra
puikios pamokos vaikams, nes ie yra labai nuovoks ir pastebi net
subtiliausiai reikiamus jausmus. Kerols Huven (Carole Hooven) ir
Dono Gotmano vadovaujami mokslininkai i Vaingtono universite
to atliko por santyki mikroanaliz, kurios metu stebjo, kaip part
neriai elgsi su savo vaikais, ir nustat, kad poros, kurios elgsi emo
cikai protingiau, savo vaikams padjo tinkamai susitvarkyti su emo
ciniais pakilimais ir nusivylimais.2
eimos buvo stebimos nuo tada, kai vienam i j vaik sukakdavo
penkeri metai, kit kart - kai vaikui sueidavo devyneri. Tyrjai ste
bjo ne tik, kaip tvai kalbasi tarpusavyje, bet ir kaip bendrauja su
vaiku (pavyzdiui, kaip maj Lesl stengsi imokyti aisti nauj
kompiuterin aidim - usimimas, atrodo, visai nekaltas, bet gana
nemaai galintis pasakyti apie tvus ir dukter siejanias emocijas).
Kai kurios mamos ir tiai, kaip Ana su Karlu, stengsi dominuoti,
netekdavo kantrybs dl vaiko nerangumo, nusivyl ar kuo nors nepa
tenkinti kl bals, savo vaik netgi vadino kvailiu - odiu, buvo
aukos t pai paniekos ir pasibjaurjimo nuotaik, kurios unuodija
vedybin gyvenim. Taiau kiti tvai buvo pakants vaiko klaidoms,
neprimesdami savo valios paddavo jam paiam isiaikinti aidim.
Stebjimas, kaip aidiami kompiuteriniai aidimai, puikiai atsklei
d tv emocin stili.
Daniausiai pasitaik ie trys emocikai netinkamo vaik auklji
mo stiliai.
Svarbiausia - eima 221
Visikas jausm ignoravimas. Tokie tvai mano, kad vaiko emo
cinis susijaudinimas yra visai nereikmingas ar tik nedidel nerim ke
liantis dalykas, ir tereikia palaukti, kad viskas praeit. Jie nepasinau
doja puikia proga, kuri suteikia tokie emocikai pakils momentai,
kad suartt su vaiku ar padt jam pasimokyti emocikai protingo
elgesio.
Visikas nesikiimas. Tokie tvai pastebi, kaip vaikas jauiasi,
taiau susivaldo: kaip vaikas beveikt emocij protrk, net jei, saky
sim, pult mutis, taip yra gerai. Kaip ir tie, kurie ignoruoja vaiko jaus
mus, ie tvai retai sikia, bandydami parodyti vaikams, kad galima ir
kitaip emocikai reaguoti. Jie stengiasi suvelninti susierzinim ir gali,
pavyzdiui, dertis arba papirkti vaik, kad tik jis nelidt ar nepyk
t.
Visikas vaiko jausm negerbimas, panieka. Tokie tvai papras
tai kitus laiko blogesniais ir yra grieti tiek kritikuodami, tiek bausda
mi. Jie, pavyzdiui, gali udrausti vaikui ireikti savo pykt ar netgi
bausti u bet kok susierzinimo enkl. ie tvai piktai aukia ant vai
ko, kuris tik stengiasi papasakoti savj istorijos versij: Neatsikalbi
nk man!"
Vis dlto yra tv, kurie kiekvien kart vaikui nusiminus stengia
si elgtis lyg emociniai treneriai ar patarjai. Jie rimtai priima vaiko jaus
mus ir stengiasi aikiai suprasti, kas j lidina (Ar tu pyksti todl, kad
Tomas ugavo tavo jausmus?"), ir padti rasti pozityv bd tiems jaus
mams suvelninti (Uuot j mus, kodl negaltum truput vienas
Paaisti, kad vliau vl galtumte aisti kartu?").
Kad tvai bt gerai tam pasireng, jie patys privalo turti gana
gerus emocinio intelekto pradmenis. Pavyzdiui, viena pagrindini
emocini pamok vaikui yra jausm suvokimas: jei tvas, tarkim,
neparodo lidesio, jis niekaip negali vaikui padti suprasti skirtumo
tarP nusiminimo k nors praradus, melancholijos pairjus lidn fil-
^3 ir lidesio, kai kas nors atsitinka mogui, kur vaikas myli. Be i
Girtum, yra ir sudtingesni valg, toki kaip tai, kad pykt danai
Sukelia jausm eidimas.
222 A tsiverianios galimybs
Gav emocij pamokas, vaikai bna pasireng pasikeitimams -
ir jiems j reikia. Kaip matme septintame skyriuje, empatijos pamo
kos prasideda dar kdikystje, kai tvai atsiliepia kdikio jausmus.
Nors kai kurie emociniai gdiai vystosi daugel met padedant drau
gams, emocikai protingi tvai savo vaikams gali pateikti nemaai
emocinio intelekto pagrind: imokyti atpainti, valdyti ir kontroliuo
ti savo jausmus, sijausti kito padt ir veikti bendraujant kylanius
nesklandumus.
Tokio aukljimo taka vaikams yra labai didel.3Vaingtono uni
versiteto mokslininkai pastebjo, kad emocikai proting tv vaikai,
palyginti su t, kurie prastai suvokia savo jausmus, geriau sutaria su
savo tvais (ir tai visai suprantama), rodo jiems daugiau dmesio, ir j
tarpusavio santykiuose yra maiau tampos. Be to, tokie vaikai geriau
suvokia savo pai emocijas, nusimin lengviau nusiramina ir reiau
nulista. Tokie vaikai ir biologikai yra labiau atsipalaidav, streso
hormon ir kit fiziologini emocinio susijaudinimo rodikli lygis yra
emesnis (kaip matme 11 skyriuje, toks modelis gali turti takos
geresnei fizinei sveikatai ateityje). Kiti privalumai yra socialiniai: tokie
vaikai bna populiaresni tarp savo bendraami, ir ie juos labiau mgs
ta, o mokytojai pastebi, kad jie turi geresni bendravimo gdi. Ir
tvai, ir mokytojai mano, kad tokie vaikai turi maiau elgesio proble
m (nra grubs ar agresyvs). Pagaliau yra ir kognityvin nauda: ie
vaikai lengviau susikaupia, taigi ir geriau mokosi. Tie penkiameiai,
kuri tvai buvo gerai emocikai pasireng, treioje klasje geriau mo
kjo matematik ir sklandiau skait (visai neblogas paskatinimas mo
kytis emocini gdi, kad padtume vaikams pasirengti tiek moks
lams, tiek gyvenimui). Toks atpildas vaikams, kuri tvai yra emoci
kai protingi, yra stebinantis, beveik netiktinas, o privalumai pastebi
mi ne tik emocinio intelekto srityje.
PRADIA-IRDYJE
Emocikai protingo aukljimo taka jauiama jau nuo lopio. y
mus Harvardo pediatras daktaras T. Beris Breizeltonas (T. Berry Bra-
zelton) sugalvojo labai paprast bd kdikio poiriui paau-
Svarbiausia - eima 223
l diagnozuoti. Atuoni mnesi mayliui jis pasilo du kube
lius, tada parodo jam, kaip reikt juos sudti. Kdikis, kuris
pasitiki savo gebjimais, pasak Breizeltono, paims vien kube
l, priki j prie burnos, patrins plaukus, numes nuo stalo ir
irs, ar tu jam j paduosi. Kai paduodi, jis pagaliau padaro
taip, kaip praei - sudeda abu kubelius. Tada pavelgia tave
vytiniomis akimis, kurios sako: Argi a ne puikus!"4
Gyvenime suaugusieji neretai padrsina tokius kaip is kdikius,
todl jie, tiktina, veiks sunkumus, kuriuos jiems pateiks gyvenimas.
Kdikiai i niri, chaotik ar apleist nam atlieka t pai nesud
ting uduot taip, tarsi jau inot, kad jiems nepasiseks. Prieastis ne
ta, kad ie kdikiai nesudeda kubeli kartu: jie supranta instrukcijas ir
susigaudo, k reikia daryti. Taiau net jei jiems tai pavyksta, kaip
teigia Breizeltonas, jie velgia tave lyg bt prasikalt ar susigd,
lyg sakyt: A esu niekam tiks. Tik pairk, man nepavyko". Tokie
vaikai greiiausiai gyvens su pralaimjusiojo nuostata, nesitiks i
mokytoj paskatinimo ar susidomjimo, nejaus diaugsmo mokykloje
ir galbt galiausiai bus i jos imesti.
Skirtumas tarp i dviej poiri - pasitikini bei optimistik
vaik ir t, kurie netiki skme - pradeda formuotis jau pirmaisiais gy
venimo metais. Pasak Breizeltono, tvams btina suprasti, kaip savo
veiksmais gali sukelti pasitikjim, smalsum, malonum mokytis ir
padti suvokti ribas" - tai, kas vaikams padeda pasiekti skm gyveni
me. Tai patvirtina vis daugiau rodym, kad skm mokykloje stebti
nai priklauso nuo emocini gebjim, susiformavusi dar prie prade
dant vaikui eiti mokykl. Pavyzdiui, kaip matme etame skyriu
je, jau keturmei gebjimas valdyti savo impuls griebti zefyr rei
k, kad po keturiolikos met per egzaminus jie surinks 210 bal dau
giau nei kiti.
Emocin intelekt galima pradti formuoti jau ankstyvojoje vai
kystje, ir lavinti per visus mokslo metus. Ankstyvaisiais metais atsira
d emociniai gebjimai yra vis vliau gyjam gebjim pagrindas.
Be to, kaip rayta etame skyriuje, ie gebjimai yra svarbs bet ko
kiam mokymuisi. Nacionalinio klinikini kdiki program centro (JAV)
224 A tsiverianios galimybs
praneime pabriama, kad skm mokykloje lemia ne tiek vaiko
inios ar ankstyvi skaitymo gdiai, kiek emociniai ir socialiniai g
diai: pasitikjimas savimi, domjimasis aplinka, inojimas, kokio
elgesio i tavs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinka
mai, gebjimas laukti, laikytis nurodym, kreiptis mokytojus pagal
bos, ireikti savo poreikius ir sutarti su kitais vaikais.5
Praneime sakoma, kad beveik visiems mokiniams, kuriems nesi
sek mokykloje, trko vieno ar keli emocinio intelekto element (ne
paisant to, ar jie turjo ir kognityvini sunkum, pavyzdiui, moky
mosi sutrikim). i problema nra tokia jau menka: kai kuriose valsti
jose beveik vienas penktadalis vaik turi kartoti pirmos klass kurs.
Vliau, metams bgant, jie pradeda dar labiau atsilikti nuo savo ben
draami, nes tampa vis piktesni, agresyvesni ir labiau prislgti.
Vaiko pasirengimas mokyklai priklauso nuo pai pagrindini i
ni - kaip mokytis. Praneime ivardijami septyni svarbiausi io lemia
mo gebjimo elementai, susij su emociniu intelektu:6
1. Pasitikjimas. Tai jausmas, kad gali kontroliuoti ir valdyti savo
kn, elges ir pasaul; vaiko tikjimas, kad jam greiiau pasiseks nei
nepasiseks, kad ir ko besiimt, ir kad suaugusieji jam pads.
2. Smalsumas. Diaugsmas k nors nauja suinoti.
3. Smoningumas. Noras ir gebjimas daryti tak bei atkakliai
veikti.
4. Savikontrol. Gebjimas prisitaikyti ir kontroliuoti savo veiks
mus; vidins kontrols jausmas.
5. Ryiai su kitais. Gebjimas umegzti santykius su kitais ir jaus
tis, kad esi suprastas kit bei pats supranti kitus.
6. Gebjimas bendrauti. Noras ir gebjimas odiais perteikti ki
tiems savo idjas, jausmus ir poir. Tai susij su pasitikjimu kitais
bei malonumu bendrauti su bendraamiais ir su suaugusiaisiais.
7. Bendradarbiavimas. Gebjimas suderinti savo ir kit asmen
veikl.
Ar vaikas i darelio mokykl ateina su iais gebjimais, ar ne,
labai daug priklauso nuo to, ar jo tvai ir ikimokyklinio ugdymo pda-
Svarbiausia - eima 225
gogai pakankamai rpinosi, kad jis but lavinamas pagal pradia -
irdyje", emocinio pradia - galvoje" ekvivalento, program.
EMOCINI PAGRIND (GIJIMAS
sivaizduokite, kad dviej mnesi kdikis pabunda trei valan
d nakties ir pradeda verkti. Prie jo prieina motina, paima j ant ran
k, ir patenkintas kdikis pusvaland inda guldamas su meile j
velgianios mamos glbyje. Tai rodo, kad ji yra laiminga matydama j
net ir vidury nakties. Kdikis, tikras dl motinos meils, patenkintas
vl umiega.
O dabar sivaizduokite kit dviej mnesi kdik, kuris taip pat
pabunda verkdamas labai anksti. Prie jo prieina sitempusi ir susierzi
nusi motina, vos prie valand umigusi po barnio su vyru. Vos tik
motina grubiai paima j ant rank, sakydama: Tik nerk - man to jau
per daug! Nagi, raminkis!", kdikis sitempia. Kol jis inda, motina
suakmenjusiu vilgsniu velgia priek, ne irdama j, o apmsty
dama barn su jo tvu ir vis labiau jaudindamasi. Kdikis, jausdamas
jos tamp, muistosi, staiga supyksta ir nustoja sti. Tai viskas, ko tu
nori? - sako motina. - Tai ir nevalgyk." Taip pat iurkiai, kaip ir
pam, ji padeda kdik atgal lovel ir ididiai iingsniuoja i
kambario, palikusi verkiant mayl, kol is pavargs vl umiega.
ios dvi Nacionalinio klinikini kdiki program centro prane
ime apraytos scenos atspindi dvejopus santykius, kurie nuolat
kartodamiesi vaikioti bepradedaniam vaikui teigs labai skirtingus
jausmus apie j pat ir jo santykius su artimiausiais monmis.7Pirma
sis kdikis mokosi, kad monmis galima pasitikti, nes jie pastebs
jo poreikius, kad galima tiktis i j pagalbos ir kad jis gali j gauti.
Antrasis kdikis supranta, kad i ties niekam jis nerpi, kad mon
mis negalima pasitikti ir visos jo pastangos bti paguostam bus be
verts. inoma, dauguma kdiki bent jau pajunta abiej i bendra
vimo bd skon. Bet pagal tai, kaip tvai daniausiai bendrauja su
kdikiu, imokstama pagrindini emocini pamok, rodani, kiek
226 A tsiverianios galimybs
vaikas yra saugus pasaulyje, kiek gali pasitikti savo jgomis ir kiek
patikimi yra kiti. Pasak Eriko Eriksono (Erik Erikson), taip vaikas gyja
pamatin pasitikjim" arba pamatin nepasitikjim".
Toks emocij mokymasis prasideda labai anksti gyvenime ir trunka
vis vaikyst. Kiekvienas tv ir vaik bendravimo momentas turi
emocin potekst, ir metai i met jai kartojantis vaikams susiformuo
ja emocinis poiris ir gebjimai. Maa mergait, kuriai atsibodo su
dtinga dlion, prao usimusios mamos padti. Ji gauna vienok
pamokym, jei motina atsako aikiai parodydama, kad jai malonu,
kai praoma jos pagalbos, ir visai kit, jei i atkerta: Netrukdyk man.
A dabar darau kai k labai svarbaus". Kai tokie susikirtimai tarp vai
ko ir tv tampa dani, jie formuoja vaiko emocinius santykius ir
poir, o tai viesesnmis ar tamsesnmis spalvomis nuspalvins jo
veiksmus visose gyvenimo srityse.
Labiausiai rizikuoja tie vaikai, kuri tvai yra visikai netik - ne
subrend, piktnaudiauja narkotikais, prislgti ar nuolat pikti, arba
paprasiausiai neturi gyvenimo tikslo ir gyvena labai chaotikai. To
kie tvai negali skirti pakankamai dmesio, nekalbant jau apie vaiko
emocini poreiki tenkinim. Tyrimai parod, kad paprasiausias ne
sirpinimas gali bti alingesnis nei atviras ugauliojimas.8Vaik, su
kuriais blogai elgiamasi, apklausa parod, kad apleistiems jaunuo
liams sekasi vis blogiausiai: jie buvo labai sunerim, nedmesingi ir
abejingi, tai agresyvs, tai usisklend. Net 65 proc. i j turjo kartoti
pirmos klass kurs.
Per pirmuosius trejus ketverius gyvenimo metus vaiko smegenys
pasiekia madaug du tredalius viso savo dydio ir vystosi greiiau
negu kada vliau. iuo laikotarpiu svarbiausi dalyk mokomasi grei
iau nei kada nors vliau gyvenime, vis pirma - emocij, o labai
didel tampa gali paeisti mokymsi reguliuojanius smegen cen
trus (ir taip pakenkti intelektui). Nors, kaip matysime, tai gali bti
iek tiek pataisyta gyvenimo patirties, ankstyvojo mokymosi taka yra
labai svarbi. Viename praneime apibendrinamos pagrindins pirmj
ketveri gyvenimo met emocij pamokos, kuri ilgalaikiai padari
niai yra didiuliai:
Svarbiausia - eima 227
Vaikas, kuris negali sutelkti dmesio, kuris yra tarus, nepasitiki
savimi, danai lidnas ar piktas, links niokoti, apimtas neri
mo, turi bauginani fantazij ir apskritai jauiasi labai nelai
mingas, toks vaikas turi labai maai galimybi priimti pasaul
kaip sav.9
KAIP UAUGAMA AGRESYVIU MOGUMI
Apie vis gyvenim pasireikianius emocikai neprotingo vaik
aukljimo - ypa kai dl to vaikai tampa agresyvs - rezultatus daug
galima suinoti i longitudini tyrim: 870 vaik i iaurins Niujorko
valstijos dalies buvo stebimi nuo tada, kai jiems buvo atuoneri, iki
tol, kol sukako trisdeimt.10Karingiausi vaikai - tie, kurie greiiausiai
praddavo mutis ir, kad ko nors pasiekt, nuolat naudojo jg, - da
niau buvo imetami i mokyklos ir iki trisdeimties met jau buvo
pasiek smurtini nusikaltim rekord. Be to, polink smurtauti jie
danai perduodavo savo vaikams: pradinje mokykloje j vaikai bu
vo tokie patys tvarkos drumstjai, kaip ir nusikalsti link j tvai.
Tai pamoka, kaip agresyvumas perduodamas i kartos kart. Ne
paisydami joki gimt polinki, triukmadariai uaug elgsi taip,
kad gyvenimas eimoje virto agresijos mokykla. Vaikystje ie vaikai
buvo aukljami negailestingai iauriai, todl patys tap tvais jie kar
tojo savo tv elges. Nesvarbu, tvas ar motina vaikystje buvo lai
komi agresyviais. Maos agresyvios mergaits uaugusios tapdavo val
dingomis ir grietai baudianiomis motinomis, o agresyvs berniu
kai - tokiais tvais. Itin grietai bausdami savo vaikus, jie iaip jau
visai nesidomjo j gyvenimu, didesn laiko dal juos ignoravo. Kartu
tvai savo vaikams rod aik prievarta ir agresyvumu grindiamo
elgesio model, pagal kur ie vaikai elgdavosi mokykloje bei aidi
m aiktelje ir kuriuo sek vis gyvenim. Nebtinai tvai nordavo
pikto ar linkdavo savo vaikams blogo, - greiiausiai tok aukljimo
stili jie perm i savo tv.
Remiantis iuo prievartos modeliu, vaikai buvo aukljami pagal
nuotaik: jei j tvai bdavo blogos nuotaikos, juos bausdavo iau-
2 2 8 Atsiverianios galimybs
riai, o jei geros, vaikai nesunkiai isisukdavo nuo bausmi. Taigi baus
m priklaus ne nuo to, k vaikas padarydavo, bet nuo to, kaip tuo
metu jautsi tvai. Taip diegiamas menkavertikumo bei bejgiku
mo jausmas ir suvokimas, kad grsm tyko visur ir gali uklupti bet
kuriuo metu. Jei pavelgsime eimos gyvenim, kuris tai ir sukelia,
visai nesunku suprasti, kodl vaikai taip kovingai bei liai nusitei
kia prie vis pasaul ir kodl tai ilieka. Lidniausia, kad ios pamo
kos imokstamos labai anksti, todl negailestingi padariniai pasireikia
vaiko emociniame gyvenime.
IURKTUMAS: EMPATIJOS STOKA
Linksmai dkdamas vaik darelyje, vos dvej su puse metuk
Martinas ukliud ma mergait, kuri staiga pravirko. Marti
nas paliet jos pet, taiau kai kkiojanti mergait j atstm,
pliaukteljo jai per rank.
Kadangi aaros nepaliov lietis, Martinas vis garsiau auk: Nu
tilk! Nutilk!"
Kai berniukas dar kart paband j paglostyti, i vl pasipriei
no. Dabar jau Martinas iiep dantis lyg urzgiantis uo.
Po dar vieno mginimo nuraminti kkiojani mergait drau
gikas papleknojimas per nugar greitai virto stipriu muimu.
Nepaisydamas vargs mergaits riksmo, Martinas j vis mu
ir mu.
i nerim kelianti scena patvirtina, kad prievarta - kai tvai ilieja
savo nuotaikas nuolat mudami vaikus - ikreipia natral vaiko po
link sijausti kit.11Keista, beveik brutali Martino reakcija draugs
susikrimtim yra tipika tokiems vaikams, kurie nuo pat kdikysts yra
muami ar patiria kitoki fizin prievart. Toks atsakas aikiai skiriasi
nuo prastos vaik uuojautos ir pastang paguosti verkiant draug,
kaip buvo aprayta septintame skyriuje. Agresyvi Martino reakcija
aaras vaik darelyje visai neblogai atspindi tai, ko jis imoko namie:
i pradi verkianij bandoma graiai raminti, po to pereinama prie
pikt vilgsni ir auksm, galiausiai mergait apkumiuojama ir net
Svarbiausia - eima 229
nuomiai primuama. Bene labiausiai nerim kelia tai, kad Martinas
stokoja primityviausios empatijos ries - instinkto nuslopinti kylan
i agresij skaudintam mogui. Bdamas vos dvej su puse met,
jis jau atskleidia besusidaranius iauraus ir sadistiko elgesio im
pulsus.
Martino iurktumas vietoj empatijos yra tipikas tokiems kaip jis
vaikams, kurie dar visai mai patiria iauri emocin ir fizin prievar
t namuose. Martinas buvo vienas i devyni vaik nuo vieneri iki
trej met amiaus, kurie dvi valandas buvo stebimi vaik darelyje.
Prievart patiriantys vaikai buvo lyginami su kitais devyniais darelio
vaikais i neturting eim, kuriose taip pat buvo jauiama didel
tampa, bet vaikai nebuvo fizikai skriaudiami. Abiej grupi vaikai
labai skirtingai reagavo skaudint ar nulidus draug. Dvideimt
trij toki atsitikim metu penki i devyni prievartos nepatiriani
vaik kito vaiko skausm reagavo susirpin, su lidesiu ar empati-
ja. Bet tais dvideimt septyniais atvejais, kai t pat galjo padaryti
prievart patiriantys vaikai, n vienas neparod n menkiausio susir
pinimo; verkiant vaik jie velg su baime, pykiu ar, kaip Marti
nas, panaudojo fizin prievart.
Pavyzdiui, viena prievart patirianti mergait iauria, grasinama
veido iraika velg papldusij aaromis. Vieneri met Tomas,
igirds kitame kambaryje verkiant vaik, i siaubo sustingo. Jis bai
ms perkreiptu veidu ir visikai tiesia nugara tyliai atsisdo, lyg pats
ruotsi pulti. Ir dvideimt atuoni mnesi Keit, taip pat patirianti
prievart, elgsi beveik sadistikai: erzindama Doj, dar jaunesn
vaik, ji nuspyr j ant grind, po to pradjo velniai glostyti jam
nugar. Taiau glostymas intensyvjo ir virto vis stiprjant muimu,
nepaisant berniuko riksmo. Ji pasilenkusi vis suduodavo eis septynis
kartus, kol berniukas nurpliojo alin.
inoma, ie vaikai su kitais elgiasi taip, kaip su jais buvo elgiama-
Sl* i prievart patiriani vaik iurktumas pranoksta ir t vaik,
kuri tvai yra kritiki, nuolat grasina ir iauriai baudia. ie vaikai
' ir,k nekreipti dmesio, kai j draugai susieidia ar pradeda verkti;
atrodo, lyg jie atstovaut tai altumo pusei, kurios aukiausias ta
Atsiverianios galimybs
kas - prievart patiriani vaik brutalumas. Toliau gyvenime jie da
niau turi kognityvini sunkum mokydamiesi, paprastai bna agresy
vs ir nepopuliars tarp bendraami (nenuostabu, kad iurktumas,
pasireikiantis darelyje, yra ateities pranaas), labiau link depresi
j, uaug daug daniau turi problem su teissaugos institucijomis ir
pa-daro daugiau smurtini nusikaltim.12 i empatijos stoka kartais,
jei ne danai, kartojasi i kartos kart - brutali tv tvai su jais
vaikystje elgsi taip pat brutaliai.13 Tai labai skiriasi nuo empatijos,
bdingos tiems vaikams, kuri tvai yra rpestingi ir savo vaikus ska
tina rpintis kitais bei suprasti, kaip niekyb veria jaustis kitus vai
kus. Neturj toki empatijos pamok, vaikai, atrodo, visai negali to
imokti.
Ko gero, labiausiai nerim kelia tai, kad prievart patiriantys vai
kai labai anksti imoksta pakartoti juos inaudojani tv elges. Ir jei
vaikai muami kiekvien dien, visai nesunku sivaizduoti j kasdie
nes emocines pamokas. Prisiminkime, kad verdant aistroms ar krizs
metu smegen limbins sistemos centruose pradeda dominuoti primi
tyvs polinkiai. Tokiais momentais vyraus tie proiai, kuriuos yra gi
jusios emocijas reguliuojanios smegenys.
Atsivelgiant tai, ar smegenys yra formuojamos brutalumo, ar
meils, vaikystje atsiveria ypatingos emocini pamok galimybs.
Muami vaikai anksti ir nuolat patiria traumas. Galbt geriau suvokti,
kokias emocines pamokas gauna ie prievart patiriantys vaikai, gali
me pamat, kokius ilgalaikius pdsakus traumos palieka smegenyse,
ir kaip ie iaurs pdsakai gali bti paslpti.
TRAUMA IR PAKARTOTINIS
EMOCIJ IMOKIMAS
13
Somas itas, pabglis i Kambodos, buvo sukrstas, kai trys jo
sns papra nupirkti aislinius autuvus AK-47. eeri, devyneri
ir vienuolikos met amiaus berniukai norjo su iais autuvais aisti
aidim, kur kai kurie j mokyklos mokiniai vadino Perdiu". ia
me aidime blogiukas Perdis iaudo vaik grup, o paskui ir pats
nusiauna. Taiau kartais vaikai aidim baigdavo kitaip: jie patys
nuudydavo Perd.
Perdis" - tai katastrofik 1989 met vasario 17 dienos vyki
Klyvlendo pagrindinje mokykloje Stoktone, Kalifornijos valstijoje,
pakartojimas. Tada per vien i pirmokams, antrokams ir treiokams
skirt pertrauk Patrikas Perdis - prie kokius dvideimt met pats
moksis ioje Klyvlendo pagrindinje mokykloje - stovjo aidim
aiktels pakratyje ir 7,22 mm kulkomis aud imtus aidiani
vaik. Kulkos skriejo viena po kitos septynias minutes, tada jis, prisi
djs autuv sau prie smilkinio, nusiov. Atvykusi policija rado pen
kis mirtanius ir dvideimt devynis sueistus vaikus.
Per kelis mnesius Perdis spontanikai tapo mgstamiausiu Klyv
lendo pagrindinje mokykloje besimokani berniuk ir mergaii ai
dimu; tai rodo, kaip giliai tos septynios minuts ir po to sek vykiai
sir vaik atmint. Kai aplankiau mokykl, kuri dviraiu galima
visai greitai pasiekti i kaimynystje esanios Pacifiko vietovs, kur a
augau, universiteto, jau buvo praj penki mnesiai nuo tada, kai
v'en i pertrauk Perdis pavert komaru. Vis dar buvo jauiamas jo
buvimas, nors baisiausios audymo yms - imtai skyli ant kulk
suvarpyt sien ir kraujo klanai - dingo jau kit ryt po vykio.
231
Atsiverianios galimybs
232 Al
Taiau giliausi randai liko ne ant Klyvlendo pagrindins mokyk-
I sien, bet va'ky ' r mokytoj, kurie stengsi vl gyventi kaip anks
iau psichikoje.1Turbt labiausiai trikd tai, kad atsiradus nors ma
iausiai detalei, primenaniai baisj vyk, tos kelios siaubo minuts
vis ikildavo ir ikildavo atmintyje. Pasak vienos mokytojos, praneus,
jog artja v. Patriko diena, baims banga nuvilnijo per vis mokykl.
Kakodl nemaai vaik paman, kad ji skirta udikui Patrikui Per-
diui pagerbti.
Kita mokytoja pasakojo: Kai tik igirstame pro al vaiuojant
greitosios pagalbos automobil netoliese esanius seneli namus, vis
kas aplinkui sustingsta. Vaikai klausosi, ar ji sustos ia, ar vaiuos to
liau". Kelias savaites vaikai bijojo pavelgti veidrodius poilsio kam
bariuose, mat mokykloje sklido gandai, kad ten slepiasi Kruvinoji
Mergel Marija" - kakoks fantazijos pagimdytas monstras. Prajus
kelioms savaitms po audymo, viena isigandusi mergait bgo mo
kytoj kambar aukdama: A girdjau vius! A girdjau vius!" O
kieme tesigirdjo grandini vangjimas.
Daugelis vaik buvo ypa budrs, tarsi vis laik tiktsi siaubin
go vykio pasikartojimo; kai kurie berniukai ir mergaits per pertrauk
nedrsiai sukiodavosi prie klass dur, nedrsdami eiti aidim aik
tel, kur buvo audoma. Kiti aisdavo tik maomis grupmis, maesn
vaik paskyr sargybai. Daugelis alinosi nelaims" viet, kur uvo
vaikai.
Prisiminimai taip pat atgydavo nerimastinguose sapnuose, siver-
dami neapsaugot vaik smon iems miegant. Be to, kai jie sap
nuodavo pasikartojant audym, juos uplsdavo nerimas, kad jie taip
pat greitai mirs. Kai kurie vaikai net stengdavosi miegoti atsimerk,
kad nesapnuot.
Visos ios reakcijos psichiatrams inomos kaip pagrindiniai po
trauminio streso sutrikimo, arba PTSS, poymiai. Vaik psichiatras dak
taras Spenseris Etas (Spencer Ethas), tiriantis, kaip potrauminio streso
sutrikimas pasireikia vaikams, teigia, kad toki traum pagrindas
yra pagrindinio prievartos veiksmo prisiminimai, pavyzdiui, paskuti
nis smgis kumiu, dris peiliu ar vis. Tokie prisiminimai yra stip-
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 233
rs percepciniai potyriai: vio vaizdas, garsas ir parako kvapas, riks
mai ar netiktai nutilusi auka, kraujo iurkl ar policijos automobilio
sirenos".
Nerv sistem tiriantys mokslininkai dabar teigia, kad tokie ry
ks baiss prisiminimai tampa emocij dalimi. I tikrj tai yra per
daug suadinto migdolinio kno poymiai, skatinantys aikius traum
suklusio vykio prisiminimus toliau vertis smon. Tie siaubingo
vykio prisiminimai sukelia psichin jautr: jei atsiranda nors maiau
sias tarimas, kad tai gali dar kart atsitikti, tuoj pat siuniamas signa
las. Toks per didelio jautrumo pasireikimas yra vaik emocins trau
mos, taip pat ir pasikartojanios fizins prievartos vaikystje poy
mis.
Kiekvienas sukreiantis vykis (gaisras ar autoavarija, stichin ne
laim, pavyzdiui, ems drebjimas ar uraganas, iprievartavimas ar
apiplimas) migdoliniame kne gali diegti mius prisiminimus. Kas
met imtai tkstani moni patiria panaias nelaimes, ir daugelis
jauiasi emocikai paeisti, o tai palieka pdsakus smegenyse.
Smurtiniai veiksmai yra alingesni nei stichins nelaims, tarkim,
uraganas, nes, kitaip nei gamtos nelaimi aukos, prievart patyrusieji
jauiasi tarsi jie bt specialiai pasirinkti piktadarystei vykdyti. is
faktas griauna pasitikjim monmis ir tikjim tarpusavio santyki
saugumu; tokio tikjimo stichins nelaims nesudrumsia. Per kelias
akimirkas pasaulis tampa pavojinga vieta, kur kiti mons gali kelti
grsm tavo saugumui.
Patirti iaurumai auk atmintyje diegia model, skatinant bijoti
visko, kas nors kiek primena pat upuolim. Vienas vyras, gavs per
galv i nugaros ir net nepamats upuoliko, taip isigando, kad v
liau gatve stengdavosi eiti pirma kokios pagyvenusios moters, kad
Jaustsi saugus, jog niekas nebesuduos jam.2Moteris, upulta kartu su
Ja liftu vaiavusio vyro, kuris, grasindamas peiliu, privert j ilipti
gyvenamame aukte, kelias savaites bijojo ne tik engti lift, bet
lr metro bei kit udar viet, kur ji jaustsi lyg spstuose. Pamaiusi
vVr, kiant rank varko kien lygiai taip pat, kaip tai dar upuo-
*'kas, staiga pakilusi nuo suoliuko ji pradjo bgti.
Kaip parod isigelbjusij po Holokausto tyrimas, siaubo pd-
kai atmintyje ir dl to persekiojanti nemiga gali ilikti vis gyveni
m Prajus beveik penkiasdeimiai met, kai jie kent bad, juos
vis dar persekiojo prisiminimai apie mylimj skerdynes ir nuolatin
siaub naci mirties stovyklose. Tredalis j teig apskritai jaui bai
m. Beveik trys ketvirtadaliai sak, prisimin naci persekiojimus,
pamat uniformuot mog ar dmus rkstant i kamino, igird bel-
diant duris ar lojant unis, vis dar jaui nerim. Beveik 60 procen
t teigia, kad Holokaust prisimena beveik kiekvien dien, netgi
pusei amiaus prajus; tie, kuriems ie poymiai pasireikia aktyviai
(tai yra atuoniems i deimties), vis dar kenia nuo pasikartojani
komar. Vienas iliks gyvas sak: Jei pergyvenai Auvic ir nesap
nuoji komar, tai tu nenormalus".
ATMINTYJE SUSTINGS SIAUBAS
Keturiasdeimt atuoneri met Vietnamo karo veteranas, apie dvi
deimt ketverius metus ikents tolimoje alyje, pasakojo:
A negaliu isivaduoti i prisiminim! Mane vis ulieja spdi,
sukelt, atrodo, visikai nesusijusi dalyk, banga, pavyzdiui,
trinkteljimas durimis, rytiets moters vaizdas, prisilietimas prie
bambukinio iuinio ar keptos kiaulienos kvapas. Praeit nakt
a kaip niekad gerai miegojau. Bet anksti ryte pra audra ir
nudundjo griaustinis. Staiga prabudau sustings i baims. At
rod, kad vl esu Vietname, per pat muson sezon stoviu sar
gybos poste. Buvau sitikins, kad kita kulk krua mane nuu
dys, kad greitai mirsiu. Mano rankos sustingo it ledas, vis kn
ipyl prakaitas. Jauiau ant sprando kiekvien stovint plauk.
Vos galjau kvpuoti, irdis dausi. Uuodiau sieros kvap.
Staiga pamaiau, kas liko i mano biiulio Trojo... Nuo kito
aibo tvyksteljimo ir griaustinio dundesio a taip paokau, kad
nukritau ant grind.3
ie siaubingi prisiminimai net ir po dviej deimi met buvu
siam kareiviui vis dar kelia toki pat baim, koki jis jaut t lemting
Atsiverianios galimybs
234
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 235
dien. Potrauminio streso sutrikimas rodo pavojing nerv sistemos
polink baim, kai mogus kasdienius gyvenimo momentus reaguo
ja kaip kritik situacij. Upuolimo scena, aprayta antrajame sky
riuje, atrodo lemiama, nes atmintyje paliko tokias stiprias ymes: kuo
iauresni, labiau sukreiantys ir siaubingesni bna vykiai, sukeliantys
migdolinio kno reakcij, tuo jie sunkiau idyla i atminties. Ikilus
iems prisiminimams, nervinis pagrindas rodo, kaip smarkiai dl vie
nintelio sukreianio siaubingo vykio gali pasikeisti smegen chemi
ns savybs.4 Nors visi gauti duomenys apie potrauminio streso
sutrikim paprastai yra grindiami vienu kuriuo vykiu, panas rezul
tatai atsiranda ir dl met metais patiriam iaurum, kaip kad bna
vaikams, patiriantiems seksualin, fizin ar emocin prievart.
Daugiausiai pasikeitim smegenyse tyrim atliekama Nacionali
niame potrauminio streso sutrikimo centre, steigusiame tyrim cen
trus Veteran administracijos ligoninse, kur gydosi daugyb Vietna
mo ir kit kar veteran, keniani dl mintojo sutrikimo. I i
tyrim daugiausiai apie j ir suinome. ias inias galima pritaikyti ir
gydant vaikus, patyrusius toki skaudi emocini traum kaip Klyv
lendo pagrindins mokyklos moksleiviai.
Daktaras Denisas arnjus (Dennis Charney) pasakojo, kad au
kos, patyrusios itin iurpias traumas, gali biologikai negrtamai pasi
keisti"5Jeilio psichiatras arnjus yra Nacionalinio centro neurologi
jos klinikos direktorius. Nesvarbu, artai buvo nuolatinis mi, kan
kinim siaubas, ar pasikartojanti prievarta vaikystje, ar vienkartin
patirtis, tarkim, patekus uragan ar velgiant miriai akis autoavari
joje. Bet koks nevaldomas stresas gali sukelti tokius paius biologinius
padarinius."
Lemiamas odis yra nevaldomas. Jeigu tik mons pajunta, kad
gali t padaryti katastrofikomis aplinkybmis, kad gali kontroliuoti
situacij, jie daug lengviau visa tai emocikai igyvena nei tie, kurie
Jauiasi visikai bejgiai. Bejgikumo veiksnys subjektyviai nustel
bia vyk. Kaip teig centro Psichofarmakologijos klinikos laboratori
jos direktorius daktaras Donas Kristalas (John Krystal), sakykim,
V|enas, upultas peiliu, ino, kaip apsiginti, ir ima veikti, o kitas mo
236 A tsiverianios galimybs
gus tokioje paioje situacijoje galvoja: A uvs!" Didesn tikimy
b, kad btent pastarasis po to jaus potrauminio streso sutrikimo pada
rinius. Pakitimai smegenyse vyksta tada, kai pradedi jausti, kad tavo
gyvenimas yra pavojuje ir nieko negali padaryti".
Tyrimai parod, jog bejgikumas yra klaiki bsena, sukelianti
potrauminio streso sutrikim. Buvo atlikta deimtys bandym su labo
ratorijos iurki poromis; kiekviena iurk buvo atskirame narvelyje:
buvo paleisti nestiprs, taiau iurkms labai didel stres keliantys
vienodo stiprumo elektros smgiai. Tik viena iurk narvelyje turjo
svert; kai j nuspausdavo, elektros srov abiejuose narveliuose bdavo
nutraukiama. Savaites abi iurks gaudavo vienod elektros smgi
kiek. Taiau ta iurk, kuri galjo sustabdyti elektros srov, patyr
neilgalaikius streso padarinius. Tik bejgs iurks smegenyse atsira
do streso sukelt pakitim.6Vaikui, kur audoma aidim aiktelje
ir kuris mato papldusius krauju ir mirtanius savo draugus, ar moky
tojui, negaliniam sustabdyti skerdyni, tas bejgikumas turjo bti
akivaizdus.
PTSS - LIMBINS SISTEMOS SUTRIKIMAS
Jau keli mnesiai prabgo nuo stipraus ems drebjimo, ivertusio
j i lovos. Panikai spiegdama ir bgdama per vis tamsoje paskendus
nam, ji iekojo savo ketveri met snelio. Valand valandas be mais
to, vandens ir viesos jie susiglaud tupjo Los Andelo nakties altyje,
o silpnesni smgi bangos drebino po jais em. Dabar, prabgus m
nesiams, ji beveik atsigavo po panikos, kelias dienas po vyki vis j
apimdavusios, kai vien nuo dur trenksmo ji praddavo drebti i bai
ms. Vienintel usitsusi problema - nemiga, atsirasdavusi tik tomis
naktimis, kai jos vyro nebdavo namie, kaip kad t ems drebjimo
nakt.
Pagrindiniai tokios imoktos baims poymiai - skaitant ir kra
tutines jos formas, potrauminio streso sutrikim - gali bti aikinami
limbins sistemos pasikeitimais, susijusiais su migdoliniu knu.7Vieni
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 237
svarbiausi pakitim vyksta melsvojoje vietoje (locus ceruleus) - struk
troje, reguliuojanioje dviej mediag, vadinam katecholami
nais - adrenalino ir noradrenalino, - sekrecij smegenyse. ios neuro-
chemins mediagos sutelkia kno jgas kritikoje situacijoje; ta pati
katecholamino banga su ypatinga jga malina ir prisiminimus. Esant
potrauminio streso sutrikimui, i sistema tampa hiperaktyvi ir iskiria
labai dideles i smegen chemini mediag dozes susidarius aplin
kybms, kai ikyla (arba visai neikyla) maa grsm, kaip nors pri
menanti vykusi traum. Todl ir Klyvlendo pagrindinje mokykloje
vaikus apima panika, kai jie igirsta greitosios pagalbos automobilio
siren, panai tas, kurias girdjo savo mokykloje po vi.
Melsvoji vieta ir migdolinis knas yra glaudiai tarpusavyje susi
j, kaip ir su kitais limbins sistemos dariniais - hipokampu ir hipota-
lamu; o katecholamin veikimo zona apima ir smegen iev. Mano
ma, kad pasikeitimai iose grandyse atsiranda dl potrauminio streso
sutrikimo poymi: nerimo, baims, per didelio budrumo, greito nu
lidimo ar susijaudinimo, pasiruoimo kovoti ar bgti bei neidildom
stipri emocini prisiminim.8 Vienas tyrimas parod, kad Vietnamo
karo veteranai, keniantys dl potrauminio streso sutrikimo, turjo 40
procent maiau receptori, stabdani katecholamin veikim, nei
tie vyrai, kuriems nepasireik ie poymiai - galima manyti, kad j
smegenyse vyko ilgalaiki pakitim, ir j katecholamin sekrecija
tapo prastai kontroliuojama.9
Kiti pakitimai vyksta grandyje, jungianioje limbin sistem su
hipofize, reguliuojania kortikotropin atpalaiduojant veiksn (KAV).
