I SKYRIUS.

Administracin teis savarankika teiss aka

iame skyriuje susipainsime su administracine teise kaip teiss aka. Apibrime
administracins teiss ak, susipainsime su pagrindiniais administracins teiss
elementais princip sistemomis, administracins teiss normomis, administracini
teisini santyki grupmis. ia bus atskleidiama vykdomosios valdios institucin ir
funkcin esm, jos struktra bei ryys su administracine teise. Taip pat itirsime
administracinio teisinio reguliavimo elementus ir administracinio teisinio reguliavimo
mechanizmo dalis bei nustatysime j paskirt.
1 tema. Administracin teis kaip savarankika teiss aka
Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios vaidmuo. mogus ir
valstybs valdia.
Lietuvos Respublikoje, kaip demokratinje valstybje, labai svarbus valdi[1]
padalijimo principas. Jis tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1
dalyje. i dalis skelbia, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. ios konstitucins normos struktra leidia teigti, jog
ms alyje egzistuoja valstybs valdi triada arba trys valstybs valdios akos. Jos yra
tokios:
o
o
o

statym leidiamoji valdia;

vykdomoji valdia;
teismin valdia.

I Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje pamint institucij, statym leidiamajai valdiai

priskirtinas Lietuvos Seimas, vykdomajai valdiai Respublikos Prezidentas ir
Vyriausyb. Prezidentas, nepaisant to, kad yra valstybs vadovas (atliekamomis valstybs
vadovo konstitucinmis funkcijomis bdamas susijs tiek su statym leidiamja, tiek su
vykdomja ir teismine valdia) taip pat atlieka ir tam tikras Konstitucija deleguotas
vykdomosios valdios funkcijas ir tuo atstovauja ne prastai, klasikinei, o iskirtinei, gal
net galima pavadinti tam tikrai vykdomosios valdios gyvendinimo funkcinei daliai,
kuriai reikalingas Prezidento kaip valstybs valdi bendradarbiavimo ir sveikos
utikrinimo garanto dmesys. Respublikos Prezidento ir Vyriausybs vaidmen
vykdomosios valdios sistemoje atskleidia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m.
gruodio 10 d. nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitikimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai. iame nutarime konstatuojamojoje dalyje pasakyta:
[] Respublikos Prezidentas, bdamas vykdomosios valdios dalis [] ir Lietuvos
vykdomosios valdios institucij sistemoje Vyriausyb [] uima iskirtin viet[2].
Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje ir kitose straipsniuose kitos vykdomosios valdios
institucijos tiesiogiai nra atskleistos. Netiesiogiai Konstitucijos 67 straipsnio pirmos
dalies 8 punkte teigiama, kad Seimas, Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos
Respublikos ministerijas, 94 straipsnio pirmos dalies 3 punkte Vyriausyb koordinuoja

ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl, ministras kaip Vyriausybs narys,

gyvendindamas Konstitucijos 98 straipsnio pirmos dalies nuostatas vadovauja
ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus, Vyriausyb
pagal Konstitucijos 123 straipsnio pirmos dalies nuostatas Auktesniuosiuose
administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym, o pagal io
straipsnio antrj dal Vyriausybs skiriami atstovai priiri ar savivaldybs laikosi
Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus.
Teisminei valdiai priskiriami teismai, tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotos
kompetencijos teismai (pvz., administraciniai teismai).
Taigi Seimas leidia statymus, Vyriausyb, ministerijos ir kitos vykdomosios valdios
institucijos juos gyvendina, o teismai vykdo teisingum.
Gali kilti tam tikr neaikum vietos savivaldos vietos valstybs vykdomosios valdios
sistemoje. dl Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij vietos savivalda nra valstybs
valdios sistemos dalis, todl politins valdios atskyrimo ir padalijimo principas, kur
politin valdia tarp atstovaujamosios ir vykdomosios valdios institucij yra grietai
atribota ir padalyta, savivaldybms tiesiogiai netaikomas. Demokratin valstyb
geresniam valdymui bei savo valdios priartinimui prie piliei savo teritorij padalija
skirting lygi administracinius vienetus ir jiems visiems arba tik statym numatytiems,
kaip ms valstybs atveju, laiduoja savivaldos teis, arba decentralizuoja savo
vykdomj valdi subsidiarumo principu , atiduodama dal jos bendruomenms
(savivaldybms), j gyventoj irinktos valdios institucijoms suteikia teises bei galias
administruoti ir tvarkyti bendruomens vieuosius reikalus jos interesais, k mes ir
vadiname savivalda. Valstybs ir savivaldos institucij valdia yra vieoji valdia [3] .
Valstybs valdi gyvendina tam tikros valstybs valdios institucijos, o vietos valdi
savivaldos institucijos. Vieosios valdios institucijoms bdinga pavaldumo,
atskaitingumo ir koordinacijos santykiai. Pagal valstybs teisini funkcij (statym
leidybos, statym vykdymo ir teisingumo gyvendinimo) iskyrim suformuotas
valstybs valdi padalijimo principas savivaldos lygmenyje netaikomas. Savivaldos
lygmenyje viej valdi vykdo savivaldybs taryba ir jai atskaitinga vykdomoji
institucija savivaldybs administracijos direktorius . Savivaldybi valdios
kompetencijos ribos yra nustatytos statymu, jos negali kitis valstybs valdios
kompetencij. Savivalda veikia savaveiksmikumo pagrindais kaip vietos vieojo
administravimo sistema. Savivaldybs nra tiesiogiai pavaldios valstybs institucijoms,
taiau j veiklos prieir vykdo Vyriausybs atstovai.
statym gyvendinimas tai praktinis valstybs vykdomosios valdios funkcij
pasireikimas, kuris tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai susijs su mogaus individualiais ar
visuomeniniais interesais. Administracin teis tai yra viena i vieosios teiss ak,
kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, susiklostanius gyvendinant
vykdomosios valdios institucij sistemos (o plaiau vieojo administravimo
institucij sistemos) udavinius ir funkcijas. Todl, stengiantis suvokti administracins
teiss reguliuojam santyki esm, btina atkreipti dmes, jog ia itin svarbus vaidmuo
tenka valstybs vykdomajai valdiai.

tai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos VII skirsnis yra skirtas Vyriausybs sudiai,
kompetencijai nustatyti ir t.t. Konstitucijos 94 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos
Respublikos Vyriausyb tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos
nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark. ioje lakonikoje
nuostatoje galima velgti konstitucin valstybs vykdomosios valdios vaidmen,
tampriai susijus su jos socialiniu vaidmeniu, t.y. reikme mogaus, visuomens
gyvenimui. O konstitucinio valstybs vykdomosios valdios vaidmens gyvendinimo
bdo uuomazg galima pastebti ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, skelbianioje, jog
valdios staigos tarnauja monms. Taigi galima teigti, jog savo funkcijas valstybs
vykdomoji valdia turi gyvendinti tarnaudama visuomenei, t.y. tenkindama visuomenin
interes (kartais is interesas teiss aktuose gali bti pavadintas, vieuoju, valstybs ar
Lietuvos Respublikos interesu). Valstybs valdios institucij pareiga tarnauti monms
yra konstitucinis principas, atskleidiantis bet kurios demokratins valstybs esm, t.y.
prioritetas santykiuose tarp mogaus ir valstybs teikiamas mogui. I io principo
sekanti socialin teisin orientacija santykyje ,,mogus visuomen valstyb
patvirtina, kad mogus valstybei yra tikslas, o mogui visuomen ir valstyb
priemon[4].
Koks praktinis socialinio pobdio valstybs vykdomosios valdios vaidmuo? Jau
sakme, kad pagrindinis vykdomosios valdios vaidmuo yra tenkinti viej interes,
derinti individualius moni interesus su visuomeniniais interesais. Pavyzdiui, ems,
kaip gamtos itekliaus, racionalaus naudojimo utikrinimas yra mogaus, visuomens
interesas, o t utikrinim turi gyvendinti vykdomosios valdios institucijos (pvz., tokios
kaip ems kio ministerija), mogaus ir visuomens sveikatos apsauga taip pat vieasis
interesas, o rpinimasis moni sveikata traktuotinas kaip valstybs funkcija (pvz.,
Sveikatos apsaugos ministerija), laiku ir teisingai sumokti mokesius taip pat mogaus ir
visuomens interesas, surinkti tuos mokesius vykdomosios valdios institucij
funkcija (pvz., Valstybins mokesi inspekcijos prie Finans ministerijos), rpintis
gerais ir skmingais Lietuvos tarptautiniais santykiais taip pat yra vieasis interesas, kuris
turi bti utikrinamas vykdomosios valdios institucij (pvz., Usienio reikal
ministerija). Visa tai valstybs vykdomoji valdia utikrina gyvendindama statymus,
kuriuos ileidia statym leidiamoji valdia (Seimas). gyvendinamos statymus
valstybs vykdomosios valdios institucijos leidia postatyminius aktus, pvz.,
Vyriausyb nutarimus, Ministras Pirmininkas potvarkius, ministrai sakymus ir
panaiai.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Kokios Lietuvoje yra valstybs valdios akos?

Kokiame teiss akte yra tvirtintas valdi padalijimo principas?
Kaip galima apibdinti administracin teis?
Ar administracin teis yra privatin ar vieoji teiss aka?
Koks yra konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios vaidmuo?
Kokiu bdu vaidmen valstybs valdios institucijos turi gyvendinti? Ir koks
Konstitucijos straipsnis nusako pagrindin valstybs staig pareig?

7. Kodl valstybs vykdomajai valdiai, jos institucijoms gyvendinant savo

udavinius bei funkcijas tenka svarbus vaidmuo mogaus ar visuomens
gyvenime?
8. Koks ryys tarp valstybs vykdomosios valdios institucij funkcij ir viej
(visuomenini, valstybini ar Lietuvos Respublikos) interes?
9. Pateikite praktini socialinio pobdio valstybs vykdomosios valdios funkcij
pavyzdi.
Vykdomosios valdios svoka, poymiai ir funkcijos. Vykdomoji valdia ir
administracin teis.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr.
5-99, kuriame pabriama, jog valdi padalijimo principas reikia ir tai, kad kiekviena
valstybs valdia uima tam tikr viet valstybs valdios sistemoje ir atlieka tik jai
bdingas funkcijas, kartu kiekvienai valdios institucijai suteikiama jos paskirt
atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos
tarp kit valdios institucij, jos galiojim santykio su kit institucij galiojimais, o taip
pat penktojo Konstitucijos straipsnio pirmja dalimi, kuri teigia, kad valstybs valdi
Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas, galima sakyti,
jog vykdomoji valdia viena i trij valstybs valdios ak. Taigi greta kit dviej
valdios ak statym leidiamosios ir teismins iskirta ir vykdomoji valdia.
Vadovaujantis mintu Konstitucijos straipsniu, negalime nepastebti jungtuko ir tarp
odi Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb. Ar tai reikt, jog valstybs vadovo
institutas sietinas su vykdomja valdia? klausim galima atsakyti remiantis jau
mintu Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame teigiama, kad Respublikos Prezidentas
yra vykdomosios valdios dalis.
Vykdomoji valdia (dar gali bti vadinama administracine alies valdia) funkciniu
poiriu yra teiss taikomoji valdia. Tai reikia, jog ji gyvendina Seimo, Prezidento
leidiamus teiss aktus (pvz., statymus, Seimo nutarimus, Prezidento dekretus). Taip pat,
kaip teiss taikomoji valdia, gyvendindama Seimo leidiamus teiss aktus, vykdo
tvarkomj veikl. T ji atlieka priimdama sprendimus ir leisdama postatyminius aktus,
t.y. detalizuodama, konkretindama ir tikslindama statymus. iais aktais i valdios aka
gyvendina Konstitucijos, Vyriausybs statymu bei kitais statymais jai priskirtas
funkcijas.
Taip pat galima teigti, jog vykdomoji valdia tai valstybins ir vieosios valdios aka,
turinti savo struktr. i struktr sudaro institucijos, kurios gyvendina vykdomosios
valdios funkcijas, gyvendindamos statymus ir kitus teiss aktus. Pabrtina, kad
vykdomosios valdios institucij veikla nukreipta milinik nacionalini monikj,
ekonomini, informacini, finansini itekli valdym.
Taigi jei traktuosime vykdomj valdi instituciniu poiriu, turime susipainti, kokios
institucijos gyvendina vykdomosios valdios veiklos sritis.

Vykdomosios valdios institucij sistem, aikinamuoju bdu atskleidiant Konstitucijos

ir alies statym nuostatas, sudaro trys lygmenys:

Aukiausias lygmuo Vyriausyb.

Centrinis lygmuo ministerijos, staigos prie ministerij (pvz., Valstybin
mokesi inspekcija prie Finans ministerijos ir t.t.), Vyriausybs staigos (pvz.,
Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba ir t.t.), Vyriausybs komitetai (pvz.,
Vyriausybs strateginio planavimo komitetas ir t.t.), komisijos (pvz., Valstybin
loim prieiros komisija ir t.t.) bei tarybos (pvz., Privalomojo sveikatos
draudimo taryba prie Vyriausybs ir t.t.).
Teritorinis lygmuo apskritys (Lietuvoje yra deimt apskrii), Vyriausybs
atstov staigos apskrityse (taip pat deimt), staig prie ministerij (pvz.,
teritorins mokesi inspekcijos, teritorins muitins, teritorins darbo biros ir
t.t.) bei Vyriausybs staig teritorins staigos (pvz., teritorins Valstybins
maisto ir veterinarijos tarnybos staigos ir t.t.).

Be pateikt konkrei vykdomosios valdios institucij pavyzdi vykdomosios valdios

institucij struktra atrodyt taip:

Aukiausias lygmuo Vyriausyb.

Centrinis lygmuo ministerijos, staigos prie ministerij, Vyriausybs,
Vyriausybs komitetai, komisijos bei tarybos.
Centrinis lygmuo ministerijos, staigos prie ministerij, Vyriausybs,
Vyriausybs komitetai, komisijos bei tarybos.
Teritorinis lygmuo apskritys, Vyriausybs atstov staigos apskrityse, staig
prie ministerij bei Vyriausybs staig teritorins staigos.

Visos ios grandys tarpusavyje susijusios virenybs ir pavaldumo sveikomis.

Pagrindin vykdomosios valdios funkcija
Vykdomoji valdia atlieka teiss taikomj funkcij:
Vykdomosios valdios poymiai :

viena i valdios ak greta statym leidiamosios valdios ir teismins valdios;

vykdomoji valdia organizuojama ir gyvendinama vadovaujantis Konstitucija;
jos formavime dalyvauja tiek Prezidentas, tiek Seimas;
vykdomosios valdios udavinys gyvendinti j suformavusi institucij vali ir
politik, kuri suformuodama jai suteik Konstitucijoje ir statymuose numatytus
galiojimus;
tvarko teisinius, ekonominius, vadybinius, informacinius, techninius, kultrinius,
socialinio aprpinimo klausimus;
vienintel i valstybs valdios ak suteikia tam tikrus reikalavimus
atitinkantiems subjektams galimybes gyvendinti j subjektines teises (pvz.,
subjektin teis usiimti verslo akomis, tam reikia gauti atitinkamus leidimus,

pvz. prekiauti tabako ar alkoholio gaminiais ir pan.) taip pat gali skirti jiems
btinus iteklius (pvz., vieosioms, socialinms staigoms ir t.t.);
jai bdingas institucinis poymis, t.y. valstybs vykdomajai valdiai keliamus
udavinius gyvendina tam tikros institucijos.

Vykdomoji valdia ir administracin teis

Vykdomosios valdios kategorija vartojama daugiau kaip tris imtus met.
Lotyn kilms odis administratio reikia valdym. Vykdomosios valdios atliekama
vykdomoji tvarkomoji veikla neatsiejama nuo valdymo. Juk valdymas gali bti
traktuojamas kaip tvarkymas[5]. Be to, vykdomosios valdios faktin (praktin) iraika
yra valstybinis valdymas (administravimas). Btent valstybinio valdymo
(administravimo) procese irykja vykdomosios valdios paskirtis statym
vykdymas.<...> Vykdomoji valdia tai santyki sistema, kurios vienas i svarbiausi
element yra valdymas[6] Taiau tai detalizuosime II skyriuje.
Administracin teis reguliuoja vykdomosios valdios organizavim, jos institucij
veiklos kompetencij. Administracins teiss kategorijos, taip pat jos, kaip teiss akos,
institutai glaudiai susij su vykdomosios valdios funkcijomis bei poymiais.

Administracins teiss institutai yra tokie:

vieojo administravimo institutas
administracins atsakomybs institutas
valstybs tarnybos institutas
kontrols ir prieiros institutas
ir kiti.

tai vieojo administravimo institutas susijs su vykdomosios valdios institucij veiklos

kompetencija, sritimis. Administracins atsakomybs institutas susijs su tuo, kad kai
kurie vieojo administravimo subjektai gali taikyti administracins prievartos priemones
(pvz., policijos pareignas skiria administracines nuobaudas, Valstybin loim prieiros
komisija gali anuliuoti privaiai monei licencijas usiimti loterijomis ar azartiniais
loimais, jei jos veikla prietarauja Loim statymui, Valstybin maisto ir veterinarijos
tarnyba gali pareigoti sustabdyti prekyb nekokybikomis, neekologikomis prekmis ir
t.t.)
Valstybs tarnybos institutas susijs su valstybs tarnautojo statuso gijimu, pakeitimu ar
praradimu. Valstybs tarnautojas yra vykdomosios valdios subjektas.
Kontrols ir prieiros institutas susijs su vykdomosios valdios prieira (pvz.,
parlamentin prieira), taip pat ir su vykdomosios valdios atliekama prieira privai
asmen atvilgiu (pvz., Valstybin darbo inspekcija priiri, ar privats juridiniai
asmenys laikos darbo saugos taisykli, Valstybin mokesi inspekcija priiri, ar
tinkamai ir laiku sumokami mokesiai, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamentas priiri, ar laikomasi priegaisrini saugos taisykli ir pan.).

Kaip matyti, net ir administracins teiss institutai yra tiesiogiai susij su administracine
valdia. Pagrindins administracins teiss kategorijos taip pat atskleidia vykdomosios
valdios institucij misijos ir veiklos esm. Vadovaudamiesi Administracini byl
teisenos statymo 2 straipsnyje pateiktais apibrimais, pabandysime ianalizuoti kelet
j:
Administraciniai teisiniai santykiai statymais, kitais teiss norminiais aktais
reglamentuoti, teiss principais reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys
vykdant viej administravim, taip pat vidaus administravim. odi jungin vykdant
viej administravim galima prilyginti vykdomajai tvarkomajai veiklai. Vidaus
administravimas iuo atveju reikia paios institucijos vidins tvarkos organizavim
tam, kad ji sklandiai gyvendint jai priskirtas funkcijas, t.y. personalo klausim
sprendimas, struktros tvarkymas, turim materialini-finansini itekli tvarkymas ir
valdymas.
Administraciniai ginai asmen konfliktai su vieojo administravimo subjektais arba
konfliktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt. Prie
administracini gin priskiriami ir tarnautoj ginai su administracija, taip pat rinkim
ginai. iame apibrime galima velgti konfliktini situacij dalyvius, t.y. i vienos
puss fizinius asmenis, privaius juridinius asmenis, valstybs tarnautojus, i kitos
valstybs institucija.
Taigi administracin teis ir vykdomoji valdia nesivaizduojama be viena kitos. Kaip jau
minjome, administracin teis, jos normos reguliuoja vykdomosios valdios
organizavim, jos institucij veiklos kompetencij. Ji operuoja kategorijomis, institutais
glaudiai susijusiais su vykdomosios valdios funkcijomis bei poymiais.
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 5-99 susiejo
valstybs vadov su vykdomja valdia?
2. K reikia vykdomoji valdia funkciniu poiriu?
3. K reikia vykdomoji valdia instituciniu poiriu?
4. Vykdomosios valdios institucij struktra (atsakykite laikydamiesi institucins
hierarchijos).
5. Pateikite centrinio vykdomosios valdios lygmens institucij pavyzdi.
6. Pateikite teritorinio vykdomosios valdios lygmens institucij pavyzdi.
7. Apibdinkite vykdomosios valdios funkcij, kaip teiss taikomj funkcij.
8. Ivardinkite vykdomosios valdios poymius.
9. Paaikinkite jurisdikcin vykdomosios valdios funkcij.
10. K reikia lotynikos kilms odis administratio?
11. Kokia pagrindin ssaja tarp administracins teiss ir vykdomosios valdios?
12. Kaip siejasi administracins teiss institutai su vykdomja valdia?

Administracins teiss santykis su kitomis teiss akomis. Administracins teiss

vieta Lietuvos teisinje sistemoje. Administracin teis ir socialiniai pokyiai.
Prie pradedant kalbti apie administracins teiss viet Lietuvos teisinje sistemoje,
turime prisiminti, kas yra teiss aka, teiss akos institutai. Teiss aka tai teiss
sistemos dalis, kuri sudaro teiss normos, reguliuojanios tam tikr visuomenini
santyki srit. Dar galima teiss ak vardinti kaip teiss institut ir poaki
sistem[7]. Teiss akoje galima iskirti institutus, kuriuos sudaro teiss norm grups,
reguliuojanius vienarius santykius.
Administracin teis pati eklektikiausia teiss aka. Ji tarsi branduolys, i kurio iplaukia
ir kitos teiss akos. Tai labai sudtin teiss aka, nes nelengva apibrti jos reguliavimo
dalyk, kadangi ios teiss akos institutai yra persipyn su kitomis teiss akomis, t.y.
konstitucine teise, baudiamja teise, finans teise, civiline teise, darbo teise,
aplinkosaugos (ekologine) teise, netgi statyb teise ir su kitais mokslais, pvz., ekonomika,
energetika, ems kiu, aprpinimu bstu, sveikatos apsauga, socialiniu aprpinimu,
vadyba ir t.t. Pavyzdiui, kalbant apie valstybs tarnybos institut, nemanoma
nepastebti ssajos su darbo teise. Juk valstybei dirbani asmen darbo santyki
reguliavimas ypatingas, apimantis tokius aspektus, kaip primimas tarnyb,
apribojimai ir reikalavimai norintiems tapti valstybs darbuotojais, o jais tapus, darbo
umokestis, karjera ir kiti darbo statymais reguliuojami klausimai, turintys utikrinti
auktos kvalifikacijos personalo buvim ir jo darbo kokyb visais valdymo lygmenimis ir
akose[8]. Su baudiamosios teiss aka kartais siejasi administracins teiss
administracins atsakomybs institutas dl baudiamosios teiss norm konkurencijos su
administracins teiss normomis. Su konstitucins teiss aka siejasi vykdomosios
valdios prieiros institutas (parlamentin kontrol), vykdomosios valdios formavimo
veiksniai (skiriant Ministr Pirminink ir ministrus dalyvauja tiek Prezidentas, tiek Seimo
nariai. Su finans teiss aka administracin teis siejasi dl vienos i Vyriausybs
funkcij, t.y. sudaryti valstybs biudet. Su civilins teiss aka siejasi todl, kad kartais
vieojo administravimo subjektai privalo sudaryti su privaiais juridiniais asmenimis
sutartis (pvz., perkant kompiuterin rang ar kanceliarines prekes) arba sudaryti
bendradarbiavimo sutartis su kitomis valstybs ar savivaldybs staigomis (tokio
pobdio sutartiniai santykiai ilgainiui gyja kit termin administracins sutartys).
Baudiamosios teiss normos, konstitucins teiss normos ar finans teiss normos
reguliuoja daugiau izoliuotus institutus, tai reikia, jog tie institutai apima pakankamai
grietai apibrtus individ ir j grupi santykius, o tai administracinje teisje
egzistuoja gausyb teisini ryi, kurie galt bti, kaip jau minjome, reguliuojami ir
konstitucins, ir darbo, ir administracins teiss norm.
Administracin teis yra susijusi ir su kitais socialiniais mokslais, pvz., ekonomika,
vadyba.
Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje sistemoje :

administracin teis apima plat visuomenini santyki rat, taip pasireikia

vykdomosios valdios vykdom funkcij vairov daugybje visuomeninio
gyvenimo srii;
administracins teiss turin nulemia procesai, vykstantys visuomens ir valstybs
gyvenime;
administracin teis susieta su konstitucine teise, kuri tarsi nurodo prad,
principus, o administracin teis juos konkretizuoja, pvz., Konstitucijos nuostata
"valstybin kalba lietuvi kalba" (14 str.) nulemia Administracini teiss
paeidim kodekso nuostatas "Valstybins kalbos nevartojimas atliekant
tarnybines pareigas", o tai konstitucinis mogaus orumo gynimo imperatyvas
(Konstitucijos 21 str. 2 d. mogaus orum gina statymas) nulemia ATPK 268
straipsnio 2 dal "Asmens apir gali atlikti tos paios lyties asmuo, kaip
apirimasis /.../".
administracin teis susieta ir su teritorins savivaldos teise, juk vietos savivaldos
vieojo administravimo subjekt (pvz., savivaldybs taryba, meras, savivaldybs
administracijos direktorius, savivaldybs kontrolierius) tarpusavio santykiai,
santykiai su bendruomene paremti administraciniais-teisiniais santykiais;
administracin teis susieta ir su profesini (advokatra, antstoli rmai, notariato
rmai), verslo (korporacijos, asociacijos, konfederacijos), religini (religins
bendruomens), etnini (tautini maum organizacijomis) savivald teise;
kaip jau minjome, administracin teis susieta su civiline teise, o taip pat ir su
baudiamja;
taigi administracins teiss ribos siekia tiek vieosios teiss akas (pvz.,
konstitucins, baudiamosios, finans), tiek privatins (pvz., darbo, civilins ir
t.t.);

Administracin teis ir socialiniai pokyiai .

Naujos vertybs vis daniau atsimua sustingusias administracines struktras ir
sustabarjusi administracin kultr[9]. Akivaizds politiniai ir socialiniai pokyiai
alyje lemia iaugus vykdomosios valdios administracin vaidmen, reguliuojant
socialinio valstybinio valdymo procesus. Administraciniu teisiniu poiriu, valstybins
institucijos savo kasdienje veikloje ne tik privalo tarnauti visuomens interesams, bet ir
nuolatos tobulinti valdymo organizavim. Biurokratinis aparatas, siekdamas utikrinti
valstybinio valdymo efektyvum, turi stengtis sukurti tok administracin reguliavim,
kuris atitikt mogaus, visuomens ir visos valstybs interesus. Socialiniai pokyiai veik
ir veikia administracins teiss kait, jos objektyvacijos procesus. tai atsivelgdami
administracins teiss mokslininkai, turi galvoti, kad yra paintini universals pokyi
dsniai, ireikiantys nesiliaujamos socialins pltros, moksl integracijos, atsinaujinimo
ir prisitaikymo prie kintanios socialins aplinkos idjas ir parodantys, kad
administracins teiss objektyvacijos suvokimas yra gebjimas, laiku valdyti pokyius
bei savireguliacijos priemonmis prisitaikyti prie to, kas kinta, ir susitaikyti su tuo, kas
neivengiama keiiant administracins teiss sistem. Toki dsni painimas ir
gebjimas laiku vertinti kintani tikrov atsivelgiant t dsni veikimo ypatumus
sudaro galimyb siekti naujos, adekvaios administracins teiss mokslo pltros ir io
mokslo nauj idj gyvendinimo suderinamumo su socialine paanga kitose socialinse

srityse. Nagrinjant valdymo reform organizavimo administracins teisins, teisins

sistemos reformos efektyvumo problemas, valstybinio valdymo kokyb lemianius
veiksnius, valstybinio reguliavimo galias, institucij teisin status ir jo realizavimo
praktik, institucij ir pareign naudojimsi diskrecine valdia, centralizavimo ir
decentralizavimo priemonmis ir kt., stengiamasi iekoti racionalaus teorini problem
sprendimo ir j aktualaus gyvendinimo Lietuvos teisins sistemos terpje, suderint
modeli. Kita vertus, norima pagrsti reform vykdytoj vertybini orientacij nuostatas,
kad jie negali bti bejausmiai reform schem gyvendinimo paklusns imitatoriai, o
privalo bti racionals, imls ir aktyvs teisins sistemos raidos dalyviai. Realizuojant
mintas nuostatas, siekiama parodyti, kad administracins teiss mokslas negali atsiskirti
nuo kit teiss ak. Atvirkiai, jis privalo remtis kitais mokslais filosofija, filologija,
logika, psichologija, sociologija, vadyba ir kt.
Atkrus Lietuvos Respublikos nepriklausomyb, siekiant atviros, teisingos, darnios
pilietins visuomens ir teisins valstybs[10] buvo pradta ekonomin, kultrin,
teisin ir kitos reformos. inia, valstybs isivystym lemia ir efektyvi teisin sistema,
todl didelis dmesys yra kreipiamas ios sistemos elementui administracinei teisei.
1993 metais gruodio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim nutarim ,,Dl teisins
sistemos reformos metmen ir j gyvendinimo. Prajus penkeriems metams nuo io
nutarimo primimo, per kuriuos nebuvo pasiekta norim rezultat teisins sistemos
reform srityje, buvo priimta nauja Teisins sistemos metmen redakcija. Taiau
specialioje teisinje literatroje, periodinje spaudoje, politinse diskusijose tsiasi
polemika dl nacionalins teisins sistemos, i to ir administracins teiss sistemos
modelio veiksmingumo. Nustatant administracins teiss sistemos reformos valdymo
tikslus btina disponuoti informacija, kas padaryta, j visapusikai vertinti: kur buvome,
kur esame ir kokiu keliu toliau turime eiti kurdami demokratin parlamentin respublik.
iuo metu Lietuvoje vyksta svarbs ir reikmingi administracins teiss sistemos
reformos procesai, todl socialini pokyi kontekste negalima kalbti apie Lietuvos
teisin sistem kaip apie jau susiformavus reikin.
Socialiniai pokyiai viena i pagrindini sociologijos svok, vartojam vairiuose
socialiniuose moksluose, beje ir teisje. Jie paia bendriausia prasme yra bet koks
stebimo socialinio objekto charakteristikos (taip pat ir administracins teiss) pakitimas.
Priklausomai nuo tyrimo paradigmos, socialiniai pokyiai suprantami kaip socialinio
objekto bkls pasikeitimas, visuomens ekonomins formacijos kaita, esmin
visuomens organizacijos, jos institut, socialini struktr form, savybi keitimas ar
kitimas, nustatyt socialins elgsenos pavyzdi kaita, atnaujinimas ir institucini form
vairovs augimas ir kt.
Socialiniai pokyiai administracinei teisei neivengiamai diktuoja savo visuomenins
patirties permimo ritm. Administracin teis, privaldama suspti engti kartu su
visuomens pasikeitimais, veiksmingai atspindti socialins tikrovs keitimsi, turi
pasitelkti visus socialini tyrim metodus, gautaisiais duomenimis paaikinti kaip
gyvendinamai utikrinti teiss virenybs principo (teisin tikrum, teistus lkesius,
teisin saugum) funkcionavim konkreiame visuomens raidos etape. Ji turi suderintai

aptarnauti vieuosius interesus, utikrinant asmens apsaug, kultros pltr, ekonomikos

vystimsi ir pan. Neutenka vien tik apibrti administracins teiss misij. Nemaiau
svarbu j suvokti socialini pokyi kontekste. Kadangi visuomeninis gyvenimas nuolat
kinta, visuomen atsisako tam tikr vertybi ir pakeiia jas kitomis, todl turi bti
utikrinta ir administracins teiss misijos kaita, kad ji neatsilikt nuo tikrovs ir netapt
formali.
Tai esminis ilgalaikis administracins teiss strateginis tikslas. Administracins
teiss vizija priima socialini pokyi ikius utikrinti, kad bt laiku ir
kompleksikai derinamos teisins priemons, reguliuojant visuomeninius santykius,
utikrinti administracini teiss norm pritaikym prie pasikeitusios socialins aplinkos.
Pavyzdiui, atsisakius nuo valstybinio teisinio ekonomikos valdymo, perjus prie rinkos
santyki kinje ir kitose gyvenimo srityse, tvirtinus vairias nuosavybs formas pakito
vykdomosios valdios veiklos gyvendinimo metodai.
Isiskiria ir tiriami, kaip taisykl, du socialini pokyi tipai evoliuciniai ir
revoliuciniai. ie socialini pokyi tipai reikmingi administraciniu teisiniu poiriu,
nes teis per nacionalin kultr, teisines idjas, doktrinas absorbuoja mogaus,
visuomens, valstybs objektyviuosius poreikius. Socialini pokyi greitjimas,
globalizacijos poveikiai, vis didesnis iuolaikiniame pasaulyje vykstani proces
priklausymas vienas nuo kito, mokym apie socialin dinamik paveria viena
aktualiausi problem socialinje ir administracins teiss teorijose.
Administracins teiss socialini pokyi veiksniai:

mogaus, visuomens, valstybs vertybini orientacij, mentaliteto, gyvenimo

bdo kaita;
Ekonomins sistemos valstybje kaita;
Politins sistemos valstybje kaita;
mogaus, visuomens, valstybs vertybini orientacij, mentaliteto, gyvenimo
bdo sstingis;
Socialiniai konfliktai;
Technologinis isivystymas ir paanga;
Globalizacija;
Kiti veiksniai.

ie nurodyti veiksniai negali bti suvokiami statiniu poiriu. Tarp administracins teiss
ir socialini pokyi veiksni vyrauja savitarpio sveikos procesai, nuolat keisdami
vienas kit.
Tirdami socialin objekt statikai, mes darome prielaid, jog io objekto kokybins ir
kiekybins charakteristikos tam tikrame nedideliame laiko tarpe tarsi nekinta.
Dinamikame modelyje tyrj domina kiekybini ir kokybini savybi pakitimas laiko
atvilgiu bei santykinai nekintantys parametrai. Apraant tam tikro socialinio objekto
kintamum naudojame proceso svok. Proces reikia suprasti kaip bet kok judjim,

modifikacij, transformacij, kait arba evoliucij, kitaip tariant, kaip bet kok tiriamojo
socialinio objekto pakitim laike.
Socialiniai mechanizmai generuoja ir aikina socialini proces vyksm, konkrei
socialini pokyi veiksni pasikeitimo poveik - administracins teisini idj
formavimuisi, administracins teiss norm rengimui ir leidybai (atitikt
objektyvuotinoms teisinms idjoms ar atotrk nuo j, kuriantis politini ar kitoki
spaudimo interes grupi normoms), administracini teisini santyki praktikai
(paklusim ar pasiprieinim galiojanioms teiss normoms).Socialinis mechanizmastiriamo socialinio proceso prieastinis-tiriamasis ir aikinamasis socialini sveik
modelis. Tokie modeliai parodo, kokiu bdu skirting veiksni sveika suadina
kokybines ir kiekybines socialinio objekto dimensijas, atspindinias reali socialini
proces tkm. Socialinio mechanizmo pagalba galima paaikinti kaip transformuojaniai
socialiniai pokyiai veikia administracin teis ir atvirkiai, administracin teis socialinius pokyius tam tikrose socialiniuose objektuose.
Socialiniai pasikeitimai, pokyiai vyksta visame pasaulyje, tam turi takos ir toks
visuotinis reikinys kaip globalizacija. Visuomenje vyksta socialiniai pokyiai, kurie gali
bti laikomi esmine globalios raidos ir paangos slyga. Prof. B. Melnikas iskiria tokias
pokyius apimanias sritis:

politines transformacijas, ireikianias visuomenei bdingos politins sistemos ir

politinio gyvenimo infrastruktros pokyius;
socialins srities transformacijas, rodanias visuomenei bding vertybi sistem
ir vairi paios visuomens struktr (etnins, demografins, socialini sluoksni
ir t.t.) pokyius;
ekonomikos transformacijas, ireikianias visuomens siekius gyvendinti
ekonomines galimybes, visuomens ekonomini interes sistemos ir ekonominio
gyvenimo infrastruktr pokyius;
technologijos transformacijas, ireikianias visuomenei bdingus politinio,
socialinio, ekonominio gyvenimo technologijas ir ias technologijas
gyvendinani organizacini form pokyius[11].

Socialiniai pokyiai, arba visuomens, pokyiai traktuotini kaip kiekybiniai ir

kokybiniai pokyiai, nulemiantys visuomens i esms naujos bsenos ar nauju
kokybiniu lygmeniu pasiyminio gyvenimo bdo joje suformavim[12]. Dar
socialinius pokyius galima traktuoti kaip monijos skatinamj jg, kuri sistemikai
vertinant, galima pasiekti ekonomini ir socialini paangos rezultat.
inome, jog po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo atjo reform metas, senj
modeli naikinimo ar pertvarkymo laikas. Visuomen atsidr kitoje aplinkoje, m
keistis gyvenimo bdas, keiiasi idjos, normos, socialiniai santykiai, moni,
visuomens poreikiai. Formul valstyb- visuomen-mogaus, reikianti totalitarins
sistemos vyravim, keiiasi formul mogus-visuomen-valstyb, reikianti
demokratins sistemos dominavim, administracins teiss ir jos gyvendinimo sistemos
mechanizmo modernizavim, institucij atgimim ar nauj sukrim. Lietuvoje m

kristalizuotis du socialini proces lygmenys: vieasis ir privatusis[13]. tai j

derinimas yra pagrindinis administracins teiss tikslas, udavinys. Valstyb turi derinti
privaiuosius ir vieuosius interesus, pvz. garantuoti saug kokybik produkt patekim
rink, nustatyti licencijavimo, leidim teisinius reimus, vedant skaidrius, aikius ir
paprastus registravimo bdus ir panaiai. Valstyb privalo utikrinti viej ir privai
interes pusiausvyr, o tai reikia:
1. teisinmis priemonmis daryti tak laisvos rinkos ir konkurencijos procesams
tiek, kiek to reikia laisvos rinkos ir konkurencijos principams apsaugoti;
2. valstyb teisinmis priemonmis privalo utikrinti, kad kiekvienam teiss norm
reikalavimus atitinkaniam subjektui bt garantuojamos lygios galimybs veikti
laisvos rinkos ir konkurencijos slygomis[14].
Taigi, vykstant socialiniams pokyiams, turi vykti ir administracins teiss
objektyvavimo[15] procesas, susijs su perjimu prie demokratins sistemos. Socialiniai
pokyiai (politiniai, ekonominiai, technologiniai, informaciniai ir kt.) veikia
administracins teiss objektyvavimo procesus. Administracin teis, kaip ir bet kuris
mokslas ar teiss aka, ar socialiniai procesai nra statiki, jie nuolat kinta. Todl
socialin pltra, moksl integracija, atsinaujinimas ir prisitaikymas prie kintanios
socialins aplinkos yra bene svarbiausia vis teiss ak, kit mokslo srii, Seimo nari,
valstybs tarnautoj uduotis. Todl administracins teiss objektyvavim galima suvokti
taip: tai yra gebjimas laiku valdyti pokyius bei savireguliacijos priemonmis
prisitaikyti prie to, kas kinta, ir susitaikyti su tuo, kas neivengiama keiiant
administracins teiss sistem. Tai reikia, jog reikia priimti realius visuomens poreikius
atitinkanius teiss aktus, kurti institucijas arba galbt kai kuri atsisakyti, ruoti
profesionalius valstybs tarnautojus, ugdyti teising j poir savo darbo specifik,
netgi misij, t.y. tarnauti moni interesams. Brandinti visuomens ir pai institucij
suvokim, jog valstybs ir savivaldybi institucij pagrindin pareiga yra tenkinti viej
interes, teikti administracines paslaugas, o ne daryti malon.
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip galima apibrti teiss ak?
2. Kaip galima apibrti teiss akos institut?
3. Kodl administracin teis galima pavadinti eklektika teiss aka?
4. Kaip administracins teiss institutas susijs su darbo teiss normomis?
5. Kaip administracins teiss institutas susijs su baudiamosios teiss normomis?
6. Kaip administracin teis susijusi su konstitucine teise?
7. Kaip administracin teis susijusi su civiline teise?
8. Kaip administracin teis susijusi su finans teise?
9. Pateikite privai teiss ak pavyzdi.
10. Pateikite vieosios teiss ak pavyzdi.
11. Pateikite pavyzdi, kai valdios staigos gali sudaryti sutartis su privaiais
juridiniais asmenimis.
12. Papunkiui nustatykite administracins teiss viet Lietuvos teisinje sistemoje.

13. Kokius galtumte pateikti profesins, verslo, religins, etnins savivaldos

pavyzdi? Ar skiriate jas nuo teritorins savivaldos?
14. Su kuo labiausiai susij socialiniai (arba visuomeniniai) pokyiai pasaulyje?
15. Kokias socialines sritis, apimanias socialinius pokyius, iskiria prof. Borisas
Melnikas?
16. Kaip galima apibdinti socialinius pokyius?
17. Kokia yra totalitarins sistemos formul?
18. Kokia yra demokratins sistemos formul, kurios uuomazg galima iekoti ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 dalyje: valdios staigos tarnauja
monms?
19. Kaip vieasis ir privatusis socialiniai procesai susij su pagrindine valstybs
funkcija, o taip pat ir administracins teiss, kaip objektyvuotos teiss akos,
uduotimi?
20. K reikia utikrinti viej ir privaij interes pusiausvyr?
21. Kaip galtumte apibdinti administracins teiss objektyvavim?

Administracins teiss samprata.

Remiantis vairi mokslinink nuomone, pateiksime administracins teiss apibdinimo
bei sampratos galimybes.
taikaip doc. A. Andrukeviius apibdina administracin teis. Administracin teis
tai teiss aka, susidedanti i teiss norm, kurios reguliuoja vieojo valdymo sistem,
institucij ir valstybs tarnybos organizavim, j ir kit institucij, staig, moni vidaus
administravim, valstybs ir savivaldybi institucij atliekam vieojo valdymo veikl
bei su ja administracinio reagavimo, asmen teisi utikrinimo vieojo valdymo srityje
santykius.[16]
Administracin teis vieosios teiss dalis, kurios normos, o j nesant teiss
principai apibria:

kam ir kokie galiojimai yra suteikti reikalauti tokio teisini santyki dalyvi
elgesio, kuris nebt prieingas visuomens ir valstybs interesams;
kam ir kokie yra suteikti galiojimai teistomis priemonmis priversti teisini
santyki dalyvius elgtis neprieingu visuomens ir valstybs interesams bdu;
kam ir kokie yra suteikti galiojimai isprsti gin, jeigu jis kilt tarp
reikalaujanij elgtis neprieingu teisei bdu ir t, kuriems toks reikalavimas
taikomas[17].

manomas ir toks lakonikas administracins teiss apibrimas. Administracin teis

tai viena i vieosios teiss ak, kuri reguliuoja santykius, susiklostanius vieojo
valstybinio valdymo srityse.

Administracin teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie atsiranda valstybs

institucijoms vykdant konstitucijos ir statym reikalavimus. Ji nustato ministerij,
departament, savivaldybi vieojo administravimo subjekt struktr ir kompetencij, j
santykius su pilieiais tvarkant ir priirint kin ir kitoki piliei, j susivienijim
veikl[18].
Administracin teis yra teiss aka, kuri sudaro teisikai reikmingos mogui,
visuomenei, valstybei socialins vertybs, reguliuojamos gyvendinant valstybin
valdym, j legitims gyvendinimo bei apsaugos bdai ir priemons, socialinio
teisingumo pagrindu administracins teiss norm reglamentuota fizini ir juridini
asmen, dalyvaujant valstybini valdymo institucijoms, veikla.
Administracin teis moni teisikai reikmingos elgsenos vieojo administravimo
srityje formos ir metodai, pastant, reguliuojant, apsaugant mogaus, visuomens,
valstybs socialinius ir teisinius vertybinius objektus nuo mogaus elgsenos neigiam
poveiki ir padarini naudojant objektyvuotus teisinius standartus teiss principus ir
teiss normas, taikant administracines priemones ir derinant jas su kitomis socialinmis,
ekonominmis ir vadybinmis mogaus elgsenos reguliavimo priemonmis.[19].
Administracin teis yra savarankika teiss aka, kurios normos reguliuoja
visuomeninius santykius valstybinio valdymo srityje, valstybinio valdymo organ
kasdieninje vykdomojoje veikloje.
Savo monografijoje Administracins teiss principai ir norm ribos A. Andrukeviius
teigia, jog egzistuoja trys galimos administracins teiss painimo pakopos[20]:
1. administracin teis tai valstybinio valdymo teis;
2. administracin teis tai vieojo administravimo ir viej interes derinimo
teis;
3. administracin teis tai tam tikrais principais pagrsta norm sistema.
Pirmuoju atveju reikia atkreipti dmes tai, jog administracin teis yra danai
vadinama valdymo teise. Tai tarsi pateikiama kaip administracins teiss sinonimas.
Netgi yra toks apibdinimas administracin teis yra tam tikro socialinio fenomeno
tarnait[21]. I ties administracin teis atsiranda vieojo valdymo procese. Taiau
administracin teis apibdinti tik kaip valdymo teis bt neteisinga, nes toks
apibdinimas reikt etatistin teiss samprat. Tuo poiriu valdymo institutui, kitaip
tariant valstybs valdios institucijoms bt teikiamas prioritetas prie asmens teisi ir
laisvi institut. Ir tai prietaraut Konstitucijos penktajam straipsniui, skelbianiam, jog
valdios staigos tarnauja monms. Ir pats autorius pripasta, kad toks poiris
administracin teis tinkamas analizuoti administracin teis, kuri galiojo tuo metu, kai
Lietuva buvo viena i Taryb Sjungos respublik.
Antruoju atveju administracin teis suvokiama jau moderniuoju, iuolaikiniu poiriu.
Valstybs interesai ir visuomens interesai tampa lygiavertmis kategorijomis. Tiesa,
Lietuvos teiss aktuose vartojami skirtingi terminai vieasis interesas, visuomens

interesas, valstybs interesas, Lietuvos Respublikos interesas. Nedemokratinje

visuomenje ioms kategorijoms suteikiami skirtingi mastai, reikm. Modernioje
visuomenje visi ie ivardinti interesai tampa vienalyts svokos vieasis interesas
elementais, kadangi negali valstybs interesas kirstis su vieuoju interesu. Juk tai
prietaraut pagrindinei valdios staig funkcijai derinti visuomeninius ir valstybs
interesus bei tenkinti viej interes.
Treiuoju atveju administracin teis galima nagrinti tvirtint teiss aktuose princip
pagalba, nes principai knija pagrindines kryptis, gaires, kuriomis valdios institucijos
turi vadovautis nustatydamos savo veiklos prioritetus ir tenkindamos viej interes.

Visuomeniniai santykiai reguliuojami administracins teiss normomis.

Teiss socialin paskirtis yra daryti poveik moni elgesiui teiss priemonmis. ios
priemons vadinamos teisiniu reguliavimu. Teisinis reguliavimas tai tokia socialinio
reguliavimo ris, arba forma, kai poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis
ir teiss principais[22]. Teisinio reguliavimo objektas ir metodas tai btent tos
kategorijos, kurios atskiria vien teiss ak nuo kitos. Tai reikia, jog iuo atveju
administracins teiss teisinio reguliavimo objektas padeda isiaikinti, kokie moni
santykiai reguliuojami administracins teiss normomis, t.y. kokius santykius reguliuoja
administracin teis. Tuo tarpu, teisinio reguliavimo metodas atskleidia, kaip, kokiu
bdu i teiss aka reguliuoja visuomeninius santykius. Tai reikia, kad teisinio
reguliavimo objektas atsako klausim Kokius?, o teisinio reguliavimo metodas
klausim Kaip?.
A. Andrukeviius silo nustatyti administracins teiss galiojimo sritis. Jos gali padti
vliau orientuotis aptariant visuomenini santyki reguliuojam administracins teiss
normomis grupes.
Administracins teiss galiojimo sritys:
1. Valstybs ir savivaldybi institucij formavimo ir jos grandi koordinavimo
santykiai;
2. mogaus ir valstybs bei savivaldybi institucij tarpusavio santykiai, t.y. asmens
teis gauti informacij, peticijos teis, t.y. piliei pasilymai tobulinti valstybs
valdym, vieajai administracijai skirt skund, praym, pasilym
nagrinjimas, Seimo kontrolieri veikla, administraciniams teismams ir
administracini gin komisijoms pateikt skund nagrinjimas, administracini
paslaug teikimas (registravimas juridini asmen registre, valstybs tarnautoj
registre, vietimo staig valstybiniame registre, usieniei registre, taip pat
licencij, leidim idavimas, sertifikavimo, patentavimo, atestavimo procedros).
3. Valstybs ir savivaldybi institucij veiksm kontrol (Parlamentin kontrol
vykdomosios valdios atvilgiu, Konstitucin kontrol, Prezidento vykdoma
kontrol vykdomosios valdios institucij atvilgiu, valstybs kontrol ir pan.),

4. Administracini gin sprendimas (tiek teisminis, tiek kvaziteisminis arba

neteisminis).
Taigi administracins teiss reguliacinis poveikis turi bti nukreiptas administracins
teiss subjekt (fizini, juridini asmen) atvilgiu tokia linkme, kad jis derint asmens
individualius ir visuomens interesus bei tenkint vieuosius interesus. Administracin
teis reguliuoja valdymo santykius tarp asmen ir vieojo administravimo subjekt, kurie
susiklosto btent pastariesiems vykdant jiems Konstitucija, statymais ir kitais teiss
aktais numatytus galiojimus, funkcijas. Analizuojant administracinio teisinio
reguliavimo srit, labai svarbu isiaikinti administracinio teisinio reguliavimo prieastis,
atsakyti klausim, koki gi tiksl siekiama administraciniu teisiniu reguliavimu.
Daugelis mokslinink (prof. A. Urmonas, prof. habil.dr. A. Vaivila, doc. dr. A.
Dziegoraitis) laikosi nuomons, jog teisinje valstybje administracinio teisinio
reguliavimo paskirtis yra vieno pagrindinio tikslo siekimas, t.y. suderinti prieing grupi
interesus, rasti socialin kompromis. Tarp grupi interes kylantys konfliktai
sprendiami kompromisu, t.y. surandant tam tikr pusiausvyr, derinant skirtingus,
kartais net vienas kitam prietaraujanius grupi interesus. Vieasis interesas pasireikia
tik per grupi interes kompromis[23]. O tai reikia, jog administracinis teisinis
reguliavimas turi bti nukreiptas mogaus teisi primat. Todl galima sakyti, kad
administracins teiss svarbiausias tikslas administracinio teisinio reguliavimo
(norminimas) modelio krimas, utikrinantis asmen, grupi, visuomens interes
derinim.
Taigi administracinio teisinio reguliavimo objektas yra visuomeniniai santykiai. Su iais
santykiais susij nemaai teiss subjekt: valstybs institucijos (ne tiktai vykdomoji, bet
ir statym bei teismin valdia); vietos savivaldos subjektai (savivaldybi tarybos,
merai, savivaldybi administratoriai, savivaldybi kontrolieriai, seninij seninai);
kontrols funkcijas atliekanios staigos Valstybs kontrol, Seimo kontrolieriai, kitos
Seimui atskaitingos institucijos (pvz., Lietuvos bankas, Valstybin lietuvi kalbos
komisija, Vyriausioji tarnybins etikos komisija ir t.t.); nevalstybins organizacijos
(nevyriausybins), kurioms patikta vykdyti atitinkamas vieojo valdymo funkcijas, pvz.,
transporto registravim; ginus nagrinjanios institucijos (ikiteismins institucijos)
(pvz., Vyriausioji administracini gin komisija, savivaldybi, apskrii administracini
gin komisijos, Mokestini gin komisijos)[24] ir t.t. Ir, inoma, su administraciniais
teisiniais santykiais glaudiai susij fiziniai asmenys, privats juridiniai asmenys. Juk
valstybs institucij paskirtis derinti asmeninius individualius interesus su
visuomeniniais ir tenkinti viej interes.
Apskritai santykiai tarp fizini asmen, privai juridini asmen irvalstybs ar
savivaldybs institucij gali bti iskirti dvi grupes:
Pirma grup tokie asmen ir valstybs ar savivaldybi institucij ryiai, kuri
pagrindas yra valdios imperatyvas (t.y. privalomi nurodymai) elgtis pagal teiss akt
nustatytas taisykles, o u j nepaisym gali bti taikomos administracinio poveikio
priemons. Galima sakyti, jog i santyki aktyvioji pus yra valstybs ar savivaldybs
institucija bei joje veikiantys valstybs tarnautojai, o asmenys yra pasyvieji

administracins teiss subjektai, kuri pareiga nepaeisti postatyminiuose aktuose

nustatyt taisykli. Tokio pobdio santykiai tarp fizini asmen, privai juridini
asmen irvalstybs ar savivaldybs institucij dar vadinami vertikaliaisiais
administraciniais teisiniais santykiais. Tai subordinacinis ryys, reikiantis asmen
administracin pavaldum valstybs ar savivaldybs institucijoms.
Antra grup ia aktyvioji alis yra asmuo ar asmen grup, o valstybs ar savivaldybi
institucijos pareigojamos pagal savo kompetencij reaguoti i asmen poreikius bei
tenkinti j interes. Esant tokiems teisiniams santykiams, asmuo ir valdymo subjektas yra
lygs. Tokio pobdio administraciniai teisiniai santykiai dar vadinami horizontaliaisiais
santykiais. Toki santyki iniciatorius yra asmuo ar j grup, o tai valstybs ar
savivaldybs institucija privalo jo naudai atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., asmens
praymu pateikti informacij, asmenys turi peticijos teis, t.y. jie gali pateikti pasilymus
tobulinti valstybs valdym, asmenys gali valstybs ar savivaldybs institucijoms pateikti
skundus, praymus, pasilymus, kuriuos ios institucijos privalo nagrinti ir pateikti
atsakymus, be to, valstybs ar savivaldybs institucijos asmen praymu teikia
administracines paslaugas (pvz., registruoja juridini asmen registre, valstybs
tarnautoj registre, vietimo staig valstybiniame registre, usieniei registre, taip pat
iduoda licencijas, leidimus, atlieka sertifikavimo, patentavimo, atestavimo procedras).
iuose santykiuose svarb tarpininko vaidmen atlieka Seimo kontrolieriai, kurie tiria i
institucij valstybs tarnautoj elges su asmenimis, administracini gin komisijos,
kurios nagrinja individualaus pobdio ginus, kylanius tarp institucij ir asmens,
Mokestini gin komisija, kuri nagrinja ginus tarp mokesi administratoriaus ir
asmens, taip pat administraciniai teismai, kurie tiria valstybs ar savivaldybi institucij
leidiam postatymini akt teistum.
Kaip matome, santykiai tarp asmen ir valstybs ar savivaldybi institucij tai ne tik
paliepimai ir represiniai veiksmai. Kartu reikia sismoninti, kad institucijos yra ir
asmens teisi gyvendintojos, administracini paslaug teikjos.
Siekiant sukonkretinti administracins teiss reguliuojamus valdymo pobdio
visuomeninius santykius, btina iskirti tipikas j grupes.
A. Andrukeviiaus manymu, administracins teiss reguliavimo objekt sudaro tokios
visuomenini santyki grups:

vieojo valdymo struktr formavimo, kontrols ir valstybs tarnybos santykiai

(t.y., kas ir kuo remiantis steigia vienas ar kitas valstybs ar savivaldybs
institucijas, kas atlieka vidaus kontrol, kas atlieka iors kontrol ar prieir,
santykiai, susiklostantys gyjant, pakeiiant ar prarandant valstybs tarnautojo
status);
vykdomosios valdios funkcij gyvendinimas (t.y., tai, kas nustatyta
Konstitucijos, Vyriausybs statyme, Konkurencijos statyme, Auktojo mokslo ir
vietimo statyme, Lietuvos banko statyme, Vyriausybs darbo reglamente,
ministerij darbo reglamentuose ir daugybje kit statym bei teiss akt);

administracinis reagavimas ir asmen teisi gynimas vieojo valdymo srityje[25]

atspindi paeistos valdymo tvarkos atkrim - (reagavimas neteistus valdymo
aktus, Vyriausybs nutarim revizija, kit vieojo administravimo subjekt
vadov ar pareign teiss akt sustabdymas ar panaikinimas; kardomieji
veiksmai (aunamojo ginklo panaudojimas, fizin prievarta ir t.t.); atsakomyb
administracinje teisje (administracin, tarnybin, drausmin, valstybs
tarnautoj materialin civilin atsakomyb).

Visuomeninius santykius galima skirstyti pagal dalyvi ypatumus. Taigi iskiriami tokie
visuomeniniai santykiai:

tarp pavaldi vieojo administravimo subjekt, kuri skirtingas organizacinis

teisinis statusas (pvz., tarp Vidaus reikal ministerijos ir Policijos departamento
prie Vidaus reikal ministerijos, tarp Vidaus reikal ministerijos ir Valstybs
sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos arba tarp Finans
ministerijos ir Muitins departamento prie Finans ministerijos, arba tarp
Muitins departamento prie Finans ministerijos ir teritorini muitini ir pan.);
tarp nepavaldi vieojo administravimo subjekt, turini vienod organizacin
status (pvz., tarp ministerij, tarp Migracijos departamento prie Vidaus reikal
ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos ir pan.);
tarp vieojo administravimo subjekt ir jiems pavaldi valstybini darini,
staig, organizacij bei moni (pvz., tarp Teisingumo ministerijos ir V Registr
centro arba tarp Vilniaus miesto savivaldybs administracijos direktoriaus ir
savivaldybs mons Susisiekimo paslaugos ir pan.);
tarp vieojo administravimo subjekt ir jiems nepavaldi valstybini darini,
staig, moni, organizacij (pvz., tarp Aplinkos ministerijos ir Valstybins
augal apsaugos tarnybos, kaip staigos prie ems kio ministerijos ir pan.);
tarp centrini valstybinio administravimo subjekt ir savivaldybi administravimo
institucij (pvz., tarp vietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus miesto
savivaldybs tarybos ir pan.);
tarp teritorini valstybinio administravimo subjekt ir savivaldybi
administravimo institucij (pvz., tarp Vilniaus apskrities virininko
administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybs tarybos ir pan.);
santykiai, susiklostantys tarp aukiau ivardint vieojo administravimo subjekt
ir nevalstybini kini bei socialini - kultrini institucij (pvz., tarp Kultros
ministerijos ir religini bendruomeni ir pan.);
tarp vieojo administravimo subjekt ir nevyriausybini organizacij (pvz., tarp
kio ministerijos ir Lietuvos pramoninink konfederacijos arba tarp Finans
ministerijos ir Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacijos ir pan.);
tarp vieojo administravimo subjekt ir piliei (pvz., kreipiantis asmeniui
Valstybin loim prieiros komisij, kad i isprst klausim tarp pilieio ir
loim nam kilus konflikt arba besikreipiant asmeniui Registr centr, kad is
iduot sutarties paym ir pan.).

Taip pat visuomeninius santykius galima skirstyti pagal visuomenini santyki turin:

santykius, susiklostanius auktesns kompetencijos institucijoms vykdant

centralizuot vadovavim emesns kompetencijos institucij administracinei ar
kitokiai (gamybinei, kinei ir pan.) veiklai (pvz., santykiai tarp Policijos
departamento prie Vidaus reikal ministerijos ir Policijos auktesns pakopos
komisariat arba santykiai tarp Valstybins ne maisto produkt inspekcijos ir jos
teritorini padalini didiuosiuose alies miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipdoje,
iauliuose, Panevyje ir pan.)
santykius, susiklostanius tarp vieojo administravimo institucij ir pareign
tiesiogiai vykdant operatyvinio valdymo funkcijas (pvz., mons, staigos
administracijos veikla);
santykiai, susiklostantys valstybinio valdymo institucijoms reguliuojant
visuomenini organizacij veikl (pvz., vieojo administravimo institucijos
tvirtina visuomenini organizacij status, nuostatus);
santykiai, vieojo administravimo institucijoms bendradarbiaujant su
visuomeninmis organizacijomis (pvz., 2006 met pabaigoje Lietuvos gretutini
teisi asociacija (Agata) drauge su policijos pareignais kai kuri miest vieojo
maitinimo staigose tikrino, kaip laikomasi Autori teisi ir gretutini teisi
statymo ar legaliai leidiami muzikiniai raai. Keletui kavini ir restoran bei
bar buvo surayti administracins teiss paeidimo protokolai);

Taip pat visuomeninius santykius galima grupuoti pagal valdymo (administravimo)

veiklos gyvendinimo etapus:
santykiai, susiklostantys rengiant ir priimant valdymo (administracinius) aktus, vykdant
statymus ir kitus valstybins valdios teisinius aktus (pvz., gyvendindama Apskrities
valdymo statym, Vyriausyb priima individualaus pobdio nutarimus dl apskrities
virininko paskyrimo arba kio ministras, remdamasis Lietuvos Respublikos energetikos
statymo 6 straipsnio 3 punktu[26], priima bendrojo pobdio, t.y. skirt visiems
Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taisykles, patvirtintas sakymu
Dl suskystintj naftos duj rengini eksploatavimo[27] ir pan.);
Taip pat siloma visuomeninius santykius grupuoti pagal administracins veiklos
kryptis (akas).O tos akos gali bti vairiausios: kio, mokslo ir vietimo, kultros
vystymo, skatinimo, socialinio saugumo, finans, energetikos, siningos konkurencijos
vystymo ir daugyb kit ak.
manoma visuomeninius santykius, kuriuos reguliuoja administracins teiss normos,
skirstyti pagal valdymo veiklos apimt:

bendrojo valdymo santykiai (vadovavimas bendras visoms valdomoms akoms,

pvz., Vyriausyb);
akinio valdymo santykiai (vadovavimas bdingas tik tam tikrai akai, pvz.,
ministerijos);
specialaus tarpakinio valdymo santykiai (pvz., kontroliuojant nepavaldi
institucij ir asmen veikl, pvz., Statistikos departamentas prie Vyriausybs).

Kaip matyti, kiekviename i pamint administracini teisini santyki atvej btinai

dalyvauja valstybs ar savivaldybs institucija (vieojo administravimo subjektas). is
faktas tik dar labiau pabria, kad viena i administracini teisini santyki dalyvi
btinai turi bti vieojo administravimo subjektas arba kitaip valdios staiga ar valstybs
institucija.
Tam, kad apibdintume administracins teiss reguliavimo objekt, turime isiaikinti,
kokie poymiai bdingi administracins teiss reguliuojamiems santykiams (apie tai ra
A. Andrukeviius[28]):
administracin teis reguliuoja santykius, kur daniausiai viena i ali yra vieojo
administravimo subjektas. Taiau kartais tuos santykius gali reguliuoti ir kitos teiss
akos, pvz.: Seimas gali pareikti nepasitikjim ministru, tas pareikimas bus
reguliuojamas jau konstitucini procedr, turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp
dviej ministerij ireikia turtinius santykius, todl tokio pobdio santykius reguliuos
civilins teiss normos;
valstybs institucij, savivaldybs institucij, valstybini moni, savivaldybs moni,
staig vidaus administravim taip pat reguliuoja administracins teiss normos (pvz.,
struktros tvarkymas, personalo valdymas, materialini-finansini itekli valdymas,
ratvedybos tvarkymas ir pan.);
1. valstybs institucijos, savivaldybs institucijos, valstybins mons, savivaldybs
mons, staigos, atlikdamos savo funkcijas, nustatytas teiss akt, atlieka viej
administravim, kur taip pat reguliuoja administracins teiss normos;
2. administracins teiss reguliuojamiems santykiams taip pat bdingas
organizacinis pavaldumo ryys, egzistuojantis tarp teisini santyki dalyvi.
Organizacinis pavaldumas egzistuoja sistemos viduje, pvz., remiantis Vyriausybs
statymu, Vyriausyb steigia Vyriausybs staigas ar staigas prie ministerij, kuri
vadovai yra pavalds ministrui ar ministrui pirmininkui ir pan. Organizacinis
pavaldumas daugiau atskleidia administracijos (darbdavio valstybs ar
savivaldybs institucijos) ir jos tarnautoj santykius;
3. administracins teiss reguliuojamiems santykiams taip pat bdingas
administracinis pavaldumo ryys, egzistuojantis tarp teisini santyki dalyvi.
Tai reikia, jog Lietuvos gyventojai privalo laikytis statymuose ir kituose teiss
aktuose nustatyt elgesio taisykli, pvz., laikytis vieosios tvarkos, eismo
taisykli, antraip policijos pareignas panaudos administracins prievartos
priemones: sps, skirs administracin nuobaud. Taip pat tai reikia, jog privaios
mons turi laikytis priegaisrins saugos, darbo saugos ar sanitarijos taisykli,
kit teiss aktuose numatyt pareigojim, antraip, valstybs institucijos gali
sustabdyti toki moni veikl, skirti administracines nuobaudas, spti, anuliuoti
licencijas. Taigi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, nebdami pavalds policijos
pareignui ar valstybs, savivaldybs institucijai, privalo paklsti ir vykdyti
nurodymus;
4. kita vertus, jei asmuo kreipiasi su praymu ar skundu vieojo administravimo
institucij, i privalo skund ar praym nagrinti ir pateikti atsakym, o tai lemia

institucijos atliekam funkcij vieumas. Be to,toki santyki administracin

pobd lemia tai, kad vienas j subjektas yra vieojo valdymo ar viesias
paslaugas teikianti staiga ir t.t.;
5. administracins teiss normos reguliuoja ir tiesioginio administracinio poveikio
panaudojim vienai i ali, pvz., prevencini (pvz., muitinis tikrinimas, girtumo
patikrinimas), kardomj priemoni naudojimas (pvz., mons, kurioje
paeidiamos priegaisrins saugos taisykls, veikos nutraukimas ar sustabdymas,
banko licencijos panaikinimas, paeidusios sanitarijos taisykles maitinimo
staigos ar parduotuvs veikla gali bti sustabdyta, aunamojo ginklo, sprogmen
panaudojimas), administracin atsakomyb (pvz., nuobaud skyrimas), kontrols
ir prieiros bdai;
6. administracini gin sprendimas taip pat reguliuojamas administracins teiss
normomis. ie ginai kyla i valstybs ar savivaldybs institucij veiklos.
Administracini gin sprendimui sukurtos specialios institucijos, kurios nevykdo
valdymo funkcij (juk jos nieko nevaldo), taiau sprsdamos administracinius
ginus jos yra administracini santyki dalyvs, bet ne valdymo santyki dalyvs
(pvz. Vyriausioji administracini gin komisija, savivaldybi, apskrii
administracini gin komisijos, Mokestini gin komisija, administraciniai
teismai);
Teisinio reguliavimo metodas.
Kaip jau minjome, viena i svarbiausi teiss teorijos kategorij yra teisinis
reguliavimas. Jo sudtinmis dalimis galime laikyti teisinio reguliavimo objekt ir
teisinio reguliavimo metod. Jie padeda atskirti vien teiss ak nuo kitos. Teisinio
reguliavimo objektas atskleidia, kokius visuomeninius santykius reguliuoja viena ar kita
teiss aka, o teisinio reguliavimo metodas atskleidia, kaip, kokiu bdu i teiss aka
reguliuoja visuomeninius santykius. Taigi teisinio reguliavimo metodas atskleidia toje
srityje naudojamus reguliavimo bdus, t.y. teisinio poveikio priemones, kuriomis
administracin teis veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. Administracinje
teisje akivaizds imperatyvaus pobdio santykiai, nes administracins teiss normose
tvirtinami ir galiojimai, ir pareigojimai, ir draudimai, ir leidimai, tarnyb (pavaldumas)
subordinacija, drausmin, tarnybin, administracin atsakomyb, taiau modernioje
visuomenje vis daugja dispozityvaus pobdio santyki, t.y. kai teisini santyki
dalyviai yra lygs ir savarankiki bei gali pasirinkti tam tikr elgesio taisykl.
Prisiminkime, iek tiek aukiau minjome, jog santykiai tarp asmen ir valstybs bei
savivaldybi institucij gali klostytis vertikaliai bei horizontaliai. Vertikalieji tokie
asmen ir valstybs ar savivaldybs institucij ryiai, kuri pagrindas yra valdios
imperatyvas (t.y. privalomi nurodymai) elgtis pagal teiss akt nustatytas taisykles, o u
j nepaisym gali bti taikomos administracinio poveikio priemons. Tai subordinacinis
ryys, reikiantis asmen administracin pavaldum valstybs ar savivaldybs
institucijoms. Taiau egzistuoja ir horizontalieji ryiai, kuriuose aktyvioji alis yra asmuo
ar asmen grup, o valstybs ar savivaldybi institucijos pareigojamos pagal savo
kompetencij reaguoti i asmen poreikius bei tenkinti j interes. Esant tokiems
teisiniams santykiams, asmuo ir valdymo subjektas yra lygs (pavyzdiai pateikti

skyrelyje apie visuomeninius santykius reguliuojamus administracinmis teisinmis

normomis).
Kontroliniai klausimai:
1.

Kaip mokslininkas A. Andrukeviius apibdina administracin teis?

2.

Pateikite kuo glaustesn administracins teiss apibrim.

3.
Pabandykite gerai siskait administracins teiss apibrimus pateikti daniausiai
vartojamus odius apibdinant administracin teis.
4.
Pabandykite pateikti savo administracins teiss apibrim (tam Jums gali padti
administracins teiss, kaip teiss akos, institut inojimas).
5.

Kokios yra administracins teiss sritys?

6.

Pateikite teisinio reguliavimo svok.

7.

Kas leidia atskirti vien teiss ak nuo kitos?

8.

Kokios yra administracinio teisinio reguliavimo prieastys?

9.

Per k pasireikia vieasis interesas?

10. Kok galtume iskirti svarbiausi administracins teiss tiksl?

11. kokias dvi grupes galima suskirstyti santykius tarp asmen ir valstybs ar
savivaldybi institucij?
12. Kokias galima iskirti visuomenini santyki grupes, remiantis dalyvi ypatum
kriterijumi?
13. Kaip galima skirstyti visuomeninius santykius pagal visuomenini santyki turin?
14. Kaip galima skirstyti visuomeninius santykius pagal valdymo (administravimo)
veiklos gyvendinimo etapus?
15. K reikia vykdomoji tvarkomoji veikla?
16. Kaip galima skirstyti visuomeninius santykius pagal administracins veiklos
kryptis(akas)?
17. Kaip galima skirstyti visuomeninius santykius pagal valdymo veiklos apimt?
18. Kas btinai turi dalyvauti administraciniuose teisiniuose santykiuose?

19. Pavardinkite teiss subjektus, kurie yra susij su administraciniais teisiniais

santykiais.
20. Kokie poymiaibdingi administracins teiss reguliuojamiems santykiams?
21. Pateikdami pavyzdi, atskirkite administracin pavaldum nuo organizacinio
pavaldumo.
22. Kaip Js suprantate administracins prievartos priemoni taikym?
23. Kas gali sprsti administracinius ginus, kylanius tarp valstybs ar savivaldybs
institucijos ir asmen?
24. Pabandykite patys sugalvoti administracins teiss apibrimus, remdamiesi
visuomenini santyki grupavimo kriterijais.
25. Kaip, kokiu bdu yra reguliuojami visuomeniniai santykiai?
26. K reikia subordinacinis ryys?
27. Kokie metodai bdingi administraciniam teisiniam reguliavimui?

Administracins teiss sistema. Administracins teiss sisteminimas .

Prie susipaindami su administracins teiss sistema, pirmiausia prisiminsime, kas yra
teiss sistema. Teiss sistema tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo bdas,
kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus, poakius, akas, susijusios
tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingum[29]. Tai
reikia, jog teiss sistemos struktriniai elementai yra teiss institutas, teiss poakis,
teiss aka.
Teiss institutas (smulkiausias struktrinis teiss sistemos elementas) teiss norm
grup, apimanti teiss normas, kurios reguliuoja vienarius visuomeninius santykius ir
sudaranti teiss poakio ar teiss akos dal.
Teiss poakis (stambesnis struktrinis teiss sistemos elementas) apima kelis teiss
institutus ir sudaro savarankika teiss akos dal.
Teiss aka (stambiausias struktrinis teiss sistemos elementas) teiss norm grup,
apimanti teiss institutus, teiss poakius ir reguliuojanti vienarius visuomeninius
santykius (objektas) tam tikru metodu.

Administracins teiss ak taip pat sudaro tam tikra institut, poaki sistema.
Administracin teis gali bti suvokiama kaip dviej dali bendrosios ir specialiosios
visuma.
Bendroji administracins teiss dalis tai teiss dalis, apjungianti teiss normas,
institutus, reguliuojanius administracini teisini santyki subjekt bendrj teisin
status[30]. Tai normos, tvirtinanios valstybinio valdymo ar vieojo administravimo
principus, administracin teisin institucij padt, valstybs tarnautoj, nevyriausybini
organizacij (asociacij, viej staig, visuomenini organizacij, labdaros ir paramos
fond) bei piliei ir usieniei administracin teisin status valstybinio valdymo ar
vieojo administravimo srityje. ios normos taip pat tvirtina valstybs tarnybos
pagrindus, valdymo veiklos formas ir metodus, kontrols ir prieiros metodus, teistumo
utikrinimo vieajame administravime bdus ir tvark, administracins justicijos
pagrindus.
Specialioji administracins teiss dalis tai teiss dalis, apjungianti teiss normas,
institutus, reguliuojanius visuomeninius santykius konkreiose valstybinio valdymo
(vieojo administravimo veiklos) akose (veiklos akos sudaro veiklos sritis, pvz.,
pramons, mokslo, medicinos) ir srityse (pvz., vidaus reikal, usienio reikal,
ekonomikos, teisingumo, ems kio, vietimo, kultros ir kitos srityse).
Galimas toks bendrosios dalies administracins teiss poaki ir institut iskyrimas:
Poakis - vieojo administravimo; io poakio institutai Prezidento galiojimai vieojo
administravimo subjektams, vyriausybs, ministerij subordinacija, apskrii valdymas,
Seimui atskaiting institucij vieojo administravimo veikla, nevyriausybini
organizacij vieojo administravimo galiojimai, savivaldybi vieojo administravimo
sistema, vieojo administravimo principai.
Poakis administracins veiklos teis; io poakio institutai vieojo administravimo
subjekt veiklos funkcijos; valstybs tarnybos institutas.
Poakis vieojo administravimo institucij veiklos teistumo kontrols ir prieiros
poakis; io poakio institutai Seimo atliekama parlamentin prieira vykdomosios
valdios atvilgiu; Prezidento atliekama prieira vykdomosios valdios atvilgiu,
Vyriausybs kontrol ministerij, staig prie ministerij, Vyriausybs staig atvilgiu,
savivaldybi administracin prieira.
Poakis administraciniai ginai; io poakio institutai administracins atsakomybs,
tarnybins atsakomybs, mokestiniai ginai.
Poakis administracin justicija (administracini gin nagrinjimo institucins
formos); io poakio institutai administracini gin sprendimas paiose valstybs ar
savivaldybi institucijose; ikiteismini institucij veikla (administracini gin komisij,
Mokestini gin komisijos, ombudsmen Seimo kontrolieri, Lygi galimybi

kontrolieri, Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus kompetencija); administracini

teism kompetencija.
inoma, is skirstymas nra tobulas. Kadangi, pasak A. Vaivilos[31], teiss instituto ir
teiss poakio skirtumas yra reliatyvus, daniausiai administracins teiss institutai
stambinami. Todl danai administracins teiss institutais laikomi vieasis
administravimas, administracin atsakomyb, prieira ir kontrol, valstybs tarnybos ir
t.t.
Specialiosios administracins teiss dalies poakiai galt bti tokie:

mogaus, visuomens, valstybs apsaugos utikrinimo;

vieosios administracijos organizacins kins veiklos;
vieosios administracijos socialins kultrins veiklos;
vieosios administracijos veikla, umezgant ryius su kitomis valstybmis
politinje, ekonominje, aplinkosaugos ir kitose srityse.

Administracins teiss sisteminimas .

Btinyb susisteminti administracins teiss normas kyla dl to, kad bt palengvinta
teiss akt paieka. Be to, lengviau pastebti ir paalinti administracins teiss norm
spragas, prietaravimus. Administracins teiss sisteminim galima apibdinti kaip
administracins teiss norm grupavim bendr sistem. Taigi administracins teiss
sisteminimas tai teiss akt sistemos sudarymas arba teiss akt sisteminimas.
Mokslinje literatroje yra iskiriami ir teiss akt sisteminimo principai:
1) informacijos isamumo, ia svarbu apimti vis sisteminti reikaling informacij;
2) informacijos patikimumo, reikianio, jog naudojami oficialiai skelbt teiss akt
tekstai;
3) naudojimosi patogumo, reikianio greit reikiamos normos radim.
Teiss akt sisteminimas tai vairi teiss subjekt veikla, kuria yra siekiama
sugrupuoti
teiss aktus vientis sistem, siekiant palengvinti j paiek, operatyviai ir tiksliai
gyvendinti j nurodymus[32]. Teiss akt sisteminimas tai teisin veikla, teisinis
procesas. i samprata apima keturias teisins veiklos formas teiss akt apskait,
inkorporacij, konsolidacij ir kodifikacij.
I. Apskait vykdo staigos, organizacijos, kuri tikslas aprpinti teisine informacija kitas
staigas, organizacijas, o taip pat ir jos pageidaujanius asmenis. Apskaita tai teiss akt
rekvizit fiksavimas specialiuose urnaluose, t.y. urnalins apskaitos, kompiuterin

apskaita. Taip daroma chronologijos, abcliniu dalykiniu arba sisteminiu dalykiniu

principu, iuo metu itin plaiai naudojama kompiuterin statym apskaita. Teiss akt
sisteminimo forma - apskaita - egzistuoja vis tip organizacij (tiek vietimo staig,
tiek privai staig ir, inoma, valstybs bei savivaldybi staig) viduje (pvz.,
organizacijos veiklos sakymai, personalo sakymai ir t.t.)
II. Inkorporacija tai yra tokia sisteminimo forma, kai norminiai aktai yra visikai arba i
dalies sujungiami vairius rinkinius tam tikra tvarka. i tvarka bna chronologin,
abclin, sistemin dalykin. ia sisteminimo forma siekiama utikrinti greit ir
operatyv naudojimsi galiojaniais teiss aktais. Inkorporacija - valstybs ar
savivaldybi bei kit institucij veikla, kuria utikrinamas galiojani teiss akt
prieinamumas, subjekt aprpinimas informacija apie statymus ir galiojanias statym
redakcijas. Inkorporuojant yra paalinami tie teiss akt skyriai, straipsniai, punktai,
pastraipos, kurie yra netek galios. rinkin paprastai yra traukiami visi padaryti akt
pakeitimai ir papildymai, nurodant oficialius akt rekvizitus, iimami vairs
operatyviniai nurodymai, neturintys normins reikms. Inkorporacija pagal leidiam
rinkini juridin gali yra skirstoma : oficialij inkorporacij, oficiozin arba pusiau
oficialij inkorporacij ir neoficialij inkorporacij.
Oficialioji inkorporacija yra atliekama kompetenting institucij pavedimu arba j
pritarimu. Jos metu yra sudaromi teiss akt rinkiniai, kurie yra laikomi oficialiais.
Sudarant oficial rinkin, nustatomi nebegaliojantys teiss aktai, taip pat nustatomi teiss
aktai, kurie prietarauja vliau priimtiems. Tuomet alinamos teiss akt spragos.
Oficiozin arba pusiau oficiali inkorporacija. ia inkorporacijos rim teiss akt
rinkin parengia ir ileidia institucija, kuri turi teiskros institucijos galiojim. Taiau
teiskros institucija netvirtina io teksto, todl jis nra laikomas oficialiu. Pvz.,
Pagrindiniai Pranczijos administraciniai statymai yra inkorporacinio pobdio, tai tam
tikrus administracinius institutus apimantys statymai (pvz., aktai dl bendruomeni
valdymo, valstybinio turto disponavimo aktai, pensij aktai, statybos aktai ir pan.). Jie
yra susisteminti pagal tematik, akto ileidimo metus, taiau jokio oficialaus teiss akto
galios neturi.
Neoficiali inkorporacija . i inkorporacijos ris pasireikia tuo, kad teiskros
institucija nra patvirtinusi galiojim keisti rinkinius. Taiau neoficialij inkorporacij
atlieka valstybins leidyklos, privaios mons, mokslo staigos. Tokiais rinkiniais nra
remiamasi kuriant ar taikant teiss normas (Pvz., bibliotekose ar knygynuose galima rasti
V XX oficiali dokument tekst su pakeitimais ir papildymais iki 2007 m. sausio 20
d. leidin Lietuvos Respublikos Administracini teiss paeidim kodeksas ir
Administracini byl teisenos statymas).
Inkorporacijos bdu sudaryti teiss akt rinkiniai yra skirstomi pagal tekst idstymo
pobd chronologinius ir sisteminius. Chronologiniuose rinkiniuoseteiss aktai
idstomi pagal j ileidimo dat. Sisteminiuose rinkiniuose teiss aktai yra idstomi
pagal teminius skyrius ir teiss akt turin, dalykin tvark. Pirmiausia kiekvien skyri
ir poskyr dedami auktesns teisins galios teiss aktai, o po to emesns teisins

galios teiss aktai. Inkorporacija pagal apimamos mediagos apimt gali bti visuotin ir
dalin. Visuotin inkorporacija reikia, kad rinkin traukiami visi alies teiss aktai.
Dalin inkorporacija reikia, kad rinkin traukiami tam tikr srit reguliuojantys teiss
aktai.
Konsolidacija. Konsolidacijos metu paalinami pasikartojimai, prietaravimai, pataisomi
terminai, normos, artimos turinio prasme yra sujungiamos vien straipsn. Taigi
konsolidacija tai forma, kai didelis skaiius normini akt, reguliuojani tuos paius
klausimus, yra sujungiami vien akt. Aktas patvirtinamas statym leidiamosios
valdios, todl jis tampa teiss altiniu. Konsolidacijos bdu teiss aktas sustambinamas,
taiau nekeiia teisinio reguliavimo turinio ir nenea joki pakeitim galiojaniuose
statymuose. i teiss akt sisteminimo forma bdinga daugiau bendrosios teiss sistemos
alims.
IV. Kodifikacija. Norminiai teiss aktai pertvarkomi, suderinami, nebegaliojantys
norminiai teiss aktai paalinami. Teiss normos yra sujungiamos, susisteminamos, j
turinys atnaujinamas. Kodifikacija sukuriama naujas statyminis aktas, pakeiiantis
anksiau galiojusius teiss aktus. Teiss mokslinje literatroje iskiriami tokie
kodifikacijos bruoai:
sukuriamos normos, reguliuojanios svarbiausius visuomeninio gyvenimo klausimus;
sukurtas aktas reguliuoja plai visuomenini santyki srit;
sukurtas aktas yra vientisas;
kodifikacijos dalykas yra teiss sistemos skirstymas akas ir institutus.
kodifikacinis aktas yra sudtingos struktros, juo utikrinama normini paliepim
sistema.
Taip pat iskiriamos tokios kodifikacijos rys: visuotin kodifikacija tai kodifikaciniai
aktai sudaryti pagal pagrindines teiss akas (pvz., Baudiamasis kodeksas, Civilinis
kodeksas, Administracini teiss paeidim kodeksas).
Daniausiai kodifikacinis aktas yra Kodeksas. Tai yra suvestinis aktas, reguliuojantis tam
tikr santyki srit (pvz., Administracini teiss paeidim kodeksas ir t.t.). Taiau teiss
sisteminime egzistuoja ir kiti kodifikaciniai aktai: statutai, nuostatai, taisykls. Statutai
tai kompleksiniai norminiai aktai, reguliuojantys staig ir organizacij teisin padt
(pvz., Seimo statutas ir pan.). Nuostatai reglamentuoja staigos organizacij teisin
padt, ten nustatomi jos udaviniai, kompetencija (pvz., Konkurencijos tarybos nuostatai
ir t.t.). Taisykls yra procedrins normos, kurios nustato veiklos tvark (pvz.,
Vyriausybs darbo reglamentas ir pan.)
Kontroliniai klausimai:

1. Pateikite teiss sistemos apibrim.

2. Kokie yra teiss sistemos struktriniai elementai?
3. Apibdinkite teiss poak ir teiss institut.
4. Pabandykite schemikai nusibraiyti teiss akos struktr.
5. Atskirkite administracins bendrj ir specialij dalis.
6. Kokie galimi administracins teiss bendrosios dalies poakiai bei institutai?
7. Kas yra teiss sisteminimas?
8. Kas yra teiss akt sisteminimas?
9. Kodl reikia sisteminti teiss aktus?
10. Kokie mokslinje literatroje iskiriami teiss akt sisteminimo principai?
11. Kokias inote teiss akt sisteminimo formas?
12. Apibdinkite teiss akt sisteminimo form apskait.
13. Apibdinkite teiss akt sisteminimo form inkorporacij.
14. Kaip skirstoma inkorporacija pagal leidiam rinkini juridin gali?
15. Pabandykite atskirti inkorporacijos ris.
16. Kaip gali bti skirstomi teiss akt rinkiniai pagal tekst idstymo pobd?
17. Kaip gali bti skirstoma inkorporacija pagal apimamos mediagos apimt?
18. Pateikite neoficialiosios inkorporacijos pavyzdi.
19. Apibdinkite teiss akt sisteminimo form konsolidacij.
20. Kokios teiss sistemos alims labiau bdinga konsolidacija, kaip teiss akt
sisteminimo forma?
21. Apibdinkite teiss akt sisteminimo form kodifikacij.
22. Kokie bruoai iskiriami kodifikacijos bruoai?
23. Kokios kodifikacijos rys iskiriamos?
24. Kokie teiss akt sisteminime egzistuoja kodifikaciniai aktai?
25. Apibdinkite kodeks, kaip kodifikacin akt, ir pateikite pavyzdi.
26. Apibdinkite statut, kaip kodifikacin akt, ir pateikite pavyzdi.
27. Apibdinkite nuostatus, kaip kodifikacin akt, ir pateikite pavyzdi.
28. Apibdinkite taisykles, kaip kodifikacin akt, ir pateikite pavyzdi.

Administracins teiss mokslo samprata, jo objektas ir funkcijos.

Administracin teis galima nagrinti: 1) kaip teiss ak; 2) kaip teiss mokslo ak; 3)
kaip mokymo disciplin. Mes jau inome, jog pirmuoju atveju susipastama su
administracins teiss, kaip teiss akos, teisiniu reguliavimu, t.y. kokius visuomeninius
santykius ir kokiu metodu reguliuoja administracins teiss normos, taip pat
susipastama su administracins teiss sistema, administracinmis teiss normomis,
administracins teiss altiniai. Antruoju atveju nustatomas teiss mokslo akos dalykas,
funkcijos, pagrindins ios teiss akos vystymosi ir tobulinimo kryptys, apvelgiama
istorin administracins teiss raida, pateikiamas palyginimas su usienio ali
administracine teise. Treiuoju atveju nustatoma mokymosi metodika monografij,
vadovli, mokslini straipsni, disertacij, praneim irinkimas, skaitymas, tyrimas.

Administracins teiss mokslas tai visuomenini santyki reguliavimo technika.

Administracins teiss mokslas yra sudtin Lietuvos teiss mokslo dalis. Mokslininkas,
administracins teiss specialistas turi ne tik analizuoti teisinius tekstus, ne tik tyrinti
teiss ak, kokia ji yra, bet ir kritikuoti j, silyti tobulinimo projektus. Be to, btini ir
empiriniai tyrimai, kad bt aiku, kaip teis realiai funkcionuoja: ar ji veiksminga, ar
pasiekia keliamus tikslus, kitaip nebt galima jos kritikuoti, pagrsti, kurti. O
administracins teiss keliami tikslai yra daug apimantys:

slyg veiksmingai valstybs ar savivaldybi institucij veiklai sudarymas;

sudaryti galimybes asmenims naudotis savo subjektinmis teismis;
sudaryti slygas vystytis ekonomikai;
derinti asmenin interes su visuomeniniu bei tenkinti viej interes.

ia administracins teiss specialistai mokslininkai tyrinja ios teiss akos esm, jos
reguliavimo dalyk, atskirus institutus ir apskritai administracins teisins praktikos ir
mokslo problemas. Administracins teiss mokslas tyrinja valdios ir savivaldybi
subjekt ir pavaldumo santykiais su jais susiet asmen sveikos teisines formas vieojo
administravimo srityse. Juk inome, kad viena i visuomenini santyki, reguliuojam
teiss norm, visada bna valstybs ar savivaldybs subjektas. Mokslinink specialist
pareiga pateikti aikias koncepcijas, kategorijas. Teiss aktuose vartojama daug
vairiausi termin, reikiani t pat. Taiau kategorij vairov kartais sukelia sumait
ir nesusipratimus. Antai daug diskusij kelia valstybs valdymo, valstybinio valdymo,
vieojo valdymo, vieojo administravimo kategorij vartosena.
Administracins teiss, kaip teiss akos, sistema reguliuoja vairi subjekt veikl,
kompetencij. Administracins teiss mokslas tiria, analizuoja, sistemina normas,
irykina j paskirt. Mokslini tyrim rezultatai atsispindi ne administracins teiss
normose, bet mokslinse ivadose, grupavimuose, pasilymuose. Mokslini pasiekim
formos yra praneimai, straipsniai, knygos.
Administracins teiss mokslo objektas yra visuomeniniai santykiai, kylantys formuojant
valstybs ar savivaldybs institucijas bei joms funkcionuojant, o taip pat i institucij
formavim bei veikl reguliuojam administracini teisini norm sistema.
Administracins teiss mokslo objektas yra platesnis negu administracins teiss akos,
nes:

mokslas privalo tirti ir normas, ir atitinkanius jas visuomeninius santykius,

iskirti vien ir kit ypatybes, nustatyti norm tak socialiniams procesams,
norm gyvendinimo ypatumus;
administracini teisini reikini mokslin analiz reikalinga tam, kad bt
nustatytas j dinamikumas, kaita, vystimosi procesas;
mokslas turi numatyti ateit, teikti rekomendacijas dl vieosios administracijos
struktr tobulinimo bei jos kompetencijos vystymo;
moksle turi atsispindti aikios kategorijos, principai, j funkcionavimas, ia juk
gali egzistuoti svokos, kuri teiss aktuose net nra (pvz., administraciniai

teisiniai santykiai, vykdomosios valdios institucija (teiss aktuose sutiksite tokias

frazes vieasis juridinis asmuo, biudetin staiga ir pan.), postatyminis aktas,
administracinio poveikio priemons ir t.t.)
Administracins teiss mokslo sistema apima galiojani norm inias, bendresnes
svokas - tokias kaip objektas, metodas, sistema, administracins teiss principai,
administracins teisins normos, administraciniai teisiniai santykiai, j grups,
administracins teiss subjektai, objektai, vieasis administravimas, jo subjektai,
vykdomoji valdia, jos poymiai, funkcijos.
Administracins teiss mokslo objekto sudtins dalys:

administracins teisins kategorijos;

galiojanios ir nebegaliojanios administracins teiss normos;
administracins teiss norm praktinio gyvendinimo analiz;
teiss norm, j gyvendinimo tobulinimo, o taip pat vartojam mokslini
kategorij aikinimo rekomendacij sistema.

Administracins teiss mokslo funkcijos:

teorin funkcija skatinti teiss mokslo vystym;

praktin funkcija teikti rekomendacijas dl teisinio reguliavimo tobulinimo,
valstybs ir savivaldybi institucij veiklos tobulinimo, sudaryti slygas tirti
administracinius teisinius reikinius (vadovli, monografij, straipsni,
praneim rengimas), teisini ini skleidimas.
aukljamoji funkcija skatinti pilieiams, valstybs tarnautojams reikaling
gdi ugdym, aikinti ir diegti administracins teiss princip reikm
valstybs tarnautoj veikloje bei valstybs ar savivaldybi institucijoms veikiant
socialinius procesus, diegti suvokim, jog btinas administracins teiss norm
realus funkcionavimas, skatinti j paeidim netoleravim.

Kontroliniai klausimai:
1.

Kaip galima nagrinti administracin teis?

2.

Kokie yra administracins teiss tikslai?

3.

Pabandykite apibdinti administracins teiss moksl.

4.
Kodl administracins teiss mokslo objektas platesnis negu administracins teiss
akos?
5.

Kokia administracins teiss mokslo apimtis?

6.

Kur atsispindi mokslini tyrim rezultatai?

7.

Kokios yra sudtins administracins teiss mokslo objekto dalys?

8.

Ivardinkite administracins teiss mokslo funkcijas bei jas paaikinkite.

Administracins teiss kaip savarankikos teiss akos genez. Usienio ali

administracins teiss bendroji charakteristika.
Administracin teis palyginus su civiline ar baudiamja teiss akomis yra jauna teiss
aka. Administracins teiss, kaip atskiros teiss akos, susiformavim nulm keletas
veiksni:

pamau Europos alyse sigali valdi padalijimo principas,

m sitvirtinti piliei laisvs ir lygybs idjos,
palaipsniui vykdomajai valdiai suteikiama vis daugiau galinim,
padaugjo valstybs institucij funkcij,
padidjo biurokratinis (valstybs tarnautoj) aparatas,
atsirado teiss aktai, kurie buvo specialiai skirti reguliuoti vykdomosios valdios
institucij veikl. Iki tol vis valdios ak subjekt veikl reguliuodavo tos
paios teiss normos,
atsirado poreikis naujai teiss akai, kurios normos ir principai reguliuot
valstybs ar vietos valdios institucij formavimosi pagrindus, nustatyt i
institucij kompetencij, veiklos ribas, tarpusavio santykius, o taip pat j
santykius su mogum, visuomene.

Pranczija yra laikoma administracins teiss tvyne, o jos administracini teism

sistema yra klasikin, nes ji taip pat laikoma ir administracinio teismo, kaip
administracins justicijos funkcij vykdanio instituto, pradininke. Pranczijos
administracins teiss pradia laikytina 1789 m. Didioji revoliucija, kai sigaljo valdi
padalijimo principas. Administracin teis Pranczijoje yra apibdinama kaip teiss aka,
reguliuojanti administracini institucij formavim ir j kompetencij. Pranczijos
administracins teiss altiniai yra:

Konstitucija;
statymai;
administracini institucij norminiai aktai;
administracini teism sprendimai.

ia nra administracinio kodekso ar administracinio proceso kodekso, ar administracini

teiss paeidim kodekso. Taiau yra susistemint statym rinkini (pvz., statybos aktai,
pensij aktai ir t.t.). Pranczijoje administraciniai teismai sudaro atskir administracini
teism sistem ir yra nepriklausomi nuo bendrosios kompetencijos teism (kaip ir
Lietuvoje). Pranczijos administracini teism sistema yra ios struktros:

regioniniai administraciniai teismai;

specializuoti administraciniai teismai;

apeliaciniai teismai;
Valstybs taryba.

Vokietijoje administracin teis susiformavo XIX a. pirmojoje pusje. Ji taip pat nra
kodifikuota. Ji skirstoma tokias administracins teiss sistemos dalis bendrj,
specialij ir administracinio proceso teis. Administracinio proceso santykiai
reguliuojami 1976 m. gegus 25 d. priimtu Administracinio proceso statymu,
Administracini teism veiklos tvarkos statymu ir, inoma, kitais teiss aktais. Vokiei
mokslininkai teigia, jog vykdomosios valdios gyvendinimas yra administracinis
procesas.
Vokietijos administracins teiss altiniai:

Konstitucija;
statymai;
administracini institucij norminiai aktai;
Aukiausiojo Federacijos administracinio teismo sprendimai.
Vokietijos administracini teism sistema:
administraciniai teismai;
aukiausieji emi administraciniai teismai;
Aukiausiasis Federacijos administracinis teismas.

JAV administracins teiss objektas yra santykiai ne tarp vieojo administravimo

subjekt, bet
tarp asmen ir vieojo administravimo subjekt, asmen teiss ir pareigos, dalyvaujant
santykiuose su vieojo administravimo subjektais. ia administracin teis reguliuoja
valstybs institucij (administrative agency), nepriklausani nei statym leidybai, nei
teismams, veikl, priimant sprendimus bei i agentr veiklos teismin kontrol. Todl
JAV administracin teis nereguliuoja vykdomosios valdios aparato struktros ir
organizavimo, taiau detaliai reglamentuoja visus privataus asmens ir administracini
institucij santykius[33].
JAV administracins teiss altiniais yra:

Konstitucijos (Federacijos ir valstij);

Federacijos ir valstij statymai (itin svarbus 1946 metais buvo priimtas
Administracijos procedros statymas);
teism sprendimai (precedentai);
administracini staig aktai.

JAV nra specializuotos administracini teism sistemos. Tiek Federacijos, tiek valstij
konstitucijos draudia ginus, kylanius tarp administracijos ir privai asmen, nagrinti
administracinse staigose, nes tokio pobdio ginai privalo bti nagrinjami tik teisme.

Didiojoje Britanijoje administracins teiss paskirtis suvokiama kaip vykdomosios

valdios gali kontrols reguliavimas, asmen teisi gynimas. Administracins teiss
normos reguliuoja vykdomosios valdios teisi ir pareig gyvendinim.[34]
Didiosios Britanijos administracins teiss altiniais yra:

statym normos;
paproi teis;
teism sprendimai;
administracini institucij priimti sprendimai.

Administracins justicijos klausimai sprendiami Didiosios Britanijos tribunoluose ir

ministerijose.
Administracins justicijos sistemos Europos Sjungos valstybse narse
Kuriant nacionalin teis, ypa administracin teis, didelis vaidmuo tenka vykdomosios
valdios institucijoms jos leidia postatyminius aktus. Kai kuriose valstybse (pvz.,
Italijoje, Pranczijoje) yra vadinamoji deleguojama statym leidyba, kai statym leidjo
pavedimu Vyriausyb gali leisti teiss aktus, turinius statymo gali. Taiau yra
nustatomos ir atitinkamos ribos bei kitos konstitucins garantijos. Pavyzdiui, Italijos
Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad statym leidybos funkcijos vykdymas gali bti
Vyriausybei deleguojamas tik nurodius svarbiausius principus ir kriterijus, tik ribotam
laikui ir tik tam tikrais klausimais[35]. Taigi, kaip matyti, kai kuriose valstybse
vykdomajai valdiai suteikiamas itin svarus vaidmuo. O tai administracins justicijos
uduotis yra vykdomosios valdios institucij leidiam teiss akt teismin kontrol.
Apskritai administracini teism klausimas yra domus, netgi, manoma, jeigu alyje nra
administracini teism, tai negalima kalbti ir apie tos alies administracin teis.
Europos Sjungos devyniolikoje valstybi nari i dvideimt septyni yra kurti
administraciniai teismai (Pranczijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose,
Vokietijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Suomijoje,
vedijoje, ekijoje, Slovnijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje).
Tarp valstybi nari, neturini administracini teism, pirmiausia patenka anglosaks
teiss tradicijos, t.y. bendrosios teiss tradicijos valstybs Jungtin Karalyst, Airija,
Malta ir Kipras. Taiau ia tikrinti administracini akt teistum suteikiama vienam ar
keliems bendrosios kompetencijos teismams. Kipro Aukiausiasis teismas veikia kaip
vienintelis valstybs administracinis teismas. Tokia pati sistema yra ir Danijoje, Airijoje.
ia perirti administracinius aktus pirmja instancija gali Auktesnysis teismas,
Jungtinje Karalystje administracinis teismas yra High Court of Justice Queens Bench
Division (Aukiausiasis Karaliens teisj teismo skyriaus) sudtyje. Vengrijoje
administracines bylas nagrinja specializuoti bendrosios kompetencijos teismai,
Slovakijoje veikia administracini byl skyriai vis pakop bendrosios kompetencijos
teismuose.
Kontroliniai klausimai:

1. Kokie veiksniai paskatino susiformuoti administracins teiss akai?

2. Kokia alis yra laikoma administracins teiss tvyne?
3. Kokie yra Pranczijos administracins teiss altiniai?
4. Kokia Pranczijos administracini teism sistema?
5. Kokie yra Vokietijos administracins teiss altiniai?
6. Kokia Vokietijos administracini teism sistema?
7. Kokie yra JAV administracins teiss altiniai?
8. Ar JAV yra atskira administracini teism sistema?
9. Kokie yra Didiosios Britanijos administracins teiss altiniai?
10. Kur sprendiami administraciniai ginai Didiojoje Britanijoje?
11. Kiek Europos Sjungos valstybi nari turi atskir nuo bendrosios kompetencijos
teism sistemos administracini teism sistem?
[1] Valdia tai teis ar galia pajungti savo valiai; politinis viepatavimas: vykdomoji,
statym leidiamoji valdia; valstyb, jos valdymo sistema ir pan. (Dabartins lietuvi
kalbos odynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla. 2000. P. 907). Terminas
valdia visada asocijuojasi su kitu terminu politika. Pilietins visuomens poiriu
valdia turt bti instrumentas pasiekti prasming politin rezultat mogaus naudai.
[2] Skelbta: Valstybs inios, 1998-01-14, Nr.: 5, Publikacijos Nr.: 99.
[3] sidmtina ir atsimintina, kad vieosios valdios kategorija toliausi nuotolini
studij tekstuose yra svarbi ir konstruojant vieojo administravimo kategorij. Jos visos
saistomos vieojo intereso gyvendinimu. Teisinje literatroje valstybs valdia
apibdinama kaip vieoji valdia. Vieosios valdios svoka vartojama apibdinant ir
visos visuomens, ir jos dalies valdym. Todl vieoji valdia tai ne tik valstybs, bet ir
savivaldos institucij valdia. Suprantama, jog ioje sistemoje dominuoja valstybs
valdia. Tai ypatinga valdia, gyvendinama visos visuomens vardu. Nors valstyb
nesutampa su visuomene, ji oficialiai atstovauja visai visuomenei, todl ir jos sprendimai
tampa privalomi visiems visuomens nariams. Valdi valstybs vardu gyvendina
valstybs valdios institucijos, staigos ir pareignai.
[4] Urmonas A. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios
vaidmuo//Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A.ir kiti. Lietuvos
administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto
Leidybos centras, 2005. P 27.
[5] Dabartins lietuvi kalbos odynas// Kompiuterinis variantas Lietuvi kalbos
institutas. Vyr. redaktorius St.
Keinys.
[6] Bakaveckas A. Kategorij vykdomoji valdia, valstybinis valdymas
(administravimas) ir vieasis administravimas samprata ir santykis Lietuvos
administracinje teisje// Jurisprudencija. 2007. T. 2(92). P. 48.

[7] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia, 2004. P. 344.

[8] Tiakijus V. Darbo teis ir valstybs tarnyba: panaumai ir skirtumai// Justitia
Vilnius, 2004, Nr. 1 (49). P. 46.

[9] T.Norbert, A.Ritz. Vieoji vadyba. Vilnius: LTU, 2004. P.19

[10] Lietuvos Respublikos Konstitucija: LR piliei priimta 1992 m. spalio 25 d.
referendume. V.: Teisins informacijos centras prie Teisingumo ministerijos, 1996.
[11] Melnikas B. Transformacijos. Vilnius: Vaga, 2002. P. 76-77.
[12] Sociologija/ redaktorius V. Leonaviius. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas,
2004. P. 195.
[13] edbaras. S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos
Respublikoje. Vilnius, Justitia, 2006. P. 20.
[14] edbaras. S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos
Respublikoje. Vilnius, Justitia, 2006. P. 26.
[15] Objektyvacija tai procesas, kai subjektyvs mstymo produktai gyja savarankik
(objektyvi) egzistencij, kai teisins idjos tampa teiss normomis, gyvendinamomis
socialinje teisinje tikrovje.
[16] Andrukeviius A. Administracins teiss reguliavimo dalyko sudtis// Teis. 2002.
T. 43. P. 26.
[17] Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius,
Teisins informacijos centras. 2004. P. 33.
[18] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia. 2004. P. 340.
[19] Urmonas A. Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje sistemoje//Bakaveckas
A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A.ir kiti. Lietuvos administracin teis.
Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras,
2005. P 64-65.
[20] Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius,
Teisins informacijos centras, 2004. P. 15.
[21] Andrukeviius A. Administracin teis: kai kurie metodologiniai aspektai // Teis.
2002. T. 43. P. 26.

[22] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia. 2004. P. 197.

[23] Krivka E. Vieojo intereso gynimo problemos civiliniame procese. Daktaro
disertacija. Vilnius, 2006. P. 35.
[24] Andrukeviius A. Probleminiai administracins teiss reguliavimo dalyko
klausimai// Teis. 2002. T 42. P. 7.
[25] Andrukeviius A. Administracins teiss reguliavimo dalyko sudtis// Teis. 2002.
T. 43. P. 26.
[26] Lietuvos Respublikos energetikos statymas// Valstybs inios. 2002, Nr. 56-2224.
[27] Suskystintj naftos duj rengini eksploatavimo taisykles// Valstybs inios.
2002, Nr. 116-5229
[28] Andrukeviius A. Probleminiai administracins teiss reguliavimo dalyko
klausimai// Teis. 2002. T 42. P. 10-13.
[29] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia. 2004. P. 335.
[30] Andrukeviius A. Administracins teiss pricipai ir norm ribos. Vilnius, Teisins
informacijos centras. 2004. P. 16.
[31] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia. 2004. P. 336.
[32] Urmonas A. Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje sistemoje// Bakaveckas
A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A.ir kiti. Lietuvos administracin teis.
Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras,
2005. P 80.
[33] Rusinas E., Praneviien B. Pasaulio ali administracin teis ir jos poymiai //
Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A.ir kiti. Lietuvos
administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto
Leidybos centras, 2005. P 170.
[34] J.Alder Constitutional and Administrative Law. 2nd edition. London: The Macmillan
Press LTD, 1994, H.Barnett Constitutional and Administrative Law. London: Cavendish
Publishing Limited, 1996.
[35]
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas Dl
Lietuvos Respublikos statymo "Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj
turt atstatymo tvarkos ir slyg" 10 straipsnio septintosios dalies nuostatos, taip pat dl
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 "Dl Lietuvos

Respublikos Vyriausybs 1991 m. lapkriio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos

Respublikos statymo "Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt
atstatymo tvarkos ir slyg" gyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo" 1.2 punkto
nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 papunki atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai// Valstybs inios, 1995. Nr. 89-2007.
2 tema. Administracins teiss principai

Administracins teiss princip sisteminimas. Pagrindiniai administracins teiss

principai. Organizaciniai techniniai administracins teiss principai. Konstitucinio
teisins valstybs, subsidiarumo, proporcingumo, informavimo princip taikymo
ypatumai.
Bet kuri teiss aka negali bti aikinama tik kaip norm sistema, normos atspindi tik
momentin atitinkamos teiss akos bsen[1], o tai principai atskleidia kokybin
vienos ar kitos teiss akos pus. Antai ir A. Andrukeviius silo administracin teis
apibrti kaip princip, o j nesant norm, visum arba tam tikrais principais pagrst
norm sistem. Principai taip greitai nesikeiia kaip normos. Jie veikia tarsi teiss ak
stabilizuojantis faktorius, principas yra tarsi apraomasis teiss normos, kuri visuma
sudaro teiss sistem, modelis. Principai tarsi upildo teisinio reguliavimo spragas, pvz.,
teismai, remdamiesi teiss principais, kuria precedent teis.
Teiss principais remiamasi:

kai nra statymo normos, reguliuojanios konkret santyk;

kai neaikus konkreios teiss normos teisinis turinys ir aikinant reikia j
atskleisti;
kai konkuruoja kelios teiss normos;
kai siekiama pasitikrinti, ar kuriami statymai neprietarauja teisei (kalbama apie
teisinio statymo problem).

Lotyn kalbos odis principium reikia kreipiantis pradas, pradia, pagrindas,

elementas. Teiss principas tarsi determinuoja, nukreipia teiss norm, koordinuoja
teisines nuostatas. Kartais kyla painiava atskiriant teiss princip nuo teiss normos. Kaip
atskirti teiss norm nuo teiss principo? Jeigu tam tikroje nuostatoje yra nurodyta tik
bendra oficialiai sankcionuota elgesio kryptis (pvz., Valdios staigos tarnauja monms/
Lietuvos valstyb kuria tauta/ Suverenitetas priklauso Tautai/ Respublikos Prezidentas
yra valstybs vadovas ir t.t.), tai tokia nuostata traktuotina kaip principas. Taiau
takoskyra tarp principo ir normos ne visada aiki (pvz., ar tai principas, ar norma, kurioje
grietai apibrti visuomeniniai santykiai, pvz., Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per
48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas
sulaikymo pagrstumas/ Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis
tuojau pat paleidiamas./ Seim sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami
ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu

ir t.t.) Dl to teiss teorijoje principai gali bti skirstomi principus normas arba
principus - idjas.
Taigi teis susideda ne tik i norm, bet ir i princip, t.y. teisini nuostat, tvirtinani
oficialiai sankcionuotus elgesio modelius. Galima sakyti, jog Lietuvos administracins
teiss principai kildinami i Konstitucijos teksto, i Konstitucinio Teismo nutarim, kurie
turt atitikti Europos mogaus teisi teismo ir Europos Teisingumo teismo suformuot
proporcingumo, teist lkesi apsaugos, teisinio tikrumo ir kitus gero administravimo
principus.
Mes jau inome, jog administracin teis kuriantys subjektai (parlamentas, Vyriausyb,
savivaldybi administravimo subjektai) turi vadovautis ne tik valstybs, bet ir
visuomens nari vieaisiais interesais. Per savo principus, procedras ir institutus
administracin teis gali taip pat turti tam tikros reikms gyvendinant statym ikeltus
udavinius, utikrinti teismins, ikiteismins kontrols formas, kurios garantuot
administracini veiksm vieum ir institucij atskaitingum. Taigi principai, kaip
kylantys i Tautos valios, tampa administracin teis sutvirtinaniais, stabilizuojaniais ir
j kokybiniu poiriu iauktinaniais pradmenimis. Principai kartu yra ir vienas i
administracins teiss altini.
Taiau principai turi savo sistem, nepakanka juos vien tik ivardinti jie turi bti
ivardijami taip, kad j sraas atitikt sisteminimo standartus[2]. Taigi pateiksiu kelet
administracins teiss princip sisteminimo pavyzdi.
Pirmoji administracini princip sistema
1. Teiss krimo principai, pamatai, kuriais savo veikl privalo grsti administracins
teiskros subjektai, rengdami ir priimdami teiss aktus:

statym prioriteto (teiss aktai negali prietarauti statymams, o taip pat

konstitucijai.
tai ir Konstitucijos 7 str. skelbia, kad negalioja joks teiss aktas prieingas
Konstitucijai);
teisingumo (kuriant administracin teis, jis reikia tai, kad statymu ar
administraciniu aktu nebt paneigta privaij ir viej interes pusiausvyra
vieojo valdymo srityje);
apriorinio vieumo (privaloma skelbti vis visuomenei reikmingiausi teiss akt
projektus);
atsakingumo (reikalingas atsakingas poiris, formuojant statymo projektus tiek
Seime, tiek Vyriausybje);
protingumo.

2. Administracins teiss taikymo principai

statymas atgal neveikia (remiantis Europos Teismo praktika, teisinio tikrumo

principas trukdo sigalioti teiss aktui ankstesne, nei buvo paskelbtas, data.

Iimtys gali bti daromos, jei i siekiamo tikslo iplaukia toks poreikis ir jei
adresat teisti lkesiai yra tinkamai apsaugoti, atgalinis galiojimas nra grietai
udraustas, tik turi bti tinkamai pagrsta atgalinio galiojimo prieastis. Taigi
teiss akt taikymas atgaline data leistinas tuomet, jei ginijamo teiss akto
vykdymas pagerina adresat teisin padt);
draudiama bausti dukart u t pat teiss paeidim (is principas tvirtintas ir
Konstitucijoje, ir Administracini teiss paeidim kodekse);
proporcingumo principas (pavyzdiui, skiriant nuobaud, atsivelgiama padaryto
teiss paeidimo pobd, paeidjo asmenyb, atsakomyb lengvinanias ir
sunkinanias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 dalis); arba, pvz., Europos teismas
vienoje i byl nustat, kad Taryba ir Komisija paeid proporcingumo princip,
nustatydamos per didel importo mokest konservuotoms ems grybms. is
Teismas paymjo, kad kai reikia pasirinkti vien i keli priemoni, turi bti
renkamasi maiausiai sunkinanti, o nustatomi pareigojimai turi bti proporcingi
siekiamiems tikslams. Taigi finansiniai pareigojimai verslininkams turi bti
skiriami teistomis priemonmis, jei jos yra tinkamos ir btinos siekiant teistai
suformuluot tiksl. Fromancais byloje C-66/82 nustatyta, kad priemons tikslui
pasiekti turi bti btinos bei atitikti paties tikslo svarb, taigi svarbiausias
proporcingumo bruoas priemons pasirinkimo btinyb ir tinkamumas);
subordinacijos principas (t.y. taikomas auktesns pakopos vieojo valdymo
institucijos priimtas aktas arba taikomas vlesnis aktas, nes jis aktualesnis ir
atspindi pokyius);
profesionalumo principas (esant kodeks kolizijoms, kai nusikaltimo ar
nusiengimo poymiai yra panas, tai teiss taikytojas privalo pastebti ir teingai
vertinti, pvz., reikia sugebti pastebti skirtum ir teisingai vertinti
administracinio teiss paeidimo ir nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo
sudt);
mokslo rekomendacij principas (reikalingas tuomet, kuomet paeidim sudi
juridinis apibdinimas yra visikai identikas).

3. Principai, taikytini priimant valstybs ar savivaldybs subjektams sprendimus

asmen atvilgiu:

administracins procedros inicijavimo teiss principas (statyme turi bti aikiai

suformuluota taisykl, kad asmens kreipimasis valstybs ar savivaldybs
subjekt yra teis, o subjektas yra pareigotas pradti administracinio akto
primimo ar administracins sutarties sudarymo procedras);
praneimo apie administracin procedr principas (asmeniui turi bti nuolatos
informuojama, kaip sprendiami su jo subjektinmis teismis ir pareigomis susij
klausimai, ia privaloma pareiga neklaidinti, pareiga pagrsti, paaikinti ir t.t.);
surinkt rodym atskleidimo principas (suinteresuoti asmenys turi turti teis
susipainti su surinktais rodymais);
ali teis bti iklausytoms (galimyb pateikti asmeniui savo pastabas ratu,
odiu);
nepriklausomumo, nealikumo principai;

teiss teisin pagalb (atstovavimo institutas skirtas padti pastebti

procedrines klaidas);
tinkamo suinteresuot ali informavimo apie priimt sprendim (net jei nra
termino numatyto, btina atsakyti klausimus, paklausimus ir t.t);
apskundimo galimybs principas (teis kreiptis teism, jokiame teiss akte
negali bti ribojimo suinteresuotam asmeniui kreiptis teism).

4. Administracins teiss institut principai, t.y. specialieji principai

Vieojo administravimo principai. Juos galima rasti Lietuvos Respublikos vieojo
administravimo statymo 3 straipsnyje Vieojo administravimo principai[3].
Vieojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi iais principais:
1) statymo virenybs. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjekt
galiojimai atlikti viej administravim turi bti nustatyti statymuose, o veikla atitikti
iame statyme idstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij su asmen
teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais;
2) objektyvumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo primimas ir kiti
oficials vieojo administravimo subjekto veiksmai turi bti nealiki ir objektyvs;
3) proporcingumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo
gyvendinimo priemons turi atitikti btinus ir pagrstus administravimo tikslus;
4) nepiktnaudiavimo valdia. is principas reikia, kad vieojo administravimo
subjektams draudiama atlikti vieojo administravimo funkcijas neturint statym
suteikt reikiam galiojim arba priimti administracinius sprendimus siekiant kit, negu
statym nustatyta, tiksl;
5) tarnybinio bendradarbiavimo. is principas reikia, kad vieojo administravimo
subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikusteikia vienas kitam reikaling
informacin ir kitoki pagalb;
6) efektyvumo. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektas, priimdamas
ir gyvendindamas sprendimus, jam skirtus iteklius naudoja ekonomikai, rezultat
siekia kuo maesnmis snaudomis;
7)subsidiarumo.is principasreikia, kad vieojo administravimo subjekt sprendimai turi
bti priimami ir gyvendinami tuo vieojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra
efektyviausi;
8)vieno langelio.is principasreikia, kad asmeniui informacija suteikiama, praymas,
skundas ar praneimas priimamas ir atsakymas juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.
Praym, skund ar praneim nagrinja ir informacij i savo administracijos padalini,

pavaldi subjekt, prireikus ir i kit vieojo administravimo subjekt gauna pats

praym, skund ar praneim nagrinjantis ir administracin sprendim priimantis
vieojo administravimo subjektas, nepareigodamas tai atlikti praym, skund ar
praneim padavus asmen.
Administracins atsakomybs principai:

atsakomyb tik u elges, bet ne u mintis;

atsakomyb u prieing teisei veik ir tik esant kaltei;
atsakomybs teistumas (niekam negali bti taikoma poveikio priemon u
administracin teiss paeidim kitaip, kaip statym nustatytais pagrindais ir
tvarka ATPK 7 str.);
atsakomybs teisingumas (nuobaudos turi bti adekvaios, proporcingos teiss
paeidimui);
atsakomybs tikslingumas (esant galimybei tikslas gali bti pasiekiamas kitomis
priemonmis, t.y. atsakomyb gali bti netaikoma, pvz., apsiribojama odine
pastaba);
atsakomybs neivengiamumas(aukljamja funkcij atlieka).

Kontrols ir prieiros principai . Jie yra ivardinti Lietuvos Respublikos valstybs

kontrols statyme, Seimo kontrolieri statyme ir t.t.
Valstybs tarnybos principai . Jie yra ivardinti Lietuvos Respublikos valstybs
tarnybos statymo 3 straipsnyje[4]. Pagrindiniai valstybs tarnybos ir valstybs tarnautoj
veiklos etikos principai:
1. Lietuvos Respublikos valstybs tarnyba grindiama statym virenybs,
lygiateisikumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u priimtus
sprendimusirkarjerosprincipais.
2. Valstybs tarnautoj veiklos svarbiausi etikos principai yra ie:
1) pagarba mogui ir valstybei. Valstybs tarnautojas privalo gerbti mog ir pagrindines
jo teises bei laisves, Konstitucij, valstyb, jos institucijas ir staigas, statymus, kitus
teiss aktus ir teism sprendimus;
2) teisingumas. Valstybs tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams
nepaisydamas j tautybs, rass, lyties, kalbos, kilms, socialins padties, religini
sitikinim bei politini pair, bti teisingas sprsdamas praymus, nepiktnaudiauti
jam suteiktomis galiomis ir valdia;
3) nesavanaudikumas. Valstybs tarnautojas privalo vadovautis visuomens interesais,
naudoti jam patikt valstybs ir savivaldybi turt, tarnybin informacij tik visuomens
gerovei, eidamas valstybs politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti
naudos sau, savo eimai, savo draugams;

4) padorumas. Valstybs tarnautojas privalo elgtis nepriekaitingai, bti nepaperkamas,

nepriimti dovan, pinig ar paslaug, iskirtini lengvat ir nuolaid i asmen ar
organizacij, galini daryti tak, kai jis eina valstybs politiko pareigas ar atlieka
tarnybines pareigas;
5) nealikumas. Valstybs tarnautojas privalo bti objektyvus, priimdamas sprendimus
vengti asmenikum;
6) atsakomyb. Valstybs tarnautojas asmenikai atsako u savo sprendimus ir atsiskaito
u juos visuomenei;
7) vieumas. Valstybs tarnautojas privalo utikrinti priimam sprendim ir veiksm
vieum, pateikti savo sprendim motyvus, o informacij gali riboti tik tuo atveju, kai tai
btina svarbiausiais visuomens interesais;
8) pavyzdingumas. Valstybs tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat
tobulti, bti nepriekaitingos reputacijos, tolerantikas, pagarbus ir tvarkingas.
Policijos veiklos principai. Jie yra ivardinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos
statymo 4 straipsnyje[5]. Policijos veiklos principai:
1. Policija, vadovaudamasi statymais ir kitais teiss aktais, nealikai gina visus asmenis,
esanius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisydama j tautybs, rass, lyties, kalbos,
kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair.
2. Policijos veikla grindiama demokratijos, pagarbos mogaus teisms, humanizmo,
visuomens morals, teistumo, veiklos vieumo, taip pat prievartos naudojimo tik
btinais atvejais ir jos proporcingumo principais.
3. Policija ir policijos pareignai politinje veikloje nedalyvauja. Policijos pareignai
negali bti politini partij ar politini organizacij nariais.
Vietos savivaldos principai . Jie yra ivardinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
statymo 4 straipsnyje[6]. Pagrindiniai principai, kuriais grindiama vietos savivalda, yra:
1) atsakingumas rinkjams. Savivaldybs tarybos nariai u savo veikl yra atsakingi ir
atskaitingi rinkjams;
2) gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus. Savivaldybs
institucijos sudaro slygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant
sprendim projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, vie peticij
nagrinjam, skatina kitas pilietins iniciatyvos formas. Savivaldybs institucijos diegia
savivaldos principus vietimo, kultros ir kitose staigose, remia asociacij iniciatyvas,
susijusias su viej savivaldybs reikal tvarkymu;
3) savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus;

4) savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas, kai jos, gyvendindamos

statymus, kitus teiss aktus ir sipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus;
5) veiklos skaidrumas. Savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo
administravimo subjekt veikla turi bti aiki ir suprantama gyventojams, kurie tuo
domisi, jiems sudaromos slygos gauti paaikinimus, kas ir kodl daroma;
6)bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas. Savivaldybs
institucij priimti sprendimai bendruomens interesais neturi paeisti statym garantuot
atskir gyventoj teisi;
7) vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon. Gyventojai ar j atstovai turi teis
susipainti su
savivaldybs institucij priimtais sprendimais, gauti vieus ir motyvuotus atsakymus
pareikt nuomon apie savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo
administravimo subjekt bei atskir valstybs tarnautoj darb. Savivaldybs vieojo
administravimo subjekt veikla gali bti slapta ar konfidenciali tik statym nustatytais
atvejais;
8) savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim
teistumas.Savivaldybs institucij ir kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt
veikla bei visais j veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti statym ir kit
teiss akt reikalavimus;
9) mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas. Savivaldybs institucij ar
valstybs tarnautoj priimami sprendimai neturi paeisti mogaus orumo, jo teisi ir
laisvi bei moter ir vyr lygi galimybi.
Ir kit institut principai., pvz., Valstybs sien apsaugos tarnybos veiklos principai.
5. Administracinio proceso principai
Objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos, teiss gynyb, vieumo, operatyvumo, teiss
bti iklausytam (vienoje pirmj 1963 m. personalo drausmini byl buvo nustatyta,
kad valstybi vyriausybs privaljo suteikti savo tarnautojams galimyb pasiaikinti dl
bet kokio j atvilgiu priimto drausminio sprendimo, vliau Europos teismas nurod, jog
asmeniui, kurio interesus paveikia valstybins valdios priimtas sprendimas, turi bti
suteikiama galimyb idstyti savo nuomon), atstovavimas ir pagalba, terminai.
6. Administracins teiss reviziniai principai, kuriais tobulinama administracin
teis:
ie principai taikomi, taisant ir revizuojant visas Lietuvos teiss sistemos posistemes:
civilin, baudiamj ir, inoma, administracin.Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja

Konstitucijai, o Respublikos Prezidento dekretai neprietarauja Konstitucijai ir

statymams (Konstitucijos 102 str. 1 d.) Administraciniai teismai sprendia, ar
administraciniai aktai atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, o taip pat ir
Konstitucij.Taigi teismai i esms revizuoja, taiso, koreguoja teiskr, jei ji prietarauja
teiskros principams. T darydami teismai remiasi lygybs statymui principu,
humanizmo,protingumo, akivaizdios btinybs, administracins diskrecijos (atskirai
apie j kalbsime vliau), teist lkesi principais.
Antroji administracins teiss princip sistema.
1. Konstituciniai administracins teiss principai. Konstituciniais principais turi bti
grindiama visa teiss sistema. Prietaravimas konstituciniam principui reikia neteist
bei anuliuotin teisin reguliavim. Mums inoma, kad konstituciniai principai skirstomi
pirminius, sudtinius ir ivestinius, dar pagal tai, kaip kreipia teiss sistem, jie skirstomi
koordinacinius (utikrinanius Konstitucijos vientisum, tokius kaip konstitucijos
virenybs; konstitucijos vientisumo, t.y. principas, suponuojantis/ lemiantis, kad
Konstitucijos struktra, jos nuostatos negali paveikti j turinio supratimo, pats
Konstitucijos tekstas sukonstruotas pagal maiausiai du kriterijus skirsnius, skirtus
valdios institucijoms, bei skirsnius, skirtus atskiros visuomens ir valstybs gyvenimo
sritims, t.y. pagal akin ir funkcin kriterijus; teisins valstybs principas: bendras teiss
norm pobdis; statymo virenyb; negalimumas bausti u tai, kas nebuvo udrausta,
prigimtinio teisingumo, tinkamo teisinio proceso ir t.t.) ir determinacinius, t.y. tokius,
kurie turi takos kitoms teiss sistemos grandims, i j ir administracinei teisei. Tai yra
principai, taikomi visoms teiss sistemos posistemms. Determinaciniai principai ne
pakeiia, o papildo koordinacinius principus (valdi padalijimo: trys valstybs valdios
akos turi bti pakankamai savarankikos, bet tarp j turi bti pusiausvyra; demokratijos
ir suvereniteto: suverenitetas aukiausioji valdia priklauso tautai, ji tvarkosi
demokratiniu bdu; pilietins visuomens: pilietin visuomen suvokiama kaip valstyb
organizuota visuomen, kaip politinis sutvarkymas, utikrinantis saugum vieosios
teiss pagalba ( princip vairiai apibdino Spinoza, Bodinas, Hobbesas, Lockeas,
Kantas, Hegelis ir kt.); pasaulietins valstybs: valstybins ir savivaldybi mokymo ir
aukljimo staigos yra pasaulietins, jos privalo bti vienodai tolerantikos, atviros ir
prieinamos vis tikyb monms, taip pat netikintiesiems visuomens nariams, Lietuvoje
nra valstybins religijos; socialins valstybs orientacijos: is principas apibendrina
valstybs socialins politikos udavinius, atspindimus konstitucinse nuostatose,
tvirtinaniose valstybs socialinius sipareigojimus, moni ekonomines ir socialines
teises ir j garantijas. Socialiai orientuota valstyb yra tokia, kuri sprendia socialines
problemas. Tai valstyb, reguliuojanti ekonomik, bet nesikianti kinius procesus, pvz.,
teis pasirinkti darb ir versl, profsjung krimosi laisv, teis streikuoti, teis gauti
senatvs, invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, nalysts, ligos ir kitais
atvejais.).
2. Fundamentalieji administracins teiss principai (statym virenybs principas
reikia tai, kad vieojo administravimo subjekt kompetencija turi bti nustatyta
statymo, o veikla turi atitiktijameidstytusteisiniuspagrindus, ir tai, kad administraciniai

aktai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti
statymais, teisingumo, protingumo, vieumo, kontrols, atsakomybs principais).
3. Specialieji teiss principai (jie jau buvo aptarti pirmoje administracins teiss
princip sistemoje, t.y. jie skirstomi pagal administracins teiss institutus vieojo
administravimo,valstybs tarnybos, policijos veiklos, administracins atsakomybs ir t.t.).
4. Administracins diskrecijos principai (juos aptarsime iek tiek vliau).
5. Administracins teiss taikymo principai. Juos taip pat aptarme pirmoje
administracins teiss sistemoje.
Treia siloma princip sistema:
Europos Tarybos teiss aikinimo institucijos 1996 metais apibendrino ir iskyr tam
tikrus administracins teiss principus, kuriuos ES teis pripasta esminiais ir
svarbiausiais sprendiant individo ir administracini institucij santykius. iai sriiai
bdingus administracins teiss principus nulm Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi konvencija ir jos protokolai bei kiti Europos Tarybos dokumentai mogaus teisi
srityje. Didel tak princip turinio aikinimui ir apimties suponavimui turi Europos
Teisingumo Teismas, Europos mogaus teisi teismo isprstos bylos, o taip pat Europos
Tarybos konvencijos, rekomendacijos bei rezoliucijos administracins teiss srityje. 1996
m. Europos Komiteto Teisinio bendradarbiavimo administracins teiss projekt grup
apibendrino Europos Tarybos dokument nuostatas ir byl praktik bei ileido
Administracini institucij ir privai asmen santyki administracins teiss princip
vadovl[7]. Vadovaujantis iuo vadovliu administracins teiss princip sistem sudaro:
1. Materialios administracins teiss principai (teistumo, lygybs prie statym,
atitikimo statymo tikslui, proporcingumo, objektyvumo, teist lkesi ir teisi
apsaugos, atvirumo).
2. Procesins administracins teiss principai (teiss kreiptis administracines
institucijas, teiss bti iklausytam, atstovavimo ir pagalbos, procesini termin,
praneim, administracinio akto pagrstumo ir apskundimo galimybs).
Ketvirta siloma princip sistema:
1. Pagrindiniai administracins teiss principai (arba politiniai teisiniai)
demokratikumo, teistumo (teiss (statymo) virenybs), vieumo, lygiateisikumo,
tikslingumo (sprendimo ekonomikumo), kolegialumo derinimo su vienvaldikumu,
atsakomybs, atskaitingumo, kontrols ir apskaitos, proporcingumo (skiriama sankcija
turi bti proporcinga padarytam teiss paeidimui), nepiktnaudiavimo valdia,
objektyvumo.
2. Organizaciniai techniniai administracins teiss principai bendro vadovavimo,
teritorinio, akinio, funkcinio, tarnybinio bendradarbiavimo, pavaldumo, visuomens

traukimo viej valdym, visuomenini interes pirmenybs, subsidiarumo (prie

Amsterdamo sutarties pridedamame protokole dl subsidiarumo taikymo yra tvirtinta,
kad kiekviena institucija, vykdydama jai suteiktus galiojimus, privalo garantuoti, kad
nebt imtasi joki veiksm, nebtin siekiant Sutarties tiksl. Subsidiarumo principo
taikymo sritis iplsta Mastrichto sutartimi, kurioje jis laikomas bendru principu,
neapsiribojaniu kokia nors viena siaura sritimi. Europos Bendrijos Steigimo Sutarties 5
straipsnyje subsidiarumo principas ne tik minimas, bet ir mginama atskleisti jo turin.
iame straipsnyje pasakyta, kad pagal subsidiarumo princip Bendrija imasi veiksm
srityse, kurios nepriklauso jos iimtinei kompetencijai, tik tuomet, kai silomo veiksmo
tiksl valstybs nars negali deramai pasiekti, o Bendrija dl silomo veiksmo masto arba
poveikio juos pasiekt geriau [8] ). Subsidiarumas reikia sprendim primimo princip,
nustatant, kad sprendimai turi bti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi.
Principai, kuriais turi vadovautis valstybs tarnautojai santykiuose su mogum
Europos Parlamentas yra patvirtins Europos tinkamo administravimo elgesio
kodeks, kuriame nurodyta, jog santykiuose su visuomene, institucijos ir j tarnautojai
turi gerbti normas, nustatytas iame kodekse. Jame atsispindi ir kai kurie principai, kurie
jau yra traukti Lietuvos teiss aktus. Esminis io kodekso bruoas, jog jo normos
taikomos visiems institucij ir j administracij santykiams su visuomene, taiau jos
netaikomos santykiams tarp institucij ir j tarnautoj. Taigi jame numatyti principai
valstybs ar savivaldybi santykiuose su mogum yra tokie:
Teistumas (tarnautojas turi veikti pagal statymus ir taikyti Bendrijos statym normas ir
procedras).
Diskriminacijos nebuvimas (nagrindamas visuomens praymus ir priimdamas
sprendimus, tarnautojas turi utikrinti, kad bt paisoma lygybs principo).
Proporcingumas (priimdamas sprendimus, valdininkas turi utikrinti, kad priemons,
kuri imamasi, yra proporcingos siekiamam tikslui. iaip proporcingumas yra kils i
Vokietijos teisins sistemos, bet pripaintas ir kitose alyse bei tvirtintas ES teiss
altiniuose. Pagrindinis tikslas utikrinti, kad valdios institucijos ilaikyt
proporcingum tarp tiksl, kuriuos reikia pasiekti, ir priemoni, kuriomis naudojamasi,
kad tas tikslas bt pasiektas).
Piktnaudiavimo galia nebuvimas (tarnautojas turi ypa vengti naudotis savo galiomis
statym nepagrstiems tikslams arba tikslams, kurie nra skirti visuomens labui.
Vadovaujantis nepiktnaudiavimo valdia principu, vieojo administravimo institucijoms
draudiama vykdyti veikl neturint tam suteikt galiojim arba priimti sprendimus pagal
savo kompetencij siekiant kit, negu statym nustatyta, tiksl).
Nealikumas ir nepriklausomumas, objektyvumas.
Teisti lkesiai, nuoseklumas ir patarimas

Tarnautojas turi bti nuoseklus savo administraciniame elgesyje ir administraciniame

institucijos darbe. Jis turi vadovautis institucijoje nusistovjusia administracine tvarka,
nebent konkreiu atveju teisti ratiki pagrindai leidia nukrypti nuo ios tvarkos. i
taisykl yra svarbi ir kalbant apie institucijos ryius su personalu, t.y. Europos
Teisingumo Teismas tai vadina vidaus direktyvomis, institucijos vidaus priemonmis,
t.y. tam tikra procedrin tvarka, kuria pervedami pareignai i vieno lygio kit (turi
bti atsivelgta profesin patirt), i vienos kategorijos kit, dera laikyti nusistovjusios
praktikos, nuo kurios vadovyb be prieasties negali nukrypti.
Tarnautojas turi gerbti teistus ir pagrstus visuomens nari lkesius atsivelgdamas
ankstesn institucijos veikl. is principas taip pat kils i Vokietijos teisins sistemos ir
tvirtintas ES teisje.
Kai btina, tarnautojas turi patarti visuomenei, kaip turi bti nagrinjamas ne jo
kompetencijos ribose esantis klausimas ir koki veiksm turi bti imtasi sprendiant t
klausim.
Siningumas
Tarnautojas turi veikti nealikai, siningai ir pagrstai, administracinio siningumo
principas reikia ir tai, kad turi bti atsivelgiama tai, kokia tuo metu institucijai ar
tarnautojui prieinama informacija, o ne tai, ko ji nenumat dl neapdairumo, io
principo reikia ir ginuose su savo personalu.
Teis bti iklausytam ir daryti pareikimus
Kai lieiamos individ teiss ir interesai, tarnautojas turi utikrinti, kad bet kurioje
sprendimo primimo stadijoje bus paisoma gynybos teisi.
Kiekvienas visuomens narys tais atvejais, kai priimamas su jo teismis ar interesais
susijs
sprendimas, turi turti teis pateikti ratikus komentarus, o prireikus prie priimant
sprendim pateikti ir odines pastabas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas
viename i savo nutarim[9] princip paaikino taip: valstybs, taip pat valstybs
valdi gyvendinani bei kit valstybs institucij pareiga laikytis valstybs prisiimt
sipareigojim. T.y. savitas bdas apsaugoti privat interes nuo valstybs.
Atsakymas laikus pilieio kalba.
Pareiga perduoti laik kompetentingai institucijos tarnybai: tarnybos turi utikrinti,
kad byla neatidliojant bus perduota kompetentingai institucijos tarnybai.
Pareiga pagristi sprendim

Kiekvieno institucijos sprendimo, galinio neigiamai paveikti privataus asmens teises ar

interesus,
atveju privaloma idstyti to sprendimo primimo prieastis, aikiai nurodyti atitinkamus
faktus ir statymin sprendimo pagrind.
Pareiga pagrsti aktai, kurie yra pareigojantys, privalo bti pagrsti, pakanka
sprendime trumpai, glaustai, aikiai ir tinkamai nurodyti svarbiausius teisinius bei
faktinius aspektus, kuriais jis grindiamas ir kurie yra btini tam, kad motyvai priimti
sprendim bt suprasti.
Duomen apsauga
Tarnautojas turi ypa vengti naudoti asmeninius duomenis neteistiems tikslams ar
perduoti negaliotiems asmenims.
Pagrstas sprendim primimo terminas
Dar vienas gero administravimo principas svarbus kruoptumas, kuris reikia pareig
laiku atsakyti paklausimus, laiku atlikti reikiamas procedras. Kitas informavimo
principas susijs su pareiga neklaidinti Europos teismas nurod, jog institucijos,
pateikianios klaiding informacij, turt atlyginti dlto atsiradusius nuostolius. Pareiga
pateikti paaikinimus institucija privalo paaikinti, kaip ir kodl ji atlieka konkreius
veiksmus.
Gero administravimo princip nesilaikymas gali bti traktuojamas kaip procedr
paeidimas, u tai gali grsti ir alos ar nuostoli atlyginimas.

Diskrecijos svoka, principai, rys, administracinis aktas, jam bdingi poymiai

diskrecijos trkumai ir privalumai
Dicretion prancz, angl kalbomis reikia veiksm laisv, veikim savo nuoira,
protingum, apdairum. iuolaikinje teisje diskrecija reikia pasirinkimo, sprendim ir
veiksm laisv. Diskrecija - tai galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikr
veiklos laisv, priimant sprendimus, leidianti jam i keleto teisikai galim elgesio
variant pasirinkti, jo nuomone, geriausi. itoks pasirinkimas turi bti teistas, t.y.
valstybs ar savivaldybs subjektas privalo paisyti Konstitucijos, statym ir bendrj
teiss princip. Viena i diskrecijos paskiri yra suteikti teisei lankstumo, kad taikomas
statymas nebt vien tik akla norma. Ji yra btina biurokratiniame darbe, kur vyksta
tiesioginis bendravimas su interesantais, tokiais atvejais grietas elgesio reglamentavimas
bt nenaudingas, vilkinantis. Diskrecija yra gyvendinama administracini (valdymo/
administravimo) akt. Valstybs ar savivaldybs institucija ar jos tarnautojas, priimdamas
administracin sprendim ne tik taiko statym, bet ir gyvendina jiems suteikt
diskrecijos teis. Diskrecija btina situacijoms, kuriomis turi bti priimami sprendimai,

bet nra galimybs priirti j atliekam darb, pvz., policinink, socialini darbuotoj,
pagaliau mokytoj darbo nuolatos priirti nemanoma, nes jie gali bti geografikai
nutol nuo kontroliuojani subjekt, be to, jie bendrauja tiesiogiai su interesantais, todl
jiems turi bti suteikta diskrecija.
Europos Tarybos, kurios nare Lietuva yra nuo 1993 m., Ministr Komitetas dar prie
trisdeimt met prim rezoliucij Nr. (77) 31, kurioje nurod principus, turinius
utikrinti valstybs ar savivaldybi subjekt santyki su individais nealikum. Principai
tokie: teiss bti iklausytam, teiss informacij, teisin pagalb procedr metu, teiss
inoti apie priimamus sprendimus asmens atvilgiu, teiss paeist teisi, laisvi ir
interes gynyb. Vliau prim rekomendacij (80) 2 Dl administravimo subjekt
diskrecini gali gyvendinimo[10]. io Komiteto nuomone, valstybs ar savivaldybi
subjektai, gyvendindami administracin diskrecij, turt vadovautis iais pagrindiniais
principais:

Valdymo tiksl siekimas tik pagal statym suteiktus administravimo galiojimus,

t.y. teistumo principas. Todl svarbu aikiai nustatyti tiksl, kurio yra siekiama
priimant konkret sprendim. Manytina, kad tie tikslai, turi bti apibrti teiss
akte.
Objektyvumo ir nealikumo principas, atsivelgti tik tas faktines aplinkybes,
kurios yra bdingos konkreiai situacijai. Nealikai iklausyti abiej pusi ir
iekoti objektyviausio sprendimo.
Valstybs ar savivaldybi subjektai privalo laikytis lygybs statymui principo ir
vengti diskriminacijos.
Proporcingumo principas reikia btinyb ilaikyti konkretaus individo bei
visuomens interes pusiausvyr. Priimam sprendim proporcingumas jais
siekiamam tikslui.
Protingo termino principas (atliekant sankcionavimo, registravimo,
licencijavimo, patentavimo, sertifikavimo veiksmus). Juk terminas priklauso nuo
daugelio faktori nuo klausimo reikmingumo, ar jis yra skubus, ar daugeliui
asmen skirtas ir t.t.

Europos Taryba taip pat rekomendavo tam, kad bt utikrintas reikiamas

administracini subjekt veiklos vientisumas, asmen teisti lkesiai, lygybs principas,
btina nustatyti bendras taisykles, pagal kurias bt gyvendinama administracin
diskrecija. Jos turi bti ir nustatytos ir paskelbtos.
Administracin diskrecija Lietuvoje vis dar gyvendinama savo pai sukurtomis
neoficialiomis taisyklmis. Tuo tarpu jos turi bti nurodytos aikiai viename akte, pvz.
administracinio proceso kodekse (tokio Lietuva neturi), pagaliau diskrecijos
gyvendinimo priemons galt bti nustatytos Vieojo administravimo statyme.
Europos Teisingumo Teismas vienoje i byl pastebjo, jog teista diskrecija negalima be
vadovavimosi bendraisiais AT principais.
Diskrecijos rys:

Diskrecijos riavimo bd yra vairi. Pavyzdiui, diskrecij galima suskirstyti pagal

valstybs valdi akas: statym leidjo diskrecija, vykdomosios valdios diskrecija,
teisin diskrecija. Jeigu nebt valdi diskrecijos, tai nebt galima kalbti apie valdi
savarankikum, atskyrim, nes bt atimta galimyb kiekvienai valdiai priimti
savarankikus sprendimus.
Mums aktuali yra vykdomosios valdios diskrecija. Taigi jos rys yra tokios:

administracin diskrecija valstybs ar savivaldybi subjektai naudojasi veiksm

laisve, vykdydami savo funkcijas;
legislatyvin administracin diskrecija teiskros funkcij perdavimas
vykdomajai valdiai, t.y. vykdomoji valdia, leisdama postatyminius aktus,
vykdo kvazilegislatyvines funkcijas. Toms funkcijoms atlikti suteikiama
legislatyvin diskrecija. Tai reikia, jog ji vykdo statymus, leisdama
postatyminius teiss aktus, kuriuose konkretizuoja, detalizuoja statym
nuostatas, o tai reikia, jog ji tampa teiskros subjektu. Taigi parlamentas tarsi
perduoda teiskros funkcij Vyriausybei, o i toliau j perduoda ministerijoms,
staigoms prie ministerij, staig prie ministerij teritorinms staigoms.

Diskrecijai bdingi ir privalumai ir trkumai.

Diskrecijos privalumai:
statymo ar kito teiss akto leidjas negali numatyti vis gyvenimo atvej, todl
diskrecija utikrina pareign veiklos lankstum. Tarnautojas vadovaujasi ne tiek
statymo raide, kiek statymo dvasia, jis adekvaiai reaguoja susidariusias
aplinkybes.
Diskrecijos trkumai:
piliet gali padaryti priklausom nuo tarnautojo malons, nes diskrecij sudtinga
suderinti su patikimumo, nuspjamumo princip gyvendinimu, o tai gali sudaryti slygas
savivalei. Taip lengva sukeroti korupcijai, pvz., kai sprendimas iduoti leidim statybai ar
licencij prekiauti alkoholiu priklauso ne nuo to, ar pareikjas pateik visus reikalingus
dokumentus, o nuo tarnautojo korupcinio supratingumo. Todl naudojimsi diskrecija
reikia kontroliuoti, siekiant utikrinti, kad ja bt naudojamasi tinkamai. T daniausiai
atlieka administraciniai teismai, taiau jie tik konstatuoja fakt, ar nebuvo paeistas
statymas, kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas nevirijo kompetencijos, ar tai
neprietarauja tos institucijos steigimo tikslams ir panaiai, taiau tiesiogiai pilieiui
nepadeda. ia daugiausiai gali nuveikti Seimo kontrolieriai[11]. Jie gali pasilyti itaisyti
dl netinkam veiksm atsiradusi al. Taiau Seimo kontrolierius gali priimti tik
rekomendacinio pobdio sprendim. Btini statyminiai saugikliai, kurie utikrint, kad
mintoji laisv nevirst savivale, o netinkamai suteiktas diskrecines teises gyvendinant
priimti sprendimai nebt taikomi. Diskrecija visuomet turi bti teisin, t.y. nustatyta
teiss aktuose.

Reziumuojant pateiksiu princip sistemas:

Pirmoji administracins teiss sistema:
1. Teiss krimo principai.
2. Administracins teiss taikymo principai.
3. Principai, taikytini priimant valstybs ar savivaldybs subjektams sprendimus asmen
atvilgiu.
4. Administracins teiss institut principai, t.y. specialieji principai.
5. Administracinio proceso principai.
6. Administracins teiss reviziniai principai, kuriais tobulinama administracin teis.

Antroji administracins teiss princip sistema:

1. Konstituciniai administracins teiss principai.
2. Fundamentalieji administracins teiss principai.
3. Specialieji teiss principai.
4. Administracins diskrecijos principai.
5. Administracins teiss taikymo principai.

Treioji administracins teiss princip sistema:

1. Materialios administracins teiss principai.
2. Procesins administracins teiss principai.

Ketvirtoji siloma princip sistema:

1. Pagrindiniai administracins teiss principai (arba politiniai teisiniai).
2. Organizaciniai techniniai administracins teiss principai.

Principai, kuriais turi vadovautis valstybs tarnautojai santykiuose su mogum.

Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Atskleiskite santyk tarp teiss principo ir normos.

Kada remiamasi teiss principais?
K reikia lotyn kalbos odis principium?
Kaip teiss teorijoje gali bti skirstomi principai?
Kokie yra teiss krimo principai?
Kokie yra administracins teiss taikymo principai?
Kokie yra teiss principai, taikytini priimant valstybs ar savivaldybs subjektams
sprendimus asmen atvilgiu?
8. Pagal k skirstomi specialieji administracins teiss principai?
9. Kokie yra specialieji administracins teiss principai? (atsakykite, remdamiesi
atitinkamais teiss aktais).
10. Pateikite administracinio proceso princip pavyzdi ir juos paaikinkite
11. Kokios institucijos remiasi reviziniais administracins teiss principais?
12. Pateikite revizini administracins teiss pavyzdi.
13. Pateikite konstitucini princip pavyzdi ir juos paaikinkite.
14. Pateikite fundamentalij administracins teiss pavyzdi ir juos paaikinkite.
15. Kok vadovl ileido Europos Komiteto Teisinio bendradarbiavimo
administracins teiss projekt grup?
16. Kaip skirstomi administracins teiss principai, remiantis aukiau mintu
vadovliu?
17. Kokie yra pagrindiniai administracins teiss principai?
18. Kokie yra techniniai organizaciniai administracins teiss principai?
19. Paaikinkite proporcingumo principo esm.
20. Paaikinkite subsidiarumo principo esm.
21. Kokie principai numatyti Europos tinkamo administravimo elgesio kodekse?
22. K reikia tarptautinis odis diskrecija?
23. Kam skirta diskrecija?
24. Kokie diskrecijos principai numatyti rekomendacijoje (80) 2 Dl administravimo
subjekt diskrecini gali gyvendinimo?
25. Kokios diskrecijos rys gali bti, remiantis valstybs valdios ak kriterijumi?
26. Kokios yra vykdomosios valdios diskrecijos rys?
27. Kodl galima sakyti, jog vykdomosios valdios institucijos vykdo
kvazilegislatyvin funkcij?
28. Kokie yra diskrecijos privalumai ir trkumai?
29. Reziumuojant pabandykite parayti keturi administracins teiss princip
sistemas, o po to pabandykite savarankikai kiekvien i t sistem papildyti
principais.

[1] Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius , Teisins

informacijos centras. 2004. P. 124.
[2] Andrukeviius A. Administracins teiss principai: konglomeratas ir katalogas//
Teis. 2004, Nr. 53.
[3] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas// Valstybs inios. 2006, Nr.
77-2975.
[4] Lietuvos Respublikos Valstybs tarnybos statymas// Valstybs inios. 1999, Nr. 662130.
[5] Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas// Valstybs inios. 2000, Nr. 902777.
[6] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas// Valstybs inios. 1994, Nr. 551049.
[7] Principles of Administrative Law Concerning the Relations Between Administrative
Authorities and Private Persons. A Handbook, Directorate of Legal Affairs, Strasbourg
1996, prepared by the European Committee on Legal Co-operation (CDCJ) and Project
Group on Administrative Law 9CJ-DA
[8] Europos Bendrijos Steigimo sutartis ( suvestin redakcija) 5 straipsnis (buv. 3 b
straipsnis)
[9]
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas Dl Lietuvos
Respublikos statymo "Dl piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt
atstatymo tvarkos ir slyg"14straipsnio (1993 m. Sausio 12 d. Redakcija), Lietuvos
Respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymo 2
straipsnio 1 dalies bei ios dalies 5 punkto, 15, 20 ir 21 straipsni (2002 m. sausio 15d.
Redakcija), Lietuvos respublikos piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt
atkrimo statymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punkt, io straipsnio 2 ir 4 dali, 16
straipsnio 10 dalies, 20 straipsnio (2002 m. spalio 29 d. Redakcija) atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai ir dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1994 m. sausio 17 d.
nutarimoNr.27"Dlgyvenamj nam, btin valstybs reikmms, ipirkimo" atitikties
Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos statymo "Dl piliei
nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg" 14 straipsniui
(1993 m. sausio 12 d. redakcija)// Valstybs inios. 2003-03-19, Nr. 27-1098.
[10] Linkeviit I. Administracin diskrecija// Justitia Vilnius, 2004, Nr. 2 (50).

[11] Urmonas A. Praneviien B. Administracins diskrecijos esm ir diskrecijos

kontrols galimybs// Jurisprudencija Vilnius, 2002, T. 32 (24).
3 tema. Administracins teiss normos

Administracinis teisinis reguliavimo mechanizmas ir jo elementai.

Pradedant kalbti apie administracinio teisinio reguliavimo mechanizm, mums reikia
prisiminti, kas apskritai yra teis ir kokios pamatins kategorijos apibdinti j yra labai
svarbios. Teis tai idja, paversta teiss norma ir galiausiai moni elgesio
realybe, t.y. teisiniais santykiais.
Taigi teisin idja, teiss norma ir teisiniai santykiai tai trys pirmins fundamentins
teiss kategorijos arba dar kitaip teiss egzistavimo lygmenys.
Pirmasis ir pradinis administracins teiss esaties lygmuo yra teisins idjos. elgesio
taisykl pretenduojantis interesas i pradi turi bti sismonintas, vadinasi, perkeltas
mogaus smon ir transformuotas atitinkam idj kaip bsimo, pageidaujamo elgesio
vizija (projektas). Idjos yra vis daikt pradai. iuo atveju teisins idjos - tai
pageidaujamo socialini santyki modelio vaizdiniai. Teis ia dar egzistuoja moni
smonje kaip idja, kaip dvasin bsimo elgesio galimyb. U ios smons rib dar
nra teiss kaip jgos, galinios daryti real poveik praktiniam moni elgesiui. Taiau
ioje idjoje jau slypi siekis virsti knu", t.y. teiss normomis, sakmiu moni elgesio
imperatyvu. Kuo auktesnis visuomens kultros lygis, tuo geresnis pagrindas teisei.
Taigi kad visuomenje atsirast teiss norma, turi pirmiausia susiformuoti tokios normos
idja, ji nra privaloma, imepratyvi, bet, jeigu jai pritaria visuomens dauguma, i idja
gali virsti visiems privaloma elgesio taisykle, kurios gyvendinim gali garantuoti ir
valstybs prievarta.
Antrasis teiss egzistavimo lygmuo yra administracins teiss normos, kaip teisinio
reguliavimo instrumento, socialini norm sistemoje gyvendinimas.
Administracinis teiss reguliavimas pradedamas normini teiss akt leidyba. Tai tas pats
idjinis elgesio taisykls projektas (modelis) tik jau oficialiai valstybs paskelbtas,
garantuojamas valstybs prievarta ir dl to taps visuotinai privalomo elgesio taisykle,
pajgia daryti tiesiogin poveik moni elgesiui. ioje stadijoje ypa svarbs tokie
principai kaip teisingumo, teistumo, mogaus teisi apsaugos, teiss akt mokslinio
pagrindimo, demokratijos.
Kiekvienas kodeksas, statymas, postatyminis aktas turi numatyti priemones tikslams
pasiekti, prieingu atveju, sunku kalbti apie teiss akto veiksmingum. Neturi bti
atotrkio tarp teiss normos ir jos realizavimo. Administracins teiss norm krimas turi
bti orientuotas praktin norm gyvendinim. Rengiant teiss normin akt, btina

vertinti, ar yra mechanizmas, kuris galint realizuoti naujas normas, prieingu atveju
norma tampa tik formalia.
Teiss norma, skirtingai nuo teisins idjos, pajgi daryti tiesiogin poveik moni
elgesiui, j norminti, valdyti ir t.t. Btina nustatyti veiksming teiss norm gyvendinimo
mechanizm.
Treiasis teiss egzistavimo lygmuo - administraciniai teisiniai santykiai. Tai teiss
norm formuluojami leidimai ir imperatyvai, virt praktiniu moni elgesiu t.y. teisiniais
santykiais. Administracins teiss reguliacins funkcijos vykdomos taikant
administracins teiss normas, kurios galina veikti tam tikroje situacijoje, tam tikru
bdu. Taiau teiss normomis gali bti draudiami tam tikri veiksmai, u kuri atlikim
gresia atitinkamos juridins sankcijos. Kita vertus, suteikiama pasirinkimo galimyb
atitinkamoje situacijoje veikti vienu i galim bd, taip pat galimyb veikti savo
nuoira, t.y. atlikti arba neatlikti administracins teiss normose konkreiai situacijai
numatytus veiksmus.
Taigi galima teigti, jog pirmasis teisins bties lygmuo teisin idja utikrina teiss
smoningum, antrasis teiss norma utikrina to smoningumo normin pobd ir
privalomum, treiasis teisiniai santykiai praktin jos funkcionalum.
Teis turi gauti socialin pagreit, nes ji pati savaime nesuveiks ir egzistuos kakur alia
visuomens gyvenimo. Tas socialinis pagreitis tai teiss samprat i moni smons
perklimas j veiksmus.
Siekiant, kad teis bt funkcionuojanti, judri, susiduriama su teisinio reguliavimo
svoka. Mes jau minjome, kad teisinis reguliavimas tai socialinio reguliavimo ris,
kai poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis ir teiss principais[1]. Dar
teisin reguliavim galima apibdinti taip: tai praktikai funkcionuojanti, veikianti teis
moni pasaulyje. Reguliuoti moni elges - tai j modeliuoti subjektinmis teismis
(leidimais) ir pareigomis (draudimais, pareigojimais). iuo modeliavimu kaip tik ir
daromas tiesioginis poveikis moni elgesiui, j santykiams.
Administracinis teisinis reguliavimas vykdomas:

tvarkant, tobulinant ir tvirtinant atitinkamus visuomeninius santykius;

konstruojant naujus visuomeninius santykius, kurie atitikt Lietuvos Respublikos
Konstitucij, veikianius statymus, socialines ekonomines slygas;
apsaugant visuomeninius santykius, kurie sureguliuoti administracins teiss ir
kit teiss ak normomis;
eliminuojant tuos visuomeninius santykius, kurie prietarauja piliei,
visuomens ar valstybs interesams vieojo valdymo sferoje.

Administracinio teisinio reguliavimo elementais laikomi:

1) administracinio teisinio reguliavimo objektas (dalykas),

2) administracinio teisinio reguliavimo metodas,

3) administracinio teisinio reguliavimo stadijos:
Laiko poiriu galima iskirti dvi administracinio teisinio reguliavimo stadijas:
1) administracins teiss subjekt teisins padties pirminis nustatymas;
2) asmens traukimas administracinius teisinius santykius, nulemiant asmens teisin
padt.
Taigi, jei mes norime stebti ir tyrinti administracins teiss veikimo dsningumus, j
sistemikum, administracins teis judrum, j objektyvuoti, tai vien tik inoti
administracins teiss norm nepakanka. Tam yra skirtas visas teisinio reguliavimo
mechanizmas. Galima sakyti, kad teiss norm poveikis moni elgesiui atsiskleidia per
administracinio teisinio reguliavimo mechanizm. Administracinio teisinio reguliavimo
mechanizmas tai administracinio teisinio poveikio reguliuojamiems visuomeniniams
santykiams priemoni, procedr, proces ar situacij visuma, kuri pagalba
administracin teis veikia visuomeninius santykius vieajame valdyme. is
mechanizmas tai vienas i administracins teiss objektyvacijos fragment. Apskritai
is mechanizmas yra teiss judjimo visuma, kryptys.
Kokie yra administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementai?
1) administracins teiss norma,
2) administraciniai teisiniai santykiai,
3) administracini teisini norm aikinimo aktai,
4) administracini teisini norm gyvendinimas:
naudojimasis teise;
administracins teiss norm vykdymas;
administracins teiss norm laikymasis;
administracins teiss norm taikymas;
5) administracins teiss principai.
i smulki kategorij inojimas, padeda tobulinti teisinio reguliavimo efektyvum, netgi
paios teiss akos veikimo efektyvum. Tai tarsi teiss poveikio moni elgesiui dalys.

Administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementus jungia tam tikri etapai.

iuos etapus dar galima vardinti kaip valstybs valdios ak institucij bendravimo su
kitais teiss subjektais administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo grandimis:
Pirmasis etapas.Administracinio teisinio reguliavimo mechanizmas pradedamas teisini
akt leidyba, joje atsiskleidia valstybs valios iraika nukreipta teiss vykdytojus. ia
teisiniai aktai turi dvejop reikm: pirma, juose gldi valdymo santyki dalyviams skirta
informacija apie valstybs teisinius reikalavimus; antra, teiss aktuose nurodomos
teisins priemons, kuriomis geriausiai derinti asmen ir j grupi vali su valstybs
valia;
Antrasis etapas . Teiss aktai privalo bti publikuoti, panaudojant informacijos
priemones, todl is etapas teorijoje dar vadinamas informaciniu bendravimu;
Treiasis etapas vadinamas ideologiniu bendravimu. iuo etapu teisini santyki
subjektai tikinami teisines nuostatas vykdyti savanorikai;
Ketvirtasis etapas vardijamas kaip skatinamasis bendravimas, t.y. valstybs valdios
ak institucijos skatina (tiek moralikai, tiek materialiai) teisini reikalavim vykdym;
Penktasis etapas vadinamas prevencinio bendravimo etapu. Tai reikia, jog valstyb gali
panaudoti administracinio poveikio priemons, jeigu teiss subjektai paeidia teiss
norm reikalavimus.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie yra trys teiss egzistavimo lygmenys?
2. Kaip galtumte apibdinti teiss idj?
3. Kaip galtumte apibdinti teiss norm?
4. Kaip galtumte apibdinti teisinius santykius?
5. Kaip ie trys lygmenys vienas su kitu susij?
6. Kaip galima apibdinti socialin pagreit, kur privalo gyti teis?
7. K reikia reguliuoti moni elges?
8. Kokie yra administracinio teisinio reguliavimo elementai?
9. Kam skirtas teisinio reguliavimo mechanizmas?
10. Kokie yra administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementai?
11. Iskaidykite administracini teisini norm gyvendinim.
12. Kas jungia administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementus?
13. Kokie yra administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo etapai?

Administracins teiss normos. Administracins teiss norm ypatumai.

Administracins teiss norm rys.

Minjome, jog vyrauja trys teiss egzistavimo elementai. Vienas i j yra teiss norma.
Lotyn kalbos odis norma reikia nustatyt kiek, mat, taisykl.
Administracins teiss normos yra teiss norm ris. Tai yra elgesio taisykls,
reguliuojanios visuomeninius santykius vieojo valdymo srityse. Administracins
teiss normos tai valstybs institucij priimtos ar patvirtintos, formaliai apibrtos,
bendrai privalomos elgesio taisykls, skirtos reguliuoti visuomeninius santykius
valstybinio valdymo srityje[2].
Administracins teiss normai bdingi bendrieji teiss normos poymiai, t.y. teiss
normai charakteringas norminamasis pobdis, joje yra suformuluota elgesio taisykl, kuri
yra visuotinai privaloma, apibrianti reguliuojam visuomenini santyki subjekt
teises ir pareigas.
Taiau administracinms teiss normoms bdingi ir skiriamieji bruoai, t.y. atskiriantys
jas nuo kit teiss ak norm poymiai. Administracins teiss norm iskirtinum
lemia:
specifinis reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, susiklostantys vieojo valdymo
(valstybinio valdymo) srityje;
teisinio reguliavimo metod iraika, t.y. administracinis teisinis metodas.
Administracins
teiss normos, nustatydamos reguliuojam visuomenini santyki dalyvi teises ir
pareigas, valdingus galinimus suteikia tik vieojo administravimo institucijoms;
administracins teiss normoms bdingas imperatyvumas. Imperatyvumas pasireikia
tokiomis formomis, nulemianiomis ir administracini teiss norm ris:
tiesioginiu paliepimu, pareigojaniu visuomenini santyki dalyvius elgtis tik normoje
nurodytu bdu. Dar tokio tipo normos gali bti vadinamos pareigojaniomis, t.y.
nurodanios atlikti tam tikrus veiksmus, kuri reikalauja atitinkama norma (pvz.,
automobilio savininkui numatyta pareiga automobil registruoti ir nuolatos dalyvauti
techninje apiroje); taigi pareigojanios normos;
draudianios, t. y. numatanios tam tikr veiksm, nurodyt tam tikroje normoje
draudim (pvz.: draudiama triukmauti daugiabuiuose manuose po nustatytos valandos;
draudiama pardavinti alkoholinius grimus ir tabako gaminius nepilnameiams ir t.t.);
draudianios normos;
nurodymu, suteikianiu valdymo santyki subjektui, neperengus administracins teiss
normos rib, pasirinkti vien i normoje numatyt elgesio variant (pvz., policijos
pareignas gali spti Keli eismo taisykli paeidj arba skirti baud); rekomendacins
normos;

galinanios administracins teiss normos, t.y. numatanios galimyb elgtis savo

nuoira, bet
neperengiant tam tikros normos reikalavim rib (pvz., normos, suteikianios galimyb
asmenims apsksti pareigno ar kit valstybs tarnautoj neteistus veiksmus, asmuo gali
pasirinkti, ar jam kreiptis teism, ar ne).
4. pagal administracins teiss norm ris yra apibriamas administracins teiss
norm turinys. Pagal poym administracins teiss normos gali bti:
pareigojanios;
draudianios;
galinanios.
5. administracins teiss normos nustato valstybinio valdymo ir vietos savivaldos
subjekt
tarpusavio santykius bei teisin reim, numato j teises bei pareigas valstybinio valdymo
srityje;
6. nustato ir utikrina valstybins drausms ir teistumo reim visuomeniniuose
santykiuose;
7. reguliuoja administracin atsakomyb, kuri yra teisin apsaugos priemon nuo
pasiksinimo pai norm;
8. administracins teiss normas kuria ne tik statym leidiamoji valdia, bet ir
vykdomosios valdios subjektai gyvendinant statymus valstybinio valdymo veiklos
srityje;
9. administracins teiss norm pagalba aprpinamos kit teiss ak visuomenini
santyki reguliavimas (finans, darbo, mokesi, aplinkosaugos ir t.t.).

Administracins teiss norm struktra.

Administracins teiss normos elementai yra hipotez, dispozicija ir sankcija.
Hipotez tai normos dalis, nurodanti konkreias aplinkybes ar slygas, kuriomis i
norma turi bti taikoma arba vykdoma. Hipotezje nurodomos aplinkybs yra juridiniai
faktai, kuri pagrindu atsiranda ir kinta, inyksta atitinkami administraciniai teisiniai
santykiai.

Dispozicija tai svarbiausia, pamatin administracins teiss normos dalis. Ji nustato

tam tikr norminio elgesio taisykl. ia atsiskleidia reguliuojamo visuomeninio santykio
subjekt teiss, pareigos, galinimai, leidiama elgsena, draudimai, ribojimai.
Sankcija ioje administracins teiss normos dalyje nurodomos valstybs poveikio
priemons, kurios turi bti taikomos asmenims, paeidusiems teiss normoje tvirtint
taisykl.
Administracins teiss norm struktra nors ir panai kit teiss ak norm vidin
struktr, taiau yra ir tam tikr skirtum, pvz., ne visos administracins teiss normos
turi sankcij, Administracini teiss paeidim kodekse yra daug blanketini norm (jos
nra idstytos dispozicijoje, o kitame teiss akte).
Pateiksime pavyzdi:
I Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo:
5 straipsnis. Vyriausybs atsakomyb ir atskaitomyb
1. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl (hipotez). Vyriausyb ne
reiau kaip kart per metus pateikia Seimui savo metin veiklos ataskait (dispozicija).
2. Seimo reikalavimu (hipotez) Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri
ministrai atsiskaito Seime u savo veikl (dispozicija).
3. Ministrai, - vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims- hipotez, yra atsakingi
Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui
dispozicija.
11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba
nutarimo projekto dl nepasitikjimo Vyriausybe pateikimas
1. Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij
Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projekt dl nepasitikjimo
Vyriausybe. - dispozicija
2. Seimas, -apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij arba
Vyriausybs atsakym nutarimo dl nepasitikjimo projekt, ,-alternatyvi hipotez, gali
nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip puss Seimo nari bals
dauguma slaptu balsavimu pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba
Vyriausybe - dispozicija.
3. Pareikus nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe (hipotez),
Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausyb privalo t pai dien atsistatydinti
(dispozicija).

4. Kai Seimas pareikia nepasitikjim Ministru Pirmininku (hipotez), atsistatydina visa

Vyriausyb (dispozicija).

I Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo:

28 straipsnis. Valstybs tarnautoj atsakomyb
U valstybs ir savivaldybsinstitucijai ir staigaipadaryt materialin al (hipotez)
valstybs tarnautojai traukiami materialinn atsakomybn (dispozicija).
34 straipsnis. Nualinimas nuo pareig
1. Valstybs tarnautojui, kuris pasirod tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigs nuo
narkotini ar toksini mediag (hipotez), tiesioginis jo vadovas t dien gali neleisti
dirbti ir sustabdyti darbo umokesio mokjim (sankcija).
32 straipsnis. Materialins atsakomybs slygos ir alos atlyginimo tvarka
1. Valstybs tarnautojas turi atlyginti savo neteistakaltaveika valstybs ir
savivaldybsinstitucijai ir staigai padaryt tiesiogin materialin al (dispozicija).
2. Valstybs tarnautojas atlygina vis io straipsnio 1 dalyje nurodyt al (hipotez),
jeigu j padar atlikdamas vidausadministravimo veikl (dispozicija) ...
3. Valstybs ir savivaldybsinstitucijai ir staigaipadaryt al (hipotez) valstybs
tarnautojas gali atlyginti savo noru (dispozicija).
4. Jei valstybs tarnautojas gera valia ali susitarimu alos neatlygino natra ar pinigais
(hipotez), padarytos alos atlyginimas gali bti t valstybs tarnautoj pareigas
primusio asmens sprendimu iskaitomas i valstybs tarnautojo darbo umokesio
nevirijant vidutinio darbo umokesio (dispozicija).
5. Atlyginant al (hipotez) iiekoma suma negali viryti 20 procent valstybs
tarnautojui priklausanio per mnes mokti darbo umokesio (dispozicija).
6. Valstybs tarnautojas, nesutinkantis su j pareigas primusio asmens sprendimu dl
valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigaipadarytos alos atlyginimo (hipotez), turi
teis kreiptis teism (dispozicija).
I administracini teiss paeidim kodekso:
41(4) straipsnis. Darbo umokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos paeidimas

Darbo umokesio apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos

darbo apmokjimo statyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinje arba darbo
sutartyje, paeidimas ne dl darbuotojo kalts (hipotez) utraukia baud darbdaviams ar j galiotiems asmenims (dispozicija) nuo penki imt
iki penki tkstani lit (sankcija).
Administracins teiss norm klasifikavimas .
Pagal klasifikavim galima nustatyti ir administracins teiss norm ris, nes
administracini norm rys priklauso nuo klasifikavimo kriterij.
Pagal subjektus administracins teiss normos yra toki ri:
normos, reguliuojanios valstybs ar savivaldybi institucij teisin padt (pvz.,
Lietuvos
banko statymo 1 straipsnis skelbia, Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos
bankas, kuris nuosavybs teise priklauso Lietuvos valstybei[3]);
normos, reguliuojanios valstybs tarnautoj teisin padt (pvz., Valstybs tarnybos
statymo 2
str. 3 dalis[4] skelbia, fizinis asmuo, einantis pareigas valstybs tarnyboje ir atliekantis
io straipsnio 1 dalyje nurodyt vieojo administravimo veikl ir pan.);
normos, reguliuojanios nevyriausybini organizacij teisin padt valstybinio valdymo
srityje (pvz., Lietuvos asociacij statymo 2 straipsnio 1 dalis[5] apibria asociacij
juridin status: asociacija savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs
vieasis juridinis asmuo);
normos, reguliuojanios asmen (tiek fizini, tiek juridini) teisin padt valstybiniame
valdyme.
Administracins teiss normos gali bti klasifikuojamos pagal adresavim valstybs ar
savivaldybi institucijoms:
normos, nustatanios valstybs ar savivaldybi institucij susikrimo, reorganizavimo ir
likvidavimo tvark (pvz., Vyriausybs statymo 30 str. 1 dalis[6] nustato, kad prie
ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, taip pat kontrols ar apskaitos
funkcijas vykdanios tarnybos ir inspekcijos).
normos, nustatanios tam tikr institucij galiojimus, sukuriant, stambinant, perduodant
kit inybin priklausomyb ir likviduojant valdymo institucijas ;

normos, nustatanios vairi valdymo institucij kompetencij (pvz., ministerij

nuostatuose);
normos, nustatanios valstybs ar savivaldybi institucij struktr (pvz., Vyriausybs
statymo
1 straipsnis[7] skelbia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb) sudaro
Ministras Pirmininkas ir ministrai arba Vietos savivaldos statymo 3 str. 3 dalis[8]:
Savivaldybs institucijos atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybs taryba, ir
vykdomoji institucija, tai yra savivaldybs administracijos direktorius, turinios vietos
valdios ir vieojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybs institucijos yra
atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij gyvendinim bendruomens interesais);
normos, nustatanios valstybini valdymo institucij teisins veiklos formas ir metodus
(prievartos priemoni taikymas, pvz., Lietuvos banko statymo 11 str. 1 dalies 18
punktas[9] nustato, kad Lietuvos banko valdyba sprendia klausimus dl statymuose
nustatyt licencij, leidim, sutikim idavimo kredito staigoms ir j ataukimo);
normos, nustatanios valstybs ar savivaldybi institucij atskir grandi tarpusavio
santykius (pvz.: pavaldumas, antai Vyriausybs statymo 33 str. 3 dalis[10] nustato, kad
Vyriausybs staigai vadovauja generalinis direktorius. Vyriausybs staigos vadovas yra
pavaldus Ministrui Pirmininkui);
normos, nustatanios kontrols organizavim ir vykdym valstybinio valdymo srityje
(pvz.,
Vyriausybs statymo 35 str. 3 dalis[11] nustato, kad ar savivaldybs laikosi Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri
Vyriausybs skiriami atstovai);
normos, nustatanios valstybs ar savivaldybi institucij pareigas asmen atvilgiu (io
tipo administracins teiss norm galima rasti ir Vyriausybs, ir Vietos savivaldos, ir
Vieojo administravimo, ir kituose statymuose).
Pagal savo turin administracins teiss normos dalijamos materialines ir procesines:
Administracins teiss materialins normos nustato valdymo santyki dalyvi teisi ir
pareig turin, elgesio taisykl. Pavyzdiui, Veterinarijos statyme yra numatyti
veterinarijos, kuri sudaro valstybin ir privati veterinarija, udaviniai, t.y.: apsaugoti nuo
lig gyvulius ir kitus gyvnus; gydyti serganius gyvulius; padti apsaugoti gamt nuo
taros; diegti veterinarijos mokslo naujoves. tai ia yra materialins normos, o tai tam,
kad tos materialins normos realiai veikt, reikalingas io ar kito statymo gyvendinimo
mechanizmas, t.y. materialij norm aptarnaujani procesini norm.
Administracins procesins normos nustato valdymo santyki subjekt teisi ir pareig
gyvendinimo tvark, vykdomosios tvarkomosios veiklos gyvendinimo procedras.

Pavyzdiui,Administracini byl teisenos statymo 23 straipsnis[12] nurodo skundo

(praymo) form ir turin, antai ir Vieojo administravimo statymo 8 straipsnis[13]
nurodo individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Pavyzdi yra
daugyb.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokia administracins teiss normos vidin struktra?
2. Apibdinkite hipotez, dispozicij, sankcij (apibdindami mokymosi procese
naudokits prof. A. Vaivilos vadovliu Teiss teorija).
3. Kokie skiriamieji administracins teiss normos bruoai, lyginant su kit teiss
ak normomis?
4. Pagal kokius kriterijus gali bti klasifikuojamos administracins teiss normos?
5. Koks yra materialini ir procesini norm tarpusavio santykis?

Administracini teiss norm aikinimo aktai.

Teiss aikinimas tai mstymo procesas. Jis reikalingas tam, kad teiss norm turinys
bt teisingai nustatytas. Danai teiss aktuose galima pastebti, jog statym leidjas
vartoja skirtingas svokas tiems patiems reikiniams apibdinti. Pavyzdiui, vienuose
teiss aktuose vieieji interesai pavadinami kaip visuomeniniai interesai, kituose kaip
valstybs interesas, dar kituose kaip Lietuvos Respublikos interesas; vienuose teiss
aktuose vartojama svoka parlamentin prieira, kituose parlamentin kontrol;
vienuose teiss aktuose kalbama apie viej administravim, kituose apie valstybin
valdym, treiuose apie viej valdym. Toks vairus kategorij vartojimas nea didel
painiav praktiniam administracins teiss norm taikymui, todl btinas administracins
teiss norm aikinimas, interpretavimas.
Administracin teiss norm aikinimas tai teiss subjekt (valstybs, savivaldybi
institucij, staig, nevyriausybini organizacij, pareign, mokslinink, ekspert,
specialist, piliei) intelektualin veikla, skirta atskleisti administracins teiss normos
prasm, t.y. teisi ir pareig turin bei j santyk.
Administracins teiss aikinimas susideda i dviej dali:
1) administracins teiss norm isiaikinimo, t.y. pats asmuo, taikantis teiss norm,
apsisprendia, kaip vien ar kit norm taikyti. Isiaikinimas iorikai nepasireikia;
2) isiaikintos administracins teiss normos prasms paaikinimo kitiems teiss
subjektams, t.y. aikintojas sau isiaikins administracins teiss normos turin,
paaikina kitiems teiss subjektams odiu ar ratu.
Egzistuoja oficialusis ir neoficialusis administracins teiss normos aikinimas:

oficialij aikinim pavyzdiais galt bti teism praktika, pvz., administracini

teism
praktika, leidiama dukart per metus. Oficialus statym iaikinimas yra labai svarbus,
nes sudaro galimybes vienodai suprasti ir taikyti statymus.
neoficialij teiss norm aikinimas tai piliei pamstymai, vairs komentuojantys
mokslinink straipsniai, dstytoj aikinimai ir pan.
Teiss akt aikinimas yra vienas i teisinio reguliavimo mechanizm element, tai yra
btina teisinio reguliavimo slyga.
Administracins teiss norm gyvendinimas, gyvendinimo formos.
Administracins teiss norm gyvendinimas, gyvendinimo formos.
Administracins teiss norm taikymas, taikymo formos.
Kad administracins teiss norma veikt, reikalingas jos gyvendinimo mechanizmas.
Teisinio santykio subjektas, elgdamasis administracins teiss normos dispozicijos ribose
(veikdamas ar neveikdamas), gyvendina (realizuoja) tam tikr teiss norm.
Administracins teiss norm gyvendinimas tai vienas i teiss objektyvacijosetap
tiesioginis normos reikalavim pritaikymas. Tai praktin, procesin veikla, siekiant
tinkamai sureguliuoti visuomeninius valdymo santykius[14].
Teiss teorijoje yra iskiriamos keturios administracins teiss norm gyvendinimo
formos: naudojimasis teise, vykdymas, laikymasis ir administracins teiss norm
gyvendinimas. Tok administracins teiss gyvendinimo form skirstym lemia
gyvendinam teiss norm poymiai, ypatumai. Pagal tai, ar gyvendinamos galinanios
(leidianios), pareigojanios, ar draudianios teiss normos, ir yra skiriamos keturios
administracins teiss norm gyvendinimo formos naudojimasis teise, teiss vykdymas
ir teiss laikymasis. Naudojimasis teise, jos vykdymas, laikymasis yra paprastosios
administracins teiss norm gyvendinimo formos, o administracins teiss norm
taikymas yra ypatinga teiss gyvendinimo forma.
Naudojimusi teise subjektai gyvendina savo subjektines teises, kurias jiems suteikia
teiss normos. ios formos bdingas bruoas yra aktyvus subjekto elgesys, t.y. subjektai
gali pasirinkti leistin elgesio variant, gali patys nusprsti, ar jiems pasinaudoti
suteikiama subjektine teise, ar ne (pvz., ar usiimti tam tikra verslo aka, ar ne arba sksti
valstybs tarnautojo priimt sprendim ar ne).Vykdymu subjektas btinai turi vykdyti
teiss normos dispozicijoje nurodytus reikalavimus. Teiss subjektas gyvendina aktyvias
teisines pareigas. ios formos bdingas bruoas taip pat yra aktyvs veiksmai, nustatyti
pareigojaniose administracins teiss normose. Teiss vykdymas vis valstybs
institucij veiklos pagrindas. iuo atveju teiss subjektai savo teista veikla gyvendina
aktyvisias pareigas. U nevykdym jiems gresia valstybs prievarta. Pvz., 94
Konstitucijos straipsnis nustato Vyriausybs veikl, funkcijas. Taigi ji turi vykdyti i

norm keliamus reikalavimus, antai Vietos savivaldos statymo 21 straipsnis[15] nurodo,

mero ar mero pavaduotojo galiojimus, kuriuos ie asmenys privalo vykdyti.
Laikymusi teiss subjektai derina savo elges su teiss normose numatytais draudimais,
siekdami nedaryti veiksm, kurie bt alingi kit asmen teisms. Tai pasyvi
administracins teiss gyvendinimo forma, nes teiss subjektai vykdo nustatytas
pasyvias subjektines pareigas. Taigi i administracins teiss gyvendinimo forma
reikalauja ne aktyvaus subjekto elgesio, o pasyvaus pareig vykdymo. Administracins
teiss norm laikymasis neforminamas jokiuose teisiniuose aktuose ir nesukelia joki
neigiam teisini padarini. O tai nesilaikymas utraukia iuo atveju administracin
atsakomyb (pvz., Lietuvos Respublikos loterij statymo 13 straipsnis[16] nustato
reikalavimus loterijos bilietams. i reikalavim loterij organizatoriai privalo laikytis.
Jei jie nesilaikys, Valstybin loim prieiros komisija gali anuliuoti licencij ir t.t. Arba
tai Alkoholio kontrols statymo 17 straipsnis[17] nustato alkoholio produkt
pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus. Privats juridiniai asmenys, turintys
licencijas prekiauti alkoholio produktais, privalo laikytis i nurodym.
Kalbdami apie teiss gyvendinimo formas, pabrme tokias kategorijas: subjektin
teis ir subjektin pareiga. Todl teiss gyvendinimo formas galima sieti su subjekt
teismis ir pareigomis. Naudojimasis teise yra subjektins teiss gyvendinimo forma, o
teiss vykdymas yra aktyvs veiksmai, atliekant pareigas, o teiss laikymasis - pasyvs
veiksmai, atliekant pareigas.
Taiau atsitinka, kad prast administracins teiss gyvendinimo form nepakanka
visikam teiss norm gyvendinimui. Tuomet btina specializuotos kompetencijos
institucijoms sikiti proces ir taikyti teis.
Taikymas tai ypatinga teiss gyvendinimo forma. J gyvendina specials subjektai
valstybs institucijos bei pareignai, kuriems tokias teises suteikia valstyb. Pvz.,
Policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos pareignai, Valstybs sienos
apsaugos tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos pareignai, Finansini nusikaltim
tyrim tarnybos prie Vidaus reikal ministerijos pareignai, Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos pareignai, Valstybins darbo
inspekcijos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos pareignai, Valstybins
mokesi inspekcijos prie Finans ministerijos pareignai ir t.t. Norm taikymu
utikrinamas ir norm vykdymas. Tai veikla, kuria gyvendinamos teiss normose
nustatytos teiss ir pareigos, valstybs prievarta ir skatinimas. Teis baigiama taikyti
primus teiss akt. Administracins teiss taikymo aktas kompetentingo subjekto
priimtas sprendimas byloje ar sprendiant gin. Teiss taikymo aktai yra btini teisiniam
reguliavimui, jie teisikai veikia visuomeninius santykius. Teiss taikymo aktais gali bti
gyvendinami ir socialiniai tikslai.
Taigi teiss taikymas yra kompetenting institucij, staig, pareign ar kit tarnautoj
nustatyta tvarka atliekama veikla, kurios metu priimami teiss taikymo aktai arba
sudaromos administracins sutartys, suteikiantys konkreiam asmeniui subjektin teis
arba paalinantys kit asmen sudarytas klitis iam asmeniui gyvendinti jam

priklausani subjektin teis, arba valstybs vardu susiaurinantys kit teises paeidusio
asmens subjektines teises ir udedantys jam papildomas pareigas, siekiant atkurti teisi ir
pareig pusiausvyr[18].
I io teiss taikymo apibrimo iplaukia, kad teiss taikymo rezultatas yra
administracinis aktas (teiss taikymo aktas), kuris gali turti dvejop reikm asmenims,
t.y. juo gali bti sudaromos aplinkybs asmeniui pasinaudoti subjektinmis teismis arba
jis gali bti baudiamas u teiss paeidim. Taigi egzistuoja dvi teiss taikymo kryptys:
pozityvioji teiss taikymo kryptis, kuria gyvendinamos subjekt teiss;
negatyvi teiss taikymo kryptis, kurios tikslas yra nubausti teiss paeidim padarius
subjekt.
Antai interesantai danai kreipiasi vairias valstybs ar savivaldybi institucijas, vieni
nordami
gauti licencij usiimti licencijuojama verslo aka, kiti nordami registruoti savo
mon, treti dalyvaudami valstybs tarnybos konkurse, ketvirti dl pensijos ir t.t.
Kiekvienas toks kreipimasis ir noras gyvendinti teiss aktuose numatytas subjektines
teises negali bti gyvendinamas savaime. Tam valstybs ar savivaldybi subjektas turi
priimti administracin akt. Juk, pavyzdiui, mogus, laimjs konkurs eiti valstybs
tarnautojo pareigas, i pareig negals eiti, kol institucijos vadovas neileis sakymo
(administracinio akto). Netgi ir policijos pareignas, sankryoje reguliuojantis eism, taip
pat taiko teiss normas (Keli eismo taisykles). Taigi ia pateikme pozityvaus teiss
taikymo pavyzdi. I ia galime daryti ivad, jog pozityvus teiss taikymas yra tada,
kai konkretus asmuo pats negali sigyti subjektins teiss, tam reikia atitinkam
dokument. Tas dokument idavimas reikia patikrinim, ar asmuo, norintis, pavyzdiui,
prekiauti tabako ir alkoholio gaminiais, atitinka specialius reikalavimus. Pensijos asmuo
negaus, jei jis neatitiks amiaus, stao ar kitoki teiss aktuose nustatyt reikalavim.
Negatyvusis teiss taikymas reikalingas tam, kad bt atkurta teisin tvarka, jei asmuo
paeidia teiss normose tvirtintas taisykles (pvz., priegaisrins saugos, darbo saugos,
keli eismo ir daugel kitoki taisykli). Tokiu atveju pareignai priima sprendim,
kuriuo taiko sankcijas, susiaurina asmens teises (pvz., sustabdo ar nutraukia mons
veikl, atima vairuotojo paymjim ir pan.) ar net udeda papildomas pareigas (pvz.,
sunaikinti nekokybikas prekes ir pan.).
Teiss taikymo formos gali bti tokios:
raytinis administracinis aktas (teiss taikymo aktas);
administracin sutartis (pvz., dl socialini paslaug, dl karo tarnybos, valstybs ar
savivaldybi institucij bendradarbiavimo sutartys, visuomens aptarnavimo sutartys ir
t.t.);

konkliudentiniai veiksmai (pvz., policijos pareignais mostais reguliuoja eism, judesiu

sustabdo Keli eismo taisykli paeidj ir t.t.).
Administracins teiss norm galiojimas tam tikroje teritorijoje (erdvje), taip pat
laiko ir asmen atvilgiu.
Administracins teiss norm galiojimas teritorijoje (erdvje):
Norm galiojim erdvje slygoja valstybs ar savivaldybi institucij, leidiani teiss
aktus, kompetencija ir veiklos teritorija. Administracins teiss norm galiojimas erdvje
apibriamas remiantis valstybiniu teritoriniu ir administraciniu teritoriniu
suskirstymu. Pagal galiojim erdvje administracins teiss normas galima suskirstyti :
galiojanias visoje teritorijoje (pvz., statymai, Prezidento dekretai, bendrojo pobdio
Vyriausybs nutarimai, Seimo nutarimai ir t.t.);
galiojanias administracinio teritorinio vieneto erdvje (pvz., atitinkamo
administracinio vieneto subjekto) leidiami teiss aktai. Juk inome, kad Lietuvos
Respublikos teritorija skirstoma administracinius vienetus[19], t.y. teritorijos dalis,
kuriose valdym organizuoja Vyriausyb ar savivaldos institucijos. Apskritys yra
auktesnysis Lietuvos Respublikos administracinis vienetas, kuriame valdym per
apskrities virinink, ministerijas ir kitas institucijas organizuoja Vyriausyb, o
savivaldyb yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kur valdo jos
gyventoj bendruomens irinkta savivaldybs taryba. Taigi teiss akt, galiojani tam
tikro administracinio vieneto erdvje, pavyzdiai galt bti tokie: apskrities virininko
sakymai, savivaldybi taryb sprendimai, mero potvarkiai, savivaldybi administracij
direktori sakymai ir pan.
Administracins teiss norm galiojimas laiko atvilgiu:
Kiekvienas teiss aktas galioja tam tikr laikotarp. Teiss akt galiojimo laikas tai
laiko
tarpas nuo akto sigaliojimo pradios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradia tai
data, nuo kurios galima naudotis teiss akte suformuluotomis teiss normomis, jas takyti,
j laikytis ar vykdyti.
Administracins teiss normos sigalioja kartu su teiss aktu, kuriame jos suformuluotos.
Teisinio akto sigaliojimo momentas apibriamas nevienodai. Teisinio akto sigaliojimo
tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos statymas dl Lietuvos Respublikos statym
ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos. Daniausiai teiss aktas sigalioja j
paskelbus Valstybs iniose. statymo ar kito teiss akto galia yra nukreipta ateit. Juk
negalima i asmens reikalauti laikytis elgesio taisykli, kuri nebuvo jam darant veik.
Tai reikia, jog, padarius administracin teiss paeidim, taikomas statymas, galiojs
paeidimo padarymo metu, nors administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo metu
tas statymas jau pakeistas ar panaikintas.

Administracins teiss norm galiojimas asmen atvilgiu:

Administracins teiss normos gali bti adresuojamos visiems teiss subjektams arba tam
tikrai j grupei. Normos, skirtos visiems teiss subjektams, vadinamos bendrosiomis. Jas
daniausiai leidia bendrosios kompetencijos valstybs institucijos (pvz., Vyriausyb).
Normos, skirtos tam tikrai teiss subjekt grupei, vadinamos specialiosiomis. Tai
normos, galiojanios tam tikrose valstybs ar savivaldybi institucij veiklos akose
(pvz., Susisiekimo ministerijos leidiami teiss aktai arba Valstybins maisto ir
veterinarijos tarnybos leidiami teiss aktai, Konkurencijos tarybos leidiami teiss aktai
ir pan., t.y. aktai leidiami pagal specialij, akin institucij kompetencij). Taip pat
administracins teiss normos gali bti skirtos pavieniams asmenims. Tokie teiss aktai,
kuriose tvirtintos normos, skirtos pavieniams asmenims, vadinami individualiaisiais
administraciniais aktais (pvz., Vyriausybs nutarimas dl apskrities virininko skyrimo,
Prezidento dekretas dl pilietybs iimties tvarka suteikimo ir pan.)
Administracins teiss paeidimo subjektas gali bti tik pakaltinamas Lietuvos
Respublikos pilietis, usienietis arba asmuo be pilietybs (apatridas), kuriam jau yra
sukak eiolika met. U nepilnamei padarytus paeidimus administracinn
atsakomybn traukiami j tvai ar juos atstojantys asmenys. U juridini asmen
(moni, staig, organizacij) padarytus administracinius teiss paeidimus atsako j
vadovai. Taip pat reikia prisiminti, jog administracins teiss normos gali galioti ne
visiems Lietuvos Respublikos pilieiams ir pareignams, pvz., imuniteto teis turi
Prezidentas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo ir
bendrj bei specializuot teism teisjai.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.

Kas yra teiss aikinimas?

Kam reikalingas teiss aikinimas (paaikinkite pateikdami pavyzdi)?
I koki dali susideda teiss aikinimas?
Koki ri egzistuoja teiss norm aikinimo aktai (pateikite pavyzdi)?
Apibdinkite administracins teiss norm gyvendinim.

6. Kokios yra administracins teiss norm gyvendinimo formos?

7. Pateikite naudojimosi teise pavyzdi.
8. Pateikite administracins teiss normos vykdymo pavyzdi.
9. Pateikite administracins teiss normos laikymosi pavyzdi.
10. Kokios teisins kategorijos vartojamos aptariant administracins teiss normos
gyvendinimo formas?
11. Kaip galtumte apibdinti teiss taikym?

12. Pateikite institucij pavyzdi, kurios taiko teis.

13. Koks yra teiss taikymo rezultatas?
14. Kokios egzistuoja dvi teiss taikymo kryptys?
15. Pateikite pozityvaus teiss taikymo pavyzdi.
16. Pateikite negatyvaus teiss taikymo pavyzdi.
17. Kokiomis formomis pasireikia teiss taikymas?
18. Apibdinkite administracins teiss norm galiojim teritorijoje (erdvje).
19. Apibdinkite administracins teiss norm galiojim laiko atvilgiu.
20. Apibdinkite administracins teiss norm galiojim asmen atvilgiu.

[1] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius, Justitia. 2004. P. 197.

[2] Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A., Kalesnykas R.,
Praneviien B., Rusinas E., edbaras S., Urmonas A., ilinskas D. Lietuvos
administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto
Leidybos centras, 2005. P 174.
[3] Lietuvos Respublikos Lietuvos banko statymas// Valstybs inios. 1994, Nr. 99-1957.
[4] Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas// Valstybs inios. 1999, Nr. 662130.
[5] Lietuvos Respublikos asociacij statymas// Valstybs inios. 2004, Nr. 25-745.
[6] Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas// Valstybs inios. 1994, Nr. 43-772
[7] Ten pat.
[8] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas// Valstybs inios. 2000, Nr. 912832
[9] Lietuvos Respublikos Lietuvos banko statymas// Valstybs inios. 1994, Nr. 99-1957.
[10] Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas// Valstybs inios. 1994, Nr. 43-772.
[11] Ten pat.

[12] Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas// Valstybs inios.

1999, Nr. 13-308.
[13] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas// Valstybs inios. 2005, Nr.
76-2746.
[14] Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A., Kalesnykas R.,
Praneviien B., Rusinas E., edbaras S., Urmonas A., ilinskas D. Lietuvos
administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto
Leidybos centras, 2005. P 178.
[15] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas// Valstybs inios. 2000, Nr. 912832.
[16] Lietuvos Respublikos loterij statymas// Valstybs inios.2003, Nr. 73-3341.
[17] Lietuvos Respublikos alkoholio kontrols statymas// Valstybs inios. 1995, Nr. 441073
[18] edbaras. S. Administracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Lietuvos
Respublikoje. Vilnius, Justitia, 2006. P. 54-55.
[19] Lietuvos Respublikos administracini vienet ir j rib nustatymo statymas//
Valstybs inios. 1994, Nr. 60-1183

4 tema. Administraciniai teisiniai santykiai.

Administracinio teisinio santykio svoka.

Teisiniai santykiai tai treiasis teiss egzistavimo lygmuo. Teisiniai santykiai - tai teiss
normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi valstybs garantuotas
subjektines teises ir teisines pareigas. Teisiniai santykiai atsiranda, gyvendinant teiss
normas. Administraciniai teisiniai santykiai - tai administracins teiss normomis
reguliuojami visuomeniniai valdymo santykiai, kuriuose alys veikia kaip teisi ir
pareig turtojai. Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda tiesiogiai realizuojant
administracins teiss normas. Konkretaus santykio alis nustato ir garantuoja
atitinkamos administracins teisins normos. Reikia iskirti kelet ypatum, kuriais
vadovaujantis galime atriboti administracinius teisinius santykius nuo kit teisini
santyki ri. ie ypatumai yra pakankamai reikmingi, kadangi daro atitinkam poveik
administracini teisini santyki prigimiai: j atsiradimo sritis (vykdomosios valdios
funkcionavimo mechanizmas); administracinio teisinio reguliavimo specifika (valdymo

subjekt valios pasireikimo vienaalikumas ir imperatyvumas); administracini teiss

norm turinys - tai j juridin baz.
Poymiai bdingi administraciniams teisiniams santykiams.
Prisiminkime poymius bdingus administracins teiss reguliuojamiems santykiams:
1. administracins teiss normos reguliuoja santykius, kur daniausiai viena i ali
yra vieojo valdymo subjektas;
2. administracins teiss normos reguliuoja valstybs ar savivaldybs institucij ir j
tarnautoj, o taip pat joms pavaldi staig, administruojani viej paslaug
teikim arba teikiani administracines paslaugas, Seimui atskaiting institucij
(Valstybs kontrols, Lietuvos banko, Ryi reguliavimo tarnyba, Specialij
tyrim tarnyba ir t.t.) vieojo valdymo galinimus;
3. valstybs institucij, valstybini moni, staig vidaus valdym taip pat
reguliuoja administracins teiss normos (struktros tvarkymas, personalo
valdymas, materialini-finansini itekli valdymas, ratvedybos tvarkymas ir
pan.);
4. organizacinis ir administracinis pavaldumo ryys tarp administracini teisini
santyki dalyvi;
5. administracins teiss normos reguliuoja santykius taikant tiesiogin
administracin poveik: prevencini ir kardomj priemoni naudojimas,
administracini nuobaud skyrimas, kontrols ir prieiros bdai;
6. administraciniai ginai kyla i vieojo valdymo subjekt veiklos. Taigi tam
sukurtos specialios institucijos, kurios nra valdymo santyki dalyvs (juk jos
nieko nevaldo), taiau yra administracini teisini santyki dalyvs;
7. taip pat administraciniai teisiniai santykiai bus tie, kurie susiklosto nagrinjant
asmen praymus, skundus, pasilymus.

Administracini teisini santyki struktra ir struktros element poymiai.

Teisinje literatroje pateikiamos skirtingos autori pozicijos dl administracini teisini
santyki turinio struktros. Teisini santyki struktr sudaro: subjektai (fiziniai ir
juridiniai asmenys), objektai (materialins ir nematerialins vertybs) ir turinys , kuris
yra dvigubas (materialus arba faktinis) turinys - pareigoto asmens leidiamas elgesys ir
juridinis turinys - subjektins teiss ir pareigos). Apie administracini teisni santyki
sandar, identik nuomon pateikia ir P. Petkeviius bei L. Lapinskas.
Administracini teisini santyki turinys.
Kaip jau minjome, administracini teisini santyki juridin turin sudaro subjektins
teiss ir pareigos.

Subjektin teis - tai pirmiausia pripainta ar statymu suteikta vieno ar kito elgesio
galimyb. Tai ne paprasta faktin galimyb, o apsaugota statymu.
Pagrindiniai subjektins teiss poymiai yra ie:

subjektin teis - galimas, leistinas elgesys. Todl teisini santyki subjektas,

dalyvis turi teis laisvai pasirinkti vien i keleto elgesio variant. Taiau teiss
normos tuo paiu metu nustato to poelgio ribas, tai yra subjektins teiss turin;
pvz., asmuo gali usiimi verslo veikla, bet gali to ir nedaryti. Jeigu jis vis dlto
nori usiimti verslo aka, jis privalo gauti atitinkamus leidimus, pvz., licencij
prekiauti alkoholio ar tabako gaminiais arba licencij organizuoti loterijas ar
azartinius loimus ir pan.);
subjektins teiss gyvendinim garantuoja teisinio santykio kito dalyvio
pareiga. Vienais atvejais pareiga pasireikia tam tikr veiksm (pasyvieji teisiniai
santykiai) neatlikimu, kitais - aktyviais veiksmais (aktyvieji teisiniai santykiai);
pvz., valstybs ar savivaldybs subjekt pareiga iduoti arba neiduoti licencijos;
subjektin teis skirta teisinio santykio dalyvio interesams tenkinti.

Subjektin teis turi vidin sandar, kuri sudaro trys teisins galimybs:
l) galimyb paiam elgtis kaip nustatyta;
2) galimyb reikalauti, kad kitas teisinio santykio dalyvis atlikt pareig, t.y. reikalauti
kito elgesio; pvz., reikalauti, kad valstybs ar savivaldybs subjektas iduot leidim;
3) galimyb, kuri pasireikia kaip teis kreiptis kompetentingus subjektus, kad ie
pasinaudodami valstybs valdingais galiojimais priverst atlikti pareig, jei valstybs ar
savivaldybs subjektas vengia, vilkina, piktnaudiauja savo galiojimais ir laiku neatlieka
savo pareigos (pvz., neiduoda verslo liudijimo, sertifikato ar licencijos ir pan.). Antai ir
Vieojo administravimo statymo 36 str. skelbia, kad asmuo turi teis apsksti vieojo
administravimo subjekto priimt administracins procedros sprendim savo pasirinkimu
administracini gin komisijai arba administraciniam teismui statym nustatyta
tvarka[1]. i teisin galimyb yra vadinama teisine pretenzija.
Teisin pareiga tai privalomas elgesys, kuris yra tiksliai nustatytas, apibrtas teiss
normose.
Pagrindiniai teisins pareigos poymiai yra ie:
Teisin pareiga yra privalomas elgesys, kuris yra tiksliai nustatytas, apibrtas.
Pavyzdiui,
Konkurencijos statymo 5 str. 1 dalis skelbia, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti
konkurencij arba kurie riboja ar gali riboti konkurencij, yra draudiami ir negalioja nuo
j sudarymo momento[2]. Teisini pareig laikymsi turi garantuoti galimos
administracinio poveikio priemons, pvz., Konkurencijos taryba prim nutarim Dl

taksi paslaug teikj asociacijos ir taksi paslaugas Vilniaus mieste teikiani kio
subjekt veik atitikimo LR konkurencijos statymo 5 str. reikalavimams. iuo nutarimu
pripaino, jog Taksi paslaug teikj asociacija paeid minto statymo reikalavimus,
nes konkurentai susitar vienu metu pakelti taksi paslaug tarif u kilometr bei sdimo
mokest. O tokie veiksmai, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros
preks kainas, visais atvejais laikomi ribojaniais konkurencij. Taksi monms teko
sumokti pinigines baudas. Taigi joms buvo pritaikyta administracin atsakomyb, kaip
administracinio poveikio priemon;
pareig atlikti tam tikr veik lemia teiss norm reikalavimai, pvz., Vieojo
administravimo statymo 23 str. 1 dalis skelbia, jog kiekvienas vieojo administravimo
subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinti pagal galiojimus[3];
pareiga skirta tenkinti teisinio santykio, kito dalyvio ar vieuosius interesus, pvz., Vieojo
administravimo statymo 24 str. 1 dalis nustato, kad Vieojo administravimo subjektas
privalo organizuoti savo darb taip, kad asmenys, norintys ar privalantys pateikti praym
ar skund asmenikai, galt tai padaryti vis darbo dienos laik[4].
Teisin pareiga taip pat turi ir savo struktr, kuri sudaro:
l) pareiga susilaikyti nuo tam tikr veiksm;
2) pareiga atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (pvz., atsakyti skund ar praym);
3) pareiga teisikai atsakyti (teisin atsakomyb). Pvz., Valstybs tarnybos statyme yra
numatyta valstybs tarnautojo tarnybin atsakomyb u tarnybinius nusiengimus, u
valstybs ir savivaldybsinstitucijai ar staigaipadaryt materialin al valstybs
tarnautojai traukiami materialinn atsakomybn[5]. O taip pat ir fiziniai bei juridiniai
asmenys yra pareigoti atsakyti u taisykli nesilaikym.
Subjektins teiss nebus, jeigu jos negarantuos teisin pareiga. Tai reikia, jog nra
teisins pareigos, jeigu i nra skirta subjektinei teisei gyvendinti. Todl galima teigti,
kad teisini santyki turinys susideda i subjekt teisi ir pareig bei i i pareig ir
teisi realaus gyvendinimo, naudojimo.
Administracini teisini santyki objektai.
Administracini teisini santyki objektai tai socialins vertybs, t.y. vieieji valstybs
interesai ir vieieji visuomens interesai bei j derinimas. Administracini teisini
santyki objektas yra valinis moni elgesys. is elgesys gali lemti vis valdymo proces,
informacijos gavim ir panaudojim, materiali dalyk igavim, dvasins krybos
produktus, intelektin nuosavyb ir t.t.
Administracini teisini santyki dalyviai (subjektai).
1. Pilieiai.

2. Usienieiai.
3. Asmenys be pilietybs.
4. Valstybins institucijos, j padaliniai.
5. Valstybs tarnautojai, politikai, pareignai..
6. Pelno nesiekiantys vienetai: vieosios staigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai,
daugiabui nam savinink bendrijos, sodinink bendrijos, religins bendruomens,
bendrijos, centrai, profesins sjungos ir t.t.
Fiziniai asmenys skirstomi tris smulkesnes grupes - pilieiai, usienio valstybi pilieiai
bei asmenys be pilietybs.
Juridiniai asmenys skirstomi vieuosius ir privaiuosius juridinius asmenis. Vieieji
juridiniai asmenys tai valstybs ar savivaldybs institucijos, nevyriausybins
organizacijos, mons, staigos bei kitos socialins bendrijos, privats juridiniai asmenys
akcins bendrovs, udarosios akcins bendrovs, individualios mons.
Kad ir kaip skirtingai bt klasifikuojami administracini teisini santyki subjektai,
taiau visi jie veikia administracini teisini santyki erdvje, visi jie vienaip ar kitaip
susij su valdymu, kontrole, administracins teiss norm taikymu. O vis j galimyb
tapti konkrei administracini teisini santyki dalyviais priklauso nuo j teisnumo ir
veiksnumo.
Valstybs ir savivaldybs institucij bei nevyriausybini organizacij administracinis
teisnumas gali bti bendras ir specialus.
Bendrasis teisnumasbdingas daugeliui institucij. Jis pasireikia galimybe apskritai
gyvendinti valdymo veikl.
Specialusis teisnumaspapildo bendrj ir per j pasireikia galimyb gyvendinti tam
tikrus valdymo udavinius, pavyzdiui, policija, palaikydama viej tvark, taiko
administracinio poveikio priemones. Sukuriamos ir tokios institucijos, kurios iimtinai
vykdo specialias funkcijas, pavyzdiui, administracini gin komisijos, Mokestini
gin komisija.
Piliei administracinis teisnumas atsiranda jiems gimus, o veiksnumas nuo tam tikro
amiaus. Administracini teisini santyki subjektais gali bti tik veiksns pilieiai.
Administracini teisini santyki rys.
I. Pagal pavaldumo pobd administraciniai teisiniai santykiai gali bti vertikals,

t.y. santykiai bdingi subjektams, kurie vieni kitiems pavalds organizacine tvarka. Tai
santykiai tarp emesnij ir auktesnij valdymo institucij, tarp vadovo ir jam
pavaldi tarnautoj ir pan. Tai tipiki valdios ir pavaldumo santykiai, nes jie atsiranda
gyvendinant valstybinio valdymo funkcijas. O taip pat vertikals santykiai gali bti tarp
valstybs ar savivaldybi subjekt ir asmen, toks pavaldumas bus paremtas ne
organizaciniu, bet administraciniu pavaldumu, pvz., Konkurencijos taryba skyr pinigin
baud alaus daryklai u melaging reklam. Horizontals - administraciniai teisiniai
santykiai, kurie susiklosto tarp organizaciniu poiriu tiesiogiai vienas kitam nepavaldi
subjekt. Daniausiai tai bna santykiai tarp valstybs ar savivaldybi institucij ir
asmen, pvz., kai asmuo kreipiasi kio ministerija, kad i jam suteikt informacij arba
loterij organizavimo mon kreipiasi Valstybin loim prieiros komisij, kad i
suteikt jai licencij organizuoti didisias loterijas.
II. Pagal turin administraciniai teisiniai santykiai gali bti materialiniai ir
procesiniai. Prie pirmj priskiriami tie valdymo santykiai, kurie yra sureguliuoti
materialinmis administracins teiss normomis. Antrieji sureguliuoti procesinmis teiss
normomis.
III. Pagal tikslin paskirt iskiriami pozityvs ir deliktiniai administraciniai teisiniai
santykiai. ie teisiniai santykiai vadinami pozityviais, nes jie atsiranda valstybs ar
savivaldybi institucijoms gyvendinant pagrindines funkcijas, t. y. sprendiant vairius
organizacinius udavinius, vadovaujant socialinei, kultrinei veiklai, padedant
gyvendinti piliei subjektines teises bei teistus interesus (pvz., iduodant leidimus)
valstybinio valdymo sferoje. Prie deliktini priskiriami tie administraciniai teisiniai
santykiai, kurie atsiranda dl teiss paeidim valdymo srityse (pvz., prekyba
alkoholiniais grimais, neturint leidimo, patiekal gamyba vieojo maitinimo staigose,
nesilaikant sanitarijos reikalavim, darbo saugos taisykli nesilaikymas ir t.t.).
IV. Pagal konkret turin administraciniai teisiniai santykiai grupuojami turtinio ir
neturtinio pobdio santykius. Valstybinio valdymo sferoje vyrauja neturtinio pobdio
santykiai, taiau tarp valstybinio valdymo institucij gali susiklostyti ir vairs turtiniai organizaciniai santykiai: dl turto perdavimo, pvz., perduoti pastat kitoms institucijoms,
o taip pat turtinio pobdio santykiai susiklosto administracins teiss normoms
reglamentuojant darbo umokest.
V. Pagal subjekt pobd administraciniai teisiniai santykiai skirstomi santykius,
susiklostanius tarp valstybs ar savivaldybi institucij; santykius, atsirandanius
tarp valstybs ar savivaldybi institucij ir tarnautoj; santykius, susiklostanius
tarp valstybs ar savivaldybi institucij ir nevyriausybini organizacij; santykius,
susidaranius tarp valstybs tarnautoj (pareign) ir asmen.
VI. Pagal gynimo bd iskiriamos dvi administracini teisini santyki grups:
santykiai ginami administracine tvarka (vieojo administravimo procedros, skund
nagrinjimas valstybs ar savivaldybi institucijose) ir santykiai ginami teismine
tvarka (skund nagrinjimas administraciniuose teismuose).

Administracini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda juridini fakt pagrindu, kuriais laikomi
veiksmai ir vykiai.
Veiksmai tokie faktai, kurie vyksta pagal moni veikl. Jie gali bti teisti ir neteisti.
Teisti veiksmai atitinka administracins teiss normas. Pagrindin j ris juridiniai
aktai (administracins sutartys tarp valstybs ar savivaldybi institucij ir
nevyriausybini organizacij, teisin registracija), t. y. veiksmai padaromi smoningu
tikslu sukelti tam tikrus teisinius padarinius. Neteisti veiksmai neatitinka
administracins teiss norm reikalavim. Tai teiss paeidimai (deliktai), kuri pagrindu
kyla administracinio poveikio priemoni taikymo santykiai.
vykiai reikiniai, kylantys nepriklausomai nuo moni valios (pvz., gaivalins
nelaims).
Administracini teisini santyki pasikeitimas vyksta veikiant juridiniams faktams, kurie
numatyti tam tikroje administracins teiss normos hipotezje.
Kontroliniai klausimai:
1. Kas yra teisiniai santykiai?
2. Kada atsiranda teisiniai santykiai?
3.Kas yra administraciniai teisiniai santykiai?
4. Kada atsiranda administraciniai teisiniai santykiai?
5. Kokie poymiai bdingi administraciniams teisiniams santykiams?
6. Kokia administracini teisini santyki struktra?
7. Kas sudaro administracini teisini santyki juridin turin?
8. Apibdinkite subjektin teis?
9. Kokie yra subjektins teiss poymiai?
10. Kokios trys teisins galimybs sudaro subjektins teiss vidin struktr?
11. Kokie yra teisins pareigos poymiai?
12. Kaip galtumte apibdinti teisin pareig?

13. Kokia teisins pareigos vidin struktra?

14. Koks santykis tarp subjektins teiss ir teisins pareigos?
15. K galtumte vardinti administracini teisini santyki objektais?
16. Kokie yra administracini teisini santyki subjektai (dalyviai)?
17. Kaip skirstomi juridiniai asmenys?
18. Kuo skiriasi bendrasis teisnumas nuo specialaus?
19. Pagal kokius kriterijus galima skirstyti administracinius teisinius santykius?
20. Kokiu pagrindu atsiranda administraciniai teisiniai santykiai?
21. Kuo skiriasi veiksmai nuo vyki?
22. Pateikite juridini fakt pavyzdi.

[1] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas// Valstybs inios. 2006, Nr.
77-2975.
[2] Lietuvos Respublikos konkurencijos statymas// Valstybs inios. 1999, Nr. 30-856.
[3] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas// Valstybs inios. 2006, Nr.
77-2975.
[4] Ten pat.
[5] Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas// Valstybs inios. 1999, Nr. 662130.
II SKYRIUS VIEOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS IR PAGRINDINIAI
PRINCIPAI

iame skyriuje jau inodami, kaip gali bti apibriama administracin teis,
apibdinsime valdymo svok, jam bdingus bruous, vieojo administravimo svok,
nustatysime vieojo administravimo institucij sistem. Pabandysime atskirti
administracins teiss kategorijas vieasis administravimas, vieasis valdymas,
valstybinis valdymas, vykdomoji valdia. Susipainsime su biurokratizmu kaip ikreipta
vieojo administravimo forma, o taip pat su korupcijos reikiniais vieajame

administravime bei nustatysime institucijas, kuri veikla tiesiogiai susijusi su korupcijos

prevencija. Taip pat su administraciniais teisiniais reimais, kaip valstybinio stabilumo
garantais. Darkart prisiminsime administracins teiss principus ir iskirsime vieojo
administravimo princip sistem. inios apie viej administravim teisiniu poiriu turi
pagilinti supratim apie administracin teis, kaip teiss ak.
5 tema. Vieojo administravimo svoka ir esm

Bendroji valdymo svoka.

Bet kokiu atveju, kad galtume geriau suvokti administracinio teisinio reguliavimo
dalyk, metod ir apskritai administracin teis, btina aptarti, kas yra valdymas, vieasis
valdymas, valstybinis valdymas.
Pati svoka valdymas gali reikti vairi veikl (mechanin, technin, biologini
proces). Mums aktualiausias yra socialinis valdymas, nes jis vyksta moni
bendruomenje. moni bendruomen gali bti suprantama kaip:

visuma moni, gyvenanti valstybje;

savivaldybs teritorijoje gyvenantys mons, visuomenins organizacijos, mons,

staigos, organizacijos, kolektyvas ir pan.
Visose iose moni bendruomens sistemose sprendiami valstybiniai, municipaliniai,
tarnybiniai ir kitokie udaviniai. Nuo to, kokie klausimai yra sprendiami, ar vieieji, t.y.
reikmingi visuomenei, ar privats, priklauso valdymo pobdis. Taigi jis skiriamas
vidaus valdym (turimas mintyje privatus sektorius) ir viej valdym. ie valdymai turi
jiems bdingus poymius, taiau administracin teis yra neatsiejama nuo vieojo
valdymo, todl ivardinsime jam bdingus poymius:

valstybinio lygmens veikla;

ia veikla siekiama tvarkos visoje valstybje, ar, pvz., savivaldybje;
valdym atlieka specialiai tam sukurtos institucijos, kurios veikia valstybs vardu;
organizaciniu poiriu valdomieji nepavalds valdaniajam (pvz., pilietis ir
policijos pareignas);
siekiant valdymo tiksl, gali bti taikomos administracins valstybinio poveikio
priemons[1].

Jau esame minj, kaip yra skirstomi santykiai tarp valstybs ar savivaldybi institucij.
Panaiai yra skirstomi ir vieojo valdymo santykiai. Jiegali bti dalijami dvi grupes:
pirma grup tokie asmens ir valstybs ar savivaldybi subjekt ryiai, kuri pagrindas
yra valdios imperatyvas (t.y. privalomi nurodymai) elgtis pagal teiss akt nustatytas
taisykles, o u j nepaisym gali bti taikomos administracinio poveikio priemons. Tai

vertikals teisiniai santykiai, o jie reikia valdaniojo teis reikalauti i valdomojo

laikytis nustatyt elgesio taisykli ir atitinkam valdomojo pareig vykdyti
reikalavim. Tai subordinacinis ryys administracinis asmen pavaldumas valstybs ar
savivaldybi institucijoms.
antra grup ia aktyvioji alis yra pilietis ar piliei grup, o valstybs ar savivaldybi
institucijos yra pareigojamos pagal savo kompetencij reaguoti i piliei interesus ir
poreikius. Esant tokiems teisiniams santykiams, asmuo ir valdymo subjektas yra lygs.
Toki santyki iniciatorius paprastai yra pilietis, o valstybs ar savivaldybs subjektas
privalo jo naudai atlikti tam tikrus veiksmus: pvz., asmens teis gauti informacij,
peticijos teis, t.y. piliei pasilymai tobulinti valstybs valdym, vieajai
administracijai skirt skund, praym, pasilym nagrinjimas, Seimo kontrolieri
veikla, administraciniams teismams ir administracini gin komisijoms pateikt skund
nagrinjimas, administracini paslaug teikimas (registravimas juridini asmen registre,
valstybs tarnautoj registre, vietimo staig valstybiniame registre, usieniei registre,
taip pat licencij, leidim idavimas, sertifikavimo, patentavimo, atestavimo procedros).
Tai horizontalus ryys.
Taigi vieasis valdymas tai ne tik paliepimai ar represiniai veiksmai, bet ir institucij
pareigos padti asmenims gyvendinti savo subjektines teises, teikti administracines
paslaugas.

Valstybinio valdymo, vieojo valdymo, vykdomosios valdios kategorij atskirtis .

Teiss moksle, o taip pat ir teiss akt turinyje egzistuoja tokios kategorijos: valstybs
valdia (konstitucins teiss kategorija), vieoji valdia (konstitucins teiss kategorija),
valstybinis valdymas, vieasis valdymas ir vieasis administravimas (administracins
teiss kategorijos).
Paioje administracins teiss mokymosi ciklo pradioje minjome, jog valdi
padalijimo principas yra pamatinis formuojant valstybins valdios institucij sistem.
Valstybs valdia tai yra trys valdios arba trys valdios akos, tvirtintos Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje (5 str. Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas,
Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismai). Vieosios valdios kategorij
konstitucins teiss specialistai laiko platesne kategorija, t.y. apimania ir tris valdios
akas, ir savivaldos institucij valdi.
Valdi padalijimo principas numato, kad valstybs valdios institucij sistemoje veikia
statym leidiamoji, statym vykdomoji ir teismins institucijos:

Valstybs valdios institucij sistema

Seimas (statym leidiamoji valdia) Respublikos Prezidentas, Vykdomoji valdia

Teismai

Vieosios valdios institucij sistema

Seimas (statym leidiamoji valdia) Respublikos PrezidentasVykdomoji valdia
Teismai
Savivaldos institucij valdia
Mokslininkams daugiausiai diskusij kelia svok valstybinis valdymas, vieasis
valdymas, vieasis administravimas, vykdomoji valdia atribojimas. Kai kurie autoriai
viej administravim laiko siauresne kategorija u valstybin valdym (pvz., A.
Andrukeviius), kai kurie viej valdym ir valstybin valdym tapatina. A.
Andrukeviius mano, jog viej administravim reikia sieti tik su vieojo
administravimo sritimis, kurios yra numatytos Vieojo administravimo statymo 5
straipsnyje: Pagrindins vieojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas,administracini akt gyvendinimo prieira ar
kontrol;
2) administracini paslaug teikimas;
3) viej paslaug teikimo administravimas;
4) vieojo administravimo subjekto vidaus administravimas[2].
Tuo tarpu, jo nuomone, vieasis valdymas be i trij vieojo administravimo srii
pasireikia ir atliekant tam tikrus administracinio poveikio veiksmus, pvz. nuobaud
skyrimas u administracinius teiss paeidimus (t.y. administracins atsakomybs
santykiai), taip pat prieiros, kontrols veiksmus, administracini procedr veiksmus.
Ms nuomone, vieasis valdymas ir vieasis administravimas yra tapaios svokos, o
tai statym leidjas visikai nepagrstai netrauk administracinio poveikio taikymo,
kaip vienos i vieojo administravimo srities, Vieojo administravimo statym. A.
akoius silo valstybin valdym (viej valdym) suprasti tiek plaij, tiek siaurj
prasmmis, t.y. plaij prasme i kategorija gali bti suprantama kaip vis valstybs
institucij veikla (ir Seimo, ir Vyriausybs, ir Prezidento, ir teism, vis valstybs
institucij veikla, kurios daro organizacin administracin poveik visuomens
santykiams). Siaurja prasme valstybinio valdymo (vieojo valdymo) kategorija gali bti
suprantama kaip vieojo administravimo institucij veikla, t.y. vykdomosios valdios,
kit vykdomj tvarkomj veikl gyvendinani institucij, veikla.
Terminas vykdomoji valdia yra siauriausia kategorija palyginus su valstybinio valdymo
arba vieojo administravimo kategorijomis, taiau yra vieojo administravimo institucij

sistemos fundamentas. Pasak A. Bakavecko, vykdomosios valdios praktin iraika tai

valstybinis valdymas (administravimas), nes ia irykja vykdomosios valdios paskirtis
statym vykdymas, t.y. postatymini akt leidyba, o taip pat ji gyvendina ir
jurisdikcines funkcijas (nagrinja administracini teiss paeidim bylas). Todl
vykdomoji valdia yra siauresn kategorija u valstybin valdym, nes ji kildinama i
valstybinio valdymo[3]. Tai reikia, kad vieojo administravimo svokos sudedamosios
dalys yra valstybinis valdymas ir vykdomoji valdia, nes vieojo administravimo
subjekt sistem sudaro valstybinio administravimo, taip pat vietos savivaldos
institucijos, nevyriausybins organizacijos, turinios vieojo administravimo galiojimus
ir kurios nra laikomos valstybinio administravimo subjektais. Taigi, kaip matote, A.
Bakaveckas prieingai nei A. Andrukeviius, teigia, jog valstybinis valdymas (vieasis
valdymas) yra siauresn kategorija u vieojo administravimo kategorij.
Padarykime sau tokias ivadas:

vykdomosios valdios institucij sistema yra pamatin vieojo administravimo

institucij sistemoje;
vieasis valdymas ir vieasis administravimas yra tapaios svokos;
valstybinis valdymas yra siauresn kategorija u vieaj valdym
(administravim);
vieasis administravimas apima ir administracinio poveikio priemones.

Vieojo administravimo esm ir turinys. Vieojo administravimo institucij sistema.

iuolaikin valstyb vieojo administravimo subjektams priskiria vairias pareigas ir
galiojimus. Vieojo administravimo funkcij apimt lemia:
iuolaikini demokratini valstybi tikslai, prioritetai, vertybs ir j teisins sistemos;
vieojo administravimo subjekt turimi techniniai, monikieji, ekonominiai itekliai.
Vieojo administravimo sritys apima funkcijas nuo gynybos klausim, mokesi
surinkimo, policijos veiklos, palaikant viej tvark, visuomenini itekli valdymo,
isilavinimo iki toki srii kaip socialin apsauga, sveikatos prieira, teritorij
planavimas, siningos konkurencijos apsauga, gamtos apsauga, triukmo mainimas,
kultros veiklos prieira ir pan. O pagrindin vieojo administravimo subjekt funkcija
yra ilaikyti privai ir viej interes pusiausvyr.
Lietuvoje kategorija vieasis administravimas buvo tvirtina 1999 m. birelio 17 d.
priimtu Vieojo administravimo statymu. Vliau jis buvo tobulintas. Taigi, remiantis io
statymo 2 straipsnio 1 dalimi[4], vieasis administravimas statym ir kit teiss akt
reglamentuojama vieojo administravimo subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems
norminiams teiss aktams gyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant
statym nustatytas administracines paslaugas, administruojant viej paslaug teikim

ir atliekant vieojo administravimo subjekto vidaus administravim. vieojo

administravimo apibrim galime iskaidyti:
1.
jame nurodyta, jog vieasis administravimas tai vieojo administravimo subjekt
veikla. To
paties statymo 4 straipsnis vardija vieojo administravimo subjekt sistem. J sudaro
valstybinio administravimo subjektai, savivaldybi administravimo subjektai ir kiti
vieojo administravimo subjektai. Valstybinio administravimo subjektai tai centriniai
ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai. Pvz., centriniai Lietuvos bankas,
Vidaus reikal ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos, o
teritoriniai policijos auktesnieji ar emesnieji komisariatai. Pvz., centrin yra
Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos, o teritorin Vilniaus
apskrities valstybin mokesi inspekcija ir t.t. Savivaldybi administravimo subjektai
savivaldybs meras, savivaldybs taryba, savivaldybs administracijos direktorius ir
kiti valstybs tarnautojai. Kiti vieojo administravimo subjektai nevyriausybins
organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, vieosios staigos, bet tik turinios
vieojo administravimo galiojim), o taip pat fiziniai asmenys, turintys vieojo
administravimo galiojim (pvz., neetatinis aplinkosaugos inspektorius, vieojo
transporto kontrolieriai ir pan.);
2.
taigi jau isiaikinome, kas yra vieojo administravimo subjektai, o dabar
apibrime vieojo
administravimo veikl (vieojo administravimo subjekt galiojimus). statyme
pateiktame vieojo administravimo apibrime veikla aikinama kaip vieojo
administravimo sritys. Taiau tiksliau jas bt vadinti vieojo administravimo subjekt
veiklos funkcijomis, kurios pasireikia vairiose vieojo administravimo srityse (pvz.,
ekologinje, socialinje, kultrinje, ekonominje, energetinje ir t.t.). Tagi vieojo
administravimo subjekt veiklos funkcijos aikintinos kaip postatymini akt leidyba
(sprendim primimas arba administracinis reglamentavimas, kuris ir reikia
postatymini akt leidyb statymas gyvendinti), vykdant statymus (Vieojo
administravimo statyme administracinis reglamentavimas apibriamas taip - vieojo
administravimo subjekto veikla leidiant nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus
norminius teiss aktusstatymams gyvendinti); administracini paslaug teikimas
( Vieojo administravimo statyme i veiklos kryptis apibdinama taip - vieojo
administravimo subjekto veiksmai iduodant asmenims leidimus (licencijas) ar
dokumentus, patvirtinanius atitinkamus juridinius faktus, teikiant statym nustatyt
informacij, vykdant administracin procedr (leidim, licencij idavimas,
registravimas registrus ir t.t.), viej paslaug teikimo administravimas (pvz.,
savivaldybs, utikrindamos btin keleivinio transporto paslaug teikim visuomenei,
administruoja keleivi veimo miesto autobusais reim, nustato marrutus, kainius,
tvirtina Vaiavimo marrutiniai autobusais ir troleibusais taisykles, sudaro sutartis su
savivaldybs monm, o ios su privaiom staigom dl marruto aptarnavimo ir pan.
Vieojo administravimo statyme i veiklos sritis apibdinama taip - vieojo
administravimo subjekt veikla nustatant viej paslaug teikimo taisykles ir reim,

steigiant viesias staigas arba iduodant leidimus teikti viesias paslaugas kitiems
asmenims, taip pat viej paslaug teikimo prieira ir kontrol), vieojo
administravimo subjekto vidaus administravimas (leidia nuostatus, statutus, veiklos
(darbo) reglamentus, pareigybi apraymus (pareigins instrukcijas), vidaus tvarkos
taisykles ir jais remiasi vykdydamos vidaus administravim, kurio pagrindinis tikslas
utikrinti, kad vieojo administravimo subjektas operatyviai, veiksmingai atlikt savo
pagrindines funkcijas (Vieojo administravimo statyme vidaus administravimas
apibdinamas taip - veikla, kuria utikrinamas vieojo administravimo
subjektosavarankikas funkcionavimas (struktros tvarkymas, dokument, personalo,
turim materialini ir finansini itekli valdymas), kad jis galt atlikti viej
administravim);
kaip matome, vieojo administravimo apibrimas, pateiktas Vieojo administravimo
statyme, nustato subjektus bei j funkcijas.

Vieojo administravimo institucij sistema.

Pabandysime pateikti vieojo administravimo institucij sistem. Ianalizav j,
suprasime, kodl vis dlto vykdomoji valdia yra siauresn kategorija u vieojo
administravimo kategorij.
ios mokymosi mediagos paketo pradioje mes jau esame nurod vykdomosios valdios
institucij sistem:
aukiausias lygmuo Vyriausyb.
centrinis lygmuo ministerijos, staigos prie ministerij, Vyriausybs, Vyriausybs
komitetai, komisijos bei tarybos.
teritorinis lygmuo apskritys, Vyriausybs atstov staigos apskrityse, staig prie
ministerij bei Vyriausybs staig teritorins staigos.
Nortume pabrti, jog vykdomosios valdios institucij sistema yra centrin,
branduolin, pamatin institucij sistema vieojo administravimo institucij
sistemoje.
Taiau vieojo administravimo institucij veiklos funkcijas atlieka ne tik vykdomosios
valdios institucijos, bet ir kitos centrins institucijos (t.y. institucijos, kuri veiklos
teritorija yra visa valstybs teritorija). Pvz., Seimui atskaitingos institucijos Valstybs
kontrol, Seimo kontrolieri staiga, Valstybs saugumo departamentas, Ryi
reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Konkurencijos taryba, Lietuvos radijo ir
televizijos komisija, Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga, Lygi galimybi
kontrolieriaus staiga, Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija, Vertybini
popieri komisija, Vyriausioji rinkim komisija, Vyriausioji tarnybins etikos komisija,

Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnyba ir t.t. J atskaitingumas Seimui yra

slyginis. Na, pavyzdiui, vienos j nepriklausomos (pvz., Lietuvos Bankas), kitos
Seimui atskaitingos (pvz., Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Valstybs kontrol),
kitos atskaitingos ir Prezidentui, ir Vyriausybei (pvz., Ryi reguliavimo tarnyba, kurios
nuostatus tvirtina Vyriausyb, ir todl i institucij bt galima laikyti vykdomosios
valdios institucija), kitos neutralios (atlieka informacin, rekomendacij teikimo
funkcij, pvz., Seimo kontrolierius), kitos atskaitingos ir Respublikos Prezidentui, ir
Seimui (Specialij tyrim tarnyba, Valstybs saugumo departamentas). Vienos veikia
pagal statymus, kitos - remdamosi nuostatais, kuriuos tvirtina Seimas (pvz.,
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos) arba Vyriausyb (pvz., Ryi reguliavimo
tarnybos, Konkurencijos tarybos), arba prezidentas (pvz., Valstybs kain ir energetikos
kontrols komisijos sudt ir nuostatus). Taigi jos nra priskirtinos nei vykdomosios
valdios institucijoms (nra pavaldios vykdomosios valdios institucij grandims), nei
statym leidiamajai valdiai (juk neleidia statym!), nei teismins valdios akai
(inoma, VSD ir STT, kaip ir Lietuvos Generalin prokuratra, yra teissaugins
institucijos, taiau jos nevykdo teisingumo). Visos ios pamintos institucijos atlieka
vieojo administravimo institucij veiklos funkcijas (vieojo administravimo sritis).
Pavyzdiui, Valstybs kontrols staiga vertina subjekt vieojo ir vidaus administravimo
veikl pagal nustatytus standartus ir priima administracinius sprendimus aktus dl
kontroliuojamo subjekto veiklos paeidim, teikia silymus. Valstybin paminklosaugos
komisija kontroliuoja, kaip vykdoma kultros vertybi apsaugos valstybs politika
(prisiminkim Vieojo administravimo statymo 9 straipsn[5], kuriame teigiama, kad
administracini akt gyvendinimas turi bti priirimas ar kontroliuojamas), surao
administracini teiss paeidim protokolus dl statym paeidim (tai reikia, jog taiko
administracinio poveikio priemones). Lietuvos Bankas leidia aktus skelbiamus Valstybs
iniose (vykdo administracin reglamentavim), iduoda, ataukia licencijas bankams
(teikia administracines paslaugas ir kartu taiko administracins prievartos priemones),
kontroliuoja valiutos reimo laikymsi ir panaiai. Valstybin lietuvi kalbos komisija
kontroliuoja nutarim dl kalbos vartojimo vykdym.
Taip pat jau minjome, kad vieojo administravimo institucij sistema apima ir vietos
savivald. Labai svarbu suprasti, kad savivaldybs tai nra vykdomosios valdios
institucij sistemos struktrinis elementas, nes savivaldos teiss subjekt emesnj
administracin vienet sukuria statym leidjas (Konstitucijos 11 str. 119 str. 2 d.). Jis
sprendia, kuriai gyvenamajai vietai (miestui, kaimams, miesteliams ir t.t.) suteikti
savivaldos teis, teritorikai pakeisti, suspenduoti, vedant tiesiogin valdym ir pan.
inoma, savivaldybi taryb sprendimai, mero potvarkiai, savivaldybi administracij
direktori ir kit vietos savivaldos vieojo administravimo subjekt leidiami teiss aktai,
priimami sprendimai negali prietarauti ne tik Konstitucijai, statymas, bet ir Vyriausybs
nutarimams, Ministro Pirmininko potvarkiams, ministr sakymams, t.y. vykdomosios
valdios subjekt leidiamiems postatyminiams aktams. Tam yra sukurtas Vyriausybs
atstovo institutas, kuris priiri vietos savivaldos vieojo administravimo subjekt
leidiam teiss akt atitikim vykdomosios valdios subjekt leidiamiems teiss
aktams.

Reikia sidmti, jog vieojo administravimo institucij sistemai priklauso ir

nevyriausybins organizacijos, kurios taip pat galiotos atlikti vieojo administravimo
subjekt veiklos funkcijas. Pavyzdiui, Prekybos, pramons ir amat rmai, kuri
administracin teisin status reglamentuoja Prekybos, pramons ir amat rm statymas,
tvarko verslo ir prekybos registr, vykdo preki kodavim brkniniais kodais, iduoda
force majeure aplinkybes liudijanias paymas. Arba antai Lietuvos gretutini teisi
asociacija (Agata)priiri, kaip laikomasi Autori teisi ir gretutini teisi statymo ir
drauge su policijos pareignais gali lankytis miest vieojo maitinimo staigose ir tikrinti,
ar legaliai leidiami muzikiniai raai ir pan. Jeigu pastebimi paeidimai, policijos
pareignai surao administracini teiss paeidim protokolus. Vieojo administravimo
statyme prie kit vieojo administravimo subjekt pamintos ir vieosios staigos. Taiau
ne visos vieosios staigos laikytinos vieojo administravimo institucijomis. Pavyzdiui,
2006 m. gegus 2 d. Specialioji teisj kolegija, sprsdama teismingumo klausim,
nutar, kad mokymosi staig (auktj mokykl, vidurini mokykl) veikla yra susijusi
su viej paslaug teikimu, o ne su vieojo administravimo galiojim vykdymu, todl
jos nra vieojo administravimo subjektai[6]. Prisiminkim, jog Vieojo administravimo
statyme pamintos vieojo administravimo sritys neapima viej paslaug teikimo, bet
viej paslaug teikimo administravim. Panaiai yra ir dl toki viej staig, kaip
ligonins, poliklinikos. Jos taip pat teikia viesias paslaugas, bet j neadministruoja.
Apibendrinant vieojo administravimo institucij sistemos struktros analiz, pateiksime
vieojo administravimo institucij sistem schemikai.
Vieojo administravimo institucij sistema
Prezidento galiojimai vykdomosios valdios srityje

Vykdomosios valdios institucij sistema:

Vyriausyb
Ministerijos, Vyriausybs staigos,
Komitetai, komisijos, staigos prie ministerij
Lietuvos Respublikos apskrii virinink institucijos, centrini institucij
teritorins staigos, Vyriausybs atstov staigos apskrityse

Vykdomosios tvarkomosios institucijos,

kurias sudaro Seimui ar Prezidentui atskaitingos institucijos, pvz.: Lietuvos bankas,
Valstybs kontrols staiga, Konkurencijos taryba ir t.t.

Vietos savivaldos institucijos

Savivaldybi tarybos, merai, administracij direktoriai, savivaldybi kontrolieriai ir t.t.

Kiti vieojo administravimo subjektai

vieosios staigos bei nevyriausybins organizacijos, kurioms suteikti vieojo
administravimo galiojimai

Kontroliniai klausimai:
1. K gali reikti bendroji valdymo svoka?
2. Kaip gali bti skirstoma moni bendruomen?
3. Ivardinkite vieojo valdymo poymius.
4. Kaip gali bti dalijami vieojo valdymo santykiai?
5. Kokia yra valstybs valdios institucij sistema?
6. Kokia yra vieosios valdios institucij sistema?
7. Kaip gali bti atribotos kategorijos valstybinis valdymas, vieasis valdymas, vieasis
administravimas, vykdomoji valdia?
8. Kokias sritis apima vieasis administravimas?
9. Kokia pagrindin vieojo administravimo subjekt funkcija?
10. Pakartokite, kaip apibdinamas vieasis administravimas Vieojo administravimo
statyme.
11. Iskirkite svarbiausius vieojo administravimo apibrimo aspektus.
12. Kokia yra vieojo administravimo subjekt sistema?
14. Pateikite valstybinio centrinio administravimo subjekt pavyzdi.

15. Pateikite valstybinio teritorinio administravimo subjekt pavyzdi.

16. Pateikite vietos savivaldos vieojo administravimo pavyzdi.
17. Pateikite kit vieojo administravimo subjekt pavyzdi.
18. Kokios yra vieojo administravimo subjekt veiklos funkcijos, vadovaujantis Vieojo
administravimo statymu?
19. Atskirkite viej paslaug teikim nuo viej paslaug teikimo administravimo.
20. Kokia yra institucij sistema pamatin, branduolin vieojo administravimo
institucij sistemoje?
21. Pateikite kit centrini vykdomj tvarkomj veikl atliekani institucij
pavyzdi.
22. Nubraiykite vieojo administravimo institucij sistem.

Biurokratizmas kaip ikreipta vieojo administravimo forma.

Terminas biurokratija kils i prancz kalbos odio bureaucrate, kuris yra sudarytas
i prancz kalbos odio bureau (biuras, kanceliarija) ir graik kalbos odio cratos
(valdia). Tarptautini odi odynas pateikia tokias termin biurokratas,
biurokratija ir biurokratizmas reikmes:
biurokratas tai valdininkas formaliai atliekantis savo pareigas, formalistas arba asmuo,
priklausantis biurokratija;
biurokratija tai valstybs ar socialins organizacijos valdymo sistema su takingu
valdinink aparatu, kuris nepriklauso nuo organizacijos nari valios;
biurokratizmas tai reikalo esms aukojimas dl formalum, kanceliarikumas; socialinis
reikinys vykdomosios institucijos nepaiso organizacijos nari daugumos sprendim,
veikl grindia formalizmu[7].
M. Vberis yra pateiks idealios biurokratijos model, kur sudaro penki pagrindiniai
bruoai:
darbo pasidalijimas, t.y. veiklos pasidalijimas;
valdios hierarchija;
taisykls, darbotvark, kurios privalu laikytis;

beasmenikumas, t.y. pareigos priskiriamos pareigybms, o ne asmenims, privalomas

objektyvus, nealikas poiris interesant atvilgiu;
kvalifikacija: tarnyba biurokratinje organizacijoje pagrsta techninmis kvalifikacijomis;
kilimas tarnybos hierarchijoje yra numatomas pagal nuopelnus.
Mokslinje literatroje biurokratija suprantama kaip racionaliai sutvarkyta valstybs
valdymo sistema, kurioje visus klausimus kompetentingai ir profesionaliai sprendia
valstybs tarnautojai, tiksliai laikydamiesi statym ir postatymini teiss akt, taisykli,
reglament, procedr ir kt.[8] Taiau tikrovje biurokratija susiduria su tokiais
reikiniais kaip iracionalumas, nelankstumas, konservatyvumas, formalumas, pareigybi
dubliavimasis ir pan. Tokie reikiniai palanks besaikiam naudojimuisi privilegijomis,
korupcijai skatinti. Lietuvoje 2005 m. pradioje buvo 880 valstybins institucijos. Tarp j
nemaai dubliuojani tas paias funkcijas. Toks galingas biurokratinis aparatas pasiymi
gausiais draudimais, reglamentais, apribojimais, reikalavimais vairi paym, leidim,
nereikaling dokument, procedr vilkinimu. Biurokratizmo ir korupcijos pasekms yra
tokios: pilieiai nesiryta imtis kins veiklos, o alies ir usienio verslininkai atbaidomi
nuo investicij. Dl toki nepateisinam biurokratini klii Lietuvos ekonomika patiria
didelius nuostolius. Usienio investicijos 2005 m. siek vos 0,8 mlrd. eur, tuo tarpu
Estijoje 2,2 mlrd. eur. Tarp vis Europos Sjungos valstybi Lietuva uima paskutin
viet pagal usienio investicijas vienam gyventojui[9].
Seimo kontrolieri statymo 2 straipsnis[10] apibria biurokratizm taip: tai tokia
pareigno veika, kai vietoj reikal sprendimo i esms laikomasi nereikaling ar
igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti pareigno kompetencijai
priklausanius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip
blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo teises, smoningai
pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas
toks pareign darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi statymai ar kiti teiss aktai.
Vidaus reikal ministerijos leidinyje raoma, kad biurokratizmas - tokia pareigno veikla,
kai vietoj reikal sprendimo i esms sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot
formalum, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti pareigas.
Taigi Seimo kontrolieriai (ombudsmenas) ir yra toji institucija, kuri tiesiogiai galiota tirti
atvejus dl valstybs tarnautoj biurokratizmo. Taiau, remiantis Seimo kontrolieri
statymo 12 straipsniu, Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo nari,
Ministro Pirmininko, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos), valstybs kontrolieriaus
ir Konstitucinio Teismo bei kit teism teisj veiklos, savivaldybi taryb (kaip
kolegiali institucij) veiklos. Tai pat jie netiria prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign
procesini sprendim teistumo ir pagrstumo, taiau tiria skundus dl prokuror,
ikiteisminio tyrimo pareign veiksm, paeidiani mogaus teises ir laisves. Seimo
kontrolieriai netiria skund dl darbo teisini santyki, taip pat netikrina teism priimt
sprendim, nuosprendi, nutari pagrstumo ir teistumo.
Seimo kontrolieriai tai Seimo, kaip statym leidiamosios valdios ir parlamentin
kontrol vykdanios institucijos, skiriami pareignai, kuri pagrindin uduotis

utikrinti tinkam vieojo administravimo princip realizavim[11]. Konstitucija Seimo

kontrolierius vardija kaip kontrols institucij. Galia ginti paeistas asmen teises
pasireikia Seimo kontrolieriams Konstitucijos suteikta teise tirti piliei skundus dl
piktnaudiavimo ir biurokratizmo atvej valstybs tarnyboje. Antai ir Seimo kontrolieri
statymo 12 straipsnis teigia, jog viena i Seimo kontrolieri uduoi yra tirti skundus
dl pareign biurokratizmo. Taiau Seimo kontrolieri sprendimai yra rekomendaciniai
ir gali bti skundiami administraciniams teismams. Taiau ombudsmenas tai galimyb
atstatyti tarnautojo padaryt skriaud[12] dl igalvot formalum, vilkinimo, aplaidaus
ir nelankstaus darbo, netinkamo elgesio su interesantais.
Kontroliniai klausimai:
1. Nusakykite skirtum tarp biurokratijos ir biurokratizmo.
2. Kas bdinga idealiam M.Vberio pateiktam biurokratijos modeliui?
3. Kaip pasireikia biurokratizmas kaip neigiamas reikinys?
4. Kuri institucija Lietuvoje tiria atvejus dl valstybs tarnautoj biurokratizmo?
5. Kokiame teiss akte yra apibrtas biurokratizmas?
6. Kieno veiklos bei sprendim netiria Seimo kontrolieriai, vadovaujantis Seimo
kontrolieri statymo 12 straipsniu?

Korupcijos problema vieojo administravimo srityje.

Lotyn kalbos odis corrputo reikia sugeds, supuvs. Taigi odis korupcija yra kils i
lotyn kalbos ir reikia gadinim, papirkim[13]. Pasaulyje egzistuoja daugiau negu trys
imtai korupcijos apibrim. Visuotinai pripainta, jog korupcijos problema yra
kompleksin, o ne pavienis reikinys. Tai sudtinga socialin, ekonomin, politin,
teisin, kultrin, moralin problema, kurios negalima sprsti izoliuotai. i svoka turi
apimti visas socialines sritis privat ir viej sektori, juose dirbanius ir veikianius
pareignus, kitus valstybs tarnautojus bei darbuotojus, jeigu jie gijo neteist naud.
Neretai atsitinka, kad pareignai, kiti valstybs tarnautojai, politikai pamirta savo
tiesiogines pareigas ir pagrindin misij tarnauti monms, derinti privaiuosius ir
vieuosius interesus bei teikti pirmum ne savo interesams, o tenkinti viej interes.
Korupcijos apraikos kaip tik labiausiai ir kenkia vieojo intereso tenkinimui, o tai reikia
bendruomens gerovei. Tuo korupcija yra labai pavojingas socialinis reikinys,
silpninantis ekonomik, nacionalin saugum, atbaidantis usienio investuotojus,
mainantis moni pasitikjim valdios ir vieojo administravimo institucijomis.

Specialij tyrim statymo 2 straipsnio 2 dalis[14] taip apibria korupcij: tai valstybs
tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas
arba primimas turtins ar kitokios asmenins naudos (dovanos, paslaugos, paado,
privilegijos) sau ar kitam asmeniui u atlikim arba neatlikim veiksm pagal einamas
pareigas, taip pat valstybs tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas
siekiant, reikalaujant turtins ar kitokios asmenins naudos sau arba kitam asmeniui ar i
naud priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis silymas ar suteikimas valstybs
tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtins ar kitokios asmenins naudos (dovanos,
paslaugos, paado, privilegijos) u atlikim arba neatlikim veiksm pagal valstybs
tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant
ioje dalyje nurodytas veikas.
Pasaulyje pripaintos tai tokios korupcijos veikos formos:
netinkamas pareigno elgesys (piktnaudiavimas);
kyininkavimas;
antaas;
neteisto atlyginimo silymas ar pamimas;
sukiavimas;
vagyst;
nusikaltimai teisingumui;
l ivaistymas;
rinkiminis kyininkavimas;
mokesi vengimas;
pajam slpimas;
prekyba narkotinmis mediagomis;
svadavimas;
dokument klastojimas;
valstybs interes idavimas;
vokeliai su pinigais procesui patepti ir t.t.[15]

Baudiamasis kodeksas, Administracini teiss paeidim kodeksas taip pat apibria

kyio primim, papirkim, piktnaudiavim tarnyba, valstybs pareigno neteisto
dalyvavimo mons komercinje, kinje ar finansinje veikloje, atsakomyb u Viej
ir privaij interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo paeidim, neteista
lobistin veikla. Civilinis kodeksas reglamentuoja dovan gavim ir primim bei
padarytos alos korupciniais nusikaltimais atlyginim.
Pati daniausia korupcijos forma Lietuvoje yra kyininkavimas, kuris klasifikuojamas
taip:
kontraktiniai kyiai; pvz., Panevio STT ir generalin prokuratra atliko ikiteismin
tyrim dl sukiavimo ir dokument klastojimo dl savivaldybs tarybos nario veiklos,
susijusios su Viej pirkim statymo paeidimais, taip pat komerciniu nipinjimu.
kyiai dl lengvat (daniausiai duodami institucij pareignams, skiriantiems
administracines nuobaudas ir t.t.);
kontrols kyiai (pvz., kontroliuojanios institucijos susilaiko nuo paeidim
demaskavimo.
Antai STT Klaipdos valdybos pareignai gavo duomen apie Klaipdos apskrities VMI
Gargd skyriaus darbuotoj, kuris i vieno asmens reikalavo pinig u tai, kad skolos
valstybei aktas nebt perduotas antstoli kontorai. Jis buvo sulaikytas ir apklaustas, o
vliau neteko pareig Klaipdos apskrities VMI; Teli apskrities valstybinje mokesi
inspekcijoje 2007 m. sausio mnes VMI ved tiesiogin valdym, nes neoficialiomis
iniomis i virininko staliaus dingdavo praneimai apie nelegal alg mokjim);
lobistiniai kyiai (normini dokument primimas, patenkinant atskir asmen
interesus);
kyiai dl padidinto dmesio (pvz., privilegij demonstravimas, teikimas atskiriems
asmenims);
rungtynikumo kyiai (pvz., neobjektyvus vertinimas konkursuose, nepotizmas, t.y.
giminaii protegavimas ir t.t.).
Specialij tyrim tarnybos statymo 2 straipsnio 3 dalyje[16] taip pat numatytos
korupcinio pobdio formos: korupcinio pobdio nusikalstamos veikos
kyininkavimas, tarpininko kyininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos,
jeigu jos padarytosvieojo administravimo sektoriuje arba teikiant viesias paslaugas
siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudiavimas tarnybine padtimi arba
galiojim virijimas, piktnaudiavimas oficialiais galiojimais, dokument ar matavimo
priemoni suklastojimas, sukiavimas, turto pasisavinimas ar ivaistymas, tarnybos
paslapties atskleidimas, komercins paslapties atskleidimas,neteising duomen apie
pajamas, peln ar turt pateikimas, nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimas,
kiimasis valstybs tarnautojo ar vieojo administravimo funkcijas atliekanio asmens

veikl ar kitos nusikalstamos veikos,kai toki veik padarymu siekiama ar reikalaujama

kyio, papirkimo arba nuslpti ar umaskuoti kyininkavim ar papirkim.

Valstybs valdymo institucijos, usiimanios korupcijos prevencija arba

antikorupcine veikla
Prezidentas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nuomone, Prezidento veiklos
svarbiausias udavinys yra laiduoti valdios institucij sveik. Vykdydamas ias
priedermes, vadovas susitinka su jam atskaitingais pareignais, i dalies atlieka
korupcijos prevencija usiimani institucij veiklos koordinavimo ir kontrols funkcijas.
Valstybs vadovas skiria ir atleidia Specialij tyrim tarnybos vadov Seimo pritarimu,
Vyriausybs pritarimu skiria ir atleidia Lietuvos policijos generalin komisar, skiria ir
atleidia Generalin prokuror, Seimo pritarimu Valstybs saugumo departamento
vadov.
Seimas. Korupcijos prevencij Seimas vykdo:
leisdamas antikorupcinius statymus, pvz., Korupcijos prevencijos statym, STT
statymas, Viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statym, Seimo
Antikorupcijos komisijos statym ir t.t.
galiojaniais parlamentins prieiros mechanizmais ir procedromis;
Seime veikiani komitet ir komisij pagalba;
skiriant parlamentui atskaiting institucij vadovus, tvirtinant komisij sudtis pvz.,
Seimo kontrolieriai, Valstybs kontrolierius, sudarant Vyriausij tarnybins etikos
komisij, Vyriausij rinkim komisij ir t.t.).
Seimo komitetai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi svarstyti ir rengti statym bei
kit teiss akt projektus Specialij tyrim tarnybos klausimais, turi vykdyti Specialij
tyrim tarnybos bei Valstybs sienos apsaugos tarnybos parlamentin prieir. Teiss ir
teistvarkos komitetas atlieka teissaugos institucij, iskyrus teismus, veiklos
parlamentin prieir, rengia ivadas Seimui dl Vidaus reikal ministerijos,
prokuratros ir kit institucij veiklos. Valstybs kontrols staigos darbo parlamentin
prieir vykdo Seimo Biudeto ir finans komitetas. Ekonomikos komitetas atlieka
Valstybs turto fondo, Viej pirkim tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs
parlamentin prieir. Seimo komitetai turi teis tikrinti, kaip laikomasi statym, Seimo
nutarim, kaip atsivelgiama j pateiktas rekomendacijas ir pan. ie komitetai savo
iniciatyva arba Seimo pavedimu gali atlikti atskir problem parlamentin tyrim. Be to,
minti komitetai nagrinja Seimui atskaiting institucij ataskaitas.

Seimo komisijos
Tiesiogiai korupcijos prevencija usiima Seimo Etikos ir procedr komisija, kuri veikia
jau nuo 1995 m., ir Antikorupcin komisija, 2001 m. pertvarkyta i Ekonomini
nusikaltim tyrimo komisijos.
Kasmet kiekvienas Seimo narys teikia viej ir privaij interes deklaracijas Etikos ir
procedr komisijai. Viena i pagrindini Seimo Etikos ir procedr komisijos veiklos
krypi yra kontroliuoti, kaip Seimo nariai laikosi Viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje statymo bei Seimo Statuto nuostat, reglamentuojani vieojo
intereso virenyb prie privaius interesus.
Vadovaujantis Antikorupcijos komisijos statymo 2 straipsniu[17], Antikorupcijos
komisijos udaviniai yra tokie: 1) nagrinti korupcijos ir su ja susijusius reikinius bei
atvejus, priimti sprendimus nagrinjamais klausimais ir kontroliuoti, kaip institucijos juos
vykdo; 2) analizuoti valstybs ir savivaldybi institucij, staig ir moni sprendimus,
sudaranius slygas korupcijai bei nusikaltimams ir kitiems teiss paeidimams kio ir
finans sistemose, siekti, kad tokie sprendimai bt panaikinti; 3) teikti pasilymus
Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dl teiss akt primimo ir tobulinimo,
korupcijos, ekonomini ir finansini nusikaltim bei kit teiss paeidim prevencijos ir
ukardymo.
Seimui atskaitingos korupcijos prevencija usiimanios institucijos
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos paskirtis yra kontroliuoti, kad valstybinje
tarnyboje dirbantys asmenys tinkamai derint savo privaius ir visuomens vieuosius
interesus, utikrinant, kad priimdami sprendimus ie asmenys pirmenyb teikt
veiesiems interesams. Tikslas vykdyti Viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje statymo bei Lobistins veiklos statymo kontrol, rpintis viej
ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje tvarkos tobulinimu.
Seimo kontrolieriai taip pat turi nemenk tak korupcijos prevencijai. Antai 2006
m.buvo parengtos 707 rekomendacijos i j net 409-ios buvo rengiamos vien dl
pareign tarnybins etikos paeidimo, piktnaudiavimo, biurokratizmo, aplaidumo ir t.t.
Teissaugos institucij vaidmuo korupcijos prevencijos veikloje
Prokuratros udavinys vykdyti korupcijos nusikaltim baudiamj persekiojim,
gyvendinant baudiamosios atsakomybs neivengiamumo princip. Generalinje
prokuratroje buvo steigtas Organizuot nusikaltim ir korupcijos tyrimo skyrius. Jis
turi savo teritorinius skyrius, veikianius apygard prokuratros sudtyje. Nuo 1996 m.
iki 2000 m. LR Prokuratros ikelt baudiamj byl kvalifikavimo struktra rodo, kad
beveik pus j sudar kaltinimai piktnaudiavimo tarnyba, antroje vietoje kyio
mimas, treioje tarnybos galiojim virijimas, ketvirtoje papirkimas. 2006 m.
Lietuvoje buvo uregistruota 868 nusikalstamos veikos dl korupcijos. 2006 m.
prokurorai ityr 351 nusikalstam veik valstybs tarnybai, 2005 m. 89[18].

Valstybs saugumo departamentas daugiau bendradarbiauja su kitomis teissaugos

institucijomis, kovojant su korupcija.
Specialij tyrim tarnyba yra pagrindin teissaugos institucija, tirianti korupcinius
nusikaltimus. 1997 m. Vyriausybs nutarimu buvo kurta Specialij tyrim tarnyba prie
Vidaus reikal ministerijos. Nuo 2000 m., kai Seimas prim STT statym, ji
reorganizuota Prezidentui ir Seimui atskaiting statutiniais pagrindais veikiani
institucij. Pagrindins ios institucijos funkcijos ir udaviniai saugoti asmen,
visuomen, valstyb nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevencij bei iaikinim. STT
tiria baudiamsias bylas, iaikina asmenis, tariamus padarius nusikalstamas veikas,
vykdo ikiteisminius tyrimus, tiria asmen praymus ir skundus, atlieka korupcijos rizikos
analiz, vertina antikorupcinius aktus, j projektus.
Kontroliniai klausimai:
1. I kokios kabos kils odis korupcija ir k jis reikia?
2. Kokia pagrindin pareign, kit valstybs tarnautoj, politik misija?
3. Kokie teiss aktai laikomi antikorupciniais teiss aktai?
4. Kokios yra korupcijos veiklos formos?
5. Kaip klasifikuojama korupcijos forma kyininkavimas?
6. Pateikite kyininkavimo ri pavyzdi.
7. Kaip prezidentas gali prisidti prie korupcijos prevencijos?
8. Kaip Seimas gali vykdyti korupcijos prevencij?
9. Kokie Seimo komitetai ir Seimo komisijos dalyvauja antikorupcinje veikloje?
10. Kurios Seimui atskaitingos institucijos dalyvauja tiesiogiai korupcijos prevencijoje?
11. Kuri tarnyba yra pagrindin teissaugos institucija, tirianti korupcinius nusikaltimus?
12. Kokios pagrindins Specialij tyrim tarnybos funkcijos ir udaviniai?
13. Kurios komisijos paskirtis vykdyti Viej ir privai interes derinimo valstybinje
tarnyboje statymo bei Lobistins veiklos statymo kontrol?
14. Kurios Seimo komisijos tikslas priirti, kaip Seimo nariai laikosi Viej ir
privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo bei Seimo Statuto nuostat?

15. Perirkite Lietuvos Respublikos prokuratros bei specialij tyrim tarnybos

ataskaitas u vliausius metus.
Administraciniai teisiniai reimai, kaip valstybinio stabilumo garantas.
Tarptautinis odis reimas (pranc. regime) reikia tiksliai nustatyta tvarka[19]. Mes jau
inome, kad valdymo prigimtis yra organizacinio tvarkomojo pobdio. Administracinius
teisinius reimus galima apibdinti kaip poveikio priemoni visum. Juk valstybs
institucijos, utikrindamos vieaj tvark, ekonomin stabilum, nacionalin, socialin
saugum, privalo taikyti tam tikras poveikio priemones. Kartais tenka panaudoti
ypatingsias priemones, susiklosius nepaprastoms situacijoms (pvz., nepaprastoji ar karo
padtis), taiau daniausiai reimai nebna nulemti nepaprastj situacij. Pavyzdiui,
valstybs sienos apsauga tai nuolatos veikiantis administracinis teisinis reimas
valstybinio valdymo srityje arba ekologiko maisto ir veterinarijos saugos reimas, arba
vaist kontrols reimas ir pan. U toki ar kitoki administracini teisini reim
palaikym atsakingos specialios institucijos, pvz., Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie
Vidaus reikal ministerijos, Valstybin vaist kontrols tarnyba, Valstybin tabako ir
alkoholio kontrols tarnyba ir pan.
Kaip matome, administraciniai teisiniai reimai glaudiai susij su vieojo
administravimo sritimis. I esms tokiu atveju viej valdym galima vardinti kaip
administracini teisini reim visum.
Administracini teisini reim paskirtis palaikyti saugum kilus vidinms ir iorinms
grsmms valstybs nepriklausomumui ir teritoriniams vientisumui[20]. Tai pat
administracinio teisinio reimo paskirtis yra tam tikr vieojo administravimo srii,
situacij reguliavimas specialiomis priemonmis. ios priemons yra tokios:
teiss aktai, nustatantys ypating veiklos tvark tam tikrose srityse (pvz., Karo padties
statymas, Nepaprastosios padties statymas);
specialios institucijos, kurios yra galiotos formuoti ir palaikyti administracinius teisinius
reimus (aukiau kai kurias i j jau paminjome);
teisins priemons reimui palaikyti (registracijos, licencijavimai, leidimai,
seritifkavimai);
teiss aktai, nustatantys teiss subjekt veikl bei tarpusavio santykius;
kontrol ir atsakomyb (pvz., Valstybin loim prieiros komisija priiri, kaip loterij
organizatoriai laikosi Loterij statymo ir kit teiss akt);
specialios rangos panaudojimas ir pan.
Administraciniai teisiniai reimai gali bti reguliuojami dviem bdais:

statymuose (pvz., Karo padties statymas, Valstybs sienos ir jos apsaugos statymas,
Alkoholio kontrols statymas);
postatyminiuose aktuose (pvz., Lietuvos banko pinig politikos priemoni taikymo
kryptys arba Lietuvos banko valdybos nutarimas Dl investicij vertybinius popierius
apskaitos kredito staigose bendrj nuostat patvirtinimo arba Vyriausybs nutarimas
Dl didij ir maj loterij licencijavimo taisykli patvirtinimo ir pan.).
Administracini teisini reim klasifikacija

Administraciniai teisiniai reimai, esant ypatingajai valstybje padiai.

Pavyzdiui, nepaprastosios padties administracinis teisinis reimas, karo padties
administracinis teisinis reimas.
Funkciniai administraciniai teisiniai reimai valstybs valdymo funkcij ir
veiklos srii informacinis utikrinimas. Pavyzdiui, paprastieji administraciniai
teisiniai reimai (komunalini paslaug); specials administraciniai teisiniai
reimai (vartotoj teisi apsaugos, ekologiniai reimai)
Administraciniai teisiniai legitims reimai. Pavyzdiui, legalizuojamieji reimai
(fizini ir juridini asmen registras, nekilnojamojo turto registras, sertifikavimas,
licencijavimas), leidim reimai (sprendim dl pilietybs klausim procedros
reimai)[21].

Administraciniai teisiniai reimai palaiko vairiausi vieojo administravimo srii

stabilum, utikrina j funkcionavimo tvark. Be to, administracini teisini reim
priemoni taikymu yra tenkinami vieieji interesai. Juk visuomen suinteresuota
vieosios tvarkos palaikymu, kultrini ekologini zon isaugojimu, sveikos aplinkos
utikrinimu, ekologik produkt prekyba ir pan. Toks administracini teisini reim
vaidmuo pasireikia kaip valstybinio saugumo (mogaus, visuomens, valstybs)
saugumo garantas.
Kontroliniai klausimai:
1. K reikia tarptautinis odis reimas?
2. Kaip galima apibdinti administracinius teisinius reimus?
3. Kas yra atsakingi u administracini teisini reim palaikym?
4. Koks ryys tarp vieojo administravimo srii (valstybinio valdymo) ir administracini
teisini reim?
5. Kokia yra administracini teisini reim paskirtis?
6. Kokios yra specialios administracini teisini reim priemons?

7. Kaip administraciniai teisiniai reimai susij su vieaisiais interesais ir kaip

atsiskleidia administraciniai teisiniai reimai kaip valstybinio saugumo garantas?

[1] Andrukeviius A. Administracin teis: kai kurie metodologiniai aspektai// Teis.

2002. T. 43. P. 10-11.
[2] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas// Valstybs inios. 2006, Nr.
77-2975.
[3] Bakaveckas A. Kategorij vykdomoji valdia, valstybinis valdymas
(administravimas) ir vieasis administravimas samprata ir santykis Lietuvos
administracinje teisje// Jurisprudencija. 2007. T. 2 (92).
[4] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas// Valstybs inios. 2006, Nr.
77-2975.
[5] Ten pat.
[6] Administracini teism praktika 2006 met sausis birelis. Vilnius Teisins
informacijos centras. 2006. P. 246.
[7] Vaitkeviit. V. Tarptautini odi odynas (A-K). Vilnius: odynas, 1999. P. 177.
[8] Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A., Kalesnykas R.,
Praneviien B., Rusinas E., edbaras S., Urmonas A., ilinskas D. Lietuvos
administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto
Leidybos centras, 2005. P 111..
[9] Penkaitis N. Korupcijos aknys ir pasekms.
[10] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymas// Valstybs inios. 2003, Nr.
104-4640.
[11] Vidrinskait S. Seimo kontrolieriai Lietuvos Respublikos mogaus teisi gynimo
sistemoje. Daktaro disertacija. Vilnius, 2000.P. 120.
[12] Ten pat. P. 132.
[13] Tarptautini odi odynas. Elektroninis variantas. Lei-kla odynas, UAB
Fotonija.
[14] Lietuvos Respublikos Specialij tyrim tarnybos statymas// Valstybs inios.
2000, Nr. 41-1162.

[15] Vaitiekus S. Korupcijos prevencijos sistema Lietuvoje: organizacijos ir veiksm

apvalga. Vilnius, Transparency international Lietuvos skyrius. 2002. P. 17-18.
[16] Lietuvos Respublikos Specialij tyrim tarnybos statymas// Valstybs inios.
2000, Nr. 41-1162.
[17] Lietuvos Respublikos antikorupcijos komisijos statymas// Valstybs inios. 2001.
Nr. IX-552.
[18] Prokuratros veiklos 2006 m. ataskaita.
[19] Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: odynas, 2002. P. 916.
[20] Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A, Gylys A., Kalesnykas R.,
Praneviien B., Rusinas E., edbaras S., Urmonas A., ilinskas D. Lietuvos
administracin teis. Bendroji dalis. Vadovlis. Vilnius, Mykolo Romerio universiteto
Leidybos centras, 2005. P 195.
[21] Klasifikavimas sudarytas, remiantis Lietuvos administracin teiss bendrosios dalies
vadovliu. P. 208.
6 tema. Vieojo administravimo principai

Vieojo administravimo princip sistema.

Aptardami pirmo skyriaus antr tem Administracins teiss principai, susipainome su
administracins teiss skirstymu. Paminjome ir specialiuosius administracins teiss
principus, kuriuos sugrupavome pagal administracins teiss, kaip teiss akos, institutus.
Apvelgme ir vieojo administravimo instituto principus.
Vieojo administravimo statymo 3 straipsnyje raoma, kad vieojo administravimo
subjektai savo veikloje vadovaujasi iais principais:
1) statymo virenybs. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjekt
galiojimai atlikti viej administravim turi bti nustatyti statymuose, o veikla atitikti
iame statyme idstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij su asmen
teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais;
2) objektyvumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo primimas ir kiti
oficials vieojo administravimo subjekto veiksmai turi bti nealiki ir objektyvs;
3) proporcingumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo
gyvendinimo priemons turi atitikti btinus ir pagrstus administravimo tikslus;

4) nepiktnaudiavimo valdia. is principas reikia, kad vieojo administravimo

subjektams draudiama atlikti vieojo administravimo funkcijas neturint statym
suteikt reikiam galiojim arba priimti administracinius sprendimus siekiant kit, negu
statym nustatyta, tiksl;
5) tarnybinio bendradarbiavimo. is principas reikia, kad vieojo administravimo
subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikusteikia vienas kitam reikaling
informacin ir kitoki pagalb;
6) efektyvumo. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektas, priimdamas
ir
gyvendindamas sprendimus, jam skirtus iteklius naudoja ekonomikai, rezultat siekia
kuo maesnmis snaudomis;
7)subsidiarumo.is principasreikia, kad vieojo administravimo subjekt sprendimai turi
bti priimami ir gyvendinami tuo vieojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra
efektyviausi; taigi reikalaujama, kad auktesnms institucijoms nebt priskiriamos
funkcijos, kurias gali atlikt emesns institucijos ar kiti asmenys.
8)vieno langelio.is principasreikia, kad asmeniui informacija suteikiama, praymas,
skundas ar praneimas priimamas ir atsakymas juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.
Praym, skund ar praneim nagrinja ir informacij i savo administracijos padalini,
pavaldi subjekt, prireikus ir i kit vieojo administravimo subjekt gauna pats
praym, skund ar praneim nagrinjantis ir administracin sprendim priimantis
vieojo administravimo subjektas, nepareigodamas tai atlikti praym, skund ar
praneim padavus asmen[1].
Lyginant su Vieojo administravimo statymu, galiojusiu iki 2007 m. sausio 1 d.,
naujojoje statymo redakcijoje pasirod trys nauji vieojo administravimo principai: tai
efektyvumo, subsidiarumo (subsidiarumo principas buvo pamintas ir senojoje statymo
redakcijoje, bet kaip vieojo administravimo sistemos reformavimo principas) ir vieno
langelio principai.
Pirmieji trys principai (statym virenybs, objektyvumo, proporcingumo) labiau siejasi
su mogaus teismis, o likusieji penki su paties administravimo kokybe
(nepiktnaudiavimo valdia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo,
vieno langelio).
Andrukeviius teigia, jog nurodytj princip reglamentavimo pozityvumas
pasireikia tuo, jog statymu leidjas pateikia ir i princip apibrimus. O trkumas
vieojo administravimo princip nebaigtumas. Visi vieojo administravimo principai yra
administracins veiklos principai, taiau statym leidjas nenumat n vieno ios veiklos
pasekmes nustatanio principo, pasigendama administracini sprendim kontrols
principo, nra nustatyto atsakomybs u blog administravim principo[2].

inoma, vieojo administravimo princip sistema neatsiejama ir nuo kit teiss akt bei
nuo kit administracins teiss institut. Pavyzdiui, iuo atveju mums aktuals principai,
tvirtinti Valstybs tarnybos statyme[3]. io statymo 3 straipsnio 2 dalyje raoma, kad
valstybs tarnautoj veiklos svarbiausi etikos principai yra ie:
1) pagarba mogui ir valstybei. Valstybs tarnautojas privalo gerbti mog ir pagrindines
jo teises bei laisves, Konstitucij, valstyb, jos institucijas ir staigas, statymus, kitus
teiss aktus ir teism sprendimus;
2) teisingumas. Valstybs tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams
nepaisydamas j tautybs, rass, lyties, kalbos, kilms, socialins padties, religini
sitikinim bei politini pair, bti teisingas sprsdamas praymus, nepiktnaudiauti
jam suteiktomis galiomis ir valdia;
3) nesavanaudikumas. Valstybs tarnautojas privalo vadovautis visuomens interesais,
naudoti jam patikt valstybs ir savivaldybi turt, tarnybin informacij tik visuomens
gerovei, eidamas valstybs politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti
naudos sau, savo eimai, savo draugams;
4) padorumas. Valstybs tarnautojas privalo elgtis nepriekaitingai, bti nepaperkamas,
nepriimti dovan, pinig ar paslaug, iskirtini lengvat ir nuolaid i asmen ar
organizacij, galini daryti tak, kai jis eina valstybs politiko pareigas ar atlieka
tarnybines pareigas;
5) nealikumas. Valstybs tarnautojas privalo bti objektyvus, priimdamas sprendimus
vengti asmenikum;
6) atsakomyb. Valstybs tarnautojas asmenikai atsako u savo sprendimus ir atsiskaito
u juos visuomenei;
7) vieumas. Valstybs tarnautojas privalo utikrinti priimam sprendim ir veiksm
vieum, pateikti savo sprendim motyvus, o informacij gali riboti tik tuo atveju, kai tai
btina svarbiausiais visuomens interesais;
8) pavyzdingumas. Valstybs tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat
tobulti, bti nepriekaitingos reputacijos, tolerantikas, pagarbus ir tvarkingas.
etasis principas jau kalba apie atsakomyb. Beje, Valstybs tarnybos statyme numatyta
valstybs tarnautoj tiek tarnybin, tiek materialin atsakomyb.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis taip pat apibria atsakomyb u al, atsiradusi dl
valdios institucij neteist veiksm.
Administracini teiss paeidim kodekso 14 straipsnis taip pat numato pareign
administracin atsakomyb ir u paeidimus, susijusius su j pareig vykdymus, t.y. u
tarnybini pareig nevykdym. Be to, yra patvirtintas Seimo kontrolieri staigos

valdybos nutarimas[4], kurio 2 skirsnis yra skirtas valstybs tarnautoj ir kit darbuotoj
veiklos principams apibrti. ia taip pat pamintas atsakomybs principas, kuris
aikinamas taip valstybs tarnautojas ir kitas darbuotojas privalo asmenikai atsakyti u
savo sprendimus, atsakyti u naudojamos informacijos, dokument tinkam naudojim ir
konfidencialum, staigos vadovo reikalavimu atsiskaityti u savo veikl, elgtis politikai
neutraliai, vykdyti savo pareigas rpestingai ir atsakingai.
Taigi, kaip matome, atsakomybs princip, skirt vieojo administravimo subjektams,
mes galime aptikti kituose teiss aktuose. Taiau Vieojo administravimo statyme net
nra uuominos ar blanketins normos dl administravimo subjekt atsakomybs.
Manytume, jog, jei jau yra specialus teiss aktas, skirtas vieojo administravimo
reglamentavimui, tai jame turt atsispindti visi principai, susij su vieojo
administravimo subjekt veikla, moni teismis bei atsakomybe.
I to, kas jau pasakyta, galima teigti, jog vieojo administravimo princip sistem sudaro:

principai, susieti su mogaus teismis;

principai, susieti su administravimo kokybe;
atsakomybs principai.

Taiau toks vieojo administravimo princip sistemos pateikimas nra vienintelis.

Vieojo
administravimo principus, kaip ir administracins teiss principus, taip pat galima
iskirstyti pagrindinius (arba politinius teisinius) vieojo administravimo principus ir
organizacinius techninius vieojo administravimo principus.
Jau minjome, kad pagrindiniams (arba politiniams techniniams) vieojo
administravimo principams priskirtini demokratikumo, teistumo, teiss (statymo)
virenybs, vieumo, lygiateisikumo, tikslingumo (sprendimo ekonomikumo),
kolegialumo derinimo su vienvaldikumu, atsakomybs, atskaitingumo, kontrols ir
apskaitos, proporcingumo, nepiktnaudiavimo valdia, objektyvumo. Organizaciniams
techniniams vieojo administravimo principams priskiriamibendro vadovavimo,
teritorinis, akinis, funkcinis, subsidiarumo, tarnybinio bendradarbiavimo, pavaldumo,
visuomens traukimo viej valdym, visuomenini interes pirmenybs principai.
Pagrindiniai vieojo administravimoprincipai gyvendinami valdymo veikloje
nepriklausomai nuo valdymo institucijos hierarchinio lygio ar pareigybs, kuri uima
valstybs tarnautojas. i princip svarba yra ta, kad jie pagrindia valdymo veiklos
socialines taisykles. Aptariami principai atspindi ne tik politin pobd, bet jie turi ir
normin prasm, t.y. kad jie tvirtinti galiojaniuose teiss aktuose.
Organizaciniaitechniniai vieojo administravimo principai tai pagalbiniai arba
taikomojo pobdio principai, j pagrindu yra formuojamos valstybins institucijos. ie
principai reikmingi, kadangi atsivelgiant konkreias slygas, galime parinkti

optimaliausius valdymo institucij sudarymo ir funkcionavimo pagrindus. ie principai

taip pat turi normin form.

Vieojo administravimo principai vieojo administravimo institucij veikloje.

Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai valstybs ir staig administravime.
iai potemei ruoiantis, naudokits I skyriaus antrja tema, o taip pat atkreipkite dmes
ms jau aptart Europos Parlamento patvirtin Europos tinkamo administravimo elgesio
kodeks ir jame tvirtintus principus, kuriais turi vadovautis valstybs tarnautojas
santykiuose su mogum (interesantu). Be to, ia svarbs ir ms jau aptarti diskrecijos
principai, tvirtinti rekomendacijoje Nr. (80) 2 Dl administravimo subjekt diskrecini
gali gyvendinimo. ia taip pat pravers Administracins teiss bendrosios dalies
vadovlis (nuo 240 psl. iki 252 psl.). O taip pat silytumme naudotis Usher J. A. knyga
Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai[5].
Dauguma vieojo administravimo princip yra tvirtinti aukiausi gali turiniuose
teiss aktuose, t.y. statymuose. Tai reikia, jog statym leidjas, vertindamas i
princip svarb ir reikm, suteik jiems normin gali, imperatyv laikytis tvirtint
princip lygiai, kaip turt bti laikomasi kit teiss norm.
Neatsiejami teisins valstybs principo elementai yra teist lkesi apsauga, teisinis
tikrumas ir teisinis saugumas. Neutikrinus teist lkesi apsaugos, teisinio tikrumo ir
teisinio saugumo, nebt utikrintas asmens pasitikjimas valstybe ir teise. Su teisinio
tikrumo principu yra glaudiai susijs teistai suteikt teisi (vested rights) principas - jei
teiss buvo suteiktos asmeniui teiss norma, tai j neleidiama panaikinti ar suvaryti
vlesniais teiss aktais. Tai taip pat susij su teiss akto negaliojimo atgal taisykle: teiss
aktai visuomet laikomi neturiniais atgalins galios, iskyrus tam tikras grietas ir siauras
iimtis. Principo paskirtis - laiduoti asmens pasitikjim savo valstybe ir teise.
Analizuojant princip paymtini du aspektai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas
suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus paiam teisiniam reguliavimui. Jis privalo
bti aikus ir darnus, teiss normos turi bti formuluojamos tiksliai. emesnio lygmens
teiss aktai neturi prietarauti auktesnio lygmens teiss aktams, ir joks teiss aktas negali
prietarauti Konstitucijai. Teiss norminiai aktai turi bti nustatyta tvarka paskelbiami, ir
su jais turi turti galimyb susipainti visi teisini santyki subjektai. Antra, is principas
apima ir kelet reikalavim, susijusi su teisinio reguliavimo galiojimu. Pagal princip
teisin reguliavim galima keisti tik laikantis i anksto nustatytos tvarkos ir nepaeidiant
Konstitucijos princip ir norm.
Pagal Europos Bendrij princip klasifikacij subsidiarumo principas priskiriamas
principams, kildinamiems i Bendrij teiss prigimties, todl pareigoja Europos Bendrij
ir valstybi nari institucijas laikytis io principo. Subsidiarumo principas leidia ivengti
pernelyg didelio centins valdios sustiprjimo, koncentracijos. Konstitucinis Teismas
savo nutarimuose yra pateiks aptariamo principo koncepcij. Savo 2001 spalio 2d.
nutarime jis yra iaikins, jog statym leidjas, nustatydamas administracin

atsakomyb u teiss paeidimus, privalo laikytis Konstitucijoje tvirtint princip. Visa

teiss sistema turi bti grindiama konstituciniu teisins valstybs principu, kuris
suponuoja ir nustatytos teisins atsakomybs proporcingum.[6] Tame paiame nutarime
Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad u teiss paeidimus valstybs nustatomos
poveikio priemons turi bti proporcingos teiss paeidimui, turi atitikti siekiamus
teistus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varyti akivaizdiai labiau negu
reikia iems tikslams pasiekti [7] . Teisingumo ir teisins valstybs konstituciniai
principai reikia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemoni iam tikslui pasiekti, tarp
teiss paeidim ir u iuos paeidimus nustatyt nuobaud turi bti teisinga pusiausvyra
(proporcija). ie principai neleidia nustatyti u teiss paeidimus toki nuobaud, kurios
bt akivaizdiai neproporcingos teiss paeidimui bei siekiamam tikslui [8] . Taigi
proporcingumo principas reikia, jog statymu nustatant atsakomyb, taip pat jos
gyvendinim, turi bti ilaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomens ir asmens
interes, kad bt ivengta nepagrsto asmens teisi ribojimo. Remiantis iuo principu,
statymais asmens teiss gali bti apribotos tik tiek, kiek yra btina vieiesiems
interesams ginti, tarp pasirinkt priemoni ir siekiamo teisto ir visuotinai svarbaus tikslo
privalo bti protingas santykis.
Gero administravimo principai teistumas, diskriminacijos,
proporcingumas,piktnaudiavimo galia nebuvimas, nealikumas ir nepriklausomumas,
objektyvumas, teisti lkesiai, nuoseklumas administraciniame elgesyje ir
administraciniame institucijos darbe, pagarba teistiems ir pagrstiems visuomens nari
lkesiams, siningumas, teis bti iklausytam ir daryti pareikimus, atsakymas
laikus pilieio kalba, pareiga perduoti laik kompetentingai institucijos tarnybai,
pareiga pagristi sprendim, duomen apsauga, pagrstas sprendim primimo terminas
yra neivengiamai susij su informavimo principu, kurio turinys apima tris aspektus
pareig pagrsti, pareig neklaidinti, pareig paaikinti.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokias inote galimas vieojo administravimo princip sistemas?
2. Kok trkum galima velgti, nagrinjant vieojo administravimo institucij veiklos
principus, nustatytus Vieojo administravimo statyme?
3. Paaikinkite vieno langelio princip.
4. Paaikinkite proporcingumo princip (naudodamiesi jau anksiau gytomis iniomis).
5. Kokie teiss aktai yra susij su vieojo administravimo institucij veiklos principais?
6. Kodl princip reikia laikytis kaip ir teiss norm?
7. Paaikinkite teist lkesi princip.
8. Kokie trys aspektai sudaro informavimo princip?

9. Kokius inote gero administravimo principus?

[1] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas// Valstybs inios. 2006, Nr.
77-2975.
[2] A. Andrukeviius. Administracins teiss principai ir norm ribos. Vilnius ,
Teisins informacijos centras. 2004. P. 196.
[3] Lietuvos Respublikos Valstybs tarnybos statymas// Valstybs inios. 1999, Nr. 662130.
[4] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri staigos reglamentas, patvirtintas 2006-1215 nutarimu Nr. 3V-4.
[5] Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teiss principai. Atviros Lietuvos knyga.
Vilnius: Naujoji Rosma, 2001.
[6] Konstitucinio Teismo Nutarimas 2001 10 02 Valstybs inios, 2001, Nr. 85-2977
[7] Ten pat
[8] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo n u t a r i m a s Vilnius, 2000 m. gruodio
6 d. Valstybs inios,2000, Nr. 105-3318
7 tema. Vykdomosios valdios institucijos

Tema skirta aptarti kas tai yra Vykdomosios valdios subjektai, kokia
yra Valstybs vykdomosios valdios samprata ir jos funkcijos funkcijos, kaip
suprantame Vykdomosios valdios institucij klasifikavim, kokia yra Valstybs
vykdomosios valdios institucini sistem struktr vairov, Vykdomosios valdios
institucij sistemos poymiai, Vykdomosios valdios institucij sistemos struktra.

Vykdomosios valdios institucijos, tai vienas i svarbiausi ir sudtingiausi

administracins teiss subjekt, todl prie pradedant kalbti apie vykdomj valdi,
manau, tikslinga isiaikinti administracins teiss subjekt ypatumus. Taigi siekiant
aikumo ir isamumo, pirmiausia dert aptarti kas yra teiss subjektai bendruoju
poiriu. Analizuojant teisin literatr, pagrstai kyla klausimas ar teiss subjektas ir
teisinio santykio subjektas sutampa? Teiss literatroje is klausimas aikinamas
nevienodai. Kai kurie autoriai teisini santyki subjekt tapatin su teiss subjektu, kai
kurie autoriai iskiria. Pasak profesoriaus A. Vaivilos, teiss subjektas yra platesn

svoka negu teisinio santykio subjektas, nes galimi atvejai, kai konkretus asmuo,
bdamas teiss subjektas, negali bti tam tikr santyki subjektas. Teiss subjektas tai
tik potencialus teisini santyki subjektas, galintis niekada ir netapti konkrei teisini
santyki subjektu[1]. Pavyzdiui kiekvienas pilietis turi teis apsksti vykdomosios
valdios ar vieojo administravimo institucijos priimt sprendim administraciniam
teismui, jeigu jis mano, kad is teiss aktas paeidia jo teistus interesus, taiau gali ir
nepasinaudoti ia savo subjektine teise. Darytina ivada, kad pirmuoju atveju, t.y.
apsksdamas sprendim asmuo yra ne tik teiss subjektas, bet ir administracini teisini
santyki subjektas, na, o pastaruoju atveju t.y neapsksdamas sprendimo asmuo yra tik
teiss subjektas, taiau teisinius santykius nesitraukia.
Taigi teiss subjektas tai teiss normomis nustatyt teisi ir pareig turtojas,
kuomet asmuo bet kada gali jomis pasinaudoti gyvendindamas savo subjektines
teises.
Administracins teiss norm nustatytas teises ir pareigas taip pat gyvendina atitinkami
subjektai, tokie kaip pilieiai, valstybs institucijos, nevyriausybins organizacijos,
vieojo administravimo institucijos ir t.t, iuo atveju jie vadinami administracins teiss
subjektais.
Taigi tradicikai administracins teiss subjektais laikomi fiziniai arba juridiniai
asmenys, kurie administracins teiss norm nustatyta tvarka dalyvauja
gyvendinant viej administravim.
Administracins teiss subjekt klausimas yra vienas i svarbiausi ir sudtingiausi
administracins teiss doktrinoje, kadangi ia kalbama apie administracini teisini
santyki dalyvius, kurie gyvendina vykdomj veikl, disponuoja koordinavimo,
administracins kontrols ir prieirios galiojimais vieojo administravimo srityje,
nagrinja fizini ir juridini asmen kinje, finans, vieosios tvarkos apsaugos bei
kitose srityse padaryt administracini teiss paeidim bylas ir pan.
Taigi administracins teiss subjektas - tai viena i vieojo administravimo ali,
valdymo santyki dalyvis, kuriam teiss aktai nustato teises, pareigas, galiojimus,
atsakomyb, kompetencij ir galimyb inicijuoti administracini teisini santyki
atsiradim. Tokiu bdu administracins teiss subjekt teisi realizavimas ir jiems
nustatyt pareig gyvendinimas vyksta konkrei administracini teisini santyki
ribose. Pastarieji laikomi svarbiausia administracins teiss norm realizavimo priemone.
Administracins teiss subjektas yra konkrei administracini teisini santyki dalyvis,
kuriuo jis tampa savo noru (valia, nuoira) arba pareigos pagrindu, kuri nustato jam
speciali teiss norma[2].
Kad subjektas galt bti administracini teisini santyki dalyviu, jis privalo turti
administracin subjektikum, t.y. administracin teisnum ir administracin
veiksnum. Tik toks administracini teisini santyki dalyvis gali bti laikomas
administracins teiss subjektu. Fizinis asmuo administracin teisnum gyja gimus ir
praranda mirus, na o juridiniai asmenys administracin teisnum gyja nuo j

registravimo momento, arba kitaip tariant nuo j objektyvi slyg sudarymo veikti
( pvz. nevyriausybinms organizacijoms juridinis teisnumas atsiranda nuo j stat
registravimo juridini asmen registre, valstybs tarnautojo administracini teisnumas
atsiranda nuo staigos vadovo sakymo skirti pareigas pasiraymo).
Be administracinio teisnumo, subjektai privalo turti ir administracin veiksnum, t.y.
galimyb savo veiksmais sukurti teises ir pareigas vieojo administravimo srityje. Fizinio
asmens veiksnumas siejamas su amiumi. Piln administracin veiksnum fizinis asmuo
gyja tik sulauks pilnametysts, t.y. 18 met. Ribot administracin veiksnum asmenys
gali gyti ir neturdami 18 met, pvz. asmuo, sulauks 16 met privalo isiimti Lietuvos
Respublikos pilieio pas, taip pat u kai kuriuos administracins teiss paeidimus gali
bti traukimas administracinn atsakomybn. Asmens veiksnumas gali bti ir apribotas
dl piktnaudiavimo alkoholiu, dl psichins ligos ir t.t. Taiau paymtina, kad nra
vieno teiss akto nustatanio veiksnumo atsiradimo slygos.
Paia svarbiausia piliei administracinio teisnumo realizavimo sfera buvo ir lieka
vykdomosios valdios institucij sistema, kuri susijusi su piliei galimybe stoti
administracinius teisinius santykius. Toki teisini santyki kita alimi yra vykdomosios
valdios institucija, valstybs tarnautojas arba pareignas, kurie turi administracinio
teisinio pobdio galiojimus.
Valstybini ir nevalstybini organizacij, skirtingai nei piliei, administracinio teisnumo
ir veiksnumo atsiradimo momentas sutampa. ios organizacijos administracin teisnum
ir veiksnum gyja vienu metu. Valstybins organizacijos teisnum ir veiksnum gyja
nuo j steigimo momento, o nevalstybins nuo stat registravimo juridini asmen
registre momento, iskyrus savivaldybi institucijas. Valstybs tarnautojai, pareignai
administracin veiksnum gyja sigaliojus sakymui apie primim valstybs tarnyb
arba paskyrimo atitinkamas pareigas momento, t. y. nuo primimo momento valstybs
tarnyb arba paskyrimo pareigas momento jie turi teis ir galimyb gyvendinti
atitinkamos valstybs institucijos kompetencij[3].

Valstybs vykdomosios valdios samprata ir funkcijos

Valstybs savo funkcijas gyvendina per valstybs valdios institucines sistemas.
Pagrindinis valstybs valdios organizavimo principas yra valdi padalijimas, kuris yra
tvirtintas demokratini valstybi Konstitucijose. N viena institucija neturi teiss sutelkti
vis gali savo rankas, egzistuoja valdi pusiausvyra, savarankikumas ir tarpusavio
sveika. Valstybs valdi gyvendina valstybs valdios institucijos, veikianios
valstybs vardu ir vykdanios tam tikras joms priskirtas funkcijas. Tuo bdu, tauta gali
gyvendinti savo teises per valstybs valdios institucijas, kurios skirstomos
statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios.
Vykdomoji valdia paprastai apibriama kaip institucijos, kurios gyvendina valstybin
valdi vykdydamos statymus ir kitus teiss aktus, taiau vis daniau akcentuojamas

vykdomosios valdios vaidmens didjimas, neapsiribojant statym leidiamosios

valdios gyvendinimu[4]. E. Merino-Blanco, Ispanijos mokslininkas, vykdomj valdi
supranta kaip kartu, kolektyviai veikianias institucijas, kuri kiekviena turi savo
funkcijas vykdomojoje srityje[5]. Didiosios Britanijos autorius L. B. Jones pastebi, jog
dabar vyrauja platesnis vykdomosios valdios funkcij suvokimas, nei bdav anksiau,
ir tai susij su politins minties pokyiais, gerovs valstybs koncepcijos ikilimu, ir
valstybs nesikiimo (laissez faire) koncepcijos pabaiga. I io imtmeio vyriausybs
tikimasi ne tik saugos utikrinimo, bet ir asmen gerbvio garantavimo, tiek
individualaus, tiek kolektyvinio[6]. Anot E. Merino-Blanco, vykdomosios valdios
supratimas tik kaip statym vykdytojos prietaraut moderniai, iuolaikikai
vykdomosios valdios sampratai[7]. Dert iskirti vykdomosios valdios samprat, kaip
silo A. Bakaveckas, siaurja ir plaij prasmmis. Siauruoju poiriu vykdomj
valdi galime traktuoti kaip institucijas, vykdanias statymus. Plaija prasme
vykdomoji valdia turi bti suvokiama kitaip, dl egzistuojanios vykdomosios valdios
institucij funkcij vairovs: tai funkciniu bei kompetencijos aspektais
savarankika ir nepriklausoma, antraeil, universali, dalykin, organizacin,
sisteminga, postatymin, atstovaujamosios valdios kontroliuojama valstybs
valdios ris, pasireikianti vykdomosios valdios institucij veikla, gyvendinant
vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimo, valdymo, mogaus teisi ir laisvi
apsaugos, teiskros, vykdymo ir jurisdikcin funkcijas, kuri vykdymo ribas bei
vykdomosios valdios organizavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus nustato
administracins teiss normos[8].
Taigi, velgiant vykdomj valdi plaij prasme, pastebime, jog jai priskiriamos
vairios funkcijos. Kaip minta aukiau, dabar vyrauja vykdomosios valdios gali
pltimo tendencija, ir to prieastis yra btinumas skubiai sprsti vairius klausimus ir
problemas, su kuriomis tiesiogiai susiduriama[9]. Vykdomosios valdios funkcijos gali
bti vairiai klasifikuojamos, taiau vieningo skirstymo nra (nes nra vieningo
klasifikavimo pagrindo ir kiekviena i funkcij gali bti skaidoma kitas, smulkesnes
funkcijas, todl pritaikyti vienod, bendr skirstym sunkiai manoma).
E. Merino-Blanco vykdomosios valdios funkcijas skirsto dvi ris: politins krypties ir
vykdomsias (io autoriaus nuomone, vykdomosios valdios funkcijos turi bti
iskiriamos remiantis vairiomis teiss normomis, reglamentuojaniomis vykdomj
valdi). Prie politins krypties funkcij priskiriama: ekonomikos planavimas,
biudeto sudarymas, politins krypties nustatymas, statym iniciatyvos teis, valstybs
gynybos funkcija. Vykdomosios funkcijos tai deleguota teiskra (autorius rao apie
Ispanijos sistem), teisinis reguliavimas bei vieasis administravimas (mokslininkas
teigia, jog vieasis administravimas yra ta grandis, kuri realiai, praktikai vykdo,
gyvendina valdi pagal nustatytas kryptis; velgiamas vykdomosios valdios ir vieojo
administravimo neatskiriamumas, tstinumas)[10]. statym leidiamj, vykdomj bei
teismin valdias. Ms nuomone, nustatyt funkcij katalogas galt bti platesnis,
detalesnis.
V.P. Salnikovas vykdomosios valdios funkcijas skirsto tris kategorijas: bendrsias,
utikrinanias bei specialisias. Bendrosios funkcijos utikrina visos sistemos veikim.

Tai veiklos organizavimas, koordinavimas, planavimas, prognozavimas, informacija,

teisinis reguliavimas, kontrol. Darytina ivada, kad, bendrosios funkcijos ia - tai
tradicins strateginio valdymo funkcijos, kurias galima pritaikyti daugeliui institucij,
nebtinai vykdomosios valdios. Vykdomosios valdios institucij specifikum ia
atskleidia tik teisinio reguliavimo funkcija. Paymtina, kad ios funkcijos yra labai
abstrakios, jas galima detalizuoti (pavyzdiui, vien planavimas gali bti vairus:
strateginis, ilgalaikis, trumpalaikis). Utikrinanios funkcijos, anot V.P. Salnikovo,
padeda sprsti keliamus tikslus ir udavinius. Autorius prie ios grups funkcij priskiria
materialin, technin, finansin aprpinim, itekli skirstym, personalo valdym,
aptarnavim, kitas aptarnavimo ris. Specialiosios funkcijos tai teiskra, valdymas,
mogaus teisi socialin ir teisin apsauga, vieosios tvarkos palaikymas, kitos
funkcijos[11]. Darytina ivada,kad iuo atveju prie specialij funkcij dert priskirti
visas funkcijas, toliau A. Bakavecko minimas kaip pagrindines ir papildomas, tuomet V.
P. Salnikovo specialij funkcij sraas bt baigtinis.
Taigi A Bakaveckas iskiria dvi vykdomosios valdios funkcij grupes: pagrindines ir
papildomas. Pagrindins - tai pirminio lygmens, bendrosios vykdomosios valdios
funkcijos, o papildomos tai iplaukianios i pirmini, esanios organizacinio techninio pobdio. Prie pagrindini funkcij priskiriamas vieosios tvarkos ir
visuomens bei nacionalinio saugumo utikrinimas, valdymas, pasireikiantis
nepertraukiamu statym vykdymu, bei mogaus teisi ir laisvi apsauga, kas esti vis
demokratini valstybi pamatu. Papildomos funkcijos - tai teiskra (postatymini akt
leidyba), vykdomoji funkcija (teiss akt vykdymas, tai yra vykdomosios valdios
paskirtis siaurja prasme) bei jurisdikcin, - vykdoma taikant pilieiams ir valstybinio
aparato darbuotojams administracines, drausmines ir materialines sankcijas u padarytus
paeidimus; i funkcija padeda utikrinti efektyv mogaus teisi ir laisvi gyvendinim
(r. 2 schem)[12]. Pasak, A. Bakavecko pateiktas skirstymas yra tikslus ir universalus,
nes gali bti pritaikytas vairi valstybi vykdomosios valdios sistemai apskritai.
V. P. Salnikovo skirstymas tris funkcij grupes taip pat yra domus, nes iskiriamos
bendrosios bei utikrinanios funkcijos gali bti analizuojamos ne tik i teisins, bet ir i
strateginio valdymo puss, o tai galt suteikti nauj poir valdym, derinant abi
kryptis (teis ir strategin valdym).
Remiantis tuo, kas idstyta, vykdomoji valdia yra valstybs valdios dalis, atliekanti
statym vykdomj, valdymo, mogaus teisi apsaugos, teiskros, jurisdikcin /
kontrols, vieosios tvarkos palaikymo ir nacionalinio saugumo utikrinimo, kitas
funkcijas, kurios yra visuotinai pripaintos kaip vykdomosios valdios funkcijos
nepriklausomai nuo to, kurioje valstybje vykdomoji valdia funkcionuoja.
Kontroliniai klausimai:
1. Kas gali bti administracins teiss subjektais? Pateikite pavyzdi?
2. Isamiai apibdinkite administracin subjektikum.
3. Kas reglamentuoja (nustato) administracinio veiksnumo ir administracinio teisnumo

atsiradim?
4. Pateikite pavyzdi, kada administracinio veiksnumo ir administracinio teisnumo
atsiradimo momentas sutampa.
5. Kaip suprantate vykdomj valdi siaurja ir plaija prasmmis?
6. Pateikite kelet vykdomosios valdios funkcij klasifikavimo pavyzdi.
7. Paaikinkite kaip suprantate pagrindines ir papildomas vykdomosios valdios
funkcijas?
Vykdomosios valdios institucij klasifikavimas. Vykdomosios valdios institucijos
skirstomos ris pagal vairius kriterijus:
1.
2.
3.
4.
5.
6.

pagal kompetencijos pobd;

pagal veiklos teritorij;
Pagal svarbiausi klausim sprendimo bd;
pagal sudarymo tvark;
pagal veiklos srit
pagal sudarymo pagrindus;

Pagal kompetencijos
pobd

Bendros
kompetencijos
vykdomosios valdios
institucijos

akins
Specialiosios ( funkcins
kompetencijos
tarpakins) vykdomosios
vykdomosios valdios valdios institucijos
institucijos

Udavini sprendim
(tos institucijos, kurios
koordinuoja su kitom valdymo
sprendia svarbiausius
institucijom. Vykdo t.t.
vis arba daugelio
tarpakinio pobdio funkcij,
i institucij
srii vieojo gyvenimo kompetencija yra
standartizacij, kontrol. Spec.
klausimus, tokius kaip pakankamai plati, bet ji kompetencijos institucija

politinius, socialinius, apima tik konkrei

kultrinius ir t.t , pvz. valdymo ak, pvz.:
Vyriausyb )
ems kis, finansai,
kultra; Jos veikia
pagal tam tikr
specializacij.

numato tam tikrus standartus,

spec. reikalavimus, kuri turi
laikytis kit organizacij dalis.
Pvz.: statistikos departamentas
prie vyriausybs- jo pagrindin
uduotis atlikti darb apskaitos
ir statistikos srityje.

Pagal veiklos teritorij (teritorin mast)

Centrins

Teritorins

vykdomosios valdios institucijos

vykdomosios valdios institucijos

J veikla reikiasi visoje valstybs

teritorijoje; pvz.: Vyriausyb,
ministerijos, Vyriausybs staigos,
Vyriausybs komitetai, komisijos ir
tarybos bei staigos prie ministerij;
Skirstomos:
aukiausiosios valstybinio valdymo
institucijos; ( Vyriausyb )
akins, tarpakins ( ministerijos,
departamentai)

J veikla reikiasi visoje valstybs

teritorijoje; pvz.: Vyriausyb,
ministerijos, Vyriausybs staigos,
Vyriausybs komitetai, komisijos ir
tarybos bei staigos prie ministerij;

Pagal svarbiausi klausim sprendimo bd

Kolegialios
Klausimai sprendiami
posdiuose, sprendimai
priimami bals dauguma,
pvz.: Vyriausyb,
Vyriausyb komitetai,
komisijos, savivaldybs
taryba

Vienvaldios
Vienvaldiose vykdomosios valdios institucijose
kolegialumas derinamas su vienvaldikumu.
Ministerijose, Vyriausybs staigose ir staigose
prie ministerij sudaromos vadov kolegialios
patariamosios institucijos, kurios vadinamos
kolegijomis, tarybomis. j sudt paprastai eina
institucijos vadovas (kolegijos pirmininkas). Jo
pavaduotojai ir kiti atitinkamos institucijos
vadovaujantys darbuotojai (ministerij sekretoriai,
departament direktoriai, skyri vedjai ir kt.), o
taip pat specialistai ir mokslininkai. Mintos
institucijos nagrinja svarbiausios tam tikros srities
valdymo klausimus. J sprendimai kaip taisykl
gyvendinami vienvaldios institucijos vadovo
sakymais[13].

Pagal sudarymo tvark

Sudaromos

Steigiamos

Skiriamos

(formuojamos)
Jas pagal Lietuvos Respublikos
Jos pagal LR statym ir kit Lietuvos
Konstitucij bei kitus statymus
teiss akt nustatyt tvark Respublikos
formuoja aukiausios valdios
yra steigiamos, pvz.: Seimas Vyriausyb skiria
institucijos, pvz. Vyriausyb sudaro
Lietuvos Respublikos
pareigas apskrii
Vyriausybs komisijas ir komitetus,
Vyriausybs silymu priima virininkus ir j
Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per teiss akt steigti
pavaduotojus.
15 dien nuo jo paskyrimo pristato
ministerij, Vyriausyb
Seimui savo sudaryt ir Respublikos
steigia staigas ir staigas

Prezidento patvirtint Vyriausyb ir t.t. prie ministerij;

Pagal finansavimo tvark

Biudetins

Nebiudetins

Ilaikomos i valstybs biudeto, Ilaikomos i savarankikai gauto

pvz.: ministerijos, departamentai pelno, pvz. :vieosios staigos ir
ir t.t;
t.t;

Pagal veiklos srit

Aukiausios vykdomosios
valdios institucijos (lygmuo)

Centrins vykdomosios
valdios institucijos

Teritorins vykdomosios
valdios institucijos
(lygmuo)

(lygmuo)
iam lygmeniui priskiriama
Vyriausyb, kuriai pavalds visi
kiti lygmenys. Tai bendros
kompetencijos institucija, alies
teritorijoje vadovaujanti visoms
arba daugumai valdymo ak ir
srii bei utikrinanti alies
ekonomin, socialin ir kultrin
raid.

J veikla reikiasi visoje

J veikla reikiasi visoje valstybs teritorijoje; pvz.:
valstybs teritorijoje; pvz.: Vyriausyb, ministerijos,
Vyriausyb, ministerijos, Vyriausybs staigos,
Vyriausybs komitetai,
Vyriausybs staigos,
komisijos ir tarybos bei
Vyriausybs komitetai,
staigos prie ministerij;
komisijos ir tarybos bei
staigos prie ministerij;

Pagal sudarymo pagrindus

Sudarymo tvark nustato

Sudarymo tvark nustato

LR Konstitucija

LR statymai

Lietuvos Respublikos
Konstitucija reglamentuoja
tik aukiausios
vykdomosios valdios
institucijos sudarymo
tvark, t. y. Lietuvos
Respublikos Vyriausybs.

iai grupei priskiriamos tos

vykdomosios valdios institucijos,
kuri sudarymo tvark tvirtina
statymai. iai institucij grupei galima
priskirti ministerijas, Vyriausybs
staigas, Vyriausybs komisijas,
komitetus ir tarybas, staigas prie
ministerij ir apskrii virinink
institucijas.

Kontroliniai klausimai:
1. kokias ris vykdomosios valdios institucijos skirstomos pagal kompetencijos
pobd? Apibdinkite jas?
2. Kaip suprantate centrines ir teritorines vykdomosios valdios institucijas pagal
teritorin mast?
3. Pateikite pavyzdi, kokius klausimus vykdomosios valdios institucijos gali sprsti
tik kolegialiai, o kokius ir vienvaldiai?
4. kokias grupes vykdomosios valdios institucijos gali bti skirstomos pagal
sudarymo tvark?
5. Paaikinkite kaip suprantate biudetines ir nebiudetines institucijas?
6. Kokius inote vykdomosios valdios lygmenis? Paaikinkite juos?
7. Koki vykdomosios valdios institucij sudarymo tvark nustato Lietuvos

Respublikos Konstitucija?
8. Koki vykdomosios valdios institucij sudarymo tvark nustato kiti Lietuvos
Respublikos statymai?

Vykdomosios valdios institucij sistema

Pradedant kalbti apie vykdomosios valdios institucin sistem, i pradi dert
apibrti i kategorij. odis sistema yra kils i graik kalbos odio systema,
kuris reikia visum, sudaryt i dali, jungin, susiet tam tikrais tarpusavio ryiais.
Taigi, institucij sistem sudaro vairi institucij visuma. Paymtina, jog visuma tai
ne atskiri sistemos elementai, o tam tikra koordinacin sistema, junginiai, kuriuos vienija
panas tikslai, funkcijos, paskirtis, ir tai gyvendinama vairiais bdais bei priemonmis.
Vienas i pagrindini sistemos poymi tai tikslas, kuriam ji sukurta ir veikia. Nors
svoka vykdomosios valdios institucin sistema nra vartojama teiss aktuose, btina
ne tik iskirti i kategorij, bet ir vykdomosios valdios institucijas analizuoti kaip
viening darin, nes akivaizdu, jog vykdomosios valdios institucijos veikia ne pavieniui,
o glaudiai susijusios, siekdamos bendr tiksl, koordinuodamos viena kitos veikl,
sudarydamos viening valstybs vykdomosios valdios institucij sistem. Iskiriami
vairs vykdomosios valdios institucij sistemos apibrimai, taiau vieningos svokos,
kaip ir daugelyje kit teiss kategorij, nra. Vykdomosios valdios institucin sistema
apibdinama kaip:
valstybins valdios institucij visuma, kurioms suteikta kompetencija valstybinio
valdymo srityje, finansiniai, materialiniai, informaciniai ir kiti itekliai, btini j veiklos
metodams ir formoms gyvendinti, kurie konstitucikai nustatyti iai valdios riai[14];
vertikalus pavaldi institucij ryys pagal kompetencijos tarp j paskirstym[15];
institucij visuma ir tarpusavio ryi sistema kompetencijos tarp j atribojimo
pagrindu[16];
tarpusavyje priklausom ir susijusi valstybs institucij visuma, sudarani vienov
kasdieniniame ir operatyviame vykdomosios valdios gyvendinimo procese[17].
Remiantis A. Bakavecko daktaro disertacijoje idstyta teorine baze, galtume iskirti
tok vykdomosios valdios institucins sistemos apibrim: vykdomosios valdios
institucin sistema - tai vadovaujantis teisiniais ir organizaciniais principais sudaryta,
susijusi organizaciniais teisiniais ryiais su kitomis valstybs valdios institucijomis,
sprendiant vykdomosios valdios institucij organizavimo ir veiklos klausimus,
hierarchin institucij sistema, kuriai bdingas emesni institucij steigimas ir j
veiklos organizavimas, vykdant pagrindines (vieosios tvarkos ir visuomens bei

nacionalinio saugumo utikrinimo, valdymo, mogaus teisi apsaugos) ir papildomas

(teiskros, jurisdikcin, vykdomj) vykdomosios valdios funkcijas[18].

Kontroliniai klausimai:
1. Paaikinkite kaip suprantate svok sistema?
2. Kokius inote sistemos poymius/
3. Apibrkite vykdomosios valdios institucin sistem.

Valstybs vykdomosios valdios institucini sistem struktr vairov

Valstybs vykdomoji valdia turi savo tam tikr struktrin sandar, apimani lygmenis,
grandis bei vykdomosios valdios institucij ris. iuo atveju institucija pirminis
vienetas, taip pat turintis savo vidin struktr[19]. Lotynikai. structura daikto dali
tarpusavio vidin sandara, isidstymas, ryys. Valstybs vykdomosios valdios
institucin sistema yra struktrin valstybs valdios dalis.
JAV mokslininkai A. Ferguson ir A. McHenry vykdomosios valdios institucin struktr
suvokia kaip piramid, suskirstyt daugyb skirting administracini lygi (suranguot
pagal institucij pavaldum, tarpusavio atsakomyb, pareigas, kvalifikacij ir
apmokjim u darb), susijusi informaciniais kanalais, tarp institucij vykstant vis
krypi vertikaliajai ir horizontaliajai komunikacijai[20].
Paymtina, jog vykdomosios valdios institucij struktra skiriasi, priklausomai nuo
valstybs sandaros ir valstybs valdymo formos.
Unitarinei valstybei bdinga funkcionuojanti vieninga statym leidiamosios,
vykdomosios ir teismins valdios sistema, valstybs teritorija daloma administracinius
teritorinius vienetus, kurioms galioja teiss normos, bendros visoje valstybje. statym
vykdomj valdi sudaro lygmenys: aukiausias, centrinis ir teritorinis. Aukiausiam
lygmeniui priskiriama vyriausyb, kuriai vadovauja, priklausomai nuo valdymo formos,
ministras pirmininkas arba valstybs vadovas. Centriniam lygmeniui priklauso
ministerijos ir kitos staigos, pavaldios Vyriausybei. Teritoriniam lygmeniui priskiriamos
apskrii institucijos, pavaldios centrinio lygmens institucijoms (irti 3 schem).
Vieno lygmens, nepavaldios viena kitai institucijos sudaro grandis. Taigi, kiekvieno
lygmens institucijos tarpusavyje taip pat gali bti susijusios horizontaliais ir vertikaliais
tarpusavio ryiais.
Federacin valstyb tai sjungin valstyb, sudaryta i valstybinio pobdio darini.
Tiek federacijoje, tiek jos subjektuose egzistuoja statym leidiamoji, vykdomoji ir

teismin valdios. Federacijos subjekt status nustato valstybi konstitucijos. Galioja

dviej lygi teis ir federacijos, ir federacijos vienet. Tam tikrais atvejais gali bti ir
treiasis lygmuo staigos, pavaldios federacijos vienetams, pvz. Vokietijoje emi
Vyriausybi galiotiniai (r. 4 schem). Federacins valstybs struktra yra gerokai labiau
iplsta, saistoma vairi horizontali ir vertikali ryi. Viening schem pavaizduoti yra
sudtinga, nes kiekvienos federacijos schema bt skirtinga, priklausomai nuo veikiani
institucij, centralizacijos ir decentralizacijos lygio.
Teorijoje keliamas klausimas, ar valstybs vadovo institucij dert laikyti vykdomosios
valdios institucins sistemos dalimi. Ms nuomone, tai priklauso nuo valstybs
valdymo formos. tai prezidentinje respublikoje prezidento institucij neabejotinai
reikt laikyti vykdomosios valdios institucins sistemos dalimi, nes prezidentas
apjungia tiek valstybs vadovo, tiek vyriausybs vadovo pareigas (pavyzdiui, JAV,
Lotyn Amerika, Panama, Argentina, Brazilija, Kolumbija). Prezidentas vadovauja
vykdomajai valdiai ir j gyvendina kartu su ministrais, taigi iuo atveju logika
prezident laikyti vykdomosios valdios institucins sistemos dalimi.
Pusiau prezidentinei valdymo formai (Pranczija, Makedonija, Slovnija, Slovakija,
Lenkija, Suomija) bdinga tai, jog egzistuoja faktinis prezidento vadovavimas
vyriausybei, nors vairiais klausimais daniausiai reikalinga ministro pirmininko ar
ministro kontrasignacija. Taigi, pusiau prezidentinje respublikoje valstybs vadov
reikt priskirti prie vykdomosios valdios institucins sistemos, kaip faktin vyriausybs
vadov.
Parlamentinse respublikose (ekija, Vengrija, Latvija) vyriausyb atsakinga
parlamentui, vyriausybei vadovauja ministras pirmininkas, valstybs vadovas nra
politikai atsakingas, jis nevadovauja vyriausybei, todl ir nevertt valstybs vadovo
priskirti vykdomosios valdios institucinei sistemai.
Valstybs vadovo nedert priskirti valstybs vykdomosios valdios institucinei sistemai
ir parlamentinse monarchijose, kur monarchui tenka tik reprezentacinis vaidmuo
(Norvegija, Danija, Olandija, Ispanija, Didioji Britanija). Taiau vienareikmik
atsakym dl monarcho buvimo vykdomosios valdios institucins sistemos dalimi
pateikti sunku, nes formaliai vykdomoji valdia gali priklausyti karnai (tokiu atveju,
regis, reikt laikyti vadov sistemos dalimi), taiau realiai didelis vaidmuo neatliekamas
(pagal reali padt neturtume laikyti vadovo vykdomosios valdios institucins
sistemos dalimi).
Konstitucinse monarchijose (Jordanija, Nepalas) monarchas atsakingas u vykdomosios
valdios gyvendinim, todl turt bti priskiriamas vykdomosios valdios institucinei
sistemai.
Keliamas klausimas dl savivaldos institucij statuso: ar tai yra vykdomosios valdios
institucins sistemos dalis? Pagal Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. nuostatas,
savivaldos institucijos nra vykdomosios valdios institucins sistemos dalimi. Tai
prietaraut garantuojamai savarankikai savivaldos institucij veiklai: atskiriems

tikslams, udaviniams, funkcijoms, savarankikam biudetui ir veikimo laisvei savo

kompetencijos ribose.
Kontroliniai klausimai:
1. Kas lemia valstybs vykdomosios valdios institucij struktr?
2. Kokia vykdomosios valdios institucij struktra bdinga unitarinei valstybei, o
kokia federalinei?
Ar prezidentinje respublikoje prezidento institucija priskiriama vykdomosios
valdios institucij sistemai? Atsakym pagrskite.
Kodl parlamentinse respublikose bei parlamentinse monarchijose prezidento
institucija nra priskiriama vykdomosios valdios institucij sistemai? Atsakym
pagrskite.

Vykdomosios valdios institucij sistemos poymiai.

Vykdomosios valdios institucij sistema, sujungusi valdymo institucijas, sudaro ne t
institucij aritmetin sum, o gyja savo nauj poymi, kurie leidia j atriboti nuo kit
socialini sistem. V. M. Manochinas, Z. A. Bagiajevas ir J. S. Adukinas skiria iuos
sistem apibdinanius poymius:

Vykdomosios valdios institucij sistemos poymiai [21]

Pirmas poymis.
Antras poymis . Svarbus
Vykdomosios
vykdomosios valdios
valdios institucij institucij sistemos
sistema yra tam
poymis yra emesni
tikrais organizaciniais sistemos institucij
teisiniais ryiais
pavaldumas
susijusi su kitomis
auktesniosioms
valstybs valdios
institucijoms. Pastarosios
institucijomis,
gali pareigoti pavaldias
sprendiant
institucijas, nurodyti, kaip
vykdomosios
jos turi dirbti, btent, kaip
valdios aparato
turi isprsti vien arba
organizavimo ir
kit klausim ir t. t. ioje
veiklos klausimus
sistemoje ypating viet
(pavyzdiui,
uima Vyriausyb, kuriai

Treias poymis .
Ketvirtas
Specifinis
poymis.
vykdomosios valdios Vykdomosios
institucij sistemos valdios
poymis, susijs su institucij
vidiniais sistemos
sistemos poymis
santykiais, yra
yra tas, kad ji
emesnij sistemos sudaroma,
institucij steigimas ir vadovaujantis
j veiklos
atitinkamais
organizavimas, o tai principais, kuri
nebdinga kitoms
reikm jos
valstybs valdios
krimui bus
rims. Pavyzdiui, nagrinjama
Vyriausyb, kaip

Respublikos
yra pavaldios visos
Prezidentas ir Seimas vykdomosios valdios
dalyvauja formuojant institucijos. Kitos
Vyriausyb, Seimas vykdomosios valdios
steigia bei naikina
institucijos, iskyrus tas,
ministerijas,
kurioms suteikti
kiekvienais metais
tarpakinio pobdio
tvirtina valstybs
galiojimai, gali duoti
biudet, nustato
privalomus nurodymus tik
asignavimus
j sistemose
vykdomosioms
funkcionuojanioms
valdios institucijoms institucijoms. Taigi vienos
ir pan.).
vykdomosios valdios
institucijos pavaldios tik
Vyriausybei (pavyzdiui,
ministerijos, Vyriausybs
staigos), o kitoms
bdingas dvejopas
pavaldumas, t. y. yra
pavaldios Vyriausybei ir
tiesiogiai tai institucijai,
kurios reguliavimo sriiai
jos priskirtos (pavyzdiui,
staigos prie ministerij ir
pan.).
M. Riomeris tai vadino
organ hierarchizacija.
Kai kalbame apie organ
hierarchizacij, mes tuo
pareikiame, kad tarp
atskir organ yra tam
tikras nelygybs ryys,
kuris reikiasi tuo, kad
vyresnieji ios hierarchijos
organai priiri
emesnij veikim ir
prieiros tvarka gali
emesniesiems duoti
nurodymus ir sakymus
dlei j veikimo, vadinasi,
kitis j darb j
kompetencijos srity, be to,
gali sudrausti
emesniuosius u
netinkam veikim, danai

aukiausia
kitoje dalyje.
vykdomosios valdios
institucija, steigia,
reorganizuoja ir
likviduoja arba teikia
pasilymus dl
steigimo,
reorganizavimo ir
panaikinimo vis kit
jai pavaldi
vykdomosios valdios
institucij.

gali alinti emesnij

kompetencij vykdytojus
(taip sakant organ
personal)[22].

Kontroliniai klausimai:
1. Ivardinkite esminius vykdomosios valdios institucij sistemos poymius.
Apibdinkite juos.
2. Kokiais principais vadovaujantis sudaroma vykdomosios valdios institucij sistema?
3. Valstybs vykdomosios valdios institucins sistemos formavimo principai
Vykdomosios valdios institucin sistema, kaip ir kiekviena kita sistema, kuriama ir jos
veikla vykdoma remiantis tam tikrais principais. Lotynikas odis principium reikia
pradi, pirmin altin, pagrind, esmines idjas, vertybines orientacijas. Taigi,
vykdomosios valdios institucins sistemos principai tai pamatins idjos, pradai, kuri
pagrindu sudaryta ir jais remiantis savo funkcijas vykdo vykdomosios valdios institucin
sistema.
Doc.dr. A. Bakaveckas skiria dvi teisini ir organizacini princip grupes .
Autorius teisiniams principams priskiria:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

demokratikumo,
vientisumo,
teistumo,
teisinio reguliavimo,
centralizacijos,
decentralizacijos,
vieumo principus.

Organizaciniams principams priklauso:

1.
2.
3.
4.
5.
6.

objektyvumo,
funkcij ir galiojim skirstymo,
mokslinis,
vienvaldikumo derinimo su kolegialumu,
teritorinis,
ekonomikumo principas.

Demokratikumo principas kyla i suvereniteto idjos, kuri tvirtinta daugelio valstybi

Konstitucijose, ir reikia, jog tauta gyvendina valdi tiesiogiai ir per valstybs valdios
institucijas. Vientisumo principu remiantis, vykdomosios valdios institucijos sudaro
vientis vykdomosios valdios institucij sistem. Teistumo principas reikia, jog visa
vykdomosios valdios institucin sistema gali bti sudaroma ir funkcionuoja tik
vadovaudamasi teiss aktais. Teisinio reguliavimo principas lemia, jog ir atskiroms
vykdomosios valdios institucijoms, ir visai vykdomosios valdios institucinei sistemai
reikalingas efektyvus teisinis reguliavimas. Centralizacijos ir decentralizacijos
principai tarpusavyje derinami: centralizacijos principas reikia vykdomosios valdios
institucij pavaldum auktesniosioms; decentralizacija - galimyb gyvendinti tam tikras
statym leidjo nustatytas funkcijas savarankikai, nepriklausomai nuo auktesni
vykdomosios valdios institucij valdymo galiojim. Vieumo principas utikrina, kad
informacija apie valstybs vykdomosios valdios institucij veikl bt atvirai
pateikiama ir prieinama visuomenei ir vykdomosios valdios institucij sistema bt
atsakinga visuomenei u savo veikl. Objektyvumo principu remiantis, kuriant
vykdomosios valdios institucin sistem, atliekama vairi proces, reikini objektyvi
analiz. Funkcij ir galiojim skirstymo principas reikia, jog kiekvienai valstybs
vykdomosios valdios institucijai priklauso tam tikri galiojimai, nustatyti teiss aktais.
Mokslinis principas garantuoja mokslini metod taikym tiek sistemos sudarymo, tiek
veiklos procese. Vienvaldikumo derinimo su kolegialumu principas utikrina
svarbiausi klausim sprendim kolegialiu bdu, kasdienini klausim sprendim
vienvaldikai. Teritoriniu principu vadovaujantis nustatoma institucij sistemos
struktra, idstymas, teritorines veiklos ribos. Taikant ekonomikumo princip sistema
kuriama ir funkcionuoja geriausiu, efektyviausiu bdu, sunaudojant maiausiai
snaud[23].
Tuo bdu, vykdomosios valdios institucin sistema sudaryta ir funkcionuoja
vadovaujantis bendraisiais teiss ir organizaciniais principais; turi savo hierarchin
struktr, - institucijas, susietas tarpusavyje vairiais koordinaciniais ryiais - kuri
priklauso nuo valstybs valdymo ir sandaros formos; atlieka pagrindines (vieosios
tvarkos ir visuomens bei nacionalinio saugumo utikrinimo, valdymo, mogaus teisi
apsaugos) ir papildomas (teiskros, jurisdikcin, vykdomj) vykdomosios valdios
funkcijas.
Be abejons yra ir kit princip, kuriais remiasi vykdomosios valdios institucij sistema:
tai:
teisingumo,
protingumo,
statym virenybs,
valdi padalijimo,
teisins valstybs,

valstybs socialins orientacijos,

kontrols,
atsakomybs ir kiti principai.
Teisingumo principas vykdomosios valdios institucij sistemos aspektu - tai teisingas,
pagarbus elgesys su mogumi, nealikumas. statym virenybs principas nustato,
jog statymai taikomi visuotinai, statymai turi bti vienodai suprantami, vykdomi ir
taikomi visoje valstybs teritorijoje.
Kontrol - tai paios vieosios administracijos prieira, ypa joje priimam valdymo
akt teistumo. Atsakomybs principo taikymas vykdomosios valdios institucijoms
lemia, kad jos vykdydamos savo veikl, atsako u savo kaltais veiksmais padarytus teiss
paeidimus[24]. Valdi padalijimo principas utikrina, jog viena nuo kitos atskiriamos
ir nepriklausomos savo kompetencijos ribose statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin
valdia. Teisins valstybs principas reikia, kad valstybje viepatauja teis, valdios
galias riboja Konstitucija, mogaus teiss ir laisvs esti prigimtins, vyrauja demokratins
idjos, visa teiss sistema remiasi teise ir teisingumu. Valstybs socialins orientacijos
principas apibendrina valstybs socialins politikos udavinius, atspindimus
konstitucinse nuostatose, tvirtinaniose valstybs socialinius sipareigojimus, moni
ekonomines, socialines teises ir j garantijas, tvirtinama siekiamyb, kuri realu
gyvendinti[25]. Taip pat svarbus informavimo principas , kuriuo nesivadovaujant
vykdomosios valdios institucin sistema tapt neatskaitinga. Vykdomosios valdios
institucin sistema, utikrindama mogaus teises, taip pat vadovaujasi tam tikrais
specifiniais principais:
progresyvaus gyvendinimo (arba nuosekli ingsni),
minimali standart utikrinimo,
monitoringo vykdymo,
nediskriminavimo,
elgesio ir rezultato sipareigojim,
ribojim nebuvimo.
Progresyvaus gyvendinimo (arba nuosekli ingsni) principas:
Progresyvaus mogaus teisi gyvendinimo princip galima vertinti dvejopai: viena
vertus, kaip valstybs sipareigojim nuolatos vystyti mogaus teisi ir laisvi apsaugos
koncepcij, kita vertus, valstybs pareig imtis reikiam priemoni ir jas nuosekliai
gyvendinti, siekiant nenutrkstamo mogaus teisi apsaugos utikrinimo.

Aptariant pirmj progresyvaus gyvendinimo principo iraikos form, dert pastebti,

jog ETT dar 1978 m. Tyrer byloje tvirtino poir, jog ETK yra gyvas instrumentas,
kuris turi bti interpretuojamas pagal i dien slygas[26]. Vlesn io poirio pltot
Teismo bylose[27], o taip pat kit tarptautini mogaus teisi prieiros institucij
teisinje praktikoje, leidia prieiti prie pagrstos ivados, jog bet kuris teisinis mogaus
teisi apsaugos mechanizmas turi bti interpretuojamas atsivelgiant besikeiianias
teisines, politines, ekonomines, kultrines bei socialines aktualijas.
Tuo tarpu Soering byloje ETT dar labiau ipleia aukiau mint poir,
nurodydamas, jog netgi nusistovjusi valstybi nari praktika mogaus teisi srityje gali
bti pagrindu keisti visuotinius teiss aktus[28]. teismo poir geriausiai pagrindia
visikas mirties bausms udraudimas ir jo tvirtinimas ETK pridtiniuose protokoluose,
kuris buvo atliktas jau pripaintos paangi valstybi praktikos atsisakyti mirties
bausms pagrindu[29].
Tokiu bdu, progresyvaus gyvendinimo principas ne tik tvirtina valstybs vykdomosios
valdios institucins sistemos pareig savo veikloje vadovautis aktualiais mogaus teisi
utikrinimo poreikiais, bet taip suteikia jai nauj mogaus teisi koncepcij vystanio
subjekto vaidmen.
Kita progresyvaus gyvendinimo principo forma yra labiau lokalizuota ir susijusi su
konkreios valstybs vykdomosios valdios institucins sistemos funkcionavimu
mogaus teisi ir laisvi apsaugos srityje, tai yra, vykdomosios valdios institucin
sistema yra pareigota imtis reikiam priemoni siekiant nuoseklaus ir tinkamo mogaus
teisi utikrinimo. Tai ypatingai yra svarbu ekonomini, socialini ir kultrini teisi,
kurios negali bti gyvendinamos i karto, utikrinimo mechanizme.
ios progresyvaus gyvendinimo principo formos esm nusako vykdomosios valdios
institucins sistemos pareiga imtis atitinkam priemoni utikrinant efektyvi mogaus
teisi apsaug ir j gyvendinim[30]. Taiau taip pat is principas kartais yra vadinamas
ir antiregreso principu (arba negaljimo engti atgal principu), reikianiu, kad
vykdomosios valdios institucin sistema negali ataukti pasiadjimo ar susitarimo dl
mogaus teisi gyvendinimo. Draudiama imtis priemoni, kurios prietaraut mogaus
teisi apsaugai ir jas paeist. Jei sultinamas ar nutraukiamas nuolatinis mogaus teisi
koncepcijos tobuljimas ir naudojimosi mogaus teismis procesas, arba lengvinamos
statym normos ar programos, kurios padt utikrinti mogaus teises, tai be abejons
yra antiregreso principo paeidimas.
Vykdomosios valdios institucin sistema, vadovaudamasi progresyvaus gyvendinimo
principu, privalo imtis nuosekli ingsni garantuojant mogaus teises: tobulinant teiss
akt vykdym, teiskr, administracines, finansines, ekonomines, socialines, edukacines
bei kitas priemones, o tuo paiu ji yra pareigota veikti kuo operatyviau[31].
ETT savo teisinje praktikoje laikosi tvirtos pozicijos, jog vien efektyvi teiss norm
primimas, esmin statym leidiamosios valdios sistemos uduotis, yra nepakankama
priemon utikrinant mogaus teises ir laisves tokios normos turi bti realizuojamos

praktikoje, tai yra, efektyviai gyvendinamos mogaus teisi apsaugos srityje[32]. Be to,
Teismas reikalauja ypatingai aktyvios vykdomosios valdios veiklos, ryium su mogaus
teisi apsaugos prevencija, paremtos atitinkamomis operacinmis priemonmis[33].
Taigi, vykdydama savo funkcijas mogaus teisi ir laisvi utikrinimo srityje, vykdomoji
valdia privalo imtis vis manom priemoni, jas aktyviai taikyti praktikoje, o taip pat
keisti bei derinti prie aktuali visuomens ir valstybs poreiki, besikeiiani kartu su
mogaus teisi koncepcijos raida.
Ypatingas progresyvaus gyvendinimo principo turinys atsiskleidia gyvendinant
ekonomines, socialines ir kultrines teises. iuo atveju visikas i teisi realizavimas
nemanomas pasiekti per trump laiko tarp ar i karto, kaip tai yra pilietini ar politini
teisi atveju. Vykdomosios valdios institucin sistema, utikrindama ekonomines,
socialines ir kultrines teises privalo elgtis pagal patvirtint i teisi gyvendinimo
strategij, progresyviai j tobulinant ir nuosekliai traukiant visas manomas priemones.
S. Leckie tai iliustruoja teise bst. Kad i teis bt utikrinta, vykdomoji valdia turi
sukurti teiss bst gyvendinimo strategij, kurios vykdymas turt susidti i
atitinkam vyriausybs ingsni, koordinuojant, kaip strategij, vykdydamos pareig
gerbti, apsaugoti ir utikrinti teis bst, gyvendins ministerijos, regionins bei vietins
institucijos[34].
Taigi, progresyvaus gyvendinimo principas pareigoja vykdomosios valdios institucin
sistem mogaus teisi apsaugos srityje veikti aktyviai, koordinuotai ir kryptingai. Btent
tam tikri laiko rmai, tikslai bei indikatoriai tampa svarbiu postmiu efektyviau
gyvendinti savo pareigas ir utikrinti progresyv mogaus teisi vystymsi alies
viduje[35]. Tuo paiu, valstybs sipareigoja maksimaliai bendradarbiauti mogaus teisi
apsaugos srityje ir aktyviai imtis globalaus mogaus teisi utikrinimo problem
sprendimo.
Minimali standart utikrinimo principas. Pagal tarptautin teis, egzistuoja tam
tikri minimals mogaus teisi ir laisvi apsaugos reikalavimai, kuriuos vykdomosios
valdios institucin sistema privalo garantuoti. Taigi, net jeigu vykdomoji valdia nra
pareigota utikrinti ekonomines, socialines ir kultrines teises pilna apimtimi ir i karto,
ji negali leisti slygoms tapti prastesnmis u nustatyt minimal lyg. Pavyzdiui,
vykdomoji valdia turi per tam tikr laikotarp utikrinti visiems asmenims adekvat
aprpinim bstu; taiau ji privalo tuojau pat sprsti ekstremalias problemas, tarkim, dl
asmen, visikai neturini pastogs[36].
Minimals standartai gali bti numatyti tiek tarptautinse konvencijose, kuriose
reglamentuotos paios teiss, tiek tarptautiniuose aktuose bei dokumentuose,
detalizuojaniuose tam tikr teis. tai teiss pakankam pragyvenimo lyg atveju,
minimalius standartus apibdino Pasaulio Bankas, apibrs du elementus, kuri
asmeniui neutikrinus galima laikyti situacij esant emiau skurdo ribos: tai resursai,
reikalingi sigyti minimal maisto kiek ir los, besiskirianios priklausomai nuo
pragyvenimo lygio kiekvienoje valstybje, reikalingos gyti kitus btiniausius dalykus,
leisianius dalyvauti visuomenje ir kasdieniniame gyvenime[37].

Minimals kiekvienos teiss standartai turi bti siekiami maksimaliais kiekvienos

valstybs resursais[38], kuo maiau l reikalaujamomis programomis. Resursai
pirmumo tvarka skiriami minimali reikalavim utikrinimui. Jei valstyb nepajgi
utikrinti minimalius reikalavimus, pareiga imtis ingsni tenka tarptautinei bendrijai,
remiantis parama ir kooperuojantis. Taigi bet kokiu atveju, minimals reikalavimai
privalo bti gyvendinami ir utikrinami. Diskusijos dl ekonomini, socialini ir
kultrini teisi koncepcijos tebevyksta, taiau visuotinai sutariama dl j minimali
standart svarbos mogaus gyvavimui.
Monitoringo vykdymo principas . Kiekvienos valstybs vykdomosios valdios
institucin sistema, kartu su kitomis nacionalins valdios struktromis, privalo
kontroliuoti, ar mogaus teiss yra apsaugomos, efektyviai gyvendinamos ir ginamos.
Tarptautiniu lygiu mogaus teisi ir laisvi utikrinimo monitoring vykdo Jungtini
taut mogaus teisi prieiros institucijos, o taip pat regionins mogaus teisi gynimo
institucijos, pavyzdiui, ETT, ATT, ATK ir kitos.
Btina paymti, jog nacionalini ir tarptautini institucij monitoringas yra skirtingo
pobdio ir apimties. Nacionaliniu lygiu vykdomoji valdia siekia stebti ir kontroliuoti
mogaus teisi utikrinim valstybs viduje, o tuo tarpu virnacionaliniai subjektai stebi
valstybi veikl, nagrinja ginus ir pltoja mogaus teisi ir laisvi apsaugos
koncepcij.
Kalbant apie vykdomosios valdios vykdom mogaus teisi utikrinimo monitoring, be
jokios abejons, svarbiausias yra nacionalinis lygmuo, kuris apima: nacionalins
mogaus teisi gyvendinimo sistemos prieir, vykdom priemoni kontrol, mogaus
teisi paeidim tyrim bei mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo aplinkos stebsen.
Nacionalins mogaus teisi gyvendinimo sistemos prieira reikia viso vykdomosios
valdios vykdomo mogaus teisi ir laisvi utikrinimo mechanizmo, tai yra teiss norm
gyvendinimo, program rengimo, j vykdymo bei institucins sistemos veiklos,
funkcionavimo utikrinim, o bendrja prasme nacionalins mogaus teisi apsaugos
strategijos formavim ir gyvendinim. Tai susij su bendruoju valstybi sipareigojimu
pagal ETK 1 straipsn, savo jurisdikcijoje apsaugoti mogaus teises ir laisves bei apima
visas valstybs pareigas mogaus teisi srityje[39]. A. Eide teigimu, monitoring
vykdanios institucijos, nordamos pagerinti mogaus teisi utikrinim, yra atsakingos
u pareig koncepcijos vystym bei pltr, ir u visos vykdomosios valdios institucins
sistemos skatinim palaikyti dialog su plaija visuomene[40].
Vykdom priemoni kontrol tai konkrei veiksm, tiek tiesiogiai nukreipt mogaus
teisi gyvendinim, tiek ir netiesiogiai susijusi, kontrol ir j atitikimas bendriesiems
vykdomosios valdios institucins sistemos sipareigojimams bei mogaus teisi bei
laisvi utikrinimo tikslams ir siekiams[41].
Monitoringo vykdymo principas realiai yra baigiamoji tam tikro apibrto mogaus teisi
ir laisvi gyvendinimo ciklo stadija, kurios metu analizuojami vykdytos ar vykdomos
mogaus teisi utikrinimo programos, j padariniai, o tuo paiu pasirengiama naujiems

procesams. Tik nenutrkstama program bei iniciatyv krimo, diegimo, gyvendinimo ir

monitoringo sistema, utikrina vykdomosios valdios institucins sistemos pareig
gyvendinim, o kartu ir efektyvi mogaus teisi ir laisvi apsaug.
Nediskriminavimo principas. Nediskriminavimo principas tvirtinamas visuose
bendruose bei specialiuose (pavyzdiui, Tarptautinje konvencijoje dl vis form rasins
diskriminacijos panaikinimo; Tarptautinje konvencijoje dl vis form diskriminacijos
prie moteris panaikinimo) tarptautiniuose mogaus teisi aktuose, o taip pat ir
nacionaliniuose teiss aktuose (Konstitucijose, vairi teiss ak kodeksuose, kituose
teiss aktuose). Nepaisant visuotinio nediskriminavimo principo deklaravimo, jo realus
gyvendinimas ilg laik ne tik buvo nevykdomas, bet tuo paiu ir nesuprastas.
Nediskriminavimo principo koncepcija ir apimtis pltsi ir vystsi kartu su tarptautini
mogaus teisi prieiros institucij teisine praktika.
Viena i pirmj tarptautini byl, kurioje nustatyta nediskriminavimo principo apimtis,
buvo ETT Belgian Linguistics byla[42], kurioje Teismas nurod, jog ne bet koks
skirtingas valstybs institucij elgesys reikia diskriminacij ir tuo paiu Konvencijos
paeidim. Teismas idst tris kriterijus, nurodanius nediskriminavimo principo
paeidim:
elgesys yra realiai skirtingas (nevienodas);
toks skirtingas elgesys yra betikslis, tai yra, nra jokio objektyvaus ir pagrsto pagrindo
taikyti skirtingas priemones;
taikomos priemons nra proporcingos siekiamam tikslui.
ie trys kriterijai realiai skirtingas elgesys, objektyvaus pagrindo ir proporcingumo
nebuvimas vliau buvo nuolatos kartojami ETT bylose, taip suformuojant viening
nediskriminavimo principo koncepcij. Tuo tarpu analogiki kriterijai buvo perimti bei
pritaikyti ir kit tarptautini mogaus teisi prieiros institucij praktikoje: ATT savo
nuomonje idst tvirt pozicij, jog skirtingas elgesys su teiss subjektais valstybje
gali bti pateisinamas tik visikai pagrstais ir objektyviais poreikiais bei pagrindais, kitu
atveju skirtingi standartai paeidia visuotin nediskriminavimo princip[43].
Tokiu bdu, tarptautins mogaus teisi prieiros institucijos sumaino valstybi
vykdomosios valdios sistemos galimybes pateisinti diskriminacines vykdomos politikos
priemones, nustatant grietus galim dvigub standart taikymo rmus.
Nediskriminavimo principas galiausiai gavo apibrt negatyvios vykdomosios valdios
institucins sistemos pareigos pobd, pareigojant susilaikyti nuo diskriminacini
priemoni. Vliau teisin praktika eng dar toliau, nustatydama ir pozityvij pareig
kovoti su visomis diskriminacijos formomis ir aktyviais veiksmais utikrinti
nediskriminavimo principo veikim.
Vystantis nediskriminavimo principo koncepcijai teisinje praktikoje iskirta tiesiogin ir
netiesiogin diskriminacija. Galiausiai diskriminacija imta suprasti ne tik kaip tikslingi

veiksmai (tiesiogin diskriminacija), bet taip pat kaip ir situacijos, kuomet dl

vykdomosios valdios institucij veikimo ar neveikimo viena asmen grup savaime
atsiduria nelygiavertje padtyje lyginant su kita asmen grupe (netiesiogin
diskriminacija). Tokiu bdu, netiesiogin diskriminacija ilgainiui tvirtinta kaip
lygiavertis aktyviems diskriminacijos veiksmams nediskriminavimo principo
paeidimas[44].
Diskriminacijos svoka ir kartu nediskriminavimo principo koncepcija vystosi itin
spariai. Tarptautins mogaus teisi prieiros institucijos tvirtino grietus rmus,
kuriuose, gyvendindamos nacionalins politikos rmus, turi veikti valstybi
vykdomosios valdios institucins sistemos. Vis dlto, nurodyti tikslius veikimo
mechanizmus kiekvienoje situacijoje yra nemanoma, todl teisin praktika eng dar
toliau, iplsdama nediskriminavimo princip vykdomosios valdios institucins
sistemos pareig ne tik nepaeisti io principo, bet savo kompetencijos ribose, tai yra,
rengiant bei vykdant valstybs politik, aktyviais veiksmais siekti visokeriopo
diskriminacijos panaikinimo gyvendinant edukacines, keiianias visuomens socialines
praktikas, labiausiai paeidiam visuomens grupi apsaugos bei integravimo bei kitas
programas, siekiania utikrinti, kad kiekvienas asmuo turt tokias paias teiss aktais
tvirtintas teises ir laisves, kurios yra prieinamos bet kuriam kitam asmeniui.
Elgesio ir rezultat sipareigojim vykdymo principas. Kiekviena i vykdomosios
valdios institucins sistemos pareig mogaus teisi ir laisvi utikrinimo srityje
gerbti, saugoti ir utikrinti mogaus teises susideda i tam tikr elgesio sipareigojim,
kurie leist pasiekti reikiamus rezultatus. Vykdomosios valdios institucin sistema
atsakinga u savo veiksmus: tiek u veikim, tiek u neveikim. Bet kokiu atveju, turi
bti stengiamasi pasiekti visik mogaus teisi realizavim. S. Leckie teigimu, vis
pirma reikia identifikuoti konkreios teiss utikrinimo problemas, o tuomet - vykdyti
atitinkam politik ir gyvendinti priemones, remiantis apsibrtais tikslais, kurie privalo
bti pasiekiami per manom trumpiausi laikotarp[45]. Btent elgesio ir rezultat
sipareigojim principas nusako i priemoni gyvendinimo mechanizm.
Ribojim nebuvimo principas. Pagal bendrj taisykl ir bendruosius mogaus teisi
idealus, vykdomosios valdios institucin sistema negali sukelti ribojim mogaus
teisms, nebent toks ribojimas praplst kiekvieno asmens teisi garantavimo apimt, taip
pat draudiama paneigti bet kokias mogaus teises, kurios nesukelia konflikto su kitomis
mogaus teismis[46].
Vis dlto, ir paiose teiss normose, ir teisinje praktikoje yra tvirtinti tam tikri iimtiniai
atvejai, juos grietai reglamentuojant, kuomet atitinkamos mogaus teiss gali bti
ribojamos ir ioje srityje valstybse disponuoja taip vadinama aplinkybi vertinimo
laisve (angl. margin of appreciation), kuri yra ir pagrindinis diskusij objektas.
Be abejo, reikt pradti nuo to, jog tam tikros mogaus teiss pasiymi absoliuiu
imperatyviniu reglamentavimu ir jokiais atvejais nuo j nukrypti negalima, tai gyvybs
apsauga[47], tvirtinus absoliut mirties bausms draudim, ir kankinim bei eminani
bausmi ir tokio elgesio draudimas[48]. Tuo tarpu kitos mogaus teiss, vykdomosios

valdios institucijoms vykdant valstybs politik gali bti tam tikra apimti ribojamos bei
varomos, siekiant tam tikr pagrst tiksl.
Galimi valstybs institucij sikiimo kriterijai plaiai analizuojami teisinje praktikoje.
Tam, kad vykdomoji valdia galt gyvendinti tam tikras mogaus teises ribojanias
priemones, privalo egzistuoti privalomi btinieji reikalavimai, o btent btinasis
socialinis reikalingumas, reikiantis socialiai btin teisi ir laisvi ribojim,
proporcingumas tarp priemoni ir tiksl, reikalingumas demokratinje visuomenje, o
taip pat toks ribojimas gali bti atliktas tik teiss norm pagrindu ir turi bti aikiai bei
nedviprasmikai numatytas[49].
Nustatant ribojani priemoni btinum ir reikalingum, vykdomoji valdia disponuoja
jau minta aplinkybi vertinimo laisve, kuri, be jokios abejons, nra neribota, nors dl
jos apimties ir verda nirtingos diskusijos, taiau ETT pateiktos gairs leidia bent jau
apytikriai nustatyti ios laisvs ribas. Pats svarbiausias ribojanios priemons btinum
nusakantis kriterijus yra ypatinga ribojamu utikrinamo poreikio svarba bei tikslo
objektyvumas[50]. Tokiu bdu, priemons btinumo apimtis gali kisti priklausomai nuo
visuomens intereso, kur siekiama utikrinti ar apsaugoti ribojant tam tikr mogaus
teis, pobdio, taigi, tokiose sferose kaip moral ar religija, vykdomosios valdios laisv
vertinti ribojim btinum bus didesn[51], o btent dl ypatingo visuomens jautrumo
iose srityse.
Galiausiai reikt paymti, jog bet kokiu atveju, ribojant mogaus teises vykdomosios
valdios institucijos privalo prisiimti atsakomyb u ribojimo priemoni ir pareig gerbti,
apsaugoti bei utikrinti subalansavim[52]. Tik visikai pagrstas ir pasvertas vien
mogaus teisi ribojimas utikrina efektyv kit mogaus teisi veikim.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokie principai apima teisini princip grupes, o kokie organizacini princip grupes?
Apibdinkite juos.
2. Kaip suprantate teisingumo princip vykdomosios valdios institucij sistemoje?
3. Apibdinkite protingumo, statym virenybs, valdi padalijimo, teisins
valstybs bei kontrols principus?
4. Kokie specifiniai principai bdingi vykdomajai valdiai, siekiant utikrinti mogaus
teises? Apibdinkite juos?

