Zvilgsnis Is Amzinybes. Geri Ketinimai - Aleksandra Marinina PDF

A l e k s a n d r a
M A R I N I N A
ge r i k e tin ima i
V I L G S N I S I
A M I N Y B S
I rusu kalbos vert Jurgis Gimberis
UDK 821.161.1-31
Ma453
AneKcaHflpa Mapmuma
B3I7Ifl;i M3 BEHHOCTH
B/iarne HaMepeHMH
MocKBa, 3KCMO, 2009
MapMHHHa, AjieKcaHApa
Marinina, Aleksandra
Ma453 vilgsnis i aminybs: [romanas]/Aleksandra Marinina; i rus
kalbos vert Jurgis Gimberis. Kaunas: Jotema, [2011]. Kn.l: Geri
ketinimai. [2011]. 319, [1] p.
ISBN 978-9955-13-302-5
Niekas neabejoja, kad Liuba ir Rodislavas ideali pora: gras, ivaizds, o ir pajstami
nuo pat vaikysts. Jaunysts simyljimas virto tikra meile, ir viskas baigsi laiminga santuoka.
Rodos, prie akis giedra ateitis. Bet, kaip sakoma, santuokos registruojamos danguje, o kasdie
nybje jos patiria vairiausius ibandymus. tai ir jaunos eimos bei jos artimj gyvenime ikilo
problem, kurios i pradi atrod nereikmingos, bet laikui bgant darsi vis sunkesns ir su
dtingesns. Kiekvienas turjo sav paslapi, kurios vis labiau slg saugotojo sin. Kaupsi
vyki gritis, ir kakas btinai turjo atsitikti. Ar visa tai nugriauds kaip gaivinanti perknija, ar
viskas dar labiau susikomplikuos? Niekas neino atsakymo, ir visi bijo vilgtelti savo artimiausi
ateit...
UDK 821.161.1-31
M. A. A/ieKceeBa, 2009
Vertimas lietuvi kalb,
Jurgis Gimberis, 2011
UAB Jotema, 2011
Redaktorius Jonas Vabuolas
Virelio dailinink Vilne Grigait
Maketavo Teres Vasiliauskien
Virelio nuotrauka i www.123rf.com
SL250.20 sp. 1. Usak. Nr.2491
UABJotema, Algirdo g. 54,50157 Kaunas
Tel. 337695, ei. patas: info@jotema.lt
http://www.jotema.lt
Spausdino UABBALTOprint/Logotipas, Utenos g. 41 A, 08217 Vilnius
Autors odis
i knyg raiau man sunkiu metuyir greiiau

siai nebiau su tuo darbu susidorojusi, jei
ne dviej labai man artim moni pagalba
mano vyro Sergejaus Zatono ir mano draugs
Irinos Kozlovos. Jie stengsi padaryti visk, kas gali
ma ir net negalima, kad suteikt man jg ir narsos
io darbo imtis.
2008 met gegu iaurs Italijoje, sddama
viebuio verandoje, apimta nevilties tariau Irinai:
Paraom knyg kartu.
Paraom, net nesudvejojusi atsak ji.
Visikai nenutuokiau, kaip tai daroma ray
ti knyg kartu, bet man tuo metu buvo svarbu
igirsti, kad kakas pasirengs dalytis su manimi
darbu ir visais su tuo susijusiais sunkumais. Man
i karto palengvjo, ir net tuo atveju, jeigu Irina
visikai nieko daugiau nebt padariusi, vien tojau
pakako mano dvasiai palaikyti.
A pasidalijau savo sumanymu, kuris tuo metu
dar tik mezgsi, ir mes i karto pradjome kurti
persona likimus ir charakterius, ir vis j gyve-
4 Aleksandra Marinina
nimy kuris bt logikai t charakteri slygotas.
Kai grome Maskv, prie ms prisijung mano
vyras, kur su diaugsmu apkrovme milicijos
problematika ir reikalavome, kad jis igalvot arba
i savo turtingos praktikos prisimint tardytoj ne
profesionalumo pavyzdi ir vienam i ms heroj
nuymt tarnybins karjeros keli Vidaus reikal
ministerijos sistemoje. Mes nupirkome diktofon ir
privertme Sergej smulkiai kalbti visk, k jis
sugalvodavo. Paskui su tuo diktofonu mes visi trys
ivaiavome mnesiui Vokietij ir ten paeiliui ra
injome viskykas ateidavo galv charakteri
ir biografij detales, persona veiksm psichologin
pagrindimt fabul ir netgi itisus dialogus.
Grusi Maskv papraiau diktofoninius raus
atspausdinti ir daug mnesi su siaubu irjau be
veik imto puslapi tekst, visikai nesuprasdama,
k su juo daryti. Kalbti buvo taip lengvaf darbas
su diktofonu josi linksmai ir azartikaiyo kai stojo
laikas sst ir daryti knyg, mane vl apm neviltis.
Man atrody kad nestengsiuyniekada nestengsiu...
Ir vl man pagalbon atjo Sergejus ir Irinay
nepaliaujamai kartodami: JtAkys baisininksy
rankos darbininks. Nepasiduoky nieko nebijoky
reikia tik pradti.
Tiems kalbinjimams prireik beveik met. Ir
vl buvo Italijayir alia buvo Irinaykurty kaip ji pati
sakoy pam rimb ir eng lito narv: krautuvje
nupirko didel stor ssiuvin ir faktikai per jg j
spraud man rankas. Parayk bent du sakinius.
Bent vien.A paraiau. Pavyko. Kai paskui a
perraiau t rankrat kompiuteriu, paaikjoy kad
VILGSNIS I AMINYBS. Geri ketinimai 5
bijant rimbo buvo parayta beveik trisdeimt pus
lapi.
Prasidjo darbas. Bet tam reikjo praeito imt
meio etojo septintojo deimtmeio realij, kuri
a neinojau. Ir pagalbon vl atjo Irina, kuri i
vairiausi altini po trupin rinko man informa
cij netgi apie tokias smulkmenas, kokios vienais ar
kitais metais buvo madingos suknels ir ukuosenos.
ios knygos tekstas nuo pirmo iki paskutinio
odio paraytas mano ranka. Bet a turiu du ben-
draautoriuSy kuriems iomis eilutmis noriu pareik
ti didiul savo padk ir kart meil. Ai jumsy
Irina ir Sergejau! Be js ios knygos nebt.
VILGSNIS IS AMINYBES
...
Geri ketinimai
Pirma knyga
A
kmuo pabudo ir pirmiausiai pagalvojo, kad susirgo podagra.
Galbt. Ar tuo, kaip ia jis, artritu. Labai jau jis viduje girgda,
lyg surdijs, kakoks sustings, nepaslankus. Senatv... Drgm...
altis i ems... Ir dar Vjas, niekelis, nuolat laksto komandiruotes
po iaurs alis, prisirenka ten visoki oro ir ciklon nesmoni, o
grs tuoj pat prie jo, prie Akmens, atseit sveius, ir pradeda i vis
pusi psti kakoks altas ir drgnas, tai jums ir peralimas.
Kad bent Varnas atskrist, prablakyt kuo nors... Nors tokiu
bjauriu oru senasis biiulis turbt kirmys iki pusiaudienio. Akmuo
sivaizdavo daugelio valand hipochondrini mini perspektyv ir
nulido. Iki tas miegalius Varnas pasirodys, kiek dar visoki nauj
lig atsiras! Ir bus jos viena u kit neigydomesns ir mirtingesns.
Ir nuotaika suges, galima n neabejoti. Mintys apie netolim mirt ir
panaiai...
Taiau Akmuo suklydo. Vos spjo pamstyti apie artrit ir ban
d prisitaikyti glaukom (kakaip regjimas suprastjo), kakur i
deins pasigirdo pastamas balsas:
Ir kaip iandien tavo galva tokiu oru? Man skauda staiai
negaliu kentti.
Akmuo, lengviau atsiduss, baig matuotis glaukom (vis tiek
ji kakaip jam nelabai tiko, nesutapo n vienu parametru) ir gyvai
sijung svarstym.
Pasikalbjo apie sveikat ir ligas neskubdami, su smulkme
nomis, su skoniu ir malonumu. Vaidmenys jau seniai paskirstyti:
Akmuo skundiasi, aimanuoja ir rengiasi savo laidotuvms, o Varnas
valinasi okioja ant Akmens virugalvio, tripirtmis kojelmis
j mindo, nagais samanot paviri drasko ir jauninasi, jauninasi,
girdi, a tai dar kaip reikiant ir man dar anksti mirti, a dar o-ho-
ho...
Paskui atjo or eil, o kaipgi be j, kaipgi be or brangui, se
niok pokalbiuose per juos visi nemalonumai ir snarius suka, ir
galva sunki, ir nuotaika bjauri, tarsi i tikrj jau galas gyvenimui.
Tai ilgam, autoritetingai pareik Varnas, nustojs paga
liau mindyti nagais Akmen ir sitaiss taip, kad neslyst nuo paliu
gusi lietuje saman, kokiam pusantro ar dviem mnesiams.
Pats matei? Ar prognoz girdjai? suskubo pasitikslinti
Akmuo.
Pats, trumpai karkteljo Varnas. Savo akimis maiau.
Taigi tau kaulus dar ilgai skauds, o tavo podagra vystysis smarkiai
ir skaudiai, o galva...
Kad tu sutintum, sieid Akmuo. tai tu visada i
mano negalavim aipaisi, o a galbt mirtinai segu, dar imsiu ir nu
mirsiu. K tada pasakysi?
Tu dar ir mane pergyvensi, hipochondrike tu sumautas! Imk
pavyzd i mans, nekreipk niek dmesio ir diaukis gyvenimu, gal
sitaisyk meilu. tai a...
Eik tu po velni, nepiktai atsikirto Akmuo. tai tu, tai
tu... griso. Gal geriau kok serial pradkim, jei jau tokie bjaurs
orai du mnesius. Jis atsiduso ir staiga vl paoko: Bet tu tikrai
inai, kad du mnesius? Tu tikrai pats matei?
Klausimas buvo netuias. Varnas turjo ret sugebjim visur
susirasti laiko ir erdvs skyli, pro jas pralsti ir bet kada grti atgal.
Jis galjo matyti visk, kas bet kurioje vietoje ir bet kuriais laikais
djosi emje, o jau apie tok mamo kaip rytdienos oras ar orai
visai savaitei nra k net kalbti. Ir kai jiedu su Akmeniu praddavo
nuobodiauti, pasirinkdavo sau heroj ir praddavo sekti jo gyve
nim nuo gimimo iki mirties, detaliai aptarindami jo biografij,
VILGSNIS I AMINYBS. Geri ketinimai
11
kiekvien ingsn, kiekvien sprendim, kiekvien pasakyt od.
Jie itaip pramogavo jau seniai, gal du, o gal ir visus keturis imtus
met. Kart, labai seniai, Varnas skrido dvideimt pirm ami, o
kai gro, papasakojo, kad mons irgi taip daro: iri per televizij
ilgas istorijas apie visokias gyvenimo peripetijas, kartai jas aptari
nja ir tai vadina irti serial. odis Akmeniui patiko, ir dabar jie
su Varnu, pasirink heroj ir pradj sekti jo gyvenim, taip pat sak,
kad iri serial. O k? Argi nepanau?
Su pasilymu irti serial Varnas diugiai sutiko ir nedelsda
mas iskleid sparnus.
Na, tai k, gal jau skrendu, k?
Skrisk jau skrisk, gerai.
O kur? Turi koki idj?
Akmuo susimst. Pastarj kart jie irjo apie kakokio
Egipto faraono gyvenim, rodos, Echnatono. O prie tai jie sek
baltini siuvjos i Pranczijos vidurami istorij. K pasirinkti
kart?
Gal kur nors kompiuteri epochos pradi? dvejodamas
pasil jis. Ten visada domu, intelektualus kart konfliktas ir pa
naiai.
Kas, sakai?! Varnas ipt apvalias blizganias akutes.
Koks konfliktas?
Intelektualus, kantriai paaikino Akmuo. Viena karta
uaugo be kompiuteri ir be interneto, o jau j vaikai ir vaikaiiai
visu tuo naudojasi isijuos, todl jau visikai skiriasi j gyvenimo
tempas, mentalitetas ir bdas. Apskritai viskas kitaip. odiu, tau
visa tai per daug sudtinga nesikankink, daryk, kaip sakau.
Akmuo buvo mstytojas, galima sakyti, filosofas. Jis vis gyve
nim guljo nejuddamas ir mat tik tai, kas buvo prie pat jo, todl
vis savo galing smegen jg jis naudojo vien gautos i toliau in
formacijos analizei, nieko kito daryti ir negaljo, nes buvo akmuo.
O Varnas buvo paprastesnis, utai paslankesnis, skraid, kur norjo,
gyveno aktyv asmenin gyvenim, daug keliavo ir apskritai links
minosi, todl gilioms mintims jis neturjo nei laiko, nei kantrybs.
Irgi man, radai pasiuntinuk, sieids suburbleno Varnas,
tpteljs ir susirengs skristi. O gal a prie? Gal man kas kita
domu? Man gal dvideimto amiaus vidurys mielas, o tu mane
kakokias diungles siunti.
sikirtai tu t savo dvideimto amiaus vidur! Akmuo
net neband nuslpti susierzinimo. Ko tu prie jo priskretai? Lendi
ten bet kokia proga. Medum ten tave kas vaiina?
Varnas taip pasipiktino, kad net paoko ir vos nepaslydo.
Daug tu supranti, senas kelme! Dvideimtojo vidurys tai
tokios asmenybs, kad kitoms epochoms tokios net nesisapnavo!
Stalinas, Brozas-Titas, Kastras, e Gevara, generolas de Golis visi
tuo pat metu! Kur k nors panaaus rasi? Be to, ir patekti ten leng
va tai tokia skyl!
Jis plaiai iskleid sparnus, kad akivaizdiai parodyt
Akmeniui, kokio dydio ta landa, ir vis dlto ant slidaus paviriaus
prarado pusiausvyr, turjo pakilti ir atsitp ant apatins alia au
gusio medio akos.
inai, kiek norini vien Stalino laidotuves pamatyti? pen
kiasdeimt treij kov skyl pati didiausia, pati patogiausia.
Nesiderk ir skrisk, kur pasakyta. Jeigu pasiseks, gal gri savo
numyltj et deimtmet, juk inai, kad a mgstu irti istorijas
nuo pradi.
Varnas iskrido iekoti heroj, o Akmuo jau rengsi nugrimzti,
kaip buvo prats, snd, bet kakur apaioje i kairs pajuto lengv
kutenim.
Bene tai tu? diugiai sukruto Akmuo.
Na, o kas gi kitas? pasigirdo tylus balsas. Kaip sekasi?
Kaip visada. Ar ilgam pas mus?
13
Ketinu ilgam, neinau, kaip pasiseks.
Tai gerai, nudiugo Akmuo. Nes mes ia nauj serial
pradedam, tai a be tavs kaip be rank. Ir apskritai tavs pasiilgau.
A tavs irgi, atsidsjo balsas i apaios. Tai bent
prigyvenom, k? Gyvenam vis aminyb, o slepiams nuo tavo
Kiels kaip kokie nusikalt paaugliai. A visk suprantu, tau su tavo
Kranksiu pyktis negalimasis tavo akys ir ausys, galima sakyti, langas
pasaul. Man tai kas a liauioju kur noriu, jeigu kas nepatinka,
raumen tempiu ir dingstu, o tu ia turi gulti ir gulti, vargelis.
Kadaise jie draugavo visi trys Varnas, Akmuo ir altys. Buvo
j, Aminj, kompanijoje ir ketvirtas Vjas, bet jis, lengvabdis
bei nepastovus, taip ir nesugebjo prigyti kolektyve, iki iol liko tik
paprastas biiulis, geras pastamas, kuris tai kasdien sveiuojasi, tai
staiga neatsisveikins dingsta keliems mnesiams ir joki ini apie
save nesiunia.
Daug tkstani met viskas jiems seksi gerai, bet vien toli
grau ne grai dien prasidjo nesutarimai. Kodl? Taigi viskas per
Varn, nors pats Varnas ventai tikjo, kad konflikto kaltininkas i
tikrj buvo altys. I pradi prieastis buvo vos pastebimas rung
tyniavimas, o vliau jau nirtingas, mirtinas pavydas. Reikalas tas,
kad altys turjo t pat sugebjim kaip ir Varnas rasti skyles
erdvlaikio begalybje. Varnas iaip jau neblogai rasdavo viet, ta
iau pageidaujam laik sugebjo nustatyti tik apytikriai, madaug
savaits tikslumu, o altys galjo atsirasti reikiamoje vietoje ir rei
kiamu laiku sekund sekund ir milimetras milimetr. Varnas jau
tsi sumenkintas, nesteng paksti tokio aikaus draugo pranaumo
ir pradjo palengva stumti alt nuo Akmens: regzdamas intrigas,
net melo nevengdavo ir stengsi nei i io, nei i to sukelti bent jau
menk vaid, kad tik parodyt Akmeniui, koks netiklis yra altys.
Filosofas ir stebtojas Akmuo kiaurai permat savo senj draug ir
baisiai lidjo, suprasdamas, kad taikiai vis tiek tai nesibaigs: Varnas
seno ir laikui bgant darsi kit privalumams vis nepakantesnis. Jis
buvo labai prie Akmens prisiris ir troko jo dmesio sau vienam,
todl stengsi padaryti j nuo savs priklausom. O t pasiekti buvo
galima tik paalinus alt i aki. Taigi Varno iniciatyva siliepsnojo
konfliktas, kuris padjo tak tkstantmetje triumvirato istorijoje.
Dabar konflikto esms jau niekas neprisimin, atmintyje iliko tik
rezultatas. Varnas pateik Akmeniui ultimatum:
Rinkis arba mane, arba t gyvat. Ryt atskrisiu atsakymo.
altys pademonstravo jam bding imint ir pakantum kom
promisams.
Sakyk, kad renkiesi j, patar jis Akmeniui. Tegul tas
plunksnotas kvailys nusiramina. Jis vis tiek ilgai ant vienos akos ne
itupi, duosis po vis pasaul, o a pas tave atliauiu, kai jo nebus.
Vadinasi, silai slapstytis kaip tualete rkantiems mokinu
kams? pasipiktino tada Akmuo.
Oi, ar per savo gyvenim daug mokinuk matei, nusi
juok altys. Ypa rkani tualetuose. Ar bent esi kada mats
rkanius mones? Kaip tai apskritai atrodo? O tualete esi buvs?
Kas tai yra unitazas, inai?
Na, nemaiau, na, nebuvau, nenoriai sutiko Akmuo.
Man Varnas pasakojo. Jis gerai pasakoja, juk tu inai, a tarsi savomis
akimis visk matau.
tai, Akmenli, mes ir prijome svarbiausi viet, nyp
iantis alio nabdesys suskambo rimtai. Be Varno tu neisi
versi. Prapulsi be jo. O i mans tau jokios naudos, a nors ir moku
daugiau u t plunksnot valg, bet serialais nesidomiu ir pasako
tojas a niekam tiks, taigi guosti tave vienatvje nesugebsiu. Sakyk,
kad renkiesi j, o mane pavarei, a nesieisiu ir pasitaikius galimybei
pas tave ueisiu.
Ilgai Akmuo grausi, bet padar taip, kaip imintingasis altys
patar. Nuo tada taip ir liko: Varnas buvo, sakykim, oficialus drau
gas, pilnateisis ir visavertis, o altys slaptas ir beteisis. Jei Varnas,
perirint dar vien istorij, k nors svarbaus praleisdavo ir paskui
15
negaldavo patekti ten, kur t svarb dalyk bt galima suinoti,
Akmeniui visada pagalb ateidavo lengvai randantis atsakymus
visus klausimus altys.
Draugai spjo aptarti ne tik Akmens sveikat, bet ir apkalbti
Vj, kuris i paskutins kelions gro kakoks keistas, susimsts,
isiblaks, veikiausiai simyljs koki nors vaivorykt. Tada altys
sukluso ir pakl savo grai ovali galv:
Rodos, atskrenda tavo auklys i lauk. Na, viskas, liauiu
alin, bet bsiu ia netoliese, usuksiu prie progos.
I tikrj tai buvo Varnas, pavargs, bet ididiai blizganiomis
akimis.
Radau! ikilmingai prane jis. eimynl pirtus
apsilaiysi, j santykiuose velnias koj nusilaut, kaip tik tai, k tu
mgsti. Ir laikas, kaip tu usisakei dvideimt pirmo amiaus pra
dia. Pasakyk, kad a aunuolis! A...
Nagi pasakok, nekantriai nutrauk j Akmuo. Kas ten
per santykiai?
Varnas pamindikavo ir nervingai pakraip snap.
Tu k ia dabar? neslpdamas tarumo, paklaus jis, grs
mingai primerks kair ak. Ko gero, pas tave buvo ta prakiurusi
arna atliauusi?
Tiesiog stebtina, kaip Varnas jaut sen savo varov!
Akmeniui teko suvaidinti vent pasipiktinim:
Gal iprotjai?! Jis daugiau ia nesirodo.
Nedrsk man meluoti! A uuodiu, uuodiu... Varnas
pasuko snap i deins kair ir atgal. Pasakyk siningai, buvo
atliauus ta sudriskus virv?
Taigi ne, nusiramink.
Garbs odis?
Garbs odis. Nagi, pasakok.
Vadinasi, taip, pradjo pasakoti Varnas. Kakoks su
jimas umiestyje, lyg eimyniniai piets, lyg gimimo diena. Deimt
16
Aleksandra Marinina
moni nuo madaug dvideimties iki eiasdeimties met am
iaus. Namas toks... na, ne Tadmachalas, inoma, bet nieko, j mas
teliu padorus, su sklypu. Viena pora: jinai j myli, jis j irgi, bet kol
kas ito neino...
Kaip tai? nustebo Akmuo.
tai taip. Jis mano, kad jos seniai jau visikai nebemyli, o
myli kit, bet i tikrj myli. odiu, tai sudtinga. Na, gerai, neper-
traukink. Kita pora: jinai j myli, o jis tuo netiki, nors pats j irgi
myli. Treia pora: jie vienas kit myli, bet visi kiti labai tuo abejoja.
Ketvirta pora: jis j myli, bet ji netiki, kad jis j myli, o pati...
Stop, stop! sustabd j Akmuo. A susipainiojau. Kas
ten dedasi, itisai vien meil?
Na, taip. O kas tau nepatinka?
O kur neapykanta? Kur pavydas ir kertas? Senos skriaudos?
Man rodos, tu suradai kakokius niekus.
Visai ne niekus, sieid Varnas. J akyse inai kiek
skausmo? Kiekvieno. Ir ligos ten visokios, ir netektys, tik jie apie tai
garsiai nekalba, bet a juk matau. domu juk, kai taip bna: irdyje
vien skausmas ir kania, o veide itisai meil.
Neinau, neinau, suabejojo Akmuo. Nesu tikras, ar tai
bus labai domu.
Jeigu nori, a deimt met atgal nuskrisiu, pairsiu, kaip ir
kas ten dedasi, pasil Varnas.
Varyk.
Varnas gan greit sugro. Sparn plunksnos paiautos, akys
paklaikusios.
Klausyk, kas ten dedasi! Namuose pilna policijos...
Milicijos, patais j Akmuo.
Nuo nuolatini kelioni erdve ir laiku Varno galvoje buvo tikra
ko, jis visk painiojo ir galjo, pavyzdiui, bulgar rakij pavadinti
sake, o imperatori Karol Didj alies prezidentu.
Na, gerai, milicijos. odiu, namuose pilna t andar, o kiti
rauda.
Kas kiti?
Moterys. Kol kas neinau j vard. Sdi apsikabinusios ir
rauda. Tau jau domu, ar dar toliau irti?
Pasiirk dar, papra Akmuo. Kol kas kakaip ne
labai kabina.
Kit kart Varnas papasakojo, kad mat kakokius skustagal
vius vyrus ir dar vien suot tamsiais akiniais, jie kak piktai jai
kalbjo, o ji vir jiems kav ir tyliai verk. Kuo ji vardu, jis ir vl
suinoti nespjo, nes skustagalviai ir suotasis niekaip jos neva
dino.
Bet ir to Akmeniui atrod per maa, ir Varnas vl leidosi gaudy
ti informacijos, kart kakur devinto deimtmeio pradi.
Juos tardo. Komendantroje. Ir, beje, juos seka kakoks pa
slaptingas tipas.
Tardo komendantroje ar prokuratroje? pasitikslino
Akmuo, kuris nepakent neaikum.
Ten buvo ikaba, bet a nespjau perskaityti, tik pastebjau, kad
odis ilgas ir baigiasi ...tra. O tau ne vis tiek? supyko Varnas.
Mums reikia priimti principin sprendim, irim mes tai ar ne, o tu
kimbi prie smulkmen. Asmenikai a manau, kad reikia irti.
O tai a nesu tikras. Nuskrisk dar kart pairti.
kart Varnas gro patenkintas.
Buvau vestuvse, atraportavo jis. O graumlis, gra
umlis! Nuotaka visa baltai apsitaisiusi, grai nemanomai, akys
spindi, dantys iba, jaunikis irgi visais parametrais geras, auktas,
plaiapetis, juodu kostiumu, kai kartu oka, aki atitraukt negali! Ir
visi aplinkui taip digauja, taip digauja! Ir nuotakos draug pa
merg ja diaugiasi, sdi prie stalo tokia laiminga tiesiog malonu
irti. Beje, a suinojau, kuo ji vardu Liuba.
Kas nuotaka?
Taigi ne, jos draug. Nuotakos vardas kakoks neprastas, a
ne visai supratau. O an syk btent Liuba skustagalviams kav vir
ir paslapia verk. O dar ji turi seser, alia jos sdi, baidykl tokia,
tai ji kaip tik atvirkiai labai blogai tas vestuves iri, jaunik
su nuotaka taip dbso, tarsi ketint gabalus suplyti. O dar ten vai
kinas vienas sdjo, a j painau, jis tame umiesio susibgime irgi
buvo, tai btum mats, kaip jis nuotak stebeilijosi! Taip tulingai,
taip piktdiugikai, tarsi bt jai pakis brokuot prek u palusi
kain ir dabar rankutes trint. Argi ne domu?
domu, negaljo nesutikti Akmuo. I tikrj, kai do
mu, tai domu, ia jau nepasiginysi. Na, tai k renkams: nuotak,
jos draug ar jos siutusi seser?
Apie nuotak nedomu, ikart paprietaravo Varnas, i
tekjo ji u savo grauolio ir tykiai ramiai su juo gyvens. Nuobodu.
A pasirinkiau draug, kuri ja diaugiasi.
O kodl ne piktj seser?
Eina ji sau, su ja ir taip viskas aiku. simyljusi turbt iki
aus jaunik, tai ir siunta, kad jis kit veda. Utat su ta drauge, su
ta Liuba, visikai niekas neaiku. Gali manimi patikti, a inau, k
sakau, a tiek moni vestuvi esu mats nesuskaiiuotum, bet
niekada nemaiau, kad mergina taip diaugtsi drauge, kuri iteka. Ji
ne paprastai diaugiasi ji laiminga, tarsi tai bt svarbiausia, pati
geriausia diena jos gyvenime. tai man ir domu kodl.
Bet Akmens neapleido abejons ir jis negaljo isirinkti.
O gal pairkim apie t vaikin, kuris pakio, kaip tu sakei,
brokuot prek?
Ne, tvirtai karkteljo Varnas, primygtinai silau Liub.
Pamatysi nepasigailsi.
Akmuo inojo savo draugo silpnyb tam tikro tipo moterims.
Jei tik galdavo, btent tokias moteris Varnas pasirinkdavo svarbiau
siomis istorijos veikjomis.
Na, gerai, sutiko Akmuo, irime apie Liub. Tik tada
19
tu surask ten viet, kai dar jie visi nebuvo pastami, ir nuo tos vietos
pradsime irti. Rodos, kaip tik ieina tavo mgstamiausias eto
deimtmeio vidurys.
Bus padaryta, diugiai pakilo nuo akos Varnas. Viskas
bus pateikta kuo geriausiai.
... I gili puonaus roins ir baltos spalvos su ydrais kaspinais
krinolino klosi niekaip nesisek dulki paalinti, ir Liuba vis
standiau ver savo laib piriuk specialiu minktu skudurliu,
bandydama vis dlto siskverbti tas porceliano statulls vietas,
kur susikaup bjaurs, neinia i kur atsirad nevarumai. O juk i
porcelianin panel tokiu netikimai graiu sijonu su kaspinais
ir roine bei alia vduokle grakiai nuleistoje rankoje i vis
moiuts kolekcijos statulli Liuba mgo labiausiai. Kolekcija,
mergaits nuomone, buvo milinika net trisdeimt dvi figrls,
ir moiut Ana Serafimovna, moiut Ania, arba tiesiog Mamut,
kaip j vadino anks, dievino savo turt, n u k nenordavo
palikti jo Maskvoje net trims vasarojimo mnesiams, kiekvien fi
grl kruopiai suvyniodavo minkt popieri ir vis keli prie
miestiniu traukiniu i Maskvos, o paskui autobusu iki vasarviets
laikydavo nekainojam d ant keli, paskui taip pat kruopiai
eksponatus ipakuodavo, su meile idstydavo savo kambaryje ir
grieiausiai prisakydavo Liubai ir vyresniajai jos seseriai Tamarai
kiekvien miel dien nuluostyti nuo figrli dulkes. Mamuts
kambaryje buvo didelis, visada variai nuplautas langas, vos pri
temdytas tik baltomis kaip sniegas tiulio uuolaidomis, todl tame
viesiausiame i vis kambaryje matsi kiekviena dulkel. Namie,
Maskvoje, savo kolekcija Ana Serafimovna rpinosi pati vis dl
to mergaits mokosi mokykloje, bet dabar, vasaros atostog metu,
laisvo laiko jos turi valias.
O tai paiai Mamutei Anai Serafimovnai vasarnamyje rpes
i per akis: penki asmen eima, snus Nikolajus, Nikoliukas,
marti Zina, dvi anks, be to, pati Mamut; ir visus reikia pamai
tinti, ir ne vakarykiu, i anksto pagamintu valgiu, o ios dienos,
k tik nuo virykls, ir visus reikia apskalbti, kiekvien ryt aprengti
variais, suadytais, ilygintais drabuiais, ir stalo stalties turi bti
sniego baltumo, be dmels, ir ikrakmolyta gurgdti, ir lang u
uolaidos bei uuolaidls turi bti sterilios. Tai kaipgi neskalbti ir
nelyginti kasdien, jei mergaits turi tik po dvi baltini pamainas ir
po dvi sukneles? Gerai bent, kad Nikolajus uniformuotas, jis mili
cijoje tarnauja, bet ir jo drabuius tenka priirti, idant kapitonas
Nikolajus Dmitrijeviius Golovinas bt vertas pagarbos. O sodas
su daugybe juodj ir raudonj serbent bei agrast krm? O
atsargos iemai, agurkliai pomidorliai, kuriuos dar reikia i koki
nors vietini nusipirkti, paskui udaryti sterilizuotus stiklainius? O
uogiens i savo serbent ir agrast? Beje, savomis uogas buvo
galima vadinti gan slyginai, nes vasarnamis pamaskvs gyvenvie
tje priklaus ne Golovinams, o vienai labai senai Maojo teatro
aktorei Julijai Markovnai Veniavskajai, kuri inuomojo vasarna
m nemokamai, o vietoj pinig papra keli stiklaini uogiens ir
kompoto i sklype augani uog. Bet k reikia keli stiklainiai vie
niai senutei, kuri danai serga ir ne visada gali nueiti parduotuv?
Mamut teisingai nusprend, kad u tris nemokamai pragyventus
mnesius gerame, tvirtame, erdviame name su sodu Golovinai turi
atsidovanoti tokiu vairi atsarg kiekiu, kad aktorei utekt vi
siems metams iki kito rudens. O grindys, kurias priderjo plauti
du, o kartais net tris kartus per dien? O grind kilimliai be men
kiausios iuklels? O indai, kurie nuo paties didiausio puodo iki
maiausio auktelio uogienei turjo ibti ir eti? odiu, darb
Ana Serafimovna turjo iki kaklo, ir, inoma, anks privaljo jai
visur padti, o kartu imokti gaminti, tvarkyti k ir apskritai tinka
mai rpintis namais.
Ir Liuba, bdama tik vienuolikos, daug k i savo moiuts
moksl jau perm: ir sriubas virti mokjo, ir kotletus bei pyragus
kepti, ir adyti, o k jau kalbti jau apie tokius niekus, kaip prisiti
sag (t paprast men ji vald gal eeri) arba lyginti. Moksi ji
Mamuts gudrybi susidomjusi ir bet kok nam ruoos darb
atlikdavo su malonumu, ne per jg. O tai Tamara... Ne, grindis
iplauti, drabuius iskalbti arba parduotuv sulakstyti to vy
resnioji sesuo niekada neatsisakydavo, bet ji turjo kakoki sav
vertybi skal, kakok vidin aparaiuk, kuriuo vien kart visam
laikui atskyr pati sau svarbius ir reikalingus dalykus nuo, kaip ji pati
vadino, miesionik kvailysi, ir niekam Golovin eimoje ne
pavyko jos nukreipti nuo sau paiai nustatyt vertybini orientyr.
Grindys turi bti varios? inoma! Drabuiai turi bti tvarkingi? Be
abejo. Atvilkti i parduotuvs pirkinius? Be gin. Na ir skyltos pus
kojins arba itrkusios sagos tai savaime suprantama, netvarka.
Pusryiai, piets ir vakarien irgi gerai bt, kad bt. Bet tai kas
dien luostyti moiuts porcelianines statulles to jau aikiai per
daug. Ir apskritai visokios ten statulls tai gryna miesionika
atgyvena, tolima praeitis. Ir gurgdanti nuo krakmolo stalties
taip pat kvailyst, pakanka, kad ji bt tiesiog vari ir ilyginta.
Ir kasdien vis kitokius pyragus kepti taip pat nebtina, tai poni
kumas kasdien mgautis tokiais skanumynais, kart per savait,
sekmadieniais visikai utekt. O jau apie konservavim ir uogienes
Tamara net girdti nenorjo! Kas tai per kvailysts, garbs odis, i
pradi per kelis kartus atsargiai, stengiantis j nepaeisti, skinti dar
neprisirpusias uogas nuo krm, paskui valand valandas sdti ir
manikiro irklutmis nuobodiai karpyti serbent ir agrast uog
nosikes, kraptyti smeigtukais i vyni kauliukus vien nuo to
galima iprotti, paskui vilkti i parduotuvs cukr, o visa virtuv ir
visa veranda nustatytos dubenimis ir stiklainiais brrr! Juk per t
laik galima paskaityti ar papieti, iaip ar taip, padaryti kak i tik
rj svarbaus ir reikalingo. O uogiens ir kompotai argi tai svarbu
ir reikalinga? Jeigu nra su kuo gerti arbatos, galima nusipirkti ka
rameli ar sausainiuk, o jeigu usimanai kompotlio, galima isi
virti i ko nors, kas parduodama parduotuvje, kad ir i obuoli arba
diovint vaisi. odiu, Tamara nam kio darbuose pagalbinink
buvo nekokia ir leido jaunesniajai seseriai danai pluti u du,
jeigu jau Liubaai taip patinka. Liuba ant sesers nepyko, ji Tamar
dievino ir nuoirdiai laik j labai suaugusia, protinga ir graia ir
btent todl turinia teis rinktis, k jai daryti. Mergaii mama
Zinaida Vasiljevna kur laik band su Tamara bartis ir nepaklusn
vaik bausti, bet labai greitai paaikjo, kad tai be naudos: riksmo
Tamara nebijojo, pakelt bals ir kaltinimus niekaip nereaguodavo,
o bausm priimdavo, nesakytum abejingai, o kakaip lyg diugiai.
Juk negaljai vaiko muti, tai nepedagogika, vadinasi, reikia neleisti
jo kin arba lauk. Tamara, iklausiusi eilin pykusios motinos
nuosprend, tyliai ypsojosi ir ssdavosi kamp su knyga arba
pieimo albumu rankose. Rodos, kad jaustsi laiminga, jai apskritai
daugiau nieko ir nereikjo. Zina numojo ranka ir atsisak vilties per
auklti vyresnij dukter. O tvas Nikolajus Dmitrijeviius auklji
mo bei bausmi procese nedalyvavo, jis labai myljo savo mergaites
ir net netar, kokios batalijos kyla u jo nugaros, kol jis vykdo savo
nelengvas pareigas, saugodamas viej tvark ir gindamas piliei
teises bei interesus: Mamut griet grieiausiai visiems buvo u
draudusi pasakoti jos snui tai, kas galt j nulidinti arba supyk
dyti. Namai turi bti laims, taikos ir ramybs sala, nesiliov ji
kartojusi, ypa tam, kieno tokia sunki ir pavojinga tarnyba. O
pati Ana Serafimovna irjo vyresniosios anks elges natraliai,
nuolat praydavo jos paslaug ir ramiai reaguodavo atsisakymus.
Mylinti seser Liuba nuoirdiai tuo diaugsi ir stebjosi kodl
mama pyksta, o moiut ne?
Klausydamasi negarsiai veikianio radijo, Liuba ts savo mo
notonik darb. O radijuje aptarinjo nuostab film Auktuma,
kuris pasirod tik baland, bet Liuba su Toma spjo j dar Maskvoje
pamatyti. Liubai ypa patiko pagrindinio vaidmens atlikjas
Nikolajus Rybnikovas, o Tamara tik paaipiai prunktavo ir sak,
kad jai per daug teigiami herojai nepatinka. Dar per radij pasa
kojo apie k pavyti ir pralenkti Amerik, tai yra pavyti Amerik
msos, sviesto ir pieno gamyba vienam alies gyventojui, ir apie
Taryb Sjungos komunist partijos Centro komiteto ir Ministr
Tarybos sak Ataukti kolki, darbinink ir tarnautoj btinas
ems kio produkt prievoles valstybei. Tai Liubai buvo jau nedo
mu. domiausia, inoma, buvo apie visai neseniai Maskvoje vykus
Jaunimo ir student festival.
Namie Liuba, inoma, labiau mgo klausytis radiolos. Joje buvo
radijas ir patefonas ploktelms. Gaila, bet radiolos vasarviet ne-
sivedavo, bijojo kelionje sugadinti, taigi tekdavo tenkintis radijo
taku, kuriuo bdavo transliuojama viena programa, ir jeigu per
duodavo k nors nuobodaus nieko nepadarysi.
Bet didiausia visos eimos svajon buvo televizorius tikr
tikriausias KVN-49, mediniu poliruotu korpusu ir su stebuklinga
linze vaizdui padidinti. linzs vid buvo pilamas glicerinas arba
specialus, labai varus, vanduo, kad vaizdas bt rykus. Tok ste
bukl j komunaliniame barake, kur Liuba su tvais, moiute ir
vyresnija seserimi gyveno dvideimties kvadratini metr kamba
ryje, turjo tik vieni j kaimynai, ir kartais vakare Ana Serafimovna,
Zinaida ir mergaits eidavo sveius jo irti. Tai bdavo pasakiki
vakarai. irdies gilumoje Liuba netikjo, kad kada nors savo namuo
se ji gals paprasiausiai prieiti prie savo televizoriaus, pasukti ran
kenl ir pasiirti kok nors film. tai, jeigu bt galima luostyti
dulkes ir tuo pat metu irti film, tada ji buvo pasirengusi valyti
kolekcij nors ir triskart per dien!
Jai vis dlto pavyko pasiekti dulkes paioje giliausioje porce
lianins klosts vietoje. Liuba patenkinta atsiduso ir msi kitos
figrls.
Na ir kvaa gi tu, Liubka! pasigirdo piktas Tamaros balsas
jai u nugaros. Ar rengiesi prie to lamto praleisti vis gyvenim
su skuduru rankose?
Mamut liep, tvirtai atsak Liuba. Ir a visada tai
darau.
Ir daryk j sveikat, jeigu patinka, kas gi tau neleidia. Bet juk
negalima vis gyvenim tik tuo usiiminti. Mums atostogos, mes
vasarnamyje, o tu gaiti laik visokiems niekams. Galima t pat pa
daryti imt kart greiiau.
Kaip? nustebo Liuba.
Jai atrod, kad darbuojasi greitai, mikliai, o ir moiut j visada
giria, girdi, ms Liubaa darbti ir greita. Tai kaip greiiau?
Oi kvaia, tu kvaia, su apmaudu atsiduso Tamara ir ijo
i kambario.
Po minuts ji sugro neina puodu su vandeniu ir variu, nuo
begalini skalbim idilusiu rankluosiu.
Na? ji iaukiamai pasiirjo jaunesnij seser.
K na? nesuprato toji.
Nesikerti?
Ne.
Nagi, pasiirk!
Tai pasakiusi, Tamara itrauk i Liubos rank galantikai prie
kak matyt, karalik dam nusilenkus kavalieri, panardino
j vanden, tuoj pat itrauk ir sausai nuluost rankluosiu. Neliko
n dulkels. ia tai bent!
Dabar supratai, bukagalve?
Tamaros balse nebuvo nei pykio, nei susierzinimo, tiesiog ji
buvo iurktoka, bet tik odiais, o ne jausmais, ir, vadindama seser
kvaia, bukagalve ir dar daugeliu visoki nemaloni epitet, visai
neman, kad Liuba kvailoka ir bukoka, ir visi nemalons odiai, ku
riais Tamara j apdovanodavo, buvo tariami iltai ir su tikra meile.
Supratau, linkteljo Liuba. Bet Mamut liep luostyti.
Netika tu, Liubka! Mamut liep, kad itas miesionikas
25
lamtas bt neapdulkjs, o kprintis po tris valandas kiekvien
miel dien argi ji liep? Palauk, a tau padsiu, mes tuoj keturiomis
rankomis greitai visk perplausim, iluostysim ir galsi sau eiti.
Penkios minuts ir viskas padaryta. Mamut net nesuinos, jeigu
tu pati jai neiplepsi. Kur ji ijusi?
Vyni, uogienei.
Uuu, pakl rankas Tamara, tai kitame gyvenviets
gale, ji tik ten vynias i vienos tetuls perka, a inau, pernai mes
kartu su ja jome. Tai utruks. Na, dirbam, ko stovi kaip kasta?
Liuba nedrsiai pam skulptrin grup, vaizduojani dvi
gimnazistes, aidianias su uniuku, ir atsargiai panardino j van
den.
Judinkis, judinkis, ragino j sesuo, iupdama nuo komo
dos sen rylinink su uniu, kate ir bedionle mylimiausi mo
iuts skulptrl. irdama greitus, staigius Tamaros judesius,
Liuba net usimerk i siaubo, sivaizdavusi, kas bt, jei statull
sudut.
Tamara elmikai j vilgteljo ir isiiep:
Nebijok, nesudauysiu, isaugosim miesionik Mamuts
turt sveik.
Taip ir buvo, jiedvi susitvark labai greitai, tiesiog per kelet
minui, o juk paprastai tam darbui tekdavo sugaiti apie pusantros
valandos. Tiesiog stebtina juk Liuba luosto kolekcij kasdien, ir
kaskart randasi nauj dulkeli ir nevarum. Ir i kur j tiek imasi?
Ai tau, Toma, Liuba meiliai apsikabino seser, a n
u k nebiau sugalvojusi. Vis dlto tu baisiai protinga, o a turbt
i tikrj kvail.
Nedrsk taip kalbti, staiga supyko Tamara. Visai tu ne
kvail.
Bet juk tu sugalvojai, o a ne, paprietaravo Liuba.
Vadinasi, tu protinga, o a ne.
Ne protas ia svarbu, Liubaa.
O kas gi tada?
Tai, kad tu paklusni ir nuolanki, o a savarankika ir ne
priklausoma.
Kaip tai?
Na... uaugsi suprasi. Tu dar maa. Geriau eik pasivaik
ioti, irk, kiek laiko a tau ilaisvinau. Mamut dar negreit gr.
O kai gr, lieps tau kauliukus i vyni kraptyti, vl visai dienai
klisi.
Pasivaikioti, inoma, norjosi, bet eiti vienai Liubai buvo
nuobodu. itoje vasarvietje jie vasaroja jau antri metai, o Liuba su
niekuo i bendraami taip ir nesusipaino, ir draug gyvenvietje
neturjo. O kaip susipainsi? Prieiti gatvje arba ant eero kranto
prie kokios mergaits ir pasilyti draugauti? Kvaila kakaip ir ne
smagu. Liuba Golovina buvo kukli ir drovi mergait, ne taip, kaip jos
vyresnioji sesuo, kuri odio kienje neiekojo ir galjo ukalbinti
bet k ir bet kur. tai, jeigu Tamara ia, gyvenvietje, turt draug,
tai ir Liuba patekt j kompanij. Na tai kas, kad jie vyresni, jie juk
tikriausiai turi jaunesni broli ir seser, tai ir Liuba turt biiuli.
Taiau bda ta, kad Tamara nenori su niekuo paindintis, jai rpi
tik skaityti ir pieti nieko daugiau nereikia, ji net per atostogas
kiekvien savait vaiuoja autobusu ir priemiestiniu traukiniu bib
liotek Maskvoje, atiduoda perskaitytas knygas ir atsivea kitas, ku
rias kiauromis dienomis ir skaito. inoma, vainti nelabai patogu,
priemiestiniai i Kijevo stoties eina tik iki perono Aprelevka, o
toliau reikia keliauti autobusu iki gretimo tarybinio kio, bet nieko,
autobusai kursuoja keturis kartus per dien, dukart ryte ir dukart
vakare, taigi Tamara prisiderindavo, ir mama su tiu taip pat kas
dien vaiuodavo darbus ir grdavo vasarviet. Nuo geleinkelio
galima ir psiam ateiti, tiesa, labai ilgai trukdavo, bet Tamaros tai
netrikd.
Toma, o gal einam kartu pasivaikioti? nedrsiai pasil
Liuba.
Dar ko! prunkteljo toji. Lyg neturiau k veikti, tik
pasivaikioti.
Liuba atsiduso, sistojo gulinias ant laipteli basutes ir pa
suko prie eero. Skaidrus ir varus eeras buvo vienas i j gyven
viets lobi. Namai buvo mike, imtamei pu ir egli apsupty,
o gyvenviets centre kaip brangakmenis safyras eeras. I dugno
tryko altiniai, todl jo vanduo visada buvo vsus ir varus. Vis
vasar jame maudsi ir suaug, ir vaikai, o atostog metu vaikai ia
praleisdavo itisas dienas. eer atskrisdavo antys, ir visi eidavo
jas irti, ir jas lesinti diovintomis duonos plutelmis, paskui an
tys isiskirstydavo poromis, ir tai stebti bdavo domu ir miela. Pati
Liuba to niekada nemat, Golovinai atsikraustydavo vasarnam tik
birelio pradioje, kai mokykloje baigdavosi pamokos, bet Mamut
Ana Serafimovna pasakojo, kaip tai atrodo ir kas dedasi, iki birel
pasirodant maiems pkuotiems aniukams. Aniukus Liuba mat
ir su domumu stebjo, kaip jie auga, kaip sele plaukia paskui
mam ant, kaip mokosi skraidyti ir rugpjio pabaigoje jau tvirtai
skraido, o visa kita Liuba sivaizdavo i moiuts odi.
Vienai, inoma, nuobodu, k ia ir kalbti, bet ten, prie eero,
visada yra vaik, jie aidia arba krena lau ir kepasi bulves. Liuba
seniai juos stebjo, dar nuo pernai met, beveik visus painojo i
veido ir ypa sidmjo vien neprasto, kakokio nerusiko veido
juodaplauk, skvarbaus vilgsnio mergait. I visa ko sprendiant, ta
mergait buvo j kompanijos vadeiva, jos juokas skambjo garsiau
siai, o kiti vaikai ja avjosi ir dievino. tai, jeigu ta mergait pasteb
t atokiau sdini Liub, atkreipt j dmes, j prakalbint! Tada
vykt stebuklas, ir Liuba atsidurt j, toki linksm, usimusi
kakuo domiu ir patraukliu, bryje, ji patekt it udar nieko
nepriimani ir gyvenani savo ypating nepaprast vasarotoj gy
venim irinktj klan. O kad toks gyvenimas egzistuoja, Liuba n
kiek neabejojo, jos klasje daugelis vaik atostogaudavo vasarvietse
ir paskui deganiomis akimis, springdami odiais pasakodavo apie
savo vasaros nuotykius. Kai pernai tvas ikilmingai pareik, kad
atostogas mergaits praleis su moiute vasarvietje, Liuba svaigo i
laims, ji negaljo sulaukti, kada gi vaiuos, ir i anksto mgavosi iki
tol tik i pasakojim inomais malonumais ir diaugsmais.
O atsitiko visikai ne taip: daug darbo namuose ir joki nuo
tyki. Turbt Liuba i tikrj kvail, jeigu negali tiesiog taip papras
iausiai imti ir sitaisyti sau draug.
Prie eero buvo tuia, suaugusieji darbuose, o vaik iandien
nebuvo, turbt j mik ij, o galbt visi kartu Maskv ivaiav
arba gretim gyvenviet led ikeliav. Liuba pasdjo, pasiir
jo vanden, palidjo ir nukulniavo namo. Greitai gr Mamut,
reiks jai prie uogiens padti, paskui prie piet, paskui vl prie
uogiens, paskui prie vakariens, mama i Maskvos po darbo gr,
jos sds verandoje, gers arbat, lauks vlai grtanio tio. Taip
diena ir baigsis. Vl jai nepavyko su niekuo susipainti... Lidna
Liubai, nuobodu. Oi, k ji ia kalba, juk iandien moiut rengsi
j imokyti sluoksniuot tel gaminti, paprast Liuba jau daugma
imoko ir dabar svajojo savarankikai ikepti tio mgstam tort
Napoleon. Tai bent! Tai prisiminusi, mergait nuvito ir pasio
kindama leidosi namo.
Moiut Ana Serafimovna kaip visada paauk Tamar dalyvauti
vyni darinjime ir kaip visada sulauk kategoriko atsisakymo.
A nesirengiu pataikauti miesionikumui, pareik mer
gait, neatsitraukdama nuo pieimo albumo. Visos tos js uogie
ns ir konservavimai grynas miesionikumas ir ponikumas.
O a manau, kad tai joks miesionikumas vakare visai ei
mai sussti prie virdulio, pagerti arbatos su uogiene ir pasinekti,
ramiai, kaip visada n kiek nesupykusi, atsak Ana Serafimovna.
A uogiens nevalgau.
Teisybs dlei reikia pasakyti, kad tai buvo venta tiesa. Tamara
nepakent nieko saldaus. Ji ne tik vienos uogiens ar saldaini, bet ir
pyragli su saldiu daru nevalg, o didiausias jos skanstas buvo
juodos duonos kampas, plonai uteptas garstyiomis ir pabarstytas
druska.
Taiau moiuts kantrybei, rodos, nebuvo rib.
Saulute mano, argi svarbu, valgai tu uogien ar ne? Gali ne
valgyti, niekas tavs ir neveria. Bet tu turi mokti j virti ir ne bet
kaip, o tinkamai, kad ji bt ne tik skani, bet ir grai, skaidri, ir kad
uogos bt graios, visos kaip viena, sveikos, nesprogusios, nesu
trintos. Kas ino, kaip gyvenimas susiklostys. O jeigu tavo vyras bus
smaliius ir nors skanauti uogien kiekvien dien, o tu net neinai
nuo ko pradti? Judvi su Liubaa mylimos mano dvi anks, ir mano
venta pareiga uauginti jus tokias, kad taptumte geromis mono
mis. Tu juk rengiesi kada nors itekti, sukurti savo eim ir turti
vaik, argi ne, Toma?
Dar ko! pasigirdo tradicinis tokiais atvejais atsakymas.
Lyg neturiau daugiau k veikti.
Ana Serafimovna, tarsi igirdusi kakoki didel ir juoking
kvailyst, i kurios juoktis kakodl negalima, tyliai nusiypsojo
suspaustomis lpomis ir toliau krapt i vyni kauliukus. Liuba
pajuto, kaip kartis imu skruostus. Kiekvien kart, prasidjus
tokioms kalboms, jai palikdavo baisiai nesmagu, be to, ji dar truput
isigsdavo. Kart ji atsitiktinai igirdo Mamuts ir mamos pokalb.
Mama skundsi: Tomka auga pikta ir usispyrusi, su tokiu charak
teriu bent jau grai bt, bet ne, dievai ino, k ji tokia baidykl
atsigim, marmz kaip netaytas muilo gabalas. Argi toki ims kas
monas? Vargsim mes su ja, mama, pamatysit, vargsim. Liuba pasi
baisjo tuo, k igirdo, ji laik seser labai graia ir nuo tada vis laik
bijojo, kad Toma suinos, kaip baisiai apie j kalbjo mama. Baiss,
eidus ir neteisingi odiai. Ir kaip galima taip sakyti apie veid ir
apie Tamar proting, grai ir toki suaugusi? inoma, Tamara
vyresn u Liub vos dvejais metais, bet jaunesnioji sesuo laik j
labai suaugusia.
domi mergiot, sumurmjo Akmuo, iklauss pirm smulk
Varno pasakojim.
Baik tu, karkteljo tas paniekinamai, nieko domaus
joje nra. Paprasta kaip duonos plutel ir tokia pat prska. Nei cha
rakterio, nei pipiriuko. Pliur kakokia, marmalas. Aminai tu i
renki velniai ino k, o man paskui kankintis. Varnas turjo prot
stebuklingai umirti tai, ko nenorjo prisiminti, o kart kad
btent jis reikalavo, jog Liuba bt svarbiausia istorijos veikja, nors
Akmuo sil perirti kitus kandidatus. A geriau biau ir
js istorij apie jos seser, tai ten tai bent charakteris! Tokios monos
ir dukros prieui nepalinktum. O tu vis: Liuba, Liuba... sikirtai t
Liub. Mirsim dabar i nuobodulio. Aminai a tavs, nepaslankaus
kelmo, paklausau, o paskui alknes grauiuosi.
Plunksnas, melancholikai patais j Akmuo, arba
sparnus. Ko tu dabar siniurzgjai? Nenori apie Liub, irkim apie
Tamar juk jos seserys, vis tiek apie abi ieis.
Akmuo nesivl beprasm diskusij ir Varnui nerodinjo, kad
tai jis pats pasirinko Liub. Tegul galvoja k nori, kad tik bt rezul
tatas. Bet Varnas, igirds pasilyt kompromis, tuoj pat usispyr.
Tai jau ne, kaprizingai pareik jis, tu pats nusprendei,
kad irsim apie Liub, tai pats dabar ir kentk. Ir apskritai a jau
nusiteikiau, kai kuriose vietose net enklus prie skyli palikau, na
ten, kur buvo domu, kad paskui neklysdamas patekiau. Tai k, da
bar visi parengiamieji darbai uniui po uodega?
Akmuo t dien buvo itin taikingai nusiteiks, todl senam
draugui neprimin, kaip deg tojo akys ir drebjo snapas, kai jis spal
vingai vaizdavo piln nam policinink, skustagalvi bandit ir
paslapting mog, kuris sek Liubos eim. Varnas tada kranksjo
per vis mik, jog visa tai siaubas, kaip domu ir paslaptinga.
Akmuo apsimet, kad pasipiktinimo tirad praleido pro ausis, ir
kaip niekur nieko paklaus:
O k, toji Tamara i tikro tokia negrai?
Verki pamats, autoritetingai pareik Varnas, kuris save
laik dideliu moters groio inovu. A jau tiek moni esu mats,
bet toki kaip Tamara retai pasitaiko. gio nediduko, plona kaip
degtukas, kojos kaip pagaliai, rankas kaip akels, plaukuiai reti,
kakokios neinomos spalvos, lyg pilki, lyg rusvi, akuts mayts ir
dar arti viena kitos, nosyt atri, smakro kaip ir nr. odiu, alias
siaubas. Teisi jos mamyt sakydama, kad su tokia ivaizda ir tokiu
charakteriu ji niekada gyvenime neiteks.
Aiku, nuts Akmuo. O Liuba? Kokia ji?
O k Liuba? Liuba bus grauol, tai jau dabar galima pa
sakyti. Visai dar vabalas, vos vienuolikos met, o jau matyti veisl,
akys didiuls, pilkos, veidas toks velnus ir kasa stora iki... odiu,
emiau juostos. Tokia panorjus taip sulamt, kad visi igrit. Tik
kad ji nepanors, ne toks charakteris, mm ji.
O bobul? toliau klausinjo Akmuo.
Naa... Varnas reikmingai mosteljo sparnu, bobul ten
galinga. Aukta, liesa, plaukai tvarkingai susukti tok, inai, kamuo
l, ar kaip jis ten vadinasi, umirau...
kuod, primin Akmuo.
Gerai, kuod. Vadinasi, apsivilkusi ji sijon ir palaidin, o
pakaklje tokia lyg sag prisegta, vl umirau, kaip vadinasi, tave
panai...
Kamja.
Taip taip, btent. sivaizduoji, tai taip apsirengusi ir su ka
mja po kaklu per vis gyvenviet vyni nuvar ir atgal du kibirus
parvilko. Nugara tiesi, eina lygiu ingsniu ir dar visiems sutiktiems
ypsosi.
I bajor gal?
I kur a galiu inoti? susierzino Varnas.
Jis baisiai nemgo, kai Akmuo uduodavo klausimus i to, k
Varnas mat, bet negaljo tuos klausimus atsakyti. Ieidavo, kad jis
neva blogai atliks savo darb, skraid skraid, irjo irjo, o vis
tiek kako neino.
Tai tu suinok, papra Akmuo. Juk domu, i kur toks
keistas tipaas atsirado. Na, o mergaits tvai, tu juos matei? Kokie
jie?
Nemaiau kol kas, burbteljo Varnas, rengdamasis kilti
nuo akos. Gerai, visk suinosiu, suirsiu, papasakosiu. Kol
kas, kelme tu apsamanojs.
Akmuo paaipiai nulydjo j akimis ir nugrimzdo snd.
Ana Serafimovna Golovina buvo kilusi i senos pirkli Belozubov
eimos. Tvas Serafimas Silyius mgo kartoti, kad j giminje
visi buvo pirkliai arba pramonininkai, ties sakant, tuo didiavosi,
taiau vienintel dukr svajojo ileisti u gero vyro, ir tai jo su
pratimu reik susigiminiuoti su bajorais. Du vyresnieji sns
iuo poiriu vili neteik, kokias isirinks, tokias ir ves, uaugo
noringi, o ir buvo auginti savarankikais ir valdingais, tikrais ei
mininkais, kaip kad per amius Belozubov eimoje buvo priimta.
O tai jaunesnij Aniut uaugino, vlgi kaip priimta, paklusni ir
nuolanki tokia visk padarys, kaip tvas lieps, ir iteks u to,
kur jis irinks. Tik, inoma, reikia pasistengti, kad bt ne gda
mergel pirliams rodyti. Todl aukljim ir isilavinim Ania
Belozubova gavo pat geriausi. Nuo trej met j globojo guver
nant angl, kuri ir skiepijo mergaitei, be daugybs reikaling ini
ir gdi, tikr Viktorijos laik moral su kiu ledi nedejuoja.
Tikra ledi niekada nesiskundia, neverkia (bent jau vyro akyse), ne
33
pera savo nuomons, savo nor ir apskritai savo egzistencijos, nie
kada nekelia balso, nieko neeidinja, nevartoja negrai odi,
laikosi kukliai, bet oriai, nerodo emocij ir, nepaisant to, moka taip
tvarkytis, kad net ir paiais blogiausiais laikais ir namai, ir visi j
gyventojai bt priirti.
Ana gim 1890 metais, o 1902-aisiais, kai jai buvo tik dvylika,
Serafimas Silyius netiktai numir nuo irdies smgio, taip ir ne
spjs suinoti, kad jo savarankiki ir savavaliki devyniolikos ir
dvideimt trej met sns net negalvoja tsti pirkli eimos tra
dicij, kadangi pateko revoliucingai nusiteikusio jaunimo takon ir
seniai jau lanko slapt marksist ratel. Jauniems monms atiteks
nemaas palikimas tuoj pat buvo panaudotas revoliucijos labui, o
maamet sesuo broli pastangomis pradta auklti bolevik id
jomis.
Su poruiku Dmitrijumi Golovinu Ana susipaino 1913 me
tais, kaip tik prie pat kar. Velionis Serafimas Silyius bt buvs
patenkintas: karininkas, nors ir i nusigyvenusi, bet geros bajor
kilms. Tiesa, revoliucingai nusiteiks, bolevikas, skleids armijoje
antimonarchin propagand. Ana itekjo u Golovino i didels
meils, 1916 metais pagimd sn Nikolaj, o 1919 metais tapo na
le. Dmitrijus uvo Pilietinio karo frontuose, komanduodamas rau
donarmiei pulkui. Karas, badas, suirut visa tai Ana Golovina,
likusi su mau snumi ant rank, atlaik, naudodamasi visais vai
kystje ir jaunystje gytais gdiais. Ne veltui ji buvo mokoma
tinkamai tvarkyti namus net ir sunkiausiais laikais. Ji mokjo virti
sriub i dilgli, gaminti salotas i pieni, ant pliuojani aizd
dti gysloi kompresus, ji painojo daugyb augal, oli, gryb ir
uog, i kuri buvo galima, gerokai pavargus ir paaukojus nemaai
laiko bei kantrybs, pagaminti tegu ir nelabai skan, bet nauding ir
maisting valg. Taip, snelis Nikoliukas augo nelepinamas skaniu
maistu, bet utai niekada nebuvo distrofikas, silpnas ir ligotas.
Ir aukljo j Ana Serafimovna lygiai taip, kaip buvo prasta auk
lti berniukus jos eimoje: Nikolajui nuo maums buvo teigiama,
kad jis vyras ir yra vienintel savo motinos atrama ir pagalba. Jis
turi bti savarankikas ir atsakyti u savo sprendimus, net ir paius
maiausius bei nereikmingus. Kart, kai Koliai buvo penkeri metai,
motina jam parod, kiek jiems liko pinig, ir pasak, kad u juos ga
lima nusipirkti arba duonos, arba cukraus, ir tegul jis pats sprendia,
kas namuose svarbiau. inoma, Kolia pasirinko cukr, jiedu kartu
nujo krautuv, nusipirko gabalinio cukraus, vakare gr su juo
mork arbat, ir Kolia garsiai digavo, kad prim tok sprendim
tai, kaip jiems su mama skanu, ir cukraus dar rytui liks. O ryte jis
norjo valgyti ir papra duonuts. Motina pasil vl atsigerti arba
tos su cukrumi, bet cukraus kakodl nesinorjo, o norjosi btent
duonos. O duonai mes jau nebeturime pinig, ramiai atsak Ana
Serafimovna. Tu juk pats vakar nusprendei, kad cukrus mums
svarbiau. Tu vyras eimoje, tu primei sprendim, tu prisimei
atsakomyb, kaip kad vyrui pritinka, o a tik, kaip pritinka moteriai,
vykdiau, k tu nusprendei. A irgi labai alkana ir taip pat noriau
uvalgyti duonos, bet nieko negaliu padaryti. Tikiuosi, kit kart, kai
tau reiks sprsti, prie tai gerokai pagalvosi. inoma, motina gud
ravo, ir padtis nebuvo visai beviltika, ir buvo dar iek tiek pinig,
ir kelios bulvs, ir svognas, bet jai atrod, kad kur kas svarbiau pra
tinti sn atsakyti u savo sprendimus. Berniukas turi visam laikui
suprasti, jog negalima sprsti ir manyti, kad mama visk itaisys, jei
jo sprendimas nebus teisingas, kad ji visk pertvarkys ir padarys
kaip reikia.
Vyresnieji Anos Serafimovnos broliai Prochoras ir Grigorijus
irgi aukljo Nikoliuk. Taryb valdia, vertindama j nuopelnus
revoliucijai, pirklio sn ne tik neskriaud, bet visokeriopai jiems
padjo, stm karjeros laiptais, patikjo vadov postus. Ir Anai,
herojikai uvusio raudonojo vado nalei, buvo rodomas dmesys
ir maisto paketais, ir kortelmis, ir kambar jai paskyr slyginai
gyventoj neperpildytame barake tik penkios kaimyn eimos,
35
kartu su Ana ir jos snumi ieina eios, o juk, pasitaiko, kiti gy
vena ir po deimt eim, ir po penkiolika, jei didelis barakas arba
butas. Anai padjo ne tik broliai, bet ir vyro draugai jos neapleido,
lank, teik pagalb kas k galjo. Raudonasis vadas Dmitrijus
Golovinas raudonarmieiams buvo kaip tikras tvas, kareivius
myljo, jais rpinosi ir negaildamas pastang mok karo mokslo,
dosniai dalijosi savo iniomis, kurias gijo dar bdamas kadriniu
caro armijos karininku. Augant Nikoliuk nuolat supo vyrai, ir Ana
Serafimovna nepraleisdavo progos likusiam be tvo berniukui diegti
tikro vyro elgesio model, kaip ji tai suprato. Visada pabrdavo
vyr vadovaujam vaidmen ir neginijam j teisyb.
Nikolajus uaugo kietas, grietas, nejukus, sek tvo pdo
mis tapo karikiu. 1941 metais ijo front, 1943-iaisiais buvo
labai sunkiai sueistas ir atsidr ligoninje u Uralo. Ten i eva
kuacijos pas j nedelsdama atvaiavo motina, apsigyveno netoliese
ir kasdien sdjo prie snaus lovos. Ten ji ir pastebjo sanitar
Zin.
Zina, paprastut, neisilavinusi, bet naivi, geraird, nuoirdi
ir, nemaiau svarbu, labai grai, dirbo ligoninje ir iekojo sau vyro
tarp kariki. Jos motina, vietinio aisl fabriko darbinink, apvie
t dukrel, kad jai, nemgstaniai mokslo ir netroktaniai ini,
vienintelis bdas daugma padoriai sitaisyti gyvenime tai gerai
itekti, bt geriausiai u karininko: ir garbinga, ir udirba jie daug.
inoma, susirasti vyr i artist ar mokslinink taip pat neblogai, gal
netgi geriau, bet ia Zinul, kuri per gyvenim perskait gal dvi tris
knygas (ir tai viena i j elementorius, o kita literatros vadovlis),
ans praktikai neturi.
Zina stebjo sueistuosius, juos slaug, padjo rayti laikus,
nekjosi su jais ir vis iekojo, iekojo... Pasitaikydavo grai, bet
jiems daniausiai reikjo tik vieno, patys inote ko, o juk ji ne tokia,
ji norjo rimt santyki ir vedyb. Buvo ir toki, kurie ikart pirosi,
bet jie juolab pasitikjimo merginai nekl. O tai vyresnj leitenan
t Golovin Zina i vis iskyr, nors ir negaljo suprasti, patinka
jis jai ar ne. Veidas grubus, tarsi i akmens taytas, niekad nesiypso,
iri rsiai, net kakaip piktai, kalba nedaug, bet buvo jame kakas
tokio, kakokia nematoma, bet labai, net labai jauiama jga, kuri ir
trauk, ir tuo pat metu gsdino. Zinai jis jokio ypatingo dmesio ne
rod, ir ji niekaip negaljo suprasti, ar jis apskritai pastebi jos gro,
ar ivis nieko nemato, nugrimzds kakokiose savo mintyse. Kai pas
Golovin atvaiavo motina, Zina pavelg j ir aikteljo! Nelyg ka
ralien eng medinmis Uurals ligonins grindimis tokia tiesi
buvo tos moters nugara, taip ididiai pakeltas smakras ir tokia ilta
ir draugika viesa viet jos subtilus nebejaunas veidas. Zinul pui
kiai inojo savo ivaizdos vert, taip pat puikiai inojo: jei pradt
koketuoti ir naudoti vis savo arsenal niekas neatsilaikyt, tai ne
kart patikrinta; iki iol ji nebuvo tikra, ar verta viso to imtis prie
Golovin, bet pamaiusi An Serafimovn ikart nusprend, kad
verta. Motina spinduliuote spinduliavo ger kilm, vidin taurum
ir beslygik padorum, ir visos ios savybs negaljo nepersiduoti
snui karininkui.
Jaunut sanitar vis daniau pasirodydavo prie Nikolajaus
lovos, susipaino su jo motina ir bent iek tiek pranekino pat
Golovin. Nustebo igirdusi, koks emas, sodrus ir graus jo bal
sas. Nuo tada ji kasdien atrasdavo jame vis kit, vis nauj privalu
m tai netikt ypsen ir blyksteljusius lygius baltus dantis, tai
galing raumening liemen, tai apgam ant kaklo, kur pamaius
Zinai kakodl suspurdjo irdis. Ji ir pati nesuprato, nepastebjo to
akimirksnio, kai tikslingas santuokinis susidomjimas pavirto nuo
irdiu simyljimu.
O Ana Serafimovna padt vertino greitai, visk suprato ir pra
djo rinkti inias apie simyljusi jos sn sanitar. Vienur kitur pa
klausinjo, kai k suinojo ir prijo ivad, kad merginos reputacija
gera, elgiasi rimtai, palaidai su savimi elgtis neleidia, o kad vyrai
aplink j sukasi tai natralu, kai tokia ivaizda, bt keista, jeigu
nesisukt. Stotinga, stambi, plai klub, gimdys lengvai, ir krtin
gera, ne per maa, bet ir ne per didel, pieno turs daug. Nikolaj
akimis sekioja, kiekvien jo od gaudo bus nuolanki ir paklusni
mona. Tvarkosi greitai ir variai, gulintiems ligoniams padeda gu
dusiai ir greitai, juos perrengia, paklodes keiia, vadinasi, su nam
kio darbais susidoros, darbas jos rankose degte dega. Sueistuosius,
kurie dar sunkiai vaikto, tiesiog ant kupros tampo, vadinasi, stipri,
greitai nepavargs. odiu, puiki Nikoliukui mona: jo klausys, myls,
juo rpinsis ir j popins. Ir Ana Serafimovna padar visk, kas nuo
jos priklaus, kad snus pagaliau atsibust ir atkreipt grauol
Zinul dmes.
Nikolajus sveiko ltai, sueidimas buvo sunkus, ir Zina laiko
viskam suspti turjo per akis. Ana Serafimovna nustojo kasdien
lankytis ligoninje tik tada, kai tvirtai sitikino: jie susijo. Ji kiek
reikia ikent, sulauk pirm Zinos ntumo poymi, pareikalavo
nedelsiant uregistruoti santuok, tuoj pat pasim mari i nam,
apgyvendino j su savimi, o kai Nikolajus pagaliau pasveiko, jie visi
kartu gro Maskv. Sueidimo padariniai neleido Golovinui toliau
kariauti fronte; kad ir kaip jis stengsi, kad ir kokias duris beldsi,
atsakymas buvo vienas: sveikatos bkl neleidia jums dalyvauti ko
viniuose veiksmuose. O tai dirbti milicijoje ir kariauti su banditais
sveikatos bkl leido laisvai, ir Nikolajus Golovinas gavo sakym
tarnauti Tvynei kituose baruose.
1944 metais gim pirma mergait Tamara, Tomuke, po dvej
met antra, Liubaa. Golovinas svajojo apie daugiavaik eim,
jis norjo turti keturis, o gal net penkis vaikus, i kuri trys btinai
bt sns, ir Zina neprietaravo, ntum ji pergyvendavo leng
vai, bet karo metu jiems atrod, kad tai ateis taika ir gyvenimas
bus lengvas ir nuostabus, ir bus galima kasdien diaugtis, kad karo
daugiau nra, ir nieko svarbiau ir stipriau u t diaugsm nebus,
ir galima bus ramiai sau gimdytis kiek nori vaik, o pasirod, kad
gyvenimas po karo sunkus, alkanas ir varganas, ir gerai bt, kad
jie bent su dviem dukterimis isilaikyt. Gaila, inoma, kad neijo
snus, bet dvi mergaits irgi labai gerai. Ir pakanka.
Mosuodama tinkliuku, kuriame buvo du kepaliukai duonos ir pus
kilogramo sviesto, Liuba jo i parduotuvs namo ir prisimin dvie
j stovjusi prie j eilje tetuli panekes. Tetuls apkalbinjo
kakoki Nadi, kuri dabar priversta gobti galv skarele, nes prie
savait Maskvoje j pagavo draugovininkai ir plikai nuskuto. Liubai
buvo domu, ji stengsi dmiai klausytis, bet vis dlto kaip reikiant
taip ir nesuprato, u k varg Nadia neteko plauk. I tetuli pa
sakyt odi ieit, kad su ja taip pasielgta tik todl, kad ji eidavo
viebut, kuriame Jaunimo ir student festivalio metu gyveno
usienieiai. ito Liuba, kad ir kaip stengsi, suprasti nesteng ir
nusprend pasiklausti Tamaros: Toma btinai turi inoti ir visk pa
aikinti, festivalio metu ji kelis kartus vaiavo i vasarviets Maskv
pasiirti, kaip ji pati sak, kokias galvas neioja usienyje. Apie
galvas tai ne eufemizmas, ne atsitiktin kalbos klaida, Tamara
domisi ukuosenomis ir rengiasi tapti kirpja, ji vis laik savo
albume pieia moterikas ir vyrikas galvas su vairiomis ukuose
nomis, o kai mergaits eina pasiirti usieninio filmo, ji siueto
apskritai neseka, o tik iri, kaip kas apkirptas. Toma btinai turi
inoti, u k gi taip iauriai elgiamasi su moter plaukais. O gal su
vyr irgi? domu, ar vaikinai taip pat jo tuos viebuius? Jeigu
jo, tai k, juos irgi plikai nuskusdavo? odiu, apie visa tai reiks
iklausti Tamaros, tik ia svarbiausia tinkamai pasirinkti moment,
kai alia nieko nebus nei Mamuts, nei mamos su tiu. Kai Toma
pasak, kad festivalio metu nori nuvaiuoti Maskv pasiirti
usienieius, ttis labai barsi ir sak, kad mergaits nedrst apie
tai net pagalvoti, kad sostin n kojos nekelt: tas festivalis tai
vien paleistuvyst ir nuodm. Liuba tada nelabai suprato, kas ta
39
paleistuvyst ir nuodm, matyt, tai kakas ukreiama, kuo serga
usienieiai, bet viena suvok aikiai: ttis vaiuoti neleidia. Ji, ino
ma, labai norjo nuvaiuoti, bet jei negalima, tai negalima. O Tamara
tvo draudim nepais, ji pasak, kad vaiuoja bibliotek, pasim
knygas ir nujo traukin. Nuo Mamuts nuslpti to, inoma, ne
pavyko, bet Tamara ir neband, ji tikrai inojo, kad moiut tvui
neprasitars, nenors jo jaudinti ir supykdyti. Ana Serafimovna prie
kaitingai palingavo galva, bet ank ileido, papraiusi bti atsargi
ir dmesing. Tamara vaiavo irti usienieius net tris kartus
ir kaskart grdavo susijaudinusi, nedelsdama iupdavo savo album
ir piedavo, piedavo... Liuba tuos pieinius mat ir nesiliov stebtis
juokingomis arklio uodegomis, riestais plauk galais ir dideliais
tamsiais akiniais kakodl baltais rmais. Tamara pie ir drabuius,
ir tie drabuiai buvo kakokie visikai neprasti, n kiek nepanas
gltas ar irniukais i krepdeino atrai pasitas sukneles, prie
kuri buvo pripratusios Liubos akys. Liubos aprangos idealas buvo
mama Zina labai paisiusi mados ir skyrusi savo drabuiams daug
dmesio. Zina turjo net savo siuvj, sidavusi jai madingiausi
fason sukneles. Suknels visad buvo labai sudtingo kirpimo ir
btinai irykindavo graki Zinos talij. Vien kart tai bdavo
su udedama apykakle-alikliu su sitais prisegimais suknel, kuri
priglusdavo prie figros ir bdavo sujuosta plonu odiniu direliu,
kit - labai grai plonos vilnos suknel plisuotu siuvu priekyje ir
plaia apaia truput emiau keli. Daug drabui turjo Zina ir i
tapelio, ir i krepdeino, ir i vilnos, ir i aksomo, ir visi jie Liubai
atrod kaip tobulybs virn. Ji svajojo kuo greiiau uaugti ir
puotis kaip mama. O tai viskas, kuo buvo apsireng usienieiai,
mamos sukneles visikai nepanjo. Tamaros albume Liuba mat
neprastus ilgus abitus, spalvotus ir visikai baltus, ir paprasiau
sius audeklo gabalus, standiai apsuktus apie kn, ir kvadratinius
pei apsiaustlius, ir plaiakrates skrybles, ir juokingas maas
apvalias kepurles, ilgais smailiais snapeliais, ir siauras mlynas kel-
nes, kurias sesuo vadino dinsais. Labiausiai Liub stebino tai, kad
Tamara pie kelntas moteris: nejau jos taip ir vaikiojo gatvmis?
Juk urnale Rabotnica*, kur mama reguliariai parsinea namo,
tiesiog taip ir parayta: kelnes moterys gali mvti tik gamyboje
arba sportuodamos.
Iki nam buvo likusi tik viena gatv, ir Liuba, pratusi visk
daryti ir viskam pasirengti i anksto, pradjo mintyse sudarinti
Tamarai klausimus. Paklausti reikia taip, kad klausimo esm bt
ikart suprantama, ir pats klausimas turi bti suformuluotas kuo
trumpiau, kad Tomai pakakt kantrybs j iklausyti. Vyresnioji
sesuo nepakent, kai Liuba lemendavo ir, anot Tamaros, veltui gai
davo laik, ji tokiais atvejais galdavo neiklausiusi iki galo apsisukti
ir nueiti. sijautusi lingvistinius svarstymus, mergait ne ikart
pastebjo simpatik juodaplauk vaikinuk, vien i t, kurie at
eidavo su kompanija prie eero. Jau buvo praeinanti pro al, bet j
sustabd prastame vaizde kakas netaisyklinga. Berniukas stovjo
prie varteli u tvoros kieme ir drebaniomis rankomis band atka
binti kabliuk. I jo veido iraikos Liuba ikart suprato, jog kakas
atsitiko. Kakas j taip stipriai igsdino, kad net nesugeba atsikabinti
paprasiausio varteli kabliuko.
Tau padti? Liuba prisiartino, pasistiebusi persisvr per
aukt tvor ir nesunkiai atkabino vartelius.
Ai, sumurmjo berniukas, itrko gatv ir staiga,
smeigs paklaikusias akis Liub, sustojo.
Kas tau atsitiko? ujauiamai paklaus mergait. Ko tu
toks susijaudins?
Tiui su irdim blogai, ipykino vaikinukas. Turbt
reikia bgti ligonin daktaro, taip?
Prie atsakydama Liuba dar spjo nusistebti, kad toks didelis
ir graus berniukas, rodos, klausia jos patarimo. Nejaugi ji, kvaia
*Darbinink.
ir bukagalv, gali inoti kak tokio, ko neino itas vaikinukas i
irinktj?Bet kit akimirk ji jau galvojo apie k kitk.
Js namuose telefonas yra?
Yra, bet a neinau, kaip ligonin skambinti. Tu inai, kur
ia ligonin? Gali parodyti keli?
Eime, Liuba rytingai patrauk j u rankos ir pastm
nam link. Tuoj greitj pagalb ikviesim, telefonas nulis trys, j
net kdikiai ino. Kiek tavo tiui met?
Penkiasdeimt septyneri, o k? Tai svarbu?
inoma, jie juk paklaus, inovs tonu atsak Liuba. Jai jau
teko du sykius kviesti greitj Mamutei ir kart mamai, kai jai buvo
apendicitas, ir Liuba labai gerai prisimin, kokius telefonu uduoda
klausimus. Alkohol vartojo?
Kada? Ivis? nesuprato berniukas.
Ne, vakar arba iandien.
Ne, mano ttis apskritai negeria. Na, gal kadaise jaunystje...
ito nereikia sakyti, nutrauk j Liuba. Anksiau irdim
skundsi?
Taip, jis seniai serga, jis ir ligoninje guljo.
Kokia diagnoz? Tavo tio pavard, vardas, tvavardis?
Kokia js gatv, namo numeris?
Tsdama apklaus ir laikydama berniuk u rankos, Liuba grei
tai prijo namo laiptelius, ulk jais, stumteljo pilku nuo dulki
tiuliu udengtas stiklines duris ir viesulu lk vid.
Kur tavo ttis? Rodyk, pareikalavo ji.
Berniukas tyldamas atidar duris kambar, kuriame u
didiulio raomojo stalo atsilos krsle sdjo jau nebejaunas
vyrikis ir sunkiai kvpuodamas, protarpiais sudejuodamas lai
ksi u irdies. ia pat ant stalo buvo ir telefonas. Liuba rytingai
grieb ragel, surinko trumpj numer ir papra atsisti daktar
Jevgenijui Christoforoviiui Romanovui, penkiasdeimt septyneri
met, orso gatv, numeris 12. Dispeer udav jai visus tuos
klausimus, kuriuos ji jau turjo atsakymus, ir pasak, kad brigada
tuoj atvaiuos.
Paguldykim j j, paliep Liuba. Padk jam pasikelti, mes
j i dviej pusi prilaikysim.
Kur paguldykim? vaikinas buvo visikai sutriks ir,
matyt, nelabai susigaud aplinkybse.
Bet kur. Kad ir ant ios sofos. Ir atnek pagalv.
Nereikia, pravrs akis, silpnu balsu itar Jevgenijus
Christoforoviius. A pats, js nepajgsit. A geriau ia pas
dsiu
Dar ko, Liuba ir pati nepastebjo, kaip pradjo kalbti
savo vyresniosios sesers odiais ir net jos intonacijomis, ir nesi
ginykite. Leiskit jums padti, tik pamale, pamale, tai taip, tai
koks aunuolis, kalbjo ji, pakiusi petuk ir apkabinusi vyr per
juosmen, ir ltai, ltai, po vien ingsnel einam prie sofos, na ir
aunuolis, na ir gerai.
Dviese jie paguld ligon, pakio po galva pagalv, apklojo plo
na antklode.
I tikrj palengvjo, sumurmjo Jevgenijus Christofo
roviius. Ai tau, vaikeli.
Anksti dar ai sakyti, Liuba kakaip nepastebimai
sijaut grietos medicinos sesers vaidmen, tai tuoj atvaiuos
daktaras, jus paklausys, apirs, suleis vaist, ir bsite kaip naujas.
Js tik nieko nebijokit, mes ia alia, tuoj a jums kartos saldios
arbatos uplikysiu.
Lankydama moiut ligoninje, kai ji buvo nuveta greitja, pa
latoje Liuba prisiklaus kalb apie tai, kad irdies priepuolio metu
ligon apima baim; leidus baimei sigalti, i blogai veikia ird ir
priepuolis dar labiau sustiprja, todl tokiu atveju svarbiausia mog
nuraminti.
Nereikia, nesirpink, a tiesiog taip pagulsiu ir palauksiu
daktaro.
43
A nesirpinu, a tik darau, kas reikia, grietai atsak
Liuba. O js gulkite ramiai ir svarbiausia nieko nebijokit.
Jevgenijus Christoforoviius usimerk, ir Liubai pasirod, kad
pradjo kvpuoti kiek lengviau ir lygiau.
Rodyk, kur js virtuv, kur virdulys, vanduo, arbatols,
cukrus, paliep ji berniukui. Tiesa, kuo tu vardu? A Liuba.
O a Rodikas.
Js validolio turit?
Neinau, sumio Rodikas. Ttis turi kakoki vaist,
bet a neinau, kokie jie ir kur padti.
Tai nueik ir paklausk, o a kol kas arbat paruoiu. Surask
validol ir duok tiui, kad po lieuviu laikyt.
Gerai, paklusniai atsak vaikinukas, o Liuba, truput nu
siraminusi ir vl atgavusi sugebjim reaguoti aplink, dar kart
nusistebjo, kad is paaugs graus berniukas neprietaraudamas
jos, tokios maos ir kvailos bukagalvs, klauso.
Greitoji atvaiavo po penkiolikos minui. Gydytoja pa
gyvenusi apkni moteris pamat du paauglius, profesionaliu
vilgsniu dirsteljo validolio tabletes, kartos arbatos stiklin ir
pritariamai nusiypsojo.
aunuoliai, visk padarte teisingai. O js, ligoni, ji pam
Jevgenijaus Christoforoviiaus rank ir pradjo skaiiuoti puls,
nusiraminkite, jums aritmija, nieko baisaus, su tokiais vaikais jums
ivis nra ko bijoti, jie, ko gero, visk ne blogiau u gydytojus ino ir
puikiai jumis pasirpino. Dabar suleisim jums vaist, ir po penki
minui viskas praeis. Js, vaikai, kol kas ieikite, jeigu adat bijote.
Nieko a nebijau, iaukiamai atsak Liuba, a pasi
liksiu.
Ji pastebjo, kaip ibalo Rodikas, ir jam sunibdjo:
Tu geriau ieik, tavo tiui greiiausiai bt nemalonu, jeigu
irtum.
Rodikas linkteljo ir tyldamas ijo i kambario. Liuba tikrai
inojo, kad Jevgenijui Christoforoviiui vaistus leis rank ji
mat, kaip nuo irdies leido Mamutei, bet neinia kokiu, etu ar
deimtu, jausmu atspjo, kad Rodikas to neino, ir galima leisti su
prasti, jog leis upakal, o kokiam gi tvui malonu, kai snus tai
mato? Tegul vaikinas ieina nekalta dingstimi, o ne i baims pama
tyti virkt su adata. O jis tikrai bijo tai kaip visas ibalo! Beje,
taip sudtingai samprotauti vienuolikmet Liuba Golovina i tikrj
nesugebt ji elgsi grynai intuityviai, ir paaikinti savo elgesio
nebt stengusi.
Injekcija padjo, Rodiko tvas pasijuto geriau ir daktar susi
ruo ieiti. Liuba ir Rodikas ilydjo j iki mainos.
Na, vaikai, dar kart kartoju: js aunuoliai! plaiai nu
siypsojo daktar. Visk padarte teisingai ir nesutrikot, greitj
ikart ikviett, ir validolio davt, ir kartos arbatos. Jei visuose na
muose bt tokie sumans ir drss vaikai, mums ir darbo likt ma
iau. Nes kit kart atvaiuoji pagal ikvietim, visi verkia, puldinja
be tvarkos, tik ligon be reikalo gsdina, o elementariausi dalyk
niekas nepadaro. Laimingai jums, saugokite tv.
Jie gro nam ir prijo prie Jevgenijaus Christoforoviiaus. is
snaud, kvpavo lygiai, skruostai parausvjo. Vaikai ant pirt gal
ijo i kambario, ir tada Liuba, nustojusi jaudintis dl ligonio, pama
t namus visai kitomis akimis maos eimininks. Taip, panau,
kad Rodiko mama tai ne Mamut. Uuolaidos pilkos, grindys gal
jau dvi dienos neplautos, gal netgi trys, o ir virtuvje tvarkos mao
ka. Liuba prisimin, kad besirpindama arbata spjo pastebti ne tik
netvark, bet ir pasigesti puod bei keptuvi su maistu. O juk buvo
beveik piet metas...
K turit valgyti pietums? paklaus ji.
Neinau, patrauk peiais Rodikas. Reikia pasiirti.
Mes su tiu pietums makaronus verdams, arba bulves.
O k vakarienei?
Neinau. Mama k nors atve i miesto, paruo.
45
Ir tau ne gda? upuol j Liuba. Mama vis dien darbe,
paskui po parduotuves laksto maisto, paskui traukiniu ir autobusu iki
ia vaiuoja, o jos namie net vakarien nelaukia, pati turi jums ruoti.
Taip negalima. Eik, pasdk su tiu pusvaland, a tuoj griu.
O ko su juo sdti? Jis juk miega.
Vis tiek pasdk. Kai jis atsibus, tegul pamato tave alia. Argi
nesupranti? Tai juk irdis, o ne kokia nors koja. Jeigu tik kas skam
bink nulis trys ir vl kviesk gydytoj.
Ar jam ir vl gali bti blogai? susirpino Rodikas.
Na, a sakau tik taip, dl visa ko, kad tau ramiau bt.