KAV yra pagrindinis streso hormonas, kur iskiria knas, kad sutelkt
jgas netiktam atsakui pulti ar sprukti". Dl vairi pakitim io
hormono iskiriama daugiau, ypa migdoliniame kne, hipokampe ir
melsvojoje vietoje, taip knas parengiamas pavojingai situacijai, ku
rios i tikrj nra.10
Kaip man aikino Djuko universiteto psichiatras daktaras arlis
^emerofas (Charles Nemeroff), per didelis KAV kiekis veria jus per-
nelyg stipriai reaguoti. Pavyzdiui, jei esate Vietnamo karo vtra
n s , keniantis dl potrauminio streso sutrikimo, ir jei didelje main
t vjim aiktelje jus staiga apvieia upakaliniai automobilio i
bintai dl isiskyrusio KAV jus ulieja tokie patys jausmai kaip ir
tada kai patyrte traum: js isigstate, pradedate prakaituoti, dre
bate, jums gali ikilti praeities prisiminimai. Pernelyg stipriai reaguo
ja tie mons, kuri KAV sekrecija yra per didel. Pavyzdiui, jei
prislintum bet kuriam mogui i nugaros ir staiga suplotum rankomis,
pirm kart jis isigands paokt, bet taip neatsitikt suplojus trei
ar ketvirt kart. mons, turintys per daug KAV hormono, nepripran
ta: ir ketvirtkart suplojus jie isigs lygiai taip pat kaip ir pirmkart".11
Treti pakitimai vyksta opiatinje smegen sistemos dalyje, iski
rianioje skausm slopinanius endorfinus. Ji taip pat tampa hiperak-
tyvi. i nerv sistemos grandis apima ir migdolin kn, ir smegen
iev. Opiatai yra chemins, veiksmingai nuskausminanios smege
n mediagos, kaip ir tos paios chemini mediag eimos opiumas
bei kiti narkotikai. Esant auktam opiat (smegen morfijaus") ly
giui, mons lengviau itveria skausm. Tai pastebjo ir karo chirur
gai: sunkiai sueistiems kareiviams reikjo maesni narkotik dozi
skausmui veikti nei lengvesnius sualojimus patyrusiems civiliams.
Panaiai pasireikia ir potrauminio streso sutrikimas.12 Endorfino
pakitimai nauju aspektu papildo nerv sistemos, suadintos vl gavus
traum, sudt: taip nuslopinami kai kurie jausmai. Tai, atrodo, paai
kina seniai pastebtus negatyvius" psichologinius potrauminio streso
sutrikimo poymius: anhedonij (negaljim jausti malonumo) ir ben
dr emocin ssting - jausm lyg btum atitrks nuo gyvenimo ar
nuo rpinimosi kit jausmais. Toki moni artimieji gali patirti abe
jingum dl empatijos trkumo. Kitas galimas padarinys yra atsiriboji
mas, suprantamas ir kaip negaljimas prisiminti lemting traum su
kelianio vykio minui, valand ar net dien.
Dl nerv sistemos pakitim, atsiradusi veikiant potrauminio stre
so sutrikimui, mogus, atrodo, taip pat bna labiau links jautriau rea
guoti traum sukelianius vykius. Nemaai tyrim su gyvnais paro
d, kad jei jauni gyvnai patyr net ir nedidel stres, vliau gyveni
me dl smegen pokyi, atsiradusi po traum suklusio vykio, jie
buvo labiau paeidiami nei streso nepatyrusieji (vadinasi, btina sku
238 Atsjverianios galimybs
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 239
biai gydyti potrauminio streso sutrikimo paveiktus vaikus). Tai, atro
do, galt paaikinti, kodl po tos paios katastrofos vienam mogui
pasireikia potrauminio streso sutrikimas, o kitam ne: migdolinio kno
funkcija - velgti grsm, ir kai gyvenime vl susiduriama su tikru
pavojumi, signalas bna atresnis.
Visi ie nerv sistemos pakitimai suteikia trumpalaik pranaum
veikiant iaurias ir skaudias kritikas situacijas, kurios ir sudaro sly
gas tiems pakitimams atsirasti. Sunkiose situacijose geriau bti budres
niam, viskam pasirengusiam, nepasiduoti skausmui, kn parengti fi
ziniams smgiams atlaikyti ir - tuo momentu - bti abejingam daly
kams, kurie galt trikdyti. Taiau ie trumpalaikiai pranaumai pa
mau virsta problemomis, kai smegenys pakinta tiek, kad tai tampa
polinkiu; lyg automobilis su nuolat jungta pirmja pavara. Kai mig
dolinis knas ir su juo susijusios smegen sritys stiprios traumos metu
patenka naujas aplinkybes, is pakitimas - padidjs pasirengimas
sukelti nerv sistemos emocin ipuol - reikia, kad visas gyvenimas
gali tapti viena kritine situacija, ir netgi nekaltas" vykis gali sukelti
nevaldom baims prover.
PAKARTOTINIS EMOCJ IMOKIMAS
Pasirodo, kad tokie traum sukeliantys prisiminimai ilieka pasto
vs smegen funkcijose, todl trukdo tolesniam mokymuisi - ypa kai
norime i naujo imokti normaliai reaguoti traumuojanius vykius.
Dl potrauminio streso sutrikimo gijus baims, mokymosi ir atminties
mechanizmai bna ikreipti; ir vl i vis smegen srii didiausias
vaidmuo tenka migdoliniam knui. Taiau norint veikti gyt baim,
svarbiausia yra naujoji smegen iev.
Proces, kai imama siaubingai bijoti to, kas visai nekelia grsms,
nes mintyse tas dalykas siejamas su kuo nors bauginamu, psichologai
Vadina baims slygojimu. Daktaras arnjus paymi, kad gyvn
^oratorijoje patirtas igstis sukelia baim, galini ilikti ilgus me-
tUs*13Pagrindin smegen sritis, padedanti imokti, isaugoti ir veikti
pagal ias baimes, yra grandis tarp tarpini smegen gumburo, migdo
linio kno ir kaktins smegen skilties - tai kelias j nerv sistemos
emocin ipuol.
paprastai, kai kas nors imoksta ko nors bijoti dl baims slygo
jimo, ta baim laikui bgant maja. Tai, atrodo, atsitinka dl natra
liai vykstanio pakartotinio imokimo, nes nuolat susiduriama su tuo
paiu gsdinaniu dalyku, ir nieko baisaus nebeatsitinka. Taip vaikas,
bijantis un dl to, kad kakada j persekiojo urzgiantis vokiei avi
ganis, natraliai ir pamau vis maiau j bijo, jei, sakysim, jis persike
lia gyventi ten, kur kakas turi draugik avigan, ir praleidia ne
maai laiko aisdamas su unimi.
Potrauminio streso sutrikimo atveju toks spontanikas pakartoti
nis imokimas nevyksta. arnjus aikina, kad dl potrauminio streso
sutrikimo atsiranda pakitim smegenyse ir jie tokie dideli, kad migdo
linio kno emocinis ipuolis vyksta kiekvien kart, kai kas nors net ir
labai miglotai primena buvusi traum ir taip sustiprina baim. Tai
reikia, kad niekada tai, ko baiminamasi, nebus galima sieti su ramy
bs jausmu - migdolinis knas niekada neimoks ramiau reaguoti.
Psichiatras pastebi, kad baims inykimas, pasirodo, siejasi su akty
viu mokymosi procesu", susilpnjusiu monms, turintiems potraumi
nio streso sutrikim, skatinaniu nenormal emocini prisiminim
laikymsi atmintyje"14
Vis dlto turint ger patirt net ir potrauminio streso sutrikimo po
veikis gali sumati. Stiprs emociniai prisiminimai ir mini bei re
akcij modeliai, kuriuos jie sukelia, laikui bgant gali pasikeisti. ar
njus teigia, kad is pakartotinis imokimas vyksta smegen ievje.
Pirmin baim, sitvirtinusi migdoliniame kne, visikai neinyksta; grei
iau kaktins smegen skilties iev aktyviai slopina migdolinio kno
gebjim smegen ramyb atsakyti su baime.
Kyla klausimas, kaip greitai galite atsikratyti imoktos baims?", -
klausia Riardas Deividsonas, Viskonsino universiteto psichologas, nu
stats kairiojo smegen pusrutulio kaktins smegen skilties ievs,
kaip tampos slopintojos, vaidmen. Atliks laboratorin eksperimen
t, kurio metu mons pirmkart imoko nemgti didelio triukmo^
240 Atsiverianios galimybs
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 241
tai imokstamos baims pavyzdys ir silpnesnio potrauminio streso su
trikimo paralel, - Deividsonas atrado, kad mons, kuri kairiojo
smegen pusrutulio kaktins smegen skilties iev veik aktyviau,
greiiau veik gyt baim. Tai tik patvirtina jos vaidmen atsikratant
imoktos kanios.15
EMOCINI SMEGEN PERAUKLJIMAS"
Daugiau vili teikiani ivad apie potrauminio streso sindro
m buvo gauta atlikus Holokaust igyvenusi moni tyrimus. Ma
daug trims ketvirtadaliams j net ir po puss imtmeio stipriai pasi
reik potrauminio streso sutrikimo poymiai. Prieita teigiamos iva
dos, kad ketvirtadaliui igyvenusi moni, anksiau kentjusi nuo
toki poymi, jie daugiau nebepasireik; paprasti j gyvenimo vy
kiai kakaip veik problem. T asmen, kuriems ie poymiai
visikai neinyko, smegenyse buvo rasta potrauminio streso sutrikimui
tipik su katecholaminu susijusi pakitim. Pasveikusij smegeny
se toki pakitim nebuvo.16is ir panas duomenys teikia vili, kad
dl potrauminio streso sindromo atsirad smegen pakitimai nra ne
pataisomi ir kad mons gali atsigauti net ir po pai baisiausi emo
cini igyvenim - trumpiau tariant, emocijas reguliuojanios smege
n sritys gali bti peraukltos". Taigi net ir potrauminio streso sindro
mo sukeltos gilios traumos gali bti igydytos, ir kelias tok igijim -
pakartotinis imokimas.
Vienas toki emocini gydymo bd, atrodo, pasireikiantis spon
tanikai - bent jau vaikams, yra tokie aidimai kaip Perdis". Jie su
teikia vaikams galimyb saugiai, kaip aidim dar kart igyventi
traum. Tai sudaro slygas dvejopam gijimui: viena vertus, prisimini-
mai atgyja be didelio nerimo, stipri jausm ir stres sukeliani emo-
C|JM, kita vertus, vaikai mintyse tragedijos baigt gali magikai pa
kreipti gerj pus: kartais aisdami jie nuudydavo Perd, tuo paro
dydami, kad gali valdyti situacij ir dramatiku momentu nesijauia
beJgiai.
numatyti, kad tokius aidimus kaip Perdis" ais jaunes-
(3alima
j patyr neabot smurt. Pirmoji tokius iurp kelianius
m patyrusiLJPr'evart3' aidimus pastebjo daktar Lenor Ter (Le-
T^rr) vaik psichiatr i San Francisko.17Panaius aidimus aid
nore ic*1''
ChowchiNos miesto Kalifornijoje, maiau nei valanda kelio nuo Stok-
tono kur Perdis sukl toki sumait, vaikai, kurie 1973 metais buvo
p a g r o b t i , kai autobusu vaiavo namo i vasaros stovyklos. Pagrobjai
autobus ir vaikus slp dvideimt septynias kankinamas valandas.
Daktar Ter pastebjo, kad prabgus penkeriems metams aukos
vis dar aid pagrobim. Pavyzdiui, mergaits j aid su Barbmis.
Viena mergait, negaljusi paksti kit vaik lapimo, nuolat praus
davo savo ll (j kankino prisiminimai, kaip apimti siaubo vaikai
guljo kartu suvirt krv). Kita aisdavo Keliaujani Barb": jos
ll nuolat kur nors keliavo - nesvarbu kur - ir saugiai grdavo, -toks
ir buvo pagrindinis aidimo tikslas. Treia mergait mgo aisti, kaip
jos ll stringa oloje ir dsta.
Suaugusieji, patyr sunki traum, kenia nuo psichinio sstin
gio, blokuojanio katastrofos prisiminimus ar jausmus, tuo tarpu vaik
psichika reaguoja kitaip. Daktar Ter tiki, kad jie reiau sustabarja
po traumos, nes fantazuodami, aisdami ir svajodami atkuria ir per
galvoja jiems tekusius sunkius imginimus. Tokie savanoriki trau
mos kartojimai ukerta keli poreikiui slopinti stipriai veikianius pri
siminimus, kurie vliau gali pratrkti kaip praeities vaizdiniai. Jei trauma
nra labai didel, tokia kaip einant pas stomatolog plombuoti dan
ties, gali utekti j pakartoti vien ar du kartus. Taiau jei ji didiul,
vaikui reikia nesibaigiani vykio, to nemalonaus, monotoniko ritu
alo kartojim.
Vienintelis bdas suprasti situacij, sustingusi migdoliniame k
ne, yra menas - pasmons tarpininkas. Emocijas reguliuojanti sme
gen sritis gerai suvokia simbolines prasmes ir metod, Froido vadint
pirminiu procesu", - metafor, pasakojimo, mito ir meno siuniamus
praneimus. is bdas danai taikomas gydant traum patyrusius vai
kus. Kartais menas gali paskatinti vaikus kalbti apie siaub keliant
moment, apie kur kitaip jie neidrst prasitarti.
Atsiverianios galimybs
242
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 243
Spenseris Etas, vaik psichiatras i Los Andelo, pasakoja apie pen
keri met berniuk, kuris kartu su motina buvo pagrobtas jos buvusio
meiluio. Vyras nusive juos motel, ten liep berniukui pasislpti po
antklode, o pats mirtinai sumu jo motin. Visikai suprantama, kad
berniukas nenorjo su Et kalbti apie tai, k mat i po antklods.
Taigi Etas papra jo k nors nupieti.
Psichiatras prisimena, kad berniukas nupie lenktyninink nepa
prastai didelmis akimis. Etas mano, kad milinikos akys rodo ber
niuko drs vogiomis stebti udik. Tokios paslptos uuominos apie
traum suklusi scen beveik visada pastebimos j patyrusi vaik
pieiniuose. Eto terapijoje pieimas tapo pirmuoju i anksto apgalvotu
ingsniu tokiems vaikams padti. Stipriai veikiantys, juos uvaldan-
tys prisiminimai prasiveria pieinius lygiai taip pat kaip ir j ms
tym. Be to, pats pieimas yra terapijos dalis, traumos veikimo pradia.
PAKARTOTINIS EMOCIJ IMOKIMAS IR
ATSIGAVIMAS PO TRAUMOS
Irenos pasimatymas baigsi pasiksinimu iprievartauti. Nors ji ir
pabgo nuo upuoliko, jis ir toliau nepaliko jos ramybje: var
gino j nevankiais pokalbiais telefonu, grasino panaudoti j
g, skambino vidury nakties, persekiojo ir slapia stebjo kiek
vien jos ingsn. Ji mgino kreiptis pagalbos policij, taiau
jie jos problem palaik visai nereikminga, nes i tikrj nie
ko neatsitiko". Kai Irena pagaliau kreipsi psichoterapeut,
jai buvo pasireik potrauminio streso sutrikimo poymi, ji vi
sai nustojo bendrauti ir jautsi kalinta savo paios namuose.
Irenos atveju remiasi Harvardo psichiatr daktar Dudit Luis Her
man (Judith Lewis Herman), savo novatorikame darbe nurodanti svar
biausius ingsnius norint atsigauti po traumos. Daktar Herman mato
tr's etapus: saugumo jausmo susigrinim, traum suklusio vykio
smulkmen prisiminim bei lides dl praradim ir pagaliau norma-
laus gyvenimo atkrim. Kaip matysime, tokia i ingsni seka yra
Alogikai pagrsta: ji, atrodo, atspindi, kaip emocins smegenys vl
okosi gyvenimo nelaikyti kritika situacija, kai nuolat laukiama,
kad kas nors atsitikt.
Pirmas ingsnis - saugumo jausmo atgavimas - turbt supranta
mas kaip bdas nuraminti per daug sibaiminusias ir per lengvai
suadinamas emocijas, kad bt galima sudaryti slygas pakartoti
niam mokymuisi.18 Danai pacientams pirmiausia aikinama, kad j
krpiojimai ir komarai, per didelis budrumas ir panika yra PTSS po
ymi dalis. Tai supratus, poymiai tampa ne tokie gsdinantys.
Kitas ingsnis - padti pacientams atgauti tikjim, jog jie gali
kontroliuoti situacij, ir umirti traum suklusio vykio metu patirt
bejgikumo jausm. Irena, pavyzdiui, sutelk savo draugus ir ei
m, galinius apsaugoti j nuo persekiotojo, ir sugebjo priversti si
kiti policij.
mons, keniantys dl potrauminio streso sutrikimo, jauiasi ne
saugs" ne tik tada, kai bijo aplink tykani pavoj; j nesaugumas i
pradi reikiasi daug intymiau: jie nesijauia galintys kontroliuoti
to, kas vyksta su j pai knais ir emocijomis. Tai suprantama, nes
potrauminio streso sutrikimas per daug suadina migdolin kn, ir
vyksta emocinis ipuolis.
Gydymas vaistais yra vienas i bd padti pacientams pajusti,
kad nereikia kankintis dl uplstanio nesuprantamo nerimo, nemi
gos ar komar. Farmacininkai tikisi vien dien sukurti vaistus,
galinius sumainti potrauminio streso sutrikimo poveik migdoliniam
knui ir su juo susijusioms neurotransmiteri grandims. Taiau kol kas
esama tik kelet i pakitim gydani vaist. Tai antidepresantai,
veikiantys serotonino sistem, ir betablokeriai, kaip propranololis, stab
dantys aktyvi simpatins nerv sistemos veikl. Pacientai taip pat
gali imokti atsipalaidavimo technik, galini jiems padti veikti
susierzinim ir nervingum. Fiziologin ramyb atveria galimyb pa
eistai emocij grandiai i naujo atrasti, kad gyvenimas nra nuola
tin grsm, ir pasijusti ligoniams bent i dalies saugesniems.
Kitas gydymo ingsnis - saugioje aplinkoje atpasakoti, atkurti
traum suklus vyk, leidiant emocinei sistemai gyti nauj, rea
lesn supratim ir reaguoti traumos prisiminimus ir j sukljus. Kai
244 Atsiverianios galimybs
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 245
pacientai atpasakoja iurpias traumos smulkmenas, atmintis, veikiant
emocijas reguliuojaniai smegen sriiai, pradeda keistis. Atpasako
jimo tempas labai svarbus - mgdiojamas tempas, kur natraliai
pasirenka mons, galintys atsigauti po traumos, nesikankinti dl PTSS
poymi. iais atvejais danai atrodo, kad yra vidinis laikrodis, nelei
diantis monms, persekiojamiems kyri prisiminim, kurie skatina
dar kart igyventi traum, itisas savaites ir net mnesius beveik nie
ko neprisiminti i t siaubing vyki.19
Tai pasineriant prisiminimus, tai trumpai nuo j pailsint, atrodo,
susidaro slygos spontanikai pervelgti traum suklus vyk ir pa
kartotinai imokti emocikai j reaguoti. Daktar Herman teigia, kad
tiems, kuri potrauminio streso sindromas sunkiau gydomas, vykio
atpasakojimas kartais gali sukelti didiul baim. Tokiu atveju psichiat
ras turt sultinti temp, kad ilaikyt paciento reakcijas pakenia
mo lygio ir jis netrukdyt pakartotinai imokti.
Psichiatras skatina pacient atpasakoti dramatikus vykius kuo
aikiau, kaip siaubo filme, prisimenant visas baisias smulkmenas. Tai
apima ne tik detales to, k jis mat, girdjo, uuod ar jaut, bet ir jo
reakcijas - didel baim, pasilyktjim, koktum. Tikslas yra visus
prisiminimus ireikti odiais, tai yra ufiksuoti tas prisiminim dalis,
nuo kuri galjo bti atsiribota ir kuri galjo nebti smoninguose
prisiminimuose. Kai vardijamos jutim detals ir jausmai, naujoji sme
gen iev lengviau valdo prisiminimus, nes j sukeltos reakcijos gali
bti pateiktos daug aikiau ir todl lengviau valdomos. Tuo metu pa
kartotinis emocij mokymasis daugiausia vyksta per vyki ir j su
kelt emocij igyvenim, tik kart saugioje aplinkoje patikimo
Psichiatro draugijoje. Taip emocij sistema gauna pirm svarbi pa
mok - kad saugumas, o ne nuolatinis siaubas gali bti patiriamas
kartu su traumos prisiminimais.
Penkiametis, stebjs siaubing motinos nuudym ir nupies
mog didiulmis akimis, daugiau nebepie, vietoj to jis ir jo psi
chiatras Spenseris Etas aid aidimus, kurdami tarpusavio ry. Labai
ls lto berniukas pradjo atpasakoti mogudysts istorij, i pradi
stereotipikai, kas kart kiekvien detal lygiai taip pat idstyda-
Taiau pamau jo pasakojimas tapo atviresnis ir laisvesnis, pasa
kodamas jis vis maiau sitempdavo. Tuo metu ir komarai naktimis
tapo retesni. Eto nuomone, tai enklas, kad trauma valdoma". Po
truput j kalba nuo traumos sukelt baimi pakrypo berniuko kas
dienio gyvenimo vykius, kai jis prisitaik prie naujo gyvenimo su
tvu. Galiausiai vaikas galjo kalbti tik apie savo kasdien gyveni
m, kas laikoma traumos poveikio inykimu.
Daktar Herman mano, kad pacientams reikia gedti to, k pra
rado dl traumos: ar tai bt sualojimas, ar mylimo mogaus mirtis,
ar santyki nutrkimas, ar apgailestavimas, kad ko nors nepadar, ar
paprasiausias sukrtimas dl moni nepatikimumo. Pasakojant to
kius skaudius vykius gedti yra svarbiausia: tai rodo gebjim va
duotis i traumos padarini. Pacientai gali vl irti priek, tikti,
kurti nauj gyvenim, laisv nuo traumos gniaut, o ne bti nuolat
valdomi praeities vyki. Atrodo, kad traumos sukeltas siaubas, lyg
ukeikimas, gali bti sunaikintas nuolat j permstant ir i naujo igy
venant. Kiekviena sirena nebtinai turi kelti baim, ir kiekvienas gar
sas nakt nebtinai turi sukaustyti siaubo prisiminimais.
Daktar Herman teigia, kad retkariais pasireikiantys poymiai
danai ilieka, bet yra dalyk, rodani, kad trauma jau beveik veik
ta: fiziologiniai poymiai susilpnj tiek, kad jie yra lengvai suvaldo
mi, o dramatik vyki prisiminim sukelti jausmai ramiai igyvena
mi. Ypa reikminga tai, kad traum suklusi vyki prisiminimai jau
nebeprasiveria nesuvaldomai, greiiau jie gali bti dar kart savano
rikai permstyti ir, turbt svarbiausia, nustumti al kaip ir bet kurie
kiti prisiminimai. Pagaliau tai reikia krim naujo gyvenimo, kur
vyrauja tvirti bei pasitikjimo kupini tarpusavio ryiai ir atrandama
prasm net ir to pasaulio, kuriame gali bti padaryta tokia skriauda.20
Visa tai yra emocijas reguliuojanios smegen srities skmingo per
aukljimo enklai.
Atsiverianios galimybs
246
Trauma ir pakartotinis emocij imokimas 247
PSICHOTERAPIJA KAIP EMOCIJ MOKYMAS
Laimei, daugelio i ms gyvenime tokie katastrofiki momentai,
kuri baiss prisiminimai siria atmint, yra reti. Taiau ta pati
sistema, kai taip aikiai ikyla traum sukeliantys prisiminimai, vei
kia ir ramesniais gyvenimo momentais. Paprastos vaikysts situacijos,
tokios kaip nuolatinis ignoravimas ir tv dmesio ar velnumo trku
mas, apleidimas ar praradimas, socialinis atmetimas, gali niekada ne
pasiekti aukiausios traumos ribos, bet jie tikrai palieka pdsakus
emocijas reguliuojanioje smegen srityje ir vliau gyvenime, arti
mai bendraujant su monmis, sukelia vairi sutrikim - aaras, pyk
io protrkius. Jei galima igydyti potrauminio streso sutrikim, tuo
labiau galima atsikratyti ne toki gili emocini rand, kuri turi dau
gelis i ms. Tai ir yra psichoterapijos uduotis. Ir apskritai emocinis
intelektas pradeda veikti tada, kai imokstama skmingai tvarkytis su
iomis slegianiomis reakcijomis.
Pagal reakcijas, vykstanias tarp migdolinio kno ir daugiau i
nanios" kaktins smegen skilties ievs, galima sudaryti neuroana-
tomin model, kaip psichoterapija performuoja tvirtus, neadaptyvius
emocinius modelius. Kaip spja Jozefas Ledu, nerv sistem tiriantis
mokslininkas, atrads, kad migdolinis knas skatina emocinius ipuo
lius, jei kart js emocin sistema ko nors imoko, atrodo, tai nieka
da nedings. Psichoterapija i tikrj moko tai kontroliuoti: ji moko
js naujj smegen iev slopinti migdolin kn. Polinkis veikti
yra nestiprus, kol pagrindin su tuo susijusi emocija lieka prislopinta".
Dl smegen struktros, nuo kurios priklauso pakartotinis emoci
j mokymasis, net ir po skmingos psichoterapijos pasireikia rudi
mentin reakcija - ankstesnio jautrumo ir baims, dl kuri susidar
tinkamas emocinis modelis, liekana.21 Kaktins smegen skilties
iev gali patobulinti arba pristabdyti migdolinio kno impuls griau
t i bet pati reakcija vis tiek vyks. Taigi, kol negalime nusprsti, kada
lvyks ms emociniai ipuoliai, turime stebti, kiek laiko jie trunka.
Greitesnis atsigavimas po toki ipuoli gali bti vienas i emocins
brandos poymi.
Terapijos metu i esms keiiasi ms atsakas po to, kai jau buvo
emocikai sureaguota, taiau tendencija, kad reakcijos visai nebus,
neinyksta. To rodymas yra daugelis psichoterapijos tyrim, atlikt
vadovaujant Lesteriui Liuborskiui (Lester Luborsky) ir jo kolegoms i
Pensilvanijos universiteto (JAV).22 Jie analizavo pagrindinius moni
tarpusavio konfliktus, dl kuri imtai pacient atjo psichoterapijos
kabinet. Tai tokios problemos kaip didiulis trokimas bti pripain
tam ar artimai susidraugauti, neskms baim ar per didel priklauso
myb nuo kit. Buvo nuodugniai ianalizuotos tipikos (visada pa
smerktos lugti) pacient reakcijos, pasireikdavusios, kai ie norai ir
baims ikildavo paviri bendraujant su kitais: jie per daug reika
laudavo, k kitas mogus danai atsakydavo pykiu ar altumu, ar
ba atsitraukdavo gindamasis nuo laukiamos eidiamos pastabos, o
kitas mogus dl, atrodyt, atmetimo reakcijos likdavo susierzins. Dl
toki bloga lemiani atsitikim pacientus, suprantama, uplsdavo
nemalons jausmai - neviltis ir lidesys, apmaudas ir pyktis, tampa ir
baim, kalt ir priekaitai sau ir pan. Kad ir koks bt buvs pacientas,
jis, atrodo, atsiskleisdavo per svarbesnius santykius: tiek bendraudamas
su sutuoktiniu ar mylimuoju, tiek su vaiku ar tvais, tiek su bendradar
biais ar virininku.
Taiau ilgalaiks terapijos metu ie pacientai pasikeit dvejopai:
vykius jie reagavo nebe taip atriai, netgi ramiai, j atvira reakcija
tapo daug veiksmingesn siekiant to, ko jie i tikrj tikjosi i tarpu
savio santyki. Vis dlto vienas dalykas nepasikeit - uslptas tro
kimas ar baim ir j pirminis skausmas. Kai pacientams buvo lik tik
keli psichoterapijos seansai, jie jau gebjo, palyginti su terapijos
pradia, dvigubai reiau negatyviai reaguoti ir dvigubai daniau i
kito mogaus sulauk teigiamo atsako, kurio taip troko. Taiau visai
nepasikeit j ypatingas noras tuos poreikius patenkinti.
Galime manyti, kad smegen limbin sistema siunia pavojaus
signalus kaip atsak bet koki uuomin apie baim keliant vyk,
bet kaktins smegen skilties iev ir su ja susijusios sritys turt i
mokti naujo, sveikesnio atsako. Kitaip tariant, emocins pamokos,
net ir giliausiai sitvirtin proiai, gyti dar vaikystje, gali gauti
nauj form. Emocij mokymasis vyksta vis gyvenim.
248 Atsiverianios galimybs
TEMPERAMENTAS NE VISK
NULEMIA
14
Tai tiek norjau papasakoti apie kintanius emocinius modelius,
kuri imokstama. Bet reikt prisiminti ir genetikai paveldim reaga
vimo bd - ar gali j keisti, tarkim, i prigimties labai nepastovs ar
liguistai drovs mons? Temperamentas, t. y. mums bdingos emoci
nio gyvenimo nuotaikos, sudaro ms charakterio pagrind. Kiekvie
nas mogus turi mgstam emocij diapazon. Kaip ir daugelis kit
savybi, temperamentas gyjamas genetinje loterijoje, kuri daug le
mia mogaus gyvenime. Visi tvai yra pastebj, kad vieni vaikai
nuo gimimo bna tyls ir rams, o kiti irzls ir sunkiai valdomi. Kyla
klausimas, ar patirtis gali keisti toki genetikai nulemt emocij vi
sum? Ar i prigimties drovus vaikas gali uaugti savimi pasitikiniu
mogumi? O gal prigimtis galutinai nulemia ms emocin gyveni
m?
Atsakymus iuos klausimus galima rasti ymaus amiaus tarps
ni psichologijos specialisto i Harvardo universiteto Deromo Kaga-
no (Jerome Kagan) veikale.1Kaganas nurodo, kad yra maiausiai ketu
ri temperamento tipai: drovus, drsus, linksmas ir lidnas. T lemia
skirtinga smegen veikla. Taiau to paties temperamento mons taip
Pat skiriasi vienas nuo k i t o - t a i priklauso nuo gimt smegen veiklos
savybi: pavyzdiui, nuo to, kaip greitai siplieskia kokia nors emoci
ja, kiek laiko ji utrunka, kok intensyvum pasiekia. Savo darbe Kaga-
nas susitelkia ties vienu i aspekt: ties temperamento kaita nuo drsos
'ki drovumo.
Jau ne vien deimtmet Harvardo universitete veikia Viljamo
Deimso vardu pavadinta Vaiko vystymosi laboratorija. ia Kaganas ir
249
250 Atsiverianios galimybs
jo bendradarbiai atlieka vairius kdiki ir pradjusi vaikioti vaik
vystymosi tyrimus. Mokslininkai pastebjo, kad drovumo poymiai
pradeda rykti jau dvideimt pirmj vaiko gyvenimo mnes. Ekspe
rimento metu vaikams buvo leidiama aisti niekieno nevaromiems.
Vieni n kiek nesvyruodami tuojau pat msi veiklos; kiti buvo ne
tokie drss ir rytingi, dvejojo, laiksi sikib savo motin ir tyliai
stebjo aidianius bendraamius. Madaug po ketveri met, kai
eksperimente dalyvav vaikai jau lank darel, Kagano vadovaujama
mokslinink grup juos vl stebjo. N vienas i tada lengvai bendra
vusi vaik ir dabar nebuvo drovus, tuo tarpu du tredaliai drovij
vis dar buvo nedrss.
Kagano nuomone, pernelyg jautrs ir baikts vaikai suaug b
na nerytingi ir nedrss. Apie 15-20 proc. vaik i prigimties yra,
psichologo odiais tariant, uslopinto elgesio". Jau kdikystje ie
vaikai baiminasi visko, kas yra nepastama, todl jie nedrsiai ragau
ja nauj valgi, vengia svetim gyvn, nemgsta nauj viet, nedr
siai jauiasi tarp nepastam moni. Be to, jie jautrs ir kitiems daly
kams, pavyzdiui, yra link save kaltinti ir sau priekaitauti. Tokie vai
kai sustingsta i baims kiekvien kart, kai reikia bendrauti: per usi
mimus, aidim aiktelje, susitik su naujais monmis - visada,
kai tik juos atkreipiamas dmesys. Suaug jie danai vakarli metu
ramsto sienas, liguistai bijo vieai kalbti ir pan.
Tomas, vienas i Kagano eksperimente dalyvavusi berniuk, bu
vo tipikas drovuolis. Nuo ankstyvos vaikysts - bdamas ir dvej, ir
penkeri, ir septyneri met amiaus - jis visko perdtai baiminosi.
Apklausiamas psichologo, trylikametis Tomas sdjo visas sitemps,
tiesia nugara, kandiojo lpas, tryn rankas, velg bereikmiu vilgs
niu ir nedrsiai ypteljo tik pasakodamas apie savo mergin. Atsaki
njo trumpai ir atrod susikausts.2Tomas prisimin madaug iki vie
nuolikos met buvs labai drovus: kiekvien kart, kai reikdavo u
kalbinti bendraamius, j ipildavo prakaitas. Jis daug ko nepagrstai
bijojo: pavyzdiui, galimo gaisro, nerti vanden, likti vienas tamsoje.
Tomas danai sapnavo komarus - kad j puola pabaisos. Nors pasku
tinius dvejus metus jis nebesijaut ess toks drovus, jam vis dar buvo
Temperamentas ne visk nulemia 251
nejauku bendrauti su bendraamiais, o labiausiai Tomas nerimavo dl
paymi, nors moksi labai gerai. Berniukas tvo pavyzdiu norjo
tapti mokslininku, nes tokia vienatvs reikalaujanti specialyb tiko jo
intravertikam bdui.
Ralfas, prieingai nei Tomas, visada isiskyr drsa ir draugiku
mu. Per pokalb su psichologu jis sdjo laisvai atsirms kds atlo
, neatrod susijaudins, daug ir mielai pasakojo lyg bendraamiui,
nors su panekovu juos skyr net dvideimt penkeri metai. Vaikystje
jis bijojo tik dviej dalyk - un po to, kai didelis uo uoko ant jo,
trej met vaiko, ir skrydi, kai bdamas septyneri jis igirdo apie
lktuvo avarij, taiau ta baim greitai prajo. Draugikas ir vis mgs
tamas Ralfas niekada neman ess drovus.
Drovi vaik nerv sistema i prigimties yra jautresn, todl jie
reaguoja ir nereikmingus dirgiklius. Pavyzdiui, toki kdiki irde
ls plaka daug greiiau nei kit mayli, kai jie atsiduria neprastoje
aplinkoje. Dvideimt vieno mnesio amiaus udaro bdo kdikiai,
kurie buvo tiriami, atitraukti nuo aidimo susijaudindavo daug labiau
nei kiti vaikai. T rod ir irdies plakimo danio matavimo aparatas.
Toks greitai kylantis nerimas yra j drovumo pagrindas: kiekvien nauj
mog ar situacij jie laiko galima grsme. is jausmas paprastai ne
apleidia vis gyvenim. Galbt todl nereta vidutinio amiaus mote
ris, prisimenanti vaikystje buvusi labai drovi, danai jauia baim,
nerim ar kalt bei kenia nuo streso sukelt fizini negalavim, toki
kaip migreninis galvos skausmas, arnyno ar skrandio jautrumas.3
DROVUMO NEUROCHEMIJA
Kagano teigimu, atsargusis Tomas ir drsusis Ralfas skiriasi neuro
n grandins, besibaigianios migdoliniame kne, jautrumu. Moksli
ninko nuomone, dl gimt neurochemini savybi baiki moni
neuron grandin yra lengvai suadinama, todl jie vengia to, ko ne
pasta, nemgsta nepastovumo, nuolat dl ko nors nerimauja. Toki
kaip Ralfas nerv sistema ne tokia jautri, j migdoliniam knui sua
252 Atsiverianios galimybs
dinti reikia daug stipresni dirgikli, todl tokius mones sunkiau i
gsdinti, jie mgsta bendrauti, susipainti su naujais monmis, itirti
naujas vietas.
Kok temperament kdikis paveldjo, galima suprasti i to, ar jis
dirglus, ar labai susijaudina susidrs su kuo nors nepastamu. Pa
prastai kas penktas kdikis bna drovus, o madaug du penktadaliai
pasiymi gyvu temperamentu.
Savo ivadas Kaganas grindia ir neprastai baiki kai steb
jimo duomenimis. Uuot elgusiosi kaip ir dert legendiniu smalsumu
garsjantiems naminiams gyvulliams, kats veng nauj dalyk ir
nenoriai tyrinjo nauj aplink. Jos puol tik smulkius grauikus, di
desni nedrso liesti, tuo tarpu drsesns kats su pasimgavimu juos
persekiojo. Smegen tyrimai parod, kad kai kurios baiki kai mig
dolinio kno dalys yra nepaprastai jautrios, todl labai greitai suadi
namos (pavyzdiui, kai kat igirsta grasinam prieininks nypti
m).
Madaug vieno mnesio kaiuk bdas jau aikiai atsiskleidia,
nes tada migdolinis knas bna pakankamai subrends ir jau gali kon
troliuoti smegen sistem bei sprendimus veikti. Vienas kaiuko sme
gen brendimo mnuo prilygsta atuoniems kdikio smegen brendi
mo mnesiams. Taigi, kaip pastebi Kaganas, madaug nuo atuoni
devyni mnesi amiaus vaikai pradeda bijoti nepastam moni.
Tarkim, jei motina palieka kdik kambaryje vien su nepastamu
mogumi, maylis pradeda verkti. Psichologo nuomone, labai nedr
ss vaikai gali bti paveldj didel kiek noradrenalino ar kit sme
gen chemini element, jaudrinani migdolin kn, todl j leng
va suadinti.
Laboratorijoje tiriant vaikystje gana drovi jaun vyr ir moter
reakcij atrius kvapus, buvo nustatyta, kad padidjs j irdies pla
kimo danis ilieka daug ilgiau nei bendrauti mgstani bendraam
i. Tai rodo, kad didelis noradrenalino kiekis ilgiau palaiko suadint
4
migdolin kn, o per neuron grandin - ir simpatin nerv sistem*
Kaganas pastebjo, kad drovi vaik simpatins nerv sistemos veik
los intensyvum atspindi tokie rodikliai kaip auktesnis k r a u j o s p d i s
Temperamentas ne visk nulemia 253
isiplt vyzdiai, didesnis noradrenalino kiekis lapime ir pan.
Kitas drovumo barometras yra tyljimas. Kagano vadovaujama
psicholog grup pastebjo, kad natralioje aplinkoje - per usimi
mus darelyje, susidr su nepastamais vaikais ar kalbinami suau
gusio mogaus - drovieji vaikai kalba maiau. Vienas nedrsus dare
linukas nieko neatsakydavo vaikams, kurie j kreipdavosi, ir didij
laiko dal darelyje praleisdavo stebdamas aidianius bendraam
ius. Mokslininko nuomone, drov tyljim susidrus su naujove ar
pajutus grsm sukelia neuron grandin tarp priekini smegen, mig
dolinio kno ir greta esanios limbins srities, kuri atsakinga u gars
tarim (dl to patyr sukrtim mes kartais prarandame ad").
Itin jautriems vaikams gali isivystyti nerimo sutrikimai, tokie kaip
panikos priepuoliai. Vienas tyrimas parod, kad 44 berniukai ir mer
gaits i 754 et septint klasi mokini jau buvo patyr bent vien
panikos priepuol arba pastebj jo simptom. Nerimo epizodus da
niausiai sukelia ankstyvajai paauglystei bdingi baims ir nerimo al
tiniai, tokie kaip pirmasis pasimatymas ar svarbus egzaminas. Daugu
ma vaik t nerim gana nesunkiai veikia, taiau droviems paaug
liams, kuriuos nepaprastai gsdina neprastos situacijos ir aplinkybs,
pasireikia panikos simptomai: pradeda stipriai plakti irdis, pritrksta
kvapo, dusina ir kartu apima jausmas, tarsi turt atsitikti kakas bai
saus - jie iprots arba mirs. Pasak mokslinink, ie epizodai nra
tokie rimti, kad paaugli igyvenam panik galima bt laikyti psi
chikos sutrikimu, taiau jie signalizuoja, jog vliau iems paaugliams
gali isivystyti mintasis sutrikimas. Suaugusieji, kurie kenia nuo pa
i k o s priepuoli, prisimena, kad jie prasidj dar paauglystje.
Nerimo priepuoli antpldis yra glaudiai susijs su lytiniu bren
dimu. Mergaits, kurioms lytinis brendimas buvo tik prasidjs, nebu-
v patyrusios toki priepuoli, o madaug 8 proc. lytikai subrendusi
Paaugli prisipaino jautusios panik. Nors kart patyrus tok prie-
Pul atsiranda baim, kad jis pasikartos, todl panikos sutrikimu ser
gantys mons vengia aktyvaus gyvenimo.
254 Atsiverianios galimybs
NIEKAS MAN NERUPI: LINKSMAS TEMPERAMENTAS
Prajusio amiaus treiajame deimtmetyje mano tada dar jauna
teta Duna paliko savo namus Kanzasityje ir viena pati nuvyko an
chaj. Tada tokia kelion vieniai moteriai buvo labai pavojinga. Ta
me tarptautiniame prekybos ir intrig centre Duna sutiko brit kolo
nijins policijos pajgose dirbus detektyv ir u jo itekjo. Kai Antro
jo pasaulinio karo pradioje japonai um anchaj, mano teta ir jos
vyras buvo kalinti karo belaisvi stovykloje, apie kuri pasakojama
knygoje Sauls imperija" (Empire of the Sun") ir to paties pavadini
mo filme. Igyven penkerius iurpius nelaisvs metus, jie be cento
kienje buvo isisti Brit Kolumbij - tada buvusi Didiosios Bri
tanijos kolonij.