Vykdomosios valdios institucij sistemos struktra.

Vykdomosios valdios institucij sistem sudaro dalys, kurias priimta vadinti

lygmenimis. Sistema sudaroma remiantis suvienijam institucij bendrumu, o jos
skirstymas lygmenis grindiamas skirtinga institucij kompetencija, formavimo tvarka,
institucij struktra, teritoriniais veiklos mastais bei kai kuriais kitais pagrindais. I vis
mint kriterij esminiais laikomi tik du: kompetencija ir teritorinis veiklos mastas,
nes tik jie tiesiogiai ireikia institucijos veiklos valdymo pobd. Kiti poymiai
pripastami organizaciniais ir nra tiesiogiai susij su valdymo galiojim gyvendinimu.
[53]
ie abu poymiai tarpusavyje artimai susij. Institucijos veiklos teritorinis mastas nustato
ir jos kompetencijos apimt. Kita vertus, kompetencijos apimtis gali apibrti institucijos
teritorin veiklos mast.
Vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniu laikoma tokia institucij grup, kuri
turi bendr pagal savo apimt kompetencij ir apim vienod teritorins veiklos mast.
Kartais lygmen gali sudaryti ir viena vykdomosios valdios institucija (pavyzdiui,
Vyriausyb).
Skiriami ie Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucij sistemos struktros
lygmenys:
1) aukiausiasis;
2) centrinis;
3) teritorinis.
Aukiausiajam vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniui priskiriama
Vyriausyb, kuriai pavalds visi kiti lygmenys. Tai bendros kompetencijos institucija,
alies teritorijoje vadovaujanti visoms arba daugumai valdymo ak ir srii bei
utikrinanti alies ekonomin, socialin ir kultrin raid.
Centrinis lygmuo skirstomas 4 grandis, kurias sudaro:
ministerijos,
Vyriausybs staigos,
Vyriausybs komitetai, komisijos ir tarybos
staigos prie ministerij.
Centriniam vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniui nepriskiriami apskrii
virininkai (jos sudaro savarankik lygmen) ir savivaldybi institucijos. Tai pats
gausiausias institucij skaiiumi ir formomis vykdomosios valdios institucij sistemos
lygmuo.

Paprastai centrinio lygmens institucijoms suteikiama speciali kompetencija, ir jos vykdo

akines, tarpakines arba koordinacines funkcijas bei disponuoja teise gyvendinti savo
galiojimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centrins vykdomosios valdios
institucijos tiesiogiai pavaldios Vyriausybei (kai kurios Vyriausybs pavedimu
pavaldios ministrams) ir veikia statym bei Vyriausybs priimt teiss akt pagrindu. J
veiklos teisinis pagrindas yra specials nuostatai.
Centrinio lygmens institucij nuostatus tvirtina Vyriausyb, iskyrus staigas prie
ministerij, nes Vyriausyb gali pavesti juos tvirtinti ministrui, kurio valdymo sriiai ji
priskirta. Vyriausyb taip pat nustato centrini vykdomosios valdios institucij
didiausi leistin etat skaii, iskyrus kai kurias staigas prie ministerij, taip pat j
ilaikymui i biudeto skirtus asignavimus. Ji taip pat skiria j vadovus, gyvendina j
veiklos kontrol ir turi teis panaikinti j ir vis joms pavaldi institucij teiss aktus.
Vertinant vykdomosios valdios institucij sistem hierarchiniu aspektu emiausi jos
struktros lygmen sudaro teritorins vykdomosios valdios institucijos. Teritorinis
vykdomosios valdios institucij sistemos lygmuo susideda i 3 grandi:
1) apskrii virinink institucijos;
2) Vyriausybs atstov apskrityse;
3) centrini vykdomosios valdios institucij teritorins struktros.
Vadovaujantis Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalimi, Vyriausyb savo galiojimams
auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose gyvendinti steigia, reorganizuoja ir
likviduoja savo teritorines vykdomosios valdios institucijas. Tai apskrii virinink
institucijos, nors tiesiogiai jokiame teiss akte nenustatyta, kad jos priskiriamos
vykdomosios valdios institucij sistemai. Paymtina, jog gyvendinam funkcij
aspektu (turi plaiausi kompetencij) mintos institucijos uima svarbiausi viet tarp
teritorini vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens struktr.
Apskrii virinink institucij vykdoma veikla gyvendinama keli savivaldybi
teritorijoje. J veiklai vadovauja Vyriausyb arba jos galiota institucija (iuo atveju
Vidaus reikal ministerija), bendradarbiaudama su kitomis centrinmis vykdomosios
valdios institucijomis. Teritorinio lygmens institucij veikla grindiama Konstitucija,
Apskrities valdymo bei kitais statymais ir teiss aktais.
Apskrii virinink institucij sudarymo tvarka priskiriama Vyriausybs kompetencijai.
J vadovus pareigoms skiria ir i j atleidia Vyriausyb. Savo galiojimams vykdyti jie
formuoja administracijas, kuri didiausi leistin etat skaii, tipin organizacin
struktr ir darbo umokesio fond tvirtina Vyriausyb. Jos finansuojamos i valstybs
biudeto l. Vyriausyb joms taip pat skiria patalpas ir sudaro btinas slygas dirbti.
Kit teritorinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens grand sudaro
Vyriausybs atstovai apskrityse. Juos skiria Vyriausyb ir Vyriausybs atstovai priiri, ar

savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, t. y.

atlieka savivaldybi administracins prieiros funkcijas. Vyriausybs atstov galiojimus
ir j vykdymo tvark reglamentuoja Savivaldybi administracins prieiros statymas
(200m. statymo Nr. redakcija).
Trei ir paskutin teritorinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens grand
sudaro centrini vykdomosios valdios institucij teritorins struktros. ios grandies
elementus galima skirstyti dvi grupes: centrini vykdomosios valdios institucij
teritorines staigas, turinias vieojo juridinio asmens status ir centrini vykdomosios
valdios institucij teritorinius struktrinius padalinius (skyrius, poskyrius ir pan.), kurie
vieojo juridinio asmens statuso neturi. Ministerijos, iskyrus Aplinkos ir Sveikatos
apsaugos ministerijas, bei Vyriausybs komitetai, komisijos ir tarybos administraciniuose
teritoriniuose vienetuose savo teritorini struktr neturi. Mint struktr gausumu
teritoriniame vykdomosios valdios institucij sistemos lygmenyje isiskiria staigos prie
ministerij.
Reikia pasakyti, jog teiss aktuose nra nustatyta svok vykdomosios valdios
institucij sistema ir vykdomosios valdios institucij struktra koreliacija. Nei
Konstitucijoje, nei kituose teiss aktuose abu ie terminai nevartojami.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokius inote vykdomosios valdios institucij sistemos struktros lygmenis?
2. Kokios institucijos priskiriamos aukiausiajam vykdomosios valdios institucij
sistemos lygmeniui?
3. Kokios institucijos sudaro centrin vykdomosios valdios institucij sistemos lygmen?
4. Kokios institucijos nepriskiriamos centriniam vykdomosios valdios institucij
sistemos lygmeniui, o sudaro savarankik lygmen?
5. Paaikinkite kaip suprantate teritorin vykdomosios valdios institucij sistemos
lygmen?
6. Kokios grandys sudaro teritorin lygmen? Trumpai apibdinkite jas.

[1] Vaivila A. Teiss teorija. Antrasis laidimas Vilnius, Justitia. 2004. P.418.

[2] Autori kolektyvas. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vilnius:MRU,

2005. P. 253
[3] Autori kolektyvas. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vilnius:MRU,
2005. P. 256-257
[4] Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Lietuvos Konstitucin teis. Vilnius:
LTU, 2001. P. 674-681.
[5] Merino-Blanco E. The Spanish legal system. London: Sweet & Maxwell, 1997. P.
67-68.
[6] Jones B. L. Garners Administrative Law (7th edition). London: Butterworths, 1989.
P. 26.
[7] Merino-Blanco E. Op. cit. P. 70-71.
[8] Bakaveckas A. Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucij sistema:
problemos ir sprendimai: daktaro disertacija. LTU. Vilnius, 2002. P. 26.
[9] Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Op. cit. P. 681.
[10] Merino-Blanco E.Op. cit. P. 70-71.
[11] . . / .
. . , 2000. . 10.
[12] Bakaveckas A. Op. cit. P. 20-23.
[13] Autori kolektyvas. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vilnius: MRU,
2005. P. 262
[14] . //
. . . , 1998. . 31.
[15] . . . , 2000. . 57.
[16] . ., . ., . .
. . 137.
[17] . . . :
. , 2001. . 42.
[18] Bakaveckas A. Op. cit. P. 29-38.
[19] Ten pat, P. 38-41.

[20] Ferguson A., McHenry A. The American System of Government (9th edition).
New York: McGraw-Hill Book Com., 1967. P. 333.
[21] Autori kolektyvas. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vilnius: MRU,
2005. P. 265-266
[22] Riomeris M. Valstyb. Vilnius, 1995. T. 2. P. 356357.
[23] Bakaveckas A. Op. cit. P. 32-37.
[24] Andrukeviius A. Administracins teiss principai ir norm ribos. - Vilnius: TIC,
2004. P. 128, 144, 162, 183.
[25] Birmontien T., Jarainas E., Kris E. ir kt. Op. cit. P. 241, 259, 266 267.
[26] Tyrer case, Op. cit., Par. 31.
[27] Inter alia: Soering v. the United Kingdom 14038/88 [1989] ECHR (7 July 1989),
Par. 102; Selmouni case, Op. cit., Par. 101.
[28] Soering case, Op. cit., Par. 103.
[29] calan v. Turkey - 46221/99 [2003] ECHR (12 March 2003), Par. 191.
[30] Inter alia: Z and Others case, Op. cit., Par. 39.
[31] State Obligations to Implement Op. cit.
[32] McCann and others v. the United Kingdom 18984/91 [1995] ECHR (5 September
1995), Par. 146; Osman case, Op. cit., Par. 115.
[33] Osman case, Op. cit., Par. 115; Pretty v. the United Kingdom - 2346/02 [2002]
ECHR (29 April 2002), Par. 2.
[34] Leckie S. Op. cit. P. 114.
[35] The Implementation of State Obligations under International Convenant on
Econimic, Social and Cultural Rights //
http://www.hri.ca/fortherecordCanada/vol1/guide-part_6.htm#Obligations (prisijungimo
laikas 2005-07-21).
[36] Principals that Apply Op. cit.
[37]Eide A. The Right to an Adequate Standard of Living Including the Right to Food //
Economic, Social and Cultural Rights (ed. by A. Eide, C. Kremse, A. Rosas).
Dordrecht: Martinus Nijhoff Publ., 1995. P.90.

[38] Examples of ESC Rights Violations//

http://www.hri.ca/fortherecordCanada/vol1/guide-part_6.htm#Obligations (prisijungimo
laikas 2005-07-21).
[39] Ireland v. the United Kingdom 5310/71 [1978] ECHR (18 January 1978), Par. 236243.
[40] Eide A. The Right to an Adequate Standard Op. cit.. P. 105.
[41] Inter alia: McCann case, Op. cit., Par. 172.
[42] Case Relating to Certain Aspects of the Laws on the Use of Language in Education
in Belgium (Belgian Linguistics case) 1474/62, 1677/62, et alia [1968] ECHR (23 July
1968), Par. 10.
[43] Advisory Opinion No. 4 on Proposed Amendments to the Naturalisation Provisions
of the Constitution of Costa Rica - OC-4/84 [1984] IACHR (19 January 1984).
[44] Derksen v. The Netherlands 976/2001 [2001] UN HRC (1 April 2004).
[45] Leckie S. Op. cit., P. 114.
[46] The Implementation of State Obligations Op. cit.
[47] calan case, Op. cit., Par. 196.
[48] Selmouni case, Op. cit., Par. 95.
[49] Handyside case, Op. cit., Par. 49; zgr Gndem case, Op. cit., Par. 50; Pretty case,
Op. cit., Par. 22-25.
[50] Goodwin v. the United Kingdom 17488/90 [1996] ECHR (27 March 1996), Par.
40.
[51] Handyside case, Op. cit., Par. 46; Wingrove v. the United Kingdom 17419/90
[1996] ECHR (25 November 1996), Par. 58.
[52] Ireland v. the United Kingdom case, Op. cit., Par. 82).
8 tema. Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tema skirta Lietuvos Respublikos Prezidento institutui aptarti, susipainti su

Prezidento galiojim klasifikacijomis, Respublikos Prezidento galiojimais
vykdomosios valdios srityje ir t.t.

Prezidento institutas kaip valstybins valdios forma funkcionuoja pasaulyje ilg istorin
laikotarp daugiau kaip 200 met. Jo tvyne teisingai laikomos Jungtins Amerikos
Valstijos (pirmas prezidentas Dordas Vaingtonas (1788 1797)). Skirtingai nuo kit
XVIII a. valstybi, kur aukiausia valdia turjo monarchin, paveldim pobd, ios
alies 1787 m. konstitucija nustat, kad valstybs ir federalins vykdomosios valdios
vadov renka gyventojai, t. y. tvirtino valstybs vadovo renkamumo princip.
Terminas prezidentas yra kils i lotyn kalbos odio praesidens, kuris reikia
sdintis prieakyje[1]. Tai vienasmenis valstybs vadovas, kuriam galiojimai
suteikiami rinkim bdu. Toks institutas pagrinde bdingas valstybms, kuriose
dominuoja valstybs valdymo forma respublika[2].
Prezidento rinkim procesas, jo galiojimai, j laikas ir kiti jo status charakterizuojantys
aspektai vairiose alyse skirtingi, nes priklauso nuo politini tradicij, prezidento
santyki su kitomis valstybs valdios rimis ir pan.
Vertinant pasaulio mastu prezidento instituto egzistavimas dar nereikia absoliuios
demokratijos buvim valstybje. Galima pateikti daug pavyzdi, kada po prezidentine
valdymo formos priedanga slpsi atvirai totalitariki ar diktatoriki reimai. Neirint to,
vis dlto prezidentin valdios forma, kaip taisykl siejama su demokratiniu valstybs
valdymu.Prezidentas tai vienasmenis valstybs vadovas, pareignas, renkamas piliei
arba parlamento (arba rinkim kolegijos dalyvaujant parlamentui) konstitucijoje
nustatytam laikui (paprastai nuo 4 iki 7 met).
Prezidento galiojimai realizuojant vykdomj valdi skirtingose alyse yra nevienodi.
Jo dalyvavimas gyvendinant reali valdi priklauso nuo alies, kurioje jis irinktas,
valdymo formos. Parlamentinse respublikose prezidento vaidmuo suvedamas
bendradarbiavimo ir veiksm tarp trij valdios ri suderinamumo bei sveikos
utikrinim, nes reali gali, tame tarpe ir vykdomosios valdios srityje, jis neturi arba
jos ribojamos parlamento (pavyzdiui, Italija, Vokietija ir kt.). Mintos valdymo formos
respublikose prezidentas neeina vyriausybs sudt ir negali tiesiogiai takoti jos
gyvendinamos politikos.
Prezidentinse respublikose kasdienin vykdomoji valdia sutelkta prezidento rankose:
jis valstybs ir kartu vykdomosios valdios vadovas, pagrindin figra valstybs
valdymo mechanizme. Pavyzdiui, Jungtini Amerikos Valstij Konstitucijos 2
straipsnyje tvirtinta, kad vykdomj valdi gyvendina Prezidentas[3]. Ministro
Pirmininko pareigybs JAV nra, o kabinet sudaro sekretoriai (taip vadinami ministrai),
kuriuos skiria ir atleidia i pareig Prezidentas. Jie taip pat tiesiogiai pavalds ir
atskaitingi valstybs vadovui.
Vyriausybs kaip aukiausios kolegialios vykdomosios valdios institucijos tiesiogine
io odio prasme prezidentinse respublikose nra. Visa vykdomoji valdia priklauso
prezidentui. Jis j gyvendina vienasmenikai, nustatydamas ne tik pagrindines politikos

kryptis, bet ir deleguodamas ministrams vykdyti jo kompetencijai priskirtus galiojimus.

Faktikai vyriausyb atlieka patariamosios institucijos prie prezidento vaidmen ir kaip
taisykl neturi aikiai apibrto konstitucinio statuso.
Mirios (pusiau prezidentinse) valdymo formos valstybse apjungiami tiek
prezidentins, tiek parlamentins respublikos bruoai. Tipikiausias ios valdymo formos
pavyzdys V Pranczijos respublika, kurios Prezident tiesiogiai renka gyventojai. Jis
formuoja Vyriausyb, kuri atsakinga ne tik jam, bet ir parlamentui. Formaliai Vyriausybs
vadovu laikomas Ministras Pirmininkas, taiau vis dlto realiai vykdomosios valdios
vadovo funkcijas gyvendina pats Prezidentas. Jis pirmininkauja Ministr Tarybos
posdiams, kai tuo tarpu Ministras Pirmininkas vadovauja tik kabineto tarybai maai
kolegialiai institucijai, kuri rengia Ministr Tarybos sprendimus. Pranczijos Prezidentui
suteiktos plaios teiss ir u savo veiksmus jis nenea jokios politins atsakomybs. Jo
priimami teiss aktai (panaiai kaip ir parlamentinse respublikose) turi bti
kontrasignuojami (pasiraomi) Ministro Pirmininko ir ministro, kuriems u juos tenka
politin atsakomyb. Miri valdymo forma su didesne ar maesne bruo, bding
parlamentinms arba prezidentinms respublikoms, persvara egzistuoja ir visoje eilje
kit valstybi (pavyzdiui, Airijoje, Suomijoje ir kt.).
Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau Respublikos Prezidentas) institutas nra naujas
Lietuvai (pirm kart buvo nustatytas 1919 m. balandio 4 d. Valstybs tarybos priimtoje
naujoje Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni redakcijoje),
taiau jo atkrimas ms valstybje ir tvirtinimas 1992 m. spalio 25 d. priimtoje
Konstitucijoje lemia padidjus dmes iai valstybins santvarkos formai. Nors pagal
Konstitucij Respublikos Prezidentas nra vykdomosios valdios vadovas, taiau jo
vaidmuo, funkcijos ir galiojimai ioje sferoje gana reikmingi ir vairiapusiki. Apie tai
tikinamai liudija Konstitucija, statymai ir Respublikos Prezidento teiss aktai (dekretai).
Konstitucijos VI skirsnyje Respublikos Prezidentas reglamentuoti jo teisinio statuso
pagrindai. Kituose Konstitucijos skirsniuose ir straipsniuose taip pat tvirtintos normos ir
nuostatos, kurios ipleia ir papildo Respublikos Prezidento veiklos legitimin pagrind
(pavyzdiui, 5, 58, 65, 68 ir kiti straipsniai).
Vadovaujantis Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalimi Respublikos Prezidentas yra
valstybs vadovas[4], nors ios nuostatos nei Konstitucija, nei kiti statymai
nedetalizuoja. Kaip valstybs vadovas jis yra mogaus bei piliei teisi ir laisvi,
daugiausia gyvendinam vieojo valdymo (administravimo) sferoje, garantas, utikrina
koordinuot valstybs valdios institucij funkcionavim ir bendradarbiavim, sprendia
pagrindinius valstybs vidaus ir usienio politikos klausimus, kuriuos gyvendinant
aktyviai dalyvauja ir vykdomosios valdios institucijos. Administracins teiss subjektu
Respublikos Prezidentas tampa penkeriems metams remiantis visuotinais, lygiais ir
tiesioginiais rinkimais. Prie praddamas eiti pareigas jis prisiekia.
Teisinje literatroje pateikiamos vairios Respublikos Prezidento galiojim
klasifikacijos. A. Holteinas jo galiojimus skirsto : 1) i esms reprezentatyvius
galiojimus; 2) galiojimus skiriant nustatytas pareigas; 3) galiojimus krizini situacij

atvejais; 4) galiojimus vyriausybs atvilgiu. Klasifikuodamas pagal reguliavimo

objekt, P. Vinkleris silo toki Respublikos Prezidento galiojim klasifikacij: 1)
galiojimai usienio politikoje; 2) galiojimai Vyriausybs atvilgiu; 3) galiojimai
statym leidybos srityje; 4) galiojimai atliekant konstitucin prieir; 5) galiojimai
ginant valstyb; 6) galiojimai vedant nepaprastj padt; 7) galiojimai skiriant ir
atleidiant asmenis i pareig; 8) galiojimai sprendiant pilietybs klausimus; 9)
galiojimai skiriant valstybinius apdovanojimus; 10) malons teikimo galiojimai[5].
Respublikos Prezidento galiojimus pagal gyvendinimo pobd galima skirstyti
savarankikus ir gyvendinamus kartu su Seimu, Ministru Pirmininku arba Vyriausybe.
Savarankikai jis atlieka Konstitucijos 84 straipsnio i dalies 1 (sprendia pagrindinius
usienio politikos klausimus), 2, i dalies 3 (priima usienio valstybi diplomatini
atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius
rangus ir specialius vardus), 6, 7, i dalies 11 (skiria apygard ir apylinki teism teisjus
ir pirmininkus, keiia j darbo vietas), 15, 18 - 24 punktuose nustatytus galiojimus.
Kartu su Ministru Pirmininku arba Vyriausybe Respublikos Prezidentas gyvendina
Konstitucijos 84 straipsnio 1, i dalies 3, 9 ir 10 punktuose reglamentuotus galiojimus, t.
y. kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik, Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia
Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini
organizacij, Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus bei nustatyta tvarka
skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus (Ministro Pirmininko teikimu
skiria ir atleidia Konkurencijos tarybos bei Valstybins kain ir energetikos kontrols
komisijos pirmininkus ir narius, Ryi reguliavimo tarnybos direktori ir Ryi
reguliavimo tarnybos tarybos narius, taip pat Vyriausybs teikimu skiria ir atleidia
policijos generalin komisar). Visiems kitiems Konstitucijos 84 straipsnyje
reglamentuotiems Respublikos Prezidento galiojimams gyvendinti tiesiogiai arba
netiesiogiai btinas Seimo pritarimas.
Be mint klasifikacij, Konstitucijos 84 straipsnyje reglamentuotus Respublikos
Prezidento galiojimus galima diferencijuoti ir pagal j santyk su valstybs valdios
rimis. Remiantis iuo kriterijumi, galima skirti: 1) galiojimus statym leidiamosios
valdios srityje; 2) galiojimus vykdomosios valdios srityje; 3) galiojimus teismins
valdios srityje.
Konstitucija suteikia Respublikos Prezidentui plaius galiojimus, tiesiogiai susijusius su
vykdomosios valdios organizavimu ir funkcionavimu. Vadovaujantis Konstitucijos 84
straipsnyje reglamentuotomis nuostatomis Respublikos Prezidento galiojimus
vykdomosios valdios srityje galima suskirstyti penkias grupes:
1) galiojimus, susijusius su Vyriausybs formavimu ir veikla: Seimo pritarimu skiria ir
atleidia Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt;
priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba vienam
i ministr paveda eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb;
taip pat priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus
paskirtas naujas ministras; Vyriausybei atsistatydinus ne vliau kaip per 15 dien teikia

Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr; Ministro Pirmininko teikimu skiria ir

atleidia ministrus.
2) galiojimus, susijusius su tam tikr valstybs pareign skyrimu, t. y. nustatyta tvarka
skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus. Reikia pabrti, kad iuo
atveju Konstitucijoje nra konkreiai reglamentuota, kokius valstybs pareignus (be
nurodyt Konstitucijos 84 straipsnyje) turi teis skirti ir atleisti Respublikos Prezidentas,
nes is galiojimas detalizuojamas statym normomis. Todl pastaraisiais metais
pastebima tendencija, kad Seimas vis daniau priima statymus, kuriuose Respublikos
Prezidentui suteikiama teis skirti ir atleisti atitinkamus valstybs pareignus. Taigi
btent ios konstitucins nuostatos pagrindu (pasitelkiant statymus) yra pleiamas
Respublikos Prezidento galiojim spektras.
Ianalizavus statymus galima teigti, kad Respublikos Prezidentas: Ministro Pirmininko
teikimu skiria ir atleidia Ryi reguliavimo tarnybos direktori ir Ryi reguliavimo
tarnybos tarybos narius; Vidaus reikal ministro silymu ir Vyriausybs teikimu penkeri
met kadencijai skiria ir atleidia policijos generalin komisar.
Vykdydamas statymus Respublikos Prezidentas skiria ir kitus valstybs pareignus,
kuri vadovaujamas institucijas negalima priskirti vykdomosios valdios institucij
sistemai: Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia Konkurencijos tarybos
pirminink bei narius; Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu septyneriems metams
skiria ir atleidia generalin prokuror; generalinio prokuroro teikimu skiria ir atleidia
generalinio prokuroro pavaduotojus; teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos
banko valdybos pirmininko kandidatr bei gali teikti Seimui silym pareikti
nepasitikjim jais; valstybs kontrolieriaus teikimu skiria pareigas valstybs
kontrolieriaus pavaduotojus; teikia Seimui Specialij tyrim tarnybos direktoriaus
kandidatr ir iam pritarus, j skiria ir atleidia i pareig; Specialij tyrim tarnybos
direktoriaus teikimu skiria pareigas ir atleidia i j Specialij tyrim tarnybos
direktoriaus pirmj pavaduotoj ir pavaduotoj; Ministro Pirmininko teikimu skiria
Valstybins kain ir energetikos kontrols komisijos pirminink ir narius; taip pat skiria
du teisj atrankos komisijos narius.
3) galiojimus gyvendinant usienio politik: sprendia pagrindinius usienio politikos
klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik; pasirao Lietuvos Respublikos
tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia
Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini
organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir
ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.
4) galiojimus, susijusius su krato apsauga: Respublikos Prezidentas vadovauja
Valstybs gynimo tarybai, Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir
saugumo tarnybos vadov bei suteikia aukiausius karinius laipsnius (pulkininko, jr
kapitono, generolo ir admirolo). Bdamas vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg
vadas, Respublikos Prezidentas ginkluoto upuolimo, kuriuo ksinamasi valstybs
suverenum ar teritorijos vientisum, atveju priima sprendimus gynybos nuo ginkluotos

agresijos, karo padties vedimo, taip pat mobilizacijos klausimais ir pateikia iuos
sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; statymo nustatyta tvarka ir atvejais
skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvirtinti artimiausiam Seimo
posdiui.
5) gyvendina ir kitus su vykdomja valdia susijusius galiojimus: statymo nustatyta
tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb; teikia malon nuteistiesiems; skiria
valstybinius apdovanojimus.
Reikia pasakyti, kad Respublikos Prezidento Konstitucijos 84 straipsnyje tvirtint
galiojim sraas yra baigtinis ir negali bti aikinamas pleiamai, nes jam nesuteikiama
teis gyvendinti kitus statym nustatytus galiojimus, iskyrus skirti ir atleisti statym
numatytus valstybs pareignus. Taiau tikrovje Respublikos Prezidentui statymai
nustato ir papildom galiojim. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos savivaldybi
atributikos statymo 3 straipsnyje reglamentuota, kad savivaldybi herb etalonus,
suderinus su Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento, tvirtina
Respublikos Prezidentas[6]. Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas tik suteikia
aukiausius karinius laipsnius. Tuo tarpu vadovaujantis Krato apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos statymo 55 straipsnio 1 dalimi, pirmj karininko laipsn
profesins karo tarnybos kariams Lietuvos karo akademijos ar kit karininkus
rengiani mokykl absolventams krato apsaugos ministro teikimu suteikia
Respublikos Prezidentas dekretu[7]. Remiantis anksiau minto statymo 56 straipsnio 1
dalimi, kariams, kuriems karinius laipsnius suteikti turi teis Respublikos Prezidentas,
teis paeminti laipsn u tarnybos paeidimus Kariuomens drausms statuto nustatyta
tvarka turi jis pats. Taip pat Respublikos Prezidentas gali atimti kario laipsn (pulkininko,
jr kapitono, generolo ir admirolo), kai karys atleidiamas i profesins karo tarnybos
(netenka Lietuvos Respublikos pilietybs, tyiniais veiksmais atskleidia valstybs ar
tarnybos paslaptis, siteisja teismo nuosprendis, kuriuo karys pripastamas padars
nusikaltim). Taigi Konstitucijos 84 straipsnyje nustatyt Respublikos Prezidento
galiojim spektras nra baigtinis, nes statymai suteikia jam papildom galiojim, kurie
neturi konstitucinio pagrindimo ir jie yra susij btent su vykdomosios valdios sritimi.
Ianalizavus Respublikos Prezidento galiojimus vykdomosios valdios sferoje galima
teigti, jog jis ioje sferoje turi plaiausius galiojimus, lyginant su kitomis valstybs
valdios rimis. Taiau daugumos svarbiausi galiojim mintoje srityje Respublikos
Prezidentas negalt savarankikai gyvendinti be Seimo pritarimo ir palaikymo, t. y. kai
kuriuos galiojimus neformaliai dalijasi su Seimu. Be Ministro Pirmininko arba
Vyriausybs teikimo Respublikos Prezidentas negali skirti pareigas arba atleisti i j ir
atitinkamus vykdomj valdi gyvendinanius valstybs pareignus. Anot K. Jovaios
Prezidentas i esms, be ilyg gyvendina tik galiojimus, susijusius su
atstovaujamosiomis ar ritualinmis funkcijomis (pvz., su usienio valstybi diplomatini
atstov galiojamj ir atstovaujamj rat primimu, valstybini apdovanojim
skyrimu, malons teikimu)[8]. Daugiausiai laisvs vykdydamas galiojimus
vykdomosios valdios sferoje Respublikos Prezidentas turi usienio politikos srityje. ia
jis yra centrin figra[9], nes kiti politikos dalyviai yra tiesiogiai arba netiesiogiai nuo
jo priklausomi. Vadinasi, Respublikos Prezidentas, vykdydamas savo galiojimus

vykdomosios valdios sferoje, yra priklausomas nuo daugumos Seime, o taip pat ir nuo
Ministro Pirmininko bei Vyriausybs. Tai pabria ir A. Lukoaitis: [], ar racionalu
turti visuotiniuose rinkimuose renkam prezident su neaikiomis jo galiomis, kurias
lemia ne tik Konstitucijos normos, bet ir kiti veiksniai? [10].
Kitose valstybs valdios srityse jis disponuoja daug siauresniais galiojimais: statym
leidiamosios valdios turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime bei pasirao ir
skelbia Seimo priimtus statymus arba grina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje
nustatyta tvarka; Konstitucijoje numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij; skelbia
eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais
pirmalaikius Seimo rinkimus; teismins valdios teikia Seimui skirti Aukiausiojo
teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo teisjus, vien j
teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirmininku; Seimo pritarimu skiria Apeliacinio
teismo teisjus bei apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo
vietas; taip pat teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus
visus Konstitucinio Teismo teisjus i j teikia kandidatr Seimui skirti Konstitucinio
Teismo pirmininku.
Respublikos Prezidentas turi teis imtis iniciatyvos, sprendiant valstybs valdymo
klausimus. Konkrei jo bendradarbiavimo su Vyriausybe form, sprendiant ios srities
klausimus, Konstitucija, statymai ir kiti teiss aktai nenustato. Bendro pobdio nuostata
mintu klausimu tvirtinta Vyriausybs darbo reglamento 125 126 punktuose:
Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai (Vyriausybei,
Ministrui Pirmininkui ar ministrams pavalds, atskaitingi ar atsakingi tarnautojai) kartu
su Respublikos Prezidentu (taip pat jam pavaldiais asmeninio ar politinio pasitikjimo
Prezidentros tarnautojais, atsakingais ir atskaitingais tarnautojais) nagrinja ir sprendia
valstybs valdymo klausimus Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko suderintais
bendradarbiavimo bdais ir formomis. Prireikus Respublikos Prezidento iniciatyva
Ministras Pirmininkas sudaro darbo grupes, kurias Respublikos Prezidento ir Ministro
Pirmininko sutarimu traukiami jiems pavalds (atskaitingi ir atsakingi) valstybs
tarnautojai[11]. Taigi Respublikos Prezidentas gali daryti tak Vyriausybs ir visos
vykdomosios valdios institucij sistemos veiklai tik per Ministr Pirminink, t. y. visi
ioje srityje sprendiami klausimai turi bti derinami su juo. Respublikos Prezidentas
negali pakeisti vykdomosios valdios institucij, kurios sudaro ios valdios institucij
sistemos savarankikus lygmenis.
Respublikos Prezidentas vienasmen institucija. Iskirtin vaidmen organizuojant
Respublikos Prezidento darb atlieka jo suformuoti j aptarnaujantys padaliniai. Lietuvos
Respublikos Prezidento statymo 13 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad Respublikos
Prezidentas savo rezidencijos, j aptarnaujani padalini struktros, etat ir vidaus darbo
organizavimo klausimais leidia potvarkius[12]. Taiau mintas statymas
nesukonkretina aptarnaujani padalini.
Respublikos Prezidento institucij aptarnauja vairios paskirties aptarnaujantys padaliniai,
kuri tikslas utikrinti Respublikos Prezidento veikl ir sudaryti slygas jam vykdyti
Konstitucijos priskirtus galiojimus. Respublikos Prezidentui vykdyti suteiktus

galiojimus padeda 20 aptarnaujani padalini. Juose dirba politinio (asmeninio)

pasitikjimo ir karjeros valstybs tarnautojai. Daugelyje aptarnaujani padalini (kio,
Transporto, Personalo, Vertim, Informacini sistem skyriuose ir buhalterijoje) dirba tik
vienas valstybs tarnautojas.
Pastaraisiais metais statymuose ir Respublikos Prezidento institucij aptarnaujani
padalini veikl reglamentuojaniuose teiss aktuose pradta vartoti Prezidentros
svoka. Ji taip pat tvirtinta visoje eilje statym (Vadovybs apsaugos, Diplomatins
tarnybos, Biudetini staig bei kituose statymuose) ir Respublikos Prezidento
kanceliarijos vadovo 1999 m. gruodio 9 d. patvirtintos Piliei ir kit asmen praym,
pareikim, pasilym ir skund nagrinjimo bei gyventoj primimo Lietuvos
Respublikos Prezidentroje tvarkos pavadinime ir jos nuostatose.
Nevisikai aiki Respublikos Prezidento institucij aptarnaujani padalini, arba
Prezidentros, organizacin teisin forma. Problemos esm ta, kad Respublikos
Prezident aptarnaujantys padaliniai, arba Prezidentra, traktuojama kaip valstybs
staiga. Konstitucijos 67 straipsnio 5 punkte tvirtinta, kad Seimas steigia statymo
numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus[13]. Konstitucinio
Teismo 1998 m. balandio 21 d. nutarime Dl Lietuvos Respublikos visuomens
informavimo statymo 29 straipsnio pakeitimo statymo ir Lietuvos Respublikos Seimo
1997 m. vasario 25 d. nutarimo Dl V. Nikitino atleidimo i generalinio prokuroro
pareig atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuota: Teiss doktrinoje
valstybs institucija paprastai traktuojama kaip valstybs staiga, per kuri gyvendinama
valstybs valdia. Taigi valstybs institucija yra valstybs funkcij gyvendinimo
mechanizmo sudedamoji dalis[14]. Vadinasi, Respublikos Prezident aptarnaujantys
padaliniai, arba Prezidentra, negali bti priskirta prie valstybs staig, nes negyvendina
valstybs valdios, o atlieka tik pagalbinio, aptarnaujanio pobdio funkcijas, kitaip
tariant, yra aparatas, aptarnaujantis valstybs vadov. Deja, tokia pati situacija bdinga ir
kit valstybs valdi vykdani institucij organizacinms valdymo struktroms (Seimo
ir Vyriausybs kanceliarijoms).
Be to, verta paanalizuoti ir Respublikos Prezidento institucij aptarnaujani padalini,
arba Prezidentros, vidin organizacin struktr. Respublikos Prezidento potvarkio,
kuriuo bt detalizuota jo institucij aptarnaujani padalini, arba Prezidentros,
struktra rasti ir gauti nepavyko, todl j analizuodami naudosims interneto tinklapyje
pateikta informacija ir Piliei ir kit asmen praym, pareikim, pasilym
nagrinjimo bei gyventoj primimo Lietuvos Respublikos Prezidentroje tvarka.
Respublikos Prezident aptarnaujanius padalinius, arba Prezidentr, sudaranius
struktrinius vienetus galima klasifikuoti grupes: Prezidento patarj grups atskirais
klausimais, kurias i esms sudaro 3 8 asmeninio (politinio) pasitikjimo valstybs
tarnautojai. Prezidento patarjo grupei vadovauja grups vadovas, kuriuo yra skiriamas
vienas i patarj. J yra penkios Prezidento patarjo nacionalinio saugumo klausimais
grup, Prezidento patarjo usienio politikos ir integracijos klausimais grup, Prezidento
patarjo ekonomikos klausimais grup, Prezidento patarjo socialins politikos
klausimais grup bei Prezidento viej ryi grup; departamentai Prezidentros teiss

departamentas; Prezidento priimamasis ir vairs skyriai (Prezidento protokolo skyrius,

informacini sistem skyrius, Vertim skyrius, Transporto skyrius, Personalo skyrius,
kio skyrius ir buhalterija), kuriuos sudaro karjeros valstybs tarnautojai. Prezidentros
teiss departamento darbuotojai ir Prezidento priimamojo patarja, kuri jam ir vadovauja,
taip pat skiriami politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu.
domi ir specifin Prezidentros kanceliarija, kuriai nebdinga klasikin kanceliarijos
struktra. J sudaro Malons ir Pilietybs grups, biblioteka, archyvas ir Ordin reikal
grup. Jai vadovauja kanceliarijos vadovas. Be to, jis tvarko apdovanojimo reikalus,
Respublikos Prezidento dovan, suvenyr bei pastat interjero ir statybos reikalus,
atstovauja Prezidentrai, palaikant santykius su heraldikos komisija bei vykdo kitas
statymuose nustatytas funkcijas.
Vykdydamas savo galiojimus Respublikos Prezidentas leidia dekretus, kurie daro tak
vykdomosios valdios ir kit institucij funkcionavimui. Tai yra postatyminio,
nenorminio pobdio teiss aktai, kurie negali prietarauti statymams ir kurie kaip
taisykl paprastai bna susij su tam tikr valstybs pareign skyrimu ir atleidimu,
atitinkamiems asmenims valstybini apdovanojim, pilietybs bei malons teikimu ir
pan. Dauguma jo dekret turi valdymo pobd, ir j turin daniausiai sudaro
administracins teiss normos.
Respublikos Prezidento teiss aktus arba j atskiras nuostatas gali panaikinti
Konstitucinis Teismas. Pripainus Respublikos Prezidento teiss akt prietaraujaniu
Konstitucijai jis netenka galios, kai oficialiai paskelbiama, kad atitinkamas teiss aktas
(ar jo dalis) prietarauja Konstitucijai. Dl Respublikos Prezidento dekret atitikties
Konstitucijai ir statymams nustatymo Konstitucin Teism turi teis kreiptis ne maiau
kaip 1/5 vis Seimo nari ir teismai.
Konstitucijoje yra tvirtintas Respublikos Prezidento dekret kontrasignavimo institutas.
Respublikos Prezidento dekretai Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais valdymo
klausimais turi bti kontrasignuojami Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Tai
reikia, kad anksiau paminti Respublikos Prezidento dekretai juridikai sigalioja tik
tada, kai juos pasirao Ministras Pirmininkas arba atitinkamos valdymo srities ministras.
Taip ireikiamas Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro sutikimas su dekreto
turiniu ir kartu jiems tenka visa atsakomyb u jo vykdym. Taigi kontrasignavimas tai
valstybs vadovo, pasiraiusio teiss akt kaip valstybs vadovas, o ne kaip jo autorius,
juridins atsakomybs nebuvimo slyga [15].
Visa, kas idstyta, rodo tai, kad valstybs vadovo funkcijos ir galiojimai vykdomosios
valdios sferoje gana svarbs. Tai pabria ir P. ioys, teigdamas, jog [] prezidento
funkcijos siejasi su visomis trimis valdiomis [], bet vis dlto jo pagrindiniai
udaviniai ir galiojimai susij su vykdomja valdia[16]. Suteiktais galiojimais jis
utikrina nepertraukiam vykdomosios valdios funkcionavim. Nors Respublikos
Prezidentui Konstitucija paveda vykdyti svarbius galiojimus anksiau mintoje sferoje,
taiau jis pats tiesiogiai nevadovauja i valstybs valdios r gyvendinanioms

institucijoms. Jis nustato bendrsias vidaus ir usienio politikos kryptis, tuo tarpu
kasdieniniu vykdomosios valdios gyvendinimu rpinasi Vyriausyb.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.

Kada ir kur pirm` kart buvo pamintas Prezidento institutas?

Kaip klasifikuojami Prezidento galiojimai pagal gyvendinimo pobd?
Kokius galiojimus Prezidentas gyvendina savarankikai?
Kokius inote Respublikos Prezidento galiojimus pagal j santyk su valstybs
valdiomis?
5. Apibdinkite Respublikos Prezidento galiojimus vykdomosios valdios srityje.
Trumpai pakomentuokite juos.
6. Kaip suprantate kitus su vykdomj valdia susijusius galiojimus? pateikite
pavyzdi.

[1] Tarptautini odi odynas. Vilnius, 1985.

[2] : . / .
.. . , 2002.
[3] The Constitution of the United States. California, 1991.
[4] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992.
[5] Vinkleris P. Lietuvos Respublikos Prezidento statusas ir galiojimai. Vilnius, 2002.
[6] Valstybs inios. 1996 m. balandio 12 d. Nr.33, Publikacijos Nr. 803.
[7] Valstybs inios. 1998 m. gegus 25 d. Nr. 49. Publikacijos Nr. 1315.
[9] Nekraas E. Legislature and the executive in foreign policy making. Vilnius, 1994.
[10] Lukoaitis A. Prezidentas Lietuvos politinje sistemoje: vietos ir gali
paiekos//Politologija. Vilnius, Nr.2.
[11] Valstybs inios. 2003 m. kovo 19 d. Nr. 27, Publikacijos Nr. 1089.
[12] Valstybs inios. 1993 m. vasario 20 d. Nr.5, Publikacijos Nr. 89.
[13] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1992.
[14] Valstybs inios. 1998 m. balandio 24 d. Nr. 39, Publikacijos Nr. 1044.

[15] . . . ,
2002
[16] ioys P. Teiss pagrindai. Vilnius, 2000.
9 tema. Lietuvos Respublikos Vyriausyb

Tema skirta aptarti Vyriausybs paskirt ir jos teisin padt gyvendinant

vykdomj
valdi, Vyriausybs sudties formavimo tvark, Vyriausybs kompetencij ir
funkcijas, Vyriausybs galiojim grinim ir atsistatydinim, Vyriausybs
vykdom ministerij ir kit jai pavaldi institucij veiklos kontrol, Ministr
Pirminink ir Vyriausyb aptarnaujanias institucijas,

Lietuvos Respublikos Vyriausyb

Vyriausybs paskirtis ir jos teisin padtis gyvendinant vykdomj valdi. Lietuvos
Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb)yra pagrindin vykdomosios valdios
institucija. Ji savo galiojimais gyvendinant vykdomj valdi dalinasi su Respublikos
Prezidentu. Taiau pastarojo galiojimai koncentruojasi usienio politikos gyvendinime,
tuo tarpu Vyriausyb veikia visose srityse. ios sritys iuo metu yra tvirtintos ministerij,
Vyriausybs kanceliarijos ir Vyriausybs staig nuostatuose. Vyriausybs administracin
veikl reglamentuojantys teiss aktai. Vyriausybs administracin veikl reglamentuoja
Konstitucija, Vyriausybs statymas ir Vyriausybs darbo reglamentas. Konstitucijoje yra
ivardintos Vyriausybs kaip kolegialios institucijos, o taip pat Ministro Pirmininko ir
ministr funkcijos ir galiojimai. Vyriausybs statymas detalizuoja Konstitucijos
nuostatas ir yra skirtas joms gyvendinti. Vyriausybs darbo reglamentas yra sudarytas
didija dalimi i administracinio proceso teiss norm ir reglamentuoja Vyriausybs
administracin veikl, postatymins teiskros procedras ir vis Vyriausybs staig
tarpusavio sveik. Vyriausybs sudtis ir formavimo tvarka. Vyriausybs kompetencija,
funkcijos ir galiojim laikas. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo
sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos
program. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras
Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj
program. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti
mediag, reikaling Vyriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos
rengimo. Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari
bals dauguma pritaria jos programai. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai,
Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai

programai gyvendinti. Vyriausybs programos priemoni gyvendinimo priemons i

esms yra postatymins administracins teiskros planas. Jame numatyta kokius
statymus Vyriausyb planuoja pateikti svarstyti Seimui, taip pat teiss aktai, kuriuos
Vyriausyb patvirtins savo nutarimais ar ministrai savo sakymais. Vyriausybs
galiojim grinimas ir atsistatydinimas.Vyriausyb grina galiojimus irinkus
Respublikos Prezident. Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Respublikos
Prezidentui t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj posd. Irinkus Respublikos
Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Respublikos Prezidentui t dien, kai is
pradeda eiti pareigas. Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo
gauti Seimo galiojimus. Vyriausybs galiojimai laikomi grintais, kai Ministras
Pirmininkas ar Vyriausybs narys, pavaduojantis Ministr Pirminink, teikia Respublikos
Prezidentui ratik pareikim. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs grinamus
galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus
arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim ratikai negrina,
Respublikos Prezidentas turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti
Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb
arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus. Kai Vyriausyb grina galiojimus
io straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dien teikia
Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr.
Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentas paskiria
Ministr Pirminink, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento
patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi
ministr, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint
program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo
atsistatydinti. Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i
eils nepritaria naujos Vyriausybs programai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals
dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta; 4) po Seimo rinkim, kai
sudaroma nauja Vyriausyb; 5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministr ar po
Respublikos Prezidento rinkim Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio
pritarimo. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Respublikos
Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje.
Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim Respublikos Prezidentui
pranea Ministr Pirminink pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo,
vyriausias pagal ami ministras. Praneimas apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti
paskelbtas Vyriausybs posdyje. Jeigu reikia, praneimui apie Vyriausybs
atsistatydinim paskelbti aukiamas neeilinis Vyriausybs posdis. Apie Vyriausybs
atsistatydinim turi bti praneta Respublikos Prezidentui t dien, kuri atsiranda viena
i io straipsnio 1 dalyje numatyt aplinkybi. Vyriausyb gali atsistatydinti Ministro
Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras Pirmininkas t pai dien
teikia Respublikos Prezidentui. Vyriausybs atsistatydinim priima Respublikos
Prezidentas. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto
sigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis
gali pavesti vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb. Vyriausybs atskaitomyb ir atsakomyb. Vyriausyb solidariai atsako
Seimui u bendr savo veikl. Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui

savo metin veiklos ataskait. 2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka
Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo veikl. Ministrai, vadovaudami
jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir
tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui. Ministrai Vyriausybs nustatyta tvarka
informuoja visuomen apie savo veikl ministerijos interneto tinklalapyje, o esant
galimybei, ir per kitas visuomens informavimo priemones arba susitikimuose su
gyventojais. Vyriausybs vykdomas ministerij ir kit jai pavaldi institucij veiklos
koordinavimas. Vyriausyb koordinuoja ministerij veikl per ministrus. Vyriausyb turi
teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij teiss aktus, jeigu
ie prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinms
sutartims, statymams ir kitiems Seimo priimtiems teiss aktams, Respublikos Prezidento
dekretams, Vyriausybs nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.
Vyriausybs paskirtis ir jos teisin padtis gyvendinant vykdomj valdi
Svarbiausi viet vykdomosios valdios institucij sistemoje uima Vyriausyb. Ji yra
aukiausioji valstybs valdios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje,
gyvendinanti vykdomj valdi alyje ir vadovaujanti ios sistemos institucijoms bei
koordinuojanti j veikl. Vyriausybs veikla nukreipta jai priskirt galiojim
gyvendinim: Konstitucijos, statym, tarptautini sutari ir Respublikos prezidento
dekret gyvendinimo organizavim bei j vykdymo sisteming kontrol.
Vyriausybs galias ir jos veiklos teisin pagrind apibria Konstitucijos 91-101
straipsniai, Vyriausybs statymas, kiti statymai bei kiti teiss aktai. Vyriausyb savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija , Lietuvos respublikos
tarptautinmis sutartimis, statymais, Vyriausybs programa, Vyriausybs ilgalaikiu
strateginiu veiklos planu ir kitais teiss aktais. Vyriausyb savo veikl grindia
kolegialumo, demokratijos, teistumo ir vieumo principais.
Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss
aktus, tvarkanti krato reikalus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt
valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modeliais priskirtinas
parlamentins respublikos valdymo formai. Lietuvos konstitucinje sistemoje yra
tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkam Vyriausybs
sudarymo bd. Seimas, pritardamas Vyriausybs programai, Vyriausybei suteikia
galiojimus veikti. Taip gyvendinamos Vyriausybs veikl reguliuojanios Konstitucijos
normos, tvirtinanios Vyriausybs atsakomybs Seimui princip.Konstitucinje valdi
struktroje tvirtinta, kad tik Seimo pasitikjim turinti Vyriausyb gali vykdyti savo
galiojimus. Teisin toki galiojim suteikimo forma balsavimas Seime pritariant
Vyriausybs programai.
Lietuvos vykdomosios valdios institucij sistemoje Vyriausyb, gyvendinanti valstybin
valdym, uima iskirtin viet. Kai kalbama apie vykdomosios valdios institucijas,
turima omenyje ir ministerijas ir vairius departamentus bei tarnybas, taiau visas jas
apjungia bei j veikl koordinuoja ir priiri Vyriausyb. Vyriausyb- kolegiali bendros
kompetencijos institucija, kuri solidariai atsako Seimui u bendr Vyriausybs veikl.

Ministrai, Vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims yra atsakingi Seimui,

Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
Galima iskirti iuos Vyriausybei bdingus poymius.:
Vyriausybs formavimo tvark ir galiojimus nustato Konstitucija ir specialus statymas;
Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi ir vadovauja ios ries institucijoms;
Vyriausyb yra bendro kompetencijos institucija;
Vyriausyb- kolegiali institucija;
Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl.
Vyriausyb Respublikos Prezidento ir Seimo sudaroma aukiausioji, kolegiali
vykdomosios valdios institucija, kuri organizuoja valstybs vadovo priimt dekret ir
Seimo statym gyvendinim bei valstybs valdios institucij sistemoje uimanti
hierarchin lygmen po Respublikos Prezidento ir Seimo.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokius galite iskirti Vyriausybei bdingus poymius?
2. Kokioms institucijoms solidariai atsako Vyriausyb?
Vyriausybs sudtis ir formavimo tvarka
Vyriausyb - kolegiali, bendros kompetencijos vykdomosios valdios institucija. Pagal
LR Vyriausybs statymo 1 str. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
Vyriausybs formavimas yra sudtingas procesas, kuriam bdingas politinis aspektas. Jo
ypatumas tame, kad Vyriausybs kaip kolegialios institucijos formavime dalyvauja dvi
Lietuvos Respublikos aukiausios valdios institucijos - Respublikos Prezidentas ir
Seimas - kur esminis vaidmuo sudarant Vyriausyb vis dlto tenka Seimui, nors i pirmo
vilgsnio atrodo atvirkiai. Vadinasi, Vyriausyb yra priklausoma tiek nuo Prezidento,
tiek gerokai didesniu mastu nuo Seimo.
Vyriausybs formavimo procesas prasideda nuo Ministro Pirmininko kandidatros
parinkimo, taiau nei LR Konstitucija, nei LR Vyriausybs statymas nenustato kandidato

Ministrus Pirmininkus parinkimo procedros. Praktikoje susiformavo tvarka, kai

Respublikos
Prezidentas teikia Seimui pretendento Ministrus Pirmininkus kandidatr,
atsivelgdamas

politini partij ar politini partij koalicijos silymus, sudaranios Seime daugum, nes
kitaip
nebus suformuota valstybs funkcionavim utikrinanti vykdomosios valdios institucija.
Kaip
pabrta anksiau pamintame Konstitucinio Teismo nutarime "Respublikos Prezidentas
gali
Seimui silyti bet koki Ministro Pirmininko kandidatr, taiau jeigu jai nepritars Seimo
dauguma,
toks silymas nesukels teisini padarini ir Vyriausyb nebus pradta formuoti".
Paskirtas Ministras Pirmininkas privalo suformuoti Vyriausyb. Sutinkamai su
Konstitucijos 92 str. 2 d. ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu
Respublikos Prezidentas. Pagal LR Vyriausybs statymo 6 str. Ministras Pirmininkas ne
vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui sudaryt ir Respublikos
Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Ministrai taip pat
skiriami atsivelgiant Seimo daugumos
nuomon, nes prieingu atveju, Seimo dauguma gali pareikti nepasitikjim Ministru
Pirmininku, atskiru ministru, visa Vyriausybe arba du kartus i eils nepritarti
Vyriausybs programai, ko rezultate jinai privals atsistatydinti. Vyriausyb gauna
galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani bals dauguma pritaria jos
programai.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas sudaro Vyriausyb?
2. Nuo kokio momento prasideda Vyriausybs formavimas?
3. Kas skiria ir atleidia ministrus?
Vyriausybs kompetencija ir funkcijos
Jeigu bet kokia valstybs valdios institucija yra traktuojama kaip visuomens nauding
tiksl pasiekimo priemon, tai Vyriausyb - svarbiausias konstitucini norm vykdymo,
pagrindini valstybs vidaus ir usienio politikos krypi realizavimo instrumentas.
Bdama aukiausia vykdomosios valdios institucija, ji disponuoja plaiais galiojimais
visose vieojo valdymo (administravimo) sferose.
Teiss aktais Vyriausybei suteiktus galiojimus galima klasifikuoti dvi grupes:
bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji galiojimai pagrinde reglamentuoti LR
Konstitucijoje bei LR Vyriausybs statyme ir juos Vyriausyb gyvendina visose vieojo
valdymo (administravimo) srityse. Specialieji - susij su atskiromis valdymo sferomis ir
jie paprastai tvirtinti atitinkamuose statymuose.

Vienas i pagrindini bendrj Vyriausybs galiojim - ministerij ir kit vykdomosios

valdios institucij veiklos koordinavimas bei kontrol. Mintos institucijos pavaldios
Vyriausybei ir jai atskaitingos u joms pavest udavini ir funkcij gyvendinim
atitinkamoje valdymo srityje. Vyriausyb tvirtina ministerij ir Vyriausybs staig
nuostatus, nustato j etat skaii ir asignavim dyd j ilaikymui valstybs biudete;
statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose
vienetuose; turi teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij
teiss aktus, jeigu ie prietarauja Konstitucijai, tarptautinms sutartims, statymams ir
kitiems Seimo priimtiems teiss aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs
nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.
Vyriausyb teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo, steigia,
reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia staigas prie ministerij ir gali
pavesti ministerijoms vykdyti visas ar dal steigjo funkcij, prireikus sudaryti nuolatines
arba laikinsias komisijas ir komitetus.
Prie bendr Vyriausybs galiojim dar galima priskirti iuos: vykdo statymus ir Seimo
nutarimus dl statym bei ilgalaiki valstybini program gyvendinimo, taip pat
Respublikos Prezidento dekretus, gyvendina Vyriausybs program, kuriai pritar
Seimas; rengia ir teikia Seimui svarstyti statym ir kit teiss akt projektus; vykdo kitas
pareigas, kurias Vyriausybei nustato Konstitucija ir statymai.
Specialieji Vyriausybs galiojimai pasireikia vairiose vieojo valdymo
(administravimo) sferose: ekonomikos; biudeto, finans, kredit ir pinig politikos;
socialinje; mokslo, kultros ir vietimo; aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo;
piliei teisi ir laisvi, teistumo bei kovos su nusikalstamumu utikrinimo;
nacionalinio saugumo ir krato apsaugos; usienio politikos ir tarptautini santyki.
Ekonomikos sferoje Vyriausyb: reguliuoja ekonominius procesus; sudaro slygas laisvai
verslo pltrai, prognozuoja Lietuvos Respublikos socialin - ekonomin vystimsi, rengia
ir gyvendina prioritetini ekonomikos ak vystymo programas; remdamasi statymais
disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark; nustato valstybs
investicij politik ir imasi priemoni jai realizuoti; vykdo bendrj muitins reikal
valdym; imasi priemoni Lietuvos gamintoj bei paslaug teikj interesams apsaugoti
ir t.t.
Biudeto, finans, kredit ir pinig politikos sferoje Vyriausyb: rengia ir teikia Seimui
valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo
projekt; organizuoja valstybs biudeto vykdym ir teikia Seimui jo vykdymo
apyskait; taip pat teikia Seimui valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo
sveikatos draudimo biudet rodikli patvirtinimo statymo projektus bei j vykdymo
apyskaitas; utikrina valstybs biudetins sistemos tobulinim; vadovauja finansinei
veiklai su usienio valstybmis; valdo valstybs vidaus ir usienio skol; leidia
vertybinius popierius; tobulina ir reguliuoja mokesi administravimo politik; nustato
konkret valstybs rinkliavos objekt sra, j mokjimo tvark ir dydius; vykdo
valiutos reguliavim ir valiutos kontrol; vykdo valstybin kain reguliavim ir t.t.

Socialinje sferoje Vyriausyb: utikrina vieningos socialins politikos gyvendinim,

konstitucini piliei teisi ir laisvi socialinje srityje realizavim, vysto socialin
aprpinim; rengia nedarbo mainimo ir likvidavimo programas ir utikrina j
realizavim; imasi priemoni utikrinant piliei teis sveikatos apsaug; rengia
valstybins socialins politikos kryptis; tobulina socialins ir sveikatos apsaugos
sistemas; tvarko sveikatinimo reikalus ir reguliuoja sveikatinimo veikl; tvirtina ir
utikrina valstybini sveikatos program gyvendinim; nustato ministerij, Vyriausybs
staig ar kit valstybs institucij kompetencij sveikatinimo veiklos klausimais;
utikrina tarpinybins sveikatinimo veiklos koordinavim valstybiniu lygiu; rengia ir
teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos statym ir kit teiss akt projektus; steigia
valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybs institucijas ir vykdo j steigjo
funkcijas; rpinasi, kad Lietuvos valstybs sienos ir teritorija bt apsaugotos nuo
ukreiamj lig veimo, j paplitimo; utikrina, turizmo, sanatorij bei kurort
vystym ir t.t.
Mokslo, kultros ir vietimo sferoje Vyriausyb: rengia ir gyvendina valstybines mokslo
vystymo priemones; nustato mokslo laipsni, pedagogini vard suteikimo ir
nostrifikavimo tvark; tvirtina doktorantros ir habilitacijos bei valstybini mokslo ir
studij fondo valdybos ir veiklos
nuostatus, kvalifikacinius bakalauro, magistro arba kit kvalifikacini laipsni suteikimo
reikalavimus; organizuoja valstybini mokslo program sudarym ir j vykdym;
paskirsto biudetines subsidijas mokslo ir studij institucijoms, asignavimus
valstybinms mokslo programoms, mokslo ir studij fondams, mokslo ir studij
infrastruktrai bei kitoms mokslo ir studij reikmms; tvirtina valstybini mokslo
institut statutus; nustato kvalifikacinius reikalavimus auktosioms mokykloms ir mokslo
institutams; iduoda licencijas nevalstybinms auktosioms mokykloms steigti; teikia
Seimui steigti valstybines auktsias mokyklas; vykdo auktj mokykl valstybin
reguliavim, utikrina kultros vystym ir t.t.
Aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo sferoje Vyriausyb: gyvendina aplinkos
apsaugos valstybs politik; tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksm program,
valstybines gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos programas ir schemas;
formuoja valstybs institucij, gyvendinani aplinkos apsaugos ir gamtos itekli
naudojimo politik, sistem; koordinuoja valstybs ir vietos savivaldos institucij veikl
aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje; sudaro ir gyvendina Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo tarpvalstybines sutartis ir t.t.
Piliei teisi ir laisvi, teistumo ir kovos su nusikalstamumu utikrinimo sferoje
Vyriausyb: dalyvauja rengiant ir realizuojant valstybin politik valstybs, visuomens ir
asmens saugumo utikrinimo srityje; gyvendina teistumo, piliei teisi ir laisvi
utikrinimo, nuosavybs ir vieosios tvarkos apsaugos, kovos su nusikalstamumu ir kitais
pavojingais visuomenei reikiniais priemones, utikrina teissaugos institucij kadr
politikos ir materialins -technins bazs vystym bei stiprinim; imasi priemoni
utikrinti teism ir kvaziteismini institucij veikl ir t.t.

Nacionalinio saugumo ir krato apsaugos sferoje Vyriausyb: saugo Lietuvos

Respublikos teritorijos nelieiamyb ir garantuoja valstybs saugum ir viej tvark bei
koordinuoja ministerij ir kit valstybs staig, gyvendinani ias garantijas veikl;
vadovauja vis nacionalinio saugumo priemoni gyvendinimui bei piliei rengimui
pilietiniam pasiprieinimui; rengia ir teikia Seimui tvirtinti ilgalaiki valstybini
nacionalinio saugumo stiprinimo projektus ir vadovauja j gyvendinimui; atsakinga u
strategin nacionalinio saugumo planavim ir gyvendina special ekonominio saugumo
utikrinimo veiksm program; atsakinga u valstybins informacijos valdymo ir jos
apsaugos sistemos utikrinimo sukrim ir funkcionavim; utikrina, kad visos civilins
valstybs institucijos ir Lietuvos infrastruktros objektai bt parengti privalomiems
gynybos bei civilins saugos udaviniams vykdyti; teikia Seimui metin ataskait apie
nacionalinio saugumo sistemos pltr; atsako Seimui u ginkluotoj pajg tvarkym ir
vadovavim joms; priima sprendimus dl kariuomens aprpinimo, ginkluots sigijimo
ir krato apsaugos materialins bazs pltros; tvirtina valstybs, kariuomens
mobilizacin ir gynybos planus
bei atsako u valstybs mobilizacinio plano gyvendinim; tvirtina ministerij,
Vyriausybs staig, savivaldybi bei apskrii virinink sudarytus mobilizacinius
planus ir skiria joms valstybines mobilizacines uduotis; nustato materialini ir finansini
itekli mobilizacinio rezervo kiek, kaupimo, atnaujinimo, apskaitos ir panaudojimo
tvark bei subjektus, kurie tai atlieka; mobilizacijai ir mobilizaciniam rezervo rengimui
organizuoti bei kontroliuoti steigia nuolatin institucij arba paveda darb atlikti kuriai
nors ministerijai.
Usienio politikos ir tarptautini santyki sferoje Vyriausyb: kartu su Respublikos
Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su
usienio valstybinmis bei tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo
Usienio reikal komiteto rekomendacijas teikia Respublikos Prezidentui silymus dl
Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini
organizacij skyrimo bei ataukimo; gyvendina valstybin reguliavim ir valstybin
kontrol, tarptautinio ekonominio, finansinio ir investicinio bendradarbiavimo sferoje;
rengia ir gyvendina priemones moksliniam - techniniam ir kultriniam
bendradarbiavimui su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis pltoti ir t.t.

Kontroliniai klausimai:
1. Paaikinkite bendruosius ir specialiuosius teiss aktais Vyriausybei suteiktus
galiojimus.
2. Kaip specialieji galiojimai pasireikia vieojo administravimo srityje? Pateikite
pavyzdi.

3. Vyriausybs udaviniai ir funkcijos aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo

sferoje?

Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas

Konstitucija nenustato Vyriausybs funkcionavimo laiko, taiau tvirtina dvi jos veiklos
pasibaigimo formas atsistatydinim ir galiojim grinim. Konstitucinis Teismas
pabr, kad nra pagrindo svokas Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs
galiojim grinimas laikyti tapaiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinmis
situacijomis, kurios lemia ir skirtingus teisinius padarinius[1].
Konstitucijoje tvirtint Vyriausybs galiojim grinimo ir atsistatydinimo atvej sra
sukonkretina ir ipleia Vyriausybs statymas. Skirtumas tarp i svok yra tas, kad
galiojim grinimas dar nereikia Vyriausybs veiklos pasibaigimo (iskyrus vien
atvej), o Vyriausybei atsistatydinus jos veikla galutinai pasibaigia.
Koks tai atvejis? Po Seimo rinkim Vyriausyb turi grinti galiojimus ir kartu privalo
atsistatydinti. iuo atveju galiojim grinimas yra pirmas ingsnis privalom,
Konstitucijoje sakmiai nurodyt Vyriausybs atsistatydinim. Akivaizdu, kad po Seimo
rinkim nebelieka subjekto, i kurio Vyriausyb gavo pasitikjim veikti, todl ji privalo
atsistatydinti. Vyriausyb pirma grina galiojimus, o atsistatydina tik po to, kai
sudaroma nauja Vyriausyb.
Vyriausyb turi grinti galiojimus ir po Respublikos Prezidento rinkim. Irinkus
Respublikos Prezident, ji galiojimus grina jam t dien, kai jis pradeda eiti savo
pareigas, t. y. faktikai kit dien po Respublikos Prezidento inauguracijos. Vyriausybei
grinus galiojimus Respublikos Prezidentas per 15 dien teikia Seimui svarstyti
galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko kandidatr. Seimui i naujo
pritarus Ministro Pirmininko kandidatrai, Respublikos Prezidentas j paskiria. Jeigu
Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybje
nepasikeit daugiau kaip pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i
naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. Kai Seimas
nepritaria pateiktai Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti.
Danai Vyriausybei grinus galiojimus po Respublikos Prezidento rinkim, i dalies
keiiama ir Vyriausybs sudtis (Respublikos Prezidentas paskiria viena ar kelis naujus
ministrus).
Vyriausyb taip pat privalo grinti galiojimus, kai pasikeiia daugiau kaip pus
ministr,. Ministras Pirmininkas ar kitas Vyriausybs narys, pavaduojantis Ministr
Pirminink dl galiojim grinimo Respublikos Prezidentui teikia ratik pareikim.
Ji galiojimus grina Respublikos Prezidentui, kuris paveda jai eiti pareigas, kol
Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Jeigu Vyriausyb galiojim ratu negrina, Respublikos Prezidentas turi teis dekretu
pavesti Vyriausybei eiti pareigas arba skirti Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui

pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo
galiojimus. Taigi galima teigti, jog galiojim grinimas po Respublikos Prezidento
rinkim arba pasikeitus daugiau kaip pusei ministr yra tik formalumas, nes esant Seime
tai paiai daugumai nauja Vyriausyb nebus pradta formuoti.
Vyriausybs atsistatydinimas tai politinio pobdio atsakomyb, kai Vyriausyb u
bendr savo veikl atsako solidariai. Tokiu atveju atsistatydina visa Vyriausyb. Jos
solidarins atsakomybs atvejai reglamentuoti Konstitucijoje (101 straipsnyje) ir
Vyriausybs statyme (9 straipsnio 1 dalyje). Vyriausybs atsistatydinim priima
Respublikos Prezidentas. Apie tai Respublikos Prezidentas informuojamas raytiniu
praneimu, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje. Vyriausyb taip pat gali
atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras
Pirmininkas t pai dien teikia Respublikos Prezidentui. Ji laikoma atsistatydinusia
nuo Respublikos Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos
Prezidentas paveda Ministrui Pirmininkui toliau eiti pareigas arba vienam i ministr gali
pavesti eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokiais atvejais Vyriausyb privalo grinti galiojimus?
2. Paaikinkite santyk tarp svok Vyriausybs galiojim grinimas ir Vyriausybs
atsistatydinimas

Vyriausybs vykdoma ministerij ir kit jai pavaldi institucij veiklos kontrol

Vyriausybs kontrolins funkcijos gyvendinamos dviem kryptimis: realizuojant statym,
Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt gyvendinimo kontrol bei realizuojant pavedim
vykdymo kontrol.
Vyriausyb per ministrus, Vyriausybs staig vadovus ir apskrii virininkus
kontroliuoja, kaip ministerijose, Vyriausybs staigose ir apskrii virinink
administracijose gyvendinami statymai, Vyriausybs nutarimai ar kiti teiss aktai.
Prireikus ministerijas, Vyriausybs staigas ir apskrii virininkus kontroliuoja pagal
kompetencij Ministras Pirmininkas, Vyriausybs sudaromos komisijos, Ministro
Pirmininko sudaromos darbo grups.
Ministrai, Vyriausybs staig vadovai ir apskrii virininkai, vykdydami Vyriausybs
kontrols funkcijas, pagal savo kompetencij privalo:
utikrinti, kad atitinkamai ministerijose, Vyriausybs staigose ir apskrii virinink
administracijose, joms pavaldiose institucijose, staigose ir organizacijose, j
reguliavimo sriiai priskirtose valstybs monse bt deramai gyvendinami statymai,
Vyriausybs nutarimai ir kiti teiss aktai, operatyviai imtis atitinkam priemoni, jeigu

suino apie i teiss akt paeidimus arba nevykdym, numatyti atsakingus u

atitinkamo teiss akto gyvendinim bei io darbo kontrol skyrius ir konkreius
valstybs tarnautojus (ie tarnautojai privalo gyvendinti teiss akt nuostatas ar
kontroliuoti, kaip jos vykdomos, prireikus - nedelsdami teikti pasilymus dl atitinkam
teiss akt primimo, galiojani teiss akt pakeitimo ar papildymo, nauj pavedim
davimo arba darb koordinavimo);
nustatyti atitinkamai viceministr, Vyriausybs staig vadov pavaduotoj ir apskrii
virinink pavaduotoj personalin atsakomyb u statym, Vyriausybs nutarim, kit
teiss akt gyvendinimo organizavim ir koordinavim.
Kiekviename ministerijos, Vyriausybs staigos ir apskrities virininko administracijos
padalinyje turi bti kontroliuojam teiss akt sraas ir konkreti informacija apie j
gyvendinimo eig.
Keiiantis valstybs tarnautojams, atsakingiems u atitinkamo statymo, Vyriausybs
nutarimo ar kito teiss akto gyvendinim bei tokio gyvendinimo kontrol, reikal
perdavimo-primimo akte (jeigu jis nesuraomas - ministro, Vyriausybs staigos vadovo
ar apskrities virininko sakyme ar kitame dokumente) turi bti nurodoma, kam
pavedama toliau gyvendinti atitinkam Vyriausybs nutarim ar kit teiss akt ir
kontroliuoti jo gyvendinim.
Vyriausyb turi teis panaikinti ministr ir ministerijoms pavaldi staig, taip pat
Vyriausybs staig teiss aktus, jeigu ie prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, statymams, Lietuvos Respublikos tarptautinms sutartims, kitiems Seimo
priimtiems teiss aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs nutarimams ar
Ministro Pirmininko potvarkiams. Pasilymus iais klausimais Ministrui Pirmininkui
teikia Teisingumo ministerija, Ministro Pirmininko aparatas ar Vyriausybs kanceliarija.
Per Vyriausybs atstovus Vyriausyb statymo nustatyta tvarka vykdo savivaldybi
administracin prieir.
Ministerij, Vyriausybs staig tarnautojai ir apskrii virininkai privalo utikrinti, kad
deramai ir laiku bt vykdomi Vyriausybs, Ministro Pirmininko, Vyriausybs kanclerio
ir Vyriausybs sekretoriaus pavedimai. Nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente
(Vyriausybs nutarime, Ministro Pirmininko potvarkyje, Vyriausybs kanclerio ar
Vyriausybs sekretoriaus pavedime-rezoliucijoje) yra ie pavedimai, jie (iskyrus
pavedimus parengti atitinkamo teiss akto
projekt) turi bti vykdyti per 10 darbo dien nuo j gavimo, jeigu nenurodytas
konkretus vykdymo laikas.
Jeigu pavedimas duodamas keletui institucij (tarnautoj), pagrindine pavedimo
vykdymo organizatore laikoma ta institucija (tarnautojas), kuri pavedime nurodyta
pirmoji. Kitos pavedim vykdanios institucijos (tarnautojai) yra vienodai atsakingos u
pavedimo vykdym nustatytuoju laiku ir pagrindins pavedim vykdanios institucijos

(tarnautojo) reikalavimu turi pateikti vis btin mediag bei atitinkamus pasilymus ne
vliau kaip per 5 darbo dienas.
Laikoma, kad pavedimas vykdytas, jeigu isprsti visi jame pateikti klausimai arba juos
atsakyta i esms. Jeigu pavedimas vykdomas netinkamai, visa mediaga nustatytja
tvarka grinama rengjams tobulinti, taiau pavedimo vykdymo terminas paprastai
nepratsiamas. Vyriausybs pavedim vykdymo terminas negali bti pratstas.
Ministerija, Vyriausybs staiga ar apskrities virininkas, negalintys laiku vykdyti
Vyriausybs pavedimo, privalo i anksto teikti suderint Vyriausybs nutarimo, kuriame
duodamas nevykdytasis pavedimas, pakeitimo projekt. Ministro Pirmininko pavedim
vykdymo terminas gali bti pratstas tik iimtiniais atvejais argumentuotu ministro,
Vyriausybs staigos vadovo, apskrities virininko praymu. Vyriausybs kanclerio
pavedim vykdymo terminas gali bti pratstas argumentuotu viceministro,
departamento prie Vyriausybs vadovo, apskrities virininko praymu. Vyriausybs
sekretoriaus pavedim vykdymo terminas gali bti pratstas argumentuotu ministerijos
sekretoriaus, tarnybos (ar inspekcijos, kitos staigos prie Vyriausybs) vadovo praymu.
Praymai pratsti Ministro Pirmininko, Vyriausybs kanclerio ir Vyriausybs sekretoriaus
pavedim vykdymo termin turi bti pateikiami ne vliau kaip prie 3 darbo dienas iki
vykdymo termino pabaigos.
Vyriausybs kanceliarija tvarko Vyriausybs, Ministro Pirmininko, Vyriausybs kanclerio
ir Vyriausybs sekretoriaus pavedim apskait, apibendrina j vykdym. I apskaitos
pavedimai ibraukiami ne vliau kaip per vien darbo dien nuo atitinkamo ministerijos,
Vyriausybs staigos ar apskrities virininko rato gavimo Vyriausybs kanceliarijoje
dienos.
Vyriausybs kanceliarijos struktrini padalini vadovai ir patarjai atskirais klausimais
turi nuolat kontroliuoti, kaip ministerijose, Vyriausybs staigose, apskrii virinink
administracijose vykdomi Vyriausybs, Ministro Pirmininko, Vyriausybs kanclerio bei
Vyriausybs sekretoriaus pavedimai ir prireikus imtis atitinkam priemoni mintiems
pavedimams vykdyti.

Kontroliniai klausimai:
1. Ar Vyriausyb turi teis panaikinti ministr ir joms pavaldi staig teiss aktus.
Argumentuotai atsakykite.
2. Kaip gyvendinamos Vyriausybs kontrols funkcijos?

Ministr Pirminink ir Vyriausyb aptarnaujanios institucijos

Svarbus vaidmuo utikrinant Vyriausybs veikl ir jos priimt sprendim gyvendinim

bei kontrol tenka Ministro Pirmininko aparatui ir Vyriausybs kanceliarijai.
Ministro Pirmininko aparat sudaro politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu skiriami
valstybs tarnautojai. Jie atsakingi Ministrui Pirmininkui ir tiesiogiai pavalds
Vyriausybs kancleriui. Pastarasis jam ir vadovauja. J skiria pareigoms ir atleidia i j
bei aparato organizacin sudt ir darbuotoj funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas.
Ministro Pirmininko aparato paskirtis - padti Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybs
vadovui, priimti ir gyvendinti sprendimus. Jis nediferencijuojamas struktrinius
vienetus, kadangi Ministro Pirmininko aparat sudaro Ministro Pirmininko patarjai
atskirais klausimais, kuri skaiius po kiekvieno Vyriausybs pasikeitimo Ministro
Pirmininko potvarkiu nustatomas naujai. Vadinasi, Ministro Pirmininko aparato valstybs
tarnautoj skaii nustato Ministras Pirmininkas savo iniciatyva.
Vyriausybs kanceliarija aptarnauja Vyriausyb, Ministr Pirminink ir Ministro
Pirmininko aparat. Ji sudaro slygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir Ministro
Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Taigi, Vyriausybs kanceliarija aptarnauja
platesn subjekt rat, nei Ministro Pirmininko aparatas. Todl jame dirba daug didesnis
valstybs tarnautoj skaiius bei sudtingesn jos organizacin struktra, kuri skirstoma
struktrinius padalinius.
Vyriausybs kanceliarijai vadovauja Vyriausybs sekretorius, kuri skiria pareigoms ir
atleidia i j Ministras Pirmininkas. Jis turi du pavaduotojus, kuriuos skiria ir atleidia
Vyriausybs sekretorius Ministro Pirmininko pritarimu. Vyriausybs sekretorius ir jo
pavaduotojai, Vyriausybs kanceliarijos padalini vadovai ir patarjai atskirais klausimais
yra atsakingi Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs kanceliarijos karjeros valstybs
tarnautojai yra tiesiogiai pavalds Vyriausybs sekretoriui. Vyriausybs kanceliarijos
organizacin sudt tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybs sekretoriaus teikimu.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokie tarnautojai sudaro Ministro Pirmininko valdymo aparat? Kam jie pavalds?
2. Paaikinkite Vyriausybs kanceliarijos pagrindines funkcijas vieojo administravimo
srityje.

Vyriausybs ir Ministro Pirmininko priimami teiss aktai, svoka, bruoai ir teisin

reikm
Realizuodama savo galiojimus Vyriausyb priima atitinkamus teiss aktus. Remiantis
Konstitucija, statymais ir Respublikos Prezidento dekretais Vyriausyb leidia nutarimus
ir utikrina j vykdym.

Vyriausybs nutarimus galima klasifikuoti dvi grupes: norminio (kuriuose nustatomos,

keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos) ir nenorminio (kuriuose
nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos)
pobdio. Priimtus nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo
srities ministras. Kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, j pasirao Ministras
Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarim pateikusiai ministerijai ar vizavs
projekt. Vyriausybs nutarimai, kuriais keiiami ar pildomi anksiau priimti nutarimai
pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasiras
ankstesnj nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo
projekt. Nutarimai pasiraomi per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb
nenustato kitaip.
statym nustatytais atvejais Vyriausyb leidia bendrus su kitomis Lietuvos Respublikos
institucijomis nutarimus.
Vyriausybs nutarimai, iskyrus tuos, kuriuose yra valstybs ar tarnybin paslapt
sudarani ini, skelbiami "Valstybs iniose".

Kontroliniai klausimai:
1. Kokias inote Vyriausybs nutarim ris? Paaikinkite.
2. Koki statym negalima detalizuoti Vyriausybs nutarimais?

Vyriausybs programa, jos rengimas ir gyvendinimas

Vyriausybs programa - teisinis dokumentas, atitinkamai Vyriausybei vis jos galiojim
laik privalomas veiklos planas, kuriame idstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybs
veiklos gairs ir kuriam yra pritars Seimas. Paymtina, kad Seimas, pritardamas
Vyriausybs programai, Vyriausybei suteikia galiojimus veikti. Taip gyvendinamos
Vyriausybs veikl reguliuojanios Konstitucijos normos, tvirtinanios Vyriausybs
atsakomybs Seimui princip. Konstitucinje valdi struktroje tvirtinta, kad tik Seimo
pasitikjim turinti Vyriausyb gali vykdyti savo galiojimus. Teisin toki galiojim
suteikimo forma - balsavimas Seime pritariant Vyriausybs programai.
Vyriausybs programos pagrindas yra parlamento rinkimus laimjusi politini jg
programos, taiau j nuostatos tik per Vyriausybs program gyja teisin reikm
pareigodamos tiek Vyriausyb, tiek j palaikani Seimo daugum atitinkamai veikti.
Toks Vyriausybs programos teisins reikms pripainimas - bdingas parlamentins
demokratijos ypatumas. Jis tvirtintas LR Konstitucijos 67 str.7 p. ir 92 str. 5 d. normose.

Btent dl to Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikom Ministr

Pirminink ir tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje
dalyvaujani nari bals dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybs funkcionavim
utikrinanti vykdomosios valdios institucija. Vyriausyb, siekdama gyti Seimo
pasitikjim, numatydama savo veiklos kryptis tam tikram laikotarpiui, privals
atsivelgti galim Seimo nari pritarim ar nepritarim. Seimas, ireikdamas
pasitikjim Vyriausybs programa, sipareigoja priirti, kaip Vyriausyb veiks
gyvendindama program. Vyriausybs programa - Vyriausybs politins-teisins
atsakomybs Seimui pagrindas, nes ji solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl.
Vyriausybei galiojimus veikti suteiks Seimas gali pareikti nepasitikjim Vyriausybe ar
Ministru Pirmininku. Nepasitikjimo pareikimo padarinys - Vyriausybs
atsistatydinimas.
Vyriausybs programos rengimui vadovauja Ministras Pirmininkas. Vyriausybs
kanceliarija, ministerijos, Vyriausybs staigos, apskrii virininkai teikia paskirtiems
ministrams j praymu mediag, kurios reikia Vyriausybs programai parengti, ir
atitinkamai prisideda prie jos rengimo.
Seimui pritarus Vyriausybs programai, Vyriausyb per 3 mnesius parengia ir patvirtina
konkreias priemones iai programai gyvendinti, numatydama priemoni vykdymo
terminus ir u vykdym atsakingas ministerijas, Vyriausybs staigas, kitas valstybs
valdymo institucijas. Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni rengimui
vadovauja Ministras Pirmininkas arba Vyriausybs kancleris Ministro Pirmininko
pavedimu. Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui Vyriausybs
programos gyvendinimo ataskait. Ministerijos, Vyriausybs staigos, apskrii
virininkai kaupia informacij ir kit mediag, kurios reikia Vyriausybs programos
gyvendinimo ataskaitai parengti. ios ataskaitos rengim organizuoja ir atitinkam
mediag apibendrina Ministro Pirmininko aparatas kartu su Vyriausybs kanceliarija.
Ataskaitos projektas svarstomas ir aprobuojamas Vyriausybs posdyje. Vyriausybs
nustatyta tvarka ministerijos ir Vyriausybs staigos iki einamj met kovo 1 d. pateikia
prajusi kalendorini met veiklos ataskaitas: Vyriausybei - ministerijos, Vyriausybs
kancleriui - departamentai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Vyriausybs
sekretoriui - tarnybos, inspekcijos, kitos valdymo institucijos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs. Ministrai, bdami tiesiogiai atsakingi u Vyriausybs programos
gyvendinim ministerijos kompetencijai priklausaniais klausimais, paskiria
viceministr Vyriausybs programos gyvendinimui koordinuoti ir kontroliuoti.
Vyriausybs staig vadovai, apskrii virininkai nustato atitinkamai Vyriausybs staig
vadov pavaduotoj, apskrii virinink pavaduotoj asmenin atsakomyb u
Vyriausybs programos gyvendinimo organizavim ir koordinavim.
Ministro Pirmininko aparatas teikia Ministrui Pirmininkui ivadas apie tai, ar Vyriausybs
posdiui teikiami teiss akt projektai atitinka Vyriausybs program.
Kontroliniai klausimai;
1. Ar Vyriausybs programai privalo pritarti Seimas?

2. Kokiomis priemonmis utikrinamas Vyriausybs programos gyvendinimas?

[1] Valstybs inios. 1998 m. sausio 14 d. Nr. 5. Publikacijos Nr. 99.

10 tema. Lietuvos Respublikos ministerijos ir kitos centrins vykdomosios valdios
institucijos

Tema skirta aptarti ministerij kompetencij ir svarbiausios funkcijas,

Lietuvos Respublikos ministerij rims ir j vidinei organizacinei struktrai,
Vyriausybs staigoms, j veiklai, staig prie ministerij rims, j teisins padties
ir vykdom funkcij analizei, Vyriausybs koordinavimo funkcijoms, j
gyvendinim apskrityse ir t.t.

Lietuvos Respublikos ministerijos. Ministerij kompetencija ir svarbiausios

funkcijos
Ministerijos - tai svarbiausia centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens
grandis po Vyriausybs. Jos vykdo statym ir kit teiss akt joms pavest srii
valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik, taip pat
koordinuoja kit ios srities vykdomosios valdios institucij veikl, daniausiai
gyvendindamos akines valdymo funkcijas. Kai kurioms ministerijoms, pavyzdiui
Teisingumo, Finans, be akinio valdymo funkcij, pavesta vykdyti tarpakinio valdymo
funkcijas. Pastaruoju metu nuolat akcentuojama idja, kad visos ministerijos turi atlikti
kaip manoma labiau tarpakins, koordinuojanios kit subjekt veikl, institucijos
vaidmen. Todl nuolat akcentuojama valdymo reformos (ministerij funkcij
perskirstymo, apjungimo ir pan.) idja.
Ministerija savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, statymais, tarptautinmis
sutartimis, Vyriausybs nutarimais bei kitais teiss aktais. Ministerij teisins padties
pagrindai tvirtinti 1994 m. gegus 12 d. priimtame Vyriausybs statyme, o j
udavinius, funkcijas, teises ir pareigas detalizuoja konkreios ministerijos nuostatai,
kuriuos tvirtina Vyriausyb. J nuostatuose pirmiausia nurodoma sfera (aka), kurios
valdym ir koordinavim vykdo konkreti ministerija. Ministerijos veikla organizuojama
vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais,
kuriuose apibdinami pagrindiniai ministerijos udaviniai ir bdai juos gyvendinti.
Ministerijos strateginiai veiklos planai rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir
deimiai met atsivelgiant Vyriausybs ilgalaik strategin veiklos plan. Seimui
pritarus naujos Vyriausybs programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus
strateginius veiklos planus per tris mnesius pateikia Vyriausybei aprobuoti. Jeigu steigta

nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia

Vyriausybei aprobuoti per tris mnesius nuo steigimo dienos.
Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym.
Ministerija gyvendina valstybs politik atitinkamoje valdymo akoje arba sferoje.
Jokiame teiss akte netvirtintos valstybs valdymo akos arba sritys bei kriterijai, kuriais
remiantis valstybs valdymas diferencijuojamas tam tikras sferas. Vyriausybs statymo
29 str. nurodyti tik ministerij pavadinimai, taiau nenustatytos valdymo akos arba sritys
bei j identifikavimo kriterijai, todl atitinkam ministerij vykdom funkcij spektras i
esms skiriasi. Kaip paymi Ministerij teisinio statuso neapibrtumas teiss aktais
suteikia galimyb Vyriausybei skirstyti valdymo sritis, naudojantis diskrecija.
Vyriausybs statyme ministerijos tik ivardijamos, o j valstybinio valdymo srities,
vadinasi ir funkcij sistemos, nustatymas pavedamas Vyriausybei.
Aplinkos ministerijos kompetencijai priskiriama: 1) utikrinti aplinkos formavim
pagal subalansuotosios pltros principus, formuoti alies tvarkymo regionins politikos
principus bei nuostatas ir utikrinti j taikym; 2) siekti utikrinti sveik ir vari aplink,
racional gamtos itekli naudojim, apsaug ir atkrim; 3) isaugoti Lietuvos
Respublikai bding kratovaizd, ekosistemas, gamtos vertybes, biologin vairov,
genofondus; 4) utikrinti racionali mik kio raid bei mikotvark; 5) skatinti
urbanistikos, architektros ir statybos paang; 6) sukurti aplinkos apsaugos, teritorij
planavimo bei statybos ir bsto teisin sistem, atitinkani Europos Sjungos
reikalavimus bei alies poreikius.
Finans ministerijos: 1) rengti pasilymus dl fiskalins politikos tiksl bei
gyvendinimo priemoni; 2) rengti pasilymus dl mokesi politikos; 3) valdyti
Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybs
disponuojamus pinig iteklius ir valstybs skol; 4) kaupti valstybs ido sskaitose
pinig iteklius, kuri reikia
valstybs funkcijoms vykdyti, tvarkyti i itekli naudojim ir kontroliuoti j naudojimo
procesus valstybs ido procedr metu; 5) gyvendinti mokesi statymus; 6) rengti ir
teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus dl Lietuvos Respublikos valstybs
biudeto ir savivaldybi biudet tarpusavio santyki pagal galiojanius statymus; 7)
atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valdant valstybs skol; 8) metodikai
vadovauti buhalterinei apskaitai; 9) rengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei
pasilymus dl bank, draudimo moni, kit finansini institucij bei kio subjekt,
organizuojani loimus, veiklos, taip pat valstybs dokument technologins apsaugos
bei taurij metal ir brangakmeni valstybins prieiros; 10) rengti Lietuvos
Respublikos valstybs biudeto vykdymo apyskait.
Krato apsaugos ministerijos: 1) pltoti krato apsaugos sistem ir kariuomens
gynybin pajgum, parengti kariuomen ir kitas sistemos institucijas krato gynybai; 2)
utikrinti krato apsaugos ir gynybos uduoi vykdym taikos ir karo slygomis; 3)
organizuoti informacijos ir valgybos bei kontrvalgybos duomen apie veiklos ir

reikini, keliani grsm krato apsaugai ir valstybs gynybiniam pajgumui, rinkim

bei apdorojim; 4) rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje planus
ir programas; 5) kartu su kitomis valstybs ir vietos savivaldos institucijomis vykdyti
karo prievolinink ir atsargos kari aukim privalomj karo tarnyb, atsargos
personalo mobilizavim; 6) formuoti valstybs mobilizacinius iteklius ir tvarkyti j
apskait; 7) kontroliuoti karini ir pavojing krovini transportavim per Lietuvos
Respublikos teritorij.
Kultros ministerijos: 1) sudaryti slygas nacionalins kultros tstinumui, profesins
kultros pltrai bei sklaidai, laisvai visuomens kultros raikai ir dalyvavimui
kultrinje veikloje; 2) remiantis Lietuvos kultros ir meno tarybos bei vairi meno
srii ekspert komisij pasilymais, bendradarbiaujant su kitomis valdymo ir
savivaldybi institucijomis ir perimant nauding pasaulio valstybi kultros
organizavimo patirt, formuoti ir gyvendinti valstybs kultros politik profesinio bei
tradicinio meno, teatro, muzikos, dails, kino, muziej, bibliotek, leidybos, autori teisi
ir gretutini teisi bei kultros vertybi apsaugos srityse.
Socialins apsaugos ir darbo ministerijos: 1) formuoti darbo rinkos, darbo rinkos
profesinio mokymo, sveikatai nekenksming slyg ir saugos darbe, darbo apmokjimo
ir jo garantij politik; 2) formuoti ir gyvendinti valstybin socialins paramos bei
socialini garantij maas pajamas gaunantiems gyventojams politik; 3) formuoti vaik,
jaunimo, eimos bei moter ir vyr lygi galimybi socialins paramos ir darbo politik;
4) numatyti pagrindines invalid socialins integracijos kryptis ir koordinuoti invalid
socialins integracijos proces; 5) formuoti valstybinio socialinio draudimo politik; 6)
utikrinti valstybinio socialinio draudimo, socialins paramos ir darbo sistem
funkcionavim, reguliavim bei tobulinim; 7) analizuoti vykdom socialins apsaugos ir
darbo, socialini grupi politik, jos ekonomin pagrindim, prognozuot pagrindinius
socialinius rodiklius.
Susisiekimo ministerijos: 1) formuoti ir gyvendinti bendr valstybs transporto bei
ryi strategij ir politik; 2) nustatyti Lietuvos transporto sistemos bendrosios
infrastruktros pltojime pagrindines kryptis, kad geriau bt veami keleiviai ir
kroviniai; 3) koordinuoti vis ri transporto bei vis ryi tinkl ir sistem sveik; 4)
formuoti vis ri transporto saugaus eismo transporto bei ryi sistem neigiamo
poveikio aplinkai mainimo politik bei koordinuoti ie veikl).
Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirta rpintis Lietuvos Respublikos
gyventoj sveikata, jos isaugojimu, grinimu ir stiprinimu.
vietimo ir mokslo ministerijos: 1) formuoti ir gyvendinti valstybin ikimokyklinio
ugdymo, vaik ir jaunimo bendrojo bei specialiojo lavinimo, pagrindinio profesinio bei
auktesniojo mokymo ir suaugusij vietimo politik, laiduojani ugdymui palankias
visuomens nuostatas ir sudarani slygas vis gyvenim mokytis kintanioje
demokratinje visuomenje; 2) formuoti valstybin mokslo ir studij (auktojo mokslo,
mokslinink rengimo ir auktj isimokslinim turini specialist tobulinimo bei
perkvalifikavimo) politik.

Teisingumo ministerijos: 1) tirti Lietuvos Respublikos statym leidybos problemas,

dalyvauti kuriant i statym sistem, dalyvauti nacionalins teiss harmonizavimo su
Europos Sjungos teiss aktais procese; 2) rengti Lietuvos Respublikos statym ir kit
teiss akt projektus, teikti dl j juridines ivadas; 3) sisteminti ir kodifikuoti Lietuvos
Respublikos statymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimus bei kitus teiss
aktus; 4) organizuoti teiskr ir teisin informatik Lietuvos Respublikoje, kurti
kompiuterines teisins informacijos sistemas; 5) utikrinti teism veikl; 6) statymo
nustatyta tvarka priirti notariato veikl; 7) metodikai vadovauti hipotekos registro
tvarkymo staigoms.
Vidaus reikal ministerijos: 1) utikrinti viej tvark ir asmen saugum; 2) kovoti su
nusikaltimais ir kitais teistvarkos paeidimais, taip pat organizuoti darb; 3) utikrinti
Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaug sausumoje ir teritoriniuose vandenyse; 4)
utikrinti Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro
Pirmininko, oficiali svei apsaug, taip pat su io darbo atlikimu susijusi pastat
apsaug; 5) teikti skubi pagalb nukentjusiems nuo nelaiming atsitikim ir
teistvarkos paeidim, taip pat atsidrusiems vieosiose vietose pagalbos reikalingiems
asmenims; 6) vadovauti valstybinei priegaisrinei apsaugai ir vykdyti pirminius
gelbjimo darbus; 7) vykdyti valstybin migracijos reguliavim, gyvendinti Lietuvos
Respublikos pilietybs statymo ir Lietuvos Respublikos pilieio paso nuostat
reikalavimus, kontroliuoti usieniei buvimo Lietuvos Respublikoje teistum.
kio ministerijos: 1) numatyti Lietuvos kio pltros strategines (ilgalaikes) bei vidutins
trukms laikotarpio kryptis, taip pat kai kuri kio ak - pramons, energetikos,
prekybos -prioritetus ir tikslus; 2) rengti Nacionalin energetikos strategij, organizuoti
jos gyvendinim; 3) numatyti kartu su kitomis ministerijomis pagal savo kompetencij
valstybs ekonomikos reguliavimo politikos kryptis (ekonomikos reformos, usienio ir
vidaus prekybos reguliavimo kryptis, smulkaus ir vidutinio verslo pltojimo, bankroto
gyvendinimo priemones); 4) rpintis Lietuvos Respublikos valstybs materialini
itekli rezervu (toliau vadinama - valstybs rezervas); 5) koordinuoti pagal savo
kompetencij teikiamos usienio technins pagalbos politik bei prioritetus, analizuoti
pagalbos naudojim, teikti rekomendacijas energetikos, pramons ir prekybos ak
finansavimo klausimu; 6) utikrinti valstybs interesus atstovaujant ministerijai
patikjimo teise priskirtoms valstybs akcijoms bendrovse ir likviduojamose,
bankrutuojaniose ir bankrutavusiose monse.
Usienio reikal ministerijos: 1) gyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs
program Lietuvos Respublikos usienio politikos klausimais; 2) atstovauti Lietuvos
Respublikai usienyje; 3) ginti Lietuvos Respublikos, jos juridini ir fizini asmen
teises bei teistus interesus usienyje.
ems kio ministerijos: 1) formuoti racionali ems, maisto, uvininkysts kio
politik; 2) formuoti Lietuvos Respublikos ems fondo valstybinio valdymo, ems
reformos, emtvarkos, ems kadastro ir ems apskaitos politik; 3) sudaryti teisines ir
ekonomines slygas spariai restruktrizuoti ems, maisto, uvininkysts k; 4) kartu
su kitomis valdymo institucijomis formuoti ir gyvendinti integruot kaimo pltros,

regionin ir struktrin politik ems, maisto, uvininkysts kio srityse; 5) isaugoti

ems kio gyvuli, pauki, uv ir kultrini augal genofondus, rengti ir tvirtinti
uvivaisos programas, nustatyti uv gaudymo uvivaisai ir uv veisimo tvark; 6)
nustatyti ems, maisto, uvininkysts kio prioritetus, formuoti racionali investicij
ias sritis politik; 7) dalyvauti formuojant ir gyvendinant mokslo, vietimo, tobulesni
technologij taikymo ems kyje, maisto pramonje ir uvininkysts kyje politik; 8)
formuoti ir gyvendinti valstybin sklininkysts, veislininkysts ir pagal kompetencij uvivaisos politik; 9) formuoti melioracijos ir melioracijos investicij politik; 10)
formuoti valstybin augal apsaugos ir karantino priemoni gyvendinimo politik.
Visos ministerijos, gyvendindamos joms pavestus udavinius, atlieka vairias funkcijas.
Daniausios yra: statym, kit teiss akt, program, strategij projekt rengimas ir
gyvendinimas; teikimas pasilym dl institucij sistemos sukrimo; norm nustatymas
ir t.t.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokiais specialiaisiais teiss vadovaujasi ministerijos gyvendindamos savo veikl.
2. Kokiais teiss aktais steigiamos ir panaikinamos ministerijos?

Lietuvos Respublikos ministerij rys ir j vidin organizacin struktra

Pagal Vyriausybs statymo 29 str. 1 d. ministerij sistem sudaro 13 ministerij:
Aplinkos ministerija, Finans ministerija, Krato apsaugos ministerija, Kultros
ministerija, Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos
apsaugos ministerija, vietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, kio
ministerija, Usienio reikal ministerija, Vidaus reikal ministerija ir ems kio
ministerija. Dauguma i institucij jau egzistuoja ne vien deimt met. Tai Finans
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikal
ministerija bei Teisingumo ministerija.
Kiekviena ministerija turi savo vadovyb ir administracij. Vadovyb sudaro ministras,
viceministrai ir ministerijos sekretorius. Ministerijos viceministr skiria ir atleidia
ministras. Tai politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu skiriami valstybs tarnautojai,
kuri galiojimai baigiasi kartu su ministro galiojimais. Jie tiesiogiai atsakingi ministrui,
kuris ir vertina jo kompetencij ir nustato galiojimus. Viceministrai per ministerijos
sekretorius ir atitinkamus staig prie ministerij vadovus organizuoja ir utikrina jo
galiojimams paskirtose srityse ministro nustatytos politikos gyvendinim.
Ministerijos administracijai vadovauja ministerijos valstybs sekretorius, kuris gali turti
pavaduotoj. Jos administracijos organizacin struktr sudaro departamentai, skyriai ir

kiti padaliniai. Be j, kai kuri ministerij (pavyzdiui, Socialins apsaugos ir darbo,

Susisiekimo, vietimo ir mokslo, Teisingumo, ems kio ir kt.) administracij
struktros susideda i sekretoriat, sektori, valdyb, tarnyb, poskyri ir pan.
domiausia tai, jog tie patys organizaciniai vienetai atitinkamose ministerijose turi
skirtingus pavadinimus. Pavyzdiui, daugumoje ministerij kaip administracijos
struktrinis vienetas nurodyta Vidaus audito tarnyba, kuri kitose ministerijose
traktuojama kaip Vidaus audito skyrius (vietimo ir mokslo ministerija).
Administraciniu - teisiniu aspektu neaiki administracijos padalini organizavimo tvarka.
Vieningo teiss akto, kuris detalizuot ministerij administracij struktr formavimo
tvark nra. Vyriausybs statymo 30 str. 1 d. reglamentuota bendro pobdio nuostata,
jog "ministerijos administracija susideda i departament, skyri ir kit padalini".
Administracijos struktr ir etat sra, nevirijant darbo umokesiui nustatyt l,
ministerijos valstybs sekretoriaus teikimu tvirtina ministras. Vadinasi, ministerijoms
suteikta teis savarankikai sprsti organizacins valdymo struktros klausimus.
Stambiausias ministerijos administracijos organizacinis struktrinis vienetas yra
departamentas.
Ministerij ypatumas yra tas, kad j kompetencijai priskirt funkcij gyvendinim
utikrina gausi joms pavaldi institucij grup. Ministerijoms suteikta teis steigti ne tik
mones, viesias staigas, bet ir valstybines tarnybas, inspekcijas ir departamentus.
Pavyzdiui, Vyriausybs 1998 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 926 "Dl Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostat patvirtinimo" 6.9 punkte tvirtinta,
jog "Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama jai pavestus udavinius, steigia,
reorganizuoja ir likviduoja jai pavaldias sveikatos prieiros bei farmacijos mones,
staigas ar tarnybas ir vykdo j steigjo funkcijas, steigia sveikatinimo veiklos slyg
kontrols valstybines tarnybas bei valstybines inspekcijas, vykdo j steigjo funkcijas".
Analogikos nuostatos reglamentuotos vis ministerij veikl reglamentuojaniuose
teiss aktuose. Todl atskir ministerij reguliavimo srityse funkcionuoja nuo keli iki
keliolikos arba keliasdeimt vairi institucij ir organizacij (moni, viej staig,
departament, tarnyb, inspekcij, agentr, centr, biur ir pan.), kuri vienodi
pavadinimai, taiau skirtinga steigimo tvarka. Vienos i j steigiamos sutinkamai su
Vyriausybs statymu, kitos - remiantis specialiais statymais (pavyzdiui, Farmacijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministerijos, Nacionalins
akreditacijos biuras ir t. t.), treios - pagal Biudetini staig statym, ketvirtos vadovaujantis Viej staig statymu, penktos - ministerij nuostatais. iuo atveju
atkreiptinas dmesys tai, kad pagal Vyriausybs statym (22 str. 8 p. ir 30 str. 2 d.)
staigas prie ministerij (departamentus, tarnybas ir inspekcijas) gali steigti tik
Vyriausyb, pavesdama ministerijoms vykdyti steigjo funkcijas. Taiau ministerijos
daniausiai tiesiogiai steigia anksiau mintas institucijas ir vykdo j steigjo funkcijas,
kas neatitinka Vyriausybs statyme nustatytos j steigimo tvarkos. Taigi, aiku, jog
ministerijos sistema institucins srangos aspektu labiausiai sudtinga, isiakojusi ir
"apaugusi" vairiomis staigomis vykdomosios valdios institucij sistemos struktros

sudtin dalis, gyvendinanti valdym, valstybin reguliavim, kontrol, apskait ir

prieir ministerij kompetencijai priskirtose sferose.
Ministro funkcijos
Ministerija yra vienvaldikumo principu sudaryta institucija. Jai vadovauja ministras,
kurio statusas lyginant su kit vykdomosios valdios institucij vadovais yra iskirtinis.
Tai politin pareigyb, kuri uimdamas asmuo gyja dvejop status: i vienos puss jis
vadovauja ministerijai ir gyvendina jam priskirtas funkcijas kaip ministras, o i kitos - jis
kartu yra ir Vyriausybs kaip kolegialios institucijos narys, todl vykdo ir jos
kompetencijai priskirtus galiojimus, kas nebdinga kitiems vykdomosios valdios
institucij vadovams.
Ministras:
1. vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius
klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs programos gyvendinim
ministerijos kompetencijai priklausaniais klausimais;
2. utikrina statym, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, Respublikos
Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki ir kit
teiss akt vykdym;
3. teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka statym ir kit teiss
akt projektus;
4. utikrina Vyriausybs ir Ministro Pirmininko pavedim vykdym;
5. leidia sakymus ir sakymais patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie
vykdomi. Ministro leidiami sakymai ir kiti teiss aktai registruojami
Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka. sakymus ir kitus teiss aktus
pasirao ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus sakymus arba
sakymu patvirtintus kitus teiss aktus;
6. teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybs
programa bei jos gyvendinimo priemons, ir Ministro Pirmininko reikalavimu
atsiskaito u savo veikl;
7. teikia Vyriausybei tvirtinti staig prie ministerijos nuostat projektus.
Vyriausybei
pavedus, tvirtina staig prie ministerijos nuostatus;
8. tvirtina ministerijos administracijos struktr ir pareigybi sra, nevirydamas
darbo
umokesiui nustatyt l;
9. tvirtina ministerijos administracijos padalini nuostatus;
10. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalini veikl, taip pat staig prie
ministerijos veikl per i staig vadovus;
11. Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j
ministerijos valstybs tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus;
12. nustato ministerijos valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo
sritis;
13. vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim jam suteiktas funkcijas.

Viceministras, ministerijos sekretorius, ir j funkcijos

Viceministras yra ministro politinio asmeninio pasitikjimo valstybs tarnautojas,
padedantis ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir
juos gyvendinti. Viceministras yra tiesiogiai atsakingas ministrui. Ministras vertina jo
kompetencij i nustato galiojimus. Viceministras per ministerijos sekretori ir
atitinkamus staig prie ministerij vadovus organizuoja ir utikrina jo galiojimams
priskirtose srityse ministro nustatytos politiko gyvendinim. Viceministro funkcijoms
priskiriama:
1. kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teiss aktai ir program projektai atitinka
ministro
politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje;
2. koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj
veikl;
3. ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro
politines
nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybs
posdiuose;
4. dalyvauja derinant ministerijos rengiam teiss akt ir program projektus su
suinteresuotomis institucijomis;
5. atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Ministerijos valstybs sekretorius yra aukiausias ministerijos karjeros valstybs
tarnautojas, pavaldus ministrui. Ministerijos valstybs sekretorius:
1. atsako u ministerijos vadyb, teiss akt (projekt) rengim, organizuoja ir
kontroliuoja vis ministerijos administracijos padalini veikl vadovaudamasis
Vyriausybs ar ministro patvirtintomis konkreiomis priemonmis Vyriausybs
programai gyvendinti;
2. atsako u ministerijos kin bei finansin veikl;
3. teikia ministrui tvirtinti administracijos struktr ir etat sra;
4. organizuoja ministro sakym projekt rengim, pagal savo kompetencij leidia
vykdomojo pobdio potvarkius;
5. skiria ir atleidia i pareig savo pavaduotoj, ministerijos administracijos
padalini
vadovus, kitus ministerijos valstybs tarnautojus, iskyrus politinio (asmeninio)
pasitikjimo tarnautojus;
6. atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Viceministrus ir ministerijos valstybs sekretori skiria ir atleidia ministras.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokie teiss aktai reglamentuoja ministerij administracijos struktros formavimo
tvark?
2. Ministro ir viceministro statusas gyvendinant viej administravim?

Vyriausybs staigos. J veikla

Antr centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens institucij grup
sudaro Vyriausybs staigos. Tai institucijos, skirtos ministerij funkcijoms nepriskirtiems
klausimams sprsti. Kaip taisykl, tai funkcins kompetencijos institucijos, kurioms
suteikti valdingi tarpakiniai galiojimai vykdyti valstybin reguliavim ir tarpakin
koordinacij, kontrols ir kitas tarpakines funkcijas. iam vykdomosios valdios
institucij sistemos lygmeniui priklauso departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas
vykdanios tarnybos, agentros, inspekcijos ir kitoj staigos.
Vyriausybs staig sistem sudaro 14 Vyriausybs staig: Statistikos departamentas.
Kno kultros ir sporto departamentas, Ginkl fondas, Valstybin atomins energetikos
saugos inspekcija, Tautini maum ir ieivijos departamentas, Lietuvos archyv
departamentas, Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba, Viej pirkim tarnyba,
Europos teiss departamentas, Europos komitetas, Valstybin maisto ir veterinarijos
tarnyba, Ryi reguliavimo tarnyba, Informacins pltros komitetas ir Valstybin
duomen apsaugos inspekcija.
Kaip matyti, Vyriausybs staig sistem sudaro vairios institucijos (departamentai,
tarnybos, inspekcijos, fondai, komitetai), kuri skirtingas ne tik pavadinimas, bet ir
vykdomos funkcijos. Dauguma i j gyvendina valstybinio reguliavimo ir tarpakinio
koordinavimo, kitos -kins-komercines funkcijas.
Pagal valdymo paskirt ir administracin - teisin status Vyriausybs staigos maai kuo
skiriasi nuo ministerij. Kai kurios i j funkcionuoja atitinkamose valdymo sferose,
kurios pagal gyvendinam funkcij apimt nra siauresns u ministerij. I kitos puss,
ministerijos taip pat vykdo koordinuojani veikl, kuri bdinga ir Vyriausybs
staigoms. Visa tai priartina Vyriausybs staigas prie ministerij. I dalies tai patvirtina ir
paplitusi praktika pertvarkyti ministerijas Vyriausybs staigas ir atvirkiai. Vadinasi,
darytina ivada, jog Vyriausybs staigos sudaromos pagal ministerij model.
Departamentai ir komitetai gyvendina funkcin reguliavim atitinkamoje veiklos srityje,
taip pat valstybin reguliavim ir tarpakin koordinacij j kompetencijai priskirtais
klausimais. J veiklos srit atspindi Vyriausybs staigos pavadinimas (pavyzdiui,
Statistikos departamento nuostat 1 punkte nustatyta, jog "Statistikos departamentas yra
oficialiosios statistikos staiga, gyvendinanti bendr valstybs politik statistikos
metodologijos ir organizavimo sferoje").

Tarnybos, agentros, inspekcijos paprastai vykdo specialias kontrols, prieiros,

leidim, valstybinio reguliavimo ir kitas funkcijas nustatytose sferose. Nedidindama
valstybs valdymui atitinkam met biudete skirt l, anksiau mintas Vyriausybs
staigas gali steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausyb.
Vyriausybs staigai vadovauja vadovas: departamentui, komitetui - generalinis
direktorius; tarnybai, fondui - direktorius; inspekcijai - virininkas. Departament,
komitet, tarnyb ir inspekcij vadovus paprastai skiria pareigoms ir atleidia i j
Ministras Pirmininkas. Praktikoje pasitaiko atvej, kada vienam departamentui arba
komitetui vadovauja generalinis direktorius, o kitam - direktorius (Kno kultros ir
sporto departamentas bei Informacins komitetas). Vyriausybs staig vadovai
Vyriausybs sudt neeina.
Vyriausybs staig vadovai yra pavalds Ministrui Pirmininkui. Departament - veikl
koordinuoja Vyriausybs kancleris, o tarnyb ir inspekcij vadov - Vyriausybs
sekretorius. Vyriausybs nutarimu Vyriausybs staiga gali bti pavaldi ministrui, taiau
praktikoje kol kas tai netaikoma. Vyriausybs staigos vadovas leidia sakymus ir
sakymu patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina kaip jie vykdomi bei asmenikai atsakingas
u Vyriausybs staigai pavest udavini sprendim.
Gana skirtinga Vyriausybs staig patariamj institucij formavimo tvarka. Daugumoje
j kaip ir ministerijose sudaromos vadov patariamosios institucijos - kolegijos
(pavyzdiui Statistikos departamentas, Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba ir kt.).
j sudt eina Vyriausybs staigos vadovas (kolegijos pirmininkas), jo pavaduotojas
(pavaduotojai) ir kiti pavaldi ir nepavaldi institucij valstybs tarnautojai. kolegijos
posdius gali bti kvieiami ministerij ir kit institucij bei organizacij atstovai ir
mokslininkai i sutikimu. Svarstyti klausimus kolegijai teikia Vyriausybs staigos
vadovas, kuris taip pat nustato jos nari skaii ir personaline sudt bei tvirtina darbo
reglament.
Tenka pastebti, jog taip pat sutinkama Vyriausybs staig, kuriose patariamosios
institucijos nesudaromos (Europos teiss departamentas, Tautini maum ir ieivijos
departamentas, Valstybin tabako ir alkoholio kontrols tarnyba, Ginkl fondas).

Kontroliniai klausimai:
1. Vyriausybs staig paskirtis valstybinio valdymo srityje.
2. Vyriausybs staig ir ministerij santykis pagal valdymo paskirt ir administracin
teisin status.
3. Vyriausybs staig patariamj institucij paskirtis ir formavimo tvarka.

Vyriausybs komitet ir komisij steigimo tvarka, j teisins padties ypatumai bei

vykdomos funkcijos
iam centriniam vykdomosios valdios institucij sistemos lygmeniui priskiriami
Vyriausybs nuolatiniai komitetai ir nuolatins komisijos. Kaip minta anksiau, tai
Vyriausybs formuojamos koordinacins institucijos, kuri slygin priskyrim
vykdomosios valdios institucijoms apsprendia tas faktas, kad jas sudaro Vyriausyb
arba logikai suvokiama apie j priklausomyb ios valdios institucijoms ir jos vykdo
valdymo funkcijas (koordinavimas). Vyriausyb komitetus gali sudaryti i ministr. Tai
kolegialios patariamosios institucijos, kurios svarsto aktualius, prioritetinius ar ginytinus
(nesuderintus) atitinkamos valdymo srities klausimus ir teikia ivadas bei pasilymus
teiss akt projekt rengjams ir Vyriausybei.
Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybs komitetuose svarstomi svarbiausi statym ir
normini Vyriausybs nutarim projektai, kurie yra traukti Vyriausybs posdio
darbotvark, o taip pat teiss akt projekt, apimani keli ministr valdymo sritis,
derinimo metu nesutarimai. Ministrai gali silyti svarstyti komitete ir rengiam teiss
akt koncepcijas, kitus probleminius klausimus. Atitinkam klausim aptarti Vyriausybs
komitete Vyriausybs kancleriui prireikus taip pat gali silyti Vyriausybs kanceliarijos ir
Ministro Pirmininko paskirti politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai.
Vyriausybs komitet posdius aukia, j viet ir laik nustato bei jiems pirmininkauja
j pirmininkai.
Vyriausybs komitet priimti sprendimai Vyriausybei yra rekomenduojamojo pobdio.
Vyriausybs posdyje svarstant teiss akto projekt, aptart komitete, io komiteto
pirmininkas trumpai informuoja apie svarstymo rezultatus.
Vadovaujantis LR Vyriausybs statymo 39 str. darytina prielaida, jog Vyriausybs
komitet svarbiausia paskirtis - suderinti teiss akt projekt, apimani keli ministr
valdymo sritis, derinimo metu ikilusius nesutarimus, kuri nepavyko isprsti Ministro
Pirmininko aparate. Taigi, pagal Vyriausybs statymo ir darbo reglamento nuostatas,
Vyriausybs komitet nariais gali bti tik ministrai ir jie turt bti sudaromi teiss akt
projekt derinimo Ministro Pirmininko aparate metu ikilusiems nesutarimams suderinti.
Vyriausyb komisijas gali sudaryti i Vyriausybs nari, valstybs valdymo, savivaldybi
tarnautoj, mokslinink ir specialist. Prireikus komisijos posdius kvieiami
suinteresuot ministerij, Vyriausybs staig ir organizacij, taip pat politini
organizacij atstovai. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybs skiriamas ministras arba
kitas asmuo, iskyrus Valstybin loim prieiros komisij, kurios pirminink komisijos
nariai isirenka i savo tarpo. Vadinasi, Vyriausybs komisijas skirtingai negu
Vyriausybs komitetus gali sudaryti vairi vykdomosios valdios ir kit institucij bei
organizacij atstovai, ir jos steigiamos Vyriausybs iniciatyva.
Atskirai taip pat reikt paminti tas komisijas, kurias Vyriausyb steigia remiantis
atitinkamais statymais (pavyzdiui, Valstybin loim prieiros komisija,

Administracini gin komisija, Mokestini gin komisija ir kt). Jos savo struktra ir
vykdomomis funkcijomis i esme skiriasi nuo anksiau mint (kurias Vyriausyb sudaro
vadovaudamasi Vyriausybs statymu: darbo reglamentu). Tokios komisijos paprastai
vykdo kontrols, prieiros ar jurisdikcines funkcijas ir joms suteikta teis priimti kitoms
valstybs institucijoms privalomus sprendimus.
Vyriausybs komisija - tai kolegiali vykdomosios valdios institucija, gyvendinant
tarpakinio koordinavimo, kontrols, prieiros ar jurisdikcines funkcijas.
Pagrindin Vyriausybs komisij veiklos forma yra posdiai. Jiems vadovauja komisijos
pirmininkas, o jo nesant -jo pavaduotojas arba vienas i pirmininko paskirt komisijos
nari.
Prie Vyriausybs bei kit vykdomosios valdios institucij sudaromos ir vairios tarybos
(pavyzdiui, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Gyventoj registro taryba, Turizmo
taryba prie Turizmo departamento, Statistikos taryba ir kitos). Vertinant jas pavadinim
kontekste manytina, jog tai visikai skirtingos institucijos nei Vyriausybs komitetai ir
komisijos. Taiau j nuostat analiz suponuoja prieing nuomon, nes sprendiant i j
vykdom funkcij sunku tarp j nustatyti esminius skirtumus. J realizuojamos funkcijos
leidia aikiai teigti, kad tarybos analogikai kaip ir Vyriausybs komitetai bei komisijos
pagrinde gyvendina ekspertines konsultacines ar koordinavimo funkcijas. Jas taip pat
sudaro Vyriausyb, taiau j ypatumas yra tas kad jos steigiamos vadovaujantis ne
Vyriausybs, o atitinkamais statymais.
Daugumos toki komitet, komisij ir taryb steigimas rodo tai, kad ministerijos
Vyriausybs staigos ir kitos vykdomosios valdios institucijos yra j galiojim
devalvavimo stadijoje. I esms tai galima traktuoti kaip netiesiogin funkcij pamim i
tam tikr vykdomosios valdios institucij ir j perdavim laikinai ir danai neatsakingai
veikianioms anksiau mintoms vykdomosios valdios struktroms. Kiek atstovaujami
bebt Vyriausybs komitetai, komisijos i tarybos j priimami teiss aktai negali bti
prilyginami vykdomosios valdios institucij teiss aktams, nors kaip rodo atlikta analiz
toki atvej yra. Esti ir toki komisij, kuri gyvendinamo funkcijos pakankamai
plaios, taiau joms nesuteikiamos teiss priimti kokius nors sprendimus ar
rekomendacijas. Taip pat yra komisij, kurios kvalifikuojamos kaip "valstybs staigos
arba institucijos" ir jos priima analogikus teiss aktus bei joms suteikti panas
galiojimai kaip ir kitoms vykdomosios valdios institucijoms.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie klausimai valstybinio valdymo srityje yra deleguojami Vyriausybs komitet
kompetencijai?
2. Koki juridin gali gyvendinant viej administravim turi Vyriausybs komitet
priimti sprendimai?

3. Paaikinkite Vyriausybs komitet ir Vyriausybs komisij esminius skirtumus

instituciniu poiriu.
4. Privalomj (steigiam remiantis atitinkamais statymais)Vyriausybs komisij teisin
padtis gyvendinant viej administravim.
5. Kokias inote Vyriausybs komisij veiklos formas? Pateikite pavyzdi.
6. Taryb prie Vyriausybs steigimo tvarka bei pagrindins funkcijos.

staig prie ministerij rys, j teisin padtis ir vykdomos funkcijos

Ketvirt centrinio vykdomosios valdios institucij sistemos lygmens grand sudaro
staigos prie ministerij. Tai funkcins kompetencijos institucijos, kurios vykdo
valstybin reguliavim ir tarpakin koordinacij, prieir, kontrol bei kitas tarpakines
funkcijas, priskirtas atitinkam ministerij reguliavimo sriiai. Prie ministerij gali bti
steigti departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos ir
inspekcijos.
staigas prie ministerij steigia Vyriausyb, priimdama nutarim. Kaip taisykl, steigjo
funkcijos pavedamos vykdyti atitinkamai ministerijai, kurios reguliavimo sriiai
priskiriama steigti staiga. staig prie ministerij veikl per i staig vadovus
koordinuoja ministras. Jos yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucijos,
einanios tam tikros ministerijos sistem bei turinios finansin, materialin ir
administracin - teisin savarankikum.
LR Vyriausybs statymo 30 str. 2 d. sakmiai nurodyta, kokias staigas prie ministerij
Vyriausyb gali steigti(departamentus, tarnybas ir inspekcijas).gyvendinant i nuostat
praktikoje jos nesilaikoma, kadangi be anksiau mint departament, tarnyb ir
inspekcij prie ministerij Vyriausyb, vadovaudamasi kitais statymais, steigia agentras
ir biurus, nors Vyriausybs statyme jos nenustatytos. Vadinasi, turime kolizij ir
Vyriausyb dirbtinai ipleia staig prie ministerij spektr.
staigai prie ministerijos vadovauja staigos vadovas: departamentui, tarnybai, agentrai,
biurui - direktorius, inspekcijai - virininkas. Inspekcijai gali vadovauti ir vyriausiasis
valstybinis inspektorius (pavyzdiui, Darbo inspekcijai vadovauja vyriausiasis darbo
inspektorius). Juos skiria ir atleidia i pareig ministras Valstybs tarnybos statymo
nustatyta tvarka. staig prie ministerij vadovai yra tiesiogiai pavalds ministrui ir
asmenikai atsako u staigai pavest udavini ir funkcij vykdym. Jie taip pat gali
turti pavaduotojus, kuriuos skiria pareigas ir atleidia i j staig vadovai, suderin tai
su ministerija, kurios reguliavimo sriiai priskirta j vadovaujama staiga.
staigoms prie ministerij kaip ir kitoms centrinms vykdomosios valdios institucijoms
bdingos tradicins organizacins valdymo struktros. Dauguma j susideda i

vadovybs ir administracijos. Keleto staig prie ministerij struktr sudaro valdybos

arba centrinis aparatas (pavyzdiui, Revizij departamentas, Valstybin darbo inspekcija)
ir teritoriniai skyriai.
Vadovyb sudaro staigos vadovas ir j pavaduotojai, o administracij - struktriniai
padaliniai (skyriai, poskyriai, grups ir kt), kuriems vadovauja padalinio vadovai.
Administracijos struktriniams padaliniams taip pat priskiriami teritoriniai padaliniai,
kurie idstyti pagal Lietuvos Respublikos administracin teritorin suskirstym. Vienos
staigos prie ministerij turi teritorinius padalinius tik apskrityse (pavyzdiui, Lietuvos
metrologijos inspekcija), o kitos apskrityse ir savivaldybse (pavyzdiui, Valstybin
mokesi inspekcija), taiau yra ir toki, kurios teritorini padalini neturi (pavyzdiui,
Teism departamentas). J administracij struktras ir pareigybi sraus, nevirydamas
darbo umokesiui nustatyt l, tvirtina staigos vadovas. Struktrini padalini
vadovai tiesiogiai pavalds staigos vadovui arba j padalin kuruojaniam staigos
vadovo pavaduotojui. Struktrinio padalinio vadovas atsako u padalinio udavini ir
uduoi sprendim, padalinio darbo planavim, organizavim ir kontrol bei u kit jam
pavest funkcij vykdym.
staigose prie ministerij sudaromos patariamosios institucijos, kurioms bdingi ne tik
skirtingi pavadinimai, bet ir diferencijuota j sudarymo tvarka. Neirint to, visi j
priimami pasilymai yra tik patariamojo arba rekomendacinio pobdio, t. y. staigos prie
ministerijos vadovui arba kitos vykdomosios valdios institucijos vadovui jie vykdyti
neprivalomi.
Daugumoje staig prie ministerij sudaromos patariamosios institucijos - kolegijos
(pavyzdiui, Muitins departamentas ir kt.). j sudt eina staigos vadovas (kolegijos
pirmininkas) ir jo pavaduotojai. Nari teismis kolegijoje gali dalyvauti atitinkamos
ministerijos atstovas,
teritorini padalini vadovai, taip pat administracijos darbuotojai ir kiti asmenys.
Kolegijos svarsto svarbiausius staigos kompetencijai priskirtus klausimus.
Kitose staigose prie ministerij kaip patariamosios institucijos sudaromos tarybos
(pavyzdiui, Standartizacijos departamentas, Akreditacijos biuras, Valstybin
metrologijos tarnyba, Generalin mik urdija ir kt), kurios svarsto strateginius ir
tarpakinius klausimus. J personalin sudt ir nuostatus tvirtina staigos vadovas (gali
tvirtinti ir ministras).
staig prie ministerij vidin organizacin struktra ir atribojimo kriterijai nuo
Vyriausybs staig
Atsivelgiant tai, kas idstyta, gana problematika atriboti staigas prie ministerij nuo
Vyriausybs staig. I pirmo vilgsnio atrodo, kad tarp j negalima velgti joki
esmini skirtum. Todl kyla klausimas: kokiais poymiais remiantis staigas prie
ministerij atriboti nuo Vyriausybs staig.

Svarbiausias j atribojimo kriterijus yra j funkcionavimo sfera. staigos prie

ministerij steigiamos ministerij kompetencijai priskirtoms funkcijoms realizuoti,
o Vyriausybs staigos -ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti.
Taip pat skiriasi j vadov skyrimo tvarka: staig prie ministerij vadovus skiria ir
atleidia atitinkamas ministras, o Vyriausybs staig - Ministras Pirmininkas.
Skirtinga ir j pavaldumo tvarka: staig prie ministerij vadovai tiesiogiai pavalds
ministrui, o Vyriausybs staig - Ministrui Pirmininkui.
Nors daugumos staig prie ministerij pavadinimai sutampa su Vyriausybs staig
pavadinimais (departamentai, tarnybos, inspekcijos, agentros), taiau kai kurie
pavadinimai yra bdingi tik Vyriausybs staigoms (pavyzdiui, komitetai, fondai).
staig prie ministerij administracin - teisin status nustataniuose teiss aktuose jos
traktuojamos kaip biudetins staigos, vykdomosios valdios institucijos, valstybs
staigos, vieojo administravimo staigos, valstybs valdymo institucijos, vieojo
administravimo biudetins staigos, valstybins prieiros ir kontrols staigos ir pan.
Atkreiptinas dmesys tai, jog Vyriausybs statymo 22 str. 8 p., 26 str. 3 d. 10 p., 29 str.
1 d. ir 30 str. 2 d. vartojama svoka "staigos prie ministerij". Kadangi j nuostatuose
nevartojamas vieningas terminas, susiduriama su problema atribojant staigas prie
ministerij nuo kit joms pavaldi biudetini staig, kurioms bdingi identiki
pavadinimai.
staigos prie ministerij taip pat yra biudetins staigos, todl svarbiausias j atribojimo
kriterijus nuo kit ministerijoms pavaldi staig yra j steigimo tvarka. Kaip jau minta
anksiau, staigas prie ministerij steigia Vyriausyb, o steigjo funkcijos pavedamos
vykdyti atitinkamai ministerijai. Kit ministerijai pavaldi staig steigjas yra
ministerija.

Kontroliniai klausimai:
1. staig prie ministerij teisinio-administracinio statuso ypatumai, paskirtis ir funkcijos.
2. Pagrindiniai Vyriausybs staig ir staig prie ministerij atribojimo kriterijai.
Pateikite pavyzdi.

Vyriausybs koordinavimo funkcij gyvendinimas apskrityse

Lietuvos Respublikos apskrii virinink institucijos- savarankik vykdomosios
valdios institucij sistemos lygmen sudaranios teritorins mintos valdios struktros.
Reikia pasakyti, kad j atvilgiu nra nusistovjusi bendr termin: vienuose teiss

aktuose vartojama svoka apskrities virininkas", kituose - apskrities virininko

administracija", treiuose - apskrities virininko institucija", apskrii institucijos" arba
apskrities valdymo institucijos".
Pagal Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo statymo 1 str. apskritis yra Lietuvos
Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per
apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja
Vyriausyb. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis.
Apskrities ribas bei centr nustato ir keiia, pavadinim jam suteikia ir keiia Lietuvos
Respublikos Seimas Vyriausybs teikimu. Lietuvoje yra 10 apskrii: Vilniaus, Kauno,
Klaipdos, iauli, Panevio, Marijampols, Utenos, Alytaus, Taurags, Teli.
Apskriiai vadovauja apskrities virininkas, kur pagal Lietuvos Respublikos apskrities
valdymo statymo 4 str. skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu.
Apskrities virininko udaviniai yra:
gyvendintivalstybspolitikregioninspltros, socialinioaprpinimo, vietimo, kultros,
sveikatos prieiros, teritorijos planavimo,paminklotvarkos,ems naudojimo ir
apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir
tarpregionines programas;
koordinuoti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini
padalini veikl, taip pat derinti savivaldybi vykdomj institucij veikl, gyvendinant
regionines programas; numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities virininkas:
statym nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines
vietimo, iskyrus auktsias mokyklas, staigas, kultros, kno kultros ir sporto,
socialins paramos ir globos staigas bei tarnybas, taip pat specialij socialini paslaug
institucijas;
atsako u io straipsnio 1 punkte nurodyt valstybini staig funkcionavim ir j
ilaikym;
organizuoja bendrosios valstybins vietimo, kultros ir socialins politikos vykdymo
prieir;
rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus;
kontroliuoja socialini paslaug teikim apskriiai priklausaniose socialini paslaug
teikimo staigose;
kartu su teritorinmis darbo biromis sprendia gyventoj uimtumo problemas.
Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo statymo16 str. nurodo, kad Apskrities

virininkas, gyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos

Respublikos statymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybs nutarimus bei
kitus teiss aktus bendradarbiauja su savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis,
joms pavaldiomis valdymo staigomis bei organizacijomis apskrityje.
To paties statymo 19 str. vadovaudamasis Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka
skiria ir atleidia i pareig jam pavaldi staig vadovus, administracijos departament,
skyri ir padalini vadovus.
Apskrii virininkai privalo utikrinti, kad deramai ir laiku bt vykdomi Vyriausybs
ir Ministro Pirmininko pavedimai.
Ypatingi Vyriausybs santykiai ir su savivaldybmis. Kadangi savivaldybs tiesiogiai
nepavaldios valstybs institucijoms, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar
vykdo Vyriausybs nutarimus ir sprendimus priiri Vyriausybs skiriami atstovai.
Vyriausybs statyme nra tvirtinta joki nuostat, kurios nustatyt Vyriausybs ir
savivaldybi bendradarbiavim, iskyrus tai, kad Vyriausyb ir kitos vykdomosios
valdios institucijos teikia rekomendacijas savivaldybms atitinkamais klausimais ir per
Vyriausybs atstovus kontroliuoja kaip jos laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo
Vyriausybs nutarimus ir sprendimus.
Apibriant savivaldybi funkcijas nurodoma, jog tai yra savivaldybms statym
priskirtos vieojo administravimo ir viej paslaug teikimo funkcijos. ias funkcijas
vykdo savivaldybs administravimo subjektai, kurie statymo apibdinami kaip
savivaldybs institucijos ir joms pavaldios staigos bei kiti subjektai, turintys teiss akt
suteiktus galiojimus, atliekantys jiems pavestas administravimo funkcijas ir atsakingi u
i funkcij gyvendinim. Apibrta ir savivaldybs kontrols institucija - savivaldybs
kontrolierius, kontroliuojantis savivaldybs biudeto naudojim bei atliekantis
savivaldybs vidaus audito funkcijas. Visi su ia veikla susij santykiai neabejotinai yra
administraciniai, jie atsiranda gyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos X
skirsnio Vietos savivalda ir valdymas". Taiau vargu ar galime savivald priskirti prie
vykdomosios valdios. Problema iuo klausimu ikyla, nes nra pakankamai teiss akt,
kurie savivald inkorporuot vykdomosios valdios srit.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Savivaldybi administracins prieiros statymo 1
str., Vyriausyb priiri savivaldybi veikl per Vyriausybs skiriamus atstovus.
Vyriausyb apskrityje skiria vien Vyriausybs atstov, kuris priiri kaip vykdomi
statymai ir kiti Vyriausybs pavedimai. Vyriausybs atstovas vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos savivaldybi administracins prieiros statymo 4 str. gali: priirdamas,
ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus,
tikrinti savivaldybs tarybos, savivaldybs tarybos kolegijos, savivaldybs mero,
savivaldybs administracijos direktoriaus, savivaldybs kontrolieriaus, taip pat kit
savivaldybs vieojo administravimo subjekt, tiesiogiai gyvendinani vykdomsias
funkcijas, priimt teiss akt teistum. Be to, atlikdamas savivaldybi administracin
prieir, paduoti administraciniam teismui pareikimus dl savivaldybs institucij ir

savivaldybs pareign teiss akt, neatitinkani Konstitucijos ir statym, dl statym

ir Vyriausybs sprendim ar kit teiss akt (kuriais gyvendinamos valstybins
(perduotos savivaldybms) funkcijos)nevykdymo, dl savivaldybs vieojo
administravimo subjekt akt ir veiksm (neveikimo), paeidiani viej interes ar
gyventoj ir organizacij teises, teistumo. Nustats, kad savivaldybs teiss akto,
neatitinkanio Konstitucijos ir statym, pagrindu yra sudarytas sandoris, jeigu sandoris
patvirtintas Konstitucijos ir statym neatitinkaniu teiss aktu, taip pat kai yra kit
statym numatyt sandori negaliojimo pagrind, Vyriausybs atstovas Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka turi bendrosios kompetencijos teismui pareikti iekin
dl io sandorio pripainimo negaliojaniu.
Vyriausybs atstovas turi teis gauti i savivaldybs administracijos savivaldybs tarybai,
savivaldybs tarybos kolegijai, savivaldybs merui ar savivaldybs administracijos
direktoriui priimti pateiktus teiss akt projektus bei j aikinamuosius ratus. iuos
dokumentus savivaldybs administracija privalo pateikti Vyriausybs atstovui tokia pat
tvarka, kaip pagal savivaldybs tarybos veiklos reglament savivaldybs tarybos nariams
pateikiami savivaldybs tarybos sprendim projektai. Taip pat vykdo ir kitus galiojimus
ivardintus Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins prieiros statyme.
Kaip Vyriausybs atstovai vykdo savo galiojimus, priiriir Vyriausybsatstov veikl
koordinuoja Vyriausyb arba jos galiotas ministras.
Kontroliniai klausimai:
1. Ar vietos savivaldos institucijos eina vykdomosios valdios institucij sistema?
Atsakym argumentuokite.
2. Vyriausybs atstovo apskrityse paskirtis ir pagrindins funkcijos gyvendinant viej
administravim.
11 tema. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai. Regionin pltra

Tema skirta aptarti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus, j

sudt bei regionin pltr.

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje

valdym organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb arba savivaldybsinstitucijos.
Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra:
apskritys;

savivaldybs.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovs:
miesto gyvenamosios vietovs (miestai);
kaimo gyvenamosios vietovs (miesteliai ir kaimai).
gali bti suteiktas kurorto statusas (Birtonas, Druskininkai, Neringa, Palanga).
panaikina, j teritorij ribas nustato ir keiia Lietuvos Respublikos Vyriausyb,
atsivelgdama savivaldybs tarybos teikim bei gyvenamosios vietovs bendruomens
praym.
Apskritis:
Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas (valdym
organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb pagal Lietuvos Respublikos apskrities
valdymo statym ir kitus statymus).
sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini
interes bendrumu.
nustato ir panaikina, taip pat j teritorij ribas bei centrus nustato ir keiia Lietuvos
Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs teikimu.
ribos turi bti tikslinamos pasikeitus savivaldybi skaiiui arba j riboms. Savivaldybs
teritorija apskrii ribomis nedaloma.
Savivaldyb:
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas (valdo jos gyventoj
bendruomens irinkta savivaldybs taryba pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
statym ir kitus statymus)
sudaroma i gyvenamj vietovi.
teritorija gali bti skirstoma seninijaptarnaujamas teritorijas.
Pagrindiniai steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priirti savo aplink,
komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statyme.
steigia, esamas panaikina, taip pat j teritorij ribas bei centrus nustato ir keiia Lietuvos
Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs teikimu.

Prie kreipdamasi Seim, Vyriausyb atsivelgia gyvenamosios vietovs

bendruomens nuomon, savivaldybs tarybos silymus, organizuoja vietos gyventoj
apklaus ir priima sprendim dl teikimo.
Seninija:
aptarnauja savivaldybs teritorijos dal, susidedani i gyvenamj vietovi ar dalies
miesto teritorijos.
turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinim.
aptarnaujam teritorij ribas nustato ir keiia savivaldybs taryba.
Seninij aptarnaujam teritorij rib nustatymo ir keitimo, dokument pateikimo
Lietuvos Respublikos adres registro tvarkymo staigai tvarkos apra tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausyb.
steigtosapskritys ir savivaldybs, seninijos ir gyvenamosios vietovs registruojamos, o
j teritorij pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adres registreLietuvos
Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka.
Miestai:
kompaktikai ustatytos gyvenamosios vietovs, turinios daugiau kaip 3 tkst.
gyventoj, kuri daugiau kaip 2/3 dirbanij dirba pramonje, verslo bei gamybins ir
socialins infrastruktros srityse.
Miesteliai:
kompaktikai ustatytos gyvenamosios vietovs, turinios nuo 500 iki 3000 gyventoj,
kuri daugiau kaip pus dirbanij dirba pramonje, verslo bei gamybins ir socialins
infrastruktros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.
Kaimai:
gyvenamosios vietovs, neturinios miesto ir miestelio poymi
Regionin pltra. 2000 m. liepos 20 d. priimtame Lietuvos Respublikos regionins
pltros statyme, nustatyta kaip formuojami regionai ir paymta, kad jais vadinamos
vientisos valstybs teritorijos dalys, kuriose gyvendinama nacionalin regionin politika.
Pagrindiniu regionins pltros tikslu statyme vardinamas socialini ir ekonomini
skirtum tarp region bei j viduje, mainamas ir tolygus visos valstybs teritorijos
vystymosi skatinimas.
Regionins pltros statyme taip pat suformuluoti regionins pltros udaviniai - tai
valstybs pagalbos teikimas probleminse teritorijose gyvendinamiems projektams ir

tolygi slyg sudarymas ilgalaikiai vis region pltrai. Regionins pltros planavimas
ir gyvendinimas atliekamas apskrityse. Kartu statyme nustatyta, kad Vyriausyb
nacionalins regionins pltros tikslams gyvendinti gali sudaryti regionus i keli
bendras ribas turini apskrii ar savivaldybi. ia statymo nuostata pasakoma, kad
regionin pltra tiesiogiai siejama su apskritimis, taiau kartu daroma prielaida, kad
regionas gali bti sudaromas ne tik i apskrii, bet ir kitoki valstybs teritorijos darini.
Todl nors regiono pltros plan rengia apskrities virininko administracija,
atsivelgdama Valstybs ilgalaiks raidos strategij, atskir kio ak (sektori) pltros
strategijas, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrj plan, Nacionalin pltros plan
(Bendrj programavimo dokument), Nacionalins pltros plan, apskrities ir jos
teritorijoje esani savivaldybi bendruosius planus bei savivaldybi strateginius pltros
planus, taiau problemins regionins teritorijos program tvirtina Vyriausyb. Todl
region pltra yra ne pai region savarankikai vykdoma veikla, bet valstybs
tvirtinamos ir jos veiklos sudtin dalis, kuri gyvendinama per konkreias apskritis arba
savivaldybes. Regionins pltros statymo 14 straipsnyje nustatyta, kad apskrities
virininko administracija organizuoja reikiam regioninei pltrai dokument aptarim su
valstybs ir savivaldybs institucijomis, socialiniais ir ekonominiais partneriais, kio
subjektais ir Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka teikia informacij
apie regiono plan rengim arba patvirtint gyvendinim. Vyriausyb 2002 m. gruodio
5 d. yra patvirtinusi region pltros program ir jos gyvendinimo priemones, taiau tik
savo kadencijos laikotarpiui. Todl sekant tokia praktika galima daryti prielaid, kad
region pltrai planai bus tvirtinami atskiriems periodams ir per j trukm
gyvendinami[1].
Lietuvos Respublikos regionins pltros statymo 10 straipsnyje tvirtinta, kad
Vyriausyb, nustatydama ir gyvendindama nacionalin regionin politik sudaro
Nacionalin regionins pltros tarnyb, tvirtina jos sudt bei nuostatus. Nacionalin
regionins pltros tarnyba sudaryta ir jos nuostatai patvirtinti 2003 m. balandio 14 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu. Jos pagrindin funkcija regionins pltros
koordinavimas ir pasilym Vyriausybei teikimas iais klausimais. O minto statymo 13
straipsnyje reglamentuota, kad konkretaus regiono pltros taryb sudaro apskrities
virininkas. statyme taip pat reglamentuota ios tarybos sudtis. Ji susideda i apskrities
virininko, regiono savivaldybi mer, teritorins darbo biros atstovo ir deleguot
savivaldybi taryb nari, kuri skaiius slygojamas nuo gyventoj skaiiaus
atitinkamose savivaldybse. ios tarybos pagrindins funkcijos yra ios: regiono pltros
plano svarstymas, tvirtinimas ir sprendim dl jo gyvendinimo primimas.
Ianalizavus ivardintas statymo ir postatymini teiss akt nuostatas nacionalins regionins pltros klausimais apibendrintai galima pasakyti:
Nacionalin regionin pltr valstybs mastu tvirtina Vyriausyb.
Nacionalins regionins pltros koordinavim atlieka Nacionalin regionins pltros
taryba.

Atskir region pltros programas tvirtina regiono taryba ir priima sprendimus dl j

vykdymo.
Region pltros programas gyvendina apskritys, savivaldybs ir kitos valstybs
institucijos pagal patvirtintus region pltros planus.[2]
Regiono pltros taryba
Apskrities virininkas inicijuoja regiono pltros tarybos sudarym. Regiono pltros
tarybos sudarymo tvark bei funkcijas nustato Regionins pltros statymas. Taip pat
Apskrities virininkas aukia region pltros tarybos pirmj posd ir vadovauja tarybos
darbui, kol taryba isirenka pirminink ir patvirtina savo nuostatus.

Regiono pltros tarybos sudtis:

Apskrities virininkas
Regiono savivaldybi merai
Teritorins darbo biros atstovas
Deleguoti savivaldybi taryb nariai

Socialiniai ir ekonominiai partneriai regiono pltros tarybos darbe dalyvauja patariamojo

balso teise. Socialinius ir ekonominius partnerius savo posdius kvieia regiono pltros
taryba.
Region, kuriuos sudaro Vyriausyb, pltros taryb sudarymo tvark () nustato
Vyriausyb.
Regiono pltros taryba:
1) tvirtina savo nuostatus ir darbo reglament;
2) svarsto ir tvirtina regiono pltros plan;
3) teikia ivadas Vyriausybs galiotai institucijai ir Nacionalinei regionins pltros
tarybai dl regiono pltros plano gyvendinimo;
4) svarsto ir teikia silymus Vyriausybs galiotai institucijai ir Nacionalinei regionins
pltros tarybai dl region socialini ir ekonomini skirtum mainimo iniciatyv
(plano);

5) teikia silymus Vyriausybs galiotai institucijai dl problemini teritorij iskyrimo

bei tose teritorijose gyvendinamiems projektams teiktinos valstybs pagalbos kriterij;
6) teikia silymus Vyriausybei ir jos galiotai institucijai dl problemins teritorijos
pltros programos ir jos vykdymo;
7) svarsto apskrii virinink administracij ir savivaldybi institucij silomus
gyvendinti investicij projektus ir teikia savo ivadas Finans ministerijai;
8) renka regiono pltros tarybos pirminink bei jo pavaduotoj, atleidia juos i pareig;
9) gali sudaryti darbo grupes ir jas galioti nagrinti konkreius regiono pltros tarybos
kompetencijai priskirtus klausimus ir teikti dl j ivadas, svarsto ir priima sprendimus
dl pateikt ivad;
10) atlieka kitas teiss aktuose nustatytas funkcijas.
Regiono pltros taryba sprendimus priima vis tarybos nari bals dauguma savo darbo
reglamento nustatyta tvarka.
Regiono pltros taryba sprendimus dl regiono pltros plano, jo gyvendinimo,
problemins teritorijos iskyrimo bei tos problemins teritorijos pltros programos, taip
pat kitus sprendimus, galinius turti esmins takos to regiono (apskrities) socialinei ir
ekonominei pltrai, priima pasikonsultavusi su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei
teritorins darbo biros atstovais. iam tikslui regiono pltros taryba gali sudaryti
konsultacin socialini ir ekonomini partneri darbo grup, kuri pateikia ivadas dl
numatomo priimti sprendimo. Priimdama sprendim, regiono pltros taryba vertina
darbo grups ivadas.
Regiono pltros taryba atskaitinga Vyriausybei, Vyriausybs galiotai institucijai,
atsakingai u nacionalins regionins politikos koordinavim, Nacionalinei regionins
pltros tarybai.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokius inote Lietuvos Respublikos teritorinius administracinius vienetus?
2. Kokios institucijos nustato, keiia, panaikina gyvenamj vietovi ribas?
3. Paaikinkite kaip suprantate apskrities, savivaldybs, seninijos, miesto, miestelio
bei kaimo status?
4. Regiono pltros tarybos pagrindiniai veiklos tikslai ir formavimo ypatumai.

[1] Autori kolektyvas. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis. Vilnius:MRU,

2005. P. 347-348
[2] Ten pat.
12 tema. Apskrii ir savivaldybi valdymo institucijos

Tema skirta aptarti iems klausimams: Apskrities virininko kompetencijai,

Apskrities virininko udaviniams, Apskrities virininko santykiams su savivaldybi
ir valstybs valdymo institucijomis, savivaldybi taryb veiklos formoms,

Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas,

kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas
organizuoja Vyriausyb. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis.
Apskrities ribas bei centr nustato ir keiia, pavadinim jam suteikia ir keiia Lietuvos
Respublikos Seimas Vyriausybs teikimu.

Apskrities virininkas ir jo kompetencija

Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu.
Apskrities virininku gali bti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj isilavinim.
Apskrities virininkas negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti
valstybinse, visuomeninse, privaiose verslo, komercijos ar kitokiose staigose ar
monse, taip pat gauti kitokio atlyginimo, iskyrus pagal pareigas nustatytj bei
umokest u krybin veikl.
Apskrities virininko atlyginim nustato Vyriausyb.
Apskrities virininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos galiotoms
institucijoms.
Apskrities virininkas turi pavaduotoj. Jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tkst.
gyventoj,
apskrities virininkas turi du pavaduotojus. Apskrities virininko pavaduotojus skiria ir
atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virininko pavaduotojams
taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities virininkui.

Apskrities virininko udaviniai:

1) gyvendinti valstybs politik regionins pltros, socialinio aprpinimo, vietimo,
kultros, sveikatos prieiros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, ems naudojimo
ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir
tarpregionines programas;
2) koordinuoti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini
padalini veikl, taip pat derinti savivaldybi vykdomj institucij veikl, gyvendinant
regionines programas;
3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities virininko galiojimai vietimo, kultros ir socialiniais klausimais:
Apskrities virininkas:
1) statym nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines
vietimo, iskyrus auktsias mokyklas, staigas, bibliotekas, muziejus, teatrus,
koncertines staigas, kultros centrus ir kitas kultros staigas, kno kultros ir sporto,
regionins reikms socialini paslaug staigas;
2) atsako u 1-ame punkte nurodyt valstybini staig funkcionavim ir j ilaikym;
3) organizuoja bendrosios valstybins vietimo, kultros ir socialins politikos vykdymo
prieir;
4) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus;
5) kartu su teritorinmis darbo biromis sprendia gyventoj uimtumo problemas;
6) administruoja nemokam maitinim mokiniams, kurie mokosi apskrities virininko
steigtose mokyklose ir ilsisi t mokykl organizuotose dieninse vasaros poilsio
stovyklose.
Apskrities virininko galiojimai sveikatos prieiros ir farmacins veiklos
klausimais
Apskrities virininkas:
1) organizuoja Vyriausybs patvirtint valstybini sveikatos strategij ir sveikatos
apsaugos reformos gyvendinim apskrityje;
2) analizuoja apskrities savivaldybi gyventoj sveikatos bkl, jos pokyius, juos
lemianius veiksnius ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities

savivaldybmis suderintus pasilymus dl apskrities gyventoj sveikatos isaugojimo,

atgavimo ir stiprinimo;
3) suderins su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja
apskrii ligonines, taip pat nustatytas ir raytas Sveikatos apsaugos ministerijos
patvirtint sra antrins sveikatos prieiros specializuotas stacionarines asmens
sveikatos prieiros staigas;
4) organizuoja valstybini privalomj sveikatos program gyvendinim apskrityje,
regionini visuomens sveikatos ugdymo ir neinfekcini lig bei traum profilaktikos
program rengim ir j gyvendinim;
5) bendradarbiauja su apskrities savivaldybmis formuojant savivaldybi bendruomeni
sveikatos tarybas ir organizuojant j veikl;
6) statym nustatyta tvarka ir pagrindais teikia silymus Vyriausybei skelbti apskrities
teritorij ar jos dal pavojaus ar alos visuomens sveikatai rajonu;
7) turi kitus statym nustatytus galiojimus sveikatos prieiros klausimais.
Apskrities virininko galiojimai teritorij planavimo, statybos, statini naudojimo
prieiros ir paminklotvarkos klausimais
Apskrities virininkas:
1) organizuoja apskrities lygmens teritorij planavimo dokument rengim, dalyvauja j
derinimo procedroje;
2) kaupia ir tvarko teritorij planavimo duomen bank bei teritorij planavimo duomen
registr, teikia informacij kit lygi duomen bankams;
3) teikia informacij, ivadas ir pasilymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir
specialiesiems planams rengti;
4) nustatyta tvarka rengia slygas apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo
dokumentams;
5) nustatyta tvarka organizuoja savivaldybi teritorij planavimo, statini projektavimo,
statybos,statini pripainimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinsprieiros
vykdym; nustatyta tvarka iduoda statybos leidimus (iskyrus tuos, kuri idavimas
statym pavestas savivaldybs administracijos direktoriui);
6) nustatyta tvarka organizuoja teritorij planavimo prieir;

7) koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant geodezijos,

topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuojai
darb valstybins prieiros vykdym;
8) atlieka kultros vertybi ir paminkl apsaug, tvarko j apskait ir organizuoja
paminklotvarkos prieir;
9) atlieka apskriiai priskirt objekt statybos usakovo funkcijas;
10) atlieka ypating statini, taip pat valstybins reikms ir rizikos objektuose esani
statini naudojimo prieir Statybos statymo nustatyta tvarka.
Apskrities virininko galiojimai emtvarkos ir ems kio klausimais
Apskrities virininkas:
1) tvarko laisvos valstybins ems fond, iskyrus em, perduot valdyti savivaldybi
institucijoms;
2) gyvendina ems reform;
3) statym nustatyta tvarka organizuoja ems servitut nustatym ir ems naudojimo
valstybin reguliavim bei ems naudojimo valstybin kontrol;
4) koordinuoja, organizuoja ir gyvendina regionines kaimo pltros programas;
5) organizuoja melioracijos darb ir melioracijos statini naudojimo valstybins
prieiros atlikim;
6) parduoda ar kitaip perleidia privaion nuosavybn valstybin em, iskyrus
privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams ir valstybs nekilnojamajam turtui,
kuris teiss akt nustatyta tvarka trauktas Vyriausybs patvirtint atnaujinamo valstybs
nekilnojamojo turto sra ir perduotas Valstybs ir savivaldybi turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo statyme nustatytam valstybs nekilnojamojo turto
atnaujinimo organizatoriui patikjimo teise, priskirtus ems sklypus; atstovauja valstybei
paveldint em pagal statymus ar testament ir perleidiant privai em valstybs
nuosavybn, iskyrus atvejus, kai Valstybs ir savivaldybi turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo statyme nustatytas valstybs nekilnojamojo turto atnaujinimo
organizatorius veikia valstybs vardu sigyjant privai em valstybs nuosavybn, kai
privati em sigyjama valstybs nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;
7) sprendia ems pamimo visuomens poreikiams ir pagrindins tikslins ems
naudojimo paskirties keitimo klausimus.
Apskrities virininko galiojimai gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos
klausimais

Apskrities virininkas:
1) organizuoja veikl apskriiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant
kitas valstybs saugomas teritorijas (iskyrus rezervatus);
2) pagal savo kompetencij teikia pasilymus gamtos itekli naudojimo limitams
nustatyti;
3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicij projektus,
organizuoja, koordinuoja j gyvendinim;
4) pagal savo kompetencij organizuoja vandens telkini apsaugos zon ir pakrants
apsaugos juost tvarkym bei vandens telkini valdym;
5) pagal savo kompetencij atlieka valstybin mik bkls, naudojimo, atkrimo ir
apsaugos kontrol;
6) organizuoja ekologin vietim.
Apskrities virininko galiojimai kitais klausimais
Apskrities virininkas, nevirydamas savo galiojim:
1) nagrinja fizini bei juridini asmen pareikimus bei praymus ir priima dl j
sprendimus. Virininko sprendimai gali bti apsksti statym nustatyta tvarka;
2) analizuoja apskrities socialin, ekonomin ir ekologin bkl bei jos pokyius ir apie
tai pranea gyventojams;
3) registruoja visuomenini organizacij, kuri veikla apima daugiau kaip vienos
savivaldybs teritorij ir kuri buveins yra apskrities centre ar kitoje apskrities
teritorijoje esanioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovje, status;
4) kontroliuoja saugaus eismo priemoni valstybini program gyvendinim visoje
apskrities teritorijoje;
5) organizuoja stichini nelaimi, avarij padarini likvidavim, paiekos ir gelbjimo
darbus;
6) steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybs mones, valdo apskrii virininkams
perduot moni valstybei priklausanias akcijas;
7) Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinse
bendrovse ar udarosiose akcinse bendrovse, kuriose valstybei priklausani akcij
valdytojas yra Valstybs turto fondas ar kita valstybs institucija;

8) teikia Vyriausybei Apskrities administracini gin komisijos nari kandidatras, tarp

j - ir pirmininko kandidatr;
9) Regionins pltros statymo nustatyta tvarka vykdo region pltros institucijos
funkcijas;
10) kartu su savivaldybmis organizuoja apskrities informacins visuomens pltros
programos, kuri tvirtina regiono pltros taryba, rengim ir koordinuoja jos
gyvendinim.
Apskrities virininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos statymuose ir Vyriausybs
nutarimuose numatytus galiojimus.
Apskrities virininko teiss
Apskrities virininkas, vykdydamas jam priskirtus galiojimus, turi teis:
1) teikti pasilymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinms ir
tarpregioninms programoms rengti bei ivadas dl parengt valstybini ir tarpregionini
program projekt;
2) teikti pasilymus Vyriausybei ir kitoms valstybs valdymo institucijoms apskrities
raidos klausimais;
3) dalyvauti Vyriausybs posdiuose svarstant su apskrities virininko kompetencija
susijusius klausimus, taip pat apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij
struktrini padalini bei savivaldybi institucij posdiuose;
4) prireikus kviesti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij
struktrini padalini vadov pasitarimus ir jiems pirmininkauti;
5) gauti i kit valstybs valdymo ir apskrities savivaldybi institucij, moni, staig ir
organizacij informacij savo kompetencijos klausimais;
6) statym nustatytais atvejais imtis papildom priemoni gyventoj bei j turto
saugumui utikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti;
7) sudaryti ekspert komisijas jo kompetencijai priskirtiems klausimams analizuoti ir
ivadoms pateikti;
8) kooperuoti savivaldybi las numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti, kai
yra susitarta;
9) statym nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybs turtu;

10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus

renginius;
11) pagal savo kompetencij nustatyta tvarka palaikyti ryius su atitinkamomis usienio
valstybi region institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis.
Apskrities virininko santykiai su savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis
Apskrities virininkas, gyvendindamas jam priskirtas funkcijas ir vykdydamas Lietuvos
Respublikos statymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Vyriausybs nutarimus bei
kitus teiss aktus, bendradarbiauja su savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis,
joms pavaldiomis valdymo staigomis bei organizacijomis apskrityje.
Valstybs valdymo institucijos, steigtos apskrityje nra pavaldios apskrities virininkui.
ios staigos ir organizacijos privalo praneti apskrities virininkui apie savo veikl
apskrityje.
Apskrities virininkas pranea atitinkamai Lietuvos Respublikos Seimui ar Vyriausybei
apie valstybs valdymo institucij padalini apskrityje veikl ir sprendimus, jei jie
neatitinka Lietuvos Respublikos statym, Vyriausybs nutarim arba paeidia piliei
ar organizacij teises. Jei ginijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeiia j prims
valstybs valdymo institucijos padalinys ar auktesnioji valstybs valdymo institucija,
galutin sprendim priima Vyriausyb.
Apskrities virininko veiklos organizavimas
Apskrities virininkas jam priskirtoms funkcijoms gyvendinti formuoja administracij ir
jai vadovauja.
Apskrities virininko administracija yra juridinis asmuo, turi antspaud su Lietuvos
valstybs herbu ir apskrities pavadinimu.
Apskrities virininko administracijos struktr ir jos nuostatus tvirtina apskrities
virininkas pagal Vyriausybs patvirtintus apskrities virininko administracijos tipin
struktr ir jos tipinius nuostatus.
Apskrities virininko galiojimai administravimo srityje
Apskrities virininkas:
1) organizuoja administracijos darb ir atsako u jos veikl;
2) teikia Vyriausybei apskrities l smatos projekt;
3) Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria ir atleidia i pareig jam pavaldi
staig vadovus, administracijos departament, skyri ir padalini vadovus;

4) nevirydamas nustatyto metinio darbo apmokjimo fondo, tvirtina administracijos

pareigybi sra;
5) aukia region pltros tarybos pirmj posd ir vadovauja tarybos darbui, kol
taryba
Kai apskrities virininko nra, jo pareigas eina apskrities virininko pavaduotojas.

Kontroliniai klausimai:
1. Paaikinkite apskrities virininko funkcijas ir jo kompetencij.
2. Kokias inote apskrities virininko teises vieojo administravimo srityje?
3.Apskrities virininko veiklos organizavimo teisiniai pagrindai?

Lietuvos Respublikos savivaldybi institucijos

Savivaldybi institucijos, j sudarymas ir galiojimai
Savivaldybs institucijos atstovaujamoji institucija, tai yra savivaldybs taryba, ir
vykdomoji institucija, tai yra savivaldybs administracijos direktorius, turinios vietos
valdios ir vieojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybs institucijos yra
atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij gyvendinim bendruomens interesais.
Institucija, gyvendinanti savivaldos teis, yra savivaldybs taryba.
Savivaldybs tarybos priimtus teiss aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati
savivaldybs taryba. Kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimtus teiss
aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetencij savivaldybs taryba. Savivaldybs
administracijos direktorius ar kiti savivaldybs vieojo administravimo subjektai savo
priimtus norminius teiss aktus, kuriais gyvendinami statymai ir vykdomi Vyriausybs
nutarimai ar kiti teiss aktai (kuriais gyvendinamos valstybins (perduotos
savivaldybms) funkcijos), gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Jeigu
savivaldybs vieojo administravimo subjektai per statym nustatyt termin
nepanaikina ginijam normini teiss akt arba priima naujus Konstitucijos ar statym
neatitinkanius norminius teiss aktus, Vyriausybs atstovas nurodyt teiss akt
teistum skundia Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.
Savivaldybs taryba

Savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt

savivaldybs bendruomens atstov. Savivaldybs tarybos galiojimai prasideda, kai
pirmj posd susirenka irinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai pirmj posd susirenka
naujai kadencijai irinkti tarybos nariai.
Per du mnesius nuo pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio suaukimo
dienos turi bti irinktas savivaldybs meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai)
ir savivaldybs administracijos direktorius, sudaryta savivaldybs tarybos kolegija, jei
nusprendiama j sudaryti.
Jeigu naujai irinktos savivaldybs tarybos rinkim rezultatai pripainti negaliojaniais,
esamos savivaldybs tarybos galiojimai tsiasi iki savivaldybs tarybos, kuri bus irinkta
per pakartotinius rinkimus, pirmojo posdio arba tiesioginio valdymo laikino vedimo
savivaldybs teritorijoje.
Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas, savivaldybs taryba
netenka galiojim arba tarybos galiojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu
sustabdomi, jeigu savivaldybs taryba negali vykdyti savo galiojim dl aplinkybi,
susijusi su nepaprastosios padties vedimu savivaldybs teritorijoje.
Tarybos veiklos formos
Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina kolegialiai savivaldybs tarybos
posdiuose. Savivaldybs tarybos posdiams klausimus rengia savivaldybs tarybos
komitetai bei komisijos savo posdiuose, tarybos nari frakcijos ir grups pasitarimuose
ir savivaldybs administracija. Savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima
sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim.
Savivaldybs taryba ne reiau kaip vien kart per metus tarybos veiklos reglamente
nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybs gyventojams vie atlikto darbo ataskait.
Ataskait savivaldybs tarybos vardu pateikia meras.
Savivaldybs tarybos veikla tarp tarybos posdi tsiama savivaldybs tarybos
komitetuose bei tarybos nariams bendraujant su rinkjais.
Savivaldybs tarybos posdiai
Savivaldybs tarybos posdiai yra teisti, jeigu juose dalyvauja irinkt tarybos nari
dauguma.
Pirmj naujai irinktos savivaldybs tarybos posd aukia apygardos rinkim komisijos
pirmininkas ne anksiau kaip ankstesns kadencijos tarybos galiojim paskutin dien ir
ne vliau kaip prajus 7 kalendorinms dienoms nuo ankstesns kadencijos tarybos

galiojim paskutins dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu rinkimai vyko naujai steigtoje savivaldybje arba
savivaldybje, kurioje buvo vestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai
rinkimai Savivaldybi taryb rinkim statymo 85 straipsnyje numatytu atveju, ne
vliau kaip per dvi savaites po rinkim rezultat paskelbimo. iam posdiui
pirmininkauja apygardos rinkim komisijos pirmininkas. Apie pirmojo posdio
suaukimo laik ir viet apygardos rinkim komisijos pirmininkas ne vliau kaip prie 14
dien paskelbia per visuomens informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkim
komisijos pirmininkas naujai irinktos savivaldybs tarybos pirmojo posdio
nesuaukia, naujai irinktos savivaldybs tarybos nariai renkasi patys kit dien
pasibaigus iam terminui. iuo atveju posdiui pirmininkauja pagal ami vyriausias
tarybos narys.
Pirmajam ir kitiems naujai irinktos savivaldybs tarybos posdiams, iki bus irinktas
savivaldybs meras, pirmininkauja apygardos komisijos pirmininkas arba (jeigu jis
nesuauk posdio)vyriausias pagal ami tarybos narys. Pirmajame naujai irinktos
savivaldybs tarybos posdyje svarstomi du klausimai:
1) priimamas sprendimas dl savivaldybs administracijos direktoriaus (direktoriaus
pavaduotojo) atleidimo i pareig, nes baigsi jo galiojimai, ir pavedimo jam eiti
pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybs administracijos direktorius (direktoriaus
pavaduotojas) naujai kadencijai;
2) renkamas savivaldybs meras, gali bti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir
savivaldybs administracijos direktorius. Jeigu per pirmj posd meras neirenkamas,
savivaldybs taryba priima sprendim dl kito posdio datos. Jis turi vykti ne vliau
kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posdio, jam taip pat pirmininkauja
apygardos rinkim komisijos pirmininkas.
Kitus savivaldybs tarybos posdius prireikus, bet ne reiau kaip kas 3 mnesiai, aukia
meras, o kai jo nra, mero pavaduotojas. Posdiams pirmininkauja meras, o kai jo
nra, mero pavaduotojas. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posdyje nedalyvauja,
posdiui pirmininkauja ir visus posdyje priimtus dokumentus pasirao savivaldybs
tarybos paskirtas tarybos narys.
Savivaldybs taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendim projektais merui
pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, savivaldybs kontrolierius, savivaldybs
administracijos direktorius. Savivaldybs tarybos posdio darbotvark sudaro meras. Ji
gali bti papildyta ar pakeista savivaldybs tarybos sprendimu komiteto, komisijos,
frakcijos ir 1/3 dalyvaujani posdyje tarybos nari silymu.
Savivaldybs tarybos sprendimai priimami posdyje dalyvaujani tarybos nari bals
dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posdio pirmininko balsas.
Tarybos narys privalo nusialinti, kai sprendiami su juo ar jo eimos nariais ir

artimaisiais giminaiiais susij turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas
balsuojant galt sukelti viej ir privai interes konflikt.
Savivaldybs tarybos posdiai protokoluojami. Posdi protokolus ir savivaldybs
tarybos
sprendimus privalo pasirayti tam posdiui pirmininkavs meras arba jo pavaduotojas ar
kitas tarybos narys. Posdi protokolus turi pasirayti ir tarybos sekretorius, o jeigu jo
nra, administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybs
tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutart.Sprendim dl mero irinkimo
pasirao apygardos rinkim komisijos pirmininkas, pirmininkavs savivaldybs tarybos
posdiui.
Savivaldybs tarybos posdiai yra atviri. Posdio pirmininkas turi teis leisti posdyje
pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posdyje dalyvaujantiems asmenims leidiama
pasisakyti savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka.
Kai posdyje svarstomas su valstybs, tarnybos ar komercine paslaptimi susijs
klausimas, savivaldybs taryba gali nusprsti j nagrinti udarame posdyje.
Savivaldybs tarybos posdiuose svarstomi tik tie klausimai, dl kuri savivaldybs
tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendim projektai.
Ekstremali situacij atvejais meras turi teis pateikti savivaldybs tarybai svarstyti
klausim ir silyti priimti sprendim ne pagal nustatyt tvark.
Savivaldybs tarybos komitetai
Savivaldybs tarybos komitetai sudaromi savivaldybs tarybai teikiamiems klausimams
preliminariai nagrinti ir ivadoms bei pasilymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi
statym ir vykdomi savivaldybs tarybos, mero sprendimai.
Komitetai sudaromi i tarybos nari savivaldybs tarybos sprendimu. Kiekvienoje
savivaldybje privaloma sudaryti Kontrols komitet. Kontrols komitet eina vienodas
vis savivaldybs taryboje atstovaujam partij arba koalicij deleguot atstov skaiius.
Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcingo daugumos ir maumos atstovavimo
principo. Komitet ir j nari skaii bei galiojimus, iskyrus Kontrols komiteto,
nustato taryba. Komitet darbo tvarka nustatoma savivaldybs tarybos veiklos
reglamente.
Komitet, iskyrus Kontrols komitet, pirmininkus ir j pavaduotojus renkakomitet
nariai. Kontrols komiteto pirminink renka, o jo pavaduotoj Kontrols komiteto
pirmininko teikimu skiria savivaldybs taryba. Kontrols komiteto pirmininkas laikomas
irinktu, o jo pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu u tai balsuoja irinkt tarybos nari
dauguma.