Liuba nubgo namo, bet i pusiaukels gro Romanov na
muose umiro savo tinklel su duona ir sviestu.
Kodl taip ilgai? usipuol Liub Ana Serafimovna.
Kur prapuolei? Laikas pietauti, viskas paruota, mes su Tamara tavs
laukiam, o tu neinia kur trankaisi.
Liuba moiutei trumpai paaikino, kur buvo ir kodl utruko.
A nepietausiu, gerai, Mamute? Man reikia Rodikui padti,
jis ten vienas su serganiu tiu, ir jie net neturi ko valgyti.
Liuba man, kad moiut barsis ir neleis jos pas Rodik, bet
Ana Serafimovna iltai nusiypsojo:
inoma, bk, Liubaa, berniukui reikia padti. Palauk, paimk
var puoduk, a tau msiko dsiu, ten paildysi, ir tai dar obuo
lin pyrag pasiimk, k tik i orkaits, ir stiklainl vieiai raugt
agurkli. Atnek man didj krep, a tau tuoj visk sudsiu.
Kai Liuba gro pas Romanovus, Jevgenijus Christoforoviius
jau nemiegojo ir apie kak kalbjosi su snumi.
Dieve mano, vaikeli, na ko tu taip su mumis vargsti? Man
tiesiog nesmagu, tiek rpesi...
Joki rpesi, linksmai atsak Liuba, ikraudama i
krepio maist. Tuoj pietausim, paskui a nubgsiu parduotuv,
nupirksiu visko, ko reikia, ir paruoiu vakarien. Js mona gr i
darbo, o pas mus jau viskas paruota. Ir pasitvarkysiu truput.
Na, tai jau visai be reikalo, uprotestavo eimininkas.
Visai ne be reikalo. Kai namuose ligonis visur turi bti
steriliai varu, pacitavo Liuba vien i Mamuts postulat.
Ji greitai paild msos patiekal, supjaust graiais plonais
ovaliais skridinliais (kaip Mamut mok) vieiai raugint agurk,
desertui patiek obuoli pyrag su arbata ir labai nusivyl, kad ne
gali padengti stalo taip pat graiai, kaip tai buvo daroma namuose:
Romanovai neturjo n vienos sniego baltumo staltiess, o lkts
irgi buvo vairi dydi. Jevgenijus Christoforoviius dar truput pa
siprieino, bet galiausiai dav jai pinig pirkiniams. Liuba sulakst
parduotuv ir prie autobus stotels alia tarybinio kio, kur vie
tins bobuls pardavinjo daroves ir uogas i sav dar. Parvilko
piln krep maisto, ir prie et vakaro namuose pasklido kepam
kotlet su bulvmis ir kompoto i aviei, serbent ir agrast kvapas.
Kai i Maskvos gro Rodiko mama Klara Stepanovna, namai j su
tiko variomis grindimis ir padengtu stalu.
Viepatie! aikteljo ji vos perengusi slenkst. Kaipgi
taip? Kas ia dedasi?
Tai Liubuka, diugiai ypsodamasis ir visai atsigavs,
prane Jevgenijus Christoforoviius. Ms angelas sargas.
Susipaink.
Jie ilgai sdjo prie stalo, smulkiai pasakodami persigandusiai
Klarai Stepanovnai apie irdies priepuol, apie atvaiavusi greitj,
apie tai, kaip Rodikas sdjo su tvu, o Liuba buvo ibgusi pirkini
ir gamino valg. Paskui mergait pamat, kad jau vlu ir reikia grti
namus.
Rodikai, palydk Liub, paragino Klara Stepanovna.
Na k js, sumio Liuba, nereikia, a pati pareisiu, juk
visai alia, ms vasarnamis gretimoje gatvje.
Reikia, tvirtai pratar Rodiko mama.
O tvas tuoj pat pridr:
inoma, reikia, Rodikas btinai tave palyds.
Jie abu ijo i nam, ir Liuba pajuto, kaip smarkiai plaka jos
irdel: pirm kart gyvenime berniukas lydi j namo, ir ne koks
nors bendraklasis, o vyresnis vaikinas, ir dar toks graus. Ji visai ne
numan apie k einant kalbtis, ar apskritai reikia kalbtis, gal dera
eiti tylomis?
Tu turbt bsi gydytoja, netiktai praneko Rodikas.
Kodl? nustebo Liuba.
Ji rimtai dar negalvojo apie bsim profesij, gal bus ininier
ar mokytoja, bet apie tai, kad bus gydytoja, nepagalvojo.
Tu tokia rytinga, rimta, net daktar tave pagyr. Ir ligoniais
moki rpintis.
Mane moiut imok, droviai atsak Liuba. J irgi
irdies priepuoliai itinka, tai a ir siminiau, k ir kaip reikia daryti.
O kiek tau met?
Trylika, o tau?
Sakyk tu man, Tamaros bendraamis! Kakodl Liubai atrod,
kad jis kur kas vyresnis. Bet jeigu jis Tomos met, tai irgi, inoma,
labai suaugs, kaip ir sesuo, ir turbt toks pat protingas.
Man vienuolika. O a maniau, kad tau kokie penkiolika ar
net eiolika, prisipaino ji.
Tai todl, kad a auktas, kaip ttis. Man visada dl gio dau
giau met duoda.
O Rodikas tai Rodionas?
Rodislavas.
Kaip?!
Rodislavas, kantriai pakartojo Rodikas. Juoksies?
Kodl juoksiuos? sutriko Liuba.
Tai kad visi juokiasi. Neprastas vardas.
Tikrai neprastas, sutiko ji. Tavo mama sugalvojo?
Ttis. Ir visai nesugalvojo, tai senas rusikas vardas.
O kas tavo ttis? Jis mokslininkas?
Na taip, jis filologas. Domisi atuoniolikto amiaus rus
literatra. Tai vadinama rus klasicizmu. Radievas, Deravinas,
Kantemiras, Sumarokovas girdjai tokius?
Ne, mes mokykloje apie tokius nesimokme.
Liuba dar daug ko norjo Rodiko paklausti, bet jos vasarnamis
kakodl buvo visai arti, net ariau nei dien, kai ji nubgo spti
Mamuts, kad nepietaus.
ia mes gyvenam, lidnai pasak ji ir mandagiai prid
r, ai, kad palydjai.
Liuba...
K? greitai paklaus ji.
A norjau pasakyti... Na, odiu, tu aunuol. Ai tau.
Nra u k, sumio Liuba, a nieko ypatingo nepa
dariau.
Ne, tu nesupranti... Tu neisigandai, nesutrikai, nepalikai
mans nelaimje. Man paiam bjauru, kad toks esu... Na, tu prisime
ni, a i baims net varteli kabliuko negaljau atkabinti. Ir virkto
su adata isigandau. Man labai gda t prisipainti, ieina, kad esu
kakoks skystablauzdis...
Ir visai tu ne skystablauzdis, kartai paprietaravo ji.
Tiesiog labai myli savo tt, ir tai labai gerai. Jeigu mano tiui pa
naiai atsitikt, a irgi neinoiau k daryti. Man moiut sak, kad
kai nelaim itinka artimuosius, bna kur kas baisiau negu tada,
kai kitus... tai... Ir dar ji sak, kad ne veltui kalbama, jog su svetima
bda lengviau susitvarkyti nei su sava. Tavo ttis tau artimiausias
mogus, todl tu isigandai ir sutrikai, o a jo juk visikai nepastu,
jis man niekas, tai a ir nesutrikau. Jeigu taip bt atsitik mano
tiui, o tu eitum pro al, tu irgi nesutriktum ir man padtum, o
a stoviau kaip malka ir verkiau i baims. Garbs odis, taip ir
bt.
Tu taip manai? abejodamas paklaus Rodikas.
Tikrai tau sakau. Tau nereikia gdytis. Negalima gdytis, kad
myli savo tvus.
Na, gerai, aikiai su palengvjimu pasak jis. Bet tu vis
tiek aunuol. Na k, iki?
-Iki.
Jis pamojavo Liubai ranka, apsisuko ir nujo.
Ne, tu matai, tu matai, k ji idarinja, ta vabale! susiavjs
kiojo Akmuo. Ir i kur tai imasi, k? Ne, tu man pasakyk, i
kur ji toki odi prisirinko bdama vienuolikos? I kur tokios
mintys jos galvelje? A dar suprasiau, jeigu bt trisdeimties. O
dabar vienuolikos! Grik i juoko!
Bobuts aukljimas, rimtai paaikino Varnas, labai paten
kintas, kad jo pasakojimas aikiai patiko Akmeniui, kuris, visikai
akivaizdu, Liuba susidomjo. Bobut nuo jaun dien nepaste
bimai abiem ankm teig: jeigu nori, kad mons tave mgt ir
brangint paint su tavimi, reikia btinai jiems sakyti tai, k jie nori
igirsti. Tamarai tos pamokos naudos nedav, ji savo proteliu gyvena,
svetimo mokymo negerbia, o Liuba, matyt, sismonino.
sismonino, och, kaip sismonino, pakartojo draugo
od Akmuo. Bet ji turi kakoki stebtin intuicij. Nors mane
papjauk nepatiksiu, kad kalbdama apie t injekcij ir visa kita
ji rmsi kokiais aikiais samprotavimais, kakokia logika. Nieko ji
nesuprato, dar per maa tokiems samprotavimams, ia suveik in
tuicija, labai stipri intuicija. To jokiu aukljimu nepasieksi, tai turi
bti gimta.
Nuo prosenelio, nuo Serafimo Silyiaus. Jis tarp savo pirkli
luomo atstov nepaprasta uosle isiskyr.
Kuo, kuo?
Verslininko nuojauta, tai kuo. Visada tiksliai atspdavo, k
pirkti ir kaip parduoti, n karto gyvenime nepralo. O k su vertybi
niais popieriais idarinjo tai protu nesuvokiama! Visi dar perka,
o jis jau patyliukais pardavinja ir aiposi s, o paskui op! ir
viskas sugriuvo, visi subankrutavo, vien tik Serafimas Silyius pini
g neprarado, o dar ir udirbo. Jo ankas Nikolajus Dmitrijeviius,
Liubos ttuis, irgi nuojaut turi, banditai jo inai kaip bijo? Jis juos
kiaurai permato, tarsi mintis skaityt. Taigi Liuba tai paveldjo.
O kaip Tamara?
Oi, numojo Varnas sparnu, ta vargel atvirkiai.
Apie joki intuicij nra k kalbti. Ji kitkuo stipri.
domu kuo gi?
Akis jos atri. Liuba akla kaip vita prietemoje, akimis nieko
nemato, utat protu supranta ir irdimi jauia, o Toma, atvirkiai,
irdim alta, o akys kibios, visk mato, visk pastebi, bet koki detal,
bet koki smulkmen.
Akmuo atsiduso ir apie kak susimst. Varnas nekantriai
mindikavo ant samanoto Akmens virugalvio, laukdamas, kada gi
is paklaus apie Rodiko eim. kart Varnas ataskaitai buvo pasi
rengs, bet Akmuo kakodl neklaus.
Na, ko gi tu tyli? neikent Varnas. Ar man skristi toliau
irti, ar dar ko nors paklausi?
A vis galvoju apie t berniuk, apie Rodislav, vl atsidu
so Akmuo. Kas jis per mogus? Taip atvirai pasakotis mergiotei,
kuri vos pasti, ir dar u save jaunesnei... Normals berniukai taip
nesielgia.
Daug tu pasti normali berniuk! Tik tuos, apie kuriuos a
tau pasakojau, Varnas vl neikent, nesusilaik dar kart nepri
mins, girdi, a tavo akys ir ausys, ir tu be mans n i vietos.
tai tu mans ir paklausk, o a tau iaikinsiu, kas yra kas.
Iaikink.
Vadinasi, taip, Varnas nutais ori min ir pasireng
smulkiai pasakoti. Berniukas Rodikas turi du pagrindinius
charakterio bruous, kurie pasireik jau ankstyvoje vaikystje. A
specialiai buvau pralinds ankstesnius laikus, nes inojau, kad tu
paklausi. Pirmas ypatumas jis nemoka numatyti net per ingsn
priek. Tik ne visai supratau: jis btent nemoka ar moka, bet laiko
nebtina? Taiau faktas tas, kad jis nieko neplanuoja. tai, atsira
do mergait, pirma maa, net dvejais metais u j jaunesn, tai
yra, jo supratimu, visai dar mailius, nuo kurios jo gyvenime niekas
nepriklauso, kurios nuomon jam nieko nereikia, ir antra ne
pastama, kurios jis iki tol nepainojo ir net nebuvo kaip reikiant
mats. Ji jam kaip koks traukinio pakeleivis, kuriam galima
pasakoti slapiausius dalykus, nes ilip i traukinio jie isiskirs
ir daugiau niekada nesusitiks. O tai, kad ta mergait gyvena gre
timoje gatvje ir gyvens ten iki vasaros pabaigos ir kitais metais,
ir dar kitais, ir jie nuolat matysis apie tai jis net nepagalvojo.
Nepastama, maa vadinasi, galima jos nepaisyti. Ir tai ia mes
prieiname prie antro jo charakterio ypatumo: jis negali ilgai laikyti
irdyje negatyvi dalyk. Jambtinai reikia isikalbti, pasiaikinti,
jei reikia atsiprayti, pripainti savo kalt, kad tik greiiau isi
sprst konfliktas. Konflikt jis visikai nepakenia. Tai, kas atsitiko,
inoma, ne konfliktas, bet jam buvo nemalonu, kad kakokia maa
mergait pasirod stipresn ir sumanesn u j, ir vienintelis bdas
atsikratyti gdos jausmo jam buvo garsiai tai pripainti. Kitoks b
das jam neinomas.
Tai kad kito turbt ir nra, susimsts pratar Akmuo,
man, pavyzdiui, niekas galv neateina.
Na, neinau, neinau, Varnas buvo nepatenkintas, kad j
nutrauk tokioje dramatikoje vietoje. Gal kitas bdas yra, o gal
nra, ne ia esm. Svarbiausia, kad jam reikjo isikalbti, ir Liubka
buvo tinkamiausia klausytoja: maa, kvaila ir svetima. O kodl tu
mans apie jo tvus neklausi? A kaip koks kvailys skridau neinia
kur...
karo laikus tu skridai, ir arkliui aiku, nusijuok
Akmuo.
I kur jau tau taip aiku? supyko Varnas, bet staiga prisi
merk ir pasukiojo snap i deins kair ir atgal garantuotas
enklas, kad jis vl prisimin savo tarimus dl seno varovo alio
apsilankym. Ar tik ne ta pavinkusi derel vl ia pabuvojo?
K, ar jis irgi ten, kare, kak uostinjo, mane mat ir tuoj pat tau
paskund? Nagi prisipaink, nuoskila tu neaptayta! Buvo ia tas
nypiantis padaras?
Tik tu, maldauju, nesikariuok! Tau vos tik kas tuoj
altys kaltas. Nebuvo jo ia. Tiesiog a prie dviej pridjau du. Tau
gali ieiti gal septyni, gal atuoni, o man visada keturi. Apie k mes
kalbam penkiasdeimt septintuosius, festival, privalom ems
kio produkt pristatym ataukim, taip?
Na, burbteljo Varnas.
Berniukui trylika met, vadinasi, jis gim keturiasdeimt
ketvirtaisiais. Tai kur tu galjai skristi, jei ne kar? Tu, ko gero, nuo
keturiasdeimt antrj pradjai irti, kaip ten ir kas, kodl jo mok
slininkas ttis, imtmeio bendraamis, tik keturiasdeimt ketveri
vaikel sitais. Teisus a ar ne?
Teisus, nenoriai pripaino Varnas. A, ties sakant, no
rjau nuo keturiasdeimt pirmj pradti, bet iek tiek pramoviau,
keturiasdeimt antruosius pataikiau, bet nusprendiau negrti.
odiu, keturiasdeimt antrais metais tas Christoforoviius buvo
Orenburge evakuacijoje, iki karo jis profesoriavo universitete, tai
vis j fakultet, kuri front neisiunt, ir perkl Orenburg.
Jo dl irdies neisiunt, be to, kaip profesorius jis dar ir rezerve
buvo. Jis vis gyvenim savo Trediakovskiais ir Fonvizinais dom
josi, nieko aplink save nemat ir nenorjo matyti. Jaunos students,
inoma, aplink j sukosi, vis dlto profesorius, be to, neveds ir i
vaizdus, auktas, degani aki, kai apie savo atuoniolikto amiaus
ratininkus porindavo, bet jis jas dmesio nekreip. Buvo, inoma,
kakoki jo bobeli, bet visos itekjusios ir laikinos. Jis ir nesiver
vesti, nes buvo su savo filologija susituoks. Na tai, o evakuacijo
je buitis j visikai ukniso. Maskvoje jis nam darbinink turjo,
vargo nepaino, visada viskas buvo varu, iskalbta, paruota, o
Orenburge ms Christoforyius prisikankino iki soties! Juk reikia
ne tik mokti nam k tvarkyti, bet mokti tai daryti btent karo
slygomis, o tai jau visai kitoks menas. Muilo nra, duonos nra,
msos, uvies nra, na, visa tai yra, bet po labai maai, mikroskopi
nmis dozmis, pagal korteles, o apie sviest ir okolad net nra k
kalbti. Kaip isimaitinti, kaip valgyt pasidaryti, jei neinai, i kurios
puss prie kerogazo* prieiti? Kaip isiskalbti, jeigu muilo may
tis gaballis mnesiui, vos pakanka rankoms nusiplauti? odiu,
surgo ms Jevgenijus Christoforoviius, vadovlio skyriui apie
Michail iulkov rao, o pats purvu apteks ir su skrandiu ka
muojasi. ia ir pasipainiojo jam sekretor Klara universitete ji
kitoje katedroje dirbo, jis jos nebuvo n pastebjs, kuri dabar
pasisteng: kambar aptvark, sriubos ivir, kakoki oleli nuo
skrandio jam uplik, odiu, bei t grybteljo, ir pagaliau jis
suprato, kas tai yra moters ranka namuose. Ji daug jaunesn buvo,
kai jie susijo, jam keturiasdeimt dveji, jai dvideimt eeri, bet
nieko, susituok, jis net lyg ir laimingas buvo, orumo gavo, atsities,
pradjo ypsotis, o prie tai juk vaikiojo susirauks kaip nagin.
Taigi, susituok jie keturiasdeimt treiaisiais, o keturiasdeimt
ketvirtaisiais, vadinasi, gim Rodikas. Klara sn be proto myljo,
lepino j kiek tik galdama. O Christoforyius, man rodos, iki iol
nesupranta, kad sn turi. Jis apskritai vaikams abejingas, jam su
jais nuobodu, su vaiku juk apie Deravin ir Radiev nepakalbsi,
o jam daugiau niekas nedomu. Ttuis snaus kol kas mogumi
nelaiko. Na ir mamytei, tai yra Klarai, su tokiu vyru nuobodu pa
liko. Itekjusios moters status ji gijo, sn pagimd, o vyro kaip
ir nra, kakoks tas Christoforyius ne io pasaulio. tai Klara snui
visa ir atsidav, visa irdim ir viduriais. Jis jai ir pats graiausias, ir
pats protingiausias, ir pats mylimiausias, ir pats stebuklingiausias.
*ibalins virykls.
tai toks ms bernelis Rodikas ir iaugo. Na, tai k, turi klausim?
Tai klausk, a apie juos daug visko inau, ididiai ubaig Varnas
ekskurs j Romanov eimos istorij.
Kol kas lyg ir viskas aiku. Paskui galbt dar ko nors pa
klausiu.
Varnas sieid. Tiek laiko sugaio paiekoms, o Akmuo nieko
neklausia. Visada taip: kai ko nors neinai, itas akmeninis surg
lis btinai paklausia, o kai visk inai, tai jam lyg ir nieko nereikia.
Neteisinga taip.
Tai jau viskas? Visk papasakojai ar dar kakas liko?
O kuo a baigiau?
Tuo, kad Liuba ir Rodislavas atsisveikino ir berniukas nujo.
Toliau kas nors buvo?
Tai beveik ir viskas. Kit dien mamyt, toji Klara, sako
snui, girdi, mergait sugaio mums vis dien, taip daug mums pa
dar, tu turi kaip nors jai atsidkoti. Pavyzdiui, pasiimk j su savimi
prie eero, supaindink su vaikais, tegul ji su jumis paaidia, pasi-
maudo, pasilinksmina.
Na, o jis k?
Jis, inoma, sutiko, jis juk mamyts snelis. O toliau a ne
irjau.
Tu mane stebini, Varne! pasipiktino Akmuo. Juk taip
svarbu, taip domu! Kaipgi nesupranti? Ir kaip dabar irsi? Juk
tiksliai t dien nepataikysi, kai Rodikas nuved j pas vaikus, o juk
mums btinai reikia inoti, kaip ten viskas buvo, kaip j kompanija
prim...
Kaipgi nepataikysiu? sieid Varnas. Ir dar kaip patai
kysiu. A ten egls kankor padjau, viet paymjau. Manai, kad
visai i proto ijau ir toki elementari dalyk nesuprantu? Biau
i karto pasiirjs, bet labai lest usimaniau, o tu mane pats mokei,
kad ten imti nieko negalima, net musels nevalia pasigauti, ir nusi
neti ten nieko negalima. tai ir teko grti, kad galiau papietauti.
Tuoj smulkms kokios zyzianios skrisdamas kaptelsiu ir lsiu pasi
irti. Ir nra ko mans pulti kaip pasamdytam.
Gerai jau, atleisk, taikingai atsipra Akmuo. A pasi
kariavau.
Vis kit dien Liuba galvojo apie Rodik, smulkiai prisimindama
visk, kas vyko, kiekvien judes, kiekvien od, kiekvien vilgs
n, ir kai priartdavo prie j atsisveikinimo, skruostai kakodl
praddavo degti, o irdis dauytis. Kokiu tonu jis itar: Tu au
nuol, velniu, iltu ir truput susiavjs. N vienas berniukas
niekada taip su Liuba nekalbjo. O su tokiu pasakiku, graiu ir
protingu kaip jos naujasis pastamas jai ivis bendrauti neteko.
Liuba vis lauk, kada Tamara atsipl nuo knygos ir jos paklaus, kas
gi ten vakar pas kaimynus atsitiko. Tada bt galima visk smul
kiai papasakoti ir tarsi i naujo pergyventi, bet Tamara buvo usi
musi savais darbais ir nieko neklausinjo. Utat, inoma, paklaus
Mamut. Bet pasakoti Mamutei tai visikai ne tas pat, kas pasa
koti seseriai. Mamuts Liuba vis dlto prisibijojo ir nedrst prisi
painti, kad jaudinosi ir kad drovjosi. Kitas dalykas Tamara.
Liuba dirbo prastus nam ruoos darbus, padjo moiutei ir vis
kreip vilgsn verandos pus, kur ant kuets su knyga rankose,
susirietusi kamuoliuk, guljo vyresnioji sesuo, bet Tamara, ro
dos, Liubos paprasiausiai nemat, ne tik kad namuose, bet ivis
iame pasaulyje.
Mergait pjaust kopstus pyrago darui ir igirdo Tamaros
bals:
Liubaa! Girdi, Liubaa!
Na tai, pagaliau! Tamara baig skaityti ir dabar paklaus... Liuba
greitai nusiluost prikyt rankas ir ibgo i virtuvs verand.
K, Toma?
ia tavs klausia, nepakeldama galvos nuo knygos, atsak
sesuo.
Kas?
Liuba apsidair ir pamat ant laipteli Rodik. Gerkl sugniau
, ir prie sveikinantis jai teko atsikosti.
Sveika, giedrai nusiypsojo Rodikas. Tu usimusi?
Ne... tai yra tai... iek tiek... o k?
Einam su mumis prie eero. Isimaudysim, tinklin paai
sim. Vaikai bulvi pasim, laue isikepsim. Einam?
Liuba sutrikusi pasiirjo virtuvs duris. Ar Mamut j ileis?
Juk jai reikia padti, viena ji nesusitvarkys. Bet taip norjosi eiti!
Eik, Liubaa, eik, moiut ijo i virtuvs ir Rodikui
svetingai nusiypsojo. Laba diena, jaunuoli. Mano vardas Ana
Serafimovna. O js turbt ir esate tas Rodislavas?
Rodikas tylomis linkteljo.
Ai, kad vedats Liuba, nes per daug namie usisdjo.
Ji gyvenvietje draug neturi ir priversta nuobodiauti. Eikit pasi-
linksminkit ir grkit pas mus vakariens, Rodislavai. A jus kvieiu.
Ai, sumurmjo vaikinukas.
Liuba kulka nulk virtuv, nusirio prikyt, nusiplov rankas
ir ilk i nam. Tik pamanyk, kaip domiai pildosi svajons! Ji taip
norjo, kad j pastebt toji grai juodaplauk, svarbiausia mergina
gyvenviets kompanijoje, o j pastebjo pats geriausias, pats pro
tingiausias ir graiausias pasaulyje berniukas. Ir dabar ji pateks t
troktam irinktj rat ir prads kartu su jais gyventi tikrj, kupi
n nuotyki ir diugios linksmybs, vasarotoj gyvenim.
Prie eero jie atjo paskutiniai, visa kompanija jau buvo susi
rinkusi. Vaikai, pasiskirst dvi komandas, aid tinklin, ir jau i
tolo Liuba pastebjo, kad ta juodaplauk mergait aidia geriausiai
i vis, aukiausiai paoka ir stipriausiai mua sviedin. Kai jie
prisiartino, aidimas nutrko, visi suiuro Liub kaip kok apsi
reikim.
Tai Liuba i Kotovskio gatvs, ramiai paaikino Rodi-
kas, mano kaimyn.
Tinklin moki aisti? paklaus juodaplauk grauol.
Dabar Liuba j mat visai i arti, ir paaikjo, kad mergait vy
resn, nei i toliau atrod.
Ne, sumio Liuba. Tai yra, blogai.
Tada pasdk, Rodikai, eik pas mus, patvark mergai
t, nes Andriuchai rank skauda.
Rodikas nedelsdamas atsistojo alia jos, o nuo aidj grups
atsiskyr nedidelis vaikinukas ir prijo prie Liubos.
Einam pavs, jis paprastai pakviet j tarsi sen pasta
m. ia, saulje, mes tiesiog ikepsim.
Jie pajo al ir atsisdo ant ols plaiaakio medio pav
syje.
Tau tikrai rank skauda? ujauiamai paklaus Liuba.
inoma, tikrai. Su dviraiu nevykusiai nukritau. O tu i kur?
Kakodl anksiau tavs nemaiau.
I Kotovskio gatvs. O a tave maiau daug kart. A danai
ia ateinu ir iriu, kaip js aidiate.
Kodl neprieidavai? nustebo Andrejus.
Taip, kakaip... Nesmagu. Js sava kompanija. A jums
niekas.
mons visi vieni kitiems niekas, kol nesusipasta, ne
visai suprantamai atrm jis. O dabar mes pastami. A An
drejus.
O a Liuba.
A jau girdjau, ypteljo berniukas. Tu i Maskvos ar
vietin?
I Maskvos. O tu?
Irgi. Mes visi ia i Maskvos, iskyrus Alk.
O kuri ia Alka? paklaus Liuba.
Ogi ta, kuri visiems sakinja, dryuotais markinliais,
parod Andrejus juodaplauk mergait. I tikrj ji Aela, tik,
nepavadink jos Ala, nes supyks.
Aela? nustebo Liuba. Pirm kart gyvenime girdiu
tok vard.
Ji i Graikijos, jos tvas Graikijos komunistas, paangus
urnalistas, GDA* alininkas, j eima pabgo nuo monarchist ir
emigravo Taryb Sjung. Jie itoje gyvenvietje nuolat gyvena.
Liuba beveik nieko i to, k jis pasak, nesuprato, iskyrus tai,
kad mergaits kakoks keistas vardas, kad ji ia gyvena nuolat ir
pyksta, kai j vadina neteisingu vardu. Kas tie graik komunistai,
kas tie monarchistai ir paslaptingojo GDA alininkai ir kodl reikjo
emigruoti? Beje, k reikia emigruoti, ji irgi nelabai suprato, bet
spjo, kad tai tas pat, kaip ivaiuoti ar pabgti.
Js vasarnamis nuosavas ar nuomojate? paklaus berniukas.
Nuomojame. O js nuosavas, taip?
Liuba pasijuto nesmagiai, tarsi j bt demaskav, kad ji ne
tokia kaip visi: visi turi nuosavus vasarnamius, o ji ne. O jeigu dl to
jos nepriims kompanij?
K tu kalbi, mano tvai niekada gyvenime vasarnamio ne
turjo! nusijuok Andrejus. A su Saa atvaiavau, mes su juo
vienoje klasje mokoms ir jo tvai vasarai mane ia pasiima. Sa
a tai tas, kuris dabar servuoja. Rodik seniai pasti?
Liuba vl isigando: dabar ji pasakys, kad tik vakar su Rodiku
susipaino, ir jos nepriims aisti ir sdti prie lauo. Gal maai pa
stami nereikalingi? Bet pameluoti bijojo.
Nuo vakar, atsak ji trumpai.
Tada aiku, linkteljo Andrejus, a ir iriu, kad anks
iau jis tavs neatsivesdavo. Ar tu tikrai tinklinio neaidi?
*Graikijos demokratin armija.
A nelabai moku, prisipaino mergait.
Mokykloje, kno kultros pamokose, inoma, aisdavo ir tin
klin, ir krepin, ir Liubai taip pat neblogai seksi, bet stebdama
tuos vaikus, o ypa Ael, ji mat, kad su jais geriau net nebandyti
varytis.
O plaukti moki?
inoma, diugiai nusiypsojo Liuba.
Kur jau kur, bet plaukyme ji daug kam gali duoti for, ia ji
buvo rami.
O achmatais aisti?
Na... Mane ttis mok.
Gerai, ryt atsineiu lent, suaisim.
Liubai net kvap um: rytoj! Vadinasi, j ir rytoj ia pasi
kvies, vadinasi, kol kas jos niekas neiveja u tai, kad ji nemoka aisti
tinklinio. Taip, bet... Svarbiausia ia Aela, ta grai juoduke mergait,
o ji savo odio dar netar. O gal viskas ne taip, ir svarbiausias ia
Andrejus?
Tu sakei, kad Aela nemgsta, kai neteisingai sako jos var
d? atsargiai pratar ji. O tu j Alka pavadinai. Niekam nelei
diama, o tau galima?
Man irgi negalima, bet man tai spjauti, ramiai atsak
berniukas.
Kaip tai?
O tylomis. Spjauti ir viskas. Ar maa kas jai nepatinka? O
man patogiau j Alka vadinti.
Ji turbt sieidia?
Ji nesieidia, o pyksta, patais j Andrejus. O man
kas? Papyks ir nustos. Kas jos bijo, tegul vadina, kaip jai patinka.
O tu, taip ieina, nebijai? nusiypsojo Liuba.
Ne-e, nerpestingai kresteljo galv Andrejus.
Kodl?
A apskritai nieko nebijau. O ko moni bijoti? Na, a su
prantu, kad mekos, pavyzdiui, arba vilko mike reikia bijoti jie
juk kvaili, gali upulti, sudraskyti, o ko moni bijoti? K jie man pa
darys? Juk neumu. Jeigu gali umuti, tada, inoma, baisu, o taip...
O jeigu ji su tavimi dl to susipyks?
Kas? Alka? Ir tegul pykstasi, ar man gaila? Kaip susipyks, taip
ir susitaikys. Ji su manimi kone kasdien pykstasi. Man ne naujiena.
To Liuba suprasti nesteng ir nutilo. Jai paiai bet koks konflik
tas virsdavo baisia tragedija, ji jaudindavosi, verkdavo, manydavo,
kad gyvenimui galas ir jau nieko gero nebus. Su mama ir Mamute
ji ivis niekada nesipyko, buvo paklusni ir mandagi, o tai su sese
rimi Tamara - pasitaikydavo, ir su mokyklos draugmis, ir kieme
taip pat, ir to prisiminimai bdavo slogs. Liuba buvo pasirengusi
visiems ir dl visko nusileisti, kad tik nereikt pyktis. Ir, inoma, t
grai mergait, kuri geriausiai i vis aidia tinklin ir skambiau
siai i vis juokiasi, ji vadins tik taip, kaip anai patinka Aela.
aidimas baigsi, vaikai rpestingai pasidjo sviedin po kr
mu ir pradjo nusirenginti, vilktis kelnes, markinlius ir sukneles.
Andriucha, garsiai suuko Aela, veskis naujok ir eime
maudytis!
Liuba paoko ir mintyse nudiugo, kad ryte, skindama ser
bentus, apsivilko maudymuk, o paskui patingjo persirengti ir
paprasiausiai usivilko ant jo suknel. Lyg bt inojusi, kad pri
reiks! Ji bgo prie eero ir mat, kaip vis priekyje brenda vanden
Rodikas ir Aela, ir Rodikas j net neatsigro. Tai iek tiek j ugavo.
Ir Andrejus taip pat tarsi umirs, kad jie k tik sdjo greta ir kal
bjosi, greitai nusireng ir pasileido prie vandens. Liuba lyg ir kom
panijoje, o lyg ir vl viena... Rydama aaras, ji brido vs vanden
ir greitai paniro, paskui nuplauk, nieko aplink save nematydama.
Na ir kas, kartojo ji mintyse stipri yri takt, na ir tegul,
utai isimaudysiu, utai a dabar pastu ne tik Rodik, bet ir Ael,
ir Andrej, ir jeigu sutiksiu juos gatvje, galsiu pasisveikinti, o gal ir
pasikalbti, o paskui viskas kaip nors susitvarkys. Na ir tegul mans
61
nepastebi. Turbt a i tikrj kakokia ne tokia kaip jie, gal a kvai
la, negrai arba maa. Nors maiau ten ir jaunesni u mane vaik.
Na ir kas, na ir tegul...
Ji ibrido krant, pajo kelis ingsnius smliu, m grti la
pi sunki nuo vandens kas.
Klasikai plauki, pagyr j Aela, prisimerkusi ji dmiai
stebjo Liub. Kur nors mokeisi?
Lankiau treniruotes baseine.
Liuba kakodl pasidrovjo pasakyti, kad plaukimo treniruotes
lank nuo eeri met ir net vykd jauni atskyrio normatyv.
Tiesa, ji jau visus metus nesitreniravo mokykloje uduodavo
daugiau nam darb, ir ttis pasak, kad plaukimas tai ne profesija
ir nra ko tam gaiti laiko, tegul Liuba geriau t valand pasdi prie
vadovli. Liubai buvo gaila mesti grup, jai patiko plaukimas ir pa
tiko vaikai, su kuriais ji kartu treniravosi, bet juk ttis sak, vadinasi,
taip ir turi bti, taip teisinga. Ttis geriau ino kaip reikia.
Ji apsidair, iekodama akimis Rodiko: ar is mat, kaip pati
Aela j pagyr? Bet Rodikas nieko nemat, jis stovjo j nugara ir
apie kak gyvai nekjosi su Andrejumi.
Dar k moki? toliau tard j Aela.
Neinau, sutriko Liuba. O k reikia mokti?
Ji vl isigando: jeigu ji taip maai moka, tuomet jos greiiau
siai nepriims it nuostabi kompanij. Pamanyk, tik tiek, kad
gerai plaukioja! To per maai, kad usitarnautum teis bendrauti
su vaikais.
Na, a, pavyzdiui, moku graikikai, ididiai itar
Aela, Andriucha achmatais geriausiai i vis aidia, Tania smui
ku grieia, ji muzikos mokykloje mokosi, Saa pjkleliu pjausto ir
ant medio pieinius degina, jis man netgi vis paveiksl padovano
jo. O tu?
O a moku pyragus su visokiais darais kepti, skanius, ne
tiktai ipykino Liuba ir ia pat iraudo.
Ir kodl ji tokia kvail! Kuo ia dti pyragai? Taigi bet kuri
mergiot greiiausiai juos moka kepti ne blogiau u Liub. Rado kuo
girtis. Teisingai Tamara sako kvaia ji.
Girdjot?! linksmai suuko Aela. Naujok moka pyra
gus kepti! Sako, kad skans! Patikrinsim?
O kaipgi! Patikrinsim! inoma, patikrinsim! pasigirdo i
vis pusi.
Rodikas pagaliau atsisuko ir padrsinamai nusiypsojo Liubai.
Nusprsta, rytoj naujok... kuo tu vardu?
Liuba, tyliai sumurmjo Liuba.
Aha, Liuba rytoj mums atne pyrag, nueisim mik,
ms laukym, susikursim lau ir veisim pyragus.
Mes juk iandien norjom lau kurti, gailiai primin
ruk mergyt ugniniais plaukais.
Niekas nesikeiia! paskelb Aela. iandien lauas su
bulvmis, o rytoj bus su pyragais. Bulvi atsinet?
Taip! sutartinai atsak jai.
Tada eime! sukomandavo Aela.
Lau ukr greitai ir lengvai ir susdo aplinkui, laukdami,
kada bus galima ukasti pelenus bulves. Liuba labai norjo atsissti
alia Rodiko, bet nepavyko, j alia savs pasisodino Aela, o i kitos
puss prie Rodiko atsisdo Andrejus, taigi Liubai teko pasitenkinti
kuklia vieta prieais trijul, greta rudaplauks mergaits.
O gal rytoj mik neikim, kakas pasil, jeigu naujo
k atne pyrag, tai juos galima ir ia suvalgyti, prie eero.
O kodl mums neiti mik? grietai paklaus Aela.
Gal tu, Boria, bijai, ar k?
Liuba pasisuko t pus, kuri irjo Aela, ir pamat gar
banot gal devyneri met berniuk tamsiomis isigandusiomis
akutmis.
Nieko a nebijau, drebaniu balseliu atsak Boria. Tik
vis tiek baisu. O jeigu ji ir vl ateis? Ji tokia baisi siaubas!
K tu sakai! linksmai suuko Aela. Nagi prisipainkit,
kas dar bijo? Saka, tu bijai? O tu, Tania? O tu, naujoke? Bijai ar ne?
A neinau, nedrsiai atsak Liuba. Danai su moiute
jau mik gryb ir niekada nebijojau. O ko reikia bijoti?
Tai tu neinai?! Oi, vaikai, juk ji visika tamsuol! suuko
berniukas vardu Saa. Ji nieko apie juodj sen neino! Reikia jai
papasakoti, nes taip ir gyvens tamsybje.
Nagi, Tania, pasakok tu, tau gerai ieina, paliep Aela.
Atsistojo simpatika baltaplauk mergait graiu maudymuku,
ir Liuba staiga visai ne laiku pagalvojo, kad jos maudymukas pats
paprasiausias, jo net negalima lyginti su tos Tanios maudymu
ku. inoma, argi gali Liub priimti j i kompanij, kai joje tokios
mergaits! Aela moka graikikai, Tania grieia smuiku, ta ruk irgi
turbt kokia nors nepaprasta, ir visos jos grauols, viena u kit
graesns! O ji, Liuba Golovina, tokia paprasta...
Tamsiame juodame mike vaikto juoda juoda sen, g
diu balsu prakalbo baltaplauk Tania. Juodais juodais plaukais,
juoda juoda suknia, juodos juodos akys dega baisia ugnim, ji ieko
ma berniuk, griebia juos ir sikerta jiems gerkl juodais juodais
nagais.
Pasaka buvo ilga ir visai nebaisi, Liuba net pradjo nuobo
diauti. Ji su Maskvos draugmis jau seniai taip kvailai nesilinksmi-
no, anksiau, inoma, pasakodavo ir apie juod rank, ir apie gelton
rank, ir apie karstel ant rat, ir Liuba, kai buvo maesn, visada
kiodavo ir drebdavo, kai dramatikiausiu metu po ilgo monoto
niko ir gdaus pasakojimo pasakotojas staiga suukdavo: Atiduok
mano ird! ar dar kak pagal siuet. Bet tai buvo seniai.
Nesuprantu, kodl visada pasakoja Tania, piktai sunib
djo ruk mergait. Juk ji pati sens nemat, o pasakoja.
Tai kad jos turbt niekas nemat, atsargiai suabejojo
Liuba, nudiugusi, kad su ja bent kas nors kalbasi. Tai juk tiesiog
baisi istorija, mes vaikystje danai tokias pasakodavom.
K tu! kartai sunibdjo ruk. Boria pats j mat,
todl ir bijo mik eiti. A irgi bijau. Praeitais metais ia buvo
berniukas Senia, tai jis irgi j mat. Atlk i miko visas perbals,
net nekalbjo savait. iemet jis, gaila, neatvaiavo, bt tau papa
sakojs.
Liuba dkingai nusiypsojo kaimynei ir pradjo dmiai klau
sytis. I Tanios pasakojimo aikjo, kad po mik tarp j vasarviets
ir Miino kaimo vaikto kakokia baisi juoda sen, kuri, pamaiusi
berniuk, puola prie jo aukdama Pavilkai! Pavilkai!, ir tiesia j
rankas, bandydama suiupti. Niekam i suaugusi tos sens pama
tyti neteko, nes ji slepiasi ir pasirodo tik tada, kai pamato berniuk
ir btinai vieni. Nieko panaaus Liuba nebuvo girdjusi, Mamut
apie joki sen nepasakojo, Tamara taip pat, bet, antra vertus, k jos
galjo inoti? Sen juk suaugusiems nesirod, o Tamara ivis su nie
kuo gyvenvietje nedraugauja, taigi niekas i vaik jai ir negaljo
papasakoti. domu, tiesa tai ar ne?
Tu k, gal netiki? vl sunibdjo ruk.
A neinau, dvejodama atsak Liuba.
Ji labai bijojo atsakyti neteisingai, pasakyti k nors ne taip, dl
ko jos daugiau nepriimt kompanij.
O tu Borios paklausk. Boria, Boria, pasakyk jai, ruk at
sigrusi timpteljo u rankos garbanot berniuk, nes ji netiki.
Pasakyk, kad tu matei sen.
Maiau, drebaniu balsu patvirtino Boria.
Liuba norjo jo iklausti vis smulkmen, bet tuo metu baltap
lauks Tanios solo numeris baigsi ir atjo bulvi eil. Visi sukilo, o
kai vl susdo, alia Liubos atsirado Andrejus.
Na, kaip tau pasaka apie sen? paklaus jis. Patikjai?
Isigandai?
O tai tiesa?
Eik sau, pasakos, paniekinamai numojo jis ranka.
Ar tikrai inai? pasitikslino Liuba. O man sak, kad
65
Boria j mat. Ir dar pernai buvo vienas berniukas, Senia, jis irgi
mat.
Na, kas mat, tas tegul ir tiki. A nemaiau. Ir ko savomis
akimis nemaiau, tuo ir netikiu, supratai?
Supratau, paklusniai linkteljo Liuba. O tu Amerikoje
buvai?
Nebuvau. Na ir kas?
Vadinasi, tuo, kad Amerika egzistuoja, tu irgi netiki?
Andrejus smalsiai j pasiirjo ir pritariamai nusiypsojo:
aunuol, gerai susigaudai, pagavai mane. A maiau nuo
traukas, filmus maiau apie Amerik. Jeigu nebiau mats, irgi
netikiau. O tu smegen turi, rytoj su tavimi achmatais suaisim,
gerai?
Vl igirdusi apie achmatus, Liuba ne juokais isigando. Juk
Aela sak, kad Andrejus aidia geriausiai i vis! Rytoj paaiks,
kad ji niekam tikusi aidja, ir j ivys. Geriau i karto prisipainti,
kad paskui nereikt degti i gdos.
A blogai aidiu, siningai prisipaino ji, neirdama
Andrej. Tik kartais su tiu, bet a visada praloiu. Tau su mani
mi bus nedomu, tu ikart iloi.
O tu jau i anksto pasiduodi? paaipiai paklaus Andre
jus. Gal tavo ttis didmeistri lygio, tai suprantama, kad tu nie
kada prie j neiloi, o prie mane gal laisvai. Tai kaip, sutarta?
aidiam?
Mano ttis ne didmeistris, jis milicijoje tarnauja.
K tu sakai?! labai susidomjo Andrejus. Banditus
gaudo? Ar nipus?
Turbt tik banditus. Apie nipus jis niekada nepasakojo.
O filmus apie nipus mgsti?
I tikrj Liubai labiau patiko filmai apie meil, pavyzdiui,
Keturi irdys, kur ji mat turbt deimt kart. Bet ir apie nipus
taip pat neblogai, ypa domu, jeigu apie pasienieius, ten beveik vi
sada, kad ir nedaug, bet apie meil bna.
Prie Tisos matei?
Taip.
O Ukarda kalnuose?
Irgi.
O elis prieplaukoje?
Ne.
Btinai pasiirk, inovo tonu patar Andrejus. Kaip
tik rytoj klube rodys, a maiau afi. Klasikas filmas! Tris kartus j
maiau ir rytoj turbt eisiu.
Liubai pasivaideno, kad Andrejus rengiasi kviesti j kin, ir
ji jau i anksto (o ji visada visk dar i anksto!) isigando: o jeigu
Rodikui tai nepatiks? Kas jeigu jis pats rengsi j pakviesti, o ji jau
susitarusi su Andrejumi? Arba gal jis pakvies j prie lauo su py
ragais ir jai teks atsisakyti, nes bus pasiadjusi su Andrejumi eiti
kin? Gali bti nesmagu! Juolab eiti prie lauo su Rodiku jai norjosi
kur kas labiau, negu irti film apie nipus.
Bet Andrejus n nesireng jos kviesti ir Liuba lengviau atsikv
p. Taiau kiti jo odiai j sutrikd:
Jeigu rytoj nueisi klub pasiirti elio prieplaukoje,
mes su tavim j aptarsim. Su tavimi domu bus aptarti, tavo smege
nin gerai veikia.
Tai girdti buvo labai malonu, k ia ir sakyti. Negana to, kad
j pagyr, dar ir aikiausiai leidia suprasti, kad nesirengia ivyti i
kompanijos. Bet, antra vertus, jeigu jis rengiasi su ja aptarti film,
tai j btinai reikia pasiirti. O kada? Rytoj jai teks prikepti py
rag, nes jie vis dlto gali nepersigalvoti ir pakviesti j mik prie
lauo, ir jei pyrag nebus, jie laikys j plepnle ir pagyr puodu, o
Mamut visad sak, kad tuiai plepti ir girtis negerai, davei od
tesk. O jeigu Mamut kin neileis? O jeigu... Ir t o jeigu, i
anksto kaip visada atsiradusi, Liubos galvoje knibdjo vis daugiau,
ir visai sutriko, negirdjo, k Andrejus jai sako, ir atsakinjo kaip pa
puol. Laimei, jis, rodos, to nepastebjo ir nenustojo kak kartai
jai dstyti.
Rodikas taip prie jos ir neprijo, vis laik sdjo prie Aelos,
iki jie pakilo skirstytis. Saul artjo prie laidos, ir Liubai buvo labai
alta vienu maudymuku, bet apsirengti nesiryo visi vaikai taip
ir sdjo prie lauo kaip ibrid i eero, ir kakodl niekam nebuvo
alta, tik jos vienos oda paiurpo kaip sies.
Pagaliau lauas buvo ugesintas, ir visas brys patrauk eer
juosianiu takeliu. Nuo takelio visas puses akojosi aplink eer si
krusios vasarnami gyvenviets gatvs, po tas gatves ir isiskirst j
kompanija. Liuba ir Rodislavas nujo kartu, jiems reikjo t pai
pus.
Tave moiut pakviet pas mus vakariens, nedrsiai pri
min Rodikui Liuba. Einam?
Gal netinka, suabejojo berniukas.
Tinka, ji juk pati tave pakviet, kartai tikino ji. Nagi,
einam, Rodikai.
Gerai, pasidav jis, einam.
Liuba i pradi nudiugo, bet paskui vl pradjo jaudintis: o
jeigu mamai Rodikas nepatiks? O jeigu jis nepatiks tiui? O jeigu
nelaikanti lieuvio Toma kaip nors j eis ir jis daugiau niekada ne
prieis prie Liubos, ir viskas bus baigta, ir neliks nauj draug, ir visos
linksmos kompanijos, ir maudyni eere, ir lau? Jai tik tik pavyko
prisiliesti prie to stebuklingo vasarviets gyvenimo, kur ji taip sva
jojo patirti, o viskas baigsis vos prasidjus. Kuo labiau jie artjo prie
namo Kotovskio gatvje, tuo labiau Liuba jaudinosi.
Bet viskas susiklost visai nebaisiai, o kaip tik nuostabiai!
Mamos su tiu dar nebuvo, ir Mamut pasodino vaikus ir Tamar
vakarieniauti verandoje. Tamara kaip paprastai pasistat prieais
lkt knyg ir valg skaitydama. iaip jau moiut u tai j visa
da bardavo, bet iandien nutyljo, ir Liuba buvo u tai jai dkinga:
Rodiko akivaizdoje ji nenorjo eimynini konflikt, kad ir toki
nedideli.
Rodikai, o tu matei film elis prieplaukoje?paklaus
ji-
inoma, maiau. O k?
Gaila, atsiduso Liuba, o a nemaiau. Norjau rytoj nu
eiti, girdjau, kad rytoj klube j rodys. Geras filmas?
Geras, man patiko. A j jau du kartus maiau. Btinai nueik,
tau patiks.
Man vienai nuobodu...
ia Tamara visikai netiktai pakl akis ir per knygos vir
pasiirjo seser:
Nueisim rytoj kartu, trumpai informavo ji. Jeigu geras
filmas, a irgi noriu pasiirti.
Liuba apstulbo. Tamara Maskvoje nuolat eidavo kin ir ir
davo visk i eils, bet tik tam, kad pamatyt aktori drabuius ir u
kuosenas, o paskui namuose visk, k pamat ir simin, kruopiai
nupiet. Nebuvo tokio filmo, kurio Tamara nebt maiusi, taigi
el prieplaukoje ji tikrai irjo. Juk jeigu Rodikas t film mat
du kartus, o Andrejus tris, vadinasi, jis ne visai naujas. Tai kas yra?
Kodl Toma pasisil su ja eiti? Tai j visai nepanau.
inoma, mergaits, nueikit, energingai pritar Ana
Serafimovna, nes js namie usisdjote ir viesios dienos ne
matote. inai, Rodikai, Liuba su Tamara man kiaur dien padeda
namuose ruotis, o juk joms atostogos, reikia kakaip papramogauti,
pailsti. Teisingai?
Ir vl Liuba vos neuspringo i nuostabos: ar tai Tamara kiaur
dien padeda nam ruooje? Taigi ji arba pieia, arba skaito, arba
Maskv bibliotekon vaiuoja. Ir dar keista, kad moiut staiga pra
neko apie poils ir pramogas, anksiau ji vis kartojo, kad nam
kis puikiausias poilsis nuo mokyklos, nes bet kokio poilsio esm
nustoti daryti tai, nuo ko pavargai, ir imtis ko nors kito. O apie pra
mogas net kalb nebuvo. inoma, Mamut niekada neprietarau
davo, jei Liuba pasipraydavo kin, ir pinig bilietui duodavo ir
ledams, bet Liuba stengsi moiuts gerumu nepiktnaudiauti, nes
suprato: darb namuose tikrai daug, ir kas gi Mamutei pads, jeigu
ne ji? Juolab nam ruoos darbai Liubai patiko, ji mgo ir varintis,
ir gaminti, ir svarbiausia mokytis Mamuts paslapi.
Po balandli su grietine atjo eil arbatai su pyragu tuo pa
iu pyragu, kuriam daro Liuba nespjo paruoti, o ibgo su Rodiku
prie eero.
Valgyk, Rodikai, meiliai ragino Ana Serafimovna, val
gyk, tai Liubaa kep, tikrai skanu?
Liuba paraudo ir sikniaub savo puodel. Na kam moiut j
taip giria? Juk tai netiesa, kad Liuba ikep pyrag, ji tik tel spjo
paruoti ir pus kopsto darui supjaustyti, o jau visa kita moiut
padar trokino kopstus su svognais ir kiauiniais, koiojo te
l, tep j sviestu, o svarbiausia nepraiopsojo, kada pyrag reik
jo traukti i orkaits. Liuba t akimirk visada bijojo praiopsoti ir
kol moksi, vis nepataikydavo tai per anksti itraukia, tai per vlai.
O kai nepataikai, skonis visai ne tas.
Tikrai labai skanu, prikimta burna atsak Rodikas. O
inote, Ana Serafimovna, Liuba adjo rytoj visus mus pyragais pa
vaiinti. Mes eisim mik, ten turim toki laukym, labai grai,
mes joje visada lau susikuriam. Js Liub leisit?
Ir vl Liuba isigando, kad dabar atsitiks kakas ne taip. Ji ren
gsi paskui, kai Rodikas ieis, atsargiai pasikalbti su moiute, pa
pasakoti apie naujus draugus ir paprayti leidimo tik paprayti
leidimo! pavaiinti juos savos gamybos pyragais, o jeigu moiut
neleist, tada paprayti jos patarimo, kaip elgtis, kad vaikai nepalai
kyt jos plepe ir pagyr puodu. Liuba net suformulavo i anksto kai
kurias frazes. Ir tai praom Rodikas, neparengs Mamuts, ipo-
kino visk i karto, ir dar Tamarai girdint. Kas dabar bus?!
Vadinasi, tau, Liubaa, rytoj ir lauas, ir filmas klube? i
lto pasitikslino Ana Serafimovna, ir Liubai pasirod, kad moiut
nepatenkinta susirauk.
A visk spsiu moiutyte, greitai ibr mergait, a
rytoj anksiau atsikelsiu ir visk visk padarysiu, k tu liepsi, ir pyra
gus suspsiu, a juk vis tiek virtuvje tau padsiu. Tu mane tik ileisk
prie lauo ir kin.
Gerai, sutiko Ana Serafimovna, eikit. Bet kit kart
praau apie savo planus mane spti i anksto man juk irgi reikia
planuoti, ir a turiu i anksto inoti, kas i js ir kuo man pads.
Po vakariens Rodislavas susiruo namo, ir Liuba ijo ant
laipteli jo palydti.
Grieta tavo moiut, pasak Rodikas. Na, gerai, a
einu.
Jis nieko nepasak apie rytdien, ir Liuba nesuprato, k jai
daryti: ar laukti, kol jis pas j ateis, ar paiai nueiti. Bet kur ir kuri
valand? Kakaip kvailai viskas ieina. Ji pati irgi gera nieko nepa
klaus, nepasitikslino, pasidrovjo. Teisingai Toma sako: kvaia ji.
Liuba nujo plauti ind, iki grtant mamai ji dar spjo iskalbti
ir ikrakmolyti servetles ir laiptelius nuplauti. Moiut sako, kad
jauks namai prasideda nuo vari laipteli, o jeigu laipteliai purvini
ir iuklini, tai jokia vara ir grois viduje jau negelbsti, vis tiek lieka
apleist, nepriirim nam spdis.
Toliau vakaras nuriedjo prastomis vmis: parvaiavo
mama, Mamut pavalgydino j vakariene, paskui visos susirinko ve
randoje prie virdulio ir lauk tio. Tvas, Nikolajus Dmitrijeviius,
gro vlai, mergaits jau buvo nusipraususios, isivaliusios dantis
ir susirengusios miegoti. Dar nuo slenksio jis paklaus, kaip bai
gsi vakarykia kaimyno profesoriaus irdies priepuolio istorija,
ir Liuba pasak, kad viskas gerai, gydytojo daugiau neprireik, o
iandien su profesoriaus snumi Rodiku ji buvo prie eero ir ten
susipaino su vaikais, tarp kuri yra netgi mergait graik keistu
vardu Aela.
A, inau, linkteljo Nikolajus Dmitrijeviius, Aleksan-
dridi. Jos tvas geras vyrukas, kietas, tikras komunistas.
Tti, o kodl jie ia gyvena? neatsilaik nepasmalsavusi
Liuba.
Todl, kad keturiasdeimt devintaisiais metais i Graikijos
ms al atvyko trisdeimt tkstani emigrant, su jais ir
Aleksandridi. Tiesa, visi jie daugiausia sikr Takente, bet ddei
Konstantinosui leido gyventi prie Maskvos, nes jis tikras komunis
tas ir paangus urnalistas, jis draugauja su Tvardovskiu ir Borisu
Polevojumi*, paaikino tvas.
Apie Vasilij Tiorkin Liuba inojo, moksi mokykloje,
Apysak apie tikrj mog ji taip pat buvo skaiiusi, garsij ra
ytoj pavards jai buvo inomos, todl ji visai nesistebjo, kad su
jais draugaujantis mogus turi daug privilegij. Tai tai, vadinasi, i
kokios eimos Aela! Aiku, kodl ji taip neasi.
O k, jo dukra gerai rusikai kalba? pasidomjo tvas.
Ar gerai? Liuba sutriko. Aela kalbjo lygiai taip, kaip pati Liuba,
kaip visi aplinkui, nieko ypatingo jos kalboje mergait nepastebjo.
O kaip dar ji gali kalbti?
Juk ji graik, gim Graikijoje ir gyveno ten iki penkeri
met, paaikino Nikolajus Dmitrijeviius, rusikai tiktai ia
imoko, o jos gimtoji kalba graik. tai a ir klausiu, ar gerai ji
imoko rusikai?
Turbt, patrauk peiais Liuba, ji kalba kaip visi.
Ir be akcento? nepatikliai prisimerk tvas.
Be akcento.
Tai auni mergait! nuoirdiai avjosi jis. Imintinga
kaip reta! Gerai bt, kad js su Tomka taip usienio kalb imok-
tumt!
Liuba nusimin. Nieko sau, net ir ttis, nors Aelos visai nepa
*Garss tarybiniai raytojai.
sta, netgi jis ja avisi ir rodo dukroms kaip pavyzd. inoma, tokia
ypatinga mergait turi bti svarbiausia bet kurioje kompanijoje, ir
bet kuri kita mergait alia jos atrodys pilka ir nepastebima.
Einam miegoti, piktai sunypt Tamara, tampydama
Liub u rankovs. Jau vlu. Leisk tiui ramiai pavalgyti.
Nuleidusi galv, Liuba nusek paskui seser j bendr kamba
r. Taiau vos jos udar duris, Tamara atsisuko j deganiomis i
smalsumo akimis.
Nagi, pasakok, kaip ten viskas buvo. Su kuo susipainai, ko
kie jie, k js ten veikte.
Ar tau i tikrj domu? nustebo Liuba.
Tai inoma!
Liuba smulkiai ir su pasitenkinimu papasakojo, kaip aid
tinklin, kaip maudsi eere, ir apie lau, ir apie juodj sen, apie
Andrej, Ael, baltaplauk smuikinink Tani ir ruk mergait var
du Nina.
Toji Aela visika iukl, neleidianiu prietarauti
tonu nusprend Tamara, vienos ambicijos, ant svetimos kupros
roj nori nujoti.
Kodl? nesuprato Liuba.
O todl, kad visi jos nuopelnai tra geras tinklinio aidimas.
O visa kita jai veltui atiteko. Tik todl, kad gim Graikijoje, ir jos t
tis didelis mogus. O tai Andrejus tai asmenyb. Jeigu nori ko
nors naudingo imokti, geriau su juo draugauk, o ne su savo Rodiku.
I tavo Rodiko naudos kaip i oio pieno.
Liuba tuoj pat sieid, bet pasisteng to neparodyti.
Nori, rytoj kartu prie lauo eisim, taikiai pasil ji.
Dar ko! Lyg neturiau k veikti.
Juk sakei, kad tau domu.
Taigi man tavs paklausyti domu, kvaia! nusijuok
Tamara. Tu per deimt minui papasakojai tai, k pamatyti man
tekt sugaiti pus dienos. A geriau per t laik k nors naudingo
nuveiksiu.
O kaipgi filmas klube? sutriko Liuba. Tu juk adjai su
manimi nueiti. Vadinasi, neisi?
Na kodl gi? Nueisiu, jeigu paadjau. A, tiesa, t film jau
maiau, bet su malonumu dar kart pasiirsiu. Ten yra viena ak
tor graumlis, kaip apsirengusi, a ne visk siminiau, reikia dar
kartel vilgtelti. Jos ten toks kostiumlis siauras sijonas su diru,
laisvas varkelis be sag...
Tamara vl sikando savo mgstam tem ir svaigdama pradjo
vaizduoti nepaprastus vienos i veikj apdarus. Liuba klaussi se
sers ir tyldama nusirenginjo, kabino ant kds atkalts suknel, ant
jos markinlius ir kelnaites, kojinaites pakabino ant skersinio tarp
kds kojeli.
O iaip jau, Liubka, tu kvaia, netiktai baig savo mintis
balsu Tamara. A todl ir sutikau su tavimi eiti kin, nes pama
iau: tu labai nori film pasiirti, o tavo Rodikas n bubu, kaip
vandens burn prisisiurbs.
Migdama Liuba vis galvojo apie tai, kokia Tamara suaugusi ir
protinga, ir ji, Liuba, niekada iki galo jos nesupras. Na kodl ji su
tiko klub eiti: ar sesers pasigailjo, ar i tikrj jai reikia ten ka
kok kostiuml pasiirti? Ir Aela taip pat suaugusi, ir Rodikas, ir
Andrejus, ir niekada Liuba jiems neprilygs, ji taip ir liks jiems maa
ir kvaila.
Kit dien Liuba su Tamara nujo kin. Film rod tik vien
dien, taiau net tris kartus: dvylikt, penkt vakaro ir deimt. Jos
ilgai svarst, kok seans eiti, bet Mamut, kaip paprastai, ikart
visk patvark: deimt vakare jos neis, nr ko ginytis, o penkt, ko
gero, neparanku, nes jeigu Liuba rengiasi vaiinti vaikus pyragais, tai
patogiausias tam laikas tarp piet ir vakariens. Geriausiai mer
gaitms eiti dvylikt ir namo grti pietums. Jos istovjo ilg eil
( j klub rinkdavosi i vis aplinkini kaimeli), nusipirko led,
kuriuos pardavindavo tik prie kino seansus, ir atsisdo irov
salje. Per kelias eiles prieais jas Liuba pamat Andrej ir Rodik ir
jai paliko truput skaudu: jis rengsi eiti kin, bet vakar to nesak ir
Liubos su savimi nepakviet.
Filmas jai patiko. inoma, apie nipus ji ne visk suprato, bet
apie meil visikai visk. Jai labai patiko aktorius Olegas akovas,
kuris vaidino svarbiausi msik, o nipas, kur taip stipriai myljo
pagrindin filmo veikja vardu Tania, visikai nepatiko. Ir perlau
tos ukos vietoj slaptaodio tai buvo gerai sugalvota! Dar Liuba
dmiai irjo aktor, vaidinusi Klav, restorano padavj, kuri
parsidav nipams, ir stengsi siminti, kaip ji apsirengusi ir kokia
jos ukuosena, nes ta Klava labiausiai ir domino Tamar, btent jos
kostiumlius ir skryblaites taip dmiai studijavo sesuo, kad paskui
galt nusipieti juos savo albume. Jei Tamara vl ko nors nepastebs
ar umir, Liuba jai pasakys.
Po seanso seserys lauke tiesiai prieais klub susidr su
Andrejumi ir Rodislavu, ir paskui jie jo visi kartu.
Liubka, gali savo tvo paklausti vieno dalyko? paklaus
Andrejus.
Kokio?
Atsimeni, milicija atvaiuoja apirti Klavos kambario, na
ten, kur rastas lavonas, ir vienas milicininkas sako kitam: Pasiirk
atspaudus, atsimeni?
Atsimenu, o k?
O t, kad tas kitas milicininkas atsidaro savo lagaminl, o
toliau mums nerodo. tai man ir domu suinoti, kas tame lagami
nlyje ir k jis paskui daro. Paklausi?
Paklausiu, apsidiaug Liuba. Ji labai norjo bti naudin
ga, tegul ir savo tio dka.
Berniukai aptarinjo kak apie nipus, Liuba susikaupusi
klaussi j pokalbio ir bijojo, kad jie gali ko nors jos paklausti, o ji
neinos, k atsakyti, nes ne visk suprato. Ji norjo nukreipti kalb
apie tokius dalykus, kurie jai buvo labiau suprantami.
O man Tania labai patiko, siterp ji panekes, igirdusi,
kad Andrejus paminjo veikjos vard. Man jos buvo taip gaila!
Ji juk vis laik negaljo pamirti, kaip jis jai sako: A visada tave
mylsiu, Tania, ir ji pati j labai myljo ir jo lauk.
Oi, na tu ir panekjai! susirauk Rodikas. Myljo, my
ljo, o kas ijo? Juk ji pati ir sako: Vis t laik a myljau ne t.
tai tau ir visa meil. Ne, meil tai niekai.
Liuba nutilo, keikdama save paskutiniais odiais. Ir vl ji pasa
k kak ne taip, ir dabar berniukai j niekins. Ji i pat ryto spjo i
kepti pyragus su serbent daru, o jeigu jie nepasikvies jos prie lauo,
kad ji tokia kvaila? Bet visikai netiktai j igelbjo Tamara.
Kas sak, kad meil niekai? grietai paklaus ji. K
js, snargliai, suprantat! Js tiesiog dar per mai. tai mokysits mo
kykloje Kar ir taik, tada ir pasikalbsime, niekai meil ar ne.
Tai jau u tave ne jaunesni, kandiai met Andrejus,
mes juk bendraamiai, o tu neiesi lyg btum imto met.
Gal ir bendraamiai, paslaptingai atsak Tamara, tik a
Kar ir taik jau perskaiiau, o tu dar ne.
I kur inai? Gal a irgi skaiiau.
Kur jau ne, tu skaitei! prunkteljo Tamara. Jeigu b
tum skaits, toki kvailysi nekalbtum.
Rodikui toks panekesio poskis nepatiko, ir jis paskubjo
keisti tem:
Liuba, tai mes su Andriucha ueisim tavs pakeliui mik,
nes viena ms laukyms nerasi.
Gerai, apsidiaug Liuba. O kada? Po piet?
Na taip, madaug, atsak Rodikas nekonkreiai.
Neumirk, mes su tavimi iandien aidiam achmatais,
primin jai Andrejus.
Oi, apie achmatus Liuba buvo visai umirus! Bet kaipgi taip,
juk jinai j spjo, kad blogai aidia!
Gal nereikia? gailiai suabejojo ji. Tu vis tiek laimsi, tau
su manimi bus nedomu aisti.
Andrejus dmiai j pasiirjo ir, rodos, pasigailjo.
Gerai, kalbjai. Gaila, inoma. Niekas daugiau achmatais
neaidia, a tikjausi, kad bent su tavimi suaisiu. O tu aunuol,
sininga, pati prisipainai, kad nemoki aisti. O kiti pradeda apsi
metinti, vaidina neinia k, o kai reikia aisti, neino nuo ko pra
dti, dviej jim priek nenumato.
Tamara daugiau pokalbiuose nedalyvavo, ir i jos susikaupusio
veido bei pagreitinto ingsnio Liuba suprato, jog sesuo skuba namo
greiiau pripulti prie savo albumo ir nupieti visk, k ji mat kine.
Likus dviem gatvms iki Rodiko nam, Andrejus pasuko dein,
paskui ir Rodikas nujo namo.
A tau tikrai sakau, Tamara kalbjo taip, lyg bt tsusi
nepertraukiam panekes, tau reikia draugauti su Andrejumi.
Tas Rodikas nei ioks, nei toks, o Andrejus asmenyb, charak
teris.
Tai pati su juo ir draugauk, atsikirto Liuba.
Labai man reikia! Man ivis draug nereikia, joki, man ir
taip gerai. O tu, Liubka, visuomenikas sutvrimas, tu viena nepab-
ni, tau btinai reikia kompanijos, todl a ir sakau: rinkis Andrej,
neapsiriksi, daug ko i jo imoksi. O i Rodiko jokios naudos.
Apie naud Tamara kalbjo jau antr kart, ir Liuba negaljo
nusprsti, k jai daryti: pykti ant sesers nesinorjo, bet ir nejausti
nuoskaudos buvo nelengva. Kodl i mogaus btinai reikia tiktis
naudos? Argi negalima paprasiausiai draugauti be jokios naudos?
Andrejus, inoma, labai protingas, dl to Tamara teisi, bet jis toks
protingas, kad su juo net baisu kalbtis, ir ne viskas suprantama,
ir neinai, k atsakyti. O Rodikas jis toks graus... Ir geras. O
Andrejus piktas, rstus ir visikai, na, n trupuio negraus. Ne,
Liuba gali j gerbti ir truput bijoti, bet draugauti su juo nestengt. Ji
nori draugauti su Rodiku.
Na, o toliau ten viskas nelabai domu. Tai juk rugpjio vidurys,
iki atostog pabaigos liko tik dvi savaits.
Kaip tai nedomu? pasipiktino Akmuo. O lauas su
pyragu? Kaip ten buvo?
Paprastai viskas buvo, nieko ypatingo. Pyragus sukirto aki
mirksniu, visiems patiko, Liuba patenkinta. Iki atostog pabaigos ji
su jais dar gal penkis kartus buvo susitikusi lauai, bulvs, mau
dyns eere. A juk sakau, nieko ypatingo. Taip ir isiskyr visiems
mokslo metams.
Taip ieina, kad Liuba su Rodiku iki kitos vasaros n karto
nesimat?
O k a tau sakau? Tik kit met birel tesusitiko. Jai dvylika,
jam keturiolika. Ir vl viskas i naujo: lauai, tinklinis, plaukymas,
bulvs... Nuobodyb. Jie net u rank kol kas nepasilaiko. Rodikas
apskritai labiau prie Aelos linksta, bet tai ir suprantama, ji ten pir
moji grauol kaime. A jau ir penkiasdeimt devintuosius metus
vilgteljau viskas taip pat, tik jie kin pradjo kartu vaikioti.
Klausyk, a ir pasenti spsiu, iki jie rimtai vienas kito imsis, gal i
karto prie vestuvi pulti, k?
Tu mans nepainiok, rsiai susirauk Akmuo. Kas su
kuo pradjo kin vaikioti?
Rodikas su Liuba.
O kieno vestuvs?
Rodiko su Aela, a juk tau pasakojau.
Tai kodl tu man galv kvarini! rimtai supyko Akmuo.
kin jis su Liuba vaikto, o veda Ael. O kas djosi tarp to? Kaip tai
atsitiko? Tu man netinginiauk, o irk visk kaip reik, i eils.
Varnas pasipt.
penkiasdeimt devintuosius nelsiu, usispyr jis. A
ten jau pro keturias vietas lindau, visus onus apsidraskiau, ten ne
skyls, o vien spygliuota viela. Keturi ygiai per tris vasaros mne
sius dar tau maai, k? A geriau i karto eiasdeimtuosius nr-
siu, ten tie, kurie i istorik papildomai usidirba, ger land padar,
erdvi, juk tuomet Chruiovo reformos prasidjo, denominacija,
Vidaus reikal ministerijos likvidavimas...
Gerai, malonjo Akmuo, duok eiasdeimtuosius, bet
ne vlesnius ir dirbk dorai.
Palauks, kol Varnas nuskris tolliau, Akmuo negarsiai paauk:
alty, tu ia?
ia a, ia, kur man daugiau bti. A jau seniai atliauiau, gu
ljau ir klausiausi, kaip tavo plunksnotas nipas laktingala suokia.
Turiu tau praym, kreipsi Akmuo, bet altys j nu
trauk.
Ar penkiasdeimt devintuosius nuvaryti? Nepasitiki savo
skraidaniu valgu?
Taigi tu pats visk supranti, atsiduso Akmuo.
Suprantu, suprantu, sunibdjo altys. Lauk, greitai
griu.
Akmuo jaudinosi, kad seni varovai nesusidurt, taiau neri
mavo be reikalo: altys veik taip meistrikai, kad informacij gavo
labai greitai.
I esms ms mielas pauktelis nepamelavo, prane jis
Akmeniui, per vis penkiasdeimt devintj vasar beveik nieko
neatsitiko. Bet du epizodlius a tau atkasiau, gal susidomsi. Vis
pirma, Aela apsilank Rodislavo namuose. Pasakoti?
inoma, pasakok, susijaudino Akmuo. Kaip tai atsi
tiko?
Rodikas prasitar, kad j namuose didel biblioteka ir net va
sarnamyje labai daug knyg, todl Aela papra leisti jai ateiti ir pasi
rinkti k nors skaityti. inoma, ji tai dar su ateities viltimi juk jai
ms Rodia patinka, i vis jos pastam maskviei, jos manymu,
tik jis vienas vertas jos neemiko groio. Tai tai, ateina ji, vadinasi,
jo namus, susipasta su tiu Jevgenijumi Christoforoviiumi ir
pradeda j kerti savo Graikijos istorijos ir mitologijos imanymu.
Ttis suavtas, kalbasi su ja kaip su suaugusia, su sau lygia; Aela
pasirenka paskaityti kakoki proting knyg ir dl to gauna dar
daugiau tak savo naudai. Paskui ji vis savait kartoja Rodikui,
koks nuostabus jo ttis. odiu, visk daro metodikai. Ttis, ino
ma, dalijasi savo spdiais su sutuoktine, ir ms Klara Stepanovna
pradeda snui kalti galv, kokia Aelut gera mergait, kad reikia
j daniau kviestis sveius ir apskritai susipainti su jos tvais. Na,
Klar galima suprasti...
Ir kodl gi? nesumet Akmuo.
Na kaipgi? Aleksandridi eimynl nepaprasti paukiai.
Ttuis Kostas asmuo, artimas imperatoriui, j pats Tvardovskis
Novyj mir spausdina tais laikais jo toks itin prestiinis urnalas.
O mamyt Asklepiada asmenyb, artima imperatorienei, tiksliau,
jos veidui. Dar tiksliau artima io pasaulio galingj mon vei
dams. Ji, ar inai, veido ir andikauli chirurgijos specialist, ir kol
nebuvo emigravusi Taryb Sjung, spjo pasimokyti geriausiose
Amerikos ir Europos klinikose. Svarbiausia jos specialyb nosys,
ji labai graiai jas perdaro. Na, ir smakrus, jeigu kam reikia, irgi su
taurina. sivaizduoji, kokie jos ryiai ir galimybs?
Taaip, nuts Akmuo. Ir k Rodikas?
O nieko. JamAela patinka, nes ji grai, bet jam su ja nejauku.
Supranti, ji pati apie save galvoja, kad ji tokia, na, tokia ypatinga, kad
geresni nebna, ir kad tas, kuriam ji suteiks garb bti alia, irgi turi
atitikti tok aukt lyg. O Rodikas atitikti nenori, jis apskritai ne gar
btroka, jis romus, sukalbamas vaikinas, ne kovotojas. Jamsu Liuba
kur kas ramiau, su ja jis jauiasi tvirtai: jis vyresnis, jis protingesnis,
jis stipresnis, Liuba aki nuo jo neatitraukia, kiekvien jo od gau
do. O alia Aelos jis vis laik sitemps, o to jis nelabai mgsta. inai,
toks sibaritas romantikas. Ir tai ia, mano drauge Akmenie, priar
tjome prie dar vieno epizodo, kuris, mano manymu, irgi svarbus.
Ms Rodikas kalbjo Liub nueiti mik pasiirti aibo trenkto
medio. Jis, girdi, ir keli ino, ir vietos ten graios, ir aibo sualotas
medis taip pat pasakikas. Na, ir jie nujo. Med pamat, bet Rodikas
nepagalvojo, kad jis visai pamikje, o prie miko kaimas, o kaime
savi paaugliai ir savi paproiai. Ir dar jis nepagalvojo, kad Liuba jau
na, kaip ia tau paaikinti... odiu, ji jau tikra mergina: ir klubai, ir
upakalis, ir krtin viskas kaip reik. Jis priprato j laikyti maa,
todl nieko ir nepastebjo. Tik jie atgal pasuko, o ia vietiniai vaiki
nai idygo gr augaloti septyniolikmeiai. Rodikas tarsi emn
augo, i baims jam bloga pasidar, vos nesusivm, galva sukasi, lie
uvis prie gomurio prikeps, na, tu jau inai, jam taip atsitinka, turi
jis toki savyb, stresinse situacijose sutrinka ir protas neveikia. O
vaikinai prie Liubos artinasi, artinasi... Siaubas! Ir ji sivaizduoji,
kokia aunuol! pradjo su jais kalbtis. Girdi, kokie js vardai,
i kur js, ar yra js kaime tokia teta Marusia, kuri turi pat geriau
si obel sod visoje apylinkje, moiut visada i jos obuolius perka
ir labai giria. O dar ta teta Marusia turi ank Vitalik, antramet,
kuriam praeitais metais visai vasarai buvo uduoti rus kalbos pra
timai, ir jis niekaip negaljo j veikti, o jos, tai yra Liubos, moiut
jam du kartus padjo. O, tai tu ir esi tas pats Vitalikas? Tik pamanyk,
kaip atsitinka! Perduok tetai Marusiai nuo mans linkjimus, sakyk
nuo Liubos Golovinos ir jos moiuts labos dienos, gerai? Vaikinams
nr kur dtis jei taip kalba pakrypo, ieina, kad jie kaip ir pa
stami, neukabinsi juk pastamos mergaits. Bet i Rodiko jie,
inoma, isityiojo kiek norjo, girdi, ko stovi, kavalieriau, uodeg
paspauds, jeigu jau su tokia mergina eini, tai nedrebink kink, jai
u nugaros nesislpk. odiu, mergait aunuol, juk jos niekas ne
mok, kaip tokiose situacijose elgtis, ji grynai intuityviai atspjo.
Taip, msliai patvirtino Akmuo, jos intuicija galinga,
tai mes ir anksiau pastebjom. irdim jauia ir mintis skaito. Bet a
nesupratau, kas itame epizode tokio domaus?
Taigi iki domaus a dar neprijau, nusijuok altys.
domiausia prasidjo paskui, kai tie vaikinai nujo. Ima, vadinasi,
ms Liubaa ms Rodislav u rankos, veda takeliu namo ir jam
kalba koks, girdi, tu aunuolis, kad stovjai tyldamas, nieko neda
rei ir nepuolei mutis. Matai, kaip viskas gerai baigsi, o jeigu btum
padars kvailyst ir btum pradjs mane ginti, tai viskas btinai
bt pasibaig mutynmis. Vaikinai suaug, girti, juk jie ir umuti
arba mirtinai primuti galjo, o dabar viskas baigsi gerai. Rodikas
eina paniurs, em iri, tu, sako, turbt manai, kad a bailys, tai a
ir elgiausi kaip bailys, o Liuba apie j vyniojasi, akis jam iri ir sako,
kad viskas kaip tik atvirkiai, kad jis elgsi teisingai, kad tik taip ir
reikjo elgtis, jog neiprovokuotum kruvin mutyni, ir ji neva vis
laik, kol vaikinams smegenis pudravo, bijojo, kad Rodikas neilai
kys, siki kalb, prads j ginti ir visk sugadins. Bet jis aunuolis,
visk padar teisingai ir bdos neprisiauk. tai taip!
Ir kaip, neslpdamas pasibaisjimo paklaus Akmuo,
nejau jis viskuo patikjo?
O k! inoma, patikjo. Kaip nepatiksi, jei patikti taip
norisi? Oi, o ji taip persigando vargel! A juk maiau, ji su tais
vaikinasi ramiai kalbasi, net sakytum meiliai, o paiai kinkos dreba,
ji juk puikiai suprato, kuo visa tai galjo baigtis, j ir moiut spjo,
kad bt atsargi, ir sesuo Tamara buvo ta tema apvietusi. Juk ms
Liuba stambi, ivaizdi, nepasakytum, kad tik trylikos met.
Na, tu tik pagalvok, kariai atsiduso Akmuo, ir vl jinai
j kalbjo. domu, ar ji pati tiki tuo, k kalba? Kaip tau atrodo?
Ji tiki tuo, kad elgiasi teisingai, ir sako tai, kas reikia, ne
dvejodamas atsak altys. itai galiu tau garantuoti. O visa kita
labai jau subtili materija, ia lengva apsirikti. A tau i savo patirties
pasakysiu: toki situacij negalima sprsti jga, neutralizuoti jas
manoma tik kalbomis.
Bet juk usistoti mergin, neleisti jos skriausti tai kilnu,
tai geri ketinimai. Argi tai gali blogai baigtis?
Dar ir kaip gali, altys ilgai tyliai nypt, o tai reik, kad
jis kvatojasi. Tu samprotauji kaip tikras etikos kategorijomis besi
remiantis filosofas. Pamanykit, geri ketinimai ir kilns siekiai. Gerais
ketinimais kelias pragar grstas. Gal umirai? Labai danai geri
ketinimai baigiasi katastrofikomis ir net mirtinomis pasekmmis,
ir ms atvejis to pavyzdys.
Nori pasakyti, kad etika tuti plepalai ir niekam nereika
lingas mokslas? pasipiktino Akmuo.
A noriu pasakyti tik tai, kad sprendiant gyvenimikas pro
blemas etika nra vienintelis kriterijus, ramiai atkirto altys.
Gyvenimas labai vairus ir nuolat konfliktuoja su etikos mokslinmis
kategorijomis. Ir nereikia to dramatizuoti. Prietaravimai natrali
ms egzistencijos dalis, be prietaravim nebt judjimo priek.
Ir baik tu gal gale pstis! apibar jis niriai tylint Akmen.
Geriau atsisveikinkim, nes tuoj gr ms valgybos monstras ir vl
prads snap vien ir kit pus sukioti, ar nekvepia varovais. A
nuliauiu tolliau, kad jis mans neuuost, ir pasiklausysiu, koki
naujien jis tau atne. Jeigu kas aukis pagalbon, a visada pasi
rengs.
Ai. Akmuo jau suprato, kad ginydamasis su aliu
buvo ne visai teisus, ir i susijaudinimo net apsiaarojo. Atleisk, jei
buvau neteisus. Kakas man su nervais pastaruoju metu...
Iki 1960 met vasaros jg isidstymas vasarotoj kompanijoje
galutinai nusistovjo. Vyriausia liko Aela Aleksandridi. Jos pirmeny
b ir teis priimti visiems privalomus sprendimus rmsi keliomis
fundamentaliomis slygomis: ji buvo vietin, ir remiantis kakokiais
nesuprantamais vaikikais kriterijais tai buvo neginijamas jos pri
valumas; ji buvo graik, ir tuo nepaprasta; ji mokjo graik kalb,
iman graik istorij ir mitologij, o tai reik, jog ji apriorikai
moka daugiau u kitus; ji buvo grai ir tai leido jai naudotis visomis
neginijamomis grauols teismis. odiu, Aela buvo laikoma pir
mja ir i vis geriausia, ir niekas i vasarotoj kompanijos nedrso
tuo abejoti.
83
Antroje vietoje, vaizdiai kalbant pirmos grauols kairje ir
deinje, stovjo Rodislavas Romanovas ir Andrejus Begorskis. i
garbing viet jie um dl skirting prieasi. Rodislav Aela pri
artino todl, kad jis jai labai patiko, o tai Andrejus patiktinio vie
toje atsidr tik todl, kad jokios kitos vietos uimti paprasiausiai
negaljo. Jis kategorikai nenorjo bti pirmas, nes beprotikai mgo
achmatus, danai praleisdavo kolektyvines pramogas ir tuo metu
sddavo prie lentos bei didmeistri etiud knygos. Lyderio vieta
j bt pareigojusi vadovauti kompanijai visada ir visur. Bet bti
treiu ar net penktu jis negalt natraliai: Andrejus daug skait ir
inojo kur kas daugiau u pai Ael, ir nors jis specialiai to neparo
dydavo, vis tiek buvo aiku, kad jis protingas ir jo samprotavimai ne
banals, nepanas jo bendraami samprotavimus.
Ir dar antroje vietoje, gal antroje su puse, buvo Liuba Golovina,
kuri neturjo, bent jau vaik akyse, joki nepaprast sugebjim, bet
buvo tarsi neatidaloma Rodiko Romanovo dalis. kompanijos susi
rinkim viet jie ateidavo kartu, taip pat kartu ieidavo, danai dvie
se eidavo kin arba trise su Andrejumi Begorskiu, ir visi kakaip
priprato juos irti kaip neiskiriam por, ir niekam net galv
neateidavo j erzinti kavalierius su pana vir ko su smala, tiesiog
visi inojo, kad tai Rodikas kakada atsived Liub kompanij ir
kad jie gyvena gretimose gatvse, todl visikai natralu, jog jie kar
tu ateina ir kartu ieina. Aela Liubos varove nelaik, ir suprantama
kodl: dvejais metais jaunesn, visai dar alia snargl ir nieko toje
mavaikje ypatingo, o jei Rodikui taip patinka vaidinti vyresnj
brol ir maamei globj tai padkdie, tegul smaginasi. Po vizito
Romanov namuose ir painties su Jevgenijumi Christoforoviiumi
Aela man, kad dabar tarp jos ir Rodiko radosi kakas, ir tai tapo
jdviej bendra paslaptimi bei vien su kitu suartino. Eiti sveius
toje gyvenvietje kakodl buvo nepriimta, bent jau tarp vaik, ir tai,
kad ji pabuvojo Romanov namuose, Aelai atrod labai reikminga.
Apie tai, kad Rodikas ir Liuba reguliariai vienas pas kit lankosi,
mergina, aiku, inojo, bet neteik tam n maiausios reikms:
pamanykit, Rodislavas tamposi su ta ma na ir tegul tamposi.
O kad ta ma jau praaugo ne auktag Ael, ididi grauol ir
nepastebjo.
Atostogos jo pabaig, buvo jau rugpjio vidurys, pradjo dygti
grybai, ir Mamut Ana Serafimovna msi eilinio paruo etapo, ku
riam reikjo baravyk, kazlk ir kelmui. Baravykai divo ilgose
virtinse, kelmuiai ir kazlkai buvo sdomi ir marinuojami. mik
eidavo beveik kasdien, ir Nikolajus Dmitrijeviius Golovinas laisvomis
nuo tarnybos dienomis su malonumu dalyvaudavo gryb ygiuose.
T sekmadien jis ijo grybauti su Liuba ir Rodislavu. Rodiko
mama Klara Stepanovna atsarg iemai nekaup, gal nemokjo, gal
nemgo, o gal laiko neturjo, ir Ana Serafimovna pasisil apdoroti
ir paruoti visk, k tik Rodikas parne.
Jie jau buvo giliai mike, kai Nikolajus Dmitrijeviius patyrusia
ausimi igirdo kak panaaus vius. siklauss jis liep vaikams
likti vietoje, o pats atsargiai pasuko ton pusn, i kur aidjo tartini
garsai. Gal po penkiolikos minui jis gro, o jo veidas buvo piktas
ir susirpins.
Rodislavai, vesk i ia Liuba, grietai sak jis. Greitai
grkite gyvenviet, bkite pas ms galiotin dd Peti ir pasa
kykit, kad vaiuot ionai. A jo lauksiu prie smlio karjer. Ir tegul
pasiima ginkl, ito nepamirkit. Rodislavai, ar galsi jam iaikinti,
kur a esu?
Liuba vilgteljo Rodik ir suprato, kad jam vl tai atsitiko.
Ne, inoma, Rodikas pats geriausias berniukas pasaulyje ir jis jokiu
bdu, tikrai jokiu, negali bti bailys, tiesiog jis toks, kad kai reikia
greitai k nors nusprsti, j itinka paralyius ir j veria vemti. Juk jis
dl to nekaltas, tiesa?
Mes visk paaikinsim, greitai u abu atsak Liuba. O
kas atsitiko, tti? Kas ten audo? O kaipgi grybai? Mes tiek pririn-
kom, negi ia paliksim?
Bet Nikolajus Dmitrijeviius dukters tarsi negirdjo ir kreipsi
tik jos draug.
Rodislavai, a tavimi pasitikiu, tu vaikinas suaugs, keli at
gal rasi, vesk greiiau i ia Liub, ia pavojinga. Ir namie niekam n
odio, pasakykit, kad a sutikau pastam, nujau pas j sveius, o
grybus pats atneiu. Visk supratai? Pirmyn, bgte mar.
Mes visk supratome, tti, vl u abudu atsak Liuba.
