Pilnatis

Sveiki. Ja
u net ketv
Šiame bu irtas nume
s kalbama ris.
viskas ap , kaip ir k
ie mitolog itose,
pasaulį, k ija, magija
uriame vy , mistika,
ksta įvairū
dalykai. s įdomūs

Atleiskite, tačiau šiame numeryje nebus žadėto raganos

atmintinės skyrelio. Labai atsiprašome.

Šiame numeryhe skaitykite:

Pima tema ● Graikų mitologija
Antra tema ● Pranašystės
Trečia tema ● Pilnaties kvizas
Ketvirta tema ● Akmenys
(du puslapiai)
Penkta tema ● Velnio bokštas
Šešta tema ● Brokeno šmėkla
Septina tema ● Mitinės būtybės
Aštunta tema ● Knygos
Devinta tema ● Dažnai užduodami klausimai
Dešimta tema ● Prietarai
Vienuoklikta tema ● Pasakojimas- Vedybos su mirusiu
 ~Pirma tema~
Graikų mitologija

Šįkart mokinsimės konkrečios tautos mitologijos. O kas jji yra? Mitolojija- susteminta
mitų visuma. (Kita reikšmė- mokslinins mitų nagrinėjimas). Mitas- tam tikras pasaulio
įsivaizdavimas, mąstymo būdas, pasaulėžiūros raiškos formą, taip pat pasakojimų apie kurį
nors dievą ar didvyrį, jo gyvenimo įvykius, aplinkybes, tarpusavio santykių sistema. Mitais yra
besąlygiškai tikima. Tuo jie skiriasi nuo pasakų.
Graikų mitai atskleidžia tam tikrą suvokimą apie pasaulio raidą. Iš pradžių viešpatavo
CHAOSAS ( netvarka). Iš jo atsirado URANAS- Dangaus bei gyvybės gimdytoja ir penėtoja
GAJA- Žemė, taip pat tamsussis požeminis pasaulis- TARTANAS. Uranas vedė GAJĄ, kuri
pagimdė milžinus, pabaisas, kiklopus ( vienaakiai milžinai), paskui titanus ir tiranides. Vienas
iš svarbiausių titanų- KRONAS ( gr. Chronos- laikas), jo palikuonys- dauguma garsių dievų;
DZEUSAS, POSEIDONAS, HERA ir kt., kurie atėmė iš žiauriojo tėvo valdžią ir pasidalino
pasaulį.
Senovės graikų tikėjimui būdingas p o l i t e I z m a s -daugelio dievų kultas. Aukščiausi
ir svarbiausi dievai gyvena OLIMPE. “OLIMPO DIEVAI
įsivaizduojami kaip gražūs, amžinai jauni ir nemirtingi
pasaulio valdovai. Nors įvairiose Graikijos vietose jų
funkcijos ne visada vienodai sutapusios.” ( Dalia Dilytė)

Svarbiausi dievai ir deivės:

Dzeusas – vyriausias dievų ir žmonių valdovas; rankose

kaip ženklus laikė griausmą ir žaibus ( atitikmuo romėnų
mitologijoje – JUPITERIS)
Hera – Dzeuso sesuo ir žmona, santuokos, šeimos ir moterų globėja. (atitikmuo romėnų
mitologijoje – JUNONA)
Poseidonas – jūrų dievas, Dzeuso ir Heros brolis ( Romėnų- NEPTŪNAS)
Hestija 0 Heros sesuo, namų židinio ir ugnies deivė ( romėnų- Vesta)
Demetra- Heros sesuo, žemdirbystės deivė kviečių spalvos plaukais su varpų vainiku
( romėnų- CERERA)
Arėjas – Dzeuso ir Hėros sūnus, karo dievas ( romėnų – MARSAS)
Hermis- Dzeuso ir kalnų nimfos Majos sūnus; kelių, gatvių, susisiekimo, pirklių, vagių,
apgavikų, gimnastikos dievas ( romėnų- MERKURIJUS)
Atėnė- išminties deivė, mokanti žmones statyti namus ir
laivus, žiesti puodusl taip pat karo strategijos, taktikos, karo meno
deivė, įkvėpdavusi protingus sprendimus ( romėnų- MINERVA)
Hefaistas- kalvystės dievas ( romėnų- VULKANAS)
Apolonas – Dzeuso sūnus, Artemidės brolisl kitas jo vardas ir
pravardė- FEBAS ( Foibas)l meno globėjas, grojantis lyra ir
vadovaujantis mūzų chorui; taip pat gydymo ir keršto, bausmės
dievas.
Afroditė- Hefaisto žmona, grožio ir meilės deivė ( romėnų-
VENERA)
 ~Antra tema~