Kontrols komitetas:
1) silo savivaldybs tarybai atleisti savivaldybs kontrolieri, kai yra Valstybs tarnybos
statyme nurodyti atleidimo i valstybs tarnybos pagrindai;
2) teikia savivaldybs tarybai ivadas dl savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs
kontrolieriaus tarnybos) veiklos rezultat;
3) svarstosavivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) veiklos
plano projekt ir teikia pasilymus dl io plano projekto papildymo ar pakeitimo,
savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iki einamj met sausio 15 d.
grina plano projekt savivaldybs kontrolieriui tvirtinti;
4) svarstosavivaldybs kontrolieriaus parengt ataskait dl jo (savivaldybs
kontrolieriaus tarnybos) veiklos plano vykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia
savivaldybs tarybai ivadas dl savivaldybs turto ir l naudojimo teistumo,
tikslingumo ir efektyvumo bei savivaldybs kontrolieriaus ir savivaldybs kontrolieriaus
tarnybosveiklos;
5) silo savivaldybs tarybai atlikti nepriklausom savivaldybs turto ir l naudojimo
bei savivaldybs veiklos audit, teikia savo ivadas dl audito rezultat;
6) periodikai (kart per ketvirt) svarsto, kaip vykdomas savivaldybs kontrolieriaus
(savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) veiklos planas, savivaldybskontrolieriaus ar savo
iniciatyva iklauso institucij, staig ir moni vadovus dl savivaldybs kontrolieriaus
(savivaldybs kontrolieriaus tarnybos) atlikto finansinio ir veiklos auditometu nustatyt
trkum ar teiss akt paeidim paalinimo, prireikus kreipiasi savivaldybs
administracijos direktori dl savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrolieriaus
tarnybos) reikalavim vykdymo;
7) dirba pagal savivaldybs tarybos patvirtint veiklos program ir kiekvien met
pabaigoje u savo veikl atsiskaito savivaldybs tarybai.
Komitetai pagal savo kompetencij priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybs
institucijos su j veikla susijusius komitet sprendimus privalo apsvarstyti ir praneti
komitetams apie priimtus sprendimus. Savivaldybs administracija, jos padaliniai,
savivaldybs biudetins ir vieosios staigos bei savivaldybs kontroliuojamos mons
su j veikla susijusius komitet sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus
praneti komitetams.
Komitet ir komisij darbe patariamojo balso teise savivaldybs tarybos veiklos
reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomens atstovai, ekspertai ir valstybs
tarnautojai.
Savivaldybs tarybos komisijos

Savivaldybs taryba savo galiojim laikui prie tarybos sudaro Administracin komisij.
i komisija nagrinja Administracini teiss paeidim kodekso jos kompetencijai
priskirtas administracini teiss paeidim bylas. Savivaldybs taryba ios komisijos
pirmininku mero teikimu skiria tarybos nar. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas
atlieka savivaldybs administracijos direktoriaus paskirtas valstybs tarnautojas, ios
funkcijos raomos jo pareigybs apraym.
statym nustatytais atvejais ar savivaldybs tarybos sprendimu gali bti sudaromos ir
kitos nuolatins (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams
nagrinti) komisijos. i komisij sudarymo tvark nustato savivaldybs tarybos veiklos
reglamentas, j veiklos nuostatus tvirtina savivaldybs taryba.
Savivaldybs tarybos sudarom komisij nariais gali bti savivaldybs tarybos nariai ir
valstybs tarnautojai bei gyvenamj vietovi bendruomeni atstovai.
Savivaldybs tarybos kolegija
Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i savivaldybs tarybos nari gali sudaryti
savivaldybs tarybos kolegij ir nustatyti jos nari skaii.
Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai). Kit
(neetatini) kolegijos nari kandidatras savivaldybs tarybai tvirtinti teikia meras.
Kolegijos nariais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai, kolegijos nariais negali bti
Kontrols komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrols komiteto nariai. Kolegijos
darbo tvark, posdi organizavimo tvark, kolegijos nari status, j tvirtinimo ir
kolegijos nario statuso praradimo procedr nustato savivaldybs tarybos veiklos
reglamentas. Kolegija ne reiau kaip kart per metus arba prireikus atsiskaito u savo
veikl savivaldybs tarybai.
Meras, mero pavaduotojas
Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka savivaldybs mer ir
mero silymu skiria vien ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybs vadovas.
Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Savivaldybs
taryba gali nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras
irinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis
savivaldybs tarybos nari dauguma. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis
nesudaroma.
Meras yra atskaitingas savivaldybs tarybai ir bendruomenei u savivaldybs veikl.
Kontroliniai klausimai:
1. Pakomentuokite savivaldybi taryb veiklos formas?

2. Savivaldybi taryb komitet galiojimai vieojo administravimo srityje?

3. Savivaldybi taryb komisij paskirtis ir udaviniai?
4. Savivaldybi taryb kolegij veiklos teisiniai pagrindai vieojo administravimo
srityje?
13 tema. Pilieiai ir usienieiai

i tema skirta istudijuoti piliei ir usieniei teisin administracin status, j

ypatumus, aptarti pagrindines piliei teises, laisves ir pareigas ir t.t.

Pagrindins piliei teiss ir laisvs bei pareigos vieojo administravimo srityje

Piliei teises bei pareigas apibria konstitucins normos (bendrasis teisinis statusas).
ias teises ir pareigas detalizuoja, konkretizuoja bei ipleia daugelis kit statym ir
postatymini akt, priklausani vairioms teiss akoms (specialusis teisinis statusas).
Svarb vaidmen ia vaidina administracins teiss normos, nes daugelis piliei teisi ir
pareig paprastai realizuojamos vieojo administravimo srityje, t. y. jas gyvendinant arba
ginant dalyvauja atitinkamos vieojo administravimo institucijos.
Pagrindins piliei teiss, laisvs ir pareigos pagal j pritaikymo srit:

Pagal turin gali bti skiriamos tokios piliei teisi grups:

1. Teis dalyvavim valstybiniame, vietos savivaldos valdyme, socialin-politin

aktyvum. (tai teiss valstybs, municipalin tarnyb, teis teikti silymus, nustatyta
tvarka gauti btinus dokumentus ir informacij, teis dalyvauti steigiant, steigti, dalyvauti
ir istoti i visuomenini susivienijim, ukirsti keli teiss paeidimams ir kt.)
2. Teis kompetenting valstybs institucij pagalb. (teis naudotis visuomeninmis
grybmis (bibliotekomis), gauti mokamas arba nemokamas paslaugas, gauti
organizacin, teisin, technin, medicinin ir kt. pagalb.)

3. Teis gynyb. Pagrindins jos formos skundai, iekiniai teismui, peticijos, btina
gynyba (pvz., teis nustatyta tvarka sigyti ir turti ginkl savigynai), savo teisi gynimas
administracinse institucijose (pvz., administracini gin nagrinjimo komisijose ir kt.).
Pareigos:
absoliuios (nepriklauso nuo koki nors konkrei aplinkybi, jos galioja visiems
slygins (kyla i teisini veiksm, kurie nukreipti joms gauti arba gyvendinti
(automobilio savininko, vairuoto pareigos) arba teiss paeidim (KET paeidimai ir kt.))
Usieniei administracinis teisinis statusas
Usienietis leidiamas Lietuvos teritorij, kai:
turi galiojant kelions dokument;
turi galiojani viz; - sprendimus dl vizos idavimo ir atsisakymo iduoti viz
skirtingais atvejais priima: Usienio reikal ministerija, diplomatins atstovybs ir
konsulins staigos usienyje, Valstybs sienos apsaugos tarnyba ( vidaus reikal ministro
kartu su usienio reikal ministro nustatytais atvejais), Migracijos departamentas;
Sprendim dl buvimo turint viz pratsimo priima vidaus reikal ministro galiotos
institucijos;
turi dokumentus, kuriuose nurodytas jo atvykimo tikslas, slygos, turimos pragyvenimo
los;
nra trauktas sra usieniei, kuriems draudiama atvykti al;
jo buvimas nesukelia grsms valstybs tvarkai ir moni saugumui;
Usienieiui gali bti apribota atvykimo al laisv statymo numatytais pagrindais;
Sprendim neleisti usienieio Lietuvos Respublikos teritorij priima Valstybs
sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos;
Jeigu usienietis pateikia praym suteikti prieglobst Lietuvos Respublikoje,
sprendim dl usienieio leidimo Lietuvos Respublikos teritorij priima Migracijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos;
Valstybs sienos apsaugos tarnyba kontroliuoja atvykstanius usienieius, usienieiai
atvyksta ir ivyksta tik per pasienio punktus;
Usienieiams gali bti iduodamas taip pat leidimas gyventi LR teritorijoje; Jie bna
dviej ri: leidimas laikinai gyventi ir leidimas nuolatos gyventi; Praymai ie
pateikaimi LR diplomatinei atstovybei arba konsulinei staigai usienyje;

Usienietis atvyks al arba gavs laidim gyventi turi praneti visas savo duomenis ir
atitinkamia, jei jos pasikeis, vidaus reikal ministro galiotai institucijai;
Be to apie pasikeitusius duomenis apie usieniet privalo pateikti ir tam tikros institucijos,
pvz.: vietimo staiga apie usienieio, turinio leidim laikinai gyventi, paalinim
arba pasitraukim i vietimo staigos;
Leidimas laikinai gyventi gali bti iduotas usienieiui, kuris ketina Lietuvoje dirbti,
usiimti teista veikla( registravo mon ir t.t.), mokytis, globos nustatymo atveju,
suteikiant papildom apsaug; Sprendim dl leidimo laikinai arba nuolat gyventi
primimo ir panaikinimo priima Migracijos departamentas;
Usienieiai gali gauti leidim dirbti, kurio idavimo slygas ir tvark nustato socialins
apsaugos ir darbo ministras, iduoda ir panaikina Darbo bira;
Usienietis turi teis prayti prieglobst, kur gali pateikti: Valstybs sienos apsaugos
tarnybai, teritorinei policijos staigai, usieniei registracijos centrui;
Usieniei registracijos centras staiga, skirta laikyti sulaikytus usienieius ir
apgyvendinti prieglobsio praytojus, atlikti tyrim dl centre sulaikyt ar apgyvendint
usieniei asmens tapatybs, atvykimo Lietuvos Respublik aplinkybi, tvarkyti j
apskait bei vykdyti usieniei isiuntim i Lietuvos Respublikos. Usieniei
registracijos centr steigia, reorganizuoja ir likviduoja vidaus reikal ministras.
Pabgli primimo centras socialines paslaugas teikianti biudetin staiga, skirta
apgyvendinti usienieius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir
nelydimus nepilnameius usienieius, bei gyvendinanti prieglobst gavusi usieniei
socialin integracij. Pabgli primimo centr steigia, reorganizuoja ir likviduoja
socialins apsaugos ir darbo ministras.
Lietuvos Respublikos valstybs institucijos ir staigos sprsdamos prieglobio praytoj
ir prieglobst gavusi asmen problemas, bendradarbiauja su Jungtini Taut vyriausiojo
pabgli komisaro valdyba;
LR Vyriausyb priima sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo usienieiams, kai
yra masinis usieniei antpldis ES;
Usienietis, kuris yra vienos i Europos Sjungos valstybs nars pilietis, gali atvykti
Lietuvos Respublik ir bti joje iki 3 mnesi per pus kalendorini met, skaiiuojant
nuo pirmosios atvykimo Lietuvos Respublik dienos, o toks usienietis, iekantis darbo
arba ketinantis usiimti teista veikla Lietuvos Respublikoje, gali bti Lietuvos
Respublikoje dar 3 mnesius.
ES valstybs nars pilietis, ketinantis gyventi LR privalo gauti Europos Bendrij
valstybs nars pilieio leidim gyventi( jei daugiau negu 3 mn.)

Socialins apsaugos ir darbo ministro galiota institucija ar staiga kartu su

savivaldybmis bei nevyriausybinmis organizacijomis organizuoja ir gyvendina
Lietuvos valstybs paramos teikim usieniei integracijai;
Policijos ar kitos teissaugos institucijos pareignas gali kreiptis teism dl usienieio
sulaikymo, teismas praym nagrinja Administracini byl teisenos statymo ir dl
usieniei teisins padties nustatymo statymo nustatyta tvarka;
Usienietis apylinks teismo sprendim sulaikyti j arba pratsti jo sulaikymo termin,
arba taikyti jam alternatyvi sulaikymui priemon turi teis apsksti Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui Administracini byl teisenos statymo nustatyta
tvarka. Skundas gali bti pateikiamas per Usieniei registracijos centr. Usieniei
registracijos centras usienieio skund perduoda Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
Sprendim dl usienieio pareigojimo ivykti i Lietuvos Respublikos pagal
kompetencij priima ir jo vykdym kontroliuoja policija ir Valstybs sienos apsaugos
tarnyba.
Usieniei duomenys yra registruojami Usieniei registre. Usieniei registr steigia
ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
Kontroliniai klausimai:
1. Paaikinkite kaip suprantate bendrj ir specialj administracinteisin status?
2. Kokias inote piliei teises ir pareigas pagal j pritaikymo srit? Pakomentuokite jas.
3. Paaikinkite kaip suprantate absoliuias ir slygines pareigas?
4. Kokias inote piliei teisi grupes pagal turin?
5. Usieniei administracinio teisinio statuso ypatumai?
14 tema. Valstybs tarnyba ir valstybs tarnautojai

Valstybs tarnyba teisini santyki, atsirandani gijus valstybs tarnautojo status,

jam pasikeitus ar j praradus, taip pat atsirandani dl valstybs tarnautojo vieojo
administravimo veiklos valstybs ar savivaldybsinstitucijoje ar staigoje gyvendinant
tam tikros valstybs valdymo srities politik ar utikrinant jos gyvendinimo
koordinavim, koordinuojant tam tikros valstybs valdymo srities staig veikl, valdant,
paskirstant finansinius iteklius ir kontroliuojant j panaudojim, atliekant audit,
priimant irgyvendinant teiss aktus, valstybs ir savivaldybi institucij ar
staigsprendimus vieojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teiss akt,

sutari ar program projektus ir teikiant dl j ivadas, valdant personal arba turint

vieojo administravimo galiojimusnepavaldi asmen atvilgiu, visuma.

Pagrindiniai valstybs tarnybos ir valstybs tarnautoj veiklos etikos principai

Lietuvos Respublikos valstybs tarnyba grindiama statym virenybs, lygiateisikumo,

lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u priimtus
sprendimusirkarjerosprincipais.
Valstybs tarnautoj veiklos svarbiausi etikos principai yra ie:
1) pagarba mogui ir valstybei. Valstybs tarnautojas privalo gerbti mog ir pagrindines
jo teises bei laisves, Konstitucij, valstyb, jos institucijas ir staigas, statymus, kitus
teiss aktus ir teism sprendimus;
2) teisingumas. Valstybs tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams
nepaisydamas j tautybs, rass, lyties, kalbos, kilms, socialins padties, religini
sitikinim bei politini pair, bti teisingas sprsdamas praymus, nepiktnaudiauti
jam suteiktomis galiomis ir valdia;
3) nesavanaudikumas. Valstybs tarnautojas privalo vadovautis visuomens interesais,
naudoti jam patikt valstybs ir savivaldybi turt, tarnybin informacij tik visuomens
gerovei, eidamas valstybs politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti
naudos sau, savo eimai, savo draugams;
4) padorumas. Valstybs tarnautojas privalo elgtis nepriekaitingai, bti nepaperkamas,
nepriimti dovan, pinig ar paslaug, iskirtini lengvat ir nuolaid i asmen ar
organizacij, galini daryti tak, kai jis eina valstybs politiko pareigas ar atlieka
tarnybines pareigas;
5) nealikumas. Valstybs tarnautojas privalo bti objektyvus, priimdamas sprendimus
vengti asmenikum;
6) atsakomyb. Valstybs tarnautojas asmenikai atsako u savo sprendimus ir atsiskaito
u juos visuomenei;
7) vieumas. Valstybs tarnautojas privalo utikrinti priimam sprendim ir veiksm
vieum, pateikti savo sprendim motyvus, o informacij gali riboti tik tuo atveju, kai tai
btina svarbiausiais visuomens interesais;
8) pavyzdingumas. Valstybs tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat
tobulti, bti nepriekaitingos reputacijos, tolerantikas, pagarbus ir tvarkingas.

Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos :

1) karjeros;
2) politinio (asmeninio) pasitikjimo;
3) staig vadov;
4) statutini.
Valstybs tarnautoj pareigybs yra trij lygi:
1) A lygio pareigybs, kurioms btinas auktasis universitetinis arba jam prilygintas
isilavinimas;
2) B lygio pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis neuniversitetinis
isilavinimas arba auktesnysis isilavinimas, arba iki 1995 met gytas specialusis
vidurinis isilavinimas;
3) C lygio pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis isilavinimas ir
gyta profesin kvalifikacija.
Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 20 kategorij.
Aukiausia - 20 kategorija, emiausia 1 kategorija.
Primimo valstybs tarnautoj pareigas reikalavimai:
Asmuo, priimamas valstybs tarnautojo pareigas, turi atitiktiiuos bendruosius
reikalavimus:
1) turti Lietuvos Respublikos pilietyb;
2) mokti lietuvi kalb;
3) bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 62 met ir 6 mnesi;
4) turti to lygio valstybs tarnautojo pareigoms eiti btin isilavinim.
Reikalavimas bti ne vyresniam kaip 62 met ir 6 mnesi netaikomas politinio
(asmeninio) pasitikjimo ir pakaitiniams valstybs tarnautojams.
valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo:

1) statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo,

nusikalstamos veikos valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar korupcinio pobdio
nusikalstamos veikos padarymo ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum;
2) kurio teis eiti valstybs tarnautojo pareigas yra atms teismas;
3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainysts ryiais susijs asmuo eina
valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje, jeigu jie
pagal einamas pareigas bt susij tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) statym nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu;
5) kuris yra statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos narys;
Taip pat, valstybs tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius
reikalavimus, nustatytus pareigybs aprayme.
karjeros valstybs tarnautojo pareigas priimama:
1) konkurso bdu;
2) be konkurso.
Asmuo, konkurso bdu priimamas karjeros valstybs tarnautojo pareigas,
egzaminuojamas ratu (testas) ir odiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine
lietuvi kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo
pareigybs aprayme nustatytas funkcijas, taip pat kit kalb, privalom tokioms
funkcijoms atlikti, mokjimas.
politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas priimama be
konkurso valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos pasirinkimu.
staig vadov pareigas priimama konkurso bdu, be konkurso ar statym
nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu.
Asmuo, konkurso bdu priimamas staigos vadovo pareigas, egzaminuojamas ratu
(testas) ir odiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine lietuvi kalba. Pokalbio
metu patikrinami asmens gebjimai atlikti valstybs tarnautojo pareigybs aprayme
nustatytas funkcijas,taip pat kit kalb, privalom tokioms funkcijoms atlikti, mokjimas.
Pakaitiniai valstybs tarnautojai priimami pareigas be konkurso.
Pakaitiniai valstybs tarnautojai priimami pareigas po konkurso karjeros valstybs
tarnautojo pareigas paskelbimo, iki io statymo nustatyta tvarka jas bus priimtas
karjeros valstybs tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mnesi laikotarpiui, taip pat
laikinai negalinio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs

tarnautojo pareigas, iki sugrta negaljs eiti pareig karjeros arba politinio (asmeninio)
pasitikjimo valstybs tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejmet laikotarpiui, iskyrus,
kai kiti statymai, tarptautins sutartys ar Europos Sjungos teiss aktai nustato galimyb
karjeros valstybs tarnautoj, kurio pareigas priimtas pakaitinis valstybs tarnautojas,
ilgesniam laikui perkelti kit darb.
Valstybs tarnautoj pareigos
Valstybs tarnautojai privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym;
2) bti lojals Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti mogaus teises ir laisves, tarnauti visuomens interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybs aprayme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas
uduotis;
5) laikytis statymuose ir kituose teiss aktuose nustatyt valstybs tarnautoj veiklos
etikos princip ir taisykli, vengti viej ir privai interes konflikto, nepiktnaudiauti
tarnyba;
6) laikytis valstybs ir savivaldybiinstitucij ir staig vidaus tvarkos taisykli;
7) teiss akt nustatyta tvarka teikti informacij apie savo tarnyb;
8) mokytis io Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka;
9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip,
negu nustato statymai ar kiti teiss aktai;
10) nesinaudoti valstybs ar savivaldybi nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
11) nedalyvauti su valstybs tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti
tarnybos(darbo) laiko kitiems tikslams, iskyrus kit darb, dirbam turint valstybs
tarnautoj pareigas primusio asmens leidim, jei tai netrukdys valstybs tarnautojui
tinkamai atlikti jo pareigybs aprayme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybs
tarybos nario pareig atlikim.
Valstybs tarnautoj teiss
Valstybs tarnautojai turi teis:
1) karjer valstybs tarnyboje pagal turim kvalifikacij. i teis garantuojama tik
karjeros valstybs tarnautojams;

2) gauti statym ir kit teiss akt nustatyt darbo umokest, taip pat gauti statym ir
kit teiss akt pagrindu nustatyt atlyginim:
a) u darb vis lygi rinkim, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) u darb pagal sutartis, sudarytas su rinkim, referendumo ir kitomis komisijomis
(tarybomis);
c) u teiss akt projekt rengim (jei i funkcija nenurodyta valstybs tarnautojo
pareigybs aprayme), kai jis yra paskiriamas rengti teiss akt projektus;
d) u darb atliekant savivaldybs tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba
tarnybos (darbo) laiku, jeigu u t darbo laik neturi bti mokamas valstybs tarnautojo
darbo umokestis;
3) mokym Valstybs tarnybos nustatyta tvarka u valstybs ir savivaldybi biudet
las;
4) atostogas;
5) valstybinio socialinio draudimo pensij, socialines ir kitas garantijas;
6) streikuoti, iskyrus valstybs tarnautojus, einanius valstybs ar
savivaldybsinstitucijos ar staigospadalinio vadovo ar auktesnes pareigas;
7) bti profesini sjung, organizacij ar susivienijim nariais, taip pat politini partij
ar organizacij nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, iskyrus valstybs tarnautojus,
atliekanius savivaldybs tarybos nario pareigas, dalyvauti politinje veikloje.
8)Teis atkurti karjeros valstybs tarnautojo status Vyriausybs nustatyta tvarka grti
eitas arba, jeigu nra galimybs, kitas tos paios kategorijos karjeros valstybs tarnautojo
pareigas toje paioje ar kitoje valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje ir teis
atkurti staigos vadovo (iskyrus staigos vadov, priimam pareigas politinio
(asmeninio) pasitikjimo pagrindu ar statymo nustatytai kadencijai) status
Vyriausybs nustatyta tvarka grti eitas arba, jeigu nra galimybs, kitas tos paios
kategorijos staigos vadovo (iskyrus staigos vadov, priimam pareigas politinio
(asmeninio) pasitikjimo pagrindu ar statymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje
valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje turi diplomat sutuoktiniai, kurie
atsistatydino savo noru i karjeros valstybs tarnautojo arba staigos vadovo pareig dl
ivykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti usienyje. ie asmenys turi teis atkurti
karjeros valstybs tarnautojo status arba staigos vadovo status per 3 mnesius po
sutuoktinio perklimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mnesius nuo praymo atkurti
karjeros valstybs tarnautojo status arba staigos vadovo status pateikimo dienos, jeigu
toks praymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perklimo laikotarpiui.

Teis atkurti statutinio valstybs tarnautojo status Vyriausybs ar jos galiot

institucij nustatyta tvarka grti eitas arba, jeigu nra galimybs, kitas statutinio
valstybs tarnautojo pareigas toje paioje arba kitoje valstybs institucijoje ar staigoje,
kurioje pareigas einani statutini valstybs tarnautoj status reglamentuoja
atitinkamas statutas arba Diplomatins tarnybos statymas, turi buv statutiniai
valstybs tarnautojai, statuto arba Diplomatins tarnybos statymo nustatyta tvarka
atsistatydin savo noru ir paskirti dirbti tarptautinje institucijoje arba usienio valstybs
institucijoje, taip pat buv statutiniai valstybs tarnautojai, atsistatydin savo noru i
pareig ir ivyk kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba irinktais darbui
usienyje. Jei statutai arDiplomatins tarnybos statymas nenustato kitaip, ie asmenys
turi teis atkurti statutinio valstybs tarnautojo status per 3 mnesius nuo darbo
tarptautinje institucijoje arba usienio valstybs institucijoje pabaigos arba per 3
mnesius po sutuoktinio perklimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mnesius nuo
praymo atkurti statutinio valstybs tarnautojo status pateikimo dienos, jeigu toks
praymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perklimo laikotarpiui.
statymai gali nustatyti ir kit valstybs tarnautoj teisi.
Valstybs tarnautoj kvalifikacins klass
Valstybs tarnautoj kvalifikacins klass yra trys; aukiausia yra pirma, emiausia
treia kvalifikacin klas.
Priimant valstybs tarnautojus pareigas, vertinimo bdu jiems gali bti suteikiama treia
kvalifikacin klas
Valstybs tarnautoj ir j tarnybinsveiklos vertinimas
1. Valstybs tarnautojo ir jo tarnybins veiklos vertinimo tikslas vertinti staigos
vadovo, karjeros valstybs tarnautojo ar pakaitinio valstybs tarnautojo, priimto karjeros
valstybs tarnautojo pareigas, tarnybins veiklos rezultatus bei kvalifikacij.
2. Karjeros valstybs tarnautojo tarnybin veikl per kalendorinius metus ir prajus
vieneriems tarnybos metams nuo pakaitinio valstybs tarnautojo primimo ir kiekvienais
kitais tarnybos metais (iskyrus, kai primimo pareigas laikotarpis yra trumpesnis)
pakaitinio valstybs tarnautojo tarnybin veikl vertina tiesioginis valstybs tarnautojo
vadovas, staigos vadovo tarnybin veikl vertina valstybs tarnautoj pareigas
priimantis asmuo ar jo galiotas asmuo. Kiekvien kalendorini met pabaigoje arba
prajus vieneriems pakaitinio valstybs tarnautojo tarnybos metams tiesioginis valstybs
tarnautojo vadovas arba valstybs tarnautoj pareigas priimantis asmuo ar jo galiotas
asmuo valstybs tarnautojo tarnybin veikl vertina arba labai gerai, arba gerai, arba
nepatenkinamai. Jei valstybs tarnautojo tarnybin veikla vertinama labai gerai arba
nepatenkinamai, valstybs tarnautoj vertina vertinimo komisija. Vertinimo komisija
vertina valstybs tarnautoj ir tais atvejais, jei jo tarnybin veikla vertinama gerai dvejus
metus i eils ir yra valstybs tarnautojo praymas j vertinti vertinimo komisijoje.

3. Karjeros valstybs tarnautoj ir pakaitin valstybs tarnautoj vertina valstybs ar

savivaldybs institucijos ar staigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. staigos
vadovus, vidaus audito tarnybos vadovus bei auditorius, vertinimo komisijos narius ir
1820 kategorij valstybs tarnautojus vertina valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas
atliekanios staigos vadovo sudaryta vertinimo komisija. Valstybs tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekanios staigos vadovas vertinimo komisij sudaro i skirting valstybs ar
savivaldybi institucij ar staig valstybs tarnautoj. Savivaldybs kontrolieri, vidaus
audito tarnybos vadov, auditorius ir savivaldybs institucij ar staig valstybs
tarnautoj vertinimo komisijos narius vertina savivaldybs tarybos sudaryta vertinimo
komisija.
4. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams. Vertinimo komisija susideda i 5 arba
7 valstybs tarnautoj. Jei valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje veikia
profesin sjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi bti valstybs ar savivaldybs
institucijoje ar staigoje veikianios profesins sjungos atstovas.
5. Valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo apie bsim valstybs tarnautojo
vertinim ne vliau kaip prie 10 darbo dien iki vertinimo pradios pranea valstybs
tarnautojui ir valstybs tarnybos tvarkymo funkcijas atliekaniai staigai. Valstybs
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanios staigos vadovas arba jo galiotas valstybs
tarnautojas gali dalyvauti valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos vertinimo
komisijos darbe ios komisijos nario teismis.
6. Vertinimo komisija gali vertinti valstybs tarnautoj arba labai gerai, arba gerai, arba
nepatenkinamai. Vertinimo komisija turi teis pakviesti dalyvauti savo posdyje
vertinamo valstybs tarnautojo tiesiogin vadov.
7. Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj labai gerai, valstybs tarnautoj
pareigas primusiam asmeniui silo:
1) suteikti valstybs tarnautojui trei arba auktesn kvalifikacin klas;
2) perkelti karjeros valstybs tarnautoj auktesnes pareigas;
3) palikti t pai (aukiausi) kvalifikacin klas ir gaunam pried u kvalifikacin
klas, jei toje valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje nra galimybs pasilyti
auktesni pareig.
8. Vertinimo komisija, vertinusi valstybs tarnautoj nepatenkinamai, valstybs
tarnautoj pareigas primusiam asmeniui silo:
1) tobulinti valstybs tarnautojo kvalifikacij;
2) suteikti valstybs tarnautojui emesn kvalifikacin klas arba panaikinti trei
kvalifikacin klas;

3) perkelti karjeros valstybs tarnautoj emesnes pareigas;

4) atleisti valstybs tarnautoj i pareig, jei du kartus i eils jis vertintas
nepatenkinamai.
9. Valstybs tarnautojui, kurio tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas vertino gerai,
paliekama ta pati kvalifikacin klas.
10. Valstybs tarnautojui, kurio tarnybin veikl tiesioginis jo vadovas vertino labai
gerai, bet vertinimo komisija taip nevertina, paliekama jo turta kvalifikacin klas.
11. Kai ikyla abejoni dl staigos vadovo ar karjeros valstybs tarnautojo tarnybins
veiklos rezultat arba yra valstybs tarnautojo raytinis praymas perkelti auktesnes
pareigas, tiesioginio valstybs tarnautojo vadovo raytiniu motyvuotu pasilymu ir
valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimu (sakymu) gali bti neeilinis
valstybs tarnautojo vertinimas. Be to, neeilinis valstybs tarnautojo vertinimas gali bti
ir tuo atveju, kai yra valstybs tarnautojo tiesioginio vadovo pasilymas suteikti valstybs
tarnautojui trei arba auktesn kvalifikacin klas. Neeilinis valstybs tarnautojo
vertinimas gali bti ne anksiau kaip prajus 6 mnesiams nuo eilinio valstybs
tarnautojo vertinimo dienos.
12. Nias ar krtimi maitinanias valstybs tarnautojas vertinimo komisija vertina tik j
praymu.
13. Valstybs tarnautoj pareigas primusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo
komisijos pasilymus, gali bti skundiami Administracini byl teisenos statymo
nustatyta tvarka.
14. Valstybs tarnautoj kvalifikacini klasi suteikimo tvark, taip pat valstybs
tarnautoj tarnybins veiklos vertinimo kriterijus ir valstybs tarnautoj vertinimo tvark
nustato
Valstybs tarnautoj skatinimas ir atsakomyb
Valstybs tarnautojai skatinami:
1) padka;
2) vardine dovana;
3) vienkartine pinigine imoka Vyriausybs nustatyta tvarka.
3. U ypatingus nuopelnus valstybs tarnybai valstybs tarnautojai gali bti teikiami
valstybs apdovanojimui gauti.

4. Apie valstybs tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybs apdovanojimus raoma

valstybs tarnautojo asmens byl.
Valstybs tarnautoj atsakomyb :
Valstybs tarnautojai u tarnybinius nusiengimus traukiami tarnybinn atsakomybn. U
valstybs ir savivaldybsinstitucijai ir staigaipadaryt materialin al valstybs
tarnautojai traukiami materialinn atsakomybn.
Valstybs tarnautoj atleidimas i pareig
Valstybs tarnautojas atleidiamas i pareig, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybs kontrolierius, savivaldybs kontrolieriaus tarnybos valstybs tarnautojas
ar savivaldybs administracijos valstybs tarnautojas pradeda eiti tos paios savivaldybs
tarybos nario pareigas arba apskrities virininkas, jo pavaduotojas ar Vyriausybs atstovas
pradeda eiti savivaldybs tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietyb;
4) per Valstybs tarnybos statymo pakeitimo statymo gyvendinimo statyme nustatyt
termin negyja einamoms pareigoms btino isilavinimo;
5) statym nustatytais atvejais pasibaigia staigos vadovo kadencija;
6) pasibaigia pakaitinio valstybs tarnautojo primimo laikas arba valstybs tarnautojui
sueina 62 metai ir 6 mnesiai ar baigiasi jo tarnybos pratsimo terminas, arba baigiasi
politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas primusio valstybs
politiko ar kolegialios valstybsinstitucijos galiojimai;
7) politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas praranda pareigas j
primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos pasitikjim arba kai
pasibaigia jo paskyrimo pareigas terminas;
8)paaikja, kad stodamas valstybs tarnyb jis pateik suklastotus dokumentus arba
nuslp ar pateik tikrovs neatitinkanius duomenis, dl kuri negaljo bti priimtas
valstybs tarnautojo pareigas;
9) valstybs tarnautojo pareigyb panaikinama;
10) vertinimo komisija du kartus i eils valstybs tarnautoj vertino nepatenkinamai ir
silo atleisti i pareig arba kai, vertinus pakaitinio valstybs tarnautojo, priimto
karjeros valstybs tarnautojo pareigas, tarnybin veikl, priimamas sprendimas j atleisti
i pareig;

11)valstybs tarnautojas, atleistas i privalomosios pradins karo tarnybos arba

alternatyviosios krato apsaugos tarnybos, per ilgesn negu 2 mnesi termin negrta
eitas pareigas;
12) teiss akt nustatyta tvarka nustatoma, kad dl negalumo ar darbingumo netekimo
valstybs tarnautojas negali eiti pareig;
13)valstybs tarnautojasstatym nustatyta tvarka netenka specialios teiss, susijusios su
jo tiesiogini pareig atlikimu;
14)paskirta tarnybin nuobauda atleidimas i pareig;
15) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausm u sunk ar labai sunk
nusikaltim, nusikalstam veik valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams ar
korupcinio pobdio nusikalstam veik arba bausm, dl kurios jis negali eiti savo
pareig.
15 tema. Nevyriausybins organizacijos

i tema skirta isiaikinti nevyriausybini organizacij sampratai,

administraciniam teisiniam statusui nustatyti, taip pat siekiama sigilinti
Nevyriausybini organizacij ris skirtingose teiss tradicijose, taip pat aptariama
nevyriausybini organizacij sistema Lietuvoje ir t.t.

Nevyriausybini organizacij samprata. Nevyriausybin organizacija (toliau NVO) yra

laisva moni valia kurta pilietin organizacija, kuri tarnauja visuomens ar jos grupi
interesams tenkinti, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo, kaip partijos, valstybs
valdyme.
Pavadinimas nevyriausybin organizacija susiformavo, veriant i angl kalbos
kategorij non governmental organization .
Nors vartojamasis terminas turi politologin poirio aspekt, jo vartojimo sritis yra labai
plati ir jis tampa populiariu kasdieninje kalboje. Deja, kokias konkreiai organizacijas
apima terminas nevyriausybin organizacija, neaiku. Btent dl savo neapibrtumo
jis yra labai kritikuojamas, ypa teisinink bendruomenje. Norint suvokti, k reikia
nevyriausybin organizacija, pirmiausi tenka isiaikinti, kas yra vyriausybin. Taiau
isiaikinus pasirodys, kad termin vartojantys asmenys nekalba apie visas organizacijas,
kurios nra sukurtos vieosios valdios institucij, o tik apie j dal. Nevyriausybinmis
organizacijomis nevadinami privataus verslo subjektai mons, nors gramatikai
nagrinjant svok, jos turt bti apimtos. Todl naudojamas kitas privai

organizacij terminas. Nepaisant savo neapibrtumo, nevyriausybins organizacijos

terminas yra paplits tiek Lietuvoje, tiek kitose Vakar alyse.
Termino nevyriausybin organizacija prasm yra nuoroda pagrindin atsiribojim ne
tik nuo valstybini institucij, bet ir nuo moni, politini partij, profesini sjung ir
religini bendrovi. Taigi, nors sakoma nevyriausybin, omenyje turima
nepolitin, nereligin, ne pelno vienu metu. Beje, tokia termino interpretacija yra
tik viena i galim. Pagal kitas interpretacijas profesins sjungos, religins
organizacijos laikomos nevyriausybinmis organizacijomis .
Gana plaiai pastaruoju metu pradtas vartoti treiojo sektoriaus terminas, kuris
remiasi organizacij suskirstymo tris sektorius koncepcija: pirmasis valdia, savivalda
bei j institucijos, antrasis privataus verslo subjektai, treiasis nevyriausybins
organizacijos. Taigi, NVO yra treiojo sektoriaus organizacijos.
Termino ne pelno organizacija, kuris labiausiai mgiamas teisinink, vartojimas taip
pat susijs su tam tikromis problemomis. Teigiamas io termino bruoas yra tai, kad jis
visikai nenurodo organizacijos veiklos kryptingum, o tik aikiai apibriamus
veiksnius. Bet tokia organizacija gali bti priskirta vienai i dviej grupi ir pavadinta
arba pelno, arba ne pelno organizacija.
Teorijoje sumaities nea, k laikyti ne pelno organizacijos pagrindiniu bruou: pelno
neskirstymo princip ar pelno nesiekimo princip. Angl kalboje priklausomai nuo io
principo atskiriami du terminai non-profit organization ir non-for-profit
organization. Lietuvi kalboje terminai ne pelno organizacija ir pelno nesiekianti
organizacija taip pat turi panaum. Taiau tiek lietuvi, tiek angl kalbose ios dvi
svokos daniausiai suprantamos kaip sinonimai.
Painiava dl ne pelno organizacijos termino atsiranda dl teisinio reglamentavimo.
Lietuvoje sukurta daugyb organizacij ri, kurios pagal savo esm ir tikslus yra ne
pelno organizacijos, taiau nra taip vadinamos teisje. Teisinje kalboje termino prasm
paprastai suvokiama kaip organizacija, kuri kaip ne pelno vardinta teisje ir kuri negali
duoti jokios kapitalo gros, o susidars teigiamas veiklos rezultatas (pelnas) jokiais
atvejais negali bti paskirstytas. Pelno siekianios organizacijos tikslas, atvirkiai, yra
pelno siekimas, o teigiamas veiklos rezultatas yra teista dto organizacij kapitalo
gra. Taiau yra organizacij, kurios statymu nevardintos kaip pelno siekianios, o
savo statuose sivardinusios kaip ne pelno arba pelno nesiekia ir neskirsto be jokio
raytinio sipareigojimo. Plaija prasme tai yra ne pelno organizacijos, taiau formaliai
teisikai ne.
Du iuo metu Lietuvoje plaiausiai vartojami terminai aptariam organizacij grupei
apibudinti yra nevyriausybins organizacijos ir ne pelno organizacijos . Jie i
dalies apima vienas kit: visos ne pelno organizacijos, iskyrus valstybines, gali bti
vadinamos nevyriausybinmis, o visos nevyriausybins organizacijos, iskyrus tas, kurios
gali skirstyti peln, - ne pelno.

mons, kurdami ne pelno organizacijas, siekia patenkinti kultrinius, dvasinius,

sportinius, religinius bei kitus tikslus, kurie visuomens ir valstybs pripastami kaip
nematerialiniai. Kaip privataus verslo organizacijos padeda gyvendinti pelno siekim,
taip ir nevyriausybins organizacijos galina efektyviau pasiekti isikelt tiksl.
iuo metu Lietuvoje turime apie 6000 nevyriausybini ne pelno organizacij. J skaiius
kasmet auga. Kita vertus nemaai organizacij nustoja veikusios, tampa
neveiksmingomis, kartais tarnauja pavieni moni ar grupi savanaudikiems tikslams
gyvendinti ir pan.
Nevyriausybini organizacij rys skirtingose teiss tradicijose. Nevyriausybins
organizacijos savo teisine forma nra vienalyts. NVO sektoriuje itin irykja
visuomeni savitumai, ir ne pelno organizacij sistema kiekvienoje valstybje yra
unikali. Nepaisant to, kiekviena i teiss tradicij turi bding visose jai priklausaniose
alyse NVO sistemos tvirtinim teisje.
Anglijoje, JAV ir kitose bendrosios teiss alyse nra tradicijos grietai skirstyti
nevyriausybines organizacijas pagal j teisin form. Tai nereikia, kad ia visos NVO
yra vienodos, nes:
statyme numatyti kai kurie atskir ne pelno organizacij ri iskyrimai, pavyzdiui,
JAV yra iskirtos NVO, turinios narius ir j neturinios, taip pat vieosios naudos,
grupins naudos bei religins organizacijos;
statym nuostatos danai yra gana bendros ir formuluoja daugiau elgesio principus, o ne
konkreias taisykles, arba dispozityvins ir nustato tik variant, kuris gali bti pakeistas
privaiu sprendimu, todl net tos paios ries organizacijos nustatyt princip rmuose
yra labai skirtingos;
apie NVO kalba daugiausiai mokesi statymai, o organizavimosi forma maai aptarta.
Kontinentins teiss tradicijos alims (kontinentin Europos dalis, Piet Amerika ir kt.)
bdinga tai, jog rykiai iskiriamos dvi NVO rys: asociacijos, kurios yra organizuotos
asmenins narysts pagrindu, bei fondai, kurie remiasi turtiniu nau. Toks atskyrimas
bdingas ir Lietuvai. Reglamentuojant nevyriausybines organizacijas, kontinentins teiss
alyse bdinga didesn statym gausa bei grietesni apribojimai. ia NVO paprastai turi
maiau galimybi savo nuoira nusistatyti vidin struktr, priimti netradicinius
sprendimus.
Kontinentins teiss tradicijos alyse yra rykus atskyrimas tarp ne pelno organizacij,
kuri vidin struktra paremta turtiniais naais, ir ne pelno organizacij, kuri vidin
struktra paremta naryste. Apibendrintai pirmosios ries organizacijos vadinamos
fondais angl. foundations), o antrosios ries asociacijomis (angl. asociations).
Fondai neturi nari, bet turi steigjus, savininkus, dalininkus, t.t., kurie yra prisidj prie
organizacijos tolesnio gyvavimo. Anglo saks teiss tradicijos alyse institut atstoja

patikjimo santykiai, kai asmuo (asmenys) patiki kam nors turt, kuris turi bti
naudojamas i anksto nustatytais tikslais. Asociacijos nariai gali turti labai plaius
sipareigojimus asociacijai. Taiau daniausiai jie apsiriboja pareiga mokti nario mokest
ir laikytis stat.
Kontinentins teiss tradicijos alyse NVO, remiantis iuo skirstymu, yra tvirtinamos
fond ir asociacij statymais. Lietuvoje ias ris atitinka ne viena, o daugiau teisini
organizavimosi form.
Jei skirstymas naryste ir turtu paremtas organizacijas labiau bdingas kontinentins
teiss tradicijai, tai vieosios naudos (angl. public benefit) ir grupins naudos ( angl.
mutual benefit) organizacij atskyrimas bendrosios teiss tradicijai.
Vieosios naudos organizacij tikslas yra visai visuomenei naudingi tikslai, siekiami
altruistikai. Tuo tarpu grupins naudos organizacijos yra sukurtos tam, kad patenkint
specifinius tam tikros moni grups poreikius, t.y. organizacija veikia savo nari naudai.
Praktikoje veikianios organizacijos kakuria dalimi yra vieosios naudos, kakuria
grupins naudos. Esant tokiam persipynimui, is skirstymas yra daugiau susijs ne su
organizacijos esme, o su jos mokestiniu statusu. Vieosios naudos organizacijoms prasta
suteikti daugiau lengvat, o kartu nustatyti daugiau apribojim bei vieumo reikalavim
nei grupins naudos organizacijoms. Lengvatinis statusas usitarnaujamas per tam tikr
laik ir suteikiamas individualiai, o tos vieosios naudos organizacijos, kurios status
gijo, vardijamos kaip filantropins ( angl. charities).
Skirstymas vieosios naudos ir grupins naudos organizacijas Lietuvos teisje nra
pritaikytas. Nors kartais girdimi samprotavimai, kad, pavyzdiui, asociacijos yra skirtos
j nari poreikiams tenkinti, todl yra grupins naudos organizacijos, o visuomenins
organizacijos siekia vie tiksl, todl yra vieosios naudos organizacijos, teisje tai
netvirtinta. Net vie ar grupini tiksl deklaravimas statuose joki teisini pasekmi
nesukelia.
Nevyriausybini organizacij sistema Lietuvoje. Atkrus nepriklausomyb, atsirado
poreikis steigti vairias NVO ris, o galiojantis visuomenini organizacij
reglamentavimas buvo per siauras, ukertantis keli daugeliui iniciatyv. Perjim prie
sistemos, kuri egzistuoja iandien, pradjo Visuomenini organizacij statymas, priimtas
1995 m. vasario 2 d. is statymas demokratizavo visuomenini organizacij teisin
reglamentavim, taiau negalino steigti kitoki NVO ri. Naujo ne pelno organizacij
teisinio reglamentavimo gyvendinimas sustojo, jo krimas yra pavyzdys nepavykusio
bandymo racionalizuoti teisin reglamentavim. Dar 1994 m. gale toks tikslas buvo
ikeltas ir Vyriausyb paved tuometinei Ekonomikos ministerijai parengti Ne pelno
organizacij projekt. Deja, ias organizacijas reglamentuoti vienu bendru statymu
atsisakyta. Vietoj to buvo parengti ir 1996 m. priimti Asociacij, Labdaros ir paramos
fond bei Viej staig statymai. ios organizacijos ir jau mintos visuomenins
organizacijos tapo Lietuvos NVO sistemos pagrindu. Primus iuos statymus, buvo
minimaliai patenkinti Lietuvos NVO veiklos reguliavimo poreikiai. Daugelis NVO
ekspert akcentavo, kad tikslinga nustatyti pagrindines i organizacij vystymo

strategines nuostatas. Vienas i toliausiai paengusi NVO veiklos reguliacini

projekt, parengtu 2001 m. yra gavs Lietuvos Respublikos nevyriausybini
organizacij pltros statymo projekto form. Jis numato reglamentuoti valstybs ir
savivaldybi politikos nevyriausybini organizacij klausimais gyvendinim, valstybs
ir savivaldybi institucij bendradarbiavim su nevyriausybinmis organizacijomis ir
kitas nevyriausybini organizacij veiklos slygas, stiprinanias nevyriausybini
organizacij pltr. i pltra siejama su tam tikr nevyriausybini organizacij program
gyvendinimu tarptautinio bendradarbiavimo, mogaus teisi apsaugos, maum
integracijos, kultros, religini ir etini vertybi puoseljimo, vietimo, mokslo ir
profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialins apsaugos ir
darbo, sveikatos prieiros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teistvarkos,
nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir bsto pltros, autori
teisi ir gretutini teisi apsaugos, aplinkos apsaugos, kitose visuomenei naudingomis ir
nesavanaudikomis pripastamose srityse. statymo projektas savo konceptualumu labiau
atitinka ilgalaiks strategins programos parametrus, ir tai matyti yra jo ilgo diskutavimo
problema. Nuosaikiu reglamentavimo ingsniu nustatant NVO teisin, vadybin ir
ekonomin statusus, tapo 2004 m. priimtas Lietuvos Respublikos asociacij statymas[1].
Jis apm iki tol galiojusi Visuomenini organizacij ir Asociacij statym reguliacines
sritys, pagal Lietuvos Respublikos CK nuostatas nustat asociacij, kaip viej juridini
asmen, subjektikumo dimensijas. Bendriausi pagrindiniai dabartiniai asociacij,
labdaros ir paramos fond bei viej staig bruoai yra ie:
Asociacija savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis
asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos nari veikl, atstovauti asociacijos nari
interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali
atsispindti jos veiklos kryptis: asociacija, visuomenin organizacija,
susivienijimas, konfederacija, sjunga, draugija ir pan.
Labdaros ir paramos fondai [2] Lietuvos teisje ir NVO sistemoje turi kiek kitoki
prasm, nei tai prasta Vakar alyse. Paprastai fondas reikia tik organizavimosi form,
kuomet paskiriant kakok turt steigiamas teiss subjektas, neturintis nari, o jo
valdymas remiasi steigjais ar kitaip vardintais savininkais. Lietuvos statymas,
apibrdamas, k gali daryti fondas, nenumato fondui jokios kitos veiklos, iskyrus
labdar ir param. Kita vertus, labdaros teikimu negali usiiminti kitos ne pelno
organizacijos. Taigi, fondai kaip atskira NVO ris Lietuvoje iskirta ne tiek dl
organizavimosi bdo, kiek dl veiklos pobdio. Fondo steigju galima tapti dviem
bdais:
a) neant arba sipareigojant neti turt ar teikti paslaugas fondo steigimo metu;
b) fondo vlesniam rmjui suteikiant steigjo teises.
Labdaros ir paramos fondams yra nustatysi gana grieti rmai, kaip turi bti organizuotas
jo valdymas. Nustatyti papildomi valdymo organai: steigj susirinkimas, valdyba ir
taryba, kuri funkcijos yra analogikos asociacijos valdymo organams;

Vieoji staiga [3] tai turto pagrindu sukurta ne pelno organizacija, turinti dalininkus
( arba savinink), siekianti visuomenei nauding tiksl, galinti usiimti bet kokia kitais
statymais nedraudiama veikla. Pagrindinis vieosios staigos skiriamasis bruoas nuo
kit nevyriausybini organizacij yra jos organizavimas na registruojam kapital
pagrindu. Vieoji staiga privalo turti kapital, sudaryt i dali. Vieosios staigos
dalininkai turi nuosavybs teis ne viej staig, o dalinink kapitalo dal. Nors
statyme tai suformuluota itin netiksliai, dalinink (savininko) santykis su vieja staiga
yra toks pats, kaip akcins bendrovs akcininko santykis su paia akcine bendrove.
Vieosios staigos dalininkai (savininkas) i esms turi tas paias teises, kaip ir akcins
bendrovs akcininkai, iskyrus tai, kad negalima skirstyti vieosios staigos gauto pelno,
t.y. negalimi jokie dividendai. Lietuvoje i vis pagrindini ne pelno organizacij tik
vieosios staigos gali usiimti kine veikla tomis paiomis slygomis, kaip ir mons,
gali sudaryti sutartis, teikti mokamas paslaugas, gaminti produkcij bei nustatyti jos
kain.
Taip pat egzistuoja daugyb tam tikr organizacij, kurios yra skirtos veiklai tam tikrose
siauresnse srityse, pavyzdiui, meno krj organizacijos, pramons, prekybos ir amat
rmai, bibliotekos, muziejai, vietimo staigos, mokslo ir studij institucijos, religins
bendrijos, profesins sjungos ir kitos organizacijos, kurios veikia tik pagal joms skirt
statym. Paprastai ie specials statymai ne pelno organizacijoms suteikia daugiau teisi
ir nustato maiau apribojim. domiausiai specifini organizacij kontekste atrodo
muziejai ir bibliotekos. I principo tai turt bti nuosavybs teisi objektas, bet Muziej
statymas[4] ir Bibliotek statymas[5] nustato io turto teises, tarp kuri yra teis turti
sskaitas, nustatyti savo vidaus struktr, naudotis ir disponuoti turtu bei kitos,
bdingos jau ne teiss objektams, o teiss subjektams. Taigi, muziejus ir biblioteka tampa
savarankika organizacija.
Bandymas Lietuv perkelti beveik vis i karto valstybi patirt vienu metu slygoja
daugel problem. Nepaisant to, NVO sistema yra suformuota ir stabili, o to iki iol
nebuvo. Tuo paiu galima prognozuoti nemaai pasikeitim. Nors bendra tendencija vis
dar yra nauj statym priiminjimas, tiktina, jog ji pasikeis, rimiau pradjus irti
ne pelno status, kelio piktnaudiauti juo ukirtim bei teisins sistemos darn apskritai.
Naujajame Civiliniame kodekse yra tvirtintas pelno siekiani (verslu usiimani)[6] ir
ne pelno siekianijuridini asmen atskyrimas, kriterijumi pasirinktas ne pelno
skirstymo, o pelno siekimo tikslas.
Konstitucins nuostatos dl nevyriausybini organizacij. Teis laisvai jungtis arba
nesijungti asociacijas yra laikoma viena i svarbiausi mogaus teisi, todl ji tvirtinta
praktikai kiekvienos demokratins valstybs Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos[7]35 straipsnis taip pat nustato i esmin kiekvieno mogaus teis:
Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas,
jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams.
Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar
asociacijai.

Atkreiptinas dmesys kelet Konstitucijos 35 straipsnio aspekt.

Pirma, joje kalbama tik apie narysts pagrindu organizuotas nevyriausybines
organizacijas (asociacijas). Antra, teis vienytis asociacijas Konstitucija garantuoja tik
Lietuvos Respublikos pilieiams. Treia, Konstitucijoje tvirtinta teis vienytis
asociacijas gali bti ribojama statymu, ir tai nebt laikoma konstitucins nuostatos
paeidimu: Politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir
veikl reglamentuoja statymas. Ketvirta, net Konstitucijoje atsispindi painiava dl
termin nevyriausybiniams subjektams vardinti.
Kit nevyriausybini organizacij, kaip ir bet koki kit organizacij, princip
Konstitucija nenustato.
Tarptautins nevyriausybins organizacijos. I pradi tik kaip bendruomens reikinys,
nevyriausybins organizacijos nuolat pltsi: nacionalin, vliau tarptautin lygmen.
Todl atsirado NVO jurisdikcijos nustatymo problemos.
Tarptautine laikytina nevyriausybin organizacija, kuri tiesiogiai ar per atskyrus skyrius
veikia daugiau nei vienoje valstybje. Europos konvencija dl tarptautini
nevyriausybini organizacij juridinio asmens statuso pripainimo[8] (Lietuva prie ios
konvencijos nra prisijungusi) nustato ir kitus kriterijus organizacijoms, kurioms taikoma
minta konvencija: tarptautins reikms tiksl siekimas, organizacijos krimas,
laikantis konvencijos alies-dalyvs statym, turjimas biuro, centrinio vykdomojo
organo bei kontrols organo vienoje i alies-dalyvs teritorij.
Mintos konvencijos esm yra klausim dl nevyriausybins organizacijos juridinio
statuso bei dl jos teisnumo rib pripainimo sprendimas. Juridinio asmens statusas ir
teisnumas, kur NVO yra gijusi vienoje valstybje, yra pripastami kitos, jei tai
neprietarauja tos alies svarbiausiems visuomens interesams ir pagrindinms teisnumo
gyvendinimo normoms.
Kalbant apie tarptautines nevyriausybines organizacijas Lietuvoje, btina pasakyti, kad
tarptautini organizacij filialai ir skyriai yra steigiami ir registruojami bendra tvarka ir
veikia kaip Lietuvos subjektai savarankikos ne pelno organizacijos, atitinkamai be
iimties taikant joms ir visas nacionalins teiss normas.
Nevyriausybini organizacij socialinis patikimumas . Nors iuo metu nevyriausybins
organizacijos Lietuvoje praktikai veikia visose socialins veiklos sferose, taiau
nevyriausybini organizacij krimasis i esms tik prasidjo. Ilgesni veiklos tradicij
kol kas nra. Daugumai moni nelabai suvokiamos nevyriausybini organizacij
galimybs: darbo apimtis, savo idj gyvendinimo bdai, bendradarbiavimo su
vairiomis institucijomis btinumas.
Naujoms, t.y. jaunoms, bei kai kurioms seniau susikrusioms nevyriausybinms
organizacijoms reikia kreiptis pagalbos, iekant l, patalp, transporto, metodins bei
organizacins paramos. Taigi, kreipiantis fondus ar valdios institucijas paramos, paiai

nevyriausybinei organizacijai btina prisistatyti, parodyti savo veiklos tikslus ir dirb,

planus bei sugebjim juos gyvendinti. ia nevyriausybins organizacijos susiduria su
socialinio patikimumo vertinimu (socialiniu auditu), kadangi bet koks rmjas nori inoti
kam bus skiriamos los ar kita parama, kaip ji bus panaudota, ir svarbiausia, sitikinti ar
bus gyvendinti siekiami tikslai. Kitais odiais, vertinti nevyriausybins organizacijos
socialin patikimum.
Visus paramos davjus slyginai galime suskirstyti tris grupes: pavienius asmenis,
smulkias ir vidutines organizacijas ir stambias institucijas (valstybins struktros ar
stambs usienio fondai). Taiau nepaisant io diferencijavimo, visos mintos grups,
teikdamos param ar finansavim, atlieka vienok ar kitok organizacijos (iuo atveju
pretendento param ar finansavim) socialinio patikimumo vertinim. Smulks
paramos davjai daniausiai apsieina be socialinio audito, jiems pakanka gero
emocionalaus kontakto su organizacijos vadovu ar jos atstovu. Stambesns organizacijos
pirmiausia nustato organizacijos (paramos gavjos) socialin tikslingum, tai yra, ar j
poiriu reikalinga ta veikla kuriai l prao nevyriausybin organizacija. Vliau tikrina
k ji u gautas las gali nuveikti, kiek ji patikima ir pan., ir tokiu bdu bando atlikti
nevyriausybins organizacijos socialin audit. Stambesns organizacijos ar fondai
daniausiai reikalauja pildyti nustatytos formos paraik, kurioje galima iskirti socialinio
audito dal. Paprastesnse paraikose gali bti iskirti tokie socialinio audito reikalavimai
kaip organizacijos gyvavimo laikas, projekto tstinumas, l panaudojimo planavimas
Reikt paymti, kad nevyriausybins organizacijos savo veiklos socialin patikimum
gali vertinti ir paios ( jas taip pat gali vertinti ir kitos nevyriausybins organizacijos ar
nepriklausomi ekspertai), atlikdamos savo organizacijos vidin socialin audit. Remiantis
Vakar Europos patirtimi socialinis auditas turt apimti tokius pagrindinius kriterijus
kaip organizacijos veiklos reikalingumas, organizacijos veiklos efektyvumas (lyginant su
privaiu ir valstybiniu sektoriais) bei organizacijos veiklos inomumas. Tokiu bdu
paios nevyriausybins organizacijos vertint savo padarytus darbus ir pasirengim
tolimesnei veiklai.
Socialinio audito vykdymo nauda[9]:
1) Socialinis auditas leidia organizacijai efektyviai vystyti veikl, suprantant ryius tarp
socialini ir komercini organizacij, inant kainas ir kitas priemones, siekiant socialinio,
bendruomeninio, kultrinio ir aplinkos gerinimo, pasirenkant prioritetus ir, atsivelgiant
rezultatus, keiiant organizacijos veikl.
2) Socialinis auditas leidia suinteresuotiems asmenims paveikti organizacijos elgsen ir
takoti ateities politik.
3) Leidia organizacijai praneti apie savo pasiekimus tokiu bdu, kuris yra pagrstas
daugiau patvirtintais rodymais negu nerodytais reikalavimais.

4) Suteikia galimybe tiems, kurie investuoja organizacij arba finansuoja j, taip pat
visiems suinteresuotiems asmenims, traukiant ir plaij visuomene, sprsti, ar
organizacija siekia socialini, kultrini, visuomenini ir aplinkos vertybi.
5) Gal gale aukiau paminti dalykai leidia organizacijai vystyti savo veikl metai i
met, traukiant organizacijos dalyvavim naujus mones, didinti jos atvirum ir paiai
pateikti savos veiklos vertinim.
Taigi socialinis auditas yra skirtas nevyriausybini organizacij problem ir efektyvumo
nustatymui. Jis yra bent keturi lygi:
1) individualios, paviens nevyriausybins organizacijos problem lygmuo;
2) tarp nevyriausybini organizacij santykio lygmuo;
3) tarp institucinis lygmuo ( santykiai su valstybinmis, privaiomis ir kitomis
institucijomis);
4) visuomeninis ( socialinis) lygmuo.
Socialinis auditas pagal jo atlikimo laik gali bti trij tip: vienkartinis, ilgalaikis ir
nuolatinis.
Socialinis auditas gali apimti ne tik nevyriausybins organizacijos veikl, bet ir
konkreius projektus ar j reikalingumo bei efektyvumo vertinim. Reikt atskirti
atskiro projekto ar programos socialine svarb nuo nevyriausybins organizacijos
visuomeninio reikalingumo ir efektyvumo. Juk gali bti kad patyrusios ir ilg laik
veikianios nevyriausybins organizacijos pristatys nevykusius projektus ar programas, o
kvalifikuotai parengtos programos ar projektai bus negyvendinti konkreios
organizacijos jgomis.
Pagal tikslussocialinis auditas gali bti skirstomas : bendrj, pagrindin ir konkret.
Bendrasis auditas - tai toks socialinis auditas, kuris atliekamas ikilus poreikiui pavelgti
organizacij i visos visuomens pozicij ir vertinti jos reikmingum visuomeniniu
poiriu. Jo poreikis kyla pasikeitus tam tikrom visuomens slygoms, pav., politinei,
ekologinei, aplinkosauginei ir panaiai situacijai. Tuomet ikyla btinyb pavelgti
organizacij naujai, numatyti naujas jos galimybes ir perspektyv.
Pagrindinis socialinis auditas - tai organizacijos pagrindini tiksl ir j gyvendinimo
bd apvalga bei vertinimas pagal tam tikrus objektyvius kriterijus ar normas.
Konkretus socialinis auditas - tai konkrei atskir uduoi apvalga, pavyzdiui, ar
organizacija veikia ekologikai tvarkingai, ar, kitas pavyzdys, organizacija tvarkingai
dirba su finansais.

Auditas, arba tikrinimas, yra keli pakop veikla. Pirmiausia tenka apgalvoti pat plan,
vliau pereiti prie tikrinimo, tuo paiu nustatant kriterijus, kuriais remiantis bus
tikrinama, o tikrinant gali tekti iekoti tam tinkani priemoni. Prie paprasiausi
tikrinimo priemoni galima priskirti ataskait, kurias organizacijos rengia paios,
apvalg, j lyginim su kitais informacijos altiniais, pavyzdiui, spaudos atsiliepimais,
kitu iniasklaidos priemoni informacija. Daniausiai tai turt sudaryti pirmj etap.
Antrasis yra paios organizacijos struktros, jos vidins veiklos problem radimas ir
atskleidimas. Tai gali bti darbo pasidalijimo, valdymo, finansini dokument tvarkymas
ir t.t.
Treiasis etapas - yra ataskaitos parengimas ir pateikimas.

[1] Lietuvos Respublikos asociacij statymas // Valstybs inios,2004, Nr. 25-745

[2] Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fond statymas // Valstybs inios. 1996,
Nr. 32-787.
[3] Lietuvos Respublikos viej staig statymas // Valstybs inios. 1996, Nr.68
1633.
[4] Lietuvos Respublikos muziej statymas // Valstybs inios. 1995, Nr.53-1292
[5] Lietuvos Respublikos bibliotek statymas // Valstybs inios. Nr.1995, Nr. 51-1245.
[6] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.110 str.
[7] [7]Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992, Nr.33-1014.
[8] Europos konvencija dl tarptautini nevyriausybini organizacij juridinio asmens
statuso pripainimo (neoficialus vertimas ir neoficialus komentaras). V., Europos Tarybos
informacijos ir dokumentacijos centras. 1994.
[9] Valeviius V. Socialinis auditas. Klaipda: Druka, 1999. P. 9.
16 tema. Usienio ali vieojo administravimo institucij veiklos palyginimas

Usienio valstybi valstybinio valdymo teorijos

Valstybs valdymo problemos yra plaiai nagrintos ir nagrinjamos teoriniame
lygmenyje, todl teorijos, mokslinink darbai yra vertingas altinis. Mokslinink darbai

padeda tiksliau interpretuoti galiojanias teiss normas, silo novatorikus teisini

santyki supratimo modelius.
Usienio autori valstybs valdymo teorinis palikimas yra gausus, nes jau ikilieji
Antikos atstovai Platonas, Aristotelis, Polibijus, Ciceronas yra nagrinj valstybs
valdymo tobulinimo klausimus. vieiamojo amiaus epochoje atgims socialini teiss
moksl verts supratimas atspindtas liekamj vert turiniuose veikaluose ir neiblsta
iki i dien.
Kada kalbame apie moni istorij ir btent socialin jj istorij, mes turime, ne tik
biologin evoliucij. Mums rpi moni veikimas j nuolatiniame socialiniame
bendravime, o to veikimo ypating poym sudaro valingi ir tikslingi (i viso smoningi)
mogaus psichikos aktai[1]. inoma, per daug i grietai racionalizuoti moni
veiksmus netenka. mogaus psichiniame gyvenime, tad ir jo veiksmuose ir racionalumo
momento pasireikimas yra labai ymus. mogaus veiksmai socialinje evoliucijoje
sudaro rykiausi veikli jg r, o tikslingas valinis ios jgos veikimas sudaro
socialins istorijos Sui generis ypatyb, kurios mes gamtos moksluose neutinkame.
Socialinio veikimo tikslai, kurie veikia socialinio bendravimo formas ir institucijas,
pareina nuo moni reikal, ypa grupini j reikal, kuriais mons jungiasi ir skirstosi,
sudarydami visuomen. Valstyb, neatskirtina nuo viso socialinio bendravimo, yra to
paties proceso padarinys. O kadangi socialiniai moni reikalai nra absoliuiai pastovs,
nes jie priklauso nuo vairi gyvenimo slyg, tai ir socialiniai tikslai, veiki valstyb,
nra visur ir visuomet tie patys, o t pai intensyvumas taip pat nra visur ir visuomet
lygus.
Taiau net tie, kurie pripasta, jog dabar vienokia ar kitokia valstybs valdymo forma
yra neivengiama, labai danai nesutaria nei dl jos kilms, nei dl jos prigimties, nei dl
jai deram uduoi. Intelektualai, valstybje velgi didiul pozityvj potencial, j
traktuoja kaip bendrojo grio, vieojo intereso ar bendrosios valios realizavimo
mechanizm. Hegelis valstyb paventino kaip idjos aktualizacij, netgi kaip Dievo
savirealizacijos bd. Taiau kiti savo vertinimais atsargesni. Baimindamiesi, kad
valstyb gali bti paversta priespaudos rankiu, jie siekia sutramdyti, prijaukinti tai,
k kandin Hobbso jie vadina Leviatanu. J manymu, valstybei kontroliuoti turi bti
konstitucini priemoni; institucinis bei socialinis pliuralizmas turt skaidyti jos
organizacijas bei galias, o dl plataus piliei dalyvavimo politikos formavimo bei
vykdymo procesuose valstyb turt itirpti pilietinje visuomenje. Dar kiti agituoja
u minimali valstyb: jos intervencij toleruoja tik ten, kur rinka neteikia tam tikr
grybi ar paslaug, arba teikia j nepakankamai. Praktinis politikos poiris, kai kurios
iuolaikins ideologijos grietai skiria vairias valstybs intervencijos sritis. Pirmoji j
siejama su valstybs udaviniais kurti teisin visuomens infrastruktr, palaikyti
teistum ir tvark, ginti nacionalin teritorij nuo iors agresijos ir tvirtinti tam tikras
tradicines morals normas. Antroji galima valstybs veiklos sritis jos intervencija
ekonomin sistem: tiesiogiai usiimama gamyba arba ji reguliuojama, anuliuojama dalis
ar net visos su privaia nuosavybe susijusios teiss, perskirstomos pajamos ir teikiamos
paslaugos pagal kitok nei rinkos princip (gauna tas, kuris moka)[2]. Naujj

deinij politiniai sjdiai JAV ir Vakar Europoje danai palaiko valstyb pirmojoje
srityje (pavyzdiui, jie pritaria didesnms karinms ilaidoms, laikosi dogmatins
nuostatos morals klausimais), bet kartu siekia apkarpyti valstyb socialins rpybos
bei ekonominio reguliavimo srityje. Kai kurios demokratinio socializmo atmainos laikosi
prieingo sitikinimo, - jos pritaria moralini nuostat liberalizavimui bei valstybs
vaidmens majimui pirmojoje srityje, bet kartu reikalauja valstybs veiklos ekspansijos
antrojoje srityje.
Japonijos valstybinio valdymo savitumas
Tolimj ryt alys mums yra paslaptingos iki iol. Skirtingai nuo vakar pasaulio,
japonai netiki teise kaip socialinio teisingumo rankiu. Suprantama, pas juos egzistuoja
teis, taiau ji nevaidina lemiamos reikms. teismus ia kreipiasi tik tada, kai
inaudotos visos priemons isprsti konflikt ir atstatyti tvark. Grietai nustatyti
sprendimai, reglamentuoti teiss, yra susij su prievarta, k labai neigiamai iri
japonai. Japonai mano, kad gyvendinant socialin tvark geriau yra remtis tikinjimo
metodais, savikritiku elgesio vertinimu, susitaikymo dvasia.
Pirmosios valstybinio valdymo teorijos Japonijoje pasirodo Taika eroje, kuri prasidjo
646 m. ioje teorijoje daugiausia dmesio buvo skiriama visuomens padalinimui klases
ir valstybini ryi lauk dalinimui. i teorija buvo takota i Kinijos ir jos gyvendinimas
pagrstas dviej ri normomis: represinmis (ricu) ir administracinmis (r). Tai buvo
bendra valstybin Ricu-r valdymo politika[3].
Be to japon samurajai gyveno pagal savo nustatyta valdymo tvark. Kastos viduje veik
riterikumo kodeksas, kurio esmin idja absoliutus vasalo atsidavimas savo suzerenui,
kuris nenumat jokios teisins idjos. Buvo eidianti netgi pati mintis apie tai, kad
vasalas gali turti kokias nors teises prie savo suzeren. Santykiai tarp vasalo ir suzereno
buvo panas tvo ir snaus santykius. Tarp j negaljo bti jokio susitarimo, kadangi
tokie jausmai kaip prisiriimas, itikimyb, atsidavimas, auka dl idjos, praranda savo
prasm, kai juos mgina pastatyti grietus, nors ir protingus, rmus.
Jeigu iki atuonioliktojo amiaus Japonijoje ir egzistavo kokia valstybinio valdymo
teorija, tai tik tokia kaip emesnes klases priversti beslygikai vykdyti auktesniosios
klass komandas. Negaljo netgi bti kalbos apie teisinius santykius tarp skirting klasi
atstov. Japonai veng teismini proces, todl valstybinio valdymo kontekste ikilo visa
eil norm, kurios reguliavo, kad individai santykiuose vienas su kitu visais gyvenimo
atvejais elgtsi kultringai ir padoriai. ios elgesio normos vadinosi giri. Buvo giri tarp
tvo ir snaus, tarp sutuoktini, tarp broli, tarp skolintojo ir skolininko, tarp prekeivio ir
kliento, tarp eimininko ir tarnautojo. Konfucijaus arija, - rao . De Longre, - iskiria
eimynini santyki ideal, kuris susideda i dmaus valdymo ir pagarbaus
paklusnumo[4].
Giri pakeit teis, o kartu ir moral. Jie pritapo ne tik todl, kad vyko sutinkamai su
morals koncepcija, kiek dl baims, kad bus pasmerkti visuomens, kad nesilaiko giri

norm. Japonui buvo gda nesilaikyti giri norm. Garbs kodeksas, kils i tradicij,
nulemdavo elges. Tai dar teis nenaudinga ir netgi odiozine[5].
Toks Japonijos visuomens vaizdas buvo iki Meidri eros pradios 1868 m. Atrod, kad
visa anksiau susiformavusi struktra sugriuvo atsinaujinant Japonijos visuomenei.
Demokratinio tipo valstyb pakeit feodalin. Greitas japon uolis vir padar
Japonij vien i labiausiai isivysiusi ms laik valstybi. Dabar joje sukurtas toks
valstybinis valdymas, kuris leidia Japonij lyginti su iuolaikinmis vakar valstybmis.
Moksliniai darbai parayti Japonijoje nagrinja vakar teorijas be joki specifini
tradicij japon idj paminjimo; buvo sugriautas ryys, kuris, atrod, turjo bti tarp
senosios ir naujosios japon teiss. Senj japon vertybi nra n vienam bendrame
darbe. iuolaikins japon valstybinio valdymo teorijos iskirtinai orientuotos vakarus.
Japon mokslininkas Charada remdamasis vakar ali teisinmis idjomis sukr
Japonijos civilin kodeks.
Meidri epochoje valstybs valdymo teorijos poskis vyko kadangi japonai norjo
pakeisti prekybinius susitarimus, kurie buvo sudaryti su Vakar valstybmis ir kurie
emino japon savigarb. Tai lengviausia buvo padaryti kuriant valstybs valdym pagal
vakarietikas tradicijas. Todl buvo iversti prancziki kodeksai, nors japonai neturjo
jurist, o reikjo surasti terminus, kurie ireikt elementarius terminus, kaip subjektyvi
teis (kenri) ar teisinis privalumas (gimu), kurie buvo neinomi japon mokslininkams.
Po to Japonijoje padedant vakar mokslinink valstybinio valdymo teorijoms vienas po
kito vies ivydo vairs kodeksai.
Japonijos valstybinio valdymo mint ymiai pakeit esminiai pokyiai, kurie vyko po
1945 m., taiau ia kalba neina apie sugrim prie Japonijos senosios civilizacijos ir
dvasios. Valdymo reformos vykusios tuo laikotarpiu yra susijusios su alies
demokratizavimu, takojant Amerikos teisinei miniai. ios naujos valstybinio valdymo
idjos dav Japonijai nauj Konstitucij (1946 m.), reorganizavo valdymo sistem.
Konstitucijoje, veikiant naujoms valstybinio valdymo idjoms, buvo garantuotos
pagrindins moni teiss, tvirtintas valdi padalinimo principas. Buvo suvarytos
imperatoriaus teiss, nebuvo tvirtinta jo dievika kilm. Imperatorius tapo valstybs ir
moni vienybs simboliu, taiau jo vaidmuo alyje priklauso nuo vis moni valios.
Po 1945 m. Japonijoje prie Europinio valstybinio valdymo idj prisidjo ir
amerikietika taka. Belieka isiaikinti kaip Japonija transformavosi takojama vakar
idj. Vakar valstybinio valdymo idjos gyvendintos Japonijos teisje, i esms,
reguliuoja tik neymi Japonijos visuomeninio gyvenimo dal. Vakar pasaulyje laisvas
individas laisvai derina savo santykius su kitais subjektais. Japonams toks poiris yra
tolimas. Japon sitikinimai, be abejo, evoliucionuoja ir i dalies artja prie io modelio,
kas ypa pastebima miestuose ir tarp jaunimo. Taiau japon visuomen dar toli grau ne
tokia kaip europietika, ir savo struktra ir sitikinimais. Ankstesnieji sitikinimai ir
mstymo bdas dar gyvi pas daugel japon. J kritika isivyst silpnai ir Konfucijaus
idjos, kurios propaguoja visk pagal gamtos dsnius, ilieka toliau gyvybingos.
Individualizmas niekada neturjo tvirt akn Japonijoje. Socialins struktros ir
liberalizmo dvasia, kurios bdingos Europai, tik nedidele dalimi egzistuoja Japonijos

tikrovje. iuolaikinis teiss taikymas Japonijoje susiduria su mistiniu japon

sentimentalizmu, kuriems labiau patinka poezija, negu logika, ir jie gana abejingi savo
laisvs ir mogikj vertybi idjoms[6]. Japonai yra neapsidiaug, kad iandien jie
yra savo likimo eimininkai. Japon politologas Oka nesiblakydamas kalba apie iorin
konstituciolizm, charakterizuodamas Japonijos politin reim. Prie policijos savival
beveik neprotestuojama, kadangi teisingumo ministerija mano, kad policija bet kokiais
bdais turi surasti nusikaltl, padarius nusikaltim[7].
Privaios teiss sferoje realyb irgi yra labai tolima nuo valstybinio valdymo norm, nes
japonai toliau teisje velgia prievartos aparat, kuris inaudoja valstyb vairiomis
prievolmis, kurias daugiau ar maiau j panioja valdantieji. J smonje teiss idja
kaip ir anksiau yra susijusi su bausmmis ir kaljimu, teis - nereikalingas dalykas;
siningi mons turi alintis teiss.
Reikia pripainti, kad valdymo procese priimti kodeksai, grieti reglamentuota teism
sistema nepakeit tradicinio japon mentaliteto. Teisiniai rmai negali parodyti to, kaip
konkreiai realizuojamos normos, nepriklausomai nuo to, ar kalba eina apie
administracin, baudiamj ar darbo teis. Bet koks subjekt prieikumas,
konfrontacija yra nepageidautini. Reikia iekoti ir surasti susitarim tarp darbdavio ir
darbuotojo, nuomotojo ir nuomininko, pardavjo ir pirkjo. Japonijoj vyksta ymiai
maiau teism proces nei Vakar alyse, nes pats kreipimasis teism japonui yra gda.
Todl niekas nenori dalyvauti teism procesuose, o siekia visk isprsti susitarim
pagalba. Kalbant apie valstybin valdym Japonijoje, visada reikia atsiminti, kad
egzistuoja skirtumas tarp to, k formuluoja teiss normos ir tarp to, kaip jos taikomos
konkreiose aplinkybse.
Teiss idja nesiskverb kasdienin japon gyvenim. Abstraktus teiss norm
charakteris, j loginis charakteris, kaip ir anksiau svetimi alyje, kuri dar neseniai
neinojo Aristotelio darb. Japonams svarbiausia elgesio normos (giri), nustatytos
kiekvienam mogikj santyki tradicij ir pagrind riai, o kratutiniu atveju
prisiriimo jausmas (ninko), kuris individ santykiuose sujungia j protus. Tas, kas
nesilaiko i norm, veikia tik savais interesais, ignoruodamas savo dvasios
reikalavimus, o kartu ir j ir jo eim visuomen paniekina. Jeigu atmesti santykius tarp
stambi korporacij, tai niekas nesikreipia teism dl savo teisi atstatymo, nors tai
nustatyta teiss normomis. Kreditorius prays skolinink grinti skol savo noru, kad
nepastatyti jo sunki padt. Nelaimingo atsitikimo auka, susitaikiusi su savo nelaime,
nesikreips teism dl alos atlyginimo ir su dkingumu priims atsipraym, kartu su
kukliu atlygiu, kur kaltininkas paskubs pasilyti nukentjusiam. Japon nuomone,
subjektyvioji teis nuasmenina mogikuosius santykius, ji visus mones sulygina, kas
prietarauja hierarchinei tvarkai, kuri sutinkamai su konfucianizmo doktrina yra
japonik tradicij pagrindas, egzistuojantis gamtoje. Todl japonai geriau vadovaujasi
jausmais negu protu[8].
Japonai dmiai domisi visomis valdymo idjomis, kurios jiems pateikiamos kaip
iuolaikikos; juos maai domina usienin idj kilm ir jose esantys prietaravimai.
Joki prietaravim tarp vakar ali vertybi ir gyvenimo bdo isaugojimo,

ignoruojanio teiss normas, nra. Juk bet kokioj valstybj, bet kokioj valdymo teorijoj
teis nra vienintel priemon, kuri reguliuoja santykius tarp moni, ir a manau, kad tai
labai gerai. Teis padeda isprsti problemas tais atvejais, kai j negalima isprsti
susitarimo keliu. O jeigu reikalus galima isprsti bet kaip? Ar bus panaudotas teisinis
modelis, ar koks nors kitas. Sociologam sunku atsakyti klausim. Skirtumas yra dl
to, kad Vakar valstybse teis stengiasi atstatyti teisingum pagal savo alyje
nusistovjusi tvark. O teis, importuota Japonij, niekaip nesusijusi su alies
sitikinimais.
iuolaikin technika visikai keiia santykius, kurie anksiau galjo egzistuoti tarp Ryt
ir Vakar. moni lygybs idja su kuria mes susiduriame Vakaruose, turi gilias religines
aknis (visi lygs prie Diev) i vienos puss ir ivystytos valstybs valdymo doktrinos
i kitos puss. Japonija su savo prisiriimu prie hierarchins visuomens gyvenimo, kuris
remiasi gamtos dsniais, iuo metu tapo vienia tarp industrini valstybi. Demokratini
valdymo idj progresas ir ryi su usieniu iplitimas, gali gal gale atvesti Japonij
supratim, kad teis reglamentuojanti moni santykius yra reikminga. Taiau netgi
jeigu Japonijos institutai suvakars, o juridin technika bus modernizuota, teiss taikymas
vis tiek jaus japon kultros gyvum ir tradicini princip veiksnum.
Vokietijos valstybinio valdymo teorijos
Viena i takingiausi europietik valstybinio valdymo mokykl yra vokikoji mokykla.
Vokietijos valstybinio valdymo teorij ypatumas yra j filosofinis charakteris. Vokiei
klasikinis idealizmas suteik valstybiniam valdymui savo interpretacij. Btent filosofija
sukr institucinius rmus, kuri pagalba pradjo vystytis politikos ir valstybinio
valdymo teorijos Vokietijoje. Vienas ikiliausi i teorij pradininkas buvo vokiei
mokslininkas Hegelis. Hegelio valstybs teorija rmsi ypatingo ryio, kuris, jo manymu
egzistuoja tarp valstybs ir pilietins visuomens, prigimtimi. is santykis yra kartu
priestatos ir abipuss priklausomybs santykis. Hegelio supratimu, valstyb nra
utilitarin institucija, tvarkanti banalius reikalus teikianti komunalines paslaugas,
tvarkanti statymus, atliekanti policijos pareigas ir derinanti gamybinius bei ekonominius
interesus[9]. Visos ios funkcijos priklauso pilietinei visuomenei. Valstyb i ties gali jas
valdyti ir reguliuoti ikilus reikalui, bet ji pati j neatlieka. Pilietin visuomen remiasi
valstybe jos protinga prieira ir moraliniu reikmingumu. Pati visuomen bt
valdoma tik mechanini dsni, atsirandani sveikaujant daugelio individ godioms ir
egocentrinms paskatoms. Taiau valstyb remiasi pilietine visuomene, teikiania
priemones gyvendinti moraliniams tikslams, kuriuos ji knija. Pilietin visuomen yra
aklo polinkio ir prieastinio btinumo sritis, tuo tarpu valstyb valdo paklusdama
smoningiems tikslams, inomiems principams ir dsniams, kuriuos jos smon ne tik
numano, bet ir suvokia[10]. Ekonominis visuomens gyvenimas gijo moralin
reikmingum tam tikra prasme buvo garbinamas todl, kad nuo jo priklauso
valstyb. Bet nors reguliuojanti valstybs galia yra absoliuti, ji neipleiama tiek, kad
bt panaikintos institucijos ar teiss, lemianios ekonomini funkcij atlikim. Apskritai
Hegelio poiris pilietin visuomen knijo teising princip: kai individas laikomas
tik pilieiu, valstyb linkusi valdyti visas moni ryio formas. Pilietins visuomens
teorija ir ios visuomens santykis su valstybe smarkiai lm Hegelio poir

valstybinio valdymo reikm. Jo supratimu valstybs galia yra absoliuti bet ne

despotika. Jos absoliutizmas atspindjo jos moralin virenyb ir tai, kad Hegelis leido
valstybei monopolizuoti etinius visuomens aspektus. Taiau valstyb savo valdymo
gali visuomet privalo taikyti laikydamasi egzistuojani teiss norm. Valstybins
valdios veiksmai turi bti numatomi, nes jie iplaukia i inom norm, o normos riboja
pareign gali veikti savo nuoira. Oficialus veiksmas ireikia valstybins staigos
valdi, o ne jos pareigno asmenin gali ar nuomon. statymas turi bti vienodai
taikomas visiems asmenims, nes bdamas bendras, jis negali atsivelgti individualius
savitumus. Despotizmo esm sudaro neteisikumas, o valstybinio valdymo esm sudaro
tai, kad jis panaikina neteisikum ir sukuria saugum. Kaip tik todl, kad valstybje
viskas nustatyta ir tikra, ji apsaugoja nuo ugaid ir dogmatikos nuomons[11].
Hegelio valstyb buvo tai, k vlesnis vokiei teiss mokslas pavadino Rechsstaat
(teisin valstyb). Viduje ji turjo tapti labai veiksminga administravimo poiriu, o jos
teismin sistema turjo apsaugoti nuosavybs ir asmens teises, kurias Hegelis laik
btinomis, kad visuomen galt atlikti savo ekonomines funkcijas. Todl jo valstybinio
valdymo teorija atitiko liberalizmo pateikt tokio valdymo teorij, nes skyr teisin
valdi nuo asmenins galios, taiau ji nepripaino ryio tarp statymo valdios ir
demokratinio politinio proceso. Hegelis labai vertino valdanij pareign klas. i
klas savo kilme ir isiaukljimu tinka valdyti ir knija sen hierarchins valdios bei
tvarkingos veiksenos tradicij. i klas jis laik atsiribojusia nuo jos reguliuojam
asmenini ir visuomenini interes ir bealika j atvilgiu. Todl ji tam tikra prasme
atstovauja bendrajai valiai ir visuomens protui ir yra bendr valstybini interes
sergtoja. Pilietins visuomens biurokratin sranga yra jos virn, takas, kuriame i
visuomen susyja, taip sakant, su dar auktesnmis valstybs institucijomis[12].
Svarbiausioji visos sistemos ypatyb yra ta, kad ji siaknijusi labai senuose paproiuose,
nuo seno pripastamose rango ir autoriteto hierarchijose, o ios hierarchijos vis dlto
veikia vis tautos gyvenim.
Nepaisant speciali termin, kuriuos Hegelis vilko savo mintis, ir tariamo jo ivad
abstraktumo, tik nedaugelis politini teorij buvo glaudiai susij su politinmis
realijomis. i teorija nuostabiai valgiai uiuop pagrindines raidos kryptis, kuriomis t
siek turjo gyvendinti po Hegelio mirties atjusi karta. Beveik visa ios teorijos prasm
buvo apibendrinta aforizmu ne moni, bet statym valdia. Taigi ji nieko nereik
demokratini procedr poiriu, bet daug reik tvarkingo biurokratinio administravimo
poiriu. Ji pripaino asmens ir nuosavybs saugum ir reikalavo, kad valdia rpintsi
visuomens gerove. Bet siekdama apsaugoti iuos dalykus, teorija apeliavo ne politin
valdios atsakomyb liaudiai, o pareign klass patriotizmo dvasi. Praktikai teorija
buvo rizikingas ingsnis palikti politik tiems, kurie pagal savo kilm ir profesij tinka
valdyti. Bet tai buvo suprantama rizika visuomenje, kurioje politins vienybs krimas
ir tautos galios didinimas utemd rpinimsi politine laisve. Hegelio pagalba, politika
praturtjo ir tapo kur kas realistikesn, kai legalizm ir individualizm papild istorinis
institucij tyrinjimas ir konkretesnis valdym ir mogaus psichologij veikiani
socialini ir ekonomini veiksni supratimas. Vis dlto tam tikra prasme paiam politikos
kaip savarankikos valstybs veiklos egzistavimui kl pavoj poiris, paveriantis j
socialini jg, taut varyb ar ekonomini klasi antagonizm atspindiu. Toks

poiris menkino deryb reikm moni santykiuose ir temd supratim, kad valstybs
institucijos danai yra daugiau deryb, o valstybs valdymo veiksniai.
A.Gelenui yra savitas filosofinis-antropologinis poiris valstybin valdym. Jo
nuomone teis ir valstybinis valdymas yra fundamentalistiniai antropologiniai
institutai. Vidinio ir iorinio pasaulio stabilumo siekimas, prasiskverbimas visas
mogiksias kertes, Geleno nuomone tampa valstybinio valdymo pagrindu.
Administraciniai institutai susidar mogui siekiant stabilumo, taisykli ir tvarkos. Jie yra
ne ekonomini ir socialini visuomens struktr atspindys, o tam tikra racionaliai
organizuota, istorikai susiklosiusi moni santyki sistema[13]. Geleno koncepcijoje
iuolaikins valstybinio valdymo struktros pasirodo kaip socialiai indeferencijuotas,
kaip tam tikras neutralus administracinis aparatas, inaudojamas vien ar kit politini
jg kaip naujos sistemos valdanij tabas, kad priverst paklusti savo prieininkus.
Analogik mint ikelia F.Jones, pabraukdamas, kad administraciniai institutai patys
savaime neatstovauja kakieno tai ypatingiems interesams ir savs pateisinimui
nereikalauja koki nors pasauliros idj, o yra emancipacijos principas[14]. Tokiu
atveju Geleno ir Jones nuomone valstybinis valdymas virsta jga. Su ypatingais jo
institucialumo vystymosi dsningumais[15]. Ir nors Gelenas savo koncepcijoje paymi
valstybinio valdymo panaudojimo fakt kaip politini jg instrument pasiekti savo
tikslams, vis tiek i esms jo versijos turi universal charakter. Ypating dmes jis
atkreipia tai, kad valstybinio administravimo tvarka nuima tamp, kuri kyla mogaus
viduje: Mes esame liudininkai to, kad administracins visuomens institucijos,
statymai, o taip pat j tarpusavio sveika, pasireikianti per socialines politines
struktras, yra ioriniai mogaus ramsiai[16]. Toks valstybinio valdymo traktavimas
slepia savyje pavoj, kad gali bti manipuliuojama moni smone ir elgesiu. Gelenas
pilnai supranta pavoj: iuolaikin mog galima pilnai valdyti, - pabria jis. Taiau
Gelenas mano, kad is valdymas neturi represinio manipuliavimo charakterio. domu, kad
Gelenas pavoj mato ne i valstybs administracini institucij puss, o i chaotiko
subjektyvizmo, kuris kyla silpnjant ioms institucijoms. I esms Geleno teorija
pasisako u tai, kad bt stipri valstybin administracija, kuri sudaryt mons i
akademini ir politini Vokietijos struktr.
Naujojo Leviatano idjas Vokietijos politologai nagrinjo ne tik filosofijosantropologijos, taiau ir sociologiniu aspektu. Valstybiniam valdymui labiausiai tipikas
socialinis poiris yra Vberio koncepcija. Jis mano, kad valstybinio valdymo sistemai
reikia suteikti didesn autoritet, taiau tuo paiu nereikia iplsti biurokratinio aparato
funkcij. V.Vberis rao: kiekybinis valstybinio aparato didinimas ir jo socialini
funkcij ipltimas gali blogai jam baigtis. Reikalauti mechaninio valstybs aparato
augimo reikia dar labiau pabloginti padt[17]. Demokratijos ideal atitrkimas nuo
politins praktikos neveikiamas, tik, ant Vberio, gali bti sumaintas, nes pakeniam
valdios kontrol garantuoja atstovaujamosios valdios institucijos. Vberio nuomone
politiniai lyderiai turi charizmatini galiu, grindiam jiems priskiriamomis
ypatingomis asmeninmis savybmis. neracionalj autoriteto pagrind Vberis
suprieina su prastais valdios legitimavimo bdais bei su racionalistine valdia, kuri
juridikai formalizuoja biurokratin sistema ir kuri remiasi savo technologiniu
pranaumu. Charizmatinis valdymas buvo plaiai paplits iki demokratinse

visuomense. Moderniaisiais laikais toli grau ne visi (ir net ne dauguma) politini vad
savo autoritet grindia charizmatinmis savybmis, nors tokios savybs paprastai
taking politin lyder iskiria i labiau rutinini politik. Vberis pirmenyb teik
prezidentiniam valdymo stiliui, nes jis skatina masin charizmos ratifikavim ir didina
tikimyb, jog bus irenkami vadai, galintys trikdyti iuolaikini valstybi biurokratins
rutinos ssting. Vberis biurokratij apibdino kaip organizacij, pasiymini
grietomis vidaus elgesio taisyklmis ir detalia vaidmen specializacija. iuo vaizdiu
grindiamas standartinis vieosios administracijos supratimas. Autoritetas ir valdia
iuolaikinje biurokratijoje yra hierarchin, komandin grandin besileidianti nuo
vadovo iki pavaldinio. Ji yra beasmen, o jos taisykls grindiamos racionalios teisinio
legimitavimo bdu. Sprendimai turi bti daromi metodikai nustatytas taisykles taikant
konkretiems atvejams, o ne koki nors asmenini motyv pagrindu. Pareignai
darbinami pagal profesinio tinkamumo kriterijus. Vberis valstybs biurokratizavim
aikino kaip sudedamj pasaulio racionalizavimo dal. Valstyb yra tarsi automobilis,
o politins partijos konkuruoja dl teiss j vairuoti, kontroliuoti, manipuliuoti ir valdyti.
Valstybins organizacijos yra pavaldios teistai irinktam elitui ir yra jo
kontroliuojamos. Jeigu valstybin biurokratij kolonizuoja iorinis interes grups ar
socialiai privilegijuotas iorinis elitas, tai tik todl, kad atitinkamai nusprend (arba
nenusprend) renkamas valdantysis elitas. Panorjs toki padt jis gali itaisyti[18].
Valstybs organizacij struktros ministerij, institucij visuma atspindi grynj elito
praeities kov rezultat. Iorikai netvarkinga valdymo aparato struktra, jos nuolatin
kaita atspindi politinio elito siekius[19].
Vakar Europos valstybinio valdymo elitin pobd Vberis laiko esminiu iuolaikins
masins demokratijos isireikimu. Jo nuomone, valdantiesiems pateikta uduotis
sukurti administracin elit, kuris turi bti liaudies, visuomens nuomons legimituotas.
Nors ia ir yra didiausias sunkumas: demokratin legimitacija ukerta keli
antidemokratinei biurokratijos esmei[20].
Reikt sustoti prie L.Erchardo valstybinio valdymo teorijos. Jis i pradi buvo
Vokietijos ekonomikos ministras, po to vicekancleris ir kancleris. is mokslininkas ir
politinis veikjas palaipsniui kr mokslin tiriamj darb apie alies valstybines
institucijas. Erchardo koncepcija susijusi su valstybins administracijos vaidmens
padidjimu. Jis siek veikti socialini struktr konservatyvum plaiai iskaidydamas
nuosavyb ir demokratizuodamas kapital, siekdamas suvelninti ekonomines krizes ir
klasinius prietaravimus. Dl ito reikjo sustiprinti valstybs ekonomin reguliavim.
Buvo priimtas statymas sukurti Ekspert Taryb, kuri vertint bendr Vokietijos
ekonomin vystymsi. Ekspert Taryba, kuri sudar auktos kvalifikacijos mokslininkai,
turjo paruoti metodinius pagrindus, kuriais remiantis vyriausyb priimt atitinkamus
politinius sprendimus. Erchardas akcentavo, kad reikia sumainti palaipsniui biudeto
ilaidas, sumainti mokesi nat, udrausti priimti naujus darbuotojus ir didinti jiems
atlyginimus, iki minimumo sumainti tarnybines komandiruotes. Taip gim suformuotos
visuomens koncepcija, kuri skelb, kad visos visuomens grups turi dirbti bendram
labui, sustiprinti vyriausybs vaidmen, vis klasi sutaikymas su egzistuojania socialine
tvarka, pliuralistins visuomens sjungos patvirtinimas, kuri sukurta vis socialini
visuomens grupi bendrais veiksmais. Nauja koncepcija sutvirtino valstybinio valdymo

vaidmen kuriant visuomens gerov. Valstyb ir jos institucijos tapo visuomens gerovs
sargais. Tokioje valstybje visas valstybs tarnybos pareigas turi uimti specialistai, kurie
sugebs gyvendinti valstybs nustatyt politik. Tai yra, pagal Erchard, naujos
valstybinio valdymo technikos esm.
Kaip valstybin valdym veikia sistem teorijos veikiama sociologin teorija nagrinjo
Vokietijos teoretikas N.Luhmanas. Sociologin teorija m domtis tuo kaip isilaiko
socialins sistemos ir kaip jos gyja teistumo regimyb. Kaip valstybinis valdymas
sulaukia paramos i skirting visuomens klasi, siekiani savo skirting interes. Anot
N.Luhmano pasaulis yra pernelyg sudtingas, kad j pajgt tvarkyti kuri nors reali
sistema. Jo galimyb pranoksta visas tokios sistemos reagavimo galias. Tolydio
sudtingesns visuomens slygomis mogus gali ir privalo iekoti efektyvesni i
slyg paprastinimo bd[21]. Industrializacija nepaliaujamai daro vis sudtingesn
technologin, ekonomin bei socialin aplink, kurioje turi veikti valdymo sprendim
primimo atstovai. Sudtingesn ior reikalauja ir sudtingesns vidins sprendim
primimo sistemos. i sistem evoliucija savo ruotu spartina modernizacijos proces ir
kelia nauj reikalavim valdymo teorijoms, kuri priemonmis mginame suvokti
vykstani proces prasm. Svarbiausias socialins bei valdymo organizacins
priemons, kuriomis moni visuomens mgina dorotis su tolydio vis sudtingesniais
socialiniais santykiais, - tai tokie pamatiniai dalykai, kaip kalba, pasitikjimas, valdymo
sistemos ir pinigai, ir kiekvien i j N.Luhmanas laiko esminiu socialins organizacijos
mediumu. Politin galia yra toks pat socialinis iteklius kaip ir pinigai, kuris tarsi
tepalas lengvina socialins kaitos bei raidos procesus, padeda organizuoti projektus bei
didinti visumin visuomens gerov[22]. Skiriamasis isivysiusi pramonini
visuomeni bruoas yra ne technologiniai j laimjimai, o veikiau j organizavimosi
bdai, kurie tokius laimjimus daro galimus. Gebjimas organizuoti mones taip, kad
bt skatinama informacijos paieka ir naudojimasis ja, yra esminis modernizacijos
veiksnys. Valstybini valdymo sistem pltra ir informacijos pltra yra lemiami
ekonominio augimo bei socialins paangos veiksniai. Luhmanas savo dmes sutelk
modernizavimo procesus, vykstanius iuolaikinse pramoninse visuomense ir juos
traktavo kaip evoliucinius procesus, analogikus biologiniams procesams, kai organizmai
prisitaiko prie kintani aplinkos slyg, taip ir valstybinis valdymas prisitaiko prie
pokyi. Luhmanas daug dirbo konstruojant detalius silymus, kaip, atsivelgiant ias
modernizavimosi tendencijas, pagerinti valstybinio valdymo sprendim primimo
proces.
Dar viena vokiei valstybs valdymo teorija yra kritins teorijos mokykla, kurios
pagrindinis atstovas Klausas Offe, kuris valstybs valdym apibria kaip
institucionalizuot politins galios form, kuri siekia ginti klasins visuomens, kur
vyrauja kapitalas, vis nari kolektyvinius interesus[23]. Koncepcija derina organizacin
ir funkcin valstybs apibrim. Offe sitikinimu, institucin valstybs funkcionavim
apibria trys slygos. Pirma, valstybei draudiama organizuoti gamyb pagal savo
paios politinius kriterijus. is atskyrimo principas reikia, kad liberalioje
demokratijoje investicinius sprendimus daro kapitalistai, o valstyb tiesiogiai j
nekontroliuoja. Antra, valstybs politik riboja tai, kad mokestins jos plaukos priklauso
nuo kapitalo akumuliavimo skms. Valstybs pareignai turi bti suinteresuoti didinti

savo pai gali ir garantuoti bei ginti kapitalo kaupim. Treia, nors kapitalistin
valstyb apibria tai, kad ji atskiriama nuo gamybos ir yra priklausoma nuo kapitalo
akumuliacijos, valstybei reikia dar ir demokratins legimitacijos. Valstybs funkcij pas
excellence tai dorojimasis su galimomis ekonominmis, fiskalinmis arba
institucinmis legimitacijos krizmis.

Pranczijos valstybinio valdymo teorijos

Pranczijoje valstybinio valdymo teorija susidar kaip valstybins teiss pasekm. Didel
tak prancz teorikams dar Monteskje veikalas Apie statym dvasi. Jis pateik
valdios tyrimo plan siejant j tiek su fizine, tiek su socialine aplinka. Tam reikjo
plaiai lyginti institucijas, bet jam trko tiek tikslaus inojimo, tiek bealikumo,
reikalingo gyvendinti planui. Jo meil politinei laisvei atitiko geriausi XVIII a. tradicij,
bet savo teorij jis susiejo su skubota ir pavirutinika konstitucini laisvs princip
analize. Jis msi pltoti sociologin valdios ir teiss teorij, parodydamas, kad j
struktra ir veikimas priklauso nuo slyg, kuriomis gyvena tauta. ia eina klimatas,
dirvoemis, men, prekybos bkl, psichinis ir moralinis temperamentas ir polinkiai
politins santvarkos form; tautos charakteryje siaknij paproiai bei proiai. odiu,
valdymo forma plaiausia galima prasme yra visuma, reikalaujanti suderinti tarpusavyje
visas tautos institucijas, jeigu valdia turi ilikti stabili ir organizuota[24].
Taiau Pranczijos valstybinio valdymo klasiku laikomas Anri Fajolis. Jis yra vienas i
ymiausi Europos XX a. pradios valstybinio valdymo teoretik. Jis savo
administracijos teorijos samprat yra idsts savo knygoje Bendras ir pramoninis
valdymas. Fajolis vadovavo savo sukurtam administracini tyrim centrui. Pranczas
rodinjo, kad jo suformuluoti valdymo principai yra universals ir visur pritaikomi
praktikoje: ekonomikoje, vyriausybinse staigose ir institucijose. Vienas i svarbiausi
administracini tyrimo centro atlikt tyrim buvo pato-telegrafo tarnybos organizacijos
tyrimas. ioms ir kitoms valstybinio valdymo problemoms sprsti, visuomenini staig
ir vietimo sistemos reformoms tsti, Fajolis skyr ypating savo veiklos dmes. Jis
vienas pirmj ikl problem, kad reikia Pranczijoje organizuoti ruoti vadybininkus.
A.Fajolis suteik mokslin valdymo supratim: Valdyti reikia numatyti, organizuoti,
tvarkytis, koordinuoti ir kontroliuoti;
numatyti tai yra kurti staigos materialin ir socialin organizm;
tvarkytis priversti personal atitinkami dirbti;
koordinuoti tai yra suriti, sujungti, harmonizuoti visas jgas ir veiksnius;
kontroliuoti tai yra rpintis, kad viskas vykt nustatyta valdymo tvarka ir kad bt
vykdyti duoti nurodymai[25].

Fajolio nuomone bet kokios organizacijos valdymas (tuo paiu ir valstybini institucij)
vykdo eias funkcij grupes: finansines, skaitines, administracines, draudimines,
komercines ir technines. O administracin funkcija yra pagrindin, reguliuojanti. N
viena kita i likusi funkcij nepareigota paruoti bendros staig darbo programos,
darbuotoj sudties, pastang koordinavimo, veiksm koordinavimo. Visa tai sudaro
administracini funkcij udavinius ir todl i funkcija atlieka svarbiausi vaidmen.
Fajolis suformulavo keturiolika bendr valdymo princip:
1. Darbo pasidalinimas leidia sumainti objekt skaii, kuriuos turi bti nukreiptos
dmesys ir veiksmai, o tai leidia pakelti gamybos kokyb ir kiek, tas paias snaudas.
2. Valdia teis atidavinti nurodymus ir priverianti paklusti jga. Valdia
nesivaizduojama be atsakomybs, t.y. be sankcijos-bausms ar apdovanojimo, - kurie yra
moni veiksm pasekm.
3. Disciplina paklusnumas, darbinis pyktis, veiklumas, sugebjimas susilaikyti, ioriniai
pagarbos enklai, pasireikiantys pagal nustatyt organizacij tvark.
4. Paskirstymo vienodumas duoti tarnautojui du kokius nors paliepimus gali tik vienas
virininkas.
5. Vadovavimo vieningumas vienas vadovas ir viena nustatyta programa, kai siekiama
vieno ir to paties tikslo.
6. Privai interes aukojimas bendriems interesams tarnautojo ar grups tarnautoj
interesai negali prietarauti mons interesams. Valstybs interesai yra aukiau u
mogaus ar organizacijos interesus.
7. Personalo skatinimas turi bti pagal galimybes ir teisingai skatinami tiek darbdavys,
tiek tarnautojas.
8. Centralizacija priklausomai nuo administracijos turi bti atmesta arba priimta stebint
atitinkamas aplinkybes, kas tuo metu geriau organizacijai.
9. Hierarchija palaipsniui nuo aukiausi vadovavimo post iki emiausi eina
popierizmas, kol pasiekia savo galutin adresat.
10. Tvarka kiekvienas mogus turi savo viet ir kiekviena vieta turi savo mog.
11. Teisingumas tam, kad skatinti personal visikai atsiduoti savo darbui, reikia su juo
elgtis geranorikai ir teisingai.
12. Personalo sudties pastovumas pastovi kadr kaita yra blogas organizacijos
bruoas ir joje bus blogi darbo rezultatai.
13. Iniciatyva pasilym teikimas gyvendinant planus.

14. Personalo vienyb staiga bus stipri tuomet, kai bus panaudotos vis darbuotoj
galimybs, vertintos kiekvieno nuopelno, negriaunant santyki harmonijos[26].
Fajolio suformuluotos taisykls kelet deimtmei buvo visuotinai taikomos, buvo
dstomas auktosiose mokyklose ruoiant specialistus, buvo naudojamos organizacij
praktinje veikloje. Prancz valstybinio valdymo mokykla turi specifini bruo, kurie
j skiria nuo kit ali valstybinio valdymo teorij. Pirmuose valstybinio valdymo
teorijos vystymosi etapuose Pranczijoje buvo institut teorija. M.Diuvere nurodo, kad
instituto teorija praplt tyrimo charakter. Jis rao: Dabar pradjom nagrinti ne tik tuos
valstybinius institutus, kurie reglamentuoti teiss, taiau ir tuos, kurie i dalies ar pilnai j
ignoruojami, egzistuoja alia teiss, pavyzdiui visuomenin nuomon, interes grups ir
t.t."[27].
Institucinis poiris nagrinjant valstybinio valdymo problemas leido prancz
politologam pakankamai skmingai veikti tradicinio konstitucins teiss mokslo
formalizm. Prancz autoriai nuo paios pradios neapsiribojo juridini norm
tyrinjim, kurios reguliuoja politini institut funkcionavim, jie taip pat tyrinjo, kaip
ios normos tikrovje realizuojasi. Tuo paiu metu buvo nagrinjama ne tik teisins, bet ir
socialins normos. Vliau Diuvere paruo nauj instituto supratim. Diuver teig
institutai yra inomi mogikj institut modeliai, kurie kopijuoja konkreius
santykius, tokiu bdu sigyja stabil, tvirt ir susiklosius charakter. Jis iskiria du
instituto elementus: struktr ir tikinjim, kolektyvinius pasirodymus. Jis taip pat
iskiria du institut tipus. Vienas paprasta santyki sistema, nukopijuota nuo modelio
struktros. Kiti turi papildom technin ir materialin organizacij: juridinius tekstus,
patalpas, baldus, automobilius, personal, administracin hierarchij. Tokie yra
parlamentai, ministerijos, asociacijos, profsjungos. Diuver rytingai pasisako prie
visus, kurie turi tik antrj institut tip. Tikrovje materialiniai ir techniniai elementai,
kurie skiria organizacij nuo paprast santyki sistemos, yra antriniai palyginus su
struktriniais modeliais"[28]. Diuvere manymu, organizacija yra instituto ior, ne
visada atitinkanti gili realyb. Per institutus Diuvere nagrinjo asmens status, jo
socialinius vaidmenis, socialines grupes. Visi ie nagrinjami reikiniai atsidr u
tradicini institut rib.
Institucijos teorijos pagrindu prancz valstybinio valdymo mokykloje buvo
suformuluota institucin valstybs koncepcija, kuri pakeit valstybs kaip juridinio
asmens traktavim, konstitucins teiss rmuose. Valstyb buvo nagrinjama kaip
institucionalizuota valdia, o plaija prasme institutas knija valdi. Be abejo,
institucin valstybs koncepcija yra patrauklesn nei juridin. Valstyb juridinis asmuo
tai vienetas, ireikiantis tik didels grups moni vienoje teritorijoje organizuot
egzistavim ir vienos valdios buvimu, kuri atstovauja valstybins institucijos.
Instituciolizmas eina toliau; pirm viet jis istumia bendr reikal, uduot, tiksl,
kuriam valstyb tarnauja. ia kalba eina apie aktyv egzistavim, apie uduoi
sprendim, kurios cementuoja vis visuomen viening valstyb.
Valdios instituciolizacija reikia, kad valdia i valdanij persiknija institut, kuris
nuo iol tampa ne vieninteliu valdytoju. inoma, valdia neinyksta, bet keiiasi jos vieta

valstybiniame valdyme. Asmenins valdios nutrkimas reikia, kad valdanij

veiksmus riboja teis. Institucin valstybs koncepcija yra svarbus ingsnis vystant
iuolaikin valstybs teorij. Taiau Diuver pabria, kad politolog teorins
koncepcijos turi bti naudingos prezidentui, premjerui, politiniams bei valstybiniams
veikjams, nes prieingu atveju visos teorijos praranda bet koki prasm.
Viena i opiausi Pranczijos valstybinio valdymo problem yra tarpusavio ryio
iekojimas, kuris sujungt valstybines institucijas su paprastais pilieiais, kadangi tokio
ryio nebuvimas skaudiai atsiliepia visuose valdymo lygiuose. Prancz politologas
P.Avrilis pastebi btina, kad kokia nors valstybin organizacija nacionaliniu lygiu
sukurt ry tarp valdios ir moni, nes i problema iki iol neisprsta[29]. Panas
pareikimai geriausiai paaikina padt, kad reikia iekoti ieities i krizins situacijos.
Valdios paskirstymas vairiais lygiais, ar tai bt komunos ar departamentai,
suinteresuotos ministerijos ar profsjungos, opozicijai tam tikr teisi suteikimas, toks
yra politologo patarimas valdantiesiems. Centrinis valdios kiimasis visas vietins
valdios smulkiausias detales, erzina pranczus ir stebina usienieius rao P.Avrilis,
paymdamas biurokratini institucij, kurios yra ant aukiausio valdios laiptelio,
izoliuotum. Negalima umirti, kad iuolaikin prancz administracija yra ant senosios
administracijos griuvsi, kuri neisilaik dl nenoro vykdyti reformas[30].
Prancz filosofas Alenas pateikia alies valstybinio valdymo analiz. Jis pabria, kad
iuolaikinje valstybje tikrj valdi turi ne politikai, o auktas pareigas uimantys
valstybs aparato tarnautojai. Finans ministerijos vadovai, gynybos tarybos nariai bei
pasiuntiniai yra tikrieji valdios savininkai. Alenas auktai vertino prancz
administracijos kompetentingum, nes norint uimti laisv valstybs tarnybos viet,
reikia bti labai gerai pasiruous, kadangi komisija atrenka tik paius geriausius. Taiau
vliau jis konstatuoja, kad valstybs tarnautojai vaizduodami atvirus, i esms usidaro
udar visuomen. Juos jungiantis solidarumas skirtas isaugoti gytas vertybes bei
privilegijas. Prie ito prisideda ir ta aplinkyb, kad vykdomo darbo pobdis, moni ratas
su kuriais bendraujama, palaipsniui pas valstybs tarnautojus ivysto tam tikrus bruous:
iskirtin atsargum, polink slaptum, skepticizm, polink intrigas, paniekinam
poir mones. Alenas kritikuoja administracij u neefektyvum, l vaistym. Jis
kritikuoja vadovus, kurie pasirainja neirint k pasirao, kontrolierius, kurie nieko
nekontroliuoja, nes visa tai brangiai kainuoja mokesi moktojams. Su pasipiktinimu
filosofas iri tai, kad varnas varnui akies nekerta, valstybs tarnybos biurokratai
visada vienas kit gina, kai bijo sankcij u blogai atlikt darb. Asignavim
pereikvojimas, blogai paruotos vyriausybins programos, uduoi neparuoimas laiku visa tai yra slepiama nuo paalini aki. Alenas ypating dmes atkreipia tai, kad
biurokratinio aparato virn pastoviai siekia perengti savo kompetencijos ribas, didinti
tak ir ginti savo interesus. Biurokratai sukuria privilegijuot klas, kurios absoliuti
valdia mindo demokratinius principus. Alenas silo pilieiui pripainti, kad valdia tai
btinumas ir jai paklusti. Taiau jis nesilo bti pasyviais, nori, kad mons daryt visk,
kas nuo j priklauso, kad ivengti valstybinio valdymo despotizmo. Todl pilieiai turt
tiesiogiai ar per savo irinktus deputatus vykdyti biurokrat darbo kontrol. Aleno
nuomone, rinkimai ir yra pats geriausias kontrolierius, nes per rinkimus deleguojama
valstybs tarnyb mones, kurie sugebs vykdyti rinkj norus, patikrins valstybinio

valdymo akt teistum. Alenas mano, kad cenzoriais gali bti ir ministrai. Jis teigia, kad
iuolaikiniai ministrai neturi bti atitinkamos srities specialistai: svarbiausia, kad pas j
bt noras pasiprieinti didjaniai biurokratijos valdiai. O vyriausyb turt
kontroliuoti parlamentarai per atitinkamus komitetus, nors vargu ar pilna kontrol
manoma, kadangi vyriausyb pateikia informacij ir pateikia tai, k nori ji pati. Ypating
dmes Alenas skyr ratikiems paklausimams, nes laikas sujudina ne tik pat
biurokrat, bet ir vis tarnyb, kadangi reikia konkreiai atsakyti[31].
Taip pat reikt paymti M.Krozje teorij, kuri jis idst savo darbe Biurokratijos
fenomenas: biurokratini tendencij tyrinjimas iuolaikinse organizacij sistemose,
ryium su socialine kultrine Pranczijos sistema. Autorius nagrinja organizacijos
funkcionavimo tikslingum kaip psichologins projekcijos tikslingum. Organizacijos
struktr jis traktuoja kaip tarpasmenini santyki tinkl, o funkcin priklausomyb tarp
jos nari kaip j tarpusavio psichologini nuotaik sistem. Valstybs tarnautoj
saugumo siekimas yra toks svarbus, kad Krozje jame velgia vien i pagrindini
biurokratijos sistemos element. Jis mano, kad mons, apskritai linksta prie valstybins
tarnybos, nes ia jie suranda ger nepriklausomumo ir saugumo garantijos santyk.
Taisykls ir normos garantuoja monms gynyb ir biurokratin sistem i esms galime
velgti kaip gynybin struktr, kuri btina individui, kad apsigint nuo socialinio
gyvenimo negand. Krozje nuomone, kiekvienas biurokratas siekia, nedidindamas darbo
snaud, iplsti savo galiojimus, nes valstybs tarnautojams pirmoje vietoje yra
atlyginim didinimas ir premijos, o darbo krv siekiama sumainti priimant papildom
darbuotoj[32]. Todl reikias pastoviai tikrinti valstybs valdymo tarnyb efektyvum, ar
jie udirba tuos pinigus, kuriuos jiems sumoka mokesi moktojai.

JAV valstybinio valdymo teorijos

JAV yra viena i pirmaujani ekonominiame plane valstybi, turbt yra logikiausia ir
tai, kad btent ios alies autori valstybinio valdymo teorijos yra labiausiai populiarios ir
nagrinjamos pasaulyje. JAV valstybin valdym visuomen pradjo nagrinti 19 a.
pabaigoje, kai ji tam pribrendo ir buvo engti pirmieji apibendrinantys valdymo reform
ingsniai. Pradin tak padjo amerikiei mokslininkas W.Wilsonas. Jo darbai nukreipti
administracini institucij, gyvendinani politines doktrinas ir sprendimus, valdymo
ir vadovavimo praktini gdi diegim ir tobulinim[33]. Jis valstybinms
institucijoms sil remtis privataus sektoriaus bruoais konkretumu, esmingumu,
efektyvumu. Tuo paiu jis buvo centralizuotas valdios alininkas ir is jo poiris plaiai
atsispindjo jo darbuose. Jo rekomendacijos apie griet vadov administratori turjo
plat atgars JAV visuomenje.
Savo valstybinio valdymo teorijos samprat pateikia amerikiei autoriai Ch.E.Lindblom
ir E.J.Woodhouse savo knygoje Politikos formavimo procesas. Knygoje jie teigia, kad
renkamieji pareignai apima tik siaur visuomens dal ir sudaro tam tikr elit.
Nepaisant j btinumo demokratiniam valdymui, renkamasis elitas kelia pavoj protingo
ir demokratiko politikos formavimo perspektyvai. Valdiai patyrus neskm kenia visa

valstyb. Kitas politinio elito valdymo trkumas yra tendencija nebematyti paprast
moni problem. Pavyzdiui, pastaruoju metu JAV vis spariau augo Vyriausybs
vaidmuo ir dl to plito nuolat veikianios lobist kontoros su didelius atlyginimus
gaunaniais darbuotojais, todl toks pagraintas politikus supantis klestjimas ikreip
j bendr supratim apie egzistuojani situacij. iuo metu federalin vyriausyb yra
sikrusi geriausiai isilavinusioje ir geriausiai apmokamoje metropolins valstybs
dalyje. Demokratin sostin veikia mieste, kur vidutines pajamas gaunantiems pilieiams
yra per brangu gyventi. Tokia gerov trukdo valdios atstovams suprasti j kasdieniniai
patiriai prietaraujanius socialinius reikinius[34].
Organizacija yra esmin daugelio politinio gyvenimo dalyvi veiklos koordinavimo
slyga, taiau organizacija taip pat sukuria problem. Pareign organizacijos bdas ir
skatina ir varo demokratik ir proting politikos formavim"[35]. Demokratinms
sistemoms reikia iradingo vadovavimo, kad bt sprendiami konfliktai tarp daugelio
interes grupi, nevaromai ikeliani savo reikalavimus. Bet ar kas nors prisiims
vadovaujam vaidmen? Ar juo bus pasinaudota sprendiant visuomens problemas?
Viena vertus yra realu tiktis, kad kartais arba labai danai bus ikelti netinkami
vadovauti asmenys ir jie savo pareigas atliks labai blogai. Be to, netgi asmenys, tam tikra
prasme tinkami uimti auktus postus, dl daugelio prieasi nuolat nuvils nema
visuomens dal, nes visuomenei bdingas interes konfliktas ir veikimas vien interes
labui gali bti alingas kitiems. Be nuvilt alinink grupi, kurios pralaimi dl vienos
politikos arba dl keli toki valstybs tarnautoj patiria nuostoli, nes tie, kurie uima
pagrindinius vyriausybinius postus, dl per dideli organizacini ar kitoki klii gali
blogai koordinuoti savo vykdom veikl.
Kiekvienas valstybs tarnautojas naudojasi tam tikra laisve rinkdamasis, kiek dmesio
skirti tam tikrai veiklos krypiai, kokius specifinius klausimus svarstyti, kokias esmines
pozicijas remti ir kokiom prietarauti. Kartais is atskaitomybs sistemos neapibrtumas
yra naudingas, nes leidia valstybs tarnautojams nukreipti dmes tas sritis, kurios j
manymu yra naudingiausios.
Veiksm laisv, kuri valstybs tarnautojai turi pasirinkdami savo vaidmenis, kartais
skatina proting ir demokratik valstybinio valdymo politik, o kartais jai tik trukdo,
taiau bet kokiu atveju pareign veikla nra grietai ribojama. Kitaip tariant sistemai,
kurioje dirba pareignai, trksta sistemikos strategijos, kuri skatint protingus ir
demokratinius rezultatus orientuot veikl. inant visas valstybs pareign vadovavimo
procedras, bei inant valstybs tarnautoj galimybes rinktis savo vaidmenis, galima
sakyti, kad nra jokio ryio tarp pilieio noro ir valstybinio valdymo politikos. Kaip ji
atitinka piliei poreikius ir lkesius, priklauso nuo taisykli, valdios santyki
procedr ir organizacij, tarpininkaujani tarp irinktj pareign ir j veiksm
vieosios politikos atvilgiu[36].
Kitaip tariant, kai kuriais atvejais biurokratin organizacija yra btinas blogis. Ji sudaro
slygas sudtingoms valdymo struktroms funkcionuoti, taiau grietai apsiriboja
protingo valdymo ir vieosios atsakomybs, kuri paprastai galima tiktis, lyg. Taiau
nra labai protinga itisai pulti biurokratij, kaip kad kartais daro politiniai agitatoriai, ir

nra labai protinga tiktis, kad biurokratin politik galima ivaduoti i inercijos,
susiskaidymo, savo daro gynimo ir kit dalyk, kurie riboja biurokrat veiklos
protingum ir atskaitomyb. Vis dl to i veiksni kenksmingumas i esms skiriasi
priklauso nuo to ar vyriausybs programos atsiduria labai siauri interes ir idj
nelaisvje. Autori nuomone, kai kur nurodoma kaip valstybs tarnautojai galt geriau
atlikti savo darb: jie galt skatinti diskusijas apie socialines problemas ir vieosios
politikos pasirinkimus[37]. Dauguma valstybinio valdymo tyrintoj labiausiai stengiasi
informuoti politin elit, o autori nuomone, kuriant geresn pasaul daugiausia vili
teikia paprasti mons, bet jie aikiau turi suvokti socialines problemas ir galimybes.
iam tikslui daugiau reikia tam tikros smoningai alikos, o ne deklaruojamai
nepriklausomos analizs. Tokia patobulinta analiz neivengiamai susidurs su netikrumu
bei nesutarimais ir nuolat teiks silymus, kaip, nepatiriant pernelyg dideli nuostoli,
kovoti su netikrumu ir mokytis i patirties, kad mes visi gyventume geriau.
Sav valstybinio valdymo teorij remiantis moni elgesio ypatumais para
D.Makgregoras. Jis sukr teorijas X ir Y. Makgregoras teig, kad valdymo strategijos
esm yra ta, koks yra valdytojo santykis su eiliniais darbuotojais. Statin valdymo
strategija gavo X pavadinim. Jos pagrindas yra tas, kad viduriniosios grandies
tarnautojai i prigimties nemgsta dirbti ir esant menkiausiai galimybei siekia to darbo
ivengti, todl didij dal tarnautoj reikia versti dirbti, kontroliuoti, reguliuoti, gsdinti
juos bausmmis, kad jie gerai dirbt ir padt siekti nustatyt organizacijos tiksl;
viduriniosios grandies tarnautojas nori, kad jam vadovaut, siekia ivengti atsakomybs,
yra ne ingeidus ir labiausiai rpinasi savo saugumu[38].
Autorius man, kad iuose odiuose yra didel dalis tiesos, taiau to nereikia perdti ir
sil su tuo sutikti tik tada, kai yra neginijam rodym apie j teisingum kiekvienu
atskiru atveju. Taiau jis efektyvesne valdymo koncepcija laik Y teorij, kuri gavo
dinamins valdymo strategijos pavadinim. Jos esminiai teiginiai yra tai, kad moni
fizins ir protins pastangos darbo proceso metu yra tokios pat natralios, kaip ir ilsintis
ar pramogaujant, iorin kontrol ir gsdinimas bausmmis nra vienintel priemon
priversti mones dirbti. Tarnautojas yra pajgus ir pats save kontroliuos, jeigu
organizacijos tikslais jis bus suinteresuotas; pastangos, skirtos siekti nustatyt
organizacij tiksl yra adekvaios laukiamam skatinimui u tai; viduriniosios grandies
tarnautojas, turdamas atitinkam paruoim, ne tik priima, bet ir siekia atsakomybs;
sugebjimas ireikti krybin fantazij, iradingum ir krybin poir organizacijos
problemas, greiiau yra savitas plaiam, o ne siauram moni ratui; kiekvieno tarnautojo
intelektualios galimybs toli grau ne pilnai inaudojamos valdymo procese[39].
emiau pateikti esminiai Makgregoro teorij prietaravimai:

TEORIJA X

TEORIJA Y

Statika valdymo strategija

Dinamika valdymo strategija

Tolesnis tarnautojo tobuljimas

1. Tolesnis tarnautojo tobuljimas nemanomas. manomas.

2. Pilna kontrol.

2. Pripastamas tarnautojo poreikis

selektin adaptacij.

3. Tarnautojo aktyvumas apribotas paios

mogaus prigimties.

3. Tarnautojo aktyvumas susijs su

suinteresuotumu siekti organizacijos
tiksl.

4. Neefektyvus organizacijos darbas nulemtas

mogaus prigimties, todl darbuotojus reikia
kontroliuoti.

4. Neefektyvus organizacijos darbas

susijs su blogu valdymu.

Makgregoras suprato, kad Y teorija sunku praktikoje realizuoti. Jis taip pat pabr, kad
Y teorija tai tik hipotezi kompleksas, o ne ginijama tikrov. J ymiai lengviau
pritaikyti viduriniosios ir auktesniosios valstybs, tarnybos pareign gretoms, negu
emesniajai grandiai, kadangi tik valdytojai gali priiminti valdymo sprendimus. Y
teorijos taikymas, tai platesnis poiris darb, sipareigojim ipltimas, o kartu ir
valdymo teisi didinimas. Tuo paiu didinamas tarnautoj dalyvavimas valdyme, keiiasi
pareign vaidmuo, nes anksiau neturj teiss priimti sprendimus, dabar t teis gavo,
o atsakomyb nepadidjo. Taiau is valdymo tipas danai nepasiteisina, kadangi j
sunku praktikai realizuoti, nes tarnautojai danai neturi reikiam savybi iam valdymo
planui gyvendinti arba pavaldiniams leidia priimti tik neesminius sprendimus arba
klausia pavaldini patarimo, o vliau juos ignoruoja. Makgregoras perspjo, geriau
efektyviau panaudoti X teorij, negu nevykusiai Y teorij.
Savit valstybinio valdymo supratim per socialinio konflikto teorij savo knygoje
Modernusis socialinis konfliktas//es apie laisvs politik pateik R.Dahrendorfas. Jis
teig, kad socialiniai konfliktai gali bti valstybinio valdymo institucij nuslopinti,
taiau, autoriaus nuomone tai yra ne tik amoralu, taiau ir neefektyvus socialini
konflikt sprendimo bdas. Nes slopinant konfliktus kyla dar didesnis pasiprieinimas,
kol jis sustiprs iki tiek, kad jokia pasaulio jga nesugebs numalinti konflikto energijos,
nes revoliucijos monijos istorijoje parodo kari i teigini ties. inoma ne kiekviena
sistema yra slopinimo sistema. Dauguma valstybi labai atsargiai slopina konfliktus ir
stengiasi juos reguliuoti, nes spaudimo metodas negali tsti ilg laik. Istorijoje buvo ne
vienas atvejis, kai buvo mginama visiems laikams paalinti prietaravimus
egzistuojanius socialinse struktrose. Taiau is bandymas visada apgaulingas.

Socialiniai konfliktai sistemikai iauga i socialins prietaravim struktros ir j i

principo neina isprsti galutinai. Tas, kas mgina visam laikui panaikinti prietaravimus,
paprastai sprendiant konfliktus gundosi panaudoti jg, o tas negali gerai baigtis.
Autoriaus nuomone, konfliktus reikia reguliuoti, nes tai yra maesnis spaudimo laipsnis.
Konfliktai juos reguliuojant nedingsta, jie netampa maiau aktuals, taiau nuo tada, kai
juos galima reguliuoti, jie tampa kontroliuojamais. Kad konflikt reguliavimas bt
skmingas, reikalingos kelios slygos. Tam reikia, kad konfliktai ir prietaravimai bt
pripainti vis dalyvaujani pusi. Nuolankaus pripainimo, kad konfliktai
neivengiami, neutenka. Reikia suprasti krybin konflikt princip. Tai reikia, kad bet
koks kiimasis konfliktus turi apsiriboti j pasireikimo reguliavimu ir kad reikia
atsisakyti beprasmi bandym panaikinti j prieastis. Paalinti konflikto prieasi
negalima, todl reguliuojant kalba gali eiti tik apie tai, kad iskirti matomas j
pasireikimo formas. Konflikto dalyviai turi sutikti su esamomis aidimo taisyklmis,
kuri pagalba jie nori isprsti konflikt. aidimo taisykls tipiniai susitarimai,
konstitucijos, statai ir t.t. gali bti efektyvs tik tuo atveju, jei nuo pat pradi
neatiduodamas palankumas vienam i dalyvi, apsiribojama formaliais konflikto
aspektais ir silo btin vis prietaravim nagrinjim. aidimo taisykli forma yra
tokia vairiapus, kaip ir pati tikrov. Konflikt sprendimui naudojama visa eil
priemoni:
1) Derybos tai yra tokios institucijos sukrimas, kurios pagalba konfliktuojanios
puss visais atriais klausimais vest derybas, kad isprsti konfliktines situacijas ir
nustatyta tvarka priimti sprendimus (dauguma, dauguma su veto teise, vieningai). Taiau
retai utenka tik ios galimybs, nes derybos danai bna be rezultat. Tokiu atveju
rekomenduojama pritraukti trei pus, kuri nebt susijusi su n viena konfliktuojania
puse.
2) Viena i velniausi treiosios puss dalyvavimo form yra tarpininkavimas, tai yra
iklausyti tarpininko nuomon ir perirti jo pasilymus. Nors i ono i priemon
atrodo nebtina, taiau danai tarpininkavimas bna vienas i efektyviausi konflikt
sprendimo element.
3) Taiau danai tenka engti dar vien ingsn priek, arbitra, taiau savanoriko
kreipimosi atveju arbitrao sprendimai tampa privalomi.
4) Jei konflikto dalyviams ne tik btina kreiptis treij pus bet ir priimti jos
sprendimus, tada privalomasis arbitraas yra ant ribos tarp konflikto reguliavimo ir jo
nuslopinimo. is metodas kartais bna neivengiamas (pvz.: siekiant isaugoti nustatyt
valdymo form), taiau j naudojant, konflikt reguliavimas kaip j kontrols forma
tampa abejotinu[40].
Schematikai socialini konflikt reguliavimo formas galima pavaizduoti taip:

Treiosios puss pakvietimas Treiosios puss sprendim primimas Pavadinimas

Nra

Nra

Derybos

Savanorikas

Savanorikas

Tarpininkavimas

Savanorikas

Privalomas

Privalomas

Savarankikas

Arbitraas

Privalomas

Privalomas

Privalomas
Arbitraas

Amerikiei mokslininkas F.Gerebergas sukr motyvuotos higienos teorij. iaip

higiena yra sveikatos prieiros mokslas, taiau iuo atveju tai yra sveika mogaus
psichika ir gera nuotaika darbo metu. Gerebergas visus elgesio motyvus darbe skirst
dvi grupes: tas, kurios padeda darbui ir tas, kurios trukdo. Pirmajai grupei priklauso:
pasiekimai darbe, darbo vertinimas, pats darbo procesas, atsakomybs laipsnis,
tarnybinis tobuljimas, profesionalus tobuljimas[41]. Gerebergo nuomone, bet kuris i
i faktori stiprina teigiamus darbuotojo elgesio motyvus, kadangi yra auktesnis
pasitenkinimas darbu. Jis man, kad efektyvus pasitenkinimas darbu pasiekiamas
praturtinus darbo turin. Tai reikia, kad darbuotojui reikia suteikti galimyb priimti
savarankikus sprendimus, pajausti pasitenkinim savo veikla, turti karjeros galimybes.
Kitais odiais nekant, asmenys, kuriantys darbo vietas, turi siekti, kad darbuotojus
veikt visi faktoriai, padedantys kelti darbo efektyvum. Gerebergas perspjo, kad darbo
turinio praturtinimo negalima sumaiyti su pareigojim prapltimu. Darbo turinio
praturtinimas darb daro domesn, kadangi darbuotojui suteikiama veiksm laisv, o
pareigojim rato prapltimas tik padidina darbo kiek.
Darbui trukdanius faktorius Gerbergas susiejo su socialiniu-psichologiniu organizacijos
klimatu. Jeigu kas nors organizacijoje yra blogai, tai atsiliepia ir teigiamiems darbo
motyvams, blogina darbo efektyvum. O jeigu faktoriai bus adekvats, jie darbuotojui
aktyviai pads. Gerbergas iskyr atuonias tokias motyvacijas:
darbo isaugojimo garantijos;
socialinis statusas;
organizacijos darbo politika;

darbo slygos;
santykiai su vadovu;
asmeniniai polinkiai;
tarpasmeniniai santykiai;
atlyginimas[42].
Gerbergas perspjo, kad reikia atkreipti ypating dmes darbuotojo nepasitenkinim
darbu. Jeigu jis nepatenkintas, reikia su juo kalbtis, analizuoti nepasitenkinimo
prieastis, iekoti motyvacijos, panaudoti pasitenkinimo darbu faktorius.
Valstybs valdym struktrins-funkcins analizs poiriu inagrinjo T.Parsonsas. Jis
atkreip dmes faktorius, padedanius arba trukdanius egzistuojaniai valstybinio
valdymo sistemai integruotis ir stabilizuotis. Visa tai jis apra savo knygoje Apie
socialini veiksm struktr. Prisiriimas prie socialinio stabilumo idjos tapo
pagrindiniu valstybinio valdymo poymiu. Parsonso nuomone valstybins administracijos
struktrin-funkcin analiz susijusi su dviem principais: paskirstymu ir integracija.
Paskirstymas akcentuojasi las ir sukelia konflikt. Integracija koncentruojasi siekti
tiksl ir tiksl tarpusavio ryio nustatymu, kas sukuria valstybinio valdymo stabilum.
Valdymo procese paskirstymui priskiriama los, personalas, apdovanojimai.
Los tai transportas, bstas, materialin gerov, gamybos priemons. Svarbiausi tarp
j yra pinigai ir valdia. Tai liudija, kad skirstomieji procesai valstybinio administravimo
sistemoje nra vien tik materialiniai. Personalo paskirstymas bendravimo taisykli
nustatymas l panaudojimui ir sistemos sukrimas, kuri leidia monms pereiti nuo
vienos pozicijos prie kitos[43]. ia turima omenyje atranka ir valstybini tarnautoj
paskyrimas. Isilavinimas yra tik pirmoji pakopa valdymo procese skirstant darbuotojus.
Egzistuoja keli principai, kuriais remiantis skirstomas personalas. Parsonsas iskyr
keturis metodus:
universalj;
partikuliarin;
pasiekim;
i anksto numatyt.
Universalumas reikia, kad mons bus vertinami pagal bendrai nustatytus standartus
(isilavinimas, kvalifikacija, darbo staas). Partikulizmas atvirkiai, mones vertina
pagal specifinius poymius. Pagal grupinius poymius galima iskirti profesinius
pasiekimus (pasiekim metodas) ar i anksto numatyti socialin kilm, politinis
lojalumas, tautyb. Treias valstybinio valdymo sistemos paskirstymo tipas yra
apdovanojimai. Parsonsas omenyje turi ypating apdovanojim r simbolinius

prestio apdovanojimus. Bet kokia valstybinio valdymo veikla yra prestio siekimas.
Todl Parsonsas mano, kad prestias yra paskirstomas[44]. Tai, irint i struktrinsfunkcins analizs pozicij kuria integracijos teorij. Valstybinio administravimo
sistemoje egzistuoja du ryio aspektai tarp integracijos ir paskirstymo. Pirmas, kaip gerai
paskirstomos los. Antras, kokia koordinacija yra tarp skirting paskirstymo proces.
Pavyzdiui, jeigu pirmu atveju gali ikilti klausimas, ar pakankamai gerai valstybs
tarnautojai yra apmokyti, tai antru atveju kaip egzistuojanti ugdymo sistema suteikia
btinas inias specialistams.
Valstybs valdym kaip autonomijos model nagrinjo amerikiei mokslininkas
Nordlingeris. Autonomijos modelyje valstyb tvarko tik renkamasis elitas ir /arba
biurokratija, taiau abi ios puss yra atskirtos nuo platesni socialini sjdi, politini
partij ar socialiai privilegijuot grupi takos[45]. Taiau teiginys, kad valstyb yra
autonomin iorins kontrols atvilgiu, nereikia, kad jos personalas, atliekantis
pagrindines valstybinio valdymo formavimo funkcijas, gali bti garantuotas dl to, kad
vyks centralizuota, koordinuota ir hierarchin mainos kontrol ir juo labiau, kad toji
maina sprendim gyvendinimo poiriu veiks efektyviai. Valstybs autonomijos
modeliuose valdytoj sprendim primimo procesas nebtinai atitinka prognozin
racionaliosios politikos formavimo proces; be to ir pats valstybinio valdymo formavimas
nra lengvas, neginijamas, lengvai sprendiamas dalykas tarpusavyje konkuruojani
organizacij rate. Aikinant k valstyb daro arba ko nedaro, jos paios nuomon yra bent
jau tiek pat svarbi, kaip ir pilietins visuomens nuomon; valstyb yra autonomin ne tik
ta prasme, kad danai veikia pagal savo paios nuomon, bet ir ta, kad jos nuomon
skiriasi nuo galingiausi pilietins visuomens grupi reikalavim.
Nordlingeris iskyr tris valstybs autonomijos formas:
a) silpniausioji autonomijos forma yra toji, kai valstybs pareignai pagal savo pai
preferencijas veikia situacijoje, kur visuomens preferencijos nesiskiria nuo j
preferencij. Tokiomis slygomis galima vienodai pagrstai tarti, kad politinis elitas arba
administracijos pareignai veikia autonomikai ir pagal visuomens preferencijas;
b) vidutinikoji autonomijos forma yra toji, kai valstybs pareignai efektyviai imasi
veiksm visuomens preferencijoms pakeisti dauguma socialini grupi priveria siekti
to, ko nori valdantysis elitas, ir tada vykdyti politik, atitinkani ias elito preferencijas;
c) stipriausioji valstybs autonomijos forma yra toji, kai valstybs pareignai veikia savo
pai preferencij pagrindu kontekstuose, kur valdaniojo elito siekiai aikiai skiriasi nuo
visuomens preferencij[46].
Yra bent pora prieasi dl kuri visuomens spaudimas valdaniojo elito realiai negali
priversti vykdyti specifin valdymo politik. Pirma, irinktieji politiniai lyderiai savo
buvimo valdioje nelaiko vieninteliu tikslu, nes posto netekim jie lengvai gali
kompensuoti kitu pelningu usimimu, tai ypa bdinga JAV, kur daniausiai tik
turtuoliai kandidatuoja svarbiausius valstybs postus. Galiausiai politik motyvacija
paisyti vieosios nuomons spaudimo paprastai atsiranda tik prie rinkimus, kai valdioje

esanti politik grup ir iaip jau mgina manipuliuoti valstybs biudetu bei mokesiais,
kad rinkim metu sudaryt sau palankias ekonomines bei socialines slygas. Antra,
valdantysis elitas turi daugyb priemoni, kuriomis gali pasinaudoti didindamas savo
nepriklausomyb nuo visuomens spaudimo. Valstybs valdymo pareignai paprastai yra
pajgs ilaikyti ir sustiprinti jiems teikiam param, pakeisti oponent nuostatas ir
neutralizuoti, susilpninti arba sukirinti savo prieus. Propagandini, manipuliacini bei
prievartini priemoni arsenalas, kuriuo disponuodami valstybs pareignai gali imtis
autonomins veiklos, yra didiulis iuo poiriu ypa efektyvi yra skaldyk ir valdyk
strategija, nes ja gali pasinaudoti tik valdantysis elitas. Valstybs pareignai gali sprsti,
su kuriomis interes grupmis bus konsultuojamasi politikos primimo ir vykdymo
klausimais. Valstybs valdymo organizavimas bei reorganizavimas gali bti traktuojamas
kaip jungtinis valstybs pareign sieki ir visuomeninio spaudimo rezultatas.
Anglijos valstybinio valdymo teorijos
Anglijoje valstybiniu valdymu buvo pradta domtis 19 a. pabaigoje, kai Londono
universitete buvo kurta Ekonomijos ir politikos moksl mokykla. ioje mokykloje, o
vliau ir kituose universitetuose buvo sukoncentruotas valstybinio valdymo politini
institut, valstybins tarnybos, administracins teiss nagrinjimas ir dstymas.
Vienas inomiausi Anglijos valstybinio valdymo tyrintoj buvo E.Burkas. Jis savo
veikale Pamstymai apie Pranczijos revoliucij ra, kad vyriausyb nesukurta
tarpininkaujant realiai teisei, nes teis gali egzistuoti ir egzistuoja nepriklausomai nuo jos.
Vyriausyb kontroliuodama teis nori visko. Vyriausyb mogaus proto iradimas,
skirtas tenkinti mogaus norus. mons turi teis tenkinti savo norus. I i galima
iskirti vien nor, kuris ieina i civilizuotos visuomens ir apribot aistr rib[47].
Visuomen ne tik reikalauja istudijuoti atskir visuomens nari aistras, bet ir priversti
juos kontroliuoti savo veiksmus ir susitaikyti su j apribojimu. Tai gali padaryti tik
valdia, stovinti aukiau u kitus ir kuriai kiti turi paklusti. iuo atveju moni
baudimas, o taip pat j laisvs turi bti iskirtos kaip j teiss. Nuo to momento, kai
vyriausyb sumaina mogaus teises ir dirbtinai jas apriboja, vyriausyb usiiminja tik
patogum ir naudos iekojimu. ia reikia gerai suprasti mogikj natr ir visa tai, kas
lengvina ar sunkina vairi tiksl, su valstybini institucij mechanizmo pagalba,
pasiekim. Valstyb turi turti priemones, kad galt kovoti su neramumais. Trumpa
valstybinio valdymo teorijos istorija neleidia sprsti kas yra gerai, o kas blogai, nes tai,
kas i pirmo vilgsnio gali atrodyti valstybs lugdymu, vliau gali tapti idealu, nors i
pradi visa tai ir turs neigiam efekt. Bna ir atvirkiai, kai daug adantys projektai
vliau virsta gdingais ir nekeniamais. Valstybje visada egzistuoja nepastebimos,
beveik paslptos prieastys, daiktai, kurie, i pirmo vilgsnio atrodo tekantys pro al,
taiau nuo kuri gali priklausyti didia dalimi pakilimas ar nuosmukis[48]. Valstybinio
valdymo mokslas pats savaime yra skirtas toki problem sprendimui, nes ios
problemos reikalauja patirties, kurios joks mogus negali sigyti per vis savo gyvenim,
kad ir koks talentingas jis bt, is mokslas su ypatingu atsargumu griauna per
imtmeius nusistovjusi valdymo sistem, kuri tarnavo monms, dar neturdama
visuomens palaimint valdymo modeli. mogaus prigimtis yra sudtinga ir
prietaringa, visuomens tikslai yra tokie pat sudtingi, todl primityvi valdia negali

isprsti moni problem bei patenkinti j dvasios poreiki. Jeigu utekt visuomens
problemas isprsti irint tik i vieno tako, tai valstybinis valdymas bt labai
patrauklus. Tada kiekvienas valdymo veiksmas bt tobulas.
Taiau ymiai sunkiau yra visk isprsti kompleksikai. Taiau vis dl to yra geriau, kad
tiksliai isprendiamos atskiros problemos, nors kitos yra ignoruojamos ar joms
gyvendinti reikalingos los.
Valstybin valdym sociologine kryptimi nagrinjo E.Beras. Jis savo darbuose trimis
aspektais nagrinjo valstybinio valdymo atsakomyb:
a) atsakomyb prie visuomen, protingos valstybins politikos vykdymas, kuri remiasi
visapusika problem analize;
b) atsakomyb prie parlament. Bero nuomone, angl politin kultra pirm viet
stumia btent i atsakomyb, kai vyriausyb netgi aukoja savo populiarum, siekdama
to kurso, kuris vyriausybei atrodo tikslingiausias. Beras mano, kad angl valstybin
sistema suteikia visuomens nuomons takojimo galimyb; vyriausyb gali ir privalo
rasti kompromis su vyraujaniomis visuomens grupmis, auklti visuomen, kad ji
suprast motyvus, kuriais remiasi vyriausybin veikla[49].
Vyriausybs nari atsakomyb prie parlament pasireikia kaip bendrai viso kabineto
atsakomyb, taip ir kiekvieno ministro atskirai, u jam patikt reguliavimo srit. Taiau
parlamento kontrols efektyvumas pastoviai maja: deputatai neturi nei laiko, nei
pakankamai ini, kad sigilint sudtingas valstybinio valdymo problemas. Kas lieia
interes grupes, tai jos geriau stengiasi prastumti savo idjas per parlament, todl
daugelis valstybini ir karini problem i esms laikomos paslaptyje[50]. Prie faktori,
kurie turi takos valstybinio valdymo sprendim primimui, Beras paymi premjer,
ministrus, profesori ir pramoninink organizacij spaudim, eilinius parlamento narius
ir masines informacijos priemones, kurios tradicikai laikomos visuomens nuotaik
ireikjomis. inoma, kai kurie svarbs valdymo sprendimai (pvz.: stojimas Europos
Sjung) buvo priimti be iankstinio parlamento svarstymo, ir j iniciatyvos pilnai
priklauso vyriausybei, kuri vadovauja aliai.
Beras taip pat nurod sampratos pirmin vyriausybs atsakomyb pakitim
iuolaikinje Didiojoje Britanijoje. Amiaus pradioje tai buvo suprantama kaip
vyriausybs atsakomyb prie Karn, kuri knijo nacionalin vienyb. iandien tai
suprantama kaip vyriausybs atsakomyb prie visuomen[51].
Valstybs valdym per materialin politin teorij nagrinjo angl mokslininkas Teiloras.
i teorija, prasidjusi nuo abstrakcij vliau isirutuliojo loim teorij. i teorij
M.Teiloras idst savo darbe Matematin politin teorija (Mathematical political
theory). Joje analizuojamos situacijos, kuriose atskiro individo sprendimai priklauso ne
tik nuo jo paties nuomons, bet ir nuo kit individ, kuriems tas sprendimas skirtas
nuomoni bei veiksm. Loimu gali bti laikoma beveik kiekviena individ sveika.

Beveik visoje valstybinio valdymo veikloje reikiasi pagrindiniai loimo bruoai (ilois,
pralois, iskaiiavimas, bendradarbiavimas arba idavyst)[52].
Loim teorijos objektas klasifikuojamas vairiai. Vienur loimai yra tokie, kad lojai
gali bendrauti tarpusavyje ir dertis, kitur bendravimas ar derjimasis negalimi. Antra,
loimai skiriasi savo konfliktikumu. Labiausiai konfliktiniai yra tie loimai, kur vienas
individas gali iloti tik tai, k praloia kitas. Jeigu ilo ir pralo tokiame loime
apibdintume naudingumu, tai pozityvi laimjusio nauda visada bus lygi pralaimjusio
negatyviai naudai. Po tokio loimo visada gaunamas nulis (pvz.: atmus i vietimo tam
tikr sum pinig ir pervedus j krato apsaugos biudet, diaugsis karikiai, taiau kils
nepasitenkinimo banga tarp pedagog), todl tokie loimai vadinami nulins sumos
loimais. Kituose loimuose, prieingai, visi loimo dalyviai gali k nors iloti, net
jeigu kai kurie iloia daugiau u kitus (pozityvios sumos loimas). Visi dalyviai taip pat
gali praloti, net jeigu kai kurie praloia maiau u kitus (negatyvios sumos loimas) arba
kai kurie lojai gali iloti, o kiti praloti, taiau ne tokius dydius, kuriuos sudjus
gaunamas nulis (kintamos sumos loimai). Treia, loimai gali bti vienkartiniai ar
kartotiniai. mons, jeigu turi galimybi mokytis i savo patirties, gytos ankstesniuose
loimuose, paprastai lodami veikia labai skirtingai, nes kuo daugiau valstybs
institucijos turi patirties valstybs valdyme, tai tuo didesn tikimyb, kad tos alies
gerbvis bus geresnis nei kit valstybi.
Valstybs valdym ekonomine kryptimi nagrinjo angl mokslininkas ir filosofas M.
Oukotas. Jis valstybin valdym irjo kaip racionalios moni veiklos sfer.
Oukotas paruo dvi valstybinio valdymo koncepcijas: pilietin ir tikslin. Autoriaus
nuomone ie valstybinio valdymo tipai idealiai nra sutinkami, kadangi tai tik idealios
teorins konstrukcijos. Taiau galima sakyti, kad jau nuo vidurami mons jo tikslinga
kryptimi iki i dien pilietins visuomens. Taiau ir iandien is procesas dar
nepasibaigs: vienose valstybse pilietins asociacijos idealas ipltotas labiau, kitose
maiau. Taiau ir Vakar demokratinse valstybse galimi valstybs valdymo ekscesai
grinantys tiksling valdym[53]. Oukotas silo tok tikslin valstybinio valdymo
apibdinim: mones tokioje valstybje irima kaip darbuotojus mons, kuri sukurta
siekti atskir tiksl (gerovs, gamybos lygio). ia formalios lygybs nra, nes kiekvieno
mogaus vertingumas susideda i jo indlio bendr reikal, o tai reikia, kad individas
paklsta grupiniams reikalams. statym leidiamoji valdia iuo atveju prie visuomens
prisitaiko, j administruoja, reguliuoja. Teisingumo principas suprantamas kaip
paskirstymo teisingumas, kurios tikslas yra, kad paklusti lygybs reikalavimui
gyvendinant efektyv valstybin valdym. O pilietin asociacija prieingai, ji
visuomens narius jungia be j vis pririimo prie vieno bendro tikslo. Tai reikia, kad jie
veikia be tikslo, kadangi valstybinis valdymas neturi minties iplsti koki nors tiksling
veikl. Pilietini elgesio norm laikymasis garantuoja monms j laisves ir teises. Todl
Oukotas pabria, kad valdymas tampa ypatingai apribota veiklos sfera, palaikania
bendras elgesio normas, kurias irima ne kaip i anksto nustatytas, nurodanias
pagrindines veiklos kryptis, o kaip priemones, suteikianiomis monms usiiminti bet
kokia veikla savo nuoira[54]. Taiau is idealus valstybinio valdymo tipas dar
negyvendintas niekur, ms laik visuomens dar tik juda ia kryptimi.

Savit valstybinio valdymo savitum pateik S.Byras. Valstybinis valdymas buvo

pateiktas kaip organizacin kibernetika, kuri ikilo kaip kontrkryptis prie valdanij
kibernetik, kuri yra sustabarjusi. Organizacinje kibernetikoje sociologin paradigma
yra struktralizmas, kuris kyla i kai kuri kazualini proces, vykstani vairiuose
sistemos lygiuose. Taip struktralizmas bando paaikinti mums suprantamus fenomenus,
kurie yra nepastebimi, paslpti po veiksm skraiste. Byras sukr pagrindin
organizacins kibernetikos samprat balansuojani sistem[55]. Jo nuomone,
balansuojanti sistema gali bti tokiu atveju, jei ji sugeba reaguoti aplinkinius pokyius,
netgi jei ie pokyiai nenumatyti sukurtoje sistemoje. Kad ji ilg laik ilikt
balansuojanti, sistema turi pasiekti vairiapusikum, kad atitikt supanios aplinkos
sudtingum, su kuria ji kontaktuoja. vairiapusikumas pateikia subjektyv matavim
padties, atitinkanios nustatyt tiksl, matavim, kad igyvent nustatyta valdymo
sistema. I to seka, kad organizacijos tikslas visada yra kompromisas tarp iorins terps
reikalavim ir j vidini funkcij, o organizacijos strategija gali bti nustatyta kaip
balanso strategija. Byras tvirtina, kad panaios sistemos turi valdyti penkias funkcijas:
organizacijos;
kontrols;
informacijos surinkimo ir jos apdirbimo;
koordinacijos;
vykdomosios politikos paruoimo, nes btent ios funkcijos yra esmins norint
gyvendinti efektyvi valstybinio valdymo politik.

[1] M.Riomenis Valstyb I t. 330 p., Vilnius, 1995.

[2] P.Dunleary B.OLeary Valstybs teorijos//Liberaliosios demokratijos politika, 1999,
Vilnius, p. 20.
[3] F.Longrais Institutions du Japon et de l Occident comparees 1958.
[4] F.Longrais OP. Cit. P. 256.
[5] Etudes de droit japonais. 1989, p. 105.
[6] R.Dalug, K. " "
, 1998 .
[7] K.Tanaka La democratie et la justice an Japon 1959, p. 19.
[8] Henderson D. Conciliation and Japanese law. Tokugawa and Modern, 1964, p. 151.

[9] H.Marcuse Protas ir revoliucija: Hegel ir socialins teorijos formavimas, 1954, p.

232.
[10] Teiss filosofija.
[11] Teiss filosofija, p. 270.
[12] G.H.Sabine, T.L.THORSON Politini teorij istorija, Vilnius, 1995, p. 659.
[13] A.GEHLEN Moral and Hypermoral Frankfurt, 1979, p. 95.
[14] F.Jones Geschiechte der Soziologie Hamburg, 1978, p. 155.
[15] A.GEHLEN Die Seel um technischen Zeitalter. Sozialpsychologische probleme in
der industriellen Gesellschaft Hamburg, 1987, p. 73.
[16] Ibid. p. 23.
[17] W.Weber Spannungen und Krafte im Westdeutschen Verfassungssystem Humbolt,
1970, p. 44.
[18] W.Weber Economy and Society Berkeley, p. 423.
[19] P.Dunleary, B. OLeary Valstybs teorijos//liberaliosios demokratijos politika,
1999, Vilnius, p. 221.
[20] Ibid. p. 52.
[21] N.Luhmann Trust and Power, 1979, New York, p. 123.
[22] P.DunReary, B.OLeary Valstybs teorija//Liberaliosios demokratijos politika,
1999, Vilnius, p. 324.
[23] C.Offe Theses on the state p. 139, London, 1975.
[24] G.H.Sabine, T.L.thorson Politini teorij istorija, 1995, Vilnius, p. 561.
[25] IBID p. 17.
[26] IBID.
[27] IBID p. 103.
[28] IBID p. 104.
[29] Avril P. Le gouvernement de la France Paris, 1969, p. 203.

[30] IBID p. 129.

[31] . " ", . 1969, . 309.
[32] Ten pat, p. 236.
[33] Vieasis administravimas, Kaunas, 1999, p. 7.
[34] W.GREIDER Who will tell the peopl:the Betrayl of American democraty New
York, 1992, p. 49.
[35] Ch.E.Linblom, E.J.Woodhouse Politikos formavimo procesas, 1999, Vilnius, p.
80.
[36] D.L.Mayhew Divided we govern: party control, lawmaking and investigations
New Haven, 1981, p. 137.
[37] Ch.E.Lindblom, E.J.Woodhouse Politikos formavimo procesas, 1999, Vilnius, p.
85.
[38] D.Mcbregor From Human Side of Enterprise Mcbraw-Hill Book company, 1960,
p. 33.
[39] Ibild, p. 35.
[40] .. ": ", , 1997, p. 75.
[41]. " ", 1981, , . 93.
[42] Ten pat, p. 94.
[43] . " ", , 2000, . 11.
[44] IBID.
[45] P.Dunleary, B.OLeary Valstybs teorijos//Liberaliosios demokratijos politika,
1999, Vilnius, p. 225.
[46] E.Nordlinger Conflict Regulation in Dividid societes Harvard, 1981, p. 27-38.
[47] " ", 1999, , . 615.
[48] Ten pat.
[49] A.Birch Representative and Responsible Government. An Essay on the British
Constitution, 1984, London, p. 20.

[50] IBID, p. 151.

[51] IBID, p. 165.
[52] M.Taybor Mathematical political theory British journal of political Science, 1971,
p. 339.
[53] M.Oakshott Rationalism in Politics and other Essays London, 1962, p. 184.
[54] Ten pat, p. 366.
[55] S.Beer Diagnosting the system for organizations 1985, Chriches
17 tema.Vieojo administravimo formos ir metodai

Tema skirta painti Vieojo administravimo formas ir metodus veikianius

administracins teiss reguliacinje aplinkoje, kuri tarnauja siekiant apginti socialinesteisines mogaus, visuomens, valstybs vertybes. i tema pads sisavinti teorinius ir
praktinius vieojo administravimo form ir metod tarpusavio priklausomybs ryius, bei
painti formas bei metodus funkciniu aspektu. Temos turin sudaro ios dalys:
Vieojo administravimo formos samprata ir rys.
Neteisins vieojo administravimo formos. Organizacini priemoni vykdymas.
Materialins-technins operacijos.
Teisins vieojo administravimo formos. Normini ir teiss taikymo valdymo akt
primimas. Kit, turini teisin reikm, veiksm atlikimas.
Administracini sutari samprata. Sutartys dl kompetencijos (galiojim atribojimas
arba delegavimas), sutartys valstybins nuosavybs valdymo srityje, sutartys,
utikrinanios valstybs poreikius.
Vieojo administravimo metod svoka ir rys. tikinimo ir prievartos, administraciniai
ir ekonominiai metodai.
Vieojo administravimo formos samprata ir rys.
Siekiant painti vieojo administravimo formos samprat tikslinga panagrinti kai kurias
Vieojo administravimo statymo nuostatas.
Vieojo administravimo statymo 1 straipsnyje tvirtinta ,jog is statymas sudaro
prielaidas gyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, kad visos valdios
staigos tarnauja monms; nustato vieojo administravimo principus, vieojo

administravimo sritis, vieojo administravimo subjekt sistem ir administracins

procedros organizavimo pagrindus; garantuoja asmen teis apsksti vieojo
administravimo subjekt veiksmus, neveikim ar administracinius sprendimus, taip pat
teis statymais pagrst ir objektyv asmen praym, skund ir praneim
nagrinjim. Tinkamam statymo leidjo ikelt tiksl gyvendinimui, btina pasirinkti
veiklos formas labiausia atitinkanias teistiems lkesiams.
Doc. dr. R.Kalesnykas teigia, kad Vieojo administravimo formos parodo, kaip vykdomos
tam tikros valdymo funkcijos, kokiomis priemonmis sprendiami valstybinio valdymo
udaviniai ir funkcijos ekonomins, socialins kultrins ir administracins politins
veiklos srityse. Teisiniu poiriu, vieojo administravimo formos esti kaip tam tikri
giminingi, vienariai vieojo administravimo institucij veiksm atlikimo bdai.
Analizuojant Vieojo administravimo statymo 2 straipsn , tenka pastebti Vieojo
administravimo formas ir jas taikanius subjektus:
1.Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo
administravimo subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems norminiams teiss aktams
gyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant statym nustatytas
administracines paslaugas, administruojant viej paslaug teikim ir atliekant vieojo
administravimo subjekto vidaus administravim.
2.Administracinis reglamentavimas vieojo administravimo subjekto veikla leidiant
nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus norminius teiss aktusstatymams gyvendinti.
3.Vidaus administravimas veikla, kuria utikrinamas vieojo administravimo
subjektosavarankikas funkcionavimas (struktros tvarkymas, dokument, personalo,
turim materialini ir finansini itekli valdymas), kad jis galt atlikti viej
administravim.
4.Vieojo administravimo subjektas institucija, staiga, pareignas, valstybs
tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos statymai galioja atlikti viej
administravim.
5.Vieojo administravimo institucija kolegialus ar vienvaldis vieojo administravimo
subjektas, pagal statymus turintis galiojimus leisti norminius administracinius aktus.
6.Vieojo administravimo staiga valstybs ar savivaldybs biudetin staiga, pagal
statymus turinti galiojimus atlikti viej administravim.
7.Pareignas valstybs politikas, valstybs tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys
vieojo administravimo funkcijas ir pagal statymus turintys galiojimus duoti
nepavaldiems asmenims teiss akt nustatytus privalomus vykdyti nurodymus.
8.Administracinis aktas vieojo administravimo subjekto ileistas nustatytos formos
teiss aktas.

9.Individualus administracinis aktas vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas

konkreiam asmeniui ar nurodytai asmen grupei.
10.Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas
individualiai neapibrtai asmen grupei.
11.Administracinis sprendimas administracinis aktas arnustatyta tvarka priimtas
kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame ireikta vieojo administravimo subjekto
valia.
12.Administracins procedros sprendimas administracinis sprendimas, kurio
primimu baigiama administracin procedra.
13.Asmuo fizinis asmuo ar fizini asmen grup, juridinis asmuo, kitas subjektas,
neturintis juridinio asmens teisi (komisija, visuotinis nari susirinkimas, nuolatinis
pasitarimas).
14.Praymas su asmens teisi ar teist interes paeidimu nesusijs asmens
kreipimasis vieojo administravimo subjekt praant priimti administracin sprendim
arba atlikti kitus teiss aktuose nustatytus veiksmus.
15.Skundas asmens raytinis kreipimasis vieojo administravimo subjekt, kuriame
nurodoma, kad yra paeistos jo teiss ar teisti interesai, ir praoma juos apginti.
16.Praneimas asmensraytinis kreipimasis vieojo administravimo subjekt, kuriame
nurodoma, kad yra paeistos kito asmens teiss ar teisti interesai, ir praoma juos
apginti.
17.Administracin paslauga vieojo administravimo subjekto veiksmai iduodant
asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinanius atitinkamus juridinius
faktus, teikiant statym nustatyt informacij, vykdant administracin procedr.
18.Vieoji paslauga valstybs ar savivaldybi kontroliuojam juridiniasmen veikla
teikiant asmenims socialines, vietimo, mokslo, kultros, sporto ir kitas statym
numatytaspaslaugas. statym nustatytaisatvejais ir tvarka viesias paslaugas gali teikti
ir kiti asmenys.
19.Viej paslaug teikimo reimas teiss akt nustatytas atlygintinas ar
nemokamasviej paslaug teikimas nustatytais terminais ir tvarka.
20.Viej paslaug teikimo administravimas vieojo administravimo subjekt
veikla nustatant viej paslaug teikimo taisykles ir reim, steigiant viesias staigas
arba iduodant leidimus teikti viesias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viej
paslaug teikimo prieira ir kontrol.

21.Tarnybin pagalba vieojo administravimo subjekto veikla teikiantinformacin ir

kitokipagalb kitam vieojo administravimo subjektui io praymu.
Mokslininkai atkreipia dmes, jog norint pateikti vieojo administravimo formos
samprat vis pirma, reikia iekoti ios svokos logini ryi su tokiais terminais kaip
valdymo tikslai, valdymo funkcijos, valdymo udaviniai, kompetencija ir pan. Minti
terminai tuo paiu slygoja ir valdymo metod parinkim konkreioje valdymo
situacijoje. Valdymo funkcijos apibria vieojo administravimo veiklos turin. Valdymo
tikslams paklusta visos vieojo administravimo subjekt naudojamos valdymo formos.
Valdymo form dka vieojo administravimo subjektai realizuoja savo galiojimus ir
teiss aktuose tvirtint kompetencij. Kitaip tariant, valdymo forma laikoma kaip
valdymo funkcij realizavimo priemon siekiant pasiekti valdymo tikslus.
Reikt pritarti mokslinink nuomonei, jog vieojo administravimo proceso turinys
atskleidiamas tokiais terminais kaip valdymo funkcijos, valdymo metodai ir valdymo
formos. iomis kategorijomis remiasi ir vieojo administravimo teorija. Nuo i
kategorij tikslaus apibrimo, turinio aikinimo ir painimo priklauso ir vieojo
administravimo turinys. Vieojo administravimo forma tai vieojo administravimo
subjekt konkrei veiksm, valdymo funkcij ir valdymo metod iorin iraika.
Vieojo administravimo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose, tik Vieojo
administravimo statyme ir kt. Teiss akt apibrtas pagrindas suponuoja pareig ir
suteikia teis atlikti tam tikrus veiksmus.
iuo pagrindu vieojo administravimo institucij, tarnautoj, pareign atliekami
valdingo pobdio administraciniai veiksmai gauna iorin iraik. Jei vieojo
administravimo institucijos neturi ios iraikos, jos negali sukurti pasekmi, dl kuri
jos faktikai ir veikia. Todl nagrinjama vieojo administravimo forma tai iorikai
ireikta vieojo administravimo institucijos (pareign) veikla, kuri realizuojama jos
kompetencijos ribose ir kuri sukelia teisines pasekmes.
Vieojo administravimo institucij formos reikiasi iorje, t.y. vieajeme administravime
pagal tikslus ir vidiniame administravime. iuo aspektu mokslininkai vieojo
administravimo formos klasifikuoja dvejopai:
pirma, kaip vieojo administravimo institucijos vieojo administravimo realizavimo
formos;
antra, kaip vieojo administravimo institucijos vidins organizacinio darbo formos.
Tuo paiu mokslinnkas pateikia Vieojo administravimo form svok: vieojo
administravimo formos tai vieojo administravimo institucij (pareign)
vykdomosios ir tvarkomosios veiklos, pasireikianios konkreiais vienariais
veiksmais, iorins iraikos bdai ir priemons.