Golovinas, atsargiai ir tyliai engdamas, dingo. Liuba, stropiai
vykdydama tvo sakym, pasileido bgti, bet po keli ingsni
sustojo ir atsisuko. Rodikas, pabals ir ipiltas prakaito, atsirms
med, tarsi priaugs prie jo, stovjo toje paioje vietoje. Mergait
gro ir timpteljo j u rankos.
Rodikai, bgam. Nagi bgam, kelk koj, enk, na?
Rodikas pradjo vemti. Liuba rpestingai prilaik j u pei,
paskui pasilenk, nuskyn didel varnalos lap, nuluost jam vei
d ir sutept languot kaubojik markini krtin.
Nesijaudink, viskas gerai, kalbjo ji, nieko baisaus ne
atsitiko, giliai pakvpuok ir eisim.
Ji vis kalbjo ir kalbjo, stengdamasi, kad balsas bt lygus ir
ramus, o pati temp vaikin u rankos, kad jis engt pirm ingsn.
Pamale jis atitoko, pradjo eiti, o paskui ir bgti. Jie skuod greitai,
i vis jg, klupo u akn, krito ir vl klsi, apsidrask veidus ir
rankas atrias akas, nieko aplinkui save nemat ir galvojo tik apie
tai, kaip greiiau nubgti pas galiotin dd Peti, kuris pasiims pis
tolet, ss ant savo motociklo su lopeliu ir per kelias minutes atsi
durs pamikje, o ten jau savomis kojomis nuskubs padti Liubos
tiui, likusiam akis ak su baisiais ginkluotais banditais.
Atbg iki galiotinio nam ir iaip taip atsikvp, jie gan tik
sliai nupasakojo, kur laukia Nikolajus Dmitrijeviius, o Rodikas net
sugebjo parodyti t viet emlapyje. Dd Petia j pagyr, nedvejo
damas grieb ginkl ir sdo ant motociklo. Ir tik tada Liub pradjo
purtyti.
Kaip ten ttis? rydama aaras, be galo kartojo ji. O jeigu
jam kas nors atsitiks? Juk reikia eiti namo ir kak meluoti mamai,
Mamutei ir Tomai, o a negaliu, mano balsas drebs, jos ikart su
pras, kad sakau neties.
Rodikas sustojo, apkabino j, priglaud jos uverkt veidel prie
savo peties, paglost galv.
Nebijok, tar jis, viskas tavo tiui bus gerai, a tau
priadu. Jamir dd Petia pads, ir ivis tavo ttis tikras didvyris,
nepabijojo vienas su banditais pasilikti, o juk jie ten ginkluoti. O
drsuoliams niekada nieko blogo neatsitinka. Nusiramink ir einam
namo. Arba, jei nori, einam prie eero?
Ne, pro aaras jam pet pasak Liuba, neikim prie
eero, ten turbt vaikai, jie i karto supras, kad mums kakas nutiko.
Reiks su jais kartu aisti, o a negalsiu.
Na, jei nori, einam pas mus namus? kalbinjo
Rodislavas. Mano ttis nieko nepastebs, kai jis dirba, nieko ap
link save nemato. Einam, k?
Ne, vl atsisak Liuba, o jeigu ttis gr? Jis juk liep
mums su tavimi eiti namo. inai, kaip jis barsis, jeigu suinos, kad
mes nepadarme taip, kaip jis liep?
Gerai, einam pas tave. Jei nori, a eisiu su tavim.
Noriu, ir Liuba dar skaudiau pravirko. Mamut bti
nai pastebs, kad a verkiau. K a jai sakysiu?
Nieko tu nebijok, a bsiu alia.
Jis staiga Liub atstm ir pritp prieais j.
K tu darai? isigando mergait.
irk, tu krisdama kel smarkiai susieidei. Ir kraujas bga.
Skauda?
Ne, Liuba liovsi verkti ir irjo sumut kel, tarsi ne
galdama suprasti, kas gi tai yra. Lyg ir neskauda. A neinau... A
net nepastebjau...
Tavo moiutei galim pasakyti, kad nukritai, skaudiai usi
gavai, todl ir verki, pasil Rodikas.
Liuba nusiypsojo.
Gerai. Puikiai sugalvojai! Ai.
Vis dlto Rodikas ne tik pats graiausias, bet ir pats protingiau
sias ir pats geriausias berniukas pasaulyje!
Namie juos sutiko moiut, mama ir sesuo Tamara. Nors i
tikrj juos sutiko tik Ana Serafimovna. Ji ramiai iklaus pasako
jim apie tio pastam, kuris irgi toje vietoje grybavo ir pas kur
Nikolajus Dmitrijeviius nujo sveius. Tamara, kaip paprastai,
sdjo verandoje su knyga, o Zinaida Vasiljevna arba tiesiog mama
Zina sukiojosi prie veidrod suktuk prisuktais plaukais ir mata
vosi drabuius, kuriuos vilksis rytoj darb. Igirdusi viena ausimi,
kad vyras nujo pas kak sveius, mama Zina tik nepatenkinta
surauk nosyt, bet, pamaiusi priekaiting anytos vilgsn, greitai
nurimo ir trumpai itar:
Na, gerai, gerai, ir toliau domjosi veidrodiu.
Ana Serafimovna sutvark Liubos kel, patep briliantine alu
ma, dav vaikams arbatos su balta duona, utepta sviestu ir uogiene,
ir pasiunt sod valyti smliu puod ir keptuvi. Paskui atjo piet
metas, ir visi pavalg. Liuba suplov indus, paties verandoje ant
stalo sen antklod ir pradjo lyginti krakmolytas paklodes, uval
kalus, staltieses ir servetles, Tamara vis dar skait, o Rodikas padjo
Liubai neiojo i virtuvs sunkius, ant virykls kaitintus ketinius
lygintuvus.
Kaip tau, Toma, ne gda, piktai praneko verandoje pasi
rodiusi Zinaida graiu atlasiniu chalatu ir jau sutvarkytomis gar
banomis. irk, Liuba dirba, net Rodikas jai padeda, o tu sdi
ir nieko neveiki. Sins tu neturi. Jau visai suaugusi merga, o nieko
nenori namuose daryti! Tinginiui visada vent.
Kad a puikiausiai susitvarkau, greitai usistojo seser
Liuba. Mes su Rodiku visk padarysim, tegul Toma skaito, tu i
nai, kiek jiems mokykloje udav per vasar perskaityti? Siaubas! A
maiau sra.
inoma, Tamara skait visai ne tai, k udav mokykloje vasarai,
ir Liuba gerai tai inojo, bet jai buvo labai nesmagu dl motinos, kuri
pradjo eimynin barn Rodiko akivaizdoje. Moiut visada mok:
sveias namuose ventas dalykas: kad ir koki plan turtum, kad
ir k veiktum, visk mesk ir vis dmes skirk savo sveiui. Tada jis
nepasijus nereikalingas, tada jam neatrodys, kad jis tik trukdo, ir
tada jis visada noriai pas tave lankysis. Ir, inoma, jokiu bdu nevalia
prie sveio kelti barni ir pradti aikintis. veisti puodus ir lyginti
skalbinius Liuba msi tik todl, kad Rodikas pats pasil: darykim
kokius nam ruoos darbus, a tau padsiu, taip laikas greiiau pra
eis ir niekas nekreips dmesio, kad a pas jus taip ilgai usibuvau.
Nes jeigu mes su tavimi nieko neveiksim, tavo moiut pra
ds pykti, kad per mane nieko jai nepadedi darbuose.
Liubai toks argumentas pasirod tikinamas, ji paeid moiu
ts priesak ir kartu su sveiu msi nam ruoos darb. Kai skal
biniai buvo ilyginti, atjo eil puskojini adymui. Liuba, sddama
ant laipteli, ad, o alia sitaiss Rodikas jai balsiai skait vien
i Tamaros knyg, kakoki istorin apie Anos Joanovnos laikus.
Rodikui knyga patiko, o Liubai buvo nuobodu nei meils, nei
aistr, vien tik politika bet negi tai svarbu? Svarbu tik tai, kad
Rodikas, pats geriausias berniukas pasaulyje, sdi alia jos, kad jis
nepasialino, nepaliko jos toki sunki dien, o atjo pas j namus,
pasirengs jai padti ir j apginti. tai kas i tikrj svarbu. Net jei
gu jis skaityt priemiestini traukini Maskv tvarkarat, vis tiek
gyvenimas nuostabus! Kad tik tiui viskas gerai baigtsi, kad tik
jam nieko neatsitikt... Ir kodl jo taip ilgai nra?
Susdo vakarieniauti, bet Liubai ksnis gerklje strigo. Visi,
iskyrus j ir Rodik, man, kad Nikolajus Dmitrijeviius utruko
pas biiul, ir niekas dl to nesijaudino, bet juk jiedu inojo, kur i
tikrj Golovinas, ir labai jaudinosi. Tiksliau, dabar jau jie nebe
inojo, kur yra Liubos tvas juk prajo tiek laiko. O jeigu atsitiko
blogiausia?
89
Kai u lango suburzg motociklas, Liuba, metusi akut, oko
i u stalo ir puol lauk. Rodikas pasileido paskui j. Nuo motociklo
nulipo galiotinis dd Petia ir atrod jis tuo pat metu patenkintas,
susirpins ir kakodl sumis. Dd Petia jo namus ir papasa
kojo, kad jiedu su Nikolajumi Dmitrijeviiumi sulaik tris banditus,
kurie karjere aud bandydami savo ginklus. Susiaudyme Nikolajus
Dmitrijeviius buvo sueistas, aizda nepavojinga banditai aud
ratiniais bet jis neteko daug kraujo ir dabar yra rajono ligoni
nje.
Ana Serafimovna ibalo ir tarsi suakmenjo, o Zinaida suplojo
rankomis ir isyk sileido raudoti lyg prie numirlio:
Viepatie, kas gi ia darosi! Taikos metais! Kolia, kodl tu
mus su vaikuiais nalaitliais palieki!
Nutilk! grietai nutrauk mari Ana Serafimovna ir m
dds Petios klausinti: ar snus neprarado smons, kuri viet
sueistas, ar gali Nikolajus kalbti, jei gali, ar nepra ko nors atveti,
kur ta ligonin, kaip iki jos nusigauti ir k galima nuveti. Dd Petia
valiai atsak, kad viskas gerai, Nikolajus Dmitrijeviius smons
neprarado ir pra eimai perduoti, kad aizda menka, tegul niekas
nesijaudina.
Zinaida, rodos, nieko i to panekesio neigirdo, nes vis dar
raudojo, gr rankas ir sielvartavo. Liub vl m purtyti kylantis
verksmas, bet pamaiusi, kokia moiut altakraujika ir susikaupu
si, mergait irgi susitvard. Galbt ities viskas ne taip jau ir baisu,
jeigu Mamut visko klausinja, o ne puola kaip mama isterijon.
Mamute, Tamara pakilo i savo vietos ir prijo prie Anos
Serafimovnos, laikas ruotis ir vaiuoti pas tt ligonin.
Taip, vaikeli, taip, linkteljo moiut, ruokims. Eik
surask tio dant epetuk, dut dant valymo milteli, muil su
muiline, paimk i spintos varius baltinius. Liubaa, sudk drobin
maiel pyragus ir surask puslitrin stiklain, mes j uogiens pri-
dsim.
Visi sukruto, puol vykdyti moiuts nurodym ir ruoti
Nikolajui Dmitrijeviiui siuntin. Visi, iskyrus Zinaid, kuri nujo
kambar, griuvo ant senos odins sofos aukta atkalte ir pradjo
klykti.
Moiut, negarsiai itar Tamara, prijusi prie Anos
Serafimovnos su tvarkingu ryuliuku rankose, tai, a surinkau,
k tu liepei. inai, a manau, man geriau likti namuose, o su tavimi
tegul Liuba ir Rodikas vaiuoja. Jie, pasilik namuose, su mama ne
susitvarkys. Pati matai, ji klykia kaip pjaunama, tarsi ttis jau bt
mirs, ir nieko neklauso. Taip ji ir irdies smg gali gauti, juk tai
tikra isterija.
Tai tu manai, susitvarkysi? nepatikliai paklaus Mamut.
Gali neabejoti, kreivai ypteljo Tamara. Laisvai. Tai js
vaiuokit, gerai? O a t vit prot atvesiu.
Tamara! priekaitingai suuko Ana Serafimovna.
Galvok, k sakai, tu vis dlto kalbi apie savo motin. I kur tokia
nepagarba?
Oi, nereikia, moiut, paniekinamai numojo ranka Tama
ra, vita ir yra vita, nieko be savo laktos neino. Tu juk man
nerodinsi, kad ms mama Zina proto ir ini boktas, tiesa?
Kokia jau yra tokia, mes j ir toki mylsim.
Oi, Tamarka, lupti tave u tokius odius reikia, supyko
Mamut. Tavo laim, kad man dabar ne tai rpi. Bet a su tavimi
dar pasikalbsiu.
Kol visk, kas reikalinga, krov ma fibrin skaisiai rud la
gaminl, Rodikas sulakst namo spti tv, kad gr vlai. Iki ligo
nins juos pasisil nuveti dd Petia: Rodikas atsisdo galiotiniui
u nugaros, o Ana Serafimovna su Liuba sitais priekaboje.
Vaiuojant moiut tyliai Liubos paklaus:
Na, dabar prisipaink tu inojai?
Liuba be odi linkteljo.
Kodl nieko nesakei?
Ttis udraud. Jis pats liep mums su Rodiku grti namo ir
visiems pasakyti, neva jis susitiko pastam. A nekalta, Mamute, a
padariau taip, kaip liep ttis.
Niekas tavs ir nekaltina. Tu paklusni ir labai stipri mergait.
A tavimi didiuojuosi.
Kodl a stipri? nustebo Liuba.
Nes tu vis dien inojai ir tyljai. Ir Rodislavas aunuolis,
tavs neidav, o kaip tik padjo, palaik sunki valand. Tikras
draugas. Labai geras berniukas.
Vis likus keli Ana Serafimovna tyljo, bet prisiglaudusi prie
jos Liuba jaut, kad moiut visa lyg tempta styga. Prie ligonins
dd Petia su jais atsisveikino jam reikjo vaiuoti rajono milici
jos skyri tvarkyti suimt bandit dokument. Juos pasitiko budin
tis gydytojas storas ir visai dar nesenas ddul pramatniais sais.
Jis pasak, kad jaudintis dl ligonio Golovino neverta, nieko ypa
baisaus neatsitiko, ligonis turi smon, bkl vidutinio sunkumo ir
visa tai nepavojinga. Lankymo valandos jau baigsi, bet turdamas
galvoje didvyrik ligonio poelg ir tai, kad pas j atvaiavo motina su
vaikais, jis leidia jiems neilgam ueiti palat.
Ana Serafimovna pas sn nujo viena, liep Liubai su
Rodiku ramiai pasdti koridoriuje ir netriukmauti. Nikolajus
Dmitrijeviius guljo lovoje ibals iki mlynumo, bet pamats mo
tin nudiugo, ir Ana Serafimovna pastebjo, kad jo akys iba gyva,
anaiptol ne kartligika ugnele.
Kaip tu, sneli?
Man viskas gerai, mama, valiai atsak Nikolajus
Dmitrijeviius ir pradjo motinai kartai pasakoti, kaip viskas vyko.
inoma, be smulkmen, trumpai, ykiai, kaip ir pritinka tikram
karininkui.
Ana Serafimovna klaussi, tuo pat metu ir baisjosi juk gal
jo netekti snaus! ir didiavosi savo brangiu Nikoliuku. Ji sudjo
jo spintel tualeto reikmenis, baltinius, maist ir pasil:
Nori, a pasiliksiu su tavim? Susitarsiu su gydytoju, jis leis.
Na k tu, mama, nereikia, nusiypsojo Golovinas. Visk,
ko reikia, a turiu, gydytojai ia puiks, sesels atidios, a be prie
iros neliksiu.
Tada mes vaiuosim, jau vlu, kad paskutin traukin nepa
vluotume.
Mes? pakl antakius Golovinas. Ar tu su Zina atva
iavai?
K tu, Zina su Toma namie liko, ji verkia ir rauda, vargas
bt j ia temptis. Su manimi Liubaa atvaiavo, ir Rodikas.
O! diugiai suuko jis. Tai su tavimi vaikai? Ko gi jie
neueina? Paauk juos, tegul pas mane ateina.
Vaikai nedrsiai eng palat. Liuba tikjosi pamatyti vaizd,
pana matyt kine apie kar, kai rod sueistuosius ligoninje, ir
jau i anksto isigando, bet viskas buvo visai ne taip ir ivis nebaisu.
Tvas palatoje guljo vienas, visas jo aizdas slp antklod, o veidas
buvo linksmas ir gyvas, nors, inoma, pablyks.
Na, didvyriai, reikiu jums odin padk, aunuoliai, susi
dorojote. O tau, Rodislavai, dar kart ai u dukrel. A inojau,
kad galiu tau Liuba patikti, ir tu mans nenuvylei. Beje, Piotras
Semionoviius, galiotinis, labai jus gyr, sak, kad js gerai visk
nupasakojot ir labai tiksliai parodte emlapyje viet, jam nereikjo
net iekoti. odiu, js aunuoliai!
Paskui jis paklaus, kaip reikalai namie, kaip mama, kaip
Tamara, perdav visiems linkjimus ir liep pasiskubinti grti, nes i
tikrj paskutinis priemiestinis nuvaiuos ir kaip jie tada parsigaus
gyvenviet?
Keliaujant atgal, Ana Serafimovna buvo jau kur kas ramesn dl
snaus, juk ji savomis akimis mat, kad nieko baisaus nevyko. Utat
dabar pradjo jaudintis dl marios ir anks.
Ak, nereikjo man Tamaros su motina palikti, gailjosi
ji, ta ms Zina tokia kartako, vos tik kas ji ikart ima auk
93
ti, panikuot, o Toma motinos visikai negerbia ir iaip jau iurktoka.
K nors pasakys ne taip ir viskas Zina gali nesusilaikyti, dar ne-
duokdie suduos Tamarai, o toji juk n u k gyvenime to neatleis.
O gali net atsakyti. Viepatie, kad tik nesusimut jos ten, vienos
likusios!
Moiuts jaudulys persidav ir Liubai, kuri kur kas geriau ino
jo, kaip nepagarbiai sesuo iri j mam. U aki Tamara galjo pava
dinti Zinaid Vasiljevn ne tik vita besmegene, o net berate kvaia.
Ji nuolat pabrdavo mamos nenor skaityti ir apskritai semtis bet
koki naujesni ini.
Tu tik pasiirk, paaipiai kalbjo Tamara Liubai, kai
mama, parjusi i darbo, apsivilkdavo gra blykiai dangik su
drakonais atlasin chalat ir guldavosi ant sofos su kompresu ant
kaktos, o pastarj rmino rpestingai susuktos garbanls, gali
ma pamanyti, kad jai skauda galv. Kas ten gali skaudti? Smegen
kaip drugelio. Tai ji tio taip laukia. Guli kaip Danaja paveiksle,
vaizduoja paslapting blykum ir tauri migren. Po galais, jeigu
neturi k veikti, jei turi laisvo laiko, tai geriau koki knyg pasiskai
tyt vis daugiau naudos, nei itaip voliotis. Tai bent kvaia!
K tu kalbi, Toma, kaskart isigsdavo Liuba, argi gali
ma taip apie mam kalbti?
O k a tokio pasakiau? kaskart nuoirdiai stebdavosi
Toma. A juk nesakau, kad ms mama bloga. Ji labai gera, gera
ird, gailestinga. Be to, dar ir grai. Ir tt myli, ir mudvi su tavimi.
Ir Mamut. O tai, kad ji kvaila ir neisilavinusi vita tai juk tiesa.
Argi ne?
Ir Liuba neinodavo, k atsakyti. Taip, Mamut, ko gero, teisi,
Tamara su tokiu savo poiriu gali neiksti isterik mamos aima
navim ir pasakyti jai tiesiai akis visk, k apie j galvoja. Tai bent
siaubas bt!
Jie ilipo i traukinio, kuris nuo pernai kursavo net iki paios
Kalugos ir sustodavo visai prie gyvenviets, ir juo labiau artjo na
mas Kotovskio gatvje, tuo rykesni ir baisesni paveikslai kilo Liubos
vaizduotje. Tai jai vaidenosi, kad tai tai i u kampo ibgs siutusi
Tamara, pasakys, kad mama jai sudav ar dar blogiau primu,
ir ji, Tamara, visam laikui ieina i nam. Tai vaizdavosi, kad mama
urakino nemandagi dukr sandlyje ir dabar jos susipykusios
visam likusiam gyvenimui, niekad jau motina ir dukra nepasakys
viena kitai n odio, ir eimoje aminai tvyros slogi tyla. Arba Liuba
staiga isigsdavo, kad Tamara nesteng mamos nuraminti, ir i vis
t laik, kol jos keliavo rajono ligonin ir atgal, verk ir aimanavo,
ir jai pasidar bloga su irdimi, o Tamara nepastebjo priepuolio,
pamaniusi, jog mama vl apsimetinja, kaip bdavo su migrena, ir
dabar, kai jos gro, paaiks, kad mama... Oi, Liubai net mintyse
baisu t od itarti. Kol Rodikas jo alia, ji dar laiksi, bet kai tik jis
atsisveikino ir pasuko orso gatv namo, Liubai pasirod, kad i
jos atm ramst, ir jeigu kas nors tokio atsitiks, ji tikrai neilaikys ir
numirs i skausmo.
Bet niekas j pasitikti neibgo, ir i sandlio nesklido n garso,
ir greitoji pagalba alia nam nestovjo. Languose deg viesa, ir i
alies Golovin namas atrod visikai taikus ir ramus. Liuba smar
kiai plakania irdim pirma ubgo laipteliais, atvr duris, puol
kambar ir sustingo prie slenksio.
Mama ir Tamara aid loto. Mama neverk, atvirkiai ypso
josi ir dliojo etonus ant savo korteli, o Tamara trauk i maielio
boselius su numeriais. Mamos ukuosena buvo kakokia neprasta,
anksiau Zinaida taip nesiukuodavo. Ant pei ji buvo usimetusi
nauj al, kur jai ttis padovanojo Kovo 8-j, ant stalo stovjo ar
batinukas, puodeliai ir dubuo namini sausaini, kvepjo kepiniais
ir kakodl mamos kvepalais. Paprastai namuose taip kvepdavo,
kai mama rengdavosi darb ir apsipurkdavo i graaus pilvoto
flakono su mlyna ir auksine etikete. Bet juk iandien sekmadienis
ir jau vlus vakaras, net naktis, kurgi ji taip vlai isireng? Taiau
labiausiai Liub nustebino tai, kad Tamara aidia loto. Tamara
ir loto? To negali bti, nes negali bti niekada! Tamara nekent
bet koki stalo aidim nei loto, nei kort, nei domino, ji pripa
ino tik achmatus ir, nors pati neaid, sak, kad achmatai vysto
intelekt ir jais aisti labai naudinga. Kaskart, kai mama, Mamut ir
Liuba ssdavosi aisti loto, Tamara paniekinamai prunkt ir sak,
kad n vienas save gerbiantis mogus tokiems niekams laiko negai,
kad ji kada nors paprasiausiai imes t loto iuklyn ir namuose
tokio niekingo miesionikumo neliks n kvapo. Tiesa, kartais loto
ir kortas ji vadindavo banaliu miesioniku niekalu, bet esms tai
nekeit.
Zina igirdo ingsnius, pakl galv, paoko, numetusi
ant grind kelias korteles kartu su etonais, ir puol prie Anos
Serafimovnos:
Na kaip? Kaip ten Kolia? Js j matt?
Mamut, nustebinta ne maiau nei Liuba, neskubdama atjo
prie stalo, idst puodelius, pripyl visiems arbatos ir papasakojo
Zinai, kas ten ir kaip. Zinaida klaussi i tampos net isiiojusi, ir
tik anytai perdavus Nikolajaus Dmitrijeviiaus namikiams sistus
linkjimus, apsiaarojo ir su palengvjimu ikvp:
Ai tau, Viepatie.
O kaip js ia? atsargiai paklaus Ana Serafimovna.
O mes ia puikiausiai, atsak Tamara. Kai js ivaia
vote, mes su mama paverkme kiek tilpo, inokit, apsikabinom ir
pasribavom dviese vis dlto tio gaila, o ir baisu dl jo buvo.
Paskui nusprendme kuo nors usiimti, kad nusiramintume, ir i-
plovm mamai plaukus, a jai padariau grai ukuosen, o ji, au
nuol, gerai laiksi, bet maiau, kad labai dl tio jaudinasi, nors to
ir nerodo. odiu, a j suukavau, tikrai graiai ijo?
Tikrai! susiavjusi patvirtino Liuba, linkteljo pritar
dama ir Mamut, atseit taip, i tikrj graiai. Tamara pavl ma
mos plaukus ir sukl juos taip, kad ijo tarsi karna, kuri suteik
Zinaidos veidui subtilumo ir kakokio kilnumo. O toliau kas?
Na, o kas toliau? Jeigu mamos tokia grai galvut, reikia,
kad ir visa kita atitikt, nes nebus harmonijos, tiesa? tai mes al
radom tinkam, kvepalais pasipurkm, ir ms mamytl grai
kaip paveiksllis, baig Tamara ir pati nusiypsojo taip surima
vusi. Atsisdom, arbatls pagrm, loto paaidm, js laukm.
Ms mama tiesiog loto meistr, vis laik mane aploinjo.
Ir ia vyko stebuklas, kurio iki iol dar niekada nebuvo maiusi
nei Ana Serafimovna, nei Liuba: Zinaida apkabino Tamar, pabuia
vo, priglaud prie savs ir pasak:
Gera tu mergait iaugai, mano dukrele.
Tamara itrko ir nusisuko, bet Liuba spjo pamatyti, kad sesuo
iraudo.
Mergaites nusiunt miegoti, ir Liuba pagaliau sulauk, kai jos
su seserimi liko savo kambaryje vienos. Klausimai verte versi nuo
lieuvio ir galjo isprsti anksiau laiko, bet jai vis dlto pavyko su
silaikyti ir sulaukti akimirkos, kai durys paskui jas usidar.
Ar tu tikrai verkei kartu su mama?
Tamara paaipiai j pasiirjo ir kresteljo galv.
Kur jau ne! Lyg neturiau daugiau k veikti, pasigirdo jos
prastas atsakymas.
Bet juk tu pati sakei... sutriko Liuba.
Na, sakiau. Supranti, Tamara atsisuko j ir nuleido jau
pakeltas rengtis suknel rankas, js ivaiavote, ji nustojo verkti,
tyli, kratosi, purtosi, pamlynavo visa, ir a isigandau, kad jai gali
kas atsitikti, priepuolis koks nors. tai a ir pradjau klykti.
Kaip tai? Niekada gyvenime negirdjau tavs verkiant. Tu
juk visada tokia... na, neinau... Lpas suiaupi, akys piktos, duris
trinkteli ir ieini. Nejaugi tu tikrai verkei ir klykei?
Oi, Liubka, kokia tu vis dlto... Tamara meiliai palingavo
galva. inoma, a neverkiau ir klykiau tik dl vaizdo, net nekly
kiau, o tik taip, klykavau. Reikjo, kad motina pradt verkti.
Kodl?
O todl, kad kitaip j susprogdint i vidaus, supranti? Ji visa
purtosi, akys paklaikusios, a norjau paguldyti j ant sofos ji ne-
sigula, norjau, kad ji persirengt ji net atsisagstyti negali. O kai
pradjo verkti, tai ir nurimo, ir viskas, kas buvo jos viduje, ijo lauk.
Na, dabar supranti?
Nelabai, prisipaino Liuba.
Kas gi ten i mamos vidaus ijo? Apie k ia Tamara kalba?
Visa, kas bloga, turi i mogaus ieiti. Siaubas, baim, jaudu
lys viskas turi ieiti kartu su aaromis, na, kaip kad pliai pasiali
na i aizdos kartu su krauju. tai taip viskas i jos ir ijo.
Na, palauk, Toma, niekaip nenurimo Liuba, kas gi ia
ieina? Mama man, kad tu verki, o i tikrj tik apsimetinjai?
inoma, apsimetinjau, patrauk peiais Tamara ir pra
djo nusirenginti.
Argi taip galima? Taip ieina, kad tu melavai, kad mam ap
gavai?
Na ir apgavau, o kas ia tokio? A juk j apgavau, kad jai pa
lengvt. inai, kaip man jos pagailo man vos irdis neplyo.
Tau? apstulbo Liuba. Tau mamos pagailo? O a ma
niau, kad tu jos visai nemyli.
Na nieko sau, pasipiktino Tamara. Kaipgi a jos nemy
liu? I kur tu tai itraukei?
Tu j visada kvaile vadini arba psichine nenormalia.
Vis pirma, ne kvaile, o kvaia, grietai patais Tamara
seser, o antra, juk tai visikai skirtingi dalyki. Taip, ji i tikrj
kvaia, neisilavinusi maarat ir psichikos nenormalios, taip yra,
bet juk ji mano mama, ir a j myliu ir jos gailiuosi. Na taip, ji tikrai
truput trenkta, ir jos mintys kartais panaios kliedes, ir nieko ji
neino, ir nenori inoti, bet u k gi jos nemylti? inoma, a j
myliu.
Toma, bet tu su ja visada taip pyktiesi, ji tave nuolat baudia,
tu sieidi, usidarai, nesikalbi su ja, ir ji su tavimi nesikalba, tave
bara... inai, a maniau, kad ir ji tavs nemyli.
Na k tu kalbi! nusijuok Tamara. Tai, dl ko mes
pykstams, tai nesvarbu! Mes juk pykstams dl niek. tai, kai
ji veria mane daryti kokias nors miesionikas nesmones tada,
inoma, a stojuosi piestu ir sakau, kad to nedarysiu. Dl to a pasi
rengusi ir susibarti, ir susipykti, nes visa tai nerimta. O tai iandien,
mums visiems labai sunkiu ir baisiu metu, man buvo svarbu mamai
padti, nes alia jos daugiau nieko nebuvo, tik a viena, ir be mans
jai niekas negaljo padti, o padti reikjo btinai. Supranti skirtu
m? A buvau pasirengusi net tas js nertas servetles krakmolyti,
jei tik jai tai padt nusiraminti.
Ieina, kad aisdama su ja loto irgi apsimetinjai?
Tai ne! Nejau manai, kad man domus tas miesionikas loto?
Tu suprask, Liubaa, yra svarbs dalykai ir yra nesvarbs. luostyti
Mamuts kolekcij ar karpyti serbent nosiukes tai nesvarbu ir
nereikalinga, a taip manau. O taip padaryti, kad mama skmingai
atlaikyt tiui nutikusi nelaim tai man i tikrj svarbu ir tam
negaila laiko, ir a buvau pasirengusi aisti su ja bet k, kad ir loto,
kad ir domino, kad ir kvail.
Liuba susimst ir prisdo ant Tamaros lovos krato. Sesuo jau
guljo ir dabar pasitrauk, kad Liubai bt patogiau. iaip jau viskas,
k kalbjo Tamara, buvo suprantama, bet jos odiai kl Liubai vis
naujus klausimus.
Toma, tada ieina, kad vardan to, kas i tikrj svarbu, gali
ma ir pameluoti?
inoma, nedvejodama atsak Tamara. Ir pameluoti
galima, ir apsimesti, ir nesilaikyti savo princip.
O kaip tu suinosi, kada galima nesilaikyti, kada ne? Argi
galima i karto nustatyti, kas svarbu, o kas ne? Vardan ko galima
pameluoti, o vardan ko ne?
Tamara atsiduso, pasivert ant ono ir pam Liub u rankos.
Reikia turti tiksl, ji pirto galiuku perbrauk Liubai per
rank nuo rieo iki alkns ir prie alkns spusteljo. Kai yra tik
slas, tai yra ir kelias t tiksl pasiekti, ir viskas prie to kelio derinama.
To tikslo siekiant, yra svarbs dalykai ir nesvarbs, pirmaeiliai ir ne
pirmaeiliai. tai, pavyzdiui, eima: mes su tavimi dar nesavaran
kikos, gyvename tv ilaikomos ir nuo j priklausomos, mes juos
mylime, jie myli mus ir daro ms labui labai daug gero, taigi dabar
ms eima svarbus dalykas, supranti? Mama su tiu ir Mamut
dabar mums svarbiausi mons pasaulyje, ir mums su tavimi svarbu,
kad jiems viskas bt gerai.
Neinau, Toma, kakas man nesuprantama, dvejodama
ir keldama kojas Tamaros lov, pratar Liuba, tai tu sakai, kad
Mamut tau svarbi, o vis tiek jai nepadedi ir jos neklausai. Ir tio
neklausai, jis neleido tau vaiuoti festival, o tu vis tiek nuvaiavai,
tik paslapia. Kaipgi taip ieita, kad mamut tau svarbi, o to, k ji
liepia, tu nedarai?
Bet juk tai visikai skirtingi dalykai! Tamara taip susier
zino dl jaunesniosios sesers nenuovokumo, kad net pakl bals.
Kai mog laikai tau svarbiu, stengiesi daryti taip, kad jam bt ge
rai, o tai nereikia, kad turi daryti visk, k jis liepia. Pagauni mint?
Mamut veria mus daryti tai, kas svarbu pagal jos taisykles, o mano
taisykls kitos, ir pagal mano taisykles svarbs visai kiti dalykai.
Kiekvienas mogus turi nusistatyti savo gyvenimo taisykles: kas jam
sininga, kas nesininga, kas gerai, kas blogai. Vagims, pavyzdiui,
pavogti pinigin yra teisinga, tokios j taisykls ir jie vienas kito u
tai neniekina, dl to tarpusavy bendrauti nenustoja. Tarp j taip pri
imta. O kitas mogus, pavyzdiui, ms ttis, turi kitas taisykles.
O kokios tavo taisykls? labai susidomjusi paklaus
Liuba.
A turiu vien svarbiausi taisykl man reikia ilikti sa
vimi.
Kaip tai? apstulbo Liuba.
A noriu gyventi savo gyvenim, savo protu, savo galva, pa
gal savo paios taisykles. A nenoriu gyventi gyvenimo, kur man
sugalvojo tvai, nors a juos labai myliu ir gerbiu, bet nenoriu, su
pranti? A nenoriu gyventi mamos arba Mamuts protu ir pagal
j taisykles, a turiu savo galv. Netgi tada, kai mano galva patars
neteisingai ir a darysiu klaidas, tai bus mano paios paklydimai ir
mano paios klaidos, o ne kakieno kito, svetimos. Tai a ir vadinu
ilikti savimi. A turiu tiksl ir noriu j eiti savo paios keliu, o ne
siekti tikslo, kur man sugalvojo ttis arba eiti keliu, kur man patar
mama. Supratai?
Supratau, atsiduso Liuba.
Na tai, dabar viskas stojo savas vietas. Vis dlto Tamara moka
labai gerai aikinti, kai nori, inoma. Gaila, kad ji ne visada nori gai
ti laik k nors Liubai aikindama.
Toma, o koks tavo tikslas?
A noriu bti kirpja, bet ne barzdaskute, o tikra meistre,
menininke. A noriu, kad pasaulis tapt geresnis ir visos pasaulio
moterys bt graios ir laimingos.
Argi tu gali padaryti moter grai ir laiming, jeigu ji negra
i, niekas jos nemyli ir neveda? negaljo patikti Liuba.
Kodl tu kartoji mamos kliedesius? supyko Tamara.
Ms mama mala, kas ant seils ueina, o tu klausaisi ir viskuo tiki.
Negalima itaip, Liubaa, tau keturiolika met, laikas jau turti savo
nuomon ir savo supratim. Kas tavo supratimu negrai moteris?
tai, pavyzdiui, pagal js taisykles, ypa mamos, a negrai, bai
si, odiu, imtaprocentin baidykl...
Na k tu, Toma, nejuokais isigando Liuba, niekas ne
sako, kad tu negrai.
Taigi mama nuolat sako, nusijuok Tamara, mano,
kad a negirdiu. Mamos ir Mamuts supratimu a negrai, bet yra
moni, kurie laiko ir laikys mane graia, nes j kitos taisykls, kiti
groio etalonai. Vis skirtingi poiriai, skirtingi tikslai, ir visi gyve
na pagal skirtingas taisykles. Reikia tik apsisprsti ir, kaip sako ms
Mamut, gerbti savo sprendim.
Tai Liubai irgi buvo daugma suprantama, ypa apie Mamut.
Ana Serafimovna visada sakydavo: Susidaryk i anksto plan, pati
sudaryk, a nieko tau nepiriu, bet jeigu susidarei, vykdyk nuo pirmo
iki paskutinio punkto. Tai tavo paios sprendimas, ir bk maloni j
gerbti, jei tik pati save gerbi kaip asmenyb. Liuba nebuvo visikai
sitikinusi, kad ji save gerbia kaip asmenyb, bet planus siningai i
anksto sudarinjo ir stengsi juos vykdyti.
tai tu, Liubaa, vis klausai: mamos, tio, Mamuts, tuo
tarpu ts Tamara. Todl nuolat darai ne tai, ko nortum.
O kaipgi neklausyti? nustebo Liuba. Juk jie vyresni,
jie tvai, be to, jei neklausysi, juk jie nubaus...
Na, nubaus, ir kas?
Kaip tai kas? A nemgstu, kai mane baudia. Man lengviau
padaryti taip, kaip veria, nes paskui kin neleidia, su Rodiku su
sitikti neleidia, o a taip nenoriu. Be to, mane ne taip jau danai ir
veria daryti kak, ko nenoriau. Moiutei a padedu su malonu
mu, man tai patinka.
Na ir padk sveikat! O tai, kai mama tau nupirko palaidi
n irneliais ir su kaspinu, tau juk kaspinas nepatiko, prisimeni? Tu
paklausei mamos, ar gali j nukirpti, o mama neleido, ir tu taip ir dvi
t palaidin su tuo visikai kvailu kaspinu, nors jis ten nei tvor, nei
miet, tave tik luoina. Pasiimk irkles ir nusikirpk! Padaryk nors
kart taip, kaip laikai teisinga! Isakyk bent kart savo nuomon!
Pasireikk kaip asmenyb! Liubaa, tu juk jokia, ar tai supranti?
Na kodl tu sakai, kad a jokia? nusimin Liuba. Taip
nebna. Visi mons kokie nors.
Gerai, pasiginyk su manim, pasistenk man bent jau nusa
kyti, kokia tu.
A... susimst Liuba, neinau. Turbt tu teisi, Toma.
tai apie tave man nesunku pasakyti, kokia tu: nepaklusni, atri, sava
valika, siekianti savo tikslo. Apie tave daug k galima pasakyti. O apie
mane, iskyrus tai, kad mano ilga kasa, nr k daugiau pasakyti.
tai! pritardama suuko Tamara. Tu manai, kad kol
tu maa, gali bti jokia ir vis klausyti, ir visiems pataikauti, o kai
tik uaugsi, ikart tapsi kakokia? Taigi netapsi, jeigu nepradsi
jau dabar savs formuoti. Tu turi apsisprsti, Liubaa, kas tau svar
biausia, nusistatyti paiai sau taisykles ir laikytis j iki galo. Tu turi
nustatyti, k laikai reikalingu, o k nereikalingu, kam tau laiko gaila,
o kam negaila. Nagi, pasakyk man, tu tiksl turi?
O tu niekam nesakysi? smokslininks balsu paklaus
Liuba.
inoma, ne, ar a koks gandoneis, ar k?
Garbs odis? Prisiek! pareikalavo Liuba.
Garbs odis, ikilmingai prisiekiu, niekam nepasakysiu.
Liuba patyljo kaupdamasi.
Toma, svarbiausia gyvenime man Rodikas. Tik tu, praau,
nesijuok. A j taip myliu net nemanoma paaikinti. A taip no
riu, kad jis bt su manimi ne tik kaip su drauge, su kuria tik vasar
susitinka, o ir mieste su juo susitikinti, kin kartu eiti, u rank
laikytis... tik tu niekam, Toma, nesakyk, gerai? Man taip gda...
Kodl gi tau gda? surauk antakius Tamara.
Nes a dar maa. Mamut sako, kad mano amiuje galvoti
apie berniukus dar anksti.
Oi, bk gera! demonstratyviai uvert akis Tamara.
Tavo amiuje pats laikas apie berniukus galvoti. Juolab, kad Rodikas
puikus vaikinas, protingas, apsiskaits, geras, graiai su tavimi el
giasi. Visai kilnus tikslas. Tik susigaudyk, ko tu nori? Kad jis bt
laimingas ir sveikas, kad jis gerai mokytsi ar kad jis tave vest. Ko
tu pati nortum?
Oi, Toma, tu kai pasakai... sumio Liuba.
Na, gerai, tegul ne vest, o tik simylt.
inoma, noriu, kad simylt, o paskui vest, prisipaino
Liuba. Tik man dar anksti apie tai galvoti, pirma reikia mokykl
baigti.
Ir visai ne anksti, neleidianiu prietarauti balsu, pasak
vyresnioji sesuo. Pats laikas apie tai galvoti, nes paskui bus vlu.
Tu man pasakyk, vita tu, kada tu paskutin kart skaitei knyg ne
pagal program?
Ne pagal program? Na k tu, a net programini nespju
perskaityti.
Tataigi. O tavo Rodikas?
Oi, Toma, jis tiek knyg perskait! Juk jo ttis profesorius,
j namuose tiek knyg siaubas! Rodikas jas visas turbt perskai
t. Jis man nuolat jas perpasakoja, kasdien koki nors nauj knyg.
Jis taip gerai pasakoja klausytum ir klausytum, lyg pati t knyg
skaitytum.
Ir tau domu?
inoma.
O tu jam k pasakoji?
O a jam... Liuba vl sutriko toks netiktas jai buvo
Tamaros klausimas. Kad man nra labai k pasakoti, a tik klau
sausi, k jis man pasakoja.
Aha, sdi arba alia eini, tyli ir linkioji kaip vita.
Toma, kodl tu mane vis vita pravardiuoji?
Na, gerai, nelinkioji ir ne kaip vita. Sdi tyldama kaip pro
tinga.
inoma, a sdiu ir linkioju, na ir kas? Pasiirk mam
su tiu: jei ttis k nors pasakoja, tai mama sdi, iri j ir linkioja.
Turbt taip ir reikia, taip teisinga.
Ne, Liubaa, tai teisinga jiems, mamai ir tiui.
Tu nori pasakyti, kad mamos ir tio meils taisykls vieno
kios, o ms su Rodiku turt bti kitokios?
inoma! O mano bus dar kakokios kitokios, ir apskritai
kiekvienos poros savos taisykls. Ir jeigu ms tiui su ms mama
gerai, tai visikai nereikia, kad Rodikui bus gerai su tokia mona
kaip ms mama, nes Rodikas tai Rodislavas Romanovas, o ne
Nikolajus Golovinas. Pagavai mint? Bti tokia, kaip ms mama, vi
sai negarantuoja, kad vyrui bus su tavimi gerai. Tavo Rodikas labai
apsiskaits berniukas, jis i profesoriaus eimos, o tu dviej odi
nesurezgi. Tau reikt daugiau skaityti, draugue, kad tu ateitum ir
sakytum: Rodikai, a perskaiiau toki ir toki knyg, ten parayta
tai ir tai, o jis sdt isiiojs ir tavs klausytsi.
Oi, kaip bt aunu! svajingai nuts Liuba.
O tu jam perpasakotum stor knyg, toliau pie spal
ving paveiksl Tamara, vien vakar, kit, kaip echerezada, ir
tada jis nort vl ir vl tave matyti. Todl daug skaityti tavo tai
sykl, kuri bus naud tau siekiant savo svarbiausio tikslo. Kuo dar
tu gali j patraukti? Groiu? Taip, tu simpatika, bet to negana. tai,
mamos biiuls teta Sonia ir teta Kapa viena u kit graesns
grauols, o abi netekjusios, taip niekas j, nepaisant j groio, ir
neved.
Eik sau, nuts Liuba, kokios jos grauols? Manding,
jos tikros raganos. Tu juk juokauji?
Ne, a nejuokauju. Tiesiog mudvi turime teis skirtingas
nuomones. I kur tu itraukei, kad mes btinai turim vienodai gal
voti?
Bet juk mes seserys, ms tie patys tvai, mus aukljo ta pati
moiut, ir augam mes kartu, tai kaip mes galime skirtingai galvoti?
Mes privalome galvoti taip pat, a taip manau.
Atlikti prievol? udav Tamara eilin, Liub sutrikdius
klausim.
Toji trumpam susimst, paskui spyr seseriai per antklod.
Eik sau, Tomka. Tu visada taip pasuki kalb, kad a neinau,
k atsakyti.
Utai a inau, tyliai, beveik panibdom, atsak Ta
mara. Neprivalom mudvi vienodai galvoti. Esame du skirtingi
mons, nors ir tikros seserys. Tu vienokio charakterio, a kito
kio, tu vienokiais plaukais, a kitokiais, mes visikai skirtingos, todl
gyvensim skirtingai, jau dabar skirtingai gyvenam, ir nugyvensim
visikai skirtingus gyvenimus, supratai? Jeigu man viskas pasiseks, a
tapsiu garsia ukuosen modeliuotoja ir darysiu moteris laimingo
mis grauolmis, ir jos visos kelsis nuo mano kds kaip karaliens,
ir ypsosis, nes tai ir yra mano tikslas. O jeigu tau viskas pasiseks,
jeigu tu gyvensi pagal savo plan, tai iteksi u savo Rodiko, mylsi
j ir prigimdysi jam krv vaikui.
Oi Toooma, negaldama tuo patikti, nuts Liuba, tu
tikrai manai, kad tai manoma?
O kodl ne? Ir vaik js tursit, ir tu bsi gera mama ir puiki
eiminink, kaip ms Mamut, juk ji visko tave imok.
ia tai taip, nudiugo Liuba, mama a greiiausiai
bsiu gera, a vaikuius myliu. Ir gaminti moku, ir siti, vis nam
ruo moku, a Rodikui biau tokia gera mona, jis man kaip inks
tas taukuose vartytsi, a j skaniausiais valgiais maitiniau nuo ryto
iki vakaro, visus darbus namuose nudirbiau, kad viskas blizgt,
spindt, vaikai bt priirti, markiniai ilyginti. Tik a neinau,
Toma... Turbt jis vis dlto nenors su manimi kaip nors kitaip, ne
vasarikai, susitikinti.
O kodl gi? pakl retus antakius Tamara.
Man rodos, jam labiau patinka Aela, ji tokia grai.
Maiau a t js mergait, melagl ji ir sivaizdl. tai ji
tai jau tikrai pasakoja jums visokias pasakas ir istorijas, o js ausis
pastat klausots.
Na kodl gi tu taip? Ji apie Graikij labai daug ino ir labai
domiai pasakoja. Apie jr, apie dang, apie pliaus, apie apelsin
giraites...
Oi, bk gera! I kur ji gali inoti apie jr ir apelsin giraites?
Ji greiiausiai girdjusi kak pasakojant arba apskritai fantazuoja.
odiu, meluoja.
Bet juk gim Graikijoje ir visa tai mat savo akimis! puol
draug ginti Liuba.
Ir k gi ji ten mat? Kiek jai buvo met, kai ji i ten ivaiavo?
Ketveri? Penkeri? Ar tu atsimeni k nors, kai tau buvo penkeri?
A? Liuba surauk kakt, stengdamasi k nors prisiminti.
Kakodl atmint lindo sueista alkn ji nukrito su dviraiu, bet
tai buvo jau pirmoje klasje. Ir dar ji prisimin, kaip vyresnje vaik
darelio grupje, kai Liubai buvo eeri, juos paguld dien miegoti
ir liep be leidimo nesikelti, o Liuba labai usiman tualet, bet ji
nesikl ir kent, nes aukltoja kakur ijo ir nebuvo ko paklausti
leidimo atsikelti. O anksiau... Taip, Tamara teisi, kakokie vykiai
prisimena kaip faktai ir prisimena savi igyvenimai, o tai gamto
vaizdis, dangus, oras, valgis, drabuiai nieko to Liuba nesimin.
Nejau i tikrj Aela visk isigalvoja.
Tataigi, patenkinta konstatavo Tamara, teisingai supratusi
jos tyljim. Ir ji nieko to neprisimena. Tiesiog ji nori pirmauti,
bti js tarpe svarbiausia ir geriausia ir daro visk, kad to pasiekt.
Ir tau reikia sugalvoti usimim, k nortum daryti, ir siekti dviej
tiksl: Rodiko ir to darbo. Ir visk tam pajungti. Tada pati pamatysi,
kaip pasikeis tavo gyvenimas.
Tu manai, kad a irgi galiu pirmauti ir bti geriausia?
inoma, kartai ir nedvejodama patikino j Tamara.
Gali ir btinai bsi, jei teisingai pasirinksi savo keli.
O k reikia teisingai?
Oi, na kodl tu dabar tokia kvaia, Liubka! atsiduso
Tamara. Aikinu tau aikinu, ir vis kaip irniai sien. Teisingai
tai savo protu, o ne irint kitus. Na, k tu geriausiai darai?
Man patinka pyraglius kartu su moiute kepti ir dar a
mgstu skaiiuoti, mgstu matematik. Bet a tikrai jau negalsiu
bti kaip Sofija Kovalevskaja...
Na, brangioji, skaiiuoti tai ne tik matematika, yra labai
daug profesij, kurios susietos su skaiiais. Tu gali tapti, pavyzdiui,
buhaltere, tai gamyboje svarbiausias mogus, kuris visk suskaiiuo
ja: kiek ko reikia, kiek produkcijos, kiek pinig, kas kiek kainuoja.
Tai labai svarbi profesija, ir tu gali tapti vyriausija paios didiau
sios gamyklos buhaltere. Bsi geriausia ir svarbiausia. O jeigu mgsti
kepim, gali tapti geriausia konditere, ir tavo pyraglius pardavins
tik Jelisejevo* parduotuvje, ir j vaiuos i visos Maskvos, ir va
landomis stovs eilse. Ir vl tu bsi geriausia ir svarbiausia. Argi
blogai?
Kaip tu manai, jeigu a norsiu mokytis buhaltere, ttis leis?
Ir vl i pradi! supyko Tamara. Kuo gi ia dtas t
tis? Tu pasirinksi artim savo irdiai profesij ir viskas! Ir tavs
neturt jaudinti, k pasakys ttis. Prisimeni, koks kilo skandalas,
kai a pasakiau, kad noriu bti kirpja? Kaip ttis auk, o mama
verk? Kaip jis paskui su manimi du mnesius nesikalbjo? Ir k?
A viskuo bsiu, kuo noriu tapti, ir ttis ia visikai niekuo dtas. Ir
apskritai dar neinia, k jis pasakys, o tu jau i anksto bijai. Tu pa
bandyk nors kart garsiai isakyti savo nuomon, o nesvarstyk, kas
kam patiks.
Kad a kakaip bijau, nykiai prisipaino Liuba. Nenoriu,
kad jis bartsi.
Kodl jis btinai turt bartis? Argi gda bti buhalteriu?
O visos mergaits nori bti aktormis, geologmis arba
Bratsko hidroelektrin statyti, arba kosmoso ininiermis dirbti,
raketas projektuoti, odiu, kakas tokio herojiko...
O koks tau skirtumas, ko nori tos tavo mergaits?
I mans juoksis.
Kas juoksis?
Taigi visi! sivaizduok, a ateinu mokykl, visi mane rodo
pirtais ir juokiasi, girdi, visi renkasi herojikas profesijas, o Liuba
Golovina nori bti buhaltere. Kokia gda, kokia negarb.
Neisigalvok. Jokios gdos, jokios negarbs. Yra vienintelis
kelias tavo paios, ir tau reikia juo eiti. Visos nori bti geologmis
*Tarybinio elito parduotuv Maskvoje.
arba artistmis, o Liuba Golovina bus ekonomiste, tai taip! Kaip tik
ia ims reiktis tavo asmenyb. Apie tave kalbs: tai eina Liuba
Golovina, kuri nori bti ekonomiste, o ne paprasiausia simpatika
Liuba su kasa. Pagauni skirtum?
Rodos...
Na, viskas, Liubaa, Tamara pasivert ant kito ono ir i
ties kojas, ijunk vies ir miegam, nes jau greitai keltis, mes su
tavimi pus nakties prasikalbjome. Gerai dar, kad ms Mamut
nepagavo, nes btume gavusios kaip turi bt.
Liuba paklusniai atsigul savo lov, iki smakro usitrauk
antklod ir paband umigti, bet jai niekaip nesisek, ausyse skam
bjo balsas sesers, kuri kalbjo jai tokius sudtingus ir neprastus
dalykus, kad buvo sunku jais patikti. Ir i kur ji tokias mintis ima?
Ir ne todl, kad ji vyresn, juk ir Rodikas, ir Andrejus Begorskis, ir
Aela Tamaros bendraamiai, bet jie taip nekalba. Liuba prisimin,
su kokiu kariu Tamara kalbjo apie tai, kaip padarys visas moteris
karalienmis, ir kaip akimirksn kvpimu nuvito jos veidas. Lygiai
toks pat azartas spindjo tvo akyse, kai jis, guldamas ligonins
lovoje, pasakojo: Kaip mudu su dde Petia juos sutvarkme! Mes
dvie-se su vienu pistoletu, o jie trise, ir visi su autuvais. Tuo,
k mes iandien padarme, a didiuojuosi netgi labiau, negu savo
kariniais medaliais. Ir jo balse skambjo toks pasitenkinimas gerai
padarytu darbu! Liuba staiga sivaizdavo, kaip Tamara darys moteris
laimingas, ir jos, pakilusios nuo jos kds, ingsniuos darniomis gre
tomis nelyg liubovs orlovos, marinos ladyninos, valentinos serovos
ir tatjanos okunevskajos, palydimos irklmis ekinios Tamaros.
Liuba nesusilaik ir tyliai nusijuok i savo sivaizdavim.
Ko tu dabar? nepatenkinta sunibdjo Tamara. Kodl
nemiegi?
Toma, a norjau paklausti, galima?
Tamara nusiiovavo.
Gerai jau, tik greitai.
109
I kur tu itraukei tokias mintis? Nejau pati susigalvojai? Ar
knygose perskaitei?
Ir knygose perskaiiau... Na, gerai, jeigu jau pradjom apie
tai kalbti, a tau taip pat iduosiu vien paslapt. Tik paadk nie
kam nepasakyti.
Liuba atsisdo lovoje, nuleido kojas ant grind ir stengsi k
nors irti toje pusje, kur stovjo sesers lova. Kambaryje buvo
visikai tamsu, bet mergait man, kad jei irs Tamaros pus,
btinai supras kak labai svarbaus.
K tu kalbi, Toma! Niekam niekam, garbs odis!
Maskvoje a turiu labai labai proting draug, kuris mane
viso to imok.
Oi, Toma, Liuba usideng delnais burn, lyg bijodama
dar k nors pasakyti. Tu turi berniuk, taip? Tu su juo susitinki?
Paslapia, taip?
A juk sakiau: tai draugas. O ne kakoks berniukas.
Tai jis senas? isigando Liuba.
Ji daug kart mat kine, kaip jaunos merginos simyli vyresnius
u save vyrus, o tie vyrai visada bna ved ir nieko gero i t istorij
neieina. Nejau Tamarai irgi tas pats atsitiko? Koks siaubas!
Senas, patvirtino Tamara paius blogiausius jos nuogsta
vimus, net senesnis u Mamut, jam turbt kokie septyniasdeimt
penkeri, o gal ir daugiau.
Ir tu ketini u jo tekti? drebaniu balsu sunibdjo
Liuba.
Oi, kvaia tu, kvaia, nusijuok Tamara, tau tik viena
galvoj. Jo vardas Michalas Michalyius, jis dirba bibliotekoje, idavi-
nja knygas ir mudu draugaujame. A jam truput padedu ruooje,
kart per savait einu aptvarkyti jo nam, jis visai jau senas, nepri-
mato ir apskritai... O jis mane moko iminties ir duoda ger knyg
pasiskaityti. Supratai? Tik irk, Liubka, jeigu iplepsi, susipyksiu
su tavimi visam gyvenimui.
Kuo tik nori prisieksiu, nuoirdiai pasiadjo Liuba.
Gerai, tada miegam.
Na, tu stebini! susiavjo Akmuo. Kaip tau pakako kantry
bs iklausyti vis pokalb? Juk esi toks nepasda...
A supratau, kad ia svarbus kiekvienas odis. I pradi,
inoma, norjau nusiplauti, kai tik tas j mergvakaris prasidjo. Na,
k domaus, maniau, ios dvi snargls prie nakt gali papasakoti?
Bet kakaip usitupjau, usigalvojau, o paskui klausausi dievul
liau! Tiesiog tikras seminaras lyg psichologijos, lyg filosofijos, lyg
dar kakokio negirdto mokslo. ia jau a pradjau kiekvien od
gaudyti ir siminti, kad galiau tau, nedkingas senas kelme, perpa
sakoti. Tai kaip, aunuolis a?
aunuolis, nieko nepasakysi, sutiko Akmuo. O kas tasai
Michalas Michalyius per pauktis?
inojau, inojau, kad tu paklausi! diugiai sukranksjo
Varnas. Ir viskuo pasidomjau, visk iniuktinjau. Pasakoti?
Varyk. Akmuo truput pasimuist, susirado patogi pad
t, kad taip neskaudt neramus snarys, ir pasireng klausytis.
Michailas Michailoviius Babneviius gim etnografo tyrin
tojo ir Ryt ali inovo eimoje. Nuo pat jo ankstyvos vaikysts, tai
yra devintame deimtame devyniolikto amiaus deimtmetyje, tvas
veiodavosi mon ir sn su savimi visas ekspedicijas po Kinij
ir Japonij, kur studijavo t ali filosofij, mentalitet, paproius ir
buit. Todl nepaprastai gabus berniukas Mia gerai imoko ne tik t
ali kalbas, bet taip pat perprato j kultr bei filosofij. Jis palaik
asmeninius ryius su monmis, kuriuos ten paino, nenutrauk
mokslini ir asmenini santyki ir po revoliucijos, su jais susirai
njo ir skmingai ts tvo pradt etnografo darb. Kaip tik u tuos
ryius ketvirtame deimtmetyje jis ir buvo apkaltintas nipinjimu
111
Japonijos naudai, represuotas ir dvylikai met kalintas. Per tai ne
teko eimos ir laisv ijo jau nebe jaunas, pasiligojs ir vienias.
Vienintel vieta, kur grs i lagerio jis galjo sidarbinti, buvo viena
vaik biblioteka Maskvoje.
Dar prie revoliucij jis painojo vien labai grai auktuome
ns dam aktor Julij Markovn Veniavskaj, daug met j my
ljo, nenustojo mylti ir bdamas santuokoje su savo mona, ir tada,
kai mona j paliko, ir kol sdjo lageriuose, ir kai i j ijo. Toki
tad, viso savo gyvenimo meil jis patyr. Julija Markovna roman
tikja prasme jo jausmus tuo paiu niekada neatsak, keit vyrus
ir meiluius, bet draugikus santykius su Michailu Michailoviium
palaik ir juos brangino. Ta pati Julija Markovna Veniavskaja, pa
senusi ir nusilpusi, nesinaudojo savo dideliu vasarnamiu ir vasar
j nuomojo Golovin eimai, kuriuos jau seniai painojo, dar nuo
tada, kai Nikolajus Dmitrijeviius paiupo jos maskvik but ap
vogusius vagis ir sugrino visus pavogtuosius daiktus. Btent Julija
Markovna kadaise rekomendavo Tamarai naudotis biblioteka, ku
rioje dirbo Bobneviius: mergait labai mgsta skaityti, o Michailas
Michailoviius isilavins mogus ir visada gali patarti, koki
knyg pasirinkti ir kaip j rasti.
Beje, btent aktor Veniavskaja paadino pirmsias Tamaros
abejones, ar tikrai Ana Serafimovna ir Zinaida laikosi teisingos po
zicijos, neva moteriai svarbiausia bti patraukliai vyrams.
Tu tik pairk, Tamara, kalbjo ji ne kart vis gyve
nim mane vyrai myljo, a buvau tokia grauol aki negaljo
atplti! Gerbjai, gls, dovanos, keturi vyrai ir kas i to? A
sena, vienia, ligota ir nelabai laiminga moteris.
Ir ivaizd Julija Markovna vertino labai skeptikai:
Kai buvau dvideimt penkeri, man irgi atrod, kad mano
grois ir pasisekimas tarp vyr bus amini ir niekada nepraeis ir kad
ivaizda mano didiausias turtas, o dabar a net negaliu prisimin
ti kai kuri vard ir veid. Taip, buvo vyrai, bet kur su jais susipai-
nau, kaip tai atsitiko, kokie buvo ms santykiai, kokie j vardai, kuo
jie vertsi umirau. O juk atidaviau tam didesn savo gyvenimo
dal. Mano gyvenime buvo tik romanai ir darbas, begaliniai roma
nai ir nuolatinis darbas. Tai tai darb a prisimenu labai gerai.
Kaip pirm kart ijau scen ir vaidinau Ofelij, kaip drebjau
i baims ir jaudulio, kokia suknele buvau apsivilkusi, koks buvo
mano perukas, kurioje vietoje suklydau, kaip man tame pirmajame
spektaklyje padjo partneriai visa tai prisimenu iki smulkmen.
O vyr ne. Jie susiliejo kakoki beveid virtin. Taip, man buvo
su jais gera, bendrauti su gerbjais ir meiluiais man seksi, mans
niekas nenuskriaud ir neeid, bet kiekvieno j atskirai a neatsi
menu. Ir dabar negaliu suprasti, kodl man tada tai buvo taip svar
bu? Viskas prajo, liko tik profesija, kuri bent t man dav ir vis dar
gyva mano prisiminimuose.
Ir tai Tamara nuvaiavo bibliotek, pasiteiravo Michailo
Michailoviiaus, ir jai parod labai sen mog, lies, il, raukl
t, kuris jai primin Koj Nemirtingj*. Tamara mandagiai pasi
sveikino ir pasak, kad j atsiunt Julija Markovna.
O kas tu tokia Julijai Markovnai? nedraugikai paklaus
Kojus.
Mes jai padedam... truput... a su ja draugauju.
Nesupratau, Kojus grietai pasiirjo Tamar,
ar tu su ja draugauji, ar padedi duonos nusipirkti ir grindis isi
plauti?
Tamara pagalvojo ir atsak, kad ji su Julija Markovna vis dlto
draugauja. tai moiut ir sesuo Liubaa jos senai aktorei padeda,
o ji, Tamara, su ja draugauja.
Taip ir sakyk, burbteljo Kojus, kodl slapukauji,
nepasakai aikiai. Ir ko gi tu pas mane atjai, Julijos Markovnos
drauge?
*Rus pasak personaas.
113
Tamara nelabai tvartai sumurmjo, kad nori knyg, nes namie
ir mokyklos bibliotekoje ji jau visk perskait. Turbt mokyklos
bibliotekoje dar yra domi knyg, bet j jai neduoda, o duoda apie
Tom Sojer ir Vai Trubaiov, o jai nedomu.
Apie k gi tu nori paskaityti? visai kitu tonu paklaus
Kojus.
Tamara narsiai pasiirjo jam tiesiai primerktas raukltais
tamsiai rudais vokais akis ir tvirtai atsak:
A noriu apie tai, kaip mogus turi gyventi. A noriu bti
ukuosen modeliuotoja, kirpja, tai mano pati veniausia svajon,
o namie mane u tai visi bara ir sako, kad tai ne profesija, kad gda
plauti nevarius plaukus kamarlje prie piri ir skalbykl kom
binato, kad profesija turi bti grai, garbinga, kad ja bt galima
didiuotis. O a manau, jei tapsiu tikra ukuosen menininke, tai
irgi galsiu savo darbu didiuotis. Ttis dl to manimi labai nepa
tenkintas ir net nesikalba. O mama sako, kad jei bsiu kirpja, tai
niekada neiteksiu, nes a negrai ir mano profesija bus labai prasta,
nedomi. Be to, kirpyklose nesilanko vyrai ir a netursiu kur su jais
susipainti. Mama sako, jog turiu pasirinkti toki profesij, kur dirba
daug vyr, ir tada galbt kas nors mane ves.
O tu nori, kad tave btinai kas nors vest? siauromis
Michailo Michailoviiaus lpomis msteljo vos pastebima ypse
na, ir jo vilgsnis tapo iltesnis ir gerairdikesnis.
Labiausiai pasaulyje noriu tapti kirpja, o apie vedybas ivis
negalvoju. Man tas pat.
Gerai, tai koki knyg tu nortum gauti? Apie kirpjas, ar
koki?
Jo balse Tamarai pasivaideno vos girdima paaipa, bet ji tvirtai
inojo, ko atjusi, ir trauktis nesireng.
A noriu knygos apie mog, kuriam perama, kaip jis turt
elgtis, o jis vis tiek daro savo, ir kad toje knygoje bt parayta, ar
teisinga tai, ar ne daryti savaip?
Gerai, sutiko Michailas Michailoviius, eime, pasii-
rsim, k galiau pasilyti.
Tamara nusek paskui j tarp aukt stela, aplink buvo dau
gyb knyg itiesk rank, imk nuo lentynos ir skaityk. Kai tik
vilgsnis uklidavo u domaus pavadinimo, ji vis norjo sustoti,
bet bijojo atsilikti ir pasiklysti. Michailas Michailoviius parinko jai
dvi knygas.
Pabandyk perskaityti tai ias, tar jis, galbt tau patiks.
Jei kilt klausim, galsime juos aptarti, kai knygas grinsi.
Bobneviius paliko mergaitei dvejop spd: viena vertus, ji vis
dar jo prisibijojo, bet antra vertus, Kojus jai labai patiko, jis kal
bjo su ja kaip su suaugusia, i anksto nelaikydamas jos kvailu mau
vaikeliu, nors jai tada tebuvo dvylika met.
Knygas, kurias jai tada parinko Michailas Michailoviius, Tamara
perskait su domumu. inoma, jos nedav tiesioginio atsakymo jos
pateikt klausim, bet tai buvo bent jau ne apie Tom Sojer, o apie
suaugusi usieniei gyvenim, kuriame herojai, patek sunki pa
dt, turjo rinktis tarp sav sitikinim ir aplinkini nor. Ji, inoma,
tais laikais nemokjo btent taip suformuluoti ir mintyse tai vadino
pasirinkimu tarp to, kad kitiems bt gerai ir ramu, ir to, ko pats nori.
I pradi, kai tik pradjo skaityti pirmj knyg, jai kilo mintis, kad
Kojus i jos pasijuok ir dav paskaityti visai ne apie tai, ko ji no
rjo. O kai perskait abi knygas, tai suprato, kad jos vis dlto apie tai.
Nors ir kitaip, bet jos vis dlto atsak klausimus, kurie taip Tamar
jaudino ar bent jau tokius klausimus kl.
Po savaits Tamara atvaiavo bibliotek grinti knyg, ir
Michailas Michailoviius jos papra papasakoti j turin. Mergait
labai sieid ji paman, kad senasis bibliotekininkas j tikrina,
bet Kojus pasak, kad jis jos netikrina, o nori suprasti, k btent
ji tose knygose rado.
Kas parayta, t ir radau, akiplikai atsak Tamara. A
juk negaliu knygoje perskaityti to, ko ten nra.
115
O tai dl to tu klysti, nusijuok Bobneviius. Tu juk jau
suaugusi ir turtum suprasti, kad visi mons skirtingi ir visi skaito
knygas skirtingomis akimis.
Kaip tai? nesuprato Tamara.
Vaikeli, tavo akys tai ne tavo aki obuoliai, kaip anatomi
jos organas, o visa tavo gyvenimo patirtis, visa tavo asmenyb, viskas,
k tu igyvenai, k jautei, k galvojai. Visas tavo gyvenimas akyse,
kuriomis skaitai knyg arba, pavyzdiui, iri film. Todl kiek
vienas mogus knygoje arba filme mato skirtingus dalykus, mato
kak savo. tai tu pasiirjai film Cirkas ir pamatei jame meils
istorij, o kakas kitas pamat ten rasins neapykantos ir ms tary
binio internacionalizmo istorij, o kakas treias pamatys technikos
paangos ir ms ininerijos laimjim istorij. Kiekvienam savo.
Supranti? Todl praau tavs perpasakoti tavo perskaitytas knygas:
man svarbu suprasti, kokiomis akimis tu jas skaitei ir k jose radai.
Buvo pirmoji i daugybs pamok, kurias Tamara gavo i seno
jo bibliotekininko Michailo Michailoviiaus Bobneviiaus. Pamau
jis darsi velnesnis ir vis labiau gerb smalsi, neeilin mergait, ir,
jai augant, nagrinjo su ja vis sudtingesnius ir subtilesnius filosofi
nius klausimus, dosniai dalinosi savo iniomis ir mokjo paprastai
bei suprantamai aikinti gana sudtingus dalykus. Politini klausi
m jis apdairiai neliet, bet apie krikionyb, jos priesakus ir huma
nistines vertybes kalbjo daug ir noriai. Supaindino jis Tamar ir su
Ryt filosofijos pagrindais.
Viena i j pokalbi tem buvo Tamaros ivaizda. Michailas
Michailoviius ilgai juoksi, kai ji pavadino save negraia, ir pa
reik, kad graesns mergaits jis dar nebuvo sutiks. Tamara
vardijo savo trkumus maas gis, liesumas, per ilga nosis, per
plonos lpos, per maos akys, reti antakiai ir retos blakstienos, o
Bobneviius atsakydamas jai aikino, kad kiekviena istorin epo
cha turi skirtingus groio etalonus, kurie danai ir netiktai kei
iasi. Jis vart reprodukcij albumus, rod Tamarai moter, kurios
buvo laikomos grauolmis, portretus ir pasakojo, kad kai kuriais
metais graiu buvo laikomas stambus msingas knas, storos ko
jos, riebal klosts ant pilvo, o kai kuriais etalonu buvo laikomos
liesos moterys plokiomis krtinmis; kakada graiais buvo lai
komi plonalpiai be antaki veidai, o kitais laikais juos keisdavo
papstands, storalps grauols. Grois tai ne absoliutas, o
paprasiausia mada, ir ateis metas, kai bus madingos liesuts mote
rys, plonomis rankomis ir kojomis, ir tada Tamara taps grauole ne
tik jam, Michailui Michailoviiui, bet ir visiems kitiems aplinkui.
Tamara nelabai tuo tikjo, bet Michailas Michailoviius nepavarg
damas j tikinjo.
Net ir tavo akys tobulybs virn, kartojo jis, nes
jose vieia mintis. Ir apskritai tu labai grai mergait. Ir visi mons
gras, negrai nra, j tiesiog nebna. Viskas priklauso nuo to, ko
kiomis akimis juos irsi. Jei mogus tau patinka kaip asmenyb,
jei tu j gerbi ir myli, tai jis btinai tau bus graus. Yra senas imin
tingas posakis: Grois iriniojo akyse. Supranti, k tai reikia?
Jeigu mogus iri tave kupinomis meils ir velnumo akimis, tai
tu btinai jo akyse bsi grauol, ir tai, kokia tavo nosis ar antakiai,
neturi jokios reikms.
Tamara gerai prisimin pirmj spd, kur jai padar bibliote
kininkas tada jis jai pasirod labai negraus, net baisus ir panaus
Koj Nemirtingj. Bet taip pat atsimin, kad jau po pirmo pa
nekesio su juo Bobneviiaus ivaizda jai m atrodyti normali ir
netgi maloni.
Tamarai buvo penkiolika, kai ji pasisil apkirpti smarkiai
aplus Michail Michailovii. Iki tol moni ji nekirpo, bet
Julijai Markovnai leidus, daug treniravosi su senais perukais, kuri
nemaai buvo vasarnamio palpje. Senis ilgai nesutiko, irzliai at
sisakinjo, es svarbu, koks jis mogus, o ne kiek plauk ant jo
galvos, nosyje ir ausyse, bet galiausiai leido Tamarai atvaiuoti
pas j namus ir vykdyti savo plan. Pirm kart perengusi jo
117
kambario slenkst, mergait padar ivad: labai daug knyg, visa
kita nevara. Kambarys buvo apleistas, neplauti langai beveik
nepraleido viesos, stalas, udengtas lipnia klijuote, buvo nu
krautas nevariais puodeliais ir lktmis. Tamara nusprend kol
kas nutylti ir msi darbo, dl kurio atvaiavo. Kirpo ji Michail
Michailovii neskubdama ir stropiai, du kartus perdar ukuo
sen, stengdamasi pabrti jo aki gro ir dvasing veido iraik.
Ir kai baig, pamat prie save visai kit mog gra, taur se
nol. Bobneviius ilgai irjo save veidrodyje, ypsojosi, lyg prisi
mins kak i praeities, o paskui padkojo Tamarai ir pasak, kad
ji turi didel talent, tikr talent, ne paprasiausiai geras rankas, o
btent didel talent.
A atpastu it veid, pasak jis, madaug taip at
rodiau dvideimt atuntais metais, kai Julija palaidojo antrj vyr,
nalavo ir pakviet mane nueiti ital baritono koncert. Iki tol ji
daug met atsisakydavo su manimi eiti, kad ir kur j pakviesiau, o
tada sutiko! A buvau toks laimingas! Na, raukli ir ils, ino
ma, padaugjo, bet veid atpastu. Maniau, kad netekau jo visiems
laikams, o tu padarei stebukl, j pamatei ir man grinai. Tavo ta
lentas, vaikeli ne tvarkinga ukuosena, o gebjimas grinti mo
nms j veid gro.
Tamara ir pati mat, kaip netikimai pasikeit Bobneviius, ir
buvo laiminga: pirm kart jos darb vertino kitas mogus, negana
to, dar ir patvirtino, kad jos veniausia svajon yra reali.
Ar galiau a ia truput aptvarkyti, sidrsino Tamara.
Nes gyvenate nevarumuose tarsi kiaul. Dabar atvaiuosiu pas jus
kiekvien savait ir tvarkysiu.
Michailas Michailoviius jos usidegimui pritar, padkojo, bet
sakmiai papra popieri ir knyg ant raomojo stalo neliesti: jis
dirba, todl nieko nevalia kaitalioti ir maiyti.
Taip ir prasidjo j draugyst, kuri daugiausia ir suformavo
Tamaros toli grau ne vaikik pair sistem. Mergait nebijojo
su Bobneviiumi pasiginyti, band jam rodyti savo teisyb, bet
dmiai sigilinusi jo aikinimus, paprastai gal gale pasiduodavo ir
sutikdavo su jo poiriu.
M...taip, Akmuo iek tiek pasimuist paliugusioje dirvoje,
ir tai turjo reikti, jog jis palingavo galva, pasisek mergiotei.
Kad jau pasisek, tai pasisek. Pirma Julija Markovna, paskui tasai
Kojus Bobneviius. Nedaug kam vaikystje taip pasiseka, kad
alia atsirast du protingi, na, k ten protingi imintingi mons,
kurie negaili laiko ir jg diegti vaikik protel tikrai suaugusij
samprotavimus. Gaila, supranti.
Ko tau gaila? nustebo Varnas, gerokai nuvargs nuo ilgo ir
detalaus pasakojimo ir svajojantis apie kok nors rieb ksnel balso
stygoms sutepti.
Gaila, kad Tamarai t mokytoj nelabai ir reikia, jos paios
smegenin puikiai veikia ir i prigimimo ji nelinkusi pasitikti vi
suotinai priimtomis tiesomis, mgsta visk savo paios protu su
vokti. Ji ir taip neprapuls. O tai Liubaai imintingi mokytojai labai
praverst. Dievai, gaila. Ir kodl visada taip: kam nelabai reikia, tas
gauna, o kam i tikrj btina, tam ir netenka.
Pinigai myli pinigus, reikmingai padeklamavo Varnas.
Rodos, taip mons sako? Beje, a ten dar vien dom dalyk pa
maiau, bet jeigu tu mans tuoj pat neatleisi palesti, a tau nepapa
sakosiu.
Papasakok ir skrisk maitintis.
Ne, usispyr Varnas. Man skauda gerkl ir snapas
perdivo. Gal a tau koks nemokamas radijas valand valandas
nekti visai nepasistiprinus? Nors k a ia kalbu, tu juk radijo aky
se nesi mats. Trumpai kalbant, nepasisotins a neneksiu, tai tau
paskutinis mano odis.
119
Varnas mgo visokius ultimatumus, dl j jis pasijausdavo daug
galingesnis ir reikmingesnis.
Gerai, atsiduso Akmuo, kimk savo nepasotinam v
dar. O a pakentsiu, kas man belieka? A senas paliegs Akmuo,
niekam nereikalingas, vis apleistas, vis umirtas, ir stumdo mane
visi, kas netingi, naudojasi mano bejgikumu ir sukalbumu. Skrisk,
skrisk, palik mane nusiminus ir nulidus vien, skrisk, skrisk,
egoiste nelaimingas.
Tai buvo patikrintas bdas ivengti ultimatumo ir sukelti
Varnui gailest bei kalts jausm. Laukiamas efektas buvo pasiektas
Varnas sumio ir pasidav.
Taigi a greitai, sugriebsiu k nors skrisdamas ir i karto
atgal, gerai? Tu net nuobodulio nespsi pajusti, o a jau sugriu.
Gerai?
Jis nusileido nuo akos, pritp prie Akmens ir meilikaudamas
pavelg jam akis, tarsi praydamas atleisti.
Gerai jau, sumurmjo Akmuo, labai patenkintas, kad vl
pavyko nugalti seniokikus draugo kaprizus.
Vos Varnas apie imt metr nutolo, alia pasigirdo pastamas
nyptimas:
O a inau, k jis nori tau papasakoti.
alty, draugui! nudiugo Akmuo. Jau baiminausi, kad
tu ikeliavai i ms krat.
Kol kas ne, kaip matai. Pastaruoju metu a kako besveikatis,
gal liga kakokia simet? Tai ir tysau ia po supuvusiu uolu, klau
sydamasis ms sparnuotojo auklio i lauk ir dar pasak. Mano
klausa, ai Dievui, puiki, taigi guliu pakankamai toli, kad jis mans
neuuost. O kai negalia bent kiek atsitraukia, liauiu papildym
ir patikslinim. Tai kaip, ar tau papasakoti, koki paslapt ms
tirlicas atsargoje laiko?
tirlicas? O kas jis toks?
Buvo toks filmas apie nipus. tirlicas tarybinis valgas,
dirbs vokiei unugaryje Antrojo pasaulinio karo metu. Kart a
tunt Taryb Sjungos deimtmet buvau liaus, jau neprisimenu,
ko man ten reikjo, ir matau, kad visa alis per televizij apie tirlic
iri. Na, ir a pasiirjau net penkias serijas, paskiau kantrybs
pritrkau, tu juk inai, kad serial nemgstu, ne taip kaip tas tavo
informacijos rpintojlis kai patenka kur nors, kur serialus rodo,
tai jo u uodegos neitrauksi, taip ir styros ant akos ar palangs, kol
vis imto penkiasdeimt serij iki galo neperirs. O paskui pas
tave grta ir perpasakoja, kvailys vyotas. Tikrame gyvenime tiek
visko domaus galima pamatyti, o jis filmus iri, vpla plunksnuo
tas. Na, a taip ir nesupratau, pasakoti ar ne?
inoma, pasakok, tik greiiau, negaik, nes tuoj Varnas gali
grti. Tave pajus sukels skandal.
Taigi, reikmingai sunibdjo altys, juodoji sen i
tikrj egzistuoja.
Kokia juodoji sen?
Ar jau umirai? Juodoji sen, apie kuri vaikai mgsta prie
lauo pasakoti, toji, kuri mike maus berniukus vaikosi. Aela visus
gsdina, ypa mauosius, o Andrejus Begorskis tik juokiasi: juodoji
sen tai absurdika baidykl vaikams gsdinti ir jokios juodosios
sens mike nra n kvapo. O ji yra! tai taip.
K tu sakai! nustebo Akmuo. Kaipgi taip? Negali bti.
Tu i mans aipaisi?
Kad gyvas gal gauiau! Kad a daugiau varli nematyiau,
kad rup pavirsiau, prisiek altys. Pati tikriausia sen,
juodai apsirengusi, baisi. Na, vaikai, inoma, iek tiek primelavo, jos
plaukai ne juodi, o visikai ili, bet ji visada juoda skarele apsigobusi,
todl i toli irint galima ir apsirikti. Ir nagai jos ne juodi, o papras
iausiai nevars, juodomis panagmis. Ir gerkl ji, inoma, niekam
nebuvo sikirtusi. O kad ji po mik blaksi ir maus berniukus
vaiksi tai venta tiesa.
Sakiau, netemk laiko!
121
Vlu, pakls aukiau galv, vos girdimai pratar
altys, atskrenda tavo pavydusis priirtojas. Tiek to, tegul pats
papasakoja, o a i toliau pasiklausysiu. Jeigu jis k nors pamir ar
sumeluos, a tau paskiau pasakysiu. Iki, mano irdingasai drauge.
Akmuo skubiai usimerk ir apsimet mieganiu.
A tikrai greitai sulaksiau, ar ne? sukranksjo Varnas,
tpdamas Akmeniui ant virugalvio. Juk adjau, kad nespsi
pradti nuobodiauti. Dabar klausykis: Nikolajus Dmitrijeviius
Golovinas sveiko greitai, Liuba su Rodiku j danai lank, beveik
kasdien vainjo rajono centr priemiestiniu traukiniu, ir tai kart
ttuis sako: tu, Rodikai, man dukrel igelbjai, elgeisi kaip tikras
didvyris, todl turi teis suinoti, kas tai per banditai, kuriuos su
tavo pagalba sulaikme. inoma, to garsinti nevalia, bet a tau papa
sakosiu, nes esi tikras komjaunuolis, o Liubaai irgi papasakosiu, nes
judu artimi draugai ir tarp judviej negali bti paslapi. Tik judu
tai inosite, ir niekam daugiau n odio, ypa js draugams. A
jumis pasitikiu, tikiuosi, kad mokate laikyti lieuv u dant, o jeigu
mane nuvilsite, daugiau js negerbsiu.
Varno pasakojimas nieko bendra su istorijos veikj gyvenimu
neturjo, bet, Akmens nuomone, buvo gan domus kaip tam tikras
gyvenimo eskizas.
Madaug per deimt kilometr nuo gyvenviets esaniame
kaime prie kar gyveno eima: vietinis tarybinio kio veterinaras
Podrezkovas su motina, jauna mona Verute ir mau, gal trej ar
ketveri met, vaikeliu. Prie pat kar, 1941 met birelio pradioje,
tas Podrezkovas su grupe specialist, gyvuli augintoj veterinar,
buvo isistas Vakar Ukrain, kur po Molotovo-Ribentropo pakto
pasiraymo vyko Lenkijos padalijimas lenkikj ir tarybin dalis.
Tarybinje dalyje prasidjo ibuoinimas ir masinis kolki kri
mas. ia reikjo ideologikai pasikausiusi specialist, kurie galt
vertinti gyvuli kio bkl. Kai prasidjo bombardavimas, visi at
vaiavusieji su Podrezkovu, uvo, tik jis vienas liko gyvas. Jambuvo
labai baisu, bombardavimas vyko masikai ir intensyviai, tad jam,
kaip ir daugeliui kit, susidar spdis, jog karas neilgai tsis ir ne
trukus baigsis ms prie pergale. Veterinaras apie niek daugiau
negalvojo, tik kaip greiiau parsigauti namus. Jis bijojo, kad iki karo
pabaigos nesps susitikti su savo eima, ir kas ino, kaip paskui vis
kas susiklostys, ar pavyks jiems vl susieiti ir gyventi kartu.
Jis ilgai keliavo tai psiomis, tai pakeleivingomis mainomis, o
jei pasisekdavo traukiniu. Kai j suiupdavo patruliai, Podrezkovas
parodydavo komandiruots Vakar Ukrain dokumentus ir teisin
davosi grts namo, kad galt nueiti savo gyvenamosios vietos
karin komisariat ir gauti siuntim front. namus savo kaime jis
parsirado po trij mnesi, ir karas per t laik ne tik nesibaig, bet
ir paaikjo, kad baigsis dar labai negreit. Viena vertus, vokieiai si
brov labai toli ir beveik pasiek pai Maskv, bet antra vertus, vis
dlto jie kol kas ms nenugaljo. Per tuos tris mnesius kelions
unugario rajonais, kur begaliniu srautu dundjo sueistj eelo
nai, Podrezkovas suprato: kariauti jis nenori. Jis bijojo mirties, bijojo
skausmo, paprasiausiai isigando. Pasieks savo kaim tamsi nakt,
pasibeld lang. mona ir motina laik j uvusiu, nes jas pasiek
inia, kad uvo visa, Ukrain nusista gyvuli augintoj grup,
nors oficialus praneimas apie mirt kol kas nebuvo gautas. Motinos
ir snelio kaime jis nerado, nes dar vasaros pradioje jiedu ivaiavo
pas gimines Novosibirsko srit, o prasidjus karui, ten liko. mona
prie tai jau apraudojusi Podrezkov, o dabar ivydusi j gyv ir
sveik, neapsakomai nudiugo; kai vyras jai prisipaino nenors
eiti front, Vera apsiverk, prisiglaud prie jo ir pratrko balsu
raudoti, taip pritardama jo sprendimui likti namie. Ir paiam baisu
eiti front, ir mona nenori. Taip veterinaras Podrezkovas tapo
dezertyru. Vera paslp vyr rsyje ir niekam nesak, kad jis gro.
Dkui Dievui, buvo naktis ir niekas jo nemat. visus klausimus ji
atsakinjo t pat: js patys man sakt, kad jis uvo, bet kol netursiu
oficialaus dokumento, manysiu j esant gyv ir jo lauksiu.
123
Per visus ketverius karo metus niekam n galv neov, kad
i tikrj Podrezkovas gyvas ir seniai sugrs, todl niekas jo ir ne
iekojo.
Karas baigsi, i Novosibirsko sugro Podrezkovo motina,
bet... viena, be anko Pavilko. Atsitiko baisus dalykas. Moiut su
anku ir kaimo gyventojais ijo mik grybauti, vaikas pasimet, ir
niekas negaljo tikrai pasakyti, kaip tai atsitiko. Puol iekoti ne
rado. Paskui iekojo visas kaimas, iekojo ilgai, gal deimt dien, bet
Pavlikas tarsi vanden krito. Prajus mnesiui, moiut ikviet
milicij ir pasak, kad rasti vaiko palaikai, kuriuos manoma atpa
inti tik i drabui. Nelaimingas maylis tapo laukini vri auka.
Moiutei pasimai protas, ji niekaip negaljo patikti, kad jos an
kas uvo, kad j sudrask vilkai. Ir nors jai rod prie palaik rast
drabui likuius ir ie visikai atitiko tuos, kuriais t nelaiming
dien vaikas vilkjo, moiut atkakliai laiksi savo: pamanykit, alia
beret, pamanykit, balti markinliai, taigi visi vaikai tokias beretes
ir tokius markinlius dvi, nes vietinje parduotuvje kitoki nra.
Negaljo Pavlikas ti, jis paprasiausiai kakur pasiklydo, j priglau
d geri mons, galbt jis gyvena vienuolyne, bet yra gyvas ir sveikas.
Kai moteris gro Pamaskv pas mari ir sn dezertyr, jos pami
imas virto idee fixe\ berniukas ia, mike, jis pasislps u berelio ir
laukia, kada bus aptiktas, reikia tik rasti t berel. Apimta beproti
kos idjos, moiut vis vaikiojo po mik, dairydamasi anko, nu
klysdavo dievai ino kur, keletui dien pradingdavo, paskui kakaip
atrasdavo keli ir pargrdavo namo pavargusi, ialkusi, isekusi.
Nuslpti nuo sens, kad namuose gyvena snus dezertyras, inoma,
nebt pavyk, bet ji taip nieko ir nesuprato, uvaldyta vienintelio
trokimo: rasti ank Pavlik.