Pranašystės

Nuo senų laikų žmonės troško pažvelgti į ateitį. Vienu ar kitu metu beveik visos kultūros ir
religijos priklausė nuo ateities pranašysčių, kurias skelbdavo garbinami žyniai ir vaidilutės,
įkūnijantys dievus ar deives. Senovėje dieviškos pranašystės atliko svarbų vaidmenį spėjant
ateities įvykius.
Egzistavo dviejų rūšių pranašystės: Graikijoje ir senovės Izraelyje ( Kanaane) gerai žinomos
įkvėpimo pranašystės, kurias atsiųsdavo žmonėms dievai; ir interpretavimo pranašystės,
atskleisdavusios skaitant dievų paliktus ženklus. Interpretavimo pranašystės buvo įprastos
babiloniečiams, etruskams ir romėnams. Pranašysčių rūšį lėmė socialinė struktūra. Įkvėpimo
pranašystės buvo labiau paplitusios tarp klajoklių, kurių mitologijoje ypač reikšmingu laikytas
sakytinis žodis. Interpretavimo pranašystės labiau tiko sėslioms
kultūroms, kurių mitai buvo užrašomi.

Garsiausios įkvėpimo pranašysčių šventovės stovėjo

senovės Graikijoje. Nuo V a. pr. Kr. Medicinos ir dgydymo
dievo Asklepijo, Apolono sūnaus, pranašystės ėmė rodytis
miegantiems piligrimams jo kulto šventykloje Epidaure. Prieš
eidami miegoti piligrimai atlikdavo apsiplovimo ritualus, o rytą
žyniai aiškindavo jų sapnus.
Didžiausią šlovę buvo pelnęs Parnaso kalno papėdėje
įsikūrusio Delfų miesto orakulas, VII a. pr. Kr. - II a.
sutraukdavęs žmonių minias. Piligrimai atkeliaudavo čia
pasidalyti Apolono, kuris kalbėjo vaidilutės (žynės) Pitijos
lūpomis, išmintimi. Pagal graikų mitologiją orakulas stovėjo
toje vietoje, kur Apolonas nužudė gyvatę Pitoną, saugujusią
plyšį į žemėje ir galėjusią nuspėti ateitį. Šventyklos sergėtoja
buvo pavadinta gyvatės vardu – Pitija, ir visos šventyklos
vaidilutės (žynė) buvo žinomos kaip pitijos.

Romėnų įkvėpimo pranašystės buvo sukauptos knygose, pavadintose graikų mitinės žynės
Sibilės vardu. Manoma, jog Apolono apdovanota pranašystės galiomis Sibilė užrašydavo
pranašystes mįslėmis. Sibilės vardą savinosi daugelis vietovių, bet pranašysčių knygos siejamos
su Kumu Sibile, pasiūlusia devynias knygas Tarkvinijui Išdidžiajam, paskutiniajam iš ankstyvųjų
Romos karalių. Karalius nusipirko tris knygas, kurias laikė Jupiterio šventykloje Romoje, kad
gauti patarimą ištiks bėdai.

Romėnai labai domėjosi interpretavimo pranašystėmis – orakulų rūšimi, kurios pagrindas

buvo tam tikrų ženklų gamtoje stebėjimas. Šie ženklai leido iškviesti dievą ir paprašyti jo
apdovanoti gebėjimu skaityti ypatingas žinias. Tokios pranašystės susidėdavo paprastai iš
paaukotų gyvukių vidurių apžiūrėjimo. Žyniai darydavo išvadas pagal organų išsidėstymą ar
išvaizdą. Interpretavimo pranašystės atsirado Babilone XVIII a. pr. Kr., jas perėmė etruskų žyniai,
vadinami haruspikais. Nuo IV a. pr. Kr. Interpretavimo pranašavimą ėmė taikyti ir romėnai.
 ~Trečia tema~