Galime pavelgti Vieojo administravimo pltros iki 2010 met strategij, kutioje
atsiskleidia vieojo administravimo form praktin reikm. Pvz.:.... 62.1.1. diegta
strateginio planavimo sistema valstybs institucijose ir staigose.
62.1.2. Sukurta Sprendim projekt poveikio vertinimo metodika.
62.1.3. Sudarytos galimybs funkcionuoti valstybs tarnybos prieiros sistemai.
62.1.4. Utikrintas politinio neutralumo principo gyvendinimas valstybs tarnyboje
centriniu lygiu.
62.1.5. Sudarytos iankstins teisins slygos valdyti, koordinuoti ir stebti e. valdios
projektus, teikti viesias paslaugas naudojant skaitmenines technologijas.
62.1.6. Diegiama decentralizuota valstybs tarnybos personalo valdymo sistema.
62.1.7. Kuriama valstybs tarnautoj mokymo sistema.
62.1.8. Diegiama savivaldybi taryb nari mokymo sistema.
62.1.9. Parengti tarnautoj etikos ir politik profesins etikos ir elgesio kodeks
projektai.
62.1.10. Didinamas valstybs tarnautoj kompiuterinis ratingumas pagal ECDL
program (European Computer Driving Licence).
62.1.11. Teikiama ES ir usienio ali parama vieajam administravimui ir valstybs
tarnybai tobulinti.
62.1.12. Nustatyta darbo umokesio sistema sudaro slygas ilyginti valstybs
tarnautoj darbo umokesio disproporcijas.
62.1.13. Plaiau panaudojamos IT valstybs ir savivaldybi institucijose bei staigose.
62.1.14. Diegiamas vidaus auditas centriniu, teritoriniu ir savivaldybi lygiais.....
Vakarietika mokslin mintis teigia apie Vakar Europos valstybi (Pranczijoje,
Vokietijoje) vieojo administravimo formas[1]: 1) teiskra; 2) administraciniai aktai; 3)
administraciniai teisiniai sandoriai; 4) valdingo pobdio veiksmai (nurodymas,
sakymas ir t.t.). Vakar Europos valstybse didelis dmesys skiriamas toms vieojo
administravimo formoms, kurios daro tak skmingam vieojo administravimo
gyvendinimui.
Rusijos mokslininkai vairiai klasifikuoja vieojo administravimo formas:
(G.V.Atamaniukas ir kt.) vieojo administravimo formas skirsto pagal iuos kriterijus[2]:
1) pagal turin - teiskrines ir teiss taikomsias vieojo administravimo formas; 2)

pagal taikymo tikslus vidines ir iorines vieojo administravimo formas; 3) pagal

iraikos bdus raytines, odines ir konkliudenitnes vieojo administravimo formas.
Kiti mokslininkai (P.Aliochinas, J.M.Kozlovas ir kt.) iskiria tokius vieojo
administravimo form klasifikavimo kriterijus[3]: 1) pagal teisin iraik pagrindines
vieojo administravimo formas (pvz., administracini akt leidyba) ir tas, kurios remiasi
pagrindinmis vieojo administravimo formomis (pvz., vairi, teisin reikm turini,
veiksm atlikimas); 2) pagal kryptingum iorines ir vidines vieojo administravimo
formas; 3) pagal apimt visuotinai privalomas ir konkretizuotas vieojo
administravimo formas; 4) pagal valdymo klausim sprendimo bd procedrines ir
procesines vieojo administravimo formas ir pan.
Apibendrinant galima teigti, jog Administracins teiss teorijoje labiausiai paplits
vieojo administravimo form skirstymas pagal normin apibrtum ir teisines
pasekmes dvi ris: pirma, teisines vieojo administravimo formas ir antra, neteisines
(arba organizacines) vieojo administravimo formas. Pagrindinis i vieojo
administravimo form atskyrimo kriterijus yra teisini pasekmi atsiradimas
gyvendinant vykdomj tvarkomj veikl.
2. Neteisins vieojo administravimo formos.
Organizacini priemoni vykdymas. Materialins-technins operacijos.
Vieojo administravimo institucijos, tarnautojai, pareignai praktinje veikloje atlieka ir
kitus valdingo pobdio veiksmus, kurie nesukuria joki teisini pasekmi. i vieojo
administravimo institucij (pareign) veikla pasireikia neteisine (organizacine) vieojo
administravimo forma.
Neteisins vieojo administravimo formos tai tokie vieojo administravimo institucij
(pareign) vykdomosios ir tvarkomosios veiklos iorins iraikos bdai, kuriuos
tiesiogiai taikant nra sukeliamos teisins pasekms (t.y. teiss arba pareigos, arba teiss
ir pareigos) fiziniams bei juridiniams asmenims
Realizuojant neteisines vieojo administravimo formas nesukuriami, nepakeiiami ir
nepanaikinami administraciniai teisiniai santykiai[4]. Neteisins vieojo
administravimo formos yra pagalbins (organizacins) , taiau btinos siekiant
gyvendinti teisines vieojo administravimo formas. Visos ios formos trauktos Vieojo
administravimo institucij veiklos planuose, programose, veiklos projektuose ir t.t.
Neteisini vieojo administravimo form rys:
1. Organizacini priemoni vykdymas, tai bdinga sprendiant vidaus administravimo
klausimus. Vieojo administravimo institucijos (pareignai) organizacines priemones
naudoja savo kasdieninje veikloje:

vairi posdi, pasitarim, seminar ir konferencij organizavimas bei

pravedimas, tikslu analizuoti mokslines ir praktines vieojo administravimo
veiklos problemas;
organizuoti diskusijas, seminarus ir kitus renginius, kuri metu bt skleidiama
informacija apie galimybes gyventojams dalyvauti priimant sprendimus
statym ir kit teiss akt (galiojani ir naujai priimt) turinio aikinimas
pavaldiems subjektams;
vairios informacijos apie pastebtus neigiamus reikinius vieojo administravimo
srityje perdavimas ir analiz;
viej ryi su visuomene organizavimas;
per iniasklaidos priemones skatinti gyventojus dalyvauti priimant sprendimus;
praktini rekomendacij teikimas apie konkreios uduoties gyvendinim
pavaldiems subjektams ir kt.

2. Materialins technins operacijos. Tai techninio pobdio operacijos:

dokument apyvartos valdymas;

informacini ir kt. technologij panaudojimas
mokslo aprobuot nauj technologij diegimas
modernios aplinkos darbui sukrimas

3. Teisins vieojo administravimo formos.

Normini ir teiss taikymo valdymo akt primimas.
Kit, turini teisin reikm, veiksm atlikimas.
Teisins vieojo administravimo formos tai:
1) vieojo administravimo institucij (pareign) veiksmai ir kompetencija tiesiogiai
nustatomi teiss normomis ir reglamentuojami teiss aktais.
Tai tvirtinta sampratoje: Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt
reglamentuojama vieojo administravimo subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems
norminiams teiss aktams gyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant
statym nustatytas administracines paslaugas, administruojant viej paslaug teikim
ir atliekant vieojo administravimo subjekto vidaus administravim.
2) vieojo administravimo institucij (pareign) veiksmai susij su vieojo
administravimo akt (normini ir individuali) primimu;Vieojo administravimo
statymo 2str. 2p. apibrtas administracinis reglamentavimas (vieojo administravimo
subjekto veikla leidiant nuostatus, taisykles, reglamentus ir kitus norminius teiss
aktusstatymams gyvendinti), normini administracinis akt ( teiss aktas, nustatantis
elgesio taisykli, skirt individualiai neapibrtai asmen grupei) primimas.

3) vieojo administravimo institucijoms (pareignams) realizuojant valdymo aktus

atsiranda tam tikros teisins pasekms;
Pareignas valstybs politikas, valstybs tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys vieojo
administravimo funkcijas ir pagal statymus turintys galiojimus duoti nepavaldiems
asmenims teiss akt nustatytus privalomus vykdyti nurodymus, priimti individualius
administracinis aktus ( vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui ar
nurodytai asmen grupei), bei administracinius sprendimus administracinius aktus
arnustatyta tvarka priimtus kitus nustatytos formos dokumentus, kuriuose ireikta
vieojo administravimo subjekto valia.
4) vieojo administravimo institucij (pareign) veiksmai susij su vykdomojo ir
tvarkomojo pobdio veikla vieajame bei vidiniame administravime.
Teisinje literatroje teisins vieojo administravimo formos tai tokie vieojo
administravimo institucij (pareign) vykdomosios ir tvarkomosios veiklos iorins
iraikos bdai, kurie tiesiogiai numatyti teiss norm ir sukelia teisines pasekmes (t.y.
teises arba pareigas, arba teises ir pareigas) fiziniams bei juridiniams asmenims.
Mokslininkai iskiria teisini vieojo administravimo form ris:
1. Vieojo administravimo akt (normini ir individuali) primimas. Tai pati gausiausia
teisini vieojo administravimo form, kuri pagrindu nustatomos, keiiamos,
panaikinamos teiss normos, visada atsiranda tam tikros teisins pasekms vairioms
monms, staigoms ar organizacijos bei pilieiams.
2. Kit, turini teisin reikm, veiksm atlikimas ( teiss taikomojo pobdio veikla).
3. Kreipimosi atitinkamas valstybins valdios ir valdymo bei teismines institucijas
forma, t.y. asmen kreipimasis su pareikimu, praymu, pasilymu ar skundu, kad bt
inagrintas tam tikras klausimas ar isprstas administracinis ginas vieojo
administravimo srityje.
Kai kurie autoriai (D.N.Bachrachas, A.P.Korenevas ir kt.) prie teisini vieojo
administravimo form priskiria ir administracinius teisinius sandorius [5] .
Pastaruoju metu, kintant administracini teisini santyki subjekt teisiniam statusui,
atsiskleidia administracini sutari kaip teisins vieojo administravimo formos
panaudojimo galimybs.
Teisinje literatroje, administraciniai teisiniai sandoriai tai dviej ar daugiau
vieojo administravimo institucij (pareign) ir kit vieojo administravimo ir kit
subjekt susitarimas, darantys tak teiss ir pareig atsiradimui, pasikeitimui ar
pasibaigimui vieojo administravimo srityje. Tai juridinis faktas ir jo sudarymas reikia
administracini teisini santyki atsiradim. Administracinis teisinis sandoris gali
bti sudarytas tik vadovaujantis administracins teiss normomis ir gyvendinamas

visuomenje tarpusavio susitarimu vieno ar daugiau administracins teiss subjekt,

kuri vienas visada atstovauja administracin valdi. Tai daugiaalis teiss aktas
nustatantis sandoryje dalyvaujani ali teises ir pareigas. Administracini sutari
instituto ypatumus aptaria doc. Dr. S. edbaras.
4. Administracini sutari samprata.
Sutartys dl kompetencijos (galiojim atribojimas arba delegavimas),
sutartys valstybins nuosavybs valdymo srityje,
sutartys, utikrinanios valstybs poreikius.
Greta administracini teiss taikymo akt vieajame administravime gana danai
naudojama ir kita teiss taikymo akt ris: administracin sutartis. Minjome, kad
administracinis aktas tai vienaalikas valdingas privalomojo pobdio vieojo
administravimo institucijos nurodymas.
Administracins sutarties ir administracinio akto santykis pasireikia vairiai:
1) administracin sutartis gali bti sudaroma statym pagrindu (pavyzdiui, dl
kompetencijos atribojimo, dl galiojim delegavimo). iuo atveju administracin sutartis
egzistuoja nepriklausomai nuo administracini akt;
2) administracin sutartis gali bti sudaroma administracinio norminio akto pagrindu;
3) administracins sutartis gali bti sudaroma vykdant individual administracin akt;
4) administracin sutartis gali bti pagrindas priimti administracin akt (individual arba
normin);
5) nordama gyvendinti kai kuriuos valdymo sprendimus vieojo administravimo
institucija savo nuoira gali pasirinkti, sudaryti administracin sutart ar ileisti
administracin akt.
Administracin sutartis ir administracinis aktas skiriasi. Administracin sutartis kaip
valdymo aktas yra administracinis atskir atvej reguliavimas, turintis iorin poveik.
Ir administracins sutarties sudarymas, ir administracinio akto ileidimas yra
administracinio proceso dalis. Labiausiai jie skiriasi savo esme ir vykdymo bdu.
Administracin akt vienaalikai ileidia valstybs valdymo institucija. Administracin
sutartis abipusis susitarimas tarp toki institucij ar institucijos ir fizinio ar juridinio
asmens.
Rus mokslininkas S.Tichomirovas paymi, kad administracin sutartis skiriasi nuo
administracinio akto btent tuo, kad i administracins sutarties tarp jos subjekt kylantys
teisiniai santykiai remiasi savanoriku susitarimu ir ali lygybe.[6]

is skirtumas, kaip nurodo H. Maureris, ne tik ireikia kitok administracins sutarties

pobd, bet ir slygoja skirtingus teisinius padarinius, galimyb j panaikinti pasikeitus
teisinei arba faktinei situacijai, taip pat ir vykdym.[7]
Taigi ir administracinis aktas, ir administracin sutartis yra vieojo administravimo
institucij teisiniai aktai. Taiau administracinis aktas vienaalikas, valdingas,
privalomo pobdio vieojo administravimo institucijos nurodymas. Jo vykdymas
utikrinamas administracinio poveikio priemonmis. Tuo tarpu i administracins
sutarties kylantys teisiniai santykiai remiasi savanoriku susitarimu. Administracin
sutartis suderinta ali valios iraika. Privalom pobd sutartis gauna tik jos alims.
ali susitarimu ji gali bti keiiama ar nutraukiama. U sutarties nesilaikym gali kilti
visuomenin, politin, drausmin, materialin ar finansin atsakomyb.

5. Vieojo administravimo metod svoka ir rys.

tikinimo ir prievartos, administraciniai ir ekonominiai metodai.
Mokslin mintis atskleidia valstybinio valdymo gyvendinimo metodus:

Administracins teiss teorijoje vieojo administravimo metodai suprantami ir vartojami

dvejopai[8]:
pirma, kaip valdymo metod egzistavimo teorinis pagrindimas ir j reikms
prasminimas vieojo administravimo srityje,
antra, kaip valdymo metod realizavimo mechanizmo norminis aprpinimas. I to seka,
kad vieojo administravimo metodai apima vykdomosios valdios subjekt veiklos tiksl,
udavini ir funkcij (platesnija prasme, valstybinio valdymo) gyvendinimo bdus bei
priemones.
Doc. dr. S. edbaras argumentuoja ,jog vieojo administravimo metod dka tiesiogiai
gyvendinamos valstybs udaviniai ir funkcijos, utikrinama teistvarka, piliei,
juridini asmen ir vairi organizacij teiss, laisvs ir teisti interesai.
Paymtini vieojo administravimo metodams charakteringi ie poymiai:
1) vieojo administravimo metod panaudojimo tikslas ( arba praktin paskirtis) susijs
su vieojo administravimo gyvendinimu bei vieojo administravimo institucij
(pareign) valdymo udavini ir funkcij (...visos valdios staigos tarnauja
monms...) praktiniu gyvendinimu.

2) vieojo administravimo metodams bdinga teisin vieojo administravimo forma

(statym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo administravimo subjekt veikla)
3) teiss (valdymo) aktuose nustatomas valdantysis poveikis, t.y. vieojo administravimo
metod taikymo tvarkos teisinis reguliavimas (administracinis aktas arnustatyta tvarka
priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame ireikta vieojo administravimo
subjekto valia).
4) vieojo administravimo metoduose atsispindi vieojo administravimo institucij
(pareign) valdingi galinimai pavaldi ir nepavaldi asmen atvilgiu;
5) vieojo administravimo metodus naudoja vairios vieojo administravimo institucijos
(pareignai) tikslu utikrinti savo kompetencijos ir suteikt galiojim gyvendinim;
6) vieojo administravimo metod dka aikiai apibriami vieojo administravimo
institucij (pareign) valdymo udavini sprendimo bdai;
7) vieojo administravimo metodai visada turi adresat (individualj ar kolektyvin);
8) vieojo administravimo metodais ireikiama vieojo intereso apsauga bei
vykdomosios valdios subjekt valdinga valia;
9) vieojo administravimo metodams bdingas tvarkomasis valdymo sistemos pobdis
(valdymo metod dka sutvarkomi vairs valdymo procesai vieojo administravimo
sistemoje);
10) vieojo administravimo metodams bdingas dinamikumas, t.y. jie gali bti kaip
pagrindas atlikti procesinius veiksmus, daro tak tam atvejui btin valdymo udavini
ir funkcij gyvendinimui ir pan.;
11) vieojo administravimo metod taikymo tvarka grietai reglamentuojama statymais
ir kitais teiss aktais;
12) vieojo administravimo metodais valdymo objektams gali bti daromas tiesioginis
poveikis (administracins prievartos priemoni taikymas);
Mokslinink pateikiamos vieojo administravimo metod sampratos:
Vieojo administravimo metodai tai vieojo administravimo institucij (pareign)
tikslingo, kryptingo poveikio bdai bei priemons valdymo santykio dalyvius, valdymo
objektus, valdomas sistemas realizuojant valdymo tikslus, veiksmingai pagal valdymo
realias socialines slygas panaudojant valdymo funkcijas.

Teisinje literatroje apbriamas tikinimo vieojo administravimo metodas - tai

kompleksas teisini, aukljamj, aikinamj, skatinamj, organizacini ir
visuomenini poveikio priemoni, kuriomis veikiama moni smon, vali bei
elges, siekiant utikrinti smoning ir laisvanorik administracins teiss norm
gyvendinim.
Analizuojant pateikt tikinimo vieojo administravimo metodo svok, mokslininkai
iskiria tikinimo valdymo metodo formas:
1) teisinis moni aukljimas. i forma remiasi administracins teiss aukljamja
funkcija, t.y. statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint teiss norm prasms
iaikinimas pilieiams, taip pat piliei supaindinimas su j teismis, pareigomis ir
teistais interesais. Vieojo administravimo institucij (pareign) udavinys tikinti
pilieius, kad jie laikytsi teiss norm reikalavim. Tokiam darbui btinos ir neteisins
formos- organizacins priemons: vairi prujekt gyvendinimas seminar, konferencij,
pasitarim organizavimas ir vykdymas, kuri metu tiek vieojo administravimo
pareignai, tiek pilieiai supaindinami su praktiniu priimt teiss akt realizavimu,
vieojo administravimo udavini ir funkcij gyvendinimu vairiuose vieojo
administravimo srityse;
2) moralinis ir materialinis moni skatinimas. Taikant i tikinimo form didinamas
valstybs pareign ir piliei suinteresuotumas geriau vykdyti savo pareigas,
veiksmingiau sprsti vieojo administravimo udavinius ir funkcijas, aktyviau siekti
geresni veiklos rezultat. Be to, moralinio ir materialinio skatinimo priemons yra
numatytos vairiuose vieojo administravimo subjekt ileistuose teiss aktuose;
3) visuomeninio (organizacinio) poveikio priemons. Tai moralinio pobdio priemons,
kurias skiria vairi nevyriausybini organizacij atstovai savo nariams u
antivisuomenik elges (teiss paeidim). Taikant ias priemones parodoma, kaip
nedert elgtis konkretiems asmenims bei tikinamais pavyzdiais parodomas toki
asmen poelgi pavojingumas visuomenei.
tikinimo vieojo administravimo metodu glaudiai susijs su administracins prievartos
valdymo metodu. Tradicikai, administracin prievarta nagrinjamas kaip pagalbinis
poveikio bdas, kuris naudojamas tada, kai tikinimo valdymo metodas yra
nerezultatyvus. Vadinasi, tik esant btinumui, gali bti taikomas administracins
prievartos kaip teisins atsakomybs priemoni kompleksas, siekiant ginti ir saugoti
visuomeninius santykius vieojo administravimo srityje.
Prievart galima apibdinti kaip pavaldinio valios paneigim ir iorin tak jo elgesiui.
Jeigu komanda nevykdoma, taikomos moralinio, turtinio, organizacinio, fizinio poveikio
priemons.
Akcentuojama ,jog prievarta valstybs valdymo srityje yra daugiau pagalbin priemon,
nors taikoma pakankamai danai. Kuo auktesnis visuomens teisinis, kultrinis
iprusimas, tuo maiau vietos tenka prievartos priemonms. Pagal proporcingumo

(teisingumo) princip prievarta turi bti taikoma tik tada ir tik tiek, kiek tikinjimo,
skatinimo priemons nebuvo veiksmingos.
Mokslininkai paymi, jog visi metodai yra organikai susij, tarpusavyje persipyn,
neretai taikomi tam tikru nuoseklumu, pradedant nuo neprievartini, nekomandini, ir tik
negalint pasiekti reikiamo rezultato pereinant prie administracini.
Reikming, nors ir ne svarbiausi, viet gyvendinant valstybin valdym uima
administracins prievartos priemons. Vis pirma pamintinos administracins
atsakomybs priemons administracins nuobaudos (Administracini teiss paeidim
kodekso Treiasis sirsnis). Greta nuobaud administracin teisin prievarta apima gana
daug ir vairi kitokio poveikio priemoni, kuri tiesiogin naudojimo paskirtis ir
taikymo pagrindai yra skirtingi. Paprastai administracins teisins prievartos priemons
naudojamos siekiant teiss paeidj nubausti, sudarant tam reikiamas slygas. Bet
galiojaniuose statymuose numatyta ir toki poveikio priemoni, kurios taikomos dar
nepadarius teiss paeidimo arba esant kitokioms kelianioms grsm moni sveikatai
ar gyvybei aplinkybms, pavyzdiui, i anksto ukirsti keli teiss paeidimui, paalinti
slygas, kuriomis gali bti jis padarytas, ivengti kitokio pobdio aling padarini ir
pan.(nusikaltim ir kit teistvarkos paeidim prevencijos srityje, vykdant gaisr
prevencij, IV/AIDS prevencija ir t.t.)
Taiau bet kuriuo atveju administracin teisin prievarta taikoma siekiant utikrinti
teisin tvark. is tikslas gali bti pasiektas vairiomis priemonmis: ukertant keli
teiss paeidimui, nutraukiant jau darom paeidim, o j padarius kalt asmen
nubaudiant.
Admministracini teiss paeidim kodekso 7 straipsnyje tvirtimti Teistumo
utikrinimo reikalavimai taikant poveikio priemones u administracinius teiss
paeidimus:Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u administracin teiss
paeidim kitaip, kaip statym nustatytais pagrindais ir tvarka.Tam galioti organai ir
pareignai taiko administracinio poveikio priemones j kompetencijos ribose, tiksliai
pagal statymus.
statym reikalavim laikymasis taikant poveikio priemones u administracinius teiss
paeidimus utikrinamas sisteminga auktesnij organ ir pareign kontrole, teise
apsksti, kitais statym nustatytais bdais.
Apskritai pamus administracins prievartos priemons taikytinos tik esant neteistiems
veiksmams. Visuomens narys, atsisakydamas vykdyti jam priklausanias pareigas,
privalo patirti ir teiss normose jam suteikt teisi susiaurinim. Taiau moni
gyvenimas toks vairus ir sudtingas, kad pavojus tiek visuomeniniams, tiek
individualiems interesams gali kilti dl gamtos kataklizm, nesveik moni keliamo
pavojaus (psichikos ligonio agresijos, infekcins ligos plitimo ir pan.), asmens, anksiau
padariusio itin sunkius nusikaltimus ar linkusio juos daryti, neprognozuojamo elgesio.
Todl kartais reikia taikyti konstitucines moni teises paeidianias prievartos
priemones ir tiems asmenims, kurie nepadar joki neteist veiksm, taiau pavojus gali

kilti jiems patiems, kitiems visuomens nariams dl objektyviai atsirandani nepalanki

aplinkybi arba atskir individ keliamo pavojaus.[9]
ios priemons teisinje literatroje vadinamos administracins prevencins prievartos
priemons. J pagrindin paskirtis ukirsti keli teiss paeidimams ir nusikaltimams,
takoti asmen elges taip, kad jie nevengt vykdyti jiems nustatyt pareig, utikrinti
visuomens saugum.
ATPK 6 straipsnyje tvirtintose nuostatose teigiama, jog ,,Valstybiniai organai,
visuomenins organizacijos, darbo kolektyvai rengia ir gyvendina priemones, kuriomis
siekiama ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, iaikinti ir alinti
prieastis bei slygas, padedanias juos padaryti, auklti pilieius, kad jie bt didiai
smoningi ir drausmingi, grietai laikytsi statym.
Savivaldybi tarybos koordinuoja savo teritorijoje registruot visuomenini organizacij
darb ukertant keli administraciniams teiss paeidimams, vadovauja savivaldybi
policijos, administracini komisij, savivaldybi seninij kaimo vietovse senin ir
kit joms atskaiting organ, turini kovoti su administraciniais teiss paeidimais,
veiklai.
Administracins prevencins prievartos priemons taikomos tada, kai teiss paeidimas
dar nepadarytas. Jei neteista ir pavojinga veika padaroma, atsiranda pagrindas taikyti
grietesnes kardomsias priemones.
Administracins kardomosios priemons gali bti tvirtintos tik statymuose, kadangi
jomis tiesioginiu fiziniu poveikiu ribojamos asmens teiss ir laisvs. Kardomosios
priemons nuo prevencini, vis pirma, skiriasi tuo, kad yra taikomos padarius teiss
paeidim. Kol teiss paeidimas dar nepadarytas, galima taikyti tik velnesnes
prevencines prievartos priemones.
Kardomj administracins prievartos priemoni paskirtis priklauso nuo j taikymo
faktinio pagrindo. Jeigu teiss paeidjas uklumpamas darantis teiss paeidim,
kardomosios priemons paskirtis bus j nutraukti. Tolimesnis kardomj priemoni
taikymas gali bti skirtas itirti teiss paeidimo aplinkybms, nustatyti j padariusiems
asmenims ir pan.
Administracins prievartos taikymo paskirtis, vis pirma, yra apsaugoti teisin tvark,
apsaugoti tas teisines vertybes, kurios tvirtintos teiss normose ir ginamos valstybs.
Jeigu teisin tvarka paeista, administracins prievartos paskirtis atkurti teisi ir pareig
pusiausvyr, prievartine teiss paeidjo elgesio korekcija priversti j laikytis nustatytos
moni bendruomenje tvarkos.
Vadinasi, vis administracins prievartos priemones taikani kompetenting subjekt
veikl, vis pirma, galima suskirstyti dvi dideles grupes. Pirmj grup sudaryt
administracini nuobaud padarius administracins teiss paeidimus skyrimas, antrj
kit administracins prievartos priemoni taikymas.

Kai kurie mokslininkai mano, kad administracins atsakomybs taikymas yra

baudiantis, represinis procesas, labai artimas baudiamajam[10], jo metu taikomos
atitinkamos sankcijos ir teisinio santykio dalyviai veriami paklusti nustatytai tvarkai. Tai
vertins statym leidjas, Administracini byl teisenos statym ra special
atuonioliktj skirsn, skirt administracins teiss paeidim byl nagrinjimui.
Analizuodami teisinius santykius, susiklostanius padarius administracins teiss
paeidim, jie akivaizdiai turi specifini bruo, palyginti su kitais vieojo
administravimo santykiais. Vis pirma, statyme detaliai apibrti i santyki dalyviai,
j teisin padtis, mint santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai ir
pan. Be to, teisiniai padariniai, atsirandantys kaip i santyki rezultatas, taip pat yra
specifiniai. Tokiai miniai pritaria ir Vyriausiasis administracinis teismas teigdamas, kad
administracins teiss paeidim bylos, skirtingai nuo kit administracini byl, turi
specifik, nes jose valstybs galiotos institucijos vykdo atsakomybn traukiamo asmens
teisin persekiojim.[11]
Minta, tokio pobdio priemons paprastai taikomos administracine tvarka, negavus
teismo leidimo, nes visuomens saugumo interesai paprasiausiai reikalauja reaguoti
nedelsiant. Taiau, ianalizavus visas taikytinas administracinio poveikio priemones ne
tik nuobaudas, bet ir prevencines ar kardomsias, akivaizdu ir kitkas visomis jomis gali
bti esmingai ribojamos konstitucins mogaus teiss ir laisvs. Vadinasi, bet koks toki
priemoni taikymas turi bti pagrstas statymu ir pati taikymo tvarka turi bti
reglamentuota tokios pat galios teiss aktais.
galiot institucij, staig ir pareign veikla taikant administracins prievartos
priemones yra specifin, besiskirianti nuo kit, jau aptart veiklos ri. Minjome, jos
metu gyvendinama teissaugin funkcija, apsaugomos teiss normose tvirtintos tam
tikros bendro moni gyvenimo vertybs (asmens nelieiamyb, nuosavyb, nustatyta
valstybs valdymo tvarka ir t.t., ir pan.).
ioje veikloje dalyvaujantys subjektai taip pat apibdintini specifikai. Vis pirma, jos
metu valdomieji labiausiai patiria valstybs poveik j elgesiui, turimoms teisms ir
laisvms. Antra vertus, per ioje veikloje dalyvaujanius valdaniuosius subjektus
rykiausiai pasireikia teisinio santykio kryptingumas, vieno i io santykio dalyvio
,,lyderio (valstybs galiotos institucijos ar jos pareigno) statusas. ios veiklos metu
valdantysis privalo paklusti valdaniojo valiai be jokio gino. Tai nereikia, kad
valdaniojo subjekto veiksmai ir sprendimai negali bti ginijami, apsksti ir patikrintas
j teistumas, taiau tai jau kito pobdio arba kitos ries veikla. Administracinio
poveikio taikymo santykiams iuo poiriu bdinga ir tai, kad asmuo, kuriam tokios
poveikio priemons taikomos, nra susijs kokiais nors tarnybiniais ryiais su institucija
ar pareignu, kurie jas taiko.
Tarp dabartini Lietuvos mokslinink yra ir abejojani, ar administracinio poveikio
priemoni (vis pirma, kalbama apie administracins atsakomybs priemones) taikymas
i viso yra vieojo administravimo veikla, kadangi jas (arba bent jau didij dal), turt
taikyti teismas. Tokia diskusija, vis pirma, slygojama klausimo, kam statymais turi

bti pavesta administracini nuobaud[12] skyrimo prerogatyva. iuo metu didij j

dal skiria valstybinio valdymo institucijos ar j pareignai ir tik nedidel dal apylinks
teism teisjai. Teisinink bendruomenje isakomos paios kontroversikiausios
nuomons nuo silymo vis administracini nuobaud skyrim perduoti tik valstybinio
valdymo institucijoms ir j pareignams iki maksimalistinio reikalavimo visas
administracins teiss paeidim bylas perduoti nagrinti teisjams. Beje, Teisins
sistemos reformos metmenyse (nauja redakcija patvirtinta Seimo 1998 m. birelio 25 d.
nutarimu ir papildyta 2002 m. lapkriio 28 d. nutarimu)[13] taip pat deklaruojama, kad
visos administracins teiss paeidim bylos nagrintinos ir administracins nuobaudos
skirtinos tik teismuose, nors ir nepasakyta kokiuose.
Doc. Dr. S. edbaras pateikia pavyzd 1984 m. vasario 21 d. inagrint usienieio
Abdulbakio Ioztiurko (ztrko), gyvenanio Vokietijoje, skund prie Vokietijos
valstyb. Ginas kilo dl keli eismo taisykli paeidjo pareigojimo apmokti vertjo
teisme patirtas ilaidas. ioje byloje Teismas pasisak daug plaiau administracins
teiss paeidimo ir kriminalinio nusikaltimo santykio klausimu. I bylos matyti, kad
pagal Vokietijos teis veiksmas, inkriminuotas Abdulbakiui Ioztiurkui, buvo
administracinio pobdio. Teismas paymjo, kad Vokietijoje nra grietos ribos tarp
baudiamj ir administracini nusiengim ir kad valstybs atsakovs pateikti
argumentai dl veikos rinio priklausomumo yra tik slyginiai, t.y., Teismas pats vertina,
kokios ries teiss paeidimas padarytas.
Teismas iaikino, kad svariausias vertinimo elementas yra nusiengimo prigimtis,
nagrinjama kartu su atitinkama sankcija. Teismas taip pat konstatavo, kad prasta
termin reikme baudiamosios teiss pobdio yra tie paeidimai, kuriuos padariusieji
gali bti nubausti bausmmis, turiniomis ,,nukreipiant poveik ir kurios paprastai
numato laisvs atmim ar baud.[14] Abdulbakio Ioztiurko nusiengim Teismas
traktavo kaip atitinkant Konvencijos 6 straipsnio numatyt baudiamojo pobdio
nusiengim. Teismas pripaino, kad kalbama apie lengv nusiengim, bet nra
pagrindo manyti, kad baudiamasis nusiengimas Konvencijos prasme btinai implikuoja
tam tikr sunkumo laipsn. Teismas pabr, kad bt nesuderinama su Konvencijos 6
straipsnio objektu ir tikslu leisti valstybei iimti i io teksto veikimo srities vis
paeidim kategorij vien dl to, kad jie laikomi lengvais.
I tokio Europos mogaus teisi teismo padaryto administracins teiss paeidimo
svokos traktavimo galima prieiti ivados, kad bet koks nusiengimas, baudiamas bauda
ar laisvs atmimu (taigi ir administraciniu aretu), prilyginamas kriminaliniam
nusikaltimui. Jo sunkumo, pavojingumo visuomenei laipsnis neturi reikms. Tam tikras
skirstymas ris (administracins teiss paeidimus, kriminalinius nusiengimus,
nusikaltimus) yra valstybs vidaus reikalas.[15]
Taiau ia prasme labai svarbi yra ir kita Teismo, interpretuojanio Konvencij, ivada,
kad skirti nuobaudas (bausmes) u tokius nusiengimus gali ne tik teismas, jeigu tik
numatoma galimyb tok nutarim apsksti ir patikrinti jo teistum teisme.[16]

Europos mogaus teisi teismo nuomone institucijos, priimanios sprendim, turi laikytis
procesini reikalavim, numatyt Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, arba tokios
institucijos sprendimai turi bti peririmi teismo, kuris j laikosi. Teismas sutiko, kad
administracins institucijos, betarpikai vykdanios teismines funkcijas, gali naudotis
plaia kompetencija tiek, kiek j veikla atitinka pagrindinius 6 straipsnio reikalavimus.
[17]
J.Pauaits-Kulvinskiens nuomone administracins atsakomybs taikymas ir ios srities
ginai yra specifiniai,[18] lyginant su pozityviuoju teiss taikymu ir jo metu kylaniais
ginais.
J.Pauait-Kulvinskien kelia ir kit klausim: ar administracins atsakomybs taikymo
santykiai yra tapats administraciniams teisiniams santykiams vykdant viej ir vidaus
administravim ir ar tai yra administraciniai ginai Administracini byl teisenos
statymo 2 straipsnio 17 punkto prasme?[19]
Teisin tvarka gali bti atkurta naudojantis vairiomis vykdomosios valdios dispozicijoje
esaniomis teisinmis priemonmis arba metodais, skaitant ir atsakomybs priemones.
Kai kurias i j taiko teismai, kai kuri taikymas statymo pavestas vykdomosios valdios
institucijoms. Kai taikyti tokias atsakomybs priemones bna kompetentinga
vykdomosios valdios institucija, j pagalba ji utikrina, kad tinkamai bt gyvendinami
statymai ir kiti teiss aktai bei administruojamos vieosios paslaugos. Tai reikia, kad
teisiniai procesiniai santykiai, vykdomosios valdios institucijoms atliekant pamintus
veiksmus, yra niekas kitas, kaip vieasis arba vidaus administravimas. Ir atvirkiai: tuo
pat metu vieasis ir vidaus administravimas gauna procesin form.
Administracins prievartos priemoni taikymo procesas kaip viena i administracinio
proceso sudtini dali arba ri reglamentuojamas labai nevienodai. Gana detaliai, nors
ir nepakankamai bei pasenusiai, reglamentuotas administracini nuobaud fiziniams
asmenims skyrimo ir vykdymo procesas Administracini teiss paeidim kodekso
procesinje dalyje.[20] Visikai prieinga padtis yra taikant administracins prievartos
priemones juridiniams asmenims. Kol valstybs institucijos ar pareignai, taikydami
administracines nuobaudas verslo subjektams pagal kitus statymus, nesilaiko
Administracini teiss paeidim kodekse numatyt taisykli, toki sankcij taikymo
procesas labai nevienodas. Kai kuriuose tokias administracins prievartos priemones
numataniuose statymuose i viso nra nuobaud skyrimo procedrini taisykli.
Lygiai taip pat nepakankamai reglamentuotas ir kit administracins prievartos priemoni
taikymo procesas. Daugiausiai teisini problem gali kelti i priemoni taikymo
pagrind, taip pat j pradios fiksavimas. Europos mogaus teisi teisme yra jau gauta ir
vienaip ar kitaip baigta nemaai byl dl baudiamojo proceso taisykli paeidim.
Kreipimsi dl administracinio proceso paeidim nebuvo, taiau ioje srityje kaip tik ir
gali bti daugiausia problem, dl kuri valstyb patirt, vis pirma, tam tikr neigiam
moralini padarini, jau nekalbant apie materialinius nuostolius. Pavyzdiui, kai kurie
administracinio sulaikymo klausimai atitikimo Konstitucijai poiriu, neirint to, kad
2000 m. vasario 17 d. statymu buvo sutrumpinti jo terminai, kelia dideli abejoni.

Konstitucijos 20 straipsnyje nustatyta, kad tik nusikaltimo vietoje gali bti sulaikytas
asmuo, per 48 valandas pristatant j teismui, kur bus sprendiamas jo tolesnio sulaikymo
klausimas. tarus administraciniu nusiengimu valstybs institucijos taikomas laisvs
apribojimas atsvertas maiau reikmingomis mogaus teisi garantijomis.
Administracini teiss paeidim kodekso 267 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
administracinio sulaikymo laikas skaiiuojamas nuo asmens pristatymo protokolui
surayti momento. Girtam asmeniui daroma iimtis sulaikymo terminas pradedamas
skaiiuoti nuo jo iblaivjimo momento. Taigi iuo atveju galimas iurktus mogaus
teisi paeidimas bendras sulaikymo terminas gali viryti 48 valandas, be to,
iblaivjimo momento fiksavimas nra atskirai reglamentuotas, t.y. paliktas subjektyviai
pareign nuoirai,[21] todl 48 valand termino paeidimas gali bti gana esminis.
iuo metu prevencini ir kardomj prievartos priemoni taikymo pagrindai tvirtinti:
Muitins, Policijos veiklos, Specialij tyrim tarnybos, Mokesi administravimo,
Produkt saugos, Konkurencijos ir daugelyje kit statym.
Taigi, prievartos (administracins prievartos) vieojo administravimo metodas tai
savarankika ir ypatinga valstybins prievartos ris, kuri sudaro administracins
teiss normomis nustatyta poveikio priemoni sistema, nustatyta tvarka taikom
speciali vieojo administravimo institucij (pareign), siekiant saugoti bei ginti
visuomeninius santykius vieojo administravimo srityje.
Tiktai kardomj administracinio proceso utikrinimo priemoni taikymo tvarka
numatyta atitinkamuose Administracini teiss paeidim kodekso straipsniuose ir yra
gana isamiai reglamentuota.
Mokslininkai tarnybin atsakomyb priskiria prie tam tikr administracins teisins
prievartos priemoni ris, taikom valstybs tarnautojams. Jos priskyrim prie
administracins prievartos priemoni apsprendia ir tai, kad ir vien, ir kit prievartos
priemoni taikymo paskirtis tinkamas pavest valstybs valdymo funkcij vykdymas.
Vieojo administravimo udaviniai ir tikslai negals bti pasiekti, jeigu pats valstybs
institucijos nebus tinkamai organizuotas ir nebus sukurtos prielaidos efektyviai atlikti
pavestus udavinius. Todl Vieojo administravimo statyme, greta vieojo
administravimo, kuris apibdinamas kaip statymais ir kitais teiss aktais
reglamentuojama valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot
subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos
institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti,
tvirtinta ir vidaus administravimo svoka.[22]
Vidaus administravimas administravimo veikla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos
savivaldos konkreis institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos savarankikas
funkcionavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim materialinifinansini itekli valdymas ir naudojimas, ratvedybos tvarkymas), kad jos galt
tinkamai vykdyti joms priskirtus vieojo administravimo ar kitos valstybins veiklos
udavinius.

Tam, kad vieasis administravimas bt gyvendinamas sklandiai, btinos ir tam tikros

valstybs institucijos, staigos vidins veiklos organizavimo formos, prie kuri
priskirtinos ir tarnybins bei materialins atsakomybs priemoni taikymas valstybs
tarnautojams, atliekantiems vieojo administravimo funkcijas.
Administraciniams vieojo administravimo metodams bdingas vieojo administravimo
institucij (pareign) daromas tiesioginis poveikis valdymo objektams (pilieiams,
juridiniams asmenims, kitoms valdymo institucijoms bei pareignams). Administraciniai
vieojo administravimo metodai efektyvs tada, kai valdymo subjektai atlieka tokius
valdingo pobdio veiksmus, kuriais utikrinamas valdomojo objekto elgesys.
Administraciniais valdymo metodais veikiama valdymo objekto vali ir veiksmus.
Taikant tiesioginius valdymo metodus, valdymo objektai praranda galimyb veikti savo
nuoira, nes jie privalo vykdyti duot nurodym (valdymo komand) remiantis
nustatytomis administracinmis procedromis.
Administracinius vieojo administravimo metodus charakterizuojantis poymis yra
valdymo objektams (pareign, administracine tvarka pavaldi ir nepavaldi asmen)
duot nurodym ir priimt valdymo sprendim (valdymo akt) vykdymo kontrol.
Visapusikas valstybinio valdymo tiksl ir udavini gyvendinimas nemanomas be
tiesioginio administracinio poveikio valdymo objektus. Administracini vieojo
administravimo metod naudojimas yra teisins kultros, valdymo kultros ir politins
kultros derinys.
Administraciniai vieojo administravimo metodai tai vienaaliki, teisikai
pareigojantys, valdaniojo vali ireikiantys valdymo subjekto valdingo pobdio
poveikiai valdymo objekto elges, nustatant valdymo objekt teises ir pareigas bei
apibriant duot nurodym vykdymo tvark vieojo administravimo srityje.
Prie vieojo administravimo metod priskiriami ir ekonominiai metodai tai valdymo
objektams sudarymas toki slyg, kurioms susiklosius jie patys ekonominio
(materialinio) skatinimo dka pasirenka tinkam elgesio variant.
iuo atveju, valdymo subjektas sudaro palankias slygas pasiekti vieojo administravimo
tikslus ir isprsti udavinius veikiant valdymo objekt asmeninius interesus (pvz.,
valstybs tarnautojo materialinis paskatinimas, mokesi lengvat taikymas juridiniams
asmenims ir pan.). Be to, taikant ekonominius vieojo administravimo metodus galima
eiti klaid ir rizikos kelius, t.y. ekonominio sverto elementas. Ekonominio vieojo
administravimo metodo naudojimas materialiai skatina tam tikrus valdymo santykio
dalyvius atitinkamai elgtis, didina j suinteresuotum veiklos rezultatais, taip pat juo
pakoreguojami asmen poreikiai norima linkme. Ekonominis valdymo metodas remiasi
tokiomis ekonominmis kategorijomis kaip pelnas, kaina, vert, ir pan.
Ekonominiai vieojo administravimo metodai tai valdymo subjekt valdingo pobdio
galinim realizavimas valdymo objekt atvilgiu, taikant netiesioginio poveikio bdus ir
priemones. Valdymo objektas esti tokioje situacijoje, kai jis pats pradeda veikti be
valdymo subjekto direktyvini nurodym, nes toks jo elgesys materialiai skatinamas

(stimuliuojamas). Tuo paiu stimuliuojamas ir materialinis (ekonominis) valdymo

objekto suinteresuotumas vykdyti jam pavestas uduotis vieojo administravimo srityje.
Reikia sutikti su mokslinink argumentais, kad augant specialij vieojo administravimo
metod vaidmeniui valstybiniame valdyme, tikslinga optimizuoti kiekvien valdymo
lyg, t.y. pritaikyti valdymo metod taip, kad jis efektyviai veikt atitinkamoje vieojo
administravimo srityje ir valdymo akoje. Tai lemia poreikis gyvendinti Valstybs
ilgalaiks raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkriio
12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Valstybs inios, 2002, Nr. 113-5029), ilgalaikio valstybs
raidos prioriteto ini visuomen vien i pagrindini gyvendinimo krypi
Valstybs valdymas ir savivalda ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. kovo 18
d. nutarimo Nr. 330 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs strategini tiksl
(prioritet) (Valstybs inios, 2003, Nr. 28-1142) 1.6 punktu patvirtint vien i
strategini tiksl (prioritet) pltoti informacin ir ini visuomen; didjantys asmen
reikalavimai, kad centrinio, teritorinio ir vietinio valdymo lygiais geriau bt
sprendiamos socialins ir kitos j problemos, nuolat didjantis privataus sektoriaus
vaidmuo, jo taka alies ekonomikos raidai ir informacini technologij (toliau vadinama
IT) pltra; poreikis didinti valstybs valdymo efektyvum, gerinti viej paslaug
kokyb diegiant iuolaikinius vadybos metodus.

Kontroliniai klausimai:
1. Kaip susij kategorijos:valdymo tikslai, valdymo funkcijos, valdymo udaviniai?
2. Vieojo administravimo form reikm?
3. Kokios vieojo administravimo formos numatytos teiss aktuose?
4. Vieojo administravimo form samprata?
5. Vieojo administravimo form rys?
6. Administraciniai teisiniai sandoriai, j ypatumai?
7. Kuo skiriasi administracin sutartis nuo administracini akt?
8. Vieojo administravimo form ir metod santykio ypatumai?
8. Vieojo administravimo metod rys ir j reikm?
9. Administraci prievartos priemoni rys ir taikymo pagrindai?

[1] Cann S.J. Administrative law. London: Thousand Oaks, New Delhi: SAGE, 1998;
Bradley A.W., Ewing K.D. Constitutional and administrative law. - Harlow: Longman,
2003.
[2] .. . - : , 2003.
[3] .., A.A., ..
. - : -, 2003.
[4] .., ..
. , 1999. . 5.
[5] .., .. :
// , 1998. 7. . 87 90; ..
. - : - , 2001.
[6] r.: .. . :
, 2003.
[7] H.Maurer. Allgemeines Verwaltungrecht. Mnchen: C.H.Becksche
Verlagsbuchhandlung, 1983. S. 284.
[8] .. :
// , 1998. 8. . 18.
[9] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodio 29 d. nutarime dl
Organizuoto nusikalstamumo ukardymo statymo kai kuri norm atitikimo
Konstitucijai pabr, kad utikrinti kiekvieno mogaus ir visos visuomens saugum
nuo nusikaltim valstybs priederm ir vienas i jos prioritetini udavini, nes
nusikaltimais ne tik yra paeidiamos asmens teiss ir laisvs, kitos Konstitucijos
saugomos ir ginamos vertybs, bet ir daromas neigiamas poveikis gyvenimo slygoms,
moni gyvenimo lygiui, ksinamasi valstybs ir visuomens gyvenimo pagrindus.
Jeigu valstyb nesiimt deram veiksm, kuriais siekiama ukirsti keli nusikaltimams,
bt griaunamas pasitikjimas valstybs valdia, statymais, didt nepagarba teisinei
tvarkai, vairiems socialiniams institutams. Todl pagal Konstitucij valstyb visos
visuomens organizacija, privalanti garantuoti viej interes, turi ne tik teis, bet ir
priederm imtis vairi teist priemoni, ukertani keli nusikaltimams, ribojani bei
mainani nusikalstamum. Valstybs nustatytos ir taikomos priemons turi bti
veiksmingos. Ribojant bei mainant nusikalstamum turi bti taikomos ne tik represins,
bet ir prevencins priemons, kuri paskirtis neleisti asmeniui nusikalsti ir itaip
apsaugoti ir viej interes. Be to, taip galiausiai yra saugomas ir pats asmuo, kuris,
sprendiant i teistai gaut duomen, bt links nusikalsti, jeigu nuo to nebt
prevencikai atgrasytas. Demokratin teisin valstyb privalo sukurti ir veiksmingai
taikyti nusikalstamumo, ypa organizuoto, mainimo ir ribojimo priemoni sistem,
apimani ir organizuoto nusikalstamumo keliamai grsmei adekvaias prevencines
poveikio priemones // Valstybs inios. 2005, Nr. 1-7.

[10] Tokios nuomons laikosi ir Europos mogaus teisi teismas. Plaiau apie tai:
V.Berger. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija. Vilnius: Pradai. 1997. P. 330331; M., ., .. .
: /: COLPI, 1997. C. 447-449; Vieasis
administravimas ir privats asmenys / mokslinis redaktorius V.Valanius / Vilnius:
Justitia, 2004. P. 35.
[11] Administracin byla Nr. 602/2002 I .Jevstafjev v . Vilniaus keli policija //
Administracini teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, 2002. P. 103-105.
[12] iuo metu (2005 m. pradioje) ATPK numatytos ios nuobaudos: spjimas, bauda,
specialiosios teiss atmimas, nualinimas nuo darbo (pareig), daikto ar pajam
konfiskavimas, administracinis aretas.
[13] Valstybs inios. 1998, Nr. 61-1736; 2002, Nr. 113-5030.
[14] Anot Europos Tarybos institucij padaryto teiss paeidimo kvalifikavimas
nacionalins teiss sistemoje nra visa lemiantis. Pagal Konvencijos tikslus
kvalifikuojant veik nusikaltimu lemiamas kriterijus yra paeistos teiss normos svarba ir
galimos bausms pobdis bei jos grietumas // D.Gominien. Trumpas Europos mogaus
teisi konvencijos vadovas. Vilnius: Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos
centras, 1995. P. 29.
[15] Nors Teismas iuo klausimu nra iki galo nuoseklus. r., pvz.,: Case of Ravnsborg v.
Sweden (No 28K). Judgment of 23/03/1994 // A 283-B; Case of Putz v. Austria (No 57K).
Judgment of 22/02/1996 // Reports 1996-I.
[16] Plaiau apie tai: V.Berger. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija. Vilnius:
Pradai. 1997. P. 330-331.
[17] Plaiau apie tai: D.Gominien. Trumpas Europos mogaus teisi konvencijos
vadovas. Vilnius: Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centras, 1995. P. 27.
[18] J.Pauait. Administracins justicijos ypatumai Lietuvoje. Daktaro disertacija,
socialiniai mokslai, teis (01 S), VU TF. Vilnius, 2004. P. 85-86. Tokiai miniai pritaria ir
Vyriausiasis administracinis teismas teigdamas, kad administracins teiss paeidim
bylos, skirtingai nuo kit administracini byl, turi specifik, nes jose valstybs galiotos
institucijos vykdo atsakomybn traukiamo asmens teisin persekiojim // Administracini
teism praktika. Nr. 3. Vilnius: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2002. P.
103-106.
[19] J.Pauait. Administracins justicijos ypatumai Lietuvoje. Daktaro disertacija,
socialiniai mokslai, teis (01 S), VU TF. Vilnius, 2004. P. 85.

[20] Teisingumo ministerijos parengtame Administracini teiss paeidim kodekso 2004

m. projekte procesins dalies i viso nebeliko, o skyriuje, pavadintame Bendrosios
nuostatos, numatytos tik paios bendriausios administracini nuobaud skyrimo
taisykls. Taiau tokioje projekto konstrukcijoje nra jokios logikos. Jeigu projekto
rengjai mano, kad administracini nuobaud skyrimo procesas bus reguliuojamas
atskirai (galbt traukiant atitinkam skyri Administracinio proceso kodeks), tai ir
administracini nuobaud skyrimo taisykls, numatanios, kokie juridiniai faktai turi
procesin reikm, taip pat turt bti greta kit procesini norm // http://www.tm.lt/?
item=taktproj (prisijungimo laikas 2005 m. sausio 15 d.)
[21] Vieojo administravimo institucijos, pareigno diskrecija turi turti aikias
procesines ribas, kriterijus. Todl yra visikai pagrstas docento A.Urmono ir dr.
B.Praneviiens teiginys, kad ,,<...> veiksm laisv nra absoliuti, niekieno nevaroma //
B.Praneviien, A.Urmonas. Administracins diskrecijos esm ir diskrecijos kontrols
galimybs // Jurisprudencija, 2002, Nr. 32 (24), p. 59.
[22] Vieojo administravimo statymo 3 straipsnis // Valstybs inios. 1999, Nr. 60-1945;
2002, Nr. 123-5557.
18 tema. Vieojo administravimo teiss aktai

Tema skirta painti Vieojo administravimo teiss akt reikmingum , j santyk su

statymais. ioje temoje mokslinink ir praktik aptarti Vieojo administravimo
institucij teiss akt ypatumai (pagal juridines savybes, pagal iorinius iraikos bdus,
pagal veikim tam tikroje teritorijoje, pagal aktus priimani institucij kompetencijos
pobd) sudarys galimyb sisavinti i valdymo akt teorinius bei praktinius aspektus.
Temos turin sudaro ios dalys:
1. Vieojo administravimo teiss akt samprata ir ypatumai. Vieojo administravimo
teiss akt reikm, santykis su statymais.
2. Vieojo administravimo teiss akt skirtumas nuo kit teiss akt ir dokument
(statym, teismo, prokuratros, nevyriausybini organizacij, notariato akt,
civilini sutari, tarnybini dokument, asmens liudijim).
3. Vieojo administravimo institucij teiss akt klasifikacija: pagal juridines
savybes; pagal iorinius iraikos bdus; pagal veikim tam tikroje teritorijoje;
pagal aktus priimani institucij kompetencijos pobd; pagal aktus priimanias
institucijas.
4. Vieojo administravimo teiss akt leidybos procedra ir jos stadijos.

1. Vieojo administravimo teiss akt samprata ir ypatumai. Vieojo

administravimo teiss akt reikm, santykis su statymais.

Teisinje valstybje vieojo administravimo subjektai privalo priimti tokius

administracinius aktus, kurie atitikt teistus piliei lkesius. Vieojo administravimo
teiss aktai turi sudaryti slygas padedanias tvirtinti permimu ir tstinumu grindiam
alies socialins ir ekonomins raidos politik, modernizuoti ir racionalizuoti valstybs ir
savivaldybi institucij bei staig struktr, planavimo, organizavimo ir koordinavimo
ryius, tvirtinti patikim veiklos kontrols ir vidaus audito sistem, utikrinti optimal
galiojim, kompetencijos ir atsakomybs paskirstym centriniu, teritoriniu ir vietos
savivaldos lygiais.
Vieojo administravimo subjekto ileistas nustatytos formos teiss aktas turi atitikti
Lietuvos Respublikos Konstitucij, taip pat kitus galiojanius teiss aktus.
Mokslininkai paymi, jog vieojo administravimo teiss akt funkcija tai
reguliuojamasis poveikis vieuosius valdymo santykius, siekiant utikrinti valdymo
tiksl pasiekim ir valdymo udavini isprendim. Priimant ir ileidiant administracin
akt, jame tvirtintos administracins teiss normos veikia viej valdymo proces. Tuo
pabriama vieojo administravimo teiss akt socialin paskirtis, t.y. vieojo
administravimo teiss aktas skirtas gyvendinti vieojo administravimo subjekt
priimamus valdymo sprendimus. Vieojo administravimo teiss aktai atitinkantys
Konstitucines nuostatas yra pagrindin teisin vieojo administravimo forma (alia
administracini teisini sandori ir neteisini vieojo administravimo form).
Teisinje literatroje daniausiai vartojamas vieojo administravimo teiss akto terminas,
reiau administracini akt terminas[1]. Vakar Europos valstybse administracins
teiss mokslas ir statym leidjai operuoja administracinio akto terminu.
Administraciniai aktai tai administracins teiss esm, ypatinga vieojo administravimo
sritis gyvendinant valdymo funkcijas ir ypatinga vieojo administravimo proceso ris.
Btent dl tokios gilios administracinio akt paskirties, jie yra laikomi kaip savarankiku
administracins teiss institutu[2].
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 3 str. 15 punkte teigiama, kad
administracinis aktas tai vykdant administravimo funkcijas, vieojo administravimo
subjekto priimtas teiss aktas[3].
Reikia paymti , kad vieojo administravimo subjekt administraciniai aktai neturi tapti
problema gyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, kad visos valdios
staigos tarnauja monms.
Mokslinink[4] pateikta vieojo administravimo (administracini) teiss akt poymi
turinio analiz leidianti painti vieojo administravimo teiss akto turin.
Doc. dr. R. Kalesnykas pateikia Vieojo administravimo (administraciniams) teiss
aktams yra bdingus poymius:
1) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas esti kaip teisin priimto valdymo
sprendimo iraika (idava). Ileidiant administracin akt vieojo administravimo

institucija (pareignas) isprendia vienok ar kitok klausim (kolegial ar individual),

kuris kyla tos institucijos veiklos procese gyvendinant valdymo udavinius bei funkcijas.
Vieojo administravimo (administraciniu) teiss aktu yra nustatomos, keiiamos ir
naikinamos administracins teiss normos, sprendiami vairs ginai tarp vieojo
administravimo subjekt, gyvendinamos valdymo funkcijos ir udaviniai ir pan.;
2) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas gali bti priimamas ir
ileidiamas tik tam galiotos vieojo administravimo institucijos (pareigno) jo
kompetencijos ribose, gyvendinant vykdomosios tvarkomosios veiklos funkcijas.
Administracinis aktas gali bti priimamas individualiai kompetentingo pareigno (pvz.,
savivaldybs mero, ministro ir pan.) arba kolegialiai kompetentingos institucijos
(specialios kolegijos), t.y. Vyriausybs, ministerijos ir pan.;
3) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas priimamas valstybs vardu.
Administraciniame akte ireikiamas valdingas ir vienaalikas pobdis vairi valdymo
subjekt atvilgiu, juo nustatomos konkreios administracins teiss normos, valdymo
santyki dalyvi teiss ir pareigos bei sureguliuojami visuomeniniai santykiai vieojo
administravimo srityje.
Vieojo administravimo teiss aktas skiriamas neapibrtam jo vykdytojo ratui, o
subjektai, kuri atvilgiu adresuojamas toks aktas, neturi galimybs paveikti valdymo
subjekto valios. Taiau ie subjektai turi teis administracinio akto taikymo metu kreiptis
institucij, primusi konkret vieojo administravimo teiss akt, dl jo iaikinimo ar
teistumo patikrinimo (iuo atveju kreipimsi administracin ar Konstitucin teism);
4) Vieojo administravimo (administraciniame) teiss akte pasireikia teisin ir valdinga
vykdomosios valdios subjekto valia. Vadinasi, vieojo ir vidaus administravimo funkcij
gyvendinimas tvirtinamas konkreios institucijos (pareigno) valdingo pobdio
sprendimu.
Priimant ir ileidiant administracin akt visada atsiranda teisins pasekms. Tai
slygojama vieojo intereso. Vieojo administravimo subjektai, priimantys ir ileidiantys
administracinius aktus, tuo paiu gyvendina ir vykdomj valdi. Kaip matyti, valstyb
ir jos kompetentingos institucijos kontroliuoja bei garantuoja vieojo administravimo
teiss akt vykdym. Prieingu atveju, jei nepaklstama administraciniame akte
tvirtintiems reikalavimams, valstyb gali taikyti vairias administracinio poveikio
priemones (licencijos panaikinimas, nutarimo dl administracins nuobaudos paskyrimo
primimas ir pan.);
5) Vieojo administravimo (administraciniams) teiss aktams bdingas imperatyvumas,
t.y. administraciniu aktu nustatomi administraciniai teisiniai standartai (elgesio
taisykls), kuriais nurodoma veikimo kryptis vieojo administravimo srityje.
Vieojo administravimo (administracini) teiss akt turinys susideda i teisikai
valding vykdomosios valdios subjekt nurodym (paliepim), kurie privalomi
adresatams, t.y. pilieiams, vairioms organizacijos, tuo paiu valstybinms ir

savivaldybi institucijoms. Viena vertus, administracinis aktas gali reglamentuoti

abstrakius teisinius santykius, t.y. nustatyti privalomas elgesio normas neapibrtam
fizini ir juridini asmen ratui (abstraktus teisinis reguliavimas). Kita vertus,
administraciniu aktu gali bti isprendiama administracin byla ar administracinis
ginas, kylantis vieojo administravimo srityje (individualus teisinis reguliavimas);
6) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas yra kaip juridinis faktas.
Priimant ir ileidiant vieojo administravimo teiss aktus susidaro tokios aplinkybs,
kurioms esant atsiranda, pasikeiia ar nutrksta administraciniai teisiniai santykiai
(pavyzdiui, vidaus reikal ministras ileidia sakym (individualus administracinis
aktas dl pil. X primimo karjeros valstybs tarnautojo pareigas). Vadinasi,
administraciniu aktu nustatomos valdymo subjekt privalomo elgesio ribos vieojo
administravimo srityje;
7) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas tai statym lydimasis aktas.
Vieojo administravimo institucijos valdymo aktus (nutarimus, taisykles, reglamentus ir
t.t.) leidia tam, kad gyvendinti Konstitucijos, statym ir kit teiss akt reikalavimus
nustatyta tvarka ir forma. Administracini akt konkretizuojantis vaidmuo[5]
pasireikia tuo, kad tokiame akte daugelis valdymo klausim ir problem yra
detalizuojama, t.y. tiksliai nustatomas statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint
norm gyvendinimo mechanizmas;
8) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas tai raytinis teisinis
dokumentas. Ileidiant administracin akt visada atsiranda tam tikros teisins pasekms,
t.y. teiss ir pareigos vieojo administravimo santyki dalyviams;
9) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas ileidiamas laikantis grietai
nustatytos procedros. Priimant ir ileidiant vieojo administravimo teiss aktus reikia
vadovautis reglamentuose patvirtintais teisiniais standartais, kuriais nustatoma valdymo
akto projekto parengimo, derinimo, svarstymo, ekspertinio vertinimo, patvirtinimo,
registravimo ir ileidimo tvarka ir pan.
10) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas gali bti teiss akt nustatyta
tvarka apskstas ir panaikintas. Galiojantys statymai tvirtina teisminms institucijoms
kompetencij panaikinti priimtus vieojo administravimo teiss aktus ar tam tikras j
dalis dl teistumo reikalavim paeidim, dl priimt neteising valdymo sprendim,
dl priimt nutarim administracini teiss paeidim bylose ir pan.;
11) Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas esti kaip pagrindas teisiniams
santykiams atsirasti ir keistis.
Vieojo administravimo (administracinis) teiss aktas tai turintis valding pobd teiss
aktas, kuriame reguliuojami valdymo santykiai arba sprendiami konkrets
administraciniai ginai (bylos), nustatomas valdymo subjekt teisinis statusas,
ileidiamas kompetenting vieojo administravimo institucij (pareign) nustatyta

procedra (valdymo proceso rmuose) siekiant pasiekti valdymo tikslus, isprsti

valdymo udavinius ir gyvendinti valdymo funkcijas.
Mokslininkas teigia, jog vieojo administravimo teiss akt juridin reikm pasireikia
per valdymo akt funkcijas:
1) viej interes apsaugos funkcija. Jei administracins teiss paskirtis tenkinti
viej interes poreikius ir juos ginti, vadinasi vieojo administravimo teiss aktas taip
pat skiriamas gyvendinti pilieio, visuomens ar atskiros socialins grups ir valstybs
interesus. Viej interes poreikiai utikrinami per vieojo administravimo
(administracini) teiss akt primimo ir vykdymo proces;
2) teisinio reguliavimo funkcija. Vieojo administravimo teiss aktas, priimtas vykdant
statymo reikalavimus, nustato konkreius valdymo santykius, individualiems subjektams
leistino elgesio pasirinkimo variant. Administracinio akto reguliatyvin funkcija
aikiausiai pastebima, kai vieojo administravimo institucija (pareignas) savo sprendimu
asmenims nustato kokios nors pareigos vykdym;
3) valdymo procesin funkcija. Administraciniame teisiniame reguliavime lemiamas
vaidmuo priklauso vieojo administravimo gyvendinimo procesinms procedroms.
Vadinasi, administracinis aktas taip pat privalo vykdyti valdymo procesin funkcij.
Vieojo administravimo teiss parengimo ir ileidimo procedr taisykls priimamos
skirting vieojo administravimo institucij, kurios vairiai supranta toki procedr
esm. Tokiu atveju, administracini akt juridin galia kelia problem juos taikant
praktinje vieojo administravimo veikloje;
4) administracin procesin funkcija. Jei teiss aktai nustato administracini akt
parengimo ir primimo procedr, tai turi bti numatyta ir toki valdymo akt
apskundimo procedra (pvz., neteist valdymo sprendim, kuriais paeidiamos fizini
ir juridini asmen teiss, apskundimo teismui tvarka). Vykdydami i funkcij, vieojo
administravimo teiss aktai sudaro prielaidas formuotis administracins justicijos kaip
priemons nustatant spragas administracins teiskros procese sistemai.
statymo ir vieojo administravimo teiss akt skirtumai:
1. Vieojo administravimo teiss aktams bdingas statym lydimasis pobdis, t.y. jis
ileidiamas remiantis statymu ir gyvendinant statyme tvirtintas nuostatas. Valdymo
aktai, konkretizuojantys administracinius statymus, detalizuoja ir patikslina statyme
tvirtintas normas[6].
2. statymas yra aukiausias teisin gali turintis teiss aktas[7], priimamas statymo
leidiamosios (atstovaujamosios) institucijos (Seimo arba Parlamento) arba referendumo
bdu, remiantis nustatytos procedros[8]. statymas uima ypating viet bendroje teiss
akt sistemoje, nes jo vaidmuo teisinio reguliavimo mechanizme yra vyraujantis. Siaurja
prasme, vieojo administravimo teiss aktus priima vieojo administravimo institucijos
(pareignai), gyvendindamos vykdomj ir tvarkomj veikl.

3. Skirtinga statym ir vieojo administravimo teiss akt primimo procedra. I

tikrj, labai sudtinga statymu nustatyti visus administracini akt primimo pagrindus,
nors jie turt bti[9]. Vieojo administravimo teiss aktas pasiymi paprastesne jo
primimo procedra, nes bet kuriame jo rengimo etape lengva daryti pakeitimus ir j
nuolat pildyti.
4. statymo, kuris esti atitinkamo valdymo akto teisinis pagrindas, pakeitimas tiesiogiai
keiia ir vieojo administravimo (administracin) teiss akt. Vieojo administravimo
(administracinis) teiss aktas statymu gali bti papildomas, keiiamas ar naikinamas.

2. Vieojo administravimo teiss akt skirtumas nuo kit teiss akt ir dokument
(statym, teismo, prokuratros, nevyriausybini organizacij, notariato akt,
civilini sutari, tarnybini dokument, asmens liudijim).
Teisinje literatroje pateikiami pagrindiniai vieojo administravimo teiss akt ir teism
(teisj) priimam teiss akt atribojimo kriterijai:
1. Teisine prasme, teisminis aktas (nutarimas, nuosprendis, sprendimas, nutartis) yra
teisingum vykdanios institucijos ileistas teiss aktas[10]. Mint teiss akt teismai
(teisjai) priima inagrinjusios administracines, civilines ir baudiamsias bylas,
administracinius ginus tarp vairi teiss subjekt vieojo administravimo srityje, taip
pat taikydamos galiojanias teiss normas konkretiems asmenims, padariusiems teiss
paeidimus. Teismo (teisjo) priimto teiss akto tikslas patvirtinti asmens, padariusio
teiss paeidim, kalt, priimti teist ir pagrst sprendim byloje, isprsti gin.
Teismini institucij priimtas aktas yra tarsi tam tikras teismins valdios gyvendinimo
rezultatas ir teisingumo vykdymo teisin forma.
Vieojo administravimo teiss, skirtingai nuo teismini institucij leidiam teiss akt,
yra vykdomosios valdios gyvendinimo rezultatas ir teisin vieojo administravimo
forma. Kita vertus, vieojo administravimo teiss aktas gali bti kaip rodymas teismo
procese, nagrinjant civilines, darbo, mokesi, administracines ir kitas bylas.
2. Teismini institucij priimam teiss akt pagrindas yra padarytas teiss paeidimas
arba administracinis ginas, kylantis tarp vairi vieojo administravimo subjekt. Tuo
tarpu, pagrindas priimti vieojo administravimo teiss akt yra vykdomosios ir
tvarkomosios veiklos gyvendinimas arba susiklostantys visuomeniniai santykiai vieojo
administravimo srityje.
3. Teismini institucij priimamas teiss aktas visada esti individualus teiss aktas, kuriuo
isprendiama konkreti byla ar ginas. Prieingai, vieojo administravimo teiss aktas
gali bti ir kaip norminis (kolegialus) valdymo aktas, kuriame tvirtinamos
administracins teiss normos. Teismas (teisjas) priima teiss akt, nordamas
gyvendinti teisingum nagrinjant vairias bylas tarp gino ali, ir, kaip taisykl,
sprendim priima vienos i ali naudai. Tokiu atveju, vieojo administravimo teiss aktai

priimami pozityvios vieojo administravimo institucij vykdomos veiklos idavoje, kuria

siekiama gyvendinti vairius viej interes poreikius.
4. Skiriasi teismini ir vieojo administravimo teiss akt primimo tvarka. Vis pirma,
teismini akt primimo procedra reglamentuojama vairiais procesiniais statymais,
pvz., teismas sprendim byloje priima vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu ar
Administracini byl teisenos statymu, kitais statymais. Tuo tarpu, vieojo
administravimo teiss aktai priimami vadovaujantis administracinmis procesinmis
normomis (valdymo proceso procedra). Antra, teismins institucijos teiss aktus priima
remiantis statymais ir jokiam teiss subjektui nesikiant proces. Vieojo
administravimo teiss aktai priimami vieojo administravimo institucij (pareign),
kurie ne tik privalo laikytis statym ir juose tvirtint reikalavim, bet ir paklusti pagal
pavaldum aukiau esani valdymo subjekt nurodymams, taip pat vadovaujantis ir
kituose administraciniuose teiss aktuose tvirtintoms nuostatoms.
5. Vadovaujantis statymu, teisminiu aktu gali bti pakeiiamas administracinis aktas arba
sustabdomas jo galiojimas. Tuo tarpu, vieojo administravimo teiss aktai nra teisinis
pagrindas panaikinti teismini institucij ileisto teiss akto.
6. Teisminis aktas negali bti pakeiiamas ar pakartotinai nagrinjamas to paio teismo
(teisjo) iniciatyva. Vieojo administravimo teiss aktai gali bti panaikinami, pakeiiami
ar pakarotinai nagrinjami t pai vieojo administravimo subjekt, kurie ir prim
iuos administracinius aktus.
Skiriasi vieojo administravimo teiss aktai nuo prokuratros institucij leidiam teiss
akt. Pagrindiniai j atribojimo kriterijai yra ie:
1. Priklausomai nuo juridini savybi, prokuratros institucij priimam teiss akt
(protesto, teikimo, nutarimo) pagalba gyvendinami prokurorins prieiros veiklos
rezultatai. Tuo tarpu, vieojo administravimo teiss aktai priimami ne tik gyvendinant
kontrolin veikl, nes administraciniai aktai priimami siekiant isprsti vieojo
administravimo udavinius.
2. Prokuratros institucijos teiss aktus priima, atsivelgdamos padarytus teiss
paeidimus (daniausiai nusikaltimus) arba valstybins valdios institucij padarytus
teistumo paeidimus. Vieojo administravimo teiss akt primimo pagrindas
statymas ir administraciniai teisiniai santykiai.
Mokslininkai pateikia Vieojo administravimo (administracini) teiss akt skirtumus
nuo nevyriausybini organizacij leidiam lokalini teiss akt :
1. Nevyriausybini organizacij leidiami lokaliniai teiss aktai neturi valdingo
charakterio, todl jiems nra taikomi vieojo administravimo teiss aktams bdingi
poymiai. Valstyb statymo ar kito teiss akto pagrindu nevyriausybinms
organizacijoms gali pavesti (deleguoti) atlikti vieojo administravimo funkcijas valstybs
vardu. Taip nevyriausybini organizacij aktai gauna valding reikm.

2. Nevyriausybini organizacij leidiami teiss aktai yra skirti sureguliuoti organizacijos

veikl, jie privalomi tik i organizacij nariams ir galioja konkreios nevyriausybins
organizacijos viduje (in local).
3. Nevyriausybini organizacij leidiam teiss akt teistumas utikrinamas paios
organizacijos vidiniu kontrols mechanizmu ir teisinmis priemonmis.
Administracinius aktus nuo civilini sandori (sutari) galima atskirti pagal iuos
kriterijus:
1. Civilin sutartis (sandoris) patvirtinama dviej ar daugiau asmen (ali) tarpusavio
susitarimu laisvanorika valia[11]. Tuo tarpu, administracinis aktas priimamas
vienaalikai, nepriklausomai nuo antros alies sutikimo, t.y. teiss subjekto, kuriam
adresuojamas administracinis aktas, pageidavim. Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 1.3 str. numato, kad valstybinio valdymo (administraciniai) aktai gali bti kaip
pagrindas kilti civilinms teisms ir pareigoms[12].
2. Sutartini sipareigojim nevykdymas utraukia teisin (deliktin) atsakomyb, kuri
reguliuojama civilins teiss normomis, o nevykdant administraciniame akte tvirtint
reikalavim taikomos administracinio poveikio (prievartos) priemons statym
nustatyta tvarka.
3. Skirtingas civilinio sandorio ir administracinio akto tikslas. Vieojo administravimo
subjektas, priimdamas administracin akt, privalo numatyti kokiam tikslui jis skiriamas,
t.y. ar atitinka statyme numatytam tikslui. Prieingai, statymai ir tie patys
administraciniai aktai negali nustatyti ir numatyti kiekvieno asmens sudaromo civilinio
sandorio tikslo, taiau tai ir nebtina, nes civilins teiss normos reguliuoja civilinius
teisinius santykius pagal vienarius visuomeninius santykius.
Vieojo administravimo teiss aktai turinio atvilgiu skiriasi nuo dokument, turini
juridin reikm ir nuo tarnybini dokument. Pamintini ie skirtumai:
1. Dokumentai, turintys juridin reikm, sudaromi nustatyta forma ir juose tvirtinami
duomenys, lieiantys konkret fakt, pvz., santuokos liudijimas, vaiko gimimo
liudijimas, auktosios mokyklos baigimo diplomas, tarnybinis paymjimas ir pan.
Minti dokumentai nenustato nauj teiss norm, nesukuria, nepakeiia ir nepanaikina
administracini teisini santyki, nes j paskirtis paliudyti asmens tapatyb arba
konstatuoti bei patvirtinti konkret fakt, o ne daryti tak administracini teisini
santyki turiniui ir dinamikai.
2. Vieojo administravimo teiss aktai, bdami kaip viena i tarnybini dokument ri
ir kurie naudojami vieojo administravimo procese, skiriasi nuo tarnybini dokument
pagal teisin paskirt ir juridines savybes. Tarnybiniai dokumentai (informacinis
praneimas, tarnybinis praneimas, tarnybinis ratas, ataskaita, pasitarimo protokolas ir
pan.) yra svarbus tarnybins informacijos altinis, vykdomoje- tvarkomoje veikloje, nors
juridins reikms jie neturi.

3. Vieojo administravimo institucij teiss akt klasifikacija

Mokslininkai vieojo administravimo teiss aktus klasifikuoja:
Pagal juridines savybes- (kolegials) ir individuals vieojo administravimo teiss aktai.
Norminiai vieojo administravimo teiss aktai laikomi pagrindiniu administracins teiss
altiniu, nes jie tiesiogiai ireikia reguliatyvin administracins teiss funkcij.
Norminiai administraciniai aktai tai administracins teiskros procese priimti statym
lydimieji aktai, kuriuose konkretizuojamos statymuose tvirtintos normos ir numatomas
j gyvendinimo mechanizmas administravimo srityje (keli eismo taisykls,
mamenins prekybos taisykls, pirotechnikos priemoni naudojimo taisykls ir t.t.),
tvirtinamas vykdomosios valdios subjekt administracinis teisinis statusas,
gyvendinamas konstitucini Lietuvos piliei, usieniei ir asmen be pilietybs, taip
pat nevyriausybini organizacij teisi, laisvi ir teist interes utikrinimo
mechanizmas, nustatomos valdymo santyki dalyvi koordinavimo ir bendradarbiavimo
slygos, taip pat vairi socialini program krimo nuostatos (privatizavimo,
demonopolizavimo ir pan.).
Norminiai vieojo administravimo teiss aktai priimami siekiant sureguliuoti vienarius
visuomeninius santykius ilgesniam laiko tarpui ir neturi konkretaus (personifikuoto)
adresato, t.y. tokie aktai skiriami neapibrtam teiss subjekt ratui visoje alies
teritorijoje. Be to, norminiais administraciniais aktais reglamentuojami valdymo santykiai
visose vieojo administravimo srityse ir vykdomosios valdios sistemos lygiuose. Prie
toki valdymo akt galima priskirti: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus, Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimus ir nutarimais tvirtinamus nuostatus bei taisykles,
ministerij leidiamus sakymus bei sakymais tvirtinamas taisykles pvz.: Lietuvos
Respublikos Teisingumo Ministro sakymas Dl statym ir kit teiss akt rengimo
rekomendacij.
Individuals vieojo administravimo teiss aktai esti daugiau tvarkomojo pobdio teiss
aktais, kurie paplit vieojo administravimo tvarkomosios veiklos praktikoje priimant
operatyvius valdymo sprendimus. Individualiuose administraciniuose aktuose aikiai
ireiktas teiss taikomasis pobdis, nes iais aktais nenustatomos privalomos elgesio
taisykls. Individuals administraciniai aktai tai tvarkomojo pobdio teiss aktai,
kuriuose tvirtinamas konkretaus vykdomosios valdios subjekto (daniausiai pareigno)
valdinga valios iraika, kuri adresuojama atskiram asmeniui ar asmen grupei (bdingas
vienkartinis taikymas). Individuals vieojo administravimo teiss aktai priimami toki
institucij, kurios vykdo bendro vadovavimo, koordinavimo ir operatyvaus valdymo
funkcijas (pvz., Ministro Pirmininko potvarkis, mero potvarkis, apskrities virininko
sakymas, ministro sakymas, vieojo administravimo staigos vadovo sakymas ir pan.).
Individuali administracini akt konkretumas reikm tame, kad: pirma, j pagalba
sprendiamos individualaus pobdio bylos, klausimai ir ginai (remiantis statymais);

antra, jie adresuojami konkreiam fiziniam ar juridiniam asmeniui; treia, jie yra kaip
juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia administraciniai
teisiniai santykiai (pvz., ministerijos vadovo sakymas pakirti pil. vyr. specialisto
pareigas; Organo( pareigno )priimtas nutarimas paskirti teiss paeidjui administracin
nuobaud).
Doc. dr. R. Kalesnykas atkreipia dmes tai, kad pagrindinis reikalavimas priimant ir
ileidiant individual administracin akt yra tas, kad jis turi atitikti normin
administracin akt. Prieingu atveju, gali kilti problem j taikant arba toks valdymo
aktas gali tapti defektiniu.
Pagal veikim erdvje (teritorin princip) [13] iskiriami tokie vieojo administravimo
teiss aktai:

valdymo aktai, kuriuos priima aukiausios vieojo administravimo institucijos ir

kurie galioja visoje alies teritorijoje vairiais vieojo administravimo klausimais
(pvz., LR Vyriausybs priimti nutarimai);
valdymo aktai, kuriuos priima centrins vieojo administravimo institucijos ir
kurie galioja visoje alies teritorijoje arba tam tikroje teritorijos dalyje konkreios
valdymo akos klausimais (pvz., ministerij priimti sakymai, staig prie
ministerij (departament) ileisti sakymai ir pan.);
valdymo aktai, kuriuos priima apskrities valdymo institucijos ir kurie galioja tam
tikrame regione vairiais vieojo administravimo klausimais (pvz., apskrities
virininko priimtas sakymas);
valdymo aktai, kuriuos priima savivaldybi institucijos ir kurie galioja
savivaldybs teritorijoje vairiais vieojo administravimo klausimais (pvz.,
savivaldybi administracijos direktoriaus priimtas sakymas);
lokalinio pobdio valdymo aktai, kuriuos priima vairios nevyriausybins
organizacijos ir kurie galioja tik organizacijos teritorijoje (pvz., visuomenins
organizacijos vadovo sakymas ar tuo sakymo patvirtinta organizacijos tarnautoj
vidaus tvarkos taisykls).

Pagal iorins iraikos bdus vieojo administravimo teiss aktai gali bti:

raytiniai valdymo aktai, kurie turi atitikti raytiniams dokumentams keliamus

reikalavimus, tvirtintus statyme ar kitame teiss akte (pvz., kaip parengti
nutarim, taisykles, nuostatus ir pan.). Raytiniai administraciniai aktai yra
skiriami daugkartiniam taikymui ir jei statyme yra numatyta, kad valdymo aktas
turi bti priimtas raytine forma, tai jo nesilaikant tok akt daro negaliojaniu;
odiniai valdymo aktai (sakymai, nurodymai, pavedimai, valdingo pobdio
komandos) nereikalauja grietai nustatytos raytins formos, nes jie skiriami
operatyvioje valdymo veikloje, kai nedelsiant reikia priimti valdymo sprendim
(pvz., karinse pajgose, gamybinje kinje veikloje ir t.t.). odinius valdymo
aktus privalo vykdyti visi asmenys, kuriems jie yra adresuojami (iskyrus tuos
atvejus, kai tokie nurodymai gali paeisti piliei, visuomens ar valstybs
interesus). odinio sakymo ar nurodymo nevykdymas, netinkamas vykdymas

arba atsisakymas vykdyti sudaro slygas pritaikyti asmeniui vien i teisins

atsakomybs priemoni (tarnybins, administracins ar pan.);
konkliudentiniai valdymo aktai tai tokie teiss aktai, kai vieojo administravimo
subjekt valios pasireikimas ireikiamas konkreiuose gestuose, enkluose ar
signaluose (pvz., kelio enklai, viesoforo signalai, policijos pareigno gestai,
alias koridorius oro uoste, kai nra deklaruojam preki ir pan.).
Konkliudentiniai valdymo aktai yra privalomi vykdyti tiems asmenims, kuriems
jie yra adresuojami, prieingu atveju, gali atsirasti teisin atsakomyb u j
nevykdym.

Pagal valdymo aktus priimanius vieojo administravimo subjektus teiss aktai

skirstomi :

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai. LR Konstitucijos 85 str. nurodyta, kad

Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus
dekretus[14]. Prezidentas savo dekretais skiria ministrus, departamento vadovus
ir kitus pareignus pareigas bei i j atleidia, suteikia vairiems asmenims
valstybs apdovanojimus ir t.t.;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai. LR Konstitucijos 95 str. 1d., LR
Vyriausybs statymo 37 str. 1p., 41 str. numatyta, kad Vyriausyb valstybs
valdymo reikalus sprendia posdiuose.priimdama nutarimus[15];
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai ir pavedimai, forminami
rezoliucijomis. LR Vyriausybs statymo 43 straipsnyje teigiama, kad Ministras
Pirmininkas pagal savo kompetencij organizaciniais ir kitais klausimais leidia
potvarkius arba priima operatyvius sprendimus pavedimus, forminamus
rezoliucijomis, kurie sigalioja j pasiraymo dien.[16];
Lietuvos Respublikos ministerij, staig prie ministerij ir Vyriausybs staig
(vadov) sakymai bei sakymais tvirtinamos taisykls, instrukcijos, nuostatai.
Pvz., LR Vyriausybs statymo 26 straipsnyje numatyta, jog ministras leidia
sakymus ir sakymais patvirtintus kitus teiss aktus[17], t.y. staig prie
ministerijos nuostatus, ministerijos administracijos padalini nuostatus ir pan.;
Lietuvos Respublikos apskrities virininko sakymai. LR Apskrities valdymo
statymo 20 str. teigiama, kad apskrities virininkas leidia sakymus ir kitus
teiss aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi[18];
savivaldybs tarybos norminio pobdio sprendimai. LR vietos savivaldos
statymo 13 str. numatyta, jog savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima
sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim[19];
mero potvarkiai. LR vietos savivaldos statymo 21 straipsnio 4 punkte tvirtinta,
jog mero sprendimai forminami potvarkiais[20];
savivaldybs administracijos direktoriaus sakymai ir jais tvirtinami nuostatai.
senino sakymai.

Kaip matyti, sutinkama vairi vieojo administravimo teiss akt sisteminimo kriterij,
kurie turi reikms taikant iuos teiss aktus vieojo administravimo praktikoje. Teisinje
literatroje iskiriama ir kit administracini akt klasifikavimo kriterij, pvz., pagal
galiojimo datos pradi, pagal vieojo administravimo institucijos kompetencijos pobd,

pagal atitikim statymui, pagal administracini akt apsaugos bd, pagal

administracini akt taikymo srit ir pan.[21] Pateikta vieojo administravimo teiss akt
sistema leidia nustatyti administracini akt parengimo, ileidimo ir taikymo problemas
vieojo administravimo praktikoje.

4. Vieojo administravimo teiss akt leidybos procedra ir jos stadijos

Teiss aktas, nustatantis vieojo administravimo teiss akt parengimo, primimo,
ileidimo ir paskelbimo tvark yra 1994 m. rugpjio 11 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimu Nr. 1188 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo
reglamentas[22].
Mokslin teisin mintis pateikia administracinio akto leidybos stadijas ir etapus:
1. Teisdaros iniciatyvos stadija. (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68str.)
2. Vieojo administravimo teiss akto rengimo stadija. Iskiriami teisinio administracinio
akto projekto paruoimo etapai:
a) vieojo administravimo teiss akto projekto rengimas. iame etape numatomas akto
projekto parengimo terminas ir ta vieojo administravimo institucija, kuri kompetentinga
priimti ir ileisti administracin akt[23].
b) vieojo administravimo teiss akto projekto preliminarinis svarstymas. Parengus
administracinio akto projekt, btina nustatyti ir suderinti jo struktr t.y. kad rengiamas
administracinis aktas logikai atitikt teisinio reguliavimo paskirt (kokiam valdymo
tikslui rengiamas administracinis aktas, kokie valdymo udaviniai ir kokiose vieojo
valdymo srityse bus gyvendinami). iame etape didelis vaidmuo skiriamas sprendiam
valdymo problem diegimui bsimame administraciniame akte, t.y. detaliai
analizuojama kiekviena situacija valdymo problemoje. Norint pasiekti kokybikum ir
gauti papildom duomen tenka duoti uklausimus vairias organizacijas, konkreios
valdymo srities ekspertus specialistus ar pilieius dl patarimo ar iaikinimo
nagrinjamos problemos. Parengtas administracinio akto projektas svarstomas net kelis
kartus, kad bt pasiektas galutinis ir neginijamas sprendimas, t.y. pilnai turi bti
suderinti bei atsispindti ne tik valstybs (vieojo administravimo subjekto), bet ir atskir
piliei bei visuomens vieieji interesai;
c) vieojo administravimo teiss akto projekto derinimas.
Vyriausybei teikiami administracini akt projektai, susij ne tik su juos parengusi, bet
ir kit vieojo administravimo institucij valdymo sritimi bei kompetencija, turi bti
suderinti su iomis institucijomis (pvz., teikiami administracini akt projektai, susij su
valstybs biudetu, privalo bti suderinti su LR Finans ministerija; bei atskirais atvjais
su kitomis ministerijomis:Teisingumo ir pan.).

Bet koks vieojo administravimo institucijos (pareigno) parengtas administracinio akto

projektas turi bti suderintas su tos institucijos teiss (arba juridiniu) skyriumi. Kai
kuriems administracini akt projektams btina atlikti teisines ekspertizes, t.y. dl jo
teistumo, dl jo galimo poveikio adresatams ir pan.;
d) vieojo administravimo teiss akto papildymas, apdorojimas ir aprobavimas.
Rengiamas administracinio akto projektas gali bti papildomas naujai paaikjusioms
aplinkybms statymuose ar valstybinio valdymo praktinje veikloje. Administracinio
akto apdorojamas teisikai, t.y. pritaikoma tinkama teisin kalba, aikus tekstas,
paalinami dviprasmikos svokos ir teiginiai ir pan. Administracinio akto projekto
aprobavimas tai patvirtinimas, kad rengiamas valdymo aktas yra paruotas primimui.
Btent iuo etapu baigiasi valstybinio valdymo (administracinio) akto rengimo stadija.
3. Vieojo administravimo teiss akto projekto primimo stadija. Etapai:
a) vieojo administravimo teiss akto projekto pateikimas kompetentingam vieojo
administravimo (teisdaros) subjektui. io etapo gali ir nebti, jei administracinio akto
projekt parengia tas pats subjektas, kuris turi kompetencij (yra galiotas) ir ileisti
valdymo akt. Prieingu atveju, toks projektas turi bti pasistas galiotai priimti
administracin akt institucijai;
b) vieojo administravimo teiss akto projekto svarstymas. Svarstom administracinio
akto projekt pristato tas vieojo administravimo subjektas, kuris reng akt,
idstydamas jo esm, tak visuomenei ir teisinei sistemai bei pan. Parengtas
administracinio akto projektas svarstomas atskirais klausimais, svarstymo eiga yra
uprotokoluojama;
c) vieojo administravimo teiss akto primimas. Kolegialiuose vieojo administravimo
institucijose sprendimai dl svarstomo administracinio akto projekto priimami posdyje
dalyvaujani nari bals dauguma. Priimant administracinio akt reikia atsivelgti tai,
kad galutinis ileidiamo valdymo akto (nutarimas, sakymas) varianto tekstas bt
tinkamai paruotas, formintas ir ibaigtas, logikas bei aikus tekstas. Reikia atkreipti
dmes tai, kad iame etape inyksta svoka projektas.
4. Vieojo administravimo teiss akto ileidimo stadija. Etapai:
a) vieojo administravimo teiss akto pasiraymas ir oficialus patvirtinimas. iame etape
administracinis aktas gauna teisin gali ir tampa oficialiu teiss aktu (dokumentu).
Kolegialiuose vieojo administravimo institucijose administracinis aktas yra pasiraomas
tos institucijos vadovo (pvz., Vyriausybs priimtus nutarimus pasirao Ministras
Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, o jei nutarimas apima kelias vieojo
valdymo sritis, tada tok teiss akt pasirao Ministras Pirmininkas ir ministras,
vadovaujantis nutarimo projekt pateikusiai ministerijai). Kolegialiuose vieojo
administravimo institucijose priimtas administracinis aktas iki jo oficialaus paskelbimo
negali bti keiiamas arba papildomas. i procedra galima tik vl i naujo balsuojant dl
pateikto administracinio akto projekto. Prieinga situacija, jei administracin akt priima

individualus subjektas. Tokiu atveju, jis gali daryti pakeitimus tame akte bet kuriuo metu,
taiau privalo laikytis nustatyt procedrini reikalavim.
Priimtas administracinis aktas privalo bti patvirtintu pavyzdiu formintas, t.y. jame turi
bti visi oficials simboliai, jis turi bti atitinkama tvarka uregistruojamas, tokiam aktui
suteikiamas eils numeris;
b) vieojo administravimo teiss akto skelbimas ir sigaliojimas. Tai vienas i svarbiausi
administracinio akto ileidimo etap, nes iuo atveju valdymo aktas pradeda veikti
(galioti) vairi adresat, t.y. piliei, organizacij ir kit teiss subjekt atvilgiu. io
etapo svarb apsprendia: 1) gali sukelti ir atsiranda teisins pasekms; 2) vykdo
procesin funkcij; 3) utikrinamas valdymo sprendimo praktinis gyvendinimas; 4)
vykdo informacin funkcij (teiss subjektai susipasta su administraciniu aktu ir jame
tvirtintomis teismis bei pareigomis)[24]. Priimti valstybinio valdymo (administraciniai)
aktai oficialiai skelbiami leidinyje Valstybs inios. Skelbtini administraciniai aktai
Valstybs ini redakcijai turi bti pateikiami ne vliau kaip per tris darbo dienas nuo
j pasiraymo[25]. Be to, per tris darbo dienas nuo administracinio akto oficialaus
paskelbimo Valstybs iniose, jie nustatyta tvarka skelbiami Interneto tinklalapiuose.
Vieojo administravimo teiss akt sigaliojimo tvarka yra numatyta 1994 m. priimtame
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos
statyme[26]. iuo metu Lietuvoje teisikai reglamentuotos dvi valdymo akt sigaliojimo
formos: pirma, kit dien po j oficialaus paskelbimo Valstybs iniose, iskyrus tuos
atvejus, kai paiame valdyme akte nurodoma tiksli jo sigaliojimo data (pvz., Vyriausybs
nutarimai, ministr, vyriausybs staig, kit vieojo administravimo institucij vadov ir
kolegiali institucij norminiai administraciniai aktai, auktesnij administracini
vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j vykdomj institucij priimti
administraciniai aktai ir pan.); antra, vieojo administravimo teiss akto pasiraymo
dien (pvz., Ministro Pirmininko potvarkiai, mero potvarkiai ir pan.).

Kontroliniai kausimai:
1.

Vieojo administravimo akt reikm ir poymiai?

2.

Kokios yra valdymo akt funkcijos?

3.

Vieojo administravimo akto skirtumas nuo statymo?

4. Vieojo administravimo teiss akt skirtumas nuo teismins valdios priimam

teiss akt?
5.

Prokuratros leidiam teiss akt skirtumas nuo vieojo adminstravimo akt?

6.

Administracini akt skirtumas nuo civilini sandori?

7.

Vieojo administravimo institucij teiss akt rys?

8.

Vieojo administravimo teiss akt leidybos stadijos?

9.

Kada administracinis aktas gauna teisin gali?

10. Administracinio akto ileidimo etap ypatumai?

[1] Plaiau r.: . . . , 1987. . 139-140;

.. . , : ,
2000; Vilutis P. Administracin teis. - Kaunas: V.D.U. Teisi fak., 1939. P. 147 152.
[2] Reikt paymti, kad daugelis administracins teiss mokslinink (tame tarpe ir
Lietuvos) neiskiria valstybinio valdymo (administracini) akt kaip savarankiko
administracins teiss instituto.
[3] Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1999 m. birelio 17 d., Nr. VIII 1234// Valstybs inios, 1999. Nr. 60 1945.
[4] .., A.A., ..
. - : -, 2003; ..
. - : , 2001; ..
. - : - , 2001.
[5] ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos
Konstitucij. - Vilnius: LTA Leidybos centras, 2000. P. 34.
[6] Mikelnas V., Mikelnien D. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai.
- Vilnius: Justitia, 1999. P.137
[7] Lietuvos Respublikoje statymais pripastami: Lietuvos Respublikos Konstitucija,
statymai dl tarptautini sutari ratifikavimo, Konstitucinio Teismo nutarimai, statymai
dl Konstitucijos patais, Seimo priimti statymai (kodeksai, pagrindai, bendri principai ir
pan.).
[8] Plaiau r.: Lietuvos Respublikos referendumo statymas, priimtas 2002 m. birelio 4
d., Nr. IX 929// Valstybs inios, 2002, Nr. 64.
[9] Pavyzdiui, Lietuvoje galiojantis Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss
normini akt rengimo tvarkos statymas (priimtas 1995 metais) daugiau orientuojamas
statym ir Seimo priimam teiss akt rengimo tvark, o ne administracini teiss
akt// Plaiau r.: Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo
tvarkos statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 25 d., Nr. I
872// Valstybs inios, 1995, Nr. 41.

[10] Plaiau r.: Lietuvos Respublikos teism statymas, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1994 m. gegus 31 d., Nr. I 480// Valstybs inios, 1994. Nr. 46 851;
Valstybs inios, 2002. Nr. 17 649; Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos
statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1999 m. sausio 14 d., Nr. I 480//
Valstybs inios, 1999. Nr. 13 308; Valstybs inios, 2000. Nr. 85 2566.
[11] Plaiau r.: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1 ir 6 knygos). - Kaunas :
Poligrafija ir informatika, 2001.
[12] Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos//
Valstybs inios, 2000. Nr. 74, 77, 80.
[13] is skirstymo kriterijus iskirtas, atlikus vieojo administravimo institucij veiklos ir
j leidiam teiss akt tyrimus ir remiantis loginiu analitiniu metodu pateikiamas
administracini akt rys.
[14] Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m.
spalio 25 d. referendume. - Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002.
[15] Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m.
spalio 25 d. referendume. - Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002; Lietuvos
Respublikos Vyriausybs statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994 m.
gegus 19 d., Nr. I 464// Valstybs inios, 1994. Nr. 43 772; Valstybs inios, 1998.
Nr. 41 1311.
[16] Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas
1994 m. gegus 19 d., Nr. I 464// Valstybs inios, 1994. Nr. 43 772; Valstybs
inios, 1998. Nr. 41 1311.
[17] Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas
1994 m. gegus 19 d., Nr. I 464// Valstybs inios, 1994. Nr. 43 772; Valstybs
inios, 1998. Nr. 41 1311.
[18] Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymas, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1994 m.gruodio 15 d., Nr. I 707// Valstybs inios, 1994. Nr. 101 2015.
[19] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1994 m.liepos 7 d., Nr. I 533// nauja redakcija: Valstybs inios, 2000. Nr. 91
2832.
[20] Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtas 1994 m.liepos 7 d., Nr. I 533// nauja redakcija: Valstybs inios, 2000. Nr. 91
2832.
[22] Valstybs inios, 1994. Nr. 63 1238. Nauja teiss akto redakcija: Valstybs inios,
2003. Nr. 27 1089.

[23] Plaiau r.: Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo
tvarkos statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 m. gegus 5 d., Nr. I
872// Valstybs inios, 1995. Nr. 41 991; statym ir kit teiss akt rengimo
rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m.
rugpjio 8 d. sakymas Nr. 104// Valstybs inios, 1998. Nr. 87 2416, Valstybs inios,
2002. Nr. 50 1923.
[24] .., . //
, 1998. 10/11. . 89-100.
[25] Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1999 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1188// Valstybs inios,
1999, Nr. 92 2693.
[26] Valstybs inios, 1993. Nr. 12 296; Valstybs inios, 2002. Nr. 124 5626.
19 tema. Teistumo utikrinimo vieajame administravime bdai

Tema skirta sisavinti Teistumo teorin bei praktin reikm administracins teiss
reguliacinje aplinkoje , bei painti Konstitucinius vieojo administravimo teistumo
utikrinimo pagrindus. Teistumo gyvendinimo ypatumai ilieka aktuals vieajame
administravime.Tem sudaro ios dalys:
1. Administracins veiklos teistumo utikrinimo samprata.
2. Konstituciniai vieojo administravimo teistumo utikrinimo pagrindai.
3. Teistumo turinio elementai ir jo utikrinimo garantijos. Svok kontrols,
vykdymo ir prieiros santykis.

1. Administracins veiklos teistumo utikrinimo samprata.

Termin teistumas mokslininkai pagrindia vairiai: 1) kaip praktinis raytins teiss
turinio gyvendinim[1]; 2) kaip teistumo princip; 3) kaip demokratins visuomens
valdymo metod; 4) kaip valstybins valdios ir valdymo subjekt santyki su visuomene
sistem.
Panagrinkime kai kurias sampratas ir svokas:
Teistumas tai teisins demokratins visuomens egzistavimo ir vystymosi pagrindas.
Demokratija tai valdia, faktikai kylanti i visuomens (bendruomens) daugumos
valios.[2]

Lotynikai principium pradia, pagrindas, pirminis altinis. Tai svarbiausi teiss esms
konkretjimo, reikimosi bdai, arba pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos,
kurios numato, kaip konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni
santykiai, kad gaut teisi ir pareig vienovs pavidal ir bt humanizuojami ir
demokratizuojami[3].
Prof. habil.dr. A. Vaivila teigia, jog teistumas yra valstybins valdios veiklos
principas, kurio tikslas utikrinti teiss paliepim vykdym, gyvendinim. Teistumas
tai reikalavimas, kad visi teiss subjektai (valstybins institucijos, nevyriausybins
organizacijos, pareignai, pilieiai) savo veikloje tiksliai ir beslygikai gyvendint
teiss norm paliepimus.[4]
Teisinje literatroje nagrinjant vieojo administravimo veiklos ypatumus,
akcentuojama , kad administracins institucijos nepaeist statym, kad sprendimai bt
priimti statym pagrindu, ir kad priimto sprendimo turinys atitikt statymus ir t.t..
Tai reikia, jog administracins institucijos privalo ne vien tik vadovautis statymais, bet
ir tinkamai juos gyvendinti.
Darytina ivada, kad visos kategorijos : visuomen, principas, teistumas ,valdia
tarnaujanti monms-pagrindas formuotis ir ilikti teisinei demokratinei visuomenei.
Todl turi bti vienareikmiai aiku, kad teistumo principas reikia jog administracini
institucij funkcijos ir galinimai turi bti galiojantys (nustatyti statyme) ir pakankamai
aiks, konkrets ir pleiamai neaikinami, kad neteisti administraciniai aktai privalo
bti ataukti ar panaikinti.
Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u administracin teiss paeidim kitaip,
kaip statym nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracini teiss paeidim byl
teisena vykdoma grietai laikantis teistumo. Tam galioti organai ir pareignai taiko
administracinio poveikio priemones j kompetencijos ribose, tiksliai pagal statymus.
statym reikalavim laikymasis taikant poveikio priemones u administracinius teiss
paeidimus utikrinamas sisteminga auktesnij organ ir pareign kontrole, teise
apsksti, kitais statym nustatytais bdais(Administracini teiss paeidim kodeksas 7
str.).
Teistumo principo apimtis reikia, kad administraciniai aktai privalo atlikti konstitucij,
pagrindinius teis principus, statutin teis ir postatyminius aktus, tarptautins teiss
paproius ir susitarimus, kuriuos pripasta nacionalin teis, ir teismo sprendimus,
turinius nacionalinje teisje teiss akto gali, o taip pat atitinkamas administracines
taisykles, jeigu teismai gali jomis remtis.
(io principo tinkamo aikinimo bei vykdymo klausimu nuolat pasisako Europos mogaus
teisi teismas, pav., byla Winterwerp v. The Netherlands, 1979 m. spalio 24 dienos
sprendimas A Nr. 3).

Teistumo principas tvirtintas Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 4

straipsnio 1 dalies 1 punkte vieojo administravimo subjektkompetencija turi bti
nustatyta io statymo, o veikla atitikti iame statyme idstytus teisinius pagrindus.
Administraciniai aktai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais
turi bti pagrsti statymais. Aikinantis io principo esm ir svarb, btina iskirti 2
svarbius momentus. Pirmasis - valstybs valdymo institucij galiojimai ir kompetencija
turi bti nustatyta statymu, t.y. j veiklos teisinis pagrindas turi bti statymas. Antrasis
visi valstybinio valdymo institucij priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi bti
pagrsti statymu. Negali bti priimtas sprendimas, kuris prietaraut galiojantiems
statymams. Be to, teistumo principas yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 4 straipsnyje. Vyriausyb laikytis io principo savo veikloje, bei kituose
teiss aktuose.
Lietuvos Respublikos statym dl administracini teiss paeidim udavinys yra saugoti
Lietuvos Respublikos visuomenin santvark, nuosavyb, socialines ekonomines,
politines ir asmenines piliei teises bei laisves, taip pat moni, staig ir organizacij
teises bei teistus interesus, nustatyt valdymo tvark, valstybin ir viej tvark,
stiprinti teistum, ukirsti keli teiss paeidimams, auklti pilieius, kad jie tiksliai ir
nenukrypdami laikytsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kit statym, gerbt kit
piliei teises, garb ir orum, siningai vykdyt savo pareigas, jaust atsakomyb
visuomenei.(ATPK 1 str.)
Mokslininkai konkretizuodami teistumo turin pateikia ir samprat:
1) ukirsti keli bet kokiems statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim
paeidimams (vieojo administravimo institucijos (pareignai) neturi paeisti statym ir
kit teiss akt norm, kuriomis jos vadovaujasi savo kasdieninje vykdomojo ir
tvarkomojo pobdio veikloje;
2) laiku ir operatyviai paalinti prieastis ir slygas, kurios sukelia statym ir kit teiss
akt teistumo paeidimus (labai svarbu kuo greiiau nustatyti ir nutraukti tokius teiss
norm paeidimus);
3) atstatyti teist padt, piliei ir organizacij teises, laisves ir teistus interesus,
buvusius iki teistumo paeidimo padarymo;
4) kaltiems asmenims u teistumo paeidimo padarym taikyti teisins atsakomybs
priemones (asmenims, kurie padar statym ir kit teiss akt norm paeidimus, btina
sudaryti atsakomybs neivengiamumo slygas);
5) auklti vieojo administravimo institucijas (pareignus), pilieius, mones, staigas ir
organizacijas bei j darbuotojus, kad jie grietai laikytsi Konstitucijoje, statymuose bei
kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim.
Teistumo utikrinimas vieojo administravimo srityje tai vieojo administravimo
institucij, pareign, piliei ir organizacij veiksmai, naudojami metodai,

priemons ir kiti poveikio bdai, nukreipti teistumo paeidim prevencij, j

atskleidim ir alinim bei teisins atsakomybs priemoni taikym kaltiems
asmenims.
Teisinje valstybje vieojo valdymo staigos savo veikloje teistumo reikalavimus
vykdovadovaujantis demokratinio valstybs valdymo principais:
teiss viepatavimo (vieojo administravimo staig sprendimai neprietaraut teisei ir
statymams);
objektyvumo (sprendim primimo metu bt nealikos ir nepriklausyt nuo
aplinkybi, nesusijusi su sprendiamuoju reikalu);
proporcionalumo (administracinio sprendimo apimtis ar kaina bei grietumas turi bti
proporcingi administravimo tikslui);
nepiktnaudiavimo valdia (neturi teiss priimti sprendim ar atlikti veiksm, siekiant
kitoki nei numatyt statymais tiksl). [5]
2. Konstituciniai vieojo administravimo teistumo utikrinimo pagrindai
Nagrinjant teistumo utikrinimo pagrindus , reikalinga prisiminti teiss princip
reikimsi. Prof. A.Vaivila, teiss principus apibdina kaip svarbiausius teiss esms
konkretjimo, reikimosi bdus arba pagrindines teisines idjas, vertybines orientacijas,
kurios nurodo, kaip konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni
santykiai, kad gaut teisi ir pareig vienovs pavidal ir bt harmonizuojami bei
demokratizuojami[6].
Paymtina, jog tik teisinmis priemonmis galima veiksmingai apsaugoti pagrindines
mogaus teises , beslygikai laikantis i princip:
1. mogus nra priemon siekti tikslo, o visada tikslas. Visi gimsta laisvi ir lygs savo
laisve.
2. statymas yra tai, k tauta per savo atstovus arba per referendum nustato ir sako.
3. Pilietis, paklstantis statymui, gali turti galimyb priversti laikytis statym ir pai
valstyb, taip pat teis reikalauti, kad kiti pilieiai laikytsi statym.
4. Teistumas, t.y. reikalavimas, kad visi teiss subjektai (valstybinio valdymo
institucijos, nevyriausybins organizacijos, valstybs tarnautojai, pilieiai ir pan.) savo
veikloje tiksliai ir beslygikai gyvendint teiss norm paliepimus. Vadinasi, teistumas
tai veikiantis statymas, arba, kitaip tariant, gyvendinta teisin tvarka (teistvarka).
5. statymas atgal negalioja (lex retro non agit).

6. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs (Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 7 str. 3 d.). Kitaip tariant, jeigu statymas paskelbtas, tai pilieiai privalo su
juo susipainti ir pagal j elgtis[7].
7. Niekas negali ginyti padarini veiksmo, kur atliko pats savo naudai (nemo contra
factum proprium venire potest). Tai pareigojimas vykdyti pareigas, kuri btinyb sukr
naudojimasis savo teismis.
8. I neteiss atsiranda teis (ex injura non oritur jus). Tai reikia, kad ta teis, kuria
asmuo naudojasi nevykdydamas pareigos, nra teis.
Valstyb yra sipareigojusi ginti mogaus teises ir laisves. ie valstybs sipareigojimai
buvo tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos[8] II skirsnyje mogus ir valstyb.
Konstituciniai teistumo ir jo utikrinimo pagrindai tvirtinti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos (toliau Konstitucijos) 6 ir 7 straipsniuose[9], bei Europos sjungos
teisje .
Be to reikia paymti, kad taikant administracines pievartos piemones btina laikytis ir
i slyg:
1. Audi alteram partem principas. is principas reikia, kad asmuo, gindamasis pats, turi
teis bti iklausytas prie skiriant jam bausm ar kitoki poveikio priemon, kuri rimtai
pakenks jo interesams. Btina slyga yra ta, kad jam turi bti praneta apie kaltinimus
anksiau nei bus pareikalauta idstyti savo gynybos argumentus[10]. Vadinasi, Europos
Sjungos nacionaliniuose teiss aktuose privalo ne tik reglamentuoti tinkam io principo
gyvendinim, bet tuo paiu nustatyti tinkam teissaugos institucij kompetencij j
realizuojant praktikoje.
2. Non bis in idem principas. Pagal princip, joks asmuo neturi bti baudiamas du
kartus u t pat teiss paeidim ir niekam neturi bti skiriamos dvi bausms u t pat
teiss paeidim[11]. Tenka pabrti, kad labai danai teissaugos institucijos,
nesuderinusios savo veiklos ikiteisminiame tyrime, paeidia io principo taikym.
3. Teiss teisin pagalb principas. Asmuo turi teis kvalifikuot teisininko pagalb ir
tai, kad, ikilus jo teisi apsaugos klausimui, jam atstovaut teisininkas[12]. is principas
savo ruotu veda prie dviej ivestini princip: pirma, teisininkas turi teis perirti
visus su nagrinjamu mogaus teisi apsaugos klausimu susijusius dokumentus; antra,
bet koks bendravimas tarp teisininko ir kliento yra konfidencialus.
4. Apsauga nuo kaltinimo prie save principas. Nors i asmens gali bti pareikalauta
pateikti Europos Sjungos institucijai informacij, taiau net ir tuo atveju, kai i pateikta
informacija rodo asmens kalt, jis negali bti veriamas atsakinti i jos kylanius
klausimus[13]. I to galima sprsti, jog atsakym, kurie reikt neteistos veiklos
pripainim, nustatymas yra Europos Sjungos teissaugos institucijos pareiga.

Be i keturi administracini ir konstitucini teiss princip, kurie turi svarbi reikm

mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugai, Europos Sjungos valstybi teissaugos
institucij taikomi ir kiti ivestiniai principai. Vienas toki - teisinio aikumo principas.
Teiss taikymas konkreiai situacijai turi bti tiksliai nuspjamas. I io bendrojo teisinio
aikumo principo gali bti ivedami kiti teiss principai:
1. Pagarba gytoms teisms. Teistai gyta teis negali bti atimta. Bendresnio teisinio
aikumo principo kontekste tai savo ruotu nulemia princip, kad byla turi bti
sprendiama pagal t teis, kuri galiojo bylos vyki metu, o ne pagal t teis, kuri galjo
bti modifikuota ar pltota vliau.
2. Teiss negaliojimas atgal. Teis negali bti taikoma asmeniui, kuris negaljo inoti
apie jos egzistavim. Ypa tai taikytina kriminalini nusikaltim atvejais.
3. Pagrstas tikjimasis. Asmuo turi teis veikti (ir vykdyti savo versl) pagrstai
tikdamasis, kad teis, kokia ji yra, bus taikoma ir toliau. Dl aplinkybi santraukos,
kurioms esant, is principas gali bti pritaikytas i Europos Sjungos autoriteto
kylanioms garantijoms[14].
4. Suprantama kalba. Sprendimas asmeniui, kuriam jis taikomas, turi bti pranetas tokia
kalba, kuri is asmuo supranta.
5. Senaties terminas. Tam tikra nusikalstama veika negali bti paskelbta neteista ir
bausm vykdyta arba reikalaujama prievol vykdyti po tam tikro, pernelyg ilgo laiko
tarpo.
Kitas su mogaus teismis ir j apsauga siejamas ivestinis principas proporcingumo
principas. is principas reikalauja, kad policijos ir teissaugos institucij naudojamos
priemons atitikt t tiksl, kurio jomis siekiama[15].
Teistumo principas utikrinamas tada , kada vieojo administravimo subjektai
funkcionuoja vis teiss princip sistemoje.
3. Teistumo turinio elementai ir jo utikrinimo garantijos. Svok kontrols,
vykdymo ir prieiros santykis
Teistumo valstyb tai pradin, minimalistin teisins valstybs stadija, kai visuomen,
gindamasi nuo savivaliaujanios valdios, siekia, kad ta valdia i pradi paklust bent
savo paios leidiamiems statymams (statymo virenyb) pilieiai galt prognozuoti
bent minimal savo saugum. Kai is saugumo tikslas bna daugma pasiektas, einama
toliau reikalaujama patikimesns teisi saugos: reikalaujama teisi saugumo
maksimumo valdios paklusnumo ne tik savo paios ileistiems statymams, bet ir nuo
jos nepriklausomai egzistuojanioms vertybms (mogaus teisms).[16]
Teiss mokslas jau seniai pagrind teistumo turin :

pirma, teiss privalomumas visiems. Teiss, kaip norminio instucinio derinio, poymis
yra tas, kad raytins teiss nuostatos yra realiai faktikai gyvendinamos. Jeigu yra teis,
yra ir teistumas, t.y. tvarka, kuriai esant visuomenini santyki dalyviai privalo grietai
laikytis teiss norm ir vykdyti j reikalavimus;
antra, teistumo idja. Teisinje smoneje diegiama tokio vis visuomenini santyki
dalyvi elgesio tikslingumo ir btinumo idja, kai nelieka vietos savivalei ir teis tampa
visuotin, pasiekiamas tikras subjektini teisi gyvendinimas. iuolaikinje visuomenje
teistumo pradai yra vis lygyb statymui, privilegij nebuvimas, statym virenyb,
teisins atsakomybs u teiss paeidimus neivengiamumas;
treia, teistumas, kaip savarankikas reikinys atsiranda tada, kai du minti elementai
gyvendinami visuomens politiniame gyvenime, teistumo reikalavim sistemoje.
Kadangi teistumas susideda i politini teisini reikalavim, teistumo tvirtinimas
visuomenje reikia teisto elgesio utikrinim visuomenini santyki srityje, teisinio
reguliavimo, garantuojanio mogaus teises, realum ir veiksmingum.
Europos Tarybos institucijos teiss virenybs princip formuluoja kaip susidedant i i
pagrindini element:
1)kiekvienas asmuo nesvarbu, fizinis ar juridinis, turi paklusti teisei;
2)kiekvienam asmeniui turi bti suteikta galimyb inoti apie jam teiss norm suteiktas
teises ir pareigas;
3)tai, ar kiekvienas asmuo laikosi teiss norm, gali kontroliuoti nepriklausomi teisjai,
kuri sprendimai gali bti vykdomi priverstinai;
Lietuvi kalbos odyne ,,kontrol yra aikinama kaip ko nors tikrinimas. O ,,prieira
aikinama kaip saugojimas, stebjimas, kontrol. Kitaip tariant, tarp svok ,,kontrol
ir ,,prieira dedamas lygybs enklas. Reikia sutikti su mokslinink nuomone, jog abi
ias svokas apjungus, galima teigti, jog visum atitinkamo poveikio priemoni, kuriomis
siekiama vykdomosios valdios veiksm teistumo utikrinimo, vadinama
administracijos veiksm kontrole.
Administracins teiss teorijoje socialin kontrol skirstoma valstybin ir visuomenin.
Valstybin kontrol, remiantis valdi padalijimo principu, gyvendina statym
leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucijos. Visuomenin kontrol bei
prieir gali vykdyti vairios nevyriausybins organizacijos, profesins sjungos,
politins partijos, taip pat atskiri asmenys, pateikdami skundus dl vykdomosios valdios
institucijos ar pareigno veiksmais paeist subjektini teisi ir teist interes.
Vykdomosios valdios kontrol gali bti iorin atliekama kit valdios institucij
(statym leidiamosios, teismins valdios), o kontrol vykdoma pai vykdomosios
valdios institucij savo sistemoje (srityje), vadinama vidine.

Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios veiksm teistumo kontrol vykdo daug

vairi subjekt. Parlamentin vykdomosios valdios institucij kontrol atlieka Lietuvos
Respublikos Seimas, kaip kolegiali institucija, Seimo nariai, Seimo komitetai, komisijos,
specialiai steigtos kontrols staigos. Administracijos veiksm kontrol taip pat vykdo
Lietuvos Respublikos vykdomoji valdia, kuriai atstovauja Respublikos Prezidentas,
Vyriausyb, kaip kolegialus subjektas, ir jos staigos bei apskrities valdymo institucijos,
kai tai susij su vietos savivaldos atliekamais tam tikrais vieojo administravimo
veiksmais, pvz., viej paslaug teikimu. Vykdomosios valdios atliekama
administracijos veiksm teistumo kontrol yra vairi, vykdoma ne tik pavaldi, bet ir
nesusijusi pavaldumo santykiais institucij atvilgiu. Pavyzdiui, Valstybin loim
prieiros komisija dl Loterij statymo paeidim gali spti bendroves, usiimanias
loterij organizavimu, ir gali jas pareigoti paeidimus paalinti iki tam tikros dienos, o
jei ne atimti licenzij. tai ir Valstybin darbo inspekcija po darbuotojo statybose ties,
atimdama leidimus, gali sustabdyti mons veikl ir mons vadovams skirti baud,
Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos teritorins staigos taip pat dl higienos
reikalavim nesilaikymo ar kit prieasi gali skirti baudas vieojo maitinimo staigoms
ar prekybos centrams ir t.t. Be to, gali bti tikrinama visa kontroliuojamojo objekto veikla
arba tik tam tikra jos sritis, konkreti funkcija. Pavyzdiui, Valstybs kontrol, pagal
Lietuvos Respublikos Valstybs kontrols statymo 2 straipsnio 9 dal yra institucija,
atliekanti valstybin audit, o to paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog valstybinis
auditas tai finansinis ir veiklos auditas, atliekamas Valstybs kontrols audituojamuose
subjektuose pagal valstybinio audito reikalavimus. Netgi privaios bendrovs gali patekti
Valstybs kontrols akirat, jei valstyb turi daugiau nei pus akcinio kapitalo. O jeigu
tai yra visikai privati staiga, tai jos kontrols objektu tampa tuomet, kuomet ji yra
gavusi valstybs l, pavyzdiui, ES param, paskol valstybs vardu ar su valstybs
garantija. Gali bti, kad valstybs (valstybs biudeto asignavim valdytojas),
savivaldybs (savivaldybs biudeto asignavim valdytojas) staiga, ar nevyriausybin
organizacija vykdo program, kuri administruoja privati bendrov, tuomet Valstybs
kontrol taip pat turi teis j audituoti.
Administracini byl teisenos statymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas
suinteresuotas subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt
apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Tai reikia, jog
teismins vykdomosios valdios veiksm teistumo kontrols pagrindas yra
administracinis ginas. Tai yra numatyta ir Administracini teism statymo 3 straipsnio 1
dalyje , kur pasakyta, jog administracinis teismas sprendia ginus dl teiss vieojo ar
vidaus administravimo srityje. Taigi teismas, gyvendindamas teisingum, taip pat
kontroliuoja vykdomosios valdios veiklos teistum. O tai reikia, kad teismin valdia,
vykdydama teisingum, gali paveikti vykdomosios valdios veiksmus, tikrindama vieojo
administravimo subjekt, juose dirbani valstybs tarnautoj ileist administracini
akt teistum. O teistumo tikrinimas iuo atveju reikia, remiantis Lietuvos Vyriausiojo
administracinio teismo praktika, tai, kad vertinant vieojo administravimo subjekto
priimto norminio administracinio akto atitikt statym virenybs principui, turi bti
nustatyta, ar priimdamas normin administracin akt tai atliks asmuo nevirijo savo
kompetencijos, taip pat tai, ar auktesns galios teiss aktams neprietarauja konkreios
io norminio administracinio akto nuostatos. Be to, nereikia pamirti, jog

administracinio akto teistumo tikrinimas neapima veiojo administravimo subjekto

veiklos vertinimo plaija prasme. Teiss akt teistumo patikrinimo galimyb teisme
yra vienas i ilgalaikio, strateginio konstitucinio tautos valstybingumo tikslo aspekt
tapti teisine demokratine valstybe. Netgi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
viename i savo sprendim konstatavo, jog pagal Konstitucij negalimos tokios teisins
situacijos, kai nebt manoma teisme patikrinti, ar Konstitucijai ir statymams
neprietarauja tie teiss aktai . Prof. habil.dr. A. Vaivila paymi, jog teisins valstybs
esminis poymis yra Konstitucinio ir administracinio teism vykdoma valstybins
valdios veiksm teistumo kontrol.[17]
Teisinje literatroje priklausomai nuo prieir vykdani subjekt, prieira gali bti
skirstoma dvi ris:
pirma, bendroji prieira, kuri susijusi su prokuratros institucij veikla priirint
vykdomosios valdios subjekt statym ir kit teiss akt laikymsi vieojo
administravimo srityje;
antra, administracin prieira, kuri susijusi tam galiot vieojo administravimo
institucij (pareign) veikla priirint vairi specialij teiss norm (taisykli),
tvirtint statymuose ir kituose teiss aktuose, laikymsi vieojo administravimo srityje.
Mokslininkai kontrols ir prieiros santyk nagrinja per kontrols ir prieiros
skirtumus:
1) skirtingi kontrol ir prieir vykdantys subjektai (prieir vykdo specialiai tam
galiotos vieojo administravimo institucijos (pareignai), o kontrol atlieka vairus
subjektai, t.y. statym leidiamosios valdios institucijos (Seimas), vykdomosios
valdios institucijos (Vyriausyb, ministerijos, departamentai), teismins valdios
institucijos ar net tiesiogiai pilieiai;
2) skirtingi kontrols ir prieiros objektai (kontrols atveju, subjektai kontroliuoja tik tas
institucijas (pareignus), kurie vykdo vieojo administravimo funkcijas, o prieiros
atveju tiek vieojo administravimo institucijos (pareignai), tiek fiziniai ir juridiniai
asmenys, nepriklausomai nuo j pavaldumo ar nuosavybs formos);
3) skirtingas kontrols ir prieiros turinys (kontrols metu, objekto veikla tikrinama ne
tik teistumo, bet ir tikslingumo poiriu, t.y. kaip efektyviai, tikslingai, pagrstai
objektas naudoja priemones jam ikelt udavini sprendimui, ar jo veikla atitinka jo
tikslus ir pan. Prieiros metu objekto veikla tikrinama tik teistumo poiriu, t.y. kaip ji
atitinka ne vien statym ir kit teiss akt reikalavimus, bet ir tam tikras specialias
taisykles, normas, standartus, kuri privalo laikytis objektas ir kurios yra techninio
pobdio;
4) kontrols ir prieiros subjekt bei objekt tarpusavio santyki pobdis (prieiros
subjektai savo galinimus ir funkcijas realizuoja santykiuose su tais objektais, kuriems jos

organizacine tvarka yra nepavaldios, o kontrols subjektai kontroliuoja tik jiems

pavaldias institucijas ir pareignus);
5) skirtingos priirimos veiklos sritys (kontrols subjektai priiri vairias
kontroliuojamo objekto veiklos sritis, o prieiros subjektai tik teiss aktais, nustatytos
tvarkos ar tam tikr standart ir norm laikymsi.

Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.

Teistumo sampratos reikm?

Teistumas ir valstybinio valdymo principai?
Teiss virenybs principo pagrindiniai elementai?
Kontrols ir prieiros santykis?
Prieira, ir jos rys?

[1] Vaivila A. Teiss teorija. - Vilnius: Justitia, 2000; Lietuvos Respublikos konstitucijos
komentaras (2 dalis). - Vilnius: Teiss institutas, K. Jovaio P, 2000-2002.
[2] Bendorien A., Boguien V., Dagyt E. ir kiti Tarptautini odi odynas.
Vilnius:Alma Littera. 2003.p.154.
[3] Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.P.123.
[4] A. Vaivila. Teiss teorija. Vilnius, 2000. p. 127.
[5] G. Rokickiens (buvusi valdymo reform ir savivaldybi reikal ministerijos
sekretoriaus pavaduotoja) praneimas Vieojo administravimo reformos procesas
Lietuvoje
[6] Vaivila A. Teiss teorija. - Vilnius: Justitia, 2000. P. 124.
[7] Vaivila A. Teiss teorija. - Vilnius: Justitia, 2000. P. 129.
[8] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Seimo leidykla. 1993.
Toliau baigiamajame darbe bus trumpinama Konstitucija.
[9] Konstitucijos 6 str. numatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas
aktas, o 7 str. teigiama, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas
Konstitucijai// Plaiau r.: Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos
piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. - Vilnius: V Teisins informacijos
centras, 2002.

[10] Plaiau r.: , CJCE 8 septembre 1974, Transocean Marine Paint Association v. EC
Commission, Aff. 17/74, Rec. 1063.
[11] Plaiau r.: , CJCE 14 marche 1969, Wilhelm v. Budeskartellamt, Aff. 14/68, Rec. I.
[12] Plaiau r.: , CJCE 22 novembre 1981, Demont v. EC Commission, Aff. 115/80,
Rec. 3147.
[13] Plaiau r.: , CJCE 5 august 1989, Orkem v. EC Commission, Aff. 374/87, Rec.
3283.
[14] Plaiau r.: , CJCE 19 february 1991, Chomel v. EC Commission, Aff. T-123/89,
Rec. 11-0000.
[15] Emiliou K. The Principle of Proportionality in European Law. Kluwer, 1996. P. 1.
[16] A. Vaivila. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius, 2000. p. 85.
[17]A. Vaivila. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius, 2000. p. 84.
20 tema. Vieojo administravimo kontrol

Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios veiksm teistumo kontrol vykdo daug

vairi subjekt. Parlamentin vykdomosios valdios institucij kontrol atlieka Lietuvos
Respublikos Seimas, kaip kolegiali institucija, Seimo nariai, Seimo komitetai, komisijos,
specialiai steigtos kontrols staigos. Administracijos veiksm kontrol taip pat vykdo
Lietuvos Respublikos teiss normini akt vykdomoji valdia, kuriai priskiriama
Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, kaip kolegialus subjektas, ir jos staigos bei
apskrities valdymo institucijos, kai tai susij su vietos savivaldos atliekamais tam tikrais
vieojo administravimo veiksmais. Vykdomosios valdios atliekama administracijos
veiksm teistumo kontrol vykdoma ne tik pavaldi, bet ir nesusijusi pavaldumo
santykiais institucij atvilgiu. ios temos paskirtis atskleisti teorinius ir paktinius vieojo
administravimo kontrols kai kuriuos ypatumus . Temos turin sudaro ie klausimai:
1. Vieojo administravimo kontrols samprata ir pagrindiniai principai. Vieojo
administravimo kontrols rys.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento vykdoma vieojo administravimo institucij
kontrol.
3. Parlamentin kontrol.
4. Vyriausybs vykdoma kontrol. Ministerij, valstybini tarnyb ir inspekcij
kontrol.
5. Valstybs kontrol, jos udaviniai ir funkcijos. Valstybs kontrols institucij
struktra, j galiojimai. Valstybs kontrols institucij atskaitomyb.

6. Apskrities valdymo institucij vykdoma kontrol. Vietos savivaldos institucij

vykdoma kontrol.

1. Vieojo administravimo kontrols samprata ir pagrindiniai principai. Vieojo

administravimo kontrols rys
Vieojo administravimo kontrol tai valdymo objekto funkcionavimo, stebjimo ir
tikrinimo dl priimt valdymo sprendim vykdymo sistema, nustatanti valdymo
subjekt poveiki valdymo objekt rezultatus bei nukrypimus nuo priimt valdymo
sprendim. iuos ypatumus aptaria doc. dr. R.Kalesnykas.
Prof. V.Mikelnas teigia, kad daniausiai pasitaikantys konfliktai tarp valdios ir piliei
(visuomens) yra i piliei ir vykdomosios valdios santyki kil administraciniai
ginai, nes btent vykdomosios valdios institucijos usiima kasdieniniu labiausiai
pilieius lieiani reikal tvarkymu.[1]
Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios veiksm teistumo kontrol vykdo daug
vairi subjekt. Parlamentin vykdomosios valdios institucij kontrol atlieka Lietuvos
Respublikos Seimas, kaip kolegiali institucija, Seimo nariai, Seimo komitetai, komisijos,
specialiai steigtos kontrols staigos.
Administracijos veiksm kontrol taip pat vykdo Lietuvos Respublikos teiss normini
akt vykdomoji valdia, kuriai priskiriama Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, kaip
kolegialus subjektas, ir jos staigos bei apskrities valdymo institucijos, kai tai susij su
vietos savivaldos atliekamais tam tikrais vieojo administravimo veiksmais, t.y. teikiant
viesias paslaugas. Vykdomosios valdios atliekama administracijos veiksm teistumo
kontrol vykdoma ne tik pavaldi, bet ir nesusijusi pavaldumo santykiais institucij
atvilgiu, be to, gali bti tikrinama visa kontroliuojamojo objekto veikla arba tik tam tikra
jos sritis, konkreti funkcija.
Pavyzdiui, Valstybs kontrol, pagal Lietuvos Respublikos Valstybs kontrols
statymo[2] 2 straipsnio 9 dal Valstybs kontrol, tai institucija, atliekanti valstybin
audit. To paties straipsnio 12 dalyje numatyta, kad: valstybinis auditas finansinis ir
veiklos auditas, atliekamas Valstybs kontrols audituojamuose subjektuose pagal
valstybinio audito reikalavimus..
Teismas, gyvendindamas teisingum, taip pat kontroliuoja vykdomosios valdios veiklos
teistum. Teismin valdia ne tik vykdo teisingum, bet ir geba aktyviai paveikti
vykdomosios valdios veiksmus. Teismo nepriklausomyb yra vykdomosios valdios
teismins kontrols garantija. Savo veiklos procese teismai gyvendina kontrolin
funkcij, tikrindami valstybinio administravimo subjekt bei pareign ileist teiss
akt ir veiksm teistum bei pagrstum.[3]

Reikt paymti, kad praktikoje pastebima teismins valdios, jos atliekamos kontrols
taka, kai vykdomosios valdios institucij, j padalini, tarnyb ir pan. pareignai,
kurdami atitinkam statym ar postatymin akt, labai grieta analizuoja teismuose
susiklosiusi praktik, kai vienu ar kitu atveju teismin valdia konstatavo, jog
atitinkama valstybins administracijos staiga prim neteist ir nepagrsta sprendim, ar
atliko neteist veik.
LR ABT 5 straipsnio 1 dalyje tvirtintos nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas
subjektas turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista
ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. LR ABT 3 straipsnio 1 dalyje
tvirtinta, jog administracinis teismas sprendia ginus dl teiss vieojo ar vidaus
administravimo srityje.
Mokslininkai iskiria pagrindinius vieojo administravimo kontrols principus bei
kontrols ris:
1) realumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo kontrol turi bti vykdoma
kontroliuojamo objekto buvimo vietoje, susijusi su faktine padtimi. Kontrol turi daryti
kvalifikuoti specialistai, turintys atitinkam ini tam tikroje srityje;
2) pastovumas ir sistemingumas. Vieojo administravimo kontrol turi bti vykdoma
nuolat ir sistemingai, kad jos dka kiekvien dien bt sprendiami ir gyvendinami
svarbiausi vieojo administravimo udaviniai ir funkcijos;
3) universalumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo kontrol turi apimti
visas ekonomins, socialins kultrins, administracins politins vieojo
administravimo sritis. Vadinasi, kontroliuojantys subjektai privalo funkcionuoti tuose
vietose, kur bt galima stebti atitinkamos veiklos gyvendinim;
4) operatyvumas, veiksmingumas ir rezultatyvumas. is principas reikia, kad vieojo
administravimo kontrols pagalba galima nedelsiant iaikinti padarytus teistumo
paeidimus, juos sukelianias slygas bei prieastis ir imtis priemoni jiems paalinti, o
kaltiems asmenims taikyti teisinio poveikio priemones;
5) objektyvumas ir bealikumas. is principas reikia, jog vieojo administravimo
kontrol turi atlikti tos institucijos (pareignai), kurios nra inybikai pavaldios arba
asmenikai suinteresuotos kontrols rezultatais kontroliuojamo objekto atvilgiu;
6) vieumas. is principas reikia, kad vieojo administravimo kontrols metu nustatyti
trkumai, teiss norm paeidimai, surinkta patikrinimo mediaga bt svarstomi vieai,
atkreipiant visuomens dmes. Tai padt efektyviau kovoti su trkumais, teistumo
paeidimais vieojo administravimo institucij (pareign) veikloje bei tuo paiu ukirsti
keli tokiems paeidimams.
I. Priklausomai nuo kontroliuojamos veiklos apimties vieojo administravimo kontrol
gali bti:

a) bendra vieojo administravimo kontrol (tikrinama visa veikla);

b) speciali vieojo administravimo kontrol (tikrinama apibrta veiklos sritis)
II. Pagal kontrols organizacin pobd, vieojo administravimo kontrol gali bti:
a) iorin vieojo administravimo kontrol (Parlamentin, teismin kontrol);
b) vidin vieojo administravimo kontrol ( inybin vidaus kontrol)
III. Pagal kontrols vykdymo stadijas vieojo administravimo kontrol gali bti:
a) iankstin vieojo administravimo kontrol ( prie priimant administracin akt
tikrinama ar vieojo administravimo subjekto veikla atitinka statymo reikalavimus);
b) einamoji (kasdienin) vieojo administravimo kontrol;
c) vlesn (paskesnioji) vieojo administravimo kontrol;
IV. Priklausomai nuo kontrols subjekt turim kontrolini galinim apimties, vieojo
administravimo kontrol gali bti:
a) prezidentin kontrol;
b) statym leidiamosios valdios (arba parlamentin) kontrol;
c) statym vykdomosios valdios kontrol;
d) teismin valdios kontrol;
Integravimosi procesas tarptautin bendruomen, tarptautines organizacijas, suformavo
ne maiau svarbi vieojo administravimo kontrols r. Valdios institucijos tampa
atskaitingomis Europos sjungos institucijoms.

2. Lietuvos Respublikos Prezidento vykdoma vieojo administravimo institucij

kontrol
Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas.Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro
visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym.(Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77
str.) .
Respublikos Prezidento kontrol vykdomosios valdios subjekt atvilgiu gyvendinama
Konstitucijos 84 str. ir 84 str. Lietuvos Respublikos Prezidentui tvirtint galiojim
pagrindu :

1. Respublikos Prezidentui tiesiogiai vykdant kontrolines funkcijas, numatytas

Konstitucijoje.
2. Respublikos Prezidento kontrol per prezidento institucijas.
statymai, kurie apibria ir reguliuoja Prezidento pareigas bei veikl: Lietuvos
Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Prezidento statymas, Lietuvos
Respublikos Prezidento rinkim statymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas,
Lietuvos Respublikos teism statymas, Lietuvos Respublikos valstybs apdovanojim
statymas, Lietuvos Respublikos pilietybs statymas.

3. Parlamentin kontrol
Seimas tai visuomens atstov susirinkimas, sujimas ar suvaiavimas. Lietuvos
valstybingumo raidoje i svoka tapo parlamento" atitikmeniu. Seimas svarsto, priima,
leidia statymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko
(Vyriausybs vadovo) kandidatrai, priiri Vyriausybs veikl, tvirtina valstybs
biudet bei priiri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesius, skelbia
savivaldybi rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. statym
projektams nagrinti Seimas sudaro komitetus, o siauresns paskirties reikalams nagrinti
yra komisijos (nuolatins ir laikinosios).
Seimo nari teises ir pareigas apibria Seimo Statutas. Juo remiantis, parlamento sesijos
darb programas bei posdi darbotvarkes svarsto, komitet ir frakcij darbo
organizavim derina Senin sueiga, kuri sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcij
atstovai. statym leidybos sklandumui utikrinti skirta Seimo kanceliarija.
Seimo kontroliniai galiojimai vykdomosios valdios tvirtinti Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Seimo statute, Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri statyme ir kt. teiss aktuose. srityje yra 3 ri:
1. Seimui tiesiogiai ir betarpikai vykdant vykdomosios valdios subjekt veiklos
kontrol.
2. Seimo (parlamentin) kontrol per Seimo sudaromas kontrols institucijas.
3. Parlamentin kontrol per Seimo kontrolierius ir kitas Seimo steigiamas kontrols
institucijas.
Seimui atskaitingosinstitucijos, kurios pagal kompetencij padeda gyvendinti
parlamentin kontrol:
1. Etnins kultros globos taryba
2. Konkurencijos taryba

3. Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras

4. Lietuvos bankas
5. Lietuvos mokslo taryba
6. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
7. Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba
8. Nacionalin sveikatos taryba
9. Privatizavimo komisija
10. Ryi reguliavimo tarnyba
11. Seimo kontrolieri staiga
12. Spaudos, radijo ir televizijos rmimo fondas
13. Specialij tyrim tarnyba
14. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga
15. Valstybs kontrol
16. Valstybs saugumo departamentas
17. Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija
18. Valstybin kultros paveldo komisija
19. Valstybin lietuvi kalbos komisija
20. Vertybini popieri komisija
21. Vyriausioji rinkim komisija
22. Vyriausioji tarnybins etikos komisija
23. urnalist etikos inspektoriaus tarnyba

4. Vyriausybs vykdoma kontrol

Vyriausybs ir kit vykdomosios valdios institucij vykdoma kontrol pasireikia
atitinkamai pagal savo kompetencij priirint pavaldias vieojo administravimo
institucijas.
Vykdomosios valdios subjekt vykdoma kontrol gali bti:
a) bendra kontrol, kuri apima vis kompleks priemoni, susijusi kontroliuojam
objekt veikl ir kuri vykdo bendros kompetencijos vieojo administravimo subjektas,
t.y. Vyriausyb;
b) inybin kontrol, kuri vykdo akins kompetencijos vieojo administravimo
subjektai jiems pavaldi institucij (pareign) atvilgiu (ministerijos, staigos prie
ministerij departamentai, tarnybos, inspekcijos ir pan.;
c) tarpinybin kontrol, kuri atlieka specialios (tarpakins) kompetencijos valdymo
subjektai (pvz., Vyriausybs staigos, Vyriausybs komitetai ir pan.).
Vyriausybs kontroliniai galiojimai jai pavaldi vieojo administravimo subjekt
atvilgiu tvirtinti Konstitucijoje :

LIETUVOS RESPUBLIKOS K O N S T I T U C I J A (Lietuvos Respublikos

piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) VII SKIRSNIS LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYB 91 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb
sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai 92 straipsnis Ministr Pirminink Seimo
pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidia Ministro
Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15
dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento
patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Vyriausyb grina savo
galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos
Prezident. Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje
dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai 93 straipsnis
Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia bti
itikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir statym. Priesaikos tekst nustato
Vyriausybs statymas. 94 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb:
1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja
valstybs saugum ir viej tvark;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos
Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl; 4) rengia valstybs biudeto
projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo
apyskait;
5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus;
6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir
tarptautinmis organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai.
95 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia
posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs
posdiuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontrolierius. Vyriausybs nutarimus
pasirao Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.
96 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr
Vyriausybs veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi
Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
97 straipsnis Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir
vadovauja jos veiklai. Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig,
Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikui Ministro Pirmininko teikimu

paveda vienam i ministr j pavaduoti, o kai tokio teikimo nra, Respublikos Prezidentas
vienam i ministr paveda pavaduoti Ministr Pirminink.
98 straipsnis Ministras vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai
priklausanius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas funkcijas. Ministr
laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys.
99 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali uimti joki kit renkam ar
skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse,
taip pat gauti kitok atlyginim, iskyrus jam nustatyt pagal pareigas Vyriausybje bei
umokest u krybin veikl.
100 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon
atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo,
o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
101 straipsnis Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime
u savo veikl. Kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti
Seimo galiojimus. Prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti. Vyriausyb privalo
atsistatydinti taip pat iais atvejais:
1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai;
2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim
Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta;
4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb, Ministras privalo atsistatydinti, kai
nepasitikjim juo slaptu balsavimu pareikia daugiau kaip pus vis Seimo nari.
Vyriausybs ar ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas.
Visas dokumentas (Seimo teiss akt paieka)

Vyriausybs statyme:
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS STATYMAS
1994 m. gegus 19 d. Nr. I-464 Vilnius
Nauja statymo redakcija: Nr. VIII-717, 1998 04 28, Valstybs inios, 1998, Nr. 41(1)1131 (1998 05 01)

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybs sudtis
Lietuvos Respublikos Vyriausyb (toliau - Vyriausyb) sudaro Ministras Pirmininkas ir
ministrai.
2 straipsnis. Vyriausybs galios
1. Vyriausyb gyvendina vykdomj valdi Lietuvoje.
2. Vyriausybs galias apibria Lietuvos Respublikos Konstitucija ir statymai.
3 straipsnis. Vyriausybs veiklos teisiniai pagrindai
Vyriausyb savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos tarptautinmis sutartimis, statymais, Vyriausybs programa, kitais teiss
aktais ir savo veikl derina su Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-818, 1998 06 30, Valstybs inios, 1998, Nr. 65-1871
(1998 07 22)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Valstybs inios, 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Valstybs inios, 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
4 straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybs veiklos principai
Vyriausyb savo veikl grindia kolegialumo, demokratijos, teistumo ir vieumo
principais.
5 straipsnis. Vyriausybs atsakomyb ir atskaitomyb
1. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Vyriausyb ne reiau kaip
kart per
metus pateikia Seimui savo metin veiklos ataskait.
2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai
atsiskaito Seime u savo veikl.
3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui,
Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.

4. Ministrai Vyriausybs nustatyta tvarka informuoja visuomen apie savo veikl

ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, ir per kitas visuomens
informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1293, 2003-01-14, Valstybs inios, 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)
Nr. IX-1769, 2003-10-14, Valstybs inios, 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)
ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBS SUDARYMAS
6 straipsnis. Vyriausybs sudarymo tvarka ir Vyriausybs programa
1. Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui
savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos
program. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria iai programai, Ministras
Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj
program. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti
mediag, reikaling Vyriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos
rengimo.
3. Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals
dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius
parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti.
7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministr prisaikdinimas
1. Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantis
asmuo perskaito nustatyt priesaikos tekst:
1) A (vardas, pavard) prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir
vykdyti jos Konstitucij ir statymus, saugoti jos emi vientisum, prisiekiu visomis
igalmis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb, siningai tarnauti Tvynei, demokratijai,
Lietuvos moni gerovei. Tepadeda man Dievas! arba
2) A (vardas, pavard) prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir
vykdyti jos Konstitucij ir statymus, saugoti jos emi vientisum, prisiekiu visomis
igalmis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb, siningai tarnauti Tvynei, demokratijai,
Lietuvos moni gerovei.
2. (Neteko galios)

3. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posdyje. posd kvieiamas

Respublikos Prezidentas. Priesaik priima Seimo Pirmininkas, o kai io nra, - Seimo
Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
4. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovdami prieais Seimo
Pirminink ar Seimo Pirmininko pavaduotoj, skaitydami priesaikos tekst padj rank
ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisieks Ministras Pirmininkas ar ministras
pasirao vardin priesaikos lap.
5. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeiiamas. Tiek ios nuostatos
nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirayti vardin priesaikos lap arba
pasiraymas su ilyga reikia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiek ir negali
eiti pareig.
6. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo
kanceliarijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2277, 2004-06-15, Valstybs inios, 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)
Visas dokumentas (Seimo teiss akt paieka)

Vyriausybs darbo reglamente:

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB
N U TAR I MAS
1994 m. rugpjio 11 d. Nr. 728
Vilnius
DL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS DARBO REGLAMENTO
PATVIRTINIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausyb n u t a r i a :
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglament (pridedama).
2. Pavesti Teisingumo ministerijai per 3 mnesius pateikti Lietuvos Respublikos
Vyriausybei pasilymus dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendim pripainimo
netekusiais galios arba patikslinimo, atsivelgiant tai, kad patvirtintas Lietuvos
Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas.

Ministras Pirmininkas Adolfas leeviius

Teisingumo ministras Jonas Prapiestis
Nauja nutarimo priedo redakcija nuo 2003 m. kovo 20 d.:
Nr. 1188, 1999 10 27, Valstybs inios, 1999, Nr. 92-2693 (1999 10 29)
Nr. 313, 2003-03-13, Valstybs inios, 2003, Nr. 27-1089 (2003-03-19)
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1994 m. rugpjio 11 d. nutarimu Nr. 728
(Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 313
redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS DARBO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamentas (toliau vadinama Reglamentas)
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau vadinama Vyriausyb) darbo tvark.
[2 punkto sena redakcija iki 2007-02-28]
2. Vyriausyb savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos tarptautinmis sutartimis, statymais, Vyriausybs programa, kitais teiss
aktais ir savo veikl derina su Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
Rengiant, derinant, pristatant Lietuvos Respublikos pozicij Europos Sjungos
institucijose nagrinjamais klausimais, perkeliant Europos Sjungos teis (acquis
communautaire) Lietuvos Respublikos nacionalin teis ir koordinuojant jos
gyvendinim, vadovaujamasi Europos Sjungos reikal koordinavimo taisyklmis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21
(Valstybs inios, 2004, Nr. 8-184), (toliau vadinama Koordinavimo taisykls) taip pat
iuo Reglamentu.
[2 punkto nauja redakcija nuo 2007-03-01]

2. Vyriausyb savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos

Respublikos tarptautinmis sutartimis, statymais, Vyriausybs programa, kitais teiss
aktais ir savo veikl derina su Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
Rengiant, derinant, pristatant Lietuvos Respublikos pozicij Europos Sjungos
institucijose nagrinjamais klausimais, perkeliant Europos Sjungos teis (acquis
communautaire) Lietuvos Respublikos nacionalin teis ir koordinuojant jos
gyvendinim, vadovaujamasi Europos Sjungos reikal koordinavimo taisyklmis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21
(Valstybs inios, 2004, Nr. 8-184, 2005, Nr. 57-1950), (toliau vadinama Koordinavimo
taisykls) taip pat iuo Reglamentu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1577, 2004-12-03, Valstybs inios, 2004, Nr. 177-6553 (2004-12-09)
Nr. 476, 2005-04-29, Valstybs inios, 2005, Nr. 57-1948 (2005-05-05)
Nr. 34, 2007-01-15, Valstybs inios, 2007, Nr. 7-279 (2007-01-18)
3. Vyriausybs veikla grindiama kolegialumo, demokratijos, teistumo ir vieumo
principais.
Vyriausyb solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui (toliau vadinama Seimas) u
bendr savo veikl.
Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui,
Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
II. VYRIAUSYBS STRUKTRA IR DARBO FORMOS
I. BENDRIEJI STRUKTROS IR DARBO KLAUSIMAI
4. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
5. Valstybs valdymo reikalus Vyriausyb sprendia Vyriausybs posdiuose.
[6 punkto sena redakcija iki 2007-02-28]
6. Nesutarimams, kylantiems derinant teiss akt projektus, isprsti arba svarbiausiems
posdio darbotvarks klausimams aptarti prie Vyriausybs posdius Vyriausyb arba
Ministras Pirmininkas gali sudaryti nuolatinius arba laikinuosius Vyriausybs komitetus
(toliau vadinama Vyriausybs komitetai).
[6 punkto nauja redakcija nuo 2007-03-01]

6. Nesutarimams, kylantiems derinant teiss akt projektus, isprsti arba svarbiausiems

posdio darbotvarks klausimams aptarti prie Vyriausybs posdius Vyriausyb gali
sudaryti nuolatinius arba laikinuosius Vyriausybs komitetus (toliau vadinama
Vyriausybs komitetai).
Punkto pakeitimai:
Nr. 34, 2007-01-15, Valstybs inios, 2007, Nr. 7-279 (2007-01-18)
7. Prireikus Vyriausyb gali sudaryti nuolatines ir laikinsias komisijas atitinkamiems
teiss aktams rengti, alies masto renginiams organizuoti, kitiems aktualiems klausimams
nagrinti ir pasilymams rengti.
8. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes vairiems klausimams nagrinti ir
teiss akt projektams rengti.
9. Vyriausybs ir Ministro Pirmininko funkcijas padeda atlikti Vyriausybs kanceliarija,
kuriai vadovauja Vyriausybs kancleris.
Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybs vadovui, suformuoti politines nuostatas ir
prioritetus, priimti ir gyvendinti sprendimus padeda Ministro Pirmininko politinio
(asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai, kuri veikl koordinuoja Ministro
Pirmininko vyriausiasis patarjas.
Visas dokumentas (Seimo teiss akt paieka)
Konstitucijos 94 str. 3 p. ir Vyriausybs statymo 22 str. 3 p. reglamentuoja, jog
Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl[4]. Vadovaujantis
ia konstitucine nuostata matyti, jog Vyriausyb gyvendina administracin kontrol.
Vyriausyb koordinuoja ir kontroliuoja ministerij veikl per ministrus, o Vyriausybs
staig per i staig vadovus (generalin direktori, direktori ar virinink).
Vyriausybs kontroliniai galiojimai yra susij su Vyriausybei pavaldi valdymo
institucij leidiam teiss akt teistumo prieira, taip pat Seimo leidiam statym
prieira. Vyriausybs statymo 34 str. teigiama, kad Vyriausyb turi teis panaikinti
ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij teiss aktus, jeigu ie prietarauja
Konstitucijai, tarptautinms sutartims, statymams ir kitiems Seimo priimtiems teiss
aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybs nutarimams ar Ministro
Pirmininko potvarkiams[5]. Be to, Vyriausybei suteikta teis kreiptis Konstitucin
Teism su praymu itirti, ar statymai ar kiti Seimo priimti teiss aktai neprietarauja
Konstitucijai.

5. Valstybs kontrol, jos udaviniai ir funkcijos. Valstybs kontrols institucij

struktra, j galiojimai. Valstybs kontrols institucij atskaitomyb
Valstybs kontrol yra Lietuvos aukiausioji valstybinio audito institucija. Jos
pagrindin funkcija priirti, ar teistai ir efektyviai valdomas ir naudojamas
valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas.
Valstybs kontrol, gyvendindama savo funkcijas, atlieka valstybin audit, kuris gali
bti dviej ri - finansinis (teistumo) ir veiklos auditas. Kiekvienas valstybinis auditas
yra baigiamas ivadomis ir rekomendacijomis, kuriose auditoriai nurodo, kaip valstybs
los ir turtas galt bti naudojami taupiau, efektyviau ir racionaliau.
Valstybs kontrols galiojimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 133str,
134 str. ir Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statyme.
Valstybs kontrol audituoja: valstybs biudeto vykdym; valstybs pinigini itekli
naudojim; valstybs turto valdym, naudojim ir disponavim juo; Valstybinio socialinio
draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fond biudeto vykdym; valstybs
biudeto l, skiriam savivaldybi biudetams naudojim; atitinkamas l valdymo
institucijas ir paramos gavjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos
Sjungos los ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.
Valstybinio audito subjektai, arba institucijos, kuriose Valstybs kontrol gali atlikti
audit, yra:

valstybs institucijos ir staigos;

savivaldybs;
vis ri mons, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausanios akcijos
suteikia ne maiau kaip pus bals;
mons ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybs ar savivaldybs institucija
suteik l arba perdav turto.

Be to, Valstybs kontrol kasmet teikia Seimui iuos dokumentus:

ivad dl valstybs biudeto vykdymo apyskaitos;

ivad dl valstybs skolos, suteikt paskol i valstybs vardu pasiskolint l
ir suteikt valstybs garantij ataskaitos;
ivad dl valstybei nuosavybs teise priklausanio turto ataskaitos;
Valstybs kontrols veiklos ataskait.

Valstybs kontrol yra Seimui atskaitinga institucija, padedanti jam vykdyti parlamentin
vykdomosios valdios prieir. Valstybinis auditas yra viena i parlamentins kontrols
sistemos dali. Aktyviausiai yra bendradarbiaujama su Seimo Audito komitetu, kuris

reguliariai svarsto kaip audituoti subjektai gyvendina valstybinio audito rekomendacijas

bei siekia, kad jos bt gyvendintos.
Valstybs kontrol neatlieka netikt patikrinim ar revizij, jos veikla yra planinga ir
vieai skelbiama. Kiekvienais metais valstybs kontrolierius nustato valstybinio audito
mast. Tai yra, sudaro program, kurioje yra numatoma kur ir kada bus atliekami auditai.
Valstybs kontrol jai pavestas funkcijas gali gyvendinti objektyviai ir efektyviai tik tuo
atveju, jei ji yra nepriklausoma ir apsaugota nuo paalins takos. Todl
nepriklausomumas yra vienas i svarbiausi Valstybs kontrols veiklos princip.
Europos aukiausij audito institucij deklaracijose nepriklausomumas yra vardytas
kaip finans kontrols efektyvumo garantas.
Todl Valstybs kontrolei jokios institucijos negali daryti takos ar nurodyti, kaip ji turi
rengti audito programas, planuoti ir atlikti audit. Auditoriai, atliekantys valstybin audit,
turi teis savarankikai pasirinkti audito procedras. Taiau Valstybs kontrols statymas
numato Seimui iskirtin teis savo nutarimu pavesti Valstybs kontrolei atlikti valstybin
audit pagal jos kompetencij.
Valstybs kontrol labai atidiai seka iniasklaidoje pasirodani, i piliei ir kit
altini gaunam informacij apie valstybs l ar turto naudojim ir j atsivelgia
planuodama ir vykdydama auditus savo kompetencijos ribose.
Valstybs kontrol yra tarpinink tarp mokesi moktoj t, kurie sukuria valstybs
finansinius ir materialinius iteklius ir t, kurie tuos iteklius naudoja. Lietuvos
pilieiai, tikrieji valstybs turto ir finans eimininkai, Valstybs kontrols dka suino,
kaip yra naudojamos valstybs los ir kitas turtas, kaip vykdomas alies biudetas, ar
institucijos teistai ir efektyviai naudoja joms patikt valstybs turt. Suprasdama i itin
reikming savo misij, Valstybs kontrol aktyviai bendradarbiauja su visuomene ir savo
veikloje vadovaujasi vieumo, veiklos skaidrumo ir atvirumo politika. Vieai yra
skelbiama valstybinio audito programa, todl Lietuvos pilieiai gali i anksto inoti kur ir
kokie bus atliekami auditai ir laukti j rezultat. Visuomen taip pat yra supaindinama
su visais audit dokumentais audit ataskaitomis ir ivadomis. iuos dokumentus
galima rasti Valstybs kontrols interneto svetainje.
Mokesi moktoj domjimasis valstybinio audito rezultatais yra tarsi teisto turto
eimininko prieira arba priemon, skatinanti institucijas, kuriose yra atliekamas
valstybinis auditas, atsivelgti auditori rekomendacijas ir jas gyvendinti. Todl
Valstybs kontrol suinteresuota kuo didesne valstybinio audito rezultat sklaida ir
diaugiasi, kai visuomen domisi jos darbo rezultatais, t.y. atliekamais auditais.
Valstybs kontrols teisinis statusas tvirtintas Konstitucijos XII skirsnyje ir 1995 m.
gegus 30 d. priimtame Lietuvos Respublikos valstybs kontrols statyme (toliau
Valstybs kontrols statyme)[6]. Tai leidia vardyti valstybs kontrols institucij kaip
konstitucin, kuri atsakinga u valstybs turto valdymo ir naudojimo bei valstybs
biudeto vykdymo teistumo prieir[7].

Valstybinio audito rys yra dvi:

1) finansinis auditas. Finansinis auditas aikinamas dvejopai: pirma, tai audituojamo
subjekto finansins atskaitomybs vertinimas, apimantis apskaitos dokument ityrim ir
nuomons dl finansini ataskait pareikim, ir antra, tai finansins atskaitomybs ir
sandori auditas, apimantis teiss akt laikymosi prieir;
2) veiklos auditas, t.y. audituojamo subjekto vieojo ir vidaus administravimo veiklos
vertinimas ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poiriu (ekonomikumo,
efektyvumo ir rezultatyvumo kriterijai nustatomi pagal INTOSAI standartus Valstybinio
audito reikalavimuose)[8].

6. Apskrities valdymo institucij vykdoma kontrol. Vietos savivaldos institucij

vykdoma kontrol
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statyme nustatyti apskrities virininko
galiojimai (funkcijos) suskirstyti pagal socialins veiklos sritis:
vietimo, kultros ir socialinio darbo srityje: valstybines vietimo, iskyrus auktsias
mokyklas, staigas, bibliotekas, muziejus, teatrus, koncertines staigas, kultros centrus ir
kitas kultros staigas, kno kultros ir sporto, regionins reikms socialini paslaug
staigas;
atsako u 1 punkte nurodyt valstybini staig funkcionavim ir j ilaikym;
organizuoja bendrosios valstybins vietimo, kultros ir socialins politikos vykdymo
prieir;
rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus;
kartu su teritorinmis darbo biromis sprendia gyventoj uimtumo problemas.
Sveikatos prieiroje ir farmacins veiklos srityje :
organizuoja Vyriausybs patvirtint valstybini sveikatos strategij ir sveikatos apsaugos
reformos gyvendinim apskrityje;
analizuoja apskrities savivaldybi gyventoj sveikatos bkl, jos pokyius, juos
lemianius veiksnius ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai su apskrities
savivaldybmis suderintus pasilymus dl apskrities gyventoj sveikatos isaugojimo,
atgavimo ir stiprinimo;
suderins su Sveikatos apsaugos ministerija, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrii
ligonines, taip pat nustatytas ir raytas Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtint

sra antrins sveikatos prieiros specializuotas stacionarines asmens sveikatos

prieiros staigas;
organizuoja valstybini privalomj sveikatos program gyvendinim apskrityje,
regionini visuomens sveikatos ugdymo ir neinfekcini lig bei traum profilaktikos
program rengim ir j gyvendinim;
bendradarbiauja su apskrities savivaldybmis formuojant savivaldybi bendruomeni
sveikatos tarybas ir organizuojant j veikl;
statym nustatyta tvarka ir pagrindais teikia silymus Vyriausybei skelbti apskrities
teritorij ar jos dal pavojaus ar alos visuomens sveikatai rajonu;
turi kitus statym nustatytus galiojimus sveikatos prieiros klausimais.
Teritorij planavimo ir paminklotvarkos klausimais :
organizuoja apskrities lygmens teritorij planavimo dokument rengim, dalyvauja j
derinimo procedroje;
kaupia ir tvarko teritorij planavimo duomen bank bei teritorij planavimo duomen
registr, teikia informacij kit lygi duomen bankams;
teikia informacij, ivadas ir pasilymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir
specialiesiems planams rengti;
nustatyta tvarka rengia slygas apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo
dokumentams;
nustatyta tvarka organizuoja savivaldybi teritorij planavimo, statini projektavimo,
statybos,statini pripainimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinsprieiros
vykdym; nustatyta tvarka iduoda statybos leidimus (iskyrus tuos, kuri idavimas
statym pavestas savivaldybs administracijos direktoriui);
nustatyta tvarka organizuoja teritorij planavimo prieir;
koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant geodezijos, topografijos,
kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuojai darb valstybins
prieiros vykdym;
atlieka kultros vertybi ir paminkl apsaug, tvarko j apskait ir organizuoja
paminklotvarkos prieir;
atlieka apskriiai priskirt objekt statybos usakovo funkcijas;

atlieka ypating statini, taip pat valstybins reikms ir rizikos objektuose esani
statini naudojimo prieir Statybos statymo nustatyta tvarka.
emtvarkos ir ems kio klausim sprendime:
tvarko laisvos valstybins ems fond, iskyrus em, perduot valdyti savivaldybi
institucijoms;
gyvendina ems reform;
statym nustatyta tvarka organizuoja ems servitut nustatym ir ems naudojimo
valstybin reguliavim bei ems naudojimo valstybin kontrol;
koordinuoja, organizuoja ir gyvendina regionines kaimo pltros programas;
organizuoja melioracijos darb ir melioracijos statini naudojimo valstybins prieiros
atlikim;
parduoda ar kitaip perleidia privaion nuosavybn valstybin em, iskyrus
privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus ems sklypus, atstovauja
valstybei perleidiant privai em valstybs nuosavybn bei valstybei pagal statymus
ar testament paveldint em;
sprendia ems pamimo visuomens poreikiams ir pagrindins tikslins ems
naudojimo paskirties keitimo klausimus.
Gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos srityje :
organizuoja veikl apskriiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas
valstybs saugomas teritorijas (iskyrus rezervatus);
pagal savo kompetencij teikia pasilymus gamtos itekli naudojimo limitams nustatyti;
rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicij projektus,
organizuoja, koordinuoja j gyvendinim;
pagal savo kompetencij organizuoja vandens telkini apsaugos zon ir pakrants
apsaugos juost tvarkym bei vandens telkini valdym;
pagal savo kompetencij atlieka valstybin mik bkls, naudojimo, atkrimo ir
apsaugos kontrol;
organizuoja ekologin vietim.
Apskrities virininkas, nevirydamas savo galiojim:

nagrinja fizini bei juridini asmen pareikimus bei praymus ir priima dl j

sprendimus. Virininko sprendimai gali bti apsksti statym nustatyta tvarka;
analizuoja apskrities socialin, ekonomin ir ekologin bkl bei jos pokyius ir apie tai
pranea gyventojams;
registruoja visuomenini organizacij, kuri veikla apima daugiau kaip vienos
savivaldybs teritorij ir kuri buveins yra apskrities centre ar kitoje apskrities
teritorijoje esanioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovje, status;
kontroliuoja saugaus eismo priemoni valstybini program gyvendinim visoje
apskrities teritorijoje;
organizuoja stichini nelaimi, avarij padarini likvidavim, paiekos ir gelbjimo
darbus;
steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybs mones, valdo apskrii virininkams
perduot moni valstybei priklausanias akcijas;
Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinse
bendrovse ar udarosiose akcinse bendrovse, kuriose valstybei priklausani akcij
valdytojas yra Valstybs turto fondas ar kita valstybs institucija;
teikia Vyriausybei Apskrities administracini gin komisijos nari kandidatras, tarp j ir pirmininko kandidatr;
Regionins pltros statymo nustatyta tvarka vykdo region pltros institucijos funkcijas;
kartu su savivaldybmis organizuoja apskrities informacins visuomens pltros
programos, kuri tvirtina regiono pltros taryba, rengim ir koordinuoja jos
gyvendinim.
Apskrities virininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos statymuose ir Vyriausybs
nutarimuose numatytus galiojimus.
Apskrities valdymo statyme nustatyta, kad apskrities virininkas formuoja
administracij , kuri padeda apskrities virininkui vykdyti jam nustatytas funkcijas, kurios
realizuojamos Apskrities valdymo statymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, leidiant
sakymus ir kitus teiss aktus ir tikrinant, kaip jie vykdomi.
Apskrities valdymo institucij vykdomos kontrols priemons atsispindi apskrii
strateginiuose planuose , korupcijos kontrols planuose, bei ataskaitose.
(www.apskritis.lt )
Savivalda gyvendinama remiantis tam tikrais principais bei nuostatomis:

atsakingumas rinkjams;
gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus;
savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus;
savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas;
veiklos skaidrumas;
bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas;
vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon;
savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumas;
mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas
Bendra nuostata dl savivaldybi administracins prieiros tvirtinta Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje dalyje, kurioje klausiamaja forma
apibrta: Ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs
sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai. Vyriausybs atstov veikla
reglamentuota 1998 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins
prieiros statymu su nauja 2004 m. birelio 8 d. statymo redakcija dl jo pakeitimo.
iame statyme nustatyta, kad kiekvienos apskrities teritorijoje esanioms savivaldybms
j administracinei prieirai Vyriausyb skiria po vien atstov.
Savivaldybi administracins prieros statyme nustatyta, kad Vyriausybs atstovas,
priirdamas, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs
sprendimus, turi teis: tikrinti, ar savivaldybs kolegiali ir nekolegiali administravimo
subjekt teiss aktai neprietarauja statymams, Vyriausybs nutarimams ir kitiems su
statym gyvendinimu susijusiems centrini valstybinio administravimo subjekt
priimtiems teiss aktams; nustats, kad savivaldybs administravimo subjektai nesilaiko
Konstitucijos ir statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, nustatyta tvarka reikalauti,
kad Konstitucijos bt laikomasi, statymai bt gyvendinti, o Vyriausybs sprendimai
vykdyti ir t.t.

Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.

Vieojo administravimo kontrols principai?

Vieojo administravimo kontrols ri ypatumai?
Vieojo administravimo subjekt vykdoma kontrol?
Prezidento vykdomos vieojo administravimo kontrols ir valstybs kontrols
skirtumai?

5. Vieojo administravimo kontrol savivaldoje?

[1] Mikelnas V. Civilinis procesas. II dalis. Vilnius: Justitia, 1995. P. 119.

[2] Lietuvos Respublikos Valstybs kontrols statymas. // http://www3.lrs.lt/ .
[3]Praneviien B. Kvaziteismai administracijos kontrols sistemoje. Vilnius, 2003. P. 15.
[4] Plaiau r.: Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta
1992 m. spalio 25 d. referendume. - Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1994
m. gegus 19 d., Nr. I 464// Valstybs inios, 1994. Nr. 43 772; Valstybs inios,
1998. Nr. 41 1311.
[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas
1994 m. gegus 19 d., Nr. I 464// Valstybs inios, 1994. Nr. 43 772; Valstybs
inios, 1998. Nr. 41 1311.
[6] Valstybs inios, 2001. Nr. 112 4070.
[7] Svarbu paminti, kad 2002 m. kovo 1 d. sigaliojo nauja Valstybs kontrols statymo
redakcija, kuri i esms pakeit valstybs kontrols samprat ir Valstybs kontrols
institucijos administracin - teisin status.
[8] Valstybs kontrols institucija ir valstybs kontrols pareignai audituojam subjekt
finansinis ir veiklos audit atlieka vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybs
kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V-26 patvirtintais Valstybinio audito
reikalavimais// nauja redakcija: Valstybs inios, 2004. Nr. 14 - 440.
21 tema. Teismo kontrolins funkcijos vieojo administravimo srityje

Temoje atskleidiama Teismins valdios kontrolini funkcij formos ir j vykdymo

ypatumai vieojo administravimo srityje. i tema nagrinjant sisteminiu poiriu su
kitomis temomis , sudarys galimyb sisavinti inias btinas teiss studij tikslams siekti
bei sisavintas inias taikyti praktikoje.Tem sudaro ios dalys:
1. Teismo kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai vieojo
administravimo srityje.
2. Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo institucij kontrol.
3. Bendrosios kompetencijos teism kontrolini funkcij formos ir j vykdymo
ypatumai vieojo administravimo srityje. Teismo atskiroji nutartis.

4. Specializuot teism kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai vieojo

srityje. Pareikimai itirti normini administracini akt teistum.

1. Teismo kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai vieojo

administravimo srityje
Pagrindini mogaus teisi ir laisvi apsaugos garantas yra teismin valdia, kurios
fundamentals konstituciniai galinimai tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII
IX skyriuose.
Teismai gyvendindami Konstitucijos 5 str. nuostatas klausydami tik statymo vykdo
teisingum. i funkcij teismin valdia ( Bendros kompetencijos teismai apylinks
teismai, apygardos teismai, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukiausiasis
Teismas; Specializuoti teismai :apygard administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas; Konstitucinis teismas-konstitucin teisingum.) gyvendina
konstituciniame, baudiamajame, civiliniame, administraciniame procese.
gyvendindama teisingum teism sistema, tuo paiu realizuoja ir kit svarbi funkcij,
t.y. kontrolin funkcij [1] .
Teisinje literatroje paymta, jog pasak M.Romerio, teismo kontrolins funkcijos
vykdomosios valdios subjekt atvilgiu gali bti dviej ri[2]:
pirma, atsitiktins teismo kontrols funkcijos, kuri esm yra ta, kad klausimas apie
vykdomosios valdios akto teistum ikyla atsitiktiniu bdu, t.y. tiek, kiek valdymo akto
teistumas susijs su sprendiama byla. Savaime vykdomosios valdios priimtas valdymo
aktas nra skundiamas. Todl, teismas iuo atveju netaiko joki sankcij to akto
neteisei;
antra, tikslios teismo kontrols funkcijos, kurios betarpikai skiriamos tikrinti
vykdomosios valdios subjekt veiklos teistum. ios teismo kontrolins funkcijos esm
- neteiss valdymo akte konstatavimas ir tos neteiss tam tikromis sankcijomis
sudraudimas.
M.Romeris teig, kad tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli civilinio ir
baudiamojo teismo darb teistumo kontrol, vadinamas kasaciniu teismu, tas valdios
darbams teismas, kuris vykdo tiksli administracijos institucij darb teistumo kontrol,
vadinamas administraciniu teismu, o tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli
statym leidjo darb teistumo kontrol, vadinamas konstituciniu teismu[3].
Mokslininkai paymi , jog pasaulyje egzistuoja penki form vieosios administracijos
veiksmus kontroliuojantys teismai: 1) bendrieji teismai, 2) bendrieji vidaus specializuoti
teismai, 3) savarankika administracini teism sistema alia bendrj teism sistemos,
4) prancz modelis, t.y. tam tikras vieosios administracijos ir teismo hibridas, 5)
kvaziteismai (administraciniai tribunolai), kurie savo procesine veikla panas teismus,

taiau j sprendimai gali bti skundiami bendriesiems teismams. Bendra visoms

pasaulio valstybms yra tai, kad teismo veikla, kai jis nagrinja piliei ir vykdomosios
valdios subjekt ginus, vadinama administracine justicija[4].
Vieojo administravimo subjekt veiklos Teismin kontrol - tai:
1) tiesiogin teismo kontrol - kai teismas nagrinja asmen skundus, praymus
(reikalavimus, protestus) dl vieojo administravimo subjekt priimt teiss akt ir
atliekam veiksm (neveikimo) teistumo;
2) netiesiogin teismo kontrol- kai teismai nagrinja kit kategorij bylas (civilines,
baudiamsias, drausmines, arbitraines), kuriose bendrai sprendiamas vykdomosios
valdios institucijos ar pareigno veiklos teistumo klausimas.

2. Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo institucij kontrol

Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja
Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja
Konstitucijai arba statymams. Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo
tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas. (Lietuvos
Respublikos Konstitucija, 102 straipsnis)
Teisinje literatroje paymta, kad nors Konstitucija ir yra aukiausiosios galios aktas
ir jai visi turi paklusti, taiau paiai Konstitucijai apsaugoti turi egzistuoti teisinis
mechanizmas. Mokslininkai iskiriama du konstitucins kontrols modelius vykdomosios
valdios subjekt atvilgiu[5]:
Anglosaksikasis modelis, kuris grindiamas konkreia statym ir administracini akt
atitikimo Konstitucijai kontrole vykstant teismo procesui (jis paliai taikomas tokiose
pasaulio valstybse, kaip JAV, Kanadoje, Australijoje, Airijoje, Japonijoje, daugelis
Lotyn Amerikos valstybi ir t.t.);
euro-kontinentinis modelis, kuris grindiamas statym konstitucingumo kontrole esant
ypatingam procesui, vykdomam Konstitucinio Teismo (is modelis plaiai taikomas
Vokietijoje, Austrijoje, Pranczijoje, Lietuvoje ir kt. Europos valstybse).
Prof. J.ilio nuomone, konstitucins kontrols formos pasirinkim, laikantis europins
tradicijos, slygojo keletas prieasi[6]: pirma, pozityviosios teiss teorijos
populiarumas Europoje; antra, siekimas izoliuoti bendrosios kompetencijos teismus nuo
politinio proceso; treia, specializuot teism tradicija Europoje.
Konstitucinio Teismo statymo 1 str. yra tvirtinta Konstitucinio Teismo teismins
institucijos paskirtis:

Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir

konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti
teiss aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat Respublikos Prezidento bei
Vyriausybs nutarimai neprietarauja Konstitucijai arba statymams.
Konstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym konstitucingumo kontrols. Jis
sprendia jau priimt statym bei kit teiss akt konstitucingumo klausimus (a
posteriori kontrol). Konstitucinis Teismas byl nagrinja tik tada, kai Konstitucijoje
nustatyti subjektai kreipiasi j su praymu itirti statymo ar kito teiss akto atitikt
Konstitucijai.
Teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti teiss akto konstitucingum turi: 1)
dl statymo ar kito Seimo priimto akto Vyriausyb, ne maesn kaip 1/5 vis Seimo
nari grup ir teismai; 2) dl Respublikos Prezidento akto ne maesn kaip 1/5 vis
Seimo nari grup ir teismai; 3) dl Vyriausybs akto ne maesn kaip 1/5 Seimo nari
grup, teismai ir Respublikos Prezidentas. iais klausimais Konstitucinis Teismas priima
nutarimus.
Byl Konstitucinio Teismo posdiui rengia pirmininko paskirtas teisjas. Konstitucinio
Teismo posdio pradioje pristatomi byloje dalyvaujantys asmenys, iaikinamos j
teiss ir pareigos, Teismas iklauso ir isprendia j pageidavimus. Byl rengs teisjas
padaro praneim, kuriame idstoma bylos esm. Po to iklausomi dalyvaujani byloje
asmen paaikinimai, tiriami rodymai, vyksta teisminiai ginai. Nutarimas turi bti
priimtas ne vliau kaip per vien mnes baigus nagrinti byl. Baigus teismin posd
Konstitucinis Teismas ieina pasitarim kambar priimti nutarimo.
Nutarimus Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu. Konstitucinio
Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra
galutiniai ir neskundiami. Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo gali ir yra
privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms ir
organizacijoms, pareignams ir pilieiams (erga omnes).
Pagal Konstitucij statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos
Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo
dalis) prietarauja Konstitucijai (ex nunc).
Tos paios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarim, kad
Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybs aktas (ar jo dalis) prietarauja statymams.
Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms
valdios institucijoms, teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms,
pareignams ir pilieiams. Visos valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti
savo priimtus postatyminius aktus ar j nuostatas, kurie pagrsti pripaintu
nekonstituciniu teiss aktu. Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie
pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo. Konstitucinio

Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta
pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal.
Konstitucinis Teismas taip pat teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per
Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos
bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys
neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta
apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai.
Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir tarptautini
sutari ir Respublikos Prezidentas. Prayti ivados dl tarptautins sutarties galima ir
iki jos ratifikavimo Seime. Remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, galutin
sprendim priima Seimas.
Konstitucinis Teismas bylas nagrinja ir nutarimus bei ivadas priima kolegialiai,
dalyvaujant ne maiau kaip 2/3 vis jo teisj. Nutarimai ir ivados priimami ne maesne
kaip puss posdyje dalyvaujani teisj bals dauguma. Balsams pasiskirsius po
lygiai, lemia pirmininko balsas. Konstitucinio Teismo posdiai yra viei.
Konstitucinis Teismas tiria ir sprendia tik teiss klausimus, jis atsisako nagrinti
praym itirti teiss akto atitikt Konstitucijai, jeigu praymas grindiamas ne teisiniais
motyvais.

3. Bendrosios kompetencijos teism kontrolini funkcij formos ir j vykdymo

ypatumai vieojo administravimo srityje. Teismo atskiroji nutartis
Lietuvos Respublikos Teism statymo 4 straipsnyje tvirtinta Teis teismin gynyb:
,, 1. Lietuvos Respublikos pilieiai turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje ir statymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse
tvirtintas j teises ir laisves. statym numatytais atvejais jie turi teis gauti valstybs
garantuojam teisin pagalb.
2. Usienieiai bei asmenys be pilietybs turi tokias paias teises teismin gynyb kaip
ir Lietuvos Respublikos pilieiai, jeigu kitaip nenustato statymai ir Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys.
3. Teis teismin gynyb taip pat turi mons, staigos, organizacijos bei kitos
institucijos.
statymo leidjas iose nuostatose konstitucini teisi ir laisvi garantu ireikia teismin
kontrol :

Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki

teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinjantys civilines ir baudiamsias
bylas. Apylinki teismai nagrinja ir j kompetencijai statym priskirtas administracini
teiss paeidim bylas. Bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas civilin byl,
kartu gali nusprsti ir dl individualaus administracinio akto teistumo; Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai yra specializuoti
teismai, nagrinjantys bylas dl gin, kylani i administracini teisini santyki.
Aukiausiasis Teismas yra vienintelis kasacins instancijos teismas siteisjusiems
bendrosios kompetencijos teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims, nutarimams
ir sakymams perirti. Aukiausiasis Teismas formuoja vienod bendrosios
kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus ir kitus teiss aktus. Tam
Aukiausiasis Teismas:
1) skelbia skyri plenarini sesij nutartis, taip pat trij ir iplstini septyni teisj
kolegij nutartis, dl kuri paskelbimo pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj.
Aukiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esanius statym ir kit teiss
akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti
asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss aktus;
2) analizuoja teism praktik taikant statymus ir kitus teiss aktus ir teikia
rekomendacinius iaikinimus;
3) gali konsultuoti teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo ir taikymo klausimais.
Aukiausiasis Teismas, vadovaudamasis Europos Sjungos teismini institucij
iaikinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teism praktik taikant
Europos Sjungos teiss normas ir teikia rekomendacijas dl Lietuvos bendrosios
kompetencijos teism ir Europos Sjungos teismini institucij bendradarbiavimo
utikrinant vienod Europos Sjungos teiss akt aikinim ir taikym Lietuvos
Respublikoje. Aukiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai statym priskirtas
funkcijas.
Aukiausiasis Teismas leidia biuleten "Teism praktika". Biuletenyje periodikai
skelbiama:1) teismo nutartys ir rekomendacijos; 2) Senato patvirtintos teism praktikos
taikant statymus ir kitus teiss aktus atskir kategorij bylose apibendrinimo apvalgos
ir rekomendaciniai iaikinimai; 3) kita mediaga, kurios paskelbimo btinum pripasta
Senatas. ( Teism statymo 23 str., 27str.)
,,Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos
Respublikoje. Aukiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinja baudiamsias
bylas dl siteisjusi pirmosios ir apeliacins instancijos teism nuosprendi ir
nutari (BPK 366 str.), taip pat civilines bylas dl apeliacins instancijos teism
sprendim ir nutari (CPK 340 str. 1 d.). Kasacija yra ekstraordinarin teismo
sprendim teistumo kontrols forma, galima tik iimtiniais atvejais, kuriuos apibria
Baudiamojo ir Civilinio proceso kodeksai, tvirtindami kasacijos pagrindus (BPK 369

str., CPK 346 str.). Aukiausiasis Teismas bylas nagrinja tik teiss taikymo aspektu.
Aukiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis per kasacinse nutartyse suformuotus
precedentus utikrinti vienod bendrosios kompetencijos teism praktik valstybje.
Kasacinio teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.
Teism statymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Aukiausiojo Teismo
biuletenyje paskelbtose nutartyse, dl kuri paskelbimo pritar dauguma atitinkamo
skyriaus teisj, esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia
teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius
statymus ir kitus teiss aktus.
Aukiausiojo Teismo interneto tinklalapyje(www.lat.lt) skelbiamos Teismo kasacins
nutartys civilinse bylose nuo 1995, baudiamosiose nuo 2001 met. Taigi sudaryta
galimyb besidomintiesiems susipainti su kasacijos praktika
Apeliacinis teismas: 1) yra apeliacin instancija byloms dl apygard teism sprendim,
nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym; 2) nagrinja praymus dl usienio
valstybi ir tarptautini teism bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos
Respublikoje; 3) atlieka kitas jo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. ( Teism
statymo 21 str.)
Apygardos teismas: 1) yra pirmoji instancija civilinms byloms, statym priskirtoms jo
kompetencijai; 2) yra pirmoji instancija baudiamosioms byloms, statym priskirtoms jo
kompetencijai; 3) yra apeliacin instancija byloms dl apylinki teism sprendim,
nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym; 4) atlieka kitas jo kompetencijai statym
priskirtas funkcijas. (Teism statymo 19 str.)
Apylinks teismas yra pirmoji instancija: 1) civilinms byloms, statym priskirtoms jo
kompetencijai;2) baudiamosioms byloms, statym priskirtoms jo kompetencijai; 3)
hipotekos teisj kompetencijai priskirtoms byloms; 4)administracini teiss paeidim
byloms, statym priskirtoms jo kompetencija;5)byloms, susijusioms su sprendim ir
nuosprendi vykdymu.statym nustatytais atvejais apylinks teismo teisjai atlieka
ikiteisminio tyrimo teisjo, vykdymo teisjo funkcijas, taip pat kitas apylinks teismo
kompetencijai statym priskirtas funkcijas. ( Teism statymo 15 str.) Apygardos
administracinis teismas: 1) yra pirmoji instancija administracinms byloms, statym
priskirtoms jo kompetencijai; 2) atlieka kitas jo kompetencijai statym ( Administracini
byl teisenos statyme, t.t) priskirtas funkcijas.
Vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) pirmoji ir galutin instancija
administracinms byloms, statym priskirtoms jo kompetencijai; 2) apeliacin instancija
byloms dl apygard administracini teism sprendim, nutarim ir nutari; 3)
apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms dl apylinki teism
nutarim; 4) instancija, statym nustatytais atvejais nagrinjanti praymus dl proceso
atnaujinimo ubaigtose administracinse bylose, skaitant administracini teiss
paeidim bylas.

Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienod administracini teism praktik

aikinant ir taikant statymus ir kitus teiss aktus. Tam Vyriausiasis administracinis
teismas: 1) skelbia io teismo plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir
nutartis, trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus,
nutarimus ir nutartis, dl kuri paskelbimo pritar dauguma io teismo teisj, taip pat
visus sprendimus dl normini administracini akt teistumo. Vyriausiojo
administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse
esanius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus atsivelgia teismai, valstybs ir
kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos paius statymus ir kitus teiss
aktus; 2) analizuoja administracini teism praktik taikant statymus ir kitus teiss aktus
ir teikia rekomendacinius iaikinimus;3) gali konsultuoti administracini teism teisjus
statym ir kit teiss akt aikinimo ir taikymo klausimais.
Vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sjungos teismini
institucij iaikinimais, analizuoja ir apibendrina administracini teism praktik taikant
Europos Sjungos teiss normas ir teikia rekomendacijas dl Lietuvos administracini
teism ir Europos Sjungos teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod
Europos Sjungos teiss akt aikinim ir taikym Lietuvos Respublikoje. Vyriausiasis
administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai statym ( Administracini byl
teisenos statymu, t.t.) priskirtas funkcijas.
Vyriausiasis administracinis teismas (adresas internete: www.lvat.lt) leidia biuleten
"Administracini teism praktika", kuriame periodikai skelbiama: teismo sprendimai,
nutarimai, nutartys ir rekomendacijos; teism praktikos taikant statymus ir kitus teiss
aktus atskir kategorij bylose apibendrinimo apvalgos ir rekomendaciniai iaikinimai.
( Teism statymo 29 str., 31 str.)
Atskiroji nutartis. Bendros kompetencijos teismai ir administraciniai teismai,
vykdydami teismins kontrols funkcijas vieojo administravimo srityje nagrinjant
civilines, baudiamsias ir administracines bylas, turi teis priimti atskirsias nutartis.
Teismo atskiroji nutartis yra teismo reakcija teisine forma dl teistumo paeidim
vieojo administravimo srityje.
Bendros kompetencijos teism teis priimti atskirsias nutartis reglamentuoja Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 299 ir 332 str.[7], kuriame nurodyta, kad jeigu
teismas nagrindamas civilin byl padaro ivad, kad asmenys paeid statymus ar kitas
teiss normas, jis priima atskirj nutart ir nusiunia j atitinkamoms institucijoms ar
pareignams, informuodamas juos apie padarytus paeidimus.
Administracini teism kompetencija atskirj nutari primimo srityje tvirtinta
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 108 ir 146 str. Jeigu
administracinis teismas, nagrindamas administracin byl, padaro ivad, kad
pareignai, institucijos, staigos, mons, organizacijos bei asmenys paeid statymus ar
kitus teiss aktus, tai priima atskirj nutart. Atskiroje nutartyje administracinis teismas
privalo nurodyti padarytus teistumo paeidimus ir nusisti atskirj nutart atitinkamoms
vieojo administravimo institucijoms bei moni, staig, organizacij vadovams.

Atskirja nutartimi informuodamas vykdomosios valdios institucijas, teismas atkreipia

dmes byloje nustatytus statymo ir kit teiss akt paeidimo faktus, prieastis ir
slygas, padjusias kilti iems paeidimams ir reikalauja imtis atitinkam priemoni
jiems paalinti.
4. Specializuot teism kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai vieojo
srityje
Administraciniai teismai- specializuoti teismai, kuriuose sprendiami ginai, kurie kyla
vidaus ir vieojo administravimo, valdymo srityje. Kitaip tariant, administraciniai teismai
nagrinja ginus, kuriuose bent viena i ali yra valstyb, savivaldyb arba valstybs ar
savivaldybs institucija, staiga, tarnyba, tarnautojas, ir kurie kyla iems subjektams
gyvendinant vykdomosios valdios funkcijas. Administracini teism kontrolini
funkcij formos vieojo administravimo srityje :
Administraciniai teismai nagrinja fizini ir juridini asmen skundus (praymus) :
dl valstybinio ir savivaldybi administravimo subjekt (pvz., ministerij, departament,
inspekcij, tarnyb, komisij ir kit centrini ar teritorini valstybs bei savivaldybi
institucij) priimt individuali administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl
mint subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus
teistumo ir pagrstumo;
dl turtins ir neturtins (moralins) alos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteistais
valstybs ar vietos savivaldos institucij veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo
srityje;
dl mokesi, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, dl mokestini gin
(ginai su mokesi inspekcija);
dl tarnybini gin (kai viena i gino ali yra valstybs tarnautojas);
dl rinkim ir Referendumo statymo paeidimo;
usieniei skundus dl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabglio statuso nesuteikimo
ar panaikinimo;
dl nutarimo skirti administracin nuobaud administracini teiss paeidim bylose;
kitus ginus, kurie nurodyti LR Administracini byl teisenos statymo 15 straipsnyje.
Administraciniai teismai vykdo vieojo administravimo institucij (pareign),
gyvendinani vykdomj valdi ar atskiras vykdomosios valdios funkcijas, veiklos
teistumo kontrol.

Administracini teism kontroliniai galinimai vieojo administravimo subjekt atvilgiu

tvirtinti Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo antrame skirsnyje:

vieojo administravimo subjekt (skaitant ir savivaldybi) priimt teiss akt ir

veiksm teistumo tikrinimas, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti ar vilkinimo
atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo tikrinimas;
administracini byl dl turtins ir neturtins (moralins) alos, padarytos
fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais vieojo administravimo institucijos
(pareigno) veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo
nagrinjimas;
tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas,
turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir staig
vadovus), sprendimas;
gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl
kompetencijos ar statym paeidimo sprendimas;
nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo nagrinjimas;
usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar
tokio leidimo panaikinimo nagrinjimas.

Paymtina, kad administraciniai teismai kontrolines funkcijas atlieka ne vis

vykdomosios valdios subjekt atvilgiu. Tai reikia, kad administraciniai teismai netiria
Ministro Pirmininko ir Vyriausybs kaip kolegialios institucijos veiklos, taip pat
ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu bei
bylos tyrimu.
Pagrindin administracinio teismo kontrolins funkcijos forma vieojo administravimo
srityje yra tikrinti ir nagrinti asmen (valstybini ir privai, fizini ir juridini) skundus
(praymus) dl vieojo administravimo subjekt priimt normini administracini akt
teistumo.
Pareikimo itirti normini administracini akt teistum tvark reglamentuoja Lietuvos
Respublikos administracini byl teisenos statymo eioliktas skirsnis[8].
Pareikim administracin teism praant itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo
dalis) atitinka statym ar Vyriausybs nutarim, turi teis paduoti ie subjektai:
Seimo nariai;
Seimo kontrolieriai;
Valstybs kontrols pareignai;
Apskrii virininkai;
bendrosios kompetencijos teismai;

prokurorai;
savivaldybi veiklos prieir vykdantys Vyriausybs atstovai (dl savivaldybi
administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) teistumo
tikrinimo);
fiziniai ir juridiniai asmenys, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra
paeisti;
kiti vieojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi
interesai yra paeisti.
Bylos dl normini administracini akt teistumo nagrinjamos vadovaujantis
Administracini byl teisenos statymo 11 13 skirsniuose tvirtintomis bendrosiomis
administracinio proceso taisyklmis.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

mogaus teisi ir laisvi garantas?

Kur atsiskleidia teism vykdoma kontrol?
Konstitucins kontrols modeliai?
Konstitucinio teismo paskrtis?
Teismo kontrolins funkcijos?
Atskirosios nutarties paskirtis?
Administracini teism kontrolins funkcijos?

[1] Teismo kontrolin funkcij kaip vykdomosios valdios vykdomos veiklos teistumo
prieir iskiria daugelio valstybi mokslininkai (Vokietijos, Pranczijos ir kt.) ir ji
plaiai taikoma Vakar Europos valstybi teism bei vieojo administravimo praktikoje//
Plaiau r.: Baldwin R. Rules and Government. Oxford: Clarendon Press, 1995; Barnet
H. Constitutional & Administrative Law. London: Cavendish Publishing Limited, 1996.
[2] Plaiau r.: Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. - Vilnius: Pradai, 1995.
[3] Rmeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. - Vilnius: Pradai, 1995.
[4] Plaiau r.: ., .., ..
: . - : ,
2002.
[5] ., .., .. :
. - : , 2002.

[6] ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos

Konstitucij. - Vilnius: LTA Leidybos centras, 2000.
[7] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. - Vilnius: V Teisins informacijos
centras, 2002.
[8] Plaiau r.: Valstybs inios, 1999. Nr. 13 308.
22 tema. Vieojo administravimo institucij vykdoma administracin prieira

Administracins teiss ar kitos teiss reguliacinis veiksmingumas priklauso nuo

socialini, ekonomini, vadybini ir kitoki veiksni konsoliduoto poveikio. Todl labai
svarbu teisingai suvokti administracins prieiros paskirt , nes jos poveikis
administracins teiss norm taikymo veiksmingumui pakankamai juntamas. ios temos
paskirtis atskleisti administracin prieir kaip savarankik teistumo kontrols form.
Tem sudaro ios dalys:
1. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins prieiros
samprata, poymiai ir rys.
2. Vieojo administravimo institucij administracin prieir vykdanios
institucijos. Valstybini inspekcij, policijos kontrols ir prieiros funkcijos
vieojo administravimo srityje.
3. Vietos savivaldos institucij administracin prieira.

1. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins prieiros

samprata, poymiai ir rys
Mokslininkai ir praktikai vairiai aikina administracins prieiros ypatumus . Esti ir
toki nuomoni, jog tai unitarins valstybs ideologijai pltoti skirta priemon. Taiau
prisiminkime kai kurias svokas:
Administracija [lot. Administratio tvarkymas, vadovavimas] 1. valstybs valdymo
organ sistema; ... 3. atsakingieji rengjai, tvarkytojai.[1]
Diskrecija [pranc. discretion], pareigno ar valstybs organo teis sprsti kok nors
klausim savo nuoira.[2]
Administracin diskrecija - administracijos veiksm laisv, kuria ji naudojasi vykdydama
savo, kaip vykdomosios valdios funkcijas.[3]
Savival tai savavalikas elgesys, nesiskaitymas su statymais, nutarimais, taisyklmis.
[4]

Doc. Dr. R. Kalesnykas Administracin prieir traktuoja kaip savarankik teistumo

utikrinimo bd vieojo administravimo srityje, kur charakterizuoja tokie poymiai:
1. Administracin prieir vykdo valstybs galiotos ir specialios vieojo
administravimo institucijos (pareignai).
2. Administracin prieira glaudiai susijusi su vieojo administravimo kontrole.
3. Administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) tikrina organizacine
tvarka nepavaldias mones, staigas, organizacijas ir pilieius.
4. Administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) gali leisti arba drausti
tam tikr veikl, atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti priirim bei tikrinam objekt
atitinkam veikl
5. Administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) atskleidia (nustato)
moni, staig, organizacij (tiek valstybini, tiek privai) ir piliei padarytus
speciali taisykli (instrukcij, nustatytos tvarkos) paeidimus bei turi teis duoti
privalomus nurodymus jiems paalinti.
6. Administracin prieir vykdanios institucijos (pareignai) kaltiems u speciali
taisykli paeidimus asmenims gali taikyti vairias administracinio poveikio priemones:
administracines prevencines, administracines kardomsias, administracins atsakomybs.
Susistemindamas iuos poymius mokslininkas pateikia administracins prieiros
samprat bei iskiria ris.
Administracin prieira tai speciali (specifin) valstybs galiot vieojo
administravimo institucij (pareign) veikla, skirta kontroliuoti bei tikrinti, kaip
organizacine tvarka nepavaldios valstybins ir kitos mons, staigos, organizacijos bei
pilieiai vykdo speciali, visiems privalom, taisykli (instrukcij, nustatytos tvarkos),
tvirtint statymuose ir kituose teiss aktuose, laikymsi .
Administracins prieiros rys: 1.Priklausomai nuo administracin prieir
atliekani subjekt kompetencijos:
a) bendros kompetencijos administracins prieiros valdymo institucijos,
b) akins kompetencijos administracins prieiros valdymo institucijos,
c) specialios kompetencijos administracins prieiros valdymo institucijos, 2.
Priklausomai nuo administracins prieiros objekt:
a) administracin prieira, kuri vykdoma neapibrt prieiros objekt atvilgiu ,

b) administracin prieira, kuri vykdoma atitinkam piliei, pareign, moni, staig

ir organizacij atvilgiu specialiais klausimais,
c) prieira, kuri vykdoma konkrei asmen atvilgiu.
Administracins prieiros elementu (poriu) laikomas monitoringas [5] .

2. Vieojo administravimo institucij vykdani administracin prieir funkcijos.

Mokslininkai nagrindami vieojo administravimo subjekt veiklos ypatumus teigia, kad
ie subjektai daniausiai vykdo tokias kontrols ir prieiros funkcijas vieojo
administravimo srityje:
1) vykdo vairi valdymo srii prieir, kad visi juridiniai ir fiziniai asmenys, mons,
neturinios juridinio asmens teisi laikytsi statym, Vyriausybs nutarim ir kit teiss
akt;
2) iduoda ir panaikina licencijas usiimti atitinkama kine komercine veikla;
3) atlieka vairias revizija ir patikrinimus, reikalauja vairi dokument ir ataskait;
4) kontroliuoja, ar fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamos administravimo paslaugos
(iskyrus tas, kuri kontrol Lietuvos Respublikos statymais ar kitais teiss aktais yra
pareigotos vykdyti kitos institucijos) atitinka teiss aktuose nustatytus reikalavimus;
5) sustabdo vairi fizini ir juridini asmen veikl.
6) kontroliuoja, kaip pilieiai, mons, staigos, organizacijos laikosi teiss aktais
nustatyt reikalavim.
7) atlieka asmenims iduot licencij slyg laikymosi prieir;
8) vykdo mokesi mokjimo kontrol;
9) duoda privalomuosius nurodymus dl fizini ar juridini asmen vykdomos veiklos,
kuria paeidiami ar gali bti paeisti speciali taisykli laikymsi reglamentuojantys
statymai ir kiti teiss aktai, dl i paeidim paalinimo;
10) pagal kompetencij taiko administracins atsakomybs priemones;
11) taiko kitas vairias administracins prievartos priemones;
Policijos veiklos statyme tvirtintose policijos kompetencijos nuostatose matome
tiesiogin santyk su daugeliu i administracins prieiros funkcij.

3. Vietos savivaldos institucij administracin prieira.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje dalyje, tvirtintose
nuostatose: Ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs
sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai, matome teisin pagrind vietos
savivaldos institucij administracinei prieirai.
1998 m. gegus 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybi administracins prieiros
statyme (aktualia redakcija). nustatyta, kad kiekvienos apskrities teritorijoje esanioms
savivaldybms j administracinei prieirai Vyriausyb skiria po vien atstov.
Vyriausybs atstovas yra valstybs tarnautojas - pareigas skiriamas ketveriems metams
ir ij atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Vyriausybs atstovo
teisin padt, be io statymo, nustato irValstybs tarnybos statymas. Vyriausybs
atstovu gali bti skiriamas asmuo, atitinkanti keliamus reikalavimus (turti auktj
universitetin arba jam prilygint isilavinim irne maesn kaip penkeri met darbo
vieojo administravimo srityje patirt arba auktj universitetin teisin arba vieojo
administravimo isilavinim ir ne maesn kaip trej met darbo vieojo administravimo
srityje patirt). Priirdamas, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo
Vyriausybs sprendimus, Vyriausybs atstovas: 1)tikrina, ar savivaldybs kolegiali ir
nekolegiali administravimo subjekt teiss aktai neprietarauja statymams, Vyriausybs
nutarimams ir kitiems su statym gyvendinimu susijusiems centrini valstybinio
administravimo subjekt priimtiems teiss aktams (toliau - statymai ir Vyriausybs
sprendimai);2)kai savivaldybs administravimo subjektai nesilaikoKonstitucijos ir
statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, statymo nustatyta tvarka reikalauja,
kadKonstitucijos bt laikomasi, statymai bt gyvendinti,o Vyriausybs sprendimai
vykdyti; 3) neteistus savivaldybs administravimo subjekt teiss aktus statymo
nustatyta tvarkasilo panaikinti arba pakeisti; 4)kai savivaldybs administravimo
subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginijam teiss akt,atsisako gyvendinti
statym ar vykdyti Vyriausybs sprendim, kreipiasi teism.
Vyriausybs atstovas statymo nustatyta tvarka atlieka iankstin savivaldybs kolegiali
administravimo subjekt rengiam teiss akt projekt prieir. Nustats, kad remiantis
savivaldybs administravimo subjekto teiss aktu, neatitinkaniu Konstitucijos ir
statym,yra sudarytas sandoris savivaldybs vardu ir tas sandoris paeidia viej
interes, taip pat kai yra kit statym numatyt sandori negaliojimo pagrind,
Vyriausybs atstovas bendrosios kompetencijos teismui pareikia iekin dl vieojo
intereso gynimo pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dal. Abejodamas, ar
savivaldybs administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo
dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, Vyriausybs
atstovas,vadovaudamasisAdministracini byl teisenos statymo 110 straipsniu,gali
kreiptis administracin teism su pareikimu itirti norminio savivaldybs
administracinio akto teistum. Savivaldybi administracins prieiros statyme
pareikiami ir kiti ios prieiros ypatumai.

Kontroliniai klausimai:
1. Administracin prieir kaip savarankik teistumo utikrinimo bd
atskleidiantys poymiai?
2. Vieojo administravimo subjekt kontrols ir prieiros funkcijos ?
3. Savivaldos administracins prieiros ypatumai ?

[1] Bendorien A. BoguienA, Degutyt E. ir kt.Tarptautini odi odynas. Vilnius:

Alma Litera, 2003. P.15
[2] Bendorien A. BoguienA, Degutyt E. ir kt.Tarptautini odi odynas. Vilnius:
Alma Litera, 2003. P. 172
[3] Pagal B.Praneviien, A.Urmonas. Administracins diskrecijos esm ir diskrecijos
kontrols galimybs// Jurisprudencija: mokslo darbai. Vilnius: Lietuvos Teiss
Universitetas, 2002. T. 32 (24)
[4] Dabartins lietuvi kalbos odynas. http://www.autoinfa.lt/webdic/ (2005-07-18,
h.15,10)
[5] Tarptautini odi odyne, monitoringas apibdinamas kaip tam tikr kiekybini ir
kokybini pakitim stebjimas tiriant aplinkos bkl. Btina paymti, kad terminas
monitoringas siejamas su tokiomis svokomis kaip prieira, kontrol, tikrinimas.//
Plaiau r.: Vaitkeviit V. Tarptautini odi odynas. Vilnius: Leidykla: odynas,
2001. P. 649.
23 tema. Praymai, pareikimai, skundai ir pasilymai kaip vieojo administravimo
teistumo utikrinimo bdai

Teisinje valstybje labai svarbu garantuoti moni teistus interesus. Taiau socialins
aplinkos vairov lemia ir tam tikrus konfliktus visuomenje, tame tarpe tarp piliei ir
valdios. Tada atsiranda btinumas inaudoti visas teisines galimybes neteisei paaboti.
Viena i toki teisini galimybi yra piliei praymai, pareikimai, skundai ir
pasilymai. i tema sudarys galimyb sisavinti :Praymo, pareikimo, silymo, skundo,
peticijos svokas, institucij praktins veiklos ypatumus gyvendinant
konstitucinprincip ,,Valdios staigos tarnauja monms. Temos turin sudaro ios
dalys:
1. Konstitucinis principas ,, Valdios staigos tarnauja monms ir jo santykis su
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymu. Praymo, pareikimo,
silymo, skundo, peticijos svokos.

2. Administracins procedros dl praymo, pareikimo, silymo ir skundo samprata

ir ypatumai.
3. Institucijos, nagrinjanios praymus, pareikimus, silymus , skundus, peticijas
dl vieojo administravimo subjekt veiklos.Ombudsmenas kaip administracins
veiklos institucij kvaziteismins prieiros forma.
4. Kitos administracinius ginus ikiteisminio nagrinjimo institucijos.
Administracini gin komisijos ir kitos neteismins administracini gin
nagrinjimo institucijos, j teisin padtis.

1. Konstitucinis principas ,,Valdios staigos tarnauja monms ir jo santykis su

Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymu. Praymo, pareikimo,
silymo, skundo, peticijos svokos
Lietuvos Respublikos vieojo administravimostatymas sudaro prielaidas gyvendinti
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, kad visos valdios staigos tarnauja
monms; nustato vieojo administravimo principus, vieojo administravimo sritis,
vieojo administravimo subjekt sistem ir administracins procedros organizavimo
pagrindus; garantuoja asmen teis apsksti vieojo administravimo subjekt veiksmus,
neveikim ar administracinius sprendimus, taip pat teis statymais pagrst ir objektyv
asmen praym, skund ir praneim nagrinjim.
Konstitucijos 26 str. 1d. alia kit laisvi tvirtinta minties laisv, 33 str. yra tvirtinta
nuostata, kuria pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb,
apsksti j sprendimus[1]. Lietuvos Respublikos piliei, kit asmen (toliau vadinama
asmenys, pareikjai), praymai, skundai ir praneimai, (toliau vadinama praymai ir
skundai), nagrinjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieojo administravimo
statymu (Valstybs inios, 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), Lietuvos Respublikos
peticij statymu (Valstybs inios, 1999, Nr. 66-2128), Lietuvos Respublikos teiss gauti
informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymu (Valstybs inios,
2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008), 2002 m. rugsjo 25 d. Vyriausybs nutarimu Nr.
1491 patvirtinta Piliei ir kit asmen aptarnavimo vieojo administravimo ir kitose
institucijose pavyzdine tvarka[2], bei kitais teiss aktais .
Piliei ir kit asmen skundai dl paeist teisi ir teist interes gali bti nagrinjami
ikiteismine ir teismine tvarka. Ikiteismine tvarka piliei ir kit asmen skundus nagrinja
tiek paios vieojo administravimo institucijos bei pareignai, tiek kvaziteismins
institucijos ( administracini gin komisijos, mokestini gin komisij). Teismine tvarka
piliei ir kit asmen skundus nagrinja administraciniai teismai.
Teiss aktuose pateikiamos piliei ir kit asmen praym, pareikim, pasilym ir
skund sampratos:

Praymas su asmens teisi ar teist interes paeidimu nesusijs asmens kreipimasis

vieojo administravimo subjekt praant priimti administracin sprendim arba atlikti
kitus teiss aktuose nustatytus veiksmus.
Pareikimas tai asmens kreipimasis ratu (taip pat gautas elektroniniu patu) vieojo
administravimo ar kit institucij ir valstybs tarnautoj, nesusijs su pareikjo teisi ar
teist interes paeidimu ir ryium su tam tikru asmeninio pobdio praymu (pvz.,
praymas dl primimo tarnyb atitinkamoje vieojo administravimo institucijoje).
Pasilymas- asmens kreipimasis ratu ar odiu (taip pat gautas elektroniniu patu)
vieojo administravimo ar kit institucij ir valstybs tarnautoj, nesusijs su pareikjo
teisi ar teist interes paeidimu, pateikiant pageidavimus k nors pagerinti vieojo
administravimo, viej paslaug teikimo ar kitose srityse, atkreipiant dmes tam tikr
padt ir silant k nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.
Skundas asmens raytinis kreipimasis vieojo administravimo subjekt, kuriame
nurodoma, kad yra paeistos jo teiss ar teisti interesai, ir praoma juos apginti.
Praneimas asmensraytinis kreipimasis vieojo administravimo subjekt, kuriame
nurodoma, kad yra paeistos kito asmens teiss ar teisti interesai, ir praoma juos
apginti.
Peticija ratikas pareikjo kreipimasis Seim, Vyriausyb ar savivaldybsinstitucijas
su reikalavimais ar silymais sprsti Peticij statymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus
klausimus :
1) mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo;
2) valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo;
3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus,
kai tam reikia priimti nauj teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios
galiojant teiss akt ir kai peticij komisijos tok kreipimsi pripasta peticija.

2. Administracins procedros dl praymo, pareikimo, silymo ir skundo

samprata ir ypatumai
Administracin procedra vieojo administravimo statyme tvirtinti vieojo
administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinjant asmens skund ar
praneim apie vieojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar
administraciniais sprendimais galimai padaryt asmens, nurodyto skunde ar praneime,
teisi ir teist interes paeidim ir priimant dl to administracins procedros
sprendim.

Administracins procedros dalyviai: asmuo, padavs skund, arba asmuo, dl kurio

galimai paeist vieojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar
administraciniais sprendimais teisi ir teist interes yra gautas praneimas, ir vieojo
administravimo subjektas, kuris dl skundo ar gauto praneimo pradjo administracin
procedr.
Vieojo administravimo statymo 20 straipsnyje tvirtintos asmens teiss ir pareigos.
1. Asmuo turi teis:
1) susipainti su administracins procedros metu gautais dokumentais ir kita
informacija;
2) pateikti papildom informacij ir duoti paaikinimus;
3) pareikti nualinim administracin procedr vykdaniam pareignui, valstybs
tarnautojui ar darbuotojui;
4) turti vertj;
5) dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje;
6) teikti savo nuomon administracins procedros metu kylaniais klausimais;
7) prayti vieojo administravimo subjekt, pradjus administracin procedr, j
nutraukti;
8) gauti administracins procedros sprendim;
9) statym nustatyta tvarka apsksti priimt administracins procedros sprendim, jeigu
sprendimas neatitinka statym ar kit teiss akt reikalavim, arba apsksti pareigno,
valstybs tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudiavimo ar
biurokratizmo poymi (kaip jie apibrti Seimo kontrolieri statyme);
10) turti atstov, veikiant asmens vardu.
2. Asmuo privalo siningai naudotis jam suteiktomis teismis ir jomis nepiktnaudiauti.
Jeigu paaikja, kad asmuo piktnaudiavo jam suteiktomis teismis ar veik nesiningai,
vieojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracin procedra gali bti
nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo administracins procedros nutraukimo
dienos praneama asmeniui.
Pagrindas pradti administracin procedr yra:
1) asmens skundas;

2) valstybs politiko, pareigno ar valstybs tarnautojo praneimas;

3) kito asmens praneimas.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai pradti administracin procedr
toliau vadinami skundu.
Administracins procedros pradia :
1. Administracin procedr pradeda vieojo administravimo subjekto vadovas arba jo
galiotas pareignas ar valstybs tarnautojas raytiniu pavedimu (sakymu, potvarkiu,
rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodyt dokument: asmens skundo;
valstybs politiko, pareigno ar valstybs tarnautojo praneimo ;kito asmens
praneimogavimo dienos.
2. Administracinei procedrai pradti reikaling informacij, kuri turi vieojo
administravimo subjektas arba kuri yra valstybs registruose ar kitose valstybs ar
savivaldybi informacinse sistemose, surenka pats skund gavs vieojo administravimo
subjektas.
Vieojo administravimo statymo 23 straipsnyje tvirtinti Skundo primimo ir
nagrinjimo reikalavimai.
Vieojo administravimo institucijose nustatytas Praym ir skund primimo laikas:
1. Vieojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darb taip, kad asmenys,
norintys ar privalantys pateikti praym ar skund asmenikai, galt tai padaryti vis
darbo dienos laik.
2. Vieojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne maiau kaip dvi papildomas
praym ir skund primimo valandas per savait pasibaigus vieojo administravimo
subjekto darbo dienos laikui.
Kiti Administracins procedros dl praymo, pareikimo, silymo ir skundo samprata ir
ypatumai reglamentuoti Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo III
skirsnyje, bei Vyriausybs nutarimu Nr. 1491 patvirtinta Piliei ir kit asmen
aptarnavimo vieojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdine tvarka[3].
3. Institucijos, nagrinjanios praymus, pareikimus, silymus , skundus, peticijas dl
vieojo administravimo subjekt veiklos. Ombudsmenas kaip administracins veiklos
institucij kvaziteismins prieiros forma.
Vieojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis iais principais:
1) statymo virenybs. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjekt
galiojimai atlikti viej administravim turi bti nustatyti statymuose, o veikla atitikti

iame statyme idstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij su asmen

teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais;
2) objektyvumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo primimas ir kiti
oficials vieojo administravimo subjekto veiksmai turi bti nealiki ir objektyvs;
3) proporcingumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo
gyvendinimo priemons turi atitikti btinus ir pagrstus administravimo tikslus;
4) nepiktnaudiavimo valdia. is principas reikia, kad vieojo administravimo
subjektams draudiama atlikti vieojo administravimo funkcijas neturint statym
suteikt reikiam galiojim arba priimti administracinius sprendimus siekiant kit, negu
statym nustatyta, tiksl;
5) tarnybinio bendradarbiavimo. is principas reikia, kad vieojo administravimo
subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikusteikia vienas kitam reikaling
informacin ir kitoki pagalb;
6) efektyvumo. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektas, priimdamas
ir gyvendindamas sprendimus, jam skirtus iteklius naudoja ekonomikai, rezultat
siekia kuo maesnmis snaudomis;
7)subsidiarumo.is principasreikia, kad vieojo administravimo subjekt sprendimai turi
bti priimami ir gyvendinami tuo vieojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra
efektyviausi;
8)vieno langelio.is principasreikia, kad asmeniui informacija suteikiama, praymas,
skundas ar praneimas priimamas ir atsakymas juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.
Praym, skund ar praneim nagrinja ir informacij i savo administracijos padalini,
pavaldi subjekt, prireikus ir i kit vieojo administravimo subjekt gauna pats
praym, skund ar praneim nagrinjantis ir administracin sprendim priimantis
vieojo administravimo subjektas, nepareigodamas tai atlikti praym, skund ar
praneim padavus asmen.
Taiau valstybins valdios institucij pareign piktnaudiavimo ir biurokratizmo
apraikos ikraipo i princip vykdym. Seimo kontrolieri institutas yra svarbus
mogaus teisi ir laisvi apsaugos bei vykdomosios valdios institucij ir pareign
veiklos kontrols instrumentas Seimo kontrolieri kontroliniai galinimai tvirtinti
Konstitucijos 73 str. 1 d. ir 1998 m. gruodio 3 d. priimtame Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri statyme (toliau - Seimo kontrolieri statyme)[4].
Seimo kontrolieri veiklos tikslas ginti mogaus teis ger viej administravim,
utikrinant mogaus teises ir laisves, priirti, ar valdios staigos vykdo pareig
tinkamai tarnauti monms.
K TIRIA SEIMO KONTROLIERIAI?

Seimo kontrolieriai tiria pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo,

biurokratizmo ar kitaip paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo
srityje.
Pareikjas fizinis ar juridinis asmuo, kuris kreipiasi Seimo kontrolieri pateikdamas
skund dl pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo.
Pareignas valstybs ir savivaldybi institucijos ar staigos tarnautojas, taip pat kitas
darbuotojas, atliekantis vieojo administravimo funkcijas; vieosios staigos bei
nevyriausybins organizacijos, kurioms statym nustatyta tvarka suteikti vieojo
administravimo galiojimai, darbuotojas, turintis administravimo galiojimus
nepavaldiems asmenims; valstybs galiotas asmuo, atliekantis statym nustatytas
valstybs suteiktas funkcijas.
Biurokratizmas tokia pareigno veika, kai vietoj reikal sprendimo i esms laikomasi
nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti pareigno
kompetencijai priklausanius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo
pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen apie jo
teises, smoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.).
Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareign darbas, kai nevykdomi arba blogai
vykdomi statymai ar kiti teiss aktai.
Piktnaudiavimas tokie pareigno veiksmai ar neveikimas, kai jam suteikti galiojimai
naudojamine pagal statymus bei kitus teiss aktus arba savanaudikais tikslais ar dl
kitoki asmenini paskat (naudojimosi tarnybine padtimi,kerto, pavydo, karjerizmo,
neteist paslaug teikimo ir t. t.), taip pat tokie pareigno veiksmai, kai virijami suteikti
galiojimai ar savavaliaujama.
KO NETIRIA SEIMO KONTROLIERIAI?
Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko,
Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos), valstybs kontrolieriaus ir Konstitucinio
Teismo bei kit teism teisj veiklos, savivaldybi taryb (kaip kolegiali institucij)
veiklos.
Seimo kontrolieriai netiria prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign procesini
sprendim teistumo ir pagrstumo, taiau tiria skundus dl prokuror, ikiteisminio
tyrimo pareign veiksm, paeidiani mogaus teises ir laisves.
Seimo kontrolieriai netiria skund dl darbo teisini santyki, taip pat netikrina teism
priimt sprendim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir teistumo.
KAS IR KAIP GALI PATEIKTI SKUND?
Pareikjasturi teis pateikti Seimo kontrolieriui skund dl pareign piktnaudiavimo
ar biurokratizmo, jei mano, kad tuo buvo paeistos jo teiss ir laisvs.

Seimo kontrolierius taip pat tiria Seimo nari jam perduotus pareikj skundus.
Skundai paprastai paduodami ratu.
Jeigu skundas gautas odiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustat pareign
piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeist mogaus teisi ir laisvi poymi i
visuomens informavimo priemoni bei i kit altini, Seimo kontrolierius gali pradti
tyrim savo iniciatyva.
Pareikjkreipimaisi odiu ar ratu, kuriuose neskundiami pareignai, o praoma
paaikinti, suteikti kit informacij ar pageidaujamus dokumentus ir t. t., nelaikomi
skundais.
Skundams paduoti nustatomas vieneri met terminas nuo skundiam veiksm
padarymo ar skundiamo sprendimo primimo. Skundai, paduoti prajus iam terminui,
netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip.
K REIKIA NURODYTI SKUNDE?
Skunde nurodoma:
adresatas Seimo kontrolieri staiga (Seimo kontrolierius);
pareikjo vardas, pavard (pavadinimas) ir adresas (buvein);
skundiam pareign vardai, pavards ir pareigos, institucijaarstaiga, kurioje jie dirba;
skundiamo sprendimo arba skundiamos veikos apibdinimas, jos padarymo laikas ir
aplinkybs;
suformuluotas praymas Seimo kontrolieriui;
skundo suraymo data ir pareikjo paraas.
Prie skundo gali bti pridedama:
ginijamo sprendimo nuoraas;
turimi rodymai ar j apraymas.
Skund galima surayti skundo blanke.

Seimo kontrolieriaus teiss

Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teis:

reikalauti nedelsiant pateikti informacij, mediag ir dokumentus, btinus savo
funkcijoms atlikti, statym nustatyta tvarkasusipainti su valstybs, tarnybos, komercin
ar banko paslapt sudaraniais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra
informacijos apie statym saugomus asmens duomenis. Prireikus gyvendinti i teis,
pasitelkiami policijos pareignai ir suraomas atitinkamas aktas apie dokument
pamim;
pateiks tarnybin paymjim eiti institucij irstaig (moni, tarnyb ar organizacij)
patalpas, o patalpas, kuriose itis par laikomi asmenys, bet kuriuo paros metu, ir
nekliudomai matytis bei kalbtis su jose esaniais asmenimis. institucijir staig, kuri
veikl reglamentuoja tarnybos statutai, teritorij ir patalpas einama lydint i institucij
ir staigpareignams;
reikalauti, kad pareignai, kuri veikla tiriama, pasiaikint ratu ar odiu;
apklausti pareignus ir kitus asmenis;
dalyvauti Seimo, Vyriausybs, kit valstybs bei savivaldybi institucij ir
staigposdiuose, kai svarstomi klausimai, susij su Seimo kontrolieri veikla ar Seimo
kontrolieriaus tiriamu dalyku;
pasitelkti Vyriausybs staig, taip pat ministerij, apskrii bei savivaldybi pareignus,
apskrii virinink administracij ir savivaldybi institucij ir staig pareignus bei
ekspertus;
informuoti Seim, Vyriausyb bei kitas valstybs institucijas ir staigasaratitinkamos
savivaldybs taryb apie iurkius statym paeidimus arba statym ar kit teiss akt
trkumus, prietaravimus ar spragas;
silyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybs ar savivaldybiinstitucijoms ir staigoms,
kad bt pakeisti statymai ar kiti norminiai teiss aktai, varantys mogaus teises ir
laisves;
surayti administracinio teiss paeidimo protokol dl Seimo kontrolieriaus reikalavim
nevykdymo ar kitokio trukdymo Seimo kontrolieriui gyvendinti jam suteiktas teises;
kreiptis administracin teism praydamas itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo
dalis) atitinka statym ar Vyriausybs nutarim;
silyti Seimui kreiptis Konstitucin Teism dl teiss akt atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai ir statymams;
perduoti mediag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, kai aptinkami nusikalstamos
veikos poymiai;

kreiptis teism dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i

einam pareig;
silyti kolegialiai institucijai ar pareignui statym nustatyta tvarka panaikinti,
sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems teiss aktams prietaraujanius sprendimus
ar silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo;
silyti kolegialiai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai pagal pavaldum
institucijai ir staigai skirti nusiengusiems pareignams tarnybines (drausmines)
nuobaudas;
silyti prokurorui statym nustatyta tvarka kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo;
atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym ar kit teiss akt nesilaikym,
tarnybins etikos paeidim, piktnaudiavim, biurokratizm ar mogaus teisi ir laisvi
paeidimus ir silyti imtis priemoni, kad bt paalinti statym ar kit teiss akt
paeidimai, j prieastys ir slygos;
silyti, kad statym nustatyta tvarka bt atlyginta turtin ir neturtin ala, kuri patyr
pareikjas dl pareign padaryt paeidim;
praneti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministr ar kit
Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaiting pareign (iskyrus 12
straipsnio 2 dalyje ivardytuosius) padarytus paeidimus;
silyti Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai vertinti, ar pareignas nepaeid Viej
ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo;
netirdamas Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo i esms, gali teikti
silymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir staigoms dl vieojo administravimo
gerinimo, kad nebt paeidinjamos mogaus teiss ir laisvs.
Kreiptis teism dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i
einam pareig Seimo kontrolierius gali per vien mnes nuo paymos suraymo.
Siekiant utikrinti, kad vykdomosios valdios subjektai ir kitos institucijos gyvendint
konstitucines moter ir vyr lygias teises, bei udraust bet koki tiesiogin ir
netiesiogin diskriminacij, Seimas 1998 m. gruodio 1 d. prim Lietuvos Respublikos
moter ir vyr lygi galimybi statym[5], ir jais vadovaujantis 1999 m. gegus 25 d.
steig Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus tarnyb. Esminiai ios tarnybos
pokyiai vyko 2003 m. lapkriio 18 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos lygi
galimybi statymas[6] ir steigta Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba. 2002 m.
birelio 18 d. priimti Moter ir vyr lygi galimybi statymo pakeitimai ir papildymai
iplt sritis, kuriose btina gyvendinti moter ir vyr lygias galimybes, udraudiant
diskriminacij dl lyties vartotoj teisi apsaugos ir reklamos srityse.

2003 m. lapkriio 18 d. Seimui primus Lygi galimybi statym, tarnybos kompetencija

papildyta draudimo diskriminuoti dl asmens amiaus, lytins orientacijos, negalios,
rass ir etnins priklausomybs, religijos ar sitikinim prieira, o pati staiga pavadinta
Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba.
Lygi galimybi kontrolieriaus tarnyba yra savarankika institucija, atskaitinga Seimui.
kontrolieriaus tarnyb gali kreiptis vyrai ir moterys, patyr diskriminacij dl savo lyties
darbo, vietimo, preki ir paslaug teikimo sferose ar patyr seksualin priekabiavim.
Nuo 2005 m. sausio 1 d. tarnyba taip pat tiria skundus asmen patyrusi diskriminacij ar
priekabiavim dl amiaus, lytins orientacijos, negalios, rass ir etnins priklausomybs,
religijos ar sitikinim darbe, vietimo staigoje ar teikiant paslaugas.
statymu draudiamos abi diskriminacijos dl lyties formos tiesiogin ir netiesiogin.
Svarbu, kad visuose sprendim primimo lygmenyse bt ivengta veiksm ar nuostat,
kurios i pirmo vilgsnio atrodo neutralios moter ar vyr atvilgiu, bet jas gyvendinus
bt pabloginama padtis didesns dalies vienos lyties asmen (netiesiogins
diskriminacijos).
Reglamentuota speciali priemoni (pozityvios diskriminacijos) taikymo galimyb,
siekiant lyi pusiausvyros bei ukirsti keli lygi galimybi paeidimui dl amiaus,
lytins orientacijos, negalios, rass ar etnins priklausomybs, religijos ar sitikinim.
Valdios ir valdymo institucijos pareigotos rengti ir gyvendinti programas ir priemones,
skirtas moter ir vyr lygi galimybi utikrinimui bei lygybs principo gyvendinimui
neatsivelgiant ami, lytin orientacij, negali, rasar etnin priklausomyb, religij ar
sitikinimus.
vietimo staigos privalo utikrinti vienodas slygas asmenims nepaisant j lyties,
amiaus, lytins orientacijos, negalios, rass ar etnins priklausomybs, religijos ar
sitikinim, kai:
priimama mokytis;
skiriamos stipendijos;
sudaromos mokymo programos;
vertinamos inios.
Darbdavys, neatsivelgdamas asmens lyt, ami, lytin orientacij, negali, ras ar
etnin priklausomyb, religij ar sitikinimus, privalo:
taikyti vienodus atrankos kriterijus, priimdamas darb ar atleisdamas i tarnybos;
sudaryti vienodas darbo slygas;

naudoti vienodus darbuotoj vertinimo kriterijus;

mokt vienod darbo umokest;
sudaryti palankias slygas negaliesiems.
Darbdavys privalo imtis priemoni, kad darbuotojas nepatirt seksualinio priekabiavimo
ar nebt persekiojamas, jei pateik skund dl diskriminacijos.
Preki ar paslaug pardavjas bei gamintojas, neatsivelgdamas asmens lyt, ami,
lytin orientacij, negali, ras ar etnin priklausomyb, religij ar sitikinimus, privalo:
sudaryti vienodas slygas gauti tokias pat prekes ir paslaugas (skaitant apsirpinim
bstu) bei taikyti vienodas apmokjimo slygas ir garantijas;
teikdamas informacij utikrinti, kad asmuo ar asmen grup nra eminama ar
pateikiama kaip pranaesn dl mint savybi.
Diskriminuojantys skelbimai: i darbo iekani asmen statymas draudia reikalauti
informacijos apie j ami, eimin padt, privat gyvenim ar eimos planus.
Skelbimuose priimti darb ar mokytis draudiama nurodyti reikalavimus, suteikianius
pirmenyb vienai i lyi, tam tikro amiaus, tam tikros lytins orientacijos asmenims,
sveikiems asmenims, tam tikros rass ar tautybs, religijos ar sitikinim asmenims.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staiga yra savarankika vaiko teisi laikymosi
prieiros ir kontrols valstybs institucija, utikrinanti vaiko teisi apsaug, priirinti
teiss akt, reglamentuojani vaiko teisi ir jo teist interes apsaug, gyvendinim ir
vykdym. Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus misija:
1) priirti ir kontroliuoti, kaip Lietuvoje vykdomos Jungtini Taut Vaiko teisi
konvencijos ir kit vaiko teisi ir teist interes apsaug reglamentuojani tarptautini
teiss akt nuostatos;
2) priirti ir kontroliuoti, kaip laikomasi Konstitucijos ir kit teiss akt,
reglamentuojani vaiko teisi ir teist interes apsaug, nuostat;
3) priirti ir kontroliuoti vieojo administravimo institucij, susijusi su vaiko teisi ir
jo teist interes apsauga, veikl, dl kurios paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko
teiss ar jo teisti interesai.
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus svarbiausi galiojimai vieojo administravimo srityje
yra ie:

tiria fizini ir juridini asmen skundus dl vykdomosios valdios ir savivaldybi

institucij (pareign) veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamos ar gali bti
paeistos vaiko teiss ar jo teisti interesai;

priiri ir kontroliuoja vieojo administravimo institucijas, atliekanias vaiko

teisi ir jo teist interes apsaugos funkcijas, aikinantis, ar j veikla arba
neveikimas nepaeidia vaiko teisi ar jo teist interes;
gauna informacij apie paeidimus, nenurodytus skunduose, ir pradeda j tyrim
arba perduoda juos itirti kitoms kompetentingoms valstybs institucijoms;
nekliudomas eiti vieojo administravimo institucijas ar staigas ir susipainti su
j veikla;
surayti administracinio teiss paeidimo protokol dl vaiko teisi apsaugos
kontrolieriaus reikalavim nevykdymo;
dalyvauti Vyriausybs, Vyriausybs steigt komisij posdiuose, kuriuose
svarstomi su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga susij klausimai, ir
pareikti savo nuomon.

I to, kas pasakyta, matyti, kad vaiko teisi apsaugos kontrolierius turi stebti ir
kontroliuoti, kaip vieojo administravimo institucijos (pareignai) ir visuomen
gyvendina savo sipareigojimus vaikams, atkreipti dmes vaiko interes utikrinim,
iekoti bd, kaip paalinti vaik teisi paeidimus lemianias prieastis. Vaiko teisi
apsaugos kontrolierius, nedubliuodamas teism ir prokuratros veiklos vaiko teisi ir jo
teist interes apsaugos srityje, gina ias teises ir interesus specifinmis priemonmis ir
tuo paiu utikrina vykdomosios valdios ir savivaldybs institucij (pareign) dmes
konkretaus vaiko interesams.

4. Administracini gin komisijos ir kitos neteismins administracini gin

nagrinjimo institucijos, j teisin padtis.
Savivaldybi tarybos gali sudaryti savivaldybi visuomenines administracini gin
komisijas su sprendiamojo balso teise. Iskyrus iimtis, kurias nustato Lietuvos
Respublikos administracini byl teisenos statymas arba kiti statymai, savivaldybi
visuomenins administracini gin komisijos ikiteismine tvarka nagrinja asmen
skundus dl savivaldybi vieojo administravimo subjekt priimt individuali
administracini akt arba valstybs tarnautoj veiksm (neveikimo).
Skundams (praymams) dl priimt individuali administracini akt ar valstybs
tarnautoj veiksm (neveikimo) vieojo administravimo srityje ikiteismine tvarka
nagrinti steigiamos apskrii administracini gin komisijos ir Vyriausioji
administracini gin komisija.
Iskyrus iimtis, kurias nustato Administracini byl teisenos statymas arba kiti
statymai, apskrii administracini gin komisijos sprendia ginus, kurie priskirti
apygard administracini teism kompetencijai, o Vyriausioji administracini gin
komisija ginus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai
kompetencijai.
Savivaldybs ir apskrities administracini gin komisijos kompetencija:

1. Savivaldybs visuomenin gin komisija nagrinja asmen skundus dl savivaldybi

vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm
teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus
veiksmus teistumo ir pagrstumo.
2. Apskrities administracini gin komisija nagrinja skundus (praymus) dl teritorini
valstybinio administravimo subjekt, t. y. dl apskrityje esani valstybs institucij,
staig, tarnyb bei j valstybstarnautoj, taip pat apskrities teritorijoje esani
savivaldybi institucij, staig, tarnyb bei j valstybstarnautoj priimt individuali
administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl i subjekt atsisakymo ar
vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo.
3. Savivaldybs ir apskrities administracini gin komisijos nesprendia:
1) Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse,
19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyt gin (byl), taip pat mokesi byl;
2) administracini gin, kuriems nagrinti statymai numato kitoki tvark.
Vyriausiosios administracini gin komisijos kompetencija:
1. Vyriausioji administracini gin komisija nagrinja skundus (praymus) dl centrini
valstybinio administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm
teistumo, taip pat dl mint subjekt atsisakymo ar vilkinimo atlikti j kompetencijai
priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo.
2. Vyriausioji administracini gin komisija nesprendia:
1) Administracini byl teisenos statymo 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19
straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyt gin (byl), taip pat
mokesi byl;
2) administracini gin, kuriems nagrinti statymai numato kitoki tvark.
Vyriausioji administracini gin komisija ikiteismine tvarka nagrinja skundus
(praymus) dl centrini valstybinio administravimo subjekt (ministerij, departament,
inspekcij, tarnyb, komisij ir kit valstybs institucij) priimt individuali
administracini akt ir veiksm teistumo, taip pat dl mint subjekt atsisakymo ar
vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo
(Administracini gin komisij STATYMAS 1999 01 14 Nr.VIII-1031, 9str.1d.).
Komisija nagrinja ginus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipsi centrines valdymo
institucijas dl informacijos pateikimo, taiau statyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo
neisami, taip pat jei buvo visikai atsisakoma pateikti informacij. (Teiss gauti
informacij i valstybs ir savivaldybs staig statymas 2000 01 11 Nr. VIII-1524, 14
str.).

Komisija taip pat nagrinja ginus, dl termin, procedr ir pareig nevykdymo,

nagrinjant asmen skundus (praymus) vieojo administravimo centrinse institucijose.
Skundo (praymo) padavimas
statymo numatytai atvejais skundas (praymas) pirmiausia turi bti paduodamas
administracini gin komisijai ar kitai iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka
institucijai, po to skundas gali bti paduodamas ir administraciniam teismui.
Kitais atvejais skundas (praymas) gali bti paduodamas pasirinktinai: administracini
gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (Administracini byl teisenos
statymas 1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1029).
Skundas (praymas) Vyriausiajai administracini gin komisijai gali bti paduotas
tiesiogiai arba siuniamas patu ne vliau kaip per mnes nuo skundiamo
administracinio akto paskelbimo, arba individualaus akto teikimo ar praneimo apie
administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikim) suinteresuotai aliai dienos arba per 2
mnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo vykdymo terminas.
Tais atvejais, kai administracija (tarnautojas) nevykdo savo pareig ar vilkina priimti
sprendim, toks neveikimas (vilkinimas) gali bti apskstas per 2 mnesius nuo dienos,
kai baigiasi klausimui isprsti nustatytas laikas. (Administracini byl teisenos statymas
1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1029).
Vyriausioji tarnybins etikos komisija (toliau Komisija arba VTEK) yra Lietuvos
Respublikos Seimui atskaitinga, kolegiali vieojo administravimo, kontrols (prieiros)
institucija, sprendianti statym jai priskirtus viej ir privai interes derinimo
valstybinje tarnyboje, lobistins veiklos kontrols ir kitus tarnybins etikos paeidim
prevencijos klausimus. Komisijos veikl reglamentuoja Lietuvos Respublikos viej ir
privai interes derinimo valstybinje tarnyboje statymas, Lietuvos Respublikos
lobistins veiklos statymas, Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos nuostatai, jos
darbo reglamentas, kiti teiss aktai. Pagrindiniai VTEK veiklos principai yra teisingumas,
nealikumas, skaidrumas, vieumas ir atskaitomyb.
Gaunam skund, paklausim ir kreipimsi skaiius, gana palankus visuomens poiris,
valstybs, savivaldybi institucij, nevyriausybini organizacij, visuomens bei
iniasklaidos domjimasis institucijos darbu liudija apie VTEK veiklos svarb ir
priimam sprendim reikm. Pastebtina, kad Komisija nra ir nesiekia tapti vien tik
represine valstybs struktra, kurios udavinys bt tik konstatuoti teiss akt paeidim
atvejus ir silyti atitinkam statym reikalavim nesilaikantiems asmenims taikyti
teisinio poveikio priemones. VTEK prioritetin paskirtis prevencinis darbas, tarnybins
etikos standart valstybinje tarnyboje puoseljimas. VTEK teikia valstybs ar
savivaldybi institucij vadovams rekomendacijas, iaikina, ar j ir jiems pavaldi
asmen tarnybin veikla atitinka statymo nuostatas, aikinasi prieastis ir siekia ukirsti
keli rastis aplinkybms, dl kuri valstybinjetarnyboje dirbantiems asmenims galt
kilti viej ir privai interes konflikto pavojus, atkreipia atitinkam institucij vadov

dmes normini akt ar valdymo sistem trkumus ir silo i problem sprendimo

bdus, apibendrinusi valstybinje tarnyboje ikylanias tarnautoj etikos ir elgesio
problemas vieai isako savo nuomon dl tarnautoj elgesio ir etikos norm laikymosi.
Nuolatin Seimo Antikorupcijos komisija tvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo
Antikorupcijos statymu:
1) nagrinja korupcijos ir su ja susijusius reikinius bei atvejus, priimti sprendimus
nagrinjamais klausimais ir kontroliuoti, kaip institucijos juos vykdo;
2) analizuoja valstybs ir savivaldybi institucij, staig ir moni sprendimus,
sudaranius slygas korupcijai bei nusikaltimams ir kitiems teiss paeidimams kio ir
finans sistemose, siekti, kad tokie sprendimai bt panaikinti;
3) teikia pasilymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dl teiss akt primimo
ir tobulinimo, korupcijos, ekonomini ir finansini nusikaltim bei kit teiss paeidim
prevencijos ir ukardymo.
Mokestini gin komisija- nagrinjamokestinius ginus . Komisijos tikslas objektyviai
inagrinti mokesi moktojo skund ir priimti teist bei pagrst sprendim.
Mokestini gin komisijos nagrinjami mokestiniai ginai:
1) mokestinius ginus, kylanius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi
administratoriaus;
2) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus dl
centrinio mokesi administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus mokesi moktoj
skundus dl vietos mokesi administratoriaus sprendim;
3) mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus, kai
centrinis mokesi administratorius per io statymo nustatytus terminus neprim
sprendimo dl mokestinio gino.
Mokesi administravimo statymas nustato pagrindines svokas ir taisykles, kuri btina
laikytis vykdant mokesi statymus, pagrindinius apmokestinimo mokesiais teisinio
reglamentavimo principus, tvirtina Lietuvos Respublikoje taikom mokesi sra,
nustato mokesi administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesi moktojo
teises ir pareigas, mokesi apskaiiavim ir sumokjim, mokesio bei su juo susijusi
sum priverstinio iiekojimo bei mokestini gin nagrinjimo tvark. is statymas taip
pat skirtas utikrinti Europos Sjungos teiss akt, nurodyt io statymo priede,
gyvendinim.

Kontroliniai klausimai:

1. Kokia tvarka nagrinjami piliei ir kit asmen skundai dl paeist teisi ir

teist interes?
2. Skund, pasilym sampratos?
3. Seimo kontrolieri paskirtis, j rys?
4. Administracins procedros reikm?
5. Administracini komisij teisinis subjektikumas?

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m.

spalio 25 d. referendume. - Vilnius: V Teisins informacijos centras, 2002.
[2] Valstybs inios, 2002. Nr. 95 4105.
[3] Valstybs inios, 2002. Nr. 95 4105.
[4] Valstybs inios, 1998. Nr. 110 3024.
[5] Plaiau r.: Valstybs inios, 1998. Nr. 112 3100.
[6] Plaiau r.: Valstybs inios, 2003. Nr. 114 5115.
24 tema. Administracin atsakomyb

1. vadas
ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanytu administracins atsakomybs
samprat, administracins teiss paeidimo samprat, administracins atsakomybs
taikymo principus ir teisinius pagrindus, gebtu atskirti administracin atsakomyb nuo
kit teisini atsakomybi ryi.

2. mogaus atsakomybs u savo elges samprata

Teisin atsakomyb yra glaudiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. Jos esm ir paskirtis
yra valstybins prievartos naudojimas teiss nustatytiems ir reguliuojamiems
visuomeniniams santykiams, tam tikroms teisinms vertybms, teisinei tvarkai saugoti ir
ginti, teiss reikalavimams utikrinti. Teisin atsakomyb yra veiksminga priemon,
padedanti garantuoti visuomenje teist elges, rytingai, efektyviai ukirsti keli teiss
paeidimams.
Teisin atsakomyb, nors ir bdama teisin kategorija, negali bti isamiai apibdinta
nesiremiant jos filosofiniu aikinimu. Teis ir moral, teiss teorija ir filosofija glaudiai

siejasi. Nemaai teiss norm tiesiogiai tvirtina vienokias ar kitokias morals nuostatas.
Taigi, visuomenje egzistuoja teis takojanti dorov ir dor ugdanti teis. mogus laikosi
tam tikr dorovini nuostat, nes to reikalauja jo sin ir vidinis sitikinimas. Tuo tarpu
teiss norm yra laikomasi ne vien dl to (ir ne tiek dl to), kad to reikalauja vidinis
mogaus sins balsas, o bijantis teiss normose numatyt sankcij, taikytin u teiss
normose tvirtint elgesio taisykli nesilaikym. Todl ir teis, ir moral yra mogaus
elgesio reguliavimo priemons. Taiau teis yra iorin mogaus elgesio reguliavimo
priemon, o moral vidinis, paties mogaus sismonintas ir suvoktas elgesio
standartas. is esminis skirtumas tarp teiss ir morals yra ieities takas analizuojant
atsakomyb kaip moralin kategorij ir atsakomyb kaip teisin kategorij.
Moralin ir teisin atsakomyb vienais atvejai sutampa, t.y. asmuo suvokia, kad jis yra
atsakingas ir moraliai, ir teisikai, kitais nesutampa. Tai paaikinama danu tam tikr
visuotinai pripaint moralini nuostat tvirtinimu teiss normose, taiau toli grau ne
visos dorovins taisykls ir nuostatos tvirtinamos teiss normose.
Filosofijos literatroje atsakomyb aikinama kaip mogaus suvokimas, jog jis yra
atsakingas u savo veiksmus ir kad, priklausomai nuo savo veiksm rezultat, gali bti
giriamas arba smerkiamas. Pabriama, kad apie mogaus atsakomyb galima kalbti tik
tuomet, jeigu jis veikia laisvai, t.y. jis pats pasirenka konkret savo elgesio variant, bd
ir supranta savo veikimo (neveikimo) prasm ir pasekmes.
Laisvs kategorija filosofijos literatroje suprantama dviem prasmmis:
a) iorin laisv, t.y. laisv i iors niekieno neveriamam daryti visk, k norime;
b) vidin laisv, t.y. tokia asmens vidin bsena, kurios dka jis pasirenka tam tikr
elgesio variant. Dvejopas laisvs supratimas ypa svarbus teisins atsakomybs
poiriu. Jeigu pripastama, jog mogus vien ar kit veiksm atliko savanorikai,
suprasdamas to veiksmo prasm ir suvokdamas galimas neigiamas jo pasekmes, tai
asmen tiek moraliai, tiek teisikai galima laikyti u tai atsakingu.

3. Bendrieji teisins atsakomybs poymiai

Teisins atsakomybs esm geriausiai atsiskleidia per jos poymi analiz.
Galima bt nurodyti tokius teisins atsakomybs poymius:
1) teisin atsakomyb vienas i valstybs prievartos iraikos bd;
2) teisin atsakomyb taikoma tik teiss norm pagrindu;
3) teisins atsakomybs faktinis pagrindas teiss paeidimas;

4) teisin atsakomyb taikoma kompetentingos valstybs institucijos ar pareigno aktu;

5) teisins atsakomybs subjektas kaltas teis paeids asmuo (mogus, mon, kitoks
kolektyvinis subjektas);
6) teisins atsakomybs esm teiss paeidjo elgesio smerkimas ir teisini sankcij
jam taikymas.;
7) teisins atsakomybs paskirtis utikrinti teisin tvark, saugoti tam tikras teisines
vertybes, utikrinti socialini santyki dalyvi teisi ir pareig pusiausvyr.
Apibendrinus mintus poymius, galima teigti, kad teisin atsakomyb tai teiss
paeidjui valstybs vardu statym ir kit teiss akt pagrindu daromas prievartinis
poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teiss normomis nustatyt teisin tvark, atkurti
teisi ir pareig pusiausvyr, pasireikiantis teiss paeidjo elgesio smerkimu ir teisini
sankcij (atsakomybs priemoni) taikymu, dl ko paeidim padars kaltas asmuo
patiria nepalanki moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio ar organizacinio pobdio
padarini.
Paymtina, kad veika gali bti pagrindas teisinei atsakomybei taikyti tik tada, kai ji
udrausta teiss norma arba kai nevykdomas teiss normoje suformuluotas imperatyvas.
Niekas negali bti baudiamas u veiksmus, kuri padarymo metu jie nebuvo traktuojami
kaip teiss paeidimas, t.y. kol nebuvo paskelbtas atitinkamas teiss paliepimas ar
draudimas.

4. Teisins atsakomybs rys

Teisins atsakomybs ris:
1) civilin;
2) materialin;
3) drausmin;
4) tarnybin;
5) administracin;
6) baudiamoji.
Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti
nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti
padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius).[1] ios turtins

prievols atsiradimo pagrindas sutarties paeidimas arba civilinio delikto padarymas.

Kaip matyti i statymo teksto, pagrindin civilins atsakomybs paskirtis
kompensacin.
Civilin atsakomyb nukentjusios alies reikalavimu daniausiai taiko teismas,
inagrinjs konkret civilin gin. Taiau statymai nedraudia tok gin perduoti
sprsti arbitraui, kitokiam kvaziteismui, pasirinkti taikytin teis ir keisti teismingum,
iskyrus konkreiai ivardintus atvejus.
Baudiamoji atsakomyb taikoma u paias pavojingiausias visuomenei veikas, kuriomis
ksinamasi mogaus gyvyb, sveikat, fizin nelieiamyb, nuosavyb, vairias teises ir
pan. Visas veikas, u kurias baudiama kriminalinmis sankcijomis, ivardija
Baudiamasis kodeksas. Tik jame gali bti numatytos kriminalins bausms.
Baudiamj atsakomyb valstybs vardu taiko tik teismas. Baudiamosios atsakomybs
pritaikymas ir atlikus paskirt bausm daniausiai sukelia kaltininkui tam tikr laik
galiojanias neigiamas pasekmes teistum.
Administracin atsakomyb taikoma u maiau pavojingas visuomenei veikas, kuriomis
daniausiai ksinamasi nustatyt valstybs valdymo tvark. Ji taikoma nesant tarp
baudianiojo ir paeidjo koki nors pavaldumo santyki. Taikant administracin
atsakomyb pasireikia j taikani kompetenting valstybs institucij ar j pareign
valdios galiojimai. Taigi taikant i teisin atsakomyb, kaip ir baudiamj, pasireikia
vertikals valstybs ir jos gyventoj ar kolektyvini subjekt santykiai. Administracins
atsakomybs priemons numatomos tik statymuose, o taisykls, u kuri paeidim
numatyta administracin atsakomyb, gali bti numatytos vairaus lygmens teiss
aktuose, taip pat ir savivaldybi taryb ar valdyb priimamuose norminiuose teiss
aktuose.
Drausmin atsakomyb taikoma u nusiengimus vidaus darbo tvarkai, darbo
statymams. Tai yra darbo santykiais, darbo sutartimi su taikaniuoju atsakomyb susieto
asmens nubaudimas. Drausmin atsakomyb taikoma tik fiziniams asmenims
darbuotojams. Grieiausia nuobauda u darbo drausms paeidim yra atleidimas i
darbo. Visos kitos priemons yra daugiau moralinio poveikio (pastaba, papeikimas).[2]
Materialin atsakomyb taikoma drausminio ar tarnybinio pavaldumo tvarka. Materialin
atsakomyb, iskyrus grietai nurodytus atvejus (esant sutariai dl visikos materialins
atsakomybs ar padarius nusikaltim), yra riboto dydio, daniausiai nekompensuojanti
visos padarytos alos ir apibriama tam tikru darbo umokesio dydiu. statymas kai
kuriais atvejais leidia darbdavio galiotam asmeniui paiam priimti patvarkym iiekoti
padaryt al (taip numatyta ir Valstybs tarnybos statyme), o teism kreiptis turi
nesutinkantis su tuo darbuotojas. Civilins atsakomybs atveju, gera valia neatlyginus
padarytos alos ar kitoki nuostoli, j priverstiniam iiekojimui btinas teismo,
arbitrao ar kito kompetentingo sprsti gin subjekto sprendimas.
Tarnybin atsakomyb yra gantinai nauja atsakomybs ris atsiradusi Lietuvoje
primus Valstybs tarnybos statym. Nuo mums jau prastos drausmins atsakomybs

tarnybin atsakomyb skiriasi tuo, kad ji taikoma ypatingu valstybs tarnybos santykiu
su valstybe susietiems tarnautojams. Be to, tarnybins atsakomybs priemones, taikymo
tvark reglamentuoja teiss normos, priskirtinos vieajai teisei. Taiau tarnybins
atsakomybs negalima sutapatinti ir su administracine, nes pastarosios pagrindinis
skirtumas nuo kit yra, kaip minta, jos taikymas jokiais pavaldumo ryiais su
taikaniuoju nesusietam asmeniui. Be to, administracin atsakomyb taikytina ir
juridiniams asmenims, o tarnybin atsakomyb taikytina tik fiziniams asmenims
valstybs tarnautojams.

5. Administracins atsakomybs svoka, bruoai

Administracins atsakomybs svoka vartojama paprastai tik retrospektyvine prasme,
nors kai kurios administracins prievartos priemons yra nukreiptos ukirsti keli
galimiems teiss paeidimams ar kitokiam visuomenei pavojingam elgesiui arba
kitokioms objektyviai kilusioms visuomenei alingoms pasekmms. Retrospektyvine
prasme atsakomybs svoka vartojama ir baudiamojoje teisje.
Administracinei atsakomybei bdingi bendrieji teisins atsakomybs bruoai. Kartu
administracin atsakomyb turi ir tik jai bdingus, specifinius bruous, padedanius
atskleisti jos esm ir paskirt, atriboti nuo kit teisins atsakomybs ri. Specifiniai
administracins atsakomybs poymiai yra ie:
1) administracins atsakomybs teisinis pagrindas yra administracins teiss normos,
kuriose ivardintas isamus administracins teiss paeidim, nuobaud ir jas skiriani
institucij (pareign) sraas. Pagrindinis teiss aktas, skirtas administracins
atsakomybs reglamentavimui, yra Administracini teiss paeidim kodeksas. Taiau ir
kituose statymuose yra norm, nustatani tiek fizini, tiek juridini asmen
administracin atsakomyb;
2) administracins atsakomybs faktinis pagrindas yra administracins teiss paeidimas.
Administracin atsakomyb gali bti taikoma tik u tokias veikas, u kuri paeidim
atsakomyb nustato administracins teiss normos;
3) administracin atsakomyb taikoma fiziniams asmenims, atskirai iskiriant pareign
ir kit speciali individuali subjekt administracin atsakomyb, taip pat juridiniams
asmenims.
4) administracin atsakomyb juos padariusiems asmenims taikoma ne tarnybinio
pavaldumo, ne darbo santyki pagrindu. Tai reikia, kad administracins teiss paeidim
bylas tiria, nagrinja ir administracines nuobaudas paeidjams skiria ne staig, moni,
kuriose dirba paeidjas, vadovai, bet valstybinio valdymo institucijos ir staigos
policija, valstybins inspekcijos ir kitos institucijos bei j pareignai. Nemaai
administracins atsakomybs priemoni taiko ir teismai (teisjai), taip pat kolegiali
institucija administracin komisija;

5) administracins nuobaudos yra baudianio pobdio valstybs prievartos priemons,

taiau velnesns u kriminalines bausmes ir j taikymas teiss paeidjui nesukelia
teistumo;
6) administracin atsakomyb yra taikoma procesine tvarka, kuri nustato
Administracini teiss paeidim kodekso ir kit statym normos. i tvarka, palyginus
su baudiamja ar civiline teisena, yra daug paprastesn ir operatyvesn. Neretai
administracins nuobaudos teiss paeidjams yra skiriamos teiss paeidimo vietoje
(pvz., bauda vairuotojui u nustatyto greiio virijim).
Apibendrinant pasakytina, kad administracin atsakomyb yra savarankika
atsakomybs ris, taikoma administracinio proceso teiss norm nustatyta tvarka
administracins teiss paeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims,
skiriant jiems statym numatytas administracines nuobaudas, kuriomis siekiama
utikrinti teisin tvark gyvendinant valstybin valdym.

6. dministracins atsakomybs pagrindai: norminis, faktinis, procesinis

Administracins atsakomybs poymi analiz leidia iskirti 3 jos pagrindus arba
elementus, be kuri ar bent vieno i j neatsiranda administracin atsakomyb kaip
visuma, kaip teisinis reikinys:
1)

normin, t.y. j reglamentuojani teiss norm sistem;

2)
faktin, t.y. konkretaus subjekto veik, kuria paeidiamos elgesio taisykls,
saugomos administracinmis sankcijomis (administracins teiss paeidimas);
3)
procesin, t.y. kompetentingo subjekto akt skirti konkrei nuobaud u konkret
nusiengim. alia pastarojo pagrindo labai svarbus vienas jo aspektas nuobaudos
vykdymas gera valia arba valstybs galiotoms institucijoms ar pareignams nuobaud
vykdant prievarta.
Tam, kad realiai bt pasiekti administracins atsakomybs tikslai, btinos visos
ivardintos slygos ar pagrindai ir btent tokia seka, kaip idstyta. Vis pirma turi bti
norma, numatanti atitinkam pareig elgtis vienaip ar kitaip, ir sankcija u ios pareigos
nevykdym. Po to gali atsirasti faktinis pagrindas prieinga teisei veika. Esant teiss
normai ir j paeidianiai veikai, galiotas subjektas statyme nustatyta tvarka privalo
itirti teiss paeidim ir turi teis skirti nuobaud u administracin nusiengim. Taiau
nevykdyta, neatlikta paskirta nuobauda vis administracins atsakomybs taikymo
mechanizm gali paversti beprasmiu valstybs institucij ir pareign gali ir resurs
naudojimu. Todl btina pabrti, kad administracins nuobaudos realus vykdymas yra
svarbus administracins atsakomybs tiksl siekimo elementas.

6.1. Norminis administracins atsakomybs pagrindas

Pirmas administracins atsakomybs pagrindas norminis. Tai galiojani teiss
norm sistema, tvirtinanti:
1) administracini nusiengim sudtis;
2) administracini nuobaud sistem ir j skyrimo taisykles;
3) subjekt, turini teis tirti teiss paeidimus ir skirti administracines
nuobaudas, rat;
4) administracins atsakomybs taikymo proces;
5) administracini nuobaud vykdym.
Teiss akt, nustatani administracin atsakomyb, rys yra ios:
1) statymai;
2) savivaldybi taryb ir valdyb sprendimai.
statymus, reglamentuojanius administracin atsakomyb, galima skirstyti taip:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucija;
2) Administracini teiss paeidim kodeksas;
3) kiti statymai, nustatantys administracin atsakomyb.
Administracin atsakomyb nustataniai teiss normai teisingai suvokti didels
reikms turi kiekvieno straipsnio sudedamj dali supratimas. Teiss teorijoje
teigiama, kad teiss norm sudaro hipotez, dispozicija ir sankcija.
Hipotez tai teiss normos elementas, kuris sujungia teiss norm su realiu
gyvenimu. Ji nurodo tas faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galima naudotis
dispozicijoje nurodytomis teismis ir privalu vykdyti tas teises legalizuojanias
pareigas, taip pat btinyb taikyti valstybinio poveikio priemones pareig
nevykdaniojo atvilgiu.
Dispozicija yra ta normos dalis, kuri formuluoja elgesio taisykles, t.y. nustato,
kokiomis teismis teisinio santykio subjektas gali naudotis, koki imperatyv turi
laikytis ar juos vykdyti.
Sankcija tai nuobauda, numatyta u hipotezje numatytomis slygomis
dispozicijoje numatyt teisini draudim ar elgesio imperatyv nevykdym.

6.2. Faktinis administracins atsakomybs pagrindas

Teiss paeidimas tai prieinga teisei, kalta fizini ar juridini asmen veika, kuria
paeidiama tam tikra tvarka valstybje, tam tikros teisins vertybs.
Veika yra iorikai pasireikiantis mogaus elgesys. Jis gali pasireikti aktyviais
veiksmais arba neveikimu (tam tikros pareigos nevykdymu).
mogaus mintys, sitikinimai, pairos, kad ir kaip neigiamai bt vertinami visuomens
nuomons, negali bti laikomi teiss paeidimais, kol jie nepasireikia iorikai ir
nepaeidia nustatyt teisini draudim.
Teiss paeidimai identifikuojami nustaius tam tikrus j poymius. Vieneri i poymi
yra neesminiai, tik suteikiantys papildom informacij, kiti poymiai btinai turi bti
konstatuoti, norint vien ar kit veik traktuoti kaip vienos ar kitos ries teiss
paeidim. Vieneri poymiai yra pastebimi kaip veikos iorinis pasireikimas, kiti
charakterizuoja pat veik padarius asmen, jo psichin santyk su daroma veika, jos
pasekmi suvokim. Pagal tai visi teiss paeidimo poymiai gali bti grupuojami tam
tikras grupes, sudaranias teiss paeidimo sudties elementus.
Skiriami ie bet kokio teiss paeidimo sudties elementai:
1) objektas;
2) objektyvioji pus;
3) subjektas;
4) subjektyvioji pus.
Nusiengimo sudiai reikalingi visi ie elementai. Jeigu bent vieno i j nra, nra ir
nusiengimo sudties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybs
pagrindo. Tai yra pirmoji nusiengimo sudties kaip teisinio instituto reikm.
Teiss paeidimo objektas
Teiss paeidimo objektas yra tai, k ksinamasi arba kas paeidiama neteista veika.
Administracini nusiengim (kaip ir nusikaltim) objektus priimta skirstyti ias ris:
1) bendrasis;
2) rinis (specialusis);

3) tiesioginis.
Bendrasis administracins teiss paeidimo objektas yra visos tos teisins vertybs,
kurias saugo administracins atsakomybs priemons. Tai:
1) moni teiss ir laisvs;
2) nuosavyb;
3) valstybin, vieoji ir nustatyta valdymo tvarka.
Rinis (specialusis) administracins teiss paeidimo objektas yra vienari arba
tapai teisini vertybi grup, saugoma administracins atsakomybs priemonmis.
Tokie riniai objektai yra aplinkos apsauga, valdymo tvarka, nuosavyb, vieoji tvarka ir
kt.
Tiesioginis objektas yra ta teisin vertyb, kuri paeidiama konkreia veika. Mintu
nusiengimu, gali bti paeidiamos vairios teisins vertybs: nustatyta teismo posdio
tvarka, teisjo garb ir orumas, posdio dalyvi garb ir orumas ir pan.
Kvalifikuojant veik vis pirma svarbu nustatyti rin objekt arba, kitaip tariant,
susirasti atitinkam Administracini teiss paeidim kodekso specialiosios dalies
skirsn. Tiesioginio objekto nustatymas yra labai svarbus veiksmas tinkamai ir galutinai
kvalifikuojant teiss paeidim pagal konkrei teiss norm, tvirtint atskirame
statymo (ar savivaldybs institucijos sprendimo) straipsnyje ar jo dalyje.
Teiss paeidimo objektyvioji pus
Poymiai, apibdinantys iorin teiss paeidimo pasireikim, sudaro kit nusiengimo
sudties element objektyvij pus.
Teiss paeidimo objektyvij pus sudaro ie poymiai:
1) pavojinga veika (veikimas arba neveikimas);
2) pasekms;
3) prieastinis veikos ir jos pasekmi ryys;
4) veikos padarymo:
a) bdas;
b) vieta;
c) laikas;

d) priemons.
Teiss paeidimo subjektas
Dar vienas svarbus administracins teiss paeidimo sudties elementas yra subjektas. Tai
asmuo, paeids teiss norm reikalavimus.
Pagal Administracini teiss paeidim kodeks nusiengim subjektais gali bti tik
fiziniai asmenys. Juridini asmen administracin atsakomyb pagal dabar galiojant
Administracini teiss paeidim kodekso nenumatyta. Taiau, kaip minta, pastaraisiais
metais buvo priimta nemaai statym, kurie numat ekonomini sankcij, skaitant
baudas, skyrim verslo subjektams. Paymtina, kad ekonomin sankcija yra ne kas kita,
kaip administracin nuobauda.
Taigi, administracins teiss paeidimo subjektus galima dalinti dvi stambias grupes:
1) fiziniai asmenys (individuals subjektai), turintys bendrj administracinteisin ar
special administracinteisin status;
2) kio ir kiti kolektyviniai subjektai juridiniai asmenys. J tarpe taip pat galima iskirti
bendrus ir specialius subjektus. Speciali subjekt atsakomyb pabriama normoje
atskirai (pvz., banko ar kitokios specialios mons atsakomyb). Kitais atvejais, pvz., u
mokesi slpim, atsakomyb taikoma vienodai visoms monms ar kitiems
kolektyviniams subjektams.
Individualaus subjekto poymius taip pat galima padalinti bendruosius ir specialiuosius.
Bendrieji individualaus subjekto poymiai yra tie, kuriuos turi turti bet kuris
administracinn atsakomybn trauktinas asmuo. Bendrieji individualaus subjekto
poymiai yra ie:
1) statymo nustatytas amius, kur sukakus u prieing teisei veik gali bti taikoma
administracin atsakomyb;
2) pakaltinamumas, t.y. asmens gebjimas suprasti savo veiksm prasm ir juos valdyti.
Asmens pakaltinamumas yra subjekto bendrasis poymis. Administracini teiss
paeidim kodekse asmens gebjimas suprasti savo veiksm prasm ir juos valdyti
apibriamas negatyvija prasme, t.y. per nepakaltinamumo svok. Administracini
teiss paeidim kodekso 19 straipsnyje nustatyta: administracinn atsakomybn
netraukiamas asmuo, kuris, darydamas prieing teisei veikim arba neveikim, buvo
nepakaltinamumo bsenoje, tai yra nebegaljo suprasti savo veiksm esms arba j
valdyti dl chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts
ar kitokios patologins bsenos.
Kaip matyti i statymo teksto, nepakaltinamumas susideda i dviej element:

1) negaljimo suprasti savo veiksm esms;

2) negaljimo savo veiksm valdyti.
Pirmasis elementas dar apibdinamas kaip intelekto aspektas. Tai asmens galjimas
suvokti aplink ir savo veiksm joje pobd ir prasm.
Antrasis elementas dar vadinamas valios aspektu. Tai reikia, kad asmuo jei ir suvokia
savo veiksm prasm, bet dl tam tikr prieasi negali j valdyti.
ios prieastys taip pat ivardijamos statyme. Tai:
1) chronika psichin liga;
2) laikinas psichins veiklos sutrikimas;
3) silpnaprotyst;
4) kitokia patologin bsena.
ioms prieastims konstatuoti reikalinga psichiatrin, o kai kada ir psichologin
ekspertiz.
Specialieji individuali subjekt poymiai bna ivardinti teiss normoje, numatanioje
atsakomyb u konkrei veik. Jeigu administracin atsakomyb numatanioje normoje
nra specialij subjekto poymi, vadinasi ji taikoma asmeniui, kuriam bdingi
bendrieji poymiai. Ir atvirkiai: jeigu normoje yra ivardinti papildomi subjekto
poymiai, tik jiems esant pagal i norm galima taikyti administracin atsakomyb.
Visais iais atvejais norint asmen nubausti nepakanka nustatyti jo ami ir
pakaltinamum. Reikia dar rodyti, kad jis turi ir kitus poymius, leidianius j laikyti
pareignu, darbdaviu, banko vadovu, tvu ar tviu ir pan.
Specialieji individuali subjekt poymiai gali bti skirstomi vairiu pagrindu. Tai gali
bti:
1) darbo ypatybs, tarnybin padtis (pareignas, karys, vairuotojas ir pan.);
2) rieingas teisei elgesys praeityje (anksiau baustas administracine nuobauda, policijos
operatyvin-prevencin skait raytas asmuo ir pan.);
3) kiti fizini asmen teisins padties ypatumai (karo prievolininkas, usienietis ir pan.).
Galima ir kitokia nusiengimo subjekt fizini asmen, turini specialij poymi,
klasifikacija. Ianalizavus visas Administracini teiss paeidim kodekso bendrosios ir
specialiosios dalies normas mintus subjektus galima suskirstyti taip:

1) pareignai;
2) vadovai ir kiti vadovo funkcijas atliekantys asmenys;
3) moni, staig, organizacij valdymo institucij nariai, specialistai ir kiti darbuotojai;
4) savininkai;
5) vairuotojai ir kiti su transporto priemoni naudojimu susij asmenys;
6) valstybs tarnautojai;
7) kiti subjektai.
Teiss paeidimo subjektyvioji pus
Teisin atsakomyb atsiranda tuomet, kai teiss paeidim darantis asmuo sugeba suvokti
aplink, savo valia gali laisvai pasirinkti elgesio variantus. Teiss paeidimo, taigi ir
administracins teiss paeidimo subjektyvioji pus yra visi tie poymiai, kurie
charakterizuoja vidin, atsispindint psichikoje, teiss paeidjo santyk su daroma veika
(jos pasekmmis). Subjektyviosios puss poymiai yra kalt, nusiengimo motyvas ir
tikslas.
Svarbiausias subjektyviosios puss poymis yra kalt. Ji turi bti nustatyta bet kuriuo
atveju, norint taikyti administracin atsakomyb. Motyvas ir tikslas yra papildomi
subjektyviosios puss poymiai, kurie geriau atskleidia teiss paeidjo psichin santyk
su daroma veika, taiau veikos kvalifikavimui jie ne visada turi reikms. Veikos motyvas
yra tos paskatos, dl kuri daromas teiss paeidimas. Tikslas tai rezultatas, kurio siekia
teiss paeidjas.
Nustatyti veikos motyv ar tiksl btinai reikia tada, kai minti poymiai bna aprayti
Administracini teiss paeidim kodekso specialiosios dalies normoje, nustatanioje
atsakomyb u konkrei teisei prieing veik. Taiau ir tuo atveju, kai motyvas ar
tikslas neeina veik kvalifikuojanius poymius, jie nustatytini siekiant tiksliau parinkti
administracin nuobaud.
Tiek baudiamosios, tiek administracins atsakomybs taikymo srityje skiriamos dvi
kalts formos:
1) tyia;
2) neatsargumas.
Administracini teiss paeidim kodekso 10 straipsnyje duodamas toks tyios
apibrimas: administracins teiss paeidimas laikomas padarytu tyia, jeigu j padars
asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat alingas jo

pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet smoningai leido joms
kilti.
I io apibrimo matyti, kad tyia bna dviej ri. Bendri abiem tyios rims
poymiai yra :
1) asmens suvokimas, kad jo veikimas arba neveikimas yra prieingas teisei, ir
2) veikos aling pasekmi numatymas.
Tyia ris skiriama pagal tai:
1) ar asmuo norjo veikos aling pasekmi,
2) ar veikos aling pasekmi nenorjo, bet smoningai leido joms kilti.
Pirmoji tyios ris vadinama tiesiogine tyia, antroji netiesiogine.
Kita kalts forma yra neatsargumas. Administracini teiss paeidim kodekso 11
straipsnyje nustatyta: administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu dl
neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali
sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta, arba
nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo ir galjo jas numatyti.
Kaip matyti i ios kalts formos neatsargumo apibrimo, jis taip pat gali bti dviej
ri:
1) prieing teisei veik padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali
sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi j ivengti;
2) prieing teisei veik padars asmuo nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors
turjo ir galjo jas numatyti.
Pirmoji neatsargumo ris vadinama lengvabdiku pasitikjimu, antroji
nerpestingumu. Pagrindinis skirtumas tarp i neatsargumo ri yra tai, kad pirmuoju
atveju paeidjas numato alingas savo veikos pasekmes, taiau, pasitikdamas savo
sugebjimais, valdomais mechanizmais, palankiomis aplinkybmis ir pan., tikisi j
ivengti.
Antruoju atveju geriausiai tinka jau minto protingo laukiamo elgesio arba tokios pat
profesijos ar amiaus normalaus ir atidaus mogaus elgesio standarto modelis.

6.3. Procesinis administracins atsakomybs pagrindas

Tai kompetentingo subjekto aktas skirti konkrei nuobaud u konkret nusiengim.

alia pastarojo pagrindo labai svarbus vienas jo aspektas nuobaudos vykdymas gera
valia arba valstybs galiotoms institucijoms ar pareignams nuobaud vykdant
prievarta.

7. Administracins atsakomybs principai

Kai kalbame apie teisin atsakomyb, nepakanka utikrinti, kad j nustatanios teiss
normos neprietaraut teiss principams. Ne maiau svarbu, kad ir atsakomybs taikymo
metu kompetentingi subjektai laikytsi i bendrj teiss princip, t.y. taikydami teiss
normose numatytas sankcijas neikreipt j esms. Neabejotina, kad taip efektyviau bus
pasiekti atsakomybs tikslai. Net ir teiss paeidjas reaguos kitaip matydamas, kad
atsakomybs priemon jam pritaikyta ne tik nepaeidus teiss norm reikalavim, bet ir
prisilaikant bendrj teiss princip.
Analizuodami Lietuvos Respublikos Konstitucij, kitus teiss aktus, susipain su
Europos mogaus teisi apsaugos praktika galime suformuluoti iuos pagrindinius
administracins atsakomybs principus:
1) atsakomybs teistumas.
2) mogaus nelieiamumas.
3)asmen lygyb statymui ir teisei.
4) nekaltumo prezumpcija.
5) atsakomybs proporcingumas.
6) atsakomybs teisingumas.
Tokie yra pagrindiniai administracins atsakomybs principai. J vis pirma turi laikytis
statym, kit su administracine atsakomybe susijusi teiss akt krjai ir leidjai.
Nemaiau jie svarbs ir taikant administracins atsakomybs priemones, nes statym
leidjas numato galimyb lanksiai ir efektyviai taikyti nustatytas poveikio priemones,
labiau jas individualizuoti, kad kuo greiiau bt atkurta teisin tvarka, utikrinta teisi ir
pareig pusiausvyra.

8. Aplinkybs, alinanios administracin atsakomyb. Btinoji gintis, btinasis

reikalingumas, j poymiai
Tai teisiniai institutai, labai artimi savo esme baudiamajai teisei.

Svarbiausi kiekvieno administracins teiss paeidimo poymiai yra pavojingumas

visuomenei ir prieingumas teisei. Jeigu kurio nors i j nebus, neatsiras ir
administracins atsakomybs, nors veika iorikai ir atitikt statyme ivardintus
nusiengimo sudties poymius. Vadinasi, ne kiekviena visuomenei pavojinga veika yra
nusiengimas norint j traktuoti nusiengimu ji turi bti udrausta teiss normos. Ir
atvirkiai ne kiekviena iorikai atrodanti prieinga teisei veika yra pavojinga
visuomenei. Tiek administracinje, tiek baudiamojoje teisje numatomos aplinkybs,
kurias konstatavus panai teisei prieing veika traktuojama kaip nepavojinga
visuomenei ir todl paalinanti asmens atsakomyb. Panaiai yra ir taikant civilin ar
kitoki atsakomyb.
Tokias aplinkybes, paalinanias veikos pavojingum visuomenei, dabar galiojantis
Administracini teiss paeidim kodeksas numato dvi: btinj reikalingum ir btinj
gint.
Btinasis reikalingumas apibrtas Administracini teiss paeidim kodekso 17
straipsnyje: Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir
numatytas iame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dl administracini teiss
paeidim, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje, tai yra siekiant paalinti pavoj,
gresiant valstybinei ar vieajai tvarkai, nuosavybei, piliei teisms ir laisvms bei
nustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas
kitomis priemonmis ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga negu ivengtoji ala.
Kaip matyti i io btinojo reikalingumo situacijos apibrimo, jai esant susiduria dvi
teiss saugomos teisins vertybs. Atsakomyb taikantis subjektas privalo nustatyti, koks
t vertybi tarpusavio santykis ir ar buvo slygos, nusverianios proporcingumo
svarstykles aplinkybi, paalinani veikos pavojingum visuomenei, naudai.
Veikos vertinimui btinuoju reikalingumu reikalingos ios slygos:
1) realus pavojus daraniajam veik ar treiajam asmeniui arba j turtui. ala turi grsti
bet kokiai teiss saugomai teisinei vertybei. statyme pateiktas gana abstraktus pavyzdinis
toki vertybi sraas. Tai:
a) valstybin ar vieoji tvarka;
b) nuosavyb;
c) moni teiss ir laisvs;
d) nustatyta valdymo tvarka.
2) pavojaus neivengiamumas. Pavojus turi bti realus, o ne tariamas;
3) siekimas ivengti didesns, nei padaryta, alos.;

4) ikils pavojus negali bti paalinamas kitaip, kaip tik padarant tam tikros alos;
5) ikils pavojus paalinamas padarant alos treiajam asmeniui. Juo daniausiai bna
niekuo dti fiziniai ar juridiniai asmenys.
Taigi, btinasis reikalingumas yra tada, kai, norint ivengti alos tam tikroms teiss
saugomiems vertybms, padaroma alos kitoms teiss saugomoms vertybms, jeigu
grsm negaljo bti paalinta kitomis priemonmis.
Btinoji gintis yra mogaus gyvybs ir sveikatos, kitoki visuotini vertybi
nelieiamumo gynimas nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi
padarant alos besiksinaniajam, jeigu tik nebuvo perengtos proporcingos ginties ribos.
Utikrinti mogaus, jo teisi, visuotins tvarkos apsaug yra valstybs pareiga. Taiau
teistai gintis nuo pavojingo visuomenei ksinimosi yra ir kiekvieno visuomens nario
teis bei pareiga.
Btinja gintimi vertintinas ne tik pasiprieinimas realiai besireikianiam pavojui, bet ir
pasiprieinimas protingai suvoktai pavojingai grsmei, nors vliau ir paaikt, kad
besiginantysis klydo.
Administracini teiss paeidim kodekso 18 straipsnyje btinoji gintis apibrta taip:
Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame
kodekse arba kituose norminiuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet
padarytas btinosios ginties bklje, tai yra ginant valstybin ir viej tvark,
nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark nuo prieingo teisei
ksinimosi tokiu bdu, kad padaroma pasiksintojui alos, jeigu tik nebuvo perengtos
btinosios ginties ribos.
Kaip matome i pateiktos statymo nuostatos, btinoji gintis taip pat yra susijusi su tam
tikromis slygomis. Pagrindins i j yra trys: ksinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir
realumas.
statyme numatyta, kokius objektus ksinantis veika bus traktuojama kaip pakankamai
pavojinga, kad bt galima teistai gintis. Tai yra:
1) valstybin ir vieoji tvarka;
2) nuosavyb;
3) mogaus teiss ir laisvs;
4) nustatyta valdymo tvarka.

Akivaizdu, kad is teisini vertybi sraas yra per daug ribotas, neatitinka laisvos ir
demokratins visuomens gyvenimo realij, todl papildytinas tobulinant administracins
atsakomybs teisin reglamentavim.
Akivaizdiu laikomas toks ksinimasis, kuris jau daro al arba kuris sukl reali alos
atsiradimo grsm. Viena i btinosios ginties instituto taisykli yra tai, kad negalima
daryti alos pasiksinusiam asmeniui, kai pats ksinimasis jau yra pasibaigs. Taiau
tokiu atveju yra labai svarbu nustatyti besiginaniojo psichologin bsen kuriuo
momentu jis suvok, kad pavojus baigsi.
Realus ksinimasis yra tokia veika, kuri egzistuoja objektyviai, o ne besiginaniojo
vaizduotje. Pavojingas ksinimasis turi pasireikti aktyviu veiksmu. Btinoji gintis
galima tik grsiant tokiai alai, kuri paalinama duodant atkirt upuolikui. iuo poiriu
taip pat labai svarbu nustatyti, kiek besiginantysis galjo realiai suvokti ksinimosi
aplinkybes.
Be jau ivardint bruo gynyba turi atitikti dar ir iuos reikalavimus:
1) ala turi bti padaroma paiam besiksinaniajam, o ne kitiems asmenims. Ginamasi
nuo besiksinaniojo, todl ir ala turi bti daroma tik jam;
2) gintis gali ne tik upultasis, bet ir kitas asmuo, ginantis nuo pavojingo ksinimosi
ivardintas teisines vertybes;
3) btinosios ginties metu neturi bti perengtos jos ribos. Prie besiksinantj naudotini
tik tokie veiksmai ir priemons, kuri pakanka upuolimui atremti ir nutraukti.

9. Administracins atsakomybs atribojimas nuo kit teisins atsakomybs ri

Norint taikyti administracin atsakomyb nenusiengiant jos principams btina tinkamai

juridikai kvalifikuoti teiss paeidimus ir tinkamai taikyti paeidjams poveikio
priemones. Todl svarbu atriboti teiss paeidim ris viena nuo kitos. Teiss paeidim
vien nuo kit atribojimas galimas ir iais kriterijais:
1) pavojingumo visuomenei laipsniu ir pobdiu;
2) prieingumu teisei;
3) teisinmis pasekmmis.
Nusikaltimas, administracinis nusiengimas, civilinis deliktas, tarnybinis, drausminis
nusiengimai visi jie yra daugiau ar maiau pavojingos veikos. Jomis paeidiamos

atitinkamos teisins vertybs. Taiau administracinis nusiengimas, civilinis deliktas,

drausminis nusiengimas yra maiau pavojingi u nusikaltimus. Paprastai ir pasekms
bna skirtingos.
Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo nusikaltimo
Administracins teiss paeidimai ir nusikaltimai danai turi daug panai poymi ir
daugiausiai klausim kvalifikuojant veik kyla dl to, koks kodeksas Administracini
teiss paeidim ar Baudiamasis nustato u j atsakomybs priemones. Be to, kai
kurie administraciniai nusiengimai, nustaius kvalifikuojanius poymius, neretai
perauga nusikaltimus, numatytus iki iol galiojaniame Baudiamajame kodekse. Taiau
vienu metu negali bti taip, kad veika bt kvalifikuojama pagal abu kodeksus. Todl
kvalifikuojant veik labai svarbu inoti, kaip atskirti nusikaltim nuo administracinio
nusiengimo.
Kaip jau buvo minta, vienas pagrindini poymi, leidiani atskirti ias teiss
paeidim ris, yra skirtingas j pavojingumo visuomenei laipsnis. Nusikaltimas
pavojingesnis visuomenei, administracins teiss paeidimas maiau pavojingas.
Kokios pavojingos visuomenei veikos yra pripastamos nusikaltimais arba
baudiamaisiais nusiengimais nustato Baudiamasis kodeksas.
Taigi, gretinant mintas Administracini teiss paeidim kodekso nuostatas su
Baudiamuoju kodeksu, ypa naujojo, normomis, akivaizdi viena ivada pagrindin
skirtum lemia pavojingumo visuomenei laipsnis.
Gretinant nusikaltimus ir administracinius nusiengimus, artimus objektyviosios puss
poymiais, takoskyr tarp j galima rasti pagal tam tikrus poymius:
1) pagal teiss paeidimo pasekmes;
2) pagal padaryt materialin al;
3) pagal teiss paeidimo recidyvikum;
4) pagal teiss paeidimo padarymo bd, rankius, priemones.
Pagal prieingumo teisei poym administraciniai nusiengimai skiriasi nuo nusikaltim
tuo, kad jie numatyti administracin atsakomyb nustataniuose statymuose ar kituose
teiss aktuose. Nusikaltimai numatyti tiktai Baudiamajame kodekse.
Dar vienas skiriamasis bruoas teisins pasekms. Padarius nusikaltim skiriama pati
grieiausia valstybs prievartos priemon kriminalin bausm. Padariusiam
administracins teiss paeidim kaltininkui gali bti skiriamas spjimas, bauda,
administracinis aretas iki 30 par, specialiosios teiss atmimas, turto konfiskavimas,
nualinimas nuo darbo (pareig). Baudiamojoje teisje nuteisimas sukelia ir tam tikras
neigiamas pasekmes atlikus bausm teistum. Administracin nuobauda toki pasekmi

nesukelia. Administracini teiss paeidim kodekso 36 straipsnyje tik nustatyta, kad

jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos dienos,
kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracins teiss paeidimo,
laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda. Taigi, tam tikras baustumas
pagal Administracini teiss paeidim kodeks ilieka vienus metus nuo nuobaudos
vykdymo pabaigos (pvz., nuo baudos sumokjimo dienos, teiss atmimo termino
pabaigos ir pan.), taiau tai visai kitas teisinis reimas, negu teistumo atveju.
Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo drausminio nusiengimo.
Drausminis nusiengimas tai prieinga teisei veika, kuri padar darbuotojas,
paeisdamas vidaus darbo tvark. i vidaus darbo tvark paprastai nustato staigos,
mons, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisykls ir kiti darbo teiss aktai. Drausminio
nusiengimo subjektas yra asmuo, susietas su darbdaviu darbo sutartimi.
Administracins teiss paeidimas yra daugiausia valstybinio valdymo srities teiss akt
reikalavim paeidimas. Administracinio nusiengimo subjektas gali bti bet kuris
asmuo, nesusietas su taikaniuoju atsakomyb jokiais darbo ar tarnybos santykiais.
Kai kada padaryta veika gali bti tiek administracins teiss paeidimas, tiek ir
drausminis nusiengimas. Tai yra vadinamieji mirs teiss paeidimai. J pavyzdiais
gali bti darbo apsaugos, saugumo technikos, priegaisrins apsaugos, atmosferos oro
apsaugos taisykli ir kiti teiss paeidimai.
Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo tarnybinio nusiengimo
Tarnybinis nusiengimas tai valstybs tarnautojo jam pavest tarnybos pareig
nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Skirtingai nuo administracinio nusiengimo,
tarnybinio nusiengimo subjektas visada yra susietas tarnybinio pavaldumo santykiais su
skirianiuoju nuobaud.
Paskyrus tarnybin nuobaud taip pat atsiranda tam tikros pasekms, turinios reikms
tolimesnei tarnybos eigai.
Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo civilins teiss delikto
Civilins teiss deliktu paeidiamos turtins kit asmen teiss, o civilini statym
numatytais atvejai ir kitos, neturtins, bet neatskiriamai su asmeniu susijusios vertybs:
mogaus garb, orumas.
Administracini nusiengim ir civilins teiss delikt esminis skirtumas dar yra ir tas,
kad sankcijos u civilin delikt paskirtis yra paeist turtini teisi atkrimas. Taigi, ji
yra kompensacinio pobdio. Tuo tarpu administracin nuobauda nesiejama su
konkretaus asmens paeist teisi atkrimu.

Atkreiptinas dmesys ir tai, kad nusikaltimas, administracins teiss paeidimas,

drausminis nusiengimas ar civilinis teiss paeidimas skiriasi dar ir atsakomybs
subjektais. U nusikaltimo padarym atsako tik tas asmuo, kuris pats padar konkrei
veik. Tuo tarpu u administracins ar civilins teiss paeidimo padarym atitinkamais
atvejais gali bti taikoma atsakomyb asmenims, kurie patys tokio paeidimo nepadar.
10. Literatros sraas
1)

Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas;

2)

S.edbaras. Administracin atsakomyb. Vilnius: UAB ,,Justitia, 2005.

[1] Civilinio kodekso 6.245 straipsnis.

[2] Darbo kodekso 237 str. // Valstybs inios. 2002, Nr. 64-2569.
25 tema. Administraciniai teisiniai reimai

vadas
io nagrinjamo klausimo esm suvokimas administracinio teisinio reimo kaip teisinio organizacinio instituto, kuriame yra aikiai nustatytos taisykls, kuri turi laikytis
pilieiai ir juridiniai asmenys savo veikloje, taip pat suvokimas, kad administracinis
teisinis reimas yra valstybinio stabilumo garantas.
Studijuojant klausim reikia atkreipti dmes administracini teisini reim
pagrindinius poymius, inoti autori tyrusi i srit nuomon, poir klasifikuojant
administracinius teisinius reimus.
Administraciniuose teisiniuose reimuose ypating reikm turi specialiosios teisins
priemons tam tikram statymo tikslui pasiekti, todl j supratimas bei taikymas remiantis
teiss aktais kiekviename teisiniame reime yra btinas.

Administracinio-teisinio reimo samprata

Prie pradedant nagrinti administracinio teisinio reimo samprat, reikt apvelgti kaip
teisinio reimo svoka yra apibdinama teiss teorijos mokslo rmuose, pabandyti
nubrti rib, atskiriant j nuo kit teisini kategorij ir iskiriant specifinius teisinio

reimo poymius. Teisinje literatroje terminas reimas naudojamas

nevienareikmikai: vienuose darbuose tai tvarka,[1] kituose socialinis reimas.[2]
Analizuojant administracini teisini reim samprat susiduriame su pateikiam
nuomoni vairove. Teisinje literatroje teisiniai reimai nagrinjami (suprantami)
keliais aspektais:
a. kaip statymais apibrt taisykli visuma, kuri turi laikytis pilieiai ir juridiniai
asmenys savo veikloje;[3]
b. kaip teisinis elementas, kuris jungia viening sistem nustatyt teisini priemoni
visum;[4]
c. kaip teisins sistemos sudedamoji dalis, kuri kartu su teisinio reguliavimo dalyku ir
metodu atsako u vienos teiss akos atskyrim nuo kitos;[5]
d. teisinis reimas nagrinjamas kaip teisini ir organizacini-technini priemoni
visuma, naudojam vieojo saugumo srityje, kurio pagrindu sukuriamas teisinis organizacinis institutas;
e. teisinis reimas suprantamas kaip teisinis poveikis, kuris nustato konkret
pasitenkinimo arba nepasitenkinimo lyg teisini subjekt intereso patenkinimui;[6]
f. kaip reguliavimo tvarka, ireikt teisini priemoni kompleksu, parodani
iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim
ir sudarani reguliavimo kryptingum.[7]
Ianalizavus keliuose altiniuose pateiktus apibrimus, teisin reim galima apibrti
kaip statym leidjo nustatyt teisinio poveikio sistem, pagrst vieningais teiss
principais ir utikrint specifiniais teisinio poveikio visuomeniniams santykiams
metodais ir formomis. Teisiniuose reimuose yra taikomi visi teisinio reguliavimo bdai,
bet kiekviename reime vienas i bd yra dominuojantis, lemiantis visuomenini
santyki reguliavimo specifik. Tai ir yra pagrindas teisini reim klasifikavimui.
Teisiniai reimai taip pat apibriami atsivelgiant teiss akai bdingo visuomenini
santyki teisinio reguliavimo metodo ir dalyko savybes.[8]
Kontroliniai klausimai:
1. Administracinio teisinio reimo samprata.
2. Kokiais aspektais teisinje literatroje nagrinjami teisiniai reimai?

Administracini teisini reim paskirtis, poymiai ir specialiosios priemons

Administracins teiss akos specifikumas administracini teisini reim gyvendinime
pasireikia imperatyviais valdymo metodais, pavaldumo santyki sukrimu ir palaikymu.
Nagrinjant administracinius teisinius reimus iskiriama ir administracini teisini
reim paskirtis tai tam tikr valstybs srii, situacij reguliavimas, su speciali
priemoni sistema. Tokioms priemonms priskiriama:
1) teisiniai aktai ir normos, nustatantys ypating veiklos tvark tam tikrose srityse;
2) galiotos valstybins institucijos, kurios sukurtos specialiai arba gav galiojimus
formuoti ir palaikyti atitinkam reim;
3) specialios teisins priemons, skirtos reimo tvarkai palaikyti (registracija,
licencijavimas);
4) isami teiss subjekt veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai;
5) grieta kontrols ir atsakomybs sistema administracinio-teisinio reimo veikloje
(reimo taisykli vykdymo patikrinimas, operatyvins paiekos priemoni pritaikymas ir
pan.);
6) platesnis ribotai leidiamj ir draudiamj metod naudojimas derinamas btinais
atvejais su teiss subjekt stimuliavimu (teisi ir laisvi realizavimas leidiamas tik
pateikus asmeniui praym, kuriuo suteikiama tokia galimyb).;
7) speciali organizacini, technini, materialini ir finansini priemoni egzistavimas
(pavyzdiui specialios rangos vietos apirai panaudojimas).[9]

Administracins teiss altiniai iskiria iuos administraciniams teisiniams reimams

bdingus poymius:
1) fizini, juridini asmen ir pareign elgesys nustatytas specialiomis teiss normomis;
2) visuomenini organizacij ir valdios institucij veiklos detali reglamentacija;
3) papildom taisykli ar iimi i visiems privalom teiss norm vedimas;
4) ypatingo reimo veikimo srityje, specialios teistvarkos kontrols ir tam tikr
apribojani priemoni vedimas .[10]
Administracini teisini reim veikimas visada slygoja administracins teiss subjekt
teisins padties pasikeitim. Srityje, kur veikia administracinis teisinis reimas esani

subjekt teisinis statusas keiiasi. iais atvejais administracinio teisinio reguliavimo sritis
prasipleia. Kartu vykdomosios valdios institucij galiojim poveikis visuomeniniams
santykiams didja.[11]
Visiems administraciniams teisiniams reimams bdinga teiss subjekt teisi ir pareig
balanso suderinamumas sustiprinant vykdomosios valdios institucij galiojimus, o
kit administracins teiss subjekt teises suvarant ar net nustatant jiems papildomas
pareigas.[12]
Kaip matome, administracinis teisinis reimas yra specifin teiss subjekt veiklos
tvarka taikoma vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Jis gyvendinamas statymais ir
postatyminiais aktais ir nukreiptas j grietai tikslin ir funkcin veikl tose srityse, kur
reikalingos papildomos priemons stabiliai valstybs bklei palaikyti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinami pagrindiniai administracini teisini
reim funkcionavimo principai ir nuostatos - pagrindini teisi ir laisvi nelieiamumo
principas, teisi ir laisvi ribojimo pagrindai, oficialaus reimo vedimo principas. Reikia
paymti, kad btent Konstitucija tvirtina nepaprastosios ir karins padties, valstybs
sienos apsaugos, teritorins jros, iskirtins ekonomins zonos administracinius teisinius
reimus.[13]
Kadangi administraciniai teisiniai reimai pagrinde yra susij su atsakomybe,
apribojimais, prievarta, pagrindinis j teisinis tvirtinimas yra statymuose. statymais yra
nustatoma teisinio reimo ris, vedimo pagrindai, subjektai, vykdantys reimo valdym,
veiklos taisykls ir priemons. Teiss akt konkretizavim savo kompetencijos ribose
atlieka Vyriausyb, ministerijos, departamentai, vietos valdymo ir kitos institucijos.
Konkreiam administraciniam reimui reguliuoti gali bti skirti tam tikri teiss
aktai, kaip Karo padties statymas, Nepaprastos padties statymas, Valstybs sienos ir
jos apsaugos statymas. Administracins teiss specialistai administracini teisini reim
reguliavimo ypatumus apibria per specialius reiminius reguliavimo bdus, tai:
1) speciali taisykli veiklos zon padalijimas;
2) speciali laikin ar pastovi institucij sukrimas, kurios skirtos reimui reguliuoti;
3) speciali reimo taisykli sukrimas, kurios skirtos moni veiklai, judjimui,
nuosavybs naudojimui, kins veiklos vykdymui sureguliuoti;
4) objekto teisins padties nustatymas (ypatingo statuso, draustinio, dokumento, kuriame
tvirtinta valstybs paslaptis).[14]
Taigi, administraciniai teisiniai reimai tai statymais apibrt taisykli visuma,
kuri savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys, o taip pat specifin
teiss subjekt veiklos tvarka, vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Pagrindin

administracini teisini reim funkcija yra apsaugoti piliet, visuomen ir pai

valstyb. [15]
Kontroliniai klausimai
1. Kokia yra administracini teisini reim paskirtis, kokie yra poymiai ir
specialiosios priemons?
2. Kokie yra administracini teisini reim poymiai?
3. Kokie yra pagrindiniai administracini teisini reim funkcionavimo principai ir
nuostatos?
Administracini teisini reim klasifikacija
Administraciniai teisiniai reimai yra plaiai paplit valstybinio valdymo srityje ir
atspindi vykdomosios valdios institucij vykdom funkcij ir uduoi vairov. Kuo
labiau ivystyta administracini teisini priemoni sistema, kuo daugiau vairi
administracins veiklos form, tuo svarbesnis j apjungimas ir diferencijavimas pagal
nustatytus, teisin reikm turinius poymius. Administracini teisini reim
klasifikacija turi padti statym leidjui laiku reaguoti vairias ikilusias netipines
situacijas, vykdyti adekvat ir kompleksik teritorij ir objekt, turini ypating
socialin status, reguliavim.[16]
Dauguma teisini reim statym leidjo yra apibriami kaip kompleksiniai, naudojant
tokias kategorijas kaip ypatingas teisinis reimas, ypatingas reimas, specialus
apsaugos reimas. Tuo pabriama, kad, vis pirma, tuos teisinius reimus
reglamentuoja keli teiss ak (konstitucins, administracins, tarptautins, vietos
savivaldos, finans) normos, o, antra, ie reimai takoja vairias reiminio reguliavimo
srityje esani teiss subjekt teises ir pareigas. Tai lieia, pavyzdiui, nepaprastosios
padties reim, iskirtins ekonomins zonos reim, udaro administracinio teritorinio
vieneto reim ir pan. Skirting teiss ak norm traukimas teisini reim,
utikrinani teritorij, staig, objekt apsaug, visuomens saugum, reguliavim
nekeiia pagrindini i reim reguliavimo priemoni prigimties jos, be abejo,
administracins teisins.[17]
Klasifikavimo kriterijumi pasirinkus teisinio reimo objekt, specialius administracinius
teisinius reimus galima grupuoti :

teritorinius reimus (iskirtin ekonomin zona, kontinentinis elfas, karantinas,

karin padtis, udaro administracinio teritorinio vieneto reimas);
objektinius reimus (atomins energetikos objekto reimas, vandens telkinio
reimas);
daikt, keliani padidint pavoj ar turini svarbi valstybin reikm,
naudojimo reimus (ginkl, nuod, narkotini mediag, dokument su valstybs
paslaptimi, pas reimas);
funkcinius veiklos reimus (priegaisrinis reimas, evakuacijos, muitins
reimas).[18]

Klasifikuojant administracinius teisinius reimus pagal veikimo laik, iskiriami

pastoviai veikiantys reimai (valstybs sienos reimas, pas reimas ir pan.) bei
situacinio pobdio reimai (nepaprastoji, karo padtis).[19] Pastarieji reimai vedami
konkreiai nustatytam laiko tarpui. Taiau ie reimai gali nustoti veikti ne tik pasibaigus
nustatytam laiko tarpui, bet ir inykus aplinkybms, dl kuri jie buvo vesti.
Pastoviai veikiantis yra taip pat valstybs paslapties reimas. is reimas bus detalizuotas
vliau.
Racionaliausia ir patogiausia nuoseklesniam nagrinjimui galima bt pavadinti autoriaus
J.A.Tichomirovo pateikt administracini teisini reim klasifikacij pagal reim
siekiam tiksl. Remdamasis iuo klasifikavimo kriterijumi autorius administracinius
teisinius reimus skirsto administracinius ypating valstybini padi reguliavimo
teisinius reimus, administracinius funkcinius teisinius reimus ir administracinius
legalizuojanius teisinius reimus.[20]
Pirmj grup sudaro administracinio - teisinio reguliavimo reimai esant ypatingai
valstybinei padiai (nepaprastosios, karo padties atvejai, valstybini sien apsauga,
muitini apsauga).
Antrajai grupei priklauso legityms administraciniai teisiniai reimai. Iskiriami du i
reim veikimo srities reimai:
a)leidim idavimo reimai, kai fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis paduoti
pareikimus dl leidimo vykdyti vien ar daugiau tam tikr veiksm. Tuo tarpu
atitinkam pareignai arba institucijos sprendia suteikti leidim arba ne.
b)legalizuojamieji reimai, kurie susij su oficialia juridini ir fizini asmen
registracija, taip pat normatyvini reikalavim reglamentacija vairi ri veiklai .
Treij grup sudaro funkciniai reimai. J paskirtis - utikrinti valstybs valdymo
funkcijas ir veiklos sritis (mokesi, sanitarin, ekologin ir kt.)[21]
Kontroliniai klausimai
1. Kokiais kriterijais gali bti klasifikuojami administraciniai teisiniai reimai?
2. Administracini teisini reim klasifikacija pagal reim tiksl?
3. Administracini teisini reim klasifikacija pagal reim tiksl?

Administracinio teisinio reguliavimo reimai esant ypatingajai valstybs padiai

Nepaprastosios padties teisinis reimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad Jeigu Valstybje
ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje
valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt. [22] Nepaprastosios
padties statyme, kuris buvo priimtas tik prajus deimtmeiui po Konstitucijos
primimo, nepaprastoji padtisapibriama kaip ypatingas teisinis reimas valstybje ar
jos dalyje, leidiantis taikyti Konstitucijoje ir statyme nustatytus laikinus naudojimosi
fizini asmen teismis ir laisvmis apribojimus ir laikinus juridini asmen veiklos
apribojimus. Nepaprastoji padtis gali bti vedama, kai dl valstybje ar kitose
valstybse susidariusios ekstremalios situacijos kyla grsm Lietuvos Respublikos
konstitucinei santvarkai ar visuomens riniai ir ios grsms nemanoma paalinti
nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padties statyme tvirtint nepaprastj
priemoni. Nors statymas nepaprastosios padties pagrind smulkiau nekonkretizuoja,
bet pateikta ekstremalios situacijos definicija leidia suprasti, kad nepaprastoji padtis
gali bti vedama dl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobdio prieasi,
galini sukelti staig bei didel pavoj moni gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba
lemti moni t sualojim ar didelius turtinius nuostolius.[23]
I Konstitucijos 144 straipsnio 1 dalies ir Nepaprastosios padties statymo 5 straipsnio
matome, kad is administracinis teisinis reimas yra laikino pobdio, jo trukm negali
bti ilgesn kaip 6 mnesiai.
Remiantis Konstitucijos ir Nepaprastosios padties statymo nuostatomis, nepaprastosios
padties vedimo iniciatyva priklauso Seimui, o tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais
tok sprendim turi teis priimti Respublikos Prezidentas, kartu aukdamas neeilin
Seimo sesij svarstyti io klausimo. Lemiantis balsas iuo atveju priklauso Seimui, kuris
savo nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendim. Be to,
Seimas, tvirtindamas Prezidento sprendim vesti nepaprastj padt, gali keisti jo
nuostatas sumaindamas ar padidindamas teritorij, kurioje vedama nepaprastoji padtis,
nepaprastosios padties trukm, nustatyt konstitucini teisi ir laisvi apribojimus bei
nepaprastj priemoni, kurios gali bti taikomos, mast. Valstybs valdymo
organizavimas nepaprastosios padties metu i esms nesikeiia, taiau gali bti kuriamos
specialios institucijos (vieosios tvarkos apsaugos komendantros) ar jau veikianioms
institucijoms (institucija, atsakinga u ekstremalios situacijos valdym, apskrii
virininkai, savivaldybi merai) priskiriami specials galiojimai siekiant utikrinti
Nepaprastosios padties statymo vykdym. statym nustatytais atvejais ir tvarka
savivaldybi teritorijoje, kur vesta nepaprastoji padtis, gali bti vestas tiesioginis
valdymas, taip pat, esant btinumui, sudarytos vieosios tvarkos komendantros.
Reikt iskirti pagrindin nepaprastosios padties reimo element nepaprastsias
steisines priemones, kurias galima apibrti kaip teiss norm ir valstybs institucij
atliekamos administracins - organizacins veiklos, kuria yra keiiamas piliei ir
organizacij teisinis subjektikumas, visum.[24] Nepaprastosios padties metu gali bti
taikomos ios statyme numatytos specialiosios priemons:
1) valstybs rezervo naudojimas statym nustatyta tvarka;

2) strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni ir rengini, valstybins

reikms ir rizikos objekt sustiprinta (ginkluota) apsauga;
3) valstybs sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybs sienos priedanga;
4) draudimas iduoti leidimusribotos civilins apyvartos ginklams sigyti bei jais
prekiauti, taip pat laikyti aunamuosius ginklus, audmenis, sprogstamsias,
radioaktyvisias, nuodingsias ir kitokias pavojingas mediagas ar priemones,
sprogmenis, laikinas j pamimas i Lietuvos gyventoj, staig ir organizacij (iskyrus
krato apsaugos sistemos institucij karius ir tarnautojus, prokuratros, Specialij
tyrim tarnybos, Valstybs saugumo departamento, vidaus reikal sistemos pareignus,
Ginkl fond prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs,Kaljim departament prie
Teisingumo ministerijos ir Muitins departament prie Finans ministerijos bei Lietuvos
bank);
5) transporto priemoni (iskyrus specialios paskirties transporto priemones, alinanias
neigiamus padarinius teritorijoje, kurioje vesta nepaprastoji padtis, ir turinias
specialius leidimus) judjimo apribojimas;
6) komendanto valandos vedimas;
7) draudimas be specialaus leidimo atvykti teritorij, kurioje vesta nepaprastoji padtis,
arba pakeisti nuolatin gyvenamj viet;
8) usieniei buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikosteritorij apribojimas, j
prieiros bei viz reimo sugrietinimas;
9) nustatant leidim tvark, ne kins veiklos ir privai sujim, kuriuos susirenka
daugiau nei 50 moni, ribojimas;
10) transporto priemoni ir asmen bei j bagao tikrinimas siekiant surasti ir paimti
neteistai laikomus aunamuosius ginklus, audmenis, sprogstamsias, radioaktyvisias,
nuodingsias ir kitokias pavojingas mediagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti
statym paeidjus, utikrinti viej tvark ir visuomens rimt, apsaugoti gyventoj
gyvyb, sveikat ir turt;
11) Vyriausybs nustatyta tvarkatransporto priemoni ar kito turto laikinas atlygintinas
panaudojimas arba rekvizicija siekiant ukirsti keli itin pavojingiems bei sunkiems
padariniams arba jiems likviduoti, moni gyvybei, sveikataiar turtui gelbti;
12) nepaprastosios padties metu teritorijoje vedamas medicininis ar veterinarinis
karantinas;
13) laikinas gyventoj perklimas (evakuacija) i nepaprastosios padties teritorijos;

14) ypatingas maisto produkt bei kit btiniausi preki paskirstymas (tiekimas)
nepaprastosios padties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams;
15) esant btinumui, laikinas moni, kit juridini asmen darbo reimo pakeitimas, j
kins veiklos pertvarkymas gelbjimo ir atstatymo darbams atlikti. U iuos darbus gali
bti atlyginama teiss akt nustatyta tvarka;
16) asmen sulaikymas statym nustatyta tvarka, siekiant ukirsti moni ukreiamj
lig plitim, i asmen hospitalizavimas ir izoliavimas bei gydymas. Ligoni ir asmen,
tariam, kad serga, turjusi slyt su serganiu asmeniu, ligos sukljo neiotoju ar
sukljus perduodaniais veiksniais, bei suklj neiotoj priverstinio hospitalizavimo,
izoliavimo ir gydymo ypatumus nustato statymai.[25]
Kontroliniai klausimai
1. Administracini teisini reim reikm esant ypatingajai valstybs padiai.
2. Kokia yra nepaprastosios padties teisinio reimo samprata?
3. Kokias galima bt iskirti nepaprastosios padties teisinio reimo specialisias
priemones?

Karo padties teisinis reimas.

Pagal Konstitucijos 142 straipsn karo padt Lietuvoje turi teis vesti dvi institucijos:
Respublikos Prezidentas arba Seimas. Nors karo padt gali vesti tiek Respublikos
Prezidentas, tiek Seimas, vis dlto viresni galiojimai ioje srityje priklauso pastarajai
institucijai. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim.[26]
Be pirminio karo padties reglamentavimo Konstitucijoje pagrindinius karo padties
vedimo ir ataukimo tvarkos, asmen teisi ir laisvi ribojimo, valstybs institucij
galiojim bei moni , staig ir organizacij veiklos karo padties metu teisinius
pagrindus nustato Karo padties statymas. I principo nepaprastosios ir karo padties
vedimo ir ataukimo tvarka yra analogika.
Karo padtis - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir karo padties statymo nustatyta
ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar jo
grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritoriniam
vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus
siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas svarbiausias valstybs funkcijas karo metu.
[27] iuo administraciniu teisiniu reimu siekiama sukurti teisines, organizacines,
ekonomines slygas agresijos atrmimui ar ivengimui. ie pagrindiniai karo padties
reimo tikslai gyvendinami toki udavini pagalba:

utikrinti viej tvark, pagrindini mogaus teisi, kurios negali bti ribojamos
net karo padties metu, apsaug;

mobilizuoti vyriausybini ir nevyriausybini organizacij, o taip pat piliei jgas

ir priemones agresijos atrmimui;
reorganizuoti valstybs ir vietos valdios sistem, taikant grietos centralizacijos
su grietu pavaldumu, karins disciplinos principus;
sustiprinti valstybs ir karini paslapi apsaug. Karo padties reimas utikrina
ypating vieos valdios karo padties slygomis veikl, ypating transporto,
energetikos, ryi, sveikatos apsaugos, prekybos ir maitinimo moni, tiekiani
produkcij karo reikmms darbo organizavim, ypating teissaugos institucij,
utikrinani viej tvark ir saugum teritorijose, kur vesta karo padtis,
veiklos tvark.

Priemons ir laikini apribojimai, taikomi karo padties metu, gali bti skirstomi :

priemons, taikomos ir kitose nepaprastose situacijose (pavyzdiui,

nepaprastosios padties vedimo metu);
priemons ir laikini apribojimai, taikomi iimtinai karo padties vedimo atvejais.

vedus karo padt, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo

statymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija. Karo padties statyme
mobilizacija yra priskiriama prie speciali priemoni, taikom karo padties vedimo
metu. Mobilizacijos vykdymo ir pasiruoimo procese vadovaujamasi tokiais principais
kaip centralizuotas valdymas, savalaikikumas, planavimas, kontrol, kompleksikumas.
[28]
Kalbant apie valstybs stabilum utikrinanius administracinius teisinius reimus
svarbi reikm turi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymo
nuostatos. iame statyme aikiai apibrta saugumo svoka, nacionalinio saugumo
utikrinimo subjektai, pagrindiniai objektai (mogaus ir pilieio teiss, laisvs bei asmens
saugumas, tautos puoseljamos vertybs, jos teiss ir laisvos raidos slygos, valstybs
nepriklausomyb, konstitucin santvarka, valstybs teritorijos vientisumas, aplinka ir
kultros paveldas, visuomens sveikata), apvelgiamos saugum utikrinani subjekt
piliei, visuomenini ir kit organizacij teiss ir pareigos ir kt.
Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas tai Tautos ir valstybs laisvos ir
demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, jos
teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas.[29] iame statyme
detaliai reglamentuojamos pagrindins nacionalinio saugumo politikos nuostatos ir
principai, nacionalinio saugumo sistemos elementai, rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos
saugumui, saugumo utikrinimo priemons, institucijos ir j veikla.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statyme pateikiamos
svarbiausios nacionalinio saugumo utikrinimo priemons: dalyvavimas tarptautinse
organizacijose, naryst Europos Sjungoje ir iaurs Atlanto sutarties organizacijoje. Taip
pat yra nurodytos ilgalaiks valstybins saugumo stiprinimo programos: Svarbiausios
ilgalaiks valstybins nacionalinio saugumo stiprinimo programos, pvz: krato apsaugos
sistemos pltros; valstybs sienos apsaugos sistemos pltots; ekonominio saugumo

stiprinimo; krizi valdymo sistemos pltots; ekologinio saugumo utikrinimo; Ignalinos

AE saugios eksploatacijos utikrinimo; ir kt.
Kontroliniai klausimai:
1. Apibrkite karo padties teisinio reimo samprat.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymu
nurodykite svarbiausias nacionalinio saugumo utikrinimo priemones.

Valstybs sienos apsaugos administracinis teisinis reimas

Valstybs sienos apsaugos administracin teisin reim reikt nagrinti kaip
nacionalinio saugumo sudtin dal. io administracinio teisinio reimo struktr sudaro
sekantys elementai:

konstitucins normos, nustatanios valstybs sienos apsaugos administracinio

teisinio reimo teisinius pagrindus;
tarptautins teiss normos, bendrieji tarptautins teiss principai, valstybs vidaus
teiss normos, reguliuojanios valstybs sienos apsaugos subjekt veikl;
teisins priemons, utikrinanios teiss norm valstybs sienos apsaugos srityje
gyvendinim, visuma;
valstybs sienos apsaugos administracinio teisinio reimo funkcionavimui skirto
materialinio aprpinimo teisinis mechanizmas.[30]

Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas valstybs sienos apsaug
apibria kaip teiss akt nustatytas priemones, skirtas:

ivengti neteist valstybs sienos enklinimo pakeitim;

utikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytsi valstybs sienos teisinio
reimo, pasienio teisinio reimo ir pasienio kontrols punkt veiklos taisykli;
utikrinti kitus gyvybikai svarbius asmen, visuomens ir valstybs interesus
pasienio kontrols punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis reimas.[31]

Politinis valstybs sienos apsaugos tikslas ivengti neteisto asmen, transporto

priemoni valstybs sienos kirtimo, ekonominis ukirsti keli neteistam preki, daikt
ir kit vertybi perveimui per valstybs sien, sanitarinis ivengti infekcij, pavojing
monms, faunai ar florai, paplitimo i vienos valstybs sienos puss kit.[32] Toks
tiksl vairiapusikumas rodo, kad valstybs sienos apsaugos administravime dalyvauja
skirting valdymo srii institucijos. Vadinasi, proces reguliuoja skirting teiss ak
normos, tad ir ios srities normin baz yra labai vairi ir plati.

Remiantis mintu statymu valstybs sienos apsaugos administraciniame teisiniame

reime galima iskirti tokius elementus:
1. valstybs sienos teisinis reimas;
2. pasienio teisinis reimas;
3. pasienio kontrols punkt teisinis reimas.
Valstybs sienos teisinis reimas yra skirtas teiss akt nustatytos valstybs sienos
nustatymo, ymjimo ir kirtimo tvarkos, valstybs sienos tvarkymo utikrinimui.
Pasienio teisiniu reimu reguliuojama valstybs sienos apsauga pasienio ruoe ir
teritorinje jroje, statymais ir kitais teiss aktais nustatant asmen buvimo, veiklos, taip
pat kitoki j teisi gyvendinimo tvarkos bei elgesio taisykles. Skirtingai nuo valstybs
sienos teisinio reimo, pasienio reimas yra valstybs vidaus kompetencija. Jis
vienaalika tvarka nustatomas statymais, valstybinio valdymo institucij teiss aktais.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Dl pasienio kontrols punkt
veiklos taisykli patvirtinimo, Pasienio kontrols punkt teisinis reimas tai iose
taisyklse ir kituose teiss aktuose nustatyta asmen, transporto priemoni, gyvn,
preki (daikt) patekimo pasienio kontrols punktus, buvimo juose ir ivykimo
(igabenimo) i j, kio subjekt veiklos, taip pat asmen kitoki teisi gyvendinimo
tvarka ir elgesio pasienio kontrols punktuose taisykls.[33] Pasienio kontrols punktai
steigiami perjimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien vietose, atviruose
tarptautinei laivybai jr, vidaus vanden uostuose ir tarptautiniuose oro uostuose. Juose
utikrinamos slygos tikrinim atliekanioms valstybs institucijoms (muitinei,
Valstybinei augal apsaugos tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai,
teritoriniams visuomens sveikatos centrams ir kitoms valstybs institucijoms, kuri
padaliniai arba darbuotojai atlieka patikrinim pasienio kontrols punktuose) vykdyti
savo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos statymuose ir kituose teiss aktuose.
2000 m. priimtas Valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, kuris tvirtina Europos
Sjungos teiss normas, Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymas, nustatantis
tarnybos status, funkcijas, struktr, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavim,
pareign teises ir pareigas. gyvendinant mintas nuostatas, Pasienio policijos
departamentas prie Vidaus reikal ministerijos nuo 2001 m. gegus 1 d. buvo
reorganizuotas Valstybs sienos apsaugos tarnyb prie Vidaus reikal ministerijos
(toliau VSAT). VSAT turi utikrinti valstybs sienos nelieiamum ir gyvendinti
valstybs sienos apsaugos politik; pagal savo kompetencij utikrinti Lietuvos
Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit teiss akt valstybs sienos teisinio
reimo klausimais vykdym; pagal savo kompetencij utikrinti nusikalstam veik ir
kit teiss paeidim prevencij, atskleidim ir tyrim, mogaus teisi ir laisvi apsaug,
viej tvark ir visuomens saugum. Atlikdama iuos udavinius tarnyba atlieka
sekanias funkcijas: saugo valstybs sien sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio
vidaus vandenyse; atlieka asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien,
kontrol; utikrina pasienio teisin reim ir pagal kompetencij pasienio kontrols
punkt reim; utikrina aplinkos apsaugos reim valstybs sienos apsaugos objektuose
ir kontroliuoja gamtos itekli naudojimo priemoni vykdym pasienio ruoe; pagal savo
kompetencij dalyvauja utikrinant valstybs muit reim; dalyvauja gyvendinant

valstybin migracijos kontrol; dalyvauja vykdant paiekos ir gelbjimo darbus jroje,

Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse; dalyvauja utikrinant viej tvark bei
vykdo kitas statym numatytas teistvarkos funkcijas pasienio ruoe; ginkluotj pajg
sudtyje gina valstyb karo metu; vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas
funkcijas.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.

Valstybs sienos apsaugos administracinio teisinio reimo samprata.

Valstybs sienos apsaugos administracinio teisinio reimo struktra.
Politinis valstybs sienos apsaugos tikslas?
Valstybs sienos apsaugos teisinio reimo taikymo btinumas.
Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos veikla
gyvendinant valstybs sienos apsaugos teisin reim.

Valstybs paslapties reimas

Dar vienas svarbus valstybs stabilum utikrinantis administracinis teisinis reimas tai
pastoviai veikiantis valstybs paslapties reimas. Valstybs paslaptis Lietuvos
Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymu nustatyta tvarka slaptinta politin,
karin, valgybos, kontrvalgybos, teissaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios
praradimas arba neteistas atskleidimas gali sukelti grsm Lietuvos Respublikos
suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti alos valstybs
interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei. Valstybs paslapi kategorij sra
nustato is statymas.[34] Be abejo, valstybs paslapties reimas gali bti naudojamas ir
ne itin korektikais tikslais. Biurokratija, pasinaudodama iuo reimu, gali nuslpti
tikruosius savo veiklos rezultatus, klaidas, netgi nusikaltimus, taip siekdama kuo didesns
valdios, kuo didesnio pripainimo. Taiau tokia situacija yra nesuderinama su valstybs
demokratiniu reimu.
Valstybs paslapt gali sudaryti informacija apie valstybs gynybin rezerv bei
suvestiniai duomenys apie mobilizacin materialini itekli rezerv; valstybs ir
savivaldybi institucij veiklos nepaprastosios padties ir karo padties slygomis planai
bei mobilizacijos planai; detals duomenys apie technologins apsaugos priemoni,
naudojam vertybiniams popieriams, dokumentams, dokument blankams, banderolms,
oficialiems ymjimo enklams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti,
krim, naudojim, gamybos technologijas, techninius duomenis. Tikslus slaptinamos
informacijos kategorij sraas yra nustatytas minto statymo 7 straipsnyje. is sraas
bei pagal j parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detals slaptinamos informacijos
sraai yra informacijos slaptinimo pagrindas.
U valstybs paslapi apsaug yra atsakingi paslapi subjektai, t.y tos valstybs
savivaldos institucijos, kurioms suteikta teis slaptinti bei islaptinti informacij ir kuri
veikla yra susijusi su slaptintos informacijos naudojimu. Valstybs paslapt sudaranios

informacijos apsaug visose alies institucijose kontroliuoja Valstybs saugumo

departamentas. Valstybs paslapt sudarania informacija naudotis gali tik atitinkamus
leidimus dirbti ar susipainti su tokia informacija turintys asmenys. Tai grietai
kontroliuoja paslapi subjektai. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota
institucija nustato slaptintos informacijos saugojimo, tvarkymo ir naikinimo tvark.
Informacijos islaptinimas tai slaptinant nustatyt slaptumo ym, informacijos
apsaugos ir slaptinimo termin panaikinimas. slaptinta informacija islaptinama j
slaptinusio arba ia informacija disponuojanio paslapi subjekto sprendimu, kai
pasibaigia nustatytas slaptinimo terminas arba kai inyksta slaptinimo tikslingumas,
nors nustatytas slaptinimo terminas dar nepasibaigs.
Asmuo u neteist disponavim slaptinta informacija, slaptintos informacijos
atskleidim, praradim, pagrobim ar kitok neteist gijim arba kitus slaptintos
informacijos apsaugos reikalavim paeidimus atsako teiss akt nustatyta tvarka.[35]
Kontroliniai klausimai:
1. Valstybs paslapties reimo reikm.
2. Kas sudaro valstybs paslapt?
3. Valstybs saugumo departamento vaidmuo gyvendinant valstybs paslapties
reim.
4. Informacijos islaptinimo btinumas valstybs paslapties reime?

Legityms administraciniai teisiniai reimai.

Administracins teiss subjektai turi veikti laikantis teisini norm, be to j pareig
vykdymas, piliei garantij utikrinimas ir grieta atsakomyb reikalauja sukurti nuolat
veikianius reimus, kurie tenkint fizini ir juridini asmen teisinius interesus ir
apsaugot j teises. Legityms administraciniai teisiniai reimai apjungia
administracinius teisinius legalizuojanius ir leidim reimus. Abiej ri reimais yra
teisinama teiss subjekt padtis ir j atliekami veiksmai. Visgi legalizuojantys reimai
yra abstraktesnio pobdio, legalizuodama veikas valstyb siekia kontroliuoti nauj
subjekt atsiradim rinkoje, preki ir paslaug kokyb bei utikrinti asmens teisi
apsaug. Be abejo, valstybs kontrol jauiama ir administracini teisini leidim reim
srityje, taiau ia svarbiausiu elementu reikt iskirti valstybs leidim asmeniui
gyvendinti konkrei teis ir apsaugoti jau esani.
Administraciniai legalizuojantys teisiniai reimai
Administraciniai legalizuojantys teisiniai reimai apima tiek fizini ir juridini asmen
registracij, tiek ir reikalavim, keliam vairioms veiklos rims, reglamentavim.
Valstybin fizini ir juridini asmen registracija yra j teisinio veiksnumo legalumo
oficialus pripainimas ir bdas patvirtinti j veiksm teistum, slygojantis apskait ir

piln, patikim informacij apie ekonomins ir kitos veiklos dalyvius, j dinamik.[36]

Registruose kaupiami duomenys suteikia informacij apie svarbiausij alies objekt
bkl, sveik ir dinamik. Analizuodamos i informacij, valstybinio valdymo
institucijos gali kurti vienos ar kitos srities administravimo tobulinimo strategijas, teikti
aktuali problem sprendimui reikaling teiss akt projektus ir pan. Teistvarkos
institucijoms tokio pobdio informacija padeda operatyviau iaikinti teiss paeidimus.
Taipogi registracija sudaro slygas valstybs institucijoms kontroliuoti juridinius
asmenis, kad jie vykdyt statuose nustatytas veiklos kryptis, teikt finansins
atskaitomybs dokumentus, t.y. priirti j veiklos teistum.
Valstybs registro objektai gali bti registruose registruojami asmenys, veikla, daiktai,
daikt buvimo vieta, daiktins teiss, teisi suvarymai, juridiniai faktai, dokumentai,
teritorijos, gamtos itekliai, kultros vertybs, intelektin (pramonin) nuosavyb,
komunikacij priemons ir kiti statym nustatyti objektai, kuri registravimas teisintas
statym arba Vyriausybs nutarim.
moni registras
moni registravim reglamentuoja Juridini asmen registro nuostatai ir kiti teiss
aktai.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. veikia Juridini asmen registras, kurio paskirtis registruoti
juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informacij ir
duomenis. Registras steigtas siekiant supaprastinti registravim, utikrinti duomen ir
dokument vieum bei garantuoti tinkam treij asmen interes apsaug. Registro
tvarkymo funkcija pavesta V Registr centrui. Reikt paminti, kad Registr centras,
ms tvarkyti Juridini asmen registr, susidr su tam tikromis problemomis, kurias
lm ankstesn moni ir organizacij registravimo tvarka:
iki Juridini asmen registro atsiradimo juridinius asmenis, j dokumentus ir duomenis
registravo ir kaup per deimt vairiausi institucij: Kultros, Sveikatos apsaugos,
vietimo ir mokslo, Teisingumo, kio ministerijos, Lietuvos bankas, Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, apskrii virinink
administracijos, savivaldybi institucijos,[37] be to, ios institucijos naudojo nesuderint
technologij;

juridini asmen registravim ir veikl reglamentavo aib skirting teiss akt,

taiau nebuvo bendrj registro nuostat;
buvo vluojama patvirtinti Juridini asmen registro nuostatus, nors pagal
Civilinio kodekso nuostatas ie turjo bti patvirtinti iki 2001 met gruodio 1
dienos;
buvo neoperatyviai teikiama daugumos juridini asmen registravimo
informacija;
duomenys buvo nekokybiki, neaktuals, nebuvo isprstas operatyvaus duomen
keitimo klausimas;
nebuvo parengta vieninga juridini asmen klasifikacija;

tik i dalies isprstas registravimo dokument tiesioginio spausdinimo i

centrins duomen bazs klausimas.[38]

Taip pat nuo 2004 m. sausio 1 dienos sigaliojo ir 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso taisykls dl juridinio asmens registravimo Juridini asmen registre bei
duomen atskleidimo. Iki Juridini asmen registro veiklos pradios juridiniai asmenys
buvo registruojami ir j duomenys atskleidiami tuo metu galiojusi statym nustatyta
tvarka.[39]
Nors Lietuvos Respublikos Gyventoj registro statymo pirmoji redakcija[40] buvo
priimta dar 1992 m. sausio 23 d., o io statymo nauja redakcija[41] 1999 m. kovo 16 d.,
bet gyventoj registras savo veikl pradjo 2000 m. lapkriio 11 d., kai 2000 m. lapkriio
6 d. Vyriausybs nutarimu buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos gyventoj registro
nuostatai[42].
Gyventoj registras
Gyventoj registras buvo kuriamas Lietuvos Respublikos piliei pas duomen
pagrindu, o nuo 1992 met kaupiant civilins bkls akt duomenis. Danas registro
tvarkymo staigos, registrams keliam registravimo tvarkos, duomen kaupimo, kit
reikalavim keitimas, kiti paeidimai neleido sukurti kokybikos pagrindini asmens
duomen tvarkymo sistemos. Pagrindins Gyventoj registro funkcionavimo problemos
buvo ios: neisprstas kompiuterinis duomen kaupimas registravimo tarnybose
(civilins metrikacijos skyriuose) duomenys registro centrin tarnyb buvo
perduodami popierini dokument pavidalu, taip pat nebuvo iki galo sukaupti vaik
duomenys, nes nebuvo sukaupti duomenys apie vaikus gimusius iki lietuvik pas
idavimo (1992 met pradios) ir kurie dar nebuvo sulauk 16 met bei neturjo pas;
buvo tik dalinai isprstas duomen teikimo naudotojams klausimas.[43]
Dabartiniu metu Civilins metrikacijos staigos jau turi galimyb dirbti, perduoti
duomenis naudodamosi internetinio ryio priemonmis. Nuo 2006 m. lapkriio 17 d.
Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs
Elektronins valdios vart portale pradjo teikti Gyventoj registro tarnybos
elektronines viesias paslaugas: sudaryta galimyb usisakyti ir apmokti u paymas
apie deklaruot gyvenamj viet ir eimin padt.[44]
Taigi, Gyventoj registro tarnyba: utikrina teist asmens duomen rinkim, tvarkym ir
visik apsaug, tvarko Gyventoj registro duomen centrin baz, tvarko Gyventoj
registrui teikiam duomen apskait, teikia registro duomenis nemokamai valstybs
valdios ir valdymo institucijoms, savivaldybi institucijoms, teismams, prokuratroms ir
kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytoms institucijoms, sudaro ir suteikia
asmens kod, organizuoja Gyventoj registro technins ir programins rangos krimo,
tobulinimo ir diegimo darbus.

Registravimas Gyventoj registre vykdomas raant i institucij, iduodani asmens

dokumentus (asmens tapatybs korteles, pasus, leidimus usienieiams gyventi Lietuvos
Respublikoje), teiss akt nustatyta tvarka vykdani gyvenamosios vietos deklaravimo
funkcijas, registruojani civilins bkls aktus (gimimo, mirties, santuokos, ituokos
faktus ir civilins bkls akt duomen pakeitimus, taip pat tvysts nustatymo,
vaikinimo faktus, vardo ar pavards pakeitimus, taip pat asmen be pilietybs ir kit
valstybi piliei civilins bkls pasikeitimus), gautus duomenis centrin Gyventoj
registro duomen baz.
Kalbant apie duomen teikimo i Gyventoj registro bdus, reikia paymti, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2006 m. kovo 29 d. nutarimu[45] pakeit Gyventoj
registro nuostatus, t.y. papild juos 411 straipsniu, kuriame tvirtinti ie duomen teikimo
bdai: Gyventoj registro objekto duomen paieka ir perira kompiuterio ekrane pagal
Gyventoj registro duomen gavjo pateikt uklaus, neperduodant pai duomen;
Gyventoj registro objekto duomen perdavimas duomen perdavimo kanalu pagal
Gyventoj registro duomen gavjo pateikt automatizuot uklaus; Gyventoj registro
objekto duomen teikimas Gyventoj registro duomen gavjams formuojant registro
ira ar kitus dokumentus, kurie gali bti teikiami ratu, elektroniniu patu ar
kompiuterinse laikmenose; iduodant paymas, kuri form nustato Gyventoj registro
tarnyba.
Nekilnojamojo turto registras
Iki 1997 m. alyje veik dvi skirtingos ems arba nekilnojamojo turto administravimo
sistemos: ems teisins registracijos sistema, kuriai vadovavo Valstybin emtvarkos ir
geodezijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos ems ir mik kio ministerijos bei
apskrii virinink administraciniai padaliniai, ir pastat inventorizavimo ir teisinio
registravimo sistema, kuriai vadovavo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos
ministerijos padalinys Komunalinio kio departamentas. Tokia sistema sudar daugyb
problem monms. Jiems tekdavo sprsti nuosavybs teisinimo klausimus 2 arba 3
institucijose, kuri ivados danai prietaraudavo viena kitai. Tai, kad skirtingos
institucijos sprend nuosavybs registravimo klausimus, buvo unikalu ir visos Vakar
Europos mastu, kur jau seniai veikia bendra nekilnojamojo turto registravimo sistema.
1997 m. buvo steigta ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs
mon, kurios paskirtis administruoti nekilnojamojo turto sistem ir suteikti valstybs
garant nekilnojamojo turto teises.[46]
1998 m. sausio 1 d. sigaliojo Nekilnojamojo turto registro statymas[47], kuris buvo
priimtas dar 1996 m. rugsjo 24 d. statymas sigaliojo vliau, kadangi reikjo duomenis
apie ems sklypus ir pastatus, butus bei ininerinius renginius perrayti Nekilnojamojo
turto registro centrin duomen bank. Tad 1998 m. sausio 1 d. laikoma Nekilnojamojo
turto registro centrinio duomen banko funkcionavimo pradia. O iki 2001 m. gruodio
31 d. baigtas vis kadastro duomen bylose esani nekilnojamojo turto objekt kadastro
ir registro duomen vedimas Nekilnojamojo turto registro centrin duomen bank.
1998 m. sausio 22 d. nutarimu[48] Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino
Nekilnojamojo turto registro nuostatus. Beje, 2002 m. liepos 12 d. buvo patvirtinti nauji

Nekilnojamojo turto registro nuostatai[49], suderinti su 2001 m. liepos 1 d. sigaliojusio

CK ir kit teiss akt reikalavimais.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Kokius reimus apjungia legityms administraciniai teisiniai reimai?

Administracini legalizuojani teisini reim turinys.
Kokia yra valstybin juridini asmen registracija, jos esm?
Kas atlieka juridini asmen registro tvarkymo funkcij?
Kokia yra valstybin fizini asmen registracija, jos esm?
Kas atlieka fizini asmen registro tvarkymo funkcij?
Kokia Nekilnojamojo turto registro reikm?
Kokios institucijos atliko nekilnojamojo turto registracij iki kol i funkcij 1997
m. perm ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mon?

Legalizuojamj reim procesai

Legalizuojamj reim grupei valstybje reikmingi trys procesai: standartizacija,
sertifikavimas, metrologija.
Standartizacija
Standartizacija - veikla, skirta tam tikroje srityje (pramons, transporto, ems kio ir
kt.) nustatyti bendrsias nuostatas, kurios gali bti visuotinai ir daug kart panaudotos
esamiems ir galimiems udaviniams sprsti.[50]
Standartas pripaintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato
bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkanias taisykles, bendruosius principus ar
charakteristikas tam tikroje srityje:
1) tarptautinis standartas tarptautins standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas
ir visuomenei skirtas standartas;
2) regioninis standartas regionins standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir
visuomenei skirtas standartas;
3) Europos standartas Europos standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir
visuomenei skirtas standartas;
4) Lietuvos standartas nacionalins standartizacijos institucijos priimtas, paskelbtas ir
visuomenei skirtas standartas;
5) usienio valstybs standartas bet kurios usienio valstybs standartizacijos
institucijos parengtas ir paskelbtas standartas.[51]

Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

steigtas 1990 m. balandio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 125,
yra Lietuvos Respublikos vieojo administravimo biudetin staiga, vykdanti
nacionalins standartizacijos institucijos funkcijas ir pagal savo kompetencij formuojanti
bei dalyvaujanti gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik standartizacijos
srityje, taip pat vykdanti kitas statym ir kit teiss akt numatytas funkcijas bei aktyviai
dalyvaujanti tarptautins ir Europos standartizacijos organizacij veikloje, ireikdama
Lietuvos ekonomikos interesus.
Valstybiniai standartai yra parengiami gaminiams, darbams ir paslaugoms, kurie turi
valstybin svarb ir negali prietarauti Lietuvos Respublikos statymams.
Standartizacijos reimas gyvendinamas normatyvini standartizacijos dokument
pagalba. Jiems priskiriami: Lietuvos Respublikos valstybiniai standartai; nustatyta tvarka
taikomi tarptautiniai standartai, standartizacijos taisykls, normos ir rekomendacijos;
bendri visai Lietuvai technins ekonomins informacijos klasifikatoriai; moni
standartai; mokslini technini, ininierini bendrij ir kit visuomenini susivienijim
standartai
Sertifikavimas
Sertifikavimas - procedra, kuria sertifikacijos staiga patvirtina, kad
produktas, procesas, paslauga ar fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus
reikalavimus.[52]
Sertifikavimo darbuose dalyvauja mons, staigos ir organizacijos,
nepriklausomai nuo nuosavybs ries (tame tarpe usienio), pripastanios ir
vykdanios jo taisykles. Atliekant sertifikavim jie bendradarbiauja su tarptautinmis,
regioninmis ir nacionalinmis kit ali sertifikavimo sistemomis.
Prie normini dokument, kurie yra naudojami privalomame sertifikavime,
priskiriami vairs Lietuvos Respublikos norminiai aktai, valstybiniai standartai, tame
tarpe Lietuvos priimti tarpvalstybiniai ir tarptautiniai standartai ( kaip pvz. gali bti
susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos vyriausybi dl bendradarbiavimo standartizacijos,
metrologijos ir sertifikacijos srityje ), sanitarins normos ir taisykls, statybins normos ir
taisykls, saugos normos, o taip pat kiti dokumentai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos
statymo numatytus standartus ir nustato gaminiams privalomuosius reikalavimus.
Sertifikuojant turi bti informuojami gamintojai, vartotojai, visuomenins organizacijos,
sertifikavimo organai, tyrim laboratorijos, o taip pat ir visos kitos suinteresuotos mons,
organizacijos ir atskiri asmenys apie akreditavimo ir sertifikavimo taisykles ir rezultatus.
Sertifikuojant turi bti isaugotas informacijos, kuri yra komercin paslaptis,
konfidencialumas.

Remiantis Atitikties vertinimo statymu Atitikties vertinimo sistemos dalyviai yra:

galiotos institucijos, nacionalinis akreditacijos biuras, sertifikacijos staigos, bandym ir
kalibravimo laboratorijos, kontrols staigos, tiekjai.
Metrologija
Svarbus administracinis teisinis reguliatorius tai oficialiai nustatytas matavim
vieningumas alyje. Remiantis priimtu 1996 m. Lietuvos Respublikos metrologijos
statymu yra nustatyti dydi vienetai, priemons ir matavim atlikimo metodika.
Funkcionuoja Valstybin metrologijos tarnyba, taip pat Lietuvos metrologijos inspekcija
ir kitos tarnybos, kurios garantuoja matavim vieningum alyje. Valstybin metrologin
kontrol sudaro: matavim priemoni tip patvirtinimas; matavimo priemoni
patikrinimas, tame tarpe etalon; juridini ir fizini asmen veiklos, gaminant,
remontuojant, parduodant ir inuomojant matavimo priemones, licencijavimas.
Valstybin metrologin prieira gyvendinama ileidiant, priirint ir taikant matavimo
priemones , atestuojant matavim atlikimo metodikas, dydi vienet etalonus, laikantis
metrologini taisykli ir norm; perleidiam preki kiekiu vykdant prekybines
operacijas; fasuot vis ri pakavimuose preki kiekiu jas fasuojant ir parduodant.
Iaikinus metrologini taisykli ir norm paeidimus valstybs inspektorius turi teis:
udrausti nepatvirtint arba neatitinkani patvirtintam tipui, o taip pat neteist
matavimo priemoni naudojim ir ileidim; panaikinti patiktinius ymjimus arba
anuliuoti patikrinimo liudijim tais atvejais, kai matavimo priemon rodo neteisingus
duomenis arba yra praleistas intervalas tarp patikrinim; iimti matavimo priemon i
eksploatacijos; teikti pasilymus anuliuoti licencij gaminti, remontuoti, parduoti ir
nuomoti matavimo priemones tais atvejais, kai yra reikalavim ioms veiklos rims
paeidim; duoti privalomsias nuorodas ir nustatyti paeidim paalinimo terminus,
surayti protokolus dl paeidim.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

Kokie yra legalizuojamj reim grupei valstybje reikmingi procesai?

Standartizacijos esm.
Standart rys.
Kokia institucija gyvendina Vyriausybs politik standartizacijos srityje?
Sertifikavimo esm.
Ar gali usienio mons dalyvauti sertifikavimo darbuose?
Kokie yra Atitikties vertinimo sistemos dalyviai?
Metrologijos esm.
Kokio institucijos garantuoja matavim vieningum alyje?

Leidim reimas
Leidim reimas yra taikomas pilieiams ir juridiniams asmenims. io reimo turin
sudaro asmen teis paduoti praymus dl leidimo vykdyti vien arba daugiau tam tikr
veiksm. Atitinkami pareignai arba institucijos sprendia, suteikti leidim ar ne, t.y.
legali galimyb asmeniui gyti norim teis arba atlikti veiksmus (sigyti aunamj
ginkl ir pan.) prisiimti papildomus sipareigojimus. Leidimo galiojimas baigiasi ir
priklauso nuo konkrei juridini fakt: pareikjo atsisakymo, prieingos statymams
veikos ir kt. Valstybins institucijos vykdo asmen veiksm ioje srityje administracin
prieir.[53]
Leidimai yra iduodami teisiniams subjektams atlikti atitinkamus veiksmus ir jie yra
legalumo pagrindas. Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose alyse leidimai iduodami
vairiose grandyse, pavyzdiais gali bti leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
idavimas, leidimas steigti importo ir eksporto terminalus ir pan. Be leidim tokie
veiksmai neturi juridinio pagrindo.
Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos energetikos statymas nustato, kad energetikos veiklai
gali bti nustatomos licencijos arba leidimai. Licencijuojamos veiklos ris nustato
energetikos sektori ir kiti statymai. Veiklos ri, kurioms reikalingas leidimas, sra
tvirtina Vyriausyb. Energetikos veikla be licencijos ar leidimo, jeigu jie yra nustatyti,
draudiama. [54]
Kontroliniai klausimai:
1. Kam yra taikomas leidim reimas?
2. Leidim idavimo esm.

Funkciniai administraciniai teisiniai reimai

Funkciniai administraciniai teisiniai reimai - administracins teiss normomis sukuriami
reimai, kurie utikrina tinkamas slygas tam tikr funkcij ir veiksm, priskiriam
valstybinms institucijoms, monms, staigoms, taip pat pilieiams, atlikimui. Juose
gldintis vieasis interesas slygoja griet tikslin teiss subjekt veiklos kryptingum,
ginant ir j pai interesus. Funkciniai reimai gali bti naudojami vairiose teisinio
reguliavimo srityse.
Funkciniai paprastieji reimai nustato veiklos taisykles - tam tikros ries aptarnavimo ir
funkcionavimo standartus. Tai telefono, telegrafo ryio, veterinarijos, komunalini,
viebui ir panai paslaug teikimo taisykls. Jos paprastai nustatomos postatyminiais
aktais.
Funkciniai specials reimai, diegiami siekiant specializuotos veiksm sekos ir vairi
veiklos srii normalizavimo. i reim grup diegiama arba periodikai, arba ikilus

konkretiems juridiniams faktams. Daniausiai, pagal savo reguliavimo apimtis, tai daug
siauresni reimai ir saviti dl daug grietesni reguliavimo metod. Jais sukuriamas
savitos ries vis teiss subjekt juridini veiksm ciklikumas. Egzistuoja
administracini funkcini reim rys, kurios yra trauktos bendrj teisinio
reguliavimo sfer. Pavyzdiui, mokesi statym sistemoje nesunku nustatyti
lengvatini mokesi tvark. Smulkaus verslo subjektams nustatomas supaprastintas ir
stimuliuojamasis reimas. [55]
Administraciniame teisiniame reguliavime naudojamos imperatyvins normos, kurios
skirtos apsaugoti asmeninius ir vieuosius interesus. Funkcini administracini teisini
reim administravim vykdo ne tik vykdomosios valdios institucijos. Pavyzdiu gali
bti, Lietuvos Banko veikla apjungianti finansinio savarankikumo ir valstybinio
reguliavimo organizacijos poymius. ios institucijos priimamuose aktuose atsispindi
normatyviniai reguliuojamieji veiksmai (Pavyzdiui, Lietuvos banko pinig politikos
priemoni taikymo kryptys, Lietuvos banko valdybos 2003m. spalio 23d nutarimas Nr.
101 Dl investicij vertybinius popierius apskaitos kredito staigose bendrj nuostat
patvirtinimo).
Pagal Vartotoj teisi gynimo statym yra nustatytas privalomasis informacinis
reimas, kur eina vartotojo teis gauti informacij apie gamintoj (vykdytoj,
pardavj) ir apie prekes (darbus, paslaugas), gamintojo atsakomyb u atitinkam
informacij apie prek ir gamintoj. Atskir ri preki (darb, paslaug) informacijos
sraas ir pateikimo bdai vartotojui yra nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybs.
[56]
Ekologiniai reikalavimai, iuo metu ikyla kaip vienas pagrindini socialini kriterij.
Ekologiniai reikalavimai suteikia pagrind atsirasti aplinkosauginiam reimui.
Pagrindines aplinkos apsaugos normas nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
statymas. Tiesiogins ekologins teiss normos ems, vandens, mik teiss, teiss
apie ems iteklius, vandenis ir gyvnijos pasaulio apsaug - pakankamai grietos. Jas
vienija bendrosios nuostatos, kurios bdingos visoms alims.[57] Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2002 m. liepos 19d. nutarimu Nr. 1177 patvirtinta Lietuvos Respublikos
valstybs sien ir teritorijos sanitarins ir medicinins-karantinins apsaugos tvarka
reglamentuoja tarptautins teiss aktuose numatyt organizacini, ekonomini, teisini,
sanitarini, ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols priemoni, kuriomis siekiama
ukirsti keli pavojing ir ypa pavojing ukreiamj lig ar j suklj veimui
Lietuvos Respublikos teritorij ir j paplitimui, taikymo ypatumus. Valstybin aplinkos
apsaugos strategija, atsivelgiant aplinkos bkl, numato pagrindinius aplinkos
apsaugos tikslus, prioritetus, j gyvendinimui reikaling priemoni sistem.[58]
Kultrini ekologini zon reguliavimo srityje iskiriamas dar vienas administracinis
teisinis funkcinis reimas susijs su nacionaliniais ir gamtos parkais. Stengiantis juos
isaugoti taikomas Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas, nustatantis
ypating apsaugos reim. vairs Vyriausybs nutarimai, aplinkos ministro sakymai,
kit institucij norminiai aktai reguliuoja atskir saugom teritorij dali apsaugos
reimus. Gamtini rezervat ir valstybini park apsaugos zon paskirtis - sumainti

neigiam kins veiklos tak gamtini rezervat ir valstybini park teritorijoms,

isaugoti i teritorij vizualin aplink.[59] Galioja atskiras reimas susijs su
ypatingomis situacijomis, vestas gyventoj ir teritorij apsaugos ypatingj gamtos ir
technogenini situacij atveju. Vyriausybs nutarimais diegiama vieninga ypatingj
situacij prevencijos ir likvidavimo sistema sutelkia valdymo, vietins savivaldos
organus, organizacijas, kuri kompetencijoje yra gyventoj ir teritorij apsaugos dl
ypatingj situacij klausim sprendimas, jgas ir priemones. Tokios situacijos Lietuvoje
danai kartojasi iluts rajone, Rusnje, kur beveik kasmet patvinsta Nemuno vaga ir
gyventojai tampa izoliuoti, jiems reikalinga pagalba.
Taigi, i pateikt pavyzdi galime teigti, kad administraciniai funkciniai reimai
speciali norm pagalba utikrina nuolatin arba laikin funkcionavimo tvark.[60]
Administracini teisini reim pagrindu tiksliau ir grieiau apibriama statymo
veikimo sfera, vairios reguliuojamosios bazs. Tokiu bdu maja statym vairi
formuluoi galimybs, reiau susiduriama su daugiaprasmybmis, maja galimybs
pasinaudoti statym spragomis.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.

Funkcini reim reikm.

K nustato funkciniai paprastieji reimai?
Funkcini specialij reim paskirtis?
Privalomojo informacinio reimo esm.
Ypatingo apsaugos reimo reikm.