Taip, karas baigsi, bet paaikjo, kad Verai Podrezkovai bai
siausias laikas tik prasidjo. Dezertyrai buvo paskelbti kariniais
nusikaltliais be senaties termino. Veterinaras ir jo mona pateko
spstus. Jis galjo rinktis: arba ieiti dienos vies ir ssti kaljiman,
i kurio anksiau ar vliau, jeigu pasiseks, ieis, arba likti nam ka
ljime, i kurio neieis niekada. Vera irgi turjo pasirinkim: slpti
vyr ir bti laikoma nale arba j iduoti ir vis akyse tapti dezertyro
mona, nusikaltl slpusia bendrininke. O juk kiekvienoje troboje
gyveno kareivi nals arba netekusios sn motinos, kurios laik
Ver sava ir jos gailjosi. Be to, pradjo grti vyrai, vieni sueisti,
kiti apdovanoti u kovinius nuopelnus, ir tokiu metu prisipainti,
kad tu slpei rsyje jaun sveik bail... Nepakeliama. Vera gdijosi
pati savs ir vis daniau pagalvodavo, kad jau bt geriau, jeigu jos
vyras bt grs i karo suluointas arba visai negrs.
Negana to, rsyje slepiam vyr buvo sunku imaitinti.
Produkt trko, ir gauti maisto daugiau, nei dviem moterim reikia,
ir dar taip, kad niekas nieko netart, buvo labai nelengva.
O ia dar Veros brolis apsireik medaliais nukabinta kr
tine, be kairs rankos iki alkns. Suinojs, kad svainis nekariavo,
o visus ketverius metus itupjo rsyje po monos sijonu ir slepiasi
iki dabar nusilps, apdribs, iblyks, ligotas brolis labai pa
sipiktino, bet greitai sumojo, kad gali pasinaudoti sesers padtimi
savo labui. Mat jis buvo i kriminalins aplinkos, prie kar pli
kavo ir vog, o dabar susirado senus draugus ir msi seno verslo.
Suprasdamas, kad Verai nra kur dingti, jis j antaavo ir vert lai
kyti vogtus daiktus, saugoti ginklus, teikti prieglobst besislapstan
tiems nuo milicijos banditams. Sesers anyta pusprot, nieko nesu
pranta ir nieko netaria, o pati sesuo neiduos nei jo, nei jo moni,
kad jis neatskleist tiesos apie dezertyr. Kaimo gyventojams buvo
paskleista legenda, kad Veros brolis usiverbavs darbams kakur
toli iaurje, kartais apsikrovs maiais, jis atvaiuoja atostog arba
komandiruotes, paskui vl ivaiuoja, o kartu su juo atvyk mons
brolio bendradarbiai, kurie keliauja pas savo eimas per Maskv
ir pakeliui apsistoja svetinguose Podrezkov namuose pernakvoti
bei pailsti.
Taip viskas metai po met ir tssi. Buvs veterinaras silpo ir
125
sirgo, Vera tiesiog akyse seno, beprot motina dlinjo po mik,
gsdindama atsitiktinai sutiktus bernikius i aplinkini kaim ir
gyvenviei, brolis plikavim dar papild prekyba ginklais. Ir kart
jis atsive kaim du pirkjus, norinius nusipirkti ratinius autu
vus, kuriuos, kaip ir vis kit nelegaliai sigyt turt, savo namuose
laik Vera. Pirkjai buvo mons nepatikls, pirkti kats maie neno
rjo ir pareikalavo autuvus btinai priaudyti. Trise nukako kar
jer tikrinti preks kokybs, kur juos ir aptiko budrusis milicininkas
Golovinas. Papasakojs i epopj dukrai ir jos draugui, Golovinas
jiems nurod, kad apie banditus kalbti galima, jokios paslapties ia
nra, o tai apie dezertyr, jo mon ir mam geriau patylti, nes
gaila Veros, jai ir taip bus nelengva, tad nedert ios istorijos po vis
apylink skleisti.
Ir inai, k ikrt ms mieliausias Rodislavas? Varno
balsas gavo svajing bei paslapting atspalv, todl buvo galima nu
manyti, kad pabaigai jis laik, kaip sakoma, desert. Niekada gy
venime neatspsi. Toks ramus, romus, taikus berniukas, profesoriaus
snelis, ir staiga Golovinui sako: a, girdi, dde Kolia, noriu tapti
milicininku ir bti tokiu pat didvyriu kaip js. A? K pasakysi?
Kietai, sutiko Akmuo. O k tai atsak Golovinas?
Nieko jis neatsak. Papleknojo Rodikui per pet, nusiypso
jo, bet buvo matyti, kad jam malonu. Beje, dl ios dezertyro istorijos
Liuba su Rodiku pirm kart susipyko.
O, sukruto Akmuo, atsirado nesutarim etikos klausi
mais? Tai gerai, nes problema ities subtili, delikati, nevienaprasm,
ir bt domu suinoti, kaip tai iri pokario jaunimas.
Tuojaus, paniekinamai karkteljo Varnas, puls jie tau
etines problemas sprsti, lyg neturt ko daugiau veikti, kaip pasa
kyt ms brangioji Tamara. Ne, viskas per Ael. Matai, kai Liuba ir
Rodikas papasakojo draugams apie banditus, Aela liko kakaip nuo
aly. sivaizduoji, kaip jai eidu: \yksta kakas svarbaus ir domaus,
ji vietin gyventoja, nieko apie tai neino, o ino du atvaiav
maskvieiai. Tai netvarka! Juolab, kad ji visada geriau u visus vis
k ino, visi jos isiioj klausosi, o dabar, negana to, kad ji neino,
tai dar ir ne ji pasakoja, ir klausosi isiioj visai ne jos, o Liubos ir
Rodislavo. Argi ji galjo su tuo susitaikyti? Ir tada ji pavar tai, kas
pirmiausia atjo galv: kadangi buvo kalbama apie vyk mike, ji
mik ir prisimin. Tai yra juodj sen. Vl pradjo visus gsdinti,
ypa naujokus, kurie tik iemet atsirado kompanijoje. O kad viskas
svariau atrodyt, pasigyr inanti senovik graik ukeikim, ku
riuo juodj sen galima visiems laikams inaikinti, ir ji artimiausiu
metu rengiasi nueiti mik ir atlikti bais, bet dom ritual. odiu,
vl visi, rodos, tik j iri ir visi praosi kartu mik to ritualo pa
matyti. Visi, iskyrus Liub, Rodik ir Andrej. Mat Liuba su Rodiku
apie sen visk ino, bet tyli, kadangi ttuis liep apie j nepasakoti,
o Andrejus apskritai jokia mistika netiki. Reikia pasakyti, kad jis ne
labai ir Rodiku su Liuba patikjo toks jau jis yra; viskuo abejoja. Ir
dar vien silpnyb jis turi simyljs Ael, sivaizduoji?
K tu sakai! aikteljo Akmuo. Negali bti!
I pasitenkinimo, kad sukl tok efekt, varnas net paokinjo
ant Akmens virugalvio.
Gali, dar ir kaip gali.
Tu juk mane tikinjai, kad Andrejus protingas ir neeilinis, o
Aela tuiagarb melagl, kaipgi jis galjo j simylti?
Matosi, kad tu ne filosofas, o romantikas, Varnas su ap
maudu kapteljo auganias ant Akmens virugalvio samanas, o
Akmuo aikteljo ir sustgo. Kuo ia dtas protas? Juk ji grai, tai
tau ir visa prieastis. Jie tik eiolikos, neseniai deimt klas per
jo, k jie gali suprasti apie meil? J amiuje inai, kaip hormonai
siauia? Jiems vis prot sujaukia. odiu, tu mans neblakyk, nes
a susipainiosiu. Taigi, ms bernelis Andriua mato, kad Aela labai
susijaudino dl Liubos su Rodiku pelnyto draug dmesio, ir jis jai
silo: nueikime, girdi, pas galiotin dd Peti ir patikrinkime, ar
tikrai jie pasakojo ties. Galbt jie visk isigalvojo ir save kaip he-
rojus pavaizdavo. Aela nudiugo, ir jiedu patrauk pas dd Peti, o
dd Petia visk patvirtino ir dar nuo savs kai k pridr; visa tai
Rodiko ir Liubos dalyvavim istorijoje su banditais rod buvus dar
herojikesn, nei jie patys j pavaizdavo. Juk ms Liuba kukluol,
be to, gerai iauklta, ir Rodikas j panaus, taip pat ne pagyrnas,
todl apie save jie pasakojo santriai, nerykindami savo nuopeln,
o dd Petia kaip tik pasisteng pabrti j nuopelnus. Andrejus tik
ypteljo, o Aela visa persimain. Bet dd Petia, kaip su Golovinu
ir buvo sutars, apie dezertyr ir jo motin n odiu neprasitar,
todl Aela ir kliuvo. Juk ji neinojo, kad pamiusi sen pagavo ir
paguld psichiatrijos ligonin. Aela m girtis, kad nakt buvo nu
jusi mik ir ten atliko kakok bais ritual, todl nuo iol jokios
juodosios sens mike niekada nebus ir vaikai gali ramiai po j vaik
ioti. inoma, ji smarkiai rizikavo o gal vis dlto sen ten yra ir
kas nors j pamatys? Bet todl ji ir Aela Aleksandridi: kad pasiekt
troktam rezultat, gali rizikuoti ir pulti staia galva o gal pa
vyks! Kai Liuba su Rodiku igirdo j prie lauo postringaujant, kaip
Aela nujo mik, kaip kak ratu idliojo, kaip pagavo paukt ir j
papjov, kaip jo krauju kak palakst ir itar ukeikim, kaip prie
j apsireik juodoji sen, tiesianti j baisias juodas rankas, ir kaip ji
tiesiog kertojos akyse itirpo, tai jiedu kone sprogo i juoko. O jiems
einant namo Liuba pasil Ael ivilkti dienos vies ir apie juodj
sen visiems papasakoti ties.
Teisingai, sutiko Akmuo. Seniai laikas. Melagius reikia
demaskuoti, kad netert monms proto.
Tai tu taip galvoji, ir Liuba taip pat galvoja, o Rodikui atrodo
kitaip, todl jiedu su Liubaa ir susipyko. Na, nenori Rodikas su Aela
pyktis, supranti? Na, demaskuos jie Ael, na, suinos draugai, kad ji
nuolat pameluoja, na, nusisuks nuo jos, na, sieis ji ir kas? Kas i
viso to gero?
Tiesa, nedvejodamas itar Akmuo, teisyb. I viso
to tiesa, kuri brangiau u visk, net ir sugadintus santykius.
Ir vl ta pati tavo filosofijos muzika! Varnas dar kart
kapteljo snapu samanot jo virugalv. Tiesa, teisyb... I kur viso
to prisirankiojai? Ramus, taikus berniukas nepakenia konflikt ir
nenori su niekuo pyktis, gali tai suprasti ar ne?
Bet Liuba irgi nepakenia konflikt ir taip pat nemgsta
pyktis, taiau vis dlto pasil Ael ivilkti dienos vies, net ir su
gadint santyki kaina.
Nieko tu nesupranti, atsiduso Varnas.
Ko tokio a nesuprantu?
Taigi apie meil tu nieko nesupranti, rieduly tu netaytas,
proletariato ginklo nuolaua! suuko Varnas. Negi Liub laikai
tokia maa, nieko nesuprantania kvailute? Manai, ji nejauia, kad
Aela jos varov, tiesianti godias rankutes prie jos Rodislavo ir
yra pasirengusi bet kuri akimirk j nuiupti? Taip, inoma, Liuba
nra niekinga, gudri ar klastinga, ji specialiai n u k neregzt in
trig prie varov, bet juk jai ir paiai skaudu, kad j laiko idiote ir
kuo rimiausiai meluoja jai tiesiai akis. Ji taip Rodislavui ir pasak.
Ir dl Rodiko jai skaudu, nes ir jis apgaudinjamas. Ir pyktis su Aela
ji nebijo, nes svarbiausia jos gyvenime tai Rodislavas, o ne kako
kia Aela, todl bendravim su ja gali ramiausiai paaukoti. Ir irk,
kas ieina. Pasiliusi demaskuoti Ael, Liuba netyia privert Rodik
rinktis: arba a, kuri ugavo, arba ji, kuri ugavo. Rodikas atsisak
vilkti Ael dienos vies, girdi, k jau ia, ar mums su tavimi dau
giau u visus reikia, ar k, kam mums, kuriems galams tie vaidai ir
kivirai, juk kit silpnybms reikia bti atlaidiems. odiu, nepasi
dav. Taip jau ijo, kad tokiu bdu jis pasirinko Ael, o ne Liub. Tai
yra ne tiesiogine io odio prasme pasirinko, o suteik pirmenyb
btent Aelos psichologiniam komfortui, o Liub paliko apgaut ir
eist. Ji neikent, odis po odio trumpai tariant, jiedu susi
pyko. Nujo kiekvienas sau, net neatsisveikin. Na ir atspk i trij
kart, kuo tai baigsi?
A ir i vieno karto atspsiu, prunkteljo Akmuo. Kit
129
dien Rodikas atjo pas Liub atsiprayti ir taikytis, o ji puol jo pa
sitikti ir pirmoji praneko, kad jis, inoma, teisus, gerai, kad usistojo
Ael, kitaip pasielgti jis negaljo, ir ji liautsi Rodik gerbusi, jeigu
jis bt kaip nors kitaip pasielgs, paskui pateik tokius nenugini
jamus teisingo jo poelgio argumentus, kad jis ir pats jais patikjo. Tai
kaip, atspjau?
Jeigu esi toks protingas, a daugiau nieko nepasakosiu, si
eid Varnas, nes valgusis Akmuo atm i jo galimyb pasipui
kuoti. Pats rpinkis istorijomis, pats iekok kvaili, kurie tau laks
tys pirmyn atgal, po visas skyles landios, kad tau, apsamanojusiom
kelmui, nebt nuobodu ant ems riogsoti.
Gerai jau, nekelk vjo, gerairdikai nusiypsojo
Akmuo. Juk inai, kad a tave, sen kvail, myliu, o jei k nors ir
atspju, tai tik todl, kad tu gerai renki informacij ir gerai j man
idstai. I tikrj a neatspju, o tik darau ivadas i to, k tu man
papasakoji. Kaip sakoma, koks mokytojas, toks ir mokinys. Koks pa
sakotojas, toks ir klausytojas. ia a tau kompliment isakiau, jei
nesupratai.
Varnas komplimentu liko visikai patenkintas ir pasil pasi
irti serialo tsin.
kokius laikus dabar suksim? Dar po met, kai jie vl vasar
vietje susirinks, ar vliau? valiai paklaus jis.
Ne, po met nr prasms. Liuba pereis devint klas, o
Tamara ir Rodikas baigs deimt ir stos institut, greiiausiai va
sarvietje j nebebus. O inai k? Pasiirk atidiau t vaikinuk
Andrej Begorsk. Labai man jis domus. Ar j tose vestuvse matei?
J, patvirtino Varnas.
Tada tuo labiau. Vadinasi, j draugyst tssi. Ak, kaip no
riau, kad jie su Tamara vienas kit surast! Puiki pora ieit, kaip
sakai?
Aha, abu klaikiai protingi ir klaikiai negras, vienas kito
verti. Tu kartais kai nukalbi, net ausys nulinksta. Kokia gi i j pora?
Andrejui graios patinka, o Tamarai kol kas ivis jokie nepatiko, ji
vis kakokio princo laukia, pati neino, ko nori. Gerai jau, tiek to, jei
jau taip praai, atneiu a tau snape tavo Begorsk. Ko tik dl seno
draugo nepadarysi!
Andrejus Begorskis buvo penktas vaikas mechanins gamyklos
tekintojo eimoje. Keturios vyresns seserys, tokios pat negraios
kaip ir jis, buvo panaios gimdytojus, tamsius ir piktus ukampio
mones, kuriems vienintelis malonumas buvo valgis ir saikingas i
grimas, o vienintel pramoga kaimyn ir pastam apkalbos.
Namuose nebuvo n vienos knygos, tvai net kin neidavo, ir jeigu
neapkalbinjo kaimyn, tai nekjo tik apie tai, kaip greiiau ite
kinti bukokas vplas dukras, ir gerai bt, kad Andriucha greiiau
uaugt, eit dirbti ir net namus piniglius.
Moksi Andrejus netolygiai, tiksliuosius mokslus imoko labai
gerai, humanitariniams buvo abejingas, jie jo nedomino, bet jeigu
dl kakoki prieasi nutardavo, kad atjo metas i istorijos ar
literatros gauti ger paym, tai gaudavo j be vargo. Mokyklos
mokytojai inojo j esant gab ir apgailestavo, kad Andrejus savo
gabumus naudoja tik kai kuriems mokslams, o ne visiems, antraip jis
galt baigti mokykl aukso medaliu. Augo jis kaip labai racionalus
mogus, neturintis joki emocini polki, domjosi achmatais ir
net lank achmat brel Pionieri rmuose.
achmatai j labai paveik ir suformavo mstymo stili, kuris
j skyr nuo daugelio bendraami. Pavyzdiui, viena i Andrejaus
taisykli buvo netapatinti akivaizdaus dalyko su tiesa, o remiantis
achmat aidimo praktika bandyti pamatyti, kas i tikrj slepiasi
u visikai akivaizdaus fakto, kuris savaime dar nra galutinis rezul
tatas, o tik viena grandis ilgoje vyki grandinje. Jis mat analogij
su padtimi lentoje, kai aukojama figra: jis j aukoja ne todl, kad
131
yra kvailas ioplys, o todl, kad sugalvojo kombinacij, kuri reikia
numatyti ir suinoti, kuo gali baigtis ilga jim grandin.
Andrejus apskritai buvo itin nepatiklus, jis netikjo niekieno
odiu, kol nesitikindavo savo patirties dka arba nepamatydavo
savomis akimis. Toks nepatiklumas radosi ne tik dl jo prigimto
racionalumo, bet ir dl aukljimo eimoje, nes Begorskiai buvo to
kie tamsuoliai, kad laiksi vienintelio principo: to negali bti, nes to
negali bti niekada, o viskas, k mes matom, turi tik vien paaiki
nim t, kur mes isakome. Tvai buvo visikai neisilavin, bet
jie to ir nesiek, buvo gyvas ms vadinamj karing tamsuoli
pavyzdys, todl bet kokia informacija, pasiekusi tv ausis, ikart
atsimudavo tarumo sien: Visa tai nesmons, to negali bti.
Beje, nesmons tapo vienu i pagrindini paauglio Andrejaus
leksikono odi.
tarumas kartu su achmatais iugd jam mstymo stereotip,
kuriuo vadovaudamasis, kad ir kas tik vykt, jis vis pirma savs
klausdavo: O kam to reikia?, paskui visk tikrindavo ir pertikrin
davo, ianalizuodavo daugyb tolimesni vyki raidos variant.
Kita jo mstymo ypatyb buvo skirstyti mones pagal charakterius,
lyginant juos su achmat figromis. Pavyzdiui, karaliais jis vadino
tuos, kurie mst domiai ir vairiai, taiau j charakteriuose nebuvo
azarto ir polinkio rizikuoti bei sugebjimo engti netikt didel
ingsn al. Pstininkai buvo darbts, atkakls, nenuleidiantys
rank ir nepasiduodantys, bet atkakliai ir nuolat maais ingsneliais
tik pirmyn ingsniuojantys mons. Valdovs buvo plai umoj,
spalvingos, reikmingos asmenybs, o irgai klastingi ir gudrs,
siekiantys sav tiksl per kit galvas, mons. Treiasis achmatins
Andrejaus Begorskio mstysenos postulatas stebukl nebna.
Baltais laukeliais einantis rikis niekada neis juodais, o boktas ne
uoliuos kaip irgas.
Dar viena jaunojo achmatininko ypatyb priimti spren
dimus priverstins aukos slygomis. Jis suprasdavo, kad aukoti vis
vien teks, todl reikia rinktis racionaliausi variant, tai yra teikti
pirmenyb aukai, kuri padarys maiausiai alos. Daugelis moni,
privalantys priimti sav minus turinius sprendimus, bando pasi
rinkimo ivengti ir surasti kakok trei sprendim, kuris t minu
s neturt ir padt ivengti aukos, o kai tokio sprendimo nebna,
mons apskritai nieko nesprendia arba daro beviltikas kvailystes,
nes psichologikai nra pasireng jokiai aukai. O Andrejus aukoms
buvo pasirengs, taip pat buvo pasirengs ir su tuo susijusiems sun
kumams.
Kakokioje knygoje jis perskait, kad vaikai kartoja savo tv
gyvenimus. Ta mintis Andriuai Begorskiui kl siaub: bti panaiu
savo tvus ir nugyventi tok pat bevais, be provaisi tams gyve
nim jis nenorjo. Ir dar visk, kad taip neatsitikt.
vasarviet jis atvaiuodavo kartu su bendraklasio eima.
Bendraklasio tvai simpatizavo rimtam apsiskaiiusiam vaikinukui
ir man, kad jis gali teigiamai paveikti j netikl sn. Andrejus
buvo jiems dkingas ir siningai mok draug fizikos bei chemijos,
ko is nelabai iman. I visos vasarviets kompanijos Andrejus ypa
iskyr Rodislav, kuris jam patiko, nes buvo taikus ir ne garbtro
ka, ir, inoma, Ael, kurios groiu avjosi, bet irdies gilumoje i
jos aipsi, nes laik kvailoka ir bukoka. Su kokiu malonumu jis j
pabuiuot, jei tik ji leistsi! Jis glostyt jos iki mlynumo juodus
tankius plaukus, pirt galiukais liest ilgas riestas blakstienas, laiky
t j u rankos... Ir tuo pat metu Andrejus nuoirdiai apgailestavo,
kad tokiam, jo akimis, tobulame apvalkale gamta patalpino visikai
nedom turin. Liub Golovin Andrejus laik visai paprasta, nie
kuo neisiskiriania ir irjo j tik kaip Rodiko draug, o tai
Liubos vyresnij seser Tamar gerb u neprastus samprotavimus
ir perskaitytas knygas, kuri buvo gerokai daugiau, nei perskait
jis pats. Jei pasitaikydavo keturiese eiti kin Rodikui, Liubai,
Tamarai ir Andrejui tai grtant ir kartai aptarinjant matyt
film, Begorskis dmiai klausydavosi Tamaros, nes man, kad nei
Rodikas, nei Liuba nieko domaus nepasakys. Ir jo lkesiai visada
pasitvirtindavo Tamaros samprotavimai btinai pasiymdavo
kakuo tokiu, apie k paskui bdavo domu pamstyti.
Ir po tos audymosi karjere istorijos, apie kuri papasakojo
Liuba ir Rodikas, tik po Andrejaus ir Aelos apsilankymo pas galio
tin tik tada jis pirm kart pagalvojo, kad Rodislavas, be taikaus
bdo bei apsiskaitymo, turi ir kit privalum, o Liubaa Golovina
anaiptol ne tokia paprasta ir vienpusika, kaip kad jis man.
Suinojs i dds Petios kai kurias smulkmenas, kuri savo pasa
kojime draugai neminjo ir kuriomis Liuba ir Rodikas tikrai galt
girtis, Andrejus vis lauk, kada gi jie tai darys, bet taip ir nesulauk.
Tuomet jis m dar labiau gerbti savo biiul ir jo draug.
Na, toliau ten nelabai domu vl mokslo metai, Rodikas rengia
si stoti universiteto teiss fakultet, Liuba mokosi devintoje klasje.
odiu, visokie niekai, ubaig Varnas.
Taip jau ir niekai, suabejojo Akmuo.
Garantuoju, prisiek Varnas. Tiesa, Liuba, aunuol,
susigrieb, kad kit vasar Rodikas laikys pirma baigiamuosius, pa
skui stojamuosius egzaminus ir vasarvietje vargu bau pasirodys.
Neinau, ar pati sugalvojo, ar Toma patar, bet ji dl viso pikto ap
sidraud: prie pat vasaros atostog pabaig papra Rodiko kako
kios knygos ir spjo, kad vasarvietje nesuskubs perskaityti. Tu man,
sako, duok savo telefon kai baigsiu skaityti, tau paskambinsiu ir
knyg atveiu.
Ir kaip, dav jis telefon?
Kodl ne? Ir sivaizduok sau, ji iki Naujj met kamavosi,
norjo paskambinti, bet drovjosi. Tai bent kvaia! Teisi jos sesut,
kvaia ir yra.
Bet vis dlto paskambino?
inoma. Noras ariau nelaisvs. Ir paskambino, ir pasi
matym paskyr, ir atjo j i jaudulio nei gyva, nei mirusi, visa
valanda anksiau atuoliavo. Rodikas lyg irgi diaugsi j pamats,
knyg pasim, pasil pasivaikioti, led palaiyti. odiu, pra
djo jie susitikinti, i pradi retai, kart per pusantro du mne
sius, kin nueidavo, atjo vasara, Rodikui prasidjo baigiamieji
egzaminai, Liubai irgi atuntos klass egzaminai, o paskui Rodikas
padav dokumentus ir pradjo rengtis stojamiesiems. tai tada ms
Liubaa ir padar jim irgu. Paskambino ji Rodikui, ragel pakl
Klara Stepanovna, ir Liuba jai sako: Jevgenijus Christoforoviius,
dsto ji, mogus nelabai sveikas, jam reikia ramybs ir vieio oro,
o js tikriausiai nevaiuojate vasarviet bijodami tokiu atsakingu
metu Rodik palikti be prieiros ir rpesio, teisingai? Tai galite
ramiai vaiuoti, a Rodiku pasirpinsiu ir valgyti jam virsiu, ir
markinius skalbsiu, ir js but tvarkysiu, ir j pat priirsiu, kad
tinkamai mokytsi ir maitintsi.
Ir kaip Klara? Nejau sutiko?
Ne, inoma, ne. Jai Rodikas kaip sauls spindullis, negi
ji patikt jo prieir kam nors kitam. Bet Liubos poelg ji vertino
teisingai ir mergin siirjo dmiau. O k? eima gera, mama
Zina, inoma, iaip sau, jos darbas ne prestiinis, dirba auklyte vaik
darelyje, utat ttis kaip reik teissaugos gynjas, didvyris, karo
dalyvis, o moiut vis moiui empion, ger mergait uau
gino, kukli ir rpesting eiminink. Ms Klara, tiek met tame
universitete sekretore maininke idirbusi, puikiai suprato: jeigu jos
brangusis Rodikas stot, lengvai galt tapti kokios nors plrios ir
apsukrios provincials grobiu, o i savo ruotu lengvai galt siverti
j eim ir atsiksti pus buto. Tai jau geriau paskatinti Liuba, vis
dlto maskviet, ir atjus laikui tvas padt gauti gyvenamj plot.
Tu nemanyk, pastebjs skeptik Akmens vilgsn, suskubo ai
kinti Varnas, a to neigalvojau, tik girdjau, kaip Klara su drauge
kalbjosi telefonu ir visus iuos motyvus jai iklojo. Tikrai, tikrai.
135
Tikiu, tikiu, nuramino j Akmuo. Ar stojo Rodikas
universitet?
stojo. Liub ive vasarviet, bet toji vasara buvo baisiai
nuobodi. Aela stojo medicinos institut, Andrejus baig mokykl
ir pradjo dirbti gamykloje, Tamara prie tv vali stojo profesi
n technikos mokykl mokytis kirpjos amato, ir tvas su ja iki pat
rudens nesikalbjo. odiu, vasarviets kompanija iiro: sesers alia
nra, Rodikas Maskvoje, tvai dirba, taigi liko Liubai tik Mamut ir
nam ruoa. Varg mergait vos neiprotjo i nuobodulio. O kai
gro Maskv, jos lauk naujas nusivylimas: Rodikas visas pasin
rs nauj studentik gyvenim tai paskaitos, tai seminarai, tai
koliokviumai, tai draugai ir neturjo jis kakokiai devintokei n
minuts laisvo laiko. Ir vl iki Naujj met viskas nurimo.
O kas atsitiko Naujaisiais?
Per paius Naujuosius nieko, o tai po j viskas m suk
tis. Klara, matyt, kak pajuto, buvo panau, jog Rodik pradjo
persekioti kakokia lydekait i provincijos, ir Klara Stepanovna
isigando, kad ji Rodikui neapsukt galvos ir nesitempt lov.
Anais laikais tokius dalykus irta grietai: permiegojai vesk,
antraip tave komjaunimas ir partija ims auklti, o jei viskas prieis
iki skandalo, tai gali ir i universiteto imesti. Ir susirpino ms
Klara, kad kakodl jau seniai apie Liub nieko nesigirdi, pavasar
Rodikas vis dar su ja susitikdavo, kin nueidavo, o dabar tyla.
Ir paskambino ji mamai Zinai, o ioji patenkinta, oi patenkinta
juk ji pripratusi bsimomis dukr vestuvmis nuo pat j gi
mimo rpintis ir apie geresn jaunik u Rodik Romanov n
nesvajojo. Ir graus, ir geras, ir i profesoriaus eimos, o dabar dar
ir universiteto studentas. O tai, kad jos dukra dar tik devintoje
klasje, Zinos supratimu, nieko nereik, nes santykiai brandinami
met metais ir visk reikia daryti laiku, taip pat ir jaunik parinkti,
kad paskui, atjus laikui capt! ir jis jau sutuoktinis. Kadaise
ji ir savo vedyboms rimtai pasireng, taigi ir dukros vedybines
perspektyvas irjo ne lengvabdikai. Esama mamyi, kurios
mano, kad pirma reikia baigti mokykl ir gauti isilavinim, o jau
tada, koki dvideimt penkeri, galima ir apie vedybas galvoti. Bet
Zinaida Vasiljevna buvo ne i toki, vertino tik vyr isilavinim,
o vienintele moters paskirtimi laik santuok ir motinyst, kuriai
rengtis niekada ne per anksti. Ir ivis, kuo anksiau tuo geriau,
kol jauna ir turi sveikatos. tok dalyk kaip merginos garb ji
irjo kaip ginkl, kuriuo reikia teisingai ir sumaniai naudotis,
tai yra nesigriebti jo bet kokia proga, o pavartoti vien kart, bet
taikliai.
Tu nesiblakyk, piktai nutrauk jo ikalbos sraut
Akmuo, pradjai apie Klar, o dabar ties Zina strigai.
Visai a nestrigau, nes Klara paskambino Zinai, o a juk
turiu tau paaikinti Zinos pozicij, puol teisintis Varnas, kuriam
btent ta Zinos pozicija buvo kur kas domesn u daugel kit
dalyk. Varnas, kaip mes jau inom, buvo nepataisomas romantikas,
todl viskas, kas buvo susij su meile ir kitomis su meile susijusiomis
aplinkybmis, j jaudino iki irdies gelmi. Tai tai, skambina,
vadinasi, Klara Zinai ir prao padti. Es Rodikui prasideda sesija,
o ji turinti tiek daug darbo, tiek daug tiesiog atsikvpti nra kada.
Ji, kaip patyrusi mainink, pasim skub darb i alies, o namie
spausdinimo mainls nra, todl su tuo darbu liekanti vakarais
katedroje vyras ir snus visai be prieiros. Dabar Liubaai mo
kykloje iemos atostogos, tai ar ji negalinti padti nam ruooje?
Pagaminti valgyti, sutvarkyti kambarius, iskalbti, ilyginti ir taip
toliau. sikirtai, kur rieda mintis? ir Varnas gudriai primerk ap
skrit blizgani ak.
sikirtau. O kaip mama Zina?
Na, kaip... Sutiko, inoma. Oi, tos bobos. Gudruols nr
vaist. Klara su Zina i pradi telefonu susigiedojo, ir kai Klara pa
juto, kad Zina jos umai suprato ir neprietarauja, tuoj atsargiai
pasil: atseit ar nevertt mums, gerbiama Zinaida Vasiljevna, su
sitikti prie arbatls, kur niekas netrukdyt, ir ms tuos skaudius
reikalus aptarti.
Kodl skaudius? jei Akmuo bt turjs antakius, jis
bt juos surauks.
Nekreipk dmesio, a ia tik iaip sau lepteljau, kad graiai
skambt. Rusijoje irjau vien serial apie pokario banditus,
ten vienas svarbiausias j banditas taip kalbjo. odiu, susitiko
jiedvi Romanov namuose, Klara itaik valandl, kai Jevgenijus
Christoforoviius mokslinje taryboje posdiavo, o Rodikas buvo
ijs pas draug. Zina, pamaiusi profesoriaus but, taip ir ap
mir palyginti su j kambariu eimyniniame barake, ia buvo
karaliki rmai. Ir apstatymas prabangus, visokie senoviki baldai,
Christoforoviiaus tv palikimas. Ir suprato Zina, kad Rodislavas
kaip tik tas ansas, kurio jokiu bdu nevalia praleisti, juolab Klara,
rodos, irgi u tai. I pradi jos taip atsarguiai kalbjosi, viena kit
tyrinjo, uostinjo, valg, o paskui Klara ir sako: gaila, girdi, Zinaida
Vasiljevna, kad js Liubaa dar maa, geresns monos Rodikui ir
nenoriau, tokios kaip ji iais laikais aukso verts, dien su vake
nerastum, dabartins mergos visos lios, nedoros, nam ruooj
nieko neimano, tik diaz joms paduok, okius iki nukritimo, auk
takulnius batelius ir permatomas bliuzeles tpfu, viena gda! Zina
uuomin suprato ir atsak, kad Liuba ne tokia jau ir maa, jai po
mnesio eiolika sueis, po dvej met, laikantis bendr statym,
jau galt ir tuoktis, o jei kokios pikantikos aplinkybs priverst, tai
netgi tiesiog dabar j santuok uregistruot. Na, tuomet Klara aku
tes nuleido ir atsak, kad pikantikos aplinkybs, inoma, naudingas
dalykas, tik neaiku, kaip kiti eimos nariai tai pasiirt. Tai mud
vi su jumis, gerbiama Zinaida Vasiljevna, paangi pair moterys,
apie eimos laim ir metodus jai pasiekti laikoms vienodos nuomo
ns, o tai k pasakys js grietoji senj paproi saugotoja any
ta? Ir js gerbiamas vyras, apie kurio griet bd mums Rodikas
pasakojo? Net neinau, ar tai tiesa, bet girdjau, kad kai js Tamara
vietoj instituto stojo PTMkirpja mokytis, js vyras labai supyko
ir kelis mnesius su nepaklusnia dukra nesikalbjo, tai ko i jo laukti,
jei ir jaunesnioji dukt, uuot siekusi isilavinimo, dekretines tiesiai
nuo mokyklos suolo ieit? ia Zina ir neturjo k atsakyti, nes any
tos ir vyro ji bijojo ir j atlaidaus poirio ankstyv ntum nesi
tikjo. Anos Serafimovnos ir Nikolajaus Dmitrijeviiaus nuomone,
iuolaikinis tarybinis mogus, net jeigu jis moteris, privalo turti
profesij ir tvirtai stovti ant savo paties koj, be to, profesija turi
bti padori ir garbinga, o ne nevari plauk plovimas kamarait
je prie piri ir skalbykl kombinato, kaip kad jie vadino kirpjos
profesij. odis po odio, ir ms ponios nusprend, kad reikia
padaryti visk, kas nuo j priklauso, o toliau kaip Dievas duos.
Svarbiausia stengtis, kad vaikai kuo daniau pabt kartu ir negait
laiko kitiems draugams. O j, kaip motin, uduotis paaikinti
savo ataloms, su kuo galima ir reikia tuoktis ir kas iuo poiriu yra
geriausia kandidatra.
Smokslininks, bliamba, nuts Akmuo. Senos sva
dautojos. Vis tiek nieko joms neidegs, tu juk sakei, kad Rodikas ved
Ael.
Btent tai ir domu! azartikai suuko Varnas. Liuba j
myli, tvai nori, kad jie susituokt, o jis vis tiek savaip padar.
Parod charakter. Ties sakant, i jo nelaukiau. I tavo pa
sakojim a j visikai kitaip sivaizdavau.
Gal ia ne jis charakter parod, o Aela, kreivai nusiyp
sojo Varnas.
Ar tu priek dirsteljai? usipuol draug Akmuo. Kaip
tau ne gda? Mes juk susitarm, kad stebsi siningai, priek ne
ubgdamas ir pabaigos neirdamas. O kas dabar darosi... su
sinervino jis.
A tik vien kartel, kaltai suulbjo Varnas, atsitiktinai
ten patekau, juos pamaiau ir trumpai umeiau ak. Labai trumpai,
dievai. Negri juk atgal, kai taip tiksliai pataikei!
139
Nedrsk man nieko sakyti! A tavs negirdiu! A noriu visk
i eils, tvarkingai, o tu man gadini vis malonum. Pradk nuo tos
vietos, kur sustojai. Vadinasi, Klara ir Zinaida susitar...
Taip. Susitar ir nusiunt Liub per visas iemos atostogas
rpintis Rodiku ir Christoforyium. Liuba, inoma, diaugsmingai
sutiko, o Rodikui lyg ir n motais, lyg ir malonu, odiu, nelabai
supratau. Jos ikeptus pyraglius jis kimo u abiej and ir gyr,
agurkins neatsisakinjo, kepsnius kirto, iskalbtus, ilygintus, mar
kinlius krakmolytomis apykaklmis mielai dvjo, bet nei kada
apsikabino, nei u rankos palaik. iaip ar taip, a nemaiau, at
sargiai pridr Varnas. Paskui Liubai atostogos baigsi, o Rodikui
buvo pats sesijos kartis. Ji kasdien i mokyklos pas j lakst, pietu
mis valgydino, kilimus dulki siurbliu val, markinius lygino, pa
skui tyliai kamputyje tupdama savo pamokas ruo, kol ateidavo
metas vyrams vakarien duoti. Klara juk grietai laiksi legendos,
neva dar skub papildom darb ir namo pareidavo apie deimt.
Paskui baigsi sesija, Rodikui prasidjo atostogos ir Liubos pagalbos
tarsi nebereikjo. Bet Klara nesitrauk: tu sneli, kalbjo ji, negali
likti neatsidkojs, Liubaa tau visas savo atostogas paaukojo, netgi
pamokoms prasidjus paddavo, todl turi kuo nors maloniu jai at
silyginti. Pakviesk j teatr ar parod, kartu pasivaikiokit, pasd-
kit kavinje, paskanaukit pyragaii, a tau ir pinig tiems dalykams
duosiu. Ir btinai nupirk jai gli, susitikinti su graia mergina ir
nedovanoti jai gli nepadoru.
Ir k Rodikas?
Kaip tai k? Sutiko. Juk jis paklusnus snus. Be to, Klara jau
ne pirm kart kalbjo apie dkingum, nuo to j paintis ir prasi
djo, taigi Rodikui motinos odiai buvo prasti ir jis nieko netar.
Gavo i Klaros pinig, nupirko bilietus teatr, pakviet Liub, at
ne jai kakoki nutriuusi gvazdik. Pirma jie pasdjo kavinje,
paskui pasiirjo spektakl, tuomet jis j palydjo namo viskas
kaip turi bt. O kokia Liuba buvo grauol! Juk Zina j papuo kaip
llyt, pai geriausi savo drabui nepagailjo, Tamara jai paleido
plaukus, graiai sugarbanojo, odiu, ne Liuba ijo, o paveiksllis.
tai tada Rodislavas j ir pamat. tai tada viskas ir atsitiko.
Kas? sudrebjo Akmuo. Kas ten atsitiko?
Taigi pabuiavo jis j, tai kas atsitiko! Ne lpas, inoma,
ne i tikrj, o taip, tik skruost atsisveikinant, bet vis dlto! Tai
juk pirmas kartas, kai jis sau tai leido. Iki tol jis ivis su niekuo nesi-
buiavo.
Snarglys! paniekinamai met Akmuo. Atuoniolikos
met, o dar n karto nesibuiavo. Kiti jau keturiolikos seks prakti
kuoja pagal vis program, o jis iki atuoniolikos vis dar nekaltyb
saugoja.
Keturiolikos? O dvylikos nenortum? Bet tai jau kitoje epo
choje djosi, vliau, kai prasidjo akceleracija ir visokios seksualins
revoliucijos, anarchijos ir paleistuvysts. Na, anksiau irgi buvo, vi
duramiais, kai trylikos jau visu tempu tuokdavosi. Marij Stiuart,
beje, itekino, kai jai buvo penkiolika, jos vyrui tik keturiolika,
o suadtine ji apskritai nuo eeri met buvo, kai j suadtinio
namuose apgyvendino. Ir nieko.
Btent nieko, suburbjo Akmuo, kaip visada susierzi
ns dl to, kad supainiojo laikus ir paproius. Vyru ir mona jie
taip ir netapo. Tiek to, pasakok toliau.
Na, o toliau, Rodikas pasimatymus j kviet daniau.
Universitete draug jis turjo daug ir vaikin, ir mergin bet
su jais labai pavargdavo, nes bendravimas, jei nori ilaikyti lyg,
reikalauja pastang jaunimas jau toks yra, jei nesi atitinkamo
lygio, niekas su tavimi neprasids. Reikia bti madingam, mgti
diaz, inoti literatros naujienas ir mokti apie jas atsainiu ir iek
tiek ciniku tonu samprotauti, odiu, daug ko ten reikia, ir Rodikas
viso to imoko, bet labai pavargdavo. O su Liuba jis ilsdavosi, atsi
palaiduodavo, jis jai ir toks atrod pats geriausias ir protingiausias.
Be to, jis pamat, kokia ji grai, grakti: plai klub, oda balta, akys
141
didiuls, iraikingos, plaukai tanks, kasa stora, kojos ilgos, krti
n grai, aukta. Ne mergina saldainiukas! Liuba akis jam iri,
kiekvien od gaudo, o motina namie kala, girdi, tokia gera mergi
na, ne tokia kaip tos tavo universiteto pajodargos, kurios tesugeba
tvist okdamos upakalius kraipyti ir portvein lygiom su vaikinais
maukti. Ir inai, Rodikas kakaip sibgjo, prato su Liuba susiti
kinti, vaiktinti, kin eiti, kartais teatr arba parod, be jos net
nuobodiaudavo. O ji kokia buvo laiminga! Taip pusantr met ir
prajo. Vasar Ana Serafimovna vl vasarviet susireng, bet Zina
usispyr nevaiuos ir viskas! Tamara mokosi, jai vietoj atostog
darbo praktika, paiai Zinaidai ir Nikolajui Dmitrijeviiui sunku
kiekvien dien po darbo traukiniu umiest trenktis, o i ryto su
gaidiais keltis ir darb vaiuoti. Kai mergaits dar buvo maos,
teko su sunkumais taikstytis, o dabar vasarviet visikai nebtina.
O i tikrj Zina tiesiog nenorjo iskirti Liubos su Rodiku: Klara
Stepanovna i anksto j informavo, kad Romanovai iais metais
vasarviet nevaiuos, nes pas Jevgenij Christoforovii atvaiavo
gimins i Vologdos, net keturi mons, ir ilgam. Kurgi juos apgy
vendinti, jei ne vasarvietje? O kai Liuba baig deimt klas, viskas
m suktis greiiau. Jau jo eiasdeimt tretieji metai...
1963 metai prasidjo netektimis. Vasar staiga pasimir Michailas
Michailoviius Bobneviius. I pradi lyg persiald, paskui pa
aikjo, kad tai plaui udegimas, ir viskas baigsi pleuritu. Tamara
labai igyveno, ji brangino savo draugyst su senuoju biblioteki
ninku ir pirm kart gyvenime pajuto tikr netekt. Bet namuose
reikjo apsimetinti, kad nieko nenutiko, juk niekas, iskyrus Liub
ir aktor Veniavskaj, neinojo, kad Tamaros gyvenime buvo senis
Michailas Michailoviius. Bobneviiaus laidotuvse ji duso nuo
aar, bet stengsi tvardytis: alia stovjo senuiuk Julija Markovna
Veniavskaja, kuri reikjo palaikyti. Per gedulingus pietus, kuriuos
suruo Tamara, Julija Markovna pasak:
Turbt man jau liko visai nedaug. iandien supratau, kad
kartu su Mia ijo viskas, kas mane iki iol ia laik. Juk jis vis gy
venim mane myljo, net kai ved, myljo pus amiaus, ir a visada
tai inojau, ir mane tai ild. A niekada jo jausmus neatsiliepiau,
bet apie juos inojau, ir tai man buvo didiul moralin parama.
iandien a tarsi netekau pagrindo po kojomis. A tik dabar supra
tau, kiek daug Mia man reik.
Julijos Markovnos odiai buvo pranaingi, ji pradjo spariai
silpti ir po dviej mnesi pasimir. Jos laidotuvmis Tamarai r
pintis jau neteko, visk padar teatras, kuriam senoji aktor atidav
keturias deimtis met. Ir vl Tamara lidjo ir igyveno netekt,
bet kart atvirai, nes apie jos draugyst su Julija Markovna eima
inojo.
Su Veniavskajos mirtimi vasarviets klausimas isisprend
savaime: vasarnamis priklaus valstybei ir po aktors mirties buvo
perduotas kitam liaudies artistui.
Liuba skmingai baig mokykl ir stojo Liaudies kio ins
titut. Ji taip ir nesugalvojo sau tinkamesns veiklos kaip finansai
ir nusprend, kaip kad sesuo jai patar, tapti ekonomiste. Dabar ji,
pagaliau nusivilkusi mokyklin uniform ir tapusi studente, jautsi
su Rodiku lygesn, tai yra visai suaugusi. Zinaida Liubos pasieki
mus velg abejingai, jai buvo svarbiausia eimynin dukters laim,
o kokia bus jos profesija visai nesvarbu, tai neturi jokios reikms,
kad tik vyras bt geras ir vaikai sveiki. tai Tamaros profesija Zinai
rpjo, nes su tokia profesija ir ivaizda jos vyresnioji dukt neite
ks, dl to gali bti tikras, o dl Liubos galima nesijaudinti tokia
grauol, Zinos nuomone, be vyr dmesio neliks, svarbiausia, kad
nepridaryt kvailysi ir neatvst namus kokio netikusio jauni
kio. Bet ir dl to Zina buvo slyginai rami: rodos, Liubos santykiai su
Rodislavu Romanovu darsi vis glaudesni. Ar jai tik taip atrod?
143
Nordama sutvirtinti pozicijas Zinaida, progai pasitaikius, vis
dukteriai usimindavo, kad laikas jau protingai pasielgti su lobiu,
kuris vadinasi merginos garb. Jeigu Liuba visk padarys taip,
kaip reikia, tai niekur Rodikas nedings, nes jeigu ir paaikt, kad
jis negarbingas ir nedoras, Liubos interesus visada saugo bet kam
pasirengusi Klara Stepanovna, kuri neleis snui nuplti merginos
garbs ir palikti. Jevgenijus Christoforoviius taip pat senojo auk
ljimo mogus, dabartini laisv pair nepripasta ir prireikus
btinai sn paauklt. Liuba raudo, gdijosi ir apsimetinjo, kad
motinos uuomin nesupranta. Kart tokio pokalbio liudininke
buvo Tamara ir ji savo pasipiktinimo neslp.
Kaip tau ne gda! ji net pakl prie motin bals. Ko
tu j mokai? Ar pati supranti, k jai sakai? Jeigu staiga paaikt, kad
Rodikas negarbingas ir nedoras, kam Liubkai toks vyras? Nori bet
kokiomis priemonmis j supanioti tai nesunku padaryti, daug
mokslo nereikia, tik kaip paskui su juo gyventi? Juk gyventi su juo
reiks Liubaai, o ne tau, ir tu nori, kad ji vis gyvenim kankintsi,
gyvendama su negarbingu ir nedoru vyru? Jeigu Rodikas nors j
vesti, jis ir taip anksiau ar vliau j ves, o jeigu nenors, bet js j
priversite, vis tiek tai nebus gyvenimas, o gryna kania. Ir ivis gud
rumu vilioti vyr santuok ema.
Zina patrauk peiais:
Daug tu imanai! Tai js, jaunieji, parako neuostt ir nesu-
sigaudot, su kuo jums bus gera gyventi, o su kuo blogai. O mes, js
tvai, visk matom ir i anksto inom, u ko jums tekti, kad sukur
tumte tvirt eim. Rodislavas labai tinkamas Liubaai vyras, tikrai
tau sakau, ji su juo bus laiminga.
Visai jis ne tinkamas, o turtingas, ttis profesorius, didelis
butas tai, tavo iskaiiavimas! nenurimo Tamara. Ir ne
reikia man pasakoti, kad js visk inote, nes esate suaug. Mudvi su
Liubka irgi jau ne mayts ir kaip nors paios susigaudysim, kaip ir
su kuo mums gyventi.
A ir matau, kad tu jau susigaudei! Zina taip pat neilaik
ir pradjo rkti. Kirpja ji bus, js tik pairkit! Kiauras dienas
riebaluotuose plaukuose kapstysies, valand valandas idiotiku nu
skalbtu chalatu apsivilkusi ant koj stypsosi, ir per dvejus metus nuo
tokio darbo tau visos venos ant blauzd ioks. Ir taip jau Dievas
groio pagailjo, o per t savo nuostab darb apskritai baidykle pa
virsi, taip iki pat mirties sena pana ir liksi. Liubaa bent jau padori
profesij isirinko, darb vaikios graiomis suknelmis ir kostiu
mliais vilkdama, bus mons buhalter, o tu? Kad mano akys tavs
nematyt!
Tai ir neirk, labai man reikia!
Tamara grieb apsiaust, puol i kambario ir trenkusi durimis
ilk laukan. Ji neturjo kur eiti, bet ir pasilikti viename kambary
je su motina tuo metu nenorjo. Po keli minui paskui j ijo
susikrimtusi Liuba, pamat sdini ant suoliuko seser ir prisdo
alia.
Na ko gi tu, Toma, ji velniai pam Tamarai u rankos,
mama juk nori, kad mums bt geriau.
Geriau?! vl paoko taip ir nenusiraminusi Tamara. Tai
pagal jos taisykles geriau, o pagal mano tik blogiau. Ir pagal tavo
taip pat. Tu juk nori, kad Rodikas tave mylt, tiesa?
Tiesa.
Tu juk nenori, kad jis tave vest nemyldamas, tiesa?
inoma, nenoriu. A noriu, kad jis i meils vest. Be meils
man nereikia.
Tataigi. O pasiklausius motinos, tai tas pats yra meil,
nra meils, svarbiausia, kad antspaudas pase bt ir kad greiiau
vyr vaikais paritum. irk, Liuba, nedaryk taip, kaip ji moko, nie
ko gero i to nebus, grietai perspjo Tamara.
A ir nesirengiu, sumiusi sumurmjo Liuba. Tu ne
inai, Toma, ar greitai mums but duos?
Ttis sako, kad greitai, mes juk seniai eilje stovim. I ms
145
barako visus ikeldins ir duos butus penkiaaukiame. Kodl klausi?
Jau apie vedybas galvoji?
Ne, a apie torer svajoju. inai, jeigu mums duos but, nu-
sipirkim savo kambar torer, gerai? Ir ma staliuk plonomis
kojelmis, a maiau viename urnale, toks dailus! Knygas ant jo
dsim, o vidury staltiesl patiesim ir vazel pastatysim, gerai?
Knygas reikia ne ant stalo krauti, o lentynas, pamokomai
tar Tamara. Gal manai, kad mes tursime penkias knygas per
abi? Jeigu tik mes tursime savo kambar, mes vis pirma lentynas
nusipirksim. A tuo metu jau dirbsiu, gausiu pinig, ir mudvi su
tavimi kiauras dienas bgiosim po knygynus ir pirksims geras pro
tingas knygas! Ir joki staltiesli a tau neleisiu, turk tai galvoje.
Tai baisi miesionika banalyb.
O vazel? nusiypsojo Liuba.
Vazel gerai jau, galima, leido sesuo.
O torer?
Btinai. Kaipgi mes skaitytume be torero? Oi, Liubka,
Liubka, Tamara j apkabino ir pabuiavo smilkin, svajotoja
tu mano! Kaip a tave myliu! O jeigu iteksi u savo Rodiko ir per-
sikelsi pas j, su kuo gi a viename kambaryje gyvensiu? Turbt su
Mamute.
Na, su Mamute tai gerai, ji irgi paskaityti mgja, tik ji tave
staltieslmis pribaigs, nusijuok Liuba. Ir jeigu nusipirksi len
tynas, ji vietoje knyg ten savo kolekcij sustatys.
Siaubas! Tamara kaip scenoje griebsi u galvos. A
to nepakelsiu! Liubka, meldiu tavs, netekk dar bent deimt met,
nepalik mans vienos, neleisk, kad mane sust tie miesioniko gy
venimo bdo apologetai!
Ir seserys sutartinai nusikvatojo, akimirksniu umirusios k
tik namuose kunkuliavus skandal.
Spal Klara Stepanovna gavo du bilietus Didj teatr su Pliseckaja
ir ikilmingai teik juos Rodislavui:
tai, pakviesk Liuba, girdjau, kad Pliseckaja dievikai
oka. Tai bus sekmadien, atsivesk Liub pas mus piet, paskui abu
vaiuosit teatr.
Liuba buvo septintame danguje i laims: ji pamatys pai
Didiojo primabalerin! Galinos Ulanovos scenoje pamatyti jai ne
teko, ir Liuba labai dl to gailjosi, bet utat dabar ji pamatys Maj
Pliseckaj, apie kuri net Pravda ra ir kuri Amerikoje sukl
tikr furor.
I pat sekmadienio ryto Zinaida pradjo ruoti dukr pasima
tym. Juk tai ne paprastas eilinis susitikimas su Rodiku, o vizitas jo
tv, tikkims, bsim giminaii namus. Ir nors kvietimas piet
nebuvo pirmas, Zinaida kakodl kart nusprend irti pasiren
gim kur kas atsakingiau.
Aukis mano batelius, ji im i duts ir padjo ant grin
d por daili pilk auktakulni bateli, gerai su jais atrodysi.
J koj dydis buvo vienodas, ir Liuba rytingai siav batelius.
Atsistojo ir tuoj pat vl atsisdo.
Mam, nieko nebus, gailiai pasiskund ji, a grinu. Su
jais nemanoma paeiti!
Ir dar kaip manoma! piktai atsak Zinaida. A juk
einu, vadinasi, ir tu gali. Ir nesioiuok, o stokis ir vaikiok po kam
bar, kol priprasi.
O gal nereikia? nedrsiai paklaus Liuba.
Jai buvo labai nepatogu bateliai didoki, vos vos, ir to pakako,
kad Liubos kojos auktakulniuose slydint alis.
Ir dar kaip reikia, rytingai nukirto motina. Apsivilksi
tai it mano suknel, ji visikai tiesi, ir be auktakulni kojos at
rodys kaip kalads.
A galiu vilktis palaidin ir plat languot sijon su dire
liu, pasil Liuba savo mgstamus drabuius, kuriais apsirengusi
ji jau kelis kartus jo su Rodiku kin. Tada galima be aukta
kulni.
Iprotjai! Didj teatr su languotu sijonu! Ar supranti, k
kalbi, Liubaa? Bilietus gavo Klara Stepanovna, turbt juos univer
sitete platino, teatre bus jos pastam, kurie pasta ir Rodik, ir k
jie pagalvos pamat j su mergina, apsirengusia tarsi kaimo klub?
K jie paskui Klarai Stepanovnai pasakys? Kad jos snus susidjo su
kaimiete be jokio skonio ir isiaukljimo? Tu apsivilksi tai i mano
suknel, ji viesi, puoni, grieta, a tau dar ia seg prisegsiu...
Liuba pasidav, tyldama apsivilko mamos suknel, kantriai
lauk, kol Zina iekojo, kur ia prisegus stambi blizgani seg, kad
i efektingiau atrodyt, ir pradjo paklusniai vaikioti pirmyn at
gal po kambar, mokydamasi ilaikyti pusiausvyr su klibaniais ant
koj bateliais.
Kai gro turg pirkini sista Tamara, Liuba jau kone verk i
skausmo paaikjo, kad bateliai dar ir pritryn jai kulnis. Tamara
kelias sekundes ipltusi akis irjo seser, paskui sugrieb j u
rankos ir itemp ilg, pristatyt dvirai, kabykl ir spinteli ko
ridori.
Gal pakvaiai? sunypt ji. Kuo tu ia apsivilkai?
Tai ne a, tai mama, m teisintis Liuba. A norjau
savo mgstam kotik sijon ir balt palaidin vilktis, o ji neleido
ir dar auktakulnius veria autis, o a negaliu, man kojas skauda ir
jie labai trina...
Liubka, tau septyniolika met, o tu isipuoei kaip itekjusi
dama. Ar tu akis turi? Ar tu jomis k nors matai? Suknel kremin,
bateliai pilki na k tai panau? O ta siaubinga seg? Tai juk mies
ionikumo virn! Ji ia nei tvor, nei miet, jaunos merginos
segi neneioja, tai neharmoninga. Na, gerai, mamyt ms kvai
a, kokios paiekoti reikia, bet tu, tu pati? Kodl leidiesi alojama? O
gal tau taip patinka?
Anaiptol man nepatinka, bet mama liep.
Mokau a tave, mokau, bet i to jokios naudos! su apmau
du suuko Tamara. Spjauk tu j jos paliepimus gal gale! Mamytei
jau per keturiasdeimt, ji ir rengiasi kaip solidi keturiasdeimtmet
dama, jos visi apdarai tokiam amiui parinkti, o tu sau prisitaikei.
Kaip tu atrodai? Tu save pasiirk: tavo kasa iki juosmens, o
kasa jaunysts enklas, tai tu ir renkis pagal savo ukuosen. O
jeigu nori atrodyti vyresn, galiu tave apkirpti, tada gal ir mamos
apdarai tiks.
Atrodyti vyresn Liuba, inoma, norjo ir seniai svajojo su kasa
atsisveikinti juk tiek vargo su tokiais ilgais ir tankiais plaukais!
Nusiplki, kol juos iplauni! Bet tvai ir Mamut apie tai nenorjo
n girdti, o prieintis j valiai Liuba nedrso. Ji jau rengsi dar kart
pasisksti dl to seseriai, bet staiga suskambo koridoriuje ant sienos
kabantis telefonas. Liuba iupo ragel ir igirdo Rodiko bals. Jis ka
kaip keistai skambjo:
Tai tu? A neinau, k man daryti...
Kas atsitiko?! isigando Liuba.
Mama ijo parduotuv, o ttis... a neinau... rodos, jis nu
mir...
K?! suriko Liuba.
A ujau jo kabinet, o jis sdi pagulds galv ant stalo ir
nekvpuoja... A j aukiu, aukiu, o jis neatsiliepia... Gal reikia grei
tj ikviesti?
Tai inoma reikia! inoma! Greiiau skambink greitajai, o a
tuojau atvaiuosiu! Tik nieko nebijok, viskas bus gerai, girdi? su
uko ji ragel.
Ubgusi kambar Liuba iupo rankinuk, nusispyr neken
iamus auktakulnius, sistojo savo senus ineiotus batelius, usi
met palt ir ilk autobus stotel. Kakas atlapojo alia stotels
esanio namo lang, ir gatv isiver diugus balsas:
Kalba radijo stotis Jaunyst!
149
Kaip ten Rodikas? Jamturbt labai baisu, galbt j vl tso
vemti, o ia atvaiuos greitosios gydytojai, pamatys, koks jis ibals,
ipiltas prakaito, jis drovsis ir jaudinsis...
Kompozitorius Arkadijus Ostrovskis, odiai poeto Levo
Oanino,0 ms kieme, atlieka Josifas Kobzonas.
O tai ms kieme
Tokia mergait yra...
Nejau kam nors gali bti domu apie toki mergait, kai
Rodikui tokia nelaim? Na kurgi tas autobusas! Rodikas ten visikai
vienas, net jeigu Klara Stepanovna gr i parduotuvs, ji jam niekuo
nepads, nes irgi isigs, puls panik, o jeigu Rodikas prads vemti,
ji isigs dar labiau.
Turiu a draugu
Dar nuo vaikysts...
Dainininkas nuoirdiai dainavo apie mergait, kuriai jis iri
pavymui, nors nieko tokio joje nra, ir Liuba pagalvojo, kad joje
juk irgi nieko nra, ir anksiau ji visada apie tai galvodavo ir jaudin
davosi, o tai pasiklausius tos dainos ieina, kad ir tokioms mergai
tms iri pavymui ir aki atitraukti negali.
Ir dar ji visai ne laiku pagalvojo, kad jeigu turt mading bo
lonin lietpalt, kaip tai ana einanti per gatv mergait, jai dabar
nereikt prakaituoti su sunkiu demisezoniniu drapo paltu. Spalis
buvo iltas, ir Liuba, su standios mediagos mamos suknele ir senu
imtameiu paltu nuo nam iki stotels atlkusi bgte, buvo lapia
nuo prakaito.
Pagaliau atvaiavo autobusas, bet nuo stotels iki stotels jis
riedjo taip ltai, kad Liuba norjo okti lauk ir bgti jo priekyje.
Pavaiavusi keturias tarpstotes ji ilipo, sdo metro ir jau po dvi
deimties minui skambino prie Romanov dur. Beje, ji galjo ir
neskambinti durys buvo neurakintos.
Atidar jai Rodikas, pilku veidu, drebaniomis lpomis.
Tt ive, tik tiek tepasak.
Kaip greitai! isprdo Liubai. O a dar nusistebjau,
kad prie laiptins nra greitosios mainos, ne, pamaniau, jie dar ne
atvaiavo. koki ligonin j nuve?
J ive morg, sumurmjo Rodikas. Gerai, kad at
vaiavai, man su tavimi lengviau. Mama ten, parod jis svetains
pus, verkia. A neinau, k daryti.
Liuba akimirksniui sustingo, bet, vos igirdusi a neinau, k
daryti, greitai susim. inoma, mones itiko tokia nelaim, tokia
didel netikta nelaim, visai natralu, kad jie sutriko ir neino k
daryti, todl Liuba ia ir atvaiavo, kad jiems padt, nuramint, pa
guost, padaryt visk, kas reikia. Ji pasisteng prisiminti visk, k
Tamara kalbjo apie Michailo Michailoviiaus mirt.
Paym apie mirt jums ira? susirpino ji.
Taip... rodos... kakok ratel jie para, bet a neirjau...
Liuba rytingai pam Rodik u rankos ir nusived kambar.
Reikia btinai k nors kalbti ir priversti j k nors daryti, kad pra
eit okas. To j dar Mamut kakada seniai seniai imok.
Kambaryje ant sofos sdjo Klara Stepanovna ir nieko nema
taniomis akimis irjo prieais save. Liuba sustojo sutrikusi, ji
labai norjo prie moters prieiti, apkabinti, pabuiuoti, ujausti, pasa
kyti k nors velnaus ir guodianio, bet Mamut sakiusi, kad to da
ryti jokiu bdu negalima: negalima, negalima mogui leisti galvoti
apie savo nelaim, reikia j judinti, blakyti ir versti toliau gyventi. Ir
dar Liuba norjo apkabinti Rodik, ir kad jis pravirkt jai ant peties,
bet jei negalima, vadinasi, negalima.
Klara Stepanovna, ar jums dav paym apie mirt? pa
klaus ji, tarsi nematydama, kokios dabar Rodiko motina bkls.
151
Paym... taip, ten guli... abejingu balsu itar Klara.
Liuba rado dokument, tvarkingai perlenk pusiau ir sikio
savo rankinuk.
Vadinasi, taip. Mes su Rodiku rytoj nueisim Civilins met
rikacijos skyri, gausim mirties liudijim ir tada, kai tursim liudiji
m, nuvaiuosim ritualini paslaug biur tartis dl laidotuvi.
Nereikia, silpna ranka numojo Klara, katedra visk pa
darys, Jevgenijus tiek met ten dirbo...
Na, gerai, sutiko Liuba, bet liudijim vis tiek reikia
gauti. Ir reikia pagalvoti, kaip laidoti kostiumas, markiniai, batai,
puskojins, btinai nosin.
Viepatie, kokie niekai, suaimanavo Klara. Kamgi ta
nosin?
Taip reikia, grietai atsak Liuba. Tokios taisykls. Js
kam nors jau pranet?
A... ne... a negaliu, ir Klara Stepanovna pravirko.
Liuba ived Rodik i svetains ir nusived Jevgenijaus
Christoforoviiaus kabinet.
Kur tio ura knygut? paklaus ji. Reikia rasti
jo bendradarbi telefonus ir paskambinti, praneti apie nelaim.
Pirma, kad jie rytoj nelaukt jo darbe, o antra, kad i pat ryto pra
dt rpintis ermenimis ir laidotuvmis. Su ermenimis, inai, kiek
rpesi! Reikia rasti sal, j paruoti, udengti veidrodius, nuimti
papuoimus ir panaiai, taigi reikia mones i anksto perspti. Beje,
veidrodius ir namuose reikia udangstyti.
Kodl?
Taip reikia, tokios taisykls, pakartojo Liuba. Atminimo
pietus irgi organizuos universitetas?
Neinau, sutriko Rodikas.
Dl viso pikto reikia pasirengti tam atvejui, kad atminimo
piets bus pas jus namie. Greiiausiai taip ir bus, ermenis ir laido
tuves organizuos universitetas, o atminimo pietumis rpinasi eima,
jei tik mogus ne vienias. O jeigu vienias tai draugai arba gimi
ns. Vadinasi...
Neiklauss jos iki galo, Rodislavas susmuko tvo krsl ir be
garso pravirko. Ir vl Liuba norjo j apkabinti, priglausti prie savs,
pagailti, bet kakokiu dvideimtuoju jausmu suprato, jog to daryti
nereikia. Rodikas jos glbyje, inoma, iti, pravirks smarkiau, gal net
ims raudoti, paskui bus sunku j nuraminti, ir jis neatleis sau u tai,
kad jos akivaizdoje parod savo silpnum. Taiau argi maai silp
nybi jos akivaizdoje jis jau yra parods? Tai ne pirmas kartas. Bet
vis tiek, panibdjo Liubai vidinis balsas, nereikia. Apsimesk,
kad nieko nevyko ir tu nieko nepastebjai, vis laik k nors nekk,
kad jam nori nenori tekt tavs klausytis ir suprasti, tada jis visas
nenugrims savo skausm. oko itiktam mogui svetimas balsas,
net jeigu jis mala visikas nesmones tai kaip gelbjimosi ratas
skstaniajam, mok Mamut. Kai buvo maa, Liuba nesuprato,
kam Ana Serafimovna moko j toki dalyk, ir tik dabar ji pamat
moiuts moksl naud. O apie ermen sal ir jos paruoim Liuba
suinojo, kai numir Julija Markovna, ir mintyse save pagyr u tai,
kad to neumiro.
Vadinasi, taip, dalykiku tonu ts ji, dabar mudu pa-
iekosim js spintose, kuo galima udengti veidrodius, o mamai
pasakyk, kad ruot tiui kostium ir visa kita. Paskui a pasiir
siu, kokia padtis js aldytuve, ir paruoiu pietus. Bet vis pirma,
inoma, reikia visiems paskambinti.
Ji pam nuo raomojo stalo vaistins gumele suvert
Jevgenijaus Christoforoviiaus ura knygut aptrintu odiniu vir
eliu ir krintaniais lapais. Liubai buvo sunku suprasti smulk ir ne
skaitom profesoriaus rat. Ji susirado ties K raide od katedra,
bet mai sumojo, kad sekmadien ten turbt nieko nra. Dl viso
pikto surinko numer, bet niekas jai, inoma, neatsak.
Ar prisimeni tio bendradarbi pavardes?
K? bukai perklaus Rodikas.
153
A klausiu, ar inai t moni, su kuriais jis dirbo, pavardes?
Man reikia rasti knygutje j telefonus.
A... taip...
Jis pasak kelias pavardes, Liuba surado telefon numerius,
paskambino, mandagiai prisistat ir prane lidn ini. J pa
tikino, kad eimai niekuo nereikia rpintis, viskas bus padaryta,
tuoj bus pradta ruotis nusipelniusio mokslininko laidotuvms,
tik reiks atveti fakulteto dekanat arba tiesiai katedr doku
ment mirties liudijim. Liuba paadjo rytoj i pat ryto tuo
pasirpinti.
Jie spintose ilgai iekojo tinkamos mediagos, paskui udangst
veidrodius, vargo su koptlmis, be kuri nebuvo manoma su
sitvarkyti su auktu iki lub senoviku priekambario veidrodiu,
ir Rodikas, rodos, truput atgijo. Klara Stepanovna sustingusi vis
sdjo ant sofos, ir Liubai teko paiai iekoti laidotuvi drabui
Jevgenijui Christoforoviiui, bet pamale jai vis dlto pavyko bent
iek tiek Rodiko motin ijudinti.
Klara Stepanovna, pasiirkit, kok renkams kostium
it, tamsiai mlyn su dryeliais, ar t rud?
Klara Stepanovna, tai a parinkau trejus markinius, pasi
irkit, kurie tiks?
Klara Stepanovna, kaip js manote, batus naujus imti ar pa
neiotus?
O puskojines sveikas ar galima su skylute? O gal man skylut
dabar uadyti?
Kur js nosins? Ne, skalbtos netinka, btinai reikia naujos.
Nra? Gerai, a rytoj nupirksiu.
Ar turite juod skarel ar al galvai apsigobti? Laidotuvms
reikia. Kur jie yra? Geriau a jums i anksto paruoiu, nes paskui
galite pamirti ar nerasti.
O juod sukni turite? Neturite? O juod sijon ir juod pa
laidin? Gerai, a tuoj visk rasiu ilyginsiu, paruoiu. Oi, o js pa-
laidin neiotj reikia iskalbti, tuoj a greitai j iskalbsiu, o rytoj
ilyginsiu. Kuo Rodikas rengsis?
Ai tau, Liubaa, tu taip rpiniesi, pagaliau prabilo Kla
ra. A niekam neturiu jg, rodos, niekada nepajgsiu nuo sofos
atsikelti. Viskas taip netiktai atsitiko... Viepatie, dar ryte viskas
buvo gerai, a taip diaugiausi, kad tu ateisi pas mus sekmadienio
piet, nubgau parduotuv, o ten ilga eil prie msos... Sekmadien
visos aplinkins parduotuvs udarytos, tik tas gastronomas* dirba,
o ten visada tokios eils... Tebnie ji prakeikta, ta parduotuv! Jei ne
eil, a biau anksiau grusi ir galbt... ji nebaig ir vl apsi
verk.
Liuba suskubo pakreipti kalb ne tokia pavojinga vaga.
Jeigu nupirkot msos, galiau kotlet ikepti, norite? O gal
norite kepsni? Arba mutinuk, jei msa gera. O kokios sriubos
nortumt?
Sriubos? sukukiojo Klara Stepanovna. Kokios sriu
bos? Ak, sriubos... Turbt bari, a bariams visk pirkau, ten
virtuvje krepelyje... Tik kas juos valgys, tuos barius!
Nekalbkit kvailysi, grietai tar Liuba. Js valgysit,
ir Rodikas valgys, ir a su jumis papietausiu, ir rytojui dar liks, juk
rytoj irgi valgyti reiks. Valgyti btinai reikia, nes jg netursit.
Jg? skausmingai nusiypsojo Klara. O kam jos rei
kalingos, tos mano jgos? Gyvenimas neteko prasms. Jevgenijaus
Christoforoviiaus daugiau nra, o tu sakai jg netursiu...
Tai irgi kvailysts, grietai atkirto mergina. Dabar js
itikta oko, todl taip ir kalbate, o praeis trys dienos, mes Jevgenij
Christoforovii palaidosime, atsisveikinsim su juo, js grite su
Rodiku namo ir suprasite, kad reikia gyventi toliau, galbt kaip nors
kitaip, ne taip, kaip anksiau, bet vis tiek gyventi. O kad gyventum,
turi normaliai maitintis, ir turi dirbti, kad tam maistui usidirbtum.
*Maisto parduotuv.
To j imok Ana Serafimovna, ir dabar Liuba dar kart geru
odiu paminjo moiut. O kaip stebjosi, kai Mamut visa tai pa
sakojo! Atseit kam? Kam to reikia, kai visi aplinkui gyvi ir visada bus
gyvi ir sveiki, kam reikia mokytis, kaip kalbtis ir elgtis su mon
mis, kurie neteko savo artimj?
Klara Stepanovna pakl galv, dmiai pasiirjo Liub, ir
jos lpose pasirod blanki, vos pastebima ypsenl.
Tu geras mogus, Liubaa, labai geras. Ir protinga, labai
protinga. Mes be tavs prapultume. Padk man nueiti iki vonios, a
noriu nusiprausti.
Liuba j nuved voni. Kol Klara Stepanovna praussi, palaik
j u pei, paskui padav rankluost. Pastebjusi, kad Klaros akys
vl pritvinko aar, Liuba paklaus:
Tai k js nusprendte dl msos? Kotletai ar kepsniai?
Paklausiam Rodiko, k jis pasakys t ir gaminsim, jau
kur kas ramesniu balsu atsak Klara.
Liuba atkreip dmes gaminsim vadinasi, Klara rengiasi
kartu su ja darbuotis virtuvje. Na k gi, tai labai gerai, tai geras en
klas, jeigu ji nenusiteikusi grti ant savo sofos, o nori kak veikti.
Liuba nujo miegamj, kur Rodikas djo laidotuvms skirtus
drabuius lagamin.
Sudjai? aunuolis. Mama klausia, ko nortum pietums
kotlet ar kepsni?
Rodikas sistebeilijo Liub, tarsi ji bt udavusi nemanom
klausim, kurio tiesiog negali bti.
K? susirauk jis. Ko tu klausei?
A klausiau, ko nori pietums kotlet ar kepsni, kan
triai pakartojo ji. Sriuba bus bari, taip Klara Stepanovna sak.
Man tas pat, sausai atsak Rodislavas, visa savo esybe ro
dydamas, kad nepadoru galvoti apie barius ir kotletus, kai eimoje
tokia nelaim.
Liuba sutriko, ji pati sau tuo metu atrod netaktika ir kakokia
primityvi. I tikrj mogus k tik neteko tvo, o ji apie kotletus...
Bet ia vl pagelbjo moiuts pamokos.
Taip neteisinga, tyliai, bet tvirtai pareik ji, tau neturi
bti tas pat. Bet koks nuosmukis prasideda nuo mao ingsnelio e
myn, pralaimtas mis prasideda nuo neusegtos kario apykakls.
Tau neturi bti tas pat, k valgyti, nes ryt pasidarys nebesvarbu, kaip
rengtis, ir tu apsivilksi markinius nevaria apykakle ir apsimausi
skyltas puskojines, poryt tau bus tas pat, kaip tu mokaisi, paskui tau
bus tas pat, kaip tu dirbi, ir vis savo gyvenim imsi irti abejin
gai ir nuriedsi emyn. Kai mogui tas pat, jis negali padaryti nieko
gero, nieko naudingo, jis negali nieko sukurti, jis gali tik vegetuoti.
Apsidairyk aplink: mons stato namus, nuima derli, gydo ligonius,
rao knygas ir tapo paveikslus, filmuoja, skraido kosmos, dirba
statybose, fabrikuose ir gamyklose, vadinasi, monms ne tas pat.
Gal manai, kad niekas i j artimj niekada nemir? Niekas i j
nepaino skausmo? Niekas nepatyr neteki?
Rodislavas pasitrauk prie lango, kur laik stovjo tyldamas,
pasisuks Liub nugara.
Atleisk. Tu, inoma, teisi, pagaliau itar jis neatsisukda
mas. Pasakyk mamai, kad pietums noriu kotlet.
Liuba kartu su Klara Stepanovna paruo pietus, paskui su
plov indus, sutvark ir iki blizgesio iplov virtuv. Taip betrisiant
i dalies lidnai, i dalies kasdienikai, ir prajo diena. Vakarop m
aidti telefono skambuiai. Matyt, tie, kuriems Liuba paskambino,
lidn naujien prane kitiems monms, ir pastarieji norjo pa
reikti uuojaut, pasakyti ger od, pasilyti pagalb. Grusi i va
sarviets, atskubjo Klaros Stepanovnos draug, ir namai prisipild
dviej moter aar ir aiman.
Liuba susireng namo, ir Rodikas pasisil j palydti.
K tu, nereikia, band j atkalbti Liuba. Nieko man
neatsitiks, dar tik atunta valanda.
Rodikas usispyrs papurt galv.
Ne, nesvarbu, kad astuonios, bet jau tamsu. Ir iaip man su
tavimi lengviau. Dar valand kartu pabsim.
Jei ne Jevgenijaus Christoforoviiaus mirtis, nuo toki odi
Liuba bt okinjusi i laims. Jie apsireng ir ijo j gatv.
Jei nenori bti namuose, galim pasivaikioti, nedrsiai
pasil ji.
Gerai, aikiai nudiugo Rodikas.
Jie nuingsniavo Liubos nam link.
Tu rytoj ateisi? paklaus Rodislavas.
inoma. Juk reikia padti tavo mamai, be to, mums su tavimi
rytoj reikia Civilins metrikacijos skyri liudijimo.
Tarsi jis negalt ten nueiti vienas! Bet Liuba nedrso net pa
galvoti, kad Rodikas gali laikyti rankose paym apie tvo mirt,
stovti eilje, paskui veti liudijim universitet. Vienas! Juk jam
irdis ply. Ne, jokiu bdu, tokiais lidnais rpesiais btinai reikia
su kuo nors dalytis.
O kaipgi tavo paskaitos institute?
Pamanykit, praleisiu.
Ar tau neklius?
Na ir tegul klina, ramiai atsak Liuba, kad net pati nu
stebo.
Dar neseniai Tamara jai sak: Na ir tegul nubaudia, ir tie o
diai atrod Liubai visikai nemanomi, nereals. Kaipgi taip te
gul nubaudia? Visi mons stengiasi bausms ivengti, o Tamarai
tas pat. Dabar tai Liuba staiga aikiai suprato, kaip tai gali bti, kai
bausm atrodo niekin, neesmin ir neturinti visikai jokios reik
ms. Teisi buvo Tamara kai yra tikslas, kai yra prasm, tada viskas
susidsto aplink t tiksl ir ikart tampa aiku, kas svarbu, o kas vi
sikai nesvarbu, kvaila ir net neverta minti.
Liuba kakodl man, kad vis keli iki jos nam Rodikas kal
bs apie savo netekt, apie jauiam skausm ir gl, bet jis netiktai
pradjo nekti apie kakokius paalinius dalykus, apie nauj urna
lo Jaunyst numer, apie tai, kad Michailas Botvinikas pralaimjo
Tigranui Petrosianui ir neteko achmat pasaulio empiono vardo,
o ms sportininks Gaprindavili, Zvorykina ir Zatulovskaja nuga
ljo Moter achmat olimpiadoje, apie Martin Liuter King ir jo
yg Vaington, apie Andrej Begorsk, kur pam kariuomen
ir kuris rao i ten Rodikui labai juokingus laikus.
Prie pat duris jis vl pabuiavo Liub skruost. Jau antr
kart.
Namie ji pradjo rengtis ir staiga pamat save tarsi i alies: kre
min pretenzinga suknel, ryki seg kokia kvailyst, Viepatie,
koks absurdas, sunku sugalvoti labiau netinkamus drabuius, atjus
k tik mirusio mogaus eim. Reikjo nepulti i nam kaip be
galvos, o bent jau persirengti kaip nors kukliau ir tamsiau. Bet juk ji
neinojo, kad Jevgenijus Christoforoviius mirs, ji rengsi teatr...
Na, kaip baletas? paklaus Zinaida. Pliseckaja patiko?
A nebuvau balete. Rodiko ttis numir.
Zinaida pamgino paverkti, bet greitai nusiramino ir pasisil
rytoj atsiprayti i darbo ir nuvaiuoti Klarai padti, bet Liuba pa
sak, kad padti nereikia, kas btina jau padaryta arba bus padaryta
rytoj.
inai, Mamute, tar Liuba moiutei, iandien man la
bai pravert tavo pamokos. Ai tau.
Ana Serafimovna nieko neatsak, tik paglost ankei galv.
Vis kit dien Liuba padjo ruotis laidotuvms, kartu su
Rodiku gavo ir nuve dekanat mirties liudijim, paskui nu
jo parduotuv, nuvaiavo turg, supirko maist ir alkohol.
Antradien ji kartu su Klara Stepanovna ir dviem jos draugm
praleido Romanov virtuvje. Ruo salotas, marinavo ms, vir
kisieli, kep blynus. moni atminuose turjo susirinkti daug, apie
keturiasdeimt, o gal ir daugiau, ir jiedu su Rodiku apjo kaimynus,
praydami kdi, ind ir stalo ranki. Laidotuvs buvo paskirtos
treiadieniui.
Kai baig ruoti maist, Liuba suplov indus, visk idealiai su
tvark, ir virtuv blizgjo kaip anksiau. Klaros Stepanovnos draugs
jau ijo, laikas buvo vlus, ji pasisteng greiiau visk pabaigti ir taip
pat vaiuoti namo.
Liuba, Rodikas pasirod virtuvje taip netiktai ir tyliai,
kad ji krpteljo, ar gali likti pas mus nakvoti?
Kodl? nustebo ji. Metro dar veikia, ir autobusai va
iuoja, a parvaiuosiu, tu nesirpink. Blogiausiu atveju pasigausiu
taksi, pinig a turiu.
Ne tas svarbu, jis nusuko akis ir sutriko. A noriu, kad
tu pasiliktum.
Kodl? pakartojo ji. Kak reikia padaryti? Mes k nors
pamirom?
Visai ne! A tiesiog praau tavs pasilikti.
Bet kodl?
A... bijau.
Ko tu bijai?
Rytoj mes ten nueisim... o ttis guli karste... numirs... al
tas... A bijau. Nepalik mans, Liubaa, man su tavimi lengviau.
inoma, a pasiliksiu, ikart sutiko Liuba. Tik reikia j
namus paskambinti, perspti.
Mama paskambins, pasikalbs su tavo mama, taip bus geriau.
Na gerai, patrauk peiais Liuba. Mama tai mama, koks
skirtumas, kas paskambins.
Kur a miegosiu? paklaus ji. Svetainje?
Mama tau paklos. Igerkim arbatos.
Klara Stepanovna pasak, kad jai skauda galv, ir prisilainusi
stiklinait raminamj usidar miegamajame. Liuba ir Rodikas
ilgai gr arbat su Liubos keptais telainiais, kol ji pajuto, kad u
migs ant kds.
Einam miegoti, nes rytoj sunki diena, pasil Liuba.
Rodikas paklusniai atsistojo ir patrauk j savo kambar. Liuba
atsigul svetainje ant sofos, bdama tikra, kad umigs vos padjusi
galv ant pagalvs, bet kakodl umigti nesisek. Gal kad vieta buvo
svetima ir neprasta, gal ji irgi jaudinosi prie rytdienos laidotuves,
bet miegas nem, tik jautsi kakoks sunkus liguistas apkvaitimas
nuo fizinio nuovargio. Ji vis vartsi nuo ono ant ono, ir tada stikli
ns dvivrs svetains durys tyliai prasivr.
Liuba, tu miegi? sulameno vos girdimas balsas.
Ne. O kas atsitiko?
sisups pled Rodikas ltai jo kambar ir atsisdo ant sofos
krato.
Man baisu. Pasikalbk su manimi. Kai tu su manimi kalbiesi,
man lengviau.
Liuba nusimet antklod, atsisdo greta jo, priglaud jo galv
sau prie krtins ir pradjo spuoti kaip kdik...
tai ia pagaliau viskas ir atsitiko, eilin pasakojimo dal pa
tenkintu tonu baig Varnas.
Kas atsitiko? Jis j pabuiavo lpas?
Taigi viskas atsitiko,bukagalvi! Viskas, supranti? Trumpai kal
bant, kas reikia, tas ir atsitiko. odiu, kit dien jie Christoforovii
palaidojo, ir Liuba atminuose atliko jaunos eimininks vaidmen, ir
visi ir Romanovai, ir Golovinai tai irjo kaip normal dalyk.
O po mnesio, lapkriio pabaigoje, Rodikas ir Liuba nusprend su
situokti. Vestuves numat kelti liep, tuoj po vasaros sesijos. Vasar
Liubai sukaks atuoniolika, tada ir paduos pareikim. Registruotis
planavo Gribojedovo rmuose, juos kaip tik neseniai atidar, ir vis
kas turjo bti grau ir ikilminga. Mendelsono maras, kilimu nu
kloti laiptai, balta suknia su nuometu grrraumlis!
Tu irk, kaip toli jie nujo! apmaudiai itar Akmuo.
Kaipgi ji, vargel, igyveno, kad Rodislavas ved kit?
161
Ogi puikiausiai igyveno! Juk tau pasakojau, kad jinai jo
vestuvse vieste viet ir diaugsi dl draugs.
Na ne... nepatikliai nuts Akmuo. ia kakas ne taip.
ia kakokia intriga. irk, nieko nepraleisk, nes galiu nesuprast,
kas dedasi. Tiesiog po laidotuvi ir pradk. Tai buvo spalio vidurys.
Varnas iskrido nieko nepraleisti, o Akmuo puol likimo
vingi apmstymus. J supurt altis, ir jis jau m sau diagnozuoti
tai grip, tai plaui udegim, bet staiga suprato, kad tai ne liga, o
eilinis neplanuotas Vjo vizitas.
I kur ia atsiradai? nepatenkintas suburbjo Akmuo.
Prineei man ia drgms ir drebulio. Ir be tavs oras niekam tiks,
o dar tu pridedi.
Norvegijoje buvau, fiorduose, diugiai prane nenusime
nantis ir ant nieko nepykstantis Vjas. Ak, ir gera ten! Skraidyk,
kiek irdis geidia, erdvs, vandens daug, moni maai, galima pa
lti, nesibaiminant nieko sualoti. O kaip js ia?
Nieko, kin tai irim.
Apie kok gyvenim? susidomjo Vjas. Jis labai mgo is
torijas apie senovs Egipt ir dar kakodl apie indnus, todl visada
likdavo pasiklausyti.
Ne apie tai, kas tau patinka, suburbjo Akmuo. Rusija,
tiksliau, kol kas dar Taryb Sjunga, antroji dvideimto amiaus
pus.
Uu u, a taip neaidiu, nusivyl Vjas. Na, gerai, a ia
pas jus trupuiuk pasdsiu, apilsiu, apdisiu ir skrisiu toliau. O
kur Varnas? Greitai atskris?
Kaip pasiseks. Sunku atspti. Jis eilins serijos nuskrido.
Vjas truput pasisukiojo vir Akmens, rinkdamasis viet po
ilsiui, ir m rimti.
Ko dabar tiesiai vir mans prigulei! vl suburbjo
Akmuo. Man ir taip podagra ir kaulus suka, o tu mane ia savo
alta drgme apklojai. Pasitrauk toliau.
Toliau man nepatogu, ten mediai, mane j akos drasko.
O a nuo tavs sergu. Mano sveikata ir taip niekam tikusi.
Pasitrauk, sakau.
Vjas paklusniai pakilo, dar iek tiek, iekodamas vietos, pasi
sukiojo ir sitais truput auktliau, kad, viena vertus, nepridaryt
Akmeniui nepatogum, antra vertus gerai girdt, k pasakos
parlks Varnas.
Ilgai laukti nereikjo.
Ten Jainas* Londone pasaulio rinktins vartus gyn prie
Anglijos rinktin, visi Taryb Sjungos vyrai tik apie tai ir neka. Ir
dar Naujj Arbat pastat. Reikia?
Nereikia, irzliai burbteljo Akmuo. irk toliau.
O kodl nereikia? siterp Vjas. Apie futbol domu,
futbol a irgi mgstu. Bdavo, leki aikt aidimo metu, kad sisu
ki, kad psteli i viso pasiutimo ir kamuolys skrieja ne visai ten,
kur sistas. aidjai apstulb, publika vilpia rkia kaifas!
A sakau, nereikia, pakl bals Akmuo. Skrisk dar
iekoti.
Kitas Varno praneimas vl buvo apie futbol, kart Romoje.
Per rungtynes su Italijos rinktine legendinis vartininkas Levas
Jainas sulaik vienuolikos metr baudin ir kelis nepaprastai stip
rius smgius i arti. Ir vl aidim komentavo visa Taryb alis, tik
sliau visa jos vyrikoji pus. i informacij, nepaisant Vjo protest,
Akmuo irgi atmet.
Kakada lapkriio vidury Rodislavas ir Liuba savo tvams
prane, kad nusprend susituokti. Visi sutiko i ini su kartu
pritarimu, niekas nepriekaitavo ir neprietaravo, todl neverta
apie tai plaiai pasakoti. Paskui, paioje lapkriio pabaigoje, nuov
Kened.