Pilnaties kvizas
Pirmoji užduotis. Parašyti atsakymus.
1. Gyvena tradicinėse rusų pasakose, miško viduryje. _ _ _
_- _ _ _ _
2. Laikomas magu, Anglijos karalienei turėjęs didžiausią
įtaką. _ _ _ _ _ _ _ _
3. Pirmoji Taro kortų kaladės korta didžiajame arkane. _ _
_____
4. Burtininkų, džinų keliavimo būdas. _ _ _ _ _ _ _
5. Būtybė, kurią gali prisivilioti tik nekalta mergelė. _ _ _
____ ___
6. Ugnį kurenusios merginos. _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
7. Trigalis šuo. _ _ _ _ _ _ _ _
8. Moteris, galinti išsiimti akis, pusiau gyvatė. _ _ _ _ _ _
9. Keltų naujieji metai. _ _ _ _ _ _ _ _ _
10. Derliau ir gerovės dievas Japonijoje, baltoji lapė jį
simbolizuoja. _ _ _ _ _ _

Antroji užduotis. Ištaisyk kvaidas.

● Rodo saloje buvo garbinama Jalisa. Ji yra sen. Romėnų deivė.
● Garsioji Sibilė buvo parašiusi septynias knygas, kurias visas
nusipirko Tarkvijus Išdidusis.
● Heraklis nužudė hidrą jai nukapodamas galvas. O kad jos
neataugtų, Heraklis pridegindavo žaizdas.
● Vienas nuožmiausių šiaurės tautų ir germanų mituose
vaizduojamų padarų yra drakonas – Fafniras.
● Rafaelis nėra vienas iš arkangelų.

Trečioji užduotis. Įžymios vietos. Kas prie ko tinka.

Velnio bokštas Australija

Aterso uola Graikija
Maču Pikču Šiaurės Amerika
Tikalis Jordanija
Petra Peru
Delfai Gvatemala
Didžiosios gyvatės maundas Švedija
Gotlandas JAV
 ~Ketvirta tema~

Akmenų valymas

Akmenėliai prisigeria energijos iš aplinkos, iš juos lietusių žmonių. Todėl įsigytą akmenėlį prieš
pradedant naudoti pasirinktam tikslui, reikia apvalyti - tik tada jis dirbs sėkmingai. Taip pat kartas
nuo karto reikia apvalyti nešiojamus papuošaluose ir namuose ar darbo vietoje laikomus
akmenėlius. Procedūros dažnumas priklauso nuo to kaip dažnai ir kam akmenėlius naudojate –
nuo karto per savaitę iki karto per mėnesį. Tačiau gydymui naudojamus akmenėlius būtina valyti po
kiekvieno panaudojimo seanso.
Yra keletas būdų ir priemonių akmenėliams valyti.

Vandeniu:

Reikia sudėti akmenėlius į indą su šaltinio arba,

jeigu tokios galimybės nėra – švariu geriamu vandeniu ir
palikti maždaug 24 val. Puiku būtų akmenėlius, sudėtus į
medžiaginį maišelį ar sietelį, palaikyti įmerktus į natūralaus
švaraus tekančio vandens telkinį, pavyzdžiui, šaltini. Pats
paprasčiausias būdas, prieinamas kiekvienam – keletą
minučių palaikyti akmenėlius po tekančio iš čiaupo vandens
srove, kuriant vaizdinį, kad su tekančiu vandeniu
nuplaunamas visas energetinis purvas, akmenėlis yra
visiškai švarus ir neutralios būsenos, toks, kokį jį sukūrė
motina gamta. Po plovimo vandeniu akmenėlius reikia
rūpestingai nušluostyti.
Kai kurie autoriai siūlo labai užterštus akmenėlius
pirmiau valyti sūdytu, o paskui – švariu gėlu vandeniu. Vanduo jų nuomone, nuplauna energetinius
nešvarumus, o druska, ne tik sustiprina ši procesą, bet ir dezinfekuoja bei energetiškai aktyvuoja
akmenėlius - jie tarsi pasikrauna energijos. Galite mėginti šiuo būdu atgaivinti pavargusį akmenėlį
įmesdami juos į vandenį, kuriame visiškai ištirpinta truputis valgomosios druskos. Sūriame
vandenyje ilgiau nei valandą laikyti nereikėtų. Po to akmenėliai nuplaunami švariu vandeniu ir
nusausinami.
Vandeniu (nei švariu, nei sūdytu) valyti nepatariama selenito, lazurito, malachito, rodonito,
kalcito ir kai kurių kitų, minkštesnių akmenėlių, nes vanduo gali paveikti jų fizines savybes. Taip pat
nereikėtų į labai šalta vandenį merkti opalų ir turkio, nes jiems kenkia temperatūrų svyravimai.