Prisimenu, kaip dar bdamas vaikas pirm kart pamaiau Du-
n, energija tryktani pagyvenusi moter, kurios gyvenimas buvo
toks nepaprastas. Senatvje ji patyr insult ir buvo pusiau paralyiuo
ta. Duna sveiko ltai ir sunkiai, taiau po kurio laiko vl galjo vaik
ioti, nors iek tiek lubavo. Prisimenu, kaip kart jome kartu u
miest pasivaikioti. Tada jai buvo jau per septyniasdeimt. Ji nuklydo
al, ir po keli minui igirdau j negarsiai aukiantis pagalbos.
Buvo parkritusi ir pati negaljo atsikelti. Nedelsdamas nuskubjau jai
padti. Uuot musi dejuoti, Duna tik pasijuok i savs ir nerpes
tingai tar: Gerai, kad bent galiu vaikioti".
Toki moni kaip mano teta emocij pasaulis, regis, labiau pasi
duoda teigiamo poliaus traukai, - jie i prigimties yra linksmi ir ner
pestingi, prieingai nei paniurliai ir melancholiki mons. ias tem
peramento savybes veikiausiai lemia atitinkama kairiosios ir deinio
sios kaktins smegen srities - emocini smegen virutini poli -
veikla. Toki hipotez savo darbuose ikl Viskonsino universiteto
psichologas Riardas Deividsonas. Jis pastebjo, kad mons, kuri
kairioji kaktin skiltis aktyvesn, yra gyvo temperamento, mgsta ben
drauti, su malonumu priima visk, k jiems silo gyvenimas, l e n g v i
(kaip mano teta Duna) atsigauna po patirt sunkum. O tie asmenys
Temperamentas ne visk nulemia 255
kuri aktyvesn deinioji skiltis, link visk vertinti negatyviai, pasi
duoda irzliai nuotaikai, juos trikdo kylantys sunkumai ir danai kamuo
ja nerimas bei depresija.
Per vien i savo eksperiment Deividsonas lygino asmenybs tes
t, kuriuos pateik savanoriams, rezultatus. Mokslininkas pastebjo, kad
aktyvesn deinij kaktin smegen srit turintiems asmenims akivaiz
diai bdingesns neigiamos nuostatos. ie mons primin Vudio Ale
no vaidinamus komikus herojus, kuriems ir mamoiai prilygsta ka
tastrofoms. Jie visko baiminosi, buvo prastai nusiteik ir tariai velg
pasaul, kuris, j nuomone, pilnas sunkum ir visur slypini pavoj.
Visikai kitaip mst savanoriai, turintys aktyvesn kairij kaktin sme
gen srit. Jie buvo linksmi, giedros nuotaikos, lengvai bendravo, vis
kuo diaugsi, pasitikjo savimi ir jautsi gyvenimo atlyginti. Psicholo
gini test rezultatai rod, kad jiems gresia maesnis pavojus susirgti
depresija ar patirti kitoki emocini sutrikim.6
Lygindamas visikai sveik ir depresija sirgusi moni smegen
veikl Deividsonas nustat, kad pastarj kairioji kaktin skiltis dirba
vangiau nei deinioji. Tas buvo bdinga ir tiems pacientams, kuriems
depresija buvo neseniai diagnozuota. Mokslininkas spja, kad depresi
j veik mons imoksta suaktyvinti savo kairiosios kaktins skilties
veikl, taiau spjim dar reikia patikrinti eksperimentais.
Nors jo tyrimas pagrstas apie 30 proc. moni, priklausani vie
nam ar kitam kratutinumui, visi mons, pasak Deividsono, pagal sme
gen bang model gali bti priskirti vienam ar kitam temperamento
tipui. Niraus ir linksmo temperamento skirtumai irykja paiose vai
riausiose situacijose. Pavyzdiui, vieno eksperimento metu savanoriai
stebjo film itraukas. Vieni filmai buvo nuotaikingi: rodoma vonioje
besimaudanti gorila, aidiantis uniukas, o kiti, tokie kaip slaugyto
jom skirtas mokomasis filmas apie operacij, gana nemalons. Paniur
l i 1. y. tie mons, kuri deinysis smegen pusrutulis veik aktyviau,
Pareik, kad linksmieji filmai nebuv labai juokingi, o matydami su-
kreus operuojamojo krauj jie jaut didel baim ir pasilyktjim.
^ nksmuoli, prieingai, nelabai sujaudino operacijos vaizdai, o ir-
dami Juokingus filmus jie atvirai reik savo diaugsm.
Taigi pagal temperament mes teigiamai arba neigiamai reaguo
jame gyvenimo vykius. Polinkis melancholij ar optimizm - kaip
ir drovum ar drsum - pasireikia jau pirmaisiais kdiki gyvenimo
metais. Tai akivaizdiai rodo, kad ir ie bruoai yra genetikai pavel
dimi. Kaip ir didioji smegen dalis, kaktins skiltys pirmaisiais gyve
nimo mnesiais dar brsta, todl tikslesni duomen apie j veikl
galima gauti tik tiriant madaug deimties mnesi kdikius. Taiau
Deividsonas pastebjo, kad ir visikai ma kdiki kaktini skili
veikla gali parodyti, ar vaikas prads verkti motinai ijus i kamba
rio. Tyrimo rezultatai visikai atitiko lkesius: ityrus kelias deimtis
kdiki paaikjo, kad vis verkusij mayli aktyvesnis buvo dei
nysis smegen pusrutulis, o ramij - kairysis.
Vis dlto nors temperamentas ima skleistis vos gimus ar netrukus
po gimimo, tai nereikia, kad i prigimties niresnio bdo mons yra
pasmerkti vis gyvenim bti prislgti ar gilios nuotaikos. Emocins
pamokos vaikystje gali labai paveikti gimtus polinkius - juos sustip
rinti arba prislopinti. Dl didelio smegen plastikumo vaikystje t
met patirtis gali daryti ilgalaik poveik besiformuojaniai nerv siste
mai. Tai, kad vaikysts patyrimas gali pakeisti temperament gerj
pus, rodo ir Deromo Kagano atlikti tyrimai su droviais vaikais.
KAIP SUVALDYTI SIAUDRINUS MIGDOLIN KN
Deromo Kagano tyrimo rezultatai pagrindia diuginani iva
d: ne visi nedrss vaikai uaug taip pat bijo gyvenimo - tempera
mentas ne visk nulemia. Turint reikiamos patirties, pernelyg siaudri
nus migdolin kn galima suvaldyti. Svarbiausia iuo atveju yra tai,
kokias emocines pamokas vaikai gauna ir koki emocini reakcij
imoksta augdami. Kalbant apie drovius vaikus pirmiausia labai svar
bu, kaip su jais elgiasi tvai ir kaip vaikai imokomi tvarkytis su savo
gimtu drovumu. Nuolat sudarydami tinkamas aplinkybes, padedan
ias vaikus palaipsniui drsinti, tvai suteikia jiems atram, kuri ir gy
venime galt padti veikti savo baimingum.
256 A tsiverianios galimybs
Temperamentas ne visk nulemia 257
Madaug vienas i trij kdiki, kuri elgsena rodo, kad jie pa
veldjo perdtai jautr migdolin kn, praddamas lankyti darel
jau bna prarads savo drovum.7Stebint tokius vaikus tampa aiku,
kad nuo tv, ypa nuo motinos, daug priklauso, ar i prigimties dro
vus vaikas augdamas taps drsesnis, ar vis gyvenim nepatikliai velgs
naujoves ir pal ikilus sunkumams. Kagano vadovaujama moksli
nink grup pastebjo, kad aukldamos savo mauosius vienos ma
mos stengiasi juos apsaugoti nuo vairi nemalonum, kitos laikosi
nuomons, kad labai svarbu droviam vaikui padti imokti paiam
veikti sunkumus ir taip prisitaikyti prie nuolatini gyvenimo grumty
ni. Noras vaikus nuo visko apsaugoti tik dar labiau skatina j baiktu
m, neleidia imokti jo veikti. Tuo tarpu savarankikumo skatinimu
grindiamas ugdymas padeda droviems vaikams tapti drsesniems.
Stebint ei mnesi amiaus kdikius ir j mamas buvo paste
bta, kad motinos, kurios stengsi apsaugoti savo maylius nuo sun
kum, pamusios juos ant rank ramindavo ilgiau nei tos, kurios sten
gsi padti savo vaikeliams imokti patiems veikti gyvenimo klitis,
be to, vaikams sunrimus, laikydavo juos ant rank daug ilgiau nei
tada, kai jie bdavo rams.
Kiti skirtumai buvo pastebti stebint vienerius metus sukakusius
maylius ir j mamas: perdtai globjikos motinos bdavo nelabai
grietos drausmindamos vaikus, kai jie neatsargiai elgdamiesi galda
vo susieisti, pavyzdiui, kidavo burn nesunkiai praryjam daikt.
Empatikos motinos, prieingai, aikiai ir grietai nustatydavo ribas -
k galima ir ko negalima daryti, ir tuojau pat reikalaudavo paklusti.
Kodl grietumas galt padti veikti baim? Kaganas spja, kad
vaikas turt sidmti spjim, kai atkakliai liaudamas domaus
(bet jam pavojingo) daikto link igirsta: Neliesk jo!" Jis staiga nebei
no, kaip elgtis. Toki klii kartojimasis daugyb kart per pirmuo
sius gyvenimo metus padeda vaikui pamau suvokti, kaip elgtis susi
drus su netiktu dalyku. Nedrsiems vaikams btent to ir reikia i
mokti, o nedidel pamokli apimtis leidia jas gerai siminti. Jei my
lintys tvai neskuba i karto guosti nusiminusio maylio, is pamau
imoksta pats veikti keblias situacijas. Kai taip ugdomi nedrsieji
258 A tsiverianios galimybs
vaikai jau bdami dvej met amiaus vl buvo atvesti Kagano
laboratorij, jie buvo gerokai pasikeit ir ne visada pravirkdavo, kai
pamatydavo piktai juos velgiant nepastamj ar kai jiems apara
tu buvo matuojamas kraujo spaudimas.
Kaganas prieina prie tokios ivados: Pasirodo, perdtai rpestin
gos motinos, saugodamos savo jautrius kdikius nuo bet koki sunku
m ir nerimo, jiems ne padeda, o tik didina j nepasitikjim savi
mi".8 Kitaip tariant, globjika taktika atima i vaik galimyb imok
ti nebijoti nepastam dalyk ir valdyti savo emocijas. Taip yra, ko
gero, todl, kad kaktins skilties neuron grandin neimoksta kitaip
reaguoti baim. Kartojantis toms paioms situacijoms, nevaldomas
baiktumas gali tik stiprti.
Kaganas pasakojo, kad pradj lankyti darel, vaikai buvo jau
ne tokie drovs kaip anksiau, nes tvai juos skatino bti drsesnius.
Pakeisti temperamento bruo, atrodo, yra sunkiau nei kitus - tik
riausiai dl jo fiziologinio pagrindo, - bet nra toki charakterio savy
bi, kurios keiiamos nepasiduot".
Patirtis veikia pagrindinius nervinius ryius, todl drovs vaikai
ilgainiui gali tapti drsesni. Ar drovus vaikas gali veikti savo gimt
trkum, rodo jo socialiniai gebjimai: sugebjimas bendrauti ir sutar
ti su kitais vaikais, mokjimas suprasti ir ujausti, polinkis duoti ir da
lytis, atidumas, sugebjimas palaikyti draugikus santykius. ios savy
bs ir padjo drovaus temperamento vaikams per eerius metus - iki
deimties met amiaus - atsikratyti nepageidaujamo bruoo.9
Taiau tie eeri permain metai vaikams nebuvo lengvi: jie da
nai verkdavo ir netinkamai emocikai elgdavosi, lengvai pasiduodavo
stresui, isigsdavo, sieid tyldavo ar verklendavo, ypa sunkiai
itverdavo neskmes, sunerimdavo, kai i karto nesulaukdavo atpildo,
perdtai jautriai reaguodavo kritik, nepasitikjo aplinkiniais. Toks
netinkamas emocinis elgesys danai reikia, kad santykiai su bendra
amiais gali kelti rpesi, net jei vaikai veikt savo pradin nenor
bendrauti.
Taiau nesunku suprasti, kodl emocikai gabesni, nors ir drovaus
temperamento vaikai savaime iauga i savo drovumo. Turdami ge
Temperamentas ne visk nulemia 259
resni socialini gdi, jie daniau, bendraudami su kitais vaikais,
patiria teigiam igyvenim. Nedrsiai pralau painties su nauju
draugu ledus, ie vaikai danai pasiymi puikiais bendravimo g
diais. Patirdami toki bendravimo skm, drovieji ilgainiui ima la
biau pasitikti savimi.
ie ingsniai drsos link tikrai diugina ir leidia manyti, kad net
gimti emociniai modeliai gali bti koreguojami. I prigimties baiktus
vaikas gali imokti ramiai ar netgi drsiai jaustis neinomoje situacijo
je. Baiktumas, kaip ir daugelis kit savybi, yra ms paveldto emo
cinio gyvenimo dalis, nors saviti ms emociniai bruoai gali bti ir
kitaip gyti. Pagaliau yra nemaai galimybi pakeisti net irtai, k lemia
genai. Elgesio genetikai pastebi, kad vien tik genai nenulemia elgesio.
Nuo augant mus supanios aplinkos taip pat priklauso, koks tempera
mentas pasireik metams bgant. Ms emociniai gebjimai nra vien
gimti, tinkamai mokantis juos galima tobulinti. Tokios galimybs at
siranda smegenims brstant.
VAIKYST: ATSIVERIANIOS GALIMYBS
Gimusio mogaus smegenys nebna iki galo susiformavusios. Jos
brsta vis gyvenim, o intensyviausiai auga vaikystje. Kdiki sme
genyse yra daug daugiau neuron nei j ilieka subrendus. Vykstant
genjimo" procesui smegenys praranda tas neuron jungtis, kurios
reiau naudojamos, ir formuoja stiprius ryius svarbiausiose sinapsi
nse grandinse. Genint" nereikalingas sinapsines jungtis, tobulina
mas signalo ir reakcijos santykis smegenyse, naikinama reakcijos"
prieastis. is procesas vyksta nuolat ir greitai, sinapsins jungtys gali
susiformuoti per kelias valandas ar dienas. Patirtis, ypa gyjama vai
kystje, formuoja smegenis.
Nobelio premijos laureatai neurologai Torstenas Vyselas (Thors-
ten Wiesel) ir Deividas Hubelas (David Hubel) savo puikiame darbe
atskleid, kaip patirtis veikia smegenis.10Kai ir bedioni pirmieji
gyvenimo mnesiai yra itin svarbs, btent tada vystosi sinapsins jung
260 Atsiverianios galimybs
tys, akies signalus perduodanios regimajai ievei, kur jie yra suvo
kiami. Jei tuo laikotarpiu vien ak laikytume umerkt, jos sinapsi
ni jungi skaiius regimojoje ievje mat, o atmerktosios akies -
didt. Po lemiamo laikotarpio atmerkus umerktj ak, gyvnas b
na funkcikai aklas, nors ji yra visikai sveika: mintuoju laikotarpiu
susidaro per maai jungi su regimja ieve, kad smegenys galt
suvokti akies signalus.
monms is regjim lemiantis laikotarpis trunka pirmus ee
rius gyvenimo metus. iuo laikotarpiu normalus matymas skatina vis
sudtingesni nervini aki ir regimosios ievs ryi formavimsi. Jei
viena vaiko akis tuo metu nors kelias savaites bna umerkta, gali
atsirasti gana nema tos akies regjimo trkum. Jei viena vaiko akis
tuo laikotarpiu buvo laikoma umerkta kelis mnesius, ji gali gerokai
prasiau matyti smulkias detales.
Patirties poveik besivystanioms smegenims aikiai atskleidia
turtingj" ir vargingj" iurki tyrimai.11Turtingosios" iurks ne
didelmis grupmis gyveno narvuose, pilnuose vairi iurkik pra
mog: koptli, bgimo ratuk ir pan. Vargingosios" iurks gyveno
narvuose be joki rengini. Po keli mnesi turtingj" iurki nau
jojoje ievje susiformavo daug sudtingesni sinapsini ryi tinklai,
jungiantys neuronus, nei vargingj" iurki smegenyse. Skirtumas
buvo toks didelis, kad turtingj" iurki smegenys buvo net sunkes
ns. Galbt todl jos daug greiiau veikdavo labirintus nei vargingo
sios". Panas eksperimentai su bedionmis taip pat patvirtino patir
ties reikm smegen vystymuisi. Tas pats, inoma, galioja ir mo
nms.
Psichoterapija, t. y. sistemingas emocij mokymasis i naujo, aki
vaizdiai rodo, kad patirtis gali keisti emocinius modelius ir formuoti
smegenis. spdingi iuo poiriu yra moni gydymo nuo obsesinio
kompulsinio sutrikimo rezultatai.12 Bene daniausiai pasireikia pri
verstinis rank plovimas: kartais mogus jas plauna imtus kart per
dien, net suskilinja oda. Smegen tomografijos tyrimai rodo, kad
obsesin kompulsin sutrikim turini ligoni kaktini smegen skil
i veikla yra intensyvesn nei prasta.13
Temperamentas ne visk nulemia 261
Pus tyrime dalyvavusi pacient buvo gydomi vaistais (fluokse-
tinu, geriau inomu gamintojo pavadinimu - Prozac), kitiems buvo
taikoma elgesio terapija. Terapijos metu jiems nuolat buvo pateikia
mas j kyrumo ar priverstinio veiksmo objektas, taiau neleidiama
nieko daryti. Pavyzdiui, pacientai, kamuojami priverstinio rank plo
vimo, galjo prieiti prie kriaukls, bet plauti rank jiems nebuvo lei
diama. Kartu jie moksi tyrinti savo baimes, skatinanias juos taip
elgtis: tarkim, jie baiminosi nenusiplov rank susirgti kokia nors liga
ir mirti. Pamau po keli tokios terapijos mnesi kompulsijos susil
pnjo, lygiai taip pat kaip ir gydant vaistais.
Smegen tomografijos testas parod, kad tiek fluoksetinu, tiek el
gesio terapijos bdu gydytiems pacientams gerokai sumajo emoci
jas reguliuojanios smegen srities pagrindins dalies - uodeguotojo
branduolio - aktyvumas. Taigi gyta patirtis taip pat veiksmingai kaip ir
vaistai pakeit smegen funkcijas ir susilpnino simptomus!
LEMIAMOS PROGOS
I vis gyvn ri btent moni smegenims subrsti reikia dau
giausiai laiko. Vaikystje vairios smegen sritys vystosi skirtingu grei
iu, lytinio brendimo pradia - vienas intensyviausi genjimo" sme
genyse laikotarpi. Kai kurios smegen sritys, lemianios emocin gy
venim, brsta ypa ltai. Sensorins sritys formuojasi ankstyvoje vai
kystje, limbin sistema subrsta iki lytinio brendimo pradios, kakti
ns skiltys - emocins savikontrols, supratimo ir krybiko atsako
centras - vystosi iki pat vlyvosios paauglysts, t. y. eiolikos atuo
niolikos met.14
Emocij valdymo proiai, nuolat kartojami vaikystje ir paaug
lystje, patys padeda kurti emocin sistem. Todl btent vaikystje
galimybs formuoti ilgalaikius emocinius polinkius yra lemiamos. Vai
kystje gyti proiai tampa nervini sinapsini jungi pagrindu, ir
vliau gyvenime tuos proius sunkiau pakeisti. Valdant emocijas la
bai svarbus vaidmuo tenka kaktinms smegen skiltims. Sinapsins
v. je smegen dalyje formuojasi labai ilgai. Tai gali reikti,
jungtys siuj
k d brstant smegenims ilgamet vaiko patirtis gali suformuoti patva
rias jungtis emocini smegen reguliacinje grandinje. Kaip jau ra
me, lemiamai vaiko patiriai labai svarbus ir tv elgesys: kaip
jautriai ir atsakingai jie reaguoja vaiko poreikius, kiek jam suteikia
laisvs ir kaip jam vadovauja paiam mokantis veikti klitis ir valdy
ti impulsus, gyjant empatini gdi. Beje, nesirpinimas ar prievar
ta, tik apie save galvojani tv abejingumas ar pernelyg grieta
drausm taip pat palieka pdsak vaik emocinse smegenyse.15
Pirmsias emocines pamokas - kaip susijaudinusiam nusiraminti -
vaikas gauna dar kdikystje ir tuos gebjimus tobulina vis vaikyst.
Kdikius ramina jais besirpinantys suaugusieji: igirdusi verkiant savo
mayl, motina paima j ant rank ir spuoja tol, kol is nusiramina. Kai
kuri mokslinink nuomone, toks biologinis siklausymas padeda vai
kui pradti mokytis emocini gdi.16 Lemiamo laikotarpio metu -
deimties atuoniolikos mnesi amiaus - akin kaktins smegen
ievs dalis spariai mezga ryius su limbine smegen sistema. Tie
ryiai padeda vliau nesunkiai kontroliuoti tamp. Todl manoma, kad
mylimas kdikis, kur nesuskaiiuojam daugyb kart ramino artimi
mons kartu paddami mokytis nusiraminti paiam, gyvenime suge
bs geriau valdyti savo emocin savijaut ir lengviau veiks sielvart,
nes jo mintieji smegen ryiai bus patvaresni.
inoma, menas veikti nerim valdomas tik per daugel met,
gyjant vis naujos patirties ir vis sudtingesni emocini ranki, kuri
vaikui pateikia brstanios smegenys. Prisiminkime, kad limbinius im
pulsus reguliuojanios kaktins smegen skiltys subrsta tik paauglys
tje.17 Kita svarbi per vis vaikyst besiformuojanti grandin eina
nerv klajokl, kuris reguliuoja irdies ir kit kno dali darb bei per
kitas grandines siunia migdoliniam knui signalus, skatinanius ga
minti katecholaminus, o ie savo ruotu paadina atsak kovoti ar
sprukti". Vaik aukljimo klausimus nagrinjusi Vaingtono universi
teto mokslinink grup pastebjo, kad emocikai imintingas auklji
mas nervo klajoklio funkcijai turjo geros takos.
Kaip aikina psichologas Donas Gotmanas, vadovavs tyrim
Atsiverianios galimybs
262
Temperamentas ne visk nulemia 263
grupei, tvai keiia savo vaik nervo klajoklio tonus (t mat, kuris
parodo, kaip lengvai yra sujaudinamas nervas klajoklis) juos emoci
kai prusindami: kalbdami su apie j jausmus, paddami tuos jaus
mus suprasti, nekritikuodami ir neteisdami, kartu sprsdami keblias
emocines problemas, silydami rasti tinkamesni elgesio variant uuot
paleidus darb kumius ar usisklendus savyje." Kai tvai sugeb
davo rasti su vaikais bendr kalb, iems lengviau pavykdavo numal
inti nervo klajoklio veikl, kuri skatina migdolin kn gaminti ko
voti ar sprukti" hormonus. Taigi vaikai elgsi geriau.
Visikai tiktina, kad visi svarbiausi emocinio intelekto gdiai
turi savo lemiamus laikotarpius, galinius trukti ir kelet met. Kiek
vienas laikotarpis suteikia galimyb vaikui pamau gyti nauding emo
cini proi. Jei toks laikotarpis neinaudojamas, vliau gyvenime bus
sunku taisyti ydingus proius. Ankstyvi emociniai sunkumai ir vaikys
tje patirtos traumos siria itin giliai veikiausiai dl to, kad btent
vaikystje formuojasi pagrindins neuron grandins, o kartu vyksta
j genjimas". Todl norint pakeisti jau susidariusius emocinius mo
delius psichoterapinis gydymas kartais gali trukti labai ilgai. Net ir po
terapijos senieji modeliai danai ilieka kaip polinkis, nors ir prideng
tas naujo poirio ir imokt reagavimo bd.
Beje, smegenys ilieka plastikos vis gyvenim, nors ir ne taip
kaip vaikystje. Mokantis smegenys keiiasi, j sinapsins jungtys stip
rja. Obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergani pacient gydymo re
zultatai rodo, kad emocinius proius, net j nervin lygmen, galima
formuoti vis gyvenim, taiau tam reikia nemaa pastang. Sergant
potrauminio streso sutrikimu (ar, ties pasakius, ir terapijos metu), sme
genyse vyksta tokie pat procesai, kokius sukelia pasikartojanti intensy
vi emocin - teigiama ar neigiama - patirtis.
Labiausiai stringa tos emocins pamokos, kurias vaikai imoksta
i tv. Visi tvai - ir tie, kurie pripasta ir tenkina emocinius vaiko
poreikius, ir tie, kurie drausm derina su empatija, ir tie, kurie galvoja
tik apie save, ignoruodami vaiko rpesius, ir tie, kurie drausm palai
ko aukimu ir muimu, - visi jie skiepija vaikams emocinius proius,
tik labai skirtingus. Psichoterapija ir stengiasi taisyti tai, kas anksty
264 Atsiverianios galimybs
vuoju gyvenimo laikotarpiu buvo ikreipta ar prairta. Bet gal ver
iau reikt taip auginti ir auklti vaikus, kad jiems bt skiepyti
pagrindiniai emociniai gdiai ir niekada neprireikt psichoterapeu
t pagalbos.
PENKTA DAI.IS
EMOCINIS
RATINGUMAS
EMOCINIO NERATINGUMO
KAINA
15
Viskas prasidjo nuo nedidelio gino. Tomo Defersono viduri
ns mokyklos Brukline baigiamosios klass mokinys Janas Muras ir
metais jaunesnis Taironas Sinkleris susikivirijo su penkiolikmeiu Ka-
I i lu Sampteriu. Jie pradjo erzintis ir grasinti Kalilui. To uteko.
Baimindamasis, kad Janas ir Taironas nori j sumuti, Kalilas vien
ryt atsine mokykl trisdeimt atunto kalibro pistolet ir, stovda
mas koridoriuje per penkiolika pd nuo mokyklos sargo, i arti nuo
v abu berniukus.
is baisus vykis tapo dar vienu spjimu, kad reikia kuo skubiau
mokyti mones suvaldyti emocijas, taikiai sprsti nesutarimus ir tie
siog gerai sutarti. Pedagogai, daniausiai nerimaujantys dl mokini
matematinio ar kalbinio neratingumo, pradeda suprasti, kad egzis
tuoja kitas, dar didesn rpest keliantis trkumas: emocinis neratin
gumas.1 Dedama daug pagirtin pastang kelti mokymo lyg, taiau
prastoje mokymo programoje nra numatyta emocinio prusinimo pa
mok - mokyti, kaip veikti mintj grsming trkum. Kaip sak
vienas Bruklino mokyklos mokytojas, dalykai, kuriuos dabar mokyk
lose kreipiamas didiausias dmesys, rodo, kad mums labiau rpi
ms mokini mokjimas skaityti ir rayti, nei j gyvyb".
Emocinio ratingumo stoka ir irykja per tokius smurto prover
ius kaip Jano ir Tairono suaudymas. Toki tragedij Amerikos mo
kyklose atsitinka vis daniau, ir j nedert laikyti tik atsitiktiniais
vykiais. Toliau pateikiami statistikos duomenys rodo, kad Jungtinse
Valstijose - alyje, kuri lemia pasaulio tendencijas - paaugliai ir vai
kai susiduria su vis daugiau problem ir nerim keliani sunkum.2
267
268 Emocinis ratingumas
Per paskutin prajusio imtmeio deimtmet, palyginti su dviem
ankstesniais deimtmeiais, Jungtinse Valstijose suimta daug daugiau
smurtini nusikaltim padariusi jaunuoli, dvigubai daugiau paaug
li, kaltinam smurtiniais iprievartavimais, ir keturis kartus daugiau -
dl nuudym, daugiausia panaudojus aunamuosius ginklus.3Per du
deimtmeius paaugli saviudybi skaiius patrigubjo, triskart dau
giau vaik, dar nesulaukusi keturiolikos met, tapo mogudysi
aukomis.4
Vis daugiau ir vis jaunesns paaugls tampa nios. Nuo 1993-ij
penkerius metus i eils nuolat didjo 10-14 met amiaus paaugli
gimdymo atvej - kai kas jas vadina vaikus gimdaniais vaikais", -
proporcingai didjo ir nelaukiam paaugli ntum skaiius ir bendra
ami spaudimas turti lytini santyki. Per paskutinius tris deimtme
ius patrigubjo ir paaugli venerini lig atvej.5
ie skaiiai gsdina, taiau pavelgus juodaodi jaunim, ypa
gyvenant miestuose, susidaro dar niresnis vaizdas - visi skaiiai yra
du, tris ar dar daugiau kart didesni. Pavyzdiui, per atuntj ir devint
j prajusio imtmeio deimtmeius heroino ir kokaino baltaodi jau
nimas suvartojo madaug 300 proc. daugiau, o juodaodi jaunimas -
net 13 kart daugiau!6
Dabar paaugliai itin danai serga psichikos ligomis. Sunkesns ar
lengvesns depresijos simptomais skundiasi beveik kas treias pa
auglys, mergaitms lytinio brendimo metu depresija pasireikia du kar
tus daniau nei berniukams. Tarp paaugli mergaii labai padaugjo
valgymo sutrikim.7
Jeigu niekas nesikeis, tikimyb, kad dabartiniai vaikai suaug su
gebs sukurti patvarias ir laimingas eimas, su kiekviena karta darosi
vis menkesn. Kaip rame devintame skyriuje, jei atuntuoju ir devin
tuoju deimtmeiais isiskirdavo madaug pus susituokusi por, tai
deimtojo deimtmeio pradioje jau galima buvo tiktis, kad isiskirs
madaug dvi i trij naujai susituokusi por.
Emocinio neratingumo kaina 269
EMOCINIAI NEGALAVIMAI
ie nerim keliantys statistikos duomenys yra lyg tas pauktelis,
kurio mirtis angliakasi achtoje perspja apie deguonies trkum. Pa
teiktieji skaiiai veria rimtai susimstyti, juo labiau kad vaikai patiria
daugyb smulkesni kasdieni sunkum, ne visada peraugani at
viras krizes. Ikalbingi JAV atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 7-16 met
amiaus vaikai, duomenys: palyginus emocin paaugli bsen a
tuntojo deimtmeio viduryje ir devintojo deimtmeio pabaigoje, pa
aikjo, kad emocinio intelekto lygis smunka.8 Kad padtis nuolat
prastja, patvirtina ir tv bei mokytoj pateikiami vertinimai. Tai ne
atskira problema - tiesiog visi rodikliai nuolat prastja.
Vaikus daniausiai kamuoja ios problemos:
Usisklendimas savyje, arba bendravimo problemos: mgsta
bti vieni, slapukauja, danai yra paniur, stokoja energijos, jauiasi
nelaimingi, lengvai pasiduoda kit takai.
Nerimas ir nusiminimas: bna vienii, daug ko bijo, dl visko
nerimauja, nori bti tobuli, jauiasi nemylimi, yra nervingi arba nusi
min, prislgti.
Dmesio ar mstymo sutrikimai: nesugeba sutelkti dmesio, ra
miai pasdti, danai usisvajoja, elgiasi negalvodami, greitai susi
nervina, prastai mokosi, nesugeba istumti i galvos nereikaling min
i.
Polinkis nusikalsti ir agresyvumas: bendrauja su tais vaikais,
kurie nuolat prisidaro nemalonum, meluoja ir apgaudinja, danai
ginijasi, bna iurkts suaugusiesiems, reikalauja dmesio, gadina
svetimus daiktus, neklusns ir namie, ir mokykloje, usispyr, nepa
stovios nuotaikos, pernelyg daug kalba, erzina kitus, greitai sikar
iuoja.
Atskirai kiekviena i i problem nekelia didelio rpesio, ta
iau visos kartu jos lyg barometras signalizuoja apie atsirandanius
epnocinio intelekto trkumus ir tarsi naujos ries nuodai kartina visus
vaikysts patyrimus. Regis, toki kain - emocini negalavim - u
270 Emocinis ratingumas
iuolaikin gyvenim moka visi vaikai. Nors amerikieiai danai ma
no, kad j problemos, palyginti su kit ali, yra daug didesns, ta
iau tyrimai parod, kad daug kur pasaulyje mintieji skaiiai yra
tokie patys, o kai kur padtis dar blogesn. Pavyzdiui, devintajame
deimtmetyje Olandijoje, Kinijoje ir Vokietijoje mokytojai ir tvai
savo vaik problemas vertino panaiai kaip JAV gyventojai 1976 me
tais. Kai kuriose alyse, tarp j ir Australijoje, Pranczijoje bei Tailan
de, vaik padtis dar prastesn. Bet taip negali ilgai trukti. Jungtini
Amerikos Valstij, palyginti su kitomis isivysiusiomis alimis, gy
ventoj emocinis intelektas smunka su vis didesniu pagreiiu.9
N vienas vaikas nra apsaugotas nuo pavoj. Tai bendros pro
blemos, bdingos visoms etninms, rasinms ir socialinms grupms.
Nors prasiausiais emociniais gdiais pasiymi skurdi eim vai
kai, ne maiau menksta ir viduriniojo visuomens sluoksnio atstov ar
turting tv vaik gdiai: vienodos tendencijos bdingos visoms
socialinms grupms. Atitinkamai trigubai daugiau vaik kreipiasi pa
galbos psichologus (galbt tai kartu rodo, jog psichologin pagalba
tampa prieinamesn), taip pat dvigubai iaugo ir skaiius vaik (nuo 9
proc. 1976 m. iki 18 proc. 1989 m.), reikaling tokios pagalbos, bet
jos negaunani.
Garsi Kornelio universiteto vaiko raidos psicholog Uri Bronfen-
brener (Urie Bronfenbrenner), atlikusi lyginamj vairi ali vaik
gerovs analiz, teigia: Kai nra geros visuomenins paramos teiki
mo sistemos, iorin tampa tampa tokia didel, kad iyra ir darniau
sios eimos. Kasdienio gyvenimo kartiigikumas, nestabilumas ir ne
pastovumas pasireikia visose visuomens grupse - taip pat ir aukt
j isilavinim turini bei turting moni eimose. Pavojus kyla atei
naniai kartai, ypa bsimiems vyrams, nes berniukai brendimo laiko
tarpiu yra itin jautrs tokioms naikinanioms jgoms kaip tv skyry
bos, neturtas ir nedarbas. Vaik ir eim padtis Amerikoje niekada
nebuvo tokia beviltika kaip dabar... Mes lugdome milijon vaik
emocin intelekt ir moral".10
Tai ne vien Amerikai bdingas reikinys, jis pastebimas visame
pasaulyje, kur ekonominmis priemonmis stengiamasi kuo labiau su
Emocinio neratingumo kaina 2 71
mainti darbo jgos kain. iais laikais eimos yra patekusios finan
sinius spstus ir dl to patiria didel spaudim: abu tvai turi dirbti, o
vaikai danai paliekami vieni ar su jungtu televizoriumi vietoj auk
ls. Vis daugiau vaik auga nepilnose eimose, ksdami nepriteklius.
Daugiau vaik nei kada anksiau paliekama dareliuose, kur jais prak
tikai niekas nesirpina. Taigi pabendrauti su vaiku net ir gerose ei
mose randama vis maiau valandli, kurios ir formuoja emocin in
telekt.
K daryti, jei eimos paios nebepajgia vaikams suteikti tvirto
pagrindo po kojomis? Atidiau panagrinj konkrei problem me
chanizmus, sitikinsime, kad emocinio intelekto ar socialini gebji
m trkumai yra rimt problem altinis ir kad kryptingos korekcins
ir prevencins priemons daugeliui vaik gali padti neikrypti i tei
singo kelio.
KAIP NUMALDYTI AGRESIJ?
Pradinje mokykloje, kurioje mokiausi, buvo toks kietas" ketvir
tokas Dimis. A tada mokiausi pirmoje klasje. Jis atimdavo i vaik
pinigus, kuriuos tvai duodavo pietums, nesiklauss paimdavo kito
dvirat ir puldavo mutis dl menkiausios prieasties. Dimis buvo ti
pikas agresyvus vaikas. Mes pagarbiai irjome Dim, bet tik i
saugaus atstumo. Visi jo nekent ir bijojo, niekas nenorjo su juo ais
ti. Atrod, kad prie Dim einantys nematomi sargybiniai nuluoja
jam nuo kelio visus vaikus.
Akivaizdu, kad tokie vaikai kaip Dimis turi problem, tik galbt
ne i karto bna akivaizdu, kad agresyvumas vaikystje yra bsim
emocini ir kitoki bd enklas. Nesulauks n eiolikos, Dimis u
chuliganizm pateko kaljim.
Daugeliu tyrim buvo nustatyta, kad agresyvumo vaikystje pa
sekms pasireikia vis gyvenim.11 Agresyvi vaik tvai paprastai
jais visikai nesirpina arba iauriai baudia. Taigi suprantama, kodl
ie vaikai bna iek tiek paranojiki arba petukai.
272 Emocinis ratingumas
Ne visi pikti vaikai yra agresyvs; kai kurie i j yra visuomens
atstumtieji ir tiesiog pernelyg jautriai reaguoja erzinami, negali paksti
eidim ar neteisingo, j nuomone, elgesio. Taiau daniausiai ie
vaikai klysta: jie velgia eidimus ten, kur neketinta ugauti, o ben
draamiai nra j atvilgiu taip prieikai nusiteik, kaip jie mano.
Taigi jie neteisingai suvokia neutralius veiksmus, atsitiktin susidrim
daniausiai laiko kertu ir gindamiesi" paprastai puola. Todl bendra
amiai, inoma, pradeda j vengti. Izoliuotieji vaikai laiko save auko
mis ir gali ivardyti daugyb atvej, kai, tarkim, mokytojai juos netei
singai apkaltino. Kitas bendras i vaik bruoas yra tas, kad sikaria
v jie tuoj puola mutis.
Iankstinio nusistatymo tak gerai atskleidia is eksperimentas.
Agresyvieji vaikai kartu su kitais stebjo filmo epizod, kaip berniu
kams netyia susidrus vienam i j ikrenta i rank knygos. alia
stovintys vaikai ima juoktis. Tai suerzina knygas pametus vaik ir jis
bando suduoti kuriam nors i besijuokianij. Aptardami film, agre
syvieji vaikai visada pateisindavo mutis puolant berniuk. Be to, susi
drimo kaltininkas, j nuomone, yra karingai nusiteiks, todl petukui
jie pritari.12
Toks skubjimas teisti patvirtina, kad agresyvs mons yra kate
goriki ir turi iankstini nusistatym: jie visur velgia prieikum ir
beveik nekreipia dmesio tai, kas i tikrj vyksta. Vos pajut tariam
grsm, jie nedelsdami puola veikti. Pavyzdiui, agresyvus berniukas
aki aidimo partner tuojau pat apkaltina apgavyste, jei is ne savo
jimo metu pastumia ak. Jis neabejoja, kad taip daroma i blogos
valios, ir i karto nusiteikia prieikai. Toks nusiteikimas skatina agresy
vi reakcij: uuot perspjs draug, kad is klysta, jis puola kaltinti,
aukti ir mutis. Kuo daniau vaikai taip elgiasi, tuo labiau agresija
tampa proiu, o kartu nesiugdo gebjimas reaguoti kitaip - mandagiai,
su humoru ir pan.
ie vaikai yra lengvai emocikai paeidiami ir greiti dl maiau
sio nieko nulisti ar supykti. J mstymas taip sutrinka, kad ir geranori
kus veiksmus jie gali palaikyti prieikais ir tutuojau griebtis proio
mutis.13
Emocinio neratingumo kaina 273
Toks aplinkos suvokimas ir polinkis prieikum sitvirtina jau pra
dinse klasse. Dauguma vaik, ypa berniukai, darelyje ir pirmoje
klasje bna idyk, taiau agresyvieji per metus negyja joki savi
kontrols gdi. Tokio amiaus vaikai pradeda mokytis deryb ir kom
promis bdu aidim aiktelje kylantiems nesutarimams sprsti, o
agresyvieji labiau pasitiki jga ir bauginimais. Tai jiems brangiai kai
nuoja: pabendrav su jais dvi tris valandas, vaikai ima j nemgti.14
Ilgalaikiai tyrimai parod, kad madaug pus t vaik, kurie nesu
geba sutarti su bendraamiais, neklauso tv ir mokytoj, paauglystje
bna link nusikalsti.15inoma, ne visi jie vliau gyvenime eina nusi
kaltim keliu, taiau btent ie vaikai sudaro didiausi potenciali
smurtini nusikaltli rizikos grup.
Potraukis nusikalsti iems vaikams atsiranda stebtinai anksti. Mon
realio vaik darelyje tiriant vaik prieikum buvo pastebta, kad tie
penkiameiai, kurie kl daugiausiai rpesi, vos po penkeri atuo
neri met, t. y. ankstyvojoje paauglystje, buvo daug labiau link nu
sikalsti. Jie tris kartus daniau nei kiti prisipaindavo sumu niekuo
nekaltus mones, apipl parduotuv, panaudoj ginkl mutynse,
silau automobil ir j apipl, buv girti - tokia n keturiolikos
met nesulaukusi paaugli patirtis.16
Smurto ir nusikaltim keliu danai pasuka vaikai, kurie pirmoje ir
antroje klasje jau bna agresyvs ir sunkiai suvaldomi.17Jie nuo pat
pradi blogai mokosi, nes nesugeba tinkamai valdyti savo impuls.
Ne tik aplinkiniai laiko juos kvailais", bet taip save vertina ir jie patys.
Jie danai pervedami mokytis specialias aukljamsias klases, nors
tikrai ne visi hiperaktyvs vaikai turi mokymosi sutrikim. Juos nura
o" ir mokytojai, nes turi sugaiti daug laiko, nordami sutelkti vaikus
darbui. Jie daniausiai ignoruoja klass taisykles ir sau bei kitiems truk
do mokytis. Madaug treioje klasje tampa aiku, kad jiems ir ateity
je nesiseks mokytis. Toki berniuk intelekto koeficientas yra maesnis
nei j bendraami, o impulsyvumas daug didesnis. Beje, deimtmei
berniuk impulsyvumas yra tris kartus patikimesnis rodiklis nei IQ re
zultatai, rodantis, kad vliau jie bus link nusikalsti.18
Iki ketvirtos penktos klass agresyviais ar tiesiog sunkiais" laiko-
274 Emocinis ratingumas
mi vaikai lieka vienii, nes juos visikai atstumia bendraamiai, gyti
nauj draug jie nesugeba, be to, jiems nesiseka mokytis. Neturda
mi draug, jie ieko paguodos tarp visuomens atstumtj. Bdami
ketvirtoje - devintoje klasje jie visikai pritampa prie pasirinktos
visuomens grups, kurios gyvenimo bdas yra nesuderinamas su sta
tymais. Vaikai danai praleidia pamokas, vartoja alkohol, narkoti
kus. Intensyviausiai tuo usiima septintokai ir atuntokai. Iki devintos
klass prie j prisijungia vliau susipratusieji", kuriuos suavi nepa
klusnij gyvenimo stilius. Tai daniausiai paaugliai, kuriais nesirpi
nama namuose ir kurie leidia laik gatvje. Vyresnse klasse at
stumtieji vaikai paprastai palieka mokykl ir toliau eina nusikaltim
keliu: vagia, plia parduotuves, platina narkotikus.