Klausyk, gal tu tyiojiesi? ne juokais supyko Akmuo. Tu
*[ymus TSRS vartininkas.
man apie Liub ir Rodislav iekok, o k dabar atneei? Tik sport ir
politik. Spjaut man tai!
Na, inai, tau netiksi, sieid Varnas. Tai tu bariesi,
kad daug k praleidiu, o kai a imu kas savait landioti, vl blogai.
Tu jau apsisprsk, bk malonus. A juk nekaltas, kad tarp Rodiko ir
Liubos nieko domaus nevyksta. O gal nori, kad iriau, kaip jie
itj anaj?.. Na, pats supranti, k turiu omenyje. A, mano mielas,
pauktis, inoma, smalsus, bet nesu vujaristas, sekso niekada neste
bjau, neturiu tokio blogo proio. Be to, juk neinau, ar tau domi
Rodislavo nuomon apie Kenedio mogudyst? Jis su universi
teto draugais labai aktyviai j aptarinja. Arba gal tau domu, kaip
Nikolajus Dmitrijeviius Golovinas skaito laikratyje apie Jain ir
skelbia visai eimai, kaip jis didiuojasi savo alim ir tarybinio spor
to laimjimais. Juk niekada neatspsi, kas tavo akmeninje galvoje
tno.
Akmuo suprato, kad ities per daug niurzga, ir kiek atlyo.
Gerai jau, nepyk, tai Vjas mane i vi imu, a per j,
rodos, peralau.
Aha, inoma, versk visk ant mans, i viraus pasigirdo
Vjo balsas. Tau tik kas ikart Vjas kaltas. O tu ko tupi? u
sipuol jis Varn. Greiiau skrisk iekoti ko esi papraytas, nes kai
pstelsiu po sparnu, ikart Afrikoje atsidursi.
Gruodio viduryje Rodislavui ir Liubai parsidjo skaitos, o po
Naujj met, kuriuos abi eimos sutiko Romanov namuo
se,egzamin sesija. O tai paioje 1964 met sausio pabaigoje
nutiko tas vykis, kur atsitiktinai pirma laiko pamat Varnas. Klara
Stepanovna papra Rodislavo nuvaiuoti vasarnam sutvarkyti
Jevgenijaus Christoforoviiaus drabui. Naujesnius ir padoresnius
sukrauti lagamin ir parveti Maskv, kad bt galima nuneti
komiso parduotuv (netekus profesoriaus algos, gyventi pasidar
sunkiau), o visai senus ir nereikalingus imesti. Jai paiai ranka ne
kyla, per daug atsiminim siejasi su kiekvienu drabuiu. Rodislavas,
kaip paprastai, su savimi pasikviet Liub, jis jau visai negaljo be
jos apsieiti, juolab vykdant toki sunki uduot, ir ji nedvejoda
ma sutiko, bet netiktai susirgo Ana Serafimovna, ir merginai teko
likti namie slaugyti moiuts. Tai taip ir ijo, kad t sault iemos
dien vasarnam Rodislavas Romanovas ivaiavo vienas.
Jis ingsniavo gyvenviete, prisimerks nuo rykios sauls, kurios
spinduliuose akinamai rjo sniegas, ir nieko aplinkui save nemat
vis pirma nuo viesos, o antra i baims. Kai motina pasak, kad
neturi moralini jg tvarkyti tvo drabuius, Rodislavas nesuprato,
koki ypating jg ia reikia, bet kuo ariau vasarnamio jis buvo,
tuo labiau jaut, kaip jam ten bus sunku. Jau dabar, prisimindamas,
kokie btent Jevgenijaus Christoforoviiaus drabuiai yra vasarna
myje, jis jaut, kaip giasi irdis. Tvo chalatas, kur jis usimesdavo
rytais vir markini ir kelni; jo naminis varkas su diru, kur jis
vilkdavo visada, net per karius; jo lepets, kurios vis krisdavo
nuo koj; jo knygos, jo mgstamas porceliano puodelis, i kurio
tvas taip mgo gerti arbat... Rodikas sivaizdavo, kad niekada dau
giau neigirs charaktering liurenani ingsni, nepamatys ant
stalo porceliano puodelio su atalusia nebaigta gerti arbata ir vos
nepravirko. Kaip blogai, kad alia nra Liubaos, ji rast reikalingus
odius jam nuraminti ir iblakyti, ji mokt padaryti taip, kad jis
ne taip skaudiai jaust savo netekt.
Sveikas! pasigirdo alia melodingas balselis.
Rodislavas, merkdamasis nuo rykios viesos, apsidair ir pa
mat Ael, paaugusi, nepaprastai grai, viesiais, sintetinio kailio,
k tik atjusiais mad kailinukais, juodais, pasklidusiais vir auk
tos apykakls plaukais. Jis ir pats nepasakyt, kodl taip nudiugo,
galbt todl, kad keletas minui bereikmio pokalbio atids nei
vengiam akimirk, kai reiks eiti namus, kuriuose jau niekada
nebus tvo.
Sveika, diugiai atsak jis. Kaip laikais?
Puikiai! Sesij baigiau be skol ir apskritai viskas okei. O tu?
Mano ttis numir, pasak Rodislavas, tai, atvaiavau
jo drabui tvarkyti.
K tu sakai! su nuoirdia uuojauta suuko Aela.
Kada?
Spal. irdies smgis.
Aiku... O kaip tavo mama? Jau susitaik?
Na... Kakiek. Bet ia atvaiuoti negaljo, jai vis dar skaudu.
Man irgi skaudu, bet juk reikia kakam tio drabuius perirti.
Jei nori, a tau padsiu, pasil Aela. Tau vienam bus
sunku, o dviese lengviau susitvarkysim.
Labai gerai, nudiugo Rodislavas. Ai. O tu niekur
neskubi? Juk kakur jai.
Na, kur a jau, ten visai nebtina eiti, mslingai atsak
mergina. A geriau su tavimi eisiu.
Jie pasiek orso gatv, ir darydamas vartelius Rodislavas pa
juto, kaip jam dreba rankos. Taip drebjo, kad jis ilgai negaljo pa
taikyti rakto skylut ir atrakinti nam dur. inoma, Aela tai paste
bjo. Ji padjo jam ant peties plona odine pirtine apmaut rank.
Nesijaudink, a su tavimi.
Rodikas pagalvojo, kad Liuba turbt pasakyt t pat. Ar kak
kit? Liuba tokia nenuspjama, niekada neinai, k ji pasakys arba
padarys.
Namas buvo als, nekrentas, ir Rodikas vis pirma nujo
sandl malk krosniai. Bet laukti, kol namas ils, jis nenorjo, o
troko kuo greiiau visk atlikti ir i ia ivaiuoti. Todl Rodikas
pradjo dlioti tvo drabuius nenusivilks gelumbinio, vatalinu pa
muto palto. Aela jam padjo net nenusimovusi pirtini.
Tu juk inai, a graik, nusiypsojo ji, glena btyb i
piet, tai, kas jums iluma, man staiai speigas.
Jamkakodl buvo nemalonu, kad mergina lieia tvo drabu
ius ne plikomis rankomis, bet odinmis pirtinmis, tarsi lyk-
ttsi, nors ir suprato, kad taip nra. Paprasiausiai jai i tikrj
alta juk ji pietiet, graik, visai nepanai Liub, kuri tokiu atveju
pirtines tikrai nusimaut, kad ir kaip jai bt alta. Jie perrinko
drabuius plaioje uolinje tv miegamojo spintoje ir perjo
kambar, kuriame buvo krosnis ir Jevgenijaus Christoforoviiaus ra
omasis stalas. Rodislavas pamau aprimo, rankos jau nebedrebjo,
taiau noras kuo greiiau i ia ivaiuoti neprajo.
Kambaryje jau buvo ilta, krosnis kaito, ir jis nusimet palt.
Aela irgi nusireng, atsainiai nusviedusi madingus ir turbt klaikiai
brangius kailinukus ant kampe stovinios kds. Rodislavas atsisdo
tvo krsl, giliai kvp jis vl m jaudintis ir pradjo vien
po kito traukyti stalo stalius, imdamas i j rankrai juodraius,
dokumentus, kakokias dutes ir dkliukus. Visa tai irgi reikjo
kruopiai perirti ir suriuoti, kad nedingt n vienas reika
lingas dokumentas ir n vienas atmintinas daikiukas. Tvas turjo
daugyb j vertinusi koleg ir dking mokini, kurie laidotuvi
ir atmin metu jo prie velionio snaus ir nals ir pra, jei galima,
atiduoti jiems k nors atminimui. Sisdama sn vasarnam, Klara
Stepanovna prisak jam, be viso kito, parinkti galim suvenyr.
Jis pam i staliaus medin dkl ir im i jo sen tvo pyp
k. Jevgenijus Christoforoviius pasakojo, kad evakuacijoje nebuvo
gero tabako pypkms ir jis tiesiog iulpdavo tui pypk, btent
it. Paskui, po karo, jam padovanojo kit pypk, anglik, labai ger
ir brangi, ir iki pat mirties tvas rk tik j, bet tos senos, pigios ir
galbt prastos, jis taip ir neimet, saugojo kaip atminim apie kar
ir tuos laikus, kai jis susipaino su mama. Rodiko akys pritvinko
aar.
Ar tu verki? nustebusi paklaus Aela, ir Rodikas pagalvo
jo, kad Liuba niekad taip nepaklaust. Ji apsimest, kad nieko nepa
stebjo, ir pasistengt atitraukti j nuo lidn mini. K tu ten
tokio radai?
Ji prijo visikai arti, atsistojo prie jo ir pasilenk vir stalo ap
irindama pypk. Rodislavas staiga pajuto, kaip jos kartas, plona
vilnone suknele aptemptas knas prisiglaud prie jo ono ir peties.
Jis nusprend, kad tai atsitiktinumas ir pasisteng nekreipti tai
dmesio, bet jam nebuvo malonu. Knas svetimas, jo skleidiamas
kvapas taip pat svetimas, ir Rodikui nepatiko. Liuba kvepjo visai
kitaip...
Aela apirinjo pypk, bet jos ranka staiga atsidr ant
Rodislavo sprando, ploni karti pirteliai meiliai iau jo plaukus.
K tu darai? sunkiai kvpuodamas sunibdjo jis.
O kaip tu manai? taip pat panibdom atsak Aela.
K jis man buvo aiku. Vis dlto Rodislavas jau buvo vyras,
nors palyginti ir neseniai juo taps. Bet nebuvo aiku, kaip jam elgtis.
Jis Aelai nejaut jokio fizinio potraukio, ir tai, kad vaikystje ji jam
labai patiko, buvo seniai ir galutinai pamirta ir jokio vaidmens ne
vaidino. Bet jo nepaliko viltis, kad jis klysta, kad Aela nieko tokio
galvoje ir neturi, ir dar visk galima paversti poktu. I tikrj, kam
jis jai reikalingas? Jie nesimat dvejus su puse met, joki santyki
tarp j nra...
Jos pirtai nustojo iauti Rodislavo pakauio plaukus ir lengvai
nuslydo po megztiniu. Nugara nubgo skruzds. Aela kakaip nepa
prastai mikliai pasisuko ir atsisdo jam ant keli. Rodislavas sustingo
ir pamat, kaip u lango stiklo nusklend emyn stambs sniego
ksniai, tarsi kakas bt supurts alia lango augant ber.
Ten kakas yra, tyia garsiai itar jis, stengdamasis dl
pateisinamos prieasties isirangyti i po merginos ir atsistoti i
krslo.
I kur itraukei? paklaus Aela vis dar intymiu ir iltu
balsu, panibdom.
Sniegas nuo akos pabiro. Turbt kakas prajo po langu ir
ukliud.
Negali bti, tiesiog pauktis pakilo. A maiau, bere tupjo
didelis juodas pauktis. Jis nuskrido. Nieko ten nra. Ir niekas ms
su tavimi nepamatys.
Ji palinko prie pat jo veido ir lpomis paliet jo lpas. Rodislavas
pajuto artjant prast prakeikt ssting, itinkant j kaskart, jam
atsidrus stresinse ar tiesiog netiktose situacijose. Jis nieko ne
galjo nei padaryti, nei pasakyti, galjo tik sdti ir prieintis besi
artinaniam vmimo priepuoliui, tikdamasis, jog to nevyks, ir jis
prie Ael neprisidarys sau gdos. Liubos jis nesigdijo, nes ji inojo
jo silpnyb ir visada buvo velni bei dmesinga. Jei tai atsitikdavo jos
akivaizdoje, paddavo jam, palaikydavo galv, apluostydavo veid.
Taip buvo t dien, kai aud karjere, taip buvo ir dar kart, tvo lai
dotuvse, o paskui dar kart, t dien, kai jiedu turjo eiti pas Liubos
tvus ir praneti apie savo sprendim tuoktis. Rodislavas labai jaudi
nosi, ir jam vl tai atsitiko. Neduokdie, tai atsitiks dabar, graios
ir arogantikos Aelos akivaizdoje.
Aela vl palinko prie jo ir pabuiavo, kart sisiurb aistringai.
Ir tada Rodislavas neilaik, atstm mergin ir puol i kambario
voni. Pykino taip smarkiai, kad jis vos spjo pasilenkti vir kriauk
ls. Atsikvps jis nusipraus lediniu vandeniu (vandentiek namus
jau seniai ved, o tai karto vandens kol kas nebuvo) ir gro, slapta
tikdamasis, kad Aela jau bus ijus.
Bet ji neijo. Rodislavas rado mergin sdini ant sofos, ant
kurios kakada, prie daugel met Liuba paguld jo tv, kai i
tiko irdies priepuolis. Aela usikl koj ant kojos, atsilo aukt
atkalt. Viena ranka buvo atsainiai padta ant ranktrio, kita umes
ta u galvos. Suknel aptempusi grai krtin.
Ir kas gi atsitiko? paklaus ji paaipiai. Kur tu taip pa
okai?
Ieik, niriai itar Rodislavas.
169
Kodl? Kas ne taip, Rodikai?
A vedu Liub. Po puss met.
Tik tiek jam atjo galv. Juk nesakysi Aelai, kad ji jam nema
loni ir jis jos nenori! O k dar gali pasakyti, kaip paaikinti, kad jos
negeidi? Turbt patyr vyrai moka graiai ir garbingai isisukti i
tokios nepaprastos padties, kai jiems silosi negeidiama moteris,
bet Rodikas Romanovas buvo visai dar jaunas ir nepatyrs, todl ne
inojo, k jam daryti.
Tai kas? pasigirdo prastas i aukto uduotas klausi
mas. Na, tu nusprendei vesti t prastuol, ir kas toliau? Kas ia
bendra su mumis? Beje, pus met tai didelis laiko tarpas, tu dar
gali apsigalvoti ir vesti k nors kit. Pavyzdiui, mane.
Tai buvo toks atviras pasilymas, kad Rodislavas galutinai ne
teko pagrindo po kojomis ir sugebjo istenti tik vien od:
Ieik.
Tu gerai pagalvojai?
Ieik.
irk, klausiu paskutin kart, vylingai nusiypsojo
Aela. Tikrai nenori, kad pasilikiau?
Ieik.
Ji tyldama pasim kailinukus ir ijo.
Rodislavas pro lang mat, kaip ji ant laipteli apsireng, paskui
bgte nubgo prie varteli.
Ir kodl gi kvarini man galv?! pasipiktino Akmuo. Nieko
tarp j neatsitiko! O tu, tu...
A nekaltas, teisinosi susigds Varnas. A trupuiuk
nebaigiau irti, bet kai ji atsisdo jam ant keli ir sileido buiuoti,
a nusiploviau, nes sekso nestebiu toks mano principas. A juk
buvau tikras, kad viskas eis kaip sviestu patepta, vis dlto ji anksiau
jam labai patiko! Ir jis jai taip pat patiko! O dabar jie jau suaug, ir
vasarnamyje nieko nra, ir ji jam ant keli sdi, ir lpas buiuoja
na k, k dar a galjau galvoti?! Juolab kad jie paskui susituok.
Ogi t galjai pagalvoti, kad Rodislavas ne rujojantis uo
ir i tikrj myli Liub, tai k galjai pagalvoti! kariavosi
Akmuo. Ne, js tik pasiirkite it sparnuotj aukl! Serial
prodiuseris, bliamba, scenaristas neikeptas! Nieko negalima tau
patikti! Juk sakiau neubk vykiams u aki, nelandiok kur
papuol, bet ne negana to, kad jis slapia pasiirti kaip reikiant
nemoka, tai dar prineka, plsta odiais, nelyg vidurius jam bt
paleid! Na, pamatei netyia tai jau tupk, tylk, nesiskeryiok.
Nagi tu, Vjau, pasakyk, teisus a ar ne?
Vaikinai, nesipykit, linksmai atsiliep i viraus Vjas.
Geriau man pasakykit, kas toji Aela? Patinka ji man, oi, patinka!
Kakas tokio joje yra... Kakas vjavaikika. Lengva. Mes su ja tarsi
vieno kraujo.
Akmuo niriai utilo, o Varnas, stengdamasis nuslopinti kilus
barn, pradjo smulkiai ir pasimgaudamas Vjui pasakoti visk, k
inojo apie Ael Aleksandridi. Vjas dmiai klaussi, pritariamai
krenkiojo, o susidorojimo su kerais ir juodja sene istorija visikai
j suavjo.
Tai aunuol, tai bent aunuol! Mgsta rizikuoti, azartika,
chuliganika, na, visai kaip a! A, ko gero, j pamilsiu. Tu, Varne, k
myli? Turbt Liub?
Taip, turiu teis, ididiai atsak pauktis.
O tu Akmeniiau? U k tu?
O jis u Rodislav, skubiai siterp Varnas. Jamvisada
tokie minktakniai inteligentai patinka.
Tuomet a, vadinasi, mylsiu Ael. A su jumis, inoma,
serialo neirsiu, man vienoje vietoje ilgai usibti nevalia, bet u
lksiu sveius, o js bkit malons ir apie Ael man visk suinokit.
Kai atskrisiu, duosit ataskait.
Dar vienas virininkas atsirado, nepatenkintas sukrank
sjo Varnas. Komanduoja ia kaip savo namuose.
O a visur savo namuos, atsiliep Vjas. Kur panorsiu,
ten mano namai ir bus. Ir neatsikalbink, nes kai pstelsiu po spar
nu, Amazons diungles nuskrisi. Na, viskas, vaikinai, a apdivau,
pamiegojau, man laikas. Nesipykit ia be mans, elkits padoriai.
Akmuo pajuto vir savs oro skur ir pamat, kaip susvyravo
ant akos Varnas. Vjas nuskrido.
Na kaip, vis dar pasipts? atsargiai paklaus Varnas.
Kokia prasm dl tavs pstis, atsiduso Akmuo. Vis
tiek tavs, driskiaus, neperauklsi, kentsiu taip, gaila tave imesti.
Tai kaip, skristi toliau irti? nudiugo Varnas, suprats,
kad jam atleista.
Skrisk, juodasparni, skrisk, bent tiek naudos i tavs bus.
Vos tik Varnas dingo i aki, pasirod altys.
Pas tave ia kaip didelio boso priimamajame, pasiaip
jis. Vieni ateina, kiti ieina, kai kurie eilje laukia, kada gi juos
priims, kaip, pavyzdiui a, tu kauji, visiems velni duodi. Viskas
kaip pas mones. O dabar likai vienas ir tyloje sprendi eilin globali
problem. Teisingai?
Teisingai. A vis galvoju apie Rodislav. Kaipgi jis turjo
elgtis? Pasiduoti Aelai vadinasi, iduoti Liub, sulauyti itiki
myb, bet nenuskriausti Aelos. O padaryti taip, kaip jis ir padar,
reikia mirtinai Ael eisti, bet nenusidti ir likti itikimam su
adtinei. Ir taip negerai, ir taip blogai. Juk ne veltui sakoma, kad
nra baisesns pragaro furijos u atstumt moter. Verks jis dar
dl to savo poelgio, oi verks! Ta mergel azartika, pikta menanti
ir kertinga, ji btinai turi atsirevanuoti, parodyti, kad jos virus,
rodyti, kad ji yra primoji ir vis geriausia. Ji jam niekada neatleis.
tai ir ieina, kad Liubai jis liko itikimas, bet visam gyvenimui si
gijo prie. Nors gal viskas ir susitvarkys juk Varnas sak, kad
galiausiai jie susituok.
Vadinasi, tu vl bandai vertinti padt i etikos pozicij,
konstatavo altys.
Natralu. A visada visk vertinu i etikos pozicij.
Bet ne visada skmingai. O a jau tau esu saks, kad tavoji
etika grynas mokslas, iprotautas ir nutols nuo realaus gyveni
mo. Ir kaipgi tau atrodo, velgiant i grynojo mokslo pozicij?
Man... susimst Akmuo. Atrodo, kad Rodislavas pa
sielg visikai teisingai. Jis pasipiro Liubai, kartu dav od bti jai
itikimas ir j tesjo, nepasinaudojo lengvu grobiu, kuris pats prayte
prasi. Ieina, kad jis pasielg visikai etikai. Bet antra vertus, dl
to jis gijo prie. Na, gal ir ne prie, jeigu vis dlto Aela u jo i
teks, bet vis tiek jis j eid, skaudino. Tiesa, Aela ir pati pasielg
neteisingai...
Ir k gi ji tokio neteisingo padar? prisimerk altys.
Kaip tai k? Ji jam atvirai pasisil.
Ir, tavo manymu, tai neteisinga?
inoma!
Tu tiesiog senas kvailys, nepiktai tar altys.
Vadovaujiesi kakokiomis apsamanojusiomis nuostatomis. Tavo
manymu, jei vyras atvirai sako moteriai, kad ji jam patinka, tai
normalu, o jeigu atvirkiai tai jau neteisinga? O k pasakysi apie
lyi lygyb? Jei vyras bando pabuiuoti moter, tai viskas gerai, o
kai moteris bando pabuiuoti vyr, tai jau blogai? Kur logika? Ar
tavo lyi lygyb vienpus: vyrikus darbus moteris dirbti gali ir
sunkumus tampyti, ir polius kalti, o daryti seksualines uuominas
jai nevalia, taip?
inai, susimst Akmuo, a manau, monija sugalvojo
atitinkamas elgesio taisykles tam, kad mogus nepatekt toki pa
dt, i kurios negalima ieiti, nepaeidiant etikos princip. Turbt
tos taisykls jau yra u etikos kategorijos rib, tiesiog jos paveria
moni gyvenim patogesniu. Jau prie daugel tkstani met
sugalvota, kad moteris neturi pirmoji rodyti savo romantikojo su
173
sidomjimo. Sakytum, kvaila ir lyi lygybei prietarauja, ir gerokai
trukdo susirasti partner, bet... irk, ir toki situacij, kaip atsitiko
Rodislavui, padeda ivengti. Juk jo padtis be ieities, ir jokia etika
ia nepadeda. Ir milijonai vyr panai papuola, ir raitosi kaip al
iai keptuvse, ir neino kaip isisukti. Nepatenkinsi sigysi prie,
patenkinsi sivelsi santykius, kuri tau visikai nereikia. Na, k
pasakysi?
Pasakysiu, kad tu tuo pat metu teisus ir neteisus. Teisus dl
to, kad esama taisykli u etikos rib, bet tai nereikia, kad jos ma
iau reikmingos ar maiau teisingos. O neteisus sakydamas, jog pa
dtis be ieities. Ieitis visada yra, tiesiog ji ne visiems patinka. Kaip
mons sako, nra neisprendiam problem, o yra nemalons
sprendimai.
Kaipgi Rodikas turjo suktis i padties, kad ir vilkas bt
sotus, ir avys sveikos? tariai paklaus Akmuo bdamas visikai
tikras, kad tokios ieities ivis nra.
Jamreikjo rytis aukai.
Aukai? Kokiai aukai? Kam?
Jamreikjo pasiaukoti. Mat jis atsidr padtyje, kai teko
rinktis arba Aela ir aukoti Liub, arba atvirkiai. Sakau, kad jis
taip visk mat. Bet juk ten tipikas trikampis, kuris, kaip pats su
pranti, turi ne dvi puses, o vis dlto tris. Apie treij pus, tai yra
pat save, tavo Rodislavas m ir umiro. inoma, argi mes prisime
name save, kai reikia rinktis, k aukoti! Tokiais atvejais mes lengvai
umirtame, kad irgi, taip sakant, esam veikiantieji asmenys, ir ren
kams auk i vis kit, o save i srao ibraukiam.
Kako tu vis suki aplink ir aplink, supyko Akmuo.
Sakyk aikiau.
Aikiau nepasakysi! nusijuok altys. Rodislavas tu
rjo paaukoti savo paties reputacij, tik tiek. Galjo pasakyti, kad jis
band ir jam nieko neijo, ir dabar jis bijo, galjo pasakyti tiesiai,
kad yra impotentas, kad serga venerine liga arba kad jis apskritai
homoseksualas. Galjo? Galjo. Taip, jis bt krits jos akyse emiau
jros lygio, taip, ji niekada daugiau net jo pus nepairt, taiau
ji bent jau nesijaust atstumta ir negeidiama, o gal net bt jo pa
gailjusi. Ir Liubai jis bt liks itikimas.
Akmuo negaljo patikti savo ausimis.
Vadinasi, jis turjo pameluoti? Tu tai silai?
O kas ia tokio? Ar tavo etikoje yra terminas melas var
dan isigelbjimo?
Ne.
O gaila, labai vertingas dalykas ir, beje, visikai nepiktybikas,
jei mogus meiia pats save. Taip, a sutinku, apmeiti kit mog
vardan isigelbjimo blogai. Bet pat save? Kiek irdis geidia!
O kaipgi su venta tiesa? Juk svarbiausia tiesa. Rodislavas
jos nepaeid, Aelos jam nereikia, jis taip visu savo elgesiu ir paro
d. Ir a nesuprantu, kodl siningas poelgis vardan tiesos baigsi
tokiomis pasekmmis kaip nuoskauda ir galimas prieikumas.
Etika to paaikinti negali. O tu gali?
Laisvai. Todl, kad tu filosofas, o a iminius. A pas
tu gyvenim. O tu ipasti tik grynj moksl. Gyvenimas vairesnis,
platesnis ir iauresnis. Tavoji etika tinka tik tada, kai mons gyvena
pagal tas paias, ribojamas etikos, taisykles. Bet juk tai bt ideali
situacija, mons pagal tas taisykles negyvena, supranti? Negyvena!
Todl nuolat kyla konflikt tarp gyvenimo ir etikos norm. Bet juk
tai ir avu. Asmenikai man, pridr altys. ia ir yra tas pra
dinis monijos vystymosi takas, apie kur mes su tavimi an kart
kalbjome. Taip pat ir jos dorovinio vystymosi. Por tkstantmei
konfliktuos, o paskui, irk, ateis prot ir vis dlto prads gyventi
pagal tas taisykles, kurias apibria etika. Tas taisykles juk ne idiotai
sugalvojo, jos formavosi ir buvo tikrinamos imtmeiais, o mons
j nepaiso. Tada ir tavo grynasis mokslas tiks, jei iki to laiko dar ne
bus imestas istorijos iuklyn. Klausyk, nuvarginai tu mane, net
galva siskaudo.
Matyt, prie liet, man irgi snarius maudia. Gerai, liauk
gydytis, o a tavo odius apgalvosiu.
Bet kaip reikiant pamstyti Akmeniui nepavyko, nes i pradi
jis ilgai iekojo padties, kurioje pats skaudiausias snarys ne taip
skaudt, o paskui atskrido Varnas.
A tau pasakosiu be smulkmen, pareik jis dar ore, net
ant akos nenutps, ten tokia klaiki perknija! Viskas blykioja
ir griaudja, lietus pila kaip i kibiro. Taigi a greitai, trumpai. Aela
siaubingai supyko ant Rodislavo ir ant savs paios, por dien
kunkuliavo i siio, o paskui nusprend skubiai itekti ir tokiu
bdu Rodikui bei sau paiai rodyti, kad ji vis tiek yra pirmoji ir
pati geriausia, todl tiesiog negali atsidurti atstumtosios padtyje.
Ir nelabai tas Rodikas jai reikalingas, o scena vasarnamyje buvo tik
poktas ir nesusipratimas. Institute turjo gaus br gerbj, ir ji
pasirinko sau vyrus pat paiausi: sveikatos apsaugos ministro
pavaduotojo sn. eima piniginga, su padtimi, ryiais na, pats
supranti. Ir Aelos eimoje su pinigais, padtimi ir ryiais viskas ge
rai. Jos mamyt Asklepiada lankosi pai aukiausi visuomens
sluoksni namuose, ttuis irgi ne paskutinis mogus tarybins
propagandos sistemoje. odiu, tokia dinastij santuoka. Laimingi
abiej pusi tvai skubiai suorganizavo vestuves, kad tik vaikai,
neduokdie, neapsigalvot. Ministro pavaduotojas net paym par
pino, neva busimoji nuotaka laukiasi, taigi juos uregistravo per
vien dien. Vestuves jie atoko vis pavydui! paiame ge
riausiame restorane, su estradiniu orkestru, odiu, su alumi ir mi
dumi. Ir k tu manai? Aela pakviet vestuves ir Liub su Rodiku.
Liub jai, inoma, buvo nusispjaut, nes troko tik Rodikui pa
demonstruoti, jog jai taip gera, kad geriau ir nereikia iteka u
paties geriausio vyro, visai ne Rodiko lygio, taiau be Liubos kaipgi
j kviesies, vis dlto ji oficiali jo suadtin. Buvo linksma: dainos,
okiai, jaunj sveikinimai. Liuba irgi buvo laiminga nors pasta
ruoju metu su Aela ir nebendravo, bet vis dlto iltai prisimindavo
vasarviets kompanij. Aela buvo tokia grai, tiesiog avinga, o
vyras irgi jos vertas.
Ar tai apie itas vestuves tu man pasakojai? A kako nesu
prantu. I kur tuomet Andrejus atsirado? Tu juk sakei, kad jis kariuo
menje. Ir kaip ten atsirado Tamara? Juk prie vasarviets kompanijos
ji nesdjo, koki velni Aela ir j pakviet?
Varnas sumis nuleido akis.
Ne, anos vestuvs buvo kitos, ne tokios pramatnios. A ir
pats nesusigaudau. Klausyk, o gal Aela isiskyr su tuo savo ministro
pavaduotojo snumi? Su juo isiskyr, o u Rodiko itekjo.
Ko dabar splioji i kavos tiri! Skrisk ir suinok.
Kaipgi galiu skristi? Tuoj prasids perknija. A pasislpsiu
kur nors po tankiais lapais, palauksiu, kol praeis litis.
Varnas panikai bijojo aibo, bet veng apie tai kalbti ir apsi
metinjo, kad paprasiausiai nemgsta smarkaus lietaus, kuris jam
neva gadina plunksnas.
Akmuo apmaudiai atsiduso. Gerai Varnui, jis gali pasislpti po
tankiais lapais, ir aliui gerai jis gali liauti kok nors urv
arba po kelmu, o Vjui apskritai perknija nebaisi jis su ja drau
gauja ir u paranks susikabins vaiktinja. Tiktai jam, Akmeniui,
pasmerktam nejudriai tnoti, teks ksti bjaur or be jokios prie
dangos. Tai nra ko stebtis, kad jis turi daugiau lig u savo ben
draamius Varn, alt ir Vj.
1960 metais, kai buvo panaikinta Taryb Sjungos vidaus reikal
ministerija ir vietoje jos atsirado sjungini respublik VRM, prasi
djo masinis milicijos kadr kilnojimas. Daugelis Maskvos milicijos
vadov, i t, kurie gerai painojo ir vertino Nikolaj Dmitrijevii
Golovin, pateko j vadovaujanius naujos Rusijos Federacijos minis
terijos postus, ir nuo tada paties Golovino karjera pradjo staigiai kil
177
ti. Jo naujos pareigos Petrovkoje suteik pirmenyb eilje butui gauti,
ir paaikjo, kad vietoje vieno trij kambari buto, kur Golovino
eima gaut nugriovus barak, jiems vieiasi net du butai. Vienas
paiam Golovinui su mona, motina ir vyresnija dukra, o kitas
jaunesniajai dukrai su vyru. Tereikia susituokti ir priregistruoti vyr
barako kambaryje. Skubti nebuvo kur, butas buvo numatomas 1964
met ruden, taigi ankstinti vestuvi nebuvo prasms, tebnie taip,
kaip planuota liep, po vasaros egzamin sesijos.
Tapusi nuotaka, Liuba pagaliau gavo motinos ir moiuts leidi
m nusikirpti kas, bet ir viena, ir kita kategorikai pasiprieino, kad
Liub apkirpt Tamara.
Ji visk sugadins! sak Zinaida Vasiljevna. Ji visai ne
turi skonio. Tegul vyrus kerpa pusiau bokso ukuosena, nieko kito
ji nesugeba.
Liuba tyljo ir ramiai ypsojosi, jai buvo tas pat, kas j apkirps,
svarbiausia tikra suaugusios ukuosena. Utat Tamara motinos
odius visada atsakydavo kandiais ipuoliais, girdi, geriau neturti
visikai jokio skonio, nei tok kaip mamos Zinos. O seseriai Tamara
sieidusi kalbjo:
Juk ji n karto nemat, k a moku! Ji net nesivaizduoja,
kokias a darau ukuosenas! Jai apskritai nedomu, k a veikiu. Kiek
kart siliausi j suukuoti, net ne apkirpti, o tik suukuoti n kar
to nesutiko. Jau umiro, kaip jai patiko mano daryta ukuosena, kai
buvo tt sueid, prisimeni? Ir Mamutei patiko, ir tau. Usispyrusi
kaip asilas ne ir ne.
Nesigrauk, Toma, tu mane apkirpk niekam nematant, o pa
skui visiems pasakykim, kad buvau kirpykloje, pasil Liuba.
A nesirengiu meluoti, man tai principo reikalas, noriu, kad
tvai man parodyt pasitikjim, ididiai atsak Tamara.
Jeigu bijai prisipainti, kad tave apkirpau a, tada ivis nieko ne
reikia, eik artimiausi barzdaskut, tegul tave apdroia u tris
kapeikas.
Liuba suprato Tamaros argumentus ir ji nenorjo su seserimi
pyktis, bet pyktis su motina irgi bijojo.
O jeigu ji sieis, kad a jos nepaklausiau? sivaizduoji, man
vestuvs ant nosies ir staiga kiviras su mama. Ko gero, net ves
tuves neateit, o jei ir ateit, tai su manimi nesikalbt. Visa vent
bt sugadinta.
Su vestuviniais apdarais irgi sunkiai seksi, bent jau Liubai. Ji
norjo baltos suknels, kaip Valentinos Terekovos vestuvse su kos
monautu Nikolajevu apskrita ikirpte, aptempta krtine, talij,
klostytu sijonu, tikra vestuvine. Liuba mat laikratyje nuotrauk ir
niekaip negaljo umirti. Ir kad nuometas bt toks pat, iki puss
nugaros, surauktas ant virugalvio ir papuotas dirbtinmis glmis.
Ir btinai plonos baltos permatomos pirtins iki alkni. Bet jos
norui niekas nepritar, net Tamara. Ana Serafimovna man, kad jos
suknel, inoma, turi bti balta, bet kukli, tiesi, truput emiau keli,
ir nuometas turi bti tokio paties ilgio, kaip ir suknel, jokiu bdu ne
trumpesnis. Zinaida laik, kad balta suknel per daug tepli kasdie
niam gyvenimui, be to, kada gi j dvti? O dvti tekt, nes eima
ne tokia pasiturinti, kad leist sau ilaidauti vienintel kart apsi
velkamai suknelei. Jeigu jau pirkti ar sidintis, tai tok drabu, kur
paskui bt galima dvti kelerius metus. Tai yra drabuis turi bti
praktikas, todl, mamos Zinos nuomone, suknel, su kuria dukra
eis Civilins metrikacijos skyri, turi bti viesi, irniukais arba
glta, su kripukmis (kad bt puoniau), tik jokiu bdu ne sniego
baltumo fonu (labai tepsis ir nuo dano skalbimo greitai susidvs).
O Tamara buvo kategorikai nusistaiusi ir prie sniego baltu
mo suknel, ir prie paprast viesi.
A apskritai nesuprantu, ko js sikabinot t baltut ir
viesi!piktinosi ji. Ar jau joki kit spalv nra? Galima pa
siti pramatn apdar, original, elegantik, pavyzdiui, dangik
arba rykiai raudon. Bt ventika, o jeigu motinai taip norisi, kad
bt praktika ir galtum paskui dvti, galsi rengtis teatr arba
179
sveius. Liubka, a tau tok apdar sursiau, kokio niekas Maskvoje
neturt! sivaizduoji, unikals drabuiai, iskirtiniai, toki niekas
niekur nra mats nei Rabotnicoje, nei Burdoje nieko net pa
naaus nra. Geriau kaip i usienio!
Tamara inojo, apie k kalba: tarp jos pastam buvo laimin
gj, kurioms pasisek bent retkariais turti rankose vokik mad
urnal Burda, ir pas jas sveius pasiirti usienio mad su
lkdavo kaimyns ir biiuls, o su jomis, inoma, ir Liubos sesuo.
Bet Liuba nenorjo geriau kaip i usienio, ji norjo suknels
kaip Terekovos, bet tuo pat metu nesusipykti nei su mama, nei su
moiute, nei su seserimi. Suderinti vis norus ir nieko neeisti ne
buvo manoma, ir Liuba atsidav motinos malonei, o ioji kakokiu
bdu palenk savo pus An Serafimovn (nors greiiausiai Ana
Serafimovna nutar geriau pasiduoti ir su maria nekonfliktuoti).
Tamaros nuomon Zinaidai Vasiljevnai buvo nusispjauti, ji jau
seniai susitaik su mintimi, kad Tomka nenusiseks vaikas
ir nieko protingo ir naudingo vyresnioji dukt vis tiek nepasilys.
Paios Liubos nuomon mamai Zinai iuo atveju irgi nieko nereik,
kadangi Liuba, kaip jauniausia eimoje, balso teiss neturjo, be to,
visi ir taip buvo priprat, kad ji savo nuomon reikia labai retai ir
niekada jos nepera.
Galiausiai Liubos suknel, kuri jautriai vadovaujant Zinaidai
Vasiljevnai pasiuvo siuvja, ijo, Tamaros nuomone, klaiki ir
kaimika, o svarbiausia banali, tokias pus Maskvos dvi.
Vienintelis privalumas kad ji idealiai atitiko figr, tai yra siu
vja buvo gera, o kad usakovs skonis ne pats geriausias tai jau
kitas reikalas.
Kirpti kasos kirpykl Zinaida nuved Liub pati, kad dukra
nenusirt plauk trumpiau, negu motina norjo. inoma, tai buvo
ne ukuosenos formavimas, o paprasiausias plauk kirpimas iki
tam tikro ilgio. Zinaida norjo vestuvms Liubai padaryti babet*,
*Greiiausiai kalbama apie Briditos Bardo ukuosen kino filme Babet eina kariauti.
todl apie visai trumpus plaukus negaljo bti n kalbos. Tamara
kreivai ypsojosi ir sak, kad geriau jau kasa, nei tokia miesionika
banalyb. Ji pati Liubai sil tuo metu labai mading Vokietijoje
ukuosen varpas ir jos tamsiai rudus plaukus padayti bronzos
ar vario spalva.
Dvi dienos prie vestuves, kurias rengsi atokti erdviame ke
turi kambari Romanov bute, atjo Andrejaus Begorskio teleg
rama: jis prane, kad u ger tarnyb gavo tris dienas atostog ir
pasistengs atkakti j Maskv, kad spt j vestuves. Tai igirdusi, Liuba
visk met ir ilk studijuoti kin ir teatr afi.
Jis turs tik tris dienas, susijaudinusi kalbjo ji
Rodislavui, reikia, kad jis jas praleist naudingai. Juk jis ten,
kariuomenje, nieko nemato. Reikia jam i anksto nupirkti bilie
tus naujausius ir geriausius filmus ir spektaklius: Hamlet su
Smoktunovskiu, Gyvuosius ir mirusiuosius ten Papaninas taip
vaidina, kad a net verkiau! A pasikalbsiu su tiu, gal jis gals
gauti vien bilietl Gerj mog i Sezuano. Sako, kad labai ge
ras spektaklis, tai visai naujas teatras Taganka, ms kurse kai kas
mat jie suavti. Ir dar mudviem reikia pasiirti, kokios dabar
yra parodos. Kaip aunu, kad Andriua atvaiuoja!
Nikolajus Dmitrijeviius, igirds dukros praym gauti biliet
Tagank, tik linkteljo galva ir kak pasiymjo ura knygut
je, bet po keli minui paklaus:
Ar tu rengiesi eiti viena, be Rodislavo? Kas per naujienos?
Tai ne man, tai Andriuai Begorskiui, jis tik trims dienoms
parvyksta i kariuomens, paaikino Liuba.
Andriua? Tai tas vasarviets achmatininkas? Galvotas vai
kinas. O tu pati kada spjai spektakl pamatyti? Tavo bilietu lyg ir
nesirpinau.
A ir nemaiau. A dar spsiu, tti, juk a Maskvoje gyvenu, o
Andriuai po trij dien reikia atgal vaiuoti.
Nikolajus Dmitrijeviius susidomjs vilgteljo dukter, pa
skui siirjo dmiau, tarsi pirm kart pamats, ir pagaliau tar:
Geru mogumi tu uaugai, Liubaa, geros irdies.
tuos odius Liuba ypatingo dmesio neatkreip, nes neapsa
komai nustebusi galvojo apie kitk: i kur Nikolajus Dmitrijeviius
Andrej pasta, i kur jis ino, kad Andrejus vasar atvaiuodavo
vasarviet ir kad jis domisi achmatais? Andrejus n karto nebuvo j
namuose, ji nepaindino jo nei su Mamute, nei su tvais, tai i kur
tvas visk ino? inoma, Andrej painojo Tamara, taiau vargu ar
ji atviravo su tiu didelio pasitikjimo tarp tvo ir vyresniosios
dukters Liuba nebuvo pastebjusi. Na ir, savaime suprantama, apie
visk inojo Ana Serafimovna, kuri labai domjosi anki gyveni
mu, taip pat ir j draugais. Taip ieina, kad moiut visk pasakojo
tiui... Kodl? Nejau jam tai buvo domu? Ir nejau jis tiek met tu
rjo tai galvoje ir neumiro? Matyt, ne veltui jis tapo tokiu dideliu
virininku, jis tikrai nepaprastas.
Svei vestuves buvo pakviesta tikrai daug: Liubos ir Rodislavo
mokyklos ir instituto draugai, Golovin ir Klaros Stepanovnos drau
gai ir gimins, taip pat Anos Serafimovnos dvi irdingos draugs su
vyrais. Ir, inoma, pakviestj srae buvo Aela Aleksandridi ir jos
k tik ikeptas vyras. Atvirai sakant, Liubai net galv nebt atj
pakviesti Aelos, su kuria iki io pavasario ji nesimat beveik trejus
metus, taiau po to, kai Aela pasikviet juos savo vestuves, neatsa
kyti tuo paiu bt buv nepadoru.
Vestuvi dien i pat ryto Rodislav itiko tai. Jis nelabai susigaud,
k reikia daryti, kaip rengtis, kur eiti. Klara Stepanovna plksi su
juo, nervinosi dl jo nerangumo ir nesumanumo, o Rodiko galvoje
sukosi viena mintis: kad kuo greiiau alia atsirast Liuba, kurios
galima nesigdyti, kuri pads ir palaikys. Bet Liuba kaip tyia turjo
sulaukti savo eils kirpykloje, kur jai turjo padaryti vestuvin u
kuosen.
Pagaliau Liuba pasirod ir Rodikui iek tiek palengvjo.
A baisiai jaudinuosi, prisipaino jis pakeliui Civilins
metrikacijos skyri.
Nebijok, drebaniu balsu atsak Liuba, a irgi jaudi
nuosi. Dviese nebaisu.
Ji vis laik laik j u rankos, iki pat ikilmingos ceremonijos
pabaigos. Rodislavas taip jaudinosi, kad niekaip negaljo umauti
jai ant pirto iedo, ir viskas baigsi tuo, kad Liuba pati taip mikliai,
kad niekas n nepastebjo, usimov ied pati. Ceremonij vaini
kuojantis buinys irgi ijo nerangus ir nevyks, Rodikas pramov ir
nepataik Liubai lpas.
Paskui jam susuko vidurius. Ar per pusryius jis kak ne t
suvalg, ar alia pykinimo tai m reiktis dar ir neramiais vidu
riais, tik vis keli nuo Civilins metrikacijos skyriaus iki nam
Rodislavas sdjo mainoje susiriets kamuol ir bijojo, kad j itiks
tokia gda, kurios jis niekada gyvenime nenusiplaus. Taiau viskas
baigsi laimingai, iki nam jis ilaik.
Kai tik grim namo, ikart igerk degtins, tyliai patar
Liuba. Tai labai gerai padeda.
Ji neklydo, trys dideli gurkniai degtins per kelias minutes nu
ramino nervus, pykinim ir vidurius, bet isipt ir pradjo baisiai
skaudti pilvas. Spazmai taip sum varg jaunik, kad nors dvi
linkas rieskis. Labiausiai u visk pasaulyje Rodislavas norjo, kad
joki vestuvi iuo metu nebt, kad nebt svei, padengto stalo,
o tiktai tyla ir galimyb atsigulti lov, pasiversti ant ono ir prisi
traukti kelius prie krtins. Ir kad alia sdt Liuba ir laikyt jam
ant kaktos deln.
Bet nieko ataukti nebuvo galima, ir Rodislavas rauksi, kent
ir lauk. Kartais, kai ksti nebuvo jg, jis kelioms minutms pasi
alindavo savo kambar, kad galt prigulti sulenks kelius taip
jam pasidarydavo truput geriau.
U jaunj sveikat! griaudjo eilinis tostas, visi kl
stiklelius ir taures, Rodislavas taip pat kl savo ampano taur, vos
liet j lpomis ir vl stat ant stalo. Po pirmojo tosto jis neatsargiai
gurkteljo putojanio grimo ir j sum toks stiprus spazmas, kad
jis nutar daugiau neberizikuoti.
Prajus dviem valandoms nuo vaii pradios, atjo Aela su
vyru, auktu gerairdiu, labai komunikabiliu ir inaniu daugyb
anekdot, vaikinu. Ir beveik tuo paiu metu, tiesiog vos po deimties
minui, prie dur paskambino Andrejus Begorskis.
Kur tave pasodinti? paklaus Liuba, isibuiavusi su juo ir
gavusi dovan madingo poeto Andrejaus Voznesenskio eili knyg
Antipasauliai, ma ploktel Bulato Okudavos dain ir nailoni
nius markinius (t laik mados klyksmas) Rodikui.
Andrejus greitai apvelg marg kompanij ir sulaik vilgsn
ties Tamara.
A prie Tomkos atsissiu, jei galima.
Liuba pasodino j alia sesers ir gro pas jaunik.
Kai pasirod Aela, Tamara negaljo susilaikyti nuo sarkazmo: js
tik pairkit, atjo svetimas vestuves, vilkdama toki suknel,
kuri tikt savo paios vestuvms! Balta, klostuotu sijonu, gilia i
kirpte, atidengiania aukt krtin. Ant kaklo auksin grandinl
su brangakmenio kulonu, ant rieo auksin apyrank, ant galvos
tanki graiai suukuot plauk kupeta ir nematytas baltos glyts
pavidalo segtukas. Nei pridurt, nei atimt jaunoji! Nei gdos, nei
sins.
Ne, kaip tau tai patinka? kandiai paklaus ji Andrejaus.
Labai patinka, negraiame Andrejaus veide pasirod
lengva ypsenl. Manding grau. Argi ne?
inoma, grau, burbteljo Tamara. Tik taip isipusiusi
ji per daug panai nuotak. Manding tai nepadoru.
Tai jau kitas klausimas, sutiko Begorskis. Bet reikalauti
i Aelos padoraus elgesio tai panaiai tas pat, kaip achmatuose
laukti, kad rikis eit kaip irgas. To negali bti tiesiog i principo.
Ms graikikoji grauol niekada nebuvo delikati ir taktika, ji pa
prasiausiai neino, kas tai yra.
Tamara i padilb stebjo, kaip Aela artinasi prie jaunj, tei
kia jiems didiul gli puokt ir d su dovana kakokio ne
tikimai graaus rato lovos skalbini komplekt.
Dovanl su uuomina, ypteljo Andrejus. Girdi,
mgaukits eimyniniu gyvenimu ant spalving paklodi. Turbt
importins?
Greiiausiai, patrauk peiais Tamara. Msiks visos
baltos. O Aela niekada nieko msiko nenaudojo, jos motina tokiuo
se sluoksniuose sukiojasi, kur vien tik importiniai daiktai. Net jos
plauk segtukas pranczikas, a tok viename urnale maiau. O jos
vyras nieko, simpatikas.
Tikrai, patvirtino jis. Rodos, normalus vaikinas. Ir kaip
jam ov galv ms Alk vesti? Nagus juk nusikramtys iki alkni,
bet bus per vlu, nuo Alkos motinos neisisuksi jos tokie ryiai,
bet k sutramdyti gali. Jeigu ji nenors, joki skyryb nebus.
Kodl manai, kad jis nors su Aela isiskirti? nustebo
Tamara.
imtu procent sitikins. Su ja gyventi nemanoma. Tiksliau,
manoma, bet reikt bti tokiam, koki pasaulyje nebna. Viena
vertus, geriausiu, bet kita vertus, ne geresniu nei ji pati. Nevert savs
ji nepaks, o geresnio u save tiesiog netoleruos. tai ir pagalvok, kur
tok rasti. itas, i visa ko sprendiant, visikai normalus, taigi netru
kus viskas ir prasids. Ilgai jie kartu negyvens, pamatysi.
Pamaiusi, kad Aela prijo prie Rodislavo ir pakviet j okti,
Tamara paniuro dar labiau.
Na, tai visikai netinkama, sunypt ji Begorskiui
aus. Argi galima vestuvse kviesti jaunik okti, jeigu nesi nuo
taka? Js Aela visai gd prarado.
185
Baik tu, Andrejus ramindamas udjo deln jai ant ran
kos, ko gi dabar? Tegul paoka, didelio ia daikto. Jai Rodikas
visada labai patiko, o jis draugavo su Liuba, todl ms Aela siuto i
pykio. Kaipgi taip: pasirinko ne j, toki proting ir grai, o kak
kit! Gal ji pirm kart gyvenime rankas Rodikui ant pei udjo
ir taip arti jo stovi. Pirm ir paskutin. Tegul mergait pasidiaugia,
nuo to Rodiko nesumas.
Ne, tu pasiirk, vis tiek piktai nibdjo Tamara, ji
jam ant peties galv deda! Jie ivis skruostais susiglaud oka! T
reikia tuoj pat nutraukti!
Ji paband paokti, bet Andrejus tvirtai suiupo j u rankos ir
sulaik.
Sdk, grietai tar jis, nieko baisaus nevyksta. Alka
tiesiog savo savimeil glosto, girdi, vien ved, o apkabins mane.
Liubai niekas negresia, Rodikas j tikrai myli, ir pagaliau j jau ved,
o Alka turi vyr. Pasiirk geriau Liuba ji vyti i laims ir jos
tie demonstratyvs okiai n kiek nejaudina. Imk i jos pavyzd. Ir
baik stebeilytis Alk su Rodiku, tuoj muzika nutils, ir ji nuo jo pa
sitrauks. Geriau papasakok, kas Maskvoje naujo, nes a nuo sostins
gyvenimo atsilikau.
Oi, susizgribo Tamara, tau Liuba turbt nespjo pasa
kyti, rytoj eini teatr, klaikiai mading spektakl Gerasis mogus
i Sezuano, ji tau gavo biliet.
Tikrai?! nudiugo Andrejus. Labai ai! ia tai bent!
Taiau tai bus ryt vakare, o rytoj dien eini kin irti
Hamleto, a tau iandien bilietus nupirkau. Poryt tavo programoje
Gyvieji ir mirusieji...
Gyvuosius ir mirusiuosius a maiau, ms dalin buvo
atvaiavs kilnojamasis kinas, visi privaloma tvarka turjo pasii
rti.
Gaila, nusimin Tamara, mes stengms tau kultrin
program suorganizuoti. Tada, jei nori, galima Tretjakovo galeri
j nueiti, ten dabar nauja ekspozicija i fond... Oi, susigrieb
ji, mes tau tiek priplanavom, o gal tu nori namie pabti, su tvais
ir seserimis?
Tai jau ne, nusijuok Andrejus, nuo to mane atleiskite.
Taip, grsmingai tar Akmuo. Ir kaip liepsi tai suprasti?
Varnas pasipts tyljo.
A tavs klausiu, plunksnuotas tu vpla! K man ia tokio
pasakoji?
K maiau, t ir pasakoju, atsikirto Varnas.
O anksiau k man pasakojai? nesiliov tardyti Akmuo.
Varnas nuleido galv ir m kapstyti koja em.
Irgi...
K irgi? Ne, tu nevapk, o atsakyk man trumpai ir aikiai:
k anksiau man pasakojai?
Irgi, k maiau, t ir sakiau. A juk nekaltas, kad Aelos suknia
kaip nuotakos, o Liubos velniai ino kokia! A juk nekaltas, kad pir
m kart pataikiau kaip tik tuo metu, kai Aela oko su Rodislavu! Jei
biau pateks nors penkiomis minutmis anksiau, biau mats,
kad ji atjo su vyru ir atne Liubai su Rodiku dovan, o dabar... Na,
taip jau ijo, Akmenie, na, nelaimingas atsitikimas, dievai! Na, at
leisk man, k? Nori, a tau virugalv pakasysiu?
Ta vieta, kur augo samanos, Akmeniui visada niejo, ir kartais
jis praydavo Varno patrypioti ant virugalvio, padraskyti nagais
nietini viet. Varnas jautsi nepakeiiamas ios paslaugos vyk
dytojas ir su malonumu tuo manipuliavo, grasindamas Akmeniui
daugiau niekada samanoto virugalvio nekasyti, jeigu is per daug
kabinsis arba burbs. Bet kart Akmuo buvo taip supyks, kad pri
sigerinti nepavyko.
Nereikia mans kasyti. A reikalauju paaikinimo: kodl
tu mane nuolat klaidini? Kodl a vislaik turiu klausytis kakoki
tavo kliedesi, kuriais a kaip kvailys tikiu, o paskui paaikja, kad tai
visikos nesmons? Ar mes irime serial, ar be perstojo taisome
klaidas?
Daugiau taip nedarysiu, numyk Varnas, nes jautsi kaltas
ir nesugalvojo, kaip savo kalt ipirkti. K man padaryti, kad man
atleistum? sakyk, padarysiu visk, ko pageidauji.
Kokia nauda tau sakinti, Akmuo jau apsiramino ir at
vso. Vis tiek kur reikia nepateksi. Tu juk ne altys, pridr jis
kertingai.
Igirds varovo vard, Varnas net uduso i pasipiktinimo.
Taip, ididiai pratar jis, a ne ta gliti bjauryb, a
ne tas bekojis sliekas! Jis nemgsta serial, o a mgstu, jis nemoka
detaliai ir nuosekliai pasakoti ilg istorij, o a moku. Ir jis negali
kasyti tavo samanoto virugalvio, o a galiu! A ne jis! Ir nedrsk
ms lyginti!
Varnas jau umiro savo nusiengim, dabar jis jautsi teisus ir
buvo pasirengs dl to kovoti iki galo.
Gerai jau, pasakok, kas ten buvo toliau tose vestuvse, nu
sileido Akmuo. Tikiuosi, kad pasiirjai iki galo?
Aela Aleksandridi, po vestuvi pasilikusi sau skambi ir nepra
st rus ausiai mergautin pavard, vent pergal. iose vestuvse
ji pati graiausia, pati geriausia. Ji prima. Ji avingesn u t
nusmurgusi nuotak kaimika suknele su kriputmis ir absurdi
ka, nors ir madinga, ukuosena. Jos dovana u visas nepaprastesn,
toki paklodi ir uvalkal daugiau niekas neturi, juos motinai
padovanojo viena Centro komiteto nario mona, kuriai Asklepiada
Aleksandridi patais veido oval ir kurios vyras atve tas paklodes
i oficialios kelions Anglij. Tegul visi Aelai pavydi, tegul pavydi to,
kokia ji grai, koks jos vyras, kokia jos pritrenkianti italika sukne
l, kokie angliki bateliai, kokie nuostabs papuoalai! inoma, tai
ne auksas, o biuterija, bet labai gera ir brangi, nepatyrusi akis nuo
aukso n neatskirs, o kas i ios publikos turi patyrusi ak? Taryb
Sjungoje biuterija tai plastikiniai karoliai ir stikliniai auskarai,
visa kita sidabras ir auksas, o tikros, brangios, importins biute
rijos ia niekas niekada nra net mats.
Ir koks velnias sugund Rodislav vesti it prasiok? Kako
jis nelinksmas, tarsi vestuvs jo nediugint. Tai inoma, supan
iojo vaikin, matyt, per lov, ir nra jam kur dingti. Gal Liubka
jau ir nia. Greiiausiai taip ir yra, labai jau jos suknel nusmur-
glika, sdi, pilv po stalu slepia. Argi bdama pilvota galt tikr
nuotakos suknel vilktis? Arkliams juoko! inoma, ne linksmybs
Rodikui rpi. Vargelis! Ir dar turbt bijo, kad Aela jam t iemos
epizod primins. Mano, kad jinai j simyljusi ir jai tai kak
reikia. Kvailelis! Reikia tas jo iliuzijas isklaidyti. Tik kaip tai pa
daryti?
Na, inoma! Reikia j pakviesti okio, kai bus paskelbtos mer
gaii teiss, ir pasikalbti. Kartu ir Liubk paerzinti: ji tupi su savo
pilvu, bijo per danai kilnotis, kad prie sveius gdos neprisidaryt,
o Aela su jos vyru paoks. tai taip! I tikrj tai Liubkos galima ir
pasigailti, nr ko piktdiugiauti...
Kakoks tu lidnas, tar Aela, kai jiedu su Rodislavu atsi
dr tarp okanij. Nesidiaugi veds, ar k?
Galv skauda, trumpai atsak jis. Pavargau.
Aiku. Gal ieinam balkon pakvpuoti tyru oru? pasil
ji klastingai.
Tegul visi mato, kaip jaunikis ieina balkon su kita moterimi,
kuri kur kas graesn ir puoniau apsirengusi, negu niekam tikusi
nuotaka.
Ne, nereikia.
Kaip nori. Patenkintas, kad vedei? paklaus Aela, bandy
dama priversti Rodislav pasakyti k nors tokio, kas pakelt j savo
paios akyse.
Bet kol kas nieko i to neijo.
inoma, a labai diaugiuosi, trumpai atsak Rodislavas.
Aela pajuto, kad jis truput atlijo ir dabar jau jos skruostas ne
liet jo kaklo.
inai, Rodikai, a norjau pasakyti, kad tada vasarnamyje
viskas labai kvailai atsitiko. A kvailai pajuokavau, o tu visk pasi
irjai rimtai. Umirkim visa tai, gerai?
Umirkim, aikiai lengviau atsiduso jis.
Ir niekada to neprisiminsim, gerai?
Gerai. Neprisiminsim.
Ar tu prisimeni? vylingai paklaus Aela. Prisipaink,
prisimeni?
Baik. Mes juk susitarme visa tai umirti. Tai ir umirkim.
Iki okio pabaigos jie kalbjosi apie kakokius niekus, ir kalb
jo daugiausia Aela, o Rodislavas atsakinjo vienskiemeniais odely
iais.
Dar apie valand Aela sdjo alia savo vyro ir linksmino
sveius pasakojimais apie usienio mad tendencijas: dl motinos
paini j namuose visada bdavo pai vieiausi usienini
urnal. Pagaliau ji suprato, kad greitai visi prads skirstytis ir laikas
mesti stipriausi kort. Ji atsistojo ir prijo prie Liubos.
Liubaa! tar ji garsiai.
Visi nutilo ir suiuro jas. Labai gerai, kaip tik tai, ko jai reikia.
it atmintin tau ir Rodislavui dien noriu teikti dovan,
kuri btinai atne tau eimyninio gyvenimo laim. Ms vaikikos
draugysts atminimui tau dovanoju it apyrank, kuri btinai
padarys tave laiming, kaip kad padar laiming mane. Imk ir ne
iok.
Tai tarusi, ji nusim nuo rankos pramatni apyrank ir ities
j Liubai.
K tu, papurt galv Liuba, a neimsiu, ji labai brangi.
Nereikia Aela.
Imk, sunibdjo Aela. Ji tikrai labai brangi, taiau
tai ne auksas, taigi tu nebijok. Imk, imk, ji nea laim, j parve i
Meksikos, o prie tai vietiniai indnai per specialias apeigas j ap
kerjo. Man jau atne, tegul dabar atnea tau.
Igirdusi apie apeigas, Liuba nejuia vilgteljo Rodislav ir i
jo veido iraikos suprato, kad jis irgi tai igirdo. Jaunojo veide Liuba
pamat skeptik ypsenl, kuri iblak visas jos dvejones.
Ai, Aela.
Ji pabuiavo draug, pam apyrank, usimov ant rieo ir pa
kl rank auktai vir, kad sveiai pamatyt dovan. Visi suskato
ploti ir praneko apie biiulyst, kai geros draugs nusiima nuo savs
brangenybes ir atvira irdimi jas dovanoja viena kitai.
Aela mgavosi love.
vent baigsi, sveiai isiskirst, liko tik jaunieji, Klara Stepanovna
ir Golovin eima. Ana Serafimovna ikart pradjo tvarkytis.
Tuoj visk nukraustysim, indus suplausim ir taip pat eisim
namo. Toma, padk.
Liuba persireng ir msi prast nam ruoos darb. Moterys
gan greitai visk sutvark, tiesa, indus teko plauti vonioje virtuvs
plautuvje tiek lki, puodeli ir tauri netilpo. Ir dar ikilo sun
kum sutalpinti aldytuve likus maist, kurio irgi buvo nemaai.
Ilgai svarst, tarsi, paskui nusprend visk padalyti per pus, maist
sudti stiklainius ir puodelius, kad savo pus Golovinai galt ne
tis namo. Ana Serafimovna ir Zinaida ilgai atsisakinjo, bet galiau
siai maist pasim. Klara Stepanovna delikaiai pasialino nakvoti
pas gretimame name gyvenani draug.
Mamai atrodo, kad tai bus ms pirmoji tikra vestuvin
naktis ir nenordama mums trukdyti ijo kad nesidrovtu
me, paaikino Rodislavas, kai ijusi i vonios Liuba pamat, jog
anyta dingo i nam.
Nejau ji taip mano? nustebo Liuba. O man atrod, kad
ji visk apie mudu ino.
Rodislavas sumio.
Na, taip prasta. Vis dlto tu pirm kart lieki ia nakvoti
visikai teistai. Anas kartas nesiskaito, pridr jis, turdamas gal
voje nakt prie Jevgenijaus Christoforoviiaus laidotuves.
Liuba kakodl irgi sumio. I tikrj juk pirm kart ji atsi
guls su Rodiku lov kaip teista mona. Ar viskas bus taip, kaip ir
anksiau, ar kakaip kitaip? Turbt kitaip. Jai pasidar truput ne
drsu.
Pasiirkim, koki gavom dovan, pasil ji, stengdama
si atitolinti akimirk, kai teks rytis ir suinoti, kaip bna kitaip.
Pasiirkim, greitai sutiko Rodislavas, ir Liuba suprato,
kad jis irgi nervinasi. Vargas Rodikas, na ir kliuvo jam iandien!
I pradi jaudinosi, nervinosi net iki vmimo, paskui jam susuko
vidurius, paskui suskaudo pilv...
Kaip tu jautiesi? susirpino ji. Kaip tavo pilvas?
Neprajo?
Jis neigiamai papurt galv.
Truput geriau, bet vis tiek paskauda.
Jei nori, paskambinsiu moiutei, pasiklausiu, kaip gydyti? Ji
ino visoki liaudik priemoni, k nors patars.
Nereikia, nesmagu, vlu jau, atsisak Rodikas. Ir ivis,
kakaip viskas kvaila pirma ms vestuvin naktis, o man skauda
pilv. Paiam gda.
Liuba, inoma, puol j guosti.
Na k tu, Rodikai, kaip gali taip kalbti? Mudu jau seniai vy
ras ir mona, i naktis niekuo neypatinga. Turjai sunki dien, per
daug jaudinaisi, pavargai. Bet kuris kitas tavo vietoje ant koj nesilai
kyt arba jau miegot kaip maias pasigrs. Tu i tikrj aunuolis,
beveik negrei, apie tave niekas nepasakys, kad bedei nos mirain
ir apsijuokei, elgeisi nepriekaitingai, ir nors tau labai skaudjo pilv,
niekas nieko net netar. inai k, tau dabar reikia gultis, susiriesti
kamuoliuk ir pasistengti umigti. O i ryto bsi sveikas.
Tu manai? viltingai paklaus jis.
Esu tikra. Dievai nemat t dovan, pasiirsim rytoj, o
dabar a tave paguldysiu ir paiiuosiu. Ne, palauk, tu gulkis, o a
tau kartos arbatls atneiu. Vis t maist, kurio mes iandien pri
sikirtom, btinai reikia ugerti dideliu kartos arbatos kiekiu, mane
taip moiut mok.
Rodislavas su malonumu lindo lov, pasikio po nugara dvi
pagalves, savo ir Liubos, ir susiriet. I tikrj palengvjo. Kokia vis
dlto Liubaa aunuol, visada ino, k daryti, kad jam bt gerai!
Liuba atne i virtuvs padkl su dviem puodeliais garuo
janios, vieiai uplikytos arbatos. Puodeliai buvo nauji, Rodikui
niekada nematyti.
Turim nauj puodeli? paklaus jis.
Tai Toma mums su tavimi padovanojo, a neikeniau ir i
pakavau, kol vanduo uvir. Tikrai gras?
Gras, sutiko Rodislavas. O kokios dar ten dovanos?
Na, ten visoki... daugiausia skirt nam kiui. Galima pa
galvoti, kad mes su tavimi plynoje vietoje, naujame bute pradedam
bendr gyvenim. Ind rinkinys eiems asmenims, puod rinki
nys, staltiess, servetls, stikliukai. Tiesa, yra ir knyg. O Andrejus
koks aunuolis, Voznesensk gavo! Ir kada spjo? Juk tiktai inakt
Maskv atskrido.
Jis turi pastam spekuliant, man Andriucha pats pa
sakojo, seniai, dar prie kariuomen, jis i to spekulianto visokius
reikalingus daiktus pirkdavosi. Juk gerai udirbdavo, jis galjo ir
permokti.
Tada aiku, i kur nailono markiniai, nusiypsojo Liuba.
193
Ir Aela labai ger dovan atne, tiesa? Tokie nepaprasti lovos balti
niai puikumlis! Rytoj ir pasiklosim, kad bt grau, gerai?
Gerai.
Ir apyrank labai grai. Tik ji turbt tokia brangi... Niekada
nemaniau, kad Aela gali man padovanoti tok brang daikt. Tiesiog
taip paprastai nuo savs nusiimti ir man atiduoti.
A irgi i jos nelaukiau, prisipaino Rodikas. Platus
mostas, graus. Tik manau, kad toki apyranki ji turi per akis. Jai
dovanas vis vea dkingos jos motinos klients, taigi ir atiduoti ne
gaila. O kad Meksikos indnai j apkerjo, greiiausiai pasakos.
Tai jau!
Ir jie sutartinai nusikvatojo, prisimin juodosios sens ukei
kimus.
O sens nuo tada i tikrj daugiau niekas mike nesu
tiko, vis dar juokdamasis pasak Rodislavas. Tai bent Aelai
diaugsmo turbt draugams be perstojo skied, kad tai ji sens
amiams atsikrat. O tie ir patikjo.
Rodislavas atidav Liubai tui puodel, skausmas i tikrj
pamale rimo. Gal nuo arbatos, gal dl to, kad daugiau nereikjo
nervintis: vestuvs praeityje, o Liuba aikiai leido suprasti, kad inty
mi santyki nereikalauja. Juk ji adjo j uiiuoti...
Jis taip ir umigo, pusiau sdom, laikydamas mon u rankos.
Atsibudo Rodislavas tamsi nakt, pajuto, kad jam nepatogu,
pradjo taisytis emiau ir rado po savimi dvi pagalves, o alia pama
t miegani vir antklods ir be pagalvs Liub, usiklojusi plonu
chalatliu. J apm graudus velnumas: kokia ji vis dlto... Pati ge
riausia, pati velniausia, pati supratingiausia, pati pati geriausia.
O toliau ten viskas labai paprasta, pasak Varnas, sugrs
i eilins kelions. Po kurio laiko Liuba pradjo lauktis, o 1965
met gegu, tik dvi savaits iki proankio gimimo, pasimir Ana
Serafimovna. Liuba laidotuvse buvo su dideliu pilvu ir taip igy
veno, taip grausi dl moiuts mirties, jog a net isigandau, kad
nepagimdyt tiesiai kapinse. Bet nieko tokio neatsitiko. Po dviej
savaii, paioje gegus pabaigoje, gim berniukas ir senelio garbei
buvo pavadintas Nikolajumi. Liuba metams ijo akademini at
ostog, priirjo vaik, paskui j ileido lopel ir gro institut.
Taip tenai ir mokosi. Na, k tau dar papasakoti?
Apie but, tu apie but pasakyk! Ar gavo jie but?
O kaipgi! Kaip ir planavo. Liuba kaip tik pradjo lauktis,
ir Golovinui dav du butus, jo paties eimai ir Liubos juk jie
spjo Rodik savo barake priregistruoti, taigi viskas buvo teista.
Tiesa, jauniesiems tepaskyr vieno kambario but, Liuba tada dar
paymos apie ntum neturjo, bet savo plai ird parod Klara
Stepanovna, kam jai, girdi, vienai keturi kambari rmai. Taiau
atiduoti juos snui, o pati gyventi vieno kambario bute ji irgi neno
rjo, buvo pripratusi prie erdvs, todl pasil keistis: jos ir Liubos
but ikeisti vien trij kambari jauniesiems ir vien dviej kam
bari sau. Tai visus patenkino. Kol iekojo su kuo keistis, kol tvark
dokumentus, kol kraustsi, Liubai jau ir gimdyti atjo laikas. O ia
dar ir Mamut pasimir. Varg mergait vos spjo prie laik egza
minus ilaikyti ir ivaiavo gimdymo namus.
Tu man apie snel papasakok, apie berniuk, papra
Akmuo. Koks jis ijo?
Kas ino, koks jis buvo i prigimties, filosofikai atsak
Varnas. Svarbu, koks jis tapo po aukljimo. O su aukljimu ten
visikas krachas! Tvas universitete isilavinimo siekia, motina sdi
namuose su vaiku, jai abi senels padeda, kiek jgos leidia, kadangi
paios dar kol kas dirbamoms iki pensijos dar dirbti ir dirbti. Liuba,
inoma, susitvarko, ji greita, mikli, sumani, bet juk visai neisimie
ga! Bernas paverkti mgjas, ypa naktimis, o nakt mylimas vyras
Rodislavas turi isimiegoti, kad gerai mokytsi, o vaikas nutyla tik
ant rank, todl Liubai ir tenka kiauras naktis Nikoliuk pirmyn
atgal tsyti. O Rodikas isimiega ir bgte universitet, o i ten
namo nelabai skuba monai padti, daugiau laiko bibliotekoje pra
sdi, mokosi. Ne, nieko nenoriu prikiti jis snumi didiuojasi,
diaugiasi, kad vaikinas auga, tik tegul jis auga kaip nors be jo, be
Rodislavo, be rpesi, varg ir nemiegot nakt.
K gi, tipikas vaizdelis, nusijuok Akmuo. O senels?
Kaip jos elgiasi su anku?
Kaip vitos su kiauiniu! Tu klausyk, nepertraukink, tuojau
pats domumas prasids. Vadinasi, ms Klara mariai pagalb
irao i Upekio savo mamyt. Sofij Iljinin. Bab Soni, taip
sakant. Toji, kai tik Nikoliuk pamat, net apsiverk: atseit tiksli
jos brangiausio Stiopos, vadinasi, Klaros ttuio, kopija. To Stiopos
niekas akyse nra mats, jis pasimir, kai Klarai treji ar ketveri
metai tebuvo, ji jo visikai neprisimena, tik nuotraukas ant sienos
ir albume tra maiusi. O apie kitus net kalbti nra k. Klara, ino
ma, jokio anko panaumo su savo ttuiu nemat, bet baba Sonia
tvirtai laiksi savo: ir akuts lygiai tokios, ir ypsena tokia, ir visas
jis na, lygiai lygiai toks pat. Apsigyveno ji pas Klar ir kasdien
kaip darb atunt valand ryto atvaiuodavo Liubai padti. O va
karais ir sekmadieniais Zinaida su Klara ateidavo. Taip metus laiko
Nikoliuk paaugino, o paskui nusprend leisti lopel juk Liubai
reikjo institut grti, mokslus ubaigti. Atidav. O vaikinas ikart
ir susirgo. Pagyd. Vl lopel nune, o jis ir vl susirgo. Ar jie ten
perla, ar dar kas... Na, dl to vis moiui nuomon sutapo: reikia
kdik i lopelio atsiimti, tegul auga namuose. Liuba sutiko. Ir vl
baba Sonia kasdien nuo pat ryto pasirodo proankio ganyti ir ieina,
kai jis jau vakare guldomas. Paskui Klara atostog ijo ir papra
atiduoti jai Nikoliuk visam mnesiui, girdi, es jiedvi su mama j
paauginsianios, o Liuba su Rodiku bent kiek laisviau atsikvpsi. Ir
vl Liuba sutiko, ne dl savs, inoma, jai berniktis su visais jo
kaprizais vis tiek vienas diaugsmas o dl vyro sutiko, nes mat,
kad vaikas namie labai j vargina. Mnuo prajo, baba Sonia pro
ankio neatiduoda eik, sako, Liubaa institut, gerai mokykis,
gyk profesij, popink vyr, o mes jau ia kaip nors... Liuba sn be
protikai myli, bet vyr myli taip pat beprotikai. Taip jau ieina, kad
snumi yra kam rpintis, o vyras, jeigu ji vis dmes skirt snui,
likt be globos. Ir Rodislavas u tai, kad Nikoliukas bt paliktas
pas Klar ir Soni. Na, ir paliko. Lyg ir laikinai. Bet pats inai, laiki
na labiausiai amina ir yra. Taip Liuba pavirto ateinania motina,
kasdien po paskait vaiuodavo pas Klar snelio pamatyti, su juo
pasiaisti, o paskui lk namo varintis, tvarkytis, valgyti Rodislavui
gaminti, markinius jam skalbti ir sagas siti. Na, o be to, ji dar visai
jaunut, jai tik dvideimt vieneri, jai ir draug kompanijos norisi, ir
kin nueit, ir parod aplankyti. Rodislavas baig mokslus, pradjo
dirbti tardytoju, jo darbo diena nenormuota, jis labai pavargsta, tai
irgi reikia suprasti, turti omeny. Na, o kai ateina sekmadienis, Liuba
anksiau atsikelia ir vaiuoja visai dienai pas Klar, ir vis t dien
snel glosto, upakaliuk buiuoja, vadina auksiniu ir brangiausiu,
paiu geriausiu pasaulyje berniuku, vieninteliu ir nepakartojamu, ir
visus jo kaprizus patenkina, ir visus jo praymus pildo. Na, j galima
suprasti, vis dlto labai jo pasiilgdavo, vis savait matydavo tik dvi
tris valandas per dien, tai sekmadien ir atsigaudavo i peties.
O Rodislavas?
Jis irgi, jei nebuddavo, sekmadieniais atvaiuodavo. Kai ber
niukui sujo treji metai, j atidav vaik darel ir i karto prasidjo
problemos.
Nieko keista, sutiko Akmuo, a net spju kokios.
Kokios? Nagi pasakyk, kokios? provokavo Varnas. I
kur gali inoti, jeigu ten nebuvai ir nieko nematei?
Taigi daug proto tam nereikia, kad atsptum. Berniukas pas
moiutes buvo pats paiausias, geriausias ir puikiausias, vienintelis
visame pasaulyje ir apskritai visatos bamba, o dabar paaikjo, kad
yra kakoki ma, vani, tani, peti, kurie turi lygias teises su juo,
kurie nori ir baisiausia! turi teis aisti tais paiais aislais, ku
riais nori aisti jis pats. Ir pieia taip pat gerai kaip jis, ir eilraius
deklamuoja ne blogiau, o netgi geriau u Nikoliuk. Argi jis gali tai
paksti? Tikriausiai jis nenorjo to darelio n lankyti.
Tikrai. Nenorjo. Verk, rod isterij, ant grind raiiojosi.
Baba Sonia vl pasil palikti vaik namuose jos globai, bet syk
Liuba jau nepasidav. Pirma, baba Sonia jau tikrai labai nejauna, o
berniukas kasdien stipresnis ir vikresnis, ji gatvje jo nesuvaikys, o
antra, vaikas turi augti kolektyve.
Nejau pati susiprato? nepatikjo Akmuo.
Kur jau ne, pati! prunkteljo Varnas. Supras ji
tau, kai kalbama apie jos stebuklingj Nikoliuk. Tai Nikolajus
Dmitrijeviius jai apviet prot. Na, inoma, ir Tamara savo trig
ra pridjo. Senelis Nikolajus ivis buvo vienintelis mogus, kuris
teisingai vertino t bobik bakchanalij su kdikliu, bet ramiai
apie tai pasikalbti su dukterimi ir entu neturjo nei jg, nei lai
ko jis jau buvo labai didelis virininkas ir beveik vis laik, net
ir ventadienius, praleisdavo tarnyboje. Todl galjo tik retkariais
trankyti kumiu stal ir aukti ant Zinaidos, girdi, k js, kvailos
bobos, darote, auginate ne vyr, o mamyts snel, kuris atsiss jums
paioms ant sprando ir kojomis tabaluos. Na, apie vaik darel jis
irgi isirk soiai. Metams bgant jis irzlus pasidar, greit supyks
ta... Golovinas, inoma, suprato, kad vaikin gadina, bet tikjosi, kad
Romanov ir Golovin kraujas nugals ir berniktis darelyje, vai
k kolektyve, persiaukls.
Na ir kaip, persiaukljo?
Kur jau ne! Tik dar blogiau. darel eiti teko, nors jis ir
nenorjo, bet kur dsies? Ir jis rado bd, kaip vl tapti paiu pa-
iausiu ir vieninteliu. Berniktis meluoti imoko tuo pat metu
kaip ir kalbti, o po kiek laiko vald pataikavimo ir padlaiiavimo
men. Isimiklino su senelmis, suprato, kad veikia, ir naudojosi i
sijuoss. sivaizduok sau, baba Sonia ko nors jam neleidia, tai jis
ir nekyri, isterijon nepuola, o apsimeta, kad pasidav, ir veikia k
nors kita, o paskui prieina prie jos, kniumba kelius, apsikabina
kojas ir sako: tu, inai, bobule, pati mano geriausia, pati graiausia
ir kvepi taip skaniai, niekas kitas taip skaniai kaip tu nekvepia. O ji
jam atsako: tu mano branguti, tu mano aukseli, eik ir daryk tai, ko
a tau neleidau. Saldain suvalgyk, sriubos nepabaik, su dute pa-
aisk, televizori sijunk, odiu, aunuolis tu, pasiimk nuo lentynos
pyragl. Smegen vaikinukas turi, ir isivysts ne pagal metus, su
sigaudo greitai, bet daniausiai savo naudai. Jis ir su vaik darelio
aukltojomis imoko panaiai elgtis. Marja Ivanovna, js tokia grai,
tokia teisinga, tokios geros irdies, js man kaip mama, net geres
n, ir taip toliau. Ir, savaime suprantama, kai vaikai raket nupie,
Marija Ivanovna visiems girdint paskelb, kad pats graiausias pie
inys Kolios Romanovo. Ir kai vaikai rengsi Naujj met ventei
darelyje, Koliai Romanovui buvo paskirtas svarbiausias vaidmuo,
nes jam geriausiai sekasi deklamuoti ir pagal muzik suokti. Taip ir
ijo, kad jis ir darelyje tapo pats paiausias. Taiau ir pats nesupra
to, kad pats paiausias jis tik todl, kad pataikauja ir padlaiiauja,
jis nuoirdiai tikjo, kad i tikrj yra geriausias ir tai yra jo nuo
pelnas. tai tokia ijo mirain.
Bda, ujauiamai atsiduso Akmuo. O k gi Rodislavas?
Nejau nemat, kaip vaikas luoinamas?
Tu vis su savo Rodislavu! Ne snus jam galvoj. Jamrpi dar
bas, karjera, nauji draugai ir bendradarbiai. Be to, k jis gali pasteb
ti? Jis su snumi susitinka sekmadieniais ir tai ne kiekvien savait.
Nikolajus Dmitrijeviius band, inoma, su entu pasikalbti, atverti
jam akis, girdi, pasiirk, k su vaiku daro itas bob batalionas,
bet juk Rodislavas net nesuprato, apie k, ties sakant, kalbama, ir
nenorjo nieko girdti, es viskas gerai, auga sveikas ir protingas
vaikas, trej met jau raides painojo, ketveri pradjo skaityti, ko
jums dar reikia? Kai Nikoliukui sukako penkeri, pas j ateidavo mu
zikos mokytoja (Klara turjo ger vokik pianin), kai buvo eeri,
199
mokytoja j pradjo mokyti anglikai (tada kaip tik atjo mad
angl kalba). Ir kakaip taip atsitiko, kad berniukas tvirtai apsistojo
Klaros ir babos Sonios namuose, nors ir Liuba, ir Zinaida kasdien j
lank. Na, i tikrj tai ne visai kasdien. Kai Liuba baig institut ir
pradjo dirbti, laiko ji turjo maiau, nes mon, kuri j paskyr
po instituto, buvo kitame Maskvos gale, kelion trukdavo dvi va
landas ir penkiolika minui, o jei tekdavo ilgai laukti autobuso, tai
ir daugiau, todl vesti vaiko darel ir laiku jo pasiimti ji negaljo
ir diaugsi, kad snus vakarais usims naudingais dalykais. Pati
nebt spjusi jo vedioti angl ir muzikos pamokas, o dabar ber
niukas ir priirimas, ir lavinosi. Ir tik septyniasdeimt antraisiais
pradta kalbti apie Nikoliuko perkraustym tv namus: rugsj
jam reikjo eiti mokykl.
Ai Dievui, atsiduso Akmuo, pagaliau tas absurdas
baigsi.
Neskubk, gudriai prisimerk Varnas, ne viskas taip
paprasta. Nusprsti tai nusprend, kaip Liuba pratus i anksto, o
ia kaip perknas i giedro dangaus! ji vl nia. sivaizduoji?
Kaip tada vaik imti? Rugsj, kai prasids mokslo metai, Liuba jau
bus gimdymo atostogose, ir juk neimsi jo dviem mnesiams, nes pa
skui, kai gims antras vaikas, Koli vis tiek teks atgal senelms grin
ti, Liuba su dviem nesusitvarkys. odiu, liko vaikinas pas Klar ir
Soni, o tos ir diaugiasi.
Nesuprantu, tar Akmuo, kodl taip sudtingai daro
ma? Kodl nebuvo galima apgyvendinti Sofijos pas save, kad ji pri
irt vaik? Vis dlto berniukas augt su tvais.
Taigi Liuba kiek kart sil! Sofija nenorjo. Ir Klara buvo
prie, kad j su tikra motina iskirt. Galima pagalvoti, kad prie tai
Sofija su ja ir gyveno. Juk jos gyveno skirtinguose miestuose ir
nieko, i ilgesio nenumir. Kas tas moteris supras! Liuba juk visaip
sutiko, ji kvietsi pas save ir Klar kartu su baba Sonia atsikraustyti,
bet vis tiek Klara usispyr, neva jai nuo jos nam iki darbo pen
kiolika minui psiomis, o nuo Liubos reikia ilgai ir nepatogiai
keliauti. I tikrj ji paprasiausiai nenorjo bti antrja eimininke
virtuvje, a taip manau. Per tiek met priprato bti vienintele, o pre
tenduoti pirmenyb Liubos namuose ji vargu bau galt.
O kodl gi?
Kad turtum teis bti pirmja eimininke, reikia pirmiau
sia tokia tapti, tai yra realiai pradti rpintis visais eimos nariais.
O Klara kaip buvo pratus? Christoforoviius ir Rodikas neiranks,
juos galima ir makaronais mitinti cukrumi pabarstei, sviestu pa
skaninai, tai tau ir patiekalas. Ir puskojini skyli galima neadyti,
kol pirtas visikai neils, ir lang galima neplauti, kol viesa kakaip
prasiskverbia. Ms Klara eiminink nekokia, bet vyrui ir snui
visikai tiko. O jei persikelt pas Liub, vis pirma, turt rpintis
keturiais suaugusiais ir vaiku, tai yra visiems gaminti, visus apskalbti
ir drabuius ilyginti, paskui visus tvarkyti juk nesmagu vien mar
iai visk suversti, o antra, visa tai daryti reikiamu lygiu, atitinkamai
Liubos standartams: kruopiai ir sistemingai, o ne bet kaip ir ret
kariais. O Klara to nenorjo, tai tau ir visos prieastys.
Labai gali bti, sutiko Akmuo. Skamba protingai. Pats
iprotavai ar vl pokalb nugirdai?
Varnas nusisuko ir apsimet, kad stengiasi snapu ipeti sparne
strigus puies spygl.
Pats, atsak jis, neirdamas Akmeniui akis, todl
Akmuo padar visikai teising ivad, kad jo draugas, velniai ta
riant, ikreipia faktus.
Bet jis apsimet, kad nieko nepastebjo. Kam pyktis dl niek?
Geriau tegul pasakoja toliau.
Septyniasdeimt antrj ruden gim mergait Olia, bet nuo
pat gimimo visi j vadino Lelia. Silpnut tokia, ligota, Liuba su ja pri
sikamavo. Gerai dar, kad bobuls Nikoliuk pasim, nes ji jau tikrai
nebt susitvarkiusi. Lelia vis laik verk, ir jei Liuba man, kad
Nikoliukas kadaise buvo didiausias verksnys pasaulyje, tai gimus
201 VILGSNIS I AMINYBS. Geri ketinimai
Lliai ji suprato, kur pipirai auga ir kok vaik galima laikyti didiau
siu verksniu pasaulyje. Liubos vaikai verk nevienodai.
Kaip tai? susidomjo Akmuo. skirtingais balsais ar k?
Daug tu supranti apie vaikus, uolos gabale tu bejausmis! Net
nematei j niekada!
Bet juk tu man pasakojai, teistai paprietaravo Akmuo.
A juk ne bukas, ir jeigu k nors ne taip supratau, tai tik todl, kad tu
blogai paaikinai. Aikink kaip dera.
Aikinu kaip bukam, atsikirto Varnas. Vieni vaikai ver
kia, kai jiems blogai, pavyzdiui, skauda arba baisu, ar paprasiau
siai lapia, o kiti kenkjikai, tai yra i kapriz. Nikoliukas verk
kenkjikai, jis reikalavo dmesio, jis jau vystykluose norjo, kad pa
saulis suktsi aplink j ir viskas bt taip, kaip jis nori, o Lelia verk
todl, kad jai arba skaudjo, arba buvo baisu. O baisu jai buvo beveik
nuolat, nes ji buvo Liubos prigimties ir atsigim labai jautri. Net jei
nieko nesuprato, ji i balso, k ten i balso tiesiog i kvpavimo,
pajusdavo, kad kakas ne taip, kakas susinervins arba nepatenkin
tas, arba pyksta, arba pavydi. Taip taip, sivaizduoji, ji net tokias emo
cijas jausdavo. Ir ikart aaras. Su ja net televizori reikjo irti
labai atsargiai jei kok film rodydavo su tragikomis scenomis, o
dar, neduokdie, atitinkama muzika, mergait itikdavo tikra isterija.