Dūmais, smilkalais, liepsna:

Aprūkymas – taip pat tradicinis būdas aplinkos valymui nuo negatyvių energijų. Galima taip
valyti ir akmenėlius, ypač tuos, kurių nepatariama plauti. Vienas iš stipriausių negatyvios energijos
šalintoju – šalavijas. Šio augalo dūmas naikina visas negatyvias vibracijas. Tačiau tiks ir kiti, galbūt
lengviau prieinami smilkalai ar apsaugai tinkamų augalų sausa masė. Valomą akmenėlį
paprasčiausiai reikia palaikyti dūmuose (mintimis stengiantis pašalinti visą energetinį purvą ir
grąžinti akmenėlį į neutralią jo būseną). Trumpam galima akmenėlį pravesti virš degančios žvakės
liepsnos – ugnis sudegina visus energetinius nešvarumus.

Druska:

Druska yra vienas stipriausių natūralių valiklių. Todėl labai patartina akmenėlius kurį laiką
(nuo valandos iki dviejų parų) palaikyti užkastus į valgomąją druską. Tik po to ją reikia sunaikinti, o
akmenėlius – nuplauti ir nusausinti. Netinka perlams, opalams ir turkiui valyti.

Žeme:

Panašus būdas į valymą druska. Galima norimą apvalyti akmenėlį porai dienų ar netgi
savaitei įkasti į dirvą lauke, užpilti žeme indelyje namuose ar netgi įsprausti į gėlės vazonėlį. Po to
reikėtų nuplauti vandeniu, nusausinti.

Savo iškvepiamu oru:

Jeigu neturite sąlygų pasinaudoti

vandeniu arba smilkalais, o akmenėlio
skubiai reikia – galima jį apvalyti savo
kvėpavimu. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir
iškvėpkite, atsikratykite nereikalingų
minčių. Susitelkite ties akmenėliu,
pasakykite – “valau ši akmenį savo meile”.
Giliai įkvėpkite ir išpūskite orą į akmenėlį.
Įsivaizduokite, kad negatyvios energijos iš
akmenėlio susigeria į žemę, o motina
žemė neigiamas vibracijas paverčia
teigiamomis. Jeigu jūsų akmenėlis didelis
– papūskite į jį iš visų jo pusių.

Visus aukšciau išvardintus būdus galima derinti – pvz.

palaikytą druskoje, nuplautą ir nusausintą akmenėlį
dar aprūkyti.
 ~ Penkta tema~
Velnio bokštas

Velnio bokštas tapo pirmuoju Jungtinės

Amerikos Valstijų nacionalinės reikšmės gamtos
paminklu. Šis masyvus daugiašonių kolonų darinys
iškilęs du šimtus šešiasdešimt penkis metrus ant
miškoapaugusios kalvos. Kalno skersmuo apačioje
siekia trys šimtus metrų, o viršuje aštuoniasdešimt
penkis metrus.

Geologai teigia, kad bokštas pradėjo rastis

maždaug prieš penkiasdešimt milijonų metų, karštai
giliai Žemėje ištirpusiai medžiagai prasiveržus į
uolienų triūkius. Ši išsilydžiusi masė iš lėto vėso ir
kietėjo tose uolose. Vėsdama masė traukėsi,
trūkinėjo ir virto daugiašonėmis kolonomis
( panašiai molis džiūdamas skeldėja). Per daugelį
milijonų metų minkštesnės uolienos aplink
sukietėjusią masę dūlėjo ir iš lėto atidengė šį
daugiašoniųų kolonų derinį.

Įspūdingas Velnio bokštas matomas net šimtu

šešiadešimt kilometrų atstumu. Kerpėmis apaugusių
šlaitų spalvą nuolat keičia krintanti šviesa ir paros
metas.

Netoli Velnio bokšto papėdės susidariusiose požeminiuose I tuneliuose ir urvuose gyvena

preriniai šuniukai – griaužikai, dydžiu prilygstantys nedideliam triušiui, tačiau taip vadinami dėl
panašumo į šuns lojimą. Šiandien jie saugomi, tačiau vienu metu buvo ypač naikinami, nes
manyta, kad dėl jų ėdrumo galvijams ir avims trūksta žolės.