(Beje, blog" mergaii laukia kiek kitokia ateitis nei berniuk.
Atlikus tyrim paaikjo, kad 40 procent mergaii, kurios nesutaria
su mokytojais, lauo bendrabvio taisykles, bet yra populiarios tarp
bendraami, susilaukia kdikio nebaigusios vidurins mokyklos.19Tai
tris kartus virija vidutin ntum skaii mokyklose. Kitaip tariant,
asocialios paaugls tampa ne nusikaltls, o nios.)
inoma, smurto ir nusikaltim kelio pasirinkim gali paskatinti ir
kiti veiksniai, pavyzdiui, gyvenimas prastos reputacijos rajone, kur
yra daugyb pagund nusikalsti, taip pat eima, kurioje jauiama di
del psichologin tampa i r gyvenama labai vargingai. Taiau n vie
nas i veiksni nra lemiamas. Btent psichologiniai veiksniai labiau
siai didina tikimyb, kad agresyvs vaikai galiausiai taps nusikalt
liais. Kaip teigia psichologas Deraldas Patersonas (Gerald Patterson),
atidiai stebjs imt berniuk raid iki ankstyvos jaunysts, antivi-
suomeniki penkiamei veiksmai yra nusikalsti linkusi paaugli veiks
m veidrodiai".20
AGRESYVI VAIK MOKYKLA
Agresyvi vaik iankstinis nusistatymas, nuo kurio jie neisiva
duoja vis gyvenim, beveik garantuoja, kad jie gal gale prisidarys
Emocinio neratingumo kaina 275
nemalonum. U smurtinius nusikaltimus nuteist jaun nusikaltli
ir agresyvi vidurins mokyklos moksleivi tyrimas parod, kad jiems
visiems bdingas panaus poiris: mog, su kuriuo nesutaria, jie i
karto velgia prieikai, n neabejodami, kad tas mogus yra lygiai
taip pat nusiteiks j atvilgiu. Bd taikiai isprsti konfliktus jie n
neieko. Be to, jiems ir galv neateina, kad smurtinis elgesys - da
niausiai mutyns - gali jiems lidnai baigtis. Jie taip teisina savo
elges: Nieko tokio kam nors suduoti, kai esi siaubingai supyks",
Jei vengsiu mutis, visi manys, kad esu bailys", Muamiems mo
nms i tikrj nelabai skauda".21
Vis dlto laiku suteikta pagalba gali pakeisti tok vaiko poir ir
grinti j doros keli. Kelios eksperimentins programos gana sk
mingai padjo agresyviems vaikams imokti kontroliuoti savo asocia
lius polinkius. Djuko universitete buvo dirbama su ramybs drumst
jais pradinukais. Jiems 6-12 savaii buvo vedamos pamokos - du
kartus per savait po 40 minui. Berniukai, pavyzdiui, buvo moko
mi suprasti, kad daugelis bendravimo enkl, kuriuos jie laik priei
kais, i tikrj yra neutrals ar net draugiki. Jie imoko velgti kit
vaik akimis save ir tas situacijas, kurios jiems patiems btinai sua
dina pykt, - kaip kiti vaikai galt mstyti ir jausti. Kontroliuoti pykt
jie moksi vaidindami vairias situacijas: kaip jie galt pasielgti,
kai, pavyzdiui, kas nors erzinasi. Vaikai moksi ir itin svarbaus pyk
io kontrols gdio - stebti savo emocijas, suprasti kno pojius:
pavyzdiui, tokius pojius kaip veid nutvieskiantis raudonis ar si
tempiantys raumenys laikyti enklais, kad reikia sustoti ir pamstyti
apie tolesnius ingsnius, o ne impulsyviai pulti mutis.
Vienas ios programos krj Djuko universiteto psichologas Do
nas Lokmanas (John Lochman) pasakojo, kad vaikai aptardavo agre
sij adinanias situacijas, kurias patys neseniai buvo patek, ir svars
tydavo galimus reagavimo variantus. Vienas berniukas, pavyzdiui,
pasakojo, kad vaikui, kuris j atsitrenk, jis pavelgs tiesiai akis,
lieps daugiau taip nedaryti ir nujs. Taip jis parod, kad gali valdyti
situacij ir ilikti orus nepuldamas mutis".
Gebjimas susivaldyti kelia pasitikjim savimi. Daug agresyvi
276 Emocinis ratingumas
berniuk sielojasi dl to, kad lengvai praranda savitvard, todl mie
lai imasi jos mokytis. inoma, sunku pasiekti, kad kario akimirko
mis tokios altakraujikos reakcijos kaip pasitraukimas alin ar skai
iavimas iki deimt, kol atslgs noras suduoti, tapt automatikos.
Berniukai tokio elgesio mokosi vaidindami: pavyzdiui, kaip elgtsi
autobuse, jei kiti vaikai pradt i j tyiotis. Tokiu bdu jie gali i
bandyti ir jiems neprasto - draugiko - reagavimo variantus, kurie
padt isaugoti savo orum ir kartu bt alternatyva mutynms, aa
roms ar gdingam pasitraukimui.
Po trij mokymo met savo mokinius Lokmanas palygino su tais
agresyviais berniukais, kurie nelank pykio kontrols pamok. Psi
chologas pastebjo, kad sulauk paauglysts amiaus jie maiau trukd
klasei dirbti, pozityviau vertino save, buvo maiau link vartoti alko
hol ar narkotikus. Kuo ilgiau jie buvo dalyvav programoje, tuo ma
iau agresyvs buvo paauglystje.
KAIP UKIRSTI KELI DEPRESIJAI
eiolikmetei Danai visada seksi sutarti su kitais. Bet staiga ji
pajuto, kad tiesiog nebegali bendrauti su kitomis merginomis,
ir - dar bloginu - negali ilgesniam laikui prisiriti prie vieno
vaikino, net su juo turdama intymi santyki. Niriai nusitei
kusi ir nuolat pavargusi, Dana nebejaut malonumo valgyti ir
nebenorjo linksmintis, ji teig esanti bejg pakeisti savo nuo
taik ir net gavojo apie saviudyb.
Depresija jai prasidjo po isiskyrimo su paskutiniu vaikinu. Ji
skundsi nemokanti bendrauti su vaikinais, su jais j sieja tik
seksualiniai santykiai, nors jie jos ir nediugina. I tikrj ji
norinti juos geriau painti. Be to, Dana neinanti, kaip tuos
santykius nutraukti, kai jie jos nebetenkina.
Neseniai Dana perjo kit mokykl. Ten jai nelengvai sekasi
susidraugauti su kitomis merginomis. Ji nedrsta pirma umegz
ti pokalbio, neka tik tada, kai kas nors j ukalbina. Dana
nesijauia galinti kitiems papasakoti, kokia ji, j trikdo net pa
prastas klausimas: Labas. Kaip sekasi?"22
Emocinio neratingumo kaina 277
Kolumbijos universitete Dana lank eksperimentins terapijos pro
gramos, skirtos depresija sergantiems paaugliams gydyti, usimimus.
Buvo stengiamasi padti merginai imokti ilgiau palaikyti draugikus san
tykius, labiau pasitikti savimi bendraami bryje, vertinti seksuali
nio artumo ribas, taip pat reikti savo jausmus. I esms tai buvo terapi
nis pagrindini emocini gdi ugdymas. Jis dav vaisi - depresija
prajo.
Bendravimo tiek su tvais, tiek su bendraamiais problemos da
nai sukelia depresij. Ja sergantys vaikai ir paaugliai paprastai negali
arba nenori kalbti apie savo lides, nesugeba tiksliai apibdinti savo
jausm, todl danai yra suirz, nekantrs, prastai nusiteik ir pikti,
ypa tv atvilgiu. Todl tvai ne visada gali jiems emocikai padti
ir bti vadovais, ko i tikrj ir reikia. Tad tarpusavio santykiai tik blo
gja, kol galiausiai pavirsta nuolatiniais ginais ir susvetimjimu.
Remdamiesi naujausiu poiriu jaunimo depresijos prieastis,
galime teigti, kad i lig skatina emocinio intelekto trkumai: bendra
vimo gdi stoka ir depresij skatinantis klii interpretavimo b
das. Polink sirgti depresija i dalies nulemia genetinis paveldimumas,
taiau iuo atveju svarbus ir susiformavs protis pesimistikai reaguoti
nedidelius pralaimjimus: vaikai gali susirgti depresija dl blogo pa
ymio, nesutarim su tvais, socialinio atmetimo. Remiantis kai ku
riais duomenimis, vis daugiau jaunuoli turi polink sirgti depresija.
IUOLAIKINIO GYVENIMO KAINA: DAUGJA
SERGANIJ DEPRESIJA
Dvideimt pirmas imtmetis tikriausiai bus vadinamas melancho
lijos amiumi, lygiai taip, kaip dvideimtas amius buvo vadinamas
nerimo amiumi. vairi ali statistikos duomenys rodo, kad depresi
jos epidemija plinta taip pat spariai, kaip modernja ms gyveni
mas. Kiekvienai naujai kartai kyla vis didesnis pavojus kentti nuo gi
lios depresijos - ne paprasto lidesio, o paralyiuojanios apatijos,
slogios nuotaikos, savs gailjimo ir nevilties.23 Depresijos negalavi
278 Emocinis ratingumas
mus patiria vis jaunesni mons. iuolaikiniame pasaulyje vaik dep
resija, apie kuri anksiau niekas nebuvo girdjs, tampa prastu rei
kiniu.
Pavojus susirgti depresija didja su amiumi, taiau iuo metu
serganij depresija br labiausiai papildo jauni asmenys. Tikimyb
kada nors susirgti sunkia ios ligos forma gimusiems po 1955 met
daugelyje ali yra tris ar daugiau kart didesn nei j seneliams.
Sunkia depresija sirgo vos 1 proc. iki 1905 met gimusi amerikiei,
o i gimusij po 1955 met ia liga sirgo net 6 proc. moni, nesulau
kusi n dvideimt ketveri met amiaus. Gimusiems 1945-1954
metais tikimyb susirgti sunkia depresija iki trisdeimt ketveri met
amiaus yra deimt kart didesn nei kadaise buvo gimusiems 1905-
1914 metais.24Ir su kiekviena karta pirmieji depresijos poymiai pasi
reikia vis anksiau.
Toki tendencij atspindi ir tyrimas, atliktas Puerto Rike, Kanado
je, Italijoje, Vokietijoje, Pranczijoje, Taivane, Libane ir Naujojoje Ze
landijoje, kur buvo itirta daugiau kaip 39 tkstaniai moni. Beirute
depresijos paplitim nulm politiniai vykiai, ligos atvej ypa pa
daugjo pilietinio karo metais. Vokietijoje depresija iki trisdeimt pen
keri met amiaus sirgo 4 proc. prie 1914 metus gimusi asmen ir
14 proc. 1934-1944 metais gimusi moni. Kartos, augusios politi
kai neramiais laikais, daniau sirgo depresija, nors bendra sergamu
mo ia liga didjimo tendencija nepriklauso nuo joki politini vy
ki.
Tai, kad depresija sergama vis anksiau vaikystje, taip pat pa
stebima visame pasaulyje. Ekspertai pateikia kelias i tendencij
aikinimo teorijas.
Daktaras Frederikas Gudvinas (Frederick Goodvvin), tuometinis
Nacionalinio psichikos sveikatos instituto direktorius, svarsto: Irsta
tradicin tvirtos eimos samprata: skyryb padvigubjo, tvai vis ma
iau laiko skiria vaikams, daniau kraustomas! i vienos vietos kit.
Vaikai uauga taip ir nepain savo artimj. i pamatini savo tapa
tybs atram netektis didina moni jautrum".
Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos Psichiatrijos skyriaus
Emocinio neratingumo kaina 279
vadovas daktaras Deividas Kapferis (David Kupfer) nurod kit prie
ast: Po Antrojo pasaulinio karo, pltojantis industrializacijai, nie
kas i tikrj negaljo jaustis visikai saugus. Tvai vis maiau pais
augani vaik poreiki. ie reikiniai nra tiesiogin depresijos prie
astis, bet jie daro mones paeidiamus. Anksti patirti emociniai
sukrtimai gali paveikti neuron vystymsi ir lemti polink sirgti dep
resija - net ir po keli deimtmei, kai vl igyvenamas didiulis
stresas".
Pensilvanijos universiteto psichologo Martino Zeligmano teigi
mu, pastaruosius trisdeimt ar keturiasdeimt met stebjome, kaip
sureikmintas buvo individualizmas, kaip silpo gilus tikjimas Dievu
ir menko bendruomens ar eimos nari ir artimj tarpusavio parama
ir pagalba. Taigi prarandami tie ramsiai, kuriuos bt galima atsi
remti susidrus su klitimis. Todl itikus neskmei pradeda atrodyti,
kad nesiseks vis gyvenim. Galiausiai didjanti neskms baim tam
pa neviltimi. Bet jei mogus sugeba velgti plaiau, pavyzdiui, jei
jis tiki Diev ir pripasta pomirtin gyvenim, tai, tarkim, darbo pra
radimas jam atrodo tik laikina bda".
Kad ir kokios bt jaunuomens depresijos prieastys, i proble
m reikia skubiai sprsti. Jungtinse Amerikos Valstijose atlikt tyrim
duomenys, kiek vaik ir paaugli serga depresija, labai skiriasi. Kai
kurie epidemiologiniai tyrimai, kuriuos atliekant buvo taikomi labai
grieti kriterijai, pagrsti oficialiais diagnostiniais depresijos simptomais,
parod, kad net 8 ar 9 proc. 10-13 met berniuk ir mergaii buvo
tais metais sirg sunkia depresija (nors kit tyrim duomenimis, sirgu-
sij buvo dvigubai maiau ar vos 2 proc.). Paaugli lytinio brendimo
laikotarpiu depresijos kamuojam mergaii padaugja beveik dvigu
bai; ia liga sergani berniuk skaiius tuo metu ilieka nepakits.25
ANKSTYVOS DEPRESIJOS PAVOJAI
Gydant vaik depresij btina taikyti ir prevencines priemones,
nes ir nereikmingi depresijos pasireikimai vaikystje ateityje gali tapti
280 Emocinis ratingumas
rimta liga.26 Nauji tyrim duomenys paneig sen sitikinim, kad
depresija vaikystje nra pavojinga, nes vaikai i jos iauga" lyg i
drabui. inoma, kiekvienas vaikas retkariais nulista. Vaikystje
ir paauglystje, kaip ir suaugus, patiriama ir nusivylim bei skausmin
g praradim. Prevencines priemones reikia taikyti ne iais atvejais, o
tada, kai lidesys virsta nirumu, neviltimi, kai vaikai tampa irzls,
usisklendia savyje.
Duomenys, kuriuos pateikia Pitsburgo vakar psichiatrijos institu
to ir klinikos psicholog Marija Kova (Maria Kovacs), rodo, kad trims
ketvirtadaliams vaik sunki depresija ne kart atsinaujina.27 Vaikus,
kuriems esant vos atuoneri met buvo diagnozuota depresija, moks
linink stebjo ilgus metus - iki kai kuriems j sukako dvideimt ket
veri. Sunki depresija trukdavo vidutinikai vienuolika mnesi, o kas
etam vaikui jos poymi ilikdavo net atuoniolika mnesi. Leng
vos formos depresija, kai kuriems vaikams prasidedanti nuo penkeri
met amiaus, maiau trukd gyventi, bet trukdavo daug ilgiau -
vidutinikai ketverius metus. Kaip pastebjo Kova, yra didel tiki
myb, kad lengva depresija peraugs sunki - vadinamj dvigub
depresij. Tokiems vaikams liga daniau atsinaujina, jie labiau link
sirgti ir suaug. Paaugliai ir jaunuoliai, nors kart vaikystje sirg dep
resija, kenia nuo ios ligos ar maniakinio depresinio sutrikimo viduti
nikai vienerius metus i trij.
Kaina, kuri moka depresija sergantys vaikai, yra labai didel. Pa
sak Kova, socialini gdi vaikai gyja bendraudami su bendra
amiais, stebdami, kaip kiti vaikai k nors veikia, ir po to bandydami
t daryti patys. Bet depresija sergani vaik bendraamiai danai a
linasi, nemgsta su jais aisti".28
Bdami nusimin, tokie vaikai vengia umegzti draugikus santy
kius, net kvieiami atsisako dalyvauti veikloje - kiti vaikai tok elges
laiko tiesiog nenoru bendrauti. Galiausiai depresija sergantys vaikai
yra visikai atstumiami, su jais vengiama aisti. Bendravimo su kitais
monmis patirties stygius reikia, kad vaikai netenka galimybs daug
ko imokti tiesiog aisdami. Todl jie ima atsilikti nuo bendraami
bendravimo ir emocini gdi srityje ir, depresijai pasitraukus, turi
Emocinio neratingumo kaina 281
vytis kitus vaikus.29 Palyginus sveikus ir depresija serganius vaikus,
buvo pastebta, kad pastarj bendravimo gdiai prastesni, jie turi
maiau draug, su jais reiau norima aisti, j nelabai mgsta, o ben
draudami su kitais vaikais jie daniau papuola keblias situacijas.
Be to, ie vaikai blogai mokosi. Depresija jiems trukdo susikaupti
jr prisiminti, klasje jiems daug sunkiau sutelkti dmes ir atgaminti
tai, k jau imoko. Niekuo nesidiaugianiam vaikui itin sunku tinka
mai paskirstyti energij mokymosi sunkumams veikti, jau nekalbant
apie patirties taikym mokantis. Suprantama, kuo ilgiau vaikai buvo
kamuojami depresijos, tuo blogesni buvo j paymiai ir prastesni ge
bjim test rezultatai. I tikrj ryys tarp to, kaip ilgai vaikas sirgo
depresija, ir jo paymi vidurkio yra tiesioginis. Mokymosi neskms
savo ruotu dar labiau gilina depresij. sivaizduokite, - rao Kova, -
kaip jaustumts, jei btumte apssti depresijos, gautumte blogus pa
ymius mokykloje ir sdtumte vien vieni namuose, uuot aid su
draugais."
DEPRESOGENINIS MSTYMAS
Kaip suaugusij, taip ir vaik depresijai bdingus nevilties ir be
jgikumo jausmus skatina pesimistikas poiris gyvenimo sunku
mus. Kad taip msto depresija sergantys mons, jau seniai inoma.
Taiau tik visai neseniai suinota, kad melancholikai nuotaikai leng
vai pasiduodantys vaikai taip pat link pesimistikai irti pasaul,
nors depresija dar neserga. is svarbus pastebjimas reikia, kad tokius
vaikus galima ir btina nuo depresijos paskiepyti".
Tokias ivadas padaryti padjo ir tyrimai, kaip vaikai tiki savo
pai sugebjimais kontroliuoti padt, pavyzdiui, pakreipti j ge
rj pus. Vaikams pateikiami tokie teiginiai: Jei namuose kyla pro
blem, a galiu padti jas isprsti" arba Kai rimtai padirbju, gaunu
gerus paymius", ir vertinamas j poiris. Tie vaikai, kuri nuomone,
n vienas i teigini jiems netinka, nesijauia gal pakeisti situacijos;
bejgikum labiausiai jauia depresija sergantys vaikai.30
282 Emocinis ratingumas
Reikmingi tyrimai buvo atlikti su penktos ir etos klass moki
niais prajus keletui dien po to, kai jie atliko test ir gavo vertini
mus. Kaip visi prisimename, vaikystje mokymosi rezultatai yra vie
nas svarbiausi pakilios nuotaikos ar nusivylimo altini. Tyrj nuo
mone, labai svarbu, kaip vaikas, gavs prastesn paym nei tikjosi,
vertina pats save. Manantieji, kad blog paym nulm asmeniniai
trkumai (A kvailas!"), depresij jauia daniau nei tie, kurie mato
galimyb padt taisyti (Jei labiau pasistengsiu, gausiu geresn pay
m").31
Mokslininkai sidmjo kai kuriuos draug atstumtus treiokus,
ketvirtokus ir penktokus, nordami pasekti, kaip per metus pasikeit j
padtis. Tai, kaip vaikai patys sau aikino atstmimo prieastis, i es
ms nulm, ar jie susirgo depresija. Maniusieji, kad bendraamiai j
vengia dl kokios nors j pai ydos, labiau buvo link sirgti depresi
ja. Optimistams, kurie jaut, kad gali kaip nors pakeisti situacij ger
j pus, depresins nuotaikos beveik nebuvo bdingos, nepaisant to,
kad draugai juos ir toliau ignoravo.32 Taip pat buvo ir ties septintos
klass slenksiu - lidnai pagarsj tampos metai: tie, kurie pesimis
tikai velg savo galimybes, dl patiriamos didels tampos mo
kykloje ir namuose susirgo depresija.33
Daug rodym, kad pesimistinis poiris gali tapti depresijos prie
astimi, buvo surinkta per penkeri met tyrim, kuriame dalyvavo
vaikai nuo treios klass.34 Tarp jaunesni vaik tai buvo ypa aki
vaizdu: pesimizmas kartu su kokiu nors skaudiu vykiu - tv skyry
bomis, artimo mogaus mirtimi - vaikus palauia, o tvai tokioje situ
acijoje, ko gero, maai kuo gali padti. Vaikui augant, dar pradinje
mokykloje, vyksta reikmingas supratimo apie gerus ir blogus gyveni
mo vykius pasikeitimas - vis daniau j prieastimi vaikas laiko savo
paties savybes: A gaunu gerus paymius, nes esu protingas" arba
A neturiu daug draug, nes su manimi nebna linksma". i mstymo
kaita palaipsniui vyksta nuo treios iki penktos klass. Tie vaikai, ku
riems tuo metu vystosi pesimistikas poiris, - kai gyvenimo sunku
m prieastimi tampa j pai ydos - nesugebdami t sunkum veikti,
tampa depresini nuotaik aukomis. Negana to, pats depresijos igy
Emocinio neratingumo kaina 283
venimas stiprina pasimistin mstym, ir net depresijai pasitraukus,
vaikui lieka emocinis randas - sitikinim visuma, palaikoma depre
sijos ir stiprinama nuomons, kad jis negali gerai mokytis, kad jo nie
kas nemgsta, kad jis nepajgia isivaduoti i savo paties slegiani
nuotaik. Tokia nekintanti nuomon gali vaik padaryti dar labiau
paeidiam ir lengviau veikiam kitos depresijos.
DEPRESIJOS UUOMAZG GYDYMAS
Gera naujiena: buvo nustatyta, kad mokant vaikus produktyviau
velgti ikylanius sunkumus, sumaja depresijos rizika.* Vienos
Oregono vidurins mokyklos moksleivi tyrimas parod, kad madaug
kas ketvirtam mokiniui pasireik vadinamoji emo laipsnio depresi
ja" - dar ne tokia gili, kad galima bt sakyti, jog ieinama u prasto
nepasitenkinimo rib.35Kai kuriems vaikams galbt buvo ankstyva ke
li savaii ar mnesi stadija, turjusi isivystyti depresij.
Per specialias popamokines pratybas septyniasdeimt penki ne
sunkia depresija sergantys moksleiviai moksi veikti sustabarjusius,
iai ligai bdingus mstymo modelius, lengviau susidraugauti, geriau
sutarti su tvais ir sitraukti jiems maloni visuomenin veikl. Atuo
ni savaii programos pabaigoje 55 proc. vaik igijo, tuo tarpu tik
ketvirtadalis i programoje nedalyvavusi ir taip pat depresija sirgusi
moksleivi i ios ligos tik pradjo vaduotis. Po met ketvirtadalis
lyginamosios grups, t. y. negydyt, vaik susirgo sunkia depresija, o
i dalyvavusi depresijos prevencijos programoje-tik 14 proc. moki
ni. Taigi tik atuonios pratybos padjo per pus sumainti depresijos
rizik.36
* Vaikams, prieingai nei suaugusiesiems, depresijos gydymas vaistais nra toks tinka
mas bdas kaip psichoterapija ar prevencinis vietimas: vaik organizme vaist apykaita
vyksta kitaip. Tricikliniai antidepresantai, danai skmingai naudojami suaugusij gy
dymui, nepasiteisino atliekant kontrolinius tyrimus su vaikais: jiems nebuvo geriau nei
tai grupei, kuri vartojo placeb. Naujesni vaist nuo depresijos, skaitant ir prozak,
poveikis vaikams dar nra patikrintas. Tuo metu, kai buvo raoma i knyga, FDA (Maisto
ir vaist asociacija JAV) pradjo atidiau tirti desipramin, vien saugiausi ir da
niausiai suaugusiesiems gydyti vartojam triciklini antidepresant, kaip galim
vaik miri prieast.
284 Emocinis ratingumas
Ger rezultat pasiekta per usimimus, vykusius kart per sa
vait ir skirtus 10-13 met vaikams, kurie nesutaria su tvais ir ku
riems pasireikia kai kurie depresijos poymiai. Vaikai imoko kai
kuri svarbi emocini gdi, taip pat susitarti ikilus nesutarimams,
pagalvoti prie veikiant ir, svarbiausia, veikti pesimistines nuotaikas,
pavyzdiui, gavus prast paym pasiryti stropiau mokytis, o ne gal
voti: A tiesiog nesu pakankamai protingas".
Vaikas per ias pamokas imoksta, kad nerimas, lidesys ir pyktis
nra dalykai, kurie tiesiog nukrinta ant galvos ir tu tampi bejgis, bet
kad mstymas gali pakeisti savijaut", - teigia vienas i dvylikos savai
i programos krj psichologas Martinas Zeligmanas. Kova su depre
sinmis mintimis nustelbia besikaupiani niri nuotaik, o kartu, Ze-
ligmano teigimu, i karto suteikia jg ir tampa proiu".
Ir iuo atveju specialiosios pamokos dvigubai susilpnino depresijos
pasireikim, ir tas poveikis buvo juntamas prajus net dvejiems me
tams. Po met tik 8 proc. dalyvavusij programoje susirgo vidutinio
stiprumo ar gilia depresija, tuo tarpu lyginamojoje grupje - 29 procen
tai. Po dvej met apie 20 proc. programos dalyvi pasireik bent jau
velnios depresijos poymiai, tuo tarpu lyginamojoje grupje - 44 proc.
Emocini gdi mokymasis paauglysts metais gali bti itin
naudingas. Zeligmanas pastebi: ie vaikai geriau veikia paaugli
danai patiriamas atstumtojo kanias. Jie to imoko tada, kai buvo
didiausia rizika susirgti depresija, - paauglysts pradioje. T pamo
k metu gyti gdiai ilieka ir metams bgant stiprja, o tai reikia,
kad kasdiense situacijose vaikai i tikrj juos taiko".
Pritardami tai nuomonei, ir kiti vaikysts depresijos ekspertai ku
ria naujas programas. Jei nori padti tokia psichikos liga kaip depre
sija serganiam vaikui, imtis priemoni reikia tada, kai jis dar svei
kas, - pastebi Marija Kova. - Tam tinkamiausia priemon - psicho
loginis mokymas."
VALGYMO SUTRIKIMAI
Septintojo deimtmeio pabaigoje, tik pradjs klinikins psicho
logijos magistrantros studijas, a susipainau su dviem merginomis,
Emocinio neratingumo kaina 285
kurios kentjo nuo valgymo sutrikim - tai supratau tik po daugelio
met. Viena, mano draug i bakalauro studij, puikiai studijavo ma
tematik Harvardo universitete, kita dirbo bibliotekoje. Pirmoji, tokia
liesa, kad kaulus galjai skaiiuoti, negaldavo prisiversti valgyti,
maistas jai keldavs pasilyktjim. Bibliotekinink, prieingai, bu
vo apvalaina ir negaljo susivaldyti neprisivalgiusi led, mork pyra
go ar kitokio deserto, o tada (kart, kiek nepatogiai jausdamasi, prisi
paino) slapta nueidavo voni ir prisiversdavo isivemti. Dabar psi
chiatrai matematikei diagnozuot nervin anoreksij (anorexia ner
vosa), o bibliotekininkei - bulimij.
Tuomet toki svok neinota. Gydytojai buvo tik pradj kalbti
apie i problem: 1969 metais io judjimo pradinink Hilda Bruk
(Hilda Bruch) ispausdino pirmj straipsn apie valgymo sutrikimus.37
Sugluminta vyki, kai moterys badauja tiek, kad numirta, Bruk kaip
vien i galim io sutrikimo prieasi nurod nesugebjim vardyti ir
tinkamai reaguoti kno poreikius - pirmiausia, inoma, alk. Nuo tada
knyg apie valgymo sutrikimus pradjo dygti kaip gryb po lietaus. Jose
galima buvo rasti daugyb hipotezi apie io negalavimo prieastis -
pradedant nuo to, kad vis jaunesns mergaits priverstos vytis nepasie
kiamus groio idealus, ir baigiant tuo, kad motinos per daug kiasi
dukter gyvenim, jas kontroliuoja ir painioja kalts ir atsakomybs
tinkl.
Dauguma i teorij turjo vien didel trkum: jos buvo pagrs
tos tik stebjimais psichoterapijos metu. Moksliniu poiriu daug la
biau vertinami tyrimai, kai ne vienerius metus stebimos didels mo
ni grups. Tada galima pamatyti, kas i j susidurs su tiriamja pro
blema. Tokie lyginamieji tyrimai leidia tiesiogiai vertinti, ar, pavyz
diui, itin grieti tvai gali bti mergaits valgymo sutrikim prieas
tis. Be to, galima nustatyti, koki aplinkybi visuma tokius negalavi
mus skatina, ir nepainioti j su tariamomis aplinkybmis, su kuriomis
i tikrj susiduria tiek sveiki mons, tiek sergantieji.
Atlikus tok tyrim su daugiau kaip devyniais imtais VIIX klasi
mergaii buvo pastebta, kad vieni svarbiausi valgymo sutrikimus
sukeliani veiksni yra emociniai trkumai, ypa nesugebjimas at
286 Emocinis ratingumas
skirti vien tamp keliant jausm nuo kito ir juos kontroliuoti.38ios
turtingo Mineapolio priemiesio vidurins mokyklos eiasdeimt vienai
merginai jau iki deimtos klass buvo pasireik rimti anoreksijos ar
bulimijos simptomai. Kuo stipresnis negalavimas, tuo negatyvesnius
neveikiamus jausmus merginoms sukeldavo neskms, sunkumai ir
susierzinim keliantys mamoiai, tuo maiau jos suprato, k i tikr
j jauia. Jei be to merginos dar bdavo nepatenkintos ir savo knu,
pasekm buvo anoreksija arba bulimija. O nuomon, kad per grieti
tvai yra pagrindin valgymo sutrikim prieastis, nepasitvirtino. (Kaip
perspjo pati Hilda Bruk, vilgsniu praeit pagrstos teorijos vargu ar
gali bti tikslios. Pavyzdiui, tvai gali pradti grietai kontroliuoti duk
ter, reaguodami jos negalavim ir neinodami, kaip jai padti.) iuo
atveju visikai netinka tokie populiars aikinimai kaip seksualumo
baim, ankstyva lytinio brendimo pradia ar menkavertikumo jaus
mas.
Tyrimas atskleid i lig prieasi grandin, prasidedani vi
suomens, kuri nenatral lieknum laiko moters groio simboliu, po
veikiu auganiai mergaitei. Dar gerokai prie paauglysts metus mer
gaits pradeda rpintis savo svoriu. Pavyzdiui, viena eiamet, ma
mos paraginta eiti paplaukioti, papldo aaromis, kad su maudymosi
kostiumliu atrodysianti stora. Kaip sak i istorij papasakojs mer
gaits pediatras, jos svoris giui i tikrj buvs normalus.39Apklausus
271 paaugl paaikjo, kad pus j man esanios per storos, nors
didiuma buvo normalaus svorio. Taiau Mineapolio tyrimas parod,
kad ne visoms mergaitms, kurias kyriai persekioja mintis apie ant
svor, isivysto valgymo sutrikimai.
Kai kurie nutuk mons negali paaikinti, kuo skiriasi baims,
pykio ir alkio jausmai, taigi juos suplaka vien - alk, ir todl kiek
vien kart, kai jauiasi nusimin, persivalgo.40 Kakas panaaus nu
tinka ir ioms mergaitms. Minesotos universiteto psicholog Glorija
Leon (Gloria Leon) pastebjo, kad mergaits prastai supranta savo
jausmus ir kno signalus, irtai beveik garantuoja, kad per ateinanius
dvejus metus joms isivystys valgymo sutrikimai. Dauguma vaik i
moksta skirti savo pojius, pasakyti, ar jiems nuobodu, pikta, lidna,
Emocinio neratingumo kaina 287
ar norisi valgyti - tai emocins erudicijos pagrindas. Bet ioms mer
gaitms kildavo sunkum, kai reikdavo atskirti pagrindinius jausmus.
Pavyzdiui, joms gali nesisekti draugauti su vaikinu, taiau jos nra
tikros, k jauia - pykt, nerim ar lides; jas tiesiog apms sumii
mas ir neinia, kaip t emocin audr veikti. Jos imoksta nusiramin
ti valgydamos, irtai gali tapti stipriai siaknijusiu emociniu proiu".
Taiau iam proiui - nurimti valgant - susidrus su spaudimu
dl visuotinai priimto lieknos moters groio idealo mergait jauia,
kad reikia ilikti lieknai. Nutiesiamas kelias valgymo sutrikimams
rutuliotis. Vis pirma ji gali pradti daug valgyti, - pastebi Leon, - o
kad ilikt liekna ar numest persivalgant gyt svor, vartoti viduri
paleidiamuosius vaistus, vemti ar usiimti intensyvia fizine veikla.
Bet ji gali pasirinkti ir kit keli emociniam sumiimui veikti - visikai
nevalgyti. Tai vienas i bd pajausti, kad ji gali nors kiek kontroliuoti
j uvaldanius jausmus."
Kadangi ios mergaits paios save prastai suvokia ir turi silpnus
socialinius gdius, sunerimusios dl tv ar draug, jos nepajgia
nei sureguliuoti santyki, nei veikti savo pai susirpinimo. Nusimi
nimas sukelia valgymo sutrikimus - bulimij, anoreksij arba papras
iausi persivalgym. Glorijos Leon nuomone, norint skmingai gy
dyti tokias mergaites, reikt kartu su kitomis priemonmis taikyti ir
gydomj trkstam emocini gdi mokym: Gydytoj teigimu,
jei kreipiamas dmesys tai, ko joms trksta, psichoterapija bna veiks
mingesn. ios mergaits turi imokti identifikuoti savo jausmus, nusi
raminti ar sureguliuoti tarpusavio santykius, kad pajgt veikti valgy
mo sutrikimus".
VIENIIEJI: I MOKYKLOS METAMI VAIKAI
tai konfliktas, kils tarp pradinuk. Nedaug biiuli teturiniam
ketvirtokui Benui klass draugas Deisonas k tik pasak, kad kit per
trauk nors aisti ne su juo, o su kitu berniuku, adu. Visikai sutri
ks, Benas nuleidia galv ir ima verkti. Kiek aprims, po kurio laiko
288 Emocinis ratingumas
jis prieina prie stalo, prie kurio pietauja Deisonas ir adas, ir suun
ka:
- Nekeniu tavs!
- Kodl gi? - nesupranta Deisonas.
- Todl, kad melavai, - kaltinamu tonu iria Benas. - Sakei,
kad vis i savait aisi su manimi.
Tyliai verkdamas, Benas nuingsniuoja prie savo tuio stalo. Dei
sonas ir adas eina paskui j, bando pasikalbti, taiau Benas tvirtai
nusprendia su jais nebendrauti: jis usikema ausis ir ibga i val
gyklos, nordamas kur nors mokykloje pasislpti. Grup mergaii,
maiusi, kas atsitiko, bando berniukus sutaikyti: susiradusios Ben
stengiasi j tikinti, kad Deisonas nori aisti ir su juo. Taiau Benas
nieko nenori girdti ir reikalauja palikti j ramybje. Jam gaila savs, jis
pyksta ir liks vienui vienas pravirksta.41
Be abejo, tai skausmingas momentas. Kiekvienam vaikystje ar
paauglystje tenka patirti atstumtojo ir likusio be draug jausm. Mi
ntoje situacijoje svarbiausia yra tai, kad Benas nesugebjo atsiliepti
Deisono pastangas pataisyti j draugyst. Vieai pareiks savo po
ir, jis tik apsunkino ir taip nelengv savo padt. Tuo tarpu viskas
galjo nesunkiai susitvarkyti. Tarp bendraami nepopuliars vaikai
danai nesugeba suprasti uuomin. Kaip buvo rayta atuntame sky
riuje, atstumti vaikai paprastai sunkiai supranta emocinius ir sociali
nius enklus, o jei ir supranta, nesugeba lanksiai juos reaguoti.
Bendraami atstumti vaikai labiau rizikuoja bti imesti i mo
kyklos: jie 2-8 kartus daniau yra imetami i mokyklos nei draug
turintys vaikai. Pavyzdiui, vienas tyrimas parod, kad madaug 25
proc. vaik, kurie pradinse klasse buvo nepopuliars, paliko mo
kykl dar nebaig vidurins, tuo tarpu apskritai i mokyklos ikrenta
apie 8 proc. vaik.42Ir nieko nuostabaus: tik sivaizduokite, kad net 30
valand per savait tenka praleisti ten, kur tavs niekas nemgsta.
Esti dviej ri emociniai polinkiai, dl kuri vaikai tampa vi
suomens atstumtaisiais. Viena vertus, tai pykio proveriai ir priei
kumo matymas, kai jo nra. Antra, tai drovumas, nerimas ir nedrsu
mas bendraujant. Taiau daniausiai al nustumiami tie vaikai, ku
Emocinio neratingumo kaina 289
ri keistas elgesys nuolat veria kitus jaustis nepatogiai.
ie vaikai isiskiria jau savo siuniamais emociniais signalais.
Kai pradinuk, kuri nelabai mgo draugai, buvo paprayta nurodyti,
kokiame veide kokia emocija atsispindi - pavyzdiui, pyktis, pasi
bjaurjimas ir pan., - jie daug daniau klydo nei draug mgstami
vaikai. Kai darelinuk buvo paklausta, kaip jie galt susidraugauti
ar kaip jiems nesivelti petynes, nepopuliarieji vaikai, su kuriais kiti
nelabai nordavo aisti, pateikdavo tokius pasilymus, kurie tarpusa
vio santykiams tik pakenkt (pavyzdiui, vaikui, kuriam btinai pri
reikia to aislo, su kuriuo aid kitas, jie pasilydavo ieit: Suduok
jam"), arba bandydavo kreiptis pagalbos suaugusiuosius. Paaugliams
buvo pateikta uduotis suvaidinti lidn, pikt ar norint k nors i
krsti: prasiausiai seksi nepopuliariesiems. Taigi turbt nieko steb
tino, kad tokie vaikai mano nieko negal padaryti, kad jiems pavykt
lengviau susidraugauti. Taip nesugebjimas bendrauti sitvirtina. Uuot
moksi nauj bd susidraugauti, jie tiesiog kartoja senas klaidas ar
ba pasirenka dar prastesnius reagavimo variantus.43
Jie nori patikti kitiems, bet neatitinka pagrindini emocini krite
rij: kiti nemano, kad su jais gali bti linksma, ir jie patys neino, k
daryti, kad draugui bt su juo smagu. Buvo pastebta, kad aisdami
nepopuliarieji vaikai daug daniau apgaudinja, greiiau supyksta, at
sisako aisti, jei pralaimi, arba puikuojasi savo pergale. inoma, visi
vaikai nori laimti, taiau dauguma stengiasi savo emocine reakcija
nepakenkti santykiams su aidim draugais.
Tuo tarpu socialiai kurti vaikai - sunkiai suprantantys kit emoci
jas ir ne visada tinkamai jas reaguojantys - tampa socialiai izoliuoti.
ia, aiku, kalbama ne apie tuos vaikus, kurie tik laikinai pasijunta
niekam nereikalingi. Bendraami nemgstamiems vaikams skausmin
gas atstumtojo statusas galiausiai prilimpa ir ilieka per visus mokymo
si mokykloje metus. Didel tikimyb, kad sulauk jaunysts met jie
bus nustumti visuomens pakrat. Artimai bendraudami tarpusavyje
lr triukmingai aisdami, vaikai tobulina savo socialinius ir emocinius
gdius, kuriuos vliau bendraudami gals panaudoti. Tie vaikai, ku-
r|ems tai neprieinama, neivengiamai daug netenka.
290 Emocinis ratingumas
Visikai suprantama, kad atstumtieji danai nerimauja, bna nu
simin ir jauiasi vienii. I to, kiek mgstamas vaikas buvo treioje
klasje, galima gana tiksliai numatyti (daug tiksliau nei remiantis mo
kytoj ir gydytoj vertinimais, paangumo mokykloje kriterijais,
intelekto koeficientu ir net psichologini test rezultatais), ar sulau
ks atuoniolikos jis turs psichikos sveikatos problem.44 Kaip jau
esame kalbj, draug neturintys mons nuolat jauiasi vienii, yra
labiau link sirgti vairiomis ligomis, anksiau mirta.
Pasak psichoanalitiko Hario Stako Salivano (Harry Stack Sullivan),
bendravimo lankstumo - kaip susipykus susitaikyti, kaip dalytis giliau
siais jausmais - mes pirmiausia imokstame artimai draugaudami su
tos paios lyties monmis. Socialiai atstumti vaikai daug reiau nei j
bendraamiai turi geriausi draug (tai itin svarbu pradins mokyklos
metais), taip netekdami svarbios galimybs emocikai augti.45 Vienas
draugas, net ir ne pats geriausias, gali atsverti visus net nugaras atsuku
sius bendraamius.