Arba ateidavo pas Liub draug ir praddavo pasakoti kak lid
no, Lelia vlgi igirsdavo intonacij, pajusdavo emocij ir verkt.
Bet blogiausiai bdavo, jei namus ateidavo negeras arba pavydus
mogus. ia jau prasiddavo tikras skandalas. sivaizduok, mergait
dar tik pradjo vaikioti, o jau galjo apsisukti ir nukrypuoti savo
kamp, jeigu jai mogus nepatikdavo. Bandai j i kampo itemp
ti toks riksmas kyla, nors ausis usikimk. Visa parausta nuo pa
stang, pamlynuoja, veriasi itrkti i rank ir artyn prie to, kuris
jai nepatinka, neina. tai tokia mergait Liubai ir Rodislavui gim.
irk, kaip domiai atsitiko, m samprotauti Akmuo.
Liubos galinga intuicija, ji pasmone spja, kaip pasakyti ir k pa
daryti. Ir toji intuicija perjo jos vaikams, tik snus ja naudojasi kaip
meilus veris, kuris dvi karves inda, visiems padlaiiaudamas ir
savo pus lenkdamas, o dukra tai kaip... Ir usispyrusi kaip jos teta
Tamara. Sprogstamas utaisas. O kaip Nikoliukas seser iri?
Na, kaip kaip... Nelabai kaip. Tai yra pai Leli jis iri ge
rai, bet fakt, kad jis dabar ne vienintelis auksinis vaikas inoma,
blogai. Ir tai kas domu: tas smulkus sukius sigudrino skirtingai
elgtis tv namuose ir bobuli namuose. A juk sakau, jis turi intui
cij...
I tikrj nieko panaaus Varnas nesak, apie intuicij sampro
tavo kaip tik Akmuo, bet ir ia nebuvo prasms ginytis ir tikslinti
autorysts. Nesirengia Akmuo smulkintis dl niek.
Kai moiuts j atveda pas tvus, jis su Lelia aidia ir ara
bus puia, girdi, kaip gerai, kad jis dabar turi ma sesyt-llyt, ir
kokia ji juokinga, ir kokie jos nuostabs mai pirtukai su tikrais
nageliais, visai kaip didels, ir kokios jos nuostabios akuts. O kai
tik likdavo vienas su moiutmis, ikart tapdavo tokiu lapiuku, kuris
vairiausiais bdais prievartauja i j sau pagyrimus ir igauna at
leidim u tai, ko pridars, ir leidim pridaryti daugiau. Vadinasi, jis
gerai sismonino, kad mamai vienintelis jau nebus niekada, nereikia
net mginti, o su moiutmis dar yra galimybi pasiautti. O moiu
ts, sivaizduoji, k daro? Vitos besmegens. Kala bernikiui, kad
jam visi pavydi! Tam lapiukui negali, ar matai, net pastabos padaryti!
Jis negali pasielgti neteisingai, nes neteisingai jis pasielgti negali. O
jeigu j kas nors kritikuoja, tai yra tik vienas atsakymas: todl, vaikeli,
kad jie tau pavydi. Petia pasak, kad tu blogas ir yktus, jei neduodi
jam savo aislo? Jis paprasiausiai tau pavydi, nes tu turi tok nuo
stab aisliuk, o jis neturi, ir anaiptol tu ne blogas, tu pats geriausias.
Mokytoja Marja Ivanovna sak, kad tu per daug savim pasitikintis,
nedarai nam darb, pasitiki savo atmintimi, o ji tave iduoda?
Para tau ketvert? Ji pati kvail, ji tau pavydi, nes tu labai gabus ir
tavo atmintis puiki. Ir taip toliau, ir panaiai. Jsivaizduoji?
203
Komaaaras, nuts Akmuo, taip jie vaikin visai gali
sugadinti. Ir vis dlto a nesuprantu, o kur iri Rodislavas? Nejau
nieko nemato ir nesupranta? Jis juk nekvailas mogus. Liuba tiek
to, ji su maesniu vaiku usiknisus, bet juk tvas akis turi?
Tas ir yra, kad tvo akivaizdoje Nikoliukas ilkinis! A juk
tau, bukam rieduliui, aikinu, kad jis tv akivaizdoje elgiasi visikai
kitaip. Ir moiuts Liubos ir Rodiko akivaizdoje lieuviams valios
neduoda. Kartais, inoma, atsitinka, kad ir Liubos namuose jos k
nors lepteli, bet ji kakaip j kalbas dmesio nekreip, daugiau
sn ir dukr irjo ir diaugsi, kokie es jos vaikai nuostabs
auga. O Rodislavas nuo aukljimo problem apskritai atsitver,
teino turs du vaikus, ir kad berniukas vyresnis, ir i aplinkyb
j i tikrj diugina, o koks tas berniukas ir kas i tos mergaits i
augs dl to tegul monai galv skauda. Vaikai ir namai moters
dalia, tai tegul ir rpinasi. Ne, a nieko nenoriu pasakyti, jis elgiasi
padoriai, alg atnea vis iki kapeikos, neprageria, mergoms nei
leidia, ir jeigu Liuba paprao k nors padti, jei jis namie, visada
padeda. Tik kad namie jis nebna... Na, pats supranti, darbo diena
nenormuota ir budjimai po par danai pasitaiko.
Gerai, visa tai supratau. Tu man apie Liub ir vaikus jau daug
papasakojai, o apie Rodislav kakodl tyli, reikia replmis i tavs
po vien od traukti. Nejau nra k pasakoti?
Yra k pasakoti, yra, sunkiai atsiduso Varnas, tik vargu
bau tave tai nudiugins.
Kiek dabar? nekantriai paklaus Rodislavas.
Devyniasdeimt keturi, atsak peiuitas operatyvininkas
Slava Serdiukovas. Dar ei, ir viskas. Kviestiniai, iek tiek paken
tkit, nedaug liko.
is iupinjimasis su tuiais buteliais Rodislavui jau mirtinai
griso. Byla, jo manymu, buvo neverta pastang. Gauta informacija,
kad stiklo taros supirkja iuprova apgaudinja klientus, tuius
butelius ibrokuoja kaip apdauytus ir maiau u juos moka, o i
tikrj tie buteliai bna sveikutliai. Pagal taisykles apdauytus
butelius ji turt grinti, bet jinai j negrindavo. Vadinasi, gry
niausias Pirkj ir usakov apgaudinjimas, tik kad rodyti tai ne
taip lengva. Norint inkriminuoti iuprovai klient apgaudinjim,
reikia rodyti, kad buteliai, jos pavadinti apdauytais, yra geri, be
menkiausi defekt ir tinkami priimti. O kaip tai padaryti, jeigu jinai
j negrina, o krauna primimo punkto vidaus patalpoje kakoki
d, kurios pro ma primimo langel net nematyt? Rodislavas
savo kabinete, dalyvaujant operatyvininkams, j visuomeniniams
padjjams ir preki inovui i prekybos valdybos, sura akt,
kad kontroliniam supirkimui skirti tuti buteliai neapdauyti ir ne-
trk. Operatyvininkai su padjjais susikrov butelius krepius
ir patrauk pas iuprov j priduoti. Ji, inoma, imdama kas trei
ketvirt butel, sak:
Sudus, ir krov juos d po prekystaliu.
Po to, kai paskutinis padjjas itutino savo krep, buvo pa
skelbtas kontrolinis patikrinimas ir iuprovai parodytas aktas, kad
visi buteliai buvo sveiki.
Nieko neinau, liai pareik primja, js milicijo
je buteliai gal ir buvo sveiki, o kol atvet duo.
Buvo pareikalauta parodyti d suduusi.
Praom! patrauk peiais iuprova.
Ir kas i to? Kaip nustatyti, kokie toje dje buteliai? Tie, ku
riuos atve operatyvininkai ar kokie nors kiti? Kontrolinis patikri
nimas gdingai lugo.
Ir tada Slava Serdiukovas rado ieit: visus priduodamus bute
lius paymti specialia un pasta, kuri plika akim nesimato, o j
apvietus vyti rykiai alia spalva. Ir vl buvo suraytas aktas, tik
dabar su prierau Kad kontrolinis patikrinimas vykt objektyviai,
205
visi buteliai paymti, ir vardyta ymens mediaga. Liko paymti
dar eis butelius ir buvo galima sisti grup supirktuv.
Rodislavas vos nuslopino iovul. Kokiais niekais jam tenka
usiiminti! Kai baig universitet, gavo paskyrim VRMtardy
tojo pareigas. Jis sivaizdavo pasalas, vijimsi, sulaikymus, baisius
udikus ir ukietjusius vagis, kurie neatlaik Rodislavo Romanovo
surinkt prie juos rodym paprays vandens ir pasakys:
Gerai, pilieti virininke, tu nugaljai, rayk.
O kaip atsitiko i tikrj? Joki vagi ir mogudi, tik grobs-
tytojai ir sukiai. Jo specializacija, ne paties, beje, pasirinkta, o pirta
vadovybs nusikaltim prie socialistin nuosavyb bylos tai
nuobodybi nuobodyb! Begaliniai ratai, kalnai popieri, vatara
i, buhalterini ataskait, sskait, nesibaigianios preki inov
ekspertizs odiu, rutina ir nuobodulys. Ir jokio heroizmo.
Jis baig rayti kaltinamj ivad atgrasioje viebuio bufe
tininks apgaudinjam pirkj byloje ir isiruo namo. Pirmas
mogus, kur engs namus pamat Rodislavas, buvo Tamara,
aidianti slpyni su trimete Lelia.
Ttis! sukliko mergyt, puldama prie tvo.
is pakl dukrel ant rank, ibuiavo, sikniaub nosimi vie
sius garbanotus plaukuius ir giliai kvp salsvo vaikiko kvapo.
Tu tio turtas, sududeno jis, tu maoji tio princes.
Lelia plinces, pakartojo mayt, suiupusi Rodislav u
aus ir sukiodama visas puses.
Tu mano maoji bedionl, ts jis.
Lelia bendzionl.
Tu tio llyt.
Llyt.
O kur ms mama? paklaus Rodislavas, kreipdamasis
alia stovini Tamar.
Virtuvje, vakarien ruoia. Duok en Leli ir eik plautis
rank.
Jis pastat dukrel ant grind, ir toji greitai sikibo Tamarai
rank.
aiskim toliau.
Rodislavas nusiav batus, simyn lepetes ir pasuko virtuv,
i kurios sklido gards trokintos msos ir vieiai ikept blyneli
kvapai. Liuba, vilkinti ilgu satino sijonu ir medvilniniais markiniais
uraitotomis rankovmis, burtavo prie salot. sijon pavasar ji
pati pasisiuvo prie paias atostogas: tais metais kilo maksi ma
dos aiotaas, o su tokiais drabuiais darb eiti nepatogu, ypa
vaiuoti visuomeniniu transportu, o per atostogas vasarnamyje,
tame paiame sename Romanov vasarnamyje, sijonas labai tiko.
Rodislavas prisimin, kaip kruopiai Liuba kirpo, naktimis siuvo ir
svajojo vilkdama t sijon vaikioti po sod su Nikoliuku ir Lelia
u rank. Prisimin jos nusivylim netrukus paaikjus, kad ilgas
sijonas visai netinka iuolaikiniam vasarojimui, bent jau rpestingai
monai ir dviej vaik motinai. Vien priebuio laipteliai k reik!
Pabandyk ulipti ar nusileisti laipteliais, kai abi tavo rankos uimtos.
Por kart umynusi ant padurk, suklupusi ir kone nepaleidusi i
rank Lelios, Liuba nusivilko sijon ir kio spint. Grus Maskv,
madingas apdaras labai tiko kaip naminis drabuis, bet ir tai tik de
imia centimetr patrumpintas.
Sskis, Rodikai, viskas jau paruota, meiliai tar Liuba,
buiuodama vyr. A iandien truput pavlavau vakarien, bet
vis tiek kol grai suspjau.
Kur nors utrukai? abejingai paklaus jis.
Ties sakant, jam nebuvo labai domu, kas per rpesiai neleido
monai paruoti vakarien laiku svarbiausia, kad ji vis dlto spjo
pagaminti valg prie grtant vyrui i tarnybos, bet mandagumas
vert paklausti.
Vaiavau ymtis eilje virtuvei.
Na ir kaip? gyvai pasidomjo Rodislavas.
Jie jau seniai rengsi pasikeisti virtuvs baldus, nusipirkti vie
207
sius plastikinius su stiklinmis durelmis, bet sumanyti buvo kur
kas paprasiau negu padaryti: importini bald laisvai nepardavi
njo, teko iekoti galimybi stoti eil, kurioje reikjo reguliariai
ymtis ir taip patvirtinti savo ketinimus isvajotj prek pirkti,
antraip tave galjo i eils imesti. inoma, ymtis bt patogiau
Rodislavui, juk bald parduotuv buvo netoli jo darbo, bet Liubai
net galv neateidavo apkrauti vyr tokiomis moterikomis parei
gomis. Kas gi turt rpintis virtuve, jeigu ne ji pati?
Mes jau keturiasdeimt atunti, informavo Liuba. Sako,
kad mnesio pabaigoje gali atveti penkis komplektus, tada bsime
keturiasdeimt treti, o prie lapkriio ventes ada atgabenti didel
partij, penkiolika ar net dvideimt virtuvi, ir tuomet dar toliau pa-
sislinksim.
Jeigu kas nors neuls be eils, tar jis.
ia tai taip, atsiduso Liuba. K padarysi, tiek laiko
laukm, palauksim dar. Paskui met pabaig tikrai dar atve, kad
vykdyt plan. Kaip tau darbe?
io klausimo Rodislavas visada lauk ir atsakydavo j su ma
lonumu. Jampatiko Liubai pasakoti apie savo tarnybinius reikalus,
santykius su kolegomis, konfliktus su vadovais, arba, atvirkiai
apie sutarim su jais. Pasakodavo siningai ir objektyviai, ne
bijodamas galimos kritikos. Liuba niekada jo nepeikdavo, kad ir k
Rodislavas padaryt, jis visada bdavo beslygikai ir neabejotinai
teisus, iaip ar taip, Liuba visada rasdavo neginytin argument
vyro teisumui pagrsti. Nuo pat pirmos dienos ji inojo jo visas
tarnybines problemas, visus jo draugus ir kolegas ir net kai kuriuos
virininkus. Romanovo} namai buvo svetingi ir vaiingi, Liuba tole
ravo vyro draugus ir net ragino juos atsivesti namus, o ne vsti
kabinetuose, pasipjausius deros ant laikraio ir sipylus degti
ns arbatinius puodelius. Tokie ventimai daniausiai vykdavo
spontanikai, i anksto neplanuoti, po skmingo tyrimo arba eilinio
laipsnio suteikimo, arba paprasiausiai gavus pagyrim ar premij,
ir kai Rodislavas skambindavo praneti, kad iandien utruks su
vaikinais, Liuba btinai atsakydavo:
Ko jums ten sdti antisanitarinmis slygomis? Imk vai
kinus, vekis pas mus, a jums tuoj stal padengsiu vsite kaip
baltieji mons.
Svetingas kvietimas nekart nebuvo atmestas. Liuba i moiuts
Anos Serafimovnos paveldjo retai pasitaikant sugebjim padengti
stal tiesiog i nieko, prie tris dienas iki algos, kai pinig bdavo
lik tik vaik maistui ir transportui iki darbo bei atgal. Mamut
mok:
Net ir sunkiausiais laikais tikra ledi neturi parodyti finansi
ni eimos sunkum. Stalties turi bti balta kaip sniegas, servet
ls gurgdti, indai spindti, o patiekalai panti meno krinius.
Jeigu turi vien agurk, vien pomidor ir vien bulv, gali padaryti
i to tikr natiurmort, kurio nepasigdint ir geriausio restorano
efas.
Liuba moksi i moiuts figrinio pjaustymo ir visoki gud
rybi ruoiant paprastus patiekalus, kad jie ne tik apetit kelt, bet
ir graiai atrodyt. Ji viena i pirmj Maskvoje vertino teigin, kad
pica varg maistas. Gerokai iki to laiko, kai sostinje atsirado
pirmosios picerijos, gavo recept, imoko i neraugintos telos kepti
plon paplot ir derinti vairiausiomis nemanomomis kombinacijo
mis visokius aldytuve rastus, valgi likuius: deros, dereli, srio,
uv konserv, darovi, msos gabaliuk i vakarykios sriubos,
marinuot gryb ir net vaisi. Tie likuiai, kiekvienas atskirai, ne
patenkint netgi vieno valgytojo, o Liubos pagamintos picos pakako
ir visai eimai, ir netiktai ugriuvusiems sveiams pamaitinti. Ir,
inoma, jos padengtas stalas spindjo sniego baltumu, gurgdjo ir
rjo, neiskiriant net servetli ied. Nors valgis bdavo papras
iausias, stalas visada padengtas kaip banketui. To j irgi imok Ana
Serafimovna.
Rodislavo kolegos mgo pas j sveiuotis ne tik dl skanaus
209
maisto ir graiai padengto stalo. Jiems patiko Liubos svetingumas,
jos draugikumas ir nuoirdi iluma. Romanov namuose jie jautsi
laukiami sveiai. Be to, ten tvyrojo atmosfera, i kurios nesinorjo
trauktis meil, tarpusavio pagarba, pasitikjimas ir iluma. N
karto sveiams neteko matyti eimininks paniurusios, nepatenkin
tos, susierzinusios arba susinervinusios, ji visada ypsojosi, domjosi
nam ir tarnybos reikalais, inojo vyro bendradarbi mon ir vaik
vardus, taip pat, kas kuo serga ir kaip mokosi, o k jau kalbti apie vi
sus Rodislavo ir jo koleg tarnybinius rpesius. Nieko niekada ne
pamirdavo ir nepainiodavo, jai dalyvaujant buvo galima aptarinti
bet kokias problemas, net ir tokias, kuri milicijos darbuotojai prie
mon paprastai neaptarinja. Liuba Romanov buvo puiki klausy
toja. Ji sddavo kartu su jais prie stalo, pasirmusi delnu skruost,
ir neatitraukdavo dmaus vilgsnio nuo kalbtojo, nesiterpdavo
kalb, nieko nekomentuodavo, kartais visai kaip mokykloje pakelda
vo rank ir paklausdavo:
Vitia, atleisk, kad pertrauksiu. O tu inojai, kad...
Arba:
Alioa, ar galima pasitikslinti? O tu...
Ir nereik savo nuomons, kol jos tiesiai nepaklausdavo. Taiau
reikia pasakyti, kad btent t atitinkam klausim jai uduodavo
beveik visada. Nors Liuba Romanov nebuvo milicijos reikal spe
cialist, vis dlto labai gerai ir subtiliai iman mogikuosius santy
kius, turjo ne tik fenomenali intuicij, bet taip pat buvo irdinga bei
imintinga. Liuba visada rasdavo k pasakyti mogui, kad jis jaustsi
teisus ir nesigraut dl padaryt klaid. Ir tikrai, po jos komentar
tos klaidos atrodydavo atleistinos ir paaikinamos, pavirsdavo tiktai
iki galo neapgalvotais, bet iaip jau ne tokiais kvailiais veiksmais. Tai
negi galima nepaklausti jos nuomons? Ar galima taip greitai ieiti
i tokios eimininks nam? Juolab kad gilinimasis vyro ir jo kole
g problemas visikai netrukd Liubai vykdyti eimininks pareig:
tuios lkts akimirksniu prisipildydavo vaii, kartieji patiekalai
ant stalo niekada visikai neatvsdavo, pelenins nepersipildydavo
nuork, o arbatinis nelikdavo tuias.
Ir niekam, neiskiriant n Rodislavo, net galv neateidavo, kad
prie netikt svei antpuol Liuba skalb ir paliko skalbim ne
baigt, kad po skalbimo ji planavo iplauti voni ir tualet, ir dabar
visa tai ji turs daryti vlai vakare, o gal net nakt, nes ji visada tvar
kingai ir iki galo ubaigdavo suplanuotus darbus, n vieno i anksto
numatyto punkto neatsisakydavo ir nepalikdavo rytojui. Sveiams
ijus, Rodislavas mieguistai rydavosi, iovaudavo, guosdavosi
mirtinu pavargiu, ir Liuba meiliai ypsodamasi sisdavo j mie
goti, o pati tvarkydavosi. Baigdavo skalbti, lygindavo, mazgodavo,
sidavo sagas ir veisdavo dmes. Ji niekada neumiro moiuts
odi:
Didiausias mogaus turtas tai j supantys mons. tai
irk: tavo senelio Mitios seniai nra tarp gyvj, o jo pulko drau
gai iki iol atvaiuoja pas mus sveius ir yra pasireng, jei tik reiks,
kuo tik galdami mums padti. Ir mano broliai, ir j vaikai taip pat
danai pas mus bna, jie mus myli, ir tai ms turtas. Tiems mo
nms pas mus gera, jauku, jais rpinamasi, jie nestokoja dmesio,
todl juos pas mus traukia, ir btent todl mes niekada neliksim
vieni, kad ir kas atsitikt. Ir tu privalai daryti visk, kad monms su
tavimi bt gera, tada jie visad bus alia, ir jokia nelaim tau nebus
baisi.
Ir Liuba stengsi. Nors Rodislavas vis daniau m vestis drau
gus namus be jos kvietimo ir i anksto neperspjs, n karto ji jam
nepasak, kad pavargo, kad turi kit plan arba apskritai neturi laiko
ir produkt. Atsirasdavo ir laiko, ir maisto. O draugai ir kolegos pa
vydjo Rodislavui Romanovui, sak, kad jo Liubaa tikra mili
cininko mona ir tokios monos daugiau niekas neturi. Rodislavui
buvo malonu, jis didiavosi Liuba ir savo namais, mgo kviestis
draugus ir su malonumu iklausydavo komplimentus savo monai.
Kaip tau darbe?
211
Rodislavas pradjo smulkiai pasakoti apie primj iuprov
ir un past.
Palauk, bet juk apie iuprov tu man jau pasakojai, prisi
min Liuba. Tu rengeisi kelti byl, kontrolinis pirkimas turjo bti
atliktas dar prie mnes. Argi jo nebuvo?
Buvo, susirauk Rodislavas, tik nepavyko. Ji, gudri
bobel, isisuko, o ms operatyvininkai apsijuok. iai dienai ruo
ms vis mnes.
Na ir kaip iandien viskas seksi? smalsiai paklaus
Liuba.
Puikiai! Pagavom su kaliais. Man Slava Serdiukovas pa
skambino, kai jau namo rengiausi. Dabar ji neisisuks, ta iuprov.
Rytoj kelsiu byl, paruoiu visus popierius ir teisman.
O kaip Slavos Serdiukovo reikalai su mona? Jie susitaik ar
ji vis dar pasiptus?
Kad a ir nepaklausiau, mes su juo prie moni susitikom,
nesmagu klausti. Bet sprendiant i jo patenkintos fizionomijos, ten
viskas gerai.
Na ir ai Dievui. O pas mus irgi viskas gerai. Nikoliukas
gavo penkis i aritmetikos ir keturis i pieimo. Lelia kario ian
dien jau nebeturi, matei, kaip ji su Tamara aidia?
Rodislavas, prisikims piln burn, tik linkteljo.
Taip buvo prasta nuo seniai: pirmiausiai Liuba domisi JOrei
kalais ir JOgyvenimu, paskui pasakoja apie vaikus. Ji pati savo eils
niekada nesulaukia, nes vakariens pakanka tik svarbiems Rodislavo
reikalams aptarti jo darbui, jo problemoms ir jo vaikams. Paskui
jis priguldavo ant sofos ir irdavo televizori arba, jei grdavo
labai vlai, ikart eidavo miegoti.
Liuba jau pyl arbat, kai virtuv jo Tamara.
Uch, vos paguldiau, nusiypsojo ji. Niekaip miegot
nenorjo. Teko net dvi pasakas perskaityti. inoma, bt utek ir
vienos, bet a nevykusiai pasirinkau Pagranduk.
Galiu sivaizduoti, susirpino Liuba. Kai lap
Pagranduk prarijo, Lelia greiiausiai apsiverk.
Teisingai, patvirtino sesuo, guli ir tyliai aaromis
plsta taip jai to kvailo Pagranduko gaila. Teko greitai prie
Raudonkepuraits persimesti, ten pabaiga gera. Liubaa, galima ir
man arbatls? Nuo garsinio skaitymo gerkl perdivo.
Lliai gimus, Tamara labai padjo Liubai, atvaiuodavo, kai
tik bdavo laisva, aid su dukteria, kuri dievino ir kuri atsak
jai tuo paiu. Tamara jau seniai buvo meistrika kirpja, dirbo pa
iame prestiikiausiame Maskvos salone Burtinink, ir patekti
pas Tamar Golovin i anksto neusiraius nebuvo manoma.
Jos rankas, ak ir nepaprast stiliaus bei harmonijos pojt apta
rinjo aktors ir dainininks, vadovs ir aukt vadov, partini
veikj ir ministr, monos. Kad galtum pas j usirayti arti
miausiam laikui, reikjo labai pasistengti. Sklido gandai, kad pas
Tamar Golovin atvaiuoja automobilis, kuris j nuvea pas pai
Jekaterin Furcev. Nors Tamara t gand nepatvirtino, bandiu
sieji, su ja apie tai kalbti tikino, jog jos akys lakst, o tai reik
taip, ji vaiuodavo pas galingj kultros ministr, bet pasakoti
apie tai neturinti teiss.
Liuba pyl arbatos vyrui, seseriai ir sau ir padjo ant stalo dvi
atidarytas, bet dar nepraimtas saldaini dutes.
I kur toks turtas? diugiai nustebo Rodislavas, mgstan
tis ne tik skan maist, bet ir gerus saldainius ir apskritai saldumy
nus. Tiesiog deficito siautjimas.
Tamara atne, pasak Liuba.
Aiku. O kodl dvi?
Tiek padovanojo, nusijuok Tamara. Bt dovanoj
tris, biau atneusi tris. O tau dviej maai?
Nunetum vien namo, tvams, papriekaitavo
Rodislavas.
Ar nori, kad mane i nam ivaryt? Tamara nutais bais
213
veid ir akimirksn tapo labai panai tv Nikolaj Dmitrijevii.
Paskui sikio burnon saldain. Man gana, prisiklausiau.
Atleisk, buvau umirs, kaltai nusiypsojo Rodislavas ir
paglost giminaitei pet.
Tai buvo garsus skandalas. Ir ne vienintelis. Pirm kart Tamara
parsine namus gaut i dkingos klients saldaini dut prie tre
jus ar ketverius metus, kai Lelia dar nebuvo gimusi. Zinaida Vasiljevna
su malonumu igr kartu su dukra arbatos su skaniais saldainiais, bet
kai i tarnybos gro Nikolajus Dmitrijeviius, kilo audra.
Nedrsk neti namus tos imaldos! lo tvas. Tu dirbi
aptarnavimo sferoje, tavo uduotis aptarnauti gyventojus, ir privalai
tai daryti gerai, jeigu jau nieko kito nemoki ir nenori mokti. Gda
naudotis dkingumu u tai, k ir taip turi daryti! Kuo greiiau tai
imesk!
Kadangi nei Tamarai, nei Zinaidai Vasiljevnai ranka tokiam
ventvagikam veiksmui nekilo, Nikolajus Dmitrijeviius asmeni
kai imet dut su likusiais saldainiais iukliad. Tamara ne
patikjo, jog tai yra principin tvo pozicija, ji paman, kad tvas pa
prasiausiai buvo blogos nuotaikos. Bet ir kit saldaini dut, kuri
Tamara parsine i darbo, itiko tas pats likimas, tik jau ne Tamaros
akivaizdoje. Grs po vidurnakio Nikolajus Dmitrijeviius sal
dainius pamat tik kit ryt, kai dukt, dirbanti pirmoje pamainoje
nuo septintos ryto, jau buvo ijusi darb. Smgis teko Zinaidai
Vasiljevnai, kuri mirtinai bijojo savo sutuoktinio, bet mgo saldai
nius ir i paskutinij kovojo u j ilikim, tikindama vyr, kad do
vana nieko blogo nereikia, kad Toma j gavo ne u darb, o veni
proga i darbo draugi. Treias skandalas buvo paskutinis. Nikolajus
Dmitrijeviius auk:
Nepaksiu savo namuose kyininks! Jeigu drsi bent k nors
imti i klient, tu man daugiau ne dukt! A nesirengiu slpti nusi
kaltls! Tau ikels byl, tave pasodins, ir a pirto nepajudinsiu, kad
tave itraukiau. Pasodins ir sdsi.
Tamara i pradi band prieintis, atseit ji ne pareign, ne
vedja, o paprasta kirpja, ir tai darbininko etatas, bausti jos u
ky nemanoma, tai, k jai dovanoja klientai, apskritai joks kyis,
o tiesiog dkingumo enklas, bet viskas buvo perniek. Nikolajus
Dmitrijeviius tvirtai laiksi savo: dukra savo pareigas privalo atlikti
tik u alg, visa kita negarbinga, nepadoru, neteista. Po to Tamara
nutar visas dovanas atiduoti seseriai arba draugms. Btent tokiu
bdu Romanov namuose atsirado u makulatr gauta Karalien
Margo, elektrinis virdulys ir kelios tikros anglikos vinilins plok
tels su Pink Floyd ir Led Zeppelin grupi raais, kurie labai
patiko Rodislavui.
Kaipgi Rodislavas sigudrino umirti, kad namo neti saldai
ni Tamara negali! Liuba akimirk sutriko, ji pasijuto nesmagiai dl
vyro, kuris, kaip jai atrod, buvo neatidus jos seseriai, ir ji isigando,
kad Tamara sieis. Bet Tamara n neman sieisti.
Aela turi nauj meilu, prane ji, smulkiais stipriais dan
tukais graudama griliain saldain. Labai pramatn.
Tikrai?! suuko Liuba. Tik pamanyk, a vos prie dvi
dienas su ja kalbjausi telefonu, ji man nieko nesak.
Bet ji ir man nesak, nusijuok Tamara. A maiau,
kaip jis jos darb atvaiavo.
Aela Aleksandridi, kaip ir jos motina, tapo gydytoja kosmetolo
ge, plastikos chirurge, ir dirbo Groio institute Kalinino prospekte,
viename pastate su Burtininke, todl Tamara nuolat su ja susi
durdavo, o k jau kalbti apie tai, kad Aela danai nukreipdavo pas
Tamar savo pasiturinias klientes ir garantuodavo, kad joms bus
padarytos aukiausio lygio ukuosenos. Su pirmuoju vyru, svei
katos apsaugos ministro pavaduotojo snumi, ji isiskyr prajus
pusmeiui po vestuvi, ir Tamara prisimin Andrejaus Begorskio
pranayst, kad toji santuoka greitai ir gdingai iirs. Paskui buvo
kita santuoka, tokia pat ryki ir tokia pat trumpalaik su jaunu dip
lomatu, kuris Ael trims metams isive Marok, o grs Maskv
215
pareik, kad veriau jam bus udrausta vykti usien, bet monos
diktato jis daugiau nepaks. Treia santuoka egzistavo pusantr
met ir iiro jau paios Aelos iniciatyva. Ji nenorjo aukoti geriausi
savo gyvenimo met nevykusiam poetui, kuris i pradi padar jai
talentingo ir nepaprasto krjo spd, o vliau paaikjo, kad jis
smarkiai geriantis ir negabus nevyklis. Po trei skyryb santuo
kiniai grauols siekiai prarado atrum ir kiek prigeso. Jai atrod,
kad trys buv vyrai pakankamas skaiius moteriai, garsjaniai
didesne paklausa. Daugiau ji nesisteng savo santyki oficialiai
registruoti ir tenkinosi labai jaukiu vyro, uimanio tam tikr pad
t visuomenje ir turinio gerus ryius, meilus statusu. Tai niekuo
nepareigoja, o malonum ir galimybi neisemiamas ulinys.
Profesin Aelos Aleksandridi veikla buvo gan skminga. Be
gabum plastins chirurgijos srityje, labai pagelbjo motinos repu
tacija ir ryiai. Asklepiada Aleksandridi atkakliai rekomenduodavo
dukter kaip ger specialist, o Aela savo ruotu stengsi nedaryti
klaid ir nepamirdavo konsultuotis su motina. Sulaukusi trisde
imties ji jau buvo panaikinusi keli viej moni veido raukles,
pataisiusi poros gruzini kino aktori nosis, po autokatastrofos su
tvarkiusi inomo raytojo monos veid ir tapusi viena geriausi
Groio instituto specialisi, pas kuri ne taip lengva patekti. Pinig
Aelai netrko: nosi ir smakr korekcijos usakovai daugiausia
buvo turtingi Kaukazo respublik gyventojai, o tiksliau j mo
nos. U savo profesional darb Aela, be atlyginimo, nuolat gaudavo
tai vaisi pintini, tai vyno buteli, tai kailini, tai papuoal ir gana
stor vok su pinigais, o k jau kalbti apie tokius niekuius kaip de
ficitiniai teatro bilietai garsius spektaklius, geros, bet irgi deficitins
knygos, saldainiai ir ikr duts.
Po Liubos ir Rodislavo vestuvi prie vienuolika met Aela
kelis kartus skambino Liubai, domjosi, kaip reikalai, kaip eimyni
nis gyvenimas, sil padti, jeigu reikia, paskui ji keleriems metams
pradingo, o grusi i Maroko ir isiskyrusi su antruoju vyru, vl ap
sireik, skambindavo jau reguliariai ir madaug kart per du mne
sius ubgdavo sveius. Nordama padaryti jai malonum, t dien
Liuba visada usimaudavo Aelos per vestuves padovanot apyrank
ir matydavo, kad Aela tai pastebi.
Savo asmeninio gyvenimo Aela niekada per daug neslp,
meiluius pas Romanovus vesdavosi atvirai, todl Liub nustebino
Tamaros inia apie nauj Aelos gerbj.
Gal kol kas nieko rimta, tiesiog lengvas flirtas gls, sal
dainiai ir panaiai, spjo Liuba.
Kurgi ne, ypteljo Tamara, ypa turint galvoje jo
vilgsn ir jdviej buin, kai ms Aela sdosi jo main. inai,
a danai prisimenu per js vestuves Andrejaus pasakytus odius
apie per aukt Aelos reikalavim lyg. Ji nori alia savs turti pat
geriausi vyr, bet jokiu bdu ne geresn u j pai. Kaip tiksliai pa
sakyta! Beje, jau seniai jo pas jus nemaiau. Ar jam viskas gerai?
Dl jo nesijaudink, atsak Rodislavas, jam viskas gerai.
Dirba toje paioje gamykloje vyriausiojo technologo skyriuje, tobu
lina technin maisto gamybos rang. Praeit mnes gavo padori
premij u racionalizacin pasilym.
O kaip asmeninis gyvenimas?
Vis tas pat. Gyvenimas aktyvus, bet ne eimyninis. Kodl taip
domiesi? gudriai prisimerk Rodislavas. Turi plan?
Klausimas nebuvo iaip sau, vienu metu visiems ir Rodislavui
su Liuba, ir j tvams atrod, kad tarp Tamaros ir Andrejaus
Begorskio gali prasidti kakas tokio... Jie sdjo greta per Liubos
ir Rodiko vestuves, kelis kartus oko, kit dien kartu jo kin, pa
skui parod, tuomet Andrejus gro dalin ir laikuose Rodislavui
visad perduodavo linkjimus Tamarai. Bet vliau paaikjo, kad
jiedu paprasiausiai vienas kit gerbia u prot ir iskirtinum, bet
nieko daugiau vienas kitam nejauia. Susitik Romanov namuose,
jie visada nuoirdiai nudiugdavo, ir Andrejus, kaip tikras dentel
menas, paskui lyddavo Tamar iki nam, taiau, be t atsitiktini
217
susitikim, jie vis dlto nebendravo. Tamara savo asmeninio gyveni
mo kol kas nesutvark, o Andrejus nuolat turjo vairaus amiaus ir
kalibro draugui, pradedant studentmis ir baigiant solidiomis
itekjusiomis damomis.
Joki plan, net maiausio planelio ms Andrejaus at
vilgiu a neturiu, nusijuok Tamara. Tiesiog domiuosi prisi
mindama, kaip vaikystje jam patiko Aela. Net js vestuvse jis
j spoksojo ir atvirai grojosi. Ji dabar neitekjusi, tiesa, neinia,
ar ilgam, jis laisvas, todl ir pamaniau, kad jis laisvai gali pabandyti.
inau, kad kartais pas j ueina.
K tu, nesutiko Liuba, Aela niekada gyvenime iki jo ne
nusileis. Vyriausiojo technologo skyriaus ininierius ne jos dydis.
Kad prie jos prisigretintum, turi bti bent jau kokios nors ministe
rijos valdybos skyriaus virininkas. Be to, ir Andriuos ivaizda ne
visai...
O dl to tu klysti, papurt galv Tamara, Andrejus da
bar labai domus. Taip, jis toks pat negraus ir liko, bet spinduliuoja
savimi pasitikinio vyro aves. Ir jis turi puik humoro jausm, o tai
kartais pakeri kur kas labiau nei taisyklingi veido bruoai. Ne ne ne,
ms Begorskis vyras kaip reikiant. Bet Aela, inoma, to vertinti
nesugeba.
Rodislavas nutyljo. Jis labai gerai prisimin, kaip kakada se
niai, kai jiems buvo po devyniolika met, Andrejus jam pasak:
Alka velnikai grai! Bet jos nuomon apie pai save, i
noma, periangia ribas. Nieko, ateis laikas pati pas mane atbgs,
pamatysi.
Rodislavas tada palaik draugo odius poktu, pagardintu
didele tui romantini vili porcija, bet... Bet jis inojo, kad Aela
danai pati skambina Begorskiui ir kvieiasi sveius. K jiedu ten
veikia, Rodislavas neinojo, Andrejui pakako proto ir takto neskleis
ti savo vizit pas bendr j vaikysts draug detali, bet kad toki
vizit tikrai pasitaikydavo, buvo gerai inoma. Tai nebuvo paslaptis
ir Liubai, todl nieko nelaukusi taip seseriai ir pasak: paslapi tarp
j nebuvo.
Aela jam skambina? neapsakomai nustebo Tamara.
Tomis dienomis turbt raudonai snigo, ne kitaip. domu, ko jai i jo
reikia?
A manau, kad ji skambina tais kartais, kai isiskiria su eili
niu gerbju. Nuotaikai palaikyti. Jai tenka sau paiai rodinti, kad
visada atsiras j beprotikai simyljs vyras, spjo Liuba. O ia
seniai ir beviltikai simyljs Begorskis po ranka. Nuodm nepa
sinaudoti. Juoba Aela mgsta vaidinti geradar, varg ir nelaimli
globj tai ji ir globoja Andriu, leidia jam atvaiuoti ir gro
tis jos skaisiu veidu.
Ateis laikas pati pas mane atbgs... Rodislavas ir pats nepa
stebjo, kaip sarkastika ypsenl ikreip jo lpas. O gal Andrejus
nelabai ir klydo?
O tu kaip manai, Rodi? kreipsi j mona.
A manau, kad ms Andrejus velnikai protingas vy
ras, labai nekonkreiai atsak Rodislavas.
Niekas ir nesupras, k jis i tikrj galvojo.
Tamara pradjo ruotis vlus metas, laikas namo. Rodislavas
pasisil palydti ir, igirds tvirt ne, isireikalavo bent jau ikvies
ti taksi. Tai buvo ne taip paprasta, net prisiskambinti dispeeriui tru
ko nemaai laiko, o gautas atsakymas menkai guod maina gali
atvaiuoti dviej valand laikotarpiu. Rodislavas rytingai apsivilko
striuk ir pareik, kad pats pagaus main ir sodins Tamar, tegul
kol kas ji palaukia namie.
Liubka, ar tu bent pati suprati, kaip tau pasisek vyras?
paklaus Tamara, kai paskui j usidar durys.
Suprantu, laiminga nusiypsojo Tamara. Man labai pa
sisek. A kasdien dkoju u tai likimui.
Liubaa, a prie Rodiko nenorjau sakyti... Skambino Klara,
j vl kvietsi mokykl, Nikoliukas vl prisidirbo.
K? susijaudino Liuba. K jis syk ikrt?
Vis t pat: aid su vaikais i pinig. Liuba, js snus pa
tologikai rpinasi pinigais, jums reikt pagalvoti, kaip su tuo kovoti,
kaip manai? Tu tik pairk, vaikinui vos deimt met, o jis jau leng
vai aploinja ne tik bendraklasius, bet ir vyresnius mokinius. Vien
atsitikimas su raikliu ko vertas!
Atsitikim su raikliu Liuba prisimin labai gerai. Nikoliukas
atsine mokykl paprast tuinuk u 35 kapeikas, prie tai j por
kart brs, visiems m pasakoti, kad t raikl jo ttis, aunus mi
licijos kapitonas Romanovas, panaudojo sulaikydamas bais vag ir
galvaud pravarde vairys: jis ukio tuo raikliu pistoleto vamzd
ir imu j i nusikaltlio rank. Tuoj pat atsirado norini detaliau
apirti herojikj raikl, o po pusvalandio prie Kolios isirikiavo
visa eil pretendent relikvij nusipirkti. Pretendent buvo ne tik i
Kolios ketvirtos B klass, bet ir i etos ir net i septintos. inoma,
apsukrus vaikis pardav raritet tam, kuris pasil daugiausiai net
tris rublius, nemanom mokyklos masteliais sum. O t sum net
nedvejodamas paklojo etokas, garsus visame rajone chuliganas,
kuris buvo puikiai isimiklins visus inomus loimus i pinig ir
visuomet ilodavo. Koliai padar spd faktas, kad tokiu negudriu
bdu galima udirbti tokius didelius pinigus, ir nuo tada jis sekio
jo paskui etok chuligan, nenuleisdamas nuo jo aki ir dmiai
stebdamas jo rankas. Jis atkakliai moksi ir praktikavosi, ir tai jau
kelint kart mokytojai ir mokyklos direktorius kvietsi mokykl
Kolios Romanovo tvus ir ragino imtis savo vaiko aukljimo. mo
kykl eidavo Klara Stepanovna, nes Liuba niekaip negaldavo grti
i darbo anksiau nei atunt vakaro, o Rodislavui, kuris dirbo pa
iame miesto centre ir lengvai galjo itaikyti kelias minutes laisvo
laiko pabendrauti su snaus klass aukltoja, ji apskritai nieko ne
pasakojo, pais moiuts pamokym: vyras turi grti namo kaip
taikos, ramybs ir santarvs sal. Nei velion Ana Serafimovna, nei
mama Zina niekada nepasakojo tvui nieko, kas bt j galjo su
pykdyti ar tik sunervinti. Nesiskund dukterimis, nedejavo dl buiti
ni sunkum ir, inoma, nereik joki pretenzij, kad eimos galva
retai bna namie, vlai grta, danai dirba savaitgaliais ir nepadeda
nam kyje.
Ai, kad nepasakei prie Rodiko, nusiminusi itar Liu-
ba. Namie irgi nesakyk, gerai? Ttis suinot, pradt rkti, jis ir
taip mano, kad mes Koliai per daug leidiame.
Bet juk tai tiesa, atsargiai pratar Tamara. Berniukas
visai pasileido. Ir inai, kas baisiausia? Jis vis tiek toks meilus ir vel
nus, kad ant jo visai nemanoma pykti. Liubaa, jeigu judu su Rodiku
dabar nieko nedarysite, vliau dl Nikoliuko tursite daug bdos. Jis
i js virves vys. Reikia j kuo greiiau i Klaros ir Sofijos Iljininos
atsiimti, kad bent tt milicinink kasdien matyt, gal tai j iek tiek
atvest prot.
Liuba tyldama linkteljo. Ji ir pati suprato, jog negerai vaiki
nukui augti su dviem j dievinaniomis bobulmis, kurios visk jam
leidia ir be perstojo kartoja, koks jis nuostabus ir nepaprastas, o jei
gu kas sako kitaip, tai vien tik i pavydo neginytiniems Kolios pri
valumams, jo protui, sumanumui, gabumams ir groiui. Berniukas
i tikrj buvo ne pagal metus isivysts ir panaus angel: tamss,
truput garbanoti, paveldti i tvo plaukai derjo su motinos dali
mi velniu veido ovalu ir didiulmis pilkomis akimis bei sub
tiliais Klaros Stepanovnos veido bruoais.
Nusprsta, rytingai tar Liuba, iki mokslo met pabai
gos Kolia tegul gyvena pas moiutes, o paskui a j pasiimsiu. Dabar
lapkritis, a turiu pus met, kad susirasiau darb ariau nam.
inoma, teks j perkelti kit mokykl, bet nieko, svarbiausia, kad jis
gyvens su mumis.
Bet tu bk pasirengusi, Klara Stepanovna taip lengvai jo
neatiduos, spjo Tamara. Jiedvi su Sofija nesivaizduoja savo
gyvenimo be Nikoliuko. Juolab Klara neseniai ijo pensij ir be
anko jos gyvenimas ikart taps tuias ir nuobodus. Taigi bus aa
r, atkalbinjim, praym, jos dar ir Rodik prie tave usiundys.
Ir Rodikas, kiek a j pastu, bus j pusje. Tu atleisk, Liubaa, tavo
vyras tikrai nuostabus, bet, man rodos, jis nelabai mgsta sunkumus
ir problemas. O gal a klystu?
Liuba nusisuko plauti ind.
Jis labai geras, pasak ji ir nutilo.
Jis labai geras, ir tu j beprotikai myli, pakartojo paskui j
Tamara. A visk supratau. Rytoj a vakarinje pamainoje dirbu,
kas Leli i darelio parves? Mama?
Ne, mama rytoj negali. A darbe susitariau, kad mane rytoj
penkt valand ileist. Viepatie, kad bent mama greiiau pensij
ieit! suaimanavo Liuba. Nesuprantu, kaip mons sigud
rina ir dirbti, ir vaikus auginti, jeigu jiems tvai nepadeda! Juk tai
nemanoma! Arba vaik dareliai turt dirbti iki devyni vakaro,
arba dirbanioms motinoms turt duoti darbo prie nam, arba, a
neinau, ko dar reikia, kad viskas bt kakaip monika. Gal tu,
Toma, inai?
inau. Reikia, kad panaikint straipsn u veltdiavim,
tada motinos galt nedirbti, gyventi vyr ilaikomos ir auginti
vaikus.
O jeigu vyro nra? Na, gerai, man pasisek, a turiu auksin
Rodik, bet juk ne visoms taip sekasi kaip man. Pasiirk, kiek vie
ni motin.
Tada tegul valstyb jas ilaiko. Liuba, juk viskas taip akivaiz
du, apie tai net Raikinas kalba! O kiek i to naudos? Valstybs vyrai
pasiklauso, pasijuokia, paploja ir ia pat umirta.
Gro Rodislavas, pasak, kad maina laukia prie laiptins, ir
Tamara ivaiavo.
Gruodio pabaigoje pasitarime pas tardymo skyriaus virinink
buvo paskelbta:
Ryloj ministerija pradeda patikrinim. Bus tikrinamas slap
tumo reimo laikymasis. Vis darbuotoj prayiau susitvarkyti
stalus ir seifus.
Rodislavas Romanovas mintyse nusikeik. Slaptumo reimo
patikrinimas gan prastas, bet kodl jis visada daromas nepato
giausiu laiku? Met pabaiga, visi usivert ataskaitomis, kad mne
sio, ketvirio ir met darbai atrodyt padoriai. Tamreikia atidiai
perirti visas tiriamas kriminalines bylas, sutikrinti terminus ir
numatyti, kokias bylas galima baigti gruod, kad jos patekt metin
ubaigt kriminalini byl ataskait, o kokias perkelti saus, net
jeigu jos jau visikai baigtos ir jas galima perduoti teismui: jeigu vi
sos bylos bt ubaigtos gruod, tai sausio atskaita atrodyt blankiai
ir efo rstybs neivengtum. Be to, reikia surayti mnesio ir met
darbo ataskaitas, upildyti ir paduoti registracijos grupei statistikos
korteles trumpai kalbant, met pabaigoje darbo iki kaklo, o ia,
praom, btent iuo temptu ir kupinu rpesi metu dar ir slaptu
mo reimo patikrinimas apsireikia!
Grs kabinet, Rodislavas jung radij ir pradjo tvarkyti
popierius ant stalo ir seife. Visk, k privalu registruoti, reikia ra
yti special urnal, atskir pluot sudti dokumentus, kuriuos
reikia grinti sekretoriat, nereikalingus popierius imesti arba,
atsivelgiant reglament, neti oficialiai sunaikinti. Darbas nuo
bodus, atgrasus, kaip, beje, ir visa kita, kuo Romanovui tenka usi
iminti tarnyboje. Dar reikia neumirti paalinti i seifo ir apskritai
i kabineto visokiausius dalykus, kuri jokiu bdu neturt bti
tarybinio tardytojo darbo vietoje tuius ir pustuius butelius,
taip pat vairius tartino turinio urnalus, kuriuos operatyvininkai
danai konfiskuoja per kratas pas spekuliantus, o paskui dosniai jais
dalinasi su kolegomis.
Jis isiblaks peririnjo popierius kimte prikimtuose
stalo staliuose ir viena ausimi klaussi murmanio radijo. Baigtas
pirmas Baikalo-Amro magistrals tiesimo etapas... Kiekgi gali
ma? T pirm etap atidav dar Pergals dienos ventimui, jau
223
pus met prajo, o jie vis neka ir neka... Nors galima suprasti,
visos laidos skirtos met rezultatams, dabar kasdien nuo ryto iki
vakaro tik ir kalbs apie BAM, apie Helsinkio pasitarim sau
gumo ir bendradarbiavimo klausimais ir apie pirmj istorijoje
bendr tarybini ir amerikiei kosmonaut skryd erdvlaiviais
Sojuz-19 ir Apolon. Naujuoju pasaulio achmat empionu pa
skelbtas Anatolijus Karpovas irgi Taryb Sjungos laimjimas,
nors Karpovas netapo empionu, nelaimjo empiono karnos,
o btent buvo paskelbtas, nes Robertas Fieris atsisak dalyvauti
varybose. Bet vis dlto... O kad Kijevo Dinamo gavo priz kaip
geriausias Europos futbolo klubas tai jau neginytinas tarybi
nio sporto privalumas. Po velni, ir i kur visi tie popieriai imasi?
Visus juos iukli kibir, be abejoni ir pasigailjimo. Tik reikia
smulkiau sudraskyti.
Naujienos pasibaig, prasidjo pageidavim koncertas.
Skambant aksominiam Levo Leenkos, traukianio Pergals die
n, baritonui, Rodislavas susirado tui aplank ir pradjo krauti
j pavedimus, kuriuos jau sen seniausiai gavo i sekretoriato, bet ne
sugrino. Dalis pavest darb jau buvo atlikta ir net pateko mne
sio ataskaitas, o dalis taip ir liko neatsakyta. K su jais daryti? Greitai
padaryti ir pabandyti uregistruoti atgaline data? Ar spjauti ir
umirti, kaip apie juos pamiro tie vadovai, kurie tuos pavedimus
kadaise atsiunt?
Sibuoja lietus, utrauk vokalinis instrumentinis ansam
blis Samocvety. Nereikia lidti, gyvenimas tau prie akis!
Gyvenimas prie akis, ir kas tavs tame gyvenime laukia? Protokolai,
kaltinamosios ivados, teikimai ekspertizei, kratos, apiros, po
miai, akistatos, apklausos ir popieriai, popieriai, popieriai... Kai juos
raai, jie atrodo tokie btini, tokie svarbs, tokie reikmingi, o pa
skui po keli mnesi randi juodraius ar net paius dokumentus
krvoje tarp nereikaling ir umirt popieri ant stalo, iri juos
ir galvoji: ir kodl a dl j taip ardiausi? Niekam jie i tikrj ne
reikalingi nei konkreiam virininkui, nei didiajai ir galingajai
teistvarkai, nei tau paiam.
Atliekame gamybos pirmno, gamyklos Pjautuvas ir kjis
altkalvio Vladimiro Ivanoviiaus Nikitenkos pageidavim. Brangi
redakcija, rao mums Vladimiras Ivanoviius, neseniai per te
levizij maiau Veronikos Mavrikijevnos ir Avdotjos Nikitinos pa
sirodym, labai noriu dar kart igirsti iuos puikius aktorius. Js
pageidavimu, Vladimirai Ivanoviiau, prie ms mikrofono aktoriai
Borisas Vladimirovas ir Vadimas Tonkovas.
Rodislavas atstm popierius, ities rank prie radijo apara
to, padidino gars ir atsilo kdje. Velniai nemat to slaptumo
reimo, kelias minutes gali palaukti, kol jis pasiklausys juokingos
miniatiros.
Po Mavrikijevnos ir Nikitinos vl suskambo tarybini kom
pozitori dainos, ir Rodislavas gro prie nutraukto darbo, bet
garso nesumaino. Pirmoje bet kokio pageidavim koncerto dalyje
paprastai transliuodavo nusibodus repertuar rus liaudies
dainas ir kak labai patriotiko, o antroje dalyje, pabaig, leisda
vo paius madingiausius gabalus. Sprendiant i to, kad pasirod
humoristai, antroji dalis jau prasidjo. Ir tikrai, diktorius paskelb,
jog Ala Pugaiova dainuos Arlekin, populiariausi to sezono
dain. Kadangi nieko madingesnio estradoje tuo metu nebuvo, o iki
koncerto pabaigos ir eilins naujien laidos buvo likusios septynios
minuts (Rodislavas specialiai pasiirjo laikrod), tai buvo ai
ku, kad po Pugaiovos dar paleis k nors i usienio estrados gal
Karel Got, o jei pasiseks, tai ir Beatles. Uriah Heep ir Deep
Purple tiktis, inoma, nevertjo, klausytis j muzikos Rodislavas
galjo tik Tamaros dka, kuri kartais atnedavo klieni jai dovano
t plokteli.
Stalas buvo sutvarkytas. Iki paskirto dvyliktai valandai tardymo
liko dar beveik valanda, ir Rodislavas msi seifo. Begals byl ap
lank ir neseniai ikelt, ir sen, kuri terminai jau kelis kartus
225
buvo pratsti ir kurias reikjo kada nors susikaupus pagaliau ubaig
ti. Labai sena grobstymo i sandlio byla, sustabdyta dl to, kad san
dlio vedjas slapstsi ir iki iol nebuvo rastas... Dar viena keli tom
grupin byla irgi sustabdyta, nes vienas i kaltinamj susirgo ir jau
treias mnuo guli stacionare... Stiklo taros primjos iuprovos,
apgaudinjusios pirkjus, byla dar gali palaukti, kol kas tegul paguli,
Rodislavas j pabaigs saus... O tai visikai plonyt byla, ikelta tik
prie tris dienas, su ja dar reikia darbuotis ir darbuotis... I viso jis
turi dvideimt tris tiriamas bylas, reikt susikaupti ir kiekvien i
j perirti, sudaryti tyrimo veiksm plan, kaip kad padaryt jo
mona Liuba, ir stropiai punkt po punkto vykdyti. Bet kaip nesi
nori... Ir tingu, ir nedomu.
Po Arlekino diktorius paskelb dain Paskutinis valsas, at
liekam Engelberto Hamperdinko. Irgi neblogai. Rodislavas pasiren
g patirti malonum, o ia kaip tyia suskambo telefonas. Ragelyje
pasigirdo operatyvininko Slavos Serdiukovo balsas.
Man reikia sskaitas met pabaigoje suvesti, kaip ten lang
bylos reikalai?
Kol kas niekaip, byla dar pas mane.
Kodl neatiduodi teism?
Ne visi nukentjusieji apklausti. Kaip tik dabar vienas ateis
dvylikt.
Rodikai, na kokia ten apklausa kabinete? A tau tiek kart
sakiau: viet reikia vaiuoti, su nukentjusiais tiesiog tenai vasar
vietse kalbti, langus apirinti, furnitr, ekius tikrinti. ekiai
juk tikrai vasarnamiuose liko, j miest neisive. Tenai ir nuken
tjusius reikia apklausti, i tavo pasisdjim kabinete vis tiek jokios
naudos.
Buvau a nuvaiavs, vangiai atsikalbinjo Rodislavas.
J ten niekad nerandi...
O a taip tikjausi ataskaitoje parayti, kad mano pateikt
duomen pagrindu ikelta byla itirta ir perduota teismui, nu
simin Serdiukovas. Tiek to. Apie mano iuprov neumirai?
Darai k nors?
Darau darau, supyko Rodislavas. Maa man sav viri
nink, tai dar tu ant galvos.
Nepyk, nusijuok Serdiukovas. Nori, informacij par
duosiu?
Nereikia, isigando Romanovas, man ir t dvideimt
trij byl pakanka.
Nebijok, ne tarnybin. Mano draugas dirba televizijoje, tai jis
kaip didel paslapt sak, kad Naujj met nakt rodys be proto kla
sik film Likimo ironija, arba po pirties. Miagkovas, irvindtas,
Barbara Brylska ir dar Pugaiova u kadro dainuoja. Sako, kad labai
juokingas filmas, nepraiopsok.
Rodislavas padjo ragel ir prisitrauk aplank su lang byla.
Operatyvininkai ikniso informacij, kad priemiestins Seliatino
stoties rajone, kur yra trys greitai auganios vasarnami gyvenvie
ts, buvo pardavinjami lang rmai su stiklais. Pardavinjami ne
iaip sau, bet darant didelius paeidimus. Reikalas tas, kad des su
lang furnitra atve atskira maina ne kartu su langais. Tai buvo
atsitiktinumas, bet leido pardavjams pardavinti atskirai langus ir
atskirai furnitr, nors jos kaina jau buvo skaiiuota bendr lango
kain. Tokiu bdu furnitr pardav tarsi du kartus, o pinigus djosi
sau kien. Byla turjo bti keliama srityje, nusikaltimo vietoje, bet
taip atsitiko, kad vienas pirkjas nusipirko langus vasarnamiui, kur
statsi visai kitoje vietoje, kitame Maskvos srities gale, ir isive
savo pirkin privaiu bdu per Maskv. ia ir buvo sulaikytas pa
tikrinimui tos vidaus reikal valdybos, kurioje dirbo Romanovas
ir operatyvininkas Serdiukovas, teritorijoje. odis po odio, ir kad
patvirtint, jog langai nevogti, bet pirkti, pirkjas pateik lang pir
kimo ekius ir papasakojo, kiek ir u k sumokjo: es tiek ir tiek
u paius langus su kasos ekiu ir tiek ir tiek u furnitr be ekio.
Nuo to viskas ir prasidjo, o byla sriiai nebuvo perduota, bet taip ir
227
liko viename Maskvos rajone, taip sakant, kur buvo aptiktas teiss
paeidimas.
Apskaiiavo, kiek tos furnitros po tris rublius u vieno lango
komplekt buvo parduota, ir suprato, kad byla gali bti stambi, pir
kjai buvo apgauti ne vienu imtu rubli. Iaikinus toki byl, buvo
galima pelnyti ne tik pagyrimus, bet ir premijas. Taiau norint in
kriminuoti nusikaltliams stamb sukiavim, j reikjo rodyti, tai
yra btinai surasti visus, nusipirkusius tuos langus ir umokjusius
dvigub kain u furnitr. Bet tuos mones surasti dar ne vis
kas. Reikia, kad jie, vis pirma, duot parodymus, antra, rast lang
pirkimo ekius ir, treia, dalyvaujant kviestiniams reikia vasarviets
nameliuose apirti statytus langus ir sitikinti, kad jie tie patys
ir prie j prisukta ta pati furnitra. odiu, darbo su ta byla buvo
per akis ir be tardytojo pagalbos jo niekaip nepadarysi. Atjo ruduo,
Rodislavas por kart nuvaiavo iki Seliatino, pasivaikiojo apy
linkmis, paklausinjo, kas neseniai statsi, kas pirkosi sklypus, per
mirko po rudeniniu lietumi iki silo galo, pabraidiojo iki kulkni
purve ir nusprend, kad iki aln jis, ko gero, daugiau ia nevaiuos.
Tegul pala, em sukiets, pasnigs lengvas pkinis sniegelis, tada
jis, apsiavs iltais ieminiais batais, vl ia apsilankys. Juolab patys
vasarotojai per rudens darganas savo sklypuose nesirodo.
Prajo mnuo, paalo, Rodislavas vykd savo ketinim, vl pa
sirod Seliatino apylinkse, susirado keturis lang pirkjus, i dviej
gavo pirkimo ekius, kiti pasak, kad ekius laiko namie, Maskvoje,
ir adjo btinai ateiti ir atneti, bet, inoma, nei atjo, nei atne.
Pokalbius su jais Rodislavas kaip dera uprotokolavo, langus, sunkiai
susirads kelis mones, kurie sutiko pabti kviestiniais, apirjo,
bet umiro apirti furnitr ir gro Maskv alkanas, pavargs
ir kiaurai perals. Operatyvininkai padjo kiek galjo, jie davsi po
vasarviei gyvenvietes ir netrukus paklojo prie Rodislav spdin
g pirkusi langus moni sra su adresais ir telefonais. Rodislavo
uduotis buvo susiskambinti su visais tais monmis ir susitarti dl
bendros kelions vasarviet, bet ir tai pasirod ne taip paprasta.
Kone visi nukentjusieji visikai nepais t permokt u furnitr
trij rubli, teisinosi es uimti ir artimiausiais dviem trim mne
siais niekaip negali itrkti j vasarviet. Kai kurie sil tok kelions
laik, kuris netiko paiam Rodislavui: arba jis pats bdavo usims,
arba nenorjo aukoti jam priklausani laisvadieni. O kaipgi isi
sukti, jei nukentjusij tokia pati darbo savait kaip ir Rodislavo,
ir vasarviet jie gali susiruoti tik etadien arba sekmadien! Bet
sekmadien jis kategorikai nenorjo vaiuoti, negaljo aukoti die
nos, kai nereikia anksti okti i patal, kai galima ilgiau pamiegoti,
pasivolioti lovoje, igerti Liubos atnetos skanios kavos su vieiai
ikepta bandele, paaisti su iltute po miego Lelia, paskui niekur ne
skubant ilgai pusryiauti, vliau susitikti su snumi ir pasijusti tikru
daugiavaikiu tvu. Laisvadien galima skaityti, snausti, irti tele
vizori, daug ir skaniai valgyti, bendrauti su mona arba draugais...
Nejau jis mainyt t roj altus vasarviets sklypus?
Taigi, laikas bgo, o dokument byloje beveik negausjo.
inoma, j buvo galima viens du pabaigti ir perduoti teismui, pa
teikus tuos kaltinimus, kuriuos jau pavyko rodyti, taiau 27 rubliai
buvo tiesiog juokingi, palyginti su ta suma, kuria i tikrj buvo
apgauti pirkjai ir kuri reikjo, nepaisant nei laiko, nei jg, dar
rodyti. Operatyvininkai dar visk, kas nuo j priklaus, ir tikjosi
premijos, o Rodislavas, kuriam pinigin premija irgi nebt paken
kusi, tingjo, nesivargino ir visaip vilkino btin atlikti tyrim.
Jis pasibjaurdamas pasiirjo bylos mediag, pavart, u
vert aplank ir padjo seif. Nieko, kada nors jis to imsis... O jeigu
pasiseks, ateis stauotis jaunas tardytojas ir Rodislavas diaugdama
sis perduos jam t nekeniam byl tegul kamuojasi, podraug
ir mokosi. Tiesa, laikas eina, terminai baigiasi, juos jau kart pra
ts, bet ir tai ne bda, kadangi byla gali bti garsi dl sukiavimo
stambiu mastu ir su didelmis bausmmis, vadinasi, niekur nedings
prats dar kart.
229
Bt gerai atkar darb pakeisti! Bet kaip? Kur eiti? uov
kreiptis nesinori. Nors Nikolajus Dmitrijeviius jau generolas, dide
lis virininkas Vidaus reikal ministerijoje ir turi daug galimybi,
bet jeigu jis net Tamar dl saldaini duts ar konjako butelio
bara, tai galima sivaizduoti, koks kilt skandalas, jei entas jam
pasakyt, jog griso tardytojo darbas ir jis nort pereiti kit vie
t, kur darbas gyvesnis. Jei tik jis usimint apie gyvesn darb,
Golovinas tuoj pat jam pasilyt dirbti operatyvininku, bet tokia
veikla Rodislavo netrauk. Jis norjo atskiro kabineto su sekretore
arba padjju ir tarnybine maina. Ir tokiais galiojimais, kad visi
jam pataikaut ir nertsi i kailio siekdami pamaloninti. Ir kad bet
kuri akimirk galtum ieiti, atsainiai mets mans iandien ne
bus. Ir kad laipsniai didt iki pulkininko imtinai, o dar geriau iki
generolo. Ir toki pareig buvo, bet tik paiame viruje, ministeri
joje, o iki j Rodislavui Romanovui kaip iki mnulio joki ryi
ir galimybi nepakanka, kad i karto ten atsidurtum. Teks kentti.
Uovis jo nor soiai ir ramiai gyventi nesupras, jis visada pabria,
kad Rodislavas seka jo, Golovino, pdomis ir dar vaikystje norjo
bti tokiu pat didvyriu kaip kad pats Nikolajus Dmitrijeviius. Argi
galima generol nuvilti? Juolab jis ir be to, savo paties iniciatyva,
Romanov eimai daro daug gero: tai ir Leli tais ger inybin
darel (tegul ir toli nuo nam, utat ten slygos ne tokios kaip pa
prastuose dareliuose), ir maisto produkt paketais su visokiu defi
citu dalijasi, ir tarnybine maina leidia naudotis, kai reikia vaikus su
moiutmis vasarviet ir atgal Maskvon gabenti, ir nauj spalvot
televizori padjo nusipirkti (padjo ne pinigais, pinig Rodislavas
ir Liuba turjo, o usiras savo valdyboje eil deficitinei technikai
sigyti). odiu, grietas ir nepaperkamas Nikolajus Dmitrijeviius
ir taip jau pamyn asmeninius principus, naudodamas savo galimy
bes dukters ir jos eimos labui, todl reikalauti i jo ko nors daugiau
tiesiog nemanoma vis tiek jis nepadaryt, o santykiai gali pagesti
daugeliui met.
Apklausai pakviestas nukentjusysis lang byloje turjo pasi
rodyti po keli minui, ir Rodislavas pajuto, kad nuotaika galutinai
pagedo. Reikt j kakaip pataisyti. Jis ities rank telefon.
Liubaa, o gal pasikvieskim iandien Andriuch sve
ius, pasil jis, kai Liub paauk prie telefono. Ar ikepsi jo
mgstam mutini?
inoma, ikart sutiko ji. A jo jau pasiilgau, jis taip
seniai pas mus buvo.
Tada tu jam paskambink, gerai? Nes pas mane tuoj mogus
turi ateiti.
inoma, pakartojo ji, a tuoj jam paskambinsiu ir pa
kviesiu sveius. Kuriai valandai j kviesti? Kada tu gri?
Gal kviesk septintai.
Rodi, septintai a nespsiu, kaltai pratar Liuba. Juk tu
inai, anksiau kaip atunt a i darbo negrtu, o dar parduotuv
reiks ueiti. Gal pusei devintos?
Vlokai, nepatenkintas nuts Rodislavas. Na k reikia
pus devintos? Tik ssim prie stalo, tik sineksim, o jau skirstytis
laikas.
Tada kvieiu septintai, nusprend Liuba. Js pasdsi
te, igersit po taurel, pasikalbsit be mans, o a parlksiu ir visk
greitai paruoiu. inai, a per piet pertrauk nubgsiu parduotuv
ir visk nupirksiu, kad po darbo galiau i karto vaiuoti namo ir
negaiiau laiko. Pasistengsiu atunt spti. Kaip tau toks planas?
Nuostabu! nudiugo Rodislavas. Taip ir padarysim.
Kviesk j septintai, a jau bsiu namie.
Nei Liubai, nei Rodislavui net galv neatjo, kad jeigu
Rodislavas gali ieiti i darbo et, tai visikai patogu pasiimti Leli
i darelio. Liuba neman, kad galima apkrauti vyr kakokiomis
eimos nam pareigomis, o ir pats Rodislavas taip priprato, kad visos
buitins problemos kakaip isisprendia be jo, tarsi paios savaime,
todl jo mintys ta vaga apskritai niekada nenukrvpdavo.
231
Jis pralinksmjo, sivaizduodamas ilg jauk vakar su draugu,
ir isim i stalo staliaus var apklausos protokolo blank.
Pasakodamas Varnas okinjo aplink Akmen ir susijaudins plas
nojo sparnais. Jis gerokai pavargo ir baigs pasakojim atsitp
Akmeniui ant virugalvio, pasirengs ilstis. Bet paaikjo, kad jis
anksti atsipalaidavo: Akmeniui tuoj pat kilo klausim, kuriuos rei
kjo nedelsiant atsakyti.
O kaip atrodo Tamara? Vis tokia pat negrai?
Klausimas i tikrj buvo tuias, nes Varnas turjo savus gro
io kriterijus, ir visi, kas t kriterij neatitiko, jam atrod negras.
Tiesa, jis stengsi kiek galdamas bti objektyvus.
Naa, nuts jis, rinkdamas odius, ji, inoma, tapo
graesn, nei buvo vaikystje, bet i esms liko tokia pati. Maut,
liesut, akuts arti viena kitos, nosyt ilga, tokia Buratine.
Buratine? perklaus Akmuo.
Taigi Buratinas, susierzino Varnas, kuris labai nemgda
vo, kai j pertraukdavo, prisimeni, a tau pasakojau pasak apie
tt Karl ir Karabas Barabas ir ten buvo i pliauskos idrotas
berniukas.
Ak taip, taip, prisiminiau. Tai kaip Tamara?
Ji, kad ir negrai, labai gerai atrodo. inai, mons tai vadina
stilingai. Jos labai domi ukuosena, tai ia, ilga tokia, Varnas
parod sparnu dein ak, paskui suprato, kad tupi Akmeniui ant
virugalvio ir is vis tiek nieko nemato, tada nuoko emn ir parod
dar kart, o tai ia sruogos, sruogos, vl mostas sparnu kakur
kairiosios akies pus, ir visos jos vairiomis spalvomis daytos,
tai truput viesiau, tai tamsiau, odiu, dryeliais. Labai simpatika,
i toli atrodo tarsi sauls ideginti ir vjo idraikyti, o i arti pama
ts supranti, kad tai tikras meno krinys. Ir rengiasi ji domiai, ne
taip kaip visi. Kakokie apsiaustliai, pelerinuks, skraists, skarels,
odiu, savo figr ji taip apsiauia, kad i iors ir nematyti, kokia
ji liesa ir baisi. Galv skarele apgaubia, galai su kutais ant krtins
tabaluoja, i po skaros dryuoti plaukai plevsuoja, ant kaklo stam
bs pusbrangiai akmenys grois nenusakomas, tai per j niekas
jos veido ir nemato. odiu, iuo poiriu ji tikra meistr. Na ir,
inoma, jos eisena puiki lengva, tarsi skrist. I alies pasiirjs
sakytum, grauoli grauol eina, niekas jos veid ir neiri. Apie
tokias kaip Tamara sakoma domi moteris. Mano skoniui ji, ino
ma, baidykl, ne taip kaip Liuba, bet atrodo ji auniai, a tau kaip
specialistas sakau.
Specialist Akmuo praleido pro ausis, nors kitu metu btinai
bt kibs neatsargiai itart od ir sivls ilg diskusij apie
Varno, kaip mogaus iors eksperto, kompetencij. Bet iandien
jam buvo kur kas domiau suinoti apie jau sptus pamgti per
sonaus.
O Liuba? Kokia ji tapo?
ia Varnas paiau plunksnas ir umirs nuovarg pradjo
giedoti ditirambus savo mylimiausios herojs ivaizdai. Ji ir gra
uol, ir figra jos pramatni, ir jos plaukai tanks kaip anksiau,
tik trumpi (Tamara pati j kerpa), ir veidas kaip anksiau velnus, ir
skruostai vos rausvi, ir lpos pilnos.
O tas idiotas jos nevertina, baig Varnas sieids.
Koks idiotas?
Taigi tavo mielasis Rodislavas! Turi toki grauol ir nesi
naudoja. Puskvailis!
Kaip tai nesinaudoja?
Paprasiausiai nemiega jis su ja.
O kurgi jis miega? nesuprato Akmuo. Svetainje, ar k?
Tu juk sakei, kad jie turi tris kambarius: svetain, miegamj ir vaik.
O gal jis vaik kambaryje su dukrele miega?
Na ir bukagalvis tu! pasipiktino Varnas. Kiek jau imt
mei mes su tavimi serialus irim, kiek a tau apie moni gyve
nim pasakoju, o tu niekaip elementari dalyk nesupranti. Galima
miegoti, tai yra, kirmyti, o galima miegoti, tai yra myltis. Kirmija
Rodislavas su savo mona vienoje lovoje, bet nieko ten naudingo
neveikia. Nemanyk, a ia ne tuiai sakau, a specialiai kelis kartus
kiauras naktis ant palangs itupjau, vis laukiau gal kas vyks. A,
inoma, neiriau, tu mano principus inai, jei tik kas prasidt,
a tuoj ir nuskrisiau, bet nieko neprasiddavo. Be reikalo tik tupjau
kaip kvailys. odiu, jis ja kaip moterimi nesidomi.
Gal serga, spjo Akmuo. Arba jai kakas su sveikata.
Gal jis ir nort, bet negalima.
Tu man papasakosi! itas paleolito kdikis dar mane mo
kys! sukranksjo Varnas. Juk a i karto patikrinau, kas ten per
sveikata, vis savait paskui juos sekiojau, pirma paskui j, tuomet
paskui j net voni ir tualet. Tpfu, paiam gda prisiminti, iki kokio
ir j, ir mano orumo paeminimo teko nusileisti, kad iki galo visk
isiaikiniau. N vieno odio apie sveikat nei su giminmis, nei su
draugais, nei su gydytojais su niekuo. Liuba artimesnio mogaus
u Tamar n neturi, ji su seserimi btinai pasikalbt apie sveikatos
problemas, jeigu toki bt. Be to, Liuba turi mokyklos laik drau-
g, gydytoj ginekolog, tai jai Liuba per vis savait irgi n karto
neskambino, tai yra ji skambino, jos apie ir t kalbjosi, bet apie
lig n odio. Tu dar mans paklausk, kas tai per odis gine
kolog.
Ir paklausiu! ambicingai atsak Akmuo. A neturiu
galimybs pats stebti moni gyvenimo, todl turiu teis kai ko
neinoti.
Turi, turi, suburbjo Varnas. Ginekolog tai tokia
moter lig gydytoja. A tau tai k pasakysiu, akmenine tu griu
vena: Rodislavas taip priprato prie Liubos, kad jam jau nedomu su
ja miegoti. Jie kartu jau dvylika met, per dvylika met atvsta bet
kokia aistra, be to, dar tas jo darbas...
Aha, pasakojai man apie jo darb, jis vos trkio nuo to darbo
negavo... pasityiojo Akmuo.
O k manai! Nuobodus darbas labiau ivargina negu domus,
gali manimi patikti. Be to, nors jis savo darbo ir nemgsta, bet vis
tiek j atlieka, ir per budjimus, beje, tenka po vis par, po dvideimt
keturias valandas nemiegoti. Manai, tai lengva? Jis su Liuba labai ge
rai elgiasi, visada apsikabina, pabuiuoja, paglosto, jie net umiega
laikydamiesi u rank, bet kad daryt k nors daugiau tai ne.
O Liuba? Kaip ji tai iri? Irgi be susidomjimo?
Oi, kur tau jau ji domsis?! sukudakavo Varnas. Ji per
dien taip nusidirba, kad vos iki lovos priliauia. Ir daniausiai gu
lasi, kai Rodislavas jau trei sapn sapnuoja, darbo namuose per
akis, kol visk padaro ir rytas netoli. Ji tyliai miegamj slenka,
chalatl nusimeta, po antklode sliuogia, Rodislavas tuo metu pa
siveria jis visada pajunta, kai ji atsigula u rankuts paima ir
toliau sau sapnuoja. O ji prigula taip atsargiai, kad jo neiblakyt,
guli ir kenia, net jeigu jai nepatogu vyr u rankos laikyti. Ir tik
tada, kai jis j paleidia, ji sitaiso patogiau. Tai bent moteris, k? Kad
a toki mon turiau!
Apsieisi, nepiktai nuramino j Akmuo. Klausyk, o tas
Nikolajus Dmitrijeviius i tikrj toks... net neinau, kaip j pava
dinti... Rstus, ar k? Grietas? Juk jaunystje toks lyg ir nebuvo. O
gal tu apie tuos laikus ne visk papasakojai?
Kodl i karto mane tarinji? sieid Varnas. Manai,
esi toks protingas, kad turi btinai visk suprasti, o jeigu ko nesu
pranti, tai btiniausiai jau a kaltas blogai paaikinau, ne taip
papasakojau, taip? Jaunystje alia jo buvo Ana Serafimovna, ji
viena teinojo, kaip su juo teisingai elgtis, tai ji ir elgsi, ir jis buvo,
inoma, ne ilkinis, bet visai padorus. Ir grietas buvo, ir rstus, ir
be kompromis, bet prie motinos kelti balso prie moter nedrso,
aukljimas neleido. O sendamas ir kildamas karjeros laiptais ms
generolas sunoko, tai yra grietumo ir rstumo atsirado deimt
235
kart daugiau, tik motinos alia jau nebuvo, vien mona Zinaida
Vasiljevna, o ji, kaip tu jau inai, kvaila kaip kamtis. Gera ji moteris,
geraird, rpestinga, vis besigailinti, bet nedav jai Dievas proto
k dabar daryti? Kai leptels k, tai nors grik negyvas. Prie Anos
Serafimovnos ji nelabai dar reiksi, bijojo sens, o dabar neka, kas
galv ateina, o ateina nelabai protingos mintys. Na, ir Nikolajus
Dmitrijeviius, inoma, duoda sau vali ir kumiu stal trink
teli, ir bals pakelia, ir ibara, ir durimis pasitranko. monos jis
gailisi, j myli ir, beje, ne taip kaip Rodislavas, vedybines pareigas iki
iol, iaip ar taip, pagal savo ami dorai atlieka. Bet tai Tamar jis
laiko nenusisekusiu vaiku, nudivusia aka, ir jokios kalbos apie jos
profesin skm jam spdio nedaro. Kirpja, barzdaskut, plauk
plovja tai ir visi epitetai, kuriais jis j apdovanoja. Tamara, beje,
keliuose, taip pat ir tarptautiniuose, konkursuose laimjo pirmsias
vietas ir parsine namo j garbs ratus bei prizus. Tai Zinaida
Vasiljevna ratus rmino ir sukabino kambary ant sienos, prizus
sustat ant spintos, o Nikolajus Dmitrijeviius visk sukrov kama
rait, es nra kuo didiuotis, nevari galv gerai itrinkti bet koks
kvailys sugeba, o tu tik tiek ir gali duokl i klient rinkti ir kyi
reikalauti, jei nenori ssti nevok. odiu baisus tipas. Bet u tai
tarnyboje j vertina, nors ir bijo kaip ugnies. Niekam joki nuolaid
ir vis pirma sau paiam. Pats tarnyboje paskutines jgas atiduoda,
bet ir i kit reikalauja. Rank n karto nesusitep, kyi nem,
tarnybine padtimi nepiktnaudiavo, pasinaudojo tik tuo, kas pri
klaus. Pavyzdiui, ta istorija su televizoriumi Rodislavui. Taip, jis
pasinaudojo ministro pirmenybe deficitui, nes rajono valdyboje,
kur dirba Rodislavas, irgi buvo eil, bet blogesniam televizoriui, tai
Golovinas usira savo eil bendra tvarka, kartu su eiliniais dar
buotojais, ir lauk, kada ateis jo eil, nors galjo generolo teismis
visk gauti be eils. Jamdaug kart ir sil, girdi, drauge generole,
ko gi js kaip visi bendroje eilje laukiate, mes jums galim atneti
televizori tiesiai kabinet arba, jei norite, namus atveim, ipa-
kuosim, prijungsim, sureguliuosim, grite ir galsite i karto i
rti. Ne, n u k. Ta pati istorija su vaik dareliu Lliai. Dareliai
keli, ministerija neskurstanti ir, inoma, kaip visada vienas darelis
geresnis, kitas blogesnis. Tame, kuris pats geriausias, laisv viet
iaip sau nebna ir nebuvo, bet generolui bt atsirad, jei jis bt
paspauds savo svertus. Bet Nikolajus Dmitrijeviius nespaud, o
atidav ank t darel, kuriame buvo viet. inoma, palyginti su
paprastu dareliu, tas buvo kaip rojaus sodai ir maitinimas kitas,
ir gydytojai geri, ir patalpos erdvios, ir aisl daugiau, ir vasarviet
puikioje vietoje, kuri vaikuius ivea visai vasarai. Geras, odiu,
darelis, bet vis dlto ne pats geriausias.
Taip, neprastas dd, nusprend Akmuo. Kiek gi jam
dabar met?
}am? Tuoj paskaiiuosiu, Varnas sudjo sparnus kaip mal
dai ir pakl akis artimiausios egls virn. Jis eiolikt met
gimimo, dabar ten pas juos septyniasdeimt penktieji baigiasi, ieina,
kad jam penkiasdeimt devyneri.
Dar patarnaus. Iki keleri met j generolai tarnauja?
Rodos, iki septyniasdeimties, bet a nesu visikai tikras. Iki
eiasdeimt penkeri tai tikrai, o galbt ir ilgiau.
Taip, dar patarnaus, msliai pakartojo Akmuo. Ir jeigu
a bent kiek pastu mones, kraujo savo artimiesiems jis dar nema
ai pagadins. O Aela? Tu j matei? Kaip ji?
Varnas tarsi pagautas apsidair, kosteljo, kapteljo snapu.
Tu k? isigando Akmuo. Kas atsitiko?
O tu pats nejauti?
altys! klaikiai isigando Akmuo. Nejau senasis draugas
prarado budrum ir priliau taip arti, jog leido Varnui save u
uosti? Dabar skandalo neivengsim Varnas sieis, pasips, jie ims
vienas kit eidinti, paskui Varnas nuskris, mostels sparnais, tarsi
durimis trenks, ir sudie serialo perira. Ak, kaip nelaiku! Paioje
domiausioje vietoje.
237
A nieko nejauiu, truput drebaniu balsu atsargiai at
sak Akmuo.
Taigi kariu dvelkteljo! Man ikart gerkl perdivo. Ir
prakaitas ipyl. Turbt Vjas kakur po dykum blaksi, dabar ia
atskrido.
Ai Dievui! pagalvojo Akmuo. kart viskas gerai pa
sibaig.
Po akimirkos jis ir pats deiniu onu pajuto sauso karto oro
dvelksm, todl jam i karto nustojo mausti snar. Kaip gera! Sausas
kartis dabar jam paiu laiku, jis visada labai padeda.
Kaip sekasi Aelai? pasigirdo linksmas balsas. Juk pra
iau be mans nepasakoti.
A dar ir nepradjau, ukimusiu balsu burbteljo Var
nas. Bent jau drgms pasirpintum sveius eidamas, baidykle
tu neiauklta! moni pasaulyje, beje, padorus mogus sveius
tuiomis rankomis niekada neina. Ir ko dabar atsivilkai, toks sausas
ir kartas? A neprakalbu, man nuo tavs gerkl nieti.
O Akmeniui patinka, nerpestingai atsak vjas, jam
kaulelius skauda, jam sausas kartas oras labai sveika, tiesa, Akme
nli?
Tiesa, prisipaino is. Pakentk, Varne, bk geras, a
trupuiuk savo reumat pasigydysiu.
Gerai jau, pakentsiu, podagrike nelaimingas, k padarysi.
Js ia pasigydykit, o a kol kas prie eero nuskrisiu, normaliu oru
pakvpuosiu, vis tiek tokio klimato slygomis negaliu pasakoti.
Jis demonstratyviai usikosjo ir nuplasnojo. Vjas rpestingai
apskrido aplink Akmen, skverbdamasis paius plyelius ir trki
mus, kad kartas oras lig ir drgms nukamuot riedul persmelkt
kiaurai.
Na kaip? Gerai?
Gerai! atsidsjo Akmuo.
O taip?
Dar geriau.
O tai taip?
Kaip rojuje. Tiesiog jauiu, kaip skausmas traukiasi. Ai tau,
biiuli.
Nra u k. Tu man apie Ael papasakok, apie mano myli
miausi.
Ileips nuo sauso kario ir patenkintas, kad skausmas atsi
trauk, perpasakojo visk, k i Varno suinojo: apie Aelos karjer,
jos vedybas ir naujj meilu, kur atsitiktinai pamat Tamara.
Ir viskas? nepatenkintas suuko Vjas.
Kol kas viskas. Daugiau Varnas nieko nespjo papasakoti.
Na a neinau... Akmuo pajuto, kaip sujudo glaudiai jo
kn apgaubusi oro mas. ia kakokia chaltra, o ne serialo per
ira. Ar jis bent pasak, kaip ji dabar atrodo? Vis dar tokia grauol,
kokia buvo jaunystje?
Nepasak. Bet turbt tokia pati. Kur groiui dingti, jeigu jis
yra?
Kas taip, tai taip, bet visaip pasitaiko. Klausyk, a sitaisysiu
tarp medi ir truput numigsiu, gerai? Velnikai pavargau, kol tem
piau tau t kart, stengiausi, kad jis lietumi neilyt. Nesupyksi?
K tu! Miegok, Vjiiau, ilskis, atgauk jgas. A irgi snstelsiu.
Tamara Nikolajevna! isproginusi akis, prie Tamaros pribgo
mergait mokin. Jus prie telefono, Aela Konstantinovna!
Tamaros rankos vienoje ukos, kitoje irkls akimirksn
sustingo vir sdinios krsle damos galvos.
Ira, a dirbu, ramiai atsak Tamara.
Ji nemgo darbo metu blakytis, ypa darydama ukuosen
sesun (naujas odis kirpj darbe), kuri reikalavo juvelyrikos
technikos ir labai sukoncentruoto dmesio.
239
Bet juk tai pati Aela Konstantinovna!
A dirbu, kantriai pakartojo Tamara. Pasakyk, kad jai
paskambinsiu kai bsiu laisva.
O jeigu tada jos ten nebebus?
Eik jau, Ira, nusiypsojo Tamara.
Ji negaljo pykti ant entuziastingos jaunos mokins, toli
grau ne vienintels, kuri netekdavo proto vien igirdusi Aelos
Aleksandridi, garsios plastins chirurgijos daktars i netoliese
esanio Groio instituto, vard. Instituto pacients danai tapdavo
salono Burtinink klientmis, informacija apie geriausius specia
listus medikus ir geriausius kirpyklos meistrus laisvai skland pro
vienas duris j kitas, ir salone visada buvo inoma, kas dedasi institu
te, ir atvirkiai. Aela Konstantinovna buvo nuolatin Burtininks
klient, darsi ia manikir ir pedikir, o kirposi ir ukavosi tik
pas Tamar, kuriai pakako savitvardos nenusikvatoti, kai ssdama
krsl Aela sakydavo:
Toma, a vl pas tave usiraiau tegul visi mato, kokios
garsios klients laukia pas tave eilje, tai pakels tavo presti aplin
kini akyse.
Tamarai Golovinai, konkurs Maskvoje, Rygoje ir net Lenkijoje
nugaltojai, meistrei, kuri prie atsakingus pasirodymus kviesda
vosi paios garsiausios aktors ir dainininks, jau seniai nebereikjo
kelti savo prestio, bet Aela atkakliai nenorjo to pastebti ir tenkino
savimeil savo geradarysts iliuzija. Toji iliuzija teik jai tok didel
pasitenkinim, kad Tamara nenorjo atimti i savo sesers draugs
tokio nekalto diaugsmo. Ypa Tamar juokino mokins Iros tikras
igstis: o kas, jei tuo metu, kai Tamara Nikolajevna paskambins,
Aelos Konstantinovnos tenai jau nebebus? Jeigu taip atsitikt, tur
bt pasaulis sugrit.