Šis bokštas turi legenda. Ji priklauso šioje vietose

gyvenusios kriovos genties indėnų legenda. Ji byloja,
kad Velnio bokštas atsiradęs piktam lokiui užpuolus
septynias mergina. Merginos, gelbėdamosios nuo lokio,
užšokusios ant žemos uolos, o ši bematant ėmusi kilti
aukštyn. Lokys dar bandęs prisigauti prie merginų
ropšdamasis ant uolos. Taip likę grioviai jos paviršiuje.
Galiausiai lokys išsekęs nudvėsė, o merginos sužibusios
septyniomis žvaigždėmis Sietyo žvaigždyne ir
gyvenančios amžinai.

P.S gal turite pasiūlymu šiai kito numerio

legendinėms vietoms? Siūlykite.
 ~Šešta tema~

Brokeno šmėkla (vokiškai Brockengespenst), kitaip dar Brokeno lankas, kalnų dvasia
- stipriai padidintas stebėtojo šešėlis, krentantis į priešingoje nei Saulė pusėje
esantį rūką, debesis arba kitą labai tankią vandens dulksną. Šis reiškinys yra
dažnas kalnuotose drėgnose vietovėse, rūko sąlygomis lygumų pakalnėse,
tačiau būna stebimas ir lėktuve, tuomet dvasios kontūrai primena paukštį. Dėl
dažnų rūkų bei sudėtingo reljefo Brokeno apylinkėse, Vokietijoje, Brokeno
šmėklos fenomenas sąlygojo vietinės legendos atsiradimą, iš kurios ir kyla šio
reiškinio pavadinimas. Brokeno šmėkla pirmą kartą aprašyta 1780 metais, nuo
to laiko ji tapo plačiau žinoma literatūroje
„Šmėkla“ atsiranda, kuomet Saulė šviečia iš nugaros alpinistui, žiūrinčiam nuo
viršūnės arba kalvos žemyn į rūką. Šviesa projektuoja alpinisto šešėlį į rūko
tūrį, dėl šios priežasties šešėlis įgyja nenatūralią trikampę formą, susidarančią
dėl perspektyvos - stebėtojo galva yra projektuojama į gilesnius (tolimesnius)
rūko sluoksnius, tuo tarpu kūno šešėlis projektuojamas į artimesnius.
Susidarantis milžiniško šešėlio įspūdis yra optinė apgaulė, susidaranti dėl to,
kad stebėtojas mano, jog šešėlis, susidaręs ant debesų, yra nutolęs tuo pačiu
atstumu, kaip ir objektai, matomi per plyšius debesyse. Toks pats įspūdis
susidaro ir tuomet, kada arti šešėlio nėra jokių objektų, leidžiančių žmogui
spręsti apie „šmėklos“ dydį. Šešėlis taip pat krenta ant skirtingo dydžio ir
skirtingai nutolusių vandens lašų, sudarančių rūką. Dėl šios priežasties
papildomai sutrinka žmogaus scenos gylio suvokimas. Dėl rūko sluoksnių arba
debesų judėjimo taip pat susidaro įspūdis, kad „šmėkla“ juda. Šie judesiai turi
baugiai staigų, nenuspėjamą charakterį dėl chaotiško oro srautų judėjimo.
Bandant nuo šešėlio bėgti į kalną, jis pradeda vizualiai augti, bėgant nuo
šešėlio į pakalnę, jis vizualiai mažėja, tačiau sparčiai artėja. Dėl šios priežasties
Brokeno dvasios legenda apipinta mistika bei žmonių dingimo istorijomis.
Žmogaus figūros galva dažnai yra apsupta šviečiančios aureolės, turinčios
arba ryškiai baltą spalvą, arba ryškius spalvotus žiedus. Dėl šios priežasties
Brokeno šmėklos fenomenas yra
panašus į vainiko fenomeną
arba į šventojo švytėjimo
(vokiškai Heiligenschein) reiškinį.
Kinijoje šis reiškinys yra
vadinamas Budos šviesa. Jį
dažnai buvo stebima kalnuotose
Kinijos vietovėse. Pirmasis įrašas
apie Saulės vainiką datuojamas
63 m. pr. m. e. Spalvotas halo
bei Brokeno šmėkla buvo
siejama su Budos apsireiškimu
arba antgamtinių galių buvimo
įrodymu.