MOKYMASIS DRAUGAUTI
Atstumtieji vaikai nesugeba bendrauti, bet gali to imokti. Ilino
jaus universiteto psichologas Stivenas Aeris (Steven Asher) sukr pa
mok kurs, per kurias nepopuliarieji vaikai mokosi draugauti".46Mo
kykloje isirinks maiausiai bendraami mgstamus treiokus ir ket
virtokus, Aeris eias pamokas juos mok, kaip galima linksmai ais
ti ", bti draugikiems, linksmiems ir maloniems". Kad vaikai
nesidrovt, jiems buvo pasilyta bti mokytojo, kuris nori suinoti,
kaip aisti kuo smagiau, konsultantais".
Vaikai buvo mokomi t elgesio gdi, kuriais, kaip pastebjo
Aeris, pasiymi vis mgstami j bendraamiai. Pavyzdiui, kai ne
sutinka su taisyklmis, vaikai buvo skatinami pagalvoti apie alternaty
vius pasilymus ir kompromisus (uuot sivl mutynes); aisdami
jie turi nepamirti kalbtis su kitais vaikais, paklausti, kaip jiems se
kasi; svarbu pastebti, ar kitiems vaikams smagu kartu aisti; reikia
Emocinio neratingumo kaina 291
kaip nors pagirti ar paskatinti skmingai k nors padarius draug;
btina ypsotis, prireikus pasisilyti padti, patarti ir padrsinti. Vai
kai iuos principus iband aisdami bendrus aidimus su klass drau
gais. is trumpas mokymosi sutarti kursas pasirod ess nepaprastai
veiksmingas: po met j lank vaikai jau buvo sitvirtin madaug
klass populiarumo viduryje. N vienas i j nebuvo bendravimo pa
iba, bet n vienas nebuvo ir atstumtasis.
Panai rezultat pasiek ir Stefenas Novickis (Stephen Novvic-
ki), psichologas i Emorio universiteto.47 Pagal jo sukurt program
socialiai atstumti vaikai mokomi geriau suprasti bendraami jaus
mus ir tinkamai juos reaguoti. Pavyzdiui, vaikai bando ireikti
vairius jausmus - diaugsm, lides ir pan. - ir tuo metu yra filmuo
jami, po to tobulina savo emocines iraikas, o dar vliau savo naujus
gdius ibando su tuo vaiku, su kuriuo nort susidraugauti.
ie mokymo kursai padjo pasikeisti 50-60 proc. jas lankiusi
vaik - j populiarumas padidjo. Tokios programos (bent jau kokios
yra dabar), atrodo, labiausiai tinka ne vyresniems kaip treios ir ketvir
tos klass mokiniams ir yra naudingesns socialiai negabiems vaikams
nei itin agresyviems. odiu, programos skm priklauso nuo tinkamo
taikymo. Nemaai vilties suteikia tai, kad daug ar net dauguma at
stumt vaik, gij pagrindini emocini ini, gali vl imokti drau
gauti.
ALKOHOLIS IR NARKOTIKAI: PRIKLAUSOMYB KAIP
GYDYMOSI BUDAS
Studentai tai vadina juodai prisigerti" - geriama tiek alaus, kad
*atsijungiama". Viena i technik: piltuvlis pritvirtinamas prie sodo
arnos, kad skardin alaus itekt per deimt sekundi. is metodas
nra vienintelis. Atlikti tyrimai rodo, kad du penktadaliai koledo stu
dent vaikin vienu kartu igeria septynias ir daugiau skardini, o 11
Proc. j laiko save daug igerianiais". Kitaip tariant, juos galima
vadinti alkoholikais.48 Apie pus koledo vaikin ir beveik 40 proc.
292 Emocinis ratingumas
mergin prisigeria maiausiai du kartus per mnes.49
Nors devintajame deimtmetyje Jungtinse Amerikos Valstijose
narkotik vartojimas tarp jaunuomens palaipsniui majo, vis dau
giau ir vis jaunesni mons vartoja alkohol. 1993 metais atlikus ap
klaus paaikjo, kad 35 proc. koledo studeni gerianios tam, kad
pasigert, tuo tarpu 1977 metais taip teig daranios tik 10 procent
mergin. Bendrai imant, kas treias koledo studentas geria tam, kad
pasigert. Dl alkoholio ikyla ir kit problem: 90 proc. vis iprie
vartavim student miesteliuose, apie kuriuos buvo praneta, vyko
upuolikui arba aukai, arba abiem buvus neblaiviems.50Su alkoholio
vartojimu susij lemtingi vykiai yra pagrindin 15-24 met amiaus
jaunuoli mirties prieastis.51
Eksperimentai" su narkotikais ir alkoholiu galt atrodyti kaip
perjimo i paauglysts suaugusij pasaul ritualas, bet pirmieji ban
dymai gali kai kuriems ilgai atsiliepti. Dauguma alkoholik ir narko
man prie kvaial pripranta dar paauglystje, nors nedaug eksperi-
mentuotoj" tampa tikrais alkoholikais ar narkomanais. Per 90 proc.
vidurins mokyklos dar nebaigusi moksleivi jau yra ragav alkoho
lio, nors tik 14 proc. galiausiai tampa alkoholikais; i milijon ameri
kiei, ragavusi kokaino, maiau nei 5 proc. tampa narkomanais.52
Kodl taip yra?
inoma, daugiausia galimybi" tapti narkomanais turi tie vaikai ir
paaugliai, kurie gyvena nusikaltim gausumu garsjaniame rajone, kur
kreks parduodamas ant kiekvieno kampo, o narkotik prekeivis - ry
kiausias skms numyltinio pavyzdys. Vieni gali priprasti prie narkoti
k patys, retkariais gav j paplatinti, kiti - kad lengva j gauti ar
spaudiami bendraami - iuo atveju gyvenamasis rajonas nieko ne
lemia, narkoman gali rastis net paiuose turtingiausiuose kvartaluose.
Taiau klausimas vis tiek ilieka: kurie vaikai ir paaugliai i daugybs
t, kurie pasiduoda pagundai ar spaudimui pamginti kvaial, ir v
liau juos vartos?
Viena i iuolaikini mokslo teorij teigia, kad prie alkoholio ir
narkotik labiau pripranta tie, kurie ias mediagas vartoja kaip gy
dymo priemon" - kad nuslopint nerim, pykt, depresij. Per pir
Emocinio neratingumo kaina 293
muosius bandymus jie utinka savijaut gerinant chemin miin, ku
ris padeda atsikratyti kankinanio nerimo ir lidesio. I keli imt
septintok ir atuntok, kurie buvo stebimi dvejus metus, vliau prie
narkotik priprato tie, kuri emocinio nerimo laipsnis buvo itin auk
tas.53 Tai gali paaikinti, kodl vieni jaunuoliai, mginantys vartoti
kvaialus, prie j nepripranta, o kiti tampa priklausomi kone nuo pat
pirmojo karto: greiiausiai pripranta tie, kuriems narkotikai arba alko
holis tampa veikliu vaistu ilg laik nema rpesi klusioms emo
cijoms nuslopinti.
Pasak Vakar psichiatrijos instituto ir klinikos Pitsburge psicholo
go Ralfo Tarterio (Ralph Tarter), gimt polink turintiems monms
pirma alkoholio taur ar narkotik doz turi nepaprastai didel gali,
toki, kokios kiti tiesiog nepatiria. Nemaai igijusi narkoman pasa
kojo, kad paband narkotik pirm kart gyvenime pasijuto norma
liai. Narkotikai juos stabilizuoja psichologikai, bent jau trumpam".54
Tai, inoma, apgaulingas sandris su velniu: trumpalaik gera savi
jauta mainais pripratim ir palaipsn gyvenimo nykim.
Tam tikri emociniai modeliai, regis, lemia, kokias emocinio nusi
raminimo priemones mons link rinktis. Pavyzdiui, alkoholizm
veda du emociniai keliai. Labai sitemp ir nuolat nerimaujantys vai
kai paprastai jau paauglystje atranda, kad alkoholis gali padti nusi
raminti. Labai danai jie bna alkoholik, kurie patys griebiasi alko
holio nervams nuraminti, vaikai - daniausiai sns. Vienas i biologi
ni io modelio rodikli yra per maa gama aminosviesto rgties
(GASR), neurotransmiterio, reguliuojanio nerim, sekrecija. Dl to
labai sustiprja tampa. Tyrimai parod, kad alkoholik sns turi ma
ai GASR ir jauia didel nerim; jiems igrus alkoholio, GASR pa
daugja, ir nerimas sumaja.55 Alkoholik vaikai geria, kad suma
int tamp ir atsipalaiduot, nes kitaip to pasiekti negali. Tokie mo
ns, panaiai kaip alkoholiu, gali piktnaudiauti ir raminamaisiais vais
tais.
Neuropsichologinis alkoholik vaik tyrimas parod, kad t dvy
likos met amiaus berniuk, kuriems pasireik tokie nerimo poy
miai kaip greitesnis irdies plakimas reaguojant stres, impulsyvu-
294 Emocinis ratingumas
mas, blogai funkcionavo ir kaktins smegen skiltys.56 Taigi tos sme
gen sritys, kurios turjo padti slopinti nerim ar kontroliuoti impul
syvum, dav jiems maiau naudos nei kitiems berniukams. Kadangi
kaktins skiltys valdo ir veiklij atmint, kur prie priimant sprendi
mus apmstomos galimos veiksm pasekms, j neveiklumas tik pa
deda linkti alkoholizm: pajutus, kaip greitai alkoholis nuramina ir
atpalaiduoja, nepaisoma girtavimo padarini.
Toks ramybs trokimas yra emocinis genetinio polinkio alkoho
lizm poymis. Atlikus 1300 alkoholik eim nari tyrim paaikjo,
kad labiausiai grs tapti alkoholikais tiems vaikams, kurie teig nuo
lat jaui didel nerim. Mokslininkai prijo prie ivados, kad alkoho
lis tokiems monms yra bdas nerimo simptomams gydyti".57
Kitas emocinis kelias alkoholizm veda per didel susijaudini
m, impulsyvum ir nuobodul. is modelis bdingas tiems monms,
kurie kdikystje buvo nerams, kaprizingi ir sunkiai suvaldomi, pra
dinje mokykloje nenustygo vietoje, buvo hiperaktyvs ir danai si
veldavo nemalonumus. ie polinkiai, kaip buvo rayta, gali pastm
ti tokius vaikus iekoti draug visuomens pakraiuose, pasukti nusi
kaltim keliu ar asocialios asmenybs sutrikimo link. Toki moni
(daugiausiai vyr) pagrindinis emocinis nusiskundimas bna susijau
dinimas, j silpnoji vieta - nesuvaldomas impulsyvumas, o prasta re
akcija nuobodul, kur jie gana danai jauia, - impulsyvi rizikos ir
jauduli paieka. iam modeliui priklausantys mons (jis gali bti
susijs ir su dviej kit neurotransmiteri - serotonino ir MAO - trku
mu) greit atranda, kad alkoholis malina j susijaudinim. Visk iban
dyti juos veria ir tai, kad jie nepakenia monotonijos. Be to, tokie
mons yra impulsyvs, tad, be alkoholio, gali pradti vartoti ir pir
mus po ranka pasitaikiusius narkotikus.58
Depresija gali paskatinti pradti girtauti, taiau su mediag apy
kaita susij alkoholio vartojimo padariniai po trumpo pagerjimo tik
pagilina lig. Taigi mons danai griebiasi alkoholio kaip emocin
savijaut gerinanios priemons ne nuo depresijos gindamiesi, o grei
iau nordami sumaint nerim. Depresija serganij jausmus daug
geriau ramina (bent jau laikinai) visikai kiti kvaialai - narkotikai.
Emocinio neratingumo kaina 295
Todl asmenys, kurie nuolat jauiasi nelaimingi, labiau rizikuoja prasti
prie toki stimuliuojani mediag ir depresijos prienuodi kaip
kokainas. Atliktas tyrimas parod, kad daugiau kaip pus nuo kokaino
priklausomybs klinikoje gydom pacient dar prie jai atsirandant
sirgo gilia depresija. Ir kuo gilesn ji buvo, tuo stipresnis isivystydavo
protis.59
Nuolatinis pyktis taip pat gali bti alingo polinkio paskata. Ity
rus keturis imtus pacient, gydom nuo pripratimo prie heroino ir
kit opiat, buvo pastebtas jiems bendras emocinio gyvenimo mode
lis: sunkiausiai jie suvaldydavo pykt ir greitai pasiduodavo siiui.
Kai kurie pacientai patys prisipaino, kad tik vartodami opiatus jie pa
sijusdavo geriau ir atsipalaiduodavo.60
Daugeliu atvej polinkis vartoti alkohol ar narkotikus gali bti
nulemtas smegen funkcij, taiau jausmus, verianius mones pa
tiems gydytis" kvaialais, galima suvaldyti ir be joki vaist. T pa
tvirtina jau ne vien deimt met veikianios anonimini alkoholik
ir kitos gydymo programos. Imokus nuslopinti nerim, veikti depresi
j, nusiraminti tus inyksta ir potraukis tuojau pat griebtis kvaial.
i svarbiausi emocini gdi ir yra mokoma gydant alkoholikus ir
narkomanus. inoma, bt daug geriau, jeigu mons to imokt, kol
dar negijo vienokio ar kitokio alingo proio.
DAUGIAU JOKIO KARO: PREVENCINIS KELIAS
Paskutin dvideimto amiaus deimtmet buvo paskelbti karai"
paaugli ntumui, tendencijai nebaigti mokyklos, narkomanijai, o ne
seniai ir smurtui. Pagrindinis toki ygi trkumas yra tas, kad j ima
masi pavluotai, tik tada, kai opi problema pasiekia epidemijos mast,
ypa tarp jaunimo. Sulaukus krizs, siuniama greitoji medicinos pa
galba", uuot atrmus lig i anksto nuo jos paskiepijus. Todl didiau
sias pastangas reikt skirti ne tokiems karams" kariauti, o nuosekliai
prevencinei programai vykdyti, t. y. mokyti vaikus proting gyvenimo
gdi, kurie padt igyventi ir ivengti toki pavoj.61
296 Emocinis ratingumas
Atkreipiu dmes emocini ir socialini gdi spragas ne tam,
kad paneigiau kit rizikos veiksni, toki kaip tv skyrybos, nedar
ni eima, i artimj patiriamas smurtas, neturtas, gyvenimas nusikal
timais garsjaniame ir narkomanijos apimtame rajone, svarb. Jau
pats skurdas emocikai eidia vaikus: neturting eim vaikai, jau
bdami penkeri met, jauia didesn baim, nerim ir lides nei
kiti j bendraamiai, jie daugiau turi ir elgesio problem, pavyzdiui,
danai patiria nirio ar niokojimo priepuolius, - ie polinkiai pasirei
kia ir paauglysts metais. Dl neturto nuolat jauiama tampa aloja
visos eimos gyvenim: toki eim vaikai patiria maiau ilumos i
tv ar neretai vienios ir neturinios darbo motinos, daniau serga
depresija, yra grietai baudiami fizinmis bausmmis, ant j aukia
ma, jiems grasinama.62
Bet emocinis intelektas galingesnis ir u eim bei turtin padt -
jis gali lemti vaiko ar paauglio gebjimus susidrus su gyvenimo sun
kumais nepalti, itverti ir atgauti fizines bei dvasines jgas. Ityrus
imtus vaik, kurie patyr skurd, augo nedarniose eimose ar kuri
vienas i tv sirgo sunkia psichikos liga, buvo nustatyta, kad tie, kurie
pajgia nepasiduoti net ir didiausioms negandoms, paprastai yra vald
pagrindinius emocinius gdius:63 visiems patraukl gebjim ben
drauti, pasitikjim savimi, optimizm, sugebjim greitai atgauti ger
nuotaik ir ilgai dl nieko nesielvartauti.
Taiau didiuma gyvenimo nuskriaust vaik toki savybi netu
ri. inoma, daug i savybi lemia prigimtis - gen loterija, bet, kaip
rame keturioliktame skyriuje, net ir temperament galima pataisyti.
iuo atveju svarbios politins ir ekonomins priemons, galinios su
mainti neturt bei pakoreguoti kitas socialines aplinkybes, sukelian
ias mintsias problemas. Be i priemoni (kurioms, atrodo, tenka
vis maiau reikms socialini klausim srityje), vaikams galima pa
silyti daug vairaus bd, galini padti jiems grumtis su alinan
iais sunkumais.
Aptarkime emocinius sutrikimus, nuo kuri gyvenime kenia ma
daug kas antras amerikietis. Atlikus tyrim, kuriame dalyvavo 8098
vairaus amiaus amerikieiai, buvo nustatyta, kad 48 proc. j bent
Emocinio neratingumo kaina 297
kart gyvenime turjo psichikos problem.64 14-ai procent moni
vienu metu pasireik net trys ar daugiau psichikos sutrikim. Btent
iai grupei priklausantys asmenys turjo daugiausiai tokio pobdio
rpesi: juos kankino 60 proc. vis psichikos sutrikim ir 90 proc.
pai sunkiausi ir labiausiai alinani lig. Dabar iems monms
reikia intensyvios prieiros, o daugeliu atvej toki pasekmi buvo
galima ivengti. inoma, ne visiems psichikos sutrikimams galima
ubgti u aki, bet kai kuriems, o gal ir daugeliui, galima. Kaip
tvirtina tyrim atliks Miigano universiteto sociologas Ronaldas
Kesleris (Ronald Kessler), psichoterapeutai turi sikiti kuo anksiau:
sivaizduokite etok, jauiani bendravimo baim; po keleri met,
nordama nuslopinti nerim, ji pradeda girtauti; bdama trisdeimties
(kai dalyvavo ms tyrime), ji tebejauia baim, yra alkoholik ir
narkoman, be to, serga depresija, nes visas jos gyvenimas - tikra
sumaitis. Taigi kyla svarbus klausimas: kaip galjome ir turjome
padti jai dar vaikystje, kad ji nebt taip klimpusi?"
Panaiai nutinka i mokyklos imestiems, smurtaujantiems, taip
pat su daugybe kit pavoj, iandien tykote tykani jaunimo, susidu
riantiems vaikams. Per paskutin deimtmet buvo sukurta tiek preven
cini program, skirt apsaugoti jaunuomen nuo narkomanijos, smur
to, ankstyv lytini santyki ir kit dalyk, kad vietimo rinkoje susi
dar tarsi atskira aka. Taiau didiuma t program - tiek labai popu
liarios, tiek maai inomos - pasirod esanios neveiksmingos. Kai
kurios i j, dideliam pedagog lidesiui, problem ne tik nepanaiki
no, bet jas dar labiau uatrino.
Vien informacijos negana
Aptarkime prevencines vaik seksualinio inaudojimo programas.
Nuo 1993 met Jungtinse Valstijose kasmet padaroma apie 200 tks
tani toki nusikaltim (vien rodyt!), ir is skaiius kasmet iauga
apie 10 procent. Dauguma ekspert mano, kad madaug 20-30 proc.
mergaii ir perpus tiek berniuk tampa seksualins prievartos auko
mis dar nesulauk septyniolikos met amiaus (skaiiai gali skirtis
298 Emocinis ratingumas
atsivelgiant tai, kaip seksualin prievarta apibdinama).65 Didiu
ma i vaik jauiasi nesaugs, bejgiai prieintis ir dl savo nelai
ms yra kit atstumiami.
Esant tokiai padiai, daug mokykl msi kurti prevencines pro
gramas. J tikslas - suteikti vaikams kuo daugiau informacijos apie
seksualins prievartos pavoj, mokyti juos, pavyzdiui, atskirti neut
ral" prisilietim nuo nederamo", raginti prieintis pikt ksl turin
iam asmeniui, taip pat skatinti apie nutikusius nemalonumus papasa
koti kam nors i suaugusij. Taiau apklausus du tkstanius vaik
JAV pasirod, kad apsaugoti juos nuo agresyvi vaik mokykloje ar
suaugusi tvirkintoj tokios programos nek tepadeda arba visikai
nepadeda.66 Negana to, vaikai, dalyvav iose programose ir vliau
tap seksualins prievartos aukomis, prieingai nei nedalyvavusieji,
nebuvo link apie tai praneti suaugusiesiems.
Visikai kitaip jautsi ir elgsi tie vaikai, kurie buvo mokomi ir su
emociniu bei socialiniu intelektu susijusi dalyk: ikilus grsmei, jie
sugebjo geriau pasiprieinti, apsiginti, nebijodavo pasiaukti pagal
bos, pasakyti suaugusiesiems, jei kas bloga nutikdavo. Praneti apie
prievartos atvej labai svarbu, nes tai padeda ukirsti keli galimiems
nusikaltimams, o tyljimas tvirkintojams yra tikra paskata. Apklausus
nemaai vyresni kaip keturiasdeimties met amiaus pedofil pa
aikjo, kad jau nuo paauglysts met jie per mnes turdavo viduti
nikai po vien auk. Savo juodais darbais pagarsj autobuso vairuo
tojas ir vidurins mokyklos informatikos mokytojas kasmet seksualiai
inaudodavo apie tris imtus vaik - ir n vienas vaikas niekam apie
tai neprane. Viskas ikilo aiktn tik tada, kai vienas i mokytojo
prievartaujam berniuk pradjo tvirkinti savo seser.67
Kaip minta, pagal isamesnes programas mokyti vaikai buvo ge
riau pasireng susidurti su pavojais. Kuo jos pranaesns? ias programas
sudaranios temos moksleiviams pateikiamos vairiais lygiais per kele
rius metus kaip atskiros sveikatos ir lytinio vietimo kurso temos. vieti
mo proces traukiami ir tvai: jie turi aptarti su vaikais tai, k ie suino
mokykloje (vaikai, kuri tvai aktyviai dalyvavo programoje, ikilus sek
sualinio inaudojimo pavojui geriausiai sugebjo save apginti).
Emocinio neratingumo kaina 299
Didel reikm iuo atveju turi ir socialinis bei emocinis intelektas.
Neutenka mokti atskirti neutral" prisilietim nuo nederamo" - la
bai svarbu suvokti, kada situacija tampa grsminga, nelaukiant, kol kas
nors prisilies". Tam reikia ir pasitikjimo savimi, ryto veikti ir drsos
pasiprieinti, net susidrus su suaugusiuoju akis ak. Vaikas turi inoti
ne vien bd, kaip sukliudyti piktiems kslams - nuo pabgimo iki
grasinimo kam nors papasakoti. Todl vaikai skatinami atkakliai ginti
savo teises ir nebti pasyvs.
Taigi isamiosios programos svarbiausi informacij apie seksua
lin prievart papildo pagrindini emocini ir socialini gdi ug
dymu. Vaikai mokomi iekoti bd teigiamai sprsti tarpusavyje ky
lanius konfliktus, labiau pasitikti savimi, nekaltinti savs dl to, kas
atsitiko, ir jausti, kad mokytojai ir tvai visada juos remia..
Veiksmingieji elementai
Tokie tyrimai paskatino dar kart pasvarstyti, kokie, objektyviai
irint, i tikrj veiksmingi elementai turt sudaryti optimali pre
vencin program. Grupei mokslinink, penkerius metus vykdiusi
V. T. Granto fondo finansuojam projekt, pavyko nustatyti, kas la
biausiai nulm mintj program skm.68 Remiantis tyrj ivado
mis, pagrindiniai ugdytini gdiai (nesvarbu, kokiai atskirai proble
mai sprsti yra skirta prevencin programa), arba veiksmingieji ele
mentai, yra tie patys, kurie sudaro ir emocin intelekt.69
Tuos emocinius gdius sudaro savivoka, jausm supratimas, j
raika ir valdymas, impuls kontroliavimas, pasitenkinimo atidjimas,
streso ir nerimo veikimas. Pavyzdiui, norint gebti kontroliuoti im
pulsus svarbu inoti, kuo jausmai skiriasi nuo veiksm, ir imokti pasi
rinkti tinkam emocin sprendim - pirmiausia suvaldyti impuls veikti
ir numatyti kitus galimus veiksmus bei j pasekmes. Dauguma g
di yra susij su bendravimo sritimi: tai socialini ir emocini en
kl supratimas, mokjimas klausytis, gebjimas atsispirti neigiamai
takai, nuovoka, kaip vienoje ar kitoje situacijoje tinka elgtis.
ia ivardyti emociniai ir socialiniai gdiai gyvenime itin svar
bs, pirmiausia jie gali padti veikti tuos sunkumus, kurie buvo aptar
ti iame skyriuje, ir ne tik juos. Apie reikming emocinio ir socialinio
intelekto vaidmen galima kalbti ir sprendiant ankstyvo ntumo,
paaugli saviudybi ir kitas problemas.
inoma, toki problem prieastys yra labai sudtingos: ia per
sipina prigimtiniai dalykai, eimos gyvenimo bdas, socialin politika,
gatvs kultra. Taiau emocini gdi stoka, kaip kalbta, labai pri
sideda prie rizikos veiksni, todl taikant vairias prevencines priemo
nes kartu btina ugdyti ir emocijas. Ir ia kyla kitas klausimas: koks
turt bti emocij ugdymas?
300 Emocinis ratingumas
16
EMOCIJ MOKYMAS
Pagrindin tautos viltis yra tinkamas jos jaunuomens ugdymas.
Erazmas Roterdamietis
Keistas bdas paymti t dien esanius klasje: penkiolika penk
tok sukryiav kojas sdi ratu ant grind. Mokytoja aukia juos var
du, o ie, uuot atsiliep nieko nesankaniu, prastu esu", balu ver
tina savo savijaut: vienetas reikia blog nuotaik, o deimt - kuo
puikiausi.
iandien nuotaika puiki:
- Desika.
- Deimt: esu kupina energijos, iandien penktadienis.
- Patrikas.
- Devyni: iek tiek nervinuosi.
- Nikol.
- Deimt: jauiuosi rami ir laiminga...
Taip prasideda Mokslo apie save" pamoka Nuevos mokykloje,
sikrusioje didiuliame name, kuris kakada priklaus Krokeri ei
mai, steigusiai vien didiausi bank San Franciske. Dabar iame
miniatirin San Francisko operos teatr primenaniame pastate vei
kia privati mokykla. ia vyksta pamokos, galinios bti pavyzdiniu
emocinio intelekto mokymo modeliu.
Pagrindin Mokslo apie save" tema yra jausmai - ms pai ir
ikylantys bendraujant. Taigi pati tema reikalauja, kad mokytojai ir
mokiniai dmes sutelkt emocin vaiko gyvenim, kuris, deja, at
kakliai tebeignoruojamas beveik visose Amerikos mokyklose. Laiko
masi tokio principo: dienos tema tampa vaik igyvenamos tampos ir
traumos. Mokytojai kalba apie tikrus dalykus: skausm, kai esi palik
301
302 Emocinis ratingumas
tas vienas, pavyd, nesutarimus, kurie gali peraugti kiemo muty
nes. Pasak Mokslo apie save" programos sudarytojos ir Nuevos mo
kyklos steigjos Karenos Stoun Makauen (Karen Stone McCovvn), mo
kymo procesas artimai susijs su vaik jausm pasauliu. Emocinis ra
tingumas yra toks pat svarbus dalykas kaip matematika ir skaitymas".1
Mokslo apie save" idjos dabar plinta visoje alyje.* Tokios pa
mokos vadinamos labai vairiai: socialins raidos", gyvenimo g
di", socialinio ir emocinio mokymo" ir pan. Tie, kas remiasi Ho
vardo Gardnerio mokymu apie vairius intelektus, vartoja svok as
meniniai intelektai". ias programas sieja bendras tikslas - vaik so
cialini ir emocini gebjim ugdym traukti bendrj mokymo
program. Emocini gdi mokyti reikia ne tik savimi nepasitikin
ius ir vadinamuosius sunkius" vaikus, jie svarbs kiekvienam.
Emocinio ratingumo mokymas iek tiek susijs su septintajame
deimtmetyje populiariu emocinio mokymo judjimu. Buvo manoma,
kad psichologijos ir motyvacijos pamokos yra geriau imokstamos, jei
teorija tuojau pat ibandoma praktikai. Taiau emocinio ratingumo
judjimas apvert paties emocinio mokymo supratim: emocijos ne
tik taikomos aukljant, - svarbu mokyti pai emocij.
Danai ios programos kuriamos ir platinamos kartu su mokyklo
se vykdomomis tstinmis prevencinmis programomis, kurios skirtos
tokioms problemoms kaip paaugli rkymas, narkotik vartojimas,
ankstyvas ntumas, mokyklos nelankymas, o pastaruoju metu danai
ir smurtas sprsti. Praeitame skyriuje buvo raoma apie V. T. Granto
konsorciumo finansuot prevencini program tyrim, parodius, kad
jos bna daug veiksmingesns, kai vaikai kartu mokomi pagrindini
emocini ir socialini gebjim, toki kaip impuls kontrol, pykio
suvaldymas, krybik sprendim paieka patekus kebli situacij ir
pan. Remiantis iuo principu, buvo pradtos kurti naujos intervencins
programos.
* Norintys gauti daugiau informacijos apie emocinio ratingumo programas gali kreiptis
iuo adresu: The Collaborative for th Advancement of Social and Emotional Leaming
(CASEL), Department of Psychology (M/C 285), University of Illinois at Chicago, 1007
West Harrison St., Chicago, IL 60606-7137.
Emocij mokymas 303
Kaip minta penkioliktame skyriuje, intervencins programos, skir
tos tam tikriems emociniams ir socialiniams gdiams, padedantiems
lengviau veikti tokius sutrikimus kaip agresija ar depresija, ugdyti, vai
kams gali bti labai veiksminga priemon apsisaugoti nuo vairi pa
voj. Taiau tokios programos daniausiai yra siauros paskirties ir jas
gyvendina profesionals psichologai. iuo metu apibendrinami spe
cializuot program privalumai ir kuriamos bendrojo pobdio pre
vencins priemons visai mokyklos bendruomenei. Jas gyvendint
paprasti mokytojai.
Naujas poiris prevencij pagrstas tuo, kad informacij apie
opias problemas, tokias kaip AIDS, narkomanija ir pan., reikia pateik
ti tinkamu laiku, t. y. tada, kai vaikai pradeda su jomis susidurti. Toki
program pamatas yra emocinio intelekto ugdymas - pagrindini ge
bjim, kuri reikia norint veikti mintuosius sunkumus.
Taigi susirpinimas emociniu ratingumu mokykloje atskleidia
emocinio ir socialinio gyvenimo reikm. Mokiniams svarbs rpes
iai, juo labiau drausms paeidimai neatmetami kaip nereikmingi
(nusisti padau pas aukltoj ar mokyklos direktori nra pati ge
riausia ieitis).
I pirmo vilgsnio gali pasirodyti, kad per ias pamokas nieko ypa
tingo nevyksta, kad j metu nesprendiamos opios problemos, nors
btent toks yra j tikslas. Taip atrodo todl, kad ios programos ugdo
pamau, bet nuolat ir kryptingai. Lygiai taip pat reikiamus gdius
vaikai gyja ir tinkamai aukljami namuose. Taip emocins pamokos
gerai imokstamos, nes potyriai nuolat kartojami, o smegenys prisime
na juos kaip stiprinamas reakcij sekas, nervinius proius, kuriuos
reikia taikyti tada, kai sunku, itinka neskm ar esi skaudintas. Emo
cinio ratingumo pamok turinys atrodo paprastas ir kasdienikas, ta
iau j rezultatas labai svarbus vis ms ateiiai - sveikos visuome
ns ateiiai.
BENDRADARBIAVIMO PAMOKA
Palyginkite ia aprayt Mokslo apie save" pamok su savo pa
i prisiminimais apie panaius susidrimus mokykloje.
Penktokai rengiasi aisti aidim: susiskirst grupes, jie mgins
sudti kvadrato formos dliones. aidimo taisykls draudia koman
dos nariams kalbtis ar bendrauti gestais.
Mokytoja Doana Vargo padalija klas tris grupes, kiekviena pri
eina prie savo stalo. Paskiriami trys stebtojai, kurie vertinimo lapuose
rays pastabas apie dalyvius, pavyzdiui, kas apsiima vadovauti gru
pei, kas poktauja arba trukdo dirbti.
Mokiniai dlions detales iveria ant stalo ir imasi darbo. Po
keli minui tampa aiku, kad viena grup dirba labai darniai ir pa
baigia dliones per kelias minutes. Antro ketvertuko nariai dirba pa
vieniui, atskirai dliodami savo kvadratus, ir niekaip nepasistmja
priek. Po to jie imasi veikti bendrai ir netrukus baigia darb.
Treiai grupei vis dar nesiseka. Sudtas tik vienas kvadratas, bet ir
tas panaesnis trapecij. ynas, Ferl ir Rahmanas dar nerado bdo
geriau derinti veiksmus, k pavyko padaryti kitoms dviem grupms.
Vaikai aikiai nusivyl, griebia pirm pasitaikius kibut, bet jis ir vl
netinka.
tampa iek tiek atslgsta, kai Rahmanas, du kibuius lyg akinius
prisidjs sau prie aki, prajuokina grups narius. Kaip vliau paai
ks, is veiksmas taps pamokos aimi.
Mokytoja vaikams iek tiek pagelbsti:
- Tie, kurie jau pabaig dliones, gali pateikti vien patarim dar
dliojantiems.
Daganas prieina prie atsilikusios grups ir parodo du netinkamai
padtus kibuius:
- Juos reikia apsukti.
Rahmanas, i susikaupimo net surauks antakius, greitai suvokia,
k reikia daryti, ir pirmos dlions kibuiai netrukus randa savo vietas.
Paskui pabaigiami ir kiti kvadratai. Kai treioji komanda baigia darb,
pasigirsta spontaniki plojimai.
304 Emocinis ratingumas
GINO ESM
Emocij mokymas 305
Kol mokiniai aptarinja, ko jie imoko dirbdami grupmis, vyksta
daug kartesnis Rahmano ir stebtoju paskirto Takerio pokalbis. Ber
niukai susiginijo dl draudimo k nors rodyti gestais. viesiaplaukis,
dailiai susiukavs Takeris dvi mlynus markinlius su urau Bk
atsakingas", pabrianiu jo atsaking vaidmen.
- Tu gali silyti, kaip padti kibut - tai nra rodymas gestais, -
stengiasi tikinti draug Takeris.
- Bet tai ir yra rodymas gestais, - sikariavs prietarauja Rah-
manas, juodbruvas, veli plauk berniukas.
Pastebjusi, kad pokalbis darosi vis agresyvesnis, mokytoja priei
na prie berniuk. Negalima praleisti tokio svarbaus momento, kai abu
pokalbio dalyviai yra sikariav, nes tik tada galima patikrinti, kaip
imoktos emocins pamokos. Be to, tai puikus laikas imokti ko nors
daugiau. Visi geri mokytojai ino, kad tokios pamokos ilgai ilieka mo
kini atmintyje.
- Jis tavs nekritikuoja, Rahmanai, js gerai bendradarbiavote, tik
Takeriui reikt pasistengti kalbti ne tokiu priekaitingu tonu, - pata
ria mokytoja.
Jau ramesniu balsu Takeris toliau aikina Rahmanui:
-Tu gali tiesiog padti kibut ten, kur, tavo nuomone, jis tinka. Juk
tai nra rodymas gestais, tu tiesiog pasilai.
Rahmanas piktai atauna:
- Bet jeigu a paprasiausiai pasikasyiau galv, - jis parodo t
nekalt veiksm, - tu tuojau suuktum: Negestikuliuok!"
Rahmanas aikiai yra supyks dl kako kito, svarbesnio, nei drau
dimas rodyti gestais. Jis vis vilgioja lap, kuriame Takeris ra
pastabas, - lapas ir iprovokavo berniuk gin, nors n vienas to
nepasak. Jame Takeris buvo paymjs, kad Rahmanas trukdo ko
mandai.
Pastebjusi, kurlink krypsta Rahmano akys, mokytoja pamgino
atspti gino prieast:
- Rahmanui atrodo, kad tavo pastaba, jog jis trukdo komandai,
306 Emocinis ratingumas
neteisinga. K norjai tuo pasakyti?
- Nenorjau pasakyti, kad jis trukdo i blogos valios, - jau link
damas taikytis sako Takeris.
Rahmanas nelabai tuo tiki, taiau jo balsas taip pat kiek ramesnis:
- Man atrodo, kad tu perlenkei lazd.
Mokytoja paskatina vertinti pastab i teigiamos puss.
-Takeris nori pasakyti, kad trukdantysis gali padti pamatyti daly
kus kitaip, pavyzdiui, kai situacija atrodo beviltika.
Taiau Rahmanas su tuo nesutinka:
- Trukdyti - reikia kam nors neleisti susikaupti ties kokiu nors
dalyku. Jei biau dars taip, - jis nutaiso juoking min, ipleia akis
ir ipuia andus, - tada biau trukds.
Apibendrindama gin mokytoja pirmiausia kreipiasi Taker:
- Tu nenorjai pasakyti, kad Rahmanas trukd, nordamas pa
kenkti, bet ijo btent taip. Jis nori bti igirstas ir suprastas. Jo nuo
mone, odis trukd turi neigiam reikm, todl netinka jo elgesiui
apibdinti.
Tada Doana Vargo pasisuka Rahman:
- Man patinka, kad rytingai ir argumentuotai gini savo nuomo
n. Aiku, nemalonu, kai neteisingai esi pavadinamas trukdytoju. Ki
buius prie aki prisidjai, matyt, i nevilties ir nordamas visus atpa
laiduoti. Bet Takeris nesuprato tavo ketinim. Ar a teisi?
Abu berniukai pritariamai linkteljo. Kiti mokiniai jau buvo be-
baigi tvarkyti stalus. Nedidel klass melodrama baigsi.
- Ar vis dar nervinats? - klausia mokytoja.
- Ne, a jauiuos gerai, - atako Rahmanas. Jis ramesnis, nes jau
iasi igirstas ir suprastas. Takeris taip pat nusiypso. Pastebj, kad
visi vaikai jau ij kit pamok, berniukai kartu ibga i kabineto.
NESILIEPSNOJANTI KOVA
Renkantis naujai mokini grupei, Doana Vargo analizuoja tai,
kas vyko per pamok. Apie tempt diskutavim ir atvsim berniu
Emocij mokymas 307
kai moksi per konflikt sprendimo pamokas. Pasak mokytojos, kon
fliktas paprastai prasideda dl to, kad panekovai vienas kito nesu
pranta, turi iankstin nuomon, daro skubotas ivadas ir pan.
Per Mokslo apie save" pamokas mokiniai mokosi ne stengtis i
vengti konflikt, bet ramiai sprsti nesutarimus, kol jie nevirto atvira
kova. Ginydamiesi Takeris ir Rahmanas sugebjo pritaikyti per pa
mokas imoktus gdius. Jie abu stengsi pateikti savo poir, bet
taip, kad neatrint konflikto. Tokio atkaklumo (ne agresijos ar pasyvu
mo) jau nuo treios klass mokoma Nuevos mokykloje. Yra pabria
ma, kad jausmus reikia reikti atvirai, bet nekurstant agresijos. Gino
pradioje berniukai neirjo vienas kit, taiau vliau tapo atides
ni: stovjo vienas prieais kit, vilgsniu palaik pokalb, buvo dme
singi ir stengsi panekovui parodyti, kad j girdi.
Kai, padedant mokytojai, gdiai pritaikomi praktikai, svokos
atkaklumas" ir dmesingumas" iems penktokams nra nieko nesa
kantys kryiaodi odiai. Jie tampa sprendimo bdais, kuriuos pri
reikus berniukai sugeba taikyti.
Meistrikai valdyti emocij srit itin sunku, nes gdiai gyjami
tada, kai monms paprastai bna sunku priimti nauj informacij ir
imokti nauj reagavimo bd - kai jie bna prislgti. Tokiais mome-
tais pagalba labai praveria. Visiems, tiek suaugusiesiems, tiek penk
tokams reikia padti, kad bdami nusimin jie sugebt pavelgti
save i alies, - teigia Doana Vargo. - Dauosi irdis, prakaituoja
rankos, nervinats, bet stengiats klausytis ir tvardytis, kad nepradtu-
mte aukti, kaltinti ar neatsitvertumte gynybine tyla."
Visus, kas pasta penktok kovingum, turjo nustebinti Takerio
ir Rahmano ginas, j gebjimas ginti savo nuomon be kaltinim,
prasivardiavim ir rkimo. N vienas sau neleido panekovo eisti
(eik ...!") ar kibti jam atlapus, n vienas nenutrauk pokalbio iei
damas i kambario. K gero bt davusios mutyns, palyginti su daug
supratingesniais konflikt sprendimo bdais? Kitomis aplinkybmis vis
kas tikriausiai bt buv kitaip. Paaugliai muasi kasdien ir danai,
beje, dl menkiausi niek.
Emocinis ratingumas
KASDIENIAI RPESIAI
Per eilines Mokslo apie save" pamokas tradicikai susdus ratu
savs vertinimo balai ne visada bna tokie aukti kaip tdien. Kai savi
jauta siaubinga, k parodo vienetas, dvejetas ar trejetas, kas nors gali
paklausti: Gal nortum papasakoti, kas tave slegia?" Jei mokinys su
tinka pasidalyti savo rpesiais (n vienas neveriamas kalbti, jei ne
nori), atsiranda galimyb apsvarstyti, kaip krybikai galima bt pa
velgti situacij.
Amiaus skirtumai nulemia problem pobd. emesni klasi
mokiniai paprastai sielvartauja dl erzinim, vairi baimi, dl to,
kad jauiasi atstumti. Madaug etoje klasje atsiranda nauj bd:
sueisti jausmai (nepakviet pasimatym ar atstm), nesubrend drau
gai, kiti nemalonumai (vyresni vaikai mane persekioja"; draugai
nuolat bando priversti mane kartu su jais rkyti").
Visi ie vaikams labai svarbs rpesiai aptariami ne mokykloje -
ukandiaujant, autobuse pakeliui mokykl, pas draugus,-jei iviso
aptariami. Daug daniau savo bdas vaikai slepia, nepaliaudami apie
jas galvoj nei dien, nei nakt ir neturdami su kuo jomis pasidalyti.
Mokslo apie save" pamok temomis ir tampa ios vaik bdos.
Kiekvienas toks pokalbis padeda siekti Mokslo apie save" usi
brto tikslo - padti vaikui suvokti paiam save ir savo santykius su
kitais. Pamokoms yra parengti planai, taiau jie gantinai lanksts,
kad vykus tokiems susidrimams kaip Rahmano ir Takerio ginas b
t galima skirti daugiau dmesio. Mokini keliamos problemos yra
gyvi pavyzdiai, kai ir mokiniai, ir mokytojai gali taikyti gdius,
kuri jie mokosi, pavyzdiui, taikaus konflikt sprendimo metod.