Akies krateliu Tamara mat, kaip nerimstanti mokin pribgo
prie administrators Tatjanos ir kak kartai sunibdjo jai aus.
Administrator pliaukteljo delnais ir susirpinusi per vis sal nu
ygiavo pas Tamar.
Toma, Aela Konstantinovna laukia prie telefono, gal k nors
jai perduoti?
Nieko nereikia jai perduoti, iskyrus tai, kad a paskambin
siu. Juk ji man skambina, o ne a jai.
O jeigu ji nori pas tave usirayti?
Tai tu ir urayk. Tania, a dirbu. Mano reikalas klientus
kirpti, tavo urainti.
Bet juk Aela Konstantinovna...
Tania, tar Tamara grietai, a visk pasakiau.
Tatjana nurisnojo atgal prie telefono ir kak suvapjo ragel.
Sakykit, Tamara, tai daktar Aleksandridi jums skambina,
taip? smalsumu deganiomis akimis paklaus kdje sdinti
dama.
Taip, trumpai atsak Tamara.
Ji daugma sivaizdavo, kas bus toliau, ir jai pasidar nuobodu.
Judvi geros pastamos?
Pakankamai geros.
Tamara, o gal js galtumt su ja pasikalbti, kad mane pasi
irt? Man nepatinka tai ia ir tai ia... dama pasukiojo galv,
demonstruodama Tamarai pagurklio klostes.
Praau nesisukioti, a dirbu, grietai sudraud j
Tamara. inoma, a galiu pakalbti su Aela Konstantinovna, bet
nra joki garantij, kad ji sutiks jus apirti. Ji labai usimusi, turi
daug pacieni.
A suprantu, Tamara, a visk suprantu, suskubo raminti
dama. Js jai tik pasakykite, kad dirbu Maskvos vykdomojo ko
miteto prekybos valdyboje, o mano vyras Prekybos ministerijos
skyriaus virininkas. A biau jai labai dkinga. Labai, reikmin
gai pakartojo ji.
Gerai, abejingai atsak Tamara, a visk jai perduosiu.
Jums irgi bsiu labai dkinga, js pati pamatysite.
A supratau.
241
Nieko jai i itos nusipenjusios bobos nereikia, kad tik atstot.
Bet Aelai Tamara, inoma, visk perduos, Aela mgsta pacientes su
galimybmis.
Js tiesiog burtinink, Tamara, netikimai vikriai, turint
omenyje jos kompleksij, paoko nuo kds dama, js rankos
kaskart mane pajaunina bent penkiolika met.
Deimia, nelinkusi savs apgaudinti, patais j mintyse
Tamara. Nauja ukuosena parykino akis ir antakius ir paslp ap
dribusio veido ovalo defektus. Savo darb Tamara mintyse vertino
penketu* su pliusu atsiklusi nuo kds dama i ties maai
teprimin t, kuri prie pusantros valandos j atsisdo.
prastu gestu dama im i rankinuko ir padjo prie veidrod
didel plytel veicariko kariojo okolado.
Dar kart ai, Tamara. Tai a jums paskambinsiu dl dakta
rs Aleksandridi?
Paskambinkit.
Dama nujo prie kasos susimokti, o Tamara, pagavusi ad
ministrators Tatjanos vilgsn, pakl rank su iskstais penkiais
pirtais. Tai reik penki minui pertrauk, o po to galima kviesti
kit klient. Tik penkias minutes pasdti po pusantros valandos
staiomis prie kds, kad leist kojoms pailsti ir paskambint Aelai.
Kas gi jai atsitiko? Kodl tokia skuba?
Ar gali pas mane ueiti, Toma? be didels angos pa
klaus Aela.
Kas nors atsitiko? A dirbu, mano pamaina iki devyni va
karo.
Gerai, a pati ueisiu. Eidama i darbo uoksiu minutei. A
ia kai ko pririnkau Liubai, norjau pati nuveti, bet artimiausiu lai
ku negaliu. Gali jai nuveti?
inoma, atnek. A kaip tik rytoj pas j vaiuoju.
*Penkiabalje sistemoje.
Nuostabu! Tada iki.
Na tai, eilin geradars labdara. Aelos garbei reikt pasakyti,
kad tai, k Tamara piktai vadino labdara, buvo visai ne pigs ir ne
imestini daiktai. K tik lktuvu i Baku ar Tbilisio atgabent vaisi
pintins, brangi importini alkoholini grim buteliai, nauji, dar
supakuoti ir su etiketmis drabuiai Liubai ir vaikams, taip pat naujos
staltiess ir nauji lovos skalbiniai, indai ir avalyn, be to, toki daikt
Maskvos parduotuvse nenusipirksi, nes nieko tokio tiesiog nebna.
Bet kart Aela Aleksandridi pranoko pati save. Ji jo
Burtininks salon su rankinuku per pet, dideliu plastikiniu mai
u vienoje rankoje ir portpledu kitoje. Laimei, Tamaros klient tuo
metu sdjo po diovintuvu su suktukais plaukuose.
ia tai vaikams Lliai ilta suomika striukut ir kai
liniai batukai. Eis pasivaikioti nesuals, Aela itrauk i
didelio maio maesn ir parod Tamarai. O ia, ji itrauk
kit mai, amerikietiki dinsai Koliai ir dveji madingi kana-
dietiki markiniai. Na, ir smulkmenos: glauds, markinliai, labai
gero austriko trikotao, kokyb pasaka. O tai ia, ji parod
portpled, Liubaai kailiniai. Tik todl ir norjau jai kuo greiiau
atiduoti aliai dabar beprotiki, o ji apsivilkusi velniai ino k,
perla iki kaul.
Kailiniai?! Tamara negaljo patikti savo ausimis. Tu
atiduodi Liubai savo kailinius?
Na, apie k tu kalbi! Aela juokingai surauk nosyt. A
ir taip turiu eerius kailinius. eerius! Kam man tiek? Marinuoti?
O tas Gruzijos apelsin magnatas, kurio dukr vestuvms parengiau,
atbogino iandien septintus. K man su jais daryti? Tegul Liubaa
neioja ir diaugiasi.
Na, a neinau, Aela... sutriko Tamara. Visikai nauji kaili
niai... Tai kakaip... Geriau tu Liubai kokius nors senus savo kailinius
atiduotum, jei tau negaila, o naujus pati dvk.
O kokia gudri! Savo senus kailinius a jau pamgau, a juos
243
dvjau, jie man brangs kaip mano vyr ir mano klieni atmini
mas, o itie visikai nauji, n karto neapsivilkti, a dar j nespjau
pamgti, todl man negaila, ir Aela skambiai nusikvatojo. Imk!
Kiti bus tau.
Nesupratau...
Na, kiti kailiniai, kuriuos man dovanos, bus tavo. Neilgai teks
laukti, a k tik vien poniut i turtingos armn eimos pataisiau,
taigi apdovanojimas pasieks heroj jau iomis dienomis.
Tamara atgavo smon ir sijung aidim.
O jeigu jie padovanos tau ne kailinius, o kak kit?
Vis tiek bus tavo. Mano odis statymas.
O jeigu tai bus maina?
Maina? Aela susimst, paskui elmikai nusiypso
jo. Gerai jau, kalbjai, nauj main a pati pasiimsiu, o senj
atiduosiu tau. O k? Visai padori dvideimt ketvirtoji Volga, bal
tj nakt spalvos. Ar pasibodtum?
Kad a ne per daug jautri, nusijuok Tamara. A juk rie
baluotus plaukus iki iol klientms plaunu, tiesa, nedanai, paprastai
tai daro mokins, bet mano tvas, pavyzdiui, mano, kad a tik tai ir
darau. Atleisk man, Aela, mano klient po fenu sdi.
Viskas, viskas, lekiu, sukruto Aela. Liubaai pasakyk,
kad pas j itruksiu, kai tik galsiu. Turiu nauj gerbj, na, tu turbt
jau inai, juk mes su js salonu nelyg viename kieme gyventume.
Tai tai, kol kas jis mans n vienam vakarui nepaleidia. Nieko, grei
tai tas kartis atvs, ir a bsiu laisvesn.
Ji pabuiavo Tamar ir irko, palikusi paskui save brangi
pranczik kvepal dvelksm.
Tamara neikent ir truput pravr portpledo utrauktuk.
Pasimat velnaus viesiai pilko karakulio skvernas.
Tai jums, Tamara Nikolajevna?
Tamara n nepastebjo, kaip poilsio kambar jo jaunut
Lenut, neseniai tapusi meistre, buvusi mokin.
Tai mano seseriai, altai atsak Tamara ir kakodl sumi
o, tarsi bt uklupta kak negera daranti.
Kokia moteris! susiavjusi atsiduso Lenut. Visiems
padeda, visiems visk idalina, niekam nieko negaili.
Tamara nutyljo. Ji inojo, kad Lenutei Aela irgi padjo: kai su
sirgo jos motina ir reikjo gauti veicarik vaist, Aela net nepapra
yta juos gavo ir net nem pinig. Tiesiog buvo atjusi pas Tamar
kirptis, pastebjo, kad vienos mokins uverktos akys, paklaus
Tamaros, kas atsitiko, o po trij dien atne vaistus ir papra per
duoti merginai.
Paskutin Tamaros klient t dien buvo garsi sportinink,
sportins gimnastikos olimpin empion.
Js namo? paklaus ji, su pasitenkinimu apirindama
veidrodyje Tamaros meistryst.
Taip.
Pavti?
Tamara inojo, kad gimnast turi main, ir pagalvojo, jog
galbt verta pasinaudoti jos pasilymu ir nuveti Liubai dovanas,
antraip rytoj tekt gabenti mai su portpledu metro ir autobusu.
Man Pietvakarius, dvejodama itar ji.
Labai gerai, man Vernadskio prospekt, linksmai atsak
sportinink. Mums pakeliui.
Ivydusi prieais duris seser, Liuba aikteljo.
Kakas atsitiko?
Aha, nusiypsojo Tamara. Jus aplank Senis altis*,
tiesa, dvi savaites pavlavs, bet utat su dovanomis.
Liuba savo akimis netikjo, ilgai apirinjo kailinius, nesiry
dama apsivilkti, paskui puol prie telefono skambinti ir dkoti Aelai.
Tamara vos vos j sulaik.
*Tarybinis Kald Senelis.
245
Nagi, palauk tu! Vis pirma, dar nepasimatavai, Aela pa
klaus, o tu net neinosi, k pasakyti. O antra, ne tu jai dabar rpi,
ji romantikame pasimatyme. Paskambinsi jai rytoj dien darb.
Nagi, vilkis, a jau netenku kantrybs.
Apsivilkusi kailinius, Liuba pasikeit, pavirto karaliene; sp
d kl ne tik jos figra, bet ir aukta kailini apykakl.
Nuostabu! nuoirdiai avjosi Tamara. Kaip tau sita.
Aela vis tiek j negalt neioti.
Kodl?
Tai ne jos modelis. Juk esi aukta, o kailiniai tau iki kulkni.
Aela gerokai u tave emesn, jai ie kailiniai eme vilktsi. Tik prie
tos apykakls reikia kitokios ukuosenos.
Kokios kitos? Mano puiki ukuosena, juk tu pati mane kirpai.
Liubaa, a tavs nekirpau, o tik palyginau galus, kad gal
tum neioti savo ilgus plaukus kaip Marina Vladi, ir kad j ilgis tikt
prie tavo ieminio palto, kuris vyresnis u tavo dukter, ir prie tavo
kvailos kepurs, kuri dvi, nepaisydama vis mano praym ir ro
dinjim. Prie t kailini reikia visai kitokios galvos. Beje, ir kepurs
reikia kitokios.
Kokios?
Na, iaip ar taip, ne tavo triuins ausins! Moterys apskritai
ne kepures turi neioti, ne tam joms galvos duotos.
O kam? kvailai paklaus vis dar neatitokusi Liuba.
Galvos moterims duotos tam, kad jose turt smegen ir ne
iot plaukus bei skrybles. Su smegenimis tau viskas gerai, plaukai
irgi geri, liko imokyti tave neioti skrybl, ir mano misija iame
pasaulyje bus vykdyta, pajuokavo Tamara.
Ji udjo seseriai ant galvos savo tamsiai ali fetrin skrybl
plaiais kratais.
Pasiirk. Supranti, apie k kalbu? Tavo veidui reikia siau
resni krat, ir spalv parinksim kit, kad tikt prie kailini. Bet
sutik, kad taip kur kas domiau nei su tavo nemanomu triuiu. Tik
ukuosenos reikia kitos. Eime voni, a tave tuoj pat apkirpsiu ir
rytoj eisi darb kaip karalien. Padarysiu tau arba garson, arba
pao ukuosen, dar pagalvosiu koki, bet svarbiausia su kirpiu
kais, juolab tavo plaukai tai leidia. Padarysiu tave panai Mirej
Matj.
Su nemanomu triuiu? Liuba pagaliau atgavo sugebjim
juoktis.
Be nieko! Ant galvos bus tik klasika stilinga ukuosena ir to
visikai pakaks.
A sualsiu.
Vien dien pakentsi. A suprantu, tu neturi laiko vainti
po parduotuves ir iekoti skryblaits, bet inau, kur parduodama
tai, ko tau reikia, ir rytoj pati po darbo nuvaiuosiu ir nupirksiu.
Paskui tau atveiu, nes vis tiek rytoj man reikia Leli i darelio pa
imti. Kada gr Rodikas?
Liuba pasiirjo laikrod jau beveik deimt.
Neinau, prisipaino ji. Jis devint valand skambino
ir perspjo, kad jam kaltinamj ivad reikia pabaigti. Turbt dar
negreit.
Einam, ir Tamara nutemp seser vonion.
Palauk, m prieintis Liuba, o vakarien? Tu juk i
darbo, esi alkana.
Paskui, paskui, kartojo Tamara, sodindama j ant tabure
ts ir traukdama i rankinuko firmines anglikas irkles bei ukas
savo turt, su kuriuo niekada nesiskirdavo ir salone nepalikdavo. Tas
irkles ir ukas jai gavo vis ta pati Aela Aleksandridi.
Kai ji baig versti seser karaliene, laikrodis rod pus dvy
liktos, o Rodislavo dar nebuvo. Tamara greitai ukando ir susiruo
namo.
O gal pasiliksi? band kalbti j Liuba. Kurgi tu taip
vlai vaiuosi? Pasiliksi, atsigulsi svetainje, tau niekas netrukdys.
Ne ne, vaiuosiu, man rytoj anksti keltis, mano pamaina nuo
septyni ryto, atsiklusi jus visus priadinsiu. Ir apskritai mgstu
miegoti savo lovoje.
Eidama i laiptins Tamara susidr su Rodislavu. Jis atrod
nusimins ir kakoks pritrktas.
Problemos? paklaus ji.
O kaipgi be problem, niriai ypteljo jis.
Na, gerai, tada iki rytojaus.
Iki, jis vangiai mosteljo ranka ir eng lift.
Problem tardytojas Romanovas i ties turjo, tiesa, jis kaip visuo
met tikjosi, kad viskas kakaip susitvarkys ir nurims savaime. Jam
reikjo baigti kaltinamsias ivadas, kad rytoj, pirminiam tyrimui
duoto termino paskutin dien, galutinai parengt baudiamj byl
bt galima perduoti teismui. Jis jau beveik baig nyki raliav, ku
rioje idst visus produkt grobstymo kepykloje epizodus, kai jam
paskambino Serdiukovas.
Kaip ten mano kriktamots iuprovos byla? Nukeliavo
teism?
Dar praeit savait.
O tu ekspertizs neumirai?
Kokios ekspertizs?
ymtos stiklo taros ir chemins mediagos, kuria mes y
mjome, pavyzdi.
Ak tos! Padariau, inoma.
Rodislavas pasisteng nutaisyti kuo abejingesn bals, tarsi
klausimas bt pats paprasiausias, o atsakymas natraliausias.
O i tikrj jo irdis krpteljo ir akimirk nustojo plakusi: jis prisi
min, kad tos velnio ekspertizs nedar. Ir dabar advokatas gali u
to usikabinti ir uprotestuoti vis bylos mediag ir tyrimo ivadas.
Reikalas tas, kad i primjos iuprovos slaptosios ds paimtus
neapskaitinius, taigi neapmoktus ymtuosius butelius reikjo per
duoti ekspertizei kartu su voku, djus j tos paios un pastos
pavyzd idant niekas negalt pasakyti: Ar maa kokius, kakieno
paymtus butelius js ten radote! Galbt dar kas nors band atlikti
kontrolin pirkim, pridav iuprovai paymtus butelius, paskui
kakas neatitiko, aktas nebuvo suraytas, o buteliai liko. Arba kokie
nors jaunieji chemikai mgjai aid, namuose iterliojo tuius
butelius, paskui juos pridav, o u gautus pinigus nujo kin arba
nusipirko led. odiu, geras advokatas ras k pasakyti, jeigu byloje
nebus atitinkamo ekspertizs akto.
Ekspertiz, inoma, galima atlikti ir pareikalavus teismui, ir
teisminio tyrimo metu, bet vokas su chemins mediagos pavyzdiu
turt bti pridtas prie akto, surayto rengiantis kontroliniam pir
kimui. Aktas byloje buvo. Ir atlikto kontrolinio pirkimo aktas taip
pat buvo. O tai voko ten nebuvo. Rodislavas miglotai prisimin, jog
djo vok stali, kad kit dien, kai gaus kontrolinio pirkimo akt
ir ratikus jo dalyvi paaikinimus, visk pridt prie baudiamo
sios bylos. Aktus jis pridjo, o tai voko... Voko byloje nebuvo.
Jis perkniso stal, pervert po lapel seifo turin nieko. Stalas
ir seifas po pasiruoimo neseniai vykusiam slaptumo reimo patik
rinimui buvo idealiai sutvarkyti. Bet prakeiktojo voko su pavyzdiais
ten nebuvo. Rodislavas suprato, kad besitvarkydamas greiiausiai j
tiesiog imet. Ir k dabar daryti? Jeigu vokas atsirast, jis jau rytoj
nubgt pas teisj tartis ir tikrai susitart, teisja Voronec buvo
normali moterik, pati anksiau dirbusi prokuratros tardytoja,
todl tyrimo sunkumus inojo ir suprato geriau u bet k. Bet voko
nebuvo! Nebuvo jo. Beliko tiktis, kad iuprova neturs sumanaus,
dmaus advokato ir niekas nieko nepastebs.
Jis vartsi lovoje, negaljo umigti ir jaut, kad po pusiaunakio
suvalgyta vakarien laikosi skrandyje kaip molis ir nra virkinama.
Turbt tokiu vlyvu metu nori ilstis ne tik smegenys, bet ir virki
nimo sistema.
249
Rodi, tu nemiegi? igirdo jis tyliai nibdant Liub.
Ne.
Kakas atsitiko?
inoma, atsitiko. Valgydamas vakarien jis nieko nepasakojo,
buvo jau vlu ir reikjo gultis, be to, Liuba buvo tokia laiminga, su
sijaudinusi, rod jam savo naujus kailinius ir nauj ukuosen. Bet
dabar jis nesusilaik ir papasakojo.
Tu teisingai padarei, kad nieko lavikui nepasakei. Kam j i
anksto nulidinti? Gal tikrai viskas susitvarkys.
O jei nesusitvarkys?
Nereikia i karto galvoti apie blogiausia, reikia tiktis,
geriausio. Liubos ranka paglost jam peius, ir Rodikui ikart
palengvjo. Tau galima atleisti, juk tiek byl tiri vienu metu,
argi gali visk kontroliuoti? Kiekvienas tyrjas daro klaid ir ko
nors nepastebi, kiek kart tu pats man pasakojai apie savo kolegas,
kurie tai vienur kako nepadaro, tai kitur kako nepastebi, tai k
nors umirta, tai supainioja. Js visi mons, visi i kno ir kraujo,
kiekvienas i js turite savo gyvenim, sav problem namuose,
sav rpesi, sav lig. Kiekvienas gali suklysti, nieko baisaus ia
nra. inoma, a suprasiau, jeigu per tavo klaid nekaltasis patekt
u grot tada taip, tai i tikrj baisu. O jei primja iuprova,
uuot sdusi kaljim, liks laisvje, tai a manau, niekas labai ne
nukents. Tu turi teis padaryti klaid, ir jeigu viskas susiklostys
nepalankiai, tikiuosi, lavikas tave supras ir tau atleis. Ne vien ti
kiuosi, o paprasiausiai inau. lavikas Serdiukovas tavo geras
draugas, jis tavo kolega ir tikrai yra pats padars klaid ir pasielgs
neapdairiai.
Rodislavas lengviau atsikvp, pasisuko ir sirm kakta jos
pet.
Jei nori, a rytoj po darbo atvaiuosiu tavo kontor ir mes
abu kartu perirsim kiekvien popierl tavo stale ir seife? pa
sil Liuba. Rytoj Tamara pasiims Leli, todl galsiu namo grti
vliau. Tokiais atvejais visada verta pasiirti vieia akim, o tavo
akis, kaip sakoma, atbukusi. Nori?
Noriu, mieguistai sumurmjo Rodislavas.
Kit dien Liuba, kaip ir adjo, vakare atvaiavo pas j darb,
jie usidar kabinete ir vl perrinko kiekvien vis dokument lap.
Bet vokas taip ir neatsirado.
Prajo dar dvi savaits, iuprovos byla pradta nagrinti
pirmosios instancijos teisme, ir patys blogiausi Rodislavo tarimai
pasitvirtino. Jaunas, energingas ir norintis padaryti greit karjer
advokatas prisikas iki ekspertizs, ir byla buvo nutraukta trks
tant rodym. Operatyvininkas Serdiukovas ilgai kavo tardytojo
Romanovo kabinete, kad tokiems kaip Romanovas ia ne vieta, kad
jo tingumas ir aplaidumas gali sulugdyti bet kok ilg ir kruopt
operatyvinink darb ir kad u tokias tarnybines klaidas padorioje
draugijoje duodama snuk, o paskui neitiesiama rankos. Pagaliau
trenks durimis jis ijo. Rodislavas nykiai mst apie lang byl,
kuri taip ir nepajudjo, sustingusi prie apgailtin 27 rubli, ir kuriai
tirti po antrojo termino pratsimo beliko viena savait. O juk t byl
irgi Serdiukovas tyr. Galima sivaizduoti, kaip jis pasius suinojs,
kad teism perduotas kaltinimas, es pirkjai buvo apgauti tik 27
rubliais vietoje maiausiai 900!
Na k, visi patenkinti?! Apie Ael papasakojau, apie Rodislav
papasakojau, ar dabar galiu gal gale eiti pavalgyti, atsigerti ir pa
miegoti? nelyg koks pikiurna paklaus Varnas.
Palauk, o kaip Aela atrodo? nerimo Vjas. Tu apie visk
papasakojai, o apie ivaizd? A juk turiu realiai sivaizduoti t, kuri
pamilau visa irdimi.
Pamilo jis, burbteljo Varnas. Tik pamanyk, herojus
meiluis atsirado... Na, k galiu tau pasakyti? Veidas, inoma, graus,
251
kaip ir jaunystje, akys didels, rykios, tamsios, blakstienos juo
dos, ilgos, riestos, antakiai tanks, bet ji, manau, juos ipeioja, nes
anksiau lyg ir tankesni buvo, tokie beveik tiess, o dabar plonesni
ir tokie lenkti juostele. Neinau, a tuose moter reikaluose nelabai
nusimanau. Plaukai banguoti, juodi, bet anksti yla, ji t il Tamaros
salone udao. Figra, inoma, pagedo, jaunystje ji tokia pilnut
buvo, apetitika, plona talija ir didele krtine, o dabar kakaip visa
tai... neinau. Asmenikai man nepatinka. Per trumpos kojos iry
kjo, upakaliukas padribs, ir visa ji kakokia mayt, u Tamar,
inoma, auktesn, bet su Liubaa nepalyginsi. tai kas grauol, tai
jau grauol! Prabangi moteris. Ne, neteisingai kalbu, susigrieb
Varnas, neteisingai. Liuba pramatni, o Aela prabangi. tai taip
bt teisingai pasakyta. Skirtum jauiat?
Akmuo ir Vjas sutartinai j patikino, kad skirtum jie, be abejo,
jauia ir i esms apie Ael visk suprato.
Bet tai, inoma, jei labai jau priekabiai visk irtum,
siningai prisipaino Varnas. {dmiai pairjs pamatytum,
kad Aelos kojos plaukuotos ir veidas iek tiek apls, bet ji labai pri
siiri, plaukelius nuo veido pincetu alina, po kelias valandas prie
veidrod sdi ir pimt! pimt! pimt! Ir kaip jai neskauda. Kai ban
diau sivaizduoti, kad man i sparn po vien plunksnel pea
vos neapalpau. Ir kojas ji kakaip gudriai patvarko savo institute, kad
ne tokios plaukuotos bt. odiu, stengiasi i vis jg. Ir jeigu per
daug dmiai neiri, tai ji, inoma, efektinga moteris, o dar rengiasi
usienietikai, nuo galvos iki koj vien importas. A kart Taryb
Sjungoje vien film irjau, neatsimenu, kaip jis vadinasi, tai ten
vienas personaas taip ir sak: Net silo, savo alyje pagaminto, ant
mans nebuvo! Tiesiog kaip apie Ael pasakyta. Viskas, vaikinai,
negaliu daugiau, pavargau ir ialkau, skrendu maitintis.
Vjas ir Akmuo jam nuoirdiai palinkjo gero apetito ir labos
nakties, ir Varnas nuskrido, jausdamasis siningai atliks savo pa
reig.
Kokia moteris, ar ne? avjosi Vjas. Kokia plati ir
dis, koks gerumas! Kailini nepagailjo! Ar daug toki esi sutiks,
Akmenie?
Tyiojiesi? K a apskritai gyvenime galiu sutikti? Guliu ia
jau tiek tkstantmei, dar gerai, jeigu kart per imt met kokie
nors keliauninkai sustoja ir nakiai pasilieka. Mano matytus mones
ant pirt bt galima suskaiiuoti, ir tai tik ant Varno, mogaus pir
t jau bt per daug. Apie mones inau tik i Varno pasakojim.
Ir alio, mintyse pridr Akmuo, bet garsiai to nesak,
nes inojo, koks Vjas nerpestingas lengvabdis ir kaip nemoka
saugoti paslapi nei savo, nei svetim. Ipleps Varnui, paskui
aikinimosi neivengsi.
Na, o a moni daug maiau, pasigyr Vjas, ir galiu
tau atsakingai pareikti, kad toki kaip Aela pasitaiko labai retai. Ak,
kokia moteris, kokia moteris! Viskas nusprsta, mylsiu j iki gy
venimo galo. Gerai, Akmenli, a, ko gero, irgi dingstu, vis tiek jau
atvsau, tau i mans jokios naudos. Noriu biatlono pasaulio taurs
varybas pasiirti, kad tik nepavluoiau.
Negi domiesi biatlonu? baisiai nustebo Akmuo.
O kaipgi! Biatlonas tai net kieiau u futbol. Tik sivaiz
duok: atskrendu a, sakykim, Rupholding...
Kas ia per diegas?
ia ne diegas, o miestas Norvegijoje. Taigi, atskrendu a
tenai, susirandu jauki vietel, tupiu sau ramiai ir laukiu. Stebiu.
Isirenku sau por sportinink, u kuriuos sirgsiu, ir dar porel,
kurie atvirkiai man nepatinka. Susigiu ir laukiu momento.
Kai tik mano favoritai atliuoia prie ugnies linijos, a nurimstu ir
visiems savo draugams duodu enkl, kad nurimt ir nekit nosies,
sudarau slygas taikliam audymui. O kai audo man nepatinkan
tys, tuomet duodu sau laisv! Ir nepuiu kaip pusgalvis stipriai ir
lygiai, o taip, inai, gsiais, staiga nurimstu, o kai tik jis prisitaiko
ir pradeda spausti gaiduk, a kaip oku! Kulka Dievui langus.
253
Arba dar kitaip puiu lygiai, puiu, jis paklaid vjui nustato, o
a atsakingiausi akimirk imu ir nutylu. Linksmumlis! Grynas
adrenalinas.
Bet juk taip nesininga, pasipiktino Akmuo. Tu vie
niems sportininkams sukuri palankias slygas, o kitiems trukdai. Tai
neobjektyvu.
Baik tu! Vj pasaulyje daug, jei ne a, tai kas nors kitas atlks
ir savo tvark nustatys, be ms niekur neapsieinama, n vienoje
sporto akoje, jei rungiamasi atvirame ore. Juk ia visa esm, kad
visada puia vjai ir reikia mokti laimti mums veikiant. odiu,
nieko tu, Akmenie, moni reikaluose neimanai. A lekiu.
Akmuo palauk, kol nurims skuriuojantis oras ir pusbalsiu
paauk:
alty, girdi, alty!
A ia, nerk, tuoj pat pasigirdo atsakymas. Garb
Dievui, dar ne kurias.
Visk girdjai?
Lyg ir visk.
Ir k pasakysi?
Apie k? Apie Rodislav?
Ne, dl jo kaip tik viskas aiku. K pasakysi apie Ael? Nejau
bgant metams ji tapo geresn ir protingesn?
Kur jau ne! sunypt altys. Ms sparnuotasis re
porteris teisingai apie Golovin vyresnj kalbjo: tas laikui bgant
sunoko. Gerai pasakyta. Tai tai Aela irgi metams bgant sunoko, ji
tokia ir vaikystje buvo, mes su tavimi apie tai kalbjome. Ji negali
paksti, kad kas nors gali bti u j geresnis. Turtingesnis, laimin
gesnis, skmingesnis. Ji visur turi bti pati geriausia ir pirmaujanti.
O blogesni, skurdesni ir nelaimingesni galima ir pagailti, ir
juos pagloboti, ir jiems padti. Aela dievina nalaiius ir vargetas,
nes jiems paddama jauiasi gerja ir galingja fja, nes itaip iau
ga savo paios akyse. Juk ji turi dar vien savyb: ventai tiki savo
nuomone ir net nepagalvoja, kad galt suklysti. tai jai pasirod,
kad mogus nelaimingas, ir viskas daugiau ji nesiaikina, nemato
akivaizdi dalyk, nepastebi netgi t, kurie akis bado, ji sitikinusi,
jog jos nuomon teisinga ir ja neabejoja. Seniai seniai, per Liubos
ir Rodislavo vestuves ji nusprend, kad Rodislavas ved it pra
stuol ne i meils, o tv veriamas, kad Liuba jam ne pora ir i
santuoka nebus laiminga. Prajo daug met, Liuba ir Rodislavas
visai laimingai gyvena, jiems gim vaikai, santuokine neitikimybe
ten n nekvepia, na taip, intymi santyki tarp j nra, bet tai inom
mudu, o Aela neino ir negali inoti. I pairos Romanov eima
atrodo labai nusisekusi, sutuoktini santykiai gras, jie vienas kitu
pasitiki, o buitins slygos geresns nei daugelio vis dlto trij
kambari butas ir visai padors atlyginimai. Tai kuri velni Aelai
laikyti juos nelaimliais, j gailtis ir apiberti savo malonmis? Liuba
per vestuves vilkjo nevykusi suknel, buvo nevykusiai suukuota
ir ne per geriausiai atrod? Rodislavas nepanjo laiming jaunik,
buvo ibals ir sitemps? Liuba tuo metu gyveno barake, viename
kambaryje su tvais, moiute ir vyresnija seserimi? Liuba neturjo
toki apdar kaip Aela? Visa tai buvo seniai, ir nuo t laik daug kas
pasikeit. Toki apdar kaip Aelos, inoma, Liuba neturjo ir dabar,
bet namus Romanovai turjo padorius, ir visas j gyvenimas liudija,
kad j santuoka pakankamai laiminga. Bet ne, Aela sikal galv,
kad Liuba negrai ir nedomi, kad Rodislavas jos nemyli, kad jie gy
vena vargingai ir blogai.
Manai, kad viskas taip ir yra?
O kaipgi kitaip! Su Tamara lygiai tokia pati istorija! Tamarai
seniai jau nereikia savo reputacijos patvirtinimo, ji savaranki
ka vertyb, jos paslaug prao tokie pat turtingi, takingi ir garss
mons, kaip ir daktars Aleksandridi, o argi daktar tai supranta?
Juk viskas akivaizdu, viskas vyksta jos akyse, bet ji atkakliai nieko
nemato, nepastebi ir vis dar apiberia Tamar labdara. Girdjai, mai
n jai adjo padovanoti! Rokfeleris su sijonu. Aela trokta padk,
255
susiavjimo kupin vilgsni, ji be to negali gyventi, jai tai kaip
narkotikas. Tik pasiirk: kai kas nors i jos globotini atsistoja ant
sav koj, skmingai veriasi ir jauiasi laimingas, visa Aelos meil
tokiam mogui dingsta kaip ranka nuimta. J nervina jo skm, lai
m, pirmavimas. Ji negali su tuo susitaikyti.
Ir k gi ji darys? susidomjo Akmuo.
Pamatysim, paslaptingai numyk altys.
Neslapukauk! Tu juk irjai? Prisipaink, irjai?
ateit a neirjau, kad tau malonumo nesugadiniau, bet
truput pasiknaisiojau po praeit, tiesiog i smalsumo, nordamas
patikrinti savo teorij.
Patikrinai?
Patikrinau. Prisimeni, vasarviets kompanijoje buvo mer
gait Tania, baltaplauk tokia, smuiku grie ir apie juodj sen
pasakojo?
Prisimenu.
Tai tai, grie mergait Tania savo smuiku, grie ir prisi-
grie iki aspirantros konservatorijoje. Jos ttis jo auktas pareigas,
bet pasimir, kai Taniai buvo septyniolika met. Ji, inoma, talentin
ga ir darbti mergait, bet vis dlto konkuruoti su turiniais ryi
ne taip paprasta. A neinau, ar tu prisimeni, ar tau ms plunks
nuotasis korespondentas pasakojo, kad Taryb Sjungoje tuo metu
svarbiausias odis buvo blatas. Be blato negaljai nei geros deros
nusipirkti, nei ger darb gauti. Baigia ms Tania aspirantr, ir jai
silo viet simfoniniame operos teatro orkestre kakur iaurje
lyg Krasnojarske, lyg Chanty-Mansijske. Ji, inoma, vaiuoti nenori,
negali palikti mamos vienos Maskvoje. O mama po tio mirties
labai pasiligojo ir iaur vaiuoti jai jokiu bdu nevalia sveikata
neleidia. Puol ms Tania pas Ael pagalbos, o Aela tuomet k tik
buvo pradjusi savo karjer, pati ryi beveik neturjo, todl kreipsi
motin Asklepiad. ioji kakam paskambino, pakalbjo, ir Tani
prim ne bet kur, o Maskvos operets teatr. Sutik jau gerai. O
ia Aelai kaip tik pasitaik viena i pirmj itin reikming pacien
i, kuriai su motinos konsultacij pagalba ji patais smakr, ir tos
pacients vyras buvo Kultros ministerijos valdininkas, komisijos,
kuri vykd jaunj smuikinink atrank tarptautiniam konkursui,
narys. Aela pasirpino ir mergait Tani atrinko konkursui. Kaip
vaiuoti? Kuo? Kaip rengtis? N vieno padoraus drabuio Tania ne
turi, avalyn baisi, rankinukas prieistorinis. Ar nuspji, kas j ruo
ir reng ivykai usien?
Nuspju, atsiduso Akmuo.
Ir ivaiavo ms Tania demonstruoti savo muzikini su
gebjim. Ir laimjo ji ten antrj viet. Gro Maskv, j ikart
Didiojo teatro smuikinink ansambl pakviet. O k padar
Aela?
Neinau. K ji padar?
Ogi nieko nepadar, triumfuodamas atsak altys.
Nie-nie-ko. Net nepaskambino ir nepasveikino jos su pergale. Aela
apskritai liovsi jai skambinti ir ivis domtis jos gyvenimu. Tania,
inoma, pati kur laik dar jai skambino, bet Aela arba praydavo
pasakyti, kad jos nra namie, arba sakydavo, kad tuo metu ji labai
usimusi ir addavo paskambinti, bet nepaskambindavo. Ael m
nervinti Tanios skm. Paskui Tania susiruo tuoktis su dainininku,
baritonu i Muzikinio teatro, pakviet Ael vestuves toji neatjo
ir net nepaaikino kodl. O paskui inai, kas atsitiko? Aela pas kak
sveiuose susipaino su urnalistu, kuris ra apie teatr. urnalistas
buvo guvus, mgo rinkti visokias paskalas ir inojo, kad Muzikinio
teatro baritono mon Tatjan kakada globojo Aela Aleksandridi.
Taigi prislenka jis prie Aelos ir sako: Muzikiniame teatre andien
vyko premjera, man apie j reikia parayti, ten vien i pagrindini
partij atlieka... ir itaria Tatjanos vyro pavard. inau, kad js
su ta eima pastama ir jos laimjimai jums rpi, taigi nesijaudinkit,
apie t bariton gerai paraysiu, o js irgi neumirkit mano palan
kumo. O Aela jam atsako: A su ta eima neturiu nieko bendra, ir js
galite ramia sine rayti tai, k galvojate. Jeigu baritonas jums nepa
tiko, tai taip ir raykite, nesidrovkite. Mano palankumas jums nuo
to nenukents. Na, urnalistas i karto susigaud, kuo ia kvepia, ir
gudriai paklaus: Nukentti nenukents, bet ar nepadids? O Aela,
nekvaila bdama, irgi visk suprato ir atsak: K gali inoti. Ir po
dviej dien laikratyje Tarybin kultra pasirod kritinis straips
nis apie premjer, kuriame Tatjanos vyras buvo tiesiog sumaiytas su
purvais. tai tokia istorija.
Koks siaubas, pasibjaurdamas tar Akmuo. Nejau
Aela gali taip padaryti?
Savo akimis maiau, patikino j altys. Taigi alia jos
saugiau likti vargetoms ir nelaimliams, tada ji bent jau nepakenks.
Klausyk, a norjau tavs paklausti: prisimeni, Rodislavui jo biiulis
operatyvininkas sak, kad Naujj met vakar televizija rodys ka
kok labai ger film...
Na, patvirtino Akmuo.
Kaip jis vadinasi?
Likimo ironija ir dar kakas apie maudymsi vonioje, a
umirau.
Ir tikrai geras filmas?
Kad a neinau, Varnas nepasakojo. Turbt pats nemat.
Ak, tas ms romantikasis kolibris! suuko altys.
Visokius niekus per j televizij iri, o nauj film praleido! Kaip
manai, ar ilgai jis maitinsis ir miegos?
Manau, kad ilgokai juk jis jau tiek dien be miego ir po
ilsio, nusistekeno vargelis.
Tada a, ko gero, liauiu filmo pasiirti, labai jau man
smalsu. Kada, sakai, j rod?
Lyg ir sausio pirmj, jeigu neklystu. Gal antrj...
Gerai, pirma ir antra alia, susirasiu. Jeigu filmas domus, tau
papasakosiu.
Ai. O a turbt irgi kol kas nusnausiu.
Akmuo atsisveikino su draugu ir nugrimzdo apmstymus,
kurie netrukus perjo gil, kiet mieg.
Tas rytas Golovin eimoje prasidjo skandalu. Tamara apsivilko
nauj drabu, kur pagal jos pieinius pasiuvo pastama siuvja.
Drabuis ijo stilingas ir elegantikas, nepanaus jok Maskvos
parduotuvse kabant gamin. Be stiliaus pojio, Tamara turjo
gyv vaizduot ir berib tikros menininks fantazij, todl susi
galvodavo sau nuostabius, neprastus ir labai jai tinkanius apdarus.
Kadaise moiut Ana Serafimovna imok abi ankes siti, bet toki
sudting modeli, kuriuos sugalvodavo Tamara, imdavosi tik pa
tyrusios meistrs.
O kas ia? neslpdamas tarumo paklaus Nikolajus
Dmitrijeviius. Vl nauja suknel? I kur gavai?
Pas siuvj pasisidinau.
Atelj?
Buvo galima pameluoti ir nereikaling kalb ivengti, taiau
Tamara Golovina buvo ne i toki. irdama tvui tiesiai akis, ji
pasak ties:
Namuose ji siuva. O koks tau skirtumas?
Koks skirtumas? sprendiant i balso, Nikolajus Dmit
rijeviius pradjo pamale kaisti. Koks skirtumas? O toji tavo
siuvja mokesius moka, kad namuose siuva? Ji ivis gyv finans
inspektori yra kada nors maiusi?
Ne mano reikalas, ramiai atsak Tamara.
Kaip tai ne tavo reikalas? Tu savo rankomis skatini finansi
nius paeidimus, o tie namudininkai lobsta ir plia valstyb toki
kaip tu, neturini princip, asmen dka! Viepatie, k a uaugi
nau! Motin! Motin, eik ia, pasigrok ms dukterimi, kuri su
sidjo su nusikaltliais! A paaukojau vis savo gyvenim tam, kad
259
alyje bt kuo maiau nusikaltli, o ji juos skatina ir daro visk,
kad j bt dar daugiau! Kuo greiiau nusivilk ir apsirenk tuo, k
nusipirkai tarybinje parduotuvje!
Nenusivilksiu. A pasisidinau ir su iuo drabuiu eisiu
darb, jau visikai apsirengusi Tamara stovjo priekambaryje
prie veidrod ir ukavosi.
Ne, neisi! Man gda turti toki dukter! Jeigu suinosiu, kad
tu, kaip ir tavo siuvja, darai ukuosenas ne savo darbo vietoje, ivy
siu tave i nam! Tuoj pat persirenk.
N negalvoju.
Igirdusi riksmus, atbgo Zinaida Vasiljevna. Maldaujaniomis
akimis vilgiodama dukter, ji msi raminti nirtus sutuoktin:
Kolia, Koliuka, nusiramink, tau negalima jaudintis, tau
spaudimas... Toma, persirenk, jei ttis prao, na k tau reikia... Kolia,
prissk, a lainsiu tau raminamj... Toma, na ko gi tu stovi, daryk
kaip ttis liepia, nesioiuok, juk matai, kaip jis susijaudino, o jam
darb reikia...
Man irgi darb reikia, altai atsak Tamara.
Nusikaltl! Kyininke! Spekuliant! auk Nikolajus
Dmitrijeviius.
Tamaros kantryb trko, ji grieb rankinuk ir ilk i nam
suukusi:
Jeigu tokie kaip a negelbt js supelijusios ekonomikos,
alyje dl skurdo ir deficito seniai jau bt kilusi revoliucija.
Ji jau buvo beveik prie pat metro, kai atitoko per skub namuo
se umirusi skraist. Skraist buvo labai grai ir nupirkta specialiai
dvti prie to drabuio. Tiksliau, dert sakyti, kad skraist buvo ne
pirkta, o sukurta, nes prie Tamaros sugalvot drabui nemanoma
parinkti aksesuar i parduotuvse esanio asortimento. Gelbdavo
tik klients arba paios Tamaros iradingumas. Vos atidavusi siuv
jai pieinius, pagal kuriuos i turjo konstruoti model, ji pradjo
nuoseklias reikalingo skraistei audinio paiekas. Audinio ji iekojo
du mnesius ir rado, bet ne Maskvoje, o Tartu, bdama ekskur
sijoje. Silus ir virveles sumanytiems kutams ji nusipirko Vakar
Ukrainoje, Ugorode, kur sveiavosi pas draug, o taip reikalingus
sumanytam pieiniui karoliukus jai atsiunt i Vilniaus.
Supratusi, kad skraists ant pei nra, Tamara isyk pasijuto
it nuoga. Jai atrod, kad visi mons gatvje mato, jog jos apdarui
kako trksta, kako labai svarbaus, jie rodo j pirtais ir juokiasi.
Jautsi, tarsi eit apsivilkusi paltu, bet be sijono, tarsi ir apsirengusi,
ir viskas i pairos padoru, taiau i tikrj anaiptol taip nra, ir visi
tai supranta. Tamaros nuotaika dar labiau sugedo maa to, kad
tvas i pat ryto usived, tai dar ta skraist... Ak, kaip apmaudu!
Bet niekas nerod j pirtu ir nesijuok pavymui, ir dl to
Tamara suirzo dar labiau. Nejaugi niekas nemato, kad trksta skrais
ts, nejau visame mieste nra mogaus, kuris stengt suprasti ir
vertinti jos sumanym? Ne visai apsirengusi moteris susiginijo su
dailininke...
Atleiskit, gal galiu jus kelioms sekundms sutrukdyti?
Tamara pakirdo i savo niri mini, pakl galv ir suiuro
j prakalbinus aukt lies nepastamj. Ji jau jo Kalinino pro
spektu, iki salono buvo lik kokie du imtai metr, ir nebuvo pa
vojaus, kad kelios sekunds pavirs katastrofiku vlavimu darb.
Turbt tai sostins sveias, kuris paklaus, kaip patekti Raudonj
aikt arba rasti Lenino vardo bibliotek, nes tik atvyklis gali taip
neskubdamas be penkiolikos septint ryto vaiktinti Kalinino
prospektu.
Klausausi js, maloniai nusiypsojo Tamara.
A jokiu bdu nedrsiau dalyti jums patarim dl js ap
rangos. Suprantu, kad kalbuosi su mogumi, turiniu nepaprast
skon ir spalvos jausm, bet gal leisite man isakyti vien pasvarsty
m? Tai ne patarimas, o btent pasvarstymas.
Ji susidomjusi pavelg nepastamj ir akis jai ikart
krito ilgi, suriti uodeg, ili plaukai, mantriai parita kaklaskar
261
ir kelni diras, aptrauktas tokiu paiu kaip ir kaklaskar audiniu.
domi idja, msteljo jai mintis, reikia siminti. Skarel ir
diras, pavyzdiui, arba skarel ir rankinukas. Gali bti labai vyks
derinys.
A js klausausi, pakartojo ji ir dar draugikiau nusi
ypsojo.
A manau, kad prie it drabui labai tikt skraist i alyvi
nio krepsatino, su ilgais kutais, neratuota, bet pakraiuose reikt,
sakykim, karoliuk ornamento. Kaip jums atrodo?
Tamara neteko ado. Auktas nepastamasis tiksliai pavaizda
vo t skraist, kuri ji pamiro namie. Nejau vis dlto atsirado mo
gus, kuris mato ir jauia taip pat kaip ir ji?
Ji tyldama j irjo ir irjo, sisiurbusi akimis kiekvien
bruoel, kiekvien jo ivaizdos ir drabui smulkmen. tai dabar jis
nueis, itirps, jie niekada daugiau nesusitiks, ir po kurio laiko Tamarai
jau atrodys, kad to susitikimo i tikrj niekada nebuvo, o it nuo
stab mog, kuris msto, jauia ir mato lygiai taip, kaip ji pati, ji
paprasiausiai susapnavo. Reikia kuo geriau j siminti, siurbti save,
kad paskui galt panorjusi prisiminti ir nedvejoti, kad taip buvo i
tikrj.
Js su manimi nesutinkat? nusimin jis. Js tylite, vadi
nasi, nesutinkat. Gaila. Atleiskit.
Palaukit, Tamara suiupo j u rankos ir kartligikai su
spaud lies, ilgais stipriais pirtais deln. A su jumis absoliuiai
sutinku. Ir js visikai teisus. A turiu toki skraist. A j siuvausi
specialiai itam kostiumui, bet skubdama palikau namie. Sakykit,
ar labai krinta akis, kad tos skraists trksta?
Tik man, nusiypsojo jis, ir toji ypsena, atskleidusi
ilgokus, bent kiek nelygius dantis, Tamarai buvo pati graiausia
ypsena pasaulyje. Daugiau niekas nieko nesupras, galite bti
tikra. Tiesiog a labai priekabus viskam, kas susij su drabuiais. Bet
apskritai js atrodote puikiai! Ir jeigu leisite man pasakyti visai jau
banal kompliment tai js labai grai moteris. Pati graiausia i
vis, kurias esu sutiks gyvenime. Dar kart praau atleisti, nedrstu
daugiau js trukdyti.
Trukdykit, sau paiai netiktai papra Tamara.
Sutrukdykit mane dar, praau.
Bet js kakur skubjote...
darb! prisimin ji ir visai jau vaikikai paklaus: K
gi dabar daryti?
Kur js dirbate?
Burtininkje, ji parod ranka netoliese stovint pa
stat.
Nuo septyni ryto?
Taip, a kirpja.
Kakodl taip ir pamaniau, jis vl atvirai ir iltai nusiyp
sojo. Vadinasi, nuo septyni ir iki?.. Iki dviej? Iki trij?
Iki dviej.
Vadinasi, lygiai antr a js lauksiu ioje pat vietoje.
Sutarta?
Taip! rikte suriko ji ir truput ramiau pridr: Taip. A
btinai ateisiu. Tik js btinai mans laukit. A negaliu js prarasti,
tiesiog neturiu teiss.
Js mans neprarasit, nes a jus suradau, itar jis msling
fraz atsisveikindamas.
T dien Tamara Golovina pranoko pati save. Jos kuriamos
ukuosenos buvo ne iaip tobulos jos dar j savininkes graias
ir laimingas. Viena jos proto dalis galvojo apie plaukus, kirpim,
garbanas, ukuosenas ir daym, o kita nuolat grdavo prie rytme
tinio nepastamojo ir taip pat prie vis vyr, kuriuos ji kada nors
painojo. Nepaisant lidn mamos Zinos prognozi, vyrai visada
kartai domjosi Tamara, j aktyviai mergino ir kai kurie net pir
osi, bet ji po dviej trij savaii pirminio susidomjimo eiliniu
gerbju atvsdavo ir nutraukdavo su juo bet kokius santykius, net
263
ir biiulikus. Visi tie vyrai bdavo jai nuobods, prski ir paprasti,
o ji norjo ilgam susipainti ir bendrauti su krybinga ir neeiline
asmenybe. Tebnie jis kepjas arba daytojas, bet turt degti savo
darbu, iradinti kak nauja ir neprasta, jis turt bti krjas,
bet nebtinai menininkas juk kurti galima visur, kad ir dirbant
dailide ar mokytoju. Krj Tamarai nepasitaikydavo, kakodl tek
davo susipainti su tokiais, kuriuos ji paniekinamai vadino klaikiais
miesionimis. Zinaida Vasiljevna kiekvien nauj Tamaros gerbj
vertino kaip potencial jaunik, reikalavo, kad dukra atsivest ka
valieri namus ir supaindint su tvais, buvo kyriai smalsi ir
kaskart, sugrus Tamarai i pasimatymo, reikalaudavo smulkmen.
Tamara juokdamasi atsisakinjo, ji jau seniai nebeband motinai
aikinti, kad vedybos jai nra prioritetas ir savaime vertyb, kad ji
puikiai jauiasi ir ne santuokoje, kad ji gerai ino, koks turi bti jos
vyrikis ir kad tokio kol kas nesutiko. Mama Zina periodikai pul
davo isterikus aimanavimus, kaip antai: Liksi viena be vyro ir be
vaik, senatvje nebus kam stiklins vandens paduoti. Ir k tu tokia
iranki atsigimei? Ir tas tau negeras, ir itas blogas kad bent jau
pati btum ivaizdi. Vien oda ir kaulai, bet nuo ger vyr nos al
suki. Taiau Tamara kent tyldama k gi padarysi, jei Dievas
motinai proto nedav.
iais metais Tamarai sukako trisdeimt treji, ir ji man, kad
asmeniniam gyvenimui ji dar turi marias laiko, o Zinaida Vasiljevna
galvojo, jog dukt jau seniai pereng t rib, u kurios jauna mote
ris tampa sena pana, ir labai dl to jaudinosi. Jos manymu, Tamara
turt pulti tekti u pirmo pasitaikiusio, u bet ko, kad tik bt i
tekjusi, kad viskas bt kaip pas mones. Taiau tam prieinosi
ne tik pati Tamara, bet ir Nikolajus Dmitrijeviius, kuris buvo nepa
kantus ir, inoma, neleist parsivesti namus bet ko.
Kad tik jis ateit, galvojo Tamara, ekdama irklmis ir
mojuodama ukomis, kad tik neapsigalvot. Toki kaip jis dau
giau nra, ir bt tiesiog nusikaltimas jo nesulaikyti.
Pagaliau ijo paskutin klient, Tamara skubiai nusimet balt
nailonin chalatl ir persireng, susidjo rankinuk deficitinius an
glikus instrumentus, pasida lpas, pasitikrino ukuosen. Rodos,
viskas gerai. Tik skraists trksta. Ji nusiypsojo savo atvaizdui veid
rodyje, pamerk sau ir staiga sustingo apimta ledins nuojautos: jis
neateis. Ir tai bus siaubinga. Tai reik vis jos vili pabaig, nes kito
tokio vyro nra. Laiptais i antro aukto ji lipo linkstaniomis kojo
mis ir ijusi Kalinino prospekt bijojo pasiirti t pus, kur jis
turjo laukti.
Bet jis lauk. Jis stovjo lygiai toje paioje vietoje, kur anksti
ryte j sustabd, ir rankose laik didiul puokt. Tamara, dar jo
neprijusi, staiga aikiai suprato jie bus kartu, kad ir kiek tai jiems
kainuot.
A bijojau, kad js neateisit, vietoje pasilabinimo sinin
gai prisipaino ji.
A irgi bijojau, kad js neateisit. Mudviej ne tik vienodas
skonis, bet ir vienodos mintys. Keista, tiesa?
Tiesa. Tik ne keista, o baisu.
Kodl baisu?
Tamara atvirai pavelg jam akis. Su juo negalima vylingai
aisti, koketuoti ir apsimetinti taip galima visk sugadinti.
Baisu, jog paaiks, kad tai netiesa ir greitai baigsis, pa
prastai atsak ji.
Jis ities jai gles, lengvai paliets pirtais jos rank.
Grigorijus Arkadjeviius Vinogradovas, atvaiavau kelioms
dienoms i Gorkio*. Neveds. Drabui siuvimo meistras.
Tamara Golovina, ji nutar apsieiti be tvavardio, ne
tekjusi. Kirpja. Gyvenu Maskvoje.
Galima jus pakviesti piet?
Privalote, nusiypsojo Tamara.
*Dabar Ninij Novgorodas.
265
Jis nusived j Prah ten, kaip paaikjo, buvo usaks
staliuk. Vis keli iki restorano jie dar laiksi mandagumo taisykli
ir kreipsi vienas kit js, bet pradj ukandius perjo prie tu
ir net nepastebjo, kaip pradjo visikai rimtai svarstyti galimyb
Tamarai persikelti Gork. Viskas prasidjo nuo visikai nekalto
klausimo, kuriame viebutyje Grigorijus apsigyveno.
A gyvenu Belgrade. Anksiau visada apsistodavau
Rosijoje, ten turiu pastam administratori, taigi vienuts gal
davau bet kada tiktis, bet dabar, po gaisro, man kakaip baugu.
Vasar viebutyje Rosija buvo didelis gaisras, uvo kelios de
imtys moni, ir nors oficialiai buvo paskelbta, kad gaisro prieas
tis umirtas neijungtas lituoklis radijo centre, liaudyje atkakliai
sklido gandai, kad tai buvo piktybinis padegimas, diversija ir teroro
aktas, toks pat, kaip prie mnes buvs metro.
O sakoma, kad bomba du kartus t pai viet nekrinta,
primin Tamara. Jeigu kakur buvo gaisras, tai galima tiktis, kad
artimiausiu metu ten nieko panaaus neatsitiks.
Tai priklauso nuo to, kaip aikinsi termin vieta, paprie
taravo jis. Jeigu tai yra konkretus apibrto viebuio auktas,
tai a su tavimi gal ir sutikiau. O jei vieta tai miestas? Ir
od bomba galima suprasti ne kaip gaisras, o kaip nelaim.
Saus pas jus sprogimas metro su moni aukomis, vasar gaisras
viebutyje, a jau bijau sostinje gyventi. Pas mus, Gorkyje, kur kas
ramiau. Kiek tavo tvams met?
Temos pakeitimas Tamarai buvo toks netiktas, kad ji net
trumpam sutriko.
Tvui eiasdeimt vieneri, mamai penkiasdeimt penkeri,
o k?
O, tai jie dar visai jauni! kakodl nudiugo Grigorijus.
Jauni ir kupini jg, taip?
iaip jau taip, nusiypsojo Tamara. Mama k tik
pensij ijo, o ttis dirba ir rengiasi dar ilgai dirbti. Kodl klausi?
Noriu sitikinti, kad niekas, iskyrus darb, tavs Maskvoje
nelaiko.
O negi darbas tai ne prieastis? susirpino Tamara.
Viepatie, neleisk, kad jis pasakyt, jog darbas tai visai ne
svarbu, tai tikri niekai, svarbiausia eima, nam idinys ir vaikai.
Viepatie, padaryk taip, kad jis nieko panaaus negalvot.
Darbas tai labai svarbu, rimtai tar Grigorijus. Bet
darbas vienintelis sutvarkomas dalykas. Nieko kito sutvarkyti ne
galima, visa kita yra kaip yra. Supranti?
inoma, ji suprato, kaip suprato kiekvien jo od, kiekvien
vilgsn ir kiekvien atods, bet ji bijojo patikti, nes tai buvo neti
kima, tai buvo nemanoma ir per daug gerai, kad bt tiesa. Visikai
aiku, k btent Grigorijus turjo omenyje: jeigu jos tvai bt seni,
ligoti ir reikalingi globos, tai to nebt galima pakeisti, o darb rasti
visada galima, ir niekas nesutrukdys jai i Maskvos persikelti Gork,
jeigu tik ji, inoma, to panors.
Zinaidai Vasiljevnai ijus pensij, Tamarai jau nereikjo kas
antr dien pasiimti dukterios i vaik darelio ir ji vis dien iki
pat inakt praleido su Grigorijumi. Jie vaikiojo po Maskv, nu
jo pusbrangi akmen parod, dl kurios Grigorijus ir atvaiavo
sostin, ir Tamara ugniauusi kvap klaussi jo pasakojim apie
akmenis, kuriais jis mgsta papildyti drabui dizain. Paaikjo,
kad dabar vienos ymios Gorkio dainininks apdarams jis ieko
akmens labradoro Tamara apie tok net nebuvo girdjusi. Pasak
Grigorijaus, tas akmuo pasiymi vairi spalv metalini atspalvi
mirgjimu, daniausiai jos bna mlynos arba alios. Bet Grigorijus
norjo rasti kur kas retesn akmen, kuris mirgt visomis spektro
spalvomis, ir padaryti i jo sag. Dar Tamara suinojo, kad chri-
zoprazas yra vertingiausias chrizolit eimos akmuo, kad jo vardas
ivertus i graik kalbos reikia aukso lankas ir to niekaip nema
noma paaikinti juk akmuo yra alio obuolio atspalvio, jo spalva
nuo sauls viesos ar ilumos gali iblsti, bet kartais, j vyniojus
drgn audekl, j galima atgauti.
Jie pavakarieniavo kakokioje ukandinje prie lipnaus neva
raus stalo dien buvo galima patekti faktikai bet kur restoran,
o vakare mogui, neturiniam atitinkam paini, tai buvo visikai
nemanoma. Pasikviesti j namus Tamarai net galv neatjo ji
aikiai sivaizdavo tvo reakcij, kai is pamatys ilgus plaukus ir il
kin kaklaskar.
Kit dien Grigorijus ivaiavo Gork. Jis skambino jai kas
dien, o po dviej savaii atvaiavo dviem dienom vl, ir vl jie
vaikiojo po Maskv, pietavo restorane, vakarieniavo kur papuol
ir kalbjosi. kart Tamara atjo pas j viebut. Aukto budtoja, pa
maiusi gyventoj su vienia, pakl antakius, bet vertinusi Tamaros
drabuius palaik j usieniete ir nutyljo. Tamara neabejojo, kad
ieinant i viebuio j sulaikys mons pilkais kostiumais, bet nieko
tokio neatsitiko.
Keista, nusijuok ji, kai jiedu su Grigorijumi nutolo nuo
viebuio per por kvartal, a buvau tikra, kad budtoja ikart
paskambino kur reikia ir informavo apie usienio piliet, ir mans
lauk dokument patikrinimas. Pasirodo, a visikai nepastu
moni.
Pasti, jis velniai apglb j per peius, paprasiausiai
a jai sumokjau, kad niekam neskambint.
Tu?! Sumokjai? apstulbo Tamara. Kada? Mes juk
kartu atjome ir kartu ijome, ir tu niekur nebuvai dings. Kada gi
spjai?
Dar ryte, ramiai nusiypsojo jis.
Ryte? Vadinasi, tu buvai tikras, kad a iandien pas tave
ateisiu?
Tamara, juk mudviem jau aiku, kad vienodai galvojame ir
jauiame. Jeigu ryt a inojau, kad turime bti kartu, vadinasi, ir tu
turjai suprasti t pat ir taip pat iandien. Argi ne?
Taip, atsak ji laimingu balsu.
Jis atvaiuodavo tai kart per dvi savaites, tai kart per m
nes, paskui Tamara pasim atostogas ir ivaiavo pas j Gork.
Grigorijus sutiko j stotyje, nusive , namus, o kit dien jiedu
pradjo iekoti Tamarai bsimos darbo vietos. Maskvik kirpj su
tokia reputacija ir vairiausi konkurs nugaltojos diplomais noriai
priimt visur, bet Tamara iekojo ne vietos, o vadovo, kuriuo galt
pasitikti, tokio, kuris bent i dalies atitikt jos nuomon apie kirpj
kaip mog, atliekant ne grynai higienos procedras, bet gro ir
harmonij kuriant meistr. Beveik jau atostog pabaigoje jai pasi
rod, kad tok vadov rado jam buvo pavesta sukurti ir atidaryti
nauj salon, pana maskvik Burtinink. Paskyr patalpas,
kurias iuo metu remontavo, o pats salonas turjo atsidaryti po keli
mnesi, kaip tik 1978 met Kovo atuntj kaip dovana ms
mielosioms gorkietms.
Beveik mnes igyvenus viename bute, paaikjo, jog pirmasis
spdis neapgavo: Tamarai ir Grigorijui buvo taip gera kartu, kad
mintis apie gyvenim atsiskyrus atrod tiesiog ventvagika.
Kaip manai, ar man pridert oficialiai prayti tavo rankos
dalyvaujant tavo tvams, ar, turint galvoje ms ami, pakakt pa
prastesnio ritualo? paklaus jis.
A pasikalbsiu su mama ir tvu. Tikiuosi, jie atsivelgs ir
ms ami, ir tai, kad tu vis dlto gyveni kitame mieste, pa
adjo Tamara.
Taiau nuotakos ir jaunikio amius (Grigorijui sukako jau ke
turiasdeimt penkeri) mamai Zinai ir Nikolajui Dmitrijeviiui, ro
dos, neturjo jokios reikms. Tiksliau, amius, kaip vliau paaikjo,
neturjo reikms pravalg poiriu (pamatyti jaunik reikalavo
abu tvai), bet, sprendiant vedyb klausim, apskritai ta aplinkyb,
didelei Tamaros nuostabai, buvo labai svarbi.
I pradi Tamara paband pasikalbti su motina.
A iteku, lyg tarp kitko isitar ji.
269
Ai Dievui! pliaukteljo delnais Zinaida Vasiljevna.
Pagaliau sulaukiau, kad ir tu bsi susitvarkiusi. Kas jis?
Grigorijus Arkadjeviius Vinogradovas, Tamara tyia ap
simet nesupratusi klausimo esms.
inoma, mamai Zinai rpjo visikai ne tai.
Kuo jis veriasi? Kur dirba?
Jis dirba Gorkyje. Drabui siuvimo meistras.
Siuvjas?
Motinos balse Tamara igirdo tok neslepiam siaub, kad ne
juia nusiypsojo.
Mama, o kuo blogas siuvjas? A kirpja, jis siuvjas,
mes abu darbuojams aptarnavimo srityje ir abu stengiams pada
ryti mones graesnius ir laimingesnius. Mano manymu, mes labai
harmoninga pora.
Kiek jam met? reikliu tonu paklaus motina.
Keturiasdeimt penkeri.
Taigi jis senis palyginus su tavimi! Jis tik deimia met jau
nesnis u mane. Tu jam dukteris tinki.
Mama, jis vyresnis u mane tik dvylika met. Ko tu pani
kuoji?
Ne, betgi tai visikai nemanoma! Tu rengiesi atsivesti iuos
namus kakok bekilm sen i provincijos, kuris uvers vis but
savo atraiomis ir skudurais! Toma, tu iprotjai! Tave mergino to
kie nuostabs jaunuoliai, tokie auns, i ger eim, o tu isirinkai
neini k.
A isirinkau vyr, kur mylsiu vis gyvenim, pasak
Tamara, tyia aikiai pabrdama kiekvien od. Ir a nesirengiu
jo vestis js su tiu namus. Dl savo idealios tvarkos gali nesi
jaudinti.
Tai kurgi js gyvensit? prisimerkusi paklaus Zinaida
Vasiljevna. Jis turi gyvenamj plot Gorkyje ir js rengiats pa
sikeisti j but Maskvoje? Manai, kad taip lengva? Mainais gausite
kok urvel u miesto rib. O gal tikiesi, kad mudu su tvu irgi daly
vausime mainuose ir sutiksime atiduoti it but?
Nieko a nesitikiu, a ivaiuosiu pas j Gork.
K?! net uduso Zinaida Vasiljevna. K tu pasakei?
A pasakiau, kad ivaiuosiu pas vyr. Ko tu nesupratai?
Kaip tai ivaiuosi? O kaipgi a? Kaip mes su tiu? Tu
mus palieki?
Tamara pradjo pykti.
Mam, galgi bkime nuosekls. Tu norjai, kad a itekiau?
tai, a iteku. Tu nenori, kad ia atsirast svetimas vyrikis? Jis ne
atsiras, a vaiuoju pas j. Ko tu dar nori?
Mama Zina prislgta tyljo.
A suprantu, ko tu nortum, ts Tamara. Kad a b
iau itekjusi, kad turiau vaik, bet kad a ir mano vaikai bt ia,
tau po sparnu, o vyras egzistuot kaip nors atskirai, nesipainiot po
aki ir nedaryt netvarkos, bet kad reguliariai bt ir padt man
materialiai ir auginti vaikus. Taip nebna, mamuiuk, nesapnuok.
Jis ydas?
Tamara paman, kad jai pasigirdo.
Ko tu klausi?
Jis ydas? pakartojo Zinaida Vasiljevna.
O tai svarbu? Ar tu antisemite? Anksiau to nepastebjau.
Jeigu siuvjas, vadinasi, tikrai ydas, palingavo galv mo
tina.
Tuomet Tamara neilaik ir pratrko:
A tau neleisiu apkalbinti jo tautybs! Ir apskritai niekieno
tautybs, nes tai nepadoru! Save gerbiantys mons galvoja apie
mogiksias savybes, o ne apie tautyb! Tu mans net nepaklausei,
koks jis mielas ar piktas, dosnus ar yktus, iurktus ar velnus, tu
nepaklausei, koks jis man, tave domina tik profesija, alga, gyvenama
sis plotas ir tautyb! O tai mans profesija ir tautyb ivis nedomina!
Man tas pat, k mogus veikia ir kas rayta jo paso grafoje tautyb,
man svarbu, k jis galvoja, k jauia ir kaip elgiasi. Ar tai supranti?
Tau nuraminti pasakysiu, kad pase rayta, jog Grigorijus rusas, bet
jeigu esi antisemite, tai man nra apie k su tavimi kalbtis.
Zinaida Vasiljevna isigando. Ji suprato, kad spaudimas nieko
gero neduoda, Tamara nesirengia trauktis. Todl Zinaida Vasiljevna
nusprend pakeisti taktik, paband paveikti usispyrus kdik ape
liuodama dukters jausmus.
Na k tu, Toma, k tu, dukrele, a nieko tokio neturjau gal
voje... tiesiog tiui gali nepatikti, kad jis siuvjas. Juk tu pasti tt,
jis vertina tikrai vyrikas profesijas. tai Rodik jis labai gerbia, nes
jis milicijos karininkas. Jei tavo Grigorijus irgi bt milicininkas
arba karikis, arba bent jau koks nors mokslininkas, ttis bt pa
tenkintas. O dabar net neinau, k jis pasakys. Kada tu j pas mus
atsivei?
Kai Grigorijus gals itrkti Maskv, altai atsak
Tamara. A neinau, kada tai bus. Gal po savaits, o gal po dviej.
Tu tik pasirpink, kad jis bt padoriai apsirengs, patar
motina. Jis turi ger kostium ir kaklarait? Ttis mgsta, kad vy
ras bt kostiumuotas ir su kaklaraiiu, o ne su tais baisiais dinsais
ir megztiniu kaip koks valkata.
Tamara giliau kvp ir sak sau neaukti, nors jai tai buvo
labai sunku.
Mama, kai mogui keturiasdeimt penkeri, jis jau kaip nors
pats nusprs, kaip apsirengus jam eiti sveius. Net jeigu jis atei
t nuogas, net jeigu jis tiui nepatikt, a vis tiek u jo tekiau.
Supranti? Ar dar pakartoti?
Kodl tu su manimi taip kalbi? sieid Zinaida
Vasiljevna. A vis dlto tavo motina, o ne svetima tetul. Ir jeigu
tavo Grigorijus tiui nepatiks...
A nepraau tavo patarimo, tekti man u jo ar ne, nukirto
Tamara. A tik praneu, k nusprendiau. Ar tai suprantama?
Ir kodl tu tokia iurkti, Toma? kariai atsiduso moti
na. Vis gyvenim a su tavimi kankinuosi. Bet tu bent jau su
tiu i anksto pasikalbk, nes jam tai gali bti toks smgis, toks
smgis...
Tamara suprato, kad motina teisi, negalima atsivesti Grigorijaus
namus, prie tai nepasikalbjus su tvu, kuris gali pasielgti nenu
spjamai. Ji nutaik met, kai Nikolajus Dmitrijeviius gro i tar
nybos nelabai vlai ir buvo ramios nuotaikos. Igirds, kad vyresnioji
dukt pagaliau susireng tekti, Golovinas nusiypsojo, o suinojs,
kad jaunikis veriasi siuvjo amatu, linkteljo:
Msuose visos profesijos gerbiamos. A tikiuosi, kad jis ne
siuva namuose?
Tik sau, kartai patikino j Tamara. Na, ir man, inoma,
taip pat sis. Bet juk tai statymams neprietarauja?
Neprietarauja. O kodl jis iki iol neveds? Tu sakei, jis ke
turiasdeimt penkeri?
Jis isiskyrs.
Ak it kaip, nuts Nikolajus Dmitrijeviius, ir jo balse
pirm kart suskambo tarumas. Tai ir vaik turi? Moka alimen
tus?
Ne, vaik santuokoje jis neturjo.
Kodl?
A neinau, tti. Tai ne mano reikalas. Gal mona negaljo
gimdyti. Arba nenorjo.
Ar tu tikra, kad tik dl to? surauk antakius Golovinas.
Tti, a nesuprantu, kodl tu domiesi... Kodl tau parpo
jo pirmoji santuoka? Tai buvo seniai, jis isiskyr daugiau nei prie
deimt met. Nesijaudink, a eimos neiardiau ir mylini su
tuoktini neiskyriau.
Mane ne tai domina, o tavo motinysts perspektyva. Gal
prieastis ne jo pirmoji mona, o jis pats? Ar tu tikra, kad susituoku
si galsi turti vaik? Prie itekant a tau patariau dar kart visk
apsvarstyti ir apgalvoti,.
273
Tamara nieko tai neatsak. Grigorijus siningai jai pasak,
kad jis vaik turti negali, ir ji rengsi tekti atmerktomis akimis,
bet kalbtis apie tai su tvais nesireng. Jie ir taip jau ne itin geros
nuomons apie jaunik, tai kam dar daugiau dingsi nepasitenki
nimui.
Jis atvaiuos po dviej dien, ramiu balsu pasak ji t
vui. Tu ne prie, kad atsivesiau j namus su jumis susipainti?
Na inoma! inoma, atsivesk, o kaipgi kitaip! Btinai atsi
vesk. A negaliu atiduoti dukters mogui, kurio net nesu mats.
etadien, anksti ryte, Tamara lauk stotyje traukinio i
Gorkio. Grigorijus pasirod perone prasegtais brangiais avikailio
kailinukais, po kuriais matsi viesiai pilkas kostiumas. Jokio kak
laraiio (j jis neryjo i principo), virutin melsv smulkiai
dryuot markini saga atsegta, ant kaklo ilkin tamsiai mlyna
su vos matomu ratu kaklaskar. Tamaros nuomone, pas j atvaiavo
ir i vagono ilipo pats graiausias vyras pasaulyje. Taiau ji inojo,
kaip jo ivaizd reaguos tvas. O dar ilgi, uodeg suriti plaukai...
Ir iedas ant bevardio deins rankos pirto... Ji skandal, inoma,
iks, ji jau pripratus ir jai tas pats, o tai Grigorijui bus labai ne
malonu. Ir nieko negalima padaryti. Ji neleis sau pasakyti n odio,
kaip reikt rengtis, kad patiktum jos tvui, ji nuoirdiai mano, kad
tai neleistina, nepadoru ir tiesiog nepagarbu Grigorijaus atvilgiu.
Jo skonis toks, koks yra, ir Tamarai jis labai patinka, o kad tas skonis
nepatiks jos tvams, jokiu bdu neturt tapti Grigorijaus problema.
Ji myli j tok, koks jis yra, ir nebandys nieko keisti, kad tikt savo
tiui ir mamai.
Tu kako bijai? jis ikart pastebjo, kad Tamara ne tokia
kaip visuomet.
Bijau, siningai prisipaino ji. Mano tvai, seno auk
ljimo mons, netoleruoja dabartinio skonio, ypa tokio, kaip tavo
ir mano. Jie vis gyvenim kritikuoja mano drabuius ir ukuosenas,
bet a pripratau ir nekreipiu dmesio. Bet jeigu jie ims atvirai kriti
kuoti tave, bijau, kad tai bus nelabai malonu. A labai nenoriu, kad
mama ar ttis tave eist.
O tu nebijok, nuvito ypsena Grigorijus. Meninink
eisti lengva, tai tiesa, bet a pas tave sveiuojuosi ne kaip meninin
kas, o kaip vyras, kuris tvirtai nusprend tave vesti. Kad ir kaip mane
eidint, mano sprendimo tai nepakeis. Ai u spjim, a bsiu
pasirengs patiems nemaloniausiems poskiams. Juk suprantu, kad
visa tai vis tiek reikt atlaikyti, jeigu norime bti kartu. Juk norim?
Norim, tvirtai atsak Tamara.
Jai staiga pasidar lengva ir ramu.
Nelauktai kviestiniai piets buvo visai taiks. Mama Zina dau
giau tyljo ir atliko stropios eimininks vaidmen, ne i virtuvs
patiekalus ir nevarius indus i valgomojo, vis baimingai vilgioda
ma Nikolaj Dmitrijevii, kuris buvo atsipalaidavs ir taikus, apie
Grigorijaus ukuosen, ied ir kaklaskar nepasak n odio ir,
rodos, tikrai susidomjs klaussi sveio, su kvpimu pasakojanio
apie akmenis, kuriais jis domjosi ir kuriuos aktyviai naudojo dra
bui dizainui kaip sagas, sages ir smeigtukus. Didel tv susido
mjim sukl pasakojimas, kad akmenys dar nuo vidurami buvo
naudojami litoterapijoje vairioms ligoms gydyti pavyzdiui,
ametistas, kaln kritolas, deimantai, lazuritas, malachitas, mnulio
akmuo, smaragdas ir tigro akis malina galvos skausmus, o akva
marinas, gintaras, granatas ir turmalinas snari. Sergant irdies
ligomis, rekomenduojamas rausvasis opalas, avantirinas, topazas,
turkis ir rausvasis kvarcas, o iijumi ametistas, chrizolitas, chri-
zoprazas, jaspis, perlai ir rubinas. Zinaida Vasiljevna tuoj pat idav,
kad vyras kenia nuo artrito, o Grigorijus patar laikyti kienje rak
t pakabut ar kok kit niekut i atitinkamo akmens.
Neinau, ties sakant, kur yra riba tarp medicinos, magijos
ir fantazijos, bet kai kuriems mano pastamiems tas mokslas labai
padjo, pasak Grigorijus. Ir a savo akimis sitikinau, kad kai
kurioms mano klientms tam tikr akmen neioti nebuvo galima,
jos blogiau jausdavosi ir gyvenimas isiderindavo. Kas ia dsninga,
o kas atsitiktinumas nesiryiau sprsti.
Tamaros rankos Grigorijus nepra, jie dar keliaudami i sto
ties sutar, kad tai bt nereikalinga ir dirbtina. Pats Golovinas apie
bsimas dukros vestuves irgi n odiu neusimin, ir Tamara tai
palaik geru enklu: tvas nenori trikdyti sveio ir stengiasi, kad pir
masis jo apsilankymas namuose bt kuo malonesnis.
Piets pasibaig, ir Grigorijus susireng eiti. Tamara ijo laip
tin jo palydti ir susitarti dl kito susitikimo.
A eiiau kartu su tavimi, atsipra ji, bet reikia visk
sutvarkyti ir suplauti indus, mama ir taip jau visk padar...
A suprantu, jis j pabuiavo ir lengvai timpteljo u no
sies. A lauksiu viebutyje. Kai galsi, ateik.
Sugrusi atgal, Tamara rado tv sdint prieais jungt tele
vizori.
Ir u to menkystos tu rengiesi tekti? paklaus jis, neati
traukdamas aki nuo ekrano, kuriame lakst futbolininkai.
Jai apalo irdis. Ieina, kad tvas tik vaidino sveting eimi
nink, o i tikrj Grigorijus jam nepatiko. Na k gi, jei karas tai
karas. Pasiduoti Tamara neketino.
Jis ne menkysta. Grigorijus protingas, geras ir visais at
vilgiais padorus mogus.
Ji stengsi nesikariuoti, bet balsas idavikikai virpjo, buvo
aiku, kad ji gali pratrkti riksmu.
Jis menkysta, neatsisukdamas atsak tvas, nors matsi,
kad jis neseka, kas dedasi ekrane. Vien jo ukuosena ko verta. Kur
tu matei, kad jo amiaus vyras neiot moterik ukuosen?! Ar jis
pederastas? Ant jo rankos iedas! Ant kaklo kaklaskar! O tie jo klie
desiai apie akmenis ir j gydomsias savybes? Tai juk u proto rib!
Gal jis dar Diev tiki? Gal jis apskritai koks nors sektantas? Kur tu
t pabais radai? Kokiame iuklyne?! A net neabejoju, kad jis siuva
namuose ir nemoka mokesi, negana to, kad pederastas, tai jis dar
ir vagis, kuris apgaudinja valstyb! Jamreikia taikyti Baudiamj
kodeks! Ar tu akla? Tu nieko nematai ir nesupranti? A neleisiu,
kad mano dukt atsivest namus nusikaltl, kuris bet kada gali pa
tekti kaljim. O gal tu tikiesi, kad a j dangstysiu ir gelbsiu?
Tik neaukti, tik nekelti balso, reikia susikaupti ir pasistengti
rasti teisingus odius, kurie tv nuramint.
Jo nereikia dangstyti ir gelbti. Grigorijus siningas ir labai
padorus mogus, jis n kapeikos nepavog i valstybs. Jis tikras
meistras, j pasta ir gerbia visas miestas, prie jo laukia didiul
eil, pas j sidinasi patys ymiausi Gorkio mons aktoriai ir
dainininkai, partiniai ir tarybiniai vadovai bei j monos. Ir jis nor
malus vyras, gali manimi patikti. Taip, jis neprastai atrodo, taip, jo
neprasta ukuosena, jis neryi kaklaryio, o kaklaskar, bet suprask,
tti, jeigu jis bt toks, kaip visi, jeigu jo skonis bt toks, kaip vis,
jis nebt pats geriausias meistras savo mieste. Vienod daug, o i
skirtin vienetai, jie todl ir tampa iskirtinais, kadangi skiriasi
nuo kit.
Nikolajus Dmitrijeviius pagaliau atsisuko dukter veidu.
A tau draudiu su juo susitikinti. Apie jokias vedybas ne
gali bti n kalbos. Umirk j ir imesk i galvos. Geriau bti sena
pana, negu tokio isigimlio mona.
Tamara jaut, kad kantrybs ir jg pakaks tik kelioms sekun
dms, ir tas likusias sekundes reikia inaudoti maksimaliai.
Tti, a tavs labai praau neeidinti Grigorijaus. Dar kart
sakau: jis protingas, siningas ir padorus mogus, a j myliu ir no
riu u jo tekti.
O a tau dar kart sakau, umirk tai! irk Golovinas.
A nepaksiu savo namuose vagies ir pederasto! Jeigu pasiprieinsi
mano valiai, tu man daugiau ne dukt! Nedinkis pas savo siuvj ir
gyvenk kaip nori! Bet inok jeigu pas j ieisi, tv netursi.
Vadinasi, netursiu! irk atsakym Tamara, trenkusi
durimis, ilk i svetains ir nubgo savo kambar.
277
Pasimusi i spintos didel krep, kur paprastai imdavosi
komandiruotes ir ekskursijas, Tamara pradjo skubiai krautis rei
kalingiausius daiktus, kuri gali prireikti porai dien gyvenimo pas
Liub. Paskui, po laisvadieni, kai tvas ieis tarnyb, ji atvaiuos ir
susikraus lagamin likusius daiktus. Su kokiu malonumu ji mest
visk ir ivaiuot kartu su Grigorijumi Gork jau iandien vakare!
Bet negalima darbe ji pasak, kad dirbs iki kovo 6-os, ir darbo
knygel Burtininkje guli, ir pareikimo atleisti i darbo dar nepa
raiusi. Dabar gruodio pradia, jai reikia pragyventi Maskvoje dar
tris mnesius. Nieko, ji pagyvens pas seser, kartu ir vaikus priirti
pads.
Toma, kio galv kambar motina ir sustingo pamaiusi
ruo. Kas atsitiko? Ttis taip auk... A virtuvje indus ploviau,
todl nieko nesupratau, tik girdjau, kaip js vienas ant kito aukte.
Kas atsitiko?
Ttis ivar mane i nam, pasak Tamara, ddama krep
ilt flanelin piam.
Kaaip?! aikteljo Zinaida Vasiljevna, ssdamasi ant kds
prie pat dur. U k?
U Grigorij. Ttis man udraud net galvoti apie j, ne tik
kad tekti. Ir dar jis pavadino j pederastu ir vagimi.
Ot?
O a pasakiau, kad Grigorijus labai geras ir a j myliu.
O jis?
Jis pasak, kad jeigu a idrsiu nepaklusti jo tvikai valiai,
tai a jam daugiau ne dukra. Ir jeigu a idrsiu ieiti pas Grigorij,
tai galiu laikyti, kad tv neturiu.
Ot?
Kaip matai, a rengiuosi nepaklusti js valiai. Kol kas pa
gyvensiu pas Liuba, o po trij mnesi ivaiuosiu Gork ir i
teksiu.
O jis?
Na k jis? K jis? Tamara piktai grdo krep kietai
prikimt kosmetin su tualeto reikmenimis. Jamatrodo, kad jis
teisus. Sdi ir iri futbol. Juk iame pasaulyje nra n vienos tei
singos nuomons, iskyrus jo paties. Ipaikino j, amin jai atils,
Mamut, niekad neprietaravo, visada jam pritardavo, tai jis taip ir
gyvena visada ir visur teisus. Dar ir Liubaa prisidjo, niekad su
jumis nesiginijo, visada js klaus. O js ir patenkinti. Manote,
Liubaa teisinga dukrel uaugo, paklusni, o a isigiml. Negana
to, kad negrai, bet dar ir aiktinga, nepaklusni, ir savo nuomon tu
riu, ir liai j pareikiu, ir ne tik pareikiu, bet dar ir ginu. Dusinti
reikia tokias kaip a. O jeigu laiku pridusinti nepavyko, tai bent jau
i nam ivyti galima, tai irgi neblogai.
Ji pavart rankose knyg su skirtuku, svarstydama, ar tilps i
krep. Panau, kad jau netilps. Gaila mesti nepabaigus, bet, antra
vertus, kada gi jai skaityti? Su Liubaa visada atsiranda apie k pasi
kalbti, o ir su vaikais laisvu laiku reikia paaisti. O knyg ir Liubos
namuose daug, jiedu su Rodiku ger bibliotek turi, dar Jevgenijaus
Christoforoviiaus liko.
Tomuiuk, na k gi tu dabar neki, suvapjo Zinaida
Vasiljevna, niekas tavs i nam nevaro...
Taip? O tu nueik, pasiklausk tio, jis tau pasakys.
Bet juk jis nerimtai, jis tik iaip sau pasak, nieko tokio ne
galvodamas...
O a rimtai. A neleisiu eidinti mogaus, kur myliu, ir
vadinti vagimi ir pederastu. Ir a nenoriu gyventi po vienu stogu su
monmis, kurie leidia sau taip elgtis. Supranti?
Tomuiuk, bet jis tikrai panaus t... pederast... Be to,
mano manymu, jis vis dlto ydas.
Mama!!! suklyk Tamara. Bent jau tu! Viepatie, na
kodl gi tu tokia vita besmegen!
Ji iupo krep ir ilk priekambar rengtis. Adamasi iemi
nius aulinius, ji per staigiai trukteljo utrauktuk ir j pateko ilgo
vilnonio sijono kratas. Utrauktukas ustrigo, ir Tamara keikdama
si stengsi sijon ilaisvinti. Akies krateliu mat, kad motina ijo i
jos kambario ir jo svetain, kur sdjo tvas. Pirma pasigirdo jos
nedrsus balselis, o paskui sugriaudjo Golovino bosas:
Ir tegul nedinasi visas keturias puses! Ji man daugiau ne
dukt! Nenoriu daugiau nieko apie j girdti! Ir tau draudiu su ja
matytis!
Na, tai ir viskas, netiktai ramiai, bet vis dlto kariai, pa
galvojo Tamara. Utrauktukas pagaliau pasidav, liko tik apsivilkti
palt ir apsivynioti ilgu megztu aliku. Dabar viskas aiku. A
daugiau neturiu tv nam. Gerai, gyvensime toliau.
Ijusi gatv, ji susirado piniginje monet ir paskambino
Liubai. Niekas neatsak. Na, inoma, etadienis, jie turbt visa
eima ijo pasivaikioti. Arba ivaiavo pas Klar Stepanovn
sveius. Kai pernai metais numir Sofija Iljinina, o maj Koli
tvai pasim pas save, Klara jautsi nepaprastai vienia ir reika
lavo, kad snus laisvadieniais btinai j lankyt kartu su ankais,
nors ji pati nuolat nuvaiuodavo pas Romanovus ir su Nikoliuku
matydavosi.
Tamara ltai atjo iki kino teatro, alia kurio buvo taksi stovji
mo vieta. Kakada ia vislaik stovdavo eil, o mainos atvaiuoda
vo labai retai. Dabar, kai dvigubai pakl taksi kain, ia nebuvo n
vieno mogaus, utai nuobodiavo ketvertas vairuotoj, viliodami
keleivius aliomis vieselmis u priekinio stiklo. Tamara met
krep ant upakalins sdyns, o pati atsisdo priekyje.
viebut Belgradas.
Bus padaryta! diugiai atsiliep taksistas ir uved varik
l. Neprietarausite, jeigu usirkysiu?
Rkykit. Ir man gal duotumt cigaret? papra Tamara.
Vairuotojas ities jai minkt balt su raudonu pieiniu Javos
pakel ir dut degtuk. Tamara prisideg ir su malonumu usitrau
k pirm dm.
Jums kakas atsitiko? ujauiamai paklaus vairuotojas.
Kodl klausiat?
Tokia domi moteris ir viena tempiant sunk krep. Prie
js turt stovti gerbj eil, jie turt mutis dl teiss neti js
krep iki mainos. O js viena.
Mane i nam ivar, ramiai ypsodamasi, atsak
Tamara.
Kas?! Vyras?
Tvas. Teko susirinkti daiktus ir vaiuoti pas seser.
O sesuo gyvena viebutyje? nepatikjo taksistas.