Brokeno ragana ( nuotrauka, Vokietija )

 ~Septinta tema~
Odradekas
( paimta iš “ Pramanytų būtybių knyga”)

Vieni sako, kad vardas Odradekas yra slaviškas, ir šitaip mėgina paaiškinti šio žodžio darybą.
Kiti, priešingai, mano, kad jis yra vokiškas, tik paveiktas slavų kalbos. Abu nesvarūs aiškinimai
leidžia spėti, kad jie – klaidingi, juolab nė vienas jų neperteikia žodžio prasmės.
Savaime suprantama, niekam tai ir nerūpėtų, jei nebūtų būtybės, vardu Odradekas. Iš pirmo
žvilgsnio jis panašus į plokščią žvaigždišką siūlų ritę, ir tikrai atrodo, kad jį apsiviję siūlai; visai
gali būti, jog tai tik sutrūkinėję, seni, vienas su kitu susipynę ir susimazgę įvairiausių rūšių ir
spalvų siūlai. Tačiau jis yra ne vien ritė, bet ir iš žvaigždės vidurio striksantis mažas skersinis, prie
kurio dešiniame kampe priaisytas dar vienas pagaliukas. Šiuo pagaliuku ir vienu žvaigždės
spindulių jis gali stovėti ant dviejų kojų.
Norėtųsi tikėti, jog kadaise šis padaras turėjo tikslingą formą, iš kurios dabar liko tik
nuoplaiša. Bet, regi, taip nėra; bent jau nėra kuo pagrįsti šio spėjimo; niekur nesimato pridurtų
dalių ar lūžio pėdsakų, liudijančių tokį atsitikimą: jis atrodo kaip beprasmė, tačiau savaip baigta
visuma. Šiap ar taip, neįmanoma nuodugniau jo patyrinėti, nes Odradekas be galo judrus ir
nesileidžia pagaunamas.
Jis pakaitomis slepiasi palėpėje, laiptinėje, koridoriuose, priemenėje. Kartais ištisus mėnesius
jo niekur nematyti; tikriausiai jis gyvena persikraustęs į kitus namus, tačiau būtinai sugrįžta pas
mus.

P.S. Jei norite, kad jums būtų pristatytas koks nors mitinis padaras, palikite komentarą
arba parašykite į skype: pilnaties.magija Mes laukiame jūsų komentarų ir pasiūlymu.
 ~Aštunta tema~

Knygų lentyna

Šiais laikais yra daug knygų, kuriuose galima rasti įvairių minčių apie viską. Geriausiomis
knygomis, kurios padėtų plėsti žinias apie mistikos pasaulį aš laikyčiau pasakas, tačiau jose
autoriai kartais išlanksto istorinisu faktus taip, kad jiems tiktų.
Šias knygas verta paskaityti:
● Pramanytų būtybių knyga
● Burtininkai, raganos ir magija
● Latvių mitologija
● Germanų mitologijos žinynas
● Mitologijos enciklopedija
● Juodoji ir baltoji magija
● Kaip tapti ragana
● Meilės magija
● XX amžiaus deivė
● Didžioji magijos knyga
● Chiromantija
● Kinijos mitai
● Įvairios enciklopedijos
● ...

Pasakų knygos, kurias įdomu būtų paskaityti:

● Alchemikas arba Nikolo Flamelio paslaptis ( yra tęsiniai: Magas, Kerėtoja)
Šioje istorijoje minima daug mitologinių būtybių ir pagrindinės jų savybės. Kai kurios iš
jų nuklysta taip, kad istorija būtų įdomesnė, tačiau ne paisant to, istorija daug ką naujo pasako.
● Haris Poteris ( visos dalys)
Istorija garsi. Joje minima daug mitologinių būtybių.
● Dėlionė
Joje kaip ir anksčiau paminėtose knygose, yra minima daugybė tautų mitologinių padarų.
Bėda tik ta, kad yra rašoma dienoraščio formatu ir gali pasijausti, kad skaitai kažką neįdomaus.
● Runų ženklai
Naudojami garsūs skandinabų dievai, kurie įsipainioje į istorija. Įdomu, nes paminimos
pagrindinės jų savybės.