EMOCINIO INTELEKTO ABCL
Beveik dvideimt met vykdoma Mokslo apie save" programa
tapo emocinio inteleko mokymo modeliu. Pamokos kartais gali bti
labai sudtingos. Nuevos mokyklos direktor Karena Stoun Makauen
Emocij mokymas 309
pasakojo: Kai aptariame pykt, visada stengiams pabrti, kad pyk
tis daniausiai yra antrin reakcija, ir skatiname pastebti, kas po juo
slypi/ - gal tai sieidimas, gal pavydas? Vaikai mokomi, kad visada
galima pasirinkti, kaip reaguoti vien ar kit emocij, ir kuo dau
giau reagavimo bd inai, tuo turtingesnis gali bti tavo gyvenimas".
Mokslo apie save" programos turinys beveik visikai atitinka emo
cinio intelekto elementus, kurie kartu su pamatiniais gdiais laikomi
pagrindinmis prevencijos priemonmis nuo vaik tykani pavoj.2
Ugdoma pirmiausia savimon, t. y. gebjimas atpainti ir vardyti jaus
mus, pastebti mini, jausm ir poelgi ssajas, painti, protas ar
jausmai nulemia sprendimus, numatyti alternatyvaus pasirinkimo pa
sekmes ir tuo remtis priimant sprendimus dl narkotik, rkymo ir sek
so. Savimon leidia painti savo stiprisias ir silpnsias puses, save
vertinti teigiamai ir kartu objektyviai (ir taip ivengti danai pasitai
kanios perdto savs vertinimo klaidos).
Daug dmesio skiriama ir emocij valdymui: suvokimui, kas slypi
u jausm (pavyzdiui, kad pykt gali sukelti eidimas), ir gebjimui
suvaldyti nerim, pykt ir lides. Pabriama ir atsakomybs prisimi
mo u savo sprendimus ir poelgius, taip pat sipareigojimo svarba.
Pagrindinis socialinis gebjimas yra empatija - tai gebjimas su
prasti ir gerbti kito mogaus jausmus ir pavelgti kito akimis. Didiau
sias dmesys skiriamas santykiams su monmis: mokomasi iklausyti
ir tinkamai uduoti tinkamus klausimus, atskirti kito asmens mintis ir
veiksmus nuo savo paties poirio j ir reakcijos, bti atkakliems, o
ne piktiems ar pasyviems, taip pat mokomasi bendradarbiauti, sprsti
konfliktus ir dertis dl kompromis.
Per Mokslo apie save" pamokas paymiai neraomi, o egzami
nuoja pats gyvenimas. Taiau atuntoje kasje, kai mokiniai baigia Nu-
evos mokykl ir toliau mokytis pereina kitas mokyklas, visi laiko Sok
rato egzamin - tai Mokslo apie save" testas odiu. tai keli io eg
zamino klausimai: K patartum ieities iekaniam draugui, kur pa
stamas asmuo nori priversti pabandyti narkotik arba kur nuolat
erzina jo biiulis?" arba Kaip galima nesunkiai veikti tamp, pykt
ir baim?"
31 o Emocinis ratingumas
Jei iandien bt gyvas Aristotelis, taip rpinsis emociniais g
diais, jis tikrai pritart tokiam mokslui.
EMOCINIS RATINGUMAS SKURDIOJE MIESTO
TERPJE
Visikai suprantama, kad skeptikams gali kilti klausimas, ar tokia
Mokslo apie save" programa tinkama tik tokioms nedidelms priva
ioms mokykloms kaip Nuevos, kur kiekvienas vaikas, galima sakyti,
yra gabus. Kitaip tariant, ar galima emocini gdi mokyti ten, kur to
labiausiai reikia - valstybini miesto mokykl chaose? Atsakym ras
tume aplank Augustos Levis Trup mokykl Niuheivene, toli nuo Nu
evos geografine, ekonomine ir socialine prasme.
Ties sakant, Trup mokyklos mokiniams taip pat rpi mokslai: i
mokykla yra viena i dviej rajono mokykl, kurioje penkt-atunt
klasi mokiniai i viso Niuheiveno mokomi pagal sustiprint tikslij
moksl program. Mokiniai turi galimyb umegzti telery su astro
nautais Hiustone ir uduoti jiems klausim apie kosmins erdvs fizi
k arba gali uprogramuoti savo kompiuterius taip, kad jie nuolat gro
t. Taiau Niuheiveno, kaip ir kit dideli Amerikos miest, baltao
diai gyventojai persikl gyventi umiest, o j vaikai perjo moky
tis privaias mokyklas. Taigi Trup mokyklos mokini daugum dabar
sudaro juodaodiai arba ispan kilms amerikieiai.
Bdama visai netoli nuo Jeilio universiteto - o kartu taip toli! -
Trup mokykla sikrusi vis sunkiau besiveriani darbinink rajone.
etajame deimtmetyje ten gyveno 20 tkstani moni, dirbusi
didelse aplinkinse gamyklose. Dabar toki darbinink poreikis su
majs, gamyklose j dirba apie tris tkstanius, kartu daug prastes
ns tapo ir ten gyvenani eim ekonomins perspektyvos. Niuhei-
venas, kaip ir kiti Naujosios Anglijos pramoniniai miestai, atsidr skur
do, narkomanijos ir smurto duobje.
Suvokdami beviltik padt, kuri pateko miestas, devintaja
me deimtmetyje Jeilio universiteto psichologijos ir pedagogikos moks
Emocij mokymas 311
l specialistai sukr Socialinio ugdymo program. J sudaro moky
mo kursas, apimantis panaias temas kaip ir Nuevos mokyklos Moks
lo apie save" programa. Tik Niuheiveno mokykloje ryys su problema
tika danai yra tiesioginis ir daug grubesnis. Trup mokyklos mokiniams
i programa nra vien tik teorija. Pavyzdiui, atuntoje klasje per ly
tinio gyvenimo pamokas jie mokosi, kaip asmeninis apsisprendimas
gali padti ivengti toki lig kaip AIDS. Niuheivene, lyginant su kitais
JAV miestais, yra didiausias AIDS sergani moter procentas, nema
ai j vaik mokosi Trup mokykloje, ia liga serga ir keletas mintosios
mokyklos moksleivi. Nepaisant sustiprintos mokymo programos, mo
kiniai negali ivengti miesto gyvenimo problem, daugelio j namuo
se - tikras chaosas, o kartais ir klaikuma, jiems tiesiog ne visada pa
vyksta ateiti mokykl.
Kaip ir prie vis Niuheiveno mokykl, lankytojus pasitinka rykus
geltonas rombo formos kelio enklas, kuriame parayta: Laisva nuo
narkotik zona". Prie dur pasitinka Meri Elen Kolins (Mary Eiln Col
lins) - j i gauna mokini skundus, pirmoji suino apie problemas, vos
tik joms atsiradus, ir ieko bd joms sprsti. Be to, ji padeda mokyto
jams gyvendinti socialinio ugdymo program. Jei mokytojas neino,
kaip vesti t ar kit pamok, Kolins atskuba patarti.
- ioje mokykloje a dvideimt met dirbau mokytoja, - pasakoja
Mari Elen, - taiau dabar, kai situacija tampa vis grsmingesn, nebe
galiu vien teikti ini. Vaikai, kurie sunkiai skinasi keli gyvenim,
nes, tarkim, serga AIDS arba ia liga serga j eimos nariai, vargu ar
prabils apie tai per diskusij apie AIDS, taiau jeigu jie inos, kad
mokytojas yra pasirengs iklausyti ne tik tai, k jie imoko, bet ir tai,
kas juos slegia, tokiam pokalbiui atsivers visos galimybs.
Treiame seno mokyklos pastato aukte Dois Endrius tris kartus
per savait veda penktokams socialinio ugdymo pamokas. Kaip ir kiti
penkt klasi mokytojai, Dois dalyvavo specialiuose socialinio ug
dymo vasaros kursuose pedagogams, kurie mokys io dalyko. Jos pa
mokos vaikams ypa patrauklios, nes mokytoja tem semiasi i gyve
nimo.
iandien ji kalba apie jausm atpainim: sugebjimas juos var
312 Emocinis ratingumas
dyti ir taip geriau suprasti yra vienas svarbiausi emocini gdi.
Namuose mokiniai turjo atlikti toki uduot: ikirpti i urnalo ko
kio nors mogaus nuotrauk ir aprayti, kokios emocijos atsispindi jo
veide, paaikinti, kaip jas galima atpainti. Surinkusi nam darbus,
mokytoja surao ant lentos vairi jausm pavadinimus - lidesys,
nerimas, susijaudinimas, diaugsmas, nusivylimas ir pan. - ir pradeda
greit atuoniolikos tdien mokykl atjusi tos klass mokini ap
klaus. Sddami po keturis prie sustumt stal, mokiniai uoliai kelia
rankas, stengdamiesi patraukti mokytojos dmes.
- Kas i js nors kart jautsi nusivyls?
Visi pakelia rankas.
- Kaip jauiats, kai esate nusivyl?
Pasipila atsakymai:
- Jauiuosi pavargs.
- Bnu sumis.
- Negaliu aikiai mstyti.
- Nerimauju.
Mokytoja parao lentoje od pyktis" ir klausia:
- Kada mokytoja pyksta?
- Kai visi kalba, - ypsodamasi atsako mergait.
Tada mokytoja idalija vaikams popieriaus lapus. Vienoje lapo
pusje nupieti berniuk ir mergaii veidai, kiekviename j atsispin
di kokia nors emocija - diaugsmas, lidesys, pyktis, nuostaba, igs
tis, pasibjaurjimas. alia pateikiamas ir veido raumen veiklos apra
ymas, pavyzdiui:
Isigands
Praiota burna.
Plaiai atvertos akys.
Pakelti antakiai.
Suraukta kakta.3
Skaitydami vaikai mgdioja pieinliuose pavaizduotas irai
kas, stebi veido raumen veikl. i pamoka paimta i Polo Ekmano
Emocij mokymas 313
(Paul Ekman) tyrimo apie veido iraikas. Tokios pratybos vedamos
beveik visuose koleduose per psichologijos vado paskaitas, taiau
vidurinje mokykloje toki pamok bna retai. Gebjimas susieti jaus
mo pavadinim su paiu jausmu ir jausm su iraika gali atrodyti
toks elementarus, kad jo i viso nereikia mokyti. Taiau faktai rodo k
kita. Prisiminkite agresyviai nusiteikusius, nesuvaldanius pykio ber
niukus, kurie neutrali veido iraik danai palaiko prieika, arba
mergaites, kurios suserga valgymo sutrikimais, nes joms nepavyksta
pykio ir nerimo atskirti nuo alkio. Taigi ia apraytos pratybos galt
padti ivengti emocinio neratingumo sukeliam nesusipratim.
USLPTAS EMOCINIO RATINGUMO MOKYMAS
Mokymo programos yra nuolat papildomos naujais dalykais ir te
momis, todl nenuostabu, kad mokytojai jauiasi labai apkrauti ir ne
siryta skirti laiko dar vienam papildomam kursui. Tai paskatino imtis
naujos emocinio mokymo taktikos: jausm painimo ir santyki su
kitais monmis temos pinamos bendrojo lavinimo dalyk pamo
kas. Emocins pamokos gali natraliai silieti skaitymo ir raymo,
sveikatingumo, tikslij ir socialini moksl, kit prast dalyk mo
kymo planus. Niuheiveno mokyklose pradini klasi mokiniams gy
venimo gdi temos dstomos per atskiras pamokas, tuo tarpu vy
resniems mokiniams socialins raidos programos elementai traukia
mi, pavyzdiui, sveikatingumo ar literatros pamokas. Tarkim, per
matematikos pamokas galima skirti dmesio tokiems svarbiems moky
mosi skm lemiantiems gdiams kaip dmesio sutelkimas, smo
ningumas mokantis, impuls suvaldymas ir pan.
Kai kurios emocini ir socialini gdi programos parengtos
taip, kad ugdymo procesas nejuiomis sipint pat mokyklos gyveni
m. Tokio pobdio programa yra Vaiko raidos projektas, kur Ouk-
lende, Kalifornijos valstijoje, sukr mokslinink grup, vadovauja
ma psichologo Eriko apso (Eric Schaps). projekt iuo metu iban
do nemaai JAV mokykl - daugiausia t rajon, kurie susiduria su
panaiomis bdomis kaip ir Niuheivenas.4
Vaiko raidos projekto krjai silo jau parengt mediag, kuri
galima panaudoti per vairias pamokas. Pavyzdiui, pirmokai per skai
tymo pamokas skaito apie Varls ir rups draugyst" - kaip varl,
nordama anksiau paadinti pamiegoti mgstani rup, ikreia
jai pokt. is pasakojimas turi paskatinti vaikus pakalbti apie drau
gyst ir poktavim: supratingum, erzinamo mogaus savijaut, mo
kjim dalytis su draugais jausmais. Auktesnse klasse mokiniams
pateikiami vis sudtingesni pasakojimai, skatinantys aptarti tokias te
mas kaip empatija, uuojauta, sijautimas kito mogaus bsen.
Emocins pamokos pinamos vis mokyklos gyvenim, padda
mos mokytojams rasti nauj bd netinkamai besielgiantiems moki
niams sudrausminti. Vaiko raidos programos krj nuomone, btent
tokios situacijos yra tinkamiausios gdiams, kuri mokiniams trksta
(impuls kontrols, savo jausm suvokimo, konflikt sprendimo), ug
dyti ir parodyti, kad yra daug geresni tvarkos palaikymo bd nei
prievarta. Pamaiusi, kaip trys pirmokai varosi, kas pirmas prasmuks
pro valgyklos duris, mokytoja gali jiems pasilyti atspti msl ir lai
mtojui leisti eiti pirmam. Vaikai pamatys, kad yra teising, nealik
bd tokiems ginams sprsti, o rimtesnius susidrimus galima veikti
derantis. Tokie bdai panaiems ginams (kaip A pirmas!" - tikrai
epidemijai, pasklidusiai tarp emesnij klasi mokini, o danai ir
tarp suaugusij) sprsti yra daug pozityvesni nei populiarus autorita-
rikasis Liaukits!"
EMOCINIS TVARKARATIS"
Mano draugs Alisa ir Lina nenori su manimi aisti."
Tok ratel spalvot pato dut" nepasiraiusi met Sietlo
Dono Muiro pradins mokyklos treiok. i speciali dut nuos
kaudos autor ir jos klass draugai gali (ir yra skatinami) rayti savo
skundus ir rpesius, kad visa klas galt juos aptarti ir kartu pam
gint rasti ieit. Per pokalb nespliojama, kas para laikel, - mo
kytoja paaikina, kad visi vaikai retkariais susiduria su tokia proble-
314 Emocinis ratingumas
Emocij mokymas 315
ma, todl ji visiems aktuali. Pasakodami apie tai, kaip jauiasi at
stumti draug, ir aptardami, kaip galima bt pakeisti padt, vaikai
turi prog atrasti nauj toki kebli situacij sprendimo bd - taip
keiiama nuomon, kad konfliktas yra vienintelis bdas nesutarimams
sprsti.
Pato dut" padeda lanksiai koreguoti pamokos temas, nes
grietai laikantis program gali likti neaptarti vaikams ities rpimi da
lykai, su kuriais jie susiduria gyvenime. Vaikams augant, kinta ir jiems
svarbs klausimai. Kad emocins pamokos bt kuo veiksmingesns,
jos turi atitikti vaiko raidos lyg - besikeiiant jo supratim ir naujus
ibandymus.
Pirmiausia ikyla klausimas: kaip anksti reikia pradti ugdyti emo
cijas? Kai kas mano, kad ne per anksti pradti ir pirmaisiais gyvenimo
metais. Pediatras T. Beris Brazeltonas i Harvardo mano, kad tvai daug
laimt, jei bt mokomi tapti patikimais emocij vadovais savo kdi
kiams ir iek tiek vyresniems vaikams. Tam tikslui yra sukurta nam
program. Pateikiama argument, kad ikimokyklinse ugdymo pro
gramose daugiau dmesio bt skiriama sistemikesniam socialini ir
emocini gdi mokymui. Tokia, pavyzdiui, yra programa Gera
pradia" (Head Start). Kaip buvo rayta 12 skyriuje, vaik pasirengi
mas mokytis labai priklauso nuo to, kaip iugdyti kai kurie pagrindi
niai emociniai gdiai. Ikimokykliniai metai yra svarbiausi gyjant pa
grindinius gdius. Turima duomen, kad programa Gera pradia",
jei tinkamai vykdoma (tai labai svarbu!), gali turti teigiam ilgalaik
emocin ir socialin poveik. Joje dalyvav asmenys suaug turi ma
iau rpesi su narkotikais ir policija, sukuria laimingesnes eimas,
gauna didesn darbo umokest.5
Tokios intervencins programos geriausiai veikia tada, kai atitin
ka emocin vaiko vystymosi tvarkarat.6 Kaip rodo naujagimi elge
sys, j pojiai labai stiprs. Bet naujagimio smegenys toli grau dar
nra galutinai subrend. Kai nerv sistema pasiekia galutin vystymo
si stadij - is procesas pltojasi pagal vidin biologin laikrod per
vis vaikyst iki pat ankstyvosios paauglysts, - tik tada vaiko emoci
jos tampa visikai subrendusios (apie tai jau rayta penkioliktame sky-
316 Emocinis ratingumas
riuje). Naujagimio jausm spektras yra gana primityvus, palyginti su
penkeri met amiaus vaiko emocine skale, o i savo ruotu siaures
n nei paauglio. Suaugusieji kartais papuola spstus, manydami,
kad vaikai yra visikai subrend, - i tikrj kiekviena emocija turi
savo i anksto uprogramuot atsiradimo laik. Pavyzdiui, ketveri
met pagyrnas gali bti tv pabartas, taiau drovumas, galintis i
auginti kuklum, paprastai atsiranda madaug nuo penkeri met am
iaus.
Emocinio brendimo tvarkaratis yra persipyns su vaiko raida, ypa
su painimo gebjim raida bei smegen ir biologiniu brendimu. Kaip
jau inome, emociniai gebjimai, pavyzdiui, empatija ir emocinis
savireguliavimas pradeda vystytis jau nuo kdikysts. Darelyje brsta
socialins emocijos": tokios kaip nesaugumo jausmas ir kuklumas,
tarumas ir pavydas, ididumas ir pasitikjimas savimi. Visoms joms
patirti reikia sugebjimo lyginti save su kitais. Penkeri met vaikas,
pateks didesn socialin erdv - darel ar parengiamj mokyklos
klas, - kartu patenka socialini sugretinim pasaul. iuos gretinimus
sukelia ne tik iorins permainos, bet ir kognityvini gdi atsiradi
mas: sugebjimas lyginti save su kitais, remiantis tam tikromis savy
bmis - pavyzdiui, populiarumu, patrauklumu, sugebjimu vain
tis riedlente ir pan. Bdama btent tokio amiaus, pavyzdiui, jau
nesnioji sesuo pradeda lygintis su vyresnija, kuri mokykloje gauna
geriausius paymius, ir manyti esanti kvaila".
Karnegio korporacijos prezidentas psichiatras daktaras Deividas
Hamburgas (David Hamburg), vertins kai kurias pirmsias emocinio
mokymo programas, teigia, kad vaiko gebjim prisitaikyti lemia du
itin svarbs momentai - atjimas pradin mokykl, kur neretai jau
vertinama paymiais, ir vliau perjimas pagrindin mokykl.7Ham
burgo nuomone, nuo eeri iki vienuolikos met amiaus mokyklo
je gyta patirtis yra be galo svarbi ir daro vaikui didel tak paauglys
tje ir vliau. Savo verts jausmas daugiausiai priklauso nuo mokymosi
skms. Vaikas, kuriam nesiseka mokytis, pradeda laikyti save pa
smerktu pralaimti, ir tai gali aptemdyti vis jo gyvenim". I esmini
dalyk, kuriuos vaikas gali isiugdyti mokykloje, Hamburgas mini su
Emocij mokymas 317
gebjim atidti pasitenkinim, kai esi u k nors atsakingas, kon
troliuoti emocijas ir velgti optimistikai" - kitaip tariant, psichiatras
kalba apie emocin intelekt.8
Per lytinio brendimo laikotarp vaikas taip pat gauna labai svar
bi emocini ir socialini pamok, nes tai ypating biologini, ms
tymo gebjim ir smegen veiklos pasikeitim laikas. Kalbdamas
apie paauglyst, Hamburgas pastebi, kad su lytiniu gyvenimu, alko
holiu, narkotikais, rkymu ir kitomis pagundomis dauguma paaugli
pradeda susidurti bdami deimties penkiolikos met amiaus"9.
Perjimas pagrindin mokykl ymi vaikysts pabaig. Jis suke
lia nemaai emocini sunkum. Nekalbant apie kitas problemas, be
veik visi mokiniai, pereidami nauj mokykl, pradeda maiau pasiti
kti savimi ir tampa gerokai drovesni, o j pai nuomon apie save
svyruoja ir yra gana neaiki. Vienas didiausi yra ir socialins savi
garbos" ibandymas - tai vaiko sitikinimas, kad jis gali susidraugauti
ir turti draug. Pasak Hamburgo, btent tuo metu labai svarbu pa
remti berniuk ir mergaii sugebjim artimai susidraugauti ir veikti
draugysts krizes, taip pat puoselti pasitikjim savimi.
Hamburgas pastebi, kad pereidami pagrindin mokykl, t. y. pa
ioje paauglysts pradioje, emocinio ratingumo moksi moksleiviai
skiriasi nuo t, kurie to nesimok: jiems maiau rpesi kelia ben
draami spaudimas, didesni mokymosi reikalavimai ir pagundos r
kyti bei vartoti kvaialus. valdyti emociniai gdiai bent jau trumpam
laikui juos paskiepija nuo sumiimo ir sunkum, su kuriais jie susidu
ria.
SVARBIAUSIA - TINKAMAS LAIKAS
inodami emocij brendimo etapus, vaiko raidos specialistai gali
tiksliau nustatyti, koki dalyk kokiame amiuje reikt mokyti no
rint ugdyti emocin intelekt, koki pasekmi susilauks vaikai, ku
riems tinkamu laiku nepavyksta valdyti reikiam gebjim, kokios
patirties jiems reikia, kad kompensuot tai, kas buvo praleista.
318 Emocinis ratingumas
Pavyzdiui, Niuheiveno mokykloje emiausij klasi mokiniai
pirmiausia mokosi savs suvokimo, bendravimo ir sprendim primi
mo pagrind. Pirmokai sdi ratu ir ridena kub, ant kurio sieneli u
rayti tokie odiai kaip lidnas, susijaudins ir pan. Atjus eilei, vai
kai turi papasakoti, kada taip jautsi. is pratimas padeda vaikams
tiksliau vardyti jausmus ir ugdo empatij - jie suvokia, kad ir kiti
jauia tuos paius jausmus kaip ir jie.
Ketvirtoje ir penktoje klasje, kai vaikams itin svarbs tampa san
tykiai su bendraamiais, daugiau dmesio skiriama bendravimo g
diams ugdyti - empatijai, impuls kontrolei ir pykio valdymui. Pa
vyzdiui, tokios gyvenimo gdi pamokos, kai Trup mokyklos penk
tokai band spti nupietuose veiduose atsispindinias emocijas, yra
labai svarbios mokant empatijos. Per impuls kontrols pamokas da
nai taikoma viesoforo metafora. Pirmiausia vaikams parodomas pla
katas, kuriame nupietas viesoforas ir nurodyti ei ingsniai:
Raudona viesa
Geltona viesa
alia viesa
1. Sustok, nusiramink ir pagalvok
prie veikdamas.
2. Pasakyk, kas tave sujaudino ir k
tu jauti.
3. Pasirink teigiam sprendimo bd.
4. Sugalvok daug galim ieities va
riant.
5. Pagalvok, kokios galt bti pa
sekms.
6. Veik: ibandyk geriausi plan.
viesoforo metafora vaikams danai primenama, kai, pavyzdiui,
juos pagauna pyktis, kai sieid jie usisklendia savyje ar erzinami
pravirksta, nes viesoforas" silo konkreius ingsnius, kaip tokiais
atvejais apgalvotai elgtis. Mintieji ingsniai ne tik padeda suvaldyti
jausmus, bet ir nurodo efektyvesni veiksm keli. Kai prantama pa
abojus impulsus pirmiausia pagalvoti, o tik tada veikti, paauglystje
ir vliau bna lengviau atsispirti vairioms pagundoms.
Emocij mokymas 319
etoje klasje pamokos labiau siejamos su tokiomis pagundomis
kaip lytinis gyvenimas, narkotikai, alkoholis, kurios pamau ima vertis
vaiko gyvenim. Devintoje klasje, kai paaugliai jau susiduria su
dviprasmikesne socialine tikrove, labiausiai pabriamas sugebji
mas pavelgti reikalus ne tik i savo, bet ir i kit pozicijos. Jei vaiki
nas pyksta, kad jo mergina kalbjosi su kitu, jis bus skatinamas pir
miausia tai pavelgti j akimis, o ne i karto juos usipulti", - pasako
jo viena Niuheiveno mokyklos mokytoja.
EMOCINIS RATINGUMAS KAIP PREVENCIN
PRIEMON
Vienos veiksmingiausi emocinio ratingumo program buvo su
kurtos siekiant ukirsti keli kai kurioms problemoms, ypa smurtui.
Viena toki prevencini program yra Krybiko konflikt sprendimo
programa, iuo metu gyvendinama keliuose imtuose Niujorko mo
kykl, taip pat kitose alies mokyklose. Per konflikt sprendimo pa
mokas mokoma sprsti mokyklos kieme kylanius nesutarimus, kad
jie nevirst tokiais susiaudymais kaip Defersono vidurinje mokyk
loje, kur nuo bendraklasio rankos uvo Janas Muras ir Taironas Sinkle-
ris.
Krybiko konflikt sprendimo programos krja, Manhetene si
krusio i klausim centro direktor Linda Lantieri mano, kad ios
programos tikslas yra ne vien mutyni prevencija: i programa paro
do moksleiviams, kad, be atsitraukimo ir agresijos, yra daugyb kit
konflikt sprendimo bd. Norime jiems rodyti, kad smurtas neduo
da naudos, ir stengiams ugdyti kitus gdius. Vaikai imoksta ginti
savo teises nenaudodami jgos. ie gdiai ilieka vis gyvenim".10
Atlikdami uduot mokiniai turi sugalvoti bd, kaip galima bu
vo isprsti kok nors j pai patirt konflikt. Kit kart jie turi su
vaidinti improvizuot situacij, kai jaunesnioji sesuo, klausydama gar
siai grojani repo muzikos garsajuost, trukdo vyresniajai ruoti na
m darbus. Nepatenkinta i ijungia magnetofon, nepaisydama se-
320 Emocinis ratingumas
sers protesto. Klas turi taip isprsti konflikt, kad abi seserys likt
patenkintos.
Konflikt sprendimo program skm lemia tai, kad jos neapsiri
boja vien pamokomis kabinetuose, bet taikomos ir aidim aiktel
je, valgykloje, kur daniausiai ir pykstamasi. Kai kurie mokiniai -
nuo paskutini pradins mokyklos met - mokomi meno tarpininkau
ti. Jie padeda bendraamiams sprsti vairius ginus ivengiant muty
ni, patyi ar grasinim.
Tarpininkas imoksta taip formuluoti savo teiginius, kad abi puss
jaust jo nealikum. Konfliktuojanios puss susodinamos pokalbiui,
kad nepertraukiamos ir neeidinjamos galt isakyti savo nuomon
ir viena kit igirst. Kai aistros aprimsta, tarpininkas pakartoja tai, kas
buvo pasakyta, kad abi puss sitikint, jog buvo teisingai suprastos.
Tada visi kartu mgina rasti tok gino sprendim, kuris patenkint abi
puses. Sprendimas danai pateikiamas ratiko susitarimo forma, j kon
fliktavusios puss pasirao.
ioje programoje dalyvaujantys mokiniai mokomi ne tik tarpinin
kauti, bet pirmiausia kitaip pavelgti paius nesutarimus. i progra
ma pakeit mano mstym, - sak tarpininkas Eidelas Peresas. - Iki
tol galvojau, kad eidjui btinai turiu atkeryti - kumiais ar kaip
kitaip. Dabar, kai kas nors mane skaudina, nebandau atsilyginti tuo
paiu. Stengiuosi isiaikinti pai problem." Toki galvosen jis da
bar skleidia ir savo bendruomenje.
Krybiko konflikt sprendimo programa skirta smurto prevenci
jai, taiau tuo neapsiriboja. Pasak Lindos Lantieri, gdi, kurie pa
deda ukirsti keli smurtui, negalima iskirti i viso emocini gebji
m spektro. Pavyzdiui, gebjimas suprasti, k jauti, mokjimas kon
troliuoti impulsus ar veikti sielvart yra svarbs tiek smurto prevenci
jai, tiek pykio suvaldymui. Daug dmesio skiriama emociniams pa
grindams ugdyti, tokiems kaip daugelio jausm atpainimas ir vardiji
mas, taip pat empatiniams gebjimams puoselti. Lantieri didiuoda
masi kalba apie programos rezultatus: vaikai tapo atidesni vieni ki
tiems ir rpestingesni, sumajo mutyni, tarpusavio eminimo ir pl
dimosi.
Emocij mokymas 321
Neabejotinai teigiam emocinio ratingumo poveik pastebjo ir
grup psicholog, iekojusi bd padti nusikalsti ir smurtauti linku
siems jaunuoliams. Deimtys tyrim parod, kad vis j kelias pana
us: impulsyvs ir greitai usidegantys pykiu berniukai paskutiniais
pradins mokyklos metais neretai tampa atstumtaisiais (r. 15 skyri),
pagrindinje mokykloje susipasta su kitais panaiais save paaug
liais ir pradeda daryti pirmuosius nusikaltimus. Suaug jie bna agre
syvs ir gerai inomi policijai.
Reikjo sukurti intervencin program, kuri galt padti berniu
kams mesti smurto ir nusikaltim keli. Jos pamatu ir vl buvo pasi
rinktas emocinis ratingumas.11 Vien toki program sudar Kerol
Ku (Carol Kusche) ir Markas Grinbergas (Mark Greenberg) i Vaing
tono universiteto, ji pavadinta PATHS vardu (ang. p a t h s - keliai; PATHS
yra angliko pavadinimo Alternatyvi mstymo strategij skatinimas"
akronimas). PATHS programos pamokos vedamos visai klasei, nieko
neiskiriant i brio, kad bt ivengta nepalankaus bendraami po
irio tuos vaikus, kuriems labiausiai t pamok reikia.
Bet kuriuo atveju jos naudingos visiems vaikams. emesnse kla
sse, pavyzdiui, per jas mokoma kontroliuoti savo impulsus, nes ne
turdami toki gdi vaikai nepajgia sutelkti dmesio, todl jiems
sunkiau mokytis, jie gauna prastesnius paymius. Mokiniai taip pat
mokosi atpainti savo jausmus - tam PATHS programoje yra parengta
50 skirtingoms emocijoms skirt pamok: pradedama nuo pagrindi
ni, toki kaip diaugsmas ir pyktis, vliau kalbama apie sudtinges
nius jausmus, pavyzdiui, pavyd, ididum, kalts jausm. Per emo
cinio smoningumo pamokas mokomasi suprasti savo pai bei ali
mais esanij jausmus ir - svarbiausia - atpainti, ar kitas mogus i
tikrj prieikai nusiteiks, ar tas prieikumas kyla i tavs paties.
Itin svarbi, inoma, yra pykio valdymo pamoka. Atramin prie
laida, kuria grindiamas is mokymas, yra ta, kad visi jausmai yra
geri", tik ms reakcijos yra tinkamos ir netinkamos. Savikontrols
gdi gyti padeda jau mintas viesoforo" pratimas. Per kitas pa
mokas aptariamos draugaujant kylanios problemos, nes draugyst yra
Prieinga socialiniam atstmimui, kuris veda vaik nusikaltim link.
NAUJI MOKYKLOS SIPAREIGOJIMAI
Kadangi vis daugiau randasi eim, kurios nesirpina pakloti vai
kui gyvenimo pamat, mokyklos danai tampa ta vieta, kur stengia
masi taisyti vaik emocini ir socialini gebjim trkumus. inoma,
mokykla neturi atstoti vis socialini institucij, kurios danai yra su
griuvusios ar jau begrivanios, taiau joje vaikus lengviau gali pa
siekti pagrindins gyvenimo pamokos (kuri galbt daugiau niekur ki
tur negaus), nes mokykl eina visi vaikai (bent jau i pradi). Emoci
nio ratingumo ugdymas ipleia mokyklos sipareigojimus: ji perima
vaik socializavimo funkcij, kurios nepajgi atlikti eima. Tokia sunki
uduotis reikalauja dviej svarbi dalyk: kad mokytojai sipareigot
daugiau, nei reikalauja j prastas darbas, ir kad visuomen labiau
sitraukt mokykl veikl.
Nra taip svarbu, ar emociniam ratingumui mokyti yra skirtos at
skiros pamokos, ar jo mokoma per kit dalyk pamokas, svarbiausia -
kaip tos pamokos vedamos. Turbt jokiu kitu atveju mokytojo darbo
kokyb nra tokia svarbi kaip iuo, nes jau pats mokytojo elgesys klas
je yra emocins kompetencijos arba jos trkumo pavyzdys. Mokytojui
bendraujant su vienu mokiniu, dvideimt ar trisdeimt kit mokosi.
Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms
vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbti apie jausmus. Atranka vyksta
savaime. Tradicikai ruoiant mokytojus iam aspektui beveik neski
riama dmesio. Todl busimieji emocinio ratingumo mokytojai kelias
savaites yra specialiai mokomi.
Nors i pradi nedaug mokytoj noriai imasi mokytis naujo da
lyko, kuris atrodo toks neprastas, palyginti su kasdieniu darbu, taiau
pastebta, kad norintieji save ibandyti paprastai nenusivilia. Kai Ni u
heiveno mokykl mokytojai suinojo, kad bus mokomi dstyti nauj
dalyk, 31 proc. j nelabai tuo apsidiaug, taiau po met daugiau
kaip 90 proc. mokytoj pareik, kad jiems labai patiko mokyti vai
kus emocinio ratingumo ir j ie nort darb tsti.
322 Emocinis ratingumas
Emocij mokymas 323
KINTANTIS MOKYKLOS VAIDMUO
Emocinio ratingumo mokymas keiia ir mokyklos vietos visuo
menje supratim: ji tampa visuomens tarpininke, turinia utikrin
ti, kad vaikai imoks pagrindini gyvenime reikaling gdi - taip
grtama prie klasikinio vietimo vaidmens. Tokie pokyiai reikalau
ja ne tik pakoreguoti mokymo programas, bet inaudoti visas galimy
bes klasje ir u jos rib siekiant padti vaikams asmenines krizes
suvokti kaip emocinio intelekto pamokas. Emocinio ratingumo pro
gramos bna vaisingiausios, kai mokyklos veikla derinama su gyveni
mu namuose. Daugelyje toki program yra numatytos specialios pa
mokos tvams, per kurias jie suino, ko yra mokomi j vaikai. Jos
skirtos ne tik inioms papildyti, bet ir padti tvams labiau sitraukti
vaik emocin gyvenim.
Tokiu bdu derinamas eimoje ir mokykloje vykstantis emocinis
vaik ugdymas. Kai Niuheiveno mokykl vaikai valgykloje susikivir
ija, juos nusiunia pas bendraam tarpinink, - pasakojo Socialinio
ugdymo programos vadovas Timas riveris (Tim Shriver), - ir j ie kartu
aptaria konflikt, mgindami pavelgti j i vairi pozicij - io bdo
jie moksi per pamokas. Treneriai, remdamiesi tuo paiu metodu, spren
dia konfliktus aidim aiktelje. Tvai mokomi tuos paius metodus
taikyti ir namie."
Emocins pamokos, tvirtinamos ne tik klasje, bet ir aidim aik
telje, ne tik mokykloje, bet ir namie, yra veiksmingiausios. Todl mo
kykla, tvai ir visuomen turi glaudiau bendradarbiauti. Tai leidia
tiktis, kad per emocinio ratingumo pamokas gyti gdiai bus iban
dyti ir tvirtinti gyvenime.
Toks poiris keiia pai mokykl - sukuriama bendruomen,
kuriai rpi": vaikai jauia, kad yra gerbiami, kad jais rpinamasi, j au
ia artimesn ry su klass draugais, mokytojais ir paia mokykla.12
Pavyzdiui, toki rajon kaip Niuheivenas, kur labai daug iirusi ir
asociali eim, mokyklose siloma nemaai program, kurios subu
ria bendram darbui neabejingus visuomens narius - jie bendrauja su
toki eim vaikais ir mgina suteikti jiems tai, ko ie negavo savo
324 Emocinis ratingumas
namuose. Niuheiveno mokyklose ie suaugusieji savanorikai globoja
tuos mokinius, kuri namuose nra tinkam ugdymo slyg.
Taigi norint, kad emocinio ratingumo programa duot ger vai
si, reikia kuo anksiau pradti, atsivelgti vaik ami, vykdyti pro
gram visus mokslo metus ir traukti darb tvus bei visuomen.
Dauguma emocinio ugdymo program yra gerai suderintos su mo
kymo programomis, taiau jas vis tiek tenka gerokai keisti. Bt naivu
tiktis, kad ios programos nesusidurs su jokiomis klitimis. Dauguma
tv paprastai mano, kad toki asmenini tem nedera nagrinti mo
kykloje, kad tokius dalykus geriausia palikti tvams (tai visikai pagrs
ta nuomon, kai tvai iais dalykais i ties rpinasi, ir nelabai pagrs
ta, kai jais nesirpina). Mokytojai taip pat nelabai nori dal pamok
laiko skirti tokiems, atrodo, su iniomis ir mokjimais visikai nesusi
jusiems dalykams, kai kurie i j netgi drovisi tokiomis temomis kalb
ti. Taigi pedagogus tam reikia specialiai parengti. Kartais emociniam
ugdymui prieinasi ir kai kurie mokiniai, ypa jei pamok temos neat
liepia j tuometini rpesi, arba jie mano, kad tai kiimasis j as
menin gyvenim. Be to, tenka laikytis aukt standart, nes kitaip ga
lima pakliti apsukri vietimo prekeivi pinkles, kurie platina pras
tai paruotas emocinio ugdymo programas, galinias atneti toki ne
laimi, kokias sukl nevykusiai sumanyti kursai apie narkotikus ar
paaugli ntum.
Visa tai turint galvoje, kyla klausimas: ar apskritai verta stengtis?
AR EMOCINIS RATINGUMAS GALI K NORS
PAKEISTI?
Vien dien Timas riveris atsivert vietin Niuheiveno laikrat ir
perskait baisi ini, kad gatvje buvo devynis kartus auta Leimon-
t - vien mylimiausi buvusi jo mokini - ir kad jo bkl kritika.
Leimontas buvo vienas mokyklos lyderi, labai auktas - ei pd
ir dviej coli gio, visada linksmas ir vis mgstamas futbolo gyn
jas", - prisimin mokytojas. - Leimontas mgdavo ateiti lyderi klu
Emocij mokymas 325
b, kuriam a vadovavau, ir mes dalydavoms mintimis apie proble
m sprendimo model, inom SOCS pavadinimu."
SOCS - tai keturi ingsni modelio Situacija - Galimybs -
Pasekms - Sprendimai" angliko pavadinimo akronimas. model
galima laikyti suaugusiesiems skirtu viesoforo" variantu: pasakyk,
koki situacij papuolei ir kaip jautiesi; tada pagalvok, kaip galtum
problem isprsti ir kokios bt pasekms; pasirink vien i sprendi
m ir imgink j. Mokytojas dar pridr, kad Leimontui patiko sme
gen turmo" pratimai, kai pasitelkus vaizduot reikjo silyti poten
cialiai geriausius sprendimus mokykloje pasitaikanioms problemoms
sprsti.
Taiau t pamok Leimontui, atrodo, neuteko. Baigs mokykl
jis pasidav gatvs gyvenimui - skurdas, narkotikai, ginklai - ir dvide
imt eeri met suvarpytas kulk atsidr ligoninje. Nuskubjs ap
lankyti buvusio mokinio, riveris ligoninje sutiko jo motin ir mergi
n. Pastebjs savo mokytoj, Leimontas, kuris vos galjo kalbti, pa
kviet j prieiti ir pasilenkusiam vir jo sunkiai itar: rivai, pasveiks
pradsiu taikyti SOCS metod".
Kai Leimontas baig Hilhauzo vidurin mokykl, ten dar nebuvo
dstomos socialinio ugdymo pamokos. Ar jo gyvenimas bt kitoks,
jei jis bt moksis t dalyk per visus mokykloje praleistus metus,
kaip dabartiniai Niuheiveno valstybini mokykl mokiniai? Greiiau
siai taip, nors niekada negali bti tikras.
Viena yra aiku, - teig riveris: - socialini problem sprendi
m metodai turi bti patikrinami ne tik klasje, bet ir valgykloje, gat
vje, namuose." tai k pasakojo Niuheiveno programoje dalyvav
mokytojai. Viena buvusi mokin, vis dar netekjusi, aplank savo mo
kytoj ir prasitar, kad dabar ji tikrai bt buvusi vienia motina, jei
per socialinio ugdymo pamokas nebt imokusi apginti savo teises.13
Kita mokytoja prisimin mergait, prastai sutarusi su savo motina - j
pokalbiai visada baigdavsi riksmais. Tarpusavio santykiai gerokai pa
sikeit, kai ji imoko nusiraminti ir pirmiau pagalvoti, o po to reaguo
ti. Kaip mokytojai pasakojo tos mergaits motina, dabar jos gali visi
kai ramiai pasikalbti. Viena Trup mokyklos etok socialinio ugdy
326 Emocinis ratingumas
mo pamokas vedusiai mokytojai perdav ratel, kuriame ra, kad
jos geriausia draug yra nia, ji neinanti, k daryti, neturinti su
kuo pasitarti ir ketinanti nusiudyti. Toji etok inojo, kad mokyto
jai tai rps.
Niuheiveno mokykloje stebjau septintok socialinio ugdymo pa
mok. Mokytoja papra mokini papasakoti apie nesenus nesantai
kos atvejus, kurie gerai baigsi.
Apkni dvylikamet mergait pirma pakl rank:
- T mergait laikiau geriausia savo drauge, taiau kakas pasa
k, kad ji nori mane primuti ir po pamok patykos mans u kampo.