Ne, viebutyje gyvena busimasis vyras. tai a jums visk ir
papasakojau, nieko nenuslpiau.
Taiau vairuotojas buvo nusiteiks apie svetimas nelaimes pa
sikalbti smulkiau.
Juk js sakte, kad vaiuojate pas seser. O dabar ieina, kad
pas suadtin.
Sesers nra namie, a jai paskambinau. Teks palaukti, kol
gr. tai a ir rengiuosi laukti viebutyje. Dar klausim turite?
Jis suprato, kad keleiv ilgiems pokalbiams nenusiteikus, ir nu
tilo.
Viebutyje Tamara skmingai prajo pro durinink, kuris be
leidimo nieko neleisdavo. Greiiausiai, pamats su bagau i taksi
ilipusi panai usieniet dam, jis nusprend, kad ji tikrai turi
teis ia apsistoti. Tamara nesikl Grigorijaus aukt, ji jam pa
skambino administratoriaus telefonu ir palauk hole. Po keli mi
nui jis nusileido pas j.
Viskas taip blogai? paklaus jis, akimis rodydamas sto
vint prie jos koj kelionin krep.
Blogiau nebna, atsiduso Tamara. Tvas man udraud
u tavs tekti.
Ir tu jo klausai?
Dar ko! visai kaip vaikas purkteljo ji. Teko ieiti i
281
nam. Kol kas pagyvensiu pas seser, o kovo pradioje atvaiuosiu
pas tave.
O gal neverta laukti iki kovo pradios? Gal man isiveti
tave tiesiog iandien? Atiduosiu rytdienos biliet ir nupirksiu du iai
dienai, k?
Nieko neieis, Gria, man darb. A priadjau dirbti iki
kovo 6-os, per t laik jie pasistengs surasti man pamain.
Na taip, darbas, palingavo jis galva. Nieko nepadarysi.
Taiau bent jau porai dien atvaiuoti pas mane Gork galsi?
inoma. Tik nepriadu, kad tai bus etadienis ir sekmadie
nis juk dirbu pagal slenkam grafik.
Tai ir gerai! Man ir nereikia, kad tai bt laisvadieniai, man
reikia, kad Civilins metrikacijos skyrius veikt. Tu atvaiuosi kaip
galdama greiiau, mes paduosime pareikim, o kadangi paias
pramatniausias vestuvines sukneles mieste siuvu a ir Civilins
metrikacijos skyriaus vedja mane puikiai pasta, ji paskirs registra
cijos dien, kada tau bus paranku. Ir nelaukime kovo, o susituokime
kuo greiiau.
Gerai, sutiko Tamara. Ir nuvaiuokim iandien kartu
pas mano seser. A noriu jus supaindinti.
Ji tavo tv nepanai?
Ji nuostabi! Mano Liubaa pati geriausia sesuo visame pa
saulyje. Geros irdies, viesi, protinga ir a j dievinu!
O jos vyras? Tu sakei, kad jis dirba milicijoje ir tavo tvas j
gerbia. Ar esi tikra, kad jis ne toks, kaip tavo tvas, ir normaliai mane
vertins?
Kas? Rodis? Juk jis visikai normalus vyras, tu pamatysi. Jie
abu labai geri. Ir j vaikai nuostabs.
Grigorijus nune jos krep savo kambar, ir jie ijo pasi
vaikioti. Tamara be paliovos skambino seseriai, ir kai Liuba pa
galiau atsak, jiedu gro viebut, pasim krep, sdo taksi ir
nuvaiavo pas Romanovus.
Taip neskmingai prasidjusi diena baigsi linksmai ir diu
giai. Grigorijus ikart patiko Liubai, greitai rado bendr kalb su
Rodislavu, o penkiamet Lelia nelipo sveiui nuo keli, o tai visiems
reik tik viena jis geras ir irdingas mogus, neslepia savyje pyk
io ir pavydo, kuriuos mergyt bt pajutusi ir bt pradjusi aik-
tytis ir slptis. Ji nesiaiktijo ir nuo Grigorijaus nebgo, ir visi buvo
laimingi, kad Tamara pagaliau sutiko savo gyvenimo vyr.
Tamara nuved dukteri darel ir gro namo dabar jos
namai buvo Romanov butas. Ji, kaip ir anksiau, nemgo nam
ruoos darb, kuriuos laik nebtinais ir miesionikais, bet labai
norjo padti Liubai ir padaryti k nors naudinga, todl persireng
sportinmis kelnmis ir markinliais ir pradjo lyginti vakar i
skalbtas staltieses ir servetles. Tamara nuoirdiai nesuprato, kodl
negalima nuneti baltini ir kitoki skalbini skalbykl, kur juos ir
iskalbt, ir ikrakmolyt, jeigu jau taip btinai prireik, ir ilygint,
ir visos Liubos kalbos, kad baltini neturt liesti svetimos rankos,
kurios vis tiek visk padarys ne taip kaip reikia, seseriai tebuvo tu
ias garsas.
Ji jau buvo ilyginusi visas staltieses ir perjo prie servetli, kai
pasigirdo trumpas, kakoks nedrsus skambutis prie dur. Tamara
nujo atidaryti.
Prieais duris stovjo Zinaida Vasiljevna, ibalusi ir kako
kia lyg sublogus per tas kelias dienas, kurios prajo nuo piet su
Grigorijumi.
Dukrele, kaltu balsu kreipsi ji, vadinasi, a teisingai
paskaiiavau, kad iandien dirbsi antroje pamainoje.
Man iandien laisva diena. Ueik, mama, nusirenk.
Tamara eng ingsn atgal, praleisdama motin vid, paskui
neilaik, j apkabino ir ibuiavo.
283
Pasirodo, tu narsi, mamyte, nepabijojai tio. O gal jis ne
ino, kad pas mane atvaiavai?
Oi, inoma, jis nieko neino, susijaudinusi sutarkjo
Zinaida Vasiljevna, jei suinot, jis mane umut. Kai tu ijai,
jis ikart nustojo aukti ir taip, inai, rimtai man sako: a, sako, apie
Tamar daugiau nenoriu nieko girdti, ji man ne dukt, ir tu nedrsk
pas j bgioti, ir net telefonu nedrsk skambinti. Manyk, kad jos nra.
sivaizduoji? Ir nutilo. Ir kai tada nutilo, tai iki dabar tyli.
Ar visikai tyli? negaljo patikti Tamara. Nekalba n
odio?
Zina, paduok, Zina, atnek, Zina, junk tai ir viskas, k
jis kalba. Siaubas, dukrele, siaubas! Gal tu grtum, k? Na, kiekgi
galima oiuotis? Ir ttis apsidiaugs, ir tau bus gerai. Ko tu pas Liub
susigrdus, lyg savo nam neturtum? Grk, utenka jau.
Tamara atsiduso. Nieko motina taip ir nesuprato. Tai, kas atsi
tiko, ji kakodl laiko tuiu menku barniu, koki Golovin eimoje
yra buv imtai, galbt tkstaniai, pavyzdiui, kaip dl duts sal
daini ar dl butelio konjako. Didelio ia daikto, susipyko tvas su
dukra dl buitins smulkmenos, juk dl to i nam neinama!
Ji pasodino mam virtuvje, pyl jai arbatos, padjo ant stalo
dut su vakar nebaigtu valgyti tortu ir vl msi lygintuvo.
A negaliu grti, mama. Ttis mane ivijo, ar supranti?
Ne a pati ijau, o jis pateik toki slyg arba su juo, arba su
Grigorijumi. A pasirinkau Grigorij. Jeigu griu, tai reik, kad ida
viau Grigorij ir pasirinkau jus. O a nesirengiu jo iduoti, a noriu
u jo tekti, ir kuo greiiau.
Bet,Tomuiuk... Zinaida Vasiljevna sutriko, ji aikiai tik
josi kako kito. Argi tu rimtai nusprendei u jo itekti? A buvau
tikra, kad apsigalvosi. Ypa po to, k pasak ttis.
O k ttis pasak? Na k tokio netikimo pasak ttis, kad
turiau apsigalvoti? Ar jis man atvr akis? Ar papasakojo apie su
adtin kak tokio, ko a neinojau? Ttis pavadino j vagimi, bet
tai netiesa. Ttis pavadino j pederastu, bet ir tai netiesa. Tai tikr tik
riausias meitas. Ir tu tikiesi, kad prisiklausiusi to lyktaus meito,
a pakeisiu savo sprendim? Kodl turiau? O rytoj ttis pasakys
tau, kad a lesbiet ir udik, tai gal tu mans nebemylsi? Tu juo pa
tiksi ir nuo mans nusigri?
Dieve mano, Toma, k gi tu dabar neki? Ttis niekada apie
tave taip nepasakyt...
Tamara su trenksmu pastat lygintuv ant metalinio padklo.
Viskas perniek, motina jos negirdi, o jeigu ir girdi, tai nesupranta.
Koks skirtumas, pasakyt jis apie mane taip ar nepasakyt?
A bandau tau iaikinti, kad turiu savo paios nuomon apie mog
ir pati j vertinu, ir niekieno odiai nei tavo, nei tio mano
nuomons ir mano vertinimo nepakeis. Supranti tai? Ar a blogai
aikinu?
Tu kalbi su manimi kaip su silpnaprote, sieid Zinaida
Vasiljevna. A visk puikiausiai suprantu, todl tau ir sakau, nu
stok oiuotis ir grk namo. Atsipraysi tio, pasakysi, kad visk
supratai, ir...
Ir k? Kad daugiau taip nedarysiu? pertrauk j Tama
ra. Darysiu, mama. A da-ry-siu. Ir darysiu tai, k laikysiu esant
teisinga. Ir prayti tio atleidimo nesirengiu, nes neturiu dl ko at
siprainti, a nieko neskriaudiau ir neeidiau, ne taip kaip jis. Ir
jeigu ttis man, a pabriu ne tau, o man, nepasakys, kad atsiima
savo odius atgal ir pasirengs priimti Grigorij kaip savo ent, a
namo negriu. Iki kovo pradios pagyvensiu pas Liuba, o paskui
ivaiuosiu Gork. Beje, po penki dien a vaiuoju ten duoti pa
reikimo Civiliniam metrikacijos skyriui.
Toma! pliaukteljo delnais motina. Bet juk tai siaubin
ga! Tu rengiesi nepaklusti tiui?
Oi, mama, gal liautumeis, k? A vis gyvenim jo neklausau
ir kol kas, kaip matai, neprauvau. Prisimink, kaip jis rk suinojs,
kad stoju profesin technikos mokykl mokytis kirpja, tu prisi
285
mink, kaip jis su manimi tris su puse mnesio nesikalbjo! Tris su
puse mnesio jis kasdien mat mane namuose ir praeidavo pro al
kaip pro tui viet. Jis mans nepastebdavo, neatsakydavo, kai
j kreipdavausi. Umirai? Ir nieko, a padariau kaip norjau ir man
mano profesija sekasi. O tie nelaimingi saldainiai ir konjako buteliai,
kuriuos parnedavau namus? Juk irgi savaitmis su manimi nesi
kalbdavo ir visikai ignoruodavo. Gal a nepriimu daugiau dovan?
Ne, a jas priimdavau, priimu ir priimsiu tol, kol jas dovanos, nes
tai didelis mano padaryto darbo vertinimas. Man tai malonu, su
pranti? Ir mogui, kuriam a padjau tapti graiam, irgi malonu man
atsidkoti. Mes abu diaugiams ir jis, ir a. Ar, tavo manymu, a
turiau ir i savs, ir i savo kliento t diaugsm atimti tik todl,
kad tiui tai nepatinka? O k dar reikia padaryti, kad tvas likt pa
tenkintas? Mnul i dangaus nukelti? Ugesinti vaigdes? Sakyk
k? Pasaulis negali suktis vien tik aplink Nikolaj Dmitrijevii
Golovin, pasaulis negali ir neturi jam pataikauti ir irti j i
apaios: ar jums taip gerai? Ar js patenkintas?
Ir Tamara nutilo. K ji ia dabar, i tikrj? Motina tikrai ne
suprato n odio i ios ilgos tirados, tokie samprotavimai jai per
daug sudtingi. Ji tv myli, vis gyvenim itikimai jam tarnavo,
ir jai net galv neateina, kad jis galt bti neteisus. Moiut Ana
Serafimovna budriai saugojo, kad jos snaus namuose niekas nesu-
pykdyt ir nesuerzint, todl tvas daugel met gyveno sitikins, kad
jo eimoje visi elgiasi tik taip, kaip jam patinka. K gi, dabar jam teks
susitaikyti su tuo, kad ne visada viskas vyksta tik taip, kaip jis nori.
Ji pasiirjo motin ir staiga pastebjo, kaip i kprinasi, o jos
veidas ne tik pabals, bet ir sukrits. Varg mama! Juk ji igyvena ir
neino, kaip sutaikyti vyr su dukra, nes jie abu usispyr ir nenuo
laids. Bet svarbiausia, ji nesupranta, kieno pusn stoti. Vyras teisus
pagal apibrim vyras visada teisus, bet ir dukters gaila ir norisi,
kad ji pagaliau itekt ir susitvarkyt savo gyvenim. Ir k gi daryti,
jeigu vyrras nenori n kiek nusileisti, o dukt nenori tvo klausyti?
Tamara paliko lyginimo lent, prisdo prie stalo alia motinos,
apsikabino j.
Mamuliuk, a suprantu, kaip tau sunku. Bet ir tu mane su
prask. A myliu tave, myliu tt, bet Grigorij irgi myliu. Kaip man
tarp js persiplti? A negaliu pataikauti tau ir tiui, nes negaliu ir
nenoriu pati savs prievartauti kaip asmenybs, supranti?
Motina tik sunkiai atsiduso, ir Tamara pagalvojo: Ne, nieko
ji nesupranta. Veltui stengiuosi paaikinti. Ji nori, kad eimoje bt
taika ir ramyb bet kokia kaina, ir nesupranta, kad yra kas pasirengs
t nemanom kain mokti, kaip kad Liuba, ir yra toki, kaip kad
a ir Gria, kurie u taik ir ramyb savo siela mokti nenori. Mama
niekada to nesupras.
Zinaida Vasiljevna pakilo, iplov po iaupu puodel ir pasuko
prie dur. Tamara palydjo j sunkia irdim. Paduodama mamai
kailinius, ji vl pagalvojo apie tai, kaip mama per tas kelias dienas
paseno. Arba ji jau seniai paseno, tik Tamara to nepastebjo? Mama
visada buvo stuomeninga ir grai, stangrios odos ir pilnomis ry
kiomis lpomis, ir dar tik prie savait Tamarai atrod, kad mama
niekada nepasens, bent jau artimiausius dvideimt met Zinaida
Vasiljevna nesikeis ir bus vis tokia pat grauol. Dabar prie Tamar
stovjo blanki nebejauna moteris nuleistais peiais ir kariai su
iauptomis lpomis. Tamara pam jos rank ir priglaud j sau prie
skruosto.
Atleisk, mama, bet a negaliu grti. A labai tavs pasiilgstu,
bet negaliu. Praau mane suprasti.
Zinaida Vasiljevna paglost jai veid, tyldama linkteljo ir i
jo pro duris.
Siaubinga, sunibdjo Akmuo. Pasiirk, kas man ten po
akimis nieti? Gal kokia blusa liauioja?
Varnas pristriksjo ariau, pasistieb, bet nieko neirjo
Akmuo buvo labai didelis, ir jo akys gan auktai statytos. Teko pasi
okti ir iek tiek paplasnoti.
Blusa, kurgi ne, nustebs nuts jis. ia tau i aki teka,
tu, ko gero, verki?
A? Negali bti!
Kaip tai negali, kai a pats matau. Ir ko tu susijaudinai? Dl
Tamaros?
A labiau apie jos motin galvoju, apie mam Zin. O
Tamara k? Ji stipri, protingj neprapuls. O tai jos motina... Geros
irdies, nori, kad visiems bt gerai, o proto neturi. Kai gerumas pro
to neturi, viena kania. Aminai tu mane sujaudini, aminai lidnus
dalykus pasakoji, o a igyvenu.
Aha, igyvenk, igyvenk, sukrank Varnas, dl visko
kaltink mane. A visada tau blogiausias. Argi a kaltas, kad mons
tokie idiotai ir negali ramiai ir teisingai gyventi? Mano reikalas
pasiirti ir papasakoti, juk ne a jiems nurodau kaip elgtis.
Ir Nikolajus Dmitrijeviius mane nuvyl, nesiliov verk
lenti Akmuo. inai, i pradi maniau, kad jis normalus vyras,
tvirtas toks, neplepus, teisingas, o dabar ieina, kad jis tikr tikriau
sias despotas. mon kankina, dukr i nam ivar...
Na! pritar Varnas. Taip ir pasak: daugiau ia niekada
nesirodyk. Ir pasakyk gi tu man taip savo tikrai dukrai! Ir kaip jam
lieuvis apsivert? Daugiau niekada. I proto galima ieiti!
O kodl tu jaudiniesi? kankinio gaida Akmens balse stai
ga pavirto skeptika. Suprantama, a velni, gera btyb, man
vis gaila, o tau daugiau niekada ivis mgstamiausi odiai. Tu
joki kit odi ir neinai, tik vis kartoji: daugiau niekada! Daugiau
niekada! Pranaas nelaimingas.
Varnas ne juokais sieid. Vis pirma, Akmens odiai buvo
absoliuiai nesiningi, Varnas buvo pripaintas ir patyrs pasa
kotojas, niekas negalt jam prikiti skurdaus odyno. inoma, jis
nemokjo vartoti vairi nuprotjusi odi, kuriais danokai pikt
naudiavo filosofijos mokslu domjsis Akmuo, utat jis inojo daug
toki odi, kuri buvo prisiklauss, irdamas vairi epoch
serialus. O Akmuo t odi neinojo ir be Varno aikinim n
nesivaizdavo, k reikia, pavyzdiui, reikalauti satisfakcijos arba
suaukti konferencij. O antra, Varnas negaljo paksti, kai jam
prikidavo Edgar Po*. Todl, inoma, jis nesireng tylti.
Jis pasipt ir giliai kvp, ketindamas duoti draugui visavert
atkirt.
Ir kaip tau ne gda? I pairos tu toks protingas ir isila
vins, o kalbi visikas nesmones! Pamanykit, kakoks raeiva, ne
turdamas k veikti, pakraigaliojo kvail eilratuk, tai js dabar
su tuo eilratuku badote visiems akis. Jis anaiptol ne apie mane, o
apie mano dd, kur gerai prisimenu jis mano motinai padjo
mane auginti, kai mano ttu peslys nudob. Ir k jis tokio ypatingo
padar, tas mano dd? Na, atskrido jis pas t mgj prie nakt pa
skaityti, na, prane jam, girdi, jo irdies dama suvis numir ir jiedu
daugiau niekada nebepasimatys. Ir kas ia tokio? K blogo jis pada
r? Bet ne negana to, kad tas Edgaras Po, nenoriu minti jo vardo,
eilratuk pakraigaliojo, tai dar visi kiti raeivos puol j versti
kitas kalbas. Lyg neturt k daugiau veikti! Vien tik rus kalb
net devyni vertimai. Kur tai matyta? Ir kiekvienas neriasi i kailio,
stengiasi parodyt savo iprusim! O kam rusik odi pritrksta,
tas apskritai anglikus vartoja, irgi man vertjas! Kiti bent jau rusi
kai rao: daugiau niekada ar tiesiog niekada, arba viskas prajo,
vienas, visai jau isidirbindamas, nuosprendis para, o itas...
Zenkeviius, kandiai primin Akmuo.
Tai buvo mgstamiausia jo pramoga pakreipti kalb apie
Edgaro Po poem ir papilti alyvos ugn. Ambicingasis Varnas mo
kjo atmintinai ne tik vis poem, bet ir visus egzistuojanius jos
*Aliuzija Edgaro Po poemos Varnasleitmotyv daugiau niekada.
vertimus ir mgo pasipuikuoti savo iniomis, bet kadangi Akmuo
savo iniomis jam nenusileido, viskas paprastai baigdavosi diskusija
literatrologijos ir semantikos temomis.
Pats inau, atsikirto Varnas. Tas Zenkeviius jau ne
inojo, kaip jam i kit isiskirti, tai m ir tiesiog anglikai para:
nevermore. Beje, visi j bandymai paeminti mano dd ir per jo
asmen vis ms gimin, gdingai lugo. Palmino vertime i
vaizdus varnas ventos senovs liudininkas.
Ir taip pat jo vertime piktas pranaas, blogio auklys ir
nirus pragaro pasiuntinys, atrm Akmuo.
O pasak Toporovo a karalius, aikiaregys ir apskritai
valdovas.
Taip pat ir piktasis, nelabasis ir negailestingas budelis, er
zinosi Akmuo.
Golis pavadino mane pranau, visainiu kilminguoju di
dinu, patricijumi! Bandysi ginytis?
O ko ginytis? Tas pats Golis pavadino tave kreivanosiu,
tremtiniu ir pragaro vilgsniu.
O Palminas, Zenkeviius, Balmontas ir Briusovas lygina
mane su lordu!
Aha, ypa Briusovas ir Zenkeviius. Jie tave dar ir su ledi
lygina. Kaip manai, kodl?
Nedrsk! Varnas ne juokais siuto. A nepaksiu lyk
i uuomin savo orientacijos adresu.
Kodl tavo? i irdies linksminosi Akmuo. Tu juk pri
siekei ir dievagojaisi, kad poema parayta ne apie tave, o apie tavo
dd. Ar esi tikras dl jo orientacijos?
Labiausiai Akmuo myljo savo senj draug u visik hu
moro jausmo stok ir patologik rimtum nagrinjant intymius
klausimus. Varnas nepastebjo provokacijos ir suskato balsu sam
protauti:
Ties sakant, dd nebuvo veds... Jis ilgai mano motinai
asistavo ypa po to, kai peslys nudob tv... Neinau, ar buvo tarp
j kas, ar ne, a savo akimis nemaiau, o motina nieko nepasakojo...
Bet apkalb apie dd irgi joki nebuvo girdti... Ten, kur a augau,
buvo viena ms kaimyn gene, visur savo ilg nos kaiiojo ir visus
skund, baisi gandone buvo, tai ji btinai bt papasakojusi, jeigu
k nors inot... O tu tikrai manai, kad tas palyginimas su ledi ne
iaip sau? Manai, kad Edgaras Po turjo pagrind? aikiai susi
rpins paklaus Varnas.
Akmuo, matydamas nuoirdiai nusiminus draug, negaljo
ilgiau ilaikyti rimto mokslingo tono ir nusijuok.
Nesigrauk tu! Pirma, juk ne apie tave parayta, o antra, net
jei tai tiesa ir tavo ddul suteik Edgarui Po reali dingst, tai kas
gi ia baisaus? irk visk plaiau. irk, kiek gj tarp moni,
jiems kai kur netgi tuoktis leidiama, tai kodl to negalt bti ir
tarp varn?
Mano giminje?! sukliko Varnas. Tarp mano kraujo
gimini?
Nagi, atsipalaiduok! Nikolaj Dmitrijevii smerki kaip di
delis, o pats ne geresnis. Nesiblakyk, kilmingasai patricijau, pasakok
toliau.
Toliau? susimst Varnas. O ties kur a baigiau?
Aminai tu painioji.
Tamara ijo i nam ir apsigyveno pas Liub, primin
jam Akmuo.
A, na taip. Gyvena ji, vadinasi, pas Liub, buvo nuvaiavusi
Gork, jiedu su Grigorijumi padav pareikim ir vasario viduryje
susimetrikavo.
Ir k? Ir viskas? O vestuvs? Tu man apie vestuves smulkiai
papasakok.
Kad nra k pasakoti, dievai. Tamara paskambino mo
tinai, pakviet j su tvu vestuves, Golovinas ir pats nevaiavo,
ir monos neleido. Liuba su Rodislavu, inoma, buvo nuvaiav,
bet slapta nuo Nikolajaus Dmitrijeviiaus, nes is Liubai buvo u
291
drauds pas Tamar vaiuoti. inai, kok od jis sugalvojo Tamaros
sutuoktuvms? Gdinga sueitis. tai kaip! A pats girdjau, kaip jis
Liubai sak: Tu, inoma, ivyti sesers negali, tegul ji pas tave gyve
na, jeigu daugiau neturi kur, bet vaiuoti pas j vsti tos gdingos
sueities a neleidiu. Taigi Liubai ir Rodikui teko vaiuoti slapta.
Ji pasikviet Klar Stepanovn pabti su vaikais, lktuvu nuskrido
Gork, pasisveiavo sutuoktuvse, o vakare sdo Maskvos traukin.
sivaizduoji, vent ir drebjo, kad tik tvas nepaskambint jiems
namus. Jie Klar, inoma, spjo, bet nebuvo tikri, jog i sugebs ra
miai pameluoti. Na, ir mama Zina, be abejo, visk inojo.
Ir kaip, nieko neatsitiko? susirpino Akmuo.
Ai Dievui, nieko. Liuba i ryto, dar prie skrisdama, pa
skambino tvams, pasikalbjo su tvu, taigi jam lyg ir nebuvo reikalo
paskiau skambinti.
O paios vestuvs kaip vyko?
Normaliai. Ramiai, eimynikai, labai siauram rate. Tamara
Gorkyje, iskyrus Grigorij, daugiau nieko nepainojo, gerai, kad
bent Liuba su Rodiku atvaiavo, o Grigorijus pasikviet du savo
artimiausius draugus su monomis, ir viskas. Delikatus jis, taktikas,
subtilus. A manau, kad Tamarai labai pasisek.
Sutinku. O kaip Tamara buvo apsirengus?
Ooo, jai Grigorijus tok apdar sumeistravo pasaka. Juk
Tamara protinga moteris, supranta, kad trisdeimt trej met nuo
takai vilktis balt sukni pstu sijonu juokinga, ir apskritai ji t
balt sukni nemgsta, vadina jas miesionikomis. Jai Grigorijus
pasiuvo savo mgstam spalv pilk violetinio atspalvio ifonin
kostiuml. Jis sako, kad tai ramybs spalvos. varkelis prigluds, si
jonas asimetrikas, lengvas, apykakl kakokia nepaprasta, figrin,
atlape aroito seg grois neapsakomas. O jo irgi pilkas violeti
nio atspalvio kostiumas, to paties audinio kaip Tamaros kaklaskar,
ir joje to paties kaip Tamaros segs dizaino aroito smeigtukas.
odiu, atrod jie kaip i Holivudo filmo. Susira, pasdjo rsto-
rane, paskui visu briu palydjo Liub su Rodislavu stot, Tamara
pasiliko dar dviem dienom, nes darbe buvo gavusi tris ieigines
vestuvms.
Dosniai, tar Akmuo.
K tu sakai dosniai? Taip statyme numatyta, visi gauna.
ia tik tu guli kaip akmuo, nieko neinai, o a visus j statymus
skraidydamas istudijavau. Manai, kad Nikolajus Dmitrijeviius
tuiai auk, jog Grigorijaus Baudiamasis kodeksas laukia nesu
laukia? Manai, jis tik privai darbin veikl turjo omeny?
inoma. O k gi dar?
Ne tiktai j, gudriai prisimerk Varnas, pakilo nuo a
kos ir nutp Akmeniui prie pat nos. Ten dar vienas straips
nis buvo,jau panibdom pasak jis, u homoseksualizm.
sivaizduoji?
Ne, siningai prisipaino Akmuo. Nesivaizduoju.
Kaip tai manoma? Juk jie civilizuoti mons, komunizm kr, ir
staiga tokie reikalai! Gal tu i mans aipaisi?
Kaip Diev myliu! pasidievagojo Varnas. Kad a su
tiniau, jeigu meluoju. Ko nori paklausk. Ir teis pagal t straipsn,
ir sodino.
Kakokie viduramiai! pasipiktino Akmuo. Laukiniai.
Gerai, kad jie komunizmo ir nesukr su tokiomis pairomis.
Galima sivaizduoti, kokia isigimlika tvarka bt ijusi. Taiau
mes vl nukrypom. Tu, mano drauge plunksnuotasai, kakaip ne
nuosekliai pasakoji, tavo istorijoje vien spragos.
Kur spragos? susirpino Varnas. Kokios spragos? A
tau visk smulkiai, i eils...
Smulkiai, taip? Akmuo panoro kabintis. Ar prisimeni,
kaip sakei, kad kakoks mogus seka Liub ir Rodislav? Kakodl
tavo pasakojimuose daugiau jo nematau. Ar prisimeni, kaip Aela a
djo atiduoti Liubai dovan, kuri gaus i turtingos armn eimos?
Kurgi ji? Ko tyli?
Varnas, nuleids galv, kapst koja em prie deinio Akmens
ono.
Ko tu ten iekai? Armn eimos dovanos? neatstojo
Akmuo. Prisipaink, nematei? I pradi neuteko kantrybs pa
siirti iki galo, o paskui nesugebjai ten patekti?
Na, taip, kaltai atsiduso Varnas, paskui ididiai pakl
galv ir liai pridr: Na ir kas? Na, nesugebjau. Galima pa
manyti, kad tu visk gali. Guli ia prie ems priaugs, po tavim net
vanduo neteka, o tai komanduoji! Tu pats pabandyk kur nors pa
tekti, o paskui jau priekaitauk. Jeigu tau nepatinka, kaip a pasakoju,
praom galiu nepasakoti, irsiu serial kaip pats norsiu. O tu
gulk ia, toli nuo pasaulio civilizacijos, ir lauk, kol Vjas atskris ir
bent koki naujien tau prane.
Gerai jau, gerai, neplasnok taip, nuramino j Akmuo.
Negaljai, tai negaljai, bet pasitaikius progai suinok, juk domu.
Suinosiu, paadjo Varnas, ikart nusiramins ir pasi
rengs skristi.
Ir apie mog, kuris sek Romanovus, neumirk! suuko
jam pavymui Akmuo. Mums svarbu i pat pradi j pasigauti, kai
tik jis pasirodys, nes paskui taip ir nesuprasim, kas jis ir i kur. Taigi
tu per daug nepraleisk.
Gerai!!! atskrido atsakas.
Rodislavas gro i Gorkio nurims ir atsipalaidavs, jam labai pa
tiko ir paios vestuvs, ir sveiai Grigorijaus draugai, ir jis nuo
irdiai diaugsi dl Tamaros, matydamas, kokia ji laiminga. Viskas
buvo gerai, ir darb jis atjo pakilios nuotaikos. Net ir begalin
ratininkyst aminas tyrimo palydovas iandien jam nekl
tokio pasibjaurjimo kaip kad paprastai.
Jis sudarinjo k tik ikeltos sukiavimo bylos tyrimo veiksm
plan, kai atsivr durys ir kabinet siver Slava Serdiukovas, tas
pats operatyvininkas, kuris prie dvejus metus isak Rodislavui vis
k, k apie j galvoja. J santykiai po to taip ir nepasitais.
Pamats Serdiukov, Rodislavas draugikai nusiypsojo.
ypsaisi? operatyvininko balsas nieko gero nead
jo. Sdi ir dinder mui? Manai, jei tavo uovis generolas ir didelis
virininkas, tai tavs niekas nedrs liesti?
Kas tau nutiko Slava? nustebo Rodislavas.
Neisimiegojai? Ar pagiringas?
A isimiegojau, bet kaipgi tu gali ramiai miegoti? Ar bent
supranti, k darai? Ar suvoki, kad visas BCHSS* skyrius aria tarsi
prakeiktas, o tu visk sukii uniui po uodega? Manai, jei tyrimo
skyriaus virininkas nedaro tau pastab, tai esi artimas imperatoriui
mogus? Taigi jis tavo uovio bijo, todl ir tyli kaip vandens burn
prisiurbs. Bet kuris kitas virininkas jo vietoje seniai jau bt tave
paskelbs netinkamu pareigoms. Bet nieko, a ne virininkas, netu
riu ko prarasti, a tau isakysiu visk akis!
Slava, nusiramink. Pasakyk aikiai, kas atsitiko?
Rodislavas band neprarasti pasitikjimo savimi, bet negera
nuojauta uliejo j kaip audros banga. Per tuos dvejus su puse met,
kurie prajo po to konflikto su Serdiukovu, tardytojo Romanovo dar
bo stilius nepasikeit, jam kaip ir anksiau buvo nuobodumis buvo
isiblaks, aplaidus, ne itin kruoptus ir danai dar klaid, kurios
leido advokatams skmingai uginyti ikiteisminio tyrimo rezul
tatus, o danai bylas tekdavo nutraukti net ir anksiau. Pavyzdi
toli iekoti nereikia. Vos prie tris dienas baigsi teismo procesas
dl grobstymo piktnaudiaujant tarnybine padtimi. Kaltinamojoje
Rodislavo ivadoje figravo septyni epizodai, kur bendra grobstymo
suma buvo 1430 rubli, o nuosprendyje liko tik pats menkiausias
43 rubli epizodas. Operatyvininkai ar suprakaitav ir lau galvas,
- Rus. santr. BXCC kova su socialistins nuosavybs grobstymu.
295
kaip ikapstyti tuos septynis epizodus, pademonstravo iradingumo
stebuklus, o jis, tardytojas Romanovas, nesugebjo paremti rody
mais, teisingai atlikti tardym ir suformuluoti reikaling klausim
teikimuose ekspertizms ir net ne visas ekspertizes paskyr. odiu,
sulugd vis milinik operatyvinink darb. Turbt Serdiukovas
dl to ir pasiuto.
Kas atsitiko? O tai, kad Liachovas paleistas laisv teismo
salje!
Taip ir yra, to grobstytojo pavard Liachovas. Vadinasi,
Rodislavas teisingai atspjo buvusio draugo pykio prieast.
Mes visus metus vargom, kol j demaskavome, juk jis vagis,
koki pasaulis nemat, ir visada nekaltas iplaukdavo! J pasodin
ti buvo ms garbs reikalas! Mes nemiegojome ir savo eim
savaitmis nematme, visi j sekme, o tu visk sulugdei, kretine!
Pusproti! Veltdi! Tu apskritai nieko nemoki, tik jaunas sekretores
dulkinti! Manai, niekas nieko nemato, niekas nieko nesupranta?
Taigi visi supranta, kad iame kabinete tu graio tevertas, ir tai tik
kaip pasileids uo, o kaip tardytojas ivis nulis.
Rodislavas paoko i u stalo ir eng prie operatyvininko.
Klausyk, tu vis dlto rink odius, galvok, k kalbi, tar jis,
stengdamasis suvaldyti koj drebul.
K galvoju, t ir sakau uteks, man nusibodo tylti ir
vaizduoti, kad viskas taip ir turi bti! Ir odi rinktis a nesirengiu,
per daug tau garbs klausytis delikaiais odiais tariamos tiesos.
Tokiems kaip tu padorioje draugijoje rankos nepaduoda.
Serdiukovas garsiai auk, ir Rodislavas pajuto, kad jam uei
na tai: jis nebesuprato, k reikia daryti, k atsakyti, jam pasidar
bloga. Jis tik pasisteng ramindamas udti rank Serdiukovui ant
peties, bet operatyvininkas, menkai paindamas taiking Rodislavo
charakter, t gest vertino savaip kaip bandym mutis. Jis stai
giu judesiu atblok Romanovo rank ir iupo j u krt. Jie susi
kibo, Rodislavas alkne ukliud grafin su vandeniu, is nukrito
ant grind ir su trenksmu suduo. Igirds trenksm, i koridoriaus
ujo kakas i bendradarbi ir puol juos skirti. Serdiukovas vis dar
kak rkavo, bet Rodislavas jau nelabai k suprato jis i paskuti
nij stengsi nesusivemti.
Po valandos j isikviet virininkas ir liep rayti pasiaikini
m. O po savaits valdyboje vyko karinink garbs teismas, kuria
me buvo nagrinjama majoro Romanovo ir kapitono Serdiukovo
mutyni darbo vietoje byla.
Rodislavas buvo prislgtas ir piktas. Be nemalonum darbe, j
persekiojo baim, kad apie vyk suinos Nikolajus Dmitrijeviius.
Ir uovis, inoma, suinojo. Atsirado geranori, kurie j informavo
apie negra ento elges. Suinojo ir isikviet Rodislav tarnybin
kabinet pasikalbti.
A vertinu tave u tai, kad esi siningas mogus ir nie
kuo nesutepei karininko vardo, rsiai itar jis. Ir kaip tvas
vertinu tave u tai, kad esi Liubai geras vyras. Tu j globok, ji man
viena liko, Tomka dabar man ne dukt, pats inai. O kad darbe
tau ne viskas sekasi tai, inoma, bda. Karinink garbs teismo
mediag a skaiiau, inau, kad mutynes ne tu pradjai, bet mu
tyni prieastis tau garbs nedaro. Tu i tikrj darei klaid, net ir
tavo virininkas to neneigia. Pasakyk man siningai, ar savo darb
mgsti?
Rodislavas prislgtas tyljo, jis neinojo, kaip ir k atsakyti, kad
uovis nesupykt. Jei alia bt Liuba, ji tikrai inot, kaip elgtis, ir
jam pasakyt. Bet monos alia nebuvo.
Tu i karto neatsakyk, gerai pagalvok, ts Golovinas.
Nes jeigu savo darb mgsti ir j brangini, tai mes pagalvosim, kur
tave nusisti pasimokyti, kad pareigas galtum atlikti nepriekai
tingai. Gal yra prasm tau nuvaiuoti kvalifikacijos klimo kursus
Volgogrado auktojoje tardytoj mokykloje arba Gorkio milicijos
mokykloje, ten kaip tik BCHSS specializacija. Pasimokysi, gri ir
dirbsi kaip reikia. Bet jeigu savo darbo nemgsti ir nori j pakeisti,
tada jau kita kalba. Tada galvosim, kur tau tsti tarnyb, kad tu, kaip
specialistas, btum maksimaliai naudingas.
Noriau pakeisti tarnybos viet, istenjo Rodislavas.
Tyrimas man nelabai sekasi, jis man ne prie irdies. Negaliu dirbti
vien su popieriais, noriau su monmis bendrauti, kad darbas
bt gyvas...
A supratau, linkteljo Nikolajus Dmitrijeviius. Nie
kam to nedaryiau, bet tau padarysiu, nes Liubka vienintel mano
dukra. Jos labui stengiuosi. Susitarsiu, kad tave priimt j Vidaus rei
kal ministerijos akademij, Mokslo centr. Tiesiog dabar. Pus
meteli padirbsi, knyg pasiskaitysi, o rugsj stosi akivaizdin
adjunktr, amius kol kas tau leidia. Trejus metus mokysies ad-
junktroje, paraysi kandidatin, apsiginsi, o tada pairsim. Su
moksliniu laipsniu tu galsi likti akademijoje dstytoju darbas
gyvas, su monmis, kaip tu ir norjai. Ar dar k nors susirasi, kas
tau prie irdies. Na kaip, gerai?
Labai jums ai, Nikolajau Dmitrijeviiau! atsiduss i
tar Rodislavas.
Apie toki galimyb jis net nesvajojo. Tiksliau, svajoti jis svajojo,
nes mat tuos, kuriems pasisek ir gauti akademijoje darb, ir patekti
adjunktr, mat, kokie jie patenkinti, kaip jiems domu, kaip dega
j akys, bet tai matydamas suprato, kad be uovio pagalbos niekas jo,
paprasto tardytojo Romanovo, ten mokytis ir dirbti nepriims. Ir pra
yti Nikolajaus Dmitrijeviiaus beviltika iki iol jis savo padtimi
eimos labui nesinaudojo.
Jie dar truput pakalbjo apie Liub ir ankus, ir Golovinas
leido suprasti, jog audiencijos laikas baigsi, vyriausiosios valdybos
virininkas turi daug darbo.
Tu turbt stebiesi, atsisveikindamas paklaus Nikolajus
Dmitrijeviius, kad a miausi stumti tave tarnyboje? J mane tai
nepanau, tiesa?
I tikrj tai taip, sumio Rodislavas.
Tai po Tomos. Kai dukterys dvi, tai, rodos, j daug, o kai lieka
tik viena, pradedi suprasti, kad ji viena. Paskutinis diaugsmas.
Vienintel. Galv paaukosiu, kad jai viskas bt gerai, supratai? Tave,
beje, tai irgi lieia. Jeigu suinosiu, kad tu su Liuba blogai elgiesi, kad
tu j kuo nors skaudinai, tuomet tau nepavydiu.
A supratau, Nikolajau Dmitrijeviiau, nusiypsojo
Rodislavas. Dl to galite nesijaudinti.
Po savaits majorui Romanovui i Akademijos mokslo centro
atjo kvietimas, o po mnesio jis jau vainjo darb naujoje vie
toje.
Ir kaipgi liepsi tai suprasti? kariavosi Akmuo. Kas ia per
kalbos apie sekretores, su kuriomis Rodislavas pramogauja? Kodl
a nieko apie tai negirdjau? Tu vl chaltriji?
Varnas stovjo prie j nuleids galv tarsi nusikalts mokinys
prie griet mokytoj.
Nenorjau tavs lidinti, tu juk dl Rodislavo jaudiniesi, jis
tau atrodo kaip gimin. A ir pamaniau, kad gal geriau tau neinoti...
Na nepyk, k?
Kaipgi man nepykti, kai tu tok svarb dalyk praleidi! Nagi,
pasakok, kas ten per sekretors.
Kas kas, sumurmjo Varnas. Paprastos. Jaunuts. Ir i
j valdybos, ir i teismo, ir i advokatros. Ir advokai taip pat buvo,
ne kakiek, tik porel. Na, tu pats pagalvok, jei vyras, kuriam vos per
trisdeimt, nemiega su savo mona, tai su kuo nors jis turi miegoti,
tiesa? A dar tada, kai tau sakiau, kad jis su Liuba nemiega, pajutau
kak negera, bet su tavimi to neaptarinjau, nes btum nusimins,
susijaudins, o a nemgstu, kai jaudiniesi, man tavs labai gaila...
Taigi.
Jamgaila, truput nuleido ton Akmuo, bet vis tiek kai-
299
bjo piktai. O dabar mans tau negaila? Guliu ia, klausausi tavs
kaip kvailys ausis itemps, o tu mane, pasirodo, apgaudinji. Argi
taip galima? Gerai jau, nenukrypkim nuo temos. Ar su tomis sekre
tormis labai rimta?
Na kur jau ten! Varnas pajuto, kad audra prajo, ir truput
pavaljo. Nieko rimta. Tik iaip, progai pasitaikius, tarnybiniame
kabinete, jis net but j nesivesdavo ir pas jas namus neidavo.
inai, kolektyvinis igrimas, visi pagr, visi linksmi, na ir praside
da. moni pasaulyje tai nuolat atsitinka ir visais laikais.
Ir Liuba netaria?
Kad tau lieuvis nudit! Kol kas ne.
Akmuo niriai utilo, ir Varnas pradjo sukti galv, kuo gi ia
draug pralinksminti ir iblakyti jo lidnas mintis. Be to, ir prisi
gerinti reikia, kalt uglaistyti.
Taip! prisimin jis. Tu juk klausei apie armn eimos
dovan, tai a suinojau. Papasakot?
Na, pasakok, niriu balsu leido Akmuo.
Jie auksin vrin su briliantais padovanojo. Aela nune
j Tamarai, bet Tamara neprim. Per daug brangi dovana, sako,
ir beprasm. Kailinius, sako, a paimiau, nes juos galima dvti ir
diaugtis, kad grau ir nealta, ir sen main priimiau, nes ja gali
ma vainti ir nesistumdyti metro ir autobusuose, o kokia nauda i
vrinio? Taip, graus, bet kur j neioti? darb prie balto chalatlio?
odiu, neprim. Bet sutik, kad Aela aunuol kaip adjo, taip
ir padar.
aunuol, abejingai patvirtino Akmuo. Progai pasi
taikius neumirk Vjui papasakoti, tegul pasidiaugia. Bet tu, man
rodos, dar vien svarb dalyk praleidai.
Kok dar? nepatenkintas pasiiau Varnas.
Apie mog, kuris seka Romanovus.
Nieko a nepraleidau! Kol kas jo nra.
Negali bti. Na, tu pats pagalvok, kas gali juos sekti? Kam to
reikia? Tai gali sietis tik su Rodislavo, kaip tardytojo, darbu. Gal jis
kam nors ant uodegos umyn, koki nors sudting byl tyr. O tu
sakai, kad jis nujo dirbti mokslinio darbo. O moksliniame darbe
kam jis bt reikalingas? Jamperjus akademij, niekas jo nesekt.
Vadinasi, tai buvo anksiau. O tu praleidai.
Ne anksiau tai buvo, o vliau! A tikrai prisimenu! A t
mog tik vien kart maiau, bet tai buvo olimpiados metais, tada
visame mieste, visose vitrinose olimpiniai mekiukai ir penki olim
piniai iedai kabjo. Ir tas mogus kaip tik sdjo ant suoliuko, pra
pls ma sausaini pakel, o pakelis irgi buvo su vairiaspalviais
iedais. A nieko negaljau supainioti!
Tada nieko nesuprantu... O kas ta adjunktra, kurioje turi
paskui mokytis Rodislavas? Tai kakas panaaus FTB akademij?
Na kur jau! Tai ta pati aspirantra, tik tiems, kurie neioja
antpeius. Rao disertacijas, laiko kandidatinius minimumus ir pa
naiai.
Sakai, aspirantra, msliai nuts Akmuo. Visikai ne
suprantama. Kam reikalingas aspirantas su antpeiais? Vis dlto tu
kak painioji, negali to bti.
O a tau sakau, kad taip buvo, buvo, buvo! piktai sukrank
sjo Varnas. Ir nereikia mans tarinti. O nori a ikart olim
piados metus lsiu, kad tu neabejotum?
Na jau ne! Dabar dar tik septyniasdeimt atunti metai pra
sidj, dvej met praleisti tau nepavyks. irkim visk i eils. Bet
jeigu paaiks, kad tu suklydai...
Tai k? Na k tu padarysi? liu tonu paklaus Varnas.
alt pasiauksiu, tai k padarysiu! met Akmuo savo
kozir.
Nedrsk! Net to altakraujo lyktyns vardo man girdint
nemink.
Tataigi, ramiai ubaig diskusij Akmuo. Skrisk jau,
skrisk.
301
Rodislavas baig skaityti raomja mainle parayt dokument ir
nusivyls konstatavo, kad dabar jame nebuvo n vienos klaidos. Kaip
gaila! Jis su malonumu dar kart nueit ma kambarl, kur sdjo
laborant Liza, ir paprayt pataisyti klaidas, o podraug pasilenkt
ir uuost jos kvap kvepal ir dar kako ilto ir truput aitraus
miin. Nuo to kvapo jam svaigo galva ir deg skruostai. VRMaka
demijos mokslo centre jis dirbo jau du mnesius, ir i t dviej
mnesi vien buvo aistringai simyljs Liz Spiak, miniatirin
graki brunet, gyv ir kart kaip ugnis, guvi ir linksm kaip vai
kas, toki nuostabi ir toki geidiam. N vienos moters savo gyve
nime Rodislavas negeid taip kaip Lizos nei monos Liubos, nei
daugybs atsitiktini meilui, su kuriomis susiddavo progai pa
sitaikius ir kuri niekada i tikrj nesimyldavo. Kai jo gyvenime
atsirado Liza, jis jau m abejoti, ar kada nors mon myljo toks
nepanaus ram pastov prisiriim buvo tas liepsningas ir svaigus
dabar j apms jausmas.
Na, kaip, Rodislavai Jevgenjeviiau? paklaus js mok
slo darbuotoj kambar skyriaus virininkas. Galima dokument
atiduoti? Viskas ten gerai?
Dar pora klaid, sumurmjo Rodislavas, kildamas i u
stalo. Tuoj parodysiu Lizai, ji pataisys ir bus galima atiduoti.
Gerai, a laukiu.
Rodislavas ilk i kabineto ir ujo laborants kambar.
Vl? nustebo mergina. Rodos, jau visk itaisiau. Nejau
k nors praleidau?
tai ia, tyia garsiai kalbjo Rodislavas, kad jo balsas gir
dtsi kitame kambaryje, ir dar ia.
Jis eng prie Lizos, pasilenk ir pabuiavo j lpas. Mergina
atsak godiai ir aistringai, apsivijusi rankomis jo liemen.
Iprotjai, sunibdjo ji atsitraukdama, tuoj kas nors
eis.
Mes igirsim, irgi panibdom atsak jis. Vadinasi, kaip
susitarm?
Taip, a atvaiuosiu iki Sokolo ir lauksiu tavs perone, prie
pirmo vagono. Tik neutruk.
A pasistengsiu.
Jie susitikinjo jos bute Liza gyveno viena, ir jiems niekas ne
trukd. Nei mons, nei reikalai, iskyrus tai, kad reikjo grti namo
pas Liub ir vaikus.
Lygiai et vakaro Liza urakino kabinet, atsisveikino ir ijo,
o Rodislavas dar kelet minui paplepjo su niekur neskubaniu
pagyvenusiu vyresniuoju mokslo darbuotoju, kuris visada ilgiausiai
utrukdavo.
Nuo Sokolo stoties jie dar ilgai vaiavo troleibusu, ir Rodislavas
mintyse skaiiavo, kiek jam dar lieka laiko pabti su Liza, kad namo
galt grti vis dlto nelabai vlai. iandien jis buvo partiniame su
sirinkime, kit kart teks sugalvoti banket, kur rengia koks nors
apsigyns disertacij arba veniantis jubiliej darbuotojas, o gal
skubi mokslin ataskait, o blogiausiu atveju vadinamj vietin
komandiruot, kai rinkdami mokslo tyrimo duomenis darbuotojai
lankydavo vairias organizacijas, pradedant vidaus reikal organ
teritoriniais skyriais ir Maskvos srityje esaniomis pataisos darb
kolonijomis ir baigiant Centrine statistikos valdyba. Tie stebuklingi,
aistringi susitikimai jaukiame Lizos dviej kambari bute vykdavo
reiau, nei Rodislavui nortsi, ir jis kartais apgailestaudamas pri
simindavo tardytojo darb, kuris leisdavo be ypatingo papildomo
melo grti namo kiek nori vlai ir nebti namie ventinmis bei
laisvomis dienomis. Pakakdavo Liubai pasakyti, kad jis turi daug
darbo, kad yra apkrautas dokumentais arba staiga ikviestas. Bet jei
jis bt liks tardytoju, tai nebt susipains su Liza ir niekada ne
suinot, kaip jautiesi negaldamas apie niek kit galvoti, tik apie
303
artum su moterimi, kai tavo viduje viskas suvirpa vien igirdus jos
bals, kai tave nuolat persekioja jos kvapas, kai kiekvienas prisilieti
mas sukelia euforij ir suteikia neapsakom ir nemanom laim.
Vos engs pro Lizos buto duris Rodislavas puol kartligikai
nusirenginti laiko turjo visai maai, partiniai susirinkimai, i
noma, trunka ilgai, bet viskam yra riba. Po minuts jis jau umiro
visk pasaulyje, neiskiriant vaik, monos ir to paties partinio susi
rinkimo, kuris negali tstis iki inakt.
Paskui jis nuleips vartsi ant plaios sofos, gr Lizos ivirt
kav, rk ir galvojo, kad neturs jg atsikelti ir ieiti.
Ar isirinkai disertacijos tem? paklaus ji, sitaisiusi alia
jo po antklode.
Kol kas ne. Dar yra laiko, atsak Rodislavas tingiai. O
kur skubti?
Bet referat reikia rayti jau dabar, paprietaravo Liza,
kuri dirbo akademijoje jau ketverius metus, nuo pat jos steigimo,
todl gerai inojo tvark. Dabar gegu, rugsj stojamieji ad-
junktr, be referato tavs prie j nepriki. inai, Rodikai, a tau
patariau imtis ko nors, kas siejasi su regioniniais ypatumais arba su
pataisos darb staigomis.
Kodl? nustebs atsisuko jis mergin. Kolonijos ma
ns niekada nedomino ir provincij a nesirengiu. I kur tokios
tavo mintys?
Kvaileli, ji velniai pabuiavo jam pet, tau reikia temos,
kad galtum nuolat vainti komandiruotes, supratai?
O kam? Ivaiuoti ir nematyti tavs?
Dar kart kvailelis, nusijuok ji. Kiekviena koman
diruot turi du takus: ivykimo tak ir parvykimo tak. Pagavai
mint?
Dabar jis suprato, k Liza turjo galvoje. I komandiruots vi
sada galima grti bent kiek anksiau, gal viena diena, gal puse die
nos ar tik keliomis valandomis, bet ias valandas jie galt praleisti
kartu ir nereikt isigalvoti joki banket ir partini susirinkim.
Rodislavui nelabai patiko, kad Liza tai sugalvojo anksiau u j pat,
ir jis visai ne laiku prisimin miglotas skyriaus darbuotoj uuomi
nas, kad tokia grai, guvaus, linksmo charakterio ir atvirai seksuali
Liza niekada neliks be vyr dmesio akademijos dstytoj ir
mokslo darbuotoj, klausytoj bei adjunkt. Jis vijo alin nuo savs
mintis apie tai, kad iki jo Liza turjo kit vyr, o gal ir dabar jis jai
nra vienintelis.
Vis dlto jis susikaup, isirang i po antklods ir pradjo
rengtis. Paskui prisdo ant sofos krato, pasilenk prie Lizos, pabu
iavo jos suveltus plaukus.
Nesinori ieiti.
Reikia, ji elmikai pagrasino jam piriuku. Jeigu nori,
kad vykt kitas partinis susirinkimas, i ankstesnio reikia grti lai
ku. Kam kelti nereikalingus tarimus?
Jis tylomis linkteljo sutikdamas, bet tuo pat metu pavydo kir
minas vl sukruto. Labai jau ji apdairi, ir tai liudija ne jos prot, o
didel vedusi vyr meilus patirt. Bet koki tai turi reikm, jeigu
dabar ji su juo, su Rodislavu, ir jeigu jis negali gyventi be svaigios,
pritrenkianios euforijos, kuri j apima bnant alia jos! To niekada
nra buv nei su Liuba, nei su kitomis moterimis.
Namo jis vaiavo taksi taip buvo kur kas greiiau, nei vilktis
troleibusu iki metro, paskui vaiuoti su dviem persdimais, paskui
laukti stotelje autobuso, kuris rieds iki jo gatvs ger pusvaland.
Juo ariau nam Rodislavas buvo, tuo didesn jaut alk: pietavo jis
antr valand, pas Liz tik kavos igr (niekam daugiau neuteko
laiko), o dabar jau deimta valanda. Jambuvo maloni mintis, kad
netrukus eis varius erdvius namus, kvps skani, Liubos gamint
patiekal kvap, pasikeis uniform sportiniu kostiumu, nusimazgos
rankas ir ss prie stalo. Ir kalbsis su Liuba, kaip buvo prats kalb
tis visus keturiolika bendro gyvenimo met, pasakos jai apie darb,
kolegas, apie tai, kok dokument jis iandien pareng, ir skyriaus
virininkas j pagyr, apie akademijoje sklandanius gandus, jog
ministerijoje gresia vadovaujani kadr kaita, o tai reikia, kad
Nikolajus Dmitrijeviius Golovinas gali tapti ministro pavaduotoju.
Ir, inoma, teks papasakoti apie t partin susirinkim, kuriame jis
taip utruko. Meluoti jis nemgo, ir tas prakeiktas partinis susirinki
mas tiksliau, bsimas melas apie j buvo vienintelis nemalonus
dalykas, temdantis diaugsm, sugrus namo.
Vaikai dar nemiegojo, penkiamet Lelia tuoj pat usiropt t
vui ant keli ir m reikalauti, kad jis pasiklausyt, kaip ji iandien
vaik darelyje susipyko su mergaite, kuri pasivaikiojimo metu
nuskyn nalait, j pauost ir numet.
Glyt guljo ir verkjai skaudjo, pilnomis aar akimis
pasakojo Lelia, a net girdjau, kaip ji auksi pagalbos, o Marinka
nujo sau net neatsigrdama. A jai pasakiau, kad ji bloga ir pikta,
nes nuskriaud glyt, o ji man sudav ir dar auklytei pasiskund,
kad j pravardiuoju. Tti, juk glyi negalima skriausti, tiesa?
Negalima, princese, negalima, graudiai ypsodamasis
tar Rodislavas ir pabuiavo jos lapias nuo aar akutes. Glyi
skriausti negalima ir ivis nieko skriausti negalima nei vri, nei
augal, nei moni. Tu buvai visikai teisi. Ar auklyt tave nubaud?
Ne, ji tik pasak, kad neprasivardiuoiau.
O tu jai pasakei, kad Marina tau sudav?
Ne, nuleido akutes Lelia.
Kodl? Reikjo pasakyti.
A nepasakiau, pakartojo mergait. Tegul ji man su
dav. Man dl glyts buvo skaudu. Man jos buvo taip gaila! ir ji
vl pravirko.
Liuba pam dukrel ant rank ir priekaitingai pasiirjo
Rodislav es, ar negaljai taip nukreipti kalbos, kad vaikas ne
grt prie lidnos temos.
Lelia, glytei jau nebeskauda, jai viskas greitai praeina,
garbs odis. Juk kai Marina tau sudav, tai neskaudjo, tiesa? Tu
net auklei nieko nesakei ir i karto apie tai umirai. Taip ir gly
tei paskaudjo kelias minutes ir prajo. Dabar jau ji sveikut ir
linksmut.
Garbs odis? viltingai paklaus mergait.
Tikr tikriausias garbs odis. Eik, nusiprausk, isivalyk
dantukus ir gulkis miegoti, a turiu pavalgydinti tt vakariene.
I savo kambario pasirod trylikametis Kolia.
Sveikas, tti. Kas ia per triukmas? Kodl vaikas verkia?
Ji jau neverkia, greitai atsak Liuba, ji eina praustis ir
gulsis miegoti, taip Lelia?
Ne! A noriu su tiu!
Lelia, ttis k tik gro i darbo, rimtu ir kakokiu su
augusiu balsu tar Kolia, jis labai pavargo, jam reikia pavalgyti
ir pailsti. Eime, mano maoji pelyte, kartu nusiprausim, a tau
padsiu, o paskui paskaitysiu tau knyg, nori?
Noriu!
Lelia diugiai, umirusi aaras, iupo brol u rankos ir nujo
voni.
Kaip Koliai mokykloje? paklaus Rodislavas ir niko va
karien prie graiai padengto stalo. Kakoks jis iandien labai jau
teigiamas. Vl dvejet parsine?
Trejet ketvirtyje ir metin, nusiypsojo Liuba, pildama
i sriubos dubens gili lkt agurkin. Dabar pataikauja. Na, k
su juo padarysi?! Ant jo visikai nemanoma pykti. ino, elmis, k
pasakyti, kaip pasakyti ir kada pasakyti, kad j vl visi mylt. Jis pa
dorus berniukas ir i esms geras, tik tingi mokytis, nors ir gabus.
ia tai taip, sutiko Rodislavas. Skanumlis! Niekur ir
niekada nevalgiau tokios agurkins kaip tavo. O kas laukia dar?
Balandliai, tu juk pats vakar praei. O prie arbatos tavo
mgstamas pyragas su uogomis. O gal tau kavos uvirti? Beje, a
iandien parduotuvje sumediojau del tirpios, pasiimk rytoj
darb.
VILGSNIS I AMINYBES. Geri ketinimai 307
K tu sakai? nusistebjo jis. Toks deficitas! Tau pasi
sek.
Pastaruoju metu jos lengviau nusipirkti, kava juk dvigubai
pabrango, umirai? Ir okoladiniai saldainiai taip pat.
inoma, apie kav Rodislavas umiro, tiksliau, neturjo k pri
siminti, nes jau seniai nebuvo parduotuvse: nuo pat j bendro gy
venimo pradios visi nam kio rpesiai guljo ant Liubos pei.
O tai apie saldainius inojo, nes nuolat j pirkdavo Lizai ir atkreip
dmes, kad j asortimentas parduotuvse tikrai didesnis.
Duok kavuts, apsisprend jis.
O miegoti? Juk neumigsi.
Umigsiu. Be to, dar anksti, o man reikia tiek daug visko tau
papasakoti.
Jis skaniai dorojo balandlius su grietine ir mgavosi rankiniu
malnliu malamos kavos kvapu kav Liuba uvirdavo kakokiu
ypatingu bdu, todl grimas ieidavo nepaprastai kvapnus ir ska
nus. Niekur kitur nei restoranuose, nei sveiuose skanesns kavos
jam neteko ragauti.
Ar judvi su mama nusprendte, kada vaikus iveame vasa
roti? paklaus Rodislavas.
Poryt, etadien. Gaila, kad mano mama negali palikti tio
vieno jeigu ji vaiuot vasarviet kartu su Klara Stepanovna,
bt lengviau, apgailestavo Liuba. Tamara teisi: ir mama, ir
Mamut tt labai ilepino.
Beje, prisimin Rodislavas, ar Nikolajus Dmitrijeviius
tau nesak, kad jo laukia paauktinimas?
Paauktinimas? nudiugo Liuba. Ne, jis nieko nesak.
K tu! Visa ms akademija dzgia, kad vien ministro pa
vaduotoj nuima, o jo vieton skiria Nikolaj Dmitrijevii.
Tai bent! O kas dar js akademijoje darosi? Kokia tema
buvo partinis susirinkimas?
Paskaita apie Brenevo knygas Maoj i em ir Atgimimas.
A vos neumigau, garbs odis! Ir neiti negalima. Nuobodis mirti
nas! Ar js gamykloje jau aptarinjo t nemirting literatr?
Ne, viskas dar prie akis.
Siurbiodamas kav su uog pyragu, Rodislavas neskubdamas
ir smulkiai papasakojo monai apie darb, apie skub dokument,
kur iandien virininko pavedimu pareng, ir pasidalijo samprota
vimais apie bsimos disertacijos temas.
Galima imti k nors apie nuteistojo u nuosavybs grobsty
m asmenyb, bet renkant mediag tekt nuolat lankytis koloni
jose, o tai reikia, kad tursiu vainti komandiruotes, atsargiai
umet meker jis.
Bet tau tai domu?
iaip jau, taip, atsargiai atsak Rodislavas. Bet mane
labiau traukia kita tematika. A su malonumu imiausi iankstinio
tyrimo valdymo problem. Dabar tai nauja ir gantinai madinga,
valdymo mokslui iandien rodoma pagarba, o a vis dlto tyrime
tiek met idirbau ir kai k jame nutuokiu. Bet vl komandiruots,
mediag juk reikia vairiose vietose rinkti. Kaip tu be mans tvar-
kysies?
Oi, Rodi, tu apskritai apie tai negalvok! suuko Liuba.
A puikiausiai susitvarkysiu, rinkis toki tem, kuri tau geresn ir
domesn, o mums viskas bus gerai. Ir ms mamos, ai Dievui, dar
kruta, visada gali padti. Bet vis dlto a manau, kad apie nuteistj
asmenybes domiau. Juk tai gyvi mons, kiekvienas su savo likimu,
savo charakteriu, su savo istorija... Nejaugi tau nedomu?
Liubaa, man abi temos domios, bet privalau galvoti apie
perspektyvas, supranti? Jeigu raysiu apie nusikaltlio asmenyb,
tai disertacij teks ruoti Kriminologijos katedroje, o jeigu apie ty
rim tai vienoje i valdymo katedr. Ms akademijoje j kelios.
A tau jau sakiau, kad mokslui apie valdym dabar rodoma pagarba,
tai paskutins mados klyksmas, ir juo usiimanius su malonumu
paskui stumia geras pareigas. Tu juk inai, mano tikslas VRM
VILGSNIS IS AMINYBES. Geri ketinimai
309
tabo organizacijos ir inspekcijos valdyba, a noriu ten patekti, o su
kriminologine disertacija ans tursiu kur kas maiau, nei su diser
tacija apie valdym.
Tada inoma, sutiko Liuba. Tada daryk, kaip tau geriau,
o dl komandiruoi n nebandyk jaudintis. Viskas bus gerai.
O kokie ms reikalai, be Lelios glyts ir Kolios trejeto?
Ttis pakl mamai triukm, atsidususi prane Liuba.
Jam rankas pateko tarpmiestini pokalbi telefonu sskaitos kvitas
ir jis pamat, kad mama kelis kartus skambino Tamarai Gork.
sivaizduoji, kas buvo?
Galiu sivaizduoti, ujauiamai palingavo galv
Rodislavas. Varg mama Zina. Kodl ji sskait skambino?
Nusipirkt talonl niekas nieko nesuinot.
Jai net galv neatjo, kad ttis tikrins kvitus. Dabar jiedvi
su Tamara giliame pogrindyje: arba mama pirksis talon, arba Toma
skambins pati dien, kai tio nra namie, arba mama skambins i
ms.
Rodislavas baig gerti kav, bet i ustals nesikl, ts pokalb
ir irjo prieais sdini Liub. Kol jis nebaigs kalbti apie tai,
kas jam domu, mona neprads mazgoti ind ir tvarkyti virtuvs, ji
taip ir sds pasirmusi ranka smakr, irs j ir klausysis. Niekas
niekada nesiklaus Rodislavo Romanovo taip dmiai ir susidom
js kaip Liuba, niekas nesimin vis detali ir smulkmen, kurias
jis minjo, ir su niekuo jis taip laisvai nesijaut kaip su mona, kuri
niekada jo nekritikavo ir nesak, kad jis vienu ar kitu atveju neteisus.
Tiesa, pastaruoju metu jam tenka jai meluoti apie partinius susirin
kimus ir banketus, bet tai, palyginti su visu kitu, tikra smulkmena! Jis
beprotikai myli Liz, myli iki smons netekimo, iki svaigulio, bet
atsisakyti io ramaus ir patikimo jaukumo jis neturi jg, todl apie
skyrybas negali bti n kalbos. iaip ar taip, bent jau kol kas. Juolab
uovis skyryb jam neatleist, ir tada sudie karjera.
Skausmas krtinje vis stiprjo, Liuba jau beveik nepajg kvpuoti,
bet vis tiek sdjo prie stalo ir klaussi vyro. Negalima rodyti, kad
tau blogai, reikia apsimesti, kad viskas puiku, kad tavo namai kaip
ir anksiau lieka taikos, ramybs ir gerovs sala, tik tada Rodislavas
gr ionai su malonumu ir apskritai gr...
Jis turi kit moter, tuo Liuba neabejojo. Ji pajuto t kit i
kart, pai pirm dien, kai Rodislavas vien kart gro ne toks kaip
paprastai. I pirmo vilgsnio niekas nepasikeit, jis kaip visada per
sireng sportiniu kostiumu, nusiplov rankas ir sdo vakarieniauti,
klausinjo apie vaikus ir nam reikalus, paskui pats kak pasakojo,
bet Liuba aikiai mat, kad jo mintys skraido kakur kitur, o pa
skui vienu metu, dar t pat vakar, staiga pajuto, kad j lygina. J
su kakuo lygina. Rodislavas iri j, iri, kaip ji sdi, kaip juda,
jis klausosi, kaip ji kalba, ir lygina su kita moterimi. Liuba negalt
tiksliai pasakyti, i koki poymi ji tai nustat, bet ji neabejojo. Kaip
ir neabejojo, kad tas lyginimas buvo ne jos naudai.
T vakar pirm kart per vis j santuokos laik Rodislavas
nelaik jos u rankos umigdamas. Ir apskritai stengsi net miego
damas per daug arti jos negulti. Madaug po savaits jis pasil
miegoti po atskiromis antklodmis, es jis miega neramiai, vartosi ir
nenori monai trukdyti miegoti. Liuba nieko nesakiusi pam kit
antklod. Ji puikiai suprato, k visa tai reikia. Kad tik ten viskas ne
nueit per toli, kartojo ji mintyse, kad tik jis nesugalvot skir
tis, kad tik neieit. A viskam pasirengusi, a visk iksiu, kad tik jis
likt su manimi. A be jo negalsiu kvpuoti, a ikart numirsiu.
adindama rytais ji daugiau jo nebuiavo, bet Rodislavas to
net nepastebjo. Ji labai kruopiai apgalvodavo jam uduodamus
klausimus, kad neverst jo isigalvoti per didelio melo: joki smulk
men apie partinius susirinkimus, banketus, jubiliejus, utrukusius
skyriaus posdius ir vietines komandiruotes. Ji neragino jo vestis
311
sveius nauj bendradarbi, nes suprato, jog tie mons greiiausiai
pasta naujj Rodislavo meilu, ir jiems bt nesmagu irti
Liubai akis. inoma, ji kaip ir anksiau diaugsi, kai vyras atsives
davo namus draug, ir bdavo tokia pati svetinga ir vaiinga eimi
nink, bet tuo metu j be perstojo kamavo mintis: Jie visk ino ir
mane taip pat lygina su ja. Ir ieina, kad anoji geresn.
Dabar jai nuolat buvo skaudu. Ir jai atrod, kad ji niekada ne
myljo Rodislavo taip stipriai, kaip , pirmj jo naujos meils m
nes.
Liubove Nikolajevna, js autobus?
J kteljo Olegas i tiekimo skyriaus, jaunas graus vaikinas,
kuris nuolat rod Liubai dmes tai praleisdavo j gamyklos val
gyklos eilje prie save, tai paddavo neti sunkius krepius su pro
duktais, kuriuos ji pirkdavosi per piet pertrauk, tai tampydavo u
j vandens kibirus per gamyklos etadienines talkas.
autobus, sultinusi ingsn ir atsisukusi atsak Liuba.
Tas vaikinas jai patiko savo nuoirdumu, atviru vilgsniu ir
draugika ypsena. Visi planavimo skyriuje, kuriame Liuba dirbo,
nepiktai aipsi i jo vaikikos meils, bet pati Liuba tas kalbas rim
tai neirjo. Kart per kolektyvin pobv ateinani Naujj met
proga, kur planavimo skyrius sureng kartu su tiekjais, Liubos bi
iul, vyresnioji ekonomist Natalija, pasak:
irk, Liubaa, juk jis aki nuo tavs nenuleidia. O jau
akys! Tokiose ir pasksti galima. Praleisi prog.
Baik, susirauk tada Liuba. Jis bent penkeriais metais
u mane jaunesnis, o gal ir daugiau. Na, k tokio ypatingo jis gali ma
nyje pamatyti? irk, kiek jaun mergaii aplinkui su manim
nepalyginsi. Isigalvoji tu neinia k.
Nieko a neisigalvoju, labai rimtai atsak Natalija. Nuo
kada tu nesijauti jauna mergina ir siraei senes? Ir apskritai svarbu
ne amius tokiais atvejais amius nieko nereikia.
O kas svarbu? abejingai paklaus Liuba.
Jai tai buvo n kiek nedomu, tiesiog reikjo palaikyti panekes,
kad Nataa nesieist.
Geismas. Tik geismas svarbu. O nukreiptas jis gali bti bet
k, kad ir varget, kad ir sen, kad ir rai kuprot bob. Ar seniai
paskutin kart tave geidulingai irjo vyras?
Geidulingai? sutrikusi perklaus Liuba.
Ji neinojo, k atsakyti. Ji neinojo, kaip tai atrodo, kai vyras
geidulingai iri moter, ji tik inojo, kaip j iri Rodislavas, joki
kit vilgsni ji nepastebdavo. Galbt to, apie k kalbjo Nataa, jos
gyvenime ivis nepasitaik.
Vakar, tada atsak ji, gailiai ypsodamasi.
T vakar Olegas kelet kart kviet j okti, ir Liuba vis laik
pagaudavo save besistengiani kaip nors nepastebimai pamatyti,
kaipgi jis vis dlto j iri, ir suprasti, k reikia geidulingai i
rti, o kartu suinoti, ar Rodikas kada nors yra j taip irjs. I
jos stebjim tkart atrod, jog, ko gero ne, TAIP Rodislavas nie
kada j neirjo. Na ir kas, guod ji save, na ir neirjo. O
kodl jis btinai mane turt TAIP irti? Olegas tai Olegas, o
Rodikas tai Rodikas, jis nepanaus Oleg, jo kitoks charakteris,
kitokios akys, kitoks veidas, ir apskritai jis visikai kitoks mogus,
todl ir iri kitaip. Be to, Rodikas vyresnis, o ito berniuko akys
kupinos verio susiavjimo. Vaik darelis. Rodikas niekad taip ne
siavjo, nes nuo vaikysts buvo rimtas ir protingas. O gal ir matsi
tas susiavjimas, tik a buvau visai dar kvaila ir nepatyrusi, todl
nieko nepastebjau. Mes tiek met susituok, jog kvaila tiktis, kad
Rodikas vis dar bt taip aistringai simyljs.
Kai Liuba suprato, kad Rodislavas turi kit moter, ji vis daniau
grdavo mintimis t vakar, prisimindavo savo samprotavimus t
syk ir galvodavo, kad AN, t kit, Rodislavas iri taip pat, kaip
313
mielas berniukas Olegas iri j, Liub: kartai, gosliai ir maldau
jamai. Ji negaljo sivaizduoti tokio savo vyro vilgsnio, nes niekada
tokio nemat. Ir nuo to, kad toks vilgsnis tikriausiai egzistuoja, bet
skirtas ne jai, Liubai buvo dar skaudiau. Jai net nebuvo domu, ko
kia ji, ta moteris, kiek jai met, kaip ji atrodo, kur ir kuo dirba, jai
buvo svarbu tik viena: kad Rodislavas pasilikt, kad jis neieit.
Bet dabar, eidama i gamyklos autobus stotel ir lydima
Olego, Liuba Romanov pirm kart pagalvojo, kaip turbt malonu
jaustis geidiamai. Ji vogiomis vilgiojo vaikin ir band si
vaizduoti jo vietoje Rodislav: tai btent taip jis j iri, tai taip
stengiasi pavelgti jai akis, btent taip gaudo atsitiktinius prisilie
timus alkne ar petim. Ne, nieko panaaus jai neieidavo, niekada
Rodislavas taip nesielg, ir sivaizduoti j tok nebuvo manoma. O
juk su JAjis greiiausiai btent toks. Ar kakoks kitoks?
Kakas jus nulidino, Liubove Nikolajevna?
Ji staiga sustojo ir pasiirjo Olegui tiesiai veid.
Tiesiog Liuba, gerai? Antraip jauiuosi kaip sen.
Tai i pagarbos, suskubo teisintis Olegas. A nenorjau
js eisti. Ir js jokiu bdu nemanoma laikyti sene js labai
jauna ir labai grai. Js net nesivaizduojate, kokia js.
Na ir kokia gi?
Dieve, k a darau! dingteljo jai. Kodl su juo koke
tuoju? Kam praausi komplimento? Ir tuoj pat smonje savaime
radosi atsakymas: Man to reikia. Man btina tai igirsti, antraip
a tiesiog iprotsiu nuo mini, kad mano gyvenimas baigtas ir a
niekam daugiau nebereikalinga. Tegul tas berniukas pasako man k
nors malonaus, juk odiai nieko nereikia, svarbu veiksmai, o a ne
sirengiu nieko tokio daryti.
Js pati geriausia! kartai ir sitikins pasak Olegas.
Js pati nepaprasiausia, pati ypatingiausia moteris pasaulyje, pati
graiausia, pati nuostabiausia. Nejau js pati to neinote?
Liuba papurt galv:
Neinau. Man niekas niekada to nesak. O, autobusas va
iuoja, bgam.
Jie suspjo sisprausti kimte prikimt autobus ir stovjo
stipriai vienas prie kito prisispaud. Liuba man, kad pokalbis pa
vojinga tema baigtas, bet Olegas buvo links j tsti. Jis pasilenk jai
prie pat ausies ir tyliai itar:
A pasirengs kiekvien dien jums tai kartoti, jei tik js su
tiktumte.
K a turiau sutikti? taip pat tyliai paklaus ji.
Mans klausytis.
Oras buvo iltas, Liuba vilkjo lengv plonos viskozs kostiu
ml, ir ji staiga realiai pajuto, kaip stipriai jiedu su Olegu susiglaud
krtinmis. Negana to, ji pajuto, jog jam tai patinka. Labai patinka.
J uliejo sumiimo banga ir ji paband atsitraukti, bet perpildytame
autobuse to padaryti nebuvo manoma. Vienintelis manevras, kur
dar bt galima pabandyti atlikti atsisukti Oleg nugara, taiau
Liuba suvok, kad tokioje spstyje tai menkai k pakeist, vis tiek ji
bt prispausta prie jo.
Kiek jums met, Olegai? paklaus ji tik tam, kad k nors
pasakyt ir taip nuslpt sumiim.
Dvideimt eeri. O k?
Js labai jaunas.
Kam? Jums?
Pavyzdiui, nekonkreiai atsak ji.
ia ne tas pavyzdys, nusiypsojo jis. Juk js inote, kad
man labai patinkate, js negalite to neinoti, nes a to ir neslepiu.
Jeigu js sutiktumte priimti mano kvietim, a biau pats laimin
giausias mogus pasaulyje.
Kvietim kur?
Kur nors. teatr, kin, tiesiog pasivaikioti. Nesvarbu kur,
kad tik pabtume su jumis dviese.
Vienudu? ypteljusi pasitikslino Liuba. Man rodos,
315
js nusikalbate, Olegai. A itekjusi moteris, dviej vaik motina,
neumirkite ito.
A neumirtu. Bet taip pat vis laik prisimenu, kad js
pati nepaprasiausia moteris pasaulyje, pati graiausia ir pati nuo
stabiausia.
Nesivaistykit odiais, Olegai, rimtu veidu tar ji. Visa
tai per daug panau meils prisipainim. Atsargiau, nes prisiaisi-
te. A juk galiu rimtai tai pairti.
O tai ir yra rimta, jis kalbjo dar tyliau, ir Liuba nejuia
pakl veid dar ariau jo, kad geriau girdt. Tai ir yra meils pri
sipainimas. Jus trikdo, kad mes iuo metu vaiuojame perpildytame
autobuse, o ne sdime graioje vietoje ir a neklpau prie js koj
su puokte gli rankose?
Visai niekas mans netrikdo! ji staiga supyko, nors ir
nebt galjusi paaikinti kodl. Tiksliau, ne, inoma, trikdo. A
jus pastu beveik dveji metai, ir visus tuos dvejus metus js tiesiog
ryjate mane akimis. inoma, man, kaip moteriai, tai labai malonu,
tai atrodo kaip vienas itisas, didiulis, nesibaigiantis komplimentas,
bet... A nieko negaliu padaryti, suprantate? A itekjusi, a myliu
savo vyr, o js gerokai u mane jaunesnis, ir tos trys aplinkybs js
kompliment paveria man nepriimtinu. Ar suprantamai aikinu?
Labai suprantamai. Liuba pajuto, kad jo lpos paliet jos
aus. Bet visikai netikinamai. Vis pirma, js taip seniai itekju
si, kad tai jau nebelaikoma santuokiniu gyvenimu.
O kuo gi tai, js manymu, laikoma? nustebo ji.
Tiesiog bendru dviej btybi egzistavimu viename gyvena
majame plote. Protingos btybs taip egzistuoja taikiai ir net drau
gikai, kvailos sunkiai ir skandalingai.
domu. O antra?
Antra, faktas, kad js mylite savo vyr, jokios reikms ne
turi. Svarbu tai, kad a jus myliu tikrai kur kas labiau, ir js negalite
to nesuprasti.
Js ir treia turite?
Btinai. Treia, a u jus jaunesnis tik eeriais metais, ir tai
jokiu bdu negali bti klitis priimti mano, kaip js malonjote pa
sakyti, komplimento. eeri metai tai ivis ne amiaus skirtumas,
kai monms per dvideimt. Kai vienam deimt, o kitam eiolika
tada taip, sutinku, tai svarbu, bet kai dvideimt eeri ir trisdeimt
dveji, tai net kalbti apie tai juokinga.
Ji pajuto ant juosmens jo kart deln, ir tiek stipraus, atviro
geismo buvo tame paprastame judesyje, tokia aistros banga nuo jo
sklido ir skverbsi pro plon jos kostiumlio audin, kad Liubai pa
iurpo oda. Niekada nuo Rodislavo nesklido tokia banga, niekada jis
jos taip stipriai negeid. OTOS KITOS jis nori ITAIP? Kai jis su ja, ar
nuo jo sklinda toks aistringas geismas?
Pagaliau autobusas atvaiavo iki metro. Vagone buvo laisviau,
jie jau nebuvo taip vienas prie kito prispausti, bet atsirado ranktris.
Baisus, lyktus vertikalus ranktris, kurio abudu laiksi ir kuriuo jo
delnas vis laik nuslysdavo ir atsiremdavo jos rank. Ir vl Liubos
oda eidavo pagaugais, ir ji negaljo suprasti, i kur tai ir k reikia.
Labiausiai ji pyko pati ant savs u tai, kad nepatraukia rankos. Tai
kaip narkotikas, msteljo mintis. inau, kad blogai, neteisin
ga, bet negaliu atsisakyti.
Olegas ilipo kartu su ja toje paioje stotyje.
Argi jums ia reikia lipti? nusistebjo Liuba.
Ne, a tave lydiu.
O mes jau tujinams? ji stengsi tai pasakyti sarkastikai,
bet ijo kakodl gailiai.
Seniai. Dar nuo tada, kai prisipainau, kad tave myliu. A ne
sirengiu silyti tau irdies damos vaidmens. Tu moteris, moteris
i kno ir kraujo, moteris iki gyvo kaulo, pati moterikiausia i vis
moter pasaulyje, ir a elgsiuosi su tavimi kaip su moterimi, dl ku
rios netekau proto.
Tu tikrai ijai i proto, ltai itar Liuba ir atsisdo ant
suoliuko perone. Ko tu sieki? Nori sugriauti mano eim?
Ne.
Olegas atsisdo alia ir pam jos rank.
A noriu paprasiausiai tave mylti. A taip ilgai laukiau, kol
sukaupiau drs su tavimi pasikalbti, kad galiu ir dar palaukti. A
tavs neskubinu. Tik inok, kad tave taip stipriai myliu, kaip tavs
nemyljo n vienas vyras.
Nieko nesakiusi Liuba pakilo ir nujo prie eskalatoriaus. Olegas
nusek paskui, bet prie pat eskalatori j aplenk, atsistojo ant laip
telio ir atsisuko j. Dabar jie vl stovjo atsisuk vienas kit, ir
Liuba staiga atkreip dmes, koks glotnus jo veidas, kokie taisyk
lingi bruoai, kaip graiai guli vars, graiai pakirpti plaukai, kokia
tamsaus gymio oda, kokie lygs tamss antakiai, ir visas jis panaus
skan okoladin saldain. Ir dar ji pagalvojo, kad turbt jo knas
irgi toks rusvas ir glotnus. Ir tuoj pat, dar nespjusi nustebti dl toki
mini, ji susigdo.
Olegas palydjo j iki laiptins ir atsisveikindamas paadjo
rytoj pus atuntos ryto laukti jos prie metro.
Namie Liuba puol tvarkytis iki grtant Rodikui reikjo
ne tik paruoti vakarien, bet ir apsikuopti. Vaikus kartu su Klara
Stepanovna jie jau buvo ive vasarviet, bet nam ruoos vis
tiek buvo lik pakankamai, nors ir maiau nei tada, kai vaikai bna
Maskvoje. Ji norjo apmstyti ir dar kart prisiminti visk, kas atsiti
ko pakeliui namus, prisiminti kiekvien minut, kiekvien sekund,
kiekvien od, pasistengti suprasti save ir tai, kas nutiko. Ir pirm
kart per visus vedybinio gyvenimo metus Liuba pagalvojo: Gerai
bt, kad Rodikas iandien utrukt. Jis, tiesa, nespjo, kad gr
vliau, bet galgi... Mintis, kad reiks sdti ir klausytis jo pasakojim,
staiga pasirod nepakeniama. Jai paiai reikt susirasti k nors, kam
galt papasakoti visk, kas iandien atsitiko! Bet k? Draugms
pasakoti bt gda juk visada ir visiems ji buvo itikima ir atsi
davusi Rodislavo mona, visada ir visiems j eima buvo pavyzdys,
idealas ir pavydo objektas. Kaipgi dabar prisipainti, kad ne viskas
buvo taip jau giedra, kad Rodislavas jau seniai su ja nebemiega, kad
jis dabar turi nuolatin meilu, kad Liuba, nugyvenusi santuokoje
keturiolika met ir pagimdiusi du vaikus, taip iki iol ir neinojo,
kas tai yra tikra knika aistra, kad vyras niekada jos i tikrj negei
d ir kad tik iandien ji vos vos, paiu savo esybs krateliu, prisiliet
prie paslapties, kuri j traukia ir keri. Jeigu alia bt sesuo Tamara,
galbt su ja Liuba ir pasikalbt atvirai. O daugiau su niekuo ji apie
tai kalbtis negali. Jai gda. Jai nesmagu.
Kaip tyia, jai sugrus, po penkiolikos minui parsirado ir
Rodislavas. Liuba pasisteng, kad viskas bt kaip visada: ji ypsojo
si, klausinjo, patiek vakarien, klaussi, pasirmusi skruost ranka,
o pati galvojo apie save ir tuo pat metu apirinjo vyr. Nustebo
pamaiusi maius jam po akimis ir pleiskanas ant sportins striu
ks, kuria jis visada persivilkdavo namuose, apykakls. Paiai sau
netiktai pastebjo, kaip jis aptuko nuo savo jaunysts laik, veidas
suapvaljo, atsirado antras pagurklis, o vir kelni diro matosi so
lidus pilvukas. O dar tik ryt viso ito nebuvo, jos vyras buvo pats
graiausias, pats nuostabiausias ir pats mylimiausias mogus pasau
lyje. O gal visa tai buvo ir ryte, ir vakar, ir prie mnes, ir prie metus,
tik ji nieko nemat ir nepastebjo? Nejau taip bna, kad i ryto tavo
akys vienokios, o vakare visikai kitokios? Nejau gali taip bti,
kad ryte tu myli mog labiau u gyvenim, o vakare iri j kaip
paalin, kuris tavs nemyli ir kuris neinia kokiu bdu atsirado
kartu su tavimi viename bute, ir tu kakodl privalai gaminti jam
valg, mazgoti nevarius jo indus, skalbti jo markinius ir baltinius, o
paskui gultis su juo vien lov? Negali bti, galvojo Liuba, tai
kerai, apavai, tai kakokie burtai. Reikia pakentti iki ryto ir viskas
praeis. I ryto viskas bus kaip anksiau.
Bet iki ryto niekas nepasikeit. Atvirkiai, pasidar dar blo
giau, nes Liuba pirm kart pastebjo, kad Rodislavui, kol jis nei-
319
sivalo dant, i burnos sklinda blogas kvapas. Ir dar jam ant on
kaupiasi riebal rings. Jis mano vyras, kartojo ji sau, mano
vaik tvas, ir a j mylsiu, kol bsiu gyva. Taiau visikai tikra ji
tuo nebuvo. Atvirkiai, jai paiai tos mintys atrod veidmainikos ir
melagingos.
VILGSNIS IS AMINYBES
...
Kelias
Antra knyga
Pragaras
Treia knyga
Niekas neabejoja, kad Liuba ii
pora: gras, ivaizds, o ir pastami nuo pat
vaikysts. Jaunysts simyljimas virto tikra meile,
ir viskas baigsi laiminga santuoka. Rodos, prie
akis giedra ateitis. Bet, kaip sakoma, santuokos
registruojamos danguje, o kasdienybje jos patiria
vairiausius ibandymus. tai ir jaunos eimos bei
jos artimj gyvenime ikilo problem, kurios i
pradi atrod nereikmingos, bet laikui bgant
darsi vis sunkesns ir sudtingesns. Kiekvienas
turjo sav paslapi, kurios vis labiau slg sau
gotojo sin. Kaupsi vyki gritis, ir kakas
btinai turjo atsitikti. Ar visa tai nugriauds kaip
gaivinanti perknija, ar viskas dar labiau susikom
plikuos? Niekas neino atsakymo, ir visi bijo
vilgtelti savo artimiausi ateit...

Zvilgsnis Is Amzinybes. Geri Ketinimai - Aleksandra Marinina PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Zvilgsnis Is Amzinybes. Geri Ketinimai - Aleksandra Marinina PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

A l e k s a n d r a

i knyg raiau man sunkiu metuyir greiiau

You might also like