Jei turite pasiūlymų, kokias knygas vertėtų perskaityti norint gilinti savo žinias, siūlikite.
 ~Devinta tema ~
Dažnai užduodami klausimai

1. Kiek kortų sudaro didįjį arkaną

Šis arkanas sudarytas iš dvidešimt dvi kortos, tačiau jos skaičiuosi nuo nulio iki
dvidešimt pirmos. Šis arkanas yra pagrindinis ir svarbus.
2. Kas yra hamadriadė?
Tai nimfos, grožio mergaitės. Nimfos yra skirstomos į daugybę pavadinimų: driadės,
hamadriadės ir daug kitų, kurios priklauso nuo savo galių. Hamadriadės yra gyvena
megyje arba kartu su juo. Jos yra priklausomos nuo augalo: gimsta ir miršta kartu. Dėl
šios preižasties dievai neleisdavo jų kirsti. Yra net pasakojimas, kai vienas medkirtys
nukirto hamadiradę. Prieš mirtį jį spėjo prakeikti medkirtį, kad jis visados būtų alkanas.
3. Kokias knygas verta skaityti?
Pasaulgyje yra daug knygų, tačiau vienos iš jų, kurias būtina perskaityti nėra. Tiesiog
rinkitės savo nuožiūra.
4. Kaip kitaip vadinsai dumų pranašystė?
Kitaip vadinasi žaltvystė.
5. Kas toks per elementalis?
Elementaliai- tai stichijos ir gamtos dvasios. Iš elementalių tapo galima išskirti stichijų
dvasias , kurias viduramžiais vadino gnomais, undinėmis, silfais ar silfidėmis ir
salamandromis.
6. Baltosios magijos pavadinimai?
Ji turi daug, tačiau geriausiai žinoma, kaip naturalioji magija ir angelų, nes manoma,
kad baltajai magijai telkina angelai, o juodajai velniai.
7. Kas yra vienaragis?
Ar kartais tai nebuvo praeitame numeryje kalbama? Vienaragis
vaizduojamas kaip arklys su ragu.
8. Kokia egiptiečių religija?
Egiptiečių religija yra politeistinė. Jie turi daug dievų. Egiptiečių
religijos paradoksas – jos vidinių prieštaravimų naturalus suvokimas.
Kiekvienas miestas ar net kiekviena šventykla turėjo savo deives.
 ~Dešimta tema~
Prietarai gyvenime

Negalima svečiuose plauti indų arba leisti svečiams plauti, nes išplaus laimę
iš namų.

Už namų durų po kilimėliu reikia padėti centų,

kad i namus pinigų ateitų.

Vakare negalima šluoti, nes iššluosite savo laimę.

Jei paukštis atsitrenkia į langą ar įskrenda (jei langas

atidarytas), laukite naujienų (ir nebūtinai gerų).

Sakoma, kad nėščiai moteriai uždėjus savąją ranką

ant pilvo, reikia sugalvoti norą ir jis būtinai išsipildys.

Jei netvarkingai sudedi batus, pvz. nusisukusiomis

nosytemis ar panasiai, tai vedybinis gyvenimas bus
nelaimingas...

Niekada nieko nesinešk iš kapinių, jei parsineši namo

- tai parsineši ir mirusio žmogaus sielą.
Negalima duonos padėti į viršų, nes duona išeis iš
namų.
Kai nusičiaudime, dažnas lietuvis palinki - į sveikatą...
Toks palinkėjimas netinkamas! Nes tuomet rezultatas
bus atvirkštinis, juk mes iščiaudome ją... Visai kita -
duok Dieve tau sveikatos...

Paskutinį mėnesio penktadienį kelią perbėgusi raina katė atnešą laimę.

Jei prašvitusį žiemos rytą pamatei tupint varnas ant aukščiausio kamino ar televizijos
antenos viršūnės - žinok, kad ateina šalciai.

Jei kada siūdama išsidūrei adata pirštą, tai greit įsimylėsi

Jei vestuvių dieną žiedas nukrito nuo piršto, o vėliau jį radai, vadinasi trumpam išsiskirsi, o
po to vėl likimas suves

Negalima kitam nuo piršto numauti žiedo. Reiškia skyrybas, gali ir niekada nesusituokti.

Negalima savo vyrui dovanoti grandinėlės, nes laukia greitas išsiskyrimas.

Gauti dovanų peilį — blogai, nebent už tai duosite smulkių pinigų.

Jei ką nors pasakojant (apie ligonį, kuriam pvz: vėžys, ar spuogai, ar praplikimas ar kas
kitas negero) jokiu būdu nerodykite ant savęs, nes pačiam toj vietoj, apie kurią pasakojate ir
rodote, taip pat atsitiks.