[1] Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija: mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2000.
P.202., .. . .:
, 1998 C. 405.
[2] .. . . .- .: - ,
1993. C.279.
[3] . .. - . .: ., 2000. C.17.
[4] . . . .: 1994. .171.
[5] . . -
// .1996. 9,
.. . .
[6] . ., . . : //
: . , 1996. . 14.

[7] Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija: mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2000.
256 p.
[8] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A.,
Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji
dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 198.
[9] .. . .: . 2001. C.412
[10] .. : .- .: .
-, 2000. C.21
[11] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A.,
Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji
dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 200.
[12] : / . .., ...- .:
, 2000. C.467 - 468
[13] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A.,
Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji
dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 201.
[14] .. . .: . 2001. C.416.
[15] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A.,
Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji
dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 202.
[16] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A.,
Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji
dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 206.
[17] .. . .: . 2001. C.415
[18] .. . .: . 2001. C.417
[19] : / . .., ...- .:
,2000. C.468
[20] .. . .:
, 1998. C.404
[21] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A.,
Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji
dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 209.

[22] Remiantis nepaprastosios padties statymu: sprendim vesti nepaprastj padt

priima:
1) Seimo sesijos metu Seimas, priimdamas atitinkam nutarim;
2) tarp Seimo sesij Respublikos Prezidentas, ileisdamas atitinkam dekret ir
aukdamas neeilin Seimo sesij Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti. Seimas
nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendim. Seimo
panaikintas Respublikos Prezidento sprendimas netenka galios.
[23] Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas // Valstybs inios. 2002,
Nr. 64-2575.
[24] .. . .: . 2001. C.421.
[25] Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas // Valstybs inios. 2002,
Nr. 64-2575.
[26] Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume //
Valstybs inios. 1992, Nr. 31-953, 33-1014.
[27] Lietuvos Respublikos karo padties statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 52-1482.
[28] .. . .:
, 1998. C.406.
[29] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios.
1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520; 1999, Nr. 11-245; 2000, Nr. 58-1710, 92-2849.
[30] .. : .- .: .
-, 2000. C.187.
[31] Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas // Valstybs inios.
2000, Nr. 42-1192, 92-2850.
[32] .. . .: . 2001. C.434.
[33] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 126 Dl
pasienio kontrols punkt veiklos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr.
12-346.
[34] Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas // Valstybs inios.
1999, Nr. 105-3019;
[35] Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas // Valstybs inios.
1999, Nr. 105-3019;

[36] .. . .:
, 1998. C.419
[37] Lietuvos Respublikos juridini asmen registro statymas // Valstybs inios. 2001,
Nr. 55-1940.
[38] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugpjio 22 d. nutarimas Nr. 1332 Dl
valstybs registr integralios sistemos krimo strategijos patvirtinimo // Valstybs
inios. 2002, Nr. 83-3599.
[39] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo
statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 74-2262.
[40] Lietuvos Respublikos gyventoj registro statymas // Valstybs inios. 1992, Nr. 578.
[41] Lietuvos Respublikos gyventoj registro statymas // Valstybs inios. 1999, Nr. 28793.
[42] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. lapkriio 6 d. nutarimas Nr. 1346 Dl
Lietuvos Respublikos gyventoj registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2000,
Nr. 96-3034.
[43] Valstybs registr integralios sistemos krimo strategija. Projektas. Informacins
visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Vilnius, 2002.
http://www3.lrs.lt/pls/inter/ivpk_print.doc_view?key=164935. (2006-11-25).
[44] Naujos elektronins paslaugos gyventojams naudingi sprendimai internete.
Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs.
http://www.ivpk.lt/main-news.php?cat=30&n=722. (2006-11-29).
[45] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 311 Dl
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. lapkriio 6 d. nutarimo Nr. 1346 Dl
Lietuvos Respublikos gyventoj registro nuostat patvirtinimo pakeitimo // Valstybs
inios. 2006, Nr. 36-1289.
[46] Nekilnojamojo turto administravimo sistema ekonominiai ir politiniai aspektai.
Valstybs mon Registr centras. http://www.registrucentras.lt/apie/kita/nta_sistema.php.
(2006-10-01).
[47] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymas // Valstybs inios.
1996, Nr. 100-2261.
[48] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 85 Dl
Nekilnojamojo turto registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 1998, Nr. 9-219.

[49] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1129 Dl

Nekilnojamojo turto registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2002, Nr. 723077.
[50] Lietuvos Respublikos standartizacijos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 35972.
[51] Lietuvos Respublikos standartizacijos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 35972.
[52] Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo statymas // Valstybs inios, 1998, Nr.
92-2542.
[53] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A.,
Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis:
vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 212.
[54] Lietuvos Respublikos energetikos statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 56-2224.
[55] . . :
, 2001 351.
[56] Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas // Valstybs inios. 1994, Nr.
94-1833; 2000, Nr. 85-2581
[57] Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas // Valstybs inios. 1992, Nr. 575; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 90-2773; 2002, Nr. 2-49
[58] Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsjo 25 d. nutarimas Nr. I-1550 Dl
valstybins aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo // Valstybs inios. 1996, Nr. 1032347.
[59] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. rugpjio 28 d. nutarimas Nr. 1153 Dl
gamtini rezervat ir valstybini park apsaugos zon bendrj nuostat patvirtinimo //
Valstybs inios. 1995, Nr. 72-1698
[60] .. . .:
, 1998. C.432 440.
26 tema. Krato apsaugos valdymo samprata

vadas
Studijuojant krato apsaug svarbu suprasti, kad i valdymo sritis svarbi utikrinant
Lietuvos Respublikos nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark bei
utikrinant kit vertybi apsaug, lieiani Lietuvos Respublikos saugum Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje. Mokantis ia tema atkreiptinas dmesys svarbiausias krato
apsaugos valdymo institucijas, todl reikia inoti j pagrindinius udavinius ir funkcijas.
Kadangi Lietuvos Respublikos kariuomen yra viena i pagrindini Lietuvos saugum
utikrinani priemoni, tai btinumas suprasti jos esm, pagrindinius udavinius tiek
taikos, tiek karo metu, inoti kariuomens sudt yra nediskutuotinas. Taip pat suvokimas
karo prievols esms, remiantis pagrindim statymu, reglamentuojaniu i srit, t.y.
Lietuvos Respublikos Karo prievols statymu, nurodaniu pagrindines nuostatas
studentui yra privalomas.
Studijuojant valstybs saugumo valdym reikia pradti nuo institucij inojimo, kurios
utikrina valstybs saugum, btina inoti i institucij pagrindinius udavinius ir
funkcijas. Analizuojant teiss aktus, kurie reglamentuoja i srit reikia suprasti
nacionalinio saugumo esm, inoti pagrindines nuostatas, principus, turti supratim apie
rizikos veiksnius Lietuvos saugumui tiek iorinius, tiek ir vidinius. Mokantis apie
nacionalin saugum utikrinanias institucijas reikia atkreipti dmes kokia yra j veikla
utikrinant nacionalin saugum.

Krato apsaugos valdymo samprata

Krato apsaugos valdymas tai politini, ekonomini, karini, socialini, teisini bei
kit priemoni sistema, kurios tikslas saugoti ir ginti valstybs suverenitet, jos teritorijos
nelieiamyb bei vientisum, teritorin jr ir iimtin ekonomin zon Baltijos jroje,
vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo sipareigojimus, kitas
su krato apsauga susijusias funkcijas.
Krato apsaugos sistemos struktra
Krato apsaugos sistem sudaro Krato apsaugos ministerija, kariuomen (ginkluotosios
pajgos),[1] Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, puskarininki mokykla ir
kitos karo mokymo staigos,[2] valgybos ir kontrvalgybos tarnyba (Antrasis
operatyvini tarnyb departamentas prie Krato apsaugos ministerijos)[3], karo prievols
ir mobilizacijos bei kitos krato apsaugos ministrui pavaldios institucijos, krato
apsaugos reikmms skirtos karins teritorijos, kiti infrastruktros objektai, mons
beistaigos. Krato apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. J veiklos slygas ir tvark
pagal savo kompetencij reglamentuoja krato apsaugos ministras, derindamas tai su
atitinkam valstybs pripaint tradicini Lietuvoje banyi, kurios skiria kapelionus,
vadovybe.[4] Krato apsaugos ministerija yra vadovaujanti krato apsaugos sistemos
institucija. Krato apsaugos ministerijos ir visos krato apsaugos sistemos struktr bei
veikl isamiau reglamentuoja kiti statymai ir teiss aktai.[5]

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji

valstybs institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus,
sauganti Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuojanti valstybs saugum
ir viej tvark.[6]

Kontroliniai klausimai
1. Kokia yra krato apsaugos valdymo svoka?
2. Kas sudaro krato apsaugos valdymo sistem?
3. Kas yra vadovaujanti krato apsaugos sistemos institucija?

Krato apsaugos valdymo institucijos

Krato apsaugos ministerija
Krato apsaugos ministerija - viena i 13 Lietuvoje veikiani ministerij. Ji atsakinga
u krato apsaugos sistemos ir kariuomens gynybinio pajgumo pltr, kariuomens ir
kit krato apsaugos sistemos institucij parengim Lietuvos valstybs ir bendrai NATO
valstybi gynybai, kit NATO udavini, Europos Sjungos bendrosios gynybos
politikos bei kit tarptautini sipareigojim vykdym. Krato apsaugos ministerijos
misija sukurti ir pltoti pajgas, kurios saugot ir gint valstyb, jos pilieius ir
nacionalines vertybes bei utikrint Lietuvos sipareigojim euroatlantinei bendrijai
vykdym.
Kad atlikt savo misij, Krato apsaugos ministerija vykdo ias funkcijas:
1. Vykdo bendr su NATO politik, bendradarbiauja su usienio valstybmis
gynybos srityje
2. atstovauja Lietuvai koordinuodama tarptautins humanitarins teiss
gyvendinim
3. valdo krato apsaugai ir gynybai skirtus finansinius iteklius,
4. vykdo kariuomens aprpinim ginkluote, technika, kitais itekliais,
5. gyvendina personalo valdymo politik, rengia karin rezerv,
6. vykdo aukim privalomj pradin karo tarnyb,
7. ruoia visuomen pilietiniam pasiprieinimui,
8. planuoja krato mobilizacij.
9. ir kt.[7]
Lietuvos Kariuomen
2006 m. Lietuvos kariuomens struktra:

Schema padaryta remiantis Lietuvos Respublikos kariuomens principins struktros

2003 metais ir planuojamos kariuomens principins struktros 2008 metais nustatymo
statymu. // Valstybs inios // 2003 m., Nr. 65-2937 ir Lietuvos gynybos politikos baltja
knyga.[8]

Kariuomens struktra
Kariuomen sudaro:

reguliarioji kariuomen;
Savanorikoji krato apsaugos tarnyba (SKAT);
aktyvusis rezervas.

Reguliarioji kariuomen
Reguliarioji kariuomen formuojama Konstitucijos nustatytos privalomosios karo
tarnybos, taip pat profesionaliosios tarnybos pagrindais. Privalomoji karo tarnyba
susideda i pradins tarnybos reguliariojoje kariuomenje ir paskesns tarnybos
aktyviajame rezerve ir yra skirta parengti pilieiams ginkluotai Lietuvos gynybai.

Privalomoji karo tarnyba atliekama tik kariuomenje. Prireikus tik Respublikos

Prezidentas dekretu gali sakyti krato apsaugos ministrui suformuoti dalinius i ijusi
pirmin apmokym privalomosios karo tarnybos kari ir paskirti juos padti pasienio
policijai saugoti valstybs sien.
Privalomosios tarnybos reguliariojoje kariuomenje ir aktyviajame rezerve trukm,
periodikum ir kitas slygas nustato statymai. statymai taip pat nustato darbo vietos
apsaugos garantijas privalomosios (pradins ir rezervo) tarnybos metu.
auktinio arba pilieio, kuriam pradin privalomoji karo tarnyba buvo atidta,
nepriekaitinga ir ne trumpesn kaip dvej met savanorikoji krato apsaugos tarnyba
prilyginama pradinei privalomajai karo tarnybai. statymai nustato atvejus ir tvark, kai
savanorikoji krato apsaugos tarnyba gali bti prilyginta privalomajai tarnybai
aktyviajame rezerve. statymai nustato auktj ir auktesnij specialij mokykl
student karinio apmokymo ir pirmins tarnybos trukm bei atlikimo tvark.
Karo padties, mobilizacijos ir karo atveju tarnybos trukm neribojama.
Yra dvi rezervo stadijos: tarnyba aktyviajame rezerve ir paskesnis priklausymas
individualiam mobilizacijos rezervui.
Kiekvienas tarnybos aktyviajame rezerve prievolininkas turi priskirt nuolatins tarnybos
viet dalinyje. Atlik privalomj karin tarnyb reguliariojoje kariuomenje ir
aktyviajame rezerve bei sulauk statym nustatyto amiaus pilieiai perkeliami
individual mobilizacijos rezerv. Individualaus mobilizacijos rezervo asmenys
paaukiami krato apsaugos tarnyb ypatingais atvejais arba visuotins mobilizacijos
atveju.
Reguliarij kariuomen sudaro:

sausumos pajgos, kuri paskirtis - valstybs teritorijos karin apsauga ir

valstybs gynimas;
karins oro pajgos, kuri paskirtis - oro erdvs kontrol, apsauga ir gynyba,
parama sausumos ir jr pajgoms bei specialij operacij vykdymas;
karins jr pajgos, kuri paskirtis - teritorins jros ir iimtins ekonomins
zonos kontrol, apsauga ir gynyba, pakrani ir laivybos apsauga, specialiosios
uduotys - konvojus, evakuacija ir kt.

Kariuomens struktr krato apsaugos ministro teikimu tvirtina Seimas.

Taikos metu kariuomen:

saugo valstybs teritorij, oro erdv, teritorinius vandenis ir iimtin ekonomin

zon bei karinius objektus;
palaiko kovin parengt;

rengiasi ir, Seimui nutarus, savanorikumo pagrindais dalyvauja taikos

operacijose ir misijose u Lietuvos rib;
Neparastosios padties statymo numatytais atvejais gali bti pasista padti
civilinei valdiai.[9]

Savanorikoji karo apsaugos tarnyba (SKAT)

SKAT yra sudtin kariuomens dalis. SKAT vad skiria krato apsaugos ministras
kariuomens vado teikimu. SKAT vadas pavaldus kariuomens vadui. SKAT savanori
rinktins formuojamos kiekvienoje teritorinje apygardoje. J pagrindin paskirtis vykdyti gynybos udavinius savo apygardoje.
Taikos metu SKAT funkcijos yra: savanori karinis parengimas ir j dalini parengimas
teritorinei gynybai; savanori rezervo rengimas; strategini objekt apsauga; pagalba
katastrof atvejais. Savanorikosios tarnybos tvark, SKAT veikl bei funkcijas nustato
statymai.
SKAT daliniai gynybai rengiami bendrai su kitais kariuomens daliniais, o pasienio
apygardose - taip pat su pasienio policijos daliniais.[10]
Aktyvusis rezervas
Lietuvos karin jga pagrsta auktini kariuomene ir aktyviuoju kariuomens rezervu.
Btent tokia sistema padeda maai gyventoj turiniai valstybei grsms atveju ilaikyti
palyginti gausias karines pajgas. Kiekvienas karin tarnyb atliks ir imokytas karys
priskiriamas aktyviajam kariuomens rezervui.
Aktyvusis rezervas tai civiliai, kurie prireikus (mokym, taip pat dalins ar visuotins
mobilizacijos atveju) gali bti paaukti tarnauti kariuomenje. Todl labai svarbu inoti,
kiek kari yra rezerve, kiek j gali bti paaukta prireikus, kur jie gyvena.
Rezervo
kari apskait tvarko vietins teritorins karins staigos. Kiekvienas privalomj pradin
karo tarnyb atliks jaunuolis turi per 10 dien nuo tarnybos baigimo dienos atvykti
vietin teritorin karin staig pagal gyvenamj viet. Personalo mobilizacijos
specialistas j rao atsargos karo prievolinink pirmos parengties atsargos grup.[11]
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija yra krato apsaugos ministrui
atskaitinga karinink rengimo bei kvalifikacijos klimo auktoji mokykla karin krato
apsaugos sistemos institucija, kurioje teiss akt nustatyta tvarka organizuojamos
universitetins studijos ir karinis rengimas, taip pat nenuosekliosios studijos. Karo
akademija yra karin krato apsaugos sistemos institucija. Akademijoje tarnaujantiems
profesins karo tarnybos kariams ir studijuojantiesiems taikomi krato apsaugos sistemos
organizavim ir karo tarnyb reglamentuojantys teiss aktai.[12]

Gynybos tabas
Gynybos tabas yra integrali Krato apsaugos ministerijos dalis, kuri padeda krato
apsaugos ministrui rengti kariuomens pltros planus ir karins gynybos strategij.
Gynybos tabas yra tiesiogiai kariuomens vadui pavaldus bendras valstybs karins
gynybos tabas, jungiantis ir koordinuojantis reguliarij pajg ri tab veikl,
kariuomens ir kit ginkluotoj pajg veiksmus bei padedantis kariuomens vadui
priimti sprendimus ir juos gyvendinti. Gynybos tabo virininkas utikrina Gynybos
tabui pavest uduoi gyvendinim bei funkcij vykdym, nurodym emesniems
tabams dl kovins, mobilizacins parengties, kovinio rengimo ir aprpinimo davim bei
j vykdymo kontrol. Gynybos tabo virininkas vadovauja Gynybos tabo padaliniams
tiesiogiai ir per savo pavaduotojus.[13]
Lietuvos gynybos politika remiasi nacionalinio saugumo utikrinimo principais ir
nuostatomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategijoje.
Nacionalinio saugumo utikrinimas suprantamas kaip suvereniteto ir teritorijos
vientisumo isaugojimas, vidaus saugumo ir tvarkos, konstitucini demokratini
pagrind, kio subjekt ir gyventoj ekonominio saugumo utikrinimas, valstybs
gamtins aplinkos ir kultros vertybi apsauga. Nacionaliniam saugumui utikrinti
pasitelkiamos vairios Lietuvos vidaus ir usienio politikos priemons, taiau viena
svarbiausi nacionalinio saugumo utikrinimo priemoni karin gynyba.
iaurs Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau NATO), kurios nare Lietuva tapo 2004
m., steigiamosios 1949 m. Vaingtono sutarties 5 str. nurodo, kad ginkluotas upuolimas
prie vien ar daugiau NATO ali yra traktuojamas kaip vis NATO ali upuolimas,
galintis susilaukti gynybinio atsako pagal Jungtini Taut Chartijos 51 str. Lietuvos
valstybs gynyba yra kolektyvin vis NATO nari gynyba. [14]
Lietuvos Respublikos ginkl fondas
Lietuvos Respublikos ginkl fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs yra
Lietuvos Respublikos Vyriausybs steigta Vyriausybs staiga, aprpinanti valstybs
institucijas, juridinius ir fizinius asmenis ginklais, audmenimis, sprogmenimis ir
specialiosiomis priemonmis. Ginkl fondas gamina ir remontuoja kariuomenei ir kitoms
valstybs institucijoms reikaling ginkluot, audmenis ir sprogmenis jo reguliavimo
sriiai priskirtose valstybs monse, statym nustatytomis slygomis ir tvarka usako ir
priiri j gamyb ar remont kitose monse. Ginkl fondas taip pat atlieka
vyriausybins agentros funkcijas, kai perkami ginklai i usienio. Ginkl fondo veikl
reglamentuoja statymai.[15]
Ginkl fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos statymais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Lietuvos
Respublikos Seimo nutarimais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais teiss aktais, taip pat
Lietuvos Respublikos ginkl fondo prie Lietuvos respublikos vyriausybs nuostatais.

Ginkl fondo udaviniai yra aprpinti:

1. valstybs institucijas ir juridinius asmenis ginklais, audmenimis, sprogmenimis ir
specialiosiomis priemonmis;
2. fizinius asmenis B ir C kategorij trumpaisiais aunamaisiais ginklais ir i ginkl
audmenimis.
Ginkl fondas atlieka ias funkcijas:
1. renka, analizuoja ir kaupia informacij apie ginklus, audmenis, sprogmenis,
specialisias priemones, naujus ginkl, audmen, sprogmen ar specialij
priemoni tipus ir modelius, j techninius duomenis ir pltojimo kryptis;
2. teikia valstybs institucijoms ir juridiniams asmenims turim informacij apie
reikiamus ginklus, audmenis, sprogmenis ir specialisias priemones;
3. priima valstybs institucij ir juridini asmen paraikas sigyti ginkl,
audmen, sprogmen ar specialij priemoni;
4. nustato paraik sigyti ginkl, audmen, sprogmen ar specialij priemoni
form, i paraik pateikimo ir nagrinjimo tvark;
5. kasmet pagal valstybs institucij ir juridini asmen pateiktas paraikas sigyti
ginkl, audmen, sprogmen ar specialij priemoni sudaro metinius pirkim
planus, patvirtina ir vykdo juos;
6. gyvendindamas savo patvirtintus metinius pirkim planus ir su valstybs
institucijomis sudarytas sutartis, perka i gamintoj ar tiekj ir perduoda arba
parduoda valstybs institucijoms ginklus, audmenis, sprogmenis ar specialisias
priemones;
7. perka ir parduoda juridiniams asmenims B ir C kategorij trumpuosius
aunamuosius ginklus ir i ginkl audmenis, taip pat sprogmenis ar specialisias
priemones, o fiziniams asmenims B ir C kategorij trumpuosius aunamuosius
ginklus ir i ginkl audmenis;
8. teiss akt nustatytais atvejais ir tvarka iduoda galutinio vartotojo sertifikatus;
9. organizuoja statym nustatyta tvarka paimt ginkl ar audmen realizavim ar
j sunaikinim;
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka tvarko Valstybin ginkl
registr;
11. pagal kompetencij kontroliuoja ginkl, audmen, sprogmen ir specialij
priemoni apyvart Lietuvos Respublikos teritorijoje;
12. iduoda Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt nustatytais atvejais
licencijas verstis atitinkama komercine kine veikla ir vykdo ios veiklos
prieir;
13. teiss akt nustatyta tvarka renka informacij apie aunamj ginkl, audmen ir
sprogmen apyvart Lietuvos Respublikoje, teikia i informacij
suinteresuotoms institucijoms arba tarptautinms organizacijoms;
14. nagrinja juridini ir fizini asmen pareikimus, skundus ir pasilymus,
susijusius su Ginkl fondo veikla;
15. atlieka kitas Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas.
[16]

16. ir kt.
Kontroliniai klausimai
1. Kokia pagrindins krato apsaugos valdymo institucija?
2. U k atsakinga krato apsaugos ministerija?
3. Kokios pagrindins krato apsaugos ministerijos funkcijos?
4. Kas sudaro Lietuvos kariuomen?
5. Kokiais pagrindais formuojama reguliarioji kariuomen?
6. Kur atliekama privalomoji karo tarnyba?
7. Ivardinkite rezervo stadijas?
8. Kas sudaro reguliarij kariuomen?
9. Kokios yra reguliariosios kariuomens funkcijos taikos metu?
10. kas skiria Savanorikosios karo apsaugos tarnybos vad?
11. Kokia pagrindin paskirtis Savanorikosios karo apsaugos tarnybos?
12. Pagrindins funkcijos taikos metu Savanorikosios karo apsaugos tarnybos?
13. Kas yra aktyvusis rezervas?
14. Kas tvarko aktyviojo rezervo kari apskait?
15. Kas yra Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija?
16. Koks yra Gynybos tabo pagrindinis udavinys?
17. Kam pavaldus Gynybos tabas?
18. Kuo remiasi Lietuvos gynybos politika?
19. Ginkl fondo pagrindiniai udaviniai?
20. Ginkl fondo pagrindins funkcijos?

Karo prievols gyvendinimas:

Karo prievol - Konstitucijoje numatyta Lietuvos Respublikos pilieio pareiga atlikti
tikrj karo arba alternatyvij krato apsaugos tarnyb ir pasirengti ginti valstyb nuo
agresijos.
Piliei karo prievol utikrina valstybs institucijos ir vis ri bei nuosavybs form
mons, staigos ir organizacijos. valstybs tarnyb gali bti priimami tik tie privalomj
pradin karo tarnyb privalantys atlikti pilieiai, kurie j atliko, buvo atleisti nuo jos arba
ji atidta karo prievols statymu nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji io statymo
nustatytomis slygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo bdais.
Privalomoji karo tarnyba - Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos
Respublikos pilieio privaloma karo tarnyba. J sudaro karo prievols statymo nustatytos
trukms nuolatin pradin karo tarnyba ir periodikai atliekama nenuolatin karo tarnyba
aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.

Alternatyvioji krato apsaugos tarnyba - privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi

privalomoji krato apsaugos pagalbin tarnyba tiems, kurie dl religini ar pacifistini
sitikinim negali tarnauti su ginklu
Kontroliniai klausimai:
1. Karo prievols esm ir svoka.
2. Kas yra privalomoji karo tarnyba?
3. Kas yra alternatyvioji krato apsaugos tarnyba?

Valstybs saugumo valdymo samprata

Valstybs saugumo valdymas tai valstybini institucij veikla utikrinant mogaus,
visuomens ir valstybs saugum.

Valstybs saugumo departamentas

Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas yra Lietuvos Respublikos
Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybs institucija, kurios paskirtis saugoti Lietuvos Respublikos suverenitet ir konstitucin jos santvark. Valstybs
saugumo departamento veikla grindiama teistumo, mogaus teisi ir laisvi gerbimo,
vieumo ir konfidencialumo principais. Seimas atlieka parlamentin Valstybs saugumo
departamento veiklos kontrol. i kontrol atliekama laikantis valstybs paslapi
apsaugos reikalavim ir Seimo nustatyt speciali procedr.
Valstybs saugumo departamento funkcijos: vykdo valgyb ir kontrvalgyb, tiria,
analizuoja ir prognozuoja su valstybs saugumu susijusius visuomeninius politinius bei
ekonominius procesus; kovoja su terorizmu; dirba savarankikai arba kartu su kitomis
galiotomis valstybs ar savivaldybi institucijomis, siekiant ukirsti keli pavojingai
veiklai energetikos, svarbiausi komunikacij, ryi bei kituose strategin reikm
nacionaliniam saugumui turiniuose objektuose; tiria asmen veikas, dl kuri daroma
arba gali bti padaryta ala valstybs saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams
interesams; organizuoja ir utikrina technin vyriausybinio ryio apsaug; kontroliuoja
Lietuvos Respublikos valstybs paslapi apsaug alies viduje bei jos staigose
usienyje; savarankikai arba kartu su kitomis galiotomis institucijomis rengia ir
gyvendina tam tikras priemones usienio diplomatini staig Lietuvoje ir Lietuvos
Respublikos staig usienyje apsaugai organizuoti ir utikrinti; Respublikos Prezidentui,
Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybs institucijoms teikia informacij, ivadas bei
rekomendacijas valstybs saugumo klausimais.
Valstybs saugumo departamento udavinys - laiku atskleisti veikl, kuri kelia grsm
valstybs saugumui, teritorijos nelieiamybei ir vientisumui, valstybs interesams, jos

ekonominei ir gynybinei galiai. Valstybs saugumo departamentas statym nustatyta

tvarka kovoja prie toki veikl, nustato jos atsiradimo prieastis bei slygas.[17]
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.

Valstybs saugumo esm ir samprata?

Valstybs saugumo departamento paskirtis?
Valstybs saugumo departamento udaviniai?
Valstybs saugumo departamento funkcijos?

Nacionalinio saugumo pagrindai

Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas - tai Tautos ir valstybs laisvos ir
demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, jos
teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas.[18]
Nacionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybs ir piliei pastangomis
pltoti ir stiprinti demokratij, utikrinti Tautos ir valstybs saug bv, atgrasyti
kiekvien potencial upuolik, ginti Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos
vientisum ir konstitucin santvark. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema pltojama
kaip Europos bendros saugumo ir transatlantins gynybos sistem dalis. Stiprinti
nacionalin saugum yra aukiausias Lietuvos vidaus ir usienio politikos tikslas.[19]
Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra:

mogaus ir pilieio teiss, laisvs bei asmens saugumas;

tautos puoseljamos vertybs, jos teiss ir laisvos raidos slygos;
valstybs nepriklausomyb;
konstitucin santvarka;
valstybs teritorijos vientisumas;
aplinka ir kultros paveldas.[20]

Nacionalin saugum utikrina:

a) VALSTYB:

vykdydama rizikos veiksnius ir grsmes mainani vidaus ir usienio politik ;

patikimai kontroliuodama valstybs sausumos ir jros sienas bei oro erdv;
garantuodama pasirengim beslygikai gynybai ir visuotiniam pilietiniam
pasiprieinimui agresijos atveju;
stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama j
veikl;

rengdama gynybai kariuomen ir jos aktyvj rezerv;

rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas;
integruodamasi Europos Sjung (EU), Vakar Europos Sjung (WEU),
iaurs Atlanto sutarties organizacij (NATO) ir siekdama visateiss narysts
iose organizacijose;

b) PILIEIAI:

saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryim ginti Lietuvos laisv;

rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasiprieinimui;
pltodami visuomens institutus, piliei susivienijim ir draugij veikl.[21]

Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kertins Konstitucijos normos, tiesiogiai reglamentuojanios valstybs saugumo
klausimus, yra:

Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma

demokratin respublika;
Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos
suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani teisi;
Konstitucijos 8 straipsnis, nustatantis, kad valstybs valdios ar jos institucijos
ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais;
Konstitucijos 94 straipsnis, pareigojantis Vyriausyb saugoti Lietuvos
Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoti valstybs saugum ir viej
tvark; ir
Konstitucijos sudedamosios dalies - 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinio akto reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu
kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei
sandraugas.

Nacionalinis saugumas taip pat grindiamas:

Jungtini Taut Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos

dokumentais, mogaus teisi apsaugos ir kitais tarptautins teiss aktais, kuriuos
Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar prie kuri prisijungusi, taip pat visuotinai
pripaintais tarptautins teiss principais;
branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi;
cheminio ir bakteriologinio ginkl nenaudojimo konvencijomis.[22]

Kontroliniai klausimai:

1.
2.
3.
4.

Kas yra Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas?

Nacionalinio saugumo politikos tikslas?
Kokie yra pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai?
Paaikinkite pagrindines LIETUVOS RESPUBLIKOS Konstitucijos normas,
kurios tiesiogiai reglamentuoja valstybs saugumo klausimus?

Svarbiausios saugum utikrinanios Lietuvos vidaus politikos nuostatos, saugumo

utikrinimo politika:
priimami valstybs vidaus politikos sprendimai turi bti analizuojami, kaip jie
prisids prie rizikos veiksni silpninimo ir grsmi nacionaliniam saugumui
mainimo;
vidaus politika turi bti grindiama teisingumu ir teistumu, ugdyti pilietikum,
pagarb Konstitucijai ir pasitikjim nacionaliniais institutais;
Pirmaeilis valstybs udavinys - utikrinti patikim valstybs sausumos sien su
Baltarusija ir Karaliauiaus krato (Kaliningrado srities) teritorija bei jr sien kontrol,
taip pat Lietuvos oro erdvs kontrol. Valstybs valdia privalo apsaugoti Lietuv nuo
usienio valstybi slaptj tarnyb ir j priedangos struktr ardomosios veiklos,
diversij ir teroro akt. Vyriausyb ir teissaugos sistema privalo apginti pilieius ir
valstyb nuo korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo, utikrinti asmens ir turto
saugum.
Ekonomin politika:
Seimas statymu nustato, kurios mons ir renginiai (tarp j ir steigtini) turi strategin
reikm nacionaliniam saugumui. statymas taip pat nustato, kurie i j privalo bti
valstybs nuosavyb, o kuriuose i j (ir kokiomis slygomis) leidiama dalyvauti
privaiam nacionaliniam bei europins ir transatlantins integracijos kriterijus
atitinkaniam usienio kapitalui, paliekant sprendiamj gali valstybei.
Vyriausyb privalo utikrinti alternatyvius, nuo monopolinio tiekjo nepriklausomus kuro
ir aliav sigijimo altinius. Aprpinimas energetiniais itekliais negali bti perduotas
ali, i kuri ie itekliai tiekiami, subjekt kontrolei. Europins ir transatlantins
integracijos kriterijus atitinkanioms usienio investicijoms teikiamos preferencijos.
Draudiama dominuojanti usienio kio subjekt padtis natrali monopolij sektoriuje
ir finans sistemoje.
Lietuvos bankas, Vyriausyb bei teissaugos institucijos pagal savo kompetencij
utikrina kio ir bank-finans sistemos saugum nuo apgavysi, nelegalios kilms
pinig ir investicij.
Lietuvos geleinkelis, parengus speciali valstybs program, turi bti laipsnikai
rekonstruojamas pagal europins vs standartus. Veimo Lietuvos geleinkeliais
sistema turi bti pertvarkyta pagal Konvencijos dl tarptautinio geleinkelio transporto
(COTIF) normas.

Socialin politika:
Valstybs socialin politika turi skatinti socialiai savarankikos, solidarios, kartu ir
stabilios pilietins visuomens formavimsi. Valstyb turi vykdyti vis piliei gerovs
politik, mainti galim socialini krizi rizikos veiksnius ir rpintis, kad dl pernelyg
dideli turtins visuomens skirtum ir gyventoj nuskurdimo nebt paeisti socialinio
solidarumo pagrindai.
Valstyb turi ypa rpintis eimos, kaip pagrindins ir atsakingos visuomens institucijos,
padtimi.

Kultros politika:
Valstybs pareiga globoti natrali tautins kultros raid, saugoti j nuo griaunanio
antihumanistins pseudokultros poveikio, puoselti lietuvi kalb, saugoti intelektin
potencial, lietuvi tautos ir tautini bendrij kultros paveld.
vietimo ir aukljimo sistema turi ugdyti pilietikum, tautin smoningum, pakant ir
pagarb kitoms tautoms.
Tautin politika
Tautini maum bendrijoms priklausani piliei teises puoselti savo kalb, kultr ir
paproius gina statymai. Tautins bendrijos yra integrali Lietuvos pilietins visuomens
dalis.
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.

Svarbiausios saugum utikrinanios Lietuvos vidaus politikos nuostatos;

Kokia yra saugum utikrinanti ekonomin politika?
Kokia yra saugum utikrinanti socialin politika?
Kokia yra saugum utikrinanti kultros politika?
Kokia yra saugum utikrinanti tautin politika?

Rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui

Utikrinant Lietuvos nacionalin saugum, atsivelgiama tokius pavojus bei rizikos
veiksnius, kurie Lietuvai nepalankiomis slygomis neginijamai gali pasireikti.

I. Rizikos veiksniai ir pavojai i usienio:

Svarbus Lietuvos saugumo veiksnys - specifin geopolitin aplinka, sunkiai Lietuvos
kaimynystje prognozuojama dl joje esani militarizuot teritorij ir netvirtos
demokratijos valstybi.
Geopolitins aplinkos slygojami ioriniai rizikos veiksniai, ikiai ir galimi
pavojai:
Politiniai:
politinis spaudimas ir diktatas, siekiai tvirtinti ypating interes zonas ir
ypatingas teises, trukdymas Lietuvai gyti tarptautines saugumo garantijas;
usienio valstybi grasinimai naudoti jg savo interes gynimo dingstimi;
pastangos primesti Lietuvai pavojingus nelygiateisius tarptautinius susitarimus.
Kariniai:
karinis potencialas netoli Lietuvos sien;
karinis tranzitas per Lietuv;
nelegali ginkluot bri krimasis ar skverbimasis Lietuvos teritorij;
atvira agresija.
Specifiniai:
usienio slaptj tarnyb nipinjimo bei ardomoji veikla, skaitant priedangos
struktr krim ir veikl; diversij ir pasiksinim organizavimas;
ardomosios informacijos platinimas ir kitokie pilietins visuomens ir valstybs
griovimo veiksmai naudojant propagand ir dezinformacij;
tiesioginis ar netiesioginis kiimasis Lietuvos vidaus reikalus, pastangos daryti
tak valstybs valdios institucijoms ir Lietuvos vidaus politikai bei socialiniams
procesams;
nelegali imigracija ir tranzitin migracija; pabgli antpldis;
tautini grupi skatinimas bti nelojalioms Lietuvos valstybei; kit valstybi
pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybs principus.
Ekonominiai:
ekonominis spaudimas, blokada ar kitokios prieikos ekonomins akcijos;
visos kio akos priklausomyb nuo kurios nors vienos alies ar ali grups;
kapitalo investicijos politiniais tikslais: energetikos ir kit nacionaliniam
saugumui strategikai svarbi kio ak moni, finans bei kredito staig,
svarbiausi komunikacij (geleinkelio, greitkeli, vamzdyn, jros uost, oro
uost) nuosavybs ar valdymo kontrols permimas;
energetikos priklausomyb nuo vienos alies ar vienos grups ali itekli;
lengvas energetikos sistemos funkcionavimo paeidiamumas;
valstybs finansin sistem destabilizuojantis siskolinim usieniui mastas;
destabilizuojanios intervencijos Lietuvos finans-bank sistem ir j
griaunantys poveikiai.

Tarptautini nusikalstam struktr:

organizuot nusikalstam struktr veikla ir nelegalus verslas bei kontrabanda;
terorist skverbimasis i usienio ir j veikla Lietuvoje;
nelegalus ginkl, narkotik, radioaktyvij ir kitoki ypa pavojing mediag
veimas, tranzitas ar prekyba jais;
netikr pinig gamyba, platinimas ar neteistu bd gyt pinig plovimas.
II. Galimi vidaus rizikos veiksniai ir vidins krizs
Politiniai:
politinis nestabilumas ar valstybs valdios kriz, kai jie kelia grsm
konstitucinei demokratinei santvarkai;
ksinimasis konstitucin demokratin santvark ir Konstitucijos paeidinjimai;
pilietini teisi ir laisvi paeidinjimai bei Konstitucijos nenumatyti j
apribojimai;
ilgalaiki nacionalini tiksl nepaisymas valstybs politikoje.
Ekonominiai:
darbo viet, gamybos mast ir nacionalinio produkto sumajimas iki kritinio
lygio;
kio struktrinis ir technologinis atsilikimas;
ekonomikos kriminalizacija; nekontroliuojamas ekonomini nusikaltim mastas;
bank-finans sistemos krizs ir finansins panikos;
nacionalins valiutos destabilizacija, Lietuvos banko valiutos atsarg
sumajimas emiau kritins ribos;
valstybs finansines galimybes virijanti vidaus skola.
Socialiniai:
visuotinis gyventoj nuskurdimas, nedarbas;
artjantys prie kritinio lygio, gresiantys socialiniu konfliktu, nenormals
visuomens grupi turtins padties skirtumai;
asmens nesaugumas;
visuomens sveikatos bkls blogjimas; alkoholizmas, toksikomanija,
narkomanija.
Tautiniai:
veiksniai, silpninantys tautos imunitet ir tapatum;
tautini vertybi nesaugojimas;
tautos majimas; intelektinio potencialo majimas; didel emigracija;
antihumanistins, prievart propaguojanios pseudokultros plitimas;
tautins neapykantos kurstymas.
Kriminaliniai:
didelis nusikalstamumas;

korupcija, ypa teissaugos ir teisingumo institucijose; valstybs ir savivaldybs

pareign savival;
teroristini, prievartavimo ir kitoki organizuot kriminalini struktr veikla;
pinig, dokument bei vertybini popieri padirbinjimas.

Kiti:

katastrofos, technologins avarijos, gaisrai ir gaivalins nelaims;

aplinkos terimas, ypa kancerogeninmis ir mutageninmis mediagomis;
Ignalinos atomin elektrin;
neracionalus gamtini itekli ir aplinkos naudojimas, aplinkos netausojimas;
ypa pavojingos epidemijos ir epizootijos.[23]

Kontroliniai klausimai:
1. Pagrindiniai rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui i usienio?
2. Kokie yra vidaus rizikos veiksniai Lietuvos saugumui?

Svarbiausios nacionalinio saugumo utikrinimo priemons:

Be aukiau idstyt usienio, vidaus ir gynybos politikos, kitos nacionalinio saugumo
utikrinimo priemons:

dalyvavimas tarptautinse saugum stiprinaniose organizacijose;

naryst iaurs Atlanto sutarties organizacijoje, Vakar Europos Sjungoje ir
Europos Sjungoje;
nacionalinio saugumo strateginis planavimas bei ilgalaiki valstybini saugumo
stiprinimo program parengimas ir vykdymas;
nacionalin saugum utikrinani institucij veikla;
saugumo ir gynybos sistem reglamentuojantys statymai.

Dalyvavimas tarptautinse organizacijose

Lietuvos saugumas yra Europos saugumo dalis. Lietuva pasirengusi dalyvauti stiprinant
tarptautin saugum ir prisiimti savj dal sipareigojim. Lietuva dalyvauja Jungtini
Taut (JT/UN), Europos Tarybos (ET/CE), Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizacijos (ESBO/OSCE), iaurs Atlanto Bendradarbiavimo Tarybos
(ABT/NACC), iaurs Atlanto Asambljos (AA/NAA) ir kit tarptautini
organizacij, kuri paskirtis - utikrinti taik, stiprinti saugum ir stabilum Europoje,
veikloje, taip pat dalyvauja taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose.

Naryst Europos Sjungose ir transatlantinje gynybos organizacijoje:

Lietuva pertvarko kio veikl reglamentuojanius statymus, j nuostatas derindama su
Europos Sjungos teiss principais ir normomis; Lietuva imasi atsakomybs u savo
suvereniteto bei teritorijos gynyb, stiprina ir ilaiko savo nacionalin gynybos sistem,
priderint prie NATO standart ir struktr; Lietuvos naryste NATO siekiama padidinti
pasitikjim, stabilum ir saugum regione bei visoje Europoje.
Integravimosi NATO priemons:
Lietuvos gynybos sistema nuosekliai ir rytingai integruojama NATO gynybos sistem.
Lietuvos integravimasis NATO ir narysts siekimas ioje stabilum ir saugum
garantuojanioje gynybos organizacijoje nra prieiki jokiai kitai aliai; bendradarbiauja
su NATO planuojant gynyb, rengia savo struktras bendros gynybos poreikiams; pagal
NATO standartus moko ir parengia kariuomen, pertvarko ir rengia savo gynybos
struktras sveikai su NATO struktromis; parengia karius dalyvauti tarptautinse taikos
palaikymo akcijose; dalyvauja rengiant ir gyvendinant bendras su NATO ir valstybmis
NATO narmis mokslo ir technologij pltros programas bei pramons kooperacijos
projektus; kuria informacijos apsaugos sistem, integrali su NATO sistema; ir kt.
Ilgalaiks valstybins saugumo stiprinimo programos
Svarbiausios ilgalaiks nacionalin saugum stiprinanios valstybins programos:

krato apsaugos sistemos ir gynybai reikalingos infrastruktros pltots;

kariuomens ir jos aktyvaus rezervo parengimo bei apginklavimo;
valstybs sienos apsaugos sistemos pltots;
oro erdvs kontrols sistemos pltots ir jos integravimo viening Europos
kontrols sistem;
karini specialist rengimo, karinio vietimo ir karo mokslo pltojimo;
piliei mokymo ir rengimo pasiprieinimui bei civilinei saugai;
ekonomini grsmi mainimo ir ekonominio saugumo stiprinimo, krato kio
funkcionavimo ekstremaliomis slygomis;
valstybs valdios institucij funkcionavimo ekstremaliomis slygomis;
valstybs strategini atsarg kaupimo ir ilaikymo;
vientisos civilins saugos ir gelbjimo sistemos pltots;
ekologinio saugumo utikrinimo;
Ignalinos AE saugios eksploatacijos utikrinimo iki jos eksploatacijos pabaigos ir
po to;
energetikos sistemos stabilumo ir integravimosi Europos energetikos sistemas;
geleinkelio rekonstravimo pagal europins vs standartus, jo integravimo
Europos transporto sistem;
svarbiausi nacionalini itekli tausojimo ir apsaugos;
natralaus gyventoj prieaugio palaikymo;
kovos su nusikalstamumu;
kovos su korupcija.

Prireikus parengiamos ir kitos programos. Visas saugum stiprinanias nacionalines

programas tvirtina Seimas. Jos finansuojamos i valstybs biudeto ar kit statymuose
numatyt altini.
Kontroliniai klausimai:
1. Nacionalinio saugumo utikrinimo priemons dalyvavimo tarptautinse
organizacijose pagrindins nuostatos.
2. Nacionalinio saugumo utikrinimo priemons narysts Europos Sjungoje ir
transatlantinje gynybos organizacijoje pagrindins nuostatos.
3. Kokios yra integravimosi NATO priemons?
4. Kokios yra ilgalaiks valstybins saugumo stiprinimo programos?
Nacionalin saugum utikrinanios institucijos
Vadovaujanios institucijos:
Valstybs aukiausiosios vadovaujanios institucijos, kurios vadovauja nacionalinio
saugumo utikrinimui, yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Seimas.
Vykdomosios ir kitos institucijos:

Valstybs gynimo taryba;

Krato apsaugos ministerija, krato apsaugos ministrui pavalds kariuomens
vadas ir Gynybos tabas;
kariuomen;
policija;
Valstybs saugumo departamentas;
Pilietinio pasiprieinimo rengimo centras;
Civilins saugos departamentas;
Ginkl fondas.

Respublikos Prezidento vadovavimas valstybs gynybai:

ginkluoto valstybs upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar
teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl
gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt visoje valstybje ar jos dalyje,
skelbia mobilizacij ir iuos sprendimus teikia tvirtinti Seimui.
Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis ginkluotj pajg vadas.
Respublikos Prezidentas, gavs Seimo pritarim, skiria kariuomens vad.

Vyriausybs veikla nacionaliniam saugumui utikrinti:

Vyriausyb saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja
valstybs saugum ir viej tvark. Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit
valstybs staig, gyvendinani ias garantijas, veikl;
Vyriausyb vadovauja vis nacionalinio saugumo priemoni gyvendinimui bei
piliei rengimui pilietiniam pasiprieinimui;
Vyriausyb rengia ir teikia Seimui tvirtinti ilgalaiki valstybini nacionalinio
saugumo stiprinimo program projektus bei vadovauja j gyvendinimui;
Lietuvos Vyriausyb atsakinga u strategin nacionalinio saugumo planavim. Ji
taip pat atsakinga u imuniteto tarnyb veikl nacionalinio saugumo ir gynybos
institucijose;
Vyriausyb turi turti ir gyvendinti speciali ekonominio saugumo utikrinimo
veiksm program;
Vyriausyb atsakinga u valstybins informacijos valdymo ir jos apsaugos
utikrinimo sistemos sukrim ir jos funkcionavim;
Vyriausyb utikrina, kad visos civilins valstybs institucijos ir Lietuvos kio
infrastruktros objektai bt parengti privalomiems gynybos bei civilins saugos
udaviniams vykdyti;
Vyriausyb teikia Seimui metin ataskait apie nacionalinio saugumo sistemos
pltr. Ataskaitoje pateikiama konkrei ini (iskyrus tas, kurios yra valstybs
paslaptis) apie: nacionalinio saugumo sistemos bkl ir pltr; priemones, kuri
imamasi galimiems vidaus ir iors rizikos veiksniams ir pavojams ivengti;
saugum ir gynybin gali stiprinani Vyriausybs ir valstybs institucij veikl,
skaitant integracijos NATO priemoni vykdym; nacionalini saugum
stiprinani program rengim ir gyvendinim; piliei ugdym ir apmokym
visuotiniam pasiprieinimui bei civilins saugos bd, organizacini struktr
parengties gerinim; param savaveiksmms organizacijoms, kuri veikla
prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasiprieinimui.
Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup
Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup sudaro Vyriausybs paskirti specials
patarjai - saugumo problem ekspertai. i grup veikia kaip sudtin Vyriausybs
patarj institucijos dalis. Ji numato galimas situacijas ateityje, iaikina ilgalaikius ir
galinius kilti naujus pavojus, projektuoja iankstinius veiksmus jiems ivengti, nuo j
apsisaugoti ir Lietuvos saugumui utikrinti, prognozuoja ilgalaikes Vyriausybs
sprendim pasekmes ir tak nacionaliniam saugumui, rengia ivadas bei rekomendacijas
Vyriausybei ir Valstybs gynimo tarybai.
Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup bendradarbiauja su Valstybs
saugumo departamentu ir Krato apsaugos ministerija. Nacionalinio saugumo strateginio
planavimo grup dalyvauja rengiant ilgalaiki valstybini saugumo stiprinimo program
projektus.

Valstybinis pilietinio pasiprieinimo rengimo centras

Valstybin pilietinio pasiprieinimo rengimo centr steigia Vyriausyb. Jo paskirtis tiesiogiai ir koordinuojant kit institucij veikl apmokyti ir parengti visuomen
individualiam ir organizuotam pilietiniam pasiprieinimui ir civilinei saugai.
Seimo veikla utikrinant nacionalin saugum
statym leidyba
Seimas rpinasi, kad bt laiku priimti Nacionalinio saugumo pagrindams gyvendinti
btini statymai, kiti teiss aktai, galiojani statym papildymai ir pakeitimai.
Seimas priima statym, nustatant konkreiais tikslais ir funkcijomis pagrst krato
apsaugos ir gynybos struktr. Seimas priima statymus, tvirtinanius Vyriausybs
pateiktas nacionalinio saugumo priemoni programas.
Seimas statymu nustato bendrus metinius reguliariosios kariuomens ir aktyviojo
rezervo kari skaiius. Seimas, atsivelgdamas gynybos struktr, statymu nustato
kiekvieno laipsnio auktesnij karinink skaiius.
Seimas gyvendina i pagrind nuostatas sukurdamas teisin nacionalinio saugumo ir
gynybos baz - statymais reglamentuoja ias sritis: krato apsaugos taikos metu;
visuotins gynybos ir pasiprieinimo agresoriui ar okupantui; Krato apsaugos
ministerijos veiklos; kariuomens; privalomosios krato apsaugos tarnybos;
Savanorikosios krato apsaugos tarnybos; alternatyviosios krato apsaugos tarnybos;
pasienio policijos, kit policijos dalini pasirengimo ir dalyvavimo krato gynyboje;
mobilizacijos; vieningos civilins saugos ir gelbjimo sistemos; piliei rengimo
pasiprieinimui, skaitant institucin mokymo struktr; Valstybs gynimo tarybos;
kariki pareig, teisi ir atsakomybs; kolaboravimo veik ir atsakomybs u jas;
valstybs paslapi apsaugos; Valstybs saugumo departamento veiklos: valgybos,
kontrvalgybos ir kovos su ardomja veikla; operatyvins veiklos; Ginkl fondo ir kitas.
Seimas priima statymus, tvirtinanius kariuomens ir policijos drausms statutus,
nustatanius areto pagrindus ir teisines procedras.
Seimas skelbia nepaprastj padt, veda karo padt, skelbia mobilizacij ar
demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti
Tvyn arba vykdyti tarptautinius Lietuvos sipareigojimus.
Ginkluoto upuolimo atveju, kai Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim
dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt ar skelbia mobilizacij, Seimas
iuos sprendimus tvirtina arba panaikina.

Seimas vykdo Vyriausybs veiklos, utikrinanios nacionalin saugum, parlamentin

kontrol. Seimas kiekvien met pavasario sesijoje svarsto Vyriausybs metin ataskait
apie nuveiktus darbus gyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindus.
Valstybs gynimo taryba
Svarbiausius valstybs gynimo reikalus, skaitant valstybs institucij veikl
svarbiausiais valstybs saugumo utikrinimo ir gynimo klausimais, svarsto ir koordinuoja
Valstybs gynimo taryba, kuri eina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato
apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs gynimo tarybai vadovauja
Respublikos Prezidentas. Valstybs gynimo tarybos posdius paprastai kvieiamas
Valstybs saugumo departamento direktorius. Tarybos sudarym, veiklos tvark ir
galiojimus nustato statymas.
Krato apsaugos ministerija
Krato apsaugos ministras vadovauja gynybos politikos gyvendinimui, atsako u
krato apsaugos sistemos pltr ir jos parengim ginti valstyb, valdo krato apsaugai ir
gynybai skirtus finansinius iteklius, kariuomens aprpinim ginkluote ir technika,
vykdo tarptautin bendradarbiavim gynybos srityje, personalo ir informacijos politik.
Krato apsaugos ministerijos administracija formuojama i ministerijos funkcijoms
vykdyti reikaling civili pareign ir karini reikal specialist. Krato apsaugos
ministerijos administracija ir kariuomens vadui pavaldus Gynybos tabas krato
gynybos sistemos pltojimo ir valdymo funkcijas vykdo vieningai. Ministerijos
administracijos padaliniai ir Gynybos tabas funkcijas vykdo vieningai
bendradarbiaudami ir j nedubliuodami.
Krato apsaugos ministras priiri ir kontroliuoja kariuomens parengim. i kontrol
vykdo ministrui pavaldus generalinis kariuomens inspektorius.
Krato apsaugos ministrui pavaldi valgybos tarnyba ir Gynybos tabo sudtyje esantis
karins taktins valgybos padalinys veikia koordinuotai ir informacij bei analizes teikia
ir krato apsaugos ministrui, ir kariuomens vadui.
Krato apsaugos ministerija vykdo karo prievolinink apskait ir aukim pirmin karo
tarnyb, taip pat alternatyvij tarnyb. iam tikslui ministerija sudaro civilines
teritorines aukimo komisijas. Aktyviojo rezervo kari apskait ir aukim rezervo
tarnyb vykdo kariuomens tabai.
Krato apsaugos ministerijos administracija organizuoja kariuomens bendradarbiavim
su visuomene ir civilinmis institucijomis.[24]
Kontroliniai klausimai:
1. Kokios yra nacionalin saugum utikrinanios vadovaujaniosios institucijos?
2. Kokios yra nacionalin saugum utikrinanios vykdaniosios institucijos?

3. Respublikos Prezidento vadovavimo valstybs gynybai pagrindai.

4. Kokia yra Vyriausybs veikla nacionaliniam saugumui utikrinti?
5. Kokia yra Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grups nacionaliniam
saugumui utikrinti pagrindai?
6. Kokia yra Valstybinis pilietinio pasiprieinimo rengimo centro paskirtis?
7. Seimo veikla utikrinant nacionalin saugum.
8. Valstybs gynimo taryba veikla utikrinant nacionalin saugum.
9. Krato ministerijos veikla utikrinant nacionalin saugum.
10. Krato apsaugos ministro pagrindins funkcijos utikrinant nacionalin saugum.

[1] Ginkluotosios pajgos Lietuvos kariuomen ir ginkluotos gynybos nuo agresijos

metu priskirtos kitos ginkluotosios pajgos: Valstybs sienos apsaugos tarnyba,
specializuoti policijos daliniai, koviniai Lietuvos auli sjungos briai, taip pat kiti
koviniai piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan) vienetai, pavalds
ginkluotj pajg vadovybei. r. ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai
statymas. // Valstybs inios. 2000, Nr. 64-1927.
[2] Pvz: Lietuvos kariuomens divizijos generolo S. Ratikio puskarininki mokykla;
Didiosios Kunigaiktiens Biruts motorizuotasis pstinink batalionas;
Geleinis Vilkas, motorizuotoji pstinink brigada;
Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pstinink batalionas;
KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktin ir kt.
[3] Karin valgyba bei kontrvalgyba tai dar viena Krato apsaugos ministerijos
veiklos sritis. J vykdo Antrasis operatyvini tarnyb departamentas (sutrumpintai
AOTD). Tai atskira institucija KAM sudtyje pavaldi tiesiogiai krato apsaugos ministrui
bei atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. AOTD
institucijos biudetas bei darbuotoj skaiius laikomas paslaptyje.
[4] Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos
statymas // Valstybs inios. 1998, Nr. 49-1325.
[5] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, // Valstybs inios.
1996, Nr. VIII-49.
[6] Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr.
64-1501, Nr. 122-2863.
[7] Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos
statymas. // Valstybs inios. 1998, Nr. 49-1325.

[8] http://www.kam.lt/EasyAdmin/sys/files/baltoji%20knyga.pdf; prisijungimo laikas:

2007 03 21.
[9] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, // Valstybs inios.
1996, Nr. VIII-49.
[10] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, // Valstybs inios.
1996, Nr. VIII-49.
[11] http://www.kam.lt/index.php/lt/34451/; prisijungimo laikas: 2007 04 25.
[12] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo // Valstybs inios. 2000, Nr. 1242.
[13] http://www.kam.lt; prisijungimo laikas: 2007 04 12.
[14] Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamento statymas // Valstybs inios.
1994, Nr. 11-163.
[15] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, // Valstybs inios.
1996, Nr. VIII-49.
[16] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos ginkl
fondo prie Lietuvos Respublikos vyriausybs nuostat patvirtinimo // Valstybs inios,
2004, Nr. 147-5327.
[17] http://www.vsd.lt/; prisijungimo laikas: 2007 04 20.
[18] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas1996 m. gruodio 19
d. Nr. VIII-49.
[19] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios,
1997, Nr. 2-16.
[20] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios,
1997, Nr. 2-16.
[21] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios,
1997, Nr. 2-16.
[22] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios,
1997, Nr. 2-16.
[23] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios,
1997, Nr. 2-16.

[24] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, // Valstybs inios.

1996, Nr. VIII-49.
27 tema. Vidaus reikal valdymo samprata

vadas

ioje nagrinjamoje temoje pagrindinis udavinys yra suprasti vidaus reikal valdymo
sistem, inoti institucijas, kurios atlieka valdym vidaus reikal sistemoje. Ypatingai
atkreipti dmes Vidaus reikal ministerijos funkcijas vairiose srityse, kaip pvz:
regionins pltros, vieojo administravimo. Labai gerai istudijuoti i institucij
udavinius, funkcijas. Remiantis policijos veiklos statymu suprasti policijos veikl,
inoti jos kaip institucijos pagrindinius udavinius ir funkcijas. Taip pat reikia inoti
policijos veiklos ris, teisin policijos veiklos reguliavim, inoti kas sudaro LR civilins
saugos ir gelbjimo sistem bei kaip vykdomas priegaisrins apsaugos reguliavimas.
Studijuojant migracijos ir pas klausimus labiau atkreipti dmes
institucij, kurios usiima ia veikla pagrindinius udavinius ir funkcijas.
Vidaus reikal valdymo samrata

Vidaus reikal valdymas tai vidaus reikal valdymo institucij vykdoma veikla,
utikrinant visuomens saugum, gyvendinant valstybs tarnybos politik, gyvendinant
valstybs politik vieojo administravimo srityje[1], formuojant regionin nacionalin
politik,[2] derinant valstybs ir savivaldybi interesus, kuriant teisines ir ekonomines
slygas, tinkamas teritorinei gyventoj bendruomenei funkcionuoti.

Vieasis saugumas yra esmin slyga ir utikrinant alies nacionalin

saugum. Nacionalinio saugumo pagrind statymas (in., 1997, Nr.2-16, 2003, Nr.321309) mogaus ir pilieio teises, laisves bei asmens saugum vardija kaip vien i
pagrindini nacionalinio saugumo objekt ir nustato, kad Vyriausyb ir teissaugos
sistema privalo apginti pilieius ir valstyb nuo korupcijos bei organizuoto
nusikalstamumo, utikrinti asmens ir turto saugum bei patikim valstybs sienos
kontrol.
Integracija Europos Sjung ir NATO, auganti tarptautinio terorizmo ir
organizuoto nusikalstamumo grsm bei kiti vykstantys globalizacijos procesai lemia
sparius ir kardinalius pokyius Lietuvos politiniame, ekonominiame, socialiniame,

kultriniame gyvenime. Visa tai didina valstybs strateginio valdymo reikm visose
valstybs valdymo srityse, tarp j ir vieojo saugumo utikrinimo srityje.
Formuoti vieojo saugumo valstybs politikos gyvendinimo strategij ir organizuoti jos
vykdym pavesta Vidaus reikal ministerijai.[3]

Vidaus reikal valdymo svoka parodo, kad i sritis yra daugiafunkcin. Todl ir teiss
subjekt, atliekani vidaus reikal valdym yra nemaai.
Pirmiausia reikt iskirti Vidaus reikal ministerij.

Kontroliniai klausimai:

1.

Vidaus reikal valdymo svoka.

2.

Vieojo administravimo samprata.

3.

Regionins politikos esm.

Vidaus reikal valdym atliekanios institucijos

Vidaus reikal ministerija

Vidaus reikal ministerija yra civilin strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus
reikal sistemai institucija, formuojanti nusikalstamumo prevencijos, vieosios tvarkos ir
saugumo utikrinimo, civilins ir gaisrins saugos (kartu su Krato apsaugos ministerija),
valstybs sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politik. Vidaus reikal sistemos
funkcijas ministerija gyvendina per Policijos, Migracijos, Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamentus, Finansini nusikaltim tyrimo, Valstybs sienos apsaugos
tarnybas ir j struktrinius bei kitus padalinius.[4]

Vidaus reikal ministerija vykdo valstybs valdymo funkcijas vieojo

saugumo, valstybs sienos apsaugos, valstybs pagalbos esant ekstremaliai situacijai ir
civilins saugos, migracijos proces kontrols, vieojo administravimo ir valstybs
valdymo sistemos reformos, vietos savivaldos pltros, region pltros, valstybs tarnybos
sistemos krimo, informatikos bei kitose ministerijos kompetencijai priskirtose srityse.

Vidaus reikal ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,

statymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teiss aktais, Lietuvos
Respublikos tarptautinmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat iais
nuostatais.
Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs
aprobuotais, vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybs programa, kuriai pritar Lietuvos Respublikos Seimas,
ir derinamais su valstybs ilgalaiks raidos strategija.[5]
Ministerijos veiklos pagrindas Ministerijos veikl reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Konstitucija, statymai, kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teiss aktai,
Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko
potvarkiai. Pagrind sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybs veiklos programa,
Valstybs ilgalaiks pltros strategija, Vieojo saugumo pltros iki 2010 met strategija,
Vieojo administravimo pltros iki 2010 met strategija, Lietuvos regionins politikos iki
2013 met strategija, Lietuvos informacins visuomens pltros strategija, Nacionalinio
engeno acquis primimo veiksm planas.[6]
Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostatuose nustatyta, kad Vidaus
reikal ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestas vidaus reikal srities
valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik.[7]
Remiantis iais nuostatais Vidaus reikal ministerijos funkcijos yra
sekanios:
Visuomens saugumo srityje:
- rengia visuomens saugumo valstybs politikos gyvendinimo strategij, strateginius
veiklos planus, dalyvauja rengiant pavaldi institucij strateginius veiklos planus,
organizuoja j gyvendinim;
- analizuoja visuomens saugumo bkl alyje, teikia ivadas ir pasilymus Lietuvos
Respublikos Vyriausybei;
- analizuoja pavaldi institucij veikl ir jos rezultatus, koordinuoja pavaldi institucij
veikl rengiant ir gyvendinant nusikaltim kontrols ir prevencijos bei kitas programas,
skirtas visuomens saugumui utikrinti, prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir
gyvendina prevencines priemones;
- rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, nacionalini program ir
kit teiss akt, skirt visuomens saugumui stiprinti, projektus;

- kontroliuoja pavaldi institucij veikl, atlieka j valdymo prieir, dalyvauja

rengiant i institucij veiklos standartus;
- utikrina policijos veiklos organizavim;
- utikrina valstybins priegaisrins apsaugos ir gelbjimo darb organizavim;
- gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik civilins saugos srityje,
koordinuoja civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucij veikl gyvendinant j
kompetencijai skirtus udavinius;
- organizuoja valstybin migracijos reguliavim;
- organizuoja ir utikrina Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos sausumoje ir
teritoriniuose vandenyse politikos gyvendinim;
- utikrina Lietuvos Respublikos teritorijoje ir u jos rib Respublikos Prezidento,
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficiali svei apsaugos
organizavim;
- utikrina operatyvins veiklos, nusikaltim ir kit teistvarkos paeidim tyrimo
organizavim;
- pagal savo kompetencij imasi priemoni nusikaltim, kit teistvarkos paeidim
prieastims ir slygoms alinti, kontroliuoja, kaip vykdomos ios priemons;
- pagal savo kompetencij gyvendina valstybs politik viz ir imigracijos, prieglobsio
ir Lietuvos Respublikos pilietybs procedr, asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinani
dokument, kelions dokument, leidim gyventi Lietuvos Respublikoje ir kit
dokument idavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmen
judjimo srityse;
- koordinuoja valdymo organizavimo priemoni gyvendinim gaivalins nelaims,
avarijos, epidemijos, epizootijos, kitoki ekstremali situacij atveju ir likviduojant j
padarinius;
- pagal savo kompetencij organizuoja ir utikrina valstybs politikos gyvendinim keli
transporto priemoni vairuotoj egzaminavimo srityje;
- organizuoja ministerijos vidaus tarnybos (specializuotus policijos) dalinius, nustatytja
tvarka jiems vadovauja, pagal savo galiojimus vykdo priemones, susijusias su
visuomens saugumu;
- organizuoja ir utikrina valstybs finans sistemos apsaug nuo nusikalstamo poveikio;
- vykdo atsakingos institucijos engeno priemonei administruoti funkcijas;

Valstybs tarnybos srityje:

- dalyvauja vykdant valstybs tarnybos bendrj valdym, rengia valstybs tarnybos
politikos gyvendinimo strategij ir koordinuoja jos gyvendinim;
- formuoja valstybs tarnautoj mokymo strategij;
- rengia teiss akt, reglamentuojani valstybs tarnyb, projektus;
- koordinuoja Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo ir su juo susijusi teiss
akt gyvendinimo kontrol;
- dalyvauja formuojant personalo valdymo vieajame sektoriuje strategines kryptis;

Vieojo administravimo srityje:

- rengia valstybs politikos vieojo administravimo srityje gyvendinimo strategij ir
koordinuoja jos gyvendinim;
- teikia pasilymus dl valstybinio administravimo tobulinimo;
- teiss akt nustatyta tvarka derina teiss aktus dl vieojo administravimo institucij
vidaus administravimo tobulinimo;
- koordinuoja bendrosios valstybs politikos viej paslaug teikimo asmenims srityje
gyvendinim;
- teikia pasilymus dl administracinio reglamentavimo tobulinimo;
- dalyvauja formuojant ir gyvendinant kokybs politik vieajame administravime;

Regionins pltros srityje:

- vykdo institucijos, atsakingos u nacionalins regionins politikos koordinavim,
galiojimus;
- atlieka Europos Bendrij iniciatyv programos INTERREG IIIA vadovaujanios
institucijos, atsakanios u patikim ir tinkam INTERREG IIIA programos valdym,
funkcijas pagal atitinkam Europos Sjungos teiss akt nuostatas;

- atlieka Bendradarbiavimo abipus sienos programos administravimo Lietuvoje funkcijas;

- koordinuoja Lietuvos Respublikos region pltros programos gyvendinim;
- dalyvauja tobulinant valstybs valdym Lietuvos Respublikos teritorijos
auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose;

Vietos savivaldos srityje:

- dalyvauja gyvendinant vietos savivaldos politik, rengia vietos savivaldos politikos
gyvendinimo strategij ir koordinuoja ios strategijos gyvendinim;
- dalyvauja rengiant teiss akt, susijusi su vietos savivalda ir savivaldybi
administracine prieira, projektus;
- nagrinja pasilymus steigti ar panaikinti savivaldybes, gyvenamsias vietoves bei
nustatyti ir keisti j ribas, suteikti ar panaikinti gyvenamosioms vietovms pavadinimus,
nustatyti j ribas, suteikti ar panaikinti kurorto status ir teikia ivadas Lietuvos
Respublikos Vyriausybei;
- bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybi asociacija, valstybs ir savivaldybi
institucijomis bei staigomis, nagrinja ir vertina j ivadas ir pasilymus dl statym,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, kit teiss akt, susijusi su vietos
savivaldos, savivaldybi administracins prieiros klausimais, projekt;
- koordinuoja savivaldybi bendradarbiavimo per sienas politikos gyvendinim pagal
Europos konvencij Dl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorini bendrij ir valdios
organ;

Informacins visuomens srityje:

- pagal kompetencij formuoja Lietuvos Respublikos informacins visuomens pltros,
informacini technologij taikymo valstybs valdyme strategij ir dalyvauja j
gyvendinant;
- koordinuoja informacini technologij saug valstybs institucijose ir staigose;
- gyvendina Vidaus reikal ministerijai pavestoje srityje tvarkomiems registrams ir
informacinms sistemoms keliamus reikalavimus;
- vykdo elektronins valdios projekt valdym ir viej paslaug teikimo naudojant
skaitmenines technologijas prieir;

- atlieka Lietuvos Respublikos ir NATO slaptintos informacijos naudojimo sistem

Saugumo prieiros tarnybos funkcijas;
- koordinuoja Lietuvos dalyvavim Europos Bendrijos elektroninio keitimosi
duomenimis tarp administracij programoje (IDA);

Tarptautini ryi ir Europos Sjungos reikal srityje:

- organizuoja tarptautini sutari ir ministerijos susitarim, sudarom pagal jos
kompetencij su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis, projekt
rengim, utikrina i tarptautini sutari ir susitarim vykdym;
- padeda gyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik Europos Sjungos
klausimais;
- pagal kompetencij utikrina bendradarbiavim su atitinkamomis usienio valstybmis,
tarptautinmis organizacijomis, usienio valstybi diplomatinmis atstovybmis, kitomis
institucijomis;
Vidaus reikal ministerijos kitos funkcijos
Ministerija taip pat vykdo ias funkcijas:
- pagal savo kompetencij atstovauja valstybei civilinse bylose dl alos, padarytos
neteistais valstybs tarnautoj veiksmais, atlyginimo fiziniams ir juridiniams asmenims;
- vykdo ministerijos steigt ar jai priskirt staig ir valstybs moni steigjo funkcijas;
- dalyvauja organizuojant Lietuvos Respublikoje ir usienyje konferencijas, seminarus,
kitus tarptautinius renginius vieojo saugumo, valdymo tobulinimo, vietos savivaldos,
-regionins pltros ir kitais su Vidaus reikal ministerijos veikla susijusiais klausimais;
- nustatytja tvarka nagrinja asmen pasilymus, skundus ir pareikimus, priskirtinus
ministerijos kompetencijai, imasi priemoni, kad bt isprsti juose keliami klausimai;
- informuoja visuomen apie ministerijos veikl;
- utikrina deramas darbo ir poilsio slygas ministerijos ir jai pavaldi staig
tarnautojams, utikrina jiems teiss akt nustatytas socialines ir sveikatos apsaugos
garantijas;
- utikrina ministerijos padalini personalo parinkim, mokym, tobulinimsi, reikiam
tarnybin parengt;

-skiria ir moka pareign ir kari valstybin pensij vidaus reikal staig pareignams ir
kariams, ijusiems i tarnybos;
- vykdo kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim nustatytas
funkcijas.[8]
ioms funkcijoms gyvendinti yra steigtos staigos prie ministerij, ministerijos
administraciniai padaliniai, bei kitos staigos, pvz.: REGITRA.[9]

Pagrindins staigos, kurios atlieka valdym vidaus reikal srityje yra sekanios:
1.

Informatikos ir ryi departamentas;

2.

Asmens dokument iraymo centras;

3.

Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba;

4.

Gyventoj registro tarnyba;

5.

Keli transporto apskaitos valstybs mon Regitra

6.

Kriminalins policijos Kriminalistini ekspertizi tarnyba;

7.

Migracijos departamentas;

8.

Policijos departamentas;

9.

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas;

10.

Sveikatos prieiros tarnyba;

11.

Vadovybs apsaugos departamentas;

12.

Valstybs sienos apsaugos tarnyba;

13.

Valstybs tarnybos departamentas;

14.

Vieosios policijos biuras;

15.

Vieosios policijos biuro Apsaugos organizavimo tarnyba;

16.

Vieosios policijos biuro Eismo prieiros tarnyba;

17.

ir kt.

Kontroliniai klausimai:
4.

Vidaus reikal ministerijos svoka.

5.

Kokiose srityse vidaus reikal ministerija vykdo valstybs valdymo funkcijas?

6.
Kokios pagrindins vidaus reikal ministerijos funkcijos visuomens saugumo
srityje?
7.

Kokios pagrindins vidaus reikal ministerijos funkcijos Valstybs tarnybos srityje?

8.
Kokios pagrindins vidaus reikal ministerijos funkcijos vieojo administravimo
srityje?
9.

Kokios pagrindins vidaus reikal ministerijos funkcijos regionins pltros srityje?

10. Kokios pagrindins vidaus reikal ministerijos funkcijos vietos savivaldos srityje?
11. Kokios pagrindins vidaus reikal ministerijos funkcijos informacins visuomens
srityje?
12. Kokios pagrindins vidaus reikal ministerijos funkcijos tarptautini ryi ir Europos
Sjungos reikal srityje?
13. Kokios yra kitos Vidaus reikal ministerijos funkcijos?
Informatikos ir ryi departamentas
Informatikos ir ryi departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos (toliau departamentas) yra biudetin staiga. Departamento steigja yra
Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija (toliau Vidaus reikal ministerija).
Pagrindiniai departamento udaviniai yra:
1.
gyvendinti informacini ir telekomunikacini technologij taikymo valstybs
valdyme ir elektronini ryi naudojimo vidaus reikal srityje strategij;
2.
gyvendinti vidaus reikal srities valstybs ir inybini registr, informacini
sistem ir telekomunikacij saugos politik;
3.

ir kt.

Departamentas, gyvendindamas jam pavestus udavinius, vykdo ias funkcijas:

2.

administruoja Vidaus reikal informacin sistem;

3.
administruoja nacionalines engeno informacin sistem ir Viz informacin
sistem;
4.

administruoja Vidaus reikal telekomunikacin tinkl;

5.
teikia Vidaus reikal ministerijos vadovybei pasilymus dl efektyvesnio l,
skirt Vidaus reikal informacinei sistemai ir Vidaus reikal telekomunikaciniam tinklui,
panaudojimo;
6.

vykdo kitas teiss akt nustatytas funkcijas.[10]

Kontroliniai klausimai:
1. Kokios yra informatikos ir ryi departamento pagrindins funkcijos?

Asmens dokument iraymo centras

Asmens dokument iraymo centras prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Asmens
dokument iraymo centras) yra staiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos (toliau Vidaus reikal ministerija) pagal kompetencij gyvendinanti
valstybs politik Lietuvos Respublikos asmens dokument iraymo srityje.
Svarbiausi Asmens dokument iraymo centro udaviniai yra ie:
1. pagal kompetencij gyvendinti valstybs politik Lietuvos Respublikos asmens
dokument iraymo srityje;
2. utikrinti teiss akt ir tarptautini standart reikalavimus atitinkani asmens
dokument projektavim ir iraym (gaminim, spausdinim).
Asmens dokument iraymo centras, gyvendindamas jam pavestus udavinius, atlieka
sekanias funkcijas:
1. irao Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, atitinkanius teiss akt ir
tarptautini standart reikalavimus;
2. apskaito asmens dokument blankus ir iraytus asmens dokumentus, utikrina gaut
asmens dokument blank apsaug;

3. kartu su kitais Vidaus reikal ministerijos administracijos padaliniais, staigomis prie

Vidaus reikal ministerijos, Vidaus reikal ministerijos steigtomis staigomis dalyvauja
formuojant ir gyvendinant Lietuvos Respublikos asmens dokument panaudojimo
elektroniniam asmens tapatybs nustatymui strategij;
5. nagrinja pateiktus skundus dl atsisakymo irayti Lietuvos Respublikos asmens
dokumentus, skundus ir pasilymus dl Asmens dokument iraymo centro darbo ir
teikia atsakymus teiss akt nustatyta tvarka ir laiku;
6. naikina negaliojanius asmens dokumentus ir asmens dokument blankus;
7. ir kt.
Asmens dokument iraymo centras, gyvendindamas jam pavestus udavinius ir
atlikdamas savo funkcijas, turi teis:
1. teiss akt nustatyta tvarka gauti i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig,
valstybs registr ir kit informacini sistem asmens duomenis, informacij Asmens
dokument iraymo centro kompetencijai priskirtais klausimais;
2. susipainti su valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose iraomais ir
iduodamais asmens dokumentais, teikti rekomendacijas dl j iraymo organizavimo;
3. pagal savo kompetencij kontroliuoti praym irayti Lietuvos Respublikos asmens
dokumentus atitikt nustatytiems reikalavimams ir kreiptis dl praym patikslinimo;
ir kt.[11]
Kontroliniai klausimai:
1. Kokios yra pagrindins Asmens dokument iraymo centro pagrindins funkcijos?
Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba
Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos (toliau Tarnyba) Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijai
atskaitinga valstybs teissaugos staiga, kurios paskirtis vykdyti nusikaltim, kit
teiss paeidim finans sistemai ir su jais susijusi nusikaltim, kit teiss paeidim
atskleidim bei tyrim.
Tarnybos udaviniai:
1) apsaugoti valstybs finans sistem nuo nusikalstamo poveikio;

2) utikrinti nusikalstam veik bei kit teiss paeidim, susijusi su Europos Sjungos
ir usienio valstybi finansins paramos l gavimu ir panaudojimu, atskleidim ir
tyrim;
4) vykdyti nusikaltim ir kit teiss paeidim finans sistemai bei su jais susijusi teiss
paeidim prevencij;
5) vykdyti kituose statymuose Tarnybai nustatytus kitus udavinius.
Tarnybos funkcijos:
1) statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesi
moktoj apgaulingu ar aplaidiu apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen apie
mokesius, valstybs (savivaldybs) rinkliavas ir kitas mokas teikimu atsakingoms
institucijoms ir staigoms, mokesi, valstybs (savivaldybs) rinkliav, valstybinio
socialinio draudimo ir kit mok vengimu, nustatyta tvarka patvirtint ataskait
nepateikimu, ir kitus teiss paeidimus, susijusius su mokesiais, valstybs
(savivaldybs) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis mokomis;
2) statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su
nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimu, vertybini popieri neteista
apyvarta, kitas neteistas veikas, susijusias su finans sistema, iskyrus veikas, susijusias
su netikrais pinigais;
ir kt.[12]

Kontroliniai klausimai:
1. Kokios yra pagrindins Finans nusikaltimo tarnybos pagrindins funkcijos ir
udaviniai?

Policijos departamentas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau
vadinama - Policijos departamentas) yra policijos staiga.

Policijos departamento udaviniai ir funkcijos:

1. Policijos departamento udaviniai - padti policijos generaliniam komisarui:

2. formuoti policijos veiklos strategij ir kontroliuoti jos gyvendinim;

3. organizuoti ir gyvendinti teritorini policijos staig valdym.
4. Policijos departamentas, vykdydamas jam pavestus udavinius atlieka ias funkcijas:
1. kontroliuoja ir koordinuoja pavaldi policijos staig veikl ir teikia joms
rekomendacijas ir nurodymus;
2. rengia ilgalaikius strateginius policijos veiklos planus, Policijos departamento
kasmetinius veiklos planus, policijos generalinio komisaro sakym, nurodym projektus,
kontroliuoja policijos generalinio komisaro sakym, nurodym vykdym;
3. utikrina valstybini program gyvendinim policijos staigose;
4. padeda rengti ir gyvendinti nusikalstamumo prevencijos ir kontrols, teissaugos
stiprinimo ir ilgalaikes kompleksines programas;
5. ir kt.

Policijos departamento teiss

1. statym nustatyta tvarka gauti informacij ir dokumentus;

2. kaupti ir tvarkyti informacij policijos slaptose ir kitose informacinse sistemose;
3. tikrinti policijos staig veikl.
4. ir kt.[13]
Policija asmens, visuomens saugum bei viej tvark utikrinanti policijos staig ir
pareign visuma.

Policijos sistem sudaro:

1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau
Policijos departamentas);
2) teritorins policijos staigos;

3) policijos profesinio ugdymo staigos;

4) specializuotos policijos staigos.
2. Teritorins policijos staigos yra policijos komisariatai, vykdantys teiss aktais jiems
pavestas funkcijas nustatytoje teritorijoje.
3.Policijos profesinio ugdymo staigos yra policijos generalinio komisaro steigiami
policijos profesinio ugdymo padaliniai, utikrinantys nuolatin policijos pareign
profesin tobulinim.
4. Specializuotos policijos staigos yra neteritoriniu principu steigiami policijos
padaliniai, vykdantys teiss aktais jiems pavestas tam tikras (specialisias) policijos
funkcijas.
Pagrindiniai policijos udaviniai yra:
1) mogaus teisi ir laisvi apsauga;
2) vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimas;
3) neatidliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji btina dl j fizinio ar psichinio
bejgikumo, taip pat asmenims, nukentjusiems nuo nusikalstam veik, kit teiss
paeidim, stichini nelaimi ar panai veiksni;
4) nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencija;
5) nusikalstam veik ir kit teiss paeidim atskleidimas ir tyrimas;
6) saugaus eismo prieira.
Policijos pareigno bendrosios teiss
1) pagrstai tardamas, jog padarytas administracinis teiss paeidimas ar nusikalstama
veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemons, krovini dokumentus ir
laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti;
2) statym nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teistvarkos paeidjus policijos ar
kit teissaugos institucij tarnybines patalpas j asmenybei nustatyti, taip pat
protokolams, aktams, praneimams surayti, asmenims ir j turimiems daiktams
apirti;
3) vaiuodamas vykio viet, persekiodamas nusikaltl, vedamas asmen, kuriam
btina neatidliotina medicinos pagalba, sveikatos prieiros staigas ar kitais
neatidliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto
priemonmis, priklausaniomis fiziniams ar juridiniams asmenims, iskyrus diplomatini

ar konsulini staig transport. Esant tarnybiniam btinumui, policijos pareignas turi

teis sigyti bilietus visas transporto priemones be eils, o jei biliet nra, transporto
priemon lipti. Transporto priemons savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam
padarytus nuostolius vidaus reikal ministro nustatyta tvarka;
4) esant tarnybiniam btinumui, nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims
priklausaniomis ryi priemonmis. Ryi priemons savininko reikalavimu policija turi
atlyginti savininko patirtus nuostolius vidaus reikal ministro nustatyta tvarka;
5) Policijos pareignas turi ir kitas statym jam suteiktas teises.
Policijos pareigno pareigos
Policijos pareignas privalo:
1) gerbti ir ginti mogaus orum, utikrinti ir saugoti jo teises bei laisves;
2) gavs praneim apie darom nusikalstam veik ar kitok teiss paeidim arba pats
bdamas vykio liudininku, imtis neatidliotin priemoni ukirsti keli daromai
nusikalstamai veikai ar kitam teiss paeidimui, vykio vietai bei rodymams apsaugoti,
nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti policijos staig
asmen, padarius statym udraust veik, bei praneti apie tai policijos staigai. io
punkto reikalavimai (iskyrus reikalavim praneti apie tai policijos staigai) netaikomi
policijos pareignui tais atvejais, kai ios pareigos vykdymas i esms pakenkt
specialios kompetencijos policijos staigos udaviniams gyvendinti;
3) utikrinti sulaikyto ar pristatyto policijos staig asmens teises ir teistus interesus,
suteikti neatidliotin pagalb asmeniui, nukentjusiam nuo teiss paeidimo ar esaniam
bejgikos bkls;
4) imtis vis galim priemoni asmens, valstybs, visuomenini ar kit organizacij
turtui gelbti stichini nelaimi, katastrof, avarij bei kit ypating situacij atvejais;
5) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobdio informacij, jeigu ko nors kita nereikalauja
tarnybini pareig vykdymas.[14]

Kontroliniai klausimai:
1.

Kokios yra pagrindins Policijos departamento pagrindins funkcijos?

2.

Kokios yra Policijos departamento teiss?

3.

Kas sudaro policijos sistem?

4.

Policijos pareigno pareigos ir teiss.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos
(toliau Migracijos departamentas) yra biudetin staiga prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikal ministerijos. Migracijos departamento steigja yra Lietuvos Respublikos
vidaus reikal ministerija.

Migracijos departamento udavinys ir funkcijos

Pagrindinis Migracijos departamento udavinys yra pagal savo kompetencij dalyvauti

gyvendinant valstybs politik viz ir imigracijos, prieglobsio ir Lietuvos Respublikos
pilietybs procedr, asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinani dokument, kelions
dokument, leidim gyventi Lietuvos Respublikoje ir kit dokument idavimo ir
apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmen judjimo srityse.

Migracijos departamentas, vykdydamas jam pavest udavin atlieka ias funkcijas:

1. organizuoja leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidim nuolat gyventi
Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi ir
Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi nuolat, asmens be pilietybs
kelions dokument ir pabglio kelions dokument idavim usienieiams teritorini
policijos staig migracijos skyriuose, poskyriuose, grupse (toliau migracijos
tarnybos);
2. nagrinja usieniei praymus iduoti leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje,
leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrij valstybs nars piliei
leidim gyventi ir Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi nuolat,
pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pratsti Europos Bendrij
valstybs nars piliei leidimus gyventi ir priima sprendimus iais klausimais;
3. nagrinja dokumentus dl leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidim
nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim
gyventi ir Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi nuolat panaikinimo,
priima sprendimus iais klausimais;

4. bendradarbiauja su Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikal ministerijos (toliau Valstybs sienos apsaugos tarnyba) ir Lietuvos
Respublikos usienio reikal ministerijos Konsuliniu departamentu sprendiant Lietuvos
Respublikos viz idavimo politikos klausimus;
5. dalyvauja Europos Sjungos Tarybos ir Europos Komisijos steigt darbo grupi ir
komitet pilietybs, asmens dokument idavimo, laisvo asmen judjimo, migracijos,
prieglobsio, viz, ir kitais usieniei teisins padties klausimais ir iose Europos
Sjungos institucijose pristato oficiali Lietuvos pozicij nagrinjamais klausimais;
6. atlieka kitas Lietuvos Respublikos statym ar kit teiss akt nustatytas funkcijas.

Migracijos departamento turi teis:

1. pasitelkti valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, taip pat kit staig bei
organizacij atstovus ir specialistus Migracijos departamento sprendiamoms
problemoms nagrinti bei sudaryti darbo grupes teiss akt projektams rengti;
2. teiss akt nustatyta tvarka gauti i Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi
institucij ir staig, valstybs ir inybini registr, informacini sistem, taip pat i kit
fizini ir juridini asmen informacij, kurios reikia Migracijos departamento
udaviniams gyvendinti ir funkcijoms vykdyti;
3. teikti pasilymus rengiant Vidaus reikal ministerijos strateginius veiklos planus;
4. Migracijos departamentas gali turti ir kit teiss akt jam suteikt teisi.[15]

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149

patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 2004 met programos
gyvendinimo priemones, buvo parengtas ir 2001-11-08 priimtas Lietuvos Respublikos
paso statymas (in., 2001, Nr. 99-3524), kuris sigaliojo 2003-01-01.
Pas pilieio praymu iduoda ir keiia vidaus reikal ministro galiotos institucijos.[16]
Pilieiai, kuri gyvenamoji vieta pagal gyventoj registr rayta (deklaruota) Lietuvos
Respublikoje, dl paso idavimo ir keitimo kreipiasi savo gyvenamosios vietos
migracijos tarnyb. Jeigu pilieio gyvenamoji vieta gyventoj registre nerayta ir pilietis
negali nustatyta tvarka deklaruoti gyvenamosios vietos, pas pilieio atskiru ratiku
praymu iduoda ir keiia migracijos tarnyba, kurios aptarnaujamoje teritorijoje pilietis
gyvena.

Jeigu pilietis, gyvenantis usienio valstybje, yra deklaravs gyvenamj viet Lietuvos
Respublikoje, praym iduoti (pakeisti) pas [17]ir dokumentus dl paso gavimo ar jo
pakeitimo jis pateikia migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra
deklaravs gyvenamj viet.
Pilietis, gyvenantis usienio valstybje, kuris nra deklaravs gyvenamosios vietos
Lietuvos Respublikoje arba kuris yra deklaravs ivykim i Lietuvos Respublikos, dl
paso idavimo ar keitimo turi kreiptis Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar
konsulin staig usienio valstybje arba Migracijos departament prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikal ministerijos.

Kontroliniai klausimai:
1.

Kokios yra pagrindins Migracijos departamento funkcijos?

2.

Kokie yra pagrindiniai Migracijos departamento udaviniai?

3.

Migracijos departamento teiss.

4.

LR paso idavimo pagrindai.

Vidaus tarnyba vidaus reikal valdymo sistemoje

Vidaus tarnyba vidaus tarnybos sistemos pareigno statuso gijimo, pasikeitimo ir
praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigno statusu susijusi teisini santyki
visuma.
Vidaus tarnybos sistema Vidaus reikal ministerijos valdymo srities vidaus reikal
statutini staig ir vidaus tarnybos sistemos pareign visuma bei ryiai tarp j.
Vidaus reikal staigos
Vidaus reikal staigos yra:
1) vidaus reikal centrins staigos (Policijos departamentas prie Vidaus reikal
ministerijos (toliau Policijos departamentas); Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie
Vidaus reikal ministerijos (toliau Valstybs sienos apsaugos tarnyba); Priegaisrins
apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (toliau
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas); Finansini nusikaltim tyrimo
tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba);
Vadovybs apsaugos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Vadovybs

apsaugos departamentas); Vieojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos

(toliau Vieojo saugumo tarnyba);
2) kitos vidaus reikal staigos (vidaus reikal centrinms staigoms pavaldios
teritorins, specializuotos ir kt. staigos);
3) vidaus reikal profesinio mokymo staigos.

Vidaus tarnybos valdymas

1. Vidaus tarnybos valdym gyvendina vidaus reikal ministras.
2. Vidaus reikal ministerijoje yra sudaromas Vidaus reikal pareign registras. io
registro pagrindu iduodami pareign tarnybiniai paymjimai, teikiama informacija
valdymui, analizei, statistinei vidaus tarnybos personalo apskaitai, pareigybi
komplektavimui ir poreikio nustatymui.
3. Vidaus reikal pareign registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos
valstybs registr, Asmens duomen teisins apsaugos statym, kit teiss akt nustatyta
tvarka. Vidaus reikal pareign registro paskirt, jo objektus, registro tvarkymo staigas,
j teises ir pareigas, registro tvarkym, reorganizavim ir likvidavim reglamentuoja
Vidaus reikal pareign registro nuostatai. iuos nuostatus vidaus reikal ministro
teikimu tvirtina Vyriausyb.[18]

Kontroliniai klausimai:
1.

Kas sudaro vidaus tarnybos sistem?

2.

Kas atlieka vidaus tarnybos valdym?

Lietuvos policijos rys.

iuo metu Lietuvoje yra dvi sudtins policijos dalys: vieoji ir kriminalin . Tai
vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis - Policijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos.
Vieosios policijos misija - mogaus teisi ir laisvi apsauga, vieosios tvarkos ir
visuomens saugumo utikrinimas, neatidliotinos pagalbos teikimas asmenims,
nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencija, saugaus eismo prieira.
Vieosios policijos funkcij gyvendinim utikrina Policijos departamento Vieosios

policijos valdyba, o gyvendina atitinkamos paskirties specializuotos policijos staigos,

pvz.: Lietuvos policijos eismo prieiros tarnyba ( t.y. keli policija), vykdanti eismo
prieir LR keliuose ir pan; Vieosios policijos apsaugos skyriai, veikiantys visose alies
apskrityse. Jie, vykdydami bendrsias vieosios policijos funkcijas, daug dmesio skiria
turto ir asmens apsaugai; Lietuvos vieosios policijos rinktin ,,Vytis, vykdanti usienio
ali diplomatini atstovybi ir konsulini staig Lietuvoje iorin bei vidin apsaug,
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos bei kit svarbi objekt vidin ir
iorin apsaug.
Kriminalins policijos pagrindinis udavinys nusikaltim prie mog, jo turt,
gyvyb bei kit sunki nusikalstam veik prevencija, atskleidimas, tyrim
koordinavimas. ios policijos ries veikl organizuoja ir koordinuoja Policijos
departamento Kriminalins policijos valdyba, o gyvendina:
Lietuvos kriminalins policijos biuras, kuris tiria sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir
kt.
Lietuvos policijos antiteroristini operacij rinktin ,,Aras vykdo specialias
antiteroristines operacijas.
Kitos policijos rys
Karo policija - Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemoje veikianti karins
teissaugos institucija, Lietuvos kariuomens dalis, statym nustatyta tvarka vykdanti
nusikaltim ir kit teiss paeidim krato apsaugos sistemoje prevencij, juos
atskleidianti ir tirianti, taip pat kartu su kit karini vienet vadais palaikanti drausm
bei tvark karinse teritorijose ir kariuomenje bei priirinti karinio transporto eismo
saugum.[19]

Transporto policija - Policijos departamento struktrinis padalinys, vadovaujantis

padaliniams, kurie vykdo kriminalins ir vieosios policijos funkcijas geleinkelio, oro ir
vandens transporto linijose bei ioms susisiekimo tarnyboms priklausaniose teritorijose .

Transporto policijos darbo pobdis reikalauja i kiekvieno transporto policijos darbuotojo

ypatingo mobilumo ir operatyvumo, universalumo bei speciali ini, kuri neturi
teritorini policijos komisariat pareignai. Tiriant teiss paeidimus, padarytus
geleinkelio transporte, reikia imanyti geleinkelio darbo specifik bei jos ypatumus.
Btina turti speciali ini apie geleinkelius, geleinkelio transport ir renginius
(kelius, sstat greitmai rodmenis, krovini forminimo tvark, riedmen tipus,
krovinini traukini sstat formavim, apir, trkum forminim bei kit specifini

ini). Komisariato darbuotojai turi imanyti komisariato priskirtoje teritorijoje esanius

kelius, ininerinius renginius bei j paskirt ir idstym, geleinkelio stoi mazgus,
traukini eismo organizavimo, saugumo bei manevravimo tvark, automatikos ir
telemechanikos bei ryi idstym, pasiskirstym ir paskirt, traukini eismo valdym,
saugaus eismo reikalavimus. Jie turi turti pakankamai ini apie geleinkelyje
naudojamus krovininius vagonus, j tipus, charakteristikas, skirting tip vagon
silpnsias vietas, bdus, kaip juos patekti nepaeidiant plomb, vieloryi bei urakt.
ios inios labai reikalingos policijos pareignams, tiriantiems geleinkeliams bdingus
latentinius nusikaltimus, tokius kaip vagysts i vagon bei ilumvei ir pan.

Kontroliniai klausimai:
1.

Kokios yra pagrindins policijos rys?

2.

Karo policijos pagrindin veikla?

3.

Transporto policijos veikla?

Lietuvos Respublikos civilins saugos ir gelbjimo sistema

Civilin sauga veikla, apimanti valstybs ir savivaldybi institucij, vis kio subjekt,
visuomenini organizacij bei gyventoj pasirengim ekstremaliai situacijai, veiksmus jai
susidarius ir padarini alinim, vis valstybs itekli panaudojim gyventojams
igyventi, alies kio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios
ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai iuose procesuose dalyvaujant
pilieiams.

Civilins saugos ir gelbjimo sistemos tikslas paruoti visuomen ekstremalioms

situacijoms. Utikrinti skland perjim nuo kasdiens veiklos prie veiklos ekstremali
situacij metu bei sumainti valstybs ekonominius nuostolius ekstremali situacij
atvejais. Isaugoti moni gyvyb, sveikat, turt bei aplink. Skatinti visuomens
iniciatyv iose srityse ir stiprinti pasitikjim civilins saugos ir gelbjimo sistemos
veikla. [20]
Lietuvos Respublikos civilins saugos ir gelbjimo sistem sudaro:
1. Vyriausybs ekstremali situacij komisija

2. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal

ministerijos ir jam pavaldios staigos;
3. Ministerijos, valstybs ir savivaldybi institucijos, savivaldybi priegaisrins ir
kitos civilins saugos tarnybos, kio subjektai, staigos;
4. Aplinkos stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas.

Vyriausybs ekstremali situacij komisija

1. Vyriausybs ekstremali situacij komisija - tai nuolatin Lietuvos Respublikos
Vyriausybs komisija, organizuojanti ekstremali situacij prevencij ir vadovaujanti
ekstremali situacij padarini alinimo darbams, jeigu ekstremali situacija apima vien
ar daugiau apskrii arba btina, kad valstybs valdymo institucijos pagelbt
operatyviai telkti turimas Lietuvos Respublikos pajgas bei gauti materialini itekli,
kuri reikia ekstremalios situacijos padariniams alinti, gelbjimo darbams atlikti ir
gyventoj gyvybinms reikmms patenkinti.
Ekstremali situacij komisija atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei.[21]

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas yra sudtin civilins saugos ir

gelbjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilins saugos ir gelbjimo sistemos veiklai,
organizuojanti ekstremali situacij prevencij, koordinuojanti valstybs institucij ir
kio subjekt veikl civilins saugos srityje bei planuojanti valstybs pasirengim
civilins saugos uduotims gyvendinti ekstremali situacij atvejais taikos ir karo metu.
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departament steigia Vyriausyb.[22]

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos

(toliau Departamentas) atsakingas u visuomens, materialaus turto ir aplinkos apsaug
ekstremali situacij atvejais. Departamentas organizuoja ir vykdo gaisr ir kit
ekstremali situacij prevencij. Tai savarankikas Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos padalinys.

PAIG Departamentas:
1.

formuoja priegaisrins ir civilins saugos politik Lietuvoje;

2.
kontroliuoja, kaip laikomasi j reikalavim, vykdo valstybin priegaisrin
prieir;
3.

organizuoja ekstremali situacij prevencij ir valdym;

4.
organizuoja priegaisrins ir civilins saugos mokym, informuoja visuomen
priegaisrins ir civilins saugos klausimais;
5.
vadovauja didelio masto ekstremali situacij likvidavimui, organizuoja moni ir
turto gelbjim bei padarini alinim.
6.

organizuoja valstybinio lygio civilins saugos pratybas ir joms vadovauja;

7.

tvarko civilins saugos priemoni valstybs rezerv;

8.
kuria Valstybins reikms ir pavojing objekt registro centrin duomen baz,
kuria siekiama kaupti informacij apie alyje esanius pavojingus bei valstybins
reikms objektus.
9.
Departamentas koordinuoja priegaisrini gelbjimo tarnyb ryius su kitomis
specialiosiomis tarnybomis bei valdios struktromis.
10. ir kt.

Lietuvos Respublikos ministerijos

3. Ministerijos
Pvz: Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime 1998 m. liepos 23 d. Nr. 921 Dl
Lietuvos Respublikos kio Ministerijos nuostat patvirtinimo 6.2.10. skirsnyje sakoma,
kad kio ministerija vykdo civilins saugos tarnyb pavestus udavinius stichini
nelaimi ir avarij padarini likvidavimo atvejais;

Stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas

4. Stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas - aplinkos utertumo biologinmis,
cheminmis ir radioaktyviosiomis mediagomis kontrol atlieka Aplinkos ministerijos,
Sveikatos apsaugos ministerijos, ems kio ministerijos, Valstybins maisto ir
veterinarijos tarnybos ir kit valstybs institucij reguliavimo sriiai priskirtos
laboratorijos, tyrim centrai ar kitos staigos, kurios atlieka biologini, chemini ir
radioaktyvij mediag laboratorinius tyrimus. ios staigos sudaro alies stebjimo ir
laboratorins kontrols tinkl.

U stebjimo ir laboratorins kontrols tinklui priklausani staig darb atsako j

vadovai.
Stebjimo ir laboratorins kontrols tinklo veikl ekstremali vyki ir j grsms atveju
koordinuoja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas. Jis nustato stebjim
praneim ir laboratorins analizs ivad pateikimo tvark valstybs institucij ir
savivaldybi ekstremali situacij valdymo centrams.[23]

Kontroliniai klausimai:
1.

Kas yra civilin sauga?

2.

Kokia yra civilins saugos ir gelbjimo sistema?

3.

Koks yra civilins saugos ir gelbjimo sistemos tikslas?

4.

Koks yra Vyriausybs ekstremali situacij komisijos tikslas?

5.
Kokio yra pagrindins Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento
funkcijos?
6.

Kokios yra Stebjimo ir laboratorins kontrols tinklo pagrindins funkcijos?

Priegaisrins apsaugos organizavimas

Priegaisrins saugos utikrinimo sistem sudaro priegaisrins gelbjimo ir kitos pajgos

bei teisins, organizacins, ekonomins, socialins, mokslins, technins priemons,
skirtos gaisr prevencijai, jiems gesinti, monms ir turtui gelbti gaisro metu.
Pagrindinis priegaisrins saugos utikrinimo sistemos tikslas apsaugoti mog ir turt
nuo gaisr.
Priegaisrins saugos utikrinimo sistemos udaviniai yra:
1) gaisr prevencijos organizavimas ir prieira;
2) gaisr gesinimas;

3) moni ir turto gelbjimas gaisro metu.

Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo

departamentas prie Vidaus reikal ministerijos ir jam pavaldios staigos.
Valstybin priegaisrin prieira valstybins priegaisrins prieiros pareign
vykdoma speciali valstybin prieira, kurios tikslas kontroliuoti, kaip Lietuvos
Respublikos teritorijoje laikomasi teiss akt reikalavim, utikrinani gaisr
prevencij, bei siekiama ukirsti keli i reikalavim paeidimams.

Valstybs ir savivaldybi institucij bei staig funkcijos priegaisrins saugos

srityje
Vyriausyb
Vyriausyb dalyvaudama formuojant ir gyvendindama valstybs politik priegaisrins
saugos srityje,
1) nustato priegaisrins saugos utikrinimo standartus;
2) tvirtina Valstybins priegaisrins prieiros nuostatus;
3) skatina mokslinius tyrimus bei mokslini projekt gyvendinim gaisr prevencijos
srityje;
4) rengia ir teikia Seimui svarstyti priegaisrin saug reglamentuojani statym ir kit
teiss akt projektus, priima priegaisrins saugos utikrinimui btinus teiss aktus.[24]
Vidaus reikal ministerija:
1) koordinuoja pagal kompetencij valstybs politikos gyvendinim priegaisrins
saugos srityje;
2) organizuoja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal
ministerijos (toliau Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas) strategini
veiklos plan gyvendinim;
3) pagal kompetencij priima teiss aktus, utikrinanius statym bei Vyriausybs
nutarim priegaisrins saugos srityje gyvendinim;
4) kontroliuoja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento veikl, atlieka
valdymo prieir, dalyvauja rengiant jo veiklos standartus;

5) utikrina priegaisrins saugos organizavim visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas
1) organizuoja ir vadovauja gaisr gesinimui, moni bei turto gelbjimui, gaisro
padarini mainimui;
2) organizuoja bei vykdo valstybin priegaisrin prieir;
3) pagal kompetencij rengia ir priima priegaisrin saug reglamentuojanius teiss
aktus;
4) nustato minimalius priegaisrins saugos mokymo program, pagal kurias monse,
staigose ir organizacijose yra mokomi valstybs tarnautojai ir darbuotojai, reikalavimus;
5) informuoja visuomen priegaisrins saugos klausimais, skleidia priegaisrins
saugos inias;
6) gyvendina mokslinius, techninius laimjimus priegaisrins saugos srityje;
7) atlieka kitas teiss akt nustatytas funkcijas.[25]
Ministerijos ir kitos valstybs institucijos bei staigos:
1) organizuoja ir kontroliuoja joms pavaldi institucij, staig ir moni veikl
gyvendinant gaisr prevencijos priemones;
2) teikia galiotiems vykdyti speciali valstybin prieir Valstybins priegaisrins
gelbjimo tarnybos pareignams informacij, reikaling j udaviniams gyvendinti bei
funkcijoms atlikti;
3) ir kt.[26]
Savivaldybs:
1) suderinusios su suinteresuotomis valstybs institucijomis ir staigomis, pagal
kompetencij turi teis nustatyti savivaldybs teritorijoje grietesnius priegaisrins
saugos reikalavimus, negu numatyta priegaisrin saug reglamentuojaniuose teiss
aktuose;
2) dalyvauja vykdant gaisr prevencijos, gesinimo ir tyrimo programas;
3) organizuoja savivaldybs teritorijos gyventoj vietim priegaisrins saugos
klausimais;
4) ir kt.

Priegaisrins gelbjimo pajgos

Priegaisrines gelbjimo pajgas sudaro Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba,
savivaldybs priegaisrins tarnybos, inybins priegaisrins pajgos ir savanorikos
ugniagesi formuots.
Savivaldybi priegaisrins tarnybos yra nuolatins parengties civilins saugos ir
gelbjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus ir atliekanti pirminius moni bei turto
gelbjimo darbus. Savivaldybi priegaisrini tarnyb veikl reglamentuoja is
Priegaisrins saugos statymas bei kiti teiss aktai.
inybins priegaisrins pajgos yra atskiruose gaisro atvilgiu pavojinguose objektuose,
taip pat kit moni, staig ir organizacij steigti padaliniai, gesinantys gaisrus ir
atliekantys pirminius moni ir turto gelbjimo darbus gaisr metu. J veikl
reglamentuoja is statymas bei kiti teiss aktai.
Savanorika ugniagesi formuot yra visuomenin organizacija, kurios paskirtis gesinti
gaisrus, gelbti mones ir turt gaisr metu.
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas ir jam pavaldios staigos teikia
metodin pagalb priegaisrinms gelbjimo pajgoms ir pagal kompetencij kontroliuoja
j pasirengim veikti gesinant gaisrus.[27]
Kontroliniai klausimai:
1.

Koks yra pagrindinis priegaisrins saugos utikrinimo sistemos tikslas?

2.

Kokie yra pagrindiniai priegaisrins saugos utikrinimo sistemos udaviniai?

3.

Kokios yra Vyriausybs funkcijos priegaisrins saugos srityje?

4.

Kokios yra Vidaus reikal ministerijos funkcijos priegaisrins saugos srityje?

5.

Kokios yra savivaldybs funkcijos priegaisrins saugos srityje?

6.

Kas sudaro priegaisrines gelbjimo pajgas?

7.

Kas yra savanorika ugniagesi formuot?

Teisinis valstybs sien apsaugos reguliavimas

Valstybs sienos apsauga - teiss akt nustatytos priemons, skirtos:

1) ivengti neteist valstybs sienos enklinimo pakeitim;

2) utikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau asmenys) laikytsi valstybs
sienos teisinio reimo, pasienio teisinio reimo ir pasienio kontrols punkt veiklos
taisykli;
3) utikrinti kitus gyvybikai svarbius asmen, visuomens ir valstybs interesus pasienio
kontrols punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis reimas.[28]

Valstybs sienos apsaug atlieka Valstybs sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Valstybs sien apsauga atliekama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis
statymais:
Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, // Valstybs inios //
2000, Nr. 42-1192;
statymo gali turiniu VRM Vidaus tarnybos statutu, // 2003, Nr. 42-1927.
Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymu, // Valstybs inios // 2000, Nr. 92-2848;
Lietuvos Respublikos statymu dl usieniei teisins padties // Valstybs inios //
2004, Nr. 73-2539.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymu // Valstybs inios //
1997, Nr. 2-16;
Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymu // Valstybs inios // 2000, Nr. 90-2777.
Kitais statymais

Postatyminiais teiss aktais:

Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais
Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro sakymais
Valstybs sienos apsaugos tarnybos vado sakymais

Kitais teiss aktais:

Valstybs sienos apsaugos sistemos pltots programa
Valstybs sienos apsaugos tarnybos 2006-2008 met strateginiu planu

Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal

ministerijos (toliau vadinama tarnyba) yra biudetin staiga.

Svarbiausieji tarnybos udaviniai yra ie:

1. utikrinti valstybs sienos nelieiamum ir gyvendinti valstybs sienos apsaugos
politik;
2. pagal savo kompetencij utikrinti Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym
ir kit teiss akt valstybs sienos teisinio reimo klausimais vykdym;
3. pagal savo kompetencij utikrinti nusikalstam veik ir kit teiss paeidim
prevencij, atskleidim ir tyrim, mogaus teisi ir laisvi apsaug, viej tvark ir
visuomens saugum.
5. statymai ir kiti teiss aktai tarnybai gali nustatyti ir kit udavini.

Tarnyba, vykdydama jai pavestus udavinius, atlieka ias funkcijas:

1. saugo valstybs sien sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse;
2. atlieka asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien, kontrol;
3. utikrina pasienio teisin reim ir pagal kompetencij pasienio kontrols punkt
reim;
4. dalyvauja gyvendinant valstybin migracijos proces kontrol;
5. statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka iduoda usienieiams vizas ar kitus
leidimus kirsti valstybs sien, leidimus atvykti ir bti valstybs sienos apsaugos zonoje,
leidimus verstis komercine kine ar kitokia veikla;
6. statym nustatyta tvarka priima usieniei praymus suteikti pabglio status,
apklausia juos, surenka asmens duomenis apie juos bei kartu atvykusius j eimos narius,
nustato kelions marrut, isiaikina praymo padavimo motyvus, utikrina neteistai
kirtusi valstybs sien usieniei apsaug Usieniei registravimo centre, kol dl j
bus priimtas atitinkamas galiot institucij sprendimas;
7. ir kt.

Tarnyba, gyvendindama jai pavestus udavinius ir funkcijas, pagal kompetencij turi

teis:
1. statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka atstovauti valstybei usienyje;
2. teiss akt nustatyta tvarka gauti i kit valstybs ir savivaldybi institucij, taip pat
staig, moni, organizacij bei asmen informacij ir pasilymus jos kompetencijai
priskirtais klausimais;
ir kt.

Tarnybos organizacin struktra

Tarnyb sudaro:
1. tarnybos vadas;
2. tarnybos tabas;
3. tarnybos rinktins;

4. tarnybos ukardos;
5. kiti tarnybos struktriniai padaliniai.
Valstybs sienos apsaugos tarnyba, kaip viena i nacionalin saugum stiprinani ir
utikrinani institucij, atsako u Lietuvos sausumos ir jros sien apsaug,
atvykstanij al ir ivykstanij i jos asmen pasienio tikrinim oro, jr, upi
uost ir sausumos pasienio kontrols punktuose.
Valstybs sienos apsaugos tarnyba nustato neteisto sienos kirtimo atvejus, tiria ir
iaikina kitas neteistas veikas prie valstybs sienos.
Svarbiausias veiklos tikslas - palaikyti nustatyt valstybs sienos teisin reim bei atitikti
alies narysts Europos Sjungoje reikalaujam sien kontrols lyg. Pagrindiniai
prioritetai teikiami valstybs sienai su Baltarusija ir Rusija, iorinms Europos Sjungos
sienoms.
Valstybs sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudama su kitomis Lietuvos institucijomis
bei gretim valstybi pasienio apsaugos tarnybomis, siekia utikrinti, kad asmen
judjimas per sienas vykt sklandiai ir atitikt tarptautini sutari nustatyt tvark.
Valstybs sienos apsaugos tarnyba teikia ir kitas su visuomens ir moni saugumo
utikrinimu susijusias paslaugas vykdo Ignalinos atomins elektrins apsaug bei
usieniei, nelegaliai patekusi alies teritorij arba pateikusi praymus suteikti
prieglobst, registravim, prieir, taiko statym, tarptautini konvencij nustatytas
kitas procedras.
Be to, Valstybs sienos apsaugos tarnyba vykdo Lietuvos sien demarkavimo darbus,
dalyvauja bendroje pasirengimo krato gynybai sistemoje, paiekos ir gelbjimo veikloje
bei katastrof pasekmi jroje likvidavimo darbuose.
Lietuvos pasienieiai tarptautiniu mastu dalyvauja daugiaalse operacijose, keiiasi
duomenimis pagal Baltijos Tarybos Darbo grups kovai su organizuotu nusikalstamumu
Operatyvinio komiteto, Baltijos jros regiono valstybi sienos apsaugos tarnyb
bendradarbiavimo konferencijos, Tarptautinio migracijos politikos pltros centro, kit
organizacij veiklos planus.

Kontroliniai klausimai:
1.

Kokia yra Valstybs sienos apsaugos esm?

2.

Kas atlieka Valstybs sienos apsaug?

3.

Valstybs sienos apsaugos tarnybos pagrindiniai udaviniai?

4.

Valstybs sienos apsaugos tarnybos pagrindins funkcijos?

5.

Valstybs sienos apsaugos tarnybos organizacin struktra.

[1] Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo

administravimo subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems norminiams teiss aktams
gyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant statym nustatytas
administracines paslaugas, administruojant viej paslaug teikim ir atliekant vieojo
administravimo subjekto vidaus administravim. r. Lietuvos Respublikos vieojo
administravimo statymas. // Valstybs inios. 1999, Nr. 60-1945.
[2] Nacionalin regionin politika valstybs institucij ir kit subjekt tikslin veikla,
kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybs region socialinei ir ekonominei pltrai
siekiant mainti region socialinius ir ekonominius skirtumus bei isivystymo
netolygumus paiuose regionuose, skatinti visoje valstybs teritorijoje tolygi ir tvari
pltr. r. Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas. // Valstybs inios. 2000,
Nr. 66-1987.
[3] http://www.vrm.lt/uploads/media/viesojo_saugumo_strategija_02.doc; prisijungimo
laikas 2007 03 01.
[4] Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl teisins sistemos reformos metmen ir j
gyvendinimo // Valstybs inios. 1998, Nr. 61-1736;
[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vidaus
reikal ministerijos nuostat patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr. 27-794.
[6] http://www.vrm.lt/index.php?id=809; Prisijungimo laikas:2007 01 10.
[7] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vidaus
reikal ministerijos nuostat patvirtinimo 2001 kovo 14. Nr.291.
[8] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vidaus
reikal ministerijos nuostat patvirtinimo 2001 kovo 14. Nr.291.
[9] http://www.vrm.lt; prisijungimo laikas: 2007 02 12.
[10] Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro sakymas Dl Lietuvos Respublikos
Vidaus reikal ministro 2002 m. rugsjo 13 d. sakymo Nr. 439 Dl informatikos ir ryi
departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos nuostat
patvirtinimo pakeitimo. // Valstybs inios. 2007, Nr. 19-746.

[11] Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro sakymas Dl Lietuvos Respublikos

Vidaus reikal ministro 2001 m. gruodio 28 d. sakymo Nr. 681 Dl asmens dokument
iraymo centro prie vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. //
Valstybs inios. 2006, Nr. 105-4023.

[12] Lietuvos Respublikos finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas // Valstybs

inios. 2002, Nr. 33-1250.
[13] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl policijos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos steigimo ir nuostat patvirtinimo. //
Valstybs inios. 2001, Nr. 10-294.

[14] Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas. // Valstybs inios. 2000, Nr. 902777.

[15] Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministras sakymas Dl Lietuvos Respublikos

vidaus reikal ministro 2000 m. spalio 6 d. sakymo Nr. 388 ,,Dl migracijos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos nuostat
patvirtinimo pakeitimo. //Valstybs inios. 2006 02 07, Nr. 15-538.
[16] Lietuvos Respublikos paso statymas // Valstybs inios. 2001 11 28,Nr. 99-3524.
[17] r. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statym. // Valstybs
inios. 1998, Nr. 66-1910.
[18] Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo statymas. // Valstybs
inios. 2003, Nr. 42-1927.

[19] Lietuvos Respublikos karo policijos statymas. // Valstybs inios. 1998, Nr. 982713.
[20] http://www.csd.lt; prisijungimo lakas: 2007 02 15.
[21] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas 2000 m. vasario 4 d. Nr. 123 Vilnius,
Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ekstremali situacij komisijos sudarymo, jos
nuostat ir sudties patvirtinimo. // Valstybs inios. 2000, N. 12-307.
[22] Ten pat.

[23] Lietuvos Respublikos civilins saugos statymas 1998 m. // Valstybs inios. 1998,
Nr. 115-3230.
[24] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12
24, Nr. 123-5518.
[25] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12
24, Nr. 123-5518.
[26] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12
24, Nr. 123-5518.
[27] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12
24, Nr. 123-5518.
[28] Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, // Valstybs
inios. 2000, Nr. 42-1192.
28 tema. Usienio reikal valdymas

Tema skirta susipainti su Usienio reikal ministerijos veiklos sritimi. ioje temoje
aptarta Usienio reikal ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos, diplomatins
atstovybs, konsulins staigos, ata, taip pat pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys
usienio reikal valdym.

Klausimai
1. Usienio reikal ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos.
2. Diplomatins atstovybs, konsulins staigos, ata.
3. Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys usienio reikal valdym.

1. Usienio reikal ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos

Ministerijos pagrindin veiklos kryptis - dalyvauti formuojant valstybs usienio

politik ir atstovauti Lietuvos Respublikos ir jos piliei teistiems interesams ir juos
ginti tarptautinse organizacijose ir usienio valstybse
Svarbiausieji Usienio reikal ministerijos udaviniai yra:

gyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs program Lietuvos Respublikos

usienio politikos klausimais;
atstovauti Lietuvos Respublikai usienyje;
ginti Lietuvos Respublikos, jos juridini ir fizini asmen teises ir teistus
interesus usienyje.

Studentai turi inoti ministerijos pagrindines funkcijas ir strateginius tikslus.

Daugiau informacijos: http://www.urm.lt/index.php?-1909768285

2. Diplomatins atstovybs, konsulins staigos, ata

Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb yra usienio valstybje ar prie tarptautins
organizacijos (keli tarptautini organizacij) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos
diplomatins tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems
santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, gyvendinti Lietuvos Respublikos
usienio politikos udavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliei, moni bei kit
juridini asmen teises ir teistus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb
yra tiesiogiai pavaldi Usienio reikal ministerijai
Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb usienio valstybje, kurioje ji akredituota,
vykdo ias funkcijas:
1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su valstybe oficialius santykius;
2) gyvendina Lietuvos Respublikos usienio politikos udavinius;
3) derasi su valstybs vyriausybe;
4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliei, moni, kit juridini asmen teises ir teistus
interesus;
5) gauna, teistais bdais renka ir perduoda Usienio reikal ministerijai informacij apie
valstybs politin, ekonomin gyvenim bei vykius;
6) skatina Lietuvos Respublikos ir ios valstybs draugikus santykius ir dalyvauja
pltojant ekonomin, kultrin bei mokslin bendradarbiavim, taip pat Lietuvos
Respublikos ir ios valstybs bendradarbiavim dl saugumo ir taikos utikrinimo;
7) platina informacij apie Lietuvos Respublik, jos politin, socialin ir ekonomin
padt, kultr, paproius ir tradicijas.
Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei usienio valstybje usienio reikal
ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkanias diplomatins

atstovybs status pagal 1961 m. Vienos konvencij dl diplomatini santyki ir viej

tarptautin teis.
Lietuvos Respublikos atstovyb prie tarptautins organizacijos vykdo ias funkcijas:
1) tarptautinje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos interesams bei juos gina;
2) gyvendina Lietuvos Respublikos usienio politikos udavinius;
3) palaiko ryius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautins organizacijos;
4) derasisu tarptautine organizacija;
5) gauna, teistais bdais renka ir perduoda Usienio reikal ministerijai informacij apie
tarptautins organizacijos veikl;
6) utikrina Lietuvos Respublikos suinteresuot institucij dalyvavim tarptautins
organizacijos veikloje;
7) platina informacij apie Lietuvos Respublik, jos politin, socialin ir ekonomin
padt, kultr, paproius ir tradicijas;
8) padeda gyvendinti tarptautins organizacijos tikslus ir udavinius.

Lietuvos Respublikoje yra ie diplomatiniai rangai:

1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius;
2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras;
3) ministras patarjas;
4) patarjas;
5) pirmasis sekretorius;
6) antrasis sekretorius;
7) treiasis sekretorius;
8) ata.

Lietuvos Respublikos specialij ata, tarp j ir Lietuvos Respublikos gynybos ata,

skyrim ir veikl reglamentuoja Vyriausybs patvirtinti Lietuvos Respublikos specialij
ata nuostatai.
Konsulin staiga usienio valstybje nuolat veikiantys Lietuvos Respublikos
generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulin agentra, atliekantys
konsulines funkcijas ir kitas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit
teiss akt jam pavestas uduotis, taip pat Lietuvos Respublikos konsulin staiga, kuriai
vadovauja garbs konsulinis pareignas
Konsulin pagalba konsulins funkcijos, kurias konsuliniai pareignai atlieka Lietuvos
Respublikos piliei praymu ar be jo, kai paaikja aplinkybs, kad asmuo pateko
nelaim, nukentjo nuo nusikaltim ar yra bejgikos bkls arba susidarius kitoms io
statuto numatytoms aplinkybms. Konsulin pagalba taip pat teikiama Europos Sjungos
piliei praymu io statuto IV skyriuje numatytomis slygomis bei usienio valstybje
teistai esantiems asmenims be pilietybs, turintiems leidim nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje.
Studentai turi inoti vieojo administravimo funkcijas usienio reikl valdymo srityje,
sugebti analizuoti diplomatini atstovybi ir konsulini staig funkcijas ir veikl
vieojo administravimo srityje.

4.
Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys usienio reikal valdym (su
kuriais turi bti susipain studentai)
a.

Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymas

b.

Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas

c.
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari rengimo ir sudarymo taisykls,
patvirtintos 2001 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr.1179
d.

Lietuvos Respublikos statymas Konsulinis Statutas

Kontroliniai kausimai:

1. Usienio reikal ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos.

2. Aplinkos ir itekli analiz Usienio reikal ministerijos strateginiame veiklos
plane.
3. Diplomatini atstovybi vaidmuo vieajame administravime

4.
5.
6.
7.
8.

Kokias vieojo administravimo funkcijas vykdo diplomatins atstovybs

Konsulat vaidmuo vieajame administravime
Kokias vieojo administravimo funkcijas vykdo konsulins staigos
Ata vaidmuo viejame administravime
Pagrindiniai teiss aktai usienio reikal valdymo srityje

29 tema. Transporto ir keli kio valdymo samprata

vadas
Su viena ar kita transporto priemone mes susiduriame kasdieniniame gyvenime,
todl studentams ios srities studijavimas atrodo yra labiau suprantamas. Taiau
transporto priemoni yra vairi, todl valdymas ios srities yra gana sudtingas.
Studijuojant i tem svarbu inoti institucij udavinius ir funkcijas, kurios atlieka
konkretaus transporto valdym, t.y. vandens, oro, geleinkelio ir pan. Taip pat inoti kas
atlieka viej administravim transporte.
Studijuojant transporto valdym reikia inoti ES vaidmen gerinant valstybin
valdym ioje srityje bei suprasti kokie administraciniai teisiniai reimai utikrina
stabilum transporte.

Transporto ir keli kio valdymo samprata

Transportas&#61485; - sudtin Lietuvos Respublikos kio ir socialins infrastruktros
dalis, skirta tenkinti visuomens ir kio subjekt poreikius veti keleivius, baga ir
(arba) krovinius.[1]
Transporto rys: geleinkeli, keli, jr, oro ir vidaus vanden transportas. i
transporto ri, taip pat kombinuot veim veiklos ypatumus nustato specialieji
transporto ri statymai ir kodeksai bei kiti teiss aktai.
Transporto ir keli kio valdymas - tai transporto viej administravim vykdani
institucij Vyriausybs, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobili keli direkcijos
prie susisiekimo ministerijos, Valstybins keli transporto inspekcijos prie susisiekimo
ministerijos, Valstybins geleinkeli inspekcijos prie susisiekimo ministerijos,
savivaldybs institucij vykdomos funkcijos utikrinant ir organizuojant transporto
veikl.
Transporto veikla:
1. keleivi, bagao ir (arba) krovini veimas transporto priemonmis,

2. geleinkeli, keli, oro ir vandens transporto infrastruktros valdymas, pltra ir

prieira;
3. keli tiesimas ir prieira;
4. taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktra, keleivi, bagao ir
(arba) krovini veimu.

Transporto vieasis administravimas

Transporto viej administravim vykdo Vyriausyb, Susisiekimo ministerija bei
savivaldybi institucijos.
Vyriausyb formuoja subalansuot valstybs transporto politik ir koordinuoja jos
gyvendinim.
Susisiekimo ministerija:
1) gyvendina valstybs transporto politik;
2) organizuoja strategini transporto sistemos pltojimo program rengim, tarp j
vieosios transporto infrastruktros pltojimo, modernizavimo, eismo saugos ir
aplinkosaugos, ir utikrina j gyvendinim;
3) dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktros projektus bei programas ir
juos gyvendinant;
4) koordinuoja vis transporto ri sveik;
5) vykdo kitas iame statyme ir kituose teiss aktuose nustatytas funkcijas.
Savivaldybi institucijos formuoja vieojo vietinio transporto veiklos strategij ir
organizuoja jos gyvendinim.
Transporto veiklos samprat geriausiai atskleidia transporto veiklos pagrind
statymas. is statymas nustato Lietuvos Respublikos transporto vieojo administravimo,
vej (operatori) ir transporto infrastruktros valdytoj veiklos, valstybs pagalbos
pltojant transporto infrastruktr ir jos valdymo bendruosius principus, transporto
infrastruktros valdytoj teisin status, j santykius su transporto infrastruktros
savininkais bei naudotojais, visuomens aptarnavimo sipareigojim, saugaus eismo
utikrinimo ir kit su transporto veikla susijusi santyki reglamentavimo pagrindus.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokia yra transporto valdymo samprata?
2. Kas vykdo transporto viej administravim?

Susisiekimo ministerija
Pagrindin institucija, organizuojanti valdym transporto ir keli kio srityje, yra
Susisiekimo ministerija. Atskir transporto ri (keli, oro, jr, vidaus vanden,
geleinkelio, bevariklio transporto) valdym organizuoja ios ministerijos departamentai
(Keli ir keli transporto, Informacini technologij ir telekomunikacij, Geleinkeli
transporto, Vandens transporto, Strateginio planavimo ir finans, ES reikal ir
tarptautini ryi, Saugaus eismo, Civilins aviacijos, Teiss departamentai), bei kitos
institucijos, steigtos prie Susisiekimo ministerijos.
Susisiekimo ministerija atlieka statym ir kit teiss akt jai pavest transporto (oro,
vandens, geleinkeli, keli) valdymo funkcijas, gyvendina iose srityse valstybs
politik.
Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos udaviniai yra:
1. gyvendinti transporto, pato ir elektronini ryi valstybs strategij ir politik;
2. nustatyti Lietuvos transporto, pato ir elektronini ryi srii pltojimo pagrindines
kryptis;
3. koordinuoti transporto, pato ir elektronini ryi veikl;
4. dalyvauti formuojant vis ri transporto saugaus eismo politik;
5. dalyvauti formuojant transporto srii neigiamo poveikio aplinkai mainimo politik;
6. gyvendinti Europos Sjungos teiss akt reikalavimus transporto, pato ir elektronini
ryi srityse;
7. dalyvauti rengiant strateginius dokumentus Europos Sjungos fond paramai gauti,
pagal kompetencij priimti sprendimus dl projekt finansavimo ir atlikti Europos
Sjungos fond naudojimo prieir.[2]

Susisiekimo ministerijos pagrindins funkcijos transporto ir keli kio srityje, numatytos

ministerijos nuostatuose:

1. koordinuoja transporto program rengim, vertina jas, kontroliuoja, kaip jos

gyvendinamos;
2. rengia statym ir kit teiss akt ministerijos transporto ir keli kio klausimais
projektus;
3. bendradarbiauja su usienio valstybi atitinkamomis institucijomis ir tarptautinmis
organizacijomis;
4. numato ir gyvendina priemones, kuriomis mainamas neigiamas transporto srii
poveikis aplinkai, atlieka triukmo valdym;
5. formuoja transporto srii paslaug kain, tarif ir rinkliav u naudojimsi transporto
infrastruktra politik;
6. vykdo civilins aviacijos, keli, vidaus vanden transporto, prekybins laivybos,
pavojing krovini veimo valstybin valdym;
7. kartu su kio ministerija ir Aplinkos ministerija tvirtina kuro ir degal sudties ir
kokybs reikalavimus
8. atlieka kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim numatytas
funkcijas.

Aptarsime keli departament veikl.

Strateginio planavimo ir finans departamentas prie LR Susisiekimo ministerijos

Departamento udaviniai:
1. dalyvauti gyvendinant valstybs transporto, pato ir elektronini ryi strategij, i
srii pltojimo pagrindines kryptis;
2. dalyvauti rengiant strategines susisiekimo sistemos pltojimo programas, koordinuoti
j gyvendinim;
3. organizuoti ministerijos strateginio veiklos plano, valstybs investicini program
transporto, pato bei elektronini ryi srityse rengim, nustatant l poreik
programoms gyvendinti, finansavimo altinius ir koordinuoti j gyvendinim;
4. dalyvauti rengiant programinius bei procedrinius dokumentus, reikalingus Europos
Sjungos (ES) paramai gauti;

5. turi numatytas ir kitus udavinius savo veiklos nuostatose.[3]

Departamento funkcijos:
1. rengia ministerijos strategin veiklos plan ir koordinuoja ministerijos reguliavimo
sriiai priskirt institucij strategini veiklos plan rengim;
2. rengia silymus dl biudeto asignavim paskirstymo pagal patvirtintas ministerijos
strateginio veiklos plano programas; rengia ministerijos vykdom program smat
projektus;
3. rengia transporto, pato bei elektronini ryi srii valstybs investicij program
projektus, vertina juos ekonominiu ir finansiniu poiriu; teikia silymus dl prioritetini
investicini projekt finansavimo; koordinuoja ir kontroliuoja patvirtint investicini
projekt gyvendinim;
4. teiss akt nustatyta tvarka rengia ES fond finansuojam projekt gyvendinimo
bkls finansines ataskaitas, ES struktrini fond ir nacionalinio bendrojo finansavimo
ilaid deklaracijas bei einamaisiais ir pirmais ateinaniais metais numatom patvirtinti
deklaruotin ilaid prognozes ir teikia vadovaujaniajai bei mokjimo institucijai
Finans ministerijai (prireikus rengia papildomas ataskaitas);
5. pagal kompetencij bendradarbiauja su alies ir usienio valstybi atitinkamomis
institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis;
6. rengia Susisiekimo ministerijos reguliavimo srii ekonomins ir socialins bkls
apvalgas bei dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos kio raidos prognozes transporto,
pato bei elektronini ryi srityse;
7.pagal kompetencij nagrinja ministerij, institucij, moni ir piliei paklausimus,
praymus, skundus bei rengia atsakym projektus;
8. pagal kompetencij teikia rekomendacijas, ataskaitas bei kit informacij ministerijos
vadovybei;
9. dalyvauja susitikimuose, konferencijose, pasitarimuose strateginio valdymo ir
planavimo, mokesi ir kitais departamento kompetencijos klausimais;
10. pagal savo kompetencij vykdo ir kt. funkcijas.

Geleinkeli transporto departamentas prie susisiekimo ministerijos.

Svarbiausi departamento udaviniai yra:
1. dalyvauti vykdant geleinkeli transporto valstybs politik ir nustatant pagrindines
Lietuvos geleinkeli transporto pltojimo kryptis, organizuoti geleinkeli transporto
valstybs politikos gyvendinim;
2. dalyvauti vykdant geleinkeli transporto saugaus eismo politik.
Departamentas atlieka ias funkcijas:
1. dalyvauja rengiant ir gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybs program ir
ministerijos strateginius veiklos planus;
2. rengia statym ir kit teiss akt projektus, derina juos su Europos Sjungos teiss
aktais ir atitinkamomis tarptautins teiss normomis, pagal kompetencij teiss aktus
gyvendina, derina kit institucij parengtus teiss akt projektus;
3. nustatyta tvarka nagrinja gyventoj pareikimus, skundus ir pasilymus, imasi
reikiam priemoni, kad bt isprsti juose keliami klausimai, taip pat nagrinja
juridini asmen praymus.
4. dalyvauja vykdant paslaug visuomenei teikimo (keleivi veimo) politik, teikia
silymus dl socialiai btin geleinkeli transporto paslaug teikimo visuomenei
utikrinimo ir keleivi veimo lengvatinmis slygomis, organizuoja visuomens
aptarnavimo sutarties su geleinkelio moni parinkimo visuomens aptarnavimo
sipareigojimams vykdyti konkurso nugaltojais rengim;
5. ir kt.
Civilins aviacijos departamentas
Oro transporto valstybinio reguliavimo funkcij atlieka Susisiekimo ministerijos
Civilins aviacijos departamentas, o valstybin valdym pagal savo kompetencij vykdo
Civilins aviacijos administracija. Lietuvoje veikia keturi valstybs valdomi tarptautiniai
oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai yra civiliniai oro uostai. Juose
aptarnaujami reguliars ir usakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. iauli oro uostas
yra karinis, taiau jame leidiami civilini orlaivi skrydiai. Oro navigacijos paslaugas
Lietuvos Respublikos oro erdvje teikia valstybs mon Oro navigacija.[4]
Civilins aviacijos administracija (CAA)
1. CAA pagal savo kompetencij gyvendina valstybs civilins aviacijos pltros
strategij ir teikia Susisiekimo ministerijai silymus rengiant civilins aviacijos pltros
programas.

2. CAA, jei tai btina, suderinusi su kariuomens vadu, nustato reikalavimus civilinei
aviacijai iam statymui gyvendinti ir vykdo civilins aviacijos, skaitant antemin
rang ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybin prieir.
3. CAA organizuoja Nacionalins civilins aviacijos saugumo programos gyvendinim,
iduoda licencijas, paymjimus, taip pat atlieka kitas teiss akt jai suteiktas funkcijas.
4. CAA yra biudetin staiga, ilaikoma i valstybs biudeto ir atskaitym nuo rinkliav
u oro navigacijos paslaugas bei naudojimsi oro uostais. i atskaitym dyd nustato
Vyriausyb.[5]
Kontroliniai klausimai:
1. Kokia pagrindin institucija, organizuojanti valdym transporto ir keli kio
srityje?
2. Kokie pagrindinai Susisiekimo ministerijos udaviniai transporto ir keli kio
srityje?
3. Kokios pagrindins Susisiekimo ministerijos funkcijos transporto ir keli kio
srityje ir kur jos numatytos?
4. Kokie svarbiausi Strateginio planavimo ir finans departamento udaviniai ir
funkcijos?
5. Kokie svarbiausi Geleinkelio transporto departamento udaviniai ir funkcijos?
6. Kas atlieka oro transporto valstybin reguliavimo funkcij?
7. Kas atlieka oro transporto valstybin valdym?
8. Kokios pagrindins funkcijos Civilins aviacijos administracijos?

GELEINKELI TRANSPORTAS
Geleinkeli transportas Lietuvos Respublikos kio ir socialins infrastruktros dalis,
skirta visuomens ir kio subjekt poreikiams tenkinti keleiviams, bagaui ir (ar)
kroviniams geleinkeliais veti.[6]
Geleinkeli transporto viej administravim vykdo Vyriausyb, Susisiekimo
ministerija, Valstybin geleinkeli inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb formuoja geleinkeli transporto strategij,
koordinuoja jos gyvendinim ar atlieka kitas iame Kodekse bei kituose teiss aktuose
nustatytas funkcijas.
Susisiekimo ministerija:
1) gyvendina geleinkeli transporto politik;

2) organizuoja geleinkeli transporto strategini objekt krimo, modernizavimo ir

pltros, eismo saugos ir aplinkosaugos program rengim ir gyvendinim;
3) koordinuoja tarptautinius ryius geleinkeli transporto srityje, pagal savo
kompetencij atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinse organizacijose;
4) ir kt.
Valstybin geleinkeli inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos statym,
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, kit teiss akt, reglamentuojani
geleinkeli transporto eismo saugos klausimus, reikalavim;
2) iduoda licencijas verstis veimais geleinkeli transportu, priiri, kaip laikomasi
licencijuojamos veiklos slyg, prireikus sustabdo ir panaikina i licencij galiojim;
3) iduoda saugos sertifikatus.[7]
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.

Kokia geleinkelio transporto svoka?

Kas vykdo geleinkelio transporto viej administravim?
Susisiekimo ministerijos funkcijos geleinkelio transporto srityje?
Valstybins geleinkeli inspekcijos funkcijos geleinkelio transporto srityje?

KELIAI IR KELI TRANSPORTAS

Kelias - tai ininerinis statinys, skirtas nustatyt gabarit ir mass transporto priemoni
bei psij eismui. Keli sudaro sankasa, vaiuojamoji dalis, kelkraiai, skiriamoji
juosta, kelio grioviai, sankryos, autobus sustojimo aiktels, psij ir dvirai takai,
kelio statiniai, eismo reguliavimo priemons.[8]
Keli transportas - sudtin Lietuvos Respublikos kio ir socialins infrastruktros
dalis, susijusi su keleivi ir krovini veimu keliais.
Keli transporto priemons skirstomos keleivines ir krovinines.
Keleivinms transporto priemonms priskiriamos motorins ir elektrins transporto
priemons, pagamintos keleiviams veti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji
automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.

Krovininms transporto priemonms priskiriamos motorins transporto priemons ar j

junginiai (sstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams veti keliais. Tai
krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabs.

Keli transporto valstybinis valdymas

Keli transporto valstybin valdym vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybi
institucijos.
Susisiekimo ministerija pagal savo kompetencij leidia savivaldybms, fiziniams ir
juridiniams asmenims privalomus teiss aktus, reguliuojanius keli transporto veikl ir
keleivi bei krovini veim. Susisiekimo ministerija arba jos galiota institucija valdo ir
organizuoja keleivi veim tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marrutais.
Savivaldybi institucijos arba j galiotos staigos valdo ir organizuoja keleivi veim
vietinio susisiekimo marrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybi
institucijos pagal savo kompetencij leidia vejams privalomus teiss aktus.[9]

Valstybin keliu transporto inspekcija prie susisiekimo ministerija

prie Susisiekimo ministerijos (toliau Inspekcija) yra biudetin staiga, kurta Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1993 m. gegus 31 d. nutarimu Nr. 382 Dl Valstybins keli
transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos steigimo (in., 1993, Nr. 19-482).
Inspekcijos steigjo funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija.
Inspekcijos tikslas utikrinti tinkamas slygas keli transporto verslo pltrai,
gyvendinti eismo saugumo priemones, socialin paang ir mainti keli transporto
priemoni neigiam tak aplinkai. [10]
Svarbiausieji Inspekcijos udaviniai yra:
1. utikrinti tinkamas slygas keli transporto pltrai;
2. gyvendinti eismo saugumo priemones ir mainti keli transporto priemoni neigiam
tak aplinkai.

Inspekcija, vykdydama jai pavestus udavinius, atlieka ias funkcijas:

1. rengia Lietuvos Respublikos statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir
kit teiss akt projektus;

2. atlieka keli transporto vej veiklos valstybin prieir, analizuoja nustatytus

paeidimus ir imasi priemoni paeidim prevencijai;
3. iduoda licencijas verstis keleivi veimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo
marrutais bei krovini veimais ir atitinkanias licencijas licencij korteles, nustatyta
tvarka jas panaikina ar sustabdo j galiojim;
4. nustato, keiia ir panaikina tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobus
marrutus; iduoda, anuliuoja arba panaikina leidimus veti keleivius iais marrutais;
5. ir kt.

Inspekcijos teiss
Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, turi teis:
1. gauti i vej Inspekcijos darbui reikiam informacij;
2. lankytis pas keli transporto vejus, analizuoti keli transporto verslo duomenis ir
reikalauti, kad bt alinami rasti trkumai bei paeidimai;
3. teikti oficialius iaikinimus Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais.
4. ir kt.[11]

LR automobili keli direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos automobili keli direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos
Respublikos vyriausybs steigta staiga, organizuojanti bei koordinuojanti valstybins
reikms keli atkrim, prieir bei pltr.

Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo ministerijos tikslai:

Tenkinti visuomens ir keli naudotoj poreikius.

Dirbti ekonomikai ir efektyviai, sudarant tinkamas eismo slygas, kad
susisiekimas valstybins reikms keliais bt saugus, greitas, patogus, nekenkt
aplinkai.
Tobulinti kelius ir j tinkl.
Pagrindinis prioritetas utikrinti saug eism.

Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo ministerijos udaviniai:

gyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo keli prieiros ir pltros valstybs

politikos kryptis.
gyvendinti Susisiekimo ministerijos rengiamas automobili keli prieiros ir
pltros programas.
Organizuoti valstybins reikms automobili keli tinklo pltojim,
modernizavim ir funkcionavim.

Keli direkcija, gyvendindama jai pavestus udavinius, atlieka sekanias funkcijas:

1. Susisiekimo ministerijos galiota atlieka valstybins reikms kelius priirini
valstybs moni steigjos funkcijas;
2. nustato valstybins reikms kelius priirinioms valstybs monms privalomus
keli prieiros darbus (uduotis);
3. vykdo valstybins reikms keli (toliau keli) projektavimo, tiesimo, statybos,
rekonstravimo, taisymo (remonto) ir prieiros (toliau tiesimo ir prieiros) darb
usakovo funkcijas;
4. vykdo keli tiesimo ir prieiros darb organizavimo bei kontrols funkcijas;
5. vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas.

Kontroliniai klausimai:
1. Kokios yra keli ir keli transporto svokos?
2. Kokios transporto priemons priskiriamos keleivinms, o kokios krovininms
transporto priemonms?
3. Kas atlieka keli transporto valstybin valdym?
4. Kokie yra pagrindiniai Valstybins keli transporto inspekcijos udaviniai,
funkcijos ir teiss?
5. Kokie yra pagrindiniai Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo
ministerijos tikslai?
6. Kokie yra pagrindiniai Lietuvos automobili keli direkcijos udaviniai ir
funkcijos?

VANDENS TRANSPORTAS

Vandens transporto sistema

Vandens transporto sistem sudaro jr transporto ir vidaus vanden transporto sektoriai.
Vandens transporto valstybinio reguliavimo funkcij atlieka Susisiekimo ministerijos
Vandens transporto departamentas, kuris dalyvauja formuojant bendr vandens transporto
strategij, saugios laivybos politik ir organizuoja j gyvendinim.

Jr transporto sektorius
Klaipda tai labiausiai iaur nutols neulantis rytins Baltijos jros uostas. Tai
svarbiausias ir didiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia
jros, sausumos ir geleinkelio keliai i Ryt ir Vakar.
Klaipda multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kurio teikiam paslaug
kokyb jau dabar atitinka visus Europos Sjungos reikalavimus. Uoste dirba 19 stambi
krovos, laiv remonto ir statybos kompanij, teikiamos visos su jros verslu ir krovini
aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 40 milijon ton
vairi krovini. I ia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausi pramonini Ryt
ali region (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipdos uost eina
pagrindins laivybos linijos Vakar Europos, Pietryi Azijos ir Amerikos emyn
uostus.[12]

Lietuvos saugios laivybos administracija

2002 m. birelio 24 d. steigta B Lietuvos saugios laivybos administracija (www.msa.lt).
Jos pagrindiniai udaviniai - organizuoti Lietuvos Respublikos statym, kit teiss akt,
tarptautins jr teiss dokument, reglamentuojani saugi laivyb, reikalavim
gyvendinim laivybos monse, laivuose ir jr uostuose; vykdyti Lietuvos Respublikos
statym, kit teiss akt, tarptautins jr teiss dokument dl saugios laivybos,
terimo i laiv prevencijos gyvendinimo kontrol.
Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka ias funkcijas:
1. Jrinink kvalifikacijos dokument bei jrinink knygeli idavimas, darbo laive ir
plaukiojimo stao tvirtinimas, Lietuvos jrinink registro tvarkymas;
2. moni, teikiani su saugia laivyba susietas paslaugas, atestavimas ir prieira;

3. laiv, plaukiojani su Lietuvos Respublikos vliava, registravimas, laiv dokument

idavimas, Lietuvos Respublikos jr laiv registro tvarkymas;
4. Laiv avarij tyrimas ir ivad teikimas
5. moni ir laiv paiekos ir gelbjimo, paskendusio turto iklimo bei ekologini
katastrof pasekmi likvidavimo darb organizavimas Lietuvos Respublikos teritorinje
jroje ir iimtinje ekonominje zonoje;
6. Laiv, plaukiojani su Lietuvos Respublikos vliava, registravimas, laiv dokument
idavimas, Lietuvos Respublikos jr laiv registro tvarkymas
7. Navigacini sistem diegimas, eksploatavimas ir modernizavimas Lietuvos
Respublikos pakrantje, teritorins jros, ekonomins zonos ir kontinentinio elfo
vandenyse bei hidrografiniuose laivuose, navigacins informacijos teikimas
8. Ir kt.

Lietuva siekia utikrinti, kad su Lietuvos vliava plaukiojantys laivai, atitikt

tarptautinius saugios laivybos bei taros i laiv prevencijos reikalavimus. Tuo paiu
toliau siekiama nacionalins teiss priemonmis sudaryti prielaidas Lietuvos laivybos
sektoriaus (laivybos kompanij, jrinink, kit subjekt dalyvaujani laivybos versle)
konkurencingumui didinti. [13]

Vidaus vanden transporto sektorius

Lietuvoje yra 902,3 km vidaus vanden keli, i kuri 476,7 km gabenami kroviniai ir
keleiviai. Vidaus vanden kelias Nemuno upe Kaunas Klaipda (278,3 km) ir kelias
Kuri mariomis yra priskirti Jungtini Taut vidaus vanden keli marrutams E41 ir
E70, kurie Kaun per Klaipdos jr uost jungia su tarptautiniais marrutais, o per
Kaliningrad (Rusija) su Vakar Europos vidaus vanden sistema.
Vidaus vanden transportas kins veiklos sritis, kuri apima keleivi, krovini,
bagao, pato veim, vejyb, buksyravim, vidaus vanden transporto priemoni bei
hidrotechnikos statini eksploatavim ir remont, vidaus vanden keli, uost ir
prieplauk, ryi ir radijo navigacijos rengini eksploatavim ir prieir.[14]
Vidaus vanden transporto valstybin valdym vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal
savo kompetencij leidia visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teiss
aktus ir tiesiogiai bei per galiotas institucijas kontroliuoja i akt vykdym.

Vyriausyb gali steigti ir kitas specialias vidaus vanden transporto valstybinio valdymo
institucijas.
Lietuvos Respublikos vidaus vanden kelius valdo, priiri ir tvarko Susisiekimo
ministerija arba jos galiota institucija.
Valstybins ir vietins reikms vidaus vanden keli bkls bei navigacini rengini
juose funkcionavimo, laivybos, uost veiklos valstybin kontrol atlieka, laiv avarinius
atvejus nagrinja Susisiekimo ministerija arba jos galiota institucija.
Vidaus vanden keliai - laivybai tinkamos ups, eerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir
Lietuvos Respublikai priklausanti Kuri mari dalis, kuriuose yra navigacijos enkl
arba kuri locmano emlapiuose paymtas farvateris.

V Vidaus vandens keli direkcija

V Vidaus vandens keli direkcijos (toliau VVKD) uduotis yra vykdyti valstybins ir
vietins reikms vidaus vandens keli bkls bei navigacijos rengini juose
funkcionavimo kontrol bei priirti valstybins reikms vidaus vanden keli
struktr pagal vyriausybin program Vidaus vandens keli prieira ir
eksploatavimas, mechanizm ilaikymas. Jos pagrindinis tikslas yra modernizuoti
vidaus vanden transporto infrastruktr taip, kad ji atitikt ES techninius standartus ir
veim poreikius bei didint atskir transporto ak tarpusavio sveik. Todl VVKD
aktyviai dalyvauja nagrinjant ir vertinant svarbiausias alies vidaus vanden pltros
problemas, teikia pasilymus valstybs institucijoms, monms ir staigoms,
vykdanioms valstybs politik bei koordinuoja veiksmus ruoiant ir gyvendinant
vairius vidaus vandens keli infrastruktros pltros projektus.
Lietuva yra pasiraiusi Europos susitarim dl svarbiausi tarptautins reikms
vidaus vanden keli (AGN) tinklo ivystymo. Tarptautiniai reikms vidaus vanden
keliai yra ie:
E-41 - Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipdos Valstybinio jr uosto. iame vidaus
vanden keliuose turi bti palaikomi tarptautiniu susitarimu nustatyti IV klass vidaus
vanden keli gabaritai per vis 230 par navigacijos laikotarp.
E-70 - jungiantis Klaipd su Vakar Europos vidaus vanden keli tinklu per
Kaliningrad.
E-60 - nuo Gibraltaro iki Archangelsko per Kylio kanal, Baltijos ali vidaus vanden
kelius, Sankt-Peterburg, ir per Rusijos vidaus vanden keli tinkl iki Baltosios Jros.
V Vidaus vandens keli direkcijoje (toliau VVKD) veikianti kokybs vadybos
sistema buvo sertifikuota pagal ISO 9001:2000. Sertifikatas iduotas Det Norske Veritas.

Sertifikuotos ios veiklos:

Vidaus vandens keli prieira;
Laiv ir mechanizm remontas;
Laiv projektavimas ir statyba;
Hidrografiniai darbai;
Hidrotechnini statini statyba.
ISO 9001:2000 sertifikatas rodo, kad monje yra diegti vidiniai procesai, utikrinantys
sipareigojim vykdym, klient poreiki tenkinim ir nuolatin veiklos tobulinim.[15]

Vandens transporto departamentas (toliau departamentas) savo darbe vadovaujasi

Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo
priimtais aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais, ministerijos nuostatais,
ministro sakymais, ministerijos valstybs sekretoriaus potvarkiais, kitais teiss aktais,
vidaus tvark reglamentuojaniais dokumentais bei iais nuostatais.
Departamentas yra savarankikas Susisiekimo ministerijos administracijos padalinys,
sprendiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus. Departamentas tiesiogiai pavaldus
ministerijos sekretoriui, administruojaniam departamento veikl.

Vandens Transporto departamento udaviniai:

1. dalyvauti formuojant bendr vandens transporto strategij ir organizuoti jos
gyvendinim;
2. dalyvauti formuojant saugios laivybos politik ir organizuoti jos gyvendinim;
3. dalyvauti formuojant vandens transporto integracijos Europos vandens
transporto sistem politik;
4. organizuoti prekybins laivybos ir vidaus vanden transporto valstybinio valdymo
vykdym ;
5. koordinuoti vandens transporto infrastruktros pltr.

Vandens Transporto Departamentas, vykdydamas jam pavestus udavinius atlieka

sekanias funkcijas:

1. dalyvauja rengiant bei realizuojant saugios laivybos ir aplinkos apsaugos programas

vandens transporto srityje ;
2. kartu su kitais ministerijos struktriniais padaliniais analizuoja vandens transporto
akos ekonomins veiklos rezultatus, teikia silymus ekonominei ios akos bklei
gerinti;
3. analizuoja usienio valstybi ir tarptautini vandens transporto organizacij teiss
aktus bei konvencijas, rengia pasilymus dl tarptautini sutari ratifikavimo
tikslingumo ar prisijungimo prie j ir rengia btin tam dokument projektus ;
4. nustatyta tvarka rengia, derina Lietuvos Respublikos statym, Vyriausybs nutarim,
susisiekimo ministro sakym ir kit teiss akt projektus, reglamentuojanius vandens
transporto veikl, kontroliuoja i teiss akt reikalavim vykdym:
4.1. Saugios laivybos reikalavim bei Tarptautins jr organizacijos konvencij,
kodeks, rezoliucij bei Europos Sjungos teiss akt, reglamentuojani saugi laivyb,
reikalavim gyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos;
4.2. keleivi ir bagao bei krovini veimo jr ir vidaus vanden laivais taisykli;
4.3. locman tarnybos nuostat, locman patvirtinim minimali ir maksimali kain;
4.4. Tarnyb Lietuvos Respublikos jr ir vidaus vanden laivuose statut;
4.5. valstybs laiv kontrols uoste bei vliavos valstybs kontrols vykdymo tvarkos;
4.6. ir kt.
5. dalyvauja sprendiant klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovi vandens
transporte diegimu ir rengiant tikslines mokslo programas;
6. pagal kompetencij vykdo kitas ministerijos vadovybs pavestas funkcijas ir uduotis.

Vandens Transporto Departamento teiss

Departamentas, gyvendindamas jam pavestus udavinius ir funkcijas, turi teis:

1. nustatyta tvarka kontroliuoti Lietuvos Respublikos statym, Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarim, kit teiss akt vykdym;

2. gauti i Susisiekimo ministerijos reguliavimo sriiai priskirt valstybs moni ir

staig prie ministerijos bei ministerijos administracijos padalini informacij, reikaling
udaviniams ir funkcijoms gyvendinti;
3. dalyvauti mokymo staig, ruoiani vandens transporto specialistus, mokymo
program svarstyme, i mokymo staig akreditavime;
4. pagal kompetencij dalyvauti konferencijose, susitikimuose, pasitarimuose vandens
transporto klausimais;
5. pagal kompetencij atstovauti departament, ministerijos padaliniuose ir kitose
institucijose;
6. gali turti ir kitas teiss akt suteiktas teises.

Valstybin vidaus vanden laivybos inspekcija (toliau Inspekcija) yra biudetin

staiga, kurta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gegus 19 d.
sakymu Nr. 207 (in., 1992, Nr. 36-1126) ir reorganizuota Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 1992 m. lapkriio 30 d. nutarimu Nr. 916 bei 1997 m. lapkriio 28 d.
nutarimu Nr. 1308 (in., 1997, Nr. 109-2781). Inspekcijos steigjo funkcijas vykdo
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Valstybine vidaus vanden laivybos inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka
tokias funkcijas:
1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintais Lietuvos Respublikos
vidaus vanden laiv registro nuostatais (toliau - Registras) ir kitais teiss aktais,
Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registre registruoja vidaus vanden
transporto priemones, vidaus vanden transporto priemoni pakabinamuosius variklius
bei iduoda atitinkamus dokumentus, atlieka Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv
registro tvarkymo staigos funkcijas;
2. vykdo Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registre registruot vidaus vanden
transporto priemoni, vidaus vanden transporto priemoni pakabinamj varikli
technin prieir ir apir bei iduoda atitinkamus dokumentus;
3. vykdo valstybin laivybos kontrol Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus
vanden uostuose ir prieplaukose, nekomercinse maj, pramogini ir sportini laiv
prieplaukose bei j prieigose, pakrani plaukiojimo rajonuose.
4. nustato motorini pramogini laiv laivavedi egzaminavimo tvark ir juos
egzaminuoja bei iduoda motorinio pramoginio laivo laivavedio kvalifikacijos
liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus;

5. nustato vidaus vanden transporto specialist kvalifikacijos egzamin tvark, vykdo

vidaus vanden transporto specialist kvalifikacijos egzaminus; iduoda vidaus vanden
transporto specialisto laipsnio diplomus, diplom patvirtinimus, kvalifikacijos laipsnio
liudijimus;
6. tiria Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registre registruot vidaus vanden
transporto priemoni avarijas ir avarinius atvejus, vykusius Lietuvos Respublikos vidaus
vandenyse, dalyvauja tiriant avarijas ir avarinius atvejus Lietuvos Respublikos pakrani
plaukiojimo rajonuose, teikia ivadas bei rekomendacijas;
7. kontroliuoja pavojing krovini veimo vidaus vanden transportu tvark, organizuoja
atitinkam dokument idavim.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas sudaro vandens transporto sistem?
2. Kas atlieka vandens transporto valstybinio reguliavimo funkcij?
3. Kokie yra pagrindiniai Lietuvos saugios laivybos administracijos udaviniai ir
funkcijos?
4. Kokia yra vidaus vanden transporto svoka?
5. Kas atlieka vidaus vanden transporto valstybin valdym?
6. Kas sudaro vidaus vanden kelius?
7. Kokie yra V Vidaus vandens keli direkcijos pagrindiniai tikslai ir udaviniai?
8. Kokie pagrindiniai vandens transporto departamento udaviniai, funkcijos ir
teiss?
9. Kokias pagrindines funkcijas atlieka Valstybin vidaus vanden laivybos
inspekcija?

ORO TRANSPORTAS
Oro transporto valstybinio reguliavimo funkcij atlieka Susisiekimo ministerijos
Civilins aviacijos departamentas, o valstybin valdym pagal savo kompetencij vykdo
Civilins aviacijos administracija. (Jos funkcijos ir udaviniai aptarti anksiau). Lietuvoje
veikia keturi valstybs valdomi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro
uostai yra civiliniai oro uostai. Juose aptarnaujami reguliars ir usakomieji keleiviniai ir
krovininiai reisai. iauli oro uostas yra karinis, taiau jame leidiami civilini orlaivi
skrydiai. Oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvje teikia valstybs
mon Oro navigacija.
V ,,Oro navigacija oro navigacijos paslaugas teikia oro erdvje vir Lietuvos
Respublikos teritorijos ir teritorini vanden bei oro erdvje vir atviros Baltijos jros
neutralij vanden. Lietuvoje veikia tarptautinius standartus atitinkanti prancz firmos

Thomson CSFskrydi valdymo sistema Eurocat 200, kuri diegta Vilniaus, Kauno ir
Palangos skrydi valdymo centruose. Per Lietuvos oro erdv, kurios plotas sudaro
daugiau kaip 76 000 kv. km, eina 12 pagrindini orlaivi skrydi marrut.[16]
V Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Vilniaus oro uostas turi pakankamai gerai ivystyt
keleivi ir krovini aptarnavimo infrastruktr, geras pltros perspektyvas, galimyb
pritraukti aviakompanijas ir keleivius. irint geografin oro uost isidstym ir rinkos
pasidalijim Lietuvoje, Vilniaus oro uostas aptarnauja diplomatinius, verslo ir turistinius
skrydius. Pleiantis Lietuvos ekonominiams ir kultriniams ryiams su usienio
valstybmis, keleivi skaii nuolat auga. Tam takos turi aktyvus turizmas, didjantis
bendr moni skaiius, besipleiantys komerciniai ir politiniai kontaktai.[17]
V,,Kauno aerouostas Kauno oro uostas lokalizuotas itin patogioje padtyje 77 m vir
jros lygio, alies centre, orientuotas iilgai vyraujani vakar vj krypiai. is
iskirtinumas Kauno oro uostui suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus
matomumo meteorologinm slygom. Kauno oro uostas turi ilgiausi (3250 m) be
apribojim veikiant kilimo-tpimo tak Lietuvoje, galint priimti bet kokio tipo ir mass
orlaivius bei atitinkant B klass civilini aerouost norm reikalavimus pagal ICAO.
[18] Kauno oro uostas yra pajgus aptarnauti iki 500 tkst. keleivi per metus. 2005 m.
rugsjo mn. reguliarius skrydius i Kauno oro uosto Londono Stanstedo oro uost
pradjo vykdyti Europos pigi skrydi lyder aviakompanij ,Ryanair.[19]
V Tarptautinis Palangos oro uostas savo ateit ir perspektyvas sieja su Klaipdos, viso
Vakar Lietuvos ir Pietvakari Latvijos regiono verslo, turizmo pltra bei ateinaniomis
usienio investicijomis. Palangos oro uosto pltra traukta Nacionalin transporto
pltros, Bendrj programavimo dokument ir TINA (Transporto infrastruktros poreiki
vertinimo )programas. Artimiausiais metais oro uost numatyta modernizuoti pagal
Europos Sjungos bei engeno reikalavimus. Kaip rodo oro uosto statistiniai duomenys,
aptarnaut keleivi srautas oro uoste kiekvienais metais didja.[20]

Oro uost pltra

Spariai besipltojantis oro transportas sukelia infrastruktros objekt pltros poreik.
Pralaidumo didinimas ypa aktualus Vilniaus oro uostui, kuriame oro transporto augimo
tempai yra spariausi. iuo metu yra sprendiamas pagrindinio Lietuvos oro uosto pltros
arba naujo oro uosto statybos klausimas. Kartu siekiama gyvendinti Civilins aviacijos
veiklos liberalizuotoje rinkoje strategij, kuriai 2004 m. lapkriio 8 d. i esms pritar
Susisiekimo ministerijos kolegija. Pagal i strategij siekiama Kauno oro uost padaryti
pagrindiniu oro uostu, i kurio/ kur bus vykdomi usakomieji skrydiai. Pltojant oro
uostus kartu yra siekiama pritaikyti juos engeno reikalavimams.

Lietuvos Respublikos civilins aviacijos saugumo apvalga

Lietuvos Respublikoje vykdant tarptautinius sipareigojimus taikyti aviacijos saugumo

priemones, patvirtinti ie pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys aviacijos saugum:
Aviacijos statymas; Nacionalin civilins aviacijos saugumo programa; Nacionalin
civilins aviacijos saugumo kokybs kontrols programa; Lietuvos Respublikos civilins
aviacijos saugumo mokymo reglamentas; Leidim patekti oro uosto ir oro eismo
paslaugas teikianios mons riboto patekimo vietas idavimo taisykls; Pavojing
daikt, draudiam perveti oro laivu keleivio bagae, sraas; Skrydi, kuriais veami
labai svarbs asmenys, vykdymo tvarkos apraas; Oro uost, oro vej ir kit civilins
aviacijos moni aviacijos saugumo programos ir planai.

Naryst Europos saugios oro navigacijos organizacijoje

Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrol) yra regionin tarpvalstybin
organizacija, gyvendinanti bendr Europos valstybi saugaus oro eismo vadybos
politik. Organizacijai priklauso 35 valstybs (2005 m.).
2005 m. balandio 5 d. Briuselyje (Belgija) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras
pasira stojimo Eurokontrol (Europos saugios oro navigacijos organizacij) sutart.
2006 m. rugsjo 1 d. Lietuva tapo 35-ja ios organizacijos nare.
Dar 1994 metais Lietuva sijung Eurokontrols vykdom Europos oro eismo derinimo
ir integravimo program (EATCHIP), kuri iuo metu vadinama Europos oro eismo
vadybos programa (EATMP). Tuomet valstybs mons LR civilins aviacijos direkcija
(dabar - Oro navigacija) specialistai pagal i program pradjo rengti jos sudtins
dalies - Konvergavimo ir diegimo programos (CIP) - pirmj redakcij. iame
dokumente detaliai idstyti konkrets Lietuvos oro navigacijos sistem pltros planai
oro eismo vadybos srityje bei j gyvendinimo terminai. Laikydamasi nustatyt dat,
Lietuva stengiasi utikrinti integruot, kokybik ir suderint oro navigacijos paslaug
teikim bei skrydi saug. Lietuvos konvergavimo ir diegimo program (Lietuvos CIP)
rengia bei pasirao valstybs mons Oro navigacija specialistai kartu su Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerijos bei Civilins aviacijos administracijos atstovais.

Europos saugios oro navigacijos organizacijos tarptautini sutari ratifikavimas

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67
straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei atsivelgdamas Respublikos
Prezidento 2005 m. sausio 13 d. dekret Nr. 498, ratifikuoja ias Europos saugios oro
navigacijos organizacijos (toliau Eurokontrol) tarptautines sutartis:
1) Eurokontrols tarptautin konvencij dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos
srityje, pasirayt 1960 m. gruodio 13 d. Briuselyje;

2) Eurokontrols tarptautins konvencijos dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos

srityje papildom protokol, priimt 1970 m. liepos 6 d. Briuselyje;
3) Protokol, i dalies keiiant Eurokontrols tarptautins konvencijos dl
bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje papildom protokol, priimt 1978 m.
lapkriio 21 d. Briuselyje;
4) Protokol, i dalies keiiant 1960 m. gruodio 13 d. Eurokontrols tarptautin
konvencij dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, priimt 1981 m. vasario
12 d. Briuselyje;
5) Daugiaal susitarim dl marruto rinkliav, priimt 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje;
6) Protokol dl keliskart i dalies pakeistos 1960 m. gruodio 13 d. Eurokontrols
tarptautins konvencijos dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio
dokumento parengimo, priimt 1997 m. birelio 27 d. Briuselyje;
7) Europos Bendrijos prisijungimo prie keliskart i dalies pakeistos 1960 m. gruodio 13
d. Eurokontrols tarptautins konvencijos dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos
srityje, kurios suvestinis dokumentas parengtas 1997 m. birelio 27 d. protokolu,
protokol, priimt 2002 m. spalio 8 d. Briuselyje.[21]
Kontroliniai klausimai:
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Kas atlieka oro transporto valstybinio reguliavimo funkcij?

Kas vykdo oro transporto valstybin valdym?
Kokie yra pagrindiniai Lietuvos oro uostai?
Kokie pagrindiniai teiss aktai reglamentuojantys aviacijos saugum?
Kokia yra Eurokontrols esm?
Kokios yra ratifikuotos Europos saugios oro navigacijos organizacijos
(Eurokontrols) tarptautines sutartys Lietuvos Respublikoje?

BEVARIKLIS TRANSPORTAS
Bevariklis transportas - moni vaiavimas, keleivi bei nedideli krovini
veimas naudojant bevariklio transporto priemones.
Bevariklio transporto priemon - transporto priemon, varoma mogaus (paties
vairuotojo arba kartu vaiuojani keleivi) raumen jga; atskirais atvejais, kai tai
btina riboto judjimo monms, su pagalbiniu varikliu. Tradicins bevariklio transporto
priemons yra dviraiai, velomobiliai, invalid veimliai.
Bevarikliam transportui priklauso specials keliai ir takai, dviraiai, velomobiliai, j
technin ranga. Pagrindinis teiss aktas reglamentuojantis bevariklio transporto valdym

yra Bevariklio transporto statymas, kuris nustato bevariklio transporto padt bendroje
transporto sistemoje, jo pltros slygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktros
projektavimo, rengimo ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, utikrina
mogaus teis vari ir sveik transporto paslaug, kas iuo metu yra aktualu.
Bevarikl transport galima apibdinti kaip moni vaiavim, keleivi bei nedideli
krovini veim naudojant bevariklio transporto priemones.
Bevariklis transportas turi didel reikm visuomenje dl savo ekonomikumo
(nenaudoja degal), ekologikumo (neteria aplinkos), humanikumo (nedideli greiiai,
maai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo (reikalauja fizinio
aktyvumo). Taip pat tai yra universali susisiekimo, transportavimo ir aktyvaus poilsio
priemon. Bevariklis transportas yra skirtas miesto, priemiesio ir kaimo susisiekimui,
nedideliems kroviniams veti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams
vairiais atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonmis maina miest
kamat ir aplinkos utertum.
Bevariklio transporto pltros valdym vykdo Vyriausyb ar jos galiotos institucijos,
apskritys ir savivaldybs. Prie Susisiekimo ministerijos ir savivaldybi taryb taip pat
steigiamos Bevariklio transporto komisijos, kurios tvarko bevariklio transporto pltros
fondus, inicijuoja ir priiri bevariklio transporto pltros program, bevariklio transporto
tinklo pltros plan gyvendinim. Usienio ir alies bevariklio transporto raidos patirties
analizei, metodiniam reguliavimui, programinms uduotims rengti, informacijos analizei
ir apibendrinimui prie Susisiekimo ministerijos steigiamas Bevariklio transporto
metodinis-informacinis kabinetas.[22]

Kontroliniai klausimai:
1. Kokia yra bevariklio transporto svoka?
2. Kokia yra bevariklio transporto priemon?
3. Kas vykdo bevariklio transporto pltros valdym?

ES vaidmuo transporto valdyme Lietuvoje

Viena svarbiausi Lietuvos ilgalaiks kio raidos strategijos dali ilgalaik transporto ir
tranzito pltros strategija, pagal kuri numatoma ipltoti multimodalinio (daugiarinio)
transporto sistem iki 2015 m. Ilgalaikje (iki 2025 met) Lietuvos transporto sistemos
strategijoje numatoma, kad keli, geleinkeli, uost ir oro uost infrastruktra turi bti
modernizuojama ir pltojama koordinuotai, siekiant, kad intermodaliniai operatoriai
galt naudoti efektyvias transportavimo technologijas bei procesus ir kad bt pasiekta
vairi transporto ri subalansuota pltra, savo techniniais parametrais, sauga ir
teikiam paslaug kokybe prilygstanti ES ali (nari senbuvi) lygiui. Ji, efektyviai

sveikaudama su kaimynini ali transporto sistemomis, leis verslo sektoriui skmingai

pltoti veikl, o Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko snaudomis
susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultros ir verslo centrais. Siekiama, kad
Lietuvos transporto sektorius tapt svarbiu Baltijos jros transporto sistemos elementu ir,
teikdamas kokybikas paslaugas, efektyviai tarnaut ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos
Sjungos poreikiams ir interesams.
Strategijoje alia bendr transporto politikos priemoni taip pat yra pateiktos atskir
transporto ri pltos priemons laikotarpiui (atitinkamai su ES finansiniais periodais):

iki 2006 met;

nuo 2007 iki 2013 met;
ilgalaikei perspektyvai iki 2025 met.