Uuot supykusi, i mergait pritaik metod, kurio buvo mokoma
m o k y k l o j e - j i nutar pirmiausia isiaikinti, kaip i tikrj yra, o pas
kui daryti ivadas.
- A prijau prie tos mergaits ir paklausiau, kodl ji taip kalbjo.
Ji atsak, kad nieko panaaus nra sakiusi. Taigi mes likome draugs.
Atrodo, nieko ypatinga. Iskyrus tai, kad ta dvylikamet mergait
u mutynes jau kart buvo imesta i mokyklos. Ji pirma imdavo mu
tis, o tik paskui aikindavosi santykius (jei i viso aikindavosi). Taigi
tai mergaitei i nedidel pergal labai svarbi: ji sugebjo dalykikai ir
be pykio isprsti brendusi konflikt.
Apie emocinio ratingumo pamok reikm daug pasako duome
nys, kuriuos pateik ios mokyklos vadovas. Mokykloje nuo seno ga
lioja grieta taisykl: besimuant sugauti vaikai t dien paalinami i
pamok. vedus emocinio ratingumo pamokas, toki atvej nuolat
maja. Pasak mokyklos vadovo, prajusiais mokslo metais mokiniai
i pamok buvo paalinti 106 kartus, o iais mokslo metais (kalbjo
ms jau kovo mnes!) kol kas tik 26 kartus.
Taigi emocij mokymo nauda akivaizdi. Vis dlto kyla klausimas:
koki reikm emocinio ratingumo pamokos i tikrj turi mokiniams.
ios programos n vieno nepakeiia per vien nakt, taiau, kaip rodo
statistika, metai i met jos pastebimai gerina bendr mokyklos aplin
k, keiia vaik poir ir emocini gdi lyg.
Objektyviai vertinti program poveik galima palyginus emoci
nio ugdymo pamokas lankani mokini elges su j nelankani vai
Emocij mokymas 327
k elgesiu - vertinti turt nepriklausomi stebtojai. Kitas bdas -
fiksuoti mokini elgesio pasikeitimus remiantis konkreiais faktais,
pavyzdiui, mutyni ar paalinimo i pamok skaiiumi prie ir po
toki kurs. Vertinimai rodo, kad i ties pagerja vaik emocin ir
socialin kompetencija, elgesys mokykloje ir kitoje aplinkoje, suge
bjimas mokytis:
Emocin savimon
Geriau atpastamos ir vardijamos savo paties emocijos.
Geriau suprantamos jausm prieastys.
Suvokiamas skirtumas tarp jausm ir veiksm.
Emocij valdymas
Lengviau igyvenamos neskms ir suvaldomas pyktis.
Reiau plstamasi ir puolama mutis, trukdoma per pamokas.
Sugebama tinkamai, t. y. be kumi, ireikti pykt.
Reiau paalinama i pamok ir imetama i mokyklos.
Ne taip agresyviai ir pratingai elgiamasi.
Pozityviau mstoma apie save, mokykl ir eim.
Geriau veikiamas stresas.
Reiau uplsta vieniumo ir socialinio nerimo jausmai.
Naus emocij panaudojimas
Prisiimama daugiau atsakomybs.
Geriau sugebama susitelkti ties uduotimi.
Maiau impulsyvumo, daugiau savikontrols.
Pasiekiama geresni test rezultat.
Empatiniai gebjimai
Sugebama pavelgti kito mogaus akimis.
Labiau sijauiama kito mogaus padt.
Sugebama iklausyti kit asmen.
Santykiai su kitais monmis
Gebama geriau analizuoti ir suprasti tarpusavio santykius.
Tinkamiau sprendiami ginai, deramasi ikilus nesutarimams.
Lanksiau sprendiami bendraujant kylantys konfliktai.
Rytingiau ir laisviau bendraujama.
Reikiama daugiau draugikumo, lengviau sitraukiama ben
draami veikl.
Tampama mgstamu bendraami.
Sugebama labiau ujausti ir bti atidesniam.
Visuomenikjama, geriau sutariama grupje.
Daugiau dalijamasi, bendradarbiaujama ir padedama kitiems.
Demokratjama.
Beje, emocinio ratingumo programos padeda gerinti vaik moky
mosi rezultatus ir paymius. Tai ne kart pastebta ir atliekant tyrimus.
Kai vaikai lengviau veikia lides, sugeba iklausyti, sutelkti dmes,
suvaldyti impulsus, kai jie jauiasi atsakingi u savo darb ir rpinasi
mokymosi rezultatais, jie pajgia ir geriau mokytis. ia prasme emoci
nis ratingumas padidina mokytoj galimybes imokyti. Net dabar, kai
nuolat mainamos biudeto ilaidos vietimui ir skatinama apsiriboti
pagrindiniais dalykais, net dabar daugyb privalum rodo, kad ios pro
gramos yra vertos investicij, nes jos skatina vaikus mokytis ir padeda
mokykloms atlikti pagrindin savo misij.
Emocins pamokos padeda vaikams ir gyvenime: jie tampa geres
niais draugais, mokiniais, snumis ir dukterimis, o ateityje, visai tikti
na, - ir geresniais vyrais bei monomis, pavaldiniais ir virininkais, t
vais ir pilieiais. Ne visi vaikai vienodai gerai isiugdo iuos gdius,
taiau ir tiek, kiek isiugdo, yra tik ger. Kylanti banga pakelia visas
valtis, - sako Timas riveris. - iais gdiais, iliekaniais vis gyveni
m, gali naudotis ne tik rpesi keliantys, bet visi vaikai."
328 Emocinis ratingumas
Emocij mokymas 329
CHARAKTERIS, MORAL IR DEMOKRATIJA
Charakter apibdina emocinio intelekto gdiai. Dordo Va
ingtono universiteto socialini moksl specialistas Amitai Etzioni rao,
kad charakteris yra psichologiniai raumenys, reikalingi moralei pa
laikyti".14 Filosofo Dono Duvei (John Dewey) nuomone, dorinis ugdy
mas veiksmingiausias tada, kai jis pagrstas realiais vykiai, o ne vien
abstrakiais pamokymais, - taip mokoma ir emocinio ratingumo.15
Jei charakterio raida yra demokratins visuomens pagrindas, ver
tt pamstyti, kaip emocinis intelektas gali t pagrind sutvirtinti. Pa
matin charakterio savyb yra savikontrol, o dorovingas gyvenimas,
kaip teig filosofai nuo Aristotelio laik, btent ir grindiamas savi
kontrole. Kita svarbi charakterio savyb yra gebjimas motyvuoti savo
elges ir nukreipti reikiama linkme pastangas, pavyzdiui, ruoti nam
darbus, ubaigti darb ar atsikelti anksti ryte. Kaip jau aptarme, pa
grindinis emocinis gdis, vadinamas valia, yra gebjimas atidti pasi
tenkinim ir kontroliuoti bei tinkama linkme nukreipti savo akstinus
veikti. Turime kontroliuoti save - savo apetit, savo aistras, - kad ir
kiti su mumis deramai elgtsi, - teigia Tomas Likona (Thomas Licko-
na), raydamas apie charakterio ugdym.16 - Reikia valios, kad protas
galt kontroliuoti emocijas."
Sugebjimas nustumti al savo egocentrikum ir egoistinius
impulsus gali duoti ir socialins naudos. Taip imokstama empatijos,
iklausyti kit mog ir pavelgti i jo pozicij. Empatija, kaip kalb
ta, ugdo uuojaut, altruizm ir gailest. Sugebjimas suvokti kito
poir lauo nusistovjusius neigiamus nusistatymus ir skatina tole
rancij kitonikumui. Toki gdi kaip niekad anksiau reikia ms
pliuralistinei visuomenei, kad mons galt gyventi gerbdami vieni
kitus ir pajgt susikalbti. Tai pagrindiniai demokratijos elementai.17
Amitai Etzioni paymi, kad mokyklos vaidmuo ugdant charakter,
savikontrols ir empatijos gdius yra labai svarbus. ios savybs sa
vo ruotu padeda tvirtinti pilietines ir moralines vertybes.18 To sie
kiant neutenka vaikams vien tik skaityti paskaitas apie vertybes -
jas reikia ibandyti praktikai, kaip ir svarbiausius emocinius ir soia-
330 Emocinis ratingumas
linius gdius. ia prasme emocinis ratingumas tiesiogiai susijs su
charakterio lavinimu, dorovs ir pilietikumo ugdymu.
PABAIGOS ODIS
Baigiant rayti i knyg ak patrauk kai kurie nerim keliantys
laikrai straipsniai. Viename raoma, kad amerikiei dabar nuau
nama daugiau nei sta per automobili avarijas. Kitame sakoma, kad
pastaraisiais metais mogudysi skaiius alyje padidjo trimis pro
centais.19 Ypa nerim kelia kriminologo spjimai, kad dabar tvyro
tyla prie nusikaltim audr", kuri ugrius mus kitame deimtmetyje.
Savo nuomon jis grindia tuo, kad iuo metu spariai daugja mog
udysi, vykdom keturiolikos penkiolikos met amiaus paaugli.
Kit deimtmet tie paaugliai bus atuoniolikos - dvideimt eeri met
amiaus jaunuoliai - tokio amiaus padaromi iauriausi nusikaltimai.
Pranaingi enklai jau pastebimi: tai kitame straipsnyje raoma, kad,
Teisingumo ministerijos duomenimis, nuo 1988 iki 1992 met 68 proc.
padaugjo nepilnamei, kuriems pateikti kaltinimai dl mogudys
i, upuolim sunkinaniomis aplinkybmis, apiplim ir smurtini
iprievartavim. Vien tik upuolim sunkinaniomis aplinkybmis pa
daugjo 80 proc.!20
iai paaugli kartai nesunkiai prieinami ne tik autuvai, bet ir
automatiniai ginklai. Panaiai j tv karta buvo pirmoji, galjusi leng
vai gauti narkotik. Tai, kad paaugliai gali nesunkiai sigyti ginkl,
reikia, kad nesutarimai, kurie anksiau buvo sprendiami mutyn
mis, gali bti sprendiami viais. O ie paaugliai, kaip nurodo vie
nas ekspertas, nelabai moka ivengti kivir".
Viena prieasi, kodl jiems taip prastai sekasi naudotis pagrin
diniais gyvenimo gdiais, yra, inoma, ta, kad visuomen nepasir
pino imokyti i vaik suvaldyti pykt ar konstruktyviai sprsti kon
fliktus - mums taip pat nerpjo j mokyti empatijos, impuls kontro
ls ir vis kit emocinio intelekto pagrind. Palikdami iuos vaikus
likimo valiai, mes labai rizikuojame praleisti galimybes, suteikiamas
Emocij mokymas 331
lto smegen brendimo, padti jiems isiugdyti sveikus emocinius g
dius.
Nepaisant to, kad kai kurie pedagogai skiria nemaai dmesio
emociniam ratingumui ugdyti, tokios pamokos mokyklose yra rete
nyb. Dauguma mokytoj, mokykl vadov ir tv tiesiog neino, kad
yra toki ugdymo program. Jos daniausiai taikomos tik privaiose
mokyklose ir keliuose imtuose valstybini mokykl. inoma, n vie
na programa negali isprsti vis problem. Bet inodami rpesius,
su kuriais susiduria ms vaikai ir mes patys, ir suvokdami, kad emo
cinio ratingumo pamokos teikia vilties, privalome savs paklausti: ar
nereikt vaik mokyti pagrindini gyvenimo gdi - ypa dabar?
Jei ne dabar, tai kada?
332
INAOS
Pirma dalis
Emocins smegenys
1 skyrius. Kam reikalingi jausmai
1Associated Presss, 1993 m. rugsjo 15 d.
2 Nesavanaudika ir pasiaukojama meil yra amina daugelio pasaulio
ali mit tema: Jatakos pasakoms, kurios vis tkstantmet sekamos daugelyje
Azijos ali, bdingi alegoriniai pasiaukojimo motyvai.
3 Malcolm Slavin, Daniel Kriegman, The Adaptive Design of th Human
Psych (New York: Guilford Press, 1992).
4 Paul Ekman An Argument for Basic Emotions" (Cognition and Emotion,
6, 1992, p. 169-200).
5 The New York Times, 1994 m. lapkriio 11 d.
6 Polo Ekmano stebjimai. Kalifornijos universitetas, San Franciskas.
7 Robert W. Levenson, Paul Ekman, Wallace V. Friesen Voluntary Facial
Action Generates Emotion-Specific Autonomous Nervous System Activity" (Psy-
chophysiology, 27, 1990); Paul Ekman, Richard Davidson, Fundamentai Qu
estions About Emotions (New York: Oxford University Press, 1994).
8Pyktis yra pati pavojingiausia emocija, - teigia Polas Ekmanas. - Neval
domas pyktis, t. y. niris, vienas i labiausiai iuolaikin visuomen ardani
veiksni. i emocija sunkiausiai tramdoma, nes ji mobilizuoja mog pulti.
Ms emocijos pltojosi tada, kai neinojome bd joms suvaldyti. Prieisto
riniais laikais pykusiam mogui kildavo noras k nors umuti, taiau t pada
ryti nebuvo lengva. O dabar, deja, labai paprasta."
9 Erasmus of Rotterdam, In Fraise ofFolly (London: Penguin, 1971).
10 Tokios pagrindins reakcijos galt bti apibdinamos kaip tam tikras
emocinis gyvenimas", tiksliau, gyvenimas vadovaujantis instinktais". Evoliu
cijos poiriu dar svarbesni yra individ sprendimai, lemiantys galimyb ilik
ti: guvesni gyvnai sugebjo igyventi ir ias savybes genais perduoti palikuo
nims. Prieistoriniais laikais protin veikla buvo gantinai primityvi: poji ir
elementari reakcij dirgiklius visuma paddavo drieui, varlei, paukiui
arba uviai - gal net brontozaurui - igyventi. Taiau ios nyktukins smege
nys dar nesudar slyg pasireikti emocijoms, kaip jas dabar suprantame.
333
11 R. Joseph, The Naked Neuron: Evolution and th Languages ofthe Brain
and Body (New York: Plenum Publishing, 1993); Paul D. MacLean, The Triune
Brain in Evolution (New York: Plenum, 1990).
12 Ned Kalin Aspects of motion conserved across species", Viskonsino
universiteto Psichologijos ir psichiatrijos departamentas. Parengta 1992 m.
lapkriio mn. Makarture vykusiai mokslinei neurologijos konferencijai.
2 skyrius. Emocinio ipuolio anatomija
1 Bejausmio mogaus atvej apra R. Dozefas (R. Joseph). Kita vertus,
migdolinio kno netekusiems monms turbt yra lik jausm uuomazg: r.
Paul Ekman, Richard Davidsn, Questions About Emotion (New York: Oxford
University Press, 1994).
2Joseph LeDoux Sensory Systems and Emotion" (Integrative Psychiatry, 4,
1986); Joseph LeDoux Emotion and the Limbic System Concept" (Concepts in
Neuroscience, 2, 1992).
3Joseph LeDoux Emotional Memory Systems in the Brain" (BehavioraI and
Brain Research, 58, 1993).
4 Jerome Kagan, Galen's Prophesy (New York: Basic Books, 1994).
5 Joseph LeDoux Emotional Memory Systems in the Brain" (Behavioural
Brain Research, 58, 1993); Emotion, memory and the Brain" (Scientifie Ame
rican, 1994); Emotion and the Limbic System Concept" (Concepts in Neuros
cience, 2, 1992).
6 William Raft Kunst-Wilson, R. B. Zajone Affective Discrimination of Sti-
muli That Cannot Be Recognized" (Science, 1980 02 01).
7 John A. Bargh First Second: The Preconscious in Social Interactions",
praneimas 1994 m. birel skaitytas JAV psicholog draugijos susitikime Va
ingtone.
8 Larry Cahill Beta-adrenergic activation and memory for emotional events"
(Nature, 1994 10 20).
9Allan Schore, Affect rgulation and the Origin ofSelf(\-\\\\sda\e, NJ: Law
rence Erlbaum Associates, 1994).
10Cituojama: Joseph LeDoux How Scary Things Get This Way" (Science,
1992 11 06).
11Ned Kalin, cit. veik.
12 (sied Kalin Aspects of Emotion Conserved Across Species", neskelbtas
rankratis, kuris buvo parengtas 1992 m. lapkriio mn. Makarture vykusiai
mokslinei neurologijos konferencijai; Viskonsino universiteto Psichologijos ir
psichiatrijos departamentas. Allan Schore, Affect Rgulation and the Origin of
5e/^(Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 1994). Antonio Damasio,
Oecartes'Error (New York: Grosset Putnam, 1994).
13Gyvuli tyrinjimai rodo, jog paeistos kaktins skiltys nebegali priimti ir
apdoroti emocini signal, sklindani i limbins srities, gyvnai tampa im
pulsyvs ir nenuspjami, be prieasties nirta arba giasi i baims. Puikus
rus neuropsichologas A. R. Lurija dar 1930 m. tvirtino, jog kaktin smegen
iev atlieka pagrindin vaidmen suvaldant emocinius protrkius.
14 Dal svarbi eksperiment su iurkmis atliko Konektikuto universiteto
psichologas Viktoras Denenbergas (Victor Dennenberg).
15G. Gianotti Emotional Behaviour and hemispheric side of lsion" (Cor
tex, 8, 1972).
16Apie Tarptautin neurofiziolog draugijos suvaiavim, vykus 1991 m.
vasario 13-16 dienomis San Antonio mieste, pasakojo Meri K. Moris (Mary K.
Morris) i Floridos universiteto Neurologijos departamento.
17 Lynn D. Selemon Prefrontal Cortex" (American Journal of Psichiatry,
152, 1995).
18Philip Harden, Robert Pihl Cognitive Function, Cardiovascular Reactivi-
ty, and Behaviuor in Boys at High Risk for Alcoholism" (Journal ofAbnormal
Psychology, 104, 1995).
19Antonio Damasio, Decartes Error: Emotion, Reason and th Human Brain
(New York: Grosset/Putnam, 1994).
Antra dalis
Emocinio intelekto prigimtis
3 skyrius. Kada protingas tampa kvailas
1 The New York Times, 1992 m. birelio 23 d.
2 Howard Gardner Cracking Open the IQ Box" (The American Prospect,
1995).
3Richard Herrnstein, Charles Murray, The Bell Curve: Intelligence and Class
Structure in American Life (New York: Free Press, 1994).
334
335
4George Vaillant, Adaptation to Life (Boston: Little, Brown, 1997).
5J. K. Felsman,G. E. Vaillant Rsilient Children as Adults: A40-YearStudy"-
r. E. J. Anderson, B. J. Cohler, The Invulnrable Child (New York: Guilford
Press, 1987).
6 The Chicago Tribune, 1992 m. gegus 29 d.
7Projektas Spectrum": pagrindiniai Hovardo Gardnerio padjjai ir kole
gos: Mara Kreevski (Mara Krechevski) ir Deividas Feldmanas (David Feld-
man).
8 Howard Gardner Rethinking the Value of Intelligence Test" {The New
Yourk Times Education Supplment; 1986 11 04).
9Mara Krechevsky, Howard Gardner, Multiple Intelligences: The Theory in
Practice (New York: Basic Books, 1993).
10Howard Gardner, Multiple intelligences.
11 Howard Gardner, Thomas Hatch Multiple Intelligences Go to School"
(Educational Research, 18, 8 (1989)).
12Peter Salovey, John D. Mayer Emotional Intelligence" (Imagination, Cog-
nition, and Personality, 9 (1990)).
13Robert J. Sternberg, Beyond I.Q. (New York: Cambridge University Press,
1985).
14 Pgrindinis emocinio intelekto apibrimas pteiktas P. Salovjaus ir
D. Majerio. Kitas emocinio intelekto modelis apraytas: Reuven BarOn The
Development of a Concept of Psychological VVell-Being" (Ph.D., 1988).
15 Dekas Blokas (Jack Block), Kalifornijos universitetas, Berklis, nespaus
dintas rankratis, 1995 vasaris.
4 skyrius. Paink save
1Mano vartojamas terminas savivoka" apibdina refleksin savistab, in-
trospektyv (savo vidini bsen) stebjim.
2Taip pat r.: Jon Kabat-Zinn, Wherever You Go, There VoiMre(New York:
Hyperion, 1994).
3Mark Eptein, Thoughts Withouta Thinker(New York: Basic Books, 1995).
4 William Styron, Darkness Visible: A Memoir of Madness(New York: Ran-
dom House, 1990).
5John D. Mayer, Alexander Stevens An Emerging Understing of the Reflec-
tive (Meta) Exprience of Mood", neskelbtas rankratis (1993).
6john D. Mayer, Alexander Stevens An Emerging Understing".
7 Didel io darbo dalis buvo atlikta bendradarbiaujant su Rendiu Larsenu
(Randy Larsen), iuo metu dirbaniu Miigano universitete.
Emocikai kuri chirurg Gar apra Hillel I. Swiller - Alexithymia:
Treatment Utilizing Combined Individuai and Group Psychotherapy" (Interna
tional Journal for Group Psychotherapy, 38, 1 (1988)).
9Emocinio neratingumo" termin vartojo M. B. Freedman ir B. S. Svveet-
Some Specific Features of Group Psychotherapy" (International Journal for
Group Psychotherapy, 4(1954)).
10Graeme J. Taylor Alexithymia: History of the Concept", mokslinis darbas,
pristatytas kasmetiniame Amerikos psichiatr asociacijos susitikime Vaingto
ne (1986 m. gegu).
11 Peter Sifneos Affect, Emotional Confiict, and Deficit: Overwiew" (Psy-
chotherapy-and-Psychosomatics, 56 (1991)).
12 H. Warnes Alexithymia, Clinical and Therapeutic Aspects" (Psychothe-
rapy-and-Psychosomatics, 46 (1986)).
13Antonio Damasio, Descartes'Error.
14 Kagan, Galen's Prophesy.
5 skyrius. Aistr vergai
1 Taip pat r.: Ed. Diener, Randy J. Larsen The Exprience of Emotional
Well-Being"-Michael Lewis, Jeannette Haviland, Handbookof Emotions (New
York: Guilford Press, 1993).
2 1992 gruodio mnes a klausinjau Dian Tais apie jos tyrinjimus.
Rezultatai ispausdinti leidinyje Handbook of Mental Control v. 5 (Englewood
Cliffs, NJ: Prentice-Hall, 1993).
3Arlie Hochschild, The Managed Heart (New York: Free Press, 1980).
4 Diane Tice, Roy Baumeister Controlling Anger: Self-lnduced Emotion
Change" - r. Wegner, Pennebaker, Handbook of Mental Control. Siloma
paskaityti : Carol Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion (New York: Touch-
stone, 1989).
5Dolf Zillmann Mental Controll of Angry Aggression" - r. Wegner, Penne
baker, Handbook of Mental Control.
336
337
6Cituojama: Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion.
7Redford Williams, Virginia Williams, Anger Kilis (New York: Times Books,
1993).
8 r., pavyzdiui, S. K. Mallick, B. R. McCandless A Study of Catharsis
Aggression" (Journal of Personality and Social Psychology, 4 (1966)). Tyrinji
mo santrauka: Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion.
9 Tavris, Anger: The Misunderstood Emotion.
10Lizabeth Roemer, Thomas Borkovec Worry: Unwanted Activity that Con
trol Is Unwanted Somatic Experience" - r. Wegner, Pennebaker, Handbook of
Mental Control.
11David Riggs, Edna Foa Obsessive-Compulsive Disorder" - r. David Bar-
low, Clinical Handbook of Psychological Disorders (New York: Guilford Press,
1993).
12 Lizabeth Roemer, Thomas Borkovec Worry".
13 r., pavyzdiui: David H. Barlow, Clinical Handbook of Psychological
Disorders (New York: Guilford Press, 1993).
14William Styron, Darkness Visible: A Memoirof Madness (New York: Ran-
dom House, 1990).
15 Susan Nolen-Hoeksma Sex Diffrences in Control of Depression" - r.
Wegner, Pennebaker, Handbook of Mental Control.
16 K. S. Dobson A Meta-analysis of the Efficacy of Cognitive Therapy for
Depression" (Journal of Consulting and Clinical Psychology; 57 (1989)).
17Richard Wenzlaff The Mental Controll of Depression" - r. Wegner, Pen
nebaker, Handbook of Mental Control.
18 Shelley Taylor Maintaining Positive Illusions in the Face of Negative
Information" (Journal of Clinical and Social Psycholog, 8 (1989)).
19 Daniel A. Weinberger The Construct Validity of the Repressive Coping
Style" - r. J. L. Singer, Repression and Dissociation (Chicago: University of
Chicago Press, 1990).
6 skyrius. Mokslumas
1Daniel Goleman, Vital Lies, Simple Truths: The Psychology of Self-Decep-
tion (New York: Simon and Schuster, 1985).
2Alan Baddeley, Working Memory (Oxford: Clarendon Press, 1986).
3patrjCja Goldman-Rakic Cellular and Circuit Basis of Working Memory in
Prefrontal Cortex of Nonhuman Primates" (Progress in Brain Research, 85,
1990)* Daniel Weinberger A Connectionist Approach to the Prefrontal Cor
tex" (Journal of Neuropsychiatry, 5 (1993)).
4Anders Ericsson Expert Performance: Its Structure and Acquisition" (Ame
rican Psychologist, 1994 08).
5Herrnstein, Murray, The Bell Curve.
6James Flynn, Asian-American Achievement Beyond IQ (New Jersey: Law
rence Erlbaum, 1991).
7 Yuichi Shoda, Walter Mischel, Philip K. Peake Predicting Adolescent
Cognitive and Self-regulatory Competencies From Preschool Delay of Gratifi
cation" (Developmental Psychology, 26, 6 (1990)).
8 SAT duomen analiz atliko Smito koledo psichologas Filas Pikas (Phil
Peake).
9 Intelekto koeficientas ar pasitenkinimo atidjimas padeda geriau nuspti
SAT rezultatus.
10 r. pokalb: Jack Block On th Relation Between IQ, Impulsivity and
Delinquency" (Journal of Abnormal Psychology, 104 (1995)).
11Timothy A. Brown Generalized Anxiety Disorder" - r. David H. Barlow,
Clinical Handbook of Psychological Disorder (New York: Guilford Press, 1993).
12 W. E. Collins Relationships of Anziety Scores to Academy and Field
Training Performance of Air Traffic Controll Specialists" (FAA Office of Aviation
Medicine Reports (1989 05)).
13 Bettina Seipp Anxiety and Academic Performance: Meta-analysis" (An
xiety Research, 4,1 (1991 )).
14Richard Metzger Worry Changes Decision-making: The Effects of Nega
tive Thoughts on Cognitive Processing" (Journal of Clinical Psychology (1990
01)).
15 Ralph Haber, Richard Alpert Test Anxiety" (Journal of Abnormal and
Social Psychology, 13 (1958)).
16Theodore Chapin The Relationship of Trait Anxiety and Academic Per
formance to Achievement Anxiety" (Journal of College Student Development
(1989 05)).
17John Hunsley Internai Dialogue During Academic Examinations" (Cog-
338
339
nitive Therapy and Research (1987 12)).
18Alice Isen The Influence of Positive Affect on Clinical Problem Solving"
(Mdical Dcision Making (1991 07-09)).
19C. R. Snyder The Will and the Ways: Development and Validation of an
individual-Differences Measure of Hope" (Journal of Personality and Social
Psychology; 60, 4 (1991)).
20 A kalbinu Snaider (C. R. Snyder) The New York Times laikraiui (1991
m. gruodio 24 d.).
21 Martin Seligman, Learned Optimism (New York: Knopf, 1991).
22 r., pavyzdiui, Carol Whalen Optimism in Children's Judgement of
Health and Environmental Risks" (Health Psychology, 13 (1994)).
23A kalbinu Martin Zeligman The New York Times laikraiui (1987 m.
vasario 3 d.).
24 A kalbinu Albert Bandr (Albert Bandura) The New York Times laikra
iui (1988 m. kovo 8 d.).
25Mihaly Csikszentmihalyi Play and Intrinsic Rewards" (Journal ofHuma-
nistic Psychology, 15, 3 (1975)).
26 Mihaly Csikszentmihalyi, Flow: The Psychology of Optimal Exprience,
pirmasis leid. (New York: Harper and Row, 1990).
27 Newsweek, 1994 m. vasario 28 d.
28 A kalbinu dr. Mihaly Csikszentmihalyi The New York Times laikraiui
(1986 m. kovo 4 d.).
29Jean Hamilton Intrinsic Enjoyment and Boredom Coping Scales: Valida
tion With Personality, Evoked Potential and Attentional Measures" (Personality
and Individuai Diffrences, 5, 2 (1984)).
30 Ernest Hartmann, The Functions of Sleep (New Haven: Yale University
Press, 1973).
31 A kalbinu dr. Mihaly Csikszentmihalyi The New York Times laikraiui
(1992 m. kovo 22 d.).
32Jeanne Nakamura Optimal Exprience and the Uses of Talent" - r. Mihaly
Csikszentmihalyi, Isabella Csikszentmihalyi, Optimal Exprience, Psychologi
cal Studies ofFlow in Consciousness (Cambridge University Press, 1988).
340
7 skyrius. Empatijos pamatai
1John Mayer, Melissa Kirkpatrick Hot Information-Processing Becomes
More Accurate With Open Emotional Exprience", Naujojo Hampyro univer
sitetas, neskelbtas rankratis (1994 10); Randy Larsen Cognitive Oprations
Associated With Individuai Diffrences in Affect Intensity" (Journal of Persona-
lity and Social Psychology, 53 (1987)).
2Robert Rosenthal PONS Test: Measuring Sensitivity to Nonverbal Cues" -
r. P. McReynolds, Advances in Psychological Assessment (SanFransisko: Jos-
sey-Bass, 1977).
3Stephen Nowicki, Marshall Duke A Measure of Nonverbal Social Proces
sing Abi lity in Children Between the Ages of 6 and 10", JAV psicholog draugi
jos suvaiavime (1989 m.) skaitytas praneimas.
4 Motinas apmok Nacionalinio psichikos sveikatos instituto Vaiko raidos
laboratorijos mokslininks Marjana Radke-Jarou (Marian Radke-Yarrow) ir Ka
rolina Zan-Vaksler (Carolyn Zahn-Waxler).
5Apie empatij esu ras: The New York Times, 1989 m. kovo 28 d.
6Marian Radke-Yarrow, Carolyn Zahn-Waxler Roots, Motives and Patterns
in Children's Prosocial Behavior" - r. Ervin Staub, Development and Mainte
nance of Prosocial Behavior (New York: 1984 m. plenumas).
7Daniel Stern, The Inerpersonal World of the Infant (New York: Basic Books,
1987).
8Daniel Stern, cit. veik.
9Jeffrey Pickens, Tiffany Field Facial Expressivity in Infants of Depressed
Mothers" (Developmental Psychology, 29, 6 (1993)).
10 Filadelfijos psichologas Robertas Prentkis (Robert Prentky) apra iau
riausi prievartautoj vaikyst.
11 Lee C. Park Giftedness and Psychological Abuse in Borderline Persona-
lity Disorder: Their Relevance to Genesis and Treatment" (Journal of Personai i-
ty Disorders, 6 (1992)).
12Leslie Brothers A Biological Perspective on Empathy" (American Journal
of Psychiatry, 146, 1 (1989)).
13Leslie Brothers A Biological Perspective".
14Robert Levenson, Anna Ruef Empathy: A Physiological Substrate" (Jour
nal of Personality and Social Psychology; 63, 2 (1992)).
341
15Martin L. Hoffman Empathy, Social Cognition, and Moral Action" - r. W.
Kurtines, J. Gerwitz, Moral Behaviour and Development: Advances in Theory,
Research and Application (New York: John Wiley and Sons, 1984).
16 Empatijos ir etikos ssajos buvo tyrintos Martino L. Hofmano (M. L.
Hoffman) veikale Empathy, Social Cognition, and Morai Action".
17 1992 m. balandio 14 d. The New Yourk Times numeryje buvo ispaus
dintas mano straipsnis apie emocin cikl, kuris baigiasi lytiniais nusikaltimais.
Informacijos suteik Vermonto pataisos departamento psichologas Viljamas
Piteris (William Pithers).
18 Psichopatijos prigimt isamiau nagrinjau savo straipsnyje, spausdinta
me The New Yourk Times dienratyje 1987 m. liepos 7 d. Remiuosi Brit
Kolumbijos universiteto psichologo Roberto Hejos (Robert Hare) tyrinjimais.
19 Leon Bing, Do or Die (New York: HarperCollins, 1991 ).
20 Neil S. Jacobson Affect, Verbal Content, and Psychophysiology in the
Arguments of Couples With a Violent Husband" (Journal of Clinical and Con
sulting Psychology, 1994 07).
21 Psichopatams nebdinga skausmo baim. r. Christopher Patrick Emo
tion in the Criminal Psychopath: Fear Image Processing" (Journal of Abnormal
Psychology, 103 (1994)).
8 skyrius. Menas bendrauti
1Judy Dunn, Jane Brown Relationships, Talk About Feelings, and the De
velopment of Affect Rgulation in Early Childhood" - r. Judy Garber, Kenneth
A. Dodge, The Development of Emotion Rgulation and Dysregulation (Cam
bridge: Cambridge University Press, 1991).
2Paul Ekman, Wallace Friesen, Unmasking the Face (Englewood Cliffs, NJ:
Prentice Hall, 1975).
3Culture Cul-de-Sac", Arizona State University Research (1994).
4 Tyrimus apra Ellen Sullens, Personality and Social Bulletin, 1991 m.
balandio mn.
5Tyrimus atliko Oregono valstijos universiteto psichologas Frankas Bernieris
(Frank Bernieri). Apie jo darb raiau dienratyje The New York Times. Jo tyrimai
taip pat isamiai aprayti: Frank Bernieri, Robert Rosenthal Interpersonal Coor
dination, Behavior Matching, and Interpersonal Synchrony" - r. Robert
342
Feldman, Bernard Rime, Fundamentais of Nonverbal Behavior (Cambridge:
Cambridge university Press, 1991).
6 Frank Bernieri, Robert Rosenthal, Fundamentais of Nonverbal Behavior.
7Thomas Hatch Social Intelligence in Young Children", praneimas skaitytas
1990 m. kasmetiniame JAV psicholog asociacijos susitikime.
8Mark Snyder Impression management: The Self in Social Interaction" - r.
L. S. Wrightsman, K. Deaux, Social Psychology in the 80's (Monterey, CA:
Brooks/Cole, 1981).
9 E. Lakin Philips, The Social Skills Basis of Psychopathology (New York:
Grune and Strarron, 1978).
10Stephen Nowicki, Marshall Duke, Helping the Child Who Doesn't Fit In
(Atlanta: Peachtree Publishers, 1992); Byron Rourke, Nonverbal Learning Dis-
abilities (New York: Guilford Press, 1989).
11 Nowicki, Duke, Helping the Child That Doesn't Fit In.
12i vinjet ir tyrimas paimti i straipsnio: Martha Putai laz, Aviva Wasserman
Children's Entry Behavior" - r. Steven Asher, John Coie, Peer Rejection in
Childhood (New York; Cambridge University Press, 1990).
13Putallaz, Wasserman Children's Entry Behavior".
14Hatch Social Intelligence in Young Children".
15Terio Dobsono (Terry Dobson) pasakojimas ispausdintas jo nuosavyb
ginani asmen leidimu. Pasakojim taip pat galima rasti: Ram Dass, Paul
Gorman, How Can I Help?(New York: Alfred A. Knopf, 1985).
Treia dalis
Emocinio intelekto taikymas
9 skyrius. Artimi prieai
1John Gottman, What Predicts Divorce: The Relationship Between Marital
Processes and Marital Outcomes (Hillsdale, NJ: Lwarence Erlbaum Associates,
Inc., 1993).
2Eleonor Maccoby, C. N. Jacklin Gender Sgrgation in Childhood" - r.
H. Reese, Advances in Child Development and Behavior (New York: Academic
Press, 1987).
3John Gottman ame and Cross Sex Friendship in Young Children" - r.
J. Gottman, J. Parker, Conversation of Friend (New York: Cambridge University
Press, 1986).
343
4ie ir tolesni apibendrinimai apie lyi skirtingai reikiamus jausmus remiasi:
Leslie R. Brody, Judith A. Hali Gender and motion" - r. Michael Lewis,
jeannette Haviland, Handbook of Emotions ( New York: Guilford Press, 1993).
5Brody, Hali Gender and Emotion".
6 Robert B. Cairns, Beverley D. Cairns, Lifelines andRisks (New York: Cam
bridge University Press, 1994).
7Brody, Hali Gender and Emotion".
8Tyrim rezultatai apie lyi skirtumus apvelgiami: Brody, Hali Gender
and Emotion".
9 Mark H. Davis, H. Alan Oathout Maintenance of Satisfaction in Romantic
Relationships: Empathy and Relational Competence" (Journal of Personality
and Social Psychology, 53, 2 (1987)).
10 Robert J. Sternberg Triangulating Love" - r. Robert Stemberg, Michael
Barnes, The Psychology ofLove (New York: Yale University Press, 1988).
11Kaip lidesys atsispindi veide, tyrim atliko dr. Ruben C. Gur Pensilvanijos
universiteto Medicinos mokykloje.
12 Fredo ir Ingridos pokalbis apraytas: Gottman, What Predicts Divorce.
13Tyrimas atliktas Vaingtono universitete. Isamiau apie tai: John Gottman,
Why Marriages Succeed or FaiI (New York: Simon and Schuster, 1994); John
Gottman, What Predicts Divorce.
14Gottman, What Predicts Divorce.
15Aaron Beck, Love Is Never Enough (New York: Harper and Row, 1988).
16Gottman, What Predicts Divorce.
17Amy Holzworth-Munroe, Glenn Hutchinson Attributing Negative Intent
to Wife Behavior: The Attributions of Maritally Violent Versus Nonviolent Men"
(Journal ofAbnormal Psychology; 102, 2 (1993)); Neil Malamuth, Lisa Brown
Sexually Aggressive Men's Perceptions of Women's Communications" (Jour
nal of Personality and Social Psychology; 67 (1994)).
18 Neil Jacobson ir kt., Clinical Handbook of Maritai Therapy (New York:
Guilford Press, 1994).
19Gottman, What Predicts Divorce.
20 Robert Levenson ir kt. The Influence of Age and Gender on Affect,
Psychology, and Their Interrelations: A Study of Long-term Marriages" (Journal
of Personality and Social Psychology; 67 (1994)).
344
21 Gottman, What Predicts Divorce.
22Gottman, What Predicts Divorce.
23 Wife Charged with Shooting Husband Over Football on TV" ( The New
York Times, 1993 m. lapkr. 3 d.).
24
Gottman, What Predicts Divorce.
25 Gottman, What Predicts Divorce.
26 Gottman, Why Marriages Succeed or Fait.
27Gottman, ten pat.
28 Beck, Love Is Never Enough.
29 Harville Hendrix, Getting the Love You Want (New York: Henry Holt,
1988).
10 skyrius. Jautrus vadovavimas
1Cari Lavin When Moods Affect Safety: Communications in a Cockpit
Mean a Lot a Few Miles Up" (The New York Times, 1994 m. bir. 26 d.).
2 Michael Maccoby The Corporate Climber Has to Find His Heart" (For
tune, 1976 12).
3 Pokalbis su Zuboff, 1994 m. birelis. r. In the Age ofthe Smart Machine
(New York: Basic Books, 1991).
4
Papasakojo Hendrie Weisinger (UCLA Graduate School of Business
psichologas). Hendrie Weisinger, The Criticai Edge: How to Criticize Up and
Down the Organization and Make It Pay Off (Boston: Little, Brown, 1989).
5 Apklaus atliko Renselerio politechnikos instituto psichologas Robertas
Beronas (Robert Baron). Apie j: The New York Times (1990 m. rgs. 11 d.).
6 Robert Baron Countering the Effects of Destructive Criticism: The Relative
Efficacy of Four Interventions" (Journal of Applied Psychology 75, 3 (1990)).
7 Harry Levinson Feedback to Subordinates" (Addendum to the Levinson
Letter, Levinson Institute, Waltham, MA (1992)).
8645 alies moni tyrimas paskelbtas The New York Times (1990 m. rugpj.
26 d.).
9
Vamik Volkan, The Need to Have Enemies and Allies (Northvale, NJ: Jason
Aronson, 1988).
10Thomas Pettigrew: interviu su juo dienratyje The New York Times (1987 m.
geg. 12 d.).
345
11 Samuel Gaertner, John Davi dio, Prejudice, Discrimination, and Racism
(New York: Academic Press, 1987).
12Gaertner, David io, Prejudice; Discrimination, and Racism.
13Citata i str.: Howard Kohn Service With a Sneer" (The New York Times
Sunday Magazine, 1994 m. lapkr. 11 d.).
14 Responding to a Diverse Work Force" (The New York Times, (1990 m.
rugpj. 29 d.).
15 Fletcher Blanchard Reducing the Expression of Racial Prejudice" (Psy-
chologicalScience, voi. 2, 1991 ).
16Gaertner, Davidio, Prejudice; Discrimination, and Racism.
17Peter Drucker The Age of Social Transformation" (The Atlantic Monthly,
1994 m. lapkr.).
18 Wendy Williams, Robert Sternberg Group Intelligence: Why Some
Groups Are Better Than Others" (Intelligence, 1988).
19 Robert Kelly, Janet Caplan How Bell Labs Creates Star Performers"
(Harward Business Reviewf 1993 m. liepa-rugpj.).
20 David Krackhardt, Jeffrey R. Hanson Informai Networks: The Company
Behind the Chart" (Harward Business Review, 1993 m. liepa-rugpj.).
11 skyrius. Protas ir medicina
1 Francisko Varelos (Francisco Varelo) praneimas treiajame susitikime
Protas ir gyvenimas", Indija (1990 m.).
2Robert Ader ir kt. Psychoneuroimmunology (San Diego: Academic Press,
1990).
David Felten ir kt. Noradrenergic Sympathetic Innervation of Lymphoid
Tissue" (Journal of Immunologi 135 (1985)).
4 B. S. Rabin ir kt. Bidirectional Interaction Between the Central Nervous
System and th Immune System" (Criticai Reviews in Immunologi 9 (4), (1989)).
5 Steven B. Maier ir kt. Psychoneuroimmunology" (American Psycholo-
gist, 1994 m. gruodis).
6 Howard Friedman, S. Boothby-Kewley The Disease-Prone Personality: A
Meta-Analytic View" (American Psychologist, 42 (1987)).