Jei žmogus pamato vaivorykštę - tai geras ženklas. Neveltui vadinama - laimės juosta.
 ~ Vienuolikta tema~

Vedybos su mirusiu

Pas vieną ūkininką tarnavo bernas ir merga. Tai jiedu labai patiko vienas kitam ir ketino vestis.
Tačiau bernas staiga ėmė ir numirė. Merga gana ilgai verkė ir jo gailėjo. Ji buvo mokyta ir
mėgo skaityti knygas. Vieną naktį tas jos mylimasis jai prisisapnavo.
Per sapną jis sako:
– Lauk manęs šeštadienio vakarą: aš atjosiu ant šyvo arklio. Tu apsirenk taip, kaip eidama į
bažnyčią, o kitus savo drabužius susirink ir susirišk į ryšulėlį. Atsidaryk langą, atsisėsk po juo ir
lauk manęs. Tai aš ateisiu.
Sulaukė ji šeštadienio, pasipuošė ir laukia jo. Tai jisai atjojo ant šyvo arklio. Dabar sako:
– Eik šen, sėsk ant žirgo: mudu abudu josime ten, kur aš dabar esu.
Prijojo kapines. Jis ir sako:
– Mėnesiena kaip diena. Joja bernas su merga. Ar nebijai su negyvėliu joti?
– Ko aš bijosiu su savo sužadėtiniu!..
Prijojo antras kapines. Bernas sako:
– Mėnesiena kaip diena. Joja bernas su merga. Ar nebijai su negyvėliu joti?
– Ko aš bijosiu su savo mylimiausiu!..
Prijojo pragarą. Jis sako:
– Tu čionai pasėdėk, o aš eisiu pypkės užsidegti.
Paskui jisai pašaukė:
– Eikim visi, mano broliai, vykime, kurią aš atsivedžiau.
Tai jie visi puolė ją vytis. O ji, supratusi, kas jos laukia, bėgo ir bėgo. Atsigrįžta – kad netoli
jau jos negyvėlis. Tai ji metė knygas. Jie paėmė tas knygas ir sudraskė. Paskui atsigrįžta – kad
ir vėl jau jie netoli nuo jos. Tai ji metė visą ryšulį, į kurį buvo susidėjusi savo drabužius. Paskui
ji pribėgo trobelę.
Žiūri, kad žiburys matyti. Įbėgo į tą trobelę, rožiniu skląstį užsuko. Žiūri, kad lavonas guli ant
lentos, gale galvų žvakė dega. Dar mato, kad guli gaidys negyvas palei stalą. Ji paėmė tą gaidį į
rankas. Dabar tas negyvėlis už lango šaukia:
– Negyvėli, paduok man gyvąją. Durys pančiu užsuktos, o langai peržegnoti – negaliu įeiti.
Tasai lavonas pradėjo krutėti. O anas vėl šaukia:
– Negyvėli, paduok man gyvąją. Durys pančiu užsuktos, o langai peržegnoti – negaliu įeiti.
Tada tas negyvėlis atsikėlė ir sako:
– Kas tai yra, už ką jis tave atsivijo?
Ta merga jam sako:
– Palaukit truputį, aš jums apsakysiu linų kančią.
Tai ji papasakojo, kaip linus sėja. Paskui jie užauga ir nunoksta. Žmonės juos nurauna,
džiovina, klosto, kelia, veža į pirtį ir džiovina. Paskui išmina, išbruka ir šukuoja. Po to verpia,
audžia, baltina,
karpo ir siuva. Taip jai bekalbant, gaidys pradėjo ant jos rankų giedoti. Žiūri – kaip ji sėdėjo
ant krėslo, dabar sėdi ant kelmo. Anksčiau buvo trobelėje, o dabar – viduryje raisto. Ir kaip
aplink ją stovėjo negyvėliai, taip stovi medžių stuobriai.
 Pabaiga

Praeito numerio atsakymai.

Pilnaties kvizas:

1. ketvirtadienis
2. Obelis
3. m
4. m
5. Grafologija
6. piliakalnis
7. kvailys
8. krivis
9. idrasilas
10. ala

Antra užduotis:
Odisėjui: Kirkė, sirenos,
Herakliui:auksinis obuolys, cerberis,
lernos hidra,

Kitame numeryje skaitykite:

~ germanų mitologija

~ raganų persekiojimas

~ dažnai užduodami klausimai

~ legendomis apipimtos vietos

...