Ilgalaiks (iki 2025 met) Lietuvos transporto sistemos pltros strategijos priede pateikta
Lietuvos transporto infrastruktros modernizavimo ir pltros investicij poreikio
suvestin, kurioje pateikti svarbiausi Lietuvos transporto infrastruktros modernizavimo
darbai, j poreikiai, galimi finansavimo altiniai.
Laisvas preki ir keleivi judjimas yra vienas pagrindini ES politikos udavini. Taigi
i priemon skirta gyvendinti mintiems udaviniams ir trumpuoju, ir vidutiniu
laikotarpiais investuojant keli, geleinkeli, vandens transport bei kitas glaudiai
susijusias sritis.
Pavyzdiui, gyvendinant Tarybos reglamento (EB) Nr. 3821/85 nuostatas, Lietuvoje jau
diegta ES standartus atitinkanti skaitmenini tachograf sistema, kurios tikslas
veiksmingai visoje Europoje utikrinti efektyv vairavimo ir poilsio laiko reguliavim ir
gerinti eismo saug keliuose.
Valstybin keli transporto inspekcija skaitmenini tachograf sistem Lietuvoje pradjo
kurti 2004 m. Inspekcija pagal naujausias informacini technologij ir telekomunikacij
galimybes sukr analog Lietuvoje neturini skaitmenini tachograf sistem. Viena
svarbiausi ios sistemos dali skaitmeniniuose tachografuose naudojam
identifikavimo korteli personalizavimo ir apskaitos informacin sistema Skaitis. Ji
sudaro slygas registruoti asmen praymus iduoti skaitmenini tachograf korteles,
patikrinti praymuose pateikt duomen teisingum, apdoroti duomenis ir juos perduoti
korteles personalizuojaniai monei Trb Baltic AS, kur duomenys uraomi ant
skaitmenins kortels ir raomi joje esant mikroprocesori. Inspekcija taip pat sukr
ir reikaling infrastruktr, leidiani saugiu elektroniniu duomen perdavimo tinklu
keistis informacija su kit Europos Sjungos valstybi kompetentingomis institucijomis
apie i korteli idavim, utikrinant deram visos sistemos funkcionavim.[23]
Europos Sjungos struktrini fond tikslai
Europos regionins pltros fondas (ERPF) teikia regionams vairi finansin param.
Fondo los sudaro apie pus vis struktrini fond biudeto. Lietuvos transporto

sektorius param i ERPF turt gauti vadovaujantis BPD I-ojo prioriteto Socialins ir
ekonomins infrastruktros pltra priemone - Transporto infrastruktros prieinamumo
ir paslaug kokybs gerinimas.
ERPF numato:
1. investicijas gamyb, siekiant sukurti ir isaugoti ilgalaikes darbo vietas;
2. investicijas infrastruktr (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant
sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;
3. technologij pltr, vietins infrastruktros pltr;
4. ir k t.

Skatinant atskir rajon pltr, gerinant menkiau isivysiusi Lietuvos region

susisiekim su pagrindiniais administraciniais, pramons ir verslo centrais, siekiant, kad
Lietuvos keli tinklas tenkint didjanius eismo poreikius bei savo techniniais
parametrais priartt prie tarptautini standart, toliau bus gerinama keli transporto
infrastruktra. Taip pat numatoma diegti eismo saugos bei aplinkosaugos priemones
siekiant sumainti neigiam transporto poveik aplinkai, pagerinti eismo slygas ir
sumainti avarij skaii keliuose.
Siekiant sumainti transporto grstis bei tobulinant eismo organizavim miest gatvse,
bus rekonstruojamos miest bei miesteli gatvs, tiesiami aplinkkeliai, statomos skirting
lygi sankryos bei rengiamos poemins ir antemins psij perjos, diegiamos
iuolaikins eismo reguliavimo sistemos ir kitos vieojo transporto infrastruktros
pltojimo priemons.
Geleinkeli infrastruktros pltra garantuos reguliar ir saug geleinkelio eism, leis
padidinti traukini greit ir diegti iuolaikik centralizuot traukini eismo valdymo
sistem. Siekiant tobulinti keleivi veim ir aptarnavimo kokyb, bus rekonstruojami
traukini keleivi terminalai, atnaujinama geleinkeli infrastruktra, keleivinis
geleinkeli transportas bus pritaikomas negaliesiems. Didinant geleinkeli transporto
saug ir kartu mainant oro tar, numatoma diegti iuolaikin geleinkelio riedmen
prieiros bei kontrols sistem.
Siekiant pltoti vandens ir sausumos transporto tarpusavio sveik ir skatinti krovini
perveim geleinkeliais bei vandens transportu, bus rekonstruojami Klaipdos
valstybiniame jr uoste esantys geleinkeliai.
Vandens transporto pltojimas leis pagerinti keleivi aptarnavimo kokyb jr uoste bei
skatinti turizm. Klaipdos valstybinis jr uostas utikrina ir toliau utikrins lygias
galimybes visiems operatoriams.
Siekiant sukurti alyje bendr vandens keli sistem nuo Kauno iki Klaipdos, bus
pertvarkoma jos infrastruktra pritaikant keleivi bei krovini veimui. Taip pat

numatoma rengti prieplaukas, tiesti privaiuojamuosius kelius, rengti automobili

stovjimo aikteles.
Siekiant utikrinti lktuv skrydi saug, pagerinti keleivi aptarnavimo kokyb, bus
modernizuojama Lietuvos oro uost infrastruktra, diegiama iuolaikika skrydi
saugos ir aviacijos saugumo ranga, atitinkanti ICAO reikalavimus ir tarptautinius
standartus.
Viena io prioriteto priemoni reikiamos transporto infrastruktros pltra logistikos
centrams susikurti vietovse, kuriose galima optimaliai inaudoti I ir IX tarptautini
koridori bei Klaipdos jr uosto privalumus ES transporto paslaug bendrojoje rinkoje.
Didelis dmesys bus skiriamas nepertraukiamai transporto pltrai, maksimaliai
inaudojant vairi transporto ri infrastruktr, kuriant keli ir geleinkeli jungtis su
TEN-T tinklu ir transporto infrastruktra Klaipdos jr uoste.
iems projektams bus nustatoma struktrini fond parama.
Transporto sektoriaus projektai yra technikai sudtingi, o j parengimas ir
gyvendinimas reikalauja daug laiko snaud. Todl daug dmesio skiriama transporto
sektoriaus projekt techninei dokumentacijai paruoti siekiant utikrinti efektyv
transporto infrastruktros tobulinim ir modernizavim bei tinkam projekt parengim
iuo bei tolesniu programavimo laikotarpiais.
Siekiant sujungti nacionalin, miest ir vietins reikms keleivi transporto sistemas,
artimiausiu metu bus rengiamos vairios studijos, atliekami moksliniai-techniniai
skaiiavimai ir vertinimai. Tai pads utikrinti racional ir efektyv l panaudojim
pltojant infrastruktr bei gerinant susisiekim miestuose ir tarp j. Bus rengiama
transporto infrastruktros projekt technin dokumentacija bei galimybi studijos.[24]
Taigi kaip matome i tolimesni transporto gerinimo plan nemaai dmesio yra skiriama
btent susisiekimo kio valdymo pltojimui ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
Stengiamasi pagerinti susisiekim, kadangi jis uima svarbi viet alies ekonomikoje bei
visuomeniniame gyvenime.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokie pagrindiniai tikslai numatyti Ilgalaikje (iki 2025 met) Lietuvos
transporto sistemos pltros strategijoje?
2. Kas atsakingas u tachograf sistemos krim Lietuvos Respublikoje?
3. Kokie pagrindiniai ES Struktrini fond tikslai transporto srityje?

Administraciniai teisiniai legityms reimai transporte

Legityms administraciniai reimai transporto srityje taikomi pilieiams ir juridiniams
asmenims. gyvendinat reim asmenys gali paduoti praymus dl leidimo vykdyti
vien arba daugiau tam tikr veiksm. Atitinkami pareignai ir institucijos sprendia ar
suteikti leidim ar nesuteikti.
Geleinkeli transporto srityje:
Licencij verstis geleinkeli transporto kine veikla ir geleinkelio monms (vejams)
ir vieosios geleinkeli infrastruktros valdytojams saugos sertifikat idavim
reglamentuoja Lietuvos Respublikos geleinkeli transporto kodeksas, Keleivi, bagao
ir krovini veimo geleinkelio transportu licencijavimo taisykls, Geleinkelio moni ir
geleinkelio valdytojo saugos sertifikavimo taisykls.
Valstybin geleinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos iduoda licencijas verstis
geleinkeli transporto kine komercine veikla, taip pat iduoda geleinkelio monms
(vejams) ir vieosios geleinkeli infrastruktros valdytojams saugos sertifikatus.
Keli ir keli transporte
Licencij (leidim) verstis keleivi ir krovini veimais idavim reglamentuoja Keli
transporto kodeksas bei Keli transporto veiklos licencijavimo taisykls, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 1170 Dl keli
transporto veiklos licencijavimo.
Licencijas (leidimus) verstis keleivi veimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo
marrutais bei krovini veimais iduoda Valstybin keli transporto inspekcija prie
Susisiekimo ministerijos.
Licencijas (leidimus) verstis keleivi veimais vietinio susisiekimo marrutais ir
lengvaisiais automobiliais taksi iduoda savivaldybs institucijos arba j galiotos
staigos .

Oro transporte:
Licencij oro susisiekimui vykdyti idavim reglamentuoja Aviacijos statymas, Oro
susisiekimo licencijavimo taisykls, Susisiekimo ministro 2004 m. kovo 23 d. sakymas
Nr. 3-130 Dl galiojim suteikimo.
Nuo 2004 m. gegus 1 d. Licencijas oro susisekimui vykdyti iduoda Civilins aviacijos
administracija(CAA) .
Saugaus eismo srityje:

Paymjimus ar leidimus, patvirtinanius nustatyt slyg atitikim rengti keli

transporto priemoni vairuotojus, vairavimo mokykloms ir mokymo staigoms iduoda
Valstybin keli transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
Leidimus mokymo staigoms mokyti asmenis susijusius su pavojing krovini veimu,
Mokytojo, mokanio asmenis, susijusius su pavojing krovini veimu, atestacinius
paymjimus (ilaikius atitinkam egzamin), Pavojing krovini veimo saugos
specialisto paymjimus (ilaikius atitinkam egzamin), Keli transporto priemons
tinkamumo veti tam tikrus pavojingus krovinius sertifikatus bei Keli transporto
priemons vairuotojo pasirengimo veti pavojingus krovinius pagal ADR paymjimus
(ilaikius atitinkam egzamin), priklausomai nuo transporto ries, iduoda:
Valstybin keli transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos,
Valstybin geleinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos arba
Valstybin vidaus vanden laivybos inspekcija .
Leidimus veti, iveti, veti tranzitu ir veti alies viduje radioaktyvisias mediagas
iduoda Radiacins saugos centras.
Leidimus veti, iveti ir veti tranzitu sprogmenis iduoda Lietuvos ginkl fondas.
Leidimus importuoti, veti, eksportuoti, iveti ar gabenti tranzitu civilines pirotechnikos
priemones iduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos.
Procedras, susijusias su kai kuri chemini mediag ir preparat importu/eksportu / i
Bendrijos muit teritorijos, vykdo Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie kio
ministerijos.

Kontroliniai klausimai:
1. Kas iduoda licencijas verstis geleinkeli transporto kine komercine veikla, taip
pat kas iduoda geleinkelio monms (vejams) ir vieosios geleinkeli
infrastruktros valdytojams saugos sertifikatus?
2. Kas iduoda licencijas (leidimus) verstis keleivi veimais tolimojo ir tarptautinio
susisiekimo marrutais bei krovini veimais?
3. kas iduoda licencijas (leidimus) verstis keleivi veimais vietinio susisiekimo
marrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi?
4. Kas iduoda licencijas oro susisekimui vykdyti?
5. Pagrindins institucijos, iduodanios leidimus saugaus eismo srityje?
[1] Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrind statymas. // Valstybs inios.
1991, Nr. 30-804.

[2] http://www.transp.lt/Default.aspx?
Element=IManagerData&TopicID=208&DL=&UL=; prisijungimo laikas 2007 04 24.
[3] http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=265&DL=;
prisijungimo laikas 2007 04 06.
[4] http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=143&DL;
prisijungimo laikas: 2007 02 12;
[5] Lietuvos Respublikos Aviacijos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 94-2918.
[6] Lietuvos Respublikos Geleinkeli transporto kodeksas // Valstybs inios. 2004, Nr.
72-2489.
[7] Lietuvos Respublikos Geleinkeli transporto kodeksas // Valstybs inios. 2004, Nr.
72-2489.
[8] Lietuvos Respublikos keli statymas // Valstybs inios. 1995, Nr. 44-1076.
[9] Lietuvos Respublikos keli transporto kodeksas // Valstybs inios. 1996, Nr. 1192772.
[10] Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro sakymas Dl Lietuvos Respublikos
Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsjo 24 d. sakymo Nr. 304 Dl valstybins keli
transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. //
Valstybs inios. 2003 10 24, Nr. 100-4511.
[11] Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro sakymas dl Lietuvos Respublikos
Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsjo 24 d. sakymo Nr. 304 Dl valstybins keli
transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. //
Valstybs inios. 2003 10 24, Nr. 100-4511.
[12] http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/bendra_informacija/uosto_pristatymas/7;
prisijungimo laikas 2007 04 25.
[13] http://www.msa.lt/veikla_lt.htm; prisijungimo laikas: 2007 04 24.
[14] Lietuvos Respublikos vidaus vanden transporto kodeksas. // Valstybs inios. 1996,
Nr. 105-2393.
[15] http://www.liwa.lt/index.jsp?m=200; prisijungimo laikas:2007 05 01.
[16] http://www.ans.lt/; prisijungimo laikas: 2007 04 25;
[17] http://www.vilnius-airport.lt/lt/apie_oro_uosta/faktai/; prisijungimo laikas:2007 04
25.

[18] ICAO Tarptautin civilins aviacijos organizacija. Ji yra specializuota Jungtini

Taut organizacijos agentra, nustatanti saugi, veiksming ir reguliari skrydi
tarptautinius standartus bei taisykles, o kaip forumas, bendradarbiaujanti su
susitarianiomis valstybmis visose aviacijos srityse.
[19] http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=1&m=1&p=110; prisijungimo laikas: 2007
04 25.
[20] http://www.palanga-airport.lt/; prisijungimo laikas 2007 04 25.
[21] Lietuvos Respublikos statymas Dl Europos saugios oro navigacijos organizacijos
tarptautini sutari ratifikavimo. // Valstybs inios. 2006, Nr. 74-2816.
[22] Bevariklio transporto statymas. // Valstybs inios. 2000, Nr. 56-1642.
[23] http://www.transp.lt/Default.aspx?
Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=1707&Page=41&Page2=0&A
ction=0&SearchTXT=; prisijungimo laikas: 2007 04 27;
[24] http://www.news.lt/Upload/200409/BPD%20priedas%201.1%20priemone
%202004_09_20.doc; prisijungimo laikas: 2007 04 24.
30 tema. Statybos ir teritorij planavimo valdymas

Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema statybos ir teritorij planavimo

srityje. ioje temoje aptartas statybos ir teritorij planavimo teisinis reguliavimas,
valstybini institucij, veikiani ioje srityje sistema, j udaviniai, pagrindins
funkcijos, j veiklos planavimo dokumentai, nurodyti pagrindiniai teiss aktai ir reimai
srityje. Pagrindinis dmesys skirtas statybos teisiniam normavimui.

Klausimai
1. Statyb ir teritorij planavimo vieojo administravimo aktualijos.
2. Statybos ir teritorij planavimo valdymo institucijos, j udaviniai, pagrindins
funkcijos ir teiss.
3. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai
4. Normatyvini statybos technini dokument sistema.

1. Statyb ir teritorij planavimo vieojo administravimo aktualijos

Valstybs ekonomikos ir visuomens vystymasis be statybos nemanomas. Statybos

veiklos rezultatas vairiapuss paskirties nekilnojamasis turtas monms gyventi,
dirbti, tenkinti j socialines reikmes. Todl statybos veikla susijusi su socialiniais
klausimais, finansavimo, kreditavimo, draudimo sistemomis, turto apskaita ir kt. i
klausim sprendimo optimali variant nustatymas yra svarbus valstybs strategijos
udavinys.
Pagrindins prioritetins statybos ir bsto sektoriaus veiklos kryptys:
1. Tobulinti statybos versl reglamentuojanius teiss aktus, siekiant sudaryti slygas
toliau pltoti statybos sektori, sustiprinti statybos valstybin prieir ir sugrietinti
savavalikos statybos kontrol bei jos padarini alinim.
2. Utikrinti Daugiabui nam modernizavimo programos gyvendinim, sustiprinti
daugiabui nam valdymo (administravimo) teisin baz bei Socialinio bsto fondo
pltros programos administravim.
3. Plsti statybos produkt atitikties vertinimo sistem, kuriant infrastrukt, paskiriant
paskelbtsias (notifikuotas) atitikties vertinimo ar kontrols staigas pagal atskiras
produkt grupes.
4. diegti teisines ir organizacines pastat energetinio sertifikavimo priemones.
5. Pagerinti valstybs turto paskirstymo ir perdavimo savivaldybms koordinavim.
Teritorij planavimas yra nustatyta procedra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei
koncepcijai, ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms
slygoms nustatyti, ems, miko ir vandens naudmen, gyvenamj vietovi, gamybos
bei infrastruktros sistemai formuoti, gyventoj uimtumui reguliuoti, fizini ir juridini
asmen veiklos pltojimo teisms teritorijoje nustatyti. Lietuvos Respublikos teritorij
planavim, fizini, juridini asmen, valstybs ir savivaldybi institucij teises ir
pareigas iame procese reglamentuoja Teritorij planavimo statymas ir postatyminiai
teiss aktai.
Teritorij planavimo statymu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos, apskrii
teritorij, savivaldybi ir j dali teritorij bendrieji planai yra privalomieji teritorij
planavimo dokumentai, utikrinantys sisteming konkrei teritorij darn vystymsi bei
racional teritorij, l ir kit itekli panaudojim, atsivelgiant i teritorij pltros
ilgalaikius poreikius.
2002-10-29 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154 buvo patvirtintas
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas.
Ateityje numatomas vis lygmen teritorij planavimo dokument rengimas, tiek
bendrj, tiek ir specialij teritorij plan. Bus siekiama utikrinti reikiam alies ir
apskrii specialij plan, apskrii ir savivaldybi teritorij bendrj plan parengim,

urbanistini centr plan bei nuskurdusi urbanizuot zon plan parengim. Siekiama
vis alyje vykstani planavimo darb nuoseklumo, suderinamumo ir tarpusavio
neprietaravimo.
Vyriausybs programoje tvirtintos tokios nuostatos dl statyb ir teritorij planavimo:
- Sudaryti slygas toliau didinti statyb sektoriaus potencial, modernizuoti sektori,
utikrinti skaidri konkurencin aplink jame, skatinti nekilnojamojo turto pltr ir
investicijas.
- Utikrinti darn statybos ir bsto sektoriaus vystymsi, nuosekliai gyvendinti Bsto
strategij, pagerinti gyventoj apsirpinimo bstu slygas, bsto fondo ir aplinkos
kokyb. Tobulinti bsto kreditavimo sistem, sudaryti slygas modernizuoti bst, sukurti
tam reikiamus finansinius mechanizmus.
- Skirti ypating dmes daugiabui nam atnaujinimui, per keturis mnesius priimti
sprendim dl enklaus daugiabui nam atnaujinimui skiriamos valstybs paramos
padidinimo.
- Tobulinti teritorij planavimo, statini projektavimo ir statybos valstybin prieir,
ukertant keli savavalikoms statyboms, supaprastinti statyb leidim idavimo ir ems
paskirties keitimo tvark, tam panaudoti informacin sistem. Sukurti viej paslaug
teikimo nuotoliniu ryiu informacin sistem.
- Gerinti kratovaizdio apsaug, nugriauti arba sutvarkyti kratovaizd darkanius
apleistus statinius.
Valstybins programos ir planai ioje srityje:
Visuomens informavimo bsto politikos klausimais 2007-2009 met priemoni planas
Socialinio bsto fondo pltros 2005 2007 met programa
Daugiabui nam modernizavimo programa
Daugiau informacijos: http://www.am.lt/VI/index.php#r/592

1. Statybos ir teritorij planavimo valdymo institucijos, j udaviniai ir pagrindins

funkcijos

Pagrindins institucijos:

Aplinkos ministerija
Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie AM
Apskrities virininkas
Savivaldybs
Statybos produkcijos sertifikavimo centras

Aplinkos ministerijos misija ir udaviniai statyb ir teritorij planavimo srityje:

Misija: vykdo statym ir kit teiss akt jai pavest teritorij planavimo, urbanistikos ir
architektros, statybos, bsto ir komunalinio kio valstybs valdymo funkcijas ir
gyvendina iose srityse valstybs politik.

Udaviniai:

formuoti teritorij planavimo, urbanistikos ir architektros, statybos, bsto ir

komunalinio kio, valstybs administracini ir kit negyvenamj patalp bei
pastat naudojimo valstybs politik;
skatinti teritorij planavimo, urbanistikos ir architektros bei statybos paang;
sudaryti palankias slygas alies gyventojams apsirpinti bstu, j atnaujinti ar
apiltinti maesnmis energijos snaudomis;

Funkcijos:

rengia pagal kompetencij valstybs strategijas, planus ir (ar) ilgalaikes bei

tikslines valstybs programas teritorij planavimo, architektros ir urbanistikos,
statybos, bsto ir komunalinio kio, valstybs administracini ir kit
negyvenamj patalp bei pastat naudojimo srityse arba dalyvauja juos rengiant,
organizuoja ir kontroliuoja j gyvendinim, pagal kompetencij dalyvauja
rengiant alies regionins pltros planus, taip pat gyvendinant kit institucij
parengtas strategijas ir programas;
pagal kompetencij rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim
ir kit teiss akt projektus arba dalyvauja juos rengiant, taip pat derina
ministerij, Vyriausybs staig, apskrities virininko ir kit institucij teiss akt,
reguliuojani architektr ir urbanistikos pltr, valstybs administracini ir kit
negyvenamj patalp bei pastat naudojim, bsto ir komunalinio kio
paslaugas, teritorij planavimo ir statybos procesus, j valstybin prieir, tvarko
teritorij planavimo ir statybos normini teiss akt svadus;

vykdo statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas statybos valstybinio

reguliavimo srityje;
metodikai vadovauja statybos investicinio proceso dalyviams;
analizuoja ir vertina informacij bsto klausimais (apsirpinimas bstu, bsto
fondo struktra ir bkl, bsto rinkos pokyiai, bsto atnaujinimo ir statybos
procesas) alyje, teikia atitinkam informacij valstybs valdios ir valdymo
institucijoms;
pagal kompetencij rengia statym projektus ir kitus teiss aktus, susijusius su
gyventoj apsirpinimu bstu, jo statyba ir atnaujinimu, naudojimu ir prieira,
bsto finans klausimais, arba dalyvauja juos rengiant;
pagal kompetencij rengia statym projektus ir kitus teiss aktus, susijusius su
gyventoj apsirpinimu bstu, jo statyba ir atnaujinimu, naudojimu ir prieira,
bsto finans klausimais, arba dalyvauja juos rengiant;
rengia ir tikslina Valstybs garantij nuomininkams program, kontroliuoja jos
vykdym;
dalyvauja rengiant bsto gijimo, atnaujinimo, apiltinimo, naudojimo ir
prieiros finansavimo programas;
rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus dl but ir komunalini
paslaug teikimo tobulinimo, pagal savo kompetencij koordinuoja komunalini
paslaug pltojimo priemoni gyvendinim;
koordinuoja nekilnojamojo valstybs turto paskirstym, taip pat perleidim
savivaldybms
vykdo valstybins ir strategins reikms statini (pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybs patvirtintus sraus), valstybs sienos ir specialios paskirties objekt
(pagal krato apsaugos ministro ir aplinkos ministro suderintus sraus) teritorij
planavimo ir statybos valstybin prieir, nustatytja tvarka dalyvauja vykdant
statybos valstybin prieir;
vykdo moni (ekspert), atliekani ypatingos svarbos statini projekt
ekspertiz, atlikt ekspertizi ivad kokybs valstybin kontrol;
teikia pagal kompetencij metodin param apskrii ir savivaldybi teritorij
planavimo (urbanistikos ir architektros) padaliniams, juos konsultuoja,
koordinuoja apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros departament (skyri) bei region aplinkos apsaugos
departament veikl, teikia metodin param privai mik savininkams;
vykdo kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim numatytas
funkcijas.

Teiss

pagal kompetencij nustatyti teritorij planavimo, kins ir kitokios veiklos

objekt statybos, rekonstravimo ir perspektyvins pltros, i darb sustabdymo
ar ribojimo tvark;
nustatytja tvarka gauti i ministerij ir kit Vyriausybs staig, savivaldybi
institucij, kit juridini ir fizini asmen statistikos ir kitokius duomenis

teritorij planavimo, urbanistikos klausimais, taip pat duomenis (informacij) apie

statomus ir naudojamus statinius, teikti iuos duomenis (informacij) ir
pasilymus visais ministerijos kompetencijos klausimais;
organizuoti statybos subjekt atliekam projektavimo ir statybos darb bei
statini eksploatavimo kokybs kontrol;
pagal kompetencij panaikinti statinio projektavimo technines ir specialisias
slygas, jeigu j reikalavimai nepagrsti statinio ir statybos reikmi atvilgiu arba
nenustatyti specialieji reikalavimai, ir pareikalauti i ias slygas nustaiusi
institucij bei subjekt jas pakeisti arba apriboti;
tikrinti, ar apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros departament (skyri), region aplinkos apsaugos
departament veikla atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo
(in., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo (in.,
1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos statybos statymo (in., 1996, Nr. 32788; 2001, Nr. 101-3597), kit statym ir teiss akt reikalavimus;
tikrinti, ar apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros departament (skyri), region aplinkos apsaugos
departament veikla atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo
(in., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo (in.,
1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos statybos statymo (in., 1996, Nr. 32788; 2001, Nr. 101-3597), kit statym ir teiss akt reikalavimus;
tikrinti, ar apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros departament (skyri), region aplinkos apsaugos
departament veikla atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo
(in., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo (in.,
1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos statybos statymo (in., 1996, Nr. 32788; 2001, Nr. 101-3597), kit statym ir teiss akt reikalavimus;
tikrinti, ar apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos
valstybins prieiros departament (skyri), region aplinkos apsaugos
departament veikla atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo
(in., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo (in.,
1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos statybos statymo (in., 1996, Nr. 32788; 2001, Nr. 101-3597), kit statym ir teiss akt reikalavimus;
prireikus sudaryti ministerijos mokslo, aplinkos apsaugos, technikos, ekonomikos,
architektros, teritorinio planavimo ir kitas tarybas;
nustatytja tvarka sustabdyti projektavimo ir statybos darbus, statybos produkt
gamyb, jeigu nesilaikoma statybos projekt, normatyv, standart ir technini
slyg, pareikalauti i statini naudotoj ir savinink, kad bt paalinta avarij,
deformacij ir konstrukcij irimo grsm, teikti jiems pasilymus dl i statini
udraudimo naudoti;
metodikai vadovauti pavaldioms institucijoms, pagal j kompetencij
vykdanioms iuose nuostatuose numatytas funkcijas;
Aplinkos ministerija turi ir kit teisi, kurias jai suteikia statymai ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimai.

Studentai turi susipainti su Aplinkos ministerijos organizacine struktra, inoti

padalinius, atsakingus u statyb ir teritorij planavimo reguliavim. Plaiau:
http://www.am.lt/

Planavimo dokumentai:
Aplinkos ministerijos strateginiame veiklos plane numatytos programos:

Apleist pastat tvarkymas

Bsto ir techninio normavimo sistema
Lietuvos bsto strategijos gyvendinimo programa
Specialioji daugiabui nam modernizavimo programa

Plaiau apie strateginiame veiklos plane numatytas programas:

http://www.vtpsi.lt/cgi-bin/index.cgi?id=planai
http://www.am.lt/VI/index.php#r/209

Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie AM

Misija:
Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos (toliau Inspekcija) yra biudetin staiga, pagal savo kompetencij vykdanti
Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo ir Statybos statymo numatyt
teritorij planavimo ir statybos valstybin prieir bei kontrol.

Svarbiausi Inspekcijos udaviniai:

vykdyti teritorij planavimo valstybin prieir;

kontroliuoti statini projektavim;

vykdyti ir koordinuoti statybos valstybin prieir;
metodikai vadovauti statini naudojimo prieir atliekanioms institucijoms;
analizuoti ir rengti statybos valstybins prieiros normini dokument projektus
ir gyvendinti j reikalavimus.

Daugiau informacijos: http://www.vtpsi.lt

Apskrities virininkas
Apskrities virininko galiojimai teritorij planavimo, statybos, statini naudojimo
prieiros ir paminklotvarkos klausimais (Apskrities valdymo statymo 9 str.):

1) organizuoja apskrities lygmens teritorij planavimo dokument rengim, dalyvauja j

derinimo procedroje;
2) kaupia ir tvarko teritorij planavimo duomen bank bei teritorij planavimo duomen
registr, teikia informacij kit lygi duomen bankams;
3) teikia informacij, ivadas ir pasilymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir
specialiesiems planams rengti;
4) nustatyta tvarka rengia slygas apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo
dokumentams;
5) nustatyta tvarka organizuoja savivaldybi teritorij planavimo, statini projektavimo,
statybos,statini pripainimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybinsprieiros
vykdym; nustatyta tvarka iduoda statybos leidimus (iskyrus tuos, kuri idavimas
statym pavestas savivaldybs administracijos direktoriui);
6) nustatyta tvarka organizuoja teritorij planavimo prieir;
7) koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant geodezijos,
topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuojai
darb valstybins prieiros vykdym;
8) atlieka kultros vertybi ir paminkl apsaug, tvarko j apskait ir organizuoja
paminklotvarkos prieir;
9) atlieka apskriiai priskirt objekt statybos usakovo funkcijas;
10) atlieka ypating statini, taip pat valstybins reikms ir rizikos objektuose esani
statini naudojimo prieir Statybos statymo nustatyta tvarka.
Savivaldybs
Priskirtosios (ribotai savarankikos) savivaldybi funkcijos:

statinio architektros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistini reikalavim

nustatymas statinio projektavimo slyg svade statym nustatyta tvarka;
statini naudojimo prieira, statinio projektavimo slyg svado bei statybos
leidim idavimas statym nustatyta tvarka;

Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC)

SPSC pagrindins funkcijos:

Atlieka vairi statybini rengini, kit mediag ir gamini sertifikavim

reguliuojamoje ir nereguliuojamoje srityse.
atlieka vairi statybini rengini, kit mediag ir gamini technin teisinim ir
iduoda techninius liudijimus.
Yra galiotas veikti kaip Europos techninio teisinimo staiga rengiant Europos
techninius liudijimus (European Technical Approval (ETA)).
vykdo statybos specialist atestavimo organizacin technin darb ir tvarkyti
atestuot specialist registr.
Nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja statybos mones

2. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai

Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje (su kuriais turi bti susipain studentai):

Statybos statymas
Teritorij planavimo statymas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. balandio 16 d. nutarimas Nr. 370
Dl teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros nuostat patvirtinimo
LR Aplinkos ministro 2002 m. balandio 4 d. sakymu Nr. 234 patvirtintas
statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 normatyviniai statybos
techniniai dokumentai

Plaiau: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1011

Pagrindiniai teisiniai reimai (su kuriais turi susipainti studentai):

Teritorij planavimo ir statybos valstybins prieira
Statinio statybos patikrinimo tvarka

3. Normatyvini statybos technini dokument sistema

Nacionalini normatyvini statybos technini dokument sistemos sudarymo nuostatos

turi neprietarauti Europos Sjungos ir tarptautini organizacij, kuri nar Lietuva yra,
normatyvini statybos technini dokument sistemos principams ir reikalavimams, iam
ir kitiemsLietuvos Respublikos statymams bei kitiems teiss aktams.
Normatyvini statybos technini dokument nuostatomis turi bti siekiama:

optimizuoti statybos dalyvi ir vieojo administravimo subjekt veikl statybos

srityje;
utikrinti gyventoj saugias ir sveikas gyvenimo, darbo ir poilsio slygas;
alinti klitis, trukdanias negaliems monms gyventi juos supanioje aplinkoje;
utikrinti statyb darn su aplinka ir taup ems, vandens, mik ir kit itekli
naudojim;
isaugoti nekilnojamsias kultros paveldo vertybes;
suderinti slygas laisvam preki judjimui, Lietuvos Respublikai integruojantis
Europos Sjung, bei didinti projektavimo ir statybos moni rangos darb
konkurencingum usienio ir vidaus rinkoje.

Statybos techninio normavimo principai

Statybos techninio normavimo teisin pagrind sudaro Lietuvos Respublikos statybos
statymas [6.1], kiti statymai bei reglamentuojantys ir slygojantys statyb postatyminiai
teiss aktai.
Normatyvini statybos technini dokument sistemos pagrindas yra Europos
Ekonomins Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodio 21 d. direktyva 89/106/EEC Dl
valstybi nari statym, kit teiss akt ir administracini nuostat, susijusi su statybos
produktais, derinimo
ir j papildantys aikinamieji dokumentai (94/C62/01), taip pat Jungtini Taut
Organizacijos Europos ekonomins komisijos 1996 m. ileisto dokumento Pavyzdini
nurodym statybos normoms rengti santrauka nuostatos.
Naujai rengiam ir i dalies keiiam Lietuvos Respublikos nacionalini normatyvini
statybos technini dokument nuostatos turi bti derinamos su Europos (EN Europos
standartais; CEN Europos standartizacijos komiteto; CENELEC Europos
elektrotechnikos komiteto; ETSI Europos telekomunikacij standart instituto),
tarptautini organizacij (ISO Tarptautins standartizacijos organizacijos; IEC
Tarptautins elektrotechnikos komisijos; FIDIC Tarptautins ininieri konsultant
federacijos) ar Europos Sjungos ali normatyvini statybos technini dokument
reikalavimais.
Normatyvini statybos technini dokument reikalavimai turi bti tokie, kad bt
gaminami ir rink patekt tik tinkami numatytai paskiriai statybos produktai ir kad
suprojektuotas bei pastatytas i toki statybos produkt statinys per vis ekonomikai
pagrst naudojimo laik atitikt savo paskirt bei esminius statinio reikalavimus.

Normatyvini statybos technini dokument sistema

1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra:
1) statybos techniniai reglamentai Vyriausybs galiotos institucijos teiss aktai
(branduolins energetikos objektams ios institucijos ir Valstybins atomins
energetikos saugos inspekcijos teiss aktai), kurie nustato statini, j statybos, naudojimo
ir prieiros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis standartus arba statybos
ar statini naudojimo ir technins prieiros taisykles;
2) statybos taisykls,statini naudojimo ir technins prieiros taisykls ministerij,
Vyriausybs staig, kit valstybs institucij ar juridini asmen dokumentai, kurie
nurodo statybos technini reglament gyvendinimo bdus ir metodus;
3) pripaintos nacionalins standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti
statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti
Europos ir tarptautiniai standartai;
4) techniniai liudijimai Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka parengti ir
priimti statybos produkt tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami, kai
nra parengt atitinkam Lietuvos ar Europos standart arba kai neplanuojama i
standart rengti;
5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos projektavimo ir statybos moni, mokslo ir
studij institucij paskelbti savanorikai taikomi dokumentai, kurie nurodo bdus ir
metodus, kaip gyvendinti statybos techninius reglamentus.
2. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat
vieojo administravimo subjektams, ininerini tinkl ir susisiekimo komunikacij
savininkams (naudotojams),juridiniams ir fiziniams asmenims, kuri veikl
reglamentuoja is statymas.
3. Statybos taisykls, statini naudojimo ir technins prieiros taisykls, Lietuvos
standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanorikai, iskyrus atvejus, kai statybos
techniniuose reglamentuose ar kituose teiss aktuose nurodoma, kad mintas taisykles,
standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos taisykls, Lietuvos standartai ir
techniniai liudijimai, kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse,
privalomi sutart sudariusioms alims.
4. statybos techninius reglamentus taip pat raomi normatyvini statinio saugos ir
paskirties dokument reikalavimai, nurodyti io statymo 2 straipsnio 55dalyje,
ireikiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis normatyvinius statinio saugos
ir paskirties dokumentus.
Normatyvini statybos technini dokument rengimo ir tvirtinimo tvark (iskyrus
statyboje taikomus Lietuvos standartus) nustato LR Aplinkos ministerija. Normatyvinius

statinio saugos ir paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetencij

valstybs institucija, suderinusi su Aplinkos ministerija. Normatyvini statinio saugos ir
paskirties dokument normavimo srii paskirstym tarp valstybs institucij nustato
Vyriausyb.
Kontroliniai kausimai:
1. Vyriausybs programins nuostatos statyb ir teritorij planavimo vieojo
administravimo srityje.
2. Kitos programos ir planai statyb ir teritorij planavimo vieojo administravimo
srityje, Aplinkos ministerijos strateginio plano programos ioje srityje.
3. Koks Aplinkos ministerijos vaidmuo ioje srityje
4. Kuo skiriasi Aplinkos ministerijos ir Valstybins teritorij planavimo ir
statybos inspekcijos prie AM galiojimai.
5. Savivaldybi ir apskrities virininko galiojim skirtumai ioje srityje
6. Statybos ir teritorij planavimo kontrol
7. Statybos produkt ir mediag sertifikavimas
8. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje
9. Pasirinktinai inagrinti vien i pateikt reim pagal specialisias reim
sudaranias priemones
10. Normatyvini statybos technini dokument sistema.
11. Kuo skiriasi standartas nuo teiss akto (technikinio reglamento)
12. Normatyvini statybos technini dokument rengimo principai
13. Kokie yra standarto ir kit normatyvini statybos technini dokument (ne teiss
akt) skirtumai
14. Kokie yra teisiniai bdai statybos techninius dokumentus padaryti privalomais
15. Kokios institucijos, mons, organizacijos gali patvirtinti atitinkamus
normatyvinius statybos techninius dokumentus
31 tema. Energetikos valdymas

Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema energetikos valdymo srityje.

ioje temoje aptartas energetikos teisinis reguliavimas, valstybini institucij, veikiani
ioje srityje sistema, j udaviniai, pagrindins funkcijos, j veiklos planavimo
dokumentai, nurodyti pagrindiniai teiss aktai ir reimai srityje.

Klausimai
1.
2.
3.
4.

Energetikos srities vieojo administravimo aktualijos.

Energetikos sektoriai
Energetikos srities institucijos, organizacijos, mons.
Pagrindiniai teiss aktai ir administraciniai teisiniai reimai ioje srityje.

5. Administracinio teisinio reimo ioje srityje nagrinjimas

1. Energetikos srities vieojo administravimo aktualijos

Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu veikia vieojo administravimo sistema
energetikos srityje yra Nacionalin energetikos strategija (Strategija), patvirtinta 2007 m.
Ji apibria pagrindines valstybs nuostatas ir j gyvendinimo kryptis ekonomikumo,
energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais visapusikai
derinant su didjaniais valstybs poreikiais ir naujausiais tarptautiniais reikalavimais.
Strategijoje nustatyti bdai ir priemons energijos tiekimo strateginiam patikimumui
utikrinti, sumainant arba neutralizuojant neigiam priklausomybs nuo dominuojanio
pirmins energijos tiekjo tak. Sparti Lietuvos ekonomikos raida, nemajanti
priklausomyb nuo pirmins energijos importo i vienos alies, numatomas Ignalinos
atomins elektrins (toliau Ignalinos AE) udarymas 2009 m., labai padidjusios
organinio kuro kainos pasaulio rinkose ir jose egzistuojanti tampa nulm naujos
energetikos strategijos patvirtinim.
2002 m. patvirtintos Nacionalins energetikos strategijos tikslai ir utikrintas stabilus ir
veiksmingas energetikos sektoriaus darbas: visas energetikos kis restruktrizuotas
vadovaujantis ES teiss akt reikalavimais; atsisakius vertikaliai integruot monopolij,
sudarytos slygos konkurencijai; enkli dalis energijos generavimo ir skirstymo veikl
privatizuota pritraukiant tiek vietin, tiek ir usienio privat kapital; gyvendintas
kompleksas priemoni, mainani aplinkos tar; enkliai pagerinta Ignalinos AE sauga;
sudarytos visos reikiamos slygos galutinai diversifikuoti naftos ir jos produkt tiekim;
baigiamos kaupti strategins 90 dien naftos produkt ir naftos valstybs atsargos;
sudarytos technins slygos laisvai pasirinkti naftos ir jos produkt tiekjus; pradta
gaminti ir naudoti biodegalus; isaugota ir palaipsniui modernizuojama centralizuoto
ilumos tiekimo sistema. Atsinaujinani energijos itekli dalis bendrame alies
pirmins energijos balanse 2005 m. padidjo iki 8,7%, o 2010 m. bus pasiektas vienas i
strategini alies tiksl j padids iki 12%. Pastaius visas vjo elektrines, kuri
statybos procesas jau prasidjo, ir biokur deginanias elektrines, 2010 m. daugiau kaip
7% elektros energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinanius energijos iteklius.
Spariau, nei buvo prognozuojama, gerjo energijos vartojimo kio akose efektyvumas.
Bendrojo vidaus produkto (toliau BVP) vienetui pagaminti 2005 m. pirmins energijos
sunaudota net 1,9 karto maiau nei 1990 m., taiau, norint pagal rodikl pasiekti
dabartin Europos Sjungos (toliau ES) ali vidurk, Lietuvoje energijos vartojimo
efektyvum reikia padidinti dar beveik 50%.
Ne visus artimiausios ateities tikslus, numatytus 2002 m. patvirtintoje Nacionalinje
energetikos strategijoje, pavyko gyvendinti: Lietuvos elektros tinklai nesujungti su
Lenkijos tinklais, per maai padaryta didinant gamtini duj tiekimo patikimum, per
ltai vyko ilumos kio modernizavimas, ypa vartotojams priklausani rengini, todl
pastatams ildyti suvartojama per daug energijos, ilumos tiekimo vamzdynai daug kur

yra kritins bkls ir yra didel stambi avarij tikimyb. Sprendimas 2009 m. udaryti
Ignalinos AE paatrino Lietuvos energetinio saugumo problem.
Yra rimt energetinio saugumo problem, kurias Lietuvai vienai bt labai sunku arba
beveik nemanoma isprsti. Vis pirma tai gamtini duj tiekimo ilgalaikis patikimumas,
bsimos naujos atomins elektrins statyba ir elektros energijos sistemos integracija ES
sistemas. iuos strateginius udavinius galima lengviau isprsti tik glaudiai
bendradarbiaujant su kitomis Baltijos alimis Estija, Latvija ir Lenkija.
Rengiant i Nacionalin energetikos strategij, atsivelgta svarbiausius pastarj met
ekonomikos ir energetikos pokyius tiek alyje, tiek regione, panaudota sukaupta patirtis
ir naujausia informacija, reikalinga planuojant atskir energetikos sektori raid. Taip pat
atsivelgta kit Baltijos valstybi energetikos pltros planus, pagrindini energijos
altini rink, energetikos kio valdymo ir aplinkosaugos srities pasaulines tendencijas.
Nacionalin energetikos strategija energetinio saugumo utikrinim grindia iomis
nuostatomis:
1) energetinis saugumas yra sudtin nacionalinio saugumo dalis;
2) energetinio saugumo utikrinimas reikalauja prognozuojamo, patikimo, ekonomikai
priimtino ir aplink tausojanio energijos tiekimo;
3) energetinis saugumas aprpia visum slyg, utikrinani tradicini ir atsinaujinani
pirmini energijos altini vairov, energijos tiekimo vairov ir patikimum bei
nepriklausomyb nuo monopolinio tiekjo diktato, energijos prieinamum vartotojui
priimtinomis kainomis konkurencingoje energijos rinkoje;
4) Lietuva savo energetin saugum sieja su alies energetikos sistem integracija ES
energetikos sistemas ir su veiksminga ES ir nacionaline energetikos politika, kurios turt
utikrinti Lietuvai lygiavert su kitomis ES narmis energetin saugum;
5) nacionalinio sutarimo pagrindu Seimo priimta Strategija turi utikrinti nuosekl ir nuo
demokratinio Vyriausybs pasikeitimo nepriklausant jos gyvendinim ir patikim
energijos vartotoj ir visos alies energetin saugum.
Studentai privalo inagrinti energetikos strategij, kurias galima rasti internete, adresu:
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=e&C2=291371

2. Energetikos sektoriai
Elektros sektorius
ilumos sektorius

Branduolins energetikos sektorius

Gamtini duj sektorius
Naftos sektorius
Atsinaujinantieji itekliai

3. Energetikos srities institucijos, organizacijos, mons

Pagrindins institucijos, organizacijos, mons:
kio ministerija
Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija
Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija
Valstybin energetikos inspekcija prie kio ministerijos
Akcin bendrov Lietuvos energija
Akcin bendrov Lietuvos elektrin
Akcin bendrov Klaipdos nafta
Akcin bendrov Maeiki nafta
Akcin bendrov Ryt skirstomieji tinklai
Valstybs mon Energetikos agentra
Valstybs mon Ignalinos atomin elektrin
Valstybs mon Lietuvos naftos produkt agentra
Valstybs mon Radioaktyvij atliek tvarkymo agentra
Vieoji staiga Ignalinos atomins elektrins regiono pltros agentra
Studentai turi inoti kio ministerijos kompetencij energetikos srityje, taip pat inoti
vieojo administravimo institucij veikiani energetikos srityje udavinius

4. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai

Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje (su kuriais turi bti susipain studentai):

Branduolins energijos statymas

Gamtini duj statymas

Pagrindiniai teisiniai reimai (su kuriais turi susipainti studentai):

Nefasuot naftos produkt prekybos licencijavimas (studentai turi inoti reim
sudaranias specialisias priemones)

Kontroliniai kausimai:
1. Pagrindiniai Nacionalins energetikos strategijos aspektai, aktualijos energetikos
srityje
2. Energetikos sektoriai
3. Energetikos srities institucijos, mons, organizacijos
4. kio ministerijos kompetencija ioje srityje
5. Kit institucij, veikiani energetikos srityje, udaviniai
6. Pagrindiniai teiss aktai sektoriuose
7. Institucijos, veikianios branduolins energetikos srityje, j kompetencija
8. Licencijos gamtini duj sektoriuje
9. Vieasis administravimas duj rinkoje
10. Sprendimai statant nauj branduolins energetikos objekt
31 tema. em kio valdymo sistema. institucij udaviniai ir funkcijos

vadas

Studijuojant ems k reikia atkreipti dmes kaip realizuojami ikelti udaviniai,

tikslai pagrindiniuose valstybs strateginiuose dokumentuose. Kaip ios idjos
objektyvuojasi teiss aktus. Atsakant klausim ar valstybinis reguliavimas yra
efektyvus analizuoti statymus, kurie reglamentuoja vien ar kit ems kio srit.
Taip pat reikia atkreipti pakankam dmes tikslines programas, j pagrindinius
udavinius.
Valstybs parama ems kiui dar vienas svarbus klausimas, kurio nagrinjimas
gali sukelti diskusij. iuo klausimu svarbu, kad studentas turt savo nuomon.

Analizuojant ES struktrini ir Sanglaudos fon tak ems kiui siloma daugiau

pastudijuoti i tem interneto pagalba.
EM KIO VALDYMO SISTEMA, INSTITUCIJ UDAVINIAI IR
FUNKCIJOS.

ems kio valdymo sistem reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryiais
tarpusavyje susiet vieojo administravimo subjekt veikl, turini statym nustatytus
galiojimus atlikti valstybin valdym ems kio srityje.
ems kio valdymas tai ems kio valdymo institucij veikla, gyvendinat
strateginiuose dokumentuose, ikeltus tikslus, laikantis Lietuvos Respublikos teiss akt
bei derinant juos su ES direktyvomis, gyvendinant ems kio politikos formavim,
utikrinant ems itekli apsaug, konkurencingos rinkos krim, investicij
pritraukim bei kit ikelt tiksl gyvendinim.
Valstybinis reguliavimas ems kio valdyme apibdinamas ir utikrinamas
valstybs nustatytomis bendromis taisyklmis, darniai panaudojant teisinius,
ekonominius, vadybinius ir kitokius socialinius metodus, kuri turi laikytis
visuomeniniais santykiais susij subjektai. Bendros taisykls yra tvirtintos teiss
normose. Todl jau LR Konstitucijos 46 str. 3 d. nurodo, kad Valstyb reguliuoja kin
veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. i konstitucin nuostata objektyvuojasi
Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje, kurioje vienas i keliam tiksl yra kaimo ir
ems kio pltra. ioje strategijoje sakoma, kad Kaimo ir ems kio pltros srityje
valstybs politika utikrins ekonomikos, ekologijos ir socialiniu poiriu tolygi
(subalansuot) pltr, bus kuriama palanki teisin, ekonomin, aplinka naiems kinink
kiams, ems kio, kitoms kaimo verslo monms savarankikai veikti konkurencinje
rinkoje ir usidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo pltrai. Bus skatinamos inovacijos,
didesn pridtin vert kuriani konkurencing produkt bei paslaug gamyba,
pltojama intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprpinimo
infrastruktra. Bus sukurtos teisins ir ekonomins prielaidos veiksmingiau panaudoti
ki subjekt finansin ir daiktin kapital investicijoms, modernizuojant ems kio
gamyb ir pltojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Bus ubaigtas piliei
nuosavybs em, mik ir vandens telkinius atkrimas, sukurtos teisins ir ekonomins
emnaud konsolidavimo, racionalaus gamtos itekli naudojimo prielaidos.
Tam, kad bt gyvendinta aptarta strategija, LR Vyriausyb savo program derina
su Valstybs ilgalaiks raidos strategija ir nurodo, kad bus gyvendinama kaimo pltros ir
ems kio politikair ikelia tikslus iai programai gyvendinti. Valstybinis reguliavimas,
kur vykdo LR Vyriausyb bei jai pavaldios institucijos objektyvuoja ikeltus tikslus,
udavinius ems kiui nutarim bei kit teisini akt pagalba.

Viena pagrindini, institucij, atliekani ems kio valdym yra LR ems kio
ministerija.

Lietuvos Respublikos ems kio ministerija

Lietuvos Respublikos ems kio ministerija (toliau vadinama ems kio
ministerija,) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucija. ems kio
ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestas ems, maisto, uvininkysts
kio, kaimo pltros valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina iose srityse valstybs
politik.
Svarbiausieji ems kio ministerijos udaviniai yra:
1. formuoti racionali ems, maisto, uvininkysts kio, kaimo pltros politik, kuri
rinkos ekonomikos slygomis skatint konkurencingos produkcijos gamyb, alies kio
modernizavim, gyventoj uimtum, utikrint pakankamas i kio ak darbuotoj
pajamas;
2. formuoti valstybs politik ems tvarkymo ir administravimo bei ems reformos,
nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir georeferencini
duomen bazi krimo srityje, nustatyti valstybinio geodezinio pagrindo, krato
kartografavimo ir georeferencini duomen bazi strategij;
3. sukurti efektyviai funkcionuojani ems ir maisto kio valdymo sistem, kurioje
veikianios institucijos utikrint ems ir maisto kio bei uvininkysts sektori acquis
norm gyvendinim;
4. pagal savo kompetencij utikrinti skland atstovavim Lietuvos Respublikai Europos
Sjungos institucijose ir j darbo organ veikloje;
5. kartu su kitomis valstybs institucijomis ir staigomis formuoti ir gyvendinti
integruot kaimo pltros, regionin ir struktrin politik ems, maisto, uvininkysts
kio srityse;
6. isaugoti ems kio gyvuli, pauki, uv ir kultrini augal genofondus, rengti ir
tvirtinti valstybins reikms vandens telkini uvivaisos programas, suderintas su
Aplinkos ministerija, nustatyti uv gaudymo uvivaisai ir uv veisimo tvark;
7. ir kt.
ems kio ministerija, vykdydama jai pavestus udavinius atlieka sekanias funkcijas:
1. formuoja ems, maisto, uvininkysts kio ir kaimo pltros regionin ir struktrin
strategij;

2. rengia statym ir kit teiss akt ministerijos kompetencijos klausimais projektus;

3. rengia ems, maisto, uvininkysts kio ir kaimo pltros program projektus,
koordinuoja ir kontroliuoja j gyvendinim;
4. formuoja ems, maisto, uvininkysts kio integravimosi Europos Sjung strategij
ir program, pagal savo kompetencij dalyvauja derinant statymus, standartus, kokybs
normas ir kitus teiss aktus su atitinkamais Europos Sjungos teiss aktais;
5. pagal savo kompetencij atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sjungos ems
kio ir uvininkysts Tarybos, Specialiojo ems kio komiteto ir kit Europos Sjungos
institucij darbo organ veikloje;
6. formuoja ems, maisto, uvininkysts kio produkt vidaus rinkos apsaugos ir
reguliavimo politik, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus dl prekybos
skatinimo ir vidaus rinkos ekonominio reguliavimo, skatina ems kio aliav, maisto
produkt ir uvininkysts kio produkcijos konkurencingum vidaus ir usienio rinkose;
7. skatina kaimo savivaldos pltr, smulk ir vidutin versl;
8. formuoja integruotos kaimo pltros strategij, skatina integruot kaimo pltr;
9. tvarko vejybos laiv rejestr;
10. vykdo kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim numatytas
funkcijas.
ems kio ministerijos teiss
ems kio ministerija, gyvendindama jai pavestus udavinius, turi teis:
1. nustatytja tvarka gauti i ministerij ir kit valstybs institucij ir staig,
savivaldybi vykdomj staig, moni, organizacij, fizini asmen informacij ir
pasilymus ministerijos kompetencijos klausimais;
2. sudaryti i ministerij ir kit Vyriausybs staig, mokslo ir studij institucij, kit
valstybs institucij, staig bei organizacij atstov ir specialist, susitarus su j
vadovais, komisijas (darbo grupes) statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nutarim ministerijos kompetencijos klausimais projektams rengti bei svarstyti, dalyvauti
kit ministerij komisij (darbo grupi) veikloje;
3. stichini nelaimi atvejais nustatyti specialisias apsaugos ir nelaimi padarini
alinimo priemones, privalomas visiems ems valdytojams, savininkams ir naudotojams.
4. ems kio ministerija turi ir kitas statym bei kit teiss akt suteiktas teises.

ems kio ministerija skirta organizuoti ems kio valdymo funkcijas ir gyvendinti
ioje srityje valstybs politik. ios ministerijos nuostatose detalizuojami tikslai, kuri
bus siekiama gyvendinant kaimo pltros ir ems kio politik, tuo paiu tobulinant
ems kio valdym.
ems kio ministerijos tikslai:
1. formuoti racionali ems, maisto, uvininkysts kio, kaimo pltros politik, kuri
rinkos ekonomikos slygomis skatint konkurencingos produkcijos gamyb, alies kio
modernizavim, gyventoj uimtum, utikrint pakankamas i kio ak darbuotoj
pajamas;
2. formuoti ems kio ininerins pltros ir technins paangos politik;
sukurti teisines ir ekonomines slygas, kad racionaliai funkcionuot ems, kapitalo,
aliav ir produkcijos rinka;
3. kartu su kitomis valstybs institucijomis ir staigomis formuoti ir gyvendinti
integruot kaimo pltros, regionin ir struktrin politik ems, maisto, uvininkysts
kio srityse;
4. nustatyti ems, maisto, uvininkysts kio, kaimo pltros prioritetus, formuoti
racionali investicij ias sritis politik.

emiau bus aptartos kitos valstybins institucijos, kurios atlieka valstybin valdym
ems kio srityje.

Teiss departamentas:
Utikrina teiss akt, susijusi su ems kiu ir kaimo pltra, rengim ir gyvendinim:
-utikrina, kad ministerijos rengiami ar nagrinjami teiss akt projektai, tvarkomieji
dokumentai, susij su ems kiu atitikt Lietuvos Respublikos Konstitucijos, statym ir
kit teiss akt reikalavimus;
- gyvendina Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus, Vyriausybs programos
nuostatas dl ems kio ir ems kio produkcij perdirbani moni veiklos, j
restruktrizavimo, reorganizavimo, bankroto, privatizavimo ir kt.

Kaimo pltros departamentas:

Pagrindin veiklos sritis kaimo techninis modernizavimas, informacin pltra,
gyventoj vietimas bei uimtumo didinimas:
-organizavimas valstybs politikos gyvendinimo ems kio mokslo, mokymo,
konsultavimo, suaugusij vietimo, kvalifikacijos klimo, emdirbi savivaldos,
vietjikoje bei kultros srityse;
-tobulinimas ir gyvendinimas ems kio informacijos sistemos;
-dalyvavimas formuojant kaimo gyventoj uimtumo didinimo politik;
-vykdymas ems kio finans kontrols;
-koordinavimas ministerijai priskirt Bendrojo programavimo dokumento (toliau- BPD)
priemoni gyvendinimo ir kt.

Europos Sjungos reikal ir tarptautini ryi departamentas:

Departamentas utikrina tinkam valstybs atstovavim vairiose ES institucijose;
dalyvauja tarptautinse derybose, projektuose bei programose dl maisto kio ir kaimo
pltros; palaiko ryius bei bendradarbiauja su tarptautinmis organizacijomis bei usienio
valstybmis; suinteresuotoms LR institucijoms ir staigoms teikia informacij apie
naujausius vykius ES, programas ir kt.

Infrastruktros, melioracijos, kooperacijos departamentas

Rpinasi kaimo infrastruktros, melioracijos, ems ir maisto kio technine paanga, i
srii pltra bei investicij klausimais, kaimo gyventoj uimtumo didinimu, socialine ir
sveikatos apsaugos politika.

Ekonomikos departamentas
Pagrindin veikla susijusi su ems ir maisto kio, kaimo pltros, usienio prekybos
racionalios ekonomins politikos formavimu bei jos gyvendinimu (ems ir maisto kio
ekonomins veiklos analiz; organizacini ir ekonomini projekt rengimas,
gyvendinimas; strategijos formavimas).

Finans ir biudeto departamentas

Pagrindinis udavinys racionali finansin politika ems ir maisto kio, kaimo pltros
bei uvininkysts srityse, pasireikianti:
-valstybs biudeto rengimu ems kio srityje;
-atsiskaitymo su emdirbiais sistemos tobulinimu;
-ministerijos finans kontrols sistemos pertvarkymu;
-ems kio veiklos subjekt mokam mokesi politikos gyvendinimu;
-valstybs biudeto asignavim ir ES paramos l ems kiui naudojimu ir kt.

Bendrosios rinkos organizavimo departamentas

Apibendrinant galima pasakyti, jog io departamento pagrindinis udavinys yra ems
kio augalininkysts produkt, sklininkysts, fitosanitarijos, sodininkysts bei
darininkysts, grd bei paar, maisto, msos ir pieno gamybos bei perdirbimo
pramons pertvarkymas pagal ES reikalavimus ir ES ali patirt, i srii pltojimas
integruojantis ES, Lietuvoje gaminam ems kio produkt konkurencingumo
tarptautinje rinkoje didinimasbeimokslo ir moderni technologij diegimas.

Maisto saugos ir kokybs departamentas

Pagrindinis udavinys ekologinio ems bei maisto kio kokybs vystymas
nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu.
gyvendina valstybs politik gyvuli veislininkysts, agrarins aplinkosaugos,
ekologinio ems kio, maisto saugos ir kokybs srityse;
-gyvendina ekologik ems kio produkt konkurencingum tarptautinje rinkoje;
-utikrina teist ir patikim ios srities finans kontrol;
-gyvendina ems kio ir maisto saugos reikalavimus bei kokyb, teiss aktus dl ems
kio ir maisto produkt sertifikavimo, saugojimo;
-pltoja ekologinio ems kio sertifikavimo bei standartizavimo sistem ir kt.

Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos

gyvendina valstybs politik ems tvarkymo ir administravimo bei ems reformos
srityse, rpinasi duomen bazi bei informacini sistem, kuri reikia ems kiui
pltoti, krimu; rengia valstybines programas ems kio bei kaimo pltros srityse;
rengia ilgalaikes ems kio pltots, krimo ir stabilumo palaikymo strategijas;
dalyvauja tarptautiniuose projektuose; administruoja valstybins emtvarkos,
nekilnojamojo turto kadastro, geografini informacini sistem, kartografijos, geodezijos
darb finansavim i Lietuvos Respublikos biudeto; derinti Lietuvos geografines
informacines sistemas su kitais valstybiniais kadastrais ir registrais bei Europos Sjungos
techniniais reikalavimais ir standartais; kuria valstybins reikms kartografins,
geodezins, topografins mediagos duomen bazes ir kt.
Pagrindinis udavinys valstybins ems tvarkymas bei administravimas, gyvendinant
ES reikalavimus ir nacionalines programas.
Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministerijos
Jos pagrindinis tikslas - skatinti ems kio ir kaimo pltr administruojant nacionalines
ir Europos Sjungos iai sriiai skiriamas las, kurios panaudojamos kaimo ir ems
kio, uvininkysts pltros programoms bei efektyvioms tvarkymo sistemoms
gyvendinti (Nacionalin kaimo pltros programa, Integruota administravimo ir kontrols
sistema (IAKS), ES Bendroji ems kio politika, Europos ems kio orientavimo ir
garantij fondas (EAGGF), uvininkysts orientavimo finansinis instrumentas (FIFG) ir
kita).

Valstybins gyvuli veislininkysts prieiros tarnybos prie ems kio ministerijos

gyvendina valstybs politik veislininkysts srityje; kontroliuoja Gyvuli veislininkysts
statymo ir kit su veislininkyste susijusi teiss akt vykdym; rpinasi veislininkystei
skirt l paskirstymu ir racionaliu panaudojimu, kontroliuoja veislininkysts program
vykdym.
Veislininkysts pltojimas ir pltros skatinimas pagrindin veikla.

Valstybin augal apsaugos tarnyba

Svarbiausia veiklos sritis augal bei augalins kilms produkt sveikatingumas bei
apsauga.
i tarnyba utikrina valstybin augal sveikatingumo LR, veam ir iveam augal ir
augalins kilms produkt kontrol, augal ir augalins kilms produkt atitikim

nustatytiems privalomiems kokybs reikalavimams, j sandliavimo ir naudojimo

kontrol; organizuoja augal apsaug, registravim; vykdo tarptautinius sipareigojimus
augal sveikatingumo ir augal apsaugos srityje, dalyvauja tarptautini organizacij
veikloje ir kt.

VALSTYBINIO REGULIAVIMO POVEIKIS EMS KIO VALDYMO

TOBULINIMUI
Kaimo pltros ir ems kio politikos gyvendinimas bei Vyriausybs ir ems kio
ministerijos suformuluoti tikslai ir udaviniai objektyvizuojasi teiss aktuose.

ems kio ir kaimo pltros statyme numatyta, kad:

1. ems kio ir kaimo pltra ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etnins kultros
poiriu yra valstybs prioritetins sritys.
2. ems kio ir kaimo pltros valstybs politika nustatoma Seimo ir Vyriausybs
tvirtinamuose strateginiuose ems kio ir kaimo pltros dokumentuose.
Taip pat iame statyme yra nustatyti ems kio ir kaimo pltros politikos tikslai:
1) sukurti orientuot rink, kooperuot , efektyv ir konkurencing ems kio sektori;
2) sudarant slygas didti ems kio veiklos subjekt pajamoms, utikrinti kaimo
vietovi gyventoj gyvenimo lyg individualioms socialinms, ekonominms ir
kultrinms reikmms tenkinti;
3) tolygios ir vairiapuss kaimo kins pltros ir socialins ekonomins sanglaudos
kaimo vietovse, sudarant slygas gerinti kaimo vietovi gyventoj gyvenimo kokyb;
4) utikrinti, kad rink bt teikiami saugs ir geros kokybs bei plataus asortimento
ems kio ir maisto produktai;
5) pltoti eksport;
6) utikrinti kuo didesn apsirpinim savos gamybos ems kio ir maisto produktais;
7) pltoti alies subalansuot maisto k, kurio svarbiausia integruota dalis yra ems
kis;
8) tausoti aplink taikant agrarins aplinkosaugos bei mikininkysts priemones ir skatinti
subalansuot atsinaujinani gamtos itekli naudojim.[1]

Lietuvos Respublikos Maisto statyme numatyta, kad:

1) rink bt teikiamas maistas, atitinkantis io statymo ir kit teiss akt nustatytus
saugos reikalavimus;
2) maistas atitikt tarptautinius laisvam preki judjimui keliamus reikalavimus ir
Lietuvos maisto gamintojas galt plsti savo preki eksport kitas alis, o Lietuvoje
pagamintas maistasgalt lengviau konkuruoti tarptautinje rinkoje;
3) bt skatinama ekologik ems kio produkt gamyba, sveikesn Lietuvos
gyventoj mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi moni sveikata.[2]

Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo

statyme yra numatyta sunorminti ems kio subjekt ekonominius santykius su
valstybs institucijomis ir ems kio rinkos partneriais, nustatyti pagrindines i
santyki valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybs agrarinei
politikai gyvendinti ir ems kio rinkos pusiausvyrai palaikyti.[3]

Visi ie statymai parodo, kad valstybinio reguliavimo pagrindinis tikslas ne tik reguliuoti
i srit, bet vis teiss akt pagalba j tobulinti, kad atitikt ir LR Konstitucijoje
tvirtintas nuostatas, ir neprietaraut ES direktyvoms. Valstybinis reguliavimas daro
tak ne tik maisto produkt rinkai, gamybai, bet ir aplinkosaugai, kokybs
reikalavimams.

ems kis skirstomas tam tikras sritis. iose srityse priimti statymai bei kiti
teiss aktai reglamentuoja apsaug, kontrol, numato pltr ems kyje, taip pat
nustato taisykles.
uvininkysts statyme numatyta:
Tausojanios vejybos utikrinimas;
Tinkamas uv itekli naudojimas ir apsauga;
Efektyvios vejybos kontrols utikrinimas;
kls taisykli apibrimas;
Ir kt.

Cukraus statyme
Utikrinamas stabil cukraus gamybos balans Lietuvoje;
Sudaryti btinas slygas vietinei cukraus aliavai bei skatinti jos pltr:
LR cukrini runkeli auginimas ir perdirbimas, vietins gamybos cukraus pirkimas ir
pardavimas, cukraus, cukraus aliavos , produkt, kuriems taikomas cukraus reimas ,
importas eksportas.

Filosanitarijos statyme
Numatyta utikrinti augal, augalini produkt gamybos kontrol ir apsaug;
Garantuoti augal, augalini produkt iveimo/veimo kontrol;

Melioracijos statymas
Numatytas dirvoemio vandens, ilumos ir oro reimo sureguliavimas, norint pagerinti
emdirbysts slygas;
Melioracijos programos rengimas, prioritet nustatymas;
Numatyta utikrinti melioracijos darb valstybin prieir;

Kontroliniai klausimai:

1. LR ems kio ministerijos udaviniai, funkcijos ir teiss;

2. Kokie yra Teiss departamento pagrindiniai udaviniai vykdant valstybin
valdym ems kyje?
3. Kokie yra Kaimo pltros departamento pagrindiniai udaviniai vykdant valstybin
valdym ems kyje?
4. Kokie yra ES reikal ir tarptautini ryi departamento pagrindiniai udaviniai
vykdant valstybin valdym ems kyje?
5. Kokie yra Infrastruktros, melioracijos, kooperacijos departamento pagrindiniai
udaviniai vykdant valstybin valdym ems kyje?

6. Kokie yra Ekonomikos departamento pagrindiniai udaviniai vykdant valstybin

valdym ems kyje?
7. Kokie yra Finans ir biudeto departamento pagrindiniai udaviniai vykdant
valstybin valdym ems kyje?
8. Kokie yra Bendrosios rinkos organizavimo departamento pagrindiniai udaviniai
vykdant valstybin valdym ems kyje?
9. Kokie yra Maisto saugos ir kokybs departamento pagrindiniai udaviniai
vykdant valstybin valdym ems kyje?
10. Kokie yra Nacionalins mokjimo agentros prie ems kio ministerijos
pagrindiniai udaviniai vykdant valstybin valdym ems kyje?
11. Kokie yra Valstybins gyvuli veislininkysts prieiros tarnybos prie ems
kio ministerijos pagrindiniai udaviniai vykdant valstybin valdym ems
kyje?
12. Kokie yra Valstybins apsaugos tarnybos pagrindiniai udaviniai vykdant
valstybin valdym ems kyje?

VALSTYBS PARAMA EMS KIUI

Svarbi reikm ems kio valdymo srityje ikelt tiksl ir udavini sustiprinimui,
problem vairiose sektoriuose detalizavimui bei j sprendimui turi vairios tikslins
programos.
ios programos padeda gyvendinti valstybs param numatyt ems kio ir kaimo
pltros statyme bei kitose teiss aktuose.
Tikslins programos:
Specialioji Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo garantij skyriaus
programa.
(i programa patvirtinta LR ems kio ministro 2007 m. vasario 27 d. sakymu Nr. 3D95.)

Lietuvai stojus Europos Sjung, stojimo param pakeiia struktrin ir kaimo pltros
parama.
gyvendinant Europos Sjungos kaimo pltros param siekiama:
-sukurti konkurencing ir ES rink orientuot ems k,

-modernizuoti bei pertvarkyti ems kio sektori,

-paskatinti struktrinius pokyius Lietuvos kaime,
-skatinti kaimo bendruomens ekonomins veiklos vairov bei
-utikrinti ems kio veiklos suderinamum su gamtosaugos, gyvuli gerovs ir
higienos reikalavimais.

ios programos tikslo gyvendinimas siejamas su i udavini realizavimu:

- Panaudojant Kaimo pltros 2004 2006 met plano paramos las, sudaryti tinkamas
slygas ekonominei ir socialinei kaimo pltrai, aplinkosaugos bei gyvuli gerovs
reikalavim taikymui;
- Utikrinti intervencini priemoni finansavim;
- Utikrinti eksporto grinamj imok mokjim;
Utikrinti tiesiogini imok i Europos Sjungos mokjim.[4]

ems kio administravimo ir jo tobulinimo programa

(i programa patvirtinta LR ems kio ministro 2007 m. vasario 27 d. sakymu Nr. 3D95.)
Programa parengta siekiant formuoti racionali ems ir maisto kio bei uvininkysts
politik, kuri rinkos ekonomikos slygomis skatint konkurencingos produkcijos
gamyb, gyventoj uimtum bei pakankamas i ak darbuotoj pajamas, utikrinti
valstybs rezervo funkcionavim, koordinuoti bendrosios ems kio politikos
gyvendinimo bei tarnautoj atstovavimo ES institucijose proces, administruoti ES
dokument srautus.
ia programa siekiama:
gyvendinti ems kio ministerijos nuostatuose numatytas funkcijas;
koordinuoti atstovavimo ES institucijose ir ES BP gyvendinimo proces;
palaikyti tarptautin tarpinybin bendradarbiavim.

io programos tikslo gyvendinimas siejamas su toki udavinio realizavimu:

- Formuoti racionali ems ir maisto bei uvininkysts politik, kuri rinkos ekonomikos
slygomis skatint konkurencingos produkcijos gamyb, gyventoj uimtum bei
pakankamas i ak darbuotoj pajamas.
- Dirbant Lietuvos nuolatinje atstovybje ES Briuselyje betarpikai dalyvauti
atstovavimo ES ems ir maisto kio srityje proceso koordinavime.
Stiprinti technin baz institucijos, atsakingos u ems kio informacins sistemos
administravim ir institucijos, vykdanios valstybins emtvarkos, ems reformos,
dirvoemio vertinimo, teritorij planavimo bei kartografijos darbus, bei tvarkanios
melioruot emi ir melioracijos rengini kadastr.[5]

Pramonins biotechnologijos pltros Lietuvoje 20072010 met programa

ios programos tikslas:
mainti Lietuvos priklausomyb nuo importuojam neatsinaujinani aliav,
taip efektyviau naudoti turimus ems kio ir mik iteklius,
mainti aplinkos tar ir iltnamio efekt,
pltoti modernisias technologijas.

ios Programos udaviniai:

kurti chemini mediag gavimo i biomass technologijas;
kurti biotechnologinius produktus ir biodiagnostinius metodus pramonei, ems kiui ir
sveikatos apsaugai;
kurti biokatalizatorius ir biotechnologinius procesus ir j iekoti;
efektyviau naudoti vietines aliavas, tinkamas pramoninei biotechnologijai, ir kurti
naujus biomass altinius.[6]

Valstybin kaimo pltros 20062008 met programa

ems ir maisto kio konkurencingumo didinimas
Tikslas didinti ems ir maisto kio konkurencingum.
Pagrindiniai udaviniai:
palaikyti emdirbi pajamas;
stiprinti ems ir maisto kio mogikj potencial;
sudaryti palankias inovacij pltros ems ir maisto kyje slygas;
stiprinti ems ir maisto kio fizin potencial, gerinti ki struktr, pltoti kooperacij;
utikrinti ems ir maisto kio gamybos standart laikymsi ir gerinti produkt kokyb;
sudaryti pardavimo vidaus ir usienio rinkose pltros slygas.

ems itekli valdymas ir aplinkosauga

Tikslas didinti ems itekli ir aplinkos vertingum ir saug.
Pagrindiniai udaviniai:
sudaryti slygas formuoti racionalias ki emvaldas;
pagerinti ems naudojim ir padidinti ems kio naudmen dirvoemio naum;
isaugoti gamtos iteklius, biologin ir kratovaizdio vairov pltojant aplink
tausojani gamyb;
apeldinti mao naumo em miku, pagerinti mik tvarkym ir veisti energetini
augal plantacijas.[7]

Valstybs parama emdirbiams

Jau keleri metai alies emdirbiai gauna param ir i Europos Sjungos, ir i alies
biudeto. Paramos kaimui program tvirtina ems kio ministerija. Valstybs param

kaimui iemet reglamentuoja dvideimt viena programa, kuriai LR ems kio ministro
2007 m. vasario 21 d. sakymu Nr. 3D80 skirta 115 mln. Lt. iemet, palyginti su
prajusiais metais, valstybs paramos programoms gyvendinti l skirta 15 mln. Lt
daugiau.

Valstybs emdirbiams skirtos los beveik 20 kart maesns negu ES parama, taiau
visos nacionalins kaimo paramos priemons yra reikalingos ir naudingos alies
kininkams bei ems kio bendrovms.

Parama kiams modernizuoti

Ekonomikos departamento direktorius V. Katkeviius pabr, kad beveik visiems
kininkams aktuali parama kiams modernizuoti. Jai skirta apie 4 mln. Lt. emdirbiai,
pagal i priemon sigij traktorius ir kit technik, gali gauti kompensacij.
Paramos kiams modernizuoti priemon yra viena svarbesni, nes ja gali pasinaudoti
nemaai emdirbi. Prajusiais metais tokia parama pasinaudojo 770 ems kio veiklos
subjekt, o imoktos paramos suma siek 7,1 mln. Lt, sak Vygantas Katkeviius.
Pagrindiniai ios paramos tikslai didinti ki, galini konkuruoti Lietuvos ir usienio
rinkose, veiksmingum bei sudaryti geresnes slygas emdirbiams apsirpinti ems kio
technika. Param gali gauti visi ems kio veiklos subjektai, iskyrus kooperatines
bendroves (kooperatyvus). Specialiosios kaimo rmimo programos los naudojamos i
dalies atlyginti nauj traktori ir nauj savaeigi ar prikabinamj jav, darovi ar
bulvi kombain sigijimo ilaidas, padarytas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m.
balandio 2 d. U naujus traktorius, savaeigius ar prikabinamuosius jav, darovi bei
bulvi kombainus atlyginama 20 procent. Jauniesiems kininkams, mokjimo paraikos
pateikimo metu ne vyresniems kaip 40 met, atlyginami 25 procentai sigijimo ilaid.
Bendra suma vienam paramos gavjui pagal vien mokjimo paraik u nauj traktori
negali bti didesn kaip 10 tkst. Lt (jauniesiems kininkams 15 tkst. Lt), o u nauj
savaeig ar prikabinamj jav, darovi ar bulvi kombain negali bti didesn kaip 30
tkst. Lt. Atsivelgiant paramos gavj skaii ir l poreik, kompensacijos dydis gali
bti keiiamas.
Param gali gauti tik tas ems kio subjektas, kuris trejus paskutiniuosius metus negavo
paramos naujam traktoriui, jav, darovi ar bulvi kombainui sigyti i SAPARD,
struktrini fond ar nacionalinio biudeto lomis finansuot program.
Jei ems kio subjektas trejus paskutiniuosius metus i SAPARD, struktrini fond ar
i nacionalinio biudeto lomis finansuot program buvo gavs param, pavyzdiui,
naujam traktoriui sigyti, tai tuomet jis turi teis gauti l naujam jav, darovi ar

bulvi kombainui sigyti. Jei subjektas gavo mintj param naujam jav kombainui
nusipirkti, tuomet jis turi teis gauti l naujam traktoriui, darovi ar bulvi kombainui
sigyti.
ems kio veiklos subjektai, sigij mintj ems kio technik ir norintys gauti
param, visus btinus dokumentus pateikia Nacionalins mokjimo agentros prie ems
kio ministerijos Kontrols departamento teritoriniam skyriui (pagal registracijos viet).
Isamesn informacij apie i paramos priemon galima rasti ems kio ministerijos
tinklalapyje (www.zum.lt) su rubrika Ministro sakymai ( Nr. 3D-100 2007 02 28 Dl
paramos kiams modernizuoti 2007 metais taisykli).

Kitos paramos priemons

Lin kio sektoriaus pltrai finansuoti skirti 3,5 mln. Lt. Valstybs parama teikiama
gyvuli veislininkystei skatinti (16 mln. Lt), veisliniams gyvnams (8,4 mln. Lt), taip pat
augal sertifikuotai dauginamajai mediagai (4 mln. Lt) sigyti bei akvakultrai pltoti
(1,6 mln. Lt). Kooperacijai pltoti iemet skirta 1 mln. Lt. Tikimasi, kad kooperacijos
pltra turt sibgti, nes ankstesniais metais ji buvo gana vangi.
Kredit gavjams, pamusiems kredit su UAB ems kio paskol garantij fondo
garantija, numatyta skirti 12,1 mln. Lt, t. y. 2 mln. Lt daugiau negu prajusiais metais. I
j dalies garantinio umokesio ir draudimo mok kompensavimui numatyti 8,03 mln.
Lt, dalies kredit palkan kompensavimui 4,07 mln. Lt.
Prajusiais metais su valstybs pagalba buvo nupirkta 26 tkst. ton sertifikuot skl,
3,8 tkst. veislini galvij, 5,5 tkst. veislini kiauli, 5,9 tkst. veislini triui ir
vreli. ems kio paskol garantij fondas 2006 m. kredito staigoms u
emdirbiams, kaimo verslininkams ir ems kio produkt perdirbjams iduotus 237
mln. Lt kredit suteik 462 garantijas u 144 mln. Lt, t.y. 1,4 karto daugiau, palyginti su
2005 m.[8]

ES STRUKTRINI IR SANGLAUDOS FOND TAKA EMS KIUI

Lietuvai, tapusiai Europos Sjungos (ES) nare, atsivr realios galimybs pasinaudoti ES
struktrini fond parama kaimo pltrai bei uvininkystei ir taip kartu su visomis ES
valstybmis narmis siekti vieno svarbiausi ES tiksl ekonomins ir socialins
sanglaudos. ES struktrini fond parama Lietuvai iki 2006 m. buvo skiriama pagal
Lietuvos 20042006 met bendrj programavimo dokument (BPD). Kaimo pltrai ir
uvininkystei BPD idstytoje strategijoje yra skirtas 4 prioritetas, pagal kur 20042006

metais buvo numatyta skirti apie 660 mln. lit i Europos ems kio orientavimo ir
garantij fondo Orientavimo dalies, uvininkysts orientavimo finansins priemons bei
Lietuvos Respublikos l.
Tiktasi, kad ES struktrini fond parama ems kiui ir uvininkystei pads pagerinti
ki struktr, pavairinti ems kio veikl, modernizuoti mones, laivyn, sudarys
slygas privai mik kaimo vietovi prisitaikymui ir pltrai. Pagal BPD i ES
struktrini fond remiami struktriniai ems kio sektoriaus pokyiai, skatinama ES
kokybs standartus atitinkanti gamyba ir kininkavimo metodai, padsiantys Lietuvos
ems kio produkcijai konkuruoti ES. ES struktrini fond parama gali pasinaudoti
ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs (kooperatyvai), kininkai, kaimo
gyventojai, kaimo bendruomens, valstybins institucijos ir privaios mons,
nevyriausybins organizacijos, mokymo institucijos, vejybos, akvakultros, uv
perdirbimo mons, vejai, laiv savininkai ir kitos ems kio sektoriui priklausanios
organizacijos. ES struktrini fond lomis 2004-2006 laikotarpiu remiami ems kio
sektoriaus projektai, kurie atitinka BPD nurodytus prioritetus, priemones ir remtinas
veiklos ris. Paraikos gauti ES struktrini fond param yra teikiamos Nacionalinei
mokjimo agentrai prie ems kio ministerijos) paskelbus kvietim teikti paraikas,
laikantis jos nurodyt paraikos pateikimo termin ir slyg. [9]
Reikia paymti, kad Europos Sjungos struktrini fond ir Sanglaudos fondo parama
bus teikiama ir 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu. Pamintina, kad 2007-2013
metais ES struktriniams fondams priklauso tik du fondai: Europos regionins pltros
fondas bei Europos socialinis fondas. Anksiau ES struktriniams fondams priklaus
Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo Orientavimo skyrius bei
uvininkysts orientavimo finansinis instrumentas po reformos perjo atitinkamai
Bendrosios ems kio politikos bei Bendrosios uvininkysts politikos reguliavimo
sfer.
20072013 m. ES struktrin parama bus teikiama pagal kitus dokumentus nei 2004
2006 m. laikotarpiu. Lietuvos bendrj programavimo dokument (BPD) 2007-2013
metais pakeis tarpusavyje suderinti paramos panaudojimo strateginiai dokumentai:

Lietuvos 20072013 m. ES struktrins paramos panaudojimo strategija joje yra

apibrtos prioritetins ES struktrins paramos investicij kryptys;
Keturios veiksm programos pirmiau mintai strategijai gyvendinti jose bus
nurodytos konkreios remtinos sritys. gyvendinant veiksm programas bus
siekiama strategijoje nustatyt tiksl.

Nacionaliniai strateginiai dokumentai yra suderinti su:

ES lygiu nustatytais struktrins paramos panaudojimo prioritetais, kurie nurodyti

Europos Komisijos parengtose Bendrijos sanglaudos politikos strateginse gairse
(i gairi tekstas angl kalba, lietuvi kalba);
Lietuvos ilgalaikmis strategijomis.

Parama bus teikiama pagal naujus ES reglamentus (Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006,
nustatantis bendrsias nuostatas dl Europos regionins pltros fondo, Europos socialinio
fondo ir Sanglaudos fondo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1080/2006
dl Europos regionins pltros fondo, kiti teiss aktai). [10]
2006 m. gruodio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb pritar keturi veiksm
program projektams ir patvirtino l paskirstymo tarp intervencini srii proporcijas
(2006 m. gruodio 18 d. nutarimas Nr. 1275 "Dl Lietuvos Respublikos

Kontroliniai klausimai:

1. Kokia tikslini program reikm ems kiui?

2. Specialiosios Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo garantij
skyriaus programos esm?
3. Kokia yra ems kio administravimo ir jo tobulinimo programos esm ir tikslai?
4. kokie yra Valstybins kaimo pltros programos tikslai ir udaviniai?
5. Kokia valstybs paramos emdirbiams reikm?
6. Kokia yra ES ir Sanglaudos fond taka ems kiui?
[1] LR ems kio ir kaimo pltros statymas // Valstybs inios // 2002, Nr. 72-3009.
[2] LR Maisto statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 32-893.
[3] LR ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymas // Valstybs
inios, 1995, Nr. 1-5
[4] http://www.zum.lt/min/failai/070306-60_4_programa___BPD_.pdf; prisijungimo
laikas 2007 04 01.
[5] http://www.zum.lt/min/failai/070306-34_1_programa__%C5%BE_
%C5%AB__administravimo_.pdf; prisijungimo laikas 2007 04 01;
[6] http://gmo.am.lt/servlet/ml.framework.fw.ViewServlet?show=pramonines
%20biotechnologijos%20pletros%20programa_117282123366422157.doc; prisijungimo
laikas 2007 04 01.
[7] http://www.zum.lt/min/failai/V-KI-PLET-PR-051028.pdf
[8] http://www.zum.lt/min/index.cfm
fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_3137.cfm&langparam=LT; prisijungimo
laikas 2007 04 03.

[9] http://parama.nma.lt/index.php?1321287352; prisijungimo laikas 2007 05 25.

[10] http://www.ukmin.lt/lt/es_strukturiniai_fondai/2007_2013.php; prisijungimo laikas
2007 05 25.
32 tema. Aplinkos, jos materialini itekli ir mik naudojimo valdymas

Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema aplinkos, jos itekli ir mik
naudojimo srityje. ioje temoje aptartas aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo teisinis
reguliavimas, valstybini institucij, veikiani ioje srityje sistema, j udaviniai,
pagrindins funkcijos, j veiklos planavimo dokumentai, nurodyti pagrindiniai teiss
aktai ir reimai srityje. Pagrindinis dmesys skirtas darniajam vystimuisi ir poveikio
aplinkai vertinimui.

Klausimai
1.
2.
3.
4.
5.

Aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo vieojo administravimo aktualijos.

Aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo institucijos, organizacijos, mons.
Pagrindiniai teiss aktai ir administraciniai teisiniai reimai ioje srityje.
Darnusis vystimasis.
Poveikio aplinkai vertinimas.

1. Aplinkos, jos materialini itekli ir mik naudojimo vieojo administravimo

aktualijos

Aplinkos apsauga yra labai plati tema, apimanti tokias sritis - aplinkos kokyb, gamtos
apsaug, kratovaizdio apsaug, mik apsaug. Aplinkos kokybei utikrinti saugoma
atmosfera, em ir vanduo, vykdoma taros prevencija.
Saugoti atmosferai analizuojama klimato kaita ir fizikin tara. Saugant vanden
tvarkomos ir reguliuojamos nuotekos, vykdomos pavirini ir poemini vandens telkini
taros pavojingomis mediagomis mainimo programos. Saugant em reguliuojamas
chemini ir kit pavojingum mediag panaudojimas.
Utikrinant gamtos apsaug vykdomas ret ir saugom augal ir gyvn ri
reguliavimas, vejybos ir mediokls reguliavimas, ems gelmi apsaugos reguliavimas,
reguliuojamas genetikai modifikuot organizm panaudojimas, vykdomas eldyn ir

laukins augalijos itekli naudojimo reguliavimas, augal nacionalini genetini itekli

vertinimas ir reguliavimas, Baltijos jros krant apsaugos reguliavimas ir kt.
Utikrinant kratovaizdio apsaug atsivelgiama tai, kad kratovaizdis yra svarbus
teritorinis alies iteklius, apimantis miest ir kaim vietoves, mikus, vandenis ir laukus,
sudarantis slygas moni gyvenimui ir veiklai, jis yra tautinio identiteto pamatas ir
gyvenimo kokybs dalis.
Utikrinan mik apsaug siekiama tinkamai vykdyti mikotvark, kuri yra mik kio
planavimo sistema, apimanti mik inventorizacij ir apskait, mik bkls naudojimo ir
kins veiklos analiz bei mik kio organizavimo ir pltros projekt rengim
Plaiau apie tai: http://www.am.lt/
Vyriausybs programoje tvirtintos tokios nuostatos dl aplinkos apsaugos ir
mikininkysts politikos:
- Plaiai diegti ir ekonomikai skatinti varius, moderniomis technologijomis pagrstus
gamybos bdus.
- Sukurti efektyvi pavojing atliek tvarkymo sistem ir pajgumus. Parengti asbesto
alinimo program ir numatyti jos laipsnik gyvendinim.
- rengti naujus svartynus, udaryti daugel senj svartyn ir sutvarkyti paeistas
teritorijas.
Gerinti atliek surinkim, riavim, antrini aliav naudojim gyvendinant ES
nustatytas uduotis dl pakuoi perdirbimo. Skatinti atliek riavim, surinkim,
perdirbim ir naudojim energijai gauti.
Modernizuoti vandentvarkos k, sukurti veiksming valdymo institucij sistem
regioniniu pagrindu. Siekiant utikrinti tinkam geriamojo vandens kokyb, parengti ir
pradti gyvendinti poeminio vandens itekli vertinimo ir naudojimo geriamajam
vandeniui tiekti program, ubaigti inventorizuoti potencialius geologins aplinkos taros
idinius, nustatyti poeminio vandens telkini vandensaugos tikslus.
Rengti atmosferos taros mainimo programas, kurios utikrint ES reikalavim dl oro
kokybs gyvendinim, leist sumainti iltnamio efekt sukeliani duj imetim.
Ekonominmis priemonmis skatinti ekologikai varesni degal ir biokuro gamyb ir
naudojim.
Stiprinti genetikai modifikuot organizm rinkos kontrol, sukurti saugaus pavojing
chemini mediag naudojimo ir tvarkymo sistem.

Kartu su kitomis valstybmis apsaugoti Baltijos jr nuo uterimo ir avarij grsms.

Pagerinti Nemuno ir Kuri mari vandens kokyb.
gyvendinti pajrio juostos ir Nemuno deltos tvarkymo program.
Parengti ir finansuoti priemones, kuriospads ivengti karstinio proceso neigiam
pasekmi Bir ir Pasvalio miest ir rajon inineriniams statiniams ir pastatams,
vertinti alies teritorij kit pavojing geologini reikini poiriu.
Rengti saugom teritorij planavimo, vertingiausi paveldo objekt sutvarkymo,
paeist teritorij atkrimo parkuose bei draustiniuose programas ir priemones. Sudaryti
slygas visuomenei lankytis saugomose teritorijose, rengti saugom teritorij planavimo
dokumentus, vertingiausi paveldo objekt sutvarkymo, paeist teritorij atkrimo
parkuose bei draustiniuose programas ir gyvendinti numatytas priemones. Baigti
formuoti saugom teritorij tinkl.
Tobulinti aplinkosaugos valdym, stiprinti institucij, administruojani ES l
panaudojim, sistem, utikrinti aplinkos projekt rengimo ir vykdymo atvirum ir
vieum, investicij efektyvum, sudaryti slygas visuomenei aktyviai dalyvauti priimant
sprendimus.
Gerinti valstybini ir privai mik naudojim, utikrinant darn mikininkavim ir
mediokls k, vientis ir kompleksik apsaug, mikotvarkos darb, mik ir
medienos apskaitos kokyb.
Didinti alies mikingum, skatinti apeldinti mikais nederlingus ems plotus, vykdyti
ilgalaik mik ir mik kio pltros program.
Skatinti medienos perdirbim ir medienos produkcijos eksport. Orientuoti mokslinius
tyrimus moderniausi technini priemoni ir technologij taikym medienos perdirbimo
srityje.
Utikrinti patikimos informacijos apie aplink rinkim ir teikim visuomenei.
Studentai privalo inoti ios srities programas, strategijas, kurias galima rasti internete,
adresu: http://www.am.lt/

2. Aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo institucijos, organizacijos, mons, j

udaviniai, pagrindins funkcijos ir teiss

Pagrindins institucijos:

Aplinkos ministerija
Aplinkos apsaugos agentra
Aplinkos projekt valdymo agentra
Augal gen bankas
Aplinkos apsaugos departamentai
Jrini tyrim centras
Valstybin aplinkos apsaugos inspekcija
Miko sanitarins apsaugos tarnyba
Miko genetini itekli, skl ir sodmen tarnyba
Nacionalinis akreditacijos biuras prie AM
Valstybin saugom teritorij tarnyba prie AM
Nacionalini park direkcijos
Rezervatai
Generalin mik urdija prie AM
Valstybinis mikotvarkos institutas
Priskirtj (ribotai savarankik) funkcij turi savivaldybs: jos rpinasi aplinkos
kokybs gerinimu ir apsauga.
Apskrities virininko galiojimai gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos
klausimais:
1) organizuoja veikl apskriiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant
kitas valstybs saugomas teritorijas (iskyrus rezervatus);
2) pagal savo kompetencij teikia pasilymus gamtos itekli naudojimo limitams
nustatyti;
3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicij projektus,
organizuoja, koordinuoja j gyvendinim;

4) pagal savo kompetencij organizuoja vandens telkini apsaugos zon ir pakrants

apsaugos juost tvarkym bei vandens telkini valdym;
5) pagal savo kompetencij atlieka valstybin mik bkls, naudojimo, atkrimo ir
apsaugos kontrol;
6) organizuoja ekologin vietim.
Studentai turi sugebti apibudinti i institucij teisin status: vieojo administravimo
institucija, vykdomosios valdios institucija, vieoji staiga, mon. Kurioms i j yra
suteikti vieojo administravimo galiojimai.
Vis tik pagrindin institucija, formuojanti ir gyvendinanti valstybs politik ioje srityje
yra aplinkos ministerija.

Aplinkos ministerijos misija ir udaviniai, funkcijos ir teiss aplinkos, jos materialini

itekli ir mik srityje misija.
Aplinkos ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavest aplinkos
apsaugos,kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, gamtos ir rekreacini itekli
naudojimo, mik kio, poveikio aplinkai vertinimo srii valstybs valdymo funkcijas ir
gyvendina iose srityse valstybs politik.
Udaviniai

formuoti aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos,

racionalaus gamtos ir rekreacini itekli naudojimo, mik kio valstybs
politik;
utikrinti aplinkos formavim pagal darnaus vystymosi principus;
rpintis sveika ir varia aplinka, isaugoti Lietuvos Respublikai bding
kratovaizd, ekosistemas, gamtos vertybes, biologin vairov, genofondus,
klimat;
siekti utikrinti racional gamtos itekli (skaitant mikus ir ems gelmes)
Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame elfe ir
ekonominje zonoje naudojim, apsaug, gausinim ir atkrim;
utikrinti mik tvarkym, remiantis subalansuotos mik kio pltros principais,
didinti Lietuvos mikingum ir mik produktyvum;

Funkcijos

rengia pagal kompetencij valstybs strategijas, planus ir (ar) ilgalaikes bei

tikslines valstybs programas aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins

vairovs apsaugos, saugom teritorij, gamtos ir rekreacini itekli naudojimo,

atkrimo, gausinimo ir apsaugos, mik kio pltros, valstybinio aplinkos
monitoringo, srityse arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja j
gyvendinim, pagal kompetencij dalyvauja rengiant alies regionins pltros
planus, taip pat gyvendinant kit institucij parengtas strategijas ir programas;
pagal kompetencij rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim
ir kit teiss akt projektus arba dalyvauja juos rengiant, taip pat derina
ministerij, Vyriausybs staig, apskrities virininko ir kit institucij teiss akt,
reguliuojani aplinkos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaug, kin ir
kit veikl saugomose teritorijose, gamtos ir rekreacini itekli naudojim,
atkrim, gausinim ir apsaug, mik kio pltr, poveikio aplinkai vertinim,
valstybinio aplinkos monitoringo vykdym, chemini mediag ir preparat
tvarkym, valstybin aplinkos apsaugos ir mik kontrol, tvarko aplinkos
apsaugos teiss akt svad;
pagal kompetencij koordinuoja veiksmus gyvendinant darnaus vystymosi
principus Lietuvos Respublikoje;
pagal kompetencij dalyvauja rengiant valstybs investicij program aplinkos ir
kratovaizdio apsaugos, gamtos itekli naudojimo, atkrimo, gausinimo ir
apsaugos ir kitose srityse; formuoja teritorij raidos pagrindines nuostatas;
tvirtina aplinkos apsaugos rmimo programos priemones ir naudoja iai
programai gyvendinti skirtas las, teiss akt nustatyta tvarka vykdo
savivaldybi gamtos apsaugos fond l tikslinio naudojimo prieir, pagal
kompetencij valdo Lietuvos Respublikos valstybs biudeto las, skirtas
specialioms programoms vykdyti, tvirtina finansuojam i Lietuvos Respublikos
valstybs biudeto staig priemoni ilaid smatas, teikia Valstybs idui
mokjimo paraikas finansuoti pavaldias staigas ir specialias programas,
kontroliuoja j ir pagal kompetencij investicins programos l naudojim;
pagal kompetencij koordinuoja usienio technins paramos ir investicini
program, projekt rengim ir gyvendinim;
organizuoja valstybs kadastr bei registr, priskirt ministerijos kompetencijai,
sudarym ir tvarkym, utikrina j funkcionavim;
pagal kompetencij rengia ir tvirtina aplinkos kokybs normatyvus, vykdo j
gyvendinimo kontrol, metodikai vadovauja ir vykdo valstybin aplinkos
kokybs monitoring;
nustato imetam aplink teral normas ir kontroliuoja j laikymsi, nustato
teral apskaitos ir leidim juos imesti aplink idavimo tvark, nustatytja
tvarka iduoda iuos leidimus;
pagal kompetencij organizuoja atliek tvarkym reglamentuojani teiss akt
rengim ir priiri, kaip vykdomi nustatyti reikalavimai, rengia atliek tvarkymo
objekt rengimo ir prieiros norminius teiss aktus, kontroliuoja j
gyvendinim;
statym nustatyta tvarka nustato radionuklid imetimo aplink normas ir
radionuklid imetimo aplink leidim idavimo tvark, iduoda leidimus ir
kontroliuoja radionuklid imetimo aplink norm gyvendinim, nustato
radionuklid varumo (nebekontroliuojamuosius) lygius ir deaktyvuot mediag
pakartotinio naudojimo ir alinimo slygas, kartu su Sveikatos apsaugos

ministerija nustato aplinkos radiacins apsaugos normas, pagal kompetencij

dalyvauja iduodant branduolins energetikos veiklos, veiklos su
jonizuojaniosios spinduliuots altiniais, radioaktyvij atliek tvarkymo veiklos
licencijas, vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas iose
srityse;
statym nustatyta tvarka kartu su kitomis galiotomis institucijomis vykdo
chemini mediag ir preparat valdym;
nustato tvark, kuria vertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos
reikalavimus, organizuoja darb;
skelbia ekologinio pavojaus zonas ir nustato reim jose, teikia Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pasilymus dl vietovi paskelbimo ekologins
nelaims zonomis, reimo jose nustatymo vykus stichinei nelaimei, nustato
specialisias apsaugos ir nelaims padarini alinimo priemones, pagal
kompetencij organizuoja ir koordinuoja aplinkosaugos veiksmus tiriant ir
likviduojant ypating ekologini bei kitoki ekstremali situacij padarinius ir
prieastis, taiko visas btinas priemones mik gaisrams gesinti;
kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro ir tikslina zon ir aglomeracij
sraus, atsivelgdamos aplinkos oro utertumo lygius ir aplinkos oro kokybs
vertinimo reikalavimus;
rengia ir tvirtina aplinkai padarytos alos apskaiiavimo metodik;
organizuoja ir koordinuoja valstybin aplinkos monitoring;
pagal kompetencij nustato gamtos itekli naudojimo limitus ir slygas, leidim
naudoti gamtos iteklius, veti ir iveti pavojingas chemines mediagas
Lietuvos Respublik ir i jos idavimo tvark, nustatytja tvarka iduoda leidimus
tirti ir naudoti gamtos iteklius;
pagal savo kompetencij iduoda leidimus atlikti hidrotechnikos darbus, tvirtina
vandens telkini naudojimo ir prieiros, dugno valymo ir gilinimo darb
laivybos reikmms taisykles, pagal kompetencij priima sprendimus dl
sprogdinimo, vandens telkini gilinimo, kasimo, grunto gramzdinimo ir kit
darb vykdymo vandens telkiniuose;
organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus, susijusius su gamtos itekliais, j
naudojimu, atkrimu ir aplinkos apsauga, pagal kompetencij organizuoja kitus
taikomuosius mokslo tyrimus, taikomj mokslo program ir projekt
finansavim, koordinuoja j gyvendinim, skatina inovacijas;
pagal kompetencij dalyvauja formuojant muit u veamus ir iveamus gamtos
iteklius politik;
nustato gamtos itekli naudojimo ir j apskaitos, atkrimo ir kontrols tvark,
kontroliuoja, ar teisingai apskaiiuojami ir mokami mokesiai u gamtos iteklius
ir aplinkos terim;
pagal kompetencij dalyvauja formuojant uv itekli isaugojimo politik,
nustato vejybos reglamentavimo priemones vidaus vanden uvininkysts
vandens telkiniuose, nustato saugom ri uv ir j buveini bei migracijos
keli isaugojimo priemones ir kontroliuoja j vykdym;
nustato mgjikos kls tvark, kontroliuoja, kaip laikomasi teiss akt,
reglamentuojani mgjik kl, reikalavim;

kaupia ir tvarko genetikai modifikuot organizm ir genetikai modifikuot

produkt duomen baz, nustato leidim verstis veikla, kurios metu yra
naudojami genetikai modifikuoti organizmai ir j produktai, idavimo tvark ir
iduoda iuos leidimus arba panaikina j galiojim, nustatytja tvarka skelbia
visuomenei ir valstybs galiotoms institucijoms, atsakingoms u rinkos prieir
ir valstybin saugos ekspertiz, apie leidim idavim, sustabdym ar galiojimo
nutraukim, apie nelaiming atsitikim atvejus, atlieka genetikai modifikuot
organizm ileidimo aplink valstybin saugos kontrol, nustato praneim apie
genetikai modifikuotus organizmus ir genetikai modifikuotus produktus
pateikimo tvark;
kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, ems kio ministerija ir Valstybine
maisto ir veterinarijos tarnyba nustato genetikai modifikuot organizm ir
produkt rizikos aplinkai ir moni bei gyvn sveikatai vertinimo tvark ir
rizikai vertinti btinus duomenis, nustato genetikai modifikuot organizm
klasifikavimo kriterijus;
nustato augal nacionalini genetini itekli kaupimo, saugojimo, naudojimo ir
atkrimo tvark, organizuoja j naudojimo ir apsaugos kontrol, organizuoja ir
koordinuoja augal gen banko veikl, nustato eldini, kurie nelaikomi miku,
apsaug, tvarkym ir naudojim, laukins augalijos naudojimo, apsaugos ir
atkrimo tvark;
nustato plaukiojimo priemoni naudojimo aplinkosaugos reikalavimus;
pagal kompetencij nustato ems gelmi ir dirvoemio itekli naudojimo,
apsaugos ir kontrols tvark, j gyvendina, nustato ems gelmi itekli
naudojimo limitus ir slygas, iduoda leidimus naudoti ems gelmi iteklius,
reglamentuoja ir kontroliuoja ems gelmi itekli apskait;
rengia ir gyvendina angliavandenili paiekos, valgybos ir gavybos strategij
sausumoje ir jroje, kontroliuoja naftos darb vykdym, Lietuvos Respublikoje
Vyriausybs pavedimu iduoda leidimus vykdyti naftos darbus;
pagal kompetencij formuoja saugom teritorij sistem, teikia Lietuvos
Respublikos Vyriausybei valstybini rezervat, rezervatini apyrubi valstybini
draustini, valstybini park, biosferos rezervat, gamtos paminkl, kit saugom
teritorij steigimo projektus, steigia biosferos poligonus, atkuriamuosius ir
genetinius sklypus, nustato ekologins apsaugos zonas, koordinuoja kit Lietuvos
Respublikos Vyriausybs galiot institucij veiksmus nustatant ias zonas,
skelbia gamtos paveldo objektus, nustato saugom teritorij steigimo kriterijus;
pagal kompetencij reglamentuoja ir kontroliuoja veikl saugomose teritorijose;
rengia ir tvirtina saugom teritorij planavimo dokument rengimo taisykles bei
metodik;
nustato kriterijus, pagal kuriuos Lietuvoje turt bti kuriamos pauki ir j
buveini apsaugai svarbios teritorijos (Europos Bendrij svarbos), rengia teiss
akt i teritorij apsaugos klausimais projektus;
sudaro ir tikslina Lietuvos raudonj knyg, organizuoja ir atlieka darbus,
susijusius su kratovaizdio, ekosistem, bendrij, retj ir nykstani laukini
augal, gryb ir gyvn ri, j buveini isaugojimu, gausinimu ir atkrimu,
nustato retj ir nykstani ri ir bendrij perklimo i vienos vietos kit

tvark, nustato retj ir nykstani ri gyvn gaudymo, veisimo ir ileidimo

laisv tvark, iduoda leidimus vykdyti i veikl;
nustato laukini gyvn introdukcijos, reintrodukcijos ir perklimo tvark,
iduoda leidimus perkelti, introdukuoti, reintrodukuoti kryminti laukinius
gyvnus, kartu su kio ministerija nustato prekybos laukiniais augalais, j
dalimis ir grybais taisykles, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba
nustato laukini gyvn laikymo nelaisvje taisykles, taip pat laukini gyvn
pamimo i buveini zoologinms kolekcijoms sudaryti ir kolekcij registravimo
tvark, kartu su Muitins departamentu prie Finans ministerijos ir Valstybine
maisto ir veterinarijos tarnyba nustato prekybos laukiniais gyvnais taisykles;
organizuoja biologins vairovs monitoring, retj ir nykstani ri laukini
gyvn veisim;
koordinuoja mediokls valstybin valdym, nustato mediojamj gyvn
mediokls laik ir limitus, tvirtina mediokls taisykles, koordinuoja gyvn,
darani al aplinkai, juridiniams ir fiziniams asmenims priklausaniam turtui,
populiacij reguliavim, nustato gausos reguliavimo bdus ir priemones, gyvn
tankumo normas;
tvirtina medyn augimo ir prieiros reguliavimo priemoni, mikotvarkos,
pagrindini ir tarpini miko kirtim, atkrimo ir veisimo, sanitarins miko
apsaugos nuostatus, normatyvus ir taisykles, kitus teiss aktus,
reglamentuojanius mik kio klausimus;
organizuoja mikingumo didinimo, miko genofondo, kratovaizdio ir biologins
vairovs mikuose isaugojimo, selekcijos ir sklininkysts, miko itekli
naudojimo, kit program projekt rengim, koordinuoja i program
gyvendinim, organizuoja ir koordinuoja vis alies mik inventorizacij, mik
tvarkymo (mikotvarkos) projekt rengim, koordinuoja mik monitoring,
organizuoja valstybin alies mik apskait ir Lietuvos Respublikos mik
valstybs kadastro sudarym, rengia metini miko kirtimo norm valstybiniuose
mikuose projektus;
nustato miko bei jo itekli naudojimo medienos ir kit miko itekli ruoai,
moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, namini gyvuli ganiavai tvark,
taip pat valstybins miko ems nuomos poilsiui ar kitiems tikslams (iskyrus
mik kio veiklai) tvark;
nustato apvaliosios medienos matavimo apskaitos ir enklinimo tvark, tvirtina
apvaliosios medienos, pagamintos privaiuose mikuose, gabenimo tvark,
tvirtinaapvaliosios medienos pardavimo taisykles ir suderinusi su Lietuvos
Respublikos konkurencijos taryba nustato ir tvirtina nenukirsto valstybinio miko
kainas;
pagal kompetencij nustato teritorij planavimo reikalavimus bei teritorij
planavimo dokument rengimo reikalavimus, dalyvauja teritorij planavimo
procedrose;
statym nustatyta tvarka tvirtina detalij plan taisykles;
organizuoja bendrojo Lietuvos Respublikos teritorijos plano rengim, jo
operatyviojo planavimo, pagal kompetencij specialiojo planavimo dokument
rengim, priiri j gyvendinim, atlieka valstybin apskrii teritorij bendrojo
planavimo apskrities lygmens specialiojo teritorij planavimo prieir;

vykdo statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas statybos valstybinio

reguliavimo srityje;
metodikai vadovauja statybos investicinio proceso dalyviams;
analizuoja ir vertina informacij bsto klausimais (apsirpinimas bstu, bsto
fondo struktra ir bkl, bsto rinkos pokyiai, bsto atnaujinimo ir statybos
procesas) alyje, teikia atitinkam informacij valstybs valdios ir valdymo
institucijoms;
pagal kompetencij rengia statym projektus ir kitus teiss aktus, susijusius su
gyventoj apsirpinimu bstu, jo statyba ir atnaujinimu, naudojimu ir prieira,
bsto finans klausimais, arba dalyvauja juos rengiant;
vykdo valstybins ir strategins reikms statini (pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybs patvirtintus sraus), valstybs sienos ir specialios paskirties objekt
(pagal krato apsaugos ministro ir aplinkos ministro suderintus sraus) teritorij
planavimo ir statybos valstybin prieir, nustatytja tvarka dalyvauja vykdant
statybos valstybin prieir;
vykdo moni (ekspert), atliekani ypatingos svarbos statini projekt
ekspertiz, atlikt ekspertizi ivad kokybs valstybin kontrol;
6.68. tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybins kontrols institucijos ir pareignai
laikosi j veikl reglamentuojani teiss akt reikalavim aplinkos apsaugos
valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir
vertina, ar aplinkos apsaugos valstybins kontrols institucijos efektyviai vykdo
aplinkos apsaugos valstybin kontrol;
aplinkos apsaugos valstybin kontrol vykdani institucij ir pareign veiklos
efektyvumui vertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos
apsaug ir gamtos itekli naudojim reglamentuojani statym ir kit teiss
akt reikalavim;
statym ir kit teiss akt nustatytais atvejais nagrinja ginus dl aplinkos
apsaugos valstybins kontrols institucij ar pareign priimt sprendim;
vykdo aplinkos apsaugos valstybins kontrols valdym ir metodikai vadovauja
aplinkos apsaugos valstybin kontrol vykdanioms institucijoms;

Teiss

Aplinkos ministerija, gyvendindama jai pavestus udavinius, turi teis:

nustatytja tvarka skelbti saugomais kratovaizdio objektus;
reikalauti, kad juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys vykdyt statym bei kit teiss
akt nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, gyvendint priemones,
panaikinanias arba mainanias neigiam poveik aplinkai ir gamtos itekliams;
nustatytja tvarka gauti i ministerij ir kit Vyriausybs staig, savivaldybi
institucij, kit juridini ir fizini asmen statistikos ir kitokius duomenis
aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, mik kio ir
gamtos itekli naudojimo ir atkrimo, teritorij planavimo, urbanistikos
klausimais, taip pat duomenis (informacij) apie statomus ir naudojamus statinius,
gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas pavojingas
aplinkai chemines mediagas ir preparatus, teikti iuos duomenis (informacij) ir
pasilymus visais ministerijos kompetencijos klausimais;

pasitelkti ministerij, kit Vyriausybs staig atstovus ir specialistus (j vadov

sutikimu) ir sudaryti bendras komisijas (darbo grupes) statym ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarim ministerijos kompetencijos klausimais
projektams rengti ir svarstyti, dalyvauti kit ministerij komisij (darbo grupi)
veikloje;
nustatyti tvark, kuria sustabdoma, ribojama ar udraudiama juridini ir (ar)
fizini asmen veikla mikuose, jeigu paeidiami statymai, nesilaikoma miko
itekli naudojimo, mik atkrimo ir apsaugos reikalavim;
pareikti iekinius juridiniams ir fiziniams asmenims, teriantiems aplink ir
neracionaliai naudojantiems gamtos iteklius (skaitant mikus, laukins
gyvnijos ir augalijos iteklius), neatkuriantiems j nustatytja tvarka, neteistai
naudojantiems, alojantiems ar naikinantiems laukinius gyvnus ir augalus,
gamtinius kratovaizdio kompleksus ir objektus, paeidiantiems chemini
mediag bei preparat ir atliek tvarkymo reikalavimus;
metodikai vadovauti pavaldioms institucijoms, pagal j kompetencij
vykdanioms iuose nuostatuose numatytas funkcijas;
Aplinkos ministerija turi ir kit teisi, kurias jai suteikia statymai ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimai.
Studentai turi susipainti su Aplinkos ministerijos organizacine struktra, inoti
padalinius, atsakingus u aplinkos, jos materialini itekli ir mik. Plaiau:
http://www.am.lt/

Planavimo dokumentai:
Aplinkos ministerijos strateginiame veiklos plane numatytos programos aplinkos, jos
materialini itekli ir mik valdymo srityje:

Augal nacionalini genetini itekli isaugojimo programa

Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir gyvendinimo koordinavimas
Klimato kaitos programa
Pavojing chemini mediag ir preparat valdymas
Specialioji aplinkos apsaugos rmimo programa
Specialioji bendrj mik kio reikmi finansavimo programa
Specialioji Europos Regionins pltros fondo programa
Specialioji Europos Sjungos struktrins paramos 2007-2013 m. programa
Specialioji gamini ar pakuots atliek tvarkymo programa
Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicij fondo programa
Valstybinio aplinkos monitoringo ir upi basein valdymo programa

Plaiau apie strateginiame veiklos plane numatytas programas:

http://www.am.lt/VI/index.php#r/209
Studentai turi bti susipain su Aplinkos ministerijos struktra.

3.

Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai

Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje (su kuriais turi bti susipain studentai):
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas
Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo statymas
Lietuvos Respublikos planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas
Nacionalin darnaus vystimosi strategija

Pagrindiniai teisiniai reimai (su kuriais turi susipainti studentai):

Poveikio aplinkai vertinimo reimas

4. Darnus vystimasis
Pagrindins darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio virni susitikime Rio
de aneire 1992 m. Darnus vystymasis apibrtas kaip pagrindin ilgalaik visuomens
vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrind sudaro 3 lygiaveriai
komponentai aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Rio de aneire priimta
darnaus vystymosi gyvendinimo veiksm programa Darbotvark 21. ioje
deklaracijoje nurodyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai.
Nacionalinje darnaus vystymosi strategijoje darnus vystymasis suprantamas kaip
kompromisas tarp aplinkosaugini, ekonomini ir socialini visuomens tiksl,
sudarantis galimybes pasiekti visuotin gerov dabartinei ir ateinanioms kartoms,
neperengiant leistin poveikio aplinkai rib.
Nacionalin darnaus vystymosi strategija Lietuvoje patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 2003-09-11 nutarimu Nr. 1160. Aplinkos ministerija buvo paskirta atsakinga
u ios Strategijos gyvendinimo koordinavim. Be to, buvo numatyta, kad turi bti
rengiamos dvimets Strategijos gyvendinimo ataskaitos ir teikiamos Nacionalinei
darnaus vystymosi komisijai. Tam, kad bt kvalifikuotai parengtos Strategijos
gyvendinimo dvimets ataskaitos, Aplinkos ministerija sudar i vairi ministerij ir
Statistikos departamento atstov darbo grup tokioms ataskaitoms rengti bei Ekspert
grup i vairi, daugiausia mokslini, institucij atstov, kuri reguliariai organizuot
vykstanius iors ir vidaus pokyius, vertint Strategijos gyvendinimo eig ir rengt
rekomendacijas, kaip alinti trkumus. Pirmoji dvimet Strategijos gyvendinimo
ataskaita parengta 2005 met pabaigoje. Strategijos gyvendinimas buvo vertinamas
pagal Strategijoje patvirtintus darnaus vystymosi rodiklius (aplinkos bkls - oras,

vanduo, kratovaizdio ir biologin vairov, atliekos, ekonomikos - energetika,

transportas, pramon, bstas, ems kis, turizmas, socialinio - uimtumas, skurdas,
sveikata, vietimas, kultra - ir Lietuvos region vystimosi rodiklius).
Kad bt aikiai matomos kitimo tendencijos, dvimetje Strategijos gyvendinimo
ataskaitoje pateikti vairi sektori duomenys pagal galimybes nuo 1991 met, o
paskutini dviej met (2003-2004) duomenys pakomentuoti detaliau, siejant juos su
usibrtais ilgalaikiais strateginiais tikslais. Nuo 2004 m. nacionalini darnaus
vystymosi rodikli duomenys pradti skelbti atskirame Lietuvos statistikos metraio
skyriuje, taip pat Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamento interneto
tinklalapiuose.

5. Poveikio aplinkai vertinimas.

Poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) tai konkreios planuojamos kins veiklos
potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibdinimo ir vertinimo procesas, kurio
pagrindinis tikslas yra utikrinti, kad atsakinga institucija (Aplinkos ministerija, Aplinkos
apsaugos agentra ir region aplinkos apsaugos departamentai), priimanti sprendim dl
veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuot informacija apie galim reikming
tos veiklos poveik aplinkai ir io poveikio sumainimo galimybes bei bt susipainusi
su visuomens nuomone.
PAV procese be Planuojamos kins veiklos organizatoriaus (usakovo) bei PAV
dokument rengjo dalyvauja PAV subjektai (valstybs institucijos, atsakingos u
sveikatos apsaug, priegaisrin apsaug, kultros vertybi apsaug, kio pltr bei
ems kio pltr, taip pat vietos savivaldos institucijos) ir visuomen.
Lietuvoje PAV atliekamas nuo 1996 met vadovaujantis Planuojamos kins veiklos
poveikio aplinkai vertinimo statymu, reglamentuojaniu PAV proces bei jo dalyvi
tarpusavio santykius. io statymo prieduose yra pateikti du sraai: Planuojamos kins
veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bti vertinamas, ri sraas (1 priedas) ir
Planuojamos kins veiklos, kuriai turi bti atliekama atranka dl poveikio aplinkai
privalomo vertinimo, ri sraas (2 priedas).
Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas:
1) kai planuojama kin veikla rayta Planuojamos kins veiklos, kurios poveikis
aplinkai privalo bti vertinamas, ri sra;
2) kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai kinei veiklai yra privaloma atlikti
poveikio aplinkai vertinim;
3) kai planuojamos kins veiklos gyvendinimas gali daryti poveik Europos ekologinio
tinklo Natura 2000 teritorijoms, o institucija, atsakinga u saugom teritorij apsaugos

ir tvarkymo organizavim (Valstybin saugom teritorij tarnyba), Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka nustato, kad is poveikis gali bti reikmingas.
Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso procedr schema:
Pagrindiniai planuojamos kins veiklos atrankos tikslai nustatyti, ar privaloma atlikti
konkreios planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinim, ir utikrinti, kad
aplinkos apsaugos aspektus bus atsivelgiama veiklos planavimo etapo metu, ne tik
taikant techninio pobdio poveik mainanias priemones, bet ir numatant kompleksines
neigiamo poveikio prevencijos priemones.
Atrank atlieka atsakinga institucija remdamasi planuojamos kins veiklos
organizatoriaus pateikta informacija apie viet, kurioje numatoma planuojama kin
veikla, bei informacija, apibdinania planuojam kin veikl.
Kita poveikio aplinkai vertinimo procedra programos rengimas ir tvirtinimas. io
etapo metu nustatoma PAV apimtis. Pagal PAV programos ir ataskaitos rengimo nuostatus
parengta PAV programa teikiama PAV subjektams ivadoms gauti. PAV programa kartu
su PAV subjekt ivadomis teikiama atsakingai institucijai tvirtinti. Atsakinga institucija,
inagrinjusi PAV program ir PAV subjekt ivadas, tvirtina program. Pagal patvirtint
program rengiama PAV ataskaita, kurioje isamiai inagrinjamas poveikis atskiriems
aplinkos komponentams, poveikio sumainimo ar kompensavimo priemons bei
alternatyvos. Parengta ataskaita teikiama PAV subjektams ivadoms dl planuojamos
kins veiklos galimybi gauti bei su ja vieojo svarstymo metu supaindinama
visuomen.
PAV ataskaita kartu su PAV subjekt ivadomis bei argumentuotu visuomens pasilym
vertinimu teikiama atsakingai institucijai sprendimui priimti. Atsakinga institucija,
gavusi PAV dokumentus, turi nedelsiant organizuoti praneimo paskelbim Aplinkos
ministerijos tinklalapyje. Atsakinga institucija, inagrinjusi PAV ataskait, subjekt
ivadas, visuomens pasilymus, priima motyvuot sprendim, ar planuojama kin
veikla, vertinus jos pobd ir poveik aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.
Visuomens informavimo ir dalyvavimo procedros yra:
1) praneimai apie planuojamos kins veiklos PAV: atrankos ivad ir apie parengt PAV
program;
2) vieas visuomens supaindinimas su planuojamos kins veiklos PAV ataskaita;
3) informavimas apie priimt sprendim dl planuojamos kins veiklos.
Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus strategins kryptys yra:
- statym, tarpvalstybini sutari ir kit teiss akt projekt planuojamos kins veiklos
poveikio aplinkai vertinimo srityje rengimas ir gyvendinimas,

- planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso Lietuvoje

koordinavimas ir metodinis vadovavimas,
- konvencij, tarptautini sutari poveikio aplinkai vertinimo srityje gyvendinimo
organizavimas.
planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste
koordinavimas,
- sprendim, ar planuojama kin veikla leistina pasirinktoje vietoje, primimas.
Daugiau informacijos galima rasti: http://www.am.lt/VI/index.php#r/839

Kontroliniai kausimai:
1. Vyriausybs programins nuostatos aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo
vieojo administravimo srityje.
2. Kitos programos ir planai aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo vieojo
administravimo srityje, Aplinkos ministerijos strateginio plano programos ioje
srityje.
3. Koks Aplinkos ministerijos vaidmuo ioje srityje.
4. Vieojo administravimo institucijos ir kitos mons staigos, organizacijos,
turinios vieojo administravimo galiojim aplinkos, jos itekli ir mik
naudojimo srityje.
5. Inagrinti nurodyt reim pagal specialisias reim sudaranias priemones.
6. Darnaus vystimosi tikslai, reikm.
7. Darnaus vystimosi sritys ir kryptys.
8. Darnaus vystimosi strategijos analiz.
9. Poveikio aplinkai vertinimo proces reglamentuojantys teiss aktai, io proceso
tikslai.
10. Poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujantys asmenys
11. Kokiais atvejais atliekamas poveikio vertinimas.
12. Kokios visuomens dalyvavimo iame procese procedros ir jo reikm.
13. Poveikio vertinimo proceso procedros.
14. Sprendim primimas poveikio aplinkai vertinimo procese.
33 tema. Pramons ir prekybos valdymas

Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema pramons ir prekybos valdymo

srityje. ioje temoje aptartos pramons ir prekybos sritys, kio ministerijos
kompetencija, pagrindiniai planavimo dokumentai, pagrindinis dmesys skirtas kins
veikos licencijavimui.

Klausimai
1.
2.
3.
4.
5.

Pramons ir prekybos valdymo srities vieojo administravimo aktualijos.

Programos, strategijos pramons ir prekybos srityje
Lisabonos strategija ir kitos svarbios strategijos ir programos
kio ministerijos iduodamos licencijos
Licencijavimas, kaip administracinis teisiniais reimas

Pramons ir prekybos valdymo srities vieojo administravimo aktualijos

Pasaulio ekonomikoje vyksta gils ir gana fundamentals pokyiai, i esms keiiantys
nusistovjusias tarptautins konkurencijos aidimo taisykles. Azijos ali spaudimas,
besiformuojanti ini ekonomika, augantys reikalavimai ekologiniams ir technologiniams
standartams Europos Sjungoje, Lietuvos pramonei ir verslui kelia kokybikai naujus
reikalavimus. Btina slyga tampa veiklos efektyvumo - pagrindinio kat minimizavimo
altinio, derm su novatorikumu. Lietuvos pramons ir verslo moni veiklos
efektyvumas yra enkliai maesnis negu ES-15 ali moni. Investicijos inovacijas yra
taip pat ymiai maesns negu analogikuose i ali pramons ir verslo sektoriuose.
vertinant tai, jog 99,4 proc. moni Lietuvoje dirba maiau negu 250 darbuotoj, j
galimybs pavieniui sprsti efektyvumo, o ypa novatorikumo problemas yra ribotos.
vertinant t aplinkyb, jog em ir vidutini kain segmente jau dabar vyrauja Azijos
gamintoj produkcija, ES valstybs nars ir atskiros mons ieko problemos sprendimo
bd. ES pramons politikoje akivaizdios dvi strategins kryptys orientacija aukt
pridedamj vert kurianias veiklas per inovacijas (ini ekonomika) ir klasterizacija.
Pastaroji praktikai visose alyse jau dabar suvokiama kaip neivengiama btinyb ir
vienas i nacionalini ekonomikos valdymo prioritet. Nagrinjant Europos (ir ne tik)
ali kio konkurencingumo strategijas, sunku bt rasti tokias, kuri erdimi nebt
klasteriai. Netgi tuomet, kai klasteri terminas nenaudojamas, jo atitikmenys ir visa
strategin logika lengvai atkoduojama. Ypatingai diugina ir tai, kad bandoma iekoti
bendr regionini klasteri iniciatyv skatinimo instrument.
Vadovaujantis statistini duomen analize sudarytas klasteri emlapis. Nors siekiant
irykinti tikruosius klasterius, tam btina ianalizuoti ryius tarp vairi moni ir
organizacij, bendradarbiavimo pobd ir intensyvum, vis dlto net statistin analiz
monms ir organizacijoms siekianioms kurti klasterius leis pamatyti potencialius
partnerius bei galim verts krimo grandin. Toks emlapis leidia geriau pamatyti ir
vertinti savo region nacionaliniu bei kit region kontekste, velgti potencialius
partnerius bei iteklius.
Sritys: pramon, smulkusis ir vidutinis verslas, inovacijos ir technologijos, gamini
techninis reglamentavimas, kompensavimas (ofsetas), atliek tvarkymas
Pagrindins programos:

Pramons pltojimo vidutins trukms politika ir jos gyvendinimo strategija

Smulkaus ir vidutinio verslo pltros iki 2008 met strategini krypi apraas ir smulkaus
ir vidutinio verslo pltros 2005-2008 met priemoni apraas
Ilgalaik Lietuvos kio (ekonomikos) pltots iki 2015 met strategija
Nacionalins Lisabonos strategijos gyvendinimo programa
Studentai turi bti susipain su Lisabonos strategija, taip pat inoti Vyriausybs
programoje skelbimas nuostatas dl pramons ir prekybos vystymo.
Pagrindins svarbiausi strategijos nuostatos
Lisabonos strategija . Europos Vadov Tarybos (toliau vadinama EVT) 2000 metais
patvirtinta Lisabonos strategija nustat strategin tiksl per 10 met Europos Sjung
(toliau vadinama ES) paversti konkurencingiausia ir dinamikiausia ini pagrindu
augania ekonomika pasaulyje, spartinant technologin paang, kuriant ini
visuomen, atliekant btinas ekonomines reformas ir mainant socialin atskirt.
Ikiai pasirod esantys stipresni nei manyta: stiprjo tarptautin konkurencija, sultjo
ES augimo tempai, taigi mintas siekis nebuvo skmingai gyvendinamas. 2005 met
kov EVT, apsvarsiusi pirmj penkeri met Lisabonos darbotvarks vykdym, i
naujo apsvarst Lisabonos strategij ir nusprend daugiau dmesio skirti ekonomikos
augimui ir uimtumui. Siekdami aikiau apsibrti konkreius 20052008 met siekius,
Europos vadovai 2005 met birel pritar integruot gairi paketui (r. 4 pried).
Sutarta, kad vadovaudamasi iomis gairmis ir atsivelgdama savo alies situacij
kiekviena ES valstyb nar parengs nacionalin artimiausi trej met reform program.
2005 m. lapkriio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Lietuvos nacionalin
Lisabonos strategijos gyvendinimo program.
Valstybs ilgalaiks raidos strategija (VIRS) tai strateginio planavimo dokumentas,
atspindintis valstybs ilgalaiks raidos vizij, pagrst ekonomins, socialins ir
kultrins bei politins situacijos analize. VIRS yra vienas i svarbiausi planavimo
dokument, kuris padeda suderinti tarpusavyje ir integruoja valstybs bendrsias ir
akines strategijas. VIRS numatoma valstybs ilgalaiks raidos vizija, atspindinti
tarpusavyje suderintas vis sektori ilgalaiks pltros kryptis.
Lietuvos kio (ekonomikos) pltros iki 2015 met ilgalaik strategija yra sudtin
Valstybs ilgalaiks raidos strategijos dalis. Joje numatytos ilgalaiks ekonomins
politikos kryptys, btinos alies kio restruktrizavimui paspartinti bei leidianios laiku
prisitaikyti prie vidins ir tarptautins situacijos pokyi ir maksimaliai didinti bei
efektyviai inaudoti alies ekonomin potencial.
kio ministerijos kompetencija prekybos srityje

Vienas i kio ministerijos udavini yra dalyvauti formuojant ir gyvendinant valstybs

prekybos politik. Vykdydama jai pavest udavin, kio ministerija atlieka nemaai
vidaus, usienio prekybos ir strategini preki kontrols srii funkcij:

1. Usienio prekybos srityje:

- kartu su Usienio reikal ministerija formuoja usienio prekybos politik;
- dalyvauja atitinkam ES institucij darbe nagrinjant prekybos apsaugos (nuo treij
ali nesiningos prekybos praktikos) priemoni taikymo klausimus ir rengia Lietuvos
pozicijas iais klausimais; padeda Lietuvos Respublikos kio subjektams ginti j
interesus;
- atlieka darbus, susijusius su iankstini leidim perdirbti tekstils gaminius treiosiose
alyse idavimu, taip pat dvigubos kontrols sistemos ir importo kvot, prieiros
dokument administravimu, taikomu tekstils ir plieno gamini importui i treij ali;
- ES ir Lietuvos Respublikos teiss aktuose nustatyta tvarka nagrinja Lietuvos kio
subjekt pateiktus praymus ar (ir) protestus dl autonominio muit tarif
importuojamoms prekms sustabdymo (suspendavimo) ir kvot.
2. Vidaus prekybos srityje:
- dalyvauja formuojant ir gyvendinant vidaus prekybos politik,
- rengia Lietuvos Respublikos statym, kit teiss akt projektus mamenins prekybos,
alkoholio ir tabako prekybos, reklamos,netaurij metal lauo ir atliek supirkimo,
apskaitos ir saugojimo, preki enklinimo ir viej pirkim srityse.
3. Strategini preki eksporto kontrols srityje:
- vadovauja dvejopo naudojimo preki ir technologij eksporto ir karins rangos
eksporto, importo, tranzito bei tarpininkavimo kontrols darbams ir juos vykdo kartu su
kitomis valstybs institucijomis ir staigomis Lietuvos Respublikos strategini preki
kontrols statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka;
- iduoda dvejopo naudojimo preki ir technologij eksportui ir bendrj karins rangos
sra traukt preki eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui reikalingus
dokumentus;
- rengia Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt projektus, susijusius su dvejopo
naudojimo preki ir technologij eksporto kontrole ir bendrj karins rangos sra
traukt preki eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo kontrole.

Prekybos sritys: Usienio prekyba, Vidaus prekyba, Strategini preki ir technologij

importo, tranzito ir eksporto kontrols sistema

kio ministerijos iduodamos licencijos

Alkoholini grim ir alkoholio produkt prekybos licencijavimas
Duj perdavimas, paskirstymas, laikymas ir tiekimas
moni bankroto ir restruktrizavimo administravimo paslaugos
Kelions organizavimo paslaugos
Nefasuot naftos produkt prekyba
Skirt realizuoti netaurij metalo lauo ir atliek supirkimo licencijavimas
Strategini preki eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimas
Tabako gamini prekybos licencijavimas
Tekstils ir plieno preki bei kalio chlorido importo licencijavimas
Veikla elektros energetikos sektoriuje
Vliav gamybos licencijavimas
Vliav gamybos licencijavimas
Studentai turi bti susipain su Vliav gamybos licencijavimo teiss aktais ir inoti io
proceso etapus bei specialisias reim sudaranias priemones.
Licencijavimas, kaip administracin teisinis reimas
Studentai turi inoti teiss aktus, reglamentuojanius bendrasias licencijavimo nuostatas.
inoti aktualijas ioje srityje.

Kontroliniai kausimai:
1. Aktualijos pramons ir prekybos srityje?

2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

Sritys pramonje ir prekyboje?

Pagrindins programos kio ministerijos valdymo srityje?
Lisabonos strategija, jos gairs?
kio ministerijos iduodamos licencijos?
Apibdinti vliav gamybos licencijavim kaip administracin teisin reim?
Licencijavimo etapai?
Specialiosios licencijavim, kaip administracin teisin reim, sudaranios
priemons?
9. Licencijavimas administracin paslauga ar valstybs kontrol ir prieira?
34. tema. Tarpakini srii valdymas

Tema skirta susipainti su tarpakini srii valdymu. Pagrindinis dmesys skiriamas

standartizacijos valdymui, atitikties vertinimui ir sertifikavimui.

Klausimai
1.
2.
3.
4.

Tarpakins srities valdymo samprata.

Standartizacijos valdymas.
Standartai.
Atitikties vertinimas, sertifikavimas.

1. Tarpakini srii valdymo samprata

Pagal klausim studentas, remdamasis Vyriausybs statymu ir administracins teiss
teorija turi gebti atskleisti tarpakini srii valdymo samprat. Studentas turi gerai
inoti vykdomosios valdios institucijas, institucijas atskaitingas Vyriausybei ir Lietuvos
Respublikos Seimui, veikianias tarpakinse srityse, j tikslus.

2. Standartizacijos valdymas
Standartizacija ir standartai iuolaikikoje visuomenje vaidina labai svarb vaidmen.
Standartai yra ekonominio gyvenimo paangos ir visuomens raidos garantai,
utikrinantys gamini, produkt, proces, paslaug tobuljim. Daugelyje srii be
standart jau negalima isiversti. Standartizacija tampa vis aktualesn didjant
ekonomikos industrializacijai ir pltojant tarptautin bei Europos vidaus prekyb,
pavyzdiui, prekiaujant su Pasaulinei prekybos organizacijai priklausaniomis Europos
valstybmis. Standartizacija pagal savo sudtingum gali bti lyginama netgi su teiss
akt leidyba.

Lietuvos Respublikos standartizacijos statymas pateikia tok standarto apibrim:

susitarimu parengtas ir pripaintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas,
kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkanias taisykles, bendruosius
principus ar charakteristikas ir yra skirtas vesti optimaliai tvarkai tam tikroje srityje.
Standartus gali priimti vienintel alyje pripainta standartizacijos institucija nacionalin standartizacijos institucija. Lietuvoje tokia institucija bus Lietuvos
standartizacijos asociacija. Kol kas Lietuvos standartizacijos departamentas yra
Vyriausybs galiotas vykdyti ir pltoti nacionalin standartizacij ms alyje.
Standartizacijos objektais gali bti: produktai (gaminiai), procesai, paslaugos, terminai
bei j apibrimai ir kt. Standartizacijos objektai gali bti standartizuojami pagal atskirus
aspektus. Pagrindiniai standartizacijos tikslai yra ie:
kelti visuomens gerov didinant pramons efektyvum, aprpinant visuomen
nekenksmingais ir saugiais produktais, kartu apsaugant moni ir gyvn sveikat,
gyvyb, materialines grybes, vartotoj interesus, isaugant sveik ir saugi aplink;
gerinti prekybos pltojimo slygas, atsivelgiant gamintoj, vartotoj, valstybs
institucij ir savivaldybi poreikius, sudaryti slygas laisvam preki ir paslaug
judjimui;
gerinti produkt, proces ir paslaug kokyb, siekiant patenkinti vartotoj poreikius
ir sudaryti slygas j konkurencingumui vidaus ir usienio rinkose;
taupyti resursus, sukuriant j ekonomiko naudojimo ir kontrols mechanizmus. io
tikslo reikia siekti derinant du danai prietaringus interesus: produkt, proces ir
paslaug kokyb bei efektyv valstybs, fizini ir juridini asmen itekli naudojim ir
taupym;
atstovauti nacionalins ekonomikos interesams tarptautinje ir Europos
standartizacijoje. Tai gyvendinti bus galiota nacionalin standartizacijos institucija. Kol
kas Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitet atstovai, dalyvaudami
tarptautins ir Europos standartizacijos institucij veikloje, turi atstovauti nacionalins
ekonomikos interesams.
Standartai palengvina ekonomin gyvenim. Pagal standartus gaminami pigesni,
geresns kokybs, saugesni gaminiai, palengvja gamyba, bendradarbiavimas, prekyba ir
sauga. Esant nustatytiems produkt, proces ir paslaug reikalavimams lengviau
kontroliuoti kokyb, mediag, energijos suvartojim ir pan.

3. Standartai
Lietuvos standartas gali bti:

perimtas tarptautini arba Europos standartizacijos organizacij standartas ar kitas

leidinys, tarp kuri gali bti ir darnusis Europos standartas.
standartas, parengtas ir ileistas standartus rengiani tarptautini, regionini ar
usienio ali organizacij ir institucij standarto ar kito leidinio pagrindu;
-

standartas parengtas usienio alies nacionalinio standarto ar kito leidinio pagrindu;

savitasis Lietuvos standartas.

Lietuvos standartas identifikuojamas i santrumpos LST ir numerio. Perimti Lietuvos

standartais tarptautiniai ar Europos standartai identifikuojami i santrumpos, kuri
sudaro LST ir perimamo standarto sutrumpinimo bei atitinkamo numerio (pvz., LST
ISO, LST EN). Standart daniausiai sudaro informaciniai ir normatyviniai standarto
sandai [ ]. Standarte gali bti aptariami normuojamos srities terminai, konkrets
reikalavimai gaminiui, sistemai ar metodui, preki enklinimui, jame gali bti nuorodos
kitus standartus. Standart rengimui nustatyta sudtinga procedra, kurios ia
neaptarinsime. Paminsime, kad standartams rengti sudaroma standartizacijos darb
programa. Standartus rengia technikos komitetai, kuriuos sudaro nacionalin
standartizacijos institucija ir kuriuose turi teis dalyvauti visos suinteresuotos alys.
Studentai turi bti gerai susipain su Standartizacijos statymu ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 1999 m. gegus 20 d. nutarimu Nr. 617 "Dl Keitimosi informacija apie
standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedras taisykli
patvirtinimo".
4.

Atitikties vertinimas, sertifikavimas

Atitikties vertinimas - veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek produktas,

procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus.
Atitikties sertifikatas - pagal sertifikavimo taisykles iduotas dokumentas, liudijantis, kad
reikiamu bdu identifikuotas produktas, procesas ar paslauga atitinka tam tikr norm.
Akreditavimas - procedra, kuria Nacionalinis akreditacijos biuras pripasta, kad
juridinis asmuo, taip pat mon, neturinti juridinio asmens teisi, gali usiimti atitikties
vertinimu.
Kontroliniai kausimai:
1. Tarpakins srities valdymo samprata.
2. Ministerijos, Vyriausyb staigos, Vyriausybei ir Seimui atskaitingos institucijos
tarpakini srii valdyme, j tikslai.
3. Kas yra Standartizacija
4. Standartizacijos tikslai
5. Kas yra Lietuvos Standartas

6. Standarto ir techninio reglamento santykis

7. Kas priima Standartus, j leidybos procesas
8. Teiss akt projekt notifikavimas Europos Komisijai
9. Atitikties vertinimo procedra
10. Kas yra sertifikavimas
35 tema. Socialins apsaugos valdymas

vadas
ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt:
1. socialins apsaugos sistem, jos sandar, staig sistem ir udavinius;
2. pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius
socialins apsaugos valdymo srit;
3. pagrindines institucijas, vykdanias socialins apsaugos valdym, j udavinius;
4. pensij, paalp ir kit socialins apsaugos priemoni sistem;
5. pagrindines srities valdymo problemas.

Socialins apsaugos samprata ir sistema

Pagal i potem studentas, remdamasis socialin apsaug reglamentuojaniais teiss
aktais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
aprpinimo pagrind statymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo
statymu, Lietuvos Respublikos ligos ir motinysts socialinio draudimo statymu,
Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymu, Lietuvos Respublikos socialinio
draudimo pensij statymu ir kitais teiss aktais) turi gebti atskleisti socialins apsaugos
sistemos samprat, jos tikslus. Studentas turi gebti apibrti valstybinio socialinio
aprpinimo sistem, susidedani i privalomo socialinio draudimo ir socialinio
aprpinimo bei socialins alpos i valstybs l. Studentas taip pat turi gebti atskleisti
socialins apsaugos sistemos sudedamsias dalis, t.y. studentas turi paaikinti, kad
socialins apsaugos sistema apima:
1)
darbo rink ir uimtum (socialin partneryst, darbo santykius, darbuotoj saug
ir sveikat, moni socialin atsakomyb, uimtumo skatinim ir darbo rinkos vystym,
uimtumo rmimo politik ir institucijas, vietines uimtumo iniciatyvas, socialines
mones);
2)
socialin draudim (pensij kaupimo sistem, socialinio draudimo mokas ir
imokas, savarankikj pensij draudim, valstybines pensijas, alpos imokas);

3)
socialin integracij (lygias galimybes, negalij socialin integracij, socialines
paslaugas ir socialin darb, param nuketjusiems asmenims, param socialins rizikos
grupms);
4)
eim ir vaikus (socialin param eimoms ir vaikams, vaiko teisi apsaug ir j
gyvendinanias institucijas, vaikinim ir jaunimo politik).
5)
socialini paslaug teikimo sistem (bendrsias ir specialisias socialines
paslaugas).
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymu
turi gebti apibdinti socialinio draudimo ris:
1)

pensij socialin draudim;

2)

ligos ir motinysts socialin draudim;

3)
nedarbo socialin draudim; 4)
socialin draudim;
5)

nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig

sveikatos draudim.

Socialins apsaugos institucijos, j udaviniai

Pagal i potem studentas turi gebti vardinti pagrindines socialins apsaugos valdymo
institucijas, j udavinius.
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio aprpinimo pagrind statymu, Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo statymu,ir kitais teiss aktais turi gebti atskleisti bent jau Lietuvos
Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo
fondo tarybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialins apsaugos
ir darbo ministerijos, jos teritorini skyri ir kit valdybai pavaldi staig (Sodros),
Valstybins mokesi inspekcijos, Lietuvos darbo biros prie Socialins apsaugos ir
darbo ministerijos, Valstybini ligoni kas prie Sveikatos apsaugos ministerijos,
savivaldybi ir apskrii virinink veiklos udavinius socialins apsaugos srityje.
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos
nuostatais bei informacija, ministerijos interneto svetainje (www.socmin.lt) turi gebti
detaliau paanalizuoti ministerijos udavinius, jos struktr, ministerijos vaidmen
formuojant socialins apsaugos politik.

Valstybinio socialinio draudimo institucijos

Studentas, remdamasisLietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio aprpinimo pagrind statymu, Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo statymu,Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo
ministerijos nuostatais ir kitais teiss aktais, turi gebti atskleisti valstybinio socialinio
draudimo institucin sistem, kurios sudedamosiomis dalimis yra:
1)

Socialins apsaugos ir darbo ministerija;

2)

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba;

3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialins apsaugos ir darbo

ministerijos, teritoriniai skyriai ir kitos valdybai pavaldios staigos (Sodra);
4)

Valstybin mokesi inspekcija;

5)

Lietuvos darbo bira;

6)

Valstybin ligoni kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

7)

pensij kaupimo bendrovs;

8)

draudjai, apdraustieji ir imok gavjai.

Darbo bira
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statymu bei Lietuvos
darbo biros prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais, turi gebti
apibdinti Lietuvos darbo biros vaidmen gyvendinant uimtumo rmimo priemones,
kitas Lietuvos darbo biros veiklos kryptis bei udavinius.

Pensijos, paalpos ir kitos socialins apsaugos priemons

Studentas turi gebti apibdinti pensij kaupimo, socialinio draudimo, socialinio
draudimo mok bei imok, savanorikojo pensij draudimo, valstybini pensij bei
alpos imok sistemas.

Reimai

Studentas turi gebti atskleisti vardinti ir paaikinti iuos pagrindinius Socialins

apsaugos valdymo srityje tvirtintus teiss reimus:
1)

socialinio draudimo reim;

2)

pensijos, paalpos ir kitos socialins apsaugos priemoni rimus.

Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys socialins apsaugos valdym

1)

Lietuvos Respublikos Konstitucija;

2)

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprpinimo pagrind statymas;

3)

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymas;

4)

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensij statymas;

5)

Lietuvos Respublikos ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas;

6)

Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymas;

7)

Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymas;

8)

Lietuvos Respublikos pensij kaupimo statymas;

9)

Lietuvos Respublikos papildomo savanoriko pensij draudimo statymas;

10) Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statymas;

11) Lietuvos Respublikos negalij socialins integracijos statymas;
12) Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo statymas;
13) Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai;
14) Lietuvos darbo biros prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai;

15) Nacionalin gyventoj senjimo pasekmi veikimo strategija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos Vyriausybs 2004 m. birelio 14 d. nutarimu Nr. 737;
16) Nacionalin demografins (gyventoj) politikos strategija, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350;
17) www.socmin.lt.
36 tema. Sveikatos apsaugos valdymas

vadas
ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt:
1. sveikatos apsaugos sistem, jos sandar, staig sistem ir udavinius;
2. pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius
sveikatos apsaugos valdymo srit;
3. pagrindines institucijas, vykdanias sveikatos apsaugos valdym, j udavinius;
4. pagrindines srities valdymo problemas.

Sveikatos apsaugos samprata ir sistema

Pagal i potem studentas, remdamasis sveikatos apsaug reglamentuojaniais teiss

aktais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos
statymu, Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu) turi gebti atskleisti
sveikatos apsaugos sistemos samprat, jos tikslus. Studentas turi gebti atskleisti Lietuvos
nacionalin sveikatos sistem ir jos sudedamsias dalis, t.y. studentas turi paaikinti, kad
Lietuvos nacionalin sveikatos sistema apima:
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos sudarymo pagrindus;

Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos struktr;
Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos vykdomuosius subjektus;
sveikatinimo veiklos valdymo subjektus;
Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos iteklius;
Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos vykdomj subjekt veikl ir teikiamas
paslaugas;
7. Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos
prieiros lygius;
8. Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos veiklos ir Lietuvos nacionalins
sveikatos sistemos vykdomj subjekt teikiam paslaug usakovus.

Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymu turi gebti

apibdinti:
1.
2.
3.
4.
5.

sveikatinimo veiklos turin;

asmens sveikatos prieir;
visuomens sveikatos prieir;
sveikatinimo veiklos valstybin valdym ir jo ypatumus;
valstybs laiduojam (nemokam) ir savivaldybi remiam sveikatos prieir ir
jos teikimo tvark;
6. sveikatinimo veiklos valdymo, koordinavimo ir kontrols subjektus bei j
udavinius;
7. asmen ir kio subjekt teises ir pareigas sveikatinimo veikloje.

Sveikatos apsaugos valdymo institucijos, j udaviniai

Pagal i potem studentas turi gebti vardinti pagrindines sveikatos apsaugos valdymo
institucijas, j udavinius.
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymu turi gebti
vardinti:
1. sveikatinimo veiklos valdymo subjektus ir j udavinius;
2. sveikatinimo veiklos koordinavimo subjektus ir j udavinius;
3. sveikatinimo veiklos specialiuosius valdymo ir kontrols subjektus ir j
udavinius;
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais
bei informacija ministerijos interneto svetainje (www.sam.lt), turi gebti detaliau
paanalizuoti ministerijos udavinius, jos struktr, ministerijos vaidmen formuojant
sveikatos apsaugos politik.

Sveikatos prieiros institucijos, j udaviniai

Studentas, remdamasisLietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu turi
gebti atskleisti Lietuvos sveikatos prieiros staig sistem, kurios sudedamosiomis
dalimis yra:
1. Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos staigos;
2. Lietuvos nacionalins sveikatos sistemai nepriklausanios staigos.
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu turi
gebti apibdinti:

1. sveikatos prieiros staig ris, j licencijavimo, akreditavimo, registravimo ir

veiklos valstybinio reguliavimo pagrindus;
2. skirtumus tarp Lietuvos nacionalins sveikatos sistemai priklausani ir sistemai
nepriklausani staig;
3. sveikatos prieiros staig teises ir pareigas;
4. sveikatos prieiros staig kontrol.

Vietos savivaldos institucij vaidmuo utikrinant sveikatos apsaug

Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos sveikatos prieiros staig bei
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymais turi gebti apibdinti vietos
savivaldos institucij vaidmen utikrinant sveikatos apsaug.
Reimai
Studentas turi gebti atskleisti, vardinti ir paaikinti sveikatos apsaugos srityje
egzistuojanius licencijavimo ir akreditavimo reimus.

Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys sveikatos apsaugos valdym

1.
2.
3.
4.
5.
6.

Lietuvos Respublikos Konstitucija;

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymas;
Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymas;
Lietuvos Respublikos farmacijos statymas;
Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nuostatai;
Sveikatos apsaugos ministerijos2006-2008 met sutrumpintas strateginis veiklos
planas, pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. vasario 8 d. nutarimu
Nr. 132;
7. www.sam.lt.
37 tema. vietimo ir mokslo valdymas

vadas

ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt:

1. vietimo ir mokslo sistem, jos sandar, staig sistem ir j udavinius;

2. pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius

vietimo ir mokslo valdymo srit;
3. pagrindines institucijas vykdanias vietimo ir mokslo srities valdym, j
udavinius;
4. pagrindinius srities teisinius reimus;
5. pagrindines srities valdymo problemas.

vietimo ir mokslo samprata ir sistema

Pagal ia potem, studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos vietimo statymu,
Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymu ir Lietuvos Respublikos mokslo ir
studij statymu, turi gebti atskleisti vietimo ir mokslo sistemos samprat, jo tikslus.
Studentas taip pat turi gebti atskleisti vietimo sistem, jos sudedamas dalis, t.y
studentas turi paaikinti, kad vietimo sistema apima:
1. formalj vietim (pradin, pagrindin, vidurin ugdym, profesin mokym,
auktesnisias ir auktojo mokslo studijas);
2. neformalj vietim (ikimokyklin, priemokyklin ugdym ir kit neformalj
vaik bei suaugusij vietim);
3. saviviet;
4. pagalb mokiniui (informacin, psichologin, socialin pedagogin, specialij
pedagogin ir specialij pagalb bei sveikatos prieir mokykloje);
5. pagalb mokytojui ir mokyklai (informacin, konsultacin, kvalifikacijos
tobulinimo bei kit pagalb).
Studentas remdamasis vietimo statymu turi gebti paaikinti:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

ikimokyklinio ugdymo samprat;

priemokyklinio ugdymo samprat;
pagrindinio ugdymo samprat;
vidurinio ugdymo samprat;
profesinio mokymo samprat;
auktesnij studij samprat;
auktojo mokslo studij samprat;
specialaus ugdymo samprat,

Studentas, apibdindamas kiekvien pamint vietimo grand, turi apibdinti jo status

ir viet bendroje vietimo sistemoje, trukm, staig sistem teikianias atitinkamos
grandies vietimo paslaugas.
Studentas remdamasis Mokslo ir studij statymu bei Auktojo mokslo statymu turi
gebti paaikinti mokslo ir studij sistem, atskleisti mokslo ir studij staig sistem bei
j udavinius. Tuo tikslu pakaks jei studentas gebs apibdinti ias staigas, j status ir
udavinius:

1.
2.
3.
4.
5.

mokslo ir studij institucijas: auktsias mokyklas ir mokslini tyrim staigas;

Lietuvos valstybin mokslo ir studij fond;
Lietuvos mokslo taryb;
Lietuvos moksl akademij;
Lietuvos universitet rektori konferencij.

Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu, turi gebti paaikinti auktj

mokykl tipus, t.y. nurodyti, kad auktosios mokyklos yra kolegijos ir universitetai.
Apibdinti abiej auktj mokykl tip udavinius ir j skirtumus.
Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu bei Mokslo ir studij statymu, turi
gebti apibdinti kiekvien studij pakop. Apibdinti bakalauro, magistratros,
vientisj, doktorantros studij samprat, kiekvienos i ios studij pakopos udavinius,
primimo slygas, studij pakop trukm, suteikiamas kvalifikacijas. Taip pat nurodyti,
kokias studij pakopas gali vykdyti kolegijos, universitetai, mokslini tyrim staigos.
Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu, turi gebti apibdinti auktj
mokykl studij (dienins, vakarins, neakivaizdins) form sampratas, skirtumus,
udavinius, ir realizavimo skirtumus.
Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu, turi gebti apibdinti auktj
mokykl dstytoj pareigybi sistem, kuri susideda i profesoriaus, docento, lektoriaus
ir asistento pareigybi. Nurodyti i pareigybi skirtumus, primimo ias pareigybes
pagrindinius reikalavimus.
Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu ir Mokslo ir studij statymu, turi
gebti apibdinti mokslo laipsni, t.y. daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsni
sampratas, j skirtumus ir gijimo pagrindus.
Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu ir Mokslo ir studij statymu, turi
gebti apibdinti pedagogini vard (profesoriaus ir docento) sampratas, j skirtumus ir
gijimo pagrindus.
Studentas, remdamasis Mokslo ir studij statymu, turi gebti apibdinti mokslini
tyrim svok, atskleidiant fundamentini ir taikomj mokslini tyrim svok
skirtumus ir panaumus.

vietimo ir mokslo valdymo institucijos, udaviniai.

Pagal i potem studentas turi gebti vardinti pagrindines vietimo ir mokslo valdymo
institucijas, j udavinius.
Studentas, remdamasis vietimo statymu, Auktojo mokslo statymu, Mokslo ir studij
statymu, turi gebti atskleisti bent jau Lietuvos Respublikos Vyriausybs, apskrii

virinink, savivaldybi, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos moksl akademijos,

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos, Studij kokybs vertinimo centro
veiklos udavinius.
Studentas, remdamasis vietimo ir mokslo ministerijos nuostatais bei informacija,
ministerijos interneto svetainje (www.smm.lt) turi gebti detaliau paanalizuoti
ministerijos udavinius, jos struktr, padalini udavinius, ministerijos vaidmen
formuojant vietimo ir mokslo politik.

Auktj mokykl valdymas ir savivalda

Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (40 straipsnis), Auktojo
mokslo statymu turi gebti atskleisti auktj mokykl ir btent valstybini auktj
mokykl (universitet ir kolegij) valdymo ir savivaldos sistem, j skirtumus ir
ypatumus. Papildomai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo
iaikinimais, Pasaulio banko 2003 met ataskaita ,,Lietuva. ini ekonomikos pltra,
studentas turi gebti apibdinti auktojo mokslo autonomijos samprat, jos udavinius,
apimt, gyvendinimo problematik.
Studentas, remdamasis Mykolo Romerio universiteto statutu, turi gebti apibdinti
Mykolo Romerio universiteto valdymo sistem ir struktr, t.y. nurodyti ir apibdinti:
1.
2.
3.
4.

universiteto valdymo ir savivaldos organ sistem;

universiteto valdymo ir savivaldos organ udavinius;
universiteto valdymo ir savivaldos organ tarpusavio subordinacijos ryius;
universiteto valdymo ir savivaldos organ formavimo tvark.

Reimai
Studentas turi gebti atskleisti vardinti ir paaikinti iuos pagrindinius vietimo ir mokslo
valdymo srityje tvirtintus teiss reimus:
1. vietimo ir mokslo staig vadov pareigas rinkimo, paskyrimo ir ataukimo
reimus;
2. auktj mokykl pedagoginio personalo skyrimo pareigas reimus;
3. auktj mokykl studij program steigimo (registravimo) reimus.

Literatros sraas
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birelio 27 d. nutarimas dl

Lietuvos Respublikos but privatizavimo statymo norm, nustatani auktj
mokykl bendrabui kambari privatizavim, atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas dl
Lietuvos Respublikos 2001 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet
finansini rodikli patvirtinimo statymo (2000 m. gruodio 19 d. redakcija),
Lietuvos Respublikos savivaldybi biudet pajam dyd ir ilyginim lemiani
rodikli tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams statymo ir Lietuvos Respublikos
ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 straipsnio
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegus 5 d. nutarimas dl
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 Dl
minimali kvalifikacini valstybini mokslo ir studij institucij mokslo
darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj pareigybi reikalavim aprao, konkurs
valstybini mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj
pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj atestavimo
tvarkos aprao ir pedagogini vard suteikimo universitetuose tvarkos aprao
patvirtinimo (2005 m. rugpjio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkto, iuo Lietuvos
Respublikos vyriausybs nutarimu (2005 m. rugpjio 18 d. redakcija) patvirtinto
minimali kvalifikacini valstybini mokslo ir studij institucij mokslo
darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj, dirbani humanitarini ir socialini moksl
srityse, pareigybi reikalavim aprao (2005 m. rugpjio 18 d. redakcija) 2.2,
2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punkt ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos
18 d. nutarimu Nr. 962 Dl habilitacijos tvarkos patvirtinimo patvirtintos
habilitacijos tvarkos 3.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
5. Lietuvos Respublikos vietimo statymas;
6. Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymas;
7. Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statymas.
8. Valstybins vietimo strategijos 20032012 met nuostatos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700;
9. Lietuvos auktojo mokslo sistemos pltros 2006-2010 met planas, patvirtintas
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. balandio 5 d. nutarimu Nr. 335;
10. Pasaulio banko 2003 met ataskaita ,,Lietuva. ini ekonomikos pltra;
11. www.smm.lt.
38 tema. Kultros valdymas

vadas
ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt:
1. kultros sistem, jos sandar, staig sistem ir j udavinius;

2. pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius

kultros valdymo srit;
3. pagrindines institucijas vykdanias kultros srities valdym, j udavinius;
4. pagrindinius srities teisinius reimus;
5. pagrindines srities valdymo problemas.

Kultros samprata ir sistema

Pagal ia potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos
Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymu, Lietuvos
Respublikos kultros centr statymu, Lietuvos Respublikos bibliotek statymu,
Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini staig statymu, Lietuvos Respublikos
kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymu, Lietuvos Respublikos muziej
statymu, Lietuvos Respublikos kino statymu, turi gebti atskleisti kultros sistemos
samprat, jos tikslus. Studentas taip pat turi gebti atskleisti, kad kultros sistema apima:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

meno krjo ir meno krj organizacij veikl;

kultros centr veikl;
bibliotek veikl;
teatr ir koncertini staig veikl;
kilnojamj kultros vertybi apsaug;
muziej veikl;
kino krimo veikl.

Meno krjas ir meno krj organizacijos

Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno
krj organizacij statuso statymais turi gebti apibdinti meno krjo ir meno krj
organizacijos sampratas, status, statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus.
Remdamasis Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso
statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas taip pat turi gebti apibdinti
Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Lietuvos Respublikos kultros ministerijos
udavinius meno krj ir meno krj organizacij veiklos valdymo srityje, apibdinti
Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo tarybos udavinius,
formavimo pagrindus.

Kultros centrai

Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kultros centr statymu

turi gebti apibdinti Kultros centro samprat ir j klasifikavim (valstybs kultros
centrai, savivaldybs kultros centrai, kiti kultros centrai). Apibdinti valstybs,
savivaldybs ir kit kultros centr udavinius, status, steigimo pagrindus.
Remdamasis Lietuvos Respublikos kultros centr statymu ir Kultros ministerijos
nuostatais, studentas taip pat turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs,
Kultros ministerijos, kit ministerij, apskrities virininko, savivaldybs tarybos,
Kultros centr tarybos udavinius kultros centr veiklos valdymo srityje, taip pat
Kultros centr tarybos formavimo pagrindus.

Bibliotekos
Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos bibliotek statymu turi
gebti apibdinti bibliotekos samprat, bibliotek sistem (Lietuvos nacionalin
biblioteka, apskrii vieosios bibliotekos, savivaldybi vieosios bibliotekos, mokslo ir
studij institucij bibliotekos, mokykl (iskyrus auktsias) bibliotekos, specialiosios
bibliotekos, kitos bibliotekos) ir j udavinius. Apibdinti valstybins reikms
bibliotekas (Lietuvos aklj biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos moksl
akademijos biblioteka, Lietuvos technikos biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka).
Apibdinti kiekvienos bibliotekos tipo udavinius, status, steigimo pagrindus.
Apibdinti Lietuvos bibliotek fondo samprat ir udavinius.
Remdamasis Lietuvos Respublikos bibliotek statymu ir Kultros ministerijos
nuostatais, studentas taip pat turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs,
Kultros ministerijos, Lietuvos bibliotek tarybos udavinius bibliotek veiklos valdymo
srityje, taip pat Lietuvos bibliotek tarybos formavimo pagrindus.

Teatrai ir koncertins staigos

Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini
staig statymu turi gebti apibdinti teatr ir koncertini staig samprat, j
klasifikavim (nacionalins, valstybins, savivaldybi ir kitos teatro ir koncertins
staigos). Apibdinti nacionalini, valstybini, savivaldybi ir kit teatro ir koncertini
staig udavinius, status, steigimo pagrindus.
Remiantis Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini staig statymu ir Kultros
ministerijos nuostatais, studentas turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos
Vyriausybs, Kultros ministerijos, Teatr ir koncertini staig tarybos udavinius
kultros valdymo srityje, Teatr ir koncertini staig tarybos formavimo pagrindus. Taip
pat apibdinti Meno tarybos samprat ir udavinius.

Kilnojamosios kultros vertybs

Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros
vertybi apsaugos statymu turi gebti apibdinti kilnojamosios kultros vertybs,
antikvarini daikt, Lietuvos kultros paminklo sampratas, Kilnojamj kultros
vertybi registro udavinius bei kilnojamj kultros vertybi raymo ir ibraukimo i
Kilnojamj kultros vertybi registro teisinius pagrindus.
Remiantis Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymu ir
Kultros ministerijos nuostatais, studentas turi gebti apibdinti Kultros ministerijos,
Valstybins kultros paveldo komisijos, Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos
departamento, Lietuvos archyv departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs,
apskrii virinink, savivaldybi udavinius kilnojamj kultros vertybi valdymo
srityje.

Muziejai
Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos muziej statymu turi
gebti apibdinti muziejaus samprat, muziej sistem, muziej klasifikavim
(nacionaliniai, respublikiniai, apskrii, savivaldybi, inybiniai ir kiti) muziej ris
(archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatros, meno, mokslo, technikos,
kratotyros, memorialiniai ir kitokie muziejai). Apibdinti nacionalini, respublikini,
apskrii, savivaldybi, inybini ir kit muziej status, udavinius, steigimo pagrindus.
Remiantis Lietuvos Respublikos muziej statymu ir Kultros ministerijos nuostatais,
studentas turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kultros ministerijos,
Muziej tarybos (skaitant jos veiklos teisinius pagrindus), apskrii virinink,
savivaldybi udavinius muziej veiklos valdymo srityje.

Kinas
Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kino statymu turi gebti
apibdinti kino, filmo, kino paveldo, nacionalinio filmo sampratas.
Remiantis Lietuvos Respublikos kino statymu ir Kultros ministerijos nuostatais,
studentas turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kultros ministerijos,
Kino tarybos udavinius, Kino tarybos veiklos ir formavimo teisinius pagrindus.

Kultros ministerija
Studentas, remdamasis Kultros ministerijos nuostatais bei informacija, ministerijos
interneto svetainje (www.lrkm.lt) turi gebti detaliau paanalizuoti ministerijos
udavinius, jos struktr, padalini udavinius, ministerijos vaidmen formuojant
kultros politik.

Reimai
Studentas turi gebti atskleisti, vardinti ir paaikinti iuos pagrindinius kultros valdymo
srityje tvirtintus teiss reimus:
1. meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo ir panaikinimo
reim;
2. teatr ir koncertini staig veiklos reim;
3. kilnojamosios kultros vertybi apsaugos, Kilnojamj kultros vertybi raymo
Registr ir ibraukimo i jo reimus;
4. kino paveldo reim;
5. prekybos antikvariatiniais daiktais reim.

Literatros sraas
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.

Lietuvos Respublikos Konstitucija;

Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymas;
Lietuvos Respublikos kultros centr statymas;
Lietuvos Respublikos bibliotek statymas;
Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini staig statymas;
Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas;
Lietuvos Respublikos muziej statymas;
Lietuvos Respublikos kino statymas.
Lietuvos Respublikos kultros ministerijos 2007-2009 met strateginis veiklos
planas, patvirtintas Kultros ministro 2007 m. kovo 1 d. sakymu Nr. V-139;
10. www.lrkm.lt.
39 tema Kno kultros ir sporto valdymas

vadas
ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt:

1. kno kultros ir sporto valdymo sistem, jos sandar, staig sistem ir

udavinius;
2. pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius
kno kultros ir sporto valdymo srit;
3. pagrindines institucijas, vykdanias kno kultros ir sporto valdym, j
udavinius;
4. pagrindines srities valdymo problemas.

Kno kultros ir sporto valdymo samprata

Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto

statymu turi gebti atskleisti kno kultros ir sporto valdymo sistemos samprat, jos
tikslus. Studentas turi gebti atskleisti:
1. kno kultros ir sporto valdym vykdani subjekt (Lietuvos Respublikos
Vyriausybs, Kno kultros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs, vietimo ir mokslo ministerijos, apskrii virinink, savivaldos
institucij) vaidmen vykdant kno kultros ir sporto valdym, kiekvieno i j
viet kno kultros ir sporto valdymo sistemoje;
2. savarankik visuomenini organizacij (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto,
Lietuvos paraolimpinio komiteto, Lietuvos specialiojo tautinio olimpinio
komiteto) vaidmen kno kultros ir sporto valdyme;
3. kno kultros ir sporto veikl staigose bei institucijose (kno kultr ir sport
vietimo staigose; kno kultr ir sport kari, teissaugos institucijose; kno
kultr ir sport monse, staigose, organizacijose);
4. kno kultros ir sporto specialist samprat;
5. profesionaliojo sporto samprat;
6. sporto organizacij nuosavybs ir finansavimo reglamentavim;
7. sportinink draudimo, pensij, medicinos prieiros reglamentavim;
8. sporto varyb bei kit sporto rengini organizavimo reglamentavim.

Kno kultros ir sporto valdymo institucijos, j udaviniai ir teisiniai veiklos

reglamentavimo pagrindai
Pagal i potem studentas turi gebti vardinti pagrindines kno kultros ir sporto
valdymo institucijas, j udavinius.
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymu turi gebti:

1. vardinti institucijas, vykdanias kno kultros ir sporto valstybinio valdymo

funkcijas (Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Kno kultros ir sporto
departament prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, vietimo ir mokslo
ministerij, apskrii virininkus, savivaldos institucijas);
2. apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs udavinius kno kultros ir sporto
srityje;
3. apibdinti Kno kultros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs udavinius;
4. apibdinti vietimo ir mokslo ministerijos udavinius kno kultros ir sporto
srityje;
5. apibdinti apskrities virininko udavinius kno kultros ir sporto srityje;
6. apibdinti savivaldybi udavinius kno kultros ir sporto srityje;
7. apibdinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto udavinius;
8. apibdinti Lietuvos paraolimpinio komiteto udavinius;
9. apibdinti Lietuvos specialiojo tautinio olimpinio komiteto udavinius.
Studentas, remdamasis Kno kultros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nuostatais bei informacija departamento interneto svetainje
(http://www.kksd.lt/), turi gebti detaliau paanalizuoti departamento udavinius, jo
struktr, departamento vaidmen formuojant kno kultros ir sporto politik.
Sporto organizacijos (draugijos, klubai, asociacijos ir federacijos)
Studentas, remdamasisLietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymu, Lietuvos
Respublikos asociacij statymu turi gebti atskleisti Lietuvos sporto organizacij
sistem, kurios sudedamosiomis dalimis yra:
1. sporto organizacijos (sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai ir kitos sporto
organizacijos);
2. sporto organizacij asociacijos;
3. Lietuvos sporto federacijos.
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymu turi gebti
apibdinti sporto organizacij nuosavybs ir finansavimo reglamentavim. Studentas turi
gebti atskleisti sporto organizacij nuosavybs teisin reim, Kno kultros ir sporto
finansavimo sistem, valstybs ir savivaldybi biudet l skyrim nevalstybinms
sporto organizacijoms, sportinink ir j treneri, gydytoj, masauotoj ir mokslinink
skatinimo sistem, kno kultros ir sporto finansavimo bei rmimo skatinim.
Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kultros ir sporto rmimo fondo statymu
turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos kultros ir sporto rmimo fondo:
1.
2.
3.
4.

steigim;
valdym;
l altinius;
veiklos sritis;

5. tikslus;
6. reorganizavim ir likvidavim.
Reimai
Studentas turi gebti atskleisti vardinti ir paaikinti licencij (leidim) kno kultros ir
sporto specialistams idavimo reimus.
Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys kno kultros ir sporto valdym
1.
2.
3.
4.
5.

Lietuvos Respublikos Konstitucija;

Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto statymas;
Lietuvos Respublikos kultros ir sporto rmimo fondo statymas;
Lietuvos Respublikos asociacij statymas;
Kno kultros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nuostatai;
6. Lietuvos Respublikos kno kultros ir sporto strategija 20052015 metams