7Nepaisant skeptik nuomons, H. Friedmanas ir kiti teigia, kad emocij ir
sveikatos ssaj egzistavim patvirtina svars rodymai, gauti atlikus tyrimus,
346
kurie paremti gydytoj ivadomis, o ne pacient skundais. Toks tyrim pagrindas
yra objektyvesnis.
8Gail Ironson ir kt. Effects of Anger on Left Ventricular Ejection Fraction in
Coronary Artery Disease" (The American Journal of Cardiologi 70 1992).
9
I madaug deimties tyrim, per kuriuose buvo bandoma nustatyti ry
tarp prieik jausm ir mirties nuo irdies ligos, keletas tyrim nepasitvirtino.
Taip tikriausiai nutiko dl to, kad buvo taikomi skirtingi metodai.
10 Redford Williams, The Trusting Heart(New York: Times Books/ Random
House, 1989).
11 Piteris Kaufmanas (Peter Kaufman). Interviu su daktaru: The New York
Times (1992 m. rgs. 1 d.).
Statfordo tyrimas pristatytas Tarptautiniame bihevioristins medicinos
kongrese vedijoje, Upsalos mieste (1990).
3 Lynda H. Powell Emotional arousal as a Predictor of Long-Term Mortal-
ity and Morbidity in Post M. I. Men" (Circulation, vol. 82, no. 4, Supplment III,
1990 m. spalis).
14
Murray A. Mittleman Triggering of Miocardial Infarction Onset by Epi
sodes of Anger" (Circulation, vol. 89, no. 2 (1994)).
5 Robert Levenson Can We Control Our Emotions, and How Does Such
Control Change an Emotional Episode?" - r. Richard Davidson, Paul Ekman,
Fundamentai Questions About Emotions (New York: Oxford University Press,
1995).
16 Apie Redfordo Viljamso (Redford Williams) tyrim: The New York Times
Good Health Magazine (1989 m. bai. 16 d.).
7Apie antrojo irdies priepuolio tikimyb: Thoreson, cit. veik.
8 Redford Williams, The Trusting Heart.
19
Timothy Brown ir kt. Generalized Anxiety Disorder" - r. David H. Barlow,
Clinical Handbook of Psychological Disorders (New York: Guilford Press, 1993).
20 Bruce McEven, Eliot Stellar Stress and th Individuai Mechanisms Leading
to Disease" (Archives of Internai Medicine, 153 (1993 m. rugs. 27 d.)). J apraytas
tyrimas paimtas i: M. Robertson, J. Ritz Biology and Clinical Relevance of Hu
man Naturai Killer Cells" (Blood, 76 (1990)).
21 Prieastys, kodl stres igyvenantys mons greiiau suserga, gali bti
vairialyps. Viena i j ta, kad mons stengiasi sveikatai pavojingais bdais
347
malinti nerim - rkydami, girtaudami, persivalgydami, dl nuolatinio
nerimavimo gali pradti kankinti nemiga. Visa tai tik paatrina ligos simptomus.
22 Ronald Glaser, Janice Kiecolt-Glaser Stress Associated Depression in
Cellular Immunity" (Brain, Behavior, andImmunity, 1(1987)).
23Sheldon Cohen ir kt. Psychological Stress and Susceptability to th Com
mon Cold" (New England Journal of Medicine, 325 (1991 )).
24
Arthur Stone ir kt. Secretory IgA as a Measure of Immunocompetence"
(Journal of Human Stress, 13 (1987)); R. D. Clover ir kt. Family Functioning
and Stress as Predictors of Influenza B Infection" (Journal of Family Practice, 28
(May 1989)).
25Ronald Glaser, Janice Kiecolt-Glaser Psychological Influences on Immu
nity" (Americal Psychologis, t. 43 (1988)). H. E. Schmidt ir kt. Stress as a Pre-
cipitating Factor in Subjects With Recurrent Herpes Labialis" (Journal of
Family Practice, 20 (1985)).
26 Alabamos universiteto medicinos mokykloje buvo vertinta emocin bkl
1123 vyr ir moter nuo keturiasdeimt penkeri iki septyniasdeimt septyneri
met amiaus. Danai nerimav vidutinio amiaus vyrai po dvideimties met
daniau nei kiti kent nuo hipertenzijos. r. Abraham Markovvitz ir kt., Journal
ofthe American Mdical Association (1993 m. lapkr. 14 d.).
27Joseph C. Courtney ir kt. Stressful Life Events and the Risk of Colorectal
Cancer" (Epidemiology, 1993 rgs.).
28 Daniel Goleman, Jol G u ri n, Mind Body Medicine (New York: Consumer
Reports Books/St. Martin's Press, 1993).
29
Seymour Reichlin Neuroendocrine-lmmune Interactions" (New England
Journal of Medicine, Oct. 21, 1993).
30 James Strain Cost Offset From a Psychiatrie Consultation-Liaison Inter
vention With Elderly Hip Fracture Patients" (American Journal of Psychiatry,
148 (1991)).
31 Howard Burton ir kt. The Relationship of Depression to Survival in Chronic
Renai Failure" (Psychosomatic Medicine, 1986 m. kovas).
32 Robert Anda ir kt. Depression Affect, Hopelessness, and the Risk of Is
chemie Heart Disease in a Cohortof U. S. Adults" (Epidemiology, 1993 m. liepa).
33Nancy Frasure-Smith ir kt. Depression Following Myocardial Infarction"
(Journal of American Medicai Association (1993 m. spalio 20 d.)).
348
34 Tyrim atliks Vaingtono universiteto psichologas moksl daktaras
Michael von Forff apie pacientus sak: Gydant depresij nesunku pastebti ir
ryki fizins sveikatos pasikeitim. Kai slegia depresija, liga atrodo daug
rimtesn, negu i ties yra. Ltin liga - didelis ibandymas, prie jos reikia
prisitaikyti. Tik pakili nuotaika, entuziazmas, energija ir savo verts pajautimas
(kuri ir trksta depresij igyvenantiems monms) padeda itverti ir puikiai
prisitaikyti net prie pai rimiausi negalavim.
35 Chris Peterson ir kt., Learned Helplessness: A Theory for the Age of
Personai Control (New York: Oxford University Press, 1993).
36 Timothy Elliott ir kt. Negotiating Reality After Physical Loss: Hope, De-
pression, and Disability" (Journal of Personality and Social Psychology; 61, 4
(1991)).
37James House ir kt. Social Relationships and Health" (Science, 1988 m.
liepos 29 d.). Taip pat r.: Carol Smith ir kt. Meta-Analysis of the Associations
Between Social Support and Health Outcomes" (Journal of Behavioral Medi
cine, 1994).
36 Atradimai rodo, kad bdamas alia sunkaus ligonio mogus gali sumainti
jo nerim ir psichologin kani. Viena i teorij teigia, kad bendravimas gyja
gydomosios galios dl smegenyse vykstani proces.
39Strain Cost Offset".
40
Lisa Berkman ir kt. Emotional Support and Survival After Myocardial
Infarction, A Prospective Population Based Study of the Elderly" (Annals of
Internai Medicine, 1992 m. gruod. 15 d.).
41
Annika Rosengren ir kt. Stressful Life Events, Social Support, and Mortal-
ity in Men Born in 1933" (British Medicai Journal, 1993 m. spalio 19 d.).
42
Janice Kiecolt-Claser ir kt. Marital Quality, Marital Disruption, and Im
mune Function" (Psychosomatic Medicine, 49 (1987)).
43
Mano parengtas pokalbis su Donu Kaiopu (John Cacioppo) dienraiui
The New York Times (1992 m. gruod. 15 d.).
44
James Pennebaker Putting Stress Into Words: Health, Linguistic and Thera-
peutic Implications", darbas, pristatytas Amerikos psicholog asociacijos
susitikime Vaingtone, DC (1992).
45 Lester Luborsky ir kt. Is Psychotherapy Good for Your Health?", darbas,
pristatytas Amerikos psicholog asociacijos susitikime Vaingtone, DC (1993).
349
46 David Spiegei ir kt. Effect of Psychosocial Treatment on Survival of Pa
tients with Metastatic Breast Cancer" (Lancet No. 8668, ii (1989)).
47
Tyrim rezultatus aptar Emorio universiteto psichologas daktaras Styvenas
Kouenas-Koulas (Steven Cohen-Cole); mano interviu dienraiui The New York
Times (1991 m. lapkr. 13 d.).
48 Pavyzdiui, Planetree programa Ramiojo valdenyno presbiterion
ligoninje San Franciske padeda rasti ir inagrinti informacij bet kokia medicinos
tema.
49
Vien i program sudar daktaras Mekas Lipkinas jaunesnysis (Mack
Lipkin, Jr.), Niujorko universiteto Medicinos mokykla.
50 Emocinis paruoimas operacijai: apie tai raiau dienratyje The New York
Times (1987 m. gruod. 10 d.).
51 ia pavyzdiu galima laikyti Planetree, taip pat netoli ligonini esanius
Ronaldo Makdonaldo (Ronald McDonald) namus, kuriuose leidiama
apsigyventi tvams, kol j vaikai gydomi.
52Jon Kabat-Zinn, Full Catastrophe Living (New York: Delacorte, 1991 ).
53 Dr. Dean Ornish's Program for Reversing Heart Disease (New York:
Ballantine, 1991).
54
Health Professions Education and Relationship-Centered Care. Ataskaita
Pew-Fetzer task Force on advancing Psychosocial Health Education, Pew
Health Professions Commission ir Fetzer Institute at the Center of Health Profes
sions", Kalifornijos universitetas, San Franciskas (1994 m. rugpj.).
55Strain Cost Offset".
56 Redford Williams, Margaret Chesney Psychosocial Factors and Progno-
sis in established Coronary Heart Disease" (Journal of the American Mdical
Association (1993 m. spalio 20 d.)).
57Atviras laikas chirurgui: A. Stanley Kramer A Prescription for Healing"
(Newsweek, 1993 m. bir. 7 d.).
Ketvirta dalis
Atsiverianios galimybs
12 skyrius. Svarbiausia - eima
1 Beverly Wilson, John Gottman Marital Conflict and Parenting: The Role of
Negativity in Families" - sud. M. H. Bornstein, Handbook of Parenting, t. 4
(Hillsdale, NJ: Lawrence Erlbaum, 1994).
350
2Emocij vaidmens eimoje tyrimas buvo Dono Gotmano Oohn Gottman)
santuokos tyrim, apvelgt 9-ame skyriuje, tsinys. r. Carole Hooven, Lynn
Katz, John Gottman The Family as a Meta-emotion Culture" (Cognition and
Emotion, 1994 m. pavasaris).
3Carole Hooven, Lynn Katz, John Gottman The Family as a Meta-emotion
Culture".
4 T. Berry Brazelton, Heart Start: Emotional Foundations ofSchool Read i-
ness(Arlington, VA: National Center for Clinical Infant Programs, 1992).
5Emociniai poymiai, kad mokykloje seksis: Heart Start.
6 Pasiruoimo mokyklai elementai: Heart Start, p. 7.
7Kdikiai ir mamos: Heart Start, p. 9.
8 M. Ericson ir kt. The Relationship Between Quality of Attachment and
Behavior Problems in Preschool in a High-Risk Sample" - sud. I. Betherton,
E. Waters, Monographs of th Society of Research in Child Development 50,
serijos Nr. 209.
9 Ilgai prisimenamos pirmj ketveri met pamokos: Heart Start, p.13.
10L. R. Huesman, Lonard Eron, Patty Warnicke-Yarmel Intellectual Func-
tion and Aggression" (The Journal of Personality and Social-Psychology, 1987
m. sausis). Taip pat r. Aleksander Thomas ir kt. Longitudinal Study of Nega
tive Emotional States of Adjustements From Early Childhood Through
Adlescence" (Child Development 59, 1988).
11 Mary Main, Carol George Responses of Abused and Disadvantaged
Toddlers to Distress in Agemats: A Study in the Day-Care Setting" (Develop-
mental psychology 21, 3, 1985). Taip pat r. Bonnie Klimes-Dougan, Janet
KistnerPhysically Abused Preschoolers' Responses to Peers' Distress" (Devel-
opmental psychology 26, 1990).
12Robert Emery Family Violence", American Psychologisttf 989 m. vasaris).
13Cathy Spatz Widom Child Abuse, Neglect and Adult Behavior" - Ameri
can Journal of Orthopsychiatry (1989 m. liepa).
13 skyrius. Trauma ir pakartotinis emocij imokimas
1 A raiau apie ilgai iliekanius udyni Klyvlendo pradinje mokykloje
padarinius dienratyje The New York Times, vietimui skirtoje skiltyje (1990 m.
sausio 7 d.).
351
2PTSS, pasireikianio nusikaltim aukoms, pavyzdiai buvo pasilyti Auk
konsultavimo tarnybos Brukline psichologs Shelley Niederbach.
3 Prisiminimai i Vietnamo karo paimti i: M. Davis Analysis of Aversive
Memories Using the Fear-Potential Startle-Paradigm" - sud. N. Butters, L. R.
Squire, The Neuropsychology of Memory {New York: Guilford Press, 1992).
4 LeDoux mokslikai ityr iuos itin ilgai iliekanius prisiminimus
straipsnyje Indelibility of Subcortical Emotional Memories" (Journal of Cogni
tive Neuroscience, 1989, t. 1, p. 238-243).
5Mano interviu su D. arnjum (Dr. D. Charney) ispausdintas dienratyje
The New York Times (1990 m. birelio 12 d.).
6Apie eksperimentus su suporuotais laboratorijos gyvnais man papasakojo
Donas Kristalas (Dr. John Crystal). ie tyrimai buvo atlikti keliose mokslinse
laboratorijose. Pagrindinius tyrimus atliko Djus Vaisas (Dr. Jay YVeiss) Djuko
universitete.
7 Dennis Charney ir kt. Psychologic Mechanisms of Posttraumatic Stress
Dissorder" (Archives of General Psychiatry 50 (1993 m. balandis), p. 294-
305).
8 Kai kurie duomenys apie traumos sukeltus pakitimus iame smegen
ryi tinkle paimti i tyrim, kai Vietnamo karo veteranams, keniantiems dl
potrauminio streso sutikimo, buvo suleista johimbino (yohimbine). Johimbino
poveik tyr Donas Kristalas (Dr. John Crystal), Klinikins Psichofarmologijos
laboratorijos direktorius Nacionaliniame PTSS centre (West Haven, Conn., VA
Hospital).
9 D. Charney Psychobiologic Mechanisms".
10Siekiant sumainti smegen CRF sekrecij mainamas receptori, kurie
gamina CRF, skaiius. Tyrimas, kai atuoniems ligoniams, gydomiems nuo io
sutrikimo, buvo suleista CRF, rodo, kad btent tai ir vyksta monms, kuriems
pasireikia potrauminio streso sutrikimas.
11 Mano interviu su dr. Nemerofu (Dr. Nemeroff) ispausdintas dienratyje
The New York Times (1990 m. birelio 12 d.).
12 Roger Pitman Naloxone-Reversible Analgesie Response to Combat-Re-
lated Stimuli in Posttraumatic Stress Disorder" (Archives of General Medicine,
1990 m. birelis). Taip pat r. Hillel Glover Emotional Numbing: A Possible
Endorphin-Mediated Phenomenon Associated with Post-Traumatic Stress Dis-
352
orders and Other Al lied sychopathologic States" (Journal ofTraumatic Stress 5,
4, 1992).
13Smegenyse iliekantys prisiminimai iame skyriuje yra apvelgti remiantis
puikiu Deniso arnjaus (Dennis Charney) straipsniu Psychobiologic Mecha-
nisms".
14 D. Charney Psychobiologic Mechanisms".
15Riardo Deividsono (Richard Davidson) atliktame tyrime buvo matuojamas
savanori prakaitavimas (nerimo rodiklis), kai jie igirsdavo skambut, lydim
stipraus, nemalonaus triukmo.
16Apie igijimo nuo potrauminio streso sutrikimo tyrim man papasakojo
Reiel Jehuda (Rachel Vehuda), neurochemik ir Trauminio streso tyrim
programos Mt. Sinai Medicinos mokykloje Manhetene direktor. Rezultatus
apraiau dienratyje The New York Times (1992 m. spalio 6 d.).
17 Lenore Terr, Too Scared to Cry (New York: HarperCollins, 1990).
18 Judith Lewis Herman, Trauma and Recovery (New York: Basic Books,
1992).
19 Mardi Horowitz, Stress Response Syndromes (Northvale, NJ: Jason
Aronson, 1986).
20 Bent jau suaugusieji naujai mokosi ir filosofine prasme, kai reikia uduoti
amin aukos klausim - Kodl a?" Patyrusiems traum griva pasitikjimas
pasauliu ir tikjimas, jog tai, kas mums gyvenime atsitinka, yra teisinga, kad
prideramai gyvendami mes galime kontroliuoti savo likim. Atsakymai aukos
msles, inoma, nebtinai turi bti filosofiniai ar religiniai. Svarbiausia uduotis
yra atgaivinti tok tikjim, kuris vl leist gyventi pasitikint pasauliu ir monmis.
21 Eksperimentai su laboratorijos pelmis, kai jos imokdavo bijoti skambuio,
nes j lyddavo elektros okas, rodo, kad pirmin baim ilieka, nors ir ne tokia
stipri. Ir vliau, igirdusios skambut, jos isigsdavo, nors jo ir nelyddavo
elektros okas.
22 Lester Luborsky, Paul Crits-Christoph, Understanding Transference: The
CCRT Method (New York: Basic Books, 1990).
14 skyrius. Temperamentas ne visk nulemia
1 Jerome Kagan ir kt. Initial Reactions to Unfamiliarity" (Current Directions
in Psychological Science, 1992 m. gruodis). Isamiausi temperamento
353
biologins prigimties apraym galima rasti Deromo Kagano knygoje Galen's
Prophecy.
2 Tomas ir Ralfas, archetipikai atstovaujantys droviam ir drsiam
temperamentui, yra aprayti Deromo Kagano knygoje Galen's Prophecy, p.
155-157.
3Iris Bell Increased Prevalence of Sress-related Symptoms in Middle-aged
Women Who Report Childhood Shyness" (Annals of Behavior Medicine 16,
1994).
4 Iris R. Bell ir kt. Failure of Heart Rate Habituation During Cognitive and
Olfactory Laboratory Stressors i n Young Adults With Childhood Shynes" (An
nals of Behavior Medicine 16, 1994).
5Chris Hayward ir kt. Pubertal Stage and Panie Attack History in Sixth- and
Seventh-grade Girls" (American Journal of Psychiatry, voi. 149(9), 1992 m.
rugs., p. 1239-1243); Jerold Rosenbaum ir kt. Behavioral Inhibition in Child
hood: A Risk Factor for Anxiety Disorders" (Harvard Review of Psychiatry,
1993 m. gegu).
6Andrew Tomarken, Richard Davidson Frontai Brain Activation in Repres-
sors and Nonrepressors" (Journal of Abnormal Psychology 103, 1994).
7Stebjimai, kaip motinos padeda droviems kdikiams tapti drsesniems,
buvo atlikti kartu su Doryn Arkus (Doreen Arcus). Daugiau r. Deromo Kagano
(Jerome Kagan) knygoje Galen's Prophecy.
8Jerome Kagan, Galen's Prophecy, p. 194-195.
9 Jens Asendorpf The Malleability of Behavioral Inhibition: A Study of
Individuai Developmental Functions" (Developmental Psychology 30, 6,1994).
10David H. Hubel, Thorsten Wiesel, S. Levay Plasticity of OcularColumns
in Monkey Striate Cortex" (Philosophical Transactions ofthe Royal Society of
London 278, 1977).
11 Richard Thompson, The Brain (San Francisco: W. H. Freeman, 1985).
12L. R. Baxter ir kt. Caudate Glucose Metabolism Rate Changes With Both
Drug and Behavior Therapy for Obsessive-Compulsive Disprder" (Archives of
General Psychiatry 42, 1992).
13L. R. Baxter ir kt. Local Crbral Glucose Metabolic Rates in Obsessive-
Compulsive Disorder" (Archives of General Psychiatry 44, 1987).
14Bryan Kolb Brian Development, Plasticity, and Behavior" (American Psy-
354
chologist 44, 1989).
15 Richard Davidson Asymmetric Brain Function Affective Style and
Psychopatology: The Role of Early Exprience and Plasticity" (Development
and Psychopatology, vol. 6, 1994, p. 741-758).
16Schore, Affect Rgulation.
17M. E. Phelps ir kt. PET: ABiochemical Image of the Brain atWork"-r. N.
A. Lassen ir kt., Brain Work and Mental Activity: Quantitative Studies with
Radioactive Tracers (Copenhagen: Munksgaard, 1991).
Penkta dalis
Emocinis ratingumas
15 skyrius. Emocinio neratingumo kaina
1Apie tokias paskaitas a raiau dienratyje The New York Times (1992 m.
kovo 3d.).
2 Statistika apie paaugli nusikalstamum yra paimta i Nusikalstamumo
ataskait, ispausdint JAV Teisingumo ministerijos leidinyje Crime in the U.S.,
1991.
3 Apie smurtinius paaugli nusikaltimus r., pavyzdiui, Ruby Takanashi
The Opportunities of Adolescence" (American Psychologist, 1993 m. vasaris).
4Skaiiai apie saviudybes, nuudymus namuose ir ntumus yra paimti i
Health, 1991, U.S. Department of Health and Human Services, ir Children's
Safety Network, A Data Book of Child and Adolescent Injury (Washington, DC:
National Center for Education and Maternai and Child Health, 1991).
5Ruby Takanashi The Opportunities of Adolescence" - taip pat Children's
Safety Network, A Data Book of Child and Adolescent Injury.
6 Crime in U.S., 1991, U.S. Department of Justice.
7Nemaai duomen apie vaik emocinius sutrikimus a aptariau dienratyje
The New York Times (1989 m. sausio 10 d.).
8 Thomas Achenbach, Catherine Howell Are America's Children's Prob-
lems Getting Worse? A 13-Year Comparison" journal ofthe American Acad-
emy of Child and Adolescent Psychiatry, 1989 m. lapkr.).
9Michael Lamb, Kathleen Sternberg, Child Care in Context: Cross-Cultural
Perspectives (Englewood, NJ: Lawrence Erlbaum, 1992).
10 Uri Bronfebrener (Urie Bronferbrenner) kalbjo simpoziume Kornelio
355
universitete (1993 m. rugsjo 24 d.).
11Alexander Thomas ir kt. Longitudinal Study of Negative Emotional States
and Adjustements from Early Childhood Through Adolescence" (Child Devel
opment, vol. 59, 1988 m. rugsjis).
12John Lochman Social-Cognitive Processes of Severely Violent, Moder-
ately Aggressive, and Nonaggressive Boys" (Journal of Clinical and Consulting
Psychology, 1994).
13 Kenneth A. Dodge Emotion and Social Information Processing" - r.
J. Garber, K. Dodge, The Development of Emotion Rgulation and Dysregulation
(New York: Cambridge University Press, 1991).
14 J. D. Coie, J. B. Kupersmidt A Behavioral Analysis of Emerging Social
Status in Boy's Groups" (Child Development 54, 1983).
15 Dan Offord ir kt. Outcome, Prognosis, and Risk in a Longitudinal Fol-
low-up Study" (Journal of the American Academy of Child and Adolescent
Psychiatry 31, 1992).
16 Richard Tremblay ir kt. Predicating Early Onset of Male Antisocial Be
havior from Pre-school Behavior" (Archives of General Psychiatry, 1994 m.
rugsjis).
17Adriane Raines ir kt. Birth Complications Combined with Early maternai
Rejection at Age One Predispose to Violent Crime at Age 18 Years" (Archives of
General Psychiatry, 1994 m. gruodis).
18Jack Block ,,On the Relation Between IQ, Impulsivity, and Delinquency"
(Journal of Abnormal Psychology 104, 1995).
19 Marionos Andervud (Marion Underwood) ir Melindos Albert (Melinda
Albert) darbas apie blogas" mergaites ir ntum Fourth-Grade Peer Status as
a Predictor of Adolescent Pregnancy" buvo pristatytas per Society for Research
on Child Development draugijos susitikim Kanzasityje, Misrio valstijoje (1989
m. balandio mn.).
20 Gerald R. Patterson Orderly Change in a Stable World: The Antisocial
Trait as Chimera" (Journal of Clinical and Consulting Psychology 62, 1993).
21 Ronald Slaby, Nacy Guerra Cognitive Mediators of Aggression in Ado
lescent Offenders" (Development Psychology 24, 1988).
22 Laura Mufson ir kt. Interpersonal Psychoterapy for Depressed Adoles
cents (New York: Guilford Press, 1993).
23 Cross-National Collaborative Group The Changing Rate of Major De-
pression: Cross-National Comparisons" (Journal of the American Mdical As
sociation, 1992 m. gruodio 2 d.).
24 Peter Lewinsohn ir kt. Age-Cohort Changes in the Lifetime Occurrence
of Depression and Other Mental Disorders" (Journal of Abnormal Psychology
102, 1993).
25Patricia Cohen ir kt., New York Psychiatrie Institute, 1988; Peter Lewinsohn
ir kt. Adolescent Psychopatology: I. Prevalence and Incidence of Depression
in High School Students" (Journal of Abnormal Psychology 102, 1993). Taip
patr. Mufson ir kt., Interpersonal Psychoterapy. Tyrim, pateikiani maesnius
skaiius, apvalga: E. Costello Developments in Child Psychiatrie Epidemiol-
ogy" (Journal of the Academy of Child and Adolscent Psychiatry 28, 1989).
26 Maria Kovacs, Leo Bastiaens The Psychotherapeutic Management of
Major Dpressive and Dysthymie Disorders i n Childhood and Adolescence:
Issues and Prospects" - sud. I. M. Goodyer, Mood Disorders in Childhood and
Adolescence (New York: Cambridge University Press, 1994).
27Vaik depresija: ten pat.
28 Mano interviu su Marija Kova ispausdintas dienratyje The New York
Times (1994 m. sausio 11 d.).
29Maria Kovacs ir David Goldston Cognitive and Social Development of
Depressed Children and Adolescents" (Journal of the American Academy of
Child and Adolescent Psychiatry, 1991 m. gegu).
30John Weiss ir kt. Control-related Beliefs and Self-reported Depressive Symp-
toms in Late Childhood" (Journal of Abnormal Psychology 102,1993).
31 Ruth Hilsman Judy Garber A Test of Cognitive Diathesis Model of De
pression in Children: Academic Stressors, Attributional Style, Perceived Com
ptence and Control" (Journal of Personality and Social Psychology 67,1994);
Judith Garber Cognitions, Depressive Symptoms, and Development in Ado
lescents" (Journal of Abnormal Psychology 102, 1993).
32Garber Cognitions".
33Garber Cognitions".
34 Susan Nolen-Hoeksema ir kt. Predictors and Consquences of Child
hood Depressive Symptoms: A Five-Year Longitudinal Study" (Journal o f Ab
normal Psychology 101,1992).
356
357
35Gregorio Klarko (Gregory Clarke) i Oregono universiteto Sveikatos moksl
centro (University of Oregon Health Sciences Center) darbas Prevention of
Depression in At-Risk High School Adolescents" buvo pristatytas Amerikos
vaik ir paaugli psichatrijos akademijoje (American Academy of Child and
Adolescent Psychiatry) (1993 m. spalio mn.).
36Garber Cognitions".
37 Hilda Bruch Hunger and Instinct" (Journal of Nervous and Mental Dis-
ease 149,1969). Jos reikminga knyga The Golden Cage: The Enigma ofAnor-
exia Nervosa (Cambridge, MA: Harvard University Press) buvo ispausdinta tik
1978.
38Valgymo sutrikim tyrimas: Gloria R. Leon ir kt. Personality and Behav-
ioral VuInerabilities Associated with Risk Status for Eating Disorders in Adoles
cent Girls" (Journal ofAbnormal Psychology 102, 1993).
39eiamet mergait, kuri jautsi stora, buvo Otavos universiteto pediatro
Viljamo Feldmano (Dr. William Feldman) pacient.
40 Tai pastebjo Sifneos strraipsnyje Affect, Emotional Confiict, and Defi
cit".
41 Pavyzdys apie atstumtj Ben paimtas i Styveno Aerio (Steven Asher) ir
Sondos Gabriel (Sonda Gabriel) straipsnio The Social World of Peer-Rejected
Children", perskaityto kasmetiniame Amerikos edukacini tyrim asociacijos
(American Educational Research Association) susitikime San Franciske 1989
m. kovo mn.
42Asher Gabriel The Social World of Peer-Rejected Children".
43Tyrim duomenys apie nepopuliari vaik prastus emocinius sugebjimus
paimti i Keneto Dodo (Kenneth Dodge) ir Esterio Feldmano (Esther Feldman)
straipsnio Soiai Cognition ir Sociometric Status" - Peer Rejection in Child-
hood, sud. Steven Asher, John Coie (New York: Cambridge University Press,
1990).
44 Emory Cowen ir kt. Longterm Follow-up of Early Detected Vulnerable
Children" (Journal of Clinical and Consulting Psychology 41, 1973).
45Geriausi draugai ir atstumtieji: Defrio Parkerio (Jeffrey Parker) ir Styveno Aerio
(Steven Asher) straipsnis Friendship Adjustment, Group Acceptance and Social
Dissatisfaction in Childhood", perskaitytas kasmetiniame Amerikos edukacini tyrim
asociacijos (American Educational Research Association) susitikime Bostone (1990).
358
46 Steven Asher, Gladys Williams Helping Children Without Friends in
Home and School Contexts" - Children's Social Development: Information for
Parents and Teachers (Urbana and Champaign: University of Illinois Press,
1987).
47 Stephen Nowicki A Remediation Procedure for Nonverbal Processing
Dficits", nespausdintas rankratis, Djuko universitetas (1989).
48 Masasetso universiteto Pulso projekto (Project Pulse) tyrimo rezultatai
paskelbti dienratyje The Daily Hampshire Gazette (1993 m. lapkriio 13 d.).
49 Skaiius pateik Harvardo universiteto Visuomens sveikatos fakulteto su
alkoholiu susijusi studij koledo (College Alcohol Studies at th Harvard
school of Public Health) direktorius Harvjus Vechsleris (Harvey Wechsler)
(1994 m. rugpjtis).
50 Columbia University Center on Addiction and Substance Abuse,
praneimas (1993 m. gegu).
51 Alano Marlato (Alan Marlatt) darbas pristatytas kasmetiniame Amerikos
psicholog asociacijos susitikime (1994 m. rugpjtis).
52 Duomenis apie alkoholizm ir pripratim prie kokaino pateik Mejeris
Glancas (Meyer Glantz), vadovajantis Etiology Research Section of the
National Institute for Drug and Alcohol Abuse.
53 Jeanne Tschann Innitiation of Substance Abuse in Early Adolescence"
(Health Psychology 4, 1994).
54 Mano interviu su Ralfu Tarteriu (Ralph Tarter) ispausdintas dienratyje
The New York Times (1990 m. balandio 26 d.).
55 Howard Moss ir kt. Plasma GABA-like Activity in Response to Ethanol
Challenge in Men at High Risk for Alcoholism" (Biologica! Psychiatry 27 (6),
1990 m. kovas).
56Philip Harden ir Robert Pihl Cognitive Function, Cardiovascular Reactiv-
ity, and Behavior in Boys at High Risk for Alcoholism" (Journal of Abnormal
Psychology 104, 1995).
57 Kathleen Merikangas ir kt. Familial Transmission of Depression and
Alcoholism" (Archives of General Psychiatry, 1985 m. balandis).
58 Apie neramius ir impulsyvius alkoholikus: Moss ir kt.
59 Edward Khatzian Psychiatrie and Psychodynamic Factors in Cocaine
Addiction" - sud. Arnold Washton, Mark Gold, Cocaine: A Clinician's Hand
book (New York: Guilford Press, 1987).
359
60 Apie pripratim prie heroino ir pykt pokalbio metu pasakojo Edvardas
Kaianas (Edward Khatzian) i Harvardo universiteto Medicinos fakulteto,
remdamasis patirtimi, gyta gydant daugiau nei 200 moni, nuolat vartojusi
heroin.
61 Daugiau joki kar": i fraz man pasil Timas riveris (Tim Shriver)
(Collaborative for the Advancement of Social and Emotional Learning at the
Yale Child Studies Center).
62 Emocinis neturto poveikis: Economic Deprivation and Early Childhood
Development" ir Poverty Expriences of Young Children and th Quality of
Their Home Environments". Gregas Dunkanas (Greg Duncan) ir Patricija Garet
(Patricia Garrett) savo tyrimo rezultatus apra atskiruose straipsniuose,
ispausdintuose Child Development (1994 m. balandis).
63 Norman Garmezy, The Invulnrable Child (New York: Guilford Press,
1987). Apie vaikus, kuriems, nepaisant vis sunkum, sekasi, a raiau
dienratyje The New York Times (1987 m. spalio 13 d.).
64 Psichini sutrikim paplitimas: Ronald C. Kessler ir kt. Lifetime and 12-
Month Prevalence of DSM-III-R Psychiatrie Disorders in the U.S." (Archives of
General Psychiatry, 1994 m. sausis).
65 Duomenis apie berniukus ir mergaites, kurie teig patyr seksualin
prievart, pateik Malkomas Braunas (Malcom Brown, Violence and Traumatic
Stress Branch of the National Institute of Mental Health, JAV), taip pat nemaai
atvej paimta i National Committee for the Prevention of Child Abuse and
Neglect. r. David Finkelhor, Jennifer Dziuba-Leatherman Children as Victims
of Violence: A National Survey" (Pediatrics, 1984 m. spalis).
66 Vaik seksualins prevencijos program tyrim atliko Deividas Finkelhoras
(David Finkelhor), Naujojo Hampyro universiteto sociologas.
67 Duomenis apie vaik tvirkintoj aukas interviu metu pateik Malkomas
Gordonas (Malcom Gordon), psichologas i Violence and Traumatic Stress
Branch ofthe National Institute of Mental Health.
68 W. T. Grant Consortium on the School-Based Promotion of Social com
ptence Drug and Alcohol Prevention Curricula" - sud. J. David Hawkins ir
kt., Communities That Care (San Francisco: Jossey-Bass, 1992).
69 W. T. Grant Consortium Drug and Alcohol Prevention Curricula", p.
136.
360
16 skyrius. Emocij mokymas
1Mano interviu su Karen Stoun Makaun (Karen Stone McCovvn) ispausdintas
dienratyje The New York Times (1993 m. lapkriio 7 d.).
2Karen F. Stone, Harold Q. Dillehunt, Self Science: TheSubjectls Me (Santa
Monica: Goodyear Publishing Co., 1978).
3Committee for Children Guide to Feelings" (SecondStep 4 - 5 , 1992, p. 84).
4Vaik raidos projektas (Child Development Project). r., pavyzdiui, Daniel
Solomon ir kt. Enhancing Children's Prosocial Behavior in the Classroom"
(American Educational Research Journal, 1988 m. iema).
5High/Scope Educational Research Foundation, Ypsilanti, Michigan (1993
m. balandis).
6 Carolyn Saarni Emotional Comptence: How Emotions and Relation-
ships Become Integrated" - sud. R. A. Thompson, Socioemotional Develop
ment / Nebraska Symposium on Motivation 36 (1990).
7 David Hamburg, Today's Children: Creating a Future fora Gnration in
Crisis (New York: Times Books, 1992).
8 Hamburg, Today's Children, p. 171-172.
9 Hamburg, Today's Children, p. 182.
10Mano interviu su Linda Lantieri (Linda Lantieri) ispausdintas dienratyje
The New York Times (1992 m. kovo 3 d.).
11Emocinio ratingumo programos kaip pirmin prevencija: Havvkins ir kt.,
Communities That Care.
12 Havvkins ir kt., Communities That Care.
13 Roger P. YVeisberg ir kt. Promoting Positive Social Development and
Health Practice in Young Urban Adolescents" - sud. M. J. Elias, Social Deci-
sion-making in th Middle School (Gaithersburg, MD: Aspen Publishers, 1992).
14Amitai Etzioni, TheSpirit ofCommuniy (New York: Crown, 1993).
15 Steven C. Rockfeller, John Dewey: Religious Faith and Democratic Hu-
manism (New York: Columbia University Press, 1991).
16Thomas Lickona, Educating for Character (New York: Bantam, 1991 ).
17 Francis Moore Lappe, Paul Martin DuBois, The Quickening of America
(San Francisco: Jossey-Bass, 1994).
18 Amitai Etzioni ir kt., Character Bui ldi ng for a Democratic, Ci vi l Society
(Washington, DC:The Communitarian Network, 1994).
361
19 Murders Across Nation Rise by 3 percent, but Overall Violent Crime Is
Down" (The New york Times, 1994 m. gegus 2 d.).
20 Serious Crimes by Juveniles Soar" (Associated Press, 1994 m. liepos 25 d.).
362
Gyvename laikais, kai ms ateities galimybs vis labiau priklauso
nuo savitvarkos ir santyki su kitais. i knyga pasilys praktini gairi,
kaip elgtis susidrus su svarbiais asmeniniais ir verslo ikiais
naujajame imtmetyje. Tai isamus ir taigus pasakojimas apie emocin
intelekt ir kodl jis gali nulemti js karjer. i knyga imokys jus
skatinti kiekvieno darbuotojo produktyvum, tobulinti komandos darb,
veikti skirtumus ir mainti darbuotoj kait, geriau tenkinti klient
poreikius bei kurti tikrai veiksmingas mokymo programas. Leidinys
pads tobulinti savo stiprybes, gebjim laimti ir bti iniciatyviam.
Kartu su ia knyga mokysits krybikai sprsti konfliktus.
363
ioje knygoje ivysime nauj supratim apie moni santykius,
pagrst naujai besikurianio neuromokslo duomenimis. Tai susitelkimas
ne vieno mogaus, kaip tyrimo objekto, psichologij, bet dviej
asmen, siekiant atskleisti, kas vyksta jiems bendraujant. is abipusis
poveikis daro galing tak vis gyvenim ir leidia mums kurti vienas
kit, nes mons, su kuriais bendraujame, ilgainiui gali keisti ms
mstym. Svarbiausios ios dienos disciplinos teiginys yra toks: esame
sukurti bendrauti.
364
K reikia mano emocijos? Kaip jas valdyti? Kaip isprsti konfliktus
pasitelkiant emocin intelekt? Kas motyvuoja mones ir kaip tai
atsivelgti? Kaip rasti geriausi ieit i padties? Kaip pasiekti tiksl ir
kartu patenkinti kitus?
Ar kada iekojote atsakym iuos svarbius gyvenimo klausimus?
Jei ne, ia juos tikrai rasite. Knygoje 7 ingsniai emocinio intelekto
link" atskleidiama emocinio intelekto (EI) struktra bei neuro-
lingvistinio programavimo (NLP) tyrimai, skatinama perprasti emocij
veikimo bd" ir aikinama, kaip jas valdyti.
ios knygos moto - Ne tik mstykite, bet ir darykite!" Tai savitas
pavyzdiais pagrstas vadovas, kuriame pateikiama daug veiksming
pratyb ir savs vertinimo test, padedani kiekvienam susikurti savo
emocinio intelekto tobulinimo sistem, perprasti poveikio darymo sau
ir kitiems bdus.
Perskait i knyg suprasite, kaip laimingiau ir turiningiau gyventi.
365
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai
gdiai, kurie sudaro vadinamj charakter, - yra daug svarbesnis
js vaiko skmei u kognityvin intelekt, matuojam IQ. Prieingai
nei IQ, emocin vaiko intelekt galima ugdyti visais jo amiaus
tarpsniais. Dr. Lawrence'as E. Shapiro knygoje Kaip ugdyti vaiko
emocin intelekt" atskleidia, kaip padti vaikui susirasti draug ir
puoselti draugyst, skmingai sitraukti grups veikl, inicijuoti
pokalb ir gebti iklausyti, atskleisti save, drsiai pasiprieinti
skriaudjams, atjausti kitus, nebijoti sunkum ir juos veikti, isprsti
konfl i ktus, bti savikritikam, motyvuoti save sudtingomis
aplinkybmis, nesidrovti artimumo ir pan.
Knygoje autorius pateikia aidim, test ir praktik vaiko
aukljimo bd, kuriuos taikydami padsite savo atalai veikti i
dien emocin stres ir prastus kiekvieno amiaus tarpsnio sunkumus.
366
EQ - tai odi junginio emof/ona/qua//fysutrumpinimas, ivertus
reikiantis emocin intelekt. Daugelyje gyvenimo srii jausm raikos
kultra vertinama labiau u intelekt, ji lemia ms savijaut,
santykius eimoje, bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais monmis,
taip pat profesins veiklos skm, sugebjim kritikai save vertinti.
ioje patarim knygoje trumpai supaindinama su svarbiausiais
psichologijos pagrindais, apvelgiamos vairios jausm formos,
pateikiama daug eimos, partnerysts ir profesins veiklos test. Atliks
gausyb test, skaitytojas suinos, kaip suvokia savo jausmus, kaip
juos reikia, ir netgi imoks smoningiau juos valdyti.
367
Danielio Golemano knyga Emocinis intelektas" pasaulyje tapo
bestseleriu. Ji silo naujai pavelgti j intelekto ir emocij kultros
reikm ms gyvenime. Autorius, profesionalus psichologas, daug
met tyrinjo i problem ir nustat, kad mons, kuri intelekto
koeficientas gana kuklus, danai gyvena ir dirba nepalyginti
skmingiau u tuos, kuri intelekto koeficientas auktas. Kokia ia
paslaptis? Tai emocij intelektas, - teigia autorius. Jis silo painti
save ir kitus, ugdyti emocij kultr ir keisti savo ateit.
Ileido leidykla Presvika,
Kauno g. 28, LT-03202 Vilnius
Spausdino Standart spaustuv1*,
Dariaus ir Girno g. 39, LT-02189 Vilnius
i knyga usienyje tapo bestseleriu. Ji silo naujai
pavelgti intelekto ir emocij kultros reikm
ms gyvenime. Autorius, daug met tyrinjs
i problem, nustat, kad mons, kuri intelekto
koeficientas gana kuklus, danai dirba nepalyginti
skmingiau u tuos, kuri intelekto koeficientas
auktas. Kokia ia paslaptis? Tai emocinis intelek
tas, teigia autorius. Jis silo ugdyti emocij kultr
ir keisti savo gyvenim.
K I T O S D A N I E L I O G O L E M A N O K N Y G O S
www. pr esvi ka